You are on page 1of 43

SegrZnebebi

4
samyaros sensoruli
Semecneba
• fsiqofizika
• fizikuri movlenebidan
fsiqikuri
movlenebisaken

mxedvelobis sistema
• adamianis Tvali
• guga da broli
• badura
• Tavis tvinisken mimavali
nervuli gzebi
• ferTa SegrZneba
•vizualuri obieqtebis
kompleqsuri analizi

fsiqologia XXI saukuneSi:


SeuZlia Tu ara
teqnologias dazianebuli
mxedvelobis aRdgena

smena
• bgeris fizika
• bgeris fsiqologiuri
ganzomilebebi
• smenis fiziologia

sxva SegrZnebebi
• ynosva
• gemos SegrZneba
• Sexebisa da kanis
SegrZnebebi
• wonasworobisa da
kinesTetikuri
SegrZnebebi
• tkivili
fsiqologia Cvens
cxovrebaSi: ratom iwvevs
cxare saWmeli tkivils

sakvanZo sakiTxebi
• ZiriTadi cnebebi
99
j onaTan i. mxatvari iyo. man
Tavisi warmatebuli Semoq-
medebiTi karieris ganmavlob-
miuxedavad yovelive amisa, jonaTan i-is
istoria arc ise tragikuli aRmoCnda. droTa
ganmavlobaSi igi Seegua am mdgomareobas; scada
gaegrZelebina Tavisi Semoqmedeba da Savi da
TeTri saRebavebiT daiwyo xatva. jonaTan i-is
aSi mravali abstraqtuli tilo Seqmna, romelic
kaSkaSa, cocxali ferebis didebul sinTezs war- Tayvanismcemlebma es aRiqves, rogorc misi Semoq-
moadgenda. samocdaxuTi wlis asakSi man sru- medebiTi karieris axali da saintereso etapi.
liad dakarga ferTa SegrZnebis unari Tavis maT ar icodnen, rom mxatvruli mimarTulebis
tvinis dazianebis gamo. roca is Tavis namuSev- Secvla ganpirobebuli iyo Tavis tvinis dazia-
rebs uyurebda, yovelives mxolod rux, Sav da nebiT. jonaTan i. mixvda, rom misma ucabedma
TeTr ferebSi xedavda; Tuki is adre aRiqvamda ferTa sibrmavem vizualuri samyaros axali
ferebs, romlebic misTvis Rrma pirovnuli aso- aspeqtebi gadauSala win: „Tumca, jonaTan i. ar
ciaciebis matarebeli iyo, axla igi mxolod uaryofda imas, rom bevri ram dakarga da gar-
„uswormasworo~ da „WuWyian~ laqebs xedavda. kveulwilad swuxda amis gamo, magram man igrZno,
es ar exeboda mxolod mis Semoqmedebas. cvli- rom misi mxedveloba „uaRresad daxvewili~ da
lebebi mis yoveldRiur cxovrebaSic moxda. privilegirebuli gaxda, rom is uyurebs wminda
magaliTad, man SezRuda Tavisi sakvebi meniu formebis samyaros, romelsac ar uSlis xels
mxolod Savi da TeTri saWmelebiT _ Savi zeTis- feri~ (Sacks, 1995, p.38). amrigad, miuxedavad imisa,
xili da TeTri brinji misTvis gacilebiT ufro rom jonaTan i-ma ferTa SegrZnebis unari dakar-
jansaR, normalur sakvebad gamoiyureboda, vidre ga, misma sensorulma sistemam igi uzrunvelyo
feradi sakvebi, romelsac is axla usiamovno samyaros axali versiiT, romelic mas SeeZlo
rux ferebSi aRiqvamda da ugemuri eCveneboda. aReqva da xelovnebad gadaeqcia.

dagafiqraT jonaTan i-is istoriam Tqvens


sakuTar sensorul SesaZleblobebze? daintere-
sebulxarT odesme, Tu rogor axerxebs Tqveni
Tavis tvini, romelic gamomwyvdeulia Tavis
qalis bnel, mdumare sakanSi, gangacdevinoT van
gogis naxatebis ferTa sisavse, rok-n-rolis
Tavi 4 / SegrZnebebi

swrafi melodiebi da riTmi, sazamTros maco-


cxlebeli gemo cxel zafxulSi, bavSvis kocnis
rbili Sexeba, an mindvris yvavilebis surneli
gazafxulze? am TavSi Cven vecdebiT avxsnaT,
Tu rogor axerxebs Cveni sxeuli da tvini gaer-
kves stimulaciis im nakadSi, romelic mudmivad
aris Cven garSemo _ danaxuli obieqtebSi, mosme-
nili bgerebsa da sxva mravalSi. Tqven dainaxavT,
100 Tu rogor aRgWurvaT evoluciam unariT, gamoav-
linoT gancdis sxvadasxva ganzomilebebi; Tqven Toba, raTa daikmayofiloT socialuri moTxovni-
aRmoaCenT, rom SegrZnebebs, romliTac dagajil- lebani da safrTxis gacnobiereba, raTa daic-
dovaT bunebam, Zalian rTuli meqanizmi aqvs. vaT Tavi. am moTxovnilebebis dakmayofilebi-
es Tavi Cveni gancdis ZiriTad biologiur saTvis Tqven sando informacia unda miiRoT
elementebs exeba: SegrZneba aris procesi, samyaros Sesaxeb. cxovelTa yvela saxeobam
rodesac sensoruli receptoris gaRizianeba ganaviTara informaciis Segrovebis garkveuli
dasabams aZlevs nervul impulsebs, rac sxeulis saxis specialuri meqanizmebi. adamiani ar aris
SigniT Tu gareT arsebuli pirobebis gancdas, specializebuli mxolod erT gansakuTrebul
maT gacnobierebas iwvevs. mexuTe Tavi ki exeba sensorul sferoze: Tqven ar gaqvT iseTive
perceptul procesebs, romelic dakavSirebulia srulyofili mxedveloba, rogorc, magaliTad,
centraluri nervuli sistemis ufro maRali Sevardens, iseTive maxvili smena, rogorc Ra-
donis aqtivobasTan. is SeiZleba ganisazRvros, muras da iseTive ynosva, rogorc mRrRnelebs,
rogorc sensoruli gancdis identifikacia, magram aRWurvilia sensoruli meqanizmiT, ro-
interpretacia, integracia da klasifikacia. melic mas Semomavali rTuli sensoruli sig-
Semdegi Tavis bolos Tqven gaigebT, Tu rogor nalebis farTo speqtris gadamuSavebis SesaZ-
axerxebs Tqveni Tavis tvini sxvadasxva infor- leblobas aZlevs.
maciis gaerTianebas, raTa mogawodoT samyaros sakiTxis mniSvnelovnebis gamo, sensoruli
erTi mTliani suraTis gancda. procesebis Seswavla yovelTvis inarCunebda
SegrZnebebis samyaroSi mogzaurobis dawyebam- gansakuTrebul adgils fsiqologiuri mecnie-
de, neba mogveciT, yuradReba gavamaxviloT rebis mTeli istoriis ganmavlobaSi. rodesac
SegrZnebaTa ormag funqciaze: esaa TviTgadarCena vundti (Wundt, 1907) eqsperimentuli fsiqologiis
da grZnobadoba (Sensuality). Tqveni SegrZnebebi, safuZvlebs qmnida, man mecnierebas SesTavaza
rogorc gamafrTxilebeli signali, ise gexma- idea, romlis mixedviT, SegrZnebebi da grZnobebi
rebaT, gibiZgebT swrafad imoqmedoT safrTxis elementaruli procesebia, romelTagan igeba
winaaRmdeg da warmarTavs Tqvens moqmedebas, raTa ufro rTuli gancdebi. titCenerma (Titchener, 1898)
ganicadoT TqvenTvis ufro misaRebi SegrZnebebi. es idea amerikis SeerTebul StatebSi Seitana
garda amisa, Tqveni SegrZnebebi gansazRvravs da SegrZnebam centraluri adgili daikava mis
Tqvens grZnobadobas. gZrnobadia adamiani, introspeqciul kvlevebSi cnobierebis Sinaar-
romelic gatacebulia SegrZnebebisagan miRebu- sebis Sesaxeb. rogorc mogvianebiT vnaxavT,
li siamovnebis gancdiT. grZnobadoba iwvevs SegrZnebis adreul fsiqologiur kvlevebSi,
swrafvas, miiRoT da isiamovnoT mravalferovani
ZiriTadad Seiswavleboda garemoSi mimdinare
SegrZnebebiT _ mxedvelobis, smeniTi, Sexebis,
movlenebsa da adamianTa mier am movlenebis
gemosa Tu ynosvis. roca am Tavs waikiTxavT,
gancdas Soris kavSirebi.
Tqven SeZlebT imsjeloT imaze, Tu rogor
gexmarebaT SegrZnebis meqanizmebis codna, raTa
aRmoaCinoT grZnobadobis janmrTeli survili fsiqofizika
da iswavloT, Tu rogor SeiZleba bgerebis, fe-
samyaros sensoruli Semecneba

ramdenad Zlieri unda iyos saxanZro gangaSis


rebis, sunebis, gemosa da Sexebis samyaroSi
xma qarxanaSi, raTa muSebma gaigonon is momuSave
siamovnebis miReba.
manqanebis xmaurSi? ramdenad kaSkaSa unda iyos
sinaTlis gamafrTxilebeli signali pilotis
samyaros sensoruli sakontrolo panelze, raTa misi sikaSkaSe or-
Semecneba jer aRematebodes sxva ganaTebuli obieqtebis
sikaSkaSes? ramdeni Saqari gWirdebaT Wiqa
yavaSi, raTa is TqvenTvis tkbili gaxdes? am
gare samyaros gancda zusti da Secdomebi-
SegrZneba (sensation) _ procesi, roca sensoruli
sagan Tavisufali unda iyos. sxvagvarad Tqven
receptoris gaRizianeba dasabams aZlevs nervul
ver SeZlebdiT gadarCenas; Tqven gWirdebaT: impulsebs, rac iwvevs sxeulis SigniT Tu gareT
ikveboT, raTa SeinarCunoT arseboba; TavSesafari, arsebuli pirobebis gancdas, maT gacnobierebas.
romelic dagicavT; sxva adamianebTan urTier- 101
kiTxvebze pasuxis gasacemad Cven sensoruli
gancdis intensivobis gazomva unda SegveZlos.
es aris fsiqofizikis ZiriTadi amocana _
Seiswavlos kavSiri fizikur gamRizianeblebsa
da qcevas an im fsiqikur gancdebs Soris,
romelsac es stimuli aRZravs. fsiqofizika fsi-
qologiuri mecnierebis uZvelesi sferoa (Levine
& Shefner, 1981).
yvelaze mniSvnelovani figura fsiqofizikis
istoriaSi germaneli fizikosi gustav fexneri
(Gustav Fechner, 1801-1887) iyo. man Semoitana ter-
mini fsiqofizika da Seqmna meTodika, romelic
akavSirebda fizikuri gamRizianeblis intensi-
vobas _ gazomils fizikur erTeulebSi sensoru-
li gancdis sididesTan _ gazomils fsiqologi-
ur erTeulebSi (Fechner, 1860/1966). fexneris teq-
nika erTnairia nebismieri modalobis stimuli-
saTvis _ sinaTlis, bgeriTi, ynosviTi, gemos Tu
SexebiTi gamRizianeblisaTvis. mkvlevrebi gan-
sazRvraven SegrZnebis zRurblebs da qmnian fsi-
qofizikur skalebs, romelic SegrZnebis inten-
sivobas gamRizianeblis intensivobasTan akavSi-
rebs. gazomvisas yuradRebiT myof damkvirveblebs
sTxoven, Seasrulon SemCnevis amocana, magali-
Tad, SeamCnion mkrTali Suqi bnel oTaxSi an
absoluturi zRurblebi da
Seecadon gaigonon Zalian susti bgera srul
sensoruli adaptacia
siCumeSi. cdaTa mravali seriis ganmavlobaSi
rogoria gamRizianeblis is umciresi, ususte- xdeba sxvadasxva intensivobis stimulebis gamo-
si energia, romlis SemCnevac SeuZlia orga- yeneba da TiToeul cdaSi damkvirveblebi aR-
nizms? magaliTad, ramdenad susti SeiZleba iyos niSnaven, SeamCnies Tu ara is (Tuki Tqven rodesme
toni, raTa SesaZlebeli iyos misi gagoneba? es SegifasebiaT Tqveni smenis simaxvile, maSasadame,
kiTxvebi exeba stimulaciis absolutur zRurbls Tqven monawileoba migiRiaT absoluturi zRur-
_ fizikuri energiis im minimalur raodenobas, blis gansazRvris testSi).
romelic saWiroa sensoruli gancdis warmo- absoluturi zRurblis Seswavlis Sedegebi
saqmnelad. mkvlevrebi absoluturi zRurblis SeiZleba fsiqometruli funqciis saxiT Seva-
jamoT. horizontalur RerZze gadazomilia
fsiqofizika (psychophysics) – mecniereba fizikuri gamRizianeblis intensivobebi, xolo vertika-
stimulaciisa da fsiqologiuri SegrZnebis lur RerZze _ aRebuli intensivobis mqone
Sesatyvisobis Sesaxeb.
gamRizianeblebis SemCnevaTa procenti. tipuri
absoluturi zRurbli (absolute threshold) – fizikuri fsiqometruli funqcia naCvenebia suraTze 4.1.
energiis is minimaluri raodenoba, romelic
Tavi 4 / SegrZnebebi

sinaTlis Zalian susti gamRizianeblis piro-


saWiroa sensoruli gancdis warmosaqmnelad;
bebSi SemCneva 0%-ia, xolo kaSkaSa gamRizia-
operacionalurad is ganisazRvreba, rogorc
gamRizianeblis done, romelzec xdeba sensoruli neblis pirobebSi _ 100%. erTaderTi, WeSmariti
signalis SemCneva SemTxvevaTa naxevarSi. absoluturi zRurblis arsebobis SemTxvevaSi,
fsiqometruli funqcia (psychometric function) – mosalodneli iqneboda SemCnevaTa procentis
grafiki, romelic asaxavs gamRizianeblis Sem- 0-dan 100-mde Zalian mkveTrad gadaxra da gra-
CnevaTa procents (vertikalur RerZze) gamRizia- fikic gaswordeboda wertilSi, sadac miaRwevda
neblis TiToeuli intensivobisaTvis (horizon- zRurbls. magram es ar xdeba, sul mcire, ori
talur RerZze).
102 mizezis gamo: damkvirveblebi, nawilobriv, yo-
4.1
velTvis icvlebian mcirediT, roca cdiloben cxrili
gamRizianeblis SemCnevas (yuradRebis cvli-
lebis, daRlilobis da sxva mizezebis gamo) da miaxloebiTi zRurblis nacnobi
zogjer isini dadebiTad pasuxoben gamRi- movlenebisaTvis
zianeblis ararsebobis pirobebSic (mcdari gan-
gaSis saxe, romelsac signalis SemCnevis Teoriis sensoruli
SemCnevis zRurbli
aRwerisas mokled SevexebiT). amrigad, fsiqo- modaloba

sinaTle sanTlis ali 48km manZilze srul


sibneleSi
bgera saaTis wikwiki srul siCumeSi 6m
manZilze
gemo erTi Cais kovzi Saqari 9l
wyalze

ynosva sunamos erTi wveTi gafantuli


samoTaxiani binis mTel sivrceSi
1 santimetris simaRlidan loyaze
Sexeba
daSvebuli futkris frTa
suraTi
4.1
absoluturi zRurblis gamoTvla
radganac gamRizianebli ar xdeba myseulad SesamCnevi garemo signalebisadmi SeCvevas adaptaciis
garkveul wertilSi, absoluturi zRurbli ganisaz-
procesis saSualebiT. sensoruli adaptacia aris
Rvreba, rogorc intensovoba, rodesac gamRizianebeli
sensoruli sistemebis mgrZnobiarobis daqvei-
SesamCnevi xdeba SemTxvevaTa naxevarSi.
Teba xangrZliv gaRizianebaze.1 magaliTad,
albaT, SeginiSnavT, rom mzis kaSkaSa sinaTle
metruli mrudi yovelTvis gluvi, S-formis
naklebad damabrmaveblad Cans, roca garkveuli
mrudia, romelSic aris monakveTi, sadac xdeba
periodis ganmavlobaSi gareT imyofebiT. adap-
gadasvla sruli SeumCnevadobisagan gamRizia-
taciis yvelaze sasurveli gamocdileba adamia-
neblis drodadro SemCnevadobisaken da Semdgom
nebs ynosvis sferoSi aqvT: Tu SedixarT oTaxSi,
sruli SemCnevadobisaken.
sadac mZafri suni dgas, garkveuli drois Semdeg
radganac garkveuli intensivobis gamRi-
Tqveni ynosviTi sistema adaptirdeba da sunis
zianebeli ar xdeba aSkarad SesamCnevi nebismier
SegrZnebac Semcirdeba. garemo, romelSic Tqven
dros, absoluturi zRurblis operacionaluri
cxovrobT, yovelTvis savsea mravalferovani
gansazRvreba aseTi iqneba: es aris gamRizia-
sensoruli gamRizianeblebiT. adaptaciis meqa-
neblis done, romelzec xdeba sensoruli sig-
samyaros sensoruli Semecneba
nizmi gaZlevT saSualebas, SeamCnioT da imoqme-
nalis SemCneva SemTxvevaTa naxevarSi.
doT ufro swrafad, informaciis axali wyaros
cxrilSi 4.1 naCvenebia absoluturi zRurblis
moTxovnebis Sesatyvisad.
done ramdenime nacnobi bunebrivi gamRizianeb-
lisaTvis. sxvadasxva sensoruli modalobis
zRurblebi SeiZleba analogiuri proceduriT
pasuxis sistematuri Secdoma da
gaizomos, ubralod unda Seicvalos gamRizia-
signalis SemCnevis Teoria
neblis ganzomileba.
Tumca, SesaZlebelia SemCnevis absoluturi Cven mier zemoT ganxilul TavebSi vgulis-
zRurblis gansazRvra. mniSvnelovania aRiniS- xmobdiT, rom yvela damkvirvebeli erTnairia,
nos, rom Tqveni sensoruli sistema ufro mgrZno- 1
adaptacia aris ara mxolod mgrZnobiarobis daqve-
biarea sensoruli garemos cvlilebebisadmi,
iTeba, aramed misi momatebac susti intensivobis gamRi-
vidre myari mdgomareobebisadmi. sistemebi zianeblis zemoqmedebis pirobebSi (redaqtoris Se-
iseTnairad viTardebian, rom xels uwyoben axali niSvna). 103
magram absoluturi zRurblis gazomvaze SeiZ- signalis SemCnevis Teoria aris sistemuri
leba gavlena moaxdinos, agreTve, pasuxis sis- midgoma pasuxis sistematuri Secdomis prob-
tematurma Secdomam _ sistematurma tendenciam, lemisadmi (Green & Swets, 1966). signalis SemCnevis
romlis drosac damkvirvebeli gansakuTrebuli Teoria sensorul procesebze mkacrad fokusi-
gziT reagirebs iseTi faqtorebis zemoqmedebis rebis nacvlad, yuradRebas amaxvilebs Tavad
Sedegad, romlebic ar arian dakavSirebulni msjelobis procesze gamRizianeblis arsebobisa
stimulis sensorul TvisebebTan. vTqvaT, Tu ararsebobis Sesaxeb. maSin, roca klasikuri
monawileobT eqsperimentSi, romelSic susti fsiqofizika axdens erTaderTi absoluturi
sinaTlis SemCneva gevalebaT. eqsperimentis zRurblis gansazRvras, signalis SemCnevis Teo-
pirvel seriaSi mkvlevari gaZlevT 5 dolars, ria gansazRvravs or gansxvavebul process sen-
Tuki Tqven sworad upasuxebT: „diax, aris sorul deteqciaSi: (1) sawyisi sensoruli pro-
sinaTle~. meore seriaSi, mkvlevari gaZlevT 5 cesi, romelic asaxavs damkvirveblis mgrZno-
dolars, Tuki sworad upasuxebT: „ara, ar aris biarobas gamRizianeblis siZlieris mimarT da
sinaTle~. TiToeul seriaSi Tqven jarimdebiT (2) Semdgomi gadawyvetilebis miRebis damouki-
2 dolariT nebismieri araswori pasuxisaTvis. debeli procesi, romelic asaxavs damkvirveblis
SegiZliaT warmoidginoT dajildovebis es pasuxis sistematur Secdomas.
struqtura rogor Seqmnis gadaxras pasuxis signalis SemCnevis Teoria gvTavazobs orive
sistematur SecdomaSi erTi seriidan meoreSi _ sensoruli da gadawyvetilebis _ procesis
gadasvlisas? gana ar ityviT „diax~-s ufro xSi- erTdrouli Sefasebis proceduras. ZiriTadi
rad pirvel seriaSi, vidre meoreSi maSinac ki, modeli mocemulia suraTze 4.2 susti stimuli
Tu warmodgenili stimulebi erTnairi donis warmodgenilia cdaTa naxevarSi; meore naxevarSi
SemCnevadobiT xasiaTdebian? stimuli saerTod ar aris warmodgenili. Ti-
Toeul SemTxvevaSi damkvirveblebi pasuxoben
sensoruli adaptacia (sensory adaptation) – movlena,
„diax~, roca isini fiqroben, rom stimuli war-
roca receptoruli ujredebi kargaven TavianT
modgenilia da „ara~, roca isini fiqroben, rom
Zalas, moaxdinon reagireba garkveuli periodis
ganmavlobaSi ucvlel gamRiazinebelze; is iZleva
ufro swrafi reagirebis saSualebas informaciis signalis SemCnevis Teoria (signal detection theory -
axal wyaroze. SDT) _ statistikuri midgoma pasuxis sistematuri
pasuxis sistematuri Secdoma (response bias) – Secdomisadmi, romelmac saSualeba misca
sistematuri tendencia, romelic Sedegia ara- eqsperimentators, ganesazRvra da ganecalkevebina
sensoruli xasiaTis faqtorebis zemoqmedebisa sensoruli procesebisa da individis faqtoris
damkvirvebelze da garkveuli gziT reagirebas roli erTmaneTisagan.
ganapirobebs.
Tavi 4 / SegrZnebebi

suraTi
4.2
signalis SemCnvis Teoria
matrica A gviCvenebs SesaZlo Sedegebs, roca subieqts ekiTxebian, aris Tu ara miznobrivi
stimuli mocemul cdaSi; matricebi B da C _ tipur pasuxebs, roca subieqti midrekilia `diax~
104 da `ara~ pasuxebisaken.
stimuli ar aris. rogorc naCvenebia suraTis, ciaSi. isini, Cveulebriv, amjobineben gaakeTon
A matricaze, TiToeuli pasuxi daTvlilia operacia im SemTxvevebSic ki, roca ar arian
rogorc warmatebuli damTxveva, pasuxis gamo- darwmunebulni, rom simsivne avTvisebiania da,
toveba, mcdari gangaSi, an swori reaqcia, imisda amgvarad, riskaven imiT, rom maTi pasuxi mcdari
Sesabamisad, warmodgenili iyo Tu ara stimuli gangaSi iqneba; gamotovebuli signali ki _
da pasuxobda Tu ara damkvirvebeli sworad. avTvisebianoba, SeiZleba sikvdilis mizezi
damkvirvebeli, romelic qronikulad ambobda gaxdes. sazogadod, gadawyvetilebis miRebisas
„diax~-s, iZleoda warmatebuli damTxvevebis did gaTvaliswinebuli unda iyos arsebuli faqtebi,
raodenobas da, agreTve, mcdari gangaSis did TiToeuli tipis Secdomis SefardebiTi Rire-
ricxvs, rogorc es naCvenebia B matricaze. is, buleba da TiToeuli swori gadawyvetilebis
vinc qronikulad ambobda „ara~-s, iZleoda SefardebiTi mogeba. signalis SemCnevis Teoria
rogorc warmatebuli damTxvevebis, ise, mcdari warmoadgens mniSvnelovan instruments gada-
gangaSis mcire raodenobas, rogorc es naCvenebia wyvetilebis miRebis procesebis kvlevisas.
C matricaze.
warmatebuli damTxvevebisa da mcdari ganga- sxvaobis zRurbli
Sis procentebze muSaobis procesSi mkvlevrebma
warmoidgineT, rom dagiqiravaT sasmelebis
gamoiyenes maTematikuri procedura, raTa gamoe-
kompaniam, romelsac arsebulze SesamCnevad
TvalaT cal-calke damkvirveblis mgrZnobia-
ufro tkbili kolas produqtis warmoeba surs,
robisa da pasuxis sistematuri Secdomis maC-
Tumca, rac SeiZleba naklebi Saqris damatebiT
veneblebi. es procedura SesaZleblobas iZleva
(fulis ekonomiis mizniT). Tqven gTxoven
davadginoT, aqvs Tu ara or damkvirvebels er-
gazomoT sxvaobis zRurbli, anu umciresi
Tnairi mgrZnobiaroba, miuxedavad didi gansxva-
fizikuri sxvaoba or gamRizianebels Soris,
vebisa pasuxebSi. sensoruli procesebis gamo-
romlebic SeiZleba gansazRvrul iqnes, rogorc
yofiT pasuxis sistemuri Secdomisagan, signalis
gansxvavebulebi. sxvaobis zRurblis gasazomad
SemCnevis Teoriam saSualeba misca eqsperimen-
Tqven unda gamoiyenoT gamRizianebelTa wyvili
tators, ganesazRvra da ganecalkevebina senso-
da SeekiTxoT damkvirveblebs, aris ori
ruli gamRizianeblisa da individis faqtoris
gamRizianebeli erTnairi Tu ara.
roli erTmaneTisagan saboloo pasuxis Camo-
sasmelis problemis SemTxvevaSi Tqven mia-
yalibebisas.
wodebT damkvirveblebs or kolas TiToeul
signalis SemCnevis Teoriis midgoma gvTa-
cdaSi, romelTagan erTi iqneba standartuli
vazobs gadawyvetilebis miRebis models, ro-
receptis, meore ki _ odnav ufro tkbili. TiTo-
melic SeiZleba gamoyenebul iqnes gansxvavebul
euli wyvilisaTvis individma unda Tqvas: „igivea~
konteqstSic. Zalian xSirad gadawyvetilebebi
an „gansxvavebulia~. mravali aseTi cdis Semdeg
Cvens yoveldRiur cxovrebaSi moicavs gansxva-
Tqven daxazavT fsiqometruli funqciis grafiks,
vebul jildoebs yoveli warmatebuli damTxve- sadac abscisaTa RerZze gadazomavT realur
visa da swori pasuxebisaTvis da dasjas yoveli gansxvavebebs da ordinataTa RerZze _ mis
samyaros sensoruli Semecneba

gamotovebuli signalisa da mcdari gangaSi- funqcias _ „gansxvavebulia“ pasuxebis procentebs.


saTvis. magaliTad, Tuki Tqven uaryaviT kinoSi sxvaobis zRurbli operacionalurad ganisaz-
mipatiJeba, amiT Tavidan mosawyeni saRamo (swori Rvreba, rogorc wertili, romelzec gamRizi-
uaryofa) aicileT, Tu siyvarulis gaxangr- aneblebi cnobierdebian, rogorc gansxvavebulni
Zlivebis Sansi gauSviT xelidan (signalis gamo- SemTxvevaTa naxevarSi. sxvaobis zRurblis
toveba), Tqveni gadawyvetileba, albaT, ganpiro- sidide cnobilia, rogorc odnav SesamCnevi
bebuli iqneba prognozirebuli mogebisa da sxvaoba. odnav SesamCnevi sxvaoba aris nebismi-
wagebis SefardebiT. magaliTad, Tuki „aras~ Tqma eri ori SegrZnebis fsiqologiuri gansxvavebis
stimulis arsebobis SemTxvevaSi (signalis sididis sazomi raodenobrivi erTeuli.
gamotoveba) ufro Zvirad gvijdeba, vidre „diax~ 1834 wels ernest veberma (Weber), sxvaobis
pasuxi stimulis ararsebobis SemTxvevaSi (mcda- zRurblis pirvelma mkvlevarma, aRmoaCina mniS-
ri gangaSi), „diax~ pasuxebi CvenTvis normad vnelovani damokidebuleba, romelic mocemu-
iqceva. qirurgebi xSirad arian msgavs situa- lia suraTze 4.3. davuSvaT, Tqven atarebT sxva- 105
suraTi
4.3

odnav SesamCnevi sxvaoba da veberis


kanoni
rac ufro grZelia standartuli xazi, miT
ufro didia is odenoba, romelic unda
daamatoT (DL), raTa dainaxoT odnav sesamCnevi
sxvaoba. sxvaobis zRurbli aris sigrZis namati,
romlic SesamCnevia cdaTa 50% SemTxvevaSi. Tuki
Cven am namats SevafardebT zrdadi stimulis
sigrZesTan, proporcia darCeba igive _ 1/10
standartuli sigrZisa. es namati gadazomilia
vertikalur RerZze, xolo standartuli xazis
sigrZe _ horizontalurze. miRebuli damoki-
debuleba wrfivia, rac gamoixateba swori xaziT
grafikze. Cven SegviZlia viwinaswarmetyveloT,
rom DL iqneba 0.5, roca standartuli xazis
sigrZe aris 5 milimetri.

obis zRurblis gansazRvris eqsperiments, miiRoT odnav SesamCnevi sxvaoba. 40 milimetri


romelSic gamoyenebulia 10mm sigrZis swori sigrZis standartuli xazis gamoyenebisas ki 4
xazi _ standartuli nimuSi. am eqsperimentis milimetris damateba dagWirdebaT. suraTi 4.3
Casatareblad cdis monawileebs warudgenT gviCvenebs, rom odnav SesamCnevi sxvaoba izrdeba
or xazs, romelTagan erTi aris 10mm standar- Tanabrad standartuli xazis sigrZis zrdasTan
tuli sigrZisa, meoris sigrZe ki mcired gan- erTad.
sxvavdeba standartulisagan. monawileTa amo- rac rCeba mudmivi orive grZeli da mokle
canaa, upasuxon, aris Tu ara am ori xazis xazebisaTvis, es aris namatis odenobis Sefar-
sigrZe toli. Tqven naxavT, rom sxvaobis deba xazis sigrZesTan, romelic qmnis odnav
zRurbli daaxloebiT 1 milimetria. 10 mili- SesamCnev sxvaobas. magaliTad, 1 mm/10 mm=0.1; 2
metris sigrZis xazs ganasxvaveben 11 milimetris mm/20 mm=0.1. es damokidebuleba Sejamebulia
sigrZis xazisagan SemTxvevaTa 50%-Si, magram veberis kanonSi: or stimuls Soris odnav Sesam-
20 milimetris sigrZis standartuli xazisaT- Cnevi sxvaobis Sefardeba standartuli sti-
vis 1 milimetris namati ukve arasakmarisia. mulis intensivobasTan mudmivi sididea. amrigad,
Tqven dagWirdebaT 2 milimetris damateba, raTa rac ufro didia an ufro intensiuria stan-
dartuli stimuli, miT ufro didi namatia
sxvaobis zRurbli (difference threshold) _ umciresi
fizikuri gansxvaveba or gamRizianebels Soris,
saWiro odnav SesamCnevi sxvaobis misaRebad.
romelic jer kidev SeiZleba gacnobierdes, es kanoni marTebulia nebismieri sensoruli
rogorc gansxvavebulebi; sxvaobis zRurbli sistemisaTvis. formula veberis kanonisaTvis
operacionalurad ganisazRvreba rogorc Semdegi saxis iqneba: ΔI/I=k, sadac I standartuli
wertili, romelzec gamRizianeblebi arian intensivobaa, ΔI ki namatia _ im sxvaobis
Tavi 4 / SegrZnebebi

gacnobierebuli, rogorc gansxvavebulni Sem-


odenobaa, romelic qmnis odnav SesamCnev sxva-
TxvevaTa naxevarSi.
obas. veberma aRmoaCina, rom TiToeuli stimulis
odnav SesamCnevi sxvaoba (just noticeable difference _
parametrisaTvis arsebobs misTvis damaxa-
JND) _ umciresi gansxvaveba or SegrZnebas Soris,
siaTebeli proporcia. am formulaSi k aris
romlebic SeiZleba miCneul iqnan gansxvavebu-
lebad. proporcia, anu veberis konstanta stimulis
TiToeuli parametrisaTvis (yuradRebiT gani-
veberis kanoni (Weber’s law) _ sxvaobis zRurblis
sidide standartuli gamRizianeblis intensi- xileT suraTi 4.3, raTa darwmundeT, kargad
vobis proporciulia. gaigeT Tu, ara, ra aris odnav SesamCnevi sxvaoba,
106
cxrili
4.2 fizikuri movlenebidan
fsiqikuri movlenebisaken
veberis konstantis mniSvnelobebi
stimulTa arCeuli ganzomilebisaTvis fsiqofizikis ganxilvam gagvacnobierebina
SegrZnebis umniSvnelovanesi saidumlo: rogor
stimulis veberis konstanta xdeba, rom fizikuri energia dasabams aZlevs
ganzomileba (k)
specifikur fsiqologiur gancdas? magaliTad,
bgeris sixSire 0.003 rogor aRmocendeba sinaTlis talRis sxvadasxva
sinaTlis intensivoba 0.01 sigrZisagan cisartyelas gancda? sanam speci-
0.07 fikur sensorul sferoebs ganvixilavT, zeda-
sunis koncentracia
pirulad mimovixiloT informaciis gadasvla
dawolis intensivoba 0.14
fizikuri movlenebidan _ sinaTlisa da bgeris
bgeris intensivoba 0.15
talRebidan, rTuli qimiuri nivTierebebidan
gemos koncentracia 0.20 fsiqikuri movlenebisaken _ sinaTlis, bgeris,
gemosa da ynosvis SegrZnebebisaken.
sensoruli fiziologia Seiswavlis fizikuri
veberis kanoni da is, Tu rogor arian isini movlenebis nervul movlenebad gardaqmnis
dakavSirebulni erTmaneTTan). veberis kanoni biologiur meqanizmebs. am sferos mizania,
sakmaod zustia, magram is mainc ar aris aRmoaCinos, Tu ra xdeba nervul doneze im
movlenaTa jaWvSi, romelic ganlagebulia
universaluri, magaliTad, maSin, roca stimulis
fizikuri energiidan sensorul gancdamde. erTi
intensivoba Zalian maRali xdeba.
formis fizikuri energiis, magaliTad, sinaTlis
cxrilSi 4.2 xedavT, rom veberis konstantas
gadaqcevas meore formad _ nervul impulsad,
aqvs gansxvavebuli mniSvnelobebi stimulis
transformacia ewodeba.
gansxvavebuli ganzomilebisaTvis. umciresi
vinaidan yvela tipis sensoruli informacia
mniSvneloba niSnavs imas, rom adamians SeuZlia
transformirdeba nervuli impulsebis identur
SeamCnios umciresi gansxvaveba. ase magaliTad,
tipSi, Tqveni Tavis tvini imis saSualebiT
es cxrili giCvenebT, rom Tqven SegiZliaT
ganasxvavebs sensorul informacias, rom Tavis
bgeraTa sixSire ufro meti sizustiT ganasxva- tvinis qerqis calkeul zonebs miusadagebs Ti-
voT erTmaneTisagan, vidre sinaTlis intensivo- Toeul sensorul sferos. mkvlevrebi cdiloben
bebi, rac, Tavis mxriv, ufro advilad SemCnevadia, TiToeuli am sensoruli sferosaTvis daadginon,
vidre sunisa da gemos umciresi gansxvavebani. Tu rogor xdeba fizikuri energiis transfor-
sasmelebis kompanias dasWirdeboda SedarebiT macia nervuli sistemis eleqtroqimiur aqti-
ufro didi raodenobis Saqris damateba ufro vobaSi, romelic warmoSobs Tvisobrivad (ma-
tkbili kolis warmoebisaTvis! galiTad, wiTeli _ mwvane) da raodenobrivad
(xmamaRali _ Cumi) ganxvavebul SegrZnebebs.
samyaros sensoruli Semecneba

nebismieri sensoruli sistemis moqmedebas


sensoruli fiziologia (sensory physiology) _ Seis- biZgs aZlevs garemo movlenis an gamRizianeblis
wavlis fizikuri movlenebis nervul movlenebad SemCneva. garemo gamRizianeblebis SemCneva xdeba
gadaqcevis biologiur meqanizmebs. specializirebuli sensoruli receptorebis
transformacia (transduction) _Seiswavlis erTi saSualebiT (magaliTisaTvis, ix. cxrili 4.3).
formis fizikuri energiis gardaqmnas meore sensoruli receptorebi sensoruli gamRi-
formad; magaliTad, sinaTlis transformirebas
zianeblis fizikur energias ujredis signa-
nervul impulsebad.
lebad gardaqmnian, romelic SeiZleba gadamu-
sensoruli receptorebi (sensory receptors) _
Savebul iqnes nervuli sistemis mier. ujredis
specializirebuli ujredebi; isini gadaaqceven
fizikur signalebs ujredis signalebad, rom- signalebi informacias ufro maRali donis
lebic Semdeg gadamuSavdeba nervuli sistemis neironebs awvdian, romlebic informaciis in-
mier. tegrirebas axdenen sxvadasxva deteqtoruli
107
cxrili
4.3
adamianis sensoruli sistema: fundamenturi Tvisebebi
SegrZneba stimulebi sensoruli receptori SegrZneba
organo
mxedveloba sinaTlis talRebi Tvali Cxirebi da kolbebi ferebi, obieqtebi,
teqstura, moZraoba,
siRrme

smena bgeriTitalRebi yuri ZiriTadi membranis xmauri, toni


bewviani ujredebi

Sexebis eqsternaluri kani nervuli daboloebani Sexeba, tkivili,


SegrZnebebi kontaqti kanSi (merkelis siTbo, sicive
diskebi, rufinis
sxeulebi)

ynosva aqroladi cxviri ynosvis organoebis suni (muskusi,


nivTierebebi bewviani epiTeliumi yvavilovani, damwvris,
pitnis)

gemo xsnadi nivTierebebi ena gemos bolqvebi gemo (tbili, mJave,


mlaSe, mware)

wonasworobis meqanikuri da gra- Sinagani naxevarrkalovani moZraoba sivrceSi,


SegrZneba vitaciuli Zalebi yuri arxebis bususebi da gravitaciuli
derefani miziduloba

kinesTeTikuri sxeulis moZraoba kunTebi, nervuli boWkoebi sxeulis nawilebis


SegrZnebebi myesebi, kunTebSi, myesebSi moZraoba da pozicia
saxsrebi

blokebidan. am etapze neironebi agroveben Zalaze da gansazRvrul pirobebze, rogoricaa


informacias stimulis ZiriTadi Tvisebebis damkvirveblis sensoruli adaptaciis done _
Sesaxeb, rogoricaa misi zoma, intensivoba, forma absoluturi zRurblis definicia asaxavs misi
da manZili. sensoruli sistemebis siRrmeSi in- moqmedebis cvalebadobas. signalis SemCnevis
formacia kombinirebulia ufro rTul kodebSi Teoria SemuSavda sensoruli procesebis
da is gadaecema Tavis tvinis qerqis specifikur gasamijnad pasuxebis sistematuri Secdomisagan
ubnebs, romlebic pasuxismgebelni arian Segr- damkvirveblis moqmedebaSi. fsiqofizikis mkvlev-
Znebisa da asociaciis procesebze. rebi, agreTve, dainteresebulni arian imiT, Tu
cxrilSi 4.3 mocemulia stimulebi da recep- ramdenad unda gaizardos an Semcirdes gamRizi-
torebi TiToeuli SegrZnebisaTvis. aneblis sidide, rom damkvirvebelma SeZlos
gansxvavebis aRqma. veberis kanoni asaxavs fizi-
Tavi 4 / SegrZnebebi

kuri stimulaciisa da damkvirveblis aRqmis


Sejameba cvlilebebs Soris damokidebulebebs.
sensoruli fiziologiis mizania, Seiswavlos,
fsiqofizikis mkvlevrebi swavloben damoki-
Tu ra gziT xdeba fizikuri movlenebis gadaqceva
debulebas fizikur movlenebsa da damkvir-
tvinSi mimdinare procesebad. mkvlevrebi,
veblebis mier am movlenebis fsiqologiur
agreTve, aRweren informaciis gadasvlas
gancdas Soris. damkvirveblis SegrZnebis
sensoruli receptorebidan Tavis tvinis
absoluturi zRurbli damokidebulia stimulis
qerqisaken.
108
xdeba da msxvildeba axlomdebare obieqtebze
fokusirebisas. fotoaparatSi Semomavali sinaT-
mxedvelobis sistema lis raodenobis gasakontroleblad Tqven
cvliT linzis gaxsnis xarisxs. TvalSi ki iri-
sis kunTuri diski cvlis gugis anu im xvre-
mxedveloba yvelaze rTuli, maRalganviTa-
lis sidides, romlis saSualebiTac sinaTle
rebuli da mniSvnelovani SegrZnebaa adamianisa
Semodis TvalSi. fotoaparatis ukana nawilSi
da sxva moZrav arsebaTa umravlesobisTvis. im
fotomgrZnobiare firia, romelic afiqsirebs
cxovelebs, romlebic bunebam kargi mxedvelobiT
linzaSi Semosuli sinaTlis variaciebs. ana-
daajildova, uzarmazari evoluciuri upirate-
logiurad, TvalSi sinaTle mogzaurobs mini-
sobebi aqvT. kargi mxedveloba maT exmarebaT,
sebr sxeulSi, bolos ecema baduras _ Txel
SeamCnion msxverpli an mteri Sori manZilidan.
firfitas, romelic warmoadgens Tvalis kaklis
mxedveloba SesaZleblobas aZlevs adamianebs,
ukana kedels.
gaacnobieron fizikuri garemos cvalebadi
rogorc naxeT, fotoaparatisa da Tvalis
Tvisebebi da Seusabamon mas TavianTi qceva. Tvisebebi Zalian emsgavseba erTmaneTs. axla
mxedveloba aris yvelaze kargad Seswavlili ufro detalurad ganvixiloT mxedvelobiTi
sfero SegrZnebis modalobaTa Soris. procesis komponentebi.

adamianis Tvali guga da broli


Tvali aris fotoaparati Tavis tvinisaTvis, Tvalis guga ixsneba irisSi, romelSic gadis
romelic asaxavs samyaros suraTs (ix. suraTi sinaTle. irisi aiZulebs gugas, gafarTovdes
4.4). fotoaparati samyaros linzebis saSua- an SeikumSos, raTa gaakontrolos Tvalis kak-
lebiT uyurebs, romelic axdens sinaTlis Sek- lisaken mimavali sinaTlis raodenoba. sinaT-
rebas da fokusirebas. Tvali, aseve, krebs sinaT- le, romelic gaivlis gugas, brolis mier badu-
mxedvelobis sistema

les da axdens mis fokusirebas _ sinaTle raze fokusirdeba; broli atrialebs aRqmul
Semodis rqovanaSi, Tvalis win mdebare gamWvir- obieqtebs. is gansakuTrebiT mniSvnelovania,
vale amoburcul nawilSi; Semdeg is gaivlis radganac icvlis fokuss axlo da Sorsmdebare
wina sakans, romelic savsea siTxiT _ namiT. sagnebisTvis. wamwamovan kunTebs SeuZliaT
fotoaparatis fokusirebisas Tqven amoZravebT Secvalon brolis sisqe da, aqedan gamomdinare,
mis linzas obieqtis mimarTulebiT, an aSorebT misi optikuri Tvisebebic. am process akomo-
mas. imisaTvis, rom Tvalma sinaTlis fokusireba dacia ewodeba.
moaxdinos, lobios marcvlis formis kristali normaluri akomodaciis unaris mqone adamia-
_ Tvalis broli _ icvlis Tavis formas, wvril- nebs Tvalis fokusireba sakamod did diapazon-
deba, roca fokusireba moSorebul obieqtebze Si SeuZliaT _ dawyebuli 7,5 sm manZilidan 109
suraTi
4.4

adamianis Tvalis
struqtura
rqovana, guga da broli axor-
cieleben sinaTlis fokusirebas
baduraze. baduradan nervuli
signalebi gadaecema tvins
optikuri nervis meSveobiT.

ise Sors, sanamdec SeuZliaT obieqtebis danaxva.


Tumca, uamrav adamians awuxebs akomodaciasTan
badura
dakavSirebuli problemebi. magaliTad, axlo-
mxedvelebs akomodaciis diapazoni gadaxrili Tqven uyurebT TvalebiT, magram xedavT Tavis
aqvT ufro axlos maTken da amis Sedegad maT tvinis saSualebiT. Tvali krebs sinaTles, ax-
ar SeuZliaT kargad fokusireba Sorsmdebare dens mis fokusirebas da dasabams aZlevs Tavis
sagnebze; Sorsmxedvelebs akomodaciis diapazoni tvinisaken mimaval nervul signals. amrigad,
gadaxrili aqvT maTgan Sors da amitom maT ar Tvalis yvelaze mniSvnelovani funqciaa gare
SeuZliaT normalurad fokusireba axlomdebare samyaros Sesaxeb informaciis sinaTlis tal-
obieqtebze. asakTan erTad, agreTve, izrdeba Ridan nervul impulsad gardaqmna. es xdeba
akomodaciis problemebic. broli aRar aris baduraze, Tvalis ukana mxareze. mikroskopis
iseTive sufTa, gamWvirvale da amozneqili, qveS SegiZliaT dainaxoT, rom baduras sxvada-
rogorc adre. asakis zrdasTan erTad broli sxva tipis neironebisagan Semdgari ramdenime
xdeba ufro mkvrivi, gaumWvirvale, muqi da maRalorganizebuli Sre aqvs.
brtyeli, is kargavs elastiurobas. am cvlile- sinaTlis energiis ZiriTadi gardaqmna ner-
bebis Sedegad brols aRar SeuZlia sakmarisad vul impulsad baduraze Cxirebisa da kolbebis
SekumSva, raTa dainaxos axlomdebare sagnebi. _ sinaTlis mimarT mgrZnobiare receptorebis
ormocdaxuT wels gadacilebul adamiane- saSualebiT xdeba. es fotoreceptorebi unika-
bisaTvis is uaxloesi wertili, romelzedac lurad arian ganlagebulni vizualur sistemaSi,
SeuZliaT kargad fokusireba, progresulad kargad naTdebian gare samyarodan da emijnebian
Sordeba maT. nervuli procesebis Sida samyaros. vinaidan
zogjer giwevT TiTqmis sibneleSi muSaoba da
akomodacia (accommodation) _ procesi, romlis
zogjer ki kaSkaSa ganaTebis pirobebSi, bunebam
Tavi 4 / SegrZnebebi

saSualebiTac wamwamovani kunTebi cvli-


uzrunvelgyoT sinaTlis gardaqmnis ori gziT,
anEBTvalis brolis sisqes, rac saSualebas aZ-
levs, Secvalos fokusi axlo da Sori obieq- CxirebiTa da kolbebiT (ix. sur. 4.5). 120 milioni
tebisaTvis. wvrili Cxiri moqmedebs saukeTesod susti
badura (retina) _ Tvalis ukan mdebare Sre, ro- ganaTebis pirobebSi, 7 milioni msxvili kolba
melic Seicavs fotoreceptorebs da gardaqmnis ki naTel, ferad garemoSi samuSaodaa speciali-
sinaTlis energias nervul reaqciaSi. zebuli.
fotoreceptorebi (photoreceptors) _ baduraze Tqven SegiZliaT SeigrZnoT gansxvaveba Cxi-
mdebare sinaTlisadmi mgrZnobiare receptoruli rebisa da kolbebis muSaobaSi yovelTvis, roca
110
ujredebi. daZinebis win CaaqrobT xolme Suqs. albaT
suraTi
4.5

retinaluri gzebi
es diagrama warmodgenilia tradiciuli
da Zalian gamartivebuli saxiT. is gviC-
venebs gzebs, romelic akavSirebs ner-
vuli ujredebis sam Sres retinaSi.
Semomavali sinaTle gaivlis samive
Sres, sanam miaRwevs receptorebs, rom-
lebic ganlagebulni arian Tvalis kak-
lis ukana mxareze da mimarTulni arian
sinaTlis wyaros sapirispiro mxares.
aRsaniSnavia, rom bipolaruli ujredebi
kreben impulsebs erTze meti recep-
toruli ujredidan da agzavnian Sede-
gebs gangliozuri ujredebisaken. am
ujredebidan ki nervuli impulsebi
toveben Tvals optikui nervis saSua-
lebiT da miemarTebian Semdegi gadam-
rTveli punqtisaken.

