Translation

ВИЛЬНЯУС ГЕДИМИНО ТЕХНИКОС УНИВЕРСИТЕТ
Аудрюс Вайткус
GEOTEKSTILIŲ PARINKIMO METODAI LIETUVOS AUTOMOBILIŲ KELIŲ IR

GATVIŲ KONSTRUKCIJOMS
Дактаро-дисертациджа
Technologijos mokslai, statybos inžinerija (02T)
Вильнюс, 2007
Geotekstilių parinkimo metodai Lietuvos automobilių kelių ir gatvių konstrukcijoms
Disertacija rengta 2003 - 2007 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete.
Мокслинис вадовас:
профессор Альфредас Лауринавичюс (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, technologijos

mokslai, statybos inžinerija - 02T).
2
............................................................................5
ĮVADAS 6
1. AUTOMOBILIŲ KELIŲ DANGOS, JŲ SPLIRIS
IR TVARUMAS 9
1.1. Automobilių kelių dangų darbo sñlygos
9
1.2. Kelio žem s sankasos ir dangos
nerišlių sluoksnių medžiagų sâmaiša 12
1.3. Lietuvos automobilių kelių ir miestų gatvių
tiesimo bei rekonstrukcijos kitimo analiz.. 17
1.4. Geosintetinių medžiagų rusešys, geotekstil
s funkcijų analiz 21
1.5. Geotekstil s naudojimo kelio dangos
sluoksniams atskirti tyrimų analiz 28
1.6. Ишвадос, дарбо тикслас ир
уждавиняй 38
2. GEOTEKSTIL S, NAUDOJAMOS
DANGOS SLUOKSNIAMS ATSKIRTI,
PARINKIMO
METODŲ ANALIZ 40
2.1. Pažaidų energijos samprata. Energijos
indeksas 40
2.2. Geotekstilių mechanin s savyb s 44
2.3. Geotekstilių parinkimo busedų ir metodų
analiz 48
2.4. Reikalingos geosintetinių medžiagų
savyb s 50
2.5. Teorinis geotekstilių parinkimo
modelis Lietuvos sñlygoms 52
2.6. Антройо-Скайриаус-ишвадос
56
3. GEOTEKSTIL S NAUDOJIMO
AUTOMOBILIŲ KELIŲ IR GATVIŲ DANGOS
SLUOKSNIAMS ATSKIRTI EKPERIMENTINIAI TYRIMAI............................................... 58
3.1. «Экспериментини.ру тиримиэтапаи»............................................................................................................... 58
3.2. Eksperimentiniai tyrimai geotekstil s pažaidoms nustatyti įrengiant dangü................. 58
3.3. Eksperimentiniai tyrimai nustatyti geotekstil s pažaidoms nuo transporto priemonių
apkrovų eksploatuojant
keliü......................................................................................................................... 64
Экспериментиняй тиримай ацкыримо функцийос атликимуи нустатыти, кай
3.3.1. келиас су
asfaltbetonio
danga........................................................................................................................................ 65
3.3.2. Matematinio modelio tikrinimas............................................................................... 68
3.3.3. Eksperimentiniai tyrimai atskyrimo funkcijos atlikimui nustatyti, kai kelias быть
asfaltbetonio
dangos.................................................................................................................................. 69
3.3.4. Eksperimentinių tyrimų ruožas ir medžiagos........................................................ 71
3.3.5. АО «Экспериментини.ру» tyrimų ruožo įrengimas.................................................................. 72
3.3.6. Eksperimentinių tyrimų rezultatai......................................................................... 73
3.4. Eksperimentiniai tyrimai geotekstil s mechaninių savybių kitimui nustatyti....................... 80
3.5. Trečiojo skyriaus išvados.......................................................................................................... 82
3
BENDROSIOS IŠVADOS 93
4. GEOTEKSTILIŲ PARINKIMO LITERATUREROS SÑRAŠAS 95
METODAS LIETUVOS AUTOMOBILIŲ ........................................................................104
KELIŲ IR
1 ПРИЕДАС. Standartai, taikomi geosintetines
MIESTŲ GATVIŲ KONSTRUKCIJOS medžiagas naudojant statiniams ir šioms
SLUOKSNIAMS ATSKIRTI 84
medžiagoms bandyti 105
4.1. Геотекстиль с наудодзимо 2 ПРИЕДАС. GTX1 ir GTX2 koreliacijos
тикслингумы 84 koeficientai bep geotekstil s bandinių pažaidų
laipsnio
4.2. Методы Geotekstilių parinkimo 84
4.3. Ekonominio efekto nustatymas bei statinio praduserimo atsparumo vidurkių 109
3 ПРИЕДАС. Ekonominis efektas taikant
dangai naudojant geotekstilü 88
geotekstilü dangos sluoksniams atskirti, naudos ir
4.4. Кетвиртойо-Скайриаус-ишвадос kaštų
92
analiz 111
4
O95 - budingas geotekstil s kiaurym s dydis
d85- skersmenys grusedelių, kurių medžiagos
granuliometrin je sud tyje yra mažiau
kaip 85% medžiagos mas
CBR - Kalifornijos santykinio atsparumo
rodiklis (Калифорнийское соотношение
GTX1, GTX 2 - eksperimentiniam tyrimui
подшипников)
naudotų geotekstilių kodai
AASHTO - Amerikos valstybinių greitkelių ir GSK - geotekstil s specrio klas
transporto asociacija (Американская
ассоциация государственных шоссейных и VGN - vidin grñžos norma
транспортных чиновников) N/K - naudos ir kaštų santykis
5
ĮVADAS
Automobilių kelių ir gatvių dangų speciris bei jo vientisumas garantuojamas projektiniu zem s
sankasos ir dangos specriu, apiburedinamu deformacijos moduliu, kuris priklauso nuo dangos
sluoksnių medžiagiagių siagių sia.siy.
Įrengiant automobilių kelio ar gatv s dangas ant žem s sankasos bei v liau jas
eksploatuojant d l nuolatos pasikartoančių statinių bei dinaminių transportonių apkrovų gali prasid ti
žem s sankasos grunto bei apsaugini apsauginzini sciau.nia.a.nia.ni.ni. Analogiškas procesas gali vykti ir
брезент apsauginio šalčiui atsparaus sluoksnio bei dangos pagrindo medžiagų. Ilgainiui kelio ar gatv
s dangos sluoksnių medžiagų tarpusavio sñmaiša gali tur ti neigiam, įtaką dangos specriui bei tvarumui.
Įrengiant automobilių kelius ar miestų gatves, juos rekonstruojant ir v liau eksploatuojant

atskirų dangos sluoksnių mineralinių medžiagų tarpusavio samaišai eliminuoti, pastaruosius 15 metų
pasaulyje plačiai tačiai tačiakiaki tai tai geik.ru Jungtin se Amerikos Valstijose prieš pradedant plačiai
naudoti geotekstiles kelio dangos sluoksniams atskirti, транс-Порту departamento inžinieriai,
projektuodami kelio dangą муравей silpnų sankasos gruntų, padidindavo dangos pagrindo sluoksnių storį.
Taip buvo išvengiama «švaraus» sluoksnio storio nuostolio d l kietųjų pagrindo sluoksnio
medžiagos grūdelių įspaudimo į sankasos grunt\[1].
Jungtinių Amerikos Valstijų mokslininkai geotekstiles kelio dangos sluoksniams atskirti

parinkti rekomenduooja naudoti skaičiavimus языковые формулы [2, 3], tačiau jos galioja tik
kiams keliams be Kitas geotekstilių taikymo busedas - atskirų šalių sukurtos normos bei rekomendacijos.
Europoje iki šiol n ra vieningų norminių dokumentų, reglamentuojančių geotekstilių naudojimü automobilių kelių
bei gatvių dangos sluoksniams atskirti. Tai galima pagrįsti tuo, kad Europos valstyb se yra skirtingos
klimatin s bei geologin s sñlygos. Taigi kiekviena ar keletas valstybių, kurioms pagal jų sâlygas aktualu
kelio dangos sluoksnius atskirti geotekstil mis, turi savo norminius dokumentus ar rekomendacijas.
Lietuvoje geosintetin s medžiagos tiesiant ir rekonstruojant automobilių kelius bei miestų

gatves naudojamos tik pastarąjį dešimtmetį. Šie nurodymai yra parengti vadovaujantis Vokietijos
specialistų patirtimi ir jų parengtais documentais geosintetin ms medžiagoms naudoti tiesiant kelius.
Pritaikant šiuos nurodymus Lietuvos sñlygoms nebuvo vykdomi eksperimentiniai tyrimai, bei
nustatomas geotekstilių tinkamumas.
6
Šiame mokslo darbe analizuojama vienos iš geosintetinių medžiagų rūšies - geotekstil s

naudojimas automobilių kelių ir miestų gatvių dangose atskyrimo funkcijai, kitos geosintetinių medžiagų rūšys
plačiau nenagrin jamos.
Tobulinant automobilių kelių bei gatvių dangų sluoksnių biriųjų medžiagų atskyrimo geotekstil mis
parinkimo metodus, šio mokslo darbo tikslas formuluojamas taip:
Didinti automobilių kelių dangų tvarumü, sukuriant geotekstilių parinkimo metodü Lietuvos automobilių
kelių ir gatvių konstrukcijoms.
Lietuvoje pastaraisiais metais ženkliai išaugo naujų kelių ir gatvių tiesimo bei rekonstrukcijos
apimtys. Kelių ir gatvių tvarumui, eismo dalyvių saugumui bei komfortabilumui užtikrinti, botina taikyti
naujas pažangias technologijas. Viena tokių technologijų yra kelio ar gatv s konstrukcijos sluoksnių
atskyrimas geotekstil mis. Geotekstilių naudojimo reikalingumo bei tinkamo parinkimo busedo nustatymo
poreikis Lietuvos automobilių keliams ir gatv ms lemia šio
darbo aktualum.
Тиримо методология
Teorinio geotekstil s atrankos modelio sukuserimas, planuoti eksperimentiniai tyrimų rezultatų
analiz ir apibusedinimas, sukurto teorinio modelio koregavimas bei geotekstil s parinkimo metodo
sukurerimamas.
Autoriaus tyrimų rezultatai, курие yra gynimo teiginiai

Geotekstil s pažaidos, susidarančios įrengiant kelio dangos sluoksnius ant jos, neturi ženklios
įtakos sluoksnių atskyrimo funkcijai. Geotekstil s pradureros yra reikšmingiausios pažaidos, turinčios
neigiam įtaką kelio dangos sluoksnių atskyrimui.
Pagrindiniai veiksniai, d l kurių gali susidaryti geotekstil s pažaidos tiesiant ir
eksploatuojant keli, yra šie:
1) virü geotekstil s įrengiamo sluoksnio mineralin s medžiagos granuliometrin sud tis bei
grusedelių dydis;
2) dangos konstrukcijos sluoksnių storis virλ geotekstil s;
3) technology s apkrovos (kelių tiesimo mašinų eismas virü geotekstil s įrengtu sluoksniu);
4) apkrovos eksploatuojant keliü.
Geotekstil s mechanin s savyb s tiesiogiai priklauso nuo geotekstil s pažaidų laipsnio. Pagal
sukurt, parinkimo metodstartparinktos geotekstil s naudojimas, kelio dangos
sluoksniams atskirti, yra rentabilus.
7
Šio mokslo darbo naujumą sudaro tai, kad kelio konstrukcijos sluoksnių mineralinių medžiagų
susimaišymas tiesiant bei eksploatuojant kelius, Lietuvos sąlygoms, Ики šiol nebuvo tyrin tas ir
analizuojamas pirmą kartą. Taip pat pirmstartkartstartdetaliai analizuojamas ir apibusedinamas geotekstil s
poreikis bei parinkimo busedas.
Mokslo darbo nuosekliais eksperimentiniais tyrimais nustatytas geotekstil s tinkamumas
atskyrimo funkcijai, tiesiant ir eksploatuojant kelius bei gatves. Eksperimentiniais tyrimais nustatyti
pagrindiniai veiksniai turintys įtaką geotekstil s pažaidoms susidaryti ir atskyrimo funkcijai realizuoti
bei sukurtas geotekstilių atrankos методесять кубометров sudaro mokslo darbo originalumą.
Šį mokslo darbü sudaro įvadas, 4 skyriai, išvados, literatuseros sârašas ir priedai. Mokslo darbo
aprašomojo skyriaus apimtis - 104 пл., 28 лентель с 44 павейкслай. Графин моксло дарбо
структура патейкта 1 павейксле.
ĮVADAS
1 СКАЙРИУС. AUTOMOBILIŲ KELIŲ DANGOS, JŲ SPLIRIS IR
2 СКАЙРИУС. GEOTEKSTIL S, NAUDOJAMOS DANGOS

SLUOKSNIAMS ATSKIRTI, PARINKIMO METODŲ ANALIZ
3 СКАЙРИУС.
4 СКАЙРИУС. GEOTEKSTIL S PARINKIMO METODAS LIETUVOS AUTOMOBILIŲ KELIŲ IR MIESTŲ GATVIŲ KONSTRUKCIJOS
SLUOKSNNIAMAMS IAMAATIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIII
BENDROSIOS IŠVADOS
1 пав. Графин моксло дарбо структура
8
1. AUTOMOBILIŲ KELIŲ DANGOS, JŲ SPLIRIS IR TVARUMAS

1.1. Automobilių kelių dangų darbo sñlygos
Automobilių kelių konstrukcijü sudaro danga ir žem s sankasa, atitinkamai dangos konstrukcij, -
dangos ir pagrindo sluoksnis (-iai), o žem s sankasa yra dangos konstrukccikcijos phijos. Dangos
pagrindas turi atlaikyti eismo ir dangos sluoksnių apkrov, ir jü paskleisti į žem s sankasstart, tod l jis
turi buty ti pakankamai vientisas ir stabilus. Lietuvoje techniškai tinkamos ir ekonomiškos kelio
dangos, atsižvelgiant į jų paskirtį, eismo apkrovas, gruntines sñlygas ir pad tį vietov je, nustatomos pagal
statybos reglamentà «Automilių» [5].
Nuo nuolatos besikartojančių automobilių apkrovų kelio danga įlinksta ir deformuojasi. Pagal [6]
autorių pateiktstartschemü (1.1 pav.) automobilio apkrova žem s sankasos gruntü aktyviojoje zonoje
suspaudžia, d l до kelio dangoje susidaro įlinkis. Kuo storesn ir standesn danga, tuo į didesnį plot,
paskleidžiamas apkrovos sl gis ir tuo mažesni įtempiai ir deformacijos susidaro sankasos grunte.
1.1 пав. Nestandžios dangos įlinkis ir deformacijos slegiant automobilio ratui (-ams)
D - p dsako apskritimo skersmuo; D1 - žem s sankasos paviršiaus įlinkio apskritimo skersmuo; 2 - dangos
suspaudimo zona; 3 - dangos tempimo zona; 4 - dangos kirpimo linija; 5 - sankasos grunto sl gio zona; 6 -
гранатовые танки-джимы; 7 - grunto susl gimo kryptis; 8 - grunto išspaudimas; 9 - dangos plyšiai; 10 -
dangos deformacija.
9
Kelio dangos medžiaga viršuje yra suspaudžiama, o apačioje - темпиама, d l до gali

susidaryti plyšiai. Rato ir dangos kontakto kraštuose atsiranda kirpimo įtempiai, d l kurių, kai veikia
didel s apkrovos, danga gali bâti pralaužta. Horizontaliosios j gos nerišlių medžiagų dangos pagrindo
sluoksniuose ir žem s sankasos grunte gali sukelti neleistinus šlyties įtempius, d l danga irgi gali bâti
deformuota. Did jant apkrovoms ar блог jant dangos darbo sñlygoms, joje gali susidaryti liekamosios
(пластин s) деформацийос. Kai apkrovos kartojasi šios deformacijos сделал ja ir dangoje
pasireiškia suirimo požymiai: plyšiai, ištrup jimai, duob s [6]. A. Molenaar 'as pateikia tokias įtempių
ir deformacijų kritines pad tis kelio konstrukcijoje [7] (1,2 пв.).
3
4
1,2 пав. Kritin įtempių ir deformacijų pad tis kelio dangoje ir žem s sankasoje (языцех А. Моленаар [7])
N. Meyer 'as ir J. M. Elias [8] pateik projektavimo metodus daugiafunkciniam geotinklo

panaudojimui žem s sankasai, kai klojama asfaltbetonio danga stabilizuoti. Šie metodai paremti
modifikuota G.T. Houlsby ir R.A. Jewell [9] armuotų kelių be asfaltbetonio dangos teorija. Įtempių
sklaida geotinklu armuoto kelio, kai paklota asfaltbetonio danga, pateikta 1.3 pav. Н. Мейер'ас ir
Дж. М. Элиас teigia, kad kelio dangos projektavimas prasideda nuo dangos pagrindo projektavimo,
o dangos sluoksnis tik paskleidžia apkrovas ir neturi įtakos visai dangos ir žem s sankasos laikomajai
gebai. Norint patikrinti, площадь kelio danga išliks абстрактная скульптура за visą eksploatacijos
periodą, būtina nustatyti žem s sankasos ir pagrindo sluoksnių didžiausią laikomąją gebą ir ją palyginti su
faktiniais įtempiais. Toliau projektavimo metodai detaliai neanalizuojami, pateikiamos įtempių kelio
konstrukcijos sluoksniuose nustatymo išraiškos.
10
1,3 пав. Įtempių sklaida, asfaltbetonio dangoje ir jos pagrindo sluoksnyje (пагал N. Meyer 'as ir J. M. Elias
[8])
Rato ir dangos paviršiaus sñlyčio plotas apibusedinamas R spindulio apskritimu, kurį slegia
j ga Fp ir sl gis padangoje Pt [8]:
R= p . (1.1)
πP
t
Asfaltbetonio dangos ir pagrindo sluoksnio bei pagrindo sluoksnio ir žem s sankasos sñlytyje
nustatomi išskirstytos rato apkrovos ploto spinduliai, атинкамай, R' iR:''
'
R = R + Da tan βa; (1.2)
'' '
R = R + Dr тан β f; (1.3)
čia: Da ir Dr -asfaltbetonio dangos ir pagrindo sluoksnių storiai; βa - rato apkrovos sklaidos kampas
asfaltbetonio dangoje; β f - rato apkrovos sklaidos kampas pagrindo sluoksnyje (jį сутанкинус). Kai
dangos pagrindü sudaro keletas skirtingų sluoksnių, turi buseti atsižvelgiama į kiekvieno sluoksnio apkrovos
sklaidos kampstart.
Įtempiai, veikiantys dangos pagrindo sluoksnio paviršiuje, išreiškiami formule:
p')
Pf =δ( 2 + γ a Da; (1.4)
čia: - didžiausia rato apkrova; γ а - asfaltbetonio dangos tankis.
11
Didžiausia dangos pagrindo sluoksnio laikomoji geba, апскайчюояма тайп [9]:

'
P = 0,6R γ ; (1.5)
γ
čia: γ f - pagrindo sluoksnio tankis; Nγ - laikomosios gebos koeficientas, kuris apytiksliai gali
' 'πφ' '

išreiškiamas Nγ = 2 (N q + 1) tan' N q = {(1 + sinstart)/( 1 − sinstart)} e, čia - тринити vidin s
кампас.
Eksploatuojant keliü dinamin s automobilių ratų apkrovos gali tur ti įtakos žem s sankasos
deformacijoms. Nustatant žem s sankasos laikomñjü geb, apibusedinamas šių apkrovų poveikis
ekvivalentine rato apkrova (Fe), kuri nustatoma formule [10]:
(6,
F=F 2 ); (1.6)
2
;
Pu = N c × CBR × 30
čia: N p - eksploatuojant keliü pravažiuojančių

apkrautų ratų ašių skaičius. Įtempiai,
susidarantys žem s sankasos paviršiuje,
išreiškiami formule:
(1.7
)
=
e, s (
δ R
2
") +γ
Didžiausia žem s sankasos laikomoji geba

apskaičiuojama formule [9]:
R (1.8
)
čia: N c - žem s sankasos deformacijos gali p 2. Kelio žem s sankasos ir
pasireikšti dangos ir o dangos nerišlių sluoksnių
laikomosios gebos koeficientas, pagrindo sluoksniuose s medžiagų sâmaiša
kuris nearmuotai sankasai yra bei žem s sankasos k
paviršiuje. Nuo šių y
3,14; CBR - Kalifornijos r
įtempių bei deformacijų Įrengiant kelio dangü
santykinio atsparumo rodiklis y ant silpnos žem s sankasos, ir
gali prasid ti dangos
j jü eksploatuojant d l nuolatos
(California Bearing Ratio). sluoksnių nerišlių
e. pasikartojančių statinių bei dinaminių
medžiagų
priemonių apkrovų
susimaišymo 1 transporto
poveikio gali prasid ti žem s
procesas, kuris
Taigi įtempių sukeltos .
analizuojamas 1.2
12
sankasos grunto bei apsauginio šalčiui atsparaus sluoksnio medžiagos susimaišymas. Analogiškas
procesas gali vykti ir брезент apsauginio šalčiui atsparaus sluoksnio medžiagos bei dangos pagrindo
stambiagrused s medžiagos. Ilgainiui šis dangos sluoksnių medžiagų ir žem s sankasos grunto
susimaišymas gali tur ti įtaką viso kelio speciui bei tvarumui. Kelio dangos sluoksnių medžiagos ir žem
s sankasos gruntas gali maišytis taip (1,4 пав. a, b): dangos pagrindo stambieji užpildo grusedeliai
skverbiasi į žemiau slūgsantį apsauginį šalčiui atsparų sluoksnį, tod l maü ja dangos pagrindo sluoksnio storis,
o kartu ir jo laikomoji geba; Šiuo atveju apsauginis šalčiui atsparus sluoksnis ne tik plon ja, ставка jo
medžiaga yra užteršiama dulkio ir (arba) molio dalel mis, kurios blogina фильтрацины medžiagos
savybes. Taip pat komplikuojasi žem s sankasos porinio sl gio sklaida, maü ja sankasos kerpamasis
speciris bei laikomoji geba. H. Brandl [11] teigia, kad apsauginio šalčiui atsparaus sluoksnio
medžiagos užteršimas žem s sankasos grunto dalel mis turi neigiam įtaką kelio dangos pažaidoms
susidaryti per užšalimo atšilimo laikotarpį. Kelio dangos sluoksnių medžiagų ir žem s sankasos
grunto susimaišymui eliminuoti, tiesiant kelius plačiai naudojama geotekstil (1,4 пав. в).
1,4 пав. в) susimaišymo proceso stabdymas геотекстиль.
13
Taip buvo išvengiama «švaraus» sluoksnio storio nuostolio d l kietų pagrindo sluoksnio
medžiagos grusedelių įsispaudimo į sankasos gruntü [1]. R. D. Holtz 'as [12] pateikia dangos pagrindo,
įrengiamo ant silpnų žem s sankasos gruntų, sluoksnio storio didinimo priklausomyb Taikant ši, daug
kelio dangos medžiagų gal jo boti prarandama silpnoje žem s sankasoje. Net sñlyginai mažai sankasos
gruntų smulki į jų dalelių, migruojančių stiprį aukščiau sluregsančius kelio dangos sluoksnius, gali
mažinti tų sluoksnių bei vandens laidumü [13]. D. B. Narejo 'as [15] išskiria svarbiausius procesus,
vykstančius kelio žem s sankasoje, kai joje eksploatuojant keli, susikaupia daug vandens:
1) kaupiantis vandeniui žem s sankasoje, jos diplicris maü ja;
2) nuolat pasikartojančios transporto priemonių apkrovos kelio dangoje ir žem s sankasoje sukelia
porinį sl gį, kuris mažina efektyviuosius įtempius;
3) nuo dinaminių apkrovų smulkiausiosios žem s sankasos gruntų dalel s išstumiamos į
aukštesnius dangos sluoksnius, jose formuojasi plyšiai, sukeliami didesni uü leistinuosius
dangos dangos sluoksnio tempimo įtempiai;;
4) žem s sankasos grunto dalel mis užteršiant dangos pagrindü maü ja jo policris ir laidumas.
1,5 пав. Dangos pagrindo mineralinių medžiagų netektis, įspaudžiant jas į silpnλ žem s sankasos gruntü (язычник Р.
Д. Хольц [12])
14
3. ир кт. [16] apragroupvienos didžiausių Taivanio metalo apdorojimo įmonių

geležinkelio linijos rekonstrukcijos proces, jo metu pritaikytü geležinkelio konstrukcijos sluoksnių
armavimü bei atskyrimin geosintetin mis. Rekonstrukcijos metu, iškasus šurfus esamoje geležinkelio
dangos konstrukcijoje, išilgai b gių nustatytas skirtingų sluoksnių medžiagų susimaišymas (1,6 пав.) nuo
itin didelių dažnai besikartoartojojanianiania.ni.ki.ki. Išilgai konstrukcijos dangos pagrindo sluoksnis iki 60
см buvo užterštas žem s sankasos gruntu. Geležinkelio konstrukcijos sluoksnių tarpusavio
susimaišymas įtakojo dideles dangos konstrukcijos paviršiaus bei b gių deformacijas. R. K. Rowe ir K.
Badv [17] laboratoriniais tyrimais įrod, kad panaudojus geotekstil s tarpsluoksnį arp molingo grunto
ir stambaus užpildo, galima ženkliai sumažinti arba visiškkai išvengti medžiagiagų tarpusavio
1,6 пав. Geležinkelio konstrukcijos sluoksnių tarpusavio susimaišymas (пагал К. Куо ир кт. [16])
Tiriant tarptautinio Vilniaus oro uosto l ktuvų ried jimo tako dangü taip pat pasteb tas dangos
sluoksnių medžiagų susimaišymas. Pagrindo sluoksnio medžiaga susimaišiusi su apsauginio šalčiui
atsparaus sluoksnio medžiaga (1,7 пав.) [18].
15
Lietuvos магистратура kelyje 2004 м. naujai įrengtos kelio dangos pažaidos pasireišk jau
pirmos žiemos.
1,7 пав. Vilniaus tarptautinio oro uosto l ktuvų ried jimo tako dangos sluoksnių medžiagų susimaišymas [18]
пав. 1,8. Наухай įrengto келио асфальтбетонио дангос паижайдос
16
Pagal šio poskyrio tyrimų analizà galima teigti, kad geotekstil s tarpsluoksnis gali bâti efectyvi
priemon kelio dangos nerišlių medžiagų sluoksniams atskirti. Nerišlių medžiagų sluoksnių atskyrimas
geotekstile gali bâti daromas tik tiesiant naujà arba rekonstruojant ankschiau nutiestąjį keliü. Taigi
geotekstil s naudojimo racionalumui apibusedinti, busetina analizuoti Lietuvos automobilių kelių bei
miestų gatvių tiesimo bei rekonstrukcijos darbų apimtis bei kitimo tendencijas.
1.3. Lietuvos automobilių kelių ir miestų gatvių tiesimo bei rekonstrukcijos

kitimo analiz
1,9 пав. pateiktas grafikas atspindi naujai tiestų bei rekonstruotų Lietuvos kelių dangų
suminių plotų pokyti pastaruosius 10 metų bei prognozuojamus kiekius 2008 - 2010 metais.
000
400000
800 300000
000
200000
100000
Dangos plotas,
700 0
000
1998 1 99 2 0 2001 2002 2003 2004
0
600 9 0
000
500
kitimas
iant įvertinti naujai tiesiamų Vilnius, kuriame
1,9 пав. Tiesiamų
vykdiausiausiausi diausi diausi
ir rekonstruojamų gatvių
S giausi giausi g.g.g. 1.1 lentel je
ir rekonstruojamų
i apimtis bei jīkitimo pateikti duomenys apie naujai
Lietuvos kelių e tendencijas buvo nutiestas bei rekonstruotas
dangų plotų k pasirinktas didžiaussias Vilniaus miesto gatves
Lietuvos miestas - sostin pastaruosius 10 metų ir
17
прогнозуджами дарбай 2008 - 2010 метамы. 1.10 paveiksle pateiktas grafikas atspindi naujai
nutiestų bei rekonstruotų Vilniaus miesto gatvių dangų suminių plotų pokyti pastaruosius 10 metų.
1.1 лентель. Nutiestų ir rekonstruotų Vilniaus miesto gatvių sñrašas

2
Гатв с павадинимас Дангос, м
1998 -- 0
1999 Нуоважа иш Осло г. į ligoninstart, Осло г. 250
Атейции ж. нуо Станявичяус г. iki Geležinio Vilko g. 5250
Висо: 5500
Диджиоджи г. 3000
2000 Buivydiškių g. 1000
Каймелио г. 900
Kviečių g. 700
Висо: 5600
Ужупио г. 2800
Малунаш г. 1120
2001 Атейции ж. нуо Балтупио г. iki Kalvarijų g. 5250
Maumedžių g. 1500
Руденс г. 1000
Европос парко г. 4000
Висо: 15670
Конституцийос пр. 9000
Врублевскийо г. 3500
Žygimantų g. 2000
2002 Арсенало г. 4500
Гедимино пр. 3600
Атейции ж. нуо Станявичяус г. iki Fabijoniškių g. 5000
Швентарагио г. 1000
Висо: 28600
Укмерг с г. нуо Одзо г. iki Paribio g. 2800
Джунгиамоджи г. брезент Laisv s pr. ir Parodų g. 1400
Rugių g. 1500
Kunigiškių g. 1500
Руденс г. 2000
2003
Одзо г. 3000
Kalvarijų g. 1000
Laisv s pr. išplatinimas 1500
Парибио г. 1000
Конституцийос пр. 14400
Висо: 30100
2004 Одзо г. 2000
Kalvarijų g. 2780
Джунгиамоджи г. брезент Kalvarijų g. ir Ozo g. 2000
18
1.1 лентель с тенсиныс

2
Гележинио Вилько г. 3000
Укмерг с г. нуо Одзо г. iki Paribio g. 2800
Savanorių pr. išplatinimas nuo Rivonių g. iki Vilkp d s g. 3400
J. Kubiliaus g. 2400
2004
Rasyt s g. 1500
Mol tų g. 1200
Eišiškių pl. 2000
С. Станявичяус г., Атейтес г. 1200
Висо: 27880
Kareivių g. 4200
Senamiesčio pietinis apvažiavimas брезент П. Вишинскио г. ир Аушрос
11040
vartų (prad tas 2004)
Savanorių pr. Vilkp d s g. 800
Naujoji verkių g. 700
2005
Й. Гальвыджио г. 700
Гедимино пр., Якшто г., Стульгинскио г. 800
Santariškių g. 2000
Kviečių g. 1200
Laisv s pr. platinimas 1250
Laisv s pr., Viršuliškių g. sankryžos išplatinimas 1100
Kalvarijų g. 1600
Висо: 31390
Senamiesčio pietinis apvažiavimas брезент П. Вишинскио г. ир Аушрос
13040
vartų (prad tas 2004)
Santariškių g. 3000
Kalvarijų g. nuo Žvalgų g. ики Балтупио г. 2800
Kirtimų g. 1000
Sidaronių g. 1500
2006 Kelpių g. 1500
Pilait s pr. tñsinys nuo Papil nų g. iki Karaliaučiaus g. 10000
Швариоджи г. 1000
Нидос г. 1200
Įsruties г. 1500
Gvazdikų g. 1800
Геров с г. 1000
Львово г. 700
Висо: 42040
Гележинио Вилько г. нуо Мокыклос г. iki Mol tų pl. 29480
Науясоджио г. 1200
2007
Толминкиемио г. 1200
Krakiškių g. 1100
Кернав с 1000
19
1.1 лентель с тенсиныс

2
Пилайт с пр. тенсиныс 2000
Т. Нарбуто г. 1500
Mol tų pl. 4900
Атейции ж. nuo Fabijoniškių g. iki Ukmerg s pl. 8000
2007 S.Dariaus ir S.Gir no g. 2000
Транспортно юнгтис нуо Конституцихос пр. Ики Укмерг с г.
1000
Барборос Радвилайт с г. 1200
Висо: 62180
Вакаринис Вильняус аплинккелис 144000
Джунгиамоджи г. брезент Укмерг с г. ir Атеити g. 1600
2008– Лаисв с пр., Укмерг с г. ir Žadeikos g. sankryžos rekonstrukcija 2000
2010 Кернав с г. 2500
Žirnių g. 6000
S.Dariaus ir S.Gir no g. sankirta su Vilniaus pietiniu aplinkkeliu 1800
Висо:
Dangos plotas, 157900
16000
0
14000
0
12000
0
10000
0
80000
60000
40000
20000
0
9 2 5 0
98 9 00 01 0 03 04 0 06 07
1
9
1
9 20 2
0
2
0 20 2
0
2
0 20 2
0
–
01
8 2
0
20
šio poskyrio analizü auga. Taigi galima teigti, kad

nustatyta, kad Lietuvos Lietuvoje tiesiant ir
1.10 пав. Tiesiamų ir P rekonstruojant kelius bei
a automobilių kelių bei miestų
rekonstruojamų g gatves babletų ų racionalu naudoti
gatvių tiesimo bei
Vilniaus miesto a geotekstil s tarpsluoksnį dangos
gatvių dangų plotų l rekonstrukcijos darbų
nerišlių medžiagų sluoksniams
kitimas apimtys kasmet ženkliai
atskirti.
20
1.4. Geosintetinių medžiagų rusešys, geotekstil s funkcijų analiz
Geosintetin medžiaga - plokščia polimerin (sintetin arba naturerali) medžiaga, naudojama

sâlytyje su gruntu, skalda ir (arba) su bet kokia kita geotechnine medžiaga statinius bei tiesiant
kelius [19].
Dažniausiai skiriamos šios geosintetinių medžiagų rusešys [2]:
1) Геотекстиль;
2) Геотинклас;
3) Геотинклелис;
4) Геомембрана;
5) Geosintetinis molio kilimas;
6) Геовамздис;
7) Геопутпластис;
8) Геокомпозиты.
Šiame mokslo darbe analizuojama vienos iλ geosintetinių medžiagų rusešies - geotekstil s
naudojimo automobilių kelių ir miestų gatvių dangose atskyrimui, tod l kitos geosintetinių medžiagų
rórugiagų ru.r.ru.r.
Geotekstil - plokščia polimerin laidi skysčiams (sintetin arba naturerali) tickstilin medžiaga
neausta, austa ar megzta, kuri gali bâti naudojama sñlytyje su gruntu, skalda ir (arba) su bet kikia kita
geotechnine medicine meditine media mediagu.19 [кelya]
Kelio dangos sluoksniams atskirti dažniaussiai naudojama neaustin termiškai sutvirtinta
(1,11 pav. a [20]) arba kamšyta adatomis geotekstil (1,11 pav. b [20]).
1.11 пав. Neaustin s geotekstil s struktusera: a) термишкай сутвиртинта, b) камшита адатомис (язычник
К. Бюет Готьем ир кт. [20])
21
Toliau darbe nagrin jamos geotekstil s savyb s, turinčios svarbi, reikšm, kelio dangos specriui
bei stabilumui.
Ацкыримас. Viena seniausių geotekstil s naudojimo tiesiant automobilių kelius funkcija
yra dangos atskyrimas nuo žem s sankasos. Tačiau iki šiol stokojama pakankamai duomenų,
įrodančių geotekstil s ilgalaikį poveikį kelio dangos funkcionavimui [21]. Geotekstil s funkcija
atskirti nerišlius dangos sluoksnius vienü nuo kito bei nuo žem s sankasos yra ne tik seniausia,
ставка ir svarbiausia. Pagal AASHTO specifikacij, M 288 atskyrimo funkcija yra budinga tuomet, kai žem
s sankasa yra neprisotinta vandens ir CBR ≥ 3, kuris atitinka apie 90 kPa kirpimo stiprį. Stabilizavimo
funkcija bodinga tuomet, kai žem s sankasa yra prisotinta vandens ir CBR yra 1-3, kuris atitinka
kirpimo stiprį брезент 30 ir 90 кПа [22]. Р. Д. Хольц 'ас ир кт. geotekstilstartatskyrimo funkcijai
rekomenduoja tada kai žem s sankasos CBR < 3, tačiau skepitškai atsižvelgia į geotekstil s
naudojim, kai CBR > 3 [14].
Р.М. Koerner 'is [2] suskirst geotekstil s, klojamos ant žem s sankasos, funkcijas, žiurerint žem s
sankasos specrio (žr. 1.2 лентелa). Pagal šiü klasifikacij, ant vidutiniškai ir pakankamai spearrių
nepermirkusių (CBR ≥ 8) ir permirkusių (CBR ≥ 3) žem s sankasos gruntų geotekstil naudojama
atskyrimo mo yrimo funkccijai. Ant silpnų ir labai silpnų nepermirkusių (CBR ≤ 3) ir permirkusių
(CBR ≤ 1) žem s sankasos gruntų geotekstil naudojama atskyrimo ir armavimo funkcijai. Р. М.
Koerner 'is teigia, kad pereinamoji funkcija armavimo ir atskyrimo yra stabilizacija. Ši funkcija n ra
detaliai ištirta, tačiau yra aišku, kad ji apima gretutines atskyrimo, armavimo ir filtravimo funkcijas.
B. M. Collins 'as ir
18. D. Holtz 'as nurodo veiksnius, nulemiančius tinkamü sluoksnių atskyrimo geotekstile pobūdį [21]: 1)
geba atlaikyti įrengimo mechanizmų poveikį be reikšmingų pažaidų; 2) visiškas žem s sankasos ir dangos
pagrindo sluoksnio atskyrimas; 3) geba neleisti smulkmei migruoti, tuo pačiu
22
metu drenuojant ir išsklaidant žem s sankasos porinį sl gį; 4) geba išlaikyti dangos stiprį keliü
eksploatuojant.
1.2 лентель. Geotekstil s, paklotos ant žem s sankasos, funkcijos, žiurerint žem s sankasos specio
(языцех Р. М. Koerner'į [2])
Непермиркенс грюнтас Пермиркенс грюнтас
Геотекстиль с
Apytikslis specris Apytikslis specris
керпант, кПа керпант, кПа
≥8 >200 ≥3 ≥90
8–3 ~200–90 3–1 90–30
≤3 ≤90 ≤1 ≤30
A. McGown [24] išskiria tokias svarbiausias geotekstil s savybes, kurios turi bâti nustatytos
siekiant, kad geotekstil tinkamai atskirtų dangos sluoksnius:
1) tempimo policris ir lankstumas;
2) praduserimo ir plyšimo spricris;
3) pailg jimas ir vandens bei dujų laidumas.
1) sluoksnių, брезент kurių klojama geotekstil, medžiagų granuliometrin sud tis, dalelių dydis
bei forma;
2) sluoksnių, брезент kurių klojama geotekstil, medžiagų spricris;
3) ant geotekstil s įrengiamo sluoksnio storis;
4) sluoksnio virλ geotekstil s įrengimo mechanizmų bei automobilių eismo apkrovos
eksploatuojant keliü.
Армавимас. Kelio dangos įrengimas ant silpnų gruntų naudojant geotekstilü pastaruosius
20 metų mokslininkų plačiai analizuojamas visame pasaulyje. Mokslininkai įrod geotekstil s

naudojimo tiesiant kelius efekt, [2, 25-27]. Austin s ir neaustin s geotekstil s naudojamos silpniems
sankasos gruntams, pylimams bei šlaitams armuoti. Armuojant geotekstile didinamas
pasipriešinimas horizontalioms j goms ir (arba) dangos laikomoji geba bei sukuriamas мембраны
эфекты [14]. Geotekstil laikomñjü gebü padidina брезент skirtingo specio kelio dangos
23
sluoksnių. Geotekstil s membranos efektas pasireiškia tuomet, kai deformuojasi kelio dangos
slooksnis virλ geotekstil s (ациранда пров). Įsitempdama geotekstil perima įtempius, tenkančius žemiau
slusegsančiam slooksniui. Geotekstil kaip membrana funkcionuoja tik tuomet kai virü jos kelio dangos
sluoksnis yra ženkliai deformuotas jį įrengiant ir geotekstil s įtempiai yra pasiek, J. Labuz 'as ir J.
Bearden' as [28] laboratorijoje tyr imituotü geotekstile armuotstartkeli, su žvyro danga, veikiamü dinamin
s apkrovos. Geotekstil buvo paklota брезент 100 мм, 150 мм bei 200 мм storio žvyro sluoksnių ir
labai silpno molio sluoksnio (žem s sankasos).
деформациомы. А. Гупте ир кт. [29] aprašo austin s geotekstil s naudojimo atvejį kelio su žvyro
danga stiprinti. Ant kelio dangos, kuri buvo smarkiai pažeista, paklota austin geotekstil ir įrengtas
naujas 50 cm žvyro pagrindo bei 2,5 cm bitumu permerktos dangos slooksnis. Po rekonstrukcijos
eksploatuojant keliü 18 m nesių steb jimais nenustatyta jokių armuoto ruožo dangos deformacijų ar
kitokių pažaidų. Tuo tarpu šis ruožas prie, rekonstrukcij, buvo smarkiai pažeistas nepra jus net 6 м
nesiams įrengus dangstart. Р. Хуфенус ир кт. [26] teigia, kad geosintetine medžiaga armuoti efektyvu
tik silpnus gruntus (CBR < 3), kuriuose geosintetin medžiaga gali deformuotis ir perimti tempimo j
газ.
Фильтравимы (laidumas). Геотекстиль, фильтрас кайп, плачяй анализуояма

мокслиннкюйз visame pasaulyje [15, 30-34]. Р. Д. Хольц "ас пасюль šias tris id jas, taikytinas
projektavimo stadijoje [14]:
1) Jeigu geotekstil s, paklotos ant žem s sankasos, kiaurym автобус mažesn uü mažiausi,
pagrindo sluoksnio medžiagos grūdelį, tai pagrindo sluoksnis автобус фильтравимо
tiltas ir žem s sankasos gruntas автобус užlaiklikomas;
2) Jeigu geotekstil s, paklotos ant žem s sankasos, kiaurym bus didesn uü mažiaussižem s
sankasos grunto dalel
3) Geotekstil je turi bouti be galo daug kiaurymių, kad bâtų pakankamas jos laidumas, net
jeigu kai kuriose vietose ji ir užsikimštų.
24
Кай геосинтетин меджиага йра йпач мажай лайди вандениуи ар дюжомс, джи
вадинама геомембрана, о каи джи пасижыми итин диделиу лайдюму вандениуи ир дюжомс,
вадинама ацкириамонджа геотекстиль [24]. Р. С. Metcalfe 'as [31] pažymi, kad geotekstil, paklota
tarp kelio dangos pagrindo sluoksnio ir žem s sankasos (1.12 pav.) užanka tuomet, kai žem s
sankasos grunto dalel s blokuoja geotekstil s. Užkimšimü įtakoja tų pačių dalelių įstrigimas geotekstil s
kiaurym se. Пагал Я. Кохата 'о ир кт. [30] laboratorinių geotekstil s filteravimo, žiurerint jų
užkimšimo, bandymų rezultatus nustatyta, kad geotekstil s filracijos koeficientas maü ja делали jant
geotekstil s užkimšimui, nežiurerint geotekstil. Bandytos 3 ir 4 мм storio geotekstil s filtracijos
koeficientas beveik vienodas.
4. B. Narejo 'as [15] analizavo įvairių mokslininkų laboratorinių bei laukperimentinių tyrimų
rezultatus, susijusius su geotekstil s atskyrimo funkcija, kai bandomojo ruožo danga veikia dinamin
apkrova. D. B. Narejo 'as teigia, kad geotekstil s laidumas vandeniui t ra antraeil savyb.
Svarbiausia yra užtikrinti kelio dangos sluoksnių medžiagos ir žem s sankasos grunto nesimaišymü
tarpusavyje. Pagal 18 eksperimentinių tyrimų rezultatų analizü
pateikiamos tokios išvados geotekstil s kiaurym s dydžiui: geotekstil s, naudojamos sm linguose
gruntuose, O95 turi bâti mažesnis negu dalelių skersmuo, kurių grunte yra < 85% (d85); geotekstil s,
naudojamos molinguose ar dulkinguose gruntuose - O95/d85 < 0,5.
1.12 пав. Procesai, vikstantys geotekstil je paklotoje barp kelio dangos pagrindo sluoksnio ir žem s sankasos
(языцех Р. К. Меткальфе [35])
25
Дренавимас. Geotekstil s drenavimo funkcija turi užtikrinti laisvü vandens migravimü

geotekstil s bei žem s sankasos grunto sñlyčio paviršiumi. Mokslininkai pastebi, kad visos geotekstil
s gali atlikti drenavimo funkcij Taip pat nustatyta, kad pakilus normaliniam sl giui drenavimo
greitis ma/ja. С. К. Шукла ир кт. [37] laboratoriniais bandymais nustat nusistov jimo laikstartbei jo
įtaką drenavimo parametrams žiurerint sl gio į geotekstil s plokštumstartkitimo. Bandymui buvo
naudotos vienos rusešies trys skirtingų fizinių mechaninių savybių geotekstil s ir jos bandytos esant
pastoviam hidrauliniam nuolydžiui. Analizuojant bandymų rezultatus nustatyta, kad sl gio į
geotekstil s plokštum Didesnis maü jimas pasteb tas geotekstil je, kurios busedingas kiaurym s
dydis (O90) buvo didžiausias. Taip pat nustatyta, kad nusistov jimo laikas pastoviam filteravimui ir
drenavimui yra 25-35 minut s.
Ишлиекамумас. Išliekamumas apibusedinamas geotekstil s geba atlaikyti jos paklojimo

ir kitų kelio dangos sluoksnių įrengimo virλ jos procesü bei patikimai atlikti jai numatytü funkcijü. Sud
tingiausios bei žalingiausios apkrovos sñlygos geotekstilei pasireiškia jstartklojant bei įrengiant
dangos sluoksnius virü jos. Skiriami tokie pagrindiniai veiksniai, turintys didžiaussiü neigiam, įtaką
klojant geotekstil, bei įrengiant kelio dang, slooksnio, ant kurio klojama geotekstil, savyb s; ant
geotekstiles užpilamos medžiagos sluoksnio storis bei savyb s; ant geotekstil s užpilamų medžiagų
2
kritimo aukštis; kelių tiesimo mašinų apkrovos. Пагал А. Ватн 'о кт. В. Шевчук ир кт. [39]
laboratoriniais bandymais irgi analizavo pažaidų susidarymü geotekstil je įrengiant dangü. Bandymų metu trijų
skirtingų savybių neaustin s termiškai sutvirtintos geotekstil s bandiniai pakloti ant sm lio sluoksnio. Ant
šios geotekstil s bandinių įrengtas 40/70 frakcijos skaldos sluoksnis. Kiekvienas tokios dangos
bandinys apkrautas vertikalia cikline apkrova, kuri imitavo sluoksnių tankinim, skirtinga apkrova.
26
Tirtų geotekstilių sugeriamoji energija ženkliai maü jo kintant tankinimo j gai nuo 0 iki 0,2 МПа, toliau
jant j gai sugeriamoji energija maü jo nežymiai.
Тварумас. Geotekstil s tvarumas tiesiogiai priklauso nuo polimero, istartkurio ji

pagaminta.
18. M. Koerner 'is [2] pateikia veiksnius, turinčius didžiaussiü įtaką geotekstil s tvarumui: saul s
(ультрафиолетинис) spinduliavimas, temperaturera, oksidavimasi, hidrolinis, biologinisis, radivisis
pozeiksiiksiikseikbeiksiiksiiki, gei Vienas labiausiai geotekstil s tvarumui kenkiančių veiksnių yra saul
s (ultravioletinis) spinduliavimas, 1,13 ir 1,14 paveiksluose pateiktas geotekstil s sprioo maü jimas
nuo polimero rušies ruishies ris ir spinduliaviavimo. Дж. Р. Карнейру ир кт. [40] nustat, kad cheminio
stabilizatoriaus kiekis polipropileno geotekstil je turi lemiamü reikšmü šios geotekstil s tvarumui.
Geotekstil s, kurių polimerai nebuvo stabilizuoti, paveiktos rusegščių r šarmų, lyginant su pradin mis,
buvo žymiai mažesnio specrio.
1.13 пав. Geotekstil s spricrio maü jimas nuo polimero tipo ir ultravioletinio spinduliavimo laiko,
laboratorijoje švitinant ultravioletiniu fluorescentiniu įrenginiu (язычник Р. М. Koerner'į [2]): ПП -
полипропилены, ПЭ- полиэстерис.
27
1,14 пав. Geotekstil s spricrio maü jimas nuo polimero tipo ir ultravioletinio spinduliavimo laikotarpio,
бандант natureraliomis lauko sñlygomis (язычник Р. М. Koerner'į [2]):
42 - полипропилены, ПЭТ - полиэстерис.
Р. Бонапарт ир кт.
1.5. Geotekstil s naudojimo kelio dangos sluoksniams atskirti tyrimų analiz
Daugelis mokslininkų yra tyrü geosintetinių medžiagų savybių kitimo priklausomybü bei pažaidų įtaką
atskyrimo funkcijai realizuoti [38, 42-48].
В. С. Цайджус ир кт. [47] tyrimais bandymų poligone nustat, kad geotekstile tinkamai
atskiriami kelio dangos sluoksniai ir medžiagos nesusimaišo tik tuomet, kai geotekstil
nepažeidžiama įrengiant dangos sluoksnius. Mokslininkai [48] tyrin jü dangas ruožuose be
28
geotekstil s aptiko medžiagų susimaišymü 35-190 mm gylio sluoksnyje, o ruožuose su geotekstile

susimaišymas nepasteb tas. R. C. Metcalfe [31] iü eksploatuojamų kelių iškasenses geotekstilü nustat, kad
visos geotekstil s atliko atskyrimo funkcij, tačiau geotekstilių pažaidų kiekis nuo įrengimo proceso
ženkkliai skyr.
А. Ватн 'ас ир кт. [38] analizavo neaustinių geotekstilių deformacijas ir pažaidas,
susidarančias įrengiant kelio dangos sluoksnius. Šie mokslininkai pirmame laboratorinių bandymų
etape tyr geotekstil s deformacijas kelio dangoje nuo ciklin s dinamin s apkrovos. Antrame tyrimų
etape (lauko tyrimai) - buvo stebimos geotekstil s pažaidos, kurios susidar įrengiant kelio dangstart.
Lauko tyrimų rezultatų analiz parod gerü pažaidų kiekio ir geotekstilių ploto mas s bei atsparumo statiniam
pradurerimui koreliacij, Laboratoriniais tyrimais, kurie imitavo proviv ų formavimñsi įrengiant kelio
dangatyta, kad geotekstil s deformacijos tiesiogiai priklauso nuo pradinio, ставка ne nuo didžiausio
geotekstil s specrio. Mokslininkai pabr žia, kad geotekstilių išliekamumas turi bâti garantuotas ne tik jas
klojant, įrengiant kelio dang, bet ir viskelio eksploatacijos laikotarpį. А. Ватн 'ас ир кт. pasiâl geotekstil
s išliekamumo modelį (1,15 пав.). Geotekstil s ir kelio dangos įrengimo energijos sñnaudos turi bâti
nustatomos atsižvelgiant į sluoksnių, брезент kurių klojama geotekstil, medžiagų savybes ir dangos
įrengimo mechanizmus. Liekamasis geotekstil s specris turi bâti prognozuojamas atsižvelgiant į apkrovas
ir dangos deformacijas eksploatuojant keliü.
1.15 пав. Geotekstil s išliekamumo modelis (языческий А. Ватн ', [38]).
29
13. ир кт. [42] geosintetinių medžiagų pažaidų susidarymü, įrengiant dang, tyrin jo ne tik
neaustin se, bet ir austin se geotekstil se bei geotinkluose. Tyrimai buvo atlikti laboratorijoje ir
lauko sñlygomis. Žiurerint šių veiksnių, pažaidų įtaka ženkliai varijuoja. А. М. Паула ир кт. [44]
geosintetinių medžiagų pažaidų susidarymo priklausomybü nuo dangos įrengimo sâlygų tyr pagal
ENV ISO 10722-1 sugadinimų instaliuojant imitavimo procedurerü. žiurerint panaudotos užpildo
medžiagos, kinta dalinis saugos koeficientas 2,32; 1,74 ир 1,49.
Patirtis rodo, kad geosintetinių medžiagų pažaidos dažniausiai susidaro įrengiant kelio dangü.
Pagrindiniai veiksniai, turintys įtaką geosintetinių medžiagų pažaidoms įrengiant dangas, pateikti 1.3
лентель je.
1.3 лентель. Pagrindiniai veiksniai ir jų savyb s, turinčios įtaką geosintetinių medžiagų pažaidų susidarymui įrengiant dangü
[50]
Савыб с
Слуокснис, ант курио клоджама геосинтетин Меджягос Рушис
Танкинамо слукснио сторис

Муравьиный геосинтетин с меджиагос
įrengiamas
Mineralinių grusedelių dydis
Mineralinių grusedelių kampuotumas
Kelių tiesimo mašinos bei jų darbo poveikis Танкинимо mašinų mas

Vibracinis tankinimas
Климато-Сунлыгос
Полимеро Типас
Плюошто-Типас-ир-Дыдис
Geosintetinių medžiagų savyb s Гамибос-Будас
Плото виенето мас
30
Tačiau pastebima, kad nepaisant geotekstil je susidariusių tam tikrų pažaidų visgi gali bâti
realizuota jai priskirta funkcija. Taigi projektuojant dang, kurioje numatoma naudoti
geosintetinstartmedžiagü turi bâti apibusedintos šių medžiagų pažaidų susidarymo sñlygos, bei šių
pažaidų įtaka atitinkamai funkcijai realizuoti.
Mokslininkai išskiria šias pagrindines geosintetinių medžiagų pažaidų rusešis [50-53]: нууотринос,
įtrūkiai, прадурос, трукяй, плуошто įpjovos, висишкас суплишимас. Nuotrynos pasireiškia tuomet,
kai aštruses mineralinių medžiagų grusedeliai trinasi į geosintetin s medžiagos paviršių. Šios rusešies
pažaidos gali susidaryti visų rusešių geosintetin se medžiagose, tačiau neaustin ms kamšytoms adatomis
geotekstil ms jos yra ypastartbusedingos. Šios rusešies pažaidos turi įtaką neaustinių geotekstilių filracin
ms savyb ms bei mažina medžiagos storį. Įtrūkiams susidaryti įtaką turi tiesiog ant geosintetin s
medžiagos išpilamų užpildų aštruses mineraliniai grusedeliai bei įrengto sluoksnio medžiagos tankinimas
vibraciniais volais. Šios pažaidos daugiausiai pasireiškia polietileno geotincluose. Praduseros yra
budingiausios pažaidos neaustin ms geotekstil ms, naudojamoms atskyrimo bei filtravimo funkcijoms
automobilių kelių dangoje ir žem s sankasoje. Prasiskverbstartaštriabriauniai mineraliniai grusedeliai
geotekstil je palieka skyles, куриос атитинкамай сумажина арба висишкай панайкина
атскыримо bei фильтрацийос функцийос атликимо галимиба. Trusekiai susidaro nuo geosintetinių
medžiagų ribinių įtempių, kuriuos sukelia didel s apkrovos ir deformacijos. Šios pažaidos budingiausios
geotekstil ms, naudojamoms atskyrimo funkcijai silpnuose gruntuose, ant geotekstil s įrengiant labai
stambių grusedelių mineralinių medžiagų sluoksnius. Deformuojantis silpniems gruntams, kartu
deformuojasi ir geotekstil, o susidarius trusekiams geotekstil nebegali atlikti nei atskyrimo nei
armavimo funkcijos. Pluošto įpjovos susidaro tada, kai aštrios mineralinių grusedelių briaunos, lyg
peilis, įpjauna geosintetin s medžiagos pluoštus. Šios pažaidos busedingiausios austin ms geotekstil ms
ir geotinklams. Geosintetinių medžiagų pluoštai yra sñlyginai ploni, tod l gali bâti lengvai
įpjaunami, d l ko medžiaga netenka specrio savybių [56]. Visiškas supplyšimas dažniaussiai
pasireiškia tada, kai geosintetin medžiaga jau paúna pažeista vienos ar kelių rusešių pažaidų.
Britanijos standarte BS 8006 skiriamos keturios geosintetinių medžiagų pažaidų rusešys [57]:
Нуотринос, трукяй, įpjovos ir sñspaudos. Nuotrynos atsiranda geosintetin s medžiagos ir aštrių
31
mineralinių grusedelių sâveikoje, kuri palieka įbr žimus ir įdr skimus geosintetin se medžiagoje.
Трукяй, įpjovos ir sñspaudos - таи паижайдос нуо didelių mineralinių grusedelių poveikio.
= ; (1.9)
A1 × A2 × A3 × A4 ×
γ
čia: Тт - tikrasis geosintetin s medžiagos specris; Tp - проектинис (gamintojo deklaruotas)

геосинтетин
s medžiagos specris; pataisos koeficientas d l valkšnumo; - pataisos
koeficientas d l pažaidų įrengiant dangü; A3 - pataisos koeficientas d l medžiagos sujungimų;
A4 - pataisos koeficientas d l tvarumo; γ - dalinis saugos koeficientas.
Р.М. Koerner 'is ir G. R. Koerner' is [60] (1.9) formula. rekomenduoja taikyti projektuojant
geosintetines medžiagas dangoje ir žem s sankasoje tiek medžiagoms armuoti tiek sluk sluoksniams
atskirti. Tada šioje formul je eliminuojamas dalinis saugos koeficientas. Tikrajam geosintetin s
medžiagos spelicriui nustatyti (tempimo policris, statinio ir dinaminio pradurerimo atsparumas,
tempimo valkšnumas ir t.t.) рекомендуоджама tokia formul:
1
разрешить ult
=
; (1.10)
×××
ИДЕНТИФИКАТОР CR CBD SM
čia: Жир - тикрасис геосинтетин s medžiagos specris; Тульт - проектинис (gamintojo deklaruotas)
geosintetin s medžiagos specris; - pataisos koeficientas d l pažaidų įrengiant dangü; RFCR -
pataisos koeficientas d l valkšnumo; RFCBD - pataisos koeficientas d l cheminio ir biologinio

повейкио; RFSM - pataisos koeficientas d l medžiagos sujungimų tvarumo.
1.4 лента je pateikti rekomenduojami pataisos koeficientų, taikytinų (1.10) formul je
variavimo intervalai.
Atitinkamai R. Hufenus ir kt. [62] siuselo, kai užpildas smulkiagrusedis - 1,0... 1,1,
stambiagrusedis (su apvaliais mineraliniais grusedeliais) - 1,2... 1,4, stambiagrusedis (su kampuotais
mineraliniais grusedeliais) - 1,3... 1,5.
32
1.4 лентель. Рекомендуоджами патаисос коефициентай (язычник Р. М. Koerner'į ир Г. Р.

Koerner'į [60])
Патаисос коефициентай
*
Наудоджимо срит D l pažaidų įrengiant D l valkšnumo D l cheminio ir
biologinio poveikio
Sluoksnių atskyrimas 1,1–2,5 1,5–2,5 1,0–1,5
1,1–2,0 1,5–2,5 1,0–1,5
Атрамин с сиенос 1,1–2,0 2,0–4,0 1,0–1,5
1,1–2,0 2,0–3,5 1,0–1,5
Дангос пагриндай 1,1–2,0 2,0–4,0 1,0–1,5
Šlaitų stabilizavimas 1,1–1,5 2,0–3,0 1,0–1,5
Асфальтбетонио
дангос 1,1–1,5 1,0–2,0 1,0–1,5
1,5–3,0 1,0–1,5 1,5–2,0
Ланкщиос формос 1,1–1,5 1,5–3,0 1,0–1,5
*
Mažiausias pataisos koeficientas taikomas tuomet, kai dangoje geosintetin s medžiagos funkcija
yra trumpalaik arba kai deformacijos d l valkšnumo dangai n ra kritin s.
Г. Эйксунд 'ас ир кт. Didžiausi, įtaką turi praduseros ir trusekiai. Pradureras atspindi
kriterijai susijü su dinaminio prakirtimo bandymu pagal LST EN ISO 13433:2006 [63]. Šios dvi
pažaidų rusešys apibusedina savybes, kurios tur tâbâti nustatomos analizuojant geotekstil s jautrį
pažaidoms.
22. ир кт. Tada kiekvienai tankinimo/eismo operacijai turi boti nustatomi rato (vikšro)
sl gis į sluoksnio paviršių, apkrovos ploto skersmuo, įrengiamo sluoksnio storis; įrengiamo sluoksnio taškin s
apkrovos poveikio laikotarpis, atsižvelgiant į eismo greitį, kiek kartų tas ratas (vikšras) pravažiuoja
ir koks pravažiavimų persidengimü. В. Шевчук "ас ир кт. [39], skaičiavimų prastinimui, du
skirtingus kelio dangos sluoksnius su geotekstil s tarpsluoksniu redukuoja į ekvivalentinstarttolygiü
puserdvstart[ 64]:
= hB 2 +1
; (1.11)
3
1
33
čia: hB ir EB - viršutinio sluoksnio storis ir tamprumo modulis; heqv - ekvivalentinis viršutinio

sluoksnio storis; ES - модуль apatinio slooksnio tamprumo.
Ekvivalentinio sluoksnio vertikaluses įtempiai λ GT gylyje z = heqv sl gio

apkrovos nustatomi taip [65]:
2− 3
2
σ
=p1 −1+ ; (1.12)
čia: p - пневматин с падангос апкрова, atitinka oro сл gį падангоэ; D-
apkrovos p dsako spindulys.
Kai slegia b pločio vikšro apkrova, įtempiai gali bâti apskaičiuojami

форма [39]:
2p
λ GT = + . (1.13)
π 2 2
2 ((b/2) + z)
Aukščiau pateiktomis formul mis galima apskaičiuoti virü geotekstil s užpilamo slooksnio
įrengimo metu susidarančius vertikalius įtempius λ GT geosintetin s medžiagos lygmenye nuo
kiekvienos kelų tiesimo mašiesimo ma.ties. В. Шевчук "о кт. [39] laboratoriniais bandymais
nustatyta, kad statin apkrova, geotekstilei paklotai tarp dviejų kelio konstrukcijos sluoksnių, turi
ženkliai mažesnü įtaką nei dinamin.
R. Hufenus 'as ir kt. Taip pat kiekvienos skirtingos rusešies geosintetin s medžiagos
išliekamumui skirting poveikį tur s ant jos įrengiamo užpildo grusedelių forma ir granuliometrin sud
tis bei sluoksnio tankinimo energija.
A. Watn 'as ir S.H. Chew' as [50] siurelo projektuojant geosintetines medžiagas kelio žem s
sankasoje ir dangoje nustatyti pažaidų svarbos lygį, kuris atspind tų pažaidų susidarymo gyb, g Tiek
pažaidoms susidaryti, tiek jų svarbai apibusedinti, taikomi trys lygiai: žemas, vidutinis ir aukštas.
34
Tad kelio dangos sluoksniams atskirti geotekstil s naudojamos pagal reglamentuojamas

atitinkamas geotekstilių savybes [50]. Tokioms geotekstilių savyb ms nustatyti bei sukurti
geotekstilių parinkimo ir kontrol s sistemü šiaur s Europoje buvo vykdomas projektas «NorGeoSpec».
Projekte, kuris baigtas vykdyti 2002 metais, sukurta geotekstil s parinkimo ir countrol s sistema
«NorGeoSpec 2002» [67].
R. D. Holtz 'as ir M. W. Page' as [68] tyr neaustinių ir austinių geotekstilių atskyrimo funkcijü
kelio dangoje. Atskyrimo funkcijos bei geotekstilių pažaidos buvo tiriamos eksploatuojant keliü septynerius
metus. Tyrimui buvo naudotos penkios austin s, dvi neaustin s kamšytos adatomis ir viena neaustin
termiškai sutvirtinta geotekstil. Įrengiant kelio dangü buvo stebimas geotekstilių pažaidų susidarymas nuo
2)
užpilamų medžiagų ir mechanizmų poveikio. Pasteb ta, kad mažo sunkio (120 г/м geotekstil s buvo
2)
ženkliai pažeistos, o didelio sunkio (270 г/м - небуво pažeistos visiškai. Austin se geotekstil se
buvo pastebimos praduseros nuo stambių užpildo grusedelių poveikio. Tyrimų rezultatų analiz s pasekoje
buvo teigiama, kad mažo sunkio geotekstil s n ra tinkamos atskyrimo funkcijai. Naudojant didelio
sunkio geotekstiles įrengiant dangü išvengiama pažaidų, tačiau šių geotekstilių naudojimas ženkliai
pabrangina tiesybos išlaidas. Taip pat pasteb ta, kad austin s geotekstil s, labiau negu neaustin s,
užkemšamos smulkiausiomis žem s sankasos grunto dalel mis. Kai žem s sankasos gruntai yra itin
plastiški ar dulkingi, buvo pasiuselyta naudoti tik neaustines geotekstiles.
R. C. Metcalfe ir R. D. Holtz 'as [35] atliko panašius tyrimus su 14 skirtingų rusešių
(spricrio) geotekstil mis. Tyrimui buvo naudotos šešios austin s, šešios neaustin s kamšytos adatomis
ir dvi neaustin s termiškai sutvirtintos geotekstil s. Įrengiant buvo pasteb ta, kad geotectillių
paidaidarymas labiauspeliauspauspo no nu, no nu puo, Pagal šiuos tyrimus [69] buvo pateiktos tokios
išvados: naudojant visas geotekstiles atskyrimo funkcija realizuota tinkamai ir atskirų sluoksnių
medžiagų tarpusavio susimaišymaišymyymas nasteas nasteb tas; austin s geotekstil s buvo daug
labiau užkimštos žem s sankasos grunto dalel mis, tod l jos n ra tinkamos naudoti atskyrimo
funkcijai ant labai minkštų žem s sankasos gruntų; neaustin s kamšytos adatomis geotekstil s
užtikrino geriausiü vandens laidumstart.
Мокслининкай Р. Д. Хольц 'ашир кт. realiame kelyje tyrimais nustat ilgalaikį geotekstilių
poveikį kelio dangai. Įrengus dang, tyrimai vykdyti 12 metų, matuojant ir stebint pirmaisiais
35
metais, po 5 ir 12 metų kelio eksploatacijos [21, 70, 71]. Įrengiant dangü buvo nustatoma kaip
skirtingos geotekstil s stabilizuoja silpnü žžem s sankas, o taip pat koki įtaką atskyrimui geotekstil mis
turi užpilamo pagrindo sluoksnio storis. Pagal tyrimo rezultatus pateiktos tokios išvados [47]:
визуоза ruožuose, kur buvo naudotos geotekstil s, атскиримо funkcija buvo pilnai išpildyta;
geotekstil s užtikrino mažesnes dangos pagrindo sluoksnio provžas, jį įrengiant; ruožuose, kuriuose
žem s sankasos kerpamasis specris buvo itin mažas, geotekstil s poveikis prohoms nebuvo
reikšmingas; sunkiausia tyrimui panaudota kamšyta adatomis geotekstil padidino žem s sankasos
drenavimstart. Po 5 kelio eksploatavimo metų iλ kontrolinių kasinių paimti visų kelio dangos medžiagų ir
geotekstil s bandiniai. laidumo bandymu nustatyta, kad termiškai sutvirtintos neaustin s geotekstil s
daug labiau užkemšamos negu kamšytos adatomis neaustin s geotekstil s; didesn s geotekstil s
pažaidos pasteb tos ruožuose, kuriuose ant geotekstil s įrengiamas dangos pagrindo sluoksnis buvo
plonesnis; nustatyta, kad pradinis įrengto ant geotekstil s dangos pagrindo sluoksnio storituri itin
didelį poveikį geotekstil s specrio ir pailg jimo kitimui; bandymais buvo nustatyta, kad kelio
ruožuose, kuriose paklota geotekstil, žem s sankasa labiau konsolidavosi, nei ruožuose be geotekstil
s tarpsluoksnio. Po 12 kelio eksploatavimo metų v li kontrolinių kasinių tirta žem s sankasos gruntai
2
ir dangos medžiagos, taip pat ir geotekstil s bandiniai. mažo sunkio geotekstil s (130-150 г/м) ,
virü kurių buvo įrengtas 30 cm dangos pagrindo sluoksnis igrouppusiau apvalių ir kampuotų
mineralinių grusedelių, atlaik dangos įrengimo poveikį ir išpild atskyrimo funkymo funkijij. mažo ir
didelio sunkio geotekstil mis atskyrimo, drenavimo ir filteravimo funkcijos po 12 metų buvo
realizuotos labai panašiai, procentiniai presentrio nuostoliai taip pat labai panašuses.
И. Л. Аль-Кади ir kt. Tiriant laboratorijoje bandomiesiems dangos bandiniams
36
su geotekstil s tarpsluoksniu prireik nuo dviejų iki trijų kartų daugiau apkrovų ciklų, lyginant su dangos
bandiniais be geotekstil s, kad pasiekti tokį patį dangos suirimo laipsnį. I. L. Аль-Кади
[73] Taip pat pastebima, kad turi buseti užtikrinta reikalinga vandens filtracija pro geotekstilstart.
Tyrimų tikslas buvo nustatyti bandomų geosintetinių medžiagų išliekamum, eliminuoti smulkm s
migravimü bei poveikį žem s sankasos poriniam sl giui. Tyr jai nustat, kad bandytų geosintetinių
medžiagų rusešis neturi ypatingo poveikio provèų gyliui. Visuose bandymuose žem s sankasos porinis
sl gis iss pradžių padid davo, o laikui b gant v l sumaü davo. Analizuojant bandymų rezultatus
mokslininkai teig, kad geosintetin s medžiagos, kurios įrengiant dangas išlieka nepažeistos, didina
grunto laikomñjü. Geomembrana, kuri imitavo visiškai užkimšt, geotekstilstart, ilgiausiai išlaik padid
jusį žem s sankasos porinį sl gį, kas tur jo įtaką žem s sankasos tamprumo modulio sumaü jimui ir
provhóggijgui Geotekstil s, kurios atlaik dinamines apkrovas, tinkamai išpild atskyrimo funkcij, r
neleido migruoti smulkiosioms grunto dalel ms.
Igrouppenkių rusešių geotekstilių viena buvo austin ir keturios neaustin. Žem s sankasos gruntai
buvo apibusedinti kaip molingi ir dr gni, klampuses ir sm lingi. Taip pat buvo palikta kontrolin
konstrukcijos dalis be geotekstil s tarpsluoksnio. Trijų metų laikotarpyje įrengtas ruožas buvo
vizualiai apžiuserimas ir bandomas krintančio svorio deflektometru.
Įrengiant kelio dangos sluoksnį вирш silpnos žem s sankasos paklotos geotekstil s,
deformuojantis žem s sankasai atitinkamai deformuojasi ir geotekstil. Х. Ратмайер о [78] тиримай
37
patvirtino teorines prielaidas, kad geotekstil paklota ant silpnos žem s sankasos (CBR = 1-3), kai
įrengiamas pagrindo sluoksnis deformuojasi iki 20%. Tod l reikalavimas geotekstil s deformacijai
(start> 45%) esant maximaliai apkrovai yra pagrįstas.
1.6. Ишвадос, дарбо тикслас ир уждавиняй
1. Apsauginio šalčiui atsparaus sluoksnio užteršimas ar šio sluoksnio storio maü jimas gali
tur ti įtakos iškyloms susidaryti. Remiantis mokslininkų įrodymais galima teigti, kad ant
silpnos žem s sankasos įrengiant kelio ar gatv s dangü racionalu naudoti geotekstil s
tarpsluoksnį.
2. Mokslininkų tyrimais įrodyta, kad kelio dangos sluoksniams atskirti geriaussiai tinka
neaustin s geotekstil s, o neaustin s kamšytos adatomis geotekstil s yra laidžiausios
vandeniui. Kai žem s sankasos gruntai yra itin plastiški ar dulkingi, siureloma naudoti tik
neaustines geotekstiles, kadangi neaustin s geotekstil s daug mažiau užkemšamos žem s
sankasos grunto dalel mis.
3. Daugelis mokslininkų pabr žia, kad geotekstil tinkamai atskiria kelio konstrukcijos
slooksnius tuomet kai joje nesusidaro pažaidų įrengimo metu.
4.
5. Tačiau, kiekvienu atveju turi buseti nustatytas geotekstil s poreikis ir jos tinkamumas
priskirtai funkcijai atlikti.
38
Didinti automobilių kelių dangų tvarumü, sukuriant geotekstilių parinkimo metodü Lietuvos automobilių
kelių ir gatvių konstrukcijoms.
Darbo tikslui pasiekti reikia išsprensesti šiuos uždavinius:
1. Nustatyti geotekstilių pažaidų įtaką atskyrimo funkcijai realizuoti.

2. Analizuoti ir apibusedinti kitose valstyb se taikomus geotekstil s parinkimo metodus.
3. Nustatyti pagrindinius veiksnius, turinčius įtaką geotekstil s pažaidoms susidaryti, įrengiant bei
eksploatuojant automobilių keliar gatvü.
4. Sukurti teorinį geotekstilių parinkimo modelį Lietuvos sñlygoms.
5. Atlikti eksperimentstartteoriniame modelyje iškeltoms prielaidoms pagrįsti arba paneigti.
6. Remiantis eksperimentinių tyrimų rezultatų analize, pasiurelyti geotekstil s parinkimo metod,
Lietuvos automobilių kelių ir gatvių konstrukcijų sluoksniams atskirti.
7.
39
2. GEOTEKSTIL S, NAUDOJAMOS DANGOS SLUOKSNIAMS ATSKIRTI,

PARINKIMO METODŲ ANALIZ
2.1. Pažaidų energijos samprata. Energijos indeksas
Geotekstil s energija apibusedina jos gebü priešintis tempimo j goms (pailg jimui) ir įpjovoms,
kurie sukeltų geotekstil s plyšim, ar nutrusekim, [50]. Energijos sñvoka geotekstil s savyb ms
nustatyti pirmü kartü taikyta 1980 metais Tarptautin s geosintetinių medžiagų organizacijos Prancusezijos
komiteto [79]. Energijos sampratos id ja buvo ta, kad geosintetin medžiaga, paklota dangoje yra
paveikta (veikiama) tam tikrų apkrovų ir deformacijų (pailg jimų), kurioms atlikyti turi búti išeikvota
geosintetin s geosiagiagijos s.
Re (2.1)
= 1/2 × T × startf;
čia: - рибин geosintetin s medžiagos energijos vert (energijos indeksas); Т -
темпимо
spricrio riba; startf - didžiausia deformacija.
геотекстиль s 2.1
тротуар.
2.1 пав. Grafikas geotekstil s energijos indeksui apskaičiuoti (языческий А.Ватн 'ир С.Х. Чью' ибо
[50]).
40
Energijos indeksas pirmiausiai prad tas taikyti geotekstil s, naudojamos atskyrimo

funkcijai, savyb ms nustatyti. Atskyrimo funkcijai realizuoti griežtai reikalaujama, kad geotekstil tur
taų pakankamai deformavimosi energijos. Тайги тури бути нустатыта мажиаузия энергиос
индексо верт. Kai geotekstil naudojama pirminei atskyrimo ir antraeilei armavimo funkcijoms be
mažiausios energijos indekso vert s turi bâti nustatyta mažiausia tempimo spricrio riba. Tai botina
tod l, kad itin deformatyvi geotekstil gali tenkinti mažiausios energijos indekso vert s reikalavimus,
tačiau d l didel s deformacijos visiškai nearmuos dangar žem s sankasos [50]. Energijos indeksas
naudojamas geotekstilių parinkimo atskyrimo funkcijos išpildymui sistemose [43, 67, 79].
Kai buvo pasiuselyta pažaidų energijos samprata, v liau ji pagrįsta daugeliu eksperimentinių tyrimų
[53, 78, 80-82]. Didžiausia koreliacija buvo nustatyta bep geotekstil s pažaidų ploto ir energijos
indekso, o koreliacijos koeficientas 0,7 (2,2 формул). Nors eksperimentiniais tyrimais pažaidų
energijos samprata yra patvirtinta, tai tur tâti išsamiai įrodyta matematiniu požiuseriu [50]:
−1,9582
y = 64676x; (2.2)
čia: - geotekstil s pažaidų plotas; x - energijos indeksas.
10. P. Giroud [84] pateikia detalias matematines išraiškas, apiburedinančias geotekstil s

atskyrimo funkcijos sñlygas kai geotekstil paklota tarp dviejų dangos sluoksnių. Danga apkrauta
išskirstyta apkrova, kuri deformuoja geotekstilstart, suteikdama jai sferos formü su apskritimo plotu (2,2
пав., а).
Remiantis deformuotos geotekstil s geometrija (2.2 pav., b), geotekstil s deformacijos
pobusedis apibusedinamas lygtimi:
12у 1
1+ε= + ; (2.3)
2 2у 1 2у
+
2 2у
- геотекстиль
čia: start- геотекстил s deformacija; с įlinkis; - аскритимо, курио плот
deformuojasi геотекстиль,
скерсмуо.
41
2.2 пав. Geotekstil s, atskiriančios dangos sluoksnius, deformacijos teorin s prielaidos:

1) geotekstil s deformacijos profilis, b) geotekstil s geometrija, c) geotekstilü veikiančių j
gų koncentracija (языцех Ж. П. Жиру [84]).
Sulyginant statines j gas, veikiančias geotekstilstart( 2,2 pav., c), sudaroma j gų pusiausvyros
lygtis:
F = P + W − Q = øBT sinstart; (2.4)
čia: - atstojamoji j ga, veikianti geotekstilstart; P - išskirstyta apkrova; W - dangos slooksnio,

įrengto virü geotekstil s, turerio vieneto svoris; Q - slooksnio po geotekstile atramin reakcija; Т -
įtempiai geotekstil je.
Sulyginant abi lygtis geotekstil s įtempių ir deformacijos santykis išreiškiamas formule:
42
1+ ε = . (2.5)
Formul s (2.5) grafin išraiška (2.3 pav.), kuri vadinama charakteringñja geotekstil s
kreive. Ši kreiv atspindi įtempių ir deformacijos tarpusavio priklausomyb Kai geotekstil s įtempių
ir deformacijos kreiv s pikas yra virü charakteringosios kreiv s, geotekstil paj gi atlaikyti
jstartveikianči, išskirstyt, apkrovü. Grafiškai tai pavaizduota 2.4 paveiksle. Geotekstil s (a)
įtempių ir deformacijos kreiv s pikas nesiekia charakteringosios geotekstil s kreiv s, o geotekstil s
(b) - viršija. Pagal 2.4 paveikslo grafikstartgalima teigti, kad tvirtesn geotekstil, turinti didesnį
tempimo stiprį, ne visada atsparesn plyšimui, negu silpnesn, tačiau elastingesn geotekstil. Formul
(2.5) ir jos grafin išraiška (2.3 pav.) yra geotekstil s atskyrimo funkcijos matematin išraiška.
Matematinis modelis remiasi prielaida, kad geotekstil negali slysti horizontalioje plokštumoje. Ši
prielaida priimtina naudojant geotekstil, kelių dangoje. Jeigu mineralin s medžiagos išpilamos
tiesiog ant geotekstil s, tam tikrame geotekstil s plote pasireiškia taškin apkrova. Geotekstilei
deformuojantis, šio ploto perimetre geotekstil gali pasislinkti horizontalioje plokštumoje.
2.3 пав. Charakteringoji geotekstil s kreiv (язычник Ж. П. Жиру [84]).
43
2.4 пав. Skirtingų savybių geotekstil s palyginimas pagal charakteringasejü geotekstil s kreivü (язычник Дж.
П. Жиру [84]).
2.2. Geotekstilių mechanin s savyb s
Плюшимо атспарума. J. P. Giroud 'as pasiusel formulü nustatyti reikalingam geotekstil s

plyšimo atsparumui [3]. Ši formul taikoma kalio dangos konstrukcija yra be asfaltbetonio sluoksnių:
1p
= 'd [f (∈)]; (2.6)
2
čia: Treikal - reikalingas geotekstil s tempimo specris; p "- įtempiai geotekstil je, kurie truputį mažesni uü
p; p - padangos sl gis į dangos paviršių; dv - муравьиный геотекстил s įrengiamo sluoksnio didžiausios oro
ertm s barp medžiagos atskirų mineralinių grâdelių skersmuo ≈ 0.33d a; да -
medžiagos didžiausių mineralinių grusedelių vidutinis skersmuo; - геотекстиль s deformavimosi
funkcija:
44
f (∈)
1 2у
f (∈) = + ; (2.7)
4 2у
čia: b - муравьиный геотекстил s įrengto sluoksnio medžiagos oro ertm s barp mineralinių
grusedelių plotis; y - геотекстил s deformacijos gylis į oro ertmstart.
Темпимо диприо риба. Atskirianti geotekstil kelio dangos sluoksniuose, ne tik gali plyšti,
ставка joje gali pasireikšti ir kiti procesai. Vienas tokių procesų - tempimo įtempiai, kurie pasireiškia
horizontalia geotekstil s deformacija. Tai atsitinka tada, kai geotekstil paklojama barp dviejų kelio
dangos sluoksnių ir viršutinio sluoksnio aukščiau glusedintys stambuses grusedeliai veikia žemiau esančius,
курье lieičiečiasi su su geotekstile. Šioje situacijoje busetina nustatyti didžiausius įtempius, kuriuos
patiria geotekstil, kol viršuje glusedintis užpildo grusedelis prasiskverbs pro žemesniuosius ir pasieks
geotekstil Didžiaussia neaustin s geotekstil s deformacija, kai tariama, kad užpildo grusedeliai neskyla
ir neslysta geotekstil s paviršiumi, gali bâti apskaičiuota 2,8 formule, o reali situacija pateika pateikta
2.4 paveika. [2]:
l f − l0 [d + 2 (d/2)] − 3 (d/2)
ε= (100) = (100)= 33 %; (2.8)
0 3 (d/2)
l0- геотекстиль с
čia: руожелио брезент dviejų užpildo grâdelių centrų; - деформуотос
geotekstil s ruožo ilgis; S ≈ d/2.
2.4 пав. Geotekstilü veikiančios paviršiaus apkrovų tempimo j gos
45
Pagal 2.8 formula. nustatyta deformacija tiesiogiai nepriklauso nuo ant geotekstil s įrengiamo
slooksnio medžiagos grusedelių dydžio. Taigi išraiška, kad geotekstil s deformacija автобус 33%
yra tik hipotetin. Austin se geotekstil se užpildo grusedeliai dažniaussiai kažkiek slys geotekstil s
paviršiumi, tod l geotekstil s deformacija padid s [2]. Tempimo spricrio riba, žiurerint apkrovos
dydžio ir ant geotekstil s įrengiamo sluoksnio medžiagos grusedelių dydžio, форма апскайчюояма [3]:
=p
2
'(d ) [f (∈)]; (2.9)
čia: Treikal - reikalingas geotekstil s tempimo specris; p "- veikianti apkrova, dv - муравьиный геотекстил s
įrengiamo sluoksnio oro ertm s didžiaussias skersmuo брезент medžiagos mineralinių
grusedelių ≈ 0,33d a; da - medžiagos didžiausių mineralinių grusedelių vidutinis skersmuo; – f (∈)
geotekstil s deformavimosi funkcija (2,7).
Прадурмо ацпарума. Geotekstil naudojama kelio dangos sluoksniams atskirti turi boti kuo
mažiau pažeidžiama. Didžiausistartžgeotekstilei daro dangos sluoksniams įrengti naudojamų mineralinių
medžiagų aštrios grusedelių briaunos, kurios gali pradurti geotekstilstart. Šios pažaidos pasireiškia išpilant
mineralines medžiagas tiesiog ant paklotos geotekstil. Geotekstil gali bâti pradurta ir nuo mechanizmų,
naudojamų kelio dangai įrengti, veikiant statin ir dinamin iamin apkroms. Koerner 'is [2] šiai situacijai
apibusedinti, kai geotekstil yra veikiama vertikalių j gų, sialo tokiü formula:
2
= p 'd SS ; (2.10)
1 2 3
геотекстил
čia: Treikal - vertikali j ga, kuriü turi atlaikyti ь; p "-geotekstilü veikianti apkrova,
apytikriai lygi padangos sl giui į dangos paviršių (kai medžiaga pilama nestoru sluoksniu), da - ant
geotekstil s įrengiamo sluoksnio aštrių mineralinių grâdelių vidutinis skersmuo; S1 - aštrių mineralinių grusedelių
veiksnys, apibusedinantis iškišų dydį; S2 - aštrių mineralinių grusedelių dydžio veiksnys; S3 - aštrių mineralinių
grusedelių formos veiksnys; S1, S2, S3 - kinta nuo 0,2 iki 0,9.
Geosintetinių medžiagų savybių priklausomyb. D. K. Atmatzidis ir D. A. Chrysikos [90]

tyrimais nustat statinio pradurerimo spricrio (CBR bandymas) koreliacijü su kitomis mechanin mis
ir
46
fizin mis geotekstil s savyb mis. Tiriant buvo bandyti 12 gamintojų 95 neaustin s geotekstil s iss
propileno bandiniai. Analizuojant bandymų rezultatus nustatyta geotekstilių savybių koreliacija ir
priklausomyb s algoritmai pateikti 2.5 paveiksle.
2,5 пав. Statinio praduserimo spricrio, ploto vieneto mas s, hidraulinio trusekio spricrio ir vidutinio
tempimo spricrio (spricrio išilgai ir skersai geotekstil s vidurkis) кореляция (языческий Д. К. Атмацидис ir
Д. А. Хрисикос [90])
Geotekstil s, naudojamos atskyrimo funkcijai, mechanin s savyb s pagal 2.2 skyriaus

matematines išraiškas galima nustatyti tik tais atvejais, kai virλ geotekstil s įrengiamas vienas birių
medžiagių dagos dangos sluoksnis. Geotekstil s atranka taikant matematinius metodus n ra plačiai
naudojama. Tai galima pagrįsti tuo, kad standartizuoti geotekstil s parinkimo metodai yra geriau
47
suprantami automobilių kelių ir gatvių dangų projektuotojams bei inžinieriams. Remiantis geotekstilių
skirtingų savybių tarpusavio priklausomybe, galima nagrin ti mažiau reikalaujamų geotekstil s savybių,
naudojant jas atskyrimo funkcijai.
2.3. Geotekstilių parinkimo busedų ir metodų analiz
Iki šiol Europoje n ra vieningų norminių dokumentų reglamentuojančių geotekstil s parinkimà

automobilių kelių dangos sluoksniams atskirti. Šiam tikslui geotekstil s naudojamos vadovaujantis įvairių
šalių sukurtomis normomis bei rekomendacijomis arba vadovaujantis projektuotojų ir gamintojų patirtimi.
Šiaur s Europos šalys 2002 metais pateik vieningü geotekstil s parinkimo ir kontrol s sistemü
NorGeoSpec, skirtü automobilių keliams bei kitoms automobilių transporto veiklos sritims [67]. Ši sistema
skirta Šiaur s Europos šalims ir apima pagrindinius reikalavimus geotekstil ms, reikalavimus, kokias
bodingas savybes privalo deklaruoti gamintojas, specialius reikalavimus, žrint geoteksayektyksycom,
geetycom, go.t. Pagal šiü sistemü kelio dangos sluoksniams atskirti naudojamos geotekstil s skiriamos į
penkis reikalavimų profilius, куриемы keliami atitinkami fiziniai-mechaniniai reikalavimai ir leistini
nuokrypiai nuo jų (2.1 лентel). Žw.rint profilio fizinius mechaninius reikalavimus parenkama
geotekstil kurios savyb s tenkina šiuos reikalavimus.
2.1 лентель. Geotekstil s rodiklių reikalavimų profiliai [67]
Диджиаусиас
нуокрипис
1
Didžiausia tempimo stiprumo riba (кН/м) –10 % 6
Mažiausias pailg jimas kai didžiausia
–20 % 15
apkrova (%)
Didžiausias dinaminio prakirtimo
+20 % 42
atsparumas (мм)
Mažiausias energijos indeksas (кН/м) 1,4
-4
Mažiausias vandens pralaidumas (10 м/с) –30 % ±30 % 1
Диджиаузия будинга киаурым, O90 (мм) 0,2
Didžiausia ploto vieneto mas s tolerancija ±12%
Didžiausia statinio spaudimo j gos tolerancija
48
2.2 лента. Reikalavimų profilio parinkimas [43]

Диджиаусио ужпильдо меджиагос груделио дыдис (dmax), мм
dmax < 60 60 < dmax < 200 200 < dmax < 500 dmax > 500
4 4 5 5
3 4 4 5
2 3 4 4
2 3 3 4
*1/2
2 3 3
*1/2
2 2 3
*
1
рейкалавим ų profilis gali bâti naudojamas keliuose, куриуозе eismas невыкста нуолат
(privažiavimo keliai ir pan.).
2.3 лентель. Грюнто-бюкл-жиурнт fizinių mechaninių savybių [43]

Грюнто-
Грюнто-Букль Рушис Nedrenuotas kirpimo stripris
Минкштас молис, дурп с < 25 кПа
Киетас молис, см лис,
жвырас > 25 кПа
2.4 лентель. Eismo klas s žiurerint dangos įrengimo sñlygų ir kelio kokyb s [43]
Келио кокыб с рейкалавимай
Pagal šiü sistemü užpildo medžiaga, žiurerint mineralinių grusedelių dydžio ir aštrumo, skiriama į 5
klases. Apkrovos skiriamos į 4 klases žiurerint dangos įrengimo sñlygų. Pagal užpildo medžiagos ir
apkrovos klasstartnustatoma geotekstil s GRC klas (2,5 лентель). GRC klas s neaustin ms
geotekstil ms pateiktos 2.6 lentel je [58, 91].
2,5 лентель. GRC parinkimas atskyrimo funkcijai [58, 91]
Ужпильдо-клас
(*)
(*)
(*) - bâtina atlikti bandymus vietoje arba padidinti
apsauginio sluoksnio storį
49
2.6 лентель. GRC neaustin ms geotekstil ms [58, 91]

Geotekstil s specrio klas Statinio spaudimo j ga Плото виенето мас
GRC 1 ≥0,5 кН ≥80 г/м2
GRC 2 ≥1,0 кН ≥100 г/м2
GRC 3 ≥1,5 кН ≥150 г/м2
GRC 4 ≥2,5 кН ≥250 г/м2
GRC 5 ≥3,5 кН ≥300 г/м2
Lietuvoje geosintetin s medžiagos tiesiant ir rekonstruojant automobilių kelius bei miestų gatves
naudojamos tik pastarąjį dešimtmetį. Šie nurodymai yra parengti vadovaujantis Vokietijos specialistų
patirtimi ir jų parengtais documentais geosintetin ms medžiagoms, naudojamoms tiesiant kelius.
Šiuose nurodymuose GRC klas nustatoma ir geotekstil s skiriamos atitinkamai klasei taip pat pagal
2.5 ir 2.6 lentelių reikalavimus.
Tai yra esminis skirtumas nuo Vakarų Europoje ir Lietuvoje taikomų normatyvų. Lietuvoje
parenkant geotekstilü lemiam, vaidmenį lemia medžiagos ploto vieneto mas ir statinio spaudimo j
ga.
2.4. Reikalingos geosintetinių medžiagų savyb s
«LST EN 13249 Geotekstil ir su geotekstile susijü gaminiai» standarte pateikiamos bâtinosios

savyb s, naudojant jü keliams tiesti ir kitų transporto sričių statiniams, taip pat taikytini bymų metų
metodi. 2.7 лентель je pateiktos savyb s, kurias reikia suderinti (H), savyb s svarbios visoms
naudojimo sñlygoms (A) ir svarbios specifin ms naudojimo sâlygoms (S), savyb s (--) tai paskirčiai
nesvarbios.
Visos gamintojų tiekiamos geosintetin s medžiagos turi boti išbandytos sparčiuoju atmosferos
poveikio metodu pagal LST EN 12224, jeigu jos yra uždengiamos paklojimo dienü. Pagal tai, kokį
stiprį gaminys išlaiko bandymo pabaigoje, ir atsižvelgiant į gaminio taikymo pobūdį, nustatomas
laikotarpis, kurį medžiaga gali bouti neuždengta aikštel je. Ilgiausias neuždengimo laikas pateiktas 2.8
lentel je. Ilgesnius bandymus botina daryti su tomis medžiagomis, kurių neuždengimo laikas yra
ilgesnis. Geosintetin s medžiagos, kurių atsparumas atmosferos poveikiui nubuvo nustatomas, turi
bâti uždengtos per vienstartdienstart.
50
бандоми галстук, kurių vienetinio ploto mas yra mažiausia. Bandymo rezultatai gali bâti taikyti
kitiems tos pačios grup s gaminiams, nebent jie buvo bandomi atskirai.
2.7 лента. Geosintetinių medžiagų, naudojamų tiesiant kelius ir kitose transporto veiklos srityse, savyb
s, паскиртис, ir taikytini bandymo metodai
1 2 3 4 5
Темпимо-стрип LST EN ISO
10319
Паилг-джимас-кай LST EN ISO
didžiausia apkrova 10319
Сиюльяйр юнгчю темпимо LST EN ISO
10321
Статинио Прадурмо LST EN ISO
atsparumas (CBR) 12236
бандимы)
Динаминио-Пракиртимо LST EN ISO
atsparumas (бандимы 13433
krentančiu kusegiu)
Тринти савыб с LST EN ISO
12957-1 ir LST
EN ISO 12957-2
Валькшнумас
соблазнительный LST EN ISO
-- --
13431
Pažaidos įrengiant dangü LST L ENV
ISO 10722-1
Будингас киаурым с LST EN ISO
--
12956
Ванденс Лайдумы LST EN ISO
statmena plokštumai 11058
2.4.4 Скайриус
Атспарумас атмосферос LST EN 12224
Ацпарумас хеминиам LST EN 12960

sen jimui
LST EN 13438,
LST L ENV 12447
LST EN 12225
mikrobiologiniam иримуи
abJeigu
turi Reikia
pradusemo
atsižvelgti
mechanin s savyb
atsparumas
pateikti duomenis įapie
tai,
, pakanka
kad
s (tempimo
abi šis
šiasbandymas
policris
savybes.
tai nurodyti ir netaikomas
statinio
Jeigu svarbi
techniniame apraše.yrakurių
kai
pradurerimotik tipų gaminiams,
atsparumas
viena ) šioje
kuri pvz.,
lentel
savyb geotinklui.
- je
ar pažym tos raide
tempimo H, gamintojas
policris ar statinio
Pastaba: Visi standartai susijü su geosintetinių medžiagų naudojimu tiesiant kelius ir geosintetinių medžiagų bandymu
metodais pateikiami priede Nr. 1
51
2.8 лентель. Ilgiausias geotekstil s neuždengimo laikas

Ильгиаусиас нейжденгимо
лайкас
Лиекамасис стрип,%
jü paklojus
Армавимуи ар китам тиксуй, >80 1 м нуо
kai ilgalaikis specris svarbus нуо 60 ики 80 2 savait s
<60 1 диена
>60 1 м нуо
Притайкымас китам тиксуй нуо 20 ики 60 2 savait s
<20 1 диена
a Gali bouti
vietoje leidžiama
vykdomi neuždengti iki 4 m nesių, tai priklauso nuo sezono ir nuo to, kokioje Europos
darbai.
1) ne gruntams armuoti ir jei ilgalaikis specris n ra svarbus rodiklis;

2) natureraliuose gruntuose, kurių pH yra nuo 4 iki 9;
3) gruntuose, kurių temperatusera < 25 C.
Geosintetin s medžiagos, kurios susideda isida poliesterio, polietileno, polipropileno,
poliamido 6 ar poliamido 6.6, ar iλ jų derinio ir į kurių sud tį neįeina pakartotinio naudojimo žaliavos,
гали-бути-апибудинамос каип паканкамай ильгаамж с тинкамос наудоти не мажиау кайп 25
метус, numatant, kad jos автобус naudojamos natureraliuose gruntuose, kurių pH yra nuo 4 iki 9 ir
kurių temperatusera < 25 C, o taip pat atitinka standartų reikalavimus hidrolizei ir oksidacijai.
LST EN 13249 reglamentuoja geosintetinių medžiagų, naudojamų tiesiant kelius ir kitose transporto
srityse, butinasesias savybes. Kuriant geotekstilių parinkimo teorinį modelį Lietuvos sñlygoms busetina
atsižvelgti į šio standarto reglamentuojamas geosintetinių medžiagų bâtinñsias savybes, naudojant šias
medžiagas atskiagas atskymo fskymo funkijai. Atskyrimo funkcijai svarbiausios yra šios savyb s:
pailg jimas veikiant didžiaussiai apkrovai, dinaminio prakirtimo atsparumas, pažaidos įrengiant
dangstart, busedingas kiaurym s dydis, vens laidens lidumumas, vens laidines, venes plamines, do _
ploya _ _ _ _ _ _ _ _
2.5. Teorinis geotekstilių parinkimo modelis Lietuvos sñlygoms
Kuriant racionalų geotekstil s parinkimo teorinį modelį Lietuvos automobilių kelių bei miestų gatvių
konstrukcijų skirtingiems sluoksniams atskirti, turi bâti nagrin jami tokie klaussimai:
1) Tarp kurių sluoksnių tikslinga kloti geotekstilstart?
52
2) Kokiais atvejais tikslinga kloti geotekstil

3) Кокиос рушиес геотекстиль naudoti atskiriamiesiems tarpsluoksniams?
4) Kurios geotekstil s savyb s yra svarbiausios atskyrimo funkcijai realizuoti?
5) Kokie veiksniai turi didžiausi įtaką geotekstil s pažaidoms susidaryti?
Atsakymai į šiuos klausimus leis pateikti nuoseklų teorinį geotekstilių parinkimo modelį Lietuvos
sñlygoms.
1. Pagal šio mokslo darbo pirmo skyriaus mokslininkų tyrimų bei mokslo darbų analizà
galima teigti, kad geotekstil s tarpsluoksnį efektyvu naudoti tarp žem s sankasos ir ant jos įrengiamo
dangos pagrindo sloondo slooksno slokni (api) Вирш apsauginio šalčiui atsparaus sluoksnio yra įrengiamas
dangos pagrindo sluoksnis. Lietuvos sñlygoms geotekstil s tarpsluoksnius tikslinga rengti tarp žem
s sankasos ir apsauginio šalčiui atsparaus sluoksnio bei bei tarp apsauginio šalčiui atsparaus
sluoksnio ir ir dgos ir dos pagos pagos pago pagroino. Pastaruoju atveju geotekstil s tarpsluoksnį
botų racionalu naudoti tuomet, kai dangos pagrindo sluoksniui naudojami siaurų frakcijų užpildai be
smulkesnių dalelių.
2. Pagal mokslininkų tyrimų bei mokslo darbų rezultatų analizà pirmame skyriuje galima
Tarp apsauginio šalčiui atsparaus ir dangos pagrindo sluoksnių geotekstil s tarpsluoksnį efektyvu
įrengti tais atvejais, kai 1) apsauginis šalčiui atsparus sluoksnis įrengiamas
≥ 16 мм, 2) ant apsauginio šalčiui atsparaus sluoksnio, kai jį įrengiant, medžiagos statinis deformacijos
modulis EV2 < 80 МПа, o dangos pagrindas įrengiamas iλ birios medžiagos, kurios smulkiausių
grusedelių skersmuo ≥ 16 мм.
3. Кай жем с санкасос грюнтай йра итин
53
plastiški ar dulkingi, siuseloma naudoti tik neaustines geotekstiles, kadangi austin s geotekstil s daug
labiau užkemšamos žem s sankasos grunto dalel mis.
Lietuvos sñlygomis geotekstil s tarpsluoksnius sialoma rengti tik iλ neaustinių adatomis kamšytų
geotekstilių.
4. Geosintetinių medžiagų, naudojamų atskyrimo funkcijai tiesiant kelius ir kitose
transporto srityse, svarbiausios savyb s yra reglamentuojamos standarte LST EN 13249:2004. Pagal
pirmo skyriaus mokslininkų tyrimų analizà galima išskirti tokias svarbiaussias geotekstilių savybes
atskyrimo funkcijai realizuoti:
1) tempimo stiplrio riba;
2) statinio ir dinaminio praduserimo atsparumas;
3) pailg jimas;
4) vandens bei dujų laidumas;
5) budingas kiaurym s dydis.
5. Veiksniai turintys didžiausi įtaką geotekstil s pažaidoms susidaryti įrengiant dang, bei
eksploatuojant keli, pateikti 2,9 lentel je.
2.9 лентель. Veiksniai turintys didžiaussi įtaką geotekstil s pažaidoms susidaryti įrengiant dangü bei
eksploatuojant keliü
Veiksniai, turintys didžiausi įtaką geotekstil s
Įrengiant dangü Eksploatuojant dangü
pažaidoms atsirasti
Žem s sankasos grunto savyb s (прилистник, dalelių
+ +
dydis, plastiškumas, dr gnis)
Слуокснио, įrengto муравьиный геотекстиль с, савыб с
(užpildo granuliometrin sud tis, smulkm s + +
*)
kiekis, grusedelių dydis bei kampuotumas
Sluoksnių, kurių paklota
+ +
medžiagų spricris
*
Ant geotekstil s įrengiamo sluoksnio storis +
геотекстиль
s
+
mechanizmų apkrovos
Вирш геотекстиль с įrengto (ų) sluoksnių storis +
Apkrovos eksploatuojant keliü +
Климато-Сунлыгос + +
* Mokslininkų įrodyta, kad geotekstilių įrengimo metu pažaidų atsiradimas labiau priklauso nuo užpilamo užpildo dalelių+formos nei
Геотекстиль с савыб
nuo užpilamo sluoksnio storio.
с +
Teorinis atskyrimo geotekstilių parinkimo modelis Lietuvos sñlygoms pateiktas 2.6 paveiksle.
54
АЦКИРИАМОСИОС ГЕОТЕКСТИЛЬ С
НАУДОХИМО ПОРЕЙКИО НУСТАТЫМАС
(1) АПСАУГИНИС ШАЛЬЧЮИ АТСПАРУС

СЛУОКСНИС ИШ 0/4 АРБА СМУЛЬКЕСНИО СМ ЛИО, О
ДАНГОС ПАГРИНДАС ИШ БИРИОС МЕДЖИАГОС, КУРИОС
SMULKIAUSIOS DALEL S SKERSMUO ≥ 16 мм,
(2) АНТ АПСАУГИНИО ШАЛЬЧЮИ АТСПАРАУС СЛУКСНИО, ЖО
ĮRENGIMO METU, NEPASIEKIAMAS EV2 ≥ 80 МПа, O DANGOS
ПАГРИНДАС ĮRENGIAMAS ИШ БИРИОС МЕДЖИАГОС,
КУРИОС СМУЛЬКИАУСИОС ДАЛЕЛ С
СКЕРСМУО ≥ 16 мм
ЖЕМ С САНКАСА ĮRENGTA ИШ МОЛИНГУА АРБА ДУЛКИНГАL

GRUNTŲ - ŽDO, ŽMO, SDO, SMO, DL, DV, DR, ML, MV, MR, OD, OM,
О, ОК, HN PAGAL LST 1331:2001
ТАРП ЖЕМ С САНКАСОС ИК ТАРП АПСАУГИНИО ШАЛЬЧЮИ

АПСАУГИНИО ШАЛЬЧЮИ АТСПАРАУС ATSPARAUS SLUOKSNIO IR
DANGOS PAGRINDO
ГЕОТЕКСТИЛЬ С, АТИТИНКАНЧИОС
VIENÜ GEOTEKSTIL S STIPRUMO
PARINKIMAS PAGAL METODIKÜ
KLAS, PARINKIMAS
ПРОГНОЗУОДЖАМИ ВЕЙКСНЯИ:
(1) ЖЕМ С САНКАСОС ГРУНТО СТИПРУМАС
(2) СЛУОКСНИО ВИРШ ГЕОТЕКСТИЛ С ĮRENGIMO АПКРОВОС
(3) DANGOS KONSTRUKCIJOS SLUOKSNIŲ STORIS VIRΛ GEOTEKSTIL S
(4) ДАНГОС КОНСТРУКЦИЙОС ЭКСПЛОАТАЦИЙОС АПКРОВОС
ГЕОТЕКСТИЛ С СТИПРУМО КЛАС С

PARINKIMAS PRIKLAUSOMAI NUO
VEIKSNIŲ KOMBINACIJŲ
ГЕОТЕКСТИЛЬ С, АТИТИНКАНЧИОС
REIKIAM, KLAS, PARINKIMAS
2.6 пав.
55
2.6. Антройо-Скайриаус-ишвадос
1. Specialios, geotekstil s parinkimo atskyrimo funkcijai, sistemos bei metodikos s kmingai
taikomos Vokietijoje, Skandinavijos bei kitose Europos šalyse. Pagal šiose sistemose bei
metodikose apibusedintas geotekstil s savyb s, jų suminü įtaką galima nustatyti tinkamiausiü
geotekstilstartatskyrimo funkcijai atlikti.
2. Geotekstil s parinkimo sistema NorGeoSpec gali bouti racionaliai taikoma, kai virü geotekstil
s įrengiamo dangos sluoksnio medžiagos didžiaussių mineralinių grusedelių dydis kinta nuo 60 iki
500 mm.
3. Mokslininkai yra įrodę tiesinstartpriklausomybü tarp šių dviejų neaustin s geotekstil s

rodiklių.
4. Geotekstilei skirta funkcija автобус tinkamai realizuota, jeigu energija, sunaudota įrengiant
žem s sankasü ir dang, bei eksploatuojant keli, ribin s geotekstil s energijos vert s (energijos
indekso). Kai geotekstil naudojama dangos sluoksniams atskirti griežtai reikalaujama, kad ji
tur taų pakankamai deformavimosi energijos.
5. Naudojant geotekstil, atskyrimo funkcijai, mažiausia geotekstil s tempimo prisrio riba n ra
labai svarbi jos savyb. Ši savyb bitytinai túti nustatyta tais atvejais, kai geotekstil ar kita
geosintetin medžiaga автобус naudojama armavimo funkcijai.
6. Kitų mokslininkų įrodyta, kad ant geotekstil s įrengiant pagrindo sluoksnius, susidariusių
praduserimų skersmenų suma geriausiai koreliuoja su geotekstil s ploto vieneto mase bei
tempimo spicrio rio riba.
7. Teorinio geotekstilių parinkimo modelio prielaidoms patvirtinti ar paneigti bei sukurti
patikim
1) s pažaidų bei atskyrimo funkcijos realizavimo priklausomyb nuo apkrovų
pasireiškiančių įrengiant dangobject;
2) geotekstil s pažaidų bei atskyrimo funkcijos realizavimo priklausomyb nuo
automobilių eismo apkrovų eksploatuojant keli, nuo dangai įrengti naudotų medžiagų bei
dangos storio virλ geotekstil s;
56
3) geotekstil s mechaninių savybių priklausomyb nuo jos pažaidų laipsnio kit jimo.
8. Eksperimentiniais tyrimais reikia nustatyti veiksnius, turinčius įtaką atskyrimo funkcijai

Lietuvos sâlygomis. Eksperimentinių tyrimų apimčiai sumažinti, tokių veiksnių, kaip žem s
sankasos grunto policris, kurie yra nuodugniai analizuoti kitų mokslininkų, galima nenagrin ti.
Šio skyriaus medžiaga paskelbta [1a, 5a, 8a] publikacijose.
57
3. GEOTEKSTIL S NAUDOJIMO AUTOMOBILIŲ KELIŲ IR GATVIŲ

ДАНГОС СЛУОКСНИАМС АЦКИРТИ ЭКСПЕРИМЕНТИНЯЙ
ТИРИМАЙ
3.1. Eksperimentinių tyrimų etapai
Analizuojant literatureros šaltinius (1 ir 2 skyriai) buvo nustatyti pagrindiniai veiksniai turintys

įtaką геотекстиль s pažaidoms susidaryti bei atskyrimo funkcijai realizuoti. Atsižvelgiant į šiuos
veiksnius buvo vykdomi tokie eksperimentiniai tyrimai:
1) geotekstil s pažaidų bei atskyrimo funkcijos kit jimui nuo apkrovų įrengiant dangü
nustatyti;
2) geotekstil s pažaidų bei atskyrimo funkcijos kit jimui, nuo dangai įrengti naudotų
medžiagų, bei nuo dangos storio virü geotekstil s ir nuo automobilių eismo apkrovų
eksploatuojant keliü nusty;
3) geotekstil s mechaninių savybių kit jimui nuo jos pažaidų laipsnio nustatyti.
Eksperimentinių tyrimų metodika, rezultatai bei jų analiz pateikti 3.2; 3.3; 3,4 поскриуозы.
3.2. Eksperimentiniai tyrimai geotekstil s pažaidoms nustatyti įrengiant

dangü
Eksperimentinių tyrimų tikslas - apibusedinti kelio dangos sluoksnių atskyrimo geotekstile sñlygas,
žiurerint geotekstil s pažaidų, susidariusių įrengiant dangsių. Tikslui pasiekti planuojama:
1)
2) užtikrinti, kad kiekvieno įrengiamo dangos sluoksnio spricris (deformacijos modulis) bâtų
nemažesnis kaip projektinis;
3) rankiniu budu iškasti geotekstil s bandinius igroupkelio dangos, užtikrinant kad iškasant
bandiniai nebus papildomai pažeisti;
4) vizualiai apibusedinti geotekstil s pažaidas ir sluoksnių atskyrimo sâlygas.
Tyrimai buvo vykdomi Lietuvos magistraliniame kelyje A1 (Вильнюс - Каунас - Клайп
да). Экспериментиняй тыримай буво выкдоми руоже связывает Kariotiškių gyvenviete (24-31 км).
Šiame ruože danga platinta звено kelkraščio, įrengiant 5 м pločio nauj, dangstart. Dangos
konstrukcijos skersinis pjusevis pateiktas 3.1 paveiksle. Šiame ruože žem s sankasa supilta
igroupgeros sanklodos sm lio (SG pagal LST 1331 [92]). Apsauginis šalčiui atsparus sluoksnis
įrengtas iü sm lio ir žvyro
58
mišinio 0/32, dangos pagrindo sluoksnis - istartdolomitin s skaldos 0/63 [93]. Viršutinstartdangos
konstrukcijstartsudaro trys asfaltbetonio sluoksniai: пагриндо 0/32-C, апатинис 0/22-A, d v jimosi 0/16-SM
sluoksnių asfaltbetonis [94].
3.1 пав. Automagistral s naujai įrengiamos dangos konstrukcijos skersinis pjusevis ir atskiriamosios geotekstil s
paklojimo lygmenys: a) kelio konstrukcijos skersinis pjusevis; b) virü geotekstil s bandinių įrengtas apsauginis
šalčiui atsparus sluoksnis; в) virü geotekstil s bandinių įrengtas dangos pagrindo sluoksnis.
2 2 2 2
130 г/м ; 170 г/м ; 200 г/м ик
2
300 г/м (3,2 пав.). Geotekstil s gamintojų deklaruojamos medžiagos savyb s pateiktos 3.1 lentel
je.
3.2 пав. 5 rusešių geotekstil paklota ant žem s 3.3 pav. Пирмойо bandymų ruoželio žem s sankasa sankasos
59
3.1 лента.
Статинио-прад-римоутспарумас (ЦБ
Pailg jimas, kai veikiadidžiausiaapkrova
Темпимо стримо
prakirtimoatsparumas
Динаминио
риба
РФ)
Standartas reglamentuojantis bandymo metodstart
EN 965 EN ISO 10319 EN ISO 10319 EN ISO 12236 EN 918 E
г/м2 кН/м %
MD 5,5
1 110 60–70 1,0 32
CD 6,5
MD 7,5
2 130 60–70 1,4 27
CD 8,5
MD 11
3 170 55–65 2,0 24
CD 13
MD 12
4 200 55–65 2,2 22
CD 14
MD 17,4
5 300 50 3,1 16
CD 19,5
ПП - полипропилены; (MD) - išilgai
≥ 45 geotekstil s storio slooksnius. Įrengiant abu
medžiagos; (CD) - скерсай меджиагос. EV2
МПa (3,3 išpiltas žvyras ir sluoksnius sm lio žvyro
pav). Žem jį užstumiant mišinio sutankinimui naudotas
Pirmajame bandymų s sankasa 12 t vibracinis volas, kuris
supilta įrengtas 45 см kiekvienu sluoksniu pravažiavo
ruoželyje atskiriamosios
geotekstil s bandiniai pakloti igroupšalčiui storio apsauginis po 5 kartus pirmyn ir atgal.
tarp žem s sankasos ir nejautraus šalčiui atsparus Antrajame bandymų ruoželyje
apsauginio šalčiui atsparaus geros sluoksnis iλ skirtingo tipo geotekstil s
sluoksnio, antrajame - брезент sanklodos šalčiui nejautraus bandiniai pakloti ant
sm lio geros sanklodos apsauginio šalčiui atsparaus
apsauginio šalčiui atsparaus (didžiauss
sluoksnio io io ir Киеквиенос žvyro sluoksnio (3.4 pav.). Virλ
ias (didžiausias
геотекстиль с паклоти 12
2 м (3
mineralin geotekstil s bandinių įrengtas 27
grusedelis 30-35
м 2 - 9 м (3 s cm storio dangos pagrindo
* 4 м), антраяма м* mm), kris skiris
medžiagos sluoksnis istartdolomitin s
3 м) бандиняй. Pirmajame skiriamas
grusedelis skaldos 0/63. Didžiausia šio
bandymų ruoželyje skirtingų tipų Žrupiamas Žra.g. sluoksnio skaldel - 60 мм.
30-35 Šis sluoksnis
geotekstil paklota ant žem s Kaip ir pirmajame bandymų
мм), kuris
sankasos, kurios paviršius įrengtas atskirai
skiriamas ruoželyje sluoksnis virλ
lygus, быть žymesnių supilant ir
SG gruntų geotekstil s buvo įrengtas
mineralinių grusedelių iškyšų, tankinant du 30
grupei. Virü supiltas medžiagas
statinis deformacijos modulis см ir 15 см
60
skleidžiant užstâmimo busedu. Šio sluoksnio skalda tankinta 8 t vibraciniu volu, pravažiuojant 5 kartus
pirmyn ir atgal.
3.4 пав. Penkių rusešių geotekstil s bandinių 3,5 пав. Apsauginio šalčiui atsparaus sluoksnio
įrengimas ant apsauginio šalčiui atsparaus sluoksnio medžiagų iškasimas rankiniu busedu
Tyrimo metu kelio dangos sluoksnių atskiriamosios geotekstil s pažaidos buvo nustatomos
pagal British Standard BS 8006, priedo D [62] metodikstart. Bandomuose kelio ruoželiuose paklotuose
geotekstil s bandiniuose buvo nustatytos tokios jų pažaidos: nuotrynos, įpjovos ir praduseros. Nuotrynos
kai kuriose vietose buvo pasteb tik ant geotekstil s, kurios ploto vieneto mas
2
130 г/м, bandiniuose istartpirmojo bandymų ruoželio (брезент žem s sankasos ir šalčiui atsparaus
sluoksnio). Įpjovų geotekstil s bandiniuose neužfiksuota. Geotekstil s bandiniuose daugiausia nustatyta
praduserų. Pažaidų pavyzdžiai pateikti 3.6 pav. Geotekstilių pažaidų lyginamuoju rodikliu buvo pasirinkta
pažaidų plotų sumos, lyginant su nepažeistos medžiagos plotu, процентин išraiška (%).
Pirmajame bandymų ruoželyje iškastuose geotekstil s bandiniuose, kurie buvo pakloti tarp
žem s sankasos ir apsauginio šalčiui atsparaus sluoksnio, nustatytos šios pažaidos (прадрос):
2
110 г/м ploto vieneto mas s bandiniuose pasteb ti ryškuses įspaudimai, randama
2
vidutiniškai dvi pradureros 1 м , kurių plotas iki 0,025%, lyginant su nepažeistos
medžiagos plotu;
61
2
130 г/м ploto vieneto mas s bandiniuose pasteb ta vidutiniškai po vienstartpraduserü 1 m,
2
jų plotas iki 0,022%, lyginant su nepažeistos medžiagos plotu. Vietomis pastebimos
nutrynos;
2
170 г/м ploto vieneto mas s bandiniuose rasta nemažai pradârų, tačiau jos n ra didel s
2 2
(0,3-0,5 см ), vidutiniškai po 3 praduseras 1 м , kurių plotas iki 0,015%, lyginant su
nepažeistos medžiagos medžiagos plotu;
2
200 г/м ploto vieneto mas s bandiniuose nustatytos nežymios medžiagos įspaudos, tačiau
jokių pradârų neužfiksuota;
2
300 г/м ploto vieneto mas s bandiniuose nenustatyta jokių įspaudų ar praduserų.
b)
3.6 пав. Geotekstil s pažaidų (praduserų) pavyzdžiai: a) геотекстиль, kurios ploto vieneto mas 110 г/м 2 (paklota
tarp žem s sankasos ir apsauginio šalčiui atsparaus sluoksnio); б) геотекстил, kurios ploto vieneto mas 130
г/м2 (paklota bep apsauginio šalčiui atsparaus sluoksnio ir dangos pagrindo sluoksnio)
Tyrimų pirmajame bandymų ruože rezultatų palyginamieji rodikliai pateikti 3.7 paveiksle.
0,025
0,005
0,02
0
110
Прадурос,%
130
0,015 170
200
Geotekstiles ploto vieneto mas,
2
0,01 г/м
geotekstil s bandinių praduserų plotas, lyginant su nepažeistos medžiagos plotu

3.7 пав. Pirmojo bandymų ruoželio
62
Antrojo bandymų ruoželio geotekstil s bandinių, kurie buvo pakloti брезент apsauginio šalčiui
atsparaus sluoksnio ir dangos pagrindo sluoksnio, nustatytos šios pažaidos:
? visioze geotekstil s bandiniuose rastos įspaudos nuo dolomitin s skaldos stambių grusedelių:
2 2
? 110 г/м ploto vieneto mas s bandiniuose pasteb ta vidutiniškai po dvi iki 2 см ploto
2
pradureras 1 м, kurių plotas iki 0,035%, lyginant su nepažeistos medžiagos plotu;
2 2
? 130 г/м ploto vieneto mas s bandiniuose pasteb ta po 2 pradureras 1 m, kurių plotas iki
0,02%, lyginant su nepažeistos medžiagos plotu;
2 2 dydžio
? 170 г/м ploto vieneto mas s bandiniuose pasteb tos pavien s praduseros iki 1 см .
Visų praduserų plotas - iki 0,01%, lyginant su nepažeistos medžiagos plotu;
2
? 200 г/м ploto vieneto mas s bandiniuose visų praduserų plotas siek iki 0,007%, lyginant
su nepažeistos medžiagos plotu;
2
? 300 г/м ploto vieneto mas s bandiniuose pasteb tos labai nežymios įspaudos, pradurerų
nenustatyta.
Antrojo bandymų ruoželio tyrimų rezultatų lyginamieji rodikliai pateikti 3.8 paveiksle.
0
0
3
, 0
,
5
0
0 1
, 5
Прад урос,%
0 0,01
3
0 0,005
,
0 0
2
110 130
5 170 200
0 300
,
0 Geotekstil s ploto vieneto mas,
2 г/м2
rezultatus galima dangos sluoksnius virλ jų, netur
3,8 пав. Antrojo bandymų ruoželio A teigti, kad visų
jo ženklios įtakos sluoksnių
naliz
geotekstil s bandinių praduserų plotas, geotekstil s bandinių atskyrimo funkcijai atlikti. Таи
uojan
lyginant su nepažeistos medžiagos plotu t pažaidos, акивайзджяй матома 3,9
susidariusios įrengiant павейксле.
tyrimų
63
b)
3,9 пав. Kelio dangos sluoksnių atskyrimo funkcijos realizavimas, atidengus bandymų ruoželių dangos sluoksnius:
a) žem s sankasos ir apsauginio šalčiui atsparaus sluoksnio atskyrimas; b) apsauginio šalčiui atsparaus sluoksnio
ir dangos pagrindo sluoksnio atskyrimas
Eksperimentinių tyrimų rezultatai paneigia 1-ajame šio mokslo darbo skyriuje analizuotų kitų
mokslininkų eksperimentinių tyrimų teiginius, kad geotekstil s svarbiausios pažaidos susidaro įrengiant
dangaro. Šių tyrimų rezultatai parod, kad net silpniausia sluoksniams atskirti naudojama geotekstil
gali atlaikyti įrengimo mašinų apkrovas ir realizuoti sluoksnių atskyrimo funkcij
3.3. Eksperimentiniai tyrimai nustatyti geotekstil s pažaidoms nuo transporto

priemonių apkrovų eksploatuojant keli
Eksperimentinių tyrimų tikslas - apibusedinti geotekstil s pažaidų susidarymo bei atskyrimo funkcijos
tendenencijas, žiârint kelio dangai ir pagrindui įrengti naudotų medžiagų bei krovinio automobilieismo
poi. Tikslui pasiekti planuojama:
įrengti bandomąjį ruosystemkelyje, kurio krovinių automobilių eismo paros
intensyvumas ≥ 150 aut/parü;
kelio dangoje barp apsauginio šalčiui atsparaus sluoksnio ir dangos pagrindo sluoksnio
pakloti du skirtingo specio neaustin s geotekstil s pavyzdžius;
64
kelio dangos pagrindui naudoti tris medžiagas ar jų mišinius, kurie teoriškai daro
mažiaussiü bei didžiaussiü žalü tarpsluoksnio neaustinei geotekstilei;
garantuoti, kad klojant geotekstilü ji nebâtų tų tiesiogiai veikiama kelių tiesimo mašinų
apkrovų;
bandomuoju ruožu pravažiavus 34000 ir 68000 ekvivalentinių standartinių ašių (ESA),

perskaičiuotų 100 kN, iškasti geotekstil s bandinius iλ kelio dangos, laiduojant kad šie
bandiniai nebus papildomai pažajai pajiiski;
vizualiai ir matavimais apibusedinti geotekstil s pažaidas bei kelio dangos sluoksnių
atskyrimo sñlygas.
Eksperimentiniai tyrimai nustatyti geotekstil s pažaidoms nuo transporto priemonių apkrovų

eksploatuojant keliprad ti 2006-07-31 ir baigti 2007-04-14. Tyrimai daryti vietin s reikšm s kelyje su
žvyro danga, kuriuo nuolat važiuoja krovininiai automobiliai (apie 150 aut/parü). Eksperimentiniai
tyrimai padalinti į dar du etapus: vienas jų skirtas apibusedinti geotekstilių pažaidų susidarymo bei atskyrimo
funkcijos tendencijas, žiórint kelio pagrindui įrengti nudotų žiagiagiagų, ki kkalkelikalijos
ka.ka.ka.ka.ka.ka.ka.k.
Eksperimentiniam tyrimui taikomas pilnas faktorinis eksperimentas, kuriuo galima
nustatyti kiekvieno veiksnio ir jų sandaugos įtaką ieškomajam parametrui [95]. Šiuo atveju ieškomas
parametras yra geotekstil s pažaidų laipsnis - GTXpaü. Geotekstil s pažaidos nustatomos šių pažaidų
ploto sumos, lyginant su nepažeistos medžiagos plotu, процентин išraiška (%).
3.3.1. Eksperimentiniai tyrimai atskyrimo funkcijos atlikimui nustatyti, kai kelias su

asfaltbetonio danga
Eksperimentu apibusedinami veiksniai, turintys įtaką geotekstil s pažaidoms yra šie:
39 - kelio dangos konstrukcijos pagrindo sluoksnio mineralin s medžiagos

rusešis; h - asfaltbetonio dangos storis;
A - ekvivalentinių 100 kN ašių pravažiavimų skaičius.
Planuojant eksperimentstartparenkamas тариамай žinomas taškas, куриамэ нустатыти geriausi
rezultatai, jis fiksuojamas kaip pagrindinis lygis. Veiksnių kit jimo intervalai nustatomi taip, kad
eksperimentiniai taškai bâtų simetriški pagrindiniam lygiui. Veiksnių lygiai ir jų kit jimo intervalai
apibusedinti 3.2 lentel je, geotekstil s pažaidų funkcin priklausomyb - 3.1 lygtyje.
65
3.2 лента. Veiksnių lygiai ir jų kit jimo intervalai
h, см А, внт
*
– 3 51000
Кит дзимо
*
– ±3 ±17000
6 34000
veiksnio lygis
0 68000
veiksnio lygis
Лентель дже:
MMnesk - neskaldytos medžiagos (granito skaldos ir sm lio mišinys frakcija 0/45);
ММск - skaldytos medžiagos (granito skalda frakcija 16/32).
*
užpilamo slooksnio mineralinei medžiagai pagrindinis lygis ir kit jimo intervalas nenustatomas
Geotekstil s pažaidų funkcin priklausomyb:

GTX паж = f (ММ, ч, А). (3.1)
Экспериментуи тайкомы пирмодзё лайпснио полиномы:
GTX паж = b0 + b1MM + b2 ч + b3 A + b12 MMh + b13 MMA + b23hA + b123
MMhA. (3.2)
3
Pagrindiniame lygyje koeficientas yra toks:
∑ паж (i)
i=
b=1 ; (3.3)
0
čia: GTXpaü (i) - геотекстиль с пажаидос дыдис, нустатытас i-туою бандыму,%; N - bandymų
skaičius.
Kiti matematinio modelio koeficientai apskaičiuojami formule:
1
bj = ∑X ij GTX паж (i); (3.4)
1i=
čia: j = 0,1,2,3... 7 - veiksnio numeris; i = 0,1,2,3... N - bandymo numeris; Xij - matricos eilut s koduotos
reikšm s.
Eksperimento metu buvo įvertintos 4 skirtingų kelio dangų bei dviejų geotekstilių kombinacijos,
pravažiavus skirtingam ESA (3.10 pav.). Abejoms geotekstil ms užrašoma pilno faktorinio
eksperimento plano matrica (3.3 лентель). Šioje matricoje «+» ir «-» pažym ti veiksnių lygiai, kurie
atitinkamai žymi viršutinį ir žemutinį lygius.
66
3.10 пав. Keturių skirtingų kelio dangų, dviejų tipų geotekstilių bei pravažiavusių ESA kombinacijos
67
67
3.3 лентель. Geotekstil s pažaidų matrica

Дангос-ир Veiksniai ir jų sandaugos
Эйл.
ММ· ч ММ· А h· A ММ· ч· А
1 1-Nr.5 2-Nr.5 –1 –1 –1 +1 +1 +1 –1
2 1-Nr.6 2-Nr.6 –1 +1 +1 –1 –1 +1 –1
3 1-Nr.7 2-Nr.7 +1 –1 +1 –1 +1 –1 –1
4 1-Nr.8 2-Nr.8 +1 +1 –1 +1 –1 –1 –1
5 1-Nr.1 2-Nr.1 +1 –1 –1 –1 –1 +1 +1
6 1-Nr.2 2-Nr.2 +1 +1 +1 +1 +1 +1 +1
7 1-Nr.3 2-Nr.3 –1 –1 +1 +1 –1 –1 +1
8 1-Nr.4 2-Nr.4 –1 +1 –1 –1 +1 –1 +1
3.3.2. Математинио моделио тикринимас
Pagal 3.3 ir 3.4 формул apskaičiavus matematinio modelio regresijos koeficientus, busetina
patikrinti šio modelio tinkamumstart. Modelio tinkamumui patikrinti liekamoji dispersija apskaičiuojama
taip:
∑ni (GTX паж (i) − GTX ′ паж (i))2
2 i= 1
Слиек = ; (3.5)
2
Слиек - дисперсия
čia: лиекамоджи ; N - bandymų skaičius; ni - paralelinių bandinių skaičius
- i-
бандим; ГТХ ′ паж (i) тодзё bandymo geotekstil s pažaidos paramyras, apskaičiuotas тайкант
matematinį modelį; – laisv s laipsnių skaičius, f = N − (k + 1); - veiksnių skaičius
эксперименте.
Matematinio modelio tinkamumas nustatytas taikant Fišerio kriterijų:

2
F= 2
; (3.6)
2
Слиек - лиекамоджи дисперсия,
čia: апскайчюота 3,5 формул; 2 - bandymo дисперсия,
apskaičiuota pagal paralelinių bandymų rezultatus.
∑∑ ( (иж − паж ) паж (иж))

2
i= j=
Sband
2
= 1 1 ; (3.7)
∑∑ ij
i= 1 j= 1
68
GTX паж (ij)– s vidutinis dydis, apskaičiuotas i-tojo bandymo
бандиниамы; GTX паж
(ij) - i-tojo bandymo j-tojo paralelinio bandinio geotekstil s
dydis; – laisv s laipsnių skaičius, apskaičiuotas i-tojo bandymo paraleliniams

bandiniams fij = ni −1 ; - paralelinių bandinių skaičius bandyme.
Matematiniame modelyje apskaičiuotų koeficientų reikšmingumas nustatomas pagal

pasikliautinojo intervalo dydį:
bj =± ; (3.8)
čia: - bandymo vidutinis kvadratinis nuokrypis, apskaičiuotas igroupparalelinių bandymo

rezultatų; - bandymų skaičius; - Studento kriterijus, priimtas tam laisv s laipsnių skaičiui,
пагал kurį buvo apskaičiuotas Слиек.
3.3.3. Eksperimentiniai tyrimai atskyrimo funkcijos atlikimui nustatyti, kai kelias be

asfaltbetonio dangos
Šiuo eksperimentiniu tyrimu nustatomos geotekstil s pažaidų susidarymo, atskiriant

sluoksnius, tendencijos, žiurerint dangos pagrindui įrengti naudotų medžiagų bei pravažusių ESa, persa,
perskia.po, pkia.pa.pa.p.
Veiksnių lygiai ir jų kit jimo intervalai nurodyti 3.4 lentel je (tik veiksnys h pakeistas veiksniu
T), geotekstilių pažaidų funkcin priklausomyb - 3.9 lygtyje.
3.4 лентель. Veiksnių lygiai ir jų kit jimo intervalai

2
А, внт Т, г/м
*
– 51000 205
Кит дзимо
*
– ±17000 ±95
34000 300
veiksnio lygis
68000 110
veiksnio lygis
Лентель дже:
MMnesk - neskaldytos medžiagos (granito skaldos ir sm lio mišinys от 0/45);
ММск - скалдитос меджиагос (доломито скалда 16/45).
*
užpilamo slooksnio mineralinei medžiagai pagrindinis lygis ir kit jimo intervalas nenustatomas.
69
Geotekstil s pažaidų funkcin priklausomyb:

GTX паж = f (ММ, А, Т); (3.9)
čia: MM - užpilamo slooksnio mineralin s medžiagos rusešis; A - ekvivalentinių 100 kN svorio ašies
pravažiavimų skaičius; Т - геотекстиль с мас.
Geotekstil ms sudaroma pilno faktorinio eksperimento plano matrica (3,5 лентель).

Eksperimento metu buvo apibusedintos dvi skirtingų kelio dangų bei dviejų geotekstilių kombinacijos,
праважиавус скиртингам ЕКА (3,11 пав.).
3.5 лентель. Geotekstil s pažaidų matrica

Дангос-ир Veiksniai ir jų sandaugos
Эйл.
ММ × А ×
ММ × А ММ × Т A×T Т
1 3-Nr.4 -1 -1 -1 +1 +1 +1 -1
2 3-Nr.1 -1 +1 +1 -1 -1 +1 -1
3 1-Nr.1 +1 -1 +1 -1 +1 -1 -1
4 2-Nr.7 +1 +1 -1 +1 -1 -1 -1
5 2-Nr.1 +1 -1 -1 -1 -1 +1 +1
6 1-Nr.7 +1 +1 +1 +1 +1 +1 +1
7 3-Nr.2 -1 -1 +1 +1 -1 -1 +1
8 3-Nr.3 -1 +1 -1 -1 +1 -1 +1
3.11 пав. Dviejų skirtingų kelio dangų, dviejų tipų geotekstilių bei pravažiavusių ESA kombinacijos
70
3.3.4. Eksperimentinių tyrimų ruožas ir medžiagos

Pagal užrašytas pilno faktorinio eksperimento plano matricas 2006-07-29 - 2006-07-30
esamame kelyje su žvyro danga buvo įrengti du 56 ir 28 metrų ilgio bandymų ruožai (3.10 ir 3.11 pav.).
Приэш-клоянт геотекстилио kelio dangos paviršius buvo profiliuotas ir ant jo įrengtas 5 см см lio
slooksnis. Paklojus geotekstilü, ant jos įrengti trys skirtingų rusešių 25 cm storio dangos pagrindo sluoksniai,
kurių medžiagos rusešis bei granuliometrin sud tis (nustatyta VGTU Kelių katedros Automobiliekelių
mokelių mokloyjoe peike) peike 3ique pe pe.12 pe 28 м ilgio atkarpoje ant naujai įrengto kelio dangos
pagrindo igroupgranito skaldos ir sm lio mišinio frakcija 0/45 bei granito skaldos frakcija 16/32
2
buvo paklotas 6 см storio bei 6 м pločio 0/16-Vn [4] asfaltbetbetbetbonio GTX2 - viena
2
silpniausių, kurios ploto vieneto mas 110 г/м . Geotekstilių gamintojų deklaruojamos medžiagų
savyb s pateiktos 3.6 lentel je.
3.12 пав. Eksperimentinių tyrimų ruožo dangos pagrindo sluoksniui įrengti naudotos medžiagos bei jų
granuliometrin sud tis
3.6 лентель.
Статинио-прад-римоутспарумас
Ванденс Лайдумы
Темпимо стримо
B дингас киаурым
veikiadidžiausiaapkrova
prakirtimoatsparumas
Pailg jimas, kai
сюдыдис
Динаминио
(ЦБ РФ)
риба
10319 10319 12236 11058 12956
Standartas reglamentuojantis bandymo metodstart

EN ISO EN ISO EN ISO EN ISO EN ISO
EN 965 EN 918
г/м2 кН/м % м/с

MD 17,4
300 50 3,1 16 0,065 50
CD 19,5
MD 5,5
110 60–70 1,0 32 0,09 100
CD 6,5
71
3.3.5. Eksperimentinių tyrimų ruožo įrengimas
Eksperimentinių tyrimų ruože geotekstil buvo paklota ant esamos žvyro dangos (тариама, kad
tai apsauginis šalčiui atsparus sluoksnis). Dangos pagrindü virü geotekstil s sudar: granito skaldos ir sm
lio mišinys frakcija 0/45; granito skalda frakcija 16/32; dolomito skalda frakcija 16/45. Дангос
пагриндо слуокснис вирш геотекстиль с буво įrengiamas тайп:
1) geotekstilü žvyro kelio dangos paviršius buvo profiliuotas autogreideriu, ant jo įrengtas
5 см см lio sluoksnis (3,13 пв.);
2) rankiniu budu paklota geotekstil;
3) mineralin s medžiagos buvo atvežtos sunkvežimiais ir išpiltos ant žvyro kelio dangos prieλ
paklotü geotekstilstart;
4) užstumiant vikšriniu buldozeriu medžiagos buvo paskleistos ant geotekstil s (3,14 пв.);
5) įrengtas dangos pagrindo sluoksnis buvo tankintas 12 t vibraciniu volu, kuris kiekvienu
sluoksniu pravažiavo po 5 kartus pirmyn ir atgal;
6) dangos pagrindo sluoksnio paviršius buvo profiliuotas autogreideriu;
7) asfaltbetonio sluoksnis paklotas asfaltbetonio klotuvu ir tankintas volu, kuris pravažiavo po
5 kartus pirmyn ir atgal (3,15 pav.).
пагриндо įrengimas,
medžiagas
užstumiant
buldozeriu
3,13 пав. 5 см storio sluoksnio įrengimas iü sm lio 3,14 пав. Дангос

priegrouppaklojant geotekstil
uždarytas ruožü buvo automobilių ekvivalentinių ašių (3.16
vienai prad ta pav.).
Bandymų ruožas buvo parai. fiksuoti,
įrengtas savaitgalį. Įrengiant dangos Įrengus kiek
sluoksnius eismas buvo bandymų pravažiuoj
a krovinių b)
72
3.15 пав. Asfaltbetonio dangos įrengimas bandymų ruože: a) asfaltbetonio sluoksnio klojimas; б) asfaltbetonio
sluoksnio tankinimas
3,16 пав. Krovininių automobilių eismas bandymų
3.3.6. Eksperimentinių tyrimų rezultatai
Pirmñkart geotekstil s pavyzdžiai iškasti 2006-10-21, pravažiavus 34000 ESA (3.17 pav.),
antrñkart 2007-04-14 - pravažiavus 68000 ESA (3.18 pav.). Geotekstil buvo atkasta rankiniu ir
mechanizuotu budu: asfaltbetonio danga bei 15-20 см dangos pagrindo sluoksnelis nuimti
ekskavatoriumi; likenses dangos pagrindo sluoksnelis, kad nepažeisti geotekstil s, buvo nukastas
kastuvais. Kiekvieno iškasimo metu, atitinkamai pagal geotekstilių pažaidų matricų dangos ir apkrovos
kodus iλ kelio dangos išimti geotekstil s 2 0 × 6,0 м pavyzdžiai vo buapibusedinami vizualiai. Иш
киеквиено геотекстил с павызджио ацитиктине тварка буво ишкирпта по 6 виенодо плато (30
см × 30 см) геотекстиль с бандиниусом. Kiekvienas iškirptas bandinys покупает dedamas по
адресу šviesü skleidžiančio pagrindo ir tuomet suskaičiuoti geotekstil s bandinio esantys pradurerų plotai ir
jų
73
сумо. Прадурос, kurių skersmuo < 3 мм, небуво фиксуоджамос. Geotekstil s pradurerų plotų sumų,
išreikštų procentais nuo geotekstil s bandinio ploto, vidurkių sklaidos grafikas po pirmojo ir antrojo
atkasimo pateiktas 3.19 paveiksle.
b)
3,17 пав. Atkasta geotekstil pravažiavus 34000 ESA: a) rankiniu bodu atkasta geotekstil; б) atskyrimo
funkcijos išpildymas.
b)
3,18 пав. Atkasta geotekstil pravažiavus 68000 ESA: a) asfaltbetonio sluoksnis bei 15-20 см dangos
pagrindo sluoksnio atkasta ekskavatoriumi; б) pažeista geotekstil - praduseros nuo mineralinių medžiagų stambių
grusedelių.
74
7,00
6,00
Geotekstil s pažaidų laipsnis,
5,00
4,00
3,00
2,00
1,00
0,00
1-
2 -
2 -
1 -
1 -
2 -
2 -
1
-
3 -
3 -
. . . . . . . . . .
7 7; 2 2 6; 6 3; 3 1 3;
2 1 2 3
; ; ; ; ; ;
1 2 1 2 1 3
- - - - - - - - - -
. . . . . . . . . .
1 1 8 8 4 4 5 5 2 4
n tilių ir pravažiavusių apskaičiuojamas pagrindiniame
Дангос-ир-апкровос-кодас a
u ekvivalentinių 100 kN ašių lygye pagal 3.3 formula, yra
3.19 пав. Geotekstil s pradurerų
d įvairios kombinacijos,
o
plotų sumų po pirmojo ir antrojo j atitinkančios lentelių Kiti šio modelio
atkasimo vidurkio sklaida: a matricas, pavaizduotos koeficientai apskaičiuojami pagal
m 3.10 ir 3.11 paveikslu.
oranžin spalva - по пирмойо ų 3.4 формул ir atitinkamiems
3
ишкасимо, раудона - по антройо 2 planü eksperimento veiksniams arba jų
sandaugoms yra tokio dydžio:
g rezultatai pateikti 3.7 ir 1) sluoksnio pagrindo
ir 3.7 лентель je). medžiagai
0,06; b1 = -
e 3.10 lentel se.
2) asfaltbetonio
Tuo tikslu ir buvo o Eksperimentinio
3 tyrimo pažaidoms nuo dangos storiui b2
vykdytas pilnas faktorinis 2 t įrengimo apkrovų nustatyti = -0,24;
plano eksperimentas. e geotekstil s GTX1 3) ekvivalentinių
Эксперименто plano matricos k matematinio modelio 100 kN ašių
pateiktos 3.3 ir 3.5 lentel se, laisvasis narys, pravažiavimams
s
o dangos konstrukcijos, b3 = -0,04;
75
4) dangos pagrindo sluoksnio medžiagos ir asfaltbetonio dangos storio sandaugai b12 = -

0,04;
5) dangos pagrindo sluoksnio medžiagos ir ekvivalentinių 100 kN ašių pravažiavimų
sandaugai b13 = -0,04;
6) asfaltbetonio dangos storio ir ekvivalentinių 100 kN ašių pravažiavimų sandaugai b23
= -0,04;
7) dangos pagrindo sluoksnio medžiagos, asfaltbetonio dangos storio ir ekvivalentinių
100 kN ašių pravažiavimų sandaugai b123 = 0,11.
3.7 лентель. Kelio su asfaltbetonio danga, dangos pagrindo sluoksnio medžiagos ir krovinių
automobilių eismo įtaka geotekstil s tvarumui
Геотекстиль
Родикляй, Veiksniai ir jų sandaugos с
dangos ir H, A, ESA
апкровос кодай 100 кН laipsnis,%
ММ × ММ × ч ×
Жемутинис- ч ММ × А h × A А
лыгис 0 68000
Виршутинис-
лыгис 6 34000
1-Nr.5 2-Nr.5 –1 –1 –1 +1 +1 +1 –1 0,45 2,45
1-Nr.6 2-Nr.6 –1 +1 +1 –1 –1 +1 –1 0,06 1,51
1-Nr.7 2-Nr.7 +1 –1 +1 –1 +1 –1 –1 0,42 0,45
1-Nr.8 2-Nr.8 +1 +1 –1 +1 –1 –1 –1 0,02 0,7
1-Nr.1 2-Nr.1 +1 –1 –1 –1 –1 +1 +1 0,70 0,45
1-Nr.2 2-Nr.2 +1 +1 +1 +1 +1 +1 +1 0,01 0,07
1-Nr.3 2-Nr.3 –1 –1 +1 +1 –1 –1 +1 0,74 1,92
1-Nr.4 2-Nr.4 –1 +1 –1 –1 +1 –1 +1 0,34 2,32
Taigi matematinis modelis, aprašytas polinomu, rodančiu geotekstil s GTX1 suirties laipsnį
nuo aukščiau išvardintų veiksnių, jų dydžio ir sñveikos, tur s tokiü išraishkü:
GTX1 paü = 0,34 − 0,06MM − 0,24h − 0,04 А − 0,04MMh − 0,04MMA − 0,04hA + 0,11MMhA.
(3.10)
Matematinio modelio tinkamumui nustatyti apskaičiuojame pasikliautinojo intervalo plotį.
Дисперсийос Слиек 2апскайчявимас патейктас 3.8 лентель дже.
Pasikliautinojo intervalo plotis apskaičiuojamas formule 3.8 ir yra toks:
b j =±=
2,365 0,0006
± 0,021.
8
Matematinio modelio visų regresijos koeficientų reikšm s yra didesn s uü pasikliautinojo

intervalo plotį, tai visi modelio regresijos koeficientai yra reikšmingi, o modelis adekvatus.
76
3.8 лентель. Дисперсийос апскайчявимас (геотекстиль GTX1)

Geotekstil s pažaidų laipsnis,% −′
Дангос-ир паж (i) паж (i) (GTX паж (i) − GTX ′ паж (i))2
апкровос кодас
1-Nr.5 0,45 0,45 0 0
1-Nr.6 0,06 0,05 0,01 0,0001
1-Nr.7 0,42 0,41 0,01 0,0001
1-Nr.8 0,02 0,01 0,01 0,0001
1-Nr.1 0,70 0,71 -0,01 0,0001
1-Nr.2 0,01 0,01 0 0
1-Nr.3 0,74 0,75 -0,01 0,0001
1-Nr.4 0,34 0,35 -0,01 0,0001
Висо: 0,0006
Tuo tarpu kai pačios nepalankiausios sñlygos (ant geotekstil s įrengto dolomitin s skaldos
pagrindo sluoksniu pravažiuoja daugiausia ESA 100 kN) геотекстиль s pažaidų laipsnis yra yra
didžiauausia ias ir sudar ir sudaro 0,71%. Galima daryti išvadstart, kad naudojant geotekstil s
tarpsluoksnį ant įrengto angos pagrindo slooksnio, istartkarto turi bouti klojamas asfaltbetonio
pagrindo (apatinis) sluoksnis arba įrengiama asfaltbetonio donio da.
Eksperimentinio tyrimo pažaidoms nuo įrengimo apkrovų nustatyti geotekstil s GTX2

matematinio modelio laisvasis narys, apskaičiuojamas pagrindiniame lygyje 3.3 formule, yra b0 = 1,23.
Kiti šio modelio koeficientai apskaičiuojami 3.4 formule ir atitinkamiems veiksniams arba jų
sandaugoms yra tokie:
1) pagrindo sluoksnio medžiagai b1 = -0,82;
2) asfaltbetonio dangos storiui b2 = -0,08;
3) ekvivalentinių 100 kN ašių pravažiavimams b3 = -0,25;
4) dangos pagrindo sluoksnio medžiagos ir asfaltbetonio dangos storio sandaugai b12 =

0,05;
5) dangos pagrindo sluoksnio medžiagos ir ekvivalentinių 100 kN ašių pravažiavimų
sandaugai b13 = 0,09;
77
6) asfaltbetonio dangos storio ir ekvivalentinių 100 kN ašių pravažiavimų sandaugai b23

= -0,11;
7) dangos pagrindo sluoksnio medžiagos, asfaltbetonio dangos storio ir ekvivalentinių
100 kN ašių pravažiavimų sandaugai b123 = -0,04.
Taigi matematinis modelis, aprašytas polinomu, rodančiu geotekstil s GTX2 suirties laipsnį
nuo aukščiau išvardintų veiksnių, jų dydžio ir sñveikos, tur s tokiü išraishkü:
GTX 2 паж = 1,23 − 0,82MM − 0,08h − 0,25A + 0,05MMh + 0,09MMA − 0,11hA − 0,04MMhA.
(3.11)

Дисперсийос Слиек 2апскайчявимас патейктас 3.9 лентель дже.
3.9 лентель. Дисперсийос апскайчявимас (геотекстиль GTX2)
2-Nr.5 2,45 2,45 0 0
2-Nr.6 1,51 1,51 0 0,0001
2-Nr.7 0,45 0,43 0,02 0,0004
2-Nr.8 0,7 0,69 0,01 0,0001
2-Nr.1 0,45 0,45 0 0
2-Nr.2 0,07 0,07 0 0
2-Nr.3 1,92 1,91 0,01 0,0001
2-Nr.4 2,32 2,33 –0,01 0,0001
Висо: 0,0008
Pasikliautinojo intervalo plotis apskaičiuojamas

2,365formule
0,00083.8 ir yra toks:
b j=±= ± 0,024.
8

Analizuojant šį modelį galima pažym ti, kad geotekstil s pažaidų laipsnis įrengus asfaltbetonio
dangü sumaü ja apie 20%. Тайги галима дарыти
78
išvadü, kad naudojant GTX2 geotekstil s tarpsluoksnį, didžiaussiü įtaką geotekstil s pažaidų laipsniui turi
dangos pagrindo sluoksnio medžiaga ir krovinių automobilių eismo intensyvumas.
Kiti šio modelio koeficientai apskaičiuojami 3.4 formule ir atitinkamiems veiksniams arba jų
sandaugoms yra tokie:
dangos pagrindo sluoksnio medžiagai b1 = -1,31;
ekvivalentinių 100 kN ašių pravažiavimams b2 = -0,25;
geotekstil s ploto vieneto masei b3 = -1,34;
dangos pagrindo sluoksnio medžiagos rusešies ir ekvivalentinių 100 kN ašių pravažiavimų
dangos pagrindo sluoksnio medžiagos rusešies ir geotekstil s ploto vieneto mas s

ekvivalentinių 100 kN ašių pravažiavimų ir geotekstil s ploto vieneto mas s sandaugai b23
= 0,16;
dangos pagrindo sluoksnio medžiagos, ekvivalentinių 100 kN ašių pravažiavimų ir
geotekstil s ploto vieneto mas s sandaugai b123 = -0,23.
3.10 лентель. Kelio dangos be asfaltbetonio dangos, dangos pagrindo sluoksnio medžiagos ir
krovinių automobilių įtaka geotekstil s tvarumui
Родикляй, Veiksniai ir jų sandaugos
dangos ir A, ESA Т, Геотекстиль с
2
апкровос кодай 100 кН г/м ММ × ММ × ММ × ч ×
Жемутинис- ч А h×A А
лыгис 68000 110 laipsnis,%
Виршутинис-
лыгис 34000 300
3-Nr.4 –1 –1 –1 +1 +1 +1 –1 6,70
3-Nr.1 –1 +1 +1 –1 –1 +1 –1 0,34
1-Nr.1 +1 –1 +1 –1 +1 –1 –1 0,70
2-Nr.7 +1 +1 –1 +1 –1 –1 –1 0,45
2-Nr.1 +1 –1 –1 –1 –1 +1 +1 0,45
1-Nr.7 +1 +1 +1 +1 +1 +1 +1 0,42
3-Nr.2 –1 –1 +1 +1 –1 –1 +1 0,44
3-Nr.3 –1 +1 –1 –1 +1 –1 +1 5,05
Taigi matematinis modelis, aprašytas polinomu, rodančiu geotekstil s suirties laipsnį nuo
aukščiau išvardintų veiksnių, jų dydžio ir sñveikos, tur s tokiü išraišk,
79
GTX паж = 1,82 − 1,31MM − 0,25h − 1,34 A + 0,18MMh + 1,4MMA + 0,16hA −

0,23MMhA. (3.12)

Дисперсийос S2 apskaičiavimas pateiktas 3.11 лентель je.

3-Nr.4 6,70 6,69 0,01 0,0001
3-Nr.1 0,34 0,35 -0,01 0,0001
1-Nr.1 0,70 0,71 -0,01 0,0001
2-Nr.7 0,45 0,45 0 0
2-Nr.1 0,45 0,45 0 0
1-Nr.7 0,42 0,43 -0,01 0,0001
3-Nr.2 0,44 0,43 0,01 0,0001
3-Nr.3 5,05 5,05 0 0
Висо: 0,0005
Pasikliautinojo intervalo plotis apskaičiuojamas

2,365formule
0,00053.8 ir yra toks:
b j=±= ± 0,019
8

Analizuojant šį modelį galima pažym ti, kad geotekstil s pažaidų laipsnis labai priklauso nuo
geotekstil s ploto vieneto mas ir kinta nuo 0,34 iki 0,44%, kai geotekstil s ploto vieneto mažiausia,
bei geuo kiau05,05 nki% diaki Modelio analiz taip pat patvirtina, kad geotekstil s pažaidų laipsnis
сделал ja pravažiuojant daugiau ekvivalentinių 100 kN ašių.
3.4. Eksperimentiniai tyrimai geotekstil s mechaninių savybių kitimui

nustatyti
Eksperimentinių tyrimų tikslas - nustatyti pažaidų įtaką geotekstil s specriui. Ši įtaką atspind s
statinio pradurerimo atsparumo (N) priklausomyb nuo geotekstil s pažaidų laipsnio (%).
80
Šiems tyrimams buvo panaudoti eksperimentinių tyrimų, pažaidoms nuo transporto priemonių apkrovų
eksploatuojant keli, geotekstil s pavyzdžiai bei tyrimų metu gauti rezulti rezultati. Igroupkiekvieno
geotekstil s pavyzdžio, žiurerint dangos ir apkrovos kodobject, iškirpti 6 vienodo ploto (30 см × 30 см)
bandiniai, nustačius geotekstil s pažaidų laipsnį, buvo šbandyti ВGTU ediagijedų
atsparumsparistystiumo. Bandymais buvo nustatytas kiekvieno bandinio statinio praduserimo
atsparumas. Bandymų rezultatai pateikti 3.12 лентель je.
GTX1 koreliacijos koeficientas yra (-0,84), o GTX2 - (-0,88). Koreliacijos grafikai
pateikti priede Nr. 2.
3.12 лентель. Geotekstil s bandinių pažaidų laipsnis ir statinio praduserimo atsparumas

Дангос-ир Статинио Прадурмо ацпарумас,
Geotekstil s pažaidų laipsnis,% N
1 2 3 4 5 6 1 2 3 4 5 6
0 0 0 0 0 0 2723 2714 2802 2584 2682 2717
0 0 0 0 0 0 1058 1279 1206 1301 1298 1309
1-Nr.5 0,2 0,3 0,5 0,1 1,5 0,1 1582 1016 789 2006 873 1483
1-Nr.6 0,2 0,1 0 0 0 0 2016 2131 2248 2824 3200 2362
1-Nr.7 0,3 0,5 0,8 0,4 0,1 0,4 705 1001 1184 836 1267 954
1-Nr.8 0 0 0 0 0 0 2860 3724 3220 3637 2967 3086
1-Nr.1 0,6 0,8 0,7 0,4 0,7 0,7 1129 1020 932 1892 1536 1224
1-Nr.2 0 0 0 0 0 0 3546 3286 3148 2946 2832 3087
1-Nr.3 0,6 0,2 0,2 1,3 1,1 1,1 1473 1872 2130 1092 664 1205
1-Nr.4 0,1 0,1 0,3 0,8 0,3 0,4 3834 3100 1983 764 2492 2460
2-Nr.5 2,2 2,4 4,7 1,8 2,4 1,2 449 425 75 372 309 473
2-Nr.6 1,7 1,2 1,9 0,3 2,1 1,9 332 482 432 505 409 405
2-Nr.7 0,3 1,4 0,3 0,2 0,3 0,3 907 406 512 511 446 651
2-Nr.8 0,1 0,2 0,2 0,2 2,7 0,9 713 775 562 710 408 854
2-Nr.1 0,6 0,4 0,4 0,5 0,4 0,3 492 485 501 648 554 702
2-Nr.2 0,2 0,1 0 0 0 0 906 608 710 576 708 745
2-Nr.3 1,1 2,1 0,8 1,7 3,7 1,9 353 408 338 365 348 590
2-Nr.4 3,4 2,3 3,2 1,4 1,9 1,3 352 329 326 456 678 715
3-Nr.4 3,8 4,2 3,9 8,5 9,7 10 215 300 200 256 289 179
3-Nr.1 0 0,8 0,1 0,2 0,1 0,8 1956 1544 2086 2016 1242 1267
3-Nr.2 0,6 0,5 0,6 0,3 0,4 0,3 1256 1267 1900 1570 1199 1196
3-Nr.3 2,7 2,9 2,9 6,9 6,1 8,7 259 237 363 233 332 190
брезент
геотекстиль s
bandinių pažaidų laipsnio ir statinio pradurerimo atsparumo, galima pasteb ti, kad koreliacijos neįmanoma
nustatyti tais atvejais, kai geotekstil yra pažeista labai nežymiai (геотекстиль s pažaidų laipsnis artimas
0). Didel koreliacijos koeficientų sklaida (kinta nuo 0 iki -0,93), rodo didelü
81
pažaidų laipsnio sklaidstartarp geotekstil s bandinių. Tai gali reikšti, kad geotekstil s tarpsluoksnis įrengtas
брезент apsauginio šalčiui atsparaus sluoksnio ir dangos pagrindo, eksploatuojant keliü, gali boty
pažeidžiamas netolygiai.
3.5. Trečiojo skyriaus išvados
1. Eksperimentinių tyrimų rezultatai paneigia prielaid, kad svarbiausios geotekstilių pažaidos

susidaro įrengiant kelio dang. Šių tyrimų rezultatai parod, kad net silpniausia sluoksnių atskymo
funkcijai naudojama geotekstil gali atlaikyti įrengimo mechanizmų apkrovas ir tinkamai
realizuoti slooksnių atskyrimo funkcij
2. Eksperimentinių tyrimų transporto priemonių apkrovų pažaidoms, keliü eksploatuojant,
modeliais apibusedinamos taip: 1) геотекстиль s pažaidų laipsnis ženkliai suma, ja įrengus
asfaltbetbetbonio. Taigi galima daryti išvadstart, kad naudojant geotekstil s tarpsluoksnį ant
įrengto angos pagrindo slooksnio, istartkarto turi bouti klojamas asfaltbetonio pagrindo
(apatinis) slooksnis arba įrengiama asfaltbetbonio da. Galima daryti išvadstart, kad
naudojant geotekstilstart GTX2 didžiausiü įtaką geotekstil s pažaidų laipsniui turi
82
dangos pagrindo sluoksnio medžiaga ir krovinių automobilių eismo intensyvumas;

3) geotekstil s pažaidų laipsnis labai priklauso nuo geotekstil s ploto vieneto mas s, jis
kinta nuo 0,34 iki 0,44%, kai geotekstil s ploto vieneto mas didžiausia, ir nuo 5,05 iki
6,7%, ki geoti geoteki geotekstil s sil s plvieneti. Taip pat geotekstil s pažaidų laipsnis
сделал ja pravažiavus daugiau ekvivalentinių 100 kN ašių.
3. Тай-патвиртино-ир-визуалус-стеб-дзимай. Iškastuose geotekstilių pavyzdžiuose pažaidų
laipsnio sklaida buvo netolygi. Daugiau pažaidų pasteb ta automobilių v/s s p dsako zonoje
prie dangos krašto. Čia įtaką gal jo tur ti apkrovų koncentracija v λ s zonoje.
4. Apibendrinant eksperimentinių tyrimų rezultatus galima išskirti svarbiaussius veiksnius,

turinčius įtakos geotekstil s pažaidoms susidaryti, įrengiant bei eksploatuojant keliü:
1) virü geotekstil s įrengiamo sluoksnio medžiagos granuliometrin sud tis ir didžiausių
mineralin s medžiagos grusedelių matmenys;
2) dangos sluoksnių storis virλ geotekstil s;
3) apkrovos įrengiant dangü (kelių tiesimo mašinų eismas virü geotekstil s įrengtu
sluoksniu).
4) dangos apkrovos eksploatuojant keliü;
Šio skyriaus medžiaga paskelbta [2a, 4a, 7a] publikacijose.
83
4. GEOTEKSTILIŲ PARINKIMO METODAS LIETUVOS AUTOMOBILIŲ

KELIŲ IR MIESTŲ GATVIŲ KONSTRUKCIJOS SLOKSNIAMAMS
4.1. Геотекстиль с наудодзимо тикслингумы
Mokslininkų tyrimais įrodyta, kad veikiant statin ms bei dinamin ms automobilių eismo
apkrovoms, skirtingų kelio dangos sluoksnių medžiagos susimaišo (žr. 1 skyrių). Šiam susimaišymo
procesui eliminuoti, Lietuvos automobilių kelių bei miestų gatvių dangose tikslinga naudoti neaustin s
kamšytos adatomis geotekstil s (toliau šio skyriaus tekste geotekstil s s) tarpsluoksnį. Reikia pažym
ti, kad tik nuodugnus kiekvienos konkrečios situacijos apibusedinimas bei tinkamai parinkta geotekstil
gali efectyviai atskirti dangos sluoksnius.
Efektyviai atskirti Lietuvos automobilių kelių bei miestų gatvių dangos sluoksnius bei racionaliai
naudoti geotekstiles rekomenduojama taikant autoriaus sukurtąjį geotekstilių parinkimo metodü.
4.2. Методы Geotekstilių parinkimo
Geotekstil s tarpsluoksnius rekomenduojama naudoti visose naujai rengiamose arba

rekonstruojamose Lietuvos automobilių kelių bei miestų gatvių dangosgem tarkasos ir apsauginčiuchiuiui
ati ati atspari atsani, ani sluia.nia.nia.nia.nij. Pagal eksperimentinių tyrimų rezultatus teorinis geotekstil s
parinkimo metodas, aprašytas 2.5 skyriuje, patikslinamas šiame skyriuje. Atskiriamosios geotekstil
s naudojimo bei parinkimo procedusera pateikta 4.1 paveiksle.
84
НАУДОХИМО ПОРЕЙКИО НУСТАТЫМАС
МЕТУ, НЕПАСИЕКИАМАС EV2 ≥ 80
МПа, О ДАНГОС
ПАГРИНДАС ĮRENGIAMAS ИШ БИРИОС
МЕДЖИАГОС,
КУРИОС СМУЛЬКИАУСИО ГРУДЕЛИО
СКЕРСМУО ≥ 16 мм
(1) АПСАУГ
ИНИС ШАЛЬЧЮИ
АТСПАРУС
СЛУОКСНИС ИШ 0/4
АРБА СМУЛЬКЕСНИО
СМ ЛИО, О
ДАНГОС ПАГРИНДАС ИШ
БИРИОС МЕДЖИАГОС,
КУРИОС СМУЛЬКИАУСИО
ГРУДЕЛИО СКЕРСМУО ≥ 16 мм,
(2) АНТ АПСАУГИНИО ШАЛЬЧЮИ
АТСПАРАУС СЛУОКСНИО, ЖО ĮRENGIMO
U ,
Ж
М
N
T О
Ų ,
Е
О О
М - К
Л Ž ,
D
И O
H
С , N
Н Ž
Г
M
P
O
A
С ,
У S G
А A
А
D
L
O
Н ,
S
К L
А
M
O
S
А ,
Р D
T
С L
Б 1
,
А 3
А D
V 3
, 1
Į D :
Д R 2
R ,
У 0
M
E 0
Л L
1
N ,
К M
G V
И ,
T
Н M
R
A
Г ,
O
А D
И ,
L
O
Ш G
M
R
P D
Р АПСАУГИНИО
A O
П ШАЛЬЧЮИ G
ТАРП ЖЕМ С САНКАСОС ИК Т
ATSPARAUS R
АПСАУГИНИО ШАЛЬЧЮИ АТСПАРАУС
А SLUOKSNIO IR I
DANGOS N
С ГЕОТЕКСТИЛЬ С GSK 3 КАНТИ
PARINKIMAS PAGAL
АТИТИН ГЕОТЕКСТИЛЬ
АЦКИРИАМОСИО METODIKÜ
P P
А Н К И
A A
Т Ž У О R
Ы
A
С А С
I 4.1 пав.
I N
Geotekstilių
G
М D Т Т K
Г E
Ų I
А А И O
С T
M naudojimo
С L Т Т A
К Y
E
S poreikio
Ы И K
G
S nustatymo bei
П Į Т Н
Н
А Ъ К
T
I
parinkimo
У
Г А
L
procedurera
С
А Г Н S
Т
Л С Ч
85
Tokie veiksniai yra skiriami į pažaidų lygius, kurie atitinka penkias geotekstilių spricrio
klases (GSK1, GSK2, GSK3, GSK4, GSK5).
Geotekstilių parinkimo metode, išskiriami tokie veiksniai turintys didžiausi, įtaką geotekstil s
pažaidoms bei atskyrimo funkcijai:
1) Žem s sankasos grunto оговаривается:
1) - žem s sankasa istartDR, MR, OD, OM, OH, OK, HN grunto pagal LST
1331:2002;
2) Vidutinis - žem s sankasa igroupDL, DV, ML, MV grunto pagal LST 1331:2002;
3) Didelis - žem s sankasa iü ŽDO, ŽMO, SDO, SMO grunto pagal LST 1331:2002.
2) Слуокснио вирш геотекстиль с įrengimo mechanizmų apkrovos:

1) - sluoksnio medžiagai skleisti naudojami maži mechanizmai, tankinti - vibro
plokšt s arba volai, kurių mas ≤ 5 t;
2) Видутин с - sluoksnio medžiagai skleisti naudojami sunkuses mechanizmai, танкинти
- volai (вибро), kurių mas ≥ 5 t;
3) Didel s - slooksnio medžiagai skleisti naudojami sunkuses mechanizmai, tankinti -

volai (вибро), virü geotekstil s įrengtu sluoksniu leidžiamas kelių tiesimo
automobilių eismas.
3) Dangos sluoksnių storis virλ geotekstil s:

1) - virü geotekstil s įrengtų dangos sluoksnių storis ≤ 50 см;
2) Didelis - virλ geotekstil s įrengtų dangos sluoksnių storis > 50 см.
4) Apkrovos eksploatuojant dangü (kelistart):
Mažos - krovininių automobilių rodiklis < 18 000 arba projektin apkrova A < 10 млн;
b) Didel s - krovininių automobilių rodiklis ≥ 18 000 arba projektin apkrova A ≥ 10 млн.
Geotekstilių spricrio klas s priklausomyb nuo veiksnių, turinčių įtaką dangai j įrengiant bei
eksploatuojant keli, kombinacijų pateikta 4.2 лентель je. Pagal šios lentel s paramrus nustatoma
reikiama geotekstil s specrio klas. Pagal 4.3 lentel s paramrus nustatoma GSK, t.y.
86
reikalinga geotekstil. Šioje lentel je pateiktos reikalingos geotekstil s savyb s ir jų parametrii,

nustatyti pagal autoriaus bei kitų mokslininkų eksperimentinių tyrimų rezultatus. Daugelis šių
savybių yra reglamentuojamos standarte "EN 13249 Geotekstil ir su geotekstile susij, gaminiai.
Bâtinosios savyb s naudojant keliams tiesti ir kitų transporto sričių statiniams ".
4.2 лентель. Geotekstilių spricrio klas s, žiurerint veiksnių, turinčių įtaką geotekstil s pažaidoms bei
atskyrimo funkcijai, kombinacijų
Слуокснио
вирш Žem s sankasos grunto specris
геотекстиль s
storis virü
s
Дидель с GSK 4 GSK 5 GSK 5

GSK 3 GSK 4 GSK 5
Дидель с
GSK 3 GSK 4 GSK 5
GSK 2 GSK 3 GSK 4
Видутин с
GSK 2 GSK 3 GSK 3
GSK 1 GSK 2 GSK 3
GSK 1 GSK 1 GSK 2
4.3 лентель. Geotekstil s savybių reikalingi parametrii žiurerint geotekstil s specrio klas s
Геотекстиль с стипрумо
клас
Геотекстиль с
savyb s
Geotekstil s savybių reikalingi parametrai
*
Темпимо стримо риба , кН/м –10 % 5 7 10 13 15
Pailg jimas, kai didžiausia
–15 % 60 55 55 50 50
деформация,%
Mažiausias energijos indeksas,
- 1,4 1,8 2,5 2,9 3,4
кН/м
Динаминио Прадуримо
+20 % 33 28 24 19 14
atsparumas, мм
Статинио Прадурмо ацпарумас,
–15 % 1,1 1,6 2,2 2,7 3,2
-3
Laidumas vandeniui, 10 м/с –25 % 120 100 100 80 70
Busedingas kiaurym s dydis, мкм +25 % 150 150 130 100 100
Плото виенето
*мас Parametrii nurodyti geotekstil s išilginio
- –12 sprisrio
tempimo % –12ribai.
% –12 % –10 % –10 %
87
4.3. Ekonominio efekto nustatymas dangai naudojant geotekstilü
Ekonominis efektas apskaičiuojamas nagrin jant šiuos geotekstil s tarpsluoksnio įrengimo

dangoje variantus:
1) geotekstil s tarpsluoksnis įrengtas брезент dangos pagrindo sluoksnio ir apsauginio
šalčiui atsparaus sluoksnio;
2) kai geotekstil s tarpsluoksnis įrengtas брезент apsauginio šalčiui atsparaus sluoksnio ir žem
s sankasos;
3) kai geotekstil s tarpsluoksnis įrengtas carp dangos pagrindo sluoksnio ir apsauginio šalčiui
atsparaus sluoksnio bei tarp apsauginio šalčiui atsparaus sluoksnio ir žem s
санкасос.
1) grñžos norma VGN;

2) naudos ir kaštų santykis N/K.
Remiantis moksline literatusera [96], проект patrauklumas pagal ВГН апибудинамас тайп:
1) , чейгу ВГН ира 5-10%,
2) герас, чейгу ВГН ира 10-15%,
3) лабай герас, чейгу ВГН ира ≥ 15%.
Pagal santykį N/K projekto patrauklumas apibusedinamas taip:

1) , чейгу Н/К ира 1,0-1,5,
2) geras, jeigu N/K yra 1,5-2,5,
3) лабай герас, чейгу Н/К ира > 2,5.
Apskaičiuojant ekonominį efektü, kai geotekstil s tarpsluoksnis įrengtas tarp dangos pagrindo
sluoksnio ir apsauginio šalčiui atsparaus sluoksnio (4.2 pav.), tariamkad danga yra įrengiama
Nenaudojant geotekstil s tarpsluoksnio dangos pagrindo sluoksniui naudojama daugiau
medžiagos, nes jos grusedeliai įspaudžiami į silpnesnį apsauginį šalčiui atsparų sluoksnį. Prognozuojama, kad ši
skvarba yra nuo 10 iki 15% dangos pagrindo sluoksnio storio. Тайкант, kad dangos pagrindo
sluoksnio storis turi buseti 25 см, o skvarbos gylis vidutiniškai 12%, maždaug 0,05 t dangos
pagrindo sluoksnio medžiagos pereikvojama kiekvienam kelio kvadratratiniam metrui.
88
4.2 пав. Dangos pagrindo ir apsauginio šalčiui atsparaus sluoksnio atskyrimas geotekstile
Apskaičyuojant kaštus taikomos tokios kainos:

1) pagrindo sluoksnio medžiaga - доломитас, kurio kaina karjere yra 70 Лт/т;
2) karjeras yra uü 15 km nuo objekto, tod l dolomito pristatymo į objektstartkaina - 15 Lt/t;
3) papildomo 0,03 м storio dangos pagrindo sluoksnio medžiagos įrengimo kaina - 0,5
2
Лт/м;
2
4)
2
5) geotekstil s paklojimo kaina - 0,5 Лт/м.
Pagal kaštų ir naudos skaičiavimus 1 км kelio atkarpai, kai kelio dangos plotis 7 metrai,
nustatyta, kad naudojant geotekstil, galima sutaupyti l šų jau įrengiant dangü N/K = 1,76 (žr. priedo Nr. 3,
P-3.1 lentelü). Тайги наудоти геотекстиль yra rentabilu. Šiuo atveju VGN skaičiuoti netikslinga.
Reikia pažym ti, kad dangos pagrindo sluoksnio medžiagos stambieji grusedeliai eksploatuojant
keli, kai veikia statin s ir dinamin s apkrovos, taip pat gali bâti įspaudžiami į apsauginį šalčiui atsparų
sluoksnį. Šiuo atveju grusedelių skvarbos gylis v s zonoje gali siekti 5% dangos pagrindo storio.
Naudoti geotekstilstartekonomiškai tikslinga jau įrengiant dang, tod l ekonominis efektas po tam tikro
eksploatacijos laikotarpio nustatomas.
89
4.3 pav. Apsauginio šalčiui atsparaus sluoksnio ir žem s sankasos atskyrimas geotekstile
Прогнозуоджама 10 см скварба. Тайги apie 0,16 t apsauginio šalčiui atsparaus sluoksnio

medžiagos pereikvojama kiekvienam kelio kvadratiniam metrui.
1) šalčiui atsparaus sluoksnio medžiaga - sijotas sm lis, kurio kaina karjere yra 15 Lt/t;
2) karjeras yra uü 15 km nuo objekto, tod l sm lio pristatymo į objektstartkaina - 15 Lt/t;
2
3) papildomo 0,1 м storio medžiagos kaina - 0,5 Лт/м;
2
4)
2
Keliü eksploatuojant apsauginio šalčiui atsparaus bei dangos pagrindo sluoksnių medžiaga
užteršiama smulkiausiomis
90
žem s sankasos grunto dalel mis, d l к pabloginamos sluoksnių medžiagų filracin s savyb. Тайги
сделали ja tikimyb susidaryti iškyloms, plyšiams bei kitoms pažaidoms kelio dangoje. Taip pat
блог ja važiavimo komfortas, maü ja kelio tarpremontinis periodas, сделал ja automobilių
eksploatacin s išlaidos, kelion s laikas. Atsižvelgiant į tai, kad geotekstilü naudoti ekonomiškai naudinga
jau įrengiant dang, ekonominis efektas po tam tikro eksploatacijos laikotarpio nubuvo nustatomas.

1) pagrindo sluoksnio medžiaga - доломитас, kurio kaina karjere yra 70 Лт/т;
2
2)
3) apsauginio šalčiui atsparaus sluoksnio medžiaga - sijotas sm lis, kurio kaina karjere yra
15 Lt/t;
2
4)
5) karjeras yra uü 15 km nuo objekto, tod l medžiagų pristatymo į objektstartkaina - 15 Lt/t;
2
6) papildomo 0,03 м storio dangos pagrindo sluoksnio medžiagos kaina - 0,5 Лт/м;
7) papildomo 0,1 м storio apsauginio šalčiui atsparaus sluoksnio medžiagos kaina - 0,5
2
Лт/м;
2
91
4.4. Кетвиртойо-Скайриаус-ишвадос
1.
2. Automobilių kelių bei miestų gatvių dangų sluoksniams atskirti rekomenduojama naudoti tik
neaustines kamšytas adatomis geotekstiles.
3. Geotekstiles rekomenduojama naudoti pagal geotekstil s parinkimo procedurer (4.1 pav.) ir
geotekstilių parinkimo metodü (4.2 ir 4.3 lentel s).
4. Pagal sukurtü parinkimo metodstart, geotekstilü naudojant tiesiamų ir rekonstruojamų Lietuvos

automobilių kelių ir miestų gatvių dangų sluoksniams atskirti, ekonominiu požióriuriui poyuria
piuria yra ra rea rea ra rentabilu. Geotekstil s ir jos įrengimo kaštai atsiperka jau įrengiant dangü - tai rodo
naudos ir kaštų santykis, kuris kinta nuo 1,76 iki 2,12.
Šio skyriaus medžiaga paskelbta [5a] publikacijoje.
92
BENDROSIOS IŠVADOS
1. Analizuojant eksperimentinių tyrimų rezultatus nustatyta, kad geotekstil s pažaidos,

susidariusios įrengiant dangos konstrukcijos sluoksnius virλ geotekstil s, neturi ženklios įtakos
sluoksnių atsnių atskymo atskymo funkijai atki Taip pat nustatyta, kad reikšmingiausios
geotekstil s pažaidos, turinčios neigiam įtaką kelio dangos sluoksniams atskirti, yra
pradureros.
2. Analizuojant eksperimentinių tyrimų rezultatus nustatyta, kad eksploatuojant keliü geotekstil
pažeidžiama iki 200 kartų labiau lyginant su geotekstil s pažaidom, susidarančiom įrengiant kelio
dos dangos dos kos construkcijos. Išbandytų geotekstilių pažaidos (прадурос), sudaro 0,01-6,7%
lyginant su nepažeistos geotekstil s plotu. Taip pat nustatyti pagrindiniai veiksniai, turintys
įtaką geotekstil s pažaidoms susidaryti tiesiant bei eksploatuojant keliü:
1) geotekstil s įrengiamo sluoksnio mineralin s medžiagos granuliometrin sud tis ir

didžiausių medžiagos grâdelių matmenys;
2) dangos konstrukcijos sluoksnių storis virλ geotekstil s;
3) apkrovos įrengiant dangos konstrukcijos sluoksnius (kelių tiesimo mašinų eismas virü
geotekstil s įrengtu sluoksniu);
4) transporto apkrovos eksploatuojant kelistart.
3. Eksperimentinių tyrimų rezultatų analiz rodo spriclausomybü tarp geotekstil s bandinių pažaidų
laipsnio bei statinio pradurerimo atsparumo vidurkių reikšmių. GTX1 rodiklių koreliacijos
koeficientas (-0,84), o GTX2 - (-0,88).
4. Lietuvos automobilių kelių ir gatvių konstrukcijų sluoksnių atskyrimui geotekstiles

rekomenduojama parinkin ti taikant autoriaus sukurtü geotekstilių parinkimo metodü. Šis
metodas nurodo geotekstil s naudojimo poreikį, įvertina veiksnius, turinčius įtaką geotekstil s
pažaidoms susidaryti tiesiant ir eksploatuojant kelia ar gatvü, bei įgalina parinkti tinkam Pagal
sukurtü metodü parinktų geotekstilių
93
тайкымы, атскыримо функцияй атликти, йра расиналус. Geotekstil s ir jos įrengimo kaštai
atsiperka jau įrengiant dangos konstrukcij, tai rodo naudos ir kaštų santykis, kuris kinta nuo 1,76
iki 2,12.
94
LITERATUREROS SÑRAŠAS
1. Руководство по проектированию, спецификации и заключению контрактов на

геосинтетические механически стабилизированные откосы Земли на фирме
Foundations.US DOT, FHWA-SA-93025, Вашингтон, округ Колумбия, 1993, 89 p.
2. Koerner, R.M. Проектирование с геосинтетикой. Пятое издание, Pearson Education, Inc.,
2005, 796 с.
3. Жиру, J.P. Design With Geotextiles, Mater. Конст. (Париж), том 14, № 82, 1981, стр. 257-
272; переиздавался в «Geotextiles» и «Geomembranes». Определения, свойства и
конструкции. Том 1, IFAI, 1984, с. 5-40.
4. Geotekstil s ir geotinklų naudojimas tiesiant kelius. Лайкини нуродымай. Вильнюс, 1998,
47 с.
5. Statybos techniniai reglamentai. Automobilių keliai. СТР 2.06.03: 2001, Вильнюс 2001, 80
п.
6. Пальшайтис, Э.; Видугирис, L. Automobilių kelių projektavimas. Teorija ir praktika.

Вильнюс, 1999, 440 с.
7. Моленаар, А.А.А. Принципы проектирования дорожного покрытия. Делфтский
технологический университет, Нидерланды, 2004 год, 71 стр.
8. Мейер, Н.; Элиас, Дж. М. Методы проектирования дорог, укрепленных
многофункциональными геогридными композитами для стабилизации суббазы.
Германская конференция по геосинтетике. Технический университет, Мюнхен, 1999,
с. 1-8.
9. Хоулсби, Г.Т.; Jewell, R.A. Проектирование армированных грунтовых дорог для малых
глубин колеи. Геотекстили, Геомембраны и сопутствующие продукты. ред. Г. ден
Хоэдт, Балкема, Роттердам, 1990, с. 171-176.
10. Грут, М.; Янсе, Э.; Маагденберг Т.А.К.; Ван ден Берг, C. Метод проектирования и
Gudelines для геотекстильного применения в дорожном строительстве. Материалы 3
Международной конференции по геотекстилям. Вена, 1986, т. 3, с. 704-711.
11. Brandl, H. Функция разделения и несущая способность нетканых тканей в
специальной геотехнической практике. Материалы 2 Международная конференция по
геотекстилям. Лас-Вегас, т. II, с. 441-446.
12. Хольц, Р.Д.; Кристофер, бакалавр наук; Берг, Р.Р. Геосинтетическое проектирование и
строительство. Национальный институт шоссейных дорог. Федеральное управление
автомобильных дорог. Вашингтон, округ Колумбия, отчет № FHWA HI-95-038, 1998,
460 с.
95
13. Генри, К. С.; Tingle, J. Pavement Base and Subgrade Missing вследствие повторной
загрузки: обзор литературы. Материалы пятьдесят шестой Канадской
геотехнической конференции, Виннипег, Канада, 2003 год, 8 стр.
14. Хольц, Р.Д.; Сивакуган, N. Проектные схемы дорог с геотекстилями. Геотекстиль и
геомембраны, т. 5, № 3, 1987, с. 191-199.
15. Narejo, D.B. Рекомендации по размеру отверстий для сепарационных геотекстилей,
используемых в дорожных покрытиях. Геотекстили и геомембраны. 2003, т. 21, с.
257-264.
16. Куо, К.; Лин, С.С.; Ли, У.Ф.; Huang, Y.M. Геосинтетика для снижения нагрузки на
железные дороги. Материалы восьмой Международной конференции по
геосинтетике. Иокогама, Япония, 2006, с. 853-856.
17. Роу, Р. К.; Бадв, К. Использование геотекстильного сепаратора для минимизации
проникновения глины в крупный каменный слой. Геотекстили и геомембраны. № 14,
1996, с. 73-93.
18. Ried jimo tako «B» esamos dangos tyrimai ir rekomendacijų rekonstrukcijai paruošimas.
Моксло дарбо атаскайта. ВГТУ, Вильнюс, 2006, 23 с.
19. Рекомендуемые описания функций геосинтетики, терминологии геосинтетики,
математических и графических символов. Международное геосинтетическое
общество. США, 2000, 17 с.
20. Готьем, К. Б.; Кохер, К.В.; Drean, J.Y. Механическое поведение нетканых геотекстилей,
изученных методами инфракрасной термографии. 7 Международная конференция по
геосинтетике. Ницца, 2002, с. 1371-1374.
21. Коллинз, Б. М.; Holtz, R.D. Долгосрочные характеристики геотекстильных
сепараторов, испытательный полигон Bucoda - этап III. Окончательный отчет об
исследованиях. Транспортный центр штата Вашингтон (TRAC). 2005, 234 с.
22. Спецификация геотекстиля для применения на автомагистралях, M 288. Стандартные
технические условия на транспортные материалы и методы отбора проб и испытаний,
часть 2 Технические условия. AASHTO, Вашингтон, округ Колумбия, 2000, 19 с.
23. Аль-Кади, И.Л.; Брэндон, Т.Л.; Бхутта, С.А.; Appa, A.K. Geosintetics Effectivity in
Flexible Secondary Road Roadements. Чарльз Э. Виа. Кафедра гражданского
строительства, Вирджинский политехнический институт и Государственный
университет, Блэксбург, Вирджиния, 1998, 24 с.
24. МакГаун, А. Геосинтетика в сепарации. ИГС № 5, 2007, 17 с.
25. Кёрнер, Р.М.; Хву, Б.Л.; Wayne, M.H. Soft Ground Стабилизационные конструкции с
использованием геосинтетики. Геотекстиль и геосинтетика. США, 1987, с. 33-51.
26. Хуфенус, Р.; Рюеггер, Р.; Вайнгарт, К.; Банджак, Р.; Мэр, П.; Спрингман, С.М.;
Брённиманн, Р.; Фельтрин, Г. Усиление слоев фундамента на мягком уровне грунта.
Мюнхен, 2004, с. 255-260.
96
27. Абраменто, М.; Кастро, Г.Р.; Campos, S.J.A.M. Краткий и долгосрочный анализ
армированной насыпи над мягким грунтом. 7 Международная конференция по
геосинтетике. Приятно, 2002, с. 139-142.
28. Лабуз, Дж.; Bearden, J. Geotextile-Formed Ungaved Roads: Model Tests. Отчет по
инженерно-геологическим тканям. т. 18, № 5, 2000, с. 38-44.
29. Гупте, А.; Саткалми, В.; Бхонсле С.; Viswanadham, B.V.S. Эффективность дорожного
армирования полипропиленовым геотекстилем - пример. Материалы восьмой
Международной конференции по геосинтетике. Иокогама, Япония, 2006, с. 821-824.
30. Кохата, Я.; Танака, М.; Сато, О.; Хираи, Т. Оценка засорения по характеристикам
межплоскостного потока геотекстильного фильтра. Материалы восьмой
31. Metcalfe, R.C. Производительность геотекстильных сепараторов в Западном
Вашингтоне. Дипломная работа MSCE, Вашингтонский университет, Сиэтл, 1993, 262
с.
32. Фури, А. Б.; Addis, P.C. Изменения в размере фильтрующего отверстия тканых
геотекстилей, подвергающихся растягивающим нагрузкам. Геотекстили и
геомембраны. № 17, 1999, с. 331-340.
33. Палмейра, Э.М.; Gardini, M.G. Дренажные и фильтрационные свойства нетканых
геотекстилей в условиях изоляции с использованием различных экспериментальных
методов. Геотекстили и геомембраны. № 20, 2002, с. 97-115.
34. Лю, Л. Ф.; Chu, C.Y. Моделирование производительности шламовой фильтрации
нетканых геотекстилей. Геотекстили и геомембраны. № 24, 2006, с. 325-330.
35. Metcalfe, R.C.; Holtz, R.D. Исполнение геотекстильных сепараторов в Западном
Вашингтоне. Окончательный технический отчет, Департамент транспорта штата
Вашингтон, отчет № WA-RD 321.1, 1994, 265 с.
36. Дембицки, Э.; Чичи, У.; Danczak, J. Плоскостная гидравлическая проводимость и
пористость геотекстилей. Седьмая Международная конференция по геосинтетике.
Ницца, Франция, т. 3, 2002, с. 1089-1093.
37. Шукла, С. К.; Шарма, У. Влияние времени сидения на трансмиссионную способность
и диэлектрическую проницаемость нетканых геотекстилей. Материалы восьмой
38. Уотн, А.; Эйксунд, Г.; Кнутсон, А. Деформации и повреждения нетканых геотекстилей
в дорожном строительстве. Материалы шестой Международной конференции по
геосинтетике, Атланта, США, 1998 год, том 3, стр. 933-938.
97
39. Шевчук, В.; Мозговой, В.; Гамеляк, И.; Шевчук, Е. Метод лабораторных испытаний
для оценки монтажных повреждений геотекстилей. Материалы восьмой
Международной конференции по геосинтетике, Иокогама, Япония, 2006 год, стр.
1535-1538.
40. Карнейру, J.R.; Алмейда, П. Дж.; Lopes, M.L. Долговечность полипропиленовых
геотекстилей, подверженных воздействию нескольких агентов разложения - важность
включения химического стабилизатора в состав геотекстилей. Материалы восьмой
Международной конференции по геосинтетике, Иокогама, Япония, 2006 год, стр.
1559-1562.
41. Бонапарт, Р.; Ah-Line, C.; Charron, R. Живучесть и долговечность нетканого
геотекстиля. Геосинтетика для улучшения грунтов, Геотехническая специальная
публикация. № 18, ASCE 1988, с. 68-91.
42. Пиньо-Лопеш, М.; Рекер, К.; Лопеш, М.Л.; Мюллер-Роххольц, J. Экспериментальный
анализ комбинированного эффекта повреждения установки и ползучести
геосинтетики - новые результаты. Материалы седьмой Международной конференции
по геосинтетике, Ницца, 2002 год, стр. 1539 - 1544.
43. Эйксунд, Г.; Уотн, А.; Rathmayer, H. NorGeoSpec, предлагаемая система спецификации
.
и контроля геотекстилей для разделения и фильтрации на дорогах в Северных странах
7 Международная
конференция по геосинтетике. Ницца, 2002, с. 1375-1378.
44. Паула, А. М.; Пиньо-Лопеш, М.; Лопес, М.Л. Повреждение при испытании в
лаборатории установки. Влияние типа гранулированного материала. Материалы
седьмой Международной конференции по геосинтетике, Ницца, Франция, 2002 год,
стр. 603-606.
45. Хуан, округ Колумбия; Chiou, S.L. Исследование монтажных повреждений некоторых
геогридов с использованием лабораторных испытаний. Международная организация
по геосинтетике, № 1, 2006, с. 23-36.
46. Huang, C.C. Лабораторное моделирование монтажных повреждений геогрида.
Международная организация по геосинтетике, № 3, 2006, с. 120-133.
47. Цай, У.С.; Сэвидж, Б. М.; Хольц, Р.Д.; Кристофер, бакалавр наук; Аллен, Т.М. Оценка
геотекстилей как сепараторов в полномасштабном дорожном испытании.
Геосинтетика "93 Материалы конференции, Ванкувер, до н.э., том 1, 1993 год, стр.
35-48.
48. Остин, Д. Н.; Коулман, Д.М. Полевая оценка геосинтетических усиленных дорог над
мягкими грунтами. Труды геосинтетика "93 Конференция, Ванкувер, Канада, том 1,
1993 год, стр. 65-80.
49. Цай, W.S. Оценка геотекстилей как сепараторов на дорогах. Кандидатская
диссертация. Вашингтонский университет. 1995, 172 с.
98
50. Уотн, А.; Жевать, С.Х. Геосинтетические повреждения - от лаборатории до поля.

Материалы седьмой Международной конференции по геосинтетике, Ницца,
Франция, том 4, 2002 год, стр. 1203 - 1226.
51. Брэди, К.К.; Уоттс, Г.Р.А.; Нагаркатти, А. С.; Greenwood, J.H. Испытания повреждений
установки на геотекстилях. Отчет об исследованиях 382. Кроуторн, Великобритания:
Лаборатория транспортных исследований, 1994, 109 с.
52. Гринвуд, Дж. Х. Природа механических повреждений. Семинар по монтажным
повреждениям в геосинтетике. Отчет ERA 98-0853, Leatherhead, U. K. ERA Technology
Ltd., 1998, 75 с.
53. Нетканые геотекстили - полевые испытания на повреждение при монтаже. Отчет
STF22 F97658. СИНТЕФ, Тронхейм, 1997, 80 с.
54. Мюллер-Роххольц, Дж. Истирание повреждения геосинтетики. Геосинтетика:
применение, проектирование и строительство. 1 Европейская конференция по
геосинтетике, Маастрихт, Нидерланды, 1996 год, стр. 1061-1063.
55. Хуан, округ Колумбия; Liao, C.C. Абразивное повреждение геогридов, вызванное
потоком турбина. Геотекстили и геомембраны. Том 25 (2), 2007, с. 128-138.
56. Канчелли, П.; Монтанелли, Ф. Геогрид Сопротивление разрушению конструкции:
Предварительные результаты испытаний. 2-я Европейская конференция по
геосинтетике, Болонья, 2000, с. 883-888.
57. Кодекс практики для укрепленных/укрепленных грунтов и других заполнений.
Британский стандарт BS 8006, Лондон, Великобритания, 1995, 162 стр.
58. Wilmers, W. Пересмотренные немецкие правила использования геосинтетики в
дорожном строительстве. 7 Международная конференция по геосинтетике. Ницца,
2002, с. 1401-1404.
59. Хуфенус, Р.; Рюеггер, Р.; Рейфлер, Ф.; Рашле, П. Лангейтверхальтен фон
Геотекстильен. In: Schweizerischer Verband der Geotextilfachleute (ред.), Das
Geotectilhandbuch. Санкт-Галлен: СВГ, 1997. 34 с.
60. Кёрнер, Р.М.; Koerner, G.R. Понижающие коэффициенты, используемые в
геосинтетическом проектировании. Официальный документ GSI № 4. Фолсом, США,
2005, 13 с.
61. Коррозия/деградация подкреплений грунта для механически стабилизированных стен
Земли и усиленных откосов грунта. FHWA-NHI-00-044. Вашингтон, округ Колумбия,
2000, 58 с.
62. Хуфенус, Р.; Рюеггер, Р.; Flum, D. Геосинтетика армирования - устойчивость к
повреждениям при монтаже. 7 Международная конференция по геосинтетике. Ницца,
2002, с. 1387-1390.
63. LST EN ISO 13433:2006. Геосинтетика. Dinaminis prakirtimo bandymas (кигио критимо
бандимы), 8 с.
99
64. Радовский, В. Приблизительное уравнение для вертикального напряжения в структуре

дорожного покрытия. Автомагистрали и дорожное строительство. Том 43, 1988, с.
8-10.
65. Тимошенко, С. П.; Goodier, J.N. Theory of Elasticity, 3-е изд., McGraw-Hill, 1970, 368 с.
66. Хуфенус, Р.; Рюеггер, Р.; Флум, Д.; Stemba, I.J. Коэффициенты снижения прочности из-
за повреждения установки армирующих геосинтетиков. Геотекстили и геомембраны.
№ 23, 2005, с. 401-424.
67. NorGeoSpec 2002. скандинавская система спецификации и контроля геотекстилей на
дорогах и в других районах, ставших объектом торговли. VTT и SINTEF, 2004, 27 с.
68. Хольц, Р.Д.; Page, M.W. Производительность геотекстильных сепараторов - Фаза I.
Окончательный технический отчет, Департамент транспорта штата Вашингтон, Отчет
№ WA-RD 280.1, 1991, 136 с.
69. Metcalfe, R.C.; Хольц, Р.Д.; Аллен, Т.М. Полевые исследования для оценки
долгосрочной сепарации и дренажных характеристик геотекстильных сепараторов.
Geosintetics "95 Conference Proceedings, Nashville, USA, Vol. 3, 1995, p. 951-962.
70. Savage, B.M. Отчет о деятельности на местах. Бучода, Вашингтон, Проект полевых
исследований, 1991, 29 с.
71. Блэк, П.Дж.; Holtz, R.D. Долгосрочные эксплуатационные характеристики
геотекстильных сепараторов, испытательный полигон Bucoda - фаза II. Итоговый
отчет, Департамент транспорта штата Вашингтон, Отчет № WA-RD 440.1, 1997, 210 с.
72. Блэк, П.Дж.; Holtz, R.D. Производительность геотекстильных сепараторов через пять
лет после установки. Журнал геотехнической и геоэкологической инженерии, ASCE, т.
125, № 5, 1999, с. 404-412.
73. Аль-Кади, И. Л. Правильное использование геосинтетики в гибких дорожных
покрытиях. Материалы седьмой Международной конференции по геосинтетике,
Ницца, Франция, том 3, 2002 год, стр. 913-916.
74. Аль-Кади, И.Л.; Брэндон, Т.Л.; Валентайн, Р.Дж.; Лакина, бакалавр наук; Смит, Т. Э.
Лабораторная оценка геосинтетических усиленных участков дорожного покрытия,
Отчет о транспортных исследованиях 1439, Вашингтон, округ Колумбия, США, 1994,
стр. 25-31.
75. Аль-Кади, И.Л. Количественная оценка характеристик разделения геосинтетиков в
гибких мостовых. Материалы шестой Международной конференции по
геосинтетике, Атланта, США, том 3, 1998 год, стр. 945-950.
76. Tsai, W.S., Holtz, R.D. Лабораторные модельные испытания для оценки
геотекстильных сепараторов в эксплуатации. Geosintetics "97 Conference Proceedings,
Лонг-Бич, США, том 2, 1997, с. 633-646.
100
77. Костюмы, Л.Д.; Koerner, G.R. Оценка площадки/производительность геотекстилей

разделения. Geosintetics Conference 2001 Proceedings, Портленд, США, 2001, p. 451-
467.
78. Ратмайер, Х. Оценка живучести геотекстилей с помощью полевых испытаний. 2-я
Европейская конференция по геосинтетике, Болонья, 2000, с. 899-904.
79. Blivet, J.C. Emploi des geosintétiques en séparation: vers de nouvelles spécification
методы. Comptes Rendus de Rencontres 99. Бордо, Франция: Французский комитет
геосинтетиков, 1999 год, стр. 89-97.
80. Чью, Ш.Х.; Карунаратне, Г. П.; Тан, С.А.; Wong, W.K. Стандартизированный метод
испытания на падение (SDT) для оценки устойчивости к проколу геотекстилей в
береговых ревизиях. Comptes Rendus de Rencontres 99. Бордо, Франция: Французский
комитет геосинтетов, 1999 год, стр. 263-271.
81. Дьедерих, Р. Бёртейлунг дер Эйнбаубешедигунг фон Геотекстильен. Korrelation mit
Indexversuchen. 7. Информация - und Vortragstagung über Kunststoffe in der Geotechnik,
Мюнхен, Германия, 2001, стр. 199-203.
82. Вонг, У.К.; Чью, Ш.Х.; Тан, С.А.; Фор, Ю.Х. Геотекстильный прокол от повреждения
установки. 7-я Международная конференция по геосинтетике, Ницца, 2002, с. 1405-
1408.
83. Дидерих, Р. Оценка монтажных повреждений геотекстилей. A Корреляция с
индексным испытанием DuPont de Nemours Luxembourg S.A. 2000, 8 p.
84. Жиру, J.P. Le énergie pour les spécifications des geotextiles utilisés comme séparateurs: la
théorie et la pratique. Comptes Rendus de Rencontres 99. Бордо, Франция: Французский
комитет геосинтетов, 1999 год, стр. 152-167.
85. Мориц, К.; Murray, H. Сравнение между различными испытаниями на растяжение и
испытанием на прокол плунжера (тест CBR). Вторая Международная конференция по
геотекстилям, Лас-Вегас, 1982, с. 757-762.
86. Каззуффи, Д.; Венезия, С.; Ринальди, М.; Zocca, A. Механические свойства
геотекстилей: сравнение итальянских стандартов и межлабораторных испытаний.
Третья Международная конференция по геотекстилям, Вена, 1986 год, стр. 695-700.
87. Фробель, Р.К.; Montalvo, J.R. Сравнение трех обычно указанных осесимметричных
стресс-тестов для геосинтетики. В геосинтетике "93, Ванкувер, 1993, с. 561-570.
88. Монтальво, J.R.; Sickler, W. Сравнение геотекстиль- корреляция между методами
испытаний и практическими характеристиками. В геосинтетике "93, Ванкувер, 1993,
с. 547-559.
89. Агости, А.; Каззуффи, Д.; Mongiovi, L. Проверка сравнения между испытанием на
растяжение широкой ширины и статическим испытанием на прокол на геотекстилях.
Вторая Европейская конференция по геосинтетике, Болонья, 2000 год, стр. 855-858.
101
90. Атматзидис, Д. К.; Chrysikos, D.A. О статической пункционной прочности нетканых

геотекстилей. 7 Международная конференция по геосинтетике. Ницца, 2002, с. 1363-
1366.
91. Примечания по использованию геосинтетики в земляных работах в дорожном
строительстве. Германия, 2002, 30 с.
92. LST 1331. Automobilių kelių gruntai. Класификация. Вильнюс, 2002, 14 с.
93. Automobilių kelių pagrindai. Statybos rekomendacijos R 34-01. Вильнюс, 2001, 124 с.
94. Automobilių kelių asfaltbetonio ir žvyro dangos. Statybos rekomendacijos R 35-01.
Вильнюс, 2001, 119 с.
95. Адлер, У.П.; Маркова, Е. В.; Грановски, U.V. Planning of Experiment on Optimum
Specification Find. [Планирование эксперимента при поиске оптимальных условий]. Наука. Москва
1971, 278 p.
96. Чыгас Д.; Лауринавичюс А.; Мишкинис Д.; Puodžiukas V. Automobilių kelių investiciniai
projektai. Рейкалавимай ир вертинимас. Вильнюс, 2006, 191 с.
Autoriaus paskelbti straipsniai

9. žurnaluose, įtrauktuose į Mokslin s informacijos instituto (MII) duomenų baz, ISI
Web of Science:
ВАИТКУС, А.; ЛАУРИНАВИЧЮС, А.; ČYGAS, D. Испытания геотекстилей,

используемых для разделения слоев в дорожном строительстве. Baltic Journal of Road
and Bridge Engineering, 2006, том I, № 1, с. 29-37. ISSN 1822-427X печать, ISSN 1822-
4288 онлайн.
ВАИТКУС, А.; ЧЫГАС, Д.; ЛАУРИНАВИЧЮС, А.; JUZ NAS A. A. Оценка

эффективности разделения геотекстилей на воздействие транспортных нагрузок:
экспериментальные исследования-этап I. Балтийский журнал дорожного и мостового
машиностроения, 2007, том II, № 1, с. 45-50. ISSN 1822-427X печать, ISSN 1822-4288
онлайн.
35. Straipsniai kituose Mokslin s informacijos instituto (MII) duomenų baz je referuojamuose
leidiniuose ISI Разбирательства:
36. ЧЫГАС, Д.; ЛАУРИНАВИЧЮС, А.; ЮКНЕВИЧЮТ, Л.; ВАИТКУС, А.
Расследования
Устройство дорожного покрытия остановок общественного транспорта на улицах
Вильнюса. В 8 Международной конференции Современный строительный материал,
конструкции и техника. Избранные работы под редакцией Завадскаса, Э. К.;
Вайнюнас, П.; Маццолани, Ф. М. Вильнюс, 2004, с. 186-192. ISBN 9986-05-757-4.
ВАИТКУС, А.; ЧЫГАС, Д.; ЛАУРИНАВИЧЮС, А. Анализ и оценка методов
определения модуля деформации нежестких конструкций дорожного покрытия. В 6
102
Международная конференция по проектированию окружающей среды. Отдельные

документы под редакцией Čygas, D.; Фрохнер, К. Д. Вильнюс, 2005, с. 792-795. ISBN
9986-05-851-1.
ВАИТКУС, А.; ЧЫГАС, Д.; ЛАУРИНАВИЧЮС, А. Оценка ущерба и реализация

функции разделения геотекстилей в структуре дорог. В Международной конференции
по усовершенствованным характеристикам дорожного покрытия и грунтовых
инженерных материалов. Отдельные документы под редакцией Лоизоса, А.;
Скарпас, Т.; Аль-Кади, И. Афинский 2007, с. 1403-1414. Том 1 ISBN: 978-0-415-44880-
2, том 2 ISBN: 978-0-415-44881-9.
ВОРОБЬОВАС, В.; ВАИТКУС, А.; ЛАУРИНАВИЧЮС, А.; ČYGAS, D. Оценка методов

асфальтового состава. 9 Международная
лабораторного определения конференция
Современный строительный материал, конструкции и техника. Вильнюс, 2007, с.
112-114 ISBN 978-9955-28-131-3.
III. Straipsniai recenzuojamuose mokslo žurnaluose:
ЧЫГАС, Д.; ЛАУРИНАВИЧЮС, А.; ВАИТКУС, А.; TUMINIEN, F. Выполнение

специальных требований к асфальтобетонному покрытию улиц. Строительная наука и
техника, 2007, № 3 (12), стр. 91-95. ISSN 1818-9792.
IV. Straipsniai kituose žurnaluose:
ВАИТКУС, А.; KELMELIS, D. Использование геосинтетики в дорожном
строительстве. Lietuvos keliai, 2006/1, 2006, с. 45-50 (на литовском языке).
103
104
1 ПРИЕДАС
Standartai, taikomi geosintetines medžiagas

naudojant statiniams ir šioms medžiagoms
bandyti
105
1. LST EN 13249:2004/A1:2005 Geotekstil ir su geotekstile susijü gaminiai. Butinosios savyb s

naudojant keliams ir kitoms eismo zonoms tiesti.
2. LST EN 13250:2004/A1:2005 Geotekstil ir su geotekstile susijü gaminiai. Busetinosios savyb s

naudojant geležinkeliams tiesti.
3. LST EN 13251:2002/A1:2005 Geotekstil ir su geotekstile susijü gaminiai. Busetinosios savyb s

naudojant žem s darbuose, pamatams ir atraminiams statiniams.
4. LST EN 13252:2002/A1:2005 Geotekstil ir su geotekstile susijü gaminiai. Бутиносиос савыб с

naudojant drenažo sistemose.
5. LST EN 13253:2002/A1:2005 Geotekstil ir su geotekstile susijü gaminiai. Busetinosios savyb s naudojant apsaugos nuo
erozijos darbuose (pakrančių apsaugai, krantų tvirtinimui).
6. LST EN 13254 + AC: 2004/A1: 2005 Geotekstil ir su geotekstile susijstartgaminiai. Bâtinosios savyb s naudojant
rezervuarų ir užtvankų statyboje.
7. LST EN 13255 + AC: 2004/A1: 2005 Geotekstil ir su geotekstile susijstartgaminiai. Bâtinosios savyb s naudojant
kanalų statyboje.
8. LST EN 13256 + AC: 2004/A1: 2005 Geotekstil ir su geotekstile susijstartgaminiai.

Busetinosios savyb s naudojant tuneliams tiesti ir požeminiams statiniams.
11. LST EN 12224:2000 Geotekstil ir su geotekstile susijü produktai. Atsparumo atmosferos

poveikiui nustatymas.
12. LST EN 12225:2000 Geotekstil ir su geotekstile susijü produktai. Mikrobiologinio atsparumo

nustatymo metodas, užkasant dirvožemyje.
13. LST EN 12226:2001 Geotekstil ir su geotekstile susijü produktai. Bendrieji bandymai patvarumui įvertinti.
14. LST EN 12447:2002 Geotekstil ir su geotekstile susijstartgaminiai. Ekraninis bandymo metodas nustatyti
atsparumü hidrolizei vandenyje.
15. LST EN 13562:2000 Geotekstil ir su geotekstile susijü produktai. Atsparumo vandens

prasiskverbimui nustatymas (hidrostatinio sl gio bandymas).
16. LST EN 13719:2002/AC:2005 Geotekstil ir su geotekstile susijü gaminiai. Geotekstil s, susiliečiančios

su geosintetin mis užtvaromis, ilgalaik s apsaugos efektyvumo nustatymas.
17. LST EN 14030:2002/A1:2003 Geotekstil ir su geotekstile susijü gaminiai. Ekraninis bandymo metodas nustatyti
atsparumstartrusegštims ir šarmams (ISO/TR 12960:1998, modifikuotas).
106
18. LST EN 1897:2001 Geotekstil ir su geotekstile susijü produktai. Гнюждомойо валькшнумо

нустатымас.
19. LST EN ISO 13433:2006 Geosintetika. Dinaminis prakirtimo bandymas (кигио критимо
бандимы) (ISO 13433:2006).
20. LST EN ISO 9862:2005 Геосинтетика. Bandinių mimas ir paruošimas (ISO 9862:2005).
21. LST EN ISO 9863-1: 2005 Geosintetika. Storio nustatymas esant apibr žtiems sl giams. 1
далис. Vienasluoksniai gaminiai (ISO 9863-1: 2005).
22. LST EN ISO 9864:2005 Геосинтетика. Geotekstil ir su geotekstile susijusių gaminių plotinio
tankio nustatymo metodas (ISO 9864:2005).
23. LST EN ISO 10320:2003 Geotekstil ir su geotekstile susijstartgaminiai. Identifikavimas

naudojimo vietoje (ISO 10320:1999).
24. LST EN ISO 11058:2001 Geotekstil ir su geotekstile susijü produktai. Plokštumai statmena kryptimi laidumo vandeniui
savybių nustatymas be apkrovos (ISO 11058:1999).
25. LST EN ISO 12236:2006 Geosintetika. Статинис прадурмо бандимы (CBR bandymas) (ISO
12236:2006).
26. LST EN ISO 12956:2000 Geotekstil ir su geotekstile susijü produktai. Busedingojo kiaurym s
dydžio nustatymas (ISO 12956:1999).
27. LST EN ISO 12958:2000 Geotekstil ir su geotekstile susijü produktai. Vandens sklidumo
plokštumoje gebos nustatymas (ISO 12958:1999).
28. LST EN ISO 13426-1: 2003 Geotekstil ir su geotekstile susij, gaminiai. Vidinių struktârinių jungčių
atsparumas. 1 далис. Geosintetiniai elementai (ISO 13426-1: 2003).
29. LST EN ISO 13427:2000 Geotekstil ir su geotekstile susijü produktai. Dildymo poveikio imitavimas (slankiojančio
skridinio bandymas) (ISO 13427:1998).
30. LST EN ISO 13431:2000 Geotekstil ir su geotekstile susijü produktai. Tempimo deformacijos ir trusekimo
veikiant ilgalaik ms apkrovoms elgsenos nustatymas (ISO 13431:1999).
31. LST EN ISO 13437:2000 Geotekstil ir su geotekstile susijü produktai. minių įtaisymo dirvožemyje bei ištraukimo igroupjo
metodas ir bandinių tyrimas laboratorijoje (ISO 13437:1998).
32. LST EN ISO 9863-1: 2005 Geosintetika. Storio nustatymas esant apibr žtiems sl giams. 1
далис. Vienasluoksniai gaminiai (ISO 9863-1: 2005).
33. LST EN ISO 9863-2: 2000 Geotekstil ir su geotekstile susij, produktai. Storio nustatymas esant
nurodytiems sl giams. 2 далиса. Daugiasluoksnių produktų atskirų sluoksnių storio nustatymo procedurera (ISO
9863-2: 1996).
107
34. LST EN 12447:2002 Geotekstil ir su geotekstile susijü produktai. Atsparumo hidrolizei

nustatymas panardinimo metodu.
35. LST L ENV ISO 10722-1: 2000 Geotekstil ir su geotekstile susij, produktai. Sugadinimų instaliuojant
imitavimo procedurera. 1 далис. Instaliavimas granuliuotose medžiagose (ISO 10722-1: 1998).
36. LST EN 14030:2002/A1:2003 Geotekstil ir su geotekstile susijü gaminiai. Ekraninis bandymo metodas nustatyti
atsparumstartrusegštims ir šarmams (ISO/TR 12960:1998, modifikuotas).
37. LST EN ISO 13438:2005 Geotekstil ir su geotekstile susijstartgaminiai. Paieškos metodas nustatyti atsparum,
oksidacijai (ISO 13438:2004).
38. LST EN 1997-1: 2006 Eurokodas 7. Geotechninis projektavimas. 1 далис. Пагриндин с

тайсыкл с.
39. LST EN 1997-2: 2007 Eurokodas 7. Geotechninis projektavimas. 2 далиса. Grunto tyrin jimai ir
bandymai Nuo 2010-03-01 pakeičia LST L ENV 1997-2: 2001, LST L ENV 1997-3: 2001.
40. LST L ENV 1997-3: 2001 Eurokodas 7. Geotechninis projektavimas. 3 далиса. Lauko
bandymai Iki 2010-03-01 galioja LST L ENV 1997-3: 2001 ir LST EN 1997-2: 2007, o nuo
2010-03-01 - LST EN 1997-2: 2007.
108
2 ПРИЕДАС
GTX1 ir GTX2 koreliacijos koeficientai

beeficientai bep geotekstil s bandinių
pažaidų laipsnio bei statinio praduserimo
atsparumo vidurkių
109
110
3 ПРИЕДАС
Ekonominis efektas taikant geotekstilü dangos

sluoksniams atskirti, naudos ir kaštų analiz
111
P-3.1 лентель. Ekonominis efektas naudojant geotekstilstarttarp dangos pagrindo ir apsauginio šalčiui atsparaus sluoksnio
NAUDOS IR KAŠTŲ ANALIZ

(1 км atkarpoje, kai kelio dangos plotis 7 м)
2
Геотекстиль с каина 2,2 Лт/м
KAŠTAI, ООО НАУДА, ООО
Геотекстил
ьс
ьс atvežimo ir atvežimo ir
2008 19800 4500 24300 24300 31500 11250 31500 11250 42750 42750 1,0000
2009 0,000 0,000 0,000 0,000 0,9302
2010 0,000 0,000 0,000 0,000 0,8653
..... 0,000 0,000 0,000 0,000 ......
2024 0,000 0,000 0,000 0,000 0,3144
2025 0,000 0,000 0,000 0,000 0,2925
2026 0,000 0,000 0,000 0,000 0,2720
2027 0,000 0,000 0,000 0,000 0,2531
2028 0,000 0,000 0,000 0,000 0,2354
2029 0,000 0,000 0,000 0,000 0,2190
išraiška: 73,68
Иш-
Висо 19800 4500 24300 24300 31500 11250 31500 42750 42750
Dabartin kaštų vert (DKV): 24300
Дабартин наудос верт (DNV): 42750
Гринодзи дабартин верт (GDV): 18450
Naudos ir kaštų santykis (Н/К): 1,76
112
Diskonto norma = 7,5% 1,08

11
2
P-3.2 лентель. Ekonominis efektas naudojant geotekstilstartarp apsauginio šalčiui atsparaus sluoksnio ir žem s sankasos

2
Геотекстиль с каина 2 Лт/м
KAŠTAI, ООО НАУДА, ООО
Геотекстил atsparaus sl. atsparaus sl.

ьс
atsparaus sl. atsparaus sl.
ьс
atvežimo ir atvežimo ir
2008 20000 5000 25000 25000 24000 29000 24000 29000 53000 53000 1,0000
2009 0,000 0,000 0,000 0,000 0,9302
....... 0,000 0,000 0,000 0,000 ....
2025 0,000 0,000 0,000 0,000 0,2925
2026 0,000 0,000 0,000 0,000 0,2720
2027 0,000 0,000 0,000 0,000 0,2531
2028 0,000 0,000 0,000 0,000 0,2354
2029 0,000 0,000 0,000 0,000 0,2190
išraiška: 45,28
Иш-
Висо 20000 5000 25000 25000 24000 29000 24000 53000 53000
Dabartin kaštų vert (DKV): 25000

Дабартин наудос верт (DNV): 53000
Гринодзи дабартин верт (GDV): 28000
Naudos ir kaštų santykis (Н/К): 2,12
Diskonto norma = 7,5% 1,075
113
113
P-3.3 лентель. Ekonominis efektas naudojant geotekstilstarttarp dangos pagrindo ir apsauginio šalčiui atsparaus sluoksnio bei bei tarp apsauginio
šalčiui atsparaus sluoksnio ir žem s sankasos
2
Геотекстиль с каина 2,2 Лт/м
2
Геотекстиль с каина 2 Лт/м
išraiška:
39800 9500 49300 49300 55500 40250
2008
2009 39800
2010
2011
.......
2025
2026
2027
2028
2029
Иш-Висо
Dabartin kaštų vert (DKV):

Дабартин наудос верт (DNV):
Гринодзи дабартин верт (GDV):
Naudos ir kaštų santykis (Н/К):
Diskonto norma = 7,5%
114
115

Translation

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Translation

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

ВИЛЬНЯУС ГЕДИМИНО ТЕХНИКОС УНИВЕРСИТЕТ

GEOTEKSTILIŲ PARINKIMO METODAI LIETUVOS AUTOMOBILIŲ KELIŲ IR

Technologijos mokslai, statybos inžinerija (02T)

Disertacija rengta 2003 - 2007 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete.

профессор Альфредас Лауринавичюс (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, technologijos

Įrengiant automobilių kelius ar miestų gatves, juos rekonstruojant ir v liau eksploatuojant

Jungtinių Amerikos Valstijų mokslininkai geotekstiles kelio dangos sluoksniams atskirti

Lietuvoje geosintetin s medžiagos tiesiant ir rekonstruojant automobilių kelius bei miestų

Šiame mokslo darbe analizuojama vienos iš geosintetinių medžiagų rūšies - geotekstil s

Autoriaus tyrimų rezultatai, курие yra gynimo teiginiai

1 СКАЙРИУС. AUTOMOBILIŲ KELIŲ DANGOS, JŲ SPLIRIS IR

2 СКАЙРИУС. GEOTEKSTIL S, NAUDOJAMOS DANGOS

1 пав. Графин моксло дарбо структура

1. AUTOMOBILIŲ KELIŲ DANGOS, JŲ SPLIRIS IR TVARUMAS

Kelio dangos medžiaga viršuje yra suspaudžiama, o apačioje - темпиама, d l до gali

N. Meyer 'as ir J. M. Elias [8] pateik projektavimo metodus daugiafunkciniam geotinklo

j ga Fp ir sl gis padangoje Pt [8]:

čia: - didžiausia rato apkrova; γ а - asfaltbetonio dangos tankis.

Didžiausia dangos pagrindo sluoksnio laikomoji geba, апскайчюояма тайп [9]:

' 'πφ' '

čia: N p - eksploatuojant keliü pravažiuojančių

Didžiausia žem s sankasos laikomoji geba

1,4 пав. в) susimaišymo proceso stabdymas геотекстиль.

3. ир кт. [16] apragroupvienos didžiausių Taivanio metalo apdorojimo įmonių

пав. 1,8. Наухай įrengto келио асфальтбетонио дангос паижайдос

1.3. Lietuvos automobilių kelių ir miestų gatvių tiesimo bei rekonstrukcijos

1.1 лентель. Nutiestų ir rekonstruotų Vilniaus miesto gatvių sñrašas

1.1 лентель с тенсиныс

1.1 лентель с тенсиныс

šio poskyrio analizü auga. Taigi galima teigti, kad

1.4. Geosintetinių medžiagų rusešys, geotekstil s funkcijų analiz

Geosintetin medžiaga - plokščia polimerin (sintetin arba naturerali) medžiaga, naudojama

20 metų mokslininkų plačiai analizuojamas visame pasaulyje. Mokslininkai įrod geotekstil s

Фильтравимы (laidumas). Геотекстиль, фильтрас кайп, плачяй анализуояма

Дренавимас. Geotekstil s drenavimo funkcija turi užtikrinti laisvü vandens migravimü

Ишлиекамумас. Išliekamumas apibusedinamas geotekstil s geba atlaikyti jos paklojimo

Тварумас. Geotekstil s tvarumas tiesiogiai priklauso nuo polimero, istartkurio ji

1.5. Geotekstil s naudojimo kelio dangos sluoksniams atskirti tyrimų analiz

geotekstil s aptiko medžiagų susimaišymü 35-190 mm gylio sluoksnyje, o ruožuose su geotekstile

1.15 пав. Geotekstil s išliekamumo modelis (языческий А. Ватн ', [38]).

Танкинамо слукснио сторис

Kelių tiesimo mašinos bei jų darbo poveikis Танкинимо mašinų mas

Плото виенето мас

čia: Тт - tikrasis geosintetin s medžiagos specris; Tp - проектинис (gamintojo deklaruotas)

A4 - pataisos koeficientas d l tvarumo; γ - dalinis saugos koeficientas.

geosintetin s medžiagos specris; - pataisos koeficientas d l pažaidų įrengiant dangü; RFCR -

pataisos koeficientas d l valkšnumo; RFCBD - pataisos koeficientas d l cheminio ir biologinio

1.4 лентель. Рекомендуоджами патаисос коефициентай (язычник Р. М. Koerner'į ир Г. Р.

čia: hB ir EB - viršutinio sluoksnio storis ir tamprumo modulis; heqv - ekvivalentinis viršutinio

Ekvivalentinio sluoksnio vertikaluses įtempiai λ GT gylyje z = heqv sl gio

čia: p - пневматин с падангос апкрова, atitinka oro сл gį падангоэ; D-

apkrovos p dsako spindulys.

Kai slegia b pločio vikšro apkrova, įtempiai gali bâti apskaičiuojami

Tad kelio dangos sluoksniams atskirti geotekstil s naudojamos pagal reglamentuojamas

1.6. Ишвадос, дарбо тикслас ир уждавиняй

Darbo tikslui pasiekti reikia išsprensesti šiuos uždavinius:

1. Nustatyti geotekstilių pažaidų įtaką atskyrimo funkcijai realizuoti.

2. GEOTEKSTIL S, NAUDOJAMOS DANGOS SLUOKSNIAMS ATSKIRTI,

2.1. Pažaidų energijos samprata. Energijos indeksas

Energijos indeksas pirmiausiai prad tas taikyti geotekstil s, naudojamos atskyrimo

čia: - geotekstil s pažaidų plotas; x - energijos indeksas.

10. P. Giroud [84] pateikia detalias matematines išraiškas, apiburedinančias geotekstil s

2.2 пав. Geotekstil s, atskiriančios dangos sluoksnius, deformacijos teorin s prielaidos: