Plokstumos Geometrija PDF

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS
MATEMATIKOS KATEDRA
D.Raškinienė, R.Vilkelienė
PLOKŠTUMOS ANALIZINĖS
GEOMETRIJOS PAGRINDAI
Metodinė priemonė LŽŪU visų specialybių studentams
y
− 2 px = y 2
2 py = x 2
− 2 py = x 2
2 px = y 2
LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS
MATEMATIKOS KATEDRA
D.Raškinienė, R.Vilkelienė
PLOKŠTUMOS ANALIZINĖS
GEOMETRIJOS PAGRINDAI
Metodinė priemonė LŽŪU visų specialybių studentams
AKADEMIJA, 2006
3
TURINYS
PLOKŠTUMOS ANALIZINĖS GEOMETRIJOS PAGRINDAI ...... 4

I skyrius. TIESĖS, ESANČIOS PLOKŠTUMOJE, LYGTYS ............ 4
SAVARANKIŠKO DARBO UŽDUOTYS ............................................. 11
II skyrius. ANTROSIOS EILĖS KREIVĖS ........................................ 15
1. Apskritimas ................................................................................. 15
1. SAVARANKIŠKO DARBO UŽDUOTYS .................................... 19
2. Elipsė ............................................................................................ 22
3. Hiperbolė ..................................................................................... 32
4. Parabolė ....................................................................................... 45
ĮVAIRIŲ UŽDAVINIŲ SPRENDIMO PAVYZDŽIAI .......................... 59
LITERATŪRA .................................................................................................. 64
4
PLOKŠTUMOS ANALIZINĖS GEOMETRIJOS

PAGRINDAI
Atstumas tarp dviejų taškų M 1 ( x1 ; y1 ) ir M 2 (x2 ; y 2 ) .yra apskaičiuojamas

pagal formulę
d= (x2 − x1 )2 + ( y2 − y1 )2
y
M 2 ( x2 ; y 2 )
M 1 ( x1 ; y1 )
d
x
O
Jei taškas M ( x; y ) yra atkarpoje AB, kurios pradžios taškas A( x1 ; y1 ) , o pabaigos

AM
B ( x2 ; y 2 ) , dalija ją santykiu λ = , tai taško M koordinatės apskaičiuojamos
MB
pagal formules:
x + λ ⋅ x2 y + λy 2
xM = 1 , yM = 1 ;
1+ λ 1+ λ
A( x 1 ; y 1 )
y B(x2 ; y 2 )
M ( xM ; y M )
A( x 1 ; y 1 )
x
O
I skyrius. TIESĖS, ESANČIOS PLOKŠTUMOJE, LYGTYS

Stačiakampėje koordinačių sistemoje kiekviena tiesė užrašoma pirmojo
laipsnio lygtimi ir, atvirkščiai, kiekviena pirmojo laipsnio lygtis reiškia tiesę. Lygtis
Ax + By + C = 0
vadinama bendrąja tiesės lygtimi.
Bendrosios tiesės lygties atvejai:

C
1) Kai A = 0, tai By + C = 0, y = − - tiesės, lygiagrečios ašiai Ox, lygtis,
B
C
2) Kai B = 0, tai Ax + C = 0, x = − - tai tiesės, lygiagrečios ašiai Oy, lygtis,
A
5
A
3) Kai C = 0, tai Ax + By = 0, y=− - tiesės, nubrėžtos per koordinačių pradžią,
B
lygtis,
4) Kai B = C = 0 , tai x = 0 - ašies Oy lygtis,
5) Kai A = C = 0 , tai y = 0 - ašies Ox lygtis
(0; b)
b M ( x; y )
α
x
O
Lygtis y = kx + b vadinama kryptine tiesės lygtimi.

Koeficientas k = tgα yra vadinamas tiesės krypties koeficientu,o b yra atkarpa,
kurią tiesė atkerta Oy ašyje. Kampas α ,tai kampas kurį tiesė sudaro su teigiama
Ox ašies kryptimi.
Lygtis
y − y1 = k ( x − x1 ) , k = tgα
yra vadinama lygtimi tiesės, nubrėžtos per tašką A1 ( x1 ; y1 ) , kai žinomas
krypties koeficientas k.
y
B ( x2 ; y 2 )
M ( x; y )
A( x1 ; y1 )
x
O
Tiesės, nubrėžtos per du taškus A( x1; y1 ) ir B (x2 ; y2 ) , lygtis.yra

x − x1 y − y1
= .
x2 − x1 y 2 − y1
y
b M(x; y)
x
O a
Lygtis
x y
+ = 1,
a b
6
čia a ir b yra atkarpos, kurias tiesė atkerta koordinačių ašyse, vadinama ašine
tiesės lygtimi.
Taško A( x1; y1 ) atstumas iki tiesės Ax + By + C = 0 žymimas raide d ir
apskaičiuojamas pagal formulę
Ax1 + By1 + C
d= .
A2 + B 2
α1 α2
x
O
t1 t2
Kampas α tarp tiesių t1 ir t2 , kurių krypčių koeficientai atitinkamai
k1 = tgα1 , k 2 = tgα 2 yra žinomi, apskaičiuojamas pagal formulę
k −k
tgα = 2 1 .
1 + k1 ⋅ k 2
Dviejų tiesių lygiagretumo sąlyga išreiškiama lygybe tarp jų krypčių
koeficientų
A B
k1 = k 2 arba 1 = 1 .
A2 B2
Statmenumo sąlyga yra
1
k1 ⋅ k 2 = −1 , k1 = − arba A1 ⋅ A2 + + B1 B2 = 0 .
k2
UŽDAVINIŲ SPRENDIMO PAVYZDŽIAI
1 UŽDAVINYS. Kurie iš taškų M 1 (3;1), M 2 (2;3), M 3 (6;3), M 4 (− 3;−3) yra

tiesėje 2 x − 3 y − 3 = 0 .
Sprendimas. Remiantis tuo, kad, jeigu taškas yra tiesės taškas, tai esant taško
koordinatėms atitinka tos tiesės lygtis, įrašome duotų taškų koordinates į tiesės
lygtį:
M 1 : 2 ⋅ 3 − 3 ⋅ 1 − 3 = 0 ; iš čia 0 = 0 , taškas M 1 yra tiesės taškas.
M 2 : 2 ⋅ 2 − 3 ⋅ 3 − 3 = 0 ; iš čia − 8 ≠ 0 , taškas M 2 nėra tiesės taškas.
M 3 : 2 ⋅ 6 − 3 ⋅ 3 − 3 = 0 ; iš čia 0 = 0 , taškas M 3 tiesės taškas.
M 4 : 2 ⋅ (− 3) − 3 ⋅ (− 3) − 3 = 0 ; iš čia 0 = 0 , taškas M 4 tiesės taškas.
Ats.: M 1 , M 3 ir M 4 .
7
2 UŽDAVINYS. Apskaičiuokite tiesės 2 x − 3 y − 12 = 0 susikirtimo su

koordinačių ašimis taškus.
Sprendimas. Norint apskaičiuoti dviejų tiesių susikirtimo taškus, reikia
⎧ 2 x − 3 y − 12 = 0,
išspręsti lygčių sistemą ⎨ Iš čia 2 x − 12 = 0 arba x = 6 .
⎩ y = 0 (Ox ašies lygtis).
Susikirtimo taškas M 1 (6;0) .
Susikirtimo su Oy ašimi taškui rasti sprendžiame sistemą:
⎧ 2 x − 3 y − 12 = 0,
⎨ Iš čia − 3 y = 12 arba y = −4 . Susikirtimo taškas
⎩ x = 0. (Oy ašies lygtis)
M 2 (0;−4 ) .
Ats.: M 1 (6;0) , M 2 (0;−4 ) .
3 UŽDAVINYS. Parašykite tiesių, iš kurių viena nubrėžta per tašką A(2;−1)

lygiagrečiai tiesei 5 x + 3 y − 3 = 0 , o kita – per tašką B (− 3;−2) statmenai duotajai
tiesei, lygtis
Sprendimas. Pagal tiesės, nubrėžtos per žinomą tašką nurodyta kryptimi, lygtį
y − y A = k ( x − x A ) , įrašę taško A koordinates, gauname y + 1 = k ( x − 2 ) . Pagal
tiesių lygiagretumo požymį k = k d . Čia k d - duotos tiesės krypties koeficientas,
kurį apskaičiuojame suvesdami duotą bendrąjį pavidalą į kryptinį 3 y = −5 x + 3 arba
5 5 5
y = − x + 1 . Iš čia k d = − . Tada k = − ir lygiagrečios tiesės lygtis
3 3 3
5 5 7
y + 1 = − ( x − 2 ) arba y = − x + . Statmenos tiesės krypties koeficientas
3 3 3
1 1 3
apskaičiuojamas pagal lygybę k = − , t. y.: k = − = . Statmenos tiesės lygtis
kd 5 5
−
3
3 3 11
yra y + 1 = ( x − 2 ) arba y = x − .
5 5 5
−5 7 3 11
Ats.: y = x+ , y = x− .
3 3 5 5
4 UŽDAVINYS. Trikampio viršūnės yra taškai A(− 2;0), B (2;4 ) , C (4;0) .

Parašykite trikampio kraštinės BC lygtį, pusiaukraštinės AE lygtį, apskaičiuokite jos
ilgį, aukštinės AD lygtį ir ilgį, apskaičiuokite trikampio vidaus kampą B.
Sprendimas
5
4 B
D
3
2 E
1
A C
0
-3 -2 -1 0 1 2 3 4 5
8
Kraštinės BC lygtį parašome naudodamiesi tiesės, nubrėžtos per du taškus B ir

C, lygtimi
y − yB x − xB y−4 x−2 y −4 x−2
= ,t. y. = , = arba y = −2 x + 8 .
y C − y B xC − x B 0−4 4−2 −4 2
Pusiaukraštinės AE lygčiai parašyti reikia rasti tašką, kuris dalija kraštinę BC
BE 1
santykiu = = λ . Taško E koordinates apskaičiuojame pagal formules:
EC 1
x + λ ⋅ xC y + λ ⋅ yC 2+4 4+0
xE = B , yE = B , t. y.: x E = = 3 , yE = = 2 . E (3;2 ) .
1+ λ 1+ λ 2 2
y − yA x − xA
Tiesės, nubrėžtos per du taškus A ir E, lygtis yra = . Įrašę
yE − y A xE − x A
y −0 x+2 y x+2 2 4
taškų koordinates, gauname = , = . Iš čia y = x + .
2 − 0 3+ 2 2 5 5 5
Pusiaukraštinės AE ilgiui apskaičiuoti naudojamės atstumo tarp 2-jų taškų formule
d AE = (x E − x A )2 + ( y E − y A )2 .
Gauname d AE = (3 + 2)2 + (2 − 0)2 = 29 . Aukštinės AD lygčiai gauti
naudojamės tiesės, nubrėžtos per žinomą tašką A statmenai kraštinei BC, lygtimi
1
y − y A = k ( x − x A ) , čia k randame pagal lygybę k = − . Kraštinės BC lygtis yra
k BC
1 1
y = −2 x + 8 ir jos k BC = −2 . Tuomet, įrašę k = − = ir taško A koordinates,
−2 2
gauname aukštinės AD lygtį
1 1
y − 0 = ( x + 2 ) arba y = x + 1 .
2 2
Aukštinės AD ilgiui apskaičiuoti panaudojame taško A(2;0) iki tiesės (kraštinės BC
2 ⋅ x A + y A − 8 2 ⋅ (− 2 ) + 0 − 8 12
2 x + y − 8 = 0 ) atstumo formulę d = = = .
2 2 + 12 5 5
Kampui B apskaičiuoti brėžinyje rodykle pažymime kampo atskaitos kryptį (turi
būti prieš laikrodžio rodyklę) ir pasinaudojame kampo tarp 2-jų tiesių formule
(pagal uždavinio sąlygą)
k − k AB
tgB = BC ,
1 + k BC ⋅ k AB
čia k BC - kraštinės BC krypties koeficientas,
k AB - kraštinės AB krypties koeficientas.
y − yA x − xA
k BC = −2 . Kraštinės AB lygtis = . Įrašę taškų A ir B
yB − y A xB − x A
y −0 x+2 y x+2
koordinates, gauname = , = , iš čia , y = x + 2 , o k AB = 1 . Tada
4−0 2+2 4 4
− 2 −1 −3
tgB = = = 3 . ∠B = arctg 3 .
1 + (− 2 ) ⋅ 1 − 1
9
2 4 12
Ats.: y = −2 x + 8, y = x+ ; ; arctg 3 .
5 5 5
5 UŽDAVINYS. Parašykite lygtį tiesės, nubrėžtos per tašką P (4;2 ) ir per
tašką M, dalijantį atkarpą AB, čia A(− 2;1), B (3;−3) , santykiu 1:2.
Sprendimas. Pagal uždavinio sąlygą nubraižome brėžinį
y
3
2
P
A 1
x
M0
-3 -2 -1 -1 0 1 2 3 4 5
-2
B
-3
-4
Apskaičiuojame taško M koordinates pagal formules

x + λ ⋅ xB y + λ ⋅ yB AM 1
xM = A , yM = A , čia λ = = . Po to parašome tiesės,
1+ λ 1+ λ MB 2
y − yP x − xP
nubrėžtos per du taškus P ir M lygtį = . Skaičiuojame
yM − yP xM − xP
1 1 1 1
− 2 + ⋅3 − 1 + ⋅ (− 3) −
2 = 2 = −1, y = 1 ⎛ 1 1⎞
xM = M
2 = 2 = − . Taškas M ⎜ − ;− ⎟ ,o
1 3 3 1 3 3 ⎝ 3 3⎠
1+ 1+
2 2 2 2
y−2 x−4 y−2 x−4 13 7
ieškomos tiesės lygtis = , = , − ( y − 2) = − (x − 4) ,
1 1 7 13 3 3
− −2 − −4 − −
3 3 3 3
13 y − 26 = 7 x − 28 , arba 7 x − 13 y − 2 = 0 .
Ats.: 7 x − 13 y − 2 = 0 .
6 UŽDAVINYS. Apskaičiuokite taško P (− 6;4 ) projekciją į tiesę

4x − 5y + 3 = 0 .
Sprendimas. Pagal uždavinio sąlygą nubraižome brėžinį
y
5
P 4
3 4 3
2 y= x+
5 5
1
0 x
-7 -6 -5 -4 -3 -2P -1-1 0 1 2 3 4 5 6
1
-2
-3
-4
10
Taško P projekcija į tiesę yra statmens, nubrėžto iš taško P į tą tiesę, pagrindas

(taškas P1), kurį randame apskaičiavę statmens ir duotos tiesės susikirtimo tašką.
Statmens lygtis yra:
1
y − y P = k ( x − x P ) , čia k = − .
kd
1 5 30
Gauname, kad y − 4 = − ( x + 6) , y − 4 = − x − , arba 5 x + 4 y + 14 = 0 .
4 4 4
5
Susikirtimo taškui rasti sprendžiame abiejų tiesių lygčių sistemą
⎧ 4 x − 5 y + 3 = 0, ⎧ 4 x − 5 y = −3,
⎨ ⎨
⎩5 x + 4 y + 14 = 0. ⎩5 x + 4 y = −14.
−3 −5
− 14 4 − 12 − 70
Kramerio metodu apskaičiuojame x= = = −2 ir
4 −5 16 + 25
5 4
4 −3
5 − 14 − 56 + 15
y= = = −1 . Taškas P1 (− 2;−1) .
4 −5 41
5 4
Ats.: P1 (− 2;−1) .
7 UŽDAVINYS. Parašykite lygiašonės trapecijos kraštinių lygtis, jei jos

didysis pagrindas yra Ox ašies atkarpa, simetriška koordinačių pradžios taško
atžvilgiu, smailusis kampas lygus 450 , o didysis ir mažasis pagrindai atitinkamai
lygūs 8 ir 2.
Sprendimas. Nubraižome brėžinį.
y
4
B 3
C
2
h
1 β
α B1
0 x
-5
A-4 -3 -2 -1 0 1 2 3
D
4 5
Duota, kad AD = 8 . Iš čia A(− 4;0) , D (4;0) , ∠ BAD = ∠ ADC = α = 45 0 .

Žinodami kampą α ir tašką A, galime parašyti kraštinės AB lygtį
y − y A = k ( x − x A ) , kur k = tg 450 = 1 .
Įrašę taško A koordinates ir krypties koeficientą, gauname: y − 0 = 1 ⋅ ( x + 4 ) ,
y = x + 4 . Kraštinės DC lygčiai parašyti apskaičiuojame šios tiesės krypties
koeficientą k1 = tgβ = tg1350 = −1 . Kraštinės DC lygtis yra y − y D = k1 ( x − x D ) .
11
Įrašę taško D koordinates ir krypties koeficientą k1 = −1 , gauname

y − 0 = −1( x − 4 ) , arba y = − x + 4 .
Kraštinės AD lygtį galėtume gauti parašę tiesės per du taškus A ir D lygtį
y − yA x − xA
= , tačiau kraštinė AD yra Ox ašies dalis. Todėl jos lygtis, kaip ir
yD − y A xD − x A
ašies Ox, yra y = 0 .
Kraštinė BC yra lygiagreti AD Panagrinėjame statųjį ΔABB1 . ∠BAB1 = 450 .
Tada ir ∠ABB1 = 450 ,o AB1 = BB1 = 3 . Taigi, h = 3 ir kraštinės BC lygtis yra
y = 3.
Ats.: y = x + 4, y = − x + 4, y = 0, y = 3.
SAVARANKIŠKO DARBO UŽDUOTYS
1. Atidėkite taškus A(− 2;1) ir B (3;6) . Apskaičiuokite taško M, dalijančio atkarpą

AB santykiu 3 : 2 , koordinates.
2. Duota atkarpos AB taškas A(5;−4 ) ir vidurio taškas M (2;2 ) . Apskaičiuokite
taško B koordinates.
3. Duotas trikampis, kurio viršūnės yra taškai A(1;4 ), B (3;−9 ) ir C (− 5;2 ) .
Apskaičiuokite pusiaukraštinės, nubrėžtos iš viršūnės B, ilgį.
4. Atkarpa AB, kurios A(1;−3) ir B (4;3) padalinta į tris lygias dalis.
Apskaičiuokite dalijimo taškų koordinates.
5. Įrodykite, kad trikampis, kurio viršūnės yra taškai A(2;−1) , B (4;2 ) ir C (5;1)
yra lygiakraštis.
6. Duotos trys iš eilės lygiagretainio ABCD viršūnės A(3;−5) , B (5;−3) , C (− 1;3) .
Apskaičiuokite ketvirtą viršūnę D.
7. Duotas trikampis, kurio viršūnės yra taškai A(2;−1) , B (4;3) ir C (− 2;1) .
Apskaičiuokite kraštinių vidurio taškų koordinates.
8. Apskaičiuokite trikampio, kurio viršūnės yra taškai A(− 4;2 ) , B (0;−1) ir C (3;3)
perimetrą.
9. Duotos dvi gretimos kvadrato viršūnės A(3;−7 ) , B (− 1;4 ) . Apskaičiuokite
kvadrato plotą.
10. Įrodykite, kad trikampis ABC, kurio viršūnės yra taškai
A(− 3;−3), B (− 1;3), C (11;−1) , yra statusis.
11. Apskaičiuokite taško A koordinates, jei taškas A yra Ox ašyje ir nuo taško
M (4;5) nutolęs atstumu 34 .
12. Apskaičiuokite atstumą tarp tiesių y = x + 1 ir y = − x susikirtimo taško ir
koordinačių pradžios taško.
13. Apskaičiuokite taško, esančio ašyje Oy ir nutolusio nuo taško M (− 3;−4 )
atstumu, lygiu 58 , koordinates.
14. Parašykite lygtį tiesės atkertančios ašyje Oy atkarpą lygią 3 ir sudarančios 1350
kampą su Ox ašimi.
12
15. Kurie šių taškų M 1 (3;1), M 2 (2;3), M 3 (6;3), M 4 (− 3;15), M 5 (3;−1), M 6 (− 2;1) yra
tiesėje 2 x + y − 9 = 0 .
16. Apskaičiuokite tiesės 2 x − 3 y + 12 = 0 susikirtimo su koordinačių ašimis taškų
koordinates.
17. Parašykite tiesių, atkertančių ašyje Oy atkarpą b = −3 ir sudarančių su ašimi Ox
600 ir 1200 kampus, lygtis.
18. Apskaičiuokite tiesių 3x − 4 y − 29 = 0, 2 x + 5 y + 19 = 0 susikirtimo tašką.
19. Trikampio ABC kraštinės yra tiesės 4 x + 3 y − 5 = 0 ( AB ) , x − 3 y + 10 = 0 (BC )
ir x − 2 = 0 ( AC ) . Apskaičiuokite trikampio viršūnių koordinates.
20. Nustatykite šių tiesių krypties koeficientus:
a) 5 x − y + 3 = 0 ; b) 2 x + 3 y − 6 = 0 ; c) 5 x + 3 y + 2 = 0 ; d) 3x + 2 y = 0 ; e)
y −3= 0.
21. Per tašką M (2;1) nubrėžkite lygiagrečią ir statmeną tieses duotajai tiesei
2 x + 3 y + 4 = 0 . Parašykite jų lygtis.
22. Duotas trikampis ABC, kurio viršūnės yra taškai A(5;−4 ), B (− 1;3) ir C (− 3;−2 ) .
Per kiekvieną viršūnę išveskite tieses lygiagrečias atitinkamai kraštinei ir
parašykite jų lygtis.
23. Parašykite trikampio aukštinių lygtis, jei jo viršūnės yra taškai
A(2;1), B (− 1;−1), C (3;2 ) .
24. Parašykite trikampio, kurio viršūnės yra taškai A(3;2), B (5;−2 ) ir
C (1;0) kraštinių ir pusiaukraštinių lygtis.
25. Kokį kampą su Ox ašimi sudaro tiesė 2 x + 2 y − 5 = 0 .
26. Nubrėžkite tiesę per koordinačių pradžios tašką ir tašką A(− 2;3) bei parašykite
jos lygtį.
27. Apskaičiuokite kampus tarp šių tiesių:
a) y = 2 x + 5 ir 3x + y − 1 = 0 ; c) 2 x + y = 0 ir y = 3x − 4 ;
b) 5 x − y + 7 = 0 ir 2 x − 3 y + 1 = 0 ; d) 3x + 2 y = 0 ir 6 x + 4 y + 9 = 0 .
28. Parašykite tiesių, statmenų tiesei 2 x − 5 y − 10 = 0 ,lygtis taškuose,kuriuose
pastaroji kerta Ox ir Oy ašis.
29. Nubrėžkite trikampį, kurio kraštinės yra tiesės x + y = 4, 3x − y = 0 ir
x − 3 y − 8 = 0 . Apskaičiuokite trikampio vidaus kampus.
30. Trikampiui, kurio viršūnės yra taškai A(− 2;0), B (2;4 ) ir C (4;0) iš viršūnės A
nubrėžta pusiaukraštinė AE ir aukštinė AD. Parašykite jų lygtis ir apskaičiuokite
pusiaukraštinės AE ilgį.
31. Apskaičiuokite taško A(2;−1) atstumą iki tiesės 6 x + 8 y = 48 .
⎛ 4 ⎞
32. Per tašką M ⎜ − ;1⎟ ir per tiesių x + 6 y + 5 = 0 , 3x − 2 y + 1 = 0 susikirtimo
⎝ 5 ⎠
tašką nubrėžkite tiesę ir parašykite jos lygtį.
⎛ 1 ⎞ ⎛ 2⎞
33. Apskaičiuokite trikampio ABC, jei A⎜1 ;1⎟, B ⎜1;1 ⎟, C (3;3) , aukštinės,
⎝ 2 ⎠ ⎝ 3⎠
nubrėžtos iš viršūnės C, ilgį.
34. Apskaičiuokite koordinačių pradžios taško atstumą iki tiesės 12 x − 5 y + 39 = 0 .
13
35. Per tiesių x + 2 y + 3 = 0, 2 x + 3 y + 4 = 0 susikirtimo tašką nubrėžkite tiesę, kuri

būtų lygiagreti tiesei 5 x + 8 y = 0 ir parašykite jos lygtį.
36. Per tiesių x + 2 y + 1 = 0, 2 x + y + 2 = 0 susikirtimo tašką nubrėžkite tiesę,
sudarančią su Ox ašimi 1350 kampą ir parašykite jos lygtį.
37. Nustatykite, kurios iš šių tiesių yra statmenos:
a) 3x − y + 5 = 0 ir x + 3 y − 1 = 0 , b) 3x − 4 y + 1 = 0 ir 4 x − 3 y + 7 = 0 ,
c) 6 x − 15 y + 7 = 0 ir 10 x + 4 y − 3 = 0 , d) 9 x − 12 y + 5 = 0 ir 8 x + 6 y − 13 = 0 ,
e) 5 x − 7 y + 3 = 0 ir 3x + 2 y − 5 = 0 .
38. Kurios iš šių tiesių yra lygiagrečios ir kurios sutampa:
a) 3x + 5 y − 4 = 0 ir 6 x + 10 y + 7 = 0 , d) 3x + 5 y − 4 = 0 ir 6 x + 10 y − 8 = 0 ,
b) 2 x − 4 y + 3 = 0 ir x − 2 y = 0 , e) x − 2 y = 0 ir 2 x − 2 y = 0 ,
c) y + 3 = 0 ir x − 3 = 0 , f) 3x + 5 = 0 ir y − 2 = 0 .
39. Nubraižykite trikampį ABC, kurio viršūnės yra taškai A(− 10;−13), B (− 2;3) ,
C (2;1) . Apskaičiuokite statmens, nuleisto iš viršūnės B į pusiaukraštinę CD,
ilgį
40. Įrodykite, kad trikampis, kurio kraštinės yra tiesės x + 3 y + 1 = 0 ,
3x + y + 1 = 0 ir x − y − 10 = 0 , yra lygiakraštis. Apskaičiuokite vidaus
kampus.
41. Duotos trys lygiagretainio ABCD viršūnės A(4;2 ), B (5;7), C (− 3;4 ) .
Apskaičiuokite ketvirtą viršūnę D, kuri yra priešinga viršūnei B.
42. Apskaičiuokite kampus tarp šių tiesių:
1) y = 3x ir y = 5 − 2 x , 4) y = 3x − 5 ir y = 1 − 3x ,
1
2) y = 4 x − 7 ir y = 2 − x , 5) y = 7 x − 2 ir y = x − 2 .
4
3) 5 x − y − 3 = 0 ir 5 x − y + 8 = 0 ,
43. Per koordinačių pradžios tašką nubrėžkite tiesę, kuri būtų:
a) lygiagreti tiesei y = 4 x − 3 ,
1
b) statmena tiesei y = x + 1 ,
2
0
c) sudarytų 45 kampą su tiese y = 2 x + 5 .
Parašykite jų lygtis.
44. Duotas trikampis ABC, kurio viršūnės yra taškai A(− 1;2), B (3;−1) , C (0;4 ) . Per
kiekvieną viršūnę nubrėžkite tieses, lygiagrečias priešais esančiai kraštinei ir
parašykite jų lygtis.
45. Nubrėžkite trikampį ABC, kurio viršūnės yra taškai A(3;1), B (5;4 ), C (1;3) .
Aukštinėje BH raskite tašką P, dalijantį ją santykiu λ = 3 .
46. Per atkarpos AB, kai A(− 3;2 ) ir B (7;4 ) , vidurį išveskite tiesę, kuri su Ox ašimi
sudarytų 450 kampą ir parašykite tos tiesės lygtį.
47. Duotas keturkampis ABCD, kurio viršūnės yra taškai A(− 9;0), B (− 3;6), C (3;4 )
ir D (6;−3) . Apskaičiuokite įstrižainių AC ir BD susikirtimo tašką.
48. Duotas trikampis ABC: A(0;−4 ), B (3;0), C (− 4;6) . Apskaičiuokite viršūnės C
atstumą iki kraštinės AB.
14
49. Apskaičiuokite dydį k ,jei tiesė y = kx + b nutolusi nuo koordinačių pradžios

taško atstumu d = 5 .
50. Parašykite lygtį statmens, nubrėžto per tašką M, į tiesę AB, jei taškai A ir B yra
tiesės 2 x − y − 8 = 0 susikirtimo su koordinačių ašimis taškai,o taškas M
atkarpą AB dalija santykiu AM : MB = 3 : 1 .
Atsakymai
1. M (1;4 ) . 25. 1350.

2. B (− 1;8) . 26. 3x − 2 y = 0 .
3. 13. π π π
27. a) ; b) ; c)
; d) 0.
4. (2;−1), (3;1) . 4 4 4
6. D (− 3;1) . 28. 5 x + 2 y + 4 = 0 ,
7. (3;1), (1;2 ), (0;0) . 5 x + 2 y − 25 = 0 .
(
8. 5 2 + 2 . ) 4
29. A = arctg , B = C = arctg 2 .
9. 137. 3
11. (1;0) . 30. AE : 2 x − 5 y + 4 = 0 ;
AD : x − 2 y + 2 = 0 ;
12. 2.
13. (0;3) . AE = 29 .
14. y = 3− x . 31. 4,4.
15. M 2 ir M 4 . 32. 5x + y = 0 .
(6;0), (0;−4) . 33. 2,4.
16.
34. 3.
17. y = 3x − 3 , y = − 3x − 3 . 35. 5 x + 8 y + 11 = 0 .
18. (3;−5) . 36. x + y +1 = 0.
19. A(2;−1), B (− 1;3), C (2;4 ) . 37. a) , c) ir d).
2 38. lygiagrečios a) b); sutampa d)
20. a) k = 5 ; b) k = − ; c) e).
3
5 3 39. 4.
k = − ; d) k = − ; e) k = 0 . 40. 300.
3 2
41. D (− 4;−1) .
21. a) 2 x + 3 y − 7 = 0 ;
π π π
b) 3x − 2 y + 4 = 0 . 42. 1) ; 2) ; 3) 0; 4) ;
22. 5 x − 2 y − 33 = 0 , 4 2 3
x + 4 y − 11 = 0 , ⎛ 3⎞
5) arctg ⎜ − ⎟ .
7 x + 6 y + 33 = 0 . ⎝ 4⎠
23. 4 x + 3 y − 11 = 0 , 43. 1) y = 4 x ; 2) y = −2 x ; 3)
1
x + y + 2 = 0, y = −3x ir y = x .
3x + 2 y − 13 = 0 . 3
44. 3x + 4 y = 16 , 5 x + 3 y − 1 = 0 ,
24. AB : 2 x + y − 8 = 0 ;
y = 2x − 7 .
BC : x + 2 y − 1 = 0 ;
AC : x − y − 1 = 0 ; AD : x = 3 ; ⎛5 1⎞
45. P⎜ ; ⎟ .
BE : x + y − 3 = 0 ; CF : y = 0 . ⎝4 4⎠
15
46. y = x + 1 . 49. k = ±2 .
47. M (0;3) . 50. x + 2 y − 11 = 0 .
46
48. .
5
II skyrius. ANTROSIOS EILĖS KREIVĖS

1. Apskritimas
Apskritimas yra tokia plokštumos kreivė ,kurios kiekvienas taškas yra vienodai
nutolęs nuo duoto pastovaus taško C ( x0 ; y0 ) .
y
r C
M
x
O
Duotas taškas C ( x0 ; y0 ) vadinamas apskritimo centru.

Bet kurio apskritimo taško M ( x, y ) atstumas iki centro vadinamas apskritimo
spinduliu ir žymimas raide r. Apskritimo spindulio r ir centro taške ( x0 ; y0 )
kanoninė lygtis yra tokia:
(x − x0 )2 + ( y − y0 )2 = r 2 ;( CM 2 = r 2 ).
Lygtis Ax 2 + Ay 2 + Bx + Cy + D = 0, čia A ≠ 0 yra bendroji apskritimo lygtis.
Ją galima perrašyti į kanoninę išraišką, išskiriant pilnuosius dvinarių kvadratus.
(Kaip tai daroma parodysime pavyzdžiais.)
1 UŽDAVINYS. Parašykite apskritimo, kurio centras C ir spindulys r,

kanoninę lygtį:
a) C (− 3;2 ) ir r = 3 ; b) C (0;−4 ) ir r = 3 ; c) C (0;0) ir r = 5 .
Sprendimas.
a) įrašę į kanoninę lygtį x0 = −3, y0 = 2 ir r = 3 , gauname
(x + 3)2 + ( y − 2)2 = 9 .
b) pagal sąlygą: x0 = 0 , y0 = −4 , tuomet kanoninė lygtis yra
(x − 0)2 + ( y + 4)2 = ( )2
3 , arba x 2 + ( y + 4 )2 = 3 .
c) x0 = 0, y0 = 0 . Įrašę į kanoninę lygtį, gauname ( x − 0)2 + ( y − 0)2 = 52 , arba
x 2 + y 2 = 25 .
16
Ats.: a) ( x + 3)2 + ( y − 2 )2 = 9 ;b) x 2 + ( y + 4 )2 = 3 ;c) x 2 + y 2 = 25 .
2 UŽDAVINYS. Parašykite lygtį apskritimo, kurio centras C (− 1;2 ) ir taškas

M (2;6) yra apskritime.
Sprendimas. Įrašę į kanoninę lygtį centro koordinates x0 = −1 ir y0 = 2 ,
gauname ( x + 1)2 + ( y − 2 )2 = r 2 .
Kadangi apskritimo taškas yra M, tai x = 2 ir y = 6 turi tenkinti apskritimo
lygtį. Jei taip, gauname, kad
(2 + 1)2 + (6 − 2)2 = r 2 arba r 2 = 25 .
Kanoninė lygtis yra tokia:
(x + 1)2 + ( y − 2)2 = 25 .
Atsakymas. ( x + 1)2 + ( y − 2 )2 = 25 .
3 UŽDAVINYS. Nubraižykite apskritimus, kurių lygtys tokios:

a) x 2 − 6 x + y 2 + 2 y + 1 = 0 ; b) x 2 + 2 x + y 2 − 8 = 0 ;
c) x 2 + y 2 − 6 y − 2 = 0 ; d) 2 x 2 − 28 x + 2 y 2 + 12 y + 114 = 0 ;
e) 3x 2 + 3 y 2 + 6 x = 1 .
Sprendimas. Kiekvienai šių lygčių suteikite kanoninę lygties išraišką:
a) sugrupuojame narius su kintamuoju x ir su y x 2 − 6 x + y 2 + 2 y = −1 . ( ) ( )
Abiejuose skliaustuose papildome nariais taip, kad išskirtume dvinario pilnąjį
kvadratą ( ) ( )
x 2 − 2 x ⋅ 3 + 32 − 32 + y 2 + 2 y ⋅ 1 + 12 − 12 = −1 ; ( x − 3)2 + ( y + 1)2 =
= −1 + 9 + 1 = 9 . Iš čia gauname, kad centras C (3;−1) ir r = 3 r 2 = 9 ; ( )
4 y
0
x
C (3;−1)
-1 0 1 2 3 4
-1
-2 r=3
b) sugrupuojame narius (x 2
)
+ 2 x + y 2 = 8 . Skliaustuose išskiriame pilnąjį
( )
kvadratą x 2 + 2 x ⋅ 1 + 12 − 12 + y 2 = 8 , arba (x + 1)2 + ( y − 0)2 = 8 + 1 = 9 , čia
C (− 1;0) ir r = 3 . Braižome brėžinį.
17
y
3
1
C (− 1;0)
0 x
-4 -3 -2 -1 0 1 2
-1
r=3
-2
-3
c) x 2 + y 2 − 6 y − 2 = 0 . Sugrupuojame narius x 2 + y 2 − 6 y = 2 . Skliaustuose ( )

išskiriame pilnąjį kvadratą (
x + y − 2 ⋅ y ⋅ 3 + 3 − 32 = 2 ,
2 2 2
) arba
( x − 0) 2
+ ( y − 3) = 11 . Gavome
2
(x0 ; y0 ) = (0;3) ir 2
r = 11 . Tai apskritimo
kanoninė lygtis, jo centras C (0;3) ,o spindulys r = 11 .
Braižome brėžinį.
y
7
6
5
4
C (0;3)
3
2
r = 11
1
0 x
-4 -3 -2 -1-1 0 1 2 3 4
-2
d) sugrupuojame lygties 2 x 2 − 28 x + 2 y 2 + 12 y + 114 = 0 narius 2 x 2 − 28 x + ()

( )
+ 2 y 2 + 12 y = −114 . Iš abiejų skliaustų iškeliame 2; 2
2(x − 14 x ) + 2(y + 6 y ) = 2
= −114 . Abiejuose skliaustuose išskiriame pilnuosius kvadratus

( 2 2 2 2
) (
2 2
2 x − 2 ⋅ x ⋅ 7 + 7 − 7 + 2 y + 2 ⋅ y ⋅ 3 + 3 − 3 = −114 , )
( ) (
2 ( x − 7 )2 − 49 + 2 ( y + 3)2 − 9 = −114 . ) Abi lygties puses padaliname iš
2: ( x − 7 )2 − 49 + ( y + 3)2 − 9 = −57 , arba (x − 7)2 + ( y + 3)2 = −57 + 49 + 9 = 1 .
Gavome kanoninę lygtį apskritimo, kurio centras C (7;−3) ,o spindulys r = 1 ;
e) 3x 2 + 3 y 2 + 6 x = 1 . Sugrupuojame narius (3x 2

)
+ 6x + 3y 2 = 1,
( )
3 x 2 + 2 x + 3 y 2 = 1 . Skliaustuose, papildę nariais iki pilnojo kvadrato, gauname
3(x 2
)
+ 2 x ⋅ 1 + 12 − 12 + 3 y 2 = 1 , arba ( )
3 ( x + 1)2 − 1 + 3( y − 0 )2 = 1 . Iš čia
3( x + 1) − 3 + 3( y − 0) = 1 , 3( x + 1) + 3( y − 0) = 4 . Padalijame abi lygties puses
2 2 2 2
18
4 4
. Gavome: ( x0 ; y0 ) = (− 1;0) ir r 2 = . Gauta lygtis yra
iš 3 ( x + 1)2 + ( y − 0)2 =
3 3
2 3
kanoninė apskritimo, kurio centras C (− 1;0) , o spindulys r = , lygtis.
3
y
C (− 1;0)
0 x
-3 -2 -1 0 1 2
2 3
r= -1
3
-2
Ats.: a) ( x − 3)2 + ( y + 1)2 = 32 ; b) ( x + 1)2 + y 2 = 32 ; c) x 2 + ( y − 3)2 = ( 11)2 ;

2
⎛ 4⎞
d) ( x − 2 ) + ( y + 3) = 1 ; e) ( x + 1) + y = ⎜⎜
2 2 2
⎟⎟ . 2
⎝ 3⎠
4 UŽDAVINYS. Parašykite apskritimo, kai jo centras yra taške (− 1;1) ir

apskritimo liestinė yra tiesė x + 2 y = 4 , lygtį
Sprendimas. Kanoninei lygčiai gauti reikia žinoti centrą ir spindulį. Pagal
sąlygą C (− 1;1) . Liestinė yra statmena apskritimo spinduliui, nubrėžtam per
lietimosi tašką. Braižome brėžinį.
y
4
3
M
2 t : x + 2y − 4 = 0
C 1
0 x
-2 -1 0 1 2 3 4 5
-1
-2
Atkarpa CM, statmena tiesei, yra apskritimo spindulys. Atkarpos ilgį

apskaičiuojame remdamiesi taško C atstumo iki tiesės x + 2 y − 4 = 0 formule
AxC + ByC + C
d= . Pagal sąlygą: A = 1, B = 2, C = −4 ir centras (− 1;1) . Įrašę į
2 2
A +B
1 ⋅ (− 1) + 2 ⋅ 1 − 4 3
formulę, gauname, kad d = = .
2
1 +2 2 5
19
2
Apskritimo kanoninė lygtis yra (x + 1) + ( y − 1) = ⎛⎜ 3 ⎞⎟ = 9 ,
2 2
arba
⎝ 5⎠ 5
9
x2 + 2x + 1 + y2 − 2 y + 1 = , 5 x 2 + 10 x + 5 + 5 y 2 − 10 y + 5 = 9 , 5 x 2 + 10 x + 5 y 2 −
5
− 10 y + 1 = 0 .
Ats.: 5 x 2 + 5 y 2 + 10 x − 10 y + 1 = 0 .
1. SAVARANKIŠKO DARBO UŽDUOTYS
1. Parašykite lygtį apskritimo, kurio centras ir spindulys yra tokie:

1) C (− 2;1) , r = 2 ; 4) C (3;0) , r = 3 ;
2) C (4;2 ) , r = 3 ; 5) C (− 5;−3) , r = 4 ;
3) C (0;5) , r = 1 ; 6) C (0;0) , r = 5 .
2. Parašykite apskritimo, kurio skersmuo yra atkarpa, jungianti tašką A(− 4;6) su
koordinačių pradžios tašku, lygtį.
3. Nurodykite apskritimų centrus ir spindulius, kurių lygtys tokios:
1) ( x + 4 )2 + ( y + 2 )2 = 3 ; 4) ( x + 5)2 + y 2 = 9 ;
2) ( x − 3)2 + ( y − 1)2 = 4 ; 5) x 2 + y 2 = 7 ;
3) x 2 + ( y + 3)2 = 5 ; 6) ( x + 10)2 + ( y − 10)2 = 10 .
4. Nubraižykite apskritimus: 1) x 2 + y 2 − 4 x + 6 y − 3 = 0 ; 2) x 2 + y 2 − 3x = 0 ;
3) x 2 + y 2 + 4 y − 1 = 0 .
5. Parašykite apskritimo, kai jo centras yra tiesių y = x ir y + x = 2 susikirtimo
taške, o spindulys lygus 5, lygtį.
6. Duoti taškai A(− 3;0) ir B (3;6) . Parašykite apskritimo, kurio skersmuo yra
atkarpa AB, lygtį
7. Parašykite apskritimo lygtį, kai jo centras yra taške C (6;−8) , o koordinačių
pradžios taškas priklauso apskritimui.
8. Nubraižykite šias kreives:
1) y = 9 − x 2 ; 4) x = 16 − y 2 ;
2) y = − 25 − x 2 ; 5) y = 15 + 64 − x 2 ,
3) x = − 4 − y 2 ; 6) y = 15 − 64 − x 2 .
9. Apskaičiuokite apskritimo x 2 + y 2 + 5 x = 0 susikirtimo su tiese x + y = 0
taškus.
10. Parašykite apskritimų x 2 + y 2 = 16 ir ( x − 5)2 + y 2 = 9 bendrosios stygos lygtį.
11. Parašykite apskritimo lygtį, kai jo centras yra taške C (− 1;−2 ) , o spindulys
lygus atkarpos tarp taškų M (5;4 ) ir N (1;0) ilgiui.
12. Apskaičiuokite atstumą tarp apskritimų x 2 + ( y − 1)2 = 3 ir
x 2 + y 2 − 4 x + 8 y − 3 = 0 centrų.
20
13. Apskaičiuokite taško M (− 3;4 ) atstumą iki apskritimo x 2 + ( y − 10)2 = 3

centro.
14. Apskaičiuokite atstumą nuo apskritimo x 2 + y 2 − 2 x + 10 y − 3 = 0 centro iki
tiesės x + y − 1 = 0 .
15. Apskaičiuokite taško M (5;−2 ) atstumą iki pusapskritimio y = 9 − x 2 centro.
16. Apskaičiuokite kampą tarp apskritimo x 2 + y 2 + 4 x − 6 y = 0 dviejų spindulių,
nubrėžtų į susikirtimo su Oy ašimi, taškus.
17. Per tašką M (− 3;2 ) ir per apskritimo x 2 − 2 x + y 2 − 1 = 0 centrą nubrėžkite
tiesę ir parašykite lygtį.
18. Nustatykite apskritimo ( x − 2 )2 + ( y − 1)2 = 25 ir tiesės 7 x − y + 12 = 0
susikirtimo taškus.
19. Parašykite apskritimo lygtį,jei apskritimo centras yra taške C (2;−3) ,o taškas
M (5;1) yra apskritimo kreivėje.
20. Parašykite apskritimo lygtį,jei jo skersmuo yra atkarpa MN; M (3;9 ) ,. N (7;3)
21. Parašykite apskritimo lygtį, jei jo centras yra taške C (− 4;5) ,o spindulys lygus
taško M (− 2;3) atstumui iki tiesės x − y + 3 = 0 .
22. Nubraižykite apskritimus, kurių lygtys yra šios:
1) x 2 + y 2 − 6 x + 4 y − 23 = 0 ; 3) x 2 + y 2 + 7 y = 0 ;
2) x 2 + y 2 + 5 x − 7 y + 2,5 = 0 ; 4) x 2 + y 2 − 2 x − 1 = 0 .
23. Nustatykite, ar taškas M (1;−2 ) yra viduje, išorėje ar apskritimų kreivėje, kai jų
lygtys yra šios:
1) x 2 + y 2 = 1 , 4) x 2 + y 2 − 8 x − 4 y − 3 = 0 ,
2) x 2 + y 2 = 5 , 5) x 2 + y 2 − 10 x − 8 y = 0 .
3) x 2 + y 2 = 9 ,
24. Apskaičiuokite atstumą nuo apskritimo ( x − 4 )2 + ( y + 4 )2 = 4 centro iki tiesės
y − x = 0.
25. Atstumą tarp apskritimų x 2 + y 2 = 16 ir (x − 1)2 + ( y + 1)2 = 25 centrų
padalinkite santykiu 1 : 2 .
26. Apskaičiuokite taško P (− 1;4 ) atstumą iki kreivės y = 16 − x 2 centro.
27. Parašykite apskritimo lygtį, kurio centras C (− 2;3) ir liestinė yra tiesė
3x − 4 y + 43 = 0 .
28. Parašykite apskritimo lygtį, kurio centras C (0;0) ,o tiesė x − 2 y + 5 = 0 yra
apskritimo liestinė.
Atsakymai
1. 1) x 2 + y 2 + 4 x − 2 y + 1 = 0 ; 4) x 2 + y 2 − 6 x = 0 ;
2) x 2 + y 2 − 8 x − 4 y + 17 = 0 ; 5) x 2 + y 2 + 10 x + 6 y − 18 = 0 ;
3) x 2 + y 2 − 10 y + 24 = 0 ; 6) x 2 + y 2 − 25 = 0 .
21
2. x2 + y2 + 4x − 6 y = 0 .
3. 1) C (− 4;−2 ) ir r = 3 ;
2) C (3;1) ir r = 2 ; 4) y
3) C (0;−3) ir r = 5 ; 4
4) C (− 4;0) ir r = 3 ;
5) C (0;0) ir r = 7 ; 4
x
6) C (− 10;10) ir r = 10 .
4. 1) ( x − 2 )2 + ( y + 3)2 = 10 ; -4
2
⎛ 3⎞
2) ⎜ x − ⎟ + y 2 = ;
9 C (0;0) , r = 4 ;
⎝ 2⎠ 4
3) x 2 + ( y + 2 )2 = 5 . 5) y
5. x2 + y2 − 2x − 2 y − 3 = 0 .
6. x2 + y2 − 6 y − 9 = 0 .
7. ( x − 6)2 + ( y + 8)2 = 100 .
8. 1) 15
y
3
x x
-3 3
C (0;15) , r = 8 ;
C (0;0) , r = 3 ;
6)
y
2)
y
-5 5 15
x
-5
C (0;0) , r = 5 ; x
C (0;15) , R = 8 .
3) y 9. (0;0) .
2 10. x = 3,2 .
-2 11. ( x + 1)2 + ( y + 2 )2 = 32 .
x
12. 29 .
13. 45 .
-2 14. 2 2 .
15. 29 .
C (0;0) , r = 2 ;
22
16. tgα = −2,4 . 4) C (1;0) , r = 2 .

17. x + 2 y − 1 = 0 . 23. 1) išorėje;2) kreivėje;
18. M 1 (− 1;5) , M 2 (− 2;−2 ) . 3) viduje; 4) kreivėje;
5) viduje.
19. ( x − 2 )2 + ( y + 3)2 = 25 .
24. 4 2.
20. ( x − 5)2 + ( y − 6)2 = 13 .
⎛1 1⎞
25. M ⎜ ;− ⎟ .
21. ( x + 4 )2 + ( y − 5)2 = 2 . ⎝ 3 3⎠
22. 1) C (3;−2 ) , r = 6 ; 26. 17 .
⎛ 5 7⎞ x + y 2 + 4 x − 6 y − 12 = 0 .
2
2) C ⎜ − ; ⎟ , r = 4 ; 27.
⎝ 2 2⎠
28. x 2 + y 2 − 5 = 0 .
⎛ 7⎞ 7
3) C ⎜ 0;− ⎟ , r = ;
⎝ 2⎠ 2
2. Elipsė
Apibrėžimas. Elipse vadinama plokštumos kreivė,kurios kiekvieno taško

atstumų nuo dviejų duotų taškų, vadinamų židiniais, suma yra pastovus dydis.
Elipsės židiniai žymimi raidėmis F1 ir F2 , o atstumas tarp jų žymimas 2c .
Jei elipsės centras yra koordinačių pradžioje, tai elipsės kanoninė lygtis yra
tokia:
x2 y2
+ =1
a2 b2
B1
M ( x, y )
b c F
A2 F2 1 A1
x
O a
B2
Kai a > b , elipsės didžioji ašis yra koordinačių ašyje Ox ir lygi 2a , A1 A2 = 2a , o

OA1 = OA2 = a yra didžiosios pusašės. Atkarpos OB1 = OB2 = b vadinamos
elipsės mažosiomis pusašėmis,o B1 B2 = 2b mažąja ašimi.
Židiniai F2 (− c;0) ir F1 (c;0) yra kreivės didžiojoje ašyje. Židinių koordinates
c
apskaičiuojame pagal formulę c 2 = a 2 − b 2 . Skaičius ε = yra elipsės
a
ekscentricitetas.
23
Jeigu elipsės didžioji ašis yra Oy ašyje, t. y. b > a ir B2 B1 = 2b yra didžioji

elipsės ašis, tai jos židiniai F1 (0; c ) ir F2 (0;−c ) yra ašyje Oy ir c 2 = b 2 − a 2 , o
c
ε= .
b
y
B1
b F1
a
x
O
F2
B2
Tuo atveju, kai elipsės centras yra ne koordinačių pradžios taškas O, bet
taškas O1 ( x0 ; y0 ) , jos kanoninė lygtis tokia:
(x − x0 )2 + ( y − y0 )2
= 1.
a2 b2
Šiuo atveju elipsės simetrijos ašys yra tiesės, kurių lygtys yra x = x0 ir y = y0 . Tai
tiesės nubrėžtos per elipsės centrą ir lygiagrečios koordinačių ašims.
Braižome brėžinį dviem atvejais, kai a > b ir kai a < b .
y
a>b
B1
b
A2 F2 O1 F1 A1 y = y0
a
B2
x
O
x = x0
24
y
a<b
B1
b F1
A2 a A1 y = y0
O1
F2
x
O
B2
x = x0
Jei a > b , tai židiniai yra ašyje y = y0 ir jų koordinatės

F2 ( x0 − c; y0 ), F1 ( x0 + c; y0 ) . Atstumas nuo elipsės centro iki židinio
apskaičiuojamas formule c 2 = a 2 − b 2 .
Elipsės viršūnės yra taškai A1 ( x0 + a; y0 ), A2 ( x0 − a; y0 ), B1 ( x0 ; y0 + b ) ,
B2 ( x0 ; y0 − b ) .
Jei a < b , tai židiniai yra ašyje x = x0 ir F1 ( x0 ; y0 + c ) , F2 ( x0 ; y0 − c ) .
Atstumas nuo centro iki židinio apskaičiuojamas taip: c 2 = b 2 − a 2 .
Elipsės viršūnės yra taškai A1 ( x0 + a; y0 ), A2 ( x0 − a; y0 ), B1 ( x0 ; y0 + b ) ,
B2 ( x0 ; y0 − b ) .
1 UŽDAVINYS. Apskaičiuokite elipsės 9 x 2 + 25 y 2 = 225 pusašes, židinius ir

ekscentricitetą.
Sprendimas. Pusašes a ir b galima nustatyti elipsės lygčiai suteikus kanoninę
9 x 2 25 y 2 x2 y2
išraišką. Tam lygtį padalijame iš 225: + = 1 , arba + = 1 . Iš čia
225 225 25 9
a 2 = 25 , a = 5, b 2 = 9 ir b = 3 . Židinių koordinates apskaičiuojame remdamiesi
formule c 2 = a 2 − b 2 = 25 − 9 = 16 . Iš čia c =4, o F1 (− 4;0) ir F2 (4;0) .
c 4
Ekscentricitetas ε = = .
a 5
4
Ats.: a = 5, b = 3; F1 (− 4;0) , F2 (4;0) ; ε = .
5
2 UŽDAVINYS. Apskaičiuokite elipsių, kurių lygtys yra: 1) 4 x 2 + 16 y 2 = 1 ;

2 2 2 2 x2
2) 36 x + y = 36; 3) x + 2 y = 2 ir 4) + y 2 = 1 didžiąją ir mažąją ašis.
16
25
Sprendimas. Elipsės didžiąją ir mažąją ašis apskaičiuojame pagal kreivės

kanoninę lygtį. Tam duotas lygtis perrašome į kanonines:
2 2 4 x 2 16 y 2 x2 y2
1) 4 x + 16 y = 1 , t. y. gauname, kad + = 1, arba + = 1 . Iš
1 1 1 1
4 16
1 1 1 1 1
čia a 2 = , a = ir 2a = 1 ; b 2 = , b = ir 2b = . Šiuo atveju didžioji ašis
4 2 16 4 2
1
lygi 1, o mažoji lygi ;
2
36 x 2 y 2
2) lygtį 36 x 2 + y 2 = 36 perrašome padalinę ją iš 36: + = 1,
36 36
x2 y2
+ = 1 . Iš čia a 2 = 1, a = 1 , o b 2 = 36 , tai b = 6 . Didžioji ašis 2b = 12 . (Oy
1 36
ašyje) ir mažoji ašis 2a = 2 (Ox ašyje).
2 2 x2 2 y2 x2 y2
3) lygtį x + 2 y = 2 daliname iš 2; + = 1 arba + = 1 . Iš čia
2 2 2 1
a 2 = 2 , a = 2 ; b 2 = 1 ir b = 1 . Didžioji ašis 2a = 2 2 , o mažoji ašis 2b = 2 .
x2 x2 y2
4) lygtis + y 2 = 1 , arba + = 1 , yra kanoninė ir a 2 = 16 , a = 4 ;
16 16 1
2
b = 1 , b = 1 . Didžioji ašis 2a = 8 (Ox ašyje) ir mažoji ašis 2b = 2 (Oy ašyje).
1
Ats.: 1) 2a = 1 , 2b = ; 2) 2a = 2 , 2b = 12 ; 3) 2a = 2 2 , 2b = 2 ; 4) 2a = 8 ,
2
2b = 2 .
3 UŽDAVINYS. Parašykite elipsės lygtį, jei jos židiniai yra Ox ašyje, mažoji
12
pusašė lygi 5, o ε = .
13
x2 y2
Sprendimas. Elipsės kanoninė lygtis yra 2 + 2 = 1 . Pagal sąlygą b = 5 . Be
a b
c a 2 − b2 12 a 2 − 25
to ε = = . Įrašę žinomų dydžių reikšmes, gauname, kad =
a a 13 a
(
arba 13 a 2 − 25 = 12a . Pakėlę abi puses kvadratu, gauname 169 a 2 − 25 = 144a 2 )
x2 y2
arba 169a 2 − 4225 = 144a 2 ; iš čia a 2 = 169 . Ieškoma elipsės lygtis + = 1.
169 25
x2 y2
Ats.: + = 1.
132 52
4 UŽDAVINYS. Parašykite elipsės lygtį, jeigu jos židiniai yra Ox ašyje

(
simetriškai koordinačių pradžios taško atžvilgiu,o taškai M 1 4;− 3 , M 2 2 2 ;3 ) ( )
priklauso kreivei.
26
x2 y2
Sprendimas. Elipsės kanoninei lygčiai + = 1 parašyti reikia skaičiuoti
a 2 b2
pusašes a ir b. Pagal sąlygą žinome, kad taškai M 1 ir M 2 yra kreivės taškai, o tai
reiškia, kad tų taškų koordinatės atitinka jos lygtį. Įrašę tai į elipsės lygtį, gauname,
42 − 3
kad 2 +
( )2 = 1 ir
(2 ⋅ 2 )2 + 32 = 1 . Sprendžiame dviejų lygčių su dviem
a b2 a2 b2
⎧ 16 3
+ = 1,
⎪⎪ a 2 b 2
nežinomaisiais a ir b sistemą ⎨
8 9
⎪ + = 1.
⎪⎩ a 2 b 2
.
Padauginę antrą lygtį iš -2 ir panariui sudėję su pirmąja, gauname:
⎧ 16 3
⎪⎪ a 2 + b 2 = 1, − 15
⎨ − 16 18 ⇒ 2 = −1 arba b 2 = 15 . Įrašę į pirmą lygtį, gauname, kad
⎪ − 2 = −2 b
⎩⎪ a 2
b
16 3 16 3 12 2 16 ⋅ 15
+ = 1 , = 1 − = ; iš čia a = = 20 . Ieškoma elipsės lygtis
a 2 15 a2 15 15 12
x2 y2
+ = 1.
20 15
x2 y2
Ats.: + = 1.
20 15
5 UŽDAVINYS. Apskaičiuokite elipsės

(x − 3)2 + ( y − 5)2 =1 centro,
4 25
viršūnių ir židinių koordinates. Nubraižykite elipsę.
Sprendimas. Pagal elipsės kanoninę lygtį pusašė a = 2 , o pusašė b = 5 .

Centras yra taške (3;5) . Kadangi b > a , tai elipsės ilgoji ašis yra tiesė, kurios lygtis
x = 3. Židinių koordinates apskaičiuojame pagal formulę
2 2 2
( ) (
c = b − a = 25 − 4 = 21 ; iš čia c = 21 ir F1 3;5 + 21 , F2 3;5 − 21 . )
Elipsės viršūnės yra taškai A2 (3 − 2;5), A1 (3 + 2;5), B1 (3;5 + 5), B2 (3;5 − 5) arba
A2 (1;5), A1 (5;5), B1 (3;10), B2 (3;0) .
27
y
11
10
B1
9 F1
8
b
7
6 A2 A1
5
O1 y0 = 5
4 a=2
3
2
1 F2
x
0 B2
-2 -1O0
-1 1 2 3 4 5 6
-2 x0 = 3
-3
Ats.: C (3;5) , A2 (1;5), A1 (5;5), B1 (3;10), B2 (3;0) , F1 3;5 + 21 , F2 3;5 − 21 . ( ) ( )

6 UŽDAVINYS. Nubraižykite elipses, kurių lygtys tokios: a)
x + 9 y 2 − 4 x + 18 y + 4 = 0 ; b) 25 x 2 + 9 y 2 + 100 x − 54 y − 44 = 0 .
2
Sprendimas. Elipsės kreivė braižoma pagal jos kanonę lygtį. Duotąją lygtį
x + 9 y 2 − 4 x + 18 y + 4 = 0 perrašome į kanoninę. Tam sugrupuojame narius į dvi
2
grupes: (x 2
) ( )
− 4 x + 9 y 2 + 18 y + 4 = 0 . Prieš kiekvienus skliaustus iškeliame
koeficientą, esantį prie x 2 ir y 2 , jei bent vienas iš jų ne vienetas, t. y.:
(x 2
) ( )
− 4 x + 9 y 2 + 2 y + 4 = 0 . Skliaustuose esančiuose reiškiniuose išskiriame
pilnąjį dvinario kvadratą (x 2
) (
− 2 ⋅ x ⋅ 2 + 2 2 − 2 2 + 9 y 2 + 2 y ⋅ 1 + 12 − 12 + 4 = 0 , )
arba ((x − 2) 2
) (
− 4 + 9 ( y + 1)2 − 1 + 4 = 0 . ) Atskliaudžiame skliaustus:
(x − 2) 2
− 4 + 9( y + 1) − 9 + 4 = 0 ,
2
(x − 2) 2
+ 9( y + 1) = 9 . Padalijame abi lygties
2
puses iš 9, nes dešinėje lygties pusėje turi būti 1, t. y.:

(x − 2)2 + 9( y + 1)2 = 1 , arba
9 9
(x − 2)2 + ( y + 1)2 = 1 . Iš čia a = 3 , b = 1 . Elipsės centras yra taške (2;−1) .
9 1
Simetrijos ašys yra tiesės x=2 ir y = −1 . Kadangi a > b, tai
2 2 2
c = a − b = 9 − 1 = 8 , ir c = 8 , o židiniai: F2 2 − 8 ;−1 ir F1 2 + 8 ;−1 . ( ) ( )
Elipsės viršūnės yra taškuose: A2 (2 − 3;−1), A1 (2 + 3;−1), B1 (2;−1 + 1), B2 (2;−1 − 1)
arba A2 (− 1;−1), A1 (5;−1), B1 (2;0), B2 (2;−2 ) . Braižome brėžinį.
28
B1
0 x
-2
A2
0 b =1 2 4
A1
6
-1
O1 y 0 = −1
a=3
-2
B2
-3 x0 = 2
b) lygtį 25 x 2 + 9 y 2 + 100 x − 54 y − 44 = 0 perrašome į kanoninę taip:

(25x 2
) ( ) ( ) (
+ 100 x + 9 y 2 − 54 y − 44 = 0 , 25 x 2 + 4 x + 9 y 2 − 6 y = 44 , )
( ) ( )
25 ( x + 2 )2 − 4 + 9 ( y − 3)2 − 9 = 44 , arba 25( x + 2 )2 − 100 + 9( y − 3)2 − 81 = 44 ,
25( x + 2 )2 + 9( y − 3)2 = 44 + 100 + 81 , 25( x + 2 )2 + 9( y − 3)2 = 225 . Padaliname abi
25( x + 2)2 9( y − 3)2 ( x + 2)2 ( y − 3)2
lygties puses iš 225 + = 1 . Gauname + = 1.
225 225 9 25
Elipsės pusašės lygios a = 3 ir b = 5 . Centras - taškas (− 2;3) . Simetrijos ašys yra
tiesės, kurių lygtys x = −2 ir y = 3 . Kadangi 5 > 3 , tai c 2 = b 2 − a 2 = 25 − 9 = 16 ,
iš čia c = 4 . Židiniai F1 ir F2 yra ilgesnėje ašyje F1 (− 2;7 ) ir F2 (− 2;−1) . Viršūnės
yra taškuose A2 (− 5;3), A1 (1;3), B1 (− 2;8), B2 (− 2;−2 ) . Braižome brėžinį:
9
B1
8
F1 7
6
b
5
4
A2 O1 A1 y0 = 3
3
2a
1
0 x
-6 -5 -4 -3 -2F2-1-1 0 1 2
-2
B2
x0 = −2-3
29
x2 y2
1. Nustatykite elipsių pusašes, jei jų lygtys yra tokios: 1) + = 1 ; 2)
16 9
x2
+ y 2 = 1 ; 3) x 2 + 25 y 2 = 25 ; 4) x 2 + 5 y 2 = 15 ; 5) 4 x 2 + 9 y 2 = 25 ; 6)
4
9 x 2 + 25 y 2 = 1 ; 7) x 2 + 4 y 2 = 1 ; 8) 16 x 2 + y 2 = 16 ; 9) 25 x 2 + 9 y 2 = 1 ; 10)
9x2 + y2 = 1.
2. Parašykite elipsės lygtį, jei židiniai yra Ox ašyje ir:
a) didžioji pusašė lygi 5, o mažoji pusašė lygi 2;
b) didžioji ašis lygi 10, o atstumas tarp židinių lygus 8;
c) mažoji ašis lygi 24, o atstumas tarp židinių lygus 10.
3. Parašykite elipsės lygtį, jei židiniai yra Oy ašyje ir:
a) didžioji ir mažoji pusašės lygios 7 ir 2;
b) didžioji ašis lygi 10, o atstumas tarp židinių lygus 8;
12
c) atstumas tarp židinių lygus 24, o ε = ;
13
3
d) mažoji ašis lygi 16, o ε = .
5
2
x y2
4. Apskaičiuokite elipsės + = 1 taško ordinatę, jei šio taško abscisė lygi -3.
25 4
5. Parašykite elipsės lygtį ,jeigu elipsė simetriška koordinačių ašių atžvilgiu ir
( )
žinomi du jos taškai A 2; 3 ir B(0;2 ) .
6. Parašykite elipsės lygtį ,jei jos židiniai yra Ox ašyje,o centras koordinačių
( )
pradžios taške; mažoji pusašė lygi 3, o taškas M − 2 5;2 yra kreivėje.
7. Parašykite elipsės, kuri būtų simetriška koordinačių ašių atžvilgiu, taškas
M (2;−2 ) būtų kreivėje, turėtų židinius Ox ašyje,o jos didžioji pusašė būtų lygi
4, lygtį.
8. Parašykite elipsės, kurios židiniai yra Ox ašyje, atstumas tarp židinių lygus 8 ir
( )
taškas P 15;−1 yra kreivėje, lygtį.
9. Nustatykite tiesės x + 2 y − 7 = 0 ir elipsės x 2 + 4 y 2 = 25 susikirtimo taškus.
x2
10. Nustatykite elipsės + y 2 = 1 ir tiesės 3x + 10 y − 25 = 0 susikirtimo taškus.
25
11. Parašykite elipsės lygtį,jei ji simetriška koordinatinių ašių atžvilgiu ir žinomi du
( )
kreivės taškai M 1 2 3; 6 , M 2 (6;0) .
12. Parašykite elipsės, kurios dvi viršūnės yra taškuose (0;3) ir (0;−3) , o atstumas
tarp židinių lygus 8, lygtį.
13. Per vieną elipsės, kurios pusašės lygios 10 ir 6, židinį, statmenai didžiąjai ašiai
išvesta styga. Apskaičiuokite stygos ilgį.
14. Nustatykite elipsės 4 x 2 + 9 y 2 = 36 susikirtimo taškus su šiomis tiesėmis:
1) 2 x + 2 y − 6 = 0 ; 2) 2 x + 3 3 y = 12 ; 3) y = x − 6 .
15. Parašykite elipsės, kurios židiniai yra taškuose (7;0) ir (− 7;0) ,o ε = 0,28 , lygtį.
30
16. Nubraižykite elipsę x 2 + 4 y 2 = 16 ir apskaičiuokite jos židinius bei

ekscentricitetą.
17. Parašykite elipsės lygtį,jei duotas vienas jos taškas M (1;1) ir ekscentricitetas
3
ε= .
5
x2 y2
18. Duota elipsė + = 1 ir trys taškai M (7;1), N (− 5;−4 ), P (4;5) . Nustatykite
50 32
kaip šie taškai išsidėstę duotos elipsės atžvilgiu (viduje, išorėje ar priklauso
kreivei).
19. Apskaičiuokite atstumą tarp elipsės 3x 2 + 9 y 2 = 9 kairiojo židinio ir viršūnės,
esančios teigiamoje Oy ašies dalyje.
20. Apskaičiuokite atstumą tarp elipsės 4 x 2 + 9 y 2 = 36 viršūnės, esančios Oy ašyje
x2 y2
ir elipsės + = 1 dešiniojo židinio.
25 9
21. Parašykite lygtį elipsės, kurios židiniai yra Ox ašyje ir:
3
1) atstumas tarp židinių lygus 6, o ε = ;
5
3
2) didžioji ašis lygi 20, o ε = ;
5
12
3) mažoji ašis lygi 10, o ε = .
13
22. Apskaičiuokite atstumą tarp apskritimo x 2 + ( y − 2 )2 = 9 centro ir elipsės
x 2 + 4 y 2 = 16 dešiniojo židinio.
23. Apskaičiuokite taško M, dalijančio atstumą tarp elipsės 9 x 2 + 25 y 2 = 225
židinių santykiu 1:3, koordinates.
24. Apskaičiuokite stygos tarp elipsės x 2 + 18 y 2 = 18 ir tiesės y = x susikirtimo
taškų ilgį.
25. Apskaičiuokite elipsės 25 x 2 + 169 y 2 = 4225 ašių ilgius, židinių koordinates ir
ekscentricitetą.
( )
26. Ar taškai A(6;−3) , B 50 ;0 priklauso elipsei
x2 y2
+
48 36
= 1?
27. Parašykite kanoninę lygtį elipsės, kurios pusašių suma lygi 8, o atstumas tarp
židinių lygus 8.
28. Parašykite elipsės kanoninę lygtį, jei elipsės simetrijos centras yra taškas
( ) ( )
O (0;0) ,o taškai M 3;−2 , N − 2 3;1 priklauso elipsei.
x2 y2
29. Apskaičiuokite elipsės + = 1 susikirtimo su tiese 2 x − y − 9 = 0 taškus.
36 12
30. Apskaičiuokite centrą, židinius ir viršūnes šių elipsių:
a)
( x − 7 )2 ( y − 5)2
+ = 1 ; b)
( x + 3)2 ( y − 1)2
+ = 1 ; c)
( x + 1)2 ( y + 4 )2
+ = 1;
4 25 16 4 9 25
31
d)
(x − 8)2 +
y2
= 1 ; e) 25( x − 3)2 + 4( y − 1)2 = 100 ; f) x 2 + 10 x + 25 y 2 = 0 ;
25 81
g) x + 9 y − 4 x + 18 y + 4 = 0 ; h) 4 x 2 + y 2 − 16 x + 4 y + 16 = 0 ;
2 2
i) 9 x 2 + 16 y 2 + 18 x − 96 y + 9 = 0 ; k) x 2 + 16 y 2 + 96 y + 128 = 0 . Nubrėžkite.
31. Apskaičiuokite elipsės židinius ir parašykite kanoninę lygtį,jei elipsės viršūnės
yra taškuose (1;1), (3;4 ), (1;7 ) ir (− 1;4 ) .
Atsakymai
1. 1) a = 4, b = 3 ; 2) a = 2, b = 1 ; x2 y2
11. + = 1.
3) a = 5, b = 1 ; 4) a = 15, b = 3 ; 34 9
5 5 1 1 x2 y2
5) a = , b = ; 6) a = , b = ; 12. + = 1.
2 3 3 5 25 9
1 13. 7,2.
7) a = 1, b = ; 8) a = 1, b = 4 ;
4 ⎛3 ⎞
14. 1) (3;0) ir (0;2 ) ; 2) ⎜ ; 3 ⎟ - liečia;
1 1 1 ⎝2 ⎠
9) a = , b = ; 10) a = , b = 1 .
5 3 3 3) nekerta.
x 2
y 2
x 2
y2 x2 y2
2. a) + = 1 ; b) + = 1; 15. + = 1.
25 4 25 9 625 576
c)
x2
+
169 144
y2
= 1. ( )
16. F ± 2 3;0 , ε =
2
3
.
x2 y2 x2 y2 17. 16 x 2 + 25 y 2 = 41 .
3. a) + = 1 ; b) + = 1;
4 49 9 25 18. M –elipsės išorėje, N – elipsėje,
x2 y 2 x2 y2 P –kreivės viduje.
c) + = 1; d) + = 1. 19. 3 .
25 169 64 100
⎛ 8⎞ ⎛ 8⎞ 20. 2 5 .
4. ⎜ − 3;− ⎟, ⎜ − 3; ⎟ .
⎝ 5⎠ ⎝ 5⎠ x2 y2 x2 y 2
2 2
21. 1) + = 1 ; 2) + = 1;
x y 25 16 100 64
5. + = 1.
16 4 x2 y2
3) + = 1.
x2 y2 169 25
6. + = 1. 22. 4.
36 9
23. M (− 2;0) .
x2 y2
7. + = 1. 24. 4 3 .
16 16
3 12
25. 2a = 26 , 2b = 10, ε = ..
x 2
y2 13
8. + = 1. 26. A – priklauso, B – nepriklauso.
20 4
x2 y2
⎛ 3⎞ 27. + = 1.
9. ⎜ 4; ⎟, (3;2 ) . 25 9
⎝ 2⎠
x2 y2
⎛ 8⎞ 28. + = 1.
10. ⎜ 3; ⎟ - tiesė liečiasi su elipse. 15 5
⎝ 5⎠
32
⎛ 69 21 ⎞ f) C (− 5;0) ; viršūnės:
29. M 1 (3;−3), M 2 ⎜ ; ⎟ .
⎝ 13 13 ⎠ V1 (− 10;0), V2 (0;0), V3 (− 5;1) , V4(− 5;−1) ;
30. a) C (7;5) ; viršūnės: židiniai:
V1 (7;0), V2 (7;10), V3 (9;5) , V4 (5;5); ( ) (
F1 − 5 + 24 ;0 , F2 − 5 − 24 ;0 ; )
( ) (
židiniai: F1 7;5 + 21 , F2 7;5 − 21 ; ) g) C (2;−1) ; viršūnės:
b) C (− 3;1) ; viršūnės: V1 (− 1;−1), V2 (5;−1), V3 (2;0) ,
V1 (− 3;−1), V2 (− 3;3), V3 (− 7;1) , V4 (2;−2);
V4 (1;1); ( ) (
židiniai: F1 2 + 8 ;−1 , F2 2 − 8 ;−1 ; )
židiniai: h) C (2;−2 ) ; viršūnės:
( ) (
F1 − 3 + 12 ;1 , F2 − 3 − 12 ;1 ; ) V1 (2;0), V2 (2;−4 ), V3 (3;−2 ) ,V4 (1;−2) ;
c) C (− 1;−4 ) ; viršūnės: ( ) (
židiniai: F1 2;−2 + 3 , F2 2;2 + 3 ; )
V1 (2;−4 ), V2 (− 4;−4 ), V3 (− 1;1) , i) C (− 1;3) ;viršūnės:
V4 (− 1;−9 ); ; V1 (− 5;3), V2 (3;3), V3 (− 1;6) , V4 (− 1;0);
židiniai: F1 (− 1;0 ), F2 (− 1;−8) ; ( ) (
židiniai: F1 − 1 + 7 ;3 , F2 − 1 − 7 ;3 ; )
d) C (8;0) ; viršūnės: k) C (0;−3) ;viršūnės:
V1 (13;0), V2 (3;0), V3 (8;9 ) , V4 (8;−9); V1 (4;−3), V2 (− 4;−3), V3 (0;−2 ) ,
židiniai: V4 (0;−4 ); ;
( ) (
F1 8;8 + 56 , F2 8;8 − 56 ; ) ( ) (
židiniai: F1 15 ;−3 , F2 − 15 ;−3 . )
e) C (3;1) ; viršūnės:
V1 (5;1), V2 (1;1), V3 (3;−4 ) , V4 (3;6 ); (x − 1)2 + ( y − 4)2 (
= 1; F1 1;4 + 5 , )
( ) (
židiniai: F1 3;3 + 21 , F2 3;3 − 21 ; ) 4
(
F2 1;4 − 5 .
9
)
3. Hiperbolė
Apibrėžimas. Hiperbole vadinama plokštumos kreivė, kurios kiekvieno taško

atstumų iki dviejų duotų taškų, vadinamų židiniais, skirtumas yra pastovus dydis.
Šis skirtumas imamas absoliutiniu didumu ir žymimas 2a . Duotieji taškai
žymimi raidėmis F1 ir F2 , ir vadinami hiperbolės židiniais, o atstumą tarp jų
žymime 2c .
Nubraižykime kreivės brėžinį pažymėdami židinius F1 (c;0) ir F2 (− c;0) ašyje Ox
simetriškai taško O (0;0) atžvilgiu.
33
y
b
y1 = x
a
M ( x; y )
b c
F2 F1
x
A2 O a A1
b
y2 = − x
a
Pažymėkime tašką M ( x; y ) . Pagal apibrėžimą: F1M − F2 M = 2a . Šitokiu
būdu parinktoje stačiakampėje koordinačių sistemoje hiperbolės kanoninė lygtis
yra tokia:
x2 y2
2
− 2 = 1 , čia c 2 = a 2 + b 2 .
a b
Koordinačių Ox ir Oy ašys yra hiperbolės simetrijos ašys, vadinamos tiesiog
hiperbolės ašimis.
Ašių susikirtimo taškas O vadinamas hiperbolės centru.
Kreivė kerta Ox ašį taškuose A2 (− a;0) ir A1 (a;0) , kurie vadinami hiperbolės
viršūnėmis. Atkarpa a vadinama hiperbolės realiąja pusaše, o atkarpa b –
menamąja pusaše.
Stačiakampis, kurio kraštinės yra 2a ir 2b ilgių, vadinamas pagrindiniu
hiperbolės stačiakampiu, o jo neaprėžtai pratęstos įstrižainės yra vadinamos
b b
hiperbolės asimptotėmis, kurių lygtys y1 = x ir y 2 = − x .
a a
c
Skaičius ε = vadinamas hiperbolės ekscentricitetu.
a
Hiperbolei ε > 1 , nes c > a .
Tuo atveju, kai židiniai F1 ir F2 išdėstyti ašyje Oy, asimptotės yra tokio paties
b
stačiakampio įstrižainės, kurių lygtys y = ± x , o hiperbolės kanoninė lygtis
a
2 2
y x
2
− 2 = 1 , c 2 = a 2 + b2 .
b a
Šiuo atveju pusašė b vadinama realiąja, o a – menamąja pusaše.Židiniai:
c
F1 (0; c ) ir F2 (0;− c ) .Ekscentricitetas ε = .
b
34
y
F1
b
x
O a
F2
Hiperbolės, kurios centras O1 ( x0 , y0 ) ,kurios simetrijos ašys y = y0, , x = x0 ir

kurios realioji ašis yra lygiagreti koordinatinei ašiai Ox, kanoninė lygtis yra tokia:
(x − x0 )2 − ( y − y0 )2 = 1 , c 2 = a 2 + b 2 .
a2 b2
Hiperbolės viršūnės yra taškuose ( x0 + a; y0 ) ir ( x0 − a; y0 ) .Hiperbolės
židiniai taškuose ( x0 + c; y0 ) ir ( x0 − c; y0 ) .
b b
Šiuo atveju asimptotės yra y − y0 = ( x − x0 ) ir y − y0 = − ( x − x0 ) .
a a
y y′
b
y − y 0 = ( x − x0 )
a
F2 b a F1
x′
O1
x
O
b
y − y 0 = − ( x − x0 )
a
Tuo atveju, kai hiperbolės realioji ašis, kurioje yra židiniai, lygiagreti Oy ašiai,
hiperbolės kanoninė lygtis
( y − y0 )2 (x − x0 )2
− = 1.
b2 a2
Hiperbolės viršūnės ( x0 ; y0 + b ) ir ( x0 ; y0 − b ) . Židiniai ( x0 ; y 0 − c ) ir
(x0 ; y0 + c ) . Asimptotės
( y − y0 ) = b (x − x0 ) ir ( y − y0 ) = − b (x − x0 ) .
a a
35
y y′
b
y − y0 = ( x − x0 )
a
F1
b a
x′
O1
x
O F2
b
y − y0 = − ( x − x0 )
a
1 UŽDAVINYS. Parašykite hiperbolės, simetriškos taško O (0;0) atžvilgiu

