Bojtár Endre - Kevés Szóval Litvánul PDF

Bojt\303\241r Endre
Kev\303\251s sz\303\263val litv\303\241nul
Tank\303\266nyvkiad\303\263, Budapest, 1985

Lektor\303\241lta
Dr. P\303\211TER MIH\303\201LY

ALGIRDAS SABALIAUSKAS
VYTAUTAS GRINIUS
A k\303\251ziratot nyelvi szempontb\303\263l ellen\305\221rizte
JANINA ISGANAITYTE
SZIRMAI DANUTE
Felel\305\221s szerkeszt\305\221
MOLN\303\201R \303\201GNES
(C) Bojt\303\241r Endre, 1985
ISBN 963 17 8479 7

Tartalomjegyz\303\251k
Bevezet\303\251s 9
1. lecke 11
1. A litv\303\241n 2.
\303\241b\303\251c\303\251. Hangs\303\272ly \303\251shanglejt\303\251s.
3. Kiejt\303\251si tudnival\303\263k. 4. A sz\303\263rend. 5. Az
idegen nevek 6.
\303\241t\303\255r\303\241sa. A n\303\251vsz\303\263k neme \303\251s
sz\303\241ma. 7. Az \303\266t
f\305\221n\303\251vragoz\303\241s. 8. A h\303\241rom
9.
mell\303\251kn\303\251vragoz\303\241s. Az ige
foglalkoz\303\241s,
K\303\266sz\303\266n\303\251s, csal\303\241d
2. lecke 16
10. Az els\305\221 f\305\221n\303\251vragoz\303\241s. 11. Tagad\303\241s, tilt\303\241s.
12. A buti ragoz\303\241sa
H\303\241z, lak\303\241s
3. lecke 20
, , 13. Az \303\241ltal\303\241nos mell\303\251kn\303\251v. 14. Az els\305\221 mell\303\251k-
i\" n\303\251vragoz\303\241s. 15. Az eiti ragoz\303\241sa
Tulajdons\303\241gok
,4, lecke 23
I 16. Az ige. 17. Az els\305\221 igeragoz\303\241s
':'\302\273'
Sz\303\241llod\303\241ban
5. lecke 25
18. A m\303\241sodik f\305\221n\303\251vragoz\303\241s. 19. A duoti rago-
\342\200\236 zasa
Tudakoz\303\263d\303\241s az utc\303\241n
':; 6. lecke 28
20. A m\303\241sodik m\303\251ll\303\251kn\303\251vragozas. 21. A gauti
raji goz\303\241sa
1 (Sz\303\255nek
'V?, lecke 31
22. A harmadik f\305\221n\303\251vragoz\303\241s. 23. A deti
ragoz\303\241sa
Utcai k\303\266zleked\303\251s
8. lecke 34
24. A
;\302\246\302\246\302\246 m\303\241sodik igeragoz\303\241s. 25. A t\305\221sz\303\241mnevek
,; 20_ig
Paly\303\241u dvaro n
9. lecke 37
26. A negyedik f\305\221n\303\251vragoz\303\241s. 27. A t\303\266sz\303\241mnevek
21-t\305\221l. 28. A mirti v
ragoz\303\241sa
Kir\303\241ndul\303\241s, term\303\251szet
10. lecke 41
29. A harmadik mell\303\251kn\303\251vragoz\303\241s. 30. A
sorsz\303\241mnevek. 31. A siusti ragoz\303\241sa
\303\201ruh\303\241zban. A pontos id\305\221
11. lecke 46
32. Az \303\266t\303\266dik
f\305\221n\303\251vragoz\303\241s. 33. A t\303\266sz\303\241mnevek
ragoz\303\241sa. 34. a/-b/ A eseteinek

f\305\221n\303\251v k\303\274l\303\266nleges
haszn\303\241lata (alanyeset, birtokos eset). 35. A pulti
rago z\303\241sa
Az id\305\221j\303\241r\303\241s
12. lecke 53
34. c/-f/ A eseteinek
f\305\221n\303\251v k\303\274l\303\266nleges haszn\303\241lata
(r\303\251szeshat\303\241roz\303\263 eset, t\303\241rgyeset, eszk\303\266zhat\303\241roz\303\263
eset). 36. A harmadik igeragoz\303\241s
K\303\266nyvesboltban
13. lecke 57
37. A id\305\221.
j\303\266v\305\221 38. A mell\303\251kn\303\251v n\303\251vm\303\241si
39.
ragoz\303\241sa. A szem\303\251lyes n\303\251vm\303\241sok ragoz\303\241sa
Feliratok
14. lecke 63
40. A felt\303\251teles m\303\263d. 41. A 42.
gy\303\274jt\303\266sz\303\241mn\303\251v.
A t\303\266rtsz\303\241mn\303\251v. 43. A keltez\303\251s
Laiko \305\276ymejimas. Trys

15. lecke 70,
44. A m\303\263d.
felsz\303\263l\303\255t\303\263 45. A virti ragoz\303\241sa.
Arkliq valgai. Besz\303\251dfordulatok. \305\275irnisf
16. lecke 75
46. A folyamatos m\303\272lt id\305\221. 47. A birtokos n\303\251vm\303\241s.
48. A hat\303\241roz\303\263sz\303\263k
Pa\305\241tas, lai\305\241kas.n Gegu\305\276e
17. lecke 80
49. a/ A befejezett m\303\272lt id\305\221 (els\305\221 igeragoz\303\241s).
50. A mell\303\251kn\303\251v fokoz\303\241sa. 51. Az
52. A mutat\303\263
\303\266sszehasonl\303\255t\303\241s. n\303\251vm\303\241s. 53. A \303\251s
k\303\251rd\305\221
vonatkoz\303\263 n\303\251vm\303\241s
Apie du brolius. Pirmoji lietuviu kalbos gramatika.

Kiek lietuviu kalboje yra \305\276od\305\276iu?Poliklinikoje
18. lecke 89
49. b/ A befejezett m\303\272lt id\305\221 (m\303\241sodik \303\251sharmadik
igeragoz\303\241s). 54. A hat\303\241roz\303\263sz\303\263fokoz\303\241sa. 55.

-yn k\303\251pz\305\221shat\303\241roz\303\263sz\303\263. 56. A meghat\303\241roz\303\263_
57.
n\303\251vm\303\241s. A hat\303\241rozatlan n\303\251vm\303\241s
Tarybiniame ukyje. E\305\241erys ir lydeka. Lietuvos

geografine padetis. Baltai
19. lecke 97
58. A visszahat\303\263 ige. 59. A n\303\251vm\303\241sin\303\251vm\303\241sok.
60. A semleges n\303\251vm\303\241s. 61. A szem\303\251lytelen ig\303\251k.

62. A semleges mell\303\251kn\303\251v fokoz\303\241sa. 63. Az el\303\251\303\255l-
j\303\241r\303\263sz\303\263k
Restorane. Gastronome. Kai kurios Vytauto Karaliaus
mintys ir u\305\276uominos
20. lecke 104

64-68. A cselekv\305\221 mell\303\251kn\303\251vi igen\303\251v k\303\251pz\303\251se. 69.
A mell\303\251kn\303\251vi igenevek n\303\251vm\303\241sialakja. 70. A n\305\221i
tulajdonnevek k\303\251pz\303\251se
Kai kurios Vytauto Karaliaus mintys ir u\305\276uominos.
Algirdas Sabaliauskas apie medu ir. bi\304\215iulyste. Apie

kalbu giminyste
21. lecke 113

71. A mell\303\251kn\303\251vi igenevek haszn\303\241lata. 72.
Altal\303\241nos
alany \303\251sa mell\303\251kn\303\251vi igen\303\251v. 73. A n\303\251vsz\303\263k
kicsiny\303\255t\305\221 k\303\251pz\305\221i
Kreg\305\276des ir \305\276virblio byla. Vilnius
22. lecke 121

74-78. A szenved\305\221 mell\303\251kn\303\251vi igenevek k\303\251pz\303\251se.
79. A szenved\305\221 mell\303\251kn\303\251vi igenevek ragoz\303\241sa.
80. A szenved\305\221 mell\303\251kn\303\251vi igenevek haszn\303\241lata.
81. Az \303\266sszetett f\305\221nevek k\303\251pz\303\251se
Kai kurie Vytauto Karaliaus aforizmai. lietuviu
mitybos ypatybes
23. lecke 127
82. Az \303\266sszetett igealakok. 83-86. A kezd\305\221 \303\266sz-
szetett igealakok k\303\251pz\303\251se. 87. A befejezett

\303\266sszetett
igealakok. 88. A befejezett \303\266sszetett igealakok
haszn\303\241lata. 89. A szenved\305\221 mell\303\251kn\303\251vi igenevekkel
k\303\251pzett \303\266sszetett igealak
Egle, karaliene
\305\276al\304\215iu
r
24. lecke 134

90. A hat\303\241roz\303\263i igen\303\251v. 91. Az azonos alany\303\272 ha-
t\303\241roz\303\263i
igen\303\251v. 92. Az -inas k\303\251pz\305\221sigen\303\251v. 93.
A kettes sz\303\241m
Lietuviu-vengru ry\305\241iai
25. lecke 140

94-97. A k\303\274l\303\266nb\303\266z\305\221
alany\303\272 hat\303\241roz\303\263i igenevek
98-101.
k\303\251pz\303\251se. A k\303\274l\303\266nb\303\266z\305\221
alany\303\272 hat\303\241roz\303\263i
haszn\303\241lata
igen\303\251v
Rungtynes mai\305\241e
A gyakorlatok megold\303\241sa '..... 145
Ragoz\303\241si t\303\241bl\303\241zatok 157
Litv\303\241n - magyar sz\303\263t\303\241r 174

Bevezet\303\251s
Ez a k\303\266nyv n\303\251mileg el\303\274t a \"Kev\303\251s sz\303\263val ...\"

sorozat t\303\266bbi tagj\303\241t\303\263l, aminek az az egyszer\305\261 oka,
hogy ez nem csup\303\241n a litvanisztik\303\241nak, de a
baltisztik\303\241nak (teh\303\241t a lett, litv\303\241n \303\251s \303\263-porosz nyelvekkel
\303\251s irodalmakkal foglalkoz\303\263 tudom\303\241nyos kutat\303\241snak)
ie els\305\221 magyarorsz\303\241gi term\303\251ke. (Megjelentet\303\251s\303\251hez
ez\303\251rt volt sz\303\274ks\303\251g a Tank\303\266nyvkiad\303\263, \303\251s
szem\303\251ly
szerint Petr\303\263 Andr\303\241s igazgat\303\263 meg\303\251rt\303\251s\303\251re, ami\303\251rt
ez\303\272ton is k\303\266sz\303\266netet
mondok.)
A. litv\303\241n nyelvet kb. 3 milli\303\263an besz\303\251lik: 2,5
milli\303\263an a Szovjetuni\303\263ban, nagyr\303\251szt a Litv\303\241n Szovjet
Szocialista K\303\266zt\303\241rsas\303\241gban, s f\303\251lmilli\303\263an k\303\274lf\303\266ld\303\266n,
f\305\221leg az USA-ban. Az \303\251l\305\221

indoeur\303\263pai nyelvek
tal\303\241n
k\303\266z\303\274li a litv\303\241n a leg\305\221sibb, a legarchaikusabb. A
lettel \303\251s a kihalt \303\263-porosszal egy\303\274tt az
nyelvek
indoeur\303\263pai k\303\274l\303\266ncsal\303\241dj\303\241t, a balti nyelvcsal\303\241dot
cotja. Latinbetus a
\303\255r\303\241sa 16. sz\303\241zadban alakult ki.
m,.' A nyelvk\303\266nyv meg\303\255r\303\241s\303\241ra t\303\266bb dolog \303\266szt\303\266nz\303\266tt,
yfel\305\221l a mai litv\303\241n kult\303\272ra, amely m\303\251lt\303\241n tarthat
\303\241mot \303\251rdekl\305\221d\303\251s\303\274nkre. M\303\241sfel\305\221l a litv\303\241n nyelv k\303\274-
l\303\255\303\255hleges helyzete: archaikus von\303\241sai csaknem a

a\303\255anszkrittal teszik egyen\303\251rt\303\251k\305\261v\303\251 az indoeur\303\263pai
Ivek \303\266sszehasonlit\303\263-t\303\266rt\303\251neti vizsg\303\241latakor. Arr\303\263l
*n feledkezhet\303\274nk meg, hogy a balti nyelvek bizo-

s fok\303\272 ismerete nagy jelent\305\221s\303\251g\305\261 az \303\266sszehason-
6 kult\303\272rt\303\266rt\303\251neti - nyelv\303\251szeti, irodalmi, t\303\266rt\303\251nelmi
b. - kutat\303\241soksz\303\241m\303\241ra.
Mivel kev\303\251ss\303\251 val\303\263sz\303\255n\305\261, hogy sz\303\251les t\303\266megek
^hajtan\303\241nak megtanulni litv\303\241nul besz\303\251lni (b\303\241r a

i
Iftinyv term\303\251szetesen erre is alkalmas), az elmon-
] dottak \303\251rtelm\303\251ben a nyelvk\303\266nyv ink\303\241bb olvasni sze-
jjrâtne megtan\303\255tani. Ez\303\251rt a szok\303\241sosn\303\241l j\303\263val terje-
'} :
10 -
delmesebb a sz\303\263t\303\241r-r\303\251sze, hiszen semmif\303\251le
litv\303\241nmagyar sz\303\263t\303\241r nem \303\241llrendelkez\303\251s\303\274nkre, s a

nyelvtan is t\303\266bb helyet kapott benne, mint a sorozat
t\303\266bbi tagj\303\241n\303\241l. A 68. \303\251sa 93. t\303\251telben k\303\266z\303\266lt
nyelvtani alakok a mai nyelvben m\303\241r nem haszn\303\241latosak.

Minden lecke azonos:
fel\303\251p\303\255t\303\251se sz\303\241mozott
nyelvtani t\303\251tellel vagy t\303\251telekkel kezd\305\221dik, ezt egy vagy
t\303\266bb olvasm\303\241ny, illetve t\303\241rsalg\303\241si r\303\251sz k\303\266veti (az
olvasm\303\241nyhoz nincs k\303\274l\303\266n
sz\303\263szedet, de
minden
term\303\251szetesen szava megtal\303\241lhat\303\263 a sz\303\263t\303\241rban),
s
v\303\251g\303\274l a nyelvtani t\303\251tel

(ek)hez azonos sz\303\241mmal
kapcsol\303\263d\303\263 gyakorlat (ok) k\303\266vetkeznek.

nem
Term\303\251szetesen minden t\303\251telhez j\303\241rul gyakorlat.
A k\303\266nyv v\303\251g\303\251nmegadom a megoldand\303\263
gyakorlatok megold\303\241s\303\241t.
A sz\303\263t\303\241r el\305\221tt tal\303\241lhat\303\263k az \303\266sszefoglal\303\263
nyelvtani t\303\241bl\303\241zatok.
Budapest, 1984. j\303\272lius.
Bojt\303\241r Endre
VIENAS 11
1. lecke
1. A litv\303\241n a
\303\241b\303\251c\303\251
k\303\266vetkez\305\221:
A a H h R r
A <* I i S s
B .b l i \305\241\303\241
C c Y y T t
\304\214\304\214 J j U u
D d K k
E e L i U \305\261
E- t M m V v
E \303\251 N n Z z
F f O o \305\275\305\276
G g P P
Ezenk\303\255v\303\274l megk\303\274l\303\266nb\303\266ztet\303\274nk 6 olyan kett\305\221shang-

|, z\303\263t, amelyekben k\303\251t mag\303\241nhangz\303\263, \303\251s 16 olyan, a
hanglejt\303\251s szempontj\303\241b\303\263l k\303\274l\303\266n
hangkapcsolatot,
i
amelyekben mag\303\241nhangz\303\263 \303\251s m\303\241ssalhangz\303\263 alkot egy

sz\303\263tagot.Ezek a k\303\266vetkez\305\221k:
ai, au, ei, ie, ui, uo,

illetve
ai, am, an, ar, el, em, en, er,
il, im, in, ir, ul, um, un, ur.
2. A litv\303\241n nyelv megk\303\274l\303\266nb\303\266ztet a szavakon bel\303\274l
hangs\303\272lyt \303\251s hanglejt\303\251st (inton\303\241ci\303\263t).
a/ A hangs\303\272lyos sz\303\263tag lehet r\303\266vid vagy hosz-

sz\303\272. R\303\266vid akkor, ha r\303\266vid mag\303\241nhangz\303\263 alkotja
(az \"i\" \303\251s az \"u\" mindig r\303\266vid, az \"a\" \303\251s az \"e\"
sz\303\263 belsej\303\251ben, hangs\303\272ly alatt, megny\303\272lik). A
hangs\303\272lyos r\303\266vid mag\303\241nhangz\303\263t a f\303\266l\303\266tte
lev\305\221 tompa \303\251ke-
12 VIENAS
\"
zet \"
jelzi. Hossz\303\272 egy sz\303\263tag akkor, ha hossz\303\272
mag\303\241nhangz\303\263 (a, e, e, o, i, y, u, u) vagy kett\305\221s-
hangz\303\263 alkotja.
b/ A hossz\303\272 sz\303\263tagnak k\303\251tf\303\251le inton\303\241ci\303\263ja
lehets\303\251ges.
Ha a sz\303\263tag els\305\221 r\303\251sz\303\251t (illetve

kett\305\221shangz\303\263
vagy hangkapcsolat eset\303\251ben az els\305\221 hangot)
hangs\303\272lyozzuk jobban, akkor ereszked\305\221 inton\303\241ci\303\263j\303\272
a sz\303\263tag. Ezt jelzi a bet\303\255\303\255

f\303\266l\303\266tti
\303\251les \303\251kezet: n/\".
Ha a sz\303\263tag m\303\241sodik r\303\251sz\303\251t (illetve a
vagy
kett\305\221shangz\303\263 hangkapcsolat m\303\241sodik tagj\303\241t)
hangs\303\272lyozzuk jobban, akkor emelked\305\221 hanglejt\303\251su lesz
a sz\303\263tag. Ennek jele a k\303\272pos \303\251kezet: \"~\".
Figyelem! A. h\303\241rom jel teh\303\241t nem egyen\303\251rt\303\251k\305\261!

A tompa \303\251kezet (\"x\") csak a r\303\266vid sz\303\263tag
hangs\303\272lyoz\303\263
tts\303\241g\303\241t jelzi, m\303\255g az \303\251les \303\251kezet (\"/m) \303\251s a
k\303\272pos \303\251kezet (\"~\") a sz\303\263tag inton\303\241ci\303\263j\303\241t is.
(Kiv\303\251telt
k\303\251pez az ui kett\305\221shangz\303\263 \303\251s az ul, um, un, ur,
M> kh
\303\215\303\2152.> \303\215Lhangkapcsolatok.
Mivel az \"i\" \303\251s az
\"u\" mindig r\303\266vid, ezekben a tompa \303\251kezet a
hangs\303\272lytis \303\251s az ereszked\305\221 inton\303\241ci\303\263t is jelzi.)

Az inton\303\241ci\303\263nak jelent\303\251s-megk\303\274l\303\266nb\303\266ztet\305\221
szerepe van. Pl. k\303\241ltas

(v\303\251s\305\221),
kaltas (b\305\261n\303\266s). Ennek
ellen\303\251re - sz\303\263t\303\241rak, egyes nyelvk\303\266nyvek \303\251s
lexikonok c\303\255mszavain -
k\303\255v\303\274l \303\255r\303\241sban nem jel\303\266lik. S b\303\241r
a litv\303\241n nyelvre ez a saj\303\241tos hangs\303\272ly- \303\251s inton\303\251-
ci\303\263rendszer a legjellemz\305\221bb, k\303\274lf\303\266ldinek megtanulni

szinte lehetetlen. Ez\303\251rt e k\303\266nyvnek is csak a
sz\303\263t\303\241ri
r\303\251sz\303\251ben, valamint a k\303\266nyv tal\303\241lhat\303\263
v\303\251g\303\251n n\303\251v-
t\303\241bl\303\241zatckban \302\246>
sz\303\263ragoz\303\241si jel\303\266l\303\266m.
3. Kiejt\303\251si tudnival\303\263k
N\303\251h\303\241ny m\303\241ssalhangz\303\263 jel\303\266l\303\251se a magyart\303\263l

elt\303\251r\305\221:
c = cs s = sz s = s =
\305\276 zs
*
A litv\303\241n nem ismeri a hossz\303\272 m\303\241ssalhangz\303\263kat.
A hossz\303\272 m\303\241ssalhangz\303\263s idegen szavakban is
a m\303\241ssalhangz\303\263t,
ler\303\266vid\303\255ti pl. kasa (kassza).
Az e, e, \303\251, i, i, y mag\303\241nhangz\303\263k el\305\221tt l\303\241gyan
VIENAS 13
ejtj\303\274k a m\303\241ssalhangz\303\263kat, de nem olyan l\303\241gyan, mint
pl. az oroszban. Teh\303\241t pl. net (s\305\221t) kiejt\303\251se a net

\303\251s a nyet k\303\266z\303\266tti.
A magyart\303\263l elt\303\251r\305\221 mag\303\241nhangz\303\263k kiejt\303\251se \303\251s
saj\303\241toss\303\241gai:
jel\303\266l\303\251s\303\274k
a = az \"a\" \303\251s az \"\303\241\"k\303\266z\303\266tti, az \"\303\241\"-hoz k\303\266zelebbi
hang. Hangs\303\272ly alatt hossz\303\272, \303\251s rendszerint

emelked\305\221 inton\303\241ci\303\263j\303\272. Hangs\303\272lyos helyzetben is
r\303\266vid marad azonban: a/ sz\303\263 v\303\251g\303\251n; pl. ranka
(k\303\251z); b/ egysz\303\263tag\303\272 szavakban; pl. kas (ki?

mi?); c/ k\303\251tsz\303\263tag\303\272 f\305\221n\303\251vi
igenevekben; pl.
rasti (tal\303\241lni); d/ egyes n\303\251vm\303\241sokban; pl. mano
(eny\303\251m).
^
= hossz\303\272 \"a\"
e = hangs\303\272ly alatt hossz\303\272 \"e\". M\303\241ssalhangz\303\263 ut\303\241n
j\303\241\303\251s je k\303\266z\303\266tti, a j\303\241-hoz k\303\266zelebbi hang.

e = hossz\303\272 \"e\". M\303\241ssalhangz\303\263 ut\303\241n: \303\251s je
j\303\241
a j\303\241-hoz
k\303\266z\303\266tti, k\303\266zelebbi hang.
=
\303\251 hossz\303\272 \"e\"
i = ha ugyanazon sz\303\263tagban m\303\241ssalhangz\303\263 \303\251s a,
a, o, u, u vagy u k\303\266z\303\266tt\303\241ll, akkor nem \303\266n\303\241ll\303\263
hang, csak a m\303\241ssalhangz\303\263t l\303\241gy\303\255tja. Pl. valio

(hurr\303\241) kiejt\303\251se: valj\303\263.
i
= i; y = i; o = \303\263; u = \303\272; u=\303\272
ai = \303\251j\303\251s \303\241jk\303\266z\303\266tti hang.
4. A sz\303\263rend k\303\266tetlen. Egyetlen saj\303\241toss\303\241ga az,

hogy az indoeur\303\263pai nyelvekt\305\221l elt\303\251r\305\221en, de a
magyarral megegyez\305\221en, a birtokviszonyban el\303\263'l \303\241lla
' Pl. Lenino
birtokos \303\251s ut\303\241na a birtok. prospektas
(Lenin sug\303\241r\303\272t).
5- Az idegen neveket a litv\303\241nban fonetikusan \303\255rj\303\241k
\303\241t, s hogy ragozni tudj\303\241k, litv\303\241n v\303\251gz\305\221d\303\251sekkel
el \305\221ket.
l\303\241tj\303\241k (A h\303\255mnem\305\261 szavakhoz rendszerint -as,
-is, -ius, a n\305\221nem\305\261ekhez -a, -\303\251v\303\251gz\305\221d\303\251s
j\303\241rul.) Pl.
'
Radn\303\263ti Mildos > Miklo\305\241asRadn\303\263tis. --M/\303\251 re i \302\253,
/ \342\200\236 /f -'\302\246'-'Vvj l<3?>

6. A litv\303\241nban h\303\255mnem\305\261 \303\251s n\305\221nem\305\261 n\303\251vsz\303\263k
I
vannak. A n\303\251vsz\303\263k neme az egyes sz\303\241m
alanyeset
I
\342\200\242
r \\l J l r '\302\246\302\246.J
r; f
14 VIENAS
v\303\251gz\305\221d\303\251se alapj\303\241n ismerhet\305\221 fel. N\303\251h\303\241ny kiv\303\251telt\305\221l
eltekintve, az -as, -us, -ys, -uo v\303\251g\305\261ek h\303\255mnem\305\261ek,
m\303\255g az -a, -e_, -i v\303\251g\305\261ek n\305\221nem\305\261ek. Az -is v\303\251g\305\261ek
k\303\266z\303\266ttegyar\303\241nt vannak h\303\255m- \303\251s n\305\221nem\305\261ek.
Van n\303\251h\303\241ny \303\272n. \303\241ltal\303\241nos

nem\305\261 mely
f\305\221n\303\251v, n\305\221re
is, f\303\251rfira is vonatkozhat. Pl. elgeta (koldus,

koldusasszony).
Egyes f\305\221nevek csak t\303\266bbes sz\303\241mban
haszn\303\241latosak(a sz\303\263t\303\241rban
tsz.).
jel\303\266l\303\251s\303\274k:
M\303\241sok jelent\303\251se elt\303\251r\305\221egyes \303\251s t\303\266bbes
sz\303\241mban:ledas - ledai; metas - metai. A n\303\266v\303\251nynevek
eset\303\251ben az egyes sz\303\241m\303\272 alak egy szemet vagy

darabot jel\303\266l, m\303\255g a t\303\266bbes sz\303\241m \303\241ltal\303\241ban mag\303\241t a
n\303\266v\303\251nyt: \305\276irnis (egy szem bors\303\263),\305\276irniai (a bors\303\263
mint \303\251lelmiszer).
7. A v\303\251gz\305\221d\303\251sek alapj\303\241n \303\266tf\305\221n\303\251vragoz\303\241st
k\303\274l\303\266nb\303\266ztet\303\274nk
meg:
1. -as, -is, -ys h\303\255mnem\305\261

v\303\251g\305\261 f\305\221nevek
2. -a, -<l_ n\305\221nem\303\272
v\303\251g\305\261 f\305\221nevek
3. -îs v\303\251g\303\272,
t\303\266bbs\303\251gben n\305\221nem\305\261 f\305\221nevek
4. -us, -ius h\303\255mnem\305\261
v\303\251g\305\261 f\305\221nevek
5. -uo h\303\255mnem\305\261
v\303\251g\305\261 f\305\221nevek
8. H\303\241rom mell\303\251kn\303\251vragoz\303\241s van:
1. -as, -ias (h\303\255mnem\305\261), illetve -a, -ia v\303\251gz\305\221d\303\251-

sue k (n\305\221nem)
2. -us, illetve -i_ v\303\251gz\305\221d\303\251suek
3. -is, illetve -J^ v\303\251gz\305\221d\303\251suek
Amint majd l\303\241tni fogjuk, a n\305\221nem\305\261 mell\303\251knevek
\303\251s f\305\221nevek ragjai megegyeznek, teh\303\241t ugyan\303\272gy
ragozzuk a balta, gra\305\276i, medine mell\303\251kneveket, mint a

ranka, marti, kavine f\305\221neveket. A h\303\255mnem eset\303\251ben
k\303\274l\303\266n
\303\255ogom felh\303\255vni a figyelmet az egyez\303\251sekre,
illetve az elt\303\251r\303\251sekre.
A f\305\221n\303\251vnek \303\251s a mell\303\251kn\303\251vnek nemben,

\303\251s esetben
sz\303\241mban egyeznie kell.
VIENAS 15
9. Az ig\303\251nek h\303\241rom alakj\303\241t kell ismern\303\274nk ahhoz,
hogy ragoz\303\241s\303\241val tiszt\303\241ban legy\303\274nk:
1. a f\305\221n\303\251viigen\303\251v amit
t\303\266v\303\251t, \303\272gy kapunk meg,
hogy elhagyjuk a f\305\221n\303\251vi igen\303\251v -ti, illetve
visszahat\303\263 ig\303\251kn\303\251l -tis pl.
v\303\251gz\305\221d\303\251s\303\251t; dirb-ti;
2. a jelen id\305\221 t\303\266v\303\251t;
3. a m\303\272lt id\305\221 t\303\266v\303\251t.
Az ut\303\263bbi kett\305\221t a harmadik szem\303\251lyu rag

elhagy\303\241s\303\241val kapjuk: pl. dirb-a; dirb-o.
A jelen id\305\221 harmadik szem\303\251lyu alak alapj\303\241n
h\303\241rom igeragoz\303\241st k\303\274l\303\266nb\303\266ztet\303\274nk meg:

, ii
-a vegu . ' ji - a
-i_ vegu -o_ vegu
K\303\266sz\303\266n\303\251s,foglalkoz\303\241s, csal\303\241d
Labas! Laba diena! (Laba dienai!) Labas rytas!

(Laba ryta!) Labas vakaras! (Laba vakarai)
Sveikas! Iki pasimatymo!
Kas tamsta esi? A\305\240 esu ra\305\241ytojas. O kas yra
\305\241is vyras? Ar jis yra taip pat ra\305\241ytojas? Ne, jis
yra darbininkas. Jis yra mano tevas. O \305\241imoteris?
Ji yra mano motina. Ar ji yra lietuve? Taip, bet

mano sunus yra jau vengras.
GYAKORLATOK
1-9. fpnetikusan
\303\255rja \303\241t a k\303\266vetkez\305\221 mondatokat
(kiv\303\251telesen jel\303\266l\303\266m a hangs\303\272lyokat is):
Kokia jusu profesija? Mano dukte yr\303\241 cia.
Kod\303\251idirba tavo sunus ten? Petras gyvena cia,
nes jis mano draugas. Kaip jusy pavarde?
Labai a\304\215iu. Deja, mano \305\241eima, yra didele.
r
16 DU
2. lecke
10. Az els\305\221 f\305\221n\303\251vragoz\303\241s
a/ -as f\305\221nevek
v\303\251g\305\261 (kem\303\251ny t\305\221)
Eygyes sz\303\241m T\303\266bbes sz\303\241m
'
Alanyeset vyras vyrai
iBirtokos eset vyro vyru
kR\303\251szeshat\303\241roz\303\263 eset vyrui vyrams
2T\303\241rgyeset vyra vyrus
S Eszk\303\266zhat\303\241roz\303\263 eset vyru vyrais
(J-\303\255elyhat\303\241roz\303\263 eset vyre vyruose
eset
'7Megsz\303\263l\303\255t\303\263 vyre
A t\303\266bbes megsz\303\263l\303\255t\303\263eset
sz\303\241m\303\272 minden
ragoz\303\241sban
megegyezik az alanyesettel.
A helyhat\303\241roz\303\263 eset mindig n\303\251lk\303\274l
el\303\263'lj\303\241r\303\263sz\303\263
\303\241ll.
A -jas f\305\221nevek
v\303\251g\305\261 helyhat\303\241roz\303\263 esete: -yje, a
-toj\303\241s v\303\251guek\303\251: -uje. Pl.: vejas - vejyje; mokytojas
- mokytojuje.
b/ -ias, -is, -ys v\303\251g\305\261ek (l\303\241gy t\305\221)
E gyes sz\303\241m T\303\266bbes sz\303\241m
A kelias \305\276odis arklys keliai \305\276od\305\276iai arkliai

B kelio \305\275od\305\276io arklio kelki \305\276od\305\276iu arkliu
R keliui \305\276od\305\276iui arkliui keliams \305\276od\305\276iams arkliams
T kelia \305\275odi arkli kelius \305\276od\305\276ius arklius
E keliu \305\275od\305\276iu arkliu keliais \305\276od\305\276iais arkliais
H kelyje \305\276odyje arklyje keliuose \305\276od\305\276iuose arkliuose
M kely \305\276odi arkly
c
DU 17
L\303\241that\303\263, hogy a l\303\241gy t\303\266m\303\241ssalhangz\303\263t jelzi a rag
el\305\221tti -i. A l\303\241gy m\303\241ssalhangz\303\263 ut\303\241n az -as, -a, -ai,
-ams, -ais ragok ejt\303\251se: -es, -e. -ei. -ems, -eis.
Figyelem! Fontos \303\251s \303\241ltal\303\241nos hangtani szab\303\241ly:
a m\303\251ly mag\303\241nhangz\303\263s (a, a, o, u, u, \303\274) ragok el\305\221tt
az -i hat\303\241s\303\241ra
l\303\241gy\303\255t\303\263 a -i-bol -c,
a -d-b\305\221l -d\305\276 lesz.
- \305\276odis -
(Pl. pauk\305\241tis pauk\305\241\304\215io; \305\276od\305\276io.)
Mint az \303\266sszes t\303\266bbi ragoz\303\241sban, a
esetet
helyhat\303\241roz\303\263 is haszn\303\241lj\303\241k
itt r\303\266vid\303\255tett form\303\241ban: kely,
illetve kra\305\241tuos.
A -jas v\303\251g\305\261ek megsz\303\263l\303\255t\303\263esete: -jau (siuvejau! ).
A tulajdonnevek megsz\303\263l\303\255t\303\263esete: -ai (Petrai!). Az
-ukas kicsinyit\305\221k\303\251pz\305\221s f\305\221nevek eset\303\251ben
megsz\303\263l\303\255t\303\263
elmarad a v\303\251gz\305\221d\303\251s (Jonas - Jonukas - Jonuk!).

Brolis megsz\303\263l\303\255t\303\263esete: broli! vagy brolau!
Vannak olyan \303\272n. visszahat\303\263 f\305\221nevek, amelyeket
visszahat\303\263 ig\303\251kb\305\221l k\303\251peztek (elgtis - elgimasis).
Ezeket az -as v\303\251g\305\261ek szerint ragozzuk (ritka
ki-v\303\251telt\305\221l
eltekintve csak egyes sz\303\241mban),
s a ragok
ut\303\241n j\303\266n alanyesetben az -is, az \303\266sszes t\303\266bbi eset-
| ben a -si visszahat\303\263 rag: elgimasis, elgimosi, elgi-

muisi, elgim\304\205si, elgimusi, elgimesi.
| 11. A tagad\303\241s, tilt\303\241s a ne sz\303\263 seg\303\255ts\303\251g\303\251vel
amit
t\303\266rt\303\251nik, a tagadott sz\303\263val egybe\303\255runk. A tagadott
[!. f\305\221n\303\251vbirtokos esetbe ker\303\274l: neturiu laiko;
nesuprantu sio \305\276od\305\276io; nemegstu to namo.
i 12. A buti (lenni) ige ragoz\303\241sa
Jelen ido Befejezett m\303\272lt id\305\221
a\305\276esu mes esame buvau

a\305\241\" mes buvome
ii tu esi jus esate tu buvai jus buvote
i jis, ji yra jie, jos yra jis, ji buvo jie, jos buvo
' '
|
-
. - ,.
,; A jelen id\305\221ben t\303\266bb-kevesebb gyakoris\303\241ggal el\305\221-
fordulnak
;\303\255 m\303\251g a k\303\266vetkez\305\221 alakok is:
18 DU
a\305\241buvu, bunu mes buvame, buname

tu buvi, buri: jus buvate, bunate
jis, ji buva, buna, esti jie, jos buva, buna, esti
E z az alak gyakoris\303\241gra utal, a magyar \"szokott

lenni\" szerkezetnek felel meg: esti atveju (vannak
esetek, el\305\221fordul olyan eset).
Tagad\303\241sn\303\241l a ne \303\266sszeolvad az ig\303\251vel, mint
egy\303\251bk\303\251nt minden olyan ig\303\251n\303\251l, amely -e_ hanggal

kezd\305\221dik: nesu (ne + esu), ne\305\241i, nera (ne + yra),
nesame, nesate, nera.
H\303\241z, lak\303\241s
Kur yra tavo namas? A\305\240 neturiu namo, gyvenu

vie\305\241butyje. Dabar man taip pat reikia kambario su
vonia. Kodel? Kas tavo butui? Dabar pas mus,
namie remontas. Ar tavo butas \305\241iltas? \305\240iltas, gra\305\276us,
tik ma\305\276as. Su manim gyvena mano tevas, motina,
\305\276mona, sunus ir dukte. Ten mano darbo kambarys.
GYAKORLATOK
10. Tegye a megfelel\305\221 esetbe a z\303\241r\303\263jelben lev\305\221
f\305\221neveket!
(Rytas) buvo saitas. Pra\305\241om duoti man
('kambarys)
su (langas) (kiemas). (Miestas) yra
j.
daug (vie\305\241butis). Nepatinka man \305\241io (pauk\305\241tis)
(elgimasis).
11. A\305\240 norejau i\305\241gerti (limonadas), bet nera

(laikas), (traukinys) jau i\305\241eina. A\305\240 dar nepirkau
ne vieno (bilietas). Kas i\305\241randa (lempa), tas
ne i\305\241randa (liustra).
DU 19
12. Ford\303\255tsa litv\303\241nra!
Palanga v\303\241ros. \303\211n a bar\303\241tod vagyok. \305\220nem
hanem
\303\255r\303\263, munk\303\241s. Ki maga? Volt a l\303\241nyod
Budapesten?
20 TRYS
3. lecke
13. A litv\303\241n megk\303\274l\303\266nb\303\266ztet h\303\255m-, n\305\221- \303\251s \303\241ltal\303\241nos
nem\305\261 mell\303\251knevet. Az ut\303\263bbi a vonatkoz\303\263

mell\303\251knevekn\303\251l
hi\303\241nyzik.
A n\303\251lk\303\274lhaszn\303\241latos
f\305\221n\303\251v \303\241ltal\303\241nos nem\305\261
nem
mell\303\251kn\303\251v ragoz\303\263dik. V\303\251gz\305\221d\303\251se k\303\251tf\303\251le: -a, -u
(gera, gra\305\276u). Valamilyen jelens\303\251g \303\241ltal\303\241nos volt\303\241ra
utal, a mondatban rendszerint az n\303\251vsz\303\263i

\303\241ll\303\255tm\303\241ny
r\303\251szek\303\251nt szerepel: \305\240iandien c\303\255ilta. Laukti traukinio

buvo nuobodu.
14. A h\303\255m- \303\251sn\305\221nem\305\261 mell\303\251kneveknek k\303\251tf\303\251le
alakjuk
van: egyszer\305\261 \303\251sn\303\251vm\303\241si (baltas, balta -
baltasis, baltoji). Az ut\303\263bbi a mell\303\251kn\303\251v \303\241ltal jel\303\266lt
tulajdons\303\241got emeli ki, r\303\251szben megfelel a magyar

hat\303\241rozott n\303\251vel\305\221s mell\303\251kn\303\251vnek. Abban az esetben,
ha a jel\303\266lt tulajdons\303\241g nem v\303\241ltozik, nem fokozhat\303\263,
a mell\303\251kn\303\251vnek nincs n\303\251vm\303\241si alakja (medinis,
medine ).
Az egyes n\303\251peket jelent\305\221 mell\303\251knevek
tulajdonk\303\251ppen a t\303\266bbes
f\305\221n\303\251v sz\303\241m birtokos eset\303\251nek
\"megdermedt\" alakjai, s nem ragozzuk: rusu kalba (az
orosz nyelv, tkp. az oroszok nyelve); prancuzu
tauta (a francia nemzet, tkp. a franci\303\241k nemzete).
Az els\305\221 mell\303\251kn\303\251vragoz\303\241s:
H\303\255mnem N\305\221msm
Egyes sz\303\241m T\303\266bbes sz\303\241m Egyes sz\303\241m T\303\266bbes sz\303\241l
blogas blogi bloga blogos

blogo blogy blogos blogy
blogam blogiems blogai blogoms
bloga blogus blog\304\205 blogas
blogu blogais bloga blogomis
blogame bloguose blogoje blogose
TRYS \342\200\242
21
K\303\251t -is mell\303\251kn\303\251v

v\303\251g\305\261 is idetartozik: didelis,
didis
H\303\255mnem
didelis, didelio, dideliam, dideli, dideliu, dideliame;

dideli, dideliu, dideliems,didelius,dideliais,dideliuose,
didis, did\305\276io, did\305\276iam, didi, did\305\276iu, did\305\276iame;
didi, did\305\276iu, didiems, did\305\276ius, did\305\276iais, did\305\276iuose.
N\305\221nem
didele, dideles, didelei, didel\304\231, didele, dideleje;

dideles, dideliu, didelems, dideles, didelemis, didelese,
didi, did\305\276ios, did\305\276iai, did\305\276ia, did\305\276ia, did\305\276ioje;
did\305\276ios, did\305\276iu, did\305\276ioms, did\305\276ias, did\305\276iomis, did\305\276iose.
Minden mell\303\251kn\303\251v megsz\303\263l\303\255t\303\263 esete azonos az

alanyesettel.
A mell\303\251kn\303\251v helyhat\303\241roz\303\263 eset\303\251ben - a n\305\221nem
t\303\266bbes sz\303\241m kiv\303\251tel\303\251vel - haszn\303\241latosak r\303\266vid\303\255tett
alakok is: auk\305\241tam, auk\305\241toj, auk\305\241tuos.

Az -as, -ias mell\303\251knevek
v\303\251g\305\261 \303\251s f\305\221nevek
ragjai n\303\251gy esetben nem esnek egybe:
C' geram draugui geri draugai

gerame drauge geriems draugams
Az egyes sz\303\241m r\303\251szes- \303\251s helyhat\303\241roz\303\263
esetben ez az elt\303\251r\303\251s minden h\303\255mnem\305\261 f\305\221n\303\251v

\303\251s
eset\303\251ben
mell\303\251kh\303\251v megtal\303\241lhat\303\263.
15. Az eiti ragoz\303\241sa
Jelen id\305\221 Befejezett m\303\272lt
a\305\241 einu mes einame ejau ejome

i! tu eini jus einate ejai ejote
jis, ji, jie, jos eina ejo
22 - TRYS
Tulajdons\303\241gok
Petras mano geras draugas. Jis dar jaunas.

Petro tevas irgi nesenas.
Pusbrolisrase man ilga lai\305\241k\304\205. Labai malonu
gauti lai\305\241ku. Stalas ilgas ir \305\276emas. Pas jus \304\214ia
ramu. Neai\305\241ku, kas \304\215ia yra. Netoli kaimo yra gilus

e\305\276eras. Tevas nupirko naujai dvirati. Pakilo silpnas
vejas. Arti matyti retas mi\305\241kas. Ilgas plaukas,
trumpas protas. Sveikame kune - sveika siela.
GYAKORLATOK
13. Ford\303\255tsa magyarra!
Pas jus \304\215ia ramu ir gera. Tai nera sunku.
Kas tau negera, ir kitam nedaryk. Neaislcu, kas
\304\215ia yra. Vakar buvo \305\241alta.
14. Tegye t\303\266bbes sz\303\241mba!
Buvo \305\240iltas vakaras. Netoli kolukio yra didelis

e\305\276eras. \305\240itas laikra\305\241tis labai blogas. Kambarys
buvo tu\305\241\304\215ias. Berniukas buvo protingas. Koks
yra tavo kambarys?
15. Tegye t\303\266bbes sz\303\241mba!
Vakar as ejau i_
darb\304\205. Tu eini ilsetis. Kur jis
eina? Jis eina namo. Ar ji eina taip pat namo?
Ne, ji eina pas draugus.
KETURI 23
4. lecke
16. A. litv\303\241n ig\303\251nek h\303\241romfajta t\303\266ve van: a f\305\221n\303\251vi
igen\303\251v, a jelen id\305\221 \303\251s a m\303\272lt id\305\221 t\303\266ve. (L\303\241sd 9^.)

A h\303\241rom t\305\221 egybeeshet (liep-ti, liep-ia, liep-\303\251).
Van, amikor csak kett\305\221 azonos (vir-ti, verd-a, vir-\303\251).
Van, amikor mindh\303\241rom t\305\221k\303\274l\303\266nb\303\266z\305\221

(au-ti, aun-a,
av-\303\251). N\303\251ha csak hangs\303\272ly-, illetve
van a
t\303\266vek k\303\266z\303\266tt (\305\276uti,
inton\303\241ci\303\263k\303\274l\303\266nbs\303\251g \305\276uva, \305\275uvo).
A litv\303\241nban n\303\251gy igeid\305\221 \303\251s h\303\241rom ig\303\251m \303\263d van:
jelen, befejezett m\303\272lt, folyamatos m\303\272lt \303\251s j\303\266v\305\221

id\305\221,
illetve kijelent\305\221, felt\303\251teles \303\251s felsz\303\263l\303\255t\303\263

m\303\263d.
17. Az els\305\221 igeragoz\303\241shoz tartoz\303\263 ig\303\251k ragja a

jelen id\305\221 harmadik szem\303\251lyben: -a.
Kem\303\251ny t\303\266 L\303\241gy t\305\221
begti laukti
begu begame laukiu laukiame

begi begate lauki laukiate
bega bega laukia laukia
A t\303\266bbes sz\303\241m els\305\221 \303\251s m\303\241sodik szem\303\251lyben a

rag -e_ hangj\303\241t gyakran elhagyj\303\241k, \303\255r\303\241sbanis.
Azokn\303\241l az ig\303\251kn\303\251l, melyek t\303\266v\303\251ben -t vagy -d_
van, az -i_ el\305\221tt v\303\251gbemegy a t-c, d-dz hangv\303\241lt\303\241s.
Kiv\303\251telt k\303\251pez (nyelvt\303\266rt\303\251neti okok miatt) az egyes

sz\303\241m m\303\241sodik szem\303\251ly, ahol az -i_ el\305\221tt is -_tj
-d
marad (jausti: jau\304\215iu, jauti, jau\304\215ia, jau\304\215iame, jau\304\215iate,
jau\304\215ia; spausti: spaud\305\276iu, spaudi, spaud\305\276ia,
spaud\305\276iame, spaud\305\276iate, spaud\305\276ia).

^\"'Viijii
\342\200\242
24 KETURI
Sz\303\241llod\303\241ban
As pirma karta Vilniuje. Prieinu prie milicininko.

Atsipra\305\241au, kur cia arti vie\305\241butis? Eikite iki Lenino
prospekto.
Pra\305\241om duoti man
kambari, jeigu galima, antrame
auk\305\241te. Kiek kainuoja? Imu su viena lova
ir vonia vienai dienai.V Stai kambari
raktas. Kambaryje * V
yra
televizorius, radijas, ra\305\241omasis stalas. Ant
stalo
ra\305\241omojo telefonas. Koks vie\305\241bu\304\215io telefono numeris?
GYAKORLATOK

Ka dabar dirbi? Kartoju savo pamokas. Kur
jus taip begate? Mes ne begam, mes vaik\305\241\304\215iojam.
Tamsta jau gerai va\305\276ineji dvira\304\215iu? Taip,

\305\241iandienmes apva\305\276inejom miest\304\205.
Dar karta^ klausiu: i\305\241kur imi pinigus? Ranka

ranka mazgoja. Ar turite laisvu kambariu?
Pra\305\241omduoti penkto kambario rakt\304\205^
Kur yra
liftas? Pra\305\241om i ketvirta auk\305\241ta. Dekui. Kur yra
vonia? Paskutines durys koridoriaus gale.
Noriu nusiprausti. Malonekite atne\305\241ti man
gabaliuk\304\205muilo.
&ENKI 25
5. lecke
18. A m\303\241sodik f\305\221n\303\251vragoz\303\241s
a/ -a, -ia v\303\251g\305\261

f\305\221nevek
Az idetartoz\303\263 f\305\221nevek n\305\221nem\305\261ek, n\303\251h\303\241ny f\303\251rfit
jelent\305\221 illetve
f\305\221n\303\251vt\305\221l csal\303\241dn\303\251vt\305\221l eltekintve
Cvirka).
(vir\305\241ila, Az \303\272n. \303\241ltal\303\241nos nem\305\261 f\305\221neveket (l. 6.)
is e ragoz\303\241s szerint ragozzuk.
Egyes sz\303\241m T\303\266bbes sz\303\241m
pieva vald\305\276ia pievos vald\305\276ios
pievos vald\305\276ios pievu vald\305\276iy
pievai vald\305\276iai pievoms vald\305\276ioms
piev\304\205.
vald\305\276ia pievas vald\305\276ias
pieva vald\305\276ia pievomis vald\305\276iomis
pievoje vald\305\276ioje pievose vald\305\276iose
pieva vald\305\276ia
j!
Idetartozik k\303\251t -i f\305\221n\303\251v:
v\303\251g\305\261 jati, marti (t.-\304\215[
inangv\303\241lt\303\241ssal).
'
marti, mar\304\215ios, mar\304\215iai, mar\304\215ia,
mar\304\215i\304\205, mar\304\215ioje, mar\304\215ia;
mar\304\215ios, mar\304\215ia, mar\304\215ioms, mar\304\215ias, mar\304\215iomis, mar\304\215iose.
b/ -e_ f\305\221nevek
v\303\251g\305\261
Az idetartoz\303\263 f\305\221nevek n\305\221nem\305\261ek, n\303\251h\303\241ny f\303\251rfit
jelent\305\221 illetve
f\305\221n\303\251vt\305\221l csal\303\241dn\303\251vt\305\221l eltekintve (t\303\251t\303\251,
iiede, Kreve).
26 PENKI
Egyes sz\303\241m T\303\266bbes sz\303\241mi
karv\303\251 karv\303\251s
karves karviu
karvei karvems
karve^ karves
karve karvemis
karveje karvese
karve
A t\303\266bbes sz\303\241m birtokos esetben v\303\251gbemegy a

t-c, d-d\305\276 hangv\303\241lt\303\241s (\305\241vente
- \305\240ven\304\215iu, kede -
ked\305\276iu). .
19. A duoti ragoz\303\241sa
Jelen id\305\221 Befelezett m\303\272lt
duodu duodame daviau daveme

duodi duodate davei davete
duoda duoda dave dave
Tudakoz\303\263d\303\241s az utc\303\241n
Malonekite pasakyti, kaip i\305\241eiti Gorkio

j_ gatv\304\231?
Pra\305\241om pasakyti, kur \304\215ia arti valgykla? Ar jus
ne\305\276inote, kur taksi aik\305\241tele? Atsipra\305\241au, kelinta
dabar valanda? Ar galima su\305\276inoti Tomo Venclovos
telefono numeri? Atleiskite, kurioje gatveje Kaune
yra \304\214iurlionio muziejus?
GYAKORLATOK
18. a/ Ford\303\255tsa le \303\251s a gatve esetei alapj\303\241n \303\241ll\303\255tsa
az esetek sorrendj\303\251be az al\303\241bbi mondatokat!

Gatve, kurioje a\305\241 gyvenu, yra miesto centre. i
\305\241ia gatve atsikeliau gyventi prie\305\241 de\305\241imti metu.
Musu gatveje didelis judejimas. Jau viskas
paruosta gatvei asfaltuoti. Musu gatve kursuoja
PENKI 27
autobusai ir troleibusai.As pa\305\276istu
daugeli
musu gatves gyventoju. Miesto plane yra visos
gatves. Musu miesto gatvems dar truksta
\305\276alumynu. Gatvemis plaukia \305\276moniu

minios. Gatviu
pakra\305\241\304\215iais yra \305\241aligatviai. , Darbininkai su
veliavomis i\305\241ejo i gatves. Atrodo, kad visi musu
miesto gyventojai \305\241iandien gyvena gatvese.
18. b/ Figyelje meg, milyen esetben \303\241llnak a

m\303\241sodik
f\305\221n\303\251vragoz\303\241shoz tartoz\303\263 f\305\221nevek!
Gegu\305\276es menesi \305\276ydi sodai. Atrodo, kad

obelys, vy\305\241nios, kriau\305\241es, slyvos maudosi saules
spinduliuose. Med\305\276iu \305\241akos obuoliais lu\305\276o.
19. Figyelje meg a duoti t\303\266veib\305\221l k\303\251pzett szavakat!

Juodoje \305\276emeje balta duona auga. Pardaveja
padave prekes ir Valstietis
gr\304\205\305\276\304\205. pardave
parduotuveje sviesta ir Man reikia
grietin\304\231.
i\305\241spr\304\231stiaritmetikos u\305\276davini.
28 \305\240E\305
6. lecke
20. A m\303\241sodik mell\303\251kn\303\251vragoz\303\241s
H\303\255mnem N\305\221nem
sz\303\241m T\303\266bbes sz\303\241m Egyes sz\303\241m T\303\266bbes sz\303\241m

Egyes
brangus brangus brangi brangios

brangaus brangiu brangios brangiu
brangiam brangiems brangiai brangioms
brangu brangius brangia brangias
brangiu brangiais brangia brangiomis
brangiame brangiuose brangioje brangiose
Amint l\303\241that\303\263, a h\303\255mnem egyes sz\303\263m alany-,

birtokos \303\251st\303\241rgyeset valamint a t\303\266bbes sz\303\241m alanyeset
kiv\303\251tel\303\251vel a rag -i-t
l\303\241gy\303\255t\303\263 tartalmaz. Ez az -j_a
m\303\251lyhang\303\272 ragok el\305\221tt l\303\251trehozza a_t-L, d-d z
azokban
hangv\303\241lt\303\241st a szavakban, melyeknek t\303\266v\303\251ben
t_ vagy d van:
gardus, gardaus, gard\305\276iam, gardu, gard\305\276iu, gard\305\276iame,

gardus, gard\305\276iu, gardiems, gard\305\276ius, gard\305\276iais, gardziuose;
gardi, gard\305\276ios, gard\305\276iai, gard\305\276ia, gard\305\276ia, gard\305\276ioje,
gard\305\276ios, gard\305\276iu, gard\305\276ioms, gard\305\276ias, gard\305\276iomis, gard\305\276iose
platus, plataus, pla\304\215iam, platu, pla\304\215iu, pla\304\215iame,

platus, pla\304\215iu, platiems, pla\304\215ius, pla\304\215iais, pla\304\215iuose;
plati, pla\304\215ios, pla\304\215iai, pla\304\215ia,
pla\304\215i\304\205, pla\304\215ioje,
pla\304\215ios, pla\304\215iu, pla\304\215ioms, pla\304\215ias, pla\304\215iomis, pla\304\215iose.
\305\240e\305\241i
.21. A gauti ragoz\303\241sa
Jelen ido Befejezett m\303\272lt
gaunu gauname gavau gavome

gauni gaunate gavai gavote
gauna gauna gavo gavo
Sz\303\255nek
Alkanam ir juoda duona skani, tamsios

i\305\241
praeities Mikalojaus \305\241varkas pilkas,

i \305\241viesia ateiti.
kelnes melynos. Mano batai geltoni, kojines margos,
mar\305\241kiniai irgi geltoni, o kaklarai\305\241tis melsvas.
D\303\241nos suknele smelio spalvos, skrybele raudona,
dir\305\276as, pir\305\241tines, batai - raudoni. KoRios spalvos jusu
drabu\305\276iai?
GYAKORLATOK
20. Tegye megfelel\305\221 esetbe a z\303\241r\303\263jelben lev\305\221
szavakat!
Svetima na\305\241ta visuomet (sunkus). Bi\304\215iuli mano
(brangus), sveikas gyvas! Senoves lietuviai

buvo labai (narsus). Tamsta neturi atsakineti
tokiam \305\276mogui. Dabar gyvename

(i\305\276ulus)
(patogus) bute. Didelej \305\241viesioj salej lauke daug
(ivairus) pra\305\241ytojy.
A\305\240 perku visada tiktai
(brangus), o ji - (pigus) prekes. Lietuviu
kalba negali buti (sunkus) tokiems (gabus)
\305\276monems, kaip tamsta. Pipirai (kartus), o medus
(saldus). (Smulkus) daikty is tolo nematyti.
Juros vanduo (surus). Motinos rankos (\305\241velnus).
21. Ford\303\255tsa litv\303\241nra a z\303\241r\303\263jelben lev\305\221 szavakat!

Vanda (kapott) dovana. Mokinys visada (kap)
gerus j)azymius. Ar tu (kapt\303\241l)
i\305\241
namy
siuntini?
\305\240iemet (kaptunk) dideli derliu. Ar tu
/
30 SESI
(kapsz) stipendija?Dar (nem kaptam), bet
turiu greitai (kapni). Petras (kapott) pakvietim\304\205

i vakara.
SEPTYNI 31
7. lecke
22. A harmadik f\305\221n\303\251vragoz\303\241s: -is f\305\221nevek

v\303\251g\305\261
A legt\303\266bb idetartoz\303\263 f\305\221n\303\251vn\305\221nem\305\261. H\303\255mnem\305\261ek:
dantis, debesis, vagis, \305\276veris \303\251s m\303\251g n\303\251h\303\241ny ritka
sz\303\263. (A sz\303\263t\303\241rban ezeket k\303\274l\303\266n

jel\303\266l\303\266m: hn.)
akis dantis akys dantys

akies danties akiy dantu
akiai dan\304\215iui akims dantims
aki danti
akis dantis
akimi dantimi akimis dantimis
akyje dantyje akyse dantyse
Amint l\303\241that\303\263, a h\303\255mnem\305\261 \303\251s a n\305\221nemC\303\255 f\305\221nevek
ragoz\303\241sa k\303\274l\303\266nbs\303\251gcsak
k\303\266z\303\266tt az egyes sz\303\241m r\303\251-
'Bzeshat\303\241roz\303\263 esetben van.

Az egyes sz\303\241m eszk\303\266z- \303\251s helyhat\303\241roz\303\263
esetet gyakran haszn\303\241lj\303\241k r\303\266vid\303\255tett alakban, \303\255r\303\241sban
Is: \305\241irdim, dalyj vagy daly.

t\303\266ve
N\303\251h\303\241ny f\305\221n\303\251v a t\303\266bbes sz\303\241m birtokos
esetben megkem\303\251nyedik, elmarad a t\305\221
-î-je: ausu, saknu.
Az egyes sz\303\241m r\303\251szes- \303\251s a t\303\266bbes sz\303\241m
birtokos esetben v\303\251gbemegy a _tj-c;, d-d\305\276^ hangv\303\241lt\303\241s:
|
jraltis
A
- val\304\215iai,
moteris,-
vale
obelis
i u; \305\241irdis
egyes
-
sz\303\241m
\305\241ird\305\276iai,
birtokos
\305\240ird\305\276^.
eset\303\251ben
moteries, obelies mellett haszn\303\241latos a moters,
'bels alak is.
<
32 SEPTYNI
23. A d\303\251ti ragoz\303\241sa
dedu dedame dejau dejome

dedi dedate dejai d\303\251jote
deda deda dejo dejo
Utcai k\303\266zleked\303\251s
Kur yra autobuso stotele? Kur eina sis

tramvajus? Man reikia i stadion\304\205. Kuriuo troleibusu a\305\241
turiu va\305\276iuoti? Jums tenka persesti i kita autobus\304\205.
Kaip da\305\276nai kursuoja pirmas autobusas? Kelinta

valanda^
eina paskutine masina? Koks sekanti stotele?
Kada turiu i\305\241lipti? Ar visi sulipo i ma\305\241in\304\205?
Kas dar
neturi bilieto? Rytoj mes i\305\241vykstame paplaukioti jura.
Einame i plia\305\276\304\205. Drauge milicininke, kaip man rasti
Lenino gatve? \304\214ia prava\305\276iavimas u\305\276draustas. Ten
yra kampinis namas de\305\241ineje, ar matote? Ten reikia
pereiti gatve.
GYAKORLATOK
22. a/ Figyelje a harmadik f\305\221n\303\251vragoz\303\241shoz tartoz\303\263
f\305\221neveket!
Akimis mes matome daiktu formas. Akys yra
regejimoorganas. Ausimis mes girdime garsus.
Ausys yra girdejimo organas. Daiktu kvap\304\205
mes
suuod\305\276iame nosimi. Nosis yra uosles organas.
Skoni patiriame lie\305\276uviu. Lie\305\276uvis yra skonio
organas. Lietimo organas yra oda. Akys, ausys,
nosis, lie\305\276uvis, oda yra jutimo organai.
22. b/ Tegye a megfelel\305\221 esetbe a z\303\241r\303\263jelben levo
f\305\221neveket!
Mano (akis) grau\305\276ia. Mano kambaryje geltonos.
PTYNI 33
grindys), raudonos (durys), baltos lubos.
Krosnis) kurena malkomis ir
(anglis). A\305\240
niekada nebuvau svetimose (\305\241alis). Prekiu

traukinys sustoja visose (stotis). \305\240iandien mano
draugo (mirtis) diena. Argi nera ne vienos
taisykles be (i\305\241imtis)? Vasara-trumpu (naktis)
laikas. Keistos (mintis) lindo i galva. Mano
(atmintis) i\305\241liko \305\241viesus jos paveikslas. Niekas
neivyksta be (prie\305\276astis).
Ford\303\255tsa le, \303\274gyelve a deti igek\303\266t\303\266s alakjainak

k\303\274l\303\266nb\303\266z\305\221
jelent\303\251seire!
A\305\241 dedu savo knygas ir s\304\205siuvinius ant
ra\305\241omojostalo. Kur padejai mano laikra\305\241ti?

Mokiniai vasara padejo kolukie\304\215iams dirbti. Ar jus
padedate savo tevams? Kada jie pradeda
darb\304\205?Ar jus jau pradejote mokytis lietuviu
kalba? Kiekviena prad\305\276ia yra sunki. Mums reikia
pradeti kulti \305\241ia
savait\304\231.
34 A\305\240TUONI
8. lecke
24. A m\303\241sodik igeragoz\303\241shoz tartoz\303\263 ig\303\251k ragja a

jelen id\305\221 harmadik szem\303\251lyben: -i.
myleti
myliu mylime
myli mylite
myli myli
Azokn\303\241l az ig\303\251kn\303\251l, melyek t\303\266v\303\251ben -d hang van

(-t_ t\303\266v\303\272
ige nincs), v\303\251gbemegy a d-dz
de -
hangz\303\263v\303\241ltoz\303\241s, szemben az els\305\221 igeragoz\303\241ssal
-
-
csup\303\241naz egyes sz\303\241m els\305\221 szem\303\251lyben: pavydeti
pavyd\305\276iu, pavydi, pavydi, pavydime, pavydite,
pavydi.
25. A t\305\221sz\303\241mnevek 20-ig
0 nulis
1 vienas, viena
2 du, dvi
3 trys
4 keturi, keturios
5 penki, penkios
6r
v V. V v.
sesi, sesios
7 septyni, septynios
8 a\305\241tuoni, a\305\241tuonios
9 devyni, devynios
l_9_ig a sz\303\241mnevek nemben, sz\303\241mban \303\251s
esetben megegyeznek az ut\303\241nuk \303\241ll\303\263

f\305\221n\303\251vvel (vienas
rublis, du litai, keturio s drauge s).
10 de\305\241imtis (de\305\241imt)
11 vienuolika
35
12 dvylika
13 trylika
14 keturiolika
15 penkiolika
16 \305\241e\305\241iolika
17 septyniolika
18 a\305\241tuoniolika
19 devyniolika
2\303\234 dvide\305\241imt vagy dvi de\305\241imtys
E sz\303\241mnevek ut\303\241n a t\303\266bbes

f\305\221n\303\251v sz\303\241m birtokos
esetben \303\241ll (de\305\241imtis centu).
P\303\241lyaudvaron
v-
Gele\305\276inkelio stotyje visada judru. \304\214ia kas
valandele ateina ir i\305\241eina keleiviniai ir prekiniai
traukiniai. Prie stoties nuolat priva\305\276iuoja troleibusai,
autobusai, taksi. Jie atve\305\276a ir i\305\241ve\305\276a keleivius.
Keleiviai su lagaminais skuba i traukinius. Prie biliete

; kasu girdeti balsai:
Pra\305\241au man biliet\304\205 i Kaun\304\205.
Kuriomis dienomis
eina traukinys i \305\240iaulius? Nuo kurios platformos
musu
i\305\241eina traukinys? Po keliu minu\304\215iu, i\305\241vyksta
traukinys? Kur yra musu vagonas-restoranas? Ar

galima rukyti \305\241iame vagone?
Stoties laukiamajame irgi pilna \305\275moniu. Vieni
laukia traukiniu, kiti palydi ar sutinka savo draugus,

gimines, pa\305\276istamus. Stotyje yra restoranas, bufetas.
Cia galima so\304\215iai pavalgyti arba u\305\276kasti. Yra
ir
laikra\305\241\304\215iu kioskai - galima nusipirkti
knygu
laikra\305\241\304\215iu. Stoties kirpykloje
reikalinga knygu, \305\276urnalu,
keleiviai gali nusikirpti ir nusiskusti. Stotyje yra ir

telegrafas. Cia galima nusipirkti voku, pa\305\241to \305\275enklu,
i\305\241siusti lai\305\241kus, telegramas, pasikalbeti telefonu.

\305\275od\305\276iu, gele\305\276inkelio stotyje yra visa, kas
reikalinga keleiviams..
36 A\305\240TUONI
G YAK OR LATOK
24. Oldja fel a z\303\241r\303\263jelet!
Mes (tureti) \305\276aisti. As (netureti) laiko. Tu

(koseti),
vadinasi - tu (sirgti), kodel neini pas
daktar\304\205? Alkanam duona (rupeti). Ne kaip
(noreti),
bet kaip (galeti). Ji visada (tyleti), bet
ar jos tylejimas yra dabarreikalingas? Ar
tamsta (netiketi) mano \305\276od\305\276iais? As (atsisesti), bet

(nesedeti).
25. Helyettes\303\255tse a sz\303\241mjegyeket bet\305\261kkel!
Prie namo auga 1 medis. 2 ir 5 yra 7.
Savaite - 7 dienos: 6 darbo dienos ir 1 poilsio
V V*
die-
\342\200\242
na. 12 sudaro tuzine. Kieme \305\276aid\305\276ia vaikai: 2
mergaites ir 2 berniukai.
DEVYNI 37
9. lecke
26. A negyedik fqn\303\251vragoz\303\241s
a/ -us v\303\251g\305\261ek (kem\303\251ny t\305\221)
turgus turgus
turgaus turgu
turgui turgums
turgu turgus
turgumi turgumis
turguje turguose
turgau
A \305\276mogus ragoz\303\241sa az egyes sz\303\241mban szab\303\241-
| lyos, t\303\266bbes sz\303\241mban azonban a \305\276mon- t\305\221b\305\221l

k\303\251pez-
z\303\274k, \303\251s a m\303\241sodik f\305\221n\303\251vragoz\303\241s szerint ragozzuk:

I
\305\276mones, \305\276moniu, \305\276moniems, \305\276mones, \305\275monemis
\305\276monese.
b/ -ius v\303\251g\305\261ek (l\303\241gy t\305\221)
skai\304\215ius skai\304\215iai
skai\304\215iaus skai\305\275iu
skai\304\215iui skai\304\215iams
skai\304\215iu
skai\304\215ius
skai\304\215iumi skai\304\215iais
skai\304\215iuje skai\304\215iuose
skai\304\215iau
M
\303\215- A t\303\266bbes sz\303\241m ragoz\303\241sa megegyezik az els\305\221
i f\305\221n\303\251vragoz\303\241ssal. Az egyes sz\303\241m eszk\303\266zhat\303\251roz\303\263

38 DEVYNI
\303\251s helyhat\303\241roz\303\263 esetet haszn\303\241lj\303\241k r\303\266vid\303\255tett
alakban, \303\255r\303\241sban is: alum, lietuj, pietuos.

27. A tosz\303\241mnevek 21-t\305\221l
21 dvide\305\241imt vienas, viena

30 trisde\305\241imt vagy trys de\305\241imtys
40 keturiasde\305\241imt vagy keturios de\305\241imtys
c o
:o y
50 penkiasde\305\241imt vagy penkios de\305\241ymtys
60 \305\241e\305\241iasde\305\241imtvagy \305\241e\305\241ios
de\305\241imtys
_ J2 \302\246A
70 septyniasde\305\241imt vagy septynios de\305\241imtys
80 a\305\241tuoniasde\305\241imt vagy a\305\241tuonios de\305\241imtys
90 devyniasde\305\241imt vagy devynios de\305\241imtys
100 \305\241imtas
L \"I
200 du \305\240imtai
900 devyni \305\241imtai
1000 tukstantis
2000 du tukstan\304\215iai
10 000 de\305\241imt tukstan\304\215iu
3.758.529 trys milijonai septyni \305\241imtai
a\305\241tuoni
penkiasde\305\241imt tukstan\304\215iai penki \305\241imtai dvide\305\241imt
devyni.
28. A mirti ragoz\303\241sa
r\305\276tu mir\305\241tamo miriau mireme

mir\305\241tate mirei mirete
mir\305\241ta mir\305\241ta mire mire
Kir\303\241ndul\303\241s, term\303\251szet
\305\240iandien toks gra\305\276us oras. Onute, kiek laipsniu

rodo termometras? Jau dabar dvide\305\241imt penki
laipsniai \305\240ilumos. Ka mes \305\240iandien veikiame? A\305\240 turiu
baigti tvarkyti kambarius, bet paskui einame pasi-

DEVYNI 39
vaik\305\241\304\215ioti. Gerai, a\305\241nieko prie\305\241, va\305\276iuojame i
gamta, mi\305\241k\304\205. Gal mi\305\241ke nera taip kar\305\241ta. Be to,
i
netoli mi\305\241ko yra upe. Galima maudytis, degintis
sauleje. Ai\305\241ku, galima. Bet pasiimame ir ske\304\215ius. Gali
buti lietaus. Tai neimanoma. Meteorologijos biuras
prane\305\241a, kad \305\241iandien - \305\241ilta, sauleta diena.
Ir jau bega musu kelias. Prie\305\241ais lekia ma\305\241ina
po masinos, mina pedalus dviratininkai. Kartais

atrodo, tarytum visas musu jaunimas susedo ant
dvira\304\215iu. O nuo miesto pakra\305\241\304\215io prasideda visi\305\241kai
neitikimi dalykai. Kas kelio alkune - tai naujas

e\305\276eras, kas kalnelis - naujas ber\305\276ynas. E\305\276ero salose
galingi \304\205\305\276uolai ir liepos \305\241nekasi tarpusavy. Skrenda
laukines antys, \305\240audo kreg\305\276des. Vel kelio vingis,
vel naujas pasaulis. Lyg pasakoj.
Tikiuosi, Onute, esi patenkinta musu i\305\241kyla. Be
abejones!
GYAKORLATOK
26. a/ Ragozza el a gra\305\276us sunus sz\303\263kapcsolatot,
s \303\255rja ki azt
k\303\274l\303\266n az \303\263tesetet, ahol a
\303\251s a
mell\303\251kn\303\251v f\305\221n\303\251vragoz\303\241sa elt\303\251r egym\303\241st\303\263l (a
mell\303\251kn\303\251v t\303\266v\303\251nek l\303\241gyul\303\241s\303\241t nem sz\303\241m\303\255tva)!
26.
\342\200\236 b/ Ford\303\255tsa magyarra!
Pasaulio \305\241alys yra keturios: rytai, vakarai,
pietus ir \305\241iaure. Saule teka rytuose, leid\305\276iasi
vakaruose. Vidurdieni saule - pietuose. Ant

sienos kabo \305\276emelapis. Vir\305\241uje yra \305\241iaure,
apa\304\215ioje
- pietus, de\305\241ineje
-
rytai, kaireje -
vakarai. Kai jus stovite veidu i pietus, u\305\276nugaros
yra \305\241iaure, de\305\241ineje

- vakarai, kaireje - rytai,
i siaung nuo Lietuvosyra Latvija, o i_ rytus -
Baltarusija.
26. c/ Tegye a megfelel\305\221 esetbe a z\303\241r\303\263jelben lev\305\221
f\305\221neveket!
(Vilnius)
- Lietuvos sostine. Vakar padaviau
parei\305\241kim\304\205, i\305\241taigos (direktorius). Seimininke
40 DEVYNI
vaisina sve\304\215ius
(alus) ir (midus). Skundas -
silpnu (\305\276mogus) ginklas. Gavome pa\305\276ymejim\304\205
i\305\241 universiteto medicinos (skyrius). Liuta^

vadina \305\275veriu (karalius).
27. A sz\303\241mokat helyettes\303\255tse bet\305\261kkel!

Man dabar 19 metu. O tau? Man jau 20. Kiek
metu turi \305\240itas medis? Jam jau 300 metu. Koks
Jusu telefono numeris? Manobuto telefono
numeris 2-63-15, o darbo - 4-52-45.
DE\305\240IMTIS 41
10. lecke
29. A harmadik mell\303\251kn\303\251vragoz\303\241s
H\303\255mnem N\305\221nem
Egyes sz\303\241m T\303\266bbes sz\303\241m sz\303\241m T\303\266bbes sz\303\241m

Egyes
apytikris apytikriai apytikre apytikres

apytikrio apytikriu apytikres apytikriu
apytikriam apytikriams apytikrei apytikrems
apytikri apytikrius apytikr\304\231 apytikres
apytikriu apytikriais apytikre apytikremis
apytikriame apytikriuose apytikreje apytikrese
Megfigyelhet\305\221, hogy az els\305\221 f\305\221n\303\251vragoz\303\241shoz

tartoz\303\263 -is f\305\221nevek
v\303\251g\305\261 ragoz\303\241s\303\241t\303\263l csak az egyes
sz\303\241m r\303\251szes- \303\251s helyhat\303\241roz\303\263 esetben mutatkozik
elt\303\251r\303\251s.
30. A sorsz\303\241mnevek
0. nulinis, nuline 11. vienuoliktas, -ta

1. pirmas, pirma 12. dvyliktas
2. antras, antra 13. tryliktas
3. tre\304\215ias, 'tre\304\215ia 14. keturioliktas
4. ketvirtas, ketvirta 15. penkioliktas
5. penktas, penkta 16. \305\241e\305\241ioliktas
6. \305\241e\305\241tas,\305\241e\305\241ta 17. septynioliktas

7. septintas, septinta 18. a\305\241tuonioliktas
8. a\305\241tuntas, a\305\241tunta 19. devynioliktas
9. devintas, devinta i 20. dvide\305\241imtas
10. de\305\241imtas, de\305\241imta
42 DE\305\240IMTIS
21. dvide\305\241imt pirmas 300. trys \305\241imtas, trys \305\240imt\304\205
30. trisde\305\241imtas 1000. tukstantas

40. keturiasde\305\241imtas 4000. keturi tukstantas,
50. penkiasde\305\241imtas keturios tukstanta
60. \305\241e\305\241iasde\305\241imtas 3758 529. trys milijonai sep-
70. septyniasde\305\241imtas tyni \305\241imtai pen-
80. a\305\241tuoniasde\305\241imtas kiasde\305\241imt a\305\241tuoni
90. devyniasde\305\241imtas tukstan\304\215iai penki

100. \305\241imtas, \305\240imt\304\205 \305\241imtai dvide\305\241imt
200. du \305\241imtas, dvi \305\241imt\304\205 devintas ,
A. sorsz\303\241mnevek - a kelintas k\303\251rd\305\221sz\303\241mn\303\251v is
- nemben, sz\303\241mban \303\251s esetben megegyeznek az

ut\303\241nuk \303\241ll\303\263
f\305\221n\303\251vvel (pirmas pavasaris, antra
\305\276iema,ketvirti metai, penktos grindys).
A sorsz\303\241mneveketmell\303\251kn\303\251vk\303\251nt ragozzuk. Az
\303\266sszetett sorsz\303\241mn\303\251vnek csak az utols\303\263 tagj\303\241t
ragozzuk.
Figyelem! A milijonas sorsz\303\241mn\303\251v \303\251s t\305\221szam-
n\303\251v is.
Mivel a \305\241imtas eset\303\251ben egybeesik a t\305\221sz\303\241mn\303\251vi
\303\251s a sorszamn\303\251vi alak, az ut\303\263bbira rendszerint a

n\303\251vm\303\241si form\303\241t haszn\303\241lj\303\241k: \305\241imtasis, \305\241imtoji.
\303\211rdekes a tre\304\215ias ragoz\303\241sa: a ~c_ a t\303\266bbes
a ragok el\305\221tt \"visszav\303\241ltozik\" -t

sz\303\241mban magashang\303\272
hangg\303\241.
tre\304\215ias treti
tre\304\215io tre\304\215iu
tre\304\215iam tretiems
tre\304\215ia tre\304\215ius
tre\304\215iu tre\304\215iais
tre\304\215iame tre\304\215iuose
DE\305\240IMTIS 43
31. A siusti ragoz\303\241sa
siun\304\215iu siun\304\215iame siunteme

siunti siun\304\215iate siuntei siuntete
siun\304\215ia siun\304\215ia siunte siunte
\303\201ruh\303\241zban
A\305\241 einu apsipirkti i tik

centrin\304\231 parduotuv\304\231,
ne\305\276inau, kada jis atidaromas. \305\240ita parduotuve
vienintele Vilniuje.
Seniai nematem nuolatines musu pirkejos!
Visu pirma perkame odini portfeli popieriniams,
pinigams ir dokumentams, paskui vir\305\241utinius bei
apatinius baltinius ir vasarines bei \305\276iemines pir\305\241tines.

\305\240itie akiniai trumparegiams, o tie - toliaregiams. Gal
norite vilnones arba \305\241ilkines med\305\276iagos? Kiek
kainuoja metras aksomo? Tai dirbtinis \305\241ilkas. Ar yra

lininio audinio patalynei? \305\241tai eleganti\305\241ka i\305\241eigine
suknele. Pra\305\241om parinkti man sportini kostium\304\205,
languota. Deja, tokio neturime, yra tik \305\276irneliais. Man

reikia rudeninio apsiausto ir treningo. Pra\305\241om i
darbiniu drabu\305\276iu skyriu. Pras'om parodyti demisezonini

palt\304\205. Noriu dar pirkti kailin\304\231 kepur\304\231.
Man reikia
apykakles i\305\241sidabrines lapes. Ar jus turite
keturiasde\305\241imt ketvirto numerio naktiniu^ mar\305\241kiniu?
Kokio rytinio chalato pageidaujate? Pra\305\241om duoti viena

frotini rank\305\241luosti.
Ar turite \305\240iaudiniu skrybelai\304\215iu?
Ar galima gauti pas jus batii kamstiniais padais?
Pra\305\241om duoti pora vyri\305\241ku kalio\305\241u keturiasde\305\241imt
antro numerio batams arba batv,i
kau\304\215iukiniais
padais. Pra\305\241om ki\305\241enini peili, elektrini skustuve ir

parodyti dideli
kelionini lagamin\304\205. Ar turite auksin\304\231
44 DE\305\240IMTIS
grandinele arba kri\305\241toline

vaza? Ar ne\305\241inote, kur
galima pataisyti automatini plunksnakoti? Turime
daug virtuviniu puodu.
A pontos id\305\221
Malonekite pasakyti, kelinta dabar valanda? Puse

antros. Tikslus laikas: pirma valanda nakties.
Trylikta valanda, kitais \305\276od\305\276iais pirma valanda dienos.
Dabar ketvirtis, ne, jau trys ketvir\304\215iai antros.
Kelinta valanda mes turime atvykti? A\305\240 laukiu jusu
lygiai penkta. Mes gulame vienuolikta valanda, o
keliames pus<= a\305\241tuntos. Tarp antros ir tre\304\215ios
valandos - pietus.
Amint e p\303\251ldamondatokb\303\263l kit\305\261nik, a H\303\241ny \303\263ra?
k\303\251rd\303\251sre v\303\241laszolhatunk a t\303\266sz\303\241mn\303\251wel: Be de \305\275im-
ties sekund\305\276iu sesios (ez term\303\251szetesen n\305\221nemii
alak, mivel a valanda-ra vonatkozik), s

birtokos
v\303\241laszolhatunk szerkezettel, melyben sorsz\303\241mn\303\251v a
szerepel: Dvide\305\241imt minu\304\215iu tre\304\215ios. (K\303\251t \303\263ra m\303\272lt
h\303\272sz perccel.); Penkios minutes ketvirtos. (H\303\241rom
\303\263ra m\303\272lt \303\266t

perccel.) (Teh\303\241t a litv\303\241n a k\303\266vetkez\305\221
\303\263r\303\241t
eml\303\255ti!)
A H\303\241ny \303\263rakor? k\303\251rd\303\251s t\303\241rgyesetet vonz.
GYAKORLATOK
29. Tegye a megfelel\305\221 esetbe a z\303\241r\303\263jelben lev\305\221
mell\303\251kneveket!
Ar galima pasimatuoti \305\241ita (nailoninis) lietpalti?
Pra\305\241om parodyti vyri\305\241ku (aulinis) batu.
por\304\205^
Koki jums \305\241epeti: (drabu\305\276inis) arba batu? Tai
labai geras (dieninis) kremas veidui. Ar turite
papuo\305\241alu su (tautinis) ornamentais? Pra\305\241om
duoti (rankinis) laikrodi. Si (ovalinis)? A\305\240
noriu (tualetinis) staliuko su (kvadratinis)

veidrod\305\276iu.
Daug turejo mokslininkas surinkti
(mokslinis) med\305\276iagos savo (mokslinis) straipsniui.
DE\305\240IMTIS 4\"
(Vidurinis) am\305\276iu istorija idomi. Tarybu

- santvarka.
S\304\205jungoj (tarybinis)
Kuriuo laiku mes turime atvykti? Po
tai
pusvaland\305\276io, yra \305\241e\305\241iolikta valanda. Maskvos arba
vietos laiku? Ar jusu laikrodis gerai eina, nes-
kub\304\205 ar neveluoja? Dabar yra lygiai sesios
valandos trisde\305\241imt minu\304\215iu de\305\241imt sekund\305\276iu.
46 VIENUOLIKA
11. lecke
32. Az \303\266t\303\266dikf\305\221n\303\251vragoz\303\241s
Idetartoznak az -uo v\303\251g\305\261f\305\221nevek, valamint a

dukte \303\251s a r\303\251gies mot\303\251. A dukt\303\251 \303\251sa sesuo kiv\303\251-
77
tel\303\251vel mind h\303\255mnem\305\261ek. A h\303\255mnem\305\261ek -en-, a
-er-
n\305\221nem\305\261ek k\303\251pz\305\221vel b\305\221v\303\274lnek a ragoz\303\241s sor\303\241n.
ruduo sesuo rudenys seserys

rudens sesers rudeny sese r y
rude ni ui se se riai rudenims seserims
rudeni seseri rudenis seseris
rudeniu seseria rudenimis seserimis
rudenyje se \305\241eryje rudenyse seseryse

rudenie seserie
A menuo -es- k\303\251pz\305\221vel b\305\221v\303\274l,s az els\305\221
szerint
f\305\221n\303\251vragoz\303\241s ragoz\303\263dik:
menuo, menesio, menesiui, menesi, menesiu, menesyje,

menesy;
menesiai, menesiu, menesiams, menesius, menesiais,
menesiuose.
A suo -n- k\303\251pz\305\221vel b\305\221v\303\274l:
suo, \305\241uns, \305\241uniui, \305\241uni, suniu, \305\241unyje, \305\241unie;
sunys, sunu, \305\241unims, \305\240unis, \305\241unimis, \305\241unyse.
Az egyes sz\303\241m eszk\303\266zhat\303\241roz\303\263 esetben

haszn\303\241latos az -\303\255rni rag is: dukterimi, vandenim i.
VIENUOLIKA
'
47
33. A ~t\303\266sz\303\241mnevek
~ ragoz\303\241sa
v v*
A toszamnevek k\303\263zul a nulis, de\305\241imtis, \305\241imtas,
tukstantis, milijonas, milijardas a megfelel\305\221 f\305\221n\303\251vra-
goz\303\241sok szerint teljesen szab\303\241lyosan ragoz\303\263dik.

