Professional Documents
Culture Documents
CixlaZe,
i. kalandaZe, q. baramiZe
fizika
`teqnikuri universiteti@
a. gigineiSvili, g. CixlaZe,
i. kalandaZe, q. baramiZe
fizika
(umaRlesi profesiuli swavlebis
studentebisTvis)
damtkicebulia saxelmZRvanelod
stu-is saredaqcio-sagamomcemlo
sabWos mier. 21.01.2010, oqmi #1
Tbilisi
2010
uak 53
mocemulia ZiriTadi, saprogramo fizikuri sidideebis ganmartebebi, formulirebulia fizikis fundamenturi kanonebi, moyvanilia aRniSnuli kanonebis da maTi
damaxasiaTebeli fizikuri sidideebis aRmweri maTematikuri formulebi.
gankuTvnilia rogorc umaRlesi profesiuli swavlebis, bakalavriatis da magistraturis studentebisTvis,
aseve maTTvis, visac sWirdeba fizika profesiul saqmianobaSi.
w i n a s i t y v a o b a
winamdebare saxelmZRvaneloSi mocemulia wlebis ganmavlobaSi avtorebis mier stu-Si wakiTxuli zogadi fizikis
kursis leqciebis mokle Canaweri. saxelmZRvanelo metwilad
gankuTvnilia umaRlesi profesiuli swavlebis studentebisTvis masSi masala gadmocemulia sakmarisad mokled, Tumca, imavdroulad, mkiTxvelisTvis misaRebi da mosaxerxebeli
saxiT. moyvanilia ZiriTadi, saprogramo fizikuri sidideebis ganmartebebi, formulirebulia fizikis fundamenturi
kanonebi, aRniSnuli kanonebis da maTi damaxasiaTebeli fizikuri sidideebis aRmweri maTematikuri formulebi. saWiroebis SemTxvevaSi moicema movlenis grafikuli aRwerac. masala gadmocemulia teqnikuri umaRlesi saswavleblebisTvis
rekomendebuli zogadi fizikis kursis programis mixedviT.
saxelmZRvanelo moicavs fizikis srul programas yvela ZiriTad, programiT gaTvaliswinebul sakiTxs. gamodgeba
rogorc or, aseve erTsemestriani swavlebisas yvela specialobis studentebisTvis. erTsemestriani swavlebisas kursis
wamyvan maswavlebels SeuZlia amoiRos programidan misi
azriT mocemuli specialobisTvis naklebad mniSvnelovani
sakiTxebi da meti dro dauTmos savaldebulo da aucilebel, specialobisTvis saWiro sakiTxebs.
avtorebi madlierebiT miiReben yvela SeniSvnasa Tu
sasargeblo mosazrebas da aucileblad gaiTvaliswineben
momdevno gamocemebSi.
m e q a n i k a
1. meqanikis ZiriTadi amocana. gadataniTi
moZraoba. siCqare da aCqareba
9
meqanikis ZiriTadi amocanaa sivrceSi sxeulis adgilmdebareobis gansazRvra drois nebismier momentSi.
sivrceSi nebismieri sxeulis mdgomareoba aRiwereba
radius-veqtoriT r (suraTi 1), romelic gavlebulia dakvirvebis wertilidan sxeulis adgilmdebareobamde. yvela sxeuli mdebareobs da moZraobs 3-ganzomilebian sivrceSi XYZ
marTkuTxa koordinatTa sistemaSi sadac x, y, z radius-veqtoris sami mdgenelia koordinatTa RerZebze (suraTi 2).
9 gadataniTi ewodeba iseT moZraobas, rodesac sxeulis
yvela wertili erTnair gadaadgilebas asrulebs (suraTi 3).
A
Z
A
z
0
y
0
sur. 1
sur. 2
sur. 3
sxeulis moZraobis traeqtoriis sawyis da nebismier
momdevno wertilebSi gavlebul radius-veqtorebs Soris
r2 r 1 , xolo
Sesabamisi drois Sualedi iqneba t = t 2 t1 . Tu moZraobis pirobebSi sxeulis zoma sayuradRebo ar aris, SemoaqvT nivTieri wertilis cneba sxeulis, romlis zomebi ugulebelyofilia moZraobis mocemul pirobebSi.
sxeulis moZraoba xasiaTdeba siCqariT gadaadgilebis fardobiT drois Sesabamis SualedTan
r
;
t
(1)
Tu drois Sualedi miiswrafvis nulisken (t 0 ) , SemoaqvT myisi siCqaris cneba, romelic gadaadgilebis drois
warmoebulis tolia:
4
r dr
= .
t 0 t
dt
= lim
(2)
dr dx dy dz
= i x + j y + k z = = i
+ j
+k .
dt
dt
dt
dt
(3)
.
a=
t
(4)
Tu drois Sualedi miiswrafvis nulisken (t 0 ) , SemoaqvT myisi aCqarebis cneba, romelic siCqaris drois warmoebulis tolia:
d
=
.
t 0 t
dt
a = lim
(5)
d d x d y d z
= i
+ j
+k
.
a = i ax + j a y + k az =
dt
dt
dt
dt
(6)
d d dr d 2 r d 2 x d 2 y d 2 z
(7)
a=
=
=
= i 2 + j 2 +k 2.
dt dt dt dt 2
dt
dt
dt
erTeulTa saerTaSoriso SI sistemaSi gavlili manZili
dl
dl
, d =
.
R
R
(9)
a = a n + a ,
(10)
a = an2 + a2 .
(11)
mrudwiruli moZraobisas meqanikis ZiriTadi amocana
ori xerxiT amoixsneba gavlili manZilis (rkalis sigrZis)
tgd sin d d =
dl
.
R
droSi radiusis Semobrunebis kuTxis cvlileba kuTxuri siCqare ganisazRvreba kuTxis drois warmoebuliT
d
.
dt
(12)
d
dl
dl
dl
d = =
= = , = R .
dt
R
Rdt
dt
R
cvlilebis
gamo,
SemoaqvT
d
.
dt
(13)
brunviTi
moZraoba
wrewirze
periodiT T (wami (wm)) da sixSiriT
urTierTSebrunebuli sidideebia
xasiaTdeba
brunvis
(herci = 1/wm), isini
T=1 .
9
9
l 2R
=
= 2R ,
T
T
2
= 2 ,
saSualo kuTxuri siCqare = =
T T
A
R
mxebiTi aCqareba
1
d
B
2
an =
2
R
= R = =
4 2 R
T
= 4 2 R 2 ,
sur. 4
T2
= 2 2 .
3. niutonis kanonebi
didma ingliselma fizikosma isaak niutonma aRmoaCina
sami kanoni, romlebic sxeulTa moZraobis saxeebsa da mizezebs aRwers da SemoiRo Zalis cneba. Zala sxeulTa urTierTqmedebis damaxasiaTebeli sididea:
1. sxeuli inarCunebs uZrav mdgomareobas an wrfiv da Tanabar moZraobas, Tu masze ar moqmedebs sxva sxeulebi, an
maTi moqmedeba kompensirebulia (gawonasworebulia).
2. sxeulis aCqareba masze moqmedi Zalis proporciuli da
misi Tanxvdenilia
F =ma.
(14)
aq m sxeulis masaa, sxeulis inertulobis maxasiaTebeli
sididea, F sxeulze moqmedi Zala. masis erTeulia kilogrami (kg), Zalis niutoni (n). aCqarebis (5) gamosaxulebiT
Secvlisas viRebT niutonis meore kanonis axal formulas:
d
F =m
,
dt
F dt = md = d m = d p ,
dp
F=
.
dt
(15)
Fik = Fki .
(16)
qmedebisa da ukuqmedebis Zalebi yovelTvis wyvil-wyvilad Cndeba, modebulia sxvadasxva sxeulebze da amitom erTmaneTs ar akompensirebs.
F = k x ,
ze ( x << l ) ):
(17)
x sxeulis absoluturi wagrZelebaa, sawyis da saboloo
sigrZeebs Soris sxvaoba (gaWimva-SekumSvis deformaciisas),
k drekadobis koeficienti (sixiste). minusi drekadobis Zalisa da wagrZelebis ukumimarTulebaze miuTiTebs (suraTi
5). hukis kanoni sxva sidideebiTc gamoisaxeba:
(18)
= E ,
sadac
= xl
ES
ES
x
F
=E , F=
x,
=k,
l
l
S
l
E , S , l = const , maSasadame, F = kx ,
radgan
risi damtkicebac gvindoda.
x2
x1
F
x
r
sur. 5
sur. 6
9
F =G
G = 6,67 10
m1m2
r
11
(19)
F =G
mM
2
(20)
R
M 6 10 24 kg dedamiwis masaa, R 6370 km dedamiwis radiusi.
g =G
M
R
mg = G
mM
R2
,
(21)
Tu sxeuli imyofeba dedamiwis zedapiridan h simaRleze, romelic dedamiwis radiusis Tanazomieria (h < R ) , (20)
miiRebs saxes:
F =G
mM
(R + h )
10
(R + h )2
m a = m g + N , qvemoT mimarTuli aCqarebis SemTxvevaSi vertikalur RerZze gadazomil mdgenelebze gadasvliT miviRebT:
ma = mg N ,
N = mg ma .
reaqciis Zala ricxobrivad sxeulis xilvadi wonis tolia ( N = P *) anu P* = m( g a ). maSasadame, Tu sxeulis aCqareba mimarTulia qvemoT, sxeulis wona klebulobs da is
mCatdeba. savaraudod, Tu sxeulis aCqareba mimarTulia
zemoT, moZraobis gantolebas Semdegi saxe eqneba (mdgenelebiT):
ma = mg N ,
N = mg + ma ,
mg
P* < P
mg
mg
P* > P
P* = 0
11
7. xaxunis Zala
xaxunis Zala or da met sxeulTa erTmaneTTan (mSrali
xaxuni) an garemosTan (sveli xaxuni anu siblante) urTierTqmedebisas aRiZvreba. sxeulis moZraobisas masze moqmedi
srialis xaxunis Zala moZraobas aniWebs sapirispiro aCqarebas, romelic amcirebs moZraobis siCqares. uZraobis xaxunis
Zala arTulebs sxeulebis adgilidan daZvras.
9 uZraobis xaxunis Zala aRiZvreba urTierTuZravi sxeulebis Sexebis zedapirebs Soris.
9 srialis xaxunis Zala aRiZvreba urTierTmoZravi sxeulebis Sexebis zedapirebs Soris.
or mSral, myar sxeulTa zedapirebs Soris arsebuli
maqsimaluri uZraobis xaxunis Zala emorCileba Semdeg empiriul kanonebs:
9 uZraobis xaxunis Zala da Semxebi zedapirebis farTobi erTmaneTisgan (praqtikulad) damoukidebelia.
9 uZraobis xaxunis Zala vertikalurad zemoT mimarTuli reaqciis Zalis proporciulia
FuZr uZr N ,
sadac FuZr uZraobis xaxunis Zalaa, N sayrdenis reaqciis
rodesac
erTi
sxeuli
migoravs
meoris
mimarT
aRiZvreba gorvis xaxunis Zala Fgor gor N , amasTan,
gorvis xaxunis koeficienti
Fbl ~ 2 .
12
d
F =m
,
dt
F dt = md = d m = d p ,
dp = F dt .
gadavweroT es gamosaxuleba N sxeulTa sistemisTvis,
amasTan es sxeulebi urTierTqmedebs Siga ZalebiT, garemo
ki maTze e.w. gare ZalebiT. maSasadame, sistemis sruli impulsis cvlileba Siga da gare ZalTa jamuri impulsis
tolia:
dt ,
d
p
F
F
=
+
k
k
,
gare
,
Siga
k
k
k
d p k
k
= F
k ,gare + F k ,Siga .
dt
k
k
F k ,gare = 0 . aseTi sxeulTa sistema Caketili sistemis
k
saxelwodebiTaa cnobili. niutonis mesame kanonis Tanaxmad,
13
d p k
k
=0
dt
p k = const .
(22)
reaqtiuli moZraoba
ganvixiloT sxeulTa iseTi sistema, rodesac masa tovebs sistemas (sistemis masa drois ganmavlobaSi mcirdeba),
magaliTad, raketis moZraoba, romelic moZraobisas afrqvevs
sawvavis dawviT gaCenil cxel airs. amiT raketis saerTo
masa mcirdeba da misi siCqare matulobs. Tu drois raime t
momentSi raketis masa aris m , xolo siCqare , drois mcire
dt Sualedis Semdeg raketis masa m dm -is toli gaxdeba,
siCqare ki + d . amasTan, impulsis cvlileba
dp = (m dm )( + d ) + ( + d u )dm m ,
gamartivebiT miviRebT:
dp = md udm ,
sadac u raketidan airis gamodinebis siCqarea. Tu F gare
Zala moqmedebs sistemaze, maSin
d
dm
= F +u
,
dt
dt
dm
= R sistemaSi misi masis gadinebaze reagirebis
dt
Zalaa, maSasadame
ma = F + R .
es gamosaxuleba reaqtiul moZraobas aRwers.