5
lygtį, jeigu židiniai yra ašyje Ox, realioji ašis lygi 16 ir ε = .
4
Sprendimas. Kanoninei hiperbolės lygčiai parašyti apskaičiuojame realiąją a
c a 2 + b2
ir menamąją b pusašes. Pagal sąlygą 2a = 16 , tai a = 8 ir ε = = ; įrašę
a a
ε ir a reikšmes gauname, kad
5
4
=
64 + b 2
8
( 2
)
, 4 64 + b 2 = 40, 64 + b 2 = 10, 64 + b 2 = 102 , 64 + b 2 = 100
2 x2 y2
arba b = 36 . Ieškomoji hiperbolės lygtis tokia: − = 1.
64 36
x2 y2
Ats.: − = 1.
64 36
2 UŽDAVINYS. Parašykite hiperbolės lygtį, jei jos menamoji pusašė lygi 2 ir

(
vienas kreivės taškas yra M 6;−2 2 . )
x2 y2
Sprendimas. Hiperbolės kanoninė lygtis yra − = 1 . Pagal sąlygą b = 2 .
a 2 b2
Dar reikia apskaičiuoti realiąją pusašę a. Kadangi sąlygoje duotas kreivės taškas M,
tai reiškia, kad jo koordinatės atitinka hiperbolės lygtį, t. y.
(
62 − 2 ⋅ 2
−
)2 = 1, 36 − 8 = 1, 36 = 3, 3a 2 = 36 , arba a 2 = 12 . Ieškoma hiperbolės
a2 22 a2 4 a2
x2 y2
kanoninė lygtis yra tokia: − = 1.
12 4
x2 y2
Ats.: − = 1.
12 4
36
3 UŽDAVINYS. Nubraižykite hiperboles, kurių lygtys yra šios: a)
2
x
− y 2 = 1 ; b) x 2 − 4 y 2 = 4 ; c) x 2 − y 2 = 1 ; d) 4 x 2 − 25 y 2 = 1 .
9
Sprendimas. Kreivei nubraižyti reikia pirmiausia jos lygtį suvesti į kanoninę.

Braižymo eiga yra tokia: 1) iš kanoninės lygties apskaičiuojame realiąją ir
menamąją pusašes; 2) nubrėžiame dvi asimptotes, t. y. dvi tieses, kurių lygtys yra
b b
y1 = x ir y 2 = − x ; 3) nustatę hiperbolės viršūnes taškuose (− a;0) ir (a;0) ,
a a
braižome kreivės šakas, kurios, x tolstant į begalybę, artėja prie asimptočių.
x2 x2 y2
a) − y 2 = 1 , arba − = 1 yra kanoninė lygtis, iš kurios a 2 = 9 , tai
9 9 1
2
a = 3; b = 1 , tai b = 1 .
1 1
Asimptotės yra dvi tiesės y1 = x ir y 2 = − x .
3 3
y
3 1
y1 = x
2 3
1
0 x
-7 -6 -5 -4 -3 -2 -1 0 1 2 3 4 5 6 7
-1
1
-2
y2 = − x
-3 3
2 2 x2 4 y2
b) x − 4 y = 4 ; padalijame abi lygties puses iš 4: − = 1 ir
4 4
x2 y2
− = 1 . Iš čia: a 2 = 4 , tai a = 2 , o b 2 = 1 , tai b = 1 . Asimptočių lygtys
4 1
1 1
y1 = x ir y 2 = − x . Braižome brėžinį.
2 2
37
y
4 1
y1 = x
3 2
2
1
b a
0 x
-7 -6 -5 -4 -3 -2 -1 0 1 2 3 4 5 6 7
-1
-2
-3 1
y1 = − x
-4 2
x2 y2
2 2
c) x − y = 1 ir − = 1 . Iš čia a 2 = 1 , b 2 = 1 ;vadinasi, a = 1 ir b = 1 .
1 1
1
Asimptotės yra tiesės, kurių lygtys y1 = x = x ir y 2 = − x .
1
y
y=x
3
1
b a
0 x
-3 -2 -1 0 1 2 3
-1
-2
-3
y=-x
2 2
4x 25 y x2 y2 1
2
d) 4 x − 25 y = 1 , arba2
− = 1 , arba − = 1 . Iš čia a 2 = ,
1 1 1 1 4
4 25
1 2 1 1
a= ; b = , b= .
2 25 5
1
2 2
Asimptotės yra tiesės y1 = 5 x = x ir y 2 = − x .
1 5 5
2
38
y
1,5
2
1 y1 = x
5
0,5
0 x
-2 -1,5 -1 -0,5 0 0,5 1 1,5 2
-0,5
2
-1 y2 = − x
5
-1,5
4 UŽDAVINYS. Apskaičiuokite smailųjį kampą tarp hiperbolės

( )
4 x − 16 y 2 = 64 asimptočių ir taško M 5;3 atstumą iki dešiniojo židinio.
2
4 x 2 16 y 2
Sprendimas. Duotą lygtį perrašome į kanoninę − = 1 , arba
64 64
x2 y2
− = 1 . Iš čia a 2 = 16 , o b 2 = 4 ; tai a = 4 , b = 2 ir asimptočių lygtys yra
16 4
2 1 2 1
y1 = x = x , y2 = − x = − x .
4 2 4 2
y
1
4 y1 = x
3 2
2
1
x
0
α
-7 -6 -5 -4 -3 -2 -1-1 0 1 2 3 4 5 6 7
-2
-3
1
-4 y2 = − x
2
Apskaičiuosime kampą tarp asimptočių. Pagal kampo tarp dviejų tiesių
k −k 1 1
formulę tgα = 1 2 , čia k1 = , k 2 = − yra asimptočių y1 ir y 2 krypties
1 + k1 ⋅ k 2 2 2
1 ⎛ 1⎞
− ⎜− ⎟
2 ⎝ 2⎠ 1 4 4
koeficientai, gauname: tgα = = = , iš čia α = arctg .
1 ⎛ 1⎞ 3 3 3
1+ ⋅⎜− ⎟
2 ⎝ 2⎠ 4
Apskaičiuojame židinių koordinates pagal formulę c 2 = a 2 + b 2 . Įrašę a ir b
reikšmes, gauname c = 20 = 2 5 . Židiniai yra F2 − 2 5;0 ir F1 2 5;0 . Atstumą ( ) ( )
nuo taško M iki taško F1 apskaičiuojame pagal formulę
39
d MF1 = (xF − xM )2 + (y F − y M )2 . Įrašę

1 1
taškų koordinates, gauname
d MF1 = (2 5 − 5 )2 + (0 − 3)2 = ( 5 )2 + 9 = 14 .
Ats.: arctg 4 3 ; 14 .
5 UŽDAVINYS. Apskaičiuokite hiperbolės 4 x 2 − 5 y 2 − 16 x + 10 y + 31 = 0

centrą, viršūnes, židinius, ekscentricitetą ir parašykite asimptočių lygtis.
Sprendimas. Duotą lygtį perrašome į kanoninę. Tam pirmiausia sugrupuojame
( ) ( )
narius su x ir su y: 4 x 2 − 16 x − 5 y 2 − 10 y = −31 ir iškeliame prieš skliaustus
( 2
) ( 2
)
koeficientus prie kvadratų: 4 x − 4 x − 5 y − 2 y = −31 . Abiejuose skliaustuose
papildome nariais iki pilnojo dvinario kvadrato:
( 2 2 2 2
) ( 2 2
4 x − 2 x ⋅ 2 + 2 − 2 − 5 y − 2 y ⋅ 1 + 1 − 1 = −31 , ) arba
( 2
) (
4 ( x − 2 ) − 4 − 5 ( y − 1) − 1 = −31
2
) ir atskliaudžiame skliaustus:
4( x − 2 )2 − 16 − 5( y − 1)2 + 5 = −31 , tada 4( x − 2 )2 − 5( y − 1)2 = −31 + 16 − 5 = −20 .
4( x − 2 )2 5( y − 1)2
Padalijame abi lygties puses iš -20: − = 1,
− 20 − 20
−
( x − 2 )2 ( y − 1)2
+ = 1 , arba
( y − 1)2 − (x − 2)2
= 1 . Tai atitinka teorinę išraišką
5 4 4 5
( y − y0 )2 − (x − x0 )2 = 1 . Centras yra taškas (x ; y ) = (2;1), a 2 = 5 , a = 5; b 2 = 4 ,
0 0
b2 a2
tai b = 2 . Centras O1 (2;1)
Židiniai yra taškuose ( x0 ; y0 + c ) , ( x0 ; y0 − c ) ; c 2 = a 2 + b 2 = 4 + 5 = 3 .
Židiniai F1 (2;4 ), F2 (2;−2 ) .
Viršūnės yra tašuose ( x0 ; y0 + b ) ir ( x0 ; y0 − b ) arba (2;3) ir (2;−1) .
c 3 3⋅ 5
Ekscentricitetas ε = = = .
a 5 5
b
Asimptotės yra tiesės y − y0 = ± (x − x0 ) arba y − 1 = ± 2 (x − 2) ,
a 5
2
y=± (x − 2) + 1 .
5
2 5−4 2 5+4
Asimptotės y1 = x+ ir y2 = − x+ .
5 5 5 5
Braižome brėžinį tokia tvarka:
a) stačiakampėje koordinačių sistemoje pažymime centrą O1 (2;1) ;
b) per šį tašką brėžiame dvi hiperbolės simetrijos ašis, kurių lygtys x = 2 ir y = 1
(lygiagrečiai Oy ir Ox ašims);
c) ašyje y = 1 nuo centro į abi puses pažymime menamas pusašes a = 5 , o ašyje
x = 2 pažymime realiąsias pusašes b = 2 ;
d) nubraižome pagrindinį stačiakampį ir jo įstrižaines, kurias pratęsę, gauname
hiperbolės asimptotes. Patikriname jų lygtis;
40
e) pažymime ašyje x = 2 židinius F1 ir F2 ;
f) per viršūnes (2;3) ir (2;−1) brėžiame kreivę, jos šakas artindami prie asimptočių.
y
x=2
5
4 F1
3
2 b a y =1
1 O1
0
x
-5 -4 -3 -2 -1O 0
-1 1 2 3 4 5 6 7 8 9
-2 F2
-3
3
Ats.: centras (2;1) ; židiniai: (2;4 ) ir (2;−2 ) ; viršūnės: (2;3) ir (2;−1) ; ε = ;
5
2
asimptotės y − 1 = ± (x − 2) .
5
6 UŽDAVINYS. Apskaičiuokite hiperbolės 4 x 2 − y 2 + 8 x + 2 y − 1 = 0 centrą,

viršūnes, židinius ir parašykite asimptočių lygtis.
Sprendimas. Ieškomus dydžius galima nustatyti iš hiperbolės kanoninės
lygties. Tam lygtį perrašome, atlikdami sekančius veiksmus:
( ) ( )
4 x 2 + 8x − y 2 − 2 y = 1, 4 x 2 + 2 x − y 2 − 2 y = 1 ,( ) ( )
( 2 2
) (
4 x + 2 x ⋅1 + 1 − 1 − y − 2 y ⋅1 + 1 − 1 = 1, 2 2 2
)
( ) ( )
4 ( x + 1) − 1 − ( y − 1) − 1 = 1 , 4( x + 1) − 4 − ( y − 1)2 + 1 = 1 ,
2 2 2
4( x + 1) − ( y − 1)2 = 4 , arba
2
4( x + 1)2 ( y − 1)2 (x + 1)2 − ( y − 1)2 = 1 .

− = 1 ir
4 4 1 4
Gauta lygtis atitinka teorinę lygtį

( x − x0 )2
−
( y − y0 )2
= 1 , pagal kurią a 2 = 1 ,
2 2
a b
2
a = 1 (realioji pusašė); b = 4 ir b = 2 (menamoji pusašė); x0 = −1, y0 = 1 . Centras
yra taškas ( x0 ; y 0 ) ,t.y. O1 (− 1;1) . Viršūnės yra taškai ( x0 + a , y0 ) ir ( x0 − a , y0 ) .
Viršūnės (0;1) ir (− 2;1) . Židiniai yra taškai ( x0 + c; y0 ) ir ( x0 − c; y0 ) , o
(
c = a 2 + b 2 = 1 + 4 = 5 . Židiniai F2 − 1 − 5;1 ir F1 − 1 + 5;1 . ) ( )
b
Asimptotės yra tiesės, kurių lygtys y − y0 = ± ( x − x0 ) . Įrašius žinomus
a
2
dydžius, gauname ( y − 1) = ± ( x + 1) . Asimptotės y1 = 2 x + 3 ir y 2 = −2 x − 1 .
1
Brėžiame kreivę:
1) pažymime centrą O1 (− 1;1) ir brėžiame dvi ašis, kurių lygtys x = −1 ir y = 1 ,
41
2) ašyje y = 1 nuo centro O1 į abi puses atidedame realiąsias pusašes a = 1 , o ašyje
x = −1 - menamas pusašes b = 2 ,
3) brėžiame pagrindinio stačiakampio įstrižaines, kurios yra hiperbolės asimptotės,
(
4) ašyje y = 1 pažymime židinius F2 − 1 − 5;1 , F1 − 1 + 5;1 , ) ( )
5) per viršūnes (0;1) ir (− 2;1) braižome kreivę.
y
x0 = −16
5
2
F2 F1 y0 = 1
1
0 x
-4 -3 -2 -1 0 1 2
-1
-2
-3
-4
Ats.:centras (− 1;1); viršūnės: (0;1) ir (− 2;1) ; židiniai:( − 1 − 5;1 ) ir

( − 1 + 5;1 ); asimptotės y − 1 = ±2( x + 1) .
1. Parašykite kanoninę hiperbolės lygtį, jei hiperbolės atstumas tarp viršūnių lygus
8, o atstumas tarp židinių lygus 10.
2. Parašykite hiperbolės kanoninę lygtį,jei hiperbolės realioji ašis lygi 6 ir taškas
P (9;−4) yra kreivės taškas.
3. Parašykite hiperbolės kanoninę lygtį, jei žinomi hiperbolės židiniai
F2 (− 10;0), F1 (− 10;0) ir vienas kreivės taškas M 12;3 5 . ( )
x2 y2
4. Nubraižykite hiperboles − = 1 ir 3x 2 − 9 y 2 = 81 .
49 25
5. Parašykite kanoninę lygtį hiperbolės, kurios menamoji pusašė lygi 2 ir taškas
( )
M 6;−2 2 yra kreivėje.
x2 y2
6. Nustatykite hiperbolės − = 1 ir tiesių:a) x − 5 y = 0 ; b) x − y + 5 = 0
90 36
7. Parašykite kanoninę hiperbolės lygtį, jeigu taškai M 1 (6;−1) ir M 2 − 8;2 2 yra ( )
kreivės taškai.
8. Apskaičiuokite hiperbolių pusašes, jei hiperbolių lygtys tokios:
42
x2 y2 x2
a) − = 1 ; b) − y 2 = 1 ; c) x 2 − 4 y 2 = 16 ; d) x 2 − y 2 = 1 ;
9 4 16
e) 4 x − 9 y = 25 ; f) 25 x 2 − 16 y 2 = 1 ; g) 9 x 2 − 64 y 2 = 1 .
2 2
9. Apskaičiuokite hiperbolės 16 x 2 − 9 y 2 = 144 pusašes a ir b, židinių koordinates,

ekscentricitetą ir parašykite asimptočių lygtis.
10. Apskaičiuokite taško P (0;3) atstumą iki hiperbolės 9 x 2 − 16 y 2 = 144 kairiojo
židinio.
x2 y2
11. Apskaičiuokite atstumą tarp taško P (0;5) ir hiperbolės − = 1 vienos
144 169
viršūnės.
12. Apskaičiuokite smailųjį kampą tarp hiperbolės 9 x 2 − 49 y 2 = 441 asimptočių.
x2 y2
13. Apskaičiuokite buką kampą tarp hiperbolės − = 1 asimptočių.
49 16
14. Apskaičiuokite hiperbolės 25 x 2 − 16 y 2 = 400 dešiniojo židinio atstumą iki
tiesės x + y − 3 = 0 .
⎛ 9⎞ x2 y2
15. Įrodykite, kad taškas M ⎜ − 5; ⎟ yra kreivės − = 1 taškas.
⎝ 4⎠ 16 9
16. Parašykite kanoninę hiperbolės lygtį, jei realioji ašis lygi 10, o menamoji ašis
lygi 8.
17. Atstumas tarp hiperbolės židinių lygus 10, o menamoji ašis lygi 8. Parašykite
kreivės kanoninę lygtį.
18. Hiperbolės realioji pusašė lygi 2 5 , o ekscentricitetas ε = 1,2 . Parašykite
kreivės kanoninę lygtį.
19. Nubraižykite hiperbolę 36 x 2 − 64 y 2 = 2304 .
x2 y2
20. Parašykite hiperbolės, kurios viršūnės yra elipsės + = 1 židiniuose, o
25 9
hiperbolės židiniai yra duotos elipsės viršūnėse, kanoninę lygtį.
x2 y2
21. Nustatykite hiperbolės − = 1 susikirtimo su tiese x = 6 taškus.
9 4
⎛ 5⎞ ⎛ 21 ⎞
22. Žinoma, kad taškai M 1 ⎜⎜ 3; ⎟⎟ ir M 2 ⎜⎜ 5; ⎟⎟ priklauso hiperbolei. Parašykite
⎝ 2 ⎠ ⎝ 2 ⎠
jos kanoninę lygtį.
23. Apskaičiuokite šių hiperbolių pusašes:
x2 y2 x2
1) − = 1 ; 2) − y 2 = 1 ; 3) x 2 − 81 y 2 = 81 ; 4) 7 x 2 − 49 y 2 = 7 ;
36 16 9
2 2
5) 4 x − 9 y = 1 .
24. Apskaičiuokite hiperbolės 4 x 2 − 121 y 2 = 484 pusašes a ir b, židinių koordinates
ir parašykite asimptočių lygtis.
y2
25. Apskaičiuokite taško M 1 (− 3;4 ) atstumą iki hiperbolės x − 2
= 1 dešiniojo
3
židinio.
43
26. Per hiperbolės 3x 2 − 4 y 2 = 12 dešiniąją viršūnę ir per tašką M (0;−1) nubrėžta

tiesė, kertanti hiperbolę. Apskaičiuokite šios tiesės susikirtimo su hiperbole
antrąjį tašką.
27. Apskaičiuokite smailųjį kampą tarp hiperbolės x 2 − 3 y 2 = 27 asimptočių.
28. Hiperbolės realioji pusašė lygi 3, o taškas M (9;−4 ) yra kreivėje. Parašykite
hiperbolės kanoninę lygtį.
29. Nustatykite hiperbolės x 2 − 3 y 2 = 9 susikirtimo su tiese y = 2 taškus.
30. Parašykite kanoninę hiperbolės lygtį, jeigu žinomas jos ekscentricitetas ε = 2 , o
židiniai sutampa su elipsės 9 x 2 + 25 y 2 = 225 židiniais.
2 2 2 2 y2 x2
31. Nubraižykite hiperboles 16 x − 9 y = 144 , 9 x − 16 y = 144 , − = 1,
9 16
y2 x2
− = 1.
16 9
32. Apskaičiuokite centrą, viršūnes, židinius, ekscentricitetą ir parašykite asimptočių
lygtis hiperbolėms, kurių lygtys yra tokios:
1) 9( x − 2 )2 − 4( y + 3)2 = 36 ; 2) x 2 − 9( y − 1)2 = 9 ;
3) 4( x − 2 )2 − 9( y + 3)2 = 36 ; 4) ( y + 3)2 − 9( x − 2 )2 = 9 ;
5) 16( y − 2 )2 − 9( x − 4 )2 = 144 ; 6) y 2 − ( x + 2 )2 = 8 ;
7) 5 x 2 − 4 y 2 + 20 x + 8 y = 4 ; 8) 4 x 2 = y 2 − 4 y + 8 ; 9) 4 y 2 = x 2 − 4 x ;
10) x 2 − y 2 − 4 x + 2 y + 11 = 0 .
33. Parašykite hiperbolės kanoninę lygtį, jei jos židiniai yra taškuose (0;0) ir (0;4 ) ,
o taškas M (12;9 ) priklauso kreivei.
Atsakymai
x2 y2 1 1
1. − = 1. g) ir .
16 9 3 8
x2 y2 9. a = 3, b = 4 ; F1 (− 5;0 ), F2 (5;0 );
2. − = 1. 5 4
9 2 ε = ; y = ± x.
x2 y2 3 3
3. − = 1. 10. 34 .
64 36
11. 13.
x2 y2
5. − = 1. 27
12 4 12. arctg .
140
6. a) (10;2 ) ir (− 10;−2 ) ;
⎛ 56 ⎞
b) (10;−2 ) - liečia tame taške. 13. arctg ⎜ − ⎟ .
⎝ 33 ⎠
x2 y2
7. − = 1. 41 − 3
32 8 14. .
8. a) 3 ir 2; b) 4 ir 1; c) 4 ir 2; 2
5 5 1 1 x2 y2
d) 1 ir 1; e) ir ; f) ir ; 16. − = 1.
2 3 5 4 25 16
44
17.
x2 y2
− = 1.
(− 1;−3) ; židiniai: (2 ± )
13;−3 ;
9 16 13
ε= ; asimptotės:
x2 y2 3
18. − = 1.
20 4 2 13 2 5
y1 = x − , y 2 = − x − .
x2 y2 3 3 3 3
20. − = 1. 4) centras (2;−3) ; viršūnės: (2;0) ,
16 9
(
21. 6;2 3 , ) (6;−2 3 ). (2;−6) ; židiniai: (2;−3 + )
10 ,
22.
x2
− y2 = 1. (2;−3 − 10 ;) ε=
10
3
;
4
23. 1) a = 6 ir b = 4 ; asimptotės: y1 = 3x − 9 ,
2) a = 3 ir b = 1 ; y 2 = −3x + 3 .
3) a = 9 ir b = 1 ; 5) centras (4;3) ; viršūnės : (4;6) ,
4) a = 1 ir b =
7
; (4;0) ; židiniai: (4;8), (4;−2) ;
7 5 3
1 1 ε = ; asimptotės: y1 = x ir
5) a = ir b = . 3 4
2 9 3
24. 1) a = 11, b = 2 ; F1 − 5 5 ;0 , ( ) y2 = − x + 6 .
4
(
F2 5 5;0 ; y = ± x .
2
) 6)centras (− 2;0) ; viršūnės: − 2; 8 , ( )
11 (− 2;− 8 );židiniai: (− 2;4),
25. 91 . 4 4 2
26. (− 4;−3) . (− 2;−4) ; ε = = = = 2;
8 2 2 2
27. 600 . asimptotės: y1 = x + 2 ir
x2 y2 y2 = − x − 2 .
28. − = 1.
9 2 7)centras (− 2;1) ;viršūnės:
(
29. M 1 − 6 2 ;2 , M 2 6 2 ;2 . ) ( ) (0;1), (− 4;1); židiniai: (− 5;1), (1;1) ;
x 2
y 2 3
30. − = 1. ε= ;
4 12 2
32. 1) centras (2;−3) ; viršūnės: (4;−3) , asimptotės: 2( y − 1) = ± 5 ( x + 2 ) .
(0;−3) ;židiniai 8)centras (0;2 ) ;viršūnės:
(1;2), (− 1;2) ;
(2 ± 13;−3 ; ε =
13
2
;) asimptotės:
židiniai: ( )(
5;2 , − 5;2 ; )
3 3 5
y1 = x − 6, y 2 = − x . ε= = 5 ;asimptotės:
2 2 1
2)centras (0;1) ; viršūnės: (3;1) , y1 = 2 x + 2 ir y 2 = −2 x + 2 .
(− 3;1) ; židiniai: ( )( )
10 ;1 , − 10;1 ; 9)centras (2;0) ;viršūnės: (0;0), (4;0) ;
ε=
10 x
; asimptotės y1 = + 1 , ( )(
židiniai: 2 + 5;0 , 2 − 5;0 ; )
3 3
5 1
x ε= ; asimptotės: y1 = x − 1
y2 = − + 1 . 2 2
3
1
3) centras (2;−3) ; viršūnės: (5;−3) , ir y2 = − x + 1 .
2
45
(
10)centras (2;1) ;viršūnės: 2;1 + 2 2 , ) 33.
( y − 2 )2 x 2
− =1.
(2;1 − 2 2 ); židiniai: (2;5) , (2;−3) ; 1 3
4 4 2
ε= = = = 2 ;asimpt
8 2 2 2
otės: y1 = x − 1 , y 2 = − x + 3 .
4. Parabolė
Apibrėžimas. Parabolė yra tokia plokštumos kreivė,kurios kiekvienas taškas

yra vienodai nutolęs nuo duoto taško ir duotos tiesės.
Duotasis taškas yra vadinamas parabolės židiniu ir žymimas raide F, o duotoji
tiesė vadinama parabolės direktrise. Židinio atstumą nuo direktrisės žymime raide p
ir vadiname parabolės parametru; p > 0 .
Remiantis šiuo apibrėžimu braižome parabolę ir užrašome parabolės kanonines
lygtis priklausomai nuo to, kur yra duotas taškas ir duotoji tiesė (direktrisė)
stačiakampėje koordinačių sistemoje.
a)
direktrisė: y
p
x=−
2
N d M ( x, y )
d
K ⎛p ⎞
F ⎜ ;0 ⎟ x
O ⎝2 ⎠
Per židinį F nubrėžta ašis Ox statmenai direktrisei. Pradžios taškas O yra

viduryje tarp židinio ir direktrisės. Šis pradžios taškas O yra parabolės viršūnė, Ox
ašis yra parabolės simetrijos ašis, vadinama parabolės ašimi. Direktrisė yra
statmena simetrijos ašiai ir lygiagreti ašiai Oy. Židinys yra simetrijos ašyje atstumu
p
nuo viršūnės kreivės „vidinėje pusėje“. Parabolės šakos nukreiptos į dešinę
2
pusę.
Parabolės kanoninė lygtis y 2 = 2 px, ( MN = MF = d ).
46
b)
y direktrisė:
p
x=
2
⎛ p ⎞
F ⎜ − ;0 ⎟
⎝ 2 ⎠ x
O
d d
K
M (x, y )
Parabolės kanoninė lygtis y 2 = −2 px , ( MF = MK = d ).

Parabolės šakos nukreiptos į kairę pusę.
c) per duotąjį tašką F(židinį) išvesta Oy ašis statmenai į duotąją tiesę

(direktrisę) l:
y
⎛ p⎞
F ⎜ 0; ⎟ d M (x, y )
⎝ 2⎠
d
x
p O
direktrisė: y = −
2
K l
⎛ p⎞
Kadangi atstumas tarp židinio F ir direktrisės l yra p, tai F ⎜ 0; ⎟ ,o direktrisės
⎝ 2⎠
p
lygtis y = − . Simetrijos ašis, t. y. parabolės ašis, yra Oy ašis.Parabolės šakos
2
nukreiptos į viršų. Pagal apibrėžimą, MF = MK = d parabolės kanoninė lygtis
x 2 = 2 py .
47
d)
y
p
direktrisė y=
K 2
d
O x
M
d ⎛ p⎞
F ⎜ 0;− ⎟
⎝ 2⎠
MK = MF = d . Parabolės šakos nukreiptos žemyn.

Parabolės kanoninė lygtis x 2 = −2 py .
Pastaba. Atkreipkite dėmesį, jog atvejais a) ir b)parabolės lygtyje pirmojo
laipsnio yra x koordinatė ir parabolės ašis yra Ox ašis, o jos viršūnė taške O (0;0) .
Atvejais c) ir d) kanoninėje lygtyje pirmojo laipsnio yra y koordinatė, o parabolės
ašis yra Oy ašis, viršūnė taške O (0;0) .
Parabolės taškai yra tarp direktrisės ir židinio, o židinys visada yra kreivės
„vidinėje pusėje“.
Parabolės atvejai, kai jos viršūnė yra ne koordinačių pradžios taške:
a) parabolės, kurios viršūnė taške O1 ( x0 ; y0 ) , simetrijos ašis lygiagreti Ox

ašiai, o parabolės šakos nukreiptos į dešinę
y y1
direktrisė
F
x1
O1
x
O
kanoninė lygtis ( y − y0 )2 = 2 p ( x − x0 ) .
Parabolė y 2 = 2 px arba ( y − 0)2 = 2 p ( x − 0) .
b) parabolės, kurios viršūnė taške O1 ( x0 ; y0 ) , simetrijos ašis lygiagreti Ox
ašiai ir parabolės šakos nukreiptos į kairę pusę
48
y y1
direktrisė
F
x1
O1
x
O
kanoninė lygtis ( y − y0 )2 = −2 p ( x − x0 ) .
Parabolė y 2 = −2 px arba ( y − 0)2 = −2 p ( x − 0) .
c) Parabolės, kurios viršūnė taške O1 ( x0 ; y0 ) , simetrijos ašis lygiagreti Oy

ašiai ir šakos nukreiptos į viršų
y1 y
x1
O1
direktrisė
x
O
kanoninė lygtis ( x − x0 )2 = 2 p ( y − y0 ) .
Parabolė x 2 = 2 py atitinka išraišką: ( x − 0)2 = 2 p ( y − 0) .
d) parabolės, kurios viršūnė taške O1 ( x0 ; y0 ) , simetrijos ašis lygiagreti Oy
ašiai ir šakos nukreiptos žemyn
y y1
O
x
direktrisė
x1
O1
F
49
kanoninė lygtis ( x − x0 )2 = −2 p( y − y 0 ) .
Parabolė x 2 = −2 py atitinka išraišką ( x − 0)2 = −2 p ( y − 0) .
1 UŽDAVINYS. Apskaičiuokite parabolės parametrą p, židinio koordinates ir

parašykite direktrisės lygtį:a) y 2 = 10 x ;b) y 2 = −3x ;c) x 2 = y ;d) x 2 = −6 y .
Sprendimas.
a) lygtis y 2 = 10 x atitinka teorinę išraišką y 2 = 2 px , čia 2 p = 10, p = 5 ir
p 5 ⎛ p ⎞ ⎛5 ⎞ p
= . Židinys taške ⎜ ;0 ⎟ = ⎜ ;0 ⎟ , direktrisės lygtis x = − . Parabolės šakos
2 2 ⎝ 2 ⎠ ⎝2 ⎠ 2
nukreiptos į dešinę, nes y turi realią reikšmę, kai x ≥ 0 (tai matyti iš kanoninės
lygties y 2 = 10 x ). Braižome brėžinį.
y
direktrisė:
5 7
x=− 6
2 5
4
3
2
1
F
0 x
O
-3 -2 -1-1 0 1 2 3 4 5
-2 d
K
d -3 M
-4 MF = MK = d
-5
-6
-7
b) lygtis y 2 = −3x atitinka teorinę lygties išraišką y 2 = −2 px , iš čia 2 p = 3 ;

p 3 ⎛ p ⎞ ⎛ 3 ⎞
p = 1,5, = = 0,75 . Židinys taške ⎜ − ;0 ⎟ , t. y. F ⎜ − ;0 ⎟ . Kreivė simetriška
2 4 ⎝ 2 ⎠ ⎝ 4 ⎠
Ox ašies atžvilgiu, jos viršūnė taške O (0;0) ,o šakos nukreiptos į kairę pusę
(panagrinėjus parabolės y 2 = −3x lygtį, y turi realiąją reikšmę kai x ≤ 0 ).
3
Direktrisė yra tiesė x = .
4
50
y
direktrisė:
3 3
x=
2 4
1
F
0 x
-3 -2 -1 0 1
d -1 d K
M
-2
-3
Pagal parabolės apibrėžimą FM = MK = d .
c) lygtį x 2 = y palyginkime su teorine išraiška x 2 = 2 py , iš kurios matyti, kad

1 p 1 ⎛ 1⎞
2p = 1, p = ir = . Židinys taške ⎜ 0; ⎟ , parabolės ašimi yra Oy ašis.
2 2 4 ⎝ 4⎠
1
Direktrisė yra tiesė y = − . Parabolės šakos nukreiptos į viršų, nes lygtis x 2 = y
4
teisinga, kai y ≥ 0 . Brėžiame brėžinį.
y
1 M
F
0 x
O0 K
-2 -1 1 2 1
direktrisė: y = −
-1 4
d) lygtis x 2 = −6 y atitinka teorinę išraišką x 2 = −2 py , tai 2 p = 6 ;

p 3 ⎛ p⎞ ⎛ 3⎞ 3
p = 3, = . Židinys taške ⎜ 0;− ⎟ = ⎜ 0;− ⎟ . Direktrisė yra tiesė y = .
2 2 ⎝ 2⎠ ⎝ 2⎠ 2
Parabolės šakos nukreiptos žemyn, nes lygtyje x 2 = −6 y , x turi realias reikšmes,
kai y ≤ 0 . Braižome brėžinį
51
y
3
K 2
direktrisė: y =
2
1
d
0 x
-4 -3 -2 -1 0 1 2 3 4
-1
M d F
-2
-3
Pagal apibrėžimą MK = MF = d .
2 UŽDAVINYS. Parašykite parabolės lygtį, jei parabolės viršūnė taške (0;0) ,

o direktrisė y − 2 = 0 .
p
Sprendimas. Duota, kad y = 2 , o tai atitinka direktrisę, kurios lygtis y = .
2
p
Įrašę į šią lygtį y = 2 , gauname 2 = , arba p = 4 . Šis gautas skaičius yra
2
parabolės židinio atstumas iki direktrisės. Taigi, židinys yra taške (0;−2 ) .
Parabolės kanoninė lygtis yra x 2 = −2 ⋅ 4 y arba x 2 = −8 y .
y
3 direktrisė: y =2
2
1 d
p0 x
-1 0 1 2 3 4 5 6 7
-7 -6 -5 -4 -3 -2 -1
-2 F M
-3
d
-4
-5
-6
-7
3 UŽDAVINYS. Parašykite parabolės kanoninę lygtį,jei parabolės viršūnė yra

taške O1 (− 1;2 ) , o židinys F (3;2 ) .
Sprendimas. Nubraižome kreivę. Pažymime židinį ir viršūnę
52
y
3
O1 F
2
0 x
-2 -1 O0 1 2 3 4
-1
-2
Kadangi parabolės židinys ir viršūnė yra jos simetrijos ašyje ir židinys visada
yra kreivės „viduje“, tai, nubrėžę ašį, matome, kad ši ašis lygiagreti Ox ašiai, o
parabolės šakos nukreiptos į dešinę, todėl ieškoma kanoninė lygtis
( y − y0 )2 = 2 p (x − x0 ) , kur x0 = −1 , y0 = 2 . Žinome, kad židinio atstumas nuo
p
viršūnės lygus . Pagal atstumo tarp dviejų taškų formulę apskaičiuojame
2
p
d O1 F = (3 − (− 1))2 + (2 − 2 )2 = 4 ;tada = 4, p = 8 . Įrašę į lygtį, gauname, kad
2
( y − 2)2 = 2 ⋅ 8 ⋅ (x + 1) , arba ( y − 2)2 = 16(x + 1) . Parabolės direktrisė yra tiesė,
p
statmena ašiai ir nuo viršūnės nutolusi atstumu = 4 . Tai tiesė x = −5 .
2
y
x = −5
11
10
9
8
7
6
5
4
O1 3 F
2
1 d
0 x
-1 0 1 2 3 4 5 6
-6 -5 -4 -3 -2 -1
K d M -2
-3
-4
-5
-6
-7
4 UŽDAVINYS. Apskaičiuokite parabolės y 2 + 6 y + 2 x + 5 = 0

viršūnę, židinį, nustatykite simetrijos ašį ir parašykite direktrisės lygtį.
Sprendimas. Ieškomus dydžius galima gauti remiantis kanonine parabolės
lygtimi. Kadangi duotoje lygtyje y 2 + 6 y + 2 x + 5 = 0 y koordinatė yra antrojo
laipsnio, o x – pirmojo, tai lygtis gali būti ( y − y0 )2 = 2 p(x − x0 ) , arba
53
( y − y0 )2 = −2 p(x − x0 ) . Tam lygtį perrašome: (y 2

)
+ 6 y = −2 x − 5 . Lygties kairėje
pusėje išskiriame pilnąjį dvinario kvadratą: y 2 + 2 ⋅ y ⋅ 3 + 32 − 32 =
= −2 x − 5 , ( y + 3)2 = −2 x − 5 + 9, ( y + 3)2 = −2 x + 4 . Perrašom dešiniąją lygties
pusę: ( y + 3)2 = (− 2 x + 4) , arba ( y + 3)2 = −2(x − 2) . Ši lygtis atitinka teorinę
p 1
išraišką ( y − y0 )2 = −2 p ( x − x0 ) , čia x0 = 2, y0 = −3, 2 p = 2 , p = 1 ir = . Tada
2 2
viršūnė yra O1 (2;−3) . Parabolės ašis yra tiesė, einanti per viršūnę lygiagrečiai Ox
ašiai, t. y. tiesė y = −3 . Parabolės šakos nukreiptos į kairę, nes iš lygties
( y + 3)2 = −2(x − 2)tam, kad y turėtų prasmę, daugiklis ( x − 2 ) ≤ 0 arba x ≤ 2 .
p 1 ⎛3 ⎞
Židinys yra parabolės ašyje nuo viršūnės (2;−3) atstumu = taške ⎜ ;−3 ⎟ , t. y.
2 2 ⎝2 ⎠
⎛3 ⎞
F ⎜ ;−3⎟ . Direktrisė yra tiesė, statmena parabolės ašiai, ir eina per tašką ašyje,
⎝2 ⎠
1 5
nutolusį nuo viršūnės atstumu , t. y. tiesė x = .
2 2
y direktrisė:
5
x=
2 2
1
0 x
-2 -1 0 1 2 3
-1
-2
-3
F
O1
-4
-5
-6
5 UŽDAVINYS. Apskaičiuokite atstumą tarp parabolių ( x − 1)2 = −4( y − 2 ) ir

x 2 = −9 y židinių.
Sprendimas. Duotoji lygtis (x − 1)2 = −4( y − 2) atitinka lygties teorinę
išraišką ( x − x0 )2 = −2 p ( y − y0 ) , čia x0 = 1 , y0 = 2 yra viršūnės koordinatės;
parabolės ašis yra tiesė, lygiagreti Oy ašiai ir eina per viršūnę, t. y. tiesė x = 1 .
p
Skaičius 2 p = 4 ; p = 2 ir = 1 yra atstumas nuo viršūnės iki židinio parabolės
2
9
ašyje, todėl židinys yra taškas F (1;1) . Iš lygties x 2 = −9 y dydis 2 p = 9 , tai p =
2
54
p 9 ⎛ 9⎞
ir = . Parabolės viršūnė taške O (0;0) ir židinys F ⎜ 0;− ⎟ . Remdamiesi
2 4 ⎝ 4⎠
atstumo tarp dviejų taškų formule, apskaičiuojame atstumą tarp abiejų židinių
2
⎛ ⎛ 9 ⎞⎞ 185
d = (1 − 0) + ⎜1 − ⎜ − ⎟ ⎟ =
2
.
⎝ ⎝ 4 ⎠ ⎠ 4
6 UŽDAVINYS. Nubraižykite paraboles, kurių lygtys: a) x 2 = 1 − y ; b)

1
y 2 = 4 x − 8 ; c) y = − x 2 + 2 x − 7 .
6
Sprendimas.
a) lygtį x 2 = 1 − y perrašome taip: ( x − 0)2 = − y + 1 , ( x − 0)2 = (− y + 1) ,
(x − 0)2 = −( y − 1) . Ši lygtis atitinka teorinę išraišką ( x − x0 )2 = −2 p ( y − y0 ) , čia
1 p 1
x0 = 0, y0 = 1, 2 p = 1 , p = , = . Parabolės viršūnė O1 (0;1) , parabolės ašis yra
2 2 4
1 ⎛ 3⎞
tiesė x = 0 . Židinio atstumas nuo viršūnės lygus , t. y. taške ⎜ 0; ⎟ . Direktrisė
4 ⎝ 4⎠
yra tiesė, statmena parabolės ašiai ir eina per tašką, esantį jos simetrijos ašyje
1 5
atstumu nuo viršūnės lygiu . Tai tiesė y = .
4 4
y
2 5
direktrisė: y =
1
O1 4
F
0 x
-3 -2 -1 0 1 2 3
-1
-2
b) y 2 = 4 x − 8 . Duota, kad ( y − 0)2 = 4 x − 8 , arba ( y − 0)2 = 4(x − 2) .

Remdamiesi lygtimi ( y − y0 )2 = 2 p(x − x0 ) , gauname, kad x0 = 2, y0 = 0 , o
p
= 1 . Viršūnė O1 (2;0) ; parabolės ašis yra tiesė y = 0 . Atstumu
p
2 p = 4 ir =1
2 2
nuo viršūnės yra židinys F (3;0) . Direktrisė yra tiesė, statmena Ox ašiai (parabolės
p
ašis), nutolusi nuo viršūnės atstumu = 1 ; jos lygtis x = 1 .
2
55
y
x =1
4
3
2
1
F (3;0)
0 x
-1-1 0
O 1 2 3 4 5
-2
-3
-4
1
c) lygtyje y = − x 2 + 2 x − 7 yra x koordinatės kvadratas, o y pirmojo
6
laipsnio. Todėl lygtį perrašome į vieną iš išraiškų ( x − x0 )2 = ±2 p ( y − y0 ) . Tam
1 2
lygtį perrašome taip: x − 2 x = − y − 7 , x 2 − 12 x = −6 y − 42 . Kairėje lygties
6
pusėje išskiriame pilnąjį kvadratą: x 2 − 2 ⋅ x ⋅ 6 + 62 − 62 = −6 y − 42 ,
(x − 6)2 = −6 y − 42 + 36 , arba (x − 6)2 = −6 y − 6 . Dešiniąją lygties pusę
perrašome: (x − 6)2 = −6( y + 1) . Tai atitinka teorinę išraišką
(x − x0 )2 = −2 p( y − y0 ) , čia x0 = 6, y0 = −1, 2 p = 6 , p = 3 ir p = 3 . Parabolės
2 2
viršūnė O1 (6;−1) , jos ašis yra tiesė, einanti per viršūnę (6;−1) lygiagrečiai Oy ašiai.
Norint nustatyti šakų išsidėstymą, panagrinėkime lygtį ( x − 6)2 = −6( y + 1) . Tam,
kad x būtų realus, turi y + 1 ≤ 0 arba y ≤ −1 , todėl šakos eina žemyn ir židinys yra
⎛ 5⎞ 3
taške ⎜ 6;− ⎟ , t. y. nuo viršūnės ašyje atstumu, lygiu . Direktrisė – tai statmena
⎝ 2⎠ 2
3
tiesė parabolės ašiai ir nutolusi nuo viršūnės atstumu lygiu , t. y. eina per tašką
2
⎛ 1⎞ 1
⎜ 6; ⎟ ir jos lygtis y = .
⎝ 2⎠ 2
56
y
1
1 direktrisė: y =
2
0 x
( )
-2 -1-1 0 1 2 3 4 5 67 8 9 10 11 12 13
p = 3 O1 6;−1
-2
⎛ 5⎞
-3 F ⎜ 6;− ⎟
-4 ⎝ 2⎠
-5
-6
-7
-8
-9
1. Parašykite parabolės lygtį, jei parabolės viršūnė yra koordinačių pradžios

taške,parabolė simetriška teigiamos Ox ašies atžvilgiu ir parametras p = 3 .
2. Parašykite parabolės lygtį, jei parabolės viršūnė yra koordinačių pradžios
taške,parabolė simetriška neigiamos Oy ašies atžvilgiu ir parametras p = 3 .
3. Parašykite parabolės, kurios viršūnė taške (0;0) , parabolė simetriška teigiamos
Oy ašies atžvilgiu ir taškas M (− 5;2 ) yra kreivės taškas, lygtį.
4. Parašykite parabolės lygtį, jei parabolės viršūnė yra koordinačių pradžios taške,
1
parabolė simetriška teigiamos Oy ašies atžvilgiu ir parametras p = .
4
5. Apskaičiuokite parametrą p, židinio koordinates ir parašykite direktrisių lygtis
parabolėms, kurių lygtys yra šios: a) y 2 = 24 x ; b) y 2 = −12 x ; c) x 2 = 4 y ; d)
x 2 = −32 y .
6. Parašykite lygtis parabolių, kurių viršūnės yra koordinačių pradžios taške, o jų
direktrisių lygtys yra tokios: 1) x + 3 = 0 ; 2) x − 2 = 0 ; 3) 2 y + 7 = 0 ; 4)
y −5= 0.
7. Apskaičiuokite atstumą tarp parabolės y 2 = 10 x taškų,gautų parabolę perkirtus
tiese, einančia per židinį statmenai simetrijos ašiai.
8. Parašykite parabolės lygtį, jei parabolės židinys yra tiesės 4 x − 3 y − 4 = 0
susikirtimo su Ox ašimi taškas, o viršūnė koordinačių pradžios taške.
9. Parašykite parabolės lygtį,jeigu žinoma, kad parabolės viršūnė yra taške O (0;0) ,
taškas P (− 1;3) yra kreivėje ir kreivė simetriška Ox ašies atžvilgiu.
10. Nustatykite susikirtimo taškus šių kreivių:
1) parabolės x 2 = 4 y ir tiesės x + y − 3 = 0 ;
2) parabolės y 2 = −9 x ir tiesės 3x + 4 y − 12 = 0 ;
3) parabolės y 2 = 6 x ir tiesės 3x − 2 y + 6 = 0 .
11. Per taškus O (0;0) ir (− 1;2 ) simetriškai Ox ašies atžvilgiu nubraižykite parabolę
ir parašykite jos lygtį.
57
12. Per taškus O (0;0) ir (2;4 ) simetriškai Oy ašies atžvilgiu nubraižykite parabolę ir
parašykite jos lygtį.
13. Nustatykite taško M (5;4 ) atstumą iki parabolės y 2 = 36 x židinio.
x2 y2
14. Nustatykite elipsės + = 1 ir parabolės y 2 = 24 x susikirtimo taškus.
100 225
15. Parašykite parabolės, kurios židinys F (− 2;0) , o viršūnė taške O (0;0) , lygtį.
16. Nubraižykite paraboles, kurių lygtys yra tokios:
1) y = −2 x 2 + 16 x − 29 ;
2) y = 9 x 2 − 6 x + 2 .
17. Nubraižykite: 1) y = ( x − 2 )2 ; 2) y = ( x − 2 )2 + 3 ; 3) y = ( x + 2 )2 ;
4) y = ( x + 2 )2 − 4 .
3 1
18. Nubraižykite paraboles y = 4 x − x 2 ir y = + x − x 2 ir apskaičiuokite jų
2 2
susikirtimo taškus su Ox ašimi.
19. Apskaičiuokite taško M (1;4 ) atstumą iki parabolės y = 3 − 2 x − x 2 viršūnės.
20. Nubraižykite paraboles, kurių lygtys yra šios: 1) 3 y = 9 − x 2 ; 2) y2 = 9 − 3x ; 3)
y 2 = x + 4 ; 4) x 2 = 4 + 2 y .
21. Apskaičiuokite atstumą tarp parabolės y2 = 4x židinio ir parabolės
2
y = x + 6 x + 5 viršūnės.
22. Apskaičiuokite atkarpos, jungiančios parabolės x 2 = −8 y židinį su parabolės
y = − x 2 + 2 x − 2 viršūne, ilgį.
1 2 1
23. Nustatykite parabolės y= x + x+3 susikirtimo taškus su tiese
16 2
x − y + 6 = 0.
24. Nustatykite dviejų parabolių, kurių lygtys y = 4 − x 2 ir x 2 = y , susikirtimo
taškus.
1 1
25. Apskaičiuokite parabolių, išreikštų lygtimis y = x 2 ir y = − x 2 + 3x ,
4 2
bendros stygos ilgį.
26. Atstumą tarp parabolių 4 y = x 2 ir y 2 = 4 x susikirtimo taškų padalinkite
santykiu 1:3.
1
27. Apskaičiuokite parabolės y = x 2 − x + 1 viršūnės atstumą iki tiesės
2
2x + y = 0 .
28. Apskaičiuokite parabolės y = 2 x 2 + 3 x − 9 susikirtimo su Ox ašimi taškus ir
atkarpą tarp jų padalinkite santykiu 1:2.
29. Apskaičiuokite atstumą nuo apskritimo x 2 + y 2 = 9 centro iki parabolės
y = x 2 + 4 x viršūnės.
30. Parašykite apskritimo, kurio skersmuo yra atkarpa, jungianti parabolės
y 2 = −4 x ir tiesės x = −1 susikirtimo taškus, lygtį.
58
31. Parašykite parabolės kanoninę lygtį, jei jos židinys (− 2;4 ) , o viršūnė (− 2;3) .
32. Apskaičiuokite viršūnę, židinį ir parašykite ašies bei direktrisės lygtis šių
parabolių: a) x 2 − 2 x + 8 y − 7 = 0 ; b) y 2 + 4 x − 8 = 0 ; c) x 2 + 2 x − 4 y − 3 = 0 ,
d) y 2 − 4 y − 8 x − 12 = 0 ; e) y 2 − 2 y − 12 x − 23 = 0 .
33. Parašykite parabolės kanoninę lygtį ir apskaičiuokite židinio koordinates,jeigu
parabolės viršūnė yra taške (− 3;1) , o jos simetrijos ašis yra tiesė x = 1 .
34. Apskaičiuokite parabolių y = x 2 − 4 x + 10 ir y = 4 − 2 x − x 2 viršūnių ir židinių
koordinates.
Atsakymai
1. y 2 = 6 x . 23. (− 4;2 ) ir (12;18) .

2. x 2 = −6 y . 24. ( )( )
2 ;2 , − 2 ;2 .
25 25. 4 2 .
3. x 2 = y.
2 26. (1;1) .
1 5
4. x 2 = y . 27. .
2 2
5. a) p = 12 , F (6;0) , x = −6 ; 28. (0;0) .
b) p = 6 , F (− 3;0) , x = 3 ; 29. 2 2 .
c) p = 2 , F (0;1) , y = −1 ;
30. ( x + 1)2 + y 2 = 4 .
d p = 16 ;), F (0;−8) , x = 8 .
31. ( x + 2 )2 = 4( y − 3) .
6. 1) y 2 = 12 x ; 2) y 2 = −8 x ;
32. a) viršūnė (1;1) , židinys (1;−1) ,
3) x 2 = 14 y ; 4) x 2 = −20 y . ašis x = 1 , direktrisė y = 3 ;
7. 10. b) viršūnė (2;0) , židinys (1;0) ,
8. y 2 = 4 x . ašis y = 0 , direktrisė x = 3 ;
9. y 2 = −9 x . c) viršūnė (− 1;1) , židinys (− 1;0 ) ,
10. 1) (2;1) , (− 6;9 ) ; ašis x = −1 , direktrisė y = −2 ;
2) (− 4;6) - liečia tiesė; d) viršūnė (− 2;2 ) , židinys (0;2 ) ,
3) nesikerta. ašis y = 2 , direktrisė x = −4 ;
11. y 2 = −4 x . e) viršūnė (− 2;1) , židinys (1;1) ,
12. y = x 2 . ašis y = 1 , direktrisė x = −5 .
13. 4 2 . 33. ( y − 1)2 = −16( x + 3), F (− 7;1) .
14. (6;12 ), (6;−12 ) . ⎛ 25 ⎞
2 34. V1 (2;6) ir F1 ⎜ 2; ⎟ ;
15. y = −8 x . ⎝ 4⎠
19. 2. ⎛ 19 ⎞
21. 4 2 . V2 (− 1;5) ir F2 ⎜ − 1; ⎟ .
⎝ 4⎠
22. 2 .
59
ĮVAIRIŲ UŽDAVINIŲ SPRENDIMO PAVYZDŽIAI
1 UŽDAVINYS. Parašykite tiesės, einančios per kreivės 4 x 2 + y 2 = 16 vieną

židinį statmenai tiesei 2 x + y − 4 = 0 , lygtį.
Sprendimas. Reikia parašyti tiesės lygtį, einančios per vieną tašką statmenai
( )
tiesei ir tam naudojamės formule y − y F1 = k x − x F1 , kurioje x F1 ir y F1 yra kreivės
1
4 x 2 + y 2 = 16 židinio koordinatės, o k = − ( k d - duotos tiesės krypties
kd
4x2 y2 x2 y2
koeficientas). Elipsės lygtį perrašome į kanoninę: + = 1 , arba + = 1.
16 16 4 16
Iš čia a 2 = 4 , o b 2 = 16 . Tada židinio koordinates apskaičiuojame pagal formulę
c 2 = b 2 − a 2 (nes b > a ir židiniai išsidėstę ilgesnėje ašyje). Įrašę a 2 ir b 2
( )
reikšmes, gauname c 2 = 16 − 4 = 12 , o c = 12 ir F1 0; 12 , F2 0;− 12 . Iš ( )
lygties y = −2 x + 4 apskaičiuojame duotos tiesės krypties koeficientą. Čia k d = −2 ,
1 1
o tada jai statmenos tiesės krypties koeficientas k = − = . Ieškomos tiesės
−2 2
1 1
lygtis yra y − 12 = ( x − 0) arba y = x + 12 .
2 2
2 UŽDAVINYS. Apskaičiuokite kampą tarp dviejų tiesių, kai viena jų eina

per kreivės ( x − 2 )2 + y 2 = 4 centrą lygiagrečiai tiesei x − y + 2 = 0 , o kita yra
kreivės 9 x 2 − y 2 = 9 asimptotė (II, IV ketv.).
Sprendimas. Kampas tarp dviejų tiesių apskaičiuojamas pagal formulę
k −k
tgα = 1 2 , čia k1 ir k 2 yra atitinkami ieškomų dviejų tiesių krypčių
1 + k1k 2
koeficientai. Iš sąlygos pirmoji tiesė eina per apskritimo ( x − 2 )2 + y 2 = 4 centrą
C (2;0) lygiagrečiai tiesei x − y + 2 = 0 , arba y = x + 2 (čia k = 1 ). Ieškomos tiesės
lygtis yra y − y c = k1 ( x − xc ) , čia k1 = k ,o k = 1 (tiesių lygiagretumo sąlyga). Įrašę
į lygtį gauname, kad y − 0 = 1 ⋅ ( x − 2 ) arba y = x − 2 . Tai ir yra tiesės, einančios per
centrą lygiagrečiai duotai tiesei, lygtis.
Antroji ieškoma tiesė yra hiperbolės 9 x 2 − y 2 = 9 asimptotė, einanti per II ir
9x2 y2
IV ketvirtį. Perrašome duotą lygtį į kanoninę − = 1 , iš čia a 2 = 1 ir a = 1 , o
9 9
b 3
b 2 = 9 ir b = 3 . Ieškomos asimptotės lygtis yra y = − x , arba y = − x = −3x su
a 1
krypties koeficientu k 2 = −3 . Įrašę į ieškomo kampo formulę gauname, kad
1 − (− 3) 4
tgα = = = −2 ir α = arctg (− 2 ) = −arctg 2 .
1 + 1 ⋅ (− 3) − 2
3 UŽDAVINYS. Apskaičiuokite kreivės x 2 + y 2 − y − 1 = 0 centro atstumą iki

tiesės y = 2 x − 3 .
60
Sprendimas. Nustatę kreivės centrą, jo atstumą iki tiesės apskaičiuojame
AxC + ByC + C
remdamiesi taško atstumo iki tiesės formule d = , čia xc ir y c yra
2 2
A +B
kreivės centro koordinatės. Perrašome duotą apskritimo lygtį į kanoninę
(
(x − xC )2 + ( y − yC )2 = r 2 taip: x 2 + y 2 − y − 1 = 0 , x 2 + y 2 − y = 1 , )
2
⎛ 1 1 1⎞ ⎛ 1⎞ 1 ⎛ 1⎞ 5
x + ⎜ y 2 − 2 ⋅ y ⋅ + − ⎟ = 1 , x 2 + ⎜ y − ⎟ = 1 , arba ( x − 0)2 + ⎜ y − ⎟ = .
2
⎝ 2 4 4⎠ ⎝ 2⎠ 4 ⎝ 2⎠ 4
⎛ 1⎞ 1
Apskritimo centras C ⎜ 0; ⎟ , t. y. xc = 0 ir yc = . Duotą kryptinę lygtį perrašome
⎝ 2⎠ 2
į bendrąją 2 x − y − 3 = 0 ; iš čia A = 2, B = −1, C = −3 . Įrašę šių dydžių reikšmes į
atstumo nuo taško iki tiesės formulę, gauname
1 7 7
2 ⋅ 0 − 1⋅ − 3 −
2 2 7 7 5
d= = = 2 = ;d = .
2 2 + (− 1)2 5 5 2 5 10
4 UŽDAVINYS. Apskaičiuokite atstumą tarp kreivės 8 x 2 + 16 y 2 = 16

dešiniojo židinio ir apskritimo x 2 + y 2 − 4 x + 8 y − 1 = 0 centro.
Sprendimas. Apskaičiuojame elipsės 8 x 2 + 16 y 2 = 16 židinį perrašydami
8 x 2 16 y 2 x2 y2
lygtį į kanoninę taip: + = 1, + = 1 , iš čia a 2 = 2, b 2 = 1 . Tada
16 16 2 1
c = a − b ir c = 2 − 1 = 1, c = 1 ; židiniai F1 (− 1;0) , F2 (1;0) . Apskritimo centrą
2 2 2 2
apskaičiuojame perrašydami duotą apskritimo lygtį į kanoninę, t. y. grupuodami

narius ir išskirdami dvinarių kvadratus: (
x2 − 4x + y2 + 8 y = 1 , ) ( )
(x 2
) ( )
− 2 ⋅ x ⋅ 2 + 4 − 4 + y 2 + 2 ⋅ y ⋅ 4 + 42 − 42 = 1 ,
(x − 2)2 + ( y + 4)2 = 1 + 4 + 16 = 21 . Centras C (2;−4 ) . Remdamiesi atstumo tarp
dviejų taškų formule d CF2 = (xF 2
− xC )2 + (y F 2
− yC )2 , gauname
d CF2 = (1 − 2)2 + (0 − (− 4))2 = 17 .

5 UŽDAVINYS. Parašykite apskritimo lygtį, kurio centras yra kreivės
x = −4 y židinio taške, o spindulys lygus kreivės 4 x 2 + 9 y 2 = 1 didžiajai ašiai.
2
Sprendimas. Iš parabolės lygties x 2 = −4 y (teorinė išraiška yra x 2 = −2 py )

p
apskaičiuojame židinio koordinates tokiu būdu: 2 p = 4, p = 2 ir = 1 . Pagal
2
⎛ p⎞ p
parabolės lygtį x 2 = −2 py kreivės židinys yra taške ⎜ 0;− ⎟ . Įrašę = 1 , gauname
⎝ 2⎠ 2
F (0;−1) . Pagal sąlygą apskritimo centras sutampa su židiniu, todėl C (0;−1) . Elipsės
4x2 9 y2
lygtį 4 x 2 + 9 y 2 = 1 perrašome kanonine išraiška taip: + = 1 , arba
1 1
61
x2 y2 1 1 1
+ = 1 . Iš čia a 2 = ir b 2 = ,o a = ir visa didžioji ašis 2a = 1 ; mažoji
1 1 4 9 2
4 9
1 2
pusašė b = , o visa mažoji ašis lygi 2b = . Ieškomą apskritimo lygtį gauname į
3 3
kanoninę apskritimo lygtį (x − xC )2 + ( y − yC )2 = r 2 įrašę centro
koordinates C (0;−1) ir spindulio reikšmę r = 2a = 1 : ( x − 0)2 + ( y − (− 1))2 = 1 arba
x 2 + ( y + 1)2 = 1 .
x2
1. Parašykite lygtį apskritimo, kurio centras yra kreivės y= − 2x + 3
3
susikirtimo su Oy ašimi taške, o spindulys lygus 3 .
2. Per kreivės x 2 = −10 y židinį išveskite tiesę lygiagrečiai tiesei x − y + 2 = 0 ir
x2 y2
3. Per kreivių − = 1 , x − y + 3 = 0 susikirtimo tašką ir per tašką M (− 1;−1)
12 3
nubrėžkite tiesę ir parašykite jos lygtį.
4. Apskaičiuokite atstumą nuo kreivės y = 4 − x − x 2 viršūnės iki hiperbolės
3x 2 − 12 y 2 = 12 asimptotės (nubrėžtos per II ir IV ketv.).
5. Apskaičiuokite kampą tarp dviejų tiesių, kai viena iš jų nubrėžta per kreivės
(x + 1)2 + ( y − 1)2 = 2 centrą ir kreivės x 2 = 6 y židinį, o kita yra tiesė
2x − y − 1 = 0 .
6. Apskaičiuokite kreivės x 2 + y 2 + 4 y = 0 centro atstumą iki tiesės y = 8 − 2 x .
7. Per kreivės x 2 + y 2 − 4 x + 8 y − 2 = 0 centrą nubrėžkite tiesę lygiagrečiai tiesei
y = 3 − x ir parašykite jos lygtį.
8. Per kreivės x 2 − y 2 = 16 židinius nubraižykite apskritimą, kurio centras yra
koordinačių pradžios taške. Nustatykite šio apskritimo ir kreivės asimptočių
9. Iš kreivės y = −8x 2 židinio nubrėžkite statmenį į tiesę x + y = 2 . Parašykite šio
statmens lygtį ir apskaičiuokite jo ilgį.
10. Duotos dvi kreivės x 2 + 4 y 2 = 4 ir x 2 = 6 y . Sujunkite elipsės viršūnes,
esančias Ox ašyje su parabolės židiniu. Apskaičiuokite gauto trikampio
perimetrą.
11. Nubraižykite apskritimą, kurio centras yra duotos kreivės y 2 = 10 x židinyje, o
duotos kreivės viršūnė yra apskritimo taškas. Parašykite apskritimo lygtį.
12. Apskaičiuokite atstumą tarp kreivių y 2 = −2 x ir 16 x 2 − y 2 = 16 viršūnių.
13. Per kreivės 4 x 2 + 16 y 2 = 64 dešinįjį židinį ir per kreivės x 2 + ( y − 1)2 = 3 centrą
62
14. Apskaičiuokite atstumą nuo kreivės x 2 + y 2 − 10 y − 1 = 0 centro iki kreivės

5 x 2 − 25 y 2 = 625 asimptotės (I ir III ketvirčio).
15. Apskaičiuokite kampą tarp tiesės x − 2 y + 3 = 0 ir kreivės 3x 2 − 27 y 2 = 81
asimptotės (II ir IV ketv.).
16. Per kreivės 9 x 2 + 36 y 2 = 324 dešinįjį židinį išveskite tiesę statmenai tiesei
x = y − 2.
17. Parašykite apskritimo lygtį, kurio centras yra kreivės x 2 = − y židinyje, o
spindulys lygus atstumui tarp kreivės 4 x 2 − 9 y 2 = 1 židinių.
18. Apskaičiuokite kampą tarp apskritimo x 2 + y 2 + 4 x − 6 y = 0 spindulių, nubrėžtų
į apskritimo ir ašies Oy susikirtimo taškus.
19. Parašykite dviejų susikertančių kreivių x 2 + y 2 = 16 ir ( x − 5)2 + y 2 = 9
bendros stygos lygtį.
20. Parašykite liestinės, nubrėžtos per vieną iš apskritimo ( x − 3)2 + ( y + 2 )2 = 25 ir
tiesės 4 x + 3 y − 6 = 0 susikirtimo taškų, lygtį.
x2 y2
21. Apskaičiuokite stygos, nubrėžtos per kreivės + = 1 židinį statmenai į
16 4
didžiąją kreivės ašį ,ilgį.
22. Per kreivių y = 2 − x − x 2 ir y 2 = − x viršūnes nubrėžkite tiesę ir parašykite jos
lygtį.
23. Parašykite apskritimo, kurio centras yra kreivės y = x 2 − 4 x + 10 viršūnėje ,o
spindulys lygus atstumui nuo taško M (4;−1) iki tiesės 2 x + y − 1 = 0 , lygtį.
24. Parašykite apskritimo, kurio skersmuo yra tiesės 4 x − 3 y + 12 = 0 , susikirtimo
su koordinatinėmis ašimis atkarpa, lygtį.
25. Per kreivių x 2 + y 2 − 4 x − 12 = 0 ir x 2 + y 2 − 6 y = 0 centrus nubrėžkite tiesę ir
26. Hiperbolės 4 x 2 − 5 y 2 = 80 menamą ašį padalinkite santykiu 1:3 ir per šį tašką
nubrėžkite tiesę statmenai tiesei 4 x − 2 y − 3 = 0 . Parašykite ieškomos tiesės
lygtį.
27. Apskaičiuokite atstumą tarp kreivių 9 x 2 − 7 y 2 = 252 ir 36 x 2 − 64 y 2 = 2304
kairiųjų židinių.
28. Apskaičiuokite kampą tarp dviejų tiesių, kai viena iš jų nubrėžta per kreivės
y = −2 x 2 + 16 x − 29 viršūnę ir tašką O (0;0) , o kita – per kreivės
(x − 2)2 + ( y + 2)2 = 4 centrą lygiagrečiai tiesei y = 3− x .
29. Per kreivės 24 x 2 − 25 y 2 = 600 dešinįjį židinį nubrėžkite tiesę, kuri su Ox ašimi
sudarytų 450 kampą ir parašykite jos lygtį.
30. Kreivės 25 x 2 − 11 y 2 = 275 kairįjį židinį sujunkite su kreivės
x 2 + y 2 − x + y = 0 centru ir iš atkarpos vidurio iškelkite statmenį į atkarpą.
Parašykite šio statmens lygtį.
31. Parašykite tiesių, nubrėžtų per tašką A(− 5;2 ) lygiagrečiai kreivės
9 x 2 − 4 y 2 = 36 asimptotėms ,lygtis.
63
13
32. Hiperbolės pusašių suma lygi 17, o ekscentricitetas ε = . Parašykite
12
hiperbolės kanoninę lygtį ir apskaičiuokite židinių koordinates.
33. Per kreivės y 2 = −4 x židinį išvesta tiesė, sudaranti 1200 kampą su Ox ašimi.
Parašykite šios tiesės lygtį ir apskaičiuokite kreivės stygos ilgį.
34. Tiesė y = x kerta apskritimą x 2 + y 2 + 6 x = 0 . Per susikirtimo taškus
nubraižyta parabolė simetriška Ox ašies atžvilgiu. Parašykite parabolės lygtį.
35. Parašykite apskritimo lygtį kurio centras yra kreivės

(x − 3)2 + ( y + 1)2 = 1
4 9
centre, o spindulys lygus atstumui nuo taško M (2;0) iki tiesės x − y − 3 = 0 .
36. Atkarpą tarp kreivių x 2 + y 2 − 4 x = 0 ir x 2 + y 2 + 4 y = 0 centrų padalinkite
pusiau.
37. Per kreivės x 2 + 8 y − 4 = 0 viršūnę ir per kreivės

(x − 8)2 + y 2 = 1 centrą
25 81
38. Apskaičiuokite atstumą tarp kreivių x 2 − 9( y − 1)2 = 9 ir ( y + 3)2 − 9( x − 2)2 = 9
centrų.
39. Per kreivės 9 x 2 + 4 y 2 + 36 x − 8 y + 4 = 0 centrą nubrėžkite tiesę lygiagrečiai
tiesei x + 2 y − 4 = 0 ir parašykite jos lygtį.
40. Per parabolės x 2 + 2 x + 4 y − 3 = 0 viršūnę nubrėžkite tieses statmenai į
hiperbolės x 2 − y 2 − 4 x + 2 y + 11 = 0 asimptotes ir parašykite jų lygtis.
Atsakymai
1. x 2 + ( y − 3)2 = 3 . 5 5
14. .
2. y = x − 2,5 . 6
3. 2 x − 5 y − 3 = 0 . 15. α = 450 .
8 5 16. x + y − 5 = 0 .
4. . 2
5 ⎛ 1⎞ 13
3 17. x 2 + ⎜ y + ⎟ = .
5. α = arctg . ⎝ 4⎠ 9
4 18. tgα = −2,4 .
6. 2 5 . 19. x = 3,2 .
7. x + y + 2 = 0 . 20. 3x − 4 y + 8 = 0 .
8. (4;4 ), (4;−4 ), (− 4;−4 ), (− 4;4 ) . 21. 1.
9. y = 2 − x, d = 2 2 . 22. 9 x + 2 y = 0 .
36
10. 9. 23. ( x − 2 )2 + ( y − 6)2 = .
5⎞
2 5
⎛ 25
11. ⎜ x − ⎟ + y 2 = . 24. ( x + 1,5)2 + ( y − 2 )2 = 6,25 .
⎝ 2⎠ 4
12. d = 1 . 25. 3x + 2 y − 6 = 0 .
13. x + 2 3 y − 2 3 = 0 . 26. x + 2 y − 4 = 0, x + 2 y + 4 = 0 .
27. 2.
64
28. α = arctg 7 . 1
35. ( x − 3)2 + ( y + 1)2 = .
29. y = x − 7 . 2
30. y = 15 x + 48,5 . 36. (1;−1) .
31. 3x − 2 y + 19 = 0, 3x + 2 y + 11 = 0 . 37. x + 16 y − 8 = 0 .
x2 y2 38. 20 .
32. − = 1 , F (± 3;0) . 1
144 25 39. y = − x .
16 2
33. y = − 3 ( x + 1); . 40. y + x = 0, y = x + 2
3
2
34. y = −3x .
LITERATŪRA
1. Rumšas P. Trumpas aukštosios matematikos kursas: vadovėlis aukštųjų

mokyklų ekonomikos ir gamtos mokslų specialybių studentams. – Vilnius:
Mokslas, 1976.
2. Bartaševičius A., Didžgalvis R. Aukštosios matematikos konspektas, I dalis.
– Kaunas: LŽŪU Leidybinis centras, 2000.
3. Matulionis J. Aukštoji matematika : aukštųjų technikos mokyklų
kursas : vadovėlis respublikos aukštųjų mokyklų techninėms
specialybėms / 4-asis patais. leidimas. - Vilnius, 1966.
4. Misevičius G., Pincevičius A., Rakauskas R.J., Eidukevičius R. Aukštoji
matematika. – Vilnius: TEV, 1999.
PLOKŠTUMOS ANALIZINĖS GEOMETRIJOS PAGRINDAI (metodinė

priemonė LŽŪU visų specialybių studentams), svarstyta Matematikos katedros
posėdyje 2007 m. vasario 5 d. (posėdžio protokolo Nr. 0 – 109)
Parengė doc. dr. D.Raškinienė, lekt. R.Vilkelienė
Recenzavo doc. dr. P.Rupšys, doc. dr. S.Motuzienė
Redaktorė A.Pabricaitė

Plokstumos Geometrija PDF

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Plokstumos Geometrija PDF

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS

Metodinė priemonė LŽŪU visų specialybių studentams

Metodinė priemonė LŽŪU visų specialybių studentams

PLOKŠTUMOS ANALIZINĖS GEOMETRIJOS PAGRINDAI ...... 4

PLOKŠTUMOS ANALIZINĖS GEOMETRIJOS

Atstumas tarp dviejų taškų M 1 ( x1 ; y1 ) ir M 2 (x2 ; y 2 ) .yra apskaičiuojamas

Jei taškas M ( x; y ) yra atkarpoje AB, kurios pradžios taškas A( x1 ; y1 ) , o pabaigos

I skyrius. TIESĖS, ESANČIOS PLOKŠTUMOJE, LYGTYS

Bendrosios tiesės lygties atvejai:

Lygtis y = kx + b vadinama kryptine tiesės lygtimi.

Tiesės, nubrėžtos per du taškus A( x1; y1 ) ir B (x2 ; y2 ) , lygtis.yra

UŽDAVINIŲ SPRENDIMO PAVYZDŽIAI

1 UŽDAVINYS. Kurie iš taškų M 1 (3;1), M 2 (2;3), M 3 (6;3), M 4 (− 3;−3) yra

2 UŽDAVINYS. Apskaičiuokite tiesės 2 x − 3 y − 12 = 0 susikirtimo su

3 UŽDAVINYS. Parašykite tiesių, iš kurių viena nubrėžta per tašką A(2;−1)

4 UŽDAVINYS. Trikampio viršūnės yra taškai A(− 2;0), B (2;4 ) , C (4;0) .

Kraštinės BC lygtį parašome naudodamiesi tiesės, nubrėžtos per du taškus B ir

Apskaičiuojame taško M koordinates pagal formules

6 UŽDAVINYS. Apskaičiuokite taško P (− 6;4 ) projekciją į tiesę

Taško P projekcija į tiesę yra statmens, nubrėžto iš taško P į tą tiesę, pagrindas

7 UŽDAVINYS. Parašykite lygiašonės trapecijos kraštinių lygtis, jei jos

Duota, kad AD = 8 . Iš čia A(− 4;0) , D (4;0) , ∠ BAD = ∠ ADC = α = 45 0 .

Įrašę taško D koordinates ir krypties koeficientą k1 = −1 , gauname

SAVARANKIŠKO DARBO UŽDUOTYS

1. Atidėkite taškus A(− 2;1) ir B (3;6) . Apskaičiuokite taško M, dalijančio atkarpą

35. Per tiesių x + 2 y + 3 = 0, 2 x + 3 y + 4 = 0 susikirtimo tašką nubrėžkite tiesę, kuri

49. Apskaičiuokite dydį k ,jei tiesė y = kx + b nutolusi nuo koordinačių pradžios

1. M (1;4 ) . 25. 1350.

II skyrius. ANTROSIOS EILĖS KREIVĖS

Duotas taškas C ( x0 ; y0 ) vadinamas apskritimo centru.

UŽDAVINIŲ SPRENDIMO PAVYZDŽIAI

1 UŽDAVINYS. Parašykite apskritimo, kurio centras C ir spindulys r,

Ats.: a) ( x + 3)2 + ( y − 2 )2 = 9 ;b) x 2 + ( y + 4 )2 = 3 ;c) x 2 + y 2 = 25 .

2 UŽDAVINYS. Parašykite lygtį apskritimo, kurio centras C (− 1;2 ) ir taškas

3 UŽDAVINYS. Nubraižykite apskritimus, kurių lygtys tokios:

c) x 2 + y 2 − 6 y − 2 = 0 . Sugrupuojame narius x 2 + y 2 − 6 y = 2 . Skliaustuose ( )

d) sugrupuojame lygties 2 x 2 − 28 x + 2 y 2 + 12 y + 114 = 0 narius 2 x 2 − 28 x + ()

= −114 . Abiejuose skliaustuose išskiriame pilnuosius kvadratus

e) 3x 2 + 3 y 2 + 6 x = 1 . Sugrupuojame narius (3x 2

Ats.: a) ( x − 3)2 + ( y + 1)2 = 32 ; b) ( x + 1)2 + y 2 = 32 ; c) x 2 + ( y − 3)2 = ( 11)2 ;

4 UŽDAVINYS. Parašykite apskritimo, kai jo centras yra taške (− 1;1) ir

Atkarpa CM, statmena tiesei, yra apskritimo spindulys. Atkarpos ilgį

1. SAVARANKIŠKO DARBO UŽDUOTYS

1. Parašykite lygtį apskritimo, kurio centras ir spindulys yra tokie:

13. Apskaičiuokite taško M (− 3;4 ) atstumą iki apskritimo x 2 + ( y − 10)2 = 3

16. tgα = −2,4 . 4) C (1;0) , r = 2 .

Apibrėžimas. Elipse vadinama plokštumos kreivė,kurios kiekvieno taško

Kai a > b , elipsės didžioji ašis yra koordinačių ašyje Ox ir lygi 2a , A1 A2 = 2a , o

Jeigu elipsės didžioji ašis yra Oy ašyje, t. y. b > a ir B2 B1 = 2b yra didžioji

Jei a > b , tai židiniai yra ašyje y = y0 ir jų koordinatės

UŽDAVINIŲ SPRENDIMO PAVYZDŽIAI

1 UŽDAVINYS. Apskaičiuokite elipsės 9 x 2 + 25 y 2 = 225 pusašes, židinius ir

2 UŽDAVINYS. Apskaičiuokite elipsių, kurių lygtys yra: 1) 4 x 2 + 16 y 2 = 1 ;

Sprendimas. Elipsės didžiąją ir mažąją ašis apskaičiuojame pagal kreivės

4 UŽDAVINYS. Parašykite elipsės lygtį, jeigu jos židiniai yra Ox ašyje

5 UŽDAVINYS. Apskaičiuokite elipsės

Sprendimas. Pagal elipsės kanoninę lygtį pusašė a = 2 , o pusašė b = 5 .

Ats.: C (3;5) , A2 (1;5), A1 (5;5), B1 (3;10), B2 (3;0) , F1 3;5 + 21 , F2 3;5 − 21 . ( ) ( )

puses iš 9, nes dešinėje lygties pusėje turi būti 1, t. y.:

b) lygtį 25 x 2 + 9 y 2 + 100 x − 54 y − 44 = 0 perrašome į kanoninę taip:

2. SAVARANKIŠKO DARBO UŽDUOTYS

16. Nubraižykite elipsę x 2 + 4 y 2 = 16 ir apskaičiuokite jos židinius bei

Apibrėžimas. Hiperbole vadinama plokštumos kreivė, kurios kiekvieno taško