bevrjer SeginiSnavT, rom Tavidan bevrs vera- ufro meti bipolaruli ujredidan erT gan-
fers xedavT darCenili mkrTali ganaTebis pi- muxtvaSi. centraluri foveis kolbebi agzav-
robebSi, magram cota xnis Semdeg Tqveni mxedve- nian TavianT impulsebs gangliozuri ujrede-
lobis mgrZnobiaroba kvlav umjobesdeba. Tqven
ganicdiT sibnelisadmi adaptaciis process _ akomod
Tvalis mgrZnobiarobis gradualur gaumjobe-
i.
sebas ganaTebis cvlilebis Sedegad sinaTlidan
TiTqmis sibnelisaken. sibnelisadmi adaptaciis
mizezi Cxirebis amoqmedebaa. isini ufro mgrZno-
biareni xdebian, vidre kolbebi. drois gasvlis
Semdeg Cxirebi reagireben ufro nakleb sinaT-
leze, vidre kolbebi.
badurs centrTan axlos aris patara ubani,
romelsac foveas uwodeben. is mxolod mWidrod
ganlagebul kolbebs Seicavs. iq ar aris Cxirebi.
es adgili gansakuTrebiT mgrZnobiarea ferebis
mimarT, aseve, yvelaze ufro zustad uzrun-
mxedvelobis sistema

velyofs sivrciTi detalebis SemCnevas. baduras


sxva ujredebi arian pasuxismgebelni im infor-
maciis integraciaze, romlesac Cxirebidan da
kolbebidan iReben. bipolaruli ujredebi nervu-
li ujredebia, romlebic axdenen nervuli
impulsebis kombinirebas mravali recepto-
ridan da Sedegebs gangliozur ujredebSi
agzavnian. Semdeg TiToeuli gangliozuri uj-
redi axdens impulsebis integrirebas erTi an
111
suraTi
4.6
ipoveT Tqveni brma wertili
imisaTvis rom ipovoT Tqveni brma wertili, daikaveT es wigni daaxloebiT gaSlili mklavis
sigrZeze, daxuWeT Tqveni marjvena Tvali, moaxdineT fiqsireba bankis figuraze Tqveni
marcxena TvaliT da nel-nela miitaneT wigni Tqvensken Zalian axlos. rodesac dolaris
niSani iqneba Tqvens brma wertilze, is gaqreba, magram Tqven ver SeamCnevT xarvezs Tqveni
mxedvelobis velSi. analogiurad, Tuki Tqven gamoiyenebT igive proceduras da moaxdenT
Tvalis fiqsacias plus niSanze, xazi gamTliandeba maSin, roca xarvezi iqneba Tqvens brma
wertilze. orive SemTxvevaSi vizualuri sistema avsebs cariel adgils TeTri foniT,

bisaken maSin, roca baduras periferiaze mdebare robebs ar SevqmniT amisaTvis. es xdeba ori
Cxirebi da kolbebi erwymian bipolarul da mizezis gamo: pirvel rigSi, orive Tvalis brma
gangliozur ujredebs. gangliozuri ujredebis wertilebi iseTnirad arian ganlagebulni, rom
aqsonebi qmnian optikuri nervs, romelic vi- TiToeuli Tvalis receptorebi imis registra-
zualur informacias Tvalidan Tavis tvinisaken cias axdenen, rac gamorCa meore Tvals; meore
atarebs. mizezi isaa, rom Tavis tvini „avsebs~ am adgils
horizontaluri ujredebi da amakrinuli uj- Sesatyvisi sensoruli informaciiT garSemo
redebi informaciis integrirebas baduras gas- myofi areebidan.
wvriv axdenen. am ujredebis funqcia ufro metad imisaTvis, rom aRmoaCinoT brma wertili,
gamoixateba ara signalebis gagzavnaSi Tavis Tqven unda SexedoT suraTs 4.6 Semdegi pirobis
tvinisaken, aramed ujredebs Soris kavSiris dam- dacviT: es wigni daaxloebiT gaSlili mklavis
yarebaSi. horizontaluri ujredebi recepto- sigrZeze daiWireT, daxuWeT marjvena Tvali,
rebs erTmaneTTan akavSireben, amakrinuli uj- moaxdineT fiqsireba bankis figuraze marcxena
redebi ki aerTeben bipolarul ujredebs sxva TvaliT da nel-nela miitaneT wigni Tqvensken
bipolarul ujredebTan da gangliozur ujre- Zalian axlos. rodesac dolaris niSani iqneba
debs sxva gangliozur ujredebTan. Tqvens brma wertilze, is gaqreba, magram Tqven
baduras anatomiur agebulebaSi aris erTi ver SeamCnevT xarvezs Tqveni mxedvelobis velSi.
saintereso ucnauri adgili, sadac optikuri Tqveni vizualuri sistema Seavsebs cariel
nervi gamodis. am adgils optikuri diski anu adgils TeTri foniT, romelic gars akravs am
brma wertili ewodeba. is srulebiT ar Seicavs adgils. ase rom, Tqven mxolod siTeTres
Tavi 4 / SegrZnebebi

receptorul ujredebs. miuxedavad amisa, Cven „dainaxavT~, romelic realurad ar aris iq da


ver vamCnevT am xarvezs, Tuki specialur pi- ver dainaxavT fuls, romelic moaTavseT bankSi,
sanam dakargavdiT mas!
vizualuri qerqi (visual cortex) _ kefis wilis brma wertilis meore demonstraciisaTvis
nawili, romelSic xdeba vizualuri informa- SegiZliaT gamoiyenoT igive procedura da
ciis gadamuSaveba. moaxdinoT fokusireba jvarze, romelic moce-
optikuri nervi (optic nerve) _ gangliozuri uj- mulia 4.6 suraTze. Tuki wigns TvalebTan axlos
redebis aqsonebi, romlebic atareben informa- miitanT, dainaxavT rom wyvetili xazi gam-
cias Tvalidan tvinisaken.
112 Tlianda.
(qiazmaSi), romelic formiT berZnul aso χ-is
(gamoiTqmis, rogorc „xi~) mogvagonebs. aqsonebi
TiToeul optikur nervSi mxedvelobis jvare-
dinTan or konad iyofian. boWkoebis naxevari
TiToeuli baduridan sxeulis im mxareze rCeba,
romlidanac isini modian, xolo TiToeuli Tva-
lis Sida mxridan wamosuli aqsonebi gadak-
veTen erTmaneTs da agrZeleben gzas Tavis tvinis
ukana nawilisaken (ix. sur. 4.7).
boWkoebis am or konas, romelic Seicavs
aqsonebs orive Tvalidan, am adgilidan ukve
optikuri traqtebi ewodeba. optikuri traqtebi
tvinSi agzavnis informacias ujredebis ori
blokisaken. mkvlevrebi mxars uWeren Teorias,
romlis Tanaxmadac vizualuri analizi orad
iyofa: pirvelis funqcia xatebis amocnobaa, Tu
rogor gamoiyurebian obieqtebi, xolo meoris
_ adgilmdebareobis gansazRvra, Tu sad arian
obieqtebi (Rao et al., 1997; Wilson et al., 1993). vizua-
luri funqciebis dayofa ufro dramatulad
gamoiyureba, roca individebi kargaven mxed-
velobiTi qerqis nawils travmis an qirurgiuli
Carevis Sedegad. ganvixiloT Semdegi SemTxveva:
suraTi
4.7
saidan
adamianis vizualuri sistemis gzebi
viciT
diagrama gviCvenebs, rom vizualuri velidan Semo-
suli sinaTle airekleba orive baduraze da gviC- mxedvelobiTi funqciebis dayofa
venebs marSruts, romliTac nervuli Setyobineba ba-
duridan gadaigzavneba TiToeuli hemisferos orive dons 14 wlis asakidan awuxebda mwvave,
vizualur centrSi. xangrZlivi Tavis tkivilebi da marcxena
vizualur velSi sensoruli xasiaTis
sirTuleebi hqonda. roca is 34 wlis iyo,
gadawyvita gaekeTebina operacia, romlis
Tavis tvinisken mimavali drosac neiroqirurgebi amoWridnen mar-
nervuli gzebi jvena kefis wilis patara nawils. qirur-
gebi mudmivad mkurnalobdnen donis Tavis
vizualuri informaciis saboloo daniSnule- tkivilebs, magram man mTlianad dakarga
bis adgili Tavis tvinis kefis wilis is ad- mxedveloba vizualuri velis marcxena
gilia, romelic cnobilia, rogorc ZiriTadi
mxedvelobis sistema

nawilSi, radgan amokveTili nawili Sei-


mxedvelobis qerqi. miuxedavad amisa, informa- cavda pirvelad mxedvelobiT qerqs. maga-
ciis umetesi nawili, romelic tovebs baduras, liTad, roca ganaTebul laqas uCveneben
gaivlis Tavis tvinis sxva regionebs, sanam miaR- fiqsaciis wertilis marcxniv (fiqsaciis
wevs mxedvelobis qerqs. modiT, gavyveT im gzas, wertili _ esaa centraluri wertili,
romelsac vizualuri informacia gaivlis (Van romelzedac sTxoven cdis pirs Tvalebis
Essen et al., 1992). fokusirebas), igi, ubralod, ver acnobi-
gangliozuri ujredebis milionobiT aqsoni, erebs mis arsebobas.
romelic axdens TiToeuli optikuri nervis fsiqologebma sTxoves dons mainc sava-
formirebas, miemarTeba mxedvelobis jvaredinSi raudod amoecno, Tu sad mdebareobs gana- 113
Tebuli wertili marcxena xelis saCvene- gancda dafuZnebulia erTi da igive sensoruli
beli TiTis saSualebiT. Sedegebi SesaniS- informaciis sxvadasxva gziT gadamuSavebaze.
navi iyo. donma TiTqmis iseve zustad gan- rogor xdeba es transformaciebi, romlebic
sazRvra ganaTebuli laqis mdebareoba mis SesaZleblobas gaZlevT, dainaxoT vizualuri
„brma~ marcxena mxedvelobis velSi, ro- samyaros es gansxvavebuli Taviseburebani?
gorc axerxebda amas „saR~ marjvena vi-
zualur velSi. Semdgomma eqsperimentebma,
agreTve, aCvenes, rom mas SeeZlo gamoecno ferTa SegrZneba
brma velSi naCvenebi xazi vertikaluri fizikur obieqtebs aqvT saocari Tviseba _
iyo Tu horizontaluri da naCvenebi fi- isini SeiZleba sxvadasxva feris saRebavebiT
gura X iyo Tu O. testis ganmavlobaSi davxatoT. Tqven Zalian xSirad migiRiaT STa-
doni sruliad ver acnobierebda laqebis, beWdilebebi kaSkaSad Seferili obieqtebisagan
xazebis da figurebis arsebobas. is amtki- _ mwvane naZvis xeebisagan, meJolias lurji
cebda, rom ubralod, varaudiT ambobda. kvercxebisagan, magram ferebis naTel gancdas
roca dons testirebis videoCanaweri safuZvlad udevs am obieqtebisagan Tqvens
uCvenes, is gaocebuli iyo imiT, rom uTi- sensorul receptorebze sinaTlis sxivebis asax-
Tebda ganaTebul laqaze, romelsac ver va. erT-erTi pirveli, vinc es sakiTxi jer kidev
xedavda (Weiskrantz et al., 1974). 1671 wels ganixila, isaak niutoni iyo:
sxivebi (sinaTlis) sworad rom vTqvaT,
donis „mxedvelobas~, Sesabamisad, brma mxed-
ar aris Seferili. maTSi araferia, garda
veloba uwodes. misi qceva vizualurad miRebuli
informaciis Sedegad xorcieldeboda, Tumca, energiisa da ama Tu im feris SegrZnebis
aRmocenebis unarisa. aseve, bgera, iqneba es
is ver acnobierebda obieqtis arsebobas. msgavsi
zaris, musikaluri simis Tu sxva ram mJReri
Sedegebi iyo miRebuli testebSi sxva pacien-
tebTan mxedvelobiTi qerqis analogiuri dar- sxeulis, araferia, garda rxevadi moZraobisa
da haerSi araferia, garda obieqtidan gavr-
RvevebiT. es movlena adasturebs im faqts, rom
celebuli moZraobisa, ...ase rom, obieqtis
is qerqqveSa struqturebi, romlebic xeluxle-
beli rCeba dazianebuli Tavis tvinis qerqis ferebi araferia, garda unarisa, aireklos
ama Tu im saxis sxivebi ufro farTod, vidre
pirobebSi, uzrunvelyofs vizualuri analizis
danarCeni...
iseT dones, romelic Seesabameba am amocanebs,
magram gacnobierebis gareSe. Tumca, es daskvna ferebi aRmocendeba maSin, roca Tavis tvini
sakamaTo rCeba, radgan Tavis tvinis mier vi- amuSavebs informacias, romelic kodirebulia
zualuri informaciis kodirebisaTvis gamoyene- sinaTlis wyaroSi.
buli uamravi gza arsebobs (Gazzaniga et al., 1994;
Weiskrantz, 1995). rogoric ar unda iyos nervuli
talRis sigrZe da feri
meqanizmebi, es movlena adasturebs, rom mxedve-
lobis zusti funqcionireba SeiZleba cnobi- sinaTle, romelsac Tqven xedavT, mxolod
erebis gareSec ganxorcieldes. patara nawilia fizikuri ganzomilebisa, ro-
Tqven ukve naxeT, Tu rogor nawildeba is melsac eleqtromagnituri speqtri ewodeba (ix.
informacia, romelic Tvalebidan Tavis tvini- sur. 4.8). Tqveni vizualur sistema ar aris
Tavi 4 / SegrZnebebi

saken miemarTeba. mecnierebma kvlavac bevri ram aRWurvili saTanadod imisaTvis, rom dainaxos
unda Seiswavlon. arsebobs vizualuri qerqis sxva tipis talRebi speqtrSi, rogoricaa, maga-
daaxloebiT 30 anatomiuri qveganyofileba da liTad, X-sxivebi, mikrotalRebi da radio-
sxvadasxva Teoriebi am qveganyofilebebs Soris talRebi. fizikuri Tviseba, romelic ganas-
komunikaciis saxeebis Sesaxeb (Hilgetag et al., 1996). xvavebs eleqromagnituri energiis tipebs, maT
axla vizualuri samyaros calkeul aspeqtebs Soris sinaTlisasac, aris talRis sigrZe anu
davubrundeT. adamianis vizualuri sistemis erT- manZili ori uaxloesi talRis qims Soris.
erTi yvelaze saocari Tavisebureba isaa, rom xiluli sinaTlis talRis sigrZe nanometrebSi
114 Cven mier formis, feris, mdebareobis da siRrmis (metris memiliarde nawilSi) izomeba. is, rasac
fsiqologia Cvens cxovrebaSi

SeuZlia Tu ara teqnologias dazianebuli mxedvelobis aRdgena

1999 wlis dekemberSi ram- Sic is ganaTavses dabadebis Sem- mxares. es mikroprocesori
denime sainformacio saagento deg, miwodebuli iqna zedmeti stimulirebas ukeTebs gangli-
iuwyeboda, rom stiv uanderi, raodenobis Jangbadi). maSinac ki, ozur ujredebs badeSi da
romelic TiTqmis dabadebidan roca sensoruli receptorebi televizoris Tu kompiuteris
brma iyo, imedovnebda, rom wyveten TavianT arsebobas, ekranis msgavsad funqci-
Caitarebda eqsperimentul qi- vizualuri gzebis sxva ujre- onirebs: am simravlis TiTo-
rurgiul proceduras, rome- debi, rogoricaa bipolaruli da euli elements _ TiToeul
lic mis mxedvelobas aRad- gangliozuri, ganagrZoben piqsels _ SeuZlia miiRos
genda. proceduras ventai lui, arsebobas. baduras struqturis nacrisferi feris sxvadasxva
mark humaiuni (Wentai Lui, Mark mocemulobisas (ix. suraTi 4.5), elferi, raTa uzrunvelyos
Humayun) da maTi jgufis sxva es ujredebi xelmisawvdomia mxedvelobiTi SegrZnebebis
wevrebi atarebdnen (Lui et al., pirdapiri eleqtruli sti- farTo diapazoni.
2001). am proceduraSi patara mulaciisaTvis. luis, humaiunisa rogorc Tqven SegiZliaT
mikroprocesori pirdapir da maTi kolegebis mier kon- Tavad daaskvnaT, aRniSnuli
ukavSirdeboda baduras da struirebuli mikroprocesori mikroprocesori ar aRadgens
kolbebisa da Cxirebis fun- zustad amas akeTebda: is axdenda mxedvelobas srulyofilad,
qcias cvlida, romelic ar fun- eleqtrul stimulacias, ro- iseTnairad, rogorc es nagu-
qcionirebda daavadebis gamo. melic Semomaval signals ara- lisxmebi iyo statiaSi stiv
samwuxarod, uanderi Zalian funqcionirebadi kolbebisa da uanderis Sesaxeb.
xangrZlivi drois ganmav- Cxirebis nacvlad agzavnida. informaciis is raodenoba,
lobaSi iyo brma da amitom ar mTlian sistemas, romelic romelsac uzrunvelyofs es
iyo kargi kandidati am pro- cnobilia, rogorc mraval- xelsawyo, sakmaod SezRudu-
cedurisaTvis. Tumca, es teqnika elementiani xelovnuri retina- lia imasTan SedarebiT, rasac
imeds aZlevda maT, visac vi- luri mikroprocesori (multiple- Tqven Cveulebriv iRebT Tqveni
zualuri sistemis jaWvis didi unit artificial retinal chipset MARC), uamravi kolbebidan da Cxire-
nawili jer kidev dauzianebeli ramdenime komponenti aqvs, rome- bidan. miuxedavad amisa, am
hqondaT. lic funqcionirebs rogorc eqsperimentis monawileebs
brma adamianTa umravlesobis Tvalis kaklis gareT, ise _ SeeZloT martivi gamosaxule-
dabrmavebis mizezi maT ba- SigniT. magaliTad, miniaturuli bebisa da formebis identi-
duraze mdebare receptoruli videokamera gamosaxulebas ficireba. arsebobs imedi, rom
ujredebis _ kolbebisa da garemodan iWers. es gamosaxu- es mikroprocesori aRadgens
Cxirebis kvdoma _ degenera- leba muSavdeba da igzavneba mxedvelobas iseT doneze, rom
ciuli daavadeba gaxda (uan- mikroprocesorisaken, romelic adamianebi SeZleben imoZraon
deris sibrmave gamowveuli iyo qirurgiulad aris implanti- sakuTar garemoSi da gaarCion
imiT, rom inkubatorSi, romel- rebuli baduraze Tvalis ukana didi zomis SriftiT dabeW-
dili teqsti. uamravi adamia-
nisaTvis mTel msoflioSi,
romelsac daavadebis gamo
mxedvelobis sistema

dazianebuli aqvs Cxirebi da


kolbebi, MARS msgavsi teqno-
logiebis ganviTarebam SeiZ-
leba SeunarCunos mxedveloba.
vebgverdi: www.ece.ncsu.edu/er/
erl_eye.html

115
leSi, romelic mxolod erTi talRis sigrZes
(magaliTad, lazeris gamosxiveba) Seicavs, feris
tonis fsiqologiuri gancda Seesabameba pir-
dapir sinaTlis talRis sigrZis fizikur gan-
zomilebas. suraTi 4.9 gviCvenebs, Tu rogor aris
ferTa tonebi ganlagebuli ferTa wreSi. is
ferebi, romlebic aRiqmebian, rogorc erTmaneTis
msgavsni, mosazRvre ferebia. es Tanamimdevroba
asaxavs speqtrSi ferebis Tanamimdevrobas. si-
maZRre feris SegrZnebis Tvisebaa, romelic
gamoxatavs imas, Tu ramdenad wmindaa feri.
Seurevel ferebs aqvs yvelaze meti simaZRre;
Tqven xedavT, rogorc sinaTles, aris talRis Sereul, arasufTa, pastelur ferebs aqvT
sigrZis diapazoni 400-dan 700 nanometramde. simaZRris saSualo raodenoba; rux fers aqvs
garkveuli fizikuri talRebis sinaTlis sxive- nulovani simaZRre. sikaSkaSe feris Tvisebaa,
bidan aRmocendeba garkveuli feris gancda, romelic gulisxmobs sinaTlis intensivobas.
magaliTad, iisferi-lurji ufro mokle sigr- TeTr fers aqvs yvelaze meti sikaSkaSe; Savs _
Ziani talRebisagan speqtris erT boloSi da yvelaze naklebi. roca vaanalizebT ferTa Seg-
wiTeli-narinjisferi _ ufro grZelis sigrZis rZnebis am Tvisebebs, aRsaniSnavia erTi garemoeba:
talRebisagan speqtris meore boloSi. amrigad, adamianebs SeuZliaT vizualurad ganasxvavon
sinaTle fizikurad talRis sigrZis terminebiT
aRiwereba da ara _ ferebiT; ferebi mxolod feris toni (hue) _ feris Tviseba, romelic
Tqvens sensorul sistemaSi arsebobs, rogorc gulisxmobs sinaTlis feris Tvisobriv gancdas.
talRis sigrZeTa interpretacia. simaZRre (saturation) _ feris Tviseba, romelic
feris gancda sami ZiriTadi TvisebiT xasiaT- gamoxatavs imas, Tu ramdenad wmindaa feri.
deba: feris toni, simaZRre da sikaSkaSe. feris sikaSkaSe (brightness) _ feris Tviseba, romelic
toni aris Tviseba, romelic gulisxmobs sinaT- gulisxmobs sinaTlis intensivobas.
lis feris Tvisobriv gancdas. martiv sinaT-

suraTi
4.8
eleqtromagnituri
speqtri
vizualur sistemas SeuZlia
SeigrZnos talris sigrZis
mxolod mcire diapazoni
eleqtromagnitur speqtrSi.
Tqven SeigrZnobT talRis
sigrZis im diapazons, ro-
Tavi 4 / SegrZnebebi

melic naxatze gadidebulad


aris mocemuli, rogorc
ferebs iisferidan wiTli-
saken.

116
suraTi
4.9

ferTa wre
ferebi ganlagebula maTi msgavsebis
mixedviT. Semavsebeli ferebi ganla-
gebula erTmaneTis mopirdapire mxares.
Semavsebeli ferebis Sereva warmoqmnis
neitralur rux an TeTr sinaTles
centrSi. ricxvebi TiToeuli feris
tonis gaswvriv miuTiTebs speqtraluri
ferebis talRis sigrZis mniSvnelo-
baze, im ferebisa, romlebic moTavse-
bulia mxedvelobiTi mgrZnobelobis
diapazonSi. araspeqtraluri feris
toni miiReba mokle da grZeli sigrZis
speqtraluri talRis sigrZeTa SereviT.

erTmaneTisagan daaxloebiT 7 milioni sxvadasxva talRis sigrZeebs, romlebic ferTa wris


feri! miuxedavad amisa, adamianTa umravlesobas mopirdapire mxareebzea ganlagebuli, Semav-
ar SeuZlia ferTa garkveul kategorias mi- sebeli ferebi ewodeba. isini Serevisas TeTri
akuTvnos maTi didi nawili. feris SegrZnebas iwveven. gindaT Tavad dar-
modiT, avxsnaT ramdenime movlena ferTa wmundeT Semavsebeli ferebis arsebobaSi? gani-
gancdis Tqveni yoveldRiuri gamocdilebidan. xileT suraTi 4.10. mwvane-yviTeli-Savi droSa
Tqven, albaT, iciT isaak niutonis aRmoCenis negatiuri Tanamimdevari kvalis gancdas mog-
Sesaxeb, rom mzis sinaTle krebs yvela sigrZis cemT (Tanamimdevar kvals ewodeba negatiuri,
sinaTlis talRas: Tqven SegiZliaT gaimeoroT radgan is sawyisi feris sapirispiroa). am mov-
niutonis cda prizmis gamoyenebiT da mzis sxivi lenas feradi mxedvelobis Teoriebis ganxil-
ferTa srul cisartyelad daSaloT. prizmis
saSualebiT gaigebT, rom sxvadasxva sigrZis Semavsebeli ferebi (complementary colours) _ ferebi,
talRaTa swori kombinacia TeTr fers war- romlebic mdebareoben ferTa wreze da er-
TmaneTis mopirdapire mxares auditurad Sere-
moqmnis. sxvadasxva sigrZis talRaTa Serwymas
visas TeTri sinaTlis SegrZnebas iwvevdnen.
damatebiT ferTa Sereva ewodeba. kidev erTxel
SexedeT suraTs 4.9.

suraTi
4.10
mxedvelobis sistema

negatiuri optikuri kvali


mzera daafiqsireTmwvane-Sav-yvi-
Teli droSis centrSi sul cota
30 wamis ganmavlobaSi; Semdeg
mzera gadaitaneT TeTr qaRaldze
da daafiqsireT is furclis
centrSi an kedelze. CaatareT es
cda megobrebze.

117
visas avxsniT, roca daJinebiT daacqerdebiT yvelaze xSiria nawilobriv ferTa sibrmavis
raime fers sakmaod didxans, Tqveni recepto- is saxe, roca adamians uWirs mwvane da wiTeli
rebis arasrul gadaRlamde da Semdeg mzeras ferebis garCeva, gansakuTrebiT, Tu isini susti
TeTr zedapirze gadaitanT, Tqven sawyisi feris simaZRris arian. ufro iSviaTad gvxvdeba xalxi,
Semavsebel fers dainaxavT. romelic erTmaneTSi yviTel da lurj ferebs
albaT, SeginiSnavT Tanmimdevari kvali Tqvens urevs. yvelaze iSviaTi ki sruli ferTa sibrmavis
yoveldRiur cxovrebaSi ferTa gancdisas. Tumca, SemTxvevebia, roca adamiani saerTod ver arCevs
gancdebis didi nawili ar warmoiqmneba Semav- ferebs da mxolod sinaTlis xarisxis sxvada-
sebeli ferebidan. Tqven, SesaZloa, droda-dro sxva variacias xedavs (mister i-is SemTxveva,
erTobiT naxatSi feradi fanqrebisa da sa- romelic naxsenebi iyo am Tavis dasawyisSi,
Rebavebis kombinirebiT. feri, romelsac xedavT, sakmaod uCveuloa, radgan misi ferTa sruli
roca uyurebT feradi fanqrebiT daxatul raime sibrmave Tavis tvinis dazianebiT iyo gamowveuli
obieqts an sxva ferad zedapirs, sinaTlis tal- 65 wlis asakSi). imis gasagebad, gaqvT Tu ara
Ris sigrZea, romelic ar aris STanTqmuli zeda- raime defeqti ferTa SegrZnebaSi, SexedeT
piris mier. miuxedavad imisa, rom yviTeli saRe- suraTs 4.11. Tuki Tqven dainaxavT cifrebs 1-s
bavi gamoiyureba umetes SemTxvevaSi yviTlad, da 5-s am wertilebis erTobliobaSi, Tqveni
zogierTi sigrZis talRa ar airekleba, rac qmnis feradi mxedveloba, albaT, normaluria. Tuki
mwvane feris SegrZnebas. analogiurad, lurji dainaxavT kidev raimes, albaT, gaxasiaTebT, sul
saRebavi saSualebas aZlevs garkveuli sigrZis cota, ferTa nawilobrivi sibrmave (CautareT
talRebs ar aireklon, rac iwvevs lurjisa da es testi sxvebsac, kerZod, imaT, visac FferTa
cotaodeni mwvanis SegrZnebas. roca yviTeli da sibrmave axasiaTebs da gaigebT, ras xedaven isini
lurji ferebi kombinirebuli, yviTeli STanTqavs am testSi). axla vnaxoT, Tu rogor xsnian mecni-
lurjs da lurji STanTqavs yviTels. da erTad- erebi ferTa aRqmis iseT faqtebs, rogoricaa
erTi feri, romelic darCeba STaunTqmeli _ Semavsebeli ferebi da ferTa sibrmave.
gamoiyureba mwvaned! am movlenas substraqciuli
(substractive) ferTa Sereva1 ewodeba. darCenili
ferTa SegrZnebis Teoriebi
talRis sigrZe _ STaunTqmeli talRis sigrZe
aris arekvlili da swored is aZlevs ferebis ferTa SegrZnebis pirveli mecnieruli Teoria
narevs im fers, romelsac Tqven aRiqvamT. SemoTavazebuli iyo ser tomas iungis (Sir Tho-
zogierTi es kanoni ar vrceldeba im ada- mas Young) mier 1800 wels. is amtkicebda, rom
mianebze, romlebic dabadebuli arian feris arsebobs feris SemgrZnebi sami tipis receptori
SegrZnebis garkveuli anomaliiT. ferTa sib- normaluri mxedvelobis mqone adamianis TvalSi,
rmave aris ferebis garCevisYnawilobrivi an romelic warmoqmnis fsiqologiurad pirvelad
sruli uunaroba. mwvane, wiTeli da Savi feris SegrZnebebs: wiTels, mwvanesa da lurjs. yvela
droSaze Tvalebis fiqsirebisas Tqven ar danarCeni feri, misi azriT, am sami pirveladi
gagiCndebaT negatiuri optikuri kvali, Tuki ferisagan miiReboda, rogorc Semavsebeli fe-
ferTa sibrmave gaqvT. ferTa sibrmave, Cveulebriv, rebis an ori mosazRvre feris kombinaciis
memkvidreobiT gadaecema. es defeqti dakavSi- Sedegi. iungis Teoria Semdgom gaaumjobesa da
rebulia X qromosomis genTan. radgan mamakacebs gaafarTova herman von helmholcma (Hermann von
mxolod erTi X qromosoma aqvT, maT am rece- Helmholtz) da cnobili gaxda, rogorc iung-hel-
Tavi 4 / SegrZnebebi

siuli Taviseburebis gamovlenis ufro meti mholcis triqromatuli Teoria.2


Sansi aqvT, vidre qalebs. qalebs defeqturi triqromatuli Teoria sakmaod damajereblad
geni orive X qromosomaze unda hqondeT, rom xsnida adamianis ferTa SegrZnebebs da ferTa
gamouvlindeT ferTa sibrmave. kavkasiel sibrmavesac (am Teoriis Tanaxmad, ferTa sibr-
mamakacTa 8%-s da qalTa 0.5%-ze naklebs mavis SemTxvevaSi adamianebs mxolod erTi an
axasiaTebT ferTa sibrmave (Coren et al., 1999). ori tipis receptorebi aqvT). Tumca, sxva mov-

1 2
qarTul fsiqologiur literaturaSi naxsenebia, qarTul fsiqologiur literaturaSi moxseniebulia,
118 rogorc ferTa Serevis meore kanoni (red. SeniSvna). rogorc `sami komponentis Teoria~ (red. SeniSvna).
suraTi
4.11

ferTa sibrmavis testi


pirovneba, romelsac ar SeuZlia
wiTeli da mwvane ferebis gansxvaveba,
ver SeZlebs figuraSi damaluli
cifrebis identificirebas. ras xedavT?
Tu k i T q v e n x e d a v T r i c x v 1 7 - s
wertilebis simravleSi, Tqveni ferTa
SegrZneba albaT normaluria.

lenebi ar aixsneba aseve kargad am Teoriis heringis TeoriaSi ferTa sibrmavis tipebi qmnian
mier. ratom warmoqmnis erTi feris mimarT adap- wyvilebs, radgan ferTa SegrZnebis sistema
tacia negatiur Tanamimdevar kvals? ratom aqvT realurad aris Seqmnili sapirispiro wyvi-
nawilobrivi ferTa sibrmavis mqone adamianebs lebisagan da ara erTi pirveladi ferisagan.
sirTuleebi yovelTvis ferTa wyvilebis garCe- mravali wlis manZilze kamaTobdnen mecnie-
visas: wiTlisa da mwvanis, lurjisa da yviT- rebi am Teoriebis Rirsebis Sesaxeb. sabolood
lis? maT aRiares, rom es Teoriebi realurad ar
am kiTxvebze pasuxis gacema gaxda qvakuT- ewinaaRmdegebian erTmaneTs. isini ubralod
xedi ferTa SegrZnebis meore TeoriisaTvis, procesis or sxvadasxva etaps aRweren, romelic
romelic SemoTavazebuli iyo evald heringis Seesabameba suqcesiur fiziologiur struq-
(Ewald Hering) mier 1800-iani wlebis bolos. misi turebs mxedvelobiT sistemaSi (Hurvich & Jameson,
sawinaaRmdego procesis Teoriis Tanaxmad, 1974). axla viciT, rom marTlac arsebobs sami
nebismieri feris SegrZneba sami ZiriTadi sis- tipis kolbebi, Tumca, am kolbebidan TiToeuli
temisgan miiReba, romelTagan TiToeuli Seicavs garkveuli sigrZis talRebis diapazonze rea-
or sawinaaRmdego elements: wiTeli mwvanis girebs da mainc arsebobs talRis is sigrZe,
sapirispirod, lurji yviTlis sapirispirod da romlis mimarTac TiToeuli maTgani yvelaze
Savi (arc erTi feri) TeTris (yvela feri) metad aris mgrZnobiare.
sapirispirod. heringi fiqrobda, rom ferebi
mxedvelobis sistema

warmoqmnian maTi Semavsebeli feris mqone


saidan
Tanamimdevar kvals, roca am sistemis erTi
viciT
elementi gadaiRleba (xangrZlivi stimulaciis
pirobebSi) da, amrigad, gaizrdeba misi opo- kolbebi upiratesobas aniWeben
nenturi elementis SefardebiTi wvlili. garkveuli talRis sigrZes
triqromatuli Teoriis (trichromatic theory) Tanax- mxedvelobiTi procesebis mkvlevrebma
mad, arsebobs feris SemgrZnebi receptorebis ganaviTares teqnika, romlis saSuale-
sami tipi, romlebic warmoqmnian pirveladi biTac xdeba calkeuli kolbebis eleq-
ferebis _ wiTlis, mwvanis da lurjis Segr- truli aqtivobis analizi. maimuni makakas
Znebas.
kolbis ujredebi „gamowovil~ iqna 119
specialuri minis miliT, romlis dia- wiTel-mwvane oponenturi sistemis fiziologiur
metric iyo adamianis Tmis Reris diamet- baziss. sxva gangliozuri ujredebi qmnian
ris 1/25-ze naklebi. sxvadasxva sigrZis lurj-yviTel oponentur sistemas. sistema
sinaTlis talRas anaTebdnen milSi, TeTri-Savi Tqven mier ferebis simaZRrisa da
eleqtruli signalis Zalas, romelsac sinaTlis xarisxis aRqmaSi monawileobs.
gamoasxivebda kolbis ujredebi, jer
zrdidnen da Semdeg zomavdnen. am teq-
nikis gamoyenebiT mkvlevrebma aRmoaCines, vizualuri obieqtebis
rom zogierTi ujredi yvelaze kargad kompleqsuri analizi
reagirebs 435 nanometris (nm) sigrZis
samyaros ferebis aRqma mxolod mcire
talRis diapazonSi („lurji~ ujredebi),
nawilia im kompleqsuri amocanisa, romelic
zogi _ 535 nanometris („mwvane~ ujredebi)
Tqveni vizualuri sistemis winaSe dgas. Tuki
da zogi ki 570 nanometris („wiTeli~
fexburTis burTis daWera an krazanebis
ujredebi) sigrZis talRis diapazonSi
budisTvis Tavis arideba gindaT, Tqven unda
(Baylor, 1987).
SeamCnioT am obieqtebis iersaxe an forma, maTi
siRrme an daSoreba da maTi moZraoba sivrceSi.
am tipis kolbebis reaqcia eTanxmeba iungisa Tqveni vizualuri sistema moicavs ramdenime
da helmholcis hipoTezas, rom ferTa SegrZneba gancalkevebul da damoukidebel qvesistemas,
sami tipis mxedvelobiT receptorebs efuZneba. romelic erTi da igive retinaluri xatis
adamianebs, romlebTac axasiaTebT ferTa sibr- sxvadasxva aspeqts aanalizebs. neironebis
mave, aqvT erTi an meti am tipis receptoruli calkeul jgufebs aqvT unikaluri Tvisebebi,
kolbebis defeqti. dasabami misces feris, formis, kontrastis,
Cven, agreTve, viciT, rom retinaluri gan- moZraobisa da teqsturis aRqmas (Livingstone &
gliozuri ujredebi axdens am sami tipis kol- Hubel, 1988; Vinjie& Gallant, 2000). Tumca, Tqveni aRqma,
bebidan gamomavali signalis kombinirebas he- saboloo jamSi, erTian vizualur suraTs
ringis sawinaaRmdego procesebis Teoriis Ta- warmoadgens. Tqven mier misi danaxva ganpiro-
naxmad (De Valois & Jacobs, 1968). sawinaaRmdego bebulia uamravi nervuli gzebiT Tqvens vizua-
procesebis Teoriis Tanamedrove versiiT, lur sistemaSi, romelic normalur pirobebSi
romelsac mxars uWeren leo harviCi da doroti uaRresad faqizadaa koordinirebuli (Merigan
jamesoni (Leo Hurvich & Dorothea Jameson, 1974), ferTa & Maunsell, 1993).
TiToeuli wyvilis ori wevri erTmaneTis Tqven SeiZleba gaigoT, Tu rogor mimdina-
sapirispirod (arian oponentebi), moqmedebs ner- reobs rTuli vizualuri analizi erTi faqtis
vuli Sekavebis procesis saSualebiT. zogierTi magaliTze: vizualuri nervuli gzebis TiToul
gangliozuri ujredi aRmgzneb signals sinaT- doneze ujredebi reagireben seleqtiurad vi-
lidan iRebs, romelic wiTlad Cans da Sekavebis zualuri velis mxolod specifiur nawilebze.
signals im sinaTlidan, romelic mwvaned Cans. magaliTad, adre aRvniSneT, rom TiToeuli re-
sistemis sxva ujredebs aRgznebisa da Sekavebis tinaluri gangliozuri ujredi mravali recep-
procesebis sapirispiro wesrigi aqvT. gangli- toruli ujredidan miRebul informacias aer-
ozuri ujredebis es ori tipi erTad qmnis Tianebs. ujredis receptoruli veli es aris
Tavi 4 / SegrZnebebi

adgili vizualur velSi, saidanac is iRebs


sawinaaRmdego procesebis Teoria (opponent-pro- stimulacias.
cess theory) _ nebismieri feris SegrZneba miiReba retinaluri gangliozuri ujredebis recep-
sami sistemisagan, romelTagan TiToeuli Sei- toruli veli ori tipisaa (ix. sur. 4.12, A da B
cavs or „oponentur~ elements (wiTeli mwvanis
nawilebi): (1) is ujredebi, romelTa stimulacia
sapirispirod, lurji yviTlis sapirispirod da
Savi TeTris sapirispirod). velis centrSi aRagznebs ujreds, romlis
stimulacia garSemo mdebare nawilebSi masSi
receptoruli veli (receptive field) _ adgili
mxedvelobiT velSi, saidanac mocemuli gan- Sekavebis process iwvevs; (2) ujredebi sapiris-
piro organizaciiT _ Sekavebis procesiT cen-
120
gliozuri ujredi iRebs informacias.
suraTi
4.12
gangliozuri da qerquli ujredebis receptoruli velebi
ujredis receptoruli veli aris vizualuri velis are, romlidanac is iRebs stimulacias.
baduras gangliozuri ujredebis receptoruli velebi aris wriuli formis (A, B); mxedvelobiTi
qerqis umartivesi ujredebi garkveuli mimarTulebiTaa wagrZelebuli (C, D, E, F). orive SemTxvevaSi,
is adgili, sadac sinaTle aRagznebs ujreds, aRniSnulia plus niSniT da sadac iwvevs Sekavebis
process, aRniSnulia minus niSniT. amasTanave, stimuli, romelic yvelaze metad aRagznebs
ujreds, aris is, romelSic areebi, sadac sinaTle aRmgznebia (aRniSnulia `+~ niSniT), aris

trSi da aRgznebis procesiT periferiaze. gan- am qerquli ujredebis receptoruli velebi,


gliozuri ujredebi mis centrsa da peri- maT aRmoaCines ujredebis organizacia, romelic
ferias Soris stimulaciis sxvaobaze reagi- ufro zustad reagirebda garkveul vizualur
reben. isini yvelaze metad aRigznebian sti- stimulaciaze (Hubel & Wiesel, 1962, 1979).
mulebis kontrastiT; on-centris mqone uj- erTi tipis qerquli ujredebi, martivi
redebi yvelaze Zlierad ganimuxtebian naTel ujredebi yvelaze Zlierad reagirebdnen gan-
laqaze, romelsac bneli sazRvrebi aqvs, xolo sazRvruli, maTTvis „gamorCeuli~ orientaciis
off-centris mqone ujredebi energiulad gani- mqone sinaTlis zolebze (ix. sur. 4.12). kom-
muxtebian bnel laqaze, romelsac naTeli sa- pleqsur ujredebs, agreTve, hqondaT arCeuli
zRvrebi aqvs. erTnairi ganaTeba ki centrisa da erTi, maTTvis „gamorCeuli~ orientacia, magram
periferiis aqtivobis gabaTilebas iwvevs da isini moZraobis garkveul mimarTulebasac irCev-
ujredi ar aris imdenad aRgznebuli, rogorc dnen. hiperkompleqsuri ujredebi ki specia-
es naTeli laqis SemTxvevaSi xdeba. lizebulni iyvnen gansazRvruli orientaciisa
axla Tqven gaecaniT vizualuri informaciis da sigrZis mqone moZrav zolebze an moZrav
gadamuSavebis Taviseburebebs receptoruli da kuTxeebze. ujredebi gansxvavebuli saxis in-
gangliozuri ujredebis doneze, magram ra xdeba formacias agzavnian Tavis tvinis ufro maRali
vizualuri sistemis ufro maRal doneebze? donis mxedvelobiT centrebSi, rac maqsi-
pirveli naSromi am sferoSi devid hiubelsa
mxedvelobis sistema

malurad exmareba tvins obieqtebis cnobaSi.


da torsten vizels (David Hubel & Torsten Wiesel) _ am nawilSi yuradReba gavamaxvileTG vizua-
sensoruli procesebis fiziologebs _ ekuT- luri sistemis reaqciaze garemodan miRebuli
vniT. 1981 wels maT nobelis premia moipoves gaRizianebisas. mexuTe TavSi davinaxavT, rom
receptoruli velebis ujredebis Seswavli- adamianTa aRqma Zalian xSirad warmoadgens
saTvis mxedvelobiT qerqSi. vizelma da hiubelma garemodan miRebuli informaciis _ sinaTlis
moaxerxes katis mxedvelobiTi qerqis calkeuli talRebis, romelic aRwevs Tvals _ da infor-
ujredebis ganmuxtvis registracia, romlebic maciis Sida wyaros kombinacias _ codnas,
vizualur velSi moZrav laqebsa da zolebze romelic ukve Senaxulia tvinSi.
reagirebdnen. roca hiubelma da vizelma agegmes axla bgeraTa samyaro ganvixiloT. 121
tebis, magaliTad, kedlebis miRma arian moTav-
Sejameba
sebulni.
adamianis Tvali fotoaparatis msgavsad miuxedavad imisa, rom mxedveloba ufro
funqcionirebs: sinaTle fokusirdeba Tvalis srulyofili saSualebaa im obieqtis identifi-
brolis mier baduraze. swored baduraze xdeba cirebisaTvis, romelic erTxel mainc moxvda
sinaTlis energiis ZiriTadi gardaqmna nervul mxedvelobis velSi, vidre smena, Cven xSirad
aqtivobad. baduraze mdebare receptorebi – mxolod imitom vxedavT obieqtebs, rom Cvenma
Cxirebi _ susti ganaTebis pirobebSi funqcio- yurebma Tvalebs swori mimarTuleba miuTiTes.
nireben, kolbebi ki naTel, ferad garemoSi smeniTi procesebis ganxilvas im fizikuri ener-
samuSaod da sivrciTi detalebis garCevaSi giis saxeebis ganxilviT daviwyebT, romelic
specializdebian. baduradan miRebuli infor- Cvens yurebamde aRwevs.
macia Tavis tvinisaken agrZelebs gzas gada-
muSavebis doneebis mTeli seriis gavliT, ro-
melTa saSualebiT xdeba informaciis seleqcia bgeris fizika
obieqtebis identifikaciisa da maTi mdebareobis SemohkariT taSi; daustvineT; daakakuneT
gansazRvris mizniT. brma mxedvelobis fenomenma fanqriT magidaze. ratom warmoqmnis es moqme-
vizualuri analizis gansxvavebuli tipebis debebi bgerebs? amis mizezi isaa, rom isini
arseboba daadastura. obieqtebis rxevas iwveven. rxevis energia gada-
feris aRqma ganpirobebulia sinaTlis tal- ecema garemos, Cveulebriv, haers, rogorc ki
Ris sxvadasxva sigrZiT da mas sami ZiriTadi rxevadi obieqtebi ubiZgeben garemos mole-
Tviseba axasiaTebs: feris toni, simaZRre da kulebs. amiT gamowveuli wnevis mcire cvli-
sikaSkaSe. ferTa Serevis niutonis kanonebis lebebi vrceldeba rxevadi obieqtidan garemoSi
Tanaxmad, sxvadasxva sigrZis talRis kombinacia sinusoiduri talRebis erTobliobis saxiT,
gansxvavebuli feris SegrZnebas qmnis. ferTa romelic 335 metri wamSi siCqariT moZraobs
sibrmave sxvadasxva xarisxisaa. iSviaTia ferTa (ix. sur. 4.13). bgera ar SeiZleba gaCndes srul
sruli sibrmave. feradi mxedvelobis mkvlevrebi vakuumSi (magaliTad, kosmosur sivrceSi), radgan
mxars uWeren rogorc triqromatul Teorias, iq ar aris haeris molekulebi, romelTac aamoZ-
ise, oponent-procesualur Teorias. vizualur ravebda rxevadi obieqti.
sistemas sami tipis kolbebi aqvs, romlebic sinusoidur talRas ori ZiriTadi fizikuri
upiratesobas aniWeben gansxvavebuli talRis Tviseba aqvs, romelic gansazRvravs mis JRera-
sigrZeebs. es sami tipis kolbebi erTiandebian dobas, esenia: ixSire da amplituda. sixSire
informaciis gadamuSavebis ufro maRal doneze izomeba rxevaTa im raodenobiT, romelsac
da dasabams aZleven oponent-procesualur asrulebs talRa drois mocemul SualedSi.
fenomens. rxeva, rogorc miTiTebulia suraTze 4.13, aris
vizualuri analizis zogierTi saxe gangli- manZili marcxnidan marjvniv erTi talRis
ozuri ujredebis receptorul velebs efuZneba, pikidan momdevno talRis pikamde. bgeris sixSire,
zogi ki ufro maRali donis ujredebis mier Cveulebriv, gamoisaxeba hercebSi (hc), romelic
arCeul specializacias _ obieqtTa mdebareobis, zomavs rxevaTa raodenobas erT wamSi. amplituda
orientaciis da moZraobis mimarTulebis mixed- zomavs bgeriTi talRis siZlieris fizikur
viT. Tvisebas _ simaRles pikidan dadablebamde.
Tavi 4 / SegrZnebebi

amplituda ganisazRvreba bgeris wnevis an ener-


giis erTeulebiT.
smena
Tqven mier samyaros gancdisas smena da bgeris fsiqologiuri
mxedveloba erTmaneTis Semavsebel funqciebs ganzomilebebi
asrulebs. Tqven xSirad gesmiT stimulebi, sanam sixSirisa da amplitudis fizikuri Tvisebebi
dainaxavT maT, gansakuTrebiT maSin, Tuki isini dasabams aZlevs bgeris sam ZiriTad ganzo-
122 Tqven ukan mdebareoben an gaumWvirvale obieq-
sixSiris skalis dabali maCveneblebisas six-
Siris zrda mxolod ramdenime herciT iwvevs
bgeriTi tonis SesamCnev cvlilebas, xolo
sixSiris skalis maRali maCveneblebis Sem-
TxvevaSi, Tqven gacilebiT metad unda gazardoT
sixSire, raTa SeamCnioT gansxvaveba sixSireSi.
magaliTad, fortepianos ori yvelaze dabali
noti erTmaneTisagan mxolod 1.6 herciT gan-
sxvavdeba maSin, roca ori yvelaze maRali noti
gansxvavdeba 235 herciT. es aris odnav SesamCnevi
sxvaobis kidev erTi magaliTi fsiqofizikaSi.

bgeris siZliere
bgeris siZliere anu fizikuri intensivoba
misi amplitudiT ganisazRvreba. didi ampli-
suraTi
4.13 tudis bgeriTi talRebi ganicdeba, rogorc
xmamaRali, mcire amplitudisa ki _ rogorc
sinusoiduri talRis warmodgena xmadabali. adamianis smeniTi sistema mgrZno-
sinusoiduri talRis ori ZiriTadi Tviseba aris biarea fizikuri intensivobebis uzarmazari
sixSire _ rxevaTa raodenoba drois fiqsirebul diapazonis mimarT.
erTeulSi da misi amplituda _ rxevis vertikaluri
majis saaTis wikwikis xma, romelic daaxlo-
diapazoni.
ebiT 6 metris manZilidan gvesmis, intensivobis
qveda zRvarze mdebareobs. es aris sistemis
milebas1 _ bgeris tonis simaRles, siZlieresa absoluturi zRurbli. Tuki is ufro mgrZno-
da tembrs. axla detalurad ganvixiloT es biarea, SeiZleba gaigonoT sisxlis moZraobis
movlenebi. xmac Tqvens yurebSi. intensivobis zeda zRvarze
mdebared ki SeiZleba ganvixiloT reaqtiuli
bgeris tonis simaRle TviTmfrinavis xma, romelic daaxloebiT 90
metris simaRleze mifrinavs. es xma imdenad
bgeris tonis simaRle ganisazRvreba bgeriTi
Zlieri iqneba, rom tkivilsac ki gamoiwvevs
talRis rxevis sixSiriT. maRali sixSireebi
yurebSi. bgeris wnevis fizikuri erTeulebis
warmoqmnian maRal tonebs, dabali sixSireebi
terminebiT, reaqtiuli TviTmfrinavi warmoqmnis
ki _ dabal tonebs. sufTa2 tonebis mimarT
bgeriT talRas, romelic miliardjer ufro
adamianis mgrZnobiaroba 20 hercis sixSiridan
Zlieria, vidre saaTis wikwiki.
20 000 h e r c i s s i x S i r e m d e d i a p a z o n S i
radgan smeniTi diapazoni Zalian didia, bge-
cvalebadobs. 20 hercze dabali sixSireebi
ris fizikuri intensivobis diapazoni, Cveu-
adamianma SeiZleba vibraciis saxiT SeigrZnos
lebriv, ufro SefardebiTi, vidre absoluturi
ufro Sexebis, vidre bgeris saSualebiT. Tqven
odenobis erTeulebiT gamoixateba. bgeris wneva
advilad warmoidgenT, Tu ramdenad didia es
diapazoni, Tuki gaiTvaliswinebT, rom
fortepianos 88 klaviSi mxolod 30 hercidan bgeris tonis simaRle (pitch) _ Tviseba, romelic,
4000 hercamde sixSiris diapazons faravs. ZiriTadad, bgeriTi talRis rxevis sixSiriT
rogorc fsiqofizikidan gaxsovT, kavSiri ganisazRvreba.
sixSiresa (fizikur realobas) da bgeriT tons bgeris siZliere (loudness) _ bgeris perceptuli
(fsiqologiur efeqts) Soris ar aris wrfivi. Tviseba, romelic gamoxatavs bgeriTi talRis
smena

amplitudas; didi amplitudis bgeriTi talRa


1
saerTod ganicdeba rogorc xmamaRali, xolo
Tvisebas (mTargmnelis SeniSvna)
2
mcire amplitudis bgeriTi talRa _ rogorc
sufTa tonebs, agreTve, martiv tonebs, an wminda
xmadabali.
tonebs uwodeben (mTargmnelis SeniSvna). 123
_ misi amplitudis donis maCvenebeli, rac iwvevs
xmamaRlobis gancdas _ izomeba erTeuliT,
romelsac decibali (db) ewodeba. suraTze 4.14
naCvenebia zogierTi tipuri bunebrivi bgeris
intensivobis sidide decibalebiT da bgeris
wnevis Sesatyvisi erTeulebiT (dini/sm2) Seda-
rebisaTvis.
rogorc xedavT, or bgeras, romelic 20 de-
cibaliT gansxvavdeba erTmaneTisagan, aqvT
bgeris wnevis Sefardeba 10/1 proporciiT. aRsa-
niSnavia, rom 90 decibalze xmamaRalma bgerebma
SeiZleba smenis dakargva gamoiwvios. es maTi
eqspoziciis xangrZlivobazea damokidebuli.

tembri
bgeris tembri rTuli bgeris talRis kom-
ponentebs asaxavs. tembri aris is, rac gana-
sxvavebs, magaliTad, fortepianos xmas fleitis
xmisagan. fizikuri stimulebis mcire raodenoba,
magaliTad, kamertoni gamoscems sufTa tons,
romelic erTi sinusoiduri talRisgan Sedgeba.
sufTa tons mxolod erTi sixSire da erTi
amplituda aqvs. bgeraTa umetesoba realur
cxovrebaSi ar aris sufTa toni. isini kompleq- 4.15 naCvenebia rTuli talRebis formebi,
suri talRebia, romlebic sixSirisa da ampli- romelic ramdenime nacnob bgeras Seesatyviseba.
tudis garkveul kombinacias Seicaven. suraTze 4.15 suraTze mocemuli grafiki gviCvenebs
bgeraTa speqtrs fortepianos noti „mi~-sTvis

suraTi
4.14

nacnobi bgerebis doneebi decibalebSi


naxazze naCvenebia bgeraTa diapazoni decba-
lebSi, romelzedac reagirebs adamianis
smeniTi aparati absoluturi zRurblidan
raketis gafrenis xmamde. decibalebi
gamoTvlilia bgeris wnevis saSualebiT,
Tavi 4 / SegrZnebebi

romelic aris bgeriTi talRis amplitudis


donis maCvenebeli da zogadad Seesatyviseba
imas, rasac adamiani ganicdis, rogorc bgeris
xmamaRlobas.

124
suraTi
4.15
nacnobi bgerebis talRis formebi
es naxazi gviCvenebs nacnobi bgerebis talRis formebsa da bgeris speqtrs pianinos noti `mi~-saTvis.
ZiriTadi talRis sigrZe aris nawarmoebi ZiriTadi sixSirisagan, am SemTxvevaSi 256 herci, magram pianinos
simebi, agreTve, vibrirebs ufro maRal sixSireebzec (romelic cnobilia, rogorc obertonebi anu harmonikebi).
isini qmnian kbilanebs talRis nimuSze. es damatebiTi sixsireebi identificirebulia bgeriT speqtrSi.

(pirveli oqtava); yvela sixSires, romelic romelic JRers ise, rogorc noti „mi~ forte-
realurad warmodgenilia am notSi da maT pianoze.
amplitudebs. bgerebs, romelTac Tqven xmaurs uwodebT,
kompleqsur tonSi, rogoricaa magaliTad, ar aqvT ZiriTadi sixSireebisa da harmonikebis
noti „mi~, yvelaze dabali sixSire (daaxloebiT naTeli, martivi struqtura. xmauri Seicavs
256 hc) pasuxismgebelia im tonze, romelic Tqven mraval sixSires, romelic ar aris sistematurad
gesmiT. mas ZiriTad tons uwodeben, ufro maRali dakavSirebuli erTmaneTTan. magaliTad, stacio-
sixSiris tonebs ki _ harmonikebs, an obertonebs; naruli xmauri, romelic Tqven radiosadgurebs
smenasakvanZo sakiTxebi

maTi sixSire ramdenjerme aRemateba ZiriTadi Soris gesmiT, Seicavs yvela smenadi sixSiris
rxevis sixSires. sruli bgera, romelic Tqven energias; Tqven mas aRiqvamT ise, TiTqos ar
gesmiT, ZiriTadi bgerebisa da harmonikebis hqondes simaRle, radgan mas ar aqvs ZiriTadi
erToblivi moqmedebis Sedegad warmoiqmneba, sixSire.
rogorc naCvenebia speqtrSi. Tuki am sixSiris
sufTa tonebi da intensivobebi erTmaneTs
daemateba, amis Sedegad Tqven gaigonebT bgeras, smenis fiziologia
axla Tqven ukve gaqvT garkveuli informacia
tembri (timbre) _ smeniTi SegrZnebis Tviseba, bgeraTa fsiqologiuri gancdebis fizikuri
romelic asaxavs bgeriTi talRis sirTules. safuZvlebis Sesaxeb. axla ganvixiloT, Tu
125
rogor aRmocendeba es gancdebi smeniTi sistemis ZiriTadi membranis meqanikur rxevas; (3) es
fiziologiuri aqtivobisagan. pirvel rigSi, rxevebi gardaiqmneba eleqtrul impulsebad da
vnaxoT, Tu rogor muSaobs yuri. Semdeg ganvi- (4) impulsebi gadaigzavneba smeniT qerqSi. TiTo-
xilavT zogierT Teorias smeniT sistemaSi bge- euli es transformacia ufro detalurad ganvi-
riTi tonis simaRlis kodirebisa da bgerebis xiloT.
lokalizaciis Sesaxeb. pirveli transformaciisas haeris rxevadi
molekulebi Sedian yurebSi (ix. suraTi 4.16).
zogierTi bgera Sedis pirdapir yuris gareTa
smenis sistema
sasmen milSi da zogi ki _ gareTa yuridan anu
Tqven ukve iciT, rom sensoruli procesebi niJaridan arekvlis Semdeg. bgeriTi talRa
axdens eqsternaluri energiis formebis gar- mogzaurobs sasmeni milis gaswvriv gareTa yuris
daqmnas nervul impulsebad. imisaTvis, rom gavliT, sanam ar miaRwevs milis bolos. aq is
gaigonoT, unda moxdes ZiriTadi energiis oTxi ejaxeba Txel membranas, romelsac dafis apks
transformacia (ix. sur. 4.16): (1) haerSi gavrce- uwodeben. bgeriTi talRis wnevis cvlilebebs
lebuli talRebi unda gardaiqmnas siTxis tal- dafis apki moZraobaSi mohyavs. dafis apki
Rebad, romelic moTavsebulia yuris lo- gadascems rxevas gare yuridan Sua yurSi, RruSi,
kokinaSi; (2) siTxis talRebi Semdeg iwveven romelic Seicavs sam umciresi zomis Zvals

suraTi
4.16
Tavi 4 / SegrZnebebi

adamianis yuris agebuleba


bgeriTi talRebi miemarTeba gareTa yuris, anu niJaris saSualebiT, gareTa
sasmeni milis gavliT da iwvevs dafis apkis rxevas, am rxevas moqmedebaSi
mohyavs Sua yuris patara Zvlebi _ CaquCi, grdemli da uzangi. meqanikuri
rxevebi gadaecema ovaluri sarkmlis saSualebiT lokokinas. maT
moZraobaSi mohyavT mis RruSi arsebuli siTxe.patara bewviani ujredebi
ganlagebuli arian ZiriTadi membranis gaswvriv lokokinaSi da irxevian
siTxis moZraobaze, riTac axdenen maTTan uSualod dakavSirebuli
nervuli daboloebebis stimulirebas. amis Semdeg meqanikuri energia
126 gardaiqmneba nervul energiaSi da egzavneba tvins smeniTi nervis
saSualebiT.
romelic mdebareobs ovalur sarkmelTan, lo-
kokinas fuZesTan axlos, lokokinaSi mdebare
siTxe iwvevs ZiriTadi membranis talRisebr
moZraobas (rogorc zemoT iyo naxsenebi, „zRvis
talRebs~).
energiis mesame gardaqmnisas ZiriTadi membra-
nis talRisebri moZraoba arxevs masTan dakav-
Sirebul patara bewvian ujredebs. bewviani
ujredebi smeniTi sistemis receptoruli uj-
redebia. bewviani ujredebis rxeva nervuli
daboloebebis stimulirebas iwvevs da axdens
ZiriTadi membranis meqanikuri rxevebis gardaq-
mnas nervul aqtivobaSi.
sabolood, energiis meoTxe gardaqmnisas,
boWkoebis konaSi gamavali nervuli impulsebi
toveben lokokinas. es boWkoebi warmoadgenen
smenis nervs. isini xvdebian Tavis tvinis fuZeSi
mdebare lokokinas birTvebs. vizualur sis-
temaSi nervebis gadakveTis msgavsad, erTi
yuridan momavali gaRizianeba gadaecema Tavis
adamianis sxeulSi: CaquCs, grdemls da uzangs. tvinis orive nawils. smeniTi signalebi gaiv-
es Zvlebi ayalibeben meqanikur jaWvs, romelic lian sxva birTvebis mTel rigs da miaRweven
gadascems rxevas da axdens mis koncentrirebas smeniT qerqs, romelic Tavis tvinis naxevar-
dafis apkidan smenis ZiriTadi organosaken _ sferoebis safeTqlis wilSi mdebareobs. am
lokokinisaken, romelic moTavsebulia Sida signalebis maRali donis gadamuSaveba smeniT
yurSi. qerqSi iwyeba (rogorc Semdeg naxavT, yuris sxva
meore transformaciisas, romelic loko- nawilebi, romelic gamosaxulia suraTze 4.16,
kinaSi xdeba, haerSi gavrcelebuli talRebi sxva SegrZnebebis aRmocenebaSi monawileoben).
gadaiqceva „zRvis talRebad~. lokokina siTxiT
es oTxi gardaqmna srulyofilad momuSave
gavsebuli spiralurad daxveuli milia. mas aqvs
smeniT sistemaSi xdeba. milionobiT adamians
membrana, romelic cnobilia ZiriTadi membranis
aqvs darRvevebi smeniTi sistemaSi. arsebobs
saxeliT. is ganTavsebulia mis Sua nawilSi
smeniTi darRvevebis ori zogadi tipi, TiToeuli
mTeli sigrZis gaswvriv. roca irxeva uzangi,
gamowveulia smeniTi sistemis erTi an meti
komponentis defeqtiT. naklebad seriozuli
lokokina (cochlea) _ smenis ZiriTadi organo;
siTxiT gavsebuli spiralurad daxveuli mili, dazianebaa siyrue, romelic dakavSirebulia
romelic moTavsebulia Sida yurSi. lokokinisaken haeris rxevebis gamtarobasTan.
ZiriTadi membrana (basilar membrane) _ mdebareobs am tipis dazianebis dros xSirad Sua yuris
lokokinaSi, roca is modis moZraobaSi, iwvevs Zvlebi ar funqcionirebs Sesabamisad. am de-
bewviani ujredebis stimulirebas (aRizinaebs
feqtis gamosworeba SesaZlebelia mikroqirur-
maT), romlebic warmoqmnian smeniTi gaRiziane-
bis nervul efeqtebs. giuli gziT xelovnuri grdemlisa da uzangis
smenis nervi (auditory nerve) _ atarebs impulss CasmiT. ufro seriozuli tipis dazianebaa ner-
lokokinidan tvinSi mdebare lokokinis bir- vuli siyrue, anu defeqti im nervul meqaniz-
smena

TvebSi. mebSi, romelic warmoqmnis nervul impulsebs


smeniTi qerqi (auditory cortex) _ safeTqlis wilis yurSi an gadaaqvs isini smeniT qerqSi. smeniTi
are, romelic iRebs da amuSavebs smeniT infor- qerqis dazianeba, agreTve, warmoqmnis nervul
macias.
siyrues. 127
bgeriTi tonis aRqmis Teoriebi
arsebobs ori gansxvavebuli Teoria, romelic
xsnis, Tu rogor xdeba smeniT sistemaSi bgeriTi
talRis gardaqmna bgeriTi tonis SegrZnebad:
adgilis Teoria da sixSiris Teoria.
adgilis Teoria Tavidan SemoTavazebuli iyo
fon herman helmholcis (Hermann von Helmholtz)
mier 1800 wels da Semdeg georg von bekesis
(Georg von Bekesy) mier iqna modificirebuli,
gadamuSavebuli da Semowmebuli. man am
kvlevisaTvis 1961 wels nobelis premia aiRo.
adgilis Teoria efuZneba im faqts, rom ZiriTadi
membrana moZraobs, roca bgeriTi talRa Semodis suraTi
4.17
Sida yurSi. sxvadasxva sixSire ZiriTadi mem-
branis gaswvriv garkveuli adgilis amoZravebas zalpis principi
iwvevs. maRali sixSiris tonebi yvelaze did smeniTi nervuli ujredebis jamur koleqtiur
talRur moZraobas iwveven lokokinis fuZesTan, aqtivobas aqvs igive struqtura, rac Semosul bgeriT
talRas, maSinac ki, roca TiToeul calkeul boWkos
sadac ovaluri da mrgvali sarkmlebi arian SeiZleba ar hqondes sakmarisad swrafi ganmuxtva,
ganlagebulni. dabali sixSiris tonebi yvelaze rom Tan axldes bgeriTi talRis struqturas.
did talRur moZraobas iwveven ZiriTadi
membranis mopirdapire boloSi. amrigad, adgi- ar SeuZlia ganmuxtva ufro meti siCqariT, vidre
lis Teoria amtikicebs, rom bgeriTi tonis simaR- 1000-jer wamSi. amis gamo, erT neirons ar SeuZlia
lis aRqma damokidebulia ZiriTadi membranis ganasxvavos 1000 hercze meti sixSiris bgerebi,
im garkveul adgilze, romelic yvelaze metad rasac Cveni smeniTi sistema sakmaod kargad
Riziandeba. axerxebs. es SezRudva SeiZleba daiZlios e.w.
meore, sixSiris Teoria, bgeriTi tonis simaR- zalpis principiT, romelic xsnis imas, Tu ra
les ZiriTadi membranis rxevis siswrafiT xsnis. xdeba maRal sixSireebze. rogorc naCvenebia
es Teoria varaudobs, rom 100 hercis sixSiris suraTze 4.17, ramdenime neirons kombinirebuli
bgeriTi talRa iwvevs ZiriTadi membranis rxevas moqmedebiT, anu zalpSi, SeuZlia ganimuxtos im
100-jer wamSi. sixSiris Teoria, agreTve, am- sixSireze, romelic Seesabameba 2000 hc, 3000 hc
tkicebs, rom ZiriTadi membranis rxevebi iwveven da a.S. sixSiris tonebs (Wever, 1949).
neironebis ganmuxtvas imave siCqariT, ase rom, rogorc ferTa SegrZnebis triqromatuli da
ganmuxtvis siCqare bgeriTi tonis simaRlis sawinaaRmdego procesebis Teoriebi, ise, adgi-
nervuli kodia. erTi problema, romelic am dros lisa da sixSiris Teoriebi sargeblobs warma-
Cndeba, isaa, rom individualur neironebs ar tebiT mxolod bgeraTa tonis simaRlis gancdis
SeuZliaT im siswrafiT ganmuxtva, rom maRali sxvadasxva aspeqtebisaTvis. iTvleba, rom
bgerebi warmoadginon, radgan arc erT maTgans sixSiris Teoria kargad xsnis 5000 hercze ufro
dabali sixSireebis kodirebas. ufro maRali
sixSireebisaTvis neironebs ar SeuZliaT ise
adgilis Teoria (place theory) _ sxvadasxva
swrafad da zustad ganmuxtva, rom adekvaturad
Tavi 4 / SegrZnebebi

sixSiris toni qmnis aqtivaciis maqsimums Ziri-


Tadi membranis sxvadasxva adgilebSi, ris Se- moaxerxon signalis kodireba, zalpSic ki.
degad bgeriTi tonis simaRle SeiZleba kodire-
buli iyos im adgilis mixedviT, romlis aqti- zalpis principi (volley principle) _ esaa sixSiris
vaciac moxda. Teoriis ganvrcoba, romelic amtkicebs, rom,
sixSiris Teoria (frequency theory) _ toni war- roca bgeriTi talRis sixSire aRemateba im six-
moqmnis im siCqaris rxevas ZiriTad membranaSi, Sires, romliTac calkeul neirons SeuZlia
romelic ekvivalenturia misi sixSirisa, ris ganmuxtva, ramdenime neironi ganimuxteba erTad,
Sedegad, bgeriTi tonis simaRle SeiZleba rogorc jgufi, Semosuli bgeris tonis simaR-
128 kodirebuli iyos nervuli reaqciis sixSiriT. lis Sesatyvisi sixSiriT.
adgilis Teoria ufro warmatebulad xsnis erTi saxeobis Ramuras SeuZlia eqolokaciis
bgeriTi tonis simaRlis aRqmas 1000 hercze ufro saSualebiT ganasxvavos obieqtebi, romlebic
maRali sixSireebisaTvis. 1000 hercze ufro erTmaneTisagan mxolod 0.3 milimetriT arian
dabali sixSireebisaTvis ZiriTadi membrana daSorebulni (Simmons et al., 1998). miuxedavad imisa,
imdenad farTod irxeva, rom mas ar SeuZlia rom adamians ar gaaCnia es specialuri unari,
uzrunvelyos signalis gansxvaveba nervuli is mainc iyenebs bgerebs obieqtebis adgilmde-
receptorebisaTvis, romelTaTvis ZiriTadi bareobis gansazRvrisaTvis sivrceSi, gansakuT-
membranis rxeva bgeriTi tonis simaRlis rebiT maSin, roca maTi danaxva gaZnelebulia.
gansxvavebis saSualebaa. 1000 hercidan 5000 es ori meqanizmis gamoyenebiT xerxdeba: im drois
hercamde sixSiris diapazonSi orive meqanizmi SedarebiTi SefasebiT, romelic saWiroa bgeris
muSaobs. rTuli sensoruli amocana or sistemas misaRwevad TiToeul yurTan da im bgerebis
Soris iyofa; isini erTad gvTavazoben ufro intensivobis SedarebiTi SefasebiT, romlebic
maRal sensorul sizustes, vidre es SeeZlo aRweven TiToeul yurTan (Middlebrooks &Green, 1991;
uzrunveleyo mxolod erT sistemas. Cven Semdeg Phillips, 1993).
davinaxavT, rom adamiani flobs, agreTve, or pirveli meqanizmi Seicavs neironebs, rom-
SeTanxmebul nervul sistemas, romelic mas lebic adareben im droebs erTmaneTs, rac
garemoSi bgeraTa lokalizaciis amocanis sWirdeba Semomaval bgeriT signals TiToeul
gadawyvetaSi exmareba. yurTan misaRwevad. magaliTad, bgera, romelic
lokalizdeba marjvena mxares, marjvena yurs
ufro adre miaRwevs, vidre _ marcxenas (ix. wer-
bgeraTa lokalizacia
tili B suraTze 4.18). smeniTi sistemis neironebi
delfinebi da Ramurebi ar iyeneben mxed- specializebulni arian am gansxvavebis Sem-
velobas obieqtTa adgilmdebareobis gan- Cnevaze. Tavis tvini iyenebs am gansxvavebas droSi,
sazRvrisas Rrma wylis Tu mRvimis sibneleSi. raTa gaakeTos sivrceSi bgeris SesaZlo
amis nacvlad, isini sargebloben eqolokaciiT lokalizaciis zusti Sefaseba.
_ agzavnian maRali sixSiris bgerebs, romlebic meore meqanizmi efuZneba im princips, rom
aireklebian obieqtebis mier, riTac qmnian bgeras aqvs odnav ufro didi intensivoba im
ukukavSirs da iZlevian informacias obieq- yurSi, romelsac is pirvelad miaRwevs, radgan
tebamde manZilis, maTi adgilmdebareobis, adamianis Tavi TviTon qmnis bgeriT Crdils,
zomebis, teqsturis da moZraobis Sesaxeb. erT- romelic asustebs signals. intensivobis es
gansxvaveba damokidebulia im bgeriTi tonis
talRis sigrZis SedarebiT zomaze, romelic
aRwevs adamianis Tavamde. grZeli talRebi, anu
dabali sixSiris tonebi, faqtobrivad, inten-
sivobis araviTar gansxvavebas ar gviCveneben
maSin, roca mokle talRebis, maRali sixSiris
tonebis intensivobebis gansxvaveba savsebiT
gazomvadia. adamianis tvinSi aris ujredebi,
romlebic specializdebian im signalebis inten-
sivobebis gansxvavebis SemCnevaze, romelic or
yurSi aRmocendeba.
magram ra xdeba maSin, roca bgeris wyaro
Tanabrad aris daSorebuli orive yuridan, maSin
suraTi
4.18 xom ar SeiZleba arsebobdes arc droSi da arc
intensivobaSi gansxvaveba? swored aseTi situa-
smena

droiTi Seusabamoba da bgeris ciaa gamosaxuli suraTze 4.18. bgera, romelic


lokalizacia
A wertilidan vrceldeba, Tanabrad aris daSo-
bgeraTa sivrceSi lokalizaciis gansazRvris
rebuli orive yuridan. daxuWuli TvalebiT
mizniT Tavis tvini iyenebs gansxvavebas droSi,
SeuZlebeli iqneba misi lokalizaciis zusti 129
da gansxvavebas intensivobaSi, romelsac aRiqvams
TiToeuli yuri.

sxva SegrZnebebi

Cven yvelaze didi dro davuTmeT mxed-


velobisa da smeniTi procesebis ganxilvas, rad-
gan es sakiTxebi yvelaze ukeT aris Seswavlili
mecnierTa mier, magram sxva SegrZnebebic
mniSvnelovan rols asruleben adamianis TviT-
gadarCenis da, aseve, garemos dauflebis unarSi.
Cven mokled ganvixilavT sxva SegrZnebebs.

ynosva
Tqven, albaT, SegiZliaT warmoidginoT si-
tuacia, roca bednieri iqnebodiT ynosvis Segr-
Znebis dakargviT: gyoliaT rodisme ZaRli,
romelsac waugia skunsTan brZola? magram Tavi-
gansazRvra. ase rom, Tqven unda SemoabrunoT dan rom aviciloT skunsis sunis gancda, Cven,
Tavi da yurebis mdebareoba SecvaloT ise, rom agreTve, unda davkargoT vardis surnelis,
daarRvioT simetria, es SesaZlebels gaxdis cxeli popkornis, zRvidan momavali sunis
miiRoT bgeris lokalizaciis gansazRvrisaTvis SegrZnebis unari. suni _ kargi Tu cudi _
aucilebeli informacia. pirvelad Tavis arsebobas receptoris cilebTan
urTierTqmedebisas gvatyobinebs, romelic
ynosvis bususebis membranaze mdebareobs (ix.
sur. 4.19). mas SeuZlia miiRos nivTierebis
Sejameba
mxolod rva molekula, raTa dasabami misces
bgeriTi talRis sixSirisa da amplitudis erT-erTs am nervuli impulsebidan, magram, sul
kombinacia dasabams aZlevs bgeriTi tonis mcire, 40 nervuli daboloeba unda iyos
simaRlis, siZlierisa da tembris aRqmas. smeniTi stimulirebuli, raTa SeigrZnoT nivTierebis
informacia ramdenime transformacias ganicdis suni. es nervuli impulsebi sunis Sesaxeb
yuridan Tavis tvinisaken mimaval gzaze _ informacias ynosvis bolqvSi agzavnian, romelic
bgeriTi talRa gardaiqmneba siTxis talRebad, ganlagebulia receptorebis zemoT da Sublis
romlebic warmoqmnian nervul reaqcias. bgeriTi wilis qvemoT. ynosviTi procesi iwyeba qimiuri
tonis simaRlis aRqma axsnilia ori meqanizmis nivTierebis SesvliT ynosviTi neironebis ionur
kombinaciiT. adgilis Teoria amtkicebs, rom arxebSi, es ki, rogorc naxsenebi iyo mesame TavSi,
sxvadasxva simaRlis mqone bgera warmoSobs
Tavi 4 / SegrZnebebi

ZiriTadi membranis gansxvavebuli adgilebis


ynosvis bolqvi (olfactory bulb) _ centri, sadac
moZraobas; sixSiris Teoria amtkicebs, rom bge- ynosvis receptorebi agzavnian TavianT signa-
riTi tonis sxvadasxva simaRle iwvevs ZiriTadi lebs, romelic ganlagebulia zustad Tavis
membranis misTvis Sesatyvisi siCqariT rxevas. tvinis qerqis Sublis wilis qveviT.
bgeris lokalizaciac moicavs, sul mcire, or feromenebi (pheromones) _ qimiuri signalebi,
gansxvavebul process: Tavis tvinSi aris uj- romelsac gamoyofen organizmebi mocemuli sa-
redebi, romlebic amCneven gansxvavebas droSi, xeobis sxva wevrebTan urTierTobis dasamyareb-
rac sWirdeba bgeras TiToeul yurTan misaRwevad lad; xSirad funqcionireben, rogorc distan-
130 turi seqsualuri mimzidvelebi.
suraTi
4.19
ynosvis receptorebi

iwvevs moqmedi potencialis aRmocenebas (Restrepo safrTxis, teritoriuli sazRvrebisa da sakvebi


et al., 1990). wyaros signalebi. magaliTad, sxvadasxva saxe-
ynosvis SegrZneba erT-erTi im mcire funqcia- obis mwerebis mamri gamoyofs feromenebs, riTac
Tagania nervul sistemaSi, romelic aris TviT- atyobinebs mdedrebs, rom is mzadaa Sewyvile-
ganaxlebadi: roca Tqveni ynosvis receptorebi bisaTvis (Farine et al., 1996; Minckley et al., 1991).
daberdebian da mokvdebian, maT axali ujredebi ynosvis SegrZnebis mniSvneloba icvleba
cvlis, romelic axal kavSirebs ayalibebs saxeobaTa Soris. ZaRlebs, virTxebs, mwerebsa
ynosvis bolqvTan (Farman, 1992). da sxva bevr cocxal arsebas, visTvisac ynosva
ynosva, rogorc Cans, ganviTarda, rogorc umniSvnelovanesia TviTgadarCenisaTvis, gaci-
sistema, romelic emsaxureboda sakvebis aRmo- lebiT maxvili ynosva aqvs, vidre adamians. maTi
Cenasa da adgilmdebareobis gansazRvras (Mon- Tavis tvinis SedarebiT didi nawili emsaxureba
crieff, 1951). Zalian bevri saxeobisaTvis ynosva, ynosvis SegrZnebas. adamianebi ynosvas, rogorc
agreTve, gamoiyeneboda safrTxis potenciuri Cans, ZiriTadad, gemosTan kavSirSi iyeneben, raTa
wyaros aRmosaCenad. is am funqcias kargad ipovon da airCion sakvebi, magram arsebobs iseTi
asrulebda, radgan organizmebi ar unda Sesu- faqtebic, rom adamianebic gamoyofen da
liyvnen pirdapir kontaqtSi sxva organizmebTan, SeigrZnoben feromenebis msgavs nivTierebebs
sxva SegrZnebebi

raTa daeynosaT isini. garda amisa, ynosva SeiZ- (Jacob & McClintock, 2000). amas gvafiqrebinebs,
leba aqtiuri komunikaciis mZlavri forma iyos. magaliTad, is faqti, rom, droTa ganmavlobaSi
zogierTi saxeobis cxovelebi erTmaneTTan axlo megobrebis menstrualuri cikli qalTa
qimiuri signalebis gamoyofiTa da aRmoCeniT saerTo sacxovrebelSi sinqronizacias iwyebs
Sedian kontaqtSi. am qimiur signalebs fero- (McClintock, 1971; Stern & McClintock, 1998). es
menebs uwodeben. feromenebi qimiuri nivTiere- sinqronizacia qimiuri signalebiT aixsneba,
bebia, romlebic gamoiyeneba erTi saxeobis far- romlis SegrZnebac xdeba ynosvis saSualebiT
glebSi, rogorc seqsualuri mgrZnobelobis, (Cutler et al., 1986; Preti et al., 1986). mecnierebi, agreTve, 131
amtkiceben, rom ynosva SeiZleba garkveul rols
TamaSobdes seqsualuri aqtivobisadmi adamianis
mzaobaSi.

saidan
viciT
asrulebs Tu ara ynosva raime rols
adamianis seqsualur aqtivobaSi
kvlevaSi 289 qali monawileobda. maT
unda SeefasebinaT androstenonis, mama-
kacis oflis ZiriTadi komponentis suni.
qalebis umetesoba suns afasebda, rogorc
„arasasiamovnos~ an „aramimzidvels~. am
zogadi kanonzomierebidan gamonaklisi
iyvnen is qalebi, romelTac ovulacia
hqondaT. sunis maTeuli Sefasebebi ufro
neitralur iyo. ra daskvna SeiZleba
gavakeToT? mkvlevrebi varaudoben, rom cxvirsacobis gakeTeba Wamis dros saWmels ukar-
qalebi, romelTac ovulacia da, Sesa- gavs gemos, ris Sedegadac yvela kerZs erTnairi
bamisad, dafexmZimebis ufro didi Sansi gemo aqvs, rac bevrad ukeTesia, vidre maTi
hqondaT, naklebad savaraudoa, rom winaaR- sakuTari gemo!
mdegobas gauweven mamakacTa seqsualur Tqveni enis zedapiri dafarulia gemos dvri-
iniciativas mxolod maTi arasasiamovno lebiT, romelic mas uswormasworo iers aZlevs.
bunebrivi sunis gamo (Grammer, 1993). am dvrilebis didi nawili gemos receptoruli
ujredebis jgufebs Seicavs, romelsac gemos
bolqvebs uwodeben (ix. sur. 4.20). gemos recep-
albaT, gagaocaT ynosvis SegrZnebis mniSvne-
toris erTi ujredis Canaweri gviCvenebs, rom
lobam adamianis seqsualur cxovrebaSi.
individualuri receptoruli ujredebi yvelaze
kargad reagireben gemos oTxi Tvisebidan erT-
erTze: tkbilze, mJaveze, mwaresa an mlaSeze
gemos SegrZneba (Frank & Nowlis, 1989). gasul wlebSi mkvlevrebma
aRmoaCines gemos mexuTe, ZiriTadi Tvisebis
sakvebisa da Rvinis gurmanebs aqvT kargad
receptorebi _ umami (umami) (Chaudhari et al., 2000).
ganviTarebuli unari, SeamCnion odnavi gan-
umami natriumis glutamatia (MGS), romelsac
sxvaveba gemoSi, Tumca, maTi umetesoba amisaTvis
xSirad umateben aziur saWmelebs da bunebrivad
realurad ynosvas iyenebs da ara _ gemos Segr-
gvxvdeba cilebiT mdidar sakvebSi, rogoricaa
Znebas. roca Tqven WamT, ynosvisa da gemos Segr-
xorci, zRvis produqtebi da Zveli yveli. Tumca,
Znebebi mWidrod TanamSromloben erTmaneTTan.
am xuTi Tvisebis receptoruli ujredebi mci-
roca gaciebuli xarT, sakvebi ugemuri geCvenebaT,
rediT sxva gemozec reagireben, „saukeTeso~ reaq-
radgan Tqveni cxviris Sesasvlelebi bloki-
Tavi 4 / SegrZnebebi

cia yvelaze sworad asaxavs Tvisebas. rogorc


rebulia da dakarguli gaqvT ynosva. Tavad
Cans, gemos am ZiriTadi klasebisTvis gardaqmnis
SegiZliaT darwmundeT amaSi: cxvirze xelwa-
sistemebi erTmaneTisgan damoukideblad arse-
Werilma SeecadeT ipovoT gansxvaveba erTnairi
bobs (Bartoshuk &Beauchamp, 1994).
teqsturis, magram gansxvavebuli sunis mqone
gemos SegrZnebis receptorebi SeiZleba da-
sakvebs Soris, magaliTad, vaSlisa da karto-
ziandnen alkoholis, sigaretis bolis, mJavis
filis um naWrebs Soris. im saerTo sacxovrebel-
Sedegad. sabednierod, gemos SegrZnebis recep-
Si mcxovrebi zogierTi studentis azriT, rome-
torebi ramdenime dReSi erTxel icvleba _ ufro
lic saxelganTqmuli iyo Tavisi cudi sakvebiT,
132 xSirad, vidre ynosvis receptorebi. marTlac,
suraTi
4.20
gemos receptorebi
nawili A gviCvenebs dvrilebis ganawilebas enis zeda mxareze.
nawili B gviCvenebs erT dvrils, romelic naxatze gadidebulia, raTa gamoCndes calkeuli gemos bolqvebi.
nawili C gviCvenebs gadidebulad erT-erT gemos bolqvs.

gemos SegrZnebis sistema dazianebis mimarT metad maSin arian aqtiurebi, roca raime patara
yvelaze didi winaaRmdegobis unarianobiT obieqti awveba kans. Tqven, albaT, gagikvirdebaT,
gamoirCeva, sxva SegrZnebebTan SedarebiT. Zalian roca gaigebT, rom siTbosa da sicivis SegrZne-
iSviaTia SemTxveva, rom vinmem srulebiT, samu- bebisaTvis gansxvavebuli receptorebi arsebobs.
damod dakargos gemos SegrZneba (Bartoshuk, 1990). Tqven ar gaqvT erTi receptori, romelic
moqmedebs Termometris msgavsad. Tqveni Tavis
tvini siTbosa da sicivis calkeuli signalebis
Sexebisa da kanis SegrZnebebi integrirebas axdens, raTa akontrolos garemos
temperaturuli cvlilebebi.
kani SesaniSnavad adaptirebadi organoa.
garda imisa, rom is gicavT zedapiris kanis mgrZnobiaroba wnevisadmi Zalian farTo
dazianebisagan, gamoSrobisagan, gexmarebaT diapazonSi icvleba sxeulis sxvadasxva ubanze.
temperaturis regulaciaSi. is Seicavs nervul magaliTad, Tqven 10-jer ufro zustad gan-
daboloebebs, romlebic warmoSoben wnevis, sazRvravT stimulis lokalizacias TiTebis
siTbosa da sicivis SegZnebebs. am SegrZnebebs wverebze, vidre _ zurgze. sxeulis sxvadasxva
kanis SegrZnebebi ewodebaT. nawilis mgrZnobiarobis gansxvavebuloba gan-
radganac Tqven didi raodenobiT sensorul pirobebulia nervuli daboloebebis simWid-
sxva SegrZnebebi

informacias iRebT kanis saSualebiT, sxeulis roviT garkveul ubnebSi da, agreTve, sensoruli
zedapirTan axlos gansxvavebuli tipis mravali qerqis didi farTobiT, romelic maT See-
receptoruli ujredi funqcionirebs (ix. sur. satyviseba. mesame TavSi naxeT, rom mgrZno-
4.21). naxatze gamosaxuli TiToeuli tipis recep- biaroba udidesia iq, sadac es yvelaze metad
tori kanTan sxvadasxva tipis kontaqtze rea- gWirdebaT _ saxeze, enasa da xelebze. zusti
girebs (Sekular & Blake, 1994). meisneris sxeulebi sensoruli ukukavSiri sxeulis am nawilebidan
yvelaze kargad reagireben maSin, roca raime uzrunvelyofs Wamis, laparakis da aRqmis
exaxuneba kans, xolo merkelis diskebi yvelaze procesebis efeqtur mimdinareobas.
133
suraTi
4.21

kanis SegrZnebaTa
receptorebi
ramdenime sxvadasxva tipis
receptori aris pasuxismgebeli
kanis SegrZnebaTa gancdaze,
rogorica Sexebis, siTbosa da
sicivis SegrZnebebi. magaliTad,
meisneris sxeulebi yvelaze
kargad reagireben raime
obieqtis gaxaxunebaze kanis
m i m a r T, m e r k e l i s d i s k e b i
yvelaze aqtiurni arian patara
obieqtebis kanze dawolis
mimarT.

kanis mgrZnobelobis erTi aspeqti centralur deba. is damokidebulia