14
9. muSaoba da simZlavre
Tu sxeulze moqmedebs mudmivi Zala da misi moqmedebiT
sxeuli wrfivad moZraobs, maSin
9 sxeulze moqmedi F Zalisa da am Zalis moqmedebiT gamowveuli sxeulis mier gavlil l manZilis namravli
aris Zalis mier sxeulis gadaadgilebaze Sesrulebuli W muSaoba
W = F l .
(23)
cxadia, rom, zogadad, sxeulze moqmedi Zala drois
ganmavlobaSi icvleba, sxeuli ki metwilad mrudwirulad
moZraobs. amitom upriania sxeulis usasrulod mcire gadaadgilebis aReba usasrulod mcire drois SualedSi, romelSic Zala ubralod ver aswrebs Secvlas da Sesabamisi mcire
muSaoba ganisazRvreba formuliT:
dW = F dl ,
(24)
xolo mTel gzaze Sesrulebuli sruli muSaoba ganisazRvreba (24) integrirebiT l manZilze
W = dW = F dl .
(25)
P=
W
.
t
(26)
P=
dP
.
dt
(27)
P=
F dl
dl
= F ,
dt
dt
P = F .
(28)
simZlavre gamoisaxeba sxeulze moqmedi Zalisa da mis
mier SeZenili siCqaris namravliT.
15
muSaoba da energia
muSaobisa da energiis cnebebi mWidrodaa dakavSirebuli erTmaneTTan:
9 energia aris sxeulis mier muSaobis Sesrulebis unari.
9 muSaoba sxeulis energiis cvlilebis tolia.
energia izomeba igive erTeuliT, rac muSaoba jouliT.
meqanikaSi ganasxvaveben ori saxis energias kinetikurs da potenciurs. kinetikur energias flobs moZravi sxeuli, xolo potenciuri energia sxeulTa (simZimis Zalis
potenciuri energia) an sxeulis calkeuli nawilebis (nawilakebis) (drekadobis Zalis potenciuri energia) urTierTqmedebis energiaa.
miviRoT gamosaxulebebi aRniSnuli energiebisTvis da
davamtkicoT meore mtkicebulebis WeSmariteba.
dp
d
d
dl
dl
=m
m
dl = m d = md
dt
dt
dt
dt
dt
sruli muSaoba mTel l gzaze 1 -dan 2 -mde siCqaris
cvlilebisas ganisazRvreba dW -ze aRebuli integraliT, masis mudmivobis ( m = const ) gaTvaliswinebiT:
2
22 12 m 22 m12
W = dW = m d = m =
= Ek 2 Ek1 = Ek .
2
2
2
2
1
dW = Fdl F =
maSasadame, damtkicda, rom muSaoba namdvilad kinetikuri energiis cvlilebis tolia. kinetikuri energia gamoisaxeba formuliT:
Ek = m
9
(29)
W = Ek
(30)
dW = dEk .
(31)
h2
h1
h1
17
maSasadame, muSaoba namdvilad simZimis Zalis potenciuri energiis cvlilebis tolia. amasTan, es energia gamoisaxeba formuliT:
Ep = mgh .
(33)
9 simZimis Zalis potenciuri energia am Zalis nulovani
donidan aTvlil simaRleze namravlis tolia.
(34)
W = Ep .
muSaobisa da potenciuri energiis usasrulod mcire
cvlilebisas (34) gardaiqmneba Semdeg gamosaxulebad:
dW = dEp .
(35)
x2
=
W = dW = kxdx = k xdx = k =
2
2
2
2
x1
x1
= Ep 2 Ep1 = Ep .
maSasadame, muSaoba namdvilad drekadobis Zalis potenciuri energiis cvlilebis tolia. es energia gamoisaxeba
formuliT:
kx 2
.
Ep =
2
(37)
drekadobis Zalis potenciuri energia sxeulis sixistisa da misi wagrZelebis kvadratis namravlis naxevris tolia
W = Ep .
(38)
18
dEk + dEp = 0 .
d Ek + Ep = 0 an Ek + Ep = const ,
sabolood
9
Esruli = const .
(40)
kanonia.
xaxunis Zalebis arsebobis SemTxvevaSi Sesrulebuli
muSaobis Sedegad meqanikuri energiis nawili siTburSi gadadis Wxax = Q . sxva arakonservatiuli Zalebis arsebobisas
gad SemTxvevaSi:
19
(41)
(Ek )nawil
m 2 m 2 r 2 mr 2 2
.
=
=
=
2
2
2
(42)
myari sxeulis sruli kinetikuri energia misi Semadgeneli nawilakebis kinetikuri energiebis jamis tolia:
Ek = Eki ==
mi ri2 2
i
(43)
ewodeba nebismieri damagrebuli RerZis mimarT (misi erTeulia kgm2). maSin myari sxeulis kinetikuri energia
I 2
Ek =
.
2
(44)
adre
aRniSnuli
dl = rd , e. i.
iyo,
rom
mcire
kuTxiT
mobrunebisas
dW = Frd = Md .
(46)
kinetiuri energiis Teoremis Tanaxmad, sxeulze Sesrulebuli muSaoba misi kinetikuri energiis namatis tolia:
2
dW = dEk = d I
= Id .
2
(47)
M
aq
d
d
d
d
= I
= ,
=,
dt
dt
dt
dt
(48)
(48) gantolebas myari sxeulis brunviTi moZraobis
ZiriTadi gantoleba ewodeba is gadataniTi moZraobis
niutonis meore kanonis (F = ma ) analogia.
myari sxeulis brunviTi moZraoba xasiaTdeba impulsis
momentiT
L = p r = mi r .
aq
(49)
= r CasmiT miviRebT:
L = mii ri2 mi ri2 = I I .
i
L = I ,
(50)
impulsis momenti inerciis momentisa da kuTxuri siCqaris
namravlis tolia. am gamosaxulebis gawarmoebiT miviRebT:
dL
d
=I
= I = M .
dt
dt
dL
=0
dt
L = const .
(51)
da maSasadame
9 rodesac myar sxeulze moqmed ZalTa jamuri momenti
nulis tolia, myari sxeulis sruli impulsis momenti mudmivi rCeba es impulsis momentis Senaxvis
kanonia.
21
x
x0
A
sur. 1
22
G
G
F = kx
da F = ma .
maTi gatolebiT da yvela wevris erT mxares moTavsebiT miviRebT:
G
G
G G
ma = kx , ma + kx = 0 ,
rxevis 0 RerZze dagegmarebiT
ma + kx = 0 .
tolobis yvela wevris masaze gayofiT da aCqarebis koordinatis (x wanacvlebis) drois meore warmoebuliT gamosaxvis Sedegad miviRebT:
k
d 2x k
d 2x
2
a + x = 0 a = 2 , = 0 2 + 02 x = 0 .
m
dt
dt m
TvalsaCinoebisTvis amovweroT bolo gamosaxuleba calke da miviRebT Tavisufali harmoniuli rxevis gantolebas
Semdegi saxiT:
d 2x
dt
sadac
+ 02 x = 0 ,
(1)
gantoleba (1) aris meore rigis erTgvarovani diferencialuri gantoleba da misi amonaxsnia:
(2)
x = A cos(0t + ) ,
0 = 2 T
T = 2
sixSiris ki
1
1
=
T 2
m
,
k
k
.
m
meore cnobili rxeviTi sistemis maTematikuri qanqaras periodi da sixSire gamoisaxeba, Sesabamisad, Semdegi
formulebiT:
T = 2
A
1
1
(hiugensis formula), = =
g
T 2
g
.
A
rxevis gantoleba da misi amonaxsni ki, ra Tqma unda, zambariani qanqaras analogiuria.
grafikulad Tavisufali harmoniuli rxevebi aRiwereba
sinusoidiT an kosinusoidiT (suraTi 2).
T
x
A
0
sur. 2
dx d
= ( A cos(0t + )) = 0 A sin (0t + ) = m sin (0t + ) ,
dt dt
m = 0 A siCqaris amplitudaa.
aCqareba aris siCqaris drois warmoebuli, e.i. Tavisufali harmoniuli rxevis aCqareba
a=
d d
= ( 0 A sin (0t + )) = 20 A cos(0t + ) =
dt dt
= am cos(0t + ),
am = 20 A aCqarebis amplitudaa.
zambariani qanqaras myisi potenciuri energiaa
24
kx 2 kA2
Ep =
=
cos 2 (0t + ) .
2
2
zambariani qanqaras myisi kinetikuri energiaa
k02 A2
m 2
k
k
2
2
0 = , m = 2
sin
(0t + ) =
Ek =
2
m
0
202
kA2
=
sin 2 (0t + ) .
2
maSasadame, zambariani qanqaras sruli energia
Esruli
kA2
kA2
2
= Ek + Ep =
sin (0t + ) +
cos 2 (0t + ) =
2
2
2
kA
=
= const .
2
3. milevadi rxevebi
aqamde igulisxmeboda, rom rxeviT sistemaSi rxevis
SemSleli winaRobis Zalebi ar moqmedebs. amasTan, realur
pirobebSi rxevebi sakmaod swrafad miileva (qreba) swored
winaRobis Zalebis moqmedebis gamo maT gaaqvT energia
rxeviT sistemidan.
milevadi rxevis gantoleba isev niutonis meore kanonix
dan F = ma miviRoT, romeli
Zalac jamuria drekadobis
kx da xaxunis (siblantis)
0
t
sur. 3
r = r dx
Zalebisa, sadac
dt
r garemos siblantis koeficientia. maSasadame,
ma = r kx , ma + r + kx = 0 , m
d 2x
dt 2
+r
dx
+ kx = 0 .
dt
02 =
k
, 2 = r
( milevis koeficientia), miviRebT:
m
m
d 2x
dx
2
+
2
x = 0.
(3)
0
dt
dt 2
x = Ae t cos(t + ) an x = A * (t ) cos(t + ) .
(4)
wevri e
miuTiTebs, rom mileva mimdinareobs
cialuri kanoniT (Zalian swrafad) (suraTi 3).
eqsponen-
A * (t )
Ae t
=
= e an
A * (t + ) Ae (t + )
1
e
=e
anu
(wm 1).
A * (t )
A * (t )
Ae t
= (t +T ) = e T , D = T = ln
.
A * (t + T ) Ae
A * (t + T )
02
. cxadia, rom
9 Tu
neperis ricxvi.
26
4. iZulebiTi rxevebi
rodesac rxevis unaris mqone sxeuli raime gare Zalis
zemoqmedebas ganicdis, is rxevas iwyebs. Tavidan sxeuli
irxeva sakuTari sixSiriT, magram TandaTan rxevis sixSire
utoldeba gare Zalis sixSires, amasTan, rxevis amplituda
da faza ucvleli rCeba. aseT rxevebs iZulebiTi ewodeba.
niutonis meore kanonis Tanaxmad, jamuri Zala drekadobis,
siblantis da sxeulze moqmedi gare Zalebis veqtoruli
jamis tolia:
ma = r kx + Fm cos t .
ukve Cveuli moqmedebebis Catarebis Semdeg miviRebT:
d 2x
sadac
fm =
Fm
dt 2
+ 2
dx
+ 02 x = f m cos t .
dt
(5)
f
aq A = m
+ 4
, xolo tg = 2
blagvi rezonansi
sur. 4
27
5. meqanikuri talRebi
= T = .
talRis moZraobis da garemos nawilakebis rxevis mimarTulebis mixedviT ganasxvaveben grZiv da ganiv talRebs:
9 ganiv talRaSi misi moZraobis da nawilakebis rxevis
mimarTulebebi urTierTmarTobulia.
9 ganiv talRaSi misi moZraobis da nawilakebis rxevis
mimarTulebebi Tanxvdenilia.
9 talRur zedapirs, romlis yvela wertili erT fazaSi (sinfazurad) irxeva, talRis fronti ewodeba.
9 talRis frontis marTobul wirs sxivi ewodeba.
talRis umartivesi frontebia: brtyeli da sferuli.
9 brtyel talRas brtyeli fronti aqvs, R .
9 sferul talRas nebismieri radiusis, R < , sferuli
fronti aqvs.
28
maSin
[(
) ]
( x, t ) = A cos t x + = A cos t x + .
k = = 2
2
T = e.w. talRuri ricxvia, misi Semota-
( x, t ) = Ae x cos(t kx + ) .
(10)
[(
) ]
A
A
cos[ (t t ) + ] = cos t r + =
r
r
A
A
= cos t r + = cos(t kr + ) ,
r
r
( x, t ) =
( x, t ) ==
A
cos(t kr + ) .
r
(11)
( x, t ) =
A x
e cos(t kx + ) .
r
29
(12)
molekuluri fizika
1. molekulur-kinetikuri Teoriis
ZiriTadi debulebebi
molekulur-kinetikuri Teoria (mkT) xsnis da aRwers
nivTierebebis qcevas maTi mdgomareobis cvlilebisas. gansakuTrebiT mosaxerxebelia msgavsi kvlevebis Catareba airebze, radgan isini yvelaze mkafiod reagirebs gare pirobebis
cvlilebaze. mogvyavs mkT-is ZiriTadi debulebebi:
1. yvela nivTiereba Sedgeba umciresi nawilakebisgan
molekulebisgan;
2. molekulebi mudmiv qaosur moZraobaSi imyofeba da niutonis moZraobis kanonebs emorCileba;
3. molekulebi urTierTqmedebs e.w. molekulaTaSorisi
urTierTqmedebis ZalebiT.
SemoviRoT idealuri airis cneba:
9 idealuri iseT airs ewodeba, romlis molekulaTa
urTierTqmedeba ugulebelyofilia.
idealuri airis molekulebi usasrulod mcire zomisaa.
maT Soris ar moqmedebs mizidvis Zalebi. realuri airi TvisebebiT miT ufro uaxlovdeba idealurs, rac metad gaiSviaTebulia is. idealuri airi xasiaTdeba sami Termodinamikuri
parametriT: wneva p , moculoba V , temperatura kelvinis
(TK ) da
(0 )
T1
T2
T3
(1)
es kanoni praqtikulad erTdroulad aRmoaCines ingliselma
boilma da frangma mariotma. process izoTermuli daerqva.
30
V
V1 V2
an
= const .
=
T1 T2
T
p2 > p1
p1
p2
(2)
farToebis koeficientia, V0 , V
Sesabamisad, airis sawyisi da saboloo moculobebi, t
temperaturis cvlileba.
p
p1 p2
an
= const .
=
T
T1 T2
V2 > V1
V1
V2
airis sawyisi
cvlileba.
da
(3)
koeficientia, p0 , p Sesabamisad,
saboloo wnevebi, t temperaturis
31
=
N
nivTierebis
N
,
NA
molekulaTa
m
,
M
ricxvia
(Cven
SemTxvevaSi
23
m
m
N
N
m
NA, n = =
NA.
= , N=
M
V VM
NA M
m
(4)-Si CasmiT
p=
N AkT ,
VM
aq N A k = R = 8,31 airis universaluri mudmivaa anu
m
RT .
pV =
M
(5)
icvleba
( p, V , T )
eqneba:
p1V1 =
m
RT1 ,
M
p2V2 =
m
RT2 .
M
p1V1 T1
pV
pV
anu 1 1 = 2 2 ,
=
p2V2 T2
T1
T2
e.i.
pV
= const .
T
(6)
T1 ) SualedurSi ( p1 , V ' , T2 ) anu airi aRmoCnda T2 saboloo temperaturaze ramac klapeirons saSualeba
misca izoTermuli procesi gamoeyenebina da amiT V '
Sualeduri moculoba daikava. amis Semdeg moxda
airis izoTermuli gadayvana saboloo mdgomareobaSi
( p2V2 ,T2 ) anu cda Catarda Semdegi sqemiT:
V1 V '
= ,
T1 T2
V '=
V1T2
pV
, V '= 2 2
T1
p1
anu
33
pV
= const .
T
maSasadame, sufTa eqsperimentis principi daculia
aRaravis epareba eWvi klapeironis da, cxadia, mendeleevklapeironis gantolebebis sisworesa da WeSmaritebaSi.
4. molekulur-kinetikuri Teoriis
ZiriTadi gantoleba
gamovTvaloT idealuri airis wneva mkT-is TvalsazrisiT. airi moTavsebulia cilindrul WurWelSi S fuZis farTobiT.
aviRoT airis elementaruli moculoba dV = SdA = Sdt gverdiT keS
delTan da ganvixiloT iq arsebuli molekulebis moZraoba gverdiTi kedlis mimarT. warmovidginoT,
rom m0 masis molekula siCqariT
d
ejaxeba kedels absoluturad drekadad da amitom misgan irekleba siCqaris modulis daukargavad. amasTan, molekulis impulsis cvlileba
dk = m0 ( m0 ) = 2m0 .
molekulaTa ricxvi dV elementarul moculobaSi gamoisaxeba N = ndV = nSdt , sadac n molekulebis koncentraciaa. molekulebi moZraobs nebismier X , Y , Z koordinatTa
RerZis
gaswvriv
orive
mimarTulebiT
(kedlisken
da
kedlidan) e.w. saSualo kvadratuli siCqariT
= x2 + y2 + z2 x y z 3 x2 .
ase, rom SesaZlebelia molekulis moZraobis eqvsi mimarTuleba. amitom kedlisken moZraobis albaToba 1 -is tolia.
WurWlis
N* = N
kedelTan
molekulebis
SejaxebaTa
ricxvia
nS dt
, xolo kedelze gadacemuli sruli impulsi
6
34
nS dt nm0 S 2 dt
=
,
dk * = 2m0 N * = 2m0
6
3
maSin kedelze ganviTarebuli wneva
F
dk * dk * nm0 2
p= F =
=
.
Sdt
dt
S
3
sabolood
nm0 2
p=
.
3
(7)
m0 2
Ek =
SeiZleba gamoisaxos, e.i. misi (7)-Si CasmiT:
2
2
p = nEk .
3
(8)
m nV
m
m = m0 N = m0 nV 0
= m0 n ,
V
V
p=
2
3
(9)
nm0 2 2
2
p = nkT =
= nEk =
.
3
3
3
idealuri airis wnevis formulebis SedarebiT, idealuri airis molekulis kinetikuri energiisTvis, Semdeg gamosaxulebas miviRebT:
3
Ek = kT .
2
aqedan gamomdinareobs kelvinis temperaturuli skalis
absoluturi nulis fizikuri arsi:
9 absoluturi nuli is temperaturaa, romelzec wydeba
molekulaTa siTburi moZraoba (T = 0, = 0 ) .
35
moculoba,
p + p* = p + a
e.i.
V2
WeSmariti
(Sesworebuli)
wneva
36
a
m
RT .
p + 2 (V b ) =
M
V
a
V2
m
N ( ) = 4N 0
2kT
m0 2
2 2
e 2kT .
(10)
N = N ( )d .
(11)
mocemuli airisTvis siCqaris mixedviT ganawileba mxolod temperaturazea damokidebuli. qaosuri siTburi moZraobisas molekulebi drodadro ejaxeba erTmaneTs, amasTan,
iTvleba, rom Sejaxebebs Soris molekula wrfivad da Tanabrad moZraobs.
9 molekulis Tavisufali ganarbenis sigrZe ewodeba
erTmaneTis miyolebiT momxdar or Sejaxebas Soris
saSualo manZils.
A=
t
1
=
.
d 2tn d 2 n
(11)
A=
1
2d 2 n
(12)
7. barometruli formula.
bolcmanis ganawileba
gavarkvioT, rogoraa damokidebuli atmosferuli wneva
haeris wneva zRvis donidan aTvlil simaRleze. ganvixiloT idealuri SemTxveva, rodesac gravitaciuli veli (dedamiwis mizidulobis veli) yvelgan erTnairia da haeris
molekulebi erTnairi masisaa. h simaRleze atmosferuli
wneva iyos p , xolo elementaruli dh gadaadgilebisas
h + dh simaRleze gaxdeba p + dp . am wnevebis sxvaoba im
wnevis tolia, romelsac aviTarebs dh simaRlis haeris sveti
raime gdh zedapirze
p ( p + dp ) = gdh ,
(13)
visargebloT airis mdgomareobis
gantolebiT, gamovsaxoT simkvrive da
CavsvaT (13)-Si
p2
p+dp
p
dh
p1
h1
pV =
h2
h
m pM
m
RT , = =
,
M
V RT
pMg
dh
dp =
RT
an
dp
Mg
=
dh .
p
RT
38
p1
ln
dp
Mg
=
p
RT
h2
dh ,
h1
p2
Mg
(h2 h1 )
=
p1
RT
an
p2 = p1 e
Mg
(h2 h1 )
RT
.
(14)
am gamosaxulebas barometruli formula ewodeba da is
atmosferuli wnevis cvlilebaa simaRlesTan mimarTebaSi.
Tu simaRlis aTvla iwyeba zRvis donidan, h1 = 0 da p1 = p0
normaluri atmosferuli wnevaa, (14) miiRebs Semdeg saxes:
p = p0 e
Mgh
RT .
(15)
( p wneva h simaRleze)
(15)-Si p = nkT formulis CasmiT miviRebT:
n = n0 e
Mgh
RT .
(16)
n = n0
m gh
0
e kT ,
n=
E
n0 e kT .
39
(17)
T e r m o d i n a m i k a
1. Termodinamikis pirveli kanoni. sxeulis
Sinagani energia
rodesac or sxvadasxva temperaturaze myof sistemas
erTad aTavseben, saboloo temperatura sadRac am temperaturebs Soris iqneba. Cveulebrivad, temperaturis cvlileba
aRiwereba siTbos garkveuli raodenobis gadacemiT erTi
sxeulidan (ufro maRali temperaturianidan) sxvaze (naklebi
temperaturis mqoneze). anu
9 siTbos raodenoba aris energia, romelsac erTi sxeuli gadascems meores muSaobis Sesrulebis gareSe,
maT Soris temperaturis sxvaobis arsebobisas.
sistemis erTi wonasworuli mdgomareobidan meoreSi
gadasvlis Termodinamikur process muSaoba da siTbo axasiaTebs. SemoviRoT sxeulis (sxeulTa sistemis) Sinagani
energiis cneba. mkT-s Tanaxmad, sxeuli Sedgeba molekulebisgan, romlebsac maTi qaosuri moZraobis gamo kinetikuri
energia aqvs, xolo urTierTqmedebis Sedegad potenciuric.
swored sxeulis Semadgeneli molekulebis es energiebi
Seadgens sxeulis (sxeulTa jgufis) Sinagan energias.
9 Sinagani energia aris sxeulis (sxeulTa jgufis) molekulebis kinetikuri da potenciuri energiebis jami.
9 sxeulis Sinagani energiis cvlileba sxeulze gadacemuli siTbos da mis mier Sesrulebuli muSaobis
sxvaobis tolia:
U = Q W .
(1)
es Termodinamikis pirveli kanonia. Tu sxeulis Termodinamikuri mdgomareoba umniSvnelod icvleba, (1) Semdeg
saxes miiRebs:
dU = dQ dW .
(2)
40
2. muSaoba TermodinamikaSi
gamovTvaloT muSaoba Termodinamikuri procesis dros.
ganvixiloT cilindrul WurWelSi uwonadi, xaxunis gareSe
mosriale dguSis qveS moTavsebuli airi. Tavidan airi wonasworobaSia garemosTan p1 wnevasa da V1 moculobaze. TviT
airi gafarToebisas muSaobas asrulebs, an misi dguSiT
SekumSvisas muSaoba sruldeba. ganvixiloT procesi, romlis
drosac garemosTan urTierTqmedi sistema saboloo wonasworul mdgomareobas aRwevs p2 wnevasa da V2 moculobaze.
suraTze warmodgenilia gafarToebuli airi, romelic asrulebs muSaobas dguSis awevaze. airis mier dguSis dl elementarul manZilze gadaadgilebisTvis Sesrulebuli dW elementaruli muSaoba Semdegi formuliT gamoisaxeba:
dW = Fdl p =
F
, F = pS dW = pSdl Sdl = dV dW = pdV
S
W = dW =
A
V2
pdV .
(3)
V1
p1
d
p2
V1
V2
grafikulad es integrali (Sesrulebuli muSaoba) gamoisaxeba p V diagramis mrudis qvemoT daStrixuli aris
farTobiT.
41
C = dQ
dT
(4)
siTbotevadoba nebismier sxeuls axasiaTebs, xolo masala, romlisganac damzadebulia sxeuli, nivTierebis e.w.
kuTri siTbotevadobiT xasiaTdeba
9 kuTri siTbotevadoba ewodeba sxeulis siTbotevadobis masasTan fardobas anu es aris sxeulis erTeuli
masis siTbotevadoba.
c=C
= dQ
mdT
(5)
Q = cmdT .
T1
CM = cM = dQ
m
dT , = M
42
dU = dQ dW dW = pdV , dQ = CM dT dU = CM dT pdV .
ganvixiloT mudmivi moculobisas (V = const ) mimdinare
procesi. maSin dV = 0 , e.i. pdV = 0 , aseve dU = CV dT , saidanac
CV -Tvis miviRebT:
dU
.
(6)
CV =
dT
axla
ganvixiloT mudmiv
( p = const ) . ganmartebidan
Cp =
wnevaze
mimdinare
procesi
dQ
.
dT
(7)
R = C p CV .
(8)
43
3
RT .
2
Q =W .
9 idealuri airis mier STanTqmuli siTbo mTlianad
gardaisaxeba mis mier Sesrulebul muSaobaSi.
Q = U + W .
Q = U .
9 idealuri airis mier STanTqmuli siTbo srulad
ixarjeba misi Sinagani energiis zrdaze.
44
dT =
pdV
.
CV
pdV + Vdp
.
R
an
dV dp
+
= 0.
V
p
am gamosaxulebis integrirebiT
ln V + ln p = const
an
45
pV = const .
(9)
es aris adiabaturi procesis puasonis gantoleba.
pV = RT gantolebidan jer V , Semdeg p -s gamoTvlis da (9)Si CasmiT kidev or gamosaxulebas miviRebT puasonis gantolebisTvis
TV 1 = const da p1 T = const .
6 gadataniTi movlenebi
s i T b o g a d a c e m a
9 erTi sxeulidan meoreze an erTi da igive sxeulis
calkeul nawilebs Soris energiis gadatanas (gadacemas) siTbogadacema ewodeba.
cdebi aCvenebs, rom S farTobSi gamavali Q siTbos raodenoba t drois da temperaturis gradientis (temperaturis
cvlileba erTeul sigrZeze) proporciulia
dT
,
dx
temperaturaTa gradientia, Tbogamtaroba.
Q = St
aq dT
dx
(13)
d i f u z i a
9 ori da meti nivTierebis arevisas koncentraciis gaTanabrebis process, rac maTi simkvriveebis gansxvavebasTan aris dakavSirebuli, difuzia ewodeba.
sxvanairad, es aris masebis gacvla nivTierebebs Soris.
drois erTeulSi erTeul farTobSi gamavali nivTierebis
masa simkvrivis gradientis proporciulia
m = D
sadac D = A
d
,
dx
(14)
difuziis koeficientia.
S i n a g a n i
x a x u n i (siblante)
f = k
d
,
dx
46
(15)
dx
siCqaris gradien-
F = kS
aRvniSnoT, rom
bulia:
d
.
dx
(16)
Seqcevadi
procesis
Catarebis
Zalebi, romlebTanac dakavSirebulia sistemis energodanakargebi anu Zalebi, romlebic sistemas energias arTmevs.
47
kelvin-plankis formulireba.
9 SeuZlebelia iseTi cikluri procesi, romlis erTaderTi Sedegi iqneba sxeulisgan siTbos miReba
da misi mTlianad gadacema ufro cxel sxeulze
(meti temperaturis mqone sxeulze) klauziusis
formulireba.
maSasadame, civi sxeulis arseboba aucilebelia siTbos
muSaobad Tanamimdevruli gadaqcevisTvis. amitom miRebulia
margi qmedebis koeficientis (mq koeficientis) cneba sasargeblo Sesrulebuli muSaobis fardoba siTbos daxarjul raodenobasTan muSaoba yovelTvis naklebia daxarjul siTboze, radgan daxarjuli siTbos nawili aucileblad (procesis ciklurobisTvis) garemos (macivars) gadaecema.
W Q Qmac
,
= =
Q
Q
T Tmac
T
ri siTburi ZravisTvis).
dS =
dQ
,
T
dS = 0 (erTeulia j/K)
9 absoluturi temperaturis nulisken swrafvisas nebismieri sistemis entropia, misi mdgomareobis ganurCevlad, miiswrafvis nulisken Termodinamikis mesame
kanoni.
48
e l e q t r o s t a t i k a
1. eleqtruli muxti. kulonis kanoni
Tu sxeulebi urTierTqmedebs ZalebiT, romlebic mravaljer aRemateba gravitaciuls (magram daaxloebiT iseve
aRiwereba) damuxtuli sxeulebi ewodeba.
9 eleqtruli muxti gansazRvravs sxeulTa eleqtromagnitur urTierTqmedebas.
arsebobs ori saxis muxti dadebiTi da uaryofiTi.
erTniSna muxtebi ganizideba, sapirispiro miizideba.
sxeulis muxti q asoTi aRiniSneba. misi erTeulia kuloni. nebismieri sxeulis muxti q = N e Sedgeba garkveuli
raodenobis (mTeli ricxvis) uyofadi elementaruli muxtisgan (e ) , es elementaruli muxti eleqtrons gaaCnia, is atomis SedgenilobaSi Sedis
e = 1,6 10 19 k.
bunebaSi zogi nivTiereba eleqtrobas atarebs gamtarebia, sxvebi ki ara dieleqtrikebi da izolatorebi. gamtarebSi eleqtruli muxtebi Tavisuflad gadaadgildeba
gamtaris moculobaSi, dieleqtrikebsa da izolatorebSi es
ar xdeba. liTonebSi muxtis gadamtanebia eleqtronebi, romlebsac SeuZlia gamtaris moculobaSi gadaadgileba. Txevad
gamtarebSi eleqtrolitebSi muxtis gadamtanebi dadebiTi
da uaryofiTi ionebia molekulebi, romelTa atomebSi
eleqtronebis an siWarbea (), an danaklisi (+). naxevargamtarebad cnobili nivTierebebi (Si, Ge ) ikavebs Sualedur mdgomareobas, eleqtrobis gamtarobis TvalsazrisiT, gamtarebsa
da izolatorebs Soris.
49
F =k
aq
k= 1
4 0
= 9 10
q1q2
r
nm2/k2 proporciulobis
(1)
koeficientia,
F=
q1q2
4 0 r 2
(2)
F=
sadac
Fv
Fg
q1q2
4 0r
(3)
lic aCvenebs, ramdenjer metia or muxts Soris urTierTqmedebis Zala vakuumSi, vidre mocemul garemoSi.
kulonis Zala veqtoruli saxiT Semdegnairad Caiwereba:
vakuumSi
garemoSi
F=
q1q2
r.
4 0 r 3
q1q2
F=
r.
4 0r 3
50
(4)
(5)
E=
aq
(2)-dan
Zalis
F
.
q0
(6)
mniSvnelobis
CasmiT F =
qq0
4 0 r 2
E=
q
4 0 r
(7)
E=
q
4 0 r
r.
(8)
51
deba (superpozicia) da, rogorc Sedegi, velebis daZabulobebis urTierTmimarTulebis, aseve muxtebis niSnebis gaTvaliswinebiT, adgili aqvs jamuri eleqtrostatikuri velis
gaZlierebas an Sesustebas an srulad gaqrobas.
E = Ei .
(9)
eleqtruli dipoli
G
E = const
+q
9 Zalwirebi isea daxazuli, rom maT nebismier wertilSi gavlebuli mxebi am wertilSi velis daZabulobis mimarTulebas emTxveva;
9 erTeul zedapirSi gamavali Zalwirebis ricxvi velis
daZabulobis modulis proporciulia anu daZabulobis sidide Zalwirebis sixSiriT ganisazRvreba;
9 Zalwirebi iwyeba dadebiT muxtebze da mTavrdeba
uaryofiTebze (axlomdebare muxtebis SemTxvevaSi);
9 Tu muxtebi gancalkevebulia, Zalwirebi, iwyeba ra
dadebiT muxtze, midis usasrulobaSi da, Sesabamisad,
modis usasrulobidan, uaryofiT muxtze;
9 Zalwirebi ar ikveTeba4;
52
(+) mimarTuli.
nia E daZabulobiT.
nakadi
d = EdS ,
= d = EdS .
(10)
(11)
gausis Teorema
germanelma mecnierma karl gausma (17771855) gamoTvala
eleqtruli velis nakadi, romelic gamWvalavs r radiusis
mqone Sekrul sferul zedapirs (gausiseul zedapirs) da
gars ertymis q muxts
= EdS =
S
q 4r 2
4 0 r
53
(S = 4r 2 ).
(12)
muxtis Tanabari, uwyveti ganawilebis SemTxvevaSi Sekruli zedapiris SigniT muxtis moculobiTi simkvrive
q = dq dV ,
dq = q dV ,
q = dq = q dV ,
V
gvaqvs
EdS = q dV .
(13)
0V
DdS = q dV .
(14)
dl
, dr = dl cos .
maSasadame,
dW = Fdr =
qq0
4 0 r 2
dr .
W AB
qq0
= dW =
4 0
r2
dr
qq0 1 1
.
0 r1 r2
r 2 = 4
r1
54
(15)
WL = E d l = 0 .
(16)
dr
+q0
r2
r1
+q
Ep
.
q0
(17)
rogorc meqanikidan aris cnobili, sxeulis A wertilidan B wertilSi gadaadgilebisas Sesrulebuli muSaoba potenciuri energiis cvlilebis tolia minus niSniT
W AB = Ep = (EpA EpB ) = EpB EpA .
am tolobis q0 sasinji muxtis sidideze gayofiT miviRebT:
55
W AB EpB EpA
=
= B A = .
q0
q0
q0
9 eleqtruli velis or wertils Soris arsebuli
potencialTa sxvaoba am wertilebs Soris muxtis
gadaadgilebaze Sesrulebuli muSaobisa da am muxtis
sididis fardobis tolia
W
.
q0
(18)
W AB = EpB EpA da W AB =
qq0 1 1
,
4 0 r1 r2
wertilSi potencialisTvis:
qq0
, xolo igive
4 0 r
Ep
q
=
.
q0 4 0 r
dW = F d l = q E d l
da dW = qd .
gatolebiT miviRebT: qd = q E d l ,
muxtis SekveciT ki
d = E d l an E =
(19)
d l
= grad
d l
aris gradienti, romelic skalarul sidides veqtorad aqcevs, e.i. (19) SeiZleba gadaiweros Semdegi saxiT:
E = grad .
56
(20)
6. eleqtrotevadoba. kondensatori.
kondensatoris energia
C=
(21)
C=
q
q
= .
' " U
(22)
C=q
= q S ( S kondensatoris firfitis
= q
farTobi) gamoyenebiT: E =
0
0 S . daZabulobis am
zedapiruli simkvrivis
57
qd
.
0S
q 0S
,
qd
C=
an
0S
d
(23)
ganvsazRvroT kondensatoris energia, romelic damuxtvisas grovdeba. naklebi ricxviTi mniSvnelobebis miRebis
mizniT sazRvraven erTi gamtaris energias, radgan meoresac
igive eqneba. superpoziciis principis Tanaxmad, erTi gamtaris mier Seqmnili velis daZabuloba mTliani daZabulobis
naxevris tolia
E ' = E" = E .
2
maSin kondensatoris SigniT erTi gamtaris mier Seqmnili velis energiisTvis gvaqvs:
qEd qU
=
.
2
2
q .
(22)-dan: q = CU da U =
C
CU 2 q 2
=
.
(24)-Si CasmiT viRebT: WC =
2
2C
Zabvis daZabulobiT Secvlisas E = U
WC =
(24)
(25)
) da (23)-is gamo-
WC =
0SE 2 d 2
2d
0E 2
2
Sd =
0E 2
2
V,
(26)
WC 0E 2
w=
=
.
2
V
(27)
e l e q t r o d i n a m i k a
1. mudmivi eleqtruli deni
I=
dq
.
dt
(1)
I=
q
.
t
(2)
j=
amasTan, denis Zala
dI
.
dS
I = jdS .
(3)
(4)
j=
I
, I = jS .
S
(5)
dq
d (neSl )
dl
dl
q = eN = enV = enSl
= neS , magram
=
dt
dt
dt
dt
I = neS ,
(6)
da
denis simkvrive ki
j = ne .
(7)
S
e
I=
= Wq .
(8)
W * W Wk
.
= +
q
q
q
Wk
ganmartebiT
= 1 2 aris wredis or wertils Soq
ris potencialTa sxvaoba, W = em Zala, W * = U Zabq
q
gayofiT miviRebT:
(9)
3. gamtarTa SeerTeba
9 paraleluri SeerTeba gamtarebis saTaveebi SeerTebulia erTad, xolo boloebi aseve erTad
U1 = U 2 = ... = U N , I1 + I 2 + ... + I N = I i ,
i
1
5
= 1
R1
+ 1
R2
+ ... + 1
RN
60
Ri
I=
U
.
R
(10)
9 gamtarSi gamavali denis Zala gamtaris boloebze arsebuli Zabvis pirdapirproporciulia da gamtaris winaRobis ukuproporciuli.
R= l
gamtaris
winaRobaa
mTavari
eleqtruli
0
.
0t
= 1 273 )
(12)
R=
l
, U = El ,
S
l S
S
j = E .
(13)
(13) omis kanonis diferencialuri saxea, sadac gamtaroba axasiaTebs gamtaris masalis dengamtarobis unars, kuTri
winaRoba ki denis gavlisadmi gamtaris masalis winaaRmdegobis gawevis unars.
61
U
U2
U
I = , dW = U dt =
dt , U = IR , dW = IRRdt = I 2 Rdt . (16)
R
R
R
denis mier mTel gamtarSi t droSi Sesrulebuli sruli muSaoba ganisazRvreba elementarul muSaobaze aRebuli
integraliT
U2
W = dW = UIdt = UIt =
t = I 2 Rt .
R
(17)
dW UIdt
U2
P=
=
= UI =
= I 2R .
dt
dt
R
(18)
mudmivi denis SemTxvevaSi mocemuli winaRobisTvis simZlavre mudmivi sididea. (18) WeSmaritia maSin, Tu eleqtruli
energia gamtarSi srulad gadaiqceva siTbod. aseT gamtarebs
pasiur rezistorebs uwodeben. rusma mecnierma lencma da
ingliselma fizikosma joulma aRmoaCines kanoni, romelsac
maTi saxelebi daerqva:
9 pasiur rezistorSi eleqtroenergia srulad gardaiqmneba
siTbod
dQ = I 2 Rdt .
(19)
Q = I 2 Rt .
(20)
eleqtroenergiis siTbod gadaqceva Semdegnairad aixsneba: gamtarSi moZraobisas eleqtronebi ejaxeba gamtaris
kristaluri mesris kvanZebSi ganlagebul ionebs da gadas62
dQ = I 2 Rdt = j 2 S 2
dl
dt = j 2 Sdldt = j 2 dVdt .
S
w=
dQ
= j 2 .
dVdt
2E2
1
=
, j = E CanacvlebebiT miviRebT: w =
,
w = E 2 .
(21)
lis gamosaxulebebi:
Idt = I Rdt + I rdt .
Idt -ze SekveciT, miviRebT:
63
= IR + Ir I (R + r ) da
I=
R+r
I=
+U .
R*
7. kirxhofis wesebi
9 kvanZi ewodeba wredis wertils, sadac aranakleb sami
gamtari grovdeba.
9 kirxhofis pirveli wesi kvanZSi gamavali denebis algebruli jami nulis tolia:
(22)
Ik = 0 .
k
gamtari
kvanZi
denis wyaro
deni
siTxeebSi.
64
eleqtrolizis
faradeis
sufTa siTxeebi, vercxliswylis garda, Cveulebriv temperaturaze, rogorc wesi, eleqtrobis cudi gamtaria. Tumca
maTi gamtaroba mkveTrad izrdeba, Tu narevi Seicavs marils
an mJavas. aseT siTxeebs Txevad gamtarebs an eleqtrolitebs
uwodeben (meore gvaris gamtarebs, liTonebi ki pirveli gvaris gamtarebia). eleqtrolitis neitraluri molekulebis
Sejaxebisas isini iSleba, erTi an meti eleqtronis dakargviT, an SeZeniT. Sedegad miiReba orive (dadebiTi da uaryofiTi) niSnis ionebi.
9 neitraluri molekulebis ionebad daSlas disociacia
ewodeba.
9 Sebrunebul process ionebidan neitraluri molekulis
aRdgenas rekombinacia (asociacia) ewodeba.
eleqtrolitSi (+) anodis da () kaTodis eleqtrodebis Casmisas da maTi denis wyarosTan mierTebisas aRZruli
eleqtruli velis moqmedebiT uaryofiTi ionebi (anionebi)
anodisken moZraobs, dadebiTi ionebi (kationebi) ki kaTodisken. eleqtrolitSi warmoiqmneba deni, kaTodze gamoiyofa
eleqtrolitSi gaJRenTili nivTiereba (magaliTad, spilenZi
Sabiamnis xsnarSi CuSO4 )
9 Jangva-aRdgenis reaqciebTan dakavSirebul eleqtrodze
nivTierebis gamoyofis process eleqtrolizi ewodeba.
gaTbobisas eleqtrolitebis gamtaroba matulobs (winaRoba mcirdeba), radgan gadacemuli siTbo zrdis molekulebis energias, Sedegad, maTi Sejaxebis Zala da sixSire
matulobs, izrdeba ionebis ricxvi,
izrdeba denic eleqtrolitSi da, omis kanonis Tanaxmad, winaRoba mcirdeba.
didma ingliselma fizikosma maikl faradeim eleqtrolizis kanonebi Camoayaliba:
9 faradeis pirveli kanoni eleqtrolizis dros eleqtrodze gamoyofili nivTierebis masa eleqtrolitSi gasuli muxtis proporciulia
m = dm = kIdt = kIt ,
(25)
qimiuri ekvivalenti x = M
, M , n Sesabamisad, nivTierebis
k=
1
x,
F
(27)
m=
qx Mq M
=
=
It .
F nF nF
(28)
Sdh = kjSdt , dh dt = kj , dh dt = ,
maSasadame
= kj ,
(29)
nivTierebis simkvrivea.
9. Termoeleqtronuli emisia
Cveulebrivad, liTonSi Tavisufal eleqtronebs, mTel
moculobaSi Tavisufali gadaadgilebis miuxedavad, gareT
gasvla ar ZaluZs, kristaluri mesris kvanZebSi ganlagebuli dadebiTi ionebis mizidvis gamo. magram garedan miRebuli Warbi energiis xarjze (metwilad, siTburis an sxivuris)
mizidvis Zalebi daZleuli iqneba da iwyeba eleqtronebis
aorTqleba liTonis zedapiridan (garemomcvel sivrceSi gamtaridan maTi gasvla). am process Termoeleqtronuli emisia
ewodeba. Termoeleqtronuli deni mocemulia riCardsonis
gantolebiT:
I=
b
2 T
AT e
,
66
e
e
K
67
araTavisTavadi
ganmuxtva
I
V
TavisTavadi
ganmuxtva
68
9 sufTa naxevargamtarebi: bunebrivi naxevargamtarebis gamtarobas sufTa gamtarobas uwodeben. sufTa naxevargamtarebs aqvs Tavisufali muxtis matareblebi, romlebic gaTbobiTaa ganpirobebuli.
9 minareviani naxevargamtarebi: naxevargamtarebis gamtaroba
SeiZleba gaizardos garkveuli minarevebis damatebiT. Tu
naxevargamtaris atomi Cainacvleba sxva atomiT, romelsac
meti eleqtroni aqvs (4 jgufis naxevargamtarebs umateben
5 an 6 jgufis elementebs), damatebiT warmoiqmneba Tavisufali eleqtronebi (1 an 2 da meti), izrdeba eleqtronuli
gamtaroba aseT minarevebs donoruls uwodeben. naxevargamtari ki n-tipis xdeba (Warbi eleqtronuli gamtarobiT,
negative uaryofiTi). Tu naxevargamtars daumateben naklebi eleqtronebis mqone minarevs (2 an 3 jgufis), misi
atomebi ZiriTadi atomebisgan miitacebs saWiro eleqtronebs kovalenturi kavSiris asawyobad, amasTan Cndeba
xvrelTa Warbi raodenoba (1 an 2 da meti), izrdeba xvreluri gamtaroba. minarevs aqceftoruli ewodeba da naxevargamtari p-tipis xdeba (Warbi xvreluri gamtarobiT,
positive dadebiTi).
naxevargamtarebis gamtaroba izrdeba temperaturis
zrdisas, radgan Cndeba meti eleqtronisa da xvrelis wyvili, romlebic muxtis matareblebis rols asrulebs. eleqtronebi da xvrelebi naxevargamtarebSi iseve moZraobs, rogorc liTonebSi Tavisufali eleqtronebi.
69
m a g n i t i z m i
1. magnituri veli. magnituri velis induqcia. Zalwirebi
9 bunebrivi magnitis an deniani gamtaris garemomcvel sivrceSi magnituri veli aRiZvreba.
ganvixiloT magnitur velSi moTavsebuli Sekruli konturi (CarCo) (suraTi). aq I CarCoSi gamavali denis Zalaa,
S CarCos farTobi, n CarCos konturisadmi dadebiTi normali, gansazRvruli marjvena burRis wesiT. rodesac CarCoG
Si miedineba deni, Cndeba Zalis momenti , romelic abrunebs CarCos im mimarTulebiT, romelic emTxveva magnituri
velis mTavari Zaluri maxasiaTeblis magnituri induqciis
B veqtoris mimarTulebas = p B ; p CarCos magnituri
ISn
70
= d = Bn dS .
(3)
Tu S zedapiri Sekrulia, aseve Sekruli iqneba Zalwirebic, maSin am konturis gamWoli nakadi nulis toli
iqneba:
= Bn dS = 0 .
(4)
C B = Bdl = 0 I k ,
k
dl elementaruli sigrZea, 0 = 4 10 7 vt/am garemos magnituri mudmiva. am gamosaxulebas ewodeba magnituri induqciis veqtoris cirkulacia Sekruli konturis gaswriv Tavisufal sivrceSi (vakuumSi).
I
dl
bio-savar-laplasis
kanonis suraTi
B
I
r
P
Fa
71
amperis Zalis
suraTi
4. bio-savar-laplasis kanoni
bio-savar-laplasis kanoni gansazRvravs deniani gamtaris dl elementis mier Seqmnili magnituri velis dB induqcias sivrcis nebismier wertilSi, romelic r manZiliT
daSorebulia
gamtarisgan
dB =
0 Idl sin
, aris kuTxe
4r 2
deniani
B=
gamtari
qmnis
0
Idl .
2
4r l
0 I d l r
.
dB =
4r 3
magnitur
vels,
d Fa = I d l B .
(5)
Fa = dFa = Bn Idl = Bn Il .
(6)
dFa moqmedebs deniani gamtaris dl elementze anu Sdl moculobaSi moTavsebul muxtebze da maTi ricxvi dN = nSdl .
maSasadame, erT damuxtul nawilakze (muxtze) (liTonebis
SemTxvevaSi elementaruli e muxtis mqone eleqtronze)
moqmedi lorencis Zala
Fl =
Fl = e B .
(9)
magnitur velSi moZravi nebismieri q muxtis SemTxvevaSi lorencis Zala Semdeg saxes miiRebs:
skalaruli forma Fl = qB sin ,
veqtoruli forma Fl = q B .
gaswvriv || B , sin = 0 , muxtze lorencis Zala ar moqme
formulidan. aRvniSnoT, rom rogorc nebismieri, moZraobisadmi marTobuli Zala, lorencis Zalac ar asrulebs muSaobas, samagierod is nawilaks moZraobis traeqtorias umrudebs anu centriskenuli Zalis rols asrulebs.
(e m).
masasTan
Fl = m
eB = m
eB = m .
r
(10)
radgan eleqtronis siCqare gauzomavi sididea, amovagdoT da sxva gazomvadi sididiT SevcvaloT. magnitur velSi
moxvedramde eleqtroni Cqardeba U Zabvis mqone eleqtrul
velSi da eleqtronis aCqarebaze velis mier Sesrulebuli
muSaoba mis kinetikur energiad gadaiqceva anu WeSmaritia
Semdegi toloba:
m 2
m 2
2eU
W = Ek W = eU , Ek =
, =
eU =
.
2
2
m
siCqaris es gamosaxuleba CavsvaT (10)-Si da kvadratSi
aviyvanoT
2eUm 2
.
e B =
mr 2
2
eB 2 =
2Um
.
r2
sabolood
e
2U
= 2 2 = 1,758 1011 k/kg.
m r B
74
(11)
8. holis efeqti
ingliselma fizikosma holma gamoikvlia Zabvis gaCena
magnitur velSi moTavsebul liTonis firfitis zedapirebs
Soris, velisadmi marTobuli denis gavlisas (ix. suraTi).
magnituri veli firfitas ganWvalavs horizontalurad, deni
marcxnidan marjvniv miedineba, firfitis zeda da qveda
zedapirebi ki imuxteba erTi dadebiTad, meore uaryofiTad,
maT Soris Cndeba Zabva.
avxsnaT es movlena: eleqtronebi moZraobs firfitaSi
marjvnidan marcxniv, denis sapirispirod. marcxena xelis wesis Tanaxmad, lorencis Zalis moqmedebiT eleqtronebi wainacvlevs zemoT zedapiri uaryofiTad daimuxteba, qveda
zedapiri dadebiTi gaxdeba, ris Sedegadac Cndeba eleqt
ruli veli zemoT mimarTuli daZabulobiT E . es veli abaTilebs lorencis Zalas qvemoT mimarTuli kulonis ZaliT
Fk = F l :
F k = F l F k = eE , F l = eB , eE = eB , E = B .
ugulebelvyoT eleqtronis siCqare, radgan is gauzomavi sididea, denis Zala gamoviTvaloT nesvis formulis
gamoyenebiT I = neS ,
U = Ea = Ba =
SemoviRoT aRniSvna:
IBa
IB
,
=
neab neb
1
= K holis mudmiva, romelic firfine
U =K
IB
.
b
Fk
Fl
75
(12)
dipoli, romelic xasiaTdeba p mag magnituri dipolis momentiT. atomis eleqtronebi da birTvebi dipolebia. atomSi
birTvis garSemo wrewirze brunvisas eleqtronis qceva mogvagonebs mciredenian CarCos da amitom mas aqvs orbituli
magnituri
dipolis
momenti
p mag = IS n . misi
modulia
orbituli kuTxuri impulsic gaaCnia L = m r moduliT,
pmag = eL
modulebi
2m
ki
urTierTproporciulia,
dipolis momentia:
p at = pmag. + p mag. .
s
sruli B veqtori nawilobriv nivTierebaSi arsebuli denebiT aris Seqmnili, nawilobriv masalis damagnitebiT
76
induqcia.
M =CB
manganumi, Jangbadi.
zogi elementi rkina, kobalti, nikeli bunebrivadaa
Zlier damagnitebuli. maT feromagnetikebs uwodeben. es Tviseba domenebis TeoriiT aixsneba: feromagnetikSi aris mcire,
Zlier damagnitebuli areebi domenebi erTmxriv mimarTuli
magnituri dipolis momentebiT. nimuSis magnitur velSi CasmiT Zlier izrdeba misi damagniteba, amasTan SeiniSneba ori
efeqti:
9 gare velze orientirebuli domenebis zomebi izrdeba;
77
9 domenis SigniT dipolebs erTi mimarTuleba aqvs, romelic gare velis mimarTulebis Tanxvdenilia.
maRal temperaturaze feromagnetiki Tavis Tvisebebs
kargavs da paramagnetikad gadaiqceva.
I
magniti
= d dt = ' .
dt
).
(15)
78
(16)
= d (N ) dt = N' ,
(18)
79
masalis
(19)-is
maxasiaTebelia.
(18)-Si
= L dtdi = Li' .
CasmiT
(20)
L = N .
i
(21)
L = 0 n 2 Sl = 0 n 2V
(22)
baa dW = idt = L di
dt
= L di dt . denis
dt
kanoniT,
elementaruli muSao-
Emag = dEmag
LI 2
.
= Lidi = L idi =
2
0
0
c v l a d i
d e n i
= m cos t ,
, aqedan = t da
(3)
(4)
Tu konturis (koWas) boloebi wredSia CarTuli, aRiZvreba cvladi Zabva,
romelic cvladi em Zalis analogiurad Caiwereba:
U = U m sin t .
(5)
cxadia, rom Tu wredSi Zabva cvladia, denic cvladi
iqneba anu koWas naxevari brunvis dros is erT mxares miedineba, meore naxevris dros ki meore mxares. icvleba misi
ricxviTi mniSvnelobac 0-dan raRac maqsimalur (amplitudur) mniSvnelobamde.
9 sididiT da mimarTulebiT periodulad cvalebad dens
cvladi deni ewodeba:
I = I m sin t .
(6)
m
81
Tu wredSi CarTulia mxolod aqtiuri winaRoba (rezistori) (L 0, C 0 ) , iZulebiTi rxevis gantoleba dadis
Ri = U m cos t -mde da i =
Um
cos t = I m cos t ,
R
U
I m = m denis amplitudaa.
R
I,
U m cos t = L
di
.
dt
(7)
Um
cos tdt
L
U
U
da droiT gavaintegriroT: i = di = m cos tdt = m sin t ,
L
L
i = I m cos t ,
2
U
Im = m
L
di =
(8)
(9)
es denis Zalis amplitudaa. (9)-s Tu omis kanons mivusadagebT, miviRebT cvladi denis wredis induqciur winaRobas
RL = L .
(10)
rogorc (8)-dan Cans, Zabva dens
U
U,i
900
faziT uswrebs.
L
U
82
UC =
q
= U m cos t .
C
(11)
dq d
d
= (CU C ) = (CU m cos t ) =
dt
dt dt
= CU m sin t = I m cos t + .
2
i=
(12)
I m = CU m .
(13)
(13)-dan miviRebT wredis tevaduri winaRobis gamosaxulebas
RC = 1
C .
(14)
Zabvis (11) da denis (12) gamosaxulebebis SedarebiT vrwmundebiT, rom deni Zabvas
i
faziT uswrebs.
900
i, U
Um
0
t
im
83
U m =U R +U L+U C .
UL
R
U L UC
Um
0
UC
UR
U m2 = U R2 + (U L U C )2
I 2 Z 2 = I 2 R 2 + I 2 (RL RC )2 .
an
( ) SekveciT da amofesviT
Z =
R 2 + (R L R C )2 =
R 2 + L 1
C )
Z cvladi denis sruli wredis winaRobaa (impedansi). diagramidan Cans, rom deni CamorCeba Zabvas
ganisazRvreba Semdegi gamosaxulebidan:
faziT, romelic
1
RL RC L C
.
tg =
=
R
R
U
misi amplituda I m = m . Tu Zabva icvleba u = U m cos t
Z
kanoniT, Sesabamisi deni Caiwereba Semdegi saxiT
i = I m cos(t ) .
Z = R 2 + R *2 .
84
_______________
U I
cos t = 1 , xolo sin t cos t = 0 , miviRebT P = m m cos .
2
2
veqtoruli diagramidan gamomdinareobs, rom cos = R .
Z
garda amisa,
Um
= Im .
I m2 R
P=
.
2
aseve gamoisaxeba mudmivi denis simZlavrec
I 2R
.
P=
2
am gamosaxulebebis SedarebiT
I=
Im
.
2
es aris e.w. cvladi denis moqmedi (efeqturi) mniSvneloba. analogiuri gamosaxuleba miiReba ZabvisTvisac
U=
Um
.
2
85
eleqtromagnituri rxevebi
1. harmoniuli (Tavisufali)
eleqtromagnituri rxevebi
9 muxtis, denis Zalisa da Zabvis periodul an TiTqmis periodul cvlilebas eleqtromagnituri rxevebi ewodeba.
eleqtromagnituri rxevebi warmoiqmneba rxeviT konturSi tevadobis kondensatorisa da mis Semonafenebs mierTebuli L induqciurobis koWasgan Semdgar sistemaSi. rxevisas kondensatoris eleqtruli energia gardaiqmneba koWas
magnitur energiad da piriqiT. Tavidan kondensatori wyarodan imuxteba EC =
qm2
2C
ze. kondensatori ganimuxteba misi muxti TandaTan mcirdeba, samagierod izrdeba deni koWaSi. rodesac kondensatori
mTlianad ganimuxteba, misi eleqtroenergia srulad gardaiqmneba E L =
LI m2
T = 1 = 2 LC .
= 2 = 2 T .
86
L
UC = L ,
UC = q
miviRebT
da
L = L di dt , CavsvaT da
= L di
dt
, an L di
dt
+q
dt
2
d
= q
dt 2
= q" ,
q"+
1
q = 0.
LC
(1)
q, qm Sesabamisad, muxtis myisi da amplituduri (maqsimaluri) mniSvnelobaa, 0t + rxevis faza, sawyisi faza,
0 rxeviTi konturis sakuTari cikluri sixSire, romelic
. (1) gadaiwegamoTvlilia tomsonis formulidan: 0 = 1
LC
reba Semdegi saxiT:
q"+ 02 q = 0 .
(3)
kosinusis nacvlad (2)-Si SeiZleba sinusic Caiweros,
radgan orive perioduli funqciaa.
grafikulad aseTi rxevebi sinusoidiT gamoisaxeba.
q
qm
0
t
87
tolia U R + U C =
an iR +
= L di
dt
, em
Zalis
gadanacvlebiT:
L di
+ iR + q
= 0 , Li '+iR + q
= 0.
dt
C
C
yvela wevris L induqciurobaze gayofiT da i = q ' , i ' = q" ,
SecvliT sabolood miviRebT:
q"+ q' R + q
= 0.
L
LC
rogorc cnobilia, 1
= 02 , xolo R = 2 ,
LC
L
(4)
milevis koeicientia da
q"+2 q'+ 02 q = 0 .
(5) milevadi
gantolebaa.
rodesac
rxevebis
standartuli
(5)
diferencialuri
( < 0 ) .
rodesac > 0 , milevadi rxevebis nacvlad xdeba kondensatoris aperioduli ganmuxtva, rxeviTi konturis Sesabamis
1
R2
winaRobas kritikuli ewodeba ( Rkr ). mas
=
Tanafar2
LC
4L
L
dobidan sazRvraven da Rkr = 2
q
C
tolia.
rxevis amplituda qm e
damokidebulia droze da rxeva 0
miileva eqsponencialuri kanoniT.
t
milevadi rxevis grafiki
88
di
q
+ iR + =
dt
C
li SecvlebiT miviRebT:
R 1
+
q = m cos t .
L LC
L
q"+ q '
= 02 , R = 2 gaTvaliswinebiT
LC
L
q"+2 q'+ 02 q =
m cost .
(7)
(7) warmoadgens
iZulebiTi
rxevebis
standartul
diferencialur gantolebas. misi kerZo amonaxsnia:
rezonansuli
q = qm sin (t + ) ,
(8)
I
R1
mrudebi sadac
R2
R3
qm =
02
2 2
(9)
+ 4
2
dq
= q ' = qm cos(t + ) ,
dt
I m = q m =
02
2 2
+ 4
2
(10)
L = 1C an = 1
anu rodesac modebuli em Zalis
LC
= 0 .
sixSire konturis sakuTari sixSiris tolia:
9 iZulebiTi rxevebis amplitudis mkveTr zrdas gare da
sakuTari sixSireebis SeTavsebisas rezonansi ewodeba.
rac naklebia wredis winaRoba, miT basria rezonansuli
piki. mcire winaRobaze rezonans basri ewodeba, did winaRobaze blagvi.
89
eleqtromagnituri talRebi
1. eleqtromagnituri veli.
wanacvlebis deni
rogorc ukve aRiniSna, cvladi magnituri veli qmnis
eleqtrul vels. Tavis mxriv, cvladi eleqtruli veli magniturs qmnis. es mtkiceba sivrcis simetriulobas usvams
xazs da fundamenturia.
dt
kanoniT Semona-
aRZruli B induqciis magnituri veli. faradeis eleqtromagnituri induqciis kanonis analogiurad SeiZleba Caiweros
Bdl = 0 0
l
d E
dt
Bdl = 0 I
l
Bdl = 0 0
l
d E
d E
+ I .
+ 0 I = 0 0
dt
dt
d E
wevrs aqvs denis ganzomileba. am wevrs wanacvdt
90
2. maqsvelis gantolebebi
eleqtruli da magnituri velebis ganxilvisas (faradeis ideebze dayrdnobiT) udidesma ingliselma fizikosma
jeims klerk maqsvelma ganaviTara molekulebis zomebze gacilebiT didi muxtebiT da denebiT Seqmnili eleqtromagnituri velis makroskopuli Teoria.
Teoriis safuZvels maqsvelis gantolebebi Seadgens:
i n t eg r a l u r i
s a x e
d B
B
an El dl =
1) El dl =
dS , 2) Bn dS = 0 .
t
dt
S
l
l
S
n
pirveli gantoleba aRwers eleqtromagnituri induqciis kanons. meore miuTiTebs Zalwirebis Sekrulobaze, anu
imaze, rom magnitur vels uZravi wyaro ar aqvs.
9 maqsvelis gantolebebis meore wyvili
d
D
E
+ I an H l dl = jn dS +
1) Bdl = 0 0
dS ,
dt
t
l
S
S
l
n
q
2) En dS =
an Dn dS = dV .
d i f e r e n c i a l u r i
s a x e
pirveli wyvili:
meore wyvili:
D
rot H = j +
, div D = .
t
B
rot E =
, div B = 0 .
t
gi TanafardobebiT: D = 0 E , B = 0 H ,
D eleqtruli velis induqciaa, H magnituri velis daZabu
j denis simkvrive, = dq
91
dV
muxtis simkvrive.
3. eleqtromagnituri talRebi
maqsvelis Teoriis Tanaxmad, sivrcis raime wertilSi
aRZruli cvladi eleqtromagnituri veli Semdeg sivrceSi
vrceldeba.
9 sivrceSi cvladi eleqtromagnituri velis gavrcelebas
eleqtromagnituri talRa ewodeba.
eleqtromagnitur vels eleqtruli da magnituri veqto-
rebiT gamosaxaven E , B . davuSvaT, usasrulo, gaumtar sivr
ceSi Cndeba E daZabulobis eleqtuli veli. muxtis aryofnis gamo es veli male gaqreba, Tumca, maqsvelis Teoriis
Tanaxmad, E daZabulobis Semcireba gamoiwvevs H daZabulobis magnituri velis aRZvras. iq denis ararsebobis gamo es
0S
Zlier mcird
radgan mcirdeba S da izrdeba d , rac amcirebs C -s.
92
1
2 LC
).
siCqariT;
9 E , H , c urTierTmarTobulia;
c= 1
0 0
= 3 108 m/wm;
nakadis simkvrivea = E H da eleqtromagnituri tal
93
t a l R u r i
o p t i k a
sin
= n21 ,
sin
n=c .
94
kuTxe marTi gaxdeba (900) anu gardatexili sxivi gasrialdeba am garemoTa gamyof zedapirze. dacemis Sesabamis kuTxes ( 0 ) sruli Sinagani arekvlis zRvruli kuTxe ewodeba.
dacemis kuTxis Semdgomi zrdisas gardatexis kuTxe marTze
meti xdeba sinaTle srulad irekleba zedapiridan da igive garemoSi rCeba. aqedan gamomdinareobs movlenis dasaxelebac sinaTlis sruli Sinagani arekvla
sin 0 = 1 .
n
900
Crdili
sinaTlis wrfivi gavrceleba
brtyelamozneqili
Cazneqil-amozneqili,
brtyelCazneqili
Txeli linzebi
praqtikulad mosaxerxebelia Txeli linzebi linzebi,
romelTa Suaweli mcired gansxvavdeba kideebisgan anu misi
zedapiris simrudis radiusi R . Txel linzebSi gamosaxulebis ageba dakavSirebulia garkveul sxivebTan, romelTa
svla winaswaraa cnobili: mTavari optikuri RerZi Txeli
linzis centrSi misi sibrtyis marTobulad gamavali sxivi.
95
1 1 1
= + namdvili gamosaxuleba Semkreb linzaSi;
F d f
1 1 1
= warmosaxviTi gamosaxuleba Semkreb linzaSi;
F d f
1 1 1
= warmosaxviTi gamosaxuleba gambnev linzaSi.
F f d
(gambnev linzaSi namdvili gamosaxuleba SeuZlebelia, is
yovelTvis warmosaxviTia).
gamosaxulebis da sinaTlis wyaros zomebis fardobas
linzis gamadidebloba ewodeba, =
H f
= .
h d
1
. misi erTeulia dioptri (dptr = m
F
1).
interferencia
97
anu
2
.
=
(1)
T rxevis periodi.
= 2 T ,
A1 + A2 cos = R cos ,
A2 sin = R sin ,
(2)
(3)
(4)
(4) im mosalodnel garemoebas adasturebs, rom ori koherentuli talRis Semajamebelic R amplitudis mqone talRaa. (2)-is da (3)-is kvadratSi ayvaniT da SekrebiT miviRebT:
radgan
98
I = I1 + I 2 + 2 I1I 2 cos .
rodesac cos = +1 anu = 2n ,
(5)
n mTeli ricxvia,
(5)-dan
I = I1 + I 2 + 2 I1I 2
anu jamuri intensivoba calkeuli intensivobebis jamze
metia (I > I1 + I 2 ) da I sinaTlis intensivoba maqsimaluria
(ganaTebuli are).
svlaTa sxvaobisTvis gamosaxulebas gamovTvliT (1)dan
2n =
da
= n .
= (2n + 1) ,
I = I1 + I 2 2 I1I 2
anu jamuri intensivoba calkeuli intensivobebis jamze naklebia (I < I1 + I 2 ) da I intensivoba minimaluria (Cabnelebuli
are).
svlaTa sxvaobis gamosaxulebas isev (1)-dan gamovTvliT:
(2n + 1) = 2
da = (2n + 1)
99
radgan AD = DC ,
n( AD + DC ) =
d
d
= cos , AD =
.
cos
AD
2dn
,
cos
AB
= sin ,
AC
AB = AC sin ,
magram
AC = AO + OC AO = OC AC = 2 AO , AO = dtg , AC = 2dtg
da, maSasadame, AB = 2dtg sin .
sin
= n , aqedan
sinaTlis gardatexis kanonis Tanaxmad,
sin
sin = n sin , -Si CasmiT da imis gaTvaliswinebiT, rom
sin
sin 2
tg =
, miviRebT AB = 2dn
.
cos
cos
axla ki n( AD + DC ) da AB -Tvis miRebuli gamosaxulebi
CavsvaT -s formulaSi:
cos 2
sin 2
2dn
2dn
2
=
2dn
=
= 2dn cos .
1 sin = 2dn
cos
cos cos
cos
= 2dn cos .
2
2dn cos = n
2
2dn cos = (n + 1) .
an
5. hiuigens-frenelis principi
hiuigens-frenelis principi talRis frontis mdebareobis gansazRvris saSualebas iZleva drois nebismier
momentSi, Tu misi amJamindeli mdebareoba cnobilia:
9 talRis frontis yvela wertili ganisazRvreba, rogorc
meoreuli sferuli talRebis wertilovani wyaroebi. drois garkveuli Sualedis Semdeg talRis frontis axali
mdebareoba am meoreuli talRebis mimarT mxebi zedapiria.
yoveli wertili, romelsac talRa aRwevs, yvela mimarTulebiT gavrcelebuli meoreuli talRebis wyaro xdeba.
amasTan, SeiniSneba meoreuli talRebis urTierTinterferencia, ris Sedegad meoreuli talRebi erTmaneTs aqrobs gver101
6. sinaTlis difraqcia
9 difraqcia aris sinaTlis sxivebis mier mcire dabrkolebebis garSemovla, maTi mcire xvrelebSi gavla da geometriuli Crdilis areSi SeRweva.
Tu dabrkoleba an xvreli mcirea sinaTlis talRis
sigrZis jeradia (d ) , difraqcia mkafiod gamokveTilia,
dabrkolebis (xvrelis) zrdisas difraqcia sustdeba da
sabolood qreba.
A
S
C
0
ri farTobis rgolisebr zonebad (frenelis zonebad), TiToeuli maTgani hiuigensis meoreuli talRebis wyaro iqneba.
A1 , A2 ,..., AN zemoaRniSnuli sxivebis amplitudebia. yoveli mezobeli zonebis wyvilidan gamosuli sxivebi gansxvav102
jamuri amplituda
A = A1 A2 + A3 ... AN .
(6)
sinaTlis intensivoba (amplituda) mcirdeba zonis centridan kideebisken A1 > A2 > ... > Am > ... da nebismieri m -uri
zonis amplituda mezoblebis meSveobiT ganisazRvreba Semdegi saxiT:
Am =
(m 1), (m + 1)
A=
Am 1 + Am +1
,
2
(7)
A A
A
A
A1 A1
+ A2 + 3 + 3 A4 + 5 + ... N .
2 2
2 2
2
2
AN 0 da
A=
A1
.
2
(8)
7. frenelis zonebi
praqtikuli miznebisTvis mniSvnelovania frenelis zonebis geometriuli parametrebis codna talRur zedapirze,
kerZod, unda ganisazRvros zonis segmentis simaRle h , zonis
farTobi S da zonis radiusi r . rogorc suraTidan Cans, 0
wertilamde manZili m -uri zonis kididan ganisazRvreba
Semdegi formuliT:
bm = b + m ,
2
103
(9)
bm = b + m
rm
S
0
hm
m -uri zona
pirvelad ganvsazRvroT zonis segmentis simaRle, romlis daxmarebiTac Semdgom mis farTobsac gamovTvliT. gamoviyenoT piTagoras Teorema naxazze moyvanili ori marTkuTxa samkuTxedisTvis
rm2 = a 2 (a hm )2
da
rm = bm (b + hm ) .
(9)-is gamoyenebiT da am gamosaxulebebis gatolebiT
miviRebT:
2
a 2 (a hm )2 = bm2 (b + hm )2 .
a a
+ 2ahm hm2
= b + 2bm
+m
2
4
b 2 2bhm hm2 .
Sekvecis Semdeg
2ahm = bm + m
2bhm .
4
m -is arcTu didi mniSvnelobebisTvis da sinaTlis
talRis
ugulebelyofa SesaZlebelia da
zonis segmentis simaRlisTvis:
hm =
bm
.
2(a + b )
miviRebT
gamosaxulebas
(10)
m -uri zonis farTobi ganisazRvreba talRuri zedapiris m -uri da m 1 segmentebis farTobebis sxvaobiT
S = S m S m 1 .
nebismieri sferuli segmentis farTobia S = 2Rh ( R
segmentis radiusi, h segmentis simaRle). maSasadame, Cven
SemTxvevaSi
104
S = 2ahm =
frenelis m-uri zonis farTobi
S =
abm
ab
a+b
.
(11)
a+b
rogorc vxedavT, (11) m-isgan damoukidebelia. es niSnavs, rom m-is arcTu didi mniSvnelobebisTvis frenelis
zonebis farTobebi daaxloebiT erTmaneTis tolia.
axla ganvsazRvroT zonis gare radiusi, romelsac pirveli Tanafardobidan miviRebT, saxeldobr
rm =
abm
.
a+b
(12)
I = I m cos 2 ,
I m gamosuli sinaTlis maqimaluri mniSvnelobaa, saidanac
miiReba, rom = 0 da = 180 . am gamosaxulebas malusis kanoni ewodeba. ganivi talRebi msgavs efeqtebs ar amJRavnebs.
polaroidze dacemuli arapolarizebuli sinaTle or
mdgenelad iSleba:
9 erTs dacemis sibrtyis marTobuls (aRniSnulia wertilebiT) -mdgeneli ewodeba,
9 meore Zevs am sibrtyeSi (aRniSnulia isrebiT) da mas 0
mdgeneli ewodeba.
dieleqtrikSi arsebobs dacemis kuTxe,
(polarizaciis kuTxe) p , romelzec
ar SeiniSneba -mdgenelis arekvla.
e.i. mcire intensivobis areklili sxivi
pp
p + = 900 .
bi urTierTmarTobulia:
sin p
sin
sin p
sin p n2
n2
n2
= , an tg p = n2 .
0
n1
n1
n1
cos p n1
sin 90 p
9. sinaTlis dispersia
isaak niutonma aRmoaCina, rom rodesac TeTri sinaTle
prizmis gardamtex zedapirs ecema, gardatexis Semdeg sxivi
Svid sxvadasxva feris monoqromatul mdgenelebad iSleba
(cisartyelas ferebad): wiTeli, narinjisferi, yviTeli, mwvane, cisferi, lurji, iisferi. am movlenas niutonma sinaTlis
dispersia uwoda.
9 dispersia ewodeba nivTierebis gardatexis maCveneblis
damokidebulebas sinaTlis talRis sigrZeze (sixSireze).
106
D = dn
A
B
wiTeli
rogorc naxazidan Cans, gamWvirvale garemos gardatexis maCvenebeli izrdeba talRis sigrZis Semcirebisas. aseT
dispersias normalurs uwodeben. rodesac gardatexis maCvenebeli mcirdeba talRis sigrZis Semcirebisas, SeiniSneba
anomaliuri dispersia. Cveulebriv, mas adgili aqvs STanTqmis areebis siaxloves.
ganvixiloT dispersiis eleqtronuli Teoria sinaTlis dispersia aris eleqtromagnituri talRebis urTierTqmedebis Sedegi nivTierebis damuxtul nawilakebTan. sinaTlis talRebi iwvevs eleqtronebis rxevas myar sxeulebSi.
gardatexis maCvenebeli ganisazRvreba misi dieleqtrikuli
SeRwevadobiT n =
, = 1+ = 1+
P
. garemos dieleqt0E
n2 = 1 +
amasTan,
P
.
0E
P = n0 pd = n0exm ,
n0 dieleqtrikSi atomTa koncentraciaa, pd dipolis aRZruli momenti, xm sinaTlis talRebis eleqtruli velis
moqmedebiT warmoqmnili eleqtronis wanacvleba, e eleqtronis muxti. CavsvaT:
n2 = 1 +
n0exm
.
0 Em
107
(*)
eEm
Fm
d 2x
2
+
=
cos
=
cos t , x = xm cos t ,
t
x
0
m
m
dt 2
eEm
d 2x
2
2
2
=
x
cos
t
,
x
cos
t
+
x
cos
t
=
cos t .
0 m
m
m
m
dt 2
cos t -ze SekveciT miviRebT::
x
eE
e
.
xm 2 + 02 = m , m =
m Em m 02 2
xm
-is CasmiT (*)-Si miviRebT dispersiuli garemos
Em
n0 e 2
.
n =1+
0 m 02 2
2
= 0 , n 2 = , xolo 0 <
I = I 0 e x ,
108
I 0 , I Sesabamisad, dacemuli da nivTierebaSi gasuli gamosxivebis intensivobebia, x STamnTqavi fenis sisqe, STanTqmis koeficienti, romelic talRis sigrZeze (sixSireze), nivTierebis qimiur Sedgenilobasa da mdgomareobazea damokidebuli da intensivobisgan absoluturad damoukidebelia. grafikze naCvenebia STamnTqavi nivTierebis STanTqmis koeficientis da gardatexis maCveneblis damokidebuleba sinaTlis
talRis sigrZeze. rogorc grafikidan Cans, STanTqmis areSi
SeiniSneba sinaTlis anomaliuri dispersia. STanTqmis koeficientis talRis sigrZeze damokidebulebiT aixsneba sxeulebis Seferiloba. rodesac sxeuls ecema TeTri (rTuli) sinaTle, is STanTqavs yvela sxivs erTis garda, romelsac
ireklavs. swored es feria sxeulis feri.
gamWvirvale sxeulze dacemuli sinaTlis talRa aiZulebs myari sxeulis eleqtronebs irxeodnen sinaTlis talRis eleqtruli veqtoris rxevis Sesabamisad. meryevi eleqtronebi aris nebismieri mimarTulebiT gavrcelebuli meoreuli eleqtromagnituri (sinaTlis) talRebis wyaroebi. nivTierebaSi gasuli talRis maqsimaluri intensivoba SeiniSneba
dacemuli talRis pirvandeli mimarTulebiT. gverdiTi gasxiveba vrceldeba eleqtronebis qaosuri rxevis mixedviT
SeiniSneba sinaTlis gabneva anu misi gavrceleba sxvadasxva
mimarTulebiT. yvelaze mkafiod sinaTlis gabneva SeiniSneba
airebSi, sadac Tavisufali
eleqtronebis rxeva Zlieria.
, n
109
8
siCqare vakuumSi) c = 3 10 m da emorCileba gavrcelewm
E = E d = E d .
STanTqmuli simZlavre sxeulis zedapiris siTburi dasxivebisas energiis nawili irekleba zedapiridan, nawili STainTqmeba, nawili ki gadis sxeulSi. mocemul temperaturaze
STanTqmuli energiis nawili damokidebulia sxeulis zedapiris bunebasa da gamosxivebis talRis sigrZeze.
9 STanTqmuli simZlavre aris zedapiris mier STanTqmuli
energiis Q * fardoba igive droSi am zedapirze dacemul
energiasTan Q
A = Q * .
Q
sxeulis erTeulovani zedapiris mier STanTqmuli energia ganisazRvreba, rogorc A Q , Q sxeulze dacemuli
dasxivebis energia.
110
A Q = E
an
= Q
A
absoluturad Savi sxeulisTvis A = 1 . absoluturad Savi
sxeulis gasxivebuli simZlavris R -iT aRniSvniT miviRebT
E
R =
= const .
A
energiis kargi STamnTqmeli aseve kargi
gamsxivebelic aris da piriqiT..
stefan-bolcmanis kanoni
absoluturad Savi sxeulis zedapiris erTeulis mier
gasxivebuli energiis simZlavre absoluturi temperaturis
meoTxe xarisxis proporciulia
stefanes mudmivaa.
R = T 4 ,
mT = const .
111
k v a n t u r i
o p t i k a
1. fotoeleqtruli efeqti
XX saukunis dasawyisisTvis fizikosebma gamoavlines
mravali, sinaTlis talRuri bunebiT auxsneli, optikuri
movlena. am arcTu martivi viTarebidan gamosavali naxa didma fizikosma maqs plankma sinaTlis kvanturi Teoriis
SemuSavebiT. man SemoiRo kvantis energiis umciresi ulufis cneba. amasTan, Semoitana agreTve sinaTlis dualizmis
(orgvarobis) cnebac sinaTle erTdroulad talRur da
kvantur Tvisebebs avlens.
9 sivrceSi sinaTle vrceldeba energiis umciresi ulufebis kvantebis nakadis saxiT.
kvantis energia sinaTlis sixSiris (talRis sigrZis)
proporciulia
E = h = h c . (plankis formula),
34
( h = 6,625 10
jwm plankis mudmiva)
kvanturi Teoria brwyinvaled xsnis erT-erT umniSvnelovanes optikur movlenas fotoeleqtrul efeqts anu
fotoefeqts.
9 fotoefeqti mdgomareobs liTonis zedapiridan eleqtronebis aorTqlebaSi garkveuli sixSiris sinaTliT
misi dasxivebis Sedegad.
plankis kvantur Teoriaze dayrdnobiT udidesma fizikosma albert ainStainma gaakeTa fotoefeqtis movlenis xarisxobrivi da raodenobrivi axsna. ainStainis mixedviT, liTonis firfitaze moxvedrili sinaTlis kvanti aRwevs liTonis SigniT da srulad gadascems Tavis energias Tavisufal
gamtarobis eleqtrons (erTi kvanti erT eleqtrons).
miRebuli energiis xarjze eleqtroni tovebs liTons da gadis gareT mimdinareobs eleqtronebis aorTqleba liTonis
zedapiridan. energogadacemis procedura Semdegia: kvantisgan miRebul energias eleqtroni nawilobriv xarjavs liTonidan gamosvlis muSaobaze, nawili ki gadaiqceva mis kinetikur energiad, romlis xarjze eleqtrons SeuZlia sivrceSi
gadaadgileba
E = W + Ekin , an h = W +
me 2
(ainStainis formula).
112
Inaj
G
Um
eU m =
9
me 2
m = c .
m
h m = h c
m = W .
h = h m + eUm
an
113
=h
+ eU m .
f o t o n i s
c n e b a
SemdgomSi, praqtikuli miznebisTvis, kvantis Semcvlelis rolSi gamodis fotonis cneba elementaruli nawilakis, romelsac kvantis energia gaaCnia da is mxolod moZrav
mdgomareobaSi arsebobs (fotons ar aqvs uZraobis masa).
savaraudod, msgavsi nawilakis erT-erTi ZiriTadi maxasiaTebeli misi impulsia p = m * c . fotonis energia, plankis
cnobili formulis garda, kidev ainStainis energiis zogadi
2
formuliTac gamoisaxeba E = m * c . yvela SesaZlo gamosaxulebebis SedarebiT, miviRebT Zalian sasargeblo Tanafardobebs:
E = pc , m * c 2 = h
m*c =
p=
, m * c = h .
2. komptonis efeqti
myari sxeulebis Cqari eleqtronebis nakadiT dabombvisas Cndeba mZlavri, uxilavi gamosxiveba, romelsac misi
aRmomCenis, rentgenis saxeli daerqva rentgenis sxivebi.
9 rentgenis sxivebi Zalian mokletalRiani (maRalsixSiriani) eleqtromagnituri gamosxivebaa udidesi gamWolunarianobiT, mis fotonebs udidesi energia aqvs.
eqsperimentulad gairkva, rom rentgenis sxivebi sinaT8
gambnevi kuTxe.
h
(1 cos ) ,
m0c
114
a t o m u r i
f i z i k a
birTvs Zalian mcire moculoba uWiravs atomSi 10 m, xolo eleqtronebis mier dakavebuli sferos radiusi, igive
10
atomis zoma 10
m-is tolia. atomi eleqtroneitraluria
eleqtronebis saerTo uaryofiTi muxti birTvis dadebiTi
muxtis tolia.
atomis qceva aRwerilia didi danieli fizikosis nils
boris postulatebSi:
9 rodesac atomi stacionarul energetikul mdgomareo9
h = Ei Ek , (i > k ) .
1.
2.
3.
4.
+1
eleqtronisa.
115
da
gamosxiveba = c = 20000
15
km
;
wm
+ U ( x, y, z , t ) = i=
,
t
2m
, laplasis operatoria, U ( x, y, z , t ) nawilakis
=2
==h
potenciuri energia.
116
b i r T v u l i
f i z i k a
Ec = Mc 2 .
radiaqtiurobas anu , , -gamosxivebebs adgili qvs
atombirTvis gaxleCisas. birTvebis gaxleCa albaTobis statistikur kanons emorCileba. Tumca SeuZlebelia winaswar
ganisazRvros, mocemul momentSi romeli atomi gaixliCeba.
drois erTeulSi gaxleCili atomebis ricxvi am momentisTvis arsebuli radiaqtiuri atomebis ricxvis proporciulia
dN
= N ,
dt
117
N0
dN
= dt , ln N
dt
0
N
N0
= t
radiaqtiuri elementis T 1
N = N 0 e t .
da
naxevardaSlis periodia
9 is dro, romelSic iSleba elementis yvela atomis naxevari anu am droSi elementis radiaqtiuroba naxevrdeba.
N -is formulaSi N
rebiT miviRebT:
T 1
N0
2,
= N 0e
2
T 1
T1 =
2
N0
ln 2
, t T 1 cvlilebebis Cata2
T 1 = ln 2 , anu
= 2,
=
0,693
iyofa or namsxvrevad, romlebic aseve bariumisa da kriptonis birTvebs qmnis. reaqciis dros Tavisufldeba 2-3 neitroni, romlebic, Tavis mxriv, sxva birTvebs hyofs. ase warmoebs
jaWvuri birTvuli reaqcia, romelic ukve TavisTavad grZeldeba pirveladi dasxivebis Semdeg manam, vidre urani ar
amoiwureba an reaqcia ar Sewydeba xelovnurad gare CareviT.
umarTavi reaqciisas is maleve zvavisebr xasiaTs iRebs da
xdeba birTvuli afeTqeba. Tu gaTavisuflebuli neitronebis
( N ) ricxvi STanTqmuli (K ) da gareT gasuli (L ) neitronebis jamur ricxvze naklebia, anu N < K + L an
118
N K
< 1 , maSin
L
N K
> 1, reaqcia grZelL
deba da Cqardeba.
9 axali Taobis neitronebis ricxvis fardobas wina Taobis neitronebis ricxvTan k neitronebis gamravlebis
koeficienti ewodeba,
Tu k < 1 reaqcia qreba, Tu k 1 reaqcia grZeldeba.
reaqcia umarTavi xdeba (birTvuli afeTqeba), rodesac
gamravlebis koeficienti k = 1,01.
TermobirTvuli reaqciebi
9 TermobirTvuli reaqcia aris ori msubuqi elementis
( A < 8) birTvis Serwymis procesi Zalian maRal temperaturaze sakmarisad mZime birTvis warmoqmniT da uzarmazari energiis myisi gamoTavisuflebiT.
aseT reaqciebs adgili aqvs mzesa da sxva varskvlaveb7
119
s a r C e v i
winasityvaoba ------------------------------------------------------------------------------------------------3
meqanika
1. meqanikis ZiriTadi amocana. gadataniTi moZraoba. siCqare aCqareba --4
2. brunviTi moZraoba. siCqare, aCqareba, periodi da sixSire ----------------6
3. niutonis kanonebi -----------------------------------------------------------------------------------8
4. drekadobis Zala. hukis kanoni --------------------------------------------------------------9
5. msoflio mizidulobis kanoni -------------------------------------------------------------10
6. sxeulis wona. uwonoba --------------------------------------------------------------------------11
7. xaxunis Zala ------------------------------------------------------------------------------------------12
8. impulsi. impulsis Senaxvis kanoni ------------------------------------------------------13
9. muSaoba da simZlavre ----------------------------------------------------------------------------15
10. kinetikuri energia ---------------------------------------------------------------------------------16
11. sxeulis potenciuri energia, romelzec simZimis Zala moqmedebs ---17
12. drekadad deformirebuli sxeulis potenciuri energia ------------------18
13. energiis mudmivobis kanoni -------------------------------------------------------------------19
14. myari sxeulis brunviTi moZraoba -------------------------------------------------------20
molekuluri fizika
1.
2.
3.
4.
5.
6.
Termodinamika
1.
2.
3.
4.
5.
6.
120
eleqtrostatika
1. eleqtruli muxti. kulonis kanoni -----------------------------------------------------49
2. eleqtruli veli. eleqtruli velis daZabuloba. eleqtruli
velebis superpoziciis principi ----------------------------------------------------------51
3. eleqtruli velis nakadi. gausis Teorema ------------------------------------------53
4. eleqtruli velis muSaoba. daZabulobis veqtoris cirkulacia -----54
5. eleqtruli potenciali. potencialTa sxvaoba (Zabva) ----------------------55
6. eleqtrotevadoba. kondensatori. kondensatoris energia ----------------57
eleqtrodinamika
1.
2.
3.
4.
5.
magnitizmi
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
9.
10.
11.
12.
13.
14.
121
cvladi deni
1.
2.
3.
4.
5.
eleqtromagnituri rxevebi
1. harmoniuli (Tavisufali) eleqtromagnituri rxevebi -----------------------86
2. milevadi rxevebi -----------------------------------------------------------------------------------88
3. iZulebiTi rxevebi ---------------------------------------------------------------------------------89
eleqtromagnituri talRebi
1. eleqtromagnituri veli. wanacvlebis deni ----------------------------------------90
2. maqsvelis gantolebebi --------------------------------------------------------------------------91
3. eleqtromagnituri talRebi -----------------------------------------------------------------92
talRuri optika
1. sinaTlis sxivebi. arekvlisa da gardatexis kanonebi -----------------------94
2. linzebi. linzis formula -------------------------------------------------------------------95
3. sinaTlis interferencia ----------------------------------------------------------------------97
4. interferencia Txel afskebSi -------------------------------------------------------------99
5. hiuigens-frenelis principi ----------------------------------------------------------------102
6. sinaTlis difraqcia ----------------------------------------------------------------------------102
7. frenelis zonebi ----------------------------------------------------------------------------------104
8. sinaTlis polarizacia. malusis da briusteris kanonebi --------------105
9. sinaTlis dispersia -----------------------------------------------------------------------------107
10. sinaTlis STanTqma da gabneva ------------------------------------------------------------109
11. siTburi gamosxiveba -----------------------------------------------------------------------------110
kvanturi optika
1. fotoeleqtruli efeqti ----------------------------------------------------------------------112
2. komptonis efeqti ----------------------------------------------------------------------------------114
122
redaqtori l. mamalaZe
gadaeca
warmoebas
22.01.2010.
xelmowerilia
dasabeWdad