Professional Documents
Culture Documents
3
amaRlebis xerxi iyo. h. haines poeziaSi ironiis sagania rogorc samyaros
arasrulfasovneba, ise TviT – romantikuli iluziebi. baironma Tavis ukanasknel
dramatul TxzulebaSi (`don-Juani”) ironiis sagnad aqcia is faseulobani,
romlebsac Tavad amkvidrebda adrindeli nawarmoebebiT: Tavisuflebisa da
idealisken swrafva, romantikuli siyvaruli da a.S.
romantikosebma kargad gaiazres safrangeTis didi revoluciis
gamocdileba. maT Tvalwin daingra da aiwewa samyaro, romelic sul cota xnis
win ase myari da xelSeuvali Canda. mxolod didi istoriuli gadatrialebis
mowmeebs SeeZloT SeeTvisebinaT is azri, rom ar arsebobs erT adgilas
gayinuli cxovreba, ucvleli formebi. arsebobs mxolod maradiuli qmnadobis
procesi, romelic sul axal da axal formebs badebs. ar arsebobs maradiuli
WeSmaritebani (arc mxatvruli Semoqmedebis gansazRvruli wes-kanonebi).
aris mxolod sagnebisa da movlenebis maradiuli ganaxleba samyaroSi.
amgvarma azrovnebam ganapiroba romantikuli esTetikis erT-erTi mTavari
aRmoCena – istorizmis principi, ramac, Tavis mxriv, warmoSva axali
literaturuli Janri – istoriuli romani. istoriuli romanis fuZemdebelma valter
skotma pirvelad asaxa literaturaSi istoria, rogorc procesi, pirvelad mis
romanebSi gvxvdeba ama Tu im epoqis kulturis, yofis damajerebeli asaxva,
rac manamde literaturisTvis ucxo iyo.
im Tezisma, rom sinamdvile aramyaria da warmavali, romantixzmis
esTetikaSi istorizmis principis damkvidrebasTan erTad ararealurisa da
fantastikuris kultic moitana. romantikosTa azriT, mSvenieria is, rac ar
Seesabameba sinamdviles, fantastiuria. aman saTave daudo ori axali Janris
warmoSobas literaturaSi. esenia: literaturuli zRapari, romlis fuZemdeblebi
iyvnen Zmebi grimebi, anderseni, hofmani; da, agreTve, fantastikuri
moTxroba, romlis saqveynod cnobil pirvel nimuSs meri Selis `frankenSteini”
warmoadgens.
romantikosTa SemoqmedebaSi xSirad fantastiuria ara mxolod
gamoxatvis obieqti, aramed – TviT nawarmoebis struqturac. romantikosebma
Seqmnes `fantastiuri” (manamde ararsebuli) Janrebi, daarRvies JanrTa
siwmindis klasicisturi principi, erTmaneTSi auries realuri da zRapruli, e.i.
warmoaCines kontrastebze agebuli samyaro – rac romantikuli stilis erT-erTi
damaxasiaTebeli Tvisebaa.
romantikosebis mier damkvidrebulma idumalebis kultma ki saTave
daudo ara marto nangrevTa da Zvel cixe-simagreTa esTetikas, aramed kidev
4
erT axal literaturul Janrsac – kriminalur moTxrobas, anu deteqtivs, romlis
fuZemdebladac amerikeli poeti da prozaikosi e.a. po iTvleba.
klasicisturi literaturis gmirs – sazogadoebriv adamians, romelsac
garkveuli valdebuleba akisria sazogadoebis winaSe da faseulia imdenad,
ramdenadac asrulebs am movaleobas – romantikosebma daupirispires
sazogadoebisagan gariyuli meocnebe, gonebis kults – grZnobebisa da
warmosaxvis kulti, sazogadoebrivs, garegans – individualuri, subieqturi,
Sinagani. romantikuli xelovnebis centrSi dgas martosuli gmiri, romelic
konfliqtSia garemomcvel samyarosTan.
jer kidev goeTem SeniSna, rom baironis poeziis, anu romantikuli poeziis
ZiriTadi maxasiaTebelia dauZleveli miswrafeba SeuzRudavi pirovnuli
Tavisuflebisken, rasac Tan mosdevs sazogadoebisagan mTliani gamoyofa.
sentimentaluri literaturis gmiric upirispirdeba sazogadoebas da sakuTar
gulisTqmas mihyveba, magram igi ar aris samyarosagan gaucxoebuli da
martosuli. igi yovelTvis poulobs monaTesave sulebs (rasac moklebulia
romantikuli gmiri. gavisxenoT Tundac `suliT oblobis~ motivi n. baraTaSvilis
SemoqmedebaSi). sentimentaluri literaturis gmiri bunebis Svilia da TviTon ki
ar aris samyarosagan gaucxoebuli, Tavad samyaroa Tavis bunebriv
ganviTarebas mowyvetili. sentimentalisti mwerali adamianis daniSnulebas
siyvarulSi xedavs. ase rom, sentimentalizmi, pirvel rigSi, bunebis apoTeozia
da, Semdeg, pirovnebisa, romelic bunebis umaRles gamovlinebas
warmoadgens.
romantizmi ki iSva, rogorc pirovnebis apoTeozi, pirovnebis kulti,
pirovnebisa, romelic gamocalkevebulia sazogadoebisagan da mxolod
sakuTari Tavis imedad aris darCenili uzarmazar samyaroSi. amitom tovebs
samyaros da martosuli daexeteba baironis Caild haroldi. bedis anabarad
arian migdebulni hiugos sabraloni. samSoblodan gaqcevisa da ugzo-ukvlod
gadaxvewis motivi JRers baraTaSvilis `meranSi~ da a.S.
ras niSnavs buneba romantikosisaTvis? buneba, iseve, rogorc religia,
xelovneba, egzotikuri qveynebi da erovnuli warsuli (istoria, folklori),
sazogadoebidan gaqceuli Tu gandevnili romantikuli gmiris TavSesafaria. aq
daeZebs is ideals, romelic realur cxovrebaSi ver ipova. bunebaSi
ganmartoeba aZlevs romantikoss TviTCaRrmavebis saSualebas. gmiri
swvdeba bunebas ara Semecnebisa da aRqmis saSualebiT, aramed –
grZnobisa da warmosaxvis wyalobiT. novalisi mouTmenlad elodeba Rames,
5
radgan mis siCumeSi ukeT SeigrZnobs Tavs uzarmazari samyaros organul
nawilad. aseve bunebis saSualebiT cdilobda baraTaSvili samyaros
universaluri kanonebis wvdomas (`mwams, rom ars ena ram saidumlo
uasakoTa da usulT Soris~).
magram radgan romantikuli ideali, arsebiTad, miuwvdomelia,
romantikosi verc bunebaSi poulobs saboloo navTsayudels (gavixsenoT n.
baraTaSvili: `gulisTqma Cemi Sens iqiTa eZebs sadgurs~).
verc siyvaruls moaqvs simSvide romantikuli gmirisTvis. romantikuli
siyvaruli yovelTvis tragikulad mTavrdeba, radgan mTeli samyaro
SeyvarebulTa bednierebis winaaRmdegia. gmiri martoobisaTvis aris
ganwiruli, radgan romantikuli siyvarulis tragizmi da momxiblaoba is gaxlavT,
rom igi erTaderTia da ganumeorebeli (`sabraloa mxolod suli oboli, ZnelRa
hpovos, ra dakargos man toli~).
romantikuli gmiris xasiaTi Tavad misive monapovaria da ara raime
gareSe faqtorebis mier gansazRvruli. aseTi xasiaTi romantizmamdel
literaturaSi ar arsebobda. romantizmma aRmoaCina pirovneba, rogorc
ganumeorebeli Rirebuleba.