Kiv\303\251telek:
de\305\241imtis - t\303\266bbes sz\303\241m birtokos esete a de\305\241im\304\215iu
alak helyett lehet de \305\240imtu is;

tukstanti s - k\303\251tf\303\251le nem\305\261 is lehet. Ha h\303\255mnem\305\261,
akkor az els\305\221 (egyes sz\303\241m birtokos eset: tukstan\304\215io),
ha n\305\221nem\305\261, akkor a harmadik (egyes sz\303\241m birtokos

eset: t\303\272kstanties) f\305\221n\303\251vragoz\303\241s szerint ragozzuk.
A 11-19 (vienuolika - devyniolika) sz\303\241mneveket
is f\305\221n\303\251vk\303\251nt
ragozzuk, csup\303\241n a t\303\241rgyeset ragja -a
helyett rendhagy\303\263an -a: A\305\240 gavau vienuolika
milijardu.
A. de\305\241imt, dvide\305\241imt . . . devyniasdesimt

sz\303\241mneveket
r\303\266vid\303\255tett nem ragozzuk.
Az 1-9 (vienas - devyni) sz\303\241mneveket,
valamint a keli, kelios hat\303\241rozatlan sz\303\241mnevet - a 2, 3

kiv\303\251tel\303\251vel - t\303\266bbes sz\303\241m\303\272
mell\303\251kn\303\251vk\303\251nt ragozzuk,
az els\305\221 mell\303\251kn\303\251vragoz\303\241s szerint.
H\303\255mnem N\305\221nem
keturi keturios
keturiu keturiu
keturiems keturioms
keturis keturias
keturiais keturiomis
keturiuose keturiose
Amint l\303\241that\303\263, egyed\303\274l a h\303\255mnem t\303\241rgyeset
rendhagy\303\263, ahol -ius helyett -is \303\241ll.
A du, dvi, valamint a r\303\251gi du\303\241lisb\303\263l (kettes

fennmaradt
sz\303\241mb\303\263l) abu, abi illetve a trys ragoz\303\241sa:
48 VIENUOLIKA
H\303\255mnem N\305\221nem H\303\255mnem N\305\221nem Him, nem N\305\221nem
du dvi abu abi trys

dvieju abieju triju
dviem abiem trims
du dvi abu abi tris
dviem abiem trimis
dviejuose dviejose abiejuose abiejose trijuosetrijose
Az \303\266sszetett t\305\221sz\303\241mnevek minden tagj\303\241t'
ragozzuk: neturiu tukstan\304\215io dvieju \305\241imtu trisde\305\241imt
a\305\241tuoniu rubliu.
34. A eseteinek
f\305\221n\303\251v k\303\274l\303\266nleges haszn\303\241lata (i.)
a/ Az alanyeset az ige f\305\221n\303\251vi

igenev\303\251vel egy\303\274tt
k\303\274l\303\266nleges szerkezetet ad.
Jau is tolo (buvo) matyti miesto bok\305\241tai.
(M\303\241r messzir\305\221l l\303\241tszottak a v\303\241ros tornyai.)

Ligonineje girdeti ligoniu dejones.
(A k\303\263rh\303\241zban a betegek jajgat\303\241sa hallatszik.)
Az ilyen t\303\255pus\303\272mondatokban a magyar is

alanyesetet haszn\303\241l. A litv\303\241n azonban ott is, ahol a
magyar kiz\303\241r\303\263lag t\303\241rgyesetet. (Persze a litv\303\241nban is
lehet t\303\241rgyesetet haszn\303\241lni, s\305\221t, az a gyakoribb.)
Nelengva \305\241ulinys sulini)
(\302\246= kasti.
(Nem k\303\266nny\305\261 kutat \303\241sni.)
Musu tikslas-priesas (= priesa) nugaleti.

-
(C\303\251lunk legy\305\221zni az ellens\303\251get.)
b/ Birtokos esetet haszn\303\241lunk a f\303\266ldrajzi
c\303\255mekn\303\251l:
nevekn\303\251l,
Vilniaus miestas (Vilnius, tkp. Vilnius v\303\241rosa),
Nemuno upe (Nemunas, tkp. a Nemunas foly\303\263ja),
\"Au\305\241ros\" \305\276urnalas (as Au\305\241ra c. foly\303\263irat),

kolukis (a Pergale kolhoz), Stepono Batoro
(a Steponas Batoras -
\"Pergales\"
Universitetas B\303\241thory Istv\303\241n
- Egyetem), Neries gatve (Neris utca).
Ugyanebbe a t\303\255pusba tartozik az is, hogy a \303\234t-
VIENUOLIKA
van a h\303\263napok neveit is birtokos esetbe teszi:

lio menuo (okt\303\263ber, tkp. okt\303\263ber hava).
Birtokos esetbe ker\303\274l a cselekv\303\251s v\303\251grehajt\303\263ja
a szenved\305\221 szerkezetben:
\305\240itas lai\305\241kas yra mano tevo para\305\241ytas.
(Ezt a levelet ap\303\241m irta: E lev\303\251l ap\303\241m altai van
meg\303\255rva.)
Dangus yra debesu aptrauktas.
(Az eget felh\305\221k bontj\303\241k: Az \303\251g felh\305\221kt\305\221l
bor\303\255tott.
)
Birtokos esetet haszn\303\241l a litv\303\241n, ha

meghat\303\241rozatlan
mennyis\303\251gr\305\221l vagy valaminek (p\303\251ld\303\241ul egy
anyagnak) a van
r\303\251sz\303\251r\305\221l sz\303\263:
Kolukis laiko vistu, zasu, anciiî.

(A kolhoz tart ty\303\272kot, lib\303\241t, kacs\303\241t.)
Pirkau surio, cukraus, miltu;
(Vettem sajtot, cukrot, lisztet.)
Reikia tau i\305\241gerti situ vaistu^
(Innod kell ebb\305\221l az orvoss\303\241gb\303\263l.)
v V
De: Reikia tau i\305\241gerti \305\241ituos vaistus.
(Meg kell innod az orvoss\303\241got /az eg\303\251szet/.)

A m\303\251rt\303\251ket, mennyis\303\251get kifejez\305\221 szavak ut\303\241n is
birtokos esetet haszn\303\241lunk: Kiek kainuoja litras
pieno? Mes perkame du kilogramus obuoliu.
Itt fontos a sz\303\263rend!
butelis kefyro (egy \303\274veg kefir)

, kefyro butelis (kefir\303\251s \303\274veg)
mai\305\241as cukraus (egy zs\303\241k cukor)
cukraus maisas (cukros zs\303\241k)
N\303\251h\303\241ny mozg\303\241st jelent\305\221 ige, valamint a kviesti,

prasyti stb. ut\303\241n a cselekv\303\251s c\303\251lja birtokos esetbe
ker\303\274l:
Studentai i\305\241va\305\276iavo atostogu.

(A di\303\241kok sz\303\274nid\305\221re mentek.)
Mergaite is\303\251jo vandens.
(A l\303\241ny v\303\255z\303\251rt
ment.)
50 - VIENUOLIKA
Einame grybu rinkti.
(Megy\303\274nk gomb\303\241t szedni.)
Tulajdons\303\241gjelz\305\221 is kifejezhet\305\221 birtokos esettel:

vyras pla\304\215iu
pecii^ (sz\303\251lesv\303\241li\303\272 f\303\251rfi); \305\276irgas greitu
koju (gyorsl\303\241b\303\272 paripa).
A. birtokviszony - ak\303\241rcsak a magyarban
-
k\303\266zvetlen\303\274lis kifejezhet\305\221 birtokos esettel:
Lazdos du galai.
(A botnak k\303\251t v\303\251ge
van.)
Musu kaimynu yra vienas sunus ir trys dukterys.
(Szomsz\303\251dainknak h\303\241rom l\303\241nya \303\251segy fia van.)
35. A pulti ragoz\303\241sa
puolu puolame puoliau puoler

puoli puolate puolei puolet
puola puola puole puole
Az id\305\221j\303\241r\303\241s
Kokia paskutine oro prognoze? \305\240iandien oras
puikus, o vakar buvo bjaurus. Kokia migla! Jau lyja

kaip is kibiro. Turime \305\241iemet lietinga rudeni. Jau
tirpsta sniegas. \305\240iandien 25\302\260 (dvide\305\241imt penki
laipsniai) \305\241ilumos. Man salta. Sausio menesi buvo 15\302\260
(penkiolika laipsniu) salcio.
GYAKORLATOK
32. Figyelje meg az \303\266t\303\266dik
f\305\221n\303\251vragoz\303\241shoz tartoz\303\263
f\305\221neveket!
Akmens anglys
(Pasaka)
Tai buvo seniai. Vienas piemuogane
gyvulius. Ganykloje jis pastebejo ka\305\276in kokius juo-
VIENUOLIKA 51
dus akmenis. Viena diena^ piemuo prisirinko
pagaliu ir prie vieno did\305\276io juodo akmens
susikure
ugni. Pagaliai dege, ir piemuo patenkintas
\305\241ildesi. Tik \305\276iuri -
dega ir akmuo, prie kurio
susikure ugni. Tai Jis
patiko piemeniui. parinko
daugiau juodu akmenu pabandyti, ar jie dega.

Dege ir
, . .... Jis
tie akmenys.
akmenu, ir visi jie
rinko
v. .
daugiau
aege.
ir dau-
giau gra\305\276iai
Vakare piemuo isidejo kelis juodus akmenis

i krep\305\241i
ir parode \305\241eimininkui. Seimininkas
sumete akmenis i krosni ir pamate, kad jie tikrai
dega. Tai buvo akmens anglys. tenai, Veliau
kur piemuo degino juodus akmenis, buvo rasti

dideli klodai akmensangliu.
33. a/ A sz\303\241mjegyeket \303\255rja ki bet\305\261vel, s ford\303\255tsa le
az al\303\241bbi mondatokat!
Ar mokate skai\304\215iuoti lietuvi\305\241kai? Sudetis,
atimtis, daugyba ir dalyba yra keturi aritmetikos
veiksmai.
Ar mokate sudeti? \305\240tai du demenys. Vienas
demuo 125, antras 150. Kokia sum^ gavote?
Ar mokate Jeigu turinys atimti? 7 24 ir atemi-
nys 124, koki skirtumegavote?
Sandauga yra dvieju skai\304\215iu dauginimo
-
rezultatas. 37 reikia padauginti i\305\2413. Sandauga
111.
v
Reikia padalyti viena^ skai\304\215iu
is kito.
Dalijamasis 222, daliklis 6. Ar pasidalijo be liekanos?
Koks dalmuo?
33. b/ Helyettes\303\255tse a sz\303\241mokat bet\305\261kkel!Ford\303\255tsa
magyarra!
Ciklopo akies gydytojas nedrista tureti 2 akiu.
Baldakimas - karali\305\241kos fantazijos vaisius.
Kodel po 1 dangum, jei galima po 2?
Musu kieme yra 5 klevaiir liepos. Visu 5 4
klevuir 4 liepu sakos-sveikos. Tiems 5 klevams

daug o 4 liepoms
metu,tik 12. Tuos 5 klevus
sodino manotevas, tas 4 liepas sodino o raa-
no senelio tevas. Po tais 5 klevais mes \305\276ais-
52 VIENUOLIKA
davome, o po 4 liepomis valgydavome. Tuose

5 klevuose buvo daug \305\276virbliu, o 4 liepose
daug bi\304\215iu.
34. a/ Ford\303\255tsa magyarra!

Tas jos pavydas jau perdaug matyti. Sunku
spr\304\231sti tokie u\305\276daviniai (tokius u\305\276davinius).
Ten, kur ma\305\276ai lyja, tenka \305\276mogui pa\304\215iam

augalai
(augalus) laistyti. Kareivo pareiga - vykdyti
isakymai (isakymus). Jau metas lietuviukalba
(kalba) moketi.
Parakas yra vieno vokie\304\215iu vienuolio
Musu
i\305\241rastas.
stovykla buvo netiketai prie\305\241o
Liutas
u\305\276pulta. sukuriamas du kartus: vien\304\205 kart\304\205-
gamtos, kart\304\205
- baimes. Savigyra - liftas
antr\304\205
vieno auk\305\241to name.
34. b/ Figyelje a birtokos eset haszn\303\241lat\303\241t!
'
Parduotuveje
Netoli musu namu yra didelis gastronomas.
Jame daug visokiu maisto produktu. Kiekvienas
pirkejas \304\215ia randa, ko tik jam reikia. Viename

skyriuje mesos gaminiai: de\305\241ros, kumpiai,
riebalai. Kitame-\305\276uvys. Cia gali nusipirkti ir svie-
\305\276ios \305\276uvies, ir rukytos, ir konservuotos. Cia
yra ir ivairiu^
silkiu. Ten u\305\276 prekystalio
pardavineja vyn\304\205, limonad\304\205,

vaisiu sultis ir kitus
gerimus. Duonos skyriuje yra duonos, sausainiu,
o saldainiu skyriuje - saldainiu, pyragai\304\215iu,
\305\241okolado, \305\241tai a\305\241 \304\214ia nusiperku miltu, kruopu,
degtuku, muilo. Paskui, pieno produkte skyriuje-
pieno, surio ir sviesto.
i
1
DVYLIKA
12. lecke
34. A eseteinek
f\305\221n\303\251v k\303\274l\303\266nleges haszn\303\241lata (II.)
c/ R\303\251szeshat\303\241roz\303\263 esettel fejezz\303\274k ki a

cselekv\303\251s
c\303\251lj\303\241t. Ezt magyarra legt\303\266bbsz\303\266r a \"valamire
val\303\263\" szerkezettel ford\303\255tjuk: mesa sriubai (levesnek
val\303\263 h\303\272s); agurkai \305\276iemai (t\303\251lire val\303\263
uborka). Ez
gyakran az ige f\305\221n\303\251vi igenev\303\251vel egy\303\274tt szerepel:
S\303\274ni s laiko namams saugoti. (A kuty\303\241kat a h\303\241z
\305\221rz\303\251s\303\251re
tartj\303\241k.)
A litv\303\241n sokszor ott is r\303\251szeshat\303\241roz\303\263 esetet
( haszn\303\241l, ahol a magyar t\303\241rgyesetet vagy

alanyesetet: Leidimas ginklui ne\305\241ioti. (Fegyvervisel\303\251si en-
i ged\303\251ly.)
]:
A r\303\251szeshat\303\241roz\303\263 eset jel\303\266lheti azt az id\305\221t, ami-
! re a cselekv\303\251s kiterjed: Jis i\305\241va\305\276iavo vienam m\303\251ne-
siui. x(Egy h\303\263napra utazott el.)

\302\246\"
A magyarral megegyez\305\221en r\303\251szeshat\303\241roz\303\263 esetet
haszn\303\241lunk a f\305\221n\303\251viigeneves szem\303\251lytelen
szerkezetekben: Reikia buti labai atsargiam. (Nagyon
\303\263vatosnak kell lenni.)
\303\215
\303\272jT\303\241rgyesetet haszn\303\241lunk az id\305\221 kifejez\303\251s\303\251re:

pereita savait\304\231 (a m\303\272lt h\303\251ten).
Ez azonban csak az egyes sz\303\241mra \303\251rv\303\251nyes.
T\303\266bbes sz\303\241mban ugyanezek a szerkezetek eszk\303\266z-
i hat\303\241roz\303\263 esetet ig\303\251nyelnek: Deputatas priima

antradieniais. (A k\303\251pvisel\305\221 keddenk\303\251nt fogad.)
' esettel
ej Eszk\303\266zhat\303\241roz\303\263 kifejezhet\305\221
i a cselekv\303\251s helye: vaik\305\241\304\215ioja \305\241aligatviais (s\303\251t\303\241l
a j\303\241rd\303\241n)
a cselekv\303\251s eszk\303\266ze: groja smuiku (heged\305\261n
j j\303\241tszik)
a cselekv\303\251s ideje: tais metais (ebben az \303\251vben)
54 DVYLIKA
a cselekv\303\251s m\303\263dja: kalba bosu (basszushangon
besz\303\251l);
ra\305\241e geru stiliumi (j\303\263
st\303\255lusban
irt)
a cselekv\303\251s oka: serga gripu (influenz\303\241s;
influenz\303\241t\303\263l
beteg);
mire senatve (\303\266regs\303\251gt\303\263i
halt
meg).
Eszk\303\266zhat\303\241roz\303\263 esettel kifejezhet\303\274nk
is:
tulajdons\303\241got Atejo vyras didele galva, juoda barzda,
rudais usais (Bej\303\266tt egy nagyfej\305\261, feketeszak\303\241ll\303\272, bar-
nabajsz\303\272 f\303\251rfi). (Ez kifejezhet\305\221 birtokos esettel is -

1. 34. b.)
\303\255jAz eddigiekt\305\221l elt\303\251r\305\221en nem a helyhat\303\241roz\303\263
eset magyart\303\263l elt\303\251r\305\221

haszn\303\241lat\303\241r\303\263l lesz sz\303\263, hanem
a helyhat\303\241roz\303\263
k\303\251t k\303\274l\303\266nleges ragj\303\241r\303\263l.
Mindkett\305\221
de vel\303\274k a
nyelvj\303\241r\303\241si alak, gyakran tal\303\241lkozni
sz\303\251pirodalomban is. Mindkett\305\221 az i ka, prie ko

k\303\251rd\303\251sre felel, s a a
(hov\303\241?) legt\303\266bbsz\303\266r
helyv\303\241ltoztat\303\241st
kifejez\305\221 ig\303\251k (eiti, begti, lekti, siusti stb.) ut\303\241n
\303\241ll, az +
el\303\266lj\303\241r\303\263sz\303\263 t\303\241rgyeset szerkezet hely\303\251n:
-n, ritk\303\241bban a t\303\266bbes sz\303\241mban -na: einu

mi\305\241kan,pos\303\251din, pievon, gatven, turgun, vandenin; mi\305\241-
kuosna, posed\305\276iuosna, pievosna, gatvesna, turguos-

na, vandeny sna (megyek az erd\305\221be, \303\251rtekezletre,
r\303\251tre, utc\303\241ra, piacra, v\303\255zhez);

-p_: viskas jau eina galop (m\303\241r
minden a v\303\251ge
fel\303\251 oras ejo pavasariop (az id\305\221 kezdett

j\303\241r);
kitavaszodni); pasiun\304\215iau ji-velnio p (elk\303\274ldtem az

).
\303\266rd\303\266gbe
36. A harmadik igeragoz\303\241shoz tartoz\303\263 ig\303\251k ragja

a jelen id\305\221 harmadik szem\303\251lyben: -o_.
ie\305\241koti
ie\305\241kau ie\305\241kome
ie\305\241kai ie\305\241kote
ie\305\241ko ie\305\241ko
DVYLIKA 55
K\303\266nyvesboltban
Mes u\305\276ejome i knygyn\304\205. Ko tik cia nera! Pilnos

lentynos knygu. \305\240tai gro\305\276ines literaturos skyrius.
Jame daugybe romanu, scenos veikalu, poezijos
kuriniu, \305\241tai \304\215ia knygos lietuviu kalba. Vienos i\305\241
ju
originalios, kitos-vertimai i\305\241Tarybu S\304\205jungos tautu
ir u\305\276sienio
kalbu.
Ten toliau-knygos lenku, anglu,
prancuzu ir kitomis kalbomis. Ka jus norite pirkti?
Pra\305\241om duoti lietuviu kalbos vadoveli. Ar galite
parodyti knygu
vaikams? Kas vert\303\251 s\305\241ia knyga?
Ar Vilniuje yra antikvariatas? Noriu jums

pasiulyti reta knyga. Vaiku literaturos skyriuje daug
spalvotu knygeliu. Margi ju vir\305\241eliai traukia vaiku akis.
Mokiniai \304\215ia gali nusipirkti trintuku, liniuo\304\215iu
ir
visokiu kitokiu reikalingu knygu. As\305\241 nusipirkau
lotynu-lietuviu kalbu \305\276odyn\304\205^ Draugas nusipirko savo

megstamo poeto nauja eilera\305\241\304\215iu rinkini.
Patenkinti
savo pirkiniais namo.
gri\305\276ome
GYAKORLATOK
34. c/ Ford\303\255tsa magyarra!

\305\275vejys pirko tinkl\304\205 \305\276uvims gaudyti. Vadovelis
lietuviu kalbai i\305\241mokti. Daug yra man prie\305\276as\304\215iu
nekantram ar piktam buti. Visoms mergelems
rupi gra\305\276ioms atrodyti. Gavau atostogu dviem
savaitems. Rukym-a&--yra\342\200\224kereksmingas
sveika=_
tai. Mes turime buti naudingi savo tevynei.

Oro pilims statyti leidimasnebutinas. Galima
buti homo sapiens ir nebuti stuburiniam. Kokia

dievi\305\241ka literatura pudeliams dresiruoto liuto
memuarai! \305\275iureti tiesai
i akis. O jeigu ji mirksi?
Musu traukinys atvyksta valanda_ ryto. \305\241e\305\241ta
Sis
traukinys kursuoja tik porinemis dienomis.
Viena koja invalidas.Laivas plaukiajura.
Kuriais gyvuliais \305\276mones keliauja? \305\275mones
keliauja ne tik arkliais, bet ir elniais. Ant greitakojo

elnio joja med\305\276iotojas taigos mi\305\241kuose. Stepe-
56 DVYLIKA
se, dykumose \305\276mones keliauja kupranugariais.
Ligonis skund\305\276iasi galvos skausmais.
Broliai i\305\241jojo karan, tolimon ne\305\276inomon\305\241alin.
Mes visi musu bendradarbio laidotuvesna
atejom. Argi senis jau nuejo dievop, argi jau
numire?
TRYLIKA 57
13. lecke
37. Az ige ideje

j\303\266v\305\221 egyforma mind a h\303\241rom
igeragoz\303\241sban. A f\305\221n\303\251viigen\303\251v -ti k\303\251pz\305\221j\303\251nek a

hely\303\251re j\303\266n az -s- k\303\251pz\305\221 (a id\305\221
j\303\266v\305\221 jele), majd a
ragok:
-iu begsiu tylesiu mokysiu
b\303\251g- -i begsi tylesi mokysi
> -S begs tyles mokys
tyl\303\251-
-\303\255me begsime tylesime mokysime
moky-
J
-ite begsite tylesite mokysite
-
begs tyles mokys
N\303\251h\303\241ny ig\303\251n\303\251l (puti, ryti) a harmadik szem\303\251ly-

oen a hossz\303\272 y_, \305\261 r\303\266vid ui \303\241ll: buti -
helyett j,
busiu, busi, bus, busime, busite, bus.
Azokn\303\241l az ig\303\251kn\303\251l, melyeknek t\303\266ve -s, -z, -s_,
hangra
\342\200\242z_ v\303\251gz\305\221dik, a id\305\221
j\303\266v\305\221 -s_ hangja
a t\305\221vel:
\303\266sszeolvad
v - v
s + s s
\342\200\224> z+s s
\342\200\224> L= + s s Z +
\342\200\224*\342\200\242 S \342\200\224>S
vesti megzti ki\305\241ti ve\305\276ti
vesiu megsiu kisiu ve\305\275iu
18. A mell\303\251kn\303\251v n\303\251vm\303\241si ragoz\303\241sa

A n\303\251vm\303\241si mell\303\251kn\303\251v a mell\303\251kn\303\251v \303\251s a harmadik
izem\303\251lyu szem\303\251lyes n\303\251vm\303\241s \303\266sszeolvad\303\241s\303\241b\303\263l
ki: geras+jis gerasis;

-\302\273 gra\305\276us* jis -> grasusis;
alakult
lera+ji -\302\273
geroji; gra\305\276*i+ji -^ gra\305\276ioji.
Az \303\266sszeolvad\303\241s sor\303\241n n\303\251h\303\241ny esetben megv\303\241l-
Dzott a v\303\251gz\305\221d\303\251s (geramjam-b\303\263l lett gerajam, gera-

;-b\303\263l lett geroji), m\303\241sr\303\251szt meg\305\221rz\305\221d\303\266tt n\303\251h\303\241ny
58 TRYLIKA
olyan v\303\251gz\305\221d\303\251s, amely az egyszer\305\261 mell\303\251kn\303\251vn\303\251l
m\303\241r nincs meg (gerie+jie gerieji).

N\303\251vm\303\241si alakjuk csak az els\305\221 \303\251s a m\303\241sodik
mell\303\251kn\303\251vragoz\303\241shoz tartoz\303\263 mell\303\251kneveknek van.
H\303\255mnem
gerasis gra\305\276usis gerieji gra\305\276ieji

gerojo gra\305\276iojo geruju gra\305\276iuju ,.
gerajam gra\305\276iajam geriesiems gra\305\276iesiems
ger\304\205ji gra\305\276uji geruosius gra\305\276iuosius
geruoju gra\305\276iuoju geraisiais gra\305\276iaisiais
gerajame gra\305\276iajame geruosiuose gra\305\276iuosiuose
N\305\221nem
geroji gra\305\276ioji gerosios gra\305\276iosios

gerosios gra\305\276iosios geruju gra\305\276iuju
gerajai gra\305\276iajai gerosioms gra\305\276iosioms
ger\304\205j\304\205 gra\305\276i\304\205j\304\205 ger\304\205sias gra\305\276i\304\205sias
ger\304\205ja gra\305\276i\304\205ja gerosiomis gra\305\276iosiomis

gerojoje gra\305\276iojoje gerosiose gra\305\276iosiose
Amint l\303\241that\303\263, az egyes sz\303\241m t\303\241rgyesetben \303\251s
a t\303\266bbes sz\303\241m birtokos esetben megmaradt a hosz-

sz\303\272 mag\303\241nhangz\303\263: ger\304\205ja, ger\304\205ji, geruju. Ugyancsak
megmaradt a hossz\303\272 mag\303\241nhangz\303\263 a n\305\221nem egyes
sz\303\241m eszk\303\266zhat\303\241roz\303\263 \303\251s t\303\266bbes sz\303\241m t\303\241rgyesetben:
ger\304\205ja, ger\304\205sias.
A n\303\251vm\303\241si mell\303\251kn\303\251v egyr\303\251szt
t\303\266bb\303\251-kev\303\251sb\303\251
megfelel a magyar hat\303\241rozott n\303\251vel\305\221s alaknak,
vagyis kiemel egy dolgot a hasonl\303\263 dolgok k\303\266z\303\274l
Man patinka balta skarele. (Nekem tetszik a feh\303\251r
kend\305\221 - \303\241ltal\303\241ban.)
Man patinka baltoji skarele.
(Nekem tetszik az a feh\303\251r kend\305\221.)
M\303\241sr\303\251szt a dolgok fajt\303\241j\303\241t emeli ki: Rudoji
lape, o ne baltoji gyvena musu mi\305\241kuose.
A f\305\221n\303\251vut\303\241n \303\241ll\303\263
\303\251rtelmez\305\221 is n\303\251vm\303\241si alak:
Ivanas Rustusis, Boleslavas Dr\304\205susis.
N\303\251vm\303\241si alakot haszn\303\241lnak az \303\241lland\303\263 jelz\305\221k \303\251s
a megsz\303\263l\303\255t\303\241s eset\303\251ben is (a k\303\266lt\305\221i

nyelvben, az \303\274n-
TRYLIKA 59
nep\303\251lyes st\303\255lusban): Po girias dali\304\205sias vaik\305\241\304\215iojo
\305\276mogus; Gerbiamasis!
Az egyszer\305\261 \303\251s a n\303\251vm\303\241si mell\303\251kn\303\251v magyarra
ford\303\255t\303\241s\303\241ban sokszor nincs k\303\274l\303\266nbs\303\251g.
39. A szem\303\251lyes n\303\251vm\303\241sok ragoz\303\241sa

Az a\305\241, tu, jis, ji, mes, jus, jie, jos ragoz\303\241sa a
sz\303\263t\303\241ri r\303\251szben tal\303\241lhat\303\263.
A tamsta ragoz\303\241sa teljesen megegyezik a

m\303\241sodik
f\303\266n\303\251vragoz\303\241ssal (jura). Az ige ut\303\241na egyes
sz\303\241m m\303\241sodik szem\303\251lyben \303\241ll. Udvarias
megsz\303\263l\303\255t\303\241sn\303\241l
(p\303\251ld\303\241ul di\303\241k a tan\303\241rj\303\241val szemben)
tamsta
haszn\303\241lj\303\241k: mokytojau! (tan\303\241r \303\272r
k\303\251rem!).
A szem\303\251lyes n\303\251vm\303\241snak van - ritk\303\241n
-
haszn\303\241latoskettes sz\303\241m\303\272alakja is:
mudu, mudvi (mi ketten)

judu, judvi (ti ketten)
jiedu,jiedvi (\305\221k ketten)
Ezek ragoz\303\241sa sor\303\241n csak a du, dvi ragoz\303\263dik.
A sav\304\231s
visszahat\303\263 n\303\251vm\303\241snak nincs
alanyesete,ez\303\251rt ragoz\303\241sa a k\303\266vetkez\305\221:
sav\304\231s
sau
save
savimi
savyje
Feliratok
Demesio!, Atsargiai!'fai! Da\305\276yta!

Da\305\276yta! Auk\305\241ta itampa! P
Pa\305\276o
jing\303\241^y^yfei Nuodai!
GaiSro^W^^sl^bintrrV^^
Rukyti draud\305\276iama! Pa\305\241aliniams
ieiti grie\305\276tai
draud\305\276iama! Praejimo nera! Neliesti! , , , \342\200\236

'
\303\251PlW
J ;'\302\246 ':. I, [ TRYLIKA
(
Apejimas! Apva\305\276iavimas! Perejimas! iejimas,

i\305\241ejima* miest\304\205. Atsarginis i\305\241ejimas. Atsarginis stab-
i
U\305\276imta. Laisva. U\305\276daryta patikrinimui. Keleiviams

su vaikais. Invalidams.
I\305\241viete. Vyrams. Moterims. \305\240iuk\305\241lems.
Stumti! Trauktis ,
\302\246\302\246--\"
i-\\
GYAKORLATOK
37. a/ Figyelje az ig\303\251k j\303\266v\305\221

idej\303\251t!
Vilkas ir duona
(Liaudies pasaka)
Vilkas susitiko girioje \305\276mogiu
ir sako:
- Man reikia duonos.
\305\275mogus dave jam. Vilkui patiko duona. Jis
tada sako:
- As taip pat noriu i\305\241sikepti, bet kaip tai
padaryti?
\305\275mogus pradejo vilk\304\205 mokyti, kaip duonî

padaryti.
- Pirma - sako - reikia \305\276eme_
i\305\241arti. - Vilkas
vel klausia:
- O kai \305\276em(g i\305\241arsiu, ar galesiu valgyti?
- Ne, reikes paseti rugius.
- O kai pasesiu, ar galesiu valgyti?
- Ne, reikes duoti u\305\276augti.
- O kai u\305\276augs, ar galesiu valgyti?
- Ne, reikes nukirsti.
- O kai nukirsiu, ar galesiu valgyti?
- Ne, reikes i\305\241kulti.
- O kai ar
i\305\241kulsiu, galesiu valgyti?
- Ne, reikes sumalti.
- O kai' sumalsiu, ar galesiu valgyti?
- Ne, reikes i\305\241kepti.
- O kai i\305\241kepsiu, ar tada jau galesiu valgyti?
- Tada jau galesi-atsake \305\276mogus.
Vilkas pagalvojo, pagalvojo, kad tiek daug

darbo, ir sako:
TRYLIKA 61
- Tai nekepsiu. Kaip iki \305\241iol apsiejau be
duonos, taip apsieisiu ir toliau.
37. b/ Tegye id\305\221be
j\303\266v\305\221 a z\303\241r\303\263jelben lev\305\221 ig\303\251ket!
Niekad pas tave (nesugri\305\276ti).
Niekados
(nepamir\305\241ti) tave,s. Aklas akla netoli (nuvesti). Jei

(lyti), (likti) namie. Jei jus \304\215ia (u\305\276ti), a\305\240
(i\305\241varyti) visus lauk. Mes (i\305\241gyti), (i\305\241gyti) ir
musU draugas.
38. a/ Tegye a megfelel\305\221 esetbe a mell\303\251kn\303\251v
i alakj\303\241t!
n\303\251vm\303\241s
Kur \305\241iais metais vasarosime, (Auk\305\241tas) ar

(\305\275emas) Panemunej? Caro laikais lietuviai
lietuvi\305\241kas knygas kontrabandos keliu ne\305\241iojo i\305\241
(Ma\305\276as) Lietuvos
i (Didis). Kur jis i\305\241ejo
(auk\305\241tas) moksl\304\205? Auksa^ ir sidabr\304\205_

vadiname
(brangus) metalais. (Greitas) traukinys ateina

trys ketvir\304\215iai penktos. Jos (tikras) brolis
tarnauja (Raudonas) Kry\305\276iaus vaistineje.
Koncertmeisteris yra tas, kuris groja orkestre (pirmas)
smuiku.
38. b/ Ford\303\255tsa magyarra!
Linksmojo Vaizdo riteris nekovoja su vejo
- malunininku.
malunais jis pasidaro
Linksmoji varle kurke vandens pavir\305\241iuje,
liudnoji nusileido
i dugna^ ir maste. - K\304\205
tu
veiki? -
paklause linksmoji. - Mastau. - Kodel
negirdeti?
Smalsieji ie\305\241ko paslap\304\215iai rakto, prakti\305\241kieji

pasidaro visrakti.
t 39. a/ Ford\303\255tsa magyarra!
\305\240iandien man, rytoj tau. Dabar jau neber kada
man su tavimi kalbeti. S\304\205\305\276ine - vidaus balsas
mumyse. Kam sav\304\231s negaila? Ar jus girdite
mus? Mes jusu klausome, bet, deja, jusu_.
negirdime. Ar laukei man\304\231s? Taip, laukiau tamstos.
Mes tamstai nepavydime. Jis pats sav\304\231s
nesupranta. Bevalis \305\276mogus pats savimi nepasitiki.
f
62 TRYLIKA
Atsipra\305\241au, tamsta direktoriau, a\305\240 nesuprantau
vieno klausimo.
39. b/ Eg\303\251sz\303\255tse ki a mondatot a z\303\241r\303\263jelben lev\305\221
szavak leford\303\255t\303\241s\303\241val!
Kas neturi pasaulio (\303\266nmag\303\241ban),

tam nepades
ne padidinta visata. Jis neparduoda (\303\266nmag\303\241t):
dar neturi kainininko.

KETURIOLIKA 63
14. lecke
40. Az ige felt\303\251teles m\303\263dj\303\241ta jelen id\305\221ben
mindh\303\241rom
igeragoz\303\241sban egyform\303\241n k\303\251pezz\303\274k: a f\305\221n\303\251vi
igen\303\251v t\303\266v\303\251hez j\303\241rul a -t_ k\303\251pz\305\221 (ami az egyes

sz\303\241m els\305\221 szem\303\251lyben -c-v\303\251
alakul), majd a ragok:
\342\200\242iau lauk\304\215iau myle\304\215iau ra\305\241y\304\215iau

\302\246um lauktum myletum ra\305\241ytum
u lauktu. myletu r\304\205\305\276ytu
\302\246ume lauktume myletume r\304\205\305\276ytume
-ute lauktute myletute ra\305\241ytute
u myletu
laukta r\304\205\305\276ytu
A felt\303\251teles m\303\263d m\303\272lt idej\303\251nek 1.

k\303\251pz\303\251s\303\251t 70.
A felt\303\251teles m\303\263d haszn\303\241lata megegyezik a
magyarral. Az egyetlen elt\303\251r\303\251s, hogy n\303\251h\303\241ny mozg\303\241st
jelent\305\221 ige ut\303\241n a f\305\221n\303\251viigen\303\251v helyett haszn\303\241latos

a felt\303\251teles m\303\263d is: Pra\305\241ome eiti pietu valgytu (vaj-
fiytQ-
41. A 9-ig megtal\303\241lhat\303\263 gyujt\305\221sz\303\241mn\303\251vnek k\303\251t
fajt\303\241javan.
a/ -eji, -ejos, illetve -eri, -erios k\303\251pz\305\221s\303\266k
vieneri, vienerios se\305\241en, \305\241e\305\241erios
dveji, dvejos septyneri, septynerios

treji, trejos a\305\241tuoneri, a\305\241tuonerios
ketveri, ketverios devyneri, devynerios
penkeri, penkerios
Idetartozik m\303\251g a keleri, kelerios hat\303\241rozatlan
sz\303\241mn\303\251v is. E sz\303\241mneveket a csak t\303\266bbes sz\303\241m\303\272
valamint a p\303\241ros f\305\221nevek el\305\221tt haszn\303\241ljuk: vieneri

vartai; dvejos klumpes.
64 KETURIOLIKA
Az els\305\221 mell\303\251kn\303\251vragoz\303\241s t\303\266bbes sz\303\241ma szerint
ragoz\303\263dnak:
H\303\255mnem N\305\221nem
dveji nauji batai dvejos naujos pir\305\276tines

dveju naujii batu dveju nauju pir\305\241tiniu
dvejiems naujiems batams dvejoms naujoms pir\305\241tinems
dvejus naujus batus dvejas naujas pir\305\241tines
dvejais naujais batais dvejomis naujomis pir\305\241tinemis
dvejuose naujuose batuose dvejose naujose pir\305\241tinese
b/ az -etas k\303\251pz\305\221s\303\266k
dvejetas, trejetas, ketvertas, penketas, \305\241e\305\241etas,
septynetas, a\305\241tuonetas, devynetas valamint a

keletas hat\303\241rozatlan sz\303\241mn\303\251v.
Az ilyen gyujtoszamnev ut\303\241n a f\305\221n\303\251v

mindig t\303\266bbes
sz\303\241m birtokos esetbe ker\303\274l.
Az els\305\221 f\305\221n\303\251vragoz\303\241s szerint ragozzuk.

Jelent\303\251sevagy nem k\303\274l\303\266nb\303\266zik a t\303\266sz\303\241mn\303\251v
vagy
jelent\303\251s\303\251t\305\221l, k\303\266r\303\274lbel\303\274lis\303\251get jel\303\266l: jie turi
ketvert\304\205 vaiku (n\303\251gy-gyerek\303\274k van, vagy: van vagy
n\303\251gy gyerek\303\274k).
42. A t\303\266rtsz\303\241mneveket a litv\303\241n \303\272gy k\303\251pzi, hogy a

sz\303\241ml\303\241l\303\263
n\305\221nem\305\261 t\303\266sz\303\241mn\303\251v (mivel a dalis /r\303\251sz/
hallgat\303\263lagosan oda\303\251rtett n\305\221nem\305\261 sz\303\263ra vonatkozik),

m\303\255g a ns-vez\303\266 a sorsz\303\241mn\303\251v n\303\251vm\303\241si alakja,
ugyancsak n\305\221nemben, s a sz\303\241ml\303\241l\303\263nak megfelel\305\221 esetben:
l/5 viena penktoji

2/3 dvi tre\304\215iosios
10/17 de\305\241imt septynioliktuju

1/2 viena antroji = puse
0,4 nulis sveiku ir keturios de\305\241imtosios
0,01 nulis nulis sveiku ^vagy: nulis kablelis)

viena \305\241imtoji
0,127 nulis sveiku (nulis kablelis) \305\241imtas
dvide\305\241imt septynios tukstantosios

KETURIOLIKA 65
A t\303\266rtsz\303\241mnevek mindk\303\251t tagj\303\241t ragozzuk:
viena penktoji trys ketvirtosios

vienos penktosios triju ketvirtyJU
vienai penktajai trims ketvirto \305\241ioms
viena^ penkt\304\205j\304\205
tris ketvirt\304\205sias
viena penkt\304\205ja trimis ketvirtosiomis
vienoje penktojoje trijose ketvirtosiose
Az olyan t\303\266rtsz\303\241mnevek,
t\303\255pus\303\272 mint pus\303\251,
tre\304\215dalis (l/3 ), ketvirtis vagy ketvirtadalis (l/4),

f\305\221n\303\251vk\303\251nt
ragoz\303\263dnak.
Figyelem! A tre\304\215dalis stb. nem a harmadik

(dalis), hanem az els\305\221 f\305\221n\303\251vragoz\303\241s szerint ragozodik.
Kiv\303\251tel a pusantro (l,5), pustre\304\215io B,5) stb.,
nely nem ragozodik, csup\303\241n sz\303\241mban egyezik meg
az ut\303\241na \303\241ll\303\263
f\305\221n\303\251vvel: pusantro rublio, pustre\304\215iu
Tietu.
Minden t\303\266rtsz\303\241mn\303\251v birtokos esetet vonz: pus\303\251
procento.
13. A keltez\303\251s
Ha csak az \303\251vet adjuk meg, akkor a sz\303\241mn\303\251v
\303\255szk\303\266zhat\303\241roz\303\263 esetbe ker\303\274l (mindig n\303\251vm\303\241si alak-

van
\342\200\242\303\263l
sz\303\263).
Ha a h\303\263napot vagy a napot is m\303\251gadjuk, akkor
\303\255zutols\303\263 sz\303\263 t\303\241rgyesetben, az el\305\221z\305\221k pedig birto-
:os esetben \303\241llnak:
.950-ben tukstantis devyni \305\241imtai
metais
penkiasde\305\241imtaisiais
.950 m\303\241rcius\303\241ban tukstantis devyni \305\241imtai
penkiasde\305\241imtuju metu kovo menesi

.950. m\303\241rcius 3-\303\241n tukstantis devyni \305\241imtai
kovo menesio tre\304\215i\304\205ja, diena^

penkiasde\305\241imtuju meti^
Laiko \305\276ymejimas
Kelinti dabar metai? Dabar 1983-ti (tukstantis

evyni \305\241imtai a\305\241tuoniasde\305\241imt treti) metai. Kelintais
66 KETURIOLIKA
metais? 1983-ais (tukstantis devyni \305\241imtai
a\305\241tuoniasde\305\241imt
tre\304\215iais), \305\241iais, pereitais, busimais metais.
Paskutiniais keleriais metais. Visi metai praejo, treji
metai praejo. Visus metus, trejus metus, penkerius
metus dirbti. Kas metai, kiekvieni metai, kiekvienus
metus. Kas \305\241e\305\241eri metai, kiekvieni \305\241e\305\241erimetai
atva\305\276iuoti. Paruo\305\241ti vieneriems metams, visiems

metams, pusme\304\215iui, keleriems metams. Vieneriems
metams, ketveriems metams i\305\241va\305\276iuoti. Kiek kartu
metuose dirba? Kiek moka metams, u\305\276metus?
Vieneriems metams, u\305\276vienerius metus moka tiek ir tiek.

Trejais metais anks\304\215iau.
Kuris dabar metu laikas? Dabar pavasaris,

vasara, ruduo, \305\276iema. Kuriuo metu laiku? Pavasari,
vasara, rudeni, \305\276iem\304\205.
\305\275iemos metu, vasaros laiku.
Pereita pavasari, busimg. rudeni. Visas pavasaris,
visa \305\276iema praejo. Vis\304\205 rudeni dirbti. Kas \305\276iema,
kiekviena, \305\276iem\304\205,
atva\305\276iuoti. Paruo\305\241ti visai \305\276iemai.
Pavasariui, visam rudeniui i\305\241va\305\276iuoti. 1895-tu

(tukstantis a\305\241tuoni \305\241imtai devyniasde\305\241imt metu
penktuju)
ruduo u\305\276stojo. Pradejau dirbti 1965-tu (tukstantis
devyni \305\241imtai \305\240e\305\241iasde\305\241imt
penktuju) metu rudeni.
Kuris dabar menuo? Dabar lapkritis (lapkri\304\215io
menuo), gruodis (gruod\305\276iomenuo). Kuriame

menesyje (kuri menesi)? Baland\305\276io menesyje (menesi).
Siame, pereitame, busimame menesyje (\305\241i, pereit\304\205,
busim\304\205 menesi). Gegu\305\276esir bir\305\276elio menesiais
(menesiuose).
Visas menuo, devyni menesiai praejo.
Dirbti vis\304\205 menesi, devynis menesius. Kas menuo,
(kiekviena menesi), kas trys menesiai atva\305\276iuoti.
Paruo\305\241ti vienam menesiui, a\305\241tuoniems menesiams,

i\305\241va\305\276iuoti vienam menesiui, a\305\241tuoniems menesiams.
1938-tu (tukstantis devyni \305\241imtai trisde\305\241imt a\305\241tuon-
tuju) metu rugpju\304\215io menuo (menesyje, menesi)

prasidejo. Kiek kartu per menesi dirba? Kiek moka
menesiui (u\305\276 menesi)? Vienam menesiui (u\305\276 vien\304\205
menesi)
moka tiek ir tiek. Trimis menesiais anks\304\215iau,
dviem menesiais veliau.

\342\200\242v
Kuri\304\205 savait\304\231? Si\304\205, pereit\304\205, busim\304\205 savaite.

Visa
savaite praejo. Dirbti vis\304\205 savaite, tris savaites.
KETURIOLIKA 67
Kas savaite (kiekviena savaite), kas trys savaites
atva\305\276iuoti. Paruo\305\241ti vienai savaitei, septynioms
savaitems. Vienai savaitei, dviem savaitems i\305\241va\305\276iuoti.
Pereito menesio tre\304\215ia savait\304\231. Kiek kartu savaiteje

dirba? Kiek moka savaitei (u\305\276 savait\304\231;? Vienai,
dviem savaitems (u\305\276 viena, dvi savaites) moka tiek
ir tiek. Keturiomis savaitemis anks\304\215iau.
Savaites dienos: pirmadienis, antradienis,

tre\304\215iadienis, ketvirtadienis, penktadienis, \305\241e\305\241tadienis, sek-
\302\253. v \342\200\242 v
madienis. Kuri \305\241iandien diena? \305\240iandien pirmadienis,
\305\240ventadienis, \305\241iokiadienis. Kada, kuria diena?
Sekmadieni. Kit\304\205 dien\304\205, paskutin\304\231 dien\304\205, pereit\304\205
penktadieni.
Kuriomis dienomis? Tomis dienomis, \305\241iomis
! dienomis, \305\240ventadieniais. Visa diena, septynios

dienos praejo. Dirbti vis\304\205 dien\304\205, septynias dienas. Kas
, diena (kiekvien\304\205 dien\304\205),
kas penkios dienos
(kiekvienas penkias dienas) atva\305\276iuoti. Kas antradienis
(kiekvien\304\205 antradieni). Paruo\305\241ti vienai dienai, ke-
; lioms dienoms, i\305\241va\305\276iuoti vienai dienai, septynioms
dienoms. Kiek kartu dirba per dien\304\205?
Kiek moka
dienai (u\305\276 dien\304\205)? Septynioms dienoms (u\305\276 septy-
ii
nias dienas) gauna tiek ir tiek. Atva\305\276iavo dviem
dienomis anks\304\215iau, de\305\241im\304\215ia

dieny pasivelino.
I Kelinta \305\241iandien diena? dien\304\205
atva\305\276iuos?
Kuri\304\205
\302\246'
Tada buvo 1938-tu (tukstantis devyni \305\240imtai
trisde\305\241imt 5-oji (penktoji).

a\305\241tuontuju) mety rugpju\304\215io
Jis gime 1938-tu mety rugpju\304\215io (menesio) 12

dien\304\205.
(dvylikt\304\205j\304\205)
Iki \305\241io menesio 1-os (pirmosios), iki
;
\305\241io menesio 15-os (penkioliktosios) dienos. Iki 25-
;tos (dvide\305\241imt penktos). Kas penkiolikta diena
(kiekvien\304\205 penkiolikt\304\205 moketi.
dien\304\205)
1
Kuris dabar dienos metas? Dabar diena, naktis,
rytas, vakaras. Kuriuodienos,nakties metu, (laiku)?
'Dien\304\205, nakti, ryt\304\205, vakar\304\231 (vakar\304\205), dienomis,
naktimis, rytais, vakarais. Vis\304\205 ryt\304\205
dirbti. Kas naktis
(kiekvin\304\205 nakti.) atva\305\276iuoti. Paruo\305\241ti nak\304\215iai, rytui,
ivakarui. i\305\241va\305\276iuoti vienai nak\304\215iai, vienam vakarui.
.
(\302\246
68 KETURIOLIKA
Trys
A\305\241 berniukas Ir atbego

Trejtii mety. Trys gaid\305\276iai,
Man jau reikia Ir suriko
Triju raty. i\305\241did\305\276iai:
Mes i VilniU
- Ko ko ko
Nuva\305\276iavom, Kakarieku!
Triratuk\304\205 Ar nera
Vilniuj gavom. blogy vaiky?
Geras mano triratukas: Tris gaid\305\276ius
Kai va\305\276iuoju, As suskai\304\215iau,
Ratai sukas. Tris gaid\305\276ius

A\305\240nubaid\305\276iau.
GYAKORLATOK

Jei \305\276uvys kurtu savo pa\305\276inimo teorija, jos
pradetu nuo tinklu. Fantazijos logika: ciklopas turi
tik viena aki, ne\305\241 dvieju \305\276mogus nespetu
i\305\241deginti.Kodel \305\276mogus turi dvi rankas? Todel, kad
galetu ploti. Vaikas gali buti nepana\305\241us i tev\304\205,
bet
i \305\276mogiu jis turety buti pana\305\241us. Nera
prasmes aukleti savo velni\304\205
tik tam, kad ji
parodytum cirke. Kad varles \305\276inotu, kaip gandro
likimas priklauso nuo ju!
41-43. a/ Ford\303\255tsa magyarra!
Praeitais metais man sukako keturiasde\305\241imt
mety.
Mes gyvename dvide\305\241imtame am\305\276iuje.
vasario
\305\240iandien septynioliktoji. Sis lai\305\241kas yra
baland\305\276io dvide\305\241imtos. Prie\305\241
menesi anks\304\215iau
buvo bir\305\276elio tre\304\215ioji, po menesio bus rugsejo
tre\304\215ioji. Tai buvo prie\305\241 kelis \305\241imtme\304\215ius.
Ma\305\276daug prie\305\241 pusmeti sumokejom mokesti, o

dabar i\305\241anksto ir velsumokesime. Per kiek
laiko (per kuri laika) nori tamsta t\304\205darb\304\205
padirbti? Manau, jog dvylika gery darbininkiu per
dvejus metus ji padirbs. Po keleriy metu, kai
KETURIOLIKA 69
karas pasibaige, prasidejo naujas Europos
gyvenimas.
Gilus optimizmas, kaip ledkalnis: devyni jo

de\305\241imtadaliai liudesio vandenyne.
70 PENKIOLIKA
15. lecke
44. Az ige felsz\303\263l\303\255t\303\263

m\303\263dja egyforma mindh\303\241rom
igeragoz\303\241sban. A m\303\263dnak
felsz\303\263l\303\255t\303\263 csak egyes
sz\303\241m m\303\241sodik szem\303\251lyu \303\251s t\303\266bbes sz\303\241m els\305\221 \303\251s
m\303\241sodik szem\303\251lyu alakja van.

A f\305\221n\303\251vi
igen\303\251v t\303\266v\303\251hez j\303\241rul a -k- k\303\251pz\305\221, majd
a ragok.
dirb- k dirbk, mylek, ra\305\241yk

i
myle- kim dirbkime, mylekime, ra\305\241ykime
(e)
ra\305\241y- kit (e) dirbkite, mylekite, ra\305\241ykite
Ha a f\305\221n\303\251viigen\303\251v t\303\266ve
-k_ vagy -g_ hangra
akkor
v\303\251gz\305\221dik, ez a -k. k\303\251pz\305\221vel \303\266sszeolvadva -k_
hangot eredm\303\251nyez:
laukti - lauk, laukime, laukite;

begti - bek, bekime, bekite.
Az ige harmadik szem\303\251lyu m\303\263dj\303\241t a

felsz\303\263l\303\255t\303\263
teguA) sz\303\263csk\303\241val vagy a tesz\303\263csk\303\241val (ezt

egybe\303\255rjuk az ig\303\251vel)
+ a kijelent\305\221 m\303\263d harmadik
szem\303\251ly\303\251vel k\303\251pezz\303\274k: tegu(l) dirba (tedirba), teguA)

myli (temyli), tegu(l) ra\305\241o (terado).
A kijelent\305\221 m\303\263d helyett itt el\305\221fordul a r\303\251gies -ie
(az els\305\221 k\303\251t

igeragoz\303\241sban) \303\251s az -ai (a
harmadik igeragoz\303\241sban) alak: tedirbie, ternyije, terasai.
A buti ilyen alakja rendhagy\303\263:
tesie vagy tebu- .
vie (tebunie).
Az egyes sz\303\241m a
felsz\303\263l\303\255t\303\241s\303\241t litv\303\241n vagy
a
k\303\266r\303\274l\303\255rja tureti, reiketi ig\303\251kkel, vagy az \303\272n. f\303\274gg\305\221
besz\303\251ddel, a kad + felt\303\251teles m\303\263d szerkezettel
fejezi ki:
PENKIOLIKA 71
Azt mondja, v\303\251gezzem (v\303\251gezz\303\274k) el azt a
munk\303\241t.-^
Jis sako, a\305\241 turiu ta darb\304\205 padirbti.

Jis sako, man (mums) reikia ta darb\304\205 padirbti.
Jis sako, kad a\305\241padirb\304\215iau (mes padirbtum) ta
darb\304\205.
45. A virti ragoz\303\241sa
verdu verdame viriau vireme

verdi verdate virei virete
verda verda vire vire
Arklio vargai
Tai buvo tais laikais, kai ponai are \305\276monemis
kaip arkliais. Karta rudeni vienas arklys, per

darbus labai pavarg\304\231s, atsiduso ir tare:
- Na, ateis \305\276iema, pailsesiu.
Bet atejo \305\276iema - \305\241iaudai, pakratai
- nebuvo ko
esti.
- Na, ateis pavasaris - tar\303\251 arklys
- \305\276oles paesiu.
Bet atejo pavasaris, reikia laukus arti, o dar \305\276ole
nesu\305\276ele.
- Na-tare arklys-ateis vasara, tada paesiu ir
pailsesiu.
Bet atejo vasara-vis\304\205. laika^ darbas. Nera kada nei

paesti, nei pailseti.
Atsiduso arklys ir tare:
- Na, ateis ruduo, kaili nulups, tada pailsesiu.
Atejo ruduo, nulupo arkliui
kaili
ir u\305\276tempe ant
bugno. Anks\304\215iauvienu botagu lupo, o dabar dviem
lazdom muse.
Koks jau \304\215ia poilsis? Bet arklys jau nieko
nebesake.
72 PENKIOLIKA
Besz\303\251dfordulatok
Labai malonu, kad jus atejote. Kaip jusu

sveikata? A\304\215iu, gera. Mes jusu laukiame! Kas naujo?
Kaip reikalai? Leiskite pasveikintijus. Pra\305\241om
perduoti linkejimus. pra\305\241e perduoti jums

Man\304\231s
linkejimu.
Laikas atsisveikinti. Lik sveikas (sveika)! Likite

sveiki (sveikos)! Viso gero! Laimingoskeliones!
Sald\305\276iu sapnu!
Leiskite pareik\305\241ti jums gilia u\305\276uojaut\304\205
del
jusu
\305\275monos mirties. Sveikinu jus Naujuju metU (jusu
vestuviu) proga! Linkiu jums daug laimesir
sekmes! Dekui, jums taip pat. Tegyvuoja vengru-lietu-
viu draugyste!
A\305\240 turiu i jus pra\305\240yma. Pra\305\241om pakartoti.
Pra\305\241ompalaukti
man^s. Ar galiu jus papra\305\241yti stiklines
vandens? Pra\305\241om sesti. A\305\241 jums labai dekingas.-
Padekokite jai (jam) mano vardu. Dekoju u\305\276
demesi.
Mes priimame tai su dekingumu.
Ateikite pas mus \305\241iandien. Atva\305\276iuokite pas mus
i Vilniu. Kvie\304\215iame jus pas mus i sve\304\215ius.
Priimame
jusu kvietim\304\205. Ar galima jus pakviesti i kin\304\205?
Leiskite pakviesti jus valsui. Su\305\276aiskime
Eikite
\305\240achmatais. \304\215ionai! Eikite su mumis.
Dovanokite! Pra\305\241au atleisti. A\305\241 turiu atsipra\305\241yti
jus. Atleiskite, bet jus klystate. A\305\240 esu kitos
nuomones. Jus teisus (teisi). Mielai! i\305\241mano puses
kliu\304\215iu
nebus. Teisingai! Savaime suprantame.
Deja, a\305\241 esu u\305\276imtas. Mes negalime patenkinti
jusu pra\305\241yme.
Labai gaila, bet a\305\241 turiu atsisakyti.
Kur skundu knyga? Ka^ tai rei\305\241kia? Ar jus dar
pykstate? Nepyk! Kodel ji tokia pikta \305\241iandien? A\305\241
negaliu tuo patiketi.

PENKIOLIKA 73
\305\275irnis
Virtuveje ant stalo buvo kruva \305\276irniu.

-
Vyrai! - su\305\241uko vienas \305\276irnis. - \305\240oksiu nuo stalo.
- Ne\305\241ok - eme raminti draugai. U\305\276sigausi . . .
- Vis tiek \305\241oksiu!
- Kam tau Bukime kartu - vel kiti.
\305\241okti?
ikalbinejo
- \305\240oksiu! A\305\241 ne toks kvailas, kad lauk\304\215iau, kol
\305\241eiminke mus supils i puod\304\205 ir i\305\241virs sriuba!
- Kaip sau nori - atsake \305\276irniai. - O mes nesiskirs\342\200\224
tysime. Jei bus beda - visi kartu i\305\241eities ie\305\241kosime.

Vis ka nors sugalvosime. Nepaklause \305\276irnis draugu
ir nu\305\241oko.
- K a? Ar nenu\305\241okau?!
I\305\240to d\305\276iaugsmo jis ir vel pasileido ristis

grindimis - tiesiai \305\241eimininkei Ta, kai
po koju. \305\276enge,
tai ir u\305\276myne, kai u\305\276myne
- tai ir suplojo. Ir nebegali
\305\276irnis toliau ristis.
Nakti i\305\241urvo i\305\241lindo pele. Pauoste \305\276irni
ir
prarijo. O kiti \305\276irniai?
Kitus \305\276irnius \305\241eimininke suvyniojo i popiergali

ir padejo ant lentynos. Pavasari pasodino juos
purioje \305\276emeje. \305\275irniai i\305\241dygo, eme augti, \305\276ydeti. Saule
juos \305\240ilde, lietus laiste, o vaikai negalejo jais
atsigereti.
Atsiskyrelio \305\276irnio niekas ne neprisimine.
G YAK OR LATOK
41-43. b/ Tegye megfelel\305\221 esetbe a z\303\241r\303\263jelben levo
szavakat!
Optimizmas gime (anksti) ryta, pesimizmas -
velai (vakaras), o nuobodybe- (lietingas)
galima taip i\305\241treniruoti, kad ji

popiet\304\231. Aki
nematys ir (vidurys) dienos.
44. m\303\263ddal
Felsz\303\263l\303\255t\303\263 oldja, fel a z\303\241r\303\263jelet!
(Neskubeti) juoktis i\305\241

nuogo karaliaus. Gal jis
74 PENKIOLIKA
norejo demaskuoti u\305\276sieninius siuvejus? Kai
eini i^ pasimatym\304\205 su tiesa, (nepasitiketi)
laikrod\305\276iais.
bok\305\241to
\305\240E\305\240IOLIKA 75
16. lecke
46. Az ige folyamatos m\303\272lt idej\303\251t

egyform\303\241n
mind
k\303\251pezz\303\274k a h\303\241rom igeragoz\303\241sban. A f\305\221n\303\251viigen\303\251v
t\303\266v\303\251hez j\303\241rul a -dav- k\303\251pz\305\221, majd a ragok:
-au dirbdavau myledavau ra\305\241ydavau

dirb- -ai dirbdavai myledavai ra\305\241ydavai
-o dirbdavo myledavo r\304\205\305\276ydavo
myl\303\251- k-dav-
-ome dirbdavome myledavome ra\305\241ydavome
rasy- -ote dirbdavote myledavote r\304\205\305\276ydavote
-o dirbdavo myledavo ra\305\241ydavo
Ez az igealak a m\303\272ltban folyamatosan v\303\251gbemen\305\221
vagy t\303\266bbsz\303\266r cselekv\303\251st

ism\303\251tl\305\221d\305\221 fejez ki: Kas
rytas atsikeldavau anksti ir eidavau i e\305\276er\304\205
maudytis. (Reggelente kor\303\241n keltem, \303\251s a t\303\263hoz j\303\241rtam le
f\303\274r\303\266dni.)
47. A birtokos n\303\251vm\303\241sok k\303\266z\303\274lnem ragoz\303\263dik a

mano, tavo, savo, valamint a szem\303\251lyes n\303\251vm\303\241s
birtokos n\303\251vm\303\241sk\303\251nt haszn\303\241latos birtokos esete: jo,

jos, musu, jusu, j u, tamstos, tov\303\241bb\303\241 a kieno. A
mano, tavo, savo helyett haszn\303\241latos a manas,
tavas, savas alak is, k\303\274l\303\266n\303\266sen n\303\251vm\303\241si alakj\303\241ban:
manasis, tavasis, savasis. Ezek ragoz\303\241sa az els\305\221
mell\303\251kn\303\251vragoz\303\241s szerint t\303\266rt\303\251nik (geras - gerasis).

A birtokos n\303\251vm\303\241sokb\303\263l k\303\251pzett f\305\221nevek
(mani\305\241kis, mani\305\241ke, tavi\305\241kis, -e_, savi\305\241kis,-&, musi\305\241kis,
-<\305\241, jusi\305\241kis, -\303\251_)

h\303\255mnem\305\261 alakjai az els\305\221, n\305\221nem\305\261
alakjai a m\303\241sodik f\305\221n\303\251vragoz\303\241s szerint ragoz\303\263dnak:

Vasara aplankysiu savi\305\241kius (Ny\303\241ron felkeresem
az eny\303\251imet); Musi\305\241kai kovojo kare (A mieink
harcoltak a h\303\241bor\303\272ban).
76 \305\240E\305\240IOLIKA
48. A k\303\274l\303\266nb\303\266z\305\221
sz\303\263fajokb\303\263l k\303\251pzett hat\303\241roz\303\263sz\303\263k
k\303\266z\303\266ttvannak
id\305\221hat\303\241roz\303\263k (k\303\251rd\303\251seik: kada? kuomet? kuriuo

laiku? ): ilgainiui, anuomet;
helyhat\303\241roz\303\263k (kur? kame? kurioje vietoje?): svetur,
kairen;
mennyis\303\251ghat\303\241roz\303\263k (kiek?): dviese, dusyk;
okhat\303\241roz\303\263k (ko del? del ko?): ty\304\215ia, del to;
tulajdons\303\241ghat\303\241roz\303\263k (kaip? kuriuo budu? ).
Ez ut\303\263bbib\303\263l van a legt\303\266bb. Leggyakrabban
mell\303\251kn\303\251vb\305\221l
k\303\251pezz\303\274k \305\221ket, m\303\251gpedig
-as v\303\251gz\305\221d\303\251shely\303\251re -ai ker\303\274l (geras - gerai),

-ias, -us, -is hely\303\251re -iai ker\303\274l (\305\276alias - \305\276aliai,
Pigus - pigiai,
apytikris - apytikriai ).
A senas k\303\251t alakban is haszn\303\241latos: senai,
seniai.
k\303\251pz\303\251suek: ma\305\276as - ma\305\276a; velus -

velai;
Rendhagy\303\263
staigus - staiga; tolus - toli; artus - arti;
ankstus - anksti.
A harmadik mell\303\251kn\303\251vragoz\303\241shoz tartoz\303\263 -inis
mell\303\251knevekb\305\221l
v\303\251g\305\261 csak ritk\303\241n k\303\251pezhet\305\221
i\305\241imtinis
hat\303\241roz\303\263sz\303\263: - i\305\241imtinai (a k\303\251pz\305\221-inai, az
-iniai
elv\303\241rhat\303\263 helyett!).
\303\201ltal\303\241ban azonban az -inis v\303\251g\305\261mell\303\251knevek
eset\303\251ben az -i\305\241kas ugyanolyan

v\303\251g\305\261, vagy hasonl\303\263
jelent\303\251s\305\261 mell\303\251knevekb\305\221l k\303\251pezz\303\274k a hat\303\241roz\303\263sz\303\263t:
mokslinis - moksli\305\241kas - moksli\305\241kai; meninis -

meni\305\241kas - meni\305\241kai.
M\303\241s, ugyancsak a harmadik
tartoz\303\263 \303\266sszetett
mell\303\251kn\303\251vragoz\303\241shoz mell\303\251kneveket is tov\303\241bbk\303\251p-
z\303\274nk, hogy hat\303\241roz\303\263sz\303\263t tudjunk alkotni bel\305\221l\303\274k:
dviprasmis - dviprasmi\305\241kas - dviprasmi\305\241kai;
viena\305\241alis- viena\305\241ali\305\241kas - viena\305\241ali\305\241kai.
A hat\303\241roz\303\263sz\303\263 nem ragoz\303\263dik. (Fokoz\303\241s\303\241t 1.
53.)
\305\240E\305\240IOLIKA 77
Pa\305\241tas, lai\305\241kas
Malonekite pasakyti, kur yra centrinis pa\305\241tas ir

iki kada atidarytas? Pra\305\241om duoti vok\304\205
su \305\276enklu.
Kiek kainuoja pa\305\241to \305\276enklas atvirukui oro pa\305\241tu i

u\305\276sieni?
Kur pa\305\241to deafute? Pra\305\241om priimti \305\241it\304\205
registruot\304\205 lai\305\241k\304\205. Pra\305\241om pasira\305\241yti. Ar negaletute

pasakyti, per kiek laiko telegrama pasieks adresat\304\205?
A\305\241 i\305\241siun\304\215iau mano lietuviu bi\304\215iuliui \305\240it\304\205
lai\305\241k\304\205:
Mielas Mykolai,
Visu pirma siun\304\215iu nuo\305\241ird\305\276ius linkejimus Tavo
gimimo dienos proga. Mes tik k\304\205 gavome
Tavo
kurio
lai\305\241k\304\205, taip nekantriai laukeme. Mes abu, \305\276mona
ir a\305\241 nepaprastai nuliudome, kai i\305\241girdome apie

Tavo
lig\304\205.
Tau butinai reikia pailseti po ligos. Aty\304\205-f
'
\305\276iuok pas mus. Pas mus1 saloje taip gera. Grynas
-
| oras.'\305\241uaug \305\276alumyny.
f Apie savo atvykimo laik\304\205
mums prane\305\241k.
(
Iki greito pasimatymo! Su linkejimais
'''
, Tavo
i Endre
\\ Budape\305\241tas, 1983 m. rugpju\304\215io 24d.
I (tukstantis devyni \305\240imtai
a\305\241tuoniasde\305\241imt metu rugpju\304\215io

tre\304\215iuju
dvide\305\241imt
ketvirtoji)
Gegu\305\276e
i Kai dar Perkunas valde \305\276veris ir pauk\305\241\304\215ius, tai
(kiekvienam pauk\305\241\304\215iui ir viet\304\205 gyventi paskyre: gand-

Irui- narui -
auk\305\241ta medi, an\304\215iai, zasiai, vandeni,
pempei
- vieversiui - dirvon\304\205,
tilvikui -
kupstyn\304\205, bal\304\205,
, strazdui, varnai, zylei, gegutei - mi\305\241k\304\205,

sarkai -
Ijkarklyn\304\205, startai, kurapkai - krumus, kreg\305\276dei,
(\305\276virbliui -
pastoge ir taip toliau. Visi pauk\305\241\304\215iai bu-
78 \305\240E\305\240IOLIKA
vo savo vietomis patenkinti, tik viena gegute

Auk\305\241tas medis - nepatogi vieta, vanduo -
kupstynas - liudnas, dirvonas -
murmejo:
dregnas, kietas,
mi\305\241kas - klaikus, pastoge - tvanki. A\305\241 nore\304\215iau
gyventi, kur butu \305\241viesu, \305\241ilta, linksma, lengva,

malonu, nepavojinga. Perkunas supyko ir sako gegutei:
- Kad taip, tai ir gyvenk be vietos.
Ir po \305\241iai dienai gegute sau tinkamos vietos
nei\305\241sirenka.
Kiekviena nakti nakvoja vis kitame
medyje, o kiau\305\241inius deda i kitu lizdus.
pauk\305\241\304\215iu
Svetimi pauk\305\241\304\215iai i\305\241peri ir u\305\276augina jos vaikus. Taip
gegute ir gyvena be namu, be \305\241eimos, vis ka\305\276in ko
ie\305\241ko, vis dejuoja, vis gailiu balsu kukuoja.

GYAKORLATOK
46. Figyelje a folyamatos m\303\272lt id\305\221 haszn\303\241lat\303\241t!
Nemunas
Nemunas - trisde\305\241imt pagal
septintoji dydi
Tarybu. S\304\205jungos ir keturioliktoji Europoje upe.
Jos ilgis 937 kilometrai, ji i\305\241teka i\303\241
pietiniu
Minsko pelkiu ir kol nuplaukia iki Kur\305\241iu
mariu,
surenka net 180 upiu ir upeliu vandenis.
Tyliai ir ramiai sruva Nemunas. Taip
Nemunas sruvo ir vakar, ir u\305\276vakar, ir prie\305\241 kelis
\305\241imtus
metu.
Tik pavasariais i\305\241tvindavo,
sulau\305\276ydavo ledus ir vel nusekdavo. O kartais jis

patvindavo a\305\241aromis, pakildavo nuo aimanu, bet
laikas vel ji sugra\305\276indavo i sen\304\205. vag\304\205.
ir vel
jo sleniuose skambedavo taiki kalba, aidedavo
liudnos ir linksmosdainos.
Nemunas -
visu lietuviu upiu tevas.
Nemunas - kantrus darbininkas.
Vytautas Petkevi\304\215ius apie \"karali\305\241ka\" vard\304\205.
Taip jau atsitiko, kad ir mane tevai pavadino

kunigaik\305\241\304\215io Vytauto Budamas
vardu. ma\305\276as
pipiras, a\305\241 tuo labai did\305\276iavausi, nes tevas

da\305\276nai
pasodindavo mane ant keliu ir perdetai
rimtai paklausdavo:
\305\240E\305\240IOLIKA 79
- Na, Lietuvos karaliau, kaip mes toliau
gyvensim?
- Karali\305\241kai - atsakydavau jam, o jis tik

juokdavosi ir metydavo mane vir\305\241u.
i
Pirma
kart\304\205
savo vardu a\305\241
nusivyliau
mokykloje, kada netiketai su\305\276inojau, kad cia tokiu
\"karaliu\" yra apie trisde\305\241imt.
(Savas) na\305\241ta nesunki. A\305\241 vis delto eisiu

(savas) keliu.
Ikyrejai
tu man su (savo) visokiais
sumanymais. Ar (tavi\305\241kis) jau gri\305\276o? Norejau
surasti toki \305\276odi,
kuris likty (tavasis) \305\241irdyje.
Tu sunu a\305\241 -
(mano) i\305\241gelbejai, (tavasis).
Gaila man na\305\241laites Marytes: neturi ji
(savasis
).
48. K\303\251pezzen hat\303\241roz\303\263sz\303\263t a z\303\241r\303\263jelben lev\305\221
szavakb\303\263l!
Kas (lengvas) \305\276ada, tas (sunkus) duoda. Tas,

k\304\205
tu (rimtas) pasakei, yra (visas) nerimta.
Jie parduoda prekes ne per (brangus). Jus
(puikus) visa apgalvojote, bet is kur paimsite

toki\304\205 sum\304\205? Kaip (gra\305\276us) vaidino vakar
teatre! Esi begedis, (begedi\305\241kas) ir gyveni. Jei
k\304\205 darai, daryk (tikslus). Dabar jau esate
savaranki\305\241ki, (savaranki\305\241kas) ir savo gyvenim\304\205
tvarkykite. (Veikus) ateis pagalba.

Kas knarkia ir Prokrusto lovoje, tas
(nepagydomas) sveikas. Poezija tarnaite (tarnaitis--
kas) ir elgiasi: ji i\305\241meta gyvas geles ir
parne\305\241a popieriniu.
80 SEPTYNIOLIKA
17. lecke
49. a/ Az ige befejezett m\303\272lt idej\303\251t a h\303\241rom
igeragoz\303\241sban k\303\274l\303\266nf\303\251lek\303\251ppen k\303\251pezz\303\274k.
Az els\305\221 igeragoz\303\241s:
Kem\303\251ny t\305\221 L\303\241gy t\305\221
dirb-au lauk-iau
dirb-ai lauk-ei
dirb-o lauk-\303\251
dirb-ome lauk-\303\251 m e
dirb-ote lauk-\303\251 te
dirb-o lauk-\303\251
Az ismert szab\303\241ly \303\251rtelm\303\251ben A. 10.) a t\305\221l\303\241gy -t

illetve -d hangja \303\241talakul: spausti - spaud\305\276iau,
spaudei, spaude stb.; jausti - jau\304\215iau, jautei, jaute stb.

Egyes, az els\305\221 igeragoz\303\241shoz tartoz\303\263 ig\303\251k t\303\266ve
a jelen id\305\221ben kem\303\251ny, a m\303\272lt id\305\221ben l\303\241gy:
nesu ne\305\241ame ne\305\241iau ne\305\241eme
ne\305\241i ne\305\241ate ne\305\241ei ne sete

ne\305\241a ne\305\241a ne\305\276e ne\305\241e
Van ford\303\255tott eset is, mikor a jelen id\305\221ben l\303\241gy,
s a m\303\272lt id\305\221ben kem\303\251ny a t\305\221:
leid\305\276iu leid\305\276iame leidau leidome

leidi leid\305\276iate leidai leidote
leid\305\276ia leid\305\276ia leido leido
50. A mell\303\251kn\303\251vnek h\303\241rom foka van: alap-, k\303\266z\303\251p-
\303\251s fels\305\221fok. Fokozni csak az els\305\221 \303\251s a m\303\241sodik

SEPTYNIOLIKA 81
ragoz\303\241shoz tartoz\303\263 mell\303\251kneveket lehet, a harmadik

ragoz\303\241s vonatkoz\303\241st jelent\305\221 mell\303\251kneveit nem.
A k\303\266z\303\251pfok k\303\251pz\303\251se:
alapfok t\303\266ve + -esn- (k\303\251pz\305\221) + -is, -e (rag)

ger(as) esn geresnis, geresne
gra\305\276(us) esn gra\305\276esnis, gra\305\276esne
A fels\305\221fok k\303\251pz\303\251se:
alapfok t\303\266ve + -iaus- (k\303\251pz\305\221) + -ias, -ia (rag)
ger iaus geriausias, geriausia

gra\305\276 iaus gra\305\276iausias, gra\305\276iausia
Az -iaus k\303\251pz\305\221minden esetben megl\303\241gy\303\255tja a

t\305\221m\303\241ssalhangz\303\263t, ez\303\251rt itt mindig v\303\251gbemegy a _t-c,
d-dz hangv\303\241ltakoz\303\241s A. 10.): auk\305\241tas -
skaudi
auk\305\241\304\215iausias;
- skaud\305\276iausia.
A k\303\266z\303\251p- \303\251s fels\305\221fokon l\303\251tezik
k\303\255v\303\274l \303\272n.
is,
f\303\251lk\303\266z\303\251p-fok ami az alapfokn\303\241l valamivel fokozottabb
tulajdons\303\241gra utal. K\303\251pz\303\251se:
ger + -\303\251lesn- + -is, -\303\251^

-\302\273
ger\303\251lesnis, gerelesne
gra\305\276 + -\303\251lesn- + -is, -\302\273
-\303\251_ gra\305\276elesnis, gra\305\276elesne
A legfels\305\221 fokot (magyarul: legesleg-) a k\303\266vet-

1
kez\305\221, a fels\305\221fok el\303\251 tett n\303\251vm\303\241sok seg\303\255ts\303\251g\303\251vel
fejezhetj\303\274k ki: visu, kuo (visu geriausias, kuo gra-

I \305\275iausia).
A pats, pati n\303\251vm\303\241s egyar\303\241nt \303\241llhat az alapfok
P n\303\251vm\303\241si alakja \303\251s a. fels\305\221fok el\305\221tt: pats gerasis,
f pati geroji, illetve pats geriausias, pati geriausia
(legeslegjobb).
Vigy\303\241zat! Itt mindk\303\251t tagot ragozzuk: paties
gerojo, pa\304\215iam gerajam stb., illetve pa&os gerosios,
pa\304\215iai gerajai stb.
Ezen k\303\255v\303\274l
k\303\251t k\303\251pz\305\221vel is kifejezhet\305\221 a fokoz\303\241s:
-okas, -oka: ma\305\276as - ma\305\276okas, ma\305\276oka (el\303\251g kicsi);

apy-: apvgeris, apvger\303\251 (el\303\251g j\303\263);
apyastris, apyastr\303\251 (el\303\251g \303\251les)
( Figyelem! Az -as, -a, illetve -us, -\302\261v\303\251gii,

az
els\305\221 \303\251sa m\303\241sodik ragoz\303\241sho.z tartoz\303\263 mell\303\251knevek-
82 SEPTYNIOLIKA
b\305\221i itt a harmadik ragoz\303\241shoz tartoz\303\263 -is, -e_ v\303\251g\305\261ek
lesznek.
A k\303\266z\303\251p- \303\251s fels\305\221fok\303\272 mell\303\251kneveket az els\305\221
ragoz\303\241s szerint ragozzuk.

A k\303\266z\303\251p- \303\251s fels\305\221fok\303\272 mell\303\251kneveknek is van
n\303\251vm\303\241si alakja, s ennek ragoz\303\241sa megegyezik az
alapfok\303\272 n\303\251vm\303\241si mell\303\251kn\303\251v ragoz\303\241s\303\241val. Az
egyetlen elt\303\251r\303\251s a k\303\266z\303\251pfokban van, a h\303\255mnem egyes
sz\303\241m alanyeset\303\251ben, ahol a r\303\266vid -_i_ helyett hossz\303\272
-y_ \303\241ll: geresnysis, gra\305\276esnysis.
51. A tulajdons\303\241gok \303\266sszehasonl\303\255t\303\241sa a

k\303\266z\303\251pfokban
\303\241ll\303\263
mell\303\251kn\303\251v + u\305\276
k\304\205vagy
+ negu (kaip, nekaip) kas
szerkezettel t\303\266rt\303\251nik:
Brolis stipresnis u\305\276

seseri.
Brolis stipresnis negu (kaip, nekaip) sesuo.
Figyelem! Ha t\303\241vols\303\241got vagy id\305\221t hasonl\303\255tunk
\303\266ssze, akkor az u\305\276, negu, kaip, nekaip ut\303\241n
birtokos eset \303\241ll: Pastatykite sien\304\205 auk\305\241tesn\304\231 u\305\276
(negu, kaip, nekaip) keturiu metru.

5 2. A mutat\303\263 n\303\251vm\303\241sok a k\303\266vetkez\305\221k:
\305\240is, \305\241i;\305\240itas, \305\240ita; \305\240itoks, \305\241itokia; \305\241ioks, \305\240iokia;
tas, ta; toks, tokia; anas, ana; anoks, anokia.

