Professional Documents
Culture Documents
2 Uzd
2 Uzd
Pradiniai duomenys
𝐶𝑡
𝜆=
𝐶𝑟
čia Cr – šakninės stygos ilgis, Ct – galinės stygos ilgis;
• ΛLE – sparno priekinės briaunos (stygos ketvirčio tiesės) strėliškumo kampas, jei sparnas strėlinis.
Jei žinomas stygos ketvirčio strėliškumo kampas ΛC/4, kampas ΛLE gali būti apskaičiuotas pagal
sąryšį:
𝐶𝑟
𝑡𝑎𝑛Λ𝐿𝐸 = 𝑡𝑎𝑛Λ𝐶/4 − (𝜆 − 1),
2𝑏
jei sparno strėliškumas kinta, nustatyti strėliškumą kiekvienai sparno sekcijai.
Naudojant sūkurių tinklelio analizės metodą sparno savybėms analizuoti pasienio sluoksnis nėra
modeliuojamas ir to pasekoje žalingasis pasipriešinimas nėra nustatomas (tik indukcinis). Tam, kad xflr
programa galėtų apskaičiuoti ir sparno žalingąjį pasipriešinimą dėl trinties, pradžioje vartotojas turi paruošti
sparne naudojamų profilių pasipriešinimo poliarės duomenis klampiame sraute ir visame Reinoldso skaičių
diapazone.
𝑉𝑚𝑖𝑛 𝐶𝑡
𝑅𝑒𝑚𝑖𝑛 =
𝜈
𝑉𝑚𝑎𝑥 𝐶𝑟
𝑅𝑒𝑚𝑎𝑥 =
𝜈
Čia Vmin – minimalus skrydžio greitis, Vmax – maksimalus skrydžio greitis, 𝜈 – oro kinematinis
klampumo koeficientas, kuris apskaičiuojamas pagal standartinės atmosferos formulę.
2) Poliarių duomenų bazei sudaryti iškviečiama Xfoil analizės modulio „Batch analysis“ komanda:
3) Jei sparne naudojamas vienas profilis pasirenkame „Current foil only“, jei keli – pažymime visus
reikiamus profilius pasirinkę „Foil list“.
4) Pasirinkame 1 tipo poliarę „Type 1“.
5) „Batch Variables“ lange pasirenkame „Range“ ir nurodome prieš tai apskaičiuotus minimalų ir
maksimalų Reinoldso skaičius bei žingsį „Increment“ (rekomenduojama 100 000).
6) „Analysis Range“ pasirenkame atakos kampų diapazoną nuo -4 iki 18 laipsnių.
7) Kitus parametrus paliekame pagal nutylėjimą, spaudžiame „Analyze“ ir laukiame, kol programa atliks
skaičiavimus.
4) Atsidariusiame lange y = 0 pjūvyje nurodome šakninės stygos ilgį (chord) ir savo lėktuvo prototipo profilį
(foil), o ties y = b/2 – galinės stygos ilgį ir tą patį profilį (arba kitą galinės stygos profilį, jei toks
naudojamas lėktuve). Jei sparnas strėlinis, nurodyti galinės stygos poslinkį išilginėje lėktuvo ašyje
(„offset“). Poslinkis randamas pagal Pav. 1 (parametras d).Taip pat galima nurodyti geometrinį sparno
susukimo kampą, jei jis žinomas („twist“). Kiti parametrai paliekami pagal nutylėjimą.
5) Patikriname ar teisingai suvedėme sparno geometriją: patikriname sparno vaizdą iš viršaus, dešinėje
lango pusėje pateiktoje informacijoje programos paskaičiuotas įvesto sparno plotas (area) ir proilgis
(aspect ratio) turi sutapti su prototipo duomenimis (paklaida < 3%). Žemiau pateikiamas įvestos sparno
geometrijos pavyzdys:
Patikrinti duomenis
3) Atliekame analizę: