Plokščio rėmo įlinkių tyrimas
(reakcijų veikimo linijos negali susikirsti viename taške ir lankstai negali būti
4. PLOKŠČIO RĖMO ĮLINKIŲ TYRIMAS
4.1. Teorinė dalis
Plokščiu rėmu vadinama tokia strypinė sistema, kurios elementai yra ne
tik tempiami ar gniuždomi, bet ir lenkiami, o apkrovos ir elementų ašys yra
vienoje plokštumoje. Statiškai išsprendžiamu rėmu vadinamas toks rėmas,
kurio atramines reakcijas galima rasti iš pusiausvyros lygčių, o po to,
naudojant pjūvio metodą, rasti bet kuriame pjūvyje veikiančias įrąžas.
Statiškai neišsprendžiamu rėmu vadinamas toks rėmas, kurio atraminės
reakcijos ir bet kuriame pjūvyje veikiančios įrąžos negali būti nustatytos vien
tik iš statikos pusiausvyros lygčių.
Nežinomųjų skaičiaus ir nepriklausomų statikos lygčių skaičiaus
skirtumas vadinamas statinio neišsprendžiamumo laipsniu n. Plokščio rėmo
be uždarų kontūrų ir lankstų atveju, jis skaičiuojamas:
n  R 3, (4.1)
čia R – atraminių reakcijų sistemoje skaičius.
Statiškai išsprendžiamų rėmų įrąžos apskaičiuojamos taikant pjūvio
metodą, tačiau prieš tai, iš statikos pusiausvyros lygčių, turi būti apskaičiuotos
atraminės reakcijos.
Statiškai neišsprendžiami rėmai gali būti skaičiuojamos įvairiais
metodais, iš kurių plačiausiai taikomas – jėgų metodas. Jėgų metodo esmė
yra ta, kad iš turimos statiškai neišsprendžiamos sistemos pašalinami
papildomieji ryšiai, kurių poveikis pakeičiamas nežinomomis jėgomis ar
momentais X i . Šių jėgų ar momentų reikšmės turi būti tokios, kad užtikrintų
tokius pačius taškų poslinkius kaip ir statiškai neišsprendžiamos sistemos.
Skaičiavimo šiuo metodu eiga yra tokia:
1. Nustatome statiško neišsprendžiamumo laipsnį n.
2. Parenkame pagrindinę sistemą (PS). Iš statiškai neišsprendžiamos
sistemos pašalinę n papildomų ryšių, gauname statiškai išsprendžiamą
sistemą, kuri vadinama pagrindine sistema. Ryšius reikia pašalinti taip, kad
pagrindinė sistema būtų kinematiškai nekintama ir statiškai išsprendžiama
išsidėstę vienoje linijoje).
3. Sudarome ekvivalentinę sistemą (ES). Ekvivalentinė sistema gaunama prie
pagrindinės sistemos pridėjus išorines apkrovas ir papildomų ryšių vietoje
veikiančias nežinomas reaktyviąsias jėgas X1, X 2 , ... , X n
4. Rašome kanonines lygtis. Lygčių skaičius lygus neišsprendžiamumo
laipsniui. Kanoninių lygčių sistema n kartų statiškai neišsprendžiamai sistemai
užrašoma taip:
11X1  12 X 2  ...  1n X n  1f  0,
 21X1   22 X 2  ...   2n X n   2f  0, (4.2)
 n1 X1   n 2 X 2  ...   nn X n   nf  0,
čia sandauga  ik X k yra i-tojo taško poslinkis nuo jėgos X k ;  ik – reliatyvusis
i-tojo taško poslinkis jėgos X i kryptimi (pirmasis indeksas i rodo poslinkio
vietą ir kryptį, antrasis indeksas k rodo jėgą sukeliančią šį poslinkį);  if –
išorinių apkrovų i-tajame atmestame ryšyje sukeltas poslinkis jėgos X i
kryptimi.
5. Apskaičiuojame kanoninių lygčių koeficientus  ij ir laisvuosius narius  if .
Todėl pradžioje sudarome pagrindinės sistemos lenkimo momentų atskirai
nuo kiekvienos nežinomos apkrovos, prilygintos vienetui, ir nuo duotų išorinių
apkrovų diagramas. Naudodami vienetines diagramas, diagramų dauginimo
metodu nustatome lygčių koeficientus ir laisvuosius narius.
6. Išsprendę kanoninių lygčių sistemą, randame nežinomųjų X i reikšmes.
7. Pagal surastas nežinomųjų reikšmes sudaromos galutinės įrąžų diagramos.
8. Žinodami toje sistemoje veikiančias įrąžas, galime atlikti tolesnius
skaičiavimus: nustatyti veikiančius įtempius; apskaičiuoti pjūvių poslinkius ir
t.t.
Strypinių konstrukcijų poslinkiai ir įrąžos labai dažnai skaičiuojamos
baigtinių elementų metodu. Šiuo atveju konstrukcija, yra suskaidoma į atskirus
elementus – strypus, kurie yra sujungti mazgais – pjūviais. Apibrėžus
kiekvieno elemento – strypo standumą ir mazgo –pjūvio apkrovas ir atramas,
suformuojama tiesinė lygčių sistema:
K 11Q1  K 12Q2  ...  K 1nQn  F1,
K 21Q1  K 22Q2  ...  K 2nQn  F2 , (4.3)
....................................................
K n1Q1  K n 2Q2  ...  K nnQn  Fn ,
1
 Plokščio rėmo įlinkių tyrimas

arba matricų forma: įtempiai gaunami naudojant lenkimo momento įrąžas pjūvyje, kuriame
KQ  F (4.4) priklijuoti tenzorezistoriai. Tokiu būdu pirmiausia apskaičiuojame pjūvyje
veikiančias įrąžas, o paskiau įtempius  teor  M W x .
čia K ir Kij – konstrukcijos standumo matrica ir jos nariai; F ir Fi – apkrovų
vektorius ir jo nariai; Q ir Qj – mazgų vektorius ir jo nariai. Apkrovų ir poslinkių
vektorių nariai atitinka jų mazgų laisvės laipsnių komponentus. 4.1 lentelė. Rėmų duomenys
Konstrukcija yra apibūdinama elementų ir mazgų savybių rinkiniais. Rėmo sutartinis Skerspjūvio forma Plieno tamprumo
Rėmo forma
žymėjimas ir orientacija modulis E, GPa
Svarbiausios elementų savybės: jų mazgų numeriai, geometriniai rodikliai
(plotas, inercijos, atsparumo momentai,..), medžiagos (tamprumo, šlyties

600 mm
moduliai,...), elemento išskirstytos apkrovos. Svarbiausios mazgų savybės – U
h x
tai koordinatės, atramų pobūdis, sutelktos apkrovos, temperatūros pokytis ir b
kt. 600 mm
h = 10 mm
Baigtinių elementų metodo (BEM) esminis privalumas – patogumas b = 20 mm 200
spręsti kompiuteriais pagal universalias arba specialiai parašytas programas.

600 mm
lenkimas apie x
Šiuo metu tai yra pagrindinis konstrukcijų atsparumo analizės metodas ir yra S ašį
sukurta labai daug programų pagal, kurias apskaičiuojamos sudėtingos bh 3
geometrijos, medžiagų modelių ir apkrovų konstrukcijos. Plačiai paplitusios 600 mm Ix 
12
yra ABAQUS, ANSYS, NASTRAN, ALGOR, COMSOL, SolidWorks
Simulation ir daugelis kitų programų.
Priede 2 yra pateikta informacija apie BEM programą REMAS2, pagal
kurią galima apskaičiuoti plokščios strypinės konstrukcijos įrąžas ir poslinkius.
Poslinkiai taip pat gali būti apskaičiuojami diagramų dauginimo metodu.

4.2. Eksperimentinė dalis

Darbo tikslas ištirti statiškai išsprendžiamo ir neišsprendžiamo rėmų

deformacinę elgseną: susipažinti su poslinkių matavimu naudojant
mechaninius poslinkių matuoklius; išmatuoti rėmo poslinkius nurodytose
vietose; apskaičiuoti rėmų įrąžas ir poslinkius; palyginti skaičiavimų ir
matavimų rezultatus.
Bandymų metu tiriami dviejų skirtingų formų plieniniai rėmai, kurių
duomenys pateikti 4.1 lentelėje, o bandymų stendas – 4.1 paveiksle.
Eksperimentiškai įtempiai taške nustatomi tenzorezistoriais.
Deformacijos matuojamos tenzorezistoriais sujungtais į pilną tiltelį   1  U A  10 3 . 4.1 pav. Stendo schema: 1 – U rėmas, 2 – S rėmas, 3 – trumpa tvirtinimo kolona, 4 –
k UE ilga tvirtinimo kolona, 5 – atraminė plokštė, 6 – riedanti (slanki) atrama, 7 –
skriemulys su guoliu, 8 – poslinkių matuoklio trumpas laikiklis, 9 – poslinkių
(S formos rėme k  2,12 , tenzorezistoriai priklijuoti 100 mm atstumu nuo
matuoklis, 10 – svarelių laikiklis, 11, 12 –svareliai, 13 – slankus laikiklis, 14 –
įtvirtinimo; U - k  2,10 , 535 mm). Pritaikius Huko dėsnį apskaičiuojami taške virvutė
veikiantys eksperimentiniai įtempiai σeksp  Eε (čia E  200 GPa ). Teoriniai

2
 Plokščio rėmo įlinkių tyrimas

Darbą atliko: gr. stud. . .

(grupė, vardas, pavardė, parašas) (data)

Darbą priėmė: . .
(vardas, pavardė, parašas) (data)

4 darbas. PLOKŠČIO RĖMO ĮLINKIŲ TYRIMO ATASKAITA

Pasiruošimas laboratoriniam darbui.

1. Įsisavinkite darbui reikalingą teorinę dalį, susipažinkite su darbo atlikimo metodika, užrašykite darbo
tikslą.

Darbo tikslas .............................................................................................................................................

....................................................................................................................................................................
....................................................................................................................................................................
....................................................................................................................................................................

2. Raštu atsakykite į kontrolinius klausimus:

a. Ką vadiname plokščiu rėmu?......................................................................................................

.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................

b. Kuo skiriasi statiškai išsprendžiamas rėmas nuo statiškai neišsprendžiamo?

.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................

c. Kokius veiksmus reikia atlikti norint apskaičiuoti statiškai išsprendžiamo rėmo poslinkius?.......
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................

d. Kokius veiksmus reikia atlikti norint apskaičiuoti statiškai neišsprendžiamo rėmo poslinkius?....
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
e. Kokie pagrindiniai baigtinių elementų metodo principai?..............................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
3. Iš Priedo 3 ir Priedo 4 pagal semestro savaitės numerį pasirinkite rėmų įtvirtinimo ir apkrovimo
sąlygas. Naudokite „S“ arba „U“ formos rėmą, kaip nurodyta pogrupio grafike. Apkrovimo jėgų
dydžius pasirinkite pagal savaitės, kurią darote darbą, numerį. 4.2 paveiksle nubrėžkite statiškai
išsprendžiamo ir neišsprendžiamo rėmų schemas.

1-6 sav. 7-8 sav. 9-10 sav. 11-12 sav. 13-16 sav.
F1 = 10 N F1 = 11 N F1 = 12 N F1 = 13 N F1 = 14 N
F2 = 10 N F2 = 9 N F2 = 8 N F2 = 7 N F2 = 6 N

4. Pagal baigtinių elementų metodo principus rėmų schemose pažymėkite mazgų ir elementų
numerius, t.y., mazgus pažymėkite ties įtvirtinimais, laisvais galais, kampais, apkrovomis ir taškais,
kuriuose reikia rasti poslinkius; elementus – visas atkarpas tarp mazgų.

3
 Plokščio rėmo įlinkių tyrimas

a b
4.2pav. Statiškai išsprendžiamo (a) ir statiškai neišsprendžiamo (b) rėmų matmenys, apkrovimo ir įtvirtinimo
schema, įlinkių nustatymo taškų (mazgų) numeracija

5. Apskaičiuokite statiškai išsprendžiamo rėmo teorinius taško K įlinkius ut ir vt diagramų dauginimo

metodu, vertindami tik lenkimo momento įrąžą. Gautas reikšmes įrašykite 4.2 lentelėje.

4
 Plokščio rėmo įlinkių tyrimas

6. Apskaičiuokite statiškai išsprendžiamo rėmo įtempius tenzorezistoriaus pritvirtinimo vietoje

(tenzorezistorių pritvirtinimo vietos nurodytos darbo apraše) ir reikšmes įrašykite 4.4 lentelėje.
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
....................................................................................................
7. Apskaičiuokite tiek statiškai išsprendžiamą, tiek statiškai neišsprendžiamą plokščią rėmą
panaudodami pateiktą baigtinių elementų analizės procedūrą REMAS2 (žr. Priedą 2):
- sudarykite baigtinių elementų modelį, numatydami papildomą mazgą taške K;
- paruoškite procedūros REMAS2 duomenų rinkinį;
- atlikite skaičiavimus REMAS2 procedūra;
- pateikite įrąžų, įtempių ir poslinkių reikšmes tekstiniu ir grafiniu diagramų pavidalu (prisekite
prie darbo ataskaitos atspausdintus lapus);
- įrašykite skaičiuotinu būdu gautas įlinkių ir įtempių reikšmes į 4.2, 4.3 ir 4.4 lenteles;
- palyginkite rėmų taškų įlinkius ir įtempius, nustatytus eksperimentiškai ir BEM, apskaičiuodami jų
skirtumą procentais.

Eksperimentinė eiga.

Bandymų stendas, matavimo prietaisai ...................................................................................................

.....................................................................................................................................................................
....................................................................................................................................................................

Prieš pradėdami bandymą parinkite tik tuos 2 taškus (tašką K ir dar vieną bet kurį), kurių poslinkius
galėsite eksperimentiškai išmatuoti. Atlikite matavimus:
- nukabinkite svarmenų laikiklį;
- nustatykite indikatoriaus nulinę reikšmę;
- uždėkite reikiamą svarmenų rinkinį ant laikiklio;
- pakabinkite svarmenų laikiklį su svarmenimis prie rėmo;
- nustatykite indikatoriaus rodomą poslinkį ir įrašykite į 4.2 ir 4.3 lenteles;
- bandymą kartokite keisdami poslinkių matavimo vietą.
- išmatuokite įtampų pokyčius tenzorezistorių pagalba ir apskaičiuokite įtempius matuojamuosiuose
taškuose, rezultatus įrašykite į 4.4 lentelę.

4.2 lentelė. Statiškai išsprendžiamo rėmo įlinkių matavimo ir skaičiavimo rezultatai

Eksp. įlinkiai, Teor. įlinkiai, Eksp. ir BEM įlinkių Eksp. ir teor. įlinkių
BEM įlinkiai, mm
Taško mm mm skirtumas, 100 % skirtumas, 100 %
Nr. ue  uBEM  v e  v BEM  u e  u t  v e  v t 
ue ve uBEM vBEM ut vt ue ve ue ve
K (....)
- -

4.3 lentelė. Statiškai neišsprendžiamo rėmo įlinkių matavimo ir skaičiavimo rezultatai

Eksp. įlinkiai, mm BEM įlinkiai, mm Eksp. ir BEM įlinkių skirtumas, 100 %
Taško
ue  uBEM  v e  v BEM 
Nr. ue ve uBEM vBEM ue ve
K (....)

4.4. lentelė. Statiškai išsprendžiamo ir neišsprendžiamo rėmo lenkimo momento įrąžos ir įtempiai taške, kur
priklijuoti tenzorezistoriai
Rėmas Teorinės BEM Teoriniai BEM Eksp. Eksp. Eksp. ir Eksp. ir
lenkimo lenkimo įtempiai įtempiai įtampos įtempiai teor. BEM
momento momento pokytis įtempių įtempių
įrąžos įrąžos skirtumas skirtumas
Nm Nm MPa MPa mV/V MPa % %
Išspr.
Neišspr. - - -

Išvados. Suformuluokite išvadas, atsakančias į iškeltą darbo tikslą.

.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
5