APSAUGA NUO ELEKTROS

Apsauga nuo elektros - tai techninių, organizacinių priemonių ir teisinių normų, skirtų žmonėms
apsaugoti nuo pavojingų ir kenksmingų elektros srovės , elektros lanko, elektromagnetinio lauko ir
statinės elektros poveikių, visuma (t.t. žingsnio įtampa).
Elektros įrenginys – techninė konstrukcija (mechanizmas, mašina, aparatas, linija, jų pagalbiniai įtaisai ir
panašiai), skirta elektros energijai pagaminti, perduoti, keisti (transformuoti), skirstyti arba vartoti.
Aktyvioji dalis – laidi elektros įrenginio dalis, kuria normaliomis darbo sąlygomis teka srovė arba kuri
turi tik įtampą; nulinis laidininkas.
Pasyvioji dalis – laidi elektros įrenginio dalis, normaliomis darbo sąlygomis neturinti įtampos, tačiau
įtampa joje gali atsirasti pablogėjus izoliacijai.
Elektros srovės poveikis. Elektros srovė, tekėdama žmogaus organizmu, gali sukelti įvairų poveikį:
» nudeginimus,
» kraujagyslių, nervų įkaitimą,
» kraujo ir kitų organinių skysčių sudėties pasikeitimą,
» raumenų traukulius.
Poveikis gali būti tiesioginis:
• elektros traumos (išoriniai sužalojimai),
• elektros smūgiai (vidiniai sužalojimai).
Refleksinis (per nervų sistemą):
elektros šokas -
kraujotakos, medžiagų apykaitos, kvėpavimo sutrikimai.
Elektros traumoms priskiriami:
• Nudegimai
• odos metalizacija
• elektriniai ženklai
• akių ragenos uždegimai
• mechaniniai sužalojimai
Nudegimai gali būti keturių laipsnių:
• I-laipsnio – parausta oda,
• II-laipsnio – susidaro pūslės,
• III-laipsnio – apmiršta odos audiniai per visą sluoksnį,
• IV-laipsnio – audiniai apanglėja
Odos metalizacija esti tada, kai ilgalaikio elektros lauko poveikio rezultate išlydyto metalo dalelės
įsiskverbia į odos poras ir sudaro metalizuotą paviršių.
Elektros ženklai – tai pilkos arba gelsvai baltos dėmės. Jos lieka odos paviršiuje, kai prateka
elektros srovė.
Akių regos uždegimai – elektrooftalmija, kurie įvyksta, kai akis paveikia stiprus ultravioletinis
spindulių srautas sklindantis degant elektros lankui.
Mechaniniai sužalojimai, kurie susidaro dėl žmogaus raumenų susitraukimo veikiant elektros
srovei.
Elektros smūgis – tai gyvų audinių dirginimas, kai jais teka elektros srovė. Elektros smūgiai gali
būti keturių laipsnių:
• I-laipsnio – konvulsiniai raumenų susitraukimai, kai neprarandama sąmonės,
• II-laipsnio – konvulsiniai raumenų susitraukimai, kai netenkama sąmonės, bet išlieka normali
širdies veikla ir kvėpavimas,
• III-laipsnio – netenkama sąmonės ir sutrinka širdies arba kvėpavimo organų veikla (arba abu
kartu),
• IV-laipsnio – klinikinė mirtis, kai nėra kvėpavimo ir kraujo apytakos.
Klinikinė mirtis – tai pereinamasis procesas nuo gyvybės į mirtį. Ji tęsiasi 5-6 minutes, o po to prasideda
biologinė mirtis, kai sustoja visi biologiniai procesai ir pradeda irti baltymai.

1
Veiksniai, įtakojantys elektros srovės poveikio pasekmes.
Pagrindinis veiksnys srovės stipris. Priklauso nuo įrengimo įtampos ir visų grandinės elementų, kuriais
teka srovė, varžos. Pagrindinė varža šioje grandinėje yra žmogaus kūno varža. Žmogaus kūno varžą
sudaro:
• Išorinė - odos varža
• Vidinių organų varža
Odos varža:
• sausos R » 100.000 Ω,
• drėgnos R » 1000 Ω,
• vidaus organų » 500-1000 Ω.
Tekant srovei odos R ↓.
Skiriama:
• minimalios juntamos srovės - nuolatinei srovei vidutinė ~ 2,0 mA; 50 Hz kintamajai srovei
vidutinė ~ 0,5 mA (su nukrypimais);
• atleidžiančios srovės (viršijus paralyžiuojami žmogaus pirštai) - kintamajai srovei 119 (t=0,1 s)
11 mA (t=10s), nuolatinei 37 mA (t=10s).
Žmogaus gyvybei yra pavojingos tos srovės, kurios sukelia pirminę širdies fibriliaciją (chaotiški kai kurių
širdies raumenų audinių susitraukimai). Minimali tokį reiškinį sukelianti srovė yra 100 mA.
Statistiniai duomenys:
• 18 % mirtinų nelaimingų atisitikimų įvyko tekant žmogumi srovėms iki 5 mA,
• 24 % - 5-10 mA srovėms,
• 32 % - tekant 10-20 mA,
• 26 % mirtinų nelaimingų atisitikimų įvyko nuo srovių didesnių už 20 mA.
Užregistruota minimali elektros srovė, sukėlusi žmogaus mirtį – 0,8 mA; didžiausia užregistruota srovė,
nesukėlusi mirties yra 10 A. Žmonių mirtys nuo mažų srovių paaiškinama kai kuriomis nepalankiomis
vidinėmis ir išorinėmis aplinkybėmis. Vidinės aplinkybės:
1. dėmesio faktorius;
2. jautrios elektrai vietos
Nepavojingomis laikomos srovės:
1. Absoliučiai nepavojinga srove laikoma 0,1 mA. (Šia sąlyga naudojamės parenkant izoliaciją
elektros įrengimams iki 1000 V įtampos).
2. Kadangi visų nepalankių aplinkybių sutapimo tikimybė yra labai maža, tai kai kuriomis
apsauginėmis priemonėmis nepavojinga srove galima laikyti 1,0 mA.
3. Išimties atvejais, specialiai apmokytiems darbuotojams elektros įrengimuose nepavojinga
srove laikome 10 mA.
Minimalios širdies fibriliacijos srovės – 100 mA visais atvejais pavojingos.
II veiksnys. Srovės rūšis ir dažnis.
Pavojingumo maksimumas prie 50 Hz. Didėjant dažnumui pavojingumas mažėja. Yra duomenų, kad
širdies fibriliacijai pavojingiausios 50 Hz, o kvėpavimo sustojimui 200 Hz dažnumo srovės.
III veiksnys. Srovės tekėjimo žmogumi laiko faktorius.
Leistinas žmogumi tekėjimo laikas gali būti nuo 0,01 iki 2,0 sek.
IV veiksnys. Širdies veiklos ciklo ir srovės įjungimo momentas.
Kai sutampa su širdies susitraukimo momentu, pavojingumas mažesnis, o kai su atsipalaidavimo
momentu – didesnis.
V veiksnys. Sveikatos būklė ir nuovargis.
Elektrotraumų sunkumą padidina girtumas, kai kurie medikamentai ir ligos, išsekinančios nervų sistemą
(skydinės liaukos funkcijos padidėjimas ir stenokardija).
VI veiksnys. Srovės kelias žmogumi.
Pavojingiausi tie, kuriais didžiausia srovės dalis praeina per širdį ir plaučius (galva-rankos 7%, ranka-
ranka 33%, dešinė ranka-kojos 6,7%, kairė ranka-kojos 3,7%, koja-koja 0.4%).
VII veiksnys. Išorės veiksniai.

2
Elektrotraumų sunkių pasekmių tikimybė gali padidėti, didėjant aplinkos t0, drėgmei, anglies dvideginio
kiekiui ore, mažėjant atmosferos slėgiui ir deguonies kiekiui ore.

Elektros įrenginių eksploatavimo patalpos, elektros srovės pavojingumo žmogui atžvilgiu,

klasifikuojamos į tris pavojingumo klases:
• labai pavojinga patalpa;
• pavojinga patalpa;
• normali (nepavojinga) patalpa.
Labai pavojinga patalpa vadinama patalpa, pasižyminti bent vienu iš šių požymių:
• šlapia patalpa (oro drėgnis j »100 %, sienos, grindys, lubos ir patalpoje esantys daiktai pasidengia
rasa);
• patalpa su chemiškai arba biologiškai agresyvia aplinka, kurioje nuolat arba dažnai būna
chemiškai agresyvių garų, dujų, skysčių arba susidaro nuosėdų ar pelėsių, ardančių elektros
įrenginių izoliaciją ir srovines dalis;
• patalpa pasižyminti dviem ar daugiau pavojingai patalpai būdingais požymiais.
Pavojinga vadinama tokia patalpa, kuri pasižymi bent vienu iš šių požymių:
 oro drėgnis j > 75 % arba yra elektrai laidžių dulkių;
 vidutinė paros temperatūra yra aukštesnė nei + 35 °C;
 grindys yra laidžios elektros srovei (metalinės, gruntinės, gelžbetonio, plytų, keramikinės, vinimis
sutvirtintos medinės ir kitos, turinčios su žeme elektros srovei laidžių kontaktų). Jei grindys
padengtos plastmase, guminiais ir kitais iš izoliacinės medžiagos pagamintais patiesalais bei
sausos, medinės, neturinčios metalinių tvirtinimo elementų grindys priskiriamos prie elektros
srovei nelaidžių grindų;
 patalpoje yra galimybė vienu metu prisilieti prie srovei laidžių neįžemintų elektros įrenginių
korpusų ir prie srovei laidžių konstrukcijų, turinčių kontaktą su žeme.
Patalpa, kuriai netaikytina labai pavojingoms ir pavojingoms patalpoms būdingi požymiai, priskiriama
normaliai (nepavojingai) patalpai.

Žmogaus pažeidimas elektros srove.

(7.3 Žmogaus pažeidimas elektros srove. 105-114 p. [1] Darbo apsauga)

Žmogus gali nukentėti:

• įvykus įžemėjimui (žingsnio įtampa, prisilietimo įtampa),
• prisilietęs prie aktyviųjų dalių (vienfazis ir dvifazis įsijungimas),
• prisilietęs prie metalinių pasyviųjų elektros įrenginių dalių, kurios gauna įtampą pažeidus
izoliaciją.

Įžemėjimas

3
Srovės nutekėjimo zona
Potencialai apie įžemiklį pasiskirsto pagal hiperbolės dėsnį (idealiu atveju).

Srovės tankis: I įz
i , A / m2.
2x 2

potencialas: I įz  
dx I įz  1

2 x
x
2

2x
  max r
x
,V .

Čia: Iįz - įžemėjimo srovė, A, r - savitoji grunto varža, W, jmax- maksimalus potencialas (kai x=r)

Žingsnio įtampa 1 1  a
U zn   max r      max r 2
 x xa x  ax

U zn
Srovė žmogumi Ih 
6   Rh

Prisilietimo įtampa
Prisilietimo įtampa: U pr   k   x

 x1  0, U pr1   k

 x2  2 , U pr 2   k   2

 x3  k , U pr1  0

Prisilietimas prie aktyviųjų dalių vienfaziuose tinkluose.

1. Normalus režimas Ekvivalentinė schema

4
  U pr U pr  U pr  Z A R h  Z A Z B  R h Z B 
U  U pr    ZB U
 Rh Z A  ZA R h


URh U
U pr  Ih 
ZZ  ZB  Z Z  2 Rh Z  2 Rh

U
Jei Z>>Rh, tai U I hdvip 
Ih  Rhk
Z
2. Avarinis režimas

U
I hįz 
Rh  rįz

U
rįz  Rh I hįz 
Rh

Rh  Rhk  R p  Ra

Čia rįz - įžemėjimo varža, Rp - pagrindo varža, Ra - avalynės varža, Rhk - žmogaus kūno varža

PRISILIETIMAS PRIE AKTYVIŲJŲ DALIŲ TRIFAZIAME TINKLE

TN sistema – elektros tinklo sistema, kurioje šaltinio neutralė yra tiesiogiai įžeminta, o pasyviosios
įrenginių dalys su neutrale sujungtos apsauginiais laidininkais PE ir/arba apsauginiais nuliniais
laidininkais PEN.
TN sistema skirstoma į tris posistemes:
 TN-S tinklo posistemė– kai yra atskiras nulinis laidas N ir atskiras apsauginis laidas PE;
 TN-C tinklo posistemė– kai nulinio laido ir apsauginio laido funkcijas atlieka vienas laidas PEN;
 TN-C-S tinklo posistemė (5.1c pav.) – kai bendras laidas PEN išsišakoja į nulinį laidą N ir
apsauginį laidą PE.

5
6
Trifazis tinklas su tiesiogiai įžeminta neutrale. Normalus režimas.
Vienfazis prisilietimas
Uf
Ih 
Rh  r0

Kadangi r0«Rh, tai Uf

Ih 
Rh

Avarinis režimas.

rįz  r0 3
U pr  U f Rh ,V .
rįz r0  Rh  rįz  r0 

Kai r0=0, Upr=Uf

Kai rįž=0, U pr  U f 3
Ul
Ih 
Uf<Upr<Ul Dvifazio prisilietimo atveju Rh
7
Trifazis tinklas su izoliuota neutrale

Normalus režimas

Uf Uf
Ih Ih
r r 6 Rh
Z
Rh  3
R
2

91 r 2 w2c 2
h

Kabeliniuose tinkluose, kur r → ¥

Tinkluose iki 1000 V ir trumpuose tinkluose virš 1000 V,
kai galime nevertinti tinklo talpio.
Uf
U f
Ih  
I h

r R
2  Xc 2

R 3
h
h  3 
 
Avarinis režimas

Ul
Ih 
R h  r įž
Paprastai

r įz  R h
tada
Ul
Ih
Rh
Eksploatuojant elektros įrenginius apsaugoti žmogų leidžiama šiais būdais:
1. Panaudojant apsaugos nuo elektros priemones: apsaugos priemonėmis vadinami kilnojami ir kiti įtaisai
bei įrenginiai skirti elektros įrenginiuose dirbantiems darbuotojams apsaugoti nuo elektros srovės,
elektrostatinio, elektromagnetinio lauko ir elektros lanko bei jo degimo produktų poveikio, kritimo ir pan.
8
Pvz. izoliuojančios operatyvinės lazdos, guminės dielektrinės pirštinės, botai, kaliošai, kilimėliai,
apsauginiai akiniai, skydeliai.
2. Pažeminant įtampą; saugi įtampa yra ne daugiau kaip: 50 V kintamos srovės įrenginiams ir 75 V
nuolatinės srovės įrenginiams. Pažeminti įtampą saugos tikslais leidžiama tik tais transformatoriais,
kuriuose aukštesnės įtampos apvija yra elektriškai atskirta nuo žemesnės įtampos apvijos.
3. Panaudojant skiriamuosius transformatorius; tai specialus transformatorius, kurio antrinė apvija
patikimai atskirta nuo pirminės apvijos ir nuo žemės, skirtas saugai užtikrinti.
4. Panaudojant papildomą, dvigubą arba sustiprintą izoliaciją.
5. Įžeminant arba įnulinant elektros įrenginių srovei laidžius korpusus.
6. Kontroliuojant įtampą ir srovę.
7. Panaudojant garsinę ir vizualinę signalizaciją.
8. Panaudojant apsaugai skirtus įtaisus ir priemones.
9. Panaudojant signalines spalvas ir ženklus.
10. Atjungiant įtampą.
11. Panaudojant ekranuojančius komplektus.
12. Panaudojant izoliuojančias aikšteles.

Izoliacijos taikymas, normavimas ir kontrolė

Pagrindinė izoliacija – tai srovinių dalių izoliacija, skirta pagrindinei apsaugai nuo pavojingo elektros
srovės poveikio. Papildoma izoliacija – tai izoliacija, papildanti pagrindinę izoliaciją, kuri apsaugo nuo
pavojingo elektros srovės poveikio, kai pažeidžiama pagrindinė izoliacija.
Dviguba izoliacija – tai izoliacijų, kurias sudaro pagrindinė ir papildoma izoliacija, sistema. Dviguba
izoliacija žymima ženklu. Sustiprinta izoliacija – tai srovinių dalių vieninga izoliacija, kuri užtikrina tokį
pat apsaugos nuo sužalojimo elektros srove patikimumą, kaip ir dviguba izoliacija.
Pagrindinė izoliacija taikoma visiems elektros įrenginiams. Dviguba ir sustiprinta - elektros įrankiams.
Veikiant drėgmei, šilumai, elektros lankui, mechaniniams ir cheminiams veiksniams izoliacija sensta.
Tokią izoliaciją gali pramušti elektros tinklo įtampa, todėl ji yra padidėjusio pavojaus šaltinis.
Pavojaus tikimybei sumažinti atliekama izoliacijos periodinė arba nuolatinė kontrolė. Periodiškai
tikrinama ne rečiau kaip kartą metuose. Matuojama megommetru. Vartotojui iki 1000 V įtampos įvadinių
kabelių izoliacijos varža tarp fazių ir fazės ir nulio turi būti ne mažesnė kaip 0,5 MW.

Izoliacijos varžų nuolatinės kontrolės schema

Įnulinimas. Jo veikimas ir taikymas

Įnulinimu vadinamas elektros srovei laidžių korpusų ir kitų konstrukcinių dalių sujungimas
elektros grandine su įžemintu maitinimo tinklo nuliniu tašku.

9
 Elektros įrenginio E įnulinimo schema

Elektros įrenginio E įnulinimo schema: T- transformatorius; TN- transformatoriaus neutralė; Rj ir RN-

fazinio laido ir apsauginio nulinio laidininko PEN aktyviosios varžos; F- apsaugos aparatas; Uj- fazinė
įtampa; Ik- vienafazio trumpojo jungimo srovė; URj ir URN- fazinio laido ir apsauginio nulinio
laidininko įtampos; K- trumpojo jungimo taškas;; RtN - transformatoriaus neutralės įžeminimo varža.
Įnulinimo schemos sudėtinės dalys yra apsauginis laidininkas PE arba apsauginis nulinis
laidininkas PEN, apsaugos aparatas ir tinklo neutralės įžeminimas. Apsauginio laidininko paskirtis –
sudaryti trumpojo jungimo srovei mažą grandinės varžą, kad nuo šios trumpojo jungimo srovė suveiktų
apsaugos aparatas. Apsauginiuose, apsauginiuose nuliniuose laidininkuose draudžiama montuoti
lydžiuosius saugiklius, vienpolius automatinius jungiklius ir kitokius vienpolius jungimo aparatus.
Apsaugos aparato paskirtis – atsiradus įtampai elektros įrenginio pasyviosiose dalyse, automatiškai
atjungti elektros įrenginį nuo elektros tinklo.
Transformatoriaus neutralės įžeminimas įvykus fazės įžemėjimui, sumažina įnulintų elektros įrenginių
korpuso įtampą iki saugios reikšmės.

Įnulinimo apsauginio veikimo principas – izoliacijos pramušimą tarp fazinio laido ir įnulintų pasyviųjų
dalių paversti vienfaziu trumpuoju jungimu, kad sudaryti didelę trumpojo jungimo srovę Ik, nuo kurios
suveiktų apsaugos aparatas (lydusis saugiklis, automatinis jungiklis), kuris pramuštą izoliaciją turinčias
aktyviąsias dalis, o kartu ir fazinę įtampą gavusias pasyviąsias dalis atjungia nuo fazinės įtampos.
Įnulinimas taikomas TN tinklo sistemoje iki 1000 V įtampos elektros įrenginiams.
Įžemintos neutralės sistemoje leidžiama įžeminti tik šiais atvejais:
• vartotojų įrenginius, jeigu juos įžeminus, įrenginio gedimo atveju užtikrinama saugi maža
apsauginio nulinio laido įtampa neutralios žemės atžvilgiu;
• vartotojų įrenginius, jeigu saugai padidinti naudojama skirtuminės srovės apsauga, automatiškai
atjungianti maitinimą, atsiradus srovės nuotėkiui per įžemintuvą į žemę.

Tai TT tinklo sistema

10
Įnulinti būtina:
• visus 400 V ir aukštesnės įtampos kintamosios srovės bei 440 V ir aukštesnės įtampos nuolatinės
srovės elektros įrenginius;
• aukštesnės kaip 50 V įtampos kintamosios srovės ir aukštesnės kaip 75 V įtampos nuolatinės
srovės elektros įrenginius pavojingose ir labai pavojingose patalpose, taip pat lauke esančius
įrenginius.
Sprogiose zonose eksploatuojami elektriniai įrenginiai gali sukelti ne tik elektros srovės pavojų, bet ir
aplinkos sprogimą, todėl būtina įnulinti visus (bet kurios įtampos) elektros įrenginius.
Įnulinti reikia šias įrenginių dalis:
• elektros mašinų, transformatorių, aparatų, šviestuvų ir pan. korpusus;
• elektros aparatų pavaras;
• skirstymo ir valdymo skydų, skydelių ir spintų korpusus;
• skirstyklų metalines konstrukcijas, metalines kabelių movas, metalinius galios ir kontrolinių
kabelių apvalkalus ir šarvus, apvalkalus, metalinius elektros instaliacijos vamzdžius;
• kitas metalines konstrukcijas, ant kurių arba į kuriuos montuojami elektros įrenginiai;
• metalinius elektros imtuvų korpusus;
• elektros įrenginius sumontuotus ant staklių, mašinų ir mechanizmų judamųjų dalių
Kilnojamieji elektros imtuvai (elektriniai įrankiai, prietaisai, buitiniai įrenginiai, kurie prie elektros tinklo
jungiami lanksčiais laidais arba kabeliais) ir vežiojamieji elektros įrenginiai (pvz., elektrinio suvirinimo)
įnulinami specialia lankstaus daugiagyslio laido arba kabelio gysla (trečiąja – vienfaziams ir ketvirtąja
arba penktąja – trifaziams elektros įrenginiams), kuria neteka darbo srovė.
Apsaugos aparatų nominaliosios srovės nustatomos pagal apsaugomų elektros įrenginių darbo ir
paleidimo sroves.
Elektros įrenginį (pvz.: lempą, šildymo prietaisą, transformatorių, asinchroninį elektros variklį su faziniu
rotoriumi), kurio paleidimo srovė yra maža, teka labai trumpą laiką arba jos nebūna, apsaugančio aparato
nominalioji srovė yra

IFnom ³ Id

čia IFnom- apsaugos aparato nominalioji srovė, A; Id- apsaugomo elektros įrenginio darbo srovė, A.

Asinchroninį elektros variklį su trumpai jungtu rotoriumi apsaugančio aparato nominalioji srovė
išreiškiama priklausomybe

IFnom ³ IMp / KF

čia IMp- asinchroninio elektros variklio paleidimo srovė, A; KF- normuojamas paleidimo ir apsaugos
aparato nominaliosios srovių santykis.
11
Pastabos:
 Kf = 2,5 – kai variklio paleidimo sąlygos lengvos (pvz., ventiliatoriaus variklio);
 Kf =1,6-2,0 – kai paleidimo sąlygos sunkios (pvz., krovinių kėlimo įrenginių variklių).

Apsaugos aparatų suveikimo sąlygos

Įnulinimo apsauginis efektyvumas yra atvirkščiai proporcingas apsaugos aparato suveikimo laikui. TN
sistemoje pažeistam tinklui automatiškai atjungti panaudojama elektros grandinių trumpojo jungimo srovių
apsauga. Pažeistą tinklą apsauga turi atjungti per tokį laiką, kad įtampa, atsirandanti pasyviųjų elektros įrenginių
dalyse, būtų ne didesnė kaip leistinoji prisilietimo įtampa. Trumpojo jungimo srovių apsaugos atjungimo sąlyga
yra:

ZS  IA  U0; (5.3)

čia: ZS – grandinės „fazė nulis“ varža; IA – apsaugos aparato suveikimo srovė; U0 – tinklo vardinė fazinė įtampa.

Kilnojamųjų imtuvų, prijungtų prie ne didesnės kaip 32 A srovės kištukinių lizdų, ribinė atjungimo trukmė turi
būti t  0,2 sekundės. Stacionariųjų imtuvų ribinė atjungimo trukmė turi būti taip pat t  0,2 sekundės, tačiau jeigu
jų priežiūros zonoje esančių pasyviųjų dalių potencialas yra suvienodintas arba jie eksploatuojami išlyginto
potencialo zonoje, tai jų ribinė atjungimo trukmė padidinama iki 5 sekundžių.
Sprogiosiose zonose iki 1000 V įtampos TN sistemos tinkluose taisyklės normuoja ne apsaugos aparato
suveikimo laiką, o vienfazio trumpojo jungimo ir apsaugos aparato nominaliosios srovių minimalų santykį KNmin:
Ik / IFnom  KNmin (5.4)
čia: Ik – vienfazio trumpojo jungimo srovė (5.2 pav.), A; IFnom – apsaugos aparato nominalioji srovė, A; KNmin – normuojamas
vienfazio trumpojo jungimo ir apsaugos aparato nominaliosios srovių minimalus santykis:
 KNmin= 4 – saugiklių lydukams
 KNmin= 6 – automatiniams jungikliams su šiluminiais atkabikliais.

Projektuojant įnulinimo sistemą, fazinių, nulinių, apsauginių ar apsauginių nulinių laidininkų skerspjūviai ir
apsaugos aparatai turi būti parinkti tokie, kad susidarytų trumpojo jungimo srovė, kuri užtikrintų nustatytą ribinę
atjungimo trukmę, o sprogių zonų elektros įrenginiams tenkintų (5.4) nelygybės sąlygas.
Trumpojo jungimo srovė apskaičiuojama:
U
Ik 
Z TR
 Z  Z PEN
3
ZTR - transformatoriaus varža, Zj - fazinio laidininko varža, ZPEN - apsauginio nulinio laidininko varža

Kai minėtos sąlygos yra netenkinamos apsaugos aparatas gali neleistinai ilgai arba visai nesuveikti – tuomet
pavojus žmogui visai neišnyksta. Šiuo atveju įtampą gavusių įnulintų dalių prisilietimo įtampa UpN yra tiesiogiai
proporcinga nulinio apsauginio laidininko ir fazinio laido varžų santykiui RN /R (5.2 pav.). Kai nulinis apsauginis
laidininkas nutrūkęs arba jo nėra (RN=), maksimali neįnulintų įtampą gavusių dalių prisilietimo įtampa Upmax= U.

Didžiausios žmogui leistinosios įtampos ir srovės

Apsaugos priemonės ir būdai, saugantys nuo elektros srovės poveikio, turi būti parenkami taip, kad nebūtų
viršijamos leistinosios žmogaus kūnu tekančios srovės ir jos tekėjimo trukmės, arba, kaip rašoma norminiuose
dokumentuose, neturi būti viršyta leistinoji prisilietimo įtampa (Up=IhRh).
Lietuvoje šiuo metu galioja leistinosios įtampos ir veikimo trukmės, atitinkančios standartą EN 50179. Jos
nurodytos “Elektros įrenginių įrengimo taisyklėse” (EĮĮT) ir galioja kai ilgalaikė saugi įtampa yra 50 V.

5.1 lentelė. Leistinoji prisilietimo įtampa.

t, s 0,04 0,08 0,14 0,2 0,29 0,39 0,49 0,64 0,72 1,1 10

Up, V 800 700 600 500 400 300 220 150 125 100 80

12
 Nuo 2004 m. pagal “Specialiųjų patalpų ir technologinių procesų EĮĮ taisyklės” įsigaliojo ilgiausios atjungimo
trukmės iki 1000 V įtampos TN sistemos tinkluose, kai saugi įtampa 25 V :

5.2 lentelė. Ilgiausios atjungimo trukmės iki 1000 V įtampos TN sistemos tinkluose.
Prisilietimo 120 230 277 400-500 580
įtampa, V
Atjungimo 0,35 0,2 0,2 0,05 0,02
trukmė, s

Elektros srovės pavojaus priklausomybė nuo srovės stiprumo ir laiko, per kurį teka srovė pateikta 5.3
paveiksle.

5.3 pav. Elektros srovės pavojaus priklausomybė nuo srovės stiprumo ir laiko, per kurį teka srovė.

Įnulinimo kontrolė
Periodiškai matuojama kilpos, kurią sudaro fazinis ir apsauginis laidininkai, varža ir tikrinama sąlyga (1).
Kai faktinis trumpojo jungimo ir apsaugos aparato nominaliosios srovių santykis KN<KNmin, apsaugos
aparatas gali neleistinai ilgai arba visai nesuveikti – tuomet pavojus žmogui visai neišnyksta. Šiuo atveju
įtampą gavusių įnulintų dalių lietimo įtampa UhN yra tiesiogiai proporcinga nulinio apsauginio laidininko
ir fazinio laido varžų santykiui RN /Rj. Kai nulinis apsauginis laidininkas nutrūkęs arba jo nėra (RN=¥),
maksimali neįnulintų įtampą gavusių dalių lietimo įtampa Uhmax= Uj

Apsauginis įžeminimas (115-118 psl.)

Apsauginis įžeminimas – pasyviųjų elektros įrenginio dalių, normalaus darbo metu neturinčių įtampos,
įžeminimas (sujungimas su žeme) žmonėms apsaugoti nuo pavojingo elektros srovės poveikio.
Nesant apsauginio įžeminimo, prisiliesti prie sugedusio įrenginio korpuso (arba sujungtų su juo metalinių
dalių), tiek pat pavojinga, kaip ir prie bet kurių jo aktyviųjų dalių.

U K  I įzm Rįzm

Prisilietimo įtampa Upr=aUK,

čia: a - lietimo koeficientas priklausantis nuo įžeminto įrenginio atstumo iki įžemiklio.
Ih R 10
I h Rh  I įzm Rįzm  įzm ; I h  I įzm
I įzm Rh 1000

13
Veikimo principas. Esant Rįžm<<Rh pagrindinė srovės dalis (išsišakojusi grandinė) tekės per įžeminimą,
o žmogumi tekanti srovė bus bent 100 kartų mažesnė.
Taikymo sritis.
Įžeminimas naudojamas elektros įrenginiams TT ir IT tinklo sistemose iki 1000 V, ir visuose >1000 V
įtampos tinkluose.
Įžemintuvų konstrukcijos ir tipai.
Įžemintuvą sudaro požeminiai ir antžeminiai konstrukciniai elementai. Požeminę dalį sudaro atskiri
įžemikliai 6 ir juos jungiančios šinos 9 (0,6 m po žeme), o antžeminę - įžeminimo magistralė 8 ir ją su
įžeminamaisiais objektais (1-5) jungiantieji laidai 7.

Įžeminimo elementai
Priklausomai nuo įžemiklių išdėstymo įžeminamo įrenginio atžvilgiu, įžemintuvai skirstomi į:
• iškeltus (sutelkti, ištiesti),
• kontūrinius (tinklinius).
Iškeltas įžemintuvas - įžemikliai išdėstomi tam tikrame atstume nuo įžeminamo įrenginio.
Prisilietimo ir žingsnio įtampos - ženklios.
Kontūrinis įžemintuvas - įžemikliai išdėstomi apie įžeminamo įrenginio kontūrą, nedideliu atstumu vienas
nuo kito taip, kad didžiausio potencialo pasiskirstymo zona apima visa apsaugomojo įrengimo kontūrą.
jžm» jįžm; Prisilietimo ir žingsnio įtampos mažos
Įžemikliai skirstomi į:
• natūralius,
• dirbtinius.
Natūraliais įžemikliais gali būti žemėje esantys kitos paskirties metaliniai įrenginiai (vamzdžiai, metalinės
konstrukcijos, kabelių apvalkalai.
Draudžiama įžeminimui naudoti:
• vamzdžius, kuriais teka degūs skysčiai, dujos ir sprogios medžiagos,
• vamzdžius su antikorozine apsaugine danga.
Dirbtiniai įžemikliai:
14
 • 35-50 mm skersmens plieniniai vamzdžiai,
• 40´40 ir 60´60 mm kampuočiai. Jų ilgis 2,5-3 m,
• strypai Æ 10-12 mm iki 10 m ilgio.

Jungiamosios šinos:
• 4´12 mm plieninės juostos,
• ne mažesnio kaip 6 mm skersmens plieniniai strypai.
Varžos normos.
Tinkluose, kurių įtampa iki 1000 V įžeminimo varža turi būti ne didesnė kaip 10 W.
Elektros įrenginių tinkluose su įžeminta neutrale, kurių įtampa virš 1000 V, įžeminimo varža turi būti ne
didesnė kaip 0,5 Ω.
Tinkluose su izoliuota neutrale, kai įtampa > 1000 V, elektros įrenginių įžeminimo varža turi būti ne
didesnė
Rįž= U / I įž. sk ,
bet ne daugiau 10 Ω.
Čia: Iįž.sk – skaičiuotinė įžemėjimo srovė U = 125 V
Jei įžemintuvas kartu naudojamas ir įrengimams iki 1000 V, tai Rįž £ 50 / I įž.sk
Lėšų taupymo sumetimais pirmiausia naudojami natūralūs įžemikliai. Praktiškai: išsišakojusio
vandentiekio vamzdyno varža neviršija 2 W; kabeliu su švino apvalkalu 1,25-1,5 W (dviems kabeliams) ir
0,5-0,75 W (5 kabeliams). Jeigu natūralaus įžemintuvo varža atitinka normas, tai įrenginiams iki 1000 V
įrengti dirbtinius įžemiklius nereikalaujama.
Įžeminimo įrenginių stovis nustatomas:
• įžeminimo R matavimas (ampermetro-voltmetro principu arba specialiais įžeminimo varžos
matuokliais),
• grunto atkasimas, įžeminimo elementų apžiūrėjimui,
• grandinės tarp įžemintų objektų ir įžemintuvų tikrinimas.

Apsauginis išjungimas

Elektros pavojus žmogui gali būti žymiai sumažintas sutrumpinus pavojingos srovės tekėjimo žmogaus
kūnu laiką, t.y. greitai (£0,2 s) išjungiant įrenginio ar tinklo ruožo įtampą. Tai galima atlikti specialiais
įtaisais (pvz., apsauginio išjungimo), turinčiais jautrius blokus, kurie suformuoja išjungimo signalus ir
perduoda vykdomiesiems mechanizmams. Šių įtaisų jautrieji elementai reaguoja į kai kurių elektros tinklo
rodiklių pasikeitimą:
• skirtuminės srovės didumą,
• korpuso įtampą žemės atžvilgiu,
• įžemėjimo srovės nulinės sekos įtampą ir pan.
Visais minėtais atvejais elektros tinklo parametrų (U atžvilgiu žemės, įžemėjimo sroves) pasikeitimą
galima panaudoti relinės apsaugos, atliekančios greitą pažeistos dalies įtampos išjungimą, elementų
sužadinimui, t.y. įgyvendinimui apsauginio išjungimo. Apsauginio išjungimo sistemą sudaro įtaisas,
reaguojantis į įėjimo parametro pasikeitimą ir duodantis elektrinį signalą automatinio jungtuvo
išjungimui. (Reaguojančiais įtaisais paprastai būna įtampos arba srovės relės).

15
Schema, reaguojanti į korpuso įtampą Schema, reaguojanti į
žemės atžvilgiu įžemėjimo srovę
Schemos, reaguojančios į nulinės sekos įtampą

VV V V

AR AR

AR AR

Naudoti apsauginį išjungimą rekomenduojama tada, jeigu saugumas negali būti užtikrintas panaudojus
įžeminimą arba įnulinimą, arba įžeminimo ar įnulinimo įrengimas sudaro techninius ar ekonominius
sunkumus.
Šiuo metu apsaugai nuo elektros padidinti Lietuvoje pradėti naudoti skirtuminės srovės jungikliai.
Apsauginio išjungimo įtaisai, kurių veikimas pagrįstas skirtuminės srovės atsiradimu, paprastai
montuojami viename korpuse su jautriuoju bloku ir vykdomuoju mechanizmu ir sudaro užbaigtą
konstrukciją. Tokia apsauginio išjungimo įtaiso konstrukcija dažniausiai vadinama skirtuminės srovės
jungikliu. Jo veikimo principas pagrįstas tuo, kad esant normaliam režimui, pvz., vienfazėje sistemoje,
fazinio laido srovė tiksliai yra lygi nulinio laido srovei, t.y. šių srovių skirtumas lygus nuliui. Tačiau,
jeigu dėl kurių nors priežasčių šis skirtumas viršys tam tikrą slenkstinę reikšmę, skirtuminės srovės
automatinis jungiklis nedelsdamas atjungs apkrovos grandinę. Skirtuminės srovės automatiniai
16
jungikliai užtikrina aukštą apsaugos nuo pavojingo ir kenksmingo elektros poveikio lygį asmens
tiesioginio arba netiesioginio kontakto su elektra metu (pažeidus izoliaciją arba sumažėjus jos varžai). Be
to, skirtuminės srovės automatiniai jungikliai sumažina gaisro kilimo, sugedus elektros įrenginiams,
tikimybę. Pažymėtina, kad prisilietus prie aktyviųjų dalių, skirtuminės srovės automatinis jungiklis yra
vienintelė priemonė, užtikrinanti žmogaus saugą, taip pat ir tuo atveju, kai nesuveikia pagrindinės
apsaugos. Kad apsaugotų nuo pavojingo ir kenksmingo elektros poveikio, skirtuminės srovės automatiniai
jungikliai paprastai turi būti įrengiami atskiroms grupinėms linijoms.

Elektros energijos dirbtuvėms tiekimo schema

Prie vieno skirtuminės srovės automatinio jungiklio leidžiama jungti keletą grupinių linijų su atskirais
automatiniais jungikliais (saugikliais). Skirtuminės srovės jungiklio vardinė skirtuminė suveikimo srovė
(IΔn) normalaus darbo metu turi būti ne mažiau kaip tris kartus didesnė už saugomojo tinklo natūraliąsias
nuotėkio sroves, įvertinant visus įjungiamus į šį tinklą stacionarius ir kilnojamus elektros imtuvus.
Neturint duomenų apie elektros imtuvų ir tinklo, kuriame numatoma įrengti skirtuminės srovės apsaugas,
nuotėkio srovę, ji pasirenkama 0,3mA vienam imtuvo apkrovos srovės amperui, o tinklo nuotėkio srovė –
10µA vienam fazinio laidininko ilgio metrui. Skirtuminės srovės automatiniai jungikliai naudojami ten,
kur rizika patirti traumą nuo elektros sugedus įrenginiui yra ypač didelė: medicinos įstaigose (ligoninėse,
poliklinikose, medpunktuose, dantų ir paprastos chirurgijos skyriuose, fizioterapijos, hidroterapijos
patalpose), statybos aikštelėse, maudymosi patalpose (dušuose, voniose, baseinuose). Jie naudojami
dirbančiųjų su sodo arba kilnojamais elektros įrankiais, neturinčiais dvigubos izoliacijos apsaugai, žmonių
apsaugai kempinguose, laivų stovėjimo vietose ir kt. Nieko nestebina įmontuoti į šakučių lizdus arba
šakučių jungtis skirtuminės srovės įtaisai, per kuriuos maitinami buitiniai elektros prietaisai,
eksploatuojami pavojingose patalpose. Geriausias efektas gaunamas tada, kai skirtuminės srovės
automatinis jungiklis naudojamas kartu su kitomis apsaugos priemonėmis.
Apsaugos nuo elektros priemonės ir jų naudojimo tvarka.

Visos apsaugos priemonės skirstomos į:

• pagrindines apsaugos priemones;
• papildomas apsaugos priemones.
Pagrindinėmis apsaugos priemonėmis vadinamos tos, kurių izoliacija patikimai išlaiko elektros įrenginio
darbo įtampą ir kuriomis leidžiama liesti turinčias įtampą srovines dalis.
Papildomomis apsaugos priemonėmis vadinamos tos, kurios naudojamos kartu su pagrindinėmis
apsaugos priemonėmis papildomai apsaugai nuo prisilietimo įtampos, žingsnio įtampos nuo
elektrostatinio ir elektromagnetinio lauko bei elektros lanko ir jo degimo produktų poveikio. Draudžiama
17
papildomomis priemonėmis liesti įtampą turinčias srovines dalis. Apsaugos priemonės nurodyta vardinė
įtampa neturi būti mažesnė už įrenginio, kuriame ji bus naudojama, įtampą.. Leidžiama naudotis tomis
apsaugos priemonėmis, kurios darbų saugos norminių aktų nustatyta tvarka yra išbandytos ir patikrintos.
Laikini aptvarai naudojami dirbantiesiems apsaugoti nuo atsitiktinio prisilietimo ir priartėjimo prie
srovinių dalių, turinčių įtampą ir esančių netoliese nuo darbo vietos. Laikini aptvarai gali būti šie:
• skydai arba širmos;
• izoliuojantys antdėklai;
• izoliuojantys gaubtukai;
• virvės, juostos iš sintetinių ar augalinių medžiagų su iškabintais įspėjamaisiais ženklais, skirtos
paruoštai darbo vietai arba įrenginiams, turintiems įtampą, aptverti.
Apsaugos laipsniai ženklinami tarptautiniu žymeniu “IP” ir po jo esančiais dviem skaitmenimis. Pirmasis
skaitmuo nurodo apsaugos nuo atitinkamų kietų kūnų patekimo į gaminio vidų ir žmogaus prisilietimo
prie įtampą turinčių srovinių dalių laipsnį. Antrasis skaitmuo nurodo apsaugos nuo vandens patekimo į
gaminio vidų laipsnį. IP X(0...6) Y(0...8).
Kitos priemonės, naudojamos dirbant veikiančiuose elektros įrenginiuose:
• apsaugos akiniai;
• dujokaukės
• šalmai;
• asmeninės apsaugos nuo kritimo iš aukščio priemonės (AAP)
(Apraišai, apsaugos diržai, lynai ir kt.).

Signalinių spalvų ir ženklų naudojimas

Signalinių spalvų paskirtis – atkreipti dirbančiųjų dėmesį į gresiantį pavojų, įspėti apie galimą pavojų,
priimti ir leisti atlikti tam tikrus veiksmus, siekiant užtikrinti saugų darbą, taip pat informavimo tikslais.
Signalinės spalvos naudojamos elektrosaugos ženklams ir įspėjimo ženklams, taip pat įrenginių ir
konstrukcijų dalims, kurios gali būti pavojaus šaltiniu, aptvarams ir kitoms apsaugos priemonėms
nuspalvinti. Naudojamos tokios signalinės spalvos: raudona, geltona, žalia, mėlyna, juoda, pvz. fazės
ABC žymimos trispalvės spalvomis: geltona, žalia, raudona. Apsaugos nuo elektros ženklai naudojami:
uždrausti vykdyti operacijas komutaciniais aparatai, kuriais gali būti įjungta įtampa į darbo vietą; įspėti,
kad pavojinga artintis prie srovinių dalių; nurodyti darbuotojams darbui paruoštą vietą ir priminti apie
įvykdytas priemones. Atsižvelgiant į tai, apsaugos nuo elektros ženklai skirstomi į keturias grupes:
įspėjimo, draudimo, leidimo ir priminimo.
Įspėjamieji ženklai

Ženklas vadinasi “Atsargiai! Elektros smūgio pavojus”.

STO K !
ĮT A M P A P A V O J IN G A
G YVYBEI UŽM UŠ

Draudžiamieji ženklai

18
Leidžiamieji ženklai

Priminimo ženklas

Rankinės elektros mašinos, įrankiai ir kilnojami šviestuvai

Darbui gali būti naudojami 0, 01, I, II ir III klasės elektrotechniniai gaminiai.

Elektros įrenginių klasifikacija:
• pagal įtampą,
• pagal apsaugojimą nuo elektros srovės poveikio.
0 klasės elektrotechniniai gaminiai, kuriuose apsaugą nuo pavojingo elektros srovės poveikio užtikrina tik
pagrindinė izoliacija. Prie šios klasės elektros įrenginių priskiriami tie, kuriuose nėra elementų apsauginio
įžeminimo laidui prijungti.
0I klasė – elektrotechniniai gaminiai, kuriuose apsaugą nuo pavojingo elektros srovės poveikio užtikrina
pagrindinė izoliacija ir kuriuose yra įžeminimui skirtas elementas, tačiau maitinami iš tinklo lizdo
(rozetės) be įžeminimo kontakto lanksčiu laidu (virvėlaidžiu), be įžeminimui skirtos gyslos.
I klasė – elektrotechniniai gaminiai, kuriuose apsaugą nuo pavojingo elektros srovės poveikio užtikrina
ne tik pagrindinė izoliacija, bet prie jų korpusų yra prijungti apsauginio įžeminimo laidai, esantys
virvėlaidyje.
II klasė – elektrotechniniai gaminiai, kuriuose apsaugą nuo pavojingo elektros srovės poveikio užtikrina
ne tik pagrindinė izoliacija, bet yra numatytos papildomos apsaugos priemonės (papildoma arba
sustiprinta izoliacija) ir kuriuose nenumatytas apsauginis įžeminimas.
III klasė – tai elektrotechniniai gaminiai, kuriuose apsauga nuo pavojingo elektros srovės poveikio
užtikrinama saugia įtampa ir kurių vidinėse bei išorinėse įrenginio dalyse nėra didesnės negu 50 V
įtampos.
Reikalavimai dirbant su rankinėmis mašinomis ir įrankiais:
• Su 0 ir 0I klasės izoliacijos rankinėmis elektros mašinomis ir įrankiais patalpose pavojingose ir
labai pavojingose bei lauke draudžiama.

19
 • Pavojingose patalpose leidžiama dirbti su I, II ir III klasės izoliacijos rankinėmis elektros
mašinomis bei įrankiais
• Labai pavojingose patalpose leidžiama dirbti tik su I, II ir III klasės izoliacijos rankinėmis elektros
mašinomis ir įrankiais, naudojantis asmens apsaugos priemonėmis arba be jų, prijungus šiuos
įrankius per skiriamuosius transformatorius, dažnio keitiklius, apsauginius išjungimo įrenginius.
• Prie skiriamojo transformatoriais, dažnio keitiklio, apsauginio įrenginio leidžiama prijungti tik
vieną elektros mašiną arba įrankį.
• Darbo su rankinėmis elektros mašinomis ir įrankiais pertraukų metu arba nutrūkus srovės
tiekimui, jie turi būti atjungiami nuo elektros tinklo.
Darbo su rankinėmis elektros mašinomis ir įrankiais metu draudžiama:
 Atlikti bet kokį rankinių elektros mašinų, įrankių bei jų elektros laidų remontą.
 Laikyti rankose jų elektros laidus ir kabelius.
 Liesti pjovimo bei judančius įrankius, valyti drožles, kol jis nesustoja.
 Dirbti ant pristatomų kopėčių.
• Palikti juos be priežiūros įjungtus į elektros tinklą.
Reikalavimai naudojantis kilnojamaisiais elektros šviestuvais:
 Pavojingose ir labai pavojingose patalpose bei lauke leidžiama naudotis ne aukštesnės kaip 50 V
įtampos kilnojamais šviestuvais.
 Kilnojamojo šviestuvo elektros energijos šaltiniu leidžiama naudoti transformatorius,
generatorius, keitiklius ir akumuliatorius. Šiam tikslui naudoti autotransformatorius draudžiama.
 Kilnojamųjų šviestuvų iki 50V įtampos įjungimo šakutės turi netikti įjungimui į aukštesnės
įtampos tinklą. 12 V – nepalankiose sąlygose
ELEKTROTECHNIKOS DARBUOTOJAI IR JIEMS KELIAMI REIKALAVIMAI
Elektrotechnikos darbuotojais suprantami asmenys, turintys atitinkamą elektrotechninį išsilavinimą,
nustatyta tvarka atestuoti ir turintys pažymėjimus, suteikiančius teisę eksploatuoti veikiančius atitinkamų
įtampų elektros įrenginius (iki 1000 V ar iki ir per 1000 V).
Savarankiškai dirbti veikiančiuose elektros įrenginiuose gali asmenys:
• ne jaunesni kaip 18 metų;
• kurių sveikata patikrinta pagal Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą tvarką ir periodiškumą;
• išklausę įvadinį, pirminį darbo vietoje ir periodinį instruktavimą;
• teoriškai ir praktiškai apmokyti saugos ir sveikatos darbe taisyklių ir instrukcijų;
• nustatyta tvarka išmokyti atpalaiduoti nukentėjusįjį nuo elektros srovės ir suteikti jam pirmąją
pagalbą;
• atestuoti nustatyta tvarka;
• turintys pažymėjimą ir atitinkamus įrašus jame.
Naujai priimti į darbą asmenys, kol neatestuoti, gali dirbti veikiančiuose elektros įrenginiuose tik
prižiūrimi atestuoto elektrotechnikos darbuotojo. Šiuo atveju jie vadinami stažuotojais.
Elektrotechnikos darbuotojai apsaugos nuo elektros kvalifikacijos požiūriu skirstomi į šias kategorijas:
• aukštos kvalifikacijos (toliau – AK);
• vidurinės kvalifikacijos (toliau – VK);
• pradinės kvalifikacijos (toliau – PK);

Žemesnės Sutartinis
Kvalifikacija Išsilavinimas
kvalifikacijos stažas žymėjimas
Aukštasis
Nenormuojamas
elektrotechninis
Aukštos
Aukštesnysis Ne mažiau kaip 1 metai, AK
kvalifikacijos
elektrotechninis turint VK kvalifikaciją
Aukštesnysis Nenormuojamas
Vidurinės elektrotechninis VK
20
 Elektrotechninis Ne mažiau kaip 2 metai,
kvalifikacijos
pradinis parengimas turint PK kvalifikaciją
Elektrotechninis
Nenormuojamas
pradinis parengimas
Pradinės
Ne elektrotechninis Ne mažiau kaip 6 mėn. PK
kvalifikacijos
parengimas stažuotoju

Elektrotechnikos darbuotojų vykdomos Darbuotojų kvalifikacija ne žemesnė

funkcijos kaip:
Iki 1000 V įtampos įrenginiuose – VK
Darbų vadovas Aukštesnės kaip 1000 V įtampos
įrenginiuose - AK
Darbų vykdytojas, prižiūrintysis VK
Brigados nariai PK
Gali dirbti brigadose, prižiūrimi VK
Stažuotojai
darbuotojų

Prižiūrintysis – tai elektrotechnikos darbuotojas, paskirtas prižiūrėti neelektrotechnikos darbuotojus,

vykdančius darbą elektros įrenginiuose arba jų apsaugos zonose, ir pan.
Įmonė, įstaiga, ūkininkas (elektros įrenginių savininkas) tvarkomuoju dokumentu iš elektrotechnikos
darbuotojų turi paskirti asmenį, atsakingą už elektros ūkį.
Skiriamas atsakingu už elektros ūkį asmuo turi turėti AK kvalifikaciją, o įmonės, įstaigos ir ūkininkai,
kurių elektros įrenginių leista naudoti galia ne didesnė kaip 100 kW ir įtampa ne aukštesnė kaip 1000 V,
atsakingu už elektros ūkį gali skirti asmenį, turintį VK kvalifikaciją ir ne mažesnį kaip 3 metų
elektrotechninio darbo stažą veikiančiuose elektros įrenginiuose. Įmonėms, įstaigoms ir ūkininkams,
kurių elektros įrenginių leista naudoti galia yra ne didesnė kaip 30 kW ir įtampa ne aukštesnė kaip 1000 V
arba, esant vienfaziam elektros įvadui, skirti atsakingą už elektros ūkį nebūtina. Už elektros įrenginių
tinkamą eksploatavimą ir darbų saugą tuo atveju atsako tų įrenginių savininkas įstatymų ir kitų teisės aktų
nustatyta tvarka. Įmonės, įstaigos ir ūkininkai, kurie neturi kvalifikuotų elektrotechnikos darbuotojų,
galinčių dirbti atsakingais už elektros ūkį, gali sudaryti sutartis su įmonėmis, turinčiomis Energetikos
valstybinės inspekcijos prie Ūkio ministerijos leidimą verstis atitinkamų elektros įrenginių technine
priežiūra.
Operatyvinis aptarnavimas
Elektros įrenginius operatyviai aptarnauti gali vietinis operatyvinis (budintis) darbuotojas arba
operatyviniai – remonto darbuotojai, kuriems priskirti tie įrenginiai. Operatyviniams – remontiniams
darbuotojams suteikiamos visos operatyvinių darbuotojų teisės bei pareigos.
Operatyviai elektros įrenginius aptarnauti gali darbuotojai, gerai išmanantys aptarnaujamų įrenginių
schemas, įrenginių išdėstymą ir paskirtį, pareigines bei eksploatavimo instrukcijas ir parengti pagal
Darbuotojų, atliekančių darbus veikiančiuose elektros ir šilumos įrenginiuose, lavinimo ir atestavimo
nuostatus arba kito juos pakeičiančio norminio akto reikalavimus. Operatyvinių darbuotojų teises
tvarkomuoju dokumentu suteikia įmonės asmuo, atsakingas už elektros ūkį. Darbų saugai užtikrinti
elektros įrenginius operatyviai aptarnaujantys darbuotojai privalo turėti visų aptarnaujamų veikiančių
elektros įrenginių schemas. Visi pakeitimai elektros įrenginiuose turi būti nedelsiant pažymimi schemose.
Operatyviniai (operatyviniai – remonto) darbuotojai, vienasmeniškai aptarnaujantys elektros įrenginius,
arba pamainos vyresnieji privalo būti ne žemesnės kaip VK kvalifikacijos. Kiti operatyviniai
(operatyviniai – remonto) darbuotojai gali būti PK kvalifikacijos.

SAUGOS UŽTIKRINIMAS EKSPLOATUOJANT ELEKTROS ĮRENGINIUS

21
Naudojamos:
• Organizacinės priemonės
• Techninės priemonės
Darbų saugą užtikrinančios organizacinės priemonės yra:
• asmenų, atsakingų už darbų saugą elektros įrenginiuose, paskyrimas. Asmenis, kurie gali būti
skiriami atsakingais už darbų saugą organizuojant darbą ir dirbant pagal pavedimus ir nurodymus,
raštišku savo potvarkiu skiria asmuo, atsakingas už elektros ūkį;
• nurodymų bei pavedimų davimas, darbų vykdymas darbo tvarka;
• leidimas ruošti darbo vietą ir leisti dirbti;
• leidimas dirbti;
• priežiūra darbo metu;
• pervedimas į kitą darbo vietą;
• darbo pertraukos bei jo baigimas.
Veikiančiuose elektros įrenginiuose gali būti dirbama:
• darbo tvarka;
• pagal pavedimą;
• pagal nurodymą.
Darbai vykdomi darbo tvarka – tai darbai, kurie įeina į darbuotojo pareigas ir nurodyti asmens, atsakingo
už elektros ūkį, patvirtintame sąraše. Šių darbų saugai užtikrinti būtina vykdyti šiose taisyklėse ir darbų
saugos instrukcijose nurodytus reikalavimus.
Pavedimas – tai rašytinė darbų vadovo užduotis darbui ir būtinoms darbuotojų saugos ir sveikatos
priemonėms užtikrinti atliekant darbus vienoje darbo vietoje ir ne ilgiau kaip vieną dieną. Pavedimas
įforminamas nustatytos formos Nurodymų registravimo ir pavedimų įforminimo žurnale.
Nurodymas – tai rašytinė užduotis saugioms darbo sąlygoms užtikrinti vykdant nurodytos apimties
darbus. Jis įforminamas dviem egzemplioriais nustatytos formos blanke, o perduodant ryšių priemonėmis
– trimis egzemplioriais, kurių vieną užpildo nurodymą išduodantis asmuo, o du egzempliorius – jį
priimantis ryšių priemonėmis. Nurodymas registruojamas Nurodymų registravimo ir pavedimų
įforminimo žurnale.
DARBŲ, VYKDOMŲ ELEKTROS ĮRENGINIUOSE, KATEGORIJOS
Vykdant darbus veikiančiuose elektros įrenginiuose pagal nurodymus ir pavedimus techninės priemonės,
būtinos dirbančiųjų saugiam darbui užtikrinti, nustatomos išduodant nurodymą arba duodant pavedimą.
Vykdant darbus veikiančiuose elektros įrenginiuose pagal instrukcijas techninės priemonės dirbančiųjų
saugiam darbui užtikrinti nustatomos įmonės, eksploatuojančios elektros įrenginius nustatyta tvarka
įteisintomis instrukcijomis. Šiais atvejais techninių priemonių taikymas negali prieštarauti arba kitu būdu
pakeisti ir sušvelninti šių Taisyklių reikalavimų.
Techninės priemonės dirbančiųjų saugiam darbui užtikrinti parenkamos ir numatomos atsižvelgiant į
darbų, vykdomų veikiančiuose elektros įrenginiuose, kategorijas:
• pirma kategorija. Darbai vykdomi ant arba arti įtampą turinčių dalių;
• antra kategorija. Darbai vykdomi atjungus įtampą;
• trečia kategorija. Darbai vykdomi elektros įrenginių apsauginėse zonose neatjungus įtampos toli
nuo įtampą turinčių dalių.
Parenkant technines priemones, taip pat atsižvelgiama į įrenginio įtampos dydį.
Pirma kategorija. Darbai, vykdomi ant arba arti įtampą turinčių dalių. Prie pirmos kategorijos darbų
priskiriami tokie darbai, kai dirbant rankomis, įrankiais arba darbo priemonėmis liečiamos įtampą
turinčios dalys arba priartėjama prie įtampą turinčių dalių arčiau nei nurodyta 3 ir 4 prieduose.

Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklės 3 priedas

22
 Atstumas nuo žmonių ir jų
naudojamų įrankių bei įtaisų,
Elektros įrenginio įtampa
metrais
Aukštesnė kaip 50 V iki 1000 V NEPRISILIESTI
Aukštesnė kaip 1000 V iki 6 kV 0,4
Aukštesnė kaip 6 kV iki 35 kV 0,6
Aukštesnė kaip 35 kV iki 110 kV 1,0
Aukštesnė kaip 110 kV iki 330 kV 2,5
Aukštesnė kaip 330 kV iki 400 kV 4,0

Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklės 4 priedas

Atstumas iki įtampą turinčių dalių
nuo mechanizmų bei kėlimo
mašinų, esančių darbo ir
transportavimo padėtyje, nuo
Elektros įrenginio įtampa
stropų, krovinių griebtuvų ir
krovinių (metrai)
Iki 1000 V 0.4
Aukštesnė kaip 1000 V iki 35 kV 1,0
Aukštesnė kaip 35 kV iki 110 kV 1,5
Aukštesnė kaip 110 kV iki 330 kV 3,5
Aukštesnė kaip 330 kV iki 400 kV 6,0
Antra kategorija. Darbai, vykdomi atjungus įtampą
Prie antros kategorijos darbų priskiriami tokie darbai, kurių metu kūno dalimis, įrankiais ar darbo
priemonėmis nepriartėjama prie įtampą turinčių dalių arčiau nei 3 ir 4 prieduose nurodytais atstumais.
Prieš pradedant vykdyti darbus atjungus įtampą, turi būti įvykdytos žemiau nurodytos techninės
priemonės šiuo nuoseklumu:
• įtampos šaltinio išjungimas;
• įrenginio atjungimas;
• imtis priemonių savaiminiam arba klaidingam komutacinių aparatų įsijungimui išvengti;
• ženklų, draudžiančių įjungti įtampą, iškabinimas;
• įtampos nebuvimo patikrinimas;
• įžeminimas;
• darbo vietos paruošimas.
Draudžiantis įjungti įtampą ženklas “NEJUNGTI! ĮRENGINIUOSE DIRBAMA” kabinamas ant elektros
aparatų, kuriais įtampa išjungta ar atjungta, pavarų rankenų arba elektros aparatų valdymo elementų.
Įtampa patikrinama specialiai tam skirtais išbandytais ir patikrintais įtampos indikatoriais.
Atjungto įrenginio įžeminimu suprantamas atjungtų fazių srovinių dalių sujungimas tarpusavyje ir su
“žeme”. Atjungtos elektros įrenginio srovinės dalys įžeminamos patikrintais įžemikliais arba specialiai
tam skirtais stacionariai įrengtais įtaisais. Ženklas “ĮŽEMINTA” kabinamas elektros įrenginiuose ant
komutacinių aparatų rankenų arba jų valdymo elementų, kuriuos per klaidą įjungus gali būti įjungta
įtampa į įžemintą schemos ruožą. Darbo vietai paruošti taikomos šios priemonės:
• darbo vietų aptvėrimas;
• Darbo vietų ribų ir kitų pavojingų zonų paženklinimas apsaugos nuo elektros įspėjamaisiais
ženklais “STOK! ĮTAMPA”;
• Atstumų tarp dirbančiųjų ir įtampą turinčių dalių, kurie nurodyti 3 ir 4 prieduose, užtikrinimas;
• dirbant iki 1000 V įrenginiuose, kai neįmanoma uždėti kilnojamųjų įžemiklių, būtina iš visų darbo
vietos pusių, iš kur gali būti paduota įtampa, uždėti intarpus arba širmas;

23
 • darbo vietos paženklinimas leidžiamaisiais ženklais.
Trečia kategorija. Darbai, vykdomi elektros įrenginių apsauginėse zonose neatjungus įtampos toli nuo
įtampą turinčių dalių.
Prie trečios kategorijos darbų priskiriami tokie darbai, kurių metu kūno dalimis, įrankiais ar darbo
priemonėmis nepriartėjama prie įtampą turinčių dalių arčiau nei 3 ir 4 prieduose nurodytais atstumais,
vykdant šios kategorijos darbus nereikalingas įtampos išjungimas ir dirbantieji nedirba ant įrenginių
srovinių dalių.
Darbams vykdyti gali būti reikalinga panaudoti šias technines priemones:
• izoliuojančius skydus;
• izoliuojančias širmas.

24