A tas, \305\241is, anas, \305\240itas egyform\303\241n ragoz\303\263dik:
H\303\255mnem N\305\221nem
Egyes sz\303\241m T\303\266bbes sz\303\241m Egyes sz\303\241m T\303\266bbes sz\303\241m
tas sis tie sie ta si tos \305\241ios

v.
to \305\241io
tu siu tos \305\241ios
tu siu
tam \305\241iam tiems \305\241iems tai \305\241iai toms \305\241ioms
ta \305\241i
tuos \305\241iuos
ta^ \305\241ia tas \305\241ias
tuo \305\241iuo tais \305\241iais ta \305\241ia tomis \305\241iomis
tame \305\241iame tuose \305\241iuose toje \305\241ioje tose \305\241iose
A toks mint\303\241j\303\241ra ragoz\303\263dik a \305\241ioks, \305\241itoks,

anoks is:
SEPTYNIOLIKA 83
H\303\255mnem N\305\221nem
toks tokie tokia tokios

tokio tokiy
tokios tokiu
tokiam tokiems tokiai tokioms
toki tokius toki\304\205^
tokias
tokiu tokiais tokia tokiomis
tokiame tokiuose tokioje tokiose
A. tai. tatai, tat mutat\303\263 n\303\251vm\303\241sokat nem ragozzuk.
53. A k\303\251rd\305\221illetve vonatkoz\303\263 n\303\251vm\303\241sok a

k\303\266vetkez\305\221k:
kas, koks, kokia; kuris, kuri; katras, katra; kelintas,

kelinta; keli, kelios;keleri,kelerios;keletas; kieno.
Kas tas egyes szama szerint,

kuris \305\241is szerint,
katras tas szerint,
koks toks szerint ragoz\303\263dik.
A kelintas az els\305\221 mell\303\251kn\303\251vragoz\303\241s szerint

ragoz\303\263dik.
A keli, keleri, keletas ragoz\303\241s\303\241t

1. 40.
A kieno ragozatlan.
Apie du brolius
Jeigu man\304\231s paklaustu, kokie budo bruo\305\276iai
charakteringiausi lietuviams, a\305\241nedvejodamas prie visu

dorybiu dar pride\304\215iau ir seslum\304\205. Kur nors i\305\241vykti,
keliauti arba palikti namus - lietuviui did\305\276iule
problema. Nuo to jis ginasi net visokiausiais

ir
prie\305\276od\305\276iais patarlemis. Girdi, geriau jau vien\304\205 syki
gaisras, negu kelis kartus kilnotis vietos
i\305\241
i vieta.
Arba: ilgai vandravojant, ne vien kelias, bet ir
\305\241irdisapkarsta. O apie toki musu nepaslankume dar
basoj vaikystej man senele pasakojo:
- Gyveno karta gretimuose kaimuose du broliai ir
niekaip neprisirengdavo vienas kita aplankyti. Tai
84 SEPTYNIOLIKA
lauku darbai ju norus sutrukdydavo, tai ma\305\276i vaikai,
tai v\303\251l kas nors, kol galu gale vienas
\303\251rn\303\251 i\305\241
ju ir
pasimire. Rauda gyvasis prie brolio kapo ir vis
kartoja:
- Paskubejai, broleli, pasiskubinai . . . Tai
paskubejai, tai pasiskubinai . . .
- Ar jau \305\276od\305\276iunebeturi? - kum\305\241telejo \305\276mona.
kitu^ ji
- Turejau - prisipa\305\276ino vyras
-tik, bekeliaudamas
i \305\241ermenis, visus isbars\304\215iau: savam kaime
kiekvienas kamantinejo, svetimas kas \305\276ingsnis klausinejo,
o man visiems tik pasakot, tiktai kalbet . . .
Nors ir labai seslus lietuviai, vis delto kas
ketvirtas ju gyvena u\305\276sienyje arba u\305\276 savo
respublikos ribu.
Geografine padetis, ivairus karai, okupacijos,

sukilimai daugeli lietuviu i\305\241bla\305\241ke po visas \305\240alis.
Ypatingai didele emigracija prasidejo po 1863 metu

sukilimo numal\305\241inimo, kai caro atstovai u\305\276draude
lietuviu kalb\304\205, rast\304\205,

u\305\276dare visas lietuvi\305\241kas
mokyklas,
o lietuviui su auk\305\241tuoju mokslu neleido
apsigyventi savo tevynes ribose. Tik kunigams,
teisininkams ir gydytojams tas
istatymas dare \305\241iokia
tokia
i\305\241imti.
Ir toks baisus savivaliavimas vyko
devynioliktojo \305\241imtme\304\215io pabaigoje! Tuo metu, kai
Europoj kiekviena tauta gyveno dvasini
did\305\276iuli
kai \305\276monijos istorijon jau atejo \305\241io nuostabaus
atgimim\304\205,
am\305\276iaus mokslo, meno ir literaturos mil\305\276inai, musu
seneliai ir tevai turejo paslap\304\215ia i\305\241
maldaknygiu
mokytis ra\305\241to arba siekti \305\241viesossvetur. Lietuvis
turejo i\305\241nykti, i\305\241tirpti, kaip Prusijoje kadaise i\305\241tirpo
jo brolis prusas, o jo vietoje turejo atsirasti

ka\305\276koks be praeities ir ateities nutautelis.
Dabar pagal Mokslu Akademijos duomenis
pasaulyje gyvena trys milijonai su vir\305\241um lietuviu. Du
su puse i\305\241ju - Tarybu S\304\205jungoje ir daugiau kaip
puse milijono u\305\276sienyje.
SEPTYNIOLIKA 85
Pirmoji lietuviu kalbos gramatika
Pirmoji lietuviu kalbos gramatikagime 1653

metais Karaliau\304\215iuje (dabartiniame Kaliningrade). Jos
autorius, Til\305\276es (dabartinio Sovietsko) lietuviu
protestantu kunigas Danielius Kleinas para\305\241e ja lotynu
kalba. Para\305\241e jis, nes vokie\304\215iams buvo svarbu, kad
ir
vietos lietuviai butu dievobaimingi paklusnus
vald\305\276iai. Geriausia priemone \305\241ioms ypatybems ugdyti
buvo religija. O kaip kitaip lietuvi tikejimotiesu
i\305\241mokysi, jeigu jis vien lietuvi\305\241kai temoka? Vadinasi,
vald\305\276ia nori nenori buvo priversta leisti lietuvi\305\241kas
religines knygas ir ruo\305\241ti dvasininkus. \305\240iam tikslui

prireike ir gramatikos, kuria Kleinas para\305\241e.
Kiek lietuviu kalboje yra \305\276od\305\276iu?
' \302\246*-\"
( -
V\302\246-\". .',\", is^-\"\"
\\; t; , \303\241J,.^ jt\302\273^'*~
\303\274v-../.\303\255#v aLfc>
Keistas klausimas - kai kas gali pagalvoti. Net
puikiausi \305\276od\305\276iomeistrai - didieji ra\305\241ytojai

- savo
kuriniuose pavartoja tik nedidel\304\231 gimtosios kalbos
\305\276od\305\276iu dali. Antai, tiksliai apskai\304\215iuota, kad
savo
Pu\305\241kinas ra\305\241tuose pavartojo 21197 skirtingus
kurie
\305\276od\305\276ius, sudaro 70 procentu viso Pu\305\241kino
kuriniu
teksto. Vadinasi, svetimtau\304\215iui, kuris nori
rusi\305\241kai
skaityti Pu\305\241kino ra\305\241tus, pakanka i\305\241mokti \305\241i
tukstanti \305\276od\305\276iu
ir jis, be \305\276odyno, i\305\240 10000 \305\275od\305\276iu
7000 supras. O dabar pameginkime suskai\304\215iuoti
lietuviu kalbos \305\276od\305\276ius. Tik i\305\241anksto reikia

pasakyti,
kad musu apskai\304\215iavimas bus labai apytikris.
Meginame speti, kad lietuviu kalbos \305\276odyne bus
220000 \305\276od\305\276iu.
Kiek mes klystame, galesite
pasakyti
po keliolikos
metu, kada i\305\241eis i\305\240spaudos
paskutinis
\"Lietuviu kalbos \305\276odyno\" tomas.
86 SEPTYNIOLIKA
Poliklinikoje
Kazys pradejo skustis akimis. Kai reikia

skaityti smulkesni ra\305\241tai,
raides susilieja, akys greit
pavargsta. Jis nutare kreiptis i akii^ ligu gydytoja.
Atejo i savo rajonopoliklinika. Jos
laukiamajame
sedejo keletas lauke eiles: vieni
\305\276moniu. Jie pas
ausu ligu gydytoja, kiti pas vidaus ligu
specialistus, dar kiti pas chirurg\304\205. Kazys eme sklaidyti
bro\305\241iura apie akiu prie\305\276iur\304\205.
Jis perskaite: \"Akys -
didelis \305\276mogaus turtas. Saugokite savo akis.
Neskaitykite silpnoje \305\241viesoje. \305\240viesa turi kristi i\305\241kaires
puses. Netrinkite akiu ne\305\241variomis rankomis.

Plaukite akis \305\241variu \305\241altu vandeniu.\"
Atejo Kazio eile. Jis iejo i gydytojo kabinet\304\205.
Gydytojas paklause Kazi:

- Kuo jus skund\305\276iates? Kur jums skauda?
- A\305\240 pradejau blogiau matyti.
- Kokiomis infekcinemis ligomis sirgote?
- Skarlatina, viduriu \305\241iltine, kiaulike, tymais,
angina, gripu.
- Reikia padaryti rentgeno nuotrauk\304\205.
Gydytojas patikrino Kazio akis ir sako:

- A\305\241 i\305\241ra\305\241ysiu jums vaistu.
- Kur yra artimiausia vaistine? Ar galima \305\241iuos
vaistus gauti be recepto?

- Tai vidiniai vaistai. Vartoti triskart per dien\304\205 po
viena tablet\304\231.
GYAKORLATOK
49. a/ Tegye befejezett m\303\272lt id\305\221be a z\303\241r\303\263jelben
lev\305\221ig\303\251ket!
Nors ilgai (ai\305\241kinti), bet nieko vis delto

(nepaai\305\241kinti).
Ar (gr\304\205\305\276inti)
dedei Ne tik
skol\304\205?
(gr\304\205\305\276inti),
bet dar (paskolinti) ir dedei kiek
pinigu. Ar (patikrinti) laikrodi? Taip,
(patikrinti)
ir (u\305\276sukti). Mes Nemunu (plaukti)
\"Pergales\" garlaiviu. Sis dalykas Tamstos visi\305\241kai
SEPTYNIOLIKA . 07
nelie\304\215ia ir niekad (neliesti). Ar jau (parengti)

pamokas? A\305\241
(nubausti) mokinius, kurie
pamoku metu (\305\275aisti) kieme. Kur Tamsta \305\241iandien
(pusry\304\215iauti), (pietuoti) ir (vakarieniauti)?

50-51. Oldja fel a z\303\241r\303\263jelet!
Kuo (didesnis) faraonas, tuo (neai\305\241kesnis)jo

sapnai. (Geriausias) tos knygos, kuriose
netelpa tiesa. Kuo (brangesnis) kvepalai, tuo
(siauresnis) flakono kaklas. (Pavojingiausias)
kuris dirba
tas biurokratas, ir po darbo valandu.
Kaimiete vai\305\241ino mus kuo (gard\305\276iausias)
vandeniu - i\305\241versmes. Ie\305\241kokim (gilelesnis)
vietos upeje, ten ir vanduo bus (\305\241altelesnis).
Tvirtas stalas, bet (\305\276emokas),(auk\305\241telesnis)
turetu buti. Kaimynas (artimesnis) u\305\276
Sunus (vyresnis) u\305\276 (dukte).

(giminaitis). truputi
50-51. Figyelje a mell\303\251kn\303\251v fokoz\303\241s\303\241t!
Gudrus kaimietis
Ponas pardave kaimie\304\215iui
karv\304\231.. Karve tuoj
atsivede ver\305\241i.
Ponas sako:
- A\305\241 pardaviau tiktai karv\304\231,
O ver\305\241is mano.
Nuejo teisejau abu pas Teisejas sako:
- Kuris pasakysite, kas yra visu sald\305\276iausias,
visu lengviausias, visu riebiausias ir visu.
grei\304\215iausias, tas gausite ver\305\241i.
Ponas sako:
- A\305\241 manau, kad sald\305\276iausias yra medus.
- Ne - sako \305\276mogus.
-
Visu sald\305\276iausias yra
miegas.
- Visu lengviausias yra pukas - sako ponas.
- Ne - sako kaimietis. - Visu lengviausias yra
motinaikudikis ant ranku.
- A\305\241 turiu tokia jog riebesnes
riebi\304\205 kiaul\304\231,
niekur nerasi. Ji yra visu riebiausia.
- Ne - sako kaimietis.- \305\275eme yra visu
riebiausia, nes ji visus maitina.
- Na, tai jau grei\304\215iausias yra mano \305\276irgas. Jis
ir vej\304\205 pralenkia.
88 SEPTYNIOLIKA
- Ne - sako kaimietis. - Grei\304\215iausia yra
mintis.
52-53. Figyelje meg, milyen esetben vannak a

n\303\251vm\303\241sok!
Turiu bileta
i \305\241ios dienos vakara. Kas save
peikia, to niekam nereikia. Dabar nebetikesiu
nei jais, nei jomis. Jis nieku gyvu to nedarys.
\305\240itokiomis s\304\205lygomis as negaliu toliau dirbti.
Tai melas - as jokios istorijos jai nepasakojau.
Anokia cia laime! Katra i\305\241
judvieju vyksite i
pasitarim\304\205? Negaliu pakelti tokios na\305\241tos, \305\241itoji
upe krauju verda, anoji pienu teka. Kieno

burna karti, tam ir medus nesaldus.
A \305\240TUONIOLIK A 89
18. lecke
49. b/ A befejezett m\303\272lt id\305\221t a m\303\241sodik igeragoz\303\241s-

ban az -\303\251j- k\303\251pz\305\221vel \303\251s az els\305\221 kem\303\251ny ragoz\303\241s
ragjaival k\303\251pezz\303\274k:
myleti myl-ej-au
-ai
-o
-ome
-ote
-o
A harmadik igeragoz\303\241s ig\303\251it a befejezett
m\303\272ltban
k\303\251tf\303\251lek\303\251ppen ragozzuk. Azok az ig\303\251k, amelyek
f\305\221n\303\251viigenev\303\251ben -y_- k\303\251pz\305\221van (skaityti, gydyti),
az els\305\221 l\303\241gy igeragoz\303\241s ragjait kapj\303\241k;
skai\304\215iau skaiteme gyd\305\276iau gydeme

skaitei skaitete gydei gydete
skaite skaite gyde gyde
Azok az ig\303\251k, amelyek f\305\221n\303\251vi
igenev\303\251ben -o- k\303\251pz\305\221
van, -oj- k\303\251pz\305\221t kapnak, s ut\303\241na az els\305\221 kem\303\251ny
ragoz\303\241s ragjait:
ie\305\241koti ie\305\240k--oj-au
-ai
-o
-ome
-ote
-o
54. A _
hat\303\241roz\303\263sz\303\263 koz\303\241sa
\303\255o.
Csak az -ai, -iai (-i_) tulajdons\303\241got

v\303\251g\303\255\303\255, jel\303\266l\305\221
hat\303\241roz\303\263szavakat fokozzuk.
90 A\305\240TUONIOLIKA
A k\303\266z\303\251pfokot \303\272gy k\303\251pezz\303\274k, hogy az alapfok
ragja hely\303\251re -iau ker\303\274l:
ger-ai geriau
gra\305\276-iai gra\305\276iau
A fels\305\221fokot\303\272gy k\303\251pezz\303\274k, hogy az alapfok

ragja hely\303\251re -iausiai j\303\266n:
ger-ai geriausiai
gra\305\276-iai gra\305\276iausiai
Ritk\303\241n el\305\221fordul a \303\251s a

f\303\251lk\303\266z\303\251p legfels\305\221 fok is:
gereliau, gra\305\276eliau; visi^ (kuo) geriausiai,
gra\305\276iausiai.
Figyelem! A fels\305\221fok ragja csak ott -iai, ahol az

alapfok ragja -ai. Ellenkez\305\221 esetben a fels\305\221fok
ragja -ia. J\303\263l megfigyelhet\305\221 ez a szab\303\241ly ott, ahol az

alapfoknak k\303\251tf\303\251le alakja is van: ma\305\276ai -
illetve
ma\305\276iausiai, ma\305\276a - ma\305\276iausia.
Ennek megfelel\305\221en fokozzuk az al\303\241bbi
hat\303\241roz\303\263sz\303\263kat:
labai - labiau, labiausiai (ink\303\241bb, legink\303\241bb); greitai -

grei\304\215iau, grei\304\215iausiai (gyorsan - gyorsabban, ink\303\241bb,
legink\303\241bb); da\305\276nai - da\305\276niau, da\305\276niausiai; paskui -

paskiau, paskiausiai; illetve: daug - daugiau,
daugiausia; toli
- toliau, toliausia; anksti - anks\304\215iau,
- pirmiau, -
pirma
anks\304\215iausia; pirmiausia (el\305\221sz\303\266r el\305\221bb,
legel\305\221sz\303\266r).
Az u\305\276 el\303\266lj\303\241r\303\263val \303\266sszehasonl\303\255t\303\241sra

t\303\266rt\303\251n\305\221
ugyanaz \303\251rv\303\251nyes, mint a mell\303\251kn\303\251vre A. 50.): Suo

bega grei\304\215iau u\305\276 ki\305\241ki. De: Mes niekur nebuname
toliau u\305\276savo kaimo.
55. Jelent\303\251s\303\251n\303\251l fogva a hat\303\241roz\303\263sz\303\263 fokoz\303\241s\303\241hoz
tartozik az a ritka, jobb\303\241ra a nyelvj\303\241r\303\241sokban
alak,
el\305\221fordul\303\263 amely majd mindig az eiti ige ut\303\241n \303\241ll,
s amelynek k\303\251pz\303\251se:
a sz\303\263 t\303\266ve + yn
\305\275mogus senyn, liga jaunyn -* \305\275mogus sensta, liga
jauneja;
A\305\240TUONIOLIKA 91
Musiji mieste \305\276moniu eina daugyn, o ne ma\305\276yn ~\302\273
M\305\261su mieste \305\276moniu skai\304\215ius vis dideja, o ne

ma\305\276eja.
56. A meghat\303\241roz\303\263 n\303\251vm\303\241sok a k\303\266vetkez\305\221k:
kiekvienas, kiekviena; kitas, kita; kitoks, kitokia;

niekas; joks, jokia; pats, pati; tas pats, ta pati; toks-
pat, tokia pat; visas, visa; viskas; visoks, visokia;
vienodas, vienoda.
Ezek a
k\303\266z\303\274l kitas, visas, viskas, niekas,
kiekvienas, vienodas az els\305\221 mell\303\251kn\303\251vragoz\303\241s szerint,
a t\303\266bbi a toks mint\303\241j\303\241ra (l. 51.) ragoz\303\263dik.
A toks pat, tokia pat \303\266sszetett n\303\251vm\303\241snak csak
az els\305\221 tagj\303\241t ragozzuk.
A pats, pati ragoz\303\241sa:
Egyes i szam T\303\266bbes sz\303\241m
pats pati patys pa\304\215ios

paties pa\304\215ios pa\304\215iy
pa\304\215iam pa\304\215iai patiems pa\304\215ioms
pati pa\304\215i\304\205 pa\304\215ius pa\304\215ias
pa\304\215iu pa\304\214ia pa\304\215iais pa\304\215iomis
pa\304\215iame pa\304\215ioje pa\304\215iuose pa\304\215iose
57. A hat\303\241rozatlan n\303\251vm\303\241sok k\303\251t r\303\251szb\305\221l \303\241llnak: a
ragozatlan ka\305\276in, nors, bet, kai, ne \303\251s a ragozott

kas, kuris, koks sz\303\263csk\303\241kb\303\263l:
ka\305\276in kas, kas nors valaki, valami

ka\305\276in koks, ka\305\276in kuris, koks nors, kuris nors valamilyen
bet kas ak\303\241rki, b\303\241rki
bet kuris, bet koks ak\303\241rmilyen, b\303\241rmilyen

kai kas ez-az
kai kuris, kai koks ilyen-olyan, valamilyen
kas ne kas, kuris ne kuris ez-az, n\303\251mi, n\303\251mely
A ka\305\276in szerepel r\303\266vid\303\255tve is, \303\251s akkor
a
egybe\303\255rjuk n\303\251vm\303\241ssal:
ka\305\276kas, ka\305\276koks, ka\305\276kuris.

Ragozott alakjukban is k\303\274l\303\266n\303\255rjuk a k\303\251t sz\303\263t:
kas ne kas, ko ne ko, bet kas, oet ko stb.
Tarybiniame ukyje
Jaunieji dar\305\276ininkai aplanke tarybini uki. Ukio

pirmininkas rodo mokiniamssavo \"valstyb\304\231\":
-
Musu gamyba kasmet vis dideja. Mes pirmieji
raportavome apie javu pardavimo valstybei plano
ivykdym\304\205. Siame name yra m usu ukio valdyba.
- O ten kokie pastatai?
- Ten
yra tvartas, dar\305\276ine, pirtis. Mes pastateme
gerî sandeli, i kuri telpa daugiau kaip 12 tonu gra-
du. Dirvos apdirbim\304\205, seja mes visi\305\241kai
mechanizavome. Laukuose dirba kombainai, javapjoves.

naikinti
Pikt\305\276olems taikome chemines priemones. Bulvems,
kukuruzams tr\304\231\305\241tipla\304\215iai naudojame organines ir
mineralines tr\304\205\305\241as. Pas mus niekas neabejoja, kad
kiekvienas hektaras duos ne ma\305\276iau 20 centneriu
\305\276alosiosmases.
- Ar sejate liucerna? Ir dobilus?
- Mes jau ukio dar\305\276e. Gauname dideles pajamas i\305\241
dar\305\276ininkystes. \305\240tai ant lysviu guli agurky. virk\305\241\304\215ios.
Pro pla\304\215ius lapus matyti geltoni \305\276iedai. Agurkai

megsta dregme. Reikia juos lastyti da\305\276niau, kaip
kitas dar\305\276oves. Toliau auga pomidorai. Pomidoru,
daigus augina \305\241iltadar\305\276iuose. \305\275ali
pomidoru
vaisiai
karo kekemis. Kai kurie pomidorai jau pradeda
raudonuoti. Rugpju\304\215io menesi jie prinoks.
Didele dar\305\276o dalis apseta morkomis. \305\275emes
pavir\305\241iuje ju lapai, o pa\304\215ios morkos slepiasi \305\276emeje.
U\305\276 morku prasideda kopustu plotas. Ma\305\276esniuose
dar\305\276o sklypeliuose auga burokeliai, pupos,

svogunai, ridikai, \305\276iediniai kopustai.
E\305\241erys ir lydeka
Karta^ viename tvenkinyje gyveno e\305\241erys ir
lydeka. Kol maisto u\305\276teko, tai gra\305\276iai sugyveno, o

kai tvenkinys i\305\241seko, tai lydeka labai i\305\240alko ir sako:
- dabar darysiu, nebent imsiu ir surysiu.
K\304\205^ e\305\241eri
Todel ir i\305\240Viarde skersai ir i\305\241ilgai tvenkini, bet
niekur e\305\241erio negalejo surasti. Kur jis pra\305\276uvo?
vakaro
I\305\241 senis pastate tvenkinyje bu\304\215iu.
E\305\241erysji surado ir per vis\304\205 nakti narde, tyrinejo

nematyta daikt\304\205.
Pro ang\304\205 gali ieiti, tik negali i\305\241eiti,
reikia pro tarpa pinu\304\215iu Taip ir land\305\276iojo,

i\305\241listi.
nieko ne\305\276inodamas, kad jo lydeka ie\305\241kojo.
Tiktai au\305\241tant lydeka e

geri surado ir klausia:
- Kur tu buvai, kad a\305\240
tav\304\231s
neradau?
- Tenai, kur tu nebuvai - atsake e\305\241erys.
-
Kaip tu dristi man taip atsakyti? - supyko
lydeka. -
Tuojau atsidursi tenai, kur dar niekada
nebuvai!
- O kur a\305\241 nebuvau? - paklause e\305\241erys.

- Mano pilve! - atsake lydeka.
- Nenugîsdinsi!- nusijuoke e\305\241erys.
- Kai tik mane
prarysi, a\305\241tau pilv\304\205 sudraskysiu ir A\305\240
i\305\241lisiu.
\305\241i\304\205nakt
\305\276uvy ba\305\276ny\304\215ioje buvau ir tai i\305\241lindau.
- kas -
O yra toje \305\275uvu ba\305\276ny\304\215ioje? paklause
lydeka.
- O kas ten bus? - atsake e\305\241erys.

- Pilna \305\276uvy
dideliu ir ma\305\276u.
Tiktai
tav\304\231s
tenai truksta. Butum
u\305\276
kunig\304\205.
- Tai nuvesk mane tenai - papra\305\241e lydeka.
- Gerai - sutiko e \305\240e
rys.
- Plauk paskui mane.
E\305\241erys nuplauke prie bu\304\215iaus ir lydeka paskui.
E\305\240erys ir lydeka paskui. E\305\241erys
i\305\241lindo pro
i bu\304\215iu
virbu o lydeka negali. Dau\305\276esi, dau\305\276esi
tarp\304\231,
lydeka po buciy ir klausia e\305\241eri:
- Kur \304\215ia durys?
- i\305\241lindau - atsake
Duru ne\305\276inau, pats pro ply\305\241i_
e\305\241erys.
- O tau patar\304\215iau palaukt. Gal kas ateis ir
i\305\241leis.
Anksti ryta atejo senis, i\305\241trauke

bu\304\215iu,
i\305\241sieme
lydeka ir nusine\305\241e namo. I\305\241kepe ir suvalge.
Lietuvos geografine padetis
Lietuvos geografine padetis yra ypatinga ir kai

kuriais at\305\276vilgiais nepaprastai svarbi: ji vaidina ne
tiktai lemiam\304\205 vaidmeni lietuviu tautos istorijoje, bet
ir turi \305\276ymios reik\305\241mes tarptautiniu politiniu
santykiu raidoje.
Visu pirma Lietuva kartografiniu po\305\276iuriu yra
Europos centre. Mat, centrinis Europos ta\305\241kas yra ten,
kur 54\302\260 \305\241iaures plo\304\215io lygiagret\304\231 kerta 25\302\260 rytu
ilgio dienovidis. Ta vieta yra Vilniaus kra\305\241to pietineje
dalyje. Nuo tos vietos lygus atstumas yra ligi

Uralo ir ligi Pirenu; nuo ten ligi Norvegijos yra tiek
pat, kiek ir ligi Graikijos. Taigi Lietuva yra vienoje
did\305\276iausiu \305\276emyno kry\305\276keliu. Ji yra ant tieso\305\241ios
linijos, kuri jungia Pary\305\276iu, Berlyn\304\205 pro Vilniy su

Maskva, o kita tiesioji linija, kuri jungia Suomijos
Helsinkisu Atenais, eina taip pat per Lietuvos
Per
viduri. Lietuva yra tiesiausias ir patogiausias
kelias i\305\241Vokietijos
i Rusija, nes vieno
i\305\241 \305\240ono yra
Baltijos jura, o i\305\241kito Pripetes pelkynas. Tuo budu
Lietuva yra lyg platus tiltas, kuriuo vykdavo
did\305\276iosios
germanu invazijos i rytus, o rusy i vakarus.
\305\240iuo \"tiltu\" vyko ir 1812 m. prancuzai i Maskv\304\205^
Keliauti po Lietuv\304\205
ir nenuobodu, ir nesunku.
Keliai geri. Ju tankus tinklas. Ir dairytis pro
traukinio arba ma\305\241inos langus \304\215ia
neikyri.
Kur
bepa\305\276velgsi, visur tave palydes nedideles kalvos, e\305\276'erai.
Auk\305\241\304\215iausias musu kalnas - Juozapine - ne

ir
siek\304\205 triju \305\241imty metru. G iliausias Tauragno e\305\276eras
tik apie \305\241e\305\241iasde\305\241imt. Ilgiausias Asvejo e\305\276eras tik
dvide\305\241imt devyni kilometrai, o did\305\276iausias -

-
Druk\305\241iu teu\305\276lieja 45
nepilnus kvadratinius kilometrus.
Ir jeigu visus tuos e\305\276erus ir e\305\276erelius suskai-
\304\214iuosi, pasirodys, kad ju Lietuvoje yra daugiau kaip
trys tukstan\304\215iai. Yra apie a\305\241tuoniolika tukstan\304\215iu
\305\241ilu, mi\305\241ku
ir giriu, kuriuose dar yra bried\305\276iu,
stirnu,
\305\241ernu, bebru ir kitokiu \305\276veriu.
Ir visa tai sutelpa labai nedideliam, tik 65200
kvadratiniu kilometru plote, ir visa tai paskirstyta
tarp triju milijonu \305\276moniu.
Baltai
Prie\305\241 penkis tukstan\304\215ius metu Rytu Europoje

klajojo dabartiniu suomiu, vengru ir kitu jiems
giminingu tautu pro tevai, trumpai tariant - finougrai. Jie
u\305\276eme ir
didel\304\231
dabartines Lietuvos dali. \305\241tai siu
taikiu klajokliu ramyb\304\231

antro tukstantme\304\215io prie\305\241\"
musu
era prad\305\276ioje, o gal kiek anks\304\215iau, ir sudrumste
ateiviai i\305\241
pietu.
Tai buvo jau gyvuliu augintojai ir
\305\276emdirbiai. Per palyginti trumpa laik\304\205^ jie
prasiskverbe
nepaprastai toli: nuo Vyslos vakaruose iki
Suomijos \305\241iaureje. Tie ver\305\276lus ir karingi ateiviai buvo
dabartiniu lietuviu ir latviu tolimi protevai, dabar
vadinami baltais.
GYAKORLATOK
49. b/ Tegye befejezett m\303\272lt id\305\221be a z\303\241r\303\263jelben
levo ig\303\251ket!
Tu (koseti), vadinasi - tu (sirgti), kodel
(neeiti) pas daktar\304\205?
Byla^ teisme jus (pralaimeti).
Kortininkas eme vel lo\305\241ti ir vel (pralo\305\241ti).
Valstietis (liepti) piemieniui nuvaryti band\304\205. i
Valstie\304\215iai parodoje
misk^. (pirkti) semenu
pigia kaina. Petras (\305\276adeti) greit A\305\241
gri\305\276ti.
(moketi) kinu kalba, bet jau (pamir\305\241ti).

Mokiniai
(bijoti) \305\241ito egzamino, bet visi gerai (i\305\241laikyti).
54. Ford\303\255tsa litv\303\241nra a z\303\241r\303\263jelben lev\305\221 szavakat!
(Jobb) visumos nuotrupa, negu trupiniu^ visuma.

Kelyje i pragare (kevesebb) kelrod\305\276iu, negu ^

dangu. (Legk\303\266nnyebb) vainikuoti nuli: jis turi
reikalinga forrna. Net
migl\304\205^
reiketu komentuoti
kaip galima (vil\303\241gosabban).
Ar nemoki (kicsit jobban) ra\305\241yti? (Nem mesz-
szebb) kaip u\305\276 penkiu kilometru^ nuo cia. Jus
prieisite stoti. (B\303\241trabban), nenusiminkite! Jis
i\305\241buvo (t\303\266bb) kaip pusantru meti^ taigoje.
Juo katinas senyn, juo nagai a\305\241tryn. Triuk\305\241mas
ejo vis didyn, riksmai ejo vis garsyn, minia

drasyn, bet staiga viskas nutilo: pasirode
patsai vadas.
56-57. Tegye a n\303\251vm\303\241sokat a megfelel\305\221 esetbe!

(Kai kuris) mokslininkai sakydavo, kad kalba,
lyg (koks) augalas ar gyvis, gimsta, auga,
brasta, pasensta ir mir\305\241ta. (Toks) pa\305\276iuros,
\305\276inoma, klaidingos, nes kalba yra visuomeninis

rei\305\241kinys ir jai negalima taikyti gamtos mokslo
desniu. (Kas ne kas) ir a\305\241
tamsta pamokyti
gale\304\215iau. Kad nera kam, reik dirbti (pats).
(Kazin kas) tyliai pasibelde i lang\304\205.
DEVYNIOLIKA 97
19. lecke
58. A visszahat\303\263 ige jele: -si (-sj. Ige k\303\266t\305\221

vagy
el\305\221tag (p\303\251ld\303\241ul a ne tagad\303\263sz\303\263) n\303\251lk\303\274li ig\303\251n\303\251lez
az ige v\303\251g\303\251n\303\241ll. Igek\303\266t\303\266s ig\303\251n\303\251laz igek\303\266t\305\221 \303\251s az
ige k\303\266z\303\251
ker\303\274l: nesijuokia, apsipirkti. Az -is
haszn\303\241latos r\303\266vid\303\255tve is: -s.
Mindig r\303\266vid\303\255tett, -s a k\303\251pz\305\221 a k\303\266vetkez\305\221
igealakokn\303\241l:
1. f\305\221n\303\251viigen\303\251v: stengtis;
2. t\303\266bbes sz\303\241m els\305\221 \303\251sm\303\241sodik
szem\303\251ly:
d\305\276iaugiames, juo kete s;
3. id\305\221
j\303\266v\305\221 harmadik szem\303\251ly: d\305\276iaugsis;
4. a m\303\263d
felsz\303\263l\303\255t\303\263 alakjai: d\305\276iaukis, d\305\276iaukimes,
d\305\276iaukite s. De: tegu d\305\276iaugiasi \303\251stegu
d\305\276iaugias.
A fentiek \303\251rtelm\303\251ben az igek\303\266t\303\266s visszahat\303\263 ig\303\251ket
ugyan\303\272gy ragozzuk, mint a nem visszahat \303\263kat.
Az igek\303\266t\305\221 n\303\251lk\303\274livisszahat\303\263 ig\303\251k ragoz\303\241sa:
Jelen id\305\221
I. kem\303\251ny- I. l\303\241gy II. ragoz\303\241s III, ragoz\303\241s
ragoz\303\241s ragoz\303\241s
sukuos
sukie s
(i) juokiuos (i) gailiuos (i) mokaus(i)
(i) juokies (i ] gailies (i) mokais (i)
sukas (i) juokias (it gailis (i) mokos(i)
sukames juokiames gailimes mokomes
sukates juokiates gailites mokotes
sukas(i) juokias(i) gailis(i) mokos (i)
Amint l\303\241that\303\2631, a nem visszahat\303\263 ig\303\251k ragoz\303\241s\303\241hoz
k\303\251pest mindh\303\241rom igeragoz\303\241sban annyi a v\303\241ltoz\303\241s,
aogy a t\303\266bbes sz\303\241m els\305\221 \303\251s m\303\241sodik szem\303\251lyben

a r\303\266vid -e- helyett hossz\303\272 -\303\251- \303\241ll. Az els\305\221 \303\251s a
98 DEVYNIOLIKA
m\303\241sodik ragoz\303\241sban az egyes sz\303\241m els\305\221 \303\251s
m\303\241sodik
szem\303\251lyben a r\303\266vid -u-, -i^ helyett -uo-, -ie-
kett\305\221shangz\303\263 \303\241ll.
id\305\221
J\303\266v\305\221
Elt\303\251r\303\251s csup\303\241n az egyes \303\251s t\303\266bbes sz\303\241m els\305\221
\303\251s m\303\241sodik szem\303\251lyben mutatkozik: az -u-, -i^, -e-

helyett -uo-, -ie-, -e- \303\241ll.
suksiuos (i) juoksiuos(i) gailesiuos(i) mokysiuos (i)

suksies(i) juoksies (i) gailesies (i) mokysies (i)
suksis juoksis gailesis mokysis
suksime s juoksimes gailesimes mokysimes
suksites juoksites gailesites mokysites
suksis juoksis gailesis mokysis
M\303\272lt id\303\266
Mind a befejezett, mind a folyamatos m\303\272lt id\305\221ben
elt\303\251r\303\251s csup\303\241n a t\303\266bbes sz\303\241m els\305\221 \303\251s m\303\241sodik
szem\303\251lyben mutatkozik, ahol az -e- helyett -e- \303\241ll:

sukausi . . . sukomes; juokdavausi . . . juokdavomes,
juokdavot\303\251s; juokiausi . . . juokiames; gailejausi . . .
gailejomes; gailedavausi . . . gailedavomes, gailedavo-
tes; mokiausi . . . mokemes; mokydavausi . . .
mokydavomes, mokydavote s
Felt\303\251teles m\303\263d
Elt\303\251r\303\251s az egyes sz\303\241m m\303\241sodik szem\303\251lyben van

(-tum helyett -tumeis), valamint a t\303\266bbes sz\303\241m
els\305\221\303\251s m\303\241sodik szem\303\251lyben (-e- helyett -\303\251_-):

suk-
ciaus(i), suktumeis(i), suktusi, suktume s, sukt \303\274t\303\251s,
suktus (i).
Felsz\303\263l\303\255t\303\263m\303\263d
Elt\303\251r\303\251s csak a t\303\266bbes sz\303\241m els\305\221 \303\251s m\303\241sodik
szem\303\251lyben van (-e- helyett -e-): sukis, tesisuka

(tegul sukas/i/); sukimes,sukites.
59. Ritk\303\241n, de el\305\221fordulnak a n\303\251vm\303\241sok is n\303\251vm\303\241si
DEVYNIOLIKA 99
alakban, vagyis olyankor, amikor a n\303\251vm\303\241s
olvad
n\303\251vm\303\241ssal \303\266ssze. Ily m\303\263don hat\303\241rozottabb\303\241 v\303\241lik az
eredeti n\303\251vm\303\241s jelent\303\251se: \304\215ia jojo darbas (ez az \305\221
munk\303\241ja; nem m\303\241s\303\251).

A leggyakrabban el\305\221fordul\303\263 alakok:
jisai - jis; jinai - ji; jiji - ji; jojo- jo; josios - jos;
jiji
\"
J^Ja
- Ja'- Jujui
- ju; tasai - tas; toji - ta.
ji_
M\303\241s t\303\255pus\303\272ak: ase n - as; tujen - tu; kursai - kurs;

patsai - pats; toksai - toks.
60. A semleges n\303\251vm\303\241sokat nem ragozzuk: _tai,
tatai, tat, visa, kas kita, visa kita, sava.
\303\211rdekes, hogy a legt\303\266bb v\303\251g\303\251n\"n\305\221nem\305\261\" -a
v\303\251gz\305\221d\303\251s
tal\303\241lhat\303\263.
61. A szem\303\251lytelen ig\303\251k csak harmadik szem\303\251lyben

haszn\303\241latosak. A legfontosabb szem\303\251lytelen ig\303\251k a
k\303\266vetkez\305\221k: reiketi, sopeti, mausti, tekti, au\305\241ti, tem-
ti, trukti.
A szem\303\251lytelen ig\303\251k t\303\241rgya rendszerint birtokos
esetben \303\241ll (reikia ko, truksta ko stb. - ami kell,
ami
nincs).
62. A semleges mell\303\251knevek lehetnek

k\303\251tf\303\251l\303\251k A.
13.). Az els\305\221 mell\303\251kn\303\251vragoz\303\241shoz tartoz\303\263k ragja:
-a (gera), a m\303\241sodik ragoz\303\241shoz tartoz\303\263k\303\251: -u
(gra\305\276u), m\303\255g a harmadik ragoz\303\241shoz tartoz\303\263
mell\303\251knevekb\305\221l nem k\303\251pez\303\274nk semleges alakot.

A semleges mell\303\251kneveket ragozni nem, de
fokozni lehet:
gera ger-iau ger-iausia

gra\305\276u gra\305\276-iau gra\305\276-iausia
A semleges mell\303\251knevet n\303\251ha a f\305\221n\303\251valany,
t\303\241rgy vagy birtokos esete helyett haszn\303\241ljuk:
ko
I\305\241 pikta gimsta pasaulyje? Uz gera reikia pagirti.
Nieko bendra negali jis su mumis tureti.
63. Az a
el\303\266lj\303\241r\303\263sz\303\263k litv\303\241nban h\303\241rom esetet vonz*
100 DEVYNIOLIKA
hatnak: birtokos, t\303\241rgy- \303\251s eszk\303\266zhat\303\241roz\303\263 esetet
(teh\303\241t r\303\251szeshat\303\241roz\303\263 esetet nem!).

Csak birtokos esettel \303\241ll\303\263
el\303\266lj\303\241r\303\263sz\303\263k:
abipus valami k\303\251toldal\303\241n kiaurai kereszt\303\274l-kasul

anapus valami innens\305\221 ligi (lig)
oldal\303\241n link ir\303\241ny\303\241ban
anot szavai szerint, szerint nuo
ant pasak szerint
arti pirm, pirma el\305\221tt, -ig
auk\305\241\304\215iau felett, feljebb prie
be pusiau fel\303\251n\303\251l
del, delei miatt \305\241alia mellett, -n\303\241l, -n\303\251l
greta mellett, p\303\241rhuzamosan \305\241iapus valami innens\305\221

iki oldal\303\241n
is tarp
i\305\241ilgai ment\303\251n bel\303\274l
viduj
ikypai ferd\303\251n vietoj helyen
istri\305\276ai r\303\251zs\303\272t vir\305\241, vir\305\241uj, vir\305\241um felett
\305\275emiau alatt
Csak se
t\303\241rgy\303\251 ttel \303\241ll\303\263
el\303\266lj\303\241r\303\263sz\303\263k:
apie palei ment\303\251n per

aplink k\303\266r\303\274l pas prie\305\241
pagal paskui pro \303\241t
Csak eszk\303\266zhat\303\241roz\303\263 esettel \303\241ll\303\263

el\303\266lj\303\241r\303\263k:
su; sulig -t\303\263i, -t\305\221i, -ig; ties -n\303\241l, -n\303\251l, felett
Birtokos \303\251s t\303\241rgyesetet vonz: uz.
Birtokos, t\303\241rgy \303\251s eszk\303\266zhat\303\241roz\303\263 esetet vonz: po.
Restorane
- Pra\305\241om pasakyti, kur cia netoliese restoranas?

- Cia arti nera jokio restorano, tik u\305\276kandine ir
blynine, bet Lenino prospekte yra \"Neringos\" kavine

DEVYNIOLIKA 101
ir netoli \"\305\240e\305\241upes\" valgykla, kur yra lietuvi\305\241ka
valgiu. Tiesa, ten valgytojai apsitarnauja patys.

- Ne, mes nenorime visk\304\205: peilius, \305\241akutes,
\305\240auk\305\241tus
ne\305\241ti patys i stala^
- Galima jus pakviesti papietauti su mumis?
- A\304\215iu. Seskime prie \305\241io stalo. Ar \304\214ia laisva?

- Dovanokite, vieta
\305\241i u\305\276imta.
- Atsipra\305\241au, galima mes paimsime?

valgiara\305\241ti? K\304\205
- A\305\241 laikausi dietos. Mes laukiame dar vieno musu
bi\304\215iulio, pra\305\241om padengti dar vienam asmeniui.
- As nore\304\215iau u\305\276kand\305\276iui
porcij\304\205 lie\305\276uvio, be to,
pra\305\241om atne\305\241ti dvi porcijas \305\241altos vi\305\241tienos.
- Kokios sriubos pageidaujaute?
- Valgysime mesos buljono, dar\305\276oviu ir pieni\305\241kos
sriubos.
- Ar nori dar lek\305\241t\304\231sriubos?
- Pra\305\241y\304\215iau druskos. A\305\241 labai megstu lietuvi\305\241kus
\305\241altibar\305\241cius ir
\305\241iupini.
- Ka turite \305\241iandien
jus i\305\240antruju patiekalu?
- Balandeliu, ver\305\241ienos kotletu, tro\305\241kintos jautienos,
pjausnio, mu\305\241tinio su svogunais ar kiau\305\241iniu, inkstu,
kepenu kiaulienos kotletu.
- Kokiu \305\241iandien turite pada\305\276u?
- Tik majonezo.
- Pra\305\241om atne\305\241ti garsty\304\215iu. Ka paimsime desertui?
- Mes turime migdolini tort\304\205.
- Pra\305\241om man duoti arbatos su gabaliukiu
stiklin\304\231^
biskvitinio pyrago.
- O man - du buteliusalaus. \305\240viesaus ar juodo?
- Gero apetito!
- I jusu sveikatai Sis vynas man yra per stiprus.
Apskritai, a\305\241 negeriu alkoholiniu gerimu.
- Pra\305\241om buteli
limonado. Daugiau nieko nebereikia,
dekui. Pra\305\241om s\304\205skait\304\205.
102 DEVYNIOLIKA
Gastronome
Ar yra \305\241vie\305\276iu bandeliu ar rageliu? Pra\305\241om
pasverti si surio gabal\304\205.

Galima
buteli rug\305\241taus pieno?
Ar jus priimate tu\305\241\304\215ius butelius nuo
kefyro? Pra\305\241om
duoti
ketvirti kilogramo de\305\241ros. Pasverkite man
kilograme
avienos. Nueik i parduotuve ir nupirk
sumu\305\241tiniui
ketvirti kilogramo var\305\241kes, por\304\205 de\305\241reliu,
kumpio duonos ir tris kiau\305\241inius kiau\305\241inienei.
Kai kurios Vytauto Karaliaus mintys ir u\305\276uominos
Jei katinai turetu savo diev\304\205, jie melstusi labai

paprastai: \"Pele^ musu kasdien\304\231
. . . \". Kas nenori
i\305\241eiti, ir labirinte jau\304\215iasi kaip namie. Kai dievui
nie\305\276ejo jis sukure
e\305\276i.
Statiniu daug, bet
deln\304\205,
Diogenu truksta. Kolektyvines nuomones patogios kaip

kolektyviniai sodai: u\305\276tenka vieno sargo.
GYAKORLATOK
58. Oldja fel a z\303\241r\303\263jeleket!
Kaip (pasikloti), taip ir (i\305\241simiegoti).Ar

seniai jus (mokytis) lietuvi\305\241kai? Kuo gi tamsta
(dometis) jaunysteje? A\305\241 ir \305\241iandien labai
(dometis) muzika. Dabar a\305\241 (jaustis) daug geriau,
bet vakar (jaustis) visai blogai. i k\304\205
tamsta
(kreiptis) patarimo? Kodel tu (juoktis) seniu?

Kas tai (prasimanyti), a\305\241 ne (juoktis) senais
\305\276monemis. Vaikai, ar jus jau (praustis)? Taip,
(praustis), (\305\241ukuotis) ir (rengtis) jau eiti i
A\305\241 (d\305\276iaugtis), jei tu (neskustis).
mokykl\304\205.
Tamsta kalbi nerimtai, kitaip tamsta (ne\305\241ypso-
tis). (Nusivilkti) sen\304\205 \305\240vark\304\205^ ir (apsivilkti)

A\305\241 (u\305\276sisakyti)
nauj\304\205. por\304\205 pusba\304\215iu.
DEVYNIOLIKA 103
59-62. Oldja fel a z\303\241r\303\263jelet!
Draugo (netekti), tai dabar mane niekas

nebemiela. Jonui (gelti) danti. Broliui (\305\241alti)
rankos.
Jie aukojasi del (laisve). Salia puikia (rumai)

mes mateme nema\305\276a lu\305\241nu. U\305\276sidirbo arti
(\305\241imtas) rubliu. Eik palei (tvoras). Aplink

(kalejimas )
- gilus grioviai. Mes plaukeme
pavandeniui, tai yra pagal upes (srove). Lipk per
(vartai), anoj (puse) kabo spyna, atrakinsi ja \305\241iuo
raktu, tada mes su arkliais [va\305\276iuosim pro
(vartai). \305\275iurke sulig nedidele (kate) didumo.

Bijau, kad u\305\276
toki\304\205 (muzika) klausytojai tave
i\305\241\305\241vilpti tetures. Savo sunu baud\305\276iame uz
blog\304\205(elgesys).
Mano dukte i\305\241tekejo u\305\276 savo
(pusbrolis). Kiekviena ranka turi po penkis

(pir\305\241tas). Raide B eina po (raide) A. Rusys
yra po (virtuve). Po gramatikos (taisykle) eina
lentele, po (lentele) pratimas.
104 DVIDE\305\240IMT
20. lecke
64. A cselekv\305\221 mell\303\251kn\303\251vi igen\303\251v jelen idej\303\251t az

ige jelen idej\305\261 harmadik szem\303\251lyu ragj\303\241nak a
behelyettes\303\255t\303\251s\303\251vel k\303\251pezz\303\274k.
Az els\305\221 \303\251s a harmadik igeragoz\303\241sban az -a,

illetve rag hely\303\251re
-o_
-as, -anti,
a m\303\241sodik igeragoz\303\241sban az -i hely\303\251re
-is, -inti ker\303\274l.
H\303\255mnemben gyakran haszn\303\241lj\303\241k az -antis,-intis

alakot is.
H\303\255mnem N\305\221nem
dirb-a (dirbantis) dirbanti

dirb\304\205s (dolgoz\303\263)
lauki-a (laukiantis) laukianti
lauki\304\205s (v\303\241r\303\263)
ras-o raM\304\205s (ra\305\241antis) ra\305\241anti (\303\255r\303\263)
myl-i mylis (mylintis) mylinti (szeret\305\221)
A buti mell\303\251kn\303\251vi igeneve: es^s, (esantis), esanti.

A jelen idej\305\261 cselekv\305\221 mell\303\251kn\303\251vi igen\303\251v
ragoz\303\241sa megegyezik az els\305\221 mell\303\251kn\303\251vragoz\303\241ssal.
Kiv\303\251tel a h\303\255mnem alanyeset egyes \303\251s t\303\266bbes sz\303\241mban.
H\303\255mnem N\305\221nem
Egyes sz\303\241m
dirb\304\205s (dirbantis) dirbanti

dirban\304\215io dirban\304\215ios
dirban\304\215iam dirban\304\215iai
dirbanti dirban\304\215i\304\205
dirban\304\215iu dirban\304\215ia
dirban\304\215iame dirban\304\215ioje
DVIDE\305\240IMT 105
T\303\266bbes sz\303\241m
dirb\304\205^ (dirbantys) dirban\304\215ios

dirban\304\215iu
dirban\304\215iu
dirbantiems dirban\304\215ioms
dirban\304\215ius dirban\304\215ias
dirban\304\215iais dirban\304\215iomis
dirban\304\215iuose dirban\304\215iose
65. A cselekv\305\221 mell\303\251kn\303\251vi igen\303\251v befejezett m\303\272lt
idej\303\251t az ige m\303\272lt ideju t\303\266v\303\251hez j\303\241rul\303\263-\304\231s, -usi

raggal k\303\251pezz\303\274k az els\305\221 \303\251s
m\303\241sodik, \303\251s -\304\231s, -iusi
raggal a harmadik igeragoz\303\241sban.A. h\303\255mnemben -
ritk\303\241n - el\305\221fordul -usis alak is.
v\303\251g\305\261
dirb-o dirb\304\231s (dirbusis), dirbusi (aki dolgozott)

lauk-\303\251
lauk\304\231s (laukusis), laukusi (aki. v\303\241rt)
mylej-o mylej\304\231s (mylejusis), mylejusi (aki szeretett)
ras-\303\251 ra\303\241cs (ra\305\241iusis), ra\305\241iusi (aki \303\255rt)
Ragoz\303\241sa megegyezik az els\305\221
Kiv\303\251tel a
mell\303\251kn\303\251vragoz\303\241ssal. h\303\255mnem alanyeset egyes \303\251st\303\266bbes
sz\303\241mban.
H\303\255mnem N\305\221nem
Egyes sz\303\241m
dirb\304\231s , dirbusi
dirbusio dirbusios
dirbusiam dirbusiai
dirbusi dirbusia
dirbusiu dirbusia
dirbusiame dirbusioje
T\303\266bbes sz\303\241m
dirbusios
dirb\304\231
dirbusiu dirbusiu
dirbusiems dirbusioms
dirbusius dirbusias
dirbusiais dirbusiomis
dirbusiuose dirbusiose
66. A. cselekv\305\221 mell\303\251kn\303\251vi igen\303\251v folyamatos m\303\272lt
idej\303\251t a f\305\221n\303\251vi
igen\303\251v -daves,
t\303\266v\303\251hez j\303\241rul\303\263 -davusi
raggal k\303\251pezz\303\274k.
dirb-ti
dirbdavus dirbdavusi
lauk-ti laukdav\304\231s laukdavusi
myle-ti myledav\304\231s myledavusi

ra\305\241y-ti ra\305\241ydav\304\231s ra\305\241ydavusi
Ragoz\303\241sa megegyezik a befejezett m\303\272lt idej\305\261
mell\303\251kn\303\251vi igen\303\251v ragoz\303\241s\303\241val, de

- nagyon ritka
kiv\303\251telekt\305\221l eltekintve - csak alanyesetben
haszn\303\241lj\303\241k.
67. A cselekv\305\221mell\303\251kn\303\251vi igen\303\251v j\303\266v\305\221

idej\303\251t a
f\305\221n\303\251vi
igen\303\251v t\303\266v\303\251hez j\303\241rul\303\263-s- k\303\251pz\305\221vel (a j\303\266v\305\221
id\305\221 jel\303\251vel) \303\251s az -ias, -ianti raggal k\303\251pezz\303\274k. A

h\303\255mnemben gyakori az -iantis alak
v\303\251g\305\261 is.
dirb-ti dirbsi\304\205s (dirbsiantis), dirbsanti (dolgozni fog\303\263)

lauk-ti lauksi\304\205s (lauksiantis), lauksianti (v\303\241rni fog\303\263)
myle-ti mylesi\304\205s (mylesiantis), mylesianti (szeretni fog\303\263)
ra\305\241y-ti ra\305\241ysi\304\205s (ra\305\241ysiantis), ra\305\241ysianti (imi fog\303\263)
Ragoz\303\241sa megegyezik a jelen idej\305\261 mell\303\251kn\303\251vi
igen\303\251v ragoz\303\241s\303\241val, de - nagyon ritka kiv\303\251telekt\305\221l
eltekintve - csak alanyesetben haszn\303\241lj\303\241k.
68. Az igek\303\266t\305\221s visszahat\303\263 ig\303\251kb\305\221l ugyan\303\272gy
k\303\251pezz\303\274ka mell\303\251kn\303\251vi igeneveket, mint a nem

visszahat\303\263
ig\303\251kb\305\221l:
pasira\305\241\304\205s, pasira\305\241iusi, pasira\305\241ydavus, pasira\305\241ysianti
Az igek\303\266t\305\221 n\303\251lk\303\274li visszahat\303\263 ig\303\251kb\305\221l k\303\251pzett

mell\303\251kn\303\251vi igenevek -is, -s v\303\251gz\305\221d\303\251st kapnak.
Az igek\303\266t\305\221 n\303\251lk\303\274li visszahat\303\263 ig\303\251kb\305\221l k\303\251pzett
igenevek:
Jelen id\305\221
Egyes sz\303\241m rupinantis

rupinusis
prausiasis prausiantis
mokqsis mokantis
ilsisis ilsintis
T\303\266bbes sz\303\241m
rupinasi rupinan\304\215io si
prasiusi prausinanciosi
mokasi mokan\304\215iosi
ilsisi ilsin\304\215iosi
Befejezett m\303\272lt
Egyes sz\303\241m rupinusis

rupin\304\231sis
pra\305\241\304\231sis praususis
mok\304\231sis mokiusis
ilsej\304\231sis ils\303\251jusis
T\303\266bbes sz\303\241m rupinusiosi

rupin\304\231si
prausesi praus usio si
mok\304\231si mokiusiosi
ilsej\304\231si ilsejusiosi
Folyamatos m\303\272lt
rupindav\304\231sis rupindavusis
rupindavosi rupindavusiosi
J\303\266v\305\221
id\305\221
rupinsiasis rupinsiantis
rupinsi\304\205si rupinsian\304\215io si
M\303\241s alakok nem haszn\303\241latosak. Helyett\303\274k a nem
visszahat\303\263 ig\303\251kb\305\221l k\303\251pzett alakokat haszn\303\241lj\303\241k, vagy
az ige be-
k\303\266t\305\221nek min\305\221s\303\274l\305\221 sz\303\263csk\303\241t teszik az
igen\303\251v el\303\251, s \303\255gy az igen\303\251v ragozhat\303\263v\303\241 v\303\241lik:
besirupin\304\205s, besipraususi, be silsi, besimoke stb.

69. A mell\303\251kn\303\251vi igeneveknek is van n\303\251vm\303\241si
alakjuk, s ugyan\303\272gy ragoz\303\263dnak, mint a k\303\266z\303\251pfok\303\272
mell\303\251knevek. A h\303\255mnem alany\303\251set egyed\303\274l a rendhagy\303\263,

mert ezt a teljes alakb\303\263l (-antis, -intis, illetve -usis
k\303\251pz\305\221kkel) k\303\251pezz\303\274k, s a v\303\251gz\305\221d\303\251sben hossz\303\272 -y
tal\303\241lhat\303\263.
Jelen idej\305\261 mell\303\251kn\303\251vi igen\303\251v
H\303\255mnem N\305\221nem H\303\255mnem N\305\221nem
dirbantysis dirban\304\215ioji dirbantieji dirban\304\215iosios

dirban\304\215iojo dirban\304\215iosios dirban\304\215iuju dirban\304\215iuju
dirban\304\215iajam dirban\304\214iajai dirbantiesiems dirban\304\215iosioms

dirban\304\215iuosius
dirbantiji dirban\304\215i\304\205ja dirban\304\215i\304\205sias
dirban\304\215iuoju dirban\304\215iaisiais dirban\304\215iosiomis

dirban\304\215i\304\205ja
dirban\304\215iajame dirban\304\215iojoje dirban\304\215iuosiuose dirban\304\215iosiose
Befejezett m\303\272lt idej\305\261 igen\303\251v
dirbusysis dirbusioji dirbusieji dirbusiosios

dirbusiojo dirbusiosios dirbusiuju dirbusiuju
dirbusiajam dirbusiajai dirbusiesiems dirbusiosioms
dirbusiuosius dirbusi\304\205sias
dirbusiji dirbusi\304\205ja.
dirbusiuoju dirbusi\304\205ja
dirbusiaisiais dirbusiosiomis
dirbusiajame dirbusiojoje dirbusiuosiuose dirbusiosiose
70. A n\305\221i tulajdonnevek (csal\303\241dnevek) k\303\251tf\303\251l\303\251k:
-jen\303\251 v\303\251gz\305\221d\303\251st kap a f\303\251rjezett asszony neve.

Ez a magyar asszonyn\303\251vk\303\251pz\305\221 -n\303\251-nek felel meg:
Petraitis - Petraitien\303\251 (Petraitisn\303\251)

Saja - Sajiene (Saj\303\241n\303\251)
a
-t\303\251 v\303\251gz\305\221d\303\251s\305\261 l\303\241nykori csal\303\241dn\303\251v, m\303\251gpedig:
-a, -as f\303\251rfinevekb\305\221l
v\303\251g\305\261 lesz -aite (Jukna -
Juknaite; Jurenas - Jurenaite),
-is, -ys, -\303\251_,
-ia f\303\251rfinevekb\305\221l
v\303\251g\305\261 lesz -yt\303\251
(Matulis - Matulyte; Daunys - Daunyte; Katele -

Katelyte; Gaulia - Gaulyte),
-us k\303\251tsz\303\263tag\303\272
v\303\251g\305\261 f\303\251rfinevekb\305\221l lesz -ute
-
(\305\240imkus \305\240imkute),
-us v\303\251g\305\261
t\303\266bbsz\303\263tag\303\272 f\303\251rfinevekb\305\221l lesz -ute
(Vaitiekus - Vaitiekute),
-ius f\303\251rfinevekb\305\221l
v\303\251g\305\261 lesz -iute (Mareinkevicius
- Marcinkevi\304\215iute).
Kai kurios Vytauto Karaliaus mintys ir u\305\276uominos
Kai juokdariui ploja, jis \305\276ino padar\304\231s profesin\304\231

klaida. Prarij\304\231s \305\241imt\304\205
lak\305\241tingalu,
katinas jau turi
teis\304\231 vadintis melomanu. Kas lipa ant postamento,
tas viduje suakmenej\304\231s. Dogmatikas: filosofas,
nemat\304\231s upes. Chameleono galimybiu riba: spalvos
nekeikiantis \305\241e\305\241elis. Didumas ne visada ikvepia:
pamat\304\231s drambli,
vaikas ne su\305\241unka: \"O, kad a\305\241toks
u\305\276aug\304\215iau!\" Upe, tapusi kanalu, nori i\305\241saugoti
savo vard\304\205.
Algirdas Sabaliauskas apie medu ir bi\304\215iulyst\304\205
Senoves Lietuva garsejo medumi. XVI-tojo

am\305\276iaus lenku istorikas M. Stryjkovskis ra\305\241e, kad
niekur nera tokio puikaus ir gryno medaus, tokio
skaidraus va\305\241ko, .
kaip \305\275emaitijoj; mi\305\241kuose cia i\305\241
dreviu medus varvete varvas. Medumi lietuviai

mokej\304\231
savo feodalams duokl\304\231, medaus
i\305\241 gamino
skanu gerim\304\205 midu, kuri jau mini angly keliautojas Vulf-
stanas, IX-tame am\305\276iuje lank\304\231sis prusu \305\276emeje.
Bitininkyste, nepaprasta meile darb\305\241\304\215iosioms medaus

ne\305\241ejoms paliko gilius pedsakus lietuviu kalboje bei
tautosakoje. Musu protevaituos med\305\276ius, kuriuose
bites gyvendavo ar i\305\241
ju
\305\276iedu medu ne\305\241davo, laike
\305\241ventais. Tik apie \305\276mogu
ir bit\304\231 lietuviai sakydavo
\"mire\", o visi kiti gyvi padarai \"stipdavo\",\"dvesda-
vo\", \"gai\305\241davo\". Apie darba^ mylinti \305\276mogu
dar ir
\305\241iandien sakoma: darb\305\241tus kaip bitele. Gerus savo
draugus vadiname bi\304\215iuliais ir, turbut, ne
nepagalvojame, kad i\305\241
prad\305\276iu \305\241is \305\276odis
rei\305\241k\304\231s
tik d\303\251l
bendro
bi\304\215iu valdymo susibroliavusius svetimus
\305\276mones.
110 ,
, DVIDE\305\240IMT
Apie kalbu, giminyst\304\231.
Lietuviu kalba: indoeuropie\304\215iu kalba, priklausanti

rytinei baltu kalbu grupei. Ji artimiausia latviu ir
vakarinei baltu kalbu grupei priklausan\304\215iai prusu

kalbai. I\305\241
visu indoeuropie\304\215iu kalbu \305\241eimos saku
(slavu, germanu, romanu, graiku, iranenu, indu)
balty
kalbos geriausiai i\305\241laike savo pirmyk\305\241ti garsyn\304\205
bei daugeli morfologiniu ypatybiu. Jos turi gana daug
ir
pana\305\241iu \305\276od\305\276iu su senoves graiku
nieko nuostabaus,nes
vienareik\305\241miu
ir lotynu kalbomis. Bet tai
indoeuropie\304\215iu
kalbos kilusios bendro
i\305\240 kamieno, ir
nelyginant vieno galingo med\305\276io \305\240akos bei at\305\276alos,
i\305\241sisklaid\305\276iusios po pasauli. Tai gali patikrinti

vis\304\205
kiekvienas, mokantis nors kelias indoeuropie\304\215iu
kalbas. U\305\276tenka tomis kalbomis suskai\304\215iuoti nuo vieno
iki de\305\241imties, ir
isitikinsi, kaip tu kalbu skai\304\215iai
pana\305\241us vieni
i kitus.
Ir \305\241tai anekdotas apie kalbu giminyst\304\231:
Praejusio am\305\276iaus
vokie\304\215iu
tautosakininkas
i\305\241gird\304\231s
i\305\241gana rimtu to meto mokslo vyry apie
nepaprasta lietuviu
ir lotynu kalbu pana\305\241um\304\205, pats
nutare i\305\241bandyti savo laim\304\231. Atvyk\304\231s i jis
Lietuv\304\205,
eme kar\304\214iamoje ir u\305\276kalbino pirma pasitaikiusi
bajor\304\205 lotyni\305\241kai. Tas jam atsake ir savo kalbos
pana\305\241umu tiesiog pritrenke jaun\304\205ji mokslinink\304\205.
Kadangi bajoras buvo girtas, tautosakininkas tolimesni
pokalbi atidejo rytdienai. Bet kaip jis nustebo, kai
kit\304\205 dien\304\205 bajoras ne tik nesuprato, bet ir negalejo

lotyni\305\241kai suregzti ne vieno \305\276od\305\276io. Tik po ilgu
atsipra\305\241inejimu
ir
mandagiu link\304\215iojimu paai\305\241kejo, kad
tas linksmasis vyras vaikysteje mokesi lotynu
kalbos, o
i\305\241ger\304\231s megdavo savo
pasipuikuoti \305\276iniomis.
Pana\305\241iu artistu apstu ir dabar. Bet tik

lyginamasisistorinis metodas mokslininkams leido atskirti
gimini\305\241kai susijusias kalbu daleles nuo atsitiktiniu pa-
na\305\241ybiu
ir i\305\241senoves paveldetas bendrybes nuo
velesniu skoliniu.
GYAKORLATOK
64-69. Hat\303\241rozza meg, hogy az al\303\241bbi mondatokban

a cselekv\305\221mell\303\251kn\303\251vi igen\303\251v milyen id\305\221ben \303\241\303\274:
jelenben, befejezett m\303\272ltban (bef.), folyamatos

m\303\272ltban (foly.) vagy id\305\221ben!
j\303\266v\305\221
Daug \305\276adas ir ma\305\276a

teduod\304\205s mums
nereikalingas. Serg\304\205s \305\276mogus yra prie\305\276iuros reikalingas.

Nesej\304\231s nepjausi. Milicijos vir\305\241ininkas
paskelbe, kad ne vienas i\305\241tu
piktadariu nei\305\241truksias
i\305\240jo ranku. Vakar tai jau pasirodei kas es^s.
Nesivaizduok esanti gra\305\276i! Tu, melagi, ar
nenustosi
melav\304\231s?
Kad ir stipresnis prie\305\241as, bet
mes nesiliausim su juo kovoj\304\231.
Pradedantiesiems, savaime suprantama, bus sunkiau

mokytis nekaip Siek tiek mokantiems kalbos. Visas
teises tenai turejo pasiturintieji \305\276mones, nieko
nulemti negalejo vargstantieji ir skurstantieji.
Rope karta gyresi: su medum \"As esu labai
skani! - Liaukis gyrusis ir eik \305\241alin! - tare jai
medus. - A\305\240 ir be tav\304\231s
skanus.
K\304\205^ gi jam pasakys jo gimines, kuriais jis

sakosi tiek rupinusis ir kuriu turt\304\231 jis
Pa\305\241auk
i\305\241eikvojo. tuojau visus esan\304\215ius kieme
\305\276mones.Rausvasis \305\276iemos lapas sulaukdav\304\231s
\305\276alio.Pakalbek su nusimanan\304\215iais apie tai
specialistais. Apipyle ji
verdan\304\215iu vandeniu. Vos
tik iejusi i kambari, ji tuojau pradejo verkti.
Tamsumoj pasirode \305\275mogus su dviem

\305\276vakemis.
degan\304\215iomis Am\305\276ina \305\241love \305\276'uvusiems del
tevynes. Valstie\304\215iai sako, kad \305\241iemet

busi\304\205s
gausus derlius. Telegrafo agentura prane\305\241a, kad
gretimoje valstybeje ivyk\304\231s perversmas. U\305\276uot
stoj\304\231 i^ kovî, neprityr\304\231 prie\305\241o kareiviai

pasileido begti. Vagiui duok kad ir milijon\304\205, jis
nenustos
vog\304\231s. Senoves lietuviai tikejo, kad
\305\276mogaus vele nemir\305\241tanti, ir geruju \305\276moniy veles
einan\304\215ios i dangu pas Perkune, o dangus es\304\205s
ant auk\305\241to kalno, i kuri vele turinti ilipti.

Mokytojas baige diktav\304\231s
ir eme ai\305\241kinti. Direk-
cija ir \305\240ikarta neu\305\276mir\305\241o netingin\304\215iu ir savo
darb\304\205 gerai atliekan\304\215ia darbininke. Nebera
ramumo \305\241iame pasaulyje \305\275mogui, savo
motin\304\205,
i\305\276eidusiam! Paklydusius atvesk i tikr\304\205ji keli\304\205,.
Sako, kad girtybe musu kra\305\241te einanti daugyn.

Vaikai apipuole parva\305\276iavusi tev\304\205.
Tamsta
nesigailesi su manim susipa\305\276inusi. Pra\305\241ytume
netrukdyti besidarbuojan\304\215iu tarnautoju. As

pabudau ir nustojau sapnav\304\231s, nustojau svajoj\304\231s.
Karolis i\305\241niro is jaunu, ligi pa\305\276asties tesiakan-
ciu med\305\276iu, tiesiai prie kaimo dar\305\276u. Eina
gandai, kad ju ministre kabinetas atsistatydinsi\304\205s.

Kareiviai prisieke neapleisi\304\205
savo generolo.
Visai likusiai sumai s\304\205skaitu jokii^ nepristate.
DVIDE\305\240IMT VIENAS 113
21. lecke
71. Amint az el\305\221z\305\221

p\303\251ldamondatokb\303\263l is
a mell\303\251kn\303\251vi
kider\303\274lhetett, igenevet (\303\251s a seg\303\255ts\303\251g\303\251vel
\303\266sszetett
k\303\251pzett igealakokat, 1. 81.) igen
sz\303\251lesk\303\266r\305\261en
haszn\303\241lj\303\241k, azt lehet mondani, hogy haszn\303\241latuk
a litv\303\241n nyelv egyik legjellemz\305\221bb saj\303\241tja.
Abuti ige felt\303\251teles m\303\263dj\303\241nak alakjaival \303\251s a
cselekv\305\221 m\303\272lt idej\305\261 mell\303\251kn\303\251vi igenewel fejezi ki a
litv\303\241n a felt\303\251teles m\303\263d m\303\272lt idej\303\251t.
Jei a\305\241 bu\304\215iau

\305\276inoj\304\231s apie tai isL prad\305\276ios, tai
nebu\304\215iau n\303\251
pradej\304\231s.
(Ha kezdett\305\221l fogva tudtam volna err\305\221l, akkor el
sem kezdtem volna.)
Geriau butu buv\304\231, jei butum is karto su savo
motina pasitarusi, mergele!
(Jobb lett volna, hogyha r\303\266gt\303\266naz any\303\241ddal
besz\303\251lt\303\251l
volna, kisl\303\241ny!)
Ezen a
k\303\255v\303\274l k\303\266vetkez\305\221 esetekben \303\241llvagy
\303\241llhatigen\303\251v az ige helyett:

a/ Az \303\272n. f\303\274gg\305\221
besz\303\251dben, teh\303\241t amikor id\303\251zz\303\274k
valakinek a szavait:
Mokytojas sako, kad Kazys es\304\205s gabus, bet jis tin-

gis mokytis.
(A tan\303\255t\303\263azt mondja, hogy Kazys tehets\303\251ges, \303\241m
lusta tanulni.)
Pasak laikra\305\241\304\215io prane\305\241imo, sukileliai laimej\304\231 mu\305\241i;
vyriausybininkai pasidav\304\231.
(Az \303\272js\303\241gk\303\266zlem\303\251ny szerint a felkel\305\221k csat\303\241t
nyertek; a korm\303\241nyhu er\305\221k megadt\303\241k magukat.)

Laikra\305\241\304\215iai ra\305\241o, kad kariaujan\304\215ios vyriausybes
netrukus susitaikysian\304\215ios.
114 DVIDE\305\240IMTVIENAS
(Az \303\272js\303\241gok azt hogy
\303\255rj\303\241k, a h\303\241bor\303\272skod\303\263
r\303\266videsen
korm\303\241nyok
ki fognak b\303\251k\303\274lni.)
b/ Ha olyasmir\305\221l van sz\303\263, amiben a besz\303\251l\305\221' nem

biztos:
Traukinys i\305\241ein\304\205s lygiai septint\304\205 valanda.

(A vonat pont
\303\241ll\303\255t\303\263lag h\303\251tkor indul.)
\304\214ia ka\305\276kada upe tekejusi.
(itt valaha egy foly\303\263nak kellett folynia.)
Jie med\305\276iodav\304\231
vilkus ir \305\241ernus.
farkasra
(\303\201ll\303\255t\303\263lag
\303\251s vaddiszn\303\263ra
vad\303\241sztak.)
Ryt busia^ 30 laipsniu \305\241al\304\215io.
(Holnap m\303\255nusz
\303\241ll\303\255t\303\263lag 30 fok lesz.)
c/ Ha val\303\263sz\303\255n\305\261tlen esem\303\251nyr\305\221l van sz\303\263, p\303\251ld\303\241ul
egy mes\303\251ben:
Skruzde ikritusi i up\304\231

ir pradejo sk\304\231sti.
Balandis
nulau\305\276\304\231s
ir
\305\241ak\304\205 imet\304\231s i vandeni. Skruzde
i\305\241sigelbejusi. Atej\304\231s \305\241aulys ir norej\304\231s nu\305\241auti
balandi.
Skruzde ikandusi jam i koja. Tuo tarpu balandis
nuskrid\304\231
s.
Magyarra ezt, term\303\251szetesen, ig\303\251vel lehet

s
ford\303\255tani, az igen\303\251v haszn\303\241lat\303\241b\303\263l fakad\303\263 mes\303\251s
jelleget legfeljebb m\303\241s stilisztikai eszk\303\266z\303\266kkel
\303\251rz\303\251keltethetj\303\274k.
d/ A nustoti, liautis, baigti, tiketis, manyti,

galvoti ig\303\251k ut\303\241n \303\241ll\303\263
ig\303\251k f\305\221n\303\251viigeneve helyett
befejezett m\303\272lt idej\305\261 mell\303\251kn\303\251vi igen\303\251v \303\241ll:
Jos nustojo plepej\304\231.
(Abbahagyt\303\241k a fecseg\303\251st.)
ej Az u\305\275uot ut\303\241n
elf\303\255lj\303\241r\303\263sz\303\263 befejezett m\303\272lt
mell\303\251kn\303\251vi
idej\305\261 igen\303\251v \303\241ll (akkor is, ha
jelen
tulajdonk\303\251ppen idej\305\261 cselekv\303\251sr\305\221l van sz\303\263):
U\305\276uot dirbusi, ji puo\305\241iasi.

(Ahelyett, hogy dolgozna, sz\303\251pitkezik.)
A
\303\255j jelen idej\305\261 igenevet be- k\303\251pz\305\221vel
\303\266sszekapcsolva a cselekv\303\251s v\303\241ratlans\303\241g\303\241t fejezz\303\274k ki.

Magyarra legt\303\266bbsz\303\266r az \303\241msz\303\263csk\303\241val ford\303\255thatjuk:
Ziuriu - ir jos beateinan\304\215ios.
(L\303\241tom \303\241m, hogy j\303\266nnek.)
ej Azt a m\303\272lt idej\305\261 mell\303\251kn\303\251vi igenevet, amely

egy m\303\241sik cselekv\303\251ssel p\303\241rhuzamos cselekv\303\251st
fejez ki, magyarra hat\303\241roz\303\263i igenewel vagy hat\303\241roz\303\263i
mell\303\251kmondattal ford\303\255tjuk:
Pamate mus, vaikai labai apsid\305\276iauge.
(A gyerekek nagyon meg\303\266r\303\274ltek, amikor megl\303\241ttak

benn\303\274nket.)
h/ Az olyan egyszer\305\261 mondatban (amelyet
magyarra \303\266sszetett mondattal ford\303\255tunk), amelyben az
alany min\305\221s\303\255ti saj\303\241t cselekedet\303\251t, a min\305\221s\303\255tett
cselekv\303\251st mell\303\251kn\303\251vi igenewel fejezz\303\274k ki, m\303\255g a

cselekv\303\251st
min\305\221s\303\255t\305\221 rendszerint visszahat\303\263 ig\303\251vel:
Labai gailiuosi negerai pasielg\304\231s.

(Nagyon sajn\303\241lom, hogy rosszul viselkedtem.)
Tos senutes skund\305\276iasi beveik nieko nematan\304\215ios.
(Az \303\266regasszonyok panaszkodnak, holott szinte
semmit sem l\303\241ttak.)
72. Semleges vagy \303\241ltal\303\241nos alany eset\303\251ben a

mell\303\251kn\303\251vi
igen\303\251v t\303\266bbes sz\303\241m alanyeset\303\251t haszn\303\241ljuk
(l. a 71. b/ alatti p\303\251ldamondatot).
Gydytojai tvirtina, kad tai esa, labai naudinga.

(Az orvosok azt hogy
\303\241ll\303\255tj\303\241k, ez nagyon hasznos.)
73. A f\305\221n\303\251v
kicsiny\303\255t\305\221 k\303\251pz\305\221i a k\303\266vetkez\305\221k:
-elis, -el\303\251, -ytis, -yte, -utis, -ute, -(i)ukas, -u\305\276is,
-u\305\276e, -uzelis, -u\305\276ele.
A k\303\251pz\305\221a sz\303\263t\305\221h\303\266z
j\303\241rul, teh\303\241t p\303\251ld\303\241ul: pu\305\241is
- Pupele, de: sesuo - seserele, vanduo -
vandenelis.
A mell\303\251kn\303\251v kicsiny\303\255t\305\221 k\303\251pz\305\221i a k\303\266vetkez\305\221k:
-okas, -oka, -ukas, -uk\303\251, -ytis, -yte, -utis, -ute.

116 DVIDE\305\240IMT VIENAS
Kreg\305\276des ir \305\276virblio byla
\305\275virblis
kart\304\205 pakraigeje atrado kreg\305\276des
tu\305\241\304\215ia,
ilindo ir apsigyveno: kiau\305\241inelius

lizd\304\205, i ji
pasidejo ir \305\276virbliukus perejo. Kreg\305\276de kur buvusi, kur
nebuvusi parskrido ir \305\276iuri - u\305\276imtas lizdas.
K\304\205
dabar daryti? Kaip i\305\241krap\305\241tyti?
\305\276virbli
-
Vyt-vyt! - su\305\241uko kreg\305\276de.
Bet veja veja ir negali i\305\241vyti. \305\275virblis ne
nemano kreg\305\276des klausyti. Tiktai pasi\305\241iau\305\241e ir \304\214ir\305\241kia:
- \304\214ia mano lizdas!

- \304\214ia tavo lizdas? - pasipiktino kreg\305\276de.
- Tai koks
akiple\305\241a! Ar tu ji sukai?
- Jei nesukau, tai tu\305\241\304\215ia
radau - \304\215ir\305\241ke \305\276virblis.
Nuskrido kreg\305\276de ir pasiskunde savo draugems,

kad \305\275virblis akiple\305\241a u\305\276em\304\231s jos lizd\304\205
ir ji negali
jo i\305\241varyti.
Visas kreg\305\276d\305\276iu burys ir nuskrido prie lizdo.

Bet negali \305\276virblio i\305\241lizdo i\305\241varyti. Tas tupi
ir \304\215ir\305\241kia:
pasiput\304\231s, atstat\304\231s gu\305\276i
- \304\214ir-\304\215ir! Kas \304\214ia mano lizdas!
yr?
- \304\214ia tavo lizdas? - tare supykusios kreg\305\276des. Jei
toks akiple\305\241a, tai galesi jame buti ir pra\305\276uti!
Susitelke kreg\305\276d\305\276iu
visa talka ir u\305\276lipde \305\276virbli
lizde. Mato \305\276virblis, kad jam galas. Eme spardytis
patamsyje. Spardes spardes, nagus nusilau\305\276e - bet
nieko negali padaryti ir i\305\241lizdo
i\305\241listi. Teks, matyt,
bado mirtimi \305\276uti.
Nusimin\304\231s
\305\276virblis tupi patamsyje
ir galo laukia.
Bet \305\276virblio laimei, vien\304\205 pavakar\304\231 ejo
vaikai
i\305\241dykeliai su pagaik\305\241\304\215iais ardyti lizdus, ir pamat\304\231
t\304\205lizd\304\205 sugriove. Lizdas ant \305\276emes nukrito,

i\305\241skrido
\305\276virblis ir nuleke i giri\304\205
tetervinui pasiskusti,
kad kreg\305\276des ji
lizde u\305\276murijusios ir vos nepra-
\305\276ud\305\276iusios.
- \304\214ir-\304\214i-rik! - skundes \305\276virblis. - Kreg\305\276des galva-

\305\276udes suvaldyk! Jos dar visiems pauk\305\241\304\215iams lizdus
u\305\276lipdys ir pauk\305\241\304\215iu, gimin\304\231 pra\305\276udys.

vis\304\205
Tetervinas i\305\241klause \305\276virblio skundo ir
suburbuliavo :
- Dabar jau velu. Atskrisk rytoj anksti ir atsivesk
kreg\305\276des kaltininkes, i\305\241klausysiu abi \305\241alis ir tarsiu
savo \305\275odi.
\305\275virblis namo parskrido, kreg\305\276dems baisiu
teismu prigrasino ir isake anksti ryta^ pas tetervin\304\205
i
giria nulekti. Bet kreg\305\276des nenusigando.
- Pa\305\276iuresim, ka patars daryt, kai akiple\305\241a i\305\241
lizdo negali iskrap\305\240tyt.

Anksti ryta nuskrido \305\275virblis akiple\305\241a ir
kreg\305\276des
galva\305\276udes i mi\305\241k\304\205,pas tetervine i teisme. O
tetervinas vos tik atsikel\304\231s, poterius kalbejo ir pats
sau patarinejo:
- Bul-bul-bul, parduosiu kailinius!Bul-bul-bul,
pirksiu O parduosiu pirksiu
pa\304\215i\304\205! rudeni pa\304\215ia,
kailinius, bul-bul-bul . . . Tetervinas burbuliavo,

savo
u\305\276siem\304\231s
\305\241eimos reikalais, ir visai u\305\276mir\305\241o, kad
pas ji \305\276virblis ir kreg\305\276des. \305\275virblis
atvyk\304\231 i teism\304\205,
nedriso teisejo trukdyti, atsitupe ant \305\241akos ir

o kreg\305\276des neturejo
\304\215ir\305\241ke, ka daryti, tai aplinkui eme
skraidyti. Tetervinas toliau burburliavo. O iiia kur
buv\304\231s kur nebuv\304\231s, med\305\276iotojas u\305\276kliuvo, i\305\241girdo
- ir nu\305\241ove. Tai tau kailiniai ir pati.
tetervin\304\205 pok\305\241t
\305\275virblis nukrito nuo sakos ir \304\215ir\305\241ke:

- A\305\241 taip nepaliksiu! I kit^. teisme skrisiu!
- Skrisk! - atsake jam kreg\305\276aes.
- O
jei mes tave
savo lizde u\305\276tiksim, tuojau u\305\276lipdysim.
- Pamatysim! - atsake \305\276virblis ir nuskrido ie\305\241koti
kito teismo. Bet ligi \305\241iol jo nesurado. Tai vis

teiseja ar skundike kas nors pabaido, ir nieko nei\305\241eina.
O kreg\305\276des, atradusios \305\276virbli

savo lizde,
aklinai u\305\276lipdo, kad jis i svetimus lizdus nelistu, o
ilindus
saules \305\241viesos nematytu.
118 DVIDE\305\240IMTVIENAS
Vilnius
Vilnius - LTSR (Lietuvos Tarybu Socialistines

sostine.
Respublikos) Tai miestas, kuris tarsi
brangakmenis \305\241vyti liaudies kan\304\215ia
ir
pergaliu
brangus
metra\305\241tyje,
kiekvienam lietuviui.
Miestas, - Neries ir
i\305\241sidest\304\231s dvieju upiu
Vilneles - santakoje, mi\305\241kais
(Vilnios) apaugusiu
Paneriu kalvu
sleniuose ir \305\241laituose, dabar u\305\276ima 150
kvadratiniu -
kilometru plot\304\205. \305\276ymiai didesni, negu
iki karo. I\305\240
visu pusiu miest\304\205^ apsupo nauji
gyvenamieji ir pramoniniai rajonai.
Ten, kur susitinka Neris ir Vilnele (Vilnia),
gyvenvietes
\305\276moniu
buta jau labai senai, dar prie\305\241
musu er^, Vieta augti miestui buvo labai patogi

- upes, auk\305\241tos kalvos. Per
strateginiu po\305\276iuriu ji \"gyne
Vilniu ejo artimiausias kelias i\305\241 Dniepro baseino
link Baltijos juros. Todel gyvenviete turejusi
prekybini pobudi augo. XIII am\305\276iuje Vilnius jau svarbus
ekonominis ir politinis kra\305\241to centras. Kada
isikure
Kry\305\276iuo\304\215iu
ir
Kalavijuo\304\215iu ordinai, Vilnius tapo ir
svarbiu gynybiniu punktu. XIII a. \304\215ia jau stovi pilis,
kuri\304\205
bande paimti riteriai - ple\305\241ikai.
Didysis Lietuvos kunigaik\305\241tis Gediminas perkele
i\305\241
Traku
savo rezidencija i, Vilniu. 1323 m. savo
lai\305\241kuose
Vakaru Europos pirkliams jis pirm\304\205_ kart\304\205
paminejo miesto vard\304\205; \305\240iuos metus iprasta laikyti

Vilniaus ikurimo data. 1576 m. Kelne i\305\241leistame
stambiausiu pasaulio miestu atlase randame ir

Vilniaus miesto plan\304\205.
Vilnius nuo
seniausiu laiku buvo miestas,
kuriame gyveno ivairiu tautybiu^ gyventojai. Kiekviena
tauta ine\305\241e
savo
inas\304\205^ i
miesto istorij\304\205^. Nepaisant
feodalu, carizmo pastangu kurstyti nacionalin\304\231
neapykant\304\205, tarpusavo nepasitikejim\304\205, religinius

kivir\304\215us, geriausi tautu atstovai visada kovojo u\305\276
tautu
savitarpio \304\214ia buvo
bendradarbiavim\304\205, pagarb\304\205.
atspaudintos pirmosios \305\241iandienines

Tarybu
teritorijoje
S\304\205jungos knygos.
Vilnius nuo seno - ne tik lietuviu kulturos
\305\276idinys, bet gilia vaga^ lenku, ir baltarusu, \305\276ydi^
ire\305\276e
kulturos istorijoje. Anks\304\215iau vyravo nuomone, kad
Vilnius - barokinis miestas;ji susidaredel barokiniu
kulto pastaty ir rumy fasady gausumo. Bet

architekturos istorikai po kruop\305\241\304\215ia tyrimu nustate, kad
senajai Vilniaus architekturai \305\276ymiai budingesne yra
gotika. Kai Vakaru Europoje klestejo renesansas
(XV-XVI a.), Lietuvoje tuo metu i\305\241tisai vyravo
gotika. Renesansine architektura Vilniuje prasiskina
kelia^
tik XVI a. antroje puseje.
Vilniuje isitais\304\231^ jezuitai nepakente renesansinio
meno. Jo saikingumas, rimtumas nepatiko ir
feodalams. dinami\305\241kas,
turtingiems Renesanse pakei\304\215ia
gausybe ir liniju,
operuoj\304\205s gaubta plok\305\241tumu kreiviu
puo\305\276nus ir tapybi\305\241kas barokas. Vilniuje, kaip ir
kitur, baroko men\304\231 globoja ir skatina visu pirma
ba\305\276ny\304\215ia.
XIX a. antroje puseje ir XX a. prad\305\276ioje Vilniaus
architekturoje vie\305\241patauja eklektika - stiliy ir

skoliniu mi\305\241inys.
G YAK OR LATOK
70. a/ Ford\303\255tsa le az al\303\241bbi mes\303\251t!
Uodas ir jautis
Uodas atsitupus ant jau\304\215io rago ir ilgai tenai
tupej\304\231s. Pasilsej\304\231s, kiek norejas, veliau ir
paklausas jauti, kaip jis gyvenas ir ar nebusi\304\205 jam
liudna, kai jis nuleksi\304\205s.
Jautis
pakel\304\231s galva^ suraukus kakta_ ir atsa-
k\304\231js, jog jam es\304\205.
tiek pat. Nemat\304\231s, kada uodas
atsitup\304\231s, nepajusias, kada jis nuleksi\304\205s.
70. b/ Tegye a megfelel\305\221 esetbe a z\303\241r\303\263jelben lev\305\221
igeneveket!
K^ duos taikai (ateina) metai? Ant (u\305\276\305\241al\304\231s,/

e\305\276ero susitelke vaiky burys. Prie (u\305\276ges\304\231s)
lau\305\276o dar ilgai nenutilo daina. Perduokite lin-
120 DVIDE\305\240IMT VIENAS
kejimus draugams. Vetra

i ple\305\241inius (i\305\241vyksta)
nulau\305\276e \305\241alia kelio (auganti) liepa. Atej\304\231
mes
radome juos jau (sugri\305\276\304\231). Musu kariai
triu\305\241kino(begas)
prie\305\241e.
O kad butum mane
anks\304\215iauapie tai
(ispejus)!
DVIDE\305\240IMTDU 121
22. lecke
74. A szenved\305\221 mell\303\251kn\303\251vi igen\303\251v jelen ideju

az
alakj\303\241t ige jelen ideju harmadik szem\303\251lyu alakj\303\241hoz
illesztett -mas (h\303\255mnem),
-ma (n\305\221- \303\251s semleges
nem) raggal k\303\251pezz\303\274k.
dirba dirbamas, dirbama (amelyet csin\303\241lnak, m\303\255\303\255velnek)
laukia laukiamas, laukiama (amelyet v\303\241rnak)
myli mylimas, mylima (amelyet szeretnek)

skaito skaitomas, skaitoma (amelyetolvasnak)
75. A szenved\305\221 mell\303\251kn\303\251vi igen\303\251v m\303\272lt ideju

a
alakj\303\241t f\305\221n\303\251viigen\303\251v t\303\266v\303\251hez tett -tas (h\303\255mnem), -ta
(n\305\221- \303\251s semleges

nem) raggal k\303\251pezz\303\274k.
dirb-ti dirbtas, dirbta (a dolgozott)

lauk-ti lauktas, laukta (a v\303\241rt)
myle-ti myletas, myleta (a szeretett)

skaityti skaitytas, skaityta (az olvasott)
76. A szenved\305\221 mell\303\251kn\303\251vi igen\303\251v ideju
j\303\266v\305\221
az ige
alakj\303\241t ideju
j\303\266v\305\221 egyes sz\303\241m m\303\241sodik szem\303\251lyu
alakj\303\241hoz tett -mas (h\303\255mnem),
-ma (n\305\221- \303\251s
semleges nem) raggal k\303\251pezz\303\274k. Gyakorlatilag azonban

csak a l\303\251tige megfelel\305\221 alakj\303\241t haszn\303\241lj\303\241k (busimas).
77. A litv\303\241nban, ak\303\241rcsak a magyarban, k\303\274l\303\266n
alakja van a m\305\261veltet\305\221 szenved\305\221 igen\303\251vnek. A f\305\221n\303\251vi
igen\303\251vhez -nas
j\303\241rul\303\263 (h\303\255mnem), -na (n\305\221-
\303\251s
semleges nem) raggal k\303\251pezz\303\274k:
buti butinas, butina (sz\303\274ks\303\251ges, k\303\266telez\305\221:
tkp. l\303\251tezend\305\221)
atminti atmintinas, atmintina (eml\303\251kezetes,tkp.
eml\303\251kezend\305\221)
skaityti skaitytinas, skaitytina (olvasand\303\263)

122 DVIDE\305\240IMT DU
A. m\305\261veltet\305\221 szenved\305\221 mell\303\251kn\303\251vi igen\303\251v megk\303\274-

l\303\266nb\303\266ztetend\305\221 a f\305\221n\303\251vi
igen\303\251vb\305\221l k\303\251pzett -tinis, -tin\303\251
mell\303\251kn\303\251vt\305\221l:
v\303\251g\305\261
i\305\241imtinas (kiveend\305\221)
- i\305\241imtinis
(kiv\303\251teles)
verstina literatura (ford\303\255tand\303\263
irodalom)
- verstine
literatura (fordit\303\241sos irodalom: nem eredeti)
pakartotinas - pakartotinis
(ism\303\251tlend\305\221) (ism\303\251tl\305\221d\305\221)
pirktini mezginiai (megv\303\241s\303\241roland\303\263

-
k\303\266t\303\266tt\303\241ru)
pirktiniai mezginiai (bolti: v\303\241s\303\241rolt illetve
v\303\241s\303\241rolhat\303\263
k\303\266t\303\266tt\303\241ru)
78. A szenved\305\221 mell\303\251kn\303\251vi igeneveknek is van

n\303\251vm\303\241si alak j uk; ezeket ugyan\303\272gy k\303\251pezz\303\274k, mint
a mell\303\251knevek\303\251t: dirbamasis, dirbamoji; skaitytasis,

skaitytoji; busimasis, busimoji.
79. A szenved\305\221 mell\303\251kn\303\251vi igenevek ragoz\303\241sa
megegyezik az els\305\221 mell\303\251kn\303\251vragoz\303\241ssal. A semleges-
nemueket nem rago zzuk.
80. A szenved\305\221 mell\303\251kn\303\251vi igenevek
haszn\303\241lat\303\241hoz
meg kell jegyezni, hogy folyamatos \303\251s
befejezett ig\303\251b\305\221legyar\303\241nt k\303\251pezhet\305\221ek:
lai\305\241kas: a lev\303\251l, amelyet \303\255rnak

ra\305\241komas
ra\305\241yta s lai as:
\305\241k a lev\303\251l, amelyet \303\255rtak
para\305\241ytas lai\305\241kas: a meg\303\255rt lev\303\251l
Sok mell\303\251kn\303\251vi igen\303\251v mell\303\251kn\303\251vk\303\251nt \303\241lland\303\263sult:
ra\305\241omoji ma\305\241inele: \303\255r\303\263g\303\251p
valgomoji druska: asztali (tkp. \303\251tkez\303\251si, \303\251tkezett) s\303\263
privalomas darbas: k\303\251nyszermunka

Ezekben az \303\241lland\303\263sult alakokban a litv\303\241n a
szenved\305\221 igenevet (annak n\303\251vm\303\241si form\303\241j\303\241t)
haszn\303\241lja
- cselekv\305\221 \303\251rtelemben (magyarra cselekv\305\221
igen\303\251wel ford\303\255tjuk):
siuvamoji masina: varr\303\263g\303\251p
Amint m\303\241r sz\303\263 volt r\303\263la (l. 34. b/), a szenved\305\221
szerkezetben a cselekv\303\251s v\303\251grehajt\303\263ja birtokos
esetbe ker\303\274l:
DVIDE\305\240IMT DU 123
studentu lankomos paskaitos: az el\305\221ad\303\241sok,
amelyeket a di\303\241kok l\303\241togatnak, illetve a di\303\241kok \303\241ltal
l\303\241togatott el\305\221ad\303\241sok
(A l\303\241that\303\263,
p\303\251ld\303\241b\303\263l hogy a magyarban sokszor
nem tesz\303\274nk k\303\274l\303\266nbs\303\251get jelen \303\251s m\303\272lt k\303\266z\303\266tt:
lankomos paskaitos \303\251s lankytos paskaitos egyar\303\241nt

ford\303\255that\303\263 l\303\241togatott el\305\221ad\303\241soknak.)
Van a szenved\305\221 mell\303\251kn\303\251vi igen\303\251vnek egy
k\303\274l\303\266nleges haszn\303\241lata. Ha a semleges alakot ige
helyett haszn\303\241ljuk, akkor ez\303\241ltal vagy a cselekv\303\251s
meglep\305\221 volt\303\241t hangs\303\272lyozzuk, vagy azt, hogy a
cselekv\303\251sr\305\221l ut\303\263lag, esetleg annak valami nyom\303\241b\303\263l-
szerezt\303\274nk tudom\303\241st. A. cselekv\303\251s alanya birtokos

esetbe ker\303\274l:
Cia vilkas bego.

(Egy farkas szaladt erre.)
Cia vilko begta.
(Hirtelen egy farkas szaladt erre.) illetve
(\303\232gy l\303\241tszik, egy farkas futott el itt.)
Ha a mondatban k\303\251tf\303\251le cselekv\303\251s van, akkor
az egyiket kifejezhetj\303\274k szenved\305\221 mell\303\251kn\303\251vi ige-
n\303\251wel, amit az alannyal egyeztetni kell nemben,
sz\303\241mban \303\251s esetben:
Nenoriu buti baramas.

(N\304\231m akarom, hogy szidjanak: tkp. nem akarok
ttnak
szid\303\263 lenni.)
\305\275mogus tiktai gal\304\205 daromas tegalejo taip rekti.
(Csak az az ember ki\303\241lthatott \303\255gy, akit \303\266lnek; sz\303\263
szerint: akinek v\303\251ge csin\303\241ltatott*)
81. A litv\303\241nban az \303\266sszetett f\305\221nevek t\303\272lnyom\303\263
k\303\251t sz\303\263b\303\263l k\303\251pezik.

t\303\266bbs\303\251g\303\251t
A mellett
f\305\221n\303\251v az \303\266sz-
szet\303\251tel m\303\241sik tagja lehet
f\305\221n\303\251v:malunsparnis
mell\303\251kn\303\251v: auks*takrosne
ige: auksakalys
egy\303\251b sz\303\263faj: pusiausvyra
I24 DVIDE\305\240IMTDU
A. sz\303\263\303\266sszet\303\251tel t\303\266rt\303\251nhet k\303\266t\303\266hang n\303\251lk\303\274l (gyv-
sidabris) vagy a_, e, _i, y_, o_, u k\303\266t\303\266hang

seg\303\255ts\303\251g\303\251vel
(garsiakalbis, pasaule\305\276iura, akiratis, dailyra\305\241tis,
dangorai\305\276is, vir\305\241ugalvis).
Figyelem! Gyakran megv\303\241ltozik az \303\266sszetett sz\303\263
v\303\251gz\305\221d\303\251se, s ez\303\241ltal ragoz\303\241sa:
siksna - sparnas -\302\273

\305\241ik\305\241nosparnis
darbas - tvarka -> darbotvarke
bendras - butas bendrabutis
\342\200\224?\302\246
Kai kurie Vytauto Karaliaus aforizmai
Visata neturi prasmes; ji tik vieta, kur prasmes

ie\305\241koma. Epochos ligos negydomos importiniais
vaistais. \305\275monijos nueita kelia klaidinga skai\304\215iuoti
pagal sune\305\241iotus batus: did\305\276i\304\205ja

kelio
dali ji nueina
basom. Epochos skirstomos i optimistines ir
normalias. Talento etalonas saugomas talentinguju
kapuose. I\305\241g\304\205sdintas zuikis neturi savo begimo stiliaus.
Lietuviu mitybos ypatybes
Kiekvienos tautos, taigi ir lietuviu, mityba leme

ivairus veiksniai: gamtines aplinkos, pagrindiniu
(\305\276emdirbystes, gyvulininkystes J ir pagalbiniu ukio
Saku (\305\276vejybos, bitininkystes ir kt.), prekybos
i\305\241vystymo,
maisto gaminimo irenginiu, socialines
atskiru \305\241eimu padeties, religiniu papro\304\215iu. Tradiciniais
valgiais laikomi tie, kurie lietuviu valstie\304\215iu buvo
gaminami XIX a. antrojoje puseje ir XX a.
pirmaisiais de\305\241imtme\304\215iais.
maisto
I\305\241
produktu svarbiausi buvo grudai, visu
pirma rugiai, kuriu kepiama i\305\241\" duona, gaminami kai
kurie valgiai. Antroji vieta teko mie\305\276iams (i\305\241ju
malti - kvie\304\215iams, ket-

darytos kruopos, miltai), tre\304\215ioji
DVIDE\305\240IMT DU 125
virtoji - avi\305\276oms. XVII a. pabaigoje i Lietuva ive\305\276tos

bulves XIX labai paplito - tapo vienu i\305\241
svarbiausia
\305\276emes ukio augalu.
i\305\241mesos produktu daugiausia valgyta kiaulienos
- mesos ir la\305\241iniu. Suvartojamu mesos produktu
kiekis priklause nuo ukio ekonominio pajegumo:
turtingieji valstie\304\215iai kasmet skersdavo po kelet\304\205 kiauliu,
neturtingieji - vos viena, todel pastaruju atsargos
baigdavosi jau pavasari.
Skerstuviu metu is kiaules kraujo daryti
vedarai,
i juos primai\305\241ydavo kuriu nors \305\241iu produktu:
kvietiniu ar mie\305\276iniu rupiai maltu miltu, mie\305\276iu ar
grikiu kruopu, tarkuotu bulviu su spirgais.
Valstie\304\215iai
spaude dvejopus surius: saldy ir rug\305\241tu.
Pirmasis daromas is saldaus pieno. Kartais jis budavo

paskaninamas kiau\305\241iniais, sviestu, i\305\241
dar\305\276oviu
valstie\304\215iai daugiausia suvartodavo kopustu ir buroku.
Be to, maistui vartoti agurkai, morkos, svogunai,
\304\214esnakai, o XX a. paplito ir salotos, pomidorai,

ridikeliai. Kiekviena valstie\304\215io \305\241eima kasmet
pasiraugdavo kopustu \305\276iemai ir pavasariui.
statine
Rinkdavo valstie\304\215iai ir mi\305\241ko gerybes: avietes,
bruknes, \305\276emuoges, melynes, spanguoles, grybus,
rie\305\241utus.
Da\305\276noje valstie\304\215iu sodyboje buvo sodas,

kuriame vyravo obelys, augo kriau\305\241iu, vyshiu, slyvu,
o \305\275emaitijoje
- ir tre\305\241niu.
Is\305\241
prieskoniniu dar\305\276oviu daugiausia auginta
svogunu.
Be to, vartoti krapai, kmynai, \304\215esnakai,
re\304\215iau - krienai bei Lietuvos kaime

garsty\304\215ios.
da\305\276niausiai buvo valgoma tris kartus: pusry\304\215iai, pietus

ir vakariene.
Vasara buvo duodami pavakariai, o sunkiuju
darbu
metu u\305\276kandama per prie\305\241pieti.
Beveik visoje
Lietuvoje stipriausiai valgyta per pusry\304\215ius.
Paprastomis dienomis valstie\304\215iu \305\240eima valge toje

pa\304\215ioje patalpoje, kur buvo gaminamas valgis:
\305\275emaitijoje
- virtuveje, Auk\305\241taitijoje - pirkioje.
Sekmadieniais valstie\304\215iai stengesi maist\304\205 pagerinti. Jei
126 DVIDE\305\240IMT DU
buvo gaminami tokie patys valgiai kaip ir darbo

dienomis, i juos pridedavo daugiau riebalu, grietines.
Iki XX a. prad\305\276ios valstie\304\215iai valge i\305\241
bendru
indu mediniais \305\241auk\305\241tais. Nuo XX a. prad\305\276iosimta
valgyti i\305\240atskiru
moliniu ar emaliuota dubeneliu.
\305\241ventiniai valgiai buvo gaminami kalendoriniu ir
\305\241eimos progomis. Kaip \305\276inia, lietuviai -
\305\241ven\304\215iu
viena i\305\241 Europos
tautu, kuri veliausiai prieme
krik\305\241\304\215ionybe,
ta\304\215iau ir po jos ivedimo liaudyje ilga laika
i\305\241liko
senuju tikejimu ir papro\304\215iu, susijusiu su
pagrindiniais
gyventoju verslais - \305\276emdirbyste bei
gyvulininkyste. Ku\304\215iu
vakarienei budavo duodama
ivairiai Budingiausias \305\241io vakaro
pataisytu \305\276uvu.
valgis buvo kepti kvietiniu miltu te\305\241los kukulai\304\215iai.
Butinas
u\305\276gaveniu
dienos valgis buvo miltiniai ar
bulviniai blynai. Megstamas u\305\276gaveniu valgis buvo
\305\241iupinys, verdamas i\305\241
\305\276irniu, bulviu,
kiaules galvos,
koju bei uodegos. Viena gausiausiais valgiais
palydimu \305\241ven\304\215iu po septyniu savai\304\215iu gavenios
pasninko buvo velykos; tada kiekviena seim\304\205
i\305\241sikepdavo
pyrago ir butinai budavo margu\304\215iu
-
da\305\276ytu
kiau\305\241iniu.
I\305\241
gerimu ilgus am\305\276ius populiariausias buvo alus.
Jis buvo gaminamas ivairiomis progomis: talkoms,
krik\305\241tynoms, pir\305\241lyboms, vestuvems, laidotuvems.
GYAKORLATOK
74-80. K\303\251pezzen szenved\305\221 mell\303\251kn\303\251vi igenevet a
z\303\241r\303\263jelben lev\305\221 ig\303\251kb\305\221l!
Jei butu doras, tai u\305\276uot (barti), butu visu

(gerbti). Gerais norais pragaras (gristiJ.
c ia
\305\240i\304\205nakt (buti), i tik
vagiu but\304\231i (isilau\305\276ti),
nieko (nesuspeti) pavogti, (spr\304\231sti) i\305\241(i\305\241lau\305\276ti)
duru ir (i\305\241metyti) ant grindu daiktu. Jie
nesiduoda (apgauti). \305\240is klausimas skubiai
(svarstyti). (RaSyti) kalba yra ta, kuri (vartoti)
ra\305\241tuose, literaturoje.
DVIDE\305\240IMT TRYS 127
23. lecke
82. A. litv\303\241n nyelvre tal\303\241n az \303\266sszetett igealakok

haszn\303\241lata a legjellemz\305\221bb.
K\303\251tf\303\251le \303\266sszetett igealak van: kezd\305\221 \303\251s
befejezett.
83. A kezd\305\221 \303\266sszetett igealak a buti ige m\303\272lt
idej\305\261, ideju
j\303\266v\305\221 \303\251s felt\303\251teles m\303\263dban ragozott
valamint
alakjaib\303\263l, a f\305\221ige jelen ideju cselekv\305\221mell\303\251kn\303\251vi
igen\303\251v be- el\305\221k\303\251pz\305\221vel ell\303\241tott alakjaib\303\263l \303\241ll:
buvau, budavau, busiu, buc'

bedirbanti
buvai, budavai, busi butum bedirb\304\205s,
stb.
84. A m\303\272lt ideju alakok olyan cselekv\303\251st jel\303\266lnek,
amelyet megszak\303\255tott egy m\303\241sik cselekv\303\251s:
Mes buvome beein\304\205^

i\305\241namu, bet pradejo lyti, ir
turejom gri\305\276ti.
(Elindultunk hazulr\303\263l, de esni kezdett, \303\251s vissza

kellett fordulnunk.)
Kiek kartu budavau besed\304\205s i taksi, pradedavo lyti.
(Ah\303\241nyszor csak taxiba \303\274ltem, mindig eleredt az
es\305\221.)
85. A ideju
j\303\266v\305\221 alakok olyan cselekv\303\251st jel\303\266lnek,
amely egy m\303\241sik cselekv\303\251s megkezd\303\251se el\305\221tt fog

lezajlani.
Kai ateisite popiet, busime dar bedirb\304\205^

o jei
ateisite velai vakare, busime jau bemiege.
(Ha eb\303\251d ut\303\241n j\303\266tt\303\266k,
m\303\251g dolgozni fogunk, ha
azonban este
k\303\251s\305\221 j\303\266tt\303\266k,m\303\241r aludni fogunk.)
86. A felt\303\251teles m\303\263d \303\266sszetett alakja olyan
cselekv\303\251st
jel\303\266l, amelyet megzavart egy m\303\241sik cselekv\303\251s.
128 DVIDE\305\240IMT TRYS
Ez a cselekv\303\251segyar\303\241nt vonatkozhat a jelenre \303\251s
a m\303\272ltra.
Jei ne karas, visi dabar butume laimingai begyvena.

(Ha nincs a h\303\241bor\303\272, most mindny\303\241jan boldogan
\303\251ln\303\251nk.
)
Butume jau bedirba, jei ne tas lietus.
(M\303\241r kezdt\303\274nk volna dolgozni - vagy: M\303\241r
-,
dolgozn\303\241nk ha nincs ez az es\305\221.)
87. A befejezett \303\266sszetett igealakok a buti ragozott

alakjaib\303\263l \303\251s a m\303\272lt idej\305\261 cselekv\305\221 mell\303\251kn\303\251vi ige-
n\303\251vb\305\221l \303\241llnak:
esu, buvau, budavau, busiu, bu\304\215iau

dirb\304\231s,
dirbusi
88. A befejezett \303\266sszetett igealakok \303\241ltal\303\241ban nem

mag\303\241t a cselekv\303\251st, hanem annak eredm\303\251ny\303\251t
hangs\303\272lyozz\303\241k.
Ji yra gimusi Ukrainoje.

(Ukrajn\303\241ban sz\303\274letett /\303\251s ma is \303\251l/.)
Jis tada dar buvo ved\304\231s, ji tada dar buvo
i\305\241tekejusi.
(Akkor m\303\251g n\305\221s volt, akkor m\303\251g f\303\251rjn\303\251lvolt /most

mar elv\303\241ltak/.)
A id\305\221
j\303\266v\305\221 \303\266sszetett alakjai kifejezik
a/ azt a cselekv\303\251st, aminek a j\303\266v\305\221ben lesz
lehet\305\221s\303\251ge:
Bijau, kad po tokio darbo busi per daug pavarg\304\231s.
(F\303\251lek, hogy ezut\303\241n a munka ut\303\241n t\303\272lf\303\241radt

leszel.)
b/ a m\303\272ltban v\303\251gbement cselekv\303\251s felt\303\251teles

jelleg\303\251t:
\"Bus nelaime atsitikusi\", sake tevas, pamat\304\231s
gatveje didel\304\231
minia \305\276moniu.
^\"Nyilv\303\241n baleset t\303\266rt\303\251nt\", mondta az apa, mikor

az
l\303\241tta utc\303\241n a nagy t\303\266meget.)
89. \303\226sszetett igealakok k\303\251pezhet\305\221k a buti alakjai-
b\303\263l \303\251s a szenved\305\221 mell\303\251kn\303\251vi igenevekb\305\221l, illetve
a m\305\261veltet\305\221 mell\303\251kn\303\251vi igenevekb\305\221l is.
Laukai jau buvo ariami.

(M\303\241r sz\303\241ntott\303\241k a f\303\266ldeket.)
Ju atminimas bus visada gerbiamas.
(Eml\303\251k\303\274ket mindig tisztelni fogj\303\241k.)
Toks pasielgimas yra baustinas.
(Az ilyen viselked\303\251s b\303\274ntetend\305\221.)
Egle, \305\276al\304\215iu
karaliene
Senu senoveje buvo senelis ir senute. Turejo

juodu dvylika sunu ir tris dukteris, kuriu
jauniausioji buvo vardu Egle.
Vien\304\205
vasaros vakar\304\205 visos trys seserys i\305\241ejo
I\305\241sipraususios ant kranto

i e\305\276er\304\205maudytis. i\305\241lipo
apsitaisyti. Jaunesnioji \305\276iuri - jos mar\305\241kiniu rankoveje
isireng\304\231s \305\276altys begulis. Vyriausioji pagriebe miet\304\205

ir buvo be\305\241okanti varyti \305\276alti.
Tuo tarpu \305\276altys,
i jauniausi\304\205j\304\205, pra\305\241neko \305\276mogaus balsu:

atsigr\304\231\305\276\304\231s
\"Duok, Eglute, \305\276odi, jog tekesi u\305\276man\304\231s, tai pats
gra\305\276umu i\305\241lisiu.\" Apsiverke Egle: kaip tai ji galinti
u\305\276 \305\276al\304\215ioteketi! Paskui sako i ji rus\304\215iai: \"Atiduok
mano mar\305\241kinius ir keliauk sau sveikas, i\305\240kur
atvyk\304\231s.\" \305\275altys vis savo: \"Duok \305\276odi, jog tekesi u\305\276
man\304\205s, tai pats i\305\241lisiu.\" K\304\205 bedarys, reikia duoti

\305\276odi. Egle eme ir pri\305\276adejo teketi u\305\276 \305\276al\304\215io.
Po triju dienu tevai \305\276iuri - visas \305\276al\304\215iupulkas
be\305\241liau\305\276i\304\205s ju kiem\304\205. Visi nusigando; ne\305\276ino ne k\304\205

i
Tuo tik knib\305\276da -
pradeti. tarpu \305\276al\304\215iai po kiem\304\205
karstosi, vyniojasi, rangosi. Pir\305\241liai nuslinko tiesiog

i vidU pasikalbeti su seniais ir Egle.
I\305\241 prad\305\276ios tevai purtesi, nenorejo sutikti, bet
k\304\205 padarys. Turejo noroms nenoroms leisti dukteri.
Zal\304\214iai, tuojau i\305\241lalejo i\305\241 kiemo.
gav\304\231 mar\304\215i\304\205,
Nami\305\241kiai Egl\304\231 apverke, apraudojo, ir tiek. Tuo tarpu

Egle su visais palydovais trauke i pajuri.
Ten ji
sutiko gra\305\276u jaunikaiti, jos belaukianti. Sis pasisake

es\304\205s tas pats \305\276altys, kuris buvo ilind\304\231s i jos
mar\305\241kiniu
rankov\304\231. Tuojau persikele visi i netolima sa-
la^
ir i\305\240ten nusileido i po\305\276emi, po jura, kur buvo
puikiai i\305\241puo\305\241ti \305\276al\304\215iorumai. Cia jis pakele
- tris savaites
vestuves gere, \305\241oko, u\305\276e.
Praslinko devyneri metai. Egle jau sulauke triju

sunu: \304\204\305\276uolo, Uosio ir Ber\305\276o, ir vienos dukreles
- Drebules (toji buvo visu jauniausia). Vien\304\205 syki
vyriausias sunus paklause Egl\304\231: \"Mamyte, kur yra
tavo tevai? Einam i juos kada apsilankyti.\"Taip ji
vel atsimine savo tevus, brolius, seseris. Ir parupo
jai, kaip jiems ten sekasi: ar besveiki,ar begyvi,
ar, rasit, jau seniai kurie numir\304\231.

Ir skund\305\276iasi
vyrui: tiek metu nebuvusi savo tevi\305\241keje, nema\304\215iusi
savuju, baisiai ju i\305\241siilgusi.
\305\275altys sutiko: \"Gerai, atsilankyti leid\305\276iu, bet
pirma suverpk \305\241ita \305\241ilku - ir parode jai

kuodeli\"
rateli.
\305\275altiene sedo prie ratelio, diena nakti verpe, bet
\305\241ilku kuodelis ma\305\276yn nejo. Mato, kad cia
prigavimas: kuodelis, matyt, nepaprastas: verpsi neverpsi,
vis tiek ne suverpsi. Eina Egle pas viena
sen\304\231,
kuri
netoli ju gyveno - pas \305\276altien\304\231 burtinink\304\231. Atejusi
sako: \"Mo\304\215iute rutele! Meld\305\276iamoji, pamokyk, kaip
ta silky kuodeli suverpti. Senoji tuojau i\305\241pasakojo,
kaip ir ka reikia padaryti.

Baigusi verpti, Egle vel vyra, pra\305\241o kad leistu
bent kelias dienas pasivie\305\241eti tevuose. Dabar vyras
i\305\241trauke i\305\241pasuoles gele\305\276ines kurpes ir sako: \"Kai
jas suavesi, tai tuomet galesi keliauti.\" Apsiave ji
tas kurpes, eina, mina, bru\305\276ina
i plytas, i akmenis,
kur tik pagriebusi, bet kurpes storos, kietos,
visi\305\241kai
nedyla! Ai\305\241ku, minsi neminsi - ju visam am\305\276iui
u\305\276teks. Eina vel pas sen\304\231, pra\305\241o patarti, pamokyti.

Senute patare jai nune\305\241ti kurpes pas kalvi ir
papra\305\241yti, kad padegintu jas \305\275aizdre. Ji taip ir padare.
Kurpes padege gerai, ir Egle per tris dienas jas
nuple\305\241e. Nuple\305\241usi vel pra\305\241o vyr^,
kad leistu_ jai
tevus aplankyti. \"Gerai, bet turi pasikepti bent kis-
kio pyrago lauktuvems - k\304\205gi
duosi broliu ir
gen\304\215iu
vaikams!\" Ir paliepe i\305\241ne\305\241tivisus indus, kad tik
labiau pasunketu jai kepimas. Egle m\304\205sto, galvoja,
kaip \304\214ia parsine\305\241us vandens be kibiro. Ir vel eina
pas senute. Senute sako: \"Paimk duonos raugo ir
aptepk juo reti, paskui pasisemk tuo re\304\215iu vandens
ir
imai\305\241yk jame ragai\305\241i.\" Zaltiene taip ir padare:
i\305\241tepe raugu reti, parsine\305\241evandens, isimai\305\241e ir
i\305\241sikepe ragai\305\241i.
i\305\241sikepusi atsisveikino su vyru ir i\305\241ejo su
vaikais
i tevi\305\241k\304\231.
Pats palydejo, i\305\241kele ant juros
kranto ir atsisveikindamas
isake, kad daugiau per
devynias dienas tevi\305\241keje ir pavie\305\241ejusi
nevie\305\241etu
tuojau kad
gri\305\276tu
su vaikais namo. \"Kai gri\305\241i,
tai eik
viena su vaikais, be palydovu, ir atejusi ant juros
kranto, taip sauk mane:
\305\275ilvine, \305\275ilvineli!
Jei tu gyvas - pieno puta,
Jei negyvas - kraujo puta . . .
Ir jei, sako, pamatysi juroje pieno put\304\205,

tai
\305\276inok, sako, jog a\305\241dar gyvas, jei kraujo put\304\205,

tai
\305\276inok, sako, jog as gal\304\205 gav\304\231s.

O jus, vaikai, siuk\305\240tu
neprasitarkit, kaip mane \305\240aukti reikia.\" Pasak\304\231s tai,

atsisveikino su visais ir palinkejo visiems laimingai
sugri\305\276ti atgal.
Tevi\305\241keje radosi neapsakoma linksmybe: visa
jos paderme, visi gentys ir kaimynai susirinko jos
pa\305\276iureti, u\305\276vienas kito klausinejo, kaip ji ten
gyvenusi su \305\276al\304\215iais. Ji tik pasakojo ir pasakojo. Visi
j\304\205vai\305\241ino,
meilias kalbas kalbejo. Ji ne nepasijuto,
kaip tos devynios dienos pra\305\241oko.
Tuo tarpu jos broliai, seserys ir tevai galvojo,

k\304\205
\304\215ia
galetu padaryti, kad jai gri\305\276ti nebereiketu.
Ir sutare, kad reikia pirmiausia patirti, kuo vardu
Egles vyras ir kaip ji saukia pati, nuejusi i pajuri.
\"Visa tai su\305\276inosim, nueisim i pajuri, pa\305\241auksim ir
gal\304\205 padarysim\", sako jie. Taip sutar\304\231, pirmiausia

i\305\241vadino
vyriausi\304\205ji Egles sunu i giri\304\205,
\304\204\305\276uol\304\205 aps-
tojo ji ir kamantineja. Bet \305\241is apsimete nieko

Plieke
ne\305\276in\304\205s.
ji ryk\305\241temis, ko nedare, bet i\305\241kvosti
nieko negalejo. Igrasino, kad nieko nesakytu savo

motinai ir paleido ji namo. Antra dien\304\205
i\305\241sivede
paskui - Ber\305\276\304\205, bet ir i\305\241tu, nieko nei\305\241gavo.

Uosi,
Galiausiai i\305\241siviliojo jauniausi\304\205j\304\205 Egles dukteri
Drebul\304\231. Toji
i\305\240
prad\305\276iu taip pat sakesi nieko
bet
ne\305\276inanti, pama\304\215iusi i\305\241po skverno ryk\305\241tes, tuoj visk\304\205
i\305\241plepejo.
Tuoj visi dvylika broliu, paeme dalgius, nutrauke
i pajuri. Atsistojoant kranto ir .saukia: \"\305\275ilvine,
\305\275ilvineli . . . !\" Kai tik \305\276altys atplauke, tuoj visi vyrai

supuole ir u\305\276kapojo. Paskui
pargri\305\276\304\231 namo, nieko
neprasitare Eglei, k\304\205 padar\304\231.
Pra\305\241oko ir sutartosios devynios dienos. Egle
atsisveikino su visa gimine, nuejo i pajuri ir nuejusi
\305\241aukia savo vyr\304\205: \"\305\275ilvine, \305\275ilvineli . . . !\"
Sutviskejo, sujudo jura i\305\241

pat dugno, ir Egle pamate
kraujo put\304\205.
Ir i\305\241girdo savo vyro bals\304\205:
\"Tavo dvylika
broliu mane dalgiais u\305\276kapojo, mano
\305\241uki jiems
i\305\241dave Drebule, musu mylimiausioji dukrele!\"
Apsiverke Egle ir, atsigr\304\231\305\276usi i vaikus, taip
tare Drebulei:
Kad tu pavirstum i drebulel\304\231,
Kad tu drebetum dien\304\205 naktel\304\231,
Kad tau i\305\241praustu lietus burnel\304\231,
Kad i\305\241\305\241ukuotu vejas galvel\304\231!
Ir sunums sake:
Stokit, suneliai, stipriais medeliais,
iKafp\\ ji istare, taip ir ivyko: \304\205\305\276uolas,

uosis, ir
ber\305\276as yra visu stipriausieji musu med\305\276iai, drebule
ir \305\240iandien, ma\305\276iausio vejelio pu\304\215iama, tuoj ima

drebeti. rt-C,-.MHV
TvyV.-.-
GYAKORLATOK
82-89. Ford\303\255tsa magyarra!
Jei Adomas butu buv\304\231s
mokslu kandidatas, jis
nebutu valg\304\231s nuo pa\305\276inimo med\305\276io. A\305\241 jau
buvau priprat\304\231s prie ju papro\304\215iu, kai staiga
turejau apleisti t\304\205 stebukling\304\205ji kra\305\241t\304\205.
Budavom
jau ne kart\304\205 pakliuv\304\231, bet visada ka\305\276kaip i\305\241-
sisukdavom. Ar nebusi tiktai jiems jau perdaug

igris\304\231s.
Viena akim pro praviras duris
\305\276vilgterejau
- mergeles saleje be\305\241okan\304\215ios! Buvau
jau begeri\304\205s,bet vyresnis brolis ateme degtin\304\231.
\\
134 DVIDE\305\240IMT KETURI
24. lecke
90. A hat\303\241roz\303\263i igen\303\251v olyan m\303\241sodlagos, k\303\255s\303\251r\305\221
cselekv\303\251st jel\303\266l, amely az els\305\221dleges cselekv\303\251s

mellett megy v\303\251gbe.
A. litv\303\241nban k\303\251tf\303\251le hat\303\241roz\303\263i igen\303\251v van:

azonos alanyu \303\251sk\303\274l\303\266nb\303\266z\305\221
alanyu, att\303\263l f\303\274gg\305\221en, hogy
a k\303\251t cselekv\303\251s alanya ugyanaz avagy sem.
A hat\303\241roz\303\263i igenevet nem ragozzuk.
91. Az azonos alanyu hat\303\241roz\303\263i igenevet sem
ragozzuk, csak nemben \303\251s sz\303\241mban egyeztetj\303\274k az
alannyal.
K\303\251pz\303\251se: a f\305\221n\303\251viigen\303\251v -ti v\303\251gz\305\221d\303\251se
hely\303\251re
ker\303\274l a -damas, -dama; -darni, -damos rag. Visz-
szahat\303\263 ig\303\251kn\303\251l: -damasis, -damasi; -damies(i),
-damos (i).
dirbdamas, dirbdama; dirbdami, dirbdamos (dolgozva)

prausdamasis, prausdamasi; prausdamiesi,
prausdamosi (mosakodva)
A hat\303\241roz\303\263i igen\303\251wel kifejezett cselekv\303\251s a

m\303\241sikcselekv\303\251ssel egyid\305\221ben zajl\303\263 cselekv\303\251st
fejezi ki:
Jie naikina (naikino, naikindavo, naikins) visa, ka

rasdami.
(Ott tal\303\241lv\303\241n mindent kiirtanak - kiirtottak, ki fognak
irtani.)
Ha azt akarjuk kifejezni, hogy a k\303\251t cselekv\303\251s
a
k\303\266z\303\274l hat\303\241roz\303\263i igen\303\251wel jelzett kieg\303\251sz\303\255t\305\221
cselekv\303\251s a f\305\221cselekv\303\251s ut\303\241n zajlik, akkor a prie\305\241,
illetve a lig (i) el\303\266lj\303\241r\303\263sz\303\263kathaszn\303\241ljuk:
Prie\305\241 i\305\241eidamas, i\305\241jungiau radij\304\205.
(T\303\241voz\303\241s el\305\221tt kikapcsoltam a r\303\241di\303\263t.)

DVIDE\305\240IMT KETURI 135
Jie \305\241oko visa
nakti ligi alpdami.
t\303\241ncoltak, - csak el nem
(Eg\303\251sz \303\251jjel \303\241jul\303\241sig am\303\255g
\303\241jultak.)
Ha ennek ford\303\255tottj\303\241t akarjuk kifejezni, vagyis

hogy a kieg\303\251sz\303\255t\305\221cselekv\303\251s zajlik a f\303\266cselekv\303\251s
el\305\221tt, akkor m\303\272lt idej\305\261 mell\303\251kn\303\251vi igenevet kell
haszn\303\241lnunk, amit magyarra ugyancsak hat\303\241roz\303\263i
ford\303\255tunk:
igen\303\251vvel
Atsisveikinusi su mumis, vie\305\241nia nuskubejo namo.

(Elb\303\272cs\303\272zv\303\241n t\305\221l\303\274nk, a vend\303\251g hazasietett.)
92. N\303\251h\303\241ny ig\303\251nek a szok\303\241sos mellett van egy

k\303\274l\303\266nleges mell\303\251kn\303\251vi igen\303\251vi alakja is, amelyet
magyarra hat\303\241roz\303\263i igen\303\251wel ford\303\255tunk.
K\303\251pz\303\251se: a jelen id\305\221 harmadik szem\303\251lyi/ rag
hely\303\251re ker\303\274l az -inas, -ina k\303\251pz\305\221, ragoz\303\241sa az els\305\221
mell\303\251kn\303\251vragoz\303\241s szerint.
K\303\274l\303\266nlegess\303\251ge abban van, hogy rendszerint
eszk\303\266zhat\303\241roz\303\263 esetet vonz:
ne\305\241ti - ne\305\241a - ne\305\241inas

(viv\303\251n)
Eina vaikieliai i mokykla knygomis ne\305\241ini.
(K\303\266nyveket mennek
v\303\255v\303\251n a gyerekek az iskol\303\241ba.)
vesti - veda - vedinas

Jis atejo savo vaikais vedinas.
(Gyerekeit vezetv\303\251n \303\251rkezett.)
93. A litv\303\241n nyelvben eg\303\251sz rendszere volt a

kettes sz\303\241mnak, a du\303\241lisnak. M\303\241ra ez m\303\241r \342\200\224
n\303\251h\303\241ny
megk\303\266v\303\274lt fordulat kiv\303\251tel\303\251vel - kiveszett. Mivel

azonban kettes sz\303\241m\303\272alakok m\303\251g 20. sz\303\241zadi
sz\303\251pirodalmi sz\303\266vegekben is el\305\221fordulnak,
hasznosak
felismer\303\251s\303\274kh\303\266z lehetnek az al\303\241bbi ragoz\303\241si
t\303\241bl\303\241zatok.
\303\201ltal\303\241nos szab\303\241ly, hogy a n\303\251vsz\303\263ragoz\303\241sban a

birtokos \303\251s a helyhat\303\241roz\303\263 eset, az igeragoz\303\241sban
pedig a harmadik szem\303\251ly megegyezik a t\303\266bbes
sz\303\241m alakjaival.
F\305\221n\303\251vrago z\303\241s
alak
K\303\251t k\303\274l\303\266n van: az alany, t\303\241rgy
\303\251s
illetve
megsz\303\263l\303\255t\303\263, a r\303\251szeshat\303\241roz\303\263 \303\251s
helyhat\303\241roz\303\263 eset
alakjai. Ezek az \303\266tf\305\221n\303\251vragoz\303\241sban a k\303\266vetkez\305\221k:
du, dvi vyru kariu kairu eili ru\305\241i vagiu sunu

dviem vyram kariam kainom eilem ru\305\241im vagim sunum
du, dvi asmeniu seseri

dviem asmenim seserim
Mell\303\251kn\303\251vragoz\303\241s
Ugyanaz a k\303\251t alak, mint a f\305\221n\303\251vragoz\303\241sban.

Ezek a h\303\241rom mell\303\251kn\303\251vragoz\303\241sban a k\303\266vetkez\305\221k:
du turtingu dvi turtingi svarbiu svarbi

dviem turtingiem turtingom svarbiem svarbiom
paskutiniu paskutini
paskutiniam paskutinem
N\303\251vm\303\241sragoz\303\241s
mudu mudvi judu judvi tuodu tiedvi

mudvieju judvieju tudvieju
mudviem judviem tiemdviem tomdviem
mudu mudvi judu judvi tuodu tiedvi
mudviem judviem tiemdviem tomdviem
mudviese judviese tuo dviese tiedviese
(mudvie- (mudvie- (judvie- (judvie- (tuose (tose
juose) jose) juose) jose) dviese) dviese)
Igeragoz\303\241s
ige
F\305\221n\303\251vi n\303\251v: dirbti, daryti, liepti, sestis, gelbeti, d\305\276iaugtis
Jelen id\305\221
els\305\221 szem\303\251ly: dirbava, darova, liepiava,

sedavo s, gelbiva, d\305\276iaugiavos
m\303\241sodik szem\303\251ly: dirbata, darota, liepiata,

s\303\251datos, gelbita, d\305\276iaugiatos
<v Befejezett m\303\272lt
dirbova, dar\303\251va, liep\303\251va, s\303\251dovos, gelb\303\251jova, d\305\276iaugevos;

dirbota, dar\303\251ta, liep\303\251ta, s\303\251dotos, gelb\303\251jota, dziaug\303\251tos
Folyamatos m\303\272lt
dirbdavova, darydavova, liepdavova, s\303\251davovos,

gelbedavova, d\305\276iaugdavovos;
dirbdavota, darydavota, li\304\231pdavota, sedavotos,

gelb\303\251davota, d\305\276iaugdavotos
id\305\221
J\303\266v\305\221
dirbsiva, darysiva, liepsiva, sesivos, gelbesiva, dziaugsivos;

dirbsita, darysita, liepsita, s\303\251sitos, gelb\303\251sita, d\305\276iausitos
Felt\303\251teles m\303\263d
dirbtuva (dirbtumeva), darytuva (darytumeva), lieptuva
(lieptumeva), sestuvos (sestumevos), gelbetuva (gelbe-
tumeva), d\305\276iaugtuvos (d\305\276iaugtumevos);
dirbtuta ( dirbtumeta), darytuta ( darytumeta), lieptuta
(lieptumeta), s\303\251stutos (s\303\251stum\303\251tos), gelb\303\251tuta (gelb\303\251-
tum\303\251ta), dziaugtutos (d\305\276iaugtumetes)

Felsz\303\263l\303\255t\303\263
m\303\263d
dirbkiva, darykiva, liepkiva, seskivos, gelbekiva, d\305\276iaukivos;
dirbkita, darykita, liepkita, s\303\251skitos, gelbekita, d\305\276iaukitos
\342\200\224
Lietuviii vengre ry\305\241iai
1579 metais Lietuvos ir Lenkijos kariuomene

i\305\241sirenge i dideli
karo Karalius, noredamas
\305\276ygi.
pakelti savo dvasia, i\305\241leido
kariu specialu
para\305\241yt\304\205 baltarusiu, lenku, vokie\304\215iu
ir vengru
atsi\305\241aukim\304\205,
kalbomis. Pirmiausia, turbut, nustebsite, kodel anas
karalius i Lietuvos kariuomen\304\231 nesikreipe
Nieko
lietuvi\305\241kai. nepadarysi, buvo tokie laikai, kai
valstybiniuose ra\305\241tuose lietuviu kalba Lietuvos valstybeje
nebuvo vartojama. Patys lietuviai savo ra\305\241tus ra\305\241e
baltarusiu, lenku ar net lotynu kalbomis. Kodel

karalius savo leido
ra\305\241t\304\205 ir vokie\304\215iu kalba, turbut,
daug stebetis nereikia, nes Lietuvos ir Lenkijos
kariuomeneje da\305\276nai u\305\276 gerus pinigus
budav\304\231
pasamdytu
vokie\304\215iu
kareiviu. Na, bet vengru kalba Lietu-
voje \305\241iandien daugeliui musu tikrai sunkiai

isivaizduojamas dalykas.
Taip, XVI am\305\276iaus pabaigoje Lietuvos ir Lenkijos
valstybe buvo tokia vengri\305\241ka, kaip niekada.
Tukstan\304\215iai vengru tarnavo \305\241ios valstybes kariuomeneje.
Vengru bajorai vaik\305\241tinejo Vilniaus ir Krokuvos
gatvese. Vengras buvo ir pats Lietuvos ir Lenkijos
karalius, garsusis Steponas Batoras (vengro lupose:
B\303\241thory Istv\303\241n), kuriam atminti senajame Vilniaus
universitete imuryta speciali lenta. I\305\241tvano Batoro
vardas susijus su Vilniaus universiteto istorija.
Tap\304\231s Lenkijos
ir Lietuvos karalium, Batoras dave
sutikima suteikti
isteigtai Vilniaus kolegijai universiteto
teises ir 1579 m. baland\305\276io ld., budamas Vilniuje,
parenge akademijos atidarymo privilegini ra\305\241t\304\205:
\"Todel nutareme pasirupinti duoti, leisti ir suteikti, kiek

tik nuo musu priklauso, \305\241iai Vilniaus mokyklai, kad
\305\241ventojo Jezaus draugijos tevai imtu destyti visus
dalykus, turedami akademijos ir universitetoteise,
ir padeti, kokia^ turi kitos kolegijos musu
privilegija
karalysteje. \"Tik po 1831 metu sukilimo, kai keturi
\305\240imtai studentu i\305\241ejo i sukileliu eiles kovoti prie\305\241
carizm\304\205, \305\241i
auk\305\241toji mokykla buvo caro Nikolajaus I
u\305\276daryta. Caras i\305\241parceliavo ir 60000 tomu
universiteto biblioteka, i\305\241siuntinej\304\231s jos knygas po ivairias
to meto Rusijos mokyklas.
Prisimin\304\231 Stepon\304\205 Bator\304\205, mes turetume
ir
neu\305\276mir\305\241ti
jo draugo, narsaus karved\305\276io Kasparo
Beke\305\241o (B\303\251k\303\251s G\303\241sp\303\241r). Beke\305\241as mire Lietuvoj.
Smarkus tai vyras buvo - prie\305\241 pat mirti jis pasake:
\"Dangus man nerupi, o pragaro nebijau.\"Batoro
isakymu Beke\305\241as laidoti buvo atve\305\276tas
i Vilniu. Ta\304\215iau
ne i vienas kapines Vilniaus dvasininkai neisileido

\305\276mogaus, nebijan\304\215io pragaro ir nesirupinan\304\215io
dangumi. Tada artimieji i\305\241rinko Vilnios pakranteje
kaina
gra\305\276u ir ten, ne\305\241ventintoje \305\276emeje palaidojo
kari.
mai\305\241ting\304\205
Nuo to laiko prie\305\241ais Gedimino kaina
atsirado ir vengro Beke\305\241o kalnas.
GYAKORLATOK
90-91. a/ Ford\303\255tsa magyarra!
Kas nedrista nuogas i\305\241begti i gatve^ ir su\305\241ukti:
eureka! - tas besirengdamas pamir\305\241ta savo
geniali\304\205ja idej\304\205. I\305\241juokdami nuog\304\205 karaliu,

nepamir\305\241kim per storai apsirengusiu pilie\304\215iu. Tiesa
paduoda rank\304\205 kaip dama: nenusimaudama
pir\305\241tines. Pra\305\241ydamas \305\276od\305\276io, keli vien\304\205 rank\304\205,
pasiduodamas - abi.
90-91. b/ K\303\251pezzen hat\303\241roz\303\263i igenevet a

z\303\241r\303\263jelben
lev\305\221 szavakb\303\263l!
Jie gyvena nuolat (pyktis) ir (neapk\304\231sti)
vienas kito. Atsised\304\231s atsiminiau
i suol\304\205, visk\304\205,
k\304\205
buvau (atsakineti).
u\305\276mir\305\241\304\231s (Noreti)
perdaug laimeti, \305\276mones nebetenka viso. Prie\305\241
(pradeti) atsaking\304\205 darb\304\205, patikrink savo
jegas ir sugebejimus.

Piemene parejo karve ir avinais vedina. Laivas
atplauke kariuomene ve\305\276inas. Boba parejo
avele varin\304\205, o jis \305\276\304\205sinu
varinas. \305\275\304\205sinas eina
sparnu velkinas. Mergaite nuejo \305\276\304\205simis genina.
93. Figyelje az al\303\241bbi sz\303\266vegben a kettes sz\303\241m
alakjait!
O\305\276elis sutiko
katineli
ir sako: Eik, pasibadysi-
va. - Cia pat augo senas, palink\304\231s medis.
Katinelis strykt i medi ir sako: Gerai, pasibady-
siva. Lipk pas mane i \305\241tai
medi. Obelis lipa
pas katineli. Katinelis kaip pa\305\241oks, kaip su-
purk\305\241! O\305\276elis i\305\241sigando, pasprudo ir nusirito
nuo med\305\276io. O katinelis sau juokiasi ir sako:
Tu per menkas su manim badytis, atsiusk
stipresni.
140 DVIDE\305\240IMT PENKI
25. lecke
94. A k\303\274l\303\266nb\303\266z\305\221
alany\303\272 hat\303\241roz\303\263i igen\303\251v olyan
cselekv\303\251st
kieg\303\251sz\303\255t\305\221 jel\303\266l, amelyet nem a f\303\263'cselekv\303\251s
alanya v\303\251gez:
Lyjant nereika vaik\305\241\304\215ioti.
(Mikor esik az es\305\221, nem kell s\303\251t\303\241lni.)
Ez a fajta hat\303\241roz\303\263i igen\303\251v ragozatlan, csak

id\305\221ben v\303\241ltozik, b\303\241r a folyamatos m\303\272lt ideju \303\251s a
ideju
j\303\266v\305\221 alakjai csak igen ritk\303\241n haszn\303\241latosak.
A. jelen ideju alak k\303\251pz\303\251se: a jelen ideju
harmadik szemelyu rag hely\303\251re l\303\251p az -ant (els\305\221 \303\251s
m\303\241sodik igeragoz\303\241s), illetve az -int k\303\251pz\305\221.
dirb-a dirbant
lauki-a laukiant
skait-o skaitant
lyd-i lydint
A visszahat\303\263 ig\303\251k k\303\251pz\305\221je: -antis, -intis

(prausiantis, ilsintis).
A buti hat\303\241roz\303\263i igeneve: esant.
95. A befejezett m\303\272lt ideju alak k\303\251pz\303\251se \303\272gy
hogy
t\303\266rt\303\251nik, a m\303\272lt ideju iget\305\221h\303\266z -us (els\305\221 \303\251s
m\303\241sodik
igeragoz\303\241s),
illetve -ius (harmadik igeragoz\303\241s)
k\303\251pz\305\221j\303\241rul.
dirb-o dirbus
lauk-e laukus
lyd\303\251j-o lyd\303\251jus
skait-\303\251 skai\304\215ius
r
A visszahat\303\263 ig\303\251k v\303\251gz\305\221d\303\251sei: -usis, -iusis

(rupinusis, mokiusis).
DVIDE\305\240IMT PENKI 141
96. A folyamatos m\303\272lt ideju alakot \303\272gy k\303\251pezz\303\274k,
hogy a folyamatos m\303\272lt id\305\221 harmadik szem\303\251lyu

igeragja (-o) hely\303\251re -us, visszahat\303\263 ig\303\251kn\303\251l -usis
ker\303\274l (dirbdavus, ilsedavusis).
97. A ideju
j\303\266v\305\221 alakot \303\272gy k\303\251pezz\303\274k, hogy a j\303\266v\305\221
id\305\221 m\303\241sodik szem\303\251lyu alakj\303\241hoz -ant, visszahat\303\263
ig\303\251kn\303\251l -antis k\303\251pz\305\221t tesz\303\274nk (dirbsiant, busiant,

mokysiantis).
98. A litv\303\241n nyelv k\303\274l\303\266nlegess\303\251ge, hogy a
hat\303\241roz\303\263i
igen\303\251wel kifejezett cselekv\303\251s alanya
esetben
r\303\251szeshat\303\241roz\303\263 \303\241ll.
Tevui begyvenant, vaikai gerai gyveno; tevui mirus,

valstybe paeme vaikus
az a
i savo glob\304\205^
az
(Mikor apa \303\251lt, gyerekek j\303\263l \303\251ltek; apa
meghalv\303\241n, az \303\241llam vette gondjaiba a gyerekeket.)
A p\303\251lda arra is hogy
r\303\241vil\303\241g\303\255t, a jelen ideju'
hat\303\241roz\303\263i igen\303\251v nem felt\303\251tlen\303\274l jelen id\305\221t jel\303\266l,
hanem mindig a f\305\221cselekv\303\251ssel egyforma id\305\221t.
A m\303\272lt idej\303\272 alak olyan cselekv\303\251st jel\303\266l, amely

megel\305\221zte a f\305\221cselekv\303\251st.
Pasibaigus karui, ne visi kariai namo gri\305\276o.

(A h\303\241bor\303\272 befejezt\303\251vel nem mindegyik katona t\303\251rt
haza.)
Ha a cselekv\303\251s alanya mag\303\241t\303\263l \303\251rtet\305\221d\305\221

(vagy
\303\241ltal\303\241nos), akkor term\303\251szetesen elmarad.
lietui lyjant ~> lyjant (amikor esik - esett, esni fog

-
az es\305\221)
lietui palijus \342\200\2249-
palijus (es\305\221 ut\303\241n)
au\305\241rai austant \342\200\224>
au\305\241tant (virradatkor)
au\305\241rai i\305\241au\305\241us\342\200\224?\302\246
i\305\241au\305\241us (miut\303\241n megvirradt)
sniegui sningant \342\200\224^sningant (amikor esik - esett, esni
fog - a h\303\263)
sniegui pasnigus \342\200\224?\302\246
pasnigus (miut\303\241n lehullott a h\303\263)
99. Ha azt akarjuk kifejezni, hogy a f\305\221cselekv\303\251s a

kieg\303\251sz\303\255t\305\221cselekv\303\251s el\305\221tt ment v\303\251gbe, akkor a ha-
t\303\241roz\303\263i igen\303\251v el\303\251 a prie\305\241, iki, ligi kell

el\303\266lj\303\241r\303\263sz\303\263t
tenni.
Tai ivyko dar prie\305\241 prasidedant naujajai erai.

(Ez m\303\251g az \303\272jkorszak kezdete el\305\221tt t\303\266rt\303\251nt.)
100. Az u\305\276uot valamint

el\303\266*lj\303\241r\303\263sz\303\263, a nustoti \303\251s a
liautis ig\303\251k ut\303\241n m\303\272lt idej\305\261 hat\303\241roz\303\263i igen\303\251v \303\241ll.
U\305\240uot i\305\241karto kaltinus, gal reiketu pirma visa byla

gerai i\305\241tirti.
(Az azonnali v\303\241daskod\303\241s helyett tal\303\241n el\305\221sz\303\266r
alaposan \303\241tkellene tanulm\303\241nyozni a port.)

Nejaugi taip sunku nustoti rekus?
(Olyan neh\303\251z abbahagyni az ord\303\255toz\303\241st?)
101. A k\303\274l\303\266nb\303\266z\305\221
alany\303\272 hat\303\241roz\303\263i igen\303\251v n\303\251ha
bet\303\266ltheti az alany vagy a t\303\241rgy szerep\303\251t.
Staiga pasigirdo dainuojant.

(Hirtelen \303\251neksz\303\263 hallatszott.)
Sako ji proting\304\205
esant ar bent buvus.
(Azt mondj\303\241k, \303\251rtelmes ember, vagy legal\303\241bbis az
volt.)
Tagad\303\241s eset\303\251nvagy birtokos esetet vonz\303\263 ig\303\251k
eset\303\251ben a t\303\241rgyeset ilyenkor term\303\251szetesen

birtokos esett\303\251 v\303\241ltozik:
Sunkiai bedirbdamas a\305\240 ne laiko begant nejutau.

(Kem\303\251nyen dolgozva az id\305\221 fut\303\241s\303\241tsem \303\251rz\303\251keltem.)
Laukiu Tamstos atra\305\241ant.
(V\303\241lasz\303\241t v\303\241rom.)
,/ \342\200\242
mai\305\241e .
Rungtynes
Karta aitvaras labai supyko ant lietuviu,

sugaude juos visus, suki\305\241o ir nune\305\241e i
i did\305\276iuli mai\305\241\304\205
marias skandinti. Bet eme pusiaukelyje ir pavargo.
Atsisedo ant akmens, i\305\241tiese kojas, u\305\276siruke pypk\304\231^
DVIDE\305\240IMT PENKI 143
mai\305\241\304\205pasidejo \305\241alimais. Sedi, ruko, o tas velnio
mai\305\241as eme ir atsiri\305\241o.
Pajut\304\231s laisv\304\231, pirmas i\305\241

mai\305\241o i\305\241lindo auk\305\241taitis
ir neatsigr\304\231\305\276damas
nukure namo. Parleke u\305\276dus\304\231s,
visas langines u\305\276sidare, o pats palindo po pe\304\215ium
sleptis.
Antrasis i\305\241sikrap\305\241te dzukas. Kiek pabegejo
ristele ir, isitikin\304\231s,
kad aitvaras jo neveja, pasislepe
u\305\276 krumo pa\305\276iureti, kas gi bus toliau.
Suvalkietis i\305\240siruop\305\241te tre\304\215iasis, nusivale
drabu\305\276ius, numu\305\241e kepure nuo batu dulkes, priruke
nuo aitvaro pypkes, kad dr\304\205siau butu, ir niekur
nebega, vaik\305\241to aplinkui . . .
- O ko tu lauki? - nustebo aitvaras.
- Daikto gaila
- atsake suvalkietis. - Kai
paskutinis issikrap\305\241tys laukan, as mai\305\241\304\205pasiimsiu.
Jau idomu ir aitvarui. Jis irgi niekur neskuba ir,

prisikim\305\241us
antra pypk\304\231, laukia, kuo gi viskas
pasibaigs. Bet mai\305\241e ka\305\276kas vis kruta, rangosi,
ta\304\215iau laukan i\305\241listi
ir nemano.
- Ei tu, ko delsi? - nei\305\241kent\304\231s papurte mai\305\241\304\205.
- Tu mane tu ir - atsake
iki\305\241ai, i\305\241trauk jam
u\305\276sispyr\304\231s
\305\276emaitis ir dar patogiau i\305\241sitiese mai\305\241e.
Tai tik linksma pasakaite, bet kaip ji taikliai

nusako ir lietuviu budo bruo\305\276us.
Suvalkija - tai lygumu kra\305\241tas, Lietuvos
aruodas. \304\214ia geriausios \305\276emes, \304\215ia gra\305\276iausios bandos,
\304\214ia ir \305\276mones prakti\305\241kesni, turtingesni, be ypatyngu
sentimentu sau ir gamtai. \304\214ia pat ir vokie\304\215iu
pasienis, turej\304\231s itakos ju ekonomikai ir ju kulturai. Cia
ir istatymai kitokie veike, ir baud\305\276iavos \305\276mones
anks\304\215iau nusikrate, \304\215ia ir mokyklu buvo daugiau,

ir ra\305\241tingu \305\276moniu.
Todel dzukelis i\305\241pavydo kartais ima ir
papasakoja apie savo kaimyn\304\205 suvalkieti:
Ateik pas ji ir papra\305\241yk vandens, tai jis tau
butinai puodyn\304\231^ pieno ibruks,
bet kai tik sukrusi
i\305\241eiti, tuoj pat ir u\305\276mokes\304\215io papra\305\241ys, girdi,
variokus
krap\305\241tyk ...
Dzukija - tai smelio, kalviu, ir

mi\305\241ku e\305\276eru
\304\214ia
kra\305\241tas. ukiai ne tokie tvirti, bet u\305\276tai kokios
dainos! -
nuostabios \304\214ia \305\275emaitija musu pamarys,
akmenuotu \305\276emiu ir
pelkiu kra\305\241tas. Tik didelis
u\305\276sispyrimas, did\305\276iule meile savo tevi\305\241kei
\305\276emaiti
nuo
i\305\241gelbejo kry\305\276iuo\304\215iu antplud\305\276io, priverte nelabai
dosnia Baltija
ir ne itin derlinga ju \305\276em\304\231
atverti jiems
savo aruodus. Todel jie tylus, atsargus ir gerokai
u\305\276sispyr\304\231.
Auk\305\241taitija
- tai visko po truputi: ir lygumu, ir
kalvu, ir derlingu \305\276emiu,
ir smelio . . .
Ir \305\275mones \304\214ia
ivairesni. Jeigu suvalkietis labiau
prisiri\305\241\304\231s prie karves, duodan\304\215ios jam neblogu
pajamu,
tai auk\305\241taitis labiau myli arkli. Jei dzukas
labiau
link\304\231s prie stipresnes, tai auk\305\241taitis dievina
gintarini alu. Jei suvalkietis visk\304\205, vertina, kas

tvirta, patvaru, kas pagaminta fabrike, tai dzukas
labiau
link\304\231s prie namudinio, savu dantim i\305\241bandyto,
\305\276oleliu \305\240aknimis arba svoguno luk\305\241tais pada\305\276yto,

todel ir tautiniai ju drabu\305\276iai skiriasi, ir spalvos ju
kitokios.
G YAK ORLATOK
94-101. Ford\303\255tsa magyarra!

\305\240uoliais jojant dairytis ner kada. Per kaima_
sutemus keleiviai keliavo. Skund\304\205, per\305\276iurejus
mokes\304\215io suma buvo dar suma\305\276inta.
Ivykus
automobiliu susidurimui, galima pareikalauti i\305\241
\305\241oferio papildomojo egzamino. Sveikinu tave

egzamin\304\205 i\305\241laikius! \305\240itiems vaikams reikia mesti
Iki jam i\305\241komandiruotes,
i\305\241dykavus. pargri\305\276us
a\305\241 \305\275iuresiu \304\214iatvarkos. Lo\305\241iant kortomis,
i\305\241kyla \305\275moniu
budas ir trukumai. Perkant didme-
nomis, Jums teikiama didele nuolaida. Prie\305\241
vartodami \305\241iskystim\304\205, patariu ji gerai suplakti,

vartodami - gerai isitrinti, o pavartoj\304\231
-
buteli
tuojau u\305\276kim\305\241ti.
A megold\303\241sa
gyakorlatok
1-9. K\303\263kj\303\241.j\303\272sz\303\272profeszija? M\303\241no

dukt(y)e_ ir\303\241
\342\200\242cs\303\241.
K\303\263gyel gyjrba tavo sz\303\272nusz ty\303\241n? Pj\303\241t-
rasz givj\303\241na cs\303\241, nyasz jisz rn\303\241no draugasz.

Kajp (k\303\251jp) j\303\272sz\303\272 pavargy\303\251? Labaj (lab\303\251j)
\303\241csju. Gy\303\241ja., m\303\241no sejm\303\241 ira gyigyjale.

10. Rytas buvo \305\240altas. Pra\305\241om duoti man kambari
su langais i kiemai. Mieste yra daug vie\305\241bu\304\215iu.
Nepatinka man \305\241io pauk\305\241\304\215io elgimasis.
11. A\305\240 norejau i\305\241gerti limonado, bet nera laiko,

traukinys jau i\305\241eina. A\305\241 dar nepirkau ne vieno
bilieto. Kas i\305\241randa lempa, tas neisranda
liustros.
12. Palanga yra miestas. A\305\241 esu tavo draugas. Jis

nera ra\305\241ytojo, o darbininkas. Kas jus esate?
Tavo dukte buvo Budape\305\241te? /
13. J\303\263 itt n\303\241latok, nyugalom van. Ez nem neh\303\251z.
Ami neked nem j\303\263, ne tedd m\303\241snak! Nem
vil\303\241gos,mi van itt. Tegnap hideg volt.

14. Buvo \305\241ilti vakarai. Netoli kolukiu yra dideli
e\305\276erai, \305\241itie laikra\305\241\304\215iai labai blogi. Kambariai
buvo tu\305\241ti. Berniukai buvo protingi. Kokie yra
tavo kambariai?
15. Vakar mes ejome i darb\304\205. Jus einate ilsetis.
Kur jie eina? Jie eina namo. Ar jos eina taip
pat namo? Ne, jos eina pas draugus.
16-17. Mit csin\303\241lsz most? A leck\303\251imet ism\303\251tlem \303\241t.
Hov\303\241 szaladtok \303\255gy? Nem szaladunk, nem igaz,

mi megy\303\274nk.
\303\226nm\303\241r j\303\263l tud biciklizni? Igen, ma
145
146
k\303\266rbeutaztuk a v\303\241rost. M\303\251g egyszer k\303\251rdem:
honnan veszel p\303\251nzt? K\303\251z kezet mos.

Van szabad szob\303\241juk? Hol a lift? A negyedik
(\303\251rtelemszer\305\261en: a harmadik) emeletre k\303\251rem.
K\303\266sz\303\266n\303\266m. K\303\251rem az szoba

\303\266t\303\266s kulcs\303\241t. Hol
a f\303\274rd\305\221szoba? Az utols\303\263 ajt\303\263 a folyos\303\263 v\303\251g\303\251n.
Meg akarok mosdani. Sz\303\255veskedj\303\251k egy darab

j\303\263szappant hozni!
18. a/ Az utca, amelyben lakom, a

van.
v\303\241rosk\303\266zpontban
Utc\303\241nk sok lak\303\263j\303\241t ismerem. M\303\241r
minden el\305\221 van k\303\251sz\303\255tve az utca aszfaltoz\303\241s\303\241hoz

T\303\255z \303\251vvel ezel\305\221tt k\303\266lt\303\266ztem ebbe az utc\303\241ba.
Utc\303\241nkban aut\303\263buszok \303\251strolibuszok
Utc\303\241nkban
k\303\266zlekednek. nagy a forgalom. A
ott
v\303\241rostervben van minden utca. Az utc\303\241k k\303\251t oldal\303\241n
j\303\241rda van. V\303\241rosunk utc\303\241in m\303\251g nincs z\303\266ld. A
dolgoz\303\263k z\303\241szl\303\263kkal mentek ki az utc\303\241kra.
\303\241radnak
N\303\251pt\303\266megek az utc\303\241kon. \303\232gy t\305\261nik, mintha
v\303\241rosunk minden lak\303\263ja ma az utc\303\241kon lenne.
20. Svetima nas'ta visuomet sunki. Bi\304\215iuli mano
brangus, sveikas gyvas! Senoves lietuviai buvo

labai narsus. Tamsta neturi atsakineti tokiam
\305\276mogui. Dabar gyvename patogiame
i\305\276uliam
bute. Didelej \305\241viesioj salej lauke daug ivairia
pra\305\241ytoju. A\305\241*pirkau visada tiktai brangias, o ji -
pigias prekes. Lietuviu kalba negali buti sunki
tokiems gabiems \305\276monems, kaip tamsta. Pipirai
kartus, o medus saldus. Smulkiu daikte is tolo
nematyti.Juros vanduo surus. Motinos rankos
\305\241velnios.
21. Vanda gavo dovana. Mokinys visada gauna

gerus pa\305\276ymius. Ar tu gavai i\305\241 namu
siuntini?
\305\240iemet gavome dideli derliu. Ar tu gauni
stipendija? Dar negavau, bet turiu greitai gauti.
Petras gavo pakvietim\304\205 i vakari.
22. b/ Mano akys melynos. Svetimi dumai akis
grau\305\276ia. Mano kambaryje geltonos grindys, rau-
i
147
donos durys, baltos lubos. Krosnis kurena
malkomis ir anglimis. A\305\241 niekada nebuvau

svetimose \305\241alyse. Prekiu traukinys sustoja visose
stotyse. \305\240iandien mano draugo mirties diena.
Argi nera n\303\251vienos taisykles be i\305\241imties?
Vasara -
trumpu naktu laikas. Keistos mintys
lindo
i galva. Mano atmintyje i\305\241liko \305\241viesus jos
paveikslas. Niekas neivyksta be prie\305\276asties.
23. K\303\266nyveimet \303\251sf\303\274zeteimet az \303\255r\303\263asztalra teszem.

Hov\303\241 tetted az \303\272js\303\241gomat? A di\303\241kok a ny\303\241ron
seg\303\255tettek dolgozni a kolhozparasztoknak.

Seg\303\255tetek sz\303\274leiteknek? Mikor kezdik a munk\303\241t?
M\303\241r elkezdett litv\303\241nul tanulni. Minden kezdet

neh\303\251z. Ezen a h\303\251ten el kell kezden\303\274nk a
cs\303\251pl\303\251st.
24. Mes turime \305\276aisti. A\305\241 neturiu laiko. Tu kosi,

vadinasi - tu sergi, kodel neini pas daktar\304\205.
Alkanam duona rupi. Ne kaip nori, bet kaip

gali. Ji visada tyli, bet ar jos tylejimas yra
dabar reikalingas? Ar tamsta netiki mano \305\276od\305\276iais?
A\305\241 atsisedu, bet nesed\305\276iu.
25. Prie namo auga vienas medis. Du ir penki yra
septyni. Savaite - septynios dienos: \305\241e\305\241ios
darbo dienos ir viena poilsio diena. Metai -

keturi metu laikai. Dvylika sudaro tuzin\304\205.
Kieme
\305\276aid\305\276ia vaikai: dvi mergaites ir du berniukai.
26. a/ gra\305\276iam sunui, gra\305\276iu sunumi, gra\305\276iame
sunuje, gra\305\276iems sunums, gra\305\276iais sunumis
26. b/ A vil\303\241gt\303\241jak
N\303\251gy vil\303\241gt\303\241j van: kelet, nyugat, d\303\251l \303\251s \303\251szak.
A nap keleten k\303\251l, nyugaton nyugszik. D\303\251lben
a nap delel. A falon t\303\251rk\303\251pl\303\263g. F\303\266nt van \303\251szak,
lent d\303\251l, jobbra kelet, balra nyugat. Ha arccal

d\303\251lnek \303\241ll, a h\303\241ta m\303\266g\303\266tt van \303\251szak, jobbra
nyugat, balra kelet. Litv\303\241ni\303\241t\303\263l\303\251szakra
van,,
Lettorsz\303\241g keletre pedig Belorusszia.
14 H
26, c/ Vilnius - Lietuvos sostine. Vakar padaviau
parei\305\241kim\304\205 istaigos direktoriui. Seimininke
vai\305\241ina sve\304\215ius alumi ir midumi. Skundas - silpnu
\305\276moniu ginklas. Gavome pa\305\276ymejim\304\205 i\305\241
universiteto medicinos skyriaus. Liut\304\205 vadina \305\276veriu
karaliumi.
27. Man dabar devyniolika metu. O tau? Man jau

dvide\305\241imt. Kiek metu turi \305\241itas medis? Jam jau
trys \305\241imtai metu. Koks Jusu telefono numeris?
Mano buto telefono numeris du, \305\241e\305\241iasde\305\241imt
trys, penkiolika, o darbo - keturi, penkias

de\305\241imt du - keturiasde\305\241imt penki.
30. Mikorra kell megj\303\266nn\303\274nk? F\303\251l \303\263ra m\303\272lva, azaz

tizenhat \303\263rakor. Moszkvai vagy helyi id\303\266
szerint? J\303\263l j\303\241r az \303\263r\303\241ja, nem siet vagy k\303\251sik?
Most pontosan hat \303\263ra harminc perc t\303\255z
van.
m\303\241sodperc
33. a/ Tud litv\303\241nul sz\303\241molni? Az \303\266sszead\303\241s, a

kivon\303\241s, a szorz\303\241s \303\251s az oszt\303\241s a n\303\251gy
m\305\261velet.
sz\303\241mtani Tud \303\266ssze adni?. Itt van k\303\251t
Az
\303\266sszeadand\303\263. egyik \303\266sszeadand\303\263 125 (\305\241imtas
dvide\305\241imt penki), a m\303\241sik 150 (\305\241imtas
penkiasde\305\241imt). Milyen \303\266sszeget kapott? Tud kivonni?

Ha a kisebb\303\255tend\305\221 724 (septyni \305\241imtai
dvide\305\241imt
keturi) \303\251s a kivonand\303\263 124 (\305\241imtas
dvide\305\241imt keturi), milyen k\303\274l\303\266nbs\303\251get kapott? A

szorzat k\303\251t sz\303\241m \303\266sszeszorz\303\241s\303\241nak az
eredm\303\251nye. 37-et (trisde\305\241imt septynis) meg kell

szorozni 3-mal (triju). Az eredm\303\251ny 111
(\305\241imtas
vienuolika). Egy sz\303\241mot el kell osztani egy
m\303\241sikkal. Az osztand\303\263 222 (du \305\240imtai dvide\305\241imt
du), az oszt\303\263 6 (\305\241e\305\241i).

Marad\303\251k n\303\251lk\303\274l
Mi
oszt\303\263dott? a h\303\241nyados?
33. b/ A kUklopsz szemorvosa nem mer k\303\251tszemu
(dvieju) lenni. A baldachin a kir\303\241lyi fant\303\241zia
gy\303\274m\303\266lcse. Mi\303\251rt legy\303\274nk egy (vienu)

mennybolt alatt, ha lehet\303\274nk kett\305\221 (dviem) alatt is?
/
149
Musu kieme yra penki klevai ir keturios

liepos. Visu penkiu kleviu ir keturiu liepy \305\241akos
- sveikos. Tiems penkiems klevams daug metu,

o keturioms liepoms- tik dvylika. Tuos penkis
klevus sodino mano senelio tevas, o tas
keturias liepas sodino mano tevas. Po tais penkiais
klevais mes \305\276aisdavome, o po keturiomis
liepomis valgydavome. Tuose penkiuose klevuose
buvo daug \305\276virbliu, o keturiose liepose daug
biciu.
34. a/ T\303\272ls\303\241gosan l\303\241tszott a n\305\221f\303\251lt\303\251kenys\303\251ge.
Ezeket a feladatokat neh\303\251z megoldani. Ahol kev\303\251s
es\305\221 esik, ott az embernek mag\303\241nak kell a
n\303\266v\303\251nyeket \303\266nt\303\266znie. A katona k\303\266teless\303\251ge: a
parancsokat teljes\303\255teni. Ideje m\303\241r tudni a litv\303\241n
nyelvet. A puskaport egy n\303\251met szerzetes

tal\303\241lta f\303\266l. T\303\241borunkat v\303\241ratlanul t\303\241madta meg az
ellens\303\251g.
Az oroszl\303\241n k\303\251tszer j\303\266n a vil\303\241gra. El\305\221sz\303\266r
a term\303\251szet teremti, m\303\241sodszor a f\303\251lelem. Az

\303\266ndics\303\251ret: lift egy f\303\266ldszintes h\303\241zban.
34. c/ A hal\303\241sz h\303\241l\303\263t

v\303\241s\303\241rolt a halfog\303\241shoz.
Tank\303\266nyv a litv\303\241n nyelv megtanul\303\241s\303\241hoz. Sok okom
van r\303\241, hogy t\303\274relmetlen vagy d\303\274h\303\266slegyek. J\303\263
dolog szeretni, de m\303\251g jobb lenni.

szeretve
Minden l\303\241ny igyekszik sz\303\251pnek mutatkozni. K\303\251t
h\303\251t szabads\303\241got kaptam. A doh\303\241nyz\303\241s \303\241rt az
eg\303\251szs\303\251gnek..Haz\303\241nk haszn\303\241ra kell lenn\303\274nk.

L\303\251gv\303\241rak nem
\303\251p\303\255t\303\251s\303\251hez kell enged\303\251ly.
Lehet homo sapiens valaki an\303\251lk\303\274l, hogy gerinces
lenne. Milyen isteni olvasm\303\241ny a pudlinak az
idom\303\255tott oroszl\303\241n eml\303\251kiratai! Szemben\303\251zni az
igazs\303\241ggal. \303\211s ha kacsintgat?
Vonatunk reggel hatkor \303\251rkezik. Ez a vonat
csak p\303\241ros napokon k\303\266zlekedik. F\303\251ll\303\241b\303\272
rokkant. A haj\303\263 \303\272szik a tengeren. Milyen

k\303\266zlekedik
\303\241llatokon az ember? Nemcsak lovon,
hanem szarvash\303\241ton is. Gyorsl\303\241b\303\272 szarvason lo-
150
vagol a vad\303\241sz a tajga erdeiben. A sztyepp\303\251n,
a sivatagban tev\303\251n k\303\266zlekedik az ember. A
beteg fejf\303\241j\303\241sra panaszkodik.
A fiv\303\251rek h\303\241bor\303\272ba lovagoltak, messzi
ismeretlen orsz\303\241gba. Mindny\303\241jan elj\303\266tt\303\274nk
temet\303\251s\303\251re.
munkat\303\241rsunk Az \303\266reg m\303\241r Istenhez
m\303\241r meghalt?
k\303\266lt\303\266z\303\266tt,
37. b/ Niekad pas tave nesugri\305\241iu.

Niekados
nepamirsiu
tav\304\231s. Aklas akla netoli nuves. Jei lis,
liksime namie. Jei jus \304\214ia u\305\241ite, a\305\241 i\305\241Varysiu
visus lauk. Mes i\305\241gysime, i\305\241gis ir musu

draugas.
38. &/ Kur \305\241iais metais vakarosime, Auk\305\241tojoj ar

\305\275emojoj Panemunej? Caro laikais lietuvai
lietuvi\305\241kas knygas kontrabandos keliu ne\305\241iojo i\305\241
Ma\305\276osios Lietuvos i Kur jis i\305\241ejo

Did\305\276i\304\205ja.
Auks\304\205 ir sidabr\304\205
vadiname
auk\305\241t\304\205ji moksl\304\205?
brangiaisiais metalais. Greitasis traukinys
ateina trys ketvir\304\215iai penktos. Jos tikrasis brolis
tarnauja Raudonojo Kry\305\276iaus vaistineje.
Koncertmeisteris yra tas, kuris groja orkestre
pirmuoju smuiku.
38. b/ A V\303\215gk\303\251pu Lovag nem harcol sz\303\251lmalmokkal -

\305\221
be\303\241ll moln\303\241rnak. A vid\303\241m b\303\251ka a v\303\255z sz\303\255n\303\251n
brekegett, a szomor\303\272 leereszkedett a fen\303\251kre,
\303\251s gondolkodott.
- Mit csin\303\241lsz? -
k\303\251rdezte a
vid\303\241m. - Gondolkodom. - Mi\303\251rt nem hallani?
A k\303\255v\303\241ncsiak a titok kulcs\303\241t keresik, a
gyakorlatiasak \303\241lkulcsot csin\303\241lnak maguknak.
39. a/ Ma nekem, holnap neked. Most m\303\241r nincs,

mikor besz\303\251ljek veled. A lelkiismeret: bens\305\221
hang benn\303\274nk. Ki nem sajn\303\241lja \303\266nmag\303\241t?
Hallanak minket? Hallgatjuk magukat, de sajnos, nem

halljuk. V\303\241rt\303\241l
engem? Igen, v\303\241rtam \303\266nt. Nem
irigyelj\303\274k \303\266nt. Maga sem \303\251rti mag\303\241t. Az akarat

n\303\251lk\303\274li ember \303\266nmag\303\241ban sem b\303\255zik. Bocs\303\241nat,
igazgat\303\263 \303\272r, nem \303\251rtettem egy k\303\251rd\303\251st.

151
b/ Kas neturi pasaulio savyje, tam nepades ne

padidintavisata. Jis neparduoda sav\304\231s: dar
neturi kainininko.
Ha a halak megalkotn\303\241k a maguk

azt
ismeretelm\303\251let\303\251t, a kezden\303\251k.
h\303\241l\303\263t\303\263l A k\303\251pzelet
logik\303\241ja: a k\303\274klopsznak csak egy szeme van, mert

kett\305\221t ki\303\251getni az embernek nem lenne ideje.
Mi\303\251rt van az embernek k\303\251t keze? Hogy tudjon
tapsolni. Egy gyereknek nem kell felt\303\251tlen\303\274l
hasonl\303\255tania az apj\303\241ra, de emberre az\303\251rt
hasonl\303\255tson. Nincs \303\251rtelme csak az\303\251rt dajk\303\241lni
magadban az hogy
\303\266rd\303\266g\303\266t, azt\303\241n cirkuszban
mutogasd. Ha a b\303\251k\303\241k
tudn\303\241k, mennyire t\305\221l\303\274k
f\303\274gg
a g\303\263lya sorsa!
43. a/ A m\303\272lt \303\251vben t\303\266lt\303\266ttem be negyvenedik

\303\251vemet. A huszadik sz\303\241zadban \303\251l\303\274nk.Ma
febru\303\241r tizenhetedike van. Egy h\303\263nappal ezel\305\221tt
j\303\272nius harmadika volt, egy h\303\263nap m\303\272lva
augusztus harmadika, k\303\251t h\303\263nap m\303\272lva pedig

szeptember harmadika lesz. Ez p\303\241r \303\251vsz\303\241zaddal ezel\305\221tt
volt. K\303\266r\303\274lbel\303\274lf\303\251l\303\251ve kifizett\303\274k az ad\303\263t, most
pedig el\305\221re \303\272jra kifizetj\303\274k. Mennyi id\305\221 alatt
akarja ezt a munk\303\241t elv\303\251gezni vagy

Azt
elv\303\251geztetni? hiszem, tizenk\303\251t j\303\263 munk\303\241s k\303\251t \303\251v
alatt elv\303\251gzi. N\303\251h\303\241ny \303\251v ut\303\241n, hogy a h\303\241bor\303\272
v\303\251get \303\251rt, megkezd\305\221d\303\266tt Eur\303\263pa \303\272j\303\251lete.

A m\303\251ly optimizmus olyan, mint a j\303\251ghegy:
kilenc tizedr\303\251sze a b\303\241nat \303\263ce\303\241nj\303\241ban vart.
43. b/ Optimizmas gime anksti rytî, pesimizmas

- velai vakare, o nuobodybe- lieting\304\205 popiet\304\231.
Aki galima taip i\305\241treniruoti, kad ji nematys ir

vidury dienos.
Neskubekim juoktis i\305\241
nuogo karaliaus. Gal jis
norejo demaskuoti u\305\276sieninius siuvejus? Kai
eini i pasimatyme su tiesa, nepasitikek bok\305\241to
laikrod\305\276iais.
Sava na\305\241ta nesunki. As vis delto eisiu savu
keliu. Ikyrejai tu man su savo visokiais
sumanymais! Ar tavi\305\241kis jau gri\305\276o? Norejau surasti

toki \305\276odj,
kuris
likty tavojoje \305\241irdyje. Tu mano
s\303\274nu i\305\241gelbejai, a\305\241 - Gaila man
tav\304\205ji.
na\305\241laites
Marytes: neturi ji savuju.
Kas lengvai \305\276ada, tas sunkiai duoda. Tas, ka
tu rimtai pasakei, yra visai nerimta. Jie
parduoda prekes ne per brangiai. Jus puikiai visa

apgalvojote, bet i\305\240 kur paimsite toki\304\205 suma?
Kaip gra\305\276iai vaidino vakar teatre. Esi begedis,
begedi\305\241kai ir gyveni. Jei ka darai, daryk
tiksliai. Dabar jau esate savaranki\305\241ki,
ir
savaranki\305\241kai savo
gyvenim\304\205, tvarkykite. Veikiai ateis
pagalba.
Kas knarkia ir Prokrusto lovoje, tas
nepagydomai sveikas. Poezija tarnaite tarnaiti\305\241kai
ir elgiasi: ji i\305\241meta gyvas geles ir parne\305\241a
popieriniu.
a/ Nors ilgai ai\305\241kinai, bet nieko vis delto

nepaai\305\241kinai. Ar gra\305\276inai dedei skola? Ne tik
bet
gr\304\205\305\276inau, dar paskolinau ir dedei kiek pinigu.
Ar patikrinai laikrodi? Taip, patikrinauir
u\305\276sukau.Mes Nemunu plaukeme \"Pergales\"
garlaiviu. Sis dalykas Tamstos visi\305\241kai nelie\304\215ia ir
niekad neliete. Ar jau parengei pamokas? A\305\241
nubaud\305\276iau mokinius, kurie mokslo metu \305\276aide
kieme. Kur Tamsta \305\241iandien pusry\304\215iavai,

pietavai ir vakarieniavai?
1. Kuo didesnis faraonas, tuo neai\305\241kesni jo
sapnai. Geriausios tos knygos, kuriose netelpa

tiesa. Kuo brangesni kvepalai, tuo siauresnis
flakono kaklas. Pavojingiausias tas biurokratas,
kuris dirba ir po darbo valanda.
Kaimiete vai\305\241ino mus kuo gard\305\276iausiu
vandeniu - versmes.
i\305\241 Ie\305\241kokim gilelesnes vietos
upeje, ten ir vanduo bus \305\241altelesnis. Tvirtas
stalas, bet \305\276emokas, auk\305\241telesnis turetu buti.

153
Kaimynas artimesnis u\305\276

giminaiti.
Sunus truputi
vyresnis u\305\276
dukteri.
b/ Tu kosejai, vadinasi - tu sirgai, kodel nejai

pas daktare? Byl\304\205
teisme jus pralaimejote.
Kortininkas eme vel lo\305\241ti ir vel pralo\305\241e. Valstietis
pirko parodoje seklu pigia kaina. Petras
greit
\305\276adejo gri\305\276ti.
A\305\241 mokejau kiny kalbai, bet jau
pamir\305\241au. Mokiniai bijojo \305\241ito egzamino, bet
visi gerai i\305\241laike.
Geriau visumos nuotrupa, negu trupiniu visuma.

Kelyje i pragare ma\305\276iau kelrod\305\276iu, negu i
dangu. Lengviausiai vainikuoti nuli: jis turi
reikalinga form\304\205.
Net migl\304\205, reiketu komentuoti kaip
galima ai\305\241kiau.
Ar nemoki gereliau ra\305\241yti? Netoliau kaip u\305\276
penkiu kilometre nuo \304\214ia. Jus prieisite stoti.

Dr\304\205siau,
nenusiminkite! Jis i\305\241buvo daugiau kaip
pusantru metu taigoje.
Min\303\251l \303\266regebb a macska, ann\303\241l \303\251lesebb a
karma. A zaj egyre nagyobb lett, a ki\303\241lt\303\241sok mind
hangosabbak, a t\303\266meg b\303\241trabb, de hirtelen

minden elcsendesedett: maga a vez\303\251r jelent meg.
57. Kai kurie mokslininkai sakydavo, kad

kalba, lyg koks augalas ar gyvis, gimsta, br\304\231sta,
pasensta ir mir\305\275ta. Tokios pa\305\276iuros, \305\276inoma,
klaidingos, neskalba yra visuomeninis rei\305\241ky-
nis ir jai negalima taikyti gamtos mokslo

desniu.
Ko ne ko ir a\305\241 tamst\304\205, pamokyti gale\304\215iau.
Kad nera kam, reik dirbti pa\304\215iam. Ka\305\276in kas
tyliai pasibelde i lang\304\205..
Kaip pasiklosi, taip ir i\305\241simiegosi. Ar seniai

jus mokotes lietuvi\305\241kai? Kuo gi tamsta domejaisi
jaunysteje? A\305\241 ir \305\241iandien labai domiuosi
muzika. Dabar a\305\241 jau\304\215iuosi daug geriau, bet
vakar visai blogai. tamsta kreipeisi
jau\304\215iausi i k\304\205.
patarimo? Kodel tu juokiesi seniu? Kas tai

prasimano, a\305\241nesijuokiau senais \305\276monemis.Vaikai,
154
ar jus jau prausetes? Taip, prausemes,
s
\305\241ukuojame ir rengiames eiti i mokykla. A\305\241
jei
d\305\276iaug\304\215iausi, tu nesiskustum. Tamsta kalbi
nerimtai, kitaip tamsta nesi\305\241ypsotum. Nusivilk sena
ir apsivilk A\305\240 u\305\276sisakiau pora
\305\241varke nauj^.
pusba\304\215iu.
59-62. Draugo netekau, tai dabar man niekas

nebemiela. Jonui gelia danti. Broliui sala rankos.
63. Jie aukojasi del laisves. Salia puikiu rumu mes
mateme nema\305\276a lu\305\241nu. U\305\276sidirbo arti \305\240imto
tvora. -
rubliu. Eik palei Aplink kalejim\304\205 gilus
grioviai. Mes plaukeme pavandeniui, tai yra
pagal upes srov\304\231. Lipk per vartus, anoj pusej
kabo spyna, atrakinsi \305\241iuo raktu, tada mes su
arkliais iva\305\276iuosim pro vartus. \305\275iurke sulig
nedidele kate didumo. Bijau, kad u\305\276toki\304\205,
muzika
klausytojai tave i\305\240\305\240vilpti tetures. Savo sunu
baud\305\276iame u\305\276
bloga^ elgesi. Mano marti i\305\241tekejo
u\305\276 savo pusbrolio. Kiekviena ranka turi po

penkis pir\305\241tus. Raide B eina po raides A.
yra po virtuve. Po gramatikos taisykles
lenteles -
Rusys
eina lentele, po pratimas.
64-69. jelen, jelen, jelen, jelen,

j\303\266v\305\221, jelen, bef.,
bef., jelen, jelen, bef., jelen, jelen, foly., jelen,
jelen, bef., jelen, bef., bef.,
j\303\266v\305\221, bef., bef.,
jelen, bef., jelen, bef., bef., jelen, bef., bef., jelen,
bef., jelen, j\303\266v\305\221, bef.
j\303\266v\305\221,
70. a/ A sz\303\272nyog \303\251s a bika

A sz\303\272nyog r\303\241sz\303\241llt a bika szarv\303\241ra, \303\251s sok\303\241ig
ott cs\303\274cs\303\274lt. Mikor kedve szerint kipihente
mag\303\241t,megk\303\251rdezte a bik\303\241t, hogy \303\251rzi mag\303\241t, \303\251s
hogy nem lesz-e szomor\303\272, ha elr\303\266p\303\274l.
A bika f\303\266lemelte a fej\303\251t, \303\266sszer\303\241ncolta a

homlok\303\251t, \303\251s azt
felelte, hogy neki mindegy.
Nem l\303\241tta, amikor a sz\303\272nyog r\303\241sz\303\241llt, \303\255gy azt
sem \303\251rz\303\251keli, amikor el fog r\303\266ppenni.

155
70. b/ K^. duos taikai ateinantieji metai? Ant
u\305\276\305\241alusio
e\305\276ero susitelke vaiku burys. Prie
u\305\276gesusiolau\305\276o dar ilgai nenutilo daina. Perduokite
linkejimus i ple\305\241inius i\305\241vykstantiems draugams.
Vetra nulau\305\276e \305\241alia kelio augan\304\215ia liepa. Atej\304\231
mes radome juos jau sugri\305\276usius. Musu kariai
triu\305\241kino
beganti prie\305\241\304\205..
O kad butum mane
anks\304\215iau apie tai
ispej\304\231s!
74-80. Jei butu doras, tai, u\305\276uot baramas, buty

visu gerbiamas. Gerais norais pragaras gristas.
\305\240i\304\205nakt cia
vagiy buta, i tik
but\304\205^ isilau\305\276ta,
nieko nesuspeta pavogti, sprend\305\276iama i\305\240i\305\241lau\305\276tu
duru, ir i\305\241metytu
ant grindy daiktu. Jie
nesiduoda apgaunami. Sis klausimas skubiai
svarstytinas. Ra\305\241omoji kalba yra ta, kuri vartota
ra\305\241tuose, literaturoje.
82-89. Ha Adam a tudom\303\241nyok kandid\303\241tusa lett

volna, nem evett volna a tud\303\241s M\303\241r
f\303\241j\303\241r\303\263l.
hozz\303\241szoktam szok\303\241saikhoz, mikor hirtelen ott

kellett hagynom azt a csod\303\241latos orsz\303\241got. M\303\241r
nem egyszer f\303\251lrel\303\251pt\303\274nk, de valahogy mindig

kievick\303\251lt\303\274nk a bajb\303\263l. Nem untatod \305\221ket
esetleg t\303\272ls\303\241gosan? F\303\251lszemmel belestem a f\303\251lig

nyitott ajt\303\263n
- h\303\241t l\303\241nyok t\303\241ncoltak a teremben!
M\303\241r kezdtem volna inni, de a b\303\241ty\303\241m elvette
el\305\221lem a p\303\241link\303\241t.
90-91. a/ Aki nem mer meztelen\303\274l az utc\303\241ra
rohanni \303\251s felki\303\241ltani: heur\303\251ka! -

az, am\303\255g fel\303\266lt\303\266zik,
elfelejti a zseni\303\241lis \303\266tletet. Mik\303\266zben kinevetj\303\274k

a meztelen kir\303\241lyt, ne feledkezz\303\274nk meg a t\303\272l
vastagon \303\266lt\303\266z\303\266tt
polg\303\241rokr\303\263l sem. Az igazs\303\241g
\303\272gy ny\303\272jt kezet, mint egy h\303\266lgy:

nem veszi- le
a keszty\305\261j\303\251t. Sz\303\263t k\303\251rv\303\251n,az egyik kezed
emeled f\303\266l, ha megadod magad - mindkett\305\221t.
90-91. b/ Jie gyvena nuolat pykdamiesi ir

vienas
neapk\304\231sdami kito. Atsisedus i suol\304\205, atsiminiau
visk\304\205, ka_' buvau atsakinedamas. No-
u\305\276mir\305\241us
i
06
r\303\251dami per daug laimeti, \305\276monems nebetenka

visko. Prie\305\241 pradedama atsakinga darb\304\205,
patikrink savo jegas ir sugebejimus.
92. A p\303\241sztorl\303\241ny a tehenet \303\251s a
b\303\241r\303\241nyokat
vezetve t\303\251rt haza. A katonas\303\241got sz\303\241ll\303\255t\303\263
haj\303\263
befutott. A v\303\251nasszony a birk\303\241t, \305\221

pedig a g\303\272-
n\303\241rt terelve t\303\251rt haza. A g\303\272n\303\241rsz\303\241rny\303\241t maga

ut\303\241n h\303\272zva megy. A l\303\241ny a lib\303\241kat hajtva
elment.
94-101. Galoppozas k\303\266zben nincs id\305\221 n\303\251zel\305\221dni.
Az utaz\303\263k s\303\266t\303\251ted\303\251sut\303\241n utaztak \303\241t a falun.

Miut\303\241n a panaszt fel\303\274lvizsg\303\241lt\303\241k, m\303\251g
is
cs\303\266kkentett\303\251k az ad\303\263 \303\266sszeg\303\251t. G\303\251pkocsikarambol
ut\303\241n a sof\305\221rt\305\221l lehet p\303\263tvizsg\303\241t k\303\266vetelni.
Gratul\303\241lok, hogy levizsg\303\241zt\303\241l! Ezeknek a

gyerekeknek abba kell hagyni a rosszalkodast. Am\303\255g
vissza nem t\303\251r a kik\303\274ldet\303\251sb\305\221l, majd \303\251n
a
\303\274gyelek rendre. K\303\241rty\303\241z\303\241s k\303\266zben el\305\221t\305\261nik az
ember jelleme, el\305\221t\305\261nnek hib\303\241i. Ha nagyban
nagy
v\303\241s\303\241rol, kedvezm\303\251nyben r\303\251szes\303\274l. Azt
tan\303\241csolom, hogy a folyad\303\251kot haszn\303\241lat el\305\221tt j\303\263l
fel kell r\303\241zni, j\303\263l bed\303\266rzs\303\266lve haszn\303\241lni, majd

haszn\303\241lat-ut\303\241n az \303\274veget r\303\266gt\303\266nbe kell
dugaszolni.
Ragoz\303\241si t\303\241bl\303\241zatok
Hangs\303\272ly szerinti n\303\251vsz\303\263ragoz\303\241s
1. n\303\251vsz\303\263ragoz\303\241s
Az idetartoz\303\263 szavak hangs\303\272lya \303\241lland\303\263. K\303\251tsz\303\263-
tag\303\272 szavak eset\303\251ben a ereszked\305\221'

sz\303\263t\305\221 hanglejt\303\251-
su. T\303\266bbsz\303\263tag\303\272 szavak eset\303\251ben, ha a hangs\303\272ly
h\303\241tulr\303\263l a m\303\241sodik sz\303\263tagon van, akkor az

ereszked\305\221hanglejt\303\251su. Ha h\303\241tulr\303\263l a harmadik vagy
negyedik sz\303\263tagon, akkor a sz\303\263tag b\303\241rmilyen
lehet.
hanglejt\303\251su
Egyes sz\303\241m
vyras jura drobe antis pasaka

vyro juros drobes anties pasakos
vyrui jurai drobei an\304\215iai pasakai
anti
vyr<i drob\304\231 pasak\304\231
vyru jura drobe antimi pasaka
vyre juroje drobeje antyje pasakoje
vyre jura drobe antie pSsaka
T\303\266bbes sz\303\241m
vyrai juros drobes antys pasakos

vyru j^ru drobiu \303\241nCiu
pasaku
vyrams juroms drobems antims pasakoms
vyrus juras drobes antis pasakas
vyrais juromis drobemis antimis pasakomis
vyruose jurose drobese antyse pasakose
2. nevsz\303\263ragozas
.A k\303\251tsz\303\263tag\303\272 szavak t\303\266ve vagy emelked\305\221

hanglejt\303\251su vagy r\303\266vid. T\303\266bbsz\303\263tag\303\272 szavakban ugyan-
157
158
ez vonatkozik az utols\303\263 el\305\221tti sz\303\263tagra, A. t\303\266bbes
sz\303\241m birtokos esetben a hangs\303\272ly mindig az utols\303\263
el\305\221tti, a t\303\266bbes sz\303\241m t\303\241rgyesetben mindig az utols\303\263
sz\303\263tagon van.
Egyes sz\303\241m
rastas ranka bite skai\304\215ius mokykla medinis, -e

ra\305\241to rankos bites skai\304\215iaus mokyklos medinio, -es
ra\305\241tui rankai bitei skai\304\215iui mokyklai mediniam,-ei
ra\305\241t\304\205 ranka bit\304\231
skai\304\215iu makykla medini, -\304\205
ra\305\241tu ranka bite skai\304\215iumi mokykla mediniu, -e
ra\305\241te rankoje biteje skai\304\215iuje mokykloje mediniame, -ej
ra\305\241te ranka bite skai\304\215iau mokykla
T\303\266bbes sz\303\241m
ra\305\241tai rankos bites skai\304\215iai mokyklos mediniai, -es

ra\305\241tu ranku biciu skai\304\215iu mokyklu mediniu, -iy
ra\305\241tams rankoms bitems skai\304\215iams mokykloms mediniams,-er
ra\305\241tus rankas bites skai\304\215ius mokyklas medinius,-es
ra\305\241tcds rankomis bit\303\251mis skai\304\215iais mokyklomis mediniais, -em
rastuose ranko se bitese skai\304\215iuose mokyklose mediniuose, -e
3. n\303\251vsz\303\263ragoz\303\241s
A. k\303\251tsz\303\263tag\303\272 szavak t\303\266ve ereszked\305\221 hangi\303\251jt\303\251-

su, a hangs\303\272ly nem \303\241lland\303\263. A t\303\266bbes sz\303\241m
birtokos eset mindig v\303\251ghangs\303\272lyos, t\303\241rgyesetben az

utols\303\263 el\305\221tti sz\303\263tag a hangs\303\272lyos.
Egyes szam
kalnas arklys galva \305\241irdis lietus baltas, -a

kalno arklio galvos \305\241irdies lietaus balto, -os
kalnui arkliui galvai \305\241ird\305\276iai lietui balt\303\241m, baltai
arkli galva sirdi lietu balt\304\205, -\304\205

kaln\304\205
kalnu arkliu galva \305\241irdimi lietumi baltu, -a
kalne arklyje galvoje \305\241irdyje lietuje baltame, -oje
kalne arkly galva \305\241irdie lietau
159
T\303\266bbes sz\303\241m
kalnai arkliaT galvos \305\241irdys lietus balti baltos

kalnu gaivu lietu balty, -u
baltiems,-oms
arkliu \305\241ird\305\276iu
kalnams arkliams galvoms \305\241irdims lietums

kalnus arklius galvas \305\241irdis lietus b\303\241ltus, . -as
kalnais arkliais galvomis \305\241irdimis lietumis baltaTs, -ottiB
arkliuose -ose
kalnuose galvose \305\241irdyse
lietuose baltuose,
A. 3. n\303\251vsz\303\263ragoz\303\241shoz tartoz\303\263 t\303\266bbsz\303\263tag\303\272

szavak alcsoportokra oszlanak: emelked\305\221
hanglejt\303\251setekre
(jel\303\266l\303\251s\303\274k: ) \303\251s ereszked\305\221 hanglejt\303\251s\303\274ekre
(jel\303\266l\303\251s\303\274k: a). A.
ragon lev\305\221 hangs\303\272ly \303\241tmehet
a
h\303\241tulr\303\263l 3. sz\303\263tagravagy h\303\241tulr\303\263l a 4. sz\303\263tagra
3
(jel\303\266l\303\251s\303\274k:
).
3Q 3b 34a 34b
Egyes sz\303\241m
\304\205\305\276uolas
drebule . auksakalys pasiuntinys
\304\204\305\276uolo
drebules auksakalio pasiuntinio
\303\241zuolui drebulei auksakaliui pasiuntiniui
a\305\276uola drebul\304\231 auksakali pasiuntini
\304\204\305\276uolu
drebule auksakaliu pasiuntiniu
\304\205\305\276uole drebuleje auksakalyje pasiuntinyje
\304\205\305\276uole
drebule auksakaly pasiuntiny
s T\303\266bbes sz\303\241m
\304\205\305\276uolai drebules auksakaliai\" pasiuntiniai

\304\205\305\276uolu drebuliu auksakaliu pasiuntiniu
\304\205\305\276uolams drebulems auk \305\241akaliam s pasiuntiniams
\304\204\305\276uolus
drebule s auksakalius pasiuntinius
\304\205\305\276uolais drebulemis auk \305\241akaliais pasiuntiniais
\304\205\305\276uoluose drebulese auksakaliuose pasiuntiniuose
4. n\303\251vsz\303\263ragoz\303\241s
A k\303\251tsz\303\263tag\303\272 szavak hangs\303\272lya nem \303\241lland\303\263, a
hangs\303\272lyos sz\303\263tag vagy ereszked\305\221 hanglejt\303\251su vagy

r\303\266vid. A t\303\266bbsz\303\263tag\303\272 szavak hangs\303\272lya a ragr\303\263l
az utols\303\263 el\305\221tti sz\303\263tagra ugrik, amely vagy
emelked\305\221
hanglejt\303\251su vagy r\303\266vid. A t\303\266bbes sz\303\241m birtokos
\303\251s r\303\251szeshat\303\241roz\303\263 eset mindig v\303\251ghangs\303\272lyos.
160
Esves sz\303\241m
stalas eile mintis medus palankus, -i

stalo eiles minties medaus palankaus, -i\305\221s
stalui euei min\304\215iai medui palankiam, -ankiai

stal\304\205 e\303\274e^ minti medu palank\304\205, -i\304\205
stalu eile mintimi medumi palankiu, -i\303\241
stale eileje mintyje meduje palankiame, -ioje

stale eile mintie medau
T\303\266bbes sz\303\241m
stalai eiles mintys medus palankus, -ios

staliIi eiliL min\304\215iu
medCi palankia, -ii
stalams eilems mintims medums palankiems, -ioms
stalus eiles mintis medus palankius, -ias
stalais eilemis mintimis medumis palankiais, -iomis
staluose eilese mintyse meduose palankiuose, -iose
F\305\221n\303\251vragoz\303\241s
1. f\305\221n\303\251vragoz\303\241s
-as -ias -is -ys -ai -iai

-o -io -10 \"u -H
-UI -1U1 -1U1 -ams -iams
-i\304\205 -i -US -1US
-\304\205 \"I
-U -1U -1U -ais -iais
-e -yje -yje -uose -iuose
-e -1 -y
161
2. f\305\221n\303\251vra.ep z\303\241s
-a -ia -i -e -os -ios -es

-OS -lOS -es -U -1U -lu
-ai -i\303\241i -ei -oms -\303\255oms -ems
-\304\205
-ia -<t
-as -ias -es
-a -ia -e -omis -\303\255omis -emis
-oje -joje -eje -ose -iose -ese
-a -ia -e
3. f\305\221n\303\251vragoz\303\241s
-is -ys
-ies -(i)u
-i\303\241i -\303\255ui -UTIS
-l -IS
-imi -unis
-yje -yse
-\303\255e
4. f\303\266n\303\251vragoz\303\241s
-US -ius -\305\261s -iai
-aus -iaus -u -iu

-ui -iui -ums -\303\255ams
-iu -US -ius

-umi -iumi -umi s -iais
-uje -iuje -uose -\303\255uose
-au -\303\255au
162
5. fan\303\251vraspz\303\241s
-uo -ys
-en- (hn.) -s -4.
/ s -\303\255ui -\303\255ax -ims
-er- (nn. )
-l
-is
-iu -i\303\241 -\303\255mis
-yje -yse
-ie
Mell\303\251kn\303\251vragoz\303\241s
1. mell\303\251kn\303\251vragoz\303\241s
H\303\255mnem N\305\221nem
'\302\246
\303\255
Egyes sz\303\241m T\303\266bbes sz\303\241m Egyes sz\303\241mi T\303\266bbes sz\303\241m
-as -\303\255as -i -a -i\303\241 -os -ios

-o -io \"u -os -ios -u -iu
-am -iam -iems iems -ai -iai -oms -ioms
\"a -us ius -% \"ia -as -ias
-u -iu -ais iais -a -ia -omis -iomis
-iame -uose iuose -oje -ioje -ose -iose
\342\200\224t
2. mell\303\251kn\303\251vragoz\303\241s
-US -US -i -ios

-aus ~iu -ios -iu
-iam -iems -iai -ioms
\"u -ius ~la.
-ias
-iu -iais -ia -iomis
-iame -iuose -ioje -iose
163
3. mell\303\251kn\303\251vragoz\303\241s
H\303\255mnem N\305\221nem
sz\303\241m T\303\266bbes sz\303\241m sz\303\241m T\303\266bbes sz\303\241m

Egyes Egyes
-is -e
-io -iu -\303\251s
-ly
-iams -ei -\303\251ms
us -<? -es
ais -e -\303\251mis
iame \342\200\242iuose -\303\251je -\303\251se
Igeragoz\303\241s
Jelen id\305\221
1. ragoz\303\241s 2. ragoz\303\241s 3. ragoz\303\241s
kem\303\251ny l\303\241gy
-u -iu -iu -au

-i -i -i -ai
-a -ia -i -o
-ame -iame -\303\255me -ome
-ate -iate -ite -ote
-a -ia -1 -o
Befejezett m\303\272lt
-au -iau -\303\251jau -iau -ojau

-ai -ei -ejai -ei -ojai
-o -e -ejo -e -ojo
-ome -eme -ejome -eme -ojome
-ote -\303\251te -ejome -\303\251te -ojote
-o -e -ejo -e -ojo
164
Folyamatos m\303\272lt J\303\266v\305\221

id\305\221 Felt\303\251teles m\303\263d m\303\263d
Felsz\303\263l\303\255t\303\263
-davau -siu -\304\215iau _
-davai -si -tum -k

-davo -s -tu tegu(l), te-
-davome -sime -tume -kime
-davote -site -tute -kite
-davo -s -tu tegu(l), te-
Rendhagy\303\263 ig\303\251k
A rendhagy\303\263 ig\303\251k legfontosabb t\303\255pusai

- \303\251sezek
- a
leggyakoribb ig\303\251i k\303\266vetkez\305\221k:
1. a/ A jelen id\305\221ben az els\305\221 kem\303\251ny, a m\303\272lt
id\305\221benaz els\305\221 l\303\241gy igeragoz\303\241s szerint ragoz\303\263dnak:
barti, bara, bare szidni

degti, dega, dege \303\251gni
'
esti, eda, \303\251d\303\251 enni, falni

gulti, gula, gule lefek\303\274dni
imti, ima, eme fogni

kalti, kala, kale kov\303\241csolni
malti, mala, male \305\221r\303\266lni
mu\305\241ti, mu\305\241a, mu\305\241e \303\274tni
nesti, ne\305\241a, ne\305\241e vinni

sekti, seka, seke k\303\266vetni
vesti, veda, vede vezetni

ve\305\276ti, ve\305\276a, ve\305\276e sz\303\241ll\303\255tani
1. b/ A jelen id\305\221ben az els\305\221 l\303\241gy,

a m\303\272lt id\305\221ben
az els\305\221 kem\303\251ny igeragoz\303\241s szerint ragoz\303\263dnak:
leisti, leid\305\276ia, leido kiadni, megjelentetni

2. A f\305\221n\303\251viigen\303\251v t\303\266v\303\251nek k\303\251t utols\303\263
a jelen
m\303\241ssalhangz\303\263ja \303\251s a m\303\272lt id\305\221ben felcser\303\251l\305\221dik:
blok\305\241ti, blo\305\241kia, blo\305\241ke dobni, verni, cs\303\251pelni

megzti, mezga, mezge k\303\266tni
105
pliauk\305\241ti, pliau\305\241kia,
pliau\305\241ke karattyolni, k\303\241romkodni
regzti, rezga, rezge k\303\266tni, ostobas\303\241got dum\303\241lni

reik\305\241ti, rei\305\241kia, rei\305\241ke jelenteni, kijelenteni
rigzti, ryzga, rizge kam \303\266sszegubancol\303\263dni,
r\303\241akaszkodni valakire
tauk\305\241ti, tau\305\241kia, tau\305\241ke fecsegni
tek\305\241ti, te\305\241kia, te\305\241ke fr\303\266csk\303\266lni, dobni, \303\274tni
terk\305\241ti, ter\305\241kia, ter\305\241ke ropogni, recsegni

trek\305\241ti, tre\305\241kia, tre\305\241ke agyonnyomni
triauk\305\241ti, triau\305\241kia,
triau\305\241ke ropogtatni
tvoksti, tvoskia, tvoske sajogni, el\303\266nteni,
megcsapni
3. Hossz\303\272 mag\303\241nhangz\303\263 csak a jelen id\305\221 t\303\266v\303\251ben:
balti, bala, balo feh\303\251redni
birti, byra, biro peregni, sz\303\263r\303\263dni
gesti, g\304\231sta, geso kihunyni

irti, yra, iro sz\303\251tporladni
kilti, kyla, kilo felvet\305\221dni
skarti, skara, skaro . elszakad\303\263 zni

stirti, styra, stiro megdermedni
svilti, svyla, svilo meg\303\251gni, odakozm\303\241l\303\263dni
svirti, svyra, sviro lehajolni

\305\241alti, \305\240alo
\305\241\304\205la, fagyni
tvilti, tvyla, tvilo kihamvadni, pisl\303\241kolni
\305\276ilti, \305\276yla, \305\276ilo \305\221sz\303\274lni
'4. Hossz\303\272 mag\303\241nhangz\303\263 csak a m\303\272lt id\305\221 t\303\266v\303\251ben:
burti, buria, bure egyes\303\255teni, j\303\263solni
dirti, diria, dyre ny\303\272zni

dumti, dumia, dume f\303\272jni, f\303\274st\303\266lni, sz\303\241guldani
durti, duria, dure has\303\255tani, szurk\303\241lni

ginti, gina, gyne v\303\251deni
girti, giria, gyre dics\303\251rni
grumtis, grumiasi,grumesik\303\274zdeni
irti, iria, yre evezni
kulti, kulia, kule cs\303\251pelni
166
kurti, kuria, kure alkotni, t\303\274zet

gy\303\272jtani
minti, mina, myne tapo sni
pilti, pila, pyle \303\266nteni
pinti,pina, pyne fonni
skinti, skina, skyne gy\303\274m\303\266lcs\303\266t, vir\303\241got

let\303\251pni
skirti, skiria, skyre elv\303\241lasztani
spirti, spiria, spyre r\303\272gni
stumti, stumia, stume l\303\266kni, tolni
tirti, tiria, tyre kutatni

trinti, trina, tryne t\303\266r\303\266lni, d\303\266rzs\303\266lni
5. Ugyanez e_-\303\251 v\303\241ltakoz\303\241ssal:
berti, beria, bere sz\303\263rni
gelti, gelia, g\303\251l\303\251 f\303\241jni, hasogatni

gerti, geria, gere inni
kelti, kelia, kele felemelni
lemti, lemia, l\303\251m\303\251 hat\303\241rozni
remti, remia, reme t\303\241mogatni

semti, semia, seme menteni
sverti, sveria, svere m\303\251rni, m\303\251rlegelni
\305\241erti, \305\241eria, \305\241ere t\303\241pl\303\241lni
tremti, tremia, treme sz\303\241m\305\261zni
velti, velia, vele hengergetni, g\303\266rgetni
\305\276elti, \305\276elia, \305\276ele ben\305\221ni
6. R\303\266vid mag\303\241nhangz\303\263 csak a m\303\272lt. id\305\221 t\303\266v\303\251ben:
buti, buva, buvo lenni

gyti,
gyjaL gijo beheggedni
griuti, griuva, griuvo esni, leomlani
kliuti,kliuva, kliuvo akad\303\241lyozni, fennakadni
lyti, lyja, lijo esik az es\305\221
paslyti, pa\305\241lyja, pa\305\241lijo meginogni

puti, puva, puvo rohadni
ryti, ryja, rijo nyelni, falni
sruti, sruva, sruvo folyni
\305\276uti, \305\276uva, \305\276uvo elpusztulni
167
7. A. jelen id\305\221 t\303\266v\303\251be -r\303\255 (gj ic, dj _t_ el\305\221tt)
illetve
-m (b, p el\305\221tt) \303\251kel\305\221dik:
akti, anka, ako megvakulni

busti, bunda, budo fel\303\251bredni
gesti, genda, gedo elromlani
justi, junta, juto \303\251rezni
kibti, kimba, kibo csipkedni, r\303\241akaszkodni

kisti, kinta, kito v\303\241ltakozni, cser\303\251l\305\221dni
klupti, klumpa, klupo botlado zni
krikti, krinka, kriko sz\303\251tfutni, meglazulni
kristi, krinta, krito esni
lipti, limpa, lipo ragadni
misti, minta, mito t\303\241pl\303\241lkozni
nud\305\276iugti, nud\305\276iunga,
nud\305\276iugo meg\303\266r\303\274lni
nustebti, nustemba,
nustebo csod\303\241lkozni
' nutiko
nutikti, nutinka, t\303\266rt\303\251nni, sikeredni
plisti, plinta, plito elter\303\274lni, elterjedni
prasti, pranta,
prato + prie ko hozz\303\241szokni vkihez

sekti, senka, seko kisz\303\241radni
' sklisti, sklinda, sklido elter\303\274lni, elterjedni
1
smukti, smunka, smuko leesni
snigti, sninga, snigo esik a h\303\263
i sprukti, sprunka, spruko elszelelni

stigti, stinga, stigo hi\303\241nyzik, nincs el\303\251g
suskasti, suskanta,
suskato nekifogni
slapti, \305\241lampa, \305\241lapo nedvesedni
\305\241visti, \305\241Vinta, \305\241vito hajnalodik
tapti, tampa, tapo v\303\241lni vmiv\303\251
tekti, tenka, teko jut vkinek, kell vmit

c sin\303\241lni
tikti, tinka, tiko alkalmas vmire, illik vkinek,
tetszik, egyet\303\251rteni
trikti, trinka, triko zavarba j\303\266nni
tukti, tunka, tuko zsirosodni
\305\276lugti, \305\276lunga, \305\276lugo t\303\266nkremenni

168
8. A f\305\221n\303\251viigen\303\251v t\303\266v\303\251ben lev\305\221
L, e_, _i, \\L hely\303\251n
a jelen \303\251sa m\303\272lt id\305\221ben g_, k_, d_(d_\305\276), _t_(\304\214_)
el\305\221tt an,
en, in, un hangkapcsolat van:
kasti, kanda, kando harapni
k\304\231sti, ken\304\215ia, kente turni
listi, lenda, lindo m\303\241szni
resti, ren\304\215ia, rente faragni, \303\241csolni
spr\304\231sti, sprend\305\276ia,
sprende megoldani
skusti, skund\305\276ia,skunde panaszkodni
\305\241v\304\231sti, \305\241ven\304\215ia, \305\241vente \303\274nnepelni
9. A jelen id\305\221 t\303\266v\303\251ben ei, em, en, er hangkapcso-

lat hely\303\251n a m\303\241sik k\303\251t alakn\303\241l
_il, im, in, ir \303\241ll:
ginti, gena, gine hajtani, \305\261zni
kim\305\241ti, kem\305\241a, kim\305\241o belegy\303\266m\303\266sz\303\266lni
kirpti, kerpa, kirpo szabni

kirsti, kerta, kirto v\303\241gni
krimsti, kremta, krimto r\303\241gni
minti, mena, mine eml\303\251kezni
pirkti, perka, pirko v\303\241s\303\241rolni
rinkti, renka, rinko gy\305\261jteni

sirgti, serga, sirgo betegeskedni
slinkti,slenka, slinko cs\303\272szni
tilpti, telpa, tilpo elf\303\251rni
vilkti, velka, vilko h\303\272zni
10. A jelen id\305\221 t\303\266v\303\251ben -aun, a m\303\272lt id\305\221
-ov:
t\303\266v\303\251ben
bliauti, bliauna, bliove b\305\221gni, b\303\251getni

brautis , braunasi,
brove si \303\241tfurakodni
d\305\276iauti, d\305\276iauna, d\305\276iove sz\303\241r\303\255tani
griauti, griauna griove lerombolni

krauti, krauna, krove rakodni, megterhelni
liautis, liaunasi,
liove si megsz\303\274ntetni, abbahagyni
pjauti, pjauna, pjove v\303\241gni, aratni, kasz\303\241lni
169
rauti, rauna, rove kit\303\251pni
spjauti, spjauna, spjove k\303\266pni
\305\241auti, \305\241auna, \305\241ove l\305\221ni
11. A jelen id\305\221 t\303\266v\303\251ben -st:
alkti, alksta, alko \303\251hezni
alpti, alpsta, alpo el\303\241julni
brangti, brangsta, brango megdr\303\241gulni

brinkti, brinksta, brinko bedagadni,
\303\266sszezsugorodni
dygti, dygsta, dygo kihajtani, kikelni

dingti, dingsta, dingo elt\305\261nni
dukti, duksta, duko tombolni, csintalankodni

gimti, gimsta, gime sz\303\274letni
klimpti, klimpsta, klimpo beszorulni, megakadni

krypti, krypsta, krypo forgol\303\263dni
linkti, linksta, linko megg\303\266rnyedni, lehajolni
megti, megsta, mego szeretni
nykti, nyksta, nyko satnyulni
pabugti, pabugsta,
pabugo ko megijedni vmit\303\263'l
pamilti, pamilsta,, pamilo megszeretni

pavykti, pavyksta, pavyko siker\303\274lni
pa\305\276inti, pa\305\276ista, pa\305\276ino megismerni

rimti, rimsta, rimo megnyugodni
rugti, rugsta, rugo savany\303\263dni
rukti, ruksta, ruko f\303\274st\303\266lni
senti, sensta, seno \303\266regedni

sirpti, sirpsta, sirpo \303\251rni
smilkti, smilksta, smilko f\303\274st\303\266l\303\266gni,par\303\241zslani
smurgti, smurgsta,
smurgo elcs\303\274ggedni
sprogti, sprogsta,
sprogo robbanni, kit\303\266rni,
felfordulni
stingti, stingsta, stingo megdermedni, megalvadni

svaigti, svaigsta, svaigo becs\303\255pni, b\303\263dultnak lenni
temti, temsta, temo s\303\266t\303\251tedni
tykti, tyksta, tyko elcsitulni

170
tinti, tinsta, tino megdagadni
tirpti, tirpsta, tirpo olvadni

tolti,tolsta, tolo t\303\241volodni
tvirkti, tvirksta, tvirko elpuhulni, lez\303\274lleni
virsti, virsta, virto kuo felborulni, eld\305\221lni, v\303\241lni
vmiv\303\251
12. A. jelen \303\251s a m\303\272lt id\305\221 t\303\266v\303\251be

-j_ hang ker\303\274l:
delioti, delioja, deliojo rakodni

joti, joja, jojo lovagolni
klaid\305\276ioti, klaid\305\276ioja,
klaid\305\276iojo bolyongani
kloti, kloja, klojo meg\303\241gyazni
krovin\303\251ti, krovin\303\251ja,
krovine jo megrakni, megterhelni
lieti, lieja, liejo \303\266nteni, ontani
liudyti, liudija, liudijo tan\303\272s\303\255tani
moti, moja, mojo inteni

pak\305\241noti, pak\305\241Vioja,
pak\305\241nojo pattintani, cuppantani

plasnoti, plasnoja,
plasnojo lend\303\255teni, sz\303\241llni,
sz\303\241guldani
plei\305\240eti, plei\305\241eja,
plei\305\241ejo kirepedezni
plei\305\241yti, plei\305\241ija, plei\305\240ijo be\303\251kelni
pletoti, pletoja, pletojo kibontakoztatni
ploti, ploja, plojo tapsolni, \303\266sszelap\303\255tani
rai\304\215iotis, rai\304\215iojasi,
rai\304\215iojosi hemperegni
rembeti, rembeja, rembejo ridegg\303\251 v\303\241lni, beheggedni,
ellustulni
rietis, riejasi, riejosi marakodni
sams\304\214ioti, sams\304\215ioja,
sams\304\215iojo menteni
seti, seja, sejo vetni
skainioti, skainioja,
sk ainiojo let\303\251pni
skalyti,skalija,skalijo vony\303\255tani
171
skeld\303\251ti, skeldeja,
skeldejo kirepedezni
speti, speja, spejo oda\303\251rni, felt\303\251telezni,
kital\303\241lni
styp\304\215ioti, styp\304\215ioja,
styp\304\215iojo l\303\241bujjhegyen j\303\241rni
stoti, stoja, stojo \303\241llni, fel\303\241llni, bel\303\251pni,

megjelenni
\305\241elioti, \305\241elioja, \305\241eliojo tombolni
\305\241laknoti, \305\241laknoja,
\305\241laknojo szemerk\303\251lni
\305\241lietis, \305\241liejasi, \305\241liejosi odat\303\241masztani
tykoti, tykoja, tykojo \305\221rizni
tik\305\241teleti, tik\305\241teleja,
tik\305\241telejo fr\303\266ccsenni, toccsanni

topteleti, topteleja,
toptelejo esz\303\251bejutni
trainioti, trainioja,
trainiojo gy\303\272rni
trinkteleti, trinkteleja,
trinktelejo becsap\303\263dni, d\303\266rrenni
tvoti, tvoja, tvojo meg\303\274tni, r\303\241h\303\272zni
vanoti, vanoja, vanojo g\305\221z\303\266lni, meg\303\274tni

vartoti, vartoja, vartojo haszn\303\241lni
vazotis, vazojasi,
vazojosi vesz\305\221dni
vilioti,vilioja, viliojo cs\303\241b\303\255tani
vyp\304\215ioti, vypcioja,
vyp\304\214iojo grimaszolni
\305\276ioti, \305\276ioja, ziojo sz\303\241jat kit\303\241tani
13. A m\303\272lt ido t\303\266v\303\251ben -\303\251j, a f\305\221n\303\251viigen\303\251v
ben \303\251s az abb\303\263l k\303\251pzett -e;

t\303\266v\303\251ig\303\251kben
bildeti, bilda, bildejo kopogni, dobogni

drebeti, dreba, drebejo reszketni
dundeti, dunda, dundejo d\303\266r\303\266gni
judeti, juda, judejo mozogni

kalbeti, kalba, kalbejo be szelni
kenteti, ken\304\215ia, kentejo t\303\272rni
17 2
ku\305\276deti, ku\305\276da, ku\305\276dejo suttogni

kvepeti, kvepia, kvepejo illatozni
mageti, maga, magejo akar\303\263dzik
mirgeti, mirga, mirgejo villogni, vibr\303\241lni
moketi, moka, mokejo tudni, fizetni

plu\305\241eti, plu\305\241a, plu\305\241ejo f\303\241radozni, s\303\274rg\303\266l\305\221dni
pu\305\241keti, puska, pu\305\241kejo csobogni, v\303\255zben g\303\241zolni

rareti, rara, rarejo zajongani, g\303\266r\303\266gni
reiketi, reikia, reikejo kell
ribeti, riba, ribejo villogni, k\303\241pr\303\241zik
ruseti, rusa, rusejo par\303\241zslani

skambeti, skamba,
skambejo zengeni
skaudeti, skauda,
skaudejo f\303\241jni
skubeti, skuba,
skubejo zengeni
\305\241lameti, \305\241lama, \305\241lamejo surrogni
\305\240nab\305\276deti, \305\241nab\305\276da,
\305\240nab\305\276dejo suttogni, susogni

\305\241neketi, \305\241neka, \305\241nekejo besz\303\251lni
tau\305\241keti, tau\305\240ka,
tau\305\241kejo karattyolni, kerepelni

teketi, teka, tekejo folyni, f\303\251rjhez menni
virbeti, virba, virbejo ingani, rezegni
vizgeti, vizga, vizgejo mozdulni
\305\276adeti, \305\276ada, \305\276adejo \303\255g\303\251rni
14. A. m\303\272lt id\305\221 t\303\266v\303\251ben -oj, a f\305\221n\303\251viigen\303\251v
ben \303\251s az abb\303\263l k\303\251pzett t\303\266v\303\251ig\303\251kben

-o_:
giedoti, gieda, giedojo \303\251nekelni

miegoti, miega, miegojo aludni
raudoti, rauda, raudojo siratni, zokogni
15. K\303\274l\303\266nb\303\266z\305\221
t\303\266v\305\261
ig\303\251k:
austi, aud\305\276ia, aude sz\305\221ni
auti, auna, ave cip\305\221t felvenni

belsti, beld\305\276ia, belde kopogni, hadarni.
buti, yra, buvo lenni
173
deti, deda, dejo letenni, helyezni
duoti, duoda, dave adni
eiti, eina, ejo menni
gauti, gauna, gavo kapni
grusti, gruda, grudo z\303\272zni, gy\303\266m\303\266sz\303\266lni
guosti, guod\305\276ia, guode vigasztalni

imti, ima, eme fogni, venni
mirti, mir\305\241ta, mire meghalni
pulti, puola, puole megt\303\241madni
sesti, seda, sedo le\303\274lni
skrosti, skrod\305\276ia, skrode felv\303\241gni, felszeletelni,

szelni
\305\241luoti, \305\241luoja, slave s\303\266p\303\266rni
virti, verda, vire f\305\221zni, forralni

sz\303\263t\303\241r
Litv\303\241n-magyar
A SZ\303\223T\303\201R HASZN\303\201LAT\303\201HOZ
A n\303\251vsz\303\263k ut\303\241n \303\241ll\303\263

sz\303\241m a hangs\303\272ly szerinti
n\303\251vsz\303\263ragoz\303\241si t\303\241bl\303\241zatokra vonatkozik. A n\303\251vsz\303\263k
nem\303\251t nem adom meg, hisz az a v\303\251gz\305\221d\303\251salapj\303\241n
meg\303\241llap\303\255that\303\263. Kiv\303\251telt k\303\251peznek a csak t\303\266bbes
sz\303\241mban haszn\303\241latos f\305\221nevek

(tsz.), valamint a 3.
f\305\221n\303\251vragoz\303\241shoz tartoz\303\263, -is f\305\221nevek
v\303\251g\305\261* (egyes
sz\303\241m birtokos esetbeli -ies;
v\303\251gz\305\221d\303\251s\303\274k az
ut\303\263bbiaknak t\303\266bbes sz\303\241m birtokos eset\303\251t is megadom,
ha az -i- hang kiesett: -ii).
Az ig\303\251k magyar jelent\303\251s\303\251t f\305\221n\303\251vi igen\303\251vi
alakban adom meg, kiv\303\251ve azokat az eseteket, mikor

csak harmadik szem\303\251lyben haszn\303\241latos az ige. A
f\305\221n\303\251viigen\303\251v a jelen
ut\303\241n id\305\221 illetve a befejezett
m\303\272lt harmadik szem\303\251lyu ragja k\303\266vetkezik. Ez a
f\305\221n\303\251vi
igen\303\251v -Ji (visszahat\303\263 ig\303\251kn\303\251l -tis) v\303\251gz\305\221d\303\251se
hely\303\251re ker\303\274l. Kiv\303\251telt k\303\251peznek az -\303\251ti, -yti, -oti,

-auti, -iauti, -uoti, -iuoti v\303\251g\305\261
ig\303\251k. Itt e
v\303\251gz\305\221d\303\251sek
hely\303\251re ker\303\274lnek a ragok. Minden m\303\241s esetben
k\303\266t\305\221jellel v\303\241lasztom el az ige azon r\303\251sz\303\251t, amelyhez
a ragok j\303\241rulnak.
Z\303\241r\303\263jelben adom a sz\303\263 vonzat\303\241t, ha az elt\303\251r a
magyart\303\263l.
Figyelem! Ha nem tal\303\241l valamilyen ig\303\251t, pr\303\263b\303\241lja
megkeresni a Ragoz\303\241si t\303\241bl\303\241zatok c. fejezetben, a

rendhagy\303\263 ig\303\251k k\303\266z\303\266tt.
175
abeji, abejos 3 kett\305\221, mindkett\305\221
abejingas . 1 (kam) k\303\266z\303\266ny\303\266s(vmi ir\303\241nt)
abejone 2 k\303\251ts\303\251g
abejoti, -\303\263ja, -\303\263jo (kuo,

del ko) k\303\251telkedni (vmiben)
abrikosas 2 s\303\241rgabarack
abu (du), abi (dvi) mindkett\305\221
actas 2 ecet
a\304\215iu k\303\266sz\303\266n\303\266m
adata 1 tu
adresatas, -e 2 c\303\255mzett, -n\305\221
aforizmas 2 aforizma
agentura 2 1. iroda 2. \303\274gyn\303\266ks\303\251g
aguona 2 m\303\241k
agurkas 2 uborka
aidas 4 visszhang
aideti, aid\304\205, -ejo hangzik, sz\303\263l
aik\305\241te 3 t\303\251r
aik\305\241tele 2 1. kis t\303\251r 2. p\303\241lya 3.

\303\241llom\303\241s
aimana 1 jajgat\303\241s
aistra 4 szenved\303\251ly
ai\305\241kinti, -a, -o magyar\303\241zni
ai\305\241kus 3 vil \303\241gos, nyilv\303\241nval\303\263
aitvaras 3a 1. man\303\263 2. pap\303\255rs\303\241rk\303\241ny
3. g\303\251zeng\303\272z
akademija 1 akad\303\251mia
akimirka 1 pillanat
akiniaT tsz. hn. 3 szem\303\274veg
akiple\305\241a 1 pimasz ember
akiratis 1 1. 2.
l\303\241t\303\263k\303\266r szemhat\303\241r
akis, -ies rvn. 4 1. szem 2. \303\226rv\303\251ny
akivaizda 1 jelenl\303\251t
akivaizdinis 2 1. nyilv\303\241nval\303\263 2. szeml\303\251-
. letes
aklas 4 vak
176
aklinai szorosan
akmenuotas k\303\266ves
k\305\221
aksomas 1 b\303\241rsony
alavas 3 \303\263lom
aliejus 2 n\303\266v\303\251nyi olaj
alyva 2; alyvos 1. \303\241sv\303\241nyi olaj 2. olajfa

3. olajbogy\303\263, orgona
(n\303\266v\303\251ny)
alkanas 3 \303\251hes, \303\251hez\305\221
alkune 1 1. k\303\266ny\303\266k 2. kanyar

alpti, -sta, -o (k\304\205)
1. el\303\241julni 2. \303\241h\303\255tozni,
v\303\241gyni (vmi ut\303\241n)
alsuoti, -uoja, -avo l\303\251legezni

alus 4 s\303\266r
amatas
'
3
ib
\342\200\242\"\342\200\242
ipar, mesters\303\251g
am\305\276inas 3 \303\266r\303\266k
am\305\276ius l 1. \303\251vsz\303\241zad 2. \303\251letkor

anas 4 az, amaz
anekdotas 2 anekdota
anga. 4 ny\303\255l\303\241s
angelas 3a angyal
angina 2 torokgy\303\255k
anglas, -e 1 angol f\303\251rfi, n\305\221
anglis, -ies nn. 4 sz\303\251n
anyta 1 any\303\263s
anks\304\215iau kor\303\241bban
anksti kor\303\241n
ankstyvas 1 korai
ankstus 4; i\305\241anksto korai; el\305\221re (id\305\221ben)
ank\305\241tas 4 szoros, sz\305\261k\303\266s
anoks 1 amolyan
ant ( ko ) 1. -ra, -re 2. -on, -en, -\303\266n
antaT \303\255me, p\303\251ld\303\241ul
antakis 1 szem\303\266ld\303\266k
antausis 1 1. pofon 2. f\303\274lv\303\251d\305\221
3. f \303\274lt\305\221
antikvariatas 2 antikv\303\241rium
antis, -ies nn. 1 kacsa

177
antpludis 1 \303\241radat
antradienis 1 kedd
antras 4 m\303\241sodik, m\303\241sik
anukas, -e 2 unoka
anuomet akkoriban
apa\304\215ioje lent
apatinis 2 als\303\263
apaugti, -a, -o ben\305\221ni
apautas 2 1. 'cip\305\221 2. l\303\241bbeli
apavas 3 1. cip\305\221 2. l\303\241bbeli
apdirbimas 2 megmunk\303\241l\303\241s, m\305\261vel\303\251s
apejimas 2 1. 2.
ker\303\274l\305\221\303\272t megker\303\274l\303\251s
apetitas 2 \303\251tv\303\241gy
apgalvoti, -ja, -jo kigondolni, v\303\251giggondolni

apgauti, -na, apgavo becsapni, r\303\241szedni
apie ( k\304\205)
1. -r\303\263l, -r\305\221l 2. k\303\266r\303\274l
\342\200\242
3. k\303\266r\303\274lbel\303\274l
apykakle 1 gall\303\251r
apykanta 1 t\303\274relem
apylinke 1 1. k\303\266rny\303\251k 2. k\303\266rzet
apynys 3b /
koml\303\263
apipilti, apipila, apipyle 1. k\303\266rbe\303\266nteni 2.

k\303\266rbesz\303\263rni
apip-ulti, -uola, -uole (k\304\205) r\303\241vetni mag\303\241t

vkire
apysaka 1 kisreg\303\251ny
apytaka 1 kering\303\251s,forgalom
apytikris 1 megk\303\266zel\303\255t\305\221
apyvarta 1 forgalom
apyvoka 1 h\303\241ztart\303\241s
apkalba 3b r\303\241galom
apkar-sti, -sta, -to megkeseredni

apk\304\231sti, apkefi\304\215ia, ap-
kente elt\303\272rni, elviselni
aplaidus 4 hanyag, nemt\303\266r\305\221d\303\266m
aplamas 3*\302\260 1. \303\241ltal\303\241nos, elnagyolt

2. balga, butus
aplankyti, -o, -e megl\303\241togatni
aplei-sti, -d\305\276ia, -do otthagyni

aplinka 3 k\303\266rnyezet
178
aplinkybe 1 k\303\266r\303\274lm\303\251ny
aplinkui k\303\266rbe
apmaudas 3 1. bossz\303\272s\303\241g 2. bosz-

szankod\303\241s
aprai\305\241ka 3 jelens\303\251g,megnyilv\303\241nul\303\241s
apraudoti, aprauda, -jo megsiratni
apsakymas 1 elbesz\303\251l\303\251s, novella
apsauga 3 v\303\251delem
apsetas 1 bevetett, be\303\274ltetett
apsiaustas 2 fel\303\266lt\305\221
apsiauti,-na, apsiave cip\305\221t felvenni

apsid\305\276iaugti, -ia,
apsid\305\276iauge meg\303\266r\303\274lni
apsieiti, -na, apsiejo

(be ko) ellenni vmi n\303\251lk\303\274l
apsigyv-enti, -ena, -eno letelepedni

apsilankyti,-o, -e
(pas k\304\205, k\304\205) megl\303\241togatni vkit
apsimesti, apsimeta,
apsimete 1. tettetni mag\303\241t. 2.
mag\303\241ra dobni
apsipirkti, apsiperka, -o bev\303\241s\303\241rolni
apsirengti, -ia, apsirenge fel\303\266lt\303\266zni
apsit-aisyti,-aTso,-alse fel\303\266lt\303\266zni, rendbeszedni

mag\303\241t
apsitarnauti, -auja, -avo kiszolg\303\241lni mag\303\241t
apsiverkti, -ia, apsiverke sirvaf akadni

apsivilkti, apsivelka, -o
(kuo, k\304\205)
fel\303\266lt\303\266zni vmibe, felvenni
vmit
apsiv-ilti, apsivilia, -yle
ki\303\241br\303\241ndulni
(kuo) vmib\305\221l,
csal\303\263dni vmiben
apskai\304\215iavimas 1 megsz\303\241ml\303\241l\303\241s
apskai\304\215iuoti,
apskai\304\215iu -i\303\272oja, -iavo megsz\303\241molni
apskritai \303\241ltal\303\241ban
apskritas 3 1. kerek 2. eg\303\251sz
apstoti, -ja, -jo 1. k\303\266r\303\274l\303\241llni 2.
abbahagyogatni
179
apstus 4 1. b\305\221s\303\251ges 2. t\303\241gas
apsupti, apsupa, -o k\303\266r\303\274lfogni
aptekti, aptenka, apteko 1. k\303\266r\303\274lfogni 2.
3.
bebor\303\255tani
megbirk\303\263zni
aptrauktas 1 bebor\303\255tott
apuokas 1 bagoly
apvaizda 1 gondvisel\303\251s
apvalinis 2 kerek,
apva\305\276iavimas 1 k\303\266rkit\303\251r\305\221
apva\305\276ineti, -ja, -jo k\303\266rbemenni j\303\241rmav\303\266n,
k\303\266rbeutazni
apverkti, -ia, apverke megsiratni

ap\305\276valga 3\" szemle
ar 1, vajon 2. vagy
arba vagy
arbata 2 tea
arbuzas 2 g\303\266r\303\266gdinnye
architektura. 2 \303\251p\303\255t\303\251szet
ardyti, ardo, arde sz\303\251tszedni, lerombolni,

t\303\266nkretenni
argi 1. vajon 2. vagy
aritmetika 1 sz\303\241mtan
arklys 3 l\303\263
arti, aria, are sz\303\241ntani
arti (ko) 1. k\303\266zel\303\251ben (vminek)

2. k\303\266zelben
artimas 3 k\303\266zeli
artis 2 k\303\266zels\303\251g
artistas, -e 2 muvesz
artus 4 k\303\266zeli
aruodas 1 \303\251l\303\251st\303\241r
asa 4 1. ed\303\251ny f\303\274le 2. gomblyuk

3. tufok 4. kamp\303\263
asfaltuoti,-uoja,-avo aszfaltozni
asilas 3
k
szam\303\241r
asmuo 3ob szem\303\251ly

\304\205sotis 2 kors\303\263
180
as (man\304\231s, man, mane,

manimi, manyje) \303\251n (az .
\303\251n . . , nekem,
engem, velem, bennem)
a\305\241ara 1 k\303\266nny
a\305\241is, -ies nn. 4 tengely

a\305\241trus 4 1. \303\251les 2. kem\303\251ny (sajt)
ataskaita 1 besz\303\241mol\303\263
atbegti, -a, -o odaszaladni

atb-usti, -unda, -udo fel\303\251bredni
ateTti, -na, atejo 1. megj\303\266nni , 2.
bek\303\266vetkezni
ateitis, -ies nn. 3 j\303\266v\305\221
ateivis, -e 2 j\303\266vev\303\251ny, s\\j n\305\221
ateminys 3\" kivonand\303\263
atgal vissza
atgimimas 2 renesz\303\241nsz
\303\272jj\303\241sz\303\274let\303\251s,
atidarymas 1 kinyit\303\241s, megnyit\303\241s

atidarytas 2 nyitott
atidaromas 2 nyitott
atideti, atideda, -ejo 1. elhalasztani 2.
f\303\251lretenni
atimti, atima, ateme 1. elvenni 2. kivonni

atimtis, -ies nn. 3b kivon\303\241s
atit-ikti, -inka, -iko megfelelni (vminek)

atlasas *b
1. vil\303\241gt\303\251rk\303\251p 2.
atlaszsz\303\266vet
atlei-sti, -dzia, -do (nuo ko) 1. elengedni 2.

felmenteni
(vmi al\303\263l) 3. megbo-
c s\303\241t\303\241ni
atlyginimas 1 1. fizets\303\251g 2. k\303\241rp\303\263tl\303\241s
3. jutalom
atlikti, atlieka, -o 1. elv\303\251gezni, teljes\303\255teni
2. maradni
atminimas 2 eml\303\251k, eml\303\251kez\303\251s
atminti, atmena, atmine eml\303\251kezni
atmintis, -ies nn. 3 eml\303\251kezet

atne\305\241ti, atne\305\241a, atne\305\241e idehozni
atostogos, tsz. nn. 1 sz\303\274nid\305\221, szabads\303\241g
atplaukti, -ia, atplauke oda\303\272szni
atrodyti, -o, -e kin\303\251zi l\303\241tszik, t\305\261nik

181
atrakinti, -a, -o z\303\241rat kinyitni

atr-asti, -anda, -ado megtal\303\241lni, felfedezni
atra\305\241yti, atra\305\241o, atra\305\241e vissza\303\255rni, lev\303\251lre
v\303\241laszolni
atsakymas 1 1. v\303\241lasz 2. visszautas\303\255t\303\241s

atsakineti, -ja, -jo felelni
atsakingas 1 felel\305\221s
atsakyti, atsako, atsake

(u\305\276 k\304\205) 1. felelni 2.
3. felel\305\221snek
visszautas\303\255tani lenni
(vmi\303\251rt)
atsakomybe 1 felel\305\221ss\303\251g
atsarga 3 1. tartal\303\251k, k\303\251szlet
2. \303\263vatoss\303\241g
atsargiai; /~>\\ \303\263vatosan; vigy\303\241zat!

atsarginis 2 1. tartal\303\251k 2.
atsargus 4 v\303\251sz\303\263vatos
atseTt .
vagyis, , ugyanis
atsid-urti, atsiduria, -ure odaker\303\274lni
atsid-usti, -usta, -uso s\303\263hajtani
atsi-eTti, -eTna, -\303\251jo (k\304\205) 1. ker\303\274l vmibe 2. t\303\266rt\303\251nni,
el\305\221fordulni
atsigereti, atsigeri, -jo (kuo) betelni vmivel,

vmibe n
gy\303\266ny\303\266rk\303\266dni
atsigr\304\231\305\276ti, atsigr\304\231\305\276ia,
atsigr\304\231\305\276e
1. odafordulni 2.
visszan\303\251zni
atsikelti, atsikelia,
atsikele 1. felkelni 2. elk\303\266lt\303\266zni
atsiminti, atsimena, atsi-

mine (ka) esz\303\251bejut (vmi),
eml\303\251kezni
(vmire )
atsipra\305\241inejimas 3 bocs\303\241natk\303\251r\303\251s
atsipra\305\241yti, -o, -e (k\304\205)

bocs\303\241natot k\303\251rni
(vkit\305\221l)
atsir-asti, -anda, -ado lenni, tal\303\241ltatni, ker\303\274lni
vhov\303\241
atsiri\305\241ti, atsiri\305\241a, -o kiold\303\263dni
atsisakyti, -o, -e (nuo ko) lemondani (vmir\305\221l)
atsis\303\251-sti( -da, -do le\303\274lni

182
atsiskyrelis, -e 1 1. k\303\274l\303\266nc,-vn\303\266 2. remete,

aszk\303\251ta
atsistatydinti, -a, -o 1. nyugd\303\255jba menni 2.

lemondani
atsistoti, -ja, -jo fel\303\241llni, meg\303\241llni

atsisveikinti, -a, -o elb\303\272cs\303\272zni
atsi\305\241aukimas 2 felh\303\255v\303\241s
atsit-ikti, -inka, -iko t\303\266rt\303\251nni
atsitiktinis 2 v\303\251letlen
atsitupti, atsitupia,
atsitupe 1. lekuporodni 2. le\303\274lni
(mad\303\241r)
atsivesti, atsiveda,
atsivede mag\303\241val vinni 2. fialni,
elleni
^
atskiras 3\" k\303\274l\303\266nb\303\266z\305\221
atsk-irti, atskiria, -yre 1. megk\303\274l\303\266nb\303\266ztetni 2.

elk\303\274l\303\266n\303\274lni
atskri-sti, atskrenda, -do odarep\303\274lni
atsparus 4 (kam) 1. ellen\303\241ll\303\263 2. -hatatlan

atspausdinti,-a, -o kinyomtatni
atst-atyti, -ato, -ate 1. f\303\266lt\303\241masztani 2.
kid\303\274lleszteni 3. elmozd\303\255tani,
lev\303\241ltani
atstoti, -ja, -jo 1. b\303\251k\303\251nhagyni, \"lekopni\"
2. p\303\263tolni
atstovas, -e 2 megb\303\255zott, k\303\251pvisel\305\221, ^n\305\221
atstumas 2 t\303\241vols\303\241g
atva\305\276iuoti, -iuoja, -iavo elj\303\266nni, meg\303\251rkezni

atvejis 1 eset
atverti, atveria, atvere kinyitni
atvesti, atveda, atvede odavinni, vezetni
atve\305\276li, atve\305\276a, atve\305\276e odahozni
atvykimas 2 \303\251rkez\303\251s, megjelen\303\251s
atvykti, -sta, -o megj\303\266nni, meg\303\251rkezni

atviras 1. nyitott, ny\303\255lt 2.
nyilv\303\241nos
atvirk\305\241tinis 2 ellenkez\305\221, ford\303\255tott
atvirukas 2 levelez\305\221lap
183
at\305\276agariai 1. h\303\241trafel\303\251 2.
ellenkez\305\221leg
at\305\276ala hajt\303\241s, sarj
at\305\276arybe 1 durvas\303\241g, \303\251rdess\303\251g,
gorombas\303\241g
at\305\276vilgis 1; \305\241iuo
viszony; e tekintetben
at\305\276vilgiu^
audinys 3a sz\303\266vet
audra 1 vihar
augalas 3a n\303\266v\303\251ny
auginti, -a, -o n\303\266veszteni, termelni

augintojas,-a 1 termel\305\221, teny\303\251szt\305\221,
r^ n\305\221
augmuo 3a n\303\266v\303\251ny
augti, -a, -o n\305\221ni
auka. 4 \303\241ldozat
aukle 1 dajka
aukleti, -ja, -jo n\303\266velni, dajk\303\241lni
aukotis,-jasi, -josi fel\303\241ldozni mag\303\241t
auksas 1 arany
auksinis 2 aranyb\303\263l val\303\263
auk\305\241\304\215iau (ko) 1. f\303\266ntebb, f\303\266ljebb 2.

f\303\266l\303\266tt
auk\305\241taitis, -e 2 Auk\305\241taitija lak\303\263ja
auk\305\241takrosne 1 1. m\303\251sz\303\251get\305\221 kemence
2. Martin-kemence
auk\305\241tas 3 magas, fels\305\221
auk\305\241tas 2 1. emelet 2. sz\303\255nh\303\241zi
karzat 3. padl\303\241s
aulinis 2 m\303\241gassz\303\241r\303\272
ausis, -ies, -u nn. 4 f\303\274l
au\305\241inti, -a, -o 1. befagyasztani 2. le

fullasztani (motort)
au\305\241ra 4 hajnal
au\305\241tant hajnalban
au\305\241ti, -ta, -o virrad, pirkad
auti, auna, ave cip\305\221t felvenni
autobusas 2 aut\303\263busz
184
automatinis 1; r*j
plunksnakotis automata; t\303\266lt\305\221toll
automobilis 2 g\303\251pkocsi
autorius, -e 1 szerz\305\221, rs^ n\305\221
avalyne 1 cip\305\221
avele 2 b\303\241r\303\241ny
aviena 1 birkah\303\272s
aviete 2 m\303\241lna
avilys 3 m\303\251hkas
avinas 3\" kos, \303\274r\303\274,

b\303\241r\303\241ny
avi\305\276a 3 zab
avis, -ies nn. 4 birka

avi\305\276ele 2 zabszem, kis zab
\304\205\305\276uolas 3 t\303\266lgyfa
badas 4 1. \303\251hs\303\251g 2. hi\303\241ny
badytis, badosi, badesi \303\266klelni, szurk\303\241lodni

baidyti, -o, -e elriasztani, ijeszteni
baigti, -ia, -e befejezni
baik\305\241tus 4 ijed\305\221s, f\303\251l\303\251nk
baime 1 f\303\251lelem
baisus 4 sz\303\266rny\305\261
bajoras, -e 2 nemesember, bajor

bala 2 mocs\303\241r
balandeliai tsz. hn. 2 \303\241pos

t\303\266lt\303\266ttk zta
balandis 2 1. galamb 2. \303\241prilis
baldai tsz. hn. 2 b\303\272tor
baldakimas 1 baldachin
balnas 4 nyereg
balsas 4 hang
balt\303\241i tsz. hn. 1 baltiak
baltarusis, -e 2 belorusz, ^ n\305\221
baltas 3 feh\303\251r
baltiniai tsz. hn. 3a feh\303\251rnem\305\261
bamba 1 k\303\266ld\303\266k
185
banda 4 1. ny\303\241j 2. zs\303\266mle

bandele 4 zs\303\266mle
bandyti, bando, bande kipr\303\263b\303\241lni, megpr\303\263b\303\241lni
banga 4 hull\303\241m
barokinis 2 barokk
barti, bara, bare szidni
barzda 4 szak\303\241ll
basas 4 me zitl\303\241bas
baseinas 2 medence
basom (is) mez\303\255tl\303\241b
batas 2 cip\305\221
b\303\241trai 1
\305\241ti\305\241 cip\305\221f\305\261z\305\221
baubti, -ia, -e b\303\263'gni, b\303\266mb\303\266lni, d\303\266r\303\266mb\303\266lni
baud\305\276iava 1 jobb\303\241gys\303\241g
bau-sti, -d\305\276ia, -d\303\251 1. b\303\274ntetni 2. k\303\251nyszer\303\255teni

ba\305\276ny\304\215ia 1 katolikus templom
b\303\251 (ko); be to azon
n\303\251lk\303\274l,k\303\255v\303\274l; k\303\255v\303\274l
be- (egybe\303\255rva a k\303\266vet-
1 ke z\305\221 sz\303\263val) 1. -tlan, -tien

li
2. csup\303\241n
(foszt\303\263k\303\251pz\305\221)
| bebras 2 h\303\263d
I beda 4 b\303\241nat, szomor\303\272s\303\241g

I begedis, -\303\251 2 sz\303\251gyentelen,
^ n\305\221
1 begedi\305\241kas 1 sz\303\251gyentelen
begimas 2 1. fut\303\241s 2. futam 3. foly\303\241s

\\
I begti, -a, -o futni
begu vajon
bet \303\251s, meg
L beje egy\303\251bk\303\251nt
I bema\305\276 szinte
\\ -bendrabutis 1 di\303\241kotthon, koll\303\251gium
I. bendradarbiavimas 1 egy\303\274ttm\305\261k\303\266d\303\251s
ji bendradarbis, -e 2 munkat\303\241rs, <v n\305\221
bendras 4 k\303\266z\303\266s
: bendrybe 1 k\303\266z\303\266svalami
bene aligha
bent legal\303\241bb
[, bepigu k\303\266nny\305\261
\\ bera m\303\241r csak
186
berg\305\276d\305\276ias 4 medd\305\221 (\303\241llat, f\303\266ld)
bernas 3 1. leg\303\251ny 2. b\303\251res
berniukas 2 kisfi\303\272
ber\305\276as 3 ny\303\255rfa
ber\305\276ynas 1 nyirfaliget
bet de, hanem
betarpi\305\241kas
1 k\303\266zvetlen
betgi m\303\251giscsak
bevalis 2 akarattalan
bevejk majdnem
be\305\276iurint nyomban
biblioteka 2 k\303\266nyvt\303\241r
bi\304\215iulis, -e 2 bar\303\241t, ^v n\305\221
bi\304\215iulyste 2 bar\303\241ts\303\241g
bijoti, bijo, -jo (ko) f\303\251lni

(vmit\305\221l)
byla 4 per
bilietas 1 1. jegy 2. tags\303\241gi k\303\266nyv
bimbti, -ia, -e z\303\274mm\303\266gni, zizegni

bir\305\276elis 2 j\303\272nius
biskvitas 2 keksz
bite 2 m\303\251h (rovar)
bitininkyste 2 m\303\251h\303\251szked\303\251s
biuras 2 1. iroda 2. int\303\251zet
biurokratas, -e 2 b\303\274rokrata, <-v n\305\221
bjaurus c s\303\272nya
blaivas 4 1. der\303\274lt, vil\303\241gos 2. j\303\263zan
blakstiena 1 szempilla
blanda 4 k\303\266d
blauzda 4 l\303\241bsz\303\241r
blesti, -ta, -o kialudni
blynas 2 palacsinta
blynine 1 \302\246
palacsintas\303\274t\305\221
bly\305\241kus
4 halv\303\241ny
blogiau rosszabbul
blogas 4 rossz
blukti, blunka, -o kifakulni
blusa 2 bolha
boba 1 v\303\251nasszony
bok\305\241tas 1 b\303\241stya
187
['bosas 2 basszus
botagas 2 ostor
braidyti, braido, braTde \303\241tg\303\241zolni
branduolys 3a mag, k\303\266z\303\251ppont
brangakmenis 1 dr\303\241gak\305\221
brangus 3 dr\303\241ga
bra\305\241keti, bra\305\241ka, -ejo recsegni, ropogni
braukti, -ia, -e 1. kih\303\272zni, kit\303\266r\303\266lni 2.
3.
let\303\266r\303\266lni tilolni 4.
igyekezni
br\304\231sti, -ta, brendo \303\251rni, meg\303\251rni

bre\305\276ti, -ia, -e 1. vonalazni 2.
3.
kapar\303\241szni sercegtetni
briedis, -e 1 szarvas, ^J teh\303\251n
brokas 2 selejt
brolis 1 fiv\303\251r
bro\305\241iura 2 bro sura

brukne 2 \303\241fonya
bruo\305\276as 1 von\303\241s
bru\305\276inti, -a, -o d\303\266rzs\303\266lni
bu\304\215iuoti, -i\303\272oja, -iavo (meg) cs\303\263kolni

bu\304\215ius 2 varsa
budamas 2 l\303\251v\303\251n,lev\305\221
budas 2 1. jellem 2. jelleg, m\303\263d
budingas 1 jellemz\305\221
budinti, -a, -o \303\251breszteni

budrus 4 1. \303\251ber 2. f\303\274rge
bufetas 2 b\303\274f\303\251
bugnas 2; bugnai dob; k\303\241r\303\263
buitis, -ies nn. 4 l\303\251t, l\303\251tm\303\263d, \303\251letforma
bukas 4 tompa
bukas 2 b\303\274kkfa
bukle 1 helyzet, \303\241llapot
buljonas 2 h\303\272sleves
bulve 1; bulves egy szem burgonya;

burgonya
bulvinis 2 krumplis
buras 2 paraszt
burbuliuoti, -iuoja, -iavo 1. felh\303\263lyago zni 2.
3.
d\303\266rm\303\266gni
durrogni
188
bure 2 vitorla
burys 4 csapat, raj
burna 4 1. sz\303\241j 2. arc
burokas 2 c\303\251kla, v\303\266r\303\266sr\303\251pa
burokeliai tsz. hn. 2 c\303\251kla
burtininkas,-e 1 boszork\303\241ny, var\303\241zsl\303\263,

v n\303\266
busimas 1 leend\305\221, j\303\266v\305\221
butas 2 lak\303\241s
buti, yra, buva, buna,

esti (jelen id\305\221), buvo
(m\303\272lt id\305\221) lenni
butybe 1 l\303\251ny
butinai felt\303\251tlen\303\274l
butinas 3 sz\303\274ks\303\251ges, k\303\266telez\305\221

L \302\246z.
buvo
\302\246>
si tettetni
butis, buvasi, alakoskodni, mag\303\241t
buvoti, -ja, -jo gyakran lenni

bu\305\276ys 4 rovar
caras 4 c\303\241r
carizmas 2 c\303\241rizmus
centas 2 1. cent 2. centasz

(p\303\251nzegys\303\251g
a polg\303\241ri
a
Litv\303\241ni\303\241ban, litasz
sz\303\241zadr\303\251sze
)
centneris 1 m\303\241zsa
centras 2 k\303\266zpont
centrinis 2 k\303\266zponti
chalatas 1 k\303\266peny
chameleonas 2 kam\303\251leon
charakteringas 1 jellemz\305\221
cheminis 1 vegyi
chirurgas, -e 1 seb\303\251sz, 'v n\305\221
cigarete 2 cigaretta
ciklopas 2 k\303\274klopsz
189
cypti, -ia, -e csipogni,cincogni, viny-
nyogni
cirkas 1 cirkusz
cukrus 2 cukor
\304\215ekseti, \304\215eksi, -ejo cs\303\241mcsogni, cuppogni

\304\215esnakas 2 fokhagyma
v . \\
cia 1. itt, ide 2. hol . . . hol
\304\214ion, \304\215ionat ide
\304\215ir-ksti, -\305\241kia, -ske 1. csivitelni 2. ciripelni
3. sisteregni 4.
csobogni
/
\304\215iulpti, -ia, -e 1. szopni 2. sz\303\255vni
ciuo\305\276ineti, -ja, -jo korcsoly\303\241zni
\304\215iupnoti, -ja, -jo megcs\303\255pni

\304\214iurna 1 cs\303\241nk
l\303\241bt\305\221,
dabar most
dabartinis 2 mostani
dagslas 4 szepl\305\221
daigas 3
daiktas ' 3
pal\303\241nta
dolog, t\303\241rgy
daile 4 m\305\261v\303\251szet
dailide 2 \303\241cs
dailyra\305\241tis 1 sz\303\251p\303\255r\303\241s
daina 4 dal
dainuoti, -uoja, -avo \303\251nekelni, meg\303\251nekelni
dairytis, dairosi,dairesi n\303\251zel\305\221dni
daktaras,-e
I-4C\303\215
3\342\204\242 doktor, orvos, <\"\\-/ n\305\221
dalele 2 r\303\251szecske
dalgis 2 kasza
190
dalyba 1 oszt\303\241s, feloszt\303\241s
dalijamasis 1 osztand\303\263
dalykas 2 t\303\241rgy, dolog

daliklis 2 oszt\303\263
dalis, -ies nn. 4 r\303\251sz
dalyti, -\303\255ja, -ijo felosztani, sz\303\251tosztani

dalmuo 3a h\303\241nyado s
dama 2 1. h\303\266lgy 2. d\303\241ma
(k\303\241rty\303\241ban)
dangorai\305\276is 1 felh\305\221karcol\303\263
dangus 4 \303\251gbolt, mennybolt

dantenos tsz. nn. 1 \303\255ny
dantis, -ies, -u hn. 4 fog

dar m\303\251g
darbas 3 munka, dolog

darbininkas, -e 2 munk\303\241s,
*J n\305\221
darbinis 2 1. munka- 2.
darbotvarke 1 ig\303\241smunkarend
darb\305\241tus 4 dolgos
daryti, -o, -e csin\303\241lni, tenni
darna 4 1. harm\303\263nia 2. ar\303\241nyoss\303\241g
dar\305\276as 4 vetem\303\251nyeskert
dar\305\276elis 2 1. \303\263voda 2. vir\303\241goskert
dar\305\276ine 3\302\260 sz\303\251napajta
dar\305\276ininkas, -e 1 kert\303\251sz,f\\/n\305\221
dar\305\276ininkyste 2 kert\303\251szet
dar\305\276oves tsz. nn. 1 z\303\266lds\303\251gek
data 2 d\303\241tum, id\305\221pont
'V daug (ko) sok
daugelis 1 sok, sokas\303\241g
t\303\266bb
daugiau (ko)
daugyba 1 szorz\303\241s
daugybe 1 sokas\303\241g
dauginimas 1 megszorz\303\241s,
megsokszoroz\303\241s
dau\305\276ytis, dau\305\276osi,
dau\305\276esi verg\305\221dni
da\305\276ytas 1 festett
da\305\276yti, -o, -e festeni

191
daznaT gyakran
debesis, -ies, -u hn. 3 felh\305\221
dede 2 b\303\241csi
deginti,-a, -o \303\251getni
degintis, -asi, -osi napozni, les\303\274lni
degti, dega, dege 1. \303\251gni 2. \303\251getni
degtine 2 p\303\241linka
degtukas 2 gyufa
degutas 2 k\303\241tr\303\241ny
deja sajnos
dejavimas 1 jajgat\303\241s
dejuoti, -uoja, -avo jajgatni, sir\303\241nkozni

dekingas 1 h\303\241l\303\241s
dekingumas 2 h\303\241la, k\303\266sz\303\266net
dekoti, -ja, -jo megk\303\266sz\303\266nni

dekui k\303\266sz\303\266n\303\266m
d\303\251l
(ko) 1. miatt 2. -\303\251rt 3. vmivel
kapcsolatban
delioti, -ja, -jo \303\266sszerakni, felrakni
delnas 3 teny\303\251r
delsti, -ia, -e k\303\251slekedni
delto m\303\251gis
deme 4 folt
demesys 3\" figyelem

demisezoninis 1 \303\241tmeneti
(ruha)
demaskuoti, -uoja, -avo leleplezni
demuo 3 \303\266sszeadand\303\263
deputatas, -e 2 k\303\251pvisel\305\221, k\303\274ld\303\266tt
dereti, dera, -jo 1. term\303\251st hozni 2. illik,

kell, megfelel 3.
alkudozni
derlingas 1 b\305\221venterm\305\221
derlius 2 term\303\251s
derva 4 1. szurok 2. k\303\241tr\303\241ny
desertas 1 desszert
desnis 1 t\303\266rv\303\251ny
destyti, -o, -e oktatni

de\305\241imtis, -ies nn. 3
(tsz. birt. e.) ti z
192
de\305\241imtmetis 1 \303\251vtized
de\305\241ineje jobbra
de\305\241ra 4 kolb\303\241sz
de \305\241rele 2 virsli
deti, deda, dejo 1. tenni, helyezni 2. toj\303\241st
tojni
de\305\276ute 2 doboz, l\303\241da
didelis 3b nagy
dideti, -eja, -ejo n\303\266vekedni, nagyobb\303\241 -v\303\241lni
didis 4 nagy
dydis 2 nagys\303\241g, m\303\251ret
did\305\276iulis 2 hatalmas
did\305\276iuotis, -iuojasi,
-iavosi (kuo) b\303\274szk\303\251lkedni (vmivel)
diena 4 nap (nappal)
dieninis 2 nappali
dienovidis 1 1. d\303\251l 2. d\303\251lk\303\266r
dieta 2 \303\251trend
k\303\255m\303\251l\305\221
dievas 4 isten
diev-inti, -ina, -ino isten\303\255teni
dievi\305\241kas 1 isteni
dievobaimingas 1 istenf\303\251l\305\221
dykai hi\303\241ba, hasztalan

diktuoti, -uoja, -avo dikt\303\241lni
dykuma sivatag
dilge 1 csal\303\241n
dilti, dyla, -o 1. kikopni 2. k\303\251slekedni
dinami\305\241kas 1 dinamikus
dirbti, v -a, -o dolgozni, csin\303\241lni
dirbtinis 2 mesters\303\251ges, csin\303\241lt, mu-

direkcija 1 igazgat\303\263s\303\241g
direktorius, -e 1 igazgat\303\263,
~ n\305\221
dirti, -ia, dyre 1. ny\303\272zni

2. h\303\241mozni, v\303\241gni
dirva 2 1. sz\303\241nt\303\263f\303\266ld2. talaj

dirvonas 1 ugar
dir\305\276as 4 \303\266v, sz\303\255j
dobilas 3a l\303\263here
dogmatikas, -e 1 dogmatikus, 'v/ n\305\221
dokumentas 2 dokumentum, irat

193
dometis, domisi, -ejosi
(kuo) \303\251rdekl\305\221dni (vmi ir\303\241nt)
doras 4 becs\303\274letes, er\303\251nyes, j\303\263
dorybe 1 er\303\251ny
dorove 1 erk\303\266lcs, erk\303\266lcsis\303\251g
dosnus 4 1. b\305\221kez\305\261 2. boventerm\303\266
\342\200\242
dovana 3a 1. aj\303\241nd\303\251k 2. kit\303\274ntet\303\251s
dovanoti, -oja, -ojo 1. aj\303\241nd\303\251kozni 2.
megbocs\303\241tani
drabu\305\276inis 1 ruha
drabu\305\276is 2 ruha, ruh\303\241zat
draikyti, draTko, draike \303\266sszekusz\303\241lni
dramblys 4 elef\303\241nt
draskyti, -o, -e sz\303\251tt\303\251pni, sz\303\251thas\303\255tani,

sz\303\251tzil\303\241lni
4 mer\303\251sz, b\303\241tor
dr\304\205sus
draud\305\276iamas 3 tiltott
draugas 4 1. bar\303\241t 2. elvt\303\241rs

drauge 2 1. bar\303\241tn\305\221 2. elvt\303\241rsn\305\221
draugija 2 t\303\241rsas\303\241g
draugyste 2 bar\303\241ts\303\241g
drausme 4 figyelem
drau-sti, -d\305\276ia, -de megtiltani, 2. tart\303\263ztatni
3. bebiztos\303\255tani
drebeti, dreba, -jo reszketni, remegni
drebule 3b ny\303\241rfa
dregme 4 nedvess\303\251g
dregnas 3 nedves
drembti,-ia, -e taposni
dresuotas 1 idom\303\255tott
dreve 4 1. \303\274reg, odu 2. m\303\251hkas
dristi, -ta, -o merni, mer\303\251szkedni

dry\305\276uotas
1 cs\303\255kos
drobe 1 v\303\241szon
drovus 4 sz\303\251gyenl\305\221s, szorong\303\263,

f\303\251l\303\251nk
dro\305\276ti, -ia, -e 1. eszterg\303\241lni, 2. faragnia

hegyezni 3. rohanni
4. meg\303\274tni
194
druska 2 so
drutas 3 1. k\303\266v\303\251r2. er\305\221s, z\303\266m\303\266k
3. alacsony, m\303\251ly
dubenelis 2 kis t\303\241l
dugnas 4 1. feneke vminek 2. alap

(fest\303\251sn\303\251l)
dujos tsz. nn. 2 g\303\241z
dukra 2 vkinek
dukte, -e r s .b
3l
l\303\241nya
l\303\241nya vkinek
dukti, -sta, -o 1. tombolni 2.
csintalankodni 3. kil\303\251legezni
duleti, -ja, -jo 1. korhadni 2. kip\303\241rologni
dulkes tsz. nn. 1 por

dumai tsz. hn. 1 f\303\274st
dumblas 2 d\303\251r
dundeti,dunda,-ejo d\303\266r\303\266gni, d\303\266ngeni

duobe 4 1. g\303\266d\303\266r2. s\303\255rg\303\266d\303\266r
duokle 1 ad\303\263
duomenys, -ny tsz. hn. 3a adat

duona 1 keny\303\251r
duoti, duoda, dave 1. adni 2. hagyni, engedni

duotis, duodasi, davesi 1. hagyni mag\303\241t 2. tunik,
l\303\241tszik
durys, -u tsz. nn. 2 ajt\303\263
dusyk k\303\251tszer, dupl\303\241n

dvasia 2 1. szellem 2. l\303\251lek
dvasininkas1 lelk\303\251sz
dvasinis 1 szellemi
dvejopas 1 kett\305\221s
dvelkti, -ia, -e f\303\272j ( sz\303\251l)

dvesti, dvesia, -e megd\303\266gleni
dviese kettesben
dvyniaT tsz. hn. 4 ikrek

dviprasmis 2 k\303\251t\303\251rtelm\305\261
dviprasmi\305\241kas 1 k\303\251t\303\251rtelm\305\261
dviratininkas, -e 1 ker\303\251kp\303\241ros, o/ n\305\221
dviratis 1 ker\303\251kp\303\241r
dvokti, -ia, -e buzleni

dzukas,-e 2 Dzukija lak\303\263ja
.95
d\305\276iaugsmas 4 \303\266r\303\266m
d\305\276iaugtis, -iasi, -esi (kuo) \303\266r\303\274lni(vminek;
E, E
edesys 3 takarm\303\241ny
egle - 2 \342\200\242
ez\303\274stfeny\305\221
egzaminas 3ob vizsga

eiga 4 menet, j\303\241rat
eikvoti, -ja, -jo elvesztegetni, t\303\251kozolni

eile 4 1. sor 2. r\303\251teg
eilera\305\241tis 1 vers
eiti, eina, ejo menni, j\303\266nni, k\303\266vetkezni
ekonomika 1 gazdas\303\241g
ekonominis 1 gazdas\303\241gi
eleganti\305\241kas 1 eleg\303\241ns
elektrinis 2 elektromos, villamos,

villany-
elgesys 3 viselked\303\251s
elgeta 1 koldus, 'v/ n\305\221
elgimasis 1 viselked\303\251s, b\303\241n\303\241sm\303\263d
elgtis, -iasi,-esi (su kuo) viselkedni, b\303\241nni (vkivel)

elnias 1 szarvas
emaliuotas 1 zom\303\241ncozott
emigracija 1 emigr\303\241ci\303\263
engti, -ia, -e elnyomni

epocha 2 , korszak
era 2; prie\305\241 mu\305\241y er ^
(pr. m. e.) id\305\221sz\303\241m\303\255t\303\241s
id\305\221sz\303\241m\303\255t\303\241s;
el\305\221tt (i.e.)
erdve 4 t\303\251rs\303\251g, t\303\251r
erelis 2 sas
er\305\241ketis 2 csipkebokor
ertme. 4 1. (test)\303\274reg 2. ny\303\255lt t\303\251r
erzinti, -a, -o ingerelni, nyugtalan\303\255tani,

zavarni
esa \303\272gymond, \303\241ll\303\255t\303\263lag
196
esi 1. buti
esme 4 l\303\251nyeg
esti, eda, ede 1. enni, zab\303\241lni (\303\241llat)

2. marni
e sti 1. bpti
esu 1. buti
e\305\241erys k\303\241r\303\241sz
etalonas 1 szabv\303\241ny
e\305\276eras 3* t\303\263
e\305\276ys 4 s\303\274ndiszn\303\263
fantazija 1 fant\303\241zia
faraonas 2 f\303\241ra\303\263
fasadas 2 homlokzat
feodalas 2 feud\303\241lis f\303\266ldes\303\272r
flakonas 2 kis \303\274veg
forma 1 forma
frotinis 2 frott\303\255r
gabalas 3 darab, r\303\251sz
gabaliukas 2 kis darab

gabus 4 (kam) tehets\303\251ges (vmihez, vmiben)
gadinti, -\303\241, -o elrontani
gaida 4 1. dallam 2. kotta
gaidys 4 kakas
gaila (ko); mairw jo sajn\303\241latram\303\251lt\303\263 (vki);

sajn\303\241lom \303\266t
gailetis, gailisi,-josi
(ko, u\305\276 1. sajn\303\241lni (vkit) 2.
k^.)
vezekelni (vmi miatt)
197
gailus 4 1. panaszos 2. mar\303\263
3. keser\305\261
gaTsras 4 t\305\261zv\303\251sz
gai\305\241ti, -ta, -to 1. vesztegelni 2. elhullani,

megd\303\266gleni 3. elt\305\261nni
gal; galbut tal\303\241n; tal\303\241n, lehet
galas 4; galu gale 1. v\303\251g, befejez\303\251s 2.

darab; v\303\251g\303\274lis
gal-\304\205sti, -anda, -ando k\303\266sz\303\266r\303\274lni
galeti, gali, -jo k\303\251pesnek lenni, tudni,

-hatni, -hetni
galia 2 1. er\305\221, er\305\221ss\303\251g 2. hat\303\241ly
galiausiai legv\303\251g\303\274l, v\303\251gs\305\221 soron
galimas 3b; galima lehets\303\251ges; lehet

galimybe 1 lehet\305\221s\303\251g
galingas 1 hatalmas
galinti, -a, -o 1. lehet\305\221v\303\251 tenni 2.

k\303\251pesnek lenni
galune 1 1. v\303\251gz\305\221d\303\251s2. v\303\251gtag
3. cs\303\272csv\303\251g
galva 3 fej
galvijas 2 marha, barom

galva\305\276udys, -e 3 4a gyilkos, rabl\303\263,
~^ n\305\221
galvoti, -ja, -jo (apie kaj gondolni, gondolkodni

(vmin, vmire)
gamyba 1 termel\303\251s
gamykla 2 \303\274zem
gaminimas 1 el\305\221\303\241ll\303\255t\303\241s
i gaminys 3'\302\260 term\303\251k
gaminti, -a, -o el\305\221\303\241ll\303\255tani,gy\303\241rtani
gamta 4 term\303\251szet
^gamtinis 2 term\303\251szeti
gana el\303\251gg\303\251, el\303\251g
ik.
gandas 4 sz\303\263besz\303\251d
gandras 2 g\303\263lya
gangreit majdnem
ganykla 2 legel\305\221
,ganyti, -o, -e legeltetni, \305\221rizni
garas 4 1. g\305\221z 2. sz\303\251ng\303\241z

198
garbe 4 1. becs\303\274let 2. dics\305\221s\303\251g,

d\303\255sz-
gardus 3 \303\255zletes, \303\255nycsiklandoz\303\263

garlaivis 1 haj\303\263
garsas 4 1. hang 2. h\303\255rn\303\251v 3. men-

de-monda
garseti, -ja, -jo h\303\255resnek lenni
garsiakalbis 1 hangosanbesz\303\251l\305\221
garsynas
1 hang\303\241llom\303\241ny
garsty\304\215ios tsz. nn. 2 must\303\241r
garsus 4 1. hangos 2. h\303\255res
garve\305\276ys 3a g\305\221zhaj\303\263
g\304\205sdinti, -a, -o megr\303\251miszteni
gastronomas 2 csemegebolt
gatve 2 utca
gaubtas 4 kiugr\303\263, kidudorod\303\263
gaudyti, -o, -e kifogni, elfogni

gausimas 2 b\305\221s\303\251g
gauti, gauna, gavo kapni
gavenia. 2 nagyb\303\266jt (a h\303\272sv\303\251t el\305\221tti
7 h\303\251t)
geda 1 sz\303\251gyen
gedulas 3D gy\303\241sz
gegutej 2 kakukk
gegu\305\276e 3\" 1. kakukk 2. m\303\241jus
gelbeti, -eja, -ejo megmenteni

gel\305\275 4 vir\303\241g
gele\305\276inis 2 vasb\303\263l val\303\263
gele\305\276inkelis 1 vas\303\272t
gele\305\276is, -ies, -u nn. 3b vas

gelme 4 m\303\251lys\303\251g
gelsveti, -eja, -ejo s\303\241rg\303\241llni, s\303\241rgulni
gelsvas 4 s\303\241rga
gelti, gelia, gele (kaj hasogat, sz\303\272r (vmi)

geltonas 1 s\303\241rga
gembe 1 1. horog 2. konzol, tart\303\263
generolas 2 t\303\241bornok
genialus 4 zseni\303\241lis
seninas 3b (kuo) hajtva, \305\261zve (vmit)
199
genys 4 hark\303\241ly
gentis 4 1. t\303\266rzs 2. rokon

geografinis 1 f\303\266ldrajzi
geras 4 j\303\263
geraT j\303\263l (van)

gerbti, -ia, -e tisztelni
geriau jobb
gerybe 1 javak
gerimas 1 ital
gerkle 3 torok
gerklos tsz. nn. 1 g\303\251ge
germanas,-e 2 germ\303\241n f\303\251rfi,

^ n\305\221
gerokai alaposan, el\303\251gg\303\251, megle-

het\303\266'sen
gerti, geria, gere inni

gi (n\303\251ha az el\305\221tte \303\241ll\303\263
sz\303\263val egybe\303\255rva) h\303\241t, de, hiszen (er\305\221s\303\255t\305\221
sz\303\263cska)
gydyti, -o, -e gy\303\263gy\303\255tani
gydytojas, -a 1 orvos,/-v n\305\221
giedras 4
\342\200\242-r
vil \303\241gos, de r\303\274lt
giesme 3 dal
gie\305\276ti, -ia, -e (ant ko,

kam) 1. kapar a torka 2.
a
keser\305\261 sz\303\241ja 3.
okozni
keser\305\261s\303\251get (vkinek)
gija 4 ^
fon\303\241l, c\303\251rna
^
gile 2; giles makk; makk (k\303\241rtya)
gilus 4 m\303\251ly
gimdyti, -o, -e sz\303\274lni
gimimas 2 sz\303\274let\303\251s
giminaitis,-e rokon, *\"v/ n\305\221
gimine 3 1. rokon, rokons\303\241g

2. nem (nyelvtani)
giminingas 1 rokon
gimini\305\241kas 1 rokoni
gimtas 4 sz\303\274l\305\221-,
gimti, -sta, -e anyasz\303\274letni
gin\304\215as 2 1. vita 2. per

200
ginybinis 1 v\303\251delmi
ginklas 2 fegyver
gintaras 3\" bo ro sty \303\241nk\305\221
gintarinis 2 bo ro sty\303\241n-, bo ro sty vi

\303\241nk\303\266
ginti, gena, gine hajtani, \305\261zni
ginti, gina, 1. v\303\251dekezni 2. megtiltani

gyne^
gintis, ginasi, gynesi 1. v\303\251dekezni 2. vitatni
girdejimas 1 hall\303\241s
girdeti,girdi, -jo hallani

girdi ha, ugyan
girgseti, girgsi, -jo g\303\241gogni
giria 2 erd\305\221
girtas 3 r\303\251szeg, r\303\251szegen

girtybe 1 r\303\251szegesked\303\251s
girtis, -iasi, gyresi dicsekedni
1 \303\251r
g^sla
gyvas 3; sveikas <v!
nieku gyvu 1. 2.
\303\251l\305\221 \303\251l\303\251nk;szervusz!
semmik\303\251pp
gyvate 2 k\303\255gy\303\263
gyvenamas(is )
1 1. lak\303\263- 2. lakott
gyvenimas 1 \303\251let
gyv-enti, -e'na, -eno 1. \303\251lni 2. lakni
gyventojas 1 lakos
gyvenviete 1 telep\303\274l\303\251s
gyvybe 1 \303\251let
givis 1 1
\303\251l\305\221l\303\251ny
higany
gyvsidabris
gyvulininkyste 2 \303\241llatteny\303\251szt\303\251s
gyvulys 3a \303\241llat
gyvuoti, -uoja, -avo \303\251lni, l\303\251tezni
glam\305\276yti, -o, -e gy\303\272rni
glaudes tsz. nn. 2 bugyi, als\303\263nadr\303\241g
glebys 4 1. \303\266lel\303\251s 2. \303\266l, nyal\303\241b
glebus 4 rozzant, v\303\241nyadt
gle\305\276nas 4 t\303\266r\303\251keny, gyenge

glitus 4 cs\303\272sz\303\263s, ragad\303\263s
globa 4 gy\303\241ms\303\241g
globoti, -ja, -jo gy\303\241mol\303\255tani

201
glumas
*\342\200\224 2 csacsis\303\241g, butas\303\241g
/
gluosnis 1 f\305\261zfa
4 (ko) s\303\263v\303\241r, \303\251hes

gob\305\241us (vmire)
gobti, -ia, -e bebugyol\303\241lni
gotika 1 g\303\263tika
graibyti, graibo, graibe 1. kitapogatni 2. kimerni

graTkas,-e 2 f\303\251rfi,
g\303\266r\303\266g ^n\305\221
grak\305\241tus 4 kecses, b\303\241jos
sgrandine 2 l\303\241nc
/ v,,
grau\305\276ti, -ia, -e harapni, marni
gr\304\205\305\276a 4 visszaj\303\241r\303\263 p\303\251nz
gra\305\276iai sz\303\251pen
gra\305\276inti, -a, -o visszat\303\251r\303\255teni

gra\305\276umu sz\303\251pszer\303\251vel
gra\305\276us 4 sz\303\251p
greblys 3 gereblye
greTt, greitai gyorsan, hamarosan
greitas 4 gyors, s\303\274rg\305\221s
gresme 4 fenyeget\303\251s
greta (ko) 1. sor 2. mellett,

p\303\241rhuzamosan
gretimas TP szomsz\303\251dos, hat\303\241ros

griausmas 4 mennyd\303\266rg\303\251s
grybas 2 gomba
griebti, -ia, -e 1. megfogni, megragadni
2. lef\303\266l\303\266zni
grietine 2 tejf\303\266l
grie \305\276taT szigor\303\272an, hat\303\241rozottan

grikiai tsz. hn. 2 k\303\266le s
grynas 3 tiszta
grindys, -\\i
tsz. nn. 4 padl\303\263
1
griova 4 1. \303\241rok 2. barlang
gripas 2 influenza
gristi, grind\305\276ia, grinde 1. kik\303\266vezni 2. megal\303\241z
pozni
gri\305\276ti, -ta, -o visszat\303\251rni
grobstyti, -o, -e 1. megfogni, megragadni
2. elrabolni
\"groti, -ja, -jo (kuo) hangszeren j\303\241tszani
202
gro\305\276inis
1 sz\303\251p- (irodalom)
grudas 3; grudai mag; keny\303\251rgabona
grumzti, -d\305\276ia, -de fenyegetni
gruodis 1 december
grupe 2^ csoport
gruzti, gruzda, gruzdo 1. par\303\241zslani, izzani
2. oda\303\251gni, megpirulni
gudrus 4 ravasz
gulbe 2 hatty\303\272
gulti,gula, gule fek\303\274dni
gurk\305\241nis 1 korty
4 1. cs\305\221r 2. \303\241d\303\241mcsutka
gu\305\276ys^
gvazdikas 2 szegf\305\261
gvild-enti, -e na, -e no 1. kik\303\266vetkeztetni,

felfejteni 2. taglalni, fejtegetni
hamakas 2 f\303\274gg\305\221\303\241gy
hektaras 2 hekt\303\241r
I. i. Y
1. -ra, -re 2. -ba, -be

3. -hoz, -hez,-h\303\266z, fel\303\251
ibrukti, Tbruka, -o 1. becsavar, betuszkol

2. r\303\241tukm\303\241l
icentrinis 2 centripet\303\241lis
yda 1 hiba, fogyat\303\251koss\303\241g
idant az\303\251rt; az\303\251rt, hogy

idaras 3\302\260 t\303\266ltel\303\251k
eszme
ideja 1 1. 2. \303\266tlet
idomus 4 \303\251rdekes
ieiti, ieina, iejo bemenni
iejimas 2 bej\303\241rat
203
ie\305\241koti, ie\305\241ko, -jo (ko) keresni (vmit)
ietis, -ies nn. 1 gerely, pika

ieva 4 1. zelnicemeggy 2.
h\303\241msz\303\255j
igaliojimas 2 meghatalmaz\303\241s, megb\303\255z\303\241s
igeidis 1 szesz\303\251ly
igrasinti,-a, -o fenyegetni
-ysta, -iso unni
igr-isti,
Igula
1 1. hely\305\221rs\303\251g 2.
kiszolg\303\241l\303\263
szem\303\251lyzet
ikaitas 1 1. z\303\241log 2. t\303\272sz
ikalbineti, -ja, -jo (kam) r\303\241besz\303\251lni vkit
ikasti, ikanda, ikando megmarni

iki (ko j; \342\200\224
\305\241iol 1. -ig 2. am\303\255g; eddig
iki\305\241iolinis 2 eddigi
ikyreti, ikyri, -jo (kam) untatni (vkit)
iki\305\241ti, iki\305\241a,
-o be dugni
ikristi, ikrinta, ikrito beleesni, elesni
ikurimas 2 megalap\303\255t\303\241s, l\303\251trehoz\303\241s
ikvepti, 'ikvepia, \"ikvepe

1. megihletni 2. lelkes\303\255teni
yla 1 \303\241r (szersz\303\241m)
ilanka
1 \303\266b\303\266l
ilgainiui folyam\303\241n, az id\305\221 folyam\303\241n
ilgas 3 hossz\303\272
ilgetis, ilgisi, -ejosi (ko) v\303\241gyni, s\303\263v\303\241rogni (vmi
ut\303\241n)
i\303\255gis 2 hossz\303\272s\303\241g
ilipti,
-o f\303\266lm\303\241szni, f\303\266lkapaszkodni
Jlipa,
ilisti, ilenda, ilindo bem\303\241szni
ilsetis, ilsisi, -josi pihenni
iltis, -ies nn. 1 agyar
imai\305\241yti, imai\305\241o, imai\305\241e
1. \303\266sszekeverni 2.
kenyeret dagasztani
1 lehets\303\251ges, elegend\305\221,
imanomas
elk\303\251pzelhet\305\221
imesti, \"imeta, \"imete bedobni
imone 1 v\303\241llalat, v\303\241llalkoz\303\241s
imote 1 fogadott anya

204
imti, ima, eme 1. venni, fogni2. term\303\251st
betakar\303\255tani 3. kezdeni
4. kivenni
imtis, imasi, emesi (ko) 1. hozz\303\241fogni, folyamodni
(vmihez) 2. mag\303\241ra
venni
(vmit) 3. k\303\274zdeni,
harcolni
[muryti, -ija, -ijo 1. befalazni 2. falra

f\303\266ler\305\221s\303\255teni
inagis 1 1. eszk\303\266z 2. korb\303\241cs

l hozad\303\251k, hozz\303\241j\303\241rul\303\241s
ina\305\241as
indas, -e 1 hindu f\303\251rfi, ~-n\305\221
indoeuropietis 2 indoeur\303\263pai
ine\305\241ti, ine\305\241a, ine\305\241e

1. bevinni 2. hozz\303\241adni
infekcinis 1 fert\305\221z\305\221
inirtingas 1 kegyetlen
\303\241d\303\241z,
inkaras 1 horgony
inkstas 1 vese
intakas 1 mell\303\251kfoly\303\263
invalidas 2 rokkant
invazija 1 el\303\266z\303\266nl\303\251s
k\303\274l\303\266n\303\266sen
ypa\304\215, ypa\304\215iai
ypatybe 1 saj\303\241toss\303\241g
ypatingas 1 k\303\274l\303\266n\303\266s
ipedinis, -e 1 *v
\303\266r\303\266k\303\266s, n\305\221
ipykti, -sta, -o megharagudni
iplauka 1 kik\303\266t\305\221, r\303\251v
3\" szok\303\241sos
\"iprastas
ir, irgi 1. \303\251s 2. is 3. meg (\303\266sz-
sze ad\303\241sn\303\241l)
_/
yra 1. buti
iranenas, -e 2 ir\303\241ni f\303\251rfi, 'V n\305\221
3 4a 2.
ire nginy
s 1. felszerel\303\251s
felszerelts\303\251g
-ia, -e bev\303\241gni
ire\305\276ti,
irgi szint\303\251n
irklas 1 evez\305\221
irodyti, -o, -e bebizony\303\255tani
isakymas 1 parancs, parancsolat

205
isakyti, isako, isake 1. megparancsolni,

elrendelni 2. v\303\251grendelkezni
isid\303\251ti, isideda, isidejo betenni, elrakni
isikurti, isikuria, isikure megalakulni, elrendez\305\221dni
isilau\305\276ti, -ia, -\303\251 bet\303\266rni
isilei-sti, -d\305\276ia, -do 1. beengedni 2.

bocs\303\241tkozni
-ia, 1.
isirengti, isirenge mag\303\241ra \303\266lteni,
felszerelkezni 2.
berendezkedni
isitaisyti, isitaiso, isitaise 1. berendezkedni 2.

elkezdeni
isitikinti, -a, -o (kuo) meggy\305\221z\305\221dni (vmir\305\221l)
isitrinti, isitrina,isitryne 1. sz\303\251tkenni 2.

sz\303\251tken\305\221dni
isivaizduoti, -uoja, -avo 1. elk\303\251pzelni

lenni
bek\303\251pzeltnek
2.
iskaita 1 besz\303\241mol\303\263, jelent\303\251s
iskysti, iskund\305\276ia,
iskunde feljelenteni
ispeti, -ja, -jo 1. figyelmeztetni 2. kital\303\241lni
fspudis 1 benyom\303\241s
^staiga 1 hivatal, int\303\251zm\303\251ny
(statai tsz. hn. 1 szab\303\241lyzat
istatymas 1 t\303\266rv\303\251ny
-ia, megalap\303\255tani, l\303\251tes\303\255teni

isteigti, isteige
istorija 1 1. t\303\266rt\303\251nelem 2. t\303\266rt\303\251net
istorikas, -e 1 t\303\266rt\303\251n\303\251sz,
<v n\305\221
istorinis 1 t\303\266rt\303\251nelmi
isunis 1 fogadott fi\303\272
is (ko); is vakaro 1. -b\303\263l, -b\305\221i, -t\303\263i, -t\305\221i, -r\303\263l,
-r\305\221l 2. -val, -vei

(osztva, szorozva); el\305\221z\305\221
este
i\305\241alkti, -sta, -o meg\303\251hezni
i\305\241arti, i\305\241aria, isare f\303\266lsz\303\241ntani
i\305\241au\305\241ti, -ta, -o 1. felvirrad 2. kitavaszodik

i\305\241bandyti, -o, -e kipr\303\263b\303\241lni
i\305\241barstyti, -o, -e elsz\303\263rni

206
i\305\241begti, -a, -o 1. kifutni 2. kifesz\303\274lni
i\305\241bla\305\241kyti, i\305\241bla\305\241ko,
i\305\241bla\305\241ke sz\303\251tsz\303\263rni
i\305\241buti, i\305\241buva, i\305\241buvo lenni, tart\303\263zkodni

i\305\241centrinis 2 centrifug\303\241lis
i\305\241deginti, -a, -o ki\303\251getni
i\305\241did\305\276iaT b\303\274szk\303\251n, g\305\221g\303\266sen
i\305\241dygti, -sta, -o kikelni (n\303\266v\303\251ny)
i\305\241dykauti, -auja, -avo rosszalkodni,

csintalankodni
i\305\241dykelis, -e .1 c s \303\255nytev\305\221
i\305\241duoti, i\305\241duoda, i\305\241dave 1. kiadni 2. el\303\241rulni
i\305\241eiginis 2
i\305\241eikvoti, -ja, -jo kimen\305\221elve
sztegetni
i\305\241eiti, i\305\240etna, i\305\241ejo 1. kimenni, elmenni 2.
eltelni 3. kij\303\241rni (iskol\303\241t)
4. sikeredni, kij\303\266nni
i\305\241eitis, -ies nn. 3 ki\303\272t, megold\303\241s

i\305\241ejimas 2 1. kij\303\241rat 2. elmenetel,
indul\303\241s
i\305\241g\304\205sdinti, -a, -o megr\303\251m\303\255teni
i\305\241gauti, -na, i\305\241gavo megszerezni, kapni

i\305\241gelbeti, -ja, -jo 1. megmenteni 2. kiseg\303\255teni
i\305\241gerti, i\305\241geria, i\305\241gere meginni

i\305\241gir-sti, -sta, -do meghallani
i\305\241gyti, i\305\241gyja, i\305\241gijo meggy\303\263gyulni
i\305\240ilgaT hossz\303\241ban
i\305\241imtinis 2 kiv\303\251teles
-ies nn. 3\" kiv\303\251tel
'..
i\305\241imtis,
. v. .
i\305\241joti, -ja, -jo kilovagolni, ellovagolni
i\305\241jungti, -ia, -e kikapcsolni
i\305\241juokti, -ia, i\305\241juoke kinevetni
i\305\241kelti, i\305\241kelia, i\305\241kele 1. feltenni 2. telep\303\255teni
3. felt\303\241rni 4.
felterjeszteni 5. adni 6. felmenni
i\305\241kepti, i\305\241kepa, i\305\241kepe 1. megs\303\274tni 2. megs\303\274lni
i\305\241ken\304\215ia, i\305\241kente kib\303\255rni, elt\303\272rni
i\305\241kasti,
i\305\241kyla 1 kir\303\241ndul\303\241s, kiruccan\303\241s
207
i i\305\241kilti, i\305\241kyla, i\305\241kilo \342\200\242 1. f\303\266lemelkedni 2.
ker\303\274lni
felsz\303\255nre 3. f\303\266lt\305\261nni
I i\305\241klausyti, i\305\241klauso,
i\305\241klause 1. meghallgatni 2. gy\303\263nni
i\305\241krap\305\241tyti, i\305\241krap\305\241to,
i\305\241krap\305\241te 1. kikaparni 2. kituszkolni

i\305\241kulti, i\305\241kulia, i\305\241kule kics\303\251pelni, kiverni
i\305\241kvo-sti, -\304\215ia, i\305\241kvote kihallgatni, kitudakolni
i\305\241laidos tsz. nn. 1 kiad\303\241sok
i\305\241laikyti, -o, -e 1. elb\303\255rni 2. meg\305\221rizni

3. levizsg\303\241zni
i\305\240lei-sti, -d\305\276ia, -do 1. kiadni, megjelentetni
2. elvesztegetni 3.
kiereszteni 4. kihagyni
5. f\303\251rjhez adni
| i\305\241lyginti, -a, -o 1. kiegyenl\303\255teni, kisim\303\255tani
i1 2. egys\303\251ges\303\255teni
'
i\305\241likti, i\305\241lieka, i\305\241liko megmaradni, meg\305\221rz\305\221dni
i\305\241lipti, i\305\241lipa, -o lesz\303\241llni

\303\215j (j\303\241rm\305\261r\305\221l)
2. partra sz\303\241llni 3.
lem\303\241szni (f\303\241r\303\263l)
i\305\241listi, i\305\241lenda, i\305\241lindo el\305\221b\303\272jni
i\305\241malda 1 kegyelem
i i\305\241manymas 1 felfog\303\241s, tudom\303\241s
': i\305\241matos tsz. nn. 1 \303\274r\303\274l\303\251k
i i\305\241mesti, i\305\241meta,- i\305\241mete 1. kidobni 2. elejteni

i\305\241metyti, -o, -e sz\303\251tdob\303\241lni
i\305\241mintingas 1 b\303\266lcs, okos

, i\305\241mokyti, -o, -e (ka^ ko) megtan\303\255tani (vkit vmire)
i\305\241mokti, -sta, -o megtanulni
1 i\305\241mone 1 1. tal\303\241l\303\251konys\303\241g 2.
i
3. \303\266tlet
hozz\303\241\303\251rt\303\251s
, isnardyti, -o, -e \303\241tkutatni, \303\241t

b\303\272v\303\241rolni
i\305\241ne\305\241ti, i\305\241ne\305\241a, i\305\241ne\305\241e kivinni

i\305\241niekinti, -a, -o megbecsteleniteni,
befeket\303\255teni
: i\305\241nykti, -sta, -o elt\305\261nni
i1 i\305\241nirti, i\305\241nyra, i\305\241niro 1. kificam\303\255tani 2.

3.
kificamodni el\305\221bukkanni
208
i\305\241ore 1 k\303\274ls\305\221
/
i\305\241parceliuoti, -iuoja, -iavo felparcell\303\241zni
i\305\241pasakoti, -ja, -jo elmondani
i\305\241pa\305\276-inti, -ista, -ino meggy\303\263nni
i\305\241pereti, i\305\241peri, -ejo kik\303\266lteni
i\305\241plepeti, i\305\241plepa, -jo 1. kifecsegni 2. fecsegni

egy kic sit
i\305\241prausti, -ia, i\305\241prause megmosdatni
i\305\241puikti, -sta, -o fennh\303\251j\303\241zni
i\305\241puo\305\241ti, -ia, i\305\241puo\305\241e feld\303\255sz\303\255teni
i\305\241radejas, -a 1 feltal\303\241l\303\263, 'V n\305\221
i\305\241rai\305\241ka 1 kifejez\303\251s
i\305\241rasti, i\305\241randa, i\305\241rado feltal\303\241lni
i\305\241ra\305\241yti, i\305\241ra\305\241o, i\305\241ra\305\241e ki\303\255rni, fel\303\255rni
i\305\241rinkti, i\305\241renka, i\305\241rinko kiv\303\241lasztani, megv\303\241lasztani

i\305\241saugoti, -ja, .-jo meg\305\221rizni
i\305\241sekti, i\305\241senka, i\305\241seko kisz\303\241radni
i\305\241sibla\305\241kymas 1 sz\303\263rakozotts\303\241g
i\305\241sidestyti, -o, -e elhelyezkedni, elter\303\274lni
i\305\241sig-asti, -^sta, -ando

megr\303\251m\303\274lni (vkit\305\221l)
(k\302\260J
\342\200\236 .
i\305\241sigelbeti, -ja, -jo megmenek\303\274lni
i\305\241siilgti, -sta, -o (ko) v\303\241gyakozni (vmi ut\303\241n)
i\305\241sikepti, i\305\241sikepa,
i\305\241sikepe s\303\274tni mag\303\241nak
i\305\241sikr-ap\305\241tyti, -apsto,
-ap\305\241te kik\303\241sz\303\241l\303\263dni, kievick\303\251lni
i\305\241simiegoti, i\305\241simiega, -jo aludni, kialudni mag\303\241t
i\305\241sipildyti, -o, -e megval\303\263sulni, beteljesedni

i\305\241siprausti, -ia, i\305\241siprause megmosdani
i\305\241sirengti, -ia, i\305\241sirenge 1. f\303\266lkerekedni 2. levet-
kozni
i\305\241sirinkti, i\305\241sirenka, -o kiv\303\241lasztani mag\303\241nak
i\305\241sisklaidyti, -o, -e sz\303\251tsz\303\263r\303\263dni, elvet\305\221dni
i\305\241sisukti, i\305\241sisuka, -o 1. kievick\303\251lni 2.

3. l\303\263gni
kificam\303\255tani (munk\303\241b\303\263l)
i\305\241sitiesti, -ia, i\305\241sitiese 1. kiegyenesedni 2.

zko
kiny\303\272jt\303\263 dni
i\305\241siun\304\215ia, i\305\241siunte elk\303\274ldeni, kik\303\274ldeni
i\305\241siiisti,
209
i\305\241sivesti, i\305\241siveda,
i\305\241sivede mag\303\241val vinni
i\305\241skirtinis 2 1. kiv\303\251teles 2. k\303\274l\303\266n\303\241ll\303\263
i\305\241skri-sti, i\305\241skrenda, -do kirep\303\274lni
issly-sti, -sta, -do 1. kics\303\272szni 2. kihullik (hey)

i\305\241spr-\304\231sti, -end\305\276ia, -\303\251nd\303\251 megoldani
i\305\241\305\241ukuoti, -\303\272oja, -avo megf\303\251s\303\274lni
i\305\241\305\241vilpti, -ia, -e kif\303\274ty\303\274lni
i\305\241taiga 1 k\303\251nyelem
i\305\241tarai, i\305\241taria, i\305\241tare kiejteni, mondani
i\305\241teketi, i\305\241teka, -jo (u\305\276 ko ) 1. eredni, folyni 2.
f\303\251rjhezmenni
(vkihez)
i\305\241tepti, i\305\241tepa, i\305\241tepe bekenni, bem\303\241zolni
i\305\241tiesti, -ia, i\305\241tiese 1. kiegyenes\303\255teni,

2.
kiny\303\272jt\303\263ztatni kit\303\241rni
i\305\241tikimas 34k> h\305\261s\303\251ges, odaad\303\263
i\305\241tirpti, -sta, -o felolvadni

i\305\241tirti, i\305\241tiria, i\305\241tyre tanulm\303\241nyozni
i\305\241tisai jav\303\241ban, eg\303\251szen
i\305\241tisas eg\303\251sz, \303\266sszes
i\305\241traukti, -ia, -e kih\303\272zni
i\305\241treniruoti, -uoja, -avo edzeni, begyakoroltatni

i\305\241trukti, -sta, -o. kiszabadulni, leszakadni
i\305\241tvinti, -sta, -o ki\303\241radni
',' i\305\241vada 1 k\303\266vetke ztet\303\251 s

i\305\241vadinti, -a, -o (kuo) 1. h\303\255vni, sz\303\263l\303\255tani 2.
I1 nevezni
'
^vminek )
i\305\241vaduoti, -uoja, -avo felszabad\303\255tani,
megszabad\303\255tani
\302\246 1
i\305\241vaizda k\303\274ls\305\221,kin\303\251zet
i\305\241varyti, -o, -e kikergetni

I
i\305\241va\305\276iuoti, -iuoja, -iavo elutazni
i\305\241ve\305\276ti, i\305\241ve\305\276a, i\305\241Ve\305\275e elvinni
f x \305\240viete
1 v\303\251c\303\251,illemhely
i\305\241vykti, -sta, -o elutazni, \303\272tnak indulni
i i\305\241virti, i\305\241verda, i\305\241vire megf\305\221zni, felforralni

i\305\241vy-sti, -sta, -do megl\303\241tni
i\305\241vystymas 1 fejl\305\221d\303\251s
I i\305\241vyti, i\305\241veja, i\305\241vijo 1. kikergetni 2. letekerni

210
itaigus 4 hat\303\241sos, impoz\303\241ns
itaka 1 (kam) hat\303\241s, befoly\303\241s (vmire)
(tampa 1 fesz\303\274lts\303\251g
itariamas 34*-1 gyan\303\272s
itikinimas 1 rae s
d\303\251
ggy\303\266 z\305\221
itin k\303\274l\303\266n\303\266sen, f\305\221k\303\251nt
(vadas 1 beve zet\303\266
ivairus ,. 4 .'
;- v. / .
k\303\274l\303\266nf\303\251le
iva\305\276iuoti, -moja, -iavo bemenni, behajtani

ivedimas 2 bevezet\303\251s
iveikti, -ia, iveike lek\303\274zdeni, legy\303\263'zni
behozni
ive\305\276ti, |yeza, 'ive\305\276e
ivija 1 1. spir\303\241l 2. tekerv\303\251ny

ivykdymas 1 teljes\303\255t\303\251s, v\303\251grehajt\303\241s
ivykti, -sta, -o 1. t\303\266rt\303\251nni 2. megval\303\263sulni

r\303\251zs\303\272t, ferd\303\251n
i\305\276ambiai
i\305\276anga
1 bevezet\303\251s, invok\303\241ci\303\263
i\305\276das 2 kinc st\303\241r
izeT-sti, -d\305\276ia, i\305\276eide megs\303\251rteni, megsebezni

i\305\276engti, -ia, i\305\276enge bel\303\251pni
1 1. jeles szem\303\251lyis\303\251g
i\305\276ymybe
2. nevezetess\303\251g
4 ferde
i\305\276ulnus
i\305\276ulus 4 szemtelen
4 el\305\221rel\303\241t\303\263
i\305\276valgus
jau mar
jaudinti, -a, -o izgatni
jaukus 4 k\303\251nyelmes, meghitt
jaunas 3 fiatal
-ja, -jo fiatalodni
jaun\303\251ti;
jaunikaitis 1 leg\303\251ny, ifj\303\272
jaunimas 2 fiatals\303\241g
jaunyste 2 ifj\303\272s\303\241g
jausmas 4 \303\251rzelem
211
jau-sti, -cia, -t\303\251 \303\251rezni, \303\251rz\303\251kelni
jau-stis, -\304\215iasi, -tesi \303\251rezni mag\303\241t
jautiena 1 marhah\303\272s
jautis 1 bika
\303\266k\303\266r,
jautrus 4 \303\251rz\303\251keny
javaT tsz. hn. 4 gabona

, javapjuve 1 arat\303\263g\303\251p
jega 4 er\305\221
^
j\303\251i, ha
j^\303\251igu
jezuitas 2 jezsuita
\\ , a
1- Jis
Ji_, ^ ^
jie hn. (ju, jiems, juos,
jaTs, juose) \305\221k (\303\266v\303\251k,nekik, \305\221ket,
vel\303\274k,benn\303\274k)
nn. (jy,^ joms, jas,

jomis, jose) \305\221k
jis hn. (jo, jam, ji, juo,
Ijos jame J \305\221
; ji nn. (jos, j\303\241i, j^, ja,

\305\221
jog, jogei hogy

joks 3 semmilyen
jos 1. 1. jie 2. ji
joti, joja, jojo; <v suolais lovagolni, \303\241llat h\303\241t\303\241n
k\303\266zlekedni; galoppozni
judejimas 1 1. mozg\303\241s 2. mozgalom
3. forgalom
judrus 4 mozgalmas, mozg\303\251kony
, judu, judvi ti ketten
juk hiszen
i
jums 1. jus
jungti, -ia, -e \303\266sszek\303\266tni
juo ann\303\241l, min\303\251l
juoba ann\303\241l is ink\303\241bb
I juodas 3 1. fekete 2. barna (s\303\266r)

i juodu, jiedvi \305\221k ketten
juokas 4; juokai nevet\303\251s; tr\303\251fa
i
juokdarys, -e 3b boh\303\263c
212
juoktis, -iasi, -esi (is

ko, kuo) 1. nevetni 2. kinevetni
. t (vkit)
juosta 1 1. \303\266v 2. s\303\241v
jura 1 tenger
.~ i .J.
jus (jusu, jums, jus,
jumis, jumyse j ti, maga, \303\266n (ti\303\251tek, nektek,
benneteket, veletek,
bennetek )
jusle 4
1. ^
\303\251rz\303\251kszerv
jusu jus
jutimas 2 \303\251rz\303\251kel\303\251s
kabalduoti, -uoja, -avo 1. galoppozni 2. s\303\241nt\303\255tani
3. cs\303\241mp\303\241zni
kabinetas 2 1. dolgoz\303\263szoba 2.
minis zte rtan\303\241c s
kablelis 2 1. vessz\305\221(\303\255r\303\241sjel) 2. ho
rog, kapocs
kab\303\263ti, kabo, -o jo f\303\274ggni, l\303\263gni
ka\304\215iukas 2 cica
kad 1. hogy 2. ha
kada. mikor, amikor
kada-ne-kada n\303\251ha, id\305\221nk\303\251nt
kadaise valamikor, valaha

kadangi mivel
kaT amik\303\266r, akkor
kailiniar tsz. hn. 3a bunda
kailinis 1
kailis 1 sz\305\221rb\305\221r
kaimas 1 falu
kaimietis,-e 2 falusi f\303\251rfi,

**> n\305\221
kaimynas,
-e 1 szomsz\303\251d, *j n\305\221
kaina 1 \303\241r
kainininkas 1 \303\241rc\303\251dula
213
kainuoti, -uoja, -avo ker\303\274lni vmibe
kaip 1.
\342\200\242
hogyan, mi m\303\263don
2. mint
kaireje balra, bal oldalt
kairen balra, bal fel\303\251
kairus 4 baloldali
kaT-sti, -sta, -to 1. izzani 2. izzadni 3.

kipirulni 4. bef\303\274lledni
kai\305\241ti, -ia, -e levakarni, lekaparni
kaityti, kalto, kalte megv\303\241ltozni, alakot
v\303\241ltoztatni
kaitra 4 forr\303\263s\303\241g
kaklarai\305\241tis 1 nyakkend\305\221
kaklas 4 nyak
kakta 4 homlok
kalavijuotis 2 kardho rdo z\303\263
kalba 4 nyelv, besz\303\251d
! kalejimas 1 1. b\303\266rt\303\266n 2. beb\303\266rt\303\266nz\303\251s
kalendorinis 1 napt\303\241ri
\302\246
kal-enti, -ena, -eno 1. vacogtatni, kocogtatni,
I kop\303\241csolni 2. belev\303\251sni
! kalio\305\241as 2 kalucsni
[,
kalkes tsz. tin. 1 m\303\251sz
j kalnakasyba 1 b\303\241ny\303\241szat
)
kalnas 3 hegy
kalnelis 2 domb
kaltas 1 v\303\251s\305\221
kaltas 4 (kuo, del ko) b\305\261n\303\266s

(vmiben)
kalti, kala, kale 1. kov\303\241csolni 2. p\303\251nzt
verni 3. beverni 4.
bemagolni
kaltininkas, -e b\305\261n\303\266sf\303\251rfi, \"^ n\303\266
kaltinti, -a, -o (kuo,

del ko) v\303\241dolni (vmivel, vmi miatt)
kalva 4 domb
kalvis 1 1. kov\303\241cs 2. pattan\303\263bog\303\241r
kam 1. 1. kas 2. minek, mi\303\251rt
, kamantineti, -ja, -jo faggat\303\263dzni

kaminas 3^ k\303\251m\303\251ny
214
kambarys 3D szoba
kamienas l t\303\266rzs, t\305\221
kampinis 2 1. sarok- (mell\303\251kn\303\251vk\303\251nt)

2. sz\303\266gletr\303\272g\303\241s
kamstinis 1 paraf\303\241b\303\263l val\303\263
kamuolys 3 1. labda 2. g\303\266mb 3. gom-

bolyag
f
kamuoti, -uoja, -avo k\303\255nozni, elem\303\251szteni
kanalas 2 c sato r na
kanape 2 kender
kan\304\215ia 4 kin
kandidatas, -e 2 kandid\303\241tus,
<~-> no
kandis, -ies nn. 4 moly
kankinti, -a, -o k\303\255nozni
kantrus 4 t\303\274relmes
kapai tsz. hn. 4 temet\305\221
kapas 4 sir
kapines tsz. nn. 3b temet\305\221
kapoti,-ja, -jo 1. \303\274tni, v\303\241gni 2. kir\303\241gni

karali\305\241kas . 1 kir\303\241lyi
karalius 2 kir\303\241ly
karas 4 h\303\241bor\303\272
kar\304\215iai tsz. hn. 2 s\303\266r\303\251ny

kar\304\215iama. 3\" vend\303\251gfogad\303\263
kardas 3 kard
kareivis 2 katona
kariauti, -iauja, -iavo h\303\241bor\303\272skodni
karingas 1 harcias
karys 4 katona, harcos
kariuomene 1 katonas\303\241g, hadsereg
karklynas 1 f\303\274zes
karoti, karo, -jo .cs\303\274ngeni
karpyti, karpo, karpe 1. kiv\303\241gni, szabni 2.

lev\303\241gni, lemetszeni 3.
hegye zni (f\303\274let)
karstas 2 1. sir 2. kopors\303\263
karstytis, -osi, -esi felakasztani mag\303\241t
karatas 3; man kar\305\241ta forr\303\263, szenved\303\251lyes;
melegem van
215
kar\305\241tis 2 forr\303\263s\303\241g
karta 4 1. nemzed\303\251k 2. r\303\251teg
kartais n\303\251ha
kartas 2; karta -sz\303\263r, -szer, -sz\305\221r;
egyszer
karti, karia, kore felakasztani

kartoti, -ja, -jo ism\303\251telni
kartu 1. egy\303\274tt 2. egyszerre
3. keser\305\261en
kartus 3 keser\305\261
karve 1 teh\303\251n
karvedys 3 hadvez\303\251r
karvelis 2 galamb
kas (ko, kam, ka, kuo,
kame ); --v kita; <r^>
valandele;
<~^ nors 1. ki, mi (kinek a, kinek,
kit, kivel, kiben), aki,
ami; m\303\241s 2.
(sz\303\263kapcsolat
els\305\221 tagjak\303\251nt)
minden egyes; minden
percben; valaki, valami
kasa 4 kassza, p\303\251nzt\303\241r
kasdienis 2 mindennapi
kasykla 2 b\303\241nya
kasyti, kaso, kase vakarni

kasmet \303\251vente
kaspinas 3 szalag
kasti, kasa, kase \303\241sni
kate 4 macska
katilas 3b tart\303\241ly, katlan
katinas 3 m ac ska, kandu r
katras 4 az egyik
kau\304\215 i ukinis 2 kaucsuk-,
kauke 1 gumimaszk, \303\241larc
kaukole 1 koponya
kaukti, -ia, -e \303\274v\303\266lteni, vony\303\255tani, vijjogni
kaulas 1 csont
kaupti, -ia, -e 1. kap\303\241lni 2. felhalmozni
kavine 2 k\303\241v\303\251h\303\241z, eszpresz-
k\303\241v\303\251z\303\263,
sz\303\263
216
ka\305\276in; ^ kas; rî koks ki tudja; (sz\303\263kapcsolatban

az ut\303\241na k\303\266vetkez\305\221 sz\303\263
hat\303\241rozatlans\303\241g\303\241t jelzi:
valaki, valami;
valamilyen)
ka\305\276koks
valamilyen
kede 4 sz\303\251k
kefyras 2 kefir
keikti, -ia, -e szidalmazni, \303\241tkozni
keistas 4 furcsa, k\303\274l\303\266n\303\266s
keT-sti, -\304\215ia, -te 1. v\303\241ltoztatni 2. felv\303\241ltani

keke 2 f\303\274rt
keleivini s 1 utas-,
keleivis, -e 2 -v
szem\303\251lyutas, n\305\221
keleri, kelerios tsz. 3 1. h\303\241ny 2. n\303\251h\303\241ny

keletas 1 csak esz. 1. h\303\241ny 2. n\303\251h\303\241ny
keli, kelios tsz. 4 1. n\303\251h\303\241ny 2. h\303\241ny

kelias 4 1. \303\272t 2. v\303\241g\303\241ny
keliauti,-iauja, -iavo utazni, k\303\266zlekedni

keliautojas,-a 1 utaz\303\263,
'v/ n\305\221
kelintas 4 h\303\241nyadik, h\303\241ny

kelione 2 utaz\303\241s, \303\272t
kelioninis 1 \303\272ti
kelis 2 t\303\251rd
kelmas 3 tusk\303\263 (ember is)

kelnes tsz. nn. 1 nadr\303\241g
kelrodis 1 1. \303\272tmutat\303\263 (ember) 2.

t\303\241bla
\303\272tjelz\305\221
keltas 1 komp
kelti, kelia, kele 1. felemelni 2. n\303\266velni
3. f\303\266lkelteni 4. kinyitni
5. becsukni 6. \303\241tkelni
7. rendezni
keltis, keliasi, kelesi 1. felkelni 2. \303\241tszelni
3. elk\303\266lt\303\266zni
kenksmingas(kam) \303\241rtalmas (vmire)

kepenys tsz. nn. 3 m\303\241j
kepimas 2 s\303\274t\303\251s
kepti, kepa, kepe 1. s\303\274tni 2. s\303\274lni

217
kepure 2 sapka
ker\305\241tas 2 bossz\303\272
keslas 1 h\303\241ts\303\263
gondolat, rossz
sz\303\241nd\303\251k
ketinti, -a, -o sz\303\241nd\303\251ko zni

ketvirtadienis cs\303\274t\303\266rt\303\266k
ketvirtas 4 negyedik
ketvirtis 2 negyed, negyedr\303\251sz
kiaule 2 diszn\303\263
kiauliena 1 diszn\303\263h\303\272s
kiaulike 2 mumsz
kiaune 1 nye st, ny us zt
kiauraT kereszt\303\274l-kasul
kiauras 3 1. lyukas 2. teljes, \303\241ll\303\263
3. kereszt\303\274lmen\303\266
\303\241tj\303\241r\303\263,
kiau\305\241iniene 2 r\303\241ntotta
kiau\305\241inis 2 toj\303\241s
kibiras 3 v\303\266d\303\266r, d\303\251zsa
kiek ( ko) 1. mennyi, mennyibe 2. egy

kev\303\251s, valamennyi
3. amennyiben
kiekis 2 mennyis\303\251g
kiekvienas 3 minden egyes

kiemas 4 udvar
kieno ki\303\251, mi\303\251
kietas 3 1. kem\303\251ny, rideg 2. er\305\221s
3. tompa (\303\251sz)
kik-enti, -ena, -eno vihogni

kilme 4 sz\303\241rmaz\303\241s
kilnotis, -jasi, -josi k\303\266lt\303\266zk\303\266dni
kilnus 4 nemes, fennk\303\266lt
kilogramas 2 kilogram
kilometras 2 kilom\303\251ter
kilpa 1 1. hurok 2. kengyel
kilti, kyla, -o 1. felemelkedni, felsz\303\241llni
2. felvet\305\221dni 3.
sz\303\241rmazni, eredni
kinas, -e 2 k\303\255nai f\303\251rfi,
^ n\305\221
kioskas 2 kioszk, el\303\241rus\303\255t\303\263hely

218
kirmele 3\" f\303\251reg
kirpykla 2 fodr\303\241szat, borb\303\251ly\303\274zlet
kir-sti, kerta, -to 1. kiv\303\241gni 2. marni (kigy\303\263)

3. csipegetni 4.
metszeni 5. f\303\266l\303\274l\303\274tni
(k\303\241rtya)
kirvis 2 fejsze
ki\305\241eninis 2
ki\305\241kis, -e 2; ki\305\241kio
pyragas zsebny\303\272l; aj\303\241nd\303\251kba vitt

mad\303\241rl\303\241tta
\303\251dess\303\251g, aj\303\241nd\303\251k
ki\305\241ti, -a, -o bedugni

kitaip 1. m\303\241sk\303\251nt 2. ellenkez\305\221
esetben
kitas 4 m\303\241s, m\303\241sik
kitoks 1 m\303\241smilyen
kitur m\303\241shol
kivir\304\215as 2 vita, porlekedes

klaidingas 1 hib\303\241s, t\303\251ves
klaikus 4 f\303\251lelmetes, vad
klajoklis, -e 2 nom\303\241d f\303\251rfi,

ISJ n\305\221
klajoti, -ja, -jo bolyongani, k\303\263borolni

klausimas 1 k\303\251rd\303\251s
klausineti, -ja, -jo (ka ko ) k\303\251rdezni (vmit vkit\303\266l)
klausyti, klauso, klause

(ko) 1. hallgatni (vkit),
odafigyelni (vmire) 2.
engedelmeskedni (vkinek)
klausytojas, -a 1 hallgat\303\263,
r\\j no
klausti,-ia, -e (ka ko) k\303\251rdezni (vkit\303\266l vmit)

kleg-enti, -ena, -eno 1. g\303\241gogni 2. g\303\266rd\303\274lni,
3.
g\303\266r\303\266gni hahot\303\241zni
klesteti, klesti, -jo vir\303\241gozni
klevas 4 j\303\241vorfa
klibas 4 1. ingatag 2. s\303\241nta
klibti,klimba,-o inogni
klijaT tsz. hn. 4 enyv
klykauti, -auja, -avo ord\303\255tani, ki\303\241ltani
kly-sti, -sta, -do t\303\251vedni

klubai tsz. hn. 2 csipo
\303\255
219
kliutis, -ies nn. 1 akad\303\241ly
klodas 2 r\303\251teg
klumpe 1 klumpa, facip\305\221
klupdyti,klupdo, klupde let\303\251rdeltetni
klupeti, klupi, -jo t\303\251rdelni

klusnus 4 engedelmes
kmynas 2 k\303\266m\303\251ny
knarkti, -ia, -e horkolni

kniaukseti, kniauksi,-jo ny\303\241vogni
knib\305\276deti, knib\305\276da, -jo sisteregni, sziszegni
knyga 2 k\303\266nyv
knygele 2 k\303\266nyvecske
knygynas 1 1. k\303\266nyvesbolt 2. k\303\266nyvt\303\241r

ko; ko gera 1. 1. kas 2. minek, mi\303\251rt
3. leg-; tal\303\241n
kodel mi\303\251rt
koja 1 l\303\241b
[, kojine 1 harisnya
. kokybe 1 min\305\221s\303\251g
I koks, -ia 3 1. milyen, mif\303\251le 2.
valamilyen
kol, kolei; ^ kas am\303\255g; am\303\255g

j
1
kolegija 1 koll\303\251gium
kolektyvinis 1 k\303\266z\303\266s
kolukis 1 kolho z
komandiruote 2 kik\303\274ldet\303\251s
kombainas 1 komb\303\241jn
-uoja,
komentuoti, -avo magyar\303\241zni
koncertmeisteris 1 ko nce rtme ster
kone majdnem
konservuotas 1 konzerv-, konzerv\303\241lt
kontrabanda 1 csemp\303\251sz\303\251s
kopustas 2 k\303\241poszta
i koridorius 1 folyos\303\263
korta 2; kortomis lo\305\241ti k\303\241rtya; k\303\241rty\303\241zni
kortininkas, -e 1 k\303\241rty\303\241s,
^ n\305\221
koseti, -i, -ejo k\303\266h\303\266gni
kostiumas 2 \303\266lt\303\266ny, ruha
ko\305\241ti, -ia, -e sz\303\272rni

220
k\303\263vas 3 1. m\303\241rcius 2. varj\303\272
kovoti, -ja, -jo harcolni
kraipyti, kraipo, kraipe 1. r\303\241zni, ingatni 2.

3.
elg\303\266rb\303\255teni kicsavarni
(igazs\303\241got)
krantas 4 part
krapas 2 kapor
krap\305\241tyti, krap\305\241to, krap\305\241te kapirg\303\241lni, turk\303\241lni
kra\305\241tas 4 1. part 2. sz\303\251le vminek
3. vid\303\251k, orsz\303\241g
kra\305\241tutinybe 1 sz\303\251ls\305\221s\303\251g
krata 4 1. (h\303\241z)kutat\303\241s
2. motoz\303\241s
kraujas 4 v\303\251r
kraustyti, -o, -e 1. leszedni, letakar\303\255tani
2. k\303\266lt\303\266zk\303\266dni
krautuve 1 bolt, \303\274zlet
kreg\305\276de 4 fecske
kreida 4 kr\303\251ta
kreiptis, -iasi, -esi

(i k\304\205 ko)
fordulni (vkihez vmi\303\251rt)
kreTvas 4 g\303\266rbe
kremas 2 kr\303\251m
krep\305\241ys
4 szatyor, kos\303\241r
kresti, kre\304\215ia, krete 1. r\303\241zni 2. motozni 3.

4.
tr\303\241gy\303\241zni k\303\251m\303\251nyt
tiszt\303\255tani
kriau\305\241e 1 1. k\303\266rte 2. k\303\266rtefa
krienas 4 torma
krik\305\241\304\215ionybe
1 kereszt\303\251nys\303\251g
krik\305\241tynos tsz. nn. 2 keresztel\305\221
kryptis, -ies nn. 4 1. ir\303\241ny 2. be\303\241ll\303\255totts\303\241g,
jelleg
kristi, krinta, krito 1. esni 2. elhullani
kri\305\241tolinis 2 krist\303\241lyb\303\263l val\303\263
kry\305\276iuotis 2 ke re s zte s lovag

kry\305\276ius
2 1. kereszt 2. treff
kry\305\276kele 1 \303\272tkeresztez\305\221d\303\251s
krosnis, -ies nn. 1 k\303\241lyha

krumas 1 bokor
221
krumplys 4 vminek a foga

kruopa 2 dara
kruop\305\241tus 4 gondos,alapos
kru\305\241a 4 j\303\251ges\305\221
kruteti, kruta, -jo mozgol\303\263dni

krutine 2 mell
kruva 4 halom, rak\303\241s
kubilius 2 bodn\303\241r,
k\303\241d\303\241r, pint\303\251r
ku\304\215ios tsz. nri. 2 szenteste
kudikis 1 csecsem\305\221
kugis 1 1. k\303\241v\303\2512. k\303\272p
kujis 1 kalap\303\241cs
kuklus 4
szer\303\251ny
kukulai\304\215iai tsz. hn. 2 galuska, nudli
kukuoti, -uoja, -avo kakukkolni
kukuruzas 2 kukorica
kulka 2 goly\303\263
kulnas 4 1. sarok (testr\303\251sz) 2.
cip\305\221sarok
kuisis, -ies nn. 1 borda

kultas 1 1. kultusz 2. szertart\303\241s
kulti, kulia, kale 1. cs\303\251pelni 2. \303\274tni
kultura 2 kult\303\272ra
kumele 2 kanca
kumpas 4 g\303\266rbe, hajl\303\255tott
kumpis 2; kumpio'duona sonka; b\303\274f\303\251keny\303\251r
kum\305\241teleti, -ja, -jo oldalba b\303\266kni
kunas 1 test
kunigaik\305\241tis 1 fejedelem
kunigas 3\302\256
pap
kuo; kuo . . . tuo 1. 1. kas 2. leg-; min\303\251l
. . . ann\303\241l
kuodelis 2 k\303\263c, csepu

kuomet 1. mikor 2. valamikor,
akkoriban
kupra 4
p\303\272p
kupranugaris 2 teve
kupstynas 1 . zsomb\303\251kos ter\303\274let
kur hol, hov\303\241
kurapka 2 fogoly (mad\303\241r)

222
kur\304\215ias 4 s\303\274ket
kur-enti, -e na, -eno f\305\261teni
kurinys 3\302\260 mu, alkot\303\241s
kuris 1. melyik, milyen 2. valame

lyik, valamilyen 3. aki
kurkti, -ia, -e brekegni
kurpe 1 cip\305\221, saru
kurstyti, -o, -\303\251 sz\303\255tani, usz\303\255tani
kursuoti, -avo k\303\266zlekedni

-\303\272oja>
kurti, kuria, kure 1. t\303\274zet gy\303\272jtani 2. alkotni
3. alap\303\255tani
kut-enti, -ena, -eno csiklandozni

ku\305\276deti, ku\305\276da, -jo suttogni
kvad rati ni s 1 n\303\251gysz\303\266gletes,
kvailas 4 n\303\251gyzetostoba
kvakseti, kvaksi, -jo 1. brekegni 2.

k\303\241r\303\241lni
kotkod\303\241csolni,
kvapas 4 1. illat, szag 2. l\303\251legzet
kvepalai tsz. hn. 3b k\303\266lni
kvepuoti, -uoja, -avo l\303\251legezni

kvie\304\215iaT tsz. hn. 4 b\303\272za
kvie-sti, -\304\214ia, -te megh\303\255vni

kvietimas 2 1. megh\303\255v\303\241s 2. megh\303\255v\303\263
kvo-sti, -\304\214ia, -te kihallgatni

kvo\305\241etis, kvo\305\241isi, -josi mag\303\241hoz t\303\251rni
kvota 4 kihallgat\303\241s
labai nagyon
labas 4; ~ ! j\303\263 (csak k\303\266sz\303\266n\303\251sben,
k\303\255v\303\241ns\303\241gban); j\303\263napot!
szervusz (tok)!
labirintas 1 labirintus
lagaminas 2 b\305\221r\303\266nd
laibas 3 1. v\303\251kony 2. magas (hang)

223
|l laidyti, -o, -e 1. dobni, vetni 2.

elsim\303\255tani
laidoti, -ja, -jo eltemetni

laidotuves tsz. nn. 1 temet\303\251s
laiduoti,-uoja, -avo kezeskedni

laikas 4; laiku id\305\221; id\305\221ben
laikyti, laiko, laike (kuo) 1. tartani, megtartani

2. tartani (vminek)
laikytis, laikosi, laikesi
(ko) betartani (vmit)
laikra\305\241tis 1 \303\272js\303\241g
lalkro dis 1 \303\263ra (szerkezet)
laime 1 1. boldogs\303\241g 2. szerencse
laimeti, laimi, -jo nyerni, gy\305\221zni
laimingas 1 boldog, szerencs\303\251s

laipsnis 1 1. fok 2. fokozat
laiptai tsz. hn. 1 1. l\303\251tra 2. l\303\251pcs\305\221
laistyti, -o, -e \303\266nt\303\266zni
laisvas 4 szabad
' laisve 1 szabads\303\241g
lai\305\241kas 3 lev\303\251l
r laivas 4 haj\303\263
lai\305\276yti, lai\305\276o, lai\305\276e nyalni

j lakunas, -e 2 rep\303\274l\305\221, pil\303\263ta,
a/ n\305\221
laleti, lala, -jo 1. zajongani 2. csoszogni

i
land\305\276ioti, -ja, -jo m\303\241szk\303\241lni
i langas 3 ablak
f langine 2 spaletta
languotas 1 kock\303\241s
lankas 4 1. abroncs, donga 2. \303\255v
\"^nyomdai) 3. k\303\266r\303\255v
1
lankyti, lanko, lanke l\303\241togatni
lankytis, -osi, -esi felkeresni, megl\303\241togatni

\303\215 lapas 2 lev\303\251l
(n\303\266v\303\251ny)
lape 2 r\303\263ka
'
lapkritis 1 november
l\304\205sta. 4 1. kutya\303\263l 2. ketrec,
kalitka
I la\305\241as 4 csepp
224
la\305\241iniai tsz. hn. 3b szalonna

latvi s, -e 2 lett f\303\251rfi, /v n\305\221
lauk, laukan ki, kifel\303\251
laukas 4 sz\303\241nt\303\263f\303\266ld, mez\305\221
laukiamasis 3a v\303\241r\303\263szoba, v\303\241r\303\263terem
laukinis 2 1. vad 2. k\303\274ls\305\221
laukti, -ia, -e (ko) v\303\241rni (vkit)

lauktuves tsz. nn. 2 vend\303\251gs\303\251g
lau\305\276as 3 1. t\303\241bort\305\261z 2. t\303\266rmel\303\251k,
hullad\303\251k
lavinti, -a, -o fejleszteni, edzeni,

gyakorolni
lazda 4 bot
la\305\276ybos tsz. nn. 1; la-

eiti fogad\303\241s; fogadni
\305\276ybii
ledai tsz. hn. 4 1. fagylalt 2. j\303\251ges\305\221
ledas 4 j\303\251g
ledkalnis 1 j\303\251ghegy
leidimas 2 1. kiad\303\241s
(k\303\266nyv\303\251)
2.
'
enged\303\251ly
leTpti, -sta, -o 1. elal\303\251lni 2. elfonnyadni

lei-sti, -d\305\276ia, -do 1. engedni, hagyni 2.
megengedni 3. kiadni
(k\303\266nyvet,
p\303\251nzt) 4. elt\303\266lteni
5. f\303\251rjhez adni
lei-stis, -d\305\276iasi, -dosi 1. lemegy 2. elolvad
lek\305\241tas 4 1. lapos 2. lejt\305\221s
lek\305\241te 2 t\303\241ny\303\251r
lekti, lekia, leke rep\303\274lni, sz\303\241guldani

lektuvas 2 rep\303\274l\305\221g\303\251p
lele 4 baba
lemiamas 3 d\303\266nt\305\221,elhat\303\241roz\303\263
lempa 1 l\303\241mpa
lemti, lemia, leme eld\303\266nteni, meghat\303\241rozni

lengvas 4 k\303\266nny\305\261
lenkas, -e 1 lengyel f\303\251rfi,

r^/ n\305\221
lenkti, -ia, -e 1. lehajl\303\255tani 2. elker\303\274lni,
kiker\303\274lni 3. tekerni, gom-

bolyitani 4. tisztelni
5. lehagyni
225
lenktynes tsz. nn. 2 1. futam 2. verseny 3.
l\303\263verseny
lentele 2 kis t\303\241bla, t\303\241bl\303\241zat
lentyna 1 polc
lenta 4 t\303\241bla
lepinti, -a, -o elk\303\251nyeztetni

le\305\241os tsz. nn. 1 anyagi eszk\303\266z\303\266k, p\303\251nz
\342\200\242
letas 1 1. lass\303\272 2. csendes,

nyugodt
liaudis, -ies nn. 1 n\303\251p
liauka 2 mirigy
liaunas 4 1. hajl\303\251kony 2. sud\303\241r,
karcs\303\272
liautis, liaunasi, liovesi abbahagyni

lydeka 2 csuka
lydeti, lydi, -jo k\303\255s\303\251rni
liekana 1 marad\303\251k, maradv\303\241ny

lieknas 4 sud\303\241r, karcs\303\272
liemene 2 mell\303\251ny
liemuo 3a t\303\266rzs, t\305\221
liepa 1 1. h\303\241rsfa 2. j\303\272lius
liepsna 4 l\303\241ng
liepti, -ia, -e parancsolni

lie-sti, -cia, -te \303\251rinteni, hozz\303\241ny\303\272lni
lietimas 2 \303\251rint\303\251s
lietingas 1 es\305\221s
lietpaltis 1 es\305\221kab\303\241t
lietus 3 es\305\221
lietuvis, -e 2 litv\303\241n f\303\251rfi, a/ n\305\221
lietuvi\305\241kai litv\303\241nul
lie\305\276ti, lie\305\276ia, lie\305\276e nyalni

lie\305\276uvis 2 nyelv (te str\303\251s z )
liftas 2 lift
lig, ligi (ko) 1. -ig 2. miel\305\221tt
mintha
iy\304\205
4 betegs\303\251g
liga^
lygiagrete 1 1. p\303\241rhuzamos 2.
k\303\266r
sz\303\251less\303\251gi
lygiai 1. egyenl\305\221en 2. pontosan

226
lyginam-asis, -oji 1 1. \303\266sszehasonl\303\255t\303\263 2.
fajlagos,
lygis 2 fajszint, sz\303\255nvonal
ligonine 1 k\303\263rh\303\241z
ligonis, -e 1 beteg f\303\251rfi, -v n\305\221
lyguma 3a s\303\255ks\303\241g
lygus 3 1. egyenes 2. egyenl\305\221

likimas 2 sors
likti, lieka, liko (kas) 1. maradni 2. v\303\241lni
(vmiv\303\251)
limonadas 2 limon\303\241d\303\251
linas 4 len
lindeti, lindi, -jo kuporogni, bujk\303\241lni,
s\303\274nd\303\266r\303\266gni
linija 1 1. vonal 2. ir\303\241nyvonal

lininis 2 lenb\305\221l val\303\263
liniuote 2 vonalz\303\263
link (ko) fel\303\251
link\304\215iojimas 1 hajlong\303\241s
linkejimas 1 \303\274dv\303\266zlet
linketi, linki,-jo (ko) k\303\255v\303\241nni

(vmit)
linksmas 4 vid\303\241m
linksmybe 1 vid\303\241ms\303\241g
linkti,-sta, -o (i ka)
1. lehajolni 2. hajland\303\263,
hajlamos (vmire)
lipti, -a, -o felm\303\241szni
lTsti, lenda, lindo m\303\241szni
lysve 1 \303\241gy\303\241s
litas 2 (a polg\303\241ri Litv\303\241ni\303\241ban
haszn\303\241latos
p\303\251nzegys\303\251g)
literatura 2 irodalom
lyti, lyja, lijo esik az es\305\221
lytis, -ies nn. 4 1. nem 2. forma, k\303\274ls\305\221,
k\303\274lalak 3. j\303\251gt\303\241bla
litras 2 liter
liucerna 1 lucerna
liudesys b\303\241nat, szomor\303\272s\303\241g
liudnas
_ / .
4
. > . .\342\200\224
szomor\303\272, gy\303\241szos
liuliuoti, -iuoja, -iavo ringatni
227
liustra 2 csill\303\241r
liutas 2 oroszl\303\241n
lizdas 4 f\303\251szek
logika 1 logika
lokys 3 medve
lo\305\241ti, -ia, -e j\303\241tszani
loti, loja, lojo ugatni

lotynu latin
lova 1 \303\241gy
lovys 3 1. tekn\305\221 2. meder

lubos tsz. nn. mennyezet
luk\305\241tas 4 h\303\251j
luo\305\241as 3 nyomor\303\251k
lupa 1 ajak
lupti, -a, -o 1. ny\303\272zni 2. verni
lu\305\241na. 3 kunyh\303\263
lu\305\276ti, -ta, -o roskadozni, let\303\266rni
magus 4 1. csal\303\263ka, elb\305\261v\303\266l\305\221
2. cs\303\241b\303\255t\303\263
/. ..
maigyti, -o, -e gy\303\272rni, nyomni, pr\303\251selni
mainaos (i ka) cser\303\251be (vmi\303\251rt)

maistas 2 \303\251lelmiszer
mai\305\241as 4 zs\303\241k
mai\305\241yti, mai\305\241o, mai\305\241e 1. keverni, kavarni 2. \303\266sz-
szekeverni, elt\303\251veszteni
maistingas 1 l\303\241zad\303\263
maitinti, -a, -o t\303\241pl\303\241lni
maldaknyge 1 imak\303\266nyv
malkos tsz. nn. 1 t\305\261zifa
maloneti, -ja, -jo 1. sz\303\255veskedni 2. bec\303\251zni
malonus 4 kedves, kellemes

malti, mala, male \305\221r\303\266lni
malunas 2 malom
malunininkas,-e 1 moln\303\241r,
r^
np
228
malunsparnis 1 helikopter
mama 4 anyu
man 1. as
mandagus 4 udvarias
manim, manimi 1. as
manyti, mano, mane 1. v\303\251lni, gondolni 2. sz\303\241n-
d\303\251ko zni
mank\305\241tintis, -asi, -osi gyakorolni, edzeni

mano eny\303\251m
margas 3 tarka
margutis 2 h\303\255mes toj\303\241s
marios tsz. nn. 2 1. tenger 2. halmaz

mar\305\241kiniaT tsz. hn. 3a ing
marti 4 vki menye
marus 4 1. \303\251letk\303\251ptelen, hal\303\263d\303\263
2. hal\303\241los 3. haland\303\263
mase 2 t\303\266meg
masinti, -a, -o vonzani, csalogatni

m\304\205slus 4 elgondolkod\303\263
mastas 2 1. l\303\251pt\303\251k,m\303\251rt\303\251k 2. k\303\266ny\303\266k
(hosszm\303\251rt\303\251k, kb. f\303\251l
m\303\251ter
)
mastyti, -o, -e gondolkodni
ma\305\241ina 2 1. g\303\251p, kocsi 2. aut\303\263
mat az a helyzet, nos

matas 2 1. m\303\251rt\303\251k, m\303\251rce 2. matt
( sakkj\303\241t\303\251k )
matyt (i) \303\272gy l\303\241tszik
matyti, mato, mate 1. l\303\241tni 2. l\303\241tszani
maudyti ( s ) , -o (si), -e(si) f\303\274rdeni
maukti, -ia, -e 1. leh\303\241ntani 2. homlokba

h\303\272zni (sapk\303\241t) 3.
vedelni, inni
mau-sti, -d\305\276ia, -de f\303\241j, hasogat

mazgas 4 1. csom\303\263 2. csom\303\263pont
mazgoti, -ja, -jo mosni
ma\305\276a kev\303\251s
ma\305\276as 4 kicsi
ma\305\276eti, -ja, -jo , cs\303\266kkenni

229
ma\305\276daug k\303\266r\303\274lbel\303\274l
ma\305\276iau kevesebb
ma\305\276ne majdnem, j\303\263form\303\241n
mechanizuoti, \342\200\224uoja, -avo g\303\251pes\303\255teni
medicina 2 o rvo studo m \303\241ny

medinis 2 f\303\241b\303\263l
val\303\263, fa-
medis 2 fa (n\303\266v\303\251ny)
medus 4 m\303\251z
med\305\276iaga 1 anyag
med\305\276ioti, -ja, -jo (ka) vad\303\241szni (vmire)
l med\305\276iotojas, -a 1 vad\303\241sz,
rK/ n\305\221
megd\305\276ioti, -ja, -jo ut\303\241no z ni
meginti, -a, -o pr\303\263b\303\241lni
megstamas 3a kedvelt, szeretett

megti,-sta, -o szeretni, kedvelni
megzti, mezga, mefzge k\303\266tni
meile 1 szeretet, szerelem

^meilus 4 kedves, gyeng\303\251d
meistras 3 mester
1
melagis, -e 2 hazug f\303\251rfi,
ro n\305\221
melas 4 hazugs\303\241g
meld\305\276iam-asis, -oji 3a dr\303\241g\303\241m, im\303\241dottam
melynas 1 k\303\251k
melyne 2, 1. k\303\251k folt 2. k\303\251ks\303\251g
3. fekete \303\241fonya
melomanas,-e 2 zenekedvel\305\221, ^ n\305\221
mel-stis, -d\305\276iasi, -desi im\303\241dkozni
, melsvas 4 k\303\251k
.meluoti, -uoja, -avo hazudni

mel\305\276ti, -ia, -e fejni
memuarai tsz. hn. 2 eml\303\251kirat
menas 2 m\305\261v\303\251szet
,
'meninis 1 //
m\305\261vesz
// ,
i
meni\305\241kas 1 m\305\261ves zi
menkas 4 hitv\303\241ny, sil\303\241ny
menuo 1 1. h\303\263nap 2. hold
mergaite 1 l\303\241ny, kisl\303\241ny

mergele 2 kisl\303\241ny
mefkti, -ia, -e be\303\241ztatni
230
mes (mus^, mums, mus,
mumis, mumyse )
mi (mi\303\251nk, nek\303\274nk,
benn\303\274nket, vel\303\274nk, benn\303\274nk)

mesa 4 h\303\272s
me\305\241las 3 tr\303\241gya
mesti, meta, mete 1. dobni, haj\303\255tani 2.
elhagyni
metai tsz. hn. 2 1. \303\251v 2. \303\251vszak (ok)

metalas 2 f\303\251m
metas 2 id\303\266, id\305\221szak
meteorologija1 meteorol\303\263gia
metyti, -o, -e dob\303\241lni, kihaj\303\255tani
metodas 2 m\303\263dszer
metras 2 m\303\251ter
metra\305\241tis 1 \303\251vk\303\266nyv, kr\303\263nika
mezginys 3 holmi
k\303\266t\303\266tt
midus 4 m\303\251zes bor
miegas 4 \303\241lom, alv\303\241s
miegoti, -a, -ojo aludni

mielai sz\303\255vesen
mieles tsz. nn. 4 \303\251leszt\305\221
miestas 2 v\303\241ros
mietas 2 kar\303\263, fadarab
mie\305\276iai tsz. hn. 2 \303\241rpa
migdolinis 1 mandul\303\241s
migla 4 k\303\266d
miklus 4 1. \303\274gyes 2. hajl\303\251kony

myle'ti,myli, -jo sze retni
milicija 1 rend\305\221rs\303\251g
milicininkas 1 rend\305\221r
milijardas 1 milli\303\241rd
mylimas 3a szeretett, kedvelt

miltai tsz. hn. 1 liszt
miltinis 2 lisztb\305\221l k\303\251sz\303\274lt
mil\305\276inas 3 \303\263ri\303\241s
mineralinis 1 \303\241sv\303\241nyi
mineti, mini, -jo (ka) 1. eml\303\255teni 2. eml\303\251kezni
(vmire )
minia 4 t\303\266meg
231
ministras, -\303\251 2 miniszter, *\\j n\305\221
mink\305\241tas 3 puha, l\303\241gy
minti, mena, mine (ka) 1. eml\303\251kezni (vmire) 2.

kital\303\241lni
minti, mina, myne 1. taposni 2. gy\303\272rni
mintis, -ies nn. 4 gondolat

minute 2 perc
mirgeti, mirga, -jo 1. csillogni, villogni 2.
k\303\241pr\303\241zik
mirkyti, mirko, mirke be\303\241ztatni
mirkseti, mirksi, -jo kacsintani, hunyorogni

mirkteleti, -ja, -jo kac sintani
mirti, mir\305\241ta, mire (kuo) haldokolni, meghalni (vmi-
ben, vmit\305\221l)
mirtis, -ies nn. 4 hal\303\241l
misle 4 rejtv\303\251ny
3
b kever\303\251k
mi\305\241inys
mi\305\241kas 4 erd\305\221
mi\305\241rus 4 vegyes
mityba 1 1. t\303\241pl\303\241lkoz\303\241s 2. t\303\241pl\303\241l\303\241s
3. t\303\241pl\303\241lts\303\241g
mo\304\215iute 2 any\303\241cska, any\303\263ka,
nagymama
mojuoti, -uoja, -avo integetni, lengetni

mokestis 1 1. ad\303\263 2. fizets\303\251g
moketi, moka, -jo 1. tudni 2. fizetni
mokykla 2 iskola
mokinys,-e 3a tanul\303\263,
-~
l\303\241ny
mokyti, -o, -e (ka ko) tan\303\255tani (vkit vmire)

mokytis, -osi,-esi (ko) tanulni (vmit)
mokytojas, -a 1 rv
tan\303\255t\303\263, n\305\221
mokslas 1 1. tudom\303\241ny 2.
3.
tanulm\303\241nyok tanul\303\241s
mokslininkas, -e 1 tud\303\263s, r*j n\305\221
mokslinis 1 tudom\303\241nyos
moksli\305\241kas 1 tudom\303\241nyos
molinis 1 agyagb\303\263l
val\303\263
momuo 3\" kutacs, gyermek fejel\303\241gya
morfologinis 1 alaktani
232
morka 2 s\303\241rgar\303\251pa
mote 1 anya
moteris, -ies, (-s), -u 1 asszony, n\305\221
motina 1 anya
mudu, mudvi mi ketten
muilas 2 szappan
mums 1. mes
murininkas, -e 1 k\305\221m\305\261ves
murmeti, murma, -jo morogni

murzinti, -a, -o bes\303\241rozni, \303\266sszemaszatolni
mus 1. mes
musaT tsz. hn. 4 pen\303\251sz
muse 2 l\303\251gy
mu\305\241u mi\303\251nk
mu\305\241is 2 csata
mu\305\241ti, -a, -e \303\274tni, verni
mu\305\241tinis 2 vagdalt h\303\272s
muziejus 2 m\303\272zeum
muzika 1 zene
nacionalinis l nemzeti
nagas 4 k\303\266r\303\266m, karom
nagrineti, -ja, -jo elemezni, vizsg\303\241lni
naikinti,-a, -o 1. kiirtani 2. semmiss\303\251
tenni
nailoninis 2 nylonb\303\263l val\303\263
naktinis 2 \303\251jszakai
naktis, -ies nn. 4 \303\251jszaka
nakvoti, -ja, -jo \303\251jszak\303\241zni, \303\251jszak\303\241t
t\303\266lteni
namai tsz. hn. 4 h\303\241z, otthon

namas 4 h\303\241z, \303\251p\303\274let
namie otthon (hat\303\241roz\303\263)
nami\305\241kis, -e 2 1. csal\303\241dtag 2. a h\303\241zhoz
tartoz\303\263, gazda
233
namo haza (hat\303\241roz\303\263)
namude 2 h\303\241ztart\303\241s vezet\303\251se
naras 4 1. b\303\272v\303\241rmad\303\241r 2. b\303\272v\303\241r
nardyti, -o, -e lebukni, b\303\272v\303\241rkodni
narys, -e 4 tag
narsus 4 b\303\241tor
narvas 4 ketrec, kalitka

nasraT tsz. hn. 4 pofa
na\305\241laitis, -e 1 \303\241rva, 'N/ l\303\241ny
na\305\241ta 4 teher
naudingas 1 hasznos
naudoti, -ja, -jo haszn\303\241lni
naujas 4 \303\272j
ne 1. nem 2. mint
ne nem is, sem
neapykanta 1 (kam) gy\305\261l\303\266let (vki ir\303\241nt)
neapsakomas 1 le\303\255rhatatlan, elmondhatatlan

nebe (az ig\303\251vel m\303\241r
egybe\303\255rva)
nem, t\303\266bb\303\251
nem, m\303\241r
nincs
nebent hacsak nem
neber, nebera t\303\266bb\303\251
nincs, m\303\241r nincs
nebylys, -e 3 n\303\251ma f\303\251rfi,

r<j n\305\221
nedvejodamas 1 haboz\303\241s n\303\251lk\303\274l
negi vajon, csakugyan, h\303\241t
negu mint
nei mintha, ha
neT 1. sem ... sem 2. mint
neigti, -ia, -e tagadni /

neitikimas 3,4b hihetetlen, b\303\241mulatos
nejau, nejaugi vajon

neju\304\215ia, neju\304\215iomis \303\251szrev\303\251tlen\303\274l
nekaip 1. mint, semmint 2.

sehogyan sem, rosszul
nelabas 4 rossz, gonosz
nelyginant mint, mintegy
nelygu (kas) att\303\263l f\303\274gg\305\221en, hogy;
(vmit\305\221l)
f\303\274gg\305\221en
nematytas 1 soha nem l\303\241tott

234
nendre 1 n\303\241d
nepagydomas 1 gy\303\263gy\303\255thatatlan
nepaisant (ko) nem t\303\266r\305\221dve (vmivel),
tekintet n\303\251lk\303\274l
nepaprastas 3 rendk\303\255v\303\274li
nepasitikejimas 1 bizalmatlans\303\241g
nerija 2 homoks\303\241v, homoknyelv
nerti, neria, ne re 1. k\303\266tni 2. ny\303\272zni 3.
lemer\303\274lni 4. lehajtani,
les\303\274tni (fejet, szemet)
5. rohanni
nes mert, az\303\251rt mert
nesant (kam) (vki) t\303\241voll\303\251t\303\251ben, nem

l\303\251v\303\251n
nesusipratimas
v v .
\342\200\242\\
.
2 f\303\251lre\303\251rt\303\251s
nescia 4 terhes, visel\305\221s
ne\305\241ejas, -a 1 hordoz\303\263
ne\305\241ioti, -ja, -jo hordani

nesti, nes\304\205, nese vinni
net s\305\221t
netgi s\305\221t, egyenesen

netekti, netenka, neteko
elveszteni (vkit)
nety\304\215ia, nety\304\215iomis \303\266nk\303\251ntelen\303\274l, akaratlanul
netiesioginis 1 k\303\266zvetett, f\303\274gg\305\221
netiketai v\303\241ratlanul
netoli (ko) nem messze (vmit\305\221l)
netrukus hamarosan
neva mintegy
nevalia nem szabad
ne\305\276inia nem tudni
niauk-stytis, -osi, -esi beborul
niaurus 4 komor, bor\303\272st
niekad, niekada, niekado ; soha

niekai tsz. hn. 2
h\303\274lyes\303\251g, s\303\274letlens\303\251g
niekaip sehogyan
niekas 2 senki, semmi
niekinti, -a, -o 1. megvetni, len\303\251zni 2.
bemocskolni
235
niek\305\241as, -e 2 gazember
niekur sehol, sehov\303\241
nie\305\276eti, -ti, -jo (ka) viszket (vmi)

nykti, -sta, -o 1. elt\305\261nni 2. k\303\263kadozni,
b\303\241gyad\303\263 zni
nykus 4 szorongat\303\263, f\303\251lelmetes

.~* v,. v.
nir-sti, -sta, -o felb\305\221sz\303\274lni
niukti, niunka, niuko elkomorodni, befelh\303\263's\303\266dni
niurus 4 komor
nokti, -sta, -o \303\251rni
noras 1 sz\303\241nd\303\251k, \303\263haj
noreti, nori, -jo (ko) akarni, k\303\255v\303\241nni (vmit)

norint legal\303\241bb, ak\303\241r csak
normalus 4 norm\303\241lis
noroms nenorams tetszik, nem tetszik

nors; kas 'v ; kur <\\^ 1. legal\303\241bb, b\303\241r, noha
2. (sz\303\263kapcsolatban
hat\303\241ro zatlansagot jel\303\266l)
valaki; valahol; valahov\303\241

nosis, -ies nn. 1 orr
nubaidyti, nubaTdo,
nubaide elriasztani, elhessegetni
nubau-sti, -d\305\276ia, nubaide megb\303\274ntetni
nudien ^ most, jelenleg
nueiti, nueTna, nuejo elmenni, utat megtenni
nugaleti, nugali, -jo gy\305\221zni, legy\305\221zni
nugara 1 h\303\241t
nugarkaulis,1 h\303\241tgerinc
nug\304\205sdinti, -a, -o megr\303\251m\303\255teni
nujautimas 2 el\305\221\303\251rzet
nukir-sti, nukerta, -to 1. lev\303\241gni 2. learatni

nukurti, nukuria, nukure elsz\303\241guldani
nulau\305\276ti, -ia, -e let\303\266rni
nulekti, nulekia, nuleke elrep\303\274lni

nulemti, nulemia, nuleme meghat\303\241rozni, megszabni
nuli\303\274-sti, -sta, -do elszomorodni
nulupti, nulupa, -o leny\303\272zni, leh\303\241mozni
numaldyti, -o, -e megnyugtatni, lecsillap\303\255tani

numal\305\241inimas 1 1. elfojt\303\241s 2. eltompit\303\241s
236
numeris 1 sz\303\241m
numirelis, -e 1 halott f\303\251rfi,

r*j n\305\221
numirti, numir\305\241ta, numire meghalni

numukti, numu\305\241a, numu\305\241e leverni, \303\274tni
nun, nunaf most, jelenleg

nune\305\241ti, nune\305\241a, nune\305\241e elvinni
nuo (ko) -t\303\263i, -tol
nuobodybe 1 unalom
nuobodus 3a unalmas
nuodai tsz. hn. 4 m\303\251reg
nuodeme 1 bun
nuogas 3 meztelen
nuolaida 1 kedvezm\303\251ny, engedm\303\251ny
nuolankumas 2 al\303\241zat
nuolat \303\241lland\303\263an
nuolatinis 2 \303\241lland\303\263
nuomone 1 v\303\251lem\303\251ny
nuomoti, -ja, -jo 1. b\303\251rbeadni 2. b\303\251rbevenni
nuopelnas 1 \303\251rdem
nuosavas 3a saj\303\241t
nuoseklumas 2 k\303\266vetke zete ss\303\251g
nuospauda 1 k\303\251reg, b\303\266rkem\303\251nyed\303\251s
nuosprendis 1 \303\255t\303\251let
nuostabus 3a csod\303\241latos
nuostolis 1 vesztes\303\251g
nuo\305\241ale 1 les (sportban)
nuo\305\241imtis 1 sz\303\241zal\303\251k
nuo\305\241irdus 2 sz\303\255v\303\251lyes, \305\221szinte
nuotaika 1 hangulat
nuotykis 1 kaland
nuotolis 1 t\303\241vols\303\241g
nuotrauka 1 1. f\303\251nyk\303\251p 2. levonat
nuotrupa 1 morzsa, t\303\266red\303\251k
nupirkti,nuperka,-o v\303\241s\303\241rolni, megvenni

nuplaukti, -ia, nuplauke befolyni, be\303\251rkezni
nuple\305\241ti, -ia, -e elszak\303\255tani, elnyuni
nusakyti, nusako, nusake 1. meghat\303\241rozni 2.
elmes\303\251lni, k\303\266rvonalazni
nusekti, nusenka, nuseko apadni

237
nusideti, nusideda, -jo

(kuo kam) v\303\251tkezni (vmiben vkivel
szemben)
nusig-^\303\255sti, -q\303\255sta, -ando megijedni
nusijuokti, -ia, nusijuoke elmosolyodni, elnevetni
mag\303\241t
nusikai-sti, -sta, -to

(kuo kam) v\303\251tkezni (vmiben vki
ellen)
nusikirpti, nusikerpa,-o megnyiratkozni
nusikr-atyti, -ato, -ate
(kuo, ko, nuo ko) megszabadulni (vmit\305\221l)
nusilau\305\276ti, -ia, -e elt\303\266rni, kihas\303\255tani mag\303\241nak
nusilei-sti, -d\305\276ia, -do 1. lemenni, leereszkedni,

lesz\303\241llni 2. megh\303\241tr\303\241lni,
engedni
nusimanyti, -o, -e (apie
\303\251rteni vmihez
nusimauti,-na, nusimovelevetni (ruhadarabot)
nusimazgoti, -ja, -jo megmosdani
nusiminti, nusimena,
nusimine elkeseredni
nusinuodyti, -ija, -ijo megm\303\251rgezni mag\303\241t
nusip-elnyti, -elno, -elne ki\303\251rdemelni
nusipirkti, nusiperka, -o bev\303\241s\303\241rolni
nusiristi, nusirita, nusi- .

rito legurulni
nusisku-sti, nusiskuta,-to megborotv\303\241lkozni
nusistebeti, nusistebi,
-jo (kuo) csod\303\241lkozni
(vmin)
nusiv-alyti, -alo, -ale megtiszt\303\255tani
nusivilkti, nusivelka, -o levetk\305\221zni
nusiv-ilti,nusivilia, -yle
csal\303\263dni
(kvU\302\260i w (vmiben)
nusi\305\276engti, -ia,
(kuo
nusi\305\276enge kam) v\303\251tkezni (vmiben vki ellen)
nusi\305\276udyti, -o, -e \303\266ngyilkosnak lenni
nuskri-sti, nuskrenda, -do elrep\303\274lni
nuskubeti, nuskuba, -jo elsietni

238
nuskur-sti, -sta, -do elszeg\303\251nyedni
nuslinkti, nuslenka, -o 1. elm\303\241szni, bem\303\241szni

2. kihull (haj)
nustatyti, -o, -e 1. meg\303\241llap\303\255tani 2.
meghat\303\241rozni
nust-ebti, -emba, -ebo elcsod\303\241lkozni
nusti, nusta, nudo (ko) v\303\241gyni, s\303\263v\303\241rogni (vmi

ut\303\241n)
nustoti, -ja, -jo 1. elvesz\303\255teni (vmit)

2. abbahagyni
nus-auti,-auna, -ove lel\305\221ni
nu\305\241okti, -a, -o leugrani

nutarti, nutaria, nutare elhat\303\241rozni
nutaut\304\231 Ii s, -e 1 nemzetietlen f\303\251rfi,
r^/ n\305\221
nuteisti, -ia, nuteise el\303\255t\303\251lni
nut-ilti, -yla, -ilo elhallgatni

nutraukti,-ia, -e 1. megszak\303\255tani, elt\303\251pni
2. elh\303\272zni 3. elvonulni
nuvargti, -o, -e elhajtani, elkergetni
nuva\305\276iuoti, -iuoja, -iavo elutazni
nuvesti, nuveda, nuvede elvinni, elvezetni
de, pedig, \303\251s
obelis, -ies, (-s),-ii nn. 3a almafa

obliuoti, -iuoja, -iavo eszterg\303\241lni
obuolys 3a alma
\303\263da 1 b\305\221r
odinis 1 b\305\221r-
ogi pedig, viszont

okupacija 1 megsz\303\241ll\303\241s
ola. 4 \303\274reg, od\303\272
omene 3 meg\303\251rt\303\251s, \303\251sz
opa 4
fek\303\251ly
operuoti, -\303\272oja, -avo oper\303\241lni
op\305\241rus 4 borz
239
optimistinis 1 der\303\274l\303\241t\303\263
optimizmas 2 der\305\261l\303\241t\303\241s
oras 3 1. leveg\305\221 2. id\305\221j\303\241r\303\241s

ordinas 1 1. rendjel 2. rend
(int\303\251zm\303\251ny)
organas 1 szerv
organinis 1 szerves
originalus 4 eredeti
orkestras 2 zenekar
ornamentas 2 diszitm\303\251ny
orus 4 tekint\303\251lyes, tisztelt
o\305\241ti, -ia, -e susogni, z\303\272gni
ovalinis 1 toj\303\241sdad, ov\303\241lis
ozelis 2 1. kecskegida 2. bak
(t\303\241maszt\303\263) 3. sz\303\266cske
o\305\276ys 1. kecske 2. bak
paai\305\241keti, -ja, -jo kider\303\274lni, kivil\303\241glani

paai\305\241kinti, -a, -o megmagyar\303\241zni
paauglys, -\303\251 3^\302\260 kamasz, <^j l\303\241ny
pab-aidyti, -aTdo, -aTde megijeszteni

pabaiga 3 befejez\303\251s, v\303\251g
pabandyti, pabando,
pabande kipr\303\263b\303\241lni, megtapasztalni
pabegti, -a, -o 1. elfutni 2. al\303\241futni 3.
futni tudni
pabre\305\276ti, -ia, -e al\303\241h\303\272zni
pabu-sti, -nda, -do fel\303\251bredni
padalyti, -ija, -ijo elosztani

padaras 3\" teremtm\303\251ny
padas 2 1. talp 2. sz\303\251r\303\255\303\255
padauginti, -a, -o megszorozni

pada\305\276as 3b m\303\241rt\303\241s
pada\305\276yti, pada\305\276o, pada\305\276e 1. festeni 2. bem\303\241rtani
padeginti, -a, -o megp\303\266rk\303\266lni, \303\241tmeleg\303\255teni

240
padegti, padega, padege meggy\303\272jtani, ki\303\251getni

padekoti, -ja, -jo megk\303\266sz\303\266nni
padengti, -ia, padenge megter\303\255teni

paderme 3 csal\303\241dfa, t\303\266rzs
padeti,padeda, -jo 1. odatenni 2. seg\303\255teni
padetis, -ies nn. 3 helyzet, fekv\303\251s
padidintas 2 megn\303\266velt
padirbti, -a, -o 1. megcsin\303\241lni 2. hamis\303\255tani
padorus 4 megfelel\305\221, illedelmes

paduoti, -da, padave odaadni
pae-sti, -da, -de megenni, felfalni
pagaik\305\241tis 2 piszkavas
paga\303\255 (ka) 1. ment\303\251n 2. szerint
pagalba 1 seg\303\255ts\303\251g
pagalbinis 1 kiseg\303\255t\305\221
pagalys 3\" fahas\303\241b, r\305\221zse
pagalvoti, -ia, -jo gondolkozni, gondolni

pagarba 3\" tisztelet
pagarbus 4 tiszteletteljes
pagauti, -na, pagavo elkapni, elfogni,
megragadni
pageidauti, -auja, -avo

(ko) \303\263hajtani, k\303\255v\303\241nni
(vmit)
pagerinti, -a, -o feljav\303\255tani
pagie\305\276us
4 m\303\251rges
pagirti, pagiria, pagyre megdics\303\251rni

pagriebti, -ia, pagriebe elkapni, el\303\251rni
pagrindinis 2 alapvet\305\221
pagunda 1 k\303\255s\303\251rt\303\251s
paikas 4 but\303\241cska
pailseti, pailsi, -jo megpihenni

paimti, paima, paeme 1. elvenni 2. elfoglalni
3. mag\303\241hoz venni, enni,
rendelni
painioti, -ja, -jo 1. \303\266sszegubancolni
2. \303\266sszekeverni 3.
belekeveredni
pairas 3 rendetlen, kusza

paisyti,-o, -e (ko) figyelni, \303\274gyelni (vmire)
241
paistalas 3a h\303\274lye s\303\251g
paisyti, -o, -e 1. rajzolni 2. firk\303\241lni,
m\303\241zolni
pajamos tsz. nn, 3 bev\303\251tel, j\303\266vedelem

pajegumas 2 er\305\221, teljes\303\255t\305\221k\303\251pess\303\251g
pajungti, -ia, -e al\303\241vetni, leig\303\241zni

pajuris 1 tengerpart, tengermell\303\251k
pajusti, pajunta, pajuto meg\303\251rezni
pakaitomis v\303\241ltakozva
pakakti, pakanka, pakako

(ko) el\303\251g (vmi, vmib\303\266l)
pakartoti, -ja, -jo megism\303\251telni

pakau\305\241is 1 1. tark\303\263 2. fej
pakeT-sti, -cia, pakeite felv\303\241ltani
pakelti, pakelia, pakele 1. felemelni 2. felkelteni
3. n\303\266velni 4. kib\303\255rni,
elviselni
pak\304\231sti, paken\304\215ia, pakente szenvedhetni, elt\303\272rni,
elviselni
pakilti, pakyla, -o 1. felemelkedni 2. t\303\241madni,
kerekedni
paklausti,-ia, -e megk\303\251rdezni
pakly-sti, -sta, -do elt\303\251vedni
pakl-iuti, -iuva, -iuvo 1. odaker\303\274lni 2. elbukni,

elt\303\251vedni
paklode 2 leped\305\221
paklusnus 4 (kam) engedelmes (vkinek)

pakraige 1 1. ereszalja 2. padl\303\241s
pakrante 1 part
pakra\305\241tys 3b 1. sz\303\251le vminek 2. part

pakrataT tsz. hn. 3/ alom
pakurti, pakuria, pakure bef\305\261teni, tuzet gy\303\272jtani
pakvie-sti, -cia, pakviete 1. megh\303\255vni 2. felk\303\251rni
pakvietimas 2 megh\303\255v\303\241s
palaidas 3 1. k\303\263bor 2. feslett, z\303\274ll\303\266tt
3. h\303\255g (sz\303\251klet)
palaidoti, -ja, -jo eltemetni
palankus 4 (kam) j\303\263indulat\303\272 (vki ir\303\241nt)
palapine 2 1. s\303\241tor 2. kalyiba

242
palaukti, -ia, -e (ko) v\303\241rni (vkit)

paliaukis 1 \303\241ll
palydeti, palydi, -jo (ki) k\303\255s\303\251rni
palydovas,
-e 2 >^s
k\303\255s\303\251r\305\221, n\305\221
paliepti, -ia, paliepe me gpar anc solni

palyginti viszonylag
palikti, palieka, paliko 1. hagyni 2. maradni
palinketi,palinki,-jo
kam) k\303\255v\303\241nni
(ko (vmit vkinek)
palinkti, -sta, -o (i ka) 1. el\305\221rehajolni 2.
odahajolni (vkihez)
pal\303\241sti, palenda, palindo al\303\241m\303\241szni
palyti, palyja, palijo esik az es\305\221
paltas 1 fel\303\266lt\305\221
pamaina v\303\241lt\303\241s, m\305\261szak
- tsz. nn.
rpamaldos
pamarys
\342\200\236b
3
istentisztelet
tengermell\303\251k
pamatas 3\" alap
pamatyti, pamato, pamate megl\303\241tni
pameginti, -a, -o megpr\303\263b\303\241lni
pamineti, pamini, -jo eml\303\255teni
pamir\305\241ti, -ta, -o elfelejteni

pami\305\241elis, -e 1 r^J
\305\221r\303\274lt, n\305\221
pamoka 3\" lecke, feladat

pamokyti,-o, -e (ka ko
) megtan\303\255tani (vkit vmire)
pamokslas 1 pr\303\251dik\303\241ci\303\263
pampti, -sta, -o felduzzadni, kidagadni

pana. 4 asszony, h\303\266lgy
panasybe 1 hasonl\303\263s\303\241g
pana\305\241umas
2 hasonl\303\263s\303\241g
pana\305\241us 4 (i ka) hasonl\303\263 (vmihez)

pan\304\215iai tsz. hn. 1 bilincs
panieka 1 (kam) megvet\303\251s (vki ir\303\241nt)
papietauti, -auja, -avo eb\303\251delni
papildomas 1 kieg\303\251sz\303\255t\305\221,
papirkti, paperka, -o p\303\263tmegvesztegetni
paplaukti, -ia, paplauke 1. \303\272szni 2. haj\303\263k\303\241zni
papl-isti, -inta, -ito elterjedni

papliupa. 3b sort\305\261z
243
paprastas 3\" egyszer\305\261, h\303\251tk\303\266znapi,

szok\303\241sos
papr-a\305\241yti, -aso, -a\305\241e
(ks ko) megk\303\251rni (vkit vmire)

paprotys 3\" szok\303\241s
4b
papuo\305\241alas 3 diszitm\303\251ny
d\303\255szt\303\241rgy,
papurtyti, -o, -e megr\303\241zni

para 4 teljes nap
parakas \"
1 puskapor
ob
parama 3 , t\303\241masz
para\305\241ytas 1 meg\303\255rt
para\305\241yti, -o, -e meg\303\255rni

pardavejas, -a 1 elad\303\263,
^ n\305\221
pardavimas 2 elad\303\241s, lead\303\241s

pardavineti, -ja, -jo \303\241rulni, eladni
parduoti, -da, pardave eladni
parduotuve 2 bolt, \303\274zlet
pareiga 3b k\303\266teless\303\251g
pareikalauti, -auja, -avo

(ko) k\303\266vetelni (vmit)
parei-k\305\241ti, -\305\241kia, -\305\241ke kifejezni, k\303\266z\303\266lni
parei\305\241kimas 2 1. k\303\251rv\303\251ny 2. nyilatkozat

pareiti, -na, parejo 1. hazat\303\251rni 2. f\303\274ggeni
3. belef\303\251rni
parengti, -ia, parenge elk\303\251sz\303\255teni
pargri\305\276ti, -ta, -o visszat\303\251rni
parinkti, parenka, -o kiv\303\241lasztani, \303\266sszegy\305\261jteni
parlekti, parlekia, parleke hazasz\303\241guldani,

hazarohanni
parne\305\241ei, parne\305\241a, parne\305\241e visszahozni, hazahozni

paroda 3b ki\303\241ll\303\255t\303\241s
parodyti, -o, -e megmutatni, kimutatni

parpti, -ia, -e 1. horkolni 2. b\303\272gni,
.
parsine\305\241u,
* v..
parsine\305\241a,
\302\273v
berregni
parsine\305\241e mag\303\241val vinni

parskri-sti, parskrenda,
-do odarep\303\274lni
par\305\241as 2 , malac
244
paruostas 2 el\305\221k\303\251sz\303\255tett
paruo\305\241ti, -ia, paruo\305\241e el\305\221k\303\251sz\303\255teni, felk\303\251sz\303\255teni
parupti, -sta,-o (kam) \303\251rdekelni kezd (vkit)

parva\305\276iuoti, -iuoja, -iavo meg\303\251rkezni
pas (ka) 1. -hoz, -hez, -hoz 2. -n\303\241l,
-n\303\251l
pasaka 1 mese
pasakineti, -ja, -jo s\303\272gni (iskol\303\241ban)
pasakyti, pasako,pasakemondani
pasakoti, -ja, -jo elmes\303\251lni
pasala 3b csapda
pasamdyti, pasamdo,
pasamde felb\303\251relni, felfogadni
pasaule\305\276iura 1 vil\303\241gn\303\251zet
pasaulis 1 vil\303\241g
pasekti, paseka, paseke

(kuo) 1. k\303\266vetni, ut\303\241nozni (vkit)
2. nyomon k\303\266vetni (vkit)
3. elmes\303\251lni
pasenti, -sta, paseno meg\303\266regedni

paseti, -ja, -jo elvetni
pasibadyti s, pasibado si,
pasibadesi \303\266klel\305\221zni
pasibaTgti, -ia, pasibaige befejez\305\221dni, lej\303\241r (id\305\221)
pasibel-sti, -d\305\276ia, -de bekopogni

pasibjaureti, pasibjauri,
-jo (kuo) undorodni (vmit\305\221l)
pasidalyti, -ija, -ijo 1. megosztani 2. oszt\303\263dni
pasid-aryti, -aro, -are

(kuo)
1. v\303\241lni (vmiv\303\251) 2. t\303\266rt\303\251nni
3. csin\303\241lni mag\303\241nak
pasideti, pasideda, -jo 1. lenni, ellenni 2. lerakni
pasiduoti, -da, pasidave megadni mag\303\241t
pasiekti, -ia, -e (k\304\205)

el\303\251rni (vmit), oda\303\251rni
(vmihez)
pasielgimas 2 viselked\303\251s, cselekedet
pasielgti, -ia, pasielge viselkedni
pasienis 1 1. falmell\303\251k 2. hat\303\241rsz\303\251l
245
pasigaileti, pasigaili,
-jo (ko) 1. sajn\303\241lni (vmit) 2.
k\303\255m\303\251lni
(vkit) 3.
megkegyelmezni
(vkinek)
pasigir-sti, -sta, -do hallatszani
pasigro\305\276ejimas 1 elragadtat\303\241s
pasiimti, pasiima, pasieme mag\303\241val vinni
pasij-usti, -unta, -uto \303\251rezni (mag\303\241t)
pasikalbeti, pasikalba, -jo besz\303\251lgetni
pasikloti, -ja, -jo meg\303\241gyazni

pa\305\241ilei-sti, -d\305\276ia, -do 1. elkezdeni 2. szabadj\303\241ra
engedni mag\303\241t
pasil-ikti, -ieka, -iko maradni

pasilseti, pasilsi, -jo megpihenni
pasimatymas 1 1. viszontl\303\241t\303\241s 2. randev\303\272
pasimatuoti,-uoja,-avo hozz\303\241m\303\251rni, felpr\303\263b\303\241lni
( ruh\303\241t)
pasimirti, pasimir\305\241ta,
pasimire meghalni
pasipiktinti, -a, -o (kuo) felh\303\241borodni
(vmin)
pasiprie\305\241inimas 1 ellen\303\241ll\303\241s
pasipuikuoti, -uoja, -avo k\303\251rkedni, fennh\303\251j\303\241zni
pasipusti, pasipu\304\215ia,
pasipute felf\303\272jni mag\303\241t
pasir-a\305\240yti, -a\305\241o, -a\305\241e al\303\241\303\255rni
pasiraugti, -ia, -e 1. savany\303\255tani 2. cserzeni

, pasirodyti, -o, -e l.megmutatni mag\303\241t 2.
kider\303\274lni3. szinrel\303\251pni
4. k\303\241pr\303\241zik
pasirupinti, -a, -o (kuo) 1. gondoskodik (vmir\305\221l)

\303\2552. beszerezni 3. agg\303\263dni
pasisakyti, -o, -e (kas), 1. bevallani 2. fell\303\251pni

3. nyilv\303\241n\303\255tani mag\303\241t
(vminek)
ipasisavinti, -a, -o eltulajdon\303\255tani, kisaj\303\241t\303\255tani
pasisekimas 2 siker
pasis-emti, pasisemia,
-eme menteni
246
pasisk-usti, -undzia,
-und\303\251 (kuo) panaszkodni (vmire)
pasislepti, pasislepia,
pasislepe elrejt\305\221zni
pasi\305\241iausti, -ia, -e felborzol\303\263dni
pasi\305\241lyk\305\241tejimas 1 (kuo) o) undor (vmi ir\303\241nt)
pasitaikyti, -o, -e 1. t\303\266rt\303\251nni, el\305\221fordulni

2. akadni
pasitarimas 2 tan\303\241cskoz\303\241s, \303\251rtekezlet
pasitiketi, pasitiki, -jo

(kuo) sz\303\241m\303\255tani
(vkire), bizni
(vkiben)
pasiturintis, -ti 1 j\303\263m\303\263d\303\272
pasiulyti, -o, -e aj\303\241nlani, javasolni

pasiuntinys 2>^\302\260 1. k\303\266vet 2. k\303\274ld\303\266nc
pasivaik\305\241\304\215ioti, -ja, -jo s\303\251t\303\241lni
pasivel-inti, -ina, -ino elk\303\251sni
pasiver-sti, -\304\215ia,
pasiverte (kuo) 1. v\303\241lni (vmiv\303\251) 2.

forgol\303\263dni
pasivie\305\241eti, pasivie\305\241i,-jo vend\303\251ge skedni

pasi\305\276ymeti, pasi\305\276ymi, -jo kitunni, kiv\303\241lni
paskaita 3b el\305\221ad\303\241s
paskaninti, -a, -o \303\255zes\303\255teni
paskelbti, -ia, -e kijelenteni

paskiau k\303\251s\305\221bb, azt\303\241n
paskirstyti,-o, -e felo sztani

pask-irti, paskiria, -yre 1. kijel\303\266lni, oda\303\255t\303\251lni
2. szentelni vminek,
.vmire
r\303\241sz\303\241nni
paskolinti, -a, -o k\303\266lc s\303\266nadni
paskubeti, paskuba, -jo sietni

paskubintis, -asi, -osi sietni
paskui, paskum (ka) 1. azut\303\241n 2. ut\303\241n
paskutinis 2 utols\303\263
paslankumas 2 mozg\303\251konys\303\241g
paslap\304\215ia, paslap\304\215iomis titokban
paslaptis, -ies nn. titok
pasn-igti, -inga, -igo havazik
247
pasninkas 1 bojt
pasodinti, -a, -o el\303\274ltetni, elvetni
paspru-sti, -sta, -do kics\303\272szik, becs\303\272szik

pastanga 3 er\305\221fesz\303\255t\303\251s
pastaras 3\" ut\303\263bbi
pastatas 3 \303\251p\303\274let
pastatyti, -o, -e fel\303\241ll\303\255tani, fel\303\251p\303\255teni
pastebeti, pastebi, -jo \303\251szrevenni, megjegyezni

pastoge 1 1. padl\303\241s 2. tet\305\221, fed\303\251l,
mene d\303\251k
pastoti,-ja, -jo 1. eltorlaszolni 2. teherbe

esni
pastovus 4 \303\241lland\303\263
pasturgalis 1 far
pasunketi, -ja, -jo 1. megnehez\303\255teni 2.

megnehezedni 3. er\305\221s\303\266dni
pasuole 1 l\303\241dafia
pasvaras 3b s\303\272ly, nehez\303\251k
pasveikinti,-a, -o 1. 2.
\303\274dv\303\266z\303\266lni gratul\303\241lni
pasverti, pasveria,
pasvere megm\303\251rni
pa\305\241alinis 2 mell\303\251kes,
k\303\255v\303\274l\303\241ll\303\263, f\303\251lrees\305\221
pa\305\241aukti, -ia, pa\305\241auke h\303\255vni, odaki\303\241ltani
pa\305\241nekesys 3^\" besz\303\251lget\303\251s
pa\305\241okti, -sta, (-a), -o 1. felugrani 2. t\303\241ncra
kerekedni
pa\305\241tas 2 posta
pasvaTst\303\251 2 f\303\251ny, ragyog\303\241s
pat; \304\215ia /->*/ (sz\303\263kapcsolat 2. tagjak\303\251nt,
az 1. tagra vonatkoz\303\263an)
ugyan-; ugyanitt
pataika 3*-* 1. eln\303\251z\303\251s, k\303\255m\303\251let2.
t\303\251tlens\303\251g
pataisyti, -o, -e 1. elk\303\251sz\303\255teni 2.
3.
megjav\303\255tani
megvetni (\303\241gyat)
patalpa 3k helyis\303\251g
patamsis 1 s\303\266t\303\251ts\303\251g
patarimas 2 tan\303\241cs
*
patarineti, -ja, -jo tan\303\241csolni

248
patarle k\303\266zmond\303\241s
patarti, pataria, patare tan\303\241csolni
patenkintas 1 el\303\251gedett
patenkinti,-a, -o kiel\303\251g\303\255teni
pati 4 1. feles\303\251g, nej 2. 1. pats 1.

patiekalas 3',4b \303\251tel, fog\303\241s
patiketi, patiki, -jo (kuo) elhinni (vmit)

patikimas 3^\" 1. rem\303\251nyteli 2.
bizalomgerjeszt\305\221
pati krinim as 1 1. ellen\305\221rz\303\251s 2. lelt\303\241roz\303\241s
patikrinti, -a, -o 1. megvizsg\303\241lni 2.

tan\303\272s\303\255tani
patikti, patinka, patiko tetszeni, \303\255zleni
patirti, patiria,patyre megtapasztalni, megismerni

patogus 4 k\303\251nyelmes
patranka 1 1. \303\274teg, 2.
\303\241gy\303\272 naplop\303\263
patrauklus 4 vonz\303\263
pats, pati 4 1. saj\303\241t maga 2. f\303\251rj
patvarus 4 tart\303\263s, massz\303\255v, megb\303\255zhat\303\263
patvmti, -sta, -o meg\303\241radni
patvirtinti,-a, -o meger\305\221s\303\255teni
pauksme 2 \303\241rny
pauk\305\241ti, pau\305\241kia, pau\305\241ke r\303\241gni
pauk\305\241tis 2 mad\303\241r
pauostyti, -o, -e megszagolni

pavadinti, -a, -o 1. elnevezni 2. c\303\255mmel
ell\303\241tni 3. odah\303\255vni
pavaduotojas, -a 1 helyettes,
^-> n\305\221
pavakare 34t> alkonyat

pavakariauT tsz. hn. 3^ uzsonna
pavaldus 4 al\303\241rendelt, beosztott
pavalgyti, -o, -e enni, \303\251tkezni
pavandeniui sodr\303\241sban, foly\303\241sir\303\241nyban

pavarde 3\" vezet\303\251kn\303\251v
pavarg\304\205s, pavargusi f\303\241radt
pavargti, -sta, -o 1. elf\303\241radni 2.
elszeg\303\251nyedni
pavartoti, -ja, -jo haszn\303\241lni, alkalmazni

pavasaris 1 tavasz
249
pavedimas 2 megb\303\255z\303\241s
paveikslas 1 1. k\303\251p 2. p\303\251ldak\303\251p
paveikti, -ia, paveike

hatni (vmire), befoly\303\241solni
paveldetas 1 \303\266r\303\266k\303\266lt
pavidalas 3k forma, k\303\274ls\305\221
pavydas 2 irigys\303\251g, f\303\251lt\303\251kenys\303\251g
pavydeti, pavydi, -jo

(kam) 1. irigyelni (vkit) 2.
f\303\251lt\303\251kenykedni (vkire)
pavymui egym\303\241s ut\303\241n, sorban
pavir-sti, -sta, -to (kuo,
1. v\303\241lni 2.
ikt}
pavir\305\241ius 2 felsz\303\255n
(vmiv\303\251) elter\303\274lni
pavyzdys 3 ; pavyzd\305\276iui p\303\251lda; p\303\251ld\303\241ul
pavogti, pavogia, pavoge ellopni
pavojingas 1 (kam) vesz\303\251lyes (vmire)

pa\305\276anga 3 halad\303\241s
pa\305\276astis, -les nn. 3W h\303\263nalj
pazeT-sti, -d\305\276ia, pa\305\276eide 1. megsebezni 2.

megs\303\251rteni
pa\305\276ymejimas 1 igazol\303\241s
pa\305\276ymys 3 k 1. \303\251rdemjegy 2. ismertet\305\221
jegy
pa\305\276inimas 2 ismeret, megismer\303\251s, tud\303\241s
pa\305\276inti, pa\305\276ista, pa\305\276ino ismerni, megismerni
pa\305\276istamas 3a ismer\305\221s
pa\305\276iura 3\" n\303\251zet
pa\305\276iure'ti, pa\305\276iuri, -jo. n\303\251zni, megpillantani,

megl\303\241tni
pa\305\276od\305\275iuT sz\303\263 szerint

pa\305\276velgti, -ia, pa\305\276velge n\303\251zni, pillantani
peciaT tsz. hn. 4 v\303\241ll
pe\304\215ius 2 kemence
peda 3 1. nyom 2. versl\303\241b 3. l\303\241b
(hosszm\303\251rt\303\251k)
pedalas 2 ped\303\241l
pedas 3 k\303\251ve
pedsakas 1 nyom
250
peikti, -ia, -e szidni, csep\303\274lni
peilis 2 k\303\251s
pelaf tsz. hn. 4

pelyva
pele 4 eg\303\251r
pele da 1 bagoly
pelen\303\241T tsz. hn. 3 hamu
pelesis 2 pen\303\251sz
pelytis 1 eg\303\251rke
pelke 1 mocs\303\241r
pelkynas 1 mocsaras vid\303\251k
pelnas 4
^
haszon
pelnyti, pelno, pelne 1. ki\303\251rdemelni 2.

megszerezni
megkeresni,
pempe 1 b\303\255bic
penas 4 t\303\241pl\303\241l\303\251k
penktadienis 1 p\303\251ntek
penktas 4 \303\266t\303\266dik
pentinas 2 sarkanty\303\272
per (k\304\205)
1. kereszt\303\274l, 2.
\303\241t folyam\303\241n
3. t\303\272ls\303\241gosan 4. nagyobb,
f\303\266l\303\266tt
perdetaT t\303\272lzott
perd-uoti, -uod\304\205, -ave \303\241tadni
pereitas 1 elm\303\272lt, m\303\272lt
pereiti, pereina, perejo

1. \303\241tmenni
(vmin) 2.
eltelik (id\303\263')
perejimas 1 1. 2.
\303\241tj\303\241r\303\241s
pereti, peri, -jo kik\303\266lteni

\303\241tj\303\241r\303\263toj\303\241st
pergale 1 gy\305\221zelem
pergyventi, -a, -o 1. 2.
\303\241t\303\251lni t\303\272l\303\251lni
perkasas 1 csatorna, \303\241rok
perk-elti, -elia, -ele \303\241tvinni, \303\241tk\303\266lt\303\266ztetni
perkunas 1 1. mennyd\303\266rg\303\251s 2. f\303\266isten,

a mennyd\303\266rg\303\251s istene a
folkl\303\263r mitol\303\263gi\303\241ban
pernai tavaly
pernelyg t\303\272lzottan
perniek hasztalan
251
pernyk\305\241tis 1 tavalyi
perpus 1. f\303\251lbe, kett\303\251 2. k\303\251tszer
persekioti, -ja, -jo \303\274ld\303\266zni
perse-sti, -da, -do \303\241tsz\303\241llni
-elia,
persik-elti, -\303\251l\303\251 1. 2.
\303\241tk\303\266lt\303\266zni \303\241tkelni
persileidimas 1 elvet\303\251l\303\251s
perskaityti, -o, -e elolvasni, \303\241tolvasni

persi\305\241aldymas 1 megh\305\261l\303\251s
persotinimas 1 tel\303\255tetts\303\251g
perti, peria, pere 1. g\305\221z\303\266lni 2. vessz\305\221zni

pertrauka 1 sz\303\274net
perversmas I fordulat, \303\241llamcs\303\255ny
pervir\305\241 t\303\272ls\303\241gosan
per\305\276iureti, -i, -ejo \303\241tn\303\251zni, fel\303\274lvizsg\303\241lni
pes\304\215ias 3 gyalogos
pesimizmas 2 bo r\303\272l\303\241t\303\241s
pe\305\241ti, pe\305\241a, pe\305\241e 1. kopasztani 2. h\303\272zni,
ny\303\272zni 3. megnyerni,
el\303\251rni
petys, -ies hn. 4

tsz. alany\303\251, pe\304\215iai\" v\303\241ll
petra\305\276ole 1 petre zselyem

piemene 2 p\303\241sztorl\303\241ny
piemuo 3a p\303\241sztor
pienas 1 tej
pieni\305\241kas 1 tejb\305\221l val\303\263
piepsejimas 2 csipog\303\241s
piestu \303\241gaskodva, \303\251gnek \303\241llva
pie\305\241ti, -ia, -e ceruza
pietauti, -auja, -avo eb\303\251delni

pietinis 2 d\303\251li
pietus tsz. hn. 4 1. eb\303\251d 2. d\303\251l
pieva 1 r\303\251t
pigus 4 olcs\303\263
pikis 2 k\303\241tr\303\241ny
pyk\305\241eti, pyk\305\240i, -jo 1. \303\274tni, csapni 2. l\305\221ni,
t\303\274zelni
piktadarys, -e 3 4b bunozo, /0^y no
piktas 4 d\303\274h\303\266s,gonosz
In ' I l1 'i
252
pykti, -sta, -o (ant ko) haragudni (vkire)

pyktis, -stasi, -\305\221si veszekedni
pikt\305\276ole 1 gyom
pildyti, -o, -e 1. teljes\303\255teni 2. t\303\266lteni
pilietis, -e 2 polg\303\241r,^ n\305\221
pilis, -ies nn. 4 v\303\241r
pilkas 3 sz\303\274rke
pilnas 3 (ko) teli (vmivel)

pilnatis, -ies nn. 1 1. telihold 2. pl\303\251num
pilvas 4 has
pinigas 3 ; pinigai p\303\251nzdarab; p\303\251nz
pinkles tsz. nn. 1 1. csapda 2. intrika

pinu\304\215iai tsz. hn. 2 1. sz\303\266vev\303\251ny 2. r\303\241cs
pipiras 2 bors
pypke/ 1 pipa
pyragaitis 1 s\303\274tem\303\251ny
pyragas 2 1. zs\303\266mle 2. kal\303\241cs

pirkejas,-a 1 ^
v\303\241s\303\241rl\303\263, n\305\221
pirkia
2 kunyh\303\263, h\303\241z
pirkinys 3 v\303\241s\303\241rolt dolog

pirklys, -e 4 keresked\305\221, 'Vn\305\221
pirkti, perka, -o venni, v\303\241s\303\241rolni
pirma (ko) 1. el\305\221sz\303\266r

îs) 2. el\305\221tt
pirmadienis1 h\303\251tf\305\221
pirmas 3 els\305\221
pirmiausia legel\305\221sz\303\266r (is)

pirmyk\305\241tis 1 primit\303\255v, eredeti, \305\221si
pirmyn el\305\221re
pirmininkas, -e 1 eln\303\266k,
^ n\305\221
pirmtakas, -e 1 el\305\221d,
/v n\305\221
pir\305\241lybos tsz. nn. 1 le\303\241nyk\303\251r\303\251s
pir\305\241lys, -e 4 v\305\221f\303\251ly,^ n\305\221
pir\305\241tas 2 ujj
pir\305\241tine 1 keszty\305\261
pirtis, -ies nn. 4 f\303\274rd\305\221
py\305\241keti, py\305\241ka, -jo d\303\266r\303\266gni, kopogni

pjausnys 4 b\303\251csi szelet, r\303\241ntott h\303\272s
pjauti, pjauna, pjove 1. v\303\241gni 2. f\305\261r\303\251szelni
3. aratni 4. kasz\303\241lni
5. harapni
253
pjudyti, -o, -e usz\303\255tani
pjuklas 1 f\305\261r\303\251sz
pjuvis 2 metszet, szelet

plaktas 2 kalap\303\241cs
plakti,plaka, plake verni

planas 4 terv, tervrajz
platforma 1 v\303\241g\303\241ny
platus 4 sz\303\251les
plau\304\215iai tsz. hn. 2 t\303\274d\305\221
plaukas 3 1. haj 2. sz\305\221r
plaukti, -ia, -e 1. \303\272szni 2. kal\303\241szosodni

plauti, -na, plove \303\266bl\303\266getni, lemosni
pleT\305\241tas 2 \303\251k
plek\305\241eti, plek\305\241i, -jo 1. \303\274tni 2. csobogni

plekti, -sta, -o pen\303\251szedni
plenyti, -ija, -ijo kialudni, kihunyni
plepeti, -ja, -jo fecsegni
plerpti,-ia, -e 1. b\305\221gni, recsegni 2.
sz\303\274rcs\303\266lni
plesti, ple\304\215ia, plete 1. kisz\303\251les\303\255teni 2.
elterjeszteni 3. mereszteni
ple\305\241ikas, -e 2 rabl\303\263,
r^r n\305\221
pie\305\241inys
3 szuzf\303\266ld
ple\305\241yti, -o, -e 1. t\303\251pni 2. fosztani

ple\305\241ti, -ia, -e 1. szaggatni 2. kifosztani
pliaupti, -ia, -e 1. sz\303\274rcs\303\266lni 2. iramlani
3. \303\266mleni 4. csacsogni
- 5. lobogni
plia\305\276as 2 strand
pliekti, -ia, -e \303\274tni, ostorozni
\\ plienas 4 ac\303\251l
plikas 4 kopasz, csupasz

plynas 3 1. sima, egyenes 2. kihalt,
puszta \342\200\242
ply\305\241ys 4 hasad\303\251k, lyuk
; ply\305\241ti, -ta, -o 1. repedni, szakadni 2.
kidurranni
plyta 2 t\303\251gla
\302\246
plok\305\241\304\215ias 3 lapos
254
plok\305\241tele lemez
plok\305\241tuma 3a fel\303\274let
plonas 3 v\303\251kony-
plotas 1 t\303\251rs\303\251g, ter\303\274let
ploti, -ja, -jo 1. tapsolni 2. ny\303\272jtani,
lap\303\255tani
plotis 2 sz\303\251less\303\251g
plukti,-ia, -e d\303\266ng\303\266lni, sulykolni

plunksna 1 toll
plunksnakotis 1 ir\303\263toll
plu-sti, -sta, do 1. \303\266mleni, h\303\266mp\303\266ly\303\266gni
2. szidni, k\303\241romolni
pluta 2 k\303\251reg, h\303\251j
po; po \305\241iaT dienai 1. (ka) -ban, -ben 2. (kuo)

al\303\241, alatt 3. (ko) ut\303\241n,
m\303\272lva 4. (ka) -k\303\251nt; a

mai napig
pobudis 1 jelleg
poetas, -e 2 ~n\305\221
k\303\266lt\305\221,
poezija 1 k\303\266lt\303\251szet
poilsis 1 pihen\303\251s
<
pokalbis 1 besz\303\251lget\303\251s
pok\305\241eti, pok\305\241i, -jo 1. kopogtatni, kocogtatni

2. l\305\221ni, durrantani
pok\305\241t durr, puff
pok\305\241tas 1 tr\303\251fa
poliklinika 1 orvosi rendel\305\221
polinkis 1 (i k\304\205) hajlam (vmihez)

politinis 1 politikai
pomegis 1 1. gy\303\266ny\303\266r 2. rajong\303\241s
pomidoras 2 paradicsom
ponas 2 1. \303\272r 2. uras\303\241g
ponia 4 1. asszony, n\305\221 2. h\303\266lgy
popiergalis 1 pap\303\255rdarab
popierinis 2 papir-
popiet eb\303\251d ut\303\241n, d\303\251lut\303\241n
popiete 1 eb\303\251d ut\303\241n
populiarus 4 n\303\251pszer\305\261
pora 4 p\303\241r
255
poreikis 1 sz\303\274ks\303\251glet, ig\303\251nyek
porcija 1 adag
porinis 1 p\303\241ros
poryt holnaput\303\241n
portfelis 1 t\303\241rca
posakis 1 kifejez\303\251s
posedis 1 \303\251rtekezlet
\303\274l\303\251s,
postamentas 2 talapzat
po\305\241keti, po\305\241ka, -jo kopogni, d\303\266r\303\266gni
poteriai tsz. hn. 1 im\303\241ds\303\241g
potvynis 1 1. 2.
\303\241rv\303\255z dag\303\241ly
poveikis 1 hat\303\241s
po\305\276emis 1 f\303\266ld alatt
po\305\276ymis 1 jellemz\305\221 jegy

po\305\276iuris 1; \305\240iuo po\305\276iuriu szempont; ebb\305\221l a
szempontb\303\263l
prabanga 3b pompa
f\303\251ny\305\261z\303\251s,
prab-usti, -unda, -udo fel\303\251bredni

pradeti, pradeda, -jo kezdeni
pradinis 2 kezdeti, kiindul\303\263
prad\305\276ia 4 kezdet
praeiti, -na, praejo

(pro ka) 1. eltelni, elm\303\272lni 2.
elmenni
(vmi mellett)
praeitis, -ies nn. 3\" m\303\272lt
praejimas 2 \303\241tj\303\241r\303\241s
pragaras 3 pokol
prakaitas k 3b ver\303\255t\303\251k
prakalba 3 1. el\305\221sz\303\263 2, besz\303\251d,

felsz\303\263lal\303\241s
prakti\305\241kas 1 gyakorlati
pralaimeti, pralaimi, -jo vesz\303\255teni
pralenkti, -ia, pralenke lehagyni, megel\305\221zni
pralietas 2 ki\303\266nt\303\266tt, kiontott

pralo\305\241ti, -ia, pralo\305\241e vesz\303\255teni
pramanus 4 tal\303\241l\303\251kony
prame\304\215iuT k\303\251t\303\251venk\303\251nt
pramoga 3\" sz\303\263rakoz\303\241s
pramoninis 2 ipari
256
prana\305\241as, -\303\251 3 1. 2.
j\303\263s, j\303\266vend\303\266l\305\221 pr\303\263f\303\251ta,
^y n\305\221
prana\305\241umas 2 fels\305\221bbrend\305\261s\303\251g
prancuzas, -e 2 francia f\303\251rfi,

^ n\305\221
prane\305\241imas 2 k\303\266zlem\303\251ny
prane\305\241ti, prane\305\241a,
prane\305\241e (apie ka) k\303\266z\303\266lni, jelenteni (vmit)
prap-ulti, -\303\272ola, -uol\303\251 elpusztulni, elveszni
prar-\303\241sti, -anda, -ado elveszteni
prare\304\215iuT ritk\303\241n
praryti^-yja, -ijo lenyelni, bekapni

prasideti, prasideda, -jo kezd\305\221dni
prasimanyti,-o, -e 1. kigondolni 2.
megszerezni
prasisk-inti, prasiskina,
-yne utat t\303\266rni
prasiskverbti, -ia,
prasiskverbe behatolni
prasitarti, prasitaria,
prasitare kibesz\303\251lni, el\303\241rulni
praslinkti, praslenka, -o 1. eltelik 2. elfutni

prasme 4 1. \303\251rtelem 2. jelent\303\251s
prastas 4 1. egyszer\305\261, k\303\266z\303\266ns\303\251ges
2. gyeng\303\251cske, rossz
pra\305\241ymas 1 k\303\251r\303\251s,k\303\251rv\303\251ny
pra\305\241yti, pra\305\241o, pra\305\241e
(ka ko) k\303\251rni (vkit vmire, vkit\305\221l
vmit)
pra\305\241ytojas, -a 1 k\303\251relmez\305\221,
'v n\305\221
pra\305\241neketi, pra\305\241neka, -jo megsz\303\263lalni
pra\305\241okti, -a, -o 1. elugrani 2. t\303\272lhaladni
3. eltelik 4. v\303\251gigt\303\241ncolni
pra\305\241om (e) k\303\251rem, sz\303\255veskedjen(ek),

legyen(ek) szives(ek)
pratarme 3 el\305\221sz\303\263
pratimas 2 gyakorlat
prausykle 2 mosd\303\263t\303\241l, lav\303\263r
praustis, -iasi, -esi mosakodni
pravartus 4 \303\251rdemes
257
I prava\305\276iavimas 1 behajt\303\241s, \303\241thalad\303\241s
pravef-sti, -cia, praverte 1. alkalmas, kap\303\263ra j\303\266n
2. id\305\221t elfecs\303\251relni
praviras 3b f\303\251lig nyitott

pra\305\276-udyti, -udo, -ude elpuszt\303\255tani, t\303\266nkretenni
i
pra\305\276-uti, -uva, -uvo 1. elpusztulni 2. elveszni,
elt\305\261nni
preke 2 1. \303\241ru 2. teher-

prekyba 1 kereskedelem
prekybinis 1 kere skedelmi
prekymetis 1 v\303\241s\303\241r
prekinis 1 teher-, \303\241ru-
prekystalis 1 \303\241r
upult, \303\241llv\303\241ny
prideti, prideda, -jo 1. hozz\303\241tenni 2. mell\303\251kelni
prie (ko ) 1. -n\303\241l, -n\303\251l 2. -hoz, -hez,

-hoz
prieblanda 1 sz\303\274rk\303\274let
priedanga 1 1. fedez\303\251k 2. lepel 3.

spanyolfal
prieglauda1 mened\303\251k
prieiti, -na, priejo (prie

ko, iki ko, k\304\205)
odamenni ^vkihez), eljutni
(vmeddig), el\303\251rni
(vmit)
pnejauta 1 egy\303\274tt\303\251rz\303\251s
priekai\305\241tas 1 szemreh\303\241ny\303\241s
priekalas 1 \303\274ll\305\221
priekinis 1 el\303\274ls\305\221
prielaida 1 el\305\221feltev\303\251s
priemone1 1. eszk\303\266z 2. rendszab\303\241ly

prieplauka 1 kik\303\266t\305\221
priepuolis 1; \305\241irdies ^ roham; sz\303\255vroham

priesaika 1 esk\303\274
priesakas 1 hagyat\303\251k, v\303\251grendelet

prieskonis 1 1. f\303\255\303\255szer2. mell\303\251kiz
prie\305\241 (k\304\205)
1. szemben, ellen 2. el\305\221tt
3. -ig
prie sais szemk\303\266zt
prie\305\241as 1 ellens\303\251g
prie\305\241ingas 1 ellent\303\251tes, ellenkez\305\221

'
258
prie\305\241paskutinis 2 utols\303\263 el\305\221tti
prie\305\241pastatymas1 szembefordul\303\241s
prie\305\241pietis 1 eb\303\251d el\305\221tt
prie\305\241prie\305\241inis 2 szemk\303\266zti
prie\305\241tara 1 ellenvet\303\251s
prietaras 1 el\305\221\303\255t\303\251let
prievarta 1 er\305\221szak, k\303\251nyszer

prievole 1 k\303\266teless\303\251g
prie\305\276astis, -ies nn. 3a ok

prie\305\276iura 1 \303\241pol\303\241s, figyel\303\251s, fel\303\274gyelet
prie\305\276odis 1 sz\303\263l\303\241s-mond\303\241s
prig-auti, -auna, -avo becsapni

prigavimas 2 csal\303\241s, csel
prigimtinis 2 term\303\251szetes, term\303\251szeti
prigrasinti,-a, -o megfenyegetni
prikl-ausyti, -au\305\241o, -ause
(prie ko, kam, nuo ko,
ko) 1. tartozni (vkihez)
2. f\303\274ggni (ykit\305\221l) 3. (vki)
al\303\241rendeltj\303\251nek lenni
prim-ai\305\241yti, -aiso, -aTs\303\251 hozz\303\241keverni

\303\241llhatatosan
primygtinai
prinokti, -sta, -o_ be\303\251rni, meg\303\251rni
pripaz-mti, -jsta, -ino

(ka kuo) 1. elismerni, nyilv\303\241n\303\255tani
(vkit vminek) 2.
oda\303\255t\303\251lni
pripr-asti,-anta,-ato
(prie ko ) hozz\303\241szokni (vmihez)
prireikti, -ia, prireike (ko) sz\303\274ks\303\251ge van (vmire)
prir-\305\261kyti, -uko, -\303\274k\303\251 1. r\303\241gy\303\272jtani 2.
(tele)f\303\274st\303\266lni
prisiekti, -ia, -e esk\303\274t tenni
prisikim\305\241ti, prisikem\305\241a,
-o 1. megt\303\266mni 2.
bezs\303\272fol\303\263dni
prisiminti, prisimena,
prisimine
(k\304\205)
1. emlegetni (vmit) 2.
eml\303\251kezni (vmire)
259
prisipa\305\276-inti, -ista, -ino bevallani
prisirengti, -ia, prisirenge 1. felk\303\251sz\303\274lni 2.
felkerekedni
prisirinkti, prisirenka, -o 1. felhalmoz\303\263dni 2.

\303\266sszeszedni mag\303\241t 3.
\303\266sszeszedni
prisiri\305\241ti, prisiri\305\241a, -o k\303\266t\305\221dni 2. bekapcsolni

mag\303\241t
prisitaikyti, -o, -e (prie

ko) alkalmazkodni (vmihez)
prisk-irti, priskiria, -yr\303\251 1. odasorolni, tulajdon\303\255tani
2. r\303\266gz\303\255teni
prispaudejas, -a 1 elnyom\303\263,
'V n\305\221
prist-atyti, -ato, -ate

prie ko) 1. hozz\303\241tenni 2.
3.
el\305\221terjesztenisz\303\241ll\303\255tani 4.
ki\303\241ll\303\255tani
pritikti, pritinka, -o illik
prityr\304\231s, -usi tapasztalt

pritirti, pritiria, -yr\303\251 tapasztalni
pritrenkti, -ia, pritrenke 1. megs\303\274ket\303\255teni 2.
megh\303\266kkenteni
privaleti, privalo, -jo (ko) 1. k\303\266telez\305\221, kell 2.

van
sz\303\274ks\303\251g (vmire)
priva\305\276iuoti, -iuoja, -iavo meg\303\251rkezni
priver-sti, -\304\215ia, priverte 1. k\303\251nyszer\303\255teni 2.
kid\303\266nteni
(f\303\241t)
privilegija 1 kiv\303\241lts\303\241g
privileginis 1 kiv\303\241lts\303\241gos
pri\305\276ade'ti, pri\305\276ada, -jo meg\303\255g\303\251rni
problema 2 k\303\251rd\303\251s
procentas 1 sz\303\241zal\303\251k
produktas 2 term\303\251k
profesija 1 foglalkoz\303\241s, hivat\303\241s
profesinis 1 szakmai
proga 1 alkalom
prognoze 2 el\305\221rejelz\303\251s
prospektas 2 sug\303\241r\303\272t
protarpinis 2 1. id\305\221leges 2. id\305\221k\303\266zbeni

260
protas 2 \303\251sz, \303\251rtelem
protestantas, -e 1 protest\303\241ns, 'v/ n\305\221
protevis 1 \305\221s
protingas 1 okos
prunk\305\241-ti, -\304\215ia, -t\303\251 ho rkantani
prusas, -e 1 porosz f\303\251rfi,
^ n\305\221
pudelis 1 pudli
pudyti, -o, -e rohadni

puga 4 h\303\263vihar
puikauti, -auja, -avo p ipe dni

rk\305\221c k\303\266
puTk-inti, -ina, -ino sz\303\251pitkezni

puikus 4 1. kit\305\261n\305\2212. gy\303\266ny\303\266r\305\261
3. b\303\274szke
pukas 4 pehely
puk\305\241eti, puk\305\241i, -jo sorvadni
puk\305\241eti, puk\305\241i, -jo csobogni
puk\305\241ti, puk\305\241\304\215ia, puk\305\241te zih\303\241lni
pulkas 4 1. t\303\266meg, csapat 2. ezred

pulti, puola, puole 1. elesni 2. megt\303\241madni
3. el\305\221nyomulni
-
pumpuras 0b 3W r\303\274gy
punktas 1 pont
puodas 1 l\303\241bas, faz\303\251k
puodyne 2 kors\303\263
puok\305\241te 1 vi r \303\241gcso ko r
puo\305\241nus 4 d\303\255szes
puo\305\241ti, -ia, -e d\303\255sz\303\255teni
puo\305\241tis, -iasi, -esi sz\303\251pitkezni
pupa 2 bab
pupsoti, pupso, -jo meredezni

pursti, pursta, purto felduzzadni
purteti, purta, -jo remegni
purti, pur\304\205, puro berzenkedni
purtytis, -osi, -esi
(ko, kuo) \303\263dzkodni (vmit\305\221l)
purus 4 porhany\303\263s
purvas 4 1. s\303\241r 2. iszap
pus- (\303\266sszetett szavak els\305\221
tagja) f\303\251l, f\303\251lig

261
pusbatis 1 f\303\251lcip\305\221
pusbrolis 1 unokafiv\303\251r
puse 2 1. f\303\251l2. oldal 3. r\303\251sz
pusiau fel\303\251be, kett\305\221be

pusiaukele 1 f\303\251l\303\272t
pusiausvyra 1 egyens\303\272ly
puslapis 1 lap, oldal
pusle 4 h\303\263lyag
pusmetis 1 f\303\251l\303\251v
pusry\304\215iai tsz.; esz. : pus-

rytis
^ 1 reggeli (\303\251tkez\303\251s)
l v. ..
pusry\304\215iauti, -iauja, -\302\246iavo reggelizni
pusti, pu\304\215ia, pute 1. f\303\272jni 2. kid\303\274lleszteni
pusvalandis 1 f\303\251l\303\263ra
pu\305\241is, -ies, -y nn. feny\305\221
pu\305\241nis, -ies nn. 4 csizma

puta 2 hab
putotas 1 habz\303\263, tajt\303\251kos
puti, puva, puvo rohadni, bomlani
radijas l r\303\241di\303\263
ragai\305\241is 2 feh\303\251rkeny\303\251r
ragana 1 bo szork\303\241ny
ragas 4 1. szarv 2. k\303\274rt
ragauti, -auja, -avo megk\303\263stolni

ragelis 2 1. kifli 2. telefonkagyl\303\263
raginti,-a, -o \303\266szt\303\266n\303\266zni, n\303\263gatni

raibas 3 tarka
raibti, -sta, -o k\303\241pr\303\241zik
raida 4 fejl\305\221d\303\251s
raide 2 bet\305\261
rail-inti, -ina, -ino fecsegni, \303\266ssze-vissza

besz\303\251lni
rainas 3 tarka, foltos

rai\305\241as 3 s\303\241nta
262
rai\305\241ka 4 kifejez\303\251s
raitas 4 lovas
raityti, raito, raite 1. feltekerni 2. zab\303\241lni
raizgyti, ra\303\255zgo, raizge fonni, k\303\266tni
rai\305\276yba 1 metszet, v\303\251set
rajcyias 2 ker\303\274let
rajus 4 fal\303\241nk
rak\305\241tis, -ies nn. 4 sz\303\241lka
raktas 2 kulcs
rakti, raka, rake 1. v\303\241gni, has\303\255tani 2.
kipiszk\303\241lni
rambus 4 tompa, tunya

ramdyto jas, -a 1 idom\303\241r,
^
szel\303\255d\303\255t\305\221, n\305\221
ramentas 2 mank\303\263
ramybe 1 nyugalom
ram-inti, -ina, -ino 1. nyugtatni 2. vigasztalni
ramstyti,-o, -e t\303\241mogatni
ramumas 2 nyugalom
ramus 4 nyugodt, csendes
randas 3 sebhely
ranga 4 1. el\305\221k\303\251sz\303\274let 2. szerz\305\221d\303\251s
rangytis, rangosi, range si tekeregni

ranka 2 k\303\251z
rankinis 1 1. k\303\251zi-, kar- 2. k\303\251zilabda

rankioti, -ja, -jo \303\266sszegy\305\261jteni
rankove 1 ruhaujj
rankpinigiai tsz. hn. 1 el\305\221leg, foglal\303\263

rank\305\241luostis 1 t\303\266r\303\274lk\303\266z\305\221
raportuoti, -uoja, -avo jelenteni

rasa 4 harmat
rasi, rasit tal\303\241n
rastas 2 gerenda
rasti, randa, rado tal\303\241lni, felfedezni
rastis, randasi, radosi 1. v\303\241lni, lenni 2.

feltunni
megjelenni,
ra\305\241alas 3b tinta
ra\305\241yba 1 helyes\303\255r\303\241s
ra\305\241yti, ra\305\241o, rase \303\255rni
ra\305\241ytojas, -a 1 \303\255ro.-^/no
263
ra\305\241kyti, ra\305\241ko, ra\305\241ke let\303\251pni, leszedni

ra\305\241om-asis, -oji 1 iro-, \303\255r\303\241sos, \303\255r\303\241sbeli
rastas 2 1. iras 2. oklev\303\251l 3.

sminta
sz\305\221ve
rastineas 1 \303\255r\303\241stud\303\263
ratai tsz. hn. 2; Didieji

a> szek\303\251r;
(Ma\305\276ieji) Gri\305\276ulo Nagy (Kis)
G\303\266nc\303\266l
ratas 2 1. ker\303\251k 2. k\303\266r 3. \303\266v
ratelis 2 1. kis ker\303\251k 2. rokka

3. k\303\266r, csoport
ratilas 3'D f\303\251nykoszor\303\272, aura
rauda 4 1. zokog\303\241s2. sirat\303\263\303\251nek
3. piros fest\303\251k
raudonas 1 v\303\266r\303\266s, piros
raudonuoti,-uoja,-avo pirosodni
raudoti, rauda, -jo zokogni
raugas 3 kov\303\241sz
raugeti, -ja, -jo b\303\266f\303\266gni
rauginti, -a, -o 1. savany\303\255tani 2.

cserez\303\255ni
3.
keleszteni
raukyti, -o, -e \303\266sszer\303\241ncolni
raumuo 3b izom
raupai tsz. hn. 4 himl\305\221
rausyti, rauso, rause fel\303\241sni
rau-sti,-sta, -do elv\303\266r\303\266s\303\266dni
rausvas 4 pirosas, r\305\221t
receptas 2 recept
regejimas 1 1. l\303\241t\303\241s2. l\303\241tom\303\241s
registruotas 1 aj\303\241nlott
reikalas 3 ; be reikalo 1. \303\274gy, dolog 2. sz\303\274ks\303\251g,
sz\303\274ks\303\251gess\303\251g;
feleslegesen
sz\303\274ks\303\251gtelen\303\274l,
reikalauti,-auja, -avo (ki ) k\303\266vetelni,ig\303\251nyelni (vmit)

reikalingas 1 (ko) sz\303\274ks\303\251ges, (vmire)
van
sz\303\274ks\303\251g
reiketi, reikia, -jo (ko) kell, sz\303\274ks\303\251ges (vmi)

reikme 4 - sz\303\274ks\303\251glet
reik\305\241me 3 jelent\305\221s\303\251g
264
reik\305\241ti, rei\305\241kia, rei\305\241ke 1. jelenteni 2. k\303\266z\303\266lni
rei\305\241kinys 3a 1. jelens\303\251g 2. kifejez\303\251s
rekaloti, -ja, -jo ordib\303\241lni

reksmas 4 ki\303\241lt\303\241s
rekti, -ia, -e kiab\303\241lni
religija 1 vall\303\241s
religinis1 vall\303\241sos, vall\303\241si
remai tsz. hn. 1 keret, r\303\241ma
remontas 1 jav\303\255t\303\241s, tataroz\303\241s
renesansas 1 renesz\303\241nsz
rengtis, -iasi, -esi 1. elk\303\251sz\303\274lni 2. fel\303\266lt\303\266zni
reples tsz. nn. 2 fog\303\263
restoranas 2 vend\303\251gl\305\221
retas 4 ritka, ritk\303\241s
retis 2 szita
retkar\304\215iais ritk\303\241n
rezgalas h\303\274lyes\303\251g
rezidencija 1 sz\303\251khely
rezultatas 2 eredm\303\251ny
re\305\276ti, -ia, -e 1. v\303\241gni 2. csapni, \303\274tni
riba 4 hat\303\241r
rid-enti, -ena, -eno gur\303\255tani

ridikas 2 retek
ridikeliaitsz. hn. 2 retek
riebalai tsz. hn. 3a zs\303\255r
riebus 4 zs\303\255ros
riekti, -ia, -e 1. szelni, v\303\241gni 2.
felt\303\266rni
felsz\303\241ntani,
riestas 4 1. f\303\266lkunkorod\303\263, pisze

2. rossz
ne \305\241utas 3b mogyor\303\263
rykas 2 1. ed\303\251ny 2. szersz\303\241m

rykauti, -auja, -avo kiab\303\241lni
rike 2 boglya
rikis 2 b\303\241stya (sakk)
riklus 4 hib\303\241s
riksmas 4 ki\303\241lt\303\241s
ryk\305\241te
1 1. vessz\305\221nyal\303\241b 2. ostor
rimtas 4 komoly
265
rimtis, -ies nn. 4 nyugalom

rimtumas 2 komolys\303\241g
ringuoti, -uoja, -avo 1. tekeregni, kanyarogni
2. cifr\303\241zni
rinkinys
3 1. k\303\266tet
gy\305\261jtem\303\251ny,
2. (nyomdai) szed\303\251s
rinkti, renka, -o gy\305\261jteni, szedni,
kiv\303\241lasztani
rioglinti, -a, -o 1. felhalmozni 2. sut\303\241n
menni
ristele \303\274get\303\251sben
risti, rita, rito g\303\266rgetni, gur\303\255tani

ristis, ritasi, ritosi 1. gurulni 2. harcba
3.
sz\303\241llni toj\303\241sb\303\263l kib\303\272jni
ry\305\241ys 4 kapcsolat, viszony, k\303\266tel\303\251k
ry\305\241keti, -ja, -jo kider\303\274lni, kirajzol\303\263dni

ry\305\241kus 4 vil\303\241gos
\\ v,.
risti, -a, -o k\303\266tni
rytai tsz. hn. 3 kelet

rytas 3 reggel
rytdiena 1 m\303\241snap
riteris 1 lovag
ryti, ryja, rijo nyelni, falni
rytinis 2 1. reggeli 2. keleti
rytoj holnap
ry\305\276tis, -t\304\205si, -osi elhat\303\241rozni
rodykle 2 mutat\303\263
rodyti, -o, -e mutatni

roges tsz. nn. 2 sz\303\241nk\303\263
rojus 2 paradicsom, mennyorsz\303\241g

romanas 2
reg\303\251ny
romanu rom\303\251n (st\303\255lus illetve
nyelvcsal\303\241d)
romus 4 j\303\241mbor
rope 1 r\303\251pa
roplomis n\303\251gyk\303\251zl\303\241b
rubas 2 ruha
rublis 2 rubel
rudas 4 be.rna
266
rudeninis 2 \305\221szi
ruduo \305\221sz
(\303\251vszak)
rugiai, tsz. hn. 4 rozs
rugpjutis 1 augusztus
rugsejis 1 szeptember
rug\305\241tis, -ies nn. 3 sav
rug\305\241tus 3 savany\303\272
ruja 4 1. falka 2. p\303\241rz\303\241si id\305\221
rukas 4 k\303\266d
rukymas 1 1. doh\303\241nyz\303\241s 2. f\303\274st\303\266l\303\251s
rukytas 1 f\303\274st\303\266lt
rukyti, -o, -e 1. doh\303\241nyozni 2. f\303\274st\303\266lni

rumas, rumai 1 1. palota 2. kamara,
k\303\251pvisel\305\221h\303\241z
rumbas 4 1. sebhely 2. karima

rumzti, -ia, -e 1. h\303\241mozni 2. vakar\303\263dzni,
kapar\303\263dzni 3. v\303\241jni
rungtynes tsz. nn. 2 verseny, m\303\251rk\305\221z\303\251s
runkelis 1 cukorr\303\251pa
ru\305\221pti, -ia, -e piszk\303\241lni, piszmogni

ruo\305\241ti, -ia, -e 1. el\305\221k\303\251sz\303\255teni 2. takar\303\255tani
3. befogni (lovat)
ruo\305\276as 3 s\303\241v
rupestis 1 go n do sko d\303\241s
rupeti, rupi, -jo (kam) 1. \303\251rdekel, foglalkoztat

(vkit) 2. gondot okoz
(vkinek )
rupintis, -asi, -osi (kuo) agg\303\263dni (vki miatt), gon-
do sko dni (vkir\305\221l)
rupus 4 nagyszemu, durva

rusas, -e 2 orosz f\303\251rfi, ^s n\305\221
rusys 4 pince
rustybe 1 harag
rustus 3 1. m\303\251rges 2. rettenetes,
zord
rusvas 4 r\305\221t
ru\305\241is 1 fajta
ruta 2 ruta (n\303\266v\303\251ny)
rutulys 3\" g\303\266mb

267
saga 4 gomb
saikas 4 m\303\251rt\303\251k
saikingumas 2 m\303\251rs\303\251klet
s\304\205junga 1 sz\303\266vets\303\251g
sakalas 3 k s\303\263lyom
sakinys 3 mondat
sakyti, sako, sake mondani
s\304\205saja
1 kapcsolat, kapcsol\303\241s
s\304\205siauris 1 tengerszoros
s4siuvinis 1 f\303\274zet
s\304\205skaita 1 sz\303\241mla
s\303\241u
\303\266nmag\303\241nak
saugoti, -o, -ojo \305\221rizni
saugumas 2 biztons\303\241g
sauja 1 teny\303\251r, marok
saule 1 nap (\303\251gitest)-
sauletas 1 napf\303\251nyes
sausainis 2; sausainiai k\303\251tszers\303\274lt; apr\303\263s\303\274tem\303\251ny
sausas 4 sz\303\241raz
sausis 2 janu\303\241r
sava saj\303\241t
savaime suprantama mag\303\241t\303\263l \303\251rtet\305\221d\305\221en
savaite 1 h\303\251t ( napt\303\241ri)

savarankis 2 ember
\303\266n\303\241ll\303\263
savaranki\305\241kas 1 \303\266n\303\241ll\303\263
savas 4 saj\303\241t, az \303\266v\303\251
savavale 2 \303\266nk\303\251ny
s\304\205veika
1 egy\303\274ttm\305\261k\303\266d\303\251s
sav\304\231s \303\266nmaga (birt. e.)

savybe 1 1. saj\303\241toss\303\241g 2. saj\303\241t k\303\266r,
az \303\266v\303\251i
savigyra 1 1. \303\266ndics\303\251ret 2. \303\266nd\303\255cs\303\251r\305\221,
dicsekv\305\221
savi\305\241kas 1 saj\303\241ts\303\241gos
savivaliavimas 2 \303\266nk\303\251ny
savi\305\276udybe 1 \303\266ngyilkoss\303\241g
268
savo saj\303\241tja, mag\303\241\303\251

s\304\205voka 1 fogalom
sakytis, sakosi, sakesi mondani mag\303\241t, mag\303\241r\303\263l

sala 4 sziget
saldainis 2 \303\251dess\303\251g
saldus 3 \303\251des
s\304\205lyga 1 felt\303\251tel, k\303\266r\303\274lm\303\251ny
s\304\205lytis
1 \303\251rintkez\303\251s, kapcsolat
salota 2 sal\303\241ta
'
samanos tsz. nn. 1 moha
samdinys, -e 3 b\303\251res, csel\303\251d,^ n\305\221
s\304\205my\305\241is 1 zavar, riadalom

s\304\205mojingas 1 \303\251leselm\303\251ju
s\304\205mokslas 1 \303\266sszeesk\303\274v\303\251s
s\304\205mone
1 1. tudat 2. eszm\303\251let
samprotauti, -auja, -avo elm\303\251lkedni
s\304\205narys 3a \303\255z\303\274let
sandara 1 szerkezet, strukt\303\272ra

sandarus 4 z\303\241rt, hermetikus
sandauga 1 szorzat
sandelis 1 t\303\241rol\303\263,pince
sanderme 1 harm\303\263nia
santaika1 egyet\303\251rt\303\251s
santaka 1 egybefolyas, \303\266sszeolvad\303\241s
santykis 1 kapcsolat, viszony

santrumpa 1 r\303\266vid\303\255t\303\251s
santuoka 1 h\303\241zass\303\241g
santvarka 1 rendszer, rend

sapnas 4 \303\241lom
sapnuoti, -uoja, -avo \303\241lmo dni
s\304\205ra\305\241as
1 jegyz\303\251k, lista
sargas 3 \303\266r
sarmata 2 sz\303\251gyen
1 lelkiismeret
s\304\205\305\276ine
scena 2 sz\303\255npad
sedeti, sedi, -jo \303\274lni
seja 4 vet\303\251s
sekan-tis, -ti 1 k\303\266vetkez\305\221
sekla 1 mag
269
seklys, -\303\251 4 bes\303\272g\303\263, spicli,
~ n\305\221
seklus 4 lapos, sek\303\251lyes

sekmadienis 1 vas\303\241rnap
sekme 4 siker
sekmingas 1 sikeres
sekti, seka, seke (kuo) 1. k\303\266vetni 2. ut\303\241nozni
(vkit) 3. elmes\303\251lni
sektis, sekasi, sekesi sikeredik, \303\251rezni mag\303\241t

sekunde 1 m\303\241sodperc
senas 4 \303\266reg, r\303\251gi
senelis, -e 2 1. nagyapa, anya 2. \303\266reg

r^J n\303\266
f\303\251rfi,
seniai r\303\251gen, r\303\251g\303\263ta
senis,-e 2 \303\266regember,
'V n\305\221
senove 1 r\303\251gm\303\272lt, \305\221si kor, antikvit\303\241s,

\305\221sis\303\251g
senti, sensta, seno \303\266regedni

sentimentai tsz. hn. 2 \303\251rzelmek, \303\251rz\303\251kenyked\303\251s
/ ... 2
senute /
-jo
\303\266regasszony
sergeti, sergi, \303\263vni
seslumas 2 otthon\303\274l\303\251s, megtelepedett-

s\303\251g
seslus 4 otthon\303\274l\305\221
sesti, seda, sedo le\303\274lni
sestis, sedasi, sedosi le\303\274lni
sesuo
./.. ./.
3\"
./.
n\305\221v\303\251r
seti, seja, sejo vetni

siaubas 4 r\303\251m\303\274let
siaubti, -ia, -e 1. tombolni 2. rombolni

siauras 4 sz\303\272k
siau-sti, -cia, -te 1. k\303\266r\303\274lfogni 2. tombolni

3. rosszalkodni
sidabras 2 ez\303\274st
sidabrinis 2 ez\303\274st\303\266s,
siekti, -ia, -e (ko) megszerezni

ez\303\274stel\303\251rni, (vmit)
siela 1 l\303\251lek
siena 1 1. fal 2. hat\303\241r
sietas 1 szita
270
sykis 2; i\305\241
sykio; kita^
syki -sz\303\263r, -szer, -sz\305\221r;
egyszerre; m\303\241skor
silke 2 1. szard\303\255nia 2. hering
silpnas 4 gyenge
sirgti, serga, -o (kuo) betegnek lenni (vmiben)
siulas 1 c\303\251rna
siulyti, -o, -e aj\303\241nlani, javasolni

siuntinys 313 k\303\274ldem\303\251ny
siunte
siusti, siun\304\215ia, k\303\274ldeni
siuti, siuva, siuvo varrni

siuvejas, -a 1 szab\303\263, varr\303\263n\305\221
syvai tsz. hn. 1 nedv
skabyti, -o, -e let\303\251pni, lecs\303\255pni

skai\304\215iuoti, -i\303\272oja, -iavo sz\303\241molni
skai\304\215ius 2 sz\303\241m
skaidrus 4 \303\241ttetsz\305\221, vil\303\241gos

skaidula 1 rost, sz\303\241l
skaistus 4 1. vil\303\241gos, f\303\251nyes 2. sz\305\261z
3. friss, harmatos
skaityti, skaito, skaTte 1. olvasni 2. megolvasni
(p\303\251nzt)
skalauti, -auja, -avo \303\266bl\303\266getni
skalbiniaT tsz. hn. 3 feh\303\251rnem\305\261
skalbti, -ia, -e mosni
skaldyti,-o, -e f\303\266lapritani, f\303\266lv\303\241gni
skalsus 4 1. gazdas\303\241gos 2. t\303\241pl\303\241l\303\263,

b\305\221s\303\251ges
skambinti, -a, -o (kuo) 1. csengetni 2. telefon\303\241lni
3. hangszeren j\303\241tszani
skambus 4 zeng\305\221, hangos

skandinti, -a, -o els\303\274llye szteni
skanus 4 \303\255zletes
skardas 4 visszhang
skarele 2 kis kend\305\221
skarlatina 1 v\303\266rheny
skafm alas 3 rongy
skatinti,-a, -o (ka^ i_ka)
\303\266szt\303\266k\303\251lni(vkit
vmire)
271
skaudeti, skauda, -jo

(kam ka) f\303\241j (vkinek vmi)
skaudus 4 f\303\241jdalmas
skausmas 4 f\303\241jdalom
skelbti, -ia, -e 1. kihirdetni 2. pr\303\251dik\303\241lni
skelti,skelia, skele 1. v\303\241gni, csapni 2. csiholni

3. buzg\303\263lkodni
skersaT (ko);'vir i\305\241ilgaT 1. kereszt\303\274l-kasul 2.
keresztben; kereszt\303\274l-kasul
skersas 4 ke re szt-
skersmuo 3 \303\241tl\303\263
skersomis ferd\303\251n, keresztben

sker-sti, -dzia, -d\303\251 lev\303\241gni, meg\303\266lni (\303\241llatot)
skerstuves tsz. nn. 2 1. diszn\303\263\303\266l\303\251s 2. k\303\263stol\303\263
(diszn\303\263\303\266l\303\251skor)
sk\304\231sti, sk\304\231sta, skendo els\303\274llyedni

skesti, ske\304\215ia, skete s z \303\251tt\303\251
rpe s zte ni
sketis 2 eserny\305\221
skeveldra 1 szil\303\241nk
skydas 2 pajzs
skyle 4 lyuk
skyrius 2 1. r\303\251szleg, oszt\303\241ly 2.
fejezet
(k\303\266nyvben) 3.
(katonai ) egys\303\251g
skirti,skiria, skyre 1. elv\303\241lasztani 2.
3. \303\241ldozni,
megk\303\274l\303\266nb\303\266ztetni
szentelni (vminek) 4.
kinevezni
skirtingas 1 k\303\274l\303\266nb\303\266z\305\221
skirtis, skiriasi, skyresi 1. kitunni 2. elv\303\241lni
skirtumas 1 k\303\274l\303\266nbs\303\251g
skystimas 1 folyad\303\251k, l\303\251,l\303\266tty
sklaidyti,sklaido, sklaTde lapozgatni, lobogtatni

sklandus 4 \303\266sszef\303\274gg\305\221, kerek
sklypas 2 1. f\303\266lddarab 2. foszl\303\241ny
skola 4 ad\303\263ss\303\241g, k\303\266lcs\303\266n
skolinys 3 k\303\266lcs\303\266nz\303\251s
skonis 2 1. \303\255z 2. \303\255zl\303\251s
skrad\305\276iai kereszt\303\274l
272
skraidyti, skraido,
skraTde r\303\266pk\303\266dni
skrandis 2 gyomor
skriauda _4
s\303\251rt\303\251s
skrybelaite 3a kalap, kis kalap

skrybele 3a sapka
skristi, skrenda, skrido rep\303\274lni
skruostas 3 arc
skruzde 4
hangya
skubeti, skuba, -jo sietni
skubus 4 s\303\274rg\305\221s
skudrus 4 1. mozg\303\251kony 2. \303\251les
skuduras 3\" rongy

skuja 4 1. tulev\303\251l 2. toboz
skundas 2 panasz, panaszkod\303\241s
skundikas,-e 2 1. feljelent\305\221 2. panaszos,
nu n\305\221
skurdus 4 nyomorult, szeg\303\251nyes

skur-sti, -sta, -do sz\305\261k\303\266lk\303\266dni
sku-sti, -ta, -to 1. borotv\303\241lni 2. h\303\241mozni
3. kih\303\274velyezni 4.
kikaparni 5. sz\303\241guldani
skustis, skund\305\276iasi,
skundesi (kuo) panaszkodni (vmire)

skustuvas 2 borotva
skutas 4 darab, cafat
skvarbyti, skvarbo,
skvarbe kif\303\272rni, kilyukasztani
skvernas 4 kab\303\241tsz\303\241rny
slaTnikauti,-auja, -avo t\303\251bl\303\241bolni, napot lopni

slampineti, -ja, -jo imbolyogni
slampinti, -a, -o osonni
slankioti, -ja, -jo 1, s\303\274nd\303\266r\303\266gni 2. iramodni
slaptas 4 titkos
slavas, -e 2 szl\303\241v f\303\251rfi, 'V n\305\221
slegti, sle'gia, slege nyomasztani, elnyomni

slenys 4 v\303\266lgy
slenkstis 2 _
k\303\274sz\303\266b
sleptis, slepiasi, slepesi elrejt\305\221zni

273
slides tsz. nn. 2 si
sliekas 3 1. giliszta 2. csavarors\303\263
slypeti, slypi, -jo rejt\305\221zk\303\266dni
sly-sti,-sta, -do cs\303\272szni
slyva 2 1. szilva 2. szilvafa

sloga 4 n\303\241tha
sloginti, -a, -o nyomni, nyomasztani

slopinti, -a, -o 1. elfojtani 2. g\303\241tolni
slugti,-sta, -o cs\303\266kkenni, esni

sluoksna 1 1. fonal 2. szalag
smagus 4 1. kedves 2. k\303\251nyelmes
3. er\305\221s
smailus 4 \303\251les
smakras 4 \303\241ll
smakseti,' smaksi, -jo nyalni

smalkinti,-a, -o f\303\274st\303\266lni
smalsus 4 k\303\255v\303\241ncsi
smarkauti, -auja, -avo d\303\274h\303\266ngeni
smarkus 4 1. \303\251les, szigor\303\272, gyors

2. er\305\221s
smaugti, -ia, -e fojtogatni
smegenys, -u tsz. nn. 3C 1. vel\305\221 2. \303\255ny

smel-is 2, -ys 4 homok
smelkti, -ia, -e sz\303\272rni, hasogatni
smugis 2 csap\303\241s, \303\274t\303\251s
smuikas 2 heged\305\261
smulkus3 1. apr\303\263 2.
smurtas 1 r\303\251szleter\305\221szak
snapas 4 cs\305\221r
sniegas 4 h\303\263
snigti, sninga, snigo havazik

SNO (Suvienytuju Naciju
Organizacija ) ENSZ (Egyes\303\274lt
Nemzetek
Szervezete)
snopsoti, snopso, -jo b\303\241mulni, bambulni
snukis 2 '
'v.
so\304\215iai
. pofa
j\303\263llak\303\241sig, b\305\221s\303\251gesen
sodas 2 kert
sodyba 1 birtok
274
sodinti, -a, -o \303\274ltetni
sodrus 3 b\305\221s\303\251ges, zamatos

sod\305\276ius 2 falu
sopeti, sopa, -jo (kam k\304\205) f\303\241j (vkinek vmije)
sostine 1 f\305\221v\303\241ros
sotus 3 j\303\263llakott
spalis 2; spaliai 1. okt\303\263ber 2. k\303\263c, csepu

spalva 4 sz\303\255n
spalvotas 1 sz\303\255nes
spanguole 1 \303\241fonya
spardytis, -osi, -esi r\303\272gkap\303\241lni, verdesni
sparnas 4 sz\303\241rny
spartus 4 ser\303\251ny, temp\303\263s

spqstai tsz. hn. 1 csapda, t\305\221r
spauda 4 sajt\303\263
sp\303\241u-sti, -d\305\276ia, -de elnyomni, szor\303\255tani
specialistas, -e 2 szakember, \342\204\242

n\305\221
specialus 4 k\303\274l\303\266nleges, k\303\274l\303\266n-
speigas 1 er\305\221s fagy

speT-sti, -\304\215ia, -te 1. k\303\266r\303\274lfogni 2. k\303\266vetelni
spengti, -ia, -e csengeni

speti, -ja, -jo 1. ideje van 2.
3.
felt\303\251telezni
kital\303\241lni,
felbecs\303\274lni
spie\304\215ius
2 raj
spiegti, -ia, -e vijjogni

spyna 4 1. lakat 2. z\303\241v\303\241r
spindulys 3 sug\303\241r
spinta 1 szekr\303\251ny
spirgas 3 t\303\266p\303\266rtyu
spyruokle 2 rug\303\263
spoksoti, spokso, -jo b\303\241mulni, szemet

mereszteni
sportinis 1 sport-
spragilas 3b cs\303\251phadar\303\263
spragseti, spragsi, -jo csattogtatni, csettinteni

sprandas 3 tark\303\263, nyak
spr\304\231sti, sprend\305\276ia, sprende 1. eld\303\266nteni 2. meg\303\255t\303\251lni
3. kit\303\241g\303\255tani 4. rohanni
275
sraigtas 1 csavar, csavarors\303\263

srebti, srebia, -e sz\303\274rcs\303\266lni
sritis, -ies nn. 4 ter\303\274let (k\303\266zigazgat\303\241si

egys\303\251g, kb. megye)
sriuba 4 leves
srove 4 \303\241ram, \303\241raml\303\241s
S.. ^ x
sruti, sruva, sruvo folyni, h\303\266mp\303\266ly\303\266gni
stabas 4 1. b\303\241lv\303\241ny 2. merevg\303\266rcs
3. b\303\251nults\303\241g
stabdys 4 f\303\251k
sta\304\215ias 4 f\303\274gg\305\221leges, \303\241ll\303\263
sta\304\215iatikybe 1 pravoszl\303\241v hit

stadionas 2 stadion
staiga hirtelen, v\303\241ratlanul
staigus 4 hirtelen, robban\303\251kony

stalas 4 asztal
stalgus 4 (i k^, kam) s\303\263v\303\241r(vmire)
staliukas 2 kis asztal

stambus 4 hatalmas, vastag
standus 4 1. merev, feszes 2. rideg
stangus 4 rugalmas
starta 1 s\303\241rm\303\241ny
statine 2 hord\303\263
statyti,stato, state 1. \303\241ll\303\255tani 2. \303\251p\303\255teni
status 4 1. meredek 2. egyenes

3. der\303\251k(sz\303\266g)
staugti, -ia, -e vony\303\255tani

stebetis, stebisi, -josi
(kuo) csod\303\241lkozni (vmin)
stebuklingas 1 csod\303\241latos
steigti,-ia,.-e megalap\303\255tani, megnyitni
stengtis, -iasi, -esi igyekezni, t\303\266rekedni
stepe 2 sztyeppe
styga 4 h\303\272r
stiklas 4 1. \303\274veg 2. poh\303\241r
stikline 2 poh\303\241r
stilius 2 st\303\255lus
stipendija 1 \303\266szt\303\266nd\303\255j
stiprus
4 er\305\221s
276
stipti, stimpa, stipo 1. felfordulni, megd\303\266gleni

2. megdermedni
stirna 1 \305\221z
stogas 3 tet\305\221
stoka 4 hi\303\241ny
storas 3 vastag
stotis,-ies nn. 4 \303\241llom\303\241s
stovejimas 1 \303\241ll\303\241s
stoveti, stovi, -jo \303\241llni
stovykla 2 t\303\241bor
straipsnis 1 cikk
strateginis 1 strat\303\251giai
strazdas 4 rig\303\263
strele 4 ny\303\255l
strykt, strikt hopp

stropus 4 szorgalmas
stuburinis 2 gerinces
studentas, -e 2 egyetemista, ^v n\305\221
stukseti,stuksi, -jo ko po gni

stuksoti, stukso, -jo meredezni
stulbinti, -sta, -o megd\303\266bbenni
stulpas 4 y oszlop
stumti, -ia, stume l\303\266kni
stverti, stveria, stvere megragadni

su (kuo) -val, -vei
suakmeneti, -ja, -jo megk\303\266v\303\274lni
suaveti,suavi,-jo elhordani, elkoptatni

(cip\305\221t)
sudaryti, sudaro, sudare 1. k\303\251pezni, l\303\251trehozni,

alkotni 2. megk\303\266tni
(szerz\305\221d\303\251st)
sudeti, sudeda, sudejo 1. \303\266sszecsukni 2.
szerezni
3.
\303\266sszeadni
(dalt)
4. toj\303\241st tojni
sudetis, -ies nn. 3\" 1. \303\266sszet\303\251tel 2.
\303\266sszead\303\241s
sudie, sudien, sudiev \303\251gveled (veletek)! agy\305\221!
sudr-askyti, -asko, -Sske felt\303\251pni, \303\266sszekarmolni

sudrumsti, -cia, sudrumste megzavarni
277
sugalvoti, -ja, -jo kigondolni, kieszelni
sugaudyti, -o, -e \303\266sszefogdosni, kifogni
sugauti, -na, sugavo elkapni
sugebejimas1 k\303\251pess\303\251g
sugyv-enti, -ena, -eno 1. egy\303\274tt \303\251lni, megf\303\251rni
egym\303\241ssal 2. gyermeket
nemzeni
sugra\305\276inti, -a, -o visszat\303\251r\303\255teni
sugr-iuti, -iuva, -iuvo 1. lerombolni 2. lezuhanni

3. bez\303\272dulni
sugri\305\276ti, -ta, -o visszat\303\251rni
suimti, suima, sueme 1. letart\303\263ztatni 2.

megragadni 3. betakar\303\255tani
sujudeti, sujuda, -jo mozg\303\241sbaj\303\266nni
suk-akti, -anka, -ako betelik
sukilelis,-e 1
(id\305\221)
felkel\305\221 .^ n\305\221
sukilimas 2 felkel\303\251s, l\303\241zad\303\241s
suki\305\276ti, sukina, -o bedugni, betenni

suklastojimas 1 hamis\303\255tv\303\241ny
suklestejimas 1 felvir\303\241gz\303\241s
suknele 2 n\303\266i ruha

sukretimas 2 megr\303\241zk\303\263dtat\303\241s
sukr-usti,-unta, -uto 1. mozdulni 2. k\303\251sz\303\274lni,
i , hozz\303\241fogni
v
sukti, -a, -o; <^j
galv\304\205, (ki ) 1. forgatni, sodorni
2. f\303\251szket rakni 3.
becsapni, megcsalni 4.
5.
k\303\266p\303\274lni gennyesedni;
t\303\266rni a fej\303\251t (vmin)
suktis, -asi, -osi / forogni
sukurti, sukuria, sukure 1. megteremteni 2. t\303\274zet
rakni
sulaukti, -ia, -e (ko)
1. megv\303\241rni (vmit) 2.
meg\303\251lni
sukurys 3b \303\266rv\303\251ny, forgatag

sulaikyti, -o, -e 1. visszatartani 2.
letart\303\263ztatni 3. meg\303\241ll\303\255tani
sulau\305\276yti, -o, -e 1. \303\266sszet\303\266rni 2.
megszegni
278
sulipti, sulipa, -o f\303\266lsz\303\241llni

(j\303\241rm\305\261re)
suly-sti, -sta, -sulyso lefogyni

sultys, -\304\215iu tsz. nn. 1 sz\303\266rp, l\303\251
sum\303\241 4 \303\266sszeg
sumalti, sumala, sumale meg\305\221r\303\266lni
sumanymas 1 1. \303\266tlet 2. terv

suma\305\276inti, -a, -o cs\303\266kkenteni
sumesti, sumeta, sumete 1. bedobni 2. kital\303\241lni
3. \303\266sszehajtogatni
sum-i\305\276ti, -ysta, -iso 1. \303\266sszekeverni 2.
dni
\303\266sszezavar\303\263
sumoketi, sumoka, -jo megfizetni

sumu\305\241tinis 2 szendvics
sunenas 1 unoka\303\266ccs
sune\305\241ti, sune\305\241a, sunese elhordani, bevinni
sunka 4 l\303\251,sz\303\266rp ,
sunktis, -iasi, -esi sziv\303\241rogni

sunkus 4 neh\303\251z
sunkve\305\276imis 1 teheraut\303\263
sunus 3 fia vkinek
suolas 3 pad
suomis, -e 1 finn f\303\251rfi,
^ n\305\221
supykti, -sta, -o (ant ko) megharagudni (vkire)

supilti, supila, supyle 1. bele\303\266nteni, belesz\303\263rni
2. meg\303\274tni
suplakti, suplaka, suplake 1. felr\303\241zni 2. r\303\241csapni

3. \303\266sszekeverni
suploti, -ja, -jo' 1. tapsolni 2.
\303\266sszelap\303\255tani
supr-asti, -anta, -ato meg\303\251rteni
supti,-a, -o 1. ringatni 2. k\303\266r\303\274lvenni
3. betekerni
sup-ulti, -uola, -uole 1. r\303\241t\303\241madni 2.
3.
r\303\241telepedni
egybeesni
v v,. v. . v
supur-ksti, -skia, su-
pur\305\241ke behinteni
sur-asti, -anda, -ado megtal\303\241lni
suraukti, -ia, surauke s s ze

\303\266 r\303\241nco lni
suregzti, surezga, surezge \303\266sszek\303\266tni

279
sur-ikti, -inka, -lko felki\303\241ltani
surinkti, surenka, -o \303\266sszegy\305\261jteni

suris 1 sajt
sur-yti, -yja, -ijo bekapni, felfalni
surus 3 s\303\263s
suse-sti,-da, -do f\303\266l\303\274lni,r\303\241\303\274lni
susibroliauti. -iauja, -iavo \303\226sszebar\303\241tkozni
susid-aryti, -aro, -are kialakulni, l\303\251trej\303\266nni
susidomejimas 1 (kuo) \303\251rdekl\305\221d\303\251s (vrai ir\303\241nt)
susidorojimas 1 lesz\303\241mol\303\241s
susidurimas 2 \303\266ssze\303\274tk\303\266z\303\251s
susigundymas 1 (kuo) (vmi) k\303\255s\303\251rt\303\251se,
cs\303\241b\303\255t\303\241sa
susijaudinimas 1 izgalom, izgatotts\303\241g

susijuosti, -ia, -e egybe\303\266ve dni
z\305\221
susyk egyszerre
susikaupti,-ia, susikaupe1. \303\266sszpontos\303\255tani 2.
felhalmoz\303\263dni
susiklausymas 1 / egyet\303\251rt\303\251s
susik-urti, susikuria, 1.
-\305\261r\303\251 meggy\303\272jtani 2.
megalap\303\255tani
susilieti, -ja, -jo egybefolyni, \303\266sszefolyni

susilyginimas 1 \303\266sszehasonl\303\255t\303\241s
susipa\305\276-inti, -ista,
-ino megismerkedni
susipr-asti, -anta, -ato 1. meg\303\251rteni 2.
\303\266ntudatoss\303\241
v\303\241lni
susirinkimas 2 gyules
susitaikyti, -o, -e kib\303\251k\303\274lni, megb\303\251k\303\251lni
susitarti,susitaria,
susitare (del ko) meg\303\241llapodni (vmiben)
susitelkti, -ia, susitelke \303\266sszefogni, nekigyurk\305\221zni
sus-yti, -yja, -ijo \303\226sszekapcsol\303\263dni
susit-ikti, -inka, -iko (ka) tal\303\241lkozni (vkivel)

susituokimas 2 h\303\241zass\303\241gk\303\266t\303\251s
susivaldymas 1 \303\266nuralom
suskai\304\215iuoti, -iuoja, -iavo me gs z\303\241mo lni
suspeti, -ja, -jo (kas) siker\303\274l (vkinek)

susti, sus ta, suso 1. elfonnyadni 2.
megbetegedni (\303\241llat) 3. s\303\263herr\303\251
v\303\251lni
280
sustojimas 2 meg\303\241ll\303\241s, meg\303\241ll\303\263
sustoti, -ja, -jo meg\303\241llni

su\305\241aukti, -ia, su\305\241auke \303\266sszeh\303\255vni
susukti, su\305\241unka, -o felki\303\241ltani
sutapimas 2 egybees\303\251s
sutarti, sutana, sutare meg\303\241llapodni, megegyezni
suteikti, -ia, suteike 1. r\303\251szes\303\255teni, adni 2.
elnyerni 3. megf\303\251rni
b\303\251k\303\251ben
sutemti,-sta, sutemo bes\303\266t\303\251tedik
sutikimas 2 1. vend\303\251gfogad\303\241s 2.
beleegyez\303\251s, egyet\303\251rt\303\251s
sut-ikti, -inka, -iko 1. fogadni (vkit) 2.

egyet\303\251rteni
sutilpti, sutelpa, -o elf\303\251rni
sutinkamai (su kuo) (vminek) megfelel\305\221en

sutrukdyti, -e
\342\200\224o,
zavarni (vkit vmiben)

(kam^kaj^
sutvisketi, sutviska, -jo felcsillanni
suuo-sti, -dzia, -de megszagolni
suvaldyti, suvaldo,
suvalde megf\303\251kezni
suvalgyti, -o, -e megenni

suvalkietis, -e 2 Suvalkija lak\303\263ja
suvartoti, -ja, -jo felhaszn\303\241lni
suverpti,-ia, suverpe megsz\305\221ni, megfonni

suvynioti, -ja, -jo beg\303\266ngy\303\266lni, becsomagolni
suvis egy\303\241ltal\303\241n
su\305\276aT-sti, -d\305\276ia, su\305\276aide lej\303\241tszani

su\305\276elti, su\305\276elia, su\305\276ele kihajtani, kiz\303\266ldellni
su\305\276inoti, su\305\276ino, -jo megtudni
svainis 1 s\303\263gor
svajoti, -ja, -jo \303\241br\303\241ndozni
svarbus 4 fontos
svarstykles tsz. nn. 2 m\303\251rleg
svarstyti,-o, -e m\303\251rlegelni, megfontolni

sve\304\215ias 4; i sve\304\215ius vend\303\251g; vend\303\251gs\303\251gbe
281
sveik as 1. eg\303\251szs\303\251ges 2. eg\303\251sz
(sz\303\241m) 3. szervusztok)
(ahol az \303\234dv\303\266z\303\266lt
szem\303\251lynek megfelel\305\221en
v\303\241ltozik a sz\303\263 neme \303\251s
szama)
sveikata 2 eg\303\251szs\303\251g
sveikinti, -a, -o (ka) 1. 2.

\303\274dv\303\266z\303\266lni gratul\303\241lni
*
(vkinek)
sverdeti, -i, -jo imbolyogni
svetimas 3b (kam) idegen (vmit\305\221l)
svetimtautis, -e 2 k\303\274lf\303\266ldi f\303\251rfi, '\302\273n\305\221
svetur idegenben
sviedinys 3a 1. labda 2. l\303\266veg
i sviestas 1 vaj
: svie-sti, -dzia, -de dobni
svyreti, svyri, -jo lecs\303\274ngeni

svirplys 4 t\303\274cs\303\266k
svyruoti, -uoja,. -avp ringani, imbolyogni

svogunas 2; svogunai (n\303\266v\303\251nyi v. haj) hagyma;
hagyma
svoris 2 s\303\272ly
sa! csitt!
\305\241achmatai tsz. hn. 1 sakkj\303\241t\303\251k
\305\241aipytis, -osi, -\303\251si

ko)
(i\305\241 1. mosolyogni 2.
kinevetni
(vkit)
saizus 4 \303\251les, \303\241that\303\263
\305\240aka 4 \303\241g
\305\240akalys 3 szil\303\241nk, forg\303\241cs

sakes tsz. nn. 2 villa
\305\241aknis, -ies, -y nn. 4 gy\303\266k\303\251r
\305\241akute 2 1. \303\241gacska 2. villa
\305\240aligatvis 1 j\303\241rda
\305\241alimais oldalt, f\303\251lre

282
\305\241alin (kas, ka) 1. el, f\303\251lre 2. kifel\303\251 3. le

(vele) !
salineti, -ja, -jo lust\303\241lkodni
\305\241alis, -ie s nn. 4 1. orsz\303\241g 2. oldal, f\303\251l,t\303\241j
\305\241almas 3 sisak
\305\241altas 3; m\303\241n \305\241alta hideg; f\303\241zom
\305\241alo (ka) f\303\241zik

\305\241alti, \305\241cla, elfagy, (vmi)
\305\241altibar\305\241\304\215iai tsz. hn. 1 hideg c\303\251klaleves
\305\241altis 2 fagy, hideg
sapuoti, -uoja, -avo hersegtetni, ropogtatni
\305\241arka 1 szarka
\305\241arma 4 d\303\251r
\305\241arvas 3 p\303\241nc\303\251lzat
\305\241audyti, -o, -e 1. l\305\221ni 2. cik\303\241zni

\305\241auk\305\241tas 1 kan\303\241l
\305\241aulys 4 1. nyilas 2. sztrelec

\305\241e.', \305\241ekit! nesze!, nesztek!
\305\241eima 4 csal\303\241d
\305\241eimininkas, -e 2 gazda, 'v asszony

\305\241en, \305\241enaT ide
\305\241epetys 3\302\260 kefe
\305\241e
ringas 1 sort\303\251 s
\305\241erk\305\241na. 4 d\303\251r
\305\241ermenys, -u tsz. , 3b halotti tor

\305\241ernas 3 vaddiszn\303\263
\305\241e\305\241elis 1 \303\241rny\303\251k
\305\241e\305\241kas 4 g\303\266r\303\251ny
\305\241e\305\241tadienis 1 szombat
\305\241iaip \303\255gy
\305\241iaipjau egy\303\241ltal\303\241n
\305\241i\304\205nakt ez \303\251jjel
\305\240iandien ma
\305\241iaudas. 3 szalma
\305\240iaudinis 2
\305\241iaure 1 szalma\303\251szak
\305\241iau\305\241ti, -ia, -e f\303\266lborzolni
\305\241iek tiek n\303\251mi(leg)

\305\241iemet id\303\251n
\305\241ienas 4 sz\303\251na
283
\305\241ik\305\241na 4
(megmunk\303\241lt) b\305\221r, sz\303\255j
\305\240ik\305\241nosparnis 1 denev\303\251r
\305\241yk\305\241tus 4 fukar
\305\275ilas 4 t\305\261level\305\261 erd\305\221
\305\241ildyti, -o, -e meleg\303\255teni
\305\241ildytis, -osi, -esi melegedni

\305\241ukas 4
selyem
\305\241ilkinis 2
\305\240iltadar\305\276is 1 selyemmelegh\303\241z
siitas
4 meleg
\305\240iltine 1 t\303\255fusz
\305\240iltis, \305\241iliasi, sylesi igyekezni

\305\241iluma 3 1. h\305\221, meleg 2. melegs\303\251g
\305\241imtmetis 1 \303\251vsz\303\241zad
\305\240iokadienis 2 h\303\251tk\303\266znapi
\305\241ioks 3
v '.. . i. . mindenf\303\251le, ilyen-olyan
\305\241ypsotis, -osi, -Ojosi mosolyogni
\305\241irdgela 1 b\303\241nat
\305\240irdinti, -a, -o megharag\303\255tani

\305\241irdis, -ies nn. 3 1. sz\303\255v 2. l\303\251lek
sis, si, \305\241itas, -a 1 1. ez 2. a k\303\266vetkez\305\221
\305\241itaip 1. \303\255gy, \303\272gy 2. a

k\303\266vetkez\305\221k\303\251ppen
\305\241itoks 1 ilyen
\305\240iug\305\276d-enti, -ena, -eno surrogni
\305\240iuk\305\241les tsz. nn. 2 szem\303\251t
\305\241iuk\305\241tu! nehogy!
\305\241iuolaik jelenleg
\305\241iupinys 3 sjupinyisz (litv\303\241n leves)
\305\241iurk\305\241tus 4 1. durva 2. \303\251rdes
\305\241iurpas 2 1. reszket\303\251s 2. retteg\303\251s
\305\241kac!, \305\241kic! sicc!

\305\241laitas 2 1. domb 2. naplop\303\263,
csavarg\303\263
\305\241lajos tsz. nn. 2 sz\303\241nk\303\263
slapias 4 nedves
\305\241lepetes tsz. nn. 2 papucs, mamusz
\305\241liau\305\276ti, -ia, -e cs\303\272szni, m\303\241szni
\305\241lyk\305\241tus
4 undor\303\255t\303\263
284
sliurpti, -ia, -e sz\303\274rcs\303\266lni
\305\241love 4 dics\305\221s\303\251g
\305\241lubas 4 s\303\241nta
\305\241meT\305\276tas 4 r\303\241galom
smekla 1 k\303\255s\303\251rtet, l\303\241tom\303\241s
\305\241nairas 4 ferde, kancsal

\305\241neketis, \305\241nekasi, -josi besz\303\251lgetni
\305\241niok\305\241ti, -cia, -te 1. z\303\272gni, morajlani 2.
zih\303\241lni
snioti, -ja, -jo 1. \303\274tni 2. kasz\303\241lni 3.

rohanni
V ^ V n/. \342\200\242
\305\241nyp\305\241ti, -cia, -te 1. sziszegni 2. szip\303\241kolni
\305\241okoladas 2 csokol\303\241d\303\251
\305\276okti, -a, -o 1. t\303\241ncolni 2. ugrani

3.belevetni mag\303\241t
\305\241onas 1 oldal
\305\241tai \303\255me, tess\303\251k
\305\241uke 2 1. cser\303\251p 2. csorba (k\303\251s)

\305\241ukis 2 jelsz\303\263
\305\241ukuotis, -uojasi, -avosi f\303\251s\303\274lk\303\266dni
\305\241ulinys 3 k\303\272t
\305\241uo, \305\240uns, suny 4 kutya

\305\241uolis 1 ' 1. ugr\303\241s 2. galopp
\305\241uoliuoti, -iuoja, -iavo galoppozni
susti, \305\241unta, \305\240uto bef\303\274lledni
\305\241utinti, -a, -o 1. p\303\241rolni 2. bezab\303\241lni

3. le\303\251get (nap)
y V , v s
\305\241uva 1. suo
suvis 2 l\303\266v\303\251s
\305\241vaistyti, \305\240vafsto, \305\241vaiste 1. sz\303\251tdob\303\241lni 2.
elk\303\263tyavety\303\251lni
\305\241varkas 2 zak\303\263, f\303\251rfikab\303\241t
\305\241varus 4 tiszta
\305\240vebelduoti, -uoja, -avo selyp\303\255teni
\305\241vet-sti, -cia, -te 1. kif\303\251nyes\303\255teni 2.
3.
kiporolni zab\303\241lni
\305\241velnus 4 1. gyeng\303\251d 2. puha

3. m\303\251rs\303\251kelt
\305\241ventadienis 1 \303\274nnepnap
285
\305\241ventas 4 szent
\305\240vente 2 \303\274nnep
\305\241ventinis 1 \303\274nnepi
\305\241ventinti, -a, -o megszentelni
svie sa 1. f\303\251ny, vil\303\241goss\303\241g 2.
felvil\303\241gosults\303\241g, m\305\261velts\303\251g
sViesus 4 1. vil\303\241gos 2. felvil\303\241gosult
\305\241vie\305\276ias 4 friss
\305\241vilpti, -ia, -e f\303\274ty\303\274lni
\305\241vinas 2 \303\263lom
\305\241vyteti, \305\241vyti, -jo ragyogni, vil\303\241g\303\255tani
\305\241vyturys 3 vil\303\241git\303\263to ro ny
\305\241vok\305\241ti, -cia, -te 1. z\303\272gni, morajlani 2.
sziszegni
tabalavimas 1 himb\303\241l\303\263dz\303\241s
tablete 2 tabletta
ta\304\215iau azonban
t\303\241d \303\272gyhogy
tada akkor
taT; taT tai 1. ez 2. akkor; hol ...
hol
taiga. 3 tajga
tatgi is, k\303\266vetkez\303\251sk\303\251pp
taisyti, taiso, taise 1. kijav\303\255tani 2. k\303\251sz\303\255teni
3. fel\303\266lt\303\266zni 4. bek\303\266tni
(k\303\266nyvet)
taika 4 b\303\251ke
taikyti, -o, -e (kam) 1. c\303\251lozni 2. alkalmazni
(vmire )
taiklus 4 pontos
taikus 4 b\303\251k\303\251s
taip; rsj pat; ir e\\J toliau 1. igen 2. \303\255gy 3. olyan;

szint\303\251n; \303\251s\303\255gytov\303\241bb
taisykle 2 szab\303\241ly
286
takas 4 \303\272t,p\303\241lya
taks i (rago zatlan) taxi

takus 4 foly\303\251kony
talentas 1 tehets\303\251g
talentingas1 tehets\303\251ges
talka 1 1. kal\303\241ka, munka
k\303\266z\303\266s
2. munkacsapat
talpus 4 t\303\241gas
tal\305\276yti, -o, -e verni

tamprus 4 rugalmas
tampus 4 ny\303\272jthat\303\263
tamsta 1 maga, \303\266n (az ige ut\303\241na
e. sz.-ben)
tamsuma 3 s\303\266t\303\251ts\303\251g
tamsus 4 s\303\266t\303\251t
// //
tankus 3 suru
tapatybe 1 azonoss\303\241g
tapyba 1 fest\303\251szet
tardymas 1 nyomoz\303\241s
tapybi\305\241kas 2 fest\305\221i
tapti, tampa, tapo (kuo) v\303\241lni

(vmiv\303\251)
tariamas 3 \303\241l,tettetett
taryba 1; Tarybu Sajung. tan\303\241cs; Szovjetuni\303\263

tarybinis 1 szovjet
tarytum mint, mintha
tark\305\241t reccs
tarkuoti, -uoja, -avo reszelni
tarme 4 nyelvj\303\241r\303\241s
tarnaite 1 szolg\303\241l\303\263l\303\241ny
tarnaiti\305\240kas 1 szolgai
tarnauti, -\303\241uja, -avo szolg\303\241lni, hivatalban lenni
tarnautojas, -a 1 hivatalnok, <o/ n\305\221
tarnyba 1 szolg\303\241lat
tarp (ko) k\303\266z\303\266tt
tarpas 1 k\303\266z, k\303\266ztes (vmi)

tarptautinis 2 nemzetk\303\266zi
tarpusavis 1 egym\303\241sk\303\266z\303\266tti (s\303\251g)
tarsi mint, mintegy
tarti, taria, tar\303\251 sz\303\263lni, mondani
287
tartis, tariasi, taresi (kuo) 1. tan\303\241cskozni 2.
3.
meg\303\241llapodni tartani mag\303\241t
(vminek)
tartum mintha, mintegy
tas, ta; /v
pats az, ez; ugyanaz
ta\305\241yti, -o, -e h\303\272zni, vonszolni
ta\305\241yti, -o, -e \303\241csolni
ta\305\241kas 4 pont
ta\305\241kyti, ta\305\241ko, ta\305\241ke fr\303\266csk\303\266lni
tat, tat\303\241i ez, az

tau 1. tu
taukaT tsz. hn. 3 zs\303\255r
taupyti, -o, -e takar\303\251koskodni, f\303\251lretenni

taure 4 1. serleg, kupa 2.
k\303\266p\303\266ly\303\266z\305\221
tauta 4 nemzet
tautybe 1 nemzetis\303\251g
tautinis 2 nemzeti, n\303\251pi
tautosaka 1 folkl\303\263r
tautosakininkas, -e 1 n\303\251prajzkutat\303\263
tavo a tied
te- (a k\303\266vetkez\305\221 ig\303\251vel
egybe\303\255rva)
csak
teatras 2 sz\303\255nh\303\241z
tebera m\303\251g van
tegu(l) hadd
teigiamas 3 pozit\303\255v
teigti, -ia, -e \303\241ll\303\255tani,t\303\251telezni
telkti,-ia, -e 1. adni, ny\303\272jtani 2. hozni

3. aj\303\241nlani
teise 1
jog^
teisejas, -a 1 nj
b\303\255r\303\263, n\305\221
teisybe 1 1. igazs\303\241g 2.
igazs\303\241goss\303\241g
teisingaT helyesen, helyes!

teisininkas, -e 1 jog\303\241sz,\303\274gyv\303\251d
teTsmas 4
t b\303\255r\303\263s\303\241g
teisus 4; jus *J igaz; igaza van

288
teketi, teka, -jo 1. folyni 2. felj\303\266n a nap
3. f\303\251rjhez menni
tekstas 2 sz\303\266veg
tekti,tenka, teko (kam) 1. jut (vkinek) 2. kell

(csin\303\241lni)
3. alkalma
ny\303\255lik (vmit csin\303\241lni)

telefonas 2 telefon
telegrafas 2 1. 2.
t\303\241v\303\255r\303\263
t\303\241v\303\255rda,
postahivatal
telegrama 2 t\303\241virat
televizorius 1 t\303\251v\303\251k\303\251sz\303\274l\303\251k
telkti,-ia, -e 1. verbuv\303\241lni 2.
3.
\303\266sszpontos\303\255tani illeszteni
telzti, -ia, -e 1. benedves\303\255teni 2. dobni
3. \303\274tni
tempti, -ia, -e fesz\303\255teni, h\303\272zni
temti, temsta, temo s\303\266t\303\251tedik
ten, tenaT ott, oda
teorija 1 elm\303\251let
tepti, tepa, tepe kenni

tera csak ez(ek) van(nak)
teritorija 1 ter\303\274let
terle 4 pofa, \303\241br\303\241zat
termometras2 h\305\221m\303\251r\305\221
ter\305\241ti, -ia, -e bemocskolni

teseti, tesi, -jo 1. betartani 2. k\303\251pesnek
lenni
t\304\231sti, -ia, -e 1. folytatni 2. elny\303\272jtani
te\305\241la 4 t\303\251szta
tete 2 papa
tete rvinas 3 4\" fajdkakas
tevas 3 apa
tevyne 2 haza
tevi\305\241ke 1 haza
sz\303\241nd\303\251kosan
ty\304\215\"ia, ty\304\215iomis
ty\304\215iojimasis 1 (kuo,
i\305\241
ko) g\303\272nyol\303\263d\303\241s (vkin, vki
f\303\266l\303\266tt)
tiek ennyi
289
tiekti, -ia, -e 1. feltenni, odak\303\251sz\303\255teni
2. f\305\221zni 3. adagolni
tiesa 4 igazs\303\241g
tiesiog, tiesiogiai 1. egyenesen 2.
egyszer\305\261en
tiesus 4 1. egyenes 2. igaz

tik; rw ka csak; \303\251pp most
tikejimas 1 hit
tiketi, tiki, -jo (kuo) hinni, b\303\255zni (vmiben)
tiketis, tikisi, -josi (ko) rem\303\251nykedni (vmiben)
tikimybe 1 val\303\263sz\303\255n\305\261s\303\251g
tikinti, -a, -o (ka kuo) meggy\305\221zni (vkit vmir\305\221l)

tikrai t\303\251nyleg
tikras 4 1. igazi, val\303\263di 2. \303\251des
(testv\303\251r)
tikrinti, -a, -o 1. ellen\305\221rizni 2.
megvizsg\303\241lni
tikseti,tiksi, -jo ketyegni

tikslas 4 c\303\251l
tikslus 4 pontos
tiktai csak
tylejimas 1 hallgat\303\241s
tyleti, tyli, -jo_ hallgatni

tilpti, telpa, tilpo elf\303\251r
tiltas 1 h\303\255d
tylus 4 cs\303\266ndes, hallgatag

tilvikas 2 szalonka
tymaT tsz. hn. 4 kanyar\303\263
timp-seti, -si, -sejo huzig\303\241lni
timpsoti,tirnpso,-jo elny\303\272lni, fetrengeni

tingeti, tingi, -jo lust\303\241lkodni
tinkamas 3b 1. megfelel\305\221, alkalmas
2. helyes
tinklas 2 h\303\241l\303\263
tyras 3 tiszta
tyrimas 2 1. kutat\303\241s 2. nyomoz\303\241s

tyrineti,-ja, -jo kutatni, tanulm\303\241nyozni
tirpti, -sta, -o 1. olvadni 2. zsibbadni
tir\305\241tas 4 suru
290
tisti,-ta, -o h\303\272z\303\263dni, elny\303\272lni
titnagas 1 1. kovak\305\221 2. fukar ember
ti\305\276ti, ty\305\276ta, -o 1. elb\303\241gyadni, elsorvadni
2. elvizesedni
tobulas 3 t\303\266k\303\251letes
todel az\303\251rt, ez\303\251rt
tok-s, -ia 3; r\\j pat ilyen, olyan; ugyanilyen

tol, tolei addig
toli; nj gra\305\276u ne messze; t\303\241volr\303\263l sem
toliaregis 2 t\303\241volbal\303\241t\303\263
toliau t\303\241volabb, arr\303\251bb, tov\303\241bb
tolyd\305\276io \303\241lland\303\263an
tolimas 3a t\303\241voli
tolimesnis 3 tov\303\241bbi
tolis 2; tolo
i\305\241 t\303\241vols\303\241g; messzir\305\221l
tolus 4 t\303\241voli
tomas 2 k\303\266tet
topsoti, topso, -jo 1. meredezni 2. \303\241lm\303\251lkodni
tortas 1 torta
tramdyti, -o, -e 1. megnyugtatni 2.

megszel\303\255d\303\255teni
tramvajus 2 villamos
trankyti, tranko, tranke 1. r\303\241zni 2. bev\303\241gni

trapus 4 1.
t\303\266r\303\251keny
2. oml\303\263s
4; mineraline ^ tr\303\241gya, m\305\261tr\303\241gya

tr\304\205jsa
tr\304\205\305\241us
4 zs\303\255ros, term\303\251keny
traukinys 3a vonat
trauksmas 4 huzat
traukti, -ia, -e 1. h\303\272zni, vonzani 2.
vonulni
tre\304\215iadienis 1 szerda
trempti, -ia, -e 1. letaposni 2. l\303\241bbal
tiporni
treningas 1 1. edz\303\251s 2. tr\303\251ningruha

trenkti, -ia, -e 1. \303\274tni, csapni 2. haj\303\255tani
3. szaga van
trepseti,trepsi, -jo taposni
tre \305\241ne 2 1. cseresznye 2.
csere sznyef a
291
tresti, -ia, -e tavitr\303\241gy\303\241zni
try-k\305\241ti, -ksta, -sko fr\303\266csk\303\266lni, buzogni

trimitas 2 k\303\274rt
trinti, -a, tryne d\303\266rzs\303\266lni
trintukas 2 rad\303\255r
triratukas l tricikli
tris-kart, -syk h\303\241romszor

truk\305\241mas 4 zaj
trumparegis 2 r\303\266vidl\303\241t\303\263
triusas 2 vesz\305\221ds\303\251g
triu\305\241kinti, -a, -o sz\303\251tz\303\272zni
triusti, triusta, -o 1. porlani, omlani 2.

korhadni
troba 3 h\303\241z, kunyh\303\263

trok\305\241ti, trok\305\241ta, <o
tro\305\240l 1. szomjazni 2. fulladozni
3. \303\241h\303\255tozni
troleibusas 2 trolibusz
tro\305\241kintas 1 p\303\241rolt
trukdyti, -o, -e zavarni, feltartani

trukti, trunka, truko folytat\303\263dni
trukti,-sta, -o (ko)
1. hi\303\241nyzik, nincs (vmi)
2. sz\303\251tpattan
triukumas 1 hiba, hi\303\241nyoss\303\241gok
trumpas 4; trumpaT tarianl r\303\266vid; r\303\266viden sz\303\263lva
trunyti, -\303\255ja. -ijo korhadni
trupinys 3b morzsa
^ t\303\266rmel\303\251k,
trupu-tis, -ti, -teli, -ci\303\274kqi egy kicsi (t)

tu (tav\304\231s, tau, tave,
mi, tavyje) te (neked a, neked, t\303\251ged,
veled, benned)
tualetinis 1 toalett-
tulas 3 sok\303\241n
tul\305\276is, -ies mn. 4 epe

tuodu, tiedvi \305\221kketten
tuo pa\304\215iu ugyanakko r

tuoj, tuojau r\303\266gt\303\266n
tuolaik akkor
'f tuomet akkor
i tuo tarpu id\305\221k\303\266zben
! tupeti, tupi, -jo kuporogni

292
turbut nyilv\303\241n
tureti, turi, -jo 1. birtokolni, van vakinek

vmije 2. tartani, fogni
3. k\303\266teles, kell
turgus 2 piac
turinys 3 1. tartalom 2. kisebb\303\255tend\305\221
turis 2 ker\303\274let
(m\303\251rtan)
turtas 2 vagyon, gazdags\303\241g
turtingas 1 tehet\305\221s
tu\305\241\304\215ias 4 \303\274res
tuzinas 3 tucat
tu\305\276ti, -ta, -o d\303\274h\303\266ngeni
tvanas 4 vizozon
tvankus 4 nyomaszt\303\263, sz\305\261k\303\266s
tvarka 4 rend
tvarkyti, tvarko, tvarke 1. rendbe tenni 2. vezetni,

vminek lenni
\303\251l\303\251n
tvarstyti,-o, -e bek\303\266t\303\266zni
tvartas 1 ist\303\241ll\303\263
tve nk i nys 3 1. t\303\263 2. v\303\255zt\303\241rol\303\263
tverti, tveria, tvere

(u\305\275 ko) 1. elker\303\255teni 2. bek\303\266t\303\266zni
3. odakapni (vmihez)
4. kib\303\255rni, kitartani
tvirtas 3 szil\303\241rd, er\305\221s

tvirtinti, -a, -o 1. \303\241ll\303\255tani2. j\303\263v\303\241hagyni
3. megszil\303\241rd\303\255tani
tviskus 4 ragyog\303\263
tvora 4 ker\303\255t\303\251s
U.li.U
ugdyti, -o, -e n\303\266velni, kifejleszteni
ugis 2 1. termet, n\303\266v\303\251s2. hajt\303\241s,
sarj
ugnis, -ies nn. 4 tuz
uiti, uja, ujo 1. \305\261zni, \303\274ld\303\266zni 2. szidni
!93
C^kana 1 k\303\266d
\303\266kis 1; tarybinis /v gazdas\303\241g; \303\241llami
gazdas\303\241g
uksme 4 \303\241rny\303\251k
umus 3 1. lobban\303\251kony 2. hirtelen
universitetas 2 egyetem
uodas 3 sz\303\272nyog
uodega 3\302\260 farok
uoga 1 bogy\303\263
uogiene 2 bef\305\221tt
uola 4 1. szirt, szikla 2. fen\303\266k\305\221
uolus 4 buzg\303\263
uosis 1 j\303\241vorfa
uosle 4
szagl\303\241s
uostas 1 kik\303\266t\305\221
uo\305\241vis, -e 1 ap\303\263s, any\303\263s

upas 2 1. hangulat 2. szesz\303\251ly .
upe 2 foly\303\263
urgzti, urzgia, urzge morogni

urvas 3 \303\274reg, barlang
ur\305\276yti, ur\305\276o, ur\305\276e 1. karmolni 2. d\303\266rzs\303\266lni
usas 2; usai 1. egy sz\303\241l bajusz 2.

bajusz, cs\303\241p
utele 3l tet\305\261
u\305\276 (ko,
k\304\205)
1. 2.
t\303\272l,m\303\266g\303\266tt,m\303\266g\303\251
3.
m\303\272lva -\303\251rt 4. mint 5. -n\303\241l,
-n\303\251l
(\303\266sszehasonl\303\255t\303\241s)
v v. ,.
u\305\276auginti, -a, -o felnevelni
u\305\276augti, -a, -o megn\305\221ni, feln\305\221ni
u\305\276danga 1 f\303\274gg\303\266ny
u\305\276darbis 1 kereset
u\305\276darytas 1 bez\303\241rt, becsukott

u\305\276daryti, -o, -e bez\303\241rni
u\305\276davinys 3 ^\302\260 feladat
u\305\276draustas 2 tiltott, tilos

u\305\276drau-sti, -d\305\276ia, u\305\276--
draude ^ megtiltani
u\305\276dusti, u\305\276dusta, -o kifulladni, lihegni
u\305\276eiti, u\305\276eina, u\305\276ejo 1. bemenni 2,
bek\303\266vetkezik
294
u\305\276gaida 1 szesz\303\251ly
u\305\276gavenes tsz. nn. 1 farsang v\303\251ge
uzg-esti, -\304\231sta, -eso kialudni, kihunyni

u\305\276imtas 3\" foglalt
u\305\276imti, u\305\276ima, u\305\276eme elfoglalni
u\305\276kabinti, -a, -o (k\304\205)
1. bele akas zkodni (vmibe)
2. belek\303\266tni
u\305\276kalbinti, -a, -o megsz\303\263l\303\255tani
u\305\276kandine 2 falatoz\303\263, b\303\274f\303\251
u\305\276kandis 1 el\305\221\303\251tel
u\305\276kapoti, -ja, -jo 1. lekaszabolni 2. \303\266ssze-
csipkedni
u\305\276k\304\205sti, u\305\276kanda, u\305\276kando harapni (vmit), falatozni
u\305\276kietejimas 1 sz\303\251kreked\303\251s
u\305\276kim\305\241ti, u\305\276kem\305\241a, -o bedugaszolni

u\305\276kl-iuti, -iuva, -iuvo 1. beleakaszkodni 2.
megtorpanni
u\305\276kresti, u\305\276kre\304\215ia, u\305\276krete 1. megfert\305\221zni 2.

betapasztani
u\305\276kulnis 1 sarok (l\303\241bon)
u\305\276lieti, -ja, -jo el\303\263nteni, \303\266nt\303\266zni
u\305\276lipdyti, u\305\276lipdo, u\305\276lipde beragasztani, bet\303\266mni
u\305\276ma\304\215ia 1 sz\303\241nd\303\251k
u\305\276m-inti, u\305\276mina, -yn\303\251 (ka) r\303\241l\303\251pni (vmire )

u\305\276mir\305\241ti, -ta, -o elfelejteni
u\305\276mokestis 1 fizet\303\251s, fizets\303\251g
u\305\276muryti, -ija, -ijo befalazni

u\305\276mu\305\241ti, u\305\276mu\305\241a, u\305\276mu\305\241e agyonverni
u\305\276nugaris 1 h\303\241ts\303\263
r\303\251sz, h\303\241torsz\303\241g
u\305\276pakalinis 2 h\303\241ts\303\263
u\305\276pelnyti, u\305\276pelno,
u\305\276pelne p\303\251nzt keresni
u\305\276pernai tavalyel\305\221tt
u\305\276pultas 1 megt\303\241madott
u\305\276raktas 1 z\303\241r
u\305\276ra\305\241ymas 1 1. feljegyz\303\251s 2. felirat

3. v\303\251grendelet
u\305\276sakyti, u\305\276sako, u\305\276sake 1. megrendelni 2.

kihirdetni(templomban a
h\303\241zass\303\241got)
295
u\305\276sid-aryti, -aro, -are 1. bez\303\241rni 2. bez\303\241rk\303\263zni
u\305\276sidirbti, -a, -o p\303\251nzt keresni

u\305\276sieninis 2 k\303\274lf\303\266ldi
u\305\276sienis 1 k\303\274lf\303\266ld
u\305\276sigauti, -auna, -avo 1. megs\303\251r\303\274lni 2.

megs\303\251rt\305\221dni
u\305\276siimti, u\305\276siima, u\305\276sieme 1. lefoglalni mag\303\241nak
2. foglalkozni
v '
\342\200\224 \342\200\224 ^
uzsir-ukyti, -uko, -uke r\303\241gy\303\272jtani
u\305\276siminti, u\305\276simena,
u\305\276simine (apie c\303\251lozgatni
k\304\205) (vmire),
eml\303\255teni
(vmit)
uzsiprasymas 1 kereslet
u\305\276sisakyti, -ako -ake megrendelni mag\303\241nak
u\305\276sispyrimas 2 makacss\303\241g
u\305\276sisp-irti, u\305\276sispiria,
megmakacsolni mag\303\241t
^_yre
u\305\276statas 1 z\303\241log
u\305\276stoti, -ja, -jo (k\304\205) 1. ki\303\241llni

(vmi mellett)
2. eltakarni (f\303\251nyt)
3. bek\303\266sz\303\266nt
(id\305\221)
u\305\276sukti, u\305\276suka, -o felh\303\272zni, felcsavarni

u\305\276\305\241alo
u\305\276\305\241alti, u\305\276\305\241\304\205la, befagyni
u\305\276tarejas, -a 1 gy\303\241m, v\303\251delmez\305\221,
^> n\305\221
u\305\276tat ahelyett, viszont

u\305\276tekejimas 1 napkelte
-enka, -eko .
u\305\276t-ekti, (ko) el\303\251g, elegend\305\221 (vmi)
u\305\276tempti, -ia, u\305\276tempe kifesz\303\255teni
u\305\276ti, u\305\276ia, u\305\276e 1. zajongani 2. susogni
3. szitkoz\303\263dni
u\305\276tikti, u\305\276tinka, -o ott tal\303\241lni
u\305\276tvanka 1 g\303\241t
u\305\276tvara 1 z\303\241r, akad\303\241ly, g\303\241t
u\305\276uojauta 1 (kam) r\303\251szv\303\251t (vki ir\303\241nt)

u\305\276uomina 1 c\303\251lz\303\241s, utal\303\241s
u\305\276uot ahelyett, hogy

u\305\276vakar tegnapel\305\221tt
u\305\276valdymas 1 birtokl\303\241s
u\305\276virti, u\305\276verda, u\305\276vire felforrni
u\305\276vis legink\303\241bb
296
va \303\255me
vabalas 3 bog\303\241r
-vada 4 1. \303\274r\303\274gy 2. szaporulat

vadas 4 vez\303\251r, parancsnok
vadeles tsz. nn. 2
gyepl\305\221
vadinas (i) vagyis

vadinti, -a, -o (kuo) h\303\255vni, nevezni (vminek)
vadintis, -asi, -osi neveznek, h\303\255vnak
vadovauti,-auja, -avo
(kam)
vezetni (vmit)
vadovelis 2 tank\303\266nyv
vaduoti, -uoja, -avo 1. kiszabad\303\255tani 2.

siteni
helyette
vaga 4 1. bar\303\241zda 2. meder

vagis, -ies hn. 4 tolvaj
vagonas 2 vas\303\272ti kocsi
vai jaj
vaTdas 4 visz\303\241ly
vaidinti, -a, -o szerepet j\303\241tszani
vaidmuo szerep
valkas 4 1. gyerek 2. fi\303\272
vaikezas 2 fi\303\272, sr\303\241c
vaikigalis 1 fi\303\272, sr\303\241c
vaikyste
2 gye rme kko r
vaikyti, vaTko, vaike \305\261zni, kergetni
vaik\305\241\304\215ioti, -ja, -jo 1. s\303\251t\303\241lni2. j\303\241rni, j\303\241rk\303\241lni
vaik\305\241tineti, -ja, -jo s\303\251t\303\241lni
vainikuoti, -uoja, -avo megkoszor\303\272zni,

megkoron\303\241zni
vainoti, -ja, -jo szidni, s\303\251rtegetni

vaipysena 1 fintorg\303\241s
vairuoti, -\303\272oja, -avo ir\303\241ny\303\255tani, vezetni

vaTsius 2 gy\303\274m\303\266lcs
vaistas 1 orvoss\303\241g
vaistine 1 gy\303\263gyszert\303\241r
vai\305\241inti, -a, -o me gvend\303\251gelni
297
vaivoryk\305\241te 1 sziv\303\241rv\303\241ny
vaizdas 4 k\303\251p
vaizduotis, -uojasi, -avosi k\303\251pzelni mag\303\241t

vakar tegnap
vakar\303\241t tsz. hn. 3 nyugat
vakaras 3'\302\260 este
vakariene 2 vacsora
vakarieniauti, -iauja, -iavo vacsor\303\241zni
valanda 3 \303\263ra
(id\305\221egys\303\251g)
valandele 2 percecske, pillanat
valdyba 1 igazgat\303\263s\303\241g, eln\303\266ks\303\251g
valdymas
1 1. korm\303\241nyz\303\241s
ir\303\241ny\303\255t\303\241s,
2. birtokl\303\241s
valdininkas, -e 2 tisztvisel\305\221', ^ n\305\221
valdyti, valdo, valde (k\304\205)

1. uralkodni (vkin),
korm\303\241nyozni 2. uralni (vmit)
vald\305\276ia 4 hatalom
valgiara\305\241tis 1 \303\251tlap
valgykla 2 eb\303\251dl\305\221, (\303\266nkiszolg\303\241l\303\263)
\303\251tterem
valgis 2 1. \303\251tel 2. ev\303\251s
valgyti, -o, -e enni
valgytojas,-a 1 \303\251tkez\305\221f\303\251rfi,'v n\305\221
valia 2 akarat
valio hurr\303\241
valyti, valo, yale 1. tiszt\303\255tani 2. betakar\303\255tani

valkata 1 csavarg\303\263
valkioti, -ja, -jo h\303\272zni, vonszolni
valsas 1 kering\305\221
vals\304\215ius 2 j\303\241r\303\241s
(k\303\266zigazgat\303\241si)
valstybe 1 \303\241llam
valstybinis 1 \303\241llami
valstietis, -e 2 paraszt,^ n\305\221
valtis, -ies nn. 1 cs\303\263nak
vandenynas
1 \303\263ce\303\241n
vandravojant v\303\241ndorolva
vcimpla 1 1. pofa, \303\241br\303\241zat 2.
ember
fecseg\305\221
298
vamzdis 2 1. cs\305\221, vezet\303\251k 2. fegyver
cs\303\266ve 3. furulya, s\303\255p
vanagas 3 s\303\263lyom
vanduo 3a v\303\255z
vaTdas 4 1. n\303\251v 2. elnevez\303\251s

3. c\303\255m, rang 4.
veszeked\303\251s
vapsva 4 dar\303\241zs
vardines tsz. nn. 2 n\303\251vnap

vargas 4 b\303\241nat, baj
vargonai tsz. hn. 2 orgona (hangszer)

vargti, -sta, -o 1. nyomorogni 2. k\303\255nl\303\263dni
vargus 4; vargu ar neh\303\251z, nyomor\303\272s\303\241gos;
aligha
variokas 2 r\303\251zgaras
varis 2 r\303\251z \342\200\242
varyti, varo, vare 1. uzni, hajtani 2.

folytatni, csin\303\241lni 3. mozgatni
varle 4 b\303\251ka
varlyte 2 kis b\303\251ka
varnas 4 varj\303\272
varpa 1 kal\303\241sz
varpas 4 harang
varstyti, -o, -e 1. felf\305\261zni, bef\303\272zni 2.
kinyitni
var\305\241ke 3 t\303\272r\303\263
vartai tsz. hn. 2 kapu

vartyti, varto, varte 1. g\303\266rgetni 2. forgatni
3. lapozgatni
varveti, varva, -jo cs\303\266p\303\266gni, csurogni
var\305\276ybos tsz. nn. 1 verseny
var\305\276yti, var\305\276o, var\305\276e szor\303\255tani, korl\303\241tozni
vasara 1 ny\303\241r
vasarinis 2 1. ny\303\241ri 2. tavaszi

(gabona)
vasaris 2 febru\303\241r
vasaroti, -ja, -jo nyaralni

4 horog
v^\305\241as
va\305\241kas 2 viasz
vaza 2 -_ ***
\342\200\236
va\305\276ineti, -ja, -jo utazni, jarmuvon menni
va\305\276iuoti, -iuoja, -iavo utazni, jarmuvon menni
vedaras 3a hurka
vedinti, -a, -o kiszell\305\221ztetni
veduokle 2 legye z\305\221
veidas 3 arc
-iauja,-iavo alakoskodni
veidmedniauti,
veidrodis 1 t\303\274k\303\266r
//
veTkalas 3b mu
veiksmas 4 1. cselekm\303\251ny, m\305\261velet
2. felvon\303\241s
veiksnys 4 1. t\303\251nyez\305\221 2. alany

(nyelvtan)
veikti, -ia, -e csin\303\241lni, m\305\261k\303\266dni
veikus 3 hamaros, gyors

veisle 2 fajta
vejas 1 sz\303\251l
vejoti, -ja, -jo \303\274ld\303\266zni
vel \303\272jra
vele 4 a halott lelke

veliava. 1 z\303\241szl\303\263
velykos tsz. nn. 1 h\303\272sv\303\251t
velnias 3 1. \303\266rd\303\266g 2. fene

veltui 1. hi\303\241ba, hasztalan 2.
ingyen, poty\303\241ra
veluoti (s), -\303\272oja(si),
-avo (si) k\303\251sni, lek\303\251sni
velus 4 k\303\251s\305\221i
vempti, -ia, -e vedelni

vemti, vemia, vem\303\251 h\303\241nyni
vengras, -e 2 magyar f\303\251rfi,

/v n\305\221
vengti, -ia, -e (ko) kiker\303\274lni (vmit)

vepsoti, vepso, -jo sz\303\241jat t\303\241tani
ver\304\215iau ink\303\241bb
vergas 3, -e 1 rab, *v n\305\221
verkti, -ia, -e s\303\255rni
verpti, -ia, -e fonni
verslas 2 foglalkoz\303\241s
300
versme 3 forr\303\241s
versti, ver\304\215ia, verte (ku )) 1. led\303\266nteni 2. ford\303\255tani
3. \303\241talak\303\255tani
^vmiv\303\251)
4. k\303\251nyszer\303\255teni
ver\305\241iena 1 borj\303\272h\303\272s
versis 2 borj\303\272
vertas
~
4 (ko).v .
\303\251r(vmit)
/ .. .
verti, veria, vere 1. \303\241tsz\303\272rni 2. bef\305\261zni
3. kinyitni
vertybe 1 \303\251rt\303\251k
vertimas 2 (kuo) 1. ford\303\255t\303\241s 2. k\303\251nyszer\303\255t\303\251s
3. \303\241tv\303\241ltoz\303\241s(vmiv\303\251)
vertinti,-a, -o \303\251rt\303\251kelni
ver\305\276lus 4 t\303\266rekv\305\221, lend\303\274letes
ver\305\276tis, -iasi, -esi (i ka

kur) 1. t\303\266rekedni (vhov\303\241, vmi-
re) 2. \303\241thatolni 3.
megszorulni (hurok, csom\303\263)
vesti, veda, vede 1. vezetni 2. ir\303\241ny\303\255tani
3. feles\303\251g\303\274l venni 4.
elleni, gy\303\274m\303\266lcs\303\266t hozni
vestuves tsz. nn. 2 e sk\303\274v\305\221
vesus 4 hus
ve \305\241lus 4 buja
vetra 1 vihar
ve\305\276imas 2 szek\303\251r
ve\305\276ys 3 rak
ve\305\276ti, ve\305\276a, ve\305\276e sz\303\241ll\303\255tani, hordani

vidinis 2 bels\305\221
vidurdienis 1 d\303\251l
(napszak)
viduri\303\241T tsz. hn. 3b;
viduriy \305\241iltine bels\305\221 szervek; hast\303\255fusz
vidurinis 2; vidurinai
am\305\276iai k\303\266z\303\251p-;
k\303\266z\303\251ps\305\221,
k\303\266z\303\251pkor
vidurys 3 k\303\266z\303\251p
vidus 4 bens\305\221, bens\305\221s\303\251ges

vidutinis 2, vidutiniokas 1 k\303\266zepes, \303\241tlagos
vien csak, egyed\303\274l

301
vienareik\305\241mis 2 azonos jelent\303\251s\305\261
vienas 3 egy
viena\305\241alis 2 egyoldal\303\272
viena\305\241ali\305\241kas 1 egyoldal\303\272
vienintelis 1 egyetlen
vienodas 1 egyforma, egynem\305\261
vienok-s, -ia 1 egyfajta

vienuolis,-e 2 szerzetes, ap\303\241ca
viesulas 3a vihar
vie\305\241as 4 nyilv\303\241nos, ny\303\255lt,
vie\305\241butis 1 k\303\266zsz\303\241lloda
vie\305\241eti, vie\305\241i, -jo vend\303\251geskedni

vie\305\241nia 4 vend\303\251g (n\305\221)
vie\305\241patauti, -auja, -avo

(kam) uralkodni (vmi felett)
vieta 2 hely
vieversys 3a pacsirta
vijimas 2 hajsza
\303\274ld\303\266z\303\251s,
vykdyti, -o, -e teljes\303\255teni, v\303\251grehajtani

vykti, \342\200\224sta,-o 1. menni, indulni 2.
t\303\266rt\303\251nni
vikrus 4 \303\274gyes
vilkas 4 farkas
vilketi, vilki, -jo (kuo) fel\303\266lt\303\266zni
(vmibe),
hordani
(vmit)
vilkti,velka,-o 1. h\303\272zni, vonszolni 2.
fel\303\266lt\303\266ztetni
vilna 1 gyapj\303\272
vilnis, -ies nn. 4 hull\303\241m
vilnonis 2
viltis, -ies nn. 3 gyapj\303\272rem\303\251ny
vynas
2 bor
vingis 1 hajlat, tekerv\303\251ny

vyniotis, -jasi, -josi tekeregni
vinis, -ies nn. 4 sz;\303\266g
vinklus 4
\303\274gyes
vynuoges tsz. nn. 1 szolo
vyras 1 1. f\303\251rfi 2. f\303\251rj
302
vyrauti, -auja, -avo uralkodni, t\303\272ls\303\272lyban lenni

virbas 4 f\303\274rt, vessz\305\221
vyresnis 2 id\305\221sebb
vyriausybe 1 korm\303\241ny
-e
vyriausybininkas, 2
korm\303\241nyhu f\303\251rf\303\255,'^ n\305\221
vyri\305\241kas 1 f\303\251rfias, f\303\251rfi-, him-

virk\305\241\304\215ia 1 n\303\266v\303\251nys z\303\241r
vir\305\241elis 2 1. fed\305\221 2. bont\303\263 (k\303\266nyv\303\251)
vir\305\241ila 2 \305\221rmester
vir\305\241ininkas, -e 1 f\305\221n\303\266k.^v n\305\221
vir\305\241ugalvis 1 fejtet\305\221, fejb\303\272b
vir\305\241uje (ko) 1. f\303\266nt 2. f\303\266l\303\266tt

f\303\266l\303\251,
vir\305\241us 4; T virs u; su vir-

sum 1. magass\303\241g 2. fed\303\251l; f\303\266l;
t\303\266bb, mint
vir\305\241utinis 2 fels\305\221
virti, verda, -e 1. f\305\221zni 2. forralni

3. forr\303\263
virtuve 2 konyha
virtuvinis 1 konyhai
virve 2^ madzag
k\303\266t\303\251l,
vis;-^/delto; '-^' tiek;^

viena; >-v tik egyre, folyton; m\303\251gis;
mindegy; m\303\251gsem
visa; ~ kita minden; minden m\303\241s
visada, visados mindig

visai eg\303\251szen, teljesen
visaip mindenf\303\251lek\303\251pp
visas 4; visu pirma 1. minden 2. eg\303\251sz;
mindenekel\305\221tt, els\305\221sorban
visata 2 vil\303\241gmindens\303\251g
. v,
\302\273
visi\305\241kai teljesen, egy\303\241ltal\303\241n
viskas 1 minden, az eg\303\251sz
vislus 4 szapora
visokeriopas 1 mindenf\303\251le
visok-s, -i\303\241 1 mindenf\303\251le
visraktis 1 \303\241lkulcs
vysti, vysta, vyto fonnyadni

vystymas 1 1. fejl\305\221d\303\251s 2. pelenk\303\241z\303\241s
303
3 .
visuma
mindens\303\251g
visuomeninis 2 t\303\241rsadalmi
visuomet mindig
visuotiniu minden\303\274tt
\303\241ltal\303\241nosan,
visu? minden\303\274tt
vy\305\241nia
2 1. meggy 2. meggyfa
vi\305\241ta 2
ty\303\272k
vi\305\241tiena 1 csirkeh\303\272s
//
vyti, veja, vijo \305\261zni
vyzdys 4 pupilla
vogti, vagia, voge lopni

vokas 3 1. szemh\303\251j 2. bor\303\255t\303\251k
vokietis, -e 1 n\303\251met
f\303\251rfi,
^ n\305\221
vokti, -ia, -e 1. betakar\303\255tani 2.
h\303\241mozni 3.
meg\303\251rteni
vonia 4 1. f\303\274rd\305\221 2. f\303\274rd\305\221k\303\241d
3. f\303\274rd\305\221szoba
voras 3 p\303\263k
vos alig
vos-ne-vos alig-alig
vovere 3a m\303\263kus
vo\305\276ti, -ia, -e 1. lefedni 2. meg\303\274tni
zaukti, -ia, -\303\251

nyafogni
zaunijimas
1 fecseg\303\251s
zyle 1 cinke, cinege
zirzejimas 1 z\303\274mm\303\266g\303\251s
zuikis 2 ny\303\272l
zurzejimas 1 nyafog\303\241s, morg\303\241s

zvimbti, -ia, -e zizegni, z\303\272gni
304
\305\276abalinti, -a, -o 1. megvak\303\255tani 2. vakon

menni, botork\303\241lni
\305\276abangai
tsz. hn. 1 hurok, csapda
\305\276adas 4 1. sz\303\263 2.
nyelv 3.
\303\266ntudat 4.
\303\255g\303\251ret
\305\276adeti, \305\276ada, -jo \303\255g\303\251rni
\305\276adinti, -a, -o \303\251breszteni
\305\276agaras 3\" r\305\221zse
\305\276agre
2 eke
\305\276agseti, \305\276agsi, -jo dadogni

\305\276aibas 4 vill\303\241m ^
\305\276aT-sti, -d\305\276ia, -de j\303\241tszani
\305\276aizda 4 seb
\305\276aizdras 4 t\305\261zhely
\305\276ala 4 k\303\241r
\305\276alias 4 1. z\303\266ld 2. nyers

\305\276aliava 1 nyersanyag
\305\276alis 2 z\303\266ld
n\303\266v\303\251nyzet
\305\276altys
3 k\303\255gy\303\263
\305\276alumynai tsz. hn. 1 1. z\303\266lds\303\251g 2. z\303\266ld
n\303\266v\303\251nyzet
\305\276alvaris 1 1.
s\303\241rgar\303\251z
2. bronz
\305\276andas 3a 1. arc 2. \303\241llkapocs

\305\276ara 4 f\303\251ny, dereng\303\251s
\305\276arna 3 1. b\303\251l 2. (gumi)cs\305\221

\305\276arstyti, \305\276arsto, \305\276arste hinteni
\305\276\304\205sele 3b kisliba
3b
z^smas g\303\272n\303\241r
-ies, nn. 4 liba

\305\276\304\205sis,
-y
\305\276ave'ti, \305\276avi, -jo

elb\305\261v\303\266lni
\305\276ei-sti, -d\305\276ia, -de megsebezni
\305\276emas 4 alacsony, m\303\251ly, als\303\263

\305\276emaitis, -e 2 \305\275emaitija lak\303\263ja
2
\305\275em\304\215iugas gy\303\266ngyszem
\305\276emdirbys,
-e 3b f\303\266ldm\305\261vel\305\221,
'v/ n\305\221
\305\276em di
rby
st\303\251 2 f\303\266ldm\305\261vel\303\251s
. 305
\305\276eme 2 f\303\266ld
\305\276emelapis 1 t\303\251rk\303\251p
\305\276emyn lefel\303\251, le
\305\276emynas 1 kontinens, f\303\266ldr\303\251sz
\305\276emuoge 1 f\303\266ldi szeder
\305\276emutinis 2 als\303\263
\305\276engti, -ia, -e l\303\251pni, menetelni
\305\276enklas 3; pa\305\241to r\\i 1. jel, jelz\303\251s 2. b\303\251lyeg
\305\276entas 1 v\303\266
\305\276ereti, \305\275eri, -jo ragyogni, csillogni
\305\275erti, \305\276e\"ria, \305\276ere 1. kaparni, kotorni

2. v\303\241gni
\305\276iaurus 4 kegyetlen
\305\276ibalas 3b petr\303\263leum
\305\276ibinti, -a, -o 1. \303\251getni 2. felgy\303\272jtani

3. kif\303\251nyes\303\255teni
\305\276ydas,
-e 2 zsid\303\263
f\303\251rfi,'V n\305\221
\305\276ydeti, \305\276ydi, -jo vir\303\241gozni
\305\276idinys 3b 1. t\305\261zhely 2. f\303\263kusz

\305\276ydras 3 az\303\272rk\303\251k
\305\276iedas 3 1. vir\303\241g 2. gyuru

t
^ 1. 2.
\305\276iedinis 2; kopustas vir\303\241gos gyurus;
karfiol
\305\276iema 4 t\303\251l
\305\276ieminis 2 1. t\303\251li 2. \305\221szi (gabona)
\305\276ieve 4 k\303\251reg
\305\276ie\305\276irba l' szikra
\305\275ygdarbis 1 h\305\221stett
\305\275ygis
2 1. menet 2. int\303\251zked\303\251s
3.
tett, cselekv\303\251s
4. h\305\221stett 5. h\303\241zimunka
6. -sz\303\263r, -szer, -sz\305\221r
\305\276ilas 4 \305\221sz
(mell\303\251kn\303\251v)
\305\276ymejimas
1 jel\303\266l\303\251s
\305\276ymus 4 jelent\305\221s
\305\276indyti, -o, -e szoptatni
\305\276ingsnis 2
'
l\303\251p\303\251s
\305\276inia
4; \305\276inios h\303\255r; 1. ismeret, tud\303\241s
2. tudom\303\241s
306
\305\276inoma
term\303\251szetesen, persze
\305\276inomas 1 ismert
\305\276inoti, \305\276ino, -jo tudni
\305\276iogas 3 t\303\274cs\303\266k
\305\276iojeti, \305\276ioji, -jo t\303\241tongani
\305\276irgas
3 l\303\263, paripa
\305\276irkles tsz. nn. 1 oll\303\263
\305\276irnis 1 bors\303\263
\305\276irneliais
p\303\266tty\303\266s
\305\276iureti, \305\276iuri, -jo (i ka) 1. n\303\251zni 2. viseltetni (vmi

ir\303\241nt)
\305\276iurke 1
patk\303\241ny
\305\276lebseti, \305\276lebsi, -jo majszolni, cs\303\241mcsogni
\305\276liaubti, -ia, -e falni
zliaugti, -ia, -e zubogni
\305\276mogus
4 ember
\305\276mona 3 feles\303\251g
\305\276mones tsz. 3 1. emberek 2. n\303\251p,
n\303\251ps\303\251g
\305\276monija 2 emberis\303\251g
\305\276nybti, -ia, -re cs\303\255pni
\305\276odynas
1 sz\303\263t\303\241r
\305\276odis 2 sz\303\263
\305\276ole 4 fu
\305\276udikas, -e 2 gyilkos,^ n\305\221
\305\276uklauti, -\303\241uja, -avo pec\303\241zni, horg\303\241szni
zuTsti, -ta, \305\276ulo

lehajolni
\305\276urnalas 2
foly\303\263irat
\305\276ut but b\303\241rmi legyen

\305\276uti, \305\276uva, \305\276uvo pusztulni, elpusztulni
\305\276uvis, -ies, -u nn. 4 hal
\305\276vaig\305\276de
4
csillag
\305\276vairas 4 kancsal, ferde
\305\276vake ,2 1. gyertya 2. j\303\251gcsap
kikutatni
\305\276valgyti, \305\276valgo, \305\276valge felder\303\255teni,
\305\276valus 4 \303\251l\303\251nk
\305\276vangus 4 zeng\305\221
\305\276varbus 4 metsz\305\221
\305\276vejyba
1 hal\303\241szat
307
\305\276vejys, -\303\251 4
hal\303\241sz,'v n\305\221
n\303\251zni
\305\276velgti, -ia, -\303\251
\305\276vengti, -ia, -e r\303\266h\303\266gni
\305\276veris, -ies hn. 3 vad\303\241llat .
\305\276vilgsnis 2 tekintet, pillant\303\241s
\305\276vilgteleti,-ja, -jo odapillantani
\305\276vynai
tsz. hn. 1 pikkely
\305\276virblis 1 ver\303\251b
\305\276vitrus 4 eleven, f\303\274rge
F\303\226LDRAJZI NEVEK
(Csak a litv\303\241niai, illetve azokat a f\303\266ldrajzi neveket

adom meg, melyek az \303\241t\303\255r\303\241s miatt nehezen
felismerhet\305\221k.
)
Airija
1 \303\215rorsz\303\241g
Akm\303\251n\303\251 2 \342\200\242
(v\303\241ros)
4
Alytus (v\303\241ros)
Anyk\305\241\304\215iai\" tsz. hn. 3 (v\303\241ros)
Atenai tsz. hn. 1 Ath\303\251n
Auk\305\241taitija 2 (t\303\241jegys\303\251g
-
Kelet-Litv\303\241nia)
Baltarusija l Belorusszia
Baltijos jura Balti-tenger
Baltoji jura Feh\303\251r\342\200\224tenger
Baranovi\304\215iai tsz. hn. 1 (v\303\241ros)

Bir\305\276ai tsz. hn. 1 (v\303\241ros)
Bona 2 Bonn
Didysis (Ramusis)
vandenynas
Csend\303\251 s-\303\263ce \303\241n
Did\305\276ioji Britanija 1 Nagy-B

ritannia
Dotnuva 3a (v\303\241ros)
Druskininkai tsz. hn. 1 (\303\274d\303\274l\305\221hely)
Dunojus 2 Duna
Ef\303\241isk\303\251s tsz. riti. 1 (v\303\241ros)

Elektrenai tsz. nn. 1 (v\303\241ros)
308
Estija 1 \303\211sztorsz\303\241g
Gardinas 1 Grodno
Getingenas 1 G\303\266ttingen
Graikija 2 G \303\266r\303\266go rsz\303\241g
Ignalina 2 (v\303\241ros)
Jiesia 4 (foly\303\263)
Jieznas 2 (v\303\241ros)
Jonava 3\" (v\303\241ros)

Joni\305\241kis 1
(v\303\241ros)
Jungtines Amerikos
Valstijos Amerikai Egyes\303\274lt

(JAV)
\303\201llamok
(USA)
Juodkalnija 2 Montenegr\303\263
Judoji jura Fekete-tenge r
Jurbarkas 1 (v\303\241ros )
Kairas 2 Kair\303\263
Kai\305\241iadorystsz. hn. 3 (v\303\241ros)
Karaliau\304\215ius 3
K\303\266nigsberg (Kalinyin-
gr\303\241d)
Karlmarks\305\241tatas 2 K arl-Marx-Stadt
Kaunas 2 (v\303\241ros)
Kowno
Kovn\303\263
(lengyelesen), ( magya-
rosan)
Kedainiai tsz. hn. 1 (v\303\241ros)
Kelme 2 (v\303\241ros)
Kelnas 1 K\303\266ln
Kened\305\276io
i\305\241ky\305\241ulys
Kenne dy-fok
Kinija
1 K ina
Kipras 2 Ciprus
KlaTpeda 1 (v\303\241ros )
Kretinga 3to (v\303\241ros)
Krokuva 1 Krakk\303\263
Kur\305\241iu marios K ur si-tenger

Latvija 1 Lettorsz\303\241g
Lenkija 1 Lengyelorsz\303\241g
y
Lietuva 3a Litv\303\241nia
2
Lje\305\276as Liege
Likenai tsz. hn. 1

(\303\274d\303\274l\305\221hely)
Marijampole 2 (v\303\241ros, jelenleg:
Kapsukas)
309
Ma\305\276eikiai tsz. hn. 2

(v\303\241ros)
Merkys 4 (foly\303\263)
Minija. 1 (foly\303\263)
Mituva 1 (foly\303\263)
Nemunas 3 (foly\303\263)Niemen
(lengyelesen),
Nyeman
(oroszosan)
Neris, -ies rm. 4 (foly\303\263)
Neve\305\276is 1
(foly\303\263)
Nida 2
(\303\274d\303\274l\305\221hely)
Niderlandija 1 Hollandia
Osvencimas 1 .Auschwitz
Pabalti jys 34b Baltikum
Pakruojis 1 (v\303\241ros)
Palanga 3b (\303\274d\303\274l\305\221hely)
\"
3
Paneve\305\276ys (v\303\241ros)
Pasvalys 3b (v\303\241ros)
Peipaus e\305\276eras Peipus t\303\263,

Csud t\303\263
(oroszosan)
Plunge 1 (v\303\241ros)
Prancuzija 2 Franciao rsz\303\241g
Prano Juozapo \305\275eme Ferenc J\303\263zsef-f\303\266ld
Prienai tsz. hn. 1 (v\303\241ros)

Prusija 1 Poroszorsz\303\241g
Radvili\305\241kis 1 (v\303\241ros)
Raseiniai tsz. hn. 1 (v\303\241ros)
Ryga 4 Riga
Roki\305\241kis 1
(v\303\241ros)
Rona 1 Rhone
Rusija 1 Oroszorsz\303\241g
Sartai tsz. hn. 4 (t\303\263)
Skuodas 2 (v\303\241ros)
Suecas 2 Szuez
Suomija 1 Finnorsz\303\241g
Suomiu ilanka Finn-\303\266b\303\266l
Suvalkija 1 (t\303\241jegys\303\251g, Auk\305\241taitija
d\303\251lnyugati, a Nemuna-
son t\303\272li
r\303\251sze)
\305\241akiaT tsz. hn. 4

(v\303\241ros)
310
Sesupe 2
(foly\303\263)
\305\240iauliai tsz. hn. 4 (v\303\241ros)
\305\240ilale 2
(v\303\241ros)
\305\240ilute 2
(v\303\241ros)
\305\240irvintos tsz. nn. 3a (v\303\241ros)
\305\240ven\304\215ionystsz. hn. 3 (v\303\241ros)
Sverttoji, -osios (foly\303\263)

Taitis 2 Tahiti
Tarybu Socialistiniu
Respubliku (TSRS ) Szovjet Szocialista
S\304\205junga
K\303\266zt\303\241rsas\303\241gok Sz\303\266vets\303\251ge
( Szovjetuni\303\263)
Tel\305\241iaT tsz. hn. 3 (v\303\241ros)
Tu\305\241e 2
(v\303\241ros), Tilsitt
(n\303\251metesen), jelenleg:
Sovetskas
(oroszosan:
Szov-
jetszk)
Tokijas 1 Toki\303\263
Trakai tsz. hn. (v\303\241ros)

Transilvanija 1 Erd\303\251ly
Ukmerge 3\" (v\303\241ros)
Utena 3b (v\303\241ros'
Varena 3 (v\303\241ros,
Var\305\241uva 1 Vars\303\263
Velsas 1 Wales
Vengrija 1 Magyarorsz\303\241g
Viena 1 B\303\251cs
Vilkavi\305\241kis 2 (v\303\241ros)
Vii:ruus (v\303\241ros),
W\303\274no
Vilna
(lengyelesen),
(magyarosan)
Viurc burg\304\205s
1
W\303\274rzburg
Demokratine
Vokie\304\214iy
NDK
Respublika
Vokie\304\215iu Federativine
Respublika NSZK
Vokietija 2 N\303\251metorsz\303\241g
Z\303\241rasat tsz. hn. 3 (v\303\241ros)

311
\305\275emaitija 2 Nyugat-Litv\303\241-
(t\303\241jegys\303\251g:
nia), \305\275mudz
(lengyelesen)
\305\275eneva 2 Genf
\305\275uvintas 1 (t\303\263)

Bojtár Endre - Kevés Szóval Litvánul PDF

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Bojtár Endre - Kevés Szóval Litvánul PDF

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

Bojt\303\241r Endre

Kev\303\251s sz\303\263val litv\303\241nul

Tank\303\266nyvkiad\303\263, Budapest, 1985

Dr. P\303\211TER MIH\303\201LY

A k\303\251ziratot nyelvi szempontb\303\263l ellen\305\221rizte

(C) Bojt\303\241r Endre, 1985

ISBN 963 17 8479 7

12. A buti ragoz\303\241sa

i\" n\303\251vragoz\303\241s. 15. Az eiti ragoz\303\241sa

ragoz\303\241sa. 34. a/-b/ A eseteinek

eset). 36. A harmadik igeragoz\303\241s

Laiko \305\276ymejimas. Trys

Pa\305\241tas, lai\305\241kas.n Gegu\305\276e

Apie du brolius. Pirmoji lietuviu kalbos gramatika.

igeragoz\303\241s). 54. A hat\303\241roz\303\263sz\303\263fokoz\303\241sa. 55.

Tarybiniame ukyje. E\305\241erys ir lydeka. Lietuvos

60. A semleges n\303\251vm\303\241s. 61. A szem\303\251lytelen ig\303\251k.

20. lecke 104

Algirdas Sabaliauskas apie medu ir. bi\304\215iulyste. Apie

21. lecke 113

Kreg\305\276des ir \305\276virblio byla. Vilnius

22. lecke 121

szetett igealakok k\303\251pz\303\251se. 87. A befejezett

24. lecke 134

25. lecke 140

A gyakorlatok megold\303\241sa '..... 145

Ragoz\303\241si t\303\241bl\303\241zatok 157

Litv\303\241n - magyar sz\303\263t\303\241r 174

Ez a k\303\266nyv n\303\251mileg el\303\274t a \"Kev\303\251s sz\303\263val ...\"

f\305\221leg az USA-ban. Az \303\251l\305\221

yfel\305\221l a mai litv\303\241n kult\303\272ra, amely m\303\251lt\303\241n tarthat

\303\241mot \303\251rdekl\305\221d\303\251s\303\274nkre. M\303\241sfel\305\221l a litv\303\241n nyelv k\303\274-

l\303\255\303\255hleges helyzete: archaikus von\303\241sai csaknem a

*n feledkezhet\303\274nk meg, hogy a balti nyelvek bizo-

^hajtan\303\241nak megtanulni litv\303\241nul besz\303\251lni (b\303\241r a

delmesebb a sz\303\263t\303\241r-r\303\251sze, hiszen semmif\303\251le

litv\303\241nmagyar sz\303\263t\303\241r nem \303\241llrendelkez\303\251s\303\274nkre, s a

nyelvtani alakok a mai nyelvben m\303\241r nem haszn\303\241latosak.

v\303\251g\303\274l a nyelvtani t\303\251tel

kapcsol\303\263d\303\263 gyakorlat (ok) k\303\266vetkeznek.

Budapest, 1984. j\303\272lius.

Ezenk\303\255v\303\274l megk\303\274l\303\266nb\303\266ztet\303\274nk 6 olyan kett\305\221shang-

amelyekben mag\303\241nhangz\303\263 \303\251s m\303\241ssalhangz\303\263 alkot egy

ai, au, ei, ie, ui, uo,

hangs\303\272lyt \303\251s hanglejt\303\251st (inton\303\241ci\303\263t).

a/ A hangs\303\272lyos sz\303\263tag lehet r\303\266vid vagy hosz-

mag\303\241nhangz\303\263 (a, e, e, o, i, y, u, u) vagy kett\305\221s-

b/ A hossz\303\272 sz\303\263tagnak k\303\251tf\303\251le inton\303\241ci\303\263ja

Ha a sz\303\263tag els\305\221 r\303\251sz\303\251t (illetve

a sz\303\263tag. Ezt jelzi a bet\303\255\303\255

Figyelem! A. h\303\241rom jel teh\303\241t nem egyen\303\251rt\303\251k\305\261!

k\303\272pos \303\251kezet (\"~\") a sz\303\263tag inton\303\241ci\303\263j\303\241t is.

hangs\303\272lytis \303\251s az ereszked\305\221 inton\303\241ci\303\263t is jelzi.)

szerepe van. Pl. k\303\241ltas

a litv\303\241n nyelvre ez a saj\303\241tos hangs\303\272ly- \303\251s inton\303\251-

ci\303\263rendszer a legjellemz\305\221bb, k\303\274lf\303\266ldinek megtanulni

N\303\251h\303\241ny m\303\241ssalhangz\303\263 jel\303\266l\303\251se a magyart\303\263l

ejtj\303\274k a m\303\241ssalhangz\303\263kat, de nem olyan l\303\241gyan, mint

pl. az oroszban. Teh\303\241t pl. net (s\305\221t) kiejt\303\251se a net

A magyart\303\263l elt\303\251r\305\221 mag\303\241nhangz\303\263k kiejt\303\251se \303\251s

a = az \"a\" \303\251s az \"\303\241\"k\303\266z\303\266tti, az \"\303\241\"-hoz k\303\266zelebbi

hang. Hangs\303\272ly alatt hossz\303\272, \303\251s rendszerint

(k\303\251z); b/ egysz\303\263tag\303\272 szavakban; pl. kas (ki?