ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS

Statybos inžinerijos katedra

Vytautas VENCKEVIČIUS
Ipolitas ŽIDONIS

PASTATŲ PERDANGOS SU SURENKAMOSIOMIS

GELŽBETONINĖMIS KIAURYMĖTOSIOMIS
PLOKŠTĖMIS

Mokomoji knyga

Šiauliai ∗ 2007
 UDK 624.012.45

V. Venckevičius, I. Židonis. Pastatų perdangos su surenkamosiomis gelžbetoninėmis

kiaurymėtosiomis plokštėmis: Mokomoji knyga. – Šiauliai, 2007. – 70 p.

Knygoje pateiktos pagrindinės žinios apie surenkamąsias gelžbetonines

kiaurymėtąsias perdangų plokštes: tipus, jų skaičiavimą ir konstravimą. Nagrinėjami
pastatų perdangų ir denginių iš šių plokščių projektavimo klausimai. Pateikti surenkamųjų
plokščių su apskritomis kiaurymėmis ir nepertraukiamo formavimo kiaurymėtųjų
perdangų plokščių projektavimo pavyzdžiai.
Leidinys skirtas visų studijų pakopų statybos inžinerijos specialybės studentams,
studijuojantiems statybines konstrukcijas. Be to, jis gali būti naudingas ir šių konstrukcijų
projektuotojams.

Leidinį rekomendavo Šiaulių universiteto Statybos inžinerijos katedra ir

Technologijos fakulteto taryba

Recenzavo: doc. dr. M. Pelikša,

lekt. J. Roličius

ISBN © V.Venckevičius,
I.Židonis,
2007

2
TURINYS

ĮVADAS............................................................................................................................. 4
1. BENDROSIOS ŽINIOS..................................................................................................5
2. PERDANGŲ PLOKŠČIŲ PARINKIMAS IR ANGŲ BEI KIAURYMIŲ JOSE
PADARYMAS................................................................................................................7
2.1. Plokščių parinkimas..................................................................................................7
2.2. Reikiamų angų, išpjovų ir kiaurymių padarymas......................................................9
3. PERDANGŲ PLOKŠČIŲ ATRĖMIMO Į LAIKANČIĄSIAS KONSTRUKCIJAS IR
KITI PERDANGŲ KONSTRAVIMO KLAUSIMAI....................................................10
3.1. Plokščių atrėmimo į laikančiąsias konstrukcijas ilgis.............................................10
3.2. Plokščių atrėmimas į sijas......................................................................................12
3.3. Plokščių atrėmimas į sienas................................................................................... 14
3.4. Pakabų ir gembių įrengimas..................................................................................18
3.5. Perdangų standumo užtikrinimas........................................................................... 20
4. PLOKŠČIŲ SANDĖLIAVIMAS, TRANSPORTAVIMAS IR MONTAVIMAS.......... 26
5. SURENKAMŲJŲ GELŽBETONINIŲ PERDANGŲ KIAURYMĖTŲJŲ PLOKŠČIŲ
PROJEKTAVIMO PAVYZDŽIAI................................................................................28
5.1. Gelžbetoninės perdangų plokštės su apskritomis kiaurymėmis projektavimas.......28
5.1.1. Pradiniai duomenys..................................................................................... 28
5.1.2. Plokštės naudojimo situacijos saugos ribinio būvio skaičiavimas ..............29
5.1.3. Plokštės gamybos, transportavimo ir montavimo situacijos ribinių būvių
skaičiavimas................................................................................................ 38
5.1.4. Plokštės naudojimo situacijos tinkamumo ribinių būvių skaičiavimas.........41
5.1.5. Perdangų plokštės konstravimas.................................................................. 46
5.2. Gelžbetoninės nepertraukiamo formavimo kiaurymėtosios perdangų plokštės
projektavimas ....................................................................................................... 46
5.2.1. Pradiniai duomenys .................................................................................... 46
5.2.2. Plokštės naudojimo situacijos ribinių būvių skaičiavimas................. 47
5.2.3. Plokštės gamybos, transportavimo ir montavimo situacijos ribinių būvių
skaičiavimas................................................................................................ 53
5.2.4. Plokštės naudojimo situacijos tinkamumo ribinių būvių skaičiavimas.........54
5.2.5. Plokštės konstravimas ir kiti klausimai........................................................57
LITERATŪRA............................................................................................................. 58
PRIEDAI...................................................................................................................... 59

3
 ĮVADAS
Ši mokomoji knyga yra parankinė priemonė visų studijų pakopų statybos inžinerijos
specialybės studentams, studijuojantiems labai svarbų dalyką − gelžbetonines konstrukcijas.
Teorinėms žinioms įtvirtinti būtina praktika atliekant individualias studentų užduotis (kursinius
darbus, projektus ir kt.). Be to, studentų bakalauro ar magistro baigiamųjų darbų užduotyse būna
konstrukcinė dalis, susijusi su gelžbetoninėmis konstrukcijomis.
Mokomojoje knygoje pateiktos pagrindinės žinios apie pastatų perdangų ir denginių (toliau –
perdangų) surenkamąsias gelžbetonines kiaurymėtąsias plokštes: jų tipus ir projektavimo
principus. Vienas iš pagrindinių tikslų − supažindinti studentus su įtemptojo gelžbetonio
surenkamųjų kiaurymėtųjų plokščių saugos ir tinkamumo ribinių būvių apskaičiavimu
nuolatinėse ir laikinose (trumpalaikėse) konstrukcijų darbo situacijose. Pateikiami du šių
perdangų plokščių projektavimo pavyzdžiai, t.y. plokštės su apskritomis kiaurymėmis (žinomos
nuo sovietmečio) ir nepertraukiamo formavimo kiaurymėtosios perdangų plokštės (gaminamos
pagal naują, anksčiau Lietuvoje nenaudotą technologiją). Juose nagrinėjami charakteringi
uždaviniai: apkrovų, poveikių ir poveikių efektų (įrąžų) skaičiavimas; lenkiamų elementų
normalinio (statmenojo) ir įstrižųjų pjūvių stiprumo, plyšių atsiradimo ir atsivėrimo pločio,
įlinkių (elementų su normaliniais plyšiais ir be jų) nustatymas ir kt. Duotas pirmojo tipo plokštės
konstravimo pavyzdys.
Mokomoje knygoje panaudoti projektavimo rekomendacijų [13] duomenys apie
nepertraukiamo formavimo kiaurymėtąsias perdangų plokštes ir surenkamųjų gelžbetoninių
perdangų su jomis konstravimą.
Nedidelė knygos apimtis leido pateikti tik dalį priedų su duomenimis, reikalingais
skaičiuojant šias gelžbetonines konstrukcijas. Todėl medžiagų savybių rodiklius ir kitus
duomenis studentai privalės parinkti iš leidinio pabaigoje nurodytos literatūros. Mūsų nuomone,
tai jiems padės geriau susipažinti su technine literatūra.
Leidinį parengė doc. dr. Vytautas Venckevičius (Kauno technologijos universiteto statybos
technikos katedra ir Šiaulių universiteto statybos inžinerijos katedra) ir prof. dr. Ipolitas Židonis
(Šiaulių universiteto statybos inžinerijos katedra).
Autoriai dėkoja mokomosios knygos rankraštį peržiūrėjusiam ir pateikusiam vertingų
pastabų Šiaulių universiteto Statybos inžinerijos katedros vedėjui doc. dr. Mykolui Pelikšai.
Reiškiame nuoširdžią padėką UAB „Panevėžio ryšių statyba“ generaliniam direktoriui
Ksaverui Balčėčiui, rėmusiam mokomosios knygos parengimą.

AUTORIAI

4
 1. BENDROSIOS ŽINIOS
Kiaurymėtosios paprastojo ir įtemptojo gelžbetonio perdangų ir denginių (esant sutapdintam
stogui) plokštės daugiausia naudojamos visuomeniniuose ir gyvenamuosiuose pastatuose. Jos
būna su apskrito, ovalaus ar kitokio ekonomiško skerspjūvio kiaurymėmis. Apskritosios
kiaurymės formuojamos ištraukiamais vamzdiniais įdėklais (puansonais). Todėl šių plokščių
vienas galas yra su mažesnio skersmens kiaurymėmis. Tokių tipinių plokščių nominalieji
matmenys: ilgis −3,0...8,4 m, plotis − 1,2; 1,5; 1,8 ir 2, 4 m; skerspjūvio aukštis − 0,22 m (1.1
pav. a). Plokštės, kurių ilgis 3,0...4,2 m, gali būti armuojamos S400 klasės strypine armatūra, jos
iš anksto neįtempiant. Ilgesnės plokštės armuojamos vien tik iš anksto įtemptąja aukštesnių
klasių strypine armatūra. Plokščių laikomoji galia keičiama naudojamos armatūros kiekiu.
Įprasta naudojimo apkrova q ≤ 10 kN/m2.
Tipinių kiaurymėtųjų įtemptojo gelžbetonio perdangų plokščių, gaminamų nepertraukiamo
formavimo būdu, pagrindinis nominalusis plotis − 1,2 ir 0,6 m. Gaminamos ir siauresnės
plokštės, išilgai pjaustant kas 0,1 m, bet ne siauresnės kaip 0,3 m. Jomis perdengiami 4,0...17,0
m ilgio tarpatramiai. Plokščių skerspjūvio aukštis būna 0,18; 0,20; 0,25, 0,30 ir 0,40 m (1.1 pav.
b...f). Jų nominalusis ilgis priklauso nuo atrėmimo būdo, apkrovos didumo ir plokštės aukščio.
Naudojimo apkrova q ≤ 30,0 kN/m2.
Projektuojant įtemptojo gelžbetonio kiaurymėtąsias perdangų plokštes, jų skerspjūvio aukštį
preliminariai galima imti h = leff /30 (čia leff – plokštės skaičiuotinis tarpatramio ilgis).
Minimalusis išilginių briaunų plotis – 50...75 mm, lentynų storis – 30...40 mm.

a) b)

c) d)

e) f)

1.1 pav. Kiaurymėtosios perdangų plokštės su: a – apskritojo, b, c, d, e, f − ovalaus ir kitokio

skerspjūvio kiaurymėmis

5
 Minimalūs šių plokščių skerspjūvio elementų matmenys turi būti parinkti taip, kad būtų garantuotas
reikalingas iš anksto įtemptosios ir kitos armatūros apsauginio betono sluoksnio storis, taip pat plokštės
atitikimas saugos ir tinkamumo ribinių būvių reikalavimams.
Kiaurymėtųjų plokščių šoninės briaunos suformuojamos taip, kad užmonolitinta jų išilginė
sandūra su sprausteliais užtikrintų tolygų vertikaliųjų kirpimo (skersinių) jėgų bei horizontaliųjų
jėgų perdavimą gretimiems elementams (1.2 pav.).

1.2 pav. Nepertraukiamo formavimo

kiaurymėtųjų plokščių išilginės briaunos:
a – išilginė briauna, b – užmonolitinta
išilginė sandūra; 1 – plokštė, 2 –
monolitinis betonas

Nepertraukiamo formavimo kiaurymėtosios perdangų plokštės dažniausiai gaminamos iš

normaliojo C35/45 klasės betono ir armuojamos vien tik iš anksto įtemptąja armatūra (jose nėra
skersinės armatūros ir armatūros tinklų lentynose). Plokštes su apskritomis kiaurymėmis
paprastai gaminamos iš normaliojo C30/37 klasės betono. Jų išilginių briaunų atraminiai ruožai
armuojami skersine armatūra, o viršutinė lentyna – suvirintu vielinės armatūros tinklu. Be to, šių
plokščių apatinėje lentynoje dedami pagalbiniai armatūros tinklai (pvz., išilginės iš anksto
įtemptos armatūros įtempių perdavimo zonai sustiprinti ir kt.).
Kiaurymėtųjų perdangų plokščių standartinis atsparumas ugniai yra 60 min. Pastorinus
armatūros apsauginio betono sluoksnį, jis gali būti padidintas iki 90 ar 120 min. Šios plokščių
charakteristikos yra nustatomos pagal gaisrinės saugos norminių dokumentų [3] reikalavimus.
Plokštės projektuojamos atsižvelgiant į naudojimo aplinkos sąlygas (pvz., X0, XC klasės ir
t.t.), kad būtų garantuotas jų ilgaamžiškumas.
Pažymėtina, kad nepertraukiamo formavimo kiaurymėtosios plokštės gerai sulaiko šilumą ir
orinį garsą [13].
Kiaurymėtosios plokštės, pagamintos nepertraukiamo formavimo būdu, į reikiamo ilgio
elementus yra supjaustomos diskiniais pjūklais. Statmenas plokščių galas yra standartinis, bet
galima plokštės galą nupjauti ir reikiamu kampu, ne mažesniu kaip 300 (įstrižai) arba laiptuotai.
Tokiu būdu šias plokštes patogu naudoti įvairios plano formos pastatams.
Kiaurymėtosios perdangų plokštės naudotinos karkasiniams pastatams iš surenkamojo ar
monolitinio gelžbetonio bei plieno elementų, taip pat bekarkasiams (mūro ir kt.) pastatams.
Nagrinėjami įtemptojo gelžbetonio elementai – plokštės veikiant apspaudimo jėgai išlinksta.
Išlinkio d didumas priklauso nuo šios jėgos didumo, jos pridėties ekscentriciteto skerspjūvio
svorio centro atžvilgiu, elemento ilgio ir standžio. Kiaurymėtųjų plokščių minimalus ir
maksimalus tikėtinas išlinkis po dviejų mėnesių nuo pagaminimo parodytas 1.3 pav.

1.3 pav. Kiaurymėtosios

nepertraukiamo formavimo
plokštės išlinkis: 1 – maksimalus,
2 – minimalus

6
 Tarpaukštinių perdangų konstrukcijų ribiniai išlinkiai d, ribojami konstrukciniais
reikalavimais [2] ir imami lygūs 15 mm, kai leff ≤ 3m, 40 mm, kai leff ≥ 12 m. Tarpinėms leff
reikšmėms ribiniai išlinkiai nustatomi interpoliuojant. Išlinkiai apskaičiuojami nuo išankstinio
apspaudimo jėgų, įvertinant perdangos plokščių savąjį svorį.
Projektuojant įvairių pastatų perdangas, tenka spręsti šiuos uždavinius:
1) parinkti reikiamos laikomosios galios ir standžio kiaurymėtąsias plokštes;
2) padaryti kiaurymėtosiose plokštėse reikiamas angas, išpjovas ar kiaurymes;
3) numatyti perdangų plokščių atrėmimo į laikančiąsias konstrukcijas ilgį;
4) suprojektuoti plokščių atrėmimo į laikančiąsias konstrukcijas mazgus;
5) suprojektuoti pakabas įvairių instaliacijos priemonių tvirtinimui prie perdangų plokščių;
6) įrengti gembes lodžijoms, balkonams ir t.t.;
7) užtikrinti horizontaliųjų diskų-perdangų standumą;
8) išnagrinėti plokščių transportavimo, sandėliavimo ir montavimo klausimus.
Individualiose studentų kursinių ar baigiamųjų darbų užduotyse gali būti numatyti įvairūs
uždaviniai, susiję su projektuojamo pastato perdangomis (denginiais) iš surenkamojo gelžbetonio
kiaurymėtųjų plokščių: tipinių plokščių parinkimas iš katalogų (pvz., [13]); individualių plokščių
projektavimas ir kt.

2. PERDANGŲ PLOKŠČIŲ PARINKIMAS IR ANGŲ BEI

KIAURYMIŲ JOSE PADARYMAS

2.1. Plokščių parinkimas

Nepertraukiamo formavimo kiaurymėtosios perdangų plokštės. Kaip jau minėta, šios
plokštės gaminamos įvairaus (reikiamo) ilgio, supjausiant ištisinę suformuotą juostą diskiniu
pjūklu.
Plokščių skerspjūvio aukštis priklauso nuo jų skaičiuotinės naudojimo apkrovos dydžio ir
tarpatramio ilgio (žr. 1 priedą).
Šių plokščių skerspjūvio aukštis parenkamas atsižvelgiant į veikiančias skaičiuotines
apkrovas, perdengiamo tarpatramio ilgį bei atsparumo ugniai reikalavimus.
Naudojantis 1 priede pateiktais duomenimis, ruošiant techninį pastato projektą, galima
preliminariai parinkti kiaurymėtųjų perdangų plokščių tipą (atitinkantį keliamus reikalavimus).
Esant netipiniam konstrukciniam sprendimui, pvz., numatomoms įrengti angoms ir pan., būtina į
tai atsižvelgti. Ruošiant darbo projektą, atliekami tikslūs skaičiavimai.
Parenkant kiaurymėtosios plokštės skerspjūvio aukštį, įvertinama veikianti skaičiuotinė
apkrova be plokštės savojo svorio (1 priedas).
Skaičiuotinę apkrovą, veikiančią į plokštę, sudaro nuolatinė ir kintamoji apkrovos.
Nuolatinę apkrovą sudaro: grindų konstrukcijos sluoksnių svoris; nekilnojamų pertvarų
svoris; pakabinamųjų lubų svoris (jei jos įrengiamos); pakabintos technologinės įrangos ar
vamzdynų svoris ir kt.
Nuolatinės apkrovos apskaičiuojamos imant konstrukcinių elementų medžiagų vienetinius
svorius. Pagrindinių medžiagų vienetiniai svoriai pateikti literatūroje [2, 13].
1 priedo duomenys atitinka plokštės atrėmimo schemą, parodytą 2.1 pav.
Kintamosios apkrovos parenkamos iš reglamento [2] arba 4 priedo, atsižvelgiant į patalpų
plotų panaudojimo kategoriją.
Sniego apkrovos parenkamos taip pat iš reglamento [2] arba 5 priedo.
Jeigu apskaičiuojant konstrukcijas laikinojoje situacijoje veikiančios apkrovos yra didesnės
(pvz., montavimo apkrovos yra didesnės už naudojimo), plokščių skerspjūvis parenkamas pagal
didesniąsias apkrovas. Statinio projekte rekomenduojama nurodyti galimas perdangų plokščių
apkrovimo montavimo apkrovomis vietas bei leistinus apkrovų dydžius.

7
2.1 pav. Nepertraukiamo formavimo perdangų plokštės atrėmimo schema: 1 – plokštė, 2 – atrama

Garažų perdangoms naudojamų plokščių laikomąją galią reikia tikrinti sutelktosios apkrovos
(pvz., kėliklio keliant automobilį) poveikiui.
Rengiant pastato techninį projektą, kiaurymėtosios perdangų plokštės tipą preliminariai
galima parinkti iš 1 priedo. Būtina atsižvelgti į numatomus netipinius sprendimus, pvz., angų
įrengimą ir kt., reikalaujančius atitinkamų skaičiavimų. Darbo projekte esantys sprendimai turi
būti pagrįsti tiksliais skaičiavimais.
Projektuojant nagrinėjamas perdangų plokštes, kaip ir kitus laisvai (šarnyriškai) į sienas ar
kitas laikančiąsias pastato konstrukcijas atremtus elementus, skirtini trys perdangų plokštės ilgiai
(2.2 pav.):
1) nominalusis ln , kuris yra lygus atstumui tarp vertikaliųjų laikančiųjų pastato konstrukcijų
ašių plokštės atrėmimo linkme (sutampa su koordinatiniu pastato tarpatramio (tarpsnio) matmeniu
L [9, 10]);
2) konstrukcinis lk – tai plokštės ilgio matmuo, kuris priklauso nuo šios konstrukcijos
atrėmimo į laikančiąsias konstrukcijas sąlygų bei mazgų konstrukcinių sprendimų;
3) skaičiuotinis leff – tai plokštės efektyvusis ilgis, nustatomas įvertinant jos atrėmimo
sąlygas. Jis sutampa su atstumu tarp plokštės atraminių reakcijų pridėties taškų.
Plokštės atrėmimo į gelžbetonio sieną ir gelžbetonio padėklą sąlygos yra vienodos, todėl
laikoma, kad atramos centras yra lygus atstumui a/2 nuo atramos krašto (čia a – atramos ilgis).

2.2 pav. Perdangų plokštės nominalusis (ln), konstrukcinis (lk ) ir skaičiuotinis (leff ) ilgiai:
1 – plokštė, 2 – mūro siena, 3 – gelžbetonio siena, 4 – neopreno padėklas arba cementinio skiedinio sluoksnis

Apskaičiuojant apkrovas, veikiančias į kitas laikančiąsias konstrukcijas, perdangų plokščių

savasis svoris imamas įvertinant išilginių tarpų tarp plokščių užpildymo svorį (žr. 2 priedą).
Perdangų plokštės su apskritomis kiaurymėmis. Tokio tipo perdangų plokštės Lietuvoje
pradėtos gaminti sovietmečiu, apie 1958-uosius metus, ir buvo plačiai naudojamos įvairios
paskirties ir konstrukcinės schemos pastatams. Siekiant panaudoti anksčiau sukurtą gamybinę

8
bazę, šios plokštės tebegaminamos ir šiuo metu, pvz., PK72-12 – apkrovai q – 4 kN/m2, PSK72-
12 – apkrovai q = 6 kN/m2 , PTK72-12 – apkrovai q =1,2 kN/m2 ir kt. Jos paprastai armuojamos
S800 klasės strypine armatūra, daugiausia 10, 12 ir 14 mm skersmens, įtempiant ją
elektroterminiu būdu į atsparas (metalinių klojinių galus).
Projektuojant pastatų perdangas su šio tipo plokštėmis, jos parenkamas pagal panašius
kriterijus, kaip ir nepertraukiamo formavimo kiaurymėtosios plokštės: tarpatramio ilgį, apkrovos
didumą ir kt. Dėl konstrukcinių ypatumų perdangose iš tokių plokščių sunkiau padaryti įvairias
angas, taip pat jas panaudoti sudėtingo plano pastatams. Tačiau ir šiuo atveju įmanomi
analogiški konstrukciniai sprendimai, pagrįsti atitinkamais skaičiavimais.

2.2. Reikiamų angų, išpjovų ir kiaurymių padarymas

Angos ir išpjovos. Bet kurioje perdangos ar plokštės vietoje galima padaryti reikiamas
išėmas laiptams, inžinerinėms komunikacijoms, plokštėms sujungti tarpusavyje arba su
sienomis, sandūroms įrengti. Nepertraukiamo formavimo plokštėse išėmos paprastai daromos
gamybos metu, dar nesukietėjus betonui. Darant išėmą plokštės skerspjūvio viduryje, jos plotis
gali būti iki 600 mm, o angos plokštės kraštuose – iki 600 mm pločio.
Darant išėmas/angas plokštės vidurinėje dalyje ar kraštuose, plokštės skerspjūvio
sumažėjimas neturi viršyti 50%. Kai reikia didesnės išpjovos, ji paprastai daroma dviejose
gretimose plokštėse per jų išilginę sandūrą.
Galimos išpjovos kiaurymėtosiose VSD ir EPD tipo plokštėse bei jų leistini dydžiai parodyti
3.1 lentelėje [13].
Kiaurymėtosioms perdangų plokštėms sujungti tarpusavyje atramose, su juosiančiosiomis
(vainikinėmis) monolitinio gelžbetonio sijomis bei sienomis daromos išėmos (OK) plokščių
galuose ir (HK) – plokščių šoninėse briaunose (2.3 pav.).

2.3 pav. Galimos išėmos plokštėms

inkaruoti ir sujungti

Išėmos (OK) daromos ne arčiau

kaip antroje kiaurymėje nuo plokštės
išilginės briaunos, o jų ilgis neturi
viršyti 1000 mm. Išėmos (HK)
daromos antroje kiaurymėje. Bendras
išpjovų ilgis neturi būti didesnis kaip
1/3 plokštės ilgio. Jeigu išpjovos
(OK) ir (HK) yra daromos vienoje
kiaurymėje, atstumas tarp gretimų
išpjovų turi būti ne mažesnis kaip dx/2 (čia dx – didesnysis išpjovos matmuo).
Surenkamųjų gelžbetoninių kiaurymėtųjų plokščių perdangose galima įrengti didelių matmenų
angas, naudojant specialias metalines atramas. Tokios angos paprastai padaromos tarp gretimų
plokščių paliekant reikiamą tarpą. Dalis angos uždengiama tarpine trumpesne plokšte, atremiama į
specialias metalines sijas, pakabintas ant gretimų perdangų plokščių briaunų. Tarpinės plokštės
perduodama apkrova įvertinama apskaičiuojant ir konstruojant atraminę siją bei parenkant gretimas
plokštes pagal jų laikomąją galią. Šiuo atveju galimi ir kitokie sprendimai [13].
Skylės plokštėse. Kiaurymėtosiose perdangų plokštėse skersine jų kryptim tenka išgręžti
arba kitaip padaryti skyles vamzdynams ar ventiliacijos kanalams. Jų vieta ties plokščių išilginių
kiaurymių ašimis. Patogiau jas išgręžti dar nesukietėjus betonui. Statybvietėje minėtos kiaurymės
išgręžiamos prieš tai jų vietą suderinus su plokščių gamybos firma.
200 mm skerspjūvio aukščio plokščių viename pjūvyje gali būti padarytos ne daugiau kaip 3
kiaurymės, 300 ir 400 mm – viename pjūvyje gali būti 2 kiaurymės.

9
 Visų tipų perdangų plokščių apatinėje plokštumoje išilginių kiaurymių ašyse 500...1000 mm
atstumu nuo plokštės galo padaromos 10 mm skersmens kiaurymės vandeniui iš plokštės
kiaurymių išleisti. Tokios kiaurymės padaromos abiejuose plokščių galuose, pastatą pradėjus
statyti rudenį ir tęsiant statybą žiemą. Priešingu atveju užšąlęs kiaurymėse esantis vanduo gali
suardyti plokštę, joje gali atsirasti išilginių plyšių ir pan.

3. PERDANGŲ PLOKŠČIŲ ATRĖMIMO

Į LAIKANČIĄSIAS KONSTRUKCIJAS IR KITI PERDANGŲ
KONSTRAVIMO KLAUSIMAI

3.1. Plokščių atrėmimo į laikančiąsias konstrukcijas ilgis

Siekiant tolygiai paskirstyti apkrovas, kiaurymėtosios perdangų plokštės į laikančiąsias
konstrukcijas – įvairias sienas ar sijas turi būti remiamos per cementinio skiedinio sluoksnį arba
neopreno juostą. Laisvai atremtų nepertraukiamo formavimo plokščių nominalusis atramos
ilgis a pateiktas 3,1 lentelėje. Toks atrėmimas yra šarnyriškas, leidžiantis išvengti neigiamų
atraminių lenkimo momentų, ir jo ilgis neturi viršyti maksimalios reikšmės. Plokščių atramos
ilgis priklauso nuo pagrindo, į kurį jos remiamos, konstrukcijos.

3.1 lentelė. Nepertraukiamo formavimo kiaurymėtųjų plokščių atrėmimo ilgis

Atramos pagrindas Plokštės Atramos ilgis a, mm

storis, mm Maksimalus Minimalus
Betonas ≤ 250 70 50*
Metalas ≥ 300 100 80
Plytų mūras 250 100 80
Plytų mūras ≥ 300 120 100

* Plokštes atramoje sujungti kaip parodyta 3.15 ir 3.16a pav. schemose

Atremiant nepertraukiamo formavimo perdangų plokštes į laikančiąsias konstrukcijas per

paskirstomąsias juostas (3.1 pav.), turi būti tenkinamos sąlygos:
• perdangoms a ≤ 40 + 0,004 LP;
• denginiui (stogui) a ≥ 30 + 0,004 Lp;
čia a = a0 + ar; Lp – tarpatramio ilgis prošvaisoje, t.y. atstumas tarp plokštės atramų
kraštų iš vidaus pusės (3.1 pav).

3.1 pav. Kiaurymėtųjų nepertraukiamo formavimo

perdangų plokščių atrėmimo schema: 1 – perdangų
plokštė, 2 – atraminė konstrukcija, 3 – cementinio
skiedinio sluoksnis arba neopreno juosta

Atstumas nuo laikančiosios konstrukcijos briaunos iki paskirstomosios juostos krašto ar ≤

25 mm. Skaičiuotinis dydis a nustatomas armatūros linkme. Kai plokštės į laikančiąsias
konstrukcijas remiamos įstrižai, nupjautos plokštės dydis aL ≤ 70 mm (3.2 pav.). Remiant
jas per cementinio skiedinio sluoksnį, paprastai imama aL = 100 mm.

10
 3.2 pav. įstrižai nupjautos
kiaurymėtosios nepertraukiamo
formavimo perdangų plokštės
atrėmimo schema: 1 – plokštė,
2 – atrama

Atremiant perdangų
plokštes į atramas, tarp
plokščių galų turi būti
paliekamas tarpas t. Jo didumas
priklauso nuo laikančiosios
konstrukcijos tipo ir kitų
veiksnių ( 3. 3 ir 3. 4 pav.).
Kai perdangų plokštės remiamos į mūro ar betono sienas, tarpas t ≥ 20 mm, o esant įstrižai
nupjautoms plokštėms, – t ≥ 35 mm (3. 3 pav. a). Norint plokščių galus sumonolitinti, daromas
didesnis tarpas (3. 3 pav. b)
.
40 100

3.3 pav. Nepertraukiamo formavimo plokščių atrėmimas į laikančiąsias mūro ar betono sienas
(pavyzdžiai): a – be galų sumonolitinimo, b – su sumonolitinimu; 1 – siena, 2 – plokštė, 3 –
monolitinio gelžbetonio ryšio sija

Atremiant perdangų plokštes į laikančiąsias metalines sijas (3.4 pav.), projektinį atramos ilgį
a rekomenduojama imti:
• a = 40 + 0,004 Lp, t.y. a = 80 mm, kai Lp ≤ 10 m;
• a= 100 mm, kai 10 ≤ L p ≤ 15m.
Tarpas tarp perdangų plokščių ir metalinių sijų t imamas ne mažesnis kaip 20 mm. Norint
geriau užmonolitinti, galima naudoti sijas su pasvirusiomis sienelėmis.

3.4 pav. Nepertraukiamo formavimo perdangų plokščių atrėmimas į laikančiąsias metalines sijas:
a – remiant į valcuotos sijos apatines lentynas, b – remiant į specialaus skerspjūvio sijos lentynas;
1 – sija, 2 – plokštė

Remiant perdangų plokštes į karkasinių pastatų laikančiąsias sijas, ties kolonomis plokščių
kampuose tenka išpjauti išėmas (3.5 pav.). Šiuo atveju galimi tokie plokščių atrėmimo į sijas

11
būdai: neįrengiant papildomų specialių atramų (3.5 pav. a); sustiprinant plokštes atraminėje
zonoje horizontaliu armatūros strypu, dedamu į išilginę sandūrą tarp gretimų plokščių; stiprinant
atrėmimo zoną tinkleliu arba įrengiant papildomas atramas (3.5 pav. b).

3.5 pav. Plokščių rėmimas į kampines kolonas (pavyzdžiai): a – be papildomos atramos, b – su

papildoma atrama; 1 – plokštė, 2 – kolona, 3 – papildoma atrama, 4 – sija

Atramos konstrukcinį sprendimą lemia perdangų plokščių ilgis, kolonų bei išėmų matmenys
ir veikiančios apkrovos. Įvairūs plokščių atrėmimo į kolonas sprendimai pateikti literatūroje [13].
Papildomos plokščių atramos ties išėmomis parenkamos atitinkamais skaičiavimais.
Bendruoju atveju visų tipų kiaurymėtųjų plokščių atrėmimo į laikančiąsias konstrukcijas
ilgis a turi atitikti 216...241 p. [5] reikalavimus, atramų tipą ir kt.

3.2. Plokščių atrėmimas į sijas

Nepertraukiamo formavimo plokštės. Šių kiaurymėtųjų perdangų plokščių rėmimo į
gelžbetonines sijas konstrukcinių sprendimų pavyzdžiai parodyti 3.6...3.10 paveiksluose.
Kiaurymėtosios perdangų plokštės į bendrą perdangos diską apjungiamos armatūros
strypais, dedamais į išilgines sandūras tarp plokščių, bei įrengiant ryšio sijas plokščių
galuose, t.y. užmonolitinant tarpą tarp plokščių atramose, kaip pavaizduota minėtuose
paveiksluose. Armatūros strypų užlaidų už atramos ilgis turi būti ne mažesnis kaip 1000 mm.
Norint padidinti kiaurymėtųjų perdangų plokščių laikomąją galią bei standį (sumažinti
įlinkį), plokščių viršutinėje zonoje ties atramomis numatomas tam tikras kiekis išilginės
armatūros. Ši armatūra dedama į išilginius tarpus tarp perdangų plokščių šoninių briaunų bei į
plokščių kiaurymes. Dėl to plokščių atraminėse zonose pašalinama viršutinė lentyna, t.y.
atidengiamos plokščių kiaurymės. Sudėjus minėtą armatūrą į atidengtas kiaurymes ir išilginius
tarpus tarp gretimų plokščių išilginių briaunų, jos užmonolitinamos sunkiuoju C30/37 klasės
betonu. Šio betono stambiųjų užpildų skersmuo D ≤ 10 mm. Be to, užmonolitinimui
rekomenduojama vartoti betoną su susitraukimą mažinančiais priedais. Sukietėjus
užmonolitinimo betonui, gretimų tarpatramių vienatarpsnės statiškai išsprendžiamos perdangų
plokštės įsitraukia į bendrą darbą – pasikeičia jų skaičiuotinė schema. Susidaro statiškai
neišsprendžiama sistema: atsiranda neigiami atraminiai lenkimo momentai, o plokščių
tarpatraminiai lenkimo momentai sumažėja. Beje, į plokščių kiaurymes rekomenduojama dėti
plokščiuosius armatūros strypynus, kurių skersinė armatūra parenkama pagal lenkiamųjų
elementų konstravimo reikalavimus.
Kai išilginė armatūra į viršutinę zoną dedama norint padidinti plokščių laikomąją galią arba
standį, armatūros užlaidų už atramos ilgis parenkamas pagal reglamentą [5] ir rekomenduojama
imti lygų leff /3.
Siekiant sumažinti bendrąjį pastato aukštį ir padidinti patalpų aukštį, perdangų plokštės gali
būti remiamos į specialaus profilio metalines sijas [13].

12
 3.6 pav. Plokščių sujungimo
monolitinėje – surenkamojoje
perdangoje pavyzdys: 1 – mūro
siena, 2 – perdangų plokštė,
3 – išlyginamasis sluoksnis,
4 – jungiančioji armatūra
išilginiame tarpe tarp plokščių,
5 – monolitinio gelžbetonio
sija, 6 – monolitinio
gelžbetonio plokštė

3.7 pav. Plokščių atrėmimo į laikančiąsias surenkamąsias gelžbetonines sijas konstrukciniai

pavyzdžiai: a – dedant ant sijos viršaus, b – dedant ant sijos lentynų; 1 – kiaurymėtoji perdangų
plokštė, 2 – laikančioji gelžbetoninė sija, 3 – tarpo tarp plokščių galų užmonolitinimo betonas, 4 –
jungiančioji armatūra išilginiame tarpe tarp gretimų plokščių

3.8 pav. Plokščių sujungimo su gelžbetoninėmis sijomis monolitinėje – surenkamojoje perdangoje

pavyzdys: 1 –kiaurymėtoji plokštė, 2 – surenkamoji gelžbetoninė sija, 3 – kamštis, 4 –
jungiančioji armatūra, inkaruota plokštės kiaurymėse ir pan., 5 – monolitinis betonas

7 3.9 pav. Plokščių atrėmimo į vidinę

gelžbetoninę rėmsiją mazgas:
1 – kiaurymėtoji perdangų plokštė, 2
– surenkamojo gelžbetonio rėmsija, 3
– išlyginamoji neopreno juosta, 4 –
jungiančioji armatūra išilginiuose
tarpuose tarp gretimų plokščių, 5 –
armuoto vielos tinklu monolitinio
betono sluoksnis, 6 – horizontalioji
armatūra tarpe tarp rėmsijos ir
plokščių galų, 7 – kamštis

13
 3.10 pav. Plokščių atrėmimo į kraštinę gelžbetoninę rėmsiją mazgų pavyzdžiai: 1 – kiaurymėtoji
plokštė, 2 – surenkamojo gelžbetonio rėmsiją, 3 – išlyginamoji neopreno juosta, 4 – jungiančioji
armatūra išilginiuose tarpuose tarp plokščių, 5 – horizontalioji armatūra tarpe tarp rėmsijos ir
plokščių galų, 6 – armuoto vielos tinklu monolitinio betono sluoksnis, 7 – užmonolitinta kiaurymė
rėmsijoje, 8 – kamštis

Perdangų plokštės su apskritomis kiaurymėmis. Karkasiniuose ir kituose pastatuose

surenkamąsias perdangų plokštes su apskritomis kiaurymėmis tenka atremti į įvairaus tipo sijas
ar sąramas (3.11 pav.). Montuojant jos paprastai dedamos ant cemento-smėlio skiedinio
išlyginamojo sluoksnio. Siekiat užtikrinti bendrą plokščių darbą perdangoje, jų išilginės sandūros
užtaisomos gerai sutankinamu cemento-smėlio skiediniu. Plokščių inkaravimas atramose
analogiškas aprašytam 3.3 sk.

3.11 pav. Perdangų plokščių atrėmimas į: a – gelžbetoninio rygelio lentynas, b – gelžbetoninio rygelio
viršų; 1 – plokštė, 2 – rygelis, 3 – skiedinio

3.3. Plokščių atrėmimas į sienas

Bekarkasiuose pastatuose visų tipų kiaurymėtosios perdangų plokštės remiamos į mūro,
surenkamojo ir monolitinio betono ar gelžbetonio sienas. Pastatuose su daliniu karkasu kraštinių
tarpatramių (tarpsnių) perdangų plokštes vienu galu taip pat tenka atremti į įvairaus tipo išorines
sienas.

14
 Nepertraukiamo formavimo kiaurymėtosios perdangų plokštės į sienas dažniausiai
remiamos per cementinio skiedinio išlyginamąjį sluoksnį, kartais – per neopreno juostą. Tokias
juostas galima vartoti mažo aukštingumo (1–2 aukštų) pastatuose arba mišriosiose
(platforminėse–kontaktinėse) sandūrose. Kai vartojami neopreno intarpai, daugiaaukščių pastatų
konstrukcijų įrąžos apskaičiuojamos įvertinant padidintą horizontaliųjų sandūrų slankumą.
Horizontaliųjų sandūrų paskirtis – perduoti vertikaliąsias apkrovas į žemesnio aukšto sieną.
Pagal šių apkrovų perdavimo pobūdį horizontaliosios sandūros būna platforminės (3.12...3.15
pav.) ir mišriosios (3.16 ir 3.17 pav.). Horizontaliųjų cementinio skiedinio siūlių storis imtinas
15–20 mm. Siekiant padidinti platforminių sandūrų laikomąją galią, rekomenduojama plokščių
kiaurymes užpildyti betonu plokštės atramos į sieną ilgyje (3.14...3.16 pav.).
Esant mažam perdangų plokščių atrėmimo į sieną ilgiui, rekomenduojama į jų kiaurymes
įdėti armatūros strypynus ir kiaurymes užmonolitinti (3.17 pav.). Tai padidina sandūrų stiprumą
ir patikimumą. Sandūras armuoti patartina ir esant pakankamam plokščių atrėmimo ilgiui –
padidinamas jų patikimumas. Užmonolitinimui tinkamesnis betonas su susitraukimą
mažinančiais priedais.

3.12 pav. Kiaurymėtojų plokščių atrėmimo į vienasluoksnes laikančiąsias sienas pavyzdžiai: a – įrengiant
horizontaliąją sandūrą per dalį sienos storio, b – tas pats, per visą sienos storį; 1 – perdangų plokštė,
2 – laikančioji siena, 3 – gelžbetoninė ryšio sija, 4 – išlyginamasis sluoksnis (cementinis skiedinys arba
neopreno juosta), 5 – inkaruojantieji strypai

3.13 pav. Kiaurymėtųjų plokščių atrėmimo į sluoksniuotąsias laikančiąsias sienas pavyzdžiai:

1 – perdangų plokštė, 2 – laikančioji siena, 3 – gelžbetoninė ryšio sija, 4 – liaunieji ryšiai tarp sienos
sluoksnių, 5 – išlyginamasis sluoksnis, 6 – inkaruojantieji strypai

15
3.14 pav. Kiaurymėtosios plokštės ir laikančiosios sienos platforminė sandūra su užmonolitintomis
kiaurymėmis atraminėje zonoje: a – apkrovą į apatinę sieną perduodant per atraminį plokštės ruožą, b – tas
pats, – apkrovą perduodant per užmonolitinimo betoną; 1 – perdangų plokštė, 2 – laikančioji siena,
3 – kamštis, 4 – horizontalioji cementinio skiedinio siūlė, 5 – užmonolitinimo betonas arba cementinis
skiedinys

3.15 pav. Surenkamųjų sienų ir kiaurymėtųjų perdangų plokščių platforminė sandūra esant:
a – surenkamosioms betoninėms sienoms, b – tas pats, gelžbetoninėms; 1 – perdangų plokštė,
2 – surenkamoji betoninė/gelžbetoninė siena, 3 – kamštis, 4 – horizontalioji skiedinio siūlė, 5 – fiksatorius,
6 – vertikalioji užmonolitinimo siūlė, 7 – jungiančioji sienos armatūra, 8 – jungiančioji armatūra išilginiuose
tarpuose tarp plokščių, 9 – horizontalioji jungiančiosios sijos armatūra

Kai horizontalioji sandūra armuojama (3.16 ir 3.17 pav.), plokščių kiaurymės

užmonolitinamos per armatūros užsiinkaravimo zonos ilgį.
Vertikalioji apkrova į apatinę sieną gali būti perduodama tiesiogiai per užmonolitinimo
betoną, prieš tai plokštės atrėmimo į sienas zonos ilgyje pašalinus jos lentyną (3.17 pav.)

3.16 pav. Sluoksniuotosios išorinės sienos ir

kiaurymėtųjų plokščių platforminė sandara:
1 – perdangų plokštė, 2 – surenkamojo gelžbetonio
laikantysis sienos sluoksnis, 3 – sienos armatūra,
4 – jungiančioji sienos armatūra, 5 – horizontalioji
jungiančios sijos armatūra, 6 – horizontalioji skiedinio
siūlė, 7 – jungiančioji armatūra išilginiuose tarpuose
tarp plokščių galų, 8 – šilumos izoliacija,
9 – apdailinis apsauginis sluoksnis, 10 – kamštis

16
 Mišriosiose horizontaliosiose sandūrose apkrova į apatines sienas perduodama per
perdangų plokščių atraminę zoną ir užmonolitinimo betoną (3.17 pav.) arba tiesiogiai sienų
sąlyčio vietoje. Tokie sandūrų konstrukciniai sprendimai paprastai būna priimami, kai
plokštės atremiamos į kraštines sienas.

3.17 pav. Horizontalioji platforminė-kontaktinė išorinių (a) ir vidinių (b) monolitinio betono sienų ir
kiaurymėtųjų perdangų plokščių sandūra: 1 – perdangų plokštė, 2 – siena, 3 – kamštis, 4 – horizontalioji
skiedinio siūlė, 5 – armatūros strypynas, užmonolitintas kiaurymėje, 6 – technologinė siūlė, 7 – horizontalioji
armatūra

Perdangų plokščių su apskritomis kiaurymėmis atrėmimo į sienas mazgų sprendimai

yra panašūs į sprendimus, kuriuose naudojamos nepertraukiamo formavimo kiaurymėtosios
perdangų plokštės. Plokštės sudedamos vientiso pakloto pavidalu ir atremiamos į išorines bei
vidines sienas ant cementinio skiedinio sluoksnio (3.18 ir 3.19 pav.).

3.18 pav. perdangos plokščių išdėstymo pastatuose su išilginėmis mūrinėmis laikančiosiomis

sienomis schema (fragmentas): 1 – išorinė siena, 2 – vidinė siena, 3 – perdangų plokštė, 4 – S240 klasės 8
mm skersmens armatūros inkaras

Ant mažiau apkrautų išorinių sienų rekomenduotina remti plokščių galus su didesnio
skersmens kiaurymėmis, o ant labiau apkrautų – su mažesnio skersmens kiaurymėmis (3.19
pav.). Kai siena labai apkrauta, plokščių kiaurymių galai užtaisomi gamykloje betono įdėklais-
kamščiais.
Atramose perdangų plokštės tarpusavyje ir su sienomis sujungiamos specialiais S240–S400
klasės armatūros inkarais. Bet kokių perdangų ir denginių inkarai užkabinami už plokštės

17
pakėlimo kilpų, o tvirtinimo vieta užtaisoma cementiniu skiediniu.

3. 19 pav. Perdangų plokščių su apskritomis kiaurymėmis atrėmimas į mūrines sienas: 1 – išorinė

siena, 2 – vidinė siena, 3 – plokštė, 4 – S240 klasės 8 mm skersmens armatūros inkaras, 5 – pakėlimo
kilpa, 6 – cementinis skiedinys

Kiaurymėtųjų perdangų plokščių ir sienų horizontaliųjų sandūrų laikomosios galios

apskaičiavimo metodika pateikta literatūroje [9, 13].

3.4. Pakabų ir gembių įrengimas

Pakabų įrengimas. Vamzdynams, vėdinimo kanalams ir kitokiems instaliacijos
elementams tvirtinti prie nepertraukiamo formavimo kiaurymėtųjų perdangų plokščių
įrengiamos specialios pakabos. Pakabas galima tvirtinti išilginėse plokščių sandūrose, jų
inkaruojančias detales atremiant į plokščių viršutinę lentyną (3.20 a pav.). Dažnai pakabų
elementai tvirtinami ir prie apatinės plokščių lentynos (3.20 b pav.). Parenkant pakabų tipą ir
tvirtinimo konstrukcinį sprendimą, reikia įvertinti plokštės apatinės lentynos stiprį atplėšimui
arba tvirtinimo konstrukcinį sprendimą suderinti su plokščių gamintoju.
Panašiais būdais pakabas galima tvirtinti ir prie gelžbetoninių perdangų plokščių su
apskritomis kiaurymėmis [17].
Gembių įrengimas. Statant pastatus su perdangomis, kuriose yra naudojamos
nepertraukiamo formavimo kiaurymėtosios perdangų plokštės, šias plokštes galima panaudoti ir
gembėms įrengti (pvz., balkonams ir t.t.). Šiuo atveju turi būti papildomai armuojama viršutinė
(tempiamoji) plokščių zona (3,21 pav.).
Minėtos gembinės plokštės gali būti pagamintos gamykloje, pagrindinę iš anksto įtemptąją
armatūrą dedant jų viršutinėje zonoje (3,21 a pav.). Gembėms įrengti statybvietėje galima
panaudoti įprastines plokštes. Tuomet jų viršutinė zona stiprinama pribetonuojant papildomą

18
sluoksnį, armuotą tinklu su gerai atramoje inkaruota tempiamaja armatūra arba papildomą
tempiamąją armatūrą dedant į plokščių kiaurymes ar išilgines plokščių sandūras, jas
užmonolitinant (3.21 b pav.).
Trumpas gembes galima įrengti skersine kiaurymėtosios plokštės linkme, iškišant ją už
sienos. Šiuo atveju gembės ilgis neturi būti didesnis už plokštės skerspjūvio aukštį.
Visi gembių įrengimo sprendimai turi būti pagrįsti skaičiavimais.

3.20 pav. Pakabų įrengimo konstrukciniai sprendimai: a – tvirtinant prie plokščių viršutinės lentynos ir
išilginėse plokščių sandūrose, b – tvirtinant prie apatinės lentynos; 1 – perdangų plokštės, 2 – pakabos,
3 – sumonolitinimas

3.21 pav. Gembių įrengimo išilgine plokščių linkme konstrukciniai sprendimai: a – kai viršutinė tempiamoji
armatūra įdėta gamykloje, b – kai ši armatūra dedama statybvietėje; 1 – kiaurymėtoji plokštė, 2 – viršutinė
įtemptoji plokštės armatūra, 3 – papildoma viršutinė armatūra, 4 – monolitinio betono sluoksnis,
5 – armatūra plokštės kiaurymėse, 6 – atrama (siena ir pan.)

Leistinosios plokščių išilginių briaunų apkrovos. Įrengiant pastatų fasadus laikantieji

elementai dažnai tvirtinami prie kiaurymėtųjų perdangų plokščių išilginių briaunų. Tokiu atveju
šios plokščių briaunos gali būti apkrautos sutelktomis horizontaliosiomis ir paskirstytomis
vertikaliosiomis apkrovomis. Horizontaliųjų apkrovų didumas priklauso nuo jėgų pridėties
pobūdžio ir vertikaliųjų jėgų didumo. Orientaciniai leistinosios vertikaliosios (q) ir
horizontaliosios (p) apkrovų dydžiai parodyti 3.22 pav. Projektuojant pastato fasado laikančiųjų
konstrukcijų tvirtinimo mazgus, kiekvienu konkrečiu atveju būtina patikrinti kiaurymėtųjų
plokščių lentynų laikomąją galią kerpamosioms ir tempiamosioms jėgoms.

19
3.22 pav. Kiaurymėtųjų perdangų plokščių išilginių kraštinių briaunų leistinosios apkrovos: I – perdangų
plokštė, 2 – papildoma monolitinio gelžbetonio briauna

3.5. Perdangų standumo užtikrinimas

Horizontaliąsias jėgas, kurias sukelia vėjas ar kiti horizontalieji poveikiai, daugiaaukščių
pastatų kolonoms ir vertikaliosioms standumo diafragmoms perduoda standūs horizontalieji
diskai – perdangos. Jų horizontaliosios atramos yra vertikalieji standumo elementai – laiptinių,
liftų šachtų ir kitos sienos.
Kad perdanga sudarytų standų horizontalųjį diską, nepertraukiamo formavimo kiaurymėtosios
plokštės atramose tarpusavyje sujungiamos, o tarpai tarp plokščių šoninių ir galinių briaunų
užmonolitmami. Užmonolitinus tarpus tarp plokščių galinių briaunų, sudaromos
apjuosiančiosios sijos. Jos įjungia visus perdangos elementus į bendrą darbą su pagrindiniais
laikančiaisiais pastato elementais – sijomis arba laikančiosiomis sienomis (žr. 3.2 ir 3.3 sk.).
Perdangų plokštes tenka jungti su išilginėmis pastato sienomis. Dėl to jų išilginėse briaunose
yra padaromos specialios išpjovos (žr. 2.3 pav.).
Jeigu atstumas tarp pastato skersinių sienų didesnis kaip 6...8 m, perdangos apskaičiuojamos
kaip plokštės, veikiamos lenkimo momento ir skersinių jėgų.
Horizontaliąsias tempimo, gniuždymo ir šlyties jėgas (3.23 pav.) atlaiko horizontaliosios
armuotos juostos ir išilginių tarpų tarp plokščių užmonolitinimas. Tempimo jėgas turi atlaikyti
apjuosiančiųjų sijų išilginė armatūra (3.15 ir 3.16 pav.).

3.23 pav. Horizontalųjį

diską veikiančios vėjo
apkrovos ir vidinių jėgų
schemos:
1 – perdanga,
2 – vertikaliosios atramos

Norint užtikrinti bendrą konstrukcijų darbą, perdangos turi būti suprojektuotos taip, kad jų

20
standumas savo plokštumoje būtų kuo didesnis. Toks horizontalusis diskas, veikiamas
horizontaliųjų apkrovų, savo plokštumoje dirba kaip lenkiamas elementas.
Surenkamosios perdangos turi būti suprojektuotos taip, kad tenkintų sąlygas:
• pavieniai elementai neturi pasislinkti vienas kito atžvilgiu;
• elementų sandūros turi būti užmonolitintos ir nesupleišėjusios.
Pastatų horizontaliųjų diskų (diafragmų) – perdangų standumą galima užtikrinti atsižvelgiant
į projektavimo rekomendacijų [13] reikalavimus.
Standus perdangos diskas horizontaliąsias apkrovas perduoda vertikaliesiems standumo
elementams proporcingai jų standžiams.
Galimos trys horizontaliųjų diskų (diafragmų) skaičiuotinės schemos:
• diafragma dirba kaip santvara (3.24 a pav.);
• diafragma dirba kaip bespyrė santvara (3.24 b pav.);
• diafragma dirba kaip aukšta horizontalioji sija (sija-sienelė) (3.24 c pav.).

3.24 pav. Horizontaliosios diafragmos skaičiuotinės schemos: a – santvara, b – bespyrė santvara, c –

aukšta horizontalioji sija; 1 – perdangų plokštė, 2 – sija, 3 – armatūra, 4 – horizontalioji apkrova, 5 –
gniuždomoji juosta, 6 – tempiamoji juosta, 7 – kerpamoji juosta tarp plokščių, 8 – reakcijos

Horizontaliosios diafragmos, kaip aukščiau minėtos sijos, kurios atramos yra skersinės
sienos ir standumo branduoliai, įrąžų (skersinių jėgų ir lenkimo momentų) pasiskirstymas
parodytas 3.25 pav.

3.25 pav. Horizontaliosios

diafragmos planai (a),
kerpamųjų (skersinių) jėgų (b)
ir lenkimo momentų (c)
diagramos: 1 – horizontalioji
apkrova, 2 – skersinė siena,
3 – standumo branduolys

21
 Kai perdangų plokštės plane išdėstytos lygiagrečiai horizontaliajai apkrovai (3.27 a pav.),
skaičiuotinės kerpamosios jėgos vidurinėse atramose
V hd =V d S/I = ((6V d (b – l 1 )/l 1 ))/b 3 , (3.1)
čia Vd – skaičiuotinė kerpamoji jėga; S ir I – atitinkamai užmonolitintos sandūros (siūlės)
statinis ir inercijos momentai; b – bendras perdangos plotis; l1 ir t.t – plokščių tarpatramių ilgiai.
Kai perdangų plokštės išdėstytos statmenai horizontaliajai apkrovai (3.26 b pav.),
diafragmos standis yra mažesnis, o kerpamoji jėga Vhd , veikianti neutraliojoje diafragmos ašyje,
V hd =V d S/I = 1,5V d /b. (3.2)

3.26 pav. Kerpamosios jėgos horizontaliojoje diafragmoje, kai: a – kiaurymėtosios plokštės išdėstytos
lygiagrečiai horizontaliajai apkrovai; b – tas pats, – statmenai horizontaliajai apkrovai; 1 – perdangų plokštės,
2 – horizontalioji apkrova, 3 – skersinių jėgų diagrama, 4 – reakcijos, 5 – vidinis ir išorinis strypai, 6 – vidiniai
strypai

Lenkiant horizontaliąją diafragmą, kyla tempiamosios ir gniuždomosios jėgos, kurias turi

atlaikyti armatūra arba gelžbetonio sijos, esančios surenkamųjų elementų sandūrose.
Tempiamojoje ir gniuždomojoje juostose veikiančios jėgos:
F tM =M hd /z, (3. 3)
čia Mhd – skaičiuotinis lenkimo momentas, sukeltas horizontaliųjų apkrovų; z – vidinių jėgų
petys.
Dydis z priklauso nuo diafragmos matmenų santyki b/l. Jį rekomenduojama imti lygų: z =
0,6 B (čia B – pastato matmuo vėjo veikimo linkme (3.23 pav.)).
Kai diafragmos matmenų santykis b/l > 1, jėga
F tM = 0,5 V d /(b/l). (3.4)
Ryšiai, apjungiantys perdangų plokštes, apsaugo horizontaliąją diafragmą (perdangą) nuo
plokščių išsiskyrimo (išilginių sandūrų suirimo). Kai diafragmą veikia kerpamosios jėgos Vd,
tuomet jų sukeliama jėga
F tV = V d /2 µ , (3.5)

22
čia µ – siūlių tarp plokščių trinties koeficientas.
Skaičiuojant daroma prielaida, kad tempiamoji jėga pasiskirsto tolygiai kiekvienai plokštei:
Ft = FtV + FtM = Vd/(n+1) µ + Mhd / z, (3.6)
čia n – plokščių, atlaikančių kerpamąją jėgą, kiekis.
Didžiausia tempiamoji jėga veikia atstumu nuo skersinės sienos (vertikaliosios diafragmos)
x = l /2–z/n µ (čia l – atstumas tarp skersinių sienų).
Horizontaliojoje diafragmoje susidariusioms jėgoms atlaikyti perdangos plokštės, kaip jau
minėta, jungiamos tarpusavyje užmonolitinant išilginius tarpus (siūles), jungiant plokštes su
sienomis, įrengiant apjuosiančiąsias gelžbetonines ryšio sijas (3.12– 3.14, 3.16 ir 3.27 pav.).

3.27 pav. Kiaurymėtųjų perdangų plokščių sujungimas perdangoje: 1 – perdangų plokštė, 2 – kamštis,
3 – inkaruojantysis strypas, 4 – išilginis strypas (strypynas), 5 – inkaruojantysis strypas, išleidžiamas iš sijos
(sienos), 6 – užmonolitinimo betonas

Perdangų plokštės jungiamos tarpusavyje arba su kitais elementais armatūros strypais,

turinčiais galuose kablius (3.27 pav.). Šie armatūros strypai paprastai išdėstomi arti plokštės
skerspjūvio aukščio vidurio. Jie dedami į antrąją arba trečiąją plokštės kiaurymę nuo jos
išilginės briaunos. Pavieniais atvejais strypai gali būti praleidžiami atramoje virš surenkamųjų
sijų. Norint padaryti patikimesnį užmonolitinimą, plokščių viršutinėje lentynoje daromos ne
mažesnio kaip 600 mm ilgio išėmos.

23
 Inkaruojantieji armatūros strypai užleidžiami už atramų ne mažesniu kaip 30 φ atstumu. Jų
skersmuo
10 ≤ φ ≤ 25 mm, o užmonolitinimo betono apsauginio sluoksnio storis c ≥ 25 mm.
Vartojama armatūra, kurios takumo įtempiai fyk = 410 – 500 MPa. Armatūros strypai
išdėstomi taip, kad atstumas tarp jų centrų būtų ne didesnis kaip 2000...3000 mm.
Kiaurymėtųjų perdangų plokščių išilginių sandūrų (siūlių) stiprumas tikrinamas sąlyga:
τ V,max = Vd /Aj,eff ≤ τ u. (3.7)

Veikiant atstojamajai gniuždomajai jėgai |FcM| = FtM , kerpamasis išilginės sandūros stipris
dėl trinties įtakos padidėja. Todėl stiprumo sąlyga atrodo taip:
τ V,max = (Vd – µFcM ) /Aj,eff ≤ τ u , (3.8)

čia τ V,max – didžiausi skaičiuotinai kerpamieji įtempiai; τ u – sandūros skaičiuotinis

kerpamasis stipris; Aj,eff – efektyvusis išilginės sandūros kerpamasis plotas:
Aj,eff = b ( t – 30). (3.9)
Zonoje, kurioje veikia didžiausias lenkimo momentas, šis kerpamasis plotas
Aj,eff= z(t –30)(čia t –sandūros aukštis). (3.10)
Pagal EC2 sandūros kerpamasis stipris z u = 0,1 MPa.
Apjuosiančiųjų sijų išilginės armatūros skerspjūvio plotas
As = (FtV + FtM ) /fyd ≥ As, min . (3.11)
Mažiausias šios armatūros skerspjūvio plotas
As,min = FT / ( fyk / γ M), (3.12)
čia γ M = 1 – dalinis patikimumo koeficientas. Pagal EC2 rekomendacijas jėga FT imama
didesnioji iš reikšmių:
F T =70 kN arba F T = ((l 1 + l 2 )/2)20 kN.
Sandūroje veikiančias kerpamąsias jėgas V atlaiko sprausteliai, kurių laikomoji galia
R d ≅ 4,0n t (t – k φ ) φ f c t d , (3.13)
čia t – sijos briaunos aukštis, nt – sijos briaunų skaičius (paprastai nt = 2), φ – strypo
skersmuo, k – strypų kiekis, fctd – skaičiuotinis tempiamasis betono stipris.
Rekomenduojama imti strypų φ = 9...15 mm, o betoną, kurio stipris fck,cube = 25...50 MPa.
Skaičiuotinis tempiamasis betono stipris
f ctd = 0,72 f cu , (3.14)

čia fcu = fcd – skaičiuotinis betono gniuždomasis stipris.

Turi būti tenkinama spraustelių stiprumo sąlyga:
Vd ≤ R d . (3.15)
Spraustelio armatūros kiekis
Asd = Vd / ( µ d 0,6 fyk / γM), (3.16)
čia µ d = 0,7 – trinties koeficientas kiaurymėtosioms plokštėms (kai vertikalioji sandūra
40 mm storio, µ d = 1,2).

24
 Kai horizontalioji diafragma apskaičiuojama kaip didelio aukščio sija, reikiamas armatūros
kiekis gali būti apskaičiuotas ir pagal metodikos [13] (3. 18)...(3. 25) formules.
Gniuždomąsias jėgas atlaiko disko horizontaliųjų juostų (apjuosiančiųjų sijų) betonas,
tempiamąsias – horizontaliųjų juostų armatūra, o šlyties – sumonolitintos sandūros tarp plokščių
bei plokščių ir sijų (rėmsijų) ir jose esanti apskaičiuota armatūra.
Horizontalioji vėjo apkrova (slėgis ir siurbimas) perdangos plokštumoje sukelia lenkimo
momentą
MEd = pd L2/8, (3.17)
čia MEd – skaičiuotinis lenkimo momentas; pd – skaičiuotinė horizontalioji vėjo apkrova.
Horizontaliosios juostos (apjuosiančiosios sijos) minimalus tempiamosios armatūros kiekis
As, min = MEd / z fyd , (3.18)
čia z = 0,6 B – kaip ir (3.3) formulėje; fyd – skaičiuotinis tempiamasis armatūros stipris.
Perdangos kiaurymėtąsias perdangų plokštes jų perimetru veikia kerpamieji įtempiai. Jie
sukelia skersines jėgas T2max ir T1max (3.28 pav.).

3.28 pav. Perdangą veikiančios kerpamosios (skersinės) jėgos ir jos armavimo schema: As1 – plokštes
inkaruojančios armatūros skerspjūvio plotas; Asx – sandūros tarp plokščių galinių briaunų armatūros
(apjungiančiosios sijos išilginės armatūros) skerspjūvio plotas

Didžiausia perdangos horizontalioji atraminė reakcija

Rd, max= Lpd /2. (3.19)
Didžiausi kerpamieji įtempiai perdangos plokštėje
τ V,max = R d,max /B t ≤ τ u , (3.20)

čia τ u = 0,1 MPa – kaip ir (3.8) formulėje.

Didžiausia kerpamoji jėga, veikianti sandūrose tarp plokštės galų ir sijos,
T1max = b t τ V,max , (3.21)
čia b ir t – atitinkamai plokštės plotis ir storis.
Didžiausia kerpamoji jėga, veikianti išilginėse plokščių sandūrose,

25
 T2max = l t τ max . (3.22)
Plokštes tarpusavyje inkaruojančios armatūros skerspjūvio plotas
As1 = T1max / fyd . (3.23)
Sandūros tarp perdangos plokščių ir galinių briaunų armatūros (apjungiančios sijas)
skerspjūvio plotas
Asx= T2max/fyd. (3.24)
Perdangos surenkamųjų gelžbetoninių kiaurymėtųjų plokščių apjungimas į standų
horizontalųjį diską (diafragmą) ne tik padidina bendrą pastato standumą, tolygiai paskirsto
horizontaliąsias apkrovas pagrindiniams laikantiesiems elementams, vertikaliosioms standumo
diafragmoms, apjuosiančiosioms horizontaliųjų diskų sijoms, užtikrina vertikaliųjų apkrovų
perdavimą sienoms, bet ir padeda išvengti deformacijų skirtumo, kas itin svarbu laikančiosioms
mūro sienoms.
Apjuosiančiosios sijos gali apsaugoti pastatą nuo griūties, pavieniams jo elementams
pasiekus ribinį būvį. Todėl padidėja viso pastato patikimumas.
Šiuo klausimu papildomos informacijos galima rasti literatūroje [9, 10, 12, 13].
Pastatų perdangos su gelžbetoninėmis kaurymėtosiomis surenkamosiomis plokštėmis dirba
kaip vientisa plokštė. Apkrovus pavienes plokštes sutelktosiomis ir paskirstytosiomis
apkrovomis, šios apkrovos perduodamos (paskirstomos)gretimoms plokštėms. Šios problemos
sprendimo būdai pateikti literatūroje [13].

4. PLOKŠČIŲ SANDĖLIAVIMAS, TRANSPORTAVIMAS IR

MONTAVIMAS
Plokščių sandėliavimas. Sandėliuojant įtemptojo gelžbetonio nepertraukiamo formavimo
kiaurymėtąsias perdangų plokštes gamykloje ar statybvietėje, reikia laikytis šių reikalavimų [13]:
• plokštes sandėliuoti tik ant tvirto sutankinto pagrindo sudėtų medinių tašų;
• plokštės sandėliuojamos rietuvėse, dedant vieną ant kitos ir atskiriant mediniais
tašeliais.
Tašeliai, kurių ilgis turi būti ne mažesnis už gaminio plotį dedami tiksliai vienas virš kito
200...400 mm atstumu nuo gaminio galo (4.1 pav.);
• plokščių rietuvių aukštis turi būti toks, kad būtų galima nesunkiai pritvirtinti
kėlimo griebtus, bet ne didesnis kaip 2,5 m;
• atstumas tarp gretimų rietuvių turi būti ne mažesnis kaip 1 m.
Ypatingas dėmesys skirtinas perdangų plokštėms su išpjovomis. Jos turi būti
sandėliuojamos atskirai, sukraunant tik po 2 – 3 plokštes viena ant kitos.

4.1 pav. Plokščių sandėliavimas rietuvėse: 1 – kiaurymėtosios

plokštės. 2 – tarpinės (tašeliai), 3 – pagrindas

Perdangų plokštės su apskritomis kiaurymėmis

sandėliuojamos laikantis reikalavimų, keliamų kaip ir
anksčiau minėtoms plokštėms.
Plokščių transportavimas. Į transporto priemonę
kiaurymėtosios perdangų plokštės kraunamos viena ant
kitos, jas atskiriant tašeliais, kaip ir sandėliavimo atveju
(4.2 pav.)

26
4.2 pav. Perdangų plokščių transportavimo schema: 1 – plokštės, 2 – transporto priemonė, 3 – plokščių
tvirtinimo priemonės

Prieš transportuojant būtina įsitikinti, ar perdangų plokštės yra saugiai atremtos ir

pritvirtintos. Be to, reikia numatyti atvejį, kad staigiai sustabdžius transporto priemonę plokštė
nenuslystų pirmyn. Dėl netinkamo plokščių atrėmimo, nelygaus kelio paviršiaus, staigaus
stabdymo bei per didelio pervežimo greičio jų pjūviuose gali kilti įtempiai, didesni už
projektinius, sąlygojantys plyšių atsiradimą.
Šie reikalavimai keliami transportuojant bet kokias kiaurymėtąsias perdangų plokštes.
Plokščių montavimas. Kiaurymėtosios perdangų plokštės turi būti montuojamos kaip
nurodyta montavimo technologijos projekte. Perkraunamos ir montuojamos plokštės negali būti
apkrautos apkrovomis, kurioms jos nebuvo apskaičiuotos.
Plokštėms kelti naudojamos specialios kėlimo priemonės – sijos (traversos) su griebtais bei
atskiri griebtai (4.3 pav.). Šios priemonės parenkamos pagal keliamo gaminio ilgį ir svorį.
Griebtai K60/120/200 naudojami 0,6...1,2 m pločio VSD ir EPD tipo plokštėms, kurių
didžiausias svoris 2,2 t. Griebtų ilgis 2 m. Šiuo atveju didžiausias keliamų plokščių ilgis: VSD18
ir VSD20 – 5,00 m, VSD25 – 4,85 m, EPD30 – 4,46 m ir EPD40 – 3,70 m.
Kėlimo sijos GLR60/30 naudotinos tik 0,6 m pločio plokštėms kelti; jų keliamoji galia 2,0 t,
didžiausias keliamos plokštės ilgis priklauso nuo naudojamos kėlimo sijos ilgio.

4.3 pav. Plokščių stropavimo schema: 1 – kiaurymėtoji

plokštė, 2 – kėlimo sija (traversa), 3 – griebtai,
3 – apsauginė grandinė, 4 – griebtai

Be to, plokštėms kelti naudojamos sijos

(traversos) su keičiama įranga: dveji griebtai
K120/ 120/100 arba Kl0/60/60, kai skersinės
4 atramos yra DB2 arba DB4. Suminė dviejų griebtų
keliamoji galia 6,0 t, o didžiausias keliamos
plokštės ilgis priklauso nuo naudojamos kėlimo
sijos. Griebtai ant plokštės dedami taip, kad nebūtų
2 viršijama didžiausia leistinoji (apskaičiuota)
plokštės galo iškiša, būtent: 1,5 m – VSD tipo
plokštėms, 0,8 m – EPD tipo plokštėms.
Naudojant visų tipų kėlimo įrangą, būtina
plokštę apjuosti apsaugine grandine ir ją
pritvirtinti.
Perdangų plokštės su apskritomis kiaurymėmis turi pakėlimo kilpas, įdedamas gamybos
metu į visus keturis plokštės kampus ties kiaurymėmis tam tikru atstumu nuo galo. Plokštėms
pakelti naudojamos kėlimo priemonės su specialiais kabliais.

27
5. SURENKAMŲJŲ GELŽBETONINIŲ PERDANGŲ KIAURYMĖTŲJŲ
PLOKŠČIŲ PROJEKTAVIMO PAVYZDŽIAI
Šiame skyriuje pateiktas surenkamųjų gelžbetoninių perdangų plokščių su apskritomis
kiaurymėmis ir nepertraukiamo formavimo kiaurymėtųjų perdangų plokščių skaičiavimo ir
konstravimo pavyzdžiai, su atitinkamais metodikos paaiškinimais ir nuorodomis į literatūros
sąrašą.

5.1. Gelžbetoninės perdangų plokštės su apskritomis kiaurymėmis

projektavimas

5.1. 1. Pradiniai duomenys

Pastato charakteristika. Projektuojama 3-jų aukštų administracinio mūrinio pastato su
daliniu gelžbetoniniu karkasu surenkamosios gelžbetoninės tarpaukštinės perdangos plokštė su
apskritomis kiaurymėmis.
Pastatas dviejų tarpsnių. Atstumai tarp išorinių išilginių sluoksniuoto mūro sienų ir vidinio
karkaso rygelių (rėmsijų) ašių L= ln= 6,6 m (5.1 pav.).

5.1 pav. Perdangos fragmentas pastato skersiniame pjūvyje: 1 – perdangų plokštė, 2 – rygelis, 3 – siena

Pastato plotų panaudojimo kategorija – C3 (10.1 lent.[2]). Charakteristinė (norminė)

naudojimo apkrova ant perdangų qk = 5,0 kN/m2 (10.2 lent. [2]), taip pat pertvarų – qk = 0,5
kN/m2 (141.10.1 p. [2]).
Pastato atsparumo ugniai laipsnis – I, o perdangų atsparumas ugniai – REI60 (4 1ent. [3]).
Pastato aplinkos sąlygų klasė – X0 (1 lent. [5]), o patalpų santykinis oro drėgmis RH = 50%.
Kiaurymėtosios perdangų plokštės nominalusis plotis – bn = 1500 mm.
Grindų konstrukcija parodyta 5.2 paveiksle.
Pagal paskirtį pastatas atitinka RC2 patikimumo klasę (1 lent. [l]). Esant tiems patiems
projektavimo (4 lent. [1]) ir tikrinimo (5 lent. [1]) lygiams – DSL2 ir IL2 – nuolatinių
skaičiuotinių situacijų pagrindinių derinių apkrovų dalinius koeficientus galima padauginti
iš poveikių koeficiento KF1 = 1 (3 lent. [1]).
Plokštės medžiagos, pleišėtumo reikalavimai ir gamyba. Kiaurymėtoji įtemptojo
gelžbetonio perdangų plokštė gaminama iš normaliojo C25/30 klasės betono. Išilginė tempiamoji
A800 klasės armatūra įtempiama elektroterminiu būdu į atsparas (plieninių klojinių galus).
Gaminys apdorojamas termiškai natūralaus slėgio garų kameroje. Betono stipris apspaudimo
metu fcp = 0,8 fck = 0,8 x 25 = 20 MPa.
Plokštei leidžiami betono plyšiai, kurių ribinės pločių atsivėrimo reikšmės: trumpalaikio
atsivėrimo wlim1 = 0,30 mm, ilgalaikio atsivėrimo w lim2 = 0,20 mm (24 lent. [5]).
Plokštės viršutinė lentyna armuojama S500 (arba Vrl) klasės armatūrinės vielos suvirintu
tinklu. Pakėlimo kilpos daromos iš S240 klasės armatūros.

28
 5.1.2. Plokštės naudojimo situacijos saugos ribinio būvio
skaičiavimas
Apkrovos ir poveikiai. Apskaičiuojamos nuolatinės skaičiuotinės situacijos apkrovos,
kai perdangų plokštę veikia nuolatinės ir kintamosios apkrovos. Nuolatinė apkrova
apskaičiuojama pagal 5.2 pav. duomenis, o kintamosios (laikinosios) apkrovos – imamos iš
literatūros [2, 10]. Ten pat pateikti ir nurodymai apkrovoms bei jų poveikiams apskaičiuoti.
Konstrukcinio i-tojo elemento savojo svorio apkrova gi apskaičiuojama jo medžiagos
vienetinį svorį γi dauginant iš elemento storo ti: gi = γi ti. Medžiagų vienetiniai svoriai
pateikti reglamento [1] 11 priede ir [13] 5 priede.

5.2 pav. Polimerinių medžiagų grindų konstrukcija:

1 – linoleumas (2,5 mm), 2 – greitai kietėjančios mastikos sluoksnis
(l mm), 3 – cemento-smėlio skiedinio išlyginamasis sluoksnis, armuotas
tinklu (40 mm), 4 – 30 mm storio pusiau kietos akmens vatos plokštės , 5
– gelžbetoninė plokštė su sandūrų sumonolitinimu

Plokštės apkrovos ir poveikiai apskaičiuoti 5.1 lentelėje. Atsižvelgiant į 141.10 p. [2],

kilnojamųjų pertvarų apkrova sumuojama su naudojimo apkrova. Tokiu būdu į perdangos
plokštę veikia tik viena kintamoji apkrova qk = 5,0 + 0,5 = 5,5 kN/m2. Pasirinktos tokios
apkrovų poveikių patikimumo koeficientų γ reikšmės, įvertinant 10 priedo 3 lent. (STR / GEO
– B grupė) [2] duomenis: γ G,sup = 1,35; γ Ginf = 1,0 ir γ Q,1 = 1,30, kai poveikis nepalankus bei
γ Q,1 = 1,0, kai palankus.

7.1 lentelė. Apkrovos ir poveikiai

Poveikių patikimumo Skaičiuotinės poveikių
koeficientai ( γ ) reikšmės, kN/m2
Charakteristinės
apkrovos, kN/m2 Tinkamumo Saugos Tinkamumo Saugos
ribiniams ribiniams ribiniams ribiniams
būviams būviams būviams būviams
Nuolatinės (G):
1. Linoleumas
0,0025 × 12 = 0,03 γ G1 = 1,0 γ G1 = 1,35 0,03 0,04
2. Mastika
0,001 × 12 = 0,01 γ G 2 = 1,0 γ G 2 = 1,35 0,01 0,01
3. Cemento-smėlio
skiedinio sluoksnis
0,04 × 20 = 0,80 γ G 3 = 1,0 γ G 3 =1,35 0,80 1,08
4. Pusiau kietos akmens
vatos plokštės
0,03× 8 = 0,24 γ G 4 = 1,0 γ G 4 = 1,35 0,24 0,32
5. Gelžbetoninės
plokštės 2,60 γ G 5 = 1,0 γ G 5 = 1,35 2,60 3,51
Suminė skaičiuotinė – – gd 2 = 3 , 6 8 g d 2 = 4,96
apkrova g d , kN/m2
Kintamoji (Q):
Naudojimo apkrova ir
pertvarų svorio apkrova
qk = 5,0 + 0,5 = 5,5 γ Q = 1,0 γ Q = 1,30 qd 2 = 5,5 qd 2 = 7,15

29
 Plokštės skaičiuotinė schema ir poveikių efektai (įrąžos). Atsižvelgiant į 3 sk. ir 5.1 pav.
duomenis, plokštės tarpatramio skaičiuotinis (efektyvusis) ilgis (5.3 pav.)
leff =ln – 0,20 + a1/3 – b/2 – t – (1/2) a2 = 6,6 – 0,20 + 0,12/3 – 0,30/2 – 0,02 – (1/2)
0,10 ≅ 6,22 m (čia a1 = 0,12 m, a2 = 0,10 m, lk = 6,35 m).

5.3 pav. Plokštės skaičiuotinė schema ir jos lenkimo momentų (a) bei skersinių jėgų (b) diagramos

Skaičiuotines poveikių reikšmės 1 m plokštės ilgio, kai jos nominalusis plotis bn = 1,5 m:
– nuolatinių apkrovų, įskaitant plokštės savąjį svorį,
gd = g d 2 bn = 4,96 × 1,5 = 7,44 kN /m;
– plokštės savojo svorio
gds = gks bn = 2,60 × 1,35 × 1,5 = 5,27 kN/ m;
– kintamųjų apkrovų
qd = qd 2 bn = 7,15 × 1,5 = 10,73 kN/m;
– suminis apkrovų poveikis
pd = gd + qd = 7,44 + 10,73 = 18,17 kN/ m.
Poveikių efektai (įrąžos). Skaičiuotinai poveikių efektai nuolatinei situacijai:
– lenkimo momentas plokštės tarpatramyje nuo suminio poveikio
MEd = pd leff2 /8 = 18,17 × 6,222 /8 = 87,9 kNm;
– didžiausia skersinė jėga
V Ed = p d l eff /2 = 18,17 × 6,22/2 = 56,5 kN.
Plokštės geometriniai skerspjūvio matmenys (5.4 pav.). Įtemptojo gelžbetonio
kiaurymėtosios perdangų plokštės skerspjūvio aukštis h = leff /30 = 6,22/30 = 0,207 m; imamas h
= 0,22 m. Skerspjūvio naudingasis (darbo) aukštis
d = h – a1 = 0,22 – 0,045 = 0,175 mm; čia a1 = 0,045 m, įvertinant 230.2 p. [5] nurodymus.
Kiti plokštės skerspjūvio matmenys, imant 7 kiaurymes, kurių skersmuo ∅ h = 0,150 m, bus
tokie: viršutinės ir apatinės lentynų storis – (0,22 – 0,150)/2 = 0,035 m; briaunų plotis: (1450 –
7× l50)/8 = 50 mm = 0,05 m.

30
 Plokštės skaičiuotiniai skerspjūvio matmenys (5.4 pav. b, c). Skaičiuotinis
kiaurymėtųjų plokščių skerspjūvis yra dvitėjinis [9]. Skaičiuotinio skerspjūvio aukštis h ir
viršutinės bei apatinės lentynų pločiai yra tokie pat, kaip ir tikrojo skerspjūvio. Tačiau
skaičiuojant plokštės stiprį (saugos ribiniai būviai – STR) rekomenduojama viršutinės lentynos
skaičiuotinį aukštį heff imti lygų minimaliam viršutinės plokštės storiui virš kiaurymės, o
dvitėjinio skerspjūvio briaunos plotį bw – lygų visų vertikaliųjų briaunų minimalių storių sumai.
Be to, apatinės (tempiamosios) lentynos įtakos skerspjūvio stipriui nepaisoma.

5.4 pav. Kiaurymėtosios plokštės skerspjūviai: a – tikrasis; b – skaičiuotinis saugos ribiniams būviams ir c –
skaičiuotinis tinkamumo ribiniams būviams

Atsižvelgiant į rekomendacijų reikalavimus (10.4 sk. [9]), plokštės normalinio pjūvio stipriui
apskaičiuoti imamas tėjinis skerspjūvis (5.4 pav. b), kurio h = 0,22 m, heff = 0,035 m, beff =
= 1,45 m, bw= beff – nk ∅ h = 1,45 – 7 × 0,150 = 0,40 m.
Tikrinant plokštės atitikimą tinkamumo ribinių būvių sąlygoms, kiaurymės keičiamos
stačiakampėmis taip, kad jų plotas ir inercijos momentas liktų nepasikeitę. Stačiakampės
kiaurymės aukštis h1 = 12 I / A , plotis b1 = A/h1 (čia A ir I – ovalo ir kitokios skerspjūvio formos
kiaurymių atitinkamai plotas ir inercijos momentas). Apskritos kiaurymės, kurių skersmuo ∅ h,
pakeičiamos kvadratinėmis su kraštine h1 = 0,9 ∅ h.
Plokštės su apskritomis kiaurymėmis atitikimas tinkamumo ribinių būvių sąlygoms
skaičiuojamas imant tokius ekvivalentiško skerspjūvio matmenis: h = 0,22 m, heff = hf1 = (h –
0,9 ∅ h) /2 = (0,22 – 0,9 × 0,150) /2 = 0,042 m, beff = 1,45 m, bf1 = 1,49 m, bw = beff – nk ×
0,9 ∅ h =1,45 – 7 × 0,9 × 0,150 = 0,505 m.
Betono ir armatūros savybių rodikliai. Normaliojo C25/30 stiprio gniuždant klasės
betono mechaninių savybių rodikliai (žr.1 sk. [5]): fck = 25 MPa, fctk,0,05 = 1,8 MPa, Ecm = 31
× 103 MPa. Betono apspaudimo stipris fcp = 0,8 × 25 = 20 MPa.
Skaičiuotiniai betono stipriai saugos ribiniams būviams: gniuždant – fcd = α × α c × fck/ γ c
= 0,9 × 1,0 × 25/1,5 =15 MPa,tempiant – f ctd = α × α ct × f ctk,0,05 / γ c = 0,9 × l,0 × 1,8/1,5
= 1,08 MPa.
Skaičiuotiniai betono stipriai tinkamumo ribiniams būviams: gniuždant – fcd = 0,9 × 1,0 × 25
/ l,0 = 22,5 MPa, tempiant – fctd = 0,9× l,0× 1,8 / l,0 = 1,62 MPa.

31
 Iš anksto įtemptoji armatūra – A800 klasės strypai (3 lent. [6]), kurios mechaninių savybių
rodikliai: charakteristinis stipris fpk = 785 MPa, skaičiuotinis tempiamasis stipris fpd = 714 MPa,
gniuždomasis stipris fpdc = 400 MPa, tamprumo modulis Esm = 2,05 × 103 MPa.
Viršutinės plokštės lentyna armuojama konstruktyviai suvirintu S500 klasės vielos tinklu.
Plokštės briaunų ruožai atstumu leff /4 = 6,22 /4 = 1,5 m nuo atramų armuojami plokščiais
strypynais, suvirintais iš A400 klasės armatūros, kurios mechaninių savybių rodikliai: fyd = 355
MPa, fywd = fyd × γ s1 × γ s2 =355 × 0,8× 0,9 = 256 MPa (skaičiuojant skersinę armatūrą – ((2.17)
formulė [6]). Plokštės pakėlimo kilpų armatūra A240 klasės, kurios f yd = 214 MPa.
Preliminarinis iš anksto įtemptosios armatūros skaičiavimas. Iš anksto įtemptoji
armatūra apskaičiuojama pagal 5.5 pav. pateiktą schemą. Duotuoju atveju. ekvivalentiško
skerspjūvio matmenys: h = 0,22 m, d = 0,175 m, bw = 0,505 m, heff = 0,035 m, santykis hejj / h =
0,035/0,22 = 0,159 > 0,1, todėl skaičiuotinis tėjinio skerspjūvio gniuždomosios lentynos plotis
beff = 1,45 m (76.2 p. [5]).

5.5 pav. Plokštės normalinio pjūvio stiprumo skaičiuotinė schema

Atsižvelgiant į reglamento [5] 139 p., pradiniai išankstiniai armatūros įtempiai imami: σ p =
0,7f pk = 0,7 × 785 = 550 MPa.
Tikrinama (12.1) sąlyga [5]: elektroterminio armatūros įtempimo atveju įtempių nuokrypis
p = 30 + 360 /l = 30 + 360 /(1,05 × 6,22) = 85 MPa;
σ p + p = 550 + 85 = 635 < fpk = 785 MPa – sąlyga įvykdyta.
Skaičiavimuose armatūros pradinio išankstinio įtempio reikšmės dauginamos iš armatūros
įtempimo tikslumo koeficiento (žr. 143 p. [5])
γ s p = 1± ∆γ s p ;
čia ∆ γ sp – dydis, kuris armatūrą įtempiant elektroterminiu būdu nustatomas pagal (12.6)
formulę, imant įtempiamų strypų skaičių np = 6,
∆ γ sp =(0,5 p/ σ p )(1+1/ n p =(0,5 × 85/550)(1+1/ 6 ) = 0,011<0,1; imama ∆ γ sp = 0,1.
Esant nepalankiai išankstinio įtempimo įtakai (pvz., skaičiuojant stiprumą armatūros,
esančios zonoje, kuri yra gniuždoma veikiant apkrovai, taip pat skaičiuojant gamybos stadijoje),
γ sp = 1 + ∆ γ sp = 1 + 0,1 = 1,1; esant palankiai išankstinio įtempimo įtakai – γ sp = 1 –
∆ γ sp = 1 – 0,1 = 0,90.
Įvertinus įtempimo tikslumą, armatūros išankstiniai įtempiai σ p = 0,90 × 550 = 495 MPa.
Iš anksto įtemptosios armatūros kiekis apskaičiuojamas iš plokštės normalinio pjūvio,
kuriame veikia didžiausias lenkimo momentas, stiprumo sąlygos; čia MEd = 87,9 kNm .
Lenkiamo elemento gniuždomosios zonos ribinis santykinis aukštis apskaičiuojamas pagal
reglamento [5] (8.14 ir 8.15) formules:
ξ lim = ω /(l +( σ s,lim/ σ sc,lim) (1 – ω /1,1)) = 0,730 /(1+ (459/ 1500 (1–0,730/1,1)) =0,560;
čia ω = α – 0,008 f cd = 0,85 – 0,008 × 15 = 0,730;
kai fpk = 785 > 400 MPa, įtempiai σ s,lim = fpd + 400 – σ p – ∆σ p = 714 + 400 – 495–160
= 459 MPa;

32
 ∆σ p = 1500 σ p /f pd – 1200 = 1500 × 495/714 – 1200 = 160 MPa > 0, nes A800
klasės strypų f pk = 785 > 600 MPa ir įtempiami elektroterminiu būdu (1 priedas [5]);
σ sc,lim = 500 MPa, kadangi betonas normalusis.
Laikant, kad neutralioji ašis yra tėjinio skerspjūvio lentynoje, t.y. xeff ≤ heff , koeficientas
(iš Σ M = 0):
µ Ed = MEd / fcd beff d2 = 0,0879/15 × l,45 × 0,1752 = 0,132.
Iš 6 priedo arba pagal 3 priedo [6] (4.11) formulę santykinis gniuždomosios zonos aukštis
ξ eff = 1 – 1 − 2 µ Ed = 1 – 1 – 2 × 0,132 = 0,142 < ξ lim = 0,560.
Kadangi xeff = ξ eff d = 0,142 × 0,175 = 0,022< heff = 0,035 m, prielaida teisinga.
Apskaičiuojant gelžbetonio plokštę, armuotą stipriąja armatūra (fpk = 785 > 550 MPa), kai
ξ eff < ξ lim , skaičiuotinis armatūros stipris fpd dauginamas iš koeficiento γ s6 ((8.16) formulė [5]):
γ s 6 = η − (η − 1)(2ξ eff / ξ lim − 1) = 1 , 1 5 – ( 1 , 1 5 – 1 ) ( 2 × 0 , 1 4 2 / 0 , 5 6 –
1 ) = l , 2 6 > η =1,15; imamas γ s6 = 1,15; čia η =1,15, nes fpk = 785 > 750 MPa.
Įtemptosios tempiamosios armatūros skerspjūvio plotas apskaičiuojamas pagal formulę,
gautą iš Σ N = 0, kai A p2 = 0, b = b eff :
A p1 =f cd b eff ξ eff d/fpd γ s6 = 15 × 1,45 × 0,142 × 0,175 / 714 × 1,15 =6,58 × 10 –4 m2 (6,58 cm2 ).
Iš asortimento lentelės imama 6 ∅ 12 A800, kurių Ap1 = 6,79 × 10–4 = 6,09 × 10 –4 m2 (6,79
cm2).
Pastaba. Jeigu skaičiuojant gaunama xeff > heff, t.y. neutralioji ašis kerta briauną žemiau
lentynos, tai iš anksto įtemptoji armatūra apskaičiuojama iš (8.20 ir 8.21) formulių [5] ir
vadovaujantis III sk. [6] rekomendacijomis.
Plokštės ekvivalentiško skerspjūvio geometriniai rodikliai. Plokštės ekvivalentiško
skerspjūvio geometriniai rodikliai apskaičiuoti pagal schemą 5.6 pav. ir 5.4 pav. c, nepaisant
viršutinės plokštės tinklo išilginės armatūros 8 ∅ 4S500 (dėl ae As2 dydžio nereikšmingumo).

5.6 pav. Ekvivalentiškas plokštės skerspjūvis

Skerspjūvio plotas Aeff = bw h + (beff – bw) heff + (bf1 – bw) hf1 + α e Ap1 = 0,505 × 0,22 + (1,45
– 0,505) 0,042 + (1,49 – 0,505) 0,042 + 6,61 × 6,79 × 10–4 = 0,1967 m2;
čia α e – armatūros ir betono tamprumo modulių santykis α e = Esm / Ecm = 205 × 103/31 × 103 =
6,61.
Skerspjūvio statinis momentas plokštės apatinio sluoksnio atžvilgiu Seff = 0,5 bw h2 + (beff –
bw) heff (h – 0,5 heff) + 0,5 (bf1 – bw) h2f1+ α e Ap1 a1 = 0,5 × 0,505 × 0,222 + (1,45 – 0,505)
0,042 × (0,22 –0,5 × 0,042) + 0,5( 1,49 – 0,505) 0,042 2 + 6,61 × 6,79 × l0 -4 × 0,045=
0,02119 m3 .
Ekvivalentiško skerspjūvio svorio centro atstumas nuo plokštės apatinio sluoksnio
ysc = Seff /Aef f = 0,02119 / 0,1967 = 0,108 m.

33
 Ekvivalentiško skerspjūvio inercijos momentas 0 – 0 ašies atžvilgiu
Ieff = bw h3 / 12+ bw h (0,5 h – ysc)2 +(beff – bw) h3eff / 12 + (beff – bw) heff (h –ysc – 0,5
heff) + (bf1 – bw) h3f1 / 12+ (bf1 – bw) hf1 (ysc – 0,5 hf1)2 + α e Ap1 (ysc – a1)2 = 0,505 × 0,223/12 + 0,505
2

× 0,22 (0,5 × 0,22 – 0,108)2 + (1,45 – 0,505) 0,0423/12 + (1,45 – 0,505) 0,042 (0,22 – 0,108 –
0,5 × 0,042)2 + (1,49 – 0,505) 0,042 3 /12 + (1,49 – 0,505) 0,042 (0,108 – 0,5 × 0,042) 2
+ 6,61 × 6,79 × l0 –4 (0,108 – 0,045)2 = 0,001120 m4.
Skerspjūvio atsparumo momentas plokštės apatinio sluoksnio atžvilgiu
Weff1=Ieff / ysc = 0,001120/ 0,108= 0,01037 m3.
Skerspjūvio atsparumo momentas plokštės viršutinio sluoksnio atžvilgiu
W eff2 = I eff /(h – y sc) = 0,001120 / (0,22 – 0,108) = 0,01000 m3 .
Skerspjūvio atsparumo momentas, įvertinant betono plastines deformacijas, apskaičiuotas
plokštės apatinio sluoksnio atžvilgiu,
Wpll = γ Weff1= 1,5 × 0,01037 = 0,01555 m3;
čia γ = 1,5, kadangi beff /bw =1,45 /0,505 = 2,87 < 6 ( žr. 7 priedą);
tas pats viršutinio krašto atžvilgiu:
Wpl2 = γ Weff2 = 1,5 × 0,01000 = 0,01500 m3.
Plokštės armatūros išankstinių įtempių nuostoliai. Išankstinių armatūros įtempių
nuostolių dydžiai nustatomi pagal XII sk. [5] nuostatas. Įtempiant armatūrą į atsparas, būtina
įvertinti: pirmuosius nuostolius, atsirandančius dėl inkarų deformacijos, temperatūrų skirtumo,
klojinių deformavimosi (įtempiant į klojinius-atsparas), dėl greitai pasireiškiančio betono
valkšnumo; antruosius nuostolius – dėl betono susitraukimo ir valkšnumo.
Apskaičiuojant armatūros išankstinių įtempių nuostolius, imamas armatūros įtempimo
tikslumo koeficientas γ p = 1,0. Tuomet pradinio išankstinio įtempio reikšmė σ p= γ p σ p = 1,0
× 550 = 550 MPa.
Anksčiau nustatyti ekvivalentiško skerspjūvio parametrai: Ap1 = 6,79 × 10–4 m2, Aeff = 0,1967
m2, ysc = 0,108 m, a1 = 0,045 m, Ieff = 0,001120 m4.
Armatūros atstumas nuo ekvivalentiško skerspjūvio svorio centro ypl = ysc – a1 = 0,108 –
0,045 = 0,063 m.
Pirmieji įtempių nuostoliai, apskaičiuojami naudojantis 9 lentelės 1...6 p. [5]:
– armatūros strypų ∅ 12A800 išankstinių įtempių nuostoliai dėl relaksacijos,
įtempiant elektroterminiu būdu ∆σ pr = 0,03 σ p = 0,03 × 550 =16,5 MPa;
– įtempių nuostoliai dėl temperatūrų atramose ir betone skirtumo, kai ∆ t = 60 C ir
betonas C25/30 klasės, ∆σ T =1,25 ∆ t =1,25 × 60 = 75,0 MPa;
– įtempių nuostoliai dėl inkarų deformacijos, kai armatūra įtempiama elektroterminiu būdu,
∆σ l = 0;
– įtempių nuostoliai dėl klojinių deformacijos ∆σ f = 0, nes armatūra įtempiama
elektroterminiu būdu.
Tokiu būdu betono apspaudimo jėga po pirmųjų armatūros įtempių nuostolių iki ją atleidžiant
iš atsparų bus:
Pm,0 =Apl( σ p– ∆σ pr – ∆σ T – ∆σ l – ∆σ f ) = 6,79 × 10–4(550 –16,5 –75,0 – 0 – 0) =
= 0,311 MN.
Laikant, kad jėgos P m,0 pridėties taškas sutampa su armatūros Ap1 svorio centru, jos
ekscentricitetams ep= (Ap1 yp1) / Ap1 = 6,79 × 10 −4 × 0,063/6,79 × 10–4 = ypl = 0,063 m.
Didžiausi gniuždymo įtempiai betone nuo jėgos Pm,0 , nepaisant savojo plokštės svorio:
σ cp0 = Pm,0 / Aeff + Pm,0 ep ysc / Ieff = 0,311 / 0,1967 + 0,311 × 0,063 × 0,108 /
0,001120 = 3,50 MPa < 0,6 fcp = 0,6 × 20 = 12 MPa (čia fcp = 20 MPa – žr. 5.1.1 sk. ir 22
lent. [5]).
Įtempių nuostoliai dėl greitai pasireiškiančio betono valkšnumo apskaičiuojami pagal 9
lent. 6 p. [5]. Dėl to reikia apskaičiuoti įtempius betone nuo apspaudimo jėgos ir plokštės

34
 savojo svorio sukelto lenkimo momento:
Ms.s = gk,s l2 /8 = 0,0053 × 5,352 /8 = 0,019 MNm;
čia l = 5,35 m – atstumas tarp atramų plokštę sandėliuojant.
Įtempiai betone ties iš anksto įtemptąja armatūra, t.y. atstumu yp1= 0,063 m:
σ cp1 = Pm,0 /Aeff + Pm,0 ep yp1 / Ieff – Ms.s ypl / Ieff = 0,311 / 0,1967 + 0,311 × 0,063 × 0,063 /0,001120
– 0,019 × 0,063/0,001120 = 1,60 MPa.
Kadangi koeficientas α = 0,25 + 0,025 f cp = 0,25 + 0,025 × 20 = 0,75 > σ cp,1 / f cp =
1,60 / 20 = 0,08, tai šie armatūros įtempių nuostoliai skaičiuojami pagal formulę:
∆σ pc,1 = 0,85 × 40 σ cp,1/fcp = 0,85 × 40 × 1,60 / 20 = 2,7 MPa.
Tokiu būdu pirmieji išankstinių įtempių nuostoliai bus:
Σ∆σ p1 = ∆σ pr + ∆σ T + ∆σ l + ∆σ f + ∆σ pc,1 = 16,5 + 75,0 + 0 + 0 + 2,7 = 94,2 MPa.
Betono apspaudimo jėga, atmetus pirmuosius armatūros išankstinių įtempių nuostolius,
P m,1 = A pl ( σ p – Σ∆σ p1 ) = 6,79 × 10–4 (550 – 94,2) = 0,309 MN.
Antrieji įtempių nuostoliai apskaičiuojami pagal 9 lent. 8 ir 9 p. [5].
Nuostoliai dėl betono susitraukimo, kai gaminys šutinamas esant atmosferos slėgiui (C25
/30 klasės betonas): ∆σ ps = 40 MPa.
Apskaičiuojant armatūros įtempių nuostolius dėl betono valkšnumo, reikia žinoti betono
įtempius ties Ap1 armatūra, atmetus visus pirmuosius įtempių nuostolius, t.y. apskaičiuojamus
pagal apspaudimo jėgą Pm,1 = 0,309 MN:
σ cp,1 = Pm,1/ Aeff + Pm,1 ep yp1 /Ieff – Ms,s yp1 / Ieff = 0,309 /0,1967 + 0,309 × 0,063 × 0,063
/0,001120 – 0,019 × 0,063 /0,001120 = 1,60 MPa.
Kadangi σ cp,1/fcp = 1,60 /20 = 0,08 < 0,75, tai armatūros išankstinių įtempių nuostoliai dėl
betono valkšnumo (9 lent. 9 p. [5]) ∆σ pc,2 = 0,85 × 150 × 1,60/20 = 10,2 MPa.
Tokiu būdu visi (suminiai) armatūros išankstinių įtempių nuostoliai:
∆σ p,com1 = ∆σ pr+ ∆σ T+ ∆σ l + ∆σ f + ∆σ pc,1+ ∆σ ps+ ∆σ pc,2 = 16,5 +75,0 + 0 + 0 +
2,7 + 40,0 +10,2 = 144 > 100 MPa.
Apspaudimo jėga, atmetus visus armatūros išankstinio įtempimo nuostolius,
Pm ∞ = Ap1( σ p – ∆σ p,com1) = 6,79 × 10–4 (550 – 144) = 0,276 MN; šios jėgos
ekscentricitetas
e pc =A p1 ( σ p – ∆σ p,com1 ) y p l /P m ∞ = 6,79 × l0 –4 (550 – 144) 0,063/0,276 = 0,063 m.
Plokštės normalinio pjūvio stiprumo įvertinimas. Tikrinamas plokštės tarpatramio vidurio
normalinio pjūvio stipris, atsižvelgiant į parinktą armatūrą Ap1 = 6,79 × 10–4 m2 ir faktiškus
armatūros išankstinius įtempius. Skaičiuotinė schema ta pati kaip ir 5.5 pav.
Ribinis gniuždomasis zonos santykinis aukštis
ξ lim = ω /(1 + ( σ s,lim / σ sc,lim) /(1 – ω /1,1)) = 0,730 /(1 + (708 /500) (1 – 0,730 /1,1))
= 0,495; čia ω ir σ sc,lim – kaip ir anksčiau ;
σ s,lim = fpd + 400 – ( σ p – ∆σ p,com1) – ∆σ p= 714+ 400 – (550 – 144) – 0 = 708 MPa;
∆σ p = 1500( σ p − ∆σ p ,com1 ) /fpd –1200 = 1500 (550 –144) /708 – 1200 = –340 < 0;
imama ∆σ p = 0.
Armatūros darbo sąlygų koeficientas γ s6 = η – (η – 1)(2 ξ e f f / ξ l i m –1)=1,15 – (1,15–
1)(2 × 0,142/0,495 – 1) = 1,21 > η = 1,15; imama η = 1,15;
čia skerspjūvio gniuždomosios zonos santykinis aukštis ξ eff = 0,142 < ξ lim = 0,495.
Gniuždomosios zonos aukštis iš Σ N = 0:
xęff = γ s6 fpd Ap1 /beff fcd = 1,15 × 714 × 6,79 × l0–4/ l,45 × l5 = 0,026 < heff = 0,035 m; ξ eff =
0,026/0,175 = 0,146 < ξ lim = 0,495.
Plokštės normalinio pjūvio stipris iš Σ M = 0: M Rd = γ s6 f pd Ap1 ( d – 0,5 x eff) =
1,15 × 714 × 6,79 × 10–4 (0,175 – 0,5 × 0,026) = 0,090 > MEd = 0,088 MNm.
Išvada. Plokštės normalinio pjūvio stipris yra pakankamas.

35
 Plokštės įstrižųjų pjūvių stiprumo skersinių jėgų atžvilgiu skaičiavimas. Kiaurymėtosios
plokštės skaičiuotinis tarpatramis leff = 6,22 m. Jos skerspjūvio fragmentas parodytas 5.7 pav.

5. 7 pav. Plokštės skerspjūvio fragmentas įstrižųjų pjūvių stipriui apskaičiuoti

Betonas normalusis C25/30 klasės: fck = 25 MPa, fcd = 15 MPa, fctk,0,05 = 1,8 MPa, fctd = 1,08
MPa. Kiekvieno išilginio armatūros strypo išankstinio įtempimo (apspaudimo) jėga, įvertinus
visus įtempių nuostolius: Pm ∞ = 0,276 /6 = 0,046 MN; jos ekscentricitetas epc = 0,063 m.
Skaičiuojant imamas 200 mm pločio plokštės fragmentas, kurio charakteristikos: Aeff =
0,0262 m2, atstumas nuo skerspjūvio svorio centro iki plokštės apačios ysc = 0,108 m, inercijos
momentas skerspjūvio centro atžvilgiu Ieff = 0,000149 m4.
Skaičiuotinis nuolatinės apkrovos nuo plokštės ir grindų svorio poveikis gd = 4,96 kN/m2,
skaičiuotinės laikinosios apkrovos – qd = 7,15 kN/m2.
Skaičiuojant įstrižųjų pjūvių stiprumą skersinių jėgų atžvilgiu, naudotasi reglamentu [5] ir jo
3 priedu [6].
Skaičiavimas atliekamas plokštės skerspjūvio pločiui beff = 0,20 m (atstumas tarp kiaurymių
centrų) ir bw = 0,05m; d = 0,22 – 0,045 = 0,175 m. Jo skaičiuotinė schema parodyta 5.8
pav.

5.8 pav. Elemento be normalinių

plyšių l1 ruožo nuo atramos taško:
a – apkrovimo schema ir skaičiuotiniai
įstrižieji pjūviai;
b – skersinių jėgų ir c – lenkimo
momentų diagramos

Apkrovų poveikiai 0,20 m pločio plokštės ruožui:

– nuo visų apkrovų
pd = (gd +qd) 0,20 = (4,96 + 7,15) 0,20 = 2,42 kN/m;
–nuo nuolatinės ir ekvivalentiškos laikinosios apkrovos

36
 peff,d = (gd +qd /2) 0,20 = (4,96 + 7,15 /2) 0,20 = 1,71 kN /m.
Didžiausia skersinė jėga pjūvyje prie atramos nuo visų apkrovų poveikio
VEd,max = (gd +qd) leff/2 = 2,42 × 6,22/2 = 7,5 kN.
Tikrinama, ar plokštė atitinka elemento be skersinės armatūros stiprumo (6.14) [6] sąlygą:
2,5 fctd bw d =2,5 × 1,08 × 0,05 × 0,175 = 0,0236 MN = 23,6 kN > VEd,max = 7,5 kN.
Elementas (6.4) sąlygą atitinka.
Tikrinama (6.12) [6] sąlyga. Pagal (6.23) formulę apskaičiuojami normaliniai betono
įtempiai ties elemento skerspjūvio svorio centru:
σ x = σ c = NEd /Aeff = Pm ∞ /Aeff = 0,046/0,0262 = 1,76 MPa < 0,5 fcd = 0,5 × l 5 = 7,5 MPa.
Vadinasi, (6.2) sąlygos tikrinti nereikia.
Apskaičiuojamas plokštės ruožo ilgis nuo atramos krašto l1, kuriame saugos ribiniame
būvyje neatsiranda normalinių plyšių, pagal (6.16) sąlygą. Šiuo atveju ji atrodo taip:
M Ed = 0,5 (( g d + q d ) l eff l 1 – ( g d + q d ) l 2 1 ) = M cr,d .
Skaičiavimui supaprastinti imama Wpl = 1,5 Weff ir ϕ = 0,9. Tuomet
W eff = I eff / y sc = 0,000149/0,108 = 0,00138 m 3 ;
Wpl = 1,5 × 0,001 = 0,00207 m3.
Pagal reglamento [5] (14,10) formulę
r = ϕ Weff /Aeff = 0,9 × 0,00138 /0,0262= 0,047 m;
e p = y sc – a1 = 0,108 – 0,045 = 0,063 m;
Mcr,d = fctd Wpl + Pm ∞ (ep + r) = 1,08 × 0,00207 + 0,046 (0,063 + 0,047) = 0,0073 MNm.
Iš aukščiau pateiktos lygties apskaičiuojamas atstumas l 1 :
l1=leff/2– ( l eff / 2) 2 − 2M cr ,d /( g d + q d ) = 6,22/2– (6,22 / 2) 2 − 2 × 0,0073 / 2,42 × 10 −3 =
1,20 m > cmax = 2d = 2 × 0,175 = 0,35 m.
Normaliniai plyšiai neatsiranda gana ilgame elemento ruože, todėl reikia į tai atsižvelgti.
Plokštės įstrižojo pjūvio stiprumas tikrinamas pagal (6.5) sąlygą, imant c = l1 = 1,20 m, kai
c =1,20 > cmax = 0,35 m, taip pat c, apskaičiuotą pagal reglamento [5] 3 priedo (6.27) formulę.
Tuo tikslu apskaičiuojami dydžiai Mc4, VRd,c,min ir Vcr,d pagal [6] (6.7), (6.8) ir (6.18) formules.
Pagal (6.9) formulę, imant NEd = Pm ∞ , koeficientas
ϕ n = 0,l P m ∞ /f ctd b w d = 0,1 × 0,046/1,08 × 0,05 × 0,175 = 0,487 < 0,5.
Iš reglamento [5] 15 lentelės ϕ c4 = 1,5 ir ϕ c3 = 0,6.
Iš [6] (6.5) sąlygos:
Mc4= ϕ c4(1+ ϕ n ) fctd bw d2 = 1,5(1 + 0,487) 1,08 × 0,05 × 0,175 2 = 0,0037 MNm.
V Rd,c,min = ϕ c3 (1+ ϕ n ) f ctd b w d = 0,6(1+0,487) × 1,08 × 0,05 × 0,175 = 0,0084 MN.
Ekvivalentiško skerspjūvio dalies, esančios virš neutraliosios ašies, statinis momentas apie
šią ašį:
S ef f = 0,5 b ef f ( h – y sc ) 2 – ∅ h 3 /12 = 0,5 × 0,200 (0,22 – 0,108) 2 – 0,150 3 /12 =
0,00097 m 3 ;
čia ∅ h – kiaurymės skersmuo.
Dydis Vcr,d apskaičiuojamas pagal [6] (6.18) formulę, nepaisant svarbiausių
gniuždymo įtempių σ y .
Laikant, kad svarbiausieji gniuždymo įtempiai σ y neturi įtakos betono tempiamajam
stipriui, pagal (6.19 a) formulę kerpamasis stipris
τ xy,Rd =f ctd 1 + σ x / f ctd =1,08 1 + 1,76 / 1,08 = 1,75 MPa.
Tikrinama, ar galima taikyti [6] (6.19 a) formulę.
Pagal (6.25) formulę
γ mc,lim = 1 – 0,2 – α fck,cube = 1 – 0,2 – 0,01 × 30 = 0,5 (čia α = 0,01 – normaliajam
betonui), o pagal (6.26) formulę – ribinė kerpamojo įtempio reikšmė

37
τ xy,lim = fcd γ mc ,lim (γ mc ,lim − σ x / f cd ) = 15 0,5(0,5 − 1,76 / 15 ) = 6,56 > τ xy , Rd = 1,75 MPa.
Vadinasi, įtempiai τ xγ , Rd pagal (6.19 a) formulę yra apskaičiuoti teisingai.
Pastaba. Jeigu (6.19a) formulės taikyti negalima, tada uždavinys sprendžiamas priartėjimo būdu,
t.y. spėjant įtempius σ y , kad būtų galima nustatyti svarbiausius gniuždymo įtempius pagal (6.22)
formulę.
Pagal (6.18) formulę apskaičiuojama įstrižuosius plyšius sukelianti kerpamoji jėga:
Vcr, d = bw (Ieff / Seff) τ xy,Rd = 0,05 (0,000149 / 0,00097) × 1,75 = 0,0134 MN.
Pagal [6] (6.27) formulę apskaičiuojamas įstrižojo pjūvio projekcijos ilgis
c = Mc4 /Vcr,d = 0,0037 / 0,0134 = 0,276 < cmax = 0,438 m; čia cmax= ( ϕ c4/ ϕ c3) / d = (1,5
/0,6)0,175 = 0,438 m – pagal [6] (6.6) formulę.
Be to, c = 0,276 < l1 = 1,20 m; todėl ruože c = 0,276 m normalinių plyšių neatsiras.
Tokiu būdu tikrinamos dvi minėtos įstrižųjų pjūvių stiprumo sąlygos pjūviui, kurio
projekcijos ilgis c = 0,276 m:
VEd = VEd,max – c peff,d = 7,53 – 0,276 × 1,71 = 6,5 < Vcr,d = 13,4 kN ir ruožo be normalinių
plyšių ilgio gale l1 =1,20 m > cmax = 0,438 m
VEd = VEdmax – l1 peff,d = 7,53 – 1,20 × 1,71 = 5,5 < VRd,c,min = 8,4 kN.
Abi sąlygos tenkinamos, todėl plokštės nereikia armuoti skersine armatūra.
Įsitikinama, ar reikia plokštę armuoti skersine armatūra, ignoruojant normalinių plyšių
nebuvimą ruože prie atramų. Tikrinama (6.13) sąlyga:
VEd,max ≤ M c 4 p eff ,d = 3,7 × 1,71 = 2,5 kN < VRd,c,min = 8,4 kN;
VEd,max = 7,53 kN < VRd,min = 8,10 kN.
Taigi, sąlyga VEd ≤ VRd yra tenkinama, todėl ir pagal šį skaičiavimą plokšės nereikia
armuoti skersine armatūra.
Pagal [5] 253 p. kiaurymėtųjų plokščių, kurių skerspjūvio aukštis h < 300 mm,
leidžiama nearmuoti skersine armatūra. Tačiau plokščių atraminiuose ruožuose leff /4 =
6,22/4 ≈ 1,50 m ši armatūra parenkama konstruktyviai: kraštinėse briaunose ir dvejose
vidurinėse briaunose dedami plokšti suvirinti strypynai, kurių vertikalieji strypai ∅ 6A400
(atstumai tarp jų sw = h /2 = 220/2 = 110 mm; imama sw = 0,10 m); vidurinėje plokštės dalyje
leff /2 šios armatūros nėra. Šių strypynų horizontalieji strypai – φ 8A400.
Pastaba. Jeigu sąlyga VEd ≤ VRd netenkinama, reikia apskaičiuoti plokštės skersinę armatūrą (žr. 3
priedo [6] 98 – 103 p.).
Įstrižųjų pjūvių stipris lenkimo momento atžvilgiu. Laisvai atremtos plokštės
pavojingas įstrižasis pjūvis prasideda nuo atramos krašto. Kadangi atraminiuose plokštės
ruožuose užtenka tik konstrukcinės skersinės armatūros, įtemptosios armatūros inkaravimosi
(įtempių perdavimo) ilgyje lbpd dedami ją gaubiantys suvirinti φ 3 – 4S500 vielos tinkleliai,
ir įstrižojo pjūvio stipris momento atžvilgiu netikrinamas.
Pastaba. Paprastai įstrižųjų pjūvių stipris lenkimo momento atžvilgiu apskaičiuojamas pagal
reglamento [5] 94 – 97 p. ir 241 p. reikalavimus.
Išvada. Perdangų plokštė atitinka naudojimo situacijos saugos ribinių būvių reikalavimus.

5.1.3. Plokštės gamybos, transportavimo ir montavimo situacijos

ribinių būvių skaičiavimas
Tikrinami trumpalaikės situacijos plokštės saugos ir tinkamumo ribiniai būviai.
Plokštei pakelti (išimant iš klojinių, montuojant ir pan.) gamybos metu įdedamos
pakėlimo kilpos, atstumu lc = 0,5 m nuo jos galų.

38
 Viršutinio krašto pleišėtumas apspaudžiant. Apskaičiuojamas plokštės savojo
svoriosukeltas lenkimo momentas, armatūrą atleidžiant nuo atsparų (nepaisant
dinamiškumo koeficiento):
MEgd = gs,sl2k/8 = 2,60 × 1,5 × 6,35 2 / 8 = 19,7 kNm = 0,020 MNm.
Plokštės apspaudimo jėga, atmetus pirmuosius armatūros įtempių nuostolius, kai γ sp
= 1,1:
Pd,sup = γ spPm1= 1,1 × 0,309 = 0,340 MN.
Skerspjūvio atsparumo momentai apatinio ir viršutinio krašto atžvilgiu: Weff1=
0,01037 m3; Weff2 = 0,01000 m3.
Didžiausi betono gniuždymo įtemptai apspaudžiant plokštę
σ c,max = Pd,sup /Aeff + (Pd,sup ep1– MEgd ) /Weff1 = 0,340/0,1967 + (0,340 × 0,063 –
0,020)/0,01037 = 1,9 MPa.
ϕ = 1,6 – σ c,max /fcp = 1,6 – 1,9/20 = 1,51>1,0; imama ϕ = 1,0 > 0,7 (žr. 164 p. [5] ).
Atstumas nuo skerspjūvio branduolio centro iki jo viršūnės, labiausiai nutolusios nuo
tempiamojo krašto:
rinf = ϕ Weff2 /Aeff = 1,0 × 0,01000/0,1967 = 0,050 m.
Iš 6 priedo arba 1 lent.[6], kai beff /bw = 1,45/0,505 = 2,87 < 6, koeficientas γ = 1,50.
Tada Wpl2 = γ Weff2 = 1,50 × 0,01000 = 0,01500 m3.
Tikrinama [6] (2.26) sąlyga, imant Mr = MEgd = 0,014 MNm, Pd,sup = 0,340 MN:
Pd,sup(ep1 – rinf) + MEgd = 0,340(0,063 – 0,050) + 0,020 = 0,024 < fctk Wpl2 =
1,8 × 0,01500 = 0,027 MN.
Pleišėtumas transportuojant ir montuojant. Skaičiuojama pagal schemą 5.9 pav.
Lenkimo momentas gembėje, t.y. atstumu lc = 0,5 m nuo plokštės galo (nepaisant dinamiškumo
koeficiento):
MEgd = gs,s lc2 /2 = 2,60 × 1,5 × 0,5 2 / 2 = 0,50 kNm.
Didžiausi betono įtemptai σ c,max = Pd,sup /Aeff + (Pd,sup ep1 – MEgd )/ Weff1 = 0,340/0,1967 +
(0,340 × 0,063 – 0,50 × 10-3)/0,01037 = 3,7 MPa.
ϕ = 1,6 – σ c,max /fcp = 1,6 – 3,7/20 = 1,41 > 1; imama ϕ = 1 > 0,7. Tuomet rinf = 0,050 m,
kaip ir anksčiau.
Tikrinama [6] (2.26) sąlyga:
Pd,sup (ep1 – rinf ) + MEgd = 0,340(0,063 – 0,050) + 0,50 × 10-3 = 0,0049 < fctk Wpl2 = 1,8
× 0,01500 = 0,027 MNm.

5. 9 pav. Plokštės skaičiuotinė schema gamybos situacijose ( transportuojant ir montuojant)

Išvada. Plyšiai viršutinėje plokštės zonoje gamybos metu neatsiras.

Pastaba. Jeigu (2.26) sąlyga netenkinama, tada atsiranda pradiniai plyšiai ir reikia nustatyti
jų gylį dcr (žr. [5] (14.29) formulę) ir įvertinti jų įtaką elemento pleišėjimui ir deformacijoms
naudojimo metu (žr. 162 – 164 p., 171 – 177 p. ir IV sk. [5]).

39
5.10 pav. Įrąžų schema ir įtempių diagrama elemento skerspjūvyje, apskaičiuojant normalinių plyšių
atsiradimą gamybos metu: 1 – branduolio viršūnė; 2 – ekvivalentiško skerspjūvio svorio centras

Plokštės stiprumas gamybos situacijų metu . Plokštės normalinio pjūvio

stiprumas skaičiujamas kaip ekscentriškai gniuždomo elemento (5.11 pav.) Laikoma,
kad skaičiuotinis plokštės savojo svorio poveikis bus didžiausias ją transportuojant,
kai dinamiškumo koeficientas γ d = 1,6 (I. II sk.[6]):
g s.sd = 3,9 × 1,6 = 6,2 kN/m.
Lenkimo momentas gembėje
M Egd = g ssd l 2 c /2 = 6,2 × 0,5 2 /2 = 0,8 kNm.
Apspaudimo jėga, veikianti plokštę kaip išorinis poveikis, irimo stadijoje iki
naudojimo (gamybos situacijose), įvertinant σ sc,lim = 330 Mpa (72 p.[5]):
N con = N Ed = ( γ sp ( σ p – Σ∆σ p1 ) – 330) A p1 = (1,1(550 – 94,2) – 330)6,79 × 10 -4 =
0,116 MN.
Jėgos N Ed atstumas nuo viršutinės neįtemptosios armatūros A s2 skerspjūvio
svorio centro
e s2 = d 2 – a 1 + M Egd / N Ed = 0,19 – 0,045 + 0,0008/0,116 = 0,152 m; čia d 2 = h – a 2
= 0,22 – 0,03 = 0,19 m.
Betono gniuždomasis stipris apspaudimo metu f cp = 20 MPa.

NEd

5.11 pav. Plokštės stiprumo transportuojant skaičiuotinė schema . Apspaudimo jėga, veikianti plokštę kaip
išorinis poveikis, irimo stadijoje iki naudojimo

Skaičiuojant normalinio pjūvio stiprį pagal schemą 5.11 pav., įvertinama tokia išilginė
armatūra: iš anksto įtemptoji Ap1 (6 φ 12A800), neįtemptoji As2, kurią sudaro plokštės atraminių
ruožų (leff /4) strypynų horizontalieji armatūros strypai 4 φ 8A400 (As = 2,1 × 10–4 m2) ir viršutinės
lentynos tinklo išilginė armatūra 8 φ 3S500 (As = 0,49 × 10 –4m2).
Nepaisant minėto tinklo išilginės armatūros, lieka As2 = 2,l× l0 –4 m2.

40
 Gniuždomosios zonos aukštis xeff nustatomas iš skaičiuotiname skerspjūvyje veikiančių įrąžų
pusiausvyros lygties Σ Nx = 0:
NEd + fyd As2 fcpd xeff bf1– σ sc Ap1= 0; čia fcpd = 0,8 fcd = 0,8 × l5 = 12>11 MPa (37 p.[5]);
σ sc = σ sc,lim – γ sp ( σ p – Σ∆σ p1) = 500 – 1,1(550 – 94,2) ≅ 0;
Laikant, kad xeff ≤ hf1, turima:
xeff = (NEd+ fyd As2 – σ sc Ap1)/fcpd bf1 = (0,116 + 355 × 2,l × 10 –4 – 0 × 6,79 × 10–4) /12 ×
l,49 = 0,011 < h f 1 = 0,035 m.
Vadinasi, prielaida teisinga.
Apskaičiuojamas ribinis santykinis gniuždomosios zonos aukštis, imant σ sc,lim = 330
MPa (72 p.[5]):
ξ lim = ω /(1 + ( σ s ,lim / σ sc ,lim )(1 − ω / l,l)) = 0,754/(l +355 /330)(l – 0,754/1,1)) =
0,563; čia ω = 0,85 – 0,008 fcpd = 0,85 – 0,008 × 12 = 0,754; σ s,lim = fyd = 355 MPa.
Tikrinama stiprumo sąlyga:
MEd = NEd es2 ≤ MRd = fcpd bf1 xeff (d2 – 0,5 xeff) + σ sc Ap1(d2 – a1).
M Ed =0,116 × 0,152 = 0,018 < M Rd =12 × l,59 × 0,011(0,19 – 0,5 × 0,011) + 0 × 6,79
× 10 –4 (0,19 – 0,045) = 0,039 MNm.
Išvados:
1. Plokštės stiprumas transportuojant (ir montuojant, nes γ d = 1,4 < 1,6) yra pakankamas;
2. Perdangų plokštė atitinka trumpalaikės situacijos saugos ir tinkamumo ribinių būvių
reikalavimus.

5.1.4. Plokštės naudojimo situacijos tinkamumo ribinių būvių

skaičiavimas
Normalinių plyšių atsiradimas. Plokštę veikiančių apkrovų poveikių charakteristinės
ir skaičiuotinės (tinkamumo ribiniam būviui) reikšmės nustatomos pagal skaičiuotinę schemą,
pateiktą 5.3 pav.:
– plokštės savojo svorio charakteristinės apkrovos poveikis
gd1 = gk1 = 2,60 × 1,0 × 1,5 = 3,90 kN /m;
– nuolatinės apkrovos (su grindų konstrukcijos svoriu)
gd = gk = (2,60 + 1,08) 1,0 × 1,5 = 5,52 kN/m;
– naudojimo apkrovos poveikis
qd = qk = 5,5 × 1,5 = 8,25 kN/m;
– naudojimo apkrovos tariamai nuolatinės dalies poveikis
q d,lt = q k,lt = Ψ 2 5,5 × l,5 = 0,6 × 5,5 × 1,5 = 4,95 kN/m;
čia Ψ 2 = 0,6 (10 priedo 1 lent.[2]).
Visos apkrovos poveikis pd = pk = gk + qk = 5,52 + 8,25 = 13,77 kN/m.
Nuolatinės ir tariamai nuolatinės apkrovų poveikiai
pgd = pgk = gk+ qk,lt = 5,52 + 4,95 = 10,47 kN/m.
Plokštės įrąžos (poveikių efektai):
– lenkimo momentai:
M Ed = p d l eff 2 /8 = 13,77 × 6,22 2 / 8 = 66,6 kNm;
MEgd = pgd l2eff /8 = 10,47 × 6,222/8 = 50,6 kNm;
M Eggd = gd1 l eff /8 = 3,9 × 6,222/8 = 18,9 kNm;
– skersinės jėgos:
VEd = pd leff /2 = 13,77 × 6,22 /2 = 42,8 kN;
VEgd = pgd leff /2 = 10,47 × 6,22/ 2 = 32,6 kN.

41
 Įtempių būvis normalinių plyšių susidarymo momentu parodytas 5.12 pav.

5.12 pav. Įtempimų būvis skaičiuojant plokštę normalinių plyšių atsiradimui naudojimo metu:
1 – ekvivalentiško skerspjūvio svorio centras; 2 – skerspjūvio branduolio taškas

Skaičiavime, atliktame 5.1.3 sk., nustatyta, kad plokštės viršuje gamybos metu plyšių
neatsiras. Todėl koeficientas λ = 0 (164 p. (14.14) formulė [5]).
Anksčiau nustatyta (5.1.2 sk.): armatūros išankstiniai įtempiai, įvertinus visus jų nuostolius,
σ pm = σ p – ∆σ p,com = 550 –144 = 406 MPa.
Vidutinė betono apspaudimo jėga, įvertinus visus įtempių nuostolius,
P m ∞ = σ pm A p1 = 406 × 6,79 × l0 –4 = 0,276 MN.
Betono apspaudimo jėga tinkamumo ribiniam būviui:
P d,sup = γ sp P m ∞ = 1,1 × 0,276 = 0,304 MN;
Pd,inf = γ sp Pm ∞ = 0,9 × 0,276 = 0,248 MN.
Didžiausi gniuždomojo betono įtempiai dėl bendro išorinės apkrovos ir išankstinio
apspaudimo poveikio
σ c,max = P d,inf / A eff – P d,inf e p ( h – y sc ) /I eff + M Ed ( h –y sc )/ I eff = 0,248 / 0,1967 –
0,248 × 0,063 (0,22 – 0,108) / 0,001120 + 66,6 × 10–3 (0,22 – 0,108) / 0,001120 = 6,4 MPa;
čia Aeff = 0,1967 m2 , e p = 0,063 m, y sc = 0,108 m, I eff = 0,001120 m4 – žr. 5.1.2 sk.
Koeficientas ϕ = 1,6 – σ c,max /fck = 1,6 – 6,4 /25 = 1,4 > 1,0; imama ϕ = 1,0 > 0,7 (164 p.
[5]).
Atstumas nuo ekvivalentiško skerspjūvio svorio centro iki branduolio viršūnės, labiausiai
nutolusios nuo tempiamosios zonos krašto:
rsup= ϕ Weff1/ Aeff = 1,0 × 0,01037 / 0,1967= 0,053 m.
Plyšių atsiradimo momentas apskaičiuojamas pagal [5] (14.4) formulę:
Mcr = fctk Wpl1 + Pd,inf (ep + rsup) = l , 8 × 0,01555 + 0,248 (0,063 + 0,053) = 0,057 < MEd =
0,067 MNm.
Išvada. Naudojimo situacijos metu plokštės apačioje atsiras statmenieji (normaliniai) plyšiai.
Normalinių plyšių atsivėrimo skaičiavimas. Skaičiuotinė įtempimų būvio schema
parodyta 5.13 paveiksle. Bendruoju atveju normalinių plyšių atsivėrimo plotis wk (mm)
apskaičiuojamas pagal [5] (14. 22) formulę:
w k = δ ϕ l η ( σ s /E s ) 20 (3,5 – 100 ρ 1 ) 3 φ ,
čia δ =1,0, skaičiuojant lenkiamą momentą, pvz., plokštę; η – koeficientas; η = 1,0, kai
yra rumbuotoji strypinė armatūra; ϕ l – koeficientas, įvertinantis apkrovos veikimo trukmę
(23 lent. [5]); ρ 1 – elemento skerspjūvio armavimo koeficientas, imamas lygus tempiamosios
armatūros skerspjūvio ploto ir elemento betoninio skerspjūvio ploto (naudingojo aukščio ribose
ir atmetus gniuždomųjų tėjinio (dvitėjinio) skerspjūvio lentynų plotą) santykiui, būtent:
ρ 1 = Ap1 / (bw d + (bf1 – bw) (hf1 – as) ≤ 0,02.

42
 Jeigu hf1 (apatinės lentynos aukštis) mažesnis už as (šiuo atveju as = a1), lentynų nepaisoma.
φ – armatūros strypų skersmuo (mm).
σ s – armatūros įtempiai, apskaičiuojami pagal [5] (14.26) formulę.
Es = Esm = 205× 103 MPa .
Armavimo koeficientas, kai hf1 = 0,042 < a1 = 0,045 m,
ρ 1 = 6,79 × 10–4 /(0,505 × 0,175+0) = 0,008<0,02; imama ρ 1 =0,008.

5.13 pav. Įtempių būvio schema normalinių plyšių atsivėrimo pločiui apskaičiuoti

Tokiu būdu, veikiant nuolatinei ir tariamai nuolatinei apkrovoms nuolatinėje situacijoje,

koeficientas ϕ l = 1,6 – 15 × 0,008 = 1,48, koeficientas η = 1,0, kadangi iš anksto
įtemptoji strypinė armatūra rumbuota.
Visos apkrovos poveikio sukeltas lenkimo momentas MEd = 66,6 kNm, taip pat – nuolatines ir
tariamai nuolatinės – MEgd = 50,6 kNm.
Santykiniam gniuždomosios zonos aukščiui apskaičiuoti pagal [5] (14.39) formulę reikalingi
dydžiai:
δ = M Ed / b w d 2 f ck = 66,6 × 10 –3 / 0,505 × 0,175 2 × 25 = 0,173;
λ = ϕ f (1 − heff / 2d ) = 0,449(1 – 0,042/2 × 0175) = 0,395;
ϕ =(b – b ) h /b d = (1,45 – 0,505) 0,042/0,505 × 0,175 = 0,449.
f eff w eff w
Santykinis gniuždomosios zonos aukštis
ξ = 1 /{β + [1 + 5(δ + λ ) / 10 ρ lα e ]} + (1,5 + ϕ f ) /(11,5es ,tot / d − 5) =1/(1,8+(1+5(0,173+
+0,395))/10 × 0,008 × 6,61))+(1,5+0,449)/(11,5 × 0,243/0,175 – 5) = 0,288 > h eff /d=
= 0,042/0,175 = 0,24; be to, ξ = 0,288 <1,
čia es,tot – suminis išilginės jėgos atstumas nuo tempiamosios armatūros Ap1 svorio centro
(žr. toliau); β = 1,8 – normaliajam betonui.
Suminė išilginė jėga, įvertinus visus armatūros įtempių nuostolius ir koeficientą γ sp= 1, Ntot
= Pm ∞ = 0,249 MN. Jos ekscentricitetas es,tot = (MEd + Pm ∞ ) /Ntot = (66,7 × 10-3 + 0,276
× 0) / 0,276 = 0,243 m;
čia esp – atstumas nuo apspaudimo jėgos pridėties taško iki tempiamosios armatūros svorio
centro, t.y. esp = ysc – a1 – ep = 0,108 – 0,045 – 0,063 = 0.
Pastaba. Skerspjūviai su lentyna gniuždomojoje zonoje, kai ξ < heff / d, apskaičiuojami kaip
stačiakampiai, kurių b = beff.
Lentynos pločio dydis beff vertinamas pagal [5] 76 p. nurodymus.
Pagal [5](14.44) formulę, vidinių jėgų petys
z = d (1 – ((h eff /d) ϕ f + ξ 2 ) /2( ϕ f + ξ )) = 0,175(1 – ((0,042 /0,175) 0,449 +
0,288 2 ) /2(0,449 + 0,288)) = 0,152 m.
Tempiamosios armatūros įtempių prieaugis pagal (14.26) formulę:
σ s = (M E d – P m ∞ (z – e s p )) A p l z =(66,6 × 10 - 3 – 0,276(0,152– 0))/6,79 × 10 – 4 ×
0,152 = 2 4 2 MPa.

43
 Trumpalaikio plyšio plotis nuo visos apkrovos poveikio:
w lim1 = δ ϕ l η ( σ s /E s )20(3,5–100 ρ 1 ) 3 φ =
1 × 1 × 1(242 / 205 × 10 3 )20(3,5 − 100 × 0,008)3 12 = 0,15 < 0,30 mm,
čia φ = 12 mm – įtemptosios armatūros skersmuo; ϕ l = 1,0 (esant trumpalaikei skaičiuotinei
situacijai – žr. 23 lent. [5]).
Tempiamosios armatūros įtempių prieaugis nuo nuolatinės ir tariamai nuolatinės apkrovų
poveikio
σ s = (MEgd – Pm ∞ (z – esp)) /Ap1 z = (66,6 × 10-3 – 0,276 (0,152 – 0)) /6,79 × l0–4 × 0,152 = 88
MPa.
Ilgalaikio plyšio plotis, kai koeficientas ϕ l = 1,48:
w l i m 2 = δ ϕ l η ( σ s /E s m )20(3,5 – 100 ρ1 ) 3 φ = 1 × 1,48 × 1(88/205 × 10 3 )20(3,5 –
100 × 0,008) 3 12 = 0,08 < 0,20 mm.
Išvada. Plokštės normalinių plyšių atsivėrimo pločiai yra leistini.

Plokštės įlinkis. Kadangi MEd = 66,6 > Mcr = 57,0 kNm, naudojimo metu kiaurymėtoje
plokštėje atsiras normaliniai plyšiai. Todėl plokštės įlinkis, įvertinant šiuos plyšius,
apskaičiuojamas pagal [7] formulę:
d = d1 – d2 + d3 – d4;
čia d1 – visos apkrovos trumpalaikio poveikio sukeltas įlinkis; d2 – nuolatinės ir tariamai nuolatinės
apkrovos trumpalaikio poveikio sukeltas įlinkis; d3 – nuolatinės ir tariamai nuolatinės apkrovos
ilgalaikio poveikio sukeltas įlinkis; d4 – išlinkis, sukeltas apspaudimo jėgos dėl betono
valkšnumo ir susitraukimo.
Kadangi patalpų santykinis oro drėgnis RH = 50%, tai koeficientas, apibūdinantis tampriai
plastišką betono gniuždomosios zonos savybę, imamas iš 26 lent. [5]: esant trumpalaikei
skaičiuotinei situacijai v = 0,45, ilgalaikei – v = 0,15.
Visos apkrovos trumpalaikio poveikio sukeltas plokštės išilginės ašies kreivis tarpatramio
viduryje pagal [5] (14. 38) formulę:
(1/r)1= (M /d z)(ψ s /Esm Ap1+ ψ c /(( ϕ f + ξ ) bw d Ecmν )) – (Ntot /d)(ψ s/Esm Ap1);
čia:
M =MEd + Pd,inf esp = 66,6 + 248 × 0 = 66,6 kNm; Ntot =Pd,inf = 248 kN; d = 0,175 m, ψ c
= 0,9 – koeficientas, kuriuo įvertinamos gniuždomojo betono tampriai plastinės deformacijos
(26 lent. [5]);
anksčiau yra apskaičiuoti dydžiai: ξ = 0,288; ϕ f = 0,449; z = 0,152 m; es,tot = 0,243 m.
Koeficientas, įvertinantis tempiamosios armatūros deformacijų netolygumą,
ψ s =1,25– ϕ lsϕ m − (1 − ϕ m 2 ) /((3,35 − 1,8ϕ m )(es ,tot / d )) = 1,25 – 1 × 0,737 – (1– 0,7372 )/
((3,5 –1,8 × 0,737)(0,243/0,175)) = 0,362 < 1,0;
čia ϕ ls = l,0 (271ent. [5]); ϕ m – koeficientas, apskaičiuojamas pagal [5] (14.76) formulę:
ϕ m = (f ctk W pl1 )/(M r – M rp ) = 1,8 × 0,01555/(0,067 – 0,029) = 0,737 < 1;
Mr = MEd = 66,6 kNm = 0,067 MNm;
Mrp = Pd,inf (ep + rsup) = 0,248 (0,063 + 0,053) = 0,029 MNm.
Tokiu būdu,
(1/r)1= (0,067 /0,175 × 0,152)(0,362/205 × 103 × 6,79 × 10–4+ 0,9/((0,449 + 0,288)0,505
× 0,175 × 31 × 103 × 0,45)) – (0,248/0,175)(0,362/205 × 103 × 6,79 × 10–4) = 0,0051 m–1.
Nuolatinės ir tariamai nuolatinės apkrovos trumpalaikio poveikio sukeltas plokštės
išilginės ašies kreivis tarpatramio viduryje
(l/r)2 =(MEgd /d z)(ψ s /Esm Ap1+ψ c /(( ϕ f + ξ ) bw d Ecmν )) – (Ntot/d)(ψ s/Esm Ap1) =

44
= (0,051/0,175 × 0,150)(0,25/205 × 103 × 6,79 × 10–4 + 0,9/((0,449 + 0,344) 0,505 × 0,175
× 31 × 103 × 0,45)) – (0,248/0,175) (0,25/205 × 103 × 6,79 × 10–4) = 0,0028m–1;
čia Ntot = Pd,inf = 0,248 MN; ϕ c = 0,9; ν = 0,45;
ξ – gniuždomosios betono zonos santykinis aukštis pagal [5] (14.39) formulę:
ξ = 1 / ( β + (1 +5 ( δ + λ ))/10 ρ 1 α e )) + (l,5 + ϕ f )/(11,5 e s,tot /d) – 5 = l/(l , 8 +
( 1 + 5 (0,132 + 0,395)) /10 × 0,008 × 6,61)) + (l,5 + 0,449)/(11,5 × 0,206/0,I75 – 5) =
0,344 > heff /d = 0,042 /0,175 = 0,24 i r < l ;
čia β = 1,8; ρ 1 = 0,008; α e = 6,61; ϕ f = 0,449; λ = 0,395;
δ =M Egd /b w d 2 f ck = 0,051/0,505 × 0,175 2 × 25 = 0,0132;
e s,tot = M Egd /N tot = 0,051/0,248 = 0,206 m;
vidinių jėgų petys
z = d(1– ((h eff /d) ϕ f + ξ 2 ) /2( ϕ f + ξ )) = 0,175(1 –((0,042/0,175) 0,449+
0,344 2 )/2 (0,449+ 0,344)) = 0,150 m;
ψ s = 1,25– ϕ lsϕ m − (1 − ϕ m 2 ) /((3,5 − 1,8ϕ m )(es ,tot / d ))=
=1,25–1 × 1 – (1 – 1)/((3,5 – 1,8 × 1) 0,206/0,175)) = 0,25;
ϕ m = (1,8 × 0,01555)/(0,051 – 0,029) = 1,27 > 1; imama ϕ m =1.
Nuolatinės ir tariamai nuolatinės apkrovos ilgalaikio poveikio sukeltas plokštės išilginės
ašies kreivis tarpatramio viduryje
(1/r) 3 =(M egd /dz)( ψ s / E sm A p1 + ψ c /((ϕ f + ξ )bw dE cmν )) – ( N tot /d ) ψ s / E sm A p1 =
=(0,051/175 × 0,150)(0,25 /205 × 10 3 × 6,79 × 10–4 + 0,9 / ((0,449 + 0,344) 0,505 × 0,175
× 31 × 103 × 0,15)) – (0,248/0,175)0,25/205 × 103 × 6,79 × 10–4 = 0,0058 m – 1 ;
čia M = M Eg d = 0,051 MNm, N tot = P d, inf = 0,248 MN, ψ c = 0,9, v = 0,15, ξ =
0,344, ϕ f = 0,449, z = 0,150 m, ψ s = 0,25.
Apspaudimo jėgos sukeltas kreivis apskaičiuojamas pagal [5] (14.36) ir (14.37) formules:
(1/r)4 = ( ε c1 – ε c 2 )/d = (2,6 – 2,1) 10-4/0,175 = 0,0003 m-1;
čia ec1 ir ε c2 – betono santykinės deformacijos, sukeltos apspaudimo jėgos Pm (žr. 5.1.2 sk.)
(dėl betono susitraukimo ir valkšnumo) ir apskaičiuojamos atitinkamai tempiamosios armatūros
svorio centro lygyje ir kraštiniame gniuždomosios betono zonos sluoksnyje:
ε c1 = ( ∆σ pc1,1 + ∆σ pc2,1 + ∆σ ps ) / E sm = (2,7 + 10,2 + 40)/205 × 10 3 = 2,6 × 10 –4 ;
čia ∆σ pc1,1 = 2,7 MPa – armatūros išankstinių įtempių nuostoliai dėl greitai pasireiškiančio
betono valkšnumo (žr. 5.1.2 sk.);
∆σ pc2,1 = 10,2 MPa – tas pats, dėl ilgalaikio betono valkšnumo; ∆σ ps = 40 MPa – tas pats,
dėl betono susitraukimo.
ε c2 = ( ∆σ pc1,2 + ∆σ pc2,2 + ∆σ ps )/E sm = (2,6 + 0 + 40)/205 × 10 3 = 2,1 × 10 –4 ;
čia ∆σ pc1,1 – tariamai esamos gniuždomosios zonos armatūros įtempių nuostoliai dėl
greitai pasireiškiančio betono valkšnumo, apskaičiuojami taip:
∆σ pc1,2 = 0,85 × 40(σ cp2 / f cp ) = 0,85 × 40(1,5/20) = 2,6 MPa, kadangi σ cp2 /f cp =
1,5/20 = 0,075 < α = 0,8;
čia σ cp2 – betono įtempiai kraštiniame gniuždomosios zonos sluoksnyje:
σ cp2 = Pm0 /Aeff – Pm0 ep(h – ysc)/Ieff + Ms,s(h – ysc) /Ieff = 0,311 /0,1967 – 0,311 ×
0,063 (0,22 – 0,108) / 0,001120 + 0,019 × (0,22 – 0,108) /0,001120 = 1,5 MPa;
∆σ pc2,2 – tariamai esamos gniuždomos armatūros įtempių nuostoliai dėl betono valkšnumo, kai
betono įtempiai kraštiniame gniuždomosios zonos sluoksnyje
σ cp2 = Pm1 /Aeff – Pm1 ep (h – ysc) / Ieff = 0,309 /0,1967 – 0,309 × 0,063 (0,22 – 0,108)
/ 0,001120 = – 0,38 < 0; todėl σ pc 2, 2 = 0.
Apskaičiuojamas plokštės kreivis ((14.48) formulė [5]):
(1/r) = (1/r)1 – (1/r)2+ (1/r)3– (1/r)4 = 0,0051 – 0,0028 + 0,0056 – 0,0003 = 0,0076 m–1.

45
 Kiaurymėtosios plokštės įlinkis
d = (1 / r) (5 /48) leff2 = 0,0061 (5 /48) 6,222 = 0,0306 m = 30,6 mm < dlim = 31 mm;
čia dlim = leff /200 = 6,22/200 = 0,031 m = 31 mm (žr. 17.1 lent.[2]).
Kadangi santykis leff /h = 6,22/0,22 = 28 > 10, nereikia atsižvelgti į skersinių jėgų (šlyties
deformacijų) poveikį elemento įlinkiui (190 p. [5]).
Išvados: 1. Plokštės įlinkis neviršija ribinės reikšmės. 2. Plokštė atitinka tinkamumo ribinių
būvių reikalavimus.
Pastaba. Jeigu perdangų plokštė netenkina tinkamumo ribinių būvių reikalavimų, reikia padidinti
iš anksto įtemptosios armatūros kiekį, jos išankstinių įtempių dydį ir pan., o skaičiavimą pakartoti.

5.1.5. Perdangų plokštės konstravimas

Laikant, kad perdangų plokštė gali būti keliama už dviejų pakėlimo kilpų, jos savasis
svoris, su dinamiškumo koeficientu γ d = 1,4, tenkantis vienai pakėlimo kilpai:
G s . s . d = 0,5 l k g d 1 γ f γ d = 0,5 × 6,35 × 3,90 × 1,0 × 1,4 = 17,3 kN.
čia lk – konstrukcinis plokštės ilgis pagal duomenis 5.1 pav.
lk = ln – 0,20 + a1 – 0,5 b – t = 6,60 – 0,20 + 0,12 – 0,5 × 0,30 – 0,02 = 6,35 m.
Kilpos armatūros skerspjūvio plotas As = Gs.s.d /fyd = 17,3 × l0–3 /214 = 0,81 × l0–4m2
(0,81 cm2).
Iš asortimento lentelės parenkamos pakėlimo kilpos φ 12A240, kurių As = 1,313 × 10–4 m2 .
Iš anksto įtemptosios armatūros, įtempiamos į atsparas, inkaravimosi (įtempių
perdavimo) ilgio ruože lbpd numatomi suvirinti φ 3–4 S500 vielos armatūros tinkleliai, gaubiantys
ją iš apačios.
Skaičiuotinis armatūros inkaravimosi ilgis nustatomas pagal 241 p. [5] taip:
l b p d = 1,2 l p t 2 + α 2 φ ( σ pd − σ p∞ ) f bpd ;
čia σ pd – armatūros įtempiai, kuriuos sukelia lenkimo momentas; σ pd = MEd /Ap1(d – 0,5 h xeff)
= 0,088 / 6,79 × 10–4(0,175 – 0,5 × 0,026) = 800 MPa;
σ p ∞ – išankstiniai armatūros įtempiai, įvertinus visus jų nuostolius, σ p ∞ = σ p – ∆σ p,com1 =
550 – 144 = 406 MPa;
lpt2 – įtempių perdavimo zonos bazinis ilgis:
l pt2 = α 1α 2φσ p1 / f bpt = 1,25 × 0,25 × 0,0012 × 456/2,33 = 0,07 m;
(čia α 1 = 1,25; α 2 = 0,25; σ p1 = σ p − Σ∆σ p1 = 550 – 94,2 = 456 MPa; f bpt – armatūros
ir betono sankibos įtempiai – f bpt = η p1η1 f ctd (t ) = 2,7 × 1,0 × 0,86 = 2,33 MPa, kai f ctd (t)
= α α ct × 0,8 f ct k ,0 ,0 5 / γ c = 0,9 × 1 × 0,8 × 1,8 /1,5 = 0,86 MPa);
fbpd – armatūros ir betono sankabos ribiniai įtempiai – fbpd = η p2 η 1 0,8 fctd = 1,4 × 1,0 × 0,8
× 1,08 =1,21 MPa.
Tokiu būdu skaičiuotinis iš anksto įtemptosios armatūros inkaravimosi ilgis
l bpd = l,2 × 0,07 + 0,25 × 0,0012(800 – 406) 1,21 = 0,23 m; imama l bpd = 0,25 m.
Plokštės viršutinė lentyna, kaip ir iš anksto įtemptosios armatūros inkaravimosi ilgio zonos,
armuojamos suvirintais aukščiau minėtos vielinės armatūros tinklais.
Plokštės armavimas parodytas brėžiniuose ( 8 priedas).

5. 2. Gelžbetoninės nepertraukiamo formavimo kiaurymėtosios perdangų

plokštės projektavimas

5.2.1. Pradiniai duomenys

Pastato charakteristika. Projektuojama universalinės parduotuvės
surenkamosios gelžbetoninės perdangos kiaurymėtoji plokštė, gaminama

46
nepertraukiamo formavimo būdu.
Atstumas tarp pastato kolonų (rėmsįjų) ašių L = l n = 9,0 m (5.14 pav.). Rygelio
plotis – 0,30 m. Plokštės atrėmimo ilgis a = 0,10 m (žr.3.1 sk.). Plokštės konstrukcinis
ilgis l k = l n – 2 t / 2 = 9,00 – 2 × 0,10/2 = 8,90 m. Tarpai t = 0,1 m tarp plokščių galų
užmonolitinami.

5.14 pav. Perdangos fragmentas: 1 – perdangų plokštė, 2 – rygelis, 3 – sumonolitinimas

Pastato plotų panaudojimo kategorija – D2. Iš 10.2 lent. [2] charakteristinė naudojimo
apkrova ant perdangos qk = 5,0 kN/m2. Pastato atsparumo ugniai laipsnis – I, o perdangų
atsparumas ugniai – REI60 (4 lent. [3]). Pastato aplinkos sąlygų klasė – X0, patalpų santykinis
drėgnis RH = 50%.
Plokštės nominalusis plotis – bn = 1,2 m.
Grindų konstrukcija: 1) mastikinė lieta danga (4 mm); 2) cemento-smėlio skiedinio
išlyginamasis sluoksnis, armuotas tinklu (50 mm); 3) pusiau kietos akmens vatos plokštės (30
mm).
Plokštės medžiagos, konstravimo ypatumai ir gamyba. Plokštė gaminama iš
normaliojo C35/45 klasės betono ir armuojama vien tik įtemptąja lynine armatūra (joje nėra
skersinės armatūros bei tinklų lentynose).
Iš anksto įtempiamoji lyninė armatūra – Y1770C [6 ,7]. Ši armatūra įtempiama mechaniniu
būdu į atsparas. Įtempiamo lyno ilgis 115,5 m. Betono stipris apspaudimo metu fcp = 0,8 fck.
Gaminiai kietinami šutinant ( ∆ t = 65°C).

5.2.2. Plokštės naudojimo situacijos ribinių būvių skaičiavimas

Apkrovos ir poveikiai. Apkrovos ir poveikiai (kN/m2) apskaičiuoti 5.2 lentelėje,
atsižvelgiant į reglamento [2] nurodymus ir 5.2.1 sk. duomenis.
Skaičiuotinė schema ir poveikių efektai (įrąžos). Atsižvelgiant į 2 sk. ir 5.14 pav.
duomenis, plokštės tarpatramio skaičiuotinis ilgis:
l eff = l n – 2 × t /2 – 2 (1/2) a = 9,00 – 2 × 0,10/2 – 2 (1/2) 0,10 = 8,80 m.
Charakteristinės ir skaičiuotinės apkrovų poveikių reikšmės (tinkamumo ribiniams
būviams), kai plokštės plotis bn = 1,2 m:
– plokštės savojo svorio
gds = gks= g sd 2 bn = 4,40 × 1,2 = 5,28 kN/m;
– nuolatinių apkrovų
gd = gk = g sd 2 bn = 5,79 × 1,2 = 6,95 kN/m;
– naudojimo apkrovos
qd = qk = qd 2 bn = 5,0 × 1,2 = 6,0 kN/m;
– naudojimo apkrovos tariamai nuolatinės dalies, kai ψ 2 = 0,6 (1 lent. [2]):
qd,lt = qk,lt = ψ 2 qk bn = 0,6 × 5,0 × 1,2 = 3,6 kN/m;

47
 – visos apkrovos
pd = pk = gk+ qk = 6,95 + 6,0 = 12,95 kN/m;
– nuolatinės ir tariamai nuolatinės
pgd = pgk = gk + qk = 6,95 + 3,6 = 10,55 kN/m.

5.2 lentelė. Apkrovų ir poveikių skaičiavimas

Poveikių patikimumo Skaičiuotines poveikių

Charakteristinės koeficientai ( γ ) reikšmės, kN/m2
apkrovos, kN/m2 Tinkamumo Saugos Tinkamumo Saugos
ribiniams ribiniams ribiniams ribiniams
būviams būviams būviams būviams
Nuolatinės (G):
1.Mastikinė danga
0,004 × l 2 = 0,05 γ G1 =1,0 γ G1 = 1,35 0,05 0,06
2.Cementinio skiedinio
sluoksnis
0,05 × 22 = 1,10 γ G 2 = 1,0 γ G 2 = 1,35 1,10 1,48
3.Pusiau kietos akmens
vatos plokštės
0,03 × 8 = 0,24 γ G 3 = 1,0 γ G 3 = 1,35 0,24 0,32
4.Gelžbetoninė
pplokštė – 4,40 γ G 4 = 1,0 γ G 4 = 1,35 g sd 2 = 4,40 g sd 2 = 5,94
Suminė gk = 5,79 – – g d 2 = 5,79 g d 2 = 7,80
Kintamoįi (Q):
Naudojimo
apkrova q k = 5,00 γ Q = 1,0 γ Q = 1,30 qd 2 = 5,00 qd 2 = 6,30

Šios plokštės skaičiuotinė schema analogiška parodytai 5.3 pav.(todėl čia neparodyta).
Plokštės efektai (įrąžos), sukelti charakteristinių ir skaičiuotinių poveikių, tinkamumo
ribiniams būviams :
MEd = pd leff / 8 = 12,95 × 8,802 / 8 = 125,4 kNm;
MEgd = pgd leff / 8 = 10,55 × 8,802/ 8 = 102,1 kNm;
MEggd = gd1 leff2 / 8 = 5,28 × 8,802/ 8 = 51,1 kNm;
VEgd = pgd leff /2 = 10,55 × 8,80/2 = 46,4 kN.
Skaičiuotinės apkrovų poveikių reikšmės saugos ribiniams būviams:
– plokštės savojo svorio ir grindų konstrukcijos
gd = g d 2 bn = 7,80 × 1,2 = 9,36 kN/m;
– visos apkrovos
pd = ( g d 2 + qd 2 ) bn = (7,80 + 6,30) 1,2 = 16,92 kN/m.
Skaičiuotiniai apkrovų poveikių efektai saugos ribiniams būviams (nuolatinei situacijai):
– didžiausias lenkimo momentas
MEd = pd leff2 / 8 = 16,92 × 8,802/ 8 = 163,8 MNm;
– didžiausia skersinė jėga
VEd = pd lęff /2=16,92 × 8,80/2 = 74,4 MN.

Plokštės skerspjūvio matmenų nustatymas. Nepertraukiamo formavimo įtemptojo

gelžbetonio kiaurymėtosios perdangų plokštės skerspjūvio matmenys parodyti 5.15
pav.Plokštės skerspjūvio aukštis h ≅ leff /30 = 8,97/ 30 = 0,299 m; imamas h = 0,30 m.

48
Skerspjūvio darbo aukštis d = h – a1 = 0,30 – 0,04 = 0,26 m. Kiti skerspjūvio matmenys:
plotis b1 = 0,168 m (čia R = 0,084 m – kiaurymės apskritiminių dalių spindulys): viršutinės
lentynos storis heff = 0,04 m, apatinės – hf1 = 0,035 m, briaunų pločiai: vidurinių – 0,05m,
kraštinių – (1,148 – 4 × 0,05 − 5 × 0,168) / 2 = 0,054 m.

5.15 pav. Plokštės skerspjūviai: a – tikrasis; b – skaičiuotinis saugos ribiniams

būviams; c – skaičiuotinis tinkamumo ribiniams būviams

Skaičiuojant plokštės saugos ribinius būvius , skaičiuotinis tėjinio skerspjūvio

(5.15 b pav.) gniuždomosios lentynos storis h eff = 0,04 m; santykis h eff /h = 0,04
/0,30 = 0,133 > 0,1, todėl skaičiuojant imamas visas lentynos plotis b eff = 0,148
m; skaičiuotinis briaunos plotis b w = b eff – 5 × 0,168 = 0,308 m.
Skaičiuojant plokštės tinkamumo ribinius būvius , imamas dvitėjinis
skaičiuotinis skerspjūvis (5.15 c pav.). Jo parametrai nustatomi redukuojant
vertikalias ovalines kiaurymes į stačiakampes tokiu būdu:
1) apskaičiuojamas ovalinės kiaurymės plotas
A = b 1 ( h 1 – b 1 ) + π R 2 = 0,168(0,225 – 0,168) + 3,14 × 0,084 2 = 0,03173 m 2 ;
2) kiaurymės inercijos momentas apie jos vertikaliąją ašį
I = ( h 1 – 2 R ) b 1 3 /12 + π R 4 /4 = (0,225 – 2 × 0,084)0,168 3 /12 + 3,14 × 0,084 4 /4
= 0,0000615 m 4 ;

49
 3) apskaičiuojamas ekvivalentiškos kiaurymės plotis ir aukštis:
be = 12 I / A = 12 × 0,0000615 / 0,03173 = 0,153 m;
he = A / be = 0,03173 /0,153 = 0,207 m.
Tokiu būdu ekvivalentiško plokštės skerspjūvio matmenys bus tokie: h = 0,30 m; beff =
0,048 m; heff = (0,225 – 0,207) /2 + 0,04 = 0,049 m; hf1 = (0,225 – 0,207) /2 + 0,035 = 0,044
m; bw = beff – 5 be = 1,148 – 5 × 0,153 = 0,383 m.
Betono ir armatūros savybių rodikliai. Normaliojo C35/45 stiprio gniuždant klasės
betono mechaninių savybių rodikliai (žr. 1 sk. [5]): fck = 35 MPa; fctk,0,05 = 2,2 MPa; Ecm =
34 × 103 MPa. Betono apspaudimo stipris fcp = 0,8 fck = 0,8 × 35 = 28 MPa.
Skaičiuotiniai betono stipriai saugos ribiniams būviams:
fcd = α α c f ck / γ c = 0,9 × 1 × 35/1,5 = 21,0 MPa; fctd = α α ct f ctk , 0,05 / γ c = 0,9 × 1 × 2,2 / 1,5 =
1,32 MPa.
Skaičiuotiniai betono stipriai tinkamumo ribiniams būviams: fcd = 0,9 × 1× 35 / 1 = 31,5
MPa; fctd = 0,9 × 1 × 2,2 / 1 = 1,98 MPa.
Plokštė armuojama iš anksto įtemptąja lynine armatūra Y1770C klasės, kurios
mechaninių savybių rodikliai (žr. [6]): fpk = 1770 MPa; fyd = fp 0,1d = 1250 MPa; fyk = fp 0,1k =
1520 MPa; Esm = 205 × 103 MPa. Lynų skersmuo φ 12,5 mm (vieno lyno skerspjūvio plotas
0,93 × 10–4 = 93 mm2).
Preliminarinis iš anksto įtemptosios armatūros skaičiavimas. Skaičiuojama pagal
5.16 pav. pateiktą skaičiuotinę schemą, vadovaujantis 5.15 b pav. ir kitais duomenimis.

5.16 pav. Plokštės normalinio pjūvio stiprumo skaičiuotinė schema

Pagal [5] 139 p. pradiniai armatūros išankstiniai įtempiai

σ p = 0,75 fyk = 0,75 × 1520 = 1140 MPa.
Tikrinama [5] (12.1) sąlyga: mechaninio armatūros įtempimo atveju įtempių
nuokrypis p = 0,05 σ P = 0,05 × 1140 = 57 MPa; σ p + p = 1140 + 57 = 1197 < fyk = 1520
MPa – sąlyga įvykdyta.
Armatūros įtempimo tikslumo koeficientas pagal 143 p. [5]:
γ s p = 1 ± ∆γ sp = l ± 0 , 1 ;
čia ∆γ sp = 0,1 , kai armatūra įtempiama mechaniniu būdu.
Skaičiuojant stiprį imama γ sp = 1 – 0,1 = 0,9; todėl armatūros išankstiniai įtempiai σ p
= 0,9 × 1140 = 1026 MPa.
Iš anksto įtemptosios armatūros skerspjūvio plotas apskaičiuojamas pagal M Ed = 163,8
kNm. Laikant, kad neutralioji ašis yra gniuždomojoje lentynoje, koeficientas (iš Σ M = 0):
µ Ed = MEd / fcd beff d2 = 0,1638/21 × 1,148 × 0,262 = 0,101;
tada santykinis gniuždomosios zonos aukštis iš 6 priedo arba formulės:

50
 ξ eff =1 – 1 − 2µ Ed =1 – 1 − 2 × 0,101 = 0,107.
Kadangi x = ξ eff d = 0,107 × 0,26 = 0,028 < hef f = 0,04 m., neutralioji ašis yra lentynoje.
Gniuždomosios zonos charakteristika (žr.72 p. [5]):
ω = α – 0,008 f cd = 0,85 – 0,008 × 21 = 0,682.
Ribinis santykinis gniuždomosios zonos aukštis
ξ lim = ω /(1 + ( σ s,lim / σ sc,lim )(1 – ω /1,1)) = 0,682/(1 +(624/500)(l – 0,682/ l,l))
= 0,463; čia, kai naudojami lynai, σ s,lim = f yd + 400 – σ p = 1250+400– 1026
= 624 MPa; σ sc,lim = 500 MPa.
Armatūros darbo sąlygų koeficientas γ s6 (žr. 73 p. [5]): γ s6 = η − (η − 1)(2ξ eff / ξ lim − 1 )
= 1,15 – (1,15 – l)(2 × 0,107/0,463 – l) = 1,23 > η = 1,15; imama γ s6 = 1,15;
čia η = 1,15 – armatūros lynams.
Iš anksto įtemptosios armatūros skerspjūvio plotas pagal [6] (4.18) formulę, kai Ap2 = 0 ir b
= beff = 1,146 m ( iš Σ N = 0):
Ap1 = f cd beff ξ eff d/f yd γ s6 = 21 × 1,148 × 0,107 × 0,26/1250 × 1,15 = 4,665 × 10–4 m2 . Imama
6 φ 12,5 Y0770 su Ap1 = 5,58 × l0–4 m2 .
Plokštės ekvivalentiško skerspjūvio geometriniai rodikliai. Šie rodikliai
apskaičiuojami pagal schemą 5.15 pav., atsižvelgiant į anksčiau gautus duomenis.
Skerspjūvio plotas A eff = 0,1915 m 2 ;
čia – α e = E sm / E cm = 205 × 10 3 /34 × l0 3 = 6,03.
Statinis skerspjūvio momentas plokštės apatinio sluoksnio atžvilgiu
Seff = 0,02849 m3
Atstumas nuo ekvivalentiško skerspjūvio svorio centro iki plokštės apatinio sluoksnio
ysc = Seff /Aeff = 0,149 m.
Ekvivalentiško skerspjūvio inercijos momentas 0 – 0 ašies atžvilgiu
Ieff = 0,00224 m4.
Skerspjūvio atsparumo momentai atitinkamai plokštės apatinio ir viršutinio sluoksnio
atžvilgiu:
Weff1 = Ieff / ysc = 0,00224 / 0,149 = 0,01503 m3;
Weff2 =Ieff / {h – ysc ) = 0,00224 /(0,30 – 0,149) = 0,01483 m3.
Skerspjūvio atsparumo momentai, įvertinant betono plastines deformacijas:
Wpl1 = γ Weff1 = 1,5 × 0,01503 = 0,02255 m3;
Wpl2 = γ Weff2 = 0,01483 = 0,02225 m3;
čia γ = 1,5 , kadangi beff /bw = 1,148 /0383 = 3,0 < 6 (žr. 1 lent. [6]).
Armatūros išankstinių įtempių nuostoliai. Pradiniai armarūros įtempiai, kai γ sp = 1,
σ p = γ sp σ p = 1 × 1140 = 1140 MPa.
Apspaudimo jėgos P ekscentricitetas ep = ysc – a1 = 0,149 – 0,04 = 0,109 m.
Pirmieji įtempių nuostoliai, apskaičiuojami pagal 9 lent. 1...6 pvz. [5] nurodymus:
– lynų armatūros įtempių nuostoliai dėl relaksacijos, kai armatūra įtempiama
mechaniniu būdu,
∆σ pr = (0,22 σ p /f p0,1k – 0,1) σ p = (0,22 × 1140/1520 – 0,1) 1140 = 74,1 MPa;
– įtempių nuostoliai dėl temperatūrų atsparose ir betone skirtumo
∆σ T = 1,0 ∆ t = 1,0 × 65 = 65 MPa;
– įtempių nuostoliai dėl inkarų deformacijų
∆σ l = ( ∆ l /l ) Ep = (3,125 /115500) 205 × 10 3 = 5,5 MPa;
čia ∆ l = 1,25 + 0,15 φ = 1,25 + 0,15 × 12,5 = 3,125 mm; l = 115500 mm – įtempiamo
lyno ilgis.

51
 Betono apspaudimo jėga atleidus armatūrą iš atsparų
P m0 = ( σ p – ∆σ p – ∆σ T – ∆σ l ) A p1 = (1140 – 74,1 – 65 – 5,5)5,58 × 10–4 = 0,555 MN.
Betono gniuždymo įtempiai ties armatūros svorio centru nuo apspaudimo jėgos Pm0 ir
plokštės savojo svorio sukeliamo lenkimo momento MEgd:
σ cp1 = Pm0 /Aęff + Pm0 ep ( ysc – a1)/Ieff – MEgd (ysc – a1) /Ieff = 0,555 /0,1915 + 0,555 × 0,109
(0,149 – 0,04) /0,00224 – 0,0511 (0,149 – 0,04) /0,00224 = 3,4 MPa;
– įtempių nuostoliai dėl greitai pasireiškiančio betono valkšnumo
∆σ pc1,1 = 0,85 × 40 ( σ cp1 /fcp) = 0,85 × 40 × 0,121 = 4,1 MPa, kadangi koeficientas
α = 0,25 + 0,025 fcp = 0,25 + 0,025 × 28 = 0,95 > 0,8; todėl imama α = 0,8; čia σ cp1/fcp =
3,4 /28 = 0,121 < α = 0,8.
Betono įtempiai kraštiniame gniuždomosios zonos sluoksnyje
σ cp2 = Pm0 / Aeff – Pm0 ep (h – ysc) / Ieff + MEggd (h – ysc) /Ieff = 0,555 / 0,1915 – 0,555 × 0,109 (0,30 –
– 0,149) / 0,00224 + 0,0511 (0,30 – 0,149) / 0,00224 = 2,3 MPa.
Įtempių nuostoliai tariamai esančioje gniuždomosios zonos armatūroje dėl greitai
pasireiškiančio betono valkšnumo
∆σ pc1,2 = 0,85 × 40 σ cp2 / fcp = 0,85 × 40 × 0,08 = 2,7MPa;
kadangi α = 0,25 + 0,025 f cp = 0,25 + 0,025 × 28 = 0,95 > 0,8; todėl imama α = 0,8;
čia σ cp2 / f cp = 2,3 / 28 = 0,08.
Taigi pirmieji armatūros išankstinių įtempių nuostoliai
Σ∆σ p1 = ∆σ pr + ∆σ T + ∆σ l + ∆σ pc1,1 = 74,1 + 65 + 5,5 + 4,1 = 149 MPa.
Antrieji armatūros išankstinių įtempių nuostoliai. Kadangi betonas C35/45 klasės, gaminiai
kietinami šildant, tai įtempių nuostoliai dėl betono susitraukimo ∆σ p c = 50 MPa.
Betono apspaudimo jėga, įvertinus pirmuosius įtempių nuostolius,
Pm1 = ( σ p – Σ∆σ p1) /Ap1 = (1140 – 149) 5,58 × 10–4 = 0,553 MN.
Betono gniuždymo įtempiai ties Sp armatūros svorio centru, kuriuos sukelia jėga Pm1,
σ cp1 =P ml /A eff +P m1 e p ( y sc – a 1 ) / I eff = 0,553/ 0,1915 + 0,553 × 0,109 (0,149 –
0,04) /0,00224 = 5,8 MPa.
Armatūros įtempių nuostoliai dėl ilgalaikio betono valkšnumo
∆σ pc2,1 = 0,85 × l50( σ cp1 /fcp), kai σ cp1 /fcp ≤ 0,75; čia σ cp1 /fcp = 5,8 /28 = 0,21 <
0,75; todėl ∆σ pc2,1 = 0,85 × 150 × 0,21 = 26,8 MPa.
Betono įtempiai kraštutiniame tariamai gniuždomosios zonos sluoksnyje
σ cp2 = Pm1 I Aeff – Pm1 ep (h – ysc) / Ieff = 0,553 / 0,1915 – 0,553 × 0,109 (0,30 – 0,149)
/0,00224 = – l,17 MPa; todėl ∆σ cp2,2 = 0.
Antrieji armatūros įtempių nuostoliai Σ∆σ p2 = ∆σ ps + ∆σ pc2,1 = 50 + 26,8 = 76,8 MPa.
Visi (suminiai) armatūros išankstinių įtempių nuostoliai
∆σ p,com = Σ∆σ p1 + Σ∆σ p2 = 149 + 76,8 = 226 > 100 MPa.
Armatūros išankstiniai įtempiai, atmetus visus jų nuostolius,
σ pm = σ p – ∆σ p,com = 1140 – 226 = 914 MPa.
Vidutinė betono apspaudimo jėga, įvertinus visus įtempių nuostolius,
Pm = σ pm Ap1 = 914 × 5,58 × 10–4 = 0,510 MN.
Betono apspaudimo jėgos reikšmės tinkamumo ribiniams būviams
P d,sup = γ sp P m = 1,10 × 0,510 = 0,561 MN;
P d,inf = γ sp Pm = 0,90 × 0,510 = 0,459 MN.
Plokštės normalinio pjūvio stiprumo įvertinimas. Skaičiuojant atsižvelgiama į
faktiškus armatūros išankstinius įtempius pagal skaičiuotinę schemą 5.16 pav. Šiuo atveju
ξ lim = ω /(1+( σ s,lim / σ sc,lim )(1 – ω /1,1) = 0,682/(1+(736/500)(l – 0,682/1,1) =
0,437; čia ω ir σ sc,lim – kaip ir anksčiau ;
σ s,lim = fpd + 400 – ( σ p – ∆σ p,com) = 1250 + 400 – (1140 – 226) = 736 MPa.

52
 Armatūros darbo sąlygų koeficientas γ s6 nepasikeičia, todėl imama γ s6 = 1,15.
Gniuždomosios zonos aukštis iš Σ N = 0:
x eff = γ s6 fpd Ap1 / beff f cd = 1,15 × l250 × 5,58 × 10–4 /1,148 × 21 = 0,033 < heff = 0,04 m;
ξ eff = 0,033/0,26 = 0,127 < ξ lim = 0,437.
Tikrinama sąlyga M Ed ≤ M Rd :
MRd = γ s6 fpd Ap1(d – 0,5 xeff) = 1,15 × 1250 × 5,58 × 10–4(0,26 – 0,5 × 0,033) = 0,195 > MEd
= 0,164 MNm.
Išvada. Plokštės normalinio pjūvio stiprumas yra pakankamas.
Plokštės įstrižųjų pjūvių stiprumo skersinių jėgų atžvilgiu skaičiavimas. Plokštės
įstrižųjų pjūvių stipriui apskaičiuoti imamas jos ekvivalentiško skerspjūvio fragmentas, kurio
plotis 218 mm (5.17 pav.). Jo charakteristikos: Aeff = 0,0364 m2; ysc= 0,149 m; Ieff = 0,00037
m4; kiekvieno išilginio lyno išankstinio įtempimo jėga, įvertinus visus įtempių nuostolius,
Pm ∞ = 914 × 5,58 × 10–4 /6 = 0,085 MN.
Skaičiuotinė nuolatinė apkrova gd = 7,80 kN/m2, laikinoji apkrova qd = 6,30 kN/m2.

5.17 pav. Plokštės skerspjūvio

fragmentas įstrižųjų pjūvių
stipriui apskaičiuoti

Apkrovų poveikiai beff = 0,218 m plokštės ruožui:

– visų apkrovų
pd = (gd + qd ) beff = (7,80 + 6,30) 0,216 = 3,05 kN/m;
– nuolatinių ir tariamai nuolatinių apkrovų
peffd = (gd + qd ) beff = (7,80 + 6,30 12) 0,216 = 2,37 kN/m.
Didžiausia skersinė jėga prie atramos krašto
VEd,max = pd leff /2 = 3,05 × 8,80/2 = 13,42 kN = 0,013 MN.
Tikrinama, ar plokštė atitinka elemento be skersinės armatūros stiprumo sąlygą ((6.4)[6]):
2,5 fctd bw d = 2,5 × 1,32 × 0,05 × 0,26 = 0,043 > VEd,max = 0,013 MN.
Elementas (6.4) sąlygą atitinka.
Tolimesnė skaičiavimo eiga tokia pat, kaip ir skaičiuojant perdangų plokštę su apskritomis
kiaurymėmis, todėl neparodytas. Tačiau reikia paminėti, kad jo rezultatai įrodė skersinės
armatūros nereikalingumą.
Išvada. Nepertraukiamo formavimo kiaurymėtoji perdangų plokštė konstruojama be
skersinės armatūros.
Įstrižųjų pjūvių stipris lenkimo momento atžvilgiu. Paprastai įstrižųjų pjūvių stipris
lenkimo momento atžvilgiu apskaičiuojamas pagal [5] 94 – 97 p. reikalavimus. Kadangi perdangų
plokštė atramose remiama ir inkaruojama atsižvelgiant į 2 ir 3 sk. esančius reikalavimus, jos
įstrižųjų pjūvių stipris lenkimo momento atžvilgiu bus pakankamas.

5.2.3. Plokštės gamybos, transportavimo ir montavimo situacijos

ribinių būvių skaičiavimas
Plokštės saugos ir tinkamumo ribiniai būviai tikrinami pavojingose laikinose
situacijose: gamybos, transportavimo ir montavimo. Plokštė keliama specialia kėlimo

53
priemone – sija (traversa) su griebtais (žr. 4 sk.). Atstumas nuo kabinimo griebto galo iki
plokštės galo lc = 0,8 m.
Viršutinio krašto pleišėtumas apspaudžiant plokštę. Apskaičiuojamas apspaudimo
jėgos ir plokštės savojo svorio sukeltas lenkimo momentas atleidžiant armatūrą nuo atsparų:
MEgpd = Pd,sup (ep – rinf) – MEgd = 0,561 (0,109 – 0,077) – 0,050 = – 0,034 MNm;
čia MEgd – lenkimo momentas, sukeltas plokštės savojo svorio, tarpatramio viduryje
Megs = g ds lk2 /8 = 0,00528 × 8,902/8 = 0,052 MNm (čia lk = 8,90 m – plokštės konstrukcinis
ilgis);
rin f = ϕ Weff2 / Aeff = 1 × ,01483/0,1915 = 0,077 m; ϕ = 1.
Išvada. Kadangi momentas MEgd yra su neigiamu ženklu, tai gamybos metu plokštės
viršuje tempimo nebus ir plyšių neatsiras.
Viršutinio krašto pleišėtumas transportuojant. Skaičiuojama pagal skaičiuotinę
schemą, kaip ir 5.10 pav.
Plokštės savojo svorio sukeltas lenkimo momentas gembėje, imant dinamiškumo
koeficientą γ d = 1,6, skaičiuotinis lenkimo momentas gembėje
MEgd = gds lc2 / 2 = 0,00528 × 0,082 / 2 = 0,017 MNm.
Didžiausi betono gniuždymo įtempiai
σ c,max = Pd,sup / Aeff + (Pd,sup ep + MEgd) /Weff1 = 0,561 / 0,1915 + (0,561 × 0,109 + 0,017) /0,01503 =
8,1 MPa.
Koeficientas ϕ =1,6 – σ c,max /fcp = 1,6 – 8,07/28 = 1,31 > 1,0; imama ϕ = 1,0 > 0,7;
čia fcp = 0,8 × 35 = 28 MPa.
Atstumas nuo skerspjūvio svorio centro iki branduolio viršūnės, labiausiai nutolusios nuo
tempiamo krašto,
rinf = ϕ Weff2 /Aeff = 1,0 × 0,01483 /0,1915 = 0,077 m.
Tikrinama [6] (2.26) sąlyga, imant Mr = MEgd = 0,017 MNm,
Pd,sup (ep – rinf) + Mr = 0,561(0,109 – 0,077) + 0,017 = 0,035 < fcptk Wpl2 =
1,76 × 0,02225 = 0,039 MNm; čia fcptk = 0,8 fctk = 0,8 × 2,2 = 1,76 MPa.
Išvada. Transportuojant plokštės viršuje vertikaliųjų (gamybinių) plyšių neatsiras.
Plokštės stiprumas. Plokštės stiprumas tikrinamas pavojingoms laikinosioms
situacijoms: gamybos, transportavimo ir montavimo.
Kadangi nepertraukiamo formavimo kiaurymėtosios gelžbetoninės perdangų plokštės viršuje
nėra jokios armatūros, tai ji dirba kaip betoninio elemento zona. Todėl normalinio pjūvio
stiprumą (skaičiuotinė schema – kaip ir 5.10 pav.) galima būtų tikrinti pagal necentriškai
gniuždomų betoninių elementų skaičiavimo metodiką (VIII.I sk. [5]).
Apie tai, kad plokštė gamybos metu nesuirs, galima spręsti ir pagal ankščiau gautus
skaičiavimo rezultatus: transportuojant didžiausi betono įtempiai σ c,max = 8,1 < fcpd = 28 MPa;
viršutinėje plokštės zonoje nei atleidžiant armatūrą nuo atsparų, nei plokštę transportuojant plyšių
neatsiras.
Išvada. Plokštė tenkina visus trumpalaikės situacijos saugos ir tinkamumo ribinių būvių
reikalavimus.

5.2.4. Plokštės naudojimo situacijos tinkamumo ribinių būvių

skaičiavimas
Normalinių plyšių atsiradimas. Skaičiuojama pagal įtempių būvio schemą, analogišką
parodytai 5.12 pav.
Kadangi plokštės viršuje gamybos metu plyšių neatsiras, tai koeficientas λ = 0 (164 p.
[5]).

54
 Didžiausi betono gniuždymo įtempiai dėl išorinės apkrovos ir betono apspaudimo jėgos
poveikio
σ c,max = Pd,inf / Aeff – Pd,inf ep (h – ysc) / Ieff + MEd (h – ysc )/Ieff = 0,459 /0,I915 – 0,459 × 0,109
(0,30 – 0,149) /0,00224 + 0,1122(0,30 – 0,149) /0,00224 = 6,6 MPa.
Koeficientas ϕ = 1,6 – σ c,max / f ck = 1,6 – 6,6 /35 = 1,41 > 1; imama ϕ = 1 > 0,7.
Atstumas nuo ekvivalentiško skerspjūvio svorio centro iki branduolio viršūnės, labiausiai
nutolusios nuo tempiamosios zonos krašto,
rsup= ϕ Weff1 /Aeff = 1 × 0,01503/0,1915 = 0,078 m.
Normalinių plyšių atsiradimo momentas plokštės naudojimo metu
Mcr = fctk Wpl1 + Pd,inf (eP + rsup) = 2,2 × 0,02255 + 0,459 (0,109 + 0,078) = 0,135 > MEd =
0,125 MNm.
Išvada. Naudojimo metu kiaurymėtoje plokštėje normalinių plyšių neatsiras.
Įstrižųjų plyšių atsiradimas. Pleišėtumas tikrinamas plokštės 1–1 pjūvyje, kuriame
apspaudimo jėga P = Pd,inf = 0,459 MN iki galo (armatūros įtempių perdavimo ilgio lpt pabaigoje)
perduodama betonui, ir 2–2 pjūvyje, prie plokštės atramos vidinio krašto.
Pleišėtumas 1 – 1 pjūvyje.
Pagal 241 p. [5] įtemptosios armatūros įtempių perdavimo zonos ilgis
l pt =1,2 α 1 α 2 φ σ pi /f bpt = 1,2 × 1,25 × 0,19 × l2,5 × 995 /2,96 = 1,198 m;
čia α 1 = 1,25 – kadangi plokštės skerspjūvis apspaudžiamas staiga, α 2 = 0,19 –
kadangi naudojama lyninė armatūra, φ = 12,5 mm, armatūros įtempiai, atleidus ją nuo atsparų,
σ p i = σ p – ∆σ p r – ∆σ T – ∆σ l = 1140 – 74,1 – 65 – 5,5 = 995 MPa;
armatūros ir betono sankibos įtempiai
fbpt = η p1 η 1 fctd = 3,2 × 0,7 × 1,32 = 2,96 MPa;
čia η p1 = 3,2 – lyninei armatūrai; η 1 = 0,7; fctd = 1,32 MPa.
Plokštės skerspjūvio dalies, esančios virš jo svorio centro, statinis momentas
Seff1 = (beff – bw) heff (h – ysc – 0,5 heff) + 0,5 bw (h – ysc)2 = (1,148 – 0,383) 0,49 (0,30 –
0,149 – 0,5 × 0,049) + 0,5 × 0,383 (0,30 – 0,149)2 = 0,0091 m3.
Skersinė jėga lpt ruožo gale (1 – 1 pjūvis):
VEd1 = (VEd,max (0,5 leff – (lpt – 0,5 a)) /0,5 leff = (0,0744(0,5 × 8,80 – (1,198 –
0,5 × 0,10))/ 0,5 × 8,80 = 0,055 MN.
Tangentiniai betono įtempiai (1 – 1 pjūvis) skerspjūvio svorio centre
τ xy 1= VEd1 Seff /Ieff bw = 0,055 × 0,0091 /0,00224 × 0,383 = 0,58 MPa.
Tame pačiame taške (1 – 1 pjūvis) normaliniai betono įtempiai
σ x1= Pd,inf / Aeff = 0,459 /0,1915 = 2,40 MPa.
Svarbiausieji betono tempimo įtempiai
σ mt =σ x1 /2 + (σ x1 / 2) 2 + τ 2 xy1 = – 2,40/2 + (2,40 / 2) 2 + 0,58 2 = 0,57 MPa.
Svarbiausieji betono gniuždymo įtempiai
σ mc = σ x1/2 – (σ x1 / 2) 2 + τ 2 xy1 = – 2,40 /2 – (2,40 / 2) 2 + 0,58 2 = – 3,53 MPa.
Įstrižųjų plyšių neatsiras, jeigu galioja [5] (14.19) sąlyga:
σ mt ≤ γ c,cr fctk,
čia γ c,cr = (1 – σ mc / fck) /(0,2 + α fck,cube) = (1 – 3,53/35) /(0,2 + 0,01 × 45) = 1,38 > 1,0;
imama γ c,cr = 1,0; be to, čia σ mc imamas absoliutine reikšme;
fck = 35 MPa; fck,cube = 45 MPa; α = 0,01 (žr. 168 p. [5]); α × fck,cube = 0,01 × 45 = 0,45 >
0,3, todėl imama – 0,45.
Kadangi σ mt = 0,57 < γ c,cr fctk = 1,0 × 2,2 = 2,2 MPa, tai įstrižųjų plyšių lpt = 1,198 m

55
ruože (1 – 1 pjūvis) neatsiras.
Pleišėtumas 2 – 2 pjūvyje. Betono apspaudimo jėga šiame pjūvyje
Pd,inf2 = Pd,inf lx /lpt2 = 0,459 × 0,10/1,198 = 0,040 MN;
čia lx = a = 0,10 m (žr. 5.14 pav.)
Tangentiniai betono įtempiai 2 – 2 pjūvio svorio centre
τ xy2 = VEd,max Seff1 / Ieff bw = 0,0744 × 0,0091/0,00224 × 0,383 = 0,79 MPa;
Ten pat veikiantys betono normaliniai įtempiai
σ x2 = Pd,inf / Aeff = 0,040 /0,1915 = 0,21 MPa;
kadangi jie yra gniuždymo įtempiai, tai σ x2 = – 0,21 MPa.
Betono gniuždymo įtemptai
σ y2 = ϕ y V Ed,max / b w d = 0,02 × 0,0744/0,383 × 0,26 = 0,015 MPa;
čia ϕ y = 2 β 2 / π ((3 – 2 β ) /(0,1 + α 2 ) 2 – β / ( α 2 + β 2 )) = 2 × 0,50 2 /3,14 ((3 –
2 × 0,50) /(1 + 0,172)2 – 0,50 / (0,172 + 0,502)) = 0,02; β = ysc /h = 0,149 /0,30 = 0,50;
α = 0,5 lx /h = 0,5 × 0,10 / 0,3 = 0,17.
Svarbiausieji betono tempimo įtempiai
σ mt =( σ x2 + σ y2) /2 + ((σ x 2 + σ y 2 ) / 2) 2 + τ xy
2
2 = (– 0,21 + 0,015)/2 +

((−0,21 + 0,015) / 2) 2 + 0,79 2 = 0,68 MPa.

Svarbiausieji betono gniuždymo įtempiai
σ mc = (σ x2 + σ y 2 )/2 – ((σ x 2 + σ y 2 ) / 2) 2 + τ xy
2
2 = (–0,21 + 0,015)/2 –

– ((−0,21 + 0,015) / 2) 2 + 0,79 2 = – 0,88 MPa.

Koeficientas
γ c,cr = (l – σ mc / fck) /(0,2 + α fck,cube) = (1 – 0,88 /45)/(0,2 + 0,01 × 45) = 1,51 > 1,0;
imama γ c,cr = 1 , 0 ; čia σ mc imama absoliutine reikšme.
Kadangi σ mt = 0,68 < yc,cr fctk = 1,0 × 2,2 = 2,2 MPa, tai 2 – 2 pjūvyje įstrižųjų plyšių
neatsiras.
Išvada. Kiaurymėtoje plokštėje statmenųjų (normalinių) ir įstrižųjų plyšių neatsiras.

Plokštės įlinkis. Kadangi plokštėje naudojimo metu neatsiras normalinių plyšių (MEd < Mcr), tai
jos suminis kreivis apskaičiuojamas pagal reglamento [5] 182 p. (14.33) formulę:
1/r = (l /r)1 + (1/r)2 – (l/r)3 – (l/r)4;
čia (l/r)1 – kreivis nuo kintamųjų poveikių (trumpalaikės dalies), apskaičiuojamas pagal
kintamąją apkrovą, padaugintą iš 0,3;
(1/r)2 – kreivis nuo nuolatinių ir tariamai nuolatinių poveikių pagal reglamento [2] 90.3 p. 6.10b
derinį, neįvertinant išankstinio apspaudimo poveikio Pm 0;
(l/r)3 – kreivis dėl elemento išlinkio nuo išankstinio apspaudimo poveikio Pm0 esant trumpalaikei
skaičiuotinė) situacijai;
(l/r)4 – kreivis dėl elemento išlinkio, kurį sukelia betono susitraukimas ir valkšnumas nuo
iš išankstinio apspaudimo poveikio Pm0 .
Apkrovų poveikių efektai (įrąžos), reikalingi plokštės kreviams apskaičiuoti:
– lenkimo momentas nuo kintamojo poveikio (trumpalaikės dalies)
MEgd = 0,3 qd l2eff /8 = 0,3 × 6,0 × 8,802 /8 = 17,4 kNm;
– lenkimo momentas nuo nuolatinio ir tariamai nuolatinio poveikio (žr. 5.2.2 sk.)
MEgd = 102,1 kNm = 0,102 MNm;
– išankstinio apspaudimo poveikis Pm,0 = 0,510 MN.
Plokštės kreiviai apskaičiuojami pagal reglamento [5] (14.34) formulę:
(l/r)1 = MEgd / ϕ c1Ecm Ieff = 0,0174 /0,85 × 34 × 103 × 0,00224 = 2,68 × 10–4m–1;

56
čia ϕ c1 = 0,85 – normaliajam betonui;
(l/r)2 = MEgd ϕ c2 / ϕ c1 Ecm Ieff = 0,102 × 2,0 /0,85 × 34 × 103 × 0,00224 = 31,3 × 10–4m–1;
čia ϕ c2 = 2,0 – iš 25 lent.[5], kai betonas normalusis, aplinkos drėgmė 50%.
Plokštės kreivis dėl elemento išlinkio nuo Pm,0 poveikio:
(l/r)3 = Pm0 ep / ϕ c1 Eeff Ieff = 0,510 × 0,109 /0,85 × 34 × 103 × 0,00224 = 8,48 × 10–4 m–1.
Plokštės kreivis dėl išlinkio, kurį sukelia betono susitraukimas ir valkšnumas veikiant
poveikiui Pm,0:
(1/r)4 = ( ε c1 – ε c2) / d = (3,95 – 2,57) 10–4 /0,26 = 5,31 × 10–4m–1;
čia ε c1= σ c1/Es=( ∆σ pc1,1 + ∆σ pc2,1+ ∆σ ps)/Es = (4,1 + 26,8 + 50) /205 × 103 = 3,95 × l0–4;
ε c2 = σ c2 /E s = ( ∆σ pc1,2 + ∆σ pc2,2 + ∆σ ps) / E s = (2,7 + 0 + 50)/205 × l03 = 2,57 × 10–4 .
Kadangi (l/r)3 + (l/r)4 = (8,48 + 5,31)10–4 = 13,79 × 10–4 < Pd ep ϕ c2 / ϕ c1 Ecm Ieff =
0,510 × 0,109 × 2,0/0,85 × 34 × I03 × 0,00224 = 16,96 × I0–4 m–1, todėl imama (l/r)3 + (l/r)4 =
16,96 × l0–4m–1.
Suminis plokštės kreivis
(l/r) = (2,68 + 31,3 – 16,96) 10–4 = 17,02 × 10–4 m–1.
Kiaurymėtosios perdangos plokštės įlinkis
d = (l/r) (5/48) l2eff = 17,02 × 10–4 (5/48) 8,802 = 0,014 m = 14 mm.
Plokštės ribinis įlinkis, kai leff = 8800 mm, dlim = leff /225 = 8800 /225 = 39 mm (žr. 17.1
lent. [2]).
Apskaičiuotasis plokštės įlinkis neviršija ribinio įlinkio: d = 14 < dlim = 39 mm.
Kadangi leff /h = 8,80 /0,30 = 29,3 > 10, įlinkio padidėjimo dėl šlyties deformacijų
nepaisoma.
Išvada. Nepertraukiamo formavimo kiaurymėtoji gelžbetoninė plokštė atitinka tinkamumo
ribinių būvių reikalavimus.

5.2.5. Plokštės konstravimas

Nepertraukiamo formavimo kiaurymėtosios perdangų plokštės darbo brėžiniuose nurodomi
konstrukciniai matmenys, charakteringi pjūviai ir detalės, iš anksto įtempiamosios armatūros
padėtis. Plokštės briaunos ir kiaurymės konstruojamos atsižvelgiant į rekomendacijų [13]
nurodymus. Be to, nurodoma betono mišinio receptas (pvz., duotuoju atveju – C35/45 – X0 –
F150 – S1 – 16 LSTEN 206 – 1), armatūros klasė, pradinis išankstinių įtempių σ p didumas ir
įtempimo būdas, gaminio kietinimo sąlygos, betono apspaudimo stipris fcp, gaminio
transportavimo ir sandėliavimo sąlygos. Sudaroma medžiagų žiniaraštis ir suvestinė.
Visi plokštės konstravimo uždaviniai sprendžiami vadovaujantis standartų reikalavimais.
Perdangos plokštės žymuo pagal standartą LST 1328 – PKO 90 .12.3-5 (P – plokštė, K –
kiaurymėta, O – ovalinės kiaurymės; 90 – ilgis, 12 – plotis ir 3 – aukštis (dm), 5 – skaičiuotinė
naudojimo apkrova kN/m2).
Techninės charakteristikos:
1. Betono tūris – 1,533 m3; armatūros kiekis gaminiui – 51,4 kg;
2. Gaminio masė – 4,14 t, 3,88 kg/m2;
3. Masė su užpildytomis siūlėmis – 436 kg/m.
Perdangos plokštės atramose virš sijų sujungiamos tarpusavyje, o pastato kraštinėse
atramose – su mūro sienomis 10 ≤ φ ≤ 25 mm skersmens S 400 klasės armatūros inkarais,
kaip parodyta 3.27 pav. Šie inkarai dedami išilginėse plokščių sandūrose ne rečiau kaip
2000 mm, užleidžiant už atramų ilgiu l ≥ 30φ . Į tarpus tarp plokščių galų virš sijų bei
atitinkamus tarpus atramose ant sienų dedami išilginiai horizontalieji armatūros strypai
(žr. 3.12 ir 3.13 pav.). Sukietėjus visų tarpų užmonolitinimo betonui, susidaro
apjuosiančiosios sijos, garantuojančios perdangos standumą.

57
LITERATŪRA
1. STR 2.05 03: Statybinių konstrukcijų projektavimo pagrindai.
2. STR 2.05.04: 2003. Poveikiai ir apkrovos.
3. STR 2.01.04: 2004. Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai.
4. EC2 1992 – 1 – 1: Design of Concrete Structures – Part 1: General Rules and
Rules for Buildings.
5. STR 2.05.05:2005. Betoninių ir gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas.
6. STR 2.05.05:2005. Betoninių ir gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas:
3 priedas (Praktinio taikymo vadovas). – Vilnius: Leidykla „Rekona“, 2005. –
118 p.
7. STR 2.05.05:2005. Betoninių ir gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas: 4
priedas (Praktinio taikymo vadovas). – Vilnius: Leidykla „Rekona“, 2006. – 91 p.
8. Čižas, A. Medžiagų atsparumas (konstrukcijų elementų mechanika). – Vilnius:
Mokslas, 1993. – 408 p.
9. Jokūbaitis, V. ir kt. Gelžbetoninės ir mūrinės konstrukcijos: Vadovėlis. – Vilnius:
Mokslas, 1992. – 292 p.
10. Ražaitis, V. Pastatų konstravimo pagrindai: Vadovėlis. – Vilnius: Vilniaus Dailės
akademijos leidykla, 2004. – 328 p.
11. Marčiukaitis, G.,Valivonis, J. Pastatų konstrukcijų projektavimo pagrindai. –
Vilnius: Technika, 2001. – 324 p.
12. Venckevičius, V., Žilinskas, R. Statinių rekonstrukcija ir remontas: Vadovėlis. –
Kaunas: Technologija, 2002. – 216 p.
13. Nepertraukiamo formavimo kiaurymėtosios perdangų plokštės: Rekomendacijos
projektavimui / Sudarytojai B.Jonaitis, A.Ambrazas, K.Valaitis. – Kaunas: UAB
„Betonika“, 2005. – 74 p.
14. Koмплекс 9843.1. Железобетонные предварительно напряженные панели
перекрытий с круглыми пустотами длиной 7180, 6260, 5860, 5100. –
Bильнюс: ИПГС Госстроя ЛССР, 1983.
15. Rekomendacijos R 29 – 01. Sienų detalės ir mazgai su AB„Rokų keramika"
gaminiais/ Paruošė UAB „Vilniaus monolitas“. – Vilnius, 2001. – 82 p.
16. Statybos inžinieriaus žinynas /Sudarytojas J.Gajauskas. – Vilnius: Technika, 2004.–
1096 р.
17. Maльганов A. И. и др. Bосстановление и усиление строительных
конструкций аварийных и реконструируемых зданий: Атлас схем и
чертежей. – Томский межотраслевой ЦНТИ. 1990. – 216 с.
18. LST EN 206 – 1: 2002 lt. Betonas. 1 d. Techniniai reikalavimai, savybės, gamyba ir
atitiktis.
19. LST 1328-1994. Statybinių industrinių gaminių žymenys. Betono, gelžbetonio
gaminiai.

58
PRIEDAI
1 priedas
Nepertraukiamo formavimo kiaurymėtųjų perdangų plokščių skaičiuotinės naudojimo apkrovos ir
didž\iausi tarpatramių ilgiai prošvaisoj

2 priedas
2
Plokščių 1 m savasis svoris, įskaitant išilginių siūlių užmonolitinimo svorį

3 priedas
Nepertraukiamo formavimo plokščių techninės charakteristikos

59
60
61
62
63
 6 priedas

Koeficientai ξ = 1– 1 − 2µ Ed , µEd= MEd /fd b d2 ir ν = 1– 0,5 ξ

ξ = x/d µ Ed ν = z/d ξ = x/d µ Ed ν = z/d

0,01 0,010 0,995 0,36 0.295 0,820

0,02 0,020 0990 0,37 0,301 0,815
0,03 0,030 0,985 0,38 0,309 0,810
0,04 0,039 0,980 0,39 0,314 0,805
0,05 0,048 0,975 0,40 0,320 0,800
0,06 0,058 0,970 0,41 0,326 0,795
0,07 0,067 0,965 0,42 0,332 0,790
0,08 0,077 0,960 0,43 0,337 0,785
0,09 0,085 0,955 0,44 0,343 0,780
0,10 0,095 0,950 0,45 0,349 0,775
0,11 0,104 0,945 0,46 0,354 0,770
0,12 0,113 0,940 0,47 0,359 0,765
0,13 0,121 0,935 0,48 0,365 0,760
0,14 0,130 0,930 0,49 0,370 0,755
0,15 0,139 0,925 0,50 0,375 0,750
0,16 0,147 0,920 0,51 0,380 0,745
0,17 0,155 0,915 0,52 0,385 0,740
0,18 0,164 0,910 0,53 0.390 0,735
0,19 0,172 0,905 0,54 0,394 0,730
020 0.180 0,900 0,55 0,399 0,725
0,21 0,188 0,895 0,56 0,403 0,720
0,22 0,196 0,890 0,57 0,408 0,715
0,23 0,203 0,885 0,58 0,412 0,710
0,24 0,211 0,880 0,59 0,416 0,705
0,25 0,219 0,875 0,60 0,420 0,700
0,26 0,226 0,870 0,61 0,424 0,695
0,27 0,236 0,865 0,62 0,428 0,690
0,28 0,241 0,860 0,63 0,432 0,685
0,29 0,248 0,855 0,64 0,435 0,680
0,30 0,255 0,850 0,65 0,439 0,675
0,31 0,262 0,845 0,66 0,442 0,670
0,32 0,269 0,840 0,67 0,446 0,665
0,33 0,275 0,835 0,68 0,449 0,660
0,34 0,282 0,830 0,69 0,452 0,655
0,35 0,289 0,825 0,70 0,455 0,650

64
 7 priedas

65
 8 priedas
PK 63.15–7S–1 plokštės brėžiniai

66
67
68
69
 9 priedas

70