AC-38-1

VIEJ PIRKIM REGLAMENTAVIMO IR TEISM PRAKTIKOS

APVALGA (I)

VADAS

Valstybs ir savivaldybi institucij, staig, moni bei kit perkanij organizacij preki
sigijimo, paslaug arba darb atlikimo poreikis gyvendinamas sudarant vieojo pirkimo
pardavimo sutart, kuri yra viej pirkim tikslas. Siekiant io tikslo, teiss normose tvirtintais
reikalavimais ir administracins bei teismins kontrols mechanizmu utikrinamas racionalus l
panaudojimas, korupcijos prevencija, tiekj neikraipytos konkurencijos skatinimas ir pan. Taiau
tiek viej pirkim instituto norminiam reguliavimui, tiek j aikinaniai ir taikaniai nacionalinei
teism praktikai bdinga didel kaita: vieuosius pirkimus reglamentuojantys teiss aktai keisti
daug kart, skaitant ir atvejus, kai nacionalin teis derinta su Europos Sjungos teise[1]. ioje
apvalgoje pasirinktais temos aspektais apvelgiamos reikmingiausios Lietuvos Aukiausiojo
Teismo (toliau Aukiausiasis Teismas) suformuluotos teiss aikinimo ir taikymo taisykls bei
nacionaliniams teismams vienu svarbiausiu altiniu sprendiant perkanij organizacij ir tiekj
ginus esanti Europos Sjungos Teisingumo Teismo (toliau Teisingumo Teismas) praktika.

i apvalga antrasis Aukiausiojo Teismo parengtas apibendrinimas viej pirkim srityje,

papildantis ir mutatis mutandis pakeiiantis pirmj. Jis suskirstytas dvi dalis, kai kuriuose j
skyriuose dl neaktualios ar nepakitusios informacijos bus apsiribota nuorodomis pirmosios
apvalgos atitinkamus skyrius. Apvalgoje pateikiami iaikinimai, suformuluoti ne cituojamose
teism nutartyse, vertintini kaip rekomendacinio pobdio teiss norm taikymo iaikinimai,
neturintys privalomosios galios ir oficialiai paskelbtos teism praktikos reikms.

VIEJ PIRKIM TEISINIS REGULIAVIMAS

Viej pirkim institutas yra tiek nacionalins, tiek Europos Sjungos teiss objektas, todl, be
nacionalins teiss akt, jis reguliuojamas ir Europos Sjungos teiss aktais direktyvomis. Taiau
Europos Sjungos teis nereguliuoja vis viej pirkim teisinio reglamentavimo aspekt, kai
kuriuos palikdama nacionalinei teisei.

Viej pirkim teisinius santykius nacionaliniu lygmeniu reguliuoja bendrieji ir specialieji teiss
aktai. Bendrieji teiss aktai Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau Civilinis kodeksas)
ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau Civilinio proceso kodeksas),
specialieji teiss aktai Lietuvos Respublikos viej pirkim statymas (toliau VP) ir kiti
vieuosius pirkimus reglamentuojantys teiss aktai (pvz., Lietuvos Respublikos kio ministro
sakymai, Viej pirkim tarnybos priimti teiss aktai).

VP iskiriamos dvi viej pirkim rys: tarptautiniai ir supaprastinti (nacionaliniai).

Tarptautini viej pirkim reguliavimas Europos Sjungos lygmeniu yra grindiamas prielaida,
kad supaprastinti (nacionaliniai) pirkimai nedaro takos Europos vidaus rinkos funkcionavimui,
todl Europos Sjungos statym leidjas paioms valstybms narms palieka diskrecij juos
reguliuoti. i pirkim ri pagrindinis atskyrimo kriterijus yra pirkimo verts[2] (VP 9, 11
straipsniai), nustatytos Europos Sjungos viej pirkim direktyv ir tikslinamos Europos
Komisijos reglamentais, pirkimo objektas (VP 84 straipsnio 2, 3 dalys) bei perkaniosios
organizacijos tipas ( centrinio valstybinio administravimo sistemai priklausani perkanij
organizacij sra raytos ir neraytos).

Tarptautiniai vieieji pirkimai reguliuojami Europos Sjungos viej pirkim direktyvomis,

kurios pagal Sutarties dl Europos Sjungos veikimo (toliau SESV) 288 straipsn yra privalomos
kiekvienai valstybei narei, kuriai jos skirtos, rezultato, kur reikia pasiekti, atvilgiu, bet
nacionalins valdios institucijos pasirenka jos gyvendinimo form ir bdus. Tarptautini pirkim
ypatumai yra reglamentuojami VP II, III ir V skyriaus nuostat.

VP gyvendinami ie Europos Sjungos teiss aktai:

1) 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/17 dl subjekt, vykdani

veikl vandens, energetikos, transporto ir pato paslaug sektoriuose, vykdom pirkim tvarkos
derinimo;

2) 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/18 dl vieojo darb, preki
ir paslaug pirkimo sutari sudarymo tvarkos derinimo (toliau Direktyva 2004/18);

3) Europos Parlamento ir Tarybos 2007 m. gruodio 11 d. direktyva 2007/66, i dalies keiianti

Tarybos direktyvas 89/665/EEB ir 92/13/EEB dl viej sutari suteikimo periros procedr
veiksmingumo didinimo (toliau Direktyva 2007/66)[3];

4) kiti Europos Sjungos teiss aktai[4].

Viej pirkim teisinio reguliavimo Europos Sjungos direktyvomis kontekste paymtina, kad
vieieji pirkimai, virijantys tarptautini pirkim verts ribas, skirstomi pirkimus, atliekamus
klasikinio ir komunalinio sektoriaus perkanij organizacij, ie pirkimai reguliuojami atskiromis
direktyv 2004/18 ir 2004/17 nuostatomis (atitinkamai VP II ir III skyriaus nuostatomis), inter
alia dl pirkimo veri. Atsivelgiant tai, kiekvienu atveju reikia kvalifikuoti viej pirkim
teisini santyki r. Atkreiptinas dmesys tai, kad klasikinio ir komunalinio sektoriaus viej
pirkim sritys atskirtinos pagal pirkimus atliekanius subjektus ir kins veiklos sritis, taiau
antrasis kriterijus determinuojantis viej pirkim srities reguliavimo taikym[5]. Teisingumo
Teismas nurod, kad Direktyva 2004/17 taikoma tik toms sutartims, kurias sudaro perkaniojo
subjekto status turintis subjektas savo veiklai ios direktyvos 37 straipsniuose ivardytose srityse
vykdyti (atitinkamai VP 70 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Jei sutartis nra susijusi su viena i
komunaline direktyva reglamentuojam veiklos ri, jai taikomos klasikinio sektoriaus
direktyvoje nustatytos taisykls. Aikindamas vieojo pirkimo sutarties ssajos su Direktyva
2004/17 svok, Teisingumo Teismas nurod, kad komunalinio sektoriaus direktyvos taikymo
srit patenka sutartys, kurios susijusios su veikla, aikiai numatyta ios direktyvos 37
straipsniuose, taip pat sutartys, kurios, nors ir yra kitokio pobdio bei paios savaime paprastai
patekt Direktyvos 2004/18 taikymo srit, sudaromos vykdant Direktyvoje 2004/17 nurodyt
veikl (Teisingumo Teismo 2008 m. balandio 10 d. Sprendimas Ing. Aigner, C-393/06, Rink.
2008, p. I-2339). Atsivelgiant tai, pavyzdiui, tarptautinis teisini paslaug pirkimas, vykdomas
perkaniojo subjekto VP 70 straipsnio prasme, gali bti reguliuojamas tiek VP II, tiek III
skyriaus nuostat, priklausomai nuo perkam paslaug ryio su perkaniojo subjekto veikla[6].

Bylos alys direktyvomis, prieingai nei reglamentais, negali remtis teisminiuose ginuose, taiau
tai nereikia, kad nacionalinse teiss sistemose direktyvos, kaip Europos Sjungos teiss normos,
praranda reikm. Vis pirma direktyvos turi bti laiku ir tinkamai perkeltos nacionalin teiss
sistem. Netinkamu direktyvos nuostat perklimu laikoma ne tik normos neatitiktis, bet ir
direktyvos tikslams prietaraujanti nacionalini nuostat (kuriose inkorporuotos direktyv normos)
taikymo praktika arba tokias teiss nuostatas aikinanti nacionalin jurisprudencija. Jei netinkamai
ar ne laiku perkelta direktyvos nuostata yra pakankamai aiki, tiksli ir beslygin, privats
asmenys (tiekjai) galt jomis tiesiogiai remtis teismuose prie perkanij organizacij, kaip
prie valstyb, nes, vadovaujantis Teisingumo Teismo praktika, jos patenka valstybs svok[7].
Tais atvejais, kai perkanioji organizacija (ar kitas atsakovas) nepriskirtina valstybei ir (arba)
direktyvos nuostatos nra aikios, tikslios ir beslygins, direktyvos nuostatos veikia netiesiogiai, t.
y. nacionaliniai teismai taikydami direktyvos nuostatas perklusi nacionalin teiss norm turi
pareig jas (priimtas tiek iki, tiek po direktyvos sigaliojimo) aikinti taip, kad bt pasiektas
direktyvomis siekiamas tikslas ir bt jose tvirtinti reikalavimai (vadinamasis harmoningas teiss
aikinimas). Nors direktyv tiesioginio ar netiesioginio veikimo prielaida yra netinkamas ar
pavluotas direktyv nuostat perklimas ar j neperklimas i viso, taiau i aplinkybi
konstatavimas nemanomas, jei, taikant VP, nebus netiesiogiai atsivelgiama direktyv
nuostatas. Net ir laiku bei tinkamai perkeltos direktyv nuostatos nesureguliuoja vis viej
pirkim teisini santyki aspekt, juos palikdama valstybi nari nuoirai, dl to ypa svarbi
Teisingumo Teismo, kuriam pagal SESV sutarties 267 straipsn yra deleguotas Europos Sjungos
teiss aikinimas, praktika.

Nacionalins ir Europos Sjungos teiss tarpusavio santykio kontekste Aukiausiojo Teismo taip
pat nagrintas prielaikinis netiesioginis direktyv veikimas[8], t. y. valstybi nari teism pareiga
nacionalin teis aikinti pagal Europos Sjungos direktyv, kuri perklimas nacionalins teiss
sistem terminas dar nepasibaigs, nuostatas ir primimo tikslus. Aukiausiojo Teismo
konstatuota, kad, nepasibaigus direktyv gyvendinimo terminui, teismai nacionalin teis aikina
ne bendrai pagal direktyvos ar kit Europos Sjungos teiss akt nuostatas, o tik tiek ir tam, kad
toks aikinimas leist ivengti direktyva siekiamo tikslo paeidimo, t. y. nacionalins teiss
aikinimas ribojamas specifinio tikslo labai nepakenkti direktyva siekiamam rezultatui.
Atsivelgdamas iuos prielaikinio netiesioginio direktyv veikimo kriterijus, kasacinis teismas
konstatavo, kad Direktyvos 2007/66 nuostata dl neteistai sudaryto sandorio isaugojimo dl
vieojo intereso apsaugos negali netiesiogiai veikti prie jos privalom perklim VP (r.
Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2011 m. balandio 5 d. nutart,
priimt civilinje byloje UAB Smulkus urmas v. Plungs rajono savivaldybs administracija,
bylos Nr. 3K-3-155/2011).

VP IV skyriuje reglamentuojami supaprastinti (nacionaliniai) vieieji pirkimai, kuri procedroms

taikoma paprastesn tvarka. Taiau tam tikros VP nuostatos yra universalios ir taikomos bet
kokios ries pirkimams (kiek tai leidiama pagal VP): tai vieojo pirkimo principai,
perkaniosios organizacijos statusas, gin nagrinjimo tvarka ir kt. Kita vertus, atkreiptinas
dmesys tai, kad ne visada viej pirkim princip ar kit pamatini VP nuostat taikymas
supaprastintiems pirkimams lems analogik tarptautiniams pirkimams taikom tvark, ypa tais
atvejais, kai VP ie pirkimai reguliuojami netapaiai.

Teisingumo Teismas yra paymjs, kad tai, jog perkanioji organizacija apie paslaug, kurioms
nepriklausomai nuo j verts netaikomas tarptautini pirkim reguliavimas (VP 2 priedelyje
nurodyti B paslaug pirkimai; VP 84 straipsnio 2 dalis), pirkim paskelb Europos Sjungos
Oficialiajame urnale, kaip tai leidiama daryti pagal Direktyv 2004/18, jai niekaip nesukelia
pareigos vykdyti pirkim pagal ios direktyvos straipsnius, taikomus vieiesiems pirkimams,
patenkantiems jos II A priedo taikymo srit, inter alia paskelbti ekonomikai naudingiausio
pasilym vertinimo kriterij lyginamojo svorio koeficientus (VP 39 straipsnio 5 dalis,
Direktyvos 2004/18 53 straipsnio 2 dalis) (Teisingumo Teismo 2010 m. lapkriio 18 d. Sprendimas
Komisija prie Airij, C-226/09, Rink. 2010, p. I-11807). ioje byloje Teisingumo Teismas
konstatavo, kad i viej pirkim princip iplaukianios perkaniosios organizacijos pareigos
tarptautini pirkim atveju savaime nesukuria toki pai pareig kituose pirkimuose, jei ios kaip
privalomos netvirtintos Europos Sjungos reguliavime[9].

Tokia pati ivada darytina ir dl veiksmingos tiekj konkurencijos esminio Direktyvos 2004/18
tikslo, kuris, kad ir koks svarbus bt, negali lemti aikinimo, prietaraujanio aikioms ios
direktyvos nuostatoms, kuriose atitinkamos jos normos (pvz., dl leidimo tiekjui remtis kit kio
subjekt pajgumais) netrauktos tarp t, kurios privalomos perkaniosioms organizacijoms,
vykdant tokio tipo paslaug pirkimus (Teisingumo Teismo 2011 m. kovo 17 d. Sprendimas Strong
Segurana, C-95/10, Rink. 2011, p. I-1865). Kasacinis teismas iame kontekste taip pat yra
paymjs, kad pagal specialij visuomens sveikatos prieir reguliuojaniuose teiss akt
tvark perkaniosios organizacijos, rengdamos tokio pobdio pirkimus (pvz., aplinkos
nuerkinimo), nepareigojamos tikrinti tiekj kvalifikacijos, todl jai negalima priepastatyti tokios
pareigos nevykdymo vien remiantis i paslaug svarba vieajam interesui, nes tai bt VP
nuostat, reguliuojani kvalifikacijos tikrinim supaprastintuose pirkimuose (VP 87 straipsnio 2
dalis), contra legem aikinim, VP nuostat padaryt netaikytin, bet ir, prieingai statym
leidjo valiai, supaprastint maos verts pirkim procedras priartint kit pirkim procedroms
(Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2010 m. lapkriio 8 d. nutartis,
priimta civilinje byloje UAB Endemik v. Kupikio rajono savivaldybs administracija, bylos
Nr. 3K-3-440/2010).

Kita vertus, statym leidjui nedraudiama nustatyti (ar perkaniajai organizacijai nustatyti
pirkimo slygose) ir tok viej pirkim reguliavim, pagal kur tam tikros tarptautiniams
pirkimams taikytinos nuostatos bt privalomos ir supaprastintiems pirkimams (pirmiau nurodytas
Teisingumo Teismo Sprendimas Strong Segurana[10]).VP IV skyriaus nuostatos dl tam tikr
supaprastint pirkim nukreipia II skyriaus nuostatas. Dl neretai besikeiiani VP redakcij
nuostat atkreiptinas dmesys pirkimo paskelbimo metu galiojusias VP IV skyriaus nuostatas
bei tai, ar jos nukreipia statymo II skyri, pvz., VP 40 straipsn (r. Aukiausiojo Teismo
Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2011 m. birelio 10 d. nutart, priimt civilinje byloje
UAB Nuaras v. Klaipdos miesto savivaldybs administracija, UAB Aumura, bylos Nr. 3K-3-
297/2011). Taip pat atkreiptinas dmesys tai, kad kai kurios supaprastint ir tarptautini pirkim
procedros reguliuojamos panaiai, taiau ne identikai, todl svarbu tinkamai apskaiiuoti
numatomo pirkimo vert ir taikyti atitinkamam pirkimui skirtas teiss nuostatas. Aukiausiasis
Teismas, pavyzdiui, yra pastebjs, kad sprendiant dl papildom darb atlygintinumo pagal
pirkimo vert taikytinos ne tarptautini pirkim teiss normos (VP 56 straipsnis), o supaprastint
(VP 92 straipsnis), kuriomis leidiama maesn toki i anksto nenumatyt, bet btin darb
apimtis (r. Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2013 m. vasario 22 d.
nutart, priimt civilinje byloje RUAB Bstuva v. Kauno miesto savivaldybs administracija,
bylos Nr. 3K-3-41/2013).

Dl tarptautini ir supaprastint viej pirkim reguliavimo atkreiptinas dmesys Teisingumo

Teismo praktik (pvz., Teisingumo Teismo 2001 m. gruodio 3 d. Nutartis Vestergaard, C-59/00,
Rink. 2001, p. I-9505), tarptautiniams ir supaprastintiems vieiesiems pirkimams taikom taisykli
atskyrim, pagrst sutarties verte, velnina Europos Sjungos teisinio reguliavimo srit
traukdama ir tokius pirkimus, kurie nepasiekia direktyvose numatytos ribins tarptautini pirkim
sutari verts. Atsivelgiant tai, tarptautini pirkim verts nesiekianioms vieojo pirkimo
sutartims taikytina Europos Sjungos teis: bendrieji Europos Sjungos principai, btent
draudimai, iplaukiantys i SESV tvirtint laisvo asmen steigimosi, paslaug teikimo ir laisvo
preki judjim princip (Teisingumo Teismo 1981 m. vasario 17 d. Sprendimas Komisija prie
Italij, 133/80, Rink. 1981, p. 457; 1987 m. liepos 9 d. Sprendimas CEI / Association
intercommunale pour les autoroutes des Ardennes, 27/86, 28/86 ir 29/86, Rink. 1987, p. 3347) bei
bendrasis diskriminacijos draudimas pilietybs (kilms) pagrindu principas (pvz., Teisingumo
Teismo 2000 m. gruodio 7 d. Sprendimas Telaustria ir Telefonadress, C-324/98, Rink. 2000, p. I-
10745).

Taiau tam, kad SESV pagrindins taisykls ir bendrieji principai bt taikomi sutari, kuri
vert maesn nei Europos Sjungos direktyv taikymo ribin vert, sudarymo procedroms,
nagrinjamos sutartys turi kelti aik tarptautin interes (susidomjim) (Teisingumo Teismo 2007
m. lapkriio 13 d. Sprendimas Komisija prie Airij, C-507/03, Rink. 2007, p. I-9777). Perkanioji
organizacija, prie nustatydama vieojo pirkimo slygas, privalo vertinti[11] sutarties, kurios vert
yra maesn u Europos Sjungos taisyklse nustatyt ribin vert, keliam tarptautin interes.
Atlikdama vertinim, perkanioji organizacija turt atsivelgti sutarties vert, darb atlikimo
viet ir kt. Dl to aikaus tarptautinio intereso tikimyb galima bt atmesti, pavyzdiui, tuo
atveju, kai atitinkamos sutarties ekonomin nauda yra labai maa (Teisingumo Teismo 2005 m.
liepos 21 d. Sprendimas Coname, C-231/03, Rink. 2005, p. I-7287). Vis dlto btina atsivelgti
tai, kad tam tikrais atvejais valstybi sienos eina per aglomeracijas (grup susijungusi
gyvenviei (ppr. prie didij miest), turini glaudius kio, darbo, kultros ir buities ryius),
esanias skirting valstybi nari teritorijose, ir kad tokiomis aplinkybmis net ir maos verts
pirkimai gali kelti aik tarptautin interes. Perkaniosios organizacijos atlikto tarptautinio
intereso buvimo vertinimas gali bti apskstas teismui.
Nagrinjant ginus, kylanius dl supaprastint pirkim, turi bti taikomos tiek VP IV skyriaus
normos, tiek bendrosios nuostatos, o kitos taikytinos tiek, kiek tai nurodo VP arba kai tokios
nuostatos yra sudtin viej pirkim teisinio reguliavimo dalis (pvz., Viej pirkim tarnybos
neprivalomojo pobdio taisykls). Esant supaprastint pirkim teisinio reguliavimo spragai,
mutandis mutatis taikomos tarptautinius pirkimus reglamentuojanios nuostatos (VP II skyrius) ir
juos aikinanti teism praktika.

VP yra lex specialis. VP kaip specialiojo statymo kvalifikavim lemia io statymo tikslai ir juo
reguliuojam santyki pobdis (r. Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus iplstins
teisj kolegijos 2011 m. spalio 17 d. nutart, priimt civilinje byloje pagal pareikjo UAB
Kauno vandenys skund dl Vilniaus komercinio arbitrao teismo 2010 m. vasario 8 d.
sprendimo WTE Wassertechnik GmbH ir AB Poeminiai darbai v. Lietuvos Respublikos
aplinkos ministerijos Aplinkos valdymo agentra, bylosNr. 3K-7-304/2011). Civilinio kodekso
6.382 straipsnyje tvirtinta taisykl, kad vieojo pirkimopardavimo sutartims Civilinio kodekso
normos taikomos tiek, kiek kiti statymai nenustato ko kita. Kasacinio teismo konstatuota, kad,
sprendiant dl gin, kylani i viej pirkim teisini santyki, teisinio reguliavimo,
pirmiausia atsivelgtina VP, kaip specialiojo statymo, nuostatas (r. Aukiausiojo Teismo
Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2013 m. sausio 31 d. nutart, priimt civilinje byloje UAB
AV investicija v. V Ignalinos atomin elektrin, bylos Nr. 3K-3-79/2013).

Atsivelgiant tai, kad viej pirkim teisiniai santykiai reguliuojami specialiojo statymo,
Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso ir kit teiss akt nuostatos turi bti taikomos
subsidiariai specialij viej pirkim teiss norm atvilgiu. Civilinio kodekso, Civilinio
proceso kodekso ir kit teiss akt nuostat subsidiarus taikymas VP pirmumo naudai pasireikia
tuo, kad pirmiausia reikia taikyti galiojanias VP nuostatas, o visos kitos teiss normos taikytinos
tais atvejais, kai VP nereguliuoja atitinkamo klausimo (pvz., informacijos kvalifikavimas
konfidencialia: CK 1.116 straipsnis) arba VP normose tvirtintos blanketins nuostatos.
Atkreiptinas dmesys tai, kad toks VP ir kit teiss akt, ypa Civilinio kodekso, santykis
aktualus ne tik vieojo pirkimo procedr metu, bet ir sudarius sutart (pvz., atsiskaitymo pagal
vieojo pirkimo sutart tvarka: Mokjim, atliekam pagal komercines sutartis, vlavimo
prevencijos statymas). VP reguliuojami tam tikri vieojo pirkimo sutarties ali teisini santyki
aspektai (pvz., sutarties keitimas, papildom darb sigijimas ar kt.), kuriems aktuals i viej
pirkim princip turinio kylantys ribojimai (r. pirmiau nurodyt Aukiausiojo Teismo nutart,
priimt civilinje byloje Nr. 3K-7-304/2011, ir joje nurodyt kasacin praktik; taip pat sk. Kai
kurie vieojo pirkimo sutari aspektai).

Aptartas specialiojo statymo ir kit teiss akt nuostat subsidiaraus taikymo

pobdisneeliminuoja imperatyvij reikalavim, tvirtint ne VP, taikymo. Pagal nuosekliai
suformuot kasacin praktik negalima VP nuostat aikinti ir taikyti taip, kad bt nukrypta nuo
kit teiss akt teiss norm, o i taikymas negali bti laikomas prietaraujaniu VP nuostat
taikymui, nebent VP expressis verbis bt tvirtintas prieingas reguliavimas. VP ir kit teiss
akt imperatyvij nuostat santykis ir i teiss norm tinkamas taikymas svarbus dl to, kad tai
tiesiogiai susij su vienu i viej pirkim princip skaidrumo laikymusi (r. sk. Skaidrumo
principas). Skaidrumo principas paeidiamas inter alia, kai perkanioji organizacija vieojo
pirkimo metu nesilaiko i anksto inom taisykli, nors ir tiesiogiai nesusijusi su vieaisiais
pirkimais, kaip tokiais. Perkanioji organizacija, tiek rengdama konkurso dokumentus, tiek
vertindama tiekj pasilymus, privalo nepaeisti kit teiss akt (Aukiausiojo Teismo Civilini
byl skyriaus teisj kolegijos 2009 m. lapkriio 17 d. nutartis, priimta civilinje byloje A. M., K.
K. ir R. L. v. Turto valdymo ir kio departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikal
ministerijos, bylos Nr. 3K-3-508/2009; kt.).

Kasacinio teismo praktikoje dl imperatyvij norm, tvirtint ne VP, taikymo viej pirkim
teisiniuose santykiuose pasisakyta vairiais aspektais. Daniausiai kit teiss akt privalomj
nuostat taikymas aktualus dl perkaniosios organizacijos veiksm teistumo vertinant tiekj
kvalifikacijos ir pasilym siaurja prasme atitikt pirkimo slygoms[12]. Be to, pagal
imperatyvisias kit teiss akt nuostatas aikintinas pirkimo slyg turinys[13], taip pat vertinamas
perkaniosios organizacijos galimumas nustatyti atitinkamas pirkimo slygas[14]. Dl kit teiss
akt imperatyvij nuostat taikymo perkaniosios organizacijos turi pareig tam tikrus veiksmus
atlikti (pvz., pirkimo slygose tvirtinti reikalavim rodyti teiss verstis tam tikra veikla turjim)
(r. sk. Reikalavimai tiekjams) arba nuo j susilaikyti.

Dl iame VP ir kit teiss akt tarpusavio taikymo atkreiptinas dmesys tai, kad, sprendiant
dl kit ne VP teiss norm taikymo, btina tiksliai nustatyti i teiss akt turin ir reguliavimo
aprpt, nes nuo to priklauso perkaniosios organizacijos teisi ir pareig apimtis bei VP ir kit
norm konkurencijos santykis. Aukiausiasis Teismas, pavyzdiui, ne kart sprend, kad kituose
teiss aktuose nustatyta pirkimo objekto kaina nereikia realios rinkos kainos, jos negalima vertinti
kaip privalomos tvirtinti pirkimo slygose (r., pvz., Aukiausiojo Teismo Civilini byl
skyriaus teisj kolegijos 2011 m. lapkriio 2 d. nutart, priimt civilinje byloje V Nacionalinis
kraujo centras v. V iauli apskrities ligonin, bylos Nr. 3K-3-406/2011; 2013 m. balandio 2 d.
nutart, priimt civilinje byloje UAB ,,Pontem v. Plungs rajono savivaldybs administracija,
bylos Nr. 3K-3-198/2013).

Teismai, nagrindami tiekj ir perkanij organizacij ginus, vadovaujasi VP V skyriaus

nuostatomis ir Civilinio proceso kodekso XXI1 skyriaus (Viej pirkim byl nagrinjimo
ypatumai) nuostatomis laikydamiesi pirmiau aptarto VP ir kt. teiss akt subsidiaraus taikymo
taisykls (CPK 1 straipsnio 2 dalis, 4231 straipsnio 1 dalis). Be kai kuri iimi, VP daugiausia
reguliuojama ikiteismin gin nagrinjimo tvarka, CPK teismo procesas. Kita vertus,
atkreiptinas dmesys ir tai, kad, taikant proceso teiss normas netgi tose srityse, kurios
reguliuojamos tik Civilinio proceso kodekso normomis, pavyzdiui, bylinjimosi ilaid
paskirstymas (CPK 93 straipsnis) ar sprendimo panaikinimas absoliutaus sprendimo negaliojimo
pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalis 1 punktas), atsivelgtina viej pirkim teisini santyki
pobd ir tikslus, gin sprendim koncentruotumo ir tiekj paeist teisi veiksmingos gynybos
principus, dl kuri teism sprendimai gali pagrstai skirtis nuo bendrosios i nuostat taikymo
praktikos[15] (dl veiksmingumo principo r. Vieojo pirkimo gin nagrinjimo procedros).

Viej pirkim ir vieojo konkurso institutai (Civilinio kodekso XXII skyriaus etasis skirsnis ir
XLIX skyrius) panas savo tikslais, taiau skiriasi j teisini santyki subjektai ir objektas, iems
institutams taikomos panaaus pobdio, bet ne identikos procedros ir pan., skiriasi j
reguliavimo lygmenys (nacionalinis, Europos Sjungos), todl juos reguliuojanios teiss normos
turi bti taikomos taip, kad nelemt i institut sutapatinimo. Vieojo konkurso institutas
atribotinas nuo viej pirkim instituto, todl vieiesiems pirkimams mutatis mutandis
netaikytinos Civilinio kodekso XLIX skyriaus nuostatos. Atsivelgiant tai, pavyzdiui,
nagrinjant ginus dl viej pirkim netaikytina Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 3 dalis,
kurioje nustatytas sutrumpintas vieno mnesio iekinio senaties terminas, taikomas i konkurso
rezultat atsirandantiems reikalavimams.

VIEJ PIRKIM PRINCIPAI IR TIKSLAS

Bendrosios nuostatos

VP 3 straipsnio 1 dalyje tvirtinta, kad perkanioji organizacija utikrina, jog atliekant pirkimo
procedras ir nustatant laimtoj bt laikomasi lygiateisikumo, nediskriminavimo, abipusio
pripainimo, proporcingumo ir skaidrumo princip (toliau viej pirkim principai). io
straipsnio 2 dalyje nustatytas pirkim tikslas vadovaujantis io statymo reikalavimais sudaryti
pirkimo sutart, leidiani sigyti perkaniajai organizacijai (atlikti pirkim galiojusiai
perkaniajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikaling preki, paslaug ar darb,
racionaliai naudojant tam skirtas las. I VP 3 straipsnio formuluots matyti, kad VP princip
laikymosi garantas ir j galimo paeidimo subjektas perkanioji organizacija, o ne tiekjas.
Kita vertus, Aukiausiojo Teismo konstatuota, kad tiekjai jiems VP suteikta teise ginyti
perkaniosios organizacijos veiksmus turi naudotis neperengdami socialiai atsakingo iekovo
veiksm rib, nepaeisdami bendrj teisingumo ir siningumo imperatyv. Platus tiekjo
teisinio suinteresuotumo vieojo pirkimo sutarties sudarymu aikinimas nepaneigia iekovo
procesini pareig elgtis siningai, savo veiksmais nepagrstai nesukelti neigiam padarini
kitiems asmenims ar visuomenei (Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos
2011 m. birelio 27 d. nutartis, priimta civilinje byloje UAB Kamesta, Krevox Europejskie
Centrum Ekologiczne Sp. Z. O. O. V. AB Klaipdos vanduo, bylos Nr. 3K-3-293/2011).

Kasacinio teismo ne kart konstatuota, kad VP perkaniajai organizacijai suteikiamos teiss

vieojo pirkimo procese privalo bti naudojamos taip, kad tai nelemt neribotos jos diskrecijos,
perkaniosios organizacijos sprendimai pagal VP nuostatas ar pirkim taisykles turi bti
motyvuoti bei objektyviai pagrsti, priimami sprendimai bet kokiu atveju negali paeisti viej
pirkim princip, nukrypti nuo viej pirkim tikslo. Tai pamatins viej pirkimo teisinio
reguliavimo nuostatos. I viej pirkim kylanius ginus nagrinjantys teismai iekovo
reikalavimu ar ex officio dl perkaniosios organizacijos veiksm gali sprsti bet kuriuo i
nurodyt jos veiklos vertinimo pagrind (VP 3 straipsnis), t. y. dl viej pirkimo princip ar
viej pirkimo tikslo[16] sudaryti ekonomikai racional sandor (r. Aukiausiojo Teismo
Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2011 m. gegus 24 d. nutart, priimt civilinje UAB
Specialus autotransportas v. Klaipdos miesto savivaldybs administracija, bylos Nr. 3K-3-
249/2011).

Viej pirkim principais privalu vadovautis taikant ir aikinant vis VP nuostat turin
(rationae materia kriterijus), inter alia tiek dl tarptautini ir supaprastint, tiek dl klasikinio ir
komunalinio sektori viej pirkim vis procedr nuostat. i princip laikymasis garantuoja,
kad bus pasiekti atliekamo vieojo konkurso [turiningieji] tikslai ir ivengta galim nesiningos
konkurencijos prielaid vieo konkurso procedroje, taigi apgintas vieasis interesas[17]. Viej
pirkim princip taikymas rationae materia aspektu aktualus ir dl i pamatini nuostat galimo
taikymo vieiesiems pirkimams, reguliuojamiems ne VP (VP 10 straipsnio 1 dalies 6 punktas), ar
kitiems panaiems teisiniams santykiams, pvz., koncesijoms. Kasacinio teismo konstatuota, kad
viej pirkim principai aktuals ir koncesijos teisiniams santykiams, taiau i pamatini
nuostat taikymas pagal analogij, bendrieji vieumo, objektyvumo bei nealikumo reikalavimai
neturi lemti konkreios VP nuostatose nustatytos tvarkos taikymo paslaug koncesijoms, nes tiek
Europos Sjungos, tiek nacionalinis statym leidjas siek tvirtinti skirtingas i dviej ri
konkurs vykdymo tvarkas (r. Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos
2010 m. liepos 30 d. nutart, priimt civilinje byloje UAB SEVEN entertainment v. Klaipdos
miesto savivaldybs administracija, bylos Nr. 3K-3-350/2010).

Viej pirkim princip taikymas rationae temporis apima visas vieojo pirkimo procedras nuo
j pradios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimtojo nustatymo ar vieojo pirkimo
sutarties sudarymo arba vieojo pirkimo pasibaigimo kitu VP nustatytu pagrindu. Viej pirkim
princip reikm nesumenksta ir vieajam pirkimui pasibaigus. Kasacinio teismo ne kart
konstatuota, kad, nors pagal VP, sudarius vieojo pirkimo sutart, pirkimas pasibaigia (VP 7
straipsnis), taiau perkaniosios organizacijos ir tiekjo vieojo pirkimo teisiniai santykiai ne.
Tam tikrais atvejais, pvz., kai vieojo pirkimo sutartis sudaroma i anksto nepaskelbus apie viej
pirkim (tais atvejais, kai tai draudia VP) ar netinkamai vykdoma vieojo pirkimo sutartis, gali
reikti viej pirkim princip paeidim (r., pvz., Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus
teisj kolegijos 2011 m. liepos 8 d. nutart, priimt civilinje byloje AB Panevio statybos
trestas v. Panevio miesto savivaldybs administracija, bylos Nr. 3K-3-320/2011, ir joje
nurodyt praktik; taip pat sk. Kai kurie vieojo pirkimo sutari aspektai).

Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai paymima, kad viej pirkim princip laikymasis ir
tinkamas j taikymas nra tik beslygin perkanij organizacij VP norm, btent 3 straipsnio
nuostat, laikymosi pareiga, bet ir viej pirkim turiningj tiksl pasiekimo garantas. VP ir
kit teiss akt reikalavimai tiek perkaniajai organizacijai, tiek teikjams nustatyti ne siekiant
atlikti formalias procedras tam, kad perkaniosios organizacijos ir tiekjo veiksmai atitikt teiss
normas, o tam, jog iomis procedromis bt gyvendinti viej pirkim [turiningieji] tikslai. VP
nustatytos sakmiosios nuostatos, reikalaujanios beslygiko j laikymosi, tik patvirtina tok
aikinim, nes viej pirkim procesas yra dinamikas, precizikai tiksliai nustatyti kiekvien
viej pirkim situacij sudtinga, todl i imperatyv laikymasis yra nukreiptas tam tikr
tiksl pasiekim, o ie yra toki imperatyv taikymo matas (Aukiausiojo Teismo Civilini byl
skyriaus teisj kolegijos 2008 m. gruodio 23 d. nutartis, priimta civilinje byloje UAB ERP v.
Valstybin mokesi inspekcija, bylos Nr. 3K-3-583/2008). Vieojo pirkimo teisini santyki
formalizavimas svarbus tiek, kiek tai padeda siekti viej pirkim tiksl ir nepaeidia viej
pirkim princip. Dl tiekjo veiksm bei perkaniosios organizacijos sprendim teistumo
sprendiama pagal turiningj vertinim (Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj
kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinje byloje UAB ,,Mindoza v. Valstybs
sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministerijos, bylos Nr. 3K-3-
119/2011), kuris, atsivelgiant viej pirkim principus ir tikslus, turi virenyb prie
formalumus (turinio virenybs prie form principas). Turiningasis vertinimas atliekamas
laikantis, inter alia aktuali teiss norm dl tiekj kvalifikacijos ir pasilym vertinimo bei
nepaeidiant viej pirkim princip (VP 3, 32, 39 straipsniai) (Aukiausiojo Teismo Civilini
byl skyriaus teisj kolegijos 2012 m. birelio 8 d. nutartis, priimta civilinje byloje UAB
Corpus A v. Turto valdymo ir kio departamentas prie vidaus reikal ministerijos, bylos Nr.
3K-3-280/2012).

Viej pirkim principai bendrj teiss princip (teisingumo, protingumo ir siningumo)

turinio konkreti iraika, todl taikomi pirmiausia sprendiant tiekj ir perkanij organizacij
ginus. Tinkamas viej pirkim princip aikinimas ir taikymas i esms reikia tinkam
bendrj teiss princip iaikinim ir taikym viej pirkim srityje. Btent viej pirkim
principai tos imperatyviosios teiss nuostatos, dl kuri perkaniajai organizacijai kyla pareiga
elgtis tam tikru bdu arba nuo tam tikr veiksm susilaikyti (kai jos elgesio modelis VP
netvirtintas), taip pat i kuri aikja tiekj ir perkanij organizacij teisi ir pareig, tvirtint
VP, turinys konkreioje j tarpusavio santyki situacijoje. Pavyzdiui, Teisingumo Teismas
remdamasis btent viej pirkim principais iaikino vadinamj vidaus sandori sudarym
(angl. in house providing), taip pat tai, kaip ir ar i viso tiekjams turi bti taikomi tam tikri
reikalavimai (galimyb dalyvauti konkurse tiekjui, rengusiam vieojo pirkimo dokumentacij) ir
kt. Kasacinio teismo konstatuota, kad viej pirkim principai yra ne tik perkanij organizacij
ir tiekj teisi bei pareig vieojo pirkimo srityje tiesioginis altinis, bet ir tiesiogiai taikytinos
teiss normos. Vien viej pirkim princip paeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia
papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripainti neteistais perkaniosios
organizacijos veiksmus (r., pvz., Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj
kolegijos 2009 m. lapkriio 13 d. nutart, priimt civilinje byloje IDT Biologika GmbH v. Lietuvos
Respublikos valstybin maisto ir veterinarijos tarnyba, bylos Nr. 3K-3-506/2009, ir joje nurodyt
praktik). Viej pirkim princip taikymas, kaip viej pirkim teistumo kontrols pagrindas,
irykja teismins viej pirkim teistumo kontrols stadijoje, kur teiss aikinimo pagrindu
atskleidiami tam tikri taikomo principo turinio elementai ir j esm.

I kasacins VP 3 straipsnyje tvirtint pamatini nuostat viej pirkim princip ir viej

pirkim tikslo (sudaryti sutart dl tam tikro objekto (preki, paslaug ar darb) racionaliai
panaudojant tam skirtas las) santykio praktikos matyti, kad is aktualus keliais j
konkurencijos aspektais, sprendiant, ar perkanioji organizacija racionaliai panaudojo pirkimui
skirtas las, kai buvo netinkamai vykdytos vieojo pirkimo procedros. Tais atvejais, kai
racionalus l panaudojimas iekovo (tiekjo) siejamas su netinkamo (nekompetentingo)
laimtoju irinkimu (es sutartis nebus tinkamai vykdyta, dl to los bus ileistos veltui),
pirmiausia nagrintina, ar dl pirkimo slyg ir perkaniosios organizacijos veiksm vertinant
tiekj pasilymus nebuvo paeisti viej pirkim principai ir laimtoju irinktas tokio tiekjo
pasilymas, koks ir turt bti teistai atliekant vieojo pirkimo procedras. Tokiu atveju,
nenustaius viej pirkim princip paeidimo, laikoma, kad viej pirkim tikslas VP 3
straipsnio 2 dalies prasme pasiektas (pirmiau nurodyta Aukiausiojo Teismo nutartis, priimta
civilinje byloje Nr. 3K-3-440/2010).

Ir prieingai, kai nustatomi tokio pobdio viej pirkim princip (ir kit teiss norm)
paeidimai, dl kuri neteistai laimtoju irinktas ar neirinktas tiekjo pasilymas, laikytina, kad
pirkim tikslas sudaryti sutart laikantis VP reikalavim nepasiektas, taiau paprastai (bet ne
visada) dl to atskirai nepasisakoma, nes perkaniosios organizacijos veiksm neteistumo
kvalifikavimui pakanka nustatyti viej pirkim princip paeidim. Pavyzdiui, kasacinio
teismo pasisakyta, kad pasilymas, kuriuo tiekjas perkaniajai organizacijai silo perteklini
(papildom) pirkimo objekto dali, pripaintinas lygiaveriu ir tinkamu, todl ir neatmestinu
nepaeidiant tiekj lygiateisikumo principo, prieingai, nesant kit statyme nustatyt
apribojim tok pasilym pripainti tinkamu, j atmetus, bt paeistas racionalaus l
panaudojimo tikslas, nes perkanioji organizacija atsisako sigyti tinkam pirkimo objekt u
maiausi kain (Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2012 m.
balandio 12 d. nutartis, priimta civilinje byloje UAB Pireka, UAB Vtrna v. V
Respublikin Vilniaus universitetin ligonin, bylos Nr. 3K-3-43/2012). Kita vertus, kasacinje
praktikoje pasisakyta ir dl tokio viej pirkim princip ir tikslo paeidimo atvejo, kuris
nesusijs su netinkamo laimtojo nustatymu, kai perkanioji organizacija nesilaik neskelbiam
deryb vykdymo tvarkos perkant papildomus darbus, inter alia dl didiausios leistinos sumos
tokiam pirkimo bdui (r. pirmiau nurodyt Aukiausiojo Teismo nutart, priimt civilinje byloje
Nr. 3K-3-320/2011; taip pat sk. Kai kurie vieojo pirkimo sutari aspektai). Taiau galimos ir
kitokios situacijos.

Kasacinio teismo konstatuota, kad, atsivelgiant nurodytas perkaniosios organizacijos pareigas

ir veiklos ribas, VP 3 straipsnio nuostat prasme iskirtinos dvi perkaniosios organizacijos
veiksm teistumo vertinimo situacijos: a) ar nepaeisti viej pirkim principai ir tikslas; b) ar
nepaeistas tik viej pirkim tikslas. Viej pirkim tikslo ir princip santykis bei ryys per se
neeliminuoja situacij, kai perkanioji organizacija vieojo pirkimo procedras atlieka
vadovaudamasi VP reikalavimais, inter alia utikrindama viej pirkim princip laikymsi,
taiau vieojo pirkimo sutart sudaro neracionaliai panaudodama pirkimui skirtas las, t. y. i
dalies nepasiekia viej pirkim tikslo (pirmiau nurodytos Aukiausiojo Teismo nutartys,
priimtos civilinse bylose Nr. 3K-3-249/2011 ir Nr. 3K-3-406/2011).

Su racionalaus l panaudojimo tikslu tiesiogiai susijs vienas svarbiausi viej pirkim

teisinio reguliavimo sieki nesuvaryta tiekj konkurencija. Kasacinio teismo nurodyta, kad
nesuvaryta tiekj konkurencija i VP implicitikai iplaukiantis reikalavimas, jo netvirtinimas
statyme expressis verbis nepaneigia io perkaniajai organizacijai keliamo reikalavimo, nes tai
pagrindinis viej pirkim procedr reglamentavimo siekis. Taigi konstatavus tokio reikalavimo
paeidim, teismas pagrstai sprendia dl pirkim tikslo netinkamo siekimo arba nepasiekimo
(pirmiau nurodyta Aukiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinje byloje Nr. 3K-3-249/2011).
Tokia pozicija grindiama labai tiktina prielaida, kad perkaniajai organizacijai silomos pirkimo
objekto kainos labiau prisideda prie tikslo racionaliai panaudoti pirkimui skirtas las esant kuo
labiau nesuvarytai tiekj konkurencijai, negu esant dalyvavimo pirkimo procedrose
(nepagrstiems) ribojimams, pavyzdiui, pateikti pasilymus abiem pirkimo dalims[18] arba
apskritai neleidiant varytis dl konkuruojani kain pateikimo, kai nustatytos fiksuotos
kainos[19] ar didioji j dalis[20]. Tiekj konkurencij bet kokiu atveju eliminuoja tokios pirkimo
slygos, kurios sudaro prielaidas pateikti vienodos kainos pasilymus ir leidia tiekjams varytis
tik dl pasilym pateikimo greiio. Dl to, net jei tiekjai de jure gali varytis kad ir dl tam
tikros pirkimo objekto dalies, bet de facto dl ios dalies dydioveiksmingos konkurencijos nra i
esms tiekjams nesuteikiant teiss silyti maesns kainos, tai paeidia viej pirkim esm ir
pirkimo tiksl (pirmiau nurodyta Aukiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinje byloje Nr. 3K-
3-198/2013). Taigi racionalus l panaudojimas nesuvarytos konkurencijos slygomis galimas
taikyti kaip atskiras perkaniosios organizacijos veiksm nustatymo ir vertinimo kriterijus.
Kasacinis teismas, sprsdamas dl perkaniajai organizacijai kylani pareig, iplaukiani i
VP reguliavimo, nurod, kad siekiant racionalaus l panaudojimo perkaniajai organizacijai
vieuosius pirkimus reglamentuojaniu teisiniu reguliavimu turi bti sudaroma galimyb sigyti
prekes ar paslaugas kuo naudingesnmis jai slygomis; tai inter alia reikia, kad perkanioji
organizacija turi turti tokias paias slygas sigyti prekes ar paslaugas rinkoje kaip ir bet kuris
kitas pirkjas (Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2012 m. balandio
11 d. nutartis, priimta civilinje byloje UAB Akordas 1 v. Vilniaus miesto savivaldybs
administracija, UAB Grinda, bylos Nr. 3K-3-158/2012). Atsivelgiant tai, nurodytoje byloje
konstatuota, kad didiausios perkaniajai organizacijai priimtinos kainos iankstinis ivieinimas
galt lemti neracional l panaudojim, nes pardavjai orientuotsi maksimali kain, galbt
virijani esani rinkoje.

Kita vertus, esant aikiam pirkimo objektui ir perkaniajai organizacijai pasinaudojus galimybe
objekt sigyti u fiksuot kain, nenustatant kainodaros taisykli, nra pagrindo konstatuoti
racionalaus l panaudojimo tikslo paeidimo, nes nei pirkjas, nei pardavjas neino bei
nekontroliuoja aplinkybi, lemsiani kainodaros taisykli taikym, todl, vykus pokyiams, tiek
vienas, tiek kitas gali laimti arba ne (Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj
kolegijos 2012 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinje byloje UAB Autokausta v. V Kauno
regiono atliek tvarkymo centras, bylos Nr. 3K-3-132/2012). Vis dlto, esant objektyviai
neapibrtinai pirkimo objekto sudtinei daliai (pvz., dl aikiai nenustatytino darb poreikio
apimties), perkaniosios organizacijos leidimas tiekjams traukti jos ilaidas bendr pasilymo
kain nesuderinama su jos finansinio racionalumo pareigomis, nes, viena vertus, ji rizikuoja dl
tiekj, kurie apskritai aptariam kat netrauks, jei toks poreikis kils ir kartosis, antra vertus,
tokias ilaidas jiems traukus, ji gali permokti u sutarties vykdym, nes jei gino darb poreikio
neatsiras arba bus maesnis nei apskaiiavo tiekjas, ji vis dlto jam turs mokti sulygt fiksuot
kain (Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2013 m. kovo 8 d. nutartis,
priimta civilinje byloje UAB G4S Lietuva v. Kaljim departamentas prie Lietuvos
Respublikos teisingumo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-94/2013).

Taip pat primintina ir tai, kad i VP 3 straipsnio 2 dalyje tvirtintos viej pirkim tikslo
sampratos kyla tai, kad perkanioji organizacija jo turi siekti vadovaudamasi VP reikalavimais,
taigi ir viej pirkim principais. Dl to vien tik ekonomin vieojo pirkimo sutarties nauda
perkaniajai organizacijai (ir net visai visuomenei) nenusveria jos pareigos tinkamai ir teistai tarp
vis tiekj pasilym irinkti laimtoj. iame kontekste aktualus kasacinio teismo iaikinimas
dl vieojo intereso sudtini element (pirkimo objekto ir tiekj varymosi) konkurencijos,
pagal kur socialiai jautri ar visuomenei labai reikaling viej pirkim objekt sigijimo
teistumas dl savo svarbos per se neturi bti vertinamas kitaip nei dl kit sigijim, o tiekj
siningas varymasis dl to neturi bti vertinamas maiau palankiai; galimyb viej interes
pirkimo objektu ikelti aukiau u viej interes tiekj siningu varymusi turi bti aikinama
ir taikoma siaurai, iimtinai (pirmiau nurodyta Aukiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinje
byloje Nr. 3K-3-293/2011).

Be to, kasacinio teismo ne kart konstatuota, kad sprsti dl racionalaus l panaudojimo

paeidimo, kai perkanioji organizacija nusprendia sutart sudaryti su ne maiausi kain
(nustaius tok sutarties sudarymo kriterij) pasiliusiu tiekju nevertinant kit procedr
teistumo, t. y. nesiaikinant, kodl maiausi kain pasils dalyvis nebuvo pripaintas laimtoju,
nra pagrindo. Prieingu atveju tiek VP nuostatos, tiek konkurso slygos, reglamentuojanios
vieojo pirkimo procedras iki laimtojo, pasiliusio maiausi kain, irinkimo, netekt prasms.
Teismo pareigai kvalifikuoti viej pirkim princip paeidim ir sprsti dl to iplaukiani
padarini racionalaus l panaudojimas nedaro takos ir nepateisina viej pirkim princip
paeidim, t. y. is tikslas negali bti suabsoliutinamas, paneigiant imperatyviuosius viej
pirkim principus, kitus sakmius VP reikalavimus. Neteistas racionalaus l panaudojimo
suabsoliutinimas konstatuotinas tokiu atveju, jei perkanioji organizacija sudaryt sutart su
konkurso laimtoju tik dl jo pasilytos maiausios kainos, paeisdama VP nuostatas ir viej
pirkim principus (r., pvz., pirmiau nurodyt Aukiausiojo Teismo nutart, priimt civilinje
byloje Nr. 3K-3-508/2009, ir joje nurodyt praktik). Tokia situacija susidaryt ir tada, kai
perkanioji organizacija laimtoju pripaint pasilym, kuriuo pateikta neprastai maa kaina,
kurios tiekjas tinkamai ar apskritai nepagrind (Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus
teisj kolegijos 2012 m. balandio 20 d. nutartis, priimta civilinje byloje UAB Dussmann
Service v. AB Lietuvos dujos, bylos Nr. 3K-3-181/2012, ir joje nurodyta praktika).

Be to, pagal kasacin praktik perkaniosios organizacijos tikslas konkurse gauti kuo daugiau
pasilym, taigi ir kuo maesn kain, gali ir turi bti siekiamas statym (ne tik VP) leistinomis
ir teistomis priemonmis. Aukiausiasis Teismas konstatavo, kad tiekj sininga konkurencija
negali bti garantuojama tik kiekybiniu tiekj dalyvavimo pirkimo procedrose kriterijumi (kuo
daugiau atitinkamos srities tiekj), neatsivelgiant kokybin kriterij tiekj kvalifikacijos, j
naudojam rengini ir silomo pirkimo objekto atitikt pirkimo slygoms, VP bei kitoms
imperatyviosioms statym nuostatoms. Jei perkanioji organizacija susiduria su neipltota tam
tikros kio srities konkurencija, ji gali skelbti konkurs ne didiausiam leistinam vieojo pirkimo
sutarties vykdymo terminui (treji metai), tikdamasi, kad vlesnse pirkimo procedrose
atitinkam tiekj padids (Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2012
m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinje byloje UAB CSC Telecom v. Valstybinio socialinio
draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialins apsaugos ir darbo ministerijos,
bylos Nr. 3K-3-359/2012). i kasacin praktika dl tiekj konkurencijos skatinimo leistinomis ir
teistomis priemonmis koreliuoja su Teisingumo Teismo jurisprudencija dl neigiamo pobdio
reikalavim kio subjektams tvirtinimo ir taikymo, pagal kuri teist tiksl utikrinti sining
tiekj varymsi gali siekti proporcingomis priemonmis (r. sk. Proporcingumo principas).

Atsivelgiant viej pirkim princip pobd, kasacinio teismo nuosekliai konstatuojama, kad
viej pirkim princip paeidimas yra prilyginamas imperatyvij nuostat paeidimui btent
dl to, kad ie, kaip ir kitos VP imperatyviosios nuostatos, susij su vieojo intereso apsauga. Dl
to VP nuostatos aikintinos ir taikytinos taip, kad bt apgintas vieasis interesas. Viej pirkim
princip paeidimai yra objektyvaus ir absoliutaus pobdio. Viej pirkim princip paeidimo
objektyvumas reikiasi tuo, kad jo pripainimui konstatuoti nesvarbios jokios kitos alutins
aplinkybs, tokios kaip perkaniosios organizacijos atstov nepatyrimas, j kalts laipsnis, alos
dydis ir pan. Viej pirkim princip paeidim absoliutumas reikia, kad kiekvienas viej
pirkim princip paeidimas lemia perkaniosios organizacijos veiksm neteistum, t. y.
kiekvienas viej pirkim princip paeidimas laikytinas esminiu paeidimu, ir toks paeidimo
nustatymas suponuoja teism pareig pripainti tokius perkaniosios organizacijos veiksmus
neteistais ir sprsti dl padarini (sandorio negaliojimo, restitucijos taikymo ar jos taikymo
negalimumo, alos atlyginimo). Dl to negalimi atvejai, kad nustatytasis viej pirkim princip
paeidimas bt kvalifikuotas kaip neesminis, kartu pripastant, kad perkaniosios organizacijos
veiksmai yra teisti (r., pvz., pirmiau nurodyt Aukiausiojo Teismo nutart, priimt civilinje
byloje Nr. 3K-3-508/2009, ir joje nurodyt praktik).

Dl viej pirkim santyki svarbos, j teisinio reguliavimo tiksl ir santykio su vieojo intereso
apsauga teismai turi teis (kartais ir pareig) ex officio ieiti u iekinio rib, konstatuoti niekinio
sandorio fakt ir sprsti dl perkaniosios organizacijos neteist veiksm padarini bei atlikti
kitus veiksmus, btinus ginant viej interes. Kasacinio teismo konstatuota, kad perkaniosios
organizacijos veiksm, kuriais iurkiai paeidiamos principins viej pirkim normos, teisin
kvalifikavim (jei tokie veiksmai nustatomi) teismai privalo vykdyti ex officio (Aukiausiojo
Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2011 m. gegus 9 d. nutartis, priimta civilinje
byloje UAB Kanal valymas v. UAB Auktaitijos vandenys, bylos Nr. 3K-3-231/2011). Be to,
teismams netaikomi procesiniai apribojimai, aktuals tiekjams ikiteismins ir teismins gin
nagrinjimo stadij metu (CPK 4232 straipsnio 1 dalis, 4233 straipsnio 2, 3 dalys, 4238 straipsnio 1,
2, 3 dalys). Tokia teismo teis ir pareiga grindiama tuo, kad viej pirkim ginai nra tik
privataus pobdio, o susij su vieojo intereso apsauga. Siekiant utikrinti vieojo intereso
apsaug sprendiant viej pirkim ginus, u j nagrinjim atsakingam subjektui, t. y. teismui,
turi bti suteikti plaiausi galiojimai veikti. i plai, iniciatyvos reikalaujani teismo
galiojim (teisi) naudojimo galimyb egzistuoja ir sprendiant dl toki perkaniosios
organizacijos ir tiekjo gino aspekt, kurie nra sureguliuoti bendrj ar specialij teiss norm.
Teisinio reguliavimo vakuumo situacija per se nesudaro klii, prieingai pareigoja teism j
(viej interes) ginti. Tokia teismo pareiga konstitucin jo priederm, tiesiogiai kylanti i
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio teismai vykdo teisingum bei kit jos
nuostat, inter alia konstitucinio teisins valstybs principo.

Kita vertus, siekiant proceso operatyvumo ir racionalumo, viej pirkim ginus nagrinjanio
teismo teis ieiti u iekinio rib nra absoliuti, negali bti sutapatinta su jo pareiga taip veikti,
ypa tada, kai galimas vieojo intereso paeidimas iuose santykiuose nra akivaizdus (r. plaiau
Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2009 m. birelio 8 d. nutart,
priimt civilinje byloje AB If draudimas v. Vilniaus miesto savivaldyb ir kt., bylos Nr. 3K-3-
252/2009). Atsivelgiant tai, kad teismas turi teis perengti iekinio (skundo) ribas, bet ia teise
nepasinaudojo, per se neleidia konstatuoti, kad buvo paeistos CPK, VP nuostatos ar netinkamai
apgintas vieasis interesas. Remtis vieuoju interesu galima ne a priori, bet atsivelgiant
konkreias bylos aplinkybes, jas vertinus ir konstatavus btinum ir konstitucin pagrind
perengti iekinio ribas (r. pirmiau nurodyt Aukiausiojo Teismo nutart, priimt civilinje
byloje Nr. 3K-3-359/2012, ir joje nurodyt praktik; taip pat sk. Viej pirkim gin
nagrinjimo procedros).

Viej pirkim princip kaip imperatyvij teiss norm paeidimo ir i to kylani padarini
kontekste atkreiptinas dmesys tai, kad nors viej pirkim teisini santyki reglamentavimo
tam tikras ypatumas yra tas, kad dominuoja vieajai teisei bdingas imperatyvusis teisinio
reguliavimo metodas, t. y. vyrauja privalomojo pobdio nuostatos (Aukiausiojo Teismo
Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinje byloje UAB
Mindoza v. Valstybs sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikal
ministerijos, bylos Nr. 3K-3-145/2010), taiau vieieji pirkimai neturi bti laikomi iimtinai
formaliomis procedromis, atliekamomis be savo vidini turiningj tiksl (pvz., konkurencijos
skatinimo) siekimo. Dl viej pirkim santyki formalizavimo ribojimo, atsivelgiant turinio
virenybs prie form princip, teism praktikoje kilo objektyvus poreikis iskirti atvejus, kai
perkaniosios organizacijos veiksmai, pro forma neatitinkantys VP ar konkretaus pirkimo
dokument nuostat, nepripaintini viej pirkim princip paeidimu, todl teism neturi bti
kvalifikuojami neteistais ir naikinami.

VP nuostat ir viej pirkim princip galimo paeidimo bei perkaniosios organizacijos

veiksm ir priimt sprendim teistumo vertinimo kontekste atsivelgtina ir atitinkam jos
veiksm ar sprendim realiai sukeliamus padarinius tiekjams. Dl to btina vertinti tai, kiek
perkaniosios organizacijos veiksmai faktikai (realiai) paveik tiekjus ir ar vienam i tiekj
buvo suteikta daugiau teisi negu kitiems (nepagrsto konkurencinio pranaumo kriterijus[21]), t. y.
ar perkaniosios organizacijos veiksmai dl vieno tiekjo pakeit io tiekjo padt ir situacij kit
tiekj nenaudai (Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2009 m. vasario 2
d. nutartis, priimta civilinje byloje UAB Kauno keliai v. Kauno miesto savivaldyb, bylos Nr.
3K-3-25/2009). Vienintel aplinkyb, kad perkanioji organizacija nukrypo nuo konkurso
vykdymo tvarkos bei apie tai neinformavo dalyvi, per se nereikia, jog buvo paeisti skaidrumo ir
tiekj lygiateisikumo principai. Kiekvienu (ypa smulkmenikai reglamentuotos konkurso
vykdymo eigos) atveju reikia tirti pirkimo eigos pakeitimo pobd (pvz., velninamos ar
grietinamos konkurso slygos, ar tik padaromi nereikmingi pakeitimai) bei padarinius, t. y. ar po
i pakeitim i esms keiiasi tiek dalyvi, tiek potenciali tiekj padtis (pakeitimu ikreipiami
vertinimo rezultatai, dl suvelnjusi slyg bt galj dalyvauti daugiau teikj ir pan.)
(Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2010 m. lapkriio 9 d. nutartis,
priimta civilinje byloje UAB Pireka v. UAB Neringos vanduo, bylos Nr. 3K-3-425/2010).

Atsivelgiant tai, grynai formalus nukrypimas nuo VP nustatytos konkreios procedros, kuris i
esms neturjo takos dalyvi ir kit tiekj teisi apimiai, negali lemti viej pirkim princip
paeidimo, nebent besiskundiantis dalyvis ar tiekjas i ties rodyt, kad iais veiksmais buvo
paeisti jo teisti i VP kildinami interesai ir taip nepagrstai suvaryta galimyb sudaryti vieojo
pirkimo sutart (Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2010 m. balandio
6 d. nutartis, priimta civilinje byloje UAB Lemminkainen Lietuva v. V Kauno Aerouostas,
bylos Nr. 3K-3-150/2010). Kita vertus, perkanij organizacij galimyb nukrypti nuo VP ar
pirkimo dokumentuose nustatytos pirkimo procedr vykdymo tvarkos turi bti aikinama siaurai
(pirmiau nurodyta Aukiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinje byloje Nr. 3K-3-425/2010)[22],
o turiningasis perkanij organizacij veiksm teistumo vertinimas nra beribis (pirmiau
nurodyta Aukiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinje byloje Nr. 3K-3-119/2011). Formalaus
paeidimo kriterijus[23] kaip perkaniosios organizacijos veiksm kvalifikavimo pagrindas yra
vertinamojo pobdio, o paeidim identifikavimas individualus, todl ne visada analogiki
perkanij organizacij veiksmai ar sprendimai, viename pirkime pripainti formaliai
paeidiantys VP ar pirkimo slygas, tokiais, o ne esminiais, pamatini VP nuostat paeidimais
bus kvalifikuoti ir kitame pirkime[24].

Panaios pozicijos laikomasi ir Teisingumo Teismo praktikoje. Pavyzdiui, Teisingumo Teismas

paymjo, kad, vertinant su perkanija organizacija susijusi tiekj galimyb dalyvauti vieojo
pirkimo procedrose, reikia vertinti (negalint to preziumuoti i anksto), ar toks dalyvavimas
nekels jokios grsms konkurso dalyvi tarpusavio konkurencijai (Teisingumo Teismo 2005 m.
kovo 3 d. Sprendimas Fabricom, C-21/03 ir C-34/03, Rink. 2005, p. I-1559). Kita vertus, i
Teisingumo Teismo praktikos taip pat matyti, kad dl tam tikr perkaniosios organizacijos
veiksm jos sprendim teistumo vertinimui nedaro takos faktin situacija dl tiekj teisi
apimties pasikeitimo diskriminacijos, nevienodo tiekj vertinimo ar skaidrumo stokos.
Teisingumo Teismas, vertindamas Airijos argumentus, kad tiekj pasilym vertinimo metu
ekonomikai naudingiausio pasilymo vertinimo kriterij lyginamojo svorio koeficient pakeitimas
(kuris buvo atliktas po vieojo pirkimo komisijos nari individualaus susipainimo su pasilymais,
prie susirenkant ir juos visus svarstant kolegialiai) buvo minimalus, o retrospektyvi analiz bt
patvirtinusi, kad atrinktas dalyvis bt laimjs sutart, net jeigu ji bt sudaryta remiantis i
pradi nustatytais kriterij lyginamaisiais svoriais, konstatavo, kad pagal jo praktik tokie
veiksmai kvalifikuotini neteistais kaip paeidianiais vienodo poirio princip ir i jo
iplaukiani skaidrumo pareig. Dl to nra btinybs rodinti, jog santykini lyginamj svori
pakeitimas buvo diskriminacinis dl vieno i dalyvi, pakanka to, jog tuo momentu, kai is
pakeitimas buvo padarytas, negalima atmesti galimybs, kad jis galjo turti tok poveik (pirmiau
nurodytas Teisingumo Teismo Sprendimas Komisija prie Airij, C-226/09).

Taigi darytina ivada, kad tam tikri perkaniosios organizacijos veiksmai per se neteisti,
netoleruotini ir negalimi kvalifikuoti leistinais, atsivelgiant nepagrsto konkurencinio pranaumo
vertinimo kriterij.

Be materialiojo perkaniosios organizacijos formaliai neteist veiksm kvalifikavimo teistais

(suderinam su i viej pirkim princip kylaniais reikalavimais) aspekto, iskirtinas ir
procesinis. Kasacinio teismo ne kart pabrta viej pirkim princip reikm ir svarba vykdant
viej pirkim procedras bei padariniai perkaniosios organizacijos veiksm ir sprendim
galiojimui nustaius i princip paeidimus, taiau i praktika savaime nra pakankama tam, kad
ja bt galima remtis reikalaujant pripainti perkaniosios organizacijos veiksm neteistum ir
taikyti atitinkamus neteistumo padarinius. Dl tokio viej pirkim princip pobdio ir
reikms kasacinje praktikoje tvirtintos grietos i imperatyvij nuostat paeidim nustatymo
ir rodinjimo taisykls, pagal kurias reikalaujama realiai rodyti viej pirkim princip
paeidimo fakt, o ne tik remtis i paeidimo prielaida ir padariniais. Vertinant viej pirkim
princip paeidimo fakt, btina nustatyti, kokiais btent perkaniosios organizacijos veiksmais ir
kokios vieojo pirkimo procedros metu buvo paeisti viej pirkim principai (r., pvz., pirmiau
nurodyt Aukiausiojo Teismo nutart, priimt civilinje byloje Nr. 3K-3-132/2012, ir joje
nurodyt praktik).

Dl viej pirkim princip svarbos viej pirkim teisiniam reguliavimui, jo aikinimui ir

taikymui, taip pat dl turinio virenybs prie form principo taikymo, vieuosiuose pirkimuose
reikianio, kad ne kiekvienas VP nuostat ar pirkimo slyg paeidimas kvalifikuotinas esminiu,
perkanij organizacij veiksmai, be konkrei atitinkam VP norm, vertintini ir viej
pirkim princip laikymosi aspektu. Principini VP norm kaip perkaniosios organizacijos
veiksm teistumo vertinimo kriterijaus platesnis taikymas prisidt prie didesnio viej pirkim
santyki lankstumo (kiek tai manoma pagal i santyki pobd ir tikslus), taip pat utikrint i
santyki stabilum ir nuspjamum, nepaisant to, kad j vertinimas tapt maiau formalus, o
daugiau vertinamasis.

Lygiateisikumo ir nediskriminavimo principai

Lygiateisikumo arba vienodo poirio bei nediskriminavimo principai Europos Sjungos ir

nacionalinje teisje (VP) yra atskirti, dl to, vertinant perkaniosios organizacijos veiksm,
kuriais galjo bti paeisti ie principai, neteistum, svarbu perkaniosios organizacijos elges
tinkamai kvalifikuoti. Teisingumo Teismas, vertindamas draudim diskriminuoti dl pilietybs,
konstatavo, kad is principas yra tik ypatinga (specifin) bendrojo lygiateisikumo principo, vieno
pagrindini Europos Sjungos teiss princip, iraika (Teisingumo Teismo 1980 m. spalio 8 d.
Sprendimas berschr, 810/79, Rink. 1980, p. 2747).

Lygiateisikumo ir nediskriminavimo principai reikia pareig tapaius reikinius vertinti vienodai,

bet nevertinti vienodai skirting situacij, jei toks vertinimas negali bti objektyviai pagrstas
(Teisingumo Teismo 2004 m. gruodio 14 d. Sprendimas Arnold Andr, C-434/02, Rink. 2004, p.
11825). Pavyzdiui, neprastai maos kainos identifikavimas (jos sampratos nustatymas ir
taikymas) visiems tiekjams turi bti vienodas, taiau perkaniosios organizacijos sprendimas dl
tokios kainos pagrindimo vertinimo (atsivelgiant jo individual pobd ir jo atlikim skirtingu
patikimumo lygiu) keli tiekj atvilgiu gali, o kartais ir privalo nesutapti (Aukiausiojo Teismo
Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2010 m. gegus 17 d. nutartis, priimta civilinje byloje
V Kretingos maistas v. Akmens rajono savivaldybs administracija, bylos Nr. 3K-3-
216/2010). Lygiateisikumo ir nediskriminavimo princip taikymo kontekste paymtina tai, kad
diskriminuojantis elgesys kartu lemia ir nelygiateisik tiekj padt, bet ne visada
nelygiateisikas elgesys su tiekjais reik diskriminacij. Paprastai diskriminacija pripastama, kai
nelygiateisika subjekt (viej pirkim kontekste tiekj) padt lemia tam tikras
diskriminuojantis kriterijus, kuris suponuoja, kad tam tikro subjektus diskriminuojanio kriterijaus
pagrindu vieni subjektai bus iskirti i kit atitinkam subjekt srao (Teisingumo Teismo 1993
m. birelio 22 d. Sprendimas Komisija prie Danij, C-243/89, Rink. 1993, p. I-3353)[25].

ie visuotinai pripastami imperatyvai paprastai reikia viej pirkim teisini santyki dalyvi
perkaniosios organizacijos ar subjekto, vieuosiuose pirkimuose priimanio visuotinai
privalomojo elgesio taisykles (pavyzdiui, statymo leidjo ar vieojo administravimo subjekto)
pozityvij arba aktyvij (lygiateisikumo principas) ir negatyvij arba pasyvij
(nediskriminavimo principas) pareigas, t. y. pareigas imtis veiksm bei vengti toki priemoni,
kurie galt suponuoti nelygiateisik santyki dalyvi padt arba vienus subjektus diskriminuoti
kit subjekt atvilgiu.

Skirtingas tiekj traktavimas savaime nereikia diskriminacijos. Diskriminacijai pripainti btina

nustatyti, ar galima atitinkamas situacijas lyginti. Jeigu situacij lyginti negalima, nra galimybs
sprsti dl diskriminacijos: skirtingas nepalyginam situacij vertinimas nereikia diskriminacijos.
Nra pagrindo konstatuoti esant diskriminacij, jei, pavyzdiui, perkanioji organizacija dl keli
tiekj priima sprendimus skirtingais pagrindais.

Teisingumo Teismas pripasta diskriminuojanias nacionalins teiss priemones kit valstybi

nari tiekj atvilgiu atitinkamas teiss normas ar sprendimus atsivelgdamas jos tiesiogin
ir netiesiogin apraikos formas. Net ir tais atvejais, kai valdios institucijos sprendimas yra tik dl
tos paios valstybs moni (ir nra konkreiai tvirtinto ribojimo kit ali tiekjams), t. y. tik dl
vidaus situacijos, kur valstybs nars yra laisvesns reglamentuoti kai kuriuos klausimus,
pavyzdiui, paslaug teikim, vis dlto Teismas pasisako, kad ir tokiais atvejais galima potenciali
diskriminacija kit valstybi nari ekonomini operatori atvilgiu, nes joms trukdoma
pasinaudoti laisve teikti paslaugas ir naudotis sisteigimo laisve (pvz., pirmiau nurodytas
Teisingumo Teismo Sprendimas Coname). Su ia Teisingumo Teismo pozicija koreliuoja
Aukiausiojo Teismo praktika dl grynai vidaus situacij (nesprendiant dl kit valstybi nari
tiekj potencialaus teisi paeidimo, atsivelgiant pirkimo pobd (gatvi valymas) ir galima
toki tiekj suinteresuotum juo), t. y. vertinant, ar perkaniosios organizacijos veiksmai
supaprastinto pirkimo metu potencialiai netiesiogiai nesukelia nelygiaverts tiekj padties.
Kasacinio teismo konstatuota, kad viej pirkim lygiateisikumo principas perkaniosios
organizacijos veiksm vertinimui reikmingas ne tik tiesioginio (de jure), bet ir netiesioginio (de
facto) jo pasireikimo prasme. Atsivelgdamas tai, teismas gali konstatuoti tiekj
lygiateisikumo principo paeidim ne tik tada, kai nustato skirting tapai reikini vertinim
(arba vienod skirting), bet ir tada, kai visiems tiekjams vienodai taikomi perkaniosios
organizacijos veiksmai ar sprendimai de facto lemia skirtingus padarinius (pirmiau nurodyta
Aukiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinje byloje Nr. 3K-3-249/2011).

Dl lygiateisikumo ir nediskriminavimo princip santykio su kitais viej pirkim principais

paymtina, kad pastarieji laikytini iplaukianiais i lygiateisikumo ir nediskriminavimo
princip. Pavyzdiui, i i princip perkaniajai organizacijai kyla skaidrumo pareiga, leidianti
utikrinti j laikymsi (Teisingumo Teismo 1999 m. lapkriio 18 d. Sprendimas Unitron
Scandinavia ir 3-S, C-275/98, Rink. 1999, p. I-8291). Nepakankamas skaidrumo ar proporcingumo
lygis ar abipusio pripainimo principo nesilaikymas kartu gali reikti tiekj lygiateisikumo ir
nediskriminavimo princip paeidim, nes taip yra nesudaromos vienodos prielaidos dalyvauti
vieojo pirkimo procedrose. Teisingumo Teismas yra ne kart paymjs, kad lygiateisikumo
principas yra viej pirkim procedr reglamentavimo pagrindas (pvz., Teisingumo Teismo
1996 m. balandio 25 d. Sprendimas Komisija prie Belgij, C-87/94, Rink. p. I-2043; 2003 m.
birelio 12 d. Sprendimas GAT, C-315/01, Rink. 2003, p. I-6351), o perkanij organizacij
pareiga laikytis io principo atitinka viej pirkim direktyv esm, net io principo expressis
verbis netvirtinant (anuomet) viej darb pirkim direktyvoje (pirmiau nurodytas Teisingumo
Teismo Sprendimas Komisija prie Danij, C-243/89).

Dl to lygiateisikumo ir nediskriminavimo princip paeidimas laikytinas esminiu viej

pirkim paeidimu. ie principai nebt paeisti tik iimtiniais atvejais, t. y. kai to reikalauja
objektyvios prieastys, pavyzdiui, siekis apsaugoti valstybs paslapt ar preki, paslaug ar darb
pirkim organizavimas krato apsaugos ir nacionalinio saugumo srityse (kai netaikomas viej
pirkim, atliekam gynybos ir saugumo srityje, reguliavimas), ir kai toki ribojim taikymas
proporcingas siekiamam tikslui. ios iimtys privalo bti aikinamos siaurai. Ir prieingai,
draudimas diskriminuoti yra aikinamas plaiai, apimant net ir potencialius dalyvi teisi
paeidimus (r. sk. Vieojo pirkimo gin nagrinjimo procedros).

VP 3 straipsnio 3 dalyje tvirtinta, kad jeigu perkanioji organizacija suteikia specialisias ar

iimtines teises teikti viesias paslaugas kitai organizacijai, kuri nra perkanioji organizacija,
dokumente, kuriuo ios teiss suteikiamos, turi bti nustatyta, kad nurodytoji organizacija,
pirkdama vieosioms paslaugoms teikti reikalingas prekes i treij asmen, turi laikytis
nediskriminavimo nacionaliniu pagrindu principo. Tokiais atvejais perkanioji organizacija i
neperkaniosios organizacijos privalo reikalauti vykdant vieojo pirkimo procedras laikytis
nediskriminavimo dl pilietybs ar kilms principo (pvz., pirmiau nurodytas Teisingumo Teismo
Sprendimas Unitron Scandinavia ir 3-S; 2005 m. spalio 13 d. Sprendimas Parking Brixen, C-
458/03, Rink. 2005, p. I-8585).

Lygiateisikumo ir nediskriminavimo princip paeidimai nustatant vieojo pirkimo slygas

Perkanioji organizacija, pirkimo dokumentuose nustatydama minimalius tiekj kvalifikacijos

reikalavimus, techninius reikalavimus pirkimo objektui, vieojo pirkimo sutarties vykdymo slygas
ir kitas konkurso slygas, turi utikrinti tiekj nediskriminavim ir lygiateisikum. Konkurso
slygos neturi suteikti perkaniajai organizacijai beslyginio pasirinkimo laisvs ar neribotos
diskrecijos (nuoiros) (Teisingumo Teismo 1988 m. rugsjo 20 d. Sprendimas Beentjes prie
Nyderland valstyb, 31/87, Rink. 988, p. 4635; 2002 m. rugsjo 17 d. Sprendimas Concordia Bus
Finland, C-513/99, Rink. 2002, p. I-7213). Pernelyg didel perkaniosios organizacijos diskrecij
ar itin laisvas naudojimasis VP jai suteikta kompetencija gali lemti nelygiavert tiekj padt
konkurse ir io procedr neskaidrum, neobjektyvum (pirmiau nurodyta Aukiausiojo Teismo
nutartis, priimta civilinje byloje Nr. 3K-3-216/2010). Siekiant utikrinti tiekj konkurencij ir
lygiateisikum, perkaniosios organizacijos teiss ioje srityje ribojamos tiek tais atvejais, kai
atitinkami jos veiksmai VP reglamentuoti, tiek kai nereglamentuoti.

Aukiausiojo Teismo ne kart sprsta dl perkaniosios organizacijos diskrecijos rib naudojantis

kompetencija nustatyti pirkimo slygas.

Kasacinis teismas yra paymjs, kad nei VP, nei kituose teiss aktuose perkaniajai organizacijai
nenustatyta pareigos iskaidyti sudtin pirkimo objekt kelis, taiau tai nereikia, kad perkanioji
organizacija ioje srityje turi visik diskrecij; atsivelgiant lygiateisikumo ir skaidrumo
principus, negalimas atskir pirkimo objekt sujungimas vien, jeigu tai grindiama tik
perkaniosios organizacijos finansini ir moni itekli administravimo tikslais; atskir pirkimo
objekt sujungimas vien turi bti pagrstas svarbiomis prieastimis, ypa atsivelgiant
aplinkyb, kad atskir pirkimo objekt sujungimas vien lemia maesn dalyvi skaii, nei jis
bt iuos pirkimo objektus iskaidius (Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj
kolegijos 2010 m. gegus 4 d. nutartis, priimta civilinje byloje UAB 15 minui v. Valstybin
ligoni kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, bylos Nr. 3K-3-126/2010)[26]. Kita vertus, nors
VP 28 straipsnio 9 dalyje[27] ir tvirtinta perkaniosios organizacijos teis riboti tiekj pasilym
pateikim visoms dalims, kurias pirkimas suskaidytas, taiau i teis nra absoliuti, ji taikytina
specifinse situacijose, prieingai gali paeisti tiekj lygiateisikumo ir proporcingumo principus,
nepagrstai suvaryti tiekj veiklos laisv (pirmiau nurodyta Aukiausiojo Teismo nutartis,
priimta civilinje byloje Nr. 3K-3-249/2011)[28].

Perkaniosios organizacijos diskrecijos nustatant reikalavimus tiekjams ribojimai aktuals ir dl

toki pirkimo slyg, pagal kurias perkanioji organizacija, neatsivelgdama kituose teiss
aktuose tvirtintas normas, nurodys dokument, kuriais objektyviai negalima nustatyti atitikties jos
ikeltiems reikalavimams, pateikim (r. pirmiau nurodyt Aukiausiojo Teismo nutart, priimt
civilinje byloje Nr. 3K-3-359/2012)[29] arba nustatys tokius reikalavimus pirkimo objektui, kuri
atitiktis priklauso ne tik nuo tiekjo valios, bet ir nuo treij asmen veiksm, be to, i (atitiktis)
gali bti objektyviai nustatyta ne pasilym vertinimo, o sutarties vykdymo metu arba net j
vykdius (pirmiau nurodyta Aukiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinje byloje Nr. 3K-3-
126/2010)[30]. Tokie Aukiausiojo Teismo iaikinimai koreliuoja su Teisingumo Teismo pozicija
dl lygiateisikumo principo paeidimo, pasireikianio pirkimo procedr objektyvumo ir
skaidrumo trkumu, kai perkanioji organizacija nustato tokias pirkimo slygas, pagal kurias
atitiktis jos ikeltiems reikalavimams nebus ir negals bti patikrinta (Teisingumo Teismo 2003 m.
gruodio 4 d. Sprendimas EVN ir Wienstrom, C-448/01, Rink. 2003, p. I-14527)[31]. Apie pernelyg
didel perkaniosios organizacijos diskrecij taip pat galima sprsti tada, kai ji neproporcingai
sutarties vykdymo rizik perkelia tiekjams (pirmiau nurodyta Aukiausiojo Teismo nutartis,
priimta civilinje byloje Nr. 3K-3-94/2013)[32].

Tiekj lygiateisikumas (nediskriminavimas) utikrinamas adekvaiomis pirkimo objektui ir

sutariai vykdyti reikalingomis slygomis, pasireikianiomis minimaliais dalyvi kvalifikacijos
reikalavimais (VP 32 straipsnis), nediskriminaciniais reikalavimais pirkimo objektui (VP 25
straipsnis), bei visais kitais reikalavimais, kurie dirbtinai neriboja tiekj galimybs konkuruoti
tarpusavyje (r. sk. Reikalavimai tiekjams; Reikalavimai pirkimo objektui). Pavyzdiui,
Teisingumo Teismas diskriminuojania pripaino toki pirkimo slyg, dl kurios nustatyto
ekonomikai naudingiausio pasilym vertinimo kriterijaus taikymo, papildom bal skyrimas
buvo numatytas u tiekj pajgumus (pateikti ekologikos elektros energijos), kurie virijo
perkaniosios organizacijos poreikius (pirmiau nurodytas Teisingumo Teismo Sprendimas EVN ir
Wienstrom). iame kontekste aktuali ir Aukiausiojo Teismo pozicija, pagrsta Teisingumo
Teismo praktika, aikiai atskirti (pirkimo slyg nustatymo ir atitikties joms vertinimo prasme)
reikalavimus tiekj kvalifikacijai nuo kitokio pobdio reikalavim (pirkimo objektui, sutarties
vykdymui ir pan.) (Teisingumo Teismo 2008 m. sausio 24 d. Sprendimas Lianakis ir kt., C-532/06,
Rink. 2008, p. I-251; pirmiau nurodyta Aukiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinje byloje Nr.
3K-3-425/2010; kt.). i teism pozicija grindiama tiekj lygiateisikumo (nediskriminavimo) ir
konkurencijos utikrinimo siekiais, kad vis tiekj, pajgi vykdyti vieojo pirkimo sutart,
pasilymai bt vertinami lygiaveriais.

Draudiama diskriminuoti kitos ES valstybs nars tiekjus ar sudaryti bet kokias klitis dalyvauti
kitos ES valstybs nars tiekjui vieojo pirkimo konkurse. Diskriminavimu Teisingumo Teismas
pripasta tokias pirkimo slygas, kuriomis savoms prekms, paslaugoms ar darbo jgai
nustatomos proteguojanios priemons. Teisingumo Teismas konstatavo, kad vieojo pirkimo
slyga, nustatanti reikalavim naudoti kuo daugiau danik preki, rengim ir dan darbo jgos,
paeidia nediskriminavimo princip ir buv. EB sutarties 30, 48 ir 59 straipsnius (dab. SESV 36,
54, 66 straipsniai) (pirmiau nurodytas Teisingumo Teismo Sprendimas Komisija prie Danij, C-
243/89). Panaaus pobdio teiss normomis nustatytos priemons laikytinos diskriminacinmis,
net ir jeigu tok nacionalin reglamentavim bt galima laikyti valstybs pagalba (SESV 107 str.)
(Teisingumo Teismo 1990 m. kovo 20 d. Sprendimas Du Pont de Nemours Italiana / USL di
Parrara, 21/88, Rink. 1990, p. I-889; 1991 m. liepos 11 d. Sprendimas Laboratori Bruneau / USL
RM/24 di Monterotondo, 351/88, Rink. 1991, p. I-3641)[33]. ie Teisingumo Teismo iaikinimai
aktuals ne tik tarptautini pirkim, bet ir supaprastint pirkim, keliani tarptautin interes kit
valstybi nari tiekjams, atvejais.

Be to, nediskriminavimo principas suponuoja ir draudim vieojo pirkimo dokumentuose naudoti

konkreius preki pavadinimus, enklus ar tipus, technines specifikacijas, nebent iimtiniais
atvejais tam tikras nurodytas kriterijus bus suprantamas ne kaip konkreti nuoroda atitinkam
pirkimo objekt, bet bus rinkoje pripastamas bendrine vis panai objekt samprata
(Teisingumo Teismo 1995 m. sausio 24 d. Sprendimas Komisija prie Nyderlandus, C-359/93,
Rink. 1995, p. I-157; Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2011 m.
gruodio 14 d. nutartis, priimta civilinje byloje Viej pirkim tarnyba v. Akmens rajono
savivaldybs administracija, UAB Affecto Lietuva, bylos Nr. 3K-3-507/2011) (r. sk.
Reikalavimai pirkimo objektui). iame kontekste taip pat paymtina, kad galimyb naudoti
ekologinio enklo specifikacijas neturi bti suprantama ir taikoma plaiai kaip konkretaus
atitinkamo ekologinio enklo (pvz., EKO) naudojimas. Perkaniosioms organizacijoms tik
leidiama nurodyti, kad ekologiniu enklu (is savaime nesusijs nei su preks enklu ar kitomis
konkreiomis produkt individualizuojaniomis aplinkybmis), kurio specifikacijas jos panaudojo,
paymti produktai laikomi atitinkaniais atitinkamas specifikacijas (Direktyvos 2004/18 23
straipsnio 6 dalis, VP 25 straipsnio 6 dalis) (Teisingumo Teismo 2012 m. gegus 10 d.
Sprendimas Komisija prie Nyderlandus, C-368/10, nepaskelbtas Rinkinyje).

Draudiama ne tik tiesiogin, bet ir netiesiogin diskriminacija (uslpta diskriminacijos forma),

kuri, taikant kitus kriterijus nei tiekjo pilietyb ar kilm, sukelia t pat diskriminuojant rezultat
(Teisingumo Teismo 1980 m. spalio 29 d. Sprendimas Boussac / Gerstenmeier, 22/80, Rink. 1980,
p. 3427) (Teisingumo Teismo 1992 m. birelio 3 d. Sprendimas Komisija prie Italij, C-360/89,
Rink. 1992, p. I-3401)[34]. Perkaniajai organizacijai draudiama diskriminuoti tiekjus paskelbiant
pirkimo dokumentus, ypa techninse specifikacijose, nurodant konkreius nacionalinius
standartus ir reikalavimus (Teisingumo Teismo 1988 m. rugsjo 22 d. Sprendimas Komisija prie
Airij, 45/87, Rink. 1988, p. 4929)[35]. Nuoroda nacionalinius standartus, nereikalaujant
privalomos atitikties jai, gali bti pripainta netiesiogine diskriminacija (Teisingumo Teismo 2000
m. rugsjo 26 d. Sprendimas Komisija prie Pranczij, C-225/98, Rink. 2000, p. I-7445)[36].

Dl netiesiogins tiekj nelygiateisikumo (diskriminacijos) apraikos Aukiausiasis Teismas

sprend, kad pirkimo slyga (ribojimas tiekjams pateikti pasilym abiem pirkimo dalims,
kurias pirkimas suskirstytas), nors ir taikyta visiems tiekjams vienodai, de facto paeid tiekj
lygiateisikumo princip. Tiekjams, kurie sugebt tinkamai vykdyti vieojo paslaug pirkimo
sutartis abiejose pirkimo dalyse, to daryti nepagrstai neleista, j veiklos laisv neproporcingai
apribota. Ta aplinkyb, kad tiekjams, kuri pajgumas leidia pasilym pateikti tik vienai
pirkimo daliai, ginijama pirkimo slyga joki teisini padarini nesukl, negali bti pripainta
reikminga perkaniosios organizacijos veiksm teistumo vertinimui VP 3 straipsnio prasme.
VP 28 straipsnio 9 dalyje tvirtinta perkaniosios organizacijos galimyb riboti tiekj keli
pasilym pateikim taikytina iimtinms, objektyviai pagrstoms situacijoms, kuriose kitokio
pobdio priemons yra neefektyvios ar negalt analogikai utikrinti siekiam teist tiksl
(pvz., statinio projektavimo ir technins prieiros paslaug atskyrimo situacijos, kt.) (pirmiau
nurodyta Aukiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinje byloje Nr. 3K-3-249/2011).
Aukiausiojo Teismo taip pat konstatuota, kad perkaniosios organizacijos pirkimo
dokumentuose tvirtintas reikalavimas sigyti tik egzistuojant daikt priklausomai nuo perkamos
preks gali pernelyg suvaryti tiekj konkurencij ir diskriminuoti (pirmiau nurodyta
Aukiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinje byloje Nr. 3K-3-119/2011).

Pirkimo slygos privalo bti i anksto paskelbtos. Tai turi bti padaryta taip, kad visi tiekjai bt
tinkamai informuoti ir galt ias slygas interpretuoti vienodai. Dl to tiekj lygiateisikumo
principas apima ir pareig elgtis skaidriai. Tai leidia patikrinti, kaip laikomasi tiekj
lygiateisikumo (Teisingumo Teismo 2001 m. spalio 18 d. Sprendimas SIAC Construction, C-
19/00, Rink. 2001, p. I-7725; r. taip pat sk. Skaidrumo principas). Paymtina, kadtiekj
lygiateisikumo ir skaidrumo princip bei vieumo pareigos nesilaikoma ir tais atvejais, kai
pirkimo slygose tvirtinti ne konkrets reikalavimai (pvz., pirkimo objektui), pagal kuriuos galima
suformuoti ir pateikti pasilymus, o jose duodama nuoroda tam tikr teiss akt (r. pagal
analogij Teisingumo Teismo 2010 m. balandio 22 d. Sprendim Komisija prie Ispanij, C-
423/07, Rink. 2010, p. I-3429).

Taip pat paymtina, kad lygiateisikumo ir nediskriminavimo princip paeidimai nustatant

vieojo pirkimo slygas gali reiktis ir tada, kai perkanioji organizacija neteistai (ne pagal VP)
vykdo pirkim neskelbiam deryb bdu, t. y. pirkimo slygas ivieina tik tam tikriems tiekjams,
taip pat kai tok pirkim be pagrstos prieasties kvieia dalyvauti tik vien tiekj (Aukiausiojo
Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2009 m. lapkriio 13 d. nutartis, priimta civilinje
byloje Vilniaus miesto apylinks vyriausiasis prokuroras v. Vilniaus miesto savivaldyb, UAB
Vilniaus kapitalin statyba ir UAB Veikm, bylos Nr. 3K-3-505/2009).

Atsivelgiant tai, kad pirkimo dokumentus VP 2 straipsnio prasme sudaro visi dokumentai,
pateikiami tiekjams vairia forma (ratu, elektroninmis priemonmis), bet kokioje pirkimo
procedr stadijoje (pvz., pirkimo slyg paaikinimas), kuriuose tiekjams nurodoma svarbi
informacija formuojant pasilymus, iuose dokumentuose pateikiami duomenys turi sutapti. Dl
to, jei skelbime apie pirkim tam tikro reikalavimo tiekj kvalifikacijai nebus tvirtinta, o pirkimo
slygose is bus nustatytas, toks pirkimo dokument turinio dviprasmikumas turt bti
aikinamas tiekj naudai taip, kad perkanioji organizacija negalt atmesti pasilymo pagal VP
39 straipsnio 2 dalies 1 punkt (pasilym pateiks tiekjas neatitinka pirkimo dokumentuose
nustatyt minimali kvalifikacijos reikalavim) (pirmiau nurodyta Aukiausiojo Teismo nutartis,
priimta civilinje byloje Nr. 3K-3-231/2011).

Dl skelbimo apie pirkim ir pirkimo slyg turinio nesutapties Teisingumo Teismas yra
konstatavs, kad konkurso specifikacij apimtis turi bti nustatoma i potenciali vieojo pirkimo
dalyvi pozicij, nes Direktyvoje 2004/18 nustatyt vieojo pirkimo sutari sudarymo procedr
tikslas yra btent utikrinti iems Europos Sjungoje steigtiems dalyviams galimyb dalyvauti
juos dominaniuose vieuosiuose pirkimuose. Atsivelgiant tai, darytina ivada, kad potencials
konkurso dalyviai, vertindami techninje specifikacijoje tvirtint konkret reikalavim prekms
turti atitinkamus kokybs enklus (EKO ir MAX HAVELAAR), liudijanius ekologinius ir
siningos prekybos reikalavimus[37], negaljo toki nuostat suprasti kitaip nei kad jomis
nustatomas toki kokybs enkl turjimas, nepaisant to, jog skelbime apie pirkim ir techninje
specifikacijoje, be kita ko, buvo nurodytas abstraktus teiginys, kad kavos automatuose bt
naudojama kuo daugiau ekologik ir siningos prekybos produkt (pirmiau nurodytas
Teisingumo Teismo Sprendimas Komisija prie Nyderlandus, C-368/10).
Pirkimo slyg vertinimas tiekj lygiateisikumo pagrindu neturi remtis iimtinai tik konkrei
tiekj padtimi pirkimo procedrose, t. y. tik tai, kad vieni tiekjai tam tikr reikalavim atitinka,
o kiti ne, per se neleidia sprsti, kad pirkimo slygos utikrina (arba ne) vienodas slygas varytis
dl vieojo pirkimo sutarties sudarymo.

Kasacinis teismas, sprsdamas dl neteist pirkimo slyg, kuriomis savo pobdiu atskiri
pirkimo objektai buvo sujungti vien, konstatavo, kad vienintel aplinkyb, jog antrai pasilymo
daliai pasilymus pateik ne vienas (kaip pirmai daliai), o trys tiekjai, nra pagrindas pripainti,
kad atskir pirkimo objekt sujungimas vien neapribojo tiekj konkurencijos (pirmiau nurodyta
Aukiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinje byloje Nr. 3K-3-126/2010). Antra vertus,
Aukiausiasis Teismas taip pat yra konstatavs, kad tai, jog tiekjo turimi kvalifikaciniai
pajgumai neatitinka nustatyt vertinimo kriterij, nra pagrindas pripainti, kad ie kriterijai yra
apskritai diskriminaciniai, ypa atsivelgiant pirkimo objekto ypating paskirt bei jai pasiekti
parinkt priemoni adekvatum (Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos
2008 m. balandio 8 d. nutartis, priimta civilinje byloje UAB Observis v. Kauno miesto
savivaldyb, Nr. 3K-3-222/2008)[38].

Teisingumo Teismas nurod, kad vieojo pirkimo slyga, nustatanti atrankos kriterij, kur gali
atitikti tik maas skaiius tiekj, nra pakankamas pagrindas pripainti tiekj lygiateisikumo
principo paeidim (pirmiau nurodytas Teisingumo Teismo Sprendimas Concordia Bus
Finland)[39]. iame kontekste taip pat svarbs Teisingumo Teismo iaikinimai, pagal kuriuos,
nesant visikai suderinto valstybi nari buhalterins apskaitos reguliavimo, perkaniosios
organizacijos reikalavimas, atitinkantis Direktyvos 2004/18 47 straipsnio nuostatas, pateikti tam
tikr informacij, rodani tiekj ekonomin ir finansin pajgum, negali bti vertinamas
paeidianiu nediskriminavimo princip tik dl to, kad objektyviai ne kiekvienas potencialus
kandidatas ar dalyvis gali j pateikti dl nacionalinio reguliavimo skirtum (Teisingumo Teismo
2012 m. spalio 18 d. Sprendimas dukvzig ir Hochtief Construction, C-218/11, nepaskelbtas
Rinkinyje)[40].

Vis dlto, siekiant utikrinti konkurencij, perkaniajai organizacijai nustaius pirkimo slygas,
kuriose tvirtinti (pernelyg, neprastai) aukti ar specifiniai, neadekvats pirkimo pobdiui ar
neproporcingi jo slygoms reikalavimai tiekj kvalifikacijai ar pirkimo objektui (taip pat bet
kokios kitos pirkimo slygos), dl kuri pirkime negali dalyvauti vieojo pirkimo sutart gebantys
vykdyti tiekjai, jos (perkaniosios organizacijos) turi bti tikinamai ir patikimai pagrindiami
(paiose pirkimo slygose ar teisminio proceso metu) svarbiomis prieastimis, ypating pirkimo
objekto svarba, vieojo intereso apsauga ir pan. Bet kokiu atveju ioms svarbioms aplinkybms
pasitelkiamos priemons turi bti iimtinmis, vienintels galimos taikyti, t. y. proporcingos. Jei t
pat tiksl galima kitomis priemonmis, pastarosios ir turt bti taikomos, prieingu atveju bus
paeistas tiekj lygiateisikumo principas bei neutikrintas proporcingumo principas (r. taip pat
sk. Proporcingumo principas). Nekvestionuotina, kad kiekvienas vieasis pirkimas yra susijs su
vieuoju interesu ir neabejotina atitinkamo vieojo pirkimo nauda, taiau, jei dl pirkimo slyg
varoma tiekj konkurencija, perkanioji organizacija, siekdama pagrsti savo veiksm teistum,
privalo rodyti tok varym pateisinanias prieastis ir aplinkybes, kad jos siekiami tikslai
negaljo bti pasiekti maiau varaniomis priemonmis (r. pirmiau nurodyt Aukiausiojo
Teismo nutart, priimt civilinje byloje Nr. 3K-3-126/2010). Atsivelgiant tai, vien aplinkybs,
kad atitinkama pirkimo slyga egzistuoja daugelyje kit pirkim, nesudaro pagrindo sprsti, kad
perkaniosios organizacijos tvirtintas reikalavimas pagrstas (pirmiau nurodyta Aukiausiojo
Teismo nutartis, priimta civilinje byloje Nr. 3K-3-507/2011)[41].

Kita vertus, atsivelgiant pristatyt VP ir kit teiss akt subsidiaraus taikymo taisykl, tam tikri
reikalavimai bus nepateisinami ne santykinai (t. y. konkreiu atveju j vertinant vis pirkimo
procedr kontekste), o absoliuiai (t. y. negalimas savaime). Tais atvejais, kai atitinkamas elgesio
modelis bus tvirtintas kituose teiss aktuose, perkanioji organizacija privalo jo laikytis,
objektyviai negaldama pateisinti nukrypimo nuo imperatyvij teiss norm. Kasacinio teismo
paymta, kad perkaniosios organizacijos pirkimo dokumentuose tvirtinti reikalavimai, skaitant
pirkimo objektui ir tiekj kvalifikacijai, turi tiesiogiai sietis su vieojo pirkimo sutartimi ir negali
bti pertekliniai. Tokio pobdio kvalifikacijos reikalavimas, kok suformavo perkanioji
organizacija[42], negali bti pateisinamas jokiomis priemonmis, nes prieingai nei kitiems
kvalifikacijos reikalavimams (pvz., ekonominio ar finansinio pajgumo), kurie bt pernelyg
aukti ar neproporcingi, perkanioji organizacija negalt pateikti patikimo ir tikinamo jo
pagrindimo ar remtis pirkimo objekto ypatingumu, t. y. jo pobdiu, svarba ar paskirtimi. Jei bt
prieingai, be pateisinamos prieasties tiekjai, turintys teis atlikti darbus, j negalt atlikti, jei
neturt atitinkamo teiss verstis veikla suteikianiu dokumentu (atestatu), nors perkaniosios
organizacijos sigyjamiems darbams toks dokumentas apskritai neprivalomas (Aukiausiojo
Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2011 m. balandio 5 d. nutartis, priimta civilinje
byloje UAB Akordas 1 v. Visagino savivaldybs administracija, bylos Nr. 3K-3-158/2011).

Objektyviai nepateisinamo nukrypimo nuo kit specialij teiss akt nuostat situacij gali kilti
ne tik tada, kai perkanioji organizacija pirkimo slygose taiko auktesnius reikalavimus, palyginti
su iuose aktuose nustatyta tvarka, taiau ir tuomet, kai nuo j nukrypsta velnjimo prasme
(Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2011 m. gruodio 14 d. nutartis,
priimta civilinje byloje UAB Ekovita v. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos
projekt valdymo agentra, bylos Nr. 3K-3-506/2011)[43] arba tam tikr kitose normose tvirtint
reikalavim i viso netaiko (pirmiau nurodyta Aukiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinje
byloje Nr. 3K-3-359/2012)[44].

Lygiateisikumo principas viej pirkim procedrose aktualus ir kaip j nuoseklumo bei

stabilumo prielaida. Dl to paskelbtos vieojo pirkimo slygos negali bti keiiamos vis vieojo
pirkimo procedr metu

Viej pirkim procedros, prieingai nei prastiniai komercini santyki dalyvi ikisutartiniai
veiksmai, nra lanksios. T i dalies lemia palyginti didelis viej pirkim dalyvi skaiius
(viej pirkim teisiniuose santykiuose paprastai dalyvauja ne du, o keliolika potenciali sutarties
kontrahent), i santyki varymosi pobdis ir tikslas utikrinti tiekj konkurencij nuo
pasilym rengimo iki j vertinimo. Konkurso slyg keitimas gali nevienodai paveikti j teisin
padt, todllygiateisikumo principas gyvendinamas draudimu keisti konkurso slygas vykstant
vieojo pirkimo procedroms.

Teisingumo Teismas paymjo, kad, remiantis lygiateisikumo principu, tuo atveju, kai
perkanioji organizacija vieojo pirkimo kvietime nustat tam tikras slygas, tiekj pasilymai
turt jas atitikti tam, kad garantuot objektyv i duomen palyginim. Jau pradjus vieojo
pirkimo procedras, nebegalima keisti ar kitaip modifikuoti slyg, t. y. perkanioji organizacija
privalo laikytis t vieojo pirkimo slyg, kurios buvo nustatytos ir konkurso dalyviams nurodytos
pirkimo proceso pradioje. Pavyzdiui, Teisingumo Teismo konstatuota, kad konkurso procedr
metu perkanioji organizacija privalo laikytis bei a fortiori jokiais bdais neturi modifikuoti
ekonomikai naudingiausio pasilymo vertinimo kriterij (pirmiau nurodytas Teisingumo Teismo
Sprendimas EVN ir Wienstrom). Aptariamas reikalavimas turi bti taikomas ir ilieka net ir tais
atvejais, kai nacionalinje teisje yra tvirtinta galimyb tiekjams pasilyme traukti ilygas,
kurios jiems leist nesilaikyti pagrindini pirkimo slyg (pirmiau nurodytas Teisingumo Teismo
Sprendimas Komisija prie Danij, C-243/89). Taip garantuojama reali ir sininga konkurencija ir
utikrinamos vienodos tiekj dalyvavimo pirkimo procedrose galimybs, nes, pavyzdiui,
slyg pakeitimas gali vykti po to, kai vieni tiekjai jau yra pateik savo silymus, arba dl
pirmini (nepakeist) konkurso slyg kai kurie tiekjai atsisak dalyvauti konkurse.

Minta, kad pirkimo slyg keitimo konstatavimui neteistu nereikia nustatyti, ar i ties tokie
perkaniosios veiksmai realiai pakeit tiekj padt, ar buvo diskriminuojantys, nes neatmestina
tokio poveikio galimyb (pirmiau nurodytas Teisingumo Teismo Sprendimas Komisija prie Airij,
C-226/09). iame kontekste atkreiptinas ypatingas dmesys tai, kad pagal naujai formuojam
Teisingumo Teismo praktik pagrindini pirkimo slyg apimties keitimu pripainti tokie
perkaniosios organizacijos veiksmai, kuriais ji siek itaisyti pradiniame pirkimo dokumento
variante nepastebt ar velt neteist pirkimo slyg (teisin trkum), pavyzdiui, prie
konkreiai nurodyto produkto kokybs enklo vliau nurodyti odius arba lygiavertis (pirmiau
nurodytas Teisingumo Teismo Sprendimas Komisija prie Nyderlandus, C-368/10). i pozicija
grindiama vienodo poirio tiekjus ir skaidrumo principais, pagal kuriuos vieojo pirkimo
objektas ir vieojo pirkimo sutarties sudarymo kriterijai bt aikiai apibrti nuo vieojo pirkimo
procedros pradios (r., pvz., Teisingumo Teismo 2009 m. gruodio 10 d. Sprendim Komisija
prie Pranczij, C-299/08, Rink. p. I-11587), o iuos reikalavimus pasilymus teiksiantys
asmenys inot dar rengdami savo pasilymus (r., pvz., pirmiau nurodyt Teisingumo Teismo
Sprendim Komisija prie Belgij, C-87/94).

Konkurso slyg keitimas gali bti ne tik tiesioginis, bet ir netiesioginis, uslptas. Pirkimo slyg
keitimu kvalifikuojamos ir tokios situacijos, kai perkanioji organizacija savo iniciatyva ar
paprayta tiekjo paaikina (patikslina) pirkimo slygas (VP 27 straipsnio 3, 4 dalys), i esms
pakeisdama i turin, be to, tais atvejais, kai priima ir vertina pirkimo slyg neatitinkant
pasilym ir pripasta j laimtoju, taip pat tada, kai sutarties sudarymo ar jos vykdymo metu
keiia jos slygas. Kasacinio teismo ne kart konstatuota, kad paskelbto vieojo pirkimo
dokumentai negali bti aikinami ar tikslinami taip, kad keistsi pagrindini pirkimo slyg esm
(pvz., Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis,
priimta civilinje byloje UAB Technologini paslaug sprendimai v. Lietuvos automobili keli
direkcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-323/2009). Kai
perkanioji organizacija apibria pirkimo slyg turin (jam suteikia tiksli reikm), ji negali
vliau keisti pirkimo dokument turinio ar j aikinti taip, kad bt i esms pakeistos pirkimo
slygos, nes tokiu atveju bt paeisti skaidrumo ir tiekj teist lkesi principai
(Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2011 m. lapkriio 24 d. nutartis,
priimta civilinje byloje AB Panevio statybos trestas v. Lietuvos Respublikos susisiekimo
ministerija ir Panevio apygardos prokuratros vyriausiasis prokuroras v. Lietuvos Respublikos
susisiekimo ministerija, UAB Pireka, bylos Nr. 3K-3-436/2011). Paymtina, kad patikslinimais
nelaikomi tokie perkaniosios organizacijos paaikinimai, kuriais i esms keiiamas pirkimo
slyg turinys, dl ko keiiasi arba prie paaikinim galjo bti kitokia tiekj ir dalyvi padtis ir
galimybs konkuruoti vieojo pirkimo konkurse. Toks aikinimas galioja ir tuo atveju, kai
besiskundianiam tiekjui perkaniosios organizacijos slyg paaikinimas (patikslinimas)
suteikia galimyb konkuruoti su kitais dalyviais, nors prie tai jis tokios galimybs neturjo
(pirmiau nurodyta Aukiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinje byloje Nr. 3K-3-126/2010).

i pozicija atitinka Teisingumo Teismo jurisprudencij, kurioje taip pat pasisakyta dl Direktyvos
2004/18 39 straipsnio 2 dalies (VP 27 straipsnio 3 dalis) taikymo. Teisingumo Teismas
konstatavo, kad ioje nuostatoje nurodyta papildoma informacija apie konkurso specifikacijas ir
papildomus dokumentus galima paaikinti kai kuriuos dalykus ar suteikti tam tikr informacij,
taiau ja negalima pakeisti, nors tai ir bt itaisymai, pagrindini pirkimo slyg, tarp kuri yra
technins specifikacijos ir sutari sudarymo kriterijai, apimties; ios slygos buvo suformuluotos
konkurso specifikacijose, kuriomis suinteresuoti kio subjektai pagrstai rmsi priimdami
sprendim pateikti pasilym arba, prieingai, atsisakyti dalyvauti atitinkamoje pirkimo
procedroje. Tai matyti i odi junginio papildoma informacija vartojimo minto Direktyvos
2004/18 39 straipsnio 2 dalyje ir trumpo termino, galinio skirti tokios informacijos pateikim nuo
pasilym primimo termino pabaigos, kaip numatyta ioje nuostatoje (pirmiau nurodytas
Teisingumo Teismo Sprendimas Komisija prie Nyderlandus, C-368/10).

Ne kiekvienas pirkimo slyg kitimas pripastamas paeidianiu tiekj lygiateisikumo ir

skaidrumo principus, o tik toks, kuris i esms pakeis tiekj ir dalyvi padt j pasunkindamas ar
palengvindamas taip, kad dl to pasikeis ar galt pasikeisti dalyvi skaiius ar konkurso
laimtojas, jei tai nepateisinama objektyviomis, pagrstomis ir teistomis prieastimis (pirmiau
nurodyta Aukiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinje byloje Nr. 3K-3-126/2010). Esminis
tiekj padties pakeitimas kaip pirkimo slyg neteisto keitimo kvalifikavimo pagrindas yra
vertinamasis kriterijus, taikytinas individualiai kiekvienu atveju. Galimas io pagrindo taikymo
matas kokybikai nauj santyki nustatymas: nauj (ar papildom) reikalavim tiekjams ar
pirkimo objektui tvirtinimas, i esms reikiantis naujo konkurso paskelbim (kai tiesiogiai ar
aikinimo bdu keiiamos esmins pirkimo slygos, taip pat kai neatmetamas pirkimo slyg
neatitinkantis pasilymas), naujo pasilymo pateikimas (kai priimamas netinkamas pasilymas,
leidiama j taisyti ar be taisymo vertinamas kaip tinkamas), naujos sutarties sudarymas (kai
sudarant ar vykdant sutart, i esms keiiamos pagrindins jos nuostatos). Atsivelgiant tai,
nepripaintini neteistais, nesukurianiais kokybikai nauj teisini santyki perkaniosios
organizacijos veiksmai dl usitsusio tiekjo ir perkaniosios organizacijos gino nagrinjimo
teisme ir ali grinimo prie paeidim buvusi padt tam tikras pirkimo slygas (pvz., dl
sutarties sudarymo momento) taikyti taip, kaip buvo nenumatyta i pradi (pvz., vliau sudaryti
pirkimo sutart), arba leisti reorganizuotam tiekjui dl savo persitvarkymo ir su tuo susijusi
poreiki tam tikrus pasilymo elementus, kurie perkaniosios organizacijos vertinti ir pripainti
atitinkaniais pirkimo slygas, pakeisti (pirmiau nurodyta Aukiausiojo Teismo nutartis, priimta
civilinje byloje Nr. 3K-3-359/2012).

is naujumo vertinimo kriterijus iplaukia ir i Teisingumo Teismo praktikos, kurioje, atsivelgiant

faktines aplinkybes, skirtingai kvalifikuotas vieojo pirkimo sutarties kontrahento pakeitimas
nauju (Teisingumo Teismo 2008 m. birelio 19 d. Sprendimas pressetext Nachrichtenagentur, C-
454/06, Rink. 2008, p. I-4401; 2010 m. balandio 13 d. Sprendimas Wall, C-91/08. Rink. 2010, p.
I-2815; r. sk. Kai kurie vieojo pirkimo sutari aspektai) bei sprsta dl perkaniosios
organizacijos veiksm nustatant ir keiiant ekonomikai naudingiausio pasilymo vertinimo tvark
(kriterij ir subkriterij lyginamojo svorio koeficient nustatymas ar tikslinimas) (r. sk.
Reikalavimai tiekjams) (Teisingumo Teismo 2005 m. lapkriio 24 d. Sprendimas ATI EAC ir kt.,
C-331/04, Rink. 2005, p. I-10109; pirmiau nurodytas Sprendimas Lianakis ir kt.).

Pirkim slyg keitimo i esms draudimo pozicija taip pat koreliuoja su Teisingumo Teismo ir
Aukiausiojo Teismo praktika dl teisini padarini, kylani periros institucijai pripainus
neteistomis pirkimo slygas, dl kuri pirkimo procedros negali bti toliau tsiamos dl
pakitusi pirkimo slyg ir tokiu atveju dl perkanij organizacij negaljimo nepaeisti
pareigos vis procedr metu laikytis pirkimo slyg (pirmiau nurodytas Teisingumo Teismo
Sprendimas EVN ir Wienstrom; pirmiau nurodyta Aukiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinje
byloje Nr. 3K-3-249/2011) (r. sk. Vieojo pirkimo gin nagrinjimo procedros).

Lygiateisikumo ir nediskriminavimo princip taikymas vertinant tiekj pasilymus

Perkanioji organizacija, vertindama pasilymus, visiems tiekjams turi sudaryti vienodas slygas
konkuruoti dl vieojo pirkimo sutarties sudarymo. Toki galimyb tiekjams utikrina lygiateisis
j pasilym vertinimas, atliekamas vis vieojo pirkimo procedr metu: vertinant tiekj
kvalifikacij ar kit reikalavim tiekjams atitikt bei pasilym siaurja prasme aspektus.

Atkreiptinas dmesys tai, kad lygiateis tiekj pasilym vertinim perkanioji organizacija turi
utikrinti ne tik pirminio tiekj pasilym vertinimo metu, taiau ir pakartotinai juos vertindama,
kai teismas, isprends ali gin, grina alis prie paeidim buvusi padt (r. sk. Vieojo
pirkimo gin nagrinjimo procedros). Atsivelgiant perkaniosios organizacijos pareig visus
pasilymus vertinti vienodai, jai, su iekovu grus atnaujintas pirkimo procedras, tenka ir
pareiga i naujo atitinkamu tapaiu pagrindu, dl kurio teistumo sprend teismas, vertinti ne tik
iekovo pasilym, bet ir kit, net procese nedalyvavusi, tiekj pasilymus. Vieojo pirkimo
konkurse negalimi du skirtingi perkaniosios organizacijos sprendimai dl atskir dalyvi tuo
paiu pagrindu, tai paeist tiekj lygiateisikumo princip (pirmiau nurodyta Aukiausiojo
Teismo nutartis, priimta civilinje byloje Nr. 3K-3-425/2010). Lygiaveriai vertinti vis tiekj
pasilymus perkanioji organizacija privalo ir tada, kai iimtiniais atvejais dl iskirtini
aplinkybi pasilymai pakartotinai vertinami ne vykdant teismo sprendim, o perkaniosios
organizacijos iniciatyva, jai pagrstai suabejojus savo priimtais sprendimais ir siekiant ivengti
netinkamo pasilym vertinimo (Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos
2010 m. balandio 6 d. nutartis, priimta civilinje byloje AB Poeminiai darbai, StulzWasser
und Prozestechnik GmbH v. Utenos rajono savivaldybs administracija, UAB Arginta, Kruger
A/S, UAB Utenos vandenys, bylos Nr. 3K-3-407/2011).

Pasilym vertinimo lygiateisikumas bendriausia prasme reikia perkaniosios organizacijos

pareig ios procedros metu visiems tiekjams utikrinti vienod teisi apimt, pavyzdiui, leisti
visiems tiekjams tikslinti tam tikro pobdio trkumus. Kasacinio teismo konstatuota, kad
nepriklausomai nuo to, koks VP 32 straipsnio 5 dalies nuostat aikinimo ir taikymo variantas
(leisti ar ne pateikti su pasilymu nepridto dokumento, pagrindianio tiekjo kvalifikacij) bt
tinkamas, perkanioji organizacija privalo visiems konkurse dalyvaujantiems tiekjams utikrinti
vienodas slygas, garantuoti t pai j interes utikrinimo apimt; taigi akivaizdu, kad
perkanioji organizacija, tik vienam tiekjui (ne visiems) leidusi patikslinti kvalifikacinius
duomenis, jam suteik daugiau teisi ir vertino palankiau, nei kitus tiekjus; perkanioji
organizacija turjo arba abu pasilymus atmesti tuo paiu pagrindu (VP 39 straipsnio 2 dalies 1
punktas), arba abiem dalyviams leisti patikslinti duomenis apie j kvalifikacij (pirmiau nurodyta
Aukiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinje byloje Nr. 3K-3-231/2011).

Atsivelgiant tai, esant skirtingiems perkaniosios organizacijos sprendimams dl keli i esms

panai pasilym, nra pagrindo pripainti tiekj lygiateisikumo principo paeidim, jei
tiekjams buvo utikrinta vienodos galimybs varytis ir ta pati dalyvavimo teisi apimtis.
Pavyzdiui, tiekj lygiateisikumo principas bus paeistas, jei perkanioji organizacija,
vertindama keli panai kain pasilymus, ne visus pripains neprastai maos kainos (iskyrus
atvejus, kai siloma kaina nepateks i anksto paskelbt neprastai maos kainos apibrt).
Taiau, net jei keli tiekjai pasil vienodas neprastai maas kainas, vieno i j pasilymo,
skaitant ir paaikinimus, atmetimas kaip nepagrindianio silomos kainos, nereikia tiekj
lygiateisikumo principo paeidimo, jei tiekjai skirtingu patikinamumo lygiu grind savo
pasilymus (pirmiau nurodyta Aukiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinje byloje Nr. 3K-3-
216/2010). Kita vertus, pagal Teisingumo Teismo praktik supaprastintuose pirkimuose,
kelianiuose tarptautin susidomjim, taikoma neprastai maos kainos pasilym automatinio
atmetimo taisykl gali netiesiogiai paeisti draudim diskriminuoti tiekjus, nes, nors ji bt
objektyvi ir visiems taikoma vienodai, taiau nepalankesnje situacijoje atsidurt tokie kio
subjektai, kurie, turdami skirting snaud struktr, galdami gyvendinti didelio masto
ekonomij arba bdami pasireng sumainti savo pelno mar tam, kad veiksmingiau siskverbt
atitinkam rink, galt pateikti konkurencing ir kartu rimt bei patikim pasilym, kur dl
ios taisykls perkanioji organizacija negalt atsivelgti (Teisingumo Teismo 2008 m. gegus 15
d. Sprendimas sujungtose bylose SECAP ir Santorso, C-147/06 ir C-148/06, Rink. 2008, p. I-
3565).

I lygiateisikumo principo iplaukia tai, kad teikj pasilymai turi bti vertinami pagal vienodus
kriterijus laikantis i anksto paskelbt pirkimo slyg. Be to, vis dalyvi pateikt pasilym
atitiktis pirkimo slygoms turi bti vertinama tiksliai pagal i slyg turin. Tai inter alia
nustatytina pagal tai, ar perkanioji organizacija, vertindama pasilymus, dl atitinkamo
reikalavimo de facto nesuteik jam reikms, esmingai prieingos pradinei lingvistinei jo reikmei
(pirmiau nurodyta Aukiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinje byloje Nr. 3K-3-506/2009).

Perkaniajai organizacijai neleistina itin laisvai interpretuoti savo suformuluotas aikias Konkurso
slygas, nes taip i esms gali bti pakeistas slyg turinys. Tokio interpretavimo padariniai gali
bti tiek Konkurso dalyvi, tiek dl nevienodai suvokto slyg turinio jame nusprendusi
nedalyvauti subjekt teist lkesi paeidimas. Kasacinis teismas yra pasisaks, kad neribota
diskrecijos laisv perkaniosios organizacijos veiksmuose draudiama, todl ji negali savo
nuoira lanksiai aikinti ir vertinti konkurso slygose nustatyt reikalavim: vienu atveju
plaiau, kitu siauriau. Toks ribojimas iplaukia i dalyvi lygiateisikumo ir skaidrumo princip,
vieumo ir objektyvumo reikalavim (Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj
kolegijos 2011 m. lapkriio 24 d. nutartis, priimta civilinje byloje AB TEO LT v. Valstybin vaist
kontrols tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, bylos Nr. 3K-3-458/2011). Tiksl
pasilym vertinim utikrina tik toki dokument primimas ir vertinimas, kuriais objektyviai ir
patikimai rodoma pasilymo atitiktis pirkimo slygoms (pirmiau nurodyta Aukiausiojo Teismo
nutartis, priimta civilinje byloje Nr. 3K-3-280/2012, ir joje nurodyta praktika). Prieingu atveju
kyla neteisto, pernelyg laisvo pirkimo slyg interpretavimo grsm.

Tiekj pasilymai nebus vertinti lygiateisikai tada, kai perkanioji organizacija, atsivelgdama
subsidiar VP ir kt. teiss akt taikym, dl to priims sprendimus nesilaikydama ir kit teiss
norm[45]. is reikalavimas ypa ipltotas kasacinje praktikoje dl skaidrumo principo (r. taip
pat sk. Skaidrumo principas). Be to, pirkimo slyg neatitinkantys, inter alia alternatyvs (nesant
iankstinio leidimo tokius pateikti: r. pirmiau nurodyt Aukiausiojo Teismo nutart, priimt
civilinje byloje Nr. 3K-3-508/2009), pasilymai negali (neturi) bti vertinti tinkamais (pvz.,
pirmiau nurodyta Aukiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinje byloje Nr. 3K-3-323/2009; kt.).
iame kontekste atkreiptinas dmesys tai, kad lygiateisikumo principo nepaeis tiekjo
pasilymo vertinimas ir neatmetimas, jei jame nurodomi aspektai neatitinka pirkimo slyg, taiau
joms yra lygiaveriai (Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2011 m.
gruodio 5 d. nutartis, priimta civilinje byloje AB Panevio statybos trestas ir UAB Pasvalio
melioracija v. Pasvalio rajono savivaldybs administracija, bylos Nr. 3K-3-496/2011).

Pasilym vertinimo objektyvumas kaip lygiateisikumo principo gyvendinimas reikia

perkaniosios organizacijos pareig (priklausomai nuo konkurso slygose nurodyt tiekj
vertinimo kriterij) laimtoju pripainti kompetenting tiekj, pasilius arba maiausi kain,
arba ekonomikai naudingiausi pasilym. Sprendiant, ar nebuvo paeistas tiekj
lygiateisikumo principas, svarbu tinkamai vertinti ir atsivelgti ankstesnius tiekj ir valstybs
santykius. Tiekj, kurie subsidijuojami perkaniosios organizacijos ar valstybs, dalyvavimas
konkurse, kai vieosios teiss reguliuojam subjekt remiami tiekjai dl to gali pasilyti preki u
maesn kain, suponuoja pagrst abejoni, ar tai nepaeidia kit tiekj teiss dalyvauti vieojo
pirkimo procedroje lygiomis teismis. Teisingumo Teismas paymjo, kad tik i aplinkyb,
leidianti pateikti silymus tokiems tiekjams, nra lygiateisikumo principo paeidimas, taiau
tam tikrais atvejais perkaniosios organizacijos privalo arba ma maiausiai joms yra leidiama
atsivelgti i tiekj gaunamas subsidijas, pavyzdiui, esant tarim dl neteistai suteiktos
valstybs pagalbos ir dl to iam tiekjui kylanios pareigos j grinti. Tokiu atveju perkanioji
organizacija pagrstai gali manyti, kad tai io tiekjo finansin bkl daro grsming ir
neutikrinani prisiimt sipareigojim (Teisingumo Teismo 2000 m. gruodio 7 d. Sprendimas
ARGE, C-94/99, Rink. 2000, p. I-11037). Kita vertus, tai, kad kio subjektas uima privilegijuot
padt dl vieojo finansavimo ar valstybs pagalbos, nereikia, kad toki subjekt, kurie
nagrinjami pagrindinje byloje, paalinimas i vieojo pirkimo sutarties sudarymo procedros a
priori ir be papildomo tyrimo yra pateisinamas (Teisingumo Teismo 2009 m. gruodio 23 d.
Sprendimas CoNISMa, C-305/08, Rink. 2009, p. I-12129).

Neleistina pasilym keisti ar pateikti nauj. Lygiateisikumo principas suponuoja tai, kad
perkaniajai organizacijai ribojama galimyb modifikuoti pirkimo slyg turin i esms ne tik i
aikinimo ir keitimo (nauj ar papildom slyg nustatymu) bdu, taiau ir vertinant tiekj
pasilymus pakitusia nuo i pradi nustatytos tvarkos, inter alia atsivelgiant pasilymo
pakeitimus, jei jie neleistini VP ir nepateisinami viej pirkim princip. Aukiausiasis Teismas
pripaino, kad tiekjo paaikinimas i esms pakeit jo pateikt pasilym, ir konstatavo, kad is
tiekjo pasilymas, kaip neatitinkantis technins specifikacijos, turjo bti atmestas, nes VP
draudiama daryti pakeitimus, dl kuri pirkimo dokument reikalavim neatitinkantis pasilymas
tapt atitinkaniu pirkimo dokument reikalavimus. Konkurso slyg neatitinkanio pasilymo
neatmetimas yra neteistas (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj
kolegijos 2007 m. birelio 22 d. nutartis, priimta civilinje byloje UAB Abovita v. Valstybin
ligoni kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, UAB Limedika, bylos Nr. 3K-3-295/2007)[46].

Pripastama, kad lygiateisikumo principas paeistas, jei po to, kai visi tiekjai pateik savo
pasilymus iki perkaniosios organizacijos pirkimo slygose nustatytos datos, vienas tiekj
pateik jo pirmin pasilym papildanius ir patikslinanius duomenis, pagerinanius jo pirmin
pasilym, o perkanioji organizacija iuos papildomus duomenis atsivelg ir jau po to, kai buvo
irinktas konkurso laimtojas, pradjo i naujo vertinti vis tiekj pasilymus atsivelgdama
naujus duomenis, skaitant ir tokius, koki pirkimo dokumentuose nebuvo reikalaujama pateikti.
Lygiateisikumo principo paeidimas pripastamas, nepaisant aplinkybs, kad buvo tikslinama ne
kaina, o objektyvs duomenys, nes kitiems tiekjams tokios galimybs papildyti ir tikslinti savo
pasilymus nebuvo suteikta (pirmiau nurodytas Teisingumo Teismo Sprendimas Komisija prie
Belgij, C-87/94)[47]. ios pozicijos laikomasi ir naujai pltojamoje kasacinje praktikoje (r.
Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2012 m. lapkriio 16 d. nutart,
priimt civilinje byloje AB ORLEN LIETUVA v. Vieojo saugumo tarnyba prie Lietuvos
Respublikos vidaus reikal ministerijos, bylos Nr. 3K-3-498/2012).

I nuoseklios iuo klausimu Teisingumo Teismo praktikos taip pat matyti, kad riboto konkurso
procedra (VP 45 straipsnis) i esms reikia, kad atlikus kandidat atrank ir jiems pateikus savo
pasilymus ie pasilymai i principo nebegali bti keiiami nei perkaniosios organizacijos, nei
paties kandidato iniciatyva. Kandidat vienodo vertinimo principui ir i jo iplaukianiai
skaidrumo pareigai prietaraut bet kokios perkaniosios organizacijos ir vieno ar kito kandidato
derybos per i procedr. Jei perkaniajai organizacijai bt leista prayti kandidato, kurio
pasilym j laiko neaikiu ar neatitinkaniu technini specifikacij, pateikti atitinkamus
paaikinimus (iskyrus iimtinius atvejus, pvz., redakcinio pobdio klaidos, paprasti paaikinimai
ir pan.), tuo atveju, jei io kandidato pasilymas galiausiai bt atrinktas, galt atrodyti, jog
perkanioji organizacija slaptai dl jo derjosi kit kandidat nenaudai ir taip paeid vienodo
vertinimo princip (Teisingumo Teismo 2012 m. kovo 29 Sprendimas SAG ELV Slovensko, C-
599/10, nepaskelbtas Rinkinyje).

Ne kiekviena pasilymo plaija prasme neatitiktis, jos pataisymas ar tokio pasilymo vertinimas
priimtinu neutikrina lygiateisio pasilym vertinimo. Teisingumo Teismo pasisakyta, kad
Direktyvos 2004/18 2 straipsniu konkreiai nedraudiama iimtiniais atvejais taisyti ar pildyti
atskirus pasilymo duomenis dl to, kad akivaizdiai btinas paprastas j paaikinimas, arba
siekiant itaisyti akivaizdias redakcinio pobdio klaidas, jei dl io pakeitimo faktikai
nepateikiamas naujas pasilymas. gyvendindama turim diskrecij perkanioji organizacija turi
traktuoti skirtingus kandidatus vienodai ir siningai, todl pasibaigus pasilym atrankos
procedrai ir atsivelgiant jos rezultat paaikinimo praymas negali atrodyti nepagrstai palankus
ar nepalankus kandidatui ar kandidatams, kuriems jis adresuotas. Praymas paaikinti pasilym
gali bti pateiktas tik po to, kai perkanioji organizacija susipaino su visais pasilymais. Toks
analogikas praymas turi bti pateiktas visoms tapaioje situacijoje esanioms monms, jei nra
objektyvios prieasties, pateisinanios nevienod kandidat vertinim iuo klausimu. Mintas
praymas taip pat turi bti susijs su visais neaikiais ar technini specifikacij neatitinkaniais
pasilymo aspektais, ir perkanioji organizacija negali atmesti pasilymo dl iame prayme
nenurodyto neaikumo (pirmiau nurodytas Teisingumo Teismo Sprendimas SAG ELV Slovensko).

VP tvirtinti atvejai, kai perkanioji organizacija kreipiasi tiekj praydama jo tam tikro
pobdio trkumus itaisyti. Tiekj teisi tikslinti pasilym (plaija prasme) apimtis,
atsivelgiant atitinkamas VP normas ir principus bei turiningj pasilym vertinim, priklauso
nuo to, kokio pobdio (dl kurio pasilymo aspekto pvz., reikalavim kvalifikacijai ar pirkimo
objektui) ir rimtumo pasilymo trkumas nustatytas. Tai svarbu nustatyti, nes ne dl vis
pasilymo element tiekjo teiss tikslinti pasilym ar alinti trkumus apimtis yra vienoda. Dl
to tiek, kiek perkanioji organizacija, atsivelgiant atitinkamas VP normas, viej pirkim bei
turinio prie form virenybs principus, virija savo teis ir pareig arba j nevykdo
bendradarbiauti su tiekju dl jo pasilymo turinio nustatymo, ji paeidia pareig tiekj
pasilymus vertinti lygiateisikai. Pavyzdiui, kasacinio teismo konstatuota, kad nors pagal VP
perkanioji organizacija privalo kreiptis tiekj, jog is patikslint kvalifikacijos duomenis, taiau
jei is kreipimosi poreikis nulemtas tiekjo pateiktos melagingos informacijos (o pirkimo slygose
nra tvirtinta pasilymo atmetimo dl melagingos informacijos pateikimo pagrindo), siekiant
tokiam dalyviui nesuteikti nepagrsto konkurencinio pranaumo prie kitus tiekjus, neikreipti
viej pirkim esms ir tiksl, perkaniajai organizacijai nekyla tokios pareigos (taip pat jai
nesuteikiama teiss) (Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2011 m.
liepos 1 d. nutartis, priimta civilinje byloje V Kompiuterini program mokymo centras v.
iauli miesto savivaldybs administracija, bylos Nr. 3K-3-311/2011).

Pagal VP 31 straipsnio 10 dal vok su pasilymais atplimo metu Komisija turi leisti posdyje
dalyvaujantiems suinteresuotiems tiekjams ar j galiotiems atstovams vieai itaisyti Komisijos
pastebtus j pasilymo susiuvimo ar forminimo trkumus, kuriuos manoma itaisyti posdio
metu. VP 32 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu kandidatas ar dalyvis pateik netikslius ar
neisamius duomenis apie savo kvalifikacij, perkanioji organizacija privalo nepaeisdama
viej pirkim princip prayti kandidat ar dalyv iuos duomenis papildyti arba paaikinti per
proting termin (r. sk. Reikalavimai tiekjams); o 39 straipsnio 1 dalyje perkanioji
organizacija gali prayti, kad dalyviai paaikint savo pasilymus, taiau ji negali prayti, silyti
arba leisti pakeisti pasilymo esms pakeisti kain arba padaryti kit pakeitim, dl kuri
pirkimo dokument reikalavim neatitinkantis pasilymas tapt atitinkantis pirkimo dokument
reikalavimus; perkanioji organizacija, pasilym vertinimo metu radusi pasilyme nurodytos
kainos apskaiiavimo klaid, privalo paprayti dalyvi per jos nurodyt termin itaisyti
pasilyme pastebtas aritmetines klaidas, nekeiiant vok su pasilymais atplimo posdio metu
paskelbtos kainos; taisydamas pasilyme nurodytas aritmetines klaidas, dalyvis neturi teiss
atsisakyti kainos sudedamj dali arba papildyti kain naujomis dalimis (r. sk. Reikalavimai
pirkimo objektui).

Atkreiptinas dmesys tai, kad dl toki pasilym tikslinimo galimybs atvej, kurie VP aikiai
nesureguliuoti, sprstina pagal i tiekj lygiateisikumo principo iplaukiant nepagrsto
konkurencinio pranaumo kriterij ir turiningj pasilym vertinim. iame kontekste kasacinio
teismo konstatuota, kad dl reikalavim tiekjams, tiesiogiai nesusijusi su j kvalifikacija, VP
nenustatyta konkreios atitikties vertinimo tvarkos. Vis dlto tai per se negali lemti absoliutaus
draudimo tiekjams paaikinti, patikslinti panaaus pobdio reikalavimo atitikt rodani
dokument (jungtins veiklos sutart, tiekj siningumo deklaracij, juridini asmen vadov
leidim dalyvauti konkurse ir pan.) ar perkaniajai organizacijai toki dokument vertinti
tinkamais, jei formos ar kitokio pobdio netikslumai nekeiia j esms. Jei bt prieingai, net ir
maiausia formali nurodyt dokument neatitiktis, nekeiianti j turinio esms, lemt
perkaniosios organizacijos pareig vis tiekjo pasilym atmesti kaip neatitinkant pirkimo
slyg. Tokia praktika bt net grietesn u ribojim, kada draudiama aikinti pasilymo
siaurja prasme duomenis ar jame taisyti nustatytas klaidas (VP 39 straipsnio 1 dalis), ir nebt
suderinama su skaidrumo principo, perkanisias organizacijas pareigojanio laikytis pirkimo
slyg, turinio aikinimu ir taikymu (pirmiau nurodyta Aukiausiojo Teismo nutartis, priimta
civilinje byloje Nr. 3K-3-293/2011).

Atkreiptinas dmesys ir tai, kad perkanioji organizacija, atsivelgdama turinio virenybs prie
form princip bei pamatines VP nuostatas ir reguliavimo tikslus, dl tam tikr pasilymo plaija
prasme formali trkum ne tik turt kreiptis tiekj, praydama juos itaisyti, bet pagal
konkreias aplinkybes atitinkam pasilymo trkum galt i karto vertinti kaip maareikm ir
nereikalauti taisyti. iame kontekste kasacinio teismo dl tiekj siningumo deklaracij formos
trkum sprsta, kad io dokumento galiojimui neturintis takos ir jo esms nekeiiantis datos
(greiiausiai vietoj rugpjio 9 d. rayta 19 d., nes pasilym pateikimo galutin data 10
d.)pataisymas savaime nepaeidia tiekj lygiateisikumo principo ir n vienam tiekjui
nesuteikia nepagrsto pranaumo, nebent jei tik vienam i vis panaioje situacijoje esani tiekj
bt leista pataisyti akivaizdi raymo klaid (pirmiau nurodyta Aukiausiojo Teismo nutartis,
priimta civilinje byloje Nr. 3K-3-583/2008). Kitu atveju kasacinio teismo nurodyta, kad tiekjui
pateikus ne tos formos siningumo deklaracij vietoj juridinio asmens formos pateikta fizinio
asmens formos deklaracija tokia neatitiktis pripaintina akivaizdia raymo klaida, o
deklaracijoje padaryti pareikimai turi bti vertinami kaip tiekjo juridinio asmens pareikimai,
todl i yra tinkama ir nesudaranti pagrindo atmesti tiekjo pasilymo (Aukiausiojo Teismo
Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2012 m. balandio 11 nutartis, priimta civilinje byloje
UAB Kautra v. Kauno miesto savivaldybs administracija, bylos Nr. 3K-3-143/2012).
Tiekj lygiateis (ir skaidr) vertinim paeis ne tik perkaniosios organizacijos pareigos
bendradarbiauti su tiekju dl jo pasilymo turinio nustatymo netinkamas gyvendinimas
(kreipimasis ar nesikreipimas), bet ir tai, kaip is bendradarbiavimas vykdomas. Kasacinis teismas
konstatavo, kad perkanioji organizacija paeid lygiateisikumo ir skaidrumo principus,
kreipdamasi tiekj tiek dl kvalifikacijos, tiek dl neprastai maos kainos pagrindimo, tiek dl
laidavimo rato, tiek dl sutarties vykdymo duomen tikslinimo ar aikinimo, o atsakymui pateikti
nustat tik keturias dienas, i kuri dvi ne darbo dienos, juolab kad Vieojo pirkimo komisija
pirkimo metu neprisidjo prie greitesnio pasilym vertinimo (pirmiau nurodyta Aukiausiojo
Teismo nutartis, priimta civilinje byloje Nr. 3K-3-425/2010).

Lygiateisikumo principo taikymas sudarant ir vykdant vieojo pirkimo sutart

Pareiga nekeisti konkurso slyg, kaip lygiateisikumo principo iraika, apima ir vieojo pirkimo
pardavimo sutarties sudarymo stadij, t. y. draudiama sutartyje suderti tokias slygas, koki
nebuvo konkurse, arba nesusitarti dl i anksto paskelbt slyg, be to, vykdant vieojo pirkimo
pardavimo sutart keisti jos slygas, iskyrus VP tvirtintas iimtis. Teisingumo Teismas yra
paymjs, kad tam, jog vieojo pirkimo sutartis bt sudaryta pagal i anksto tiekj inomus
kriterijus, perkanioji organizacija gali atsivelgti tik tokias slygas, kurios nustatytos vieojo
pirkimo skelbimo slygose. Atitinkamai derybos ir sutarties sudarymas su tiekju pagal konkurso
slyg neatitinkanias slygas paeidia tiekj lygiateisikumo princip (pirmiau nurodytas
Teisingumo Teismo Sprendimas Komisija prie Danij, C-243/89). Be to, perkanioji organizacija
negali keisti esmins, trauktos pirkimo dokumentus, vieojo pirkimo sutarties slygos, dl kurios
bt patvirtintas kitas tiekjas (Teisingumo Teismo 2004 m. balandio 29 d. Sprendimas Komisija
prie CAS Succhi di Frutta, C-496/99 P, Rink. 2004, p. I-3801).

Kasacinio teismo pasisakyta, kad net ir tokiu atveju, kai atitinkamo laikotarpio VP normos aikiai
nedraud keisti i esms vieojo pirkimo sutarties slyg jos galiojimo metu, o tik draud slyg
pakeitimus sutarties sudarymo metu, tai nereik, kad kontrahentai vykdydami sutart toki teis be
joki apribojim turjo. Jeigu imperatyvioji VP 18 straipsnio 3 dalis (buv. VP 15 straipsnio 3
dalis) sudarant pirkimo sutart negali bti keiiama laimjusio tiekjo pasilymo kaina ir
pirkimo dokumentuose bei pasilyme nustatytos pirkimo slygos bt aikinama tik kaip
reikianti perkaniosios organizacijos ir pirkim laimjusio tiekjo veiksm ribojim tik vieojo
pirkimo sutarties sudarymo metu, laikant, kad, sudarius sutart, pirkimas pasibaigia ir kad alys
sudar prast komercin sandor, tokia praktika sutarties alims leist piktnaudiauti keiiant
vieojo pirkimo sutarties nuostatas po jos sudarymo, taip bt paeisti kit konkurso dalyvi
interesai ir viej pirkim tiekj lygiateisikumo ir skaidrumo principai. Dl i prieasi VP
tvirtinta sutarties laisvs principo iimtis (r. pirmiau nurodyt Aukiausiojo Teismo nutart,
priimt civilinje byloje Nr. 3K-7-304/2011). Tokia pozicija, pagrsta Teisingumo Teismo
praktika, remiasi lygiateisikumo principo rationae temporis taikymu ir jo aktualumu sudarius
vieojo pirkimo sutart. Btent dl ios prieasties, taip pat sprendiant, kad vieojo pirkimo
sutarties keitimas (nenagrinjant jo teistumo), eina specialiojo statymo VP teisinio
reguliavimo srit, kuriai statym leidjas nustat ypatingus tikslus ir priemones juos pasiekti,
kasacinio teismo nurodyta, kad ginas dl vieojo pirkimo sutarties pakeitimo kvalifikuotinas
ginu dl vieojo pirkimo procedr, kurioms VP nustato privalomj teismo jurisdikcij, taigi
tokie ginai nearbitruotini (pirmiau nurodyta Aukiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinje
byloje Nr. 3K-7-304/2011).

Pagal galiojant reguliavim VP 18 straipsnio 8 dal vieojo pirkimo sutarties slygos sutarties
galiojimo laikotarpiu negali bti keiiamos, iskyrus tokias pirkimo sutarties slygas, kurias
pakeitus nebt paeisti io statymo 3 straipsnyje nustatyti principai bei tikslai ir kai tokiems
pirkimo sutarties slyg pakeitimams yra gautas Viej pirkim tarnybos sutikimas. Vieojo
pirkimo sutarties keitimo leistinumui ir teistumui vertinti ypa svarbi Teisingumo Teismo
praktika, kurioje atskleistas lygiateisikumo ir skaidrumo princip turinys ir i jo iplaukiantys
apribojimai kontrahentams modifikuoti sutartinius santykius.
Teisingumo Teismo praktikoje vieojo pirkimo sutarties pakeitimo teistumas pirmiausia
vertinamas, atsivelgiant perkaniosios organizacijos pareig grietai laikytis jos paskelbt
vieojo pirkimo slyg ne tik pasilym vertinimo metu, bet ir iki sutarties vykdymo pabaigos.
Perkanioji organizacija negali vienaalikai pakeisti pagrindini vieojo pirkimo slyg, ypa tos,
kuri, jei bt vieojo pirkimo kvietime, bt leidusi tiekjams pateikti i esms kitus pasilymus.
Jei perkaniajai organizacijai, nesant iankstinio paskelbimo apie vieojo pirkimo sutarties
pakeitimo galimyb, vieojo pirkimo sutarties vykdymo metu bt leista pakeisti pirkimo slygas,
j, toki, kokios buvo paskelbtos i pradi, turinys bt ikreiptas ir neivengiamai taip bt
paeisti lygiateisikumo ir skaidrumo principai, nes nebt utikrintas vieojo pirkimo slyg
vienodumas ir procedr objektyvumas. Vis dlto, jei perkanioji organizacija pageidaut, kad dl
konkrei prieasi kai kurios vieojo pirkimo slygos galt bti pakeistos po tiekjo irinkimo
laimtoju, ji privalo kvietime tai aikiai numatyti, taip pat nurodyti pakeitim taikymo bdus, kad
visos vieojo pirkimo procedrose dalyvauti suinteresuotos bendrovs nuo pat pradi apie tai
inot ir pateikdamos savo pasilymus bt lygiaverts.

Kasacinis teismas konstatavo, kad priklausomai nuo to, ar vieojo pirkimo sutartyje tvirtintos
(netvirtintos) kainodaros taisykls, skirtingai kvalifikuojamas sutarties kainos perskaiiavimas.
Pirkimo dokumentuose ir pirkimo sutartyje tvirtinus ne tik fiksuot kain, bet ir kainodaros
taisykles, pagal kurias sutarties kaina koreguotina atsivelgiant mokesi statym pasikeitimus,
vykus tokiems pasikeitimams, sudarytos sutarties kainos perskaiiavimas nekvalifikuotinas
sutarties pakeitimu VP 18 straipsnio 8 dalies prasme. Tokiu atveju vieojo pirkimo sutarties
pakeitimo poreikio nekyla, nes sutarties slygos, nustatanios kain, koreguojamos sutartyje
nustatyta tvarka. Tuo atveju, kai vieojo pirkimo sutartyje tvirtinta tik fiksuota kaina be
kainodaros taisykli, kainos perskaiiavimas kvalifikuotinas sutarties keitimu VP 18 straipsnio 8
dalies prasme, todl sprstina dl poreikio pagal atitinkamas naujas aplinkybes (pvz., mokesi
bazs pasikeitim) perskaiiuoti fiksuot sutarties kain tenkinimo galimybi ir teistumo
(Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2013 m. sausio 4 d. nutartis,
priimta civilinje byloje UAB Iksados gamybinis ir techninis centras v. Priegaisrins apsaugos
ir gelbjimo departamentas prie vidaus reikal ministerijos, bylos Nr. 3K-3-75/2013).

Siekiant utikrinti procedr skaidrum ir vienod poir konkurso dalyvius (lygiateisikum),

vieojo pirkimo sutarties nuostat pakeitimai yra naujos sutarties sudarymas Europos Sjungos
viej pirkim nuostat prasme, jei nustatomos i esms skirtingos slygos nei pradinje sutartyje
ir taip parodoma ali valia sudaryti nauj susitarim dl esmini tokios sutarties slyg
(Teisingumo Teismo 2000 m. spalio 5 d. Sprendimas Komisija prie Pranczij, C-337/98, Rink.
2000, p. I-8377). Galiojanios vieojo pirkimo sutarties pakeitimas gali bti laikomas esminiu, jei
juo: a) nustatomos slygos, kurios, jei bt nurodytos pradins sutarties sudarymo procedros
metu, bt suteikusios galimyb dalyvauti kitiems, nei dalyvavo, konkurso dalyviams arba
konkurso nugaltoju pripainti kito, nei pasirinktasis, asmens pasilym; b) pakeiiama pirkimo
apimtis, traukiant anksiau nenumatyt pirkimo objekt; c) ekonomin sutarties pusiausvyra
pasikeiia asmens, su kuriuo sudaryta sutartis, naudai taip, kaip nebuvo nustatyta pirmins
sutarties slygose; d) pakeiiamas vieojo pirkimo sutarties kontrahentas (ar jo subrangovas, jei jo
nurodymas pasilyme lm io pasilymo pripainim laimjusiu), su kuriuo i pradi sudaryta
vieojo pirkimo sutartis (pirmiau nurodyti Teisingumo Teismo Sprendimai pressetext
Nachrichtenagentur[48]ir Wall).

Taigi ne kiekvienas galiojanios vieojo pirkimo sutarties keitimas laikytinas esminiu jos slyg
modifikavimu. Toks sutarties keitimo kvalifikavimas vertinamojo pobdio, atliktinas,
atsivelgiant atitinkamas aplinkybes, inter alia pirkimo slygas, keitimo pobd (kokios ir kokia
apimtimi keiiamos slygos) bei keitimo poreikio pobd (sutart keisti reikia dl objektyvi nuo
ali valios nepriklausani aplinkybi ar ne, su tokiu poreikiu bt susidrs bet kuris tiekjas,
laimjs pirkim ir pan.), taip pat vertinus tiek faktinius, tiek potencialius pakeitimo padarinius
(pvz., laimtoju bt irinktas kitas subjektas, keistsi dalyvi skaiius ir pan.) ir prielaidas (pvz.,
ar pasikeitusias aplinkybes buvo galima numatyti i anksto ir i rizik skaiiuoti silom kain,
ar sutarties keitimas nra i anksto suderinta ali valia, perengianti teistumo ribas). Atkreiptinas
dmesys tai, kad perkaniosios organizacijos teistai i to paties tiekjo neskelbiamu deryb bdu
sigyti VP prasme papildomi darbai (net jei tokios pirkimo galimybs nra tvirtintos sutartyje)
nekvalifikuotini vieojo pirkimo sutarties keitimu, nes ie atskiras, nors su pradiniu pirkimu
susijs, pirkimo objektas, todl tai nauji vieojo pirkimo teisiniai santykiai, o ne senj
modifikavimas (r., pvz., pirmiau nurodyt Aukiausiojo Teismo nutart, priimt civilinje byloje
Nr. 3K-3-320/2011; taip pat sk. Kai kurie vieojo pirkimo sutari aspektai).

I pairos panas vieojo pirkimo sutarties keitimai, kai joje nra i anksto nustatyt
modifikavimo slyg, gali bti kvalifikuojami skirtingai, priklausomai nuo pirmiau nurodyt
kriterij vertinimo. Pavyzdiui, Teisingumo Teismas skirtingai sprend dl vieojo pirkimo
sutarties kontrahento pakeitimo. Vienu atveju monei, steigus antrin (pavaldi) mon ir
perleidus jai sutarties vykdym, nors tokios galimybs nebuvo nustatyta sutartyje, Teisingumo
Teismas ios vienos pagrindini sutarties slyg pakeitimo nekvalifikavo esminiu ir neteistu,
konstatuodamas vidin tiekjo persitvarkym. i ivad lm tai, kad antrin (pavaldioji)
bendrov, kuriai i pagrindins bendrovs buvo perleistas sutarties vykdymas, buvo visikai ios
valdoma[49], pagrindins ir antrins (pavaldiosios) bendrovi sudaryta nuostolio ir pelno
perdavimo sutartis, pagal kuri jie tenka pagrindinei bendrovei, taip pat tai, kad perkanioji
organizacija buvo utikrinta, kad abi bendrovs solidariai atsakingos ir kad teikiama paslauga
nesikeiia (pirmiau nurodytas Teisingumo Teismo Sprendimas pressetext Nachrichtenagentur).
Taiau kitu atveju Teisingumo Teismas subrangovo pakeitim pripaino neteistu esmins
sutarties slygos pakeitimu, atsivelgs svarbi aplinkyb, kad btent dl keiiamo subrangovo
pasitelkimo rangovo pasilyme jis buvo pripaintas laimtoju. Teisingumo Teismas nurod, kad
subrangovo pakeitimas, net jei tokia galimyb numatyta sutartyje, iimtiniais atvejais gali reikti
tok vieno esmini koncesijos sutarties slyg pakeitim, kai vieno, o ne kito subrangovo
pasitelkimas, atsivelgiant atitinkamai paslaugai bdingus poymius, buvo lemiamas sutarties
sudarymo veiksnys (pirmiau nurodytas Teisingumo Teismo Sprendimas Wall).

Kaina svarbi vieojo pirkimo sutarties slyga. Tokios slygos pakeitimas sutarties galiojimo
metu, jei tam nra aikaus leidimo pirmins sutarties slygose, gali paeisti skaidrumo ir vienodo
poirio dalyvius principus (pirmiau nurodytas Teisingumo Teismo Sprendimas, Komisija prie
CAS Succhi di Frutta). Aukiausiasis Teismas pradjo formuoti praktik dl galimybs teistai
keisti sutart, joje tvirtinant kainodaros taisykles, pagal kurias galiojanio sandorio kaina nuo
sutarties pakeitimo galt bti koreguojama (pirmiau nurodytos Aukiausiojo Teismo nutartys,
priimtos civilinse bylose Nr. 3K-3-132/2012 ir Nr. 3K-3-75/2013) (r. sk. Kai kurie vieojo
pirkimo sutari aspektai). Tokia pozicija grindiama prielaida, kad bsimos sutarties alys
paprastai neino ir nekontroliuoja aplinkybi, kurioms esant kaina pagal kainodaros taisykles
galt bti perskaiiuojama.

Nesant iankstinio paskelbimo apie keitimo galimyb ir perkaniajai organizacijai ketinant

nukrypti nuo pagrindins paskelbtos slygos (jei toks pakeitimas neleistinas ir neteistas), jai
nebt galima toliau tsti sutarties vykdymo taikant kitas slygas (pirmiau nurodytas Teisingumo
Teismo Sprendimas Komisija prie CAS Succhi di Frutta). Jeigu pakeistos sutarties nuostatos i
esms skiriasi nuo t, kuriomis remiantis sudaryta pradin sutartis, ir todl ie pakeitimai gali
rodyti ali vali i naujo dertis dl esmini tokios sutarties slyg, reikia, remiantis atitinkamos
valstybs nars teiss sistema, imtis vis btin priemoni procedros skaidrumui atkurti, skaitant
nauj vieojo pirkimo procedr pagal atitinkamos sutarties ypatybes atitinkani tvark, kuria
bt sudarytos slygos kitiems subjektams gauti tinkam informacij, susijusi su ia sutartimi, kol
i dar nevykdyta (mutatis mutandis r. pirmiau nurodyt Teisingumo Teismo Sprendim Wall).

Skaidrumo principas

Minta, kad vienodo poirio (lygiateisikumo) principas apima perkaniosios organizacijos

pareig elgtis skaidriai, siekiant patikrinti, ar ios buvo laikytasi (r., pvz., Teisingumo Teismo
2002 m. birelio 18 d. Sprendim HI, C-92/00, Rink. p. I-5553). Taigi perkaniajai organizacijai
paeidus vienodo poirio princip, kartu neutikrinamas procedr skaidrumas. Skaidrumo
principo pagrindinis tikslas yra utikrinti, kad i perkaniosios organizacijos nebt favoritizmo
rizikos ir savavalikumo (pirmiau nurodytas Teisingumo Teismo Sprendimas Komisija prie CAS
Succhi di Frutta). Skaidrumas yra vienas lemiani veiksni, kuriuo remiantis utikrinama
neikraipyta tiekj tarpusavio konkurencija.

Skaidrumas suprantamas kaip vieumo utikrinimas vykdant vieojo pirkimo procedras.

Vieumas pirmiausia sietinas su vieojo pirkimo paskelbimu. Vieas paskelbimas suponuoja
tiekj teistus lkesius, kad perkanioji organizacija visiems tiekjams sudarys vienodas slygas
konkuruoti tarpusavyje (galimybi vieum) jiems suteikiant galimyb pateikti savo pasilymus.
Skaidrumo principas vieojo pirkimo paskelbimo kontekste suponuoja ir tiekj teistus lkesius,
kad perkanioji organizacija tiekjams suteiks lygias galimybes sudaryti vieojo pirkimo sutart, t.
y. nustatys objektyvius bei nediskriminuojanius vieojo pirkimo konkurso kriterijus.

Reikalavimas paskelbti apie viej pirkim nra absoliutus. VP tvirtintos io reikalavimo

iimtys. Antai skaidrumo principas nebus paeistas, kai esant tam tikroms aplinkybms (pvz.,
ypatingos skubos atvejai, atsirad dl vyki, kuri perkanioji organizacija negaljo numatyti,
situacijos, kai dl technini ar meninio pobdio prieasi arba dl prieasi, susijusi su
iimtini teisi apsauga, sutart gali vykdyti tik konkretus kio subjektas) leidiama sudaryti
vieojo pirkimo sutart be iankstinio kvietimo dalyvauti konkurse (VP 56 straipsnis). Dl i
nuostat, kuri taikymas savaime nelemia skaidrumo stokos, iimtinio pobdio jos turi bti
aikinamos siaurai ir taikomos grietai. Be to, j taikymo poreik ir teistum turi rodyti asmuo,
norintis jomis pasinaudoti (r. sk. Neskelbiamos derybos). Piktnaudiaujant iimtinio pobdio
teise vykdyti neskelbiam deryb pirkimus, bus paeistas ne tik tiekj lygiateisikumas, bet ir
skaidrumas (pirmiau nurodyta Aukiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinje byloje Nr. 3K-3-
505/2009). Prie pirmiau nurodyt iimi, nelaikytin skaidrumo pareigos paskelbti apie pirkim
paeidimu, priskirtini ir vidaus sandoriai (angl. in house providing), sudaryti laikantis jiems
nustatyt slyg (Teisingumo Teismo 1999 m. lapkriio 18 d. Sprendimas Teckal, C-107/98, Rink.
1999, p. I-8121; VP 10 straipsnio 5 dalis), taip pat viej subjekt tarpusavio bendradarbiavim
numatanios sutartys, kuriomis siekiama utikrinti su vieja paslauga susijusios jiems bendros
uduoties gyvendinim (r. Teisingumo Teismo 2009 m. birelio 9 d. Sprendim Komisija prie
Vokietij, C-480/06, Rink. p. I-4747).

Vieojo pirkimo procedr vieumas, kaip i procedr skaidrumo prielaida, svarbi ne tik
paskelbimo, bet ir tiekj informatyvumo aspektu, t. y. skaidrumo principas reik perkaniosios
organizacijos pareig tiekjams suteikti pakankamai informacijos, skaitant pirkimo slygas, j
iaikinimus, reikalingus perkaniosios organizacijos poreikius atitinkaniam pasilymui, bei
informacijai, susijusiai su konkretaus tiekjo pasilymo vertinimu, pateikti. Skaidrumo principas
reikia (ir lemia) perkaniosios organizacijos veiksm nuspjamum (prognozuotum),
supaprastint pirkim srityje ir perkaniosios organizacijos pareig pagal VP paskelbti
supaprastint pirkim taisykles, pagal kurias bus rengiamos pirkimo slygos ir vykdomi pirkimai.
Dl to supaprastint pirkim taisykls turi bti ne tik inomos tiekjams, bet ir suprantamos bei
aikios.

Pirkimo slyg aikumas inter alia apima pirkimo objekto kiekio (apimties) nurodym. VP 24
straipsnio 2 dalies 6 punkte tvirtinta, kad pirkimo dokumentuose turi bti preki, paslaug ar
darb pavadinimas, kiekis (apimtis), su prekmis teiktin paslaug pobdis, preki tiekimo,
paslaug teikimo ar darb atlikimo terminai (iame kontekste r. Teisingumo Teismo 2007 m.
spalio 11 d. Sprendim Lmmerzahl, C-241/06, Rink. 2007, p. 8415). Tokiai perkaniosios
organizacijos pareigai nedaro takos tai, kad dl reikming ir teist prieasi atliktas sudtinio
pirkimo objekto sujungimas vien. Kasacinio teismo konstatuota, kad, perkant vien neiskaidyt
pirkimo objekt ir neturint intereso io kompleksinio objekto iskaidyti dalis, kurios gali bti
nelygiaverts dl j apimties ir aikumo, pirkimo slygose nepakanka apibrti dominuojani bei
aikiai nustatytin dal, o dl likusios sudtinio objekto dalies, pasiyminios neapibrtumu,
negalima tiekjams perkelti galimos rizikos (pirmiau nurodyta Aukiausiojo Teismo nutartis,
priimta civilinje byloje Nr. 3K-3-94/2013)[50]. Jei tam tikrais atvejais objektyviai nemanoma
tiksliai apibrti pirkimo objekto, perkanioji organizacija pirkimo slygose gali tvirtinti
kainodaros taisykles (r. toliau). Bet kokiu atveju pirkimo slygos, kiek tai priklauso nuo
perkaniosios organizacijos, privalo bti kuo aikesns ir tikslesns.

I nusistovjusios Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad, remiantis vienod slyg ir

skaidrumo principais, konkurso laimtojui nustatyti vertinimo kriterijai, nurodyti specifikacijoje ar
konkurso skelbime, turi bti idstyti taip, kad kiekvienas deramai informuotas ir uolus konkurso
dalyvis galt vienodai juos aikinti (r. pagal analogij pirmiau nurodyt Teisingumo Teismo
Sprendim SIAC Construction). Siekiant utikrinti tiekj lygiateisikum, taigi ir skaidrumo
principo laikymsi, svarbu, kad visus elementus, kuriuos perkaniosios organizacijos atsivelgia
nustatydamos ekonomikai naudingiausi pasilym, ir, jei tai manoma, j santykin svarb,
galimi tiekjai inot dar rengdami savo pasilymus (Teisingumo Teismo 2002 m. gruodio 12 d.
Sprendimas Universale-Bau ir kt., C-470/99, Rink. p. I-11617). Skaidrumas pirkimo slyg
nustatymo kontekste svarbus ne tik kaip pasilymo parengimo prielaida, taiau ir tiekjams
suprasti, ar apskritai jie gali atitinkamame pirkime dalyvauti. Antai perkaniajai organizacijai
tinkamai apibrus perkam darb ir juo siekiamo rezultato (objekto) pobd (pvz., ypatingo ar ne
statinio statyba), tiekjai gali suprasti, ar j kvalifikacija pakankama iuos darbus atlikti ar ne
(pirmiau nurodyta Aukiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinje byloje Nr. 3K-3-158/2011).
Atsivelgiant tai, perkaniosios organizacijos pirkimo dokumentuose turi nurodyti ne tik t
informacij, kurios tvirtinimas aikiai tvirtintas VP, taiau bet koki kit, btin ir reikaling
tiekjui identifikuoti savo galimybes varytis bei parengti pasilym.

iame kontekste Teisingumo Teismas yra paymjs, kad pareigos aikiai suformuluoti pirkimo
slygas visiems potencialiems tiekjams nesilaikoma, kai pirkimo objektas ne tiksliai apibrtas
(pvz., darb apimtis ir j atlikimo vieta) pirkimo dokumentuose, o juose tik pateikiama nuoroda
atitinkamus teiss aktus. Siekiant iaikinti pirkimo reikalavimus kartais skelbime arba
specifikacijose btina pateikti nuorod nacionalins teiss aktus, susijusius su techninmis
specifikacijomis saugumo, sveikatos, aplinkos apsaugos ar kitokio pobdio reikalavim srityje,
taiau tai negali paeisti perkaniosios organizacijos vieumo pareigos, pagal kuri atitinkam
pirkimo dalyk (objekt) ji turi apibrti skelbime ir specifikacijose. Be to, nepagrsta, kad
skelbim ar specifikacijas reikia aikinti atsivelgiant tokius teiss aktus tam, kad bt nustatytas
tikrasis pirkimo dalykas (objektas). is reikalavimas turi bti aikinamas siaurai (r. pagal
analogij pirmiau nurodyt Teisingumo Teismo Sprendim Komisija prie Ispanij, C-423/07).
Tokios pareigos nesilaikym nepateisina perkaniosios organizacijos lkestis dl tiekj
informuotumo ir rpestingumo, nes io lkesio slyga yra tai, kad pati perkanioji organizacija
turi bti aikiai suformulavusi savo reikalavimus (pirmiau nurodytas Teisingumo Teismo
Sprendimas Komisija prie Nyderlandus, C-368/10). Analogika ivada dl skaidrumo stokos ir
vieumo nepakankamumo turt bti padaryta ir tada, kai pirkimo objektas ir reikalavimai
apibrti tiksliai, taiau, leidiant pateikti alternatyvius pasilymus, nenurodomi minimals
reikalavimai, kuriuos ie turi atitikti, ir nepateikiami konkrets reikalavimai jiems pateikti
(Direktyvos 2004/18 24 straipsnio 3 dalis, VP 26 straipsnio 2 dalis) (Teisingumo Teismo 2003 m.
spalio 16 d. Sprendimas Traunfellner, C-421/01, Rink. 2003, p. I-11941).

Pagal VP 24 straipsnio 8 dal ir skaidrumo princip pirkimo dokumentai turi bti aiks, tiksls ir
nedviprasmiki. Tai, inter alia leist tiekjams vienodai juos aikinti, o perkaniajai organizacijai
realiai patikrinti, ar tiekj pasilymai ias atitinka (pirmiau nurodytas Teisingumo Teismo
Sprendimas Komisija prie CAS Succhi di Frutta). Taigi pirkimo slyg aikumas utikrina ne tik
tiekj tinkam j supratim, bet ir paios perkaniosios organizacijos galimyb vertinti tiekj
pasilym atitikt joms ir dl to priimti teistus sprendimus. Primintina, kad tiekjus dominanti
informacija (pvz., bendra sutarties vert) ar vairs reikalavimai (pvz., specifikacij apimtis) turi
bti nustatomi i potenciali vieojo pirkimo dalyvi pozicij (Teisingumo Teismo 2007 m. sausio
18 d. Sprendimas Auroux ir kt., C-220/05, Rink. p. I-385; pirmiau nurodytas Sprendimas Komisija
prie Nyderlandus, C-368/10). Atsivelgiant tai, perkaniosios organizacijos pirkimo slygose
privalo aikiai apibrti ikeltus reikalavimus, ypa abstrakius, nes kiekvienu atveju j samprata
gali skirtis (pvz., produkto ar paslaugos funkcionalumo reikalavimai, reikalavimai laikytis
tvarumo, socialins atsakomybs ir pan.), taip pat kaip manoma tiksliai nurodyti, kokios
informacijos i tiekj reikalaujama, jiems siekiant pagrsti pasilym atitikt.

iame kontekste, pavyzdiui, Aukiausiojo Teismo sprsta, kad perkaniajai organizacijai

pirkimo slygose i anksto nenustaius neprastai maos kainos aprpties (tuo metu ji VP nebuvo
tvirtinta), ji neteistai nevienodai vertino panai kain pasilymus. Dl to, net ir pripainus, kad
perkanioji organizacija, identifikuodama neprastai maas kainas, nepiktnaudiavo diskrecijos
teise, darytina ivada, jog ji taik neaiki ir komplikuot neprastai maos kainos nustatymo
metodik, kurios tam tikras sudtines dalis sunku patikrinti objektyviais kriterijais, i metodika
nebuvo paskelbta i anksto (pirmiau nurodyta Aukiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinje
byloje Nr. 3K-3-216/2010). Be to, pirkimo slyg aikumas utikrina, kad perkanioji organizacija
sigis tai, ko jai i ties reikia, o dl dviprasmik pirkimo slyg nekils gin. Kasacinio teismo
nurodyta, kad neleistina, jog perkanioji organizacija, nurodiusi skelbime, kad ruoiasi pirkti tiek
pato, tiek pasiuntini paslaugas, atmest pasilym dl to, kad jai reikia tik pato paslaug
(Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m. lapkriio 16 d. nutartis,
priimta civilinje byloje UAB Bijusta v. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas,
bylos Nr. 3K-3-502/2007). Neaiki, netiksli ir dviprasmik pirkimo dokument nuostat
nulemt negatyvi padarini rizika tenka paiai perkaniajai organizacijai (pirmiau nurodyta
Aukiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinje byloje Nr. 3K-3-323/2009).

Kita vertus, paymtina, kad perkanioji organizacija nepaeis pareigos aikiai ir nedviprasmikai
suformuoti pirkimo slygas, jei pasilym vertinimas bus pagrstas i anksto neinomais
duomenimis. Kaip paymjo Teisingumo Teismas, perkaniosios organizacijos veiksmai
pripaintini teistais, jei ji, vertindama pasilymus, remiasi duomenimis, kurie nebuvo visikai
tiksliai inomi perkaniajai organizacijai rengiant konkurso slygas, o tiekjams teikiant
pasilymus, bet paaikjo iki vieojo pirkimo sutarties sudarymo (pasilymus vertinant). Dl to
perkaniosios organizacijos, nusprendusios tiekj rinkti pagal toki i anksto neinom
informacij, veiksmuose negalima bus konstatuoti vieojo pirkimo norm draudiamos neribotos
diskrecijos teiss, jei ji apie tok vertinimo bd paskelbs i anksto, o vertinim atliks tinkamai ir
objektyviai (pirmiau nurodytas Teisingumo Teismo Sprendimas SIAC Construction)[51].

Taiau, jei tam tikri duomenys pirkimo slyg ir pasilym rengimo metu perkaniajai
organizacijai ir tiekjams nra iki galo inomi ne dl j vertinimo, t. y. tik vertinus pasilymus
paaikja tam tikro kriterijaus atitikties rezultatas, o dl fakto, t. y. niekas negali tiksliai pasakyti,
ar, kaip ir kiek atitinkama tiktina aplinkyb ateityje materializuosis, o ji svarbi tiekjams rengiant
pasilymus (pavyzdiui, apsibriant pirkimo objekt ar jo apimt) ir (ar) perkaniajai
organizacijai juos vertinant, tokiu atveju perkanioji organizacija gali paeisti skaidrumo princip,
jei dl i anksto neinom duomen tiekjai negaljo tinkamai pateikti pasilym, i vertinimas
tampa neobjektyvus, o sutarties vykdymas rizikingas. Perkanioji organizacija, atsivelgdama
faktines atitinkamo pirkimo aplinkybes bei siekdama, kad tiekjai galt tinkamai parengti
pasilymus, o ie bt objektyviai vertinti, pirkimo dokumentuose privalo nustatyti prielaidas
(slygas) ali teisiniams santykiams, vykus i anksto nenumatytoms, taiau tiktinom
aplinkybm (pirmiau nurodyta Aukiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinje byloje Nr. 3K-3-
94/2013)[52]. Tokia pati ivada dl skaidrumo principo taikytina ir tais atvejais, kai tam tikr
duomen atsiradimu savaime neabejojama, bet j konkreti iraika paaikja jau sutart vykdius
(pirmiau nurodyta Aukiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinje byloje Nr. 3K-3-126/2010).

Jau buvo minta, kad skaidrumas suponuoja aiki ir tiksli pirkimo slyg nustatym tam, jog
tiekjai galt tinkamai parengti pasilymus. Atsivelgiant tai, jei perkanioji organizacija i
anksto neivieins tam tikros informacijos, kuri nedaro takos (nors ir gali padti) pasilym
rengimui ir konkreios kainos suformavimui, tokie jos veiksmai nelems neskaidraus elgesio.
Pavyzdiui, Aukiausiojo Teismo sprsta, kad tai, jog perkanioji organizacija i anksto
neivieino eksperto pasitelkimo vertinti pasilymus aplinkybs, nelemia skaidrumo principo
paeidimo, nes nedaro takos pasilym rengimui, tiekjams nesuteikia jokios papildomos
informacijos, kuri reikt i anksto atsivelgti. I ties ne eksperto pakvietimas pagalb (kad ir
kokios bt to prieastys) vertinant tiekj pasilymus gali paeisti j teises, o perkaniosios
organizacijos sprendimas dl tiekjo pasilymo, pavyzdiui, sprendimas atmesti pasilym
(pirmiau nurodyta Aukiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinje byloje Nr. 3K-3-407/2011).

iame kontekste kasacinio teismo taip pat sprsta, kad didiausios silytinos kainos, kuri bt
priimtina perkaniajai organizacijai sudaryti sutart, netvirtinimas pirkimo dokumentuose
nepaeidia skaidrumo principo. Tiekjo, kurio pasilymas atmetamas tuo pagrindu, kad jo
pasilyta kaina yra per didel ir perkaniajai organizacija nepriimtina (VP 39 straipsnio 2 dalies 3
punktas), teiss utikrinamos ne privalomu pirkimui skiriamos l sumos atskleidimu pirkimo
dokumentuose, bet jos nustatymu planuojant pirkim ir perkaniajai organizacijai pagrindiant
tiekjo pasilymo atmetim VP 39 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Planuodama viej
pirkim perkanioji organizacija i anksto numato jam panaudoti skiriam l sum. Kai i suma
neatkleidiama pirkimo dokumentuose, o perkanioji organizacija atmeta tiekjo pasilym
remdamasi VP 39 straipsnio 2 dalies 3 punktu, kilus ginui, ji privalo rodyti, kad kaina yra per
didel ir jai nepriimtina (CPK 178 straipsnis) (pirmiau nurodyta Aukiausiojo Teismo nutartis,
priimta civilinje byloje Nr. 3K-3-158/2012).

Skaidrumo principas reikia ir tai, kad vieojo konkurso slygos (pvz., sutarties sudarymo (tiekj
vertinimo) kriterijai) turi bti susijusios su sutarties dalyku, neturi suteikti neribotos diskrecijos
perkaniajai organizacijai (pirmiau nurodyti Teisingumo Teismo Sprendimai Concordia Bus
Finland ir SIAC Construction). Taigi negalima nustatyti toki pirkimo slyg, kuri taikymas
priklausyt iimtinai nuo perkaniosios organizacijos valios, nebt i anksto nuspjamas rengiant
pasilymus. Kasacinio teismo konstatuota, kad jeigu perkaniajai organizacijai pasilym
vertinimo metu nesuteikta neribotos diskrecijos teiss konstatuoti pasilymo atitikties rodymo ar
nerodymo, t. y. rodym pakankamumo fakt, vadinasi, ji negali nustatyti ir toki pirkim slyg,
kuriomis bt sudaromos prielaidos tokia diskrecijos teise naudotis (pirmiau nurodyta
Aukiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinje byloje Nr. 3K-3-359/2012, ir joje nurodyta
praktika).

Skaidrumo principas reikmingas ir dl perkaniosios organizacijos viej pirkim teiss norm

bei savo paskelbto vieojo pirkim slyg laikymosi. Pavyzdiui, perkaniosios organizacijos
veiksmai pripastami neteistais dl skaidrumo principo paeidimo, t. y. perkaniosios
organizacijos veiksm, kuriais ji priima ir vertina pirkimo slyg neatitinkant tiekjo pasilym
(skaitant ir alternatyv, jei tok pateikti pagal pirkimo slygas negalima), ir vliau j pripasta
laimjusiu, nepaisant aplinkybs, kad io tiekjo pasilyta kaina yra maiausia. Be to, neskaidr
pasilym vertinim gali lemti ne tik akivaizdiai netinkamo pasilymo vertinimas atitinkaniu
pirkimo slygas, taiau ir neatidus, neapdairus galbt tinkamo pasilymo vertinimas, nepraant
paaikinti pasilymo netikslum ar neaiki viet, jei duomen visuma neleidia daryti
vienareikms atitikties ivados (pirmiau nurodyta Aukiausiojo Teismo nutartis, priimta
civilinje byloje Nr. 3K-3-119/2011). Pareiga laikytis pirkimo slyg apima ir teistus j
paaikinimus, t. y. perkaniajai organizacijai paaikinus (patikslinus) pirkimo slygos turin
nekeiiant jos i esms, pasilym vertinimo metu nebegalima atsiriboti nuo pateikto paaikinimo
(pirmiau nurodytos Aukiausiojo Teismo nutartys, priimtos civilinse bylose Nr. 3K-3-323/2009
ir Nr. 3K-3-436/2011).

Be to, pagal Aukiausiojo Teismo nuosekliai formuojam jurisprudencij skaidrumo principas

paeidiamas, inter alia tada, kai perkanioji organizacija vieojo pirkimo metu nesilaiko i anksto
inom taisykli, nors ir tiesiogiai nesusijusi su vieaisiais pirkimais. Perkanioji organizacija,
tiek rengdama konkurso dokumentus, tiek vertindama tiekj pasilymus, privalo nepaeisti kit
teiss akt imperatyvij teiss norm (r. pirmiau nurodyt Aukiausiojo Teismo nutart, priimt
civilinje byloje Nr. 3K-3-158/2011, ir joje nurodyt praktik). iame kontekste Teisingumo
Teismo taip pat sprsta, kad skaidrumo principas paeidiamas, kai perkanioji organizacija
vieojo pirkimo metu, nesilaikydama i anksto inom su vieaisiais pirkimais tiesiogiai
nesusijusi taisykli ir atmeta tiekjo pasilym, paeisdama ias taisykles (Teisingumo Teismo
2007 m. birelio 14 d. Sprendimas Medipac Kazantzidis, C-6/05, Rink. 2007, p. I-4557)[53].
Dl VP nuostat, pirkimo slyg ir kit teiss akt laikymosi atkreiptinas dmesys tai, kad,
vertinant perkaniosios organizacijos veiksm teistum, svarbu atsivelgti ir jais sukeliamus
padarinius tiekjams, (ne)formalumo pobd, nes net nukrypimas nuo i anksto nustatytos tvarkos
gali nelemti tiekj teisi paeidimo ar apimties pasikeitimo. Taigi skaidrumo principo taikymas
nra automatinis, formalus, nevertinamasis. Pavyzdiui, jei perkaniosios organizacijos bt
rodyta bei teism pripainta, kad iekovo kvalifikacija neatitiko konkurse keliam reikalavim,
tai, nepaisant nukrypimo nuo VP ir konkurso slygose tvirtintos procedr eilikumo tvarkos (i
pradi vertinti kvalifikacij, o vliau pasilym siaurja prasme), perkaniosios organizacijos
sprendimo atmesti dalyvio pasilym iuo pagrindu teistumui tokie perkaniosios organizacijos
veiksmai neturt takos (pirmiau nurodyta Aukiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinje
byloje Nr. 3K-3-425/2010). Perkaniosios organizacijos veiksm faktini padarini tiekj teisms
vertinimo kriterijus ypa aktualus, kai sprendiama dl perkaniosios organizacijos veiksm,
nukrypstani nuo i anksto VP ar pirkimo slyg tvirtintos tvarkos, kuria siekiama pirkimo
procedr skaidrumo (pvz., Vieojo pirkimo komisijos nari, ekspert, tiekj siningumo
deklaravimas, ekonomikai naudingiausio pasilymo vertinimo tvarka dviejuose posdiuose).
Pavyzdiui, kasacinis teismas, sprsdamas, ar pirkimo slygomis, kuriomis smatiniai pasilymo
skaiiavimai atskleisti pirmojoje pasilym dalyje, nors siloma kaina turjo bti ivieinta
antrojoje dalyje bei vertinta antrajame vieojo pirkimo posdyje, nagrinjo, ar dl nurodyt
smatini skaiiavim perkanioji organizacija galjo suprasti galutin pasilym kain, be to,
analizavo, ar i ties dl tokios pirkimo slygos (iankstinio kainos ivieinimo) silom kain
suinojimas lm palankesn, favoritizuojam pasilymo, kuriuo buvo nurodyta maiausia kaina,
vertinim (pirmiau nurodyta Aukiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinje byloje Nr. 3K-3-
132/2012).

Jau buvo minta, kad perkaniajai organizacijai draudiama keisti ar kitaip modifikuoti pirkimo
dokument slygas, o draudimo nesilaikymas pripastamas lygiateisikumo principo paeidimu.
Tokie perkaniosios organizacijos veiksmai paeidia ir skaidrumo princip, nes perkanioji
organizacija nesilaiko pareigos vis vieojo pirkimo procedr metu laikytis paios nustatyt ir
paskelbt slyg, nors tiekjai turjo teist lkesi dl vieojo pirkimo slyg nekeiiamumo.
Nei skaidrumo, nei lygiateisikumo princip paeidimo nebus, jei perkanioji organizacija
konkurso dalyviams paaikins (patikslins) pirkimo dokumentus, nekeisdama konkurso slyg
turinio esms. Skaidrumo principo, kaip ir lygiateisikumo principo, paeidimu kvalifikuotini
veiksmai, kuriais keiiamos sudaromos bei sudarytos ir vykdomos vieojo pirkimo sutarties
slygos (r. sk. Lygiateisikumo ir nediskriminavimo principai).

iame kontekste Teisingumo Teismo konstatuota, kad skaidrumo principas nebus paeistas, kai
perkanioji organizacija, gavusi pasilymus, bet prie susipaindama su jais, i anksto paskelbtam
ekonomikai naudingiausio pasilymo vertinimo kriterijaus subkriterijams savo nuoira
paskirstys numatyt bal sum (25 balus idlios atitinkamo kriterijaus 5 subkriterijams), jeigu
atitinkamas perkaniosios organizacijos sprendimas nekeiia specifikacijose arba skelbime apie
pirkim apibrt sutarties sudarymo kriterijaus element; neapima duomen, kurie, jeigu bt
inomi rengiant pasilymus, bt galj daryti tak iam rengimui; nra priimtas atsivelgiant
duomenis, galinius daryti diskriminacin poveik vienam i pasilymus pateikusi asmen
(pirmiau nurodytas Teisingumo Teismo Sprendimas ATI EAC ir kt.).

I skaidrumo principo iplaukianti perkaniosios organizacijos veiksm kontrols galimyb

suponuoja tiekj teis apsksti perkaniosios organizacijos veiksmus bei sprendimus (r. sk.
Vieojo pirkimo gin nagrinjimo procedros). Teisingumo Teismas konstatavo, kad vienodo
poirio (lygiateisikumo) ir nediskriminavimo principai reikia skaidrumo pareig, leidiani
vieosios valdios institucijai utikrinti, kad bt laikomasi i princip.Skaidrumo principo
taikymas svarbus, nes skaidrus perkaniosios organizacijos veikimas utikrina galimyb j
kontroliuoti, kaip laikomasi Europos Sjungos taisykli (pirmiau nurodytas Teisingumo Teismo
Sprendimas Unitron Scandinavia ir 3-S). iame kontekste kasacinio teismo konstatuota, kad
Vieojo pirkimo komisijos sprendim motyvai ir pagrindai reikmingi tiekjams, nes ie jiems
leidia suprasti perkaniosios organizacijos veiksm galimo (ne)teistumo bei j interes
utikrinimo ar paeidimo pobd ir apimt, todl suponuoja tiekj galimyb tinkamai ir
veiksmingai ginti savo paeistas teises. Vertinant tiekj informatyvumo pakankamum,
atsivelgtina tai, ar atskiri dokumentai, kuriuose tvirtinti perkaniosios organizacijos sprendimai
(protokolai, praneimas apie konkurso rezultatus), nors ir bdami lakoniki, glausti ir stokojantys
isamumo, utikrina minimalios informacijos tiekjui, reikalingos ginant savo galbt paeistas
teises, pateikim ar ne. ia prasme vertinimui svarbs ir pirminiai perkaniosios organizacijos
sprendimus tvirtinantys dokumentai, ir tie, kurie buvo surayti prasidjus ali ginui (tiekjo
pretenzija, perkaniosios organizacijos atsakymas j). Jeigu pirminiai dokumentai ne visikai
atitiko VP 16 straipsnio 3 dalies reikalavimus, taiau perkanioji organizacija visos procedros
metu teik informacij ir tai tiekjams leido suprasti perkaniosios organizacijos veiksm galimo
neteistumo bei tiekj interes paeidimo apimt ir taip buvo utikrinta j galimyb tinkamai ginti
savo paeistas teises, tai teismas gali daryti ivad, kad paeidimai dl informacijos trkumo ir
motyvavimo nra esminiai (pirmiau nurodyta Aukiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinje
byloje Nr. 3K-3-158/2011).

Skaidrumo principo taikymas, pasireikiantis vieumo garantij gyvendinimu, danai sukelia

kolizij tarp konfidencialumo pareigos ir vieumo. Teisingumo Teismas paymjo, kad pagrindinis
viej pirkim tikslas utikrinti neikraipyt konkurencij tarp valstybi nari, be kit priemoni,
pasiekiamas ir tuo, kad perkaniosios organizacijos turi pareig, grindiam abipusiu ali
pasitikjimu ir bendradarbiavimu, neatskleisti kio subjekt pateiktos informacijos, susijusios su
vieojo pirkimo sutari sudarymu, ir utikrinti jos konfidencialum. ios pareigos laikymasis
neturi bti susilpnintas pralaimjusios alies beslygine teise, padavus iekin teismui, gauti i
informacij. Vieojo pirkimo procedr perirjimo metu konfidencialum privalo utikrinti u
periros procedr atsakinga institucija. Vis dlto reikalavimas saugoti konfidenciali informacij
turi bti derinamas su veiksmingos teisins apsaugos principu ir bylos ali teise gynyb bei
teismins institucijos pareiga utikrinti teising bylos nagrinjim. Dl to u vieojo pirkimo
procedr perir atsakinga institucija (Lietuvoje teismai) nepatenka tarp subjekt, kuriems
negalima suteikti konfidencialios ir komercin paslapt turinios informacijos. Taiau ji pati
privalo utikrinti duomen slaptum (Teisingumo Teismo 2008 m. vasario 14 d. Sprendimas
Varec, C-450/06, Rink. 2008, p. I-581)[54].

VP 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad perkanioji organizacija negali tretiesiems asmenims

atskleisti jai pateiktos tiekjo informacijos, kurios konfidencialum nurod tiekjas; toki
informacij sudaro vis pirma komercin (gamybin) paslaptis ir konfidencialieji pasilym
aspektai; dalyvi reikalavimu perkanioji organizacija turi juos supaindinti su kit dalyvi
pasilymais, iskyrus t informacij, kuri dalyviai nurod kaip konfidenciali. i VP nuostata
taip pat turi bti aikinama ir taikoma kartu su kitomis VP normomis, kuriose atskirai
reguliuojamas dalyvi informavimas dl j pasilym atmetimo prieasi, dl laimtojo
pasilymo charakteristikas ir santykinius pranaumus, preki pavyzdius (jei toki pateikimas
buvo numatytas pirkimo slygose) ir kt. informacij (VP 41 straipsnis). Atsivelgiant tai, kad
konfidencialios informacijos apsaugos tikslas teista vieumo ribojimo priemon, ji turi bti
aikinama siaurai, taikoma nepiktnaudiaujant statym suteiktomis teismis, pavyzdiui,
nurodius, kad vis pasilym (plaija prasme sudaro konfidenciali informacija).

VP 41 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad perkanioji organizacija negali teikti informacijos, jei jos
atskleidimas prietarauja teiss aktams, kenkia visuomens interesams, teistiems tiekj
komerciniams interesams arba trukdo utikrinti sining konkurencij. VP atskirai netvirtinta
konfidencialios informacijos sampratos. i atskleista Civilinio kodekso 1.116 straipsnio 1 dalyje:
informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikr ar potenciali komercin
(gamybin) vert dl to, kad jos neino tretieji asmenys ir ji negali bti laisvai prieinama dl ios
informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas j yra patikjs, proting pastang
isaugoti jos slaptum. Tais atvejais, kai perkanioji organizacija yra praoma supaindinti su kito
dalyvio pasilymu, ji tai turi padaryti atsivelgiant praomos pateikti informacijos pobd bei
tiekjo vali tam tikrus duomenis slaptinti. Perkanioji organizacija, nors ji nra periros
institucija, bet dl ikiteismins gin sprendimo sistemos turi plaius galiojimus bendradarbiauti
su tiekjais (praaniuoju ir praomuoju), o kartais ir pareig, iplaukiani i tiekj veiksmingos
teisi apsaugos tikslo, pagal jos kompetencij ir turimas priemones imtis reikaling veiksm,
utikrinani tiekjams realias galimybes apginti galbt paeistus interesus (r. pirmiau nurodyt
Aukiausiojo Teismo nutart, priimt civilinje byloje Nr. 3K-3-119/2011). Jei tiekjo pasilyme
nenurodyta, kad yra teikiama konfidenciali informacija, perkanioji organizacija gali suabejoti, ar
vykdiusi tiekjo praym, nepaeis konfidencialios informacijos apsaugos, todl gali kreiptis
tiekj jo klausdama, ar i ties visa informacija viea. Kita vertus, jei tiekjas, teikdamas
pasilym, nurodo, kad visa informacija konfidenciali, perkanioji organizacija privalo kreiptis
tok tiekj (kai gauna kito tiekjo praym susipainti), praydama jo patikslinti nevieinamos
informacijos apimt, nes akivaizdu, kad pagal VP ir Civilin kodekso nuostatas visas pasilymas
negali bti konfidencialus. Perkaniosios organizacijos veiksmai, susij su konfidencialios
informacijos atskleidimu ar slaptinimu, skstini teismui, kuris priima sprendim, vertins kio
subjekt siningos konkurencijos ir veiksmingos teisi gynybos pusiausvyr.

Proporcingumo principas

Proporcingumo principo turin sudaro siekiam tiksl ir jiems pasirenkam priemoni derinimas
i priemoni adekvatumo tikslams vertinimas. Paprastai proporcingumo principas kaip kriterijus
vertinti priemoni atitikt siekiamiems tikslams taikomas, kai vieni subjektai turi teis kitiems
subjektams nustatyti tam tikras pareigas, suvarymus, pareigojimus ar net draudimus.

iam vertinimui atlikti Teisingumo Teismas nustat slygas: priemons (pareigojimai,

suvarymai, draudimai ir kt.) privalo bti nediskriminuojanios; pagrstos privalomais bendrojo
intereso reikalavimais; tinkamos utikrinti, kad jomis siekiamas tikslas bus pasiektas; neviryti to,
kas btina tikslui pasiekti(Teisingumo Teismo 1995 m. lapkriio 30 d. Sprendimas Gebhard /
Consiglio dellOrdine degli Avvocati e Procuratori di Milano, C-55/94, Rink. 1995, p. I-4165). I
i slyg matyti, kad proporcingumo principas vieuosiuose pirkimuose skirtas viej pirkim
tikslui pasiekti ir garantuoti nediskriminavimo principo laikymsi. Taigi proporcingumo principas
yra veiksnys, kuriuo remiantis nustatoma, ar tam tikra tiekj teises ribojanti priemon yra
diskriminacin ar tiekjus daranti nelygiaverius. Priemoni ir tiksl proporcingumo vertinimas
privalo bti grindiamas tinkamumo ir reikalingumo kriterijais (r. pirmiau nurodyt
Aukiausiojo Teismo nutart, priimt civilinje byloje Nr. 3K-3-507/2011).

Toks proporcingumo principo turinys ypa atsiskleidia Teisingumo Teismo praktikoje dl tiekj
dalyvavimo pirkimo procedrose ribojimo leistinumo ir pateisinamumo (VP 33 straipsnio 2 dalis).
Pagal nuosekliai suformuot jo praktik, nors neigiamo pobdio reikalavim tiekjams, dl kuri
jie negali dalyvauti pirkime arba j pateiktas pasilymas turi bti atmestas, sraas yra baigtinis,
taiau, siekiant utikrinti, kad vykdant vieuosius pirkimus bt laikomasi vienodo vis konkurso
dalyvi vertinimo (lygiateisikumo) bei skaidrumo princip, leistina palikti senas ar priimti naujas
teiss normas dl tiekj dalyvavimo ribojimo, jei ios neturs automatinio pobdio ir bus
taikomos, atsivelgiant proporcingumo princip, iuo atveju vis pirma reikianio tiekj teis
rodyti, jog j atveju nekyla problem dl vienodo vertinimo ar kit neigiam padarini, kuri
perkanioji organizacija siek ivengti, grsms (r. sk. Reikalavimai tiekjams) (pirmiau
nurodytas Teisingumo Teismo Sprendimas Fabricom; 2008 m. gruodio 16 d. Sprendimas
Michaniki, C-213/07, Rink. p. I-9999; 2009 m. gegus 19 d. Sprendimas Assitur, C-538/07, Rink.
2009, p. I-4219;2009 m. gruodio 23 d. Sprendimas Serrantoni ir Consorzio stabile edili, C-
376/08, Rink. 2009, p. I-12169; 2012 m. gruodio 13 d. Sprendim Forposta ir ABC Direct
Contact, C-465/11, nepaskelbtas Rinkinyje; kt.).

Nors proporcingumo principas, kaip ir kiti principai, taikytini visose vieojo pirkimo stadijose iki
vieojo pirkimo sutarties sudarymo ar vieojo pirkimo pasibaigimo kitu pagrindu, jis aktualus
konkurso slyg, ypa tiekj kvalifikacijos reikalavim, nustatymo, ir tiekj pasilym
vertinimo etapuose.
Dl ekonominio ir finansinio tiekj pajgumo reikalavim nustatymo Teisingumo Teismas
paymjo, kad dl io pobdio slyg tiekj kvalifikacijai perkaniosioms organizacijoms
suteikta nemaa diskrecija nustatyti atitinkamus reikalavimus ir reikiamus tai pagrindianius
dokumentus, taiau i laisv nra neribota. Kaip tvirtinta Direktyvos 2004/18 44 straipsnio 2
dalies antroje pastraipoje, minimalus pajgumo reikalavimas turi bti susijs su sutarties dalyku ir
jam proporcingas. Dl to atitinkami balanso duomenys, kuriuos perkanioji organizacija pasirenka
nustatydama minimal ekonominio ir finansinio pajgumo reikalavim, turi bti objektyvs, kad
bt pateikta informacija apie tok kio subjekto pajgum, ir atitikti sutarties mast, t. y. bti
objektyvus rodiklis, patvirtinantis, kad egzistuoja ekonominis ir finansinis pagrindas, kurio
pakanka iai sutariai tinkamai vykdyti, taiau neturi bti reikalavim, virijani tai, kas
protingai btina iam tikslui pasiekti (pirmiau nurodytas Teisingumo Teismo Sprendimas
dukvzig ir Hochtief Construction).

Proporcingumo principo paeidimo pripainimas priklauso ne tik nuo objektyvi aplinkybi

nustatymo ar akivaizdi diskriminacijos apraik, kuri negalima pateisinti jokiais pagrindais, bet
ir nuo teisini vertybi ssistemos, kuria remiasi teismai konkreioje byloje, t. y. pasirinkimo,
kurioms byloje nustatytoms aplinkybms suteikiamas didesnis reikmingumas. Aukiausiasis
Teismas, prieingai nei Lietuvos apeliacinis teismas, perkaniosios organizacijos nustatyt aukt
tiekj kvalifikacijos reikalavim nepripaino diskriminaciniu ir neproporcingu, atsivelgdamas
paskelbto konkurso svarb, perkam paslaug ypating paskirt (pirmiau nurodyta Aukiausiojo
Teismo nutartis, priimta civilinje byloje Nr. 3K-3-222/2008). Kasacinis teismas iame kontekste
taip pat konstatavo, kad tiekj konkurencijos utikrinimas, gyvendinant VP 3 straipsnio 1 dalyje
nustatyt lygiateisikumo, nediskriminavimo, abipusio pripainimo, proporcingumo ir skaidrumo
princip reikalavimus, taip pat yra vieasis interesas, todl, esant viej interes sudarani
aplinkybi kolizijai, pripastant, kad vienos j konkreiu atveju yra svarbesns, toki ivad
btina aikiai pagrsti; atsivelgiant proporcingumo princip, draudimas riboti konkurencij
negali bti suprantamas kaip absoliutus, kai kitomis priemonmis perkaniosios organizacijos
tikslo pasiekti nebt galima, taigi bet koks perkaniosios organizacijos potencialus ar faktinis
tiekj dalyvavimo vieojo pirkimo konkurse varymas turi atitikti tokio varymo tikslingumo ir
pagrstumo kriterijus (Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2011 m.
gruodio 13 d. nutartis, priimta civilinje UAB Omnitel v. Lietuvos Respublikos usienio reikal
ministerija, bylos Nr. 3K-3-510/2011)[55]. Taigi atitinkamo tiekjo teises varanti pirkimo slyga
gin sprendianio teismo turi bti vertinama pagal jos tinkamum, reikalingum, btinum ir
pateisinamum teist tiksl atvilgiu.

Kasacinio teismo konstatuota, kad perkaniosios organizacijos siekis (dl kurio ji pirkimo objekt
suskirst dvi dalis ir tiekjams leido pateikti pasilym tik vienai i j) sigyti miestui
reikalingas ir tinkamai atliekamas gatvi valymo paslaugas racionaliai panaudojant tam skirtas
las teistas, VP ar kit teiss akt prasme leistinas bei siektinas, taiau iam tikslui pasiekti
nustatytos priemons (ribojimas pateikti pasilym abiem pirkimo dalims), neteistos,
neproporcingos, nes perkaniosios organizacijos siekiamo tikslo buvo ir yra galima pasiekti
maiau tiekjus varaniomis priemonmis (pirmiau nurodyta Aukiausiojo Teismo nutartis,
priimta civilinje byloje Nr. 3K-3-249/2011). Kitoje byloje Aukiausiasis Teismas pripaino, kad
perkanioji organizacija, siekdama panaikinti tiekj piktnaudiavim maitinimo paslaug
pirkimuose silyti pernelyg ma patiekal gaminimo kain tam, kad vliau galt iuos katus
dengti mainant produktams skiriamomis ilaidomis, pasirinko neproporcingas priemones
nustatydama fiksuotas maisto produkto sigijimo ir produkt pagaminimo kainas, nes i problem
inter alia galima sprsti neprastai maos pasilymo kainos reguliavimo normomis (pirmiau
nurodyta Aukiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinje byloje Nr. 3K-3-198/2013).

Ne kiekviena tiekjo pasilyme velta klaida vertintina kaip VP ir pirkimo slyg neatitiktis.
Perkanioji organizacija, inagrinjusi tiekj konkursui pateikt mediag, prane, kad j
nurodyti kvalifikaciniai duomenys neatitinka konkurso dokumentuose nustatyt reikalavim, ir
atmet pasilym. ie sprendimai buvo pagrsti tuo, kad vienu atveju tiekjas, nors ir laiku pateik
tiekjo siningumo deklaracij, bet joje nurodyta data buvo vlesn u vok atplimo dat, antru
atveju pateik ne juridinio asmens, o fizinio asmens formos siningumo deklaracij.
Aukiausiasis Teismas konstatavo, kad neproporcinga laikyti tiekj nesiningu dl to, kad,
klaidingai uraius deklaracijos dat, siningumo deklaracija laikytina nesigaliojusi, nes
galiojimas nepriklauso nuo suraymo datos, t. y. tiekj siningumo deklaracija nesiejama su
konkreiu terminu ar data, nuo kurios bt skaiiuojama tam tikr juridin reikm turini fakt
pradia (pirmiau nurodyta Aukiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinje byloje Nr. 3K-3-
583/2008); taip pat neproporcinga atmesti pasilym dl akivaizdios raymo klaidos, atsivelgiant
tai, kad abiejose deklaracij formose deklaravusio asmens pareikim turinys yra identikas ir
atitinka VP 24 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytus pareikimus, skiriasi tik asmeniniai
vardiai, deklaracija pateikta iekovo juridinio asmens vardu, pasirayta io generalinio
direktoriaus bei patvirtinta mons antspaudu (pirmiau nurodyta Aukiausiojo Teismo nutartis,
priimta civilinje byloje Nr. 3K-3-143/2012). Formaliu ir neproporcingu kvalifikuotinas ir toks
pasilymo atmetimas, jei tiekjo perkaniajai organizacijai pateikta jungtins veiklos sutartis
nebuvo patvirtinta notaro, kaip reikalauta pirkimo slygose (notarikai patvirtinti tik ali paraai).
Tokia sutarties formos neatitiktis nekeiia j bendro pasilymo esms, nekelia perkaniajai
organizacijai (net hipotetini) rizik bei neleidia jai suabejoti toki tiekj patikimumu ir valia
dalyvauti vieojo pirkimo procedrose (pirmiau nurodyta Aukiausiojo Teismo nutartis, priimta
civilinje byloje Nr. 3K-3-293/2011).

Abipusio pripainimo principas

Vieuosiuose pirkimuose abipusio pripainimo principas glaudiai susijs su i nediskriminavimo

principo kildinama lygiaveri standart doktrina. Jau buvo minta, kad, siekiant ivengti
konkretaus tiekjo ar gamintojo protegavimo ir kit dalyvi nelygiateisikumo, perkaniajai
organizacijai viej pirkim dokumentacijoje draudiama nurodyti tikslius duomenis,
apibdinanius konkret ir individual pirkimo objekt (r. sk. Lygiateisikumo ir
nediskriminavimo principai). Abipusis pripainimas papildo i doktrin, perkanisias
organizacijas pareigodamas pripainti kitose valstybse narse iduotus oficialiuosius dokumentus
dl preki kokybs, tiekj kvalifikacijos bei usienio tiekj atitikties kitiems reikalavimams.
Atitinkamai negalima atmesti dalyvio pasilymo, jei jis, pavyzdiui, pateikia galiojanius
sertifikatus ar kitus jo kvalifikacij patvirtinanius dokumentus, kurie yra iduoti ne Lietuvos
valdios institucijos. Teisingumo Teismas pripaino, kad Bendrijos teisei prietarauja
perkaniosios organizacijos reikalavimas usienio tiekjui pateikti sisteigimo leidim tos
valstybs nars teritorijoje, kurioje skelbiamas pirkimas, nepaisant aplinkybs, kad savo kilms
alyje jis registruotas teistai (Teisingumo Teismo 1982 m. vasario 10 d. Sprendimas
Transporoute / Ministre des travaux publics, 76/81, Rink. 1982, p. 417).

Atsivelgdamas abipusio principo turin, Aukiausiasis Teismas pripaino, kad Lietuvos

apeliacinis teismas nepagrstai konstatavo abipusio pripainimo principo paeidim, primindamas,
kad is principas reikia kitose valstybse narse iduot dokument pripainim (pirmiau
nurodyta Aukiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinje bylojeNr. 3K-3-583/2008).

Abipusio pripainimo principas tvirtintas ne tik VP bendrosiose nuostatose (VP 3 straipsnis). Jis
nurodytas ir kitose specialiose VP tvirtintose normose. VP 33 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad
jeigu tiekjas negali pateikti dokument (rodani, kad nra slyg, ribojani ar draudiani
dalyvauti konkurse), nes atitinkamoje alyje tokie dokumentai neiduodami arba toje alyje
iduodami dokumentai neapima vis io straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1, 2 ar 3 punktuose keliam
klausim, jie gali bti pakeisti priesaikos deklaracija arba alyse, kuriose ji netaikoma, oficialia
tiekjo deklaracija. Be to, VP 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jei kandidatai arba dalyviai pagal
valstybs nars, kurioje jie steigti, statymus turi teis teikti tam tikr paslaug, tiekti prek ar
atlikti darbus, jie neturi bti atmesti remiantis vien tik tuo, kad pagal valstybs nars, kurioje
sudaroma pirkimo sutartis, statymus reikalaujama, jog jie turi bti fiziniai arba juridiniai asmenys.
Taiau preki, paslaug ar darb pirkimo atveju i juridini asmen gali bti reikalaujama
paraikoje arba pasilyme nurodyti darbuotoj, atsaking u atitinkamos sutarties vykdym,
pavardes ir j profesin kvalifikacij. Abipusio pripainimo principo gyvendinimas utikrinamas
ir tiekj oficiali sra sudarymo galimybe (VP 38 straipsnis).

ioje apvalgoje plaiau neanalizuotini viej pirkim teisinio reguliavimo ir teism praktikos
aspektai, susij su perkaniosios organizacijos statusu ir vidaus sandoriais. ios temos aptartos
ankstesniame apibendrinime. Taip pat paymtina, kad Lietuvos teism praktikoje ginai dl
perkaniosios organizacijos statuso reti, o praktik dl vidaus sutari i esms pltoja
administracins kompetencijos teismai.

2013 m. balandio 3 d. Lietuvos Aukiausiojo Teismo

Teiss tyrim ir apibendrinimo departamentas

Svarstyta Civilini byl skyriaus teisj pasitarimuose. Pritarta spausdinti Lietuvos Aukiausiojo
Teismo biuletenyje Teism praktika 38.

[1]
iame kontekste atkreiptinas dmesys tai, kad Europos Komisija 2011 m. gruodio 21 d.
Europos Parlamentui ir Tarybai pateik pasilym Nr. KOM(2011) 895 dl Europos Parlamento ir
Tarybos direktyvos dl subjekt, vykdani veikl vandens, energetikos, transporto ir pato
paslaug sektoriuose, vykdom pirkim bei pasilym Nr. KOM2011 (896) dl Europos
Parlamento ir Tarybos direktyvos dl viej pirkim, kuriais pasil reformuoti galiojant ES
reguliavim ioje srityje. Atsivelgiant tai, turtina omeny, kad ioje Aukiausiojo Teismo
apvalgoje nagrinjamas galiojantis Europos Sjungos ir Lietuvos teisinis reguliavimas,
nacionalin ir tarptautin teism praktika.
[2]
Paymtina, kad vieojo pirkimo sutartims priklausomai nuo j objekto (preki, paslaug ar
darb) yra nustatytos skirtingos verts, todl, siekiant tinkamai taikyti viej pirkim teiss
nuostatas, reglamentuojanias tarptautinius pirkimus, reikia tiksliai isiaikinti sutarties objekt.
Tai ypa svarbu, kai sutartis sudaroma dl keli objekt. Sutarties objekto nustatymas atliekamas
pagal ekonomin ir technin funkcijas. I Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad jei sutartis
sudaryta i element, susijusi tiek su vienos ries, tiek su kitos ries vieuoju pirkimu, btent
pagrindinis sutarties tikslas lemia, kurios Sjungos taisykls dl viej pirkim turi bti taikomos
(r. Teisingumo Teismo 1994 m. balandio 19 d. Sprendim Gestin Hotelera Internacional /
Comunidad Autnoma de Canarias ir kt. C-331/92, Rink. 1994, p. I-1329). Draudiama
piktnaudiauti vieojo pirkimo procedromis ir ivengti Sjungos nuostat taikymo, ypa susijusi
su viej konkurs skelbimu, kai sudaroma rmin vieojo pirkimo sutartis, kuri vliau
suskaidoma smulkesnes sutartis, kuri kiekvienos suma nesiekia direktyv ribini sum
(Teisingumo Teismo 1995 m. gegus

4 d. Sprendimas Komisija prie Graikij, C-79/94, Rink. 1995, p. I-1071). Be to, Teismas
paymjo, kad direktyv prieduose esantys pavyzdiniai preki, paslaug ar darb sraai tik
nurodo, reikia taikyti atitinkam teiss akt ar ne, bet nenurodo slyg, kuriomis remiantis tam
tikras objektas laikytinas kaip vienalytis, siekiant nustatyti, ar pasiekta ribin direktyvoje nustatyta
vieojo pirkimo sutarties suma (pirmiau nurodytas Teisingumo Teismo Sprendimas Komisija prie
Pranczij, C-16/98). Dl to didels apimties vieojo pirkimo negalima skaidyti pagal tai, kad
sudtins jo dalys atitinka atskiras mint pavyzdini sra eilutes. Sutarties objekto nedalumo
vertinimas turt remtis techniniu ir ekonominiu kriterijais.
[3]
Direktyva 2007/66 i esms pakeistos visos pagrindins Direktyv 89/665 ir 92/13 nuostatos.
Siekiant patogaus teksto idstymo ir skaitymo, apvalgoje dl periros direktyv bus
nukreipiama naujosios Direktyvos nuostatas, o ne senj direktyv naujj redakcij.
[4]
Isamus Europos Sjungos teiss akt, inkorporuot Lietuvos teis, nurodytas VP. Be i
Europos Sjungos teiss akt, viej pirkim teisiniam reguliavimui reikmingi ir ne normins
galios teiss aktai, pavyzdiui, Europos Komisijos komunikatai.
[5]
Direktyvos 2004/17 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ji netaikoma sutartims, kurias
perkantieji subjektai sudaro kitokiais tikslais, nei vykdyti savo veikl ios direktyvos 37
straipsniuose nurodytuose sektoriuose, o Direktyvos 2004/18 12 straipsnio pirmojoje pastraipoje
kad i direktyva netaikoma vieojo pirkimo sutartims, kurias savo veiklai sudaro perkaniosios
organizacijos, veikianios vienoje arba keliose veiklos srityse, ivardytose Direktyvos 2004/17 37
straipsniuose.
[6]
Atsivelgiant kasacin praktik, ioje apvalgoje pristatoma daugiausia klasikinio sektoriaus
viej pirkim reguliavimas ir teism praktika.
[7]
Pagal Teisingumo Teismo praktik valstybs svokai priskirtinos ne tik visos vieojo
administravimo institucijos, decentralizuoti valstybiniai dariniai, bet ir teiss subjektai, kuriems
pavestas vieojo intereso tenkinimas ir tam tikri valdingi galiojimai (r., pvz., Teisingumo Teismo
1990 m. liepos 12 d. Sprendim Foster ir kt., C-188/89, Rink., 1990, p. I-3313).
[8]
i kasacin praktika svarbi ir dl to, kad, kaip minta, rengiami Europos Sjungos viej
pirkim teisinio reguliavimo pakeitimai, taigi, juos primus, susiklostys nauj ES teiss akt
perklimo VP situacija.

Teisingumo Teismas konstatavo, kad, nors pareiga skelbime apie pirkim nurodyti pirmin
[9]

kiekvieno laimtojo nustatymo kriterijaus santykin lyginamj svor, kaip tai tvirtinta Direktyvos
2004/18 53 straipsnio 2 dalyje, atitinka reikalavim utikrinti vienodo poirio principo ir i jo
iplaukianios skaidrumo pareigos laikymsi, taiau nepagrsta teigti, jog io principo ir ios
pareigos apimtis, direktyvoje nesant specialios nuostatos iuo klausimu, ipleiama taip, jog
vykdant pirkimus, kuriems netaikoma tokia nuostata, kaip antai jos 53 straipsnis, galima reikalauti,
jog perkaniosios organizacijos naudojami kriterij santykiniai svoriai bt nustatomi i anksto ir
apie juos praneama potencialiems dalyviams, kai jie kvieiami pateikti pasilymus. Dl to
perkanioji organizacija neprivalo nurodyti laimtojo nustatymo kriterij lyginamj svori
vykdydama pirkim, kuriam netaikoma tokia nuostata, kaip antai direktyvos 53 straipsnio 2 dalis.
[10]
Paymtina, kad kai nacionalinis teiss akt leidjas iimtinai vidaus situacijose pasirenka
tokius paius sprendimus, kokie nustatyti Europos Sjungos teisje, jog, be kita ko, ivengt
diskriminacijos atsiradimo arba galim konkurencijos ikraipym, egzistuoja konkretus Sjungos
interesas, kad, siekiant ateityje ivengti aikinimo skirtum, i Europos Sjungos teiss perimtos
nuostatos ar svokos bt aikinamos vienodai, nesvarbu, kokiomis aplinkybmis jos taikomos (r.
pagal analogij Teisingumo Teismo 2006 m. kovo 19 d. Sprendim Poseidon Chartering, C-3/04,
Rink. 2006,

p. I-2505). (r. Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus iplstins teisj kolegijos 2013 m.
kovo 12 d. nutart, priimt byloje AB Eurovia Lietuva v. Ukmergs rajono savivaldybs
administracija, bylos Nr. 3K-7-32/2013).
[11]
Nacionaliniuose teiss aktuose galt bti tvirtinti objektyvs kriterijai aikaus tarptautinio
intereso buvimui nustatyti. Apvalgos raymo metu supaprastintiems pirkimams ikylanio aikaus
tarptautinio intereso buvimui nustatyti kriterij VP netvirtinta.

Dl pasilym vertinimo atsivelgiant VP ir kt. teiss normas r., pvz.: a) Pridtins verts
[12]

mokesio statym (Aukiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinje byloje Nr. 3K-3-508/2009);
b) Statybos statym (Aukiausiojo Teismo nutartys, priimtos civilinse bylose Nr. 3K-3-
425/2010; 3K-3-158/2011; 3K-3-436/2011); c) Ginkl ir audmen kontrols statym
(Aukiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinje byloje Nr. 3K-3-297/2011); d) Sveikatos
draudimo statym ir sveikatos ministro sakym, kuriame tvirtintos kraujo ir jo komponent
kainos (Aukiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinje byloje Nr. 3K-3-406/2011); e)
Metrologijos statym (Aukiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinje byloje Nr. 3K-3-
359/2012); f) Standartizacijos statym ir higienos normas (Aukiausiojo Teismo nutartis, priimta
civilinje byloje Nr. 3K-3-471/2012); h) Atliek tvarkymo statym (Aukiausiojo Teismo
nutartis, priimta civilinje byloje Nr. 3K-3-506/2011); kt.
[13]
Dl pirkimo slyg aikinimo pagal kt. teiss akt nuostatas r., pvz., Statybos statym ir
Nekilnojamojo kultros paveldo apsaugos statym (Aukiausiojo Teismo nutartis, priimta
civilinje byloje Nr. 3K-3-436/2011).
[14]
Dl pirkimo slyg nustatymo pagal kt. teiss akt nuostatas r., pvz.: a) Statybos statym
(Aukiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinje byloje Nr. 3K-3-158/2011); b) Metrologijos
statym (Aukiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinje byloje Nr. 3K-3-359/2012); c) Atliek
tvarkymo statym (Aukiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinje byloje Nr. 3K-3-506/2011);
Socialins paramos mokiniams statym (Aukiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinje byloje
Nr. 3K-3-198/2013).
[15]
Dl specifinio Civilinio proceso kodekso nuostat taikymo r., pvz.: CPK 93 straipsnio
(Aukiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinje byloje Nr. 3K-3-119/2011); CPK 329 straipsnio
2 dalies (Aukiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinje byloje Nr. 3K-3-249/2011).
[16]
Atkreiptinas dmesys tai, kad teism praktikoje neretai kalbant apie ekonomin ios svokos
aspekt viej pirkim tikslas laikantis VP reikalavim sudaryti vieojo pirkimo sutart
racionaliai panaudojant jai skirtas las sutrumpintai vardijamas racionalaus l panaudojimo
principu. ios svokos tapaios, galimos vartoti kartu, ioje apvalgoje pasirinktas pozityviojoje
teisje tvirtintas terminas.
[17]
Paymtina, kad pagal nuosekliai suformuot kasacin praktik turiningaisiais VP reguliavimo
tikslais inter alia siekiama tinkamos kokybs preki ir paslaug, reikaling valstybs ir
savivaldybi darniai ir tinkamai veiklai, racionaliam valstybs biudeto l naudojimui utikrinti,
konkurencijai ir rinkos pltrai skatinti, lygiateisikumo, nediskriminavimo, skaidrumo principus
gyvendinanioms priemonms garantuoti, atsivelgiant kovos prie korupcij teiss akt tikslus
ir udavinius; viej pirkim teisinis reglamentavimas susijs su vieojo intereso apsauga, todl
VP vieiesiems pirkimams nustatyti specials reikalavimai, o io statymo nuostatos aikintinos ir
taikytinos taip, kad bt apgintas vieasis interesas. Teismo vaidmuo ir pareiga saugant viej
interes aktualus ne tik dl visuomenei svarbi gri, utikrinant VP teisinio reguliavimo tiksl
pasiekim, apsaugos, bet ir siekiant skatinti tiekj sining varymsi (r., pvz., pirmiau
nurodyt Aukiausiojo Teismo nutart, priimt civilinje byloje Nr. 3K-7-304/2011, ir joje
nurodyt praktik). Pagal Teisingumo Teismo praktik tarptautiniu viej pirkim teisiniu
reguliavimu, be nurodyto neikraipytos konkurencijos utikrinimo tikslo, siekiama ir veiksmingo
naudojimosi vidaus rinkos laisvmis (laisvu preki, paslaug, asmen ir kapitalo judjimu) (r.,
pvz., Teisingumo Teismo 2005 m. sausio 11 d. Sprendim Stadt Halle ir RPL Lochau, C-26/03,
Rink. p. I-1).
[18]
Kasacinio teismo sprsta dl pirkimo slyg teistumo perkaniajai organizacijai jose nustaius
ribojim tiekjams pateikti pasilym visoms pirkimo dalims, kurias jis buvo suskirstytas.
Teismas konstatavo, kad toks ribojimas neproporcingas, paeidia lygiateisikumo princip ir
neprisideda prie maesni kain gavimo esant didesnei tiekj konkurencijai (pirmiau nurodyta
Aukiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinje byloje Nr. 3K-3-249/2011).
[19]
Aukiausiojo Teismo nagrintoje byloje buvo kvalifikuojama sveikatos apsaugos ministro
sakymu patvirtintu teiss akto nuostatose dl kraujo ir jo komponent tvirtinta bazins kainos
svoka. Teismas nurod, kad iame teiss akte nustatytos ne fiksuotos, o didiausios leistinos
kainos. Tok aikinim, Teismo nuomone, papildomai sustiprina tai, kad, nustaius ne fiksuotas,
bet didiausias leistinas kainas, sudaromos prielaidos sveikatos prieiros staigoms sigyti kraujo
komponent maesnmis kainomis ir ekonomikai naudoti Privalomojo sveikatos draudimo
biudeto las, kuriomis apmokama u kraujo komponentus, taigi ia yra ir vieojo intereso
elementas, be to, tai atitinka valstybs l racionalaus ir taupaus naudojimo princip
gyvendinim; kita vertus, aplinkyb, kad kraujo komponentai nuo 2010 m. sausio 1 d. sveikatos
prieiros staig sistemoje sigyjami viej pirkim bdu, taip pat leidia daryti ivad, jog,
nesant nustatyto jokio racionalaus pagrindo, kraujo komponent gamintojams neturt bti
kliudoma konkuruoti ir silyti maesn kain (VP 3 straipsnis) (r. pirmiau nurodyt
Aukiausiojo Teismo nutart, priimt civilinje byloje Nr. 3K-3-406/2011).
[20]
Kasacinis teismas nagrinjo nemokamo vaik maitinimo paslaug pirkimo slygas, pagal
kurias perkanioji organizacija nustat fiksuotas maisto sigijimo, patiekal gaminimo ilaidas (
pastarsias, be kita ko, jo komunaliniai mokesiai ir ilaidos darbo umokesiui), o tiekj
varymsi paliko tik dl aikiai neapibrt administravimo ilaid. Teismas konstatavo, kad
konkurencij ribojanios pirkimo slygos, taip pat ir tam tikros pirkimo dalies tikslios, nekintamos
kainos nustatymas turi bti objektyviai pateisinamas, pagrstas kit vertybi apsaugos prioritetu, o
perkanioji organizacija nepagrind pateisinamo poreikio nustatyti fiksuot tiesiogini ilaid
maisto gaminimui kainos dyd. Problema, kai tiekjai nurodo pernelyg maas maisto gaminimo
ilaidas, o laimj konkurs jas padengia maisto produktams sigyti skirt l sskaita, i dalies
gali bti sprendiama taikant VP 40 straipsnyje nustatytas priemones, jei nustatoma neprastai
maa pasilyta kaina (pirmiau nurodyta Aukiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinje byloje
Nr. 3K-3-198/2013).
[21]
Nepagrsto konkurencinio pranaumo kriterijus taikytas, kai perkanioji organizacija: a) prim
ir inagrinjo pavluotai jai tiekjo paduot pretenzij (Aukiausiojo Teismo Civilini byl
skyriaus teisj kolegijos 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinje byloje V Versms
leidykla v. Lietuvos tkstantmeio minjimo direkcija prie Lietuvos Respublikos Prezidento
kanceliarijos, bylos Nr. 3K-3-35/2009); b) tiekjone PVM moktojo pasilym vertino ir jo
neatmet kaip alternatyvaus dl pasilytos kainos be PVM (pirmiau nurodyta Aukiausiojo
Teismo nutartis, priimta civilinje byloje Nr. 3K-3-508/2009); c) perkanioji organizacija nustat
pirkimo slygas, kuriose tvirtintas ribojimas, skirtingai paveik tiekj teises (pirmiau nurodyta
Aukiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinje byloje Nr. 3K-3-249/2011).
[22]
Pvz., Aukiausiasis Teismas, vertindamas perkaniosios organizacijos veiksmus i pradi
tikrinti pasilym siaurja prasme kain, o po to tiekj kvalifikacij, sprend, kad toks
nukrypimas nuo prastins tvarkos savaime nepripaintinas neteistu, vis dlto jis gali klaidinti
tiekjus ir kelti abejoni dl objektyvumo, todl perkanioji organizacija vienu metu gali atlikti
kelias procedras, taiau sprendimus dl j priimti pagal eilikum.
[23]
Formalaus paeidimo vertinimo kriterijus kaip perkaniosios organizacijos veiksm teistumo
vertinimo matas taikytas, kai perkanioji organizacija: a) pakartotinai vykd neskelbiam deryb
turus (pirmiau nurodyta Aukiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinje byloje Nr. 3K-3-
150/2010); b) konkurso metu de facto nustat neprastai maos pasilymo kainos apibrt
(Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2010 m. gegus 17 d. nutartis,
priimta civilinje byloje V Kretingos maistas v. Akmens rajono savivaldybs administracija,
bylos Nr. 3K-3-216/2010); c) i pradi vertino neprastai ma kain, o vliau tiekj
kvalifikacij (pirmiau nurodyta Aukiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinje byloje Nr. 3K-3-
425/2010); d) tikrino tiekjo pasilym siaurja prasme po to, kai nustat tiekjo kvalifikacijos
neatitikt pirkimo slygoms (Aukiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinje byloje Nr. 3K-3-
231/2011); e) pakviet ekspert pakartotinai atlikti tiekj pasilym vertinim (Aukiausiojo
Teismo nutartis, priimta civilinje byloje Nr. 3K-3-407/2011); f) nustat pirkimo slygas, pagal
kurias ji netiesiogiai galjo nustatyti tiekj silomas kainas pirmoje pasilymo dalyje, nors
pasilymus vertinant pagal ekonomikai naudingiausio pasilymo vertinimo kriterij, kainos
ivieinamos antrajame komisijos posdyje (Aukiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinje
byloje Nr. 3K-3-132/2012); kt.
 Kasacinio teismo konstatuota, kad atitinkamos perkaniosios organizacijos konkretaus veiksmo
[24]

vertinimas ir kvalifikavimas per se netaikytinas kitiems panaaus pobdio perkanij

organizacij paeidimams, nes dl kitus ginus individualizuojani aplinkybi ir perkanij
organizacij ginijam veiksm padarini teismai gali sprsti prieingai (pirmiau nurodyta
Aukiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinje byloje Nr. 3K-3-231/2011).
[25]
Vadinamojoje Danijos tilto byloje neteist perkaniosios organizacijos elges nulm dvi
aplinkybs: pirma, pirkimo dokumentuose buvo reikalaujama, kad, vykdant darbus, bt
naudojama kiek manoma daugiau mediag, preki ir mogikj itekli i Danijos, antra,
perkanioji organizacija su vienu i tiekj, kur vliau irinko laimtoju, derjosi dl slyg,
kurios neatitiko nurodytj techninje specifikacijoje. Pirmj aplinkyb Teismas pripaino esant
diskriminuojania. Antrasis paeidimas nebuvo pripaintas diskriminacija ta prasme, kad
perkanioji organizacija vien tiekj bt iskyrusi i kit tiekj nacionalins priklausomybs ar
kitu pagrindu. Paprasiausiai viej pirkim laimjs tiekjas buvo vertinamas kitaip nei kiti
tiekjai ir tai lm tiekj vienodo vertinimo (lygiateisikumo) principo paeidim.

ioje byloje nagrintas perkaniosios organizacijos pirkt socialins aikinaosios informacijos

[26]

vieinimo paslaug konkurso slyg teistumas. Perkanioji organizacija nustat, kad pirkimo
objektas skirstomas dalis: 1) socialins aikinamosios informacijos spausdinimas alies
dienraiuose, leidiamuose ne maesniu kaip 40 tkst. egz. tirau (darbo dienomis) ir turiniuose
pried (leidin) rus kalba; 2) socialins aikinamosios informacijos spausdinimas alies
dienraiuose, kuri vieno numerio vidutin auditorija ne maesn kaip 15 proc. alies
gyventoj, o vieno numerio tiraas darbo dienomis ne maesnis kaip 50 tkst. egz. ir turini
internetin leidinio variant. Iekovas ginijo nepagrst pirkimo objekt informacijos
spausdinimas alies dienraiuose, leidiamuose lietuvi kalba, ir informacijos spausdinimas
dienraiuose, leidiamuose rus kalba, bei informacijos spausdinimas alies dienraiuose ir
informacijos skelbimas alies internetiniuose dienraiuose sujungim. Kasacinis teismas
paymjo, kad pirkimo objektas yra ne socialins informacijos sklaida apskritai, o ios
informacijos sklaida tam tikra kalba, tirau, tam tikrai auditorijai.
[27]
VP 28 straipsnio 9 dalyje nurodyta: tiekjas gali pateikti tik vien pasilym, o jeigu pirkimas
suskirstytas atskiras dalis, kuri kiekvienai numatoma sudaryti atskir pirkimo sutart, tiekjas
gali pateikti perkaniajai organizacijai po vien pasilym vienai, kelioms ar visoms pirkimo
dalims, kaip nurodo perkanioji organizacija, iskyrus atvejus, kai pirkimo dokumentuose
leidiama pateikti alternatyvius pasilymus.
[28]
Perkanioji organizacija paskelb miesto gatvi mechanizuoto tvarkymo paslaugpirkimo
konkurs, pirkim suskirst dvi dalis (paslaug teikimas miesto pietinje ir iaurinje dalyse),
nurod, kad tiekjas pasilym gali pateikti tik vienai pirkimo daliai.
[29]
Perkanioji organizacija paskelb viej fiksuoto telefono ryio paslaug pirkim; pirkimo
slygose nurod, kad reikalavimui (paslaug teikjo telefono ryio apskaitos sistema turi atitikti
metrologijos reikalavimus) pagrsti tiekjas iki 2011 m. liepos 1 d. turi pateikti apskaitos sistem
tipo patvirtinimo paymjimo (sertifikato) tinkamai patvirtint kopij ar kit Lietuvos ar ES
valstybs nars galiotos institucijos iduot atliktos metrologins patikros sertifikato tinkamai
patvirtint kopij, rodani, jog paslaugos teikjo naudojamos pokalbi fiksavimo ir apskaitos
matavimo priemons atitinka metrologijos reikalavimus; taip pat nurod, kad tiekjas turi
deklaruoti, jog jo silomos paslaugos, teikiamos iki 2011 m. liepos 1 d., atitinka pirmiau nurodytus
reikalavimus.
[30]
Jau aptartame socialins aikinamosios informacijos vieinimo paslaug konkurse perkanioji
organizacija inter alia nustat reikalavim pirkimo objektui vidutin skaitytoj auditorij ir
leidini tira. Kasacinis teismas konstatavo, kad i duomen nustatymas Lietuvoje nra tinkamai
ir objektyviai vykdomas tokios pirkimo slygos tvirtinimo ir atitikties vertinimo jai prasme, be to,
ie duomenys praeities, o ne dabarties informacija, todl paaikt tik po tam tikro laiko.
[31]
Perkanioji organizacija paskelb elektros energijos pirkimo konkurs. Kaip vien i
ekonomikai naudingiausio pasilym vertinimo kriterij nustat reikalavim elektr gaminti i
atsinaujinani elektros altini. Vis dlto nustaiusi reikalavim skelbime, perkanioji
organizacija netvirtino reikalavimo tiekjams pateikti silomos elektros energijos pagaminimo
altinio rodym, o pirkimo slygose nurod, kad ji supranta, jog technikai teikjai negals
rodyti, kad atitinkamam elektros energijos gavjui bus pateikta btent i atsinaujinani altini
pateikta energija.
[32]
Sprsdamas dl pirkimo slyg, kuriose objektyviai neapibriamos pirkimo objekto dalies
kaina buvo nustatoma ne pagal kainodaros taisykles (fiksuot kain), o laisvu tiekj sutarties
rizikos vertinimu ir jos traukimu bendr kain, teistumo, kasacinis teismas konstatavo, kad
vieojo pirkimo sutari, kaip ir kit sandori, alys vykdydamos prieprieinius sipareigojimus
dl viena kitos, treij asmen veiklos ar sandorio pobdio neivengiamai susiduria su
vairiomis grsmmis; svarbu, kad i rizika kaip galima bt teisingiau padalyta tarp ali, nelemt
akivaizdios ali nelygybs (CK 6.228 straipsnis); kainodaros taisykls turi atitikti tiek
perkaniosios organizacijos, tiek tiekjo interesus, perkanioji organizacija negali prisiimti per
didels rizikos dl sutarties kainos, kita vertus, neturi siekti, kad tiekjas veikt jam nepalankiomis
slygomis.

Atitinkama Italijos teiss norma nustat, kad 30 procent vieojo pirkimo sutari turjo bti
[33]

sudaryta tik su konkretaus regiono tiekjais.

[34]
Teisingumo Teismas yra konstatavs, kad Italijos ypatingosios nuostatos, kuriomis siekiama
pagreitinti viej darb atlikim, pagal kurias pranaumas suteikiamas laikiniems
susivienijimams ir konsorciumams, kuriuose dalyvauja mons t region, kuriuose bus atliekami
darbai, nors ios slygos ir taikomos visiems tiekjams, netiesiogiai diskriminuoja kit valstybi
nari mones ir prietarauja buv. EB sutarties 59 straipsniui (SESV 66 str.), kuriuo draudiama ne
tik akivaizdi diskriminacija dl pilietybs, bet ir bet kokios jos uslptos formos, kai taikant kitus
skirianius kriterijus pasiekiamas tas pats diskriminuojantis rezultatas.
[35]
Teisingumo Teismas paymjo, kad Airijos apygardos paskelbtame vieajame darb pirkime,
kuriuo siekta pagerinti geriamo vandens tinkl, nurodyta slyga, pagal kuri vandentiekio
vamzdiai turi bti sertifikuoti pagal nacionalin Airijos standart. Jei tiekj silomi vamzdiai
neatitikt io standarto, tokie pasilymai nebt vertinami ir bt atmetami, nepaisant to, kad jie
atitikt kitus standartus, suteikianius saugumo garantij. Teisingumo Teismas perkaniosios
organizacijos veiksm teistum vertino laisvo preki judjimo kontekste. Teismas paymjo, kad,
atsivelgiant Komisijos iekin, Bendrijos teisei prieingi veiksmai buvo ne technini reikalavim
nurodymas, bet Airijos atsisakymas patikrinti, ar usienyje pagaminta prek atitinka Airijos
standartus. Vamzdi atitikt techniniams reikalavimams galima buvo kontroliuoti nurodant, kad
leistinos ekvivalentik standart preks.
[36]
Teisingumo Teismas netiesiogine diskriminacija yra pripains ir pirkimo slyg dl papildom
nuorod Pranczijos profesini organizacij klasifikavimo duomenis, perkaniajai organizacijai
vieojo pirkimo dokumentacijoje nurodius, kad pirkimo objekt technines charakteristikas
apibriantys sertifikatai turi atitikti nacionalini organizacij iduodamus sertifikatus. Ir nors
Pranczija teig, kad i slyga nereik, jog priimamos tik i institucij iduodamos paymos, jog
nuorodos nacionalines klasifikacijas nesuteikia papildomos informacijos, o tik j patikslina,
taiau Teisingumo Teismas atkreip dmes tai, kad kit ali tiekjams, prieingai nei prancz,
sunkiau suprasti perkaniosios organizacijos paskelbt duomen svarb. Teismas paymjo, kad
tokiu atveju usienio tiekjai bus priversti kreiptis patikslinanios ar paaikinanios informacijos
perkanij organizacij. Per trump laik tokiems usienio tiekjams bus sunkiau nei prancz
tiekjams pateikti savo pasilymus, dl to pirmieji gali bti atgrasyti iuos pateikti.
[37]
I bylos mediagos matyti, kad siningos prekybos produktais laikytinos tokios preks, kurios
sigytos u palanki kain, palyginti su rinkos kaina, ir palankiomis, palyginti su egzistuojaniomis
rinkoje, slygomis i smulkiuosius besivystani ali gamintojus vienijani organizacij. ie
reikalavimai grindiami keturiais pagrindais: sumokta kaina turi padengti visas ilaidas ir apimti
priemok prie rinkos kainos, kad u gamyb turi bti mokama i anksto ir importuotojas su
gamintojais turi palaikyti ilgalaikius prekybinius santykius.
[38]
Perkanioji organizacija paskelb teisini konsultavimo paslaug parengti vieno projekto
finansavimo pirkimo modelin dokumentacij ir pritaikyti j vienam finansavimo konkursui
pirkimo supaprastint atvir konkurs, taiau pirkim dokumentuose nurod, kad gautu rezultatu
bus naudojamasi gyvendinant visus Kauno miesto 20052015 m. strateginiame plane numatytus
prioritetinius projektus. Pirkimo slygose nustatytas reikalavimas tiekj kvalifikacijai (profesinio
pajgumo) pateikti Per pastaruosius trejus metus arba per laik nuo tiekjo registravimo dienos,
jei veikl vykd trumpiau negu trejus metus, vykdytas sutartis, teikiant teisines konsultacines
paslaugas dl valstybs ir savivaldybi institucij, rengiant skmingai pasibaigusius finansinius
sandorius, kuri apimtys ne maesns kaip 100 mln. eur.
[39]
Aptariamojoje byloje Teisingumo Teismas nagrinjo, ar perkanioji organizacija (Helsinkio
miesto taryba), miesto autobus tinklo valdymo pirkime nustaiusi rangai auktus kokybs
(ekologijos) reikalavimus, susijusius su perkam autobus imetamu azoto oksido kiekiu ir
keliamo triukmo lygiu, u kuri atitikt buvo skiriami papildomi balai, nepaeid tiekj
lygiateisikumo princip.
[40]
Vengrijos perkanioji organizacija nustat minimal tiekj finansinio ir ekonominio pajgumo
reikalavim balansas negali bti neigiamas daugiau kaip vien kart per paskutinius trejus
pasibaigusius finansinius metus bei nurod pateikti tai rodanius duomenis. Byloje ginas kilo
dl io tiekj kvalifikacijos reikalavimo, atsivelgiant tai, kad pagal Vokietijos kio subjekto,
kurio filialas veikia Vengrijoje, ir j patronuojaniosios mons sudaryt pelno perdavimo sutart
pavaldiosios mons pelnas kiekvienais metais pervedamas patronuojaniajai bendrovei, todl
patronuojamosios (antrins) bendrovs balansas paprastai yra neigiamas arba lygus nuliui. Pagal
Vengrijos teis, prieingai nei Vokietijos, negalima paskirstyti dividend, jeigu tai lemt neigiam
mons balans. Nacionalinis teismas kl klausim, ar galima objektyviai palyginti skirting
valstybi nari kio subjekt ekonominio pajgumo, atsivelgiant nevienod reguliavim, dl
kurio galbt netiesiogiai diskriminuojami tiekjai. Be pirmiau nurodyt iaikinim apie
nediskriminacin aptariamo reikalavimo pobd, Teisingumo Teismas paymjo, kad atitikties
reikalavimams problema kyla ne dl skirting teiss akt, o dl to, kad patronuojamosios mons
pelnas pervedamas patronuojaniajai. Tokiu atveju pavaldioji mon gali remtis
patronuojaniosios mons pajgumais a fortiori dl to, kad neigiamas antrins mons balansas
susidar dl patronuojaniosios mons sprendimo jai perleisti peln.
[41]
Perkanioji organizacija, paskelbusi informacini sistem prieiros darb pirkim, pirkimo
slygose nurod, kad rangos gamintojas turt sertifikuot gamintojo aptarnavimo centr
Lietuvoje.
[42]
Perkanioji organizacija paskelb psij aljos rekonstrukcijos darb supaprastint viej
pirkim. Pirkimo slygose nustat, kad tiekjai turi rodyti teis verstis veikla, reikalinga sutariai
vykdyti. Siekdami rodyti ios teiss turjim, tiekjai su pasilymu turjo pateikti atestat
ypatingiems statiniams statyti. Kasacinis teismas, inagrinjs statybos teisinius santykius
reguliuojanius teiss aktus, konstatavo, kad toks atestatas, patvirtinantis teis bti rangovu,
btinas vykdant ypatingojo statinio statybos darbus, o atsivelgiant tai, kad psij alja
nepriskirtina prie toki statini, teiss atlikti iuos darbus turjimas gali bti patvirtinamas ir kitais
dokumentais. Atsivelgiant tai, perkanioji organizacija neypatingojo statinio darbams pirkti
negali reikalauti pateikti tok atestat ir jo nepateikus dl to atmesti tiekjo pasilym.
[43]
Perkanioji organizacija paskelb pesticid ir uterto dirvoemio surinkimo bei iveimo
paslaug pirkim. Nustatydama kvalifikacijos reikalavimus perkanioji organizacija inter alia
nurod, kad tiekjas privalo turti teis, kuri yra reikalinga pirkimo sutariai vykdyti. Teismai
iaikino, kad iai slygai atitikti tiekjai privaljo pateikti ne bet kok sertifikat, o pavojing
atliek tvarkymo licencij, kuri iduoda Valstybin aplinkos apsaugos inspekcija. Atsivelgiant
tai, kad perkanioji organizacija prim ne nurodyt licencij ir vertino kaip tinkam kitok
sertifikat, ji kartu ir nustat velnesnius reikalavimus, nei nustatyti specialiuosiuose teiss
aktuose.
[44]
Jau pristatytame fiksuoto ryio paslaug pirkime perkanioji organizacija pirkimo slygose
nurod, kad tam tikr laikotarp nereikalaus pateikti metrologins patikros sertifikato, nors pagal
Metrologijos statym teisinis metrologinis reglamentavimas taikomas matavimo priemonms,
kurios naudojamos nustatant preki, energijos, paslaug kiek ir vert tiesioginio pardavimo
sandoriuose tarp pirkjo ir pardavjo bei atsiskaitant u suteiktas paslaugas ir prekes, kai nuo j
kiekio matavimo priklauso kaina.
[45]
Pavyzdiui, Teisingumo Teismas pripaino lygiateisikumo principo paeidim, kai perkanioji
organizacija visuomens sveikatos apsaugos tikslu atmet tiekjo pasilym, nors io silomos
medicinos preks turjo kokybs atitikties enkl CE. Teismas konstatavo, kad perkanioji
organizacija, nordama kvestionuoti preki kokyb, privaljo laikytis kitoje sektorinje medicinos
direktyvoje nustatytos tvarkos. Jos nesilaikymas ir lm nevienod tiekj traktavim (Teisingumo
Teismo 2007 m. birelio 14 d. Sprendimas Medipac Kazantzidis, C-6/05, Rink. 2007, p. I-4557).
[46]
Byloje nustatyta, kad konkurs laimjusio tiekjo pasilymas be vliau jo pateikto paaikinimo
neatitiko gamintojo preki apraymo, kuriuo buvo remiamasi vertinant jo pateikt pasilym.
Tiekjui pateikus paaikinim, kad vienas pirkimo objektas skirtas naudoti eis mnesius, t. y.
faktikai pataisius pasilym taip, kad is atitikt gamintojo preki apraym, ir kad tiekjas prie
tiekiam preki nemokamai prids papildomai po vien pirkimo objekto vienet, o pasilymo
kaina liks ta pati, tiekjo pasilymas dl io pirkimo objekto tapo atitinkantis pirkimo dokument
reikalavimus.
[47]
Pasilymus pateik penkios mons, i kuri viena po pasilym vertinimo atsiunt
patikslinanius duomenis, kuriuose paaikino pirminiame pasilyme idstytus duomenis,
susijusius su degal naudojimu, variklio keitimo danumu ir kt. Nors Vieojo pirkimo komisija
sprendim dl konkurso laimtojo prim anksiau u patikslintus ios vienos bendrovs
duomenis, bet po j gavimo pradjo i naujo konkurso dalyvi pasilym vertinim atsivelgdama
patikslintus duomenis ir bendrov perrinko laimtoja.
[48]
ioje byloje Teisingumo Teismas vertino, ar tam tikri sutarties pakeitimai laikytini esminiais ir
dl to draudiami. Buvo vertinama, ar tiekjas, su kuriuo perkanioji organizacija pasira vieojo
pirkimo sutart, jos vykdymo metu kurtai antrinei monei (kurios visos akcijos ir teis kontroliuoti
priklauso nurodytam tiekjui) gali perleisti sutarties vykdym; taip pat ar galimi sutarties
pakeitimai po euro vedimo; ar galimas sutarties pakeitimas, susijs su nuostatos tvirtinimu dl
neterminuotos sutarties nenutraukimo (beje, slyga dl sutarties nenutraukimo pagrindinje
sutartyje buvo, bet jos galiojimas pasibaig, o nuo io pasibaigimo iki naujojo papildymo n viena
alis nepasinaudojo galimybe nutraukti sutart) (r. sk. Kai kurie vieojo pirkimo sutari
aspektai).
[49]
Vis dlto atkreiptinas dmesys tai, kad Teisingumo Teismas vertino ir hipotez, kad antrins
mons kapitalo dalys bt perleistos treiajam asmeniui sutarties galiojimo metu. Teismo
vertinimu, tokiu atveju tai bt ne pirminio kontrahento vidinis persitvarkymas, o tikras
kontrahento pasikeitimas, ir tai i principo bt esmins sutarties slygos pakeitimas, o toks vykis
galt bti laikomas naujos sutarties sudarymu. Analogika ivada galiot ir tuo atveju, jei antrins
mons kapitalo dali perleidimas treiajam asmeniui bt numatytas jau iai antrinei monei i
pagrindins perduodant aptariam veikl.

Kaljim departamentas paskelb atvir konkurs Elektroninio stebjimo priemoni nuomos

[50]

paslaugos pirkimas, kuriuo siek isinuomoti renginius (apykojes), skirtus stebti laisv
paleidiamiems probuojamiesiems, bei ios rangos prieiros darbus. Byloje ginas i esms kilo
dl to, kad perkanioji organizacija, apibrusi vien pirkimo objekto sudtin dal (rengini
nuom), i dalies nustat neaikias pirkimo slygas dl prieiros darb. Pagal pirkimo slygas ir
j pateiktus iaikinimus perkanioji organizacija tiekjui (nuomotojui) atskirai atlygina nuostolius
tik dl nuomojamos rangos, kaip tokios, sugadinimo, taiau, nelaikydama j lygiaveriais
nuostoliais, atskirai neatlygina ilaid, patirt dl ios rangos negarantini gedim alinimo darb
atlikimo, ios ilaidos tiekjui bus atlygintos tiek, kiek jis jas trauks bendr pasilymo kain.
[51]
ioje byloje buvo nustatyta, kad perkanioji organizacija, vertindama tiekj pasilymus,
atsivelg pasitelkto nepriklausomo eksperto ivadas, pagal kurias, vertinami trij pigiausi
(kuri pasilym kaina skyrsi labai nedaug) reikalaujam kompetencij atitinkani tiekj
pasilymai technine prasme buvo tapats, taiau, sudarius ir vykdant vieojo darb pirkimo sutart,
vieno i tiekj galutin darb smata (vert) gali bti maiausia. Atsivelgiant tokias eksperto
ivadas, perkanioji organizacija sudar vieojo darb pirkimo sutart su tiekju, kurio pasilymo
kaina buvo antra pagal dyd. Teisingumo Teismas paymjo, kad tik vienintel aplinkyb, jog
sutarties sudarymo (vertinimo) kriterijus, pagal kur vieojo pirkimo sutartis bus sudaryta su
kompetentingu tiekju, pasiliusiu technikai ir kainos atvilgiu perkaniajai organizacijai
priimtiniausi pasilym remiasi duomenimis, kurie visikai tiksliai suinomi jau sudarius sutart
(eksperto ivada, kad sudarius sutart darb smata sumas), nelaikytina kaip perkaniajai
organizacijai suteikiama neribota pasirinkimo laisv, jei bus laikomasi lygiateisikumo principo
utikrinant atliekam procedr skaidrum, i anksto apie tai paskelbiant pirkimo dokumentuose,
ir vertinimo objektyvum (nealikum).
[52]
Pirmiau nurodytoje nutartyje kasacinis teismas konstatavo, kad, visiems sutariant dl neaikios
darb apimties, tiekjai skirtingai apskaiiuos j kiek, o gal jo net neskaiiuos, perkanioji
organizacija negali to patikrinti, todl ji neivengiamai susidurs su nepalyginam pasilym
vertinimu, kurio nebus galima pripainti skaidriu bei objektyviu; gino vieojo pirkimo atveju
proporcinga rizika, tenkania tiekjams, bt galima pripainti ne vien bendr fiksuotos kainos
taisykl, bet kartu dl gino darb nustatant ir fiksuoto kainio taisykl, apibriant tam tikr
pirkimo objekto mato vienet (atstum, laik, daniausiai pasitaikant gedim ar pan.); kiek
faktins darb ilaidos realiai viryt perkaniosios organizacijos apibrt pirkimo objekto mato
vienet (akivaizdu, kad ji negali objektyviai numatyti vis manom darbo atlikimo opcij,
nestandartini gedim ir pan.), tokia pagrsta ir proporcinga rizika tekt paiam tiekjui
(nuomotojui), tai nebt laikoma neatlygintini darb atlikimu.
[53]
Perkanioji organizacija paskelb chirurgini sil viej pirkim. Argumentuodama btinumu
utikrinti visuomens sveikat, perkanioji organizacija vienaalikai atmet vien pasilym, nors
juo silomos preks buvo paymtos enklu CE. Teisingumo Teismas konstatavo, kad
perkanioji organizacija paeid vienodo konkurso dalyvi vertinimo ir skaidrumo principus,
taikomus neatsivelgiant viej pirkim direktyv, bei nesilaik sveikatos apsaugos sektorinje
direktyvoje nustatytos tvarkos. Pagal i tvark medicinos prietais atitikties prezumpcija gali bti
paneigta, taiau tai padaryti gali ne pati perkanioji organizacija, o kompetentinga valstybs nars
institucija. Teisingumo Teismas ioje byloje taip pat iaikino, kad tokiais atvejais, kaip is,
perkanioji organizacija, prie kreipdamasi kompetenting institucij, turi sustabdyti pirkimo
procedr iki tol, kol baigsis apsaugos procedra, kurios rezultatas perkaniajai organizacijai yra
privalomas.
[54]
Belgijos valstyb paskelb tank vikr grandi pirkim. Konkurs pralaimjusi bendrov
pateik iekin teisme ir reikalavo panaikinti su kita bendrove sudaryt sutart. Iekov ioje byloje,
be kita ko, teismo papra, kad laimjusios bendrovs pateiktas pasilymas bt pridtas prie bylos
mediagos. I esms ginas kilo dl to, kad laimjusi mon atsisak pateikti konfidenciali
duomen turini informacij, o iekov reikalavo utikrinti veiksming paeist teisi gynyb.
[55]
Usienio reikal ministerija paskelb atvir konkurs judriojo (mobiliojo) ryio paslaugoms
pirkti. Pirkimo slygose perkanioji organizacija nurod telefon technines savybes, skirtas
saugiam ryiui utikrinti. Sprsdami apie nustatyt technini reikalavim pagrstum, teismai
rmsi Vyriausybini ryi centro prie Valstybs saugumo departamento pateikta ivada, kuri
parengta pagal Automatizuoto duomen apdorojimo sistem ir tinkl, kuriuose saugoma,
apdorojama ar kuriais perduodama slaptinta informacija, telekomunikacij apsaugos reikalavim
apra, patvirtint Vyriausybini ryi centro direktoriaus 2010 m. birelio 30 d. sakymu Nr. 2-
8RN (toliau Apraas). Byloje nekilo gino dl to, kad Aprae nurodyti apsaugos utikrinimo
reikalavimai yra minimals ir btini utikrinant slaptintos informacijos apsaug, todl pagrstai
nurodyti pirkimo slygose. Dl kit papildom reikalavim, kurie Aprae nenurodyti, teismai
paymjo, kad Aprae numatyta, jog paslapi subjektai gali nustatyti ir papildomus reikalavimus.