You are on page 1of 12

fizika VIII klasi 7 ivnisi 2018 weli.

I varianti
amoxsnebs daurTeT msjeloba
1. 50 mg masis wvimis wveTi Camovarda 2km simaRlidan. gansazRvreT simZimis Zalis mier
Sesrulebuli muSaoba. vardnisas sad Seasrulebs simZimis Zala met muSaobas haerSi Tu vakuumSi?
pasuxi daasabuTeT. wveTis aorTqlebas nu gaiTvaliswinebT.
2. erTi kilogrami masis sxeuli dakides zambaraze. zambara 2sm-iT dagrZelda. .(igulisxmeba
wonasworobis mdgomareoba)

a. ramdeniT Semcirda sxeulis potenciuri energia?


b. ramdeniT gaizarda zambaris potenciuri energia?
g. SeadareT es energiebi erTmaneTs da energiis mudmovobis kanonis
gamoyenebiT gamoitaneT daskvna.

3. rogor Seicvleba dinamometris Cveneba (sur.1), Tu sawonebs B -dan


A wertilSi gadavitanT? pasuxi daasabuTeT.
4. zamTarSi viwro fexsacmelSi ufro metad SevigrZnobT sicives Tu
ganierSi? pasuxi daasabuTeT.

5. kolbaSi 00C temperaturis wyalia. haeris swrafi gamotumbviT kolbaSi wyali 00C
temperaturis yinulad aqcies. wylis Tavdapirveli raodenobis ra nawili aorTqlda am dros,
j
Tu garedan siTbos miwodeba ar momxdara? wylis orTqladqcevis kuTri siTboa 2,3  10
6
.
kg
j
yinulis dnobis kuTrisiTbo - 3,4  10
5
.
kg
6. gaqvT izolirebul sadgarze damagrebuli liTonis ori sfero,
ebonitis joxi da Salis naWeri. rogor damuxtavT sferoebs moduliT
toli da sapirispiro niSnis muxtiT?
7. Tu CamrTveli pirvel mdebareobaSia ampermetris Cveneba 1 a-ia, meoreze
gadarTvisas _ 4 a. gansazRvreT rezistorebis winaRoba, Tu Zabva
momWerebze 12 v-ia (sur.2). (ამპერმეტრი იდეალურია)

8. wredSi (sur.3) r1=r4=r6=6 oms. r2=9 oms, r3=3 oms, r5=4 oms.
ras gviCvenebs ampermetri, Tu wreds CavrTavT 6v Zabvis qselSi?
ampermetris winaRobas nu gaiTvaliswinebT.
9. rogor Seicvleba xuTi erTnairi gamtarisagan Sedgenili
wredis mier moxmarebuli simZlavre Tu davamatebT or iseTive
gamtars, romelic meoTxe suraTze punqtiriTaa gamosaxuli. pasuxi
daasabuTeT.
10. jer SeafaseT, Semdeg gansazRvreT, mizanSewonilia Tu ara 110 v
Zabvaze gaangariSebuli 40 da 60 vt simZlavris naTurebi CavrToT

mimdevrobiT 220 v Zabvis wredSi?


fizika VIII klasi 7 ivnisi 2018 weli.

II varianti
amoxsnebs daurTeT msjeloba
1. rogor Seicvleba xuTi erTnairi gamtarisagan Sedgenili wredis
mier moxmarebuli simZlavre Tu davamatebT or iseTive gamtars,
romelic pirvel suraTze punqtiriTaa gamosaxuli. pasuxi daasabuTeT.
2. Tu CamrTveli pirvel mdebareobaSia ampermetris Cveneba 1 a-ia, meoreze gadar-
Tvisas _ 4 a. gansazRvreT rezistorebis winaRoba, Tu Zabva momWerebze
12 v-ia (sur.2). (ამპერმეტრი იდეალურია)
3. jer SeafaseT, Semdeg gansazRvreT, mizanSewonilia Tu ara 110 v Zabvaze
gaangariSebuli 40 da 60 vt simZlavris naTurebi CavrToT mimdevrobiT
220 v Zabvis wredSi?
4. gaqvT izolirebul sadgarze damagrebuli liTonis ori sfero, ebonitis joxi da
Salis naWeri. rogor damuxtavT sferoebs moduliT toli da sapirispiro niSnis
muxtiT?
5. 50 mg masis wvimis wveTi Camovarda 2km simaRlidan. gansazRvreT simZimis Zalis mier
Sesrulebuli muSaoba. vardnisas sad Seasrulebs simZimis Zala met muSaobas haerSi Tu vakuumSi?
pasuxi daasabuTeT. wveTis aorTqlebas nu gaiTvaliswinebT.
6. wredSi (sur.3) r1=r4=r6=6 oms. r2=9 oms, r3=3 oms,
r5=4 oms. ras gviCvenebs ampermetri, Tu wreds CavrTavT 6v
Zabvis qselSi? ampermetris winaRobas nu gaiTvaliswinebT.

