Professional Documents
Culture Documents
ocdaxuT tomad
2013
saxelmZRvanelo, werilebi
tomi
XXV
kompiuteruli
uzrunvelyofa mavra bancuri
ciala ZimistariSvili
u axl esi
qarTuli literaturis
istoria
Tbilisi
2013
5
gankuTvnilia saxelmZRvanelod saqarTvelos
yvela umaRlesi saswavleblisaTvis, sadac qarTu
li literaturis istoria iswavleba.
6
sagnis mizani da amocanebi
8
rias Cabarda, ZiriTadi konturebi uaxlesi mwerlobisa Cvens
winaSe naTlad Cans, magram SeiZleba axal, ocdameerTe sau
kuneSi gamoCenilma romelime TviTmyofadma literaturul
ma skolam literaturuli panorama ramdenadme Secvalos.
meoce saukunis ZiriTadi literaturuli mimarTule
bebis, calkeuli mwerlebis monografiuli SeswavliT Cven
gavecnobiT uaxlesi qarTuli mwerlobis, rogorc Tviseb
rivad axali literaturis istorias, rac erTxel kidev
dagvarwmunebs imaSi, rom meoce saukunis qarTuli mwerlo
ba mravalsaukunovani qarTuli literaturis tradiciebis
gamgrZelebeli da Tanamedrove msoflio literaturis or
ganuli nawilia.
9
XX saukunis dasawyisi da mwerloba
12
mecxramete saukunis dasasrulisa da meoce saukunis
dasawyisis saqarTvelos socialur-politikuri da
literaturuli viTareba
13
rTveloSi erovnuli cnobierebis damkvidrebas da patrio
tuli moZraobis farTod gaSlas mecxramete saukuneSi
gansakuTrebuli SeupovrobiT emsaxurebodnen solomon
dodaSvili, aleqsandre orbeliani, giorgi erisTavi, ilia
WavWavaZe, akaki wereTeli, vaJa-fSavela, kirile lorTqi
faniZe, niko nikolaZe, sergei mesxi da sxvani.
ramdenadac dramatuli iyo mecxramete saukune xalxTa
sapyrobileSi mgminavi koloniuri Cagvris uRlis qveS myofi
saqarTvelosTvis, imdenad gaciskrovnebulia saqarTvelos
istoria erovnuli brZolis TavkacTa aqtiurobiT da mkac
ri reJimisadmi SeurigeblobiT. marTalia, es brZola, TviT
TavkacTaTvis savalalod damTavrda: 1832 wlis SeTqmulebis
monawileni gadaasaxles. ilia WavWavaZes wiwamurTan tyvia
hkres SublSi, magram saqarTvelos erovnul beladebs am
droisaTvis TavianTi saqme ukve gakeTebuli hqondaT. haerSi
Tavisuflebis suni trialebda. meoce saukunis dasawyisSi
ruseTis imperias aSkarad daudga Setortmanebis avbediTi
dro. TviT ruseTis moqalaqeTa umetesobas aRar SeeZlo da
aRar surda Zveleburad cxovreba, raic badebda imperiis
Signidan afeTqebis imeds, xolo ruseTis imperiaSi ZaliT
Serekil erovnul umciresobebs unergavda imis rwmenas, rom
adre Tu gvian SeiZleba TviTmpyrobeloba damxobiliyo da
Cagrul erebs TviTgamorkvevis ufleba moepovebinaT. am
garemoebam gamoiwvia xsnis gzebis Ziebis urTulesi procesi
da partiaTa da ideur mimdinareobaTa gansakuTrebuli siW
rele. imperiis moqalaqeTa erTma nawilma TviTmpyrobelo
bis globaluri mospobisaTvis im dros evropaSi dabadebu
li marqsisa da engelsis moZRvreba amoirCia. am moZRvrebis
gadmomtanni da ruseTis imperiaSi damnergavni iyvnen lenini
da stalini.
mecxramete saukunis bolos da meoce saukunis dasaw
yisSi saqarTveloSi dominantobda sami filosofiur-poli
tikuri moZRvreba anu sami filosofiur-esTetikuri skola:
1) revoluciuri demokratia anu ganmanaTlebloba, romelsac
saqarTveloSi `samocianelTa skolas~ eZaxdnen; 2) xalxos
noba, _ 3) social-demokratia.
14
revoluciur demokratias Cven veZaxiT qarTvel samo
cianelTa skolas, anu ilia WavWavaZis skolas. gansxvavebiT
meoce saukunis dasawyisis ruseTisagan, sadac genialuri
`raznoCinelni~ CerniSevskis, belinskis, pisarevis, tur
genevis, gercenis da sxvaTa saxiT ukve aRar iyvnen coc
xalni, saqarTveloSi, Cvenda sabednierod, meoce saukunis
dasawyisSi mZlavrad ismoda qarTvel samocianelTa xma.
ilia WavWavaZes da mis razms muxlCauxreli brZoliT da
TviTmpyrobelobisadmi ukompromisobiT mopovebuli hqon
da eris sulieri beladobis misia da saqarTvelo yurs ug
debda maT. ra surda i. WavWavaZes? miuxedavad imisa, rom
saukunis dasawyisis gazeTebi ilias akritikebdnen _ `Cveni
beladi ilia; ara marto fizikurad, aramed azriTac sak
maod daberdao~, vinc ilias bolodroindel nawerebs ic
nobs, albaT, dagveTanxmeba, rom XIX saukunis saqarTvelos
sulieri mama kargad icnobda Tavisi drois sxvadasxva
politikur mimdinareobas da maT Soris marqsizmsac. sa
guramoSi, ilia WavWavaZis saxl-muzeumSi, axlac devs mis
mier wakiTxuli marqsis `kapitali~, romlis arSiebze zogan
mowonebis minawerebs amoikiTxavT, xolo zogierT abzacs
ilia aseT komentars ukeTebs: `es saqarTvelos ar sWirde
ba~. uTanxmoeba marqsistebTan ilia WavWavaZisa, upirveles
yovlisa, imaSi gamoixateboda, rom iliasTvis miuRebeli
iyo lozungi _ `proletarebo yvela qveynisa SeerTdiT~ da
msoflios politikur ZalTa gaerTianebaSi ilia erovnuli
TviTmyofadobis waSlis saSiSroebas xedavda. Cveni mTavari
saqme qarTlis bedia, ruseTis klanWebisagan misi gamoxsna,
raSic me ruseTis p;roletariati ver momexmareba, imitom,
rom mis winaSe erovnuli brZolis idea mTeli simwvaviT ar
dgaso. ganTavisuflebul saqarTveloSi Cven SegviZlia mSvi
dad davsxdeT da avirCioT saqarTvelos momavlis CvenTvis
sasurveli ekonomikuri Tu politikuri gza. gnebavT par
lamenturi, monarqiuli, konstituciur-demokratiuli da
gnebavT burJuaziuli. ra Tqma unda, marqsizmis mimdevarni
ver daeTanxmebodnen ilias, rakiRa Tvlidnen, rom mxolod
ruseTis proletariatis uSualo TanadgomiT SeiZleboda
15
saqarTvelos ganTavisufleba. `rusi me Tavisuflebas ver
momitans~ _ imeorebda ilia da drom misi sityvebi daamt
kica. ruseTis e. w. demokratiulma Zalebma marqsizmis dro
Sis qveS daamxes carizmi da, aqedan gamomdinare, imperiac,
magram saqarTvelo Tavisuflebas mxolod droebiT (1918-
21 ww.) eziara. momZlavrebulma wiTelma ruseTma anu mod
ernizebulma imperiam Tavisufali saqarTvelo isev daipy
ro. ilia WavWavaZis mowameobrivi cxovreba CvenTvis naTeli
magaliTia ara marto TviTmpyrobelobis winaaRmdeg mebr
Zoli eris sulieri mamisa, aramed did SvilebTan qarTvel
Ta damokidebulebis arcTu Tavmosawon Tvisebasac usvams
xazs. ilias tyvia qarTvelma social-demokratebma esroles,
xolo sanam tyvias esrodnen, samocdaaTs mitanebul moxucs
yovelmxriv ganqiqebis niaRvari daatexes Tavs. mZafri kri
tikis erT-erTi pirveli mercxali 1893 wels gamocemuli
maCablis broSura iyo `Tavadi ilia WavWavaZe~. ar arse
bobs salanZRavi sityvebi, maCabelma rom ar gamoiyena ilia
WavWavaZis misamarTiT. Tu broSuras davujerebT, ilia iyo
gulqva, uniWo, gandidebis maniiT Sepyrobili, glexebisadmi
zizRiT ganmsWvaluli, Zunwi pirovneba. ilia WavWavaZem vano
maCablis am gawirvas da sxvaTa Tavagdebul lanZRvas Tavisi
mZafri sarkazmiT upasuxa. ras gaakeTebs es laSqroba ilias
winaaRmdeg? 1907 wels igi sabediswero gasroliT dasrul
da.
rogorc aRvniSneT, gansxvavebiT rusi raznoCinelebisa
gan, saqarTveloSi jer kidev cocxlebi arian da ara mar
to literaturul, aramed politikur amindsac qmnian qa
rTveli samocianelebi (ilia WavWavaZe, akaki wereTeli, niko
nikolaZe...). iseTi Zlieri aRmoCnda meoce saukunis dasawy
isis ideur dapirispirebaTa epoqismieri Sxami, rom brZolam
mecxramete saukunis sulieri mama Seiwira. ilia WavWavaZis
mkvlelobis Semswavlelma komisiam moiZia masalebi, said
anac dadasturda, rom ilias mkvlelobis kvals social-
demokratebamde mivyavarT. social-demokratTa orma krebam
guriis sofel baxvsa da qarTlis sofel biwmendSi erT
droulad daadgina, moklul iqnes Tavadi ilia WavWavaZeo.
16
Cvenda savalalod, social-demokratTa mier daqiravebuli
mkvlelebi ilia WavWavaZes rom Causafrdnen, saguramos mo
saxleobisaTvis cnobili iyo. TiTqosda, mtkvris napiras md
gomi glexebi elodebodnen, rodis gamoaRviZebda wiwamurSi
gasrolili tyviis eqo saqarTvelos da rodis auxelda mas
Tvals, raTa mter-moyvare axla mainc gaerCia.
sad iyo akaki wereTeli? mecxramete saukunis erovnuli
brZolis didi tvirTi meoce saukunem unda Seidgas mxrebze,
radgan Cven es tvirTi bolomde ver movitaneTo, _ werda
akaki wereTeli saukunis dasasruls.
1907 wlis TebervalSi TbilisSi kintoebi daarbeninebdnen
satirul-iumoristul Jurnals da gahyvirodnen _ `iyideT
`xumara~ _ Tbilisis gubernatori viris Tav-fexiT aris
daxatulio. Jurnalis gamomcemeli iyo akaki wereTeli. `xu
maras~ ydaze gamosaxuli iyo Tbilisis general-gubernato
ri, qarTvelTmoZule rauS fon traubenbergi. karikaturis
avtori iyo gigo zaziaSvili, xolo leqsisa _ akaki wereTe
li. leqsi gvauwyebda:
18
Sirdeba, rom upirvelesad saqarTveloSi mwerlebma aitaces
xalxosnuri Sexedulebani.
ras qadagebda xalxosnoba? istorias gmirebi qmnian da
ara xalxTa masebi. didi epoqaluri kataklizmebi mxolod
maSin xdeba, rodesac TvalsaCino gmiri moevlineba qveya
nas. ase rom, masebi gulxeldakrefili unda elodon epoqis
mieri gmiris dabadebas. xalxosnebis meore politikuri pos
tulati sazogadoebrivi cvlilebebis umTavres berketad
masebSi ganaTlebis Setanas gulisxmobda. gavanaTloT xalxi,
movspoT crurwmena, gavanTavisufloT sazogadoeba religi
uri bangisagan da ganaTlebuli, saRad moazrovne sazoga
doeba TviTon moZebnis Tavis TavSi gardaqmnis saSualebas.
sazogadoebis gardasaqmnelad sruliadac ar aris saWiro
omebi da sisxlisRvra. revolucia mxolod ubedurebis mom
taniao. qarTveli xalxosnebi iyvnen: niko lomouri, sofrom
mgalobliSvili, ekaterine gabaSvili, anastasia erisTav-
xoStaria, varlam CerqeziSvili da sxv.
social-demokratia _ ise, rogorc xalxosnoba, qarTu
li azrovnebis wiaRSi dabadebuli moZraoba ar gaxlavT
da amdenad igi qarTul sinamdvileSi gadmonergil ucxo
ideologiad, ucxo suliskveTebad SeiZleba CaiTvalos. so
cial-demokratTa partia marqsistuli partiaa, marqsizmi
ki saqarTveloSi oTxmocian wlebSi Semovida da saukunis
dasawyisSi igi ukve iyo sakmaod mZlavri moZraoba Tavisi
politikuri partiis saxiT. marqsis da engelsis mier Se
qmnili politikur-filosofiuri doqtrina Savi WiriviT
moedo lamis mTel evropas da miuxedavad masSi arsebuli
uamravi winaaRmdegobisa, aTasobiT mimdevari gaiCina. axla
ukve garkveulia, rom marqsizmi utopiuri mecnierebaa; mar
qsizmi usamSoblo, kosmopoliti mecnierebis mier SeTiTxni
li ideologiaa erovnuli anu nacionaluris winaaRmdeg
mimarTuli. proletariats samSoblo ara aqvs _ qadagebs
marqsizmi da aseTi usamSoblo da usaxo fenis erTi dro
Sis qveS gaerTianebas cdilobs. gamarjvebis SemTxvevaSi igi
sazogadoebas pirdeba erovnuli ideologiisagan daclil,
unitaruli saxelmwifos Seqmnas, romelic, rogorc praq
19
tikam gviCvena, sxva araferi SeiZleba iyos, Tu ara axali,
modernizebuli imperia. marqsizmis amosavali doqtrina,
rogorc ekonomikuri, aseve politikuri, ZirSive mcdaria.
klasTa brZolis Teoriis aRiarebiT marqsizmi erTmaneTs
upirispirebs erTsa da imave saxelmwifoSi socialur fenebs
da qveyanas samudamo dapirispirebis ganwyobilebiT muxtavs.
aseve adamianis SemoqmedebiTi niWis, misi individualuri una
ris Cakvlas emsaxureba. igi cdilobs yvela pirovnebis erT
Teoriul dogmatur yalibSi moqcevas, rac saboloo jamSi
individis daTrgunvas da pirovnebis nivelirebas iwvevs. da
mainc, miuxedavad amdeni winaaRmdegobisa, rasac marqsizmis
revizionistebi imTaviTve kargad xedavdnen, marqsizmma SeZ
lo dedamiwis erT meeqvsedze gabatoneba, ramac saboloo
jamSi borotebis imperiad wodebuli sabWoTa kavSiris Seq
mna gamoiwvia.
samwuxarod, borotebis imperiis saTaveSi, sxvaTa Soris,
imTaviTve dadga sami Cveni Tanamemamule: stalini, beria,
orjonikiZe.
aTas cxraasian wlebSi social-demokratiuli literatu
rac isaxeba da, miuxedavad imisa, rom igi ar iyo iseTi mka
fio ZalebiT warmodgenili, rogoric iyo ilia WavWavaZis
dasi, man mainc miipyro mkiTxvelTa erTi nawilis yuradReba.
gansakuTrebiT gamoikveTa publicistika. iwereboda TviT
mpyrobelobis winaaRmdeg mimarTuli mZafri feletonebi,
narkvevebi, romelTa avtorebic iyvnen: irodion evdoSvili,
stalini, wulukiZe, kecxoveli, natalia arziani, lalioni
da sxvani.
pirovnebis ganTavisuflebis da carizmis winaaRmdeg
brZolis sakiTxSi, social-demokratebi Tavdapirvelad yve
la revoluciur ZalasTan TanamSromlobdnen, magram gan
sxvavdebodnen momavali revoluciis miznebisa da mamoZrave
beli Zalebis gagebiT.
rogorc aRvniSneT, social-demokratebs msoflios mu
SaTa klasTan da gansakuTrebiT ruseTis proletarebTan
TanamSromlobiT surdaT TavianTi miznis miRweva. social-
demokrat mweralTa Soris gansakuTrebiT gamoirCeoda soso
20
juRaSvili (SemdgomSi stalini). misi publicisturi we ri
lebi, xolo ufro adre misi leqsebi (`dila~, `rafiel eris
Tavs~) dResac qarTuli poeziis TvalsaCino faqtebad rCeba.
gansakuTrebuli popularobiT sargeblobda social-
demokrati poetis, irodion evdoSvilis poezia. misi leqsi
`megobrebo, win, win gaswiT~ qarTul `marseliozad~ aRiares,
Tumca irodion evdoSvili bolomde rodi SerCa social-
demokratTa partias. 1907 wels, ilia WavWavaZis mokvlidan
ramdenime dRis Semdeg, igi social-demokratiis Tbilisis
ujredSi gamocxadda da Tqva: me im partiis wevri ver viqnebi,
romelmac ilia WavWavaZe moklao! samwuxarod, ilia WavWava
Zis mkvleli partia social-demokratebisa (Semdeg bolSe
vikuri) marTavda saqarTvelos 1990 wlamde, sanam qarTveli
xalxis nebiT zviad gamsaxurdiam ar daamxo igi da istoriam
saqarTvelos damoukideblobis xelaxali gamocxadebiT axa
li aTvlis wertili ar daiwyo saqarTveloSi, Tumca es da
moukideblobac mxolod samwliani aRmoCnda (1990-93).
social-demokratebi gamoscemdnen TavianT gazeTebs:
`Cveni cxovreba~, `Cveni brZola~, `proletariatis brZola~
da a. S. gansakuTrebuli produqtiulobiT gamoirCeodnen
publicistikis asparezze aleqsandre wulukiZe, noe Jorda
nia, lado kecxoveli da filipe maxaraZe.
social-demokrat publicistebs iliam marqsizmis Tu
TiyuSebi uwoda, xolo marqsizmis TuTiyuSTa TviTneboba
iqamde mivida, rom xelisuflebaSi mosvlis Semdeg filipe
maxaraZe cdilobda ilias saxeli samudamod amoeZirkva qar
Tuli azris istoriidan.
social-demokratiuli partiis wevri iyo menSeviki, qar
Tuli lirikuli prozis erT-erTi mamamTavari Wola lom
TaTiZe.
ar Seefereba sinamdviles zogierTi kritikosis da poli
tikosis mier joxis meore mxares zedmetad gadaRunva da
imperiaSi moRvawe qarTvelebis, gansakuTrebiT, stalinisa
da berias saqarTvelos mtrebad gamocxadeba. axlad aRmoCe
nili dokumentebi amtkiceben, rom axali imperiis pirvel
kacs ocdaTxuTmeti wlis manZilze _ ioseb stalins, erTi
21
wuTiTac ar daviwynia Tavisi patara samSoblo da igi imde
nad uTmobda yuradRebas saqarTvelos, ramdenadac impera
toris monomaxis qudi mas amis saSualebas aZlevda. stalini
yvela dokumentSi miuTiTebda, rom igi qarTveli iyo da
garegnuladac e.w. qarTul atributebs _ ulvaSsa da Cibuxs
arasodes ar Tmobda.
1934 wels sakavSiro mweralTa pirvel yrilobaze sta
linma gansakuTrebiT warmoaCina saqarTvelo, rogorc um
didresi literaturuli tradiciebis mqone qveyana. igi ar
SeuSinda garemoebas, rom kosmopolitebi da velikorusi
Sovinistebi amas mikerZoebaSi CamoarTmevdnen, malaqia to
roSeliZes daavala qarTuli literaturis Sesaxeb erTsaa
Tiani moxsenebiT gamosuliyo sakavSiro mweralTa pirvel
yrilobaze. aq sul ori moxseneba iqna wakiTxuli: erTi _
mTels sakavSiro literaturaze (maqsim gorki), xolo meore
_ mxolod qarTul literaturaze (malaqia toroSeliZe).
aseve saqarTvelos keTildReobiT uaRresad daintere
sebuli iyo lavrenti beria. misi damsaxurebaa TbilisSi
uamravi axali mSeneblobis ganxorcieleba da gansakuTrebiT
sanapiros mSenebloba.
stalini da beria aTasobiT represirebulTa codos ver
Camoirecxaven, magram istoriam isini sruli obieqturobiT,
konkretuli viTarebis gaTvaliswinebiT da maT mier gakeTe
buli dadebiTi Tu uaryofiTi saqmeebis gonivruli Sejere
biT unda Seafasos.
isev meoce saukunis dasawyiss davubrundeT.
imperiis centri iZulebuli gaxda, presis SedarebiT Ta
visufleba daeSva. presis Tavisuflebas partiaTa da Sexedu
lebaTa arnaxuli gamravalferovneba mohyva. TviTmpyrob
elobis sastik cenzuras sadaveebi xelidan gaeqca.
qarTul partiul periodikaSi didi Sexla-Semoxla
gaimarTa.
ZiriTadad ori azri upirispirdeba erTmaneTs: erovnuli
da marqsistul-kosmopolituri.
erovnuli moZraobis belads ilia WavWavaZes sastikad
akritikeben da xSirad uSveri sityvebiTac lanZRaven. lite
22
raturis nimuSebs viwro-partiuli sarkmlidan uyureben
marqsisti publicist-kritikosebi: aleqsandre wulukiZe,
noe Jordania, filipe maxaraZe.
mwerlobisagan mxolod erTs moiTxoven _ muSisa da gle
xis interesebis gamoxatvas. lamis gandevnon esTetikidan
mxatvrobis principi, marqsist kritikosTa TvalsazrisiT
`oTaraanT qvrivi~ da `kacia-adamiani~ revolucias veravi
Tar samsaxurs ver gauweven da mxolod gamrTobi Rirebule
baRa gaaCniaT. esec ar iyos, maTi Tavadi, liberali avtori
aSkara barierad eRobeba saxalxo moZraobas Tavisi moZvele
buli SexedulebebiT.
ilia lomisebr ibrZvis. upasuxod TiTqmis ar tovebs so
cial-demokratTa cilismwameblur gamoxdomebs.
mecxramete saukunis saqarTvelos sulier mamas mxarSi
udganan erovnul-demokratiuli mimarTulebis kritikosebi
_ arCil jorjaZe, ivane gomarTeli, kita abaSiZe, romanoz
xomleli.
ilias TanamebrZolTa ricxvi savalalod mcirdeba, oden
akaki uwevs Zveleburad avTandilobas. `Tornike erisTavis~
avtori ilias gverdiT erTgulad eweva erovnul uRels.
dro ki elviseburad mihqris.
`iveriis~ mama xSirad avadmyofobs, guli Ralatobs, aka
kis Tvalis quTuTos dambla daeca, sergei mesxi aRar aris
cocxalTa Soris, vaJa `ideaTa WidilSi~ lamis aRar ereva...
1905 wlis revoluciam gamoacocxla sazogadoeba, ime
dis TvaliT Sehyureben saqveyno amboxebas ilias kvalze Sem
dgari `axali realizmis~ warmomadgenlebi _ daviT kldiaS
vili, vasil barnovi, Sio aragvispireli, mixeil javaxiSvili,
Salva dadiani, konstantine gamsaxurdia...
axlovdeba revoluciis sastiki marcxi, griaznovis maT
raxis wuili gaismis da nasakiralis cecxli zecas wvdeba.
1907 wlis 30 agvistos wiwamurze gasrolili Tofis eqom
saqarTvelos gulisgulSi gaiara.
anarqiiT, revoluciebiT, amao imedebiT, kinklaobiT daR
lili qveyana TiTqosda erTbaSad gamofxizlda, erT muStad
Seikra da ilias kubosTan gairinda.
23
roca mecxramete saukunis upirveles qarTvels _ ilia
WavWavaZes _ saguramosaken berdenkis tyvia miacilebda, mas
ukve gakeTebuli hqonda uzarmazari erovnuli saqme; Tavis
xalxSi gadagdebuli hqonda is RvTaebrivi Tesli, romelic
dRemde Rvivdeba da rac dro gadis, ufro da ufro saSiS
guguns gamoscems.
rogor gvaklia dRes erisTvis daferflili ilia da ra
titanuri ZaliT gvagrZnobinebs yoveldRiurad, rom mis
mier aRmarTul droSas wamiTac ar mohklebia elvareba da
sidiade.
ra kargad gvicnobda.
`saqmis pirvel dawyebaSi bevri hai-hui viciT..., da sanam
bolomde mivalT, CalasaviT CavqrebiT xolmeo~.
da roca eris wylulTan brZeni dastaqaris mantiiT mo
suls Wirveuli avadmyofis wuwuni Caesmoda, miseburad auC
qareblad gvmoZRvravda: `rogor unda gavswordeT, Tu Cveni
simrude ar gvecodinebao~.
gana dResac farze asazidi ar aris eris mamis mrisxane
bubuni:
`yvelazed saSiSari da sazizRari bezRoba is bezRobaa,
romelsac sagnad mTeli eri hyavs, nametnavad imisTana eri,
romelic `SemTxvevisa gamo sxvisa da sxvisa, yovel Rones
moklebulia, rom Tavi imarTlos~.
Cveni nakli maszed ukeTesad vin icoda da gana dRes eris
ukeTes SvilTa verdafasebis mware senze dafiqrebulma qar
Tvelma ar icis, rom ilias mowamebrivi sikvdilidan erTi
nabijia galaktionis TviTmkvlelobamde?
dRes saiTac ki gaixedavT, eris burjis naTliTmosils,
mSvids, saocrad nacnobsa da sayvarel saxes waawydebiT.
TiTqosda arc ki yofila wami, roca warbSekruli moxuci
etlSi wamoimarTa da revolveriT xelSi mrisxaned gamomzi
ralma Sehyvira momxvdurT: ras sCadixarT?!
es kiTxvisniSniani Zaxili, mTels qveyanas rom ekuTvnoda,
dResac saqarTvelos mTebSi wrialebs da gasasvleli ver
upovnia.
24
diax, ilias mSvidma saxem TiTqosda misi sikvdili gvapa
tia, magram imas ki arasodes gvapatiebs, rom eris bedis
mWedlebma es gauxunari anderZi daviviwyoT:
25
egnate ninoSvili
(1859 - 1894)
26
literaturaSi iSviaTad iyo naxsenebi. egnate ninoSvili sul
ramdenime moTxrobis avtoria, magram yvela maTgani STambe
Wdavi siuJetiT da mZafri kriticizmiT gamoirCeva.
egnate ninoSvili daibada 1859 wels sofel yelaSi. mSob
ebi adre daexoca. misi gazrda biZam _ Toma ingoroyvam iki
sra. Svidi wlis egnate soflis mRvdels miabares, sadac
patara bavSvs wera-kiTxvis swavlebis nacvlad dRedaRam
amuSavebdnen. Semdeg foTSi viRac vaWarTan daayenes. igi Ta
vis avtobiografiaSi wers, vaWari dRedaRam mWadebs macxo
binebdao. bolos ozurgeTis sasuliero saswavlebelSi Se
vida. magram bralad dasdes buntSi monawileoba da mglis
bileTiT daiTxoves. ori weli damoukideblad imecadina
da imdeni SeZlo, rom soflis maswavleblis kvalifikaci
aze daiWira eqsternad gamocdebi. raki soflad dawyebiTi
skola ar arsebobda, egnatem TviTon moizida bavSvebi, mag
ram soflelebma Svilebi ar moiyvanes imis gamo, rom mas
wavlebeli WleqiT iyo avad. igi maswavleblobiT Tavs ver
irCenda da gadawyvita, fizikuri SromiT erCina Tavi. mwe
rali Cans mtvirTavad foTSi, baTumSi, ozurgeTis fosta
Si, sadguris moriged, bolos viRacam urCia, rom TbilisSi
wasuliyo. TbilisSi asoTamwyobad iwyebs muSaobas xelaZis
stambaSi. radganac egnate im dros ukve werda moTxrobebs,
stambis muSebma urCies: wadi sazRvargareT, iswavle da Cveni
xelfasidan stipendias gamogigzavniTo. daimedebuli gaem
gzavra monpelieSi da ramdenime Tvis Semdeg igi Tavis bi
Zas wers: gayide Cemi wili ezo-saxli da fuli gamomigzavne,
raTa matareblis bileTis yidva da mand dabruneba SevZloo.
amxanagebma moatyues da dapirebuli stipendia ar gaugzav
nes. dabrunda egnate saqarTveloSi. xan mamia gurielTan
vxedavT mdivnad, xan _ zestafonSi RoRoberiZis kantoraSi,
erTi periodi filoqseris dasSic iyo. am droisTvis misi
janmrTeloba gatexilia. intensiurad muSaobs litera
turaSi. aqveynebs pirvel moTxrobebs `kvalSi~ da `iveri
aSi~. brundeba Tavis sofelSi da gulismomkvlelia mis mier
gadawerili Tamasuqebi mevaleebisaTvis micemuli, Tumca
igi am dros saqarTveloSi saxelganTqmul mwerlad iTvleba
da axali politikuri dasis _ mesame dasis damaarseblad.
27
gardaicvala 1894 wels. social-demokratebi mas TavianT
ideur winamZRvrad asaxelebdnen da erTi biografis TqmiT,
mxolod dakrZalvaze gaigo mTelma guriam, es ra didi kaci
gvyoliao. egnate ninoSvils ojaxi ar Seuqmnia. erTaderTi
epizodia mis cxovrebaSi siyvarulTan dakavSirebuli; guri
elTan gaicno 16 wlis gogo nadasi kalandaZe. egnatem mas
weriliT siyvaruli gamoucxada, magram nadasi sxvaze iyo
daniSnuli da misi grZnoba ver gaiziara.
egnate ninoSvilis Semoqmedeba qarTuli kritikuli rea
lizmis magistraluri xazis erTgulebiT gamoirCeva. erov
nulad da socialurad dabeCavebul adamianTa yofis asaxva
dausaxavs miznad mwerals, magram es ar gaxlavT TviTmiznuri,
ukomentaro, naturalisturi xatva gaubedurebuli xalxis
cxovrebisa. mkveTrad gamoxatuli poziciiT egnate nino
Svili esarCleba sabralo glexebs da ara marto esarCleba,
xSirad siduxWirisgan Tavis daxsnis gzebsac eZiebs mwera
li. raki `paliastomis tbis~ avtori social-demokratebs
uTanagrZnobs, es imas rodi niSnavs, rom mwerals gulidan
amoeRos erovnuli brZolis idea da imdenad iyos prole
tariatis erTobis ideiT dabrmavebuli, rom ver grZnobdes,
rogor aWers mis samSoblos yelze dampyrobeli rusi Ceqma
da rogor haeriviT sWirdeba saqarTvelos rusifikatoru
li marwuxebisagan Tavis daRweva. daviT droiZeebs da iason
uqmaZeebs rogorme moereoda guruli kaci, magram ra uyos
soflis kancelariaTa aivnebze medidurad gadmomdgar im
boqaulebs da pristavebs, straJnikebs da yazaxebs, rusuli
maTraxis tkacuniT SiSis zars rom scemen mosaxleobas. arc
qarTul adaT-wesebSi erkvevian da arc am `veluri kavka
sielebis~ gulisTqmis gagebis survili aqvT.
egnate ninoSvilis maZiebeli goneba qveynis Svelis, qvey
nis gadarCenis saSualebebsac gvTavazobs ama Tu im persona
Jis marcxisa Tu gamarjvebis mxatvruli analiziT. protes
tis erTi pasiuri forma TviTmkvlelobaa (`gogia uiSvili~),
magram TviTmkvleloba religiuradac mkrexelobaa da pira
di tragediis meti ara moaqvs ra. marTalia, individualuri
terori (`simona~) SurisZiebis erT-erTi formaa, magram
verc mas moaqvs sulieri kmayofileba, rakiRa erTi daviT
28
droiZis adgilas sxva mova, xolo soflis wurbelis mok
vlis danaSauli maoxrebeli mkvdris fenomenad eqceva xolme
sofels. socialuri da erovnuli Cagvrisgan Tavis daRwevis
gzaTa Ziebas egnate ninoSvili zogjer saxalxo amboxebis
ideamde mihyavs, `yazaxis erTpirianobis~ (`paliastomis tba~)
aucileblobidan erTi nabijia borotebis winaaRmdeg gaer
Tianebuli brZolis qadagebamde (`janyi guriaSi~).
magram calkeul moTxrobebSi gabneuli, sazogadoebrivi
wylulis samkurnalod gamiznuli mwerluri arCevani jer
kidev ar gvaZlevs sabuTs im daskvnis gasakeTeblad, TiTqos
egnate ninoSvils gaaCnda erTiani, mkveTrad Camoyalibebu
li erovnul-socialuri programa.
egnate ninoSvilis nebismieri, Tundac yvelaze Zunwad
Sedgenili krebuli rom gadaSaloT, aucileblad waawyde
biT `Savgvremani, moxmelo pirisaxis, gaburZgnul wverulva
Siansa da msxvili, gauxsneli warbebis~ patron gogia uiSvi
lis datanjul Tvalebs.
`gogia uiSvili~ 1891 wels daiwera. saerTod, egnate ni
noSvilis nawarmoebTa umetesoba sul raRac xuTiode wlis
ganmavlobaSi Seiqmna. rogorc zemoT aRvniSneT, danarCeni
dro mwerlis mokle wuTisoflisa ganswavlis ubedo wlebsa
da lukma-purisTvis aRma-daRma wanwals moxmarda.
kalandis Rames miadgnen gogia uiSvils nacvali da yazax-
rusebi. Tumnis saswrafod gadaxda da SeSis sazidad gamosv
la ubrZanes. nacvali kategoriulia, magram mis gafacicebas
maincdamainc axalwlis Rames rusi umagrebs zurgs:
`_ me, me var, mara, am rusebs ra pasuxs aZlev? erTi Zroxa
ar geyofa dRes sadilaT! _ Cqari, Sewuxebuli xmiT uTxra
nacvalma.
_ ivane, rava Civi, Tumani ase advili saSovnelia Cemgan?
sam dRes ara, sam Tves ver viSoni erT Tumans, _ gogias kidev
raRac unda eTqva, magram nacvalma gaawyvetia...
_ ver viSovnio, am rusebTan ar gagiva. Zala aRmarTs xnav
so, xom gagigonia. gaSonineben. jobs ulaparakoT mogvce,
laparaks Zaan xuoben~.
yazaxebma, marTlac, nacvalsa da gogias Soris urTier
Tobis garkvevas aRar daucades da saxlSi Secvivdnen, xolo
29
gogias winaaRmdegoba sakmarisi aRmoCnda imisTvis, rom
umowyalod ecemaT, coli Tvalwin `gaebaxebinaT~, gadasaxad
Si `Rori da qaTmebi~ waerTmiaT da kancelariaSi waeTriaT.
kancelariaSi gogia jer mamasaxliss SeaCerda mudariT:
`mamasaxliso, momTxares, damaqcies, gamlaxes!, mipatrone,
Tu samarTali gaq, mipatrone! Tvara Sens Tvalwin daveklav
Tavs!~
mamasaxlisi, rac unda iyos, qarTvelia da iqneb saqme
mSvi
dobiT moegvarebina, raTa nacem-nagvem glexs kalanda
kidev ufro ar Camwareboda, magram soflad egzekuciis gamo
mazris ufrosia Camosuli.
`_ su, su, naCalnikma ar gaigonos! _ miafara xalxma go
gias pirze xeli.
_ mec eg minda, gaigonos naCalniki Tua da mosamarTle,
agia, damaqcies da mipatronos!~
da naCalnikma mainc gaigona. rusi jariskacis xeliT
SexebisaTvis gogia samagaliTod unda daisajos da mere ro
dis, swored rom axalwlis Rames.
`waaTrieT... ocdaaTi wkepla miartyiT da mere col-
qmrianad satusaRoSi daamwyvdieT! Cqara!~ _ ase mkacri da
Seuvalia imperiis Cinovnikis ganaCeni.
gogia uiSvilma ver gauZlo Rirsebis Selaxvas da `gaiq
ca~, Tavi moikla, sasowarkveTili da am axali ubedurebiT
eldanakravi misi coli _ marine Wkuidan Seirya. dana aiRo
da Svilebs mosaklavad daeria. erT maTgans, patara Tebros,
gamoRadra kidec yeli, magram sanam sxva Svilebs moigdebda
xelT, mezoblebma daiWires da daabes.
daiqca ojaxi.
`gogias midamo TiTqmis gaveranda, garda saxlisa, yvela
Senoba Caingra. saxlisa marto kedlebiRa iyo darCenili.
saxuravi ki kargaxania dalpa da Caiqca. ramdenime weli kidev
da veRarc SeatyobdiT, aq erT dros mosaxle kaci mdgarao~.
`Cveni qveynis raindi~ hqvia egnate ninoSvilis erT uaR
resad saintereso moTxrobas da mwerals lamis saTaurSive
gamoaqvs ganaCeni sazogadoebis im nawilisaTvis, tariel
mklavaZis msgavsi naZirala raindad rom miaCnia.
30
rkinigzaze zvavi Camowva da matarebeli erTi dRiT mainc
daigvianebs. soflis maswavlebeli, spiridon mciriSvili,
iZulebulia, Tavis axalgazrda colTan erTad Rame iqve,
duqanSi gaaTios. im Rames sadgurSi tragedia datrialda.
axali drois `rainds~, tariel mklavaZes, moewona mciri
Svilis coli da misi motaceba ganizraxa. rakiRa megobarma
daTikom ver SeZlo oTaxidan moepara despine (qalis kivilze
meduqnis biWebi Semocvivdnen da spiridonmac medgari wi
naaRmdegoba gauwia), tarieli im Ramesve mieWra udanaSaulo
col-qmars da wixliT karebis Sengreva daapira, magram am
jeradac gaakaves. diliT mainc daimartoxela gazuluqe
bulma mklavaZem `baRlinjo~ inteligenti da scema.
am SemTxvevam ara marto sulieri simSvide daurRvia, fi
zikuradac gatexa udanaSaulo col-qmari. despines bneda Se
eyara da gardaicvala, xolo spiridoni, romelsac didi dRe
aRar darCenoda, SurisZiebiT ainTo, roca SemTxveviT er
Txel kidev quCaSi waawyda lamaz qalTan moseirne tariels.
_ `minda pasuxi momceT, ras gvemarTlebodiT, rom or
udanaSaulo adamians sicocxle mogvispeT?~ _ misi Sesaxed
aobisTvis cota uCveulo gabedulebiT hkiTxa spiridonma
moZalades.
tariel mklavaZem, rogorc mosalodneli iyo, kidev
erTxel moindoma udanaSaulo kacis waburTaveba, magram am
jerad xeli moecara.
spiridonma esrola da mokla.
`samsjavroSi spiridoni sruliad ar cdilobda, rom ga
marTlebuliyo, man mxolod Tavidanve uambo msajulebs saq
mis garemoeba. olqis sasamarTlom gadauwyvita spiridons
cimbirSi gagzavna da iq madnebSi muSaoba, magram madnebamde
aRar miuRwevia spiridons, gzaSi gardaicvala.
Tu spiridonma mainc moaxerxa, epova imdeni Zala Tavis
misustebul sxeulSi, rom TviTve `gaeCina samarTali~, sa
magierod `gankargulebis~, `ucnauri senis~, `partaxis~ da
`qristines~ bedisagan daCagruli gmirebi (Tu SeiZleba, maT
`gmirebi~ ewodos) sruliad miusafarni, sasomixdilni da
uRononi aran, raTa raime Secvalon TavianT cxovrebaSi da
31
protestis is unaric ki ar gaaCniaT, gogia uiSvilma rom
mihmarTa.
sofel nigvzianSi (`qristine~) beJan uqmaZis erTaderTi
vaJi, iason uqmaZe, romelsac uzrunvelad da fuqsavatu
rad zrdidnen, nel-nela Camoyalibda egoistad, salaxanad
da drostarebis motrfialed, romelsac wuTisoflis siam
tkbilobis miseul gzaze ca qudad miaCnda da dedamiwa
qalamnad. axali drois mususma Tvali daadga daTia xel
mokliZis qaliSvils, qristines. Seayvara Tavi, colqmrobis
piroba misca da, roca jvrisweris dro moaxlovda, fexmZime
qals urcxvad piri uSala, daemala. mexis gavardna iyo sof
lad ukanono Svilis gaCena da mere visgan _ qristinesagan,
romelsac `soflis Tvals~ eZaxdnen. ver aitana qristinem
ojaxis wevrTagan yoveldRiuri damcireba, mezoblebis iro
niuli mzera, miatova Tavisi `codvis Svilis~, gogias akvani,
gaepara ded-mamas da saeWvo saqmianobis sonas gahyva Tbilis
Si. Tbilisis meZavebs male Seemata `uriis qali raxila~,
romelic gansakuTrebuli silamaziT gamoirCeoda da quCis
qalTa moyvarulebSi `kargi mazanda~ hqonda. magram sonas
da natalias (Tbiliseli diasaxlisi) garda aravin icoda,
rom uriis qali raxila sxva aravin iyo, Tu ara daTia xel
mokliZis Svili _ qristine.
bolos qristines cxovrebac ise damTavrda, rogorc
araerTi meZavis cxovreba damTavrebula xolme. igi _ ubinao
da upasporto, saavadmyofoSi gardaicvala da sikvdilis win
eqimebs exveweboda, Cems sofel nigvzianSi damabruneT da
ded-mamas (Tu cocxlebi arian) da Cems erTaderT pirmSos,
Tundac ukanasknelad, Tvali Sevavloo. Tumca es survilic
veravin Seusrula uriis qals, rakiRa TviT qristinemac ar
icoda, sad iyo misi sofeli, romel mazrasa da guberniaSi.
egnate ninoSvilis Semoqmedeba epoqiseul xasiaTTa mTe
li galereaa. mwerals ZaluZs, erTi xelis mosmiT gamoZer
wos personaJi da STambeWdav, dauviwyar saxed aqcios igi.
erTi maTgania Tavadi manuCar arwivaze (`soflis gmirebi~).
`Tavadi manuCar arwivaZe TiTqmis ormocdaaTi wlis kaci
brZandeba. melaniviT Savs, xSirs, xuWuWa Tmasa da wverSi
sakmaod gamoeria WaRara, magram mediduri mwyromare saxe,
32
brZanebis gamometyveli didroni Tvalebi da arwivis niskar
tiseburad moyvanili cxviri mainc amxels manuCarSi Zveli
qarTveli aristokratis tips~. manuCari Zveli droisa da
Zveli yaidis kacia. igi mistiris warsul didebas. ukmayo
filoa batonymobis gauqmebiT. Tumca Zveli wodeba aRar
SerCa da aRarc simdidre, magram ampartavnoba vera da ver
dauTmia. Tu moxda da sadme wveulebaze ucnobi `mouskup
da~ gverdiT, jer vinaoba-gvariSvilobas gamokiTxavs, mere
maspinZels `Sav dRes daawevs~, rogor gabede da es glexuWa
momisvi gverdiTo.
`am ukanasknel dros, Tavadi manuCaris fiqriT, iseTi
niSnebi Cans, rom batonymoba xelaxlav unda dabrundes.
erT Rames kidec daesizmra Tavad manuCars, viTomc baton
ymoba ganaxlebuliyo, misi sasaxle Zveleburad gavsebuliyo
gogo-biWebiT. dilas sixaruliT uambo es sizmari Tavadma
Tavis kneinas `RvTis wyalobiT, asruldeba, asruldeba~ _
miuloca kneinam~.
ase ironiulad amTavrebs mwerali Canaxats da am ironiaSi
Tavad-aznaurTa nostalgiisadmi mwerlis damokidebulebiT
xazi aqvs gasmuli warsulis daubruneblobis sawuTisoflo
gamocanasac.
socialur da erovnul Cagvras egnate ninoSvilisdro
indel saqarTveloSi isic damatebia, rom glexs gaunaTle
bloba, e.w. `gonebis sibnele sWirs~ da uvicoba kidev ufro
gausaZliss xdis mis duxWir yofas. am xalxosnuri ganwyo
bilebiTaa damuxtuli egnate ninoSvilis vrceli moTxroba
`ucnauri seni~.
sofel tevreTSi mcxovrebma glexma, gabriela Camwarda
Zem, coli gvian SeirTo. misi meuRle, taso, didi sixaruliT
ar Sexvedria `gabednierebas~ (garigebiT gaaTxoves), magram
raki ojaxis uRels Seeba, gaswia da male sami Svili (ori
vaJi da erTi qali) aCuqa gabriels. meuRleTa cxovrebis
erTferovneba bolos mainc dairRva, axalgazrda tasom
soflis dReobebze da `RamisTevebze~ siaruls mouxSira,
mere sofelSi stumrad Camosul `qalaqel~ kote mamalaZes
`daumegobrda~ da yvelaferi imiT damTavrda, rom kotem
qalaqs miaSura, taso ki ucnauri seniT daajildova. male
3. r. miSvelaZe. tomi XXV 33
seni tasosgan qmar-Svilsac gadaedo da yvelas `muwukebad
gamoayara~.
sofels, ra Tqma unda, ucnauri senisa araferi gaege
boda. erTi ambobda, `wiTeli qariao~, da locviT upirebda
gankurnebas, meore _ `qar-cecxliao~ da qar-cecxlis wamals
adebda, mesame _ `dasunviliao~ da vin mosTvlis, ra seni ar
daarqves da ra wamlebi ar scades. zogi imasac ambobda: `ba
tonebia da wamloba ar ekadrebao~.
gabriela da misi ori Svili am saSinel sens Seewirnen.
`tasos Tavisi lamazi cxviri mosZvra, Tvalebi sanaxevrod
daubrmavda, saxe daumaxinjda~... bolos eqimic gamoCnda da
wamalic, magram ukve gvian iyo. sifilisma Tavisi gaakeTa.
glexTa mxridan aqtiuri protestis, xelis gamoRebis,
axali modis mebatoneTadmi daumorCileblobis idea aSkarad
gamovlinda moTxrobaSi `simona~.
oblobaSi gazrdili simona ZalaZis cxovrebis gza
ze av Crdilad daeca nigvzis xis vaWrobiT gamdidrebuli
`sofelSi didad gavleniani, mZlavri kaci, maRali, rixiani
Sexedulebis~, daviT droiZe. soflad droiZeTa dro damd
gara. fuliT gaqsuebuli guSindeli glexi TanamoZmeT ze
modan dahyurebs, rakiRa yviTeli eSmakiT iolad SeuZlia
boqaul-mosamarTleTa moqrTamva-mosyidva. `wabliserSi da
viTis ojaxs aznauris ojaxs eZaxdnen, Tumca bevrs kargad
axsovda, rom raRac ocisa da ocdaaTi wlis winaT TviTon
daviTi erTi gudamSieri aznauris Sinayma iyo. miwa-adgilebs
daviTi TandaTan iZenda, ase rom bolo dros kargi mamulis
patroni TavadisTvis SeeZlo xelis gawvdena. mkiTxveli ad
vilad mixvdeba, rom `daviT droiZe Tavis sofelSi patara
mefe iyo~.
daviT droiZem bavSvobidanve aiTvalwuna simona. jer
iyo da simindis qurdoba daabrala, mere sityvis Sebrunebi
saTvis `naobaxSi~ Caasmevina da rom egona, am RonisZiebiT
daSinebuli simona Cemi mona-morCili gaxdebao, gabriel Za
laZis Svili ver motexa da verc qedi moaxrevina. `im dRi
dan dawyebuli simona daviTs aRarc salams aZlevda da Tan,
sadac Sexvdeboda, iseTi TvaliT Sexedavda, rom daviTi
iZulebuli iyo, Tvali aeridebina~.
34
daviT droiZe mizezs eZebda, rom simonasaTvis sabolood
Wkua eswavlebina da bolos es mizezic gamoCnda. erT RamiT
qurdebma daviTis Tavla gatexes da lurji bedauri mopares.
daviTma qurdoba, rasakvirvelia, simonas daabrala. simona
gauZalianeblad gahyva policielebs mazris ufrosTan. `wa
val, Cems simarTles RmerTi ar damikargavso~, magram mwared
motyuvda, mamasaxlisis zeda `instancia~ rusi gaxldaT,
rusi ki, aba, rogor daindobda: `roca mazris ufrosTan mi
iyvanes, Cveneburi darajebi Camoecala, xiStiani rusebi Se
moadgnen aqeT-iqiT. mazris ufrosma protokolis waikTxvis
Semdeg raRac rusulad dauwyo wyroma da fexebis bartyuni
da Semdeg waiyvanes satusaRoSi~.
daviT droiZis ZalisxmeviT, simona damnaSaved scnes, sam
wlinaxevriT cixeSi Casves, odas da xarebs konfiskacia uyves
da ojaxi usaxsrod daagdes. dabrunda simona samwlinaxevris
Semdeg patimrobidan, magram `urCi biWis dabrunebiT Zilga
texilma daviT droiZem male isev `gaacimbirebina~ simona.
amjerad `foStis gaZarcvis~ braldebiT. amasobaSi daviTis
Svilma, titikom, simonas coli, dariko, mosamsaxures moata
cebina da ZaladobiT namusi axada. Seuracxyofilma qalma
Tavi daiRrCo. es ambavi simonam jer kidev cixeSi Seityo. rom
gaaTavisufles, soflad SurisZiebis mtkice gadawyvetile
biT dabrunda. `ra giSavda, daviT, am RvTis gaCenil qveyanaSi
mec mecxovra da Senc! orive daveteodiT. Cemi gasresa rom
meindome, ar icodi, mec samagieros gadagixdidi!?... erTi
muSakaci viyavi, gasaWyletaT momindomes, Tavze xeli amaRe
bies da agia. naxon, Tu kaia Tavze xelaRebuli kaci!~ simonam
ori vaJi (titiko da levani) Tvalwin moukla daviT droiZes
da mere misi oda cecxls misca.
ra mohyva Sedegad simona ZalaZis SurisZiebas. marTalia,
gafiralebulma glexma SeZlo misi damRupvelisTvis samagie
ro gadaexada, magram sofels axal egzekuciad, gaCanagebad
daawva yaCaRis Zebnis samazro RonisZiebani. sofelSi `idgnen
yazaxebi... imaTi SiSiT qalebi gareT fexs veRar adgamdnen.
glexobaSi daTareSobdnen mamasaxlisi da misi xelqveiTebi
`ekuciis~ xarjisaTvis. am `ekuciis~ xarjs TavianTi jibis
Tvisac bevri gamoayoles... xalxs welSi swyvetda es xarji.
35
fuli rom aRar auTavdaT, sarCos-siminds, Roms da saqo
nels aZlevdnen, magram ar iqna, mainc ver auvidnen. Tu cota
daugviandeboda egzekuciis xarji, sadac waaxelebdnen xars,
Zroxas, Rors klavdnen da mihqondaT, Tu patroni gamocxad
deboda da davas dauwyebda _ Cemiao, maTraxi da misi jani!~
bolos simona tyeSi Tavisi sikvdiliT, avadmyofobiT gar
daicvala, xolo pristavma `yaCaR ZalaZis mokvlisTvis~ or
deni miiRo.
borotebis dasaTrgunavad individualuri teroris garda
sxva ramac aris saWiro. martoxela yaCaRi veras gaxdeba, Tu
glexobam erTi piri ar Sehkra, erTad ar aRimaRla xma erovnu
li da socialuri Cagvris winaaRmdeg. es azria gatarebuli
egnate ninoSvilis moTxrobaSi `paliastomis tba~.
`paliastomis tbis maxlobel tyeebSi gaismoda culebis
xaTqa-xuTqi da wamdauwum xis waqcevisagan griali. muSa ga
seoda tyeebs da amzadebda foTs gasasyid xeebs. muSaobdnen
avdrisa da sicivis miuxedavad; dasvelebulebi, sicivisagan
xelfexwarTmeulebi. muSaobdnen mousvenrad da RamiT daqan
cul-daRlilebi eyrebodnen aqa-iq farRalala karvebSi,
cecxlis piras dasaZineblad, visac nabadi hqonda, exveoda
nabadSi da umetesoba ki ise, gauxdelad, sveli tanisamosiT
miegdeboda dilamde wknelis loginzed da xis muTaqazed~.
tyeSi sxvebTan erTad, ormocdaxuTiode wlis, saSualo
tanis, beWebganieri glexi ivane da misi Teqvsmeti wlis nikoc
uxaTqunebdnen xeebs najaxs, raTa cotaodeni `wlis sarCo~
da `cacais mziTevisaTvis~ oriode groSi moequCebinaT. gle
xebs tyis sabaJo gadasaxadi wyvetda welSi, Torem am kator
Ruli Sromis nayofiT cota suls moiTqvamdnen. Tavidan
paliastomis tyis muSebi erTxmad aRudgnen xelisuflebas
da tyis simdidris TavianTi wili bejiTad moiTxoves, mag
ram mere tyis ukanono patronebma eSmakobas mihmarTes _
glexTa rigebSi daqsaqsuloba Seitanes. `hai, biWo, sad aris
piri da erToba! Cvensave moZmeebs rom ar eRalataT, vis
ra xeli hqonda CvenTan. mara Ralati da upiroba! hm... maS
vin rom fxaridan ar gamogvSlodnen... moatyues ubedurebi,
aRalatebies da mere TviTon uRalates! yaZaxs yolikaci
36
moatyuebs... yaZaxma rom erTpiroba icodes da erTmaneTis
fxaris micema, maSvin...~ _ wuxs ivane.
magram glexTa erTpirobamde da erTurTis mxarSi amod
gomis survilamde jer kidev didi droa. protestis erTian
xmas rom Tavi davaneboT, mezobeli glexebi _ `buJukai da
daTikelaic~ tiviT rom ukan mohyvebodnen, gamoecalnen ma
ma-Svils da gamZvinvarebul paliastomTan marto datoves.
qariSxalma tivi wyals Sealewa, imedis ukanaskneli koS
kic daingra da `ivanem dainaxa, rogor CasZira da Caylapa
Seubralebelma wyalma misi sayvareli niko. erTi ukanaskne
lad kidev daiRriala sawyalobelma ivanem monadirisagan sa
sikvdilod daWril lomsaviT, undoda miSveleboda Svils,
magram aRarc Rone iyo miSvelebisa da aRarc Svili iyo misa
Svelebeli. niko ukve Caitana Zirs wyalma ise, rom xelic ar
gaunZrevia sacodavs. ramdensame wamis Semdeg Ronemixdili
ivanec wavida wylis fskerisken da es sityvebi: `vaime ojaxo!
vaime, col-Svilo~, mucelSive Caubruna pirSi CaxeTqilma
wyalma~.
moTxrobaSi `partaxi~ moqmed pirTa ubedurebis mizezad
iseTi Cveulebrivi, adamianis gamakeTilSobilebeli grZnoba
qceula, rogoric gaxlavT siyvaruli. jeran tevriZes de
disa da dis garigebiT colad SerTes zalika nariSvilis
qa
li liza. jerani imdenad endo dedis (xvaramze) da dis
(elisabed) gemovnebas, rom sacole mxolod niSnobis dRes
naxa, ar moewona, magram ukandaxeva gvian iyo. rakiRa siy
varulis gamZle sayrdenebze ar idga, vera da ver gamagrda
jeranisa da lizas ojaxi. qmrisagan moZulebul lizas bo
los mezobeli levani Seuyvarda da raki `saqme gamJRavnda~
(amasTan daerTo patara lukas sikvdilic), lizasTvis si
cocxle gausaZlisi Seiqmna da man dambaCis gasroliT daus
va wertili Tavis gamwarebul sves. jeranma `ver daamtkica,
rom misma colma TviTon moikla Tavi~, daiWires da gaacim
bires. elisabedi WleqiT gardaicvala, xolo jeranis deda,
xvaramze, Wkuidan SeiSala da male isic miibara ufalma. ase
iqca `partaxad, namosaxlarad~ tevriZeTa erT dros kopwia,
baraqiani ezo-kari.
37
Tu rkinigzaze sayaraulod gamwesebulma kacia munja
Zem (`gankarguleba~) matareblis molodinSi (matareblisa,
romelsac `didi kaci mohyavda~), relsze dado Tavi _ `pawai
Tvals movatyueb, `matarebeli rom gamoivlis, reisaze rom
Tavi meqneba, maSinaTve Sevityob da wamovxtebio~ (magram eg
Tadarigi kaciasTvis friad savalalod damTavrda. daRlils
Rrmad CaeZina, matareblis moaxloeba ver gaigo da daiRupa),
samagierod, egnate ninoSvilis `mose mwerali~ STambeWdav
siuJetiani, uaRresad marTali, gulubryvilo pasaJebisgan
Tavisufali daxvewili moTxrobaa.
unaTloSvilebis qvrivma, babalem, mose mwerlis rCeviT
(romelic gasamrjelod xuT Tumans iTxovda), oblad gaz
rdili Tavisi Svilebidan (oqrua da sofona) ufrosi _ so
fona gerad daiwera, aqaoda `erTaderT Svils saldaTad ar
wamarTmeveno~. bolos avi mezoblis, bagrata qeraZis, das
meniT mose mwerlis naaferistali saqme gamJRavnda, babale,
sofona, oqrua, mRvdeli aTanase, mamasaxlisis TanaSemwe da
`sindisieri mowme~ daapatimres. mRvdeli sasamarTlomde
gardaicvala, oqruam gaqceva daapira, magram esroles da
mokles. danarCeni oTxi `damnaSave~ gaacimbires.
egnate ninoSvilis erT-erTi pirveli Txzuleba _ `janyi
guriaSi~ guriis 1841 wlis ajanyebazea dawerili da SeiZle
ba iTqvas, rom igi mwerlis yvelaze sqeltaniani nawarmoe
bia, romelSic srulad gamomJRavnda avtoris socialuri
da politikuri Sexedulebani. am TvalsazrisiT `janyi gu
riaSi~ egnate ninoSvilis erT-erT saprogramo nawarmoebad
SeiZleba CaiTvalos. glexTa ajanyebis erT-erTi meTauri,
giorgi, daCagrulTa Semwe da qomagi, saerTo saqmisTvis
Tavdadebuli kacia, Tumca mis SexedulebebSi aSkaraa ru
seTis winaSe qedis moxrisa da xsnis CrdiloeTidan momlo
dine `progresistis~ is radikaluri Sexedulebani, social-
demokratebs rom axasiaTebdaT. aqve unda aRiniSnos, rom
giorgis saqmis damarcxebiT (igi sikvdiliT dasajes), ajanye
bulebi gaanadgures. iqneb egnate ninoSvilma marqsistuli
mrwamsis utopiurobazec migvaniSna.
oTxmocdaaTiani wlebis dasawyisSi qarTul periodikaSi
gaCnda werilebis seria `egnate ingoroyvas~ da `ninoSvi
38
lis~ xelmoweriT. `guriis ambebis~ rubrikiT dabeWdil am
werilebSi oden guriis ambebze rodi iyo saubari. publi
cisti gabedulad svamda qveynis sadReiso problemebs da
im problemaTa gadawyvetis gzebzec iZleoda Tavisebur pa
suxs. saqmis codna, safuZvliani gansja, saqveyno wylulis
mkurnalobis survili Canda egnate ninoSvilis werilebSi.
erT-erTi pirveli korespondencia, romelsac `sabaaso~
hqvia, uneblie yaCaRTa, e. w. firalTa, gamosarClebas isa
xavs miznad. 1882 wels dawerili `sabaaso~ qarTul publi
cistikaSi sruliad axal Temaze migvaqcevinebs yuradRebas
da dakvirvebuli mkiTxveli advilad SeamCnevs, rom sakiTxis
imgvarad dasma, rogorc egnate ninoSvilis statiaSia, im
dros didi moqalaqeobrivi gabeduleba iyo.
`gasuli wlebisas rom ar gamovudgeT, _ wers avtori, _
marto SarSan da wleuls jer aTze meti `firali~ mohkles
guriaSi. mere, iciT vin arian es firalebi? colSviliani
kacebi, romlebic guSin mSvidi miwis muSa iyvnen, saxelm
wifo begaras ixdidnen da Tavis moZmeebTan cxovrebis mZime
uRels eweodnen. ai, aseTi adamiani raRac uxilavi, ubeduri
garemoebis mizeziT dRes tovebs col-Svils, iRebs xelSi
Tofs da nadiriviT garbis tyeSi, _ firaldeba! aseT fira
lebs udgebian kvalSi da xocaven `duJinobiT~, es `firalebis
Jleta~ iseTi Cveulebrivi movlena Seiqna dRes guriaSi, rom
ar SeiZleba adamians eWvi ar dagebados _ biWos, ase wam
dauwum Tu Jlite es `firalebi~, adre xalxidan dasclian
gurias da dasacavic aRaravin darCebao~.
avtori qvemoT amxels Tavad guriels udanaSaulo gle
xis _ gogitiZis Zalad gayaCaRebaSi da pirdapir acxadebs,
rom `proporSCikobis~ da `ordenebis gulisTvis mefis mox
eleebi xSirad udanaSaulo kacsac firalobas abraleben da
mere `nadiroben~ masze. guriaSi Tu ase xSir-xSirad inadires
adamianze, iseT samsaxurs gauweven am provincias, rogorc
krilovis arakSi erTma gonierma cxovelma gauwia bost
nis patrons im gansxvavebiT, ra Tqma unda, rom gonierma
cxovelma mxolod bostneuli gaTela da guriaSi ki gonieri
mcvelebi adamians gaTelaven.
39
uaRresad sainteresoa `Zveli dava axal qerqSi~. `meve
lis~ (d. miqelaZe) sapasuxod daweril am statiaSi egnate
ninoSvili TaobaTa dapirispirebis ZvelTaZvel problemas
exeba da saqarTvelos ekonomikur-politikuri momavlis
Sesaxebac sagulisxmo azrebs gvTavazobs.
TaobaTa Soris gaugebrobis warmoSobis mTavar mizezad
avtors is garemoeba miaCnia, rom axali Taoba Tavis `WeS
maritebas~ amkvidrebs, Zvels ki am siaxleebze ar ufiqria
da yovelive misTvis gaugebari Secdoma hgonia: `Zveli Taoba
xedavs cxovrebaSi cvlilebebs, axal Setanil elementebs,
romlebisac mas ara gaegeba ra da amitom yvela Secdoma WeS
maritebas moklebuli hgonia. Secdoma hgonia, radganac Tvi
Ton ar ganucdia, ar ganuxilavs, ar Seuswavlia es axali. an
rogor SeZlebda misi dasustebuli Zal-Rone axalTaobisgan
SemuSavebuli Teoriebis da principebis ganxilvas. amisaT
vis xelaxlav gaymawvileba aris saWiro da, xom mogexsenebaT:
`Tavsa axlad vervin iSobs~. misi iaraRi mxolod `dro wax
das~ Zaxili da drtvinva-godebaa~.
publicistis maxvil Tvals ar gamorCenia TaobaTa dapi
rispirebis sawuTisoflo gamocana, romelsac yovel drosa
da sazogadoebaSi hqonda adgili, rogorc erT dros samo
cianelebi amxeldiT wina Taobis naklovanebebs da konser
vatorebs eZaxdiT maT, iseve gikiJineben Tqven CamorCenas
axalni da ratom gwyinTo. e. ninoSvili mevelis naazrevis im
niuanss gauRizianebia, sadac avtori qarTvel da rus axal
gazrdobas adarebs erTmaneTs da askvnis, qarTvel axalgaz
rdobas ar Svenis `maRal materiebze~ laparaki, igi patara
eris Svilia da `dRiur problemebze~ unda ifiqroso. ami
tom ZiriTadad Cvenma axalgazrdobam bunebis da meurneobis
Seswavlas unda mihyos xelio.
`ganaTlebuli nawili Cveni erisa imaze ki ar unda zru
navdes, Tu rogor amoTxaros Cveni qveynis niadagidan oqro-
vercxli ramdenime kacis gasamdidreblad, aramed imazed,
rom Seqmnas iseTi sapolitiko-socialur-ekonomikuri wes
wyobileba, rom eris yovel nawils gamoukleblad da Tanas
worad SeeZlos fizikurad, gonebrivad da zneobrivad gaum
jobeseba~.
40
es pasuxi iqneb mTlad zusti da misadagebuli ar aRmoCndes
mevelis konkretuli azris mimarT, amitomac e. ni noSvili
qvemoT ufro cxadad ganmartavs Tavis damokidebulebas qa
rTveli axalgazrdobis ganswavlis problemebisadmi: `is ki
ar unda vurCioT axalgazrdobas, rom ginda Tu ar ginda
ueWvelad meurneoba unda Seiswavlo, radganac meurneebis
ricxvs ramdenime kaci akliao, aramed unda veubnebodeT:
SeiswavleT is mecniereba, romlisadmi grZnobT mowodebas,
ganaviTareT is niWi, romelic RmerTs moucia~.
egnate ninoSvilis erT statias aseTi maintrigebeli
saTauri aqvs: `uebari saSualeba saqarTvelos gamdidrebi
sTvis~. es statiac polemikuri xasiaTisa gaxlavT da av
tori ekamaTeba `iveriis~ avtorebs: maCxanels, meveles da
`plebss~. ironiis sagnadaa aRebuli am avtorTa mtkiceba
imis Sesaxeb, rom `saqarTvelos gasamdidreblad sWirdeba
ori aTasi kargi texnologi da amdenive kargi agronomi~.
gana texnologebi da agronomebi aklia ruseTs an evropis
zog qveyanas, sadac xalxis erTi nawili SimSiliT kvdebao.
sameurneo skolebi ki ara, wyoba unda gardaiqmnas da maSin
eSveleba qveyanaso.
egnate ninoSvilze, rogorc mxatvruli prozis ostatze,
sxvadasxva azri arsebobs. erTni Tvlian, rom `gogia uiS
vilis~ avtori mwerali-primitivistia da movlenaTa ferw
eruli gadmocemis unari naklebad aqvs momadlebuli, meo
reTa azriT, egnate ninoSvilis momxibvleloba swored mis
ganumeorebel lapidarulobasa da sisadaveSia, xolo sxarti
dramatuli siuJetebis SeqmniTa da STambeWdavi xasiaTebis
gamogviritebiT `mose mwerlis~ avtori gamorCeulTagania
XIX saukunis ukanaskneli aTwleulis qarTul prozaSi.
SemTxveviTi rodia egnate ninoSvilis araCveulebrivi
popularoba, riTac igi garemosilia lamis erTi saukunis
ganmavlobaSi. am dros qarTuli literaturis kabadonze
gadaiares sxvadasxva mimarTulebebma da literaturulma
skolebma, literaturulma modam araerTi saxeli gaaxmau
ra da modamve Caaqro qarSi gadgmuli sanTeliviT, egnate
ninoSvili ki darCa. kacia munjaZes, simona ZalaZes, oqrua
unaTloSvils, spiridon mciriSvils da sxvebs gulSematki
41
vari ar dahklebia. ra saidumloa egnate ninoSvilis, rogorc
mwerlis daubereblobaSi? upirveles yovlisa, es gaxlavT
moTxrobaTa mZafrsiuJetianoba. yovel nawarmoebs konkre
tuli, uaRresad gamWvirvale da saintereso siuJeti aqvs. es
siuJetebi `TiTidan ki ar aris gamowovili~, umetesoba maT
ganisa cxovrebis sinamdvilidan gaxlavT aRebuli da mkiTxv
els swored dramatizmiT, realurobiT izidavs. arc erTi am
siuJetTagani erTmaneTs ara hgavs (moigoneT `paliastomis
tbis~, `qristines~, `simonas~, `Cveni qveynis raindis~, `go
gia uiSvilis~... siuJetebi): garda amisa, egnate ninoSvilis
moTxrobebi savsea STambeWdavi, ostaturad gamokveTili
xasiaTebiT. mwerlis personaJTa galerea mravalferovania
da TiToeul maTgans ganumeorebeli xibli SesZina avtorma.
saukunis winandeli guria dasaxlebuli iyo swored rom si
mona ZalaZeebiT, mose mwerlebiT, gabriel CamwardaZeebiT,
gogia uiSvilebiT, kacia munjaZeebiT.
aqve SevniSnavT, rom egnate ninoSvilis moTxrobebi, ra
sakvirvelia, Sorsa dgas srulyofisagan. am mxriv yvelaze
metad TxzulebaTa enobrivi mxare scodavs. enobrivi dax
vewa-damuSaveba aklia egnate ninoSvilis lamis yvela nawar
moebs. amas TviT mweralic grZnobda. personaJebi, TiTqmis
yvelani, erTnairad metyveleben. individualuri saubris
maneriT, originaluri enobrivi stiliT personaJis gamokve
Tis xerxi ucnobia egnate ninoSvilisTvis.
xolo is, rac Cvens win devs, egnate ninoSvilis marTali
proza mecxramete saukunis dasasrulis saqarTvelos WeSma
riti mxatvruli matianis erTi utyuari furcelia da mra
valsaukunovani qarTuli prozis Ronieri Senakadi.
42
vasil barnovi
(1857 – 1934)
43
kveTa da sistemuri saxe miiRo. ZiriTadad es ori Tviseba
akuTvnebs vasil barnovs gamorCeul adgils qarTuli lite
raturis istoriaSi.
vasil barnovi daibada 1857 wels sofel kodaSi (Sua qar
Tli). mamamisi, zaqaria, mRvdeli gaxldaT. barnavelTa gvari
samcxe-javaxeTidan aris (barnovi misi fsevdonimia). vasil
barnovma TbilisSi daamTavra sasuliero saswavlebeli da
sasuliero seminaria. Semdeg moskovis sasuliero akademiaSi
ganagrZo swavla. moskovSi didi xalisiT ar Rebulobdnen
qarTvelebs, amitom man gancxadeba barnovis gvariT dawera.
mere mTeli sicocxle vasil barnovma gaatara pedagogiur
da literaturul saqmianobaSi. aswavlida qarTul enas,
literaturis istorias. igi ufro metad samegreloSi moR
vaweobda, bolos ki TbilisSi iyo. Sedgenili aqvs sxvadasxva
leqsikonebi da mowavleTaTvis `qarTuli sityvierebis is
toria~.
vasil barnovis mTavari saqmianoba mwerloba iyo. man
sakmaod didxans icocxla im epoqis pirobaze. gardaicvala
1934 wels, 76 wlis asakSi, TbilisSi.
vasil barnovma SemoqmedebiTi cxovreba moTxrobebiT da
iwyo da mere romanebze gadavida. misi moTxrobebi ar aris im
mxatvruli simaRlis da literaturuli potenciisa, rogo
ricaa vasil barnovis romanebi, magram, SeiZleba iTqvas, rom
isini erTgvar etaps qmnian qarTuli moTxrobis istoriaSi.
vasil barnovi erT-erTi pirveli qarTveli prozaiko
sia, romelmac XIX saukunis dasasrulis da XX saukunis aTi-
ociani wlebis Tbilisis sinamdvile asaxa.
moabijebs moTxrobis gmiri, daTiko, TbilisSi da avlab
ris xidTan qvemoT SeniSnavs Wianurze damkvrel kacs, ro
melic amiT Soulobs fuls. mivida masTan gasamrjelos mi
sacemad da dainaxa, rom Wianurs erTi simi ganaskvuli aqvs.
hkiTxa amis mizezi _ `gamiwyda, batono, da yidvis saSuale
ba ar mqondao~. Semdeg gairkveva, rom isini erTmaneTs ic
nobdnen. daTikom didi xnis unaxavi megobari sosiko ipova.
ipova cxovrebisgan gatexili, maTxovrad qceuli. moikiTxes
erTmaneTi da erTad midian saxlisken. Sin sosikos avadmyo
44
fi meuRle makrine eloda, romelmac ar icis, rom misi qmari
maTxovrobs. gzaze megobarma damkvrels axali simi uyida.
Wianuris simis gamTeleba SeiZleba, magram ra gaamTelebs
sulSi Camwydar sims, sims warsuli cxovrebisas, romelic
erTxel da samudamod aris gawyvetili (`ganaskvuli simi~).
moTxrobaSi `tkbili duduki~ vasil barnovi filosofos
mwerlad gvevlineba. igi warmarTul-idealisturi filoso
fiis warmomadgenelia; aris axalgazrda kaci mixa da hyavs
megobari daTiko. es mixa ucnauri kacia, qalebSi moridebu
li. erTxel daTikom mixa stumrad waiyvana megobris ojaxSi,
romelsac rusi siZe hyavda. mixam iq naxa rusis coli qeTeTo
da eldacemuliviT Sescqeroda mas. mere daTikos ar moewona
misi megobris miStereba ucxo qalisadmi. ukan mobrunebul
ze mixam uTxra: es qeTeTo adre Cemi coli iyo da, bunebri
via, axlac Cemi coli unda gaxdeso. im dRis mere verafriT
ver amoigdo mixam Tavidan es axireba, magram misi survili
ar Sesrulda. roca qeTeTo gardaicvala, ori dRis Semdeg
mixam Tavi moiwamla. daTiko igonebs: medudukeTa TanxlebiT
mivdiodi mis saflavze, rom misi siyvaruli meglovao.
socialuri problemaa dasmuli moTxrobaSi `Teberas da
niSnuli~.
Tebera meRorea. cxovrobs Tbilisis maxlobel sofelSi
da konfliqti aqvs meduqne TevdorasTan. konfliqtis mize
zia sofleli gogo, gziris geri eona. eonas mSoblebi fu
lian kacs ufro wyaloben da Tevdora gadawyvets, xelSi
Caigdos qali. Tevdoram jer Zalas mihmarTa, magram rom
vera gaawyo, xerxi ixmara, eonas maminacvali kaklua mois
yida. verc kakluas rCevam gaWra. eonas guli Teberas dae
pyro. gagulisebulma kakluam saxriT scema sacodavi geri,
ris gamoc eona SiSiT daavaddeba. mkiTxavma urCia mSobels,
sami weli eklesiaSi unda iyos da RmerTs unda emsaxuro
so. Tevdoram guli aicrua suliT daavadebul qalze. maSin
gamoCnda Teberas erTguleba. igi eklesiis maxloblad mi
wurSi dadga da zrunavda avadmyofze. gavida sami weli. sami
wlis Semdeg sofels ubrundeba Tebera Tavisi daniSnuliT.
eona morCa.
45
uaRresad sainteresoa qalaqad vaWrul-CarCuli damoki
debulebis mxilebiT gaJRenTili moTxroba `gvelis zeimi~.
moqmedeba xdeba TbilisSi. aRwerilia kapitalistur-vaW
ruli urTierTobis gaCena. yviTeli petre hqvia im kacs,
romelsac Tvalebi yviTlad, gveliseburad uelavs xolme.
igi fuls Soulobs, xolo `fulis mSovnel kacs sxva bu
zad eCveneba~. mis mezoblad cxovrobdnen gobroni da maiko.
mwerali paralelurad gvixatavs Tbilisis maxlobel fer
dobze mosriale gvels da mis prototips _ yviTel petres.
am ukanasknels ubedureba moaqvs yvelasTvis.
upirvelesi Janri vasil barnovisTvis misi romanistikaa.
romanebs Soris aRsaniSnavia: `mimqrali Saravandedi~, `is
nis ciskari~, `giorgi saakaZe~, `trfoba wamebuli~, `armazis
msxvreva~.
Cven zemoT xazi gavusviT vasil barnovis romanebis gansa
kuTrebulobas. upirveles yovlisa, es gamoixateba mwerlis
damokidebulebiT originaluri siuJetebis problemisadmi
da Taviseburi, darbaisluri enobrivi qarTuliT, riTac va
sil barnovi, k. gamsaxurdiasTan erTad qarTuli enis re
formatorad gvevlineba. feodaluri saqarTvelos sazoga
doebrivi cxovrebisaTvis damaxasiaTebeli urTierTSuRli
da qiSpoba, siyvarulis problema, qristianobis gavrceleba
saqarTveloSi da masTan dakavSirebuli peripetiebi _ ai, va
sil barnovis romanebis ZiriTadi Tematur-problemuri are.
`armazis msxvreva~. saqarTvelo warmarTuli kerpTay
vanismcemluri religiis erTgulebiT, bomonTa didebis
saukunuri cxovrebiT cxovrobs. mexuTe saukunea. saqar
TveloSi mefobs mefe miriani. saqarTvelos, erTi SexedviT,
megobruli, sinamdvileSi ki vasalur-ymuri damokidebuleba
aqvs sparseTTan. samyarosTan, sxva qveynebTan saqarTvelos
urTierTobis gza ZiriTadad abreSumis gzaze gadis mcxe
Tidan ispaanisken da saqarTvelos religiuri cxovrebis
myudro idilias erTbaSad arRvevs kabadokiidan 19 wlis
qristiani qalis, wminda ninos, Semosvla saqarTveloSi. fex
SiSvelam gamoiara man samcxe-javaxeTi da TrialeTis mTebi
Tavisive TmebiT Sekruli vazis jvriT xelSi da ara marto
46
mxurvale locviT iqcevs yuradRebas, aramed SesaniSnavad
flobs grZneulebis, mkurnalobis imgvar meTodebs, romle
bic magiuri ZaliT moqmedebs adamianebze.
wminda ninos qristianuli moZRvrebisken gadaixara TviT
dedofalic. mirian mefe ki mkvidrad erTgulebda armazis
kerps. sparseTidan Camodis SesaniSnavi raindi amzaili, aseve
kerpTayvanismcemeli da isic kategoriuli winaaRmdegia
qristianobis saxelmwifo religiad gamocxadebisa. xvaram
zes (qarTvel qals) Seuyvarda amzaili, xolo xvaramze wminda
ninos gavlenas ganicdis. didia wminda ninos qadagebis Zal
mosileba, dRiTi dRe izrdeba qristianTa laSqari saqarT
veloSi. dabolos, xdeba erTi saswauli. mefe miriani zeda
zenze nadirobs. mas Tan axlda amala da uecrad Camobnelda.
iseTi Cveulebrivi movlena, rogoricaa mzis dabneleba, ma
Sin auxsneli iyo da es RvTis risxvad iqna gagebuli. mefem
Tavis kerps _ armazs, mimarTa saSvelad, magram ar ganaTda.
mefe da misi amala SiSma Seipyro. am dros mirians gaaxsenda
wminda ninos RmerTi _ wminda ninos meufeo! oRond axla
gvixseni da giwameb maradis. ca, marTlac, ganaTda da maSin
irwmuna mirianma da misma amalam ninos RmerTis upiratesoba
da samudamod Seepara bzari mis warmodgenaSi armazis kerps.
romans originaluri finali aqvs. amzaili omSi iRupeba.
gaurkvevelia, armazis risxvaa es, Tu axali RmerTisa. al
baT, axali RmerTisa _ qristesi, daaskvnis xvaramze. qristes
jvars moixsnis da gadaagdebs. xanjals amoiRebs, Tavs moi
klavs da satrfos daekoneba. mTavrdeba siyvarulis senti
mentaluri istoria, magram armazis msxvreva ukve dawyebu
lia, qristianoba ukve imarjvebs. mwerlis mier brwyinvaled
aris daxatuli imdroindeli yofa-cxovrebis realiebi.
romani trfoba wamebuli~dawerilia giorgi merCules
cnobili Txzulebis `grigol xanZTelis cxovrebis~ mixed
viT. kerZod, grigol xanZTelis cxovrebidan mweralma aiRo
saero siuJeti: mefe aSot kurapalatis, dedoflisa da `siZ
vis diacis~ mijnurobis ambavi. agreTve saero da saeklesio
wyobilebis urTierTobis istoria da, rac mTavaria, grigol
47
xanZTelis damokidebuleba am movlenebTan _ mefis gankace
basTan, siyvarulTan.
`grigol xanZTelis cxovrebaSi~ am ambavs didi adgili
rodi uWiravs, mefes uyvars `siZvis diaci~. maTi urTier
Toba iqamde midis, rom mefem `siZvis diaci~ sasaxleSi mi
iyvana. `siZvis diacma~ kargad icis, rom ukanonoa misi yofna
sasaxleSi, magram mefis winaaRmdeg uZluria, radgan `garda
reuli siyuaruli aqus mas Cemi~. erTaderTi kaci, mRvdel
mTavari da episkoposi, romelmac, maSindeli gagebiT, mefes
sircxvili moswminda, mokida xeli da `siZvis diaci~ Tebro
nias miuyvana. dedaTa monasterSi iyo grigol xanZTeli. man
icoda, rom qveynis mmarTvels ar SeSvenis aseTi amCateba,
miTumetes, rom qristianuli religia mkacri moraluri
dogmebis damcvelia. mefem roca gaigo es ambavi, maSinve
monastrisaken gaeSura, magram, samwuxarod, erTmpyrobels
da monarqs eklesiis kari cxvriwin miuketes. Sewuxda mefe
da maSin aRmoxda mas sityvebi, romlis warmoTqmis ufleba
yvelas hqonda, mefis garda: `netar mas kacsa, vin arRara
cocxal arso~.
vasil barnovma Tavis mxatvrul quraSi gaatara es siuJe
ti da miiCnia, rom yvelaferi ase `martivad~ ar ganviTarde
boda, arc is SeiZleboda, rom qali tikina yofiliyo mefis
xelSi. mweralma grigol xanZTelSic scada iseTi mamaka
cis aRmoCena, rolis gulsac SeiZleba drodadro anaTeb
des xolme siyvaruli. romanSi mTeli rigi peripetiebi imis
Semdeg iwyeba, riTac mTavrdeba giorgi merCules moTxro
baSi. iq `siZvis diacs~ saxelic ara aqvs. vasil barnovma mas
Suqia daarqva. igi lamazi, Wkviani da erovnuli Tvisebebis
matarebeli qalia. mefisadmi siyvarulis garda, mas mefis xe
lisuflebis gamoyeneba qveynis mdgomareobis gasaukeTeseb
ladac surs. amave dros Suqia amayia da misi siyvarulis da
Rirsebebis Selaxvas aravis apatiebs. mweralma Suqia aqcia
pirovnebad, romelsac sakuTari `me~ mianiWa.
aSoti brZeni, gonieri mefea da erTaderTi, ramac SeZ
lo misi damarcxeba _ siyvarulia. msoflio literaturaSi
saerTod asea: uZlevelni arian mefeni. isini mterTa uricxv
48
armiebs amarcxeben, saocari sisastikiT gamoirCevian marTl
msajulebis dros, magram sruliad uZlurni rCebian qalis
siyvarulis winaSe. sruliad swori, adamianuri movlenaa.
aSot kurapalati sqematuri saxe iqneboda, rom misi cxovre
ba siyvaruliT ar iyos gaciskrovnebuli
siyvarulis Zalas mere ufro farTo mxatvruli masStabe
biT Zlierni ama qveynisani daumona konstantine gamsaxurdiam.
arc grigol xanZTeli, Seuvali mRvdelmsaxuri, darCenia
uyuradRebod vasil barnovs. nuTu aseTi Zlieria, mkacria
grigoli, roca saqme miwier, amqveyniur siyvaruls Seexeba?
aramc da aramc. episkoposis mantiis qveS misi Seyvarebuli
guli Zgers. mas sicocxlis fasad ujdeba Tavisi religi
uri simtkicis SenarCuneba. igi Seyvarebulia Tebroniaze.
maT saubarSi da mefis siyvarulisadmi damokidebuleba
Si, zogjer sinanulic gakrTeba xolme. Rirda ki amodena
msxverplad, Cveni siyvarulis Sewirvad, Cven mier mopove
buli religiuri mdgomareoba? bolos isini erT daskvnamde
midian: Rirda, radgan Cven sulieri simSvide vpoveT, magram,
vai, aseT simSvides. es azri gamosWvivis Tebronias da grigo
lis sevdian saubrebSi.
siyvarulis problemas eZRvneba vasil barnovis uaRresad
saintereso romani `mimqrali Saravandedi~, aqac mwerlis
sasiyvarulo `Teoria~ gamosWvivis. kerZod, vasil barnovi
daJinebiT qadagebs imas, rom siyvaruli uZlieresi, amamaR
lebeli grZnobaa, rom siyvarulma ar icis, arc wodebrivi
gansxvavebuloba da arc erovnuli barieri. winaaRmdegoba
siyvarulis uZiro grZnobasa da sazogadoebriv mdgomareo
bas Soris xSirad ori adamianis tragediis mizezi xdeba _
es azri msWvalavs `mimqral Saravandedsac~. gurielis qals,
TinaTins, aznauri noSrevani Sehyvarebia, magram amayi gu
rielis partikularuli interesebi dabali wodebis noSre
vanis siZed mokidebas rodi iTvaliswinebs. TinaTins kaxTa
mefe levanze gaaTxoveben, magram am saxelmwifoebriv ga
rigebas bedniereba rodi moaqvs levanisa da TinaTinisTvis.
levans, Tavis mxriv. lekTa beladis asuli leilyzi Sehyva
rebia. dedoflisa da mTavris mantia mxolod garegnulad
50
romanSi radikalur avtoriseul orientacias TiTqmis ar
amJRavnebs. vasil barnovi xatavs dros, adamianTa urTier
Tobebs, qveynis politikur-ekonomikur viTarebas da mkiTx
vels utovebs gansja-dafiqrebis sagnad saqarTvelos ori
entaciis problemas.
vasil barnovis dinji Txrobis manera, prozis ritmuloba
da romantiuli, zeaweuli stili mkiTxvelTa gansakuTrebul
interess iwvevs. mwerals frazis daxvewis da enobrivi fera
dovnebis araCveulebrivi unari gaaCina. swored klasikurma
simwyobrem, saTqmelis gamoxatvis ferwerulobam da sworma
erovnulma poziciam moupova vasil barnovs meoce saukunis
literaturis klasikosis saxeli.
51
daviT kldiaSvili
(1862 - 1931)
52
msoflioSi araerTi mZafri siuJeti arsebobs (`mateo fal
kone~, `palata #6~), maT Sorisa `samaniSvilis dedinacvlis~
siuJeti, romelic Tavis STambeWdaobiT da sarkastulobiT
samudamod amaxsovrdeba mkiTxvels.
daviT kldiaSvilma saocari ferwerulobiT da realis
tis keTilsindisierebiT asaxa XIX saukunis dasasrulisa da
XX saukunis dasawyisis saqarTvelo Tavis prozaSi. SeiZle
ba Tamamad iTqvas, rom man literaturaSi sruliad axali
samyaro Seqmna. daasaxla igi ganumeorebeli xasiaTebiT,
sevdanarevi iumoriT aRwera maTi cxovreba da samudamod
Semounaxa literaturis istorias platon samaniSvilis,
bekina samaniSvilis, soloman morbelaZis, kirile mimino
Svilis, otia qamuSaZis, porfiri biaSvilis da sxvaTa saxe
ebi. cxovreba, romelsac daviT kldiaSvili aRwers, drama
tizmiTa da tragizmiT aris aRsavse, xolo stili mwerlisa
uxvad Seicavs ironias, iumors, zogjer _ grotesksac ki.
mwerali erTgan ambobs _ es ambavi, Cemo mkiTxvelo, friad
sasacilo iqneboda, rom satirali ar yofiliyoo. komikuri
daviT kldiaSvilis stilis Tvisebaa. sinamdvileSi igi ara
sodes ar dascinis Tavis personaJebs. rodesac mxcovan da
viT kldiaSvils TbilisSi iubiles uxdidnen da erT-erTma
momxsenebelma brZana _ ra kargad dascina daviT kldiaSvil
ma Semodgomis aznaurebso. daviT kldiaSvilma, iubilarma,
Tavis sityvaSi iqve gasca pasuxi: _ es sicruea, me arasodes
aravisTvis damiciniao.
raki daviT kldiaSvilis stilze Camovarda saubari, ori
ode sityva vTqvaT sicilze. filosofosebi dRemde daoben
imaze, Tu ra aris komikuri, ratom icinian adamianebi. erTni
amboben, rom sicils iwvevs formisa da Sinaarsis Seusaba
moba. meoreni ki xazs usvamen, rom sasacilo ibadeba movle
nebze sakuTaris upiratesobis Segnebis gamo. qarTul lite
raturaSi komikuris Janrad aRiarebis pirveli niSani Cans
`vefxistyaosanSi~, `mesame leqsi kargia salaRobod, samRe
relad~. aseve rusTavelma hagiografiuli mwerlobisagan
gansxvavebiT, pirvelma SemogvTavaza satiruli igavi: `orni
kacni midiodes sadaurni sadme gzasa~.
53
daviT kldiaSvilis iumori yovelTvis formisa da Sina
arsis SeusabamobiT, ganwyobilebiT, garemo pirobebze da
situaciaze Rrma dakvirvebis Sedegad aris Seqmnili da ara
sodes ar aris TviTmiznuri, pompezuri. sicili sicilisTvis
arasodes ar Cans mis SemoqmedebaSi.
daviT kldiaSvili daibada 1862 wels sofel simoneTSi,
aznaur samson kldiaSvilis ojaxSi. igi xan mamiseul saxlSi
izrdeboda, xan _ deduleTSi (wyaltubos raioni). cxra wlis
iyo, roca ormoc qarTvel bavSvTan erTad kievSi waiyvanes,
yovelwliurad ruseTis TviTmpyrobeloba saqarTveloSi
agrovebda TavadaznaurTa Svilebs da mihyavda isini ruseTSi
TiTqosda ganaTlebis misaRebad, sinamdvileSi ki gasaruse
blad, raTa iqidan ruseTis saimedo Cinovnikebi dabrunebu
liyvnen. daviTi kievidan moskovis samxedro saswavlebelSi
gadaiyvanes. mxolod ocdaxuTi wlisa dabrunda saqarT
veloSi (manam sul orjer iyo saqarTveloSi). igi TiTqmis
garusebuli iyo da rodesac `podporuCikad~ gaamweses ba
TumSi, mefis mTavrobas daviT kldiaSvilTan mimarTebaSi
Tavisi amocana Sesrulebuli hqonda. baTumSi gaicno man ime
reli aznauri, pavle maWavariani, enawyliani qarTveli kaci
da, rogorc mwerali igonebs, Tu vinmem sca yvelaze didi
pativi daviT kldiaSvils, iyo swored pavle maWavariani. man
miaTxova qali daviTs da aCuqa `samaniSvilis dedinacvlis~
da `soloman morbelaZis~ siuJetebi.
kldiaSvilma polkovnikobas miaRwia ruseTis samxedro
samsaxurSi. misi baTumSi oficrobis dros iyo muSaTa gamos
vlebi. erT-erTs axalgazrda stalinic miuZRoda win da
ramdenjerac ubrZanes oficer daviT kldiaSvils cecxlis
gamoyenebiT SeeCerebina gamosvlebi, mas erTxelac ar usvria
amboxebulTaTvis. amis gamo igi samsaxuridan daiTxoves.
cota xans quTaisSi iyo, moxucebuloba ki sofelSi gaatara
da iqve gardaicvala 1931 wlis 24 aprils. dakrZales mTa
wmindis panTeonSi.
daviT kldiaSvilma dagvitova araerTi moTxroba da maT
gan sworupovaria Semodgomis aznaurTa Sesaxeb dawerili
moTxrobebi, piesebi: `darispanis gasaWiri~, `irines bedniere
ba~, `ubedureba~. aseve `mnaTobis~ redaqciis SekveTiT dawer
54
ili memuarebis wigni _ `Cemi cxovrebis gzaze~, romelic ara
marto misi cxovrebis calkeul epizodebze gviambobs, ara
med Zvirfas masalas Seicavs 1900-1910 wlebis saqarTvelos
da, kerZod, aWara-imereTis sazogadoebrivi cxovrebis Se
saswavlad. gansakuTrebuli yuradRebiT memuarebSi mwerali
gadmogvcems carizmis moxeleebis TviTnebobas saqarTvelo
Si da CinovnikTa Tavgasul, batonkacur damokidebulebas
qarTveli eris sruliad samarTliani pretenziebis mimarT.
adreuli moTxrobebi: `Serisxva~ da `msxverpli~ Tavisi Si
naarsiT da mimarTulebiT xalxosnur moTxrobaTa ricxvs
miekuTvneba. religiuri fanatizmi da crurwmenaTa gafe
tiSeba gamosWvivis am or moTxrobaSi.
marTalia, daviT kldiaSvilis Semoqmedebis pirvel peri
odSi xalxosnuri motivebi SeiniSneba, magram iqve igrZno
ba, rom mwerali SemoqmedebiT ZiebaSia. xalxosnuri tipis
moTxrobebSive SeiniSneba iumoris elementebi da aSkarad
Cans, rom momavali didi mwerali tetiaTa motrfialee
bis ideologiis CarCoebSi ver Caeteva. asec moxda. gavida
cota xani da qarTul literaturas erTimeoris miyolebiT
SeeZina daviT kldiaSvilis sami moTxroba: `samaniSvilis de
dinacvali~, `soloman morbelaZe~, `qamuSaZis gaWirveba~. es
is moTxrobebia, romelTac gansazRvres daviT kldiaSvilis
adgili, rogorc klasikosisa, qarTuli literaturis is
toriaSi.
`samaniSvilis dedinacvali~ privilegiadakarguli Tavad
aznauruli klasis im periodis cxovrebas exeba, rodesac
am klasis warmomadgenelTa SegnebaSi jer kidev ar iyo aR
mofxvrili wodebrivi upiratesobis kudabzikuri Segneba,
xolo sinamdvile imdenad mkacri gaxldaT, rom maT gle
xuri praqticizmisaken ubiZgebda. es glexuri praqticizmi
sakmaod martivi ram iyo. Tu Tavis rCena gsurda, Toxi unda
ageRo xelSi da ofliTa SeniTa unda mogepovebina sarCo-
sabadebeli. mkacri sinamdvile da aznauruli ampartavnoba,
sruliad bunebrivad dramatul winaaRmdegobriv efeqts
qmnis da es dramatizmi xSirad komikur elfers iZens.
bekina samaniSvili, `erTob gadapranWuli~ da sakmaod xan
dazmuli imereli aznauri, misi wodebis sxva warmomadgenel
55
Ta msgavsad jer kidev iluziebiT ikvebeba gardasul droze
da warsul didebaze, xolo mis Svils _ platon samaniSvils,
ukve Sexebia epoqis msaxvrali xeli da Seguebia Tavis mdgo
mareobas. oyiani Toxi uWiravs xelSi da miwas uCaxunebs.
samaniSvilTa ojaxis erTferovneba erT dRes samocdaaTi
wlis bekinas axirebulma survilma daarRvia. bekinam Tavis
Svils gaando ganzraxva colis SerTvis Sesaxeb. platons
Tavzari daeca. jer moxuci mamis survils isedac ucnaurad
miiCnevda, Zveleburi yofa-viTarebac rom yofiliyo. axla
ki platons Tavisi problema awuxebs. bekinas axal colTan
Svili ar gauCndes, romelic platons mamuls gauyofs da
isedac mSier ojaxs daRupvis karamde miiyvans. didi fiqrisa
da colTan moTaTbirebis mere platonma TviTon ikisra
imereTSi lamis gaugonari saqme _ sakuTari mamis maWan
kloba. bekinas eWvze, Sen raRacas cuRlutob, ymawvilo, Sen
ra dagiSavdeba, me erTi bebrucuna moviyvano, Sens colsac
xels waukravs da moxucebulobaSi momivliso, platonma sa
sowarkveTiT amoigmina da uTxra: `Svili geyoleba, batono,
Svili~. ojaxis axali wevri, sxva viTarebaSi ase rom gaaxa
rebda samaniSvilTa sagvareulos, axla tragediad qceula.
platoni TviTon SearCevs ornaqmarev, uSvilo qals da
guli sagules eqneba. platon samaniSvils erTi garemoe
bac uZnelebs saqmes. bekinas Tavisi eSmakur-merkanteluri
survilic aqvs. mTlad gadaRrZuebul, Seuxedav dedaberze
Tanaxma ar aris. da daiwyo platon samaniSvilis epopea kar
dakar. unda midges-modges, gaiar-gamoiaros, miikiTx-gamoi
kiTxos da aRmoaCinos misTvis sasurveli dedinacvali. am
erTob Zneli da cota ar iyo uxerxuli saqmis aRsulebi
sas platon samaniSvils misi dardimandi siZe, kirile mim
inoSvili, aetorRiala, TiTqosda daxmarebis mizniT, magram
sinamdvileSi, kiriles sadedinacvlo dedabrebi fexebze
hkidia da miT umetes, ornaqmarevi da uSviloni. mas Tavisi
miznebi aqvs: iqeifos, dro gaataros da sadac maRali kvamli
amodis, iq Sevides, Tundac daupatiJeblad. oRond lxiniT
da kai xasiaTze yofniT gaataros es cxovreba.
isev komikuri situacia. erTad modian lamis antipode
bi. erTi mxriv, platoni Tavisi konkretuli da praqtikuli
56
saqmiT, mwuxare saxis aznauri, da meore mxriv, niadag puris
WamisTvis awyvetili da arcTu saidumlos delikaturad
Semnaxveli kirile.
mkiTxveli daZabuli adevnebs Tvalyurs moTxrobis peri
petiebs. Raribi, magram enakvimati, ironiuli, sulisSemZvre
li komikuri scenebi erTmaneTs cvlis da bolos sadedi
nacvlo gamoCnda. platon samaniSvilis xetialma, damcirebam
da Wapanwyvetam Sedegi gamoiRo. Svilma mamas SerTo ornaq
marevi, uSvilo qali da daimedebuli, rom mamulis gayofaSi
aravin Seecileba, isev Toxs daubrunda. magram kaci bWobda
da RmerTi icinodao. bekina samaniSvili, sadacaa mama unda
gaxdes. es adgili moTxrobaSi zaris msgavsad darxeuli apo
Teozia samaniSvilis ojaxis tragediisa. Svilis gaCena beki
nas pirad ubedurebadac iqca da male Tvalwin gadagveSleba
moTxrobis logikuri finali. sofelSi dadis patara biWTan
erTad samaniSvilis dedinacvali. friad Seviwroebuli Ta
visi geris, platonis mier.
moTxrobis brwyinvale siuJeti, uzadod dawerili cal
keuli pasaJebi, STambeWdavi, urTierTgansxvavebuli kadrebi
nawarmoebis mtkiced Sekruli kompozicia iZleva utyuari
daskvnis gakeTebis saSualeba, rom `samaniSvilis dedinacva
li~ erT-erTi saukeTeso moTxrobaa aramarto qarTul li
teraturaSi.
isev imereTi, isev `Semodgomis aznaurebi~. amJamad ga
maWanklebuli imereli aznauris, soloman morbelaZis, `gaZ
aRlebuli~ cxovreba. moTxroba `solomon morbelaZis~
mTavari personaJi, blatonis msgavsad, cxovrebas lamis Se
guebuli, realisti kacia. man icis, rom cota Tu ar gainZra,
Tavisi gardasuli wodebisaTvis xonCiT aravin miarTmevs sar
Co-sabadebels. magram platonisganve gansxvavebiT, solomans
jer kidev SerCenia aznauruli kudabzikoba da `mTlad sa
sacilod~ ver gaumetebia Tavi. igi aznaurisTvis, rasakvirve
lia, Seuferebel, magram Ramis mexreobisagan cota gansxvave
bul msubuq saqmes SeWidebia _ maSvlobas, maWanklobas.
moTxroba imiT iwyeba, rom soloman morbelaZem, rogorc
iqna, gadaadebina Tavis morig movales valis dabrunebis
vada da meore dResve Seudga axali saqmis `gaimasqnebas~,
57
raTa maSvlobiT aRebuli fuliT valic gaistumros da
ori kapikic darCes ojaxis dasapureblad, ojaxisa, romlis
kidobanSi Tagvic ki SimSiliT kvdeba. saqaraZeebisa Tu qa
TamaZeebis karze Tavisi mSieri, gaZvaltyavebuli joriT ma
vali soloman morbelaZe iZulebulia, xandaxan tyuilsac
mimarTos. siZe-simamrisagan gakeTebas moelis, simamrs ki er
Tob SeWirebuli ekonomiuri saSualeba gaaCnia. aba dapireba,
aba Tamasuqi, aba uboroto tyuili, solomani moxerxebuli
kacia da rogorc iqna qorwilamde miiyvans saqmes, Tumca
qorwilze gamJRavndeba, rom siZis winaSe arc patarZlis mama
da arc solomani iyvnen pirnaTeli. magram solomani amas
aRar daeZebs. saqme gaimasqnebulia, qorwili gaCaRebuli da
solomanis mier mokvaraxWinebuli saqme awi aRar CaiSleba.
da mainc xdeba is, risac mas yvelaze metad eSinoda _ maWan
kali moatyues. dapirebuli Tumnianebis nacvlad oriode
groSs daajeres. miaCiqCiqebs Sinisaken gulamRvreuli maWa
nkali jors da fiqrobs: `daswyevlos RmerTma imereli azna
uris gaZaRlebuli cxovreba; movatyue, momatyues da xval
erTi motyuebuli karze momadgeba~.
`qamuSaZis gaWirveba~ SedarebiT farToplaniani, masSta
buri xasiaTis moTxrobaa. igi ar gaxlavT kompoziciurad ise
mtkiced Sekruli, erTiani, konkretuli noveluri siuJetis
mqone, magram xasiaTdeba didi Sinagani dramatizmiT da mov
lenaTa mwerliseuli Sefasebis Seuvali obieqturobiT.
otia qamuSaZec Raribi aznauris Svilia. oRond samaniS
vilebis da morbelaZeebis epoqasTan mas garkveuli droiTi
distancia aSorebs. samaniSvilebi da morbelaZeebi garda
sulan da qamuSaZeoba, erT dros rom ase prestiJuli da
sanatreli iyo sofelSi, ukve aRar aris privilegiuri, qa
muSaZeebs aRaravin Senatris, glexma dainaxa qamuSaZeTa kla
sis uniaToba da siRaribe. mowiful mSromel, patiosan otia
qamuSaZes qaliSvilis colad micemaze uars eubneba misive
Tanasofleli. imis magivrad, rom iqve sofelSi sxva qali eZe
bon, deda-Svili gadawyveten qalaqidan moiyvanon sarZlo da
amiT kidev erTxel gaaocon Tanasoflelebi. otia qamuSaZe
aferist porfir biaSvilis msxverpli xdeba. xelmomarTuli
kacis qaliSvilis magierad mas aseve gudamSier ojaxSi gaz
58
rdili gogona SerTes, qorwili aznaurTa erT-erTi mxaris
dakargul SesaZleblobad iqca. isev sofeli, isev talaxiani
Suka da sulisgamawvrilebeli siRaribe. da sruliad axali
motivi gakrTa daviT kldiaSvilis SemoqmedebaSi. es motivi
aqamde ar Segvxvedria. qamuSaZeebi toveben sofels da qalaq
Si mieSurebian. iqneb qalaqSi mainc gamoCndes Tavis rCenis
wyaro. da izrdeba qalaqi soflidan gamoqceuli glexebis
xarjze. samwuxarod, es procesi dRemde grZeldeba.
sanam Semodgomis aznaurTa problemamde mividoda, daviT
kldiaSvilma, rogorc aRvniSneT, Ziebisa da SemoqmedebiTi
evoluciis rTuli gza ganvlo. adreul moTxrobebs aSkarad
etyoboda xalxosnuri ideebis kvali. religiuri fanatizmi,
soflad gamefebuli sibnele. bunebis movlenaTa auxsnelo
ba, gaunaTleblobiT gamowveuli es tipiuri xalxosnuri mo
tivebi SeiniSneba adreul moTxrobebSi, romelTagan gansa
kuTrebiT SeiZleba gamovyoT `Serisxva~ da `msxverpli~.
kacia sagunaSvilma erTi `moRaluli~ sayane adgili `Se
sasveneblad gauSva~ (`Serisxva~). droTa ganmavlobaSi im ad
gilze sofelma gza daido da roca kaciam Tavisi nakveTis
dabruneba gadawyvita, mezoblebma neba ar misces, aqaoda
Zveli gza ukve aRar varga, xolo kacias sayaneze siaruli
CvenTvis `erTob mosaxerxebeliao~. kaciam araerTgan iCivla,
magram vera gaawyo ra. dRisiT, mzisiT, sofelma marCena
li miwa CamoaWra. `am saqmeSi~ gansakuTrebiT aqtiurobda
soflis mosamarTleTagani andria WuraSvili. raki kaciam
kacTa Soris samarTali ver ipova, adga da andria WuraSvili
xatze gadasca, aqaoda wminda giorgi ukeT gansjis marTalsa
da mtyuanso.
`Sen ggonia, wminda giorgi, marto Sens Wkuaze geiars?!
_ iqve upasuxa kacias saqcieliT Sefiqrianebulma andriam,
magram kacias eWvi aRar epareboda, rom RvTis samarTli mar
Tlis mxares daiWerda da damnaSave andrias sastikad das
jida~.
dro da xani gadioda, magram wmindanis risxvis niSnebi ki
arsad Canda. kacias mouTmenloba daetyo. neta rad atarebs
wminda giorgi amdens xans andrias da arafriT ar iCens imaze
Tavis saswauls?! am mouTmenlobas is ufro umatebda, rom
59
am bolo dros andriasac meti raRac mxiaruleba emCneoda,
igi ufro gaTamamda, da rogorc sxvebi eubnebodnen kacias,
viTom arafrad agdebda kaciasagan xatze gadacemas.
bolos kacias moTminebis Zafi gauwyda da aRdgomis meo
re dRes, roca xatebis win daCoqil xalxs soflis mRvdeli
RmerTs avedrebda, kacia sagunaSvili zewamoiWra.
`esmis axali viTom magas rame?.. ZaRli viyavi me, Cemi rom
araferi Seismina magan?! _ saSineli xmiT wamoiZaxa acaxcaxe
bulma beberma kacma, es ise swrafad, erTi Tvalis daxam
xamebaSi moxda, rom veravin moaswro moxucebulis SeCereba,
mRvdeli gafiTrebuli, gonebadakarguliviT misCereboda
ganrisxebul moxucs~.
imdenad didi iyo RvTis gmobis elda TviT mgmobelisTvis,
rom kacias fsiqikam ver gauZlo imis fiqrs, rom gamous
worebeli danaSauli Caidina, `motyda, ucnaurad male moty
da. srulad daberda da moikumSa warmosadegi kacia. zedve
etyoboda, rom igi wuxda. wuxda gadametebiT, magram xmas ar
iRebda.~
bolos yvelaferi imiT damTavrda, rom kacia logi
nad Cavarda. erTaderT nugeSad isRa gahyva saflavSi, rom
mRvdelma misi ziareba moaswro.
_ `ver vitirebT~, ambobdnen mezoblebi _ RmerTs vawy
eninebT, rom mgmobeli vitiroT! _ da amitomac micvalebul
kacias sasaflaoze mxolod colSvili gahyva da esenic mxo
lod imis ubedur dReze gaCenas dastirodnen.
aranakleb tragikuli moTxroba `msxverpli~. Semzaravia
crurwmenaze da avadmyofur eWvianobaze agebuli misi siu
Jeti.
fefenam Tavisi rZali, marine, aiTvalwuna. dedamTils ar
moswons, rom marinem `dourideblad ybedoba~, `laqlaki da
kaskasi~ icis, da arc is, rom `gaquculi aznauriSvili~ da
viT karugdeliZe xSirad dawanwalebs `am barobaze~. rZal-
dedamTilis urTierToba iqamde gamwvavda, rom marinem fe
fena erT dRes TmiT daiTria da saxlidan gaiqca. uniaTo
da ugergilo nikam fefenas daxmarebiT daibruna coli, ma
gram ojaxis myudroeba samudamod dairRva. marine ZaliT
`daimorCila~ mkacrma dedamTilma, magram am damorCilebas
60
Sedegad marines avadmyofoba mohyva. roca Svilis avadmyo
fobiT Sewuxebulma markozam marines avadmyofobis mizezi
hkiTxa, qalma sabolood gaswira avi dedamTili da kudi
anoba daswama. markozam lamis soflis Tvalwin bawriT Seh
kra `kudiani~, `daavlo xeli sakeces, aiRo mxurvale nawili
da... TeZoze miado fefenas~. dadaRvis ceremonialma dedam
Tili xom sikvdilis piras miiyvana, marinemac ver gauZlo am
Semzarav suraTs da suli ganuteva.
aRsaniSnavia, rom daviT kldiaSvilma damoukidebeli
saqarTvelos (1918-21) da sabWoTa xelisuflebis periodSi
kargaxans icxovra, magram mis mxatvrul prozaSi ar asaxula
revoluciebis, samoqalaqo omis da `komunisturi aRmSene
blobebis~ epoqa. SeiZleba iTqvas, rom daviT kldiaSvilma
ar miiRo `ZaliT gawiTlebuli saqarTvelo~, misi mwerlur-
aristokratiuli suli samaniSvilebis, darispanis da solo
man morbelaZis sanaxebSi darCa. es iyo daviT kldiaSvilis
imereTi. ociani wlebis bolos mxcovanma mweralma kvlav
scada Tavisi magiuri kalmis gacocxleba, magram, samwux
arod, Rirebuli veraferi Seqmna. am periodis TxzulebaTa
gan aRniSvnis Rirsia moTxrobebi `Suacecxlis piras~ da `ki
moTe meSveliZe~.
moTxrobaSi `Suacecxlis piras~ daviT kldiaSvili mkiT
xvelisTvis moulodnelad kvlav miubrunda adre `msxver
plma~ dasmul, TviT mwerlis mierve miviwyebul kudianobis
problemas.
didTovlobaa. andria dvanaZis buxarTan mimjdari imer
lebi hyvebian mTisas da barisas, gareT iseTi wunkali amin
dia, ZaRli rom ar gaigdeba. eqvTimes sTxoven, mogviyevi,
rogor gaistumre saiqios erTi kudianio.
_ axalgazrdobaSi _ hyveba eqvTime _ samojamagireod vi
yavi wasuli... erT zamTars raRac ucnauri kata SemomeCvia.
yovel Rame davwvebodi Tu ara _ isic usaTuod gaCndebo
da, SeSinebuls Zili ar mekareboda. mivedi moZRvarTan da
movuyvebi yvelaferi. _ kudiani iqneba _ miTxra man, dadaRe
da mogeSvebao... veci katas, daviWire, mivaTrie buxarTan,
gamoviRe cecxlidan gaxurebuli rkina da saxeze mivuse-
movusvi... meore dRes mezobelma miTxra, dedaCems ucnauri
61
saqme damarTniao... Sevyevi saxlSi avadmyofis sanaxavad...
loginSi wevs dedakaci TavpirSefuTvnili. loyazed swored
iseTi jvari aqvs, me rom katas davadaRe... ramdenime dRis
Semdeg dedakaci mokvda. glexebi araCveulebrivi yuradRe
biT ismenen eqvTimes mier kudianis dadaRvis da mosias sai
qiodan dabrunebis ambavs da es iwereba maSin, roca religiis
winaaRmdeg didi komunisturi laSqrobaa gaCaRebuli, xolo
saqarTvelos Tavze es esaa gadaiara 1924 wlis saSinelma
represiebma. erTi `partiuli~ andria dvanaZis buxarTanac
zis, magram, rogorc Cans, mas endobian mezoblebi `am Cve
ni koliasi nu SegeSindeba _ Sinauri partiulia~, _ eubneba
erTi axalgazrda glexi mosias. moTxrobaSi erTi grotesku
li pasaJic gamokrTa xatebis lewvis da uRmerTobis winaaR
mdeg mimarTuli: `soflelebma maxlobeli eklesiidan gad
moasvenes cxra wminda giorgis xati. rva dadga da mecxre
ver gaaCeres, Zvel adgilas ipareboda. erTma ymawvilma
saxlSi ilaparaka, rom is xati Tavad ki ar ipareba, aq eS
makobeno, xatebs araferi SeuZliaTo. erT dRes movida da
cxrave xati najaxiT lukma-lukma aqcia. TavdapirvelSi biWi
arxeinad yofila, mere ki avad gamxdara. morCenila, mara
Tavis Wkuazed aRar aris, Turme laparaks uklo da iTvlis
sul, mara cxras ver gadascildeba Turme, erTi, ori, sami...
miva cxramdi, gaCerdeba da isev xelaxla: erTi, ori, sami da
ase cxramdi...~
ociani wlebis Semdgomi ganwyobilebis gamoxatvis cdaa
patara novela `kimoTe meSveliZe~, igi mwerlis ukanaskneli
novelaTagania. novelaSi SefarviT igrZnoba mwerlis ukma
yofileba revoluciis SedegebiT da totaluri uRmerTobis
gamefebiT.
novelis lirikul gmirs imereli aznauri kimoTe meSve
liZe emaslaaTeba: `sul devibeniT, Cemo batono, aRaraferi
gvesmis ra xdeba am qveynierobaze... axla rom aq dagixvdaT,
varden mSvenieraZea... amaswinaT qaqanobda, nikolozi unda
CamovagdoTo... kinaRam Tavis maxeSi gaeba... erTobaSi Semodi
To. vinc erTobaSi ar Sedioda, boikots ucxadebda. aqeT am
erTobis xalxis SiSi gvqonda, iqeT mTavroba gvemuqreboda
am erTobisTvis... mere iyo da, atyda es SeCvenebuli Cxubi,
62
qveyana rom daangria! ai, rodis gaTavdeba, rodis gveSvele
ba, qveyana rom damSviddes-Tqva. damSvidda ki ara, uaresi
Seiqna. im sacodavma nikolozma taxtic dakarga da Tavic,
Camoagdes, ousrulda bevrs natvra, mara Cven mainc araferi
gveSvela... gadaRma sofelSi erTi pleni biWi Camosuliyo _
saocari ambavi Camoetana... plenidan rom vbrundebodi, wami
yvanes, tyeSi dgas didi saxli... damajines oTaxSi... Semov
ida kaci generlis CinebiT, jvrebiT, lentebiT _ sami kaci
axldao... micani Tu verao. im plen biWs maSinve ucvnia _
nikolozi brZandebio... me yovelTvis miyvardao, uTqvams,
kavkasia da kavkasiis xalxio da roca Caxvalo, gadaecio, rom
me cocxali varo da madac male Camovalo...~
kimoTe meSveliZe praqtikulad moazrovne, mkvircxli
gonebis imerelia, man yvelaferi kargad icis, magram mo
saubris gamowveva unda da daskvnebis gakeTebas ar Cqarobs.
kimoTe ar hgavs misi wodebis gulubryvilo winaprebs. igi
aSkarad dascinis `nikolozis Camomgdeb~ da xatisTvis re
volveris mimSver vardenia mSvenieraZes, romlisTvisac rev
olucias is sikeTe moutania, rom `axla gamwarebuli fulze
darbis sasesxeblad~.
frTxili da eSmaki kimoTe Tanamosaubres bolomde ar
endoba da Tavs dabneul, movlenebSi gaurkvevel kacad
aCvenebs.
`axalgazrdac da moxucic raRac sxva Wkuazed Seiqnen...
ra mogvelis aRar vici... sul ver gavarTvi Tavi... sul da
vibeniT... rom vinme Seisxamdes Cven madls da dalagebiT,
guldasmiT agvixsnides _ ra aris, ra ambavia, _ egeb Cvenc
gamovsuliyaviT Cveni sibnelidan da Cvens gaugebrobas da
dabnevas bolo moReboda...~
daviT kldiaSvili sami piesis avtoria. eseni gaxlavT:
`darispanis gasaWiri~, `irines bedniereba~ da `ubedureba~.
amaTgan `darispanis gasaWiri~ mwerlis umTavres Temas _
Semodgomis aznaurTa kudabzikobas exeba, _ `irines bed
nierebaSic~ nawilobriv es sakiTxia wamoweuli, Tumca avto
ri uiRblo siyvarulisa da fatalizmis problemasac wamo
swevs, `ubedureba~ ki kvlav crurwmenis da gaunaTleblobis
xalxosanTaTvis sayvarel Temas ubrundeba.
63
unda iTqvas, rom daviT kldiaSvilis piesebi qarTuli
Teatrisadmi Tanadgomis keTilSobiluri surviliTaa Seq
mnili, magram `darispanis gasaWiris~ garda mwerlisTvis
damaxasiaTebeli gamokveTili tipaJiT da maRali iumoriT
arc `ubedureba~ brwyinavs da arc `irines bedniereba~. es
ukanaskneli pirvelad TbilisSi daidga da arcTu warmate
biT. daviT kldiaSvili amis Sesaxeb igonebs: `pisa, rom ityvi
an,, Caflavda, Caflavda ucnaurad; Tbiliselebi sruliad
ver miudgnen piesas; vyurob da vkvirob _ Cemi saxeebi sad
gaqrnen, sad gadasxvaferdnen?! gaTavda warmodgena ulaza
Tod, uSnod, vwuxvar...
meore dRes `tfilisski listokSi~ recenzentma pirdapir
`bdRviri amadina~.
ramdenime Tvis Semdeg quTaisis TeatrSi genialurma
lado mesxiSvilma mianiWa `irines bednierebas~ Rirseuli
scenuri xorcSesxma. isev daviT kldiaSvils movusminoT:
`daiwyo repeticia. yvela xalisianadaa, xalisianad iwyeba.
abesaloms TamaSobs Salva dadiani _ Cinebulia. ager Semo
fafxurda filipe, namdvili filipe. Cems sixaruls sazR
vari aRar aqvs. rodamiSvili _ giorgi TuTberiZe, irine _
gvetaZis qali. sixarulisgan gabruebuli var~.
`irines bedniereba~ aseT siuJetur qargazea agebuli:
filipe barbaqaZis ojaxSi dReobaa. lxinis dros filipes
qaliSvils _ irines Tvali daadga SeZlebuli memamulis, sam
son salamTaZis, vaJma abesalom. abesalo gamomwvevad iqce
va, ar malavs grZnobebs da maspinZlis qaliSvils zogjer
aSkarad uxerxul situaciaSi agdebs. bolos SezarxoSebuli
abesalo filipes irines xels sTxovs. ar gaWra qaliSvilis
xvewa-mudaram, arc abesalos megobris _ viqtoris Suamdgom
lobam. viqtorma auwya filipes, rom irines xelmokle pavle
rodamiSvili uyvars da Tavis mxriv dasZina, rom filipes
ara aqvs ufleba WeSmarit siyvaruls xeli SeuSalos, miT
umetes, rom abesalo cudad aRzrdili, gaTamamebuli, cota
ar iyos utifari ymawvilia da irinesTvis Sesaferisi sru
liadac ar aris. viqtoris winadadebaze filipem qva aagdo
da Tavi SeuSvira. man arCevani abesalo salamTaZeze SeaCera
da Tavisi qaliSvilis grZnobebi arad Caagdo.
64
irinem da abesalom iqorwines, magram rogorc mosalod
neli iyo, abesalo ver iqca mosiyvarule meuRled da ojaxis
Tavad. igi smas da qalebs gadayolili dardimandia. amas ro
gorme gauZlebda irine, magram abesalos kidev erTi cudi
znes sWirs _ usafuZvlod eWvianobs pavle rodamiSvilze,
saqme iqamde mivida, rom ilajgawyvetili irine Tavis mamas
uxmobs. iqvea rodamiSvili, romelic saxalxod daificebs,
rom ubraloa da abesalos ojaxis siwmindis SebRalva arc
ufiqria, magram Sarze mdgar abesalos rodamiSvilis fi
ci-mtkicisa ara sjera. irines isRa darCenia, rom amxilos
qmari aRviraxsnilobasa da gaRma SedavebaSi. abesalo xan
jals amoiRebs da irines daWris. `ai, Cemi bedniereba, mama!
xom bednieri var!~ _ tiriliT Caekreba gulSi ubeduri qali
mamas.
soflad ubedurebam daisadgura _ tufias qmari, anto
na, yanaSi muSaobda da uecrad guli wauvida (`ubedureba~).
cocxalmkvdari Sin sakaciT moiyvanes. glexebma jer Tebro
les sTxoves, Seuloce avadmyofso, magram mere gairkva, rom
antonas mezoblebi `gadalocvas~ apireben. es imas niSnavs,
rom avadmyofoba gamova antonas tanidan da `zeviT xom ar
Seudgeba im SeRmarTs? qveiTken wava. aba, saiT unda wa
vides?!~
am gadawyvetilebam `qveviT mxcovrebTa~ sastiki protes
ti gamoiwvia: `raRa Cvenken denian kidev TavianT ubedure
bas, raRa Cvenken gzas ulocaven? Cveni mwuxareba ar gveyofa
Tu? qveiTken ar gouSveb gadasalocavad! ara, ara, tyuili
imedia!~ am niadagze glexebi erTmaneTs daerivnen da kete
biT dauxeTqes erTmaneTs cxvir-piri.
Tu `samaniSvnilis dedinacvalSi~ ojaxis axali wevris
movlineba iyo samwuxaro movlena, `darispanis gasaWir
Si~ Semodgomis aznauris mTavar problemad qaliSvilis
gaTxoveba qceula. ojaxs ver naxav, rom sami da oTxi qali
Svili ar hyavdes gasaTxovari da mTxovneli ki arsadaaa...
raRac ubedurebam guli Seucvala axlandel ymawvilebs...
aRar ekidebian ojaxebs. e gogoebi ki gviyrian saxlSi da
gvaberdebian sacodavad xelSi! (darispani).
5. r. miSvelaZe. t. XXV 65
piesa iwyeba marTasa da mis naTlidedis, pelagias, dia
logiT. Tavis naTlulze _ nataliaze mzrunveli marTa pe
lagias avalebs: `axlave aq momiyvane... am saRamos mestumreba
onisime maTaraZis biZaSvilis edukias _ xarebaZes rom hyavs
_ Svili. egeb RmerTi Segvewios da Cemi natalias bedma gas
Wras~. natalias `gadanaxulebis~ mowyobili Sexvedra erT
ma moulodnelma SemTxvevam daarRvia. WiSkars gudamSieri
aznauri _ darispan qarsiZe moadga. darispanis stumroba sa
siamovnod rodi daurCa marTas, magram usiamovno grZnobas
ufro is faqti amZafrebs, rom darispani marto ar aris. mas
qaliSvili karoJna axlavs. roca onisime da osiko movidnen,
darispanma uecrad moToka Tavisi ojaxis xelmomarTulo
baze dawyebuli `gadapranWuli~ saubari da marTas eca:
`darispan _ marTa Cemo, es ymawvili colsaTxovi unda
iyves, vatyob, ise gamoiyureba.
marTa _ ar vicode, Sen ar momikvde.
darispan _ ki, ase unda iyves, unda momexmaro, Sen
gnacvale!
marTa _ raSi?
darispan _ karoJna unda SevaZlio!~
...da gaimarTa osiko xarebaZis Tvalwin natalias da karoJ
nas (ufro maTi mSoblebis) sapatarZlo maskaradi. sam-sami
qaliSviliT Sewuxebuli marTa da darispani yovel Rones
xmaroben, rom osikos qaliSvili moawonon. zis osiko Tavisi
upiratesobis sruli SegnebiT. darispani ki nemsis yunw Si
Zvreba. guli kinaRam gauskda, roca mis marjve da xelsaqmian
karoJnas Wiqa gautyda (`ara... Tavis dReSi araferi gatexia
xelSi... raRa axla aq mouvida marcxi. TelaT ojaxi magis
kiserzedaa. magaa Cemi amSenebeli. Tavis dReSi ojaxisTvis
araferi uzaralebia~). darispani Seityobs Tu ara, rom sas
wori nataliasken ixreba, kapuetiviT mivardeba Tavis na
Tesavs: `makvirveb, marTa Cemo. Cemi sisxlxorci xar... unda
meweode, Sen ki pirSi getyvi, ukan miyeneb Svils~. osiko
sac Separvia praqticizmis saSineli seni. igi arad dagidevT
gogonaTa tankenarobas da lamaz Tvalebs, rogorc ki `sapa
tarZlo~ Tvals miefareba, onisimes erTsa da imave kiTxvas
aZlevs: `aqvs rame?~, bolos, raki sasiZos arc erTi am gogo
66
naTagan `TvalSi ar mouvida~ (ZiriTadad maTi siRaribis ga
mo), osikom tyuils mimarTa da gamoucxada marTas, rom da
niSnulia, Torem mis `rCevas~ usaTuod miiRebda.
1925 wels daviT kldiaSvilma daamTavra wigni `Cemi
cxovrebis gzaze!~ naSroms vuZRvni maT xsovnas, vinc guli
siyvaruliT gamiTbo, maswavla adamianis pativiscema da
ndoba. mokle monagonebSi araferi Seferadebuli ar iqneba.
iqneba mxolod sinamdvile. sinamdvile, romelsac gadauxre
lad vemsaxurebodi mTeli Cemi mwerlobis ganmavlobaSi~ _
wers avtori winaTqmaSi.
marTlac, memuarebi daviT kldiaSvilisTvis damaxasiaTe
beli realisturi keTilsindisierebiT aris dawerili. da
sawyisSi mwerali STmbeWdavad gvixatavs deduleTSi (sof.
xomuli) da mamiseul sofelSi (sof. simoneTi) gatarebul
wlebs. mere quTaisSi Camosvlas da gimnaziis mosamzadeb
el saswavlebelSi mibarebas. quTaisis gimnaziaSi swavlis
gagrZeleba momaval mwerals ar dascalda: `erT dRes mamam
gamomicxada, rom ruseTSi unda wavyolodi. yovel wlobiT
mTavrobas mihyavda Tbilisis da quTaisis guberniebidan
Tavad-aznaurTa ormoc-ormoci bavSvi samxedro saswavle
belSi. mihyavda im mizniT, rom gaerusebina da kidevac mizans
aRwevda xolme, radgan ruseTSi samSoblos mowyvetili bav
Svi iviwyebda qarTul enas, znes da brundeboda qarTuli
gvariT, magram erTianad Tavidan fexebamde garusebuli~.
mere memuarebSi moTxrobilia `garusebuli~ daviT kldi
aSvilis Camosvla baTumSi. aRwerilia porto-frankos peri
odis baTumi da iqauri inteligenciis saqmianoba. am TavSi,
maSin ukve janmrTelobaSeryeuli, baTumSi sagastrolod Ca
suli aleqsandre yazbegis portretic gakrTeba. saerTod,
am wignSi araerTgzis moixseniebian dimitri yifiani, giorgi
wereTeli, grigol volski, egnate ninoSvili, akaki wereTe
li, lado mesxiSvili da qarTuli kulturisTvis sxva Zvir
fasi saxelebi. mwerali ostaturad aRwers caristul armia
Si gabatonebul sulisSemZvrel atmosferos, rus CinovnikTa
TviTnebobas, revoluciis azvirTebas saqarTveloSi, sam
edro samsaxuridan mis daTxovnas erovnuli poziciis gamo,
Tebervlis revolucias, Tavis samwerlo biografias da sxva
67
momentebs, romelTac dRes mwerlis Semoqmedebis Seswav
lisaTvis fasdaudebeli mniSvneloba aqvs.
samwuxarod, daviT kldiaSvilis memuarebi zed 1918
wlamde, damoukidebeli saqarTvelos parmaRze wydeba. mwer
ali arc 1921 wlis 15 Tebervals ruseTis mier saqarTvelos
aneqsiaze ambobs raimes da arc 1924 wlis erovnul ajanyeba
ze. gasagebia, am sakiTxebs xom aTeuli wlebis ganmavlobaSi
wiTel saqarTveloSi tabu hqonda dadebuli.
daviT kldiaSvili qarTuli prozis siamayea. mis mier
da
xatuli Semodgomis aznaurTa imereTi gansacvifrebeli
ferwerulobiT xasiaTdeba da mwerlis maradcocxal per
sonaJTa galerea mudam iqneba mkiTxvelis interesis sagani,
rac Seexeba `samaniSvilis dedinacvals~, `soloman morbe
laZes~ da `darispanis gasaWirs~ _ ubralod literaturul
SedevrTa Soris naToben.
68
Sio aragvispireli
(1867-1926)
69
literaturaSi. man klasikuri saxiT mogvca qarTuli novela.
samarTlianoba moiTxovs aqve aRiniSnos, rom mis zogierT
novelaSi yuradRebas iqcevs wvrilmanTemianoba, banaluri,
mosawyeni siuJeti. scodavs Sio aragvispirelis mxatvrobac,
xasiaTebis gamokveTas yovel novelaSi ver axerxebs da nove
lebs frazaze muSaobis kvalic naklebad etyobaT. magram
Sio aragvispirelis Semoqmedebas literaturis istorikosi
gverds ver auvlis Tundac imis gamo, rom igi erTi etapia
mravalsaukunovani qarTuli literaturis istoriisa.
Sio aragvispireli daibada duSeTis mazraSi, sofel qa
risxevSi 1867 w. mRvdlis, zaqaria dedabriSvilis ojaxSi.
duSeTis orklasiani saswavleblis damTavrebis Semdeg am
Tavrebs Tbilisis sasuliero seminarias. mere Sedis varSa
vis sabeiTlo institutSi da varSavaSi studentTa revolu
ciur gamosvlebSi monawileobisaTvis (varSavaSi qarTvelma
studentebma Seqmnes faruli organizacia `saqarTvelos
ganTavisuflebis liga~) igi garicxes da daapatimres kidec.
magram bolos mainc aRadgines da 1895 wels SeZlo varSa
vis sabeiTlo institutis damTavreba. mere revoluciur
moZraobaSi monawileoba ar miuRia da mTeli cxovrebis man
Zilze keTilsindisierad emsaxureboda qveyanas, rogorc
mwerali da rogorc eqimi-beiTali. gardaicvala 1926 wels,
dakrZalulia didubis panTeonSi.
Sio aragvispireli Tavis dRiurebSi aRniSnavda kidec:
`Cemi novelebis mxatvruli damuSavebisTvis dro sad mqon
da. me profesiiT mwerali ar viyavi da novelebs mxolod
Tavisufal dros vwerdi~.
akaki wereTeli werda _ axal mwerlobaSi gansakuTrebiT
sainteresoa batoni Sio aragvispireli Tavisi fsiqologi
uri etiudebiT, qarTul literaturaSi man lamis skola Se
qmnao.
Sio aragvispirelis SemoqmedebaSi umTavresad gamoiyo
fa: 1) socialuri motivi anu arsebuli sinamdvilis kritika,
2) adamianis rolisa da daniSnulebis problema, 3) siyvaru
lis problema.
mwerlis upirvelesi daniSnuleba is aris, rom man sazoga
doebas misi gardaqmnis, cxovrebis ukeTesad mowyobis gzebi
70
uCvenos. amitomac yvela WeSmariti mwerali win uswrebda
Tavis epoqas da SeZlebisdagvarad akritikebda garemomcvel
sazogadoebas. Tavis epoqiT kmayofili mwerali mexotbed
iqceva da mwerlis RvTiur daniSnulebas ver Seasrulebs.
XIX saukunis dasasruls da XX saukunis dasawyisis so
cialur sinamdviles mZafrad akritikebs Sio aragvispireli
Tavisi novelebiT: `miwaa~, `momilocnia axali weli~, `Cemi
brali ar aris, RmerTo~, `esaa Cveni cxovreba~...
meore motivi es aris adamianis rolisa da daniSnulebis
problema. ra evaleba adamians? risTvis aris mowodebuli
igi? am filosofiur kiTxvebs zogma mweralma martivi pa
suxi gasca. am motivebs exeba novelebi: `Semusvrili sami
mcneba~, `gulciobam~, `gmadlobT, ufalo, gmadlobT~...
mesame motivi siyvarulis motivia gacxadebuli novel
ebSi `qari ki am dros zuoda, gminavda da kvnesoda~, `weri
lis nagleji~, `xiTxiTebs da xiTxiTebs~, `mxrebiRa aviCeCe~,
`sulerTia~.
aRsaniSnavia mwerlis ori romani: `gabzaruli guli~ da
`giuli~.
meurmeebma axali wlis winadRiT TbilisSi SeSa gahyides,
urmebSi xarebi Seabes, `TiTo taqani arayi~ gadahkres da
soflisken gamoswies im imediT, rom iqneb alionze CaeR
wiaT da mekvleebic TviT yofiliyvnen. SuaRame gadasuli
iyo, rodesac narekvavis TavdaRmarTze meurmeTa qaravans
SeiaraRebuli Cafrebis TanxlebiT momavali etli wamoewia.
Cafrebi dawinaurdnen, cxendacxen micvivdnen urmebs da mZi
nare meurmeebs maTraxis cema autexes, aqaoda, ra Suagzaze
midixarT da win gveRobebiTo: etlma rom gaigriala, meur
meebma xramSi gadayiravebuli uremi SeniSnes, iqve `kameCeb
Tan axlo, gulaRma gaSxlarTuli, safeTqelgaxeTqili simno
dainaxes~.
simnos sacodaobiT kriWaSekruli meurmeebi daRvremil
ni dascqerodnen cxedars.
`mTvare ki gulgrilad, Seubraleblad dascqeris ze
modgan da TiTqos eubneba: _ `ai, Tqve sacodavebo, Tqvena...
ra CagikidniaT Tavebi da CamogtiriT cxvirpiri?! mag erTi
mRilisaTvis Tqven magre iqruSebiT da iwuxebT Tavebs, maS,
71
me raRa unda vqna, rodesac Cems Tvalwin usamarTlod daxo
cilis xalxis sisxlis morevebi dgeba, rodesac mravali eri
sxvis xelSi usamarTlod iRupeba da anTxevs sisxls?!~ _
ase amTavrebs avtori moTxrobas `esaa Cveni cxovreba~ da am
amonaridSic, me mgoni sacnauri xdeba Sio aragvispirelis
damokidebuleba Tavisi epoqis sinamdvilisadmi.
sardafSi, Culis naglejebsa da ZonZebs Soris migdebuli
SimSil-sicivisagan Ronemixdili dedaberi sikvdils natrobs.
imeddakarguli moxuci am axali wlis Rames RmerTsac Seh
kadrebs augs. RmerTs, romelmac erTxelac ar gadmoxeda
mowyalis TvaliT. `Cemi warsuli codvad migaCnia da imisT
vis msji? mere me var damnaSave? umanko, gamoucdel Teqvs
met-Cvidmeti wlis uTvistomo qals ra unda momegvarebina?
yvelas endobi, yovelive simarTled migaCnia, magram, Turme
nu ityviT, yovelive Sxami yofila da maTi mikareba adamians
uwyalod swamlavs: Cemi gulwrfeli grZnoba... usindisod
Semilaxes da iqamde mimiyvanes, rom Cem xorcs yidva davuw
ye... aha, ormocdaaTi wlis dedakaci rasa vgavar...~
am savalalo aRsarebis Semdeg moxuci SurisZiebis grZno
bam aitaca. `giJiviT ezoSi gavarda da saCqarod navTi mias
xmoasxa im karebTan da fanjrebTan, saidanac mxiarulebis
xmauroba moismoda. sul ar gasula ramdenime wuTi, rom ce
cxli gaCaRda da mTeli ezo gaasinaTa.
saxlSi uecriv roialis griali da xmauri Sewyda. yvelani
gaelvarebul fanjrebs moawydnen da gulgaxeTqilebma yvi
rili morTes.
_ xa, xa, xa, momilocnia axali weli!
xarxariT SesZaxa am dros dedaberma sarkmlidan da ga
Zlierebul cecxls SeuerTda (`momilocnia axali weli~).
socialuri umweobis SemaZrwunebel suraTs gvixatavs
Sio aragvispireli novelaSi `mamas miwa mivayaleT~, sofelSi
xolera mZvinvarebs. marTikos qmari gardaecvala, magram
sosikos cxedars martoka asaflavebs. cocxalni RriWoebi
dan gamoscqerian sxvaTa ubedurebas da axlos mosvlas ver
bedaven, veragi seni ar Segveyaroso.
mesaflaveebma naxevrad amoavses saflavi da gaecalnen.
marTikos Txovnaze, qmars daumarxavs nu damitovebTo, me
72
saflaveni pasuxoben: `daviRaleniT, Se dalocviliSvilo,
ase ggonia, alaloba iyos. Cvenc adamianiSvilebi varT. dRes
es mesame saflavi gagviTxria da mesame micvalebuli gagvi
tania~.
sxva gza ar aris. marTiko da misi oTxi wlis gogo, so
fiko, tiriliT ayrian miwas qmars da mamas, magram ubedure
ba amiT ar mTavrdeba. `SuaRamisas marTikosac auvarda pir
saqmeba da muclis wva~.
daTua SromiSvils sami Tumani emarTa soflis wurbela
isaka WamiaSvilisa, magram isakam yalbi mowmeebi daiqirava
da samTumniani Tamasuqi samoc Tumnad aqcia. mosyidulma
mosamarTlem ki, rakiRa daTuas `valis~ gadasaxdeli saxsari
ar gaaCnda, marCenali venaxi CamoarTva miusafar glexs da
isakas gadasca. daTuam SurisZieba gadawyvita, magram sanam
ganzraxvas aasrulebda, RmerTs patieba SesTxova sityvebiT
_ `Cemi brali ar aris, RmerTo~. mere Tofi mxarze gaido da
isakas saxlisken gaswia.
isakas aivanze qeifia.
` _ isaka! _ saxlis karga moSorebiT dauZaxa viRacam
isakas... isaka savse WiqiT xelSi wamodga da daiZaxa:
_ vin aris?!
_ aba, cota xans egre gaCerdi!
_ vina xar?
Tofis grialma isakas sityva gaawyvetina (`Cemi brali ar
aris, RmerTo~).
yofiT Temaze dawerili SesaniSnavi fsiqologiuri eti
udia `ade, Camovida~. gogias wisqvili kargaxania sdums. qveya
na SimSilobs. mewisqviles SimSilisagan kuWi uxmeba. uecrad,
TiTqos RmerTma gogias vedreba Seisminao, kari SemoaRo,
gegem safqvaviT mxarze. `aba, Seni Wirime, gogi, droiT daab
rune, Torem Sin saxloba simSiliT miwivis!~ _ uTxra gegem
mewisqviles da buxarTan miwva. gogiam xorbali xvimirSi rom
Cascala da mTvlemare geges gadaxeda, avma fiqrma gauel
va. iqneb erTi TefSi fqvili moviparoo. mere moparva ga
daifiqra da axla ufro saSineli ganzraxva aekviata; moekla
gege da fqvili mTlianad mas darCenoda. is iyo wamoavlo
najaxs xeli, rom idumalma xmam CasCurCula yurSi: `aba, Seni
73
Wirime, gogi, droiT daabrune, Torem Sin saxloba simSiliT
miwivis~.
am xmaze gogias mklavi moudunda da najaxis magivrad
fexi odnav wahkra TavSi.
_ ade, Camovida! _ fexis wakvrasTan erTad aRelvebuli
xmiT dasZaxa zevidan da saCqarod gareT gavarda.
soflidan qalaqSi samuSaos saZebnelad Camosuli gigla
aseT suraTs Seeswro. mejagve Tavis cxens gametebiT scemda.
sacodavi pirutyvi cdilobda, magram `taWka~ adgilidan ver
daeZra. amasobaSi tramvaidan msuqani kaci Camoxta. mejages
yelSi wvda ase ratom stanjav cxovelso. ra keTili kaci
yofilao, daaskvna giglam da `cxovelTa mfarvels~ Tavisi
gasaWiri SesCivla, magram cxenis mimarT mlmobeli gulis
patroni, kacis mimarT gulcivi aRmoCnda, Caiareo, daugdo
giglas da zurgi Seaqcia.
diliT Tbilisisken mimavalma bayalma mexdacemuli xis
qveS mkvdari gigla ipova. ` _ va, ra zizRiT micqeris?~ wamo
iZaxa bayalma kankaliT da rac Zali da Rone hqonda, Tbili
sisken gahkurcxla~ (`ra zizRiT micqeris?!~).
dampyrobeli rusi abuCad igdebda saqarTvelos eTnikur
Taviseburebebs. misTvis gaugebari iyo patara eris Svilis
saocari siyvaruli mSobeli qveynis mimarT da yvelaferi,
rac misi pirutyvuli fsiqikisTvis ucxo iyo, sindromiani
xalxis gulubryvilo axirebad miaCnda.
WleqiT daavadebulma beram, romelsac cimbirSi gadasax
leba miusajes, Tan cxvirsaxocSi gamokruli Tavisi soflis
miwa waiRo. iqidan cocxali veRar davbrundebi da sikvdilis
win gulze daviyrio. Cxrekis dros swored es miwa upoves
avadmyof tusaRs da miuxedavad beras vedrebisa, ufrosma
ubrZana, axlave gadaeyara. beram miwis gadayraze uari ga
nacxada. zedamxedvelma urCi tusaRis garozgva brZana. be
ram garozgvas ver gauZlo, magram sikvdilis win misma me
gobarma, giorgim survili mainc Seusrula da momakvdavs
mSobliuri miwa mkerdze moabnia (`miwaa~).
uaRresad Taviseburia siyvarulis motivi Sio aragvis
pirelis SemoqmedebaSi. igi ramdenadme Sordeba siyvarulis
klasikur gagebas, esoden tradiciuls qarTuli litera
74
turisaTvis, da, SeiZleba iTqvas, zogjer ara Tu win us
wrebs klasikuri (erTjeradi) siyvarulis `msxvrevis~ egzis
tencionalistur principebs, aramed zogjer siyvarulis
absurdulobis froidistul Sexedulebamde midis, Tumca
samarTlianoba moiTxovs aRiniSnos, rom Sio aragvispireli
adamianis am umaRlesi, gamakeTilSobilebeli grZnobisadmi
damokidebulebaSi Tanamimdevruli rodi gaxlavT. siyvaru
lis uarmyofeli novelebis gverdiT unda movixsenioT amave
Temaze Seqmnili ori romani `giuli~ da `gabzaruli guli~,
sadac swored rom siyvarulis ukvdavebas da erTguli trfi
alebis siZlieres asxams xotbas mwerali.
jer siyvarulis grZnobis eWvis sasworze Semgdeb novel
ebs CavxedoT.
kancelariis patara moxeles, yvelasagan dabriyvebul da
abuCad agdebul titikos swored maSin ewvia `didi siyvar
uli~, roca ilajgawyvetil-imedgadawuruli Tavis dasaxr
Cobad mtkvrisken garboda: mezoblis mosamsaxure gogom
_ baTom igi sikvdils gadaarCina da aramarto gadaarCina,
colobazec ki dasTanxmda. axalSeuRlebulebma qalaqis
ganapiras oTaxi daiqiraves da ori wlis ganmavlobaSi sa
magaliTo, moyvaruli col-qmris cxovrebiT cxovrobdnen.
yovel SemTxvevaSi, garegnulad ase Canda. erT ubedur dRes
baTo filtvebis anTebiT daavadda da gardaicvala. mware
moTqmiT dastiroda titiko sayvareli meuRlis cxedars, ma
gram wuTisofelma es samsalac ar akmara. saRamoxans viRacam
baTos saxelze werili moitana. saerTod, titiko meuRlis
werilebs ar kiTxulobda, magram rakiRa adresati cocxa
li aRar iyo, gaSala da xmamaRla kiTxva daiwyo. pirvelive
striqonebidan pirkata eca, _ werilSi ewera: `Cemo baTo.
minda yovel dRes Sens gverdiT viyo. yovel wams Sen gex
veode da Sens mkerdze amomdiodes suli da Sen ki kviraSi
ori dRe daminiSne...
xom ici, Cemo kargo, am Tvis gasuls sofelSi waval, sa
dac ori Tve momigviandeba da maSin marto Seni werilobi
TRa unda davstkbe. ara, Cemo baTo, sanam aqa var, damatkbe
Senis alersiT. warsul kviras ra kargi dro gavatareT, xom
gaxsovs?
75
xval usaTuod mogeli...
Seni vaxtangi~.
titikos mdgomareobaSi myofi kacic iolad mixvdeboda,
rom baraTi sayvarlisgan iyo mowerili da misi Sinaarsidan
isic aSkara xdeboda, rom baTo, romelic meuRles umanko
siyvarulis matarebeli egona, ori wlis manZilze sistema
turad Ralatobda mas, rom ityvian, Tavze rqebs adgamda.
Seuracxyofilma qmarma ver gauZlo am ormag ubedurebas.
`daWimuli ZarRvebi moudunda, moeleSa, Rrmad, Zalian
Rrmad CaisunTq-amoisunTqa da CuliviT iqve, taxtis gver
diT Caexvia, TiTqos amosunTqvas amoayolao yovelive is,
rac ki wmindaTawmindas Seadgenda, rac rwmena hqonda da
saaqaosTan akavSirebda~ (`qari ki im dros zuoda, kvnesoda da
gminavda~).
lamis gacivdes siyvarulisadmi adamianTa romantikuli,
tradiciuli damokidebuleba. wminda siyvaruli aRar arse
bobs. igi mxolod poeturi Tavis motyuebaa da klasikos
Ta nawerebSiRa darCa. realuroba ki yovel fexis nabijze
gvTavazobs Ralats, TvalTmaqcobas, orpirobas... am `sasi
yvarulo kredos~ Sio aragvispireli ufro aRrmavebs no
velaSi `xiTxiTebs da xiTxiTebs~.
Tavad qaixosro maxaTelis meuRlem, anam, Tavisi sayva
reli, mitro, soflad samejlisod miiwvia. roca Seyvarebu
lebi ganapirdnen. mitrom (rogorc mosalodneli iyo) xeli
mohxvia nandaurs da tuCebze daekona, magram `_ mxeco! _
mrisxaned wamoiZaxa anam, rodesac TrTolivT Sevaxe tuCebi
imis tuCebs, da erTi iseTi sila gamiSala, rom TvalTagan
naperwklebi gadmomcvivda~.
Secbunebul-Sercxvenili mitro im dResve gamoipara am
`arastumarTmoyvare~ sasaxlidan da verafriT aexsna, ra
tom Caidina anam aseTi ram. sxva ara iyos ra, xom TviT anam
gamoucxada siyvaruli da miipatiJa Sin. male mitrom anas
werili miiRo da misTvis yvelaferi naTeli gaxda. Cemo mit
ro _ werda ana _ uTuod miwyrebi, rom ise kadnierad mo
gepyar. Cemi brali ar iyo... es ki icode, yvelaferi Senis
gulisTvis Cavidine...
76
Sen rom Segxvdi mTisken mimaval bilikTan da laparaki
damiwye. xom gaxsovs, uecrad rogor saxe Semecvala? ai,
swored maSin SevniSne, rom qaixosro moipareboda Cvensken
da Cumad xes amoefara. saSinlad mewyina, avirie, magram imeve
dros uecrad gamielva azrma, rom imisTvis Tvalebi amexvia
da iWvneuloba momeSorebina...
saucxood dabolovda ganzraxva. ver warmoidgen xel-
fexs ranairad mikocnida, rodesac Sen fexakrefiT gaipare
da me kidev gangeb isev vqviTinebdi...
axla, Cemo kargo, qaixosro isea darwmunebuli, rom erT
saban qveSac rom gvnaxos, siamovnebiT gaicinebs da srule
biT eWvs ar Semoitans Cemze.
ase ara sjobia?~
moTxrobiT `mxrebiRa aviCeCe~ kidev erTxel gausva xazi
Sio aragvispirelma wminda siyvarulis deficits.
moqmedeba quTaisSi xdeba.
gaiozma or TveSi unda iqorwinos. sacole saTno da la
mazi gulCinaa. rac ufro axlovdeba jvrisweris dro, gaiozs
miT ufro ipyrobs eWvi; aris ki gulCina gulwrfeli? marTla
uyvars mas gaiozi Tu TvalTmaqcobs? sasiZo ramdenime dRiT
TbilisSi Cavida. male TbilisSi gulCinas werili miiRo.
`Cemi gonebidan ganuSorebelo polievkt~ _ werda gulCi
na. werilSi gasaTxovari qali samudamo erTgulebas efice
boda viRac polievkts da aSkarad dascinoda Tavis saqmros
_ gaiozs... Cemi tetia isev ise burtyunebs, iCmuCneba saco
davad, magram ras izams? ise myavs gabmuli, rom Tavs ver
daixsnis...
aSkara iyo, qals konvertebi SeSloda da sayvarlisTvis
gasagzavni werili saqmrosTvis gamoegzavna.
gaiozs Tvalebi aexila, rasakvirvelia, man erTxel da
samudamod uari Tqva gulCinas SerTvaze, werili Tavissave
konvertSi Cado da ukanve gaugzavna warweriT: `es werili
SecdomiT CemTan gamogigzavnia, me gaugzavnidi polievkts,
magram sjobia, Senve gaugzavno... gaiozi~.
es siuJeti Cveulebriv melodramad darCeboda, moTxro
bis lirikuli gmiris aseTi reziume xom ar axldes: ...bed
nierebi arian imiT, xom styuvdebian da hgoniaT, marto hgo
77
niaT. imaT gulSi rom Caixedo, xom SegeSindeba. xom dainaxav
imaT cbierebas... marto eTilismebian erTmaneTs, sxva
araferi... orni erT arsebad aRar arian. es ki yovel wuTs,
yovel wams xdeba. kaci Tu qali ornive Ralatoben. saqmiT Tu
ara, ganzraxviT mainc. ganzraxviT Ralati da saqmiT orive
erTia... iq erTobas adgili ara aqvs, ara, ara! kaci martod
ibadeba da martooba, euloba sikvdilamdis Tana sdevs... ar
vici, moqmedebda rodesame adamiani gulwrfelad; ar vici,
axla ki, Cvens dros, ara, ar moqmedebs... (`mxrebiRa aviCeCe~).
aseTive ganwyobilebiTaa gamsWvaluli etiudi `werilis
nagleji~. avtori ufro Sors miiwevs WeSmariti siyvarulis
uaryofis gzaze. `ager erTi weliwadia, rac siyvaruli gamo
gicxade da qmrobis piroba mogeci, wers saqmro sacoles
_ magram mxolod maSin xar Cemi yvelai, rodesac gxedav an
magondebi. rodesac ki Sens magivrad sxvasa vxedav... maSin
mapative, Cemo kargo, Sendami siyvaruli aRar arsebobs...
Sen imasTan ar maxsovxar da miviwyebuli myevxar, rogorc
SarSandeli Tovli... rac bevrs vcdilob gamorkvevas, ufro
gamourkvevlad mrCeba da CemTvis gaugebrad rCeba is ide
aluri siyvaruli, romelsac poetebi gvixataven. me mgonia,
imaTi ocnebis nayofia es siyvaruli da cxovrebasTan aravi
Tari kavSiri ara aqvs~ (`werilis negleji~).
siyvarulis maradiulobis eWvis wnexSi gatarebis am
fonze Sio aragvispirelisTvis uCveulod moCans amaRlebu
li siyvarulis tragediaze dawerili romani `giuli~.
romanis siuJeti aseTi gaxlavT.
TaTar alias meuRle, xaji, gardaecvala. samocdaTe
qvsmeti wlis aliam arc acia, arc acxela da morig colad
quCukoRlis qaliSvili, giuli, daisva. alia Tvals ar aSo
rebs Tavis axal meuRles: jer erTi imitom, rom Zalian
lamazia da meorec, giuli erTob Zviri daujda. qalis sa
fasurad mamamiss ocdaaTi Zroxa da xuTasi cxvari gadauxa
da. axalgazrda dedinacvals alias Svilebi aiTvalwuneben,
arc alias sxva colebs exatebaT gulze sareclis gamyofi.
mere movlenebi dramatulad ganviTarda. giulis da alias
qarTvel mosamsaxures, mitruas, erTmaneTi SeuyvardaT. si
yvaruli ise Zlieri aRmoCnda, rom mitruam giuli `moitaca~
78
da Sors kldeTa Soris senakSi gadamala. es ambavi mitruam
Tavis Zmadnafics _ alias vaJs, qerbalais gaando, qerbalai
Tavidan TanaugrZnobda mitruas, magram bolos uRalata.
isargebla mitruas qalaqSi yofniT, RamiT mieWra giulis da
jer motyuebiT (mitrua varo), mere ki cxadad scada qals
daufleboda. giuli ar daemorCila vnebaaSlil gers, dausx
lta xelidan, magram sibneleSi kldis qims SubliT mienar
cxa da daiRupa. Zmadnaficis moRalate qerbalai mixvda
Secdomas da xanjliT gaipo guli. alionze senakTan misuli
mitrua SublgaCexil giulis cxedars waawyda. iqve sisxliani
xanjali da qerbalais gacivebuli gvami egdo.
siyvarulis ukvdavebis alegoriuli himnia Sio aragvi
spirelis Svidkariani romani `gabzaruli guli~.
siqveliTa da simdidriT ganTqmul Tavad kacias ulama
zesi asuli hyavda _ saxelad eTeri. eTeri misi xelis Txov
nis msurvelT ramdenime SekiTxvas dausvamda da meyvseulad
uariT istumrebda. gansakuTrebiT sZulda isini, vinc muxls
idrekda asulis winaSe da samudamo ymobas sTavazobda:
`mZuls mona! _ civad upasuxebda da gatrialdeboda~.
eTeris koSkis win oqromWedlis saamqroSi Segirdad maxa
re muSaobda. erT Rames axalgazrda oqromWedels eTeris
simRera moesma da mosveneba samudamod dakarga. gadawyvita,
liTonSi moeqcia eTeris grZneuli xma. fiqrobda: `Tu eTer
is xma davisakuTre, TviTon veRarsad wamivao~.
didxans iwvala ostatma, mere mixvda: `liTonmac rom ise
Ti xma gamoiRos, rogoric adamians aqvs, adamianis gaRebuli
bagis saxe unda misces da Sig enasaviT liTonive unda das
rialebdes~.
bolos maxarem amoxsna uZnelesi saidumlo. eTeris xma
liTonSi Casva-CaRvara, magram sanukvar mizans mainc ver
ewia. xelovnebis ukvdavi nimuSi Seqmna, magram guli ver
Caudga qmnilebas. cxovrebam ganze Cauara. saoqromWedlo
dan `meore eTeris~ xma moesma namdvil eTers. xelovanis
jildod is miiCnies, rom Tavis qmnilebaSi fuli SeaZlies:
`batono, es mxolod CemTvis gavakeTe. xma iseTi momxiblavi
iyo, rom mindoda maSinve gamomemwyvdia raSime, rom mudam
CemTan yofiliyo. da ai, movaxerxe es. axla ki Sen meubnebi
79
momecio. mere me raRa damrCeba? Sen Seni qali gyavs Tavis
xmiT. me ki mxolod Seni qalis xmis msgavsi xma~.
xelovanis bedis dramatizmi maxaresac swvda. siyvarulSi
marexi ufro Tanmimdevruli aRmoCnda, vidre maxares siy
varulis ciuri kerpi _ eTeri, eTeri, visi xmis grZneul
liTonSi gansxeulebas maxarem lamis sicocxle Seswira.
ra aris adamianis daniSnuleba, risTvisaa igi mowodebu
li am qveynad, risTvis movediT da sad mivdivarT? am saka
cobrio kiTxvebs Sio aragvispirelic CaRrmavebia Tavis nov
elebSi da Taviseburad gapasuxebia kidec.
adamianis arsisa da cxovrebis miznis problemas exeba
novela `Semusvrili sami mcneba~.
sefiswulma nadirobis dros sasikvdilod daWra vefxvi.
rodesac momakvdav nadirs mieaxla da cxenidan Camoxta,
kakuni moesma, xmas gahyva da Tvali hkida Tmagawewil kacs
xes rom qvas urtyamda.
` _ gamigone _ daekiTxa sefiswuli; Tumca ki saxis gamo
metyvelebaze Seatyo ucnob kacs SeSliloba _ vina xar?
_ adamiani! _ iyo pasuxi SeSlilisa.
_ sulelo, adamianis ra gaqvs? _ RimiliT SeekiTxa se
fiswuli.
_ sisulele _ RreWiT upasuxa SeSlilma~.
am pasuxma gaakvirva da daaRona sefiswuli. nuTu sisule
lec sruliad Cveulebrivi Tvisebaa adamianisa? maS, sad aris
zRvari sibrZnesa da sigiJes Soris? da saerTod, risTvis
gavCndiT am qveynad?
midis sefiswuli laqSman mefis asulis mzisadaris saT
xovnelad da fiqrobs: `SeuZlebelia, adamiani cxovrobdes
da ar icodes, ras warmoadgens... jer es unda Sevigno da Sem
dgom mzisadaric iqneba da mefobac. manamdis ki arcerTi~.
cnobismoyvareoba siyvarulsa da samefo skiptraze
ufro Zlieri aRmoCnda, sefiswuli mxleblebs gaepara da
WeSmaritebis saZieblad gaeSura.
amis Semdeg bevri weli gavida.
ulamazesi asuli tyeSi mkerdze qvisfirfitaCamokide
bul TeTrwvera berikacs waawyda.
80
rodesac asulma vinaoba hkiTxa, moxucma miugo, rom am
qveynis sefiswuli iyo.
gairkva, rom asulisTvis dedamiss eambna am ocdaaTi
wlis winaT ulamazesi da umamacesi sefiswulis gauCinarebis
ambavi.
WeSmariteba-cxovrebis azri, romelsac sefiswulma
ocdaaTwlovani xetialis Semdeg miaRwia, mis mkerdze da
kidebul firfitaze weria:
`nurasodes daekiTxebi Sens Tavs, ra aris adamiani~.
`yovelgvar movlenas Sens cxovrebaSi gulgrilad
Sexvdi~.
`ecade, cxovreba siamovnebiT gaataro~.
lirikuli gmiri sizmars xedavs, TiTqos eklesiis Ses
asvlelTan dgas da Sendobis saTxovnelad mosul mrevls
aTvalierebs.
ager patiebis saTxovnelad mosula Secdenili qali,
romelmac `bavSvs dasruleba ar daacala, Zalad dahbada da
wyalSi gadaagdo~.
ager yavarjniT modis dedaberi, igi saTnoebis niRbiT
midis sakurTxevelTan~, arada, mTeli sicocxlis manZilze
ukuRmarT saqmeebs sCadioda.
RmerTs Sendobas sTxovs qali, romelmac qmari erTi
TviT gaistumra da sayvarelTan mieCqareba.
xelCaWidebulni modian mijnurni, romlebsac mxolod
maSin axsovT erTmaneTi, roca erTad arian.
ager `mamuliSvili~ moabijebs. iqneb is mainc iyos wrfe
li grZnobisa da patiosani sulis patroni? aramc da aramc.
`ax, ra didis ambiT, ra grZnobiT axseneben xolme wminda
samSoblos, RmerTo, nuTu SesaZlebeli yofila magre xe
lovnurad Tvalebi auxvios sazogadoebas da dahfaros ada
mianma namdvili moZraoba gulisa?~
qaliSvili SeZrwunebulia. eklesiaSi TvalTmaqcTa, moRa
lateTa da orpirTa laSqari Sedis.
`ufalo... ufalo, nuTu aRaravin darCa? erTi, erTi adami
ani mainc vnaxo, romelic gulwrfelad moqmedebdes, RmerTo!~
roca gamoiRviZa, `sixarulis cremlis frqveviT wamoiCo
qa loginSi~ da Cailaparaka: `gmadlobT, ufalo, gmadlobT!~
6. r. miSvelaZe. t. XXV 81
gaaoca qaliSvili RvTis ukidegano mimteveblobam da im
garemoebamac, rom mxolod sizmarSi iyo gulTamxilavi da
ara cxadSi (`gmadlobT, ufalo, gmadlobT~).
bebris cixesTan kldeze zis gabro da avfiqrebmoZale
buli aragvs Cascqeris. gabros goneba wuTisoflis amaoeba
ze fiqrs Seupyria: `RmerTo, wyvdiadSi xetiali, xelebis fa
Turi rodemdis unda gagrZeldes? an ki rad unda afaTuro
xeli, ras eltvi, visTvis an risTvis scxovrob?~
_ visTvis da sazogadoebisTvis _ pasuxobs idumali xma.
_ eg tyuilia... _ ekamaTeba gabro Sinagan xmas _ bune
bam gamzarda, xolo sazogadoebam wamarTva is, rac bunebam
momaniWa. an kidev, Tu ar wamarTva, damimaxinja, gamiryvna
da Semilaxa. Tavis wevris fexis damWirebeli sazogadoeba
modis... sazogadoeba msxverpls gTxovs, Zalas gatans, Sen
ki dana yelTan rom gqondes mitanili, xels gamogiwvdis
saSvelad?... TviT mona, yurmoWrili mona Zlierisa cdilobs
dagimonavos, gaganadguros, sisxli gagiSros, da am sazoga
doebisTvis mirCev kidev vicocxlo, vali gadavuxado?.. ai,
mag gulcivobam gamitexa guli, gulcivobam...~
am aburdul fiqrebs gabros TviTmkvleloba mohyva.
wuTisoflis amaoebaSi darwmunebulma, aragvis talRebs
misca Tavi (`gulcivobam~).
imedis gacrueba, ocnebaTa msxvreva, cxovrebis azris
uaryofa gamosWvivis novelidan `adamiani~.
hyinavs. studenti Tedo geldiaSvili WleqiT dasnebov
nebula, sisxls axvelebs. misi amxanagi gabro aburaSvili
lukma puris saSovnelad wasula. male Tedos Raribul oTax
Si studentebi Seikribnen da paltos dagiravebiT miRebuli
oriode groSiT nayid arays Seeqcevian.
`megobrebo _ ambobs Tedo _ Cven axla galiaSi axladg
amomwyvdeul loms vemsgavsebiT, romelic xan erT kldes
ecema da xan meores, unda gasvla, magram ver gaungrevia misi
kedlebi... ara gvaqvs gamorkveuli sagani cxovrebisa, ideali
_ Cveni winaprebis sasurvel-satrfialo uarvyaviT, is aRar
gvakmayofilebs, axali ki jer ara Segviqmnia ra...~
es ukanaskneli trapezi gamodga TedosTvis. im Rames
Zlieri sisxldena autyda da oriode dRis Semdeg saavad
82
myofoSi gardaicvala. wavida adamiani, didi imediT mosuli
axalgazrda kaci gaqra ukvalod, mizanmiuRwevlad... (`ada
miani~).
aseTi, zogjer zedmetad sentimentaluri, magram saoc
rad marTali da STambeWdavi saxe-pasaJebiT xasiaTdeba Sio
aragvispirelis Semoqmedeba.
marTalia, Sio aragvispirelis fsiqologiur etiudebs
zogjer gulubryvilobis elferi dahkravs, arc kldiaS
vilis msgavsi ferwerulobiT da daxvewili ironiulobiT
mogawonebT Tavs mwerali, magram erTi ram sacnauria _
Sio aragvispirelma aragvispira saqarTvelo dagvixata da
cxovrebis gamocanasac Taviseuli, epigonizms gacilebuli
pasuxi gasca.
83
Wola lomTaTiZe
(1878 - 1916)
84
ben, magram es ar aris mosawyeni, ganyenebuli Cxirkedelaoba
adamianis Sinagani samyaros Secnobisken mimarTuli. mwe
rals, upirveles yovlisa, TavisuflebawarTmeuli adamianis
fsiqika ainteresebs, tusaRis siyvaruli, misi damokideb
uleba sazogadoebasTan, sikvdilmisjilis damokidebuleba
sikvdilTan, is zneobrivi gavlena, cixe rom axdens pirovnebis
xasiaTis Camoyalibeba-Secvlaze.
Wola lomTaTize daibada 1878 wels ozurgeTis max
loblad, sofel mewieTSi, glex bibon lomTaTiZis ojaxSi.
deda _ erodione nikolaiSvili adre gardaecvala. soflis
orklasiani saswavleblis damTavrebis Semdeg ozurgeTis
samoqalaqo skolaSi mcire xani dahyo. 1896 wels quTaisis
sameurneo skolaSi ganagrZo swavla, magram meore klasi
dan garicxes, rogorc politikurad arasaimedo. quTaisi
dan xarkovis sameurneo skolaSi vxedavT, magram iqidanac
daiTxoves `buntovSCikobisTvis~.
guriaSi dabrunebuli xan dawyebiTi skolis maswavle
blad muSaobs, xanac _ biblioTekarad. 1901 wlidan TbilisSi
gadmodis, social-demokratiul partiaSi Sedis da profe
sional revolucionerad yalibdeba. rogorc sruluflebi
ani delegati, 1906 wels eswreba stokholmis, xolo 1907
wels londonis partiul yrilobebs 1907 wels saxelmwifo
saTaTbiros deputatad airCies. male mefem saTaTbiro gare
ka, xolo Wola lomTaTiZe daapatimres. Svidi weli gaatara
mweralma peterburgis, moskovis, xarkovis, sevastopolis,
Tbilisis, baTumis, axalcixis da saratovis cixeebSi.
1915 wels, rogorc uimedo avadmyofi, gaaTavisufles.
samSobloSi dabrunebis Zala-saxsari aRar hqonda. sarato
vis davrdomilTa TavSesafars Seexizna da iqve dalia suli
1916 wels. saqarTveloSi Camoasvenes da, rogorc gamoCeni
li revolucioneri, kukiis sasaflaozed dakrZales. mogvi
anebiT didubis panTeonSi gadaasvenes.
moTxrobebs aqveynebda spiridon mciriSvilis fsevdon
imiT da amiT Tavis winamorbedTan _ egnate ninoSvilTan,
sulier naTesaobas usvamda xazs.
Wola lomTaTiZis erT-erT adreul moTxrobas `daviTi~
hqvia. igi ubedur SemTxvevas ukavSirdeba da ganzogadebis
85
saSualebas naklebad iZleva, magram moTxrobis erTi pasaJi
SeaniSnavad gadmogvcems gaiZvera rusi Cinovnikis Rorul
bunebas.
saswavleblis Ramis darajs, samoci wlis daviTs, samsa
xuridan gagdebiT emuqrebian, radganac es erTi kviraa,
TiTqmis yovel Rame epareba qurdi da safutkres ungrevs.
daviTi daudarajda da SuaRamisas daiWira kidec qurdi.
es ukanaskneli TviT saswavleblis direqtori obrazcovi
aRmoCnda. Turme nu ityviT, direqtors mefutkre maswav
leblis gagdeba surda da `rom mis winaaRmdeg kidev erTi
sabuTi moenaxa, saxeldobr, saqmeSi daudevroba _ namuSe
vars ufuWebda~.
daviTi ra SuaSi iyo? aqlemebis CxubSi kozakiviT gaiWy
lita sawyali daraji. `zedmeti sifxizlisaTvis~ igi direq
torma dasaja, xelfasi Camoaklo, Saqris micema Seuwyvita
da, rac mTavaria, patara sayaraulo oTaxi waarTva. direq
toris am `RonisZiebas~ Sedegad is mohyva, rom zamTris erT
susxian diliT baRSi daviTis gayinuli gvami ipoves.
momavlis imediT, patriotuli gancdiT dawerili liri
kuli Canaxatia `ubis wignakidan~. moTxrobis lirikuli gmi
ri samcxe-javaxeTSi mogzaurobs. Tu siamayiT aRavsebs mas
Zvel cixe-simagreTa xilva da heroikul droTa gaxseneba,
samagierod, guls uklavs rusTavelis samSobloSi mcxovreb
Ta mZime yofa da zogi ucnauri, qarTulisaTvis ucxo Cveva,
TurqTa oTxaswlovan batonobas rom dautovebia maTTvis
memkvidreobad.
Wola lomTaTiZes am nawarmoebSi zeciur meufesTan qa
rTvelis Sexvedris erTi STambeWdavi suraTi aqvs daxatuli:
_ `vin xar Sen? _ gaisma misi kiTxva qarTvelisadmi.
_ qarTveli _ iyo pasuxi.
_ wlovaneba!
_ ori aTasze meti wlis var.
_ ras akeTebdi amdenxans qveynad?
_ Tavs vicavdi.
_ sul mudam?
_ diax, sul mudam, qristes dabadebamde da qristes
dabadebis Semdegac Tavs vicavdi. Tavs vicavdi me makedone
86
lis laSqrisagan. vebrZodi murvan-yrus, vebrZodi osmalos,
sparseTs, vebrZodi lekebsa da kidev sxvebs. uricxvia sa
xeli Cemi mtrebis...
_ axla raRas Sobi Sen?
_ me axlac Tavs vicav. mteri axlac bevri maxvevia gars.
modian Cemze xmliTac da moqarguli eniTac. siyvarulsac
micxadeben, rom damZlion...
_ ar daiRale?
_ daRalva Cemi sikvdils niSnavs Cemsas. ara, ar davRlil
var, sicocxle mwyuria me da ver vZRebi sicocxliT. ara, ar
davRlilvar.
_ arc gaborotdi amdeni brZoliT. grZnobebi ar dagiC
lungda?! sisxli ar giyvars?
_ ara, ar gavborotebulvar. vinc Tavs icavs, is ar ga
borotdeba, Sen TviTon ici es...
_ da eli ki gamarjvebas?
_ rad unda davmarcxde. me Tavs vicav. axla me martoc
ara var. yvela erSi da yvela qveynis kuTxeSi izrdeba da
mZlavrdeba imaTi ricxvi, romlebic Tavs icaven da isini
momeSvelebian me, rogorc me imaT. rad ar unda gavimarjvo,
me Tavs vicav da wamodga fexze is, vinc ijda. gaSala mkla
vi da gadaexvia qarTvels da gadakocna is. moswyvita mwife
yurZeni da aWama mas, da kidev aWama Tafli da Sehkra gvir
gvini iavardisa da Seamko Tavi misi. misca mas xmali xelSi
da uTxra:
_ wadi, ganagrZe da kurTxeuli iyos gza Seni, friad mZime
da friad saxarbielo! wadi, ganagrZe!~
cixeSi zis social-demokrati biktor agiaSvili (`pirve
li maisi~) da igonebs im sisxlian dRes, roca xelisuflebis
damqaSebi demonstrantebs gauswordnen. daRupulebi saZmo
saflavSi wvanan. maT Sorisaa biqtoris satrfo _ revolu
cioneri qaliSvili Tina. sanam gareT iyo, biktors yovel
gazafxulze iis konebi mihqonda Tinas saflavze. axla igi
patimaria, Wleqi sWirs da sisxls axvelebs. Tina uSiSari
gogona iyo. erTxel, roca biktorma hkiTxa, sikvdilze Tu
gifiqriao, Tinam upasuxa: `sad aris sikvdili, roca mze ase
icinis? roca ase hyvavis sasaflao? roca ase amwvanebula
87
vel-mindori? sad aris sikvdili, ra dros sikvdilia _ sic
ruea sikvdili~.
sicocxleze Seyvarebuli qaliSvilis romantikuli fiqri
mware sinamdvilem Secvala. igi Tavis TanamebrZolebTan
erTad daeca, xolo daWrili biktori cxedrebTan erTad
morgSi daagdes da karga xnis Semdeg palataSi gadaiyvanes.
`ra binZuria dRevandeli sazogadoeba _ ambobs biktor
agiaSvili _ aq erTi meores arTmevs lukmas da arc ki rcxve
nia, aq erTi lxinobs, aTass lukma puri enatreba arc ki
rcxvenia. aq erTis namuSevars iTvisebs meore da arc ki
rcxvenia... aq iyideba sindisi, aq iyideba namusi da arc ki
rcxveniaT~.
biktori svams Tevzis qons da imediT Sescqeris xvalin
del dRes. `ara, biZia, ara varT damarcxebuli _ eubneba
igi cixis ufross _ mokaliT Cveni rwmena? mokaliT Cveni
siyvaruli? mokaliT Cveni Tqvendami zizRi? mokaliT Cve
ni didi survili? tyvia rom gulSi gvartyiT, bawari rom
kiserSi mogviWireT, amiT mokaliT romelime survili Cve
ni, romelic Tqven ar mogwondaT? maS, rad ambobT gavimar
jveTo? vcaniT Cveni Tavi damnaSaved da patieba gTxoveT?
Tu, mogvkaliT da aRar geSiniaT Cveni, maS, rad daukargeT
saflavebs saxeli? bnelaSi rad amoTxareT ormo da mere
rad gadaasworeT ise, rom dilas aravis ecno _ aq vinme
daumarxavTo? da erTi ram kidev: roca saflavebs eZeben,
roca saflavebze miaqvT yvavilebi, roca saflavi uyvarT
da iq midian salocavad, satirlad, SurisZiebis wyurvilis
gasaZliereblad, geSinodeT Tqven im saflavis. is ar aris
saflavi damarcxebulis~.
Tu mxedvelobaSi miviRebT im garemoebas, rom es stri
qonebi iwereboda cixeSi TviT politikuri patimris _ Wola
lomTaTiZis mier, advilad darwmundebiT, ra sulier simt
kices da moqalaqeobriv gmirobas amJRavnebda `pirveli mai
sis~ avtori.
kompaqturi, WeSmaritad noveluri siuJetiT gamoirCeva
`SiSi~. SuaRamisas revolucionerebi, petre da arCili, ni
goiTSi ivane sanadiraZis saxls miadgnen Ramis gasaTevad.
ivane, `Zveli nacimbiral-naubedurali~, stumrebs siyvaru
88
liT miegeba (arCili misi disSvilia). es ambavi ruseTis pirve
li revoluciis dros xdeba. is droa, roca `erT saRamos
daswves sadguri natanebi. meore saRamos ozurgeTi aenTo
da guria gaanaTa. ramdenime dReSi guriis Rameebma cecxlis
TvalebiT daiwyes cqera. da am camde avardnil als gars
exvia SiSi savse zRapruli saSinelebiT _ kacismWamelebiT,
moRalateebiT, dacinviT, uimedobiT...~
Tbilma buxarma da adesis Rvinom Tavisi hqna da araqa
Tgamoclil stumrebs male CaeZinaT. ivane da mura mTeli
Rame darajobdnen, gauTvaliswinebeli ram rom ar momx
dariyo. da ai, diliT ZilburanSi myof arCils da petres
ezoSi laparaki moesmaT. maspinZeli sam SeiaraRebul kacs
eubneboda, `xom giTxari, erTi weiyvaneT, eger aris, ufrosi.
meore ki.... Svili rom mTxuo, Svils mogcem da imas vera _
avaT aris. axla rom igenis xelSi Cavardes _ merme aRar
gamodgeba.
_ ho da kargi, erTi iyos... movakiTxavT SuadReze, arsa
guuSva.
_ rac vTqvi, vTqvi. sityva ar gatydeba _ erTi weiyvaneT~.
revolucionerebma daaskvnes, rom mosulni policielebi
iyvnen da ivanem Ralati Caidina. oridan erT-erTs (Tavis
disSvils) ver Seelia, xolo meore stumari gawira.
Secbunebul-gaocebulebma swrafad Caicves, iaraRi ais
xes da gasaqcevad moemzadnen.
_ rava amgzavrebulxarT? _ hkiTxa morTulmokazmul
stumrebs ivanem.
`Cven araferi vuTxariT.
_ igini dResve wavlen, fiqri araa. geigoneT, rom sofel
Si arien? dResve wavlen, imiza iyvnen Cemsas.
_ raT iyvnen, ivane? _ gakvirvebiT vkiTxe me.
_ CoxataurSi mivlen. bargis gadasatani xarebi da urmebi
unda mogvceTo. mevidnen CemTan aTisTavebi... daRalulia
Cemi xari, mara mogvSorden oRond da... miore avaT aris,
fexi itkina. erTs weiyvaneben, Tu cali uSoves...~(`SiSi~).
cixis cxovrebis aRweriT, tusaRis fsiqologiis uzus
tesi gadmocemiT xasiaTdeba Wola lomTaTiZis vrceli
moTxroba `sapyrobileSi~.
89
zis kameraSi politikuri patimari mciriSvili. `eh, da
viRale amdeni siaruliT. momwyinda. Svidi nabijia, Svidi,
Svidi. es manZili ar imatebs arc xval, arc zeg, arc ga
isaT. sul mudam Svidi nabiji iqneba. Svidi... Svidi... da me
_ damwyvdeuli galiaSi, dRiTi dRe, dilidan dilamde, Cemi
fiqrebiT, Cemi tkivilebiT, Cemi ocnebebiT da imedebiT, Cemi
sizmrebiT~.
mciriSvili WleqiTaa daavadebuli, magram saocrad ama
yi da Zlieri nebisyofis mqone kacia. igi kategoriul uars
ambobs SemoTavazebul zedmet ulufaze, romelic mas
dauniSnes, rogorc sasikvdilo seniT Sepyrobils. mciri
Svili gonebagamWriaxi da uSiSari social-demokratia. erT
xel cixis administraciam misi gamocda gadawyvita, miugza
vnes zedamxedveli sukini, romelmac uCurCula: Tu gnebavT,
werili miswereT vinmes, me waviRebo. mciriSvilma maSinve
dawera da gaatana. werilSi ewera: `ra sulelaT mnaxeT, b-no
cixis ufroso, rom gegonaT sukinisTana mxecs vendobodi.
me Seuracxyofilad mimaCnia Tavi. gTxovT, SemdegSi ar ifiq
roT agre~.
mwerals didi damajereblobiT dauxatavs patimris yofa.
yovel nabijze damcireba, Seuracxyofa, Rirsebis Selaxva
swored imaTgan, visac Rirseba TviT ar gaaCnia.
`arsad ise ar swyuria adamians sicocxle, rogorc aq, sa
tusaRoSi. rac metad gamdableben, dascinian Sens Tavmoyva
reobas, Sens imedebs, Sens saTayvanos, rac ufro metad ada
mianebi administraciis tansacmelSi aaSkaraveben pirutyeul
mxareebs, adamianSi damaluls, rac ufro metad rwmundebi,
rom garSemo gaxvevia jalaTebi, adamianur grZnobebs mokle
buli pirebi, romelTac neba aqvT, rac undaT is giyon, miT
ufro ginda icocxlo, ufro ginda icocxlo da itanjo: da
amasTan, ra advilia satusaRoSi Tavis mokvla. ver warmoid
gen, ra advilia~.
uflebaayril adamianebs yvelafers ukrZalaven. `akrZa
luli gvaqvs mtredebi vkveboT _ garTobaa eso. xolo yovel
nairi garToba akrZalulia aq, satusaRoSi~.
cixeSi mciriSvilma gaicno patimari kolia drozdovi,
swored kolia drozdovis mier moTxrobili ambavia moTxro
90
bis siuJeturi xerxemali. da unda davsZino, fsiqologiu
rad uaRresad zusti pasaJi:
kolia drozdovs sikvdili miusajes. moqalaqe ganaCenis
kiTxvas amTavrebs. `me gavixede dedaCemisken _ hyveba dro
zdovi _ isic Turme me micqerda. da ici? man gamicina me,
diax, gamicina Cemma beberma dedam da, mgoni, mec RimiliT
vupasuxe. rom eyvira iq, Tavisi WaRara Tmebi rom gaeSala da
daeglija, saxe rom daekawra, RmerTmani, ase ar damamZimeb
da, ase ar damikodda guls. _ ai axlac vxedav im damzral,
gayviTlebul Rimils. Semxeda man TvalebSi, saxe gaufiTrda,
uceb, TiTqos erTian daberda, isedac moxuci dedaCemi, uceb
moixara, motyda welSi _ me ki gamicina _ saCqarod gavixede
ganze, erTi aseTi Semoxedva, erTi aseTi Rimili kidev da me
muxlebze davecemodi, velur bRavils movrTavdi~.
drozdovi sikvdilmisjilTa karcerSi gadaiyvanes: `gami
gonia, magram axla me TviTon davrwmundi, sikvdiliT dasja
TviTon rodia ise Zneli, rogorc misi molodini. roca ici,
rom sikvdili dgas karebTan da es-esaa gadmodgams Sensken
nabijs amiT Seubraleblad sargebloben da didxans, didxans
aCereben dasasjels sikvdil-sicocxlis Sua~.
bolos drozdovs CamoxrCoba samudamo katorRiT
Seucvales, rogor Seafasa es faqti dedam?
`sacodavs gauxarda is, rom misi erTaderTi Svili, coc
xlad iqneba dasamarebuli... esec sasixarulo gamodga~.
sulierma stresma drozdovi gatexa da maRali idealebi
sTvis brZolas CamoaSora: `axla rom gamaTavisuflon, tyeSi
davimalebi, uRran tyeSi, sadac adamianis xmas verasodes ver
gavigoneb... uzarmazari muxis qveS moviRobav qoxs da dav
munjdebi~.
usiuJeto, asociaciuri mxatvruli azrovnebiT dawe
rilia `TeTri Rame~. moTxroba im principzea agebuli, rasac
mogvianebiT evropuli literaturismcodneni cnobierebis
nakads daarqmeven. `TeTr Rames~ erTi fabula ara aqvs. igi
politikuri patimris, social-demokrat mixas (sxvaTa So
ris, Wola lomTaTiZis yovel nawarmoebSi aRmoaCenT avto
ris biografiul momentebs. amdenad, es WleqiT daavadebuli
91
social-demokratic SegviZlia Wola lomTaTiZis prototi
pad miviCnioT) usistemo mogonebebzea agebuli.
pirveli mogoneba. tusaRi vasos cols _ lizas ukavSird
eba. liza periodulad, wlebis ganmavlobaSi xvdeba cixeSi
Tavis qmars da erTgulebas eficeba. bolos vaso werils
Rebulobs, saidanac irkveva, rom liza qmars, sayvarlisave
TanxmobiT wlebis ganmavlobaSi atyuebda, da umalavda mware
simarTles, amiT satusaRos kedlebSi autanel cxovrebas
umsubuqebda. mixas miaCnia, rom es `Rorobaa~, rom aravisa
aqvs ufleba simarTle (Tundac mkacri) daumalos Tavisu
flebawarTmeul adamians da yalbi iluziebiT kvebos igi.
`TeTri Ramis~ meore pasaJi cixeSi patimris umZimes, da
mamcirebel yofas exeba. ostaturad gvixatavs mwerali, ro
gor abuCad igdeben, fexqveS Telaven cixis moxeleni (mose,
litvinovi) tusaRTa adamianur Rirsebebs.
`roca me tusaRobis vadas gavaTaveb _ ambobs mixa _ Tqven
mkiTxavT, ra ufro mZimea satusaRoSio, gipasuxebT, yvelaze
mZime aris gamoRviZeba-meTqi. diax, ase gipasuxebT da es Cemi
pasuxi gulwrfeli iqneba. satusaRoSi kaci iseT mSvenier
sizmrebs xedavs da uceb gaeRviZeba _ ra SeiZleba iyos um
waresi imaze, rom sizmris qveynidan tusaRis qveyanaSi gada
dixar erTbaSad~.
aqve gviambobs mwerali TavisuflebisaTvis mebrZoli,
amayi qaliSvilis tragikul bedze. elenas xuTi weli mi
usajes. man _ generlis qaliSvilma, ar isurva Sewyalebis
baraTze xelis mowera da Tavisi patimari TanamebrZolebis
bedi gaiziara. cixeSi Tavi Rirseulad uWiravs. zizRs
ucxadebs satusaRos administracias iqamdec ki, rom fexze
ar dgeba, roca zedamxedveli an cixis ufrosi Sedis masTan
sakanSi. bolos cixis damqaSebma izrunes `urCi patimris~
janmrTelobaze da elenas sifilisi Sehyares. elenam Tavi
moikla.
`TeTri Ramis~ mesame epizodi moTxrobis mTavari gmiris,
mixas, erTi uiRblo siyvarulis istorias exeba. revolu
cioneri quCaSi Sexvda somex qaliSvils manuSkas da moewona.
manuSkamac TanagrZnobiT upasuxa da axalgazrdebs Soris
sasiyvarulo Zafi gaiba. mixam `stiopad~ gaacno Tavi Seyva
92
rebuls da Tavisi revoluciuri warsuli daumala konspira
ciuli mosazrebiT. ise ki erTi suli aqvs amcnos, rom igi
TviTmpyrobelobis winaaRmdeg mebrZoli jariskacia, rom
`jer kidev Zlierni arian mtrebi. maT xelSi aqvT Zala da
uflebac. maT xelSi aqvT brZolis iaraRebi, mosyidul mec
niereTa razmebi, moralistebi da mqadageblebi, artistebi,
momRerlebi da mwerlebi. yvelaferi es maT exmareba. maT
ician borkilebis Wedva, maTi, TiTqos saTuTi da sufTa xe
liT ukmexi da usulo satusaRoebi Sendeba, magram mainc
maTi aRsasruli axloa~.
policiam am sityvebis uTqmeladac `aRmoaCina~ revolu
cioneri. mas `sul ubralod daumtkices, rom stiopa ar iyo
da arxangelskis guberniaSi ukres Tavi~. patimarma sami weli
mSvenier manuSkaze mogonebebiT icxovra da roca gaaTavi
sufles, peterburgisaken gaswia. swored peterburgSi Sem
TxveviT waawyda moseirne wyvils da rakiRa sicili ecnaura,
dainteresda. patimaryofili ar Semcdara _ misi satrfo,
manuSka, viRac oficerTan seirnobda... es Ralati miiRo
mixam Tavisi TeTri Rameebis, manuSkasadmi patimruli erT
gulebis da cixeSi agebuli ocnebaTa koSkebis pasuxad.
Wola lomTaTiZis novelaTagan SedarebiT moisustebs
`Ze kacisa~. aqac cixeSi xdeba moqmedeba, aqac zneobis prob
lemaa win wamoweuli, magram rogorc Cans, mwerals parti
ulma orientaciam sZlia weris dros da ojaxis tradiciul
simtkice-siwmindes `Tavisufali siyvarulis~ social-de
mokratiuli gulubryvilo principi daupirispira.
mivyveT moTxrobis siuJets: tusaRi giorgi adamaSvili
colma _ ninom inaxula. cota ar iyos civad Sexeda meuRle
patimar qmars. ninom bavSvic ar moiyvana mamasTan im dRes,
cxela da Sewuxdebodao. wasvlisas ninom giorgis werili
Caudo xelSi. werilSi garkveviT ewera: me Seni siyvarulis
Rirsi ara var, me erTi unamuso, saZageli dedakaci varo.
giorgi adamaSvili SeaZrwuna am ambavma. mas Tavzari daeca.
Cauwyda gulSi is imedis Zafi, gare samyarosTan rom akav
Sirebda. daaskvna, rom nino ukve sxvisi colia da vin icis, am
ori wlis ganmavlobaSi iqneb atyuebda kidec, sanaxavad rom
modioda da erTgulebas eficeboda. giorgi sakanSi aravis
93
umalavs Tavis ojaxur tragedias. tusaRebi gulwrfelad
TanaugrZnoben `rqebdadgmul~ patimars. zogi arwmunebs,
guls nu gaitex, yvela qali erTnairia, Ralati qalis Cveu
lebrivi Tvisebaao.
sinamdvileSi saqme arc ise tragikuladaa. ninom mego
brebTan erTad qalaqgareT gaiseirna da seirnobis dros mas
`yofilma paklonikma~, vaso zambaxaZem, akoca. meore dRes
sindisis qenjnam seawuxa nino da misi ucnauri werilis
mizezad swored es faqti iqca. megobari qali, magda, ar
wunebs ninos, rom sisulele Caidina, mcire SemTxveva qmars
rom gaagebina. magdas azriT, ninos sinamdvileSi qmrisTvis
ar uRalatnia. is kocna wuTieri gatacebis Sedegi iyo da
aseTi epizodebis gamocxadebiT qmars problemebi ar unda
Seuqmnao. ninos ver warmoudgenia, rogor SeiZleba sayvarel
qmars daumalos es, Tundac `uneblie~ Ralati.
axla vnaxoT giorgi adamaSvilma rogor Seafasa ninos
saqcieli. Tavdapirvelad, rogorc aRvniSne, Sewuxda, gaSra,
sasowarkveTaSi Cavarda patimari, mere ki Zala moikriba da
cols aseTi werili gaugzavna.
`gamakvirva, nino, Senma werilma. risi grcxvenia?! siyva
ruli gana sircxvilia. darwmunebuli var, vinc Segiyvarda,
Rirsi iqneba Seni siyvarulisa, SensaviT patiosani da kargi.
ra gaqvs, Se kai qalo, sabodiSo Cems winaSe?.. Cven Semdeg
Siac kargi da erTguli megobrebi viqnebiT erTmaneTis... me
rom vinme Semyvareboda, movidodi yvelafers dawvrilebiT
getyodi da odnavadac ar Semrcxveboda... ra Tqma unda,
Znelia CemTvis yvelaferi, magram es kidev ar niSnavs, rom
mqondes ufleba – gisayveduro. maS, veli Sens dawvrilebiT
pasuxs da vrCebi Seni iseve da isev erTguli, madlieri da
moyvaruli megobari giorgi~.
Wola lomTaTiZis SemoqmedebaSi gansakuTrebuli adgili
ukavia moTxrobas `saxrCobelis winaSe~. 1907 wels daweril
am nawarmoebiT avtori prozis Cinebul ostatad gvevlineba.
sikvdilmisjilis fsiqikaSi Rrma wvdoma, sicocxlis uZle
velobis ganwyobileba, TavisuflebisaTvis brZolis sidi
ade, sikvdilis winaSe sruliad bunebrivi SiSi da amave dros
adamianis Sinagan ZalaSi darwmunebuli lirikuli gmiris
94
gansacvifrebeli optimizmi Cans ganwiruli kacis sulier
mdgomareobaze daweril am uaRresad saintereso moTxro
bidan.
ocdaxuTi wlis mebrZols, jeiran vardosaniZes, Camoxr
Coba miusajes. prokuroris gamosvla mokle da maRalfer
dovani iyo, man brali dasdo, jeirans rogorc mefis, ojaxis,
zneobis, sindisis, sakuTrebis, kulturisa da sazogadoebis
dauZinebel mters, religiis Seuracxmyofels. gansasjeli
garegnulad mSvidad Sexvda sasikvdilo ganaCens, magram
roca sakanSi daabrunes da momxari gaaanaliza, SiSma aitana.
`me damaxrCoben. gulgrilad gamomiyvanen aqedan gan
Tiadisas. windawin damimzadeben saflavs. xelebs zurgsu
kan gamikraven, mimiyvanes saxrCobelasTan, erTxel kidev
wamikiTxaven ganaCens raTa ar damaviwydes, rom am sikeTes
yaCaRi ki ar sCadis, aramed kanoni. Camomafareben saxeze
tomaras, Semayeneben skamze da orboZSua gadmokidebul, ga
sanTlul bawarSi gamayofineben Tavs. jalaTi gamomaclis
skams fexqveS, damekideba fexebze, rom Toki ufro Semomex
vios kiserze da Semdeg gamakonwialebs.
erTi piroba jeiranma isic ki gaifiqra, Cems sikvdils
aravis gavagebineb, cixeSi areuloba rom ar daiwyos da tu
saRebi ar daisajono.
`roca Cems wasayvanad movlen, Cumad gavyvebi, aravis dav
emSvidobebi, vici, atydeba erTi aliaqoTi, yvirili, daam
tvreven skamebsa da fanjrebis minebs. me ufro avReldebi da
Sevwuxdebi. araferi ki ar gamova garda imisa, rom ramdenime
kacs karcerSi daamwyvdeven. me ki mainc CamomaxrCoben~.
mere am ganwyobilebas cvlis mogonebaTa kaleidoskopi.
jeirani igonebs adre gardacvlil dedas, romelic mas ve
Rar daitirebs da saflavze xels ver gadausvams, igonebs
satrfos, romelsac xeirianad siyvarulic ver auxsna,
igonebs quCebSi SefeTebul meZavsac, romelic oTaxisken
eqaCeboda, jeiranma ki xelSi maneTiani Caudo da gaocebuli
qali quCasve Seatova.
dro elvis siswrafiT garbis. ganTiadi axlovdeba, pati
mars sikvdilis qSena uaxlovdeba. sicocxlis SenarCunebis
ukanaskneli, mkrTalad mbJutavi imedic Caqra. jeirans ewvia
95
veqili da auwya, rom umaRlesma sasamarTlom uyuradRebod
datova misi saCivari. es ukve ueWvel sikvdils niSnavs.
sikvdilmisjilis arseba panikurma SiSma moicva. igi
brals sdebs mTel sazogadoebas, TviT RmerTsac ki, rom
misive Seqmnili, janmrTeli arseba sruliad ulogikod unda
gamoasalmon sicocxles.
`roca RmerTis winaSe warvsdgebi, enagadmogdebuli, kbi
lebdakreWili, Tvalebgadmocvenili `muraviovis halstux
iT~ kisrSi, me gamovijgimebi mis winaSe da vetyvi: maqvs pa
tivi uRirssa monas Sensas, mogaxseno, meufeo, rom roca
virTvebodi amrigad, Tumca me ar momwonda morTuloba Cemi,
magram iqve mdgomare sulieri mama Cveni _ mRvdeli jvriT
xelSi, kanoni, romlis morCileba gvibrZane Sen monaTa SenTa,
Sens mier movlinebuli mTavroba da eklesia iqve idgnen, ma
gram arc erT maTgans SeniSvna ar Semoutania da ase amrigad
morTul-mokazmuli gamomiZaxes winaSe SensameTqi, rogor
fiqrob, iqac xom ar gadamiwyveten CamoxrCobas, kadnierebad
xom ar CamiTvlian am sityvebs?~
dabolos, patimris sicocxlis daTvlili wuTebis Cam
Tavrebisas jeiran vardosaniZem Tavis TavSi saocari Zala
ipova. man sZlia sikvdils.
`maS, aswieT, maRla aswieT droSa sicocxlisa da brZola
sikvdilis... sikvdili sikvdils! dautoveT sikvdili mkvd
arT! _ sad aris axla Cemi prokurori, aba, erTi naxos dam
Zlia Tu ara... sikvdilo, nuTu aseTi susti xar, rad veRar
maSinebs Seni gulgrili saxe, Seni civi qSena? vera, veRar
damZlev, bebero, veRar. amayad, uSiSrad giyureb TvalebSi.
amayad, uSiSrad avabijeb fexs skamze... aha, jalaTo! mzadaa
kiseri!~.
ara marto Tavis warmodgenaSi gaimarjva sikvdilze, jei
ranma Tavis amxanagebzec izruna. ar isurva gamoTxovebis
sentimentaluri suraTebis xilva da sxva patimrebsac op
timizmi dautova sagzlad civi saknebis grZel saaTebSi gu
lis gasaTbobad. xma gaavrcela, rom CamoxrCoba oci wlis
katorRiT Seucvales da xval sxva cixeSi gadahyavT. erT
tusaRs (spiridoni) samaxsovrod saaTi aCuqa, me, rogorc
katorRels, saaTis tarebis ufleba aRar maqvso.
96
am tyuiliT jeiran vardosaniZem TanamebrZolebs mosa
lodneli amboxebis usiamovnebanic aacila.
jalaTis fexis xma axlovdeba.
wavida jeirani, rogorc gmiri, sikvdilma igi mokakvuli
da damarcxebuli ver ixila.
`vardosaniZe CamoaxrCves~ _ iuwyebodnen gazeTebi.
Wola lomTaTiZe lirikuli prozis ostatia. mis nawar
moebebSi reportaJuli, aRweriTi elementebi sWarbobs
dinj, epikur Txrobas. TiTqosda Cqarobs avtori, moTxro
bis pasaJs zogjer daumTavrebels gvawvdis, striqonebs So
ris svegamwarebuli mwerlis nervul sunTqvas grZnobT, aki,
TviTonve aRniSnavs erTgan:
`es striqonebi mxatvruli nawarmoebi rodia. es striqone
bi ubralo werilebia gamwarebuli adamianisa, romelic ver
moTavsebula satusaRos oTx kedelSi, romelic ver SeCvevia
tyveobas, romelic mTeli arsebiT iltvis imaTken, visac is
uyvars. es striqonebi mxatvruli nawarmoebi rodia, es nawe
ria aCqarebuli xeliT, Cxrekisa da sxva aseTebis molodin
Si~, rom uceb SesaZlebeli iyos maTi mospoba _ imitom, rom
me ar msurs waikiTxos es iman, visac ar vuyvarvar, Tan ar
vici, vis gavugzavno es rveuli. rveuli, naweri TeTr Ramee
bSi, mwvave wuTebSi, roca gansakuTrebiT vgrZnobdi xolme
tyveobasa da damcirebas~ (`TeTri Rame~).
7. r. miSvelaZe. t. XXV 97
ociani wlebis literaturuli dajgufebani
104
ruseTis xiStiT saqarTvelos dapyrobasTan erTad ara
marto bagrationTa mze, aramed saqarTvelos Tavisuflebis
mzec Caesvenao. aseTia konstantine gamsaxurdias saimdroo
ganwyobileba. xolo cota adre `dionises Rimilis~ avtoris
moqalaqeobrivi simamace iqamde midis, rom axalgazrda mwe
rali Ria werils swers, arc meti, arc naklebi _ ruseTis
axalgamomcxvar wiTel imperators, lenins. werilSi gatare
bulia azri patrioti qarTveli kacisa imis Sesaxeb, rom ru
seTi ar wavides istoriis dinebis sapirispirod da ar daipy
ros saqarTvelo. ruseTi didi qveyanaa. mas miwebi da ZaliT
SemoerTebuli koloniebi ar aklia, xolo saqarTvelos xel
yofiT ruseTi ver ganimtkicebs Tavis poziciebs kavkasia
Si, piriqiT, dauSvebs rusi mefeebis adrindel Secdomas da
mTel kavkasias gadaimterebs. ruseTi dainteresebuli unda
iyos kavkasiaSi erTmorwmune, Tavisufali saqarTveloTi.
imperiis axali tiranis reagireba konstantine gamsaxurdias
am werilze arsad Cans. ufro safiqrebelia, rom lenini ar
icnobda am werils, xolo rac Seexeba imas, Tu rogor ugdo
yuri leninma konstantine gamsaxurdias msgavs `viwro na
cionalistebs~, iqidanac kargad Cans, rom swored leninis
dasturiT Semovida saqarTveloSi avadsaxsenebeli XI armia
da 1921 wlis 25 Tebervals daaCoqa saqarTvelo. `akademiuri
asociaciis~ Tavmjdomare erTxans iyo poeti kote mayaSvi
li. igi Tanamimdevrulad ibrZoda qarTvel mweralTa oja
xis gasaerTianeblad da imisTvisac, rom erovnuli mwerloba
erovnuli droSis qveS damdgariyo da es droSa sxva ara iyo
ra, Tu ara ilia WavWavaZisa da misi mamaci razmis erovnul-
ganmaTavisuflebeli simbolo-alami, romelsac ewera erT
mxares _ Zmoba, erToba, Tavisufleba, meore mxares _ ena,
mamuli, sarwmunoeba.
poeti kote mayaSvili im gmiri qarTveli studentis maro
mayaSvilis mama gaxlavT, romelic ruseTis intervenciis
dros pirdapir leqciebidan wavida kojorSi. iq ibrZoda
legendarul iunkrebTan erTad da mtris tyviiT gangmiru
li daeca. saqarTvelos gulmduRare Wirisufali, kote ma
yaSvili, am SemTxvevis gamo daweril leqsSi erTdroulad
105
dastiris TavisuflebawarTmeul Tavis samSoblos da si
cocxlewarTmeul Tavis qaliSvils:
107
enacvleba aSkara dasmena da igrZnoba nawarmoebis Sefaseba
mxolod erTi _ ideuri kriteriumiT.
***
ras akeTebs am dros galaktion tabiZe? igi xan `cis
feryanwelebs~ miekedla, erTxans `akademiur asociaciaS
ic~ vxedavT, magram `lurji cxenebis~ avtori vera da ver
Tavsdeba romelime `izmis~ prokrustes sarecelze da 1922
wlis 3 dekembers gamoscems sakuTar Jurnals, romelsac
`galaktion tabiZis Jurnali~ hqvia. es Jurnali literatu
ris ganaxlebis surviliT da amave dros qarTuli poeziis
tradiciebis erTgulebiT aris gamsWvaluli.
***
1926 wels Catarda qarTvel mweralTa pirveli yrilo
ba. am yrilobaze gamoirkva, rom qarTvel mweralTa erT
erovnul razmad gaerTianeba am etapze ver moxerxdeboda
maTi mrwamsis sxvadasxvaobis gamo. 1928 wels mweralTa
meore yriloba Seikriba. bolSevikuri xelisuflebis war
momadgenlebma, valia baxtaZem da filipe maxaraZem, mwer
lebs TiTi dauqnies maTive tribunidan da ganucxades: `Cven
sakmaod didxans viTmineT Tqveni dabneuloba da axla ki
bolSevikuri saqmeebis aSkara Ralats aRar gapatiebTo~.
kidev cota xans ibogines tribunawarTmeulma literatu
rulma skolebma da partiis cekas 1932 wlis aprilis dadge
nilebiT maT arsebobas oficialurad daesva wertili. sab
WoTa kavSiris teritoriaze gauqmda yvela literaturuli
dajgufeba da Seiqmna erTiani sabWoTa mwerlebis kavSiri,
romelmac Tavisi pirveli yriloba 1934 wels Caatara.
am yrilobaze Jdanovma sabWoTa mwerlebis erTaderT
SemoqmedebiT meTodad socialisturi realizmi gamoacxa
da. socialisturi realizmi Cveulebrivi realizmisagan
imiT gansxvavdeboda, rom igi gulisxmobda socialisturi
sinamdvilis asaxvas mis perspeqtiul-optimistur ganviTa
rebaSi.
maS ase, asaxeT cxovreba optimisturad! _ misces miTiTe
ba mwerlebs da Semoqmedebis uaRresad individualuri mdi
108
nareba erTian socialistur arxSi miuSves. `raki sabWoTa
qveyanaSi cxovrob, sizmrebic sabWouri unda gqondes~,
ityvian mogvianebiT ilfi da petrovi, ra Tqma unda ironi
ulad.
socialisturi realizmi imTaviTve iqca dasavleTel
esTetikosTa kritikis sagnad. rogor SeiZleba, uzarmazar
qveyanaSi xuTiaTasamde mwerals erTi SemoqmedebiTi skola
Tu meTodi hqondeso, werda parizSi mcxovrebi literatur
ismcodne vitte.
magram sabWoTa literaturuli qaravani ukve daZruli
iyo da msoflio diskusiebSi Cabmas ar apirebda.
samocdaaTi wlis ganmavlobaSi mZvinvarebda dedamiwis
erT meeqvsedze literaturuli alikapi socialisturi re
alizmis saxiT.
109
Salva dadiani
(1874-1959)
110
wuxarod adre gardaicvala (Salva dadiani mxolod oTxi
wlisa iyo). dedis gardacvalebis Semdeg momaval mwerals
zrdida ZiZa _ kato mzarelua.
bavSvoba Salva dadianma mamiseul saxlSi, maSindeli sena
kis mazris sofel berTemSi gaatara. rva wlis rom Seiqna,
axloblebi fiqrobdnen, rom Salvas saswavlebelSi miaba
rebdnen, magram niko dadianma, yvelasaTvis moulodnelad,
uari Tqva `rusifikatorul~ skolaSi Svilis miyvanaze. es iyo
progresuli qarTveli inteligentis protesti im skolis
mimarT, romelic niko dadianisve TqmiT, umeteswilad
`Cinovnikebs zrdida da tvins ulayebda bavSvebs berZnulisa
da laTinuri enis gakveTilebiT~.
mefis erTgul msaxurTa aRmzrdeli skolis gauvlelo
ba mxolod keTilad daetyo Salva dadianis pirovnebas. man
dadianTa umdidresi sagvareulo biblioTekis meoxebiT da
ganswavluli mamis xelmZRvanelobiT enciklopediuri ga
naTleba miiRo. ra sargeblobas moutanda Tavisi eris sam
saxurisTvis ocnebad qceul ymawvils gimnaziis garusebul
moxeleTa putuni, roca TviT niko dadianis ojaxi warmoad
genda dasavleT saqarTvelos kulturuli cxovrebis erT
saimedo da myudro navsadgurs, sadac sasurveli maspinZlis
wyalobiT drodadro ikribeboda qarTvel sazogado moR
vaweTa Zvirfasi elita ilia WavWavaZis, niko nikolaZis, akaki
wereTlis, sergei mesxis, besarion RoRoberiZis, petre umi
kaSvilis, iona meunargias, kirile lorTqifaniZis, rafiel
erisTavis, daviT kldiaSvilis da sxvaTa SemadgenlobiT.
literaturuli saqmianobisadmi interesi Salva dadian
ma adreve gamoamJRavna. daiwyo leqsebiT. ToTxmeti wlisa
iyo, roca xelnaweri Jurnali `mozardi~ (1909 w.) daaarsa.
am Jurnals didi gulisyuriT ekideboda axalgazrda mwe
rali (oTxi wlis ganmavlobaSi oTxmocamde nomeri gamos
ca) da SeiZleba iTqvas, rom Cveni literaturis istoriaSi
ar arsebobs sxvaTa magaliTi, rom xelnaweri Jurnali ase
produqtuli, mkacr periodulobas damorCilebuli da Ta
visi drois kulturuli cxovrebis obieqturad amsaxveli
yofiliyo.
111
`mozardSi~ vxvdebiT ara marto leqsebsa da moTxro
bebs, aramed axalbeda mwerlis vrcel saintereso korespon
denciebsac qveynis socialur-politikur da ekonomikur
sakiTxebze, sakmaod kvalificiur literaturul-kritikul
statiebs da Teatralur recenziebs. gasaocaria Segneba imi
sa, rom am urTules literaturul samuSaos Tavs arTmevda
14-18 wlis biWi, TviTon agrovebda, asworebda da, rac mTa
varia, TviT iyo upirvelesi avtori `mozardSi~ dabeWdili
masalebisa.
1892 wels niko dadianis ojaxi quTaisSi gadasaxlda da
Wabuk mwerals meti saSualeba mieca ganexorcielebina oc
neba _ xelovnebisa da Tavisi eris uangaro samsaxuri. erTi
wlis Semdeg quTaisis Teatris scenaze gamoCnda maRali,
pirtitvela, sasiamovno xmisa da rainduli mixvra-moxvris
mqone ymawvili, romelsac ZiriTadad epizodur rolebSi
asaqmebdnen. Salva dadianis gamsaxiobebas misi aristokra
tiuli wre didi aRfrTovanebiT rodi Sexvda. am periods
ekuTvnis axalgazrda msaxiobis Canaweri, romelSic xelov
nebis samsaxurisTvis misi jiuti survilia gacxadebuli da
momavali didi mwerlis moqalaqeobrivi sispetakis dastur
ic gaxlavT:
`...arc mamas moswons maincdamainc es Cemi kariera, magram
ra vqnaT... `es sofeli aseTia, moeTia, mieTia... mama mitom
miwunebs, rom Sengan qveyana mets moeliso da movale xar
kidec meti misceo, Sen Cvens tanjul samSoblos scenaze
grexiTa da manWviT ki ver dauameb wyluls, aramed ufro
xelmosakidi, sisxlis, oflmonawuri Rvawli unda daudoo.
es SeiZleba egrec iyos, magram erTi, rom literaturis da
xelovnebis win waweva gana xalxsac win ar waswevs? ufro
met Rvawls rom mTxovs, saidan mTxovs, magisi Tavi me ar
mabia. me Cemi Ronis Sesaferisad vcdilob, rom mTlad ar
davukargo unayofod erTi axalgazrda Zali, romelic me
bunebam Camabara... sanam pirSi suli midgia~(`mnaTobi~, #12,
1975.gv.121).
am dRidan sicocxlis bolo wlebamde Salva dadians qa
rTuli Teatris scenidan fexi ar Camoudgams. man asze meti
speqtakli dadga da samasamde roli Seasrula. Cveni Teat
112
ris ormocdaaTiani wlebis mayureblebsac ki axsovT, rogor
idga qarTuli mwerlobis patriarqi, qarTuli dramatur
giis klasikosi statistebis gverdiT scenaze da ra gul
modginebiT TamaSobda xSirad sruliad umniSvnelo rolsac
ki. marTalia Salva dadianis reJisorul saqmianobas qarTu
li Teatris istoriisaTvis saetapo mniSvneloba rodi aqvs,
magram sagulisxmoa TviT faqti imisa, rom `guSindelnis~
avtors arasodes hqonia xelovnebaSi viwro specializaciis
da TviTmiznuri `gaprofesionalebis~ survili. am sakiTx
Si Cveni mecxramete saukunis mwerlebi didebul magaliTs
iZlevian; aleqsandre yazbegi didxans cekvavda `qarTuls~
provinciul scenaze, rogorc moxetiale dasis msaxiobi,
giorgi wereTeli Tavs soflis meurneobis specialistad
Tvlida, xolo Sio aragvispireli mTeli sicocxlis manZil
ze beiTlad muSaobda da sruliadac ar eTakileboda, rom
mas `giulisa~ da `cicinaTelas~ avtors zogjer SuaRamisas
Seawuxebdnen da fur-kameCis samkurnalod miarbeninebdnen.
dRes vin ar icis, rom maTTvis upirvelesi safiqrali mw
erloba iyo, magram didxans ver `bedavdnen~ (`Tavi ar eR
irsebodaT~) Cveni literaturis es wminda mamebi mxrebze
profesionali mwerlis mantia moegdoT da `oromtrials ama
cxovrebisas~ garidebodnen.
1893 wels Seasrula kote mesxis TeatrSi Salva dadianma
Tavisi pirveli roli da im welsve gamosca leqsebis pirve
li krebuli (`naperwkali~) qujis fsevdonimiT.
1905 wlis revoluciis wina dRiT Salva dadians mos
kovSi vxedavT. universitetSi swavlis misaRebad Casulma
axalgazrda mweralma verc amjerad ganaxorciela Tavisi
ganzraxva, radganac am dros ukve mtkiced Camoyalibebuli
proletarul-demokratiuli ideebis mqone Salva dadianma,
bunebrivia, ver SeZlo gulgrili darCeniliyo revoluci
is moaxloebuli gugunis mimarT. man studentTa erT-erT
gamosvlaSi miiRo monawileoba da policiis devnas rom ga
rideboda, samSoblosaken gamoeSura.
am wlebSi Salva dadiani aqtiur literaturul da propa
gandistul muSaobas eweva. revoluciis mxardaWeris utyuar
faqtebad SerCa istorias am periodSi dawerili da scenaze
8. r. miSvelaZe. t. XXV 113
ganxorcielebuli Zvelis ngrevisa da axlis, progresulis
damkvidrebis ideiT aRbeWdili piesebi _ `mRvimeSi~ da `ros
nadimobdnen~, es ukanaskneli 1907 wels reaqciis mZvinva
rebis periodSi S. dadianma TviTon dadga quTaisis Teatris
scenaze, magram mamxilebluri tonisa da didi rezonansis
gamo speqtakli male aikrZala.
oqtombris revoluciis wina wlebSi Salva dadianma Seq
mna balaganuri tipis Teatri `mogzauri dasi~. amgvari Teat
ris Seqmnas ori gamarTleba hqonda. jer erTi, cenzura
iolad ver boWavda momTabare Teatrs da meorec Salva da
diani amgvari dasiT ukeT axerxebda revoluciuri ideebis
propagandas saqarTvelos yvela kuTxeSi. `mogzauri dasis~
daucxromeli mecadineobiT Seiqnma am periodSi baTumisa da
soxumis dramatuli Teatrebi.
aqtiuri revoluciuri saqmianobisaTvis policiam 1913
wels xelmeored scada Salva dadianis dapatimreba. saqme
Sedgenili da sanqcia gacemuli iyo, magram `gegeWkoris~ av
tori axlac saswaulebrivad gadaurCa TviTmpyrobelobis
klanWebs.
saqarTvelos teritoriaze Salva dadianis Teatralur-
propagandistuli muSaobis gagrZeleba rom SeuZlebeli
Seiqna, mwerali baqos gaemgzavra da 1916-17 wlebSi baqos
proletariats razmavda, rogorc muSaTa Teatraluri dasis
meTauri da sulisCamdgmeli.
oqtombris revoluciis pirveli dReebidanve Salva dadi
ani saqarTveloSi brundeba da damoukidebeli saqarTvelos
kulturis mSenebelTa pirvel rigebSi dgeba.
gansakuTrebiT nayofieri iyo Salva dadianisTvis ocdaa
Tiani wlebi. am periodSi gamoaqveyna man `giorgi rusi~ da
qarTuli sabWoTa dramaturgiis saetapo nawarmoebebi _ `ka
kal gulSi~ da `TeTnuldi~.
Salva dadianis rogorc mwerlisa da moqalaqis pozicia
kargad Cans misi erTi gamosvlidanac: `visurvoT, rom yve
las, yvelas hqondes puri arsebobisa, rom iyos Cvens Soris
tkbili, Zmuri megobroba, suyvelani daveteviT am qveyanaze,
rogorc eteva zRvaSi zvirTi da varskvlavi caze. visurvoT,
rom saukunidan saukunemde yovel wlobiT umjobesdebodes
114
xalxis cxovreba, rom aRaravin grZnobdes Tavs daCagru
lad da adamiani, ragind patara iyos igi, ekuTvnodes patara
ersa, mainc siamayiT iRerebdes yels, rogorc Tanaswori
TanasworTa Soris, rom ra enazec ar unda laparakobdes is
da misi eri, rogoric ar unda hqondes kanis feri, yvelgan,
yvela vizaze da anketaze Tamamad da daubrkolebliv moa
werdes xels. minda, rom yvelgan umRerodnen bednierebas,
rom mtrobam arvis dauyenos mermiss Tvalebi~ (sityva war
moTqmuli aWaraSi 1954 wlis 17 oqtombers).
garda praqtikuli samwerlo da saTeatro moRvaweobisa,
Salva dadiani Tavisi oficialuri TanamdebobiTac Cveni
kulturis ganviTarebis saWesTan idga. 1914 wels igi qarTve
li Teatralebis pirvel yrilobaze msaxiobTa amxanagobis
Tavmjdomaris moadgiled, xolo 1917 wels Tavmjdomared
airCies. 1921 wels mas ganaTlebis saxalxo komisariatis
Teatrebisa da musikalur ganyofilebaTa gamged vxedavT,
xolo 1924 wlidan qarTuli kulturis saxlis direqtorad
moskovSi, sadac igi oTxi wlis ganmavlobaSi xelmZRvan
elobda Cveni xelovnebis am mniSvnelovan keras. 1928 wlidan
igi xelovnebis mTavari sammarTvelos ufrosia, xolo 1935
wlidan saavtoro uflebaTa dacvis ganyofilebis xelmZR
vaneli. 1945 wlidan sikvdilamde igi saTaveSi edga saqarT
velos Teatralur sazogadoebas, rogorc misi damaarsebe
li da sulisCamdgmeli.
sicocxleSi oTxjer gadauxades Salva dadians iubile _
1923 wels, 1939 wels, 1944 wels da 1955 wels. yoveli saiu
bileo saRamo Tavisi uangaro moRvawisadmi xalxis siyvaru
lis didi demonstracia iyo.
sikvdilamde ori TviT adre mxcovani mwerali radioTi
gaesaubra Tavis ers. misi sityva valmoxdili moRvawis op
timizmiTa da siyvaruliT gamsWvaluli sityvaa: `ase ityvian
CvenSi, kargi moweuliao. mec egre moweuli var, 84 wlis,
Sen ki, sikvdilo, araviTari mkacri zomebi ar migiRia. sru
liad ar mesmis Cems axlos Seni ConCxis Zvlebis Cxriali.
piriqiT, metad jentlmenurad magrZnobineb dauZlurebas,
guliscemis zogjer aCqarebul Zvras. Cemdami ratomRac me
tad zrdilobiani xar. ar ginda damaSino. Tumca, ager erTi
115
xania gaviZaxi, sikvdilis ar meSinia-meTqi da es marTlac
asea. movides Tunda, ai, axla, rodesac am sityvebs me Tqven
geubnebiT. marTlac, ra kargi iqneboda, efeqturi _ me xom
Teatris kacica var, miyvars efeqtebi, movides Tunda, ras
damaklebs. dReebs wamarTmevs sasicocxlos? didi ambavi.
gana ar vici, rom me ukve Cemi kalo gavlewe, mwerlobaSic,
sazogadoebriv muSaobaSic. marTalia, gasakeTebeli kidev
bevria Cems qveyanaSi CemisTana pirovnebisTvisac, magram ase
rom gavyveT, akakisa ar iyos, `ra mohklavs mamuliSvilis
survilsa~...
`gvirgvilianebis ojaxis~ avtori 1959 wlis 15 marts gar
daicvala Tavisi memuarebis wignis (`rac gamaxsenda~) kore
qturiT xelSi.
dasaflavebulia mweralTa da sazogado moRvaweTa mTaw
mindis panTeonSi.
***
rogorc zemoT aRvniSneT, Salva dadianis pirveli nabiji
mwerlobaSi 1993 wels qujis fsevdonimiT gamocemuli leq
sebiT (`naperwkali~) daiwyo. sevdiTa da elegiuri gancdebiT
aRsavse am epigonur leqsebs male daemSvidoba avtori da
1896 wels `iveriaSi~ gamoaqveyna pirveli prozauli nawar
moebi `wminda cremlebi~.
Salva dadianis originaluri stili da, rac mTavaria,
revoluciisadmi misi damokidebuleba gansakuTrebiT gamoi
kveTa cxraasian wlebSi qarTuli presis furclebze (gan
sakuTrebiT `cnobis furcelSi~) mis mier gamoqveynebuli
miniaturebis ciklSi, romelsac SemdgomSi mweralma `Camok
rulebi~ uwoda.
am wlebSi gamoqveynebuli pirvelive miniatura ganaxlebis
yiJiniTaa savse da bneli Zalebis damxobisaken mwerlis aSka
ra mowodebas Seicavs:
`qalaqSi gesmiT ra xrialia?! ara es ar hgavs moTqma-kvne
sas, es yiJinaa, Sori ki, magram myari, Zlieri, TiTqo Sededda
ZalTa Zali da he, mquxarebs.
mesmis saimedo, gmiruli xmebi: xeli gavmarToT, aw Sevin
116
ZreT, iriJraJao. aRsdeqi monav, aw Seigne _ bnelSi aRar xar!
raRad emxobi aba pirqve, Tamamad da win!~
Salva dadianis miniaturebi _ `mona _ yma _ muSa~, `mdina
re~, `meore mdinare~, `mzis Wiati~, `xma~, `wamovizardeniT~
da sxvani aSkara revoluciuri paTosiT gamoirCeodnen da
masaTa mobilizebisaTvis saTanado rols asrulebdnen revo
luciis wlebSi. miniaturaSi `mdinare~ mwerali yovelgvari
alegoriulobis gareSe xatavs TavisuflebisaTvis mebrZoli
laSqris grandiozul msvlelobas:
`laSqari modis!
...bevri daSavda am gzaze; bevri gakawra gzis ekal-narma;
bevric am uSvelebeli mdinaris zvirTebSi gadaiCexa.
magram mainc win mivdivarT.
ukve veRaraferi Segvakavebs!~ (`mdinare~, rCeuli Txzu
lebani, t. 1, gv.20).
revoluciis droebiTma marcxma, stolipinis reaqciis
mZvinvarebam guli rodi gautexa mwerals. igi maSinac qar
Tvel inteligentTa im mcire jgufs ekuTvnoda, momavals
imediani TvaliT rom Sehyurebdnen. reaqciis wlebs ekuT
vnis Salva dadianis erTi usaTauro alegoria, romelSic
moTxrobilia, Tu rogor datora daTvma (reaqcia) simarT
lis Svili _ mzeWabuki (revolucia), magram daTvs isev CaeZi
na, xolo `mofrinda zRapruli faskunji da Tavisi uebari
frTis SexebiT iaras umrTelebs Wabuks~.
klasobrivi brZolis suraTebisa da imdroindel so
cialur urTierTobaTa farTo planiT gamoxatva mocemulia
Salva dadianis mier 1905 wlis revoluciis dros Seqmnil
piesebSi `mRvimeSi~, `ros nadimobdnen~, `gegeWkori~ da sxva.
`mRvimeSi~ Salva dadianis erT-erTi pirveli piesaa.
piesisi siuJeti alegoriul-simboluri sinamdvilis
fonze iSleba, magram Zneli misaxvedri rodia, rom misamar
Tebis amgvari SeniRbva avtors dasWirda mxolod da mxolod
cenzurisaTvis Tvalis asaxvevad.
nawarmoebis ZiriTadi konfliqti mRvimis saxelmwifoSi
daxavsebuli TaRis dangrevas ukavSirdeba. erTi mxriv dga
nan `bedis mWedelni~ TaRis dangrevisaTvis mebrZoli adami
anebi, romelTac Rrmad sjeraT, rom sibnelisa da monobis
117
simbolos _ TaRis CamoqceviT mRvimeSi mze da Tavisufle
ba damkvidrdeba. xolo meore mxares dganan `xavsis moyva
rulni~, Zveli reJimis damcvelni, darwmunebulni imaSi, rom
TaRis dangreviT bolo moeReba saukuneebiT ganmtkicebul
klasobriv idilias da erTbaSad CamoSvebuli mze Tavisu
flebas miuCvevel adamianebs daabrmavebs.
saqme am martivi alegoriiT rodi mTavrdeba: `mRvime
Si~ uaRresad rTuli da novatoruli piesa imitomac aris,
rom Salva dadianma SeZlo istorikosis Seumcdari TvaliT
gamoexata revoluciis mamoZravebelTa, mowinaaRmdegeTa
da revolucias damgzavrebulTa suliskveTeba konkretul
personaJTa miswrafeba-Sexedulebebis CvenebiT.
`mRvimeSi~ mkafiod Cans mebrZoli muSa (muSa ficxela),
radikalurad ganwyobili wvrili burJuazia (saxieri da
mzenaTi), anarqistuli Sexedulebebis inteligencia (mgosani
zenisi), konservatiul-reaqciuli Tavadaznauroba (dedo
fali, qurumTqurumi), Tavadaznauruli inteligneciis pro
gresuli nawili (nazibrola) da msxvili burJuaziis ideo
logiac (uSuy-veziri).
musa ficxela omaxianad acxadebs:
`gamovalT Cven, Savi xalxi, SiSvel-titvelni, magram Ta
visufalni da Cvenis gaSlilis TiTebiT davlewavT im bu
nagebs, sadac Cveni damRupvelni Cabudebulan. davangrevT
am myar kedlebs, sulis SemxuTvels, CamovTxleST am xavss,
kedlebis gamamagrebels da Cvenve davangrevT TaRs, ese
myarsa da mtkices. Cven CamovSliT mas da CamovuSvebT im
saucxoo mzes, romelic yvelas agre enatreba. maS, gaumar
jos muSa xalxs!~.
`mRvimeSi~ im dros iwereboda, roca 1905 wlis revolu
cia zenitSi iyo da mwerlis fanjaraSi naZaladevisa da na
sakiralis yiJina Semodioda. Salva dadianma Taviseburad
iwinaswarmetyvela ruseTis pirveli revoluciis finali:
azvirTebuli masis Setevam TaRi Zirs dasca. mRvime mzis
TvalismomWrelma elvarebam gaanaTa: muSa ficxela Seewira
TavisuflebisaTvis brZolis stiqias, xolo xelisuflebi
saTvis brZolis anarqiaSi uSuy-vezirma moaxerxa muSaTa
sisxliT mopovebul Tavisuflebaze xelis moTboba. Zalau
118
fleba yalbi dapirebebis ostatma, gaiZvera uSuy-vezirma
Caigdo xelT. am finaliT avtorma xazi gausva 1905 wlis
revoluciis burJuaziul-demokratiul xasiaTs da piesis
saerTo paTosiT muSaTa saqmis sabolood gamarjvebis didi
istoriuli simarTle gviqadaga.
revoluciis periodis Temas, rac avtorma zemoxsenebu
li piesiT daamuSava, uSualod agrZelebs `erTmoqmedebiani
sanaxaoba _ `ros nadimobdnen~. am piesiT Salva dadiani im
droindeli urTierTobebis da xalxis sxvadasxva fenis su
liskveTebis uzustes mxatvrul gardasaxvas aRwevs. imdenad
tipiuria piesis personaJebi, ise zustad moargo mweralma
TiToeul maTgans TavianTi klasis zneobrivi Tu ekonomi
kuri principebi, rom moqmedi pirebis umetesobas konkre
buli saxeli arc ki gaaCnia. sanadimo sufras usxedan sauku
neobrivi rutinizmiT moRlili, TavianT bedsa da socialur
rols Seguebuli personaJebi: batoni, qalbatoni, beri, mec
nieri, mgosani da sxvani.
nadims gaZvaltyavebuli glexi uaxlovdeba, magram misi
cremliani Txovna sufraze Tavisi adgili gamouZebnon, `Zli
erTa ama qveynisaTa~ sasacilod ar hyofniT da swored am
dros grgvinvasa da mexTatexaSi sufras saidanRac daacxre
ba `marseliozas~ Tavzardamcemi hangi da ukanaskneli me
jlisis ubadruk monawileTa winaSe muSis Ronieri figura
aRimarTeba. ganaCeniviT gaismis misi monologi:
`Cvens ukan laSqaria!...
...mova es laSqari da ZaliT waiRebs imas, rac simarTliT
mas ekuTvnis!~
epoqis socialuri sinamdvilis ostaturi CvenebiT, niad
agamoclili adamianebis uRimRamo cxovrebis xatviT gansa
kuTrebiT gamoirCeva Salva dadianis ori piesa `Seni Wirime~
da `guSindelni~.
`Seni Wirime~, 1912 wels daiwera. am piesiT avtorma ara
marto gadagvarebuli Tavadaznaurobis sulieri sicari
ele dagvixata, aramed win wamoswia da ganaviTara mis mier
adrindel piesebSi konturebis saxiT warmodgenili burJua-
inteligentis saxe.
119
piesis siuJeti, erTi SexedviT, iseTi araoriginaluri
da tradiciuli konfliqtis fonze iSleba, rogoric gax
lavT sasiyvarulo samkuTxedi. Tavad sosiko granbatovans
da glexis Svils, umaRlesi ganaTlebis mqone agronoms _
solomon burduls kniaJna olRa SehyvarebiaT. winaaRmdego
ba am or Sevyarebul rainds Soris iqamde midis, rom fuqsa
vati Tavadisgan Seuracxyofili inteligneti revolveriT
hklavs Tavis metoqes. sikvdilis win sosiko gamarjvebuls
_ solomon burduls bednier cxovrebas usurvebs da xazs
usvams, rom misi sikvdili Tavisive aRviraxsnili cxovrebis
logikuri Sedegia.
`Seni WirimeSi~ mocemuli tragedia banaluri melodra
mis STbeWdilebas datovebda, rom sasiyvarulo konfliqti
aq garegnuli xerxi ar iyos privilegiadakarguli Tavadaz
naurobis da praqticizmiT Sepyrobili burJuaziuli in
teligenciis dasapirispireblad. am winaaRmdegobas Rrma
socialuri fesvebi aqvs. aqamde literaturaSi burJua upi
ratesad vaWris saxiT iyo gamoyvanili da misi sazogadoe
brivi gamZleoba mxolod da mxolod fulis yulabas ukav
Sirdeboda, Salva dadianma ki solomon burdulis saxiT
pirvelma CasWida xeli glexTa wridan gamosul burJua-in
teligents, romelsac saocari Semgueblobis da gamZleo
bis garda mecnieruli codnac umagrebs mxrebs. solomon
burdulis nihilistur SexedulebebSi, mis araTanmimdevru
lobaSi da revoluciis saqmisadmi zerele damokidebule
baSi avtorma imdroindeli inteligenciis erTi nawilis mso
flmxedvelobrivi atrofia gviCvena.
sofels ganukiTxaoba RrRnis da sWams. `eklesia dan
greulia, saswavlebeli daketilia, gzebi ar varga, baRi
gaveranebulia, bogiri Caqceulia~. swored im dros soflad
xma dairxa, rom mazris ufrosi apirebs Camosvlas. am epi
zodiT iwyeba `guSindelni~. am komediiT Salva dadianma
samarcxvino boZze gaakra ara marto rusuli Cinovnikuri
`aristokratia~ da maTi mliqvnelebi, aramed is adamianebic,
sazogado saqme rom arad miaCndaT da TxunelasaviT Tavi
si soros iqiT verafers xedaven. soflis gasaWirze mazris
ufross unda moxsendes. marTalia, xelisuflebis warmomad
120
geneli CamosvlisTanave acxadebs: `gadaeciT sofels Cemi
gulwrfeli madloba da uTxariT, rom amJamad me saqmisTvis
ar Camovsulvaro~, magram sofeli mainc Tavisas ar iSlis.
umetesobas gulubryvilod sjera, rom mazris ufrosi roca
saqmis viTarebas Seityobs, Seecdeba uwamlos maTs Wirsa da
varams. vin Seabams katas eJvans? vin warsdgeba ufrosis wi
naSe soflis satkivriT?
mamasaxlisi malxaz pitriSaZe mazris ufross vrceli pa
Tetikuri sityviT mimarTavs da am uTavbolo panegirikSi
`saqmeze laparaki~ daaviwydeba, Tavadi kowia mineralebis
gasaRebaSi Semweobaze evedreba ufross, xolo misi meuRle
saziaro gzis gayofaSi daxmarebisaTvis, glexi jibo kvant
riSvili bogiris SekeTebis nacvlad mamasaxlisze saCivars
CauCurTavs jibeSi mazris ufross, legaluri socialisti
karlo yayutaZe `mTavrobisgan sasikeTos arafers moelis~
da ufrosTan Sexvedraze uars ambobs. erTaderTi imedi
davrdomili generali berdosania, magram es ukanasknelic
zurgs Seaqcevs sasoflo saWiroebas da stumars pensiis mo
matebaze esaubreba.
`guSindelni~ didi socialuri JReradobis piesaa. mas
dResac ar daukargavs Tavisi didi emociuri mniSvneloba.
mweralma `guSindelTa~ ubadruki cxovrebis CvenebiT Cvens
winaSe Tamamad daayena daqsaqsulobis, saerTo miznis uqon
lobis, sazogadoebrivi gulgrilobis problema.
komedia `kakalgulSi~ Salva dadianma 1928 wels dawera
jer kidev maSin, roca zogs saeWvod miaCnda `sabWoTa dra
maturgiaSi~ am Janris arsebobis SesaZleblobac, qarTul
scenaze gamoCnda Cvens sinamdvileSi gaCenili axali tipis
biurokratisa da kancelariis virTxebis winaaRmdeg mimar
Tuli pirveli qarTuli komedia, romelic dadgmisTanave
gaxmaurda.
erT dawesebulebaSi Tavi mouyriaT TavianTi umecre
biT, uniaTobiT, mliqvnelobiTa da angarebiT erTimeoreze
ufro `Zlier muSakebs~. oTaxidan oTaxSi garbi-gamorbian
kveJenaZe, goColava, rinkveli, paraskidi, irakli da sxvani
da TavianTi umweobiT mayureblis mrisxane sicils iwveven.
ganmkiTxavi aravin Cans. dawesebulebis ufrosis `aRmzrdel
121
qalbaton makas TvalSi mouva Sirma da saxelmwifos sa
kuTreba daufiqreblad Sin miaqvs. sadac biurokratiaa, iq
meqrTameobac Cndeba. mis mzakvrul saxes veraviTari Sirma
ver dafaravs. piesaSi aseT dialogs vxvdebiT:
`me-2 mTxovneli _ am saqmem SeiZleba bolo momiRos, uwin
aq rom Seni magieri iyo, veraferi gavawyve imasTan. erTi
ucodinari, xepre kaci iyo. venacvale RmerTs, gadaugdiaT
axla... raRac ambavi Sexvedria partiaSi, ras daveZeb, axla
Sen xar, Cemi didi xnis kargi nacnobi da megobari da nuRar
miWianureb saqmes. Seni xelis mowera unda mxolod.
irinarxi _ geubnebi, me araferi ar minda... ra sakadrisia
amisTana sityvebi, mxolod Cven invalidTa kasas unda Ses
wiro meaTedi mTeli sumisa.
me-2 mTxovneli _ ho, kargi, vici... mxolod meaTedi Za
lian bevria, xuTasi maneTic geyofa.
irinarxi _ me ra? gevaWrebi Tu rogor aris? CemTvis xom
ar minda?
me-2 mTxovneli _ ho, vici visTvisac ginda, magram metis
metad bevria, ojaxi ver aitans~...
piesaSi gansakuTrebiT mkveTrad Canan maudis monaTa,
rus CinovnikTa uaxloesi naSierni. axal viTarebaSi maT mxo
lod samosi gamoucvliaT, Torem faqtiurad, SexedulebiT,
saqcieliT, Wkua-gonebiT isev Zveleburad gamoiyurebian. ai,
rogor axasiaTebs aqtivisti gogona am dawesebulebis per
sonaJebs: `erTi sul `iasno dalSes~ gaiZaxis, magram misi ias
nosi kacs vera gaugia ra, mxolod dalSe sad mivyavarT, Tvi
Tonac ar gaegeba. meorea da yovel qarTul frazas, yovel
sityvas rusulad giTargmnis, TiTqo amiTi maRali notari
usis mowmoba unda daartyaso. da Tan iseTi gvelaZuaa, rom
misgan xeirians verafers gamoitan, erTia kidev da mis win
iubkians veravis ver gauvlia, rom mouridebeli da msunagi
winadadebiT ar mimarTos. amboben Tanac meqrTamea Turme
gacxarebuli da kombinatori usaSvelo. aris erTi kaci,
TiTqo cocxal adamiansa hgavs, magram masac yvelaferze
xeli Cauqnevia da mxolod Worebsa hkrefs~...
Zvelisa da axlis Widili, konservatizmisa da umecrebis
winaaRmdeg SemarTuli mecnieruli WeSmaritebiT liboga
122
magrebuli sinamdvile daedo safuZvlad mwerlis mier 1931
wels daweril tragedias `TeTnuldi~.
roca Tavis mamapapeul taxtze mTvlemare qora maxvSma
argiSdma Seityo, rom axalgazrda inteligentebi lahil
da gelaxsan svaneTis gasanaTleblad Camosulan, elda eca;
`yvelam icodes, Cven arsaiT viZvriT, arsad mivdivarT da
nurc isini modian Cvenken~ _ aseTia argiSdis devizi. civi
lizaciisadmi SiSi argiSds imitomac uRrRnis gonebas, rom
eqimi da mecnieri mis sofelSi modis misi mokveTili SviliS
vilis lahilis da am ukanasknelis qmris _ argiSdis ZvelT
aZveli mosisxlis gelaxsanis saxiT. winaparTa tradiciebi
sadmi monuri morCileba, mama-papaTa wminda adgilebis
xelyofis SiSi aiZulebs qora maxSvs sinaTlis winaaRmdeg
umzakvresi gzebiT imoqmedos. igi TeTnuldis dasalaSqra
vad gamzadebul gelaxsans Tavis SviliSvils soTrans miu
Cens, raTa am ukanasknelma udanaSaulo mTamsvleli kldeze
gadaCexos. amaoa soflis maswavleblis ciqvildis cde
bi, argiSdis bnel gonebas sikeTisaken veRaraferi Semoa
brunebs. kidev kargi axalgazrda svanebs _ soTrans da gu
randas eyoT keTilgoniereba da veragi papis mier naCveneb
gzas gadauxvies, magram amay TeTnuldTan WidilSi gelax
san mainc daiRupa. is-is iyo svaneTis erT sufelSi kvlav
iRviZebda miTi TeTnuldis miuvalobisa da daupyroblobis
Sesaxeb, rom TeTnuldis TeTr Subls fexi daadga qalma _
lahilma. amiT man Tavis Rirseul qmarsac daudga ukvdavebis
Zegli da patriarqaluri svaneTis fsiqikaSic didi zneo
brivi gardatexa moaxdina. aki swored TeTnuldis aReba iqca
svaneTis siwmindis SebRalvis pirvel niSnad argiSdisaTvis
da swored TeTnuldze hgodebda igi TviTmkvlelobis win:
`fuWia amieriT Cveni cxovreba! simtkice Cveni damsxvreul
ars, siwminde Cveni Seginebuli: azri Cveni darRveuli; zneni
da Cveulebani Cveni damxobili... aRara Rirs sicocxle, ara
aqvs mas niSati arsobisa...~
TeTnuldis aReba mxolod erTi simboluri detalia
piesis ideuri xerxemlisa. axlis mier Zvelis, dromoWmu
lis damarcxeba aq gamoxatulia ocdaaTiani wlebis svane
Tis zneobriv-eTikuri problemebis mTeli kompleqsiT,
123
axal cxovrebas svaneTisaTvis ganaxlebis grigali moaqvs;
crurwmenebis, Selocvebis, maxSvisadmi monuri erTgulebis,
kerpebisadmi uazro Tayvaniscemis svaneTi kvdeba da axal
svaneTs uTmobs asparezs.
`giorgi rusis~ avtoris SemoqmedebaSi gansakuTrebu
li adgili uWiravs 900-iani wlebis saqarTvelos sinamdvi
lis amsaxvel dramas `naperwklidan~. aq dramaturgis mier
gamogonili personaJebis gverdiT moqmedeben istoriuli
pirovnebebic, siuJetis originalur ganviTarebaSi CarTu
lia Cveni saukunis dasawyisis baTumis revoluciuri faqte
bi; 1901 wlis axali wlis Rame, 1902 wlis 9 martis muSaTa
demonstracia, manTaSevis da rotSildis qarxnebis muSaTa
gaficva da sxv., piesis finalSi qarTvel bolSevikTa brZo
lis bunebriv gagrZelebad moCans leninisa da stalinis Sex
vedra tamerforsis konferenciaze.
marTalia, qarTuli literaturis istoriisaTvis saeta
po Rirebuleba da ganumeorebeli adgili Salva dadians
rogorc dramaturgs ekuTvnis, magram mSobliur kulturas
`TeTnuldis~ avtorma amave dros didi amagi dasdo rogorc
prozaikosma. mwerlis miniaturul prozaze Cven zemoT vis
aubreT, amJamad S. dadianis mravalricxovan prozaul qmni
lebaTagan mxolod istoriul roman `giorgi rusze~ sau
kunis pirveli aTwleulis sinamdvilis amsaxveli epopea _
`gvirgvilianebis ojaxze~ da memuarebis wignze (`rac gamax
senda~) SevCerdebiT.
istoriuli TematikiT Salva dadiani-dramaturgic ara
erTxel dainteresebula (`gegeWkori, `bediis erisTavi~,
`varami~ da sxv.), magram mwerlis mier istoriuli warsulis
Rrma codna da gardasuli epoqis Tanamedroveobis prob
lematikasTan misadagebiT xatvis unari Salva dadianma Sesa
niSnavad gamoamJRavna 1916-1924 wlebSi dawerili istori
uli romaniT `giorgi rusi~.
gareSe mtrebis TareSiT Tavgabezrebuli qarTveli Ta
vadebis erTma jgufma saxlTuxuces varden dadianis xelm
ZRvanelobiT gadawyvita axalgamefebul Tamars erTmor
wmune da Zlieri saxelmwifos ufliswuli SerTos. aseTad
124
iuri dolgorukis STamomavali andrei bogolubskis Svili
giorgi (iuri) miiCnies. didebulTa am gadawyvetilebas is
`keTilSobiluri~ ganzraxvac edo safuZvlad, rom `saqar
Tvelo odiTgan iswrafoda did CrdiloeTel megobarTan
Zmuri kavSiris damyarebisaken~, da cduneba miT ufro didi
iyo, rom qarTvel feodalebs araswori cnobebi hqondaT
rusTa samTavroebis urTierTdamokidebulebaze da Sec
domiT fiqrobdnen, rom giorgi russ marTlac `samasamde
rusTa mTavari emorCileboda~. didvaWarma zaqan zoraba
belma male mohgvara qarTvelTa samefo kars CrdiloeTe
li sasiZo, romelmac Tavdapirvelad didebulebze cudi
STabeWdileba rodi datova. sikeTiTa da sibrZniT aRsavse
Tamari saqarTvelos momavlisTvis daTanxmda am misTvis un
ebur qorwinebas. qorwinebis meore dResve mixvdnen varden
dadianis momxreni, rom kovzi nacarSi CauvardaT, Tamari
samefo skiptris daTmobas da qveynis marTva-gamgeblobis
Tavisi ucxo tomis qmrisTvis gadabarebas ar apirebda. male
yvela darwmunda, rom giorgi rusi Tamar mefis meuRled
ver gamodgeboda. rusi mTavrebis am udReur STamomavals
WkuamokleobasTan erTad loTobisaken miswrafeba da mamaka
cisTvis friad damamcirebeli ukuRmarTuli seni sWirda.
karga xans iTmina Tamarma Tavisi avadmyofi qmari, karga xans
dafara brZenma mefem ubeduri rusis sazizRari saidumlo
da bolos kaTalikosisa da mxargrZelis dasturiT gior
gi rusi saqarTvelodan gaaZeves. Seuracxyofili siZe ar
dacxra. man momxreebi iSova da nialis velze Tamaris laSqa
rTan Sebma gabeda, magram sastikad damarcxda. saqarTvelos
mefe daviT soslanze daqorwinda. aseTi gaxlavT giorgi ru
sis siuJeturi xerxemali.
am romanis Sesaqmnelad Salva dadians didZali istori
uli masala gamouyenebia. garda `qarTlis cxovrebisa~ igi
safuZvlianad gascnobia rus istorikosTa wyaroebsac, raTa
giorgi rusis tragedia WeSmaritebis beWdiT daedasture
bina. mkiTxveli ecnoba daviT aRmaSeneblis mier dawyebul
im did brZolas erTiani saqarTvelosTvis, rac Tamaris me
fobis adreul wlebSi jer kidev ar damTavrebula. gavlenis
125
sferoebisTvis didebulTa urTierTSuRlis mizeziT xsnis
mwerali Tamaris am pirvel uiRblo qorwinebasac. nawarmoe
bSi mkiTxvelis yuradRebas imsaxurebs STambeWdav personaJ
Ta mTeli wyeba varden dadianis, giorgi rusis gamzrdelis
brZeni da windaxeduli rusis _ kuzmas, kaxaberis, kaTaliko
sis, rusudanis, daviT soslanis da sxvaTa saxiT.
ormocdaaTian wlebSi daamTavra mweralma Tavisi tri
logiad Cafiqrebuli wignis `menji robus~ pirveli nawili
`gvirgvilianebis ojaxi~. `menji robus~ sxva wignebis Seqmna
Salva dadians ar dascalda, magram SeiZleba amTaviTve iTq
vas, rom `gvirgvilianebis ojaxis~ saxiT qarTul romanisti
kas Seemata kidev erTi monumenturi qmnileba, xolo Cveni
saukunis pirveli aTeulis saqarTvelos samoqalaqo isto
riis vrcel wigns erTi utyuari mxatvruli qronika.
`am nawarmoebSi SemrCa mxolod `wamoqoCrili~ xalxi, Sem
degi maTi sagulisxmo saqcieli, nebisyofa da xasiaTis gamov
lineba auwereli damrCa~ _ wers avtori `gvirgvilianebis
ojaxis~ boloTqmaSi. marTlac, nawarmoebSi moqmedeba zed
1905 wlis parmaRze wydeba, magram mweralma iseTi mxatvru
li sisavsiT da damajereblobiT daxata epoqis socialur-
ekonomikuri Taviseburebani, ZalTa dajgufeba moaxloe
buli revoluciis winadReebSi da adamianTa winaSe mdgari
msoflmxedvelobrivi problemebi, rom mkiTxvels advilad
SeuZlia amoicnos ara marto mTxrobelis swori pozicia,
aramed mimarTulebaTa epoqiseul simravleSi saTanado ori
entirebac moaxerxos.
gvirgvilianebis mravalricxovani ojaxi Zveli feoda
luri budis rutinuli cxovrebiT cxovrobda, magram mec
xramete saukunis dasasruls mZlavrma socialurma zarebma
igi saukuneobrivi zamTris Zilisgan gamoaRviZa da axali
cxovrebis ferxulSi Caayena. am ojaxis bedis magaliTze mw
eralma TvalnaTliv gviCvena aristokratiuli sazogadoe
brivi institutis gardauvali rRvevis procesi da is tipi
uri Sedegebi, rac miiRo keTili nebis sazogadoebam amgvar
ojaxTa saxecvlili STamomavlebisagan.
romani mravalplaniani nawarmoebia. erTmaneTTan mWid
rod dakavSirebuli movlenebiT da daxlarTuli siuJetiT
126
mwerali cdilobs sazogadoebis sxvadaxxva fenis, sxvadasxva
rwmenisa da Sexedulebebis epoqis panoramuli suraTebi war
mogvidginos.
`gvirgvilianebis ojaxSi~ mainc gamoirCeva ramdenime
ufro srulyofilad gamokveTili siuJeturi xazi. erTi
gaxlavT vamex lipartelianis cxovreba _ am `progresuli
feodalis~ da tipiuri liberalis dramatizmiT aRsavse
yofa. meorea _ social-demokratiuli ideebis matarebeli,
revolucioner taia gvirgvilianis brZoliTa da imedebiT
aRsavse gza, mesamea gvirgvilianTa konservatul mdumare
bas CabRauWebuli neqtarinasa da misi gaiZvera sayvarlis
gutatis xazi. romanis meoTxe aseve bolomde gamokveTili
fabuluri sistema gaxlavT SesaniSnavi rusi qalis marina
riabininas da begi gvirgvilianis cxovrebis istoria. roma
nis mravalricxovan gmirTa moqmedeba, rasakvirvelia, amiT
ar amoiwureba. aq usaTuod unda vaxsenoT avtoris mier Ses
aniSnavad gamokveTili farna bJalava, manCa jgerenaia, obix
Sia, kotia, gududia da, rac mTavaria, didi cxovrebiseuli
simarTliT daxatuli da-Zma Cela da miqe.
sicocxlis bolo wlebSi Salva dadianma dawera me mu
a
rebis SesaniSnavi wigni `rac gamaxsenda~. meoce saukunis
qarTuli mwerlobis patriarqs, romelmac cxovrebis didi
gza gamoiara, marTlac da bevri ram gaxsenebia. es wigni
ara marto drois koloritis aRsadgenadaa istoriisaTvis
Zvirfasi, igi TviT mwerlis moqalaqeobrivi sispetakisa da
misi poziciis dasaxasiaTebladac bevr SesaniSnav masalas
gvawvdis.
Salva dadianis, rogorc epoqis mwerlis, gansakuTrebu
li adgili Cveni saukunis literaturaSi misma mxatvrulma
individualobamac ganapiroba. Salva dadiani, rogorc ze
moT aRvniSneT, im gamonaklisTa ricxvs ekuTvnis, romelTa
Semoqmedebasac Tavisi kvali ver daatyo literaturulma
modam. miuxedavad aTasgvari formalistur-impresionistu
li cdunebebisa, rasac uxvad awvdida mwerals imdroindeli
literaturuli sinamdvile, igi bolomde erTguli darCa
realisturi tradiciebisa. mkiTxvels xiblavs Salva dadia
nis mier dramaturgiis kanonebis SesaniSnavi codna (rac ase
127
kargad Cans mis piesebSi) da personaJTa ostaturi gamokveTi
sa da saintereso situaciebis xatvis unari. rasakvirvelia,
`TeTnuldis~ avtors _ rogorc mxatvars, aqvs xarvezebi,
misi zogi piesa (mag., `Savi qva~, an `cocxi da lokokina~) mx
atvrulad moikoWlebs, `gvirgvilianebis ojaxi~ kompozici
urad sagrZnoblad Seukvrelia da mosawyeni publicistu
ri msjelobebiT aSkarad gadatvirTulia, magram am nakls
TiTqmis mTlianad faravs Salva dadianis mier cxovrebis
Rrma codna da movlenaTa obieqturad Wvretis unari.
meoce saukunis qarTuli dramaturgiis mama _ Salva da
diani Cveni aqtiuri Tanamedrovea.
128
grigol robaqiZe
(1880-1962)
130
xelaxla daibeWda misi Txzulebani. iTargmna germanul
enaze dawerili nawarmoebebic.
rasakvirvelia, `akrZaluli xilis~ sindromma Tavisi
hqmna. nebadarTuli grigol robaqiZe akrZalul grigol
robaqiZesTan SedarebiT ramdenadme sxva TvaliT davinaxeT,
rakiRa realuri profiliT mogvevlina. molodinis eifo
riam gagviara da axla saSualeba gvaqvs, es mSvenieri qarTve
li mwerali literaturismcodnis sazomebiT `axloiT gan
vCxrikoT~ da Tavisi adgili mivuCinoT qarTuli mwerlobis
istoriaSi.
ra ganapirobebs grigol robaqiZis originalur, ganumeo
rebel rols Cveni kulturis wiaRSi?
upirveles yovlisa, movlenebisadmi artistuli, roman
tikuli damokidebuleba, ganuwyveteli Widili qarTul
sityvasTan (TviTeuli sityvis `sunis da gemos gasinjvas
Tan~ erTad misi fonetikuri danawevrebac, fuZis Zieba se
mantikur-istoriul fesvTa aRmosaCenad) gansacvifrebeli
erovnuli siamaye, romelsac me sruliad veTanxmebi, magram
`rafinirebul~ evropels SeiZleba zogjer provinciulad
moeCvenos, gaubzaravi, Seucvleli rwmena saqarTvelos Ta
visuflebisa da damoukideblosaTvis mebrZoli patriotisa.
grigol robaqiZem da misma razmma irwmunes, rom bolo
ori saukunis manZilze saqarTvelos yvelaze didi mteri,
misi dammonebel-dampyrobeli ruseTia da saqarTvelos
ruseTisgan xsnis istoriul gzaze yovelgvari kompromisi
dauSvebelia.
grigol robaqiZe werda romanebs, moTxrobebs, leqsebs,
piesebs, narkvevebs, esseebs, literaturul-kritikul weri
lebs da meoce saukunis aTiani wlebidan mokidebuli, sanam
`samSoblos moRalated~ da `xalxis mtrad~ gamoacxadebdnen,
qarTuli mwerlobis avangardSi idga. mis SemoqmedebaSi sa
ocrad SenivTda-SeduRabda da monoliTur literaturul
fenomenad Camoyalibda nacionalizmiT libogamagrebuli
modernizmi. literaturuli moda formaSi, xolo Sinaars
Si _ ilia WavWavaZis xazis erTguleba, qarTveli mwerlis
tradiciuli saTqmelis gamoxatva _ ase SeiZleba daxasiaT
des mwerlis stili.
131
meoce saukunis qarTul literaturaSi avangardizmisa
da modernizmis mamamTavrad iwodeba grigol robaqiZe. en
ciklopediurad ganswavluli mwerali ara marto qarTuli
literaturis istoriaSi Sevida uaRresad originaluri
stilis mqone publicistad, prozaikosad da poetad, aramed
emigraciaSi wasvlis Semdeg Tavisi drois literaturul ev
ropaSic friad angariSgasawev mwerlad iTvleboda. garda
modernistuli literaturis akvnis darwevisa, grigol ro
baqiZis damsaxurebaa saukunis dasawyisSi kosmopolituri
azrovnebis moZalebis viTarebaSi moduri literaturuli
skolisTvis erovnuli azrovnebis, erovnuli problematikis
morgeba da qarTuli fenomenis gansakuTrebulobis qadage
ba, raic ase saSuri saqme gaxldaT erTa Soris gansxvavebaTa
nivelirebisa da `msoflio moqalaqis~ Ziebis paradoqsul
SexedulebaTa ayvavebis saukuneSi.
grigol robaqiZe 1880 wels daibada imereTSi, varcixis
maxloblad, sofel svirSi. quTaisis gimnaziis damTavrebis
Semdeg mas evropaSi mouxda swavlis gagrZeleba. swavlob
da tartusa da laipcigis universitetebSi da, SeiZleba
iTqvas, rom evropuli ganswavlis wlebma Camoayaliba misi
azrovnebis stilic da evropuli kulturisadmi Tayvanis
cemamde misuli midrekileba, rasac axalgazrda mwerali
saqarTveloSi dabrunebis Semdeg farTo sazogadoebis wi
naSe daucxromelad qadagebda. axalgazrda leqtors didi
popularoba moupova evropul da msoflio civilizaciaze
leqciebiT gamosvlam farTo sazogadoebis winaSe. erT-erT
leqcias TviT akaki wereTelic daswrebia da friad kmayo
fili darCenila. mas gazeT `TemSi~ gamouqveynebia statia,
sadac xazgasmiT aRniSnavs: `moveswar, vnaxe is, visac mTeli
sicocxlis ganmavlobaSi vnatrobdi _ qarTveli inteli
genti~, aTian da ocian wlebSi grigol robaqiZis saxeli
quxda. `axali~, `originaluri~, `uCveulo~ xSirad gaismoda
es sityvebi grigol robaqiZis Semoqmedebis Sefasebad. igi
TiTqmis yvela mimarTulebis literaturuli presis redaq
ciaTa sasurveli stumari iyo. gansakuTrebuli megobroba
ki simbolistebTan da, raoden paradoqsuladac unda mo
132
geCvenoT, simbolistebisagan radikalurad gansxvavebuli
mimarTulebis akademiur asociaciasTanac hqonda.
1923-26 wlebSi grigol robaqiZe qarTul Teatrs dau
kavSirda. Teatris ganaxlebis zari darekes misma piesebma:
`lamaram~ da `londam~. piesebs, leqsebs da esseebs mohyva im
droisaTvis popularuli romani `gvelis perangi~ (1926 w.),
romlis filosofiur-miTologiuri Sreebic mkiTxvelTa
Soris kamaTs iwvevda, magram yvela kritikosi ukamaTod erT
rames aRiarebda: Cvens winaSe ariso uaRresad niWieri mwer
lis axleburad, aratradiciulad dawerili wigni.
ocdaaTiani wlebis Semdeg, roca komunisturma parti
am xelovnebas TandaTanobiT mouWira cenzuris marwuxebi,
xolo `Ceka~ yoveli cnobili mwerlis SemoqmedebaSi gafa
cicebiT daeZebda rasme arasabWours, grigol robaqiZem
Tavisi utyuari mwerluri intuiciiT igrZno saSiSroeba da
meuRlis mkurnalobis sababiT gaemigrantda. 1931 wlidan
berlinSi cxovrobda, xolo 1945 wlidan _ SveicariaSi, Jene
vis maxloblad.
tragikulad aewyo mwerlis piradi cxovreba. orive qali
Svili mcirewlovani gardaecvala. bolos wlebis ganmav
lobaSi sarecels mijaWvuli meuRlec moukvda da marto
sulad darCenili, nostalgiiT Sepyrobili dendi TiTqmis
ori aTeuli wlis ganmavlobaSi samSobloSi dabrunebaze
amao fiqriT aTen-aRamebda da Tavis usaSvelo sevdas ebr
Zoda. saqarTveloSi grigol robaqiZis, rogorc samSoblos
moRalatis, xseneba akrZaluli iyo. aTasSi erTxel igi ofi
cialuri weriliT Tu Seexmianeboda saqarTvelos mweralTa
kavSiris Tavmjdomares _ irakli abaSiZes, da im pirad wer
ilebSic poetis sawuxars ori ram warmoadgenda: ruseTis
mier saqarTvelos dapyroba da misi saxelisadmi gulgrili
damokidebuleba, iqamdec misuli, rom mas vaJa-fSavelas
nawarmoebis moparvac ki braldeboda. erT-erTi ukanaskneli
naTeli da samSoblosTan ziarebis SemTxveva iyo grigol
robaqiZisaTvis sikvdilamde cota xniT adre saqarTvelos
simRerisa da cekvis damsaxurebuli ansablis gastrolebi
evropaSi da grigol robaqiZis daswreba maT koncerteb
ze. `kagebesagan~ SeSinebuli ansamblis wevrebi da xelmZR
133
vanelebi iqiT-aqeT yurebiT, SiSiTa da ridiT arTmevdnen
xels parikosan moxuc emigrants da, vin icis, zogi maTgani
iqneb verc acnobierebda, rom es Tvalcremliani emigranti
sxva aravin iyo, Tu ara socialisturi ideebis risxva, xal
xis mtrad wodebuli _ grigol robaqiZe. am gastrolebTan
dakavSirebiT grigol robaqiZem dawera brwyinvale werili:
`qarTuli genia rokvaSi ganfenili~, sadac man gaimeora adre
`gvelis perangsa~ da `esseebSi~ gamoTqmuli Sexedulebani
qarTuli genis sidiadisa da gansakuTrebulobis Sesaxeb.
1962 wels JenevaSi mis patara, Cveulebriv germanul
kotejSi Sewyda martoxela grigol robaqiZis majiscema.
Tavdapirvelad igi JenevaSi dakrZales. mere qarTvel emi
grantTa ZalisxmeviT parizis maxloblad levilis sasa
flaoze gadaasvenes. saqarTveloSi ki grigol robaqiZis
legalizacia oTxmociani wlebis dasawyisSi moxda, maSin
rodesac imperias kbilebi moucvda da erTa damonebis prin
cipiT Sekrulma am borotebis xuxulam ngreva iwyo. ger
maniaSi germanul enaze dawerili ramdenime ese da moTxroba
dResac ar aris Targmnili qarTulad, grigol robaqiZis
arqivi dResac ar aris mTlianad qarTveli eris sakuTreba,
rom mis sulier memkvidres _ qarTvel ers, sruli warmod
gena hqondes `gvelis perangis~ avtoris mravalwaxnagovan
Semoqmedebaze.
dabrunda grigol robaqiZis saxeli saqarTveloSi da
SeiZleba iTqvas, rom akrZaluli grigol robaqiZe ufro
popularuli iyo saqarTveloSi im dros, vidre dRes gax
lavT. Tu emigrantobis momxibvlel, legendarul naTels
yuradRebas ar mivaqcevT da obieqturi Semfaseblis TvaliT
SevxedavT, grigol robaqiZe, rogorc mxatvari, rasakvirve
lia, ver gautolebs Tavis SemoqmedebiT frTebs saukunis
qarTuli prozis or mwvervals: konstantine gamsaxurdias
da mixeil javaxiSvils.
amJamad iwereba narkvevebi da gamokvlevebi grigol ro
baqiZeze. zog maTganSi sworad aris Sefasebuli mwerlis
Cvens xelT arsebuli memkvdireoba, zogi avtori ki aSkarad
tendenciuria da mTeli seriozulobiT imasac ki amtkicebs,
rom faSistur germaniaSi cxovrebis dros grigol robaqi
134
Zes opoziciuri damokidebuleba hqonda hitlerTan da mu
solinTan da lamis faSisturi reJimis sawinaaRmdego moZ
raobis wevrobac daswamon. namdvili ki is gaxlavT, rom 1941
wels germaniaSi aTiaTasiani tiraJiT gamovida grigol ro
baqiZis broSura: `musolini~, xolo ufro adre ienaSi 1939
wels asiaTasiani egzempliariT grigol robaqiZis maSindel
germaniaSi sakmaod gaxmaurebuli wigni: `adolf hitleri~.
grigol robaqiZis simpaTiebi raixis mesveurTadmi sru
liad bunebrivia, Tu gaviTvaliswinebT im garemoebas, rom
faSizmis brZolaSi ruseTis imperiis winaaRmdeg grigol
robaqiZe xedavda imperiisagan misi samSoblos daxsnis erT
gza-saSualebas da germaniis maRal wreebSi winaswar amza
debda ruseTis damarcxebis SemTxvevaSi damoukidebeli
saqarTvelos aRdgenis safuZvlebs. mas sZulda marqsizmis
gamfetiSebeli sabWoTa wyobileba. ara marto Tavis saeta
po nawarmoebSi gamoxatavda igi damTrgunveli sabWouri
`demokratizmisadmi~ zizRs, aramed radio `Tavisuflebis~
tribunidanac pirdapir mimarTavda qarTvel axalgzardo
bas, xalxs. samagaliTod movixmob grigol robaqiZis 1854
wlis mimarTvas qarTveli axalgzardobisadmi miunxenis ra
diodan: `mamuri guliT gixmobT SoreTidan axalgazrdebo!
Tu Cemi mwerluri namli ucnobia TqvenTvis, saxeli mainc
gagegonebaT Cemi. SemekiTxebiT, Tu ratom davtove saqarT
velo, Cveni mamuli da deduli, egzom mSvenieri da tkbili.
mogiTxrobT: bolSevikebi gahyvirian xalxur demokratias
vamyarebTo. siyalbe am saxeldebaSic Cans. `demos~ berZnu
lad niSnavs xalxs. maSasadame, `xalxuri demokratia~ ase
unda ikiTxebodes _ xalxuri xalxosnoba... adamiani mxolod
maSinaa adamiani, roca igi Tavisufalia... vinaa Tavisufali
sabWoeTSi? aravin! iq yvelaferi akrZalulia... sabWoeTSi
SiSis gamo mosvenebiT veravis dauZinia. eSinia sizmarSi bod
viT ar wamoscdes gulnadebi azri raime. aseTia sabWoeTis
samoTxe. es samoTxe mivatove da ara namdvili samoTxe~ (ra
dio `Tavisufleba~, 1954 weli, seqtemberi).
germaniaSi tyved namyofi erTi mebrZoli igonebs, rom
grigol robaqiZes zogjer axvedrebdnen sakoncentracio
banakebSi myof qarvel tyveebs. es iyo faSisturi propagan
135
dis erTi xerxi, rom jariskacebisaTvis SeeZulebinaT Tavi
anTi `sabWoTa samSoblo~ da grigol robaqiZis piriT eTqvaT,
Tu ra fuWi saqme iyo vermaxtis winaaRmdeg brZola. grigol
robaqiZe, rasakvirvelia, Tavidan uambobda jariskacebs sab
WoTa wyobilebis sulisSemxuTvel reJimze, kapitalisturi
samyaros Tavisuflebaze, magram iqve bolos dasZenda xolme,
`icodeT, biWebo, me tragikuli kaci var, samSobloze Zvir
fasi da sayvareli ara aris amqveynad da saerTod mSobli
uri jojoxeTi gerCivnoT sxvagan samoTxeso~.
roca grigol robaqiZes kiTxviT mivmarTavdiT, Rirs Tu
ara ucxoeTSi darCena, igi aramc da aramc ar gvirCevdao,
dasZens tyvedyofili. ase rom grigol robaqiZe mTeli si
cocxlis manZilze darCa Tavisi samSoblos gulmxurvale
patriotad. misi erovnuli siamayisa da mamulis Wirisu
flis iersaxisTvis odnavadac ar miuyenebia Crdili faSisti
liderebisadmi mcireodeni simpaTiis gaRebas mxolod da
mxolod misi ubadruki samSoblos gadarCenis mizniT. ro
gorc zemoT aRvniSneT, grigol robaqiZe mravalmxrivi mwe
rali iyo. igi werda esseebs, kritikul werilebs, leqsebs,
moTxrobebsa da romanebs. gadaWriT Znelia Tqma, ra iyo misi
Semoqmedebis umTavresi Janri da riTi daiwyo: leqsebiT,
dramaturgiiT Tu esseebiT literaturuli cxovreba. igi
saqarTveloSi ukve cnobili poeti iyo, `cisferyanwelTa~
erT-erTi ideologi da `avangardizmis~ erT-erTi pione
ri, saxelganTqmuli dramaturgic (gansakuTrebiT londas~
dadgmis Semdeg), rodesac gamoaqveyna Tavisi mTavari wigni
`gvelis perangi~.
`gvelis perangi~ _ socialur-alegoriuli romania. igi
gviambobs pirveli msoflio omisa da oqtombris revoluci
is periodis msoflio ambebze da am procesSi saqarTvelos
monawileobis momentebze. romani iseve, rogorc grigol
robaqiZis yvela Txzuleba, mZimed ikiTxeba xazgasmuli ro
mantikulobis, Warbi filosofizmisa da specifiuri, erTi
SexedviT, odnav RvarWnili, cota ar iyos `nawvalebi sti
lis~ gamo, magram romanis mZafri siuJeti da avtoris mkve
Tri pozicia qarTuli genis apologiasTan dakavSirebuli,
romans sulmouTqmelad wagakiTxebT da misi novatori av
136
torisadmi didi simpaTiiT gangawyobT. araerTgvarovani iyo
`gvelis perangis~ Sefaseba. ilia WavWavaZis, daviT kldiaSvi
lis, egnate ninoSvilis, akaki wereTlis da Sio aragvispire
lis prozas miCveul mkiTxvels erTbaSad examuSa grigol
robaqiZis araordinaluri mwerluri metyveleba. recenzen
tebidan zogni ambobdnen, es rebusuri romani antiliter
aturaa, romlis wakiTxva ar SeiZlebao, zogni ki `gvelis
perangs~ axali prozis zaris darekvas adarebdnen da did
literaturul gzas uwinaswarmetyvelebdnen.
sparseTis qalaq hamadanSi, istoriul hekbatanaSi ing
liseli mxatvari, arCibald mekeSi, Tavis sayvarelTan, olga
balaSovasTan erTad mogzaurobs. sparseTSi man erT-erT
restoranSi gaigona saocrad mwyobri, melodiuri simRera,
romelsac ara hqonda ra saerTo sparsul baiaTebTan. dain
teresda arCibald, sufras miuaxlovda da simReraze aranak
leb gaaoca sparselTagan gansxvavebuli moqalaqeebis Cac
mulobam da ierma. moqeifeebma sufrasTan miiwevies. isini
qarTvelebi aRmoCndnen. maTi simReris da sadRegrZeloe
bis mosmenis Semdeg arCibalds ucnauri grZnoba daeufla.
TiTqos sadRac enaxa es xalxi... TiTqos sadRac moesmina maTi
simRera. sxvebTan SedarebiT ufro axlos gaicno qarTvel
Tagan vamexi da sergi petriZe. Sin dabrunebul arCibalds
ar asvenebs qarTvelebze fiqri. ukvirs ara marto mwyobri,
romantiuli wesi sufrisa da gansacvifrebeli simRerebi,
ukvirs isic, Tu am axaldawyebul, Tavbrudamxvev saukuneSi
rogor aZleven qarTvelebi Tavs imis uflebas, saaTobiT
isxdnen sufrasTan da lxinis dros Wirveuli yofis bari
erebi lamis daiviwyon. am fiqriT aris igi erTianad savse
da gaaxsendeba mamamisis danatovari patara yuTi warweriT:
`gaxseni, roca erTi fiqriT iqnebi liToniviT savse~. gaxsna
yuTi da iq aRmoCnda nawyvet-nawyveti qronikebi irubaqiZeTa
gvaris cxovrebidan. irkveva, rom irubaqiZe Zveli qarTuli
gvaria, rom jer kidev grigol xanZTelis dros cxovrobda
misi erT-erTi winapari, romelsac mtrebi gamoekidnen da
colma sTxova: `gadamagde, dae, me daviRupo, oRond Sen ga
darCeo~. irubaqiZem mcire yoymanis Semdeg gaimeta coli da
xramSi gadaagdo. gavida wlebi, meTevzeebTan erT-erTi st
137
umrobis dros irubaqiZes moaxsenes, rom maTTan aris qali,
romelic qmarma xramSi gadaagdo da maT ipoves. irubaqiZes
warudgines coli. sindisis qenjnam sZlia sayvarel colTan
Seyris sixaruls. `ra patara vyofilvar, rogor gagimete~,
Cailaparaka irubaqiZem da Tavi moikla. ai, aseTi deteqtu
ri siuJetebia irubaqiZeTa gvaris istoriidan da bolos, am
qronikebis avtori Tavis pirad cxovrebaze gviambobs, misi
gvari warmomdgara irubaqiZeTa Tavaduri gvaridan, rom
irubaqiZeTa gvaris STamomavlebi kaxeTSi mayaSvilebad iwo
debian. mas kaxeTSi cxovrebisas xuTi Svili daeRupa, Semdeg
gadasaxlda sairmeSi. bolos mokida xeli Tavis erTaderT
Svils da wavida emigraciaSi, raTa gvaris gamgrZelebeli ga
daerCina da Tavis avtobiografias Tamaz mayaSvili ase am
Tavrebs: me, Tamaz mayaSvili, gadaxvewili saqarTvelodan,
vwer bolo sityvas. mec xom irubaqiZe var. Cveni gvari bolo
saukuneebSi kaxeTs dabinavda _ iyalToSi, moedva seni, bneda
da SeSliloba. mamaCemi imereTSi gadasaxlda, sairmis axlos.
iqac gahyva ubedureba. mokvda mama avi seniT. dedaCemi ga
dahyva Zeobas. momikvda oTxi Zma da sami da. maTSi erTi Zma
mters Seakvda da meore cxeniT xramSi gadaiCexa. debSi erTi
qmarma mohkla da meore avma znem gaaqro, davkarge sami vaJi
da ori qali. colic Zeobas gadahyva. davrCi marto. damrCa
oTxi wlis vaJi. momadga gadaSeneba. gavyide mamuli. mova
Sure evropas, sadac ymawvilobaSi vswavlobdi. myavs siyr
mis megobari lord k-rt. evropaSi vaJic Tan wamoviyvane.
saxeli `arCil~ `arCibaldad~ Sevucvale. gvarad meZaxdnen
`mayaSs~, `mekeSad~ gadavakeTe. sevda aqac mklavda. raRac
auxsneli, momenatra saqarTvelo. movisurve dabruneba. ve
Rar gavbede. Semdeg vaJi megobars Cavabare. is upatronebs.
davutove 30000 sterlingi. me ki mival baskeTis mxareSi.
Tu movrCi, Svils vnaxav, mklavs sevda saqarTvelosi. guli
ixsenebs lamaz n-s~.
ra Tqma unda, Tavisi fesvebis Ziebam moiyvana arCibald
saqarTveloSi. manamde ki gamoiara areuli qveyana _ ruseTi,
Tavisi revoluciuri koloniebiT, warmodgena Seeqmna le
ninze, rogorc am revoluciis beladze.
olga balaSova Seewireba vamexis gadarCenas. bolos sair
138
meSi arCibald mekeSi Tavis mamas Sexvdeba. es aris dramatuli
da tragikuli Sexvedra. finalSi gairkveva, rom es ucnauri
moxuci, romelmac mamapapuri xmali icno da kopitis xeebs
mouqnia, Tamaz mayaSvili iyo. igi ukanasknelma aRtkinebam
sikvdilis karamde (safeTqelSi qva moxvda) miiyvana.
xazgasmiT unda aRiniSnos, rom romans Tavidan bolomde
gasdevs qarTuli sulis ukvdavebis, qarTuli genis gansa
kuTrebulobis grigol robaqiZeuli koncefcia.
`gvelis perangi~ 1926 wels daiwera. swored im periodSi,
roca bolSevikebi msoflio revoluciaze gahyvirodnen da
erTa nivelirebis, erTmaneTSi gaTqvefis, `sabWoTa xalxis~
Teoria sicocxles iwyebda. am dros romelime eris gansa
kuTrebulobaze da misi genetikuri Zirebis Sesaxeb sityvis
daZvra rasizmis mimdevrobad inaTleboda da Tu im viTare
bas gaviTvaliswinebT, advilad mivxvdebiT, rom `gvelis per
angi~ novatoruli marto formiT rodi iyo, ai, ras vkiTxu
lobT romanSi qarTuli cekvis Sesaxeb: `moSorebiT ukravs
sazandari (axlovdeba), cekvaven lekurs. es saxeli Seusabam
oa. leks aq ra unda. es cekva qarTulia da garda qarTvelisa
mas ver icekvebs veravin, rassa ar eyofa~.
romani `Cakluli suli~ grigol robaqiZem 1932 wels
emigraciaSi dawera, germanul enaze. nawarmoebi sulisSem
xuTveli komunisturi reJimis winaaRmdegaa mimarTuli da,
SeiZleba iTqvas, rom am romaniT mweralma jer kidev 1932
wels iwinaswarmetyvela mrisxane 1937 weli.
romanis mTavari personaJia Tamaz enguri. igi niWieri
axalgazrda mweralia. muSaobs kinostudiis sascenaro gan
yofilebaSi da aSkarad ar moswons axalfexadgmuli kinos
politikuri agitaciis saSualebad gadaqceva. igi Tavisu
fali xelovnebis momxrea da politscenarebs aTvalwun
ebiT ucqeris. Tamazis Sexedulebebs aSkarad ar iziareben
masTan `SemTxveviT~ daaxloebuli Tanamdebobebis pirebi:
latvieli berzini da qarTveli poeti niko bregvaZe, ro
melic poetobas mSvenierad uTavsebs damsmenis saZraxis mi
sias. Tamazs erTgulad udgas gverdiT momxibvleli sacole
_ nata. erTxel, nadirobis Semdeg, leqsebis kiTxvis dros,
berzini gabrazda: leninze ratom ar kiTxulobT, ise iqce
139
viT, TiTqosda TqvenTan arc yofila revoluciao, diaRac,
ar yofila, giorgi saakaZis nakvalevze fexs ver moikidebs
revoluciao, pasuxs aZlevs Tamaz enguris megobari levani.
rasakvirvelia, Tamazisa da levanis es `urCi~ ganwyobile
ba-gamonaTqvamebi maTive `megobrebis~ daxmarebiT grovdeba
sadac jer ars. Ceka sababs eZebs `sxvagvarad moazrovneTa~
dasapatimreblad.
Tamazs mweralTa yrilobam daavala misalmeboda sabWoTa
wyobilebis aTi wlisTavs. gamosvlisas axalgazrda mweral
ma `sxvaTa Soris~ Tqva: `revolucia sisxlis gamoSvebaao~.
am `mkrexelobas~ zed erTi faqtic daerTo. Tamazma vinme
petrovs (rogorc Semdeg gairkveva, igi jaSuSi aRmoCnda)
aTxova dostoevskis wigni, romlis arSiebze Tamazis uneblie
minawerebSi erTgan ewera: `juRa _ rkinis widas~ niSnavs. am
garemoebiT Ceka ufro imitom dainteresda, rom moskovSi
erT-erTi eWvmitanili politikosis Cxrekisas dostoevs
kis wignis arSiaze msgavs minawers miakvlies da hgoniaT es,
raRac erTiani opoziciuri organizaciis saidumlo Sifria.
Ceka Tvlis, rom sakmarisi samxili aqvT `politikuri
mtrebis~ dasapatimreblad. amitomac Tamazs da levans apa
timreben. fexmZime nata darbis Tamazis gadasarCenad. ber
zini, romelsac moswons nata, daxmarebas aRuTqvams da, ro
gorc Cans, arc Tu uangarod, sanacvlod qalis siyvarulis
mopovebas cdilobs. male berzinsac daiWeren.
romanSi sabWoTa wyobilebis ganmaqiqebel sxva pasaJebTan
erTad aris erTi Tavi _ `stalinis horoskopi~, romelic im
periis qarTveli meTaurisadmi aSkara zizRisa da protestis
grZnobiT aris dawerili. am Tavs romanis siuJetur qso
vilTan organuli kavSiri ara aqvs, magram igrZnoba, rom emi
granti mwerali aSkarad ar iziarebs bolSevikuri imperiis
axalgamomcxvari beladis cxovrebis wess da `Cexvis~ miseul
meTodebs.
Semdeg romanSi movlenebi amgvarad viTardeba. Tamazs
nebisyofam umtyuna da erT-erTi dakiTxvis dros gasca Ta
visi megobari levani, romelmac igi baTumSi emigrants Seax
vedra.
levani daxvrites. Tamazi ki imiT dasajes, rom gaaTavi
140
sufles, raTa gamyidvelis tituli ataros cxovrebis darCe
nil gzaze. Tamazi mivida levanis ojaxSi da saSinel sindisis
qenjnas ganicdis Cadenili saqcielis gamo. mis ganwyobile
bas simZafres is garemoebac sZens, rom levanis ojaxSi ar
ician, rom igi cocxali aRar aris. bolos Tamaz engurma
Tavis mokvla gadawyvita, magram levanis ZaRlma moabruna
sicocxlisaken. megobris sayvarelma arsebam swored maSin,
roca Tamazma Tavis mokvla gadawyvita, lokva-wkmutuni
dauwyo.
`Cakluli suli~ inteligenciis umZimes yofaze, swored
rom naTeli teroristebis mier Tavisuflebis `Caklul sul
zea~ dawerili, Tumca aqve unda davsZinoT, rom igi `gvelis
perangis~ msgavsi mxatvruli srulyofilebiT ar gamoirCeva.
grigol robaqiZis sxva, emigraciaSi Seqmnili romanebi
dan gamosarCevia 1924 wlis ajanyebis gamoZaxiliT Seqmnili
`graalis mcvelni~ da daumTavrebeli romani `falestra~.
grigol robaqiZis leqsebi aTian-ociani wlebis liter
aturul periodikaSi da ocdaaTiani wlebidan qarTul emi
grantul gamocemebSia mimobneuli. rogorc Cans, leqss es
sakmaod xelxvaviani mwerali iSviaTad mimarTavda. qarTu
lad grigol robaqiZis leqsebi or aTeuls Zlivs aRemateba,
ramdenime leqsi germanuladac dauweria (maT Soris gansa
kuTrebiT sainteresoa `haine da orfeosi~, `momakvdavi ar
wivi~, `Jana darki~, `elvanakravi~...) es aris sul.
am dros ukve qarTveli mkiTxvelis gonebas lamis erT
baSad ipyrobs da meoce saukunis moqalaqis sulis kvle
vaSi saswaulebs aRwevs galaktion tabiZe, am dros kvlav
mZlavrad gaismis vaJasa da akakis omaxiani poeziis eqo da
mainc kritikosebi grigol robaqiZes xSirad axseneben, qar
Tuli simbolistebi mas TavianTi `cisferi ordenis~ wevrad
Tvlian da Jurnal `cisferi yanwebis~ pirvelsave nomerSi
kars farTod uReben. mogvianebiT grigol robaqiZe dawers:
`me viyav `yanwelebTan~ mxolod rogorc megobari, ufrosi,
damxmare da wamaxalisebeli. xazs vusvam `mxolod~ risTvis?
raTa aRvniSno, rom Cems SemoqmedebaSi iyo gulvebul `sim
bolosTan~ erTad `miTosic~.
`simbolos~ da `miToss~ grigol robaqiZe ara marto Ta
141
visi poeziis, saerTod, Tavisi Semoqmedebis umTavres niSnad
miiCnevs da werilSi `saTaveni Cemi Semoqmedebisa~ garkveviT
acxadebs: `visac `simbolo~ da `miTosi~ ar esmis, igi Cems
Semoqmedebas ver gaigebs. iqve garkvevisaTvis dasZens: `Cven
Si dRemde ver ganusxvavebiaT `simboluri~ `simbolisturi
sagan~ _ samwuxarod, poezia simboluria imTaviTve. arasim
boluri poezia qveyanaze ar yofila da arc iqneba~.
`wminda ninos~ _ ase hqvia grigol robaqiZis erT friad
gaxmaurebul leqss, romelSic ara marto poetis msofl
gancdaa gamoxatuli, misi poeturi xelweris tipiuri Tvise
bebic lamis srulad Seicnoba. `wminda ninos~ 1923 welsaa
dawerili. axalgadavlilia 1921 wlis omis grigali. saqa
rTvelo okupirebulia veragi dampyroblis mier. WeSmari
ti qarTveli boRmis cremls ylapavs da Tan sayovelTao
erovnuli amboxebisaTvis emzadeba. grigol robaqiZe wminda
ninos saxiT saqarTvelos imeds esaubreba:
142
leqsi locviT mTavrdeba:
dao da dedao,
RvTismSoblis dobilo,
varT Senze dandobili
da Seni SendobiT
ar gadavSendebiT.
143
saqveynod rom xels gaasavsaveb _ aseTi ram fiqradac ar
momsvlia da nu SemawuxebTo.
imperiaTa WidilSi aramkiTxe meomrad gawveuli, Tavis
sabrZolo samiznes, Tavis keras mocilebuli qarTveli ka
cis gamosarClebaa grigol robaqiZis `qarTveli dedis weri
li omSi gayvanil Svilisadmi~.
144
am leqsiT poetma TiTqosda iwinaswarmetyvela Tavisi
euli aRsasruli samSoblos gareT da RvTiur warmosaxvaSi
iq qarTveli qalic dalanda, obol cremls rom gauyinavs
TvalSi poetis gaxsenebis kaeSani.
`Sen ici mxolod, mSobelo miwav, Tu risTvis venTe~ _ am
sityvebiT miandobs mSobel miwaze mlocveli emigranti misi
wvis danaxva-Sefasebas mSobliur miwas da STamomavlobas.
intimur-meditaciuri leqsi `mSobeli miwis mimarT~ dinami
uria, ganwyobilebis uSualoba, emigrantis sulis tkivil
Tan dakavSirebuli _ mas Sinagani dramatizmiT tvirTavs da
sulmouTqmelad gakiTxebT.
karlo inasariZes, romelmac 1984 wels miunxenSi gamos
ca grigol robaqiZis leqsebisa da werilebis metnaklebad
sruli krebuli, Tavis winasityvaobaSi moaqvs erTi strofi
poetis zemoTxsenebuli leqsisa:
(`aqlemi~)
146
dvis maneras, xatvis formalur mxares CaveZiebiT, usaTuod
mivalT iqamde, ratomac Tvlidnen grigol robaqiZes avan
gardizmisa da simbolizmis pirvel mercxlad saqarTveloSi.
poeturi intuiciis winaswarWvretis nimuSia grigol ro
baqiZis leqsi `gera (paolo iaSvilis dogis mogoneba maisSi~).
leqsi paolo iaSvilis sicocxleSia Seqmnili. avtori
aRwers Tavisi sulieri Zmis (paolos `Zmas~ uwodebs, r. m.)
ZaRlis savalalo xvedrs da leqsis dasasruls uecrad siu
Jets amgvari sentenciiT Semoatrialebs:
verTvi Tvlemas, _
nelinel Tvals enisleba sizmareTi,
aRar maxsovs Tu vina var, zRvis Tvali Tu mzis nakveTi.
147
aseTive eiforiuli, dinamiuri, mkveTrad gamokveTili
simbolisturi leqsia `veris xidze~. leqsis maJoruli gama
wuTisoflis giJuri srbolis asociacias aRZravs:
148
aseve aRfrTovanebulia grigol robaqiZis leqsebiT cno
bili germaneli poeti da mTargmneli, homerosis ganTqmuli
mkvlevari tasilio fon Sefer: `Zvirfaso maestro! ra Ses
aniSnavia Tqveni Sairi `momakvdavi arwivi~. rogor SesZeliT
Tqven, ucxoelma, Cveni Zneli germanuli enis ise gaSla da
amaRleba, rogorc amas ver SeZlebda TviT germaneli? Si
naarsidan ra vigrZeni, amas Tqven mixvdebiT, rogorc didi
poeti. xolo am Sinaarsis aseT gamoTqmebSi ganfena rom
SesZeliT, es aris meti, vinem madli. me SemSurdeboda Tqveni
geniisa, rom raime midrekileba mqondes Surianobisa, magram
radgan es ara maqvs, damrCenia mxolod, aRfrTovanebuli
viyo TqveniT~ (germanel avtorTa orive citata amoRebulia
kalistrate salias werilidan). marTalia, goeTes eris war
momadgenelTa es Sefasebani mxolod pirad baraTebs, epis
tolarul sferos ganekuTvneba da am striqonebis avtors
urCevnoda es azrebi maTi avtorebis mier dabeWdili exila,
magram Tu gaviTvaliswinebT, rom sxvaTa SefasebaSi Zunwi
germanelebi epiTetebs haiharad ar isvrian, unda virwmunoT
am SefasebaTa gulwrfeloba.
grigol robaqiZes, rogorc poets da moazrovnes, araer
Ti leqsi uZRvnes qarTvelma poetebma. im leqsebis ganxilva
amJamad Cvens amocanas ar Seadgens. magram parnasze axlad
movlenili, sul gamoqveynebuli sami-oTxi leqsis avtoris
_ grigol robaqiZisadmi miZRvnili tician tabiZis leqsidan
erT nawyvets amovwer:
149
rom grigol robaqiZem literaturaSi axali skolis Seqm
niT WeSmaritad axali da swored Tavisi siaxliT ucnauri,
uCveulo leqsi moitana. rasac hqvia avangardizmi, moder
nizmi saerTod da simbolizmi konkretulad, swored rom,
aTiani wlebis meore naxevarSi grigol robaqiZem daamkvi
dra da amiT Cvens mwerlobaSi evropuli moduri skolebis
gavrcelebas libo gaumagra.
grigol robaqiZe saerTod xuTi, xolo maTgan ori gax
maurebuli piesis avtoria. eseni gaxlavT `londa~ da `lama
ra~. 1923 wels misteria-tragedia `londa~ sandro axmetel
ma dadga rusTavelis TeatrSi. speqtakls aRfrTovanebuli
recenzia uZRvna tician tabiZem.
qveyanaSi saSineli gvalvaa. miwa damskdara. mcenare
zezeulad xmeba. uwylobiT pirutyvi ixoceba. xalxi saso
warkveTilebas moucavs. mTavarma moiwvia qurumi. qurumi
amcnobs, rom RmerTi sadsadasi gamwyralia maTze da qveyanaSi
yvelaze lamazi qaliSvili unda Seswiron, Torem gvalvisa
gan daiRupebian. yvelaze lamazi qaliSvili londaa. londa
Tamaz batoniSvilis sacolea. Tamaz batoniSvili uars am
bobs londas msxverplad Sewirvaze. Cemi sicocxle miiRos
RmerTma msxverplad. me Sevewirebi londas nacvlado, am
bobs igi, magram qurumi uZluria Secvalos RmerTis neba.
bolos Tamaz batoniSvilis siyvaruls sZlevs movaleobis
grZnoba RvTisa da saxelmwifos winaSe da londas RmerTs
Seswiraven _ xramSi gadaisvrian. sqematurad gadmocemuli
am siuJetidanac naTlad Cans, rom `londa~ Zveli berZnu
li tragediebis stilSia dawerili (qoro, qurumi, misani...),
Tumca nawarmoebSi Zneli SesamCnevi rodia erovnuli suli,
ase Zalumad rom axasiaTebs grigol robaqiZis TiTqmis yve
la qmnilebas.
`lamara~ (1926) adamiani-grZneulis, bunebasTan mosaubre
kacis (vaJas `gvelis mWameli~...) moaruli siuJetis drama
turgiuli interpretaciaa. rasakvirvelia, rogorc avtori
miuTiTebda, igi ar aris `gvelis mWamelis~ Tanmimdevruli
gapieseba, magram imis damtkiceba gaWirdeba, TiTqos nawar
moebi absoliturad Tavisufali iyos vaJa-fSavelas gav
lenisagan.
150
uaRresad sainteresoa grigol robaqiZe, rogorc eseisti
da literaturis kritikosi. misi Sexedulebani rusTavelze,
ilia WavWavaZeze, akakize, qarTul leqsze, qarTul fenomen
ze, galaktionis poeziaze (`nikorwminda~) da qarTul cekvaze
(`qarTuli genia rokvaSi ganfenili~) dResac saintereso da
Rirebulia.
***
`Cemi natvraa _ werda grigol robaqiZe _ roca me am sof
lad aRar viqnebi, midiodes vinme qarTveli deda yovel wels
mcxeTas, mwifobis, Cemi dabadebis TveSi. sanTels aanTebdes
am pawa salocavis win da locviT axsenebdes Cems saxels.
mets aras vTxov saqarTvelos~.
ucxoobaSi daferflil mwerals, Tavisi eris WeSmarit
Wirisufals, diaxac, unda Seusrulos qarTvelma dedam es
upretenzio Txovna.
151
niko lorTqifaniZe
(1880 - 1944)
152
xelSi, Cvens winaSe warmodgeba patrioti mwerlis sevdi
ani saxe, xolo sevdas, rasakvirvelia, qarTuli sinamdvile
asazrdoebs. es aris JamTa siavis gamo dangreuli budeebis
da gayiduli saqarTvelos sinamdvile. impresionistuli ki
mwerlis SemoqmedebaSi, nawilobriv depeSuri stili, aRwe
ras aridebuli mxatvruli metyveleba gaxlavT.
niko lorTqifaniZe daibada 1880 wels, imereTSi quTaisis
maxloblad sofel CuneSSi, tradiciul imerul, aristokra
tiul ojaxSi. CuneSSi mTis kortoxze axlac dgas lirTqi
faniZeTa sagvareulo oda, romelSic mwerlis saxl-muzeumia
gamarTuli. samwuxarod, maRali materiebisadmi gulgrili
damokidebulebis am epoqaSi, rogorc literaturis da xe
lovnebis wisqvilebs saerTod, niko lorTqifaniZis saxl-
muzeumsac martoobisa da upatronobis qari uberavs.
pirveldawyebiTi ganaTleba niko lorTqifaniZem ojaxSi
miiRo. mere quTaisis klasikur gimnaziaSi Sevida da ori wlis
Semdeg swavla ganagrZo vladikavkazis gimnaziaSi, romlis
dasrulebis Semdegac momaval mwerals vxedavT xarkovis in
stitutSi samTamadno fakultetze. xarkovis universitetis
diplomi ar auRia, radganac studentTa amboxebaSi monawile
obis miRebisaTvis igi daiTxoves da swavlis gasagrZeleblad
evropaSi wavida. swavlobda germaniis da avstriis univer
sitetebSi. saqarTveloSi dabrunebuli niko lirTqifaniZe
TbilisSi cxovrobs. sxvadasxva saswavlebelSi aswavlis qar
Tul literaturas da germanul enas. 1912 wlidan sacxovre
blad gadadis quTaisSi da klasikur gimnaziaSi germanuls
aswavlis 1825 wlamde. 1926 wlidan kvlav TbilisSia da po
liteqnikuri institutis ucxo enis kaTedris gamged iniS
neba, Tan aqtiur literaturul-sazogadoebriv saqmianobas
eweva. gardaicvala 1944 wels, dasaflavebulia didubis pan
TeonSi. miuxedavad imisa, rom sabWoTa periodSi sakmao xans
icxovra, igi Tavisi msoflmxedvelobiT, literaturuli az
rovnebiT da cxovrebis wesiTac did samocianelTa umcrosi
Zma da Tanamoazre iyo.
rogorc aRvniSneT, niko lorTqifaniZis adreuli Semoq
medeba impresionizms uxdis xarks. es aris literaturuli
Canaxatebis saxiT dawerili miniaturebi. umetesoba maTgani
153
panaSvidis ciklis miniaturebis saxiTaa warmodgenili. mwe
rali gvesaubreba wuTisoflis amaoebaze, cxovrebis absur
dulobaze, adamianis amqveynad movlinebisa da misi daniS
nulebis gaurkvevlobaze. saerTo paTosi aseTi gaxlavT:
cxovreba erTi didi panaSvidia, sadac adamianebi yoveldRe
mivdivarT erTmaneTTan da vusamZimrebT Cveni ubedurebis
gamo. ubedurebaTa Soris gansakuTrebiT mwarea xelovanis
xvedri amqveynad. xelovani, garda piradi ubedurebisa,
sxvebis ubedurebiTac cxovrobs, radgan mis mier Seqmnil
mxatvrul qmnilebebs Tavisi sicocxlis nawils aZlevs ise,
rogorc niko lorTqifaniZis erTi miniaturis (`moqanda
ke~) gmiri, romelmac yvelaferi misca Tavis qandakebas _
sicocxle, siTbo, cremli, mwuxareba da TviTon, yoveli
amqveyniuri grZnobisagan daclili, gardaicvala.
gadis dro da niko lorTqifaniZis SemoqmedebaSi ufro
Zalumad Semodis realizmi, romelic aiZulebs mwerals yov
el nawarmoebSi Tavisi drois da eris duxWir cxovrebaze
ilaparakos.
aRsaniSnavia niko lorTqifaniZis erTi gansakuTrebiT
xazgasmuli stiluri niSani; mwerlis nawarmoebTa umeteso
baSi TariRiani, konkretuli dro TiTqmis ar Cans, Tumca
amocnoba am droisa Zneli ar aris. amasTan erTad, niko lor
TqifaniZes upiratesad ainteresebs adamianis fsiqiur Sesa
ZleblobaTa amplituda, ufro konkretulad rom vTqvaT,
zRvari adamianur sikeTesa da borotebas Soris. mweralma
icis, rom yovel adamianSia dabadebidanve angelozic da
mkvlelic, kargic da borotic da niko lorTqifaniZe cdi
lobs adamiani gviCvenos ori sapirispiro grZnobis gaRviZe
bis wuTebSi da mkiTxvels uTxras: SeuqmeniT adamians sike
Tis gamovlenis pirobebi, nu gaaRviZebT masSi mTvlemare
mxecs. am Sexedulebis tipiuri nimuSia niko lorTqifaniZis
mZafrsiuJetiani miniatura `tragedia ugmirod~ da `mris
xane batoni~.
niko lorTqifaniZem qarTul literaturaSi daamkvidra
prozauli miniaturis Taviseburi saxe. es aris uaRresad
kompaqturad dawerili mcire zomis novelebi mZafri siu
JetiT da mtkice kompoziciiT.
154
`tragedia ugmirod~. mSieri bavSvebis kivils garidebul
ma mamam Sin erTi jami nasesxebi fqvili moitana. `swrafad
mozila comi da gavarvarebul kecs daakra~. sixaruliT
aJivJivebuli bavSvebi oxraxuSze gagzavna.
`Wadis sunma aitaca~ kecidan Wadi aiRo, gatexa. gas
agrileblad dabera da `gasasinjad~ lukma pirSi Caido. sxe
uls ganuzomeli mada moedo.
meore lukma.
swvavda enas da mainc Wamda.
bavSvebi Semovardnen.
_ momeci, mama!
_ mec!
_ gadiT, Tqve gasawyvetlebo!
_ mama! mama!
_ mama, erTi lukma!
bavSvebi cali xeliT milaxa da lafaroSi gayara~.
mxolod kargi xnis Semdeg bJolis ZirSi migdebul bav
Svebs gverdiT rom miuwva, gaisigrZegana Tavisi saqcieli.
wavida da mezoblis ezoSi, mezoblis xeze, mezoblisave
bawriT Tavi CamoixrCo.
ra gviTxra am miniaturiT mweralma? amaod dauwyebT mas
Si Zebnas romelime konkretuli socialuri epoqis kritikas.
niko lorTqifaniZes ainteresebs, upirvelesad, pirovnebis
qcevis amplituda. rogor SeiZleba grZobaTa Soris yvelaze
Zlieri da saTuTi mSobliuri grZnobac ki gaacamtveros
mizezis gamo gaRviZebulma, adamianis arsebaSi mTvlemare
mxecma.
`saqarTvelo iyideba~ saSobao miniaturebis ciklidanaa.
cikls aseTi winaTqma axlavs: `iq, sadRac Sors, beTlemSi,
cxrameti saukunis winaT varskvlavebiT moWedil Rames, mRvi
meSi daibada ieso, Ze qalwulis mariamisa, maSvralTa imedi
da nugeSi, tanjvis Semamsubuqebeli, sikvdiliTa sikvdilis
damTrgunveli. aq ki dRes...~
am winaTqmas mosdevs WeSmariti mamuliSvilis saocari
godeba mamulis sve-bedze. es godeba, 1910 wels Tqmuli,
samwuxarod, dResac gamoxatavs Cvens upirveles erovnul
155
problemas da ganwyobilebas: `iyideba saqarTvelo _ min
dor-veliT, mTa-goriT, tyiT, venaxiT, saTesiT, warsulis
istoriiT, momavali sve-bediT, mSvenieris eniT, naqargi
farCa-xaverdiT, vaJkacuri xasiaTiT, stumarTmoyvareobiT,
didebuli sanaxaobiT, wminda haeriT, naamagari saxliT da
kariT, CuqurTmiani monastrebiT da eklesiebiT, mCqefare
nakadulebiT, lurji zRviT. mowmendil-mokaSkaSebuli ciT,
eriT, beriT, Tvalwarmtac banovanTa gundebiT, gonebagaxs
nil vaJebiT, malxazi bavSvebiT, vercxlisferi TmiT Semosil
pativsadeb moxucebiT, iyideba saqarTvelo dediT da mamiT,
SviliT da ZiriT, ZmiT, diT, coliT da naTesav-moyvrebiT.
hyidis yvela: Tavadi, mRvdeli, vaWari, avazaki, didi da
patara, Wkviani da suleli, loTi da pirakruli.
iyideba yvelgan _ quCaSi da saxlSi, TeatrSi da sasamarT
loSi, saswavlebelSi, satusaRoSi, etlSi, matarebelSi,
dRisiT da RamiT, sicxeSi da siciveSi, darSi da avdarSi.
iyideba erTianad. _ Savi zRvidan kaspiis zRvamde da ose
Tidan sparseTamde. iyideba nawil-nawil; kaxeTi da imereTi,
qarTli, svaneTi da samegrelo, guria da leCxumi, aWara,
raWa da javaxeTi. iyideba patar-patara naWrebad, visac ram
deni surs da rogorc unda: nisiad, ufasod, naRdad, droe
biT da samudamod, bankis saSualebiT da Cveni daxmarebiT.
iyideT barem mTlad, gaweweT da gaglijeT, rasac saqa
rTvelo erqva da rac dRes oxraddarCenili aZRebs yornebs
da guls uklavs uZlur Wirisufals~.
Sinaur da gareSe mterTagan gasayidad ganwiruli saqa
rTvelosTvis zrunva-wuxili gamosWvivis miniaturidan
`literaturuli saRamo~.
literaturuli saRamos wina dRes mweralma ucnobi eqi
mis werili miiRo. meo, swerda eqimi, eqimobaze xeli aviRe,
radganac saqarTvelos ubedurebis gadamkides `galucina
ciebi damewyo~ da mwerlobaSi vxedav sulis salbunso. gig
zavniT Cems aRsarebas da iqneb waukiTxoT sazogadoebaso.
ai, es aRsarebac.
`Cemi ojaxis fanjridan xSirad moCans TeTri TovliT da
faruli, mzis sxivebiT daferili myinvari da Soridan misi
xma ismis, viT xma nazi qalwulisa:
156
mouareT saqarTvelos~!
mTvarian RameSi bagratis taZris nangrevebi. TalxiT
mosil WirisufalsaviT rom dascqerian quTaiss, uxmod me
tyveleben:
mouareT saqarTvelos!
zogjer quCaSi win gadameRobeba sulis mesaidumle SoTa
da brZanebis kiloTi ambobs:
mouareT saqarTvelos!
Ramis wyvdiadSi yurs movkrav mdinareTa galoba-simReras.
iwyebs mkvircxli rioni, SemosZaxebs giJmaJi Tergi da
bans eubneba dinji mtkvari:
mouareT saqarTvelos!
nuTu, batono Cemo, guSinwin rom kokispirulma wvimam
daasxa, ar gagigoniaT gauTavebeli, gabmuli Zaxili yoveli
wveTisa _ mouareT saqarTvelos~.
niko lorTqifaniZes impresionizmis aSkara gavlena etyo
ba novelaTa ciklSi `panaSvidi~. uimedobis ganwyobileba,
sevda mogvrili imis gamo, rom cxovreba ise araa mowyo
bili, rogorc lirikul gmirs surs, WeSmariteba zogjer
macduris niRbiT gvevlineba, adamianis cxovrebas RirsebaTa
jami an logika ki ar marTavs, aramed bediswera _ moira.
xelovani Tavis wil sicocxles Tavis qmnilebaSi anawilebs
da bolos obobasagan gamoxruli futkariviT mSral `fut
liarad~ iqceva _ aseTia wminda impresionistuli stiliT
daweril am novelaTa Tematuri rkali. CavxedoT maTgan ti
piurobiT gamorCeuls.
`mokvda adamiani~ _ saSinelebaa sikvdili, sazizRari ki is
mdgomareobaa, romelSiac micvalebuli TiTqmis yovelTvis
vardeba.
sadac unda mokvdes adamiani, TiTqmis yovelTvis ga
moCndeba yvavi, yvavi _ an frTosani, Tvalebis amomkortni,
an yvavi _ adamiani.
frTosani yvavi sjobia aTaswil yvavs _ adamians. Savi yva
vi Tvalebs amogkortnis da gaTavda.
yvavi _ adamiani ki sZiZgnis mTels suls _ yovelisfers,
rac ki gahqra da rac ki darCa adamianisagan, eZebs rasme sa
sargeblos, saxeiros.
157
naTesavebi _ memkvidreobas.
mRvdeli _ sawiravs~.
mwerals TvalTmaqcobad miaCnia cxedarTan dagvianebuli
TavSi cema da cremlis Rvra, piris xokva:
`roca mwuxared daiareboda Cvens Soris niSnad Tana
grZobis rad ar gahyeviT erTi-ori nabiji da rad ar ganub
nieT mware fiqrebi? rad ar gaarTeT, rad ar SeumsubuqeT
mZime tvirTi?
...niSnad pativiscemisa, rad ar dagqondaT misi suraTi?
Tu Tayvans scemdiT, rad ar uTxariT gasamxneveblad,
rad ar gamoucxadeT madloba?~
`buneba~ erT mSvenier dilas mxatvarma gadawyvita daxaos
bunebis sinazisa da harmoniuli mSvenirebis amsaxavi suraTi
saxelwodebiT `deda-buneba~. moimarjva molberti da gavida
bumberaz mTaTa Soris cis sarked gawolili ulamazesi tbis
piras. xatavs gatacebiT, magram saRamoxans ca moiRrubla,
didma, Savma Rrubelma dafara aremare, miwa iZra da delgma-
TqeSi daacxra qveyanas, mTa moirRva da tbaSi Cavarda. na
pirebidan gadmoxeTqilma tbam irgvliv yovelive waleka _
daaxrCo mwyemsebi, gaitaca saqoneli...
warRvnas saswaulebrivad gadarCenil mxatvars aRar
surs `dedabunebis~ xatva. fiqrobs, rom `motivi iyo bavS
vuri, suleluri...~ igi axla sxva suraTs xatavs, romelsac
`TvalTmaqc bunebas~ daarqmevs.
`Semoqmedi~.cnobil moqandakes megobrebi dabadebidan
ormoci wlis iubiles umarTaven _ moqandakis saxelosnoSi
Tvals Seavleben didebul qandakebaTa Soris Cadgmul `av
toportrets~ da ukvirT; `_ SexedeT Cvenis moqandakis su
raTs. rogori cocxali, Ronieri da lamazi yofila. axla ki
rasa hgavs? sul 15 weli gavida am suraTis daxatvis Semdeg
da ra cvlilebaa.
qandakebani ki erTmaneTs uyurebdnen da sevdiT lapara
kobdnen: `suleli adamianebi... suleli adamianebi~.
ratom iyvnen adamianebi sulelni da miamitni? svams kiTx
vas mwerali da TviTve pasuxobs. imitom, rom ver mimxvdari
yvnen: siCauqe, simkvircxle, Zala, vnebac ki, rac gaaCnda.
moqandakem Tavis qmnilebas misca.
158
bolos, roca moqandakis samuSao oTaxSi axladdamTavre
bul, TixaSeumSral Sedevrs waawydnen saxelwodebiT `suli
_ sikvdilTan mebrZoli~, aRfrTovanebis gamosaTqmelad av
tors dauwyes Zebma.
`sawol oTaxSi Sevidnen da lognze gardacvlili moqan
dake hpoves~.
aTian wlebSi daweril moTxrobaSi `uialqnod~ niko
lorTqifaniZe ase gadmogvcems Tavis impresionistul `ars
poetikas~.
`me sxvadasxva surTs mogawvden cxovrebidan, maTi erT
maneTTan SekavSireba SenTvis momindvia, me mainc mgonia,
rom mkiTxvels meti adgili unda daeTmos fantaziisaTvis,
SemoqmedebisaTvis. mkiTxvels moswyinda yvelaferi ukve Se
muSavebuli Tav-Tavis adgilze hpovos.
mweralma marmarilo, tilo, saerTo azri, CarCo, ori-
sami xazi unda daamzados; damTavreba, daboloeba nawarmoe
bisa mkiTxvelis gemovnebasa da survils miandos~.
marTlac, oriode StrixiT gvixatavs mwerali cxovrebis
zRvaSi uialqnod gasuli kacis _ lazare kvixaSvilis cxov
rebas.
gubernatoris gansakuTrebul mindobilobaTa moxele,
lazare kvixaSvili, quTaisSi erT-erT perspeqtiul axal
gazrdad da sasurvel sasiZod iTvleboda, magram mis avto
ritets da karieras im dRes daesva wertili, roca igi erT
dRes Teatris loJaSi qalaqis cnobili roskipis gverdiT
gamoCnda. am daufiqrebeli nabijis gamo igi qalaqis aris
tokratiulma sazogadoebam aiTvalwuna, xolo gubernator
ma samsaxuridan daiTxova.
erTxans redaqciebSi muSaobda, mere fostis moxeled,
bolos `cxovrebis fskerze~ mTlianad daeSva; is meZavi co
lad SeirTo da galoTda.
lazares gardacvalebis Semdeg misi mwiri publicisturi
nawerebi moTxrobis avtors Cauvarda xelSi da sabolood
darwmunda, rom kvixaSvilis saxiT maRali sulis pirovneba
dakarga sazogadoebam.
`Sen mokvdi, patara adamiano, naSromi ar dagitovebia,
saxeli ar mogixveWavs.
159
marTalia, arc tkbilis CangiT gimReria, arc uzenaesi Za
lebi aRgiZravs samoqmedod, magierad idumals, Seugnebels
Cvens survils xorcSesxmulad vxedavdi, SenSi, Sens gulis
siRrmeSi galobdi zars Cvenis naRvelis da kaeSnisas.
uRrmesi pativiscemis, usazRvro siyvarulis, uguliTa
desi pativiscemis magier, Tu sadme samarTalia, Sen unda
CamogZaxon Jamsa mas sanetaros: `Tavisufalia~.
maSin pirvelad gaiRimeb.
maSin pirvelad Segecodeba Seni Tavi.
maSin pirvelad Segnandeba, rom saxeli ver dastove qvey
nad~ _ aseTia moTxrobis bolo striqonebi.
impresionistuli maneriT dawerili moTxroba `Selocva
radioTi~ nostalgias _ samSoblos sevdas exmaureba. igi Ta
viseburad gviCvenebs qarTul fenomenad qceul erTianobas
pirovnebasa da mSobel miwas Soris da qarTveli qalis rain
dul sispetake-siamayesac gvisuraTxatebs.
rusma oficerma aristokratma vladimer borenkovma
colad SeirTo Salva gordelianis asuli, mSvenieri eli.
qorwinebis pirvelive Rames rusi `aristokrati~ aryiT gamo
tyvra, sawol oTaxSi Tavisi mTvrali Tanamesufreni Seiyva
na, mZinare meuRles sabani gadaxada da misi SiSveli tani
`megobrebs~ uCvena; naxeT, ra lamazi coli myavso. amasobaSi
gaeRviZa patarZals da Tavisi qmris RorobaSi raki darw
munda, fexSiSveli gamoeqca uRirs Tanamecxedres. gzaSi,
misdaiRblad, ieronime SvindaZe Sexvda da misi SemweobiT
TbilisSi Camovida.
cota xnis Semdeg eli ieronime SvindaZes gahyva colad.
es qorwinebac uiRblo gamodga. SvindaZesTan ganSorebis
Semdeg elis Tvali daadga ingliselma komersantma jon
heqsleim. eli heqsleis parizSi gahyva. parizis medidur ho
telebSi cxovrebam bedniereba ver moutana elis. mas Ta
visi Tbilisi, viwro quCabandebi da moxuci mama enatreba.
parizSi eli jon heqsleis megobars, amerikel miliardels,
bromleis, Seuyvarda TavdaviwyebiT. erTxel kazinoSi sa
miveni indoeli qalis da gvelebis cekvas daeswrnen. elis
ar moewona indoelis cekva, me ukeTesad vicekvebdio. raki
ase darwmunebuli xar, icekve da rasac mTxov, Segisrule
160
bo, bromleim. samSobloSi damabrune, sulmouTqmelad
daudo piroba elim. qarTveli qali gvelebTan sacekvaod
gamoawyves, magram indoelma prodiuserma uari ganacxada,
qalbatons Sampaniuris suni asdis, gvelebs ki alkoholi ar
uyvarT da aucileblad dakbeneno. elim ukan ar daixia, bo
los indoelic daiyolies. elim gvelebTan rokviT yvelani
gaaoca da roca cekvis dasasruls, erTma gvelma alkoholis
suni ikra, mocekvaves loyaze ukbina. `uSveleT mamas! Sel
ocva roskanma gamomigzavnos~ _ es iyo elis ukanaskneli si
tyvebi. elvis siswrafiT moZebnes saqarTveloSi Semlocve
li dedaberi roskani. Selocva radioTi gadasces parizs,
magram ukve gvian iyo. eli daiRupa. nostalgiiT Sepyrobili
qali, romelmac samSobloSi dabrunebis ocneba ver aisru
la, bromleim mdidrulad daasaflava.
gansakuTrebuli mimarTeba aqvs niko lorTqifaniZes is
toriasTan. istoriuli faqti mwerals imisaTvis sWirdeba,
rom misi mxatvruli gansxeulebiT Tanamedroveobis prob
lema wamoswios. amitomac gardasul saukuneTa cxovrebaze
daweril mis TxzulebebSi iSviaTad dauwyebT Zebnas cnobil
istoriul pirovnebebsa da istoriuli faqtis zedmiwevniT,
zust aRweras. paTosi niko lorTqifaniZis `istoriul~ Tx
zulebaTa umetesobisa erT fokusSi iyris Tavs. es gaxlavT
feodalTa SuRlisa da Sinaomis kritika. am TvalsazrisiT
sainteresoa vrceli istoriuli moTxroba `JamTa siave~.
moTxroba aseTi pasaJiT iwyeba: imerel batoniSvils,
iulons, mefis momxre sami Tavadi ewvia. mikiTxv-mokiTxvi
sa da mefis ndoba-wyalobis gamocxadebis mere erT-erTma
stumarTaganma aseTi davaleba Seapara maspinZels: iulonma
miparviT unda mohklas mefis gaurCebuli feodali arCili.
iulonis Txovnaze, iqneb xmalSi gamomewvia da ise momeklao,
mefis erTgulma damqaSebma uariT upasuxes: ityvian, aq me
fis xeli ureviao. iulonma sastikad iuara RalatiT, muxT
lad arCilis mokvla da am `urCobisTvis~ gaavebul stum
rebs Zlivs daaRwia Tavi.
am nabijis gamo mefesTan dapirispirebulma aiulonma
gzad mefis karsgaridebul, moxuc mwignobarTan, otiasTan,
11. r. miSvelaZe. t. XXV 161
Seuxvia, otiasa da iulons Soris saqarTvelos bedsa da mo
maval orientaciaze saintereso saubari gaimarTa.
otia wuxs, rom imereTis mefes `arc goneba aqvs maxvili
da arc xorciT aris Zlieri, rTul saqmes ver arCevs da
iZulebulia mas daujeros, vinc rasme CahfuCunebs~. iulo
nis SekiTxvaze _ `maS daiRupa qveyanao?~ otia pasuxobs:
`finikielebi vaWrebi iyvnen. gvjobnidnen moxerxebiT _
daiRupnen, Cven davrCiT. Zlierni iyvnen jarSi romaelni
_ gvZlies, magram Cven davrCiT. silamazis marad msaxurni
berZenni _ gadaSendnen, Cven ki varT rogorc Wadarni sxva
xeTa Soris. Cven vaWrebic varT, meomarnic da qurumnic mS
venierebisa, magram araferSi vaWarbebT. Cveni dRec dadgeba
odesme, ueWvelia, magram gangebas jer ar gadauwyvetia~.
iulonis kiTxvaze, rogor moviqceT samomavlad, ra pozi
cia unda daikavos imereTmao, otia brZanebs:
`ai, ra, Svilo, saqarTvelo irgvliv mtrebiTaa garemo
culi. osmalo, sparsi, leki, axla moskovic Zlierdeba. cal-
calke qarTli, kaxeTi, guria, odiSi ver gauZlebs mozR
vavebul mters. nel-nela gvwewen. gvaniaveben. xom uyureb,
rogor TaTrdeba saqarTvelos saukeTeso nawili samcxe,
mesxeTi _ samSoblo petriwisa, niadagi opizisa, magram Tu
erTad viqnebiT, Tu Sinauri SfoTi moispo, mefe Tu gveyola
Zlieri da didebulTagan damoukidebeli _ araferi gvi
Wirs. dro Tamarisa da daviT aRmaSeneblis isev gananaTebs
RvTismSoblis xvedr qveyanas. saqarTvelos mesamedi osma
leTs upyria, didi nawili sparseTma daiufla. Tavisufali
Cveni patara imereTiRa darCa da Cven unda gadavuxadoT wi
naT Cvenze gaweuli amagi saqarTvelos danarCen kuTxeebs~.
marTalia, iulonma arCilis miparviT mokvlaze uari ga
nacxada, magram cdilobs arCili, rogorc mefis moRalate,
Sors daiWiros, Svilis am survils ewinaaRmdegeba didi
qalbatoni, iulonis deda gaiane. igi ar malavs, rom arCili
misi sayvarelia da erT-erTi SekamaTebis dros Tavis Svils
nabuSars uwodebs. ganrisxebulma iulonma es Seuracxyofa
ver aitana da Tavisi roskipi deda kldidan gadaagdo. dedis
mkvlels male sxva ubedureba ewvia. arCili eaxla, daapatim
ra da mefes warudgina. Turme mefem Semoiriga arCili da
162
axla mas daavala iulonis datyveveba. is, rac iulonma ar
ikadra _ Ralati, arCilma siamovnebiT iTava. mefis ganaCeni
mkacri aRmoCnda _ iulons Tvalebi dasTxares. male moRa
latec daisaja. TvalebdaTxrilma iulonma Tavis biZaSvils
_ daTunas daavala arCilis mokvla, romelmac `gadaWarbe
biT~ Seasrula davaleba _ arCils Svilic zed daakla. ase
tragikulad damTavrda qiSpiT dabrmavebuli ori feoda
lis bedi. ase urTierTSuRlis gamo partaxdeba ojaxebi da
sustdeba qveyana.
ZmaTa omis saSinelebas usvams xazs niko lorTqifaniZis
moTxroba `raindebi~. igi satirul-oroniuli nawarmoebia.
afxazni gauorguldnen saqarTvelos samefos. mefem Serva
SiZeTa dasja gadawyvita. engurTan imereTis jars mcire
ricxovani odiSelnic SeuerTdnen. odiSelTa erTma nawilma
ar ineba saomrad gamosvla, rakiRa `afxazTa~ didi nawili
maTi Zmadnaficni, axlonaTesavni da biZaSvilebi arian. axla
saqme omis dawyebis drozea. erTmaneTs `Zmebi~ muxanaTurad
xom ar daesxmian Tavs. afxazebma Suamavlad moRalate uCar
dia gagzavnes.
_ RvTis wyaloba mefes!
_ keTili iyos Tqveni mosvla. ras gvetyviT sayurad
Rebos?
_ mTavriSvilebi mogaxseneben, rodis inebebT omis daw
yebaso?
_ rac ufro male SeveqceviT, miT ukeTesia, _ mokled
moWra mefem~.
diax, gaRma-gamoRma `raindebi~ arian...
erTma `afxazma~ qarTvelT ori sardali, avaliani da aba
SiZe, Tvalwin moukla. roca mefis Zma, arCili, gavida masTan
Sesarkineblad, moulodnelad `mteri~ cxenidan Camoxta da
danebebis niSnad sayelos Rili gaixsna.
_ `vina xar? _ daekiTxa ucnobs uxerxul mdgomareobaSi
Cavardnili batoniSvili.
_ alaneli, Tqveni ZiZiSvili.
_ modi aq.
alaneli eaxla. arCili cxenidan gadmoixara da alanelma
gulze akoca, arCilma _ Tavze~.
163
ase ibrZvian raindebi.
mwerlis ironia ufro Rrmavdeba.
inalipa da odiSis mTavari erTmaneTs SeebrZolnen. ina
lipa sasikvdilod daiWra. sikvdilis win afxazTa mTavarma
sTqva: `axia Cemze, rac momivida. ar momwons dausrulebeli
omi odiSTan da imerlebTan. gadaeciT mefes, rom Tavis msx
verplad Sewirva ar mindoda, magram mis gamarjvebas Cems
RmerTsac vevedrebodi~.
maS, raRaze hRvridnen erTmaneTis sisxls?
axla vnaxoT rogoria raindTa damokidebuleba damar
cxebuli mtris da maradioris mimarT.
`agiaSvilma SeniSna colisZmis cxeni.
mouklavTo, ifiqra.
miuaxlovda, viRac mZimed daWrilis gverdiT egdo.
daWrilma Tavs Zala daatana da Caixrotina.
_ undoda iaraRi waerTmia... muWi davkari.
_ ade, zizRiT mimarTa giorgim ymawvils _ vaJkacobas
swavlob Tu Zarcvas? Segircxva Tavi _ da maTraxi mTelis
ZalRoniT gadakra.
bavSvi daiklakna, wamodga darcxvenili.
_ Seajine es kaci cxenze. iaraRi mounaxe da Cems karavSi
waiyvane, ilarions uTxari mouaros.
mere daWrils miubrunda da uTxra:
_ nu gaamxel magis Tavsslafis dasxmas, nu mosWri samu
damod Tavs, ymawvilia, gaswordeba~.
afxazni damarcxdnen. mefis jarma gaimarjva.
damarcxebulni da gamarjvebulni erTad nadimoben. afxa
zeTis mTavris Svils ekiTxebian:
_ `gulaxdilad Tqvi sajarod, ratom ar Seutie mefes,
roca erTmaneTs SexvdiT, xom ki eZebdi mas?
batoniSvilma Tavi CaRuna da mefes Sexeda, TiTqos hkiT
xavda, vTqvao?
_ brZane, brZane.
_ mironcxebuli mefe _ morcxvad warmosTqva ymawvilma
_ Cemze xniTac ufrosia da gvariSvilobiTac umaRlesi _
pirvelad mas unda enebebina xmlis moqneva...
164
_ mefev batono, axla Sen unda gviTxra, ratom ar Seebr
Zole batoniSvils?
_ rogorc ki pirvelad Sevxede, gavifiqre, aseTi vaJka
cis gafuWebas RmerTi ar Seundobs kacs meTqi da Cavuare
gverdi. meored rom vuaxlovdebodiT erTmaneTs, davupire
xmlis moqneva, magram mis cxens fexi dausxlta.
_ da waqceuls ki, ar ikadre Sexebodi! Seni Wirime Seni!
_ aRtacebiT iyvira viRacam boloSi~.
ase ebrZvian qarTvelebi erTmaneTs. moTxrobaSi arsad
gakvriT, miniSnebiTac ki ar igrZnoba, rom afxazebi sxva
gvartomisani arian: mwerals sruliad samarTlianad afxa
zebi qarTvelebad miaCnia. maS, ra qceula problemad omis
dros raindTaTvis? is, rom afxazTa laSqarSi Crdiloka
vkasieli gadamTielnic iqneven xmals. ra interesebi aqvT
alanelT da CerqezT? amazecaa pasuxi gacemuli nawarmoebSi.
`mefes wamoewia agiaSvili da hkiTxa:
_ mteri gaqcevazea, ra vqnaT?
_ Cven sazRvramdis mivdenoT, mere rac nebavT, is qnan.
_ da rom Semobrundnen?
_ SeuZlebelia! yvela es alanelebi, Cerqezebi roca
dainaxaven, rom odiSidan verafers waiReben, TviT afxazeTs
Seesevian~.
rogor hgavs SuasaukuneTa sinamdvileze dawerili am
moTxrobis problema dRevandels. xom odnavadac ar Secv
lila CeCen-afsua-Cerqez-adiRevelTa damokidebuleba saqa
rTvelos ZirZveli, ganuyofeli kuTxis _ afxazeTis mimarT.
samSoblos TavisuflebisaTvis brZola unda iyos yoveli
WeSmariti mamuliSvilis safiqrali da sazrunavi. am mxriv
arc niko lorTqifaniZe yofila gamonaklisi. mwerlis nove
laTa ciklSi, romelsac `erT tafaSi~ hqvia, patriotuli
mgznebarebiT gamoirCeva erTi novela _ `amayi~, igi pasuxia
yvela `dacvednebul gonierTa~ da `frTxilTa~ mimarT, riT
ac saocrad exmaureba Tanamedroveobas.
qveyana mtersa aqvs. samSoblo warTmeulia. soflis
SuagulSi mTavar cixes dampyroblebi dapatronebian. sof
lad SiSsa da rutinas dausadgurebia. mterTan Sebmas ve
165
ravin bedavs. da ai, gamoCnda erTaderTi amayi biWi. man ver
aitana damamcirebel-damadedlebeli mSvidoba.
`_ dedilo!
_ a? Svilo?
_ ar Rirs, dedilo, ase cxovreba. an mokvdes kaci, an
cocxali iyos...
_ mere ra ginda?
_ cixes aviReb!
_ gadairie? mogklaven.
_ jani gavardnia... mivdivar, dedilo. marto ar mindoda
wasvla, aravin wamyva. am Cems boRmas mainc amoviReb guli
dan. mere rac iqneba, iqneba~.
da biWi marto wavida.
wavida sruli SegnebiT imisa, rom moklaven, magram viRa
cam xom unda daiwyos, raTa aTasebs gza gaukvalos.
`cixis kars viRacam Zalumad daukakuna:
_ vin xar?!
_ gaaRe!
_ xval modi!
_ axla gaaRe!
_ visTan gaqvs saqme?
_ SenTan!
_ ver gicnob!
_ gauRe, erTia, ras gvizams! _ moisma meore darajis xma.
karis gaRebaze Semosulma xmali Seabriala. erTi daraj
Tagani waiqca.
_ es erTi! _ wailaparaka Semosulma.
_ esec meore!
cixeSi CoCqoli Seiqna.
_ viRac gaxelebula!
_ SekariT!
_ es mesame! es meoTxe! es mexuTe!
_ erTad mivardiT oTxiv mxriT da aswieT Subze.
_ esec meeqvse!
_ vai! momkles. jani gamvardnia, araferi wamigia...~
marTalia sofelmac winamaswrobad, metiCrobad da amao
Tavganwirvad CauTvala amays es nabiji, magram gavida wlebi
166
da am euli gmiris magaliTze aTasebi gaizardnen. eri erT
muStad Seikra, Seeba mters da daamarcxa.
`gaTavda omi. daqanculi, daWrili, gaveranebuli qveynis
Wirisufalni mainc mxiaruli arian. cremlebisa da oflis
iqiT bedis madlieri, jansaRi momRimari saxeebi moCans. Ta
visuflebis cocxal fers daufaravs danaklisis fermkrTa
li buneba.
_ Zmebo, nu daiviwyebT, vinc pirvelma ver moiTmina da
martod SeebrZola mters!
_ ganusvenos ufalma! _ grialebs xalxi...
winaT amowyvetilsa da gadamwvar or sofels Soris aRmar
Tulia amayis qandakeba, niSani eris Zlierebisa da mterTagan
gaTavisuflebisa~.
adamianis fsiqikur SesaZleblobaTa kvlevas, sikeTisa
da borotebis rxevis amplitudis axsnas moicavs vrceli
moTxroba `mrisxane batoni~. am TvalsazrisiT igi erT
gvari gagrZeleba-gaRrmavebaa im problemisa, raic mweralma
erTxel ukve dasva moTxrobaSi `tragedia ugmirod~.
mefis spasalari, levani, mTel qveyanaSi ganTqmuli iyo
mrisxanebiT da daundoblobiT. ampartavanma levanma irmis
mokvlisTvis mamasaxlisis biWs Tvalebi dasTxara da koWSi
gadatexa. levanis gaborotebas xels isic uwyobda, rom igi
uSvilZirod berdeboda, da wuTisofelze Tavisi sve-bedis
gamoc iyo aRrenili. levanis cxovrebaSi imedis sxivad dae
Sva Tvrameti wlis cicino, meZavobiT da avxorcobiT im mxa
reSi badali rom ar hyavda. levanma jer sayvarlad daisva
momxibvleli qali da mere, roca cicinom gaumJRavna, muce
li meZrao, mrisxane batonma, miuxedavad imisa, rom cicinos
warsuli kargad moexseneboda, jvari daiwera. meZavis gade
doflebam ganarisxa TviT levanis deda _ didi qalbatonic,
romelic mrisxane Svilze gamwyrali iyo da 15 wlis ganmav
lobaSi Tavisi oTaxidan ar gamosula. cicinom, rasakvirve
lia, Cveuleba ar moiSala, magram SeZlo sasaxlis kari misi
nebisTvis daemorCilebina da TviT levanic moelmobiere
bina. erT dRes moRalate tyispirelma glexebma levans Ta
visi `gandgomili~ Zmiswuli _ vaxtangi mihgvares. vaxtangi
batonma sapyrobileSi Seagdo. axal patimars Tvali hkida
167
cicinom, siyrmis megobari amoicno masSi da miZinebuli si
yvarulis gacocxleba scada, araerTxel sakanSi ewvia vax
tangs da evedreboda, oRond SenTan mamyofe, aqedan gaga
pareb da mTeli sicocxle moaxled dagidgebio. vaxtangi
uarze idga; kanonier cols ver vuRalatebo. patimrisa da
dedoflis saidumlo serobas SemTxveviT Seeswro levani da
mis da mis arsebaSi kvlav mxecma gaiRviZa. gamZvinvarebulma
ukanaskneli imedic moaSTo Tavis arsebaSi. mas ukve aRara
sjera adamianebis. `damnaSaveTa~ mimarT saSineli sasjeli
moifiqra: brZaneba gasca, oriveni gaveSebuli mozvrebis
zurgze daekraT da amgvarad Semkuli mozvrebi erTmane
Tze mieSvaT. mozverTa rkinebis saSinelma sanaxaobam TviT
mrisxane batonic ki SesZra. Zmiswulisa da colis dafleTi
li sxeulebis xilvam mas saero yofis erTbaSad mitoveba
gadaawyvetina, brZaneba gasca: gaexsnaT saganZuri da yvelas
waeRo, rac surda. mefes ki miswera: _ Tqvenis jaris winamZ
Rolobis Rirsi ara var da viTarca codvili, vtoveb ra
yovelive miwiers, msurs `zeciurs Sevavedro suli Cemio!~
`mowameTis pirdapir, mdinaris gaRma, gamoqvabulSi Sea
fara Tavi moxucma. dayudebuli beri yvelas morCilebiT,
moridebiT epyroboda. Citebi Tamamad jdebodnen mis Tavze
da niskarts iwmendnen Tmaze. Sveli, wyalze Camosuli, xe
lidan arTmevda Wadis natexs, moxuci ki loculobda xis
xatis win, ganuwyvetliv kiTxulobda saxarebas, ufals Sen
dobas evedreboda balaxis gadaTelvisaTvis, mzis sxivis
SeuracxyofisaTvis, oriode lukmisTvis, romelsac Soriax
lo utovebdnen mcxovrebni. erT dilas mwyemsma naxa gamoq
vabulSi gacivebuli gvami, gulze dakrefil xelebSi micva
lebuls eWira xis xati~.
ase mTavrdeba `mrisxane batoni~.
`Tavsafriani dedakaci~ dedaSvilobis problemas exeba.
dedaazri moTxrobisa martivia da TiTqmis moTxrobis zeda
pirze devs: `giyvardes moyvasi Seni, pativi eci dedasa da
mamasa Sensas~.
adre daqvrivebulma Tavsafrianma dedakacma sami Svili
wviTa da dagviT gazarda. samiveni daaojaxa. TiTqosda bed
nieri unda iyos. qveynisa da ojaxis winaSe Tavisi vali moixa
168
da. axla SeuZlia mSvidad iyos da mieces Tavisi cxovrebis
Semodgomas, magram, samwuxarod, Tavsafrianma dedakacma su
lieri kmayofileba ver hpova. TiTqosda funqcia dakarga.
xan erT SvilTan aris, xan meoresTan, magram `deda saxlisa~
aRar aris. pirveloba daaTmobina axalma viTarebam. erTxel
SviliSvils winda mouqsova.
`fexi ar Caetia.
_ gaixade bebi. amas Sens Zamias wavuReb. Sen ki sxvas mo
giqsov.
bavSvis tirili.
dedam sTxova:
_ mieci, sulerTia, oRond gaCumdes.
_ raTa, Svilo, amas kowias wavuReb... bavSvs nu gaanebivreb.
bavSvi ufro tiris.
_ raa, deda. Segenana gana erTi winda; ginda meore Svilic
moimadliero? nuTu amis saRiral pativs ar gcemT?
windebi xelidan gauvarda~.
es SemTxveva sakmarisi aRmoCnda imisaTvis, rom Tavsafri
ani dedakaci saxlidan gadakarguliyo.
`Svilebma karga xans ver gaiges dedis gadakargva. erTs
meoresTan egona~.
deda ki am dros Tbilisis quCebSi damaTxovrobs da Svi
lebs ukanasknel werils ugzavnis.
`sayvarelo Svilebo, nu miwyenT, salocavad wavedi. nu
meZebT... SviliSvilebi damikocneT. Cemze nu swuxxarT...
mSvidobiT samudamod~.
yvelaferi imiT damTavrda, rom erT dRes vakis CixSi
micvalebuli moxuci qalis gvami ipova policiam.
igi Tavsafriani dedakaci iyo.
impresionistuli stiliT dawerili es moTxroba SesamC
nevad frangmentulia. mas ar etyoba mwerlisTvis damaxasi
aTebeli mxatvruli sizuste da sinatife. ar mimaCnia sworad
Tavsafriani dedakacis saxeSi qarTveli qalis tipuri saxis
aCemebuli xilva zogi kritikosis mier da miTumetes, arc
oTaraanT qvrivisTvis misi Sedareba. Tavsafriani dedakacis
gagulisebaSi, cota ar iyos, avadmyofuri sWarbobs. rZlis
naTqvami sruliadac araa sakmarisi imisaTvis, rom ojaxis
169
dedam Svilebi miatovos da am didze didi sasjeliT dasa
jos isini, visac suli STabera da mTeli sicocxle Seswira.
niko lorTqifaniZis stili erTgvarovani ar gaxlavT. Tu
impresionistul novelebSi fraza SekumSulia da zogjer
daumTavrebeli suraTis an rebusuri pasaJis STabeWdile
ba grCebaT, samagierod, Semoqmedebis meore periodSi niko
lorTqifaniZis, rogorc mxatvris ostatoba, uzadoa. mwer
als aqvs odnav sevdiani da zedmiwevniT zusti scenebi. amave
dros iumoris, ironiis gafaqizebuli grZnoba, rac Tval
saCinod cnaurdeba novelebSi `episkoposi nadirobaze~, `be
brebi~, `kbilTxaraZe~ `rumbi~, `Rvinis qurdebi~, `soflis
aSiki~ da sxva.
niko lorTqifaniZis saxiT Cvens winaSe dgas mwerali _
dendi, brwyinvale qarTvel aristokratTa Rirseuli STa
momavali, saqarTvelos daRvremili Wirisufali, ukompro
miso mamuliSvili da uangaro, mSobeli qveynis siyvaruliT
guldaferflili eriskaci.
170
mixeil javaxiSvili
(1880 - 1937)
171
mwerlis mama _ saba adamaSvili _ qiziyeli glexi iyo,
borCaloSi gadmosuli. pirveldawyebiTi ganaTleba mixeil
javaxiSvilma sofel weraqvis oTxklasian rusul saswavleb
elSi miiRo, radganac sofelSi qarTuli mosaxleobis mci
rericxovnobis gamo qarTuli skola ar arsebobda. mixeil
javaxiSvilma swavla ganagrZo winamZRvrianTkaris sameurneo
saswavlebelSi. es ilia winamZRvriSvilis istoriuli saswav
lebeli gaxldaT, romlis gaxsnazec ilia WavWavaZem Tavisi
brwyinvale mamuliSviluri sityva brZana. am saswavlebelSi
swavlebis periods ekuTvnis mixeil javaxiSvilis Sexvedra
ilia WavWavaZesTan saguramoSi. eris sulier beladTan Sex
vedram waruSleli kvali datova momavali mwerlis Semo
qmedebaSi. winamZRvrianTkaris saswavleblis damTavrebis
Semdeg mixeil javaxiSvili yirims gaemgzavra da mebaReo
ba-meRvineobis institutis studenti gaxda. magram oriode
wlis Semdeg swavla Sewyvita da saqarTveloSi dabrunda
misgan damoukidebeli, erTi saSineli SemTxvevis gamo. sabas
Sin aryofnis dros mis ojaxs daesxnen, misi ufrosi dis _
sofios gasataceblad. saba Sin ar iyo, qalebma moZaladeebs
medgari winaaRmdegoba gauwies da yaCaRebma ojaxis yvela
wevri daxoces. am tragediis Semdeg sabam cota xans icocx
la da darCa mixeil javaxiSvili marto. TiTqmis uprofesio
kaci TbilisSi Camovida da Tavs dRiuri SromiT irCenda. am
tragediis Semdeg mas Tavisi soflisken aRarc ki gauxedavs.
TbilisSi erTxans Jurnalistobda, dazRvevis moxeledac
muSaobda, policiis mudmivi meTvalyureobis qveS imyofebo
da, amitom erTxans emigraciaSi gaxldaT. iyo jer social-
federalistTa partiis, Semdeg erovnul-demokratiuli
partiis wevri. redaqtorobda gazeTebs: `iverias~, `ers~ da
`glexs~. 1923 wels daapatimres, magram gadarCa, 1937 wels
kvlav daapatimres da daxvrites.
mixeil javaxiSvilma pirveli moTxroba `CanCura~ 1903
wels dawera. am moTxrobaSi mwerali gviambobs Tbilisis ba
zarSi moxetiale patara, maxinj, yru-munj da lamis suli
erad degradirebul mawanwalaze, romlis namdvili saxeli
aravin icis da yvelani CanCuras eZaxian. CanCura daxlidan
misTvis samowyalod gadagdebuli narCenebiT ikvebeba, ma
172
gram am narCenebSi mas Tavisi sayvareli, `macionic~ aqvs.
es gaxlavT filtvis naWeri, romelsac igi umad miirTmevs.
swored am filtvis naWris gamo gaimarTa CanCurasa da baz
ris ZaRlis orTabrZola, romelic CanCurasaTvis tragiku
lad damTavrda. CanCura etlma gasrisa.
am moTxrobis Sefasebis dros, literatorebi, ratomRac,
yuradRebas mxolod CanCuraze amaxvileben da xazs usvamen im
garemoebas, Tu rogor esarCleba da exmaureba mwerali upa
trono, bazris biWs, magram mxedvelobidan rCebaT umTavre
si, mwerlis braldeba im sazogadoebis mimarT, romelic
gulgrilia sacodavi arsebis bedisadmi. es aris mTeli ba
zari _ maTi orTabrZolis Semyure, sazogadoeba, romelsac
Tavisi movaleoba daviwynia da adamianisa da ZaRlis sabedis
wero orTabrZolaSi mxolod gasarTobs eZebs.
xazi unda gavusvaT im faqts, rom mixeil javaxiSvilis
moTxrobaTa umetesobas dakvirvebis sagnad TiTqmis fsker
ze dasuli, avadmyofi e. w. `patara adamiani~ gauxdia da maTi
ubeduri bedis daxatviT msjelobs mwerali sazogadoebis
mzadyofnaze, Seibralos, an ar Seibralos moyvasi Tvisi.
am tipis moTxrobebs ganekuTvneba `kurkas qorwili~,
`meCeqme gabo~, `upatrono~ da sxvebi.
bazris biWia kurkac. oRond CanCurasTan SedarebiT cota
Ti normaluri. igi mejRane baxCosTan muSaobs. Tavisi ofliT
napovni oriode groSiT kmayofilic aris da mowiwebiT Ses
cqeris Tavis patrons, baxCos, romelmac lukma gauCina. erT
dRes bazarma baxCos saxiT ulmobeli gadawyvetileba miiRo.
gaerTos sacodavi kurkas qorwiliT. sacoled SeRerebul
kurkas baxCo Tavis sayvarels _ maSos `SerTavs colad~. da,
rodesac qorwinebis pirvelsave Rames yvelaferi gairkveva,
kurkas gulSi samudamod Cawyda raRac da es raRac sxva ara
iyo ra, Tu ara ndobis susti Zafi, romelic kurkas adamia
nebTan akavSirebda (`kurkas qorwili~).
aseTive `patara adamianis~ tragediaze gviambobs `meCeqme
gabo~. mas sakuTari saxlic hqonda, col-Svilic hyavda, ro
gorc meCeqme urigo ar iyo, magram erTi nakli dahyoloda
_ qalebi uyvarda. mSvenieri sqesisadmi gansakuTrebulma
ltolvam miiyvana igi iqamde, rom sakuTari saxlis nawili
173
meZavebs miaqirava, aqaoda Sors wasvla ar damWirdeba, mec
meZavTa `Zvirfasi~ sazogadoebis xSiri stumari viqnebio.
Turme meZavTa diasaxlisi skrupolozuri sizustiT iwer
da meCeqme gabos danaxarjs da, rodesac warudgina Tama
suqi gasanaRdeblad, gabo SeZrwunda, magram ukve gvian iyo.
gabos saxli mTlianad meZaveebma daisakuTres, xolo mas bina
sardafSi miuCines.
garda am naxevrad paTologiur adamianebze dawerili
moTxrobebisa mixeil javaxiSvils wminda realisturi xasia
Tis moTxrobebic aqvs: `ybaCam daigviana~, `marTali abdula~,
`tyis kaci~ da sxvani.
moTxroba `ybaCam daigviana~ dawerilia siyvarulis Te
maze. igi uaRresad kompaqturi siuJetiT da mwerlisaTvis
damaxasiaTebeli humanisturi paTosiT gamoirCeva. meisre
Tomas hyavs lamazi, brma qaliSvili Tina. igi oblad gazrdi
li gogonaa, romelsac mamisa da Tavisi siymawvilis nandau
ris, ybaCas, meti qveyanaze aravina hyavs. uaRresad keTil da
faqizi sulis patron Tinas mxolod SexebiTi warmodgena
aqvs mis irgvliv arsebul sagnebze. man ar icis, Tu ra aris
lurji ca, mwvane balaxi, arasodes unaxavs mama da sulis
levamde ainteresebs, Tu rogoria misi erTguli ybaCa. magram
bedis gangebiT movlenebi sxvagvarad viTardeba. sofelSi
Camodis rkinigzis muSa _ solo. dagrexilfexebiani, grZel
xeleba, Seuxedavi, xanSi Sesuli, ucolo kaci, romelsac
mixeil javaxiSvili saocari ferwerulobiT xatavs. so
lom metad pikantur viTarebaSi gaicno Tina. igi mdinareSi
banaobis dros waawyda sruliad SiSvel mzeTunaxavs. Semdeg
aseve arcTu jentlmenuri dainteresebiT ukan mihyva mas da
roca gaigo, Tomas erTaderTi qaliSvili iyo, gadawyvita
qaliSvilis gulis mosagebad Tomas ojaxs daaxloeboda. gu
lubryvilo, brma qalisTvis solo pirveli siyvaruli iyo.
Tina miendo rkinigzis muSas, da, roca saqme jvrisweraze
midga, solom qalaqSi wasvla moimizeza da TviT solos
Tvisac gauTvaliswinebeli ambavi moxda; sasiZo qalaqSi avad
gaxda. gulga xeTqili Tina ramdenime dRe eloda saqmros,
da, raki solo ar gamoCnda, guda-nabadi aikra da martod
martom gaswia qalaqs solos saZebrad. didi faTerakebisa
174
da kiTxva-kiTxvis Semdeg ipova solo da imaSic darwmunda,
rom rkinigzis muSas misi Ralati gulSi arc gauvlia, igi
ubralod avad gaxda. gamomjobinebulma solom Tinas Tva
lebzec izruna; miuyvana Tvalis eqims, moxda saswauli, Ti
nas Tvalebze libri gadauwmindes arcTu rTuli operaciiT.
Tinam sinaTle ixila. misTvis axali cxovreba daiwyo. cxadi
ufro sastiki aRmoCnda, vidre mis warmodgenaSi arsebuli
da mxolod xmiTa da SexebiT dadasturebuli. misi qmari _
solo asatanze ufro maxinjia, qalaqSi samuSaod wasuli da
moulodnelad dabrunebuli ybaCa ki _ tanaSoltili, lamazi
ymawvili. am cecxls Tivas umatebs is garemoebac, rom ybaCas
Tina Zveleburad uyvars. qalaqSic imitom wasula, rom ori
ode groSi eSova, momagrebuliyo da Tina SeerTo colad.
darCa Tina samudamod Tavis did siyvarulTan da veeber
Tela sevdasTan erTad. `ratom daigviane ybaCa, biWo, Se uR
merTo, ratom daigviane?~ _ ambobs qali, magram mis arsebaSi
keTili solosadmi movaleobis grZnoba sZlevs siyvarulsa
Tu gatacebas. man icis, rom igi samudamod ekuTvnis kacs,
romelmac Seiyvara iseTi, rogoric iyo da romlis unapiro
sikeTemac brma qals Tvali auxila.
aseve uaRresad sainteresoa `marTali abdula~. moTxroba
sasamarTlo procesiT iwyeba. abdulas oTxi rusi moqalaqis
gaZarcva da erTi maTganis mokvla braldeba. amaoa tusa
Ris qviTini da yelgamoRadvriT mtkiceba, rom igi udana
Sauloa. abdulas Sin moparuli nivTebis nawili upoves da,
rac mTavaria, igi dazaralebulebma amoicnes. mosamarTles
isRa darCenoda, rom abdulasTvis miesaja aTi wliT Tavi
suflebis aRkveTa. marTali abdula cixeSia. man ar icis,
Tu vin umuxTla. vis dasWirda da ratom, udanaSaulo Ta
Tris cixeSi yofna. cixis administracia male rwmundeba,
rom abdula alali, uaRresad keTili da morCili kacia. mas
ramdenjerme Camoakles patimrobis wlebi da sul samiode
wlis Semdeg gaaTavisufles. sixarulisagan frTaSesxmuli
TaTari Sinisaken miiCqaris. gulSi eWvis mcire naperwkali
uRvivis. eqvsi Tvea Tavisi lamazi coli, fatma, da deda,
zovra, ar unaxavs. miaRwia Tavis kar-midamos da naxa, rom iq
ukve aRaravin cxovrobs. saxl-kari gapartaxebula da Tavisi
175
naTesavebisagan Seityobs, rom deda karga xania gardacvli
la, misi coli xasad dausvams missave noqars, xolo axla
xans abdulas cixidan gamosvlis SiSiT gudanabadi aukravs
da yazans gaqceula. abdula erTbaSad moiCvara, misTvis
yvelaferi damTavrda. mas sicocxle aRar unda, erTaderTi,
rac amoZravebs, aris SurisZieba Tavisi biZaSvilis _ mus
tafas mimarT, romelmac swored abdulas aivanze Seinaxa
naZarcvi nivTebi. darwmunda abdula biZaSvilis avkacobaSi,
mieWra mustafas Sin, yelSi xanjali gauyara da col-Svilic
zed daakla. mas Semdeg TiTqosda valmoxdili TaTari kvlav
orTaWalis cixeSi brundeba da darajs eZaxis: gamiReT kari,
xom xedavT, sisxlSi var mosvrili da damapatimreTO. sa
samarTloze marTali abdula miseburi pirdapirobiT da mi
amituri silaRiT hyveba simarTles. bedad mowmec aRmoCnda,
sikvdils gadarCenili moxuci TaTris qali .da sasamarTlos
ganaCeni iseTia, Tavisi obieqturobiT dRevandel sasamarT
losac rom SeSurdeba: mosamarTlem igi udanaSaulod miiC
nia da gaaTavisufla.
martoobis, soflisagan gandgomis tragediiT sunTqavs
moTxroba `tyis kaci~. glexkacs coli moukvda da gadawyvita
sofels gaecalos, ganapirdes. wavida da Tavisi ori biWiT
Suagul tyeSi dasaxlda. TiTqmis gatyiurebul kacs ube
dureba daatyda Tavs. orive Svili daeRupa. igi mixvda Tavis
sabediswero Secdomas, magram ukve gvian iyo. am moTxrobaSi
ganviTarebuli gandgoma-gandegilobis problema mixeil ja
vaxiSvilisaTvis, SeiZleba iTqvas, axalia da verc mis sxva
nawarmoebebSi vxvdebiT msgavs ganwyobilebas.
Semoqmedebis adreul periodSi `sawyal adamianTa~
galerea mixeil javaxiSvilma siyvarulis msxverpli ori qa
liTac gaamdidra. esenia nuca (`upatrono~) da eka (`eka~).
orive moTxrobidan motyuebuli qalebi gvimzeren. Secdeni
li moaxle qalebi beds damorCilebuli, upretenzio adami
anebi arian. isini uxmod daatareben siymawvilis codvas. es
patara moTxrobebi Sorsaa `kako yaCaRuri~ an `suramis cixu
ri~ socialuri datvirTvisagan, isini ubralod `sakiTxavi
moTxrobebia~.
176
`upatrono~ meqaTme nucas Cvidmeti weli Seusrulda .
qalbatonis ojaxSi samadlod gazrdil gogos, dapirebi
samebr albaT, gaaTxovebdnen da mcireoden mziTevsac ubo
Zebdnen, oTxmocdaaTi wlis qalbatoni `moulodnelad~ rom
ar gardacvliliyo. memkvidreoba orma xanSiSesulma qalma
da erTma oficerma Caibara. oficerma Tvali daadga upat
ono gogos da meqaTmeobidan pirisfareSad `daawinaura~. nu
cas saRamoobiT batonTan samovriT Cai ahqonda da batonic
mas imaze gacilebiT metxans itovebda, vidre Cveulebriv
moaxles itoveben xolme patiosani kacebi. am `datovebebs~
Sedegad is mohyva, rom nuca daorsulda. windaxedulma
oficerma fexmZime gogo mWedel pavles miaTxova. mWedels
ojaxis da siyvarulis bevri araferi gaegeboda, magram im
deni codna ki hqonda, rom bavSvi cxra TveSi Tu ara, uki
dures SemTxvevaSi, Svid TveSi mainc unda dabadebuliyo.
raki nucas biWi vadaze gacilebiT ufro adre eyola, pavlem
sabolood irwmuna, rom axalSobili misi Svili ar iyo. gamZ
vinvarebulma mWedelma CaquCiT mokla axalSobili. eldisa
gan Wkuaze Seirya nuca, xolo pavle daapatimres.
`eka~. studenti ardadegebze Tavis sofelSi dabrunda.
dedamisma moaxle gogo, eka, warudgina. students moewona
moxdenili eka da erTxel RamiT mis oTaxSi `gadaipara~. vne
bam Tavisi gaitana. eka win ver aRudga niaRvariviT movar
dnil siyvaruls.
diliT studentis dedam yvelaferi Seityo da moaxle
gogo saswrafod daiTxova.
gavida wlebi. TbilisSi ganTqmuli eqimi (yofili stu
denti) pacientebs Rebulobs. lamaz dedikos aTiode wlis
ymawvili axlavs. eqimma da ekam, rasakvirvelia, icnes erT
maneTi, magram ekam daumala eqims, rom biWi misi Svili iyo.
`amas mama hyavs~ _ uTxra. Zveli iaris ganaxleba saWirod
aRar CaTvala da kari gaixura.
aqve unda aRiniSnos, rom mixeil javaxiSvilis moTxro
bebSi araerTgan waawydebiT paTologiur, jansaRi fsiqolo
giuri wyobidan gadaxril adamianebs da iseT pasaJebs, esTe
tikuris sferos rom scildeba. amgvar adgilebs vxvdebiT
178
`giorgi oqros Tumnians karga xans atrialebda xelSi da
ar icoda, amdeni fuli risTvis misces. iseTi grZnobiT iyo
Sepyrobili, TiTqos es fuli quCaSi epovna da ar icoda,
rogor moqceuliyo. ar icoda, vis daekarga es fuli, vin
iyo imis patroni, sad cxovrobda, rogor epovna misi bina, an
visTvis gadaeca is, rac imas ar ekuTvnoda~.
bolos giorgim kiTxva-kiTxviT miakvlia moklulis
saxls, dedas da cols uambo yvelaferi, auxsna, rom unebu
rad Semoakvda da roca, TiTqosda, daarwmuna Wirisufalni
Tavis udanaSaulobaSi, Tumniani amoiRo da moklulis dedas
gauwoda. dedam, rasakvirvelia, iuara da `mkvlels~ wyevla-
qoqola daayara. giorgi gamoiqca, magram SuaRamisas isev
miipara dedabris saxlTan da oqros Tumniani fanjaridan
Seagdo.
amis mere saldaTma SvebiT amoisunTqa. gadawyvita, samu
damod gaewyvita kavSiri qalaqTan, romelmac igi mkvlelad
aqcia, moeglija rusis jaris saldaTis samxreebi da Tavis
sofels dabruneboda.
`mtkice da dinji nabijiT midioda. midioda zeviT, zedaz
nis mTisken. midioda iq, sadac arc polki iyo, arc myrali
yazarma, arc sulieri movaleoba, arc ugemuri saWmeli da
arc aTasi batoni, mas windawinve uxaroda Tavisufleba...
midioda dezertiri da Tan raRac simReras RiRinebda~.
lambalo da yaSa~ ruseTis imperialisturi zraxvebis mam
xilebeli moTxrobaa. igi 1925 wels aris dawerili, ese igi,
im dros, roca wiTelma ruseTma sisxlSi CaaxSo saqarTvelos
1924 wlis erovnuli ajanyeba. bunebrivia, im dros mixeil
javaxiSvili qarTul sinamdvileze imperiis klanWebisagan
Tavgamoxsnis ideiT gaJRenTil nawarmoebs ver dawerda,
amitomac moqmedeba urmiaSi, iran-azerbaijanis sazRvarze
gadaaqvs da gviCvenebs, Tu rogor cdilobs ruseTi sparseTs
wahgvaros Tavisi istoriuli miwebi. sxvisi teritoriebis
miTvisebis mekobruli Tviseba russ Cvens dReebamde SerCa.
amaSi isic advilad darwmundeba, vinc Tundac ukanaskneli
drois movlenebs _ saqarTveloSi, azerbaijansa Tu CeCneTSi
ruseTis mier gaCaRebul dampyroblur omebs gaixsenebs.
179
azerbaijaneli alali, patiosani ymawvili, maSadi hasani,
qarTveli eqimis meetle da megobaria. hasani, romelsac
metsaxelad lambalos eZaxian, sikeTiTa da sxva adamianuri
RirsebebiT gamorCeuli oci wlis biWia. urmiaSi rusebi
SeWrilan. dampyrobel russ sZuls yvela ararusi da, miTu
metes, musulmani. adgilobrivi mosaxleobis mimarT gamov
lenil maTs cinizms sazRvari ara aqvs. ai, rogor xvdeba qa
rTvel eqims, episkoposis niRbiani tipiuri rusi Sovinisti
_ pavle.
`_ dabrZandiT, batono eqimo. rogor imgzavreT, rogor
mogewonaT aqauroba? Tqven qarTveli brZandebiT, ara?
_ diax, qarTveli gaxlavarT _ xazgasmiT vupasuxe.
man TanagrZnobiT da nugeSiT mipasuxa:
_ qarTveloba didi ubedureba ar aris, radgan qarTvel
ic adamiania da keTili qristiani qarTvelebSic moipoveba.
me TvalebSi Sevxede, magram amarida.
_ marTals brZanebT, Tqveno usamRvdeloesobav, _ epis
koposis lmobier kilozeve davudasture me _ keTili adami
ani marto qarTvelebSi ki ara, rusebSic ki moiZebneba.
axla erTmaneTi TvalebiT davxvriteT, Cemma `rusebSic
ki~ gakravebuli mgeli Sig gulSi daWra.
_ isic udidesi WeSmaritebaa, rom `qarTvelic adamiania~,
_ davumate me.
_ ra Tqma unda... ra Tqma unda. me mogaxseneT qarTveloba...
_ Tqven brZaneT _ CamovarTvi sityva _ Tqven brZaneT,
qarTveloba didi ubedureba ar ariso.
_ marTalia, magram...
_ magram _ xelmeored CamovarTvi sityva da xmaSi foladi
Cavisxi _ gulwrfelad mogaxsenebT, Tqveno usamRvdeloeso
bav, rom qarTveloba CemTvis udidesi bedniereba gaxlavT.
_ voot kak?~
ori kacis am sityvier duelSi naTlad ikveTeba imperiis
damqaSi mRvdlis suliskveTeba da saxvalio didi erovnuli
dramac inaskveba.
rusebis yurmoWrilma monam, gaiZvera aisorma mRvdelma,
yaSa lazarem, SeiZula lambalo. yaSas paTologiuri siZul
vili musulmani vajkacis mimarT iqamde mivida, rom jer axa
180
lamoTxrili Wa auvso sibinZuriT, Semdeg ki, daasmina da
miuxedavad qarTveli eqimis Suamdgomloba-cdisa, lambalo
umowyalod gaarozgvina. lambalom rusuli wkeplis qveS da
lia suli. borotebasac aqvs Tavisi aRsasruli. lambalos
mamam _ maSaTi izaTma, Suri iZia _ gvelebi Seusia mZinare
yaSas da saSineli wamebiT amoxada suli. xolo, roca rusi
iZulebuli gaxda urmiidan kudi amoeZuebina, pavle epis
koposi daiWires da dasasjelad Svilmkvdar mamas miugdes.
maSadi izaTma imave ezoSi dakla veragi episkoposi, sadac am
ukanasknelis brZanebiT mis lambalos suli amoxades.
moTxrobaSi Seufaravad Cans avtoris pozicia. mixeil
javaxiSvili aSkara protests acxadebs rusi dampyroblis
mimarT da imperiis CeqmiT gaTelil kavkasiis xalxebs eqo
mageba. es ki, dagverwmunebiT, im droisaTvis didi moqa
laqeobrivi gmiroba iyo.
sabWoTa sistemis mier gonebabrmobili, fsiqikadarRveul,
momxveWel-wamglej (`dampatiJe~) da dogmaturi, marqsis
tuli azrovnebisagan manqurTadqceul (`damdnari jaWvi~)
adamianTa saxeebi dagvixata mixeil javaxiSvilma oqropir-
dampatiJes da wiTel direqtor, apolon rapoliZis saxiT.
ubadlo mesityved da WeSmaritad epoqis mxatvrad aRmar
Tula Cvens winaSe mixeil javaxiSvili Tavisi sworupovari
romanebiT: `jayos xiznebi~, `arsena marabdeli~, `kvaWi kvaWan
tiraZe~, `TeTri sayelo~, `givi Saduri~, `qalis tvirTi~...
es romanebi imgvar mxatvrul qronikebad unda CaiTvalos,
uzustes warmodgenas rom uqmnian mkiTxvels XIX-XX sauku
neTa sinamdvileze.
`jayos xiznebi~ revoluciisSemdgomi periodis qarTul
sinamdviles Seexeba. igi daibeWda 1924 wels Jurnal `mna
TobSi~.
istoriis grigalma dahqrola, Seicvala saqarTvelos
bedi da yofa. sazogadoebriv asparezze axali Zala gamoCnda.
igi nel-nela epotineba da Tavisi tlanqi xeliT sakmaod
mouxeSavad ipyrobs cxovrebis yvela sferos. gauferule
bulia maRali kategoriebi: demokratia, Tavisufleba, da
moukidebloba, qveynis samsaxuri. jayoebis droa. yofil Ta
vadsa da sakmaod uniaTo inteligents _ Teimuraz xevisTavs,
181
lamazi coli hyavs, margo. cxovroben isini qalaqad, beds
Serigebulni, umweo inteligentis cxovrebiT. maT yofas
uRimRamos xdis Teimurazis sisxlnakluli, kompromisuli
da aSkarad aravaJkacuri buneba. margo SesaSuri aqtiuro
biT amaod cdilobs, zogjer vnebis sarecelTan miityuos
qmari, magram Teimurazi ufro didi `saqveyno saqmeebiT~
aris garTuli, vidre sakuTari colis mofereba gaxlavT.
mkiTxveli grZnobs, rom xevisTavTa cxovreba ase duned
ar gagrZeldeba da maT ojaxSi erTbaSad SemoiWra tlanqi
sinamdvile, osi mouravyofilis, jayos saxiT. xepre, uxeSi,
gaunaTlebeli, cbieri da veragi jayo xevisTavTa sasaxle-
mamulis miTvisebas ar jerdeba. misi utifroba iqamde mi
vida, rom naTavadars coli gaubaxa. bolos gaubedurebuli
margo sabolood wahgvara qmars da morig colad daisva. es
aris siuJeturi qarga romanisa, xolo finali, viTom jayos
dasja da glexTa SemarTebis zeimi, naZaladevis STabeWdile
bas tovebs.
`jayos xiznebi~ _ ubrwyinvalesi evropuli tipis ro
mani, niSneuli da Zvirfasi swored rom Tavisi epoqaluri
sinamdviliT gaxlavT. am romanis Sefasebisas, jer iyo da
recenzentebma jvars acves mwerali, aqaoda qarTveli in
teligencia, qarTveli qali daamcirao, xolo mwerlis re
abilitaciis Semdeg morcxvad uvlidnen gverds romanis
WeSmarit problematikas. es problematika ki romanSi ori
mimarTulebiTaa ganfenili.
1) socialuri sakiTxi, Zala, romelic movida qveynis
baton-patronad social-demokratebis saxiT, aris uxeSi,
tlanqi, gaiZvera. batonobs instinqtze damyarebuli Zala
da igi qveyanas sikeTes ar moutans.
2) problemaTa meore Wrili ki erovnuli sakiTxs ukav
Sirdeba. nu daisvam Tavze ucxotomels. nu miscem Sens mi
was sajijgnad gadamTiels, Torem igi adre Tu gvian Sensave
mamulSi xiznad gaqcevs _ gagvafrTxila ocian wlebSi mix
eil javaxiSvilma. dRes ki, rodesac stumarma xalxebma saqa
rTvelos teritoriis mesamedi miitaces da Cven Cveni simar
Tle msofliosTvis ver migviwvdenia, sinanuliT vigonebT
samocdaaTi wlis winaT naTqvam am mware simarTles.
182
romani `TeTri sayelo (1926) mravalplaniania. igi mar
tooden civilizaciisa da tradiciuli eTnikuri yofis
dapirispirebis problemas rodi ayenebs Cvens winaSe. aqve
naTladaa gamokveTili ruseTis imperiis wiTel xelisufle
basTan qarTveli eris damokidebulebis, zogierT daxavse
bul CveulebasTan mimarTebis, sikvdil-sicocxlis, siyvaru
lis da sxva problemebi.
elizbari spilenZis madnis aRmosaCenad mTaTuSeTs gaemg
zavra, magram gza daebna da xevsureTis erT-erT mivardnil
sofelSi amohyo Tavi. elizbari oden spilenZis maZiebeli
ar gaxlavT, igi gaeqca macdur, gautanel qalaqs, gaeqca
saeWvo yofaqcevis cols _ cucqias da, rac mTavaria, gaeqca
_ sabWoTa xelisuflebas. amis dasadastureblad movitan
nawyvets jurxa wiklaursa da elizbars Soris (jurxa eliz
baris Zmadnaficia, romelic man didi xnis ganSorebis Semdeg
swored am sofelSi ipova) dialogidan:
jurxa _ `Cven batonymoba ara gvqoniv, srul mudam Ta
visuflebisaTvis vomobdiT da axlac Tavisufalni varT.
Tqven ki ubatonod arc winac gicxovriaT da exlac wiTel
uRelCi RbixarT.
elizbar: _ agrea, agre! mec mag uRels gamoveqeci~.
rusul xiStiT Semosul xelisuflebas emaleba xevsurT
sofeli, upirvels yovlisa, da ara civilizaciasa da TeTr
sayelos, rogorc zogierT kritikoss gulubryvilod hgonia:
gzadabneul elizbars mTaSi cxenosani SeefeTa. cxeno
sanma soflisken gza ar aswavla.
`furxam gaiRima da waqas sifrTxile mouwona.
_ ras ufrTxoda, vis emaleboda? (ekiTxeba elizbari).
_ jer Cven sofelSi wiTeli eSma ar amosul da imas ve
malebiT.
_ ra, am sofelSi sabWoTa xelisufleba ar amosula?~
axla gasagebia ras da vis gaurbis xevsurT sofeli. ra
tom darCa elizbari Tavis ZmadnaficTan sacxovreblad,
ratom gaafrTxila jurxam qalaqs gabrunebuli elizbaris
mxlebeli:
`me gicnob Sen. axmeteli naCafrali xar, givargis Svili.
yuri migde: Tu es sofeli giswavlebia vismesTvis, vai Seni
183
brali! miwaSi rom CaZvre, mainc gipovi da dagaxrCob. axla
mSvidobiT~.
risi imediT da molodiniT cxovrobs sabWoTa xelisu
flebas da rusis Ceqmas Tavgaridebuli, mTaSi miyuJuli
sofeli?
`_ kidev ras ubnoben?
kidev ubnoben; TaTaric da rusic Zmadnafici gamxdaran.
_ maS daviRupebiT, kidev ra?
_ kidev ubnoben: ucxoeTSi axali batoniSvili gamoCeni
la, namdvili bagrationi, nefis erekles SviliSvili.
borbalos mTasaviT uvnebo jurxa axla ki zewamoiWra.
_ is, as, is! Teimuraz batoniSvili uTqvamT. Teimurazi!
vicnob Tu ara Teimuraz batoniSvils?
_ ara, ar vicnob. arc gamigia. bagrationebi bevrni arian,
magram erekles SviliSvilebi yvelani daixocnen.
_ ar daxocilan! _ hkivis jurxa.
_ daixocnen-meTqi!
_ maS, Svilis Svili iqnebis.
_ merme? Tund egrec iyos, merme?
_ rogor Tu `merme~ _ ukvirs juxras.
ar esmis, raki me egre advilad Sevurigdi `pirobis wig
nis~ (giorgievskis traqtati, r.m.) gafuWebas, maS, me qarTve
li ara vyofilvar!
_ romeli wignisa, jurxa?
_ im wignisa, nefe ereklem rom daudva rus xelmwifesa.
_ ho, magram...
_ bagration unda mavidas da mcxeTas unda igrgvinas! _
gadasWra jurxam da sxvebmac yayaniT daudastures.
_ mavas! mavas!
_ igrgvinebs! igrgvinebs!~
TeTri sayeloc nawilobriv sabWoTa xelisuflebis sim
boloa romanSi. amitomac gaurbis mas ase daJinebiT tradici
uli saqarTvelo. rac Seexeba elizbaris dabrunebas; bolos
mainc civilizaciam gaimarjvao, amayad rom askvnida zogi
kritikosi, arc asea saqme. elizbarma CaTvala, rom mimal
viT saqmes ar eSveleba. sabWoTa xelisufleba adre Tu gvian
mainc moagnebs jurxaiskars. saWiroa aqtiuri brZola mter
184
Tan _ wiTel xelisuflebasTan. mters ki ar unda gaeqce (an
daemalo), cixeSi unda dauxvde.
` _ sxva xalxi zvaviviT mogvaskda da qarTulic ki dag
vaviwyes. sakuTari aRaraferi SegvarCines, arc Coxa, arc
qudi, arc cxviri da arc Tvali.
_ mTaSi Sexizvna gaqcevaa da meti araferi _ mivuge me _
brZolis veli qalaqSia da omsac iq movigebT an davmarcx
debiT.
momxvdurs dedacixesTan unda dauxvde, me ki iqidan
gamoviqeci da davimale.
_ iq ver ibrZoleb, vaJikav.
_ Sen ki ibrZvi? daTvis bunagSi SemZvralxar da damalva
miznad gadagiqcevia.
jurxa Seyoymanda. iyuCa da Tqva.
_ qalaqSi gagawiTleben~.
am amonawerebidan naTlad Cans, rom `TeTri sayelo~
aSkarad antisabWoTa nawarmoebia, xolo mwerlis mier mo
qmedebis xevsureTSi gadatana mxolod xerxia imis xazgasa
smelad, rom saqarTveloSi TiTqmis yvelas, qalaqelsac da
mivardnil sofelSi mcxovrebsac, erTnairad sZulT wiTeli
xelisufleba da cdiloben gadaarCinon Tavisuflebis amayi
suli _ Cveni gadarCenis mizezT-mizezi.
dampyroblisadmi zizRiT gamsWvaluli romania `kvaWi
kvaWantiraZe~. misi beWdva 1923 wels `droSaSi~ daiwyo da
1924 wels `mnaTobSi~ dasrulda.
mecxramete saukunis miwuruls samtrediaSi silibistro
kvaWantiraZis meuRles _ pupis SeeZina vaJi, romelsac kvaWi
daarqves.
rva wlisa arc iyo kvaWi, roca mamamisma zugdideli afe
ristis, aSordias, SemweobiT aznauroba moikvaraxWina da
didgvarovneba usagzla saswavleblad quTaisSi gagzavnil
ymawvils.
Tavdapirvelad `gimnazielis axal formaSi gamowyobili
kvaWi gulmodgined Seudga swavlas~, magram male darwmunda,
rom patiosnebiT gzas ver gaikafavda. imperiis sinamdvile
ymawvils Tavis gadasarCenad mliqvnelobas, cbierebas, `gaZ
185
vrom-gamoZvromas~, qlesobas, tyuils, gautanlobas, orpi
robas sTavazobda.
...da kvaWi kvaWantiraZe misdauneburad profesional
TaRliTad Camoyalibda.
`gulmosaloki Rimilis, gamacurebeli qebis, adamianis
dabma-mowvelis~ Taviseburi niWis da Tavisi sayvarlebis
wyalobiT kvaWim saqarTvelodan imperiis centrSi gadai
nacvla. mwerali didi ostatobiT agviwers xelmwifis karis
garyvnilebas, rus CinovnikTa imperiul ambiciebs, `mcire
erebisadmi~ siZulvils da velikorusul yoyloCinobas. ai,
grigol rasputinisa da kvaWis pirveli dialogi:
` _ Sen vina xar? _ hkiTxa.
_ Tavadi kvaWantiraZe gaxlavarT, wminda mamao.
_ maS kavkasieli iqnebi... ar miyvars... veluri xalxia...
sul xanjalze uWiravT Tvali. `basurmanebi~ arian.
kvaWim tkbilad ganumarta:
_ me qarTveli gaxlavarT, wminda mamao, qarTvelebi ki
marTlmadideblebi arian~.
kavkasielTa `velurobaze~ laparakobs ruseTis xelm
wifis karTan yvelaze daaxloebuli kaci, garyvnili griS
ka rasputini, romelic TviT imdenad kulturulia, rom
didgvarovanTa erT-erT wveulebaze Sarvals gaixsnis da Ta
vis `mamakacur Rirsebas~ amoiRebs yvelas dasanaxavad, Tavis
Sesarcxvenad.
axla vnaxoT sufris adaTi rogori aqvT, rogori qeifi
ician imperiis centrSi.
`erTi oTaxidan ganuwyveteli kivili da rCeuli rusuli
gineba ismoda... uceb im oTaxidan, sadac griSka rasputini
qeifobda, qalis xangrZlivi kivili moisma.
_ miSveleT, momkles!
kvaWi jer aivanze gavarda, merme quCisken daeSva. alaya
fis karebTan sruliad titveli da Tmagawewili qali Seefe
Ta, romelic wivil-kiviliT mirboda quCisken. ukan raspu
tini misdevda. isic SiSvel-titveli iyo. misdevda da Tan
Tasmis qamriT titvel qals Soltavda~.
aseTi gaxldaT didi mwerlis TvaliT danaxuli dampyro
beli qveyana, romlis `ganmanaTleblur~ misiasac jer kidev
186
ilia WavWavaZem gausva xazi briyvi `rusis aficris~ RaRadeb
iT `mgzavris werilebSi~. romel dampyrobelze galapara
kebdnen 1924 wels, Cven xom `sabWoeTis Zmuri ojaxis~ Tanas
woruflebiani wevri viyaviT. wiTeli cenzuris Tvalis
asaxvevad `kvaWi kvaWantiraZis~ avtors pasuxi mzad hqonda:
igi xom samefo kars abiabruebda, im samefo kars, romelic
TviT bolSevikebma daamxes. imperiis `damqaSTa~ mxileba
ki maSin oficialurad daSvebulic ki iyo. da bolos, isev
dampyrobeli iyo damnaSave imaSi, rom imperiis nangrevebSi
moyolili Tavisi dabneuli samSoblos da aburduli bedis
gadamkidem, ocdaCvidmeti wlis avantiuristma, kariera sa
roskipos mflobel liza xanumis qmrobiT da am saZraxisi
dawesebulebis `mouravis~ TanamdebobiT daasrula.
`givi Saduri~ sabWoTa wyobilebis sulisSemxuTvel re
Jimze dawerili romania. am nawarmoebiT mixeil javaxiSvilma
auwya mkiTxvels, rom saqarTveloSi movida wyobileba, ro
melic adamianis uflebebs arad dagidevs. policiur qveya
naSi `samarTlis damcvels~ ganusazRvreli Zalaufleba gaaC
nia. igi kamaTeliviT aTamaSebs adamianis beds da ganmkiTxavi
aravin aris. lamis aTi wliT adre iwinaswarmetyvela 1937
wlis represiebi. niRabi Camoxsna ruseTume moxeleebs da
maTs moskovel mfarvelebs.
nawarmoebi galoTebul-gaubedurebuli kacis _ givi
Saduris qarTvel mwrlebTan dialogiT iwyeba. givi saso
warkveTili, samudamod gulgatexili kacia.
`uwin ityodnen xolme: yvela gza romisken midiso. me ki
mogaxsenebT, tyuilia, Woria! yvela gza da biliki imedis
nangrevebze iyris Tavs~ _ ambobs givi.
erT dros Tavmoyvare da pewiani Saduri Tavis axlandel
yofas ase gvixatavs:
`amJamad me Citsa vgavar _ udardels da uzrunvelsa.
arca vxnav, arca vTesav, aramed TqvenisTana madliani xalxis
wyalobiT TiTqmis mudam maZRari gaxlavarT. nasufrali _
ai, Cemi ulufa. metic ar minda... me ukve nakacari var. war
sulma momatyua, awmyo mawvalebs, momavali maSinebs da ise
davdivar amqveynad, rogorc qvrivi sasaflaoze~.
ram miiyvana givi Saduri imedTa nangrevebamde?
187
gamomZiebel anton afTariZes givi Saduris lamazi coli,
rusiko, moewona da misi xelSi Cagdebis mizniT givi daapatim
ra. braldeba? `viTom viTaRliTe, vijibgire, sxvis salaroSi
Cavyavi xeli~. qmris bediT Sewuxebuli rusiko araerTxel
eaxla gamomZiebels. erT-erTi viziti imiT damTavrda, rom
arakac gamomZiebels udanaSaulo patimris meuRle danebda.
givi Saduri gamouSves. mware aRmoCnda meuRlis mier namu
sis gayidviT mopovebuli Tavisufleba. Sadurma ver apatia
rusikos uneblie Ralati, Tumca kargad icis, rom colma es
nabiji mxolod misTvis gadadga. ojaxi daingra.
es siuJeti ociani wlebisTvis iSviaTi, magram ocdaaTiani
wlebis bolosTvis lamis tipiuri gaxldaT sabWoTa saxelm
wifoSi. ramdeni daiWires da gaacimbires viTomda `trockis
tobisaTvis~, sinamdvileSi ki misi lamazi colis xelSi Cag
debis mizniT.
bolSevikur-imperiuli reJimi ara marto givi Sadurebs
aubedurebs, arc im Ramurebs epyroba kargad, visac erovnu
li Rirseba daukargavs da sxvas Sehkedlebia; petre Sevar
deniZe ruseTSi dasaxlda.
`ojaxi? sagvareulo?
_ nu xarT romantikosebi _ mokled mogviWra saqmianma
naTesavma (petre SevardeniZe, r. m)...
_ sadac me var, Cemi samSobloc iq aris _ gvaswavlis
petre~.
gavida ocdaaTi weli. ver pova sulieri simSvide da bed
niereba sxvis karze, sxvis miwaze petre SevardeniZem. ar
SeiTvisa igi rusma. ar daufases samsaxuri. igi, sibereSi
gadamdgari gakotrebuli da nostalgiiT nervebdaRrRnili,
werils swers dedas:
`ooh, rom icode, rogor momwyurda, rogor momSivda de
daSviloba, mSvidoba, Sroma da tkbili sityva. ubeduri var,
dedi, ubedurTa ubeduri~...
werili rusulad iyo dawerili da sul bolos miwerili
hqonda: `aqamde petre sokolovi, amieridan ki _ isev Sevar
deniZe~.
dabrunda Ze Secdomili samSobloSi.
188
`petre sokolovi isev SevardeniZed gadaiqca. dadis da
adgils eZebs, diliT rom gadis, bindisas brundeba. mTeli
dRe gareT daborialebs:
advilia, SevardeniZe sokolovad gadakeTdes, magram so
kolovi rom kvlav SevardeniZed gadaiqces, ase advili ro
dia. amitomac veRar poulobs yofili sokolovi samSoblo
Si Tavis adgils.
romanSi Zalumad gaismis rusis mier dapyrobili, gaTe
lili samSoblos reqviemi:
`moxeve aRar darajobs larsis yels...
sadRaa mTis mgeli iago?
...Temi Zveleburad aRar Temobs.
amis Semdeg mravli weliwadi gaivlis da samagierod wi
Teli Temi damyardeba, dekanozis nacvlad aRmaskomi gamoi
tans wiTel droSas da axal TemTaobas gauZRveba da Tu
dasWirda, axali Temis RalatisTvis sakuTar mamas, goCasac,
gahgmiravs~.
rogorc ityvian, komentarebi zedmetia.
mixeil javaxiSvili istoriasac gadawvda da mecxramete
saukunis or TvalsaCino movlenas _ glexTa 1829 wlis
ajanyebas da TavadaznaurTa 1832 wlis SeTqmulebas uZRvna
brwyinvale romani `arsena marabdeli~.
fexiT gaTela ruseTma georgievskis traqtati. saqarT
veloSi mefis taxti da eklesiis avtokefalia gaauqma. qar
Tul monastrebSi XI-XII saukuneebis didebuli freskebi TeT
rad gadaReba da qarTuli ena gandevna saxelmwifoebrivi
xmarebidan. erTi sityviT, 1801 wlidan waiSala saqarTvelo
msoflio rukaze, rogorc saxelmwifo. igi ruseTis guber
niad gadakeTda da lamis ase ganicdeba dResac msoflios
araerTi politikosis TavSi.
aiqoCra damoukideblobadakarguli saqarTvelo. dro
dadro ifeTqebs ajanyeba-gamosvlebi, SeiaraRebuli Setake
bani rusis damsjel eqspediciebTan, magram dampyrobeli
sastikad uswordeba meamboxeebs. Cveulebrivi movlenaa qa
rTul majaze sacimbiro rusuli xundebi, xolo soflebSi
buntis Casaqrobad damsjeli razmebis _ e. w. egzekuciis
parpaSi.
189
calTvala devis, RvTisavar oZelaSvilis nakvalevze, mi
si Svili, arsena Sedga... arsena siyrmidanve aiTvalwuna zaal
baraTaSvilma da daCagrulTa qomagi biWisTvis `Wkuis swav
leba~ gansakuTrebuli simkacriT maSin gadawyvita, roca ar
senam moaxle gogo wahgvara da colad daisva. magram ukve
gvian iyo. arsenas gverdiT erovnul-socialuri CagvriT
gamwarebuli lamis mTeli qarTlis glexoba idga.
Widaobis sceniT iwyeba akakis mSvenieri erovnuli
moTxroba `baSi aCuki~ da `arsena marabdelic~. Widaoba anu
usisxlo dueli am qmnilebebSi dapirispirebul mxareTa So
ris momavli samkvdro-sasicocxlo Setakebebis preludiaa.
Widaoba aq marto sporti ar gaxlavT. im dRes Tavisi gamar
jvebiT da erovnuli droSis momarjvebiT arsena marabdelma
Seupovrobis magaliTi misca glexebs da TavisuflebisTvis
mebrZoli suli gadaarCina.
zaal baraTaSvilebs rogorme auvidoda glexoba, mis
gverdiT axali da ufro veragi damcveli rom ar idges ru
suli koloniuri politikisa. es gaxlavT imperiis aRvirax
snili moxele, qarTvelTmoZule maiori arlovi. SeTqmuli
glexebis _ tyis Zmebis brZola, upirvels yovlisa, rusi
mCagvrelebis winaaRmdegaa mimarTuli.
romanSi Zalumad feTqavs erovnuli mtris winaaRmdeg
qarTvelTa SekavSirebis idea. amboxebuli glexebi Tavadaz
naur SeTqmulTa gverdiT aRmoCndebian xolme, rakiRa orive
mxares saerTo mizani _ imperiis klanWebidan Tavis daxsna
aerTianebs da swored erovnul brZolaSi SemweobisaTvis
amaod mimarTavs arsena evropas _ `modi da gvinapalavneo~.
Zlieri da daundobeli dampyroblis winaaRmdeg kveTebas
Seewirebian romanis gmirebi, magram maT mier gawalduli gza
rCeba TaobaTa magaliTad. izrdebian algeTeli lekvebi da
isini monobaSi darCenas ar apireben. soflad sasoebiT ina
xaven erovnul droSebs da Zlevis yiJinad ileseba _ ifereba
daJanguli xmlebi.
1905 wlis revoluciaze, mis mamoZravebel Zalebze,
saimperio revoluciaSi saqarTvelos poziciis garkvevaze
dawerili romania `qalis tvirTi~. romanSi naTlad Cans, rom
saxalxo amboxebis CasaxSobad rusi qarTvelebSive eZebs Za
190
lebs da, samwuxarod, poulobs kidec. imperiis samsaxurSi
Sesulni xSirad ufro mkacri damsjelebi arian sakuTari
xalxisa da ufro erTguli damqaSebi rusuli reJimisa, vidre
imperiis centridan movlenili Cinovnikebi. cxvris-qurqiani
mgelic araerTi etmasneba revolucias, amRvreul wyalSi
Tevzis damWernic blomad arian. revolucia sastikia, am si
sastikis msxverpli xdeba romanis mTavari personaJi qeTevan
axatneli.
da mainc, bolo keTilia. bneli Zalebi unda damarcxdnen.
xalxis azvirTeba ukvalod ar Caivlis... am imediT da rwme
niT mihyveba marTa gadasaxlebaSi Tavis katorRamisjil
qmars, Seupovar revolucioners, zurab gurgeniZes.
zemoT aRvniSneT, rom mixeil javaxiSvilma Semoqmede
biTi gza JurnalistobiT daiwyo. igi jer araerTi gazeTis
reportiori da politikuri mimomxilveli gaxldaT, Semdeg
_ faqtiuri redaqtori. mebrZoli publicisturi paTosis
da saqarTvelos damoukideblobis aSkarad propagandisa
Tvis gazeT `glexis~ redaqtori, mixeil javaxiSvili, cxraa
sian wlebSi samarTalSic ki misces da redaqtoroba samu
damod aukrZales, magram miuxedavad amisa, 1917 -20 wlebSi
mwerali lamis konspiraciulad xelmZRvanelobda erovnul-
demokratiuli partiis organos _ gazeT `saqarTvelos~.
mixeil javaxiSvilis publicistikas saqarTvelos bedSi
Rrmad garkveuli eris Wirisuflis beWedi azis. jer kidev
oqtombris gadatrialebamde mixeil javaxiSvili aSkarad
moiTxovs sxvadasxva partiebisa da politikuri dajgufe
bebis erTi miznis qveS gaerTianebas, xolo es mizani sxva ara
aris ra, Tu ara ruseTis klanWebisgan samSoblos gamoxsna.
damoukidebeli saqarTvelos periodSi (1918-21) mixeil ja
vaxiSvili qadagebs, rom saqarTvelom erTxel da samudamod
unda gaiTavisuflos Tavi mfarveli ruseTis qveSevrdomobis
sindromisagan da aSkarad daadges dasavleTis orientacias.
gaurkveveli, gaorebuli politika mwerals damRupvelad
miaCnia. aseve bevrs wers. m. javaxiSvili-publicisti Turqe
Tis veragul politikaze, miitacos saqarTvelos ZirZveli
istoriuli miwebi tao-klarjeTi, mesxeTi da aWara. mwerali
wuxs, rom arc somxeTi da azerbaijani adganan damoukide
191
beli saqarTvelos samegobro politikas. mimdinare qaotur
ma istoriulma procesma, mixeil javaxiSvilis azriT, mada
aRuZra am mezobel qveynebs da erTmaneTs aswreben qarTuli
miwebis misataceblad (mixeil javaxiSvilis `saqarTveloseu
li~ publicisturi naazrevi pirvelma Seiswavla da gaaanal
iza profesorma avTandil nikoleiSvilma). pedagogikuri
mgznebarebiT gamoirCeva `werili Svilisadmi~ aTi mcnebis
saxeliT rom damkvidrda qarTul publicistikaSi.
sagulisxmoa mixeil javaxiSvilis werilebi liter
aturaze, enaze, Teatris problemebze da a.S.
mixeil javaxiSvili uzado mxatvaria.
uaRresad aqtualuri, cxovrebiseuli problemebi daay
ena man Tavis TxzulebebSi mkiTxvelTa winaSe. gviCvena am
problemaTa gadawyvetis gzebic da gansacvifrebeli moqa
laqeobrivi gabedulebiT Seqmna XX saukunis saqarTvelos
cxovrebis mxatvruli matiane.
mZafri siuJetebiT, ostaturad, mtkiced Sekruli kom
poziciiT da ferweruli, Tvaladuri qarTuliT dawerili
mixeil javaxiSvilis moTxrobebi da romanebi uRrmes STabe
Wdilebas axdenen mkiTxvelze. margo, Teimuraz xevisTavi,
jayo, arsena, qeTevan axatneli, jurxa, elizbari, givi Sa
duri da sxvani mwerlis STambeWdavad daxatuli literatu
ruli tipebia, msoflio mwerlobis personaJTa galereas
samudamod rom Seezardnen.
mixeil javaxiSvilis nawarmoebTa leqsikuri geografia
lamis mTel saqarTvelos moicavs da versad SexvdebiT si
yalbis, frazaze miZalebis kvals. mwerali erTnairi siZli
eriT flobs qarTlur, imerul, kaxur, fSav-xevsurul Tu
ZvelTbilisur kilokavebs.
misi gmirebis msgavsad, mowamebrivi iyo mixeil javaxiSvi
lis cxovrebac.
`jayos xiznebis~ avtoris moRvaweoba gamudmebuli brZo
la gaxldaT sulisSemxuTveli sabWoTa sistemis winaaRmdeg
da aki am brZolas Seewira kidec avadsaxsenebel 1837 wels,
`kaenis sulis aRzevebis~ dros.
192
leo qiaCeli
(1884 - 1963)
194
werda moTxrobebs, romanebs, eweoda mTargmnelobiT saq
mianobas, Tumca iSviaTad. iyo profesionali mwerali, Tumca
misi misi namsaxurobis nusxa TiTqmis 1924 wels mTavrdeba,
igi sicocxlis bolomde aqtiurad monawileobda saqarT
velos sazogadoebriv cxovrebaSi. gardaicvala 1963 wels,
dasaflavebulia mTawmindis panTeonSi.
`warsuli awmyoSi~ leo qiaCelis erT-erTi pirveli no
ve
laa. igi ironiuli nawarmoebia. ironia ki mimarTulia
sazogadoebis im fenebisadmi, `maRali aristokratia~ rom
erqva da dResac aristokratoben, Tumca mkacrma sinam
dvilem maTs socialur tituls karga xania sityva `yofili~
warumZRvara. ruseTis mier dapyrobili qveynis es kudabzika
Svilebi Zveleburad yelyelaoben da lamis arad dagideven,
rom maTs samSoblos karga xania saxelmwifos nacvlad gu
bernia daarqva rusma, xolo maTsave patara samTavro-sam
flobelos _ mazra.
axla vnaxoT imperiis moxele _ mazris ufrosi rogor
afasebs batoniSvilebs.
`TviT mazris ufrosi, veeba tanis, grZel-ulvaSebiani da
rixiani rusi maiori, Cveulebrivad ase uwodebda maT:
_ `Братья Батонишвилебови~.
RirsSesaniSnavi iyo uTuod, rom mazris ufrosi ori sit
yvidan pirvels `branwis~ magivrad gamoTqvamda, yovel Sem
TxvevaSi, rusulis armcodneT es sityva, umravles SemTx
vevaSi, `branwad~ esmodaT. mis warmoTqmisas mazris ufrosi,
Cveulebriv, cal ulvaSs eSmakurad aacmacunebda da isedac
wvril, WroRa Tvalebs saidumlo mniSvnelobiT moWutavda,
magram maincdamainc aSkara rom ar gamosvloda dacinva,
zedized magrad daaxvelebda da ulvaSis viTom Zalaune
bur cmacuns da Tvalis cbier moWutvas uecar daxvelebas
daabralebda~.
diax, batoniSvilebis kuTxes axla ukve axali mTavari
hyavs, mazris ufrosi, romelsac buzad eCveneba maRalgva
rosani yofili mTavrebi. `yofilni~ ki imis nacvlad, rom
raime iRonon, moTminebiT itanen `branws~, qveynis gaTavi
suflebisTvis arafers akeTeben. samagierod, erTmaneTs
kvlav `dido batonoTi~ mimarTaven, nadimoben da dRedaRam
195
`didebas~ eWidebian. es `dideba~ ki sxva ara aris ra, Tu ara
uSvelebeli, mamapapuri yanwi.
`batoniSvili vaxtangi misma simamrma dadianma awvia
sanadirod~.
siZe didi pativ-nadimiT miiRes.
nadirobis meore dRes dadianis sasaxlis kari sruli
SemadgenlobiT gamoefina siZis gasacileblad.
rodesac siZe maspinZlebs gamoeTxova da Tavis `arwivs~
dezi Semohkra, moxda sruliad gauTvaliswinebeli, cxenis
fiziologiur mdgomareobasTan dakavSirebuli SemTxveva,
rasac Cveulebriv, normalur sazogadoebaSi yuradRebas
aravin miaqcevda. didma batonma, Tavmoyvare siZem ki ver
aitana es Seuracxyofa. cxenidan Camoxta da udanaSaulo pi
rutyvs Tavi waagdebina.
ase sasacilod gamoiyureba uadgilod gadmonergili
warsuli awmyoSi. ase gulismomkvlevad cxenis kudqveSi
dan gamocemuli xmiT eTxoveba warsuli gadapranWul aris
tokratias.
leo qiaCelis Semoqmedebis adreul periodze liter
aturaTmcodneTa erTi nawili msjelobs, rogorc imgvar
debiutze, sadac naTlad Cans simbolistur-dekadenturi
skolebis gavlena. roca konstantine gamsaxurdias eqspre
sionizmze an niko lorTqifaniZis impresionizmze vlapara
kobT, gafacicebul kritikoss SeuZlia gamadidebeli SuSiT
mainc aRmoaCinos am modur mimarTulebaTa kvali, magram
leo qiaCelTan amgvari kvleva, vfiqrob, TviTmiznuris
STabeWdilebas tovebs. Tu moTxrobaSi adamianis cxovrebis
amaoebazea laparaki, gana imas niSnavs, rom mwerali dekaden
tizmis tyveobaSia, an Tu avtori bolomde frCxilebis gax
snas erideba da miniSneba-simboloebiT gveubneba saTqmels,
aucileblad simbolisti unda iyos? gana msgavs magaliTebs
uxvad ar Seicavs WeSmariti mwerlis Semoqmedeba Tundac
Suasaukuneebisa, roca mwerals simbolizmi da dekadentizmi
arc ki smenia?
aviRoT leo qiaCelis erT-erTi pirveli novela `ste
fane~.
196
meTevze stefane da soflis glaxa, munji Zoko, megobrebi
arian. saerTod, meTevzeebi sityvaZviri xalxia, maTi profe
siidan gamomdinare, rakiRa umetes SemTxvevaSi marto uxde
baT yofna. stefanec sityvaZviri gaxldaT da roca etyod
nen, Tqvi rameo, uxerxulobis gasafantavad pasuxobda `gana
ambavi mxolod sityviT iTqmis?! yvelaze ukeTesi ambavi is
aris, romelic usityvod esmis yvelas~.
ase, usityvod maslaaToben stefane da Zoko.
`sofels ukvirda maTi ambavi. xSirad unaxavT mdina
ris piras martod msxdarni da saubriT garTulni. Zoko
`elaparakeboda~ stefanes, Tu stefane uambobda Zokos, sul
erTi iyo, orsave SemTxvevaSi isini yuradRebiT usmendnen
erTmaneTs~.
roca daaZaleben rame mohyevio, stefane tyuilebs moiSve
liebs, Tu ara da aris Cumad, an isev Tavis ZokosTan mieCqa
reba. mis gverdiT Cumad yofna urCevnia. es yovelive ste
fanes xasiaTis Strixebia. mTavari aq munjisa da metyvelis
megobrobaa, maTi usityvo dialogia da sruliad uadgiloa
am samfurclian novelaSi evropuli modernizmis kvali _
sulTa mistiuri saubari (?!) veZioT.
aseve araferia dekadentur-mistikuri `codvis Svileb
Si~. moTxroba or damTxveul, arasrulyofil pirovnebazea
dawerili. oridan erTi _ jvebe, ubralod, Seuracxadia, meo
re ki _ beko, yofili mnaTe _ mawyevari, kacTa SurisZiebisa
gan SeSinebuli, aseve aranormaluris STabeWdilebas tovebs
_ RvTis saxls gamoqcevia da wisqvils Sexizvnia, Tumca Tavis
yofil xelobas _ wyevlas, xatze gadacemas aqac ar iSlis.
saerTod, roca kaci mwerlobas iwyebs, gonebaSi pirvelad
siyrmis STabeWdilebaTagan gansakuTrebiT dasamaxsovrebe
li araCveulebri faqtebi da xasiaTebi amotivtivdeba. axal
gazrda mwerals zogjer hgonia, rom Cveulebriv adamianze
ufro metad mkiTxvels ucnauri, araordinaluri, normidan
gadaxrili ainteresebs. ase emarTeba Semoqmedebis adreul
periodSi leo qiaCelsac. mwerals surs swored TevzTan
molaparake, SiSisagan gonebabrmobili, gvelis momTviniere
beli ucnauri personaJebi dagvamaxsovros.
197
ra xdeba `codvis SvilebSi?~
`avi zniT Sepyrobilsa da suliT avadmyof~ jvebes, ro
melsac irgvliv yvelani daexoca (rakiRa maTi papa erT
dros mezobelma saxlis gadawvisaTvis xatze gadasca) pat
roni gamouCnda. es gaxlavT mnaTeyofili mewisqvile beko.
bekom upatrono giJi wisqvilSi Seikedla da samadlod luk
ma gauCina. erTxel jvebe mowme gaxda, Tu rogor swyevlida,
xatze gadascemda beko Tavisi ZmisSvilis mkvlelebs da ise
dac dabinduli goneba ufro aemRvra. gadawyvita, gacloda
codvil mewisqviles, magram ukve gviani iyo, raRac uxilavi
Zala mawyevrisken ezideboda. isRa moaxerxa, rom wyevlis
ritualis dros bekos mier xeSi CarWobil lursmnebs Cumad
iRebda da gulmodgined malavda, raTa amiT dawyevlilTa
sulebi gadaerCina. bolos jvebem gadawyvita, bekos wisqvili
daewva, raTa am gziT xatze gadamcemeli mewisqvile sofli
saTvis moeSorebina. giJma cecxli gauCina wisqvils, magram
mizans ver miaRwia. axla mTeli soflis Tvalwin daswyev
la da wminda giorgis samsjavros gadasca bekom wisqvilis
damwveli. imdenad didi iyo xatis risxvis SiSi, rom jvebes
brmobilma gonebam ver gauZlo: Serisxulma, SeSlilma mdi
nareSi daixrCo Tavi. bekom gadarCena scada, magram isic
STanTqa stiqiam. ase daiRupnen codvis Svilebi.
`wuTisofeli~ hqvia novelas, romelsac arcTu Zalian
saintereso siuJeti aqvs da arc raime didi sazogadoebrivi
problemis dayenebiT ipyrobs yuradRebas. sofleli mSrom
eli dedakacis _ marTas erTaderTi vaJi qalaqSi saukeTeso
muSad iTvleba. marTas ki Sin oblad gazrdili gogona _
cira hyavs. novelaSi lirikul gmirs, iulons, uyvars cira
da xSirad modis marTas karmidamosTan, raTa Cumad, wab
lis ZirSi mijdes da ciras simReras usminos. erT dRes an
dro Camovida. marTas bednierebas sazRvari ara aqvs, Svili
daubrunda. marTas bednierebis koSki samiode dReSi sava
lalod daimsxvra. androm dasaviT TanSezrdili cira qalaqs
gaitaca da colad daisva, marTas ki baraTi gamougzavna:
`mapatie, deda, magram sxvanairad ar SemeZlo movqceuli
yavio~.
198
`wuTisofelTan~ SedarebiT epoqis sunTqvas gacilebiT
Rrmad exmianeba `mama oqropiri~. damarcxda 1905 wlis revo
lucia da soflis mRvdels mama oqropirs imedi mieca, rom
erTobiT `gabruebul~ glexebs kvlav moiqcevs gavlenis qveS
da Zveleburad farad aqcevs. igi welSi amayad gamarTuli
Camomjdara cacxvis ZirSi, xelSi gazeTi uWiravs da glexebs
atyuebs: aq weria, `visac am ori wlis ganmavlobaSi dramis
gadasaxadi ar Seutania, cimbirSi unda iqnes gadasaxlebu
lio~. am `informaciiT~ SemkrTal glexebs rusis erTguli
oqropiri, Txovnaze, iqneb cota SeRavaTi mainc mogvceno,
niSnismogebiT miugebs: `kakraz Seni WkuiT dadis swored
rusi xelmwifeo. saqarTvelom erTi Ralati xom uRalata
`erTobis~ dros... imis magier, rom rus xelmwifeze gelo
caT, samudamod misi madlieri yofiliyaviT, Camogdeba
daupireT...~
cxovreba ki Tavisi gziT midis. boTlidan jini amosu
lia da veRar Caabruneb. gaRviZebul glexebs mama oqropiri
sac aRar sjeraT; marTalia, oqropirma sxvebis gasagonad
utu daaimeda: modi xval CemTan da mowmobas mogcem, viTom
gadasaxadi Setanili gaqvso, magram TviTonac eWvi epareba,
rom saRamos utu miakiTxavs ZRveniT xelSi.
kvlav ubrundeba ucnaur, araordinalur personaJebs mwe
rali `jadosanSi~. jadosani menaxire tagu gaxlavT. tagus
momnusxveli mwvane Tvalebi aqvs da mefuri mixvra-moxvra.
`sofeli kargad icnobs tagus. yvelam icis, rom igi ubiT
gvels daatarebs. metic ician _ es meti is aris, rom tagus
jado aqvs TvalebSi da iseTi Zlieria, rom mis nebas usulo
sagnebic ki morCileben. Tavisi mwvane TvalebiT moajadova
tagum mezoblis qali gaiane da Tavis vnebas daumorCila.
gaianes azriT, jadosani yvelaze Zlieri mamakacia mTels
duniaze, yoveldRe xvdebian isini mdinaris piras erTmaneTs
da `ar yofila SemTxveva, rom gaianes tagusTan yofnis dros
xma amoeRos~.
cxovreba erTi grZeli maskaradia. adamianebi namdvili
saxiT iSviaTad eCvenebian erTmaneTs. TiTqmis yvelani niR
biT dadian, amitomac Znelia pirovnebis WeSmariti amocno
199
ba. ase daemarTa vaJs, romelsac maskaradze qali moewona.
gamoekida da qalma niRabi xes Seatova, roca Tavisi saxiT
warudga vaJs, realoba gacilebiT ufro martivi da uin
tereso aRmoCnda, vidre niRabi, romelsac `kacobrioba Ta
visi naklis dasafaravad TvalTmaqcurad mihmarTavs xolme
(`eskalde~).
zemoganxiluli novelebi, Cemi fiqriT,mainc erTgvari
literaturuli varjiSi gaxldaT ufro seriozul TemebTan
SesaWideblad, leo qiaCelis novelistikaSi gamorCeuli ad
gili sam brwyinvale novelas uWiravs, esenia: `Tavadis qali
maia~, `almasgir kibulan~ da `haki aZba~.
bolSevikebisagan gaubedurebuli, simdidreCamorTmeuli
Tavadis qali maia Zveleburi inerciiT zRvaze midis dasas
veneblad. magram Zveleburi pewi aRar SerCenia. SavCoxiani
vaJkacebic aRar acileben da arc Tavaduri etli miaqanebs.
WaobSi gulisgamawvrileblad moyanyale uremze zis da gver
diT oblad gazrdili erTaderTi erTguli moaxle gogo _
dafino axlavs. urems ki dafinoze Seyvarebuli `mobolSe
viko~ glexi ambako miuZRvis. `aha, gaZarcvulia Tavadis qali
yovelnairad. qonebasa da didebasTan erTad gahqra misi ax
algazrdobac~.
zRvasTan Tavadis qalis urems maias Zveli sayvareli,
Tavadi bondo daxvda, magram maias grZneulma Tvalebma ma
Sinve Seatyves, rom bondos gulSi misdami trfobis cec
xli kargaxania ganelebula, TavadiSvils axla sxva samxili
swvavs. igi dafinos eSxiT xvdeba urems. Seuracxyofilma Ta
vadis qalma SurisZieba gadawyvita: bondo daarwmuna, rakiRa
aRar gindivar, ra gaewyoba, minda Cveni Zveli siyvarulis
sanacvlod ukanasknelad dagajildovo _ wadi karavSi da
dafinos gamogigzavnio. cota xnis Semdeg gulubryvilo mi
jnuryofils man, marTlac, gaugzavna moaxle gogona, magram
dafinos ukan misi nandauri, bondoze moeWviane da masze aR
renili ambakoc miayola. is iyo karavSi Sesul dafinos Ta
vadiSvilma xelebi moxvia da ambakos tyviac wamoewia.
SurismaZiebelma amqveynad Tavisi misia amowurulad CaT
vala. Tavisi Tvalmargaliti, lamaz TiTebze rom esxa, zRvas
`aCuqa~ da TviTonac stiqias misca Tavi.
200
araa saWiro am moTxrobaSi mancdamainc socialur-poli
tikuri problema veZeboT, aqao da, maia da bondo momakvdavi
klasis Svilebia da usaTuod unda wavidneno, ambako ki, raki
bolSevikia _ momavalic mas ekuTvniso. es moTxroba dawer
ilia adamianur tragediaze, wuTisoflis miTaJamindel dra
maze _ drois ulmoblobasa da Seuracxyofili siyvarulis
gamo SurisZiebaze, raic oden arc maias TavadiSvilobam ga
napiroba da arc ambakos bolSevikobam. es drama cxovrebis
mkacrma gamocanam, xasiaTTa ulmobelma Widilma amoativ
tiva da asazrdova.
vaJkacobaze, mamaSvilur urTierTobaze, sikvdil-si
cocxlis problemaze dawerili brwyinvale novelaa `almas
gir kibulan~. svanebi engurze morebs acureben. maT Sorisa
sa xaldeli almasgir kibulan Tavisi TxuTmeti wlis vaJiT
_ givergiliT.
givergil moxdenili, Cauqi biWia _ mamis siamaye. morebi
enguris SuaSi aRmarTul kldesTan gaixidnen, erTmaneTze
Selagdnen da jebiri aRmarTes. moijaradre kauza fifia,
`erT Cervonecs~ pirdeba, vinc jebirze gava da qveda mors
Toks gamoabams, raTa napirze darCenilebma Ronivrad daqa
Con da jebiri daSalon, es saxifaTo saqme givergilma iTava.
igi, marTlac, Sedga jebirze da is iyo Toki unda Caeba,
rom jebiri saSineli gruxuniT Camoingra da givergils
Tavze daeca. Svilis dakargviT gamxecebulma almasgirma Sav
zRvamde sdia Svilis cxedars da bolos TviTonve daixrCo
enguris SesarTavTan.
epoqaluri, erovnuli tkivilebis da Rrma qveteqstebis
Semcveli novelaa `haki aZba~. nawarmoebSi miniSnebulia, ra
utifrad upotinebs xels wiTeli ruseTi damoukidebel
saqarTvelos. ra axlosaa Tavisufali saqarTvelos xelaxa
li dapyroba axla ukve bolSevikuri imperiis mier.
1918 welia. saqarTvelom esesaa damoukidebloba gamo
acxada da soxumis sanapiroze bolSevikebis kreiseri,
legendaruli `Smidtic~ gamoCnda. qalaqi aforiaqda. pani
kam moicva. `yvelam uwyoda, Tu ra interesi unda hqonoda
oqtombris revolucias Savi zRvis sanapiro adgilebSi...
aravisTvis saidumloebas ar warmoadgenda, rom miuxedavad
201
yofili imperiis samxreTiT axladSeqmnili respublikebis
damoukideblobisa, maTi teritoriebi mainc Sediodnen `didi
oqtombris sadarajos~ farglebSi da, am mxriT gamonakliss
afxazeTic ar warmoadgenda.
soxumis qalaqis Tavs, samson davanaZes, rom ityvian, pir
dapir Tavzari daeca. ar icoda, rogor Sexvedroda bolSe
vikebis samxedro gems. TbilisSi saidumlo depeSa gagzavna,
magram pasuxi igvianebda.
amasobaSi SeSinebuli soxumi Tadarigs iWerda:
`moqalaqeni metwilad TavianT saxlebs utrialebdnen da
wiTeli droSebiT amkobdnen. didi da patara erT survils
aetana; rac SeiZleba male, saswrafod, mezoblebze ufro
adre gamoekida Tavisi saxlis win wiTeli droSa da amiT
yoveli eWvi Tavidan aecilebina. visac Sin droSa ar aRmo
aCnda, bazrisaken garboda, wiTel narmas yidulobda da uceb
dabrunebuli, gzadagza drois mosagebad, droSas saxelda
xelod amzadebda, joxze amagrebda~.
bolos soxumis sabWos saerTo krebam gadawyvita, CaT
revisTvis Cayola emjobinebinaT da bolSevikebis kreisers
garegnulad mSvidad, megobrulad daxvedrodnen, radganac
sxva ara iyos ra, Zala aRmarTsa xnavda.
ramdenime kaci ar monawileobda sazeimo Sexvedris fus
fusSi da erTi maTgani iyo mefis yofili oficeri ujuS
emxa.
`_ igi wiTlebis ieriSebis Smag navards gamoqceoda. aTa
si safrTxisa da gansacdelisagan Tavi daeRwia, ganuyrelad
masTan myofi uerTgulesi mxleblis, misTvis mudam Tavgan
wiruli ZiZiSvilis, haki aZbas, daxmarebiT, romelTanac er
Tad uvnebeli mSobel keras dabruneboda~.
roca `Smidtma~ Ruza CamouSva, Sesagebeblad misuli
delegatebi `Sehzara gemis kapitnis, `kuzma mrisxaned~ wo
debuli, kuzma kilgas saSineli, daCexili saxis danaxvam da
misma medidurma familarobam, rac imaSi gamomJRavnda, rom
`TviTon napirze ar gadmovida da soxumelebis mier mowyo
bil zeims ar daeswro~. mitingze daswrebis survili arc
utifar mezRvaurs, vasil xritaniuks (`vaska-piratad~ wo
debuls) gamouTqvams. man Tavis amfsonebTan erTad, pirvel
202
rigSi bazars miaSura, da roca Tvali hkida Cqari nabijiT
mimaval `TeTrgvardiel oficers~ ujuS emxas, kbilTa RrWi
aliT mivarda da epoletebis Camoglejva daupira. `imave
wams revolveri gavarda da gangmiruli vasil xritaniuki
miwaze piraRma gaiSxlarTa~.
roca kilgasTan am samwuxaro SemTxvevis gamo bodiSis
mosaxdelad soxumis xelmZRvanelTa delegacia mivida, kuz
mam Tavisi `sami Tvali~ mrisxaned mimoavlo da zurgi Seaq
cia: `amaTi dedac... ceremonias miwyoben raRac sulelurs
da masuleleben. mimifurTxebia me magaTi Tavaduri manWva-
grexisaTvis. hei, morigev!~ _ aseTia bolSevikis diplomatiis
(da zrdilobis) ani da hoe. kapitanma soxumelebs ultimatu
mi wauyena: erT saaTSi moeZebnaT da CaebarebinaT mkvleli.
ujuSma, rogorc rainds Sehferis, gadawyvita samalavi
dan gamosuliyo, mters Cabareboda da amiT qalaqi gadaer
Cina, magram haki aZbam Tavis Tavze aiRo mkvleloba da soxu
mis miliciis ufross ganucxada _ mezRvauri me movkalio.
qalaqis xelmZRvanelobam gadawyvita kuzma kilgasTvis ori
veni waredgina.
bolSevikma kapitanma, rasakvirvelia, gamoicno namdvi
li mkvleli. ase rom, hakis Tavdadebis saSualeba ar misca.
ujuSi sapatimroSi Caamwyvdia, xolo hakis winadadeba misca
gemze darCeniliyo. hakis emxas gadarCenis naperwkali auki
afda gulSi da mTeli Rame erTgulebas eficeboda kapitans,
magram bolSevikebs xumroba ar uyvarT da maT cremlebi
sac aRar sjeraT; gamTeniisas ujuS emxa daxvrites da zRva
Si gadauZaxes. gacofda haki aZba. jer kapitans mivarda da
`sisxliani ZaRli~ uwoda, mere mezRvaurebs miaxta Suris
saZieblad. `misi Tvalebi Seurigeblobis cecxlis naper
wklebs afrqvevdnen garSemo~. bolos gaqceva scada, magram
gembanis moajirze Semxtars kuzma mrisxanes tyvia wamoewia.
`sulerTia es mona adamianad mainc ar gamodgeboda~ _ ase
mokle da ulmobelia kuzma kilgas ganaCeni. ase uRirs bol
Seviks ZiZiSvilisTvis Tavganwiruli kaci.
Zneli SesamCnevi ar gaxlavT is garemoeba, rom `haki
aZba~ Tavidan bolomde wiTeli ruseTisadmi protestis
grZnobiTaa gamsWvaluli. mwerali naTlad xedavs saqarT
203
velos sazRvrebTan gamoCenil bolSevikur urCxuls, esmis
misi cxeli qSena, am urCxulSi advilad cnobs axali ju
ris dampyro bels da droulad afrTxilebs mkiTxvelsac
mosalodneli saSiSroebis Sesaxeb, Tumca, samwuxarod, ukve
gvian aris. damoukidebeli saqarTvelos bedi bolSevikur
urdoSi ukve gadawyvetilia. gaivlis ori weli da leninis
gankargulebiT saqarTvelos sazRvrebs wiTeli ruseTis
me-11 armia moadgeba.
romani `tariel golua~ leo qiaCelma emigraciaSi (Jeneva)
dawera da 1916 wels gamoaqveyna.
nawarmoebi saukunis dasawyisis pirveli aTeulis so
cialur qartexilebs Seexeba. wyalSemdgari, magram jer
kidev Zlieri TviTmpyrobelobis winaaRmdeg masaTa brZolis
ideiT aris STagonebuli. mZafri siuJetis fonze naCvenebia
sazogadoebis sxvadasxva fenis warmomagenelTa urTierT
damokidebuleba da maTi fsiqologiuri ganwyobileba. ro
manis furclebze saintereso, STambeWdavi xasiaTebis da
mZafri vnebebis rkinebaa.
axalma saukunem axali ZaliT gaaRviZa imperiis kirTebis
qveS moTminebis fialaaRvsili saqarTvelo. glexma irwmuna,
rom oden marqsistuli wreebiT da inteligent moqadageTa
rudunebiT Tavisufleba ar miiRweva. saWiroa ufro qmedi
Ti, praqtikuli brZola. soflad iqmneba calkeuli razmebi.
isini aralegalurad, mzis Casvlis mere Cndebian asparezze.
dadian karikar da xalxs erTobis erTgulebaze aficeben.
sofel cixiskarSi erTobis burjebi policiis meTvalyureo
bis miuxedavad, atareben krebebs samcacxvis ZirSi. erT-erTi
Camovla-daficebis dros aznaur daviTis qaliSvili, Tina,
mamis saxls gamoarida erTobis moTavem, tariel goluas
Svilma, mebuxre levan goluam. daviTi daedevna moZaladee
bs da antonia bukaZis mitovebul saxlSi alya Semoartya.
tariel goluas CareviT saqme mSvidobianad damTavrda. qali
mamas daubrunes. revoluciis cecxli TandaTan moedo same
grelos soflebs. amboxebul glexTa xelmZRvanel birTvSi
nayaCaRari gaioz gadalendia SeZvra. gaiozs garda reaqci
is dakveTisa, piradi mizanic amoZravebs; masac uyvars Tina
da gadawyvetili aqvs metoqe _ levani gzidan CamoiSoros.
204
provokatorma mizans miaRwia. qurdulad, mzakvrobiT mokla
levani. Tumca `erTobis~ cecxli amiT ar Camqrala, amboxe
bul glexebs saTaveSi TviT tariel golua Caudga. mTels
mxareSi sibrZniTa da siqveliT cnobili tarieli arc repre
siebs SeuSinda da cixidan gamosvlis Semdegac kvlav erTo
bis samsaxurSia. rac Seexeba gaioz gadalendias, levanis
megobarma, beJanam, Suri iZia, gaiozs gzaze dauxvda da si
cocxles gamoasalma.
romanSi naTlad Cans, rom yvela ubedurebis Tavi da Tavi
ruseTis koloniuri politikaa. borotebas imperiuli Zal
momreoba umagrebs mxars. mazris ufrosi tarielis dapatim
rebis dros pirdapir ucxadebs mamasaxliss: `amisi Svili
xvalve momgvare qalaqSi gabawruli... es ki dapatimrebulia
da Tan mimyavs... magaT cixe da cimbiri gaasworebs. vaCveneb,
Tu ra aris `bunti~, rusis mTavrobis Zala, sCans, jer kidev
ar unaxavs~.
`rusis Zala~ erTnairad Cagravs yvela qarTvels, glex
sac da aznaursac. sailustraciod cixiskaris mcxovrebTa
daCoqebis scenac sakmarisia:
`На колени!~ _ gaimeora axla ufro mkacrad mazris
ufrosma da maTraxi maRla aswia. risxvis cecxli gadaaf
rqvia yrilobas.
_ ar gesmiT? ras dgaxarT?! daiCoqeT, brZanebs! _ Ca
gonebiT gaimeores boqaulebma. maSin nel-nela, CurCuliT
moiyara xalxma muxli da Tavi daxara. ganze mdgomi aznaure
biRa darCnen fexze.
_ aznaurebi varT... aznaurebi... _ gaubedavad upasuxes
aznaurebma.
_ aznaurebs aq adgili ara aqvT. mefis qveSevrdomia
yvela! _ daiyvira mazris ufrosma da Tavisi mkacri `На коле-
ни~ kvlav gaimeora~.
ar daufasdaT aznaurebs xelmwifis samsaxuri.
dampyrobelma isinic daaCoqa.
am paTosiT aris dawerili mTeli romani. nawarmoebis
TiTqmis yvela personaJi (tarieli, levani, gaiozi, Tina, da
viTi, barbale, beJana, gio, munji baCua..) uaResad saintere
so, individualuri niSan-TvisebebiT aRbeWdili saxeebia.
205
1905 wlis revoluciis damarcxebis Semdgom periods,
e. w. `stolipinis reaqciis xanas~ asaxavs leo qiaCelis ro
mani `sisxli~ (1927). nawarmoebSi naCvenebia saqarTveos Tan
mimdevruli brZola imperiis mier Tavsmoxveuli erovnul-
socialuri Cagvrisagan Tavis gamoxsnisaTvis. daxatulia
sazogadoebis sxvadasxva fenis ganwyobileba da damokide
buleba revoluciisadmi. romanSi mwerals araerTi bio
grafiuli detali gamouyenebia da, rac uTuod xazgasa
smelia, nawarmoebSi aSkarad Cans social-demokratTa ori
dajgufebis ori taqtikis _ menSevikurisa da bolSevikuris
urTierTdapirispireba. miuxedavad imisa, rom `sisxli~ sab
WoTa imperiis dros daiwera, roca mZvinvarebda cenzura da
menSevikebs mxolod wyevla-krulviT moixseniebdnen, mwer
alma mainc SeZlo gaeparebina aSkara simpaTia menSevikuri
xazisadmi. romanis mTavari gmiri, menSeviki arCil dadaSiani
da bolSeviki niko xSirad upirispirdebian erTmaneTs. es da
pirispireba ZiriTadad ori mizeziT xdeba. jer erTi, arCili
ufro erovnulia da upirvelesad samSoblosTvis zrunvas
moiTxovs, niko ki aSkarad kosmopolitia da msoflio pro
letariatis mxardamxar brZolas qadagebs: meorec arCili
inteligentia da revoluciur saqmianobasTan aSkara sisx
lisRvras da Zarcva-glejas (bolSevikebi rom `eqspropriac
ias~ uwodebdnen) SeuTavseblad Tvlis, niko eqstremistia da
`revoluciis gamarjvebisaTvis~ marto iaraRiT brZolas ki
ara, iseT saCoTiro saqmesac ar erideba, rogoric saxazino
matarebelze Tavdasxma gaxlavT. bolSevik nikos SeuZlia
mohklas daWrili amxanagi, rakiRa misi tareba safrTxeSi ag
debs TanamebrZolebs.
saqarTveloSi reaqcia mZvinvarebs. qveyana policiurma
reJimma moicva. quCebSi aRar ismis `marseliozas~ xmebi da
verc demonstracia-mitingebs vxedavT. saxalxo moZraobam
iatakqveSeTSi gadainacvla. revolucioneri arCil dadaSiani
foTis muSaTa farul wres xelmZRvanelobs. aqvea, nikoc,
romelic ver egueba menSevikur inteligentobas da `Teo
riul wreobanas~. igi aqtiur moqmedebas, reaqciis winaaRm
deg misive meTodiT brZolas moiTxovs (`mters teroriTve
unda gasce pasuxi~). nikom isargebla arCilis quTaisSi yof
206
niT, aiyolia ramdenime amxanagi da fulis gatacebis mizniT
Tavs daesxa safosto matarebels. Setakebis dros ramdenime
Tavdamsxmeli mokles, danarCenebma tyes Seafares Tavi. am
SemTxvevis gamo `gamofxizlebulma~ policiam matarebelze
Tavdasxmis braldebiT quTaisSi arCil dadaSianic daapatim
ra. gareT darCenilma megobrebma gadawyvites dapatimre
bulTa daxsna quTaisis sagubernio cixidan. am saqmeSi arCi
lis TanamebrZoli andro qarivaZec aqtiurobs. SeTqmulebma
imdens miaRwies, rom cixeSi Semaval gvirabs arc meti, arc
naklebi swored cixis ufrosis, meliton ablandias ezos
gavliT sWrian. melitonTan andros Tavisi angariSic aqvs.
Jandarmma adre soflel biWs Seyvarebuli vardo waarTva da
colad daisva. Tumca androsa da vardos Soris wminda siyva
ruli grZeldeba da cixis ufrosis coli farulad exmareba
revolucionerebs gvirabis gayvanaSi. moxda gauTvaliswine
beli ram: melitonma Tavis cols waaswro, roca igi arCils
TeTri cxvirsaxociT niSans aZlevda. ablandiam `umkacre
si zomebi~ miiRo, ris gamoc Seuracxyofili vardo rionSi
gadaxta da Tavi daixrCo. andro Surs iZiebs vardosTvis da
hklavs ablandias. amis Semdeg policiis zedamxedvelobiT
Tavgabezrebuli arCil dadaSiani Salva da caca ramaZeeb
Tan erTad moskovs miemgzavreba. arCilisTvis miuRebelia
bolSevik nikos brZolis meTodebi da igi samoqmedod sxva
adgil-asparezs irCevs. romanis qveteqstSi aSkarad Cans, rom
revoluciuri brZolis saTaveebs TandaTanobiT xelSi ig
debs bolSevikuri Zala, romelic inteligenciis uaryofiT
da yaCaRoba-sisxlisRvriT miiwevs xelisuflebisaken. es
Zala qveyanas sikeTes ver moutans _ aseTi gaxlavT romanis
logikuri qveteqsti. aki arc moutana.
meore msoflio omis movlenebs asaxavs romani `mTiskaci~.
mteri kavkasionsac moadga, sofel sous mkvidri, baTu
qardua, garemoebam aiZula omSi Cabmuliyo; igi patriotia
da miuxedavad xandazmulobisa, gadamTiels Tavis samkvi
dros ar gaaTelvinebs; esec ar iyos, momxvdurT ebrZvis
misi pirmSo joto da mama Tavs movaled Tvlis jariskacs
gverdiT edges _ gaamxnevos da daexmaros.
207
ibrZvis baTu, rogorc SeuZlia. igi jariskacebs bargis
gadazidvaSi exmareba da miuval WiuxebSi gzas uCvenebs. mTis
kacis fiqri niadag jotos dastrialebs. mebrZolT Svili
viT Sescqeris da maTi gadarCenisTvis Tavganwirvasac ar
erideba, radganac man Tavisi funqcia omSic ipova _ Svils
yvelaze didi gansacdelis Jams gverdiT unda daudges,
samizne gausworos da Tu saWiro gaxdeba, misTvis nasrol
tyviasac mkerdi SeuSviros.
`mTiskacs~ alag-alag etyoba, rom avtors omi uSualod
ar unaxavs da saomari pasaJebis, bataluri suraTebis xatva
uWirs. Tanac am romans leo qiaCelis sxva nawarmoebebisagan
gansxvavebiT socialisturi realizmis kvali aSkarad amCnev
ia. igi paTetikuri, zeaweuli toniTaa dawerili. dialogebi
zogjer plakaturis, arabunebrivis STabeWdilebas tovebs.
1934 wels leo qiaCelma dawera kino-scenari `narinjis
veli!, xolo 1937 wels `narinjis velis~ masalebze dayrdno
biT _ romani `gvadi bigva~.
`gvadi bigva~ ocdaaTiani wlebis e.w. `sakolmeurneo cxov
rebis ganmtkicebis~ periods exeba. komunistebma mSromeli
glexobis ukeT gayvlefis mizniT sabWoTa imperiis uzarma
zar teritoriaze Seqmnes koleqtiuri meurneobebi. es imas
niSnavda, rom miwis muSas miwa saerTod ar gaaCnda. mis droe
biT mflobelobaSi iyo (ara gayidvis uflebiT), mxolod mka
crad mozomili sakarmidamo nakveTi. saerTod, miwa ekuT
vnoda mxolod saxelmwifos (?!) da saxelmwifos soflad miwa
ulogiko, gaucxadebeli komunisturi ijariT daTmobili
hqonda kolmeurneobisTvis. saxelmwifo miwis yovel gojs
da Sesabamisad kolmeurneobasac mkacrad akontrolebda.
wlis bolos mosavlidan lomis wils TviT waiRebda, kol
meurnes ki mxolod imdens utovebda, rom wlidan wlamde
Tavi gaetana. ase rom, glexi lamis monis mdgomareobaSi
iyo. jer erTi, mas gasayidi TiTqmis araferi rCeboda da
zogi sasoflo produqtis bazarSi gatanac akrZaluli iyo.
saerTod, kolmeurneobis gamgeoba eWviT uyurebda bazarSi
mosiarule kolmeurnes. kolmeurneoba glexis damcirebis,
daSinebis, moxerxebulad Zarcvis forma gaxldaT da sxva
araferi. wiTelma xelisuflebam `genialurad~ moifiqra igi;
208
raRa individualuri begara Sevawero glexs da mere mis Sesa
groveblad kardakar viaro, barem erTad vamuSaveb, mosvals
misxal-misxal davuTvli da wlis bolos mis mier gamomcx
vari didi Wadidan patar naWers glexsac movutexavo. Wkvi
ani glexi maSinve mixvda, ra `fafa moxarSa~ imperiam da uari
ganacxada kolmeurneobaSi Sesvlaze. man uari Tqva Tavisi
ofliT monagari saqon-sayolis sakolmeurneo sakuTrebad
qcevaze. aseTi glexi xelisuflebam `kulakad~, `xalxis
mtrad~ gamoacxada. misi `gankulakebis~ (qonebis warTmevis
da daWeris~), kampania wamoiwyo da xalxs kidev erTi Cvari
CasCara pirSi, raTa igi morCil, gansjis unarmoklebul ma
sad eqcia. es periodi (XX saukunis ocdaaTiani wlebi) aris
asaxuli `gvadi bigvaSi~.
samegrelos erT mivardnil sofelSi, bnel jargvalSi
cxovrobs gvadi bigva Tavisi xuTi obliT (bardRunia, Ru
tunia, kitunia, kuWunia da Wirimia).
gvadi avadmyofi, bunebiT zarmaci da amis gamo Rarib-
Rataki kacia. aseTebi kolmeurneobaSi xalisiT Sediodnen (ra
hqondaT dasakargi), magram gvadi fexs iTrevs, ufro sworad,
kolmeurneobaSi mxolod fiqtiurad iTvleba, sakolmeur
neo mindors keTrovaniviT gaurbis. jer erTi, xelis gaqneva
ezareba da meorec, ar sjera, rom `koleqtivi~ mas sikeTes
moutans. bazrobis dRes gvadi mZinare Svilebs sabans gaus
worebs, jargvalis kars gamoixuravs, ezoSi Tu rame dalan
da gasayidi, xels gamoayolebs da bazrisaken miiCqaris... iq
arCil forias meurveobis qveSaa. sabWoTa xelisuflebasTan
`ubrad myofi~ arCili gvadi bigvas imiT exmareba, rom saspe
kulaciod iyenebs. daxlis biWis funqciiT kmayofilia gvadi.
`xalxis mterma~ igi gadaibara, saqme gauCina da oblebis sar
Cenad oriode groSis Sovnis saSualeba misca. gvadis `mosax
arSad~ da `sakolmeurneo cxovrebis ferxulSi Casabmelad~
arc meore mxare _ kolmeurneobis gamgeobaa gulxeldakre
fili. gvadis odis asaSeneblad ficrebi gamouyves da ori
soflis _ sanariis da orkeTis socSejibris Semmowmebeli
komisiis wevradac ki airCies. amiT gvadize didi fsiqologi
uri zewola moaxdines. uRirsi, mconara da bogano daafases,
210
kidiT-kidemde mxolod Savi Rrublebi mimoqrodnen
zRvis zedapirze garTxmulebi.
mTebiviT maRla aziduli talRebis razmebi napirebs gri
aliT exeTqebodnen da dedamiwas yumbarebs uSendnen.
kvamlsa da bolSi gaxveul saomar velze gamosuli
tankebis Semotevas hgavda maTi mrisxane ieriSi.
ufskrulis layuCebiT amonaberi Savi grigali zRvis
Suagulidan giJuri stveniTa da bRaviliT imuqreboda.
wylis veeba, haerSi atatebul lodebs burTiviT aTamaSebda.
sad ngrevisa da texis Semzaravi grialiT Caigugunebda, sad
risxvis Weqasa da quxils daayenebda da bneli sivrcis ki
durze Savi elvis msgavsad gaekvreboda.
pirvelyofili qaosis naxleCebis brma srbolas hgavda
dausabamo ukuneTSi misi awyvetili TareSi~ (`haki aZba~).
leo qiaCeli siuJetebis da gamokveTili xasiaTebis mwe
rali gaxlavT. misi personaJebi erTi da imave tipis varia
ciebs ki ar warmoadgenen, aramed ukiduresad gansxvavebul,
TviTmyofad, originalur moqmed pirebs. ramdenime maTgans
gagaxsenebT: tariel golua, gvadi bigva, gaioz gadalendia,
tagu, baTayva, maia, munji baCua, stefane, ujuS emxa, kuzma
mrisxane, almasgir kibulan.
leo qiaCelis, rogorc portretis ostatis, dasaxasia
Teblad marto almasgir kibulanis grafikuli portreti
rad Rirs:
`aimzira almasgir kibulan devis landiviT saSineli.
mzisgan Serujul kldeebs Soris TviTonac gverdebSe
lewil kldes hgavda, romelsac saswaulebriv suli Casdgo
moda da amoZravebuliyo.
axmaxi iyo, usworod nagebi. uxorco, kuTxeeb-CamoxeTq
ili. nakvTsa da nakvTs Soris SeRruebuli. mxrebsa da gul
mkerdSi svanuri rkiniT Sesaltuli.
gamoxedva iribi hqonda, undobi da mali, Camozneqil
Sublze warbebi Savi frTebiviT esxa, romlebic moyviTalo,
xorblis marcvlisfer Tvalebs uCrdilavdnen.
aRmarTze rom Sedga, barisodena xelisguli Tvalebze
Camoifara da mzis ukanasknel sxivze oqrosfrad moxamxame
Soreul mTebs gaxeda. saxis Zvalze dabegvili abediviT gada
211
kruli kani CaRrmavebul naoWebs daesera da zed gaurkveve
li SiSis landi gadafenoda~.
epoqis mweraliao, leo qiaCelze iTqmis.
swored rom misma mwerlurma alRom SeniSna dromoW
mulis dasaTrgunavad mosuli axali drois Zalis xmebi da
mrisxaneba, axlisa, romelmac patieba ar icis da dasaRupa
vad ganwiruls mSvidi, civi saxiT aseT ulmobel ganaCens
gamoutans.
`_ sul erTia, es mona adamianad mainc ar gamodgeboda...
aiReT, gadaagdeT~ (`haki aZba~).
meoce saukunis pirveli naxevris saqarTvelos cxovrebas
Cveni STamomavlebi mxatvruli sityvis ramdenime ostatis
nawerebiT gaecnobian. TiTze CamosaTvlelia maTi ricxvi,
vis simarTlesac momavali Taobebi endobian da daujereben,
vis nawerebsac yavli ar gauva.
erTi maTganis, epoqis sando mematianis tituli karga xa
nia mkiTxvelma leo qiaCels mianiWa.
212
ioseb griSaSvili
(1889 - 1965)
213
magram gavida xani da ioseb griSaSvilma daamtkica, rom
mis saxelze gacemuli literaturuli Tamasuqebi srulad
rodi gamoxatavdnen mis SemoqmedebiT bunebas;
swored im ubedur dRes, 1921 wlis 25 Tebervlis, roca
wiTeli ruseTis meTerTmete armiam kirovisa da orjonikiZis
winamZRolobiT mebrZol patriotTa sisxliT SeReba Tbili
sis Semogareni, qalaqis damcvelTa rkali gaarRvia, raTa
wiTeli droSis frialiT erovnuli xelisuflebis damxoba
ecnobebina moskovisTvis, swored im dRes ioseb griSaSvilma
dawera leqsi `axal xelisuflebas~.
214
`axal xelisuflebas~ pirveli, meyseuli pasuxi iyo wiTeli
ruseTis mier saqarTvelos okupacia-aneqsiaze da _ qarT
vel mweralTa erovnuli, mebrZoli razmis poziciis gamoxa
tulebac. sxva rom aRaraferi daewera ioseb griSaSvils, am
leqsiTac SerCeboda igi qarTvelTa ganmaTavisuflebeli
brZolis istorias.
wiTeli urCxuli ukve mkvidrad Camomjdariyo saqarTve
los cisTavanze da xarbad nTqavda samwliani Tavisuflebis
narCenebs, ioseb griSaSvilma `axal xelisuflebas~ axali
leqsi _ `Cemi locva~ moayola:
215
magram Tuki, hoi, RmerTo, CagviTvlian locvas tyvilad;
locvas wyevlad gadavaqcevT, avaduRebT cremlebs tyviad, _
da vai mas, vinc mtris stvirze Tavis hangsac axmatkbilebs,
mas pasuxsac ar vakadrebT, mas CavumtvrevT sibrZnis kbilebs.
mas Sxamadac Sergebia Cveni dedis tkbili xseni...
saqarTvelo, meufeo, daixseni... daixseni.
216
1959 wels samocdaaTi wlis poets `saqarTvelos saxalxo
poetis~ wodeba mianiWes. gardaicvala 1965 wels. dakrZalu
lia mTawmindis panTeonSi.
mtarvalTagan samSoblos daxsnis, Tavisuflebis moax
loebis guguni ismis jer kidev 1914 wels patriotul mo
tivze daweril leqsSi `qarTuli simRera~.
`Tavisufleba~, Tavisufleba~
ai, es sityva, sityva Tilismis,
viT momxiblavi Coganis cema,
irgvliv xmaurobs, irgvliv gaismis,
(`qarTuli simRera~)
217
ros awmyoze gulgatexils aRara gvwams momavali,
maSin Sensken imzireba, oTarbego, Cveni Tvali.
da es saxe, frTa warsulis, CvenTan dahqris, CvenTan frinavs
da Cvenc vambobT akakiviT: `ar momkvdara, mxolod sZinavs~.
(`aleqsandre sumbaTaSvils~)
(`daTovlili medroSe~)
(`tfilisis miwa~)
218
`es mTa Cvenia~, `es xe Cvenia~,
me vimeoreb yovel ganTiads,
Tuki ram kargi gadamrCenia,
isic samSoblos droSad anTia.
(`samSoblosadmi~)
(`axali Tbilisi~)
219
dudukis nacvlad _ qarxnis sayviri,
dumbo da Zili daaxSo rkinam.
bulbuls _ yafaza, grZnobas _ aRviri,
aRarc duduki... aRarc yiJina.
(`aSpaSxanisken~)
220
axalma viTarebam, sxvaTa Soris, is sikeTe moitana, rom
klasikosTa wignebidan amoxeul furclebs bazarSi sanova
gis Sesaxvev qaRaldad hyidian. poets awuxebs `geniosebis
bedi Tbilisis bazarze~ da es leqsi gangaSia CaZinebuli
saqarTvelos SesanjRrevad atexili:
(`sinanuli~)
221
siom fiWvi nedli fiWvi,
saTuT RelviT Searxia
da damZaxa _ `a, Senc iwvi? Seni muzac aqviTinda?
Cemo bavSvo, ar arsebobs siyvaruli yovlad wminda _
mxolod cocxlobs trfobis iWvi da TviT Svebac Sig marxia~
(`sios vkiTxe~)
222
zogjer es siyvaruli griSaSvilis lirikisaTvis sruli
ad moulodnelad aseTi haerovani da zeaRmavalia:
(`dianas isrebi~)
223
zio, rogoric gaxlavT poetis xeliTve dawerili sakuTari
saflavis warwera:
224
konstantine
gamsaxurdia
(1891-1975)
226
arcTu mTlad stumarTmoyvaruli, warwerac: `winaswar Seu
Tanxmeblad nu SemawuxebT~.
sityvasTan iakobiviT dRemudam morkinal RmerTkacs
hqonda ufleba sibereSi, cota ar iyos, axirebuli da aris
tokratulad pativmoyvare yofiliyo.
miT umetes, rom mas gamoevlo wlebi, roca mravaltanju
li samSoblosadmi misi erTgulebis simtkice surdaT gae
texaT, kaenis sulis aRzevebis periodSi kolxur koskTan ma
Traxic gatkacunebula da `mosaTaTbirebladac~ araerTxel
Seuwuxebia Rameul stumars konstantine gamsaxurdia.
mis mier gacocxlebul ukvdav istoriul gmirTagan gad
moedo xasiaTis sikerpe da medroveTa TvalSi oTxmoci wlis
moxuci bolomde darCa `urC gamsaxurdiad~.
xSirad mifiqria didostatis orsaxovnebaze: SinaurebSi
samurzayanoeli glexiviT ubralod, SesamCnevi megruli
aqcentiT da zogjer Wirveuli bavSviviT gulubryvilod
mosaubre, Tu axlomaxlo ucxo kacis geSs daicemda, welSi
gaimarTeboda, gamoicvleboda da `batonobiT~ da aforizme
biT iwyebda laparaks. SekiTxvaze maSinve ar gipasuxebda,
yovel sityvas zomavda da swonida.
dalaxvros RmerTma, ise gamityuebs fiqri, rom aRarc ki
vici, romeli iyo namdvili konstantine gamsaxurdia: Sinau
rebSi Sinaurulad rom moiCliqavda enas, Tu kolxuri koS
kis banidan uxomaldo admiraliviT rom gadaxedavda dedaqa
laqs da Tavisi evropuli ganswavlulobis salarodan iseT
tyuilsa Tu marTals amoiRebda, rom gamoucdel mosaubres
piri dageRo _ `es mainc saidan icis, saidan axsovs amdeni?~
mTelis pasuxismgeblobiT vityvi: ers es `meore gamsax
urdia~ ufro daamaxsovrda. albaT imitom, rom igi ufro
sWirdeboda. erTian, Tavisufal saqarTveloze meocnebe Ta
vis mefeebsa da xuroTmoZRvarT Soris Camdgari, Coxa-axa
luxSi TiTqos sul sasuraTed gamowyobili.
romantiulad maRali, qamar-xanjalze xelebdawyobili,
TiTqosda klasikosTa koleqtiuri portretidan SemTxve
viT gadmosuli konstantine gamsaxurdia momnusxvel STabe
Wdilebas axdenda.
227
ukanasknelad me mas vesaubre sasikvdilo sarecelze mi
jaWvuls, TvalebCamqrals da majadasustebuls. mivedi, rom
mecrua mis winaSe, cremlebi damemala, gamemxnevebina, meTqva,
rom cxovreba jer kidev win aris, jer cocxal klasikoss im
siyvarulis momka arc ki dauwyia, ra siyvaruliTac uyvars
igi moazrovne, Segnebul saqarTvelos.
es yvelaferi mindoda meTqva, magram vis dasWirda Cemi
gamxneveba. Tavi aswia da daiCivla: kalams mimalaven eqimebi,
Torem `Tamarze~ muSaobas gavagrZelebdio. mere miseburad,
gverdulad gamomxeda da dabejiTebiT miTxra: im kviraSi
fexze unda wamovdge da tyviiT srolaSi varjiSi daviwyo,
nadirobis sezoni modis, unda gavemzadoo.
ise gadamdebi iyo misi jiuti neba da sicocxlisadmi
dauokebeli ltolva, rom Zalauneburad avyevi da saubari
davuwye sanadiro Tofebze da ZaRlebzec ki, Tumca vicodi,
rom karga xania Jangi mohkideboda didostatis sanadiro
Tofebs da arc misi erTguli mwevari _ geri iyo am qveyanaze.
mweralTa sasaxleSi rom daasvenes, didxans Sevscqerodi
sayvareli moZRvris daRlil saxes, am wuTisofelTan anga
riSi rom gaesworebina da ukvdavebis grZel gzad gamzade
buliyo.
gamikvirda gulzedaWdeul xelebSi sanTeli rom ar kia
fobda da arc xanjali edo gverdiT, is xanjali, ase lamazad
da marTlad rom akvesebda Tavisi Zneli sicocxlis manZilze.
sxva pewi hqonda rogorc moqalaqes da sxva fxa da Wra
mis naTqvams.
Tu sadme gamoCndeboda, im Sekrebis bedi gadawyvetili
iyo. kaciSvili fexs ar moicvlida darbazidan _ iqneb ba
tonma konstantinem brZanoso oriode sityva.
icoda, sayovelTao yuradRebiT iyo garemoculi da Ta
vis sityvas fass sdebda, wamdauwum mikrofonTan dgomiT
ar gvanebivrebda. Tu raimes ityoda xmadabla da saqmianad,
yvirilisa da gulze xelis bragunis gareSe.
erTxel farsmanis piriT arsakiZes mSvidad cxovrebis
aseTi zneobrivi sibrZne uqadaga: `brZenkaci unda iyve da
Slegad moaCvenoo Tavi, gmiri unda iyve da jabaniviT da
diode, ostati unda iyve da xelmocarulad mogqondes Tavi,
228
radgan aravis imdeni mteri ara hyavso amqveynad, ramdenic
brZenkacsa, gmirsa da ostats~.
magram sveticxovlis tolfasi literaturuli Zeglis
amgebi, TviT arasodes yofila Seguebis am principTa mim
devari. amayi iyo da vaglaxad buzs ver aufrenda veravin,
radganac Tavisi fasi icoda, arc aravis usamarTlod daCa
gravda da arc aravis daeCagvrineboda.
Tu `didi RonisZiebebis~ organizatorebi `SemTxveviT~
mosawvev baraTs daugvianebdnen, daupatiJeblad movidoda.
scenaze gamoCndeboda, prezidiums Tavs rodi daukravda,
grZel magidas TavSi miujdeboda da ijda garindebuli. ta
Sis grialiTRa Tu mixvdebodnen sxvani, rom konstantine
gamsaxurdia mobrZanda.
TviT ki TiTqosda, arc taSs dagidevdaT, ijda wel
Si gamarTuli, saxeze nervic ar erxeoda, TiTqosda Tavis
TavTan iyo, Tavis lands fiqrebiT ebaaseboda. mere aseve
unebarTvod (ra mkacri sityvaa) adgeboda da wavidoda.
`mwerali unda iyos didi da keTilSobili gulis patro
ni. mxolod guliT spetaki vaJkacebi Tu gamxdaran didi
mwerlebi~ _ werda.
mTeli cxovreba ase, Suasaukunuri raindiviT spetak va
Jkacad iara. Tavad didi da mowyale gulis mqone, avazasaviT
SeimarTeboda, roca saqme simarTlis dacvas Seexeboda. po
lemikaSi Semtevi da ukompromiso iyo. avyiaobas, gulded
lobas, wajeq-ukujeqobas ar gapatiebda.
rogorc misma sworupovarma arsakiZem, konstantine gam
saxurdiamac sayvarel xelovnebas mTlianad misca suli.
Sealia sicocxle `uRrmesi sibrZnis naTladCenas ubirTa
gan ubirisTvisac~.
me igi Tavissave mnaTe oqropirs magonebs mklavebis daw
yvetamde rom arisxebda grigalSi zarebs, ganwiruli ma
maRmerTiviT rom idga libogamoTxril, Casaqcevad gamzade
bul samrekloze. mrevlis gaRviZebis eqstazSi rom daiRupa
da angelozebma misi suli cisken rom gaaqanes.
es man, msoflios yvelaze patara mdinaris piras dabade
bulma konstantine gamsaxurdiam, erT duRabad Sekra sxva
229
dasxva Taobis qarTvelTa ocneba da gulisTqma, es man um
Rera ers ukvdavebis sulisSemZvreli himni.
es amn `aswia adamiani maRla, sul maRla da dasva Semoq
medis marjvena mxares~.
meoce saukunis qarTuli literaturis upirvelesi ro
manisti da uaRresad originaluri stilis mwerali _ ase
Sevida konstantine gamsaxurdia msoflio mwerlobis is
toriaSi. qarTuli kulturis saganZurSi mis mier Setanili
wvlili SeiZleba amgvarad ganisazRvros:
konstantine gamsaxurdiam Cveni epoqis mweralTagan erT-
erTma pirvelma scada gaegrZelebina da ganeaxlebina lit
eraturaSi sulxan-saba orbelianisa da daviT guramiSvilis
mier libodadebuli tradicia qarTul kulturaSi aRmosav
luri da evropuli kulturebis imgvari sinTezisa, organu
lad rom Seerwymoda qarTul erovnul suls da nacionalur
fsiqologias.
konstantine gamsaxurdianm ociani wlebis moduri lite
raturuli jgufebis mier `romanis Janris kvdomis~ Teoriis
kampaniis viTarebaSi axali suli STabera qarTul romans,
ganaaxla da arnaxul mxatvrul siaxleebs aziara igi.
konstantine gamsaxurdiam didi Sroma Seswira qarTuli
klasikuri novelis Seqmnas. novelis sayovelTaod miRebuli
Janruli kanonebis erTgulebiT am Janris qarTul liter
aturul niadagze gadmonergva k. gamsaxurdias uSualo dam
saxurebaa.
konstantine gamsaxurdiam qarTuli publicistikis arse
nals SesZina misTvis manamde sruliad axali Janri, liter
aturul-publicisturi azrovnebis originaluri forma _
esseis saxiT.
konstantine gamsaxurdiam qarTuli enis ganviTarebaSi
TiTqmis iseTive mniSvnelobis gardatexa moaxdina, rogorc
Tavis droze SoTa rusTavelma da ilia WavWavaZem. man erT-
erTma pirvelma gamdabiurebis saeWvo inerciebs gamoglija
qarTuli ena, Zveli da axali qarTuli saliteraturo enis
Taviseburi sinTeziT, agreTve dialeqtTa saRi ylortebis
gaTvaliswinebiT Seqmna ganumeorebeli, darbaisluri mxat
vrul-enobrivi stili, romelsac gasaocra mdidari leqsika
230
da frazis Taviseburi konstruqcia sxva Tanamedrove qa
rTveli prozaikosis stilisagan gansxvavebul iers aniWebs.
konstantine gamsaxurdiam Seqmna ra istoriuli romanis
axleburi, Taviseburi koncefcia, riTac, sxvaTa Soris, isto
riul Janrs alegoriulad, upirvels yovlisa, Tanamedrove
problematikiT daintereseba daakisra, dawera brwyinvale se
ria istoriuli romanebisa. SeZlo gaecocxlebina Soreuli
warsulis Zvirfasi suraTebi da istoriul-mxatvrul qroni
kebad amoeyenebina gverdiT `qarTlis cxovrebisaTvis~. am
romanebma udidesi roli Seasrules, erTi mxriv, qarTveli
kacis erovnuli TviTSegnebis ganmtkicebisa da, meore mxriv,
msoflio civilizaciis istoriaSi qarTuli kulturisa da
filosofiuri azrovnebis adgilis garkvevisaTvis.
da, rac mTavaria, konstantine gamsaxurdiam SeZlo STam
beWdavad da sisxlsavsed gamoexata Cveni dro. Tanamedrove
qarTul prozaSi Zalian Zneli mosaZebnia ociani wlebis
saqarTvelos sxvadasxva socialuri fenis da gansakuTrebiT
evropuli ganswavlis gzebze xetialiT daRlili, erT dros
privilegirebuli wodebis warmomadgenelTa cxovrebis asax
vis iseTi marTali suraTebi, rogorsac `dionisos RimilSi~
vxvdebiT. ocdaaTiani wlebis winaaRmdegobrivi buneba, Zve
lis ngrevisa da axlis damkvidrebis grandiozuli suraTebi
didi realisturi sisavsiT da mxatvruli monumenturobiT
daixata `mTvaris motacebaSi~, xolo omamdeli da omisSemd
gomi periodis qarTul sinamdviles didi SemecnebiTi Rire
bulebiT asaxavs `vazis yvaviloba~.
ase rom, miuxedavad istoriul JanrSi epoqaluri mniS
vnelobis RirebulebaTa Seqmnisa, konstantine gamsaxur
dia, upirveles yovlisa, Tanamedroveobis mweralia. gansa
kuTrebiT sagulisxmoa k. gamsaxurdias erovnuli pozicia.
dampyrobeli ruseTisadmi ukompromiso damokidebuleba
Cans TiTqmis yvela mis TxzulebaSi da gansakuTrebiT ro
manSi `dionisos Rimili~.
***
konstantine gamsaxurdia daibada 1891 wlis 15 maiss
sofel abaSaSi aznauris simon gamsaxurdias ojaxSi. mwer
231
lis deda elisabedi abaSeli aznauris siko TofuriZis qali
iyo. momavali mwerlis mSoblebi Tavisi drois kvalobaze
ganaTlebuli, wignieri adamianebi iyvnen. simon gamsaxurdias
ojaxSi SoTa rusTavelis, daviT aRmaSeneblis, qarTuli
folkloruli da klasikuri poeziis, saqarTvelos brwyin
vale istoriuli warsulis kulti iyo da Tavad qarTuli
kulturis SesaniSnavi mcodne da damfasebeli, Tavis eqvs
Svilsac (besarion, aleqsandre, biktori, vano, sofio, kon
stantine) am suliskveTebiT zrdida.
siyrmeSi miRebuli STabeWdilebani, megruli folklor
is nimuSebi da istoriuli warsuliT daintereseba cxovlad
daaCnda patara konstantines suls da Semdgom mis Semoq
medebaSi TavsaCino gamovlena hpova.
inteleqtualuri sazrdos garda simon gamsaxurdia Ta
vis Svilebs fizikuri srulyofis sakmaod gabedul gakveTi
lebsac aZlevda. bavSvobidanve aCvevda amtanobas da mtkice
nebisyofas unergavda.
`erTxel Tavad (mama, r. m.) xednida sakmaod oCan ulays,
xeli wamavlo da ubelo da uaRviro cxenze Semagdo, ulays
maTraxi gadahkra gavaze, SemomZaxa: aba, marjved gaaWeneo.
cxeni saocaris siswrafiT gaWenda TemSaraze. me Zlier
SevSindi, gzaSi Semxvedr glexs vevedrebodi _ miSveleT-
meTqi. bolos, ra davrwmundi veravin mSveloda, orive xe
liT fafarze moveWide cxens da Sveba vigreni. bolos ise
gavTamamdi, qusli vkari da Sin mivbrundi~ _ wers poeti Ta
vis mogonebaTa wignSi _ `landebTan lacici~.
Tanaxmad qarTvel Tavad-aznaurTa Zveli Cveulebisa,
k. gam
saxurdias gamdelic miuCines. gamdeli ekaia qarTu
li kulturis istoriaSi saxeldamadldamkvidrebuli gam
delebis (akakis, ilia WavWavaZis, n. nikolaZis da sxv.) Rirseu
li STamomavali gaxldaT da ymawvilis Semecneba imTaviTve
gamdidrda kolxuri legendebiT, zRaprebiTa da SelocvebiT.
abaSi samreklo skolis damTavrebis Semdeg mamam konstan
tine da misi Zma vano senakSi Camoiyvana da saTavadaznauro
skolaSi miabara. am skolaSi abaSel ymawvils mSobliuri eni
sa da erisadmi siyvaruls cnobili pedagogebi _ arsen wiT
liZe da niko janaSia unergavdnen.
232
1905 wlis revoluciis qartexilma simon gamsaxurdias
ojaxsac gadauqrola. gimnazisti ymawvilis suli SeZra im
dReebis quTaisma, TviTmpyrobelobis winaaRmdeg muStad
Sekrulma barikadebma, mamis dapatimrebam revolucionerTa
gadamalvaSi xelSewyobis gamo.
quTaisis klasikur gimnaziaSi moxda k. gamsaxurdias ad
reuli sulieri formireba. erTi mxriv, revoluciuri gare
mo, xolo meore mxriv, imdroindeli saqarTvelos kultu
ris meqa _ Tavisi evropuli esTetizmiT da literaturuli
salonebiT xels uwyobda momaval mweralSi progresisaTvis
brZolisa da ganswavlis grZel gzaze Sedgomis dauokebeli
survilis gamomuSavebas.
gansakuTrebuli siyvaruliT k. gamsaxurdia gimnazi
is maSindel direqtors _ ioseb ocxels igonebs. uangaro
sazogado moRvawem da didma pedagogma imTaviTve SeniSna
k. gam
saxurdias gansakuTrebuli siyvaruli literaturi
sadmi da swavlaSi gasaocari gulmodgineba, amitomac TveSi
aTi oqros maneTi stipendia dauniSna.
mwerlis maSindeli ganwyobilebis TvalsaCino faqtad
unda miviCnioT is garemoeba, rom gimnaziaSive, k. gamsaxur
dia da misi patara Tanamzraxvelebi aarseben saidumlo
jgufs saxelwodebiT _ `cxra muxa~. am jgufs sakmaod mkaf
iod gamoxatuli antiSovinisturi ganwyobileba hqonda.
TviTmpyrobelobis winaaRmdeg aSkara saqmianobisaTvis
(proklamaciebis dabeWdva da gavrceleba, reaqcioneri maswav
leblis cema, saidumlo krebebi...) Jandarmeriam `cxamuxelebi~
daapatimra da ioseb ocxeli rom ar gadafareboda axalbeda
meamboxeebs, vin icis, rogor warimarTeboda maTi bedi.
1912 wels k. gamsaxurdiam friadebze daamTavra quTai
sis klasikuri gimnazia, qalaqis gamgeobisagan gainaRda ilia
WavWavaZis saxelobis stipendia da kita abaSiZis sarekomen
dacio weriliT xelSi peterburgis grZel gzas daadga. im
werilSi cnobili qarTveli kritikosi Txovda peterburgis
universitetis profesor niko mars niWieri ymawvilisadmi
yuradReba da mzrunveloba gamoeCina.
k. gamsaxurdia peterburgis universitetis aRmosav
leTmcodneobis fakultetis studenti gaxda, magram male
233
iZulebuli Seiqna daetovebina universiteti. universiteti
dan wasvlis mizezi am saswavleblis mesveurTa umetesobis
aSkarad nacionalisturi ganwyobileba da mcire eris war
momadgenelTa mimarT Sovinisturi qedmaRloba iyo, xolo
sababi niko maris mier erT-erT seminarze ilia WavWavaZis
upativcemulod moxsenieba.
kenigbergis, laipcigisa da miunxenis universitetebSi
sxvadsxva dros eufleba k. gamsaxurdia evropul liter
aturas da filosofias, miunxenSi ecnoba da uaxlovdeba
igi Tomas mans. miunxenis gazeTebSi aqveynebs werilebsa da
Targmanebs. pirveli msoflio omis dawyebisTanave k. gam
saxurdias ruseTis jaSuSad miiCneven da apatimreben. Tomas
manis mecadineobiT aTavisufleben momaval mwerals tra
nuStainis sapyrobiledan.
bolos k. gamsaxurdias berlinSi vxedavT. 1919 wels man
daamTavra berlinis universitetis filosofiuri fakulte
ti da italiaSi gaemgzavra. italia, Sveicaria, inglisi, saf
rangeTi, skandinaviis qveynebi... ase vrceli da masStaburi
gaxlavT k. gamsaxurdias swavlis geografiuli garemo.
enciklopediurad ganswavluli, imdrois evropis mowi
nave suliskveTebas ziarebuli, ucxo enebis codniT aRWur
vili k. gamsaxurdia 1919 wels saqarTveloSi Camodis da ma
Sinve aqtiurad ebmeba literaturul cxovrebaSi.
1919 welsve aarsebs Jurnal `promeTes~, 1922 wels gamos
cems `alions~, amave periodSi redaqtorobs gazeTebs: `saqa
rTvelos samreklos~, `qarTul sityvas~, (1923), `lomiss~
(1922).
1922-1027 wlebSi saTaveSi udgas `akademiur asociacias~.
am asociaciiT k. gamsaxurdiam SeZlo qarTuli literatu
ris demokratiuli tradiciebisaTvis brZolis droSis qveS
gaeerTianebina iseTi pirvelxarisxovani mwerlebi, rogor
ic iyvnen: a. abaSeli, S. dadiani, l. qiaCeli, s. SanSiaSvili,
n. lorTqifaniZe, k. mayaSvili, k. WiWinaZe, p. ingoroyva, i.
griSaSvili, x. vardoSvili, i. mWedliSvili, a. WumbaZe...
1944 wels k. gamsaxurdia saqarTvelos mecnierebaTa aka
demiis namdvil wevrad airCies, xolo 1965 wels mas mieniWa
rusTavelis premia tetralogiisaTvis `daviT aRmaSenebeli~.
234
k. gamsaxurdias romanebi Targmnilia rusul, ukrainul,
be
lorusul, litvur, latvur, estonur, uzbekur, tajikur,
frangul, germanul, inglisur, ruminul, Cexur da sxva enebze.
ukanasknel wlebSi, miuxedavad mwerlis avadmyofobisa,
k. gamsaxurdias `kolxur koSkSi~, mis samuSao kabinetSi Ram
RamobiT kvlav kiafobda sinaTle. Rvawlmosili mwerali
axal istoriul romanze _ `Tamarze~ muSaobda.
igi kvlav Cveul energiiT iRvwoda sazogado sarbiel
ze. iyo sxvadasxva gamomcemlobaTa samxatvro sabWoebisa da
Jurnal-gazeTebis redkolegiebis wevri. mweralTa kavSiris
prezidiumis wevri. rCeva-darigebiTa da gzis dalocviT
xels umarTavda axalgazrda mwerlebs.
`didostatis marjvenis~ avtori Tavis uaxloes megobarTa
Soris asaxelebda giorgi nikolaZes, konstantine WiWinaZes,
ivane javaxiSvils, jvebe ioselians, akaki SaniZes, grigol
wereTels, korneli kekeliZes, andria razmaZes, qristefore
raWveliSvils, galaktion tabiZes, paata guguSvils, ale
qsandre abaSels, irakli abaSiZes, akaki gawerelias, pavle
ingoroyvas, sergi Wilaias, giorgi natroSvils, besarion
JRents da elguja maRraZes.
1973 wels k. gamsaxurdias qarTvelma xalxma didi zeimiT
gadauxada dabadebis 80 wlis iubile.
1975 wlis 17 ivliss Sewyda didi qarTveli mwerlis ma
jiscema. madlierma qarTvelma xalxma konstantine gamsax
urdia misi anderZisamebr didis pativiT dakrZala galis
quCaze mdebare mwerlis sacxovrebeli saxlis _ `kolxuri
koSkis~ ezoSi.
***
evropidan konstantine gamsaxurdias farTo ganaTlebas
Tan erTad imdroindeli moduri skolebis literaturuli
gavlenebi Camohyva. gansakuTrebiT ganicdida igi eqspre
sionizmis gavlenas. eqspresionizmi sxva dekadentur mimdi
nareobaTagan gansxvavebiT cxovrebasTan aqtiur damokide
bulebas qadagebda da Tavisi kosmiurobiTa da religiur
fanatizmTan kavSiriT ufro uaxlovdeboda k. gamsaxurdias
axalgazrdul temperaments da imdroindel ganwyobilebas.
235
swored am poziciidan `mkvdarTan Sexvedris~ avtorma 1922
wels dawerili weriliT `impresionizmi Tu eqspresionizmi~
(`lomisi~, #1, 1922) sxva dekadentur mimdinareobebs (impre
sionizms, simbolizms) brZola gamoucxada.
marTalia, k. gamsaxurdia, rogorc yvela didi mwerali,
ver eteoda romelime moduri skolis CarCoebSi, misTvis
imTaviTve viwro aRmoCnda eqspresionizmis prokrustes sa
recelic, magram mas, vinc xelaRebiT uaryofs k. gamsaxurdias
monawileobas ociani wlebis literaturul dajgufebebSi
da mwerlis mravalferovan qmnilebebSi ucxour gavlenaTa
kvals ver xedavs, TviT mwerlisave sityvebs movagonebT:
`ganswavlisa da mogzaurobaTa wlebSi me ar damklebia
bergsonis, eduard hartmanis, artur Sopenhaueris, sevden
borgis, Staineris da kirkegos zegavlenani.
ufro mets vityodi, gansazRvrul periodebSi angelus
sileziuss, suzos da franCesko asizelis sunTqvac momwvde
nia, imave wlebSi gatacebuli vyofilvar Cinuri, arabuli da
induri filosofiis SedevrebiTac.
isic cxadia, vinc siWabukeSi aravis damowafebia, mas si
bereSi aravis ostatoba ar SesZlebia~.*
am amonaweridanac naTlad Cans, rom k. gamsaxurdiasaT
vis dekadentoba erTi etapi iyo misi SemoqmedebiTi Ziebebis
grZel gzaze, magram modur literaturul gavlenas mTli
anad rodi daupyria axalgazrda mwerlis maZiebeli goneba,
maSinac ki igi eWvis TvaliT Sescqeroda cxovrebisagan gand
gomis mqadagebel dekadentur moZRvrebebs da Cinur, arabul,
indur filosofiaSi eZebda WeSmaritebis amoxsnis saidum
los, Tu amas davumatebT imTaviTve mwerlis winaSe mdgar
erovnul problemebs da Zval-rbilSi gamjdar tradiciebs
qarTuli mwerlobisas, amaod davuwyebT Zebnas k. gamsaxur
dias imdroindel SemoqmedebaSi wminda saxis eqspresionizms.
es ukanaskneli sxvadasxva msoflmxedvelobrivi minarevebiT
gamdidrebuli, magram mainc gvxvdeba k. gamsaxurdias adrin
del leqsebsa da novelebSi.
k. gamsxurdiam literaturaSi leqsebiT Semodga fexi.
aTiani wlebis mrume, filisturi evropa. xelmokleobiT da
236
nostalgiiT gaRizianebuli filosofiis axalgazrda doq
tori. germaniis mkacri sinamdvile poetis Wabukur iluziebs
erTbaSad amsxvrevs. axalgazrda lirikosis nervebs simebi
viT aTamaSebs miusafarobis saSiSi mermisi. gareT sibnelea
da saoswarkveTa. fanjrebze maTxovris xalaTgadacmuli
boroti beberiviT akakunebs noembris qari. es yvelaferi
sevdiani mistikis impulsad iqceva k. gamsaxurdias adreul
leqsebSi. poetis evropuli dRiurebi misi SeSfoTebuli gan
wyobilebis anareklia mxolod da ara literaturuli remi
niscenciebiT keklucoba. misticizmis landebTan lacici k.
gamsaxurdiasaTvis mware sinamdviliT gamowveuli droebiTi
movlenaa da mis jansaR suls didxans ar SerCeba. harmoniisa
da sulieri siTbos Zebnam `maria stellas~ RvTiur hangebs
gamodevnebuli poeti RvTaebis sakurTxevelTanac miiyvana.
(`maria stella~)
(`movel satanav~)
237
beli saqarTvelos natvra, literaturuli modiT gataceba
da `verharnebis~, graf cepelinebis Tu `repmanebis~ TviT
miznuri xseneba, odnav sasowarkveTili da gabrazebuli
lirikuli gmiri, ucxo sityvebiTa da gamoTqmebiT keklu
coba da pirvelaRmomCenis mravlisaRmqmeli poza, leqsis
romantikuli xasiaTi da romantikosebisTvisve damaxasi
aTebeli arqauli leqsikuri maragi _ zogadad ase SeiZleba
k. gamsaxurdias adreuli leqsebis daxasiaTeba.
(`tfilisuri saRamo~)
238
bia. daabijebs qveynad yaribi axalgazrda _ k. gamsaxurdias
adreuli leqsebis lirikuli gmiri, sayeloaweuli emigran
tis jiut Tvalebsa da moxril beWebSi Seucnobelis Secnobis
dauokebeli wyurvili igrZnoba. man icis, rom `kacTa modgma
gulmaviwyia~ da `saxelisaTvis maTxovrobas~ ar apirebs. igi
movida amqveynad Tavisi patara samyaroTi da surs swrafadve
ganvlos sofeli `viT mZinar tyeSi SuaRamis matareblma~.
k. gamsaxurdias adreuli leqsebis lirikulma gmirma
mSvenivrad icis, rom istoriis didi JamTacvla moaxlov
da, rom meoce saukunem umZlavresi qSeniT daiwyo cxovreba
da SexedulebaTa saocari gadafasebis am usaSvelo orom
trialSi sadRac, revoluciis sisxliT morwyul quCaze
`fexSiSveli da ganukiTxavi ufali modis~. da sabolood
yvelaferi unda dacxres, unda damSviddes. amboxebaTa gri
gali Cadges da axalgazrda mgosnis ganswavlis boboqar pe
riods dasasruli moeZebnos. gza samSoblosaken _ erTad
erTi gzaa. Sors, lurji cis kabadonze mSobliuri sanaxebi
irekleba _ `islis saxli, islis saxli, qari! qari~ qari~.
k. gamsaxurdias lirikuli gmiri am dros gafarToebuli
TvalebiT Sescqeris atortmanebul samyaros da cdilobs
mis winaSe wamoWRil uamrav kiTxvas axsna mouZebnos. igi im
dReTa poetia, roca `revoluciis aRviraxsnili dahqrolavs
raSi~ (`parizi, 1919 w.~). man icis, rom evropis mTvlemare
sinamdvilezec male gadaivlis `amboxebis pirquSi mdevi~,
raTa adamianTa mier TviT adamianebisve dasaTrgunavad
gamogonili `kanonebi fexqveS gaTelos~.
poetis imdroindeli ganwyobilebis sailustraciod
sainteresoa 1918 wels dawerili leqsi `berlini~. es leqsi
didi qalaqis xasiaTis Seqmnis erT-erTi pirveli cdaa Cvens
poeziaSi da k. gamsaxurdias demokratiuli orientaciis sa
siamovno dasturic aris: Sprees napirad uzarmazari sinaT
lis rgoli tortmanobs. am rgolSi, rogorc proJeqtoris
Suqze, mTeli qalaqi ixateba. berlinis majiscemis jados
nur ritmSi `ismis xriali, xraSa-xruSi, zarebis JRera, qSena,
zanzari, TqaraTquri, rbena, gangaSi~ da dedaqalaqis Zilga
texil quCebSi misi `avxorcobis wiTeli raSi daSliginebs~.
RamiT berlini poetis zRvis wiaRidan amotyorcnil, sava
239
lalod mqSinav gveleSaps agonebs, dRisiT ki igi qalaqis
`macduri feriebis~ garda berlinSi sxva ramesac xedavs:
hkrTodeT,
maRalo,
TvalSeudgamo
sasaxleebo,
hotelebo,
Ramis barebo! _
240
aseTi iyo poeti konstantine gamsaxurdia. miuxedavad
eqspresionizmis motivebiTa da formalisturi ZiebebiT
gatacebisa, misi poeturi Semoqmedeba Sors iyo wminda es
Tetis TiTis wovisa da ukiduresad dekandenturi ganwyo
bilebisagan.
eqspresionizmiT gataceba gansakuTrebiT sagrZnobia k. gam
saxurdias adreul novelebSi: `mkvdarTan Sexvedra~, `tabu~,
`lil~, `porcelani~, `klara~, `fotografi~, `saaTebi~ da sxv.
`mkvdarTan SexvedraSi~ daupirispirda erTmaneTs pirve
lad qarTuli klasikuri mwerlobis magaliTebiT nasazr
doebi mwerlis realisturi tendenciebi da literaturuli
modis Zlieri simptomebi. ukanasknelma droebiT gaimarjva.
berlinis maxlobel tyeSi, saRamo xans, saseirnod gasuli
axalgazrda mkvdars waawyda. Semzaravma suraTma da Tavzar
damcemi aqtis sruliad moulodnelma sinamdvilem mxilve
li daabnia. mas Zala aRar eyo micvalebuli xidan Camoexsna.
sirbiliT Sin mobrunebulma Tavis oTaxSi igrZno sindisis
qenjna. igrZno, rom manac danaSauli Caidina mkvdris winaSe.
rogorc mkiTxveli SeamCnevs, am novelis fabulaSi ultra
dekadenturi araferia. eqspresionistuli Sefaseba movleni
sa mxolod novelis finalSi xdeba sacnauri: `Tvals vaxel da
ori sinaTlisagan daclili Tvali Semomcqeris sayveduriT:
sasTumali, sabani, sagebi yvelaferi cxelia. Camovdivar log
inidan da civ iatakze garTxmuli visveneb, rogor miama sig
rile! ase undoda am kacsac, Zirs CamomeRo da momesvenebina.
fui Sens kacobas, Se mSiSara, Se mSiSara!..
vwevar piraRma iatakze da vfiqrob: Cven yvelani sagnebis
Tokze vkidivarT dRe da Ram da gamvlel-gamomvlels veR
rijebiT: `Zirs CamomiRe, damasvene, Se qristiano~.
roca es novela iwereboda, swored im xanebSi germanuli
eqspresionizmi Tavis Teoriul sistemas ayalibebda. swored
maSin qveyndeboda literaturul periodikaSi adamianis ar
araobis, gareSe sagnebsa da movlenebze misi samardJamod mi
jaWvulobis, adamianis gautanlobis, axali RmerTis Seqmnis
saWiroebis da sxva eqspresionistuli `gabedulebis~ aRm
nusxveli masalebi. `mkvdarTan Sexvedrac~ am ganwyobilebis
uSualo anareklia.
242
vilad davrwmundebiT, rom k. gamsaxurdias adreul novel
ebSi dekadentur-eqspresionistuli sio dahqris.
`fotografi~ (1919 w.) samSoblodan gadaxvewili xe
lovanis mosawyen cxovrebaze gviambobs. daexeteba parizSi
fotografi, misi survli, Seqmnas suraTi, romelic dros
SeaCerebs, ufro zustad epoqis fotografiuli asli iqneba,
surviladve rCeba, radganac Tavbrudamxvevi drois SeCereba
aravis ZaluZs. fotografs sevda morevia. igi zedmeti kacia
am matyuara qalaqSi. `fotografma versad adgili ver iSova,
isev quCas miaSura~.
mozeime xalxis talRa barebisa da restornebis karebs
awydeba, fotografma ramdenime restoranSi Seuxvia, versad
adgili ver iSova. isev quCas gahyva, bolos melanqoliiT
Sepyrobili, avi zmanebebiT da uZilobiT gawamebuli foto
grafi Tavis sofelSi Cadis, magram sanugeSos iqac veras
povebs. soflad RmerTdakarguli Coxosnebi (erTma maTganma
xats revolveri esrola), ciebiani bavSvebi da siZvis isteri
iT Sepyrobili diacebi momravlebulan. fotografs imedis
patara naperwklebic Cauqra, `eleqtroni~ Caaqro, samaresa
viT civ loginSi Cawva, `qveyana SemZulda~, ambobda igi xma
maRali fiqriT.
eqspresionizmisadmi erTgulebiT daweril am nove
las sikvdilisa da uimedobis laitmotivad gasdevd magi
uri `Savi frinvelis~ aCrdili, romelic xan fotoaparatze
Camojdeba, xan dasaRupavad ganwiruli gemis anZaze da xan
radiotelegrafis mavTulze wamoskupuli fotografs avis
momaswavebeli yrantaliT Tavs abezrebs. `qveyana~ suraTis
gadaRebad ara Rirs!~ Savi frinvelis es sasowarkveTili Cxa
vili gaxlavT swored am novelis dedaazri. Zneli SesamCnevi
rodia, rom aq yvelaferi, Canafiqridan moyolebuli TviT
weris maneramde, eqspresionistuli ganwyobilebis anareklia
da `literaturuli modiT~ axalgazrda mwerlis gatacebis
TvalsaCino dasturi gaxlavT. Tumca am moTxrobaSic aqa-
iq SeiniSneba erovnuli koloritiT nasazrdoebi mxatvruli
azrovneba, mag., rodesac parizis quCas aRwers, reklamebis
feierverks da didi qalaqis Rriancels gvixatavs, uecrad
`Cauvardeba fexi~ mSobliur niadagSi, `policielebi iseve
243
dadiodnen avtomobilebSi, rogorc ioane zedazneli mxecTa
Soris~.
eqspresionizmiT k. gamsaxurdias gatacebis erT periods
wertils usvams `lil~. am novelaSi mxatvruli pirobiTobis
da xazgasmuli simbolurobis adgils gaSiSvlebuli saxe
obrioba da SesamCnevi naturalizmis iWers. novelis siuJe
ti aseTi gaxlavT: axalgazrda pacients moewona da Semdeg
Seuyvarda kidec eqim Saruxias ulamazesi meuRle lil. vin
icis, riT damTavrdeboda meocnebe pacientis romani da misi
xSiri vizitebi Saruxias binaze, rom TviT eqims ar gamoeCina
iniciativa. eqimma Seyvarebul ymawvils malulad daanaxva
zRvaSi mobanave lil. novelis gmirs Tavzari dasca im gare
moebam, rom misi sayvareli arseba _ ulamazesi lil rax
itiani aRmoCnda. ase ugemurad (cota ar iyos uxerxuladac
_ r. m.) damTavrda es romani.
Tavisi mwerluri poziciis dadgenisa da SemoqmedebiTi
Ziebis rTul gzaze aseTi zigzagebiT miemarTeba k. gamsax
urdias STagoneba. igi erTsa da imave periodSi xan eqspre
sionizms uxdis xarks da xan, uneblied, naturalizmis WaobSi
xvdeba.
erTi ram imTaviTve cxadia: axalgazrda mwerals ar ak
mayofilebs Tavisi SemoqmedebiTi principebi, cxovrebis da
naxvis is mxatvrul-filosofiuri modeli, romelsac Semoq
medebis adreul asakSi eziara.
am wlebSi k. gamsaxurdias SemoqmedebiTY labirinTSi
mesame gzac gailanda. mweralma scada Tavisi dekadenturi
ganwyobilebani qarTul erovnul niadagze gadmoenarga da
miTologiur-folklorul sawyisebze daemyno. axalgazrda
novelistis es survili gansakuTrebiT `tabuSi~ gamomJRan
vda.
`tabu~ xarbediebisa da biskaiebis sabediswero Serkinebis
burusiT mocul ambavs gviambobs. sofel naWyvedSi biskaieb
ma xarbediebs Cagvra dauwyes. Sewuxdnen monis uRels mi
uCveveli xarbediebi, magram SurisZieba mamakacTagan vervin
gabeda. bolos aisxa iaraRi qalma _ xvaramze xarbediam.
biskaiebis dasjis surviliT anTebulma man eSmaks gauyo sa
receli da Sva morieli, romelmac sicocxles gamoasalma
244
biskaiebis beladi lomkacia biskaia. misticizmis burusiTaa
moculi am novelis mTeli rigi pasaJebi. aq legenda da
sinamdvile, realuri da zRapruli, folkloruli da mi
Tologiuri erTmaneTSia areuli da aSkarad Cans mwerlis
miswrafeba dekadenturi TviT folklorisa da religiuri
fanatizmis wiaRSi ipovos. novelaSi ostaturadaa CarTuli
xalxuri Selocvebi, crurwmenaTa gamomxatveli siuJetebi
da moCvenebani. es mistikuri garsi novelas realuri sa
myaros Cveulebrivi movlenebisagan aTavisuflebs da ire
aluris burusSi axvevs.
eqspresionistul-modernistuli novelebis gverdiT k.
gamsaxurdia werda realisturi xasiaTis nawarmoebebsac.
magaliTad, SeiZleba 1919 wels dawerili novela `klara~
davasaxeloT. es aris novelis Janruli kanonebis sruli
gaTvaliswinebiT dawerili, fsiqologiurad uaRresad dam
ajerebeli nawarmoebi. `klara~ exeba moulodneli Sexve
dris im Zvirfas wuTs, romelic zogjer Cvens cxovrebaze
waruSlel kvals stovebs, Tumca, SeiZleba arasodes aRar
ganmeoredes.
berlinis sagareubno matarebelSi novelis gmirs Sexv
da klara _ momxibvleli germaneli qali. kupeSi maT garda
aravinaa. qal-vaJs Soris ndobisa da urTierTswrafvis uxi
lavi, idumali Zafi gaiba. vaJi ver bedavs sityvis Tqmas,
vaiTu amiT dairRves es sanetaro harmonia, dairRves es us
ityvo SeTanxmeba (Tu TanagrZnoba), rac yovelgvar sityvaze
Zlieria.
`icode, klara, es wami aRar mobrundeba, sakmarisia axla
Sen adge, Semdeg sadgurze Camoxvide da brboSi gaerio, merme
vin icis, sad gipovni am xuTmilionian masaSi~.
asec moxda, erT-erT sadgurze kupeSi uamravi mgza
vri Semocvivda da novelis gmirma mimavali klaras mrgval
mxrebisTavebs mohkra Tvali. mTeli novelis manZilze maT
sityvac ki ar uTqvamT erTmaneTisaTvis, magram es iyo Ta
visi dramatulobiT sulisSemZvreli Sexvedra, didi osta
tobiT daxatuli mwerlis mier.
magram am zedmiwevniT marTal novelaSic gakrTeba aqa-iq
k. gamsaxurdias eqspresionistuli ganwyobilebani. mag.:
245
`adamianebs raRac zrdilobis kanonebi gamougoniaT. Tu
vinmem ar gagvacno did qalaqSi qali, ise ar SeiZleba masTan
dalaparakeba, ra ician am Slegebma, egeb Cveni sulebi erTx
elac ganukveTeli erTeulebi iyvnen, miriad saukuneebis
saxecvlaSi isini gasTiSa sivrcem, drom da gardacvalebam
da axla isev SevxvdiT erTimeores am bnel gvirabSi~.
sakmarisia sagareubno matareblis qrolaSi wamiT CaTv
limos klaras Tanamgzavrma, rom maSinve amgvari qimeruli
azrebi daeseva: `liwinliwini gaaqvT gamxmar Stoebs cxenis
torebis Cqamze da me igi aRara var raca var da arc iqa var,
sadac var da mec is ara mqvia, raca mqvia~.
egzotikur Ziebebsa da naturalizms k. gamsaxurdia `qa
lis rZiT~ gamoeTxova da 1924 wels gamoaqveyna poeturi
novela `zarebi grigalSi~, romliTac sruliad axali etapi
daiwyo mwerlis SemoqmedebaSi. am novelaSi, rogorc fokus
Si, Tavi moiyara im samagaliTo mxatvrulma niuansebma, ramac
SemdgomSi gamsaxurdias romanistikaSi pova ganviTareba. es
gaxlavT, pirvel yovlisa, poeturi proza _ romantizebu
li mxatvruli pasaJebi da Txrobis amRerebul-amaRlebuli,
metaforuli manera.
`eqstazSi daRupulTaTvis~ daweril am novelaSi k. gam
saxurdiam SeZlo daexata adamiani, romelsac ZaluZs Tun
dac erTxel da sabediswerod aujanydes Tavis Tavs, sZlios
mis arsebaSi Cabudebul mTvlemare angeloss da grigalSi
miwvdes misi rutinuli cxovrebis damangrevel zarebs. es
novela erT-erT saukeTesoa aramarto k. gamsaxurdias Semo
qmedebaSi. igi ase iwyeba:
`mnaTe oqropir mxolod maSin mixvda, rom `qveyana gamoicv
ala~, roca didmarxvis orSabaTs, wm. zaqarias eklesiis gumba
Tze jvari veRar naxa, jvari aRar iyo samreklozedac~.
mnaTe oqropir saWiro aRar aris. samrekloze sduman za
rebi. xucesi Seguebia axal dros. soflis boloSi samikitno
gauxsnia da `yviTeli eSmakisaTvis~ miuyidia suli. oqropir ki
sxva kacia. igi ase advilad ver Serigebia `RmerTis sikvdils~.
mas aRar ZaluZs axal RmerTs sces Tayvani. amitomac gulam
Rvreuli dadis da melanqolias Seupyria misi arseba.
erT saRamos oqropir gamoeqca galeSil naxucars, miaR
246
wia eklesiis ezos, samreklos kibeze aforTxda da zarebs
miwvda.
uaRresad damajerebeli da Rrmad simboluria mnaTe
oqropiris es nabiji. Tavisi susti xelebiT igi Tavdauzo
gavad rekavs zarebs, TiTqos gzasacdenil sofels warsuli
saken mouxmobs, TiTqos Rrublebis Tavze miZinebul RmerTs
aRviZebs, raTa man erTxel kidev mzrunveli Tvali moavlos
Tavis samwysos.
magram ganmkiTxavi aravinaa.
zarebs mxolod qaraSoti gamoexmaura.
`da mTeli cxovreba fiqrobda oqropir, ra iyo, Tu
ara zRapari xanmokle? zarebis jarebi foladis abjarSi,
mdevrebi uSiSo, Tavgametebulni misdevdnen grigalis gaf
renil mernebs. mihqrodnen mTvarisken Rrublebis gemebi
alisfer sisxliT gamurul afrebiT da pirqve ekida ieso
zecaSi, Rrublebis anZaze, viT mali focxveri sisxls mowyu
rebuli. gasdrika welSi mZle goliaTebi, samreklo tkrci
aliT Seirya, gahqanda. tortmaniT daeca miwaze~.
samreklo Caiqca da mnaTe oqropir daiRupa.
aseTi aRmoCnda mnaTes aRsasruli, magram eqstazSi daRu
pul RvTismosavs novelis avtoris cremlebi imitom efrqve
va, rom man SeZlo rwmenisTvis Tavganwirva, igi aqtiuri kaci
aRmoCnda. swored es sulis siZliere xiblavs mkiTxvels
oqropiris saxeSi.
`ar vici, sad waiyvanes (angelozebma, r.m.) mnaTe oqropiris
sabralo suli.
me vityodi: aswieT adamiani maRla, sul maRla da dasviT
Semoqmedis marjvena mxares, radgan sibneleSi dabrmavebul
ma erTxel mainc igrZno aRtaceba da eqstazSi daiRupa.
me minda vimRero eqstazSi daRupulTaTvis~.
`zarebi grigalSi~ weris maneris TvalsazrisiT aqa-iq Tu
kidev atarebs eqspresionizmis daRs, `qosa gaxu~ da `didi
iosebi~ wminda realisturi xasiaTis nawarmoebebia.
ukve aRar sWirdeba mwerals novelis saSeni masalisTvis
dekadenturi Tvalebis sresa, evropul literaturul sa
lonebSi, an warmarTul qimeraTa Soris xetiali, am novel
ebiT k. gamsaxurdia gabedulad mivida cxovrebis sinamdvil
247
esTan. xolo am ukanasknelma mwerlis maxvil Tvals maSinve
miawoda waruSleli xasiaTebi da realuri yofis dauviwyari
suraTebi.
qosa gaxu, Tavad manuCaris naSieri, feodaluri warsu
lis erT-erTi ukanaskneli mohikani, xeze cxovrobs. giJis
perangi Caicva gaxum, rom Tanasoflelebma Seicodon da is
toriis qartexils, ganadgurebas gadaarCinos batoniSvilTa
STamomavali, Tavisi pirmSo Temra. Temra izrdeba. qosa gaxu
da naxucari iona darwmunebuli arian, rom Zveli dro da
brundeba da batoniSvilis Senaxvis didi misia maT awevT
kiserze. isini efuTSi amaod eZeben `bolSevikebis wasvlis
dRes~, magram yvelaferi sxvagvarad warimarTa. Temras msx
lis toti Camoutyda da daiRupa. qosa gaxum imedi dahkarga.
man moicila SeSlilis niRabi da angariSi gaaswora `ukuR
marT~ cxovrebasTan. cecxls misca xeze aSenebuli facxa,
xolo TviTon mdinareSi Tavi daixrCo.
novelaSi `didi iosebi~ dgas literaturisaTvis kargad
cnobili, erTi zogadadamianuri problema _ patara adamiani
da simdidre. naCvenebia ubralo kacis sulieri peripetiebi
moulodneli gamdidrebis molipul gzaze.
didi iosebi _ raWveli mekurtne, SemTxveviT Zvirfasi
saxlis da avejis mflobeli gaxda. `didi kaci~ saqarTvelos
gasabWoebis dros menSevikur mTavrobas gahyva da misi saxli
mekurtnes darCa.
nivTebma Sescvales mekurtne. igi, rasakvirvelia, Tavis
`profesias~ aRar swyalobs. axali saqme, axali sazrunavi
gauCnda. magram male iosebs TviTneburad miTvisebuli bina
CamoarTves da meezoved gaamweses. didi iosebi isev quCaSi
aRmoCnda, magram cota xans `gamarTlebam~ samudamod daa
maxinja misi suli. iosebi veRar daubrunda muSis alal
lukmas. igi gaborotda, galoTda. mere viRac kontraband
ist students daukavSirda da es kalapotidan amovardnili,
sakuTari sindisis msxverpli manqanam gasrisa, swored maSin,
roca yalbi fuliT savse Cemodani daniSnulebis adgilze
mihqonda.
k. gamsaxurdias novelebis gansakuTrebuli adgili Ta
namedrove qarTul literaturaSi imanac ganapiroba, rom
248
am novelebiT Cvens winaSe warmosdga sruliad axali sti
lis, brwyinvale ostatobis mqone mwerali, romelmac Tavisi
ramdenime noveliT imdroindeli msoflios sazogadoebrivi
cxovrebis bevri iseTi mxare moicva, romelsac CvenSi jer
jerobiT mwerlis kalami ar Sexeboda.
novela qarTul literaturaSi im dros sakmaod did pa
tivSi iyo. magram samyaro, romelic k. gamsaxurdiam Tavisi
novelebiT moitana, ar hgavda S. aragvispirelis, W. lomTa
TiZis, n. lorTqifaniZis da sxvaTa mier daxatul liter
aturul garemos. qarTvelma mkiTxvelma maSinve igrZno, rom
k. gamsaxurdias saxiT literaturul asparezs uaRresad
TviTmyofadi niWi Seemata.
ocian wlebSive mohkida xeli k. gamsaxurdiam axali epo
qis Sesatyvisi, Tanamedrove romanis Seqmnas. am umZimes lit
eraturul saqmes Sealia man mTeli Semdgomi literaturu
li cxovreba. erTimeores miumata ubrwyinvalesi epikuri
tiloebi, xolo, rac Seexeba leqss da novelas, am JanrebSi
Tavisi SesaZleblobani amowurulad CaTvala da Semdgom
leqssa da novelas aRar dabrunebia.
1924 wels koknstantine gamsaxurdiam gamoaqveyna romani
dionisos Rimili~. igi sruliad axali sityvaa qarTul ro
manistikaSi. misi novatoruli buneba SemdegSi mdgomareobs:
a) qarTul romanSi pirvelad gamoCnda evropulad gan
swavluli personaJi, romlis fsiqikas Tavisi drois filis
teruli evropis moduri filosofia asazrdoebs.
b) Tu manamde qarTul literaturaSi privilegiadakar
guli Tavadaznaurobis degradacia i. WavWavaZis, d. kldi
aSvilis, n. lorTqifaniZisa da sxvaTa ostaturi kalmiT
gamoikveTa da daixata qarTuli sinamdvilis poziciidan, Tu
kudabzika aznaurTa ubadruki cdebi Tavis gadasarCenad ar
Sordeba qarTuli erovnuli asparezis farglebs (vaWarTa
wresTan daaxloeba, mamulebis gayidva-gagiraveba, SromiT
saqmianobaSi Cabma, maWanklobiT Tavis gatana, qalaqs gadmo
saxleba da sxv.), gamsaxurdiam Tavis gmirs axali gza mouZe
bna _ evropul civilizacias aziara.
g) `dionisos Rimili~ Tematur-problematuri masStabe
biT uaRresad originaluri nawarmoebia. igi mxars usworebs
249
Cveni saukunis dasawyisSi evropul literaturaSi mimdinare
Zvrebs. dawerilia Sinagani monologis, cnobierebis nakadisa
da dedramatizaciis am axali formebiT, rac literaturis
istoriaSi jois-kafka-prustis nawarmoebTa prioritetadaa
miCneuli.
d) `dionisos Rimili~ novatorulia imiTac, rom igi
Cvens literaturaSi pirveli cdaa romanis Janrul siste
maSi realisturi da modernistuli principebis (es gansa
kuTrebiT avtoris Txrobis maneras emCneva) gaerTianebisa.
bunebrivicaa, es romani dawerilia maSin, rodesac k. gamsax
urdia _ eqspresionists cvlida k. gamsaxurdia _ realisti
da cxovrebis sinamdvilis utyuari suraTebi ufro da ufro
Rrmad mkvidrdeboda mwerlis SemoqmedebaSi.
`dionisos Rimilis~ Janris Sesaxeb erTgan TviT avtori
SeniSnavs: `dionisos RimiliT me movZebne sinTezuri gezi
evropulsa da sparsul samijnuro romans Soris~. sparsuli
samijnuro romanis elementebad mwerali im sentimentalur
romanul epizodebs miiCnevs, arcTu iSviaTad rom gvxvdeba
konstantine savarsamiZis areul cxovrebaSi, xolo evro
puli romanis niSnebad nawilobriv nawarmoebSi mimobneul
calkeul eqspresionistul suraTebsac gulisxmobs, magram
Tavis droze saliteraturo kritikam yuradReba ar miaqcia
`dionisos Rimilis~ or uaRresad sayuradRebo Janrul ni
Sans. pirveli is gaxlavT, rom `dionisos RimilSi~ principad
iqca mwerlis stilis is SesaniSnavi Tviseba, rac mis novel
ebSi krToda da rac, pirobiTad, poeturi prozis saxeliT
SeiZleba moinaTlos. gadaWarbebuli ar iqneba Tu vityviT,
rom meoce saukunis qarTul literaturaSi poeturi prozis
nimuSebi pirvelad k. gamsaxurdiasTan gvxvdeba.
imdroindeli saliteraturo kritikis mier saTanadod
gauSifravi meore Janruli Rirseba am romanisa isaa, rom
avtoris poziciiT, cxovrebis logikis gamoxatviT `dioni
sos Rimili~ uaRresad realisturi nawarmoebia. romanis
TvalSisacemma formalurma eqsperimentebma mkiTxvelTa
erT jgufs imgvari warmodgena Seuqmna, TiTqos konstantine
savarsamiZe xelovnuri, mogonili, literaturuli reminis
cenciebiT nasazrdoebi saxe iyo da qarTul sinamdvilesTan
250
cota ram hqonda saerTo. faqtiurad ki mweralma `dioni
sos RimilSi~ dagvixata Cveni Tavadaznaurobis erT-erTi
ukanaskneli mohikanis uaResad kolorituli saxe~, romlis
fsiqikac, nasazrdoebi saukunis klasobrivi tendenciebiT
da Seferadebuli evropuli ganswavlulobiT, ver Sehguebia
saqarTvelos axal sinamdviles. savarsamiZis melanqolias
uaRresad marTali socialur-fsiqologiuri motivebi asaz
rdoebs. maSin, roca mis samSobloSi `revoluciis dahqroda
raSi~ (galaktioni), savarsamiZe, evropuli `inteleqtualiz
mis~ myudro yureebs eZebda. axalgazrda inteligentis maZ
iebelma sulma ver pova Sveba ucxo mxareSi da Tavis qveya
nas moaSura, magram samSoblo gawiTlebuli da dapyrobili
aRmoCnda. kraxi gardauvali iyo da konstantine savarsamiZe
damarcxda. cxovrebis naxevargzaze SemoaRamda. misi euli
sulis amokvnesaa misi monologi: `taia Selia, me marto var
am uRran tyeSi. Svidi profesia gamovicvale da ver vipove
Cemi adgili am cxovrebaSi. taia Selia gigoneb da geZaxi _
gulTmisano Cemo gamzrdelo. egeb Sen maswavlo gza, rogor
gavide am uRran tyidan~.
konstantine savarsamiZe uaResad rTuli, mravalplani
ani saxea. cxovrebis morevSi didi imedebiT SeWril axal
gazrda kacs epoqis sinamdvilem ar gaumarTla, damarcxda
igi karieris kibezec, saxelis moxveWis asparezzec, siyvar
ulSic, megobrobaSic. konstantine romanis mTels manZilze
mkiTxvelis interess da TanagrZnobas iwvevs imis gamo, rom
igi aqtiuri kacia, bolomde ebrZvis da ebRauWeba cxovre
bas. umeteswilad keTili zraxvebiT da sayovelTao harmo
niis damkvidrebis surviliT. cxovrebaSi sakuTari adgilis
Ziebis gzebze sruliad bunebrivia savarsamiZis wuwuni: `Cemi
samSoblo me ar micnobs da ar mafasebs, saqarTveloSi zed
meti kaci var... Cemi gza gascilda saqarTvelos cxovrebis
gzas... saqarTvelo veRar vicani~.
marTalia, `dionisos Rimils~ TiTqmis ar gaaCnia erTiani
mkvrivi siuJeturi xazi (igi am mxrivac novatorulia), ma
gram nawarmoebis siuJeturi xerxemali mainc jenetisa da
konstantines tragikuli siyvarulis istoriaze gadis. xSir
ad dabneuli da aCqarebuli konstantine, romlis samijnuro
251
Tavgadasavlebs bolo ar uCans (ingebori, bluti, luCia,
Tina), jenetis siyvarulSi metnaklebad Tanmimdevrulia.
sparseTis elCs _ ali mirza xans wagvara savarsamiZem jeneti.
am qalisadmi siyvaruli savarsamiZes mTeli Tavisi beddam
wvari cxovrebis manZilze SerCa. melanqoliis yvelaze mZime
dReebSic ki, roca konstantine hkargavda rwmenas ara marto
siyvarulisadmi, aramed sakuTari pirovnebis mimarTac, sak
marisi iyo jenetis naxva, rom ocnebaTa wiaRSi moxetiale
`poeti~ miwaze daSvebuliyo da cxovrebis xalisi dabrune
boda. gvartomiT qarTveli, sparseTis elCis nacolari,
jeneti Tavisi erTaderTi avadmyofi SviliT _ farviziT
saqarTveloSi brundeba. aq kvlav Sexvdnen Seyvarebulni
erTmaneTs. magram Sexvdnen vnebaCamqralni, cxovrebisagan
daRlilni da, axla ukve meramdened konstantine xdeba jen
etis gaubedurebis mizezi. avadmyof Wabuks dedis nebadau
rTvelad konstantine cxenze Sesvams da farvizi tragiku
lad iRupeba.
gawyda is Zafic, savarsimiZes cxovrebasTan rom akavSir
deba. win gaurkvevlobis burusi dgas, ukan dabruneba Seu
Zlebelia: `taia Selia, Cemi cxovrebis naxevar gzaze Semo
maRamda~.
gamzrdeli taia Selia, qarTveli glexi, _ romlis saxe
bac niadag Tan dahyveba savarsamiZes, romanis auracxel per
sonaJTagan gamoirCeva Tavisi individualobiTa da kolori
tulobiT. upirvelesad taia Selia akavSirebs gzadabneul
snobs Tavis samSoblosTan. taia Seliac ganapirobebs im
garemoebas, rac konstantine savarsamiZis winaaRmdegobriv
xasiaTSi yvelaze naTeli mxarea _ `gmiri xalxis nabolaras~
usazRvrod uyvars samSoblo, amayobs misi xalxis didebuli
warsuliT da Tavisi `lazuri sisxliT~.
`mTvaris motaceba~ pirveli literaturuli qmnileba
gaxlavT, romelSic saukunis ocdaaTiani wlebis didi si
marTle araCveulebrivi epikuri sicxadiT da poeturi ST
agonebiT gamoixata.
TaraS emxvari da arzayan zvambaia – ori samyaro, ori
uaRresad kolorituli tipi ocdaaTiani wlebisa, ori sxva
dasxva Tvalsazrisi, sxvadasxva midgomaa im epoqaluri
252
Zvrebisadmi, laRumebis RrialiTa da patriarqaluri yo
fis daundobeli ngreviT rom miikvlevs gzas `axal saqarT
veloSi~. am ori pirovnebis cxovrebiseul konfliqtSi, maTs
farul Tu aSkara WidilSi, mZafrad igrZnoba drois majis
cema. es ori axalgazrda kaci dasabams da dasasruls aZlevs
romanis calkeul koliziebs. maTs vnebebsa da brZolazea
dafuZnebuli `mTvaris motacebis~ uaRresad dramatuli in
trigebi da siuJeturi xveulebi. Tumca aSkarad Cans, rom
mwerlis simpaTia TaraS emxvars ekuTvnis.
Cvens saliteraturo kritikaSi gamoiTqva azri imis Ses
axeb; TiTqos TaraS emxvari konstantine savarsamiZis liter
aturul dublikats warmoadgendes da avtors Tavis am axal
romanSi savarsamiZis saxis gagrZeleba-ganviTareba, misi mo
mavali bedis kvleva daesaxos miznad. marTlac, erTi Sexed
viT, savarsamiZesa da TaraS emxvars bevri ram aqvT saerTo _
oriveni feodaluri saqarTvelos ukanaskneli warmomadgen
lebi, oriveni evropulad ganswavlulni da cxovrebaSi xel
mocaruli adamianebi arian, magram, Tu kargad davakvirdebiT,
advilad davaskvniT, rom es ori personaJi, ori sxvadasxva
epoqis Svili, TavianTi fsiqikiT da xasiaTis niSnebiT ra
dikalurad gansxvavdeba erTmaneTisagan. savarsamiZes axal
drosTan Segueba TiTqmis ar ucdia, yovel SemTxvevaSi wi
Tel saqarTvelosTan saerTo enis gamonaxvis gzaze mis mier
gadadgmuli oriode gaubedavi da uniaTo nabiji saimedos
arafers uqadis, maSin rodesac, TaraS emxvari tragikulad
ganicdis Tavis mdgomareobas da ara marto awuxebs epoqis
oromtrialisagan misi ganmartoeba, aramed energiulad iR
vwis Tavis gadasarCenad, cxovrebis ferxulSi Casabmelad.
TaraSma kargad icis, rom bolSevikur saqarTveloSi misi
warmomavlobac gadaulaxav barierad qceula: `piradad Cem
Tvis cocxalic rom davrCe, albaT, es gzac daxuruli iqne
ba. erTi imitom, rom Tavadi var da winaprebis Cemis codvebs
uTuod momkiTxaven... garda amisa, me sul sxva kulturaze
var gazrdili da Zalian saeWvoa, bolSevikebma Cemi gulwrf
eloba iwamon~. TaraS emxvaris tragediis erTi mizezi isic
aris, rom mas aRar daujereben, aRar endobian. savarsamiZe
Tavis qaotur urwmunoebaSi ufro mtkice da Tanmimdevru
253
lia, vidre TaraS emxvari. am ukanasknelma gadawyvita erTis
xelis dakvriT CamoiSoros klasobrivi ampartavnobis mrume
samoseli, dasaxldes svaneTSi, Toxs da bars mohkidos xeli,
colad SeirTos ubralo svanis gogo lamaria da cxovrebis
ferxulSi Caebas, magram aq ukve misgan damoukidebelma mize
zebma SeuSala TaraS emxvars xeli. lamaria wminda siyvaru
lis Rirsi ar aRmoCnda. igi mijnurma arzayan zvambaiasTan
alersSi Seiswro da erTxel kidev gautyda guli emxvarebis
gvaris zviad warmomadgenels cxovrebaze, WeSmarit siyvar
ulze. TaraSi ufro praqtikuli kacia, vidre savarsamiZe.
igi am ukanaskneliviT ocnebaTa samyaroSi unayofo xetials,
saqmes arCevs. sadisertacio naSromiT warudgeba univer
sitets, magram aqac umtyuna fortunam, aqac imedgacrueba
_ universitetSi misi disertacia daiwunes. savarsamiZisagan
gansxvavebiT, TaraS siyvarulSic ufro Tanmimdevrulia. ma
Sin, rodesac savarsamiZes warmoudgenladac ki miaCnia di
acisadmi erTguleba da mas xSirad ucqeris rogorc Jinis
mosaklav, codvebiTa da kompleqsebiT dazuzRul arsebas.
TaraS emxvari, Tu misi gaorebis zog epizods mxedvelo
baSi ar miviRebT (da esec srulad bunebrivi, adamianuri
simptomia), erTguli rCeba Tamaris siyvarulisa. am siyvaru
lis mowodebiT Seagelvebs igi cxens aboboqrebul engurSi
da sayvareli arsebis xilvisaTvis stiqiasTan uTanasworo
WidilSi iRupeba kidec.
Tamar ServaSiZe naxucar tariel ServaSiZis ulamazesi
da usaTnoesi qaliSvili erTdroulad SeyvarebiaT TaraS
emxvarsa da misi ZuZumtes arzayan zvambaias. qalis simpa
Tiebi TaraSis mxarezea, Tumca arc arzayans ucqeris igi
yovelTvis gulgrilad. romanuli xazi dramatul ganvi
Tarebas iZens. ZuZumteebs Soris swored is ganxeTqilebis
vaSli gagordeba, romelmac Serigeba da daTmoba ar icis.
magram TaraS da arzayan bolomde raindulad, erTmaneTis
Rirsebis Seulaxavad cal-calke ezidebian siyvarulis am
umZimes tvirTs. bolos Tamari mainc TaraS emxvars rCeba,
magram qalisaTvis yvelaze kritikul momentSi afxaz aris
tokratTa gvaris am ampartavan warmomadgenels mamakacuri
suli, vaJkacoba ar hyofnis, raTa qals sabolood gauwo
254
dos xeli. romanis dasasruls lukaia labaxuas cnobiT SeZ
rwunebuli TaraSi, romelSic kvlav gaiRviZa am udidesma
adamianurma tkivilma, sulTmobrZavi Tamaris sanaxavad mi
iltvis. magram ukve gvian aris. unatifesi Tamari TaraSis
saxelis xsenebiT iRupeba zugdidSi, xolo emxvari mTvaris
motacebis saocrad ferwerulad daxatuli simboluri su
raTis ganwirul detalad rCeba.
romanis meore da mTavari xazi, riTac `mTvaris motaceba~
udides SemecnebiT Rirebulebas iZens, im socialuri fonis
Cvenebaa, romelSic romanis mravalricxovani, mkveTri indi
vidualobiT warmodgenili personaJebi cxovroben. komunis
tur uxeSobas da TviTnebobas sazRvari ara aqvs: raikomis
mdivanma arenba arlanma raki kac zvambaisagan cxenis miyid
vaze uari miiRo, arzayani Tanamdebobidan gadaayena, xolo
kac zvambaia kulakad gamoacxada da misTvis cxenebisa da
saqonlis CamorTmevis dadgenileba gamoitana. kac zvambaiam
protestis niSnad pirutyvi daxoca. SemaZrwunebeli STambe
WdaobiT dagvixata es suraTi avtorma. dabolos, am romanSi
Cvens yuradRebas imyrobs sulisSemZvreli pasaJi:
bolSevikuri propagandiT dabrmavebuli arzayan zvambaia
sakuTar mamas _ kac zvambaias hklavs. sabWoTa wyobilebisad
mi mwerlis damokidebuleba am tragediidanac naTlad Cans.
sicocxlis siyvaruli, brZolis heroika, gautexeli nebi
syofa _ qarTveli kacis yvela es Tviseba Saravandedad da
hyveba roman `vazis yvavilobas~.
vaxtang korinTelisa da goderZi elaniZis TaosnobiT
bermuxaSi, araSenda gveleTis zeganze, qarTuli vazi gacoc
xlda, mkvdreTiT aRsdga.
bermuxa masStabSemcirebuli saqarTveloa. am soflis sixa
ruli da satkivari, sameurneo Tu socoalur, moralur-eTi
kur problemaTa didi nawili, rasac mwerali bermuxis cxov
rebis magaliTze warmogviCens, imdroindeli qarTuli soflis
uaRresad Tanadrouli da mwvave problematika gaxlavT.
istoriis yovel mosaxvevs Tavisi ganumeorebeli elferi
da originaluri sazogadoebrivi fsiqologia aqvs. konstan
tine savarsamiZisa da arzayan zvambaias Semdeg omisdroin
del qarTul soflamde sakmaod didi dro gasula. dros axa
255
li sazrunavi, Tu gnebavT, axali satkivari moutania: gvanj
afaqiZeTa da tariel ServaSiZeTa nafuZarze abria ujri
aulebi da spekulanti koberiZeni amosulan. gunebadamZime
bul adamianTa erT nawils aSkara brZolaze uari uTqvams da
qonebis dagrovebaze, momxveWelobaze gadasulan.
`vazis yvavilobas~ upirvelesi Rirseba swored is gax
lavT, rom konstantine gamsaxurdias utyuarma mxatvrulma
alRom sworad SeniSna adamianis fsiqikaSi momxdari cvl
ilebani da personaJTa bunebis zedmiwevniTi codniT war
mogviCina is simaxinjeni pirovnebis suls rom daamCnia ko
munisturma wyobilebam.
sikeTisa da borotebis tradiciul rkinebaSi zogi per
sonaJi iRupeba, zogi ki mZimed tramvirebuli eSveba miwaze,
magram mTeli romanis manZilze mkiTxvels mZle laitmoti
vad Caesmis qarTveli kacis gautexeli sulis amonakvesi:
`kidevac daizrdebian~.
aqve unda SevniSnoT `vazia yvavilobis~ erTi TvalSi
sacemi nakli; misi personaJebi metnaklebad sworxazovani
xasiaTis, zogjer erTplanovan adamianebad gamoiyurebian.
swored am romanSi igrZnoba naTlad mwerlis survili da
hyos isini dadebiT da uaryofiT personaJebad. erT mxareze
dganan moqalaqeobrivi RirsebiT Semkuli gmirebi (goderZi
elaniZe, vaxtang korinTeli, nunu ujriauli, susqia mind
eli, raikomis mdivani cixisTavi da sxv.), xolo meore mxa
reze, bneleTis warmomadgenlebi abria ujriauli, koberiZe,
kankre, deida vara da sxvani. ratomRac mweralma CaTvala,
rom epoqaSi, romelsac igi xatavs, upiratesad swored
amgvari adamianebi cxovroben, raSic swored avtors katego
riulad ver daveTanxmebiT. romanis furclebidan ar unda
gamqraliyo adamianTa is rTuli, winaaRmdegobrivi buneba,
riTac ase mravalwaxnagovani da saintereso Candnen kon
stantine gamsaxurdias sxva romanTa personaJebi.
Cven zemoT aRvniSneT, rom konstantine gamsaxurdias
saxelTanaa dakavSirebuli qarTuli istoriuli romanis
aRorZineba da am Janris originaluri koncefciis gamo
muSaveba. Cveni istoriuli romanis sworupovar nimuSebad
iTvleba `didostatis marjvena~ da trilogia `daviT aR
256
maSenebeli~, xolo Janris mwerliseul interpretaciad av
toris mier araerTgzis ganviTarebuli Tvalsazrisi imis
Sesaxeb, rom istoria mas ainteresebs mxolod Tanamedro
veobis samsaxurisaTvis da cdilobs Tavis istoriul Tx
zulebebSi is problemebi daayenos, dResac rom inarCuneben
TavianT cxovelmyofelobas.
mwerals surda Tavisi istoriuli romanebi mxarSi amo
eyenebina qarTuli istoriuli qronikebisaTvis. am ideis
ganxorcielebaa mis mier Seqmnili uZvirfasesi mxatvru
li Zeglebi meaTe-meTerTmete saukuneebis saqarTvelos
cxovrebisa. meTormete saukunis saqarTvelos materialuri
da sulieri cxovrebis mxatvrul matianed iyo Cafiqrebuli
`Tamar~, romlis damTavrebac avtors ar dascalda.
`didostatis marjvena~ meoce saukunis qarTuli liter
aturis mSvenebadaa CaTvlili. igi Targmnilia msoflios
mraval enaze da yvelgan aRiarebuli popularobiT da si
yvaruliT sargeblobs. konstantine gamsaxurdia am roma
niT warmogvidgeba istoriuli realobisa da Suasaukunuri
kulturis brwyinvale mcodned, gardasul saxeTa gacocx
lebis, maTTvis ukvdavi sulis STabervis sworupovar os
tatad. mwerlis istoriuli romanebi, upirveles yovlisa,
imiT gansxvavdebian istoriul Temaze CvenSi adre Seqmnili
Txzulebebisagan, rom am naweramoebebSi pirvelad gadailaxa
is zRvari, romelsac istorizmis tyveobaSi myofi mwerlebi
aRmarTavdnen xolme mefe-didebulebsa da mdabioTa Soris.
konstantine gamsaxurdiamde iSviaTad rom vinmes daexatos
aseTi cxovelmyofelobiT mefe-adamiani: tradiciuli sqema
turobiT da freskuli erTplanovnebiT ki ara, aramed Ta
visi adamianuri vnebebiT da Tu gnebavT, winaaRmdegobrivi
bunebiTac.
`didostatis marjvena~ meaTe saukunis miwurulsa da
meTerTmete saukunis dasawyisis ambebs gvisuraTebs. nawar
moebis ZiriTadi problema _ xelovanis bedi monarqiul
saxelmwifoSi gadajaWvulia uamrav socialur da zneobriv
sakiTxTan. SeiZleba gadauWarbeblad iTqvas, rom konstan
tine gamsaxurdiam iSviaTi ostatobiT, araCveulebrivi mec
nieruli alRoTi da saTanado kompaqturobiT gaacocxla
258
dze amokveTili arsakiZis moWrili marjvena sveticxovlis
Semqmnelis tragikul bedze sinanuliT dagvafiqrebs. maSin,
roca arsakiZe sveticxovlis grZneul CuqurTmebiT iyo gar
Tuli, mis Tavze nel-nela grovdeboda epoqisa da muxTali
bedis Savi Rrublebi. jer iyo da melqisedek kaTalikosma
SeiZula arsakiZe, radganac axalgazrda xelovani RmerT
Tan Serkinebul kacs xatavda da mouclelobis momizeze
biT, wirvasac acdenda zogjer. melqisedekis gagulisebas
safuZveli hqonda. arsakiZis saxiT eklesias religiuri fa
natizmiT Sepyrobili, morCili morwmune rodi hyavda, Rmer
TTan adamianis rkinebis ferweriT da religiuri sqolas
tikis artaxebis rRveviT sveticxovelis amgebi Tavis axal
RmerTs qmnida da mTeli arsebiT mas emsaxureboda. fars
man sparsi _ `agorebuli Wori~, uerovno da usindiso kaci
dauZinebel mtrad gauxda axalgazrda lazs im dRidanve,
rac mefem sveticxovelis ageba mas miando. dabolos, pirad
mterTa guliswamRebi wkavwkavi iqneb ver moreoda arsakiZ
es, rom erT dRes av enaTa daucxromeli mecadineobiT mefe
giorgic mis mowinaaRmdegeTa Soris ar aRmoCeniliyo. gior
gi pirveli, albaT, ar ahyveboda melqisedekisa da farsman
sparsis Worebs, rom saqme Sorenamde ar misuliyo. Sorenas
siyvarulis gzaze ki mefe aravis da arafers indobda. man
moawamvlina Wiaber erisTavi, siyvarulSi moqiSpis poziciiT
daRupa yveliscixis patroni _ girSel da bolos Sorenas
trfobac iyo erT-erTi mizezi imisa, rom mefis brZanebiT
sveticxovlis amgeb konstantine arsakiZes mklavi mohkveTes.
mefe giorgi `didostatis marjvenis~ erTi uaResad sain
tereso da gamokveTili saxea. bagrationTa am saxelovan STa
momavals mZime droSi mouxda mefoba. mas, jer kidev uwver
ul Wabuks, Tormeti wlis ymawvils samefo skiptra misces
xelT da qveynis saSinao da sagareo sakiTxebis urTules
politikaSi garkveva miandes. avtorma saocari zomierebiT,
mokrZalebiT da mxatvruli taqtiT Seqmna mefe-monarqis
kolorituli saxe. gviambo tragikul bedze axalgazrda
brZeni mefisa, romelmac xanmokle sicocxlis manZilze yve
la Rirseba da nakli Tavisi erisa Seurcxvenlad atara, ro
gorc mefem da rogorc kacma.
259
`didostatis marjvenis~ sxva personaJebs TavianTi ada
mianuri vnebebi amoZravebT, miswrafebaTa TavianTi konkre
tuli sfero aqvT, giorgi mefes ki, upirveles yovlisa, Ta
visi samefo vali umZimebs beWebs da aiZulebs yvelaze da
yvelaferze maRla idges. es man unda upasuxos bizantiis
keisris melur politikas xan xmliTa da xan erTmmarTvelis
sibrZniT, man unda uwinamZRvros laSqars sarkinozTa winaaR
mdeg damRlel, gaWianurebul omebSi, man unda alagmos Tav
gasul feodalTa TviTneboba sruliad saqarTvelos erTi,
monarqiuli droSis qveS gasaerTianeblad, gverdiT unda
edges kaTalikoss qveynis sabolood moqcevaSi qristes jvris
Tayvaniscemad, zogjer religiuri litaniis niRbiT, zogjer
ki ZaliT Seutios warmmarTTa yovliswamlekav SemarTebebs
qristes savaneTa dasarbevad, dabolos, giorgi mefis brZo
las kidev erTi aranakleb rTuli samizne axlavs _ sakuTari
Tavi. mefe niadag ebrZvis mis pirovnebaSi Cabudebul meo
re kacs, romelic xandaxan samefo gvirgvins moaxsnevinebs,
mdabiur Coxas gadaacmevs da ymaTa cxovrebisaken mouxmobs.
mefes TavdaviwyebiT uyvars Talagva kolonkeliZis asuli
Sorena. warmoidgineT mdgomareoba kacisa, romelsac gareg
nulad TiTqosda ganuzomeli uflebebi aqvs, magram iZule
buli xdeba mTeli romanis manZilze tanjviTa da tkivile
biT farulad zidos siyvarulis umZimesi tvirTi. jer erTi,
Sorena im feodalis Svilia, romelsac urCobisaTvis mefem
Tvalebi dasTxara (da aqedan gamomdinare, Sorena potenci
uri mteria mefisa), xolo meorec, mefes sasaxleSi saqarT
velos dedofali, kanonieri meuRle hyavs da gamijnurebulma
mmarTvelma kidevac rom gadawyvitos misi Ralati, amis nebas
arc misi mdgomareoba miscems da arc kaTalikosi melqise
deki, TvalmouxuWavad rom icavs Tavisi samwysos Rirsebisa
da zneobis saqmes. siyvarulis mwveli Zalis qveS qedmoxrili
mefe kamaTlebiviT aTamaSebda imaT beds, vinc am siyvarulis
gzaze eRobeboda. bolos, rodesac Sorena Tavis sasaxlesTan
gadmoiyvana da yvelaze axlos iyo Tavis sanukvar mizanTan,
mefes axali metoqe gauCnda konstantine arsakiZis saxiT, im
denad TvalsaCino iyo sve gamwarebuli mefis ampartavnuli
buneba da imdenad didi iyo masSi Sorenas siyvaruli, rom
260
sveticxovelis amgebic ki ar daindo da misTvis marjvenis
mokveTa brZana, im marjvenisa, romelmac sveticxovelis zRa
pruli CuqurTmebi gamohkveTa da qvaSi gansxeulebuli poe
ziiT ers ukvdavebis pasporti misca.
sinatifiT da liriulobiT, sibrZniT da siyvarulisadmi
erTgulebiT gamoirCeva Sorena. igi marto lamazi qali ro
dia da pasiuri mWvreteli yovelive imisa, rac mis garSemo
xdeba. Sorenas romanSi didi siuJeturi datvirTva aqvs da
Tavisi mkveTrad gamoxatuli poziciiTac gamoirCeva. Tavi
rom davaneboT im faqts, rom Sorenaa STamagonebeli roma
nis gmirTa umetesobisaTvis saqveyno da saraindo saqmeebisa,
amasTan erTad, Sorena uZlieresi nebisyofis da didi Sina
gani potenciis mqone qalia. man ara da ar gascvala sadedo
flo savarZeli Tavisi utas, Tavisi TanaSezrdili lazis si
yvarulze, man Tavis sust beWebze aiRo romanis dasasruls
fxovelTa amboxebis mowyobis da mamamisis amoSanTuli Tva
lebisaTvis mtrisaTvis zRvevis umZimesi movaleoba da bo
los Sorenam Tavis TavSive hpova Zala monastris kbodedan
freskis angeloziviT gadafreniliyo da Tavisive nebiT gas
cloda am gauxarel sicocxles.
mwerlisTvis damaxasiaTebeli epikuri sicxadiTa da
monumenturobiTaa gamokveTili romanis sxva personaJebic:
Talagva kolonkeliZe, zviad spasalari, mamamze erisTavi,
melqisedek kaTalikosi, farsman sparsi, girSel, Wiaberi,
dedofali mariam, Savleg toxaisZe da sxvani.
saqarTvelos istoriaSi daviT aRmaSeneblis rolis
gadaWarbebiT Sefasebva Znelia. saukuneTa wyvdiadidan sam
Soblos siyvarulisa da gamWriaxi mmarTvelis magaliTad
gvinaTebs ukvdavi mefis mWmunvare saxe. qveynis winaSe sa
saxelod moxdili valisaTvis erma igi wmindanad Seracxa
da aRmaSenebeli uwoda. meTerTmete saukunis dasasrulis
da meTormete saukunis dasawyisis saqarTvelo daviT aR
maSeneblis mefobis wyalobiT politikuri da ekonomikuri
ganviTarebis iseT mdgomareobas aRwevs, rom Tavisi drois
msoflios uZlieresi saxelmwifoebi angariSs uwveven da mas
Tan saerTo enas eZeben. saqarTvelos sabolood gaerTianeba
erTxelisuflebianobis da erTsarwmunovani monarqiis pri
261
cipebiT, Tbilisis gaTavisufleba Turq-seljukTa oTxas
wlovani batonobisagan, regularuli armiis Camoyalibeba
da misi ganmtkiceba ormoci aTasi yivCaRis CamosaxlebiT,
ruis-urbnisis kreba da saero Tu saeklesio mmarTvelobis
grandiozuli reformebi, ara marto mecenatoba qarTuli
aRorZinebuli kulturisa, aramed Tavisi kalmiTac (`galo
bani sinanulisani~) aqtiuri monawileoba mSobliuri liter
aturis ganviTarebaSi _ daviT aRmaSeneblis sasaxelo saqme
Ta es arasruli siac naTels xdis, Tu ra rTuli amocana
idga konstantine gamsaxurdias winaSe Tavisi vrceli epo
peis, tetralogia `daviT aRmaSeneblis~ werisas.
am romanze konstantine gamsaxurdia TiTqmis ocdaxuTi
wlis ganmavlobaSi muSaobda. mkiTxvels aocebs is mZime da
Sromatevadi samuSao, mwerals Cveuli keTilsindisierebiT
rom Seusrulebia istoriul masalaTa mopovebis da maTi Se
dareba-Sejerebis wminda mecnierul saqmeSic.
romanSi Tanmimdevruladaa gadmocemuli daviT aR
maSeneblis boboqari cxovreba, im dRidan, rac man, Wabukma
ufliswulma, mamamisis misaSveleblad pirvelad Caicva Tor
ni, im dRemde, roca man sikvdilTan ukanaskneli omi gadaixa
da. daviT aRmaSenebeli Tamamad usworebs mxars msoflio
literaturaSi sxvadasxva dros Seqmnil mefeTa istoriul
saxeebs (dikensis, floberis, hiugos, valter skotis, aleq
sei tolstois, hainrix haines, lion foixtvangeris, derenik
demirWianis da sxvaTa romanebSi warmodgenilT). Tu para
lels gavavlebT daviT aRmaSenebelsa da mwerlis mier adre
Seqmnil giorgi pirvelis saxes Soris, davinaxavT mwerlis
survils, es ori mefe gansxvavebuli individualuri Tvise
bebisa da sxvadasxva gonebrivi diapazonis moRvaweebad war
moedgina. giorgi pirveli ufro Cqari da grZnobis amyolia,
igi mzad aris Tavis siyvarulisaTvis yvelaferi gaswiros,
maSin, rodesac daviT aRmaSenebeli yvelaferze maRla
saqveyno saqmes ayenebs da igi saqarTvelos gasaZliereblad
dedisimedsac Tmobs _ Tanxmdeba aTraqa SaraRaniZis wina
dadebaze ormoci aTasi yivCaRis safasurad colad SeirTos
yivCaRTa beladis qaliSvili _ guranduxti. giorgi mefe
ulmobeli mbrZanebelia. igi Seubralebelia orgul feo
262
dalTa mimarT da maTi fizikuri ganadgurebis gzasac uy
oymanod mimarTavs, daviTma ki SesaniSnavad icis ZmaTa omis
saSineleba da araerTgzis mSvidobiani gziT cdilobs veragi
liparit orbelianis da misi Svilis _ ratis Semomtkice
bas. giorgi mefe zogjer zedmetad romantikuli da jiutia.
igi cota TavkerZacaa, maSin rodesac daviTi praqtikuli
gonebis kacia da sxvaTa rCevas didi gulisyuriT usmens.
saerTo ki am ori Tavdadebuli mefis cxovrebaSi is aris,
rom oriveni raindebi arian. orive maTgans samefo togis
SigniT cxovrebis trfialiT anTebuli guli ucems da maTi
cxovrebis tragedia, garda qveynis mZime mdgomareobisa, imi
Tacaa gamowveuli, rom maTi samefo skiptra da gvirgvini
zogjer asatanze ufro mZime xdeba, maTi ukidegano Zalau
fleba zogjer borkilebadac iqceva xolme. daviT aRmaSene
blis saxis mTeli didebuleba imaSic mdgomareobs, rom igi
Tavidan bolomde adamianis Sinagani TavisuflebisaTvis br
Zolis himnia da swored amiT xdeba `galobani sinanulisanis~
avtori Cveni Tanamedrove.
sayovelTao siyvaruliT garemoculi mefe, romelmac
didgoris omi gadaixada da ojaxuri dramis morevSic Rrmad
Sescura, romelmac Tbilisi gaaTavisufla da Tavisi same
fos sazRvrebi zRaprulad gaafarTova, bolos mainc marto
darCa sikvdilTan da roca sulTmobrZavs didi xnis winaT
ugzoukvlod dakarguli, dedaTa monasters Sexiznuli de
disimedi daadga Tavs, valmoxdilma mefem Tavis gamSrali
bageebiT Sendoba sTxova: `mapatie dao, Seni da Cemi sicocx
le saqarTvelos rom Sevwire tarigad~.
`daviT aRmaSenebeli~ yuradRebas ipyrobs ara marto
didi istoriuli simarTliT da epoqis xasiaTis yovelmxrivi
gadmocemiT, igi Zvirfasi Zeglia Cveni literaturisa per
sonaJTa siuxviTa da TiTqmis yvela maTganis ostaturi, ST
ambeWdavi gamokveTiT. garda istoriulad cnobili pirebisa,
nawarmoebSi uxvad arian mwerlis fantaziiT Seqmnili per
sonaJebi. `daviT aRmaSeneblis~ moqmed pirTa Soris mkiT
xvels gansakuTrebiT amaxsovrdeba: dedisimedi, giorgi
Wyondideli, niania bakuriani, maxare, Sergil lipartiani,
jondi erisTavi, liparit orbeliani, rati, gvanca, dedo
263
fali rusudan, mariam dedofali, guranduxt dedofali da
sxv.
romanSi gvxvdeba ubralo wris warmomadgenelTa epizo
duri, magram kolorituli saxeebic. mag., meqaTme Teona,
guTnisdeda gabriel xorgai, asisTavi laTeria, rusi mWe
deli nikala, nadiakvnari xaxuta da sxvani.
***
konstantine gamsaxurdias qarTulma saliteraturo kri
tikam prozis didostati Searqva. `mTvaris motacebis~ av
tori Tavisi brwyinvale niWiT da mxatvrul saSualebaTa
mravlferovnebiT WeSmaritad imsaxurebs am tituls.
konstantine gamsaxurdias mxatvrul-gamomsaxvelobiTi
samyaro specialuri kvlevis sagania. gamomsaxvelobiTi ar
senalis mravalferovnebisa da mxatvrul feierverkTa am
okeaneSi Cven mxolod mwerlis ostatobis zogierT mxares
SevexebiT.
upirveles yovlisa, aRsaniSnavia mwerlis originaluri
enobrivi stili, romelzedac zemoTac gvqonda laparaki.
es gaxlavT sxvaTa sityvis o-s xSiri gamoyenebiTa da zm
nis winadadebis TavSi an SuaSi moqceviT miRweuli, qarTu
lisaTvis sruliad bunebrivi, harmoniuli da darbaisluri
metyveleba. me vfiqrob, kamaTs ar unda iwvevdes keTilx
movaneba amgvari frazisa `lainisferi gadahkvroda zRvas mS
vidad mTvlemares~ (gamsaxurdia), amave frazis Tanamedrove
konstruqciasTan SedarebiT. mag., `mSvidad mTvlemare zRvas
lainisferi gadahkvroda~.
Tanamedrove qarTul prozaSi Znelad moiZebneba sxva mw
erali, romelsac ufro meti ram SeeZinos saliteraturo
qarTuli enis ganviTarebisaTvis, romelic ise momWirneo
biT da didi pasuxismgeblobiT ekidebodes TiToeul fra
zas, rogorc es k. gamsaxurdias nawarmoebebidan Cans. mis
mier gacocxlebul Zvel sityvebs rom Tavi gavaneboT, Cvens
enaSi ukve waruSlelad damkvidrda mwerlis mier Semotani
li iseTi axali sityvebi, rogoricaa qvemexi, Sinabera, ote
buli da sxv.
264
k. gamsaxurdias prozis stili ufro poeturia, vidre
prozauli (am cnebis tradiciuli mniSvnelobiT). igi Tavs
aridebs dawvrilebiT aRwerebs, saganTan prozaul axlos mis
vlas da xSirad movlenebis poeturi mWvretelis poziciiT
kmayofildeba. es poeturi xerxi k. gamsaxurdiasTan sistemad
iqceva da misi romanebis erTi nawili zogjer ritmuli pro
ziT, aSkarad gamoxatuli TeTri leqsiT aris dawerili.
misi Txzulebebi siuJetis ganviTarebis TvalsazrisiT
uaRresad tradiciulia. TiTqmis yvela nawarmoebi saintere
so siuJetis Semcvelia. mwerali erideba siuJetis zedmet
ganStoebebs, siuJetis ganviTarebisaTvis usargeblo para
lelebs, TviTmiznur xveulebs. kompozicia konstantine gam
saxurdias romanebisa uaRresad daxvewilia. am sqeltanian
romanebSi epizodebi isea SerCeuli, rom mkiTxveli ar iRle
ba, Tanac mwerlis meTodi, movlenas sxvadasxva aspeqtiT
Sexedos, mas situaciebis Seqmnis did gasaqans aZlevs. Tanac
`mTvaris motacebis~ avtori misxal-misxal swonis calkeul
scenebs, iSviaTad SexvdebiT gameorebul situaciebs, msgavs
epizodebs.
konstantine gamsaxurdia umetesad xatavs, igi iSviaTad
hyveba. amitomac misi suraTebi uaRresad ferweruli da
monumenturia. gavixsenoT Sorenas TviTmkvlelobis scena
`didostatis marjvenidan~.
_ mcire xans gatrunuli ijda, merme wamodga, mTva
reuliviT wabarbacda qarafisaken. alvisxemdis rom miaRwia,
efemiam miaZaxa:
sad mixvalo SuSanik!
axlave movalo, dedao efemia.
es sTqva, pirjvari gadaiwera, garRveuliviT dabarbacda
da gadaeSva qarafidan Sorena.
jer ise mxrebgaSlili wavida Zirs, rogorc gafrenil
angelozebs hxatavdnen xolme freskis ostatebi~... am de
talSi ar aris arc erTi zedmeti sityva, arc erTi zedmeti
niuansi, epizodi uaRresad kompaqturia da xatovani.
TiTqos mTeli Tavisi mxatvruli grZneuleba erTbaSad
mieZalao, gansakuTrebiT Zlieria mwerali Tavisi romanebis
finaluri scenebis xatvisas. aq k. gamsaxurdias poezia Ta
265
vis apogeas aRwevs. moigoneT `didostatis marjvenis~, `mT
varis motacebis~, `daviT aRmaSeneblis~ ukanaskneli Tavebi.
konstantine gamsaxurdias gmirebi iseTi didebuli, mefuri
sikvdiliT gveTxovebian (arsakiZe, daviT aRmaSenebeli), rom
ucremlod Znelia im adgilebis wakiTxva. Tavisi romanebis
finalSi k. gamsaxurdia wuTiT tovebs realisturi Txrobis
maneras da Rrma simbolurobaSi gadadis. TaraS emxvari ase
kvdeba:
`gaSala mklavebi emxvarma. mostaca Tvali movarvare
diskom mTvarisam, TiTqos ufskruleTs darCenoda cecxleb
mgznebare cali Tvali da mihyva mTvares cnobawarTmeuli
curviT. magram iZala isev engurma, iburTava mTvare, gamo
staca qancmileul mcuravs da gaaqana ufskero SaveTSi.
uTenia Savi zRvisaken mihqonda engurs piraRma mwoliare
SavCoxiani cxedari~. stiqiasTan brZolis qaosidan ukanask
nel detalamde iseTi zRvaria, iseTi grafikuli perspeqti
va da masStaburobaa (Tavganwiruli kveTeba mTvaresTan da
Sedegi _ engurs zRvisken piraRmamwoli SavCoxiani cxedari
miaqvs), romlis danaxva mxolod da mxolod did mxatvars
SeuZlia.
konstantine gamsaxurdia portretis xatvis SesaniSnavi
ostatia, igi zogjer erTi detalis xazgasmiT adamianis
garegnobis dauviwyar suraTs gvawvdis. ai, ra ferweruli
sisavsiTaa daxatuli `mTvaris motacebaSi~ mebornis xelebi:
`garujuli, dakorZebuli xelebi gamouwoda mebornem
arzayans da akvakvaris naWeri CabRuja moxarSul kibosaviT
wiTel da daxeTqil TiTebSi.
arzayans arsad enaxa aseTi uzarmazari da wiTeli xelebi.
veluri vazis lerwebsaviT daRvarWnili ZarRvebi mosCand
nen. damskdar, dakoJril TiTebs TiTebis niSati dahkargo
daT, daxeTqili kanis areebSi Savad Calekoda wvire, zed
Sexorceboda da es TiTebi romeliRac mtaceblis Wangebs
damsgavsebodnen. moSvebuli frCxilebi beberi mamlis deze
bsaviT yviTeli iyo da gakaJebuli~.
sakmarisia mkiTxvelma gaixsenos mwerlis mier SesaniSna
vad daxatuli bataluri scenebi, peizaJebi, xalxuri adaT-
wesebisa da ritualebis gamomxatveli epizodebi da naTliv
266
darwmundeba, Tu ra maxvili Tvalis mqone mweralTan da de
talebis xatvis ostatTan aqvs saqme konstantine gamsaxur
dias saxiT.
TiTqmis ar arsebobs literaturis Janri, romlisTvisac
ar miemarTos XX saukunis qarTuli mwerlobis klasikoss
_ konstantine gamsaxurdias da Tavisi kvali ar daemCnios
misi ganviTarebisaTvis. garda zemoCamoTvlilisa mas dawer
ili aqvs SesaniSnavi mxatvrul-dokumenturi romanebi _ `be
ladi~ da `goeTs cxovrebis romani~, agreTve narkvevebis
mTeli cikli, romelTagan aRsaniSnavia: `ukrainis Temidi~,
`nataxtari~, `kolxeTSi~ da sxv. eweoda mTargmnelobiT
saqmianobasac (dantes `RvTaebrivi komedia~, goeTes `axal
gazrda verteris vnebani~, Seqspiris piesaTa fragmentebi) da
rogorc Tavisi drois didi mwerali da moazrovne aqtiurad
moRvaweobda sazogadoebriv asparezze. gamoaqveyna uamravi
kritikuli werili, Cveni literaturisaTvis axali Janris _
esseis nimuSebi.
`kurTxeulia mxolod nabiji valmoxdilisa~ _ aTqmevina
konstantine gamsaxurdiam erT Tavis personaJs da SeiZleba
iTqvas, rom meoce saukunis qarTuli prozis olimpieli sa
saxelod valmoxdil mamuliSvilTa pleadas amSvenebs.
267
galaktion tabiZe
(1891-1959)
268
oqtombris revolucias petrogradSi Sexvda.
gulma male damoukidebeli saqarTvelosken gamouwia. am
droidan moskovSi, sadac meuRle partiul samuSaoze imy
ofeboda, iSviaTad Cadioda. colic TiTqmis Seegua ugal
aktionobas. vici, Seni yofna mand ufro aucilebelia da
mwyins, rom es Cemi siyvarulis msxverplad Sewirvis fasad
xdebao, werda.
1937 wels olRa okujavas trockistoba daswames da
daapatimres. igi cimbirSi, politikur patimarTa `gulagSi~
gardaicvala.
1922 wels `galaktion tabiZis Jurnali~ gamosca.
1924 wels ajanyebis cxel kvalze dawera poema `mogone
bani im dReebisa, roca ielva~, ris gamoc Jurnal `mnaTo
bis~ mTeli nomeri gaanadgures, xolo galaktioni sami dRiT
daapatimres.
mere daiwyo komunistur tiraniasTan poetis `Tanacxov
rebis~ urTulesi periodi.
poeti ver egueba sabWoTa wyobilebas, romelmac mis
samSoblos Tavisufleba waarTva da imperiis wiaRSi SeaT
ria, magram iZulebuli xdeba mis arsebaSi geniosi poetis
gadasarCenad iSviaTad, ZvaliviT gadaugdos sulisSemxuT
vel wiTel qofaks sabWouri leqsi. TiTo-orola aseTi le
qsis wyalobiT oficialuri xelisufleba qmnis miTs galak
tionze, rogorc socialisturi aRmSeneblobis momReralze,
sinamdvileSi, Tu poetis Semoqmedebis urTules xveulebs
obieqturi mkvlevris gonebiT CavuRrmavdebiT, advilad
davaskvniT, rom `lurja cxenebis~ avtori sabWoTa wyobi
lebis mxares erTi dRec ar mdgara.
Zneli aRmoCnda lamis ormocdaaTi weli poeturi niRbis
tareba.
umZimesi cxovrebiseuli stresebis Sedegad galaktioni
ramdenjerme miiyvanes TviTmkvlelobamde, bolos galoTda
da qronikuli alkoholis diagnoziT moaTavses im klini
kaSi, saidanac sabediswero naxtomi gaakeTa.
es yovelive saukunis upirvelesi poetis boboqari sicoc
xlis mSrali TariRebia. am TariRebSia moqceuli grZneuli
kacis idumalebiT savse cxovreba.
269
roca galaktioni ukve aRar iyo amqveynad da literatu
ris ideologiuri Sefasebis sabWouri kriteriumebic war
suls Cabarda, erTma kritikosma poetisTvis komplimentis
Tqmis surviliT ganacxada: galaktioni politikas axlosac
ar ekarebodao.
ar aris marTali.
meoce saukunis qarTuli poeziis zevsi niadag yelamde
iyo Cafluli Tavisi epoqis tkivil-sazrunavSi, aTasi uxi
lavi ZafiT iyo mibmuli Tavisi samSoblos bedze da misi
gansacvifreblad mgrZnobiare poeturi nervebi kamertoni
viT abrunebdnen poetis sulze darxeuli urTulesi yovel
dRiurobis eqos.
gana politikis gareSe dgas 1917 wels dawerili leqsis
striqonebi: `xanma undobarma gza rom SeeReba, uxvad moi
tana sisxli da `cxedrebi~.
gana politikis gareSe dgas, erTi SexedviT, siyvarulze
dawerili leqsis aseTi strofi:
Zvirfaso, Zvirfaso,
bedi hklavs Cems sxeuls,
TvalebSi yornebis
mqenjnian klanWebi,
amirans mijaWvuls da
mgosans waqceuls
viRac frTebs mikvecavs,
aha, vitanjebi...
270
qarisgan wvergaxrili, Tavaweuli, Ronieri qediTa da Sors
gamiznuli mzeriT dgas igi, saukunis moxuci, bibliurad
lamazi da daujerebeli. dgas da Tavisi nerviuli xmiT
droJams gasZaxis: `o, ubralo xmebisTvis arasodes mecala,
daisera samyaro gamoucnob wylulebiT~.
garda imisa, rom qarTuli leqsis mxatvruli done dide
bul, TvalSeudgam mwvervalebs aziara, galaktionma politi
kasTan, cxovrebis sinamdvilesTan damokidebulebis dauvi
wyari gakveTilebic mogvca.
jer erTi, gvaswavla, rom epoqis tkivilebisgan mowyveti
li `drois, epoqis da sivrcis gareT~ dawerili leqsi aravis
sWirdeba.
meorec, gvaswavla, rom unda SegveZlos Cveni simarTlis
sadarajoze mkvidrad, gautexavad dgoma da, droebiT dam
arcxebis SemTxvevaSic ki, ZlierTa ama qveynisaTa winaSe qedi
ar movixaroT, moigoneT:
ra saWiroa axla godeba.
me vici, am gzas rac ewodeba,
matareblisgan ros mimiRia,
an mowyaleba, an Secodeba.
271
poeziis metris TviTmkvlelobis mizezi gaubedurebul
sinamdvilesTan poetis damokidebulebiT gamowveuli saso
warkveTac iyo.
272
dRiTi dRe ipyrobs Cvens sulsa da gonebas ufro didi gal
aktioni _ Cveni maradiuli sulieri Tanamgzavri, mesaidum
le, saukunis poeziis azrTa mpyrobeli.
mogonebebis gayviTlebul furclebsRa SemorCa is bi
likebi, riTac `lurji cxenebis~ avtori didi cxovrebisak
en miabijebda: WyviSis fSanebi, imeruli oda rionis pirad,
quTaisis sasuliero saswavlebeli, Tbilisis sasuliero sem
inaria, farcxnalis dawyebiTi skolis maswavlebloba, xel
naweri Jurnalebidan pirvel wignebamde misvla. dRiurebma
da piradma werilebmaRa Seinaxes poetis meuRlis _ usaTno
esi olRa okujavasa da galaktionis siyvarulis tragikuli
istoria. sadRac evropis sanaxebSi gaicrica ocnebasaviT
miuwvdomeli meri ServaSiZe. cotasRa axsovs am saukunis
gariJraJze soflis maswavlebelTa yrilobis monawile gal
aktioni da arc kominternis VI kongresis delegatTa Sori
saa bevri cocxali, `epoqis~ avtoris STagonebuli saxe rom
Semoenaxa.
da mainc, gonebis Tvali dResac xedavs elbaqiZis xid
ze rweviT mimaval, didCanTian maRal kacs, romelic Ta
vis patara saqmeebze gaqceul moqalaqes jiutad akvirdeba,
TiTqos raRac unda amcnos, raRac unda uTxras. ubrad Cav
lils naRvlianad gaayolebs Tvals, xels Caiqnevs da gzas
ganagrZobs.
es yvelaferi galaktionis yvelasTvis advilad dasanaxi,
CvenTvis Zvirfasi garegnuli xati gaxlavT, magram namdvili
galaktioni sul sxva iyo. gasaocaria, arc erT fotoze Ta
visTavs ara hgavso, Tqva amaswinaT erTma misma Tanamedrovem
galaktionis gamofenis daTvalierebisas da igi marTali
iyo. Cveulebriv adamianTagan, samwuxarod, Zalian cotas Za
luZda swori logikuri kavSiri daemyarebina im galaktion
sa, xandaxan komunalur gadasaxads dagvianebiT rom ixdida
da wyneTSi mimavali avtobusis bolo savarZelze mgzavrebs
Soris CaWediliyo, da im galaktions Soris, romlis gonebis
mefuri moZraoba mis sworupovar poetur SedevrebSia.
mwignobari tabiZeebis tradiciul ojaxSi aRzrdili,
adre wasuli maswavleblis vasil tabiZisa da didebuli
makrine adeiSvilis pirmSo, bolos aTas qarSi gamovlili ak
18. r. miSvelaZe. t. XXV 273
ademikosic, iseTive alali da wminda iyo, rogorc rva wlis
ymawvili, quTaiss rom gaagzavna mosiyvarule dedam.
gasaocrad keTilSobili pirovneba gaxldaT. misi nac
nob-megobrebi hyvebian, Tu rogor moaxerxa, zogjer saTa
nadod verSecnobilma uaxlesi poeziis mefem, ar gareuli
yo kacTa Wirveulobasa da pativmoyvarul kinklaobaSi,
misi pirovnuli da poeturi mantia yanaoTiviT TeTri da
sufTa iyo miwyiv. rogor axarebda mcireodeni yuradRe
bac ki TanamedroveTa, ra gulmodgined da keTilsindisi
erad ekideboda Tavis movaleobas im patara, TiTqosda um
niSvnelo samsaxurebriv skamebze, rac misTvis sicocxleSi
gaimetes (poeziis seqciis Tavmjdomared rom airCies, Tavisi
mxrebiT aitanao meore sarTulze, sadRac, sardafSi migde
buli Zveli wignebis karada; `komunistis~ literaturuli
konsultantoba rom daavales, gulisamaCuyebel werilebs
swerda Turme xelmocarul poetebsa da grafomanT, bavS
vuri gulmodginebiT usmenda da Tavs uqnevda misi axali
wignis gaWirveulebul redaqtors, xSirad ukana rigebSi ri
giT mayureblad mjdari aRfrTovanebiT ukravda taSs Tavis
literaturul kolegebs).
namdvili megobrebi cota hyavda. bunebrivicaa. Tavis
xvaSiads mxolod imas gauziarebda, visac imis Rirsad CaT
vlida. aseTebi ki bevri rodi exvia irgvliv. grZneuliviT
cnobda mosaubres. amitomac Tvals didxans ar usworebda,
ganze gaaparebda xSirad mzeras. TiTqosda diogeniviT mTe
li cxovreba viRacas eZebda – kacs namdvils da WeSmarits.
imqveynad vali aravisi gahyolia. usiyvarulod da ule
qsod ar dautovebia is Soreuli, cisferTvaleba, ucnobi
qalic ki, erTxel qarSi mosasxmaze poets qinZisTavi rom
daumagra.
* * *
pirad cxovrebaSi ase Cumi da moridebuli, mxatvrul
SemoqmedebaSi uaRresad amayi da ukompromiso iyo.
kargad icoda, zedmeti Tavmodreka WeSmarit xelovanTa
sidiadeSi mxolod daaeWvebT gulubryvilod mziralT.
rogorc meoce saukunis poeturi sityvis mesiam, man
274
erTbaSad moitana mxatvruli Semoqmedebis oqros zodebi
da Tavisi jiuti nebiT ara marto aiZula literaturuli
azri, daenaxa da daefasebina es oqros zodebi, gamoCenisTa
nave dadga erovnuli poeziis saWesTan da sicocxlis bolo
dRemde ar gauSvia xelidan winamZRolis CiraRdani.
meoce saukuneSi aravis mouxdenia qarTul mwerlobaze
esoden grandiozuli gavlena da dResac, TiTqosda, galak
tionis misnuri xeli marTavs Tanamedrove qarTul poezias.
didebuli poeturi tradiciis udReur gamgrZelebelTa
xelSi daRlili qarTuli leqsi galaktionma aitaca, Svili
viT Seifara da axal simaRleebs aziara.
`lurja cxenebis~ avtoris mier moxdenili versifikaci
uli saswaulebi Cvens poeziaSi dRemde miuRweveli da ganu
meorebelia.
galaktionma umSvnieresi qarTuli sityva iseT arnaxul
konteqstebSi warmogvidgina, rom Cveni enis silbo da sinat
ife naTliv dagvanaxa, axali masStabebi da ganzomilebani
mouZebna poetur metyvelebas.
am genialur poet-kompozitors gaaCnda sityvis musi
kalur saidumloebaTa amocnobis araCveulebrivi unari..
saliteraturo asparezze galaktionis gamoCenas rodi
axlda poeturi siyrmis gaubedavi nabijebi. TiTqosda igi
axalgazrda poeti arasodes yofila, am cnebis saSeRavaTo
gagebiT. imTaviTve dasrulebuli ostati iyo. `artistuli
yvavilebi~ galaktionis meore wignia da poetis mxatvruli
ostatobis yvelaze mkafio gamovlinebac.
swored galaktions xvda wilad Cawvdomoda Cveni Taname
drovis sulis urTules xveulebs, Seumcdarad evlo Cveni
fiqrebis labirinTebSi, iuveliris sizustiT aexsna da mzis
sinaTleze gamoetana yovelive natifi da mSvenieri, adam
ianTa adamianobas rom adasturebs. albaT, iSviaTia kacTa
ganwyobileba, galaktionis uzenaes poetur kamertonze rom
ar areklila, albaT, iSviaTia mkiTxveli `meris~ avtoris
poeziaSi rom ver ipovos salbuni sulisa.
am saukunes qarTuli mwerlobis istoriis did wignSi
galaktionis saukunes daarqmeven momavlis mkvlevarni.
275
* * *
276
Si siyrmidanve mzaddeboda xalxis azvirTebis logikuri
dasasrulis Zlieri socialuri drama. jer kidev pirveli
revoluciis gariJraJze quTaisSi, rionis piras, nacvliS
vilebis saxlSi ikribeboda mowafeTa revoluciuri wre.
uwverul SeTqmulTa Soris vladimer maiakovski da galak
tion tabiZec Candnen. vin ifiqrebda maSin, rom cecxlis pi
ras, jorkoze Camomjdar am aRgznebul ymawvilTagan erTs
rusuli poeziis ganaxleba mouwevda, xolo meores _ meoce
saukunis qarTuli poeziis mefis gvirgvini.
mebrZoli poetis faraja mZime iyo, miT umetes, rom gal
aktionis Tvalwin revolucia Teatraluri dekoratiulo
biT ki ar Catarda, aramed mTeli Tavisi sisastikiT (`gasa
ocarni da idumalni vidodnen mZime kreiserebi~).
ra RvTiuri poeturi smena hqonda. ra didebulad
iTavsebda misi muza erT dRes `droSebi Cqara~ daewera da
meore dRes muxlmoyrils, `daRlil qaliviT~ xatebTan mi
suls, idumali CurCuliT eTqva:
mzeo TibaTvisa, mzeo TibaTvisa,
locvad muxlmoyrili graals Sevedrebi,
igi, vinc miyvarda didi siyvaruliT
frTebiT daifare, amas gevedrebi.
278
Tu ara daukres taSi.
aris mkiTxveli
mSvenier wignis
da aris mxolod
gadamkiTxveli...
is furclavs, niSnavs,
adarebs, CiCqnis,
magram vin aris
aq gamkiTxveli?
279
erTstrofian leqsSi ganaCeni Tavisi drois qarTuli kri
tikisadmi:
gonebaClungi da
kvlav enatiktika _
ai, rogoria
qarTuli kritika.
Cemo maqsime,
ra gza maqvs, i, me!
rom ar vikiTxo
axla marqsi me.
es valias, es Tedores,
es tariels, es ki moses,
jer viTvlebiT qarTvelebad,
Tu ar gagvaeskimoses.
280
da am striqonebis damweri zogjer amoikvnesebda:
saTqmeli sxvebze
da Tavis Tavze
aqvs, magram piri
wyliTa aqvs savse,
feodaluri baRis
ukanaskneli naZvi _
simpaTiuri saxis
marad usaqmo kaci!
281
uniWo poetTa da medroveTa gakilva-gakenwvlidan galak
tioni mrisxane socialur satirazec gadadis. iq ukve sati
ris samizne mTeli sinamdvilea. visac komunisturi reJimis
marwuxebze odnavi warmodgena mainc aqvs, dameTanxmeba, rom
radios sarkastuli xseneba leqsSi im droisaTvis moqa
laqeobrivi gmirobis tolfasi iyo:
ca qudad ar miaCnia
da gahkivis Siqastebs,
mTel Tvis grZnobas usindiso
TavdadebiT Siga sdebs.
282
gas qaSiT. aqvs carieli skivri, savse satkivriT. am siciveSi
sawyals ar aqvs qveSsagebi, misTvis baliSi ar arsebobs da
arc sabani, mxolod Tovlia misi bumbuli qarSi, Tovl-Wy
apSi amowumpuli sanTeli didi xania gauqro qarma. zurgze
hkidia tomara, xelSi carieli doqi, qamris magier Toki.
welze hkidia qvabi da gatexili taSti, wasuli drois naSTi.
xelSi uWiravs joxi, Tavze axuravs gobi _ yovelive amis Ses
axeb Semdeg mova viRac, romelic romanebs daRvris CafebiT,
is ityvis: uzarmazari boqlomi daado ruseTs monobam, gas
aRebi xalxma ipova. mefem umZimesi urduliT gamoxura ru
seTis karebi. misi skiptra axlac miyudebulia romeliRac
muzeumSi _ xalxma amoiRo kvesi, monaxa abedi, gahkra kvess,
maSin, rodesac pirsaxociT mxarze da xelSi savarcxliT wy
arosken miimReroda feodaloba~.
galaktionis ubis wignakSi aRmoCnda 1948 wels dawerili
siuJetiani satiruli leqsi. am leqsis dedaazri alegori
ulad Seicavs protests arsebuli reJimisadmi da, albaT,
esec iyo mizezi imisa, rom galaktions igi arc erT kre
bulSi ar Seutania:
283
zRvaebr didi, vrceli grZnoba
mwuxarebas Svenis martos,
saxis Senis gamocnoba
ZaluZs mxolod leonardos.
284
ase rom, vfiqrob, galaktionis Semoqmedebis motivebad
dayofac saxifaToa ise, rogorc `efemeris~ avtoris Semoq
medebaSi ori periodis aSkarad xelovnuri Zieba.
** *
galaktioni ocze meti poemis avtoria. maTgan `sabediswe
ro fiqri~ da `Tasi~ pirvelad poetis TxzulebaTa Tormet
tomeulSi gamoqveynda, ori poema: `alvis xeebi~ da Zveli
koSki~ dakargulia. sami poema: `epoqa~, `pacifizmi~ da `revo
luciuri saqarTvelo~ poetma sicocxleSive daSala leqsTa
ciklebad, daiwyo tradiciuli, siuJetiani poemebiT, mere
poemis JanrSi daucxromelma Ziebam lirikul `jon ridamde~
miiyvana , Tumca `jon ridis~ Semdegac daubrunda epikur,
siuJetian poemebs (`akaki wereTeli~, `mSvidobis wigni~, `ami
rani~, `Zleuli seni~, `ambavi erTi Ramisa~, `qitesa~, `sinaT
lis yvavili~), gardacvalebamde ramdenime wliT adre gal
aktionma dawera lirikuli poema `saubari lirikis Sesaxeb~,
romelSic faqtiurad poetis `ars poetikaa~ gadmocemuli
(arsebobs am poemis prozauli variantic).
mravalferovania galaktionis poemebis Tematika. Tavi
si masStaburobiT da porblemaTa mravalgvarobiT, poetis
epikuri memkvidreoba naTlad warmogvidgens Tavisi epoqis
saWirboroto sakiTxebze Rrmad dafiqrebul poet-tribuns.
...da mainc, galaktion tabiZem ver moaxerxa poema Tavisi
mcireformiani lirikuli SedevrebisTvis gverdiT amoeyene
bina. poets epikuri sunTqva aSkarad ar hyofnis. am poemaTa
met-naklebi mxatvruli naTeba safuZvels gvaZlevs imisaT
vis, rom `meris~ avtoris genialobis sabuTi isev mis brwyin
vale leqsebSi veZeboT.
** *
galaktionis erT ukanasknel leqsSi weria:
285
yovelgvari gahqra vada...
ar emCneva fanjrebs nTeba,
TiTqos viRac wavida da
arasodes dabrundeba.
286
saviT icvams da Cvens Soris daabijebs) xSirad xels gviSlis,
ucdomeli kavSiri davamyaroT adamiansa da mis mier Seqm
nils Soris.
ra dasamalia, da bevri didi poetis msgavsad galaktion
ic ar iyo sicocxleSi bolomde wakiTxuli.
misi mefuri goneba grZnobda am zRvars: `neta, rogor
xdeba aseT sibneleSi, Sen cas rom anaTeb da Sen vervin gxe
davs da Sen ver ugrZvnixar, o, ra mizezia, neta gacodina
aseT dabrmavebis, gasaocaria, Zlier, metismetad~.
am fiqridan ki erTi nabijia sasowarkveTamde.
sicocxlis mimwuxrs daweril leqsebSi xSirad ismis
`moaxlovebuli orTqmavlis guguni~, `saxlidan gasvlis da
ardabrunebis~, `Camaval mzis~ mwuxare hangebi:
287
me momaqvs, me momaqvs yviTeli sanTlebi,
yviTeli vardebis livlivi elvare,
yviTeli foTlebis ocneba mRelvare,
avanTeb CiraRdnebs da locvad davdgebi.
288
`epoqa~ da mainc ukmarisobis grZnoba, rac yvela WeSmariti
Semoqmedis Tvisebaa, sicocxlis bolo wlebSi galaktion
isTvisac ar aris ucxo:
290
polikarpe kakabaZe
(1893 - 1972)
291
svla qarTuli Teatris scenaze. rusTavelis da marjaniSvi
lis Teatrebis garda, piesa met-naklebi warmatebiT TiTqmis
yvela TeatrSi daidga. am triumfis saidumlo is gaxlavT,
rom `yvaryvare TuTaberSi~ dasmuli problema erTi rome
lime lokaluri drois farglebSi ar Tavsdeba. gaaznaure
buli mdabio, garemoebis wyalobiT aRzevebuli uRirsi, kaci
ara Tavis adgilze... maradiulad awuxebs kacobriobas da
cxovrebis normalurad mowyobaSi xels uSlis. `yvaryvare
TuTaberis~ yoveli premieridan mayurebeli im fiqriT gamo
dis, rom piesa swored dRevandel dReze, mis cxovrebazea
dawerili da uyoymanod dagisaxelebT kidec, xelisufleba
Si dRes mokalaTebul araerT yvaryvares. ase rom, yvaryva
re ar berdeba ise, rogorc _ yvaryvarizmi saerTod. Cvens
politikaSic ki damkvidrda yvaryvarizmis cneba araprofe
sionalizmis, uvicobis, bedis maZiebeli avantiuristis, met
iCara, ambiciuri, crulideris dasaxasiaTeblad. marTalia,
yvaryvares ise, rogorc iliam luarsab TaTqariZes, pirvel
ma polikarpe kakabaZem CasWida xeli da cxovrebis samsja
vroze gamotaniT ukvdaveba mianiWa, magram yvaryvares, ra
sakvirvelia, winaprebi hyavda (oRond ara literaturaSi, _
istoriaSi), xolo meoce saukunis qarTuli mwerlobis lit
eraturul personaJTagan, rogorc sworad SeniSna uaxlesi
qarTuli literaturis cnobilma mkvlevarma avT. nikoleiS
vilma, yvaryvare hgavs m. javaxiSvilis tipebs _ jayos, dam
patiJes da kvaWi kvaWantiraZes (avTandil nikoleiSvili,
XX saukunis qarTuli literaturis istoriis narkvevebi,
quTaisi, 1997).
zogierTebs yvaryvare TuTaberis ZiriTadi problema
calmxrivad, martivad esmiT. TiTqosda, mweralma am piesiT
amxila yvaryvare _ SemTxveviTi kaci, aRzevebuli gaiZvera da
meti araferi. nawarmoebs gacilebiT ufro farTo socialur-
politikuri daniSnuleba aqvs. yvaryvare TuTaberis genial
uri saxis SeqmniT polikarpe kakabaZem, upirveles yovlisa,
gaakritika is sazogadoeba, is istoriuli viTareba, sadac
SeiZleba yvaryvarizmi ganviTardes. ase rom, amaod ukravd
292
nen taSs loJis siRrmeSi mimjdari cekas mdivnebi speqtakls,
Cven ra gvenaRvleba, moqmedeba Tebervlis revoluciis wina
dReebSi mimdinareobso. sinamdvileSi yvaryvare TuTaberis
aRzeveba swored rom revoluciis Semdeg moxda. sanam mefes
Camoagdebdnen, TuTaberi erTi sacodavi nacarqeqia iyo,
swored, rom Tebervlis Semdgom amRvreul wyalSi daiWira
yvaryvare TuTaberma Tevzi. misi parpaSi muSur-glexuri xe
lisuflebis dadgomas mohyva., yvaryvarem warmatebiT gaiara
menSevikebis mmarTvelobis xana da bolSevikuri qurqic mS
venivrad moirgo. ase rom, yvaryvare TuTaberi _ gafrTx
ilebaa, igi mwerlis mkvaxe SeZaxilia momavali TaobebisaT
vis: gansakuTrebiT didi istoriuli kataklizmebis dros
gmarTebT yuradRebis gafaciceba. e, mand, sadme yvaryvare
TuTaberi ar SemogeparoTo. yvaryvare masaTa brZolis Sede
gad mopovebul sikeTes usircxvilod daepatrona da mere
swored revoluciis Semoqmed xalxs moajda kiserze axali
juris wurbelad.
mivyveT yvaryvares nabijebs.
piesa imiT iwyeba, rom yvaryvare TuTaberi wisqvilSi
Camqral SuacecxlTan zis da nacarSi qeqviT erToba. iqve
mewisqvile fusfusebs. mewisqvilis naTqvamidan Cans, rom mas
ukve moswyinda es Sekedlebuli muqTamWameli, SeSis daCex
vaSic rom ar exmareba da misi qaliSvilis SemweobiT (ro
melic sadacaa gamoCndeba) gagdebas upirebs. marTlac, male
gamoCndebian mewisqvilis qaliSvili gulTamze da revolu
cioneri sevasti, maT fexdafex saidumlo policiis agente
bi mosdeven. policielebma wisqvilis kari Semoglijes.
yvaryvare gadacmul revolucionerad miiCnies, gakoWes da
miuxedavad wuwunisa, me ar var is kaci, Tqven rom eZebTo,
Tan waiyvanes. gamomZiebeli dabejiTebiT urCevs yvaryvares,
yvelaferi aRiaros da aRiarebis SemTxvevaSi imden pativs
scems, rom CamoxrCobas daxvretiT Seucvlis. dakiTxvis
dros petrogradidan gamogzavnili depeSa SemoaqvT. depeSa
mefis gadadgomas iuwyeba. yvelaferi Tavdayira dadga. gene
rali, polkovniki, podpolkovniki da saidumlo policiis
293
mTeli Stabi `cnobil revolucioners~ fexqveS egeba, rom
moiRos mowyaleba da Seibralos. yvaryvares jer CamoxrCo
biswina TvalTmaqcoba egona, mere ki mixvda, ram auwvaT kuWi
policielebs, welSi gaimarTa da revolucioneroba SeiSno.
amasobaSi mitingze uxmes. yvaryvare aseT `martiv~, magram
`mgznebare~ sityvas ambobs:
`sityva giTxraT? ra Rirsi xarT, Torem sul wyaliviT
vilaparakeb. vinc Sromobda, mdidari atyavebda. iyvnen brme
bi, magram gaTenda! gadasaxadebs awesebdiT Cemi saxrCobelis
win RipiT Zirmompal taxtze, magram gaimarjvebs simarTle
da xalxi SurisZiebiT da xelebiT, da frCxilebiT, da kbile
biT!.. usaZirkvlo jalaTebo! cixis kedlebi sul daimsxvra,
axla ras mipasuxebT, mtarvalebo!~
da daiwyo TviTmarqvia revolucioneris triumfi.
...droebiTi mTavrobis amierkavkasiis rwmunebulTan maz
ris komisari tite natutari Sedis da magidaze mandats udebs.
`rwmunebuli _ ras maZlev?
tite _ Tqveni mocemuli mandatia.
rwmunebuli _ es qaRaldis nafleTia, me ki Tqven mazra
CagabareT~.
da maSin, roca mazris komisars Tavis gabolSevikebul
mazraSi dabrunebaze laparakic ar unda, rwmunebuls Seatyo
bineben, rom qalaqisken ruseT-TurqeTis omidan mobrunebu
li jari moemarTeba, romelsac legendaruli yvaryvare Tu
Taberi xelmZRvanelobso. droebiT mTavrobas imedi mieca.
aTi-aTaskaciani rkiniseburi disciplinis mqone jari xum
roba ar aris. daiwyo qebaTaqebis niaRvari yvaryvare Tu
Taberis mimarT. yvaryvare SeiaraRebuli jarebis sardlad
daniSnes. tite natutari `axlave mzad aris dajdes da daxu
Wuli TvaliT daweros bednieri saxelmwifos sruli kon
stitucia~. xolo, roca `brbosagan~ Sewuxebulma `xelisu
flebam~ yvaryvares Tavisi aTiaTaskaciani armiidan wesrigis
dasamyareblad erTi aseulis gamoyvana mosTxova:
`yvaryvare (tites) _ kaco, uTenia, rom dameci Tavze, am
qveynis mTavroba varo, axla erTi aseulic ara gyavT?
294
tite (SeZvreba magidis qveS) _ Semodi!
yvaryvare _ kacs qveyanas mpirdebodi da axla mand maZ
vren?~
sinamdvileSi `saxalxo gmirs~ araviTari laSqari ara
hyavs da arc hyolia. igi SemTxveviT frontidan gamoqceu
li demoralizebuli laSqris saTaveSi moeqca. am laSqri
dan zogma Tavis keras miaSura, zogi gayaCaRda, erTi nawili
gabolSevikda da yvaryvare panRuriscemiT moisrola
jaridan da rwmunebulis rezidenciidan gamogdebulma
yvaryvare TuTaberma far-xmali ar dayara da karieris ki
beze ki kidev erTxel scada abobReba: romeliRac revkomSi
revkomis Tavmjdomaris moadgiled moewyo.
`ai, yvaryvares `xelmZRvanelobis meTodebi~,
`yvaryvare _ xalxi Tavis mteria. Tu ar mowyemse, uWkuo
saqoneliviT xramSi gadavardeba. Tu Sno gaqvs, joxs Tvi
Ton mogcems, oRond Zalian Wkvianad unda daartya (Semodis
pirveli razmeli).
pirveli razmeli _ amdeni xalxi erT sardafSi ar eteva!
yvaryvare _ kari xom miuxure?
pirveli razmeli _ rogor ara!
yvaryvare _ maS dateulan da eg ari~.
pirveli razmeli _ sasunTqav fanjaras mainc gavuReb,
Torem suls ver iTqvamen.
yvaryvare _ mere iqidan rom gadmococdnen? ara, mixure.
pirveli razmeli – vinc susti gulisaa, im sardafSi
mokvdeba.
yvaryvare _ susti gulis patroni proletariats rad
unda. met tvirTad daawveba. axla es miTxari, ginda porle
tariati rom Sewuxdes?
pirveli razmeli _ ar minda.
yvaryvare _ aba, dadeqi Sens adgilze.
yvaryvarem uyoymanod daapatimra Tavisi mezoblebi da
bavSvobis megobrebi: quCara da kakuta (es ukanaskneli axal
SerTuli coliT) imis SiSiT, rom isini simarTles ityodnen
`revoluciis gmiris~ nacarqeqiuli warsulis Sesaxeb.
295
yvaryvare TuTaberis kabinetSi qali Sedis. revkomis Tav
mjdomaris moadgiles TvalSi mouvida fer-xorciani qali.
`qali _ me gTxovT, gaaTavisufloT erTi usamarTlod
Sepyrobili adamiani.
yvaryvare _ SeiZleba.
qali _ oh, rogor madlobeli var, sul udanaSauloa.
yvaryvare _ vin aris, brZaneT da am wuTSi gavaTavisuf
leb. is ki ara, suli rom mTxovoT, am yelidan amoviReb da
mogcem (uaxlovdeba qals).
qali _ is Cemi qmaria (qali ukan daixevs).
yvaryvare _ qmario? es sxva saqmea, is didi damnaSavea. me
axla kanons fexs ver gadavadgam imisTana kontrrevolucio
neris gulisaTvis.
qali _ ras brZanebT, sul mTlad marTalia.
yvaryvare _ viTom ar gyoliaT, unda daiviwyoT.
qali _ vin daviviwyo, Se mxeco?! qmari daviviwyo?!~
bolos mainc icnes yvaryvare. niRabi Camoglijes da misi
namdvili saxe gamoaSkaraves. revolucioneri sevasti amxels
mas:
` _ mefis dros Cems magivrad daiWires da am SemTxvevis
wyalobiT Tavi gausaRebia revolucionerad!~
yvaryvare Seipyres da rogorc `Wkuanaklebi~ gaaTavi
sufles.
am didebul piesaSi finali moikoWlebs. igi paTetiur-
deklaraciulia da ver dgas piesis sxva scenebis simaRleze.
aSkarad Cans, rom avtors komunisturi imperiis mZvinvarebis
xanaSi es finali xelisuflebis da mkacri cenzuris Tvalis
asaxvevad sWirdeba. sevasti ambobs:
` _ sabWoTa xelisuflebis pirobebSi es adamiani aravi
Tar saSiSroebas ar warmoadgens da amitom vaTavisuflebT...
mxolod im xelisuflebaSi, romelic aq Cvenamde, naCqarevad
Sedga im areulobaSi, SeeZlo yvaryvare TuTabers gmiris ad
gili daeWira da xalxisTvis vneba mieyenebina. Cven ki, axla
mas niRabi movxseniT da, dee, Tavisi namdvili saxiT, nacar
qeqias saxeliT iaros qveyanaze!~
296
nacarqeqia ki imeds arc axla kargavs:
` _ guli ar gaitexo, yvaryvare. daiRupa is, vinc sir
cxviliT soroSi CaZvra. me kidev avcocdebi!~
marTlac, merec araerTgzis `acocda~ yvaryvare karie
ris kibeze. acocda sabWoTa imperiis `ayvavebis dros~, ac
ocda saqarTvelos meore samwliani Tavisuflebis (1990-93)
dros da axlac gamoCnda neokomunistur saqarTveloSi.
yvaryvarizmis wyalobiTaa, xalxs TvalSi nacars rom ayrian
da ruseTisgan am saukuneSi xelmeored dapyrobil qveyanas
damoukidebel, demokratiul saqarTvelod rom acxadeben.
cdeba sevasti, roca ambobs: `mxolod im xelisuflebaSi~
SeeZlo yvaryvare TuTabers gmiris adgili daeWirao. arc
axal (socialistur) xelisuflebazea polikarpe kakabaZe
idealuri warmodgenis. piesaSi amis damadasturebeli fra
zebi cota rodia:
`quCara (kakutas) _ asea. xom gesmis, socialistebi marto
imas Tvlian simarTled, rasac TviTon amboben~.
vin arian bolSevikebi? Tavisufali Zarcvis mxardamWerni:
`quCara _ aq bolSevikebma iqadages, rom es mTavroba Ra
ribs nebas ar aZlevs mdidari gaZarcvoso. mTavroba agines~.
verc rkinis strategiiT da principulobiT gamoirCevian
socialistebi:
`mdivani _ am socialistebis ambavi me mkiTxe, kuds eSmak
sac gadauskvnian~.
roca mesiad movlenil socialists, yvaryvare TuTabers,
tite natutari urCevs: `es dro Senia da moixmare, gegmas me
mogcemo~, yvaryvare mSvidad pasuxobs:
`Seni gegma rad minda. rogorc ar unda Seicvalos mTav
roba, sul erTia, vinc iqneba, Tavi me unda damikras~ _ ase
Tia `darwmunebuli marqsistis~ filosofia.
menSevikebi rom bolSevikebma Secvales, yvaryvare ar
dabneula, axal viTarebaSic gamokra xeli Tanamdebobas. eg
aris, `bolSevikur laparakSi unda gawafva~ da meti araferi.
polikarpe kakabaZis pirveli piesa _ `gzajvaredinze~ _
1918 wels daidga baqoSi.
297
`gzajvaredinze~ naTlad avlens polikarpe kakabaZis
damokidebulebas revoluciisadmi saerTod da social-de
mokratiul gadatrialebisadmi, kerZod.
piesis mTavari personaJi, borisi, romelmac mTeli si
cocxle revolucias Seswira, Tebervlis revoluciis dros
sasikvdilo sarecelze wevs da kargad xedavs, rom misi br
ZoliT mopovebuli sikeTe sxvas ergo wilad. revoluciis
monapovars mitmasnilebi da angarebiani medroveni (Salini)
daepatronen. `yvaryvares~ tradicia SemTxveviTi xalxis xe
lisuflebaSi mosvlisa _ am piesaSic igrZnoba.
amave pierodSi dawerili piesa, `sami asuli~, mayurebels
aqtiuri moqmedebisaken mouwodebs. yoymanisa da orWofo
bis savalalo Sedegebze mianiSnebs. sami asuli cixe-koSkSia
gamomwyvdeuli. usixarulod rbian qaliSvilTa molodi
niT aRsavse dReebi. da ai, SuaRamisas koSkis karebze kakuni
gaisma. viRac vaJi mudariT iTxovs, gauRon kari. asulebs
jer SeeSindebaT, mere didi kamaTisa da WoWmanis Semdeg
gadawyveten karis gaRebas, magram ukve gvian aris. idumali
stumari karebTan mkvdari wevs. igi gayinulia. piesa Tavise
burad saxarebis frazasac exmianeba, macxovris mier Tqmuls:
`dagikakuneT da ar gamiReT, geZaxdiT da ar gameciT xma...~
rutinisa da erTferovani cxovrebis idilias `sami asu
lis~ finalSi moaxloebuli laSqris guguni arRvevs.
ocdaaTian wlebSi qarTuli Teatrebis repertuars am
Svenebda komedia `kolmeurnis qorwineba~. recenzentebi
erT xmad aRniSnavdnen, rom igi sakolmeurneo cxovrebis
si
keTeze dawerili piesa iyo. dRevandeli gadasaxedidan
`kolmeurnis qorwineba~ umeteswilad parodiuli nawarmoe
bia. bevri pasaJi (da dialogic) aSkara dacinvaa ara marto
sakolmeurneo sinamdvilisa, aramed im paTetikuri piesebi
sac, romlebic ocdaaTian wlebSi socialisturi sofli
sTvis xotbis Sesasxmelad iwereboda. piesas saxelic paro
diuli aqvs _ `kolmeurnis qorwineba~. mwerali ironiulad
migvaniSnebs: Cveulebrivi qorwineba ar gegonoT. swored
kolmeurnis qorwinebaao. xolo kolmeurnis qorwineba imi
298
Taa originaluri, rom xidobnis mowinave kolmeurne, gasaT
xovari qaliSvili gviristine _ karga xania Tavisi piradi
saqmeebisaTvis ver iclis. mas moxuci mamis (xaxulis) mo
savleladac ara scalia, xolo ojaxSi yvelaze sasixarulo
ambavi is gaxlavT, rom gviristine staxanovelTa Sekrebis
delegatadaa arCeuli. gviristine sakuTar bedsac ver ga
nagebs. misi gaTxovebis problemac ganzogadebulia. xidoba
nis kolmeurneobis Tavmjdomares, jamleTs, Tavzari daeca,
roca Wori dairxa, gviristine mezobel sofel buqnarSi
Txovdebao. buqnaris kolmeurneobis Tavmjdomare, xari
toni, ki sixaruliT cas ewia. ra xdeba? Turme nu ityviT,
mowinave kolmeurnis `dakargviT~ xidobnis `mze Caesveneba~,
samagierod, buqnaris kolmeurneoba gviristines saxiT `var
skvlavs~ SeiZens da socSejibrSi dawinaurdeba... da aris
saqorwino bagiris gadaqaCva xidobansa da buqnars Soris.
ase `didebulia~ sakolmeurneo yofa. ase waarTva individu
aloba pirovnebas socialisturma aRmSeneblobam. namojama
girali xaxuli nabatonar manuCars qaliSvilis rZlad mice
maze mtkice uars eubneba. mizezi? `Cemi qali ordenosania,
Seni ki staxanovelic ar aris~.
1954 wels polikarpe kakabaZem istoriul Temaze Seqmna
piesa `kaxabris xmali~ (Tavdapirvelad mas `daviT merve~ erq
va). patriotuli JReradobis es nawarmoebi meToTxmete sau
kunis pirvel naxevars, e. i. im ZnelbediT periods moicavs,
saqarTvelo monRolTa batonobis qveS rom gminavda.
me vfiqrob, rom istoria aq dramaturgma upiratesad
Tanamedroveobis alegoriad gamoiyena. polikarpe kakaba
Zes surs gviCvenos, Tu ra emarTeba dapyrobil ers, rogor
cdilobs mteri misi Zalebis daqsaqsvas da xalxSi Tavisu
flebis wyurvilis amoSanTvas. aqve xazgasmulia, ra evaleba
dapyrobili qveynis moqalaqes ucxo tomis kirTebisagan Ta
vis dasaxsnelad. komunisturi tiraniis mZvinvarebis epoqaSi
amaze miniSnebac ki ioli rodi gaxldaT, amitom karga xans
ido `kaxabris xmali~ Cveni Teatrebis ujrebSi da mis dadg
mas veravin bedavda.
299
saxalxo gmiris, kaxabris xmali piesaSi xsnis, erTianobis,
imedis simboloa, ise, rogorc graalis Tasi grigol roba
qiZis romanSi `mcvelni graalisa~.
...qveyana SimSils da sasowarkveTas moucavs... gle
xis qali, gulqani, Tavis qmars, gostaSabs, kars ar uRebs,
radganac gostaSabi nacarqeqiaa bostanSi samuSaod gagza
vnili, xelsac ar anZrevs sarCo-sabadebeli rom moipovos.
uRaribes ojaxs Sehkedlebia moxuci rostom brZeni, arc
mas aqvs xalxSi gasvlis da qveynis Svelis survili. SiSobs
`saxeli erTidan meorisTvis gadasacemad mCatea. xorcieli
kaci ki emZimebaT. Saraze damagdebeno~. aseT dros sofelSi
patara imedi akiafda. liparite ki kotem gostaSabs kaxabris
xmali SesTavaza. gostaSabma igi gamosacdelad jirks dah
kra. xmali jirks ise Rrmad Caeso, rom amomRebi aravin Cans.
liparite ase paTetiurad mimarTavs Rarib keriasTan
jirkSi gaCxeril xmals; `ra Jami dgeba? patiosano qarTulo
gorda, eris cecxliT gaWedilo, sad gdixar?... Seni simar
TliT momerie, magrZnobine, rom im rtos vWridi, romelze
dac vijeqi... me ise mwared viyare Senze javri, ukan dasaxevi
gza aRar maqvs. qarqaSi gagiyide, gagiZarcve da muraSi gad
agagde~.
piesaSi Cans, rom Ralati da qiSpi, SinaaSlilobaa qvey
nis ubedurebis Tavi da Tavi. RalatiT Caagdes ormoSi gmi
ri kaxaberi da misi xmali gaitaces, xolo Zmis moRalate
bagrat xani TaTrebs (monRolebs) SemouZRva da eklesiebi
aaoxra, `xatebi folorcebSi gadayara~.
qveyana mainc ubralo xalxis sibrZnem daayena xsnis gza
ze. xmliani jirki keriis cexlSi daiwva da kaxabris xmali
uvnebeli darCa, xolo mrisxane bagrat xans Tavis RviZl qa
liSvilad baxtrionis cixeSi glexis coli, gulqani, mihgva
res. gulqani mware simarTles Sehkadrebs moRalate bagrat
xans, bagrat xani ki am simarTlisTvis imiT asaCuqrebs, rom
jer yaenis mesame colad upirebs gagzavnas, mere ki urCo
bisaTvis dilegSi agdebs.
ers oden kaxaberi da mamaci mefe ki ara, gamarjvebis
rwmena amarjvebinebs. gostaSabma kaxaberis guda gaakeTebina
300
da TiTqos kaxaberi uZRoda jars, amiT gamxnevebulma qa
rTvelebma guli moices, xolo mteri kaxabris saxelma Sea
Sina da ukuiqcnen.
polikarpe kakabaZis erT-erTi bolo piesaa `lopiane~. es
komedia mweralma 1958 wels dawera, magram mis dabeWdvas da
dadgmas ver moeswro. `lopianes~ dRemde ar eRirsa scenuri
sicocxle.
lopiane Tematurad TiTqos `yvaryvare TuTaberis~ gag
rZelebaa. Cauvlia revoluciebis epoqas. aRar aris qaosi
da mauzerobana. qveyanaSi sabWouri wesrigi damkvidrebula.
zis rbil savarZelSi axali drois yvaryvare-lopiane Zval
ZvaliCi. misi saqmianoba da movlenebisadmi damokidebuleba
TiTqmis arafriT gansxvavdeba yvaryvares saqcielisagan,
oRond eg aris karieris kibeze igi Tavisi nacarqeqiuli gaZ
vromgamoZvromiT rodi Seskupula. mTlianad da savsebiT
devkaJianis `keTil Tvalzea~ damokidebuli. devkaJiani ki iq
zis maRla (devkaJianis pirovnebaSi da bedSi SeiZleba berias
prototipi Seicnos kacma) da buzsac veravin aufrens.
lopianes miReba aqvs, vin ar trialebs mis irgvliv. ra
mliqvnelobis koriantels ayeneben mliqvnelobiT aRzeve
buli zefore da qarxnis direqtori gerasime, mamadaWeri
li sayvareli zablonia da poeti miWuWune (romelic Tavis
kerpze weliwadSi 5-6 saxotbo leqss wers)... zog maTgans
saxelic ki ar aRirsa dramaturgma da `pirveli momuSavis~,
`meore momuSavis~ iarliyiT moixseniebs.
lopianes azrovnebis masStabebi CvenTvis TiTqmis cno
bilia:
`geniosebi am droSi rom gacocxldnen, Cvens Wkuaze
davawerinebdiT da rac winaT daweres, imaze bodiSs movax
devinebdiT... Cven geniosebs vafasebT, mxolod maTi azrebis
amyols cocxlebSi, tyavs vaZrobT~.
lopianes `gemovneba~ ufro daxvewilia, yvaryvares ge
movnebasTan SedarebiT:
`muzeumebidan gamovitan Zvirfas nivTebs da aq avazim
zimeb~, samagierod `spekuliantebis sinsilas ar gavuSveb,
301
koWis Zafis qurdobisaTvis vspob, vwmend qveyanas xarbebi
sagan, mxveWelebisagan, xalxis mtrebisTvis maxvils vlesav~.
lopiane misi pirovnebis odnavi gakilvisTvisac ki cixeSi
amolpobiT imuqreba, ratom?
`me Cems Tavs ar vekuTvni. xalxis var da Cemi gakilva
qveynis Seginebaa~.
lopianec yvaryvaresaviT mSiSaraa. rogorc ki kriti
kis sustma niavma dahqrola, damlageblebs mdidari aveji
ZveliT Seacvlevina, fardebic Camoxsna da ubralo xalaTi
moirgo beWebze, xolo roca Zvelma skamma kani gaufxaWna,
akankalda, sisxli ar momewamloso. miWuWunes winadadebaze,
axlave cnobil profesorebs davuZaxebo, lopiane pasuxobs:
`ho, magram TiTom, TiTo namdvili eqimi wamoiyvanos,
ubralo, daujildoebeli, Torem magens Cemi wardgeniT aqvT
wodeba miRebuli da roca TviTon WirdebaT mkurnaloba,
erTmaneTs ar endobian~.
amdeni medicinaze yvaryvarem namdvilad ar icoda, diax,
lopiane ufro daxvewili gaiZveraa. rogor ucqeris igi
xalxs, masas?
`Tqven zaris xmas gaigonebT, magram saidan aris es me vici
mxolod. Cemze kargad devkaJianma icis. mis yurSi xalxis
tirili tkbils galobad midis, xolo xalxis galoba da si
cili esmis ajanyebad da aRSfoTebad. mec misi yuriT vismen
da aq misTvis var, rom gacinebuli avatiro da atirebuls
`vaSa~ vaZaxebino~.
rogoria lopianes damokidebuleba marTlmsajulebis
mimarT?
`Tu marto mtyuani dasaje, maSin marTali Tavs aiSvebs.
piriqiT, mtyuani isedac SeSinebulia. marTali unda daisa
jos da maSin yvela morCili iqneba~.
bolos, rasakvirvelia, yvelaferi mTavrdeba da lopianes
parpaSmac bolo eReba; moskovidan xma dairxa, devkaJiani,
rogorc sabWoTa saxelmwifos mteri, jaSuSi daiWireso.
`me rom devkaJians veZaxdi, misi suraTebi yvela oTa
xidan saswrafod CamoxseniTo~, saswrafod `miiRo zomebi~
302
lopianem da mis mfarvels `bolo wixlic~ miayola, magram am
fandma ver uSvela.
moxsnes da erT-erT qarxanaSi inJinrad gaamweses.
imeds ar kargavs. yvaryvaresaviT `isev acocebis~ imedi
aqvs.
`movimagreb fexs da axlad viskupeb...~
raoden marTalia mwerali, roca yvaryvareebsa da lopia
neebs erTxel kidev aRzevebis Sanss utovebs.
aki ar gamoilia Cvens cxovrebaSi yvaryvare-lopianeTa
xtoma-navardi.
aki dRemde ver ganTavisuflda kacobrioba yvaryvariz
mis sindromisagan.
303
paolo iaSvili, tician tabiZe,
valerian gafrindaSvili
304
monmartris axlomaxlo kafe-SantanebSi, gansakuTrebiT `ro
tondaSi~.
ganswavlis wlebma gaiqroles da megobrebi `simbolizmiT
mowamlulni~ dabrundnen quTaisSi. `literaturul gezze~
bevri ar ufiqriaT. maSinve simbolistTa kafe `qimerioni~ da
Jurnali `cisferi yanwebi~ daaarses. es iyo 1916 wels.
306
lobis saeWvo inerciebs gamoglija ilias, akakis da vaJas
mier libodadebuli, WeSmaritad saxalxo leqsi da evropu
li poeziis inteleqtualur dinebas aziara.
da miuxedavad modernizmisadmi fanatikuri erTgulebi
sa, simbolizmi CvenSi mainc qarTuli simbolizmi iyo. aki
ambobda elene darianis piriT paolo iaSvili:
(`uvertura~)
307
dadis qalaqSi bevris msgavsi Cemi sxeuli.
Cemze amboben, es kacia leqsis mwerali,
magram vin icis, ra cecxlSia gamoxveuli
es Cemi tvini _ dasaqcevi, tvini verani. _
308
sisxlisfer gveleSaps brazi emateba,
qalaqSi SeniSnes haeris anTeba.
moulodnelad, mduRare mzis mTvrali gangebiT
haeri ayvavilda wiTel farSevangebiT.
iyo maTi movlena wiTeli qartexili,
iyo maTi yvirili mxurvaled datexili...
(`farSevangebi qalaqSi~)
309
moabijebda qarTuli poeziis cisfer taZarSi paolo. mo
dioda mxned, Ronieri nabijebiT, Tavis ZalebSi darwmuneb
uli, amayi da cota ar iyos, sayvareli bavSviviT ganebivre
buli:
(`avtoportreti~)
(`dacemul baTums~)
310
1915 wliTaa daTariRebuli paolo iaSvilis leqsebis
cikli `elene darianis dRiurebi~. qalis fsevdonimiT poeti
leqsebs TiTqmis rva wlis ganmavlobaSi werda da aqveynebda.
`elene darianma~ daamkvidra WeSmaritad Tavisufali da Sei
Zleba iTqvas, qaluri morcxvoba _ kdemisganac Tavisufali
leqsi. amiT, vfiqrobT, paolo iaSvilma simbolistTa Soris
poeti qalis Tavisufali adgilic Seavso qarTuli poeziis
`tabulaze~. vnebiani, musikaluri, metaforuli darianu
li leqsi male saocrad popularuli gaxda da miuxedavad
imisa, rom `yanwelebma~ kargad icodnen, vin iyo `dariani~,
dainteresebuli mkiTxvelebi mainc didxans eZebdnen `poet
qals~. es Zebna Cvens dReebamde grZeldeba. Tumca stiliT,
leqsikuri konstruqciiT, frazaTa dalagebiT da mxatvru
li saxeebiT advilad dgindeba, rom elene darianis leqsebi
swored rom paolo iaSvils ekuTvnis da sxvas aravis.
visRa davumaloT, saqarTvelos gasabWoebis Semdeg paolo
iaSvili axali cxovrebis ferxulSi Caeba. araerTi leqsi uZ
Rvna komunistur mSeneblobas da leninic cremliani sityviT
(`lenins~, 1924 w.) daitira, magram samarTlianoba moiTxovs
aRiniSnos, rom im droSic poets araerTgzis ewveoda xolme
`mowyeniloba da mwuxareba~ imis gamo, rom axalma yofam
imedebi ver gaamarTla:
me menatreba cxovreba
patiosani
magram ra vqna, rom gamaTxovreba
bedi yofila qarTvel mgosanis.
nu geSinia, gulo, darCebi
yovelTvis oqro uzarmarzari,
vin miscems nebas marTlac CarCebma
gamarTon `Zvirfas gulTa bazari~.
(`poeti da adamiani~)
311
sevda da martoobis grZnoba ufrodaufro eZaleba poets:
312
...fiqrebi samwyemso Rorebze
yoveldRe cremlebiT msjida.
ufalo galavnis yoreze
damniSne beRura Citad.
(`meRoris locva~)
(`lirikuli misamarTebidan~)
313
tician tabiZe
(1895 - 1937)
314
mTas, orpiris fSanebs da rionis wyaldidobas rom igonebda,
sxvaTaSoris, werda: `didebul mdinares Tan mohqonda dan
greuli saxlebi, akvnebi, garRveuli saflavebidan wamoRe
buli kuboebi~.
es striqonebi poetis sikvdilamde erTi wliT adre dai
wera. uCveulo suraTia iseTi mSvidi Janris TxzulebisaT
vis, rogoric gaxlavT avtobiografia. xom ar iyo es magiuri
poeturi winaTgrZnoba imisa, rom male ticiansac miwvde
boda delgma _ wyaldidoba, raTa poetis kuboc gaetacna da
STamomavalTaTvis samudamod daekarga misi saflavi.
bedis ironia iqneba, Tu dResac cocxalia is ukeTuri
kaci, jvarosnuli meTodebiT rom cdilobda tician tabiZis
`gamotexvas~, raTa aRiarebis SeTiTxnil qaRaldze `xalxis
mtris~ xelmowerac yofiliyo da im naZiralas damSvidebuli
sindisiT Seekera `saqme~ poetis ganadgurebis, saukunis da
naSaulad rom amotivtivdeboda wlebis Semdeg.
ra danaSauli miuZRoda? iqneb mxolod is, rom WeSmariti
poetis siyvaruliT uyvarda es qveyana, mxolod is, rom mis
didron cisfer TvalebSi niadag erTa Zmobisa da moyvasis
Tanadgomis survili enTo; mxolod is, rom udanaSaulo ka
cis alali sisxlis wveTiviT gulTan wiTeli mixaki uelav
da da amayo iyo. amayi iyo _ Tavisi saqarTveloTi, Tavisi
rusTaveliT, Tavisi STamagonebeli poeziiT. iqneb is iyo
tician tabiZis danaSauli, rom erTxel patriotul amoox
vras amoayola: `sjobs, aRar gqondes sulac samSoblo, anda
ar iyos ase lamazi~.
TiTqosda ticiani imTaviTve grZnobda, rom ar aclidnen
`ocnebaTa davaJkacebas~. mis adreul leqsebsac etyoba, rom
maT damwers avi bedi uTvalTvalebs. amitomac Caikvnesebda
zogjer poetis arcTu umizezo sifrTxiliT: `sakuTar Zma
sac veRar gavumxel, rac Cakirula gulSi balRami~.
jer kidev Sors iyo aRsasrulis wyeuli Jami, roca paolo
iaSvils dauwera: `saqarTvelos mze gaanaTebs sicocxles
lamazs, maSinac, roca poeziiT daviRupebiT... sxva megobarma
da poetma gvadara almass, vici gavtydebiT da arasdros
moviRunebiT~.
315
ori aTeuli wlis Semdeg am sityvebs umkacresi gamocda
mouwyo cxovrebam. WeSmaritad, `siamis tyupni~ da `cisferi
Zmebi~ avi bedis winaSe ar moxrilan, ar gadrekilan.
xolo saqarTvelos siyvaruls zvarakad Sewiruli kaci
Cven mainc ar gvemduris da sulgrZelad gvitovebs gulSi im
imedis naperwkals, rom kaenis codvebi Cven ar mogvekiTxos:
`me yaCaRebma momkles aragvze, Sen am sikvdilSi ar gidevs
brali~.
madloba yvelas, vinc poetis mteroba ar daijera da ti
cianis leqsTa wignaki baliSqveS saimedod SeCurTa, raTa
SuaRamisas, mTvaris sinaTleze, iqneb sakuTari col-Svilis
agan damalulad waekiTxa: `mival, mivdivar da mivimReri, Tan
saqarTvelos mimaqvs ocneba, var gauTleli lerwamis Reri,
tuCmiudeblad rom ikocneba~.
Semogvcqeris portretidan `orpiris fSanze gazrdi
li biWi, dendurad mSvidi da pewiani. TeTri kvarTi acvia,
lamazad moxril TiTebSi abolebuli sigareti uWiravs.
Semogvcqeris ocdaaTiani wlebidan ager ocdameerTe sau
kunis moqalaqeebs. Semogvcqeris im Tavmdabluri imediT,
rom misi striqonebi `erT poets mainc gulze moxvdeba da
es eyofa gamosarClebad~. am suraTze poeti axalgazrda da
lamazia, Tan sevdianic.
tician tabiZis sicocxle marto erisTvis damaSvrali
poetis brwyinvale da jiuti faqti rodia, igi samudamo
gafrTxilebacaa gulis ficarze imis dasawerad, rom xe
lovanis sicocxles keTil darajad unda vedgeT da `niadag
suli unda vuberoT~, _ Casaqrobad ki ara, gasaRviveblad,
gasaRoniereblad.
beberi vanis sanaxebidan Cveni saukunis dasawyisSi ori
arwivis marTve afrinda. erT maTgans saukunis azrTa mpyro
belis da uaxlesi poeziis mamis roli arguna bunebam, meores
ufro mokrZalebuli, magram eris kulturis istoriaSi
TviTmyofadi, kaSkaSa adgili miakuTvna.
saukunis poeziis sardlebs erTmaneTTan Zmebis mkacrsi
yvaruliani, moridebuli, sajarod gaucxadebeli urTier
Toba hqondaT, magram erTmaneTis fasi Zalian kargad icod
316
nen. swored es Tbili Tanalmoba iyo zogjer Tavisi grZneuli
lirikis abreSumSi mTvaresaviT gaxveul, TiTqosda saaqaos
droebiT mowvyetil galaktions rom daaZaxebinebda xolme
saqveyno saqmeebis oromtrialSi yelamde Caflul, Sublzeo
flgadamdinare Tavisi biZaSvilisTvis: _ tite, Zamiko!
quTaisis gimnaziis periods rom igonebs, ticiani erTgan
wers:
`maSin qarTuli ena idevneboda da kviraSi mxolod
erTi gakveTili gvqonda, magram CvenTan am dros farTod
gavrcelebul literaturul wreebSi warmatebiT mimdin
areobda mSobliuri enis swavleba~.
ra gasakviria, rom dedaenas akrZaluli xiliviT, lamis
qurdulad dawafebul ticians udidesi siyvaruliT hyvare
boda Tavisi mravaltanjuli qveyana da samSoblos Tavisu
flebis fasic scodnoda.
epoqis Svili iyo da drois damRa aCnda mis raindul
suls. es mouTokavi suli ticianis ganswavlis wlebSi yali
bdeboda da iwrToboda. moskovis universitetis filolo
giis fakultetze swavlisas Tavisi TvaliT naxa, rogor
datoves erT dRes progresulad moazrovne profesorebma
universiteti, radganac ganaTlebis ministrma, kasom, uni
versitetis avtonomia gaauqma da mecnierebis es umaRlesi
kera Cinovnikur instanciebs daumorCila
mere, qarTuli leqsis Tematur-versifikaciuli ganax
lebis surviliT cisferyanwelTa ordenis Seqmna, simbolis
turi niavis ucxo qrola erovnuli poeziis saufloSi,
quTaisis sadarbazoebSi mgznebare kamaTi da manifestebis
wera. dros mihyveba epigonuri poeziis siyviTleni, magram
rCeba literaturuli debatebis keTili kvali _ poetTa
mier Tavisi Tavis aRmoCena, qarTuli sityvis axal SesaZle
blobaTa saidumloebebis mikvleva, msoflio poeziisTvis
fexawyobis gabeduli survili.
da mainc, ticianis poezia Tavisi qveynis cisartyelidan
ar gasula.
maSinac ki, simbolistur samoss rom irgebda tanze da
Tavis megobrebTan erTad `dawyevlil poetTa~ qolgis qveS
317
dgeboda, mSobeli qveynis sves ar gaSorebia misi fiqri, qa
rTuli urva uTrTolebda sulis nervebs, eris gamofxi
zlebis zars rekavda, radganac kargad uwyoda, rom `yvela
daartyams Tavze uros, Tuki naxa xalxi mZinare~.
yvelafers xarbad isrutavda misi poeturi goneba, bobo
qar dReTa cxeli kvali atyvia ticianis leqsebs, ras ifiq
rebdnen poetTa purisWamis mgalobeli Tanamgzavrebi _ de
das levani da daniela uria, rom swored im mkerdmixakiani
da xaverdisxmiani, Sublze mowafurad TmaSeWrili da nab
axusevze Zlivs SesamCnevad darweuli biWis wyalobiT mou
wevda maTs bohemur saxelebs poeziaSi samudamod darCena.
simon Ciqovans ticianze daweril erT narkvevSi poet
is SemoqmedebiTi portretis Strixebad, sxvaTa Soris, ori
leqsis nawyvetic moaqvs: `baTomi misces da orpirze modis
TaTari~ da `aq rom mReroda rusTveli, vin gaaCuma, aq rom
ibrZoda saakaZe, vin gaakava?~ es dvrita, es erovnuli sevda
iyo ticianis poeziis ani da hoe.
poetis yurs istoriis nerviuli xmebi wvdeboda, _ sio
nis zarebis kivili da omSi mimaval samas aragvelTa `sayvi
rebis korianteli~, yurs miapyrobda ganwirulTa Zaxils da
SemkrTali kiTxulobda: `vin gaaCerebs am xmebis grigals,
amdeni Zvlebi rad damigroveT! me Tu momTxovdiT simReras
axals, me Tu gindodiT Tanamedroved?~
diax, ticians sruli moraluri ufleba aqvs, dRes qarT
vel mwerlebs, Tavisi grZeli, natifi TiTi dagviqnios, Tu
eris satkivars yurs wavuyruebT da yalbi qebaTaqebis buksa
da naRaras davcemT.
axali epoqis grdemls rom dahkres, poetma tribunis man
tia moisxa beWebze, siWabukis simbolistur ocnebaTa gamo
glovac moaswro da `axali cxovrebis alaverdobac~, kreml
Si Sexvedrili orpireli komkavSirelisaTvis odis SeTxzvac,
doloresisa da telmanis sabrZolo yiJinasac aayola leq
sis naRara da amgvari lozunguri striqonic aaxmiana: `vin
daxris droSas maRaltarians, roca is miaqvs proletari
ats~, magram es ar iyo namdvili ticiani. es iZulebiTi, `sim
wris simRera~ iyo.
318
saocar xmebs gamoscemda misi leqsis `gauTleli lerwa
mis Reri~, es mxolod ticianis xma iyo. xan eris mebairax
tred, samyaros bedze pasuxismgeblad, poeziis spasalarad
Tvlida Tavs, xan ki rusTavelisa da vaJas aCrdilTa Sem
yure, SekrTeboda da morcxvad waiCurCulebda: `erT sawyal
poets amaze meti sindisiT aRar moeTxoveba~.
ticiani ar iyo daxvewili frazis da rafinirebuli
hangebis poeti. urmuliviT sada da ubraloa misi poezia.
werda `ise ubralod, rogorc muxranze gazafxulispirs mo
dis balaxi... ise ubralod, rogorc mercxali daubrundeba
SarSandel budes~.
wuxda imaze, rom araerT poets `leqsis gza-kvali aub
nies~, rom poeziad saRdeboda mSrali deklaracia.
Tavis poetur mimarTvebSi ukompromisod pirdapiri, va
Jkacuri da kategoriulia.
masStaburi xedva hqonda da eris Wirisuflis atkivebuli
guli. oci wlisa arc ki iyo, roca saqarTvelos istoriaze
am striqonebs werda:
`ra aris mTeli istoria Zveli saqarTvelosi, Tu ara
sabediswero dueli.
RmerTis uzarmazar qveyana-cirkSi idga saqarTvelo, ro
gorc ukvdavi gladiatori. tani misi iyo daWrili da elavda
mewamuli iarebiT, magram idga da ibrZoda~.
maSin, rodesac TviT ilia WavWavaZis SefasebaSic ki erT
sulovneba ar sufevda da `oTaraanT qvrivis~ avtoris sax
eli ugunuri gansjis saeWvo sasworze Seagdes, ticianma
dawera: `gadaumeteblad SeiZleba iTqvas, rom me-19 saukune
saqarTveloSi iliam kidec moigona, kidec Sehqmna da Tavisi
sisxliT kidec dahkira... am xnis ganmavlobaSi ilia WavWavaZe
idga, rogorc giganti. yoveli mozRvavebuli talRa, ucxo
Tu Sinauri, imas daetakeboda da iliac moigeriebda... ilias
sikvdilma gulis ZarRvamdis Searyia saqarTvelo. ubralo
xalxic ambobda: aq aris dasawyisi axali erovnuli Segnebi
so. amis faqtebs Cven yoveldRe vxedavT~.
ormocdaori wlisa wavida am qveynidan. am asakis poets
Cven axalgazrda poets veZaxiT.
319
ramdeni moaswro! gaocebas marto ticianis monoliTu
ri poezia ki ar iwvevs, sazogado moRvawis is veeberTela
tvirTic, jvrad rom aitana Tavissave golgoTaze.
ra didi guli hqonda, ra farTo diapazonis kaci iyo!
marto literaturiT ki ara, momxiblavi piradi TvisebebiT
ac. rogor moaxedes saqarTvelosken ticianma da misma mego
brebma pirvelxarisxovani rusi mwerlebi. ra gulismomkvle
lad daitira esenini: `lamazo biWo, sergei esenin, cocxals
ar gesmis es saficari~.
werda ticiani.
saqarTvelos uReldadgmul kacs ver gadavefareT sisx
lian ocdaCvidmetSi.
igi `tkbil sicocxlesTan~ udrood gayara ugunurma
kveTebam, magram qarTul ZarRvmagar poeziasTan, marTlac
rom ganuyrelia misi leqsi.
Semoqmedis maradi sicocxlec xom es aris.
xuTi poemis dawera moaswro: `cxeni angelosiT~, `Tvrame
ti weli~, `rioni-poeti~, `roald amurdsen~ da `guldagul~.
aqedan gansakuTrebiT sayuradReboa `Tvrameti weli~ da
`guldagul~. pirveli damoukidebeli saqarTvelos mZime
dReebze gviambobs da somex-qarTvelTa ugunur sisxlis
Rvrasac exmianeba, meore literaturul oratorias hgavs.
igi Taviseburi radiomonologia da erTgvar poetur mani
festacias warmoadgens.
...dabolos, isev im wlebTan mivideT, sabediswero rom
aRmoCnda saqarTvelosTvis da cisferyanwelebs mtkiced
gadaawyvetina, sicocxlis SesanarCuneblad karga xans sab
Wouri niRbebiT unda evloT.
1921 wlis agvistoSi tician tabiZe dawers:
320
sxva megobarma da poetma gvadara almass
vici, gavtydebiT da arasdros moviRunebiT,
Zvel poezias kadnierad vaxuravT Calmas,
magram savsea siyvaruliT Tvalis upeebi.
(`paolo iaSvils~)
(`nina mayaSvils~)
(`sezonis falavani~)
(`sergei esenins~)
da ase mTavrdeba:
322
valerian
gafrindaSvili
(1890 - 1941)
323
bodiT mgznebare sityvebiT gamosuls. karga xans literatu
ruli firfita gamoicvala, sxva Janrebze gadavida, leqsebis
weras uklo da mTargmnelobiT-eseisturi saqmianobiT ikma
yofilebda Tavis literaturul Jins. verc sulieri Zmebis
_ paolos da ticianis savalalo bedma SeaSina `meocnebe nia
morebis~ redaqtori. fizikurad gatexa ki. ocdaCvidmetis
terors igi, rasakvirvelia, eloda, magram `niWierTa Jleta~
Tu ase farTo masStabebs miiRebda, ar egona. `heroikul
droSi~ didxans aRar ucocxlia. jer cisferi ordenis lit
eraturuli ocnebani Tavis ZmadnaficebTan erTad daasamara
da mere TviTonac gaSorda wuTisofels.
wavida valeriani da Tan gaiyola datanjuli siyrme,
gvemuli suli, imperiis mier Semsxvreuli literaturuli
frTebi da ocneba Tavisufal saqarTveloze. imgvar qvey
anaze, sadac leqsis dawerisTvis marjvenas ar gkveTen da sa
dac Tamamad SegiZlia Sens mkiTxvels ise warudge, rogorc
Seni suli gkarnaxobs da Sens fantazias esuraTxateba.
valerian gafrindaSvili 1890 wels daibada quTaisSi,
swavlobda quTaisis klasikur gamnaziaSi, mere _ moskovis
universitetSi tician tabiZesTan erTad. pirveli wigni, `da
isebi~, 1919 wels gamosca.
gardaicvala 1941 wels.
aTasi mizeziT gapirobebuli sevdiT, uimedobiT, sastiki
drois SegnebiT, magram mtkice miznis uqonlobiT movida va
lerian gafrindaSvili literaturaSi. erT-erT pirvel le
qsSi (Sexvedra, soneti) igi wers:
324
ra didi iyo simbolisturi cduneba. ra gametebiT eZaxda
axalgazrda poets literaturuli modis wiaRi:
(`...pirveli~)
325
sevdamoreuli poeti Tavs zamTarSi mowyenil beRuras
adarebs:
(`sentimentaluri trioleti~)
(`mamia gurieli~)
326
isev kankalebs grigalidan lalis daisi
lalis daisSi aCrdilebi warsuls stirian...
mxolod qaris dros Seviyvare me quTaisi _
safiron qarSi es qalaqi sxvanairia.
(`quTaisi qarSi~)
(`daisebis sinaqsari~)
327
dRegrZel malarmes mirCevnia isev laforgi.
poetisaTvis me viwame es kariera:
sigiJe, Wleqi da TviTmkvleloba,
salami Sen _ trotuaris poeto!..
(`bohemis monologi~)
(`pasuxi~)
328
vkiTxulobT poemaSi.
ram gaaxsena 1925 wels poets parizis komuna? marTalia,
poemaSi oqtombericaa naxsenebi da leninic... isicaa naTqva
mi, rom parizis komuna oqtombris revoluciis preludiaa,
magram mainc ratom Caesmis mkiTxvels am poemis kiTxvis dros
sul ramdenime Tvis winaT TbilisSi darxeuli kvnesa-vaeba?
swored am dros dawera galaktionma 1924 wlis ajanyebaze
poema `mogonebani im dReebisa~ da igi italiis ganmaTavisu
flebel moZraobas miuZRvna. axla aSkaraa, rom italia gal
aktionma Sirmad aafara Tavis cecxlovan poemas cenzuris
Tvalis asaxvevad (mainc ver auxvia, `mnaTobis~ mTeli ti
raJi gaanadgures). valerian gafrindaSvilis `parizis komu
nac~ albaT, 1921 an 1924 wlis gamoZaxilia. kvlav CavxedoT
poemas:
Semodian parizSi.
magram ar aris aRebuli kidev qalaqi,
tieri icinis da napoleonis poziT
moelis parizis
ukanasknel kvnesas.
tieri-tartiufi, tieri-gombeSo,
tieri-gonji!
mek-magoni _ `sedanis gmiri~.
isev aRadgens Tavis Tavs,
rogorc sardali.
parizi ibrZvis da kvdeba
momakvdavi gedis simReriT...
329
laforgi, verleni, artur rembo, malarme, verharni, ovanes
Tumaniani da sxvebi.
sagulisxmoa valerian gafrindaSvilis eseebi da liter
aturuli narkvevebi daviT guramiSvilze, malarmeze, ilia
WavWavaZeze, terenti granelze, baraTaSvilze, briusovze,
lermontovze, belisnkize, grigol robaqiZeze da sxv.
werilSi `gamZleoba poeziaSi~ valerian gafrindaSvili
werda `cisfer yanwebamde~ literaturuli skola, am sity
vis swori mniSvnelobiT, saqarTveloSi ar arsebobdao.
iqneb marTlac ase iyo.
yovel SemTxvevaSi arc erTi literaturuli dajgufebis
wevrebs ise ar uxdebaT erTad, erTi literaturuli almis
qveS dgoma, rogorc paolos, ticians da valerians.
TiTqosda poeziis naTelic samives erTi adgaT Tavze,
gvirgvinic, Tu SeiZleba ase xdebodes, saziaro aqvT.
330
terenti graneli
(1898 _ 1934)
331
axalgazrda poetma geno qelbaqianma gza gadauWra, xele
bi gaSala da gadaexvia.
_ ssu... aravis uTxra, rom Semxvdi. momsdeven da SeiZleba
wuTi-wuTze damiWiron, marcxniv aixede, im saxuravidan miT
valTvaleben... wavedi!
ramdenime dRe eulad ixetiala Tbilisis quCebSi.
gazeT `qarTuli mwerlobis~ redaqcias miakiTxa, karga
xans idga karebTan. mere pirvelsave gamvlels sTxova es le
qsebi ama da am oTaxSi Seitane da, vinc dagxvdes, dautoveo.
`glexis saxlSi~, sadac uyvarda xolme misvla, teva ar
iyo. `maswavlebelTa sastumroSic~ ar SeuSves.
Rames sadguris baqanze, TavSesafarSi aTevda.
sadgurs gvian RamiT akiTxavda. manamde kukiis sasa
flaoze ijda garinduli, avi fiqrebiT Sepyrobili.
gacivda da maRalsicxiani TavSesafridan viRac RvTian-
madlianma avlabarSi, qalaqis pirvel saavadmyofoSi, miiyvana.
mxolod iq auwya mowyalebis das CurCul-vedrebiT: me
poeti terenti graneli var. suramis sagiJeTidan gamoviqe
ci. Tu da xar, Cemi saxeli aq aravisTan dagcdes, Torem
damiWeren da isev suramSi wamaTreveno.
gardaicvala 1934 wlis 10 oqtombers.
mowyalebis dam mxolod sikvdilis Semdeg gaamJRavna
avadmyofis vinaoba.
poetis gardacvaleba Tbiliss, rasakvirvelia, ar Seu
tyvia.
ara da, gardaicvala terneti graneli _ leqsis kaci.
romlis saxelic ocian da ocdaaTian wlebSi, gadaWarbebiT
rom ara vTqva, quxda.
jibeSi oTxad gakecili rveuli upoves, romlis danasve
leb-SenaSrob, gayviTlebul gverdebze Zlivs ikiTxeboda:
`Ria samares hgavs Cemi sakani.
wmindao RmerTo! me viRupebi TandaTan da vgrZnob
ukanaskneli wamis moaxloebas.
...dro sizmariviT gadis.
Cemi guli, romelic Camovarda wuxel, dRes qalebma ipo
ves baRSi.
me axla aRara var.
332
Cemi guli gadaeciT Tbiliss, Tu aRmoCnda sadme~.
dakrZales petre-pavles sasaflaoze.
presaSi arc nekrologi dabeWdila da arc samgloviaro,
gamosaTxovari sityvebiT Seuwuxebia vinmes Tavi.
droTa viTarebam waSala terenti granelis saflavi.
oden samociani wlebis dasawyisSi moxerxda misi rCeulis
gamocema (1961 wels).
gardasuli didebis varskvlavi kvlav akiafda.
sevdis poetis neSti qarTvelma mwerlebma 1987 wels
didubis panTeonSi gadaasvenes.
ucnauri da uCveulo iyo am martosuli kacis cxovrebis
gza.
gegonebodaT, saflavidan aRmdgari landia da, rac ir
gvliv xdeba, mas ar exebao; revoluciebi, literatorTa
Wirveuloba da urTierTobis dramatuli garkveva axal
sinamdvilesTan, poeziis maJoruli qarebi da dafnis gvirg
vinisTvis gamarTuli marula...
terenti granelis cisfer ocnebaTa qveyanas ver swvde
boda yofis Wreli kaleidoskopi.
igi ar icvleboda.
gulzexeldaWdeuli, sakuTari Tavis da samSoblos pana
Svids eswreboda eris es daRvremili Wirisufali da misi
poeziac saocrad hgavda avtors.
ganumeorebeli iyo misi cxovrebis wesic da leqsic.
mgloviare landebi... pesimizmi... umizno xetiali mwuxare
sulis labirinTSi... gauTavebeli glova... misticizmi... sa
saflaos ganwyobileba _ amgvari frazebiT axasiaTebda yve
la kritikosi, visac ki terenti granelze oriode sityva
dascdenia.
cremlian poetze cremliani frazebiTve saubrobdnen
terentis sikvdilis Semdeg misi gulwrfeli damfasebelni
_ geno gelbaqiani. daviT kobiZe. sergi Wilaia, givi cqiti
Svili. leri alimonaki, elizbar ubilava, soso sigua...
...da mainc, terenti graneli ar aris oden mrume Rruble
bze Semdgari, cxovrebas lamis mowyvetili sevdiani meocnebe.
terentis urvac Rrmad cxovrebiseulia da misi tra
gediac adamianTa gulcivobiT nasazrdoebi _ rogoricaa,
333
saerTod, yoveli niWieri kacis arsebobis tragedia am Cvens
uTavbolo wuTisofelSi.
terenti graneli swored maSin gamovida asparezze, roca
revoluciebis mrisxane epoqa droebiT Camcxrali iyo da
saqarTvelos caze uRimRamo damoukideblobis eiforiuli
aTinaTi krToda.
poets ise, rogorc mis samSoblos, ar daacales, damou
kideblobis mtevnebi egemna.
1921 wlis 25 Tebervals wiTelma ruseTma saqarTvelo
daipyro, xolo samiode wlis Semdeg TavisuflebisTvis od
navi gafaCunebac ar apatia ilia WavWavaZis qveyanas da bol
Sevikurma Cekam sisxlis kalo daatriala.
sanam mwerlobas sabolood amosdebdnen socialisturi
realizmis alikaps, saqarTveloSi literaturul skolaTa
da dajgufebaTa gamravlebis arnaxuli xana sufevda.
terenti graneli arcerT dajgufebas ar mikedlebia.
arc simbolistTa da futuristTa rebusuri mxatvruli
`originaluroba~ izidavda da arc proletarul mweralTa
primitiuli `sisadave~.
misma poeturma STagonebam sruliad axali biliki gakva
la da axali sadinari hpova. kerZod:
terenti granelma jiutad daamkvidra sasaflaos siCume
Si dabadebuli da sevda-sikvdilis idumal ganwyobilebaze
aRmocenebuli. swored rom `graneluri~ leqsi.
am leqss ar axlavs simbolistTaTvis damaxasiaTebeli
versifikaciuli `brwyinvaleba~, arc `aRmSeneblobis epoqis~
publicisturoba da momwodebluri dafdafebi.
roca terenti granelis leqsebs kiTxulobT, TvalSi arc
moWarbebuli _ TviTmiznuri `saxeobrioba~ gecemaT.
poeti gesaubrebaT ubralod da mokrZalebiT.
igi rodi gimtkicebT rasme, oden geCurCulebaT gansacvi
freblad sada, mSvenivrad ubralo sityvebiT cremlebze,
sikvdilze, martoobaze, miusafrobaze, sulier sapatimroze
(radac misi samSoblo qceula).
...da karga xnis Semdeg, poetis leqsTa krebulis TiTqmis
naxevari rom CagikiTxavs, erTbaSad igrZnob, rom WeSmariti
334
poetis grZneulma leqsma gagiyolia, idumalebis nacnob,
naRvlian napirze gagiyvana.
primitiulobisa da genialurobis zRvarze, mis mierve
qamandnasroli literaturuli cixesimagris Tokis xidze
gadis da wuTisoflis (mayureblis) yayan-Rrianceli odna
vadac ar akrTobs.
yovelTvis gamarjvebuli rCeba.
misi SemoqmedebiTi profili lamis misive Taobis ukvdav
(magram sicocxleSi verSecnobil) niko firosmanis profils
gvagonebs. cota xniT terentize adre aseve upatronod da
miusafrad rom miinavla kibis qveS.
gadavxedoT terentis ubeduri miwieri sicocxlis dReebs.
1998 wlis 17 ivniss daibada walenjixaSi. mamas _ samson
kvirkvelias _ iqve ezoSi saxarazo jixuri edga.
unagirisa da maTraxis xeloba icoda da wuRa mestebsac
keravda. deda, ivlita lukava, 28 wlisa gardaicvala.
sami oblis (terenti, maSo, zozia) aRzrda dedinacvalma
daria meboniam ikisra.
pirveli sulieri travma cametiode wlisam miiRo _ mami
seuli saxli daewva da im xanZris koSmari karga xans ar as
venebda.
saSualo skola ver daamTavra. ojaxis usaxsrobis gamo
mamas exmareboda saxelosnoSi.
Tvrameti wlisa, mamis rCeviT, Tbiliss gaemgzavra swav
lis gasagrZeleblad.
TbilisSi terentim da misma ufrosma dam _ maSom patara
oTaxi daiqiraves.
mamis mier gamogzavnili oriode groSiT da maSos kerviT
naSovni kapikebiT irCendnen Tavs.
male samson kvirkvelia gardaicvala.
maSo gaTxovda masaviT Rarib kacze.
terenti marto darCa.
swavlis gagrZelebis ocneba Soreul miraJad iqca.
merkvilaZis quCaze kibis qveS oTaxis msgavsi oTxmetriani
sakani daiqirava, sadac, rom ityvian, Tagvi kuds ver moiqnevda.
ramdenime wlis Semdeg binis qiris gadauxdelobis gamo di
asaxlisTan urTierToba rom gaurTulda, quCaSi aRmoCnda.
335
sadac dauRamdeboda, iq aTenebda.
erTxans alio mircxulavas Seekedla, magram `komkav
Sirelma poetma~ poema `me da baraTaSvili~ rom gamoaqveyna,
waeCxuba da axlos aRar gahkarebia.
cota xans gaioz imedaSvilTan cxovrobda.
bunebiT amayi iyo.
`stumrad yofnas~, `samadlo lukmas~ ver itanda da `upa
tronoTa TavSesafarSi~, `glexTa saxlSi~ an sasaflaoebze
aTevda Rames.
naxevradmSieri, ubinao, ojaxur siTbos moklebuli
terenti profesionali poetis cxovrebiT cxovrobda.
im periodSi bevrs werda da bevrsac beWdavda.
Sexvedrebs uwyobdnen, poeziis moyvaruli gogonebic ta
SiTa da mowonebis TvaliT miacilebdnen rusTavelis pros
peqtze eulad mimavals.
Sesaxedavadac moxdenili ymawvili iyo. maRali, lamaz
Subla, xuWuWTmiani, lurjTvaleba...
aravis SesCivlebda usaxsrobas, aravis Seawuxebda piradi
gasaWiriT.
honorars cotas rodi iRebda, magram maSinve xarjavda.
momWirneoba ucxo iyo misTvis.
samsaxuri xels SemiSlis, poeziis oqros wuTebs wamarT
mevso, ambobda da Cinovnikur saqmeebs guls ver udebda.
erTxans Sikrikad da koreqtorad imuSava redaqciebSi,
rkinigzaze konduqtorobac mosinja, magram male gaaneba
Tavi.
ocdaeqvsi wlisam smas mouxSira da alkoholma ufro
gauSiSvla, daususta isedac susti nervebi.
coli ar SeurTavs.
ojaxis Seqmnis fortunam erTxel gauRima, magram uSe
degod.
kievidan viRac rusis qali sasiyvarulo werilebs swer
da. Sens mets colad aravis gavyvebio, eficeboda.
terentimac ucnob `beatriCesTan~ yofnis ocnebis koSki
aago. TbilisSi moiwvia. sadgurze didCemodniani banovani
rom dainaxa, ar moewona da arcTu raindulad moiqca _
saerTod daemala `miwer-moweriT~ Seyvarebuls.
336
`imxela Cemodani eWira, mivxvdi, samudamod darCenas
apirebda CemTan. jer erTi, sad wameyvana ubinaos, meorec,
poetur, bohemur Tavisuflebas samudamod wamarTmevda da,
mesamec, is qali werilebidan ufro lamazi Canda, sinamd
vileSi cota xnieri da tansruli aRmoCndao, _ ityoda
Turme da isic maSin, roca mTvrali iyo.
gansakuTrebuli, Tbili, nazi siyvaruliT uyvarda debi _
maSo da zozia. araerTi mSvenieri leqsi aqvs miZRvnili maT
Tvis. zozias SviliSvilebi _ mamanti da gizo rogavebi cnobi
li eqimebi da mecenatebi _ erTgulad zrunaven TavianTi sax
elovani biZis SemoqmedebiTi memkvidreobis ukvdavsayofad.
xom gulCaxveuli da martokaci iyo, guliTadi megobro
ba icoda da megobar-Tayvanismcemlebic ar aklda.
xSirad xedavdnen uaxloesi megobrebiT (zaqaria WiWinaZe,
galaktioni, giorgi quCiSvili, korneli sanaZe, geno qel
baqiani, daviT kobiZe, daria axvlediani, gaioz imedaSvili...)
garemoculs.
saqarTvelos Tavisuflebis dakargvas (1921) ver Seegua
da, rogorc SeeZlo, ise gamoxatavda protests komunisturi
tiraniis mimarT _ saprotesto qveteqstebiT da zogjer
pirdapiri miniSnebebiT aRsavse leqsebiT, uimedobis apolo
giiT, cxovrebis wesiTac.
`me amaTTan ara var... eseni me ar gamaxarebeno~... araerT
gzis uTqvams TanameinaxeTaTvis.
`moyuriadeT~ terenti granelis `antoba~ ar gamorCeniaT
da xSirad uqmnidnen usagno winaRobebs.
erTxel rusTavelis TeatrSi poeziis saRamo CauSales.
cenzura mis yvela striqons gafacicebuli simkacriT
kiTxulobda.
fsevdonimi `graneli~ laTinuri Zirisagan (marcvals niS
navs) aiRo.
namdvili gvari, rogorc mogaxseneT, kvirkvelia gaxlavT.
pirveli leqsi 1918 wels `saxalxo gazeTSi~ gamoaqveyna.
raoden gasakviric unda iyos, sicocxleSi 5 wignis gamo
qveyneba moaswro: `panaSvidebi~ (1920 w.), `samgloviaro xa
zebi~ (1921 w.), `sulidan saflavebi~ (1922 w.), `memento mori~
(1924 w.) da `leqsebi~ (1927 w.).
22. r. miSvelaZe. t. XXV 337
oficialuri kritika xSirad Tavs esxmoda, `uideo~, `bne
leTis poets~ uwodebda.
Tavs imiT inugeSebda, rom mowonebis xeli dahkres mxarze
axalgazrda Tanamokalmes vasil barnovma, valerian gafrin
daSvilma, ivane gomarTelma da konstantine gamsaxurdiam.
mkacri dro iyo.
ar mixedes, qaris mxridan ar amoudgnen. TavSesafari ver
gaimetes niWieri poetisaTvis.
1928 wels, me mgoni, Cekam daamTavra urCi poetis `nel cecx
lze dawvis~ operacia da suliT avadmyofis diagnozic dausva.
ase `ajildoebdnen~ xSirad Znelad aRsazrdel SemoqmedT
bolSevikuri ideologiuri samsaxuris muSakebi.
gana TbilisSi ar iyo suliT davrdomilTa saavadmyofo
(sadac aleqsandre yazbegi gardaicvala), magram terenti
granels suramis sagiJis sagzuri gamouweres.
Cans, Cekas jurRmulebSi miiCnies, rom meamboxe sulis
poeti dedaqalaqidan rac SeiZleba Sors unda yofiliyo.
mainc ver daaokes.
eqvsi weli `mkurnalobdnen~ suramSi da TiTqmis yovel
sam-oTx TveSi gamoipareboda.
redaqciebSi leqsebs Camoarigebda, megobrebs inaxuleb
da, mamadaviTze avardeboda, Tavis sulier savanes _ sasa
flaos moivlida.
amasobaSi `aRmoaCendnen~ da mkacr `sanitarTa~ etapiT
ukan, suramSi, abrunebdnen.
bolo gamoqcevis savalalo Sedegze ukve mogaxseneT.
terenti granelis axlad aRmoCenil striqons axla rom
oqros fasi aqvs, ase ar iyo poetis sicocxleSi.
Serisxuli kalmosnisgan Tavmobezrebuli zogi redaq
tori emaleboda, xelnawers ukargavdnen, yalbi dapirebebiT
istumrebdnen.
mTavrobas ar siamovnebs misi gvaris xsenebao da Taname
drove poetTa yvelaze grZel siaSic ki gamotovebdnen
xolme `ideuri kritikosebi~.
terenti graneli ki werda... werda yvelgan da yovelTvis:
Zveli wignis ydaze, asanTisa da papirosis kolofze. avad
myofobis istoriis furcelze, tuCis mosawmend qaRalde
bzec, oTaxis kedlis ficarze...
338
vin icis, ramdeni leqsi daekarga.
igi oden poeziiT cocxlobda, poezia iyo misi cxovrebis
azri da erTaderTi ganZic.
(`Sensken mohqrian...~)
(`faruli vedreba~)
339
mere poeti TandaTanobiT religiuri misticizmisganac
Tavisufldeba.
igi xsnas ukve uflisganac aRar elis da nawamebi liri
kuli gmiri sikvdilis gzaze gulxeldakrefili miabijebs:
(`sicocxlis gradacia~)
(`mogoneba Soreulze~)
340
gadavecemi sikvdilis mdumare xelebs...
Cemi wamebuli sxeuli SeuerTdeba msoflio elementebs.
da me vigrZnob umaRles mosvenebas.
kubo Cemi iqneba sada da procesia ucremlo...
panaSvidi gaTavdeba qarSi.
Cems cxedars nela CauSveben samareSi...
da Cemi samaris samudamo daraji iqneba Cemi unazesi da
_ siCume~.
(`sikvdilis Semdeg~)
341
`ara sicocxle,
ara sikvdili.
aramed raRac sxva.
vambob: ar arian sityvebi grZnobisaTvis...
gareT isev qariSxalia, wvimis wveTebi isev ecemian minas
da isev siSoreze tiris roiali~.
wami aRmafrenis,
da fiqri naCvevi.
RmerTo! gamafrine
da qriste maCvene...
(`locva gafrenisaTvis~)
342
ver eteva poetis suli dedamiwaze.
drodadro gaarRvevs yoveldRiurobis mosawyen erT
ferovnebas da umizno xetials samyaros ukidegano sivrcee
bSi iwyebs.
im sivrceebidan gamoxedavs dedamiwas da:
(`umizno xetiali~)
(`gazafxulis saRamo~)
(`saaxalwlo elegia~)
(`gadarCeba?~)
344
da bolos, rakiRa miwam Tavisi moiTxova, avma senma mi
wisken daqaCa da suls afrena wamiT gauWirda:
(`mTvare fanjarasTan~)
(`sulis cecxli~)
345
rac ufro grovdeboda Savi Rrublebi damoukidebeli
saqarTvelos caze, miT ufro mSfoTvareba ipyrobda.
afiqrebda saqarTvelos bedi da mis tkivils ganicdida
(`samSoblos~), xolo, roca kojris Tovli iunkrebis sisx
liT SeiReba da Tbilisis Tavze dampyrobelTa wiTeli dro
Sa afrialda, terenti granelma daikvnesa:
(`1921~)
(`cisferi siSore~)
346
rac Seexeba satrfialo motivs, terenti granelis liri
kulma gmirma siyvarulic aramiwieri, originaluri, sifaq
iziT gamorCeuli icis.
depresiis Jams igi araerTgzis mouxmobs qals _ sayva
rel arsebas, romelic sulier tkivils dauamebs, magram es
`SoriT dagva~ arasodes gadadis fizikuri siaxlovis ganc
daSi.
qali poets oden distanciaze eguleba da masTan ganSo
rebis dramatuli momenti ufro ainteresebs (ix. leqsebi: `qa
lis agonia~, `rva ivnisia~, `Sens molodinSi~, `Zvirfas qals~,
`ganSorebis Semdeg~, `monologi udabnos yvavilebze~).
(`ganSorebis Semdeg~)
347
rafinirebulia, Tu gnebavT, ufro daxvewili da mxatvruli
saxeebiT mokazmuli.
`cixis elegiis~ avtoris leqsi SedarebiT sadaa, oRond
RvTaebrivad sadaa da iolad aRsaqmeli.
es sruliad bunebrivia.
poetis melanqoliur ganwyobilebas ritmis xSiri cva
lebadoba da TvalSisacemi garegnuli samkaulebi ar moux
deboda.
ase rom, terenti granelis leqsis musika swored rom
Semoqmedis Sinagani wvis anareklia, xolo mxatvruli saxeebi
uaRresad STambeWdavia; zogjer avadmyofuri xilvis nay
ofic. mag., `da vxedav maRla, rom sovel Werze kacis saxea
gamosaxuli~. an `cixe dgas, rogorc saSineleba, damZimebuli
da keTrovani~...
terenti granelis TiTqmis yvela leqsi konkretul
saxeobrivi da gamWirvalea (saocaria, ratom miakeres kri
tikosebma mistikuris da bundovanis iarliyi).
igrZnoba ostatis xelwera. ganwyobilebis uSualoba, Sin
agani siuJeti da dramatizmi.
erTaderTi nakli terneti granelis poeziisa Tematur-
problemuri erTferovnebaa, rac erT gamaze awyobilis,
monotonuris iers aZlevs mis poezias. Tumca igive niSani
saocar TviTmyofadobasac sZens: teranti granelis leqsi
sxvis leqsebSi ar agerevaT.
* * *
RamiT upatronod gardaicvala igi _ uTvistomo, miusa
fari, Raribi poeti Tbilisis pirvel saavadmyofoSi.
(`maradisobis laJvardebi~)
348
wavida... amaRlda... poetis msoflio sevda maradisobis
cisfer Suqs Seeria da laJvardebSi STainTqa.
terenti graneli, Tavisi sikvdilis Tavisive TvaliT dam
naxavi grZneuli kaci, leqsiT _ `saidumlo misalmeba~ Ta
vis epoqaze guldawyvetili da gabrazebuli, Tanamedrove
mkiTxvelTan gadmodis alaverds:
349
giorgi leoniZe
(1899 _ 1966)
350
wminda literaturuli saqmianobisa, saintereso mecnierul
gamokvlevebsac werda.
uaRresad popularulis poeti da kolorituli pirovne
ba iyo.
`Zmobam, cecxlma, siyvarulis iaram~ bolos mainc Tavisi
gaitana da yivCaRis paemanis~ avtori saqarTvelos Tvalw
inve Caqra da daiferfla 1966 wels.
kargi tarosi daudga mis poezias. rac dro gadis, ufro
da ufro xSirad mivdivarT giorgi leoniZesTan _ maSvralni
sibrZnisa da silamazis wyaros ewafebian, svegamrudebul
ni imeds poveben, umrwemesi poetebi erovnuli Cangisadmi
rainduli damokidebulebis da tkbilqarTulis gakveTilebs
iReben misgan. saqarTvelos qomagi da mexotbe iyo gogla da
misi vaJkacuri leqsi samSoblos darajadve darCa. man gvas
wavla qveynis movla-patronobis bevri saidumlo, man gviqa
daga Cveni pirofliani winaprebis Rvawlis dafasebis sibrZne
da axla, rodesac TviTonve iqca winaprad, azriani saqarT
velo mis mierve zarxmobili da gamofxizlebuli grovdeba
mis saflavTan da CurCuliT: imeorebs `gaumarjos, visi gu
lic gulia!~.
wlebi rom emateboda, TandaTan ufro da ufro emsgavse
boda beber arwivs da misi mZlavri frTebis qveS mTeli misi
amqari eteoda, sxvis karg striqonze bavSviviT gaixarebda
da wyromis buxuns mohyveboda, gulsgareT dawerils rom
waawydeboda. literaturuli Rlabuci WiriviT sZulda.
profesionali iyo, am sityvis umkacresi da ufarToesi
mniSvnelobiT. cota meguleba poeti, misebri pasuxismge
blobiT rom ekidebodes qaRaldze daweril TiToeul si
tyvas. leqss ise Camoasxamda, Camoagviristebda, bzars ver
upovidi. viqeqebiT axla mis uzarmazar arqivSi da yvelaze
kritikuli ganwyobis drosac ki veraferi aRmogviCenia
giorgi leoniZis memkvidreobaSi haiharad Seqmnili. guliT
Seebmoda, rasac Caifiqrebda, etratTa da palimfsestTa
amokiTxviT dRe da Rames asworebda, roca `Tbiliss~ werda
da vaxtang gorgasalis legendarul aCrdils uxmobda Cvens
saukunesTan. firosmanis kvalis ZebnaSi Tbilisis sardaf-
siraCxana ar dautovebia unaxavi. prozas mohkida xeli da
351
gansacvifrebeli, amatirebeli `natvris xe~ dawera, mec
nierebaSi scada kalami da mSvenieri Zeglebi daudga ioseb
tfilels, besiks, sulxan-saba orbelians, siaTnovas...
da mainc, upirvels yovlisa, poeti iyo suliT, mowodeb
iT, msoflxedviT, da, Tqven warmoidgineT, garegnobiTac.
poeziis mZlavri sunTqva gvesmis marto misi leqsebidan ki
ara, prozauli qmnilebebidan, mecnieruli narkvevebidan da
sazogado saqmeebidanac. poezia iyo misi cxovrebis stili
da sicocxlis azri. poeturadve gagvSorda ulmobeli seniT
Signidanve gabzaruli, magram Sesayvareblad bibliuri da
sikvdilisagan daumarcxebeli.
`samSoblos CuqurTmis mWrelma~ kargad uwyoda, saiT
midioda saqarTvelos xomaldi, Segnebuli hqonda poetis
istoriuli misiac TaobaTa winaSe, icoda, rom, marTalia,
`Calagdnen yvela Cingisxanebi~ da ers mSvidi cxovrebisa da
Senebis saSualeba mieca, magram axlac aranakleb saWiroa
erovnuli arsenalis saguldagulo alesva. drodadro unda
Seexsenebina Tavisi mkiTxvelisaTvis _ `visi gorisa xar~ da
ra gevaleba rusTavelis STamomavals. samSoblo iyo misi up
irvelesi dvrita da misi leqsis saxeli; `mxolod Sen _ minda
Cems Cangurs ukvdavi suli mobero, Cemo cav, Cemo qveyanav,
Cemo gulgauyofelo~.
mzesaviT ganawilda misi marTali leqsi saqarTveloSi.
xSirad uyvarda Tavisive striqonebis gameoreba:
(`avtoportreti~)
(`vumRer samSoblos~)
354
kedlebze, da mterTa filangebze, romelsac kondotieri
mouZRveboda.
(`saqarTvelo~)
(`ivris Rame~)
355
ki tanabjriani kacis qviTini ismis. ase daxata poetma saqa
rTvelo 1925 wels. marTalia, leqss `Zveli saqarTvelo~
(albaT, cenzuris Tvalis asaxvevad) hqvia, magram mkiTxveli
advilad mixvdeba, rom aq axal saqarTvelozea laparaki:
es eklesia
ereklesia...
ambobs warwera zed amoWrili.
ar Cans aravin eklesiaSi
arc daCoqili moCans morCili.
gadapobila TaRi Suaze
da xavss kedelze gaaqvs bibini.
SuaRamisas ismis uecriv
tanabjriani kacis qviTini.
(`Zveli saqarTvelo~)
(`Savlego~)
356
`qarTlis cxovrebas~ poeti mxolod matianed rodi aRiq
vams. igi qarTlis mkvlelobis erT istoriul gammad, erov
nul rekviemad esaxeba:
gaSale...yvela furceli
ari foladi nacari,
damsxvreul xmalTa Jriali,
devkacTa namamacari.
357
martoobis artaxebi
gadaxie, ole!
... modi CemTan,
vidre mexi
dagkravs,
agabolebs,
tyavdamskdaro,
naoxaro,
martoxeo
ole!
(`ninowmindis Rame~)
358
Cven zemoT folkloruli tradicia vaxseneT da am Tval
sazrisiT pirvel rigSi `yivCaRis paemans~ unda gavusvaT xazi.
igi muxranuli `Semomeyara yivCaRis~ Taviseburi poeturi
interpretacia-gagrZelebaa. Tu xalxuri leqsi yivCaRs da
jaxebuli qmris liriuli monologia, giorgi leoniZesTan
swored yivCaRi hyveba, Tu rogor naxa qali xoxbobas, ro
gor moixibla misi silamaziT da tramal-tramal sdia, sanam
mcxeTasTan qmarTan erTad Seeyreboda. aTasi wlis Semdeg
kvlav aRmsdgari yivCaRi muxranis bolos Casafrebula da
siyvaruls uxmobs:
(`yivCaRis paemani~)
piranTebuli hSvenodi,
gadaqneuli xmaliviT,
SavTmaCaSlili qalwuli
mohqrodi qariSxaliviT...
359
quslamokruli qurani
mihqroda niavqaruli...
...da xmovanebiT ciuri,
viT idumali galoba,
jiriTis qarSi mesmoda
JReroda Seni sayure.
(`nino WavWavaZe~)
360
`zRva da medea~, `gadamiviwye~, `vin memdureba~, `TvirTvila~,
da sxv.
giorgi leoniZe epikur Janrsac emsaxureba. igi avto
ria poemebisa: `ambavi Tbilisisa~, `forToxala~, `berSoula~,
`stalini~. bavSvoba da yrmoba~, `firosmani~...amaTgan `for
Toxala~ erTi uCinari qarTveli qalis sadideblad daweri
li Txzulebaa. poeti Savi zRvis pirad dabadebuli da gar
dasuli dedis cxovrebas gviambobs da daaskvnis:
361
damkvidrebuli ar aris. mefe qristianobis uerTgulesi qo
magia da misi moqiSpeni, bunebrivia, kerpTayvanismcemelTa
Soris eZeben mxardamWerT. nawarmoebSi amTaviTve gamoikveTa
ori banaki. erT mxares dgas mefe Tavisi erTguli eriskace
biT, xolo meore mxares – Saravel gardabneli SeTqmulTa
viwro wriTurT. Saravels gonebas ubnelebs mefis dideba da
Sesaferis moments eZebs, rom Tavisi Savi zraxvani Seasrulos.
Saravelis gulSi mefisadmi mtrobam ufro imata mas Semdeg,
rac mefem igi gardaban-Tbilisis pitiaxSobidan gadaayena da
sapitiaxSo kverTxi guram bivritians uboZa. Saravels guram
bivritianTan sxva saqiSpo saganic aqvs. maT orives vaxtang
gorgasalis asuli _ pirimze SehyvarebiaT. Sendeba Tbilisi.
qarTlis mefem da romis imperatorma piroba Sehkres, rom
erTurTs daxmarebis xels gauwvdian. Tbilisis kurTxevis
zeimi ar CamTavrebuliyo, rom vaxtangs sparseTis Sahis _
kavadis despani eaxla. kavadi colad sTxovda asuls da ro
maelTa winaaRmdeg galaSqrebas urCevda, vaxtangma icoda,
rom misi uariT Seuracxyofili kavadi ar SearCenda urCo
bas da omis Tadarigi daiWira. sparselTa marbieli laSqari
saqarTvelos Semoesia. vaxtang gorgasalma saarako gmiro
bis magaliTebi uCvena qarTvel meomrebs. man zed Sahis kar
vamde SeaRwia. kavadis Svili moukla, magram iqve moRala
tis isari zurgSi moxvda da mkerdSi gauara. mxcovani mefe
moRalate meabjrem _ gagam imsxverpla. uTanasworo brZo
laSi qarTvelTa sisxliTac moirwyo samgoris veli, magram
mefis asulma, pirimzem, Suri iZia, momxvdurni ukuaqcia da
Tbilisi gaaTavisufla.
sainteresoa am poemis arqiteqtonika, epizodebi isea
dalagebuli, rom am sakmaod vrceli poemis kiTxvisas arsad
ar igrZnobT erTferovnebas. interess aZlierebs is gare
moebac, rom mSvid Txrobas xSirad enacvleba lirikuli
gadaxvevebi. realuri ambavi zogjer fantastikur-romanti
kuli suraTiT icvleba.
garda amisa, poema yuradRebas iqcevs versifikaciuli
RirebulebiTac. ritmisa da zomis monacvleoba, mxatvrul
saxeTa feierverki, poemaSi margalitebad gabneuli liri
kuli leqsebi nawarmoebs maRalmxatvrul qmnilebad war
362
mogvidgenen. sailustraciod poemidan g. leoniZiseuli
leqsis ramdenime magaliTic kmara: `saZirkvlis saRvTo...
xoragi... cecxlmoCuxCuxe qvabebi... garTxmuli muxis cxed
rebi, aTaswlovani ambebiT... sufris gamSleli qalebi...
pirvel Tbilisis qalebi... ferTovli dilavardisa riJraJis
naSuqalebi... me siyvaruli damwamda... mercxlis Tvalebis
wamwamTa... sicocxle maSin damwarda, Tu maT ar miveTvale
bi... Tqveni yayaCos tuCebi... budeSuruli Tvalebi...~
sakmarisia gascdes prozauli ambis savaldebulo gadmo
cemas, rom maSinve igrZnobT poetis leqsis Cveul surnele
bas: `vina hyavda mowme diliT? mxolod zeca mowmendili, mx
olod yana Tavankara, dazvinebul zvirTis cema, silurjiT
rom daicremla, _ hgavda qarTlis TvalTa firuzs. da mas
mere qalis Suqi vaJma TvalSi Seiyina... da mas mere qveyanamac
vardis SuqiT iwyo brwyinva~.
juanSeris Txzulebis gacnobisas mkiTxveli rwmundeba,
rom avtori moxiblulia vaxtang gorgaslis pirovnebiT, misi
vaJkacobiT da gamWriaxobiT, amitomac juanSeri xSirad is
torikosis palitras mxatvris palitraze cvlis da araCveu
lebrivi mxatvruli eqstaziT gviambobs vaxtangis brZolisa
da cxovrebis ambavs. rogorc davinaxeT, giorgi leoniZe
gorgaslis saxis xatvisas ZiriTadad juanSeris Txzulebas
eyrdnoba, magram, rasakvirvelia, SemoqmedebiTad, nawarmoe
bis xasiaTisa da poetis mizandasaxulobis Sesaferisad iy
enebs igi juanSers. kerZod, giorgi leoniZem Semoacila vax
tang mefis saxes is naxevrad zRaprulobisa da RvTissworad
warmodgenis religiuri qurqi, juanSeris mier Seqmnils rom
gaaCnia da gorgasali realur pirovnebad warmogvidgina.
nawarmoebis prologSive istoriis saZvaledan moismis ab
jris Cxriali da Cvens winaSe wamoimarTeba goliaTi mefe,
romlis abjris naxevidan gamoJonili sisxli saukuneebs
moswveTavs. `Cafxuts exata lomi da mgeli da xmalic maTi
RoniT alesa, mklaviT mozRuda qarTli, egrisi, kari Seaba
darialisa~.
Tu juanSers vaxtangis upirvels da umTavres Tvisebad
Wabukuri siZliere da siCauqe miaCnia, giorgi leoniZis po
emis gmirs pirvelad maSin vecnobiT, roca samgoris velze
363
pirveli xnuli gaaqvs. mefes wesad hqonia, gazafxulze pirve
li kvali TviTon gaetana. vaxtang gorgasali yovel Rones
xmarobs, raTa qveyanaSi mSvidoba sufevdes. mxolod gamou
val mdgomareobaSi miwvdeba misi xeli xmals. poemis pirveli
Tavebidan Cvens winaSe warmodgeba mefe, romelic guTneuls
mihyveba, loculobs: `kvlav iloceba mefe: _ gamCeno, Sen
agvacile yvela sasjeli! RmerTo ZalTao! moxede venaxs da
nayofs, dasxmuls Senis marjveniT! Cems pirmSo Tbiliss,
Cemgan naSenebs, Senis wyalobis TvaliT moxede! Sen ga
mimagre, rom ver Semusros miwisZvram, mterma oxermoxetem!~
mefe aSoSminebs meamboxeT, aSenebs Tbiliss, `mibrZanebia: ax
lomaxlodan gamoerCios eri mSromeli... xuT Zmidan erTi
dasaxldes Tbiliss, guliT da mklaviT daudgromeli! Cadi,
RvTisavar, dasaxldi Tbiliss, iq awrTe xmali, iq Wede rkina!
de, gugunebdes Sua qalaqSi Seni grdemlis xma, soflad rom
grgvinavs!~.
aseTia igi, farze lom-mgel gamosaxuli mefe. igi bi
zantiis Semosarigeblad agzavnis despans, Tavs dastria
lebs Tbilisis xaraCoebs da mamaSvilurad locavs momavali
dedaqalaqis pirvel meqorwileebs _ ganZas da ciskaras, xalx
ic arnaxuli siyvaruliT pasuxobs keTil da gamWriax mefes:
`mefes mReriT moagebes xeleuris bRurjeuli; darCeuli
TavTavebi, mtkavlis tola, uCveulo... mReral glexebs gaxa
rebiT CamoarTva mefem ZRveni, emTxvia da mklavs gadiwyo...
da is iyo, dasZra cxeni...~
ramdenadac didia vaxtangis ruduneba, qveynad sikeTe
da saTnoeba daamyaros, imdenad Zlieria Sinaur da gareSe
mterTa cdebi – kvlav cecxlis alSi gaxvion mravaltanju
li qveyana. axalnagebi Tbilisis karibWe misi kurTxevis wina
dRes Seibilwa avismzraxvelis xeliT. moRalate Saravel
gardabneli qarTlis mefobisaken miiltvis. SahinSa kavadi
romaelTa winaaRmdeg xmlis aRmarTvas urCevs vaxtang gor
gasals. aq vaxtangi kidev erTxel amJRavnebs sisxlisRvri
sadmi Tavis damokidebulebas: ` _ ar gvinda omi, _ ityoda
vaxtang, _ gvinda keTili yovelTa erTa! mzad var qarTlisT
vis yoveldRiurad jvarze gavekra qristesTan erTad!~.
364
magram raki istoriis qartexilebi gardauval oms uqadi
an saqarTvelos, vaxtang mefe brZanebs: `sircxvils sikvdili
Cven gvirCevnia, Cems xalxs saxeli uyvars sviani!~.
giorgi leoniZe mxatvruli ferebiT xatavs vaxtangis sao
mar aRWurvas. xuTi xmali gadaitexa muxlze gorgasalma: `da
meeqvse xmals emTxvia mefe _ am xmlis foladSi mexis cecxls
sZinavs! midis vaxtangi, RmerTs hgavs vaxtangi, gadaudgeba
TviT RmerTsac wina!~
Tor-muzaradSi Camjdari mxcovani xelmwife SurisZiebad
SemarTuli Tavisi laSqris winaSe warsdgeba: ` _ lomni iya
viT! _ mihmarTavs laSqars, _ nu SegaSinebT sparsTa mrav
loba, rom Cveni Zvlebi ar amobertyos miwidan Cvenma STa
momavlobam!~
omSi mefem saarako gmiroba gamoiCina. igi martodm
arto, cxendacxen SeiWra mtris banakSi da `elduris dar
tymiT CasWra beWamdis mefem kavadis vaJi bartami~, magram
aqac moRalatis xelma iCina Tavi. mefis meabjrem zurgsukan,
qurdulad jaWvis naxevSi iRliis qveS isari styorcna vax
tang gorgasals. `ayvirda gaga, iSenda TavSi: `mefe dagvi
Wres, gagviwyra jvari! _ yba gadauketa mefem xelebiT: `monav
daCumdi, Sedrkeba jari!~.
momakvdavi mefis fiqrebi kvlav samSoblos dastrialebs:
`wamoiwia mefem daWrilma _ sisxli izRvieT aq daTxeuli!
gamoitaneT sparsTa mklavebi, sparsTa droSebi gadaxeuli!
Tavi anebeT moTqma-tirilsa, xmas nu damiyriT me sikvdili
sas! brZolas nu moSliT, modiT andeze! mamulze dgomas me
gianderZebT!~
Caqra vaxtang gorgaslis boboqari sicocxle. Sxamianma
isarma Tavisi hqmna. amao gamodga mkurnalTa wamali da de
daTa locva. magram ers ukvdavebis magaliTad SemorCa misT
vis Tavdadebuli gmiris saxeli: `vaxtangis xmlis narecxs
Wabukebs asmevdnen, mis saflavidan mohqondaT miwa, is mters
hrekavda, is mTebs drekavda da samareSi arasdros iwva... is
yurs ugdebda yovelwamier mamlis kvnesas, omis borgvasa, _
misTvis ver SesZres saukuneTa, mSvildisriani gmiri gor
gasal!~
365
roca qarTvelTa laSqarma Suri iZia, roca aRmdgarma
erma momxdurTagan gawminda qarTlis miwa-wyali, madlierma
xalxma pirvelad vaxtangi moigona; `fexT dauxales mtris
droSa vaxtangs mcxeTas, saflavze, rogorc lerwami! gmiris
xmlis tarze anTes sanTlebi, axares qarTlis aRdgenis wami!~.
1961 wels giorgi leoniZem daamTavra novelebis wigni
`natvris xe~, romelsac aseTi epigrafi axlavs: `am wigns vuZ
Rvni Zvirfas dedas, romelmac maswavla iebis sispetakisa
da mSobliuri miwis siyvaruli~. leqsis ostatma amjerad
prozauli debiutiTYsasiamovnod gaaoca Tavisi mkiTxveli.
`natvris xe~ margalitebiviT brwyinavs qarTuli novelis
varskvlavedSi _ msuye qarTuliT, STambeWdavi siuJetebiT
da marTali xasiaTebiT. igi, rom ityvian, erTi amosuTq
viT ikiTxeba. `natvris xe oci novelisagan Sedgeba. esenia:
`natvris xe~, `Cveni Werami~, `TaRria~, `fufala~, `meetle
iagora~, `xvedia~, `ori Semoxedva~, `samTo sabalaxe~, `mox
uci guTnisdedis sikvdili~, `Ciriki da Cikotela~, `saxe
lis milocva~, `Rvinjua~, `deida maiko~, `soflis Saraze~,
`cicikore~, `marita~, `Corexi~, `niSarZeulis wyali~, `Wam
pura~ da `bunbula~.
`eliozs swamda: ianvris sastik yinvian RameSi Tu SuaRa
misas moxvdi tyeSi da cis gaxsnas Seeswar, maSin dainaxav
turfad ayvavebul jadosnur xes. ara mSveniereba mas ara
sjobia. is xe, Turme, erT saaTSi kidec ayvavdeba, kidec nay
ofs moisxams. Tu misi nayofi xelT igde, erTi gakvneta da
morCa. siRaribe imwamsve Camogecleba samudamod~.
dadis uRaribesi glexi ianvris RameebSi tyeSi cis gax
snisa da natvris xis molodinSi. `da erT zamTris dilas,
roca sicives WaxWaxi gaudioda, tyidan marxiliT Camoas
venes gafiCxuli eliozi~. natvris xis Zebna-lodinSi yinviT
ayvavebul xis qveS gayinuliyo.
`poetebi mxolod qaRaldze riTmebiT molaparakeni rodi
arian. poeturi TvaliT, poeturi guliT da didi ocnebiT
gasxivosnebuli sxvac bevri dadis dedamiwaze~ _ am sityve
biT amTavrebs avtori `natvris xes~ da gonebis Tvals ar
Sordeba bednierebis maZiebeli jiuti kacis romantikuli,
ucnauri saxe.
366
WeSmariti prozaikosis nacad Tvals amouyvania mex
sierebis skivridan da saukuno sicocxle miuniWebia mwerals
`siRaribiT daqancul `zarmac TaRriasTvis, romlis coli,
foTola, dRedaRam wuwunebs: marto am Cveni darejanis mer
cxlisa mrcxvenia, ras ityvis Cvens siRaribezeo (`TaRria~),
`aqvea ganumeorebeli fufala, samocsgadacilebuli Sina
bera calrqa iremiviT rom dadis, rakiRa axlandeli kacebi
ar moswons (`magas mainc ar gavyvebi, sul marto rom davrCe
mindvris TagviviT~). fufala siymawvilis ferad sizmrebSi
cxovrobs, TavisTvis gamougonia Siola – Cauqi sasiZo,
Tumca ucnauri Cacmulobisa da ferumariliT SeTiTxnili
saxis gamo balRebi dascinian, magram ixtibars ar itexs. ar
surs `bnel~ glexebSi gaiTqvifos, ar unda WuWyian sinamd
vileSi gadmosaxleba. qari savalalod aqanavebs eul tir
ifze TavCamomxrCval meetle iagoras, sikvdilis molo
dinSi aivnidan mwvane vels gascqeris guTnisdeda ninia, aqve
arian Ciriki da Cikotela, Rvinjua, darbaiseli cicikore
da saflavSi mwoli `gulnazuqa~, cnobili moqeife Wampura.
cocxali, cxovrebiseuli dauviwyari xasiaTebi Semogvcqe
rian `natvris xidan~.
giorgi leoniZe saqarTvelos mecnierebaTa akademiis nam
dvili wevri iyo da qarTuli literaturis cnobili mkvle
vari. man Cveni literaturismcodneoba gaamdidra uaRresad
saintereso naSromebiT sulxan-saba orbelianis, besikis, sa
iaTnovas, daviT guramiSvilis, ioseb Tbilelis, mamuka bara
TaSvilis da sxvaTa Sesaxeb.
* * *
sicocxlis bolo wlebSi, rogorc araerT WeSmarit po
ets, giorgi leoniZesac xravda dardi mkacri drois ganaCe
niT uRvTod, usamarTlod gardasuli megobrebisa:
367
Tqvenma wamebam guli dasera
da uTqvenoba viT ar meZnelos,
Tu Rvinom yanwi ver gaasvela,
cremliT avavseb Tqven sadRegrZelos.
368
irakli abaSiZe
(1909 _ 1992)
gind Raribobdes,
gind maTxovrobdes,
gind brolis edgas
win mTa _ gorebic _
poeti mainc unda cxovrobdes
mxolod poetis didi cxovrebiT.
(`poeti mainc~)
370
bi, Canaxatebi, dRiurebi. maRalprofesionalurad Targmna
puSkinis, mickeviCis, maiakovskis da sxvaTa leqsebi.
1992 wels gardaicvala. dakrZalulia didubis panTeonSi.
garegnulad galaRebuli da dardimandi, niadag mofus
fuse da megobar-TanamzraxvelTa gundiT garemosili, Sina
ganad gansacvifreblad dramatuli, rTuli pirovneba iyo.
kargad icoda, rom `ar sunTqavs qveynad mgosnis suli
utragediod~ da isic uwyoda, rom:
ar aris cremli,
romelic erTxel
daedos wamlad Sens kacur marcxebs,
ar aris sityva,
romelmac metyvels
amogwvas suli da sulic dacxres.
axla davkecoT,
axla davdoT,
axla davxuroT,
rac ram damTavrda,
rac ram gaqra,
371
rac ram danacrda...
uSuamavlod, umsajulod, umeTvalyurod
damtoveT marto
me am dResTan, am qveyanasTan.
(`dagvtoveT marto~)
Zvel samSobloze
Sen SegeZlo
locviT geloca,
axal mamulSic
vercxlze ara gagicvlia ra;
Sen, Sen daeci im wels,
roca saqarTveloze
kaenis sulis aRzevebam
gadisriala.
TviTon mterTagan
saqarTvelos mtrebze miTvlili
swuxdi, meZaxdi,
372
Tan damdevdi oci welia,
rom geTqvas CemTvis
mag oci wlis Seni sikvdiliT
mgosans WeSmarits
rom sikvdili ar uweria.
(`paolo iaSvils~)
TiTqos vxedav,
TiTqos, marTlac,
naTlad vxedav
Cums da fermkrTals,
janmrTelsa da sulmrTels.
ara, es gza
rogorc mgosans,
rogorc mxedars,
ar iqneba,
ar enaxos rusTvels
ra iSova,
ra wago, ra moigo,
ra dakarga,
qveynad arvin icis,
mxolod mesxeTs
ucxo ganZad wamoiRo _
siyvaruli indoeTis miwis.
(`rusTavelis nakvalevze~).
373
ras ganicdidi da fiqrobdi Sen sicocxlis ukanasknel
dReebSi.
maS, es `xmebi~ ise CauTvale mas, TiTqos, marTlac, gaego
nos igi palestinis qarTuli jvris monasterSi _ Sens ukanask
nel TavSesafarSi, Seni dakargvidan Svidasi wlis Semdeg~.
palestinis eqspedicia (irakli abaSiZe, akaki SaniZe, gior
gi wereTeli) oden rusTavelis freskuli gamosaxulebis aR
moCeniT ki ara, irakli abaSiZis TerTmeti `xmiT~ _ TerTmeti
SedevriT, Tanamedrove qarTuli poeziis gamdidrebiT dam
Tavrda. pirveli xma jvris monasterTan rusTavelis `kvalis
dasrulebaze~ migvaniSnebs:
Sen aq xar,
aq xar...
dasrulda kvali.
mSobeli miwis
es medo vali,
aq Seni mSvidi
nabiji Sewyda,
aq dawda cremli,
xmeleTs rom recxda,
edgavar Sens saxlTan,
Sens Camqral cecxlTan
wuxili mesxTa,
Zaxili mesxTa.
(`Sen aq xar~)
me Cems gonebas,
cnobas vTvlidi,
Cems did saunjed,
radgan arsTagans
374
me meboZa
es saboZveli,
Sen mTxovdi Tayvans,
mxolod Tayvans,
Tayvans ganusjels,
me mxolod gansjis,
mxolod gansjis
viyav mlocveli...
me am wadiliT,
me am locviT
viyav damwvari;
xams locva Cemi
ar memwuxros,
xams ar wammwardes
da Tu Sen mainc
codvad miTvli
am Cems sawadels _
codva, arcodvis
WeSmariti
sad Zevs samZRvari?!
375
me azri viyav...
bedi kacTa
me ar mebara,
Cemad nugeSad,
Cemad tanjvad
me es meyofis...
me kacic viyav,
mec am miwis
medo begara: _
me viyav mona
siyvarulis
da erTmefobis.
(`xma jvris monasterSi~)
rusTavelis xma da misi miwieri sicocxlis gasagisi up
irvelesad mamuls ekuTvnis da samSoblos siyvaruliTaa ga
ciskrovnebuli:
o, palestinav,
palestinav!
yovlis momcvelis,
yovlis mflobelis
mwamda Senis sityvis, cxovlisa,
magram uadres,
uwinares,
umal yovlisa,
me samSoblosTvis,
samSoblosTvis
viyav mlocveli.
neqtriT is mwvavda,
mware misgan gammwarebia,
mis cis qveS
ymobac
CemTvis iyo alamdaroba,
me ukvdaveba
mamuls gareT ar mwamebia,
ar miZebnia mamuls gareT mamamTavroba.
(`xma zeTisxilis baRSi~)
376
`xma TeTr senakSi~ Tamar mefisadmi poetis unapiro si
yvarulis RaRadisia, xolo `xma katamonTan~ qarTuli enis
ukvdavebis sagalobeli gaxlavT:
_ o, enav Cemo,
dedao enav,
Sen, Cveno niWo,
srbolav da frenav,
Sen, Cveno sunTqvis dido alamo,
Sen, WirTa CvenTa tkbilo malamo,
Sen, kiro CvenTa qvaTa da kirTa,
Sen erTi SemrCi samaris pirTan.
(`xma katamonTan~)
(`mcxeTa~)
377
ciklSi `indoeTis nakvalevze~ irakli abaSiZis lirikuli
gmiris nostalgia aseT sulSiCamwvdom leqsad CamoiRvara:
bevri amqveynad
erT Tbil dRes natrobs,
bevrs Tovlic ar wvavs,
guliT rom surdes.
me ki sxva miwis ra unda mSurdes,
samSoblov Cemo, Sens Svils da patrons.
...sunTqva xar, sunTqva, gulis fancqali,
lxinis afrena, Wiris moTmena,
magram mcire xar,
Sen genacvale,
sul patara xar, gulisodena, _
(`bevri amqveynad~)
378
rogorc daTbeba,
rogorc daTbeba,
da mze Catkbeba Semkul daisSi,
unda aRsruldes, rac menatreba _
unda gavfrinde Cem quTaisSi.
(`rogorc daTbeba~)
(`sami cixe~)
ufro mxurvaled,
vidre arasdros,
minda, gemTxvio da geTayvano,
aTas avdarSi aTas varamSi
Sen, dauSlelo Cveno akvano!
(`mesxeTs~)
379
mwyurodes mudam,
rogorc mwyuria
mTebis, qedebis brolis naJuri:
qceuli sizmrad _
dioskuria,
qceuli sizmrad _
ca afxazuri.
(`ca afxazuri~)
(`himni tradiciuli~)
380
gaunebivrebia mkiTxveli. qalisadmi trfials mis poeziaSi
arcTu didi adgili uWiravs, Tumca siyvarulis gulwrfeli
himnia `pirveli Tovlis simRera~.
wuxel Tovda,
netav CemTan rad ar gaCndi,
genaxe da ZilSi Tbilad dagexure...
me avdeqi pirvel Tovlze ganTiadSi
da veZebdi Sens patara nafexurebs.
erTad, erTpirad,
gana yvela Tavis nebaze,
saxe aTasi
ferad vardi
ferad pilpili.
Sensobas organ,
axla samgan vzivar krebaze,
calke xel-fexi,
calke zurgi,
calke cxvir-piri.
381
...Tqvens Semdeg wlebi,
mSenebloba,
omianoba...
bevrs rasme vZlieT,
bevri davgmeT,
bevrs moveswariT,
magram Tu rasme
marTla hqvia
`msxdomiaroba~,
`msxdomiaroba~ Cven rom vzivarT,
ai, es aris.
o, ara gazafxulze
am mzeSi, am darSi,
o, ara gazafxulze _
zamTarSi... zamTarSi!
382
lado asaTiani
(1917 _ 1943)
383
axla isini TavianTi marTali wignebidan da gacrecil-
gayviTlebuli studenturi portretebidan Semogcqerian.
`ocdaaTianelTa~, anu rogorc maSin uwodebdnen `axal
TaobelTa~ Soris gamorCeulia lado asaTiani.
daibada 1917 wlis 14 ianvars quTaisSi, maswavleblebis _
meqi asaTianis da lida cqitiSvilis ojaxSi. bavSvoba cager
is raionis sofel bardnalaSi gaatara. cagerSive daamTavra
teqnikumi da 1934 wels quTaisis pedagogiuri institutis
biologiis fakultetze Cairicxa, magram sabunebismetyvelo
sagnebs guli ver daudo da pirveli kursidanve filolo
giis fakultetze ganagrZo swavla. 1937 wels lados dedas,
q-n lidas, trockistoba daabrales da gadaasaxles.
pedagogiuri institutis damTavrebisTanave lado asa
Tiani TbilisSi gadmovida da `norCi leninelis~ redaqciaSi
daiwyo muSaoba.
1940 wels colad SeirTo aniko vaCnaZe, romlisganac Se
eZina qaliSvili _ manana.
am droisaTvis poeti ukve WleqiT iyo daavadebuli, ma
gram mainc gaiwvies samxedro samsaxurSi, Tumca ramdenime
TveSi ukanve gamoabrunes janmrTelobis gauaresebis gamo.
sicocxlis bolo wlebSi ramdenjerme iyo abasTumanSi
samkurnalod, magram verag senTan brZola uSedegod das
rulda.
1943 wlis 23 ivliss gardaicvala TbilisSi. dakrZales
vakis sasaflaoze, xolo 1968 wels didubis panTeonSi ga
daasvenes.
pirveli leqsi 1935 wels (15/X) gamoaqveyna quTaisSi,
gazeT `stalinelSi~. TbilisSi aqtiurad TanamSromlobda
`Cvens TaobaSi~, `norC leninelSi~ da `literaturul gazeT
Si~. 1942 wels daibeWda lado asaTianis leqsebis pirveli
wigni, magram `mTavlitma~ mas gavrcelebis neba ar misca xaz
gasmuli patriotuli mimarTulebisa da disidenturi qvete
qstebis gamo. wigni stambaSive gaanadgures da amiT sabWoTa
imperiam axalgazrda poetis ocnebas erTxel kidev Seakveca
frTebi.
iqneb am faqtmac mouswrafa sicocxle.
sikvdilSic did poetebs daemgvana.
384
ocdaeqvsi wlis biWma nika agiaSvils miswera: `me dawyev
lili lado asaTiani _ erTi kviraa, rac geaxeliT Tbiliss.
TiTqmis xuTi Tve gavatare abasTumanSi absoluturad mar
tom _ sul wignebTan. araviTari gaumjobeseba ar mimiRia
janmrTelobis mxriv. Cemi filtvebis mixedviT me male unda
mivicvalo~...
am stiqonebs sxvaTa Soris wers, cota ar iyos, ironiula
dac. mTeli werili xumrobebiT aris savse. jer adresats
eqilikeba. Sengan ra vikingi dadgeba, koWebamde wyalSi Zlivs
scuravo, mere TbilisSi gaCenil axal funagoriebs iSveli
ebs da ase simRer-simRer, sicil-sicil CaamTavrebs werils.
sxvaTa Soris...
`Cemi filtvebis mixedviT me male unda mivicvalo~.
amis warmodgenis unars Cven vin mogvTxovs, magram erTi
wuTiT warmoidgine, mkiTxvelo, ocdaeqvsi wlis iyo da ime
dis wyali gadagewuros, dReebi daTvlili gqondes.
sxvanairad unda meTqva: ocdaeqvsi wlis lado asaTiani
iyo sicocxleze Seyvarebuli, lamaz wuTebze daxarbebuli
da icode, rom `male unda miicvalo~.
am werilis avtori ki sicxisagan gaTanguli, ulmobeli
senisagan filtvebdaRrRnili axalgazrda kaci, meore dRes
miujdeba ufardago magidas da mowafuri melan-kalmistriT
calxazian rveulze yru xvelebiT dawers leqss `gulbaaT
WavWavaZeze~. qeifiT, yiJiniT, salaRobo motiviT savse leqss.
imisTvis, vinc gmirobas marto xmlis qnevaSi ar xedavs, es
saqcieli WeSmariti gmirobaa.
`aspinZis avtori~ Tavis droze rom dabadebuliyo, iq
mokvdeboda, sadac misi leqsis cxra Zma daeca:
387
`mweralTa saxlis baRSi erTi mwerali ijda _ rafielis _
`samSoblo xevsurisa~ adgilobrivi, kuTxuri patriotizmia,
Sovinizmis suni udiso, sul suleli vuZaxe; unda mecemna,
Zlivs gamaswro~.
`Zvirfaso nikoloz! im beberi ZaRlis mosagonari iyos,
romelic 1937-38 wlebSi xSirad gvxvdeboda im sastumro
`grand-otelis~ win, sadac Sen cxovrobdi~.
`ocdaaT wlamde sul poezia, Semdeg proza da drama
turgia... manamde xels ver movkideb, ver gavbedav!~.
`WianWvelam Tu icis Cveni arseboba? saerTod, cxoveleb
ma Tu ician ras vxlaforTobT Cven. sainteresoa, ras fiqro
ben, roca uyureben Cvens nacodvilars da naxelavs?~.
ra kargad icoda kacis fasi! moTavebuli vaJkacio, ityvi
an aseT kacze, ra amayad vlida da rogor mohqonda Tavi
qarTvelad rom dabada gamCenma, raodeni ridi da mowiweba
hqonda qarTvelTa sulieri mamisadmi:
`yoveli qarTveli poeti ise unda ivsebdes pirsa da gon
ebas SoTas SairebiT, rogorc demosTeni ivsebda pirs kenWe
biT, enabrgvilobis dasaZlevad~.
leqsebSi firosmans bevrjer axsenebs. erTi gasaocari
leqsi aqvs terenti granelze. am leqsSi daTovlili say
dris fonze giJis TeTri xalaTiT dgas terenti graneli da
mwuxared Semogvyurebs. upatrono, umweo terenti granels
umowyalod aTovs mxrebze da mSveleli ar Cans.
Tovs da anaTebs sadRac kandeli,
didi sasaxlis brwyinavs karebi.
Sen ki viT Tovlis TeTri fanteli,
daRupvisaken mieqanebi.
388
iqneb amitomac stkioda kibis qveS gaTavebuli nikala,
iqneb, amitomac ekiTxeboda gulgrilobiT guldamwvar
terenti granels: `nuTu viT Tovlis TeTri fanteli, Senc
ase mSvidad daiRupebio~.
mainc ra moxda, ratom akritikeben komkavSirelTa yovel
morig konferenciaze an ratom dauWres pirveli wigni?
lado asaTiani im dros gamovida samwerlo asparezze,
roca sityva `saqarTvelos~ xseneba lamis akrZaluli iyo
(`saqarTvelos~ nacvlad `respublika~ unda geTqva), xolo
samSoblosadmi siyvarulis gamoxatva kuTxurobad da `na
cionalizmad~ (`nacionalizmi~ im dros yvelaze saSiSi si
tyva iyo) iTvleboda. samSoblos gageba mxolod `did sab
WoeTs~ ukavSirdeboda.
ai, aseT dros gaisma lado asaTianis omaxiani leqsi,
romelSic Zalumad JRerda samSoblos dacvis paTosi saqa
rTvelosTvis damaSvral gmirTa sadideblad.
(`krwanisis yayaCoebi~)
389
aSkarad igrZnoba lado asaTianis leqsebSi arsebuliT
ukmayofileba. igi Tavis Taobas imasve usayvedurebs, rasac
didi ilia usayvedurebda _ `sul Zili, Zilio~, poeti darw
munebulia, rom winapris mecixovnis xma aRar ismis social
istur saqarTveloSi:
cxovrebis oromtrialSi
upirvelesad yovlisa _
Sen xma dakarge winapris
mamaci mecixovnisa!
(`warwera wignze~)
390
mere isev alamazebs
sizmriT Tavis sve-beds
da xavsian galavanze
arwivebi Tvlemen.
(`cixis sizmari~)
(`Cemo samSoblo~)
391
gaumarjos saqarTvelos mzes da zecas,
saqarTvelos Zlierebas gaumarjos!
392
uganivresi filtvebi, haeri daJangebuli,
baasi: Weqa-quxili da eri ajanyebuli.
(`pirveli mWedlebi~)
393
ra damaviwyebs Sens lamaz Tvalebs,
ram damaviwyos es alublebi!
icode, roca sxvas Seviyvareb,
am siyvarulze vesaubrebi.
(`albomidan~)
(`rogor ar minda~)
* * *
erT-erT bolo leqsSi lado asaTianis aseTi Txovna-an
derZi gakrTa:
394
ukanasknelad damawvineT Cems oda saxlSi,
ukanasknelad, vidre Tvalni damevsebodnen.
(`vidre sikvdili~)
395
ioseb noneSvili
(1919 – 1980)
396
itaciuri leqsiT daRlili mkiTxveli devis nabijiT Sorde
bao demokratiuli poeziis yureebs. swored am mkiTxvelma
sicocxleSive saxalxo poetad aRiara ioseb noneSvili (Tum
ca oficialurad es wodeba galaktionis gardacvalebis Sem
deg imave skeptikosebis msubuqi xeliT gauqmebuli iyo) da
poetis dakrZalvis dRes erTsulvani gloviT, zRva xalxis
maRla awvdil xelebze didubemde dauSveblad micurebuli
kuboTi daamtkica, Tu ra Zvirfasi iyo misTvis `CuqurT
mismWrelis epitafiis~ avtoris neSti, ra axlobeli iyo
misTvis poetis mier Semokruli zari, poetisa – ers misT
vis saWiro da gasageb enaze rom esaubreboda.
ioseb noneSvilis popularobas Tavisi mizezebi hqonda.
pirveli leqsebidanve gamoirCa misi xma `Cveni Taobis~ garSe
mo Semokrebil debiutantTa Soris. ioseb noneSvilma lit
eraturul mesazandred iara mTeli cxovrebis manZilze da
misi mJReri, sadRegrZelosaviT amRerebuli, publicisturi
poezia erTferovan kantatad arasodes qceula. igi uaR
resad faqizi smenis poeti iyo da garemoebis sayviris mis
ia akakisa da vaJas wminda memkvidreobiT hqonda miRebuli.
zigzagebiani rodi gaxldaT ioseb noneSvilis SemoqmedebiTi
gza, poetis pozicia imTaviTve naTeli da garkveuli iyo _
pirdapiri, mikib-mokibvisa da `izmebis~ gareSe saubari xalx
Tan. swored amitomaa, rom mis leqsebs scenuri efeqti, ama
Rlebuli intonacia, artistizmi axlavs.
ioseb noneSvili daibada 1919 wlis 6 aprils gurjaanis
raionis sofel kardenaxSi.
mama elioz ilias Ze noneSvili (1890-1922) kardenax
eli glexi, bavSvobidanve Caeba revoluciur moZraobaSi,
aqtiur monawileobas iRebda siRnaRis mazris 1906 wlis
revoluciur gamosvlebSi. 1905-1907 wlebis revoluciis
damarcxebis Semdeg gamefebuli reaqciis pirobebSi arale
galurad ganagrZobda revoluciur muSaobas. deda _ manana
Tedos asuli xelaSvili (1901-1936) im drois kvalobaze ga
naTlebuli da uaRresad sandominai qali gaxldaT.
ioseb noneSvili 1926 wlidan pirvel dawyebiT Svidwlian
ganaTlebas iRebs sofel kardenaxSi, dedis gardacvalebis
Semdeg TbilisSi Camodis da amTavrebs dedaqalaqis me-18 sa
397
Sualo skolas. 1933 wlidan swavlas ganagrZobs Tbilisis
saxelmwifo universitetis filologiis fakultetze. 1938
wels gamoqveynda axalgazrda poetis pirveli leqsebi, xolo
1940 wels daibeWda pirveli krebuli `leqsebi~ (`sablit
gami~). 1941 wels moxalised midis omSi da 1941-1946 wlebSi
amierkavkasiis frontze mTeli rigi saarmio gazeTebis lit
muSakad da pasuxismgebel mdivnad muSaobda.
1947 wlidan Jurnal `niangis~ redaqtoris moadgilea,
xolo 1952-63 wlebSi Jurnal `dilas~ redaqtori. 1963-67
wlebSi `literaturul gazeTs~ redaqtorobda, 1967 wlidan
sikvdilamde saqarTvelos mweralTa kavSiris gamgeobis mdi
vnad muSaobda. arCeuli iyo: saqarTvelos mSvidobis dacvis
komitetis Tavmjdomared. 1981 wlis TebervalSi, gardacva
lebis Semdeg, mieniWa SoTa rusTavelis saxelobis premia.
gardaicvala 1980 wlis 6 oqtombers. dakrZalulia mwer
alTa da sazogado moRvaweTa didubis panTeonSi.
ioseb noneSvilis poezia ZiriTadad sam nakadad miedine
boda _ publicistur poeziad, intimur-meditaciur nakadad
da satrfialo lirikad. qarTuli poeziis am samive tradici
ul saxes poetma Tavisi kvali daatyo, axali aRmoCenebiT
gaamdidra Cveni Tanamedrovis sulieri kvlevis urTulesi
saqme. Tanac ioseb noneSvilis, rogorc poetis Rirseba,
is gaxlavT, rom poeziaSi epoqis regaliebis Zieba misTvis
TviTmiznad arasodes qceula, qarTuli leqsis tradiciul
hangSi poeti mokrZalebiT `Semogvaparebda~ xolme imas, rac
swored rom epoqis atributi gaxlavT da riTac upirveles
ad exmaureba poeti Tavisi drois problemebs.
ioseb noneSvilis SemoqmedebiT profils upirveles
ad mainc publicisturi, samoqalaqo poezia gansazRvravs.
swored samoqalaqo poeziiT Tqva poetma Tavisi ZiriTadi
saTqmeli, poeti tribunis saxelic am Janris leqsebiT daig
do. publicisturi poeziis nakadi mis SemoqmedebaSi piro
biTad SeiZleba Semdeg Temebad da problemebad davyoT: pa
triotuli lirika, samamulo omis Tema, epoqis sinamdvile
da xalxTa megobrobis porblema, romlis organul nawils
Seadgens ioseb noneSvilis sazRvargareTuli leqsebis cik
li.
398
nu gaikvirvebT,
rogorc pafizi
am yvavilebSi var Camarxuli.
da aTasebis gulSi nafici,
CemSic gugunebs es gazafxuli.
(`nu gaikvirvebT~)
399
milionebis bed-iRbals rom xmliT imonebdi,
bnel samareSi saganZurad ra Cagyolia?!
sisxlian poets ukuRmarTi guli gqonia,
mitom ukuRma dagiwere mec es soneti.
_ im dedas gaumarjos, _
Tqven nened rom uxmobT,
misiT guli guladobs,
misiT muxli muxlobs.
(`nene~)
400
mtkiced sjera, rom aTas qartexilebSi gamovlili Cveni
qveyana istoriis am mosaxvevsac gaivlis da TanamedroveTa
rudunebiT axal saukuneebs, axal gzebs mieaxleba:
vinc xmali moiqnia,
vaglax, Cven ar agvcda...
magram vin Tqva, qarTuli
Cveni miwa-wyali
gailia, gacvda,
viT brZolaSi xmali?
(`gviyvardes, saqarTvelo...~)
(`ixare, muxav...~)
ar dagviwixlon samSoblo
mraval Wir-varam nanaxi,
mama-papaTa saflavze
ar amovides balaxi!
402
omis Temaze dawerili leqsebis lirikul gmirs poeti up
irvelesad asazrdoebs deda-samSoblosTan, mSobel miwasTan,
adgilis dedasTan dakavSirebuli erovnuli asociaciebiT.
qarTveli deda am sityvebiT acilebs omSi mimaval Svils:
(`dedis darigeba~)
403
mec TqvenTan viyav,
rogorc ityvian
mec cecxlis ali mecva perangad,
vahTu Tqven mogxvdaT,
Zmebo, is tyvia,
me rom mesrola mterma, veragma.
(`Zmebi nergebi~)
me bedad gadavrCi,
sisxli drom mombana
axla SeniT vxarob... sxva ra gamaCnia,
nu iTamaSeb, Svilo, omobanas
cudi TamaSia!
(`nu iTamaSeb, Svilo, omobanas~)
civ-gomboridan simReriT
sicocxlis gadasaxedi,
mosCans cisfer nislebSi
kaxeTi Cemi kaxeTi,
404
...zvrebs zemoT didi marani
dgas yurZnis mTebSi Cafluli,
mTeli kviraa rqawiTels
qvevrebSi gaaqvs Cqafuri.
(`civ-gomboridan simReriT~)
405
axalgazrdoba _ momaval dReTa
imedis talRa xalisiani,
axalgazrdoba _ Sriali xeTa,
aTqvirebuli yanis Sriali;
axalgazrdoba _ cidan rom lxeniT
hkrefs mzis almasebs,
mTvaris almasebs,
axalgazrdoba rom sjera, xeliT
TviT dedamiwas Seabarbacebs.
(`axalgazrdoba~)
406
valsaukunovan qarTul mwerlobaSi. es sasaxelo tradicia
kargad gaagrZela ioseb noneSvilmac. igi xSirad iyo warg
zavnili qarTuli kulturis elCad sazRvargareT da poeti-
tribunis piriT msoflios gzebze laparakobda stumarT
moyvare saqarTvelo.
ioseb noneSvili ucxoeTs yofnisas `qarTul quds aras
dros ixdida Tavidan~. Rrma fesvebiT iyo dakavSirebuli
samSoblosTan da sxva qveynebisadmi pativiscemas upirve
lesad Tavisi mSobliuri kuTxisadmi Rrma siyvaruli gana
pirobebda.
(`simRera megobrobisa~)
407
sazRvargareTuli leqsebis cikli ioseb noneSvilis Semo
qmedebaSi gansakuTrebul adgils iWers. Soreuli gzebze
gamdgari poeti am leqsebSi warmogvidgeba ara mxolod mSvi
dobis elCad da demokratiul-humanisturi azrebis moqad
age poet-propagandistad, arc aRtacebuli poeti-turistis
Sorisdebulebi dominirebs ucxoeTis poetur STabeWdile
bebSi. waikiTxavT am leqsebs da igrZnobT, rom gesaubrebaT
Tanamedroveobis aqtualur problemebze Rrmad Cafiqrebu
li poeti. igi patiosani, miukerZoebeli kacis obieqturo
biT afasebs mis winaSe gaSlil msoflios kaleidoskops,
gamocdili, dinji dastaqariviT ayuradebs mis majiscemas,
eqomageba daCagruls da leqsebSi yvelgan inarCunebs Rrma
pativiscemas erebisa da erovnebebisadmi. am ciklSi zogjer
poetis ironiac gakrTeba sazRvargareT mogzaurobis Zvel,
Cinovnikur barierebTan dakavSirebiT:
ar agvreoda
sxva qveynebSi
Tvalebi avad,
ar Segvercxvina,
maTis azriT,
namusis qudi,
da axla,
asakmiRweulad
CagvTvales albaT.
Tu gsurT, wadiTo,
gaiareT,
qveyana naxeT.
Tan dagvariges
408
rogor unda moviqceT kargad
rom xalxs vuCvenoT,
rogorc gviTxres,
Cven Cveni saxe
(`Soreul gzebze~)
409
gan samyaroSi CaRrmavebis, poetis meore `mesTan~ saubris,
cxovrebis azris gansjis, daeWvebis im sagulisxmo motivebs
kritikosebi intimur-meditaciur nakadad rom uxmoben.
ormocdaaTi wlis poetma aseTi kiTxva dausva sakuTar
Tavs:
viT msaxiobi
rampis mkveTr Suqze,
ise gamodis saxlidan gareT,
ragind saxmili moawves gulze,
saxeze wuxils ar miikarebs.
410
magram, rodesac eSveba farda
da Tavis TavTan sul martod rCeba,
gascems, mTeli dRe
ra cecxli swvavda
CaRamebuli Tvalebis sevda.
Senc, poeto,
ara kmara
darCe Zvelis anabara,
guSindelis imedad...,
am wuTier wuTisoflis
ukvdavebis anabana,
poeziis anabana
Secnobaa Seucnoblis,
axal ferTa Zieba.
411
ra sanugeSo
vuTxari mamuls?
anda SemeZlo
nugeS ram meca?
iqneb dRes mgosans
arcara ZaluZs,
iqneb amaod
davSveri meca?
412
megona viRac daabijebda
Cemi patara saxlis saxuravs.
ecadnen da
ver gamxades boroti,
ecadnen da
ver gamxades flidi...
wuTisofels kacad SerCe bolomde,
Turme, esec gmirobaa didi.
(`ecadnen da...~)
413
rad giyureb?
surT am Tvalebs umecarT
SegamCnion naklica da mSvenebac.
Torem, Tuki
Semiyvarda uecrad,
yvelaferi kargad momeCveneba.
(`ras giyureb?~)
(`CuqurTmismWrelis epitafia~)
415
li industria. yvelas rom gawvdeba gamWvirvale ca, cisferi
mdinareebi, Cveni marCenali vel-mindvrebi. dRes ki erTi
yumbaramzidis fasad sam milion tonaze meti xorblis yidva
SeiZleba, xolo erTi reaqtiuli TviTmfrinavis fasad asi
aTasi tona Saqari SeiZleba SevuZinoT Cvens bavSvebs~.
idga ioseb noneSvili amerikel da qarTvel mweralTa ba
Tumis Sexvedris maRal tribunaze da msoflios gasagonad
ambobda: `Cven unda gavufrTxildeT Cvens ocnebas, rogorc
nergs. ar mivakaroT civi niavi, yinva da papanaqeba, rameTu
momavalSi mogvfens igi Crdilsa da sigriles~.
ase, erTgul guSagad edga ioseb noneSvili Tanamedro
veobas, ase erTiani iyo misi poeturi sityvac da saqmec.
sagangebo msjelobis Rirsia qarTuli leqsis ritmul-
intonaciur da saxeobriv gamdidreba-gamravalferovnebaSi
ioseb noneSvilis ganumeorebeli wvlili.
poetis leqsi imTaviTve gamoirCa ara imdenad formal
uri ZiebiT (am mxriv poeti bolomde erTguli darCa riTmi
ani, metaforuli, konvenciuri leqsisa), aramed saTqmelis
originalurobiT da movlenebTan axleburi, ioseb noneS
viliseuli kavSiris damyarebis unariT.
qarTuli folkloriT da klasikuri poeziis tradiciebiT
nasazrdoebi misi leqsi gamoirCeva lakoniurobiTa da sinat
ifiT. ioseb noneSvilisTvis ucxo iyo mieT-moeTebi, rebuse
biT da bundovani saxeebiT azrovneba, igi TemasTan misvlis
umokles gzas irCevda da saTqmels pirdapir, xelovnuri
zizil-pipiloebis gareSe ambobda. am sisadavem zogierT kri
tikoss leqsis gaprimitiulebis saSiSroeba moaCvena, magram
drom daamtkica, rom ioseb noneSvilis leqsi demokratiuli
poeziis gamZle sayrdenebze idga da gulubryvilobisa da
zedmeti gaubraloebis seni ar emuqreboda.
ioseb noneSvilis poeturi Tvali uaRresad maxvili da
zusti, mxatvruli saxeebi ki aseTi konkretuli da ferw
eruli iyo:
416
mTvare axali
mTebs mobjenili,
gatyda, viT Turqis
iatagani,
da mTawmindaze,
dedis cremliviT,
gaRvivda erTi
iaTagani.
418
1940 wels Sevida Tbilisis saxelmwifo universitetis
filologiis fakultetze da meore kursis studenti 1942
wlis 9 marts gaiwvies did samamulo omSi. monawileobda sa
brZolo operaciebSi maruxisa da qluxoris uReltexilze.
daiWra 1943 wlis TebervalSi krasnodarTan.
demobilizaciis Semdeg erTxans imuSava Tbilisis Sinagan
saqmeTa organoebSi gamomZieblad.
1945 wlidan swavla ganagrZo universitetSi da 1945 wels
korneli kekeliZis xelmZRvanelobiT daicva sadiplomo naS
romi folkloris sakiTxebze.
sxvadasxva dros muSaobda: 1945 wels Jurnal `dilas~
redaqciis gamged, 1946-47 wlebSi gazeT `norCi leninelis~
pasuxismgebel mdivnad, 1948-49 ww. _ kvlav `dilas~ redaqci
is gamged, 1950-60 wlebSi Jurnal `pioneris~ pasuxismgebel
mdivnad da redaqtoris moadgiled. 1966-67 ww. saqarTvelos
ssr ministrTa sabWosTan arsebuli wignis gamomcemlobaTa
da poligrafiis saxelmwifo komitetis mTavar redaqtorad;
bolos literaturis, xelovnebisa da arqiteqturis dargSi
saxelmwifo premiebis komitetis Tavmjdomared.
murman lebaniZis poeziis rTul samyarosTan misasvlel
biliks naTels hfens poetis damokidebuleba poeziisadmi
saerTod da konkretulad poetis adgilis, daniSnulebis
da saqarTvelos literaturuli tradiciebis gaazreba.
`Sen kargad ici, vinc xar, da rac xar, anu ratom da risT
vis, rusTvlis patroni erT poets sawyals, Wiqas givsebs
da giwvdis~ (`sadac Sexvedi, Rvinos gawvdian~). es mokrZa
lebaa swored, xalxisaTvis ramdeni gulis mosafxani sit
yvis mTqmels Tavisi garjis dammalavi kai ymis xmiT rom war
moaTqmevinebs: `vwux, TvaldaxelSua gkarge! vwux, vgonebdi,
sityviT gqarge! sityva, sityva mebara da sityviTac ver
garge~ (`alisferad danaferi~).
murman lebaniZis lirikulma gmirma kargad icis, rom po
eti epoqis majaze yurmidebul im Semoqmeds hqvia, romelic
samyaros bedze fiqrobs da keTili mrCevlis mantia umS
venebs beWebs:
419
gaTendeba da
miwis burTi kvlav sadRac mihqris,
Sen xar poeti _
fiqri gmarTebs da msoflioba,
ar daamadlo,
poeto, fiqri
Sens mter-moyvares,
Sens sabralo kacobriobas!
(`daRamdeba da...~)
WeSmariteba,
poetebo, Cveni sjuli da
WeSmariteba _
sicisfre Sori...
aris wignebi _
amozrdili mrude sulidan!
aris wignebi saxrCobelis ZeliviT swori!
(`aris wignebi~)
(`oTaxis cikli~)
420
sirtyuilze~ uari Tqvan da Conguri simarTlis xmas aayolon:
(`rudaqi ityvis~)
421
is unda xalxTan, xalxSi iyos, _
sxva saxli ar hqondes.
422
murman lebaniZis poeziaSi gansakuTrebul adgils iWers
samamulo omis lirika. igi, bunebrivia, uSualod ukavSird
eba qveynad mSvidobis problemas da Sedgeba rogorc uSua
lod meore msoflio omis periodSi dawerili leqsebisagan
(`molandeba~, `gariaCi kliuCidan krasnodaramde~, `ros usi
amo JRaruniT~), ise omis Semdgom poetis mier sakacobrio
ngrevis saSinelebaTa filosofiuri gaazrebis Sedegad gaCe
nili lirikuli dRiurebisagan.
murman lebaniZiseuli saomari lirika Sorsaa paTetiki
sagan da maJoruli xmebisagan. igi sevdiTa da cremliTaa aR
savse, Tanac yvelgan konkretulTemiani da zustsaxeobrivia:
cxrameti wlis daWrilma jariskacma brZolis Semdeg mkv
drebiT savse velze daSvebul svavebs auqSia, qva esrola
(`daWrili~). leqsSi meti TiTqmis araferi weria, magram ra
oden sulisSemZvrelia es scena Tavisi dramatuli simZaf
riT da omis saSinelebaTa xazgasmiT.
omis dReebis STambeWdavi mwuxare rekviemia poetis `sami
elegia~, sadac teqsilSi dacemuli xuTasi qarTveli vaJka
cis xsovna ganaTebulia patrioti holandieli qalis _ ko
rnelias xatebiT:
uWirisuflo
sasaflaos mwuxri avlia,
magram anazdad
dedobili gamodis Cveni,
yvaviliT xelSi,
mwuxarebis saxalxod mCeni
dgas kornelia _
Subli misi Rrubliania.
(`sami elegia~)
423
WarxalSi gadacvala, raTa hospitalSi Tavisi mSieri Taname
brZolebi daepurebina. sxva baladaSi `qluxorTan~ saubaria
imaze, Tu rogor amoitana baladis lirkulma gmirma klde-
RreSi da tyviebis kananadSi jarSi gawveuli virebiT mebr
ZolTa arsebobis puri _ orcxobila. mkiTxveli SeniSnavda,
rom murman lebaniZe Tavis omis dRiurebSi swored, da mx
olod imaze wers, rac TiTqosda, jariskacuri cxovrebis
yoveldRiurobaa, magram STambeWdavi gaxlavT swored imis
gamo, rom poeziaSi, lamis yuradRebamiuqcevelia. amitomac
SeniSnavs poeti utrirebismoyvarulTa misamarTiT:
(`qluxorTan~)
424
mSvidobas vaSa!
ki-ki! oRond mSvidoba Tua
dRes es jaxiri
namdvil oms da am civ oms Sua.
ocdaTxuTmeti weliwadi msoflio bzua,
xmlispiri ar Cans _
kisrebs basravs maxvilis yua!
(`mSvidobas vaSa!~)
425
es var me da
es iqneba CemTvis warsuli...
ase aris es!
qarTveli xar, ar geswavleba!
ra aris awmyo? satalaxo gza aris igi,
romelic dampal bogirze gadis,
wyalgaRma ki _ myoobadia.
(`raa warsuli~)
qalamans gaiCens
poeti rkinisas!
yavarjens daibjens
brZolis da Jinisas!
ukve aprilia _
sjera da arca sjera...
ra xdeba samSobloSi
wava dasazverad.
(`Tovlebma iTovles~)
mowyenil soflebs _
aRarc stviri, aRarc fanduri!
gapartaxeba,
myudroeba mzaravs saydruli!
arc vazis mynoba,
arc Sexeba maRalmxatvruli!
426
arc qalis wkvrela,
arc yiJina axalgazrduli!
aRarc `qvedrula~
da ferxuli mravalsarTuli!
aRarc momsvleli
da pasuxad, aRarc damxvduri!
(`eg _ araferi~)
(`meSinia~)
(`afxazeTze...~)
427
baze gadis. moiSveliebs igi warsuls TanamedroveTaTvis
TavianTi moqalaqeobrivi valis Sesaxseneblad.
428
amas rom werda, zamTari iyo,
avdari iyo siTboreuli,
mTaSi amindi wamxdari iyo _
marTali iyo, marTali iyo,
marTali iyo is cxonebuli!
(`sircxvili Cveni!..~)
araviTari _ daTmoba!
araviTari _ zavi!
araviTari _ dandoba!
Tovli sisxlisgan Savi!
Cemi xelidan mkvdari xar,
CemgniT cocxali ar xar.
429
vai, rom, fexze mdgari xar,
Tan orTav fexze dgaxar!
(`dajerebuli~)
430
ara imisTvis vwux winwin sikvdils,
rom moyvass, Tvistoms,
xalxs daatydeba,
aramed misTvis _ pirveli mteri
rom Wirisuflad
Tavs dagadgeba.
(`minaxavs ase...~)
431
garda zemoT Tqmulisa, murman lebaniZis poezias kidev
erTi mSvenieri nakadi axasiaTebs _ satrfialo lirika. po
etisaTvis qali, upirveles yovlisa, eris gadamrCeni, qveynis
momavlis Semqneli da dauSreteli sikeTis wyaroa. amitomac
aRtacebiT Sehyurebs quCaSi bavSviT xelSi momaval patara
qalbatons _ axalgazrda dedas:
432
mSvenieri sqesisadmi uaRresi mowiwebis, Tayvaniscemis
motivi JRers dedis, colisa da satrfosadmi miZRvnil po
etis leqsebSi _ `sicili qalis~, `Tamunia qavTaraZes~, `amao
fusfuss...~ `me xelT mipyria nazad~, `lelav~, `daTvebi~ da sxv.
murman lebaniZem poeziidan erTi xelis dakvriT gandevna
moZvelebuli da nacadi aqsesuarebi. mis leqsebSi tradici
uli `poeturi sagnebi~ aRar naToben. Warb poetur CuqurT
masamkaulebs ki ara, bunebis aRwerebsac iSviaTad mimarTavs.
igi umTavresad msjelobisa da analizis poetia, magram
iseTi saerovno sjisa, romelic SeZaxiliT da mowodebiT
mTavrdeba, eris gaRviZebis zarebis rekvisas igi konstan
tine gansaxurdias erTi novelis mnaTes magonebs _ tuCebmo
kumuls, Tvalebgabrwyinebuls, Tavis samreklos samkvdro-
sasicocxlod CabRauWebuls.
murman lebaniZis leqsebSi uxvad gvxvdeba folklori _
andazebi, xalxuri frTiani gamoTqmebi _ raWuli dialeqtis
silbo da sinatife. xalxuri sibrZnis ostaturi poeturi
gaTavisebis nimuSebia: `CibuxSi Casadebi Rrubeli ar Canda~,
`uqudo Rebels qudiani gloveli Sexvda~, `obols SehkiTxes~
da sxv.
xazgasasmelia murman lebaniZis poeziis artistizmi,
mrisxane sarkazmidan (mag, `wereT, Zama, ar SeferxdeT qa
RaldiT da melniT! markebs unda awebebdeT magisTana eniT~..)
mas ZaluZs uecrad gadavides msubuq, unazes ciur suraTze
(`cis bilikebiT, dedofalo, cis bilikebiT, cis bilikebiT
kvlav ganagrZe Seni msvleloba!~). poeti amgvari zusti da
xatovani metaforuli azrovnebis ostatia: `patara xeobaSi
patara nakaduli patara wisqvilis lajebSi gamoZvreba~.
murman lebaniZis lirikul leqsebsac ki atyvia epikosis
sidinje da masStaburoba. poetis leqsebSi iSviaTad naxavT
mxolod da mxolod asociaciebze damyarebul mxatvrul
azrovnebas, fragmentul ganwyobilebebs. murman lebaniZe
hyveba. igi cdilobs yovel leqss Taviseburi siuJeti da
dramatuli qarga mouZebnos. es poetis didi Rirsebaa. Cai
kiTxavT zogjer `wminda lirikosis~ sqeltanian wigns, masSi
TiTqo yvelaferi rigze iyo, poeti gabedulad dagatarebdaT
Tavis lirikul samyaroSi, Tqven gjerodaT emociaTa uSua
28. r. miSvelaZe. t. XXV 433
loba, ganicdidiT da ai, daxureT wigni da saocrad giWirT
masze saubari. giWirT daasaxeloT, romeli leqsi ufro mo
gewonaT, ra ufro dagamaxsovrdaT, imitom, rom poeti ki ar
hyveboda, igi lirikul xatebs gawvdidaT, xatebs, romlebic
iqneb erTmaneTs ara hgavdnen, magram erTi poeturi samyaros
nervebs warmoadgendnen. xolo wignis wakiTxvis Semdeg Tqven
dagrCaT saintereso, magram abstraqtuli warmodgena poet
ze, konkretulobas moklebuli. amaSi iqneb poeziis amouc
nobi saidumloc aris. maRal poezias cota SerCa mxolod da
mxolod eqspresiaze, ritmze da asociaciebze dayrdnobili
leqsi. mkiTxvelis didi nawili, upirveles yovlisa, ambavs,
siuJets da dramatizms eZebs. minda mkiTxvels gavaxseno
murman lebaniZis mier mcire moculobis lirikul leqsebSi
daxatuli araerTi STambeWdavi epikuri pasaJi (mag. leqsebis
cikli galaktionze, `guram TikanaZis xsovnas~, `Tamunia qa
vTaraZes~, `mkvdrebi~)
murman lebaniZe mxolod ori poemis avtoria. eseni gax
lavT _ `cimbiris papa~ da `anisis aReba~. poeti maincdamainc
ara swyalobs epikur tiloebs. igi Tavis saTqmels lirikul
leqsebSi atevs, magram SeiZleba danamdvilebiT iTqvas, rom
m. lebaniZis orive poema Tavisi TematikiT da mxatvrul-
esTetikuri RirsebebiT is `jiuti faqtebia~, romelsac
gverds ver auqcevs qarTuli poemis istoriis mkvlevari.
`cimbiris papis~ mTavari gmiris xatvis principi sagrZno
blad gansxvavdeba murman lebaniZis meore poemas `anisis
aRebis~ centraluri personaJis xatvis principisagan. Tu
`anisis aRebaSi~ Cvens yuradRebas ipyrobs daviT aRmaSeneb
lis rTuli, tragikulamde amaRelvebeli monumenturi saxe,
nestor kalandariSvili avtorma sxva saRebavebiT Seamko.
Cvens winaSea Cveulebrivi mokvdavi uSualobiT humoruli
metaforulobiT da Sexumrebuli avtoris distanciidan da
naxuli `cimbiris papa~.
miuxedavad avtoris amgvari `siTamamisa~, nestor ka
landariSvilis saxis mimarT, rac erTi SexedviT SeiZleba
moeCvenos mkiTxvels, `cimbiris papasTan~ poetis, rogorc
fermweris, damokidebuleba arsad ar tovebs uaRresi
mokrZalebis CarCoebs da familarobaSi ar gadadis.
434
saqarTvelodan ase Sors myofi gmiri, romelic iaponel
Ta da aTasi juris mterTa winaaRmdeg cimbirul divizias
sardlobda, Tavisi ocnebebi, miswrafebebiT da vnebebiT
murman lebaniZem, upirveles yovlisa, WeSmarit qarTvel pa
triotad dagvixata. nestor kalandariSvils mudam dasdevs
Soreul samSobloze fiqri:
435
mxatvruli RirsebebiTac Cveni literaturis erT-erTi sa
gulisxmo SenaZenia.
`aniselma mstovrebma daviT aRmaSenebels dawvrilebiT
amcnes Turq-seljukTa mier Seviwroebuli qalaqis viTa
reba. qarTvelTa mxedrioni daiZra anisisaken. daviT mefis
marbiel laSqars ajanyebuli aniselnic wamoeSvelnen da
mteri Zleul iqna, anisi ganTavisuflda. esaa poemis fab
ula. nawarmoebis siuJeturi qsovili erTi epizodis _ an
isis aRebis farglebs ar Sordeba. poema Tavidan bolomde
erTi galaSqrebis literaturuli istoriaa da rac SeiZleba
SekumSuli, daxvewili konstruqciiT xasiaTdeba. parale
lur siuJetTa ararseboba da momijnave ambebisa da pasa
Jebis gamodevnebaze uaris Tqma, am poemas sulmouTqmelad
wagakiTxebT.
`anisis aReba~ (Tumca aseTi saTauri, cota ar iyos, me
CoTireba, igi ufro mecnierul-publicisturi JRerado
bisaa, vidre mxatvruli, xom ar ajobebda ubralod `anisi~
daerqmia?) erTplaniani poemaa prologiTa da epologiT.
prologic da epilogic udavod maRal literaturul do
nezea Sesrulebuli da am nawarmoebSi, garda dasawyisisa da
dasasrulis logikuri mxatvrul-esTetikuri akordebisa,
isini sxva funqciasac asruleben.
436
seljukiani garbis mkvexara, qristes taZarSi
zarebi JReren
`miepatrona somxis qveyanas...~
sxedan varpetni da wignebs weren.
didi moednebze iyofen alafs, qarTveli
somxis imedebs anTebs!
`aTina _ berZens! baRdadi _ arabs!
anisi _ somexs, Tbilisi _ qarTvels!~
437
mavlobaSi qarTvelTa ocnebad da tkivilad rom iqca (`ukve
gqonda saqarTvelo mTliani~). ase rom, epilogSi anisis
aRebisas lomiviT mZvinvare, umamacesi da umxnesi daviT
_ Suasaukuneobrivi romantikulobiT da kac-cxenis kve
TiT Cvengan ase Sors, saukuneTa miRma mebrZoli, erTbaSad
mogviaxlovda, mere mWmunvare mefisadmi mkiTxvelis Tana
grZnobiT gamsWvalul fiqrebs poetma maSinve miaSvela: xe
davT, Tavis sicocxlis Semodgomaze wuTisoflis amaoebis
sevda daeufla TviT daviT aRmaSenebels, romelsac mTliani
saqarTvelo da `xanZariviT saxeli~ hqondao; xolo Semdgom
amisa, nawarmoebSi epilogis logikur wertilad dairxa `ga
lobani sinanulisani~ _ es erT-erTi udidesi mistikur-fi
losofiuri qmnileba da Tavisi drois uaResad sayuradRebo
mxatvruli Zegli. aseTia `anisis aRebis~ prologisa da epi
logis ideur-esTetikuri funqcia. nawarmoebis mxatvrul
CanafiqrTan Cveni Tanamedroveobis esoden ostaturi misad
ageba, me vfiqrob, am poemis erTi Rirsebaa.
poemis centrSi dgas daviT aRmaSenebeli. didgoris
gmiris saxe Cvens literaturaSi TvalsaCinod gamokveTilia;
marto konstantine gamsaxurdias monumenturi tetralogia
rad Rirs. amas rom davumatoT Zvel istorikosTa cnobebi
da, TviT `galobani sinanulisani~ (ase didebulad rom war
moacens daviT aRmaSeneblis rTulsa da winaaRmdegobriv
bunebas), SeiZleba iTqvs, rom daviTis saxis Seqmnisas po
emis avtori sagrZnobi sirTulis winaSe idga. literaturaSi
ukve Seqmnili da popularuli saxe istoriuli gmirisa, Za
launeburad ayenebs mwerals Tavisi didi zegavlenis qveS
da mkiTxvelsac winaswar ganawyobs. murman lebaniZes uc
dia, ramdenadac poemis siuJeti amis saSualebas aZlevda,
originaluri mxatvruli StrixebiT gaemdidrebina daviT
aRmaSeneblis saxe. m. lebaniZis poemis gmiri swored is swo
rupovari mefe da raindia, sicoxleSive rom eziara Rmer
Tistol didebas. anisisaken miemarTebian samefois spani...
`daviT dro da dro taiWs gaaqvavebs da laSqris msvlelobas
qoriviT gadahyurebs~. _ am or striqonSi ukve Cans zviadi
da mzrunveli mefe-patroni. poemis erT-erTi uZlieresi ad
gilia daviT aRmaSeneblis Sesvla omSi. cota didi citata
438
iqneba, magram gvinda mkiTxvels erTxel kidev gavaxsenoT m.
lebaniZis mier aRwerili bataluri suraTi, romelic, Cveni
azriT, mxatvruli SesrulebiT uzadoa da qarTvel kla
sikosTa ukvdavi poemebis analogiur scenebs Tamamad daumS
venebs mxars:
439
miarRvevdnen riaria.
qneva xrmlis da Zgera Subis,
mtvreva isris: Txeva sisxlis,
Tmena gaCexili Sublis
da veluri RrWena risxvis...
da SeZrwunda spaTurqmanTa
da urjulo meot iqmna
da Sebrunda spa TurqmanTa
da qarTveli CexviT mihyva...
440
daviT aRmaSeneblis gverdiT poemaSi araerT dasa
maxsovrebel personaJs da uaResad koloritul epizods vx
vdebiT. mkiTxvelis yuradRebas usaTuod miiqcevs jojiki _
daviT mefis erTguli mstovari, romlis saxesac ase axasi
aTebs misi somexi megobari arwruni:
441
ara! ar iyvnen wveulni
oden jvriTa da wigniT!
Tavadac scmodaT Torebi
anaforebis SigniT:
daxades anaforebi,
TiTo arayi scecxles,
gamoucvales jorebi
da taiWebze Sesxes.
442
..da amitom da amisTvis
ama mizezTa gamo,
daviTisaTvis anisiT
etrati gaxlavT amo.
443
ana kalandaZe
(1924-2008)
444
zogi ram ukeTesadac gamoudis, magram ana kalandaZe roca
gamoCnda, igi erTaderTi poeti iyo, Tavisi unazesi Cur
CuliT rom SesZra mkiTxvelTa gulebi. pirvelma gaabatona
meoce saukunis meore naxevris qarTul lirikaSi poetu
ri kdema da qaluri sawyisi, axali suli STabera leqss da
WeSmariti poetis grZneuli xeliT axal poetur samyaroSi
Segvaxeda.
Tu ana kalandaZis iersaxes ar gaauxeSebs, oriode Tari
Ri davasaxeloT misi cxovrebidan. 1924 wels daibada guri
aSi, sofel xidisTavSi. saSualo skola quTaisSi daamTavra.
1942 wels Tbilisis saxelmwifo universitetis filologiis
fakultetze ganagrZo swavla.
universitetis damTavrebas daemTxva misi pirveli le
qsebis gamoCena qarTul literaturul periodikaSi.
dRes rusTvelis premiis laureati da qarTveli mkiTx
velisTvis uaRresad sayvareli poetia _ WeSmaritad Cveni
gulebis mesaidumle.
ana kalandaZis sworupovari poeziis garda Cvens warmod
genaSi arsebobs TviT ana kalandaZis _ rogorc moqalaqis
saxe, romelic karga xania literaturul fenomenad iqca.
qarTvel poetTa leqsebidan gamoiyureba Tanamedrove qa
rTuli poeziis dedofali _ RrublebSi amaRlebuli, kde
mamosili, usaTnoesi pirovneba, Tavisi siamayiT maradis
Tavaweuli da ama qveynis yayans, TiTqosda garidebuli,
eulad mdgari ganze, rogorc WeSmarit piets Sehferis _
miukerZoebeli da mousyidveli: bednieri damTxvevaa, roca
Semoqmedeba da pirovneba gasaocrad hgavs erTmaneTs. orive
erTnairad sufTaa da mSvenieri, Zlieri da gamZle, marTali
da sikeTiT savse. ana kalandaZis monoliTuri pirovneba mis
poezias gasaxmianeblad aw naklebad sWirdeba, igi gvWird
eba Cven, rogorc kamertoni Cveni damtverili nervebis gasa
ferad da mosamarTavad. igi gvWirdeba rogorc magaliTi
imisa, Tu rogori unda iyos WeSmariti xelovani da ra didi
raindobaa dRes `suli gqondes uspetakes Tovlisa~.
445
literaturis istoriis naTel xsovnas SerCa is efeqti,
omis Semdgom pirvelsave wels poeziaSi mosulma ana ka
landaZem rom moaxdina. is ganumeorebeli STabeWdileba _
kanonadebian drois Semdeg Camomdgar siCumeSi torolas ga
lobasaviT rom gaisma TviTmyofadi poetis Cangis xma. es
momenti yvelaze kargad murman lebaniZem gamoxata ana ka
landaZisadmi miZRvnil leqsSi: `Sen migvaniSne poeziis sa
gani zusti _ wiaRi sulis, kvalad zecis lurji naWeri: Sen
Seaxsene sisxliT maZRars yvavili susti, Sen umaRlesi saT
noebiT gulSi dagvWeri~.
marTlacda, ana kalandaZem gamoCenisTanave bejiTad daim
kvidra ganumeorebeli adgili qarTul poeziaSi da roca Ta
vis parnasze amaRlebuls Seavles Tvali, sixarulTan erTad
gaocebis grZnobac gaCnda _ nuTu es adgili aqamde carieli
iyo? diax, didxans eloda saqarTvelo poet qals, romelic
Tan axalsamyaros moitanda, axlebur intonaciebs daamkvi
drebda, qarTuli sityvis axal saSualebebs aRmoaCenda da
yovelives gaanaTebda miseuli aTinaTiT.
ioli rodi iyo mkiTxvelis sulis unazesi simebis Serx
eva da yuradRebis miqceva maSin, roca ukve dawerili gaxl
daT `mzeo TibaTvisa~ da smenas ar Sordeboda `atmis rtoo
daRalulo rtoo~ ...roca Ronivrad epyraT Cangi qarTuli
poeziis orfeosebs _ galaktionsa da goglas. didi gabed
uleba iyo swored `atmis rtoos~ CurCuliTve geTqva: `qari
marxevs da yvavilebs maclis, yvavils momwyvets, gamitacebs
mindvrad. damiyvave, qaro nu xar mkacri, patara var, mofe
reba minda~. ana kalandaZis pirvelsave leqsebs etyoboda
originaluri xmis mqone dasrulebuli ostatis xeli. `saqa
rTveloo lamazos~ avtoris Semoqmedebas Tvalgadevnebuli
lamis almacerad vucqeri ybadaRebul cnebebs: `Semoqmedeb
iTi winsvla~, `ostatobis amaRleba~...WeSmariti poeti zrda
dasrulebuli gvevlineba imTaviTve. ana kalandaZis poezias
didi esTetikuri Zvrebi ar ganucdia, SexedulebaTa cva
lebadobis gansacvifrebeli wlebis Semdegac poetis Cangs
ieri ar Seucvlia, misi msoflgancda iseTive uSualo da
446
bunebrivia, rogorc pirvel leqsSi iyo. swored amas hqvia
talantis TviTmyofadoba.
magram arc imis Tqma SeiZleba, rom TiTqos ana kalandaZ
es Ziebisa da SemoqmedebiTi arsenalis gaferva-gafxvierebis
wlebi ar ganecados. karga xans TiTqmis arafers beWdavda.
mere axali leqsebi gamoaqveyna da misi Tayvanismcemelni
erTbaSad sagonebelSi Caagdo. Cvens winaSe poetis talanti
axali ZaliT rom gamobrwyinda, faqti gaxldaT, magram imaze
vWoWmanobdiT, rom pirvel xanebSi gviWirda migveRo sxva am
pluaSi warmodgenili ana kalandaZis leqsi, sadac adrindel
sasaubro intonaciebs da lapidarul metyvelebas Zveli qa
rTuli kdema da monumenturoba Senacvleboda, xolo leq
sis Tavisufal mdinarebas, TiTqos sagnagebodve amosdeboda
lagami. miniaturuloba, erTi mxriv, aforistul sizustes
matebda leqss. meore mxriv ki, poeturi sunTqvis xelovnuri
Sekavebis iluzia rCeboda. bolos TviTonve dagvarwmuna,
rom didi poetis sityvasa da saTqmels, WeSmariti Semoqme
dis sulis rTul Sreebs mravali ganzomilebani gaaCnia da
literaturul stereotips vera da ver miusadageb. igi im
denad Zlieria, rom gaiZulebs Cahyve mis nebas.
karga xani gavida im bednieri dRidan, roca ana kalan
daZe moevlina qarTul mwerlobas. dRemde ara marto ana
kalandaZis poezia kaSkaSebs Cvens literaturaSi da uzarma
zar gavlenas axdens Tanamedrove sulier cxovrebaze, ar
amed arsebobs sakmaod soliduri kritikuli literaturac
poetis Semoqmedebis Sesaxeb. magondeba is pirveli werili
_ misalmebanic (qarTvel mweralTa ufrosi Taoba xom ana
kalandaZis SefasebaSi imTaviTve erTsulovani iyo) da sa
mocianel kritikosTa gulisxmieri sjanic qarTuli liter
aturis istoriaSi ana kalandaZis erovnuli, maRali adgilis
gansazRvrisaTvis (maTgan erT-erT yvelaze sayuradRebod
nodar CxeiZis werili meCveneba).
... da mainc, yoveli gulisxmieri mkiTxvelis warmodge
naSi ana kalandaZis saxelis xsenebisas gakrTeba poetis mier
aSenebul-nagviristali lirikuli samyaro, yvelasaTvis
447
TiTqmis sakuTari da amiT zogadkacobriulic. im poetur
qveyanaSi keTili nebis adamianebs Tavze naTeli adgaT da
mTvaris bilikiT moabijeben. Rameebs serafimis frTaTa Sri
ali akrTobs, gaciskrebuli taZris siaxloves rusTavels
batis frTa uWiravs xelSi da cargvals gahyurebs. erTgan
RvTaebrivs mTaze wminda mamebs unTiaT zeTi, xolo meo
regan cxovreba duRs Tavisi vnebebiTa da oromtrialiT; qu
Cis ganapiras dgas vardebis gamyidveli Tvalmayvala, xolo
`portis sanapiroze~ mxiaruli stveniT midis `siyvarulis
dostaqari~ _ fexSiSveli boSa qali da am qveynis centrSi
dgas unazesi poeti, romelic mzisken xelawvdili imeorebs:
`iSriale, dido verxvo, igugune, dedamiwav!~
ana kalandaZis poeziis socialuri mniSvneloba calmxri
vi iqneboda, rom igi mxolod tkbili xmebis gamomcem ganmar
toebul mgalobel bulbulad warmovidginoT. igi mebrZoli
poetic gaxlavT da ciur xmebs xSirad unacvlebs mamxileb
el, Semtev ganwyobilebas. ai, poetis striqonebi, sufTa
sindisis da kacurkacobis gamosarClebad Tqmuli:
448
gadaudgeba uZReb fitulebs
drodadro Seni susti aCrdili;
Seni xanmokle sicocxlis fasad,
kacobriobis gadasarCenad.
(`eTxoveboda~)
(`mravalJamier~)
an kidev
450
Seni didebis momReralia
oSki da zarzma.
beberi tao...
Sen ise Rrma xar, ise faqizi,
qarTulo cao.
(`boSa qali~)
451
Rrmaa da idumali ana kalandaZis poezia. zogjer ase ma
giuri, aramiweri xilvebiT savse:
(`me davemalo...~)
452
naxeT, ra lapidarulad Caaqsova poetma patara minia
turaSi bunebis mTeli saidumlo _ Citis tragedia da iqneb
ara marto Citis?
(`romeli Citi~)
(`Sen emzadebi~)
453
gana es bibliuri suraTi renesansis ukvdav warmomad
genelTa ferwerul siuJetebs tols daudebs?
fexi damadgiT,
gulze damadgiT fexi yovelman,
wyaloba hyaviT.
saqarTvelois yovlis mpyrobelman
visurve, daviT...
fexqveS gacviTeT saflavis lodi
yurZnis mtevnebiT.
_ aseTi codva ra gaqvs, mefeo,
miutevebi?
Rirsmsaxurebdi qarTul miwa-wyals,
454
rai gadardebs?
gaswie igi `nikofsiiTgan
darubandamde~...
Tu es maRalTa Tavmdablobaa
odiT da odiT?
Tu codvili xar, maSin, mefeo,
raRa hqnan codvilT,
sulis simSvidis, sulis simSvidis
versiT mpovelTa?
_ gulze damadgiT, fexi damadgiT
gulze yovelTa.
(`fexi damadgiT~)
(`beRuras sZinavs~)
455
sagazafxulo miwas Sordeba.
da zambaxebi Cumi etlebiT
da beTaniis lurji iebi,
angelosebi pergamentebiT
Rrublebisaken miacileben.
(`galaktionis xsovnas~)
456
nodar dumbaZe
(1928 _ 1984)
457
`me bebia, iliko da ilarioni~ mkiTxvelma gulTbilad miiRo.
prozaikosma Cvens winaSe gaacocxla `guriaSi yvelaze
mxiaruli sofeli, romelsac marjvniv gubazouli Caudis
da marcxniv laSis Rele, Rele savsea RorjoebiT da Sar
valdakapiwebuli biWebiT, yovel gazafxulze movardnil
wyals miaqvs xidi da mxolod xidis Tavi rCeba~. aq kurd
Rlis nacvlad sakuTar ZaRlze nadiroben da mere adamiani
viT dastirian. aq rusulis swavla uWirT imis miuxedavad,
rom `mTeli ruseTi rusulad laparakobs~. aq mxolod erTi
Sarvali aqvT da yovel wels ori saSemodgomo gamocda. aq
xelmocaruli mevele sakuTar Txas iWers, muSaobaSi Cam
eTvlebao. aq sakolmeurneo kantoris Senobas angreven da
Tavmjdomaris saxlis win dgamen. aq omis dros qaRaldis na
klebobis gamo, zuriko vaSalomiZe mxolod Svid-rva leqss
wers dReSi. _ amas yvelafers keTili humoris madli hfenia.
magram aq yvelaze jansaRi da `seriozuli~ cxovreba duRs.
adamianebi civ zamTarSi ukanasknel nabads da Ceqmas ixdian
da ugzavnian omSi wasulT. bebia olRa TeTri zamTris civ
RameSi Tavisi moxuci sxeuliT gamTbari matyliT windebs
uqsovs jariskacs. `ilikos cali Tvali gafuWebuli aqvs da
cxovrebas saRi TvaliT uyurebs~. n. dumbaZe axerxebs da
ostaturadac, humoruli sisadave gaubraloebamde ar dai
yvanos, ris saSiSroebac xSirad dgas mweral-iumoristis wi
naSe. romanSi mxatvruli zomierebiT enacvleba erTmaneTs
sicili da tirili, sixaruli da sinanuli, satiruli da
lirikuli momentebi.
1962 wels mweralma gamoaqveyna meore romani `me vxedav
mzes~.
moqmedeba isev sofelSi iSleba. moqmedebis dro isev sama
mulo omis periodia, da, bunebrivia, moqmedi pirnic soflis
ubralo adamianebi arian.
1941 wlis ivnisis erT Cveulebriv dilas yanaSi mimavali
kolmeurneebi Sedgnen moulodnelobisa da gaocebisagan. ai,
rogor zomierad, rom ityvian, kalmis erTi mosmiTaa daxat
uli omis gamocxadebis suraTi:
`mTeli Cveni sofeli fostis win idga. Toxebze dayrd
nobil xalxs Tavi maRla aewia da fostis svetze gadmokide
458
bul dafleTil radios ugdebda yurs. reproduqtori cax
caxebda, xrialebda da xrinwiani xmiT raRacas gadmoscemda.
yvela sdumda. me rom mivedi, reproduqtoric dadumda.
_gamarjoba Tqveni _ vTqvi me, xma aravis gaucia.
_ gamarjoba, xalxo, Tqveni _ gavimeore me gaubedavad.
aravin araferi mipasuxa.
_ gerasime biZia, ra moxda? _ vkiTxe karis mezobels da
SevanjRrie. man uazrod momxeda, mere fostis kibeze Camo
jda, TuTuni amoiRo da ise gaaxvia, TiTqos arc davenaxe.
_ Tqvi, asalo biZia, ra moxda? _ Sevevedre axla gerasimes
gverdiT Camomjdar meore mezobels. man Tavidan-fexebamde
amaTvalier-CamaTvaliera. didxans miyura TvalebSi. mere
piri amarida da ise miTxra:
`omia, sosoia, biZia, omi~.
Txroba pirvel pirSi mimdinareobs. 12-16 wlis sofleli
biWi hyveba romanSi moTxrobil mTel ambavs. amiT mweralma
moqmedebis ganviTarebis metad Zneli gza airCia. aq mwerlis
SemoqmedebiTi fantazia erTgvar CarCoebSia moqceuli. fex
dafex unda mihyvebode, zedmiwevniT unda icnobde im asakis
bavSvis cnobierebas. movlenebSi unda dainaxo mTlianad is
da mxolod is, rasac sosoia mamalaZe dainaxavda. da weris
stilic, enac unda Seufardo bavSvis xasiaTsa da metyve
lebas.
am sirTules nodar dumbaZem SesaniSnavad gaarTva Tavi.
nawarmoebis yvela striqoniT Tqven gesaubrebaT ymawvili
da ise damajereblad, TiTqos mwerlisTvis adgilic ki ar
rCeba, mkiTxvels Seaxsenos Tavisi arseboba. igi sosoias su
lis siRrmeSi zis da WeSmariti mxatvris uxilavi xeliT mar
Tavs misi gulisa da gonebis yovel moZraobas.
omi...
lukaia focxiSvils vaSli miaqvs bazarSi gasayidad da
omis dawyebis ambavs rom Seityobs, Sua gzidan ukan brundeba.
da ai, soflis moedanze uamrav xalxs mouyria Tavi. aq
arian omSi mimavalTa dedebi, mamebi, colebi, Zmebi, Svilebi.
yvela maTganma icis, rom gulis yvelaze mtkivneuli Zafi
iZabeba, iWimeba da sadacaa gawydeba. magram cremls iSvia
Tad SeniSnav maTs Tvalebze. isini icinian, xumroben. imedian
459
ganwyobilebaze arian, ase xedaven sosoia da mwerali maT
saxeebs da aseTia TviT cxovrebac. komikuri situaciebis
da maxvili frazebis CarTviT nodar dumbaZe srulebiTac
ar aubraloebs gamomSvidobebis, adamianis cxovrebaSi am me
tad dramatuli momentis suraTs. aba, daakvirdiT dedebis,
colebis da sacoleebis cremlmoreul Tvalebs, daakvirdiT
beberi maestros acaxcaxebul beWebs da mowyenil saxes. dak
virvebuli mkiTxveli advilad SeamCnevs, rom aq xumroba ime
dianobis, rwmenis ganmtkicebis, sikvdilisadmi protestis
mizniTaa CarTuli da situacias srulyofilebas aniWebs.
sxva dro iyo, roca qarTveli deda omSi mimaval vaJkacs
xmals awvdida da eubneboda _ vaJkacurad mokvdio. magram
axla sxva omia. sxva epoqaa. es kargad icis romanis avtorma
da moxuci qalis sityvebi: `ar Seakla, nena, Tavi mag sasikv
dileebso~ _ ufro bunebrivad, Tbilad, STambeWdavad JRers.
`is dRe gavda zRvis moqcevas~, sofelSi aRar ismis va
Jkacebis omaxiani xma. maT nacvlad `Sromis frontze~ qalebi
dadgnen, daTiko brigadiri qsenia brigadirma Secvala da
SemTxveviTi rodia kowia fostalionis misalmeba: gamarjo
baT Tqveni, qalebo, miuxedavad imisa, rom gerasime, lukaia,
besariona da sosoia iq arian.
sofels TiTqos Cais buCqebiviT aacala omma norCi
ylortebi, magram igi kvlav Zveleburad cocxlobs. sosoias
SekiTxvaze mamida upasuxebs, swavlac iqneba, JorJikas qor
wilic iqneba da yvelaferi iqnebao. ai, xalxis suliskveTeba,
besariona SalikaSvilis piriT Tqmuli:
`agi dunia patara nu ggoniaT. ramdeni besariona da qse
nia deiareba am qveyanaze da urtyams Toxs? ramden lukaies
da gerasimes biWs ukavia Tofi xelSi? ramdeni sosoie da
xatie darbis am qveyanaze? imdeni dRe da xani daWirdeba
hitlers, sanam oms moigebdes. sisxli ar eyofa ZarRvSi da
Zala muxlSi~.
omma sruliad moulodnelad moswyvita adamianebi keras.
zogma axalSerTuli meuRle datova, zogma _ Tvalcremliani
sacole. maT miwasTan, romelic gaurkveveli xniT unda das
tovon, didi Ronieri jaWvi akavSirebT, aq uRalata zogi
erTs nebisyofam da brZolis velidan laCrulad gamoiqca.
460
bunebrivia, rom maT dezertirebs, samSoblos gamyidvelebs
uwodeben. magram aq sakiTxs meore mxarec aqvs, namdvilad
boroti, gulqva, usiyvarulo adamianebi arian isini (ra Tqma
unda, yvela `dezertirze~ ar SeiZleba es azri gavrceldes),
Tu mTeli maTi tragedia xasiaTis, nebisyofis sisustidan
iRebs saTaves?
qeTevanma maSinve icno daTikos xma, magram karebs ar
uRebs da brigadiris Zaxilze:
_ `kari gamiRe, daTiko varo~ _
_ `daTiko jarSiao~ _ upasuxebs. am erT frazaSic naT
lad Cans, rom qals ar unda sayvarel adamianSi moRalate
dainaxos.
sofeli _ es xalxia, xalxi TviT cxovrebaa da rogorc
adamians sakuTar cxovrebisagan mowyveta ar SeuZlia, ise
ver gaZlebs igi uxalxod, uadamianebod.
_ ar gindebvarT? arc me mindebxarT, gegonaT, ver gav
Zlebdi uTqvenoT? _ ambobs daTiko da `tyeSi garbis mge
liviT~. sofelma moikveTa, SeiZula igi, da am sayovelTao
`boikotiT~ sastikad daamarcxa. diax, daTiko motyuvda,
tyeSi mxolod im SemTxvevaSi gasZlebda firali, Tu xalx
isgan `magari zurgi~ hqonda, udroo drois yaCaRs ki wisq
viliTac aukrZales sargebloba. daTikos kacic ki Semoakv
da; magram mkvlelis suli arasodes mjdara mis sxeulSi da
nawarmoebis bolos xalxisagan ganwiruli (radganac xalxi
iSviaTad gapatiebs did Secdomebs) mweralma mTlianad ar
gaswira igi. xatias gadarCenis Semdeg daTikos tyisken ar
gadauxvevia, gzas gahyva, es gza iqneb simboluri miniSneba
caa monanie kacis wor gzaze dadgomisa.
samagierod, xalxi Rirseulad epyroba Rirseuls. ai,
ra monumenturi suraTi dagvixata mweralma lukaia fo
cxiSvilis sakolmeurneo krebaze gamosvlisas, im lukasi,
romelsac omSi erTaderTi Svili (kukuri) daeRupa, im kre
baze, romelzedac zarmacebisa da spekulantebis sakiTxs
ixilaven.
`lukaia am Ramis Semdeg xmaamoRebuli aravis unaxavs. igi
mzeze adre amodioda koncxoulas mTaze, muSaobda xariviT,
mzeze gvian Cadioda Tavis ezoSi. wveboda parmaRze, Tvalebs
461
xuWavda da qveyana rom daqculiyo, Tvals ar gaaxelda. lu
kaia Secba, gakvirvebuli adga, mere isev dajda, magidasTan
gavida, wyali dalia da uceb daixriala.
_ TuTuni! _ wina merxebze msxdomma aTma kacma Caiyo jibe
Si xeli da magida TuTuniT gaivso. aTma kacma moxia gazeTi
da magida qaRaldiT gaivso. aTma kacma Camohkra kves-abedi
da oTaxi damwvari abedis sasiamovno, tkbili da damaTro
beli suniT aivso. xelis kankaliT gaaxvia lukaiam ceris sim
sxo sigara. moqaCa da Rrmad CaisunTqa. klasi sdumda samare
saviT, lukaias Sublze civi ofli esxa cvariviT.
_ me ra, me _ daiwyo lukaiam _ CemTvis omi didi xania gaT
avebulia. me axla gulze unda mekrifos mklavebi da suls
unda vRafavde, magram sadaa miqel gabrieli, arc RmerTi
swams da arc rjuli... ar modis ar modis da nu mova. sanam
mosula, ver davikref gulze xels, rac sisxli maqvs, oflad
vaqcev, rac cremli SemrCenia, sisxlad vaqcev, ipovis Cemi
biWis kvals, dedamiwis guls rom gaiars, aba, ras izams~.
lukaias xsenebasTan dakavSirebiT minda romanis erT-erT
metad saintereso detals gavusva xazi.
anatolim lukaias da varvaras samgloviaro arSia mo
acilebina kukuras suraTisaTvis. rogor sWirdeboda maSin
daRupuli kukuras mamas nugeSi, imedis micema da anatolim
sityvebiT `qaRaldi miiRe da damarxe biWi? rogor gaimete
ase uceb erTi Svili sasikvdilod? ar gyvarebia Svili. cno
ba miiRe mokvdao? me mogcem as cnobas, rom cocxaliao~ _
anugeSi ki ara, TiTqos Svili gaucocxla mas.
lukaiam xelis kankaliT Camoxsna fanjrebze Savi fardebi
da mere mas mTelma sofelma mibaZa. `vin icis, iqneb cocxa
lia, iqneb Secdnen depeSis gamomgzavnni?~ _ amas fiqrobdnen,
am fiqriT elodnen wasulT.
da nodar dumbaZis personaJebi uars amboben am `matyuara
qaRaldze~.
`...es uzarmazari, SiSiviT gatrunuli darbazi Cumad
adga, rogorc gasvenebaze, ise TiTo-TiTom moridebiT Cau
ara magidaze damxobil kowias da depeSebs. TiTqos magidaze
Savi WiriT gaTavebuli, saxeze sudaragadafarebuli micva
lebuli esvena~.
462
romanSi Cans, rom nodar dumbaZe kargad icnobs omis
droindel sofels. da misi cxovrebis marTal, koloritul
suraTebs iZleva.
ra adamianuria babilosa da kakanos damokidebuleba si
mindis saSovnelad wamosul xatiasa da sosoiasadmi. ra kar
gad Cans aq stumarTmoyvaruli buneba, ase fesvmagrad rom
aris gamjdari qarTveli kacis gulsa da xasiaTSi.
nawarmoebis mTavari personaJis, sosoia mamalaZis saxe
zemoTac aRvniSneT, rom saintereso da damajerebelia. mis
xasiaTSi araferia sakamaTo da gadaWarbebuli. igi keTi
li, tlu sofleli biWia, romlis gulSi, rogorc sarkeSi,
Seuferadeblad aisaxeba movlenebi. zogjer, SeiZleba zeda
piruladac, magram maSinac ise, rogorc bavSvis goneba aRiq
vamda.
nawarmoebSi mSvenivrad igrZnoba sosoias xasiaTis zrdac.
yvelaze ufro dasamaxsovrebeli saxe romanSi mainc xa
tiaa. es usinaTlo gogona TiTqos sikeTis, siyvarulis
pirdapiri gansaxierebaa da xasiaTis kargi (mxolod kargi)
Tvisebebi imdenadaa mis pirovnebaSi xazgasmuli da amaRleb
uli, rom mkiTxvelis cxovrebaSi igi zogjer eTiSeba kidec
garemomcvel samyaros da simbolurobamde adis.
saTno, keTili qalia mamida, igi nawarmoebSi, erTi Sexed
viT, yvelaze Cumi, upretenzio pirovnebaa da amave dros
movlenebis mimarT arasodes ar aris pasiuri.
aseve saintereso personaJia anatoli. igi vaJkacuri
bunebis rusi glexia. aqve mcire SeniSvnac unda gavakeToT
imis Sesaxeb, rom mwerals auxsnelad ar unda daetovebina,
saidan gaCnda igi guriis sofelSi.
`me vxedav mzes~ SesaniSnavi mxatvruli formiTac
gamoirCeva. nawarmoebi savsea frTiani TqmebiT, marTali Se
darebebiT, ganpirovnebebiT, moxdenili epiTetebiT.
soflis SaragzasTan sosoias saubrebi sainteresoa xa
lasi biWis msoflmxedvelobis, suliskveTebis gasagebad da
mxatvruli SesrulebiTac erT-erTi sainteresoa romanSi,
moviyvanT ramdenime magaliTs:
`saiT midixar, Cemo soflis biliko, saiT migyavs Cemi
sofeli, me pirvelad gnaxe Sen, cocxali, moZravi, ormoc
463
daerTSi. maSin Sen waxvedi da sad waiyvane imdeni zRva xalxi.
Saragzao, omSi? mereda, sul daRma xom ar midixar, dalocvi
lo, sadRac xom Tavdebi da brundebi ukan, hoda, damibrune
Cemi xalxi, Saragzao, damibrune mezoblebi, yvelaferi da
mibrune...~
da Semdeg `ukan brundeboda ormocdaerTSi am cudad
mokirwyluli SaragziT wasuli Cemi sofeli. igi brunde
boda ordenebiT mkerddamSvenebuli, daWrili, daglejili,
sisxldakarguli, magram mainc Zvalmagari, Ronieri da Zl
ieri. igi brundeboda evropis usasrulo Saragzebidan Ceq
madamtverili, TiTo-TiTo, gafantuli, imave bilikiT, rom
liTac wavida ivnisis mcxunvare dRes~.
da (daukvirdiT aq ra marTali, ra mSvenieri Sedarebaa)
`es biliki axla morevSi gadagdebuli didi badis mosazid
Toks hgavda, romelsac frTxilad da daJinebiT eweoda Ta
visken miwaze fexmomagrebuli sicocxle~.
romanists iumoristuli xasiaTebis da situaciebis Seqm
nis dauSreteli unari gaaCnia. mkiTxvels bolomde Rimili
ar moscildeba. iumori nawarmoebis mxatvrul da ideur te
qstSic da qveteqstSic ostaturad aris CarTuli da zom
ierebis farglebs iSviaTad an TiTqmis ar scildeba.
iSviaTad meTqi imitom vaxsenebT, rom gvaqvs oriode
SeniSvnac.
xatia, romelic yvelaze lamazi da Wkviani gogoa mTels
jgufSi, axalSemosul maswavlebels ver gaubedavda: `moxar
Suli wabli ar giyvarT, maswavlebelo?~
nawarmoebis saerTo xazidan amovardnilia da moZvelebu
li feletonis STabeWdilebas tovebs kolmeurneobis winaSe
Tbiliseli leqtoris mier _ `eTikis normebze~ saubari.
ramdenime wlis Semdeg nodar dumbaZem axali romani mia
woda mkiTxvels saxelwodebiT `mziani Rame~.
`mziani Rame~ ormocdaaTiani wlebis Tbiliss exeba. igi
student Temo baramiZis tkbilmware dReebze gviambobs. iw
yeba imiT, rom gadasaxlebidan Camodis Tormeti wlis unax
avi deda da mTavrdeba dedis sikvdiliT. am or TariRs So
ris Cateula romanis moqmedeba. baramiZis xasiaTis wvrTna
464
quCaSi sxvadasxva zneobisa da Sexedulebebis adamianebTan
urTierTobis garkveviT miedineba.
samocdaaTiani wlebis dasawyisSi (1971) nodar dumba
Zem dawera `nu geSinia, deda~. romanis mTavari personaJi,
avTo jayeli, mesazRvrea. romanSi mesazRvreTa heroikuli
cxovrebis Cvenebas sruliad bunebrivi sevdac axlavs; sevda
orad gaxleCili saqarTvelos gamo. sarfTan es tragedia
gansakuTrebiT mZafrad SeigrZnoba. erTimeores Sescqerian
Suaze gayofili soflis mkvidrni da erTmaneTisTvis xma ver
miuwvdeniaT. im arcTu umniSvnelo (magram ukanono) mizezis
gamo, rom soflis erTi nawili sxva saxelmwifos ekuTvnis,
xolo meore nawili _ meore saxelmwifos.
nodar dumbaZis am axal romanSi vxvdebiT SesaniSnavad
daweril epizodebs, brwyinvaled mignebul pasaJebs, jansaR,
maxvilgonivrul iumors:
jansaRi iumoris nimuSi:
`_ yovelive zemoTqmulidan, arsebulidan, Seswavlili
dan da dadgenilidan Tamamad SegviZlia davaskvnaT, rom
saqarTvelo aris msoflio civilizaciis erT-erTi kera
da akvani _ daamTavra eqskursiamZRolma Tavisi mgznebare
sityva, Sublze momskdari ofli uzarmazari TeTri cxvir
saxiciT moiwminda da generals miaSterda. yvelani smenad
viqeciT. saboloo sityva generals ekuTvnoda. generalma
kidev erTxel gaxeda sivrces.
_ Мдаа... хороший наблюдательный пункт!
maRali, gonivruli iumoris nimuSi:
`midi, aba, gagzomaven! _ mivedi da gamzomes.
_ ramdenia? _ ikiTxa komisiis Tavmjdomarem.
_ erT metri da 69 santimetri.
_ dawere metr semdesiat! _ ubrZana mzomavs.
_ `gmadlobT, batono! _ vuTxari me.
_ Tu ginda, metr semdesiat adins dagiwer, _ miTxra man
da mzrunveli Tvali Semavlo.
_ gmadlobT, batono, metr semdisiati meyofa, _ davukari
Tavi~.
profesionali mwerlis gamocdili xeliT, didi mxat
vruli damajereblobiT da STambeWdaobiTaa dawerili `saz
466
misi gamojanmrTelebis istoriaa. Tu baCana ramiSvili TviT
mwerlis msoflmxedvelobrivi poziciis mTlianad gamomx
atveli ar aris, is mainc etyobna romanis mTels moqmedebas,
rom avtoris simpaTiebi baCana ramiSvilis mxarezea.
baCana ramiSvili romanis personaJTa Soris uaRresad
kacTmoyvare, obieqturi, sufTa sindisis mqone, alalmar
Tal kacadaa miCneuli Tumca, unda iTqvas, rom baCana sak
maod uprincipo, gandidebis maniiT Sepyrobili, usulgulo
da umegobro kacia. igi xSirad usvams xazs, rom yvelaze hu
manuri mweralia, deputati da cekas wevri. wamdauwum pit
nasaviT atenis cxvirSi sxvebs Tavis `patiosnebas~ da roca
ekiTxebian komunistur partiaSi ratom SedixarTo, _ minda,
rac SeiZleba meti patiosani kaci iyos partiaSio.
baCana ramiSvili literaturulma kritikam lamis samag
aliTo personad warudgina sazogadoebas, Tumca sinamd
vileSi igi swored sabWoTa wyobilebis msxverpli gaxlavT.
Tavis Tavze avadmyofurad Seyvarebuli, snobizmiT daavade
buli baCana, albaT, mweralma aseT kacad imitom Caifiqra,
rom amiT eCvenebina, Tu rogor SeiZleba sazogadoebis maRal
fenebSi (da maRal Tanamdebobaze) gamZvraliyo swored ms
gavsi aragulwrfeli, mliqvneli da cinizmiT Sepyrobili
redaqtori, romlis rTuli bunebis amoxsna irgvliv myofT
ar ZaluZT swored kacur kacobaze TavianTi `sabWouri~
warmodgenis gamo.
garda romanebisa, nodar dumbaZe saintereso moTxro
bebis avtoricaa. moTxrobaTagan gansakuTrebiT Rirebulia:
`ZaRli~, `korida~, `deda~, `xazarula~, `didro~, `sisxli~, `he
lados~, `kukaraCa~, `boSebi~ da sxva.
vfiqrob, nodar dumbaZes, xalasi iumorisa da sevdiani
pasaJebis mwerals, mkiTxvelis yuradReba didxans gahyveba.
467
SoTa niSnianiZe
(1929 _ 1999)
468
1958-60 wlebSi swavlobda moskovis m. gorkis saxelobis
literaturul institutTan arsebul umaRles literatu
rul kursebze.
1968-74 wlebSi muSaobda gamomcemloba `meranis~ qar
Tuli mxatvruli literaturis redaqciis gamged, 1974-77
wlebSi mweralTa kavSiris litkonsultantad, 1977-82 wleb
Si almanax `saunjis~ mTavar redaqtorad. 1981 wlidan saqa
rTvelos mweralTa kavSiris gamgeobis mdivnad da Tavmjdo
mared (1984-86 ww.).
pirveli wigni SoTa niSnianiZem 1956 wels gamoaqveyna (`me
da Sen~).
1975 wels SoTa niSnianiZe SoTa rusTavelis saxelo
bis premiis laureati xdeba, xolo 1977 wels _ galaktion
tabiZis saxelobis premiisa.
gardaicvala 1999 wlis 23 ivliss. dakrZalulia didubis
panTeonSi.
* * *
ormocdaaTiani wlebi, omis WrilobaTa moSuSebis Semd
gomi aTwleulebi. axal viTarebasTan urTierTobis garkve
vis, zogisTvis rwmenisa da Sexedulebebis mkacri gamocdis,
ramdenime socialur-politikuri Rirebulebis gadasinjvis,
mxoflios Zala wonasworobis swrafi cvalebadobis uaRres
ad rTuli epoqa. qarTul literaturas axalma siom dahqro
la. mwerloba TiTqos erTbaSad gamdidrda axali TemebiT.
poeziaSi lirikuli sawyisi kvlav gabatonda; axali sicocxle
SeiZina mZlavri tradiciebis mqone poemis Janrma. am dros
jer kidev cocxalia galaktioni. kvlav Wabukuri energiiT
iRvwian da qmnian qarTuli mwerlobis Zveli gvardiis ja
riskacebic. literaturuli siaxle, pirvel yovlisa, maTs
Semoqmedebas daetyo.
am viTarebaSi qarTvel mweralTa ojaxs erTbaSad Seemata
ramdenime imedismomcemi axalgazrda. maTs gamoCenas mkiTx
velTa yuradReba da literaturul mamaTa gulTbili Ri
mili Seegeba. male am Taobis warmomadgenelTa erTi nawili
`ciskris~ garSemo gaerTianda. rogorc Cans, epoqis Tavise
469
burebamac Seuwyo xeli ormocdaaTian wlebSi saintereso da
TviTmyofadi Taobis mosvlas mwerlobaSi. meoce saukunis
qarTul poezias ramdenime aseTi ganaxlebis periodi emC
neva. es iyo aTiani wlebis dasasruls, roca axalgazrda
galaktionis bumberazi aCrdili daadga impresionistuli
TavsatexebiT daRlil da revoluciuri romantizmiT gaR
viZebul qarTul poezias. es iyo ocdaaTiani wlebis dasas
ruls, roca dekadentur-simbolisturi saymawvilo senidan
erTbaSad gamoirCnen da WeSmariti poeziis xomalds Seemat
nen giorgi leoniZe, simon Ciqovani, paolo iaSvili, tician
tabiZe. es iyo ormociani wlebis parmaRze, roca lado asa
Tianis Taobam pirveli literaturuli nabijebi gadadga.
Rrma kvali daaCnies qarTul literaturas ormocdaaTiani,
samociani, samocdaaTiani da oTxmociani wlebis Taobebma.
TaobaTa estafeta sabednierod grZeldeba.
ormocdaaTiani wlebis rusul poeziaSic TiTqmis igive
movlena aRiniSna, swored am gardamaval epoqas daemTxva
literaturaSi a. voznesenskis, b. axmadulinas, e. evtuSen
kos, r. roJdestvenskis, r. kazakovas, v. cibinis da sxvaTa
mosvla. Tu SevadarebT erTmaneTs am ori (rusuli da qar
Tuli) Taobis mier literaturaSi motanil siaxleebs (Ta
visebur msoflxedvas, poetur memkvidreobasTan damokide
bulebas, originalur Tematikas, poeziis masStaburobis
gazrdas, JanrebTan Tavisebur damokidebulebas) bevrs rasme
saerTos aRmovaCenT. aqve isic unda aRvniSnoT, rom Cveni
kritika didxans laparakobda `ciskrel~ poetTa saxifaTo
msgavsebaze, rac Seexeba SoTa niSnianiZes, SemoqmedebiTi
gzis dasawyisSi mis poezias `moduri literaturis~ elferi
ar dahkravda. es originalobisken jiuti swrafvis mizeziT
ki ar xdeboda, aramed poetis bunebiT misi Taviseburi lit
eraturuli mrwamsiT iyo nakarnaxevi. SoTa niSnianiZe qar
Tuli folkloris, erovnuli poeziis demokratuli tradi
ciis, galaktionis da giorgi leoniZis skolis erTguli iyo
imTaviTve.
SoTa niSnianiZis poeziaSi upirvelesad TvalSisacemia
maRalpatriotuli ganwyoba, _ erovnul-patriotuli liri
470
ka (`cixe taZarTa sagalobeli~, `vazis simfonia~, `mcxeTis qa
laqs~, `Tevdore~, `ostato, bero mxedaro~, `me ra vicodi Tu
winapari~, `cotne dadiani~, `winaparTa sagalobeli~, `qarTu
li leqsisadmi~, `vefxvi~, `sizmrada maqvs naxuli~, `mameluke
bi~, `qarTuli sityva~, `xari~, `xevsuri~...), samoqalaqo-publi
cisturi lirika Tanamedroveobis aqtualur problemebTan
misadagebuli (`komunistebi~, `mgluri kanonis balada~, `bi
Webi~, `rkinis eskadroni~, `barierTan~, `balada kapitanze~,
`sityva Tanamedroves~, `megobar poets~, `futkari~, `Seib
naxvili!~, `guli~, poema `aqilevsis qusli da fari...), kriti
cizmi da polemikuri paTosi (`poeziis kalendari~, `simar
Tle~, `niRbebi~, `sizmari~, `Zveli filosofosis naTqvami~,
`naxevrad vin ra aRmoaCina~, `ra ucnauri eri varT~, `zogs
didostatis mklavi ukurTxes~), internacionaluri motivebi
(`garsia lorka~, `afxazuri kantata~, `simRera ukrainul pil
pilze, anu taras bulbaze, `ian JiJkas anderZi~) da satrfialo
lirika (`amurTan gamoTxoveba~, `miSa da mezoblis gogona~,
`Tu gaxsovs, xSirad galodinebdi~).
upirvelesi motivi qarTuli literaturisa _ patrio
tizmi, SoTa niSnianiZis lirikaSi gatkepnil gzas ki ar ga
hyva, aseve STambeWdav poetur xatebad Camoiqna:
471
Tavdadebuli mRvdeli Tevdore, monasterTa grZel Rameeb
Si foliantebs da etratebs Cahkirkiteben Torosani, brZeni
mamebi, saqarTvelos cixeebze mzis Subosani dgas mecixovned
_ maradisoba, xolo cixis qonguridan winapris omaxiani Za
xili ismis:
ostato
bero,
mxedaro,
roca ki mteri gekveTa _
gagiReWia sikvdili, Segimtvrevia legenda.
ra grjida, Se RvTisniero, viTom gza
gamiiole!
Cems magivradac imRere.
Cems magivradac iome.
472
_ valad damade didgori, valad damade
arabda,
freskebi, cixe-koSkebi,
vefxis da moymis balada.
valad damade sicocxle, valad damade
sikvdilic,
SenTan, CemTan da RmerTTanac
sammagad miwevs Widili.
(`qarTuli leqsisadmi~)
473
Sors ki patara saqarTvelos aklia jari
da mteri arbevs qarTul cixeebs.
(`mamelukebi~)
(`giorgi saakaZe~)
474
celebis qneva-JRaruniT miabijeben isini evraziis mtvrian
gzaze. Tan miaqvT patar-patara ocnebebi, miamiti sizmrebi,
keriis kvamli, raic xval beris sakanTa siCumed da samSob
los usaSvelo sevdad iqceva.
(`xari~)
475
_ Tevdoreee!
_ Tevdoreee!
SenisTana mekvle gvinda,
Seni eri kidev bevrjer
gamogixmobs legendidan.
...mTaSi fandurs aJRavleben,
wvims gmiruli kafia,
caSi elviT iwereba
Seni epitafia.
(`Tevdore~)
me ra vicodi Tu winapari.
miTvalTvalebda saTofuridan,
Tu Cems striqonebs, rogorc napralebs,
JinJRiliT xelSi Camouvlida.
476
magram ar ujereben. daabijebs S. niSnianiZis mier daxatuli
kaci Cvens Soris da mtermoyvaris saukunur jajgurSi ada
mis tomis axal-axal codvebs rom dalandavs, xan brZenis
mowyeniT moiwyens, xan ki poetiwinamZRolis nebiT SesZaxebs
Tavis xalxs: `magram dalocvil saqarTveloSi ar SeiZleba
ar iyos cotnec!~
`mgluri kanonis balada~ hqvia S. niSnianiZis erT publi
cistur leqss. iwyeba igi im Soreuli warsulis gaxsenebiT,
roca mgluri kanoni sufevda dedamiwaze da bunebrivi Ser
Cevis sastik bomons emorCileboda yvelaferi. gavida dro.
samyaro ise `kulturuli~ gaxda, rom `aRgvila igav-araki,
rogorc zRapruli Tebe; cirkSi malayebs gadadis lomi _
nadirTa mefe. atrialeben karusels, daTvs axtuneben cve
dans, mamlayinwa da melia vefxvis fitulze sxedan~ da ai,
amgvarad `mowesrigebul~ saukuneSi poets mglebis ymuili
Caesmis. mglebi afrTxileben kacobriobas: Cven romisa da
romulis gamzrdelebi, Cven amCqarebelni da zardamcemni
sustTa da zarmacTa, dResac `partizanulad~ vomobT, cir
kis maimunebad ar vqceulvarT da Tumc galiasTan verSeg
uebis gamo nel-nela wydeba Cveni jiSi, viRupebiT, magram
ar vnebdebiTo. am Rrmadalegoriul poetur igavTan poe
tis damokidebuleba daufaravad Cans striqonebSi. `Cemive
leqsis bwkarebSi damwyvdeuli var mglisebr, mgeliviT mi
vdi-movdivar, Zlivs vatrialeb kisers. da CemSi mgeli am
Tqnarebs mgluri kanonis gamo, mfxotnis da mewkurwkureba
gareT gavardnas lamobs~. Seguebis, gularxeinobis, civi
lizaciis yurbaliSze udardelad Tavis midebisa da TviT
kontrolis dakargvis winaaRmdeg mimarTul am leqss zemoq
medebis didi Zala aqvs. miTumetes, rom misi ganzogadebuli
simbolika masStabur sicxades iZens da marto pirovnebas ki
ara, mTels ersac esadageba: `Senc dagkbens mgluri kanoni,
verc Sen idgebi calke, romSi xar dabadebuli, Tu gazrdili
xar algeTs~.
poets miaCnia, rom Tanamedroveobis samsaxurSi yofna
barikadaze dgomas utoldeba:
477
raxan xalxs unda leqsic, musikac
da msaxuri xar raxan,
sawer magidas ki ar uzixar _
barikadaze dgaxar;
barikadaze, barikadaze
sityvas avardes boli!
CvenTvis dacemul mraval aTasebs
Seexmiane sroliT!
(`sityva Tanamedroves~)
478
gana ar aris es gmiruli biografia?
mitingze dgaxar Tu martenSi Rmuis liToni,
kreba gelis Tu saZovari, farTo taSiri,
Sen aitaceb gmirul ritmebs, gmirul striqonebs,
da mTel sxeulze Semoixvev patrontaSiviT.
(`megobar poets~)
(`biWebi~)
(`Seib maxvili~)
480
sulo mfarvelo, am patara kurTxeul qveynis,
iseT saqarTvelos momaswar kidev _
bazarSi idges qarTveli glexi
da namdvil Rvinos yiddes.
(`natvra~)
(`ZaRlebi~)
482
satirasTan erTad arc uwyinari iumoria ucxo poetis
SemoqmedebiTi palitrisaTvis, riTac misi muza zog kolega
sac Seeqilika.
matareblebi da poetebi?!
es Sedareba riT gavamarTloT?
aris Tav-Tavis SemoqmedebiT
zogi saxalxo, zogic – sabargo.
zogi did gzebze gadis grialiT,
zogi CixSia da buqsirs elis,
zogma msoflio Semoiara
arc avis aris, arc kargis mTqmeli...
zogi sindisis winaSe scodavs _
bevri ubia da miaqvs cota.
(`matareblebi da poetebi~)
me rom mWirdeba,
imden fituls vin daamzadebs?
483
sxva rom ar iyos,
sad daatev im aramzadebs?
magram, vaiTu, im fitulebs vebrZvi tyuilad,
vaiTu maTTvis mec fituli var.
(`sizmari~)
484
...vai taSo da didebav,
naSovno takimasxrobiT.
(`reportaJi taSismoyvarulTaTvis
Tojinebis Teatridan~)
(`saiaTnova~)
486
federiko garsiasadmi miZRvnili leqsiT SoTa niSnianiZe
TavisuflebisaTvis mebrZol msoflios poetebTan gadadis
alaverds.
(`amurTan gamoTxoveba~)
487
qalisadmi lirikuli gmiris damokidebuleba arc afeq
turi siCqariT xasiaTdeba da arc skrabezulobiT. poetis
siyvaruls zomiereba da pirvelyofili momxibvleloba ax
lavs:
488
mkiTxvelis yuradRebas usaTuod miiqcevs SoTa niSni
aniZis maRali poeturi kultura: riTmaTa da intonaciaTa
araCveulebrivi simdidre, leqsis Zaldautanebeli, laRi
mdinareba, mxatvrul xerxTa feierverki, poeturi kompaq
turoba, mis poeziaSi davanebuli artistizmi da heroikul-
romantikuli mgznebareba, azris sicxade (ver ipoviT bundo
vanebas, xelovnur nakvesebs, TiTidan gamowovil situaciebs,
yalb xlarTebs) da emociuroba. aq yvelafers ganumeorebe
li poeturi feri adevs. es gaxlavT SoTa niSnianiZiseuli
mwerluri ferwera, gamorCeuli klasikur-konvenciuri leq
sisadmi erTgulebiT da metaforuli brwyinvalebiT.
roca SoTa niSnianiZis leqsebs kiTxulobT, mTeli sicxa
diT grZnobT Turme ra poeturi yofila is, erTi Sexed
viT, SeumCneveli, Cveulebrivi, yofiTi sinamdvile, raSic
Cven vcxovrobT. versifikaciuli simarjve aq mxolod erTi
meaTedi saSualebaTagania poeturi gamarjvebisaTvis. mTa
vari is gaxlavT, rom poets ZaluZs sagnebsa da movlenebs
Soris axleburi, originaluri, mxolod miseuli damokideb
uleba daamyaros. sakuTari ferebi, ganwyobileba da musika
gaamefos am axalSeqmnil poetur samyaroSi da WeSmariti mx
atvris magiuri xeliT da gonebiT Seqmnili es poeturi qvey
ana ise frTxilad da saTuTad Caataros Cven win, rom Cven
ucxo (da amave dros saocrad nacnobi) silamaziT damux
tulT dro aRar gveyos ukan davixioT, civi gonebiT aRvi
WurvoT da xelmeored vcadoT Sefaseba imisa, ramac Cvens
Tvalwin es-esaa moxdenilad Caiara. yuri daugdeT raodeni
Sinagani eqspresiiT da gulistkiviliTaa gamsWvaluli es pa
tara leqsi, socialuri problemis Semcveli es poeturi ale
goria, ra SesaniSnav poetur samoselSia moqceuli: `aravis
gindaT bavSvis guli, amayi guli? waiReT, Zmebo, momaSoreT,
me veRar vuvli... arc gorozia, arc ubiri, arc avadmyofi,
ra bevri unda am sawyals da ra cota yofnis. ver egueba
verc sibrmaves da verc siyrues, _ aijagreba da mgeliviT
wamoiymuvlebs, ver egueba qedmaRlobas da gaqsuebas, verc
niRab-rolebs, verc sixarbes ver egueba. mec mijanydeba. am
bolo dros mec ar movwonvar, mitevs da mitevs... migizgi
489
zebs mTel tans koconad. kaci vberdebi da aqamde ver Semi
tyvia: vin visi baton-patronia, vin visi tyvea. danaRmuli
xar sakuTari guliT, poeto, danaRmuli xar siyvaruliT da
imedebiT. frTxilad, biWebo, gulebs tlanqad ar wamovedoT
da moZmis gulze, rogorc naRmze, nu avfeTqdebiT~ (`guli~).
aqve unda aRiniSnos is garemoebac, rom SoTa niSnianiZe
qarTuli metaforuli leqsis gamZle tradiciebis erTgu
lia. misi leqsis metaforuli brwyinvaleba am mcire mag
aliTebidanac Cans:
(`monRolebi~)
(`vefxvi~)
(`cixe-taZarTa sagalobeli~)
(`futkari~)
491
da xmamaRla Semohkras im zars, adamians rom adamianobisken
mouxmobs da Tavis RvTiur vals moagonebs.
ornairi leqsi dominantobs SoTa niSnianiZis poeziaSi.
pirvel gaxlavT leqsi-suraTi, leqsi-mowodeba, leqsi-
problema, leqsi-Canaxati. erTi sityviT, leqsi, romelsac
moqmedebis dinamiuroba ar sWirdeba. amgvar leqsebSi av
tori freskis ostatis momWirneobas iCens, Zunwsityvaobs,
saTqmels mokled sWris da mkiTxvelis yuradRebas mTava
risken mxatvruli StrixebiT ise ostaturad amaxvilebs,
rom erTi SexedviT, TviT ostati ar Cans, ganze dgeba.
meore leqsi siuJetiani gaxlavT. kargad galeqsili ambebi,
poeziis rkinis kanons damorCilebuli siuJetebi. amgvarad
dinamiur leqsSi gvxvdeba publicisturi msjelobani, fi
losofiuri wiaRsvlebi. erTi SexedviT mogeCvenebaT, rom
galeqsili prozaa, magram prozaulobis saSiSroebas Rrmad
CakvirvebisTanave abaTilebs fabulad avtoris mier swored
poeturi movlenis SerCeva da poeturi kompozicia _ pro
zauli detalizaciisagan sruliad gansxvavebuli. Znelia
mkiTxvelis mexsierebidan amoiSalos iseTi STambeWdavi dax
vewili poeturi novelebi, rogoricaa: `msaxiobi~, `ZaRli~,
`beberi mearRne~, `xevsuri~, `vefxvi~, `morZalebi~, `mesizmra
giorgi SatberaSvili~, `patara gogos mamiko uyvars~ da sxv.
daakvirdiT, riT ar aris es leqsi mZafri siuJetis mqone
novela, romlis dawera ramdenime gverdze SeiZleboda da
poetis jadosnur yalams amgvari poeturi formiT mouwvdia
CvenTvis: `daxriginebda quCa-quCa Zveli furgoni... unomro
ZaRlebs quCa-quCa dasdevdnen badiT, meetle mefistofe
liviT ikriWeboda da Solts gviqnevda patara biWebs. bev
risTvis iyo es ambavi sanaxaoba, mxolod zogierTs gvtkioda
guli, fugonze rkinis galiaSi erTmaneTs kbendnen da tyve
AZaRlebi gisosebTan lamobdnen dgomas, rom am qveynisT
vis sxvebze ufro didxans ecqiraT... maSin patara viyavi da
Zlier mikvirda, imden unomro quCis ZaRlebSi nomrianebic
ratom eria?~ (`daxriginebda...~).
492
SeiZleba gadauWarbeblad iTqvas, rom qarTulma xalxur
ma mwerlobam daarwia Cveni klasikuri literaturis akvani,
saukuneebs Cvenma folklorma marto kazmuli sityvis umS
venieresi gakveTilebi ki ar misca, Janruli kanonebic ukar
naxa. SeiZleba Tamamad iTqvas, rom SoTa niSnianiZe yelamde
dgas qarTul folklorSi. misi leqsis farTo popularo
bisa da sayovelTao demokratiulobis erTi mizezi swored
folklorTan mWidro kavSiri gaxlavT. poetis leqsebSi
xSirad SexvdebiT qarTuli folkloris pasaJebs, oCokoCebs,
devebs, qondriskacebs, qosatyuilebs, xars – wiqaras, saer
Tod qarTuli miTologiidan S. niSnianiZis poeziaSi gadmo
suli xari did emociur datvirTvas iZens:
(`amiranis weliwadi~)
493
SeiZleba davaskvnaT, rom SoTa niSnianiZe im bednier po
etTa ricxvs miekuTvneba, romelTac SeZles Cveni mRelvare
epoqis pirobebSi TavianT sulSi `keTili bavSvis~ gadarCena.
mas Tamamad SeuZlia Tqvas:
494
wer ilebi
495
nieruli Tavi warkveTes da saqarTvelos erovnuli kadrebis
samWedlo TiTqmis kolejad gadaakeTes. universitetis axa
li xelmZRvaneloba cdilobs saakaSvilis mier Cadenili am
saSineli danaSaulis gamosworebas, magram win uamravi barieri
eRobeba.
igive bedi ewia saqarTvelos mecnierebaTa akademiasac.
sakvlev-samecniero institutebwarTmeuli `akademia~ sulis
SexuTvamde kastrirebul dawesebulebas daemsgavsa. samwu
xarod, qarTvel swavlulTa es mecnieruli Stabi veraviTar
gavlenas ver axdens saqarTvelos daxeibrebul samecniero
cxovrebaze.
qarTuli fenomenis winaaRmdeg brZola Cvens dReebamde
grZeldeba. qarTul saxelovno wisqvilebze saakaSvilis me
kobruli Tavdasxmebis Sedegad dafinanseba 95 procentiT
Seumcires kinostudias, kompozitorebs TiTqmis mouspes
TavianTi axali nawarmoebebis orkestrirebis saSualeba
da yaCaRurad, ukanonod waarTves borjomis dasasvenebeli
e. w. `kompozitorTa saxli~, faqtiurad, aRar funqcionirebs
saqarTvelos Teatrebis umetesoba, savalalo mdgomareoba
Sia jer kidev mfeTqavi saxelovani pantomimis Teatri, ax
aldabombils hgavs am Teatris Senobis interieri... romeli
erTi CamovTvalo.
daujerebelia, magram faqtia, rom saqarTvelos preziden
ti Tavisi prezidentobis 10 wlis manZilze saqarTvelos arc
erT TeatrSi ar Sesula. ufro metic, am aTi wlis manZilze
saqarTvelos kulturis ministric ki ar daswrebia arc erT
TeatrSi arc erT speqtakls.
saqarTveloSi TiTqmis aRar imarTeba gamoCenil pirovne
baTa saiubileo saRamoebi. ufro metic, istoriul gmirTa
saxelebis sazogadoebisTvis Sexsenebis RonisZiebaTa waxal
iseba xelisuflebis mxridan nulis tolia.
rakiRa erovnuli kultura sabolood SeiZula, da igi
globalizaciis sacris avbediTi dgandgarisTvis gaswira, saa
kaSvilma daiwyo ucxoeTSi karga xnis winaT Camowerili San
sone momRerlebis mravalmilionad Rirebuli koncertebis
gamarTva. TiTqosda `winwyaros~, `kaxuri mravalJamieris~ da
zaqaria faliSvilis qveyana imdenad papuasur doneze iyo,
rom igi musikalurad kutunios moyirWebul simRerebs unda
aRezarda.
TiTqosda piri Sekreso, saqarTvelos arc erTi satele
vizio arxi ar cdilobs mayurebels gaacnos erovnuli kul
tura. ekranze ar Cans qarTveli mwerali. rogorc Cans, cud to
nad uTvlian teleJurnalistebs maTi globalisti patronebi
qarTuli kulturis originalurobaze, `vefxistyaosnis~ mniS
vnelobaze, qarTuli kinosa da Teatris erovnul tradiciebze
saubars. erTaderTxel aRimaRla xma saqarTvelos parla
mentma qarTuli enis damaxinjebis winaaRmdeg da warmoadgina
dadgenilebis nedli proeqti, romelSic jarimebi iyo CamoT
vlili enis SemryvnelTa mimarT da unda genaxaT, ra kriaxi
atexa Jurnalistikam. esao, diskriminaciuli kanoniao. rogor
SeiZleba, enis damaxinjebis gamo moqalaqeTa dajarimebao. vi
sac Cveni qarTuli ar moswons nu mogvismenso... parlamenti
miCumda da isev daiwyes Jurnalistebma qarTuli enis gamdi
dreba TavianTi `dijeebiT~, `SopingebiT~, `istebliSmentebiT~,
`menejerebiT~, `menejmentebiT~, `mesijebiT~, `jeostarebiT~,
`jeobarebiT~ da `kempingebiT~.
axla, roca es striqonebi iwereba, ramdenic unda ukaku
noT satelevizo pults, Tqven versad waawydebiT qarTul
kinofilms, Cveni aw gardasuli kinostudiis naxelavs _ suls
rom agiforiaqebs da kidev erTxel rom moggvris siamayes imis
Segneba, rom qarTvelad daibade. CamovTvalo? `jariskacis
mama~, `magdanas lurja~, `qeTo da kote~, `dakarguli samoTxe~,
`arsena~, `giorgi saakaZe~, `rac ginaxavs, veRar naxav~, `Cveni
ezo~, `Serekilebi~, `cisferi mTebi anu tian-Sani~, `dariko~,
`natvris xe~ da a. S.
samagierod, CarTeT nebismieri satelevizio arxi da ine
beT, Cveni televiziis mecenatebis mier SemoTavazebuli
morigi `mSveniereba~ _ yvela arxze Turquli, mainc da mainc
Turquli mravalseriani filmebi. Zlivs gadavurCiT samxre
Tamerikuli serialebis epidemias da axla meore ukidureso
baSi gadavvardiT; lamis wagvlekos Turqulma serialebma.
saqarTvelo TurqeTis filials emsgavseba. televizors rom
gamorTav da quCaSi gamoxval, iqac ar gasvenebs Turquli han
gi. Tu Ria fanjarasTan Caivli, Turquli `Siqsata~ iRvreba
497
fanjrebidan. moZme TurqeTis kinoxelovnebis gacnobis sawi
naaRmdego vis ra unda hqondes, Tu amas epizoduri xasiaTi
eqneba, magram ase erTad? ase erTbaSad da Tanac yvela arxze?
STabeWdileba iseTi iqmneba, rom TiTqosda, kategoriulad
aukrZala viRacam qarTul telestudiebs qarTuli filmebis
Cveneba. `cisferi mTebis~ nacvlad pitnasaviT gCrian cxvirSi
Turqul mravalserials `didebuli saukune~. TiTqosda qar
Tveli mayurebeli suls levdes imis gasagebad, Tu ra urT
ierTobaSi iyvnen erTmaneTTan XVI saukunis TurqeTis sul
Tani suleimani da misi ukraineli sayvareli _ hiuremi. me
Cemi gasaWir da Cemi erovnuli satkivari maqvs TurqeTis kinos
faravnad qceulo, batono kinomenejero. ver gavige, ratom ar
ginda, marto damtovo Cems sevdasTan, Cems golgoTasTan. vin
dagavala, qarTveli kaci Tavis mTavar safiqrals CamoaSore
da misi yuradReba Turqul `problemebze~ gadarTeo.
gana ar SeiZleba, is fuli, romelic Camowerili ucxoeli
momRerlebis koncertebisaTvis an Turquli mravalseriani
filmebis daqiravebisTvis ixarjeba, qarTul Teatrs da kinos
movaxmaroT, magram roca qarTuli xelovnebis ganviTarebis
politikuri neba ar arsebobs, iq yvelaferi dasaSvebia. unda
daumtkico amerikas da evropas, rom dasavleTs marto poli
tikurad ki ar emorCilebi, aramed Seni erovnuli kulturac
fexqveS unda gaufino.
ratom?
unda `daumtkico~ daupatiJebel stumrebs, rom ara marto
ekonomikurad xar `ganviTarebadi~, aramed Seni kulturac Ca
nasaxovan mdgomareobaSia.
da saqarTvelos 2008 wlis ruseT-saqarTvelos omze qa
rTveli msaxiobebis da reJisorebis gverdis avliT prezidenti
filmis gadaRebas mravalmilioniani dafinansebiT ukveTavs
amerikel reJisors, romelic acxadebs, rom aqamde saqarTvelo
arc gaegona da arc ruseT-saqarTvelos omze icoda rame. sru
liad bunebrivia, rom `sxvisi Wiri _ Robes Cxiris~ principiT
amerikelma `vesterni~ gadaiRo da filmSi saqarTvelos erovnu
li tkivili ki ara, saomari malay-Jongliorobaa naCvenebi. ra
tom ignorirebulhyo xelisuflebam qarTveli xelovanni? gana
qarTvelma msaxiobma da reJisorma ukeT ar icis, ra gvWirs da
498
visgan? es im dros xdeba, roca Cveni kinos moRvaweni usaxsro
bis gamo usaqmod sxedan da lamis SimSiloben.
saerTod savalaloa msaxiobis bedi saqarTveloSi.
rakiRa periferiis Teatrebis TiTqmis umetesoba gamo
ketilia da Ramurebis TavSesafradaa qceuli, xolo dedaqa
laqis ori-sami jer kidev mfeTqavi Teatri weliwadSi TiTo
premieriT kmayofildeba, msaxiobebi ver axerxeben TavianTi
niWis realizebas. ise daberdeba niWieri aqtiori, rom misi
msaxioburi ostatoba mxolod TiTo-orola roliTRa daa
maxsovrdeba mayurebels. niWis romel realizebazea laparaki,
roca scenis kacisTvis mTavari lukmapuris Sovna gamxdara da
awydebian niWieri msaxiobebi telestudiebs, iqneb `klipis~ an
reklamis gadaRebaSi mainc daasaqmon. erTi nawili sazRvarga
reT garbis da iq brodveize Tu soxos moedanze bulvaruli
Teatrebis pantomaqtiorad gardaiqmneba. esec mxolod imi
tom, rom enobrivi barieri uSlis xels da romel Semoqmedeb
iT zrdaze SeiZleba laparaki, roca sametyvelo TeatrisTvis
dabadebuli msaxiobi sazRvargareT saarsebo puris mopovebi
sTvis `munj rolebSi dakavebuli~ scenaze mi da mo daxtunao
bs. ara da, wlebi gadis, msaxiobi `formas kargavs~, berdeba da
misi dauxarjavi niWi dRes Tu xval braldebad waeyeneba imas,
vinc igi aseT dReSi Caagdo.
calke unda gamovyo pantomimis saxelmwifo Teatris
sakiTxi. amiran SalikaSvilis mier am ormoci wlis winaT
daarsebulma pantomimis Teatrma kargaxania saerTaSori
so aRiareba moipova. Teatris arc Tu xangrZliv istorias
araerTi `granpri~ da oqros medali amSvenebs, magram CvenSi
xom Sinaur mRvdels Sendoba ara aqvs da saqarTveloSi TiTze
CamosaTvlel TeatrTagan am erT-erT cocxal Teatrs aTeuli
wlebis ganmavlobaSi mouSorebel Wirad Tan sdevs gulgri
loba. repeticiebi gayinul darbazSi tardeba. rogorc ze
moT mogaxseneT, Senobis interieri TiTqmis dangreulia da
mayurebeli elementarul santeqnikur komfortsac moklebu
lia. SemaZrwunebeli is aris, rom saakaSvilma Teatris Senoba
erT larad gayida da axla Teatris Tavze damokles maxvili
viT hkidia gamosaxlebis safrTxe. sazogadoeba arc am faqts
aRuSfoTebia.
499
roca kulturul memkvidreobaze vlaparakobT, ar SeiZle
ba gverdi avuaroT okupirebul teritoriaze darCenil Cvens
istoriul Zeglebs. umadurma stumrebma rusi okupantebis
daxmarebiT Seryvnes qarTuli siwmindeebi. savalalo mdgo
mareobaSia e. w. afxazeTis damoukidebel saxelmwifoSi bediis,
moqvis, biWvinTis, gagris da iloris taZrebi. vandalebma qa
rTuli freskebi da warwerebi mTlianad gaanadgures am aTas
wlovani taZrebis kedlebze, aqaoda varemontebTo, freskebi
gajiT Seleses. kulturis ZeglTa mimarT am barbarosuli da
naSaulis gamo `iuneskom~ erTi amoiknavla da miCumda. saerTa
Soriso institutebma erTi aRSfoTebis notac ar gaugzavnes
Tavgasul ruseTs.
uares dReSia Sida qarTlis eklesia-monastrebi. qarT
velTa kvalis wasaSlelad Cveni `moZme osebi~ yoveldRiurad
energiulad iRwvian. qarTul eklesiebSi yvelgan Sewyvetilia
wirva-locva. saydrebs karebi Camoxsnes da zogi Tavgasuli
mwyemsi RvTis saxlebs gomurad iyenebs. aseTi ram saqarT
veloSi Cvens `nacad~ dampyroblebs _ arabebs, sparselebsa da
monRolebsac ar CaudeniaT.
dResac, roca TiTqosda Seqmnilia msoflio sazogadoeb
rivi azri saqarTvelos teritoriuli xelSeuxeblobis Sesa
xeb da xelmowerilia sarkoz-medvedev-saakaSvilis 2008 wlis
dokumenti, rusi utifrad ganagrZobs Cveni teritoriis miT
visebas. man e. w. `mSvidobiani dapyrobis gza~ _ mcocavi an
eqsia wamoiwyo, qarTul miwaze mavTulxlarTebis gadmoweviT
yoveldRiurad faskunjiviT ylapavs qarTul miwebs da gam
kiTxavi aravin aris. `ruseTis sazRvarSi ukve moeqca ramde
nime qarTuli saydari, sasaflao da sacxovrebeli saxli. na
Zirala okupantebma aiZules araerTi mSvidobiani mcxovrebi
sakuTari saxli Tavisive xeliT daengria da mavTulxlarTebs
aqeT gadmoetana. da es xdeba im msoflios Tvalwin, romelsac
TiTqosda araerTi saerTaSoriso uwyeba (gaero, evrokavSiri,
evroparlamenti, saerTaSoriso sasamarTlo...) gaaCnia umweo
patara saxelmwifoebis dasacavad. magram rad ginda. Seayare
kedels cercvi. CvenTvis yvela saerTaSoriso diplomatiuri
instituti (da TviT `natoc~) urgebia.
tragikulia istoriul tao-klarjeTSi qarTuli samonas
500
tro Zeglebis bedi. garda imisa, rom Tanamedrove somex is
torikosTa najRabnebSi es eklesia-monastrebi somxuradaa
miCneuli (da iuneskos samecniero centrebSi erTi Wkuadam
jdari ucxoeli mkvlevaric ar gamoCnda, romelic am monas
terTa ueWvel qarTulobas daamtkicebda da Wirveul somxebs
maTi `mitacebis~ madas sabolood daukargavda), Zeglebs sxva
ubedurebac sWirs: Cveni uZvirfasesi materialuri kultu
ris Zeglebi TurqeTSi RvTis anabaraa mitovebuli. awvims da
aTovs Satberds, banas, dolisyanas, xanZTas, oSks, iSxans... am
ukanasknelis saxeldaxelo, moCvenebiTi remonti daiwyes axla
xan Turqebma da sanacvlod baTumSi grandiozuli meCeTis
aSenebis nebarTva mogvTxoves. keTili da patiosani, magram
aTaswlovan iSxans rogorc Cveulebriv Turqul sacxovriss
is rom aremonteben da restavracia-gamagrebaze rom lapara
kic ar aris? Cavida oriode kviris win `mSenebare~ iSxanis mo
sanaxuleblad saqarTvelos kulturis saministros delega
cia. axed-daxedes, aaTvalier-CaaTvaliees, `oh, oh, oh, oho~,
Cailaparakes da ukan wamovidnen. aba maspinZel Turqebs xom
ver Sekadrebdnen SeniSvnebs. iSxani iSxanad, magram sxva gaube
durebuli Zeglebis bediT ratom ar dainteresda Cveni kul
turis saministro? ratom kiTxviT mainc ar ikiTxes; ratom
gadaakeTes Turqebma meCeTad xaxulis monasteri, sadac 900
weli `xaxulis RvTismSobeli~ brZandeboda? ratom ismis mo
las galoba 1000 wlis qristianul taZarSi _ parxalSi? ratom
ar moisaklisa Cvenma delegaciam qarTuli saeklesio xuroT
moZRvrebis ori didebuli nimuSi _ tbeTi da opiza? kidev kar
gi, tbeTi da opiza ar gaxsenebiaT, Torem delegaciis wevrTa
Tvalze cremli maSin unda genaxaT. aRar arsebobs tbeTi, mi
wasTanaa gasworebuli opiza. am or monasters Turqebma gzebi
daumiznes da gzis mSeneblobis motiviT iavarhyves qarTuli
monastrebi. es rom sxvagan momxdariyo `iunesko~ msoflios
gasagonad zarebs daarisxebda, magram saqarTvelo xom bedSavi
saqarTveloa, yvelasgan dabriyvebuli da daCoqebuli, pati
vayrili da upatrono.
okupirebul teritoriebze rom aRaraferi vTqvaT, iqneb
SemorCenil teritoriaze (sadac Cveni iurisdiqcia vrcelde
ba) arsebuli Zeglebi maincaa saxelmwifos yuradRebiT gare
501
moculi? ngrevis pirasaa kvetara, suls Rafavs jruWis monas
teri, bebris RojebiviT dgas geguTi da sadacaa CamoiSleba...
milionebs vxarjavT gasarTob Sou-sisuleleebSi da Cveni sim
didrisTvis ver mogvivlia.
upatronobiT iZarcveba da eqsponatebi dRiTidRe akldeba
konstantine gamsaxurdias, mixeil javaxiSvilis, nato vaCna
Zis, sergo zaqariaZis, niko lorTqifaniZis, terenti grane
lis saxl-muzeumebs. barbar-osebma Seuracxyves vano maCablis
saxl-muzeumi.
romeli erTi CamovTvalo.
STabeWdileba iseTi rCeba, rom xelisufleba arc TviTon
afinansebs didi tradiciebis mqone Cvens literaturul or
ganoebs da biznesmenebsac ukrZalavs, rom samwerlo Jurnal-
gazeTebi daafinanson.
mitovebul eklesias hgavs saqarTvelos mweralTa kavSiri.
mwerlebs jiutad ar ubruneben kuTvnil Senobas. ra xdeba?
xelisufalni midian da modian, prezidentebi icvlebian, ma
gram mwerlebisadmi gulgrili damokidebulebis yru kedeli
ucvleli rCeba.
ra mdgomareobaa sxvagan?
msoflioSi ar yofila sxva SemTxveva, rom xelisuflebas
mweralTa sasaxle daerbios da mwerlebi TavianTi istoriul-
memorialuri nivTebianad quCaSi gamoeyaros.
amas winaT mweralTa kavSirSi stumrad gvyavda slovakiis
mweralTa kavSiris Tavmjdomare. sxvaTa Soris, mweralTa so
cialur mdgomareobazec vkiTxeT.
weliwadSi erTxel yovel mwerals eZleva xuTTviani sam
werlo mivlineba TveSi 1000 evroTi da nebismier kurortze
ufaso momsaxurebiTo. garda amisa, mweralTa kavSiris wevri
sicocxlis manZilze sruli ufaso samedicino momsaxurebis
paketiT sargeblobso...
ager a, azerbaijanSi mweralTa kavSiris wevrs TveSi 500
dolari aqvs da somxeTis mweralTa kavSiris bevrs 200 dol
ari; waxkaZoris mweralTa saxlSi ufaso momsaxurebiT.
Cven ra dagvemarTa?
ilia WavWavaZis samSobloSi ratom gauucxovdnen mavanni
da mavanni erovnul kulturas.
502
am gulgrilobis brali xom ar aris, rom axalgazrdebis
SemoqmedebaSi nel-nela mkvidrdeba nihilizmi saqarTvelos
erovnuli bedisadmi, qarTuli fenomenisadmi?
axlaxan kulturul memkvidreobaze mzrunvelebma kidev
erTi `mSveniereba~ SemogvTavazes: parlamentSi Sevida kanoni,
romelic iTvaliswinebs saxelmwifoebrivi saWiroebis gamo
nebismieri istoriuli SenobisTvis kulturuli memkvidreo
bis statusis CamorTmevas.
Tu es kanoni ZalaSi Seva, igi xom xels gauxsnis mavanT
nebismier istoriul Zegls xelaRebiT CamoaWran tituli da
gaasxvison. ver uvli? arc restavraciis Tavi gaqvs? adeqi da
gayide...
amaze kulturis saministros gangaSi unda aetexa. Cvenma,
kulturul memkvidreobaze `gulatkivebulma~ ministrma ki
morcxvad Cailaparaka: `oqros Sualedze SevCerdeTo~.
aseTi Wkvianuri `Sejerebis~ Sedegad SeinarCuna man kul
turis ministris posti. aba ra.
sanam gvian ar aris, gamovifxikoT yurebi, qarTvelebo!
15.XI.2013
Tbilisi
soso sigua
504
soso siguas mier nawarmoebze Tundac radikalurad kri
tikuli azris gamoTqmasac ki avtorebi Rirsebis saqmed miiC
neven.
maT ician, rom soso siguas piriT WeSmariteba RaRadebs.
igi arafers wers Casafrebulis poziciidan.
misTvis mTavaria WeSmariteba da WeSmarigebis saxeliT igi
Tundac mware SeZaxilsac ar erideba.
`ar erideba~ SemTxveviT ar wamomcdenia.
soso sigua Tavis gansjaSi uSiSaric gaxlavT.
asjer gazomavs da erTxel gaWris, magram gaWris iq, sadac
gasaWrelia.
mTeli ormoci wlis manZilze soso sigua fxizel guSagad
keTil mkiTxvel-ganmCxreklad edga gverdiT mwerals.
mis Tvals am xnis manZilze ar gamohparvia, rac ki Rire
buli Seiqmna qarTul literaturaSi.
mere da mere soso sigua mwerlobaSi dadebiTi tenden
ciebis SemmCnev da TvalsaCino literaturuli movlenebis
Semfaseblad Camoyalibda.
man CaTvala, rom kalamze moZalade da gandidebis maniiT
Sepyrobil grafomanebs mainc verafers Seagnebinebda da kri
tikuli mzera niWierTa Semoqmedebisken mimarTa.
soso siguas stili ori tendenciis bednieri sinTezia,
pirveli gaxlavT eseistur-prozauli manera werisa, rode
sac kritikuli naazrevi sulmouTqmelad ikiTxeba da meore _
msoflio literaturis Rrma codnaze damyarebuli Sedarebi
Ti analizi. am ukanaskneli meTodis momarjvebis dros soso
sigua Tavs arasodes gaxvevs nakiTxobiT miRweul upirateso
bas.
cocxali literaturuli procesebis Seswavlis mxardamx
ar soso siguas literaturis mecnieris, literaturaTmcod
nis urTulesi filologiuri samuSaos Sesrulebac mouxda.
unda garkveuliyo, ra emociur-tradiciuli kavSiri arse
bobda samwerlo Taobebs Soris. iyo Tu ara qarTuli litera
tura erTiani literaturuli sxeuli, ra saerTo da ganmasx
vavebeli arsebobda Zvel, axal da uaxles mwerlobas Soris.
Caujda arqivs filologiis yvelaze axalgazrda doqtori
soso sigua.
505
Caujda da umokles droSi daadga Tavi im saqmes, risTvisac
araerTi mokirkite mecnieri `amaod daSvra~ swored imitom,
rom zogierT Cvens muyaiT da energiul kolegas masStaburi
xedvis, faqtebis mecnieruli klasifikaciis, ganzogadebis
unari ar aRmoaCnda.
am Tvisebebis gareSe ki literaturis istoria ar iwerebda.
soso siguam erTimeoris miyolebiT gamoaqveyna uaRres
ad saintereso gamokvlevebi ociani wlebis literaturul
skolebze, modernistul mimdinareobebze, simbolizmze, avan
gardizmze...
rac mTavaria, am wignebSi soso sigua cdilobs dainaxos,
rogor uwyobda fexs meoce saukunis pirveli aTwleulebis
qarTuli mwerloba msoflio literaturul procesebs. xom
ar iyo qarTuli literatura egzotikur-provinciuli lite
raturuli kunZuli.
roca ociani wlebis literaturuli panorama liter
aturis istorikosis maxvili TvaliT dainteresebul mkiTx
velTaTvis sacnaurhyo, soso sigua Seudga meoce saukunis
upirvelesi romanistis, Tavisi Semoqmedebis mravalwaxna
govnebiT, msoflmxedvelobis winaaRmdegobrivi bunebiT da
Janruli TvalsazrisiT problemuri iersaxis mqone mwerlis
konstantine gamsaxurdias cxovrebisa da Semoqmedebis Ses
wavlas.
aT welze meti moandoma konstantine gamsaxurdias mraval
saxovani naazrevis labirinTebSi mecnierulis lampriT svlas
da qarTveli mkiTxvelis Taroze dado `didostatis marjve
nis~ avtorze dawerili oTxi sqeltaniani tomi.
aw da maradis konstantine gamsaxurdia uniWieresi mkv
levris TvaliT da gonebiT Sefasebulia diaRac rom maRal
profesiuli da maRalkvalificiuri ganxilviT.
kritikos-mecnieris mxridan msgavsi Tanadgoma arc erT qa
rTvel mwerals (TviT rusTavelsac ki) ar Rirsebia.
konstantine gamsaxurdia mxatvruli sityvis ostati, kon
stantine gamsaxurdia filosofosi, konstantine gamsaxurdia
qarTuli enis didi reformatori, konstantine gamsaxurdia
eris qomagi da gulmxurvale mamuliSvili... soso siguas oTx
tomeulSi warmodgenilia mTeli Tavisi didebulebiT.
506
am roman-monografiis stilic ki iseTivea, rogoric mwe
ralsa da rainds, konstantine gamsaxurdias ekadreba.
soso sigua wers ise laRad da xatovnad, Sedarebebis da
kalamburebis momarjvebiT da, rac mTavaria, adresatisad
mi ganuzomeli siyvaruliT, rom oTxtomeuli marTlac rom
maRalxarisxovani prozis siamovnebiT ikiTxeba.
es wigni yovelTvis iqneba Zvirfasi magaliTi soso siguas
kvalze misul filolog-mecnierTaTvis, magaliTi imisa, Tu
rogor unda elaparako WeSmarit mwerals, rogori unda iyos
brZeni Suamavali mweralsa da mkiTxvels Soris.
yvelaze xelxvavian mwerlebsac ki aqvT erTi an ori iseTi
nawarmoebi, romlebSic maTi talanti da SemoqmedebiTi ener
gia SedarebiT srulad gamJRavnda.
me vfiqrob `konstantine gamsaxurdias cxovreba da Semoq
medeba~ jerjerobiT soso siguas mTavari wignia. yovel SemTx
vevaSi, soso siguas xsenebisas mkiTxvels `daviT aRmaSeneblis~
avtorze Seqmnili didebuli mecnieruli epopea warmoudgeba.
am masStaburi naSromis Seqmnidan aTwleulebi gavida.
literaturul procesSi kritikosis adgilmac da, Tqven
warmoidgineT, movaleobamac garkveuli saxecvlileba gani
cada.
dRes kritikosi Zveleburad veRar axdens gavlenas sa
mwerlo cxovrebaze da rakiRa igi TandaTanobiT literatur
isTvis ukan midevnebul lamprad iqca, mweralic Zveleburi
gulisyuriT aRar elodeba kritikosis msjavrs mis naazrevze.
...da soso siguas maZiebeli goneba filologiur-esTeti
kuri mecnierebis SedarebiT axal dargze _ kulturologiaze
dakoncentrirda.
ukve SeiZleba iTqvas, rom am mimarTulebiTac gamarTlda
cnobili qarTuli andaza `visac mouklavs is mohklavs~.
soso siguam rekordulad mokle droSi Seqmna da gamosca
`kulturologiis safuZvlebis~ sami tomi da amiT safuZveli
Cauyara, libo gaumagra qarTul kulturologiur mecnierebas.
soso siguas `kulturologiis safuZvlebi~ dawerilia
msoflio kulturologiis uaxlesi miRwevebis gaTvaliswi
nebiT da, rac uaRresad niSandoblivia, eyrdnoba qarTul ma
salas.
507
aqve ar gamomrCes, soso siguas literaturuli moRvaweobis
kidev erTi mxare _ igi maRalkvalificiuri, keTilsindisieri,
WeSmaritad profesionali mTargmnelia. naTqvamis sailus
traciod Tundac aleqsandr blokis poeziac ikmarebda.
soso siguas portreti sruli ar iqneba, Tu ar aRvniSnavT
mis aqtiur sazogadoebriv-pedagogiur saqmianobas. `lit
eraturuli saqarTvelos~ mTavari redaqtori, radiosa da
televiziis literaturuli sammarTvelos ufrosi, mweralTa
kavSiris prezidiumis wevri, konstantine gamsaxurdias kabi
netis damaarsebeli, `mwerlis gazeTis~ redaqtori, araerTi
aspirantis da doqtorantis mecnier-xelmZRvaneli, studen
tebisaTvis sayvareli, tkbilmoubari profesori... aseTia
soso siguas namsaxurobis arasruli CamonaTvali.
soso sigua male samocdaxuTisa gaxdeba.
mogexsenebaT, SemoqmedisTvis es saSualo asakia.
am xnis ganmavlobaSi soso siguas jildoTa nusxam izarda da
izarda: igi gaxlavT daviT aRmaSeneblis, saqarTvelos saxelm
wifo, geronti qiqoZis da ivane maCablis premiebis laureati.
ase rom, soso siguas saxiT qarTul mwerlobas saxelovani
mwerali da kritikis klasikosi hyavs, xolo ers WeSmariti
patrioti, gulmxurvale mamuliSvili da sazogado moRvawe.
2013 w.
508
marTlacda, xeli rogor unda mogibrundes reqtors, rom
kedlidan ivane javaxiSvilis suraTi Camoxsna.
axla vnaxoT, vin aris igi, vinc saqarTvelos upirveles
universitetSi ivane javaxiSvilis savarZelSi zis.
karebSive SegegebebaT sandomiani axalgazrda kaci, uaR
resad daxvewili manerebis mqone, ukompleqso pirovneba da
pirveli wuTebidanve igrZnoba, rom stumris Rirsebis sruli
dacviT, saqmianad gelaparakeba.
universitetis karebSi aRar dgas policia da sabuTebs ar
gisinjaven.
reqtoris misaRebSi ori uaRresad zrdili TanaSemwe
yuradRebiT geqceva da Tavs ar gabezrebs SekiTxviT: dagi
baraT? Tu dabarebuli ara xarT, ver migiRebT, aq tyuilad
nu moicdiT...
es yvelaferi warsuls Cabarda.
roca moaxseneben, reqtori kars TviTon aRebs da aTas
bodiSs gixdis, rom sul raRac aTiode wuTi galodina.
gamodixar misi kabinetidan da ambob _ aSenda Seni gamz
rdeli.
lado papavas saqarTvelo kargad icnobs.
pirovnuli xibliT, niWierebiT da SromismoyvareobiT,
WeSmariti mamuliSvilobiT man nabij-nabij Seiqmna kacuri ka
cis imiji.
igi movida sazogado moRvawis saxeliT da madloba rogor
ar vuTxra im akademiur sabWos, romelmac igi Seicno da ga
moarCia.
vis davumalo, qveyanam icis, rom aTi wlis ganmavlobaSi
universitets zemodan daniSnuli reqtorebi hyavda.
aRar minda `warsulze dardi~.
erTs vityvi mxolod: ra sikeTe unda moutanos qveyanas
da ra erovnuli intiligencia unda aRzardos reqtorma,
romelsac bibilioTekidan wignebis moparvas daabraleben,
erT `mSvenier dRes~ studentTa garTobis formad deref
nebSi qaRaldis TviTmfrinavebis srolaSi Sejibrs gamarTavs
da, Tu gnebavT, ise moublagvdeba erovnuli nervi, rom ivane
javaxiSvilis suraTs gaataninebs kabinetidan.
igi aravis ar dauniSnavs.
509
reqtoris mantia beWebze misma didma, patiosanma saxelma
moasxa.
universitetis gacocxlebis mimarTulebiT mSvenieri az
rebi aqvs.
man kargad icis, rom garda dafasTan carciT dgomisa da
kompiuterTan urTierTobisa, SualedebSi studentis dro
imiTac unda amoavsos, ris gareSec momavali specialisti ver
warmoidgineba.
universitetSi ganaxldeba Sexvedrebi saintereso adamia
nebTan.
universitetSi aRsdgeba erovnuli TariRebis aRniSvnis
tradicia.
universitetSi gacocxldeba sadiskusio klubi.
gaimarTeba saerTaSoriso konferenciebi mecnierebis glo
balur problemebze.
ganaxldeba axalgazrda mweralTa wre da sistematurad
gamoicema literaturuli almanaxi `pirveli sxivi~.
sunTqva daubrundeba sauniversiteto gamomcemlobas
da...
romeli erTi CamovTvalo.
lado papavam kargad icis, rom universitetis axalgazrda
mweralTa wreSi dafrTianda TiTqmis yvela Cveni Tanamedrove
saxelovani mwerali.
vesaubre axal reqtors da davrwmundi, rom igi swori
mimarTulebiT gauZRveba erovnuli inteligenciis samWedlos.
SeiZleba amTaviTve iTqvas, rom deda-universiteti gadar
Cenilia.
2013 w.
510
asarCevi
sagnis mizani da amocanebi......................................................... 7
XX saukunis dasawyisi da mwerloba....................................... 10
mecxramete saukunis dasasrulisa da meoce saukunis
dasawyisis saqarTvelos socialur-politikuri da
literaturuli viTareba........................................................ 13
egnate ninoSvili (1859 - 1894)............................................... 26
vasil barnovi (1857 - 1934)..................................................... 43
daviT kldiaSvili (1862 - 1931).............................................. 52
Sio aragvispireli (1867-1926)................................................ 69
Wola lomTaTiZe (1878 - 1916)................................................ 84
ociani wlebis literaturuli dajgufebani........................ 98
Salva dadiani (1874-1959)...................................................... 110
grigol robaqiZe (1880-1962)................................................ 129
niko lorTqifaniZe (1880 - 1944).......................................... 152
mixeil javaxiSvili (1880 - 1937).......................................... 171
leo qiaCeli (1884 - 1963)...................................................... 193
ioseb griSaSvili (1889 - 1965).............................................. 213
konstantine gamsaxurdia (1891-1975) .................................. 225
galaktion tabiZe (1891-1959)................................................ 268
polikarpe kakabaZe (1893 - 1972)........................................... 291
paolo iaSvili, tician tabiZe, valerian gafrindaSvili.... 304
paolo iaSvili (1892 -1937)................................................... 306
tician tabiZe (1895 - 1937)................................................... 314
valerian gafrindaSvili (1890 - 1941) ................................ 323
terenti graneli (1898 _ 1934)............................................. 331
giorgi leoniZe (1899 _ 1966)............................................... 350
irakli abaSiZe (1909 _ 1992)................................................. 369
lado asaTiani (1917 _ 1943)................................................... 383
ioseb noneSvili (1919 – 1980).............................................. 396
murman lebaniZe (1922-2002).................................................. 418
ana kalandaZe (1924-2008)........................................................ 444
nodar dumbaZe (1928 _ 1984).................................................. 457
SoTa niSnianiZe (1929 _ 1999)................................................. 468
werilebi
vuSveloT kulturul memkvidreobas.................................. 495
soso sigua............................................................................... 503
RmerTma xeli moumarTos...................................................... 508
511
Реваз Мишвеладзе
Избранные произведения
в 25 томах
Том XXV
Издательство „Сакартвелос Мацне”
Тбилиси 2013
512