7. kolbaSi 00C temperaturis wyalia. haeris swrafi


gamotumbviT kolbaSi wyali 00C temperaturis yinulad aqcies. wylis
Tavdapirveli raodenobis ra nawili aorTqlda am dros, Tu garedan siTbos
j
miwodeba ar momxdara? wylis orTqladqcevis kuTri siTboa 2,3  10
6
.
kg
j
yinulis dnobis kuTrisiTbo - 3,4  10
5
.
kg
8. rogor Seicvleba dinamometris Cveneba (sur.4), Tu sawonebs B -dan A

wertilSi gadavitanT? pasuxi daasabuTeT.


9. zamTarSi viwro fexsacmelSi ufro metad SevigrZnobT sicives Tu ganierSi? pasuxi daasabuTeT.
10. erTi kilogrami masis sxeuli dakides zambaraze. zambara 2sm-iT dagrZelda. .(igulisxmeba
wonasworobis mdgomareoba)

a. ramdeniT Semcirda sxeulis potenciuri energia?


b. ramdeniT gaizarda zambaris potenciuri energia?
g. SeadareT es energiebi erTmaneTs da energiis mudmovobis kanonis gamoyenebiT gamotaneT daskvna.
fizika IX klasi 7 ivnisi 2018 weli.

I varianti
amoxsnebs daurTeT msjeloba

1. agebiT gansazRvreT pirvel a da b suraTebze gamosaxuli wertilovani sinaTlis wyaros


gamosaxulebis mdebareoba da daaxasiaTeT igi.

2. erTi kilogrami masis sxeuli dakides zambaraze. zambara 2sm-iT dagrZelda.(igulisxmeba


wonasworobis mdgomareoba)
a. ramdeniT Semcirda sxeulis potenciuri energia?
b. ramdeniT gaizarda zambaris potenciuri energia?
g. SeadareT es energiebi erTmaneTs da energiis mudmovobis kanonis gamoyenebiT gamotaneT daskvna.

3. or avtomobils Soris manZilia 100km. erTi maTgani moZraobs maTi


SemaerTebeli wrfisadmi 900-iani kuTxiT moduliT 50km/sT siCqariT,
xolo meore imave wrfisadmi 300-iani kuTxiT imave modulis siCqariT.
gansazRvreT ra drois Semdeg iqneba maT Soris manZili umciresi.
gansazRvreT es manZili.

4. rogor Seicvleba dinamometris Cveneba (sur.2), Tu sawonebs B -dan A


wertilSi gadavitanT? pasuxi daasabuTeT.

5. gansazRvreT raketis siCqare dedamiwis mimarT, Tu misgan


gamotyorcnili airTa narevis masa uZravi raketis masis 0,2-s Seadgens, siCqaris moduli ki
1km/wm-ia.

6. velosipedma moZraoba daiwyo aCqarebiT da horizontalur gzaze 25m gaiara. Semdeg 3,5wamis
ganmavlobaSi moZraobda Tanabrad da bolos gaCerebamde 20m gaiara. gansazRvreT saSualo siCqaris
moduli mTel gzaze, aageT siCqaris gegmilis droze damokidebulebis grafiki.

7. diskoze moTavsebuli sxeuli masTan erTad brunavs. diskos brunvis sixSiris orjer gazrdisas
masze moqmedi uZraobis xaxunis Zalis moduli 6n-iT gaizarda. gansazRvreT xaxunis Zalis
moduli pirvandeli sixSirisas.
8. bagiriT, romelic 3000n datvirTvas uZlebs, sweven 200kg masis tvirTs. gansazRvreT zRvruli
simaRle, romelzedac 1wm-Si tvirTis aweva SeiZleba.
9. sferuli formis planetis zedapiris maxloblad wriul orbitaze moZravi Tanamgzavris
4𝜋𝑅 3
brunvis periodia T . gansazRvreT planetis simkvrive.(birTvis moculoba aris V= 3 )
10. sxeulebis SemaerTebeli Zafis gawyvetis TvalsazrisiT ori gadabmuli sxeulis aweva rodisaa
ufro saimedo Tanabari Tu aCqarebuli moZraobisas? pasuxi daasabuTeT.
fizika IX klasi 7 ivnisi 2018 weli.

II varianti
amoxsnebs daurTeT msjeloba
1. sferuli formis planetis zedapiris maxloblad wriul orbitaze moZravi Tanamgzavris
4𝜋𝑅 3
brunvis periodia T . gansazRvreT planetis simkvrive. .(birTvis moculoba aris V= )
3

2. diskoze moTavsebuli sxeuli masTan erTad brunavs. diskos brunvis sixSiris orjer gazrdisas
masze moqmedi uZraobis xaxunis Zalis moduli 6n-iT gaizarda. gansazRvreT xaxunis Zalis
moduli pirvandeli sixSirisas.

3. sxeulebis SemaerTebeli Zafis gawyvetis TvalsazrisiT ori gadabmuli sxeulis aweva rodisaa
ufro saimedo Tanabari Tu aCqarebuli moZraobisas? pasuxi daasabuTeT.

4. velosipedma moZraoba daiwyo aCqarebiT da horizontalur gzaze 25m gaiara. Semdeg 3,5wamis
ganmavlobaSi moZraobda Tanabrad da bolos gaCerebamde 20m gaiara. gansazRvreT saSualo siCqaris
moduli mTel gzaze, aageT siCqaris gegmilis droze damokidebulebis grafiki.

5. agebiT gansazRvreT pirvel a da b suraTebze gamosaxuli wertilovani sinaTlis wyaros


gamosaxulebis mdebareoba da daaxasiaTeT igi.

6. bagiriT, romelic 3000n datvirTvas uZlebs, sweven 200kg masis tvirTs. gansazRvreT zRvruli
simaRle, romelzedac 1wm-Si tvirTis aweva SeiZleba.

7. gansazRvreT raketis siCqare dedamiwis mimarT, Tu misgan gamotyorcnili airTa narevis masa
uZravi raketis masis 0,2-s Seadgens, siCqaris moduli ki 1km/wm-ia.
8. or avtomobils Soris manZilia 100km. erTi maTgani moZraobs maTi
SemaerTebeli wrfisadmi 900-iani kuTxiT moduliT 50km/sT siCqariT,
xolo meore imave wrfisadmi 300-iani kuTxiT imave modulis siCqariT.
gansazRvreT ra drois Semdeg iqneba maT Soris manZili umciresi.
gansazRvreT es manZili.
9. rogor Seicvleba dinamometris Cveneba (sur.2), Tu sawonebs B -dan A
wertilSi gadavitanT? pasuxi daasabuTeT.
10. erTi kilogrami masis sxeuli dakides zambaraze. zambara 2sm-iT
dagrZelda. .(igulisxmeba wonasworobis mdgomareoba)

a. ramdeniT Semcirda sxeulis potenciuri energia?


b. ramdeniT gaizarda zambaris potenciuri energia?
g. SeadareT es energiebi erTmaneTs da energiis mudmovobis kanonis gamoyenebiT gamotaneT daskvna.
fizika X klasi 7 ivnisi 2018 weli.

I varianti
amoxsnebs daurTeT msjeloba
1. pirvel a da b suraTebze gamosaxulia erTnairi gamtari sferoebi. isini
moduliT toli muxtebiTaa damuxtuli. tolia Tu ara a da b suraTebze
gamosaxuli sferoebis urTierTqmedebis Zalebis modulebi, sferoebs centrebs
Soris manZili tolia da sferoebis radiusis rigisaa. pasuxi daasabuTeT.

2. ramdeniT Seicvleba q1  10 9 k muxtis kinetikuri energia, damagrebuli


q2  10 6 k muxtis velSi moZraobisas, Tu igi gadaadgildeba q2 -dan 3sm-iT daSorebuli
wertilidan 10sm-iT daSorebul wertilSi? sawyisi siCqare nulis tolia.

3. ramdenjer Seicvleba damuxtuli kondensatoris velis energia, Tu firfitebs Soris sivrces


SevavsebT zeTiT? ganixileT SemTxvevebi:

a. kondensatori gamorTulia Zabvis wyarodan;

b. kondensatori mierTebulia mudmivi Zabvis wyarosTan.

(zeTis dieleqtrikuli SeRwevadoba aris 𝜀).

4. mSral elementTan SeerTebul jibis fanris naTuraSi deni xSirad 0,3a aRemateba. igi
mniSvnelovnad didia adamianis sicocxlisTvis saSiS 0,01a denze. axseniT ratomaa, rom uSiSrad
da Tavisuflad vexebiT aseTi wredis mavTulebs?

5. 220v Zabvis wredSi mimdevrobiT CarTes 110v Zabvaze gaangariSebuli 30 da 60vt simZlavris
naTurebi. gansazRvreT naTurebis mier 1sT-Si moxmarebuli energia. pasuxi daasabuTeT.

6. gansazRvreT magnituri nakadis cvlilebis siCqare solenoidSi 120v em Zalis aRZvrisas, Tu


solenoidis xviaTa raodenoba 2000-ia.

7. aluminis misaRebad eleqtrolituri abazanis eleqtrodebze modebuli Zabva 5v-ia, gamavali


deni ki - 40ka. gansazRvreT drois Sualedi 1t aluminis misaRebad da eleqtruli energiis
kg
xarji. aluminis eleqtroqimiuri ekvivalentia 0,093  10
6
.
k
8. r winaRobis gamtari da reostati mierTebulia mudmivi Zabvis
wyarosTan (sur.2). wredSi I 1 =2a denis Zalis dros reostatze
gamoiyofa P1 =48vt simZlavre, xolo I 2 =5a denis Zalis drois P2 =30vt.
gansazRvreT wyaros u Zabva da r winaRoba.
9. gansazRvreT im koWas magnituri velis energia, romelSic 10a denis gavlisas 0,5vb magnituri
nakadi aRiZvreba.

10. didi simZlavris xelsawyoebis wredSi CarTvisas anTebuli naTurebis kaSkaSi uecrad mcirdeba.
Semdeg igi imatebs, magram imaze naklebi rCeba, vidre xelsawyoebis CarTvamde iyo. axseniT, ratom
xdeba ase?
fizika X klasi 7 ivnisi 2018 weli.

II varianti
amoxsnebs daurTeT msjeloba
1. gansazRvreT im koWas magnituri velis energia, romelSic 10a denis gavlisas 0,5vb magnituri
nakadi aRiZvreba.

2. aluminis misaRebad eleqtrolituri abazanis eleqtrodebze modebuli Zabva 5v-ia, gamavali


deni ki - 40ka. gansazRvreT drois Sualedi 1t aluminis misaRebad da eleqtruli energiis
kg
xarji. aluminis eleqtroqimiuri ekvivalentia 0,093  10
6
.
k
3. didi simZlavris xelsawyoebis wredSi CarTvisas anTebuli naTurebis kaSkaSi uecrad mcirdeba.
Semdeg igi imatebs, magram imaze naklebi rCeba, vidre xelsawyoebis CarTvamde iyo. axseniT, ratom
xdeba ase?

4. gansazRvreT magnituri nakadis cvlilebis siCqare solenoidSi 120v em


Zalis aRZvrisas, Tu solenoidis xviaTa raodenoba 2000-ia.

5. pirvel a da b suraTebze gamosaxulia erTnairi gamtari sferoebi. isini


moduliT toli muxtebiTaa damuxtuli. tolia Tu ara a da b suraTebze
gamosaxuli sferoebis urTierTqmedebis Zalebis modulebi, sferoebs centrebs
Soris manZili tolia da sferoebis radiusis rigisaa. pasuxi daasabuTeT.

6. r winaRobis gamtari da reostati mierTebulia mudmivi Zabvis


wyarosTan (sur.2). wredSi I 1 =2a denis Zalis dros reostatze
gamoiyofa P1 =48vt simZlavre, xolo I 2 =5a denis Zalis drois P2
=30vt. gansazRvreT wyaros u Zabva da r winaRoba.
7. 220v Zabvis wredSi mimdevrobiT CarTes 110v Zabvaze gaangariSebuli
30 da 60vt simZlavris naTurebi. gansazRvreT naTurebis mier 1sT-Si moxmarebuli energia. pasuxi
daasabuTeT.

8. ramdenjer Seicvleba damuxtuli kondensatoris velis energia, Tu firfitebs Soris sivrces


SevavsebT zeTiT? ganixileT SemTxvevebi:

a. kondensatori gamorTulia Zabvis wyarodan;

b. kondensatori mierTebulia mudmivi Zabvis wyarosTan.

(zeTis dieleqtrikuli SeRwevadoba aris 𝜀).

9. mSral elementTan SeerTebul jibis fanris naTuraSi deni xSirad 0,3a aRemateba. igi
mniSvnelovnad didia adamianis sicocxlisTvis saSiS 0,01a denze. axseniT ratomaa, rom uSiSrad
da Tavisuflad vexebiT aseTi wredis mavTulebs?

10. ramdeniT Seicvleba q1  10 k muxtis kinetikuri energia, damagrebuli q 2  10 k muxtis


9 6

velSi moZraobisas, Tu igi gadaadgildeba q2 -dan 3sm-iT daSorebuli wertilidan 10sm-iT


daSorebul wertilSi? sawyisi siCqare nulis tolia.
fizika XI klasi 7 ivnisi 2018 weli.

I varianti

1. Tbilisis funikulioris platos simaRle rusTavelis prospeqtidan daaxloebiT


360m-ia. es igivea, rac
a. 0,036km; b. 3600dm; g. 3600sm; d. 360000km.
2. rodesac 1,5m radiusis wrewiris gaswvriv nivTieri wertili
A wertilidan gadaadgildeba D -Si (sur.1), maSin misi
gadaadgilebis gegmilebi X da Y RerZebze, Sesabamisad, aris
a. 1,5m da 1,5m; b. -1,5m da 1,5m; g. -1,5m da -1,5m;
d. 1,5m da -1,5m; e. 0 da -1,5m.
3. rodesac tvirTs maRla sweven ori uZravi WoWonaqis

meSveobiT ise, rom Tokis boloebs aqvT mudmivi v siCqare
(sur.2), maSin tvirTi moZraobs siCqariT, romlis moduli aris
v
a. v ; b. 2 v ; g. 2v cos ; d. ; e. 0,5 v .
cos 
4. Tu moZrav eskalatorze asvlisas ymawvilma daiTvala 50 safexuri, xolo
eskalatoris mimarT samjer meti siCqariT arbenisas 75 safexuri, maSin igi uZrav
eskalatorze daiTvlida
a. 50 safexurs; b. 75 safexurs; g. 100 safexurs; d. 125 safexurs.

5. 5m/wm siCqariT moZravma avtomobilma daiwyo siCqaris gadideba 2m/wm2 aCqarebiT da 986m gaiara
a. 29wm-Si; b. 10wm-Si; g. 47wm-Si; d. 73wm-Si; e. 14,5wm.

6. nivTieri wertili sibrtyeze moZraobs x  2t  3(m), y  4t  1(m) kanoniT. am


damokidebulebebidan vadgenT: wertili moZraobs siCqariT romlis modulia
a. 20 m/wm; b. 2m/wm; g. 4m/wm; d. 13 m/wm; e. 10 m/wm.
7. wyliT savse Wiqis masa metia zeTiT savse Wiqis masaze da naklebia rZiT savse
Wiqis masaze. aqedan gamomdinare vaskvniT: am siTxeebidan udidesi simkvrive aqvs
a. wyals; b. zeTs; g. rZes; d. wyals da rZes; e. zeTs da rZes.
8. siTxeSi (airSi) Tanabrad moZravi sxeulis siCqaris modulis 1,5-jer gadidebiT
masze moqmedi winaaRmdegobis Zalis moduli
a. izrdeba; b. mcirdeba; g. ar icvleba;
d. jer ar icvleba, Semdeg mcirdeba; e. jer izrdeba, Semdeg ar icvleba.

9. 2kg masis nivTieri wertili sibrtyeze moZraobs x  4  3t  t 2 (m), y  1 4t (m)


kanoniT, am damokidebulebidan vadgenT: nivTier wertilze moqmedi Zalebis
tolqmedis modulia
a. 2 20 n; b. 2 10 n; g. 2 13 n; d. 8n; e. 4n.
10. roca xaxuni umniSvneloa, maSin R radiusiani
maryuJis Semowerisas burTulis minimaluri siCqare B
wertilSi (sur.3) unda iyos
a. 2 gR ; b. 6 gR ; g. 5gR ;
d. 8gR ; e. gR .

11. rodesac 2kg masis nivTieri wertili sibrtyeze moZraobs


x  4  3t  t 2 m , y  1  4t m  kanoniT, maSin misi kinetikuri energia t  3wm
momentSi aris
a. 154j; b. 52j; g. 9j; d. 10j; e. 25j.
12. rodesac meoTxe suraTze gamosaxul ziarWurWelSi
wylis temperatura 40-ze metia, maSin marcxena WurWelSi
wylis gaTbobisas WurWlebis SemaerTebel milSi wyali
a. gaedineba marcxnidan marjvniv; b. gaedineba marjvnidan
marcxniv; g. ar gaedineba; d. zogjer gaedineba
marcxnidan marjvniv, zogjer ar gaedineba;
e. zogjer gaedineba marjvnidan marcxniv, zogjer ar gaedineba.
13. rodesac toriCelis milis masaa m , milSi 760mm vercxliswylis
masa M , maSin dinamometris (sur.5) Cvenebaa
(m  M ) g
a. nuli; b. mg ; g. (m  M ) g ; d. ; e. Mg .
2
14. burTula, romlis simkvrive 2,5-jer metia siTxis simkvriveze
Tanabrad eSveba siTxeSi. Tu burTulaze moqmedi siTxis
winaaRmdegobis Zala 1,2n-ia, maSin burTulis masaa
a. 0,2kg; b. 0,4kg; g. 0,5kg; d. 1kg; e. 2kg.
15. rodesac sinusis kanoniT merxevi sxeulis cikluri sixSirea 10wm-1, xolo
amplituda 2sm, maSin misi maqsimaluri siCqarea
a. 2m/wm; b. 0,8m/wm; g. 0,6m/wm; d. 0,4m/wm; e. 0,2m/wm.
16. bgeris siCqare wyalSi 1500m/wm-a. Tu eqolotidan gagzavnili signali gemze
2wm-Si miiRes, maSin zRvis siRrmea
a. 3000m; b. 1500m; g. 750m; d. 300m; e. 15km.

17. Sveulad dakidebul brtyel sarkeSi H simaRlis adamianma Tavisi Tavi mTlianad
rom dainaxos, sarkis minimaluri simaRle da iatakidan sarkis qveda kidis daSoreba
unda iyos, Sesabamisad,
H H H H H H H
a. da ; b. da ; g. H da 0; d. da 0; e. da .
4 4 2 4 2 2 2
18. Tu wylis gardatexis maCvenebelia n , maSin h siRrmis wyalsacavis siRrme
Sveulad qveviT yurebisas gveCveneba
h
a. h siRrmis; b. hn siRrmis; g. siRrmis; d. zogjer h siRrmis, zogjer
n
h
hn siRrmis; e. zogjer h siRrmis, zogjer siRrmis.
n
19.me-6 suraTze gamosaxuli sagnis gamosaxulebaa
a. namdvili da gadidebuli;
b. namdvili da Semcirebuli;
g. namdvili da imave zomis;
d. warmosaxviTi da gadidebuli;
e. warmosaxviTi da Semcirebuli.
20. mocemuli masis idealuri airis pirvelidan meore
mdgomareobaSi gadasvlisas (sur.7) airis moculoba
a. izrdeba; b. mcirdeba; g. ar icvleba;
d. icvleba Tu ara, calsaxad ver vityviT; e. orjer mcirdeba.
21. daRmarTze sxeulis mudmivi siCqariT Camosrialebisas misi
Sinagani energia
a. izrdeba; b. mcirdeba; g. ar icvleba;
d. zogjer izrdeba, zogjer mcirdeba; e. zogjer mcirdeba, zogjer ar icvleba.
22. wylis orTqlis molekulebis saSualo kinetikuri energia imave masisa da
temperaturis wylis molekulebis saSualo kinetikur
a. energiaze metia; b. energiaze naklebia; g. energiis tolia;
d. energiaze zogjer metia, zogjer naklebi; e. energiaze zogjer metia, zogjer
toli.
23. eleqtrogamaxureblis spiralis sigrZis orjer Semcirebisas misi simZlavre
a. 4-jer izrdeba; b. 4-jer mcirdeba; g. orjer izrdeba;
d. orjer mcirdeba; e. zogjer orjer izrdeba, zogjer oTxjer.

24. Tu R1 winaRobis maduRara wyals aduRebs drois t1 SualedSi, maSin imave


qselSi CarTuli R2 winaRobis maduRara imave masis da sawyisi temperaturis wyals
aaduRebs drois t 2 SualedSi:
R R R  R2 R  R1 R  R2
a. t 2  1 t1 ; b. t 2  2 t1 ; g. t 2  1 t1 ; d. t 2  2 t1 ; e. t 2  1 t1 .
R2 R1 R1 R1 R2

25. Tu mimdevrobiT SeerTebul or erTnair spirals SevaerTebT paralelurad da


CavrTavT imave Zabvis wredSi, maSin spiralebSi gamoyofili siTbo
a. gaizrdeba 4-jer; b. Semcirdeba 4-jer;
g. gaizrdeba 2-jer; d. Semcirdeba 2-jer; e. ar Seicvleba.
fizika XI klasi 7 ivnisi 2018 weli.

II varianti
1. 2kg masis nivTieri wertili sibrtyeze moZraobs x  4  3t  t 2 (m), y  1 4t (m)
kanoniT, am damokidebulebidan vadgenT: nivTier wertilze moqmedi Zalebis
tolqmedis modulia
a. 2 20 n; b. 2 10 n; g. 2 13 n; d. 8n; e. 4n.

2. wyliT savse Wiqis masa metia zeTiT savse Wiqis masaze da naklebia rZiT savse
Wiqis masaze. aqedan gamomdinare vaskvniT: am siTxeebidan udidesi simkvrive aqvs
a. wyals; b. zeTs; g. rZes; d. wyals da rZes; e. zeTs da rZes.

3. roca xaxuni umniSvneloa, maSin R radiusiani


maryuJis Semowerisas burTulis minimaluri siCqare B
wertilSi (sur.1) unda iyos
a. 2 gR ; b. 6 gR ; g. 5gR ; d. 8gR ; e. gR

4. nivTieri wertili sibrtyeze moZraobs x  2t  3(m).


y  4t  1(m) kanoniT. am damokidebulebebidan vadgenT: wertili moZraobs siCqariT
romlis modulia
a. 20 m/wm; b. 2m/wm; g. 4m/wm; d. 13 m/wm; e. 10 m/wm.
5. daRmarTze sxeulis mudmivi siCqariT Camosrialebisas misi Sinagani energia
a. izrdeba; b. mcirdeba; g. ar icvleba;
d. zogjer izrdeba, zogjer mcirdeba; e. zogjer mcirdeba, zogjer ar icvleba.
6. siTxeSi (airSi) Tanabrad moZravi sxeulis siCqaris modulis 1,5-jer gadidebiT
masze moqmedi winaaRmdegobis Zalis moduli
a. izrdeba; b. mcirdeba; g. ar icvleba;
d. jer ar icvleba, Semdeg mcirdeba; e. jer izrdeba, Semdeg ar icvleba.
7. Tu mimdevrobiT SeerTebul or erTnair spirals SevaerTebT paralelurad da
CavrTavT imave Zabvis wredSi, maSin spiralebSi gamoyofili siTbo
a. gaizrdeba 4-jer; b. Semcirdeba 4-jer;
g. gaizrdeba 2-jer; d. Semcirdeba 2-jer; e. ar Seicvleba.
8. eleqtrogamaxureblis spiralis sigrZis orjer Semcirebisas misi simZlavre
a. 4-jer izrdeba; b. 4-jer mcirdeba; g. orjer izrdeba;
d. orjer mcirdeba; e. zogjer orjer izrdeba, zogjer oTxjer.

9. Tu R1 winaRobis maduRara wyals aduRebs drois t1 SualedSi, maSin imave


qselSi CarTuli R2 winaRobis maduRara imave masis da sawyisi temperaturis wyals
aaduRebs drois t 2 SualedSi:
R R R  R2 R  R1 R  R2
a. t 2  1 t1 ; b. t 2  2 t1 ; g. t 2  1 t1 ; d. t 2  2 t1 ; e. t 2  1 t1 .
R2 R1 R1 R1 R2
10. rodesac 1,5m radiusis wrewiris gaswvriv nivTieri
wertili A wertilidan gadaadgildeba D -Si (sur.2), maSin
misi gadaadgilebis gegmilebi X da Y RerZebze, Sesabamisad,
aris
a. 1,5m da 1,5m; b. -1,5m da 1,5m; g. -1,5m da -1,5m;
d. 1,5m da -1,5m; e. 0 da -1,5m.
11. me-3 suraTze gamosaxuli sagnis gamosaxulebaa
a. namdvili da gadidebuli;
b. namdvili da Semcirebuli;
g. namdvili da imave zomis;
d. warmosaxviTi da gadidebuli;
e. warmosaxviTi da Semcirebuli.

12. Sveulad dakidebul brtyel sarkeSi H


simaRlis adamianma Tavisi Tavi mTlianad rom dainaxos, sarkis minimaluri simaRle
da iatakidan sarkis qveda kidis daSoreba unda iyos, Sesabamisad,
H H H H H H H
a. da ; b. da ; g. H da 0; d. da 0; e. da .
4 4 2 4 2 2 2
13. mocemuli masis idealuri airis pirvelidan meore
mdgomareobaSi gadasvlisas (sur.4) airis moculoba
a. izrdeba; b. mcirdeba; g. ar icvleba;
d. icvleba Tu ara, calsaxad ver vityviT; e. orjer mcirdeba.
14. bgeris siCqare wyalSi 1500m/wm-a. Tu eqolotidan gagzavnili
signali gemze 2wm-Si miiRes, maSin zRvis siRrmea
a. 3000m; b. 1500m; g. 750m; d. 300m; e. 15km.

15. rodesac 2kg masis nivTieri wertili sibrtyeze moZraobs x  4  3t  t 2 m ,


y  1  4t m  kanoniT, maSin misi kinetikuri energia t  3wm momentSi aris
a. 154j; b. 52j; g. 9j; d. 10j; e. 25j.

16. Tu wylis gardatexis maCvenebelia n , maSin h siRrmis wyalsacavis siRrme


Sveulad qveviT yurebisas gveCveneba
h
a. h siRrmis; b. hn siRrmis; g. siRrmis; d. zogjer h siRrmis, zogjer
n
h
hn siRrmis; e. zogjer h siRrmis, zogjer siRrmis.
n
17. rodesac sinusis kanoniT merxevi sxeulis cikluri sixSirea 10wm-1, xolo
amplituda 2sm, maSin misi maqsimaluri siCqarea
a. 2m/wm; b. 0,8m/wm; g. 0,6m/wm; d. 0,4m/wm; e. 0,2m/wm.
18. rodesac toriCelis milis masaa m , milSi 760mm vercxliswylis
masa M , maSin dinamometris (sur.5) Cvenebaa
(m  M ) g
a. nuli; b. mg ; g. (m  M ) g ; d. ; e. Mg .
2
19. burTula, romlis simkvrive 2,5-jer metia siTxis simkvriveze
Tanabrad eSveba siTxeSi. Tu burTulaze moqmedi siTxis
winaaRmdegobis Zala 1,2n-ia, maSin burTulis masaa
a. 0,2kg; b. 0,4kg; g. 0,5kg; d. 1kg; e. 2kg.
20. rodesac meeqvse suraTze gamosaxul ziarWurWelSi
wylis temperatura 40-ze metia, maSin marcxena WurWelSi
wylis gaTbobisas WurWlebis SemaerTebel milSi wyali
a. gaedineba marcxnidan marjvniv; b. gaedineba marjvnidan
marcxniv; g. ar gaedineba; d. zogjer gaedineba
marcxnidan marjvniv, zogjer ar gaedineba;
e. zogjer gaedineba marjvnidan marcxniv, zogjer ar gaedineba.

21. Tbilisis funikulioris platos simaRle rusTavelis prospeqtidan daaxloebiT


360m-ia. es igivea, rac
a. 0,036km; b. 3600dm; g. 3600sm; d. 360000km.
22. rodesac tvirTs maRla sweven ori uZravi WoWonaqis

meSveobiT ise, rom Tokis boloebs aqvT mudmivi v siCqare
(sur.7), maSin tvirTi moZraobs siCqariT, romlis moduli
aris
v
a. v ; b. 2 v ; g. 2v cos ; d. ; e. 0,5 v .
cos 
23. Tu moZrav eskalatorze asvlisas ymawvilma daiTvala 50 safexuri, xolo
eskalatoris mimarT samjer meti siCqariT arbenisas 75 safexuri, maSin igi uZrav
eskalatorze daiTvlida
a. 50 safexurs; b. 75 safexurs; g. 100 safexurs; d. 125 safexurs.
24. 5m/wm siCqariT moZravma avtomobilma daiwyo siCqaris gadideba 2m/wm2 aCqarebiT da 986m
gaiara
a. 29wm-Si; b. 10wm-Si; g. 47wm-Si; d. 73wm-Si; e. 14,5wm.

25. wylis orTqlis molekulebis saSualo kinetikuri energia imave masisa da


temperaturis wylis molekulebis saSualo kinetikur
a. energiaze metia; b. energiaze naklebia; g. energiis tolia;
d. energiaze zogjer metia, zogjer naklebi;
e. energiaze zogjer metia, zogjer toli.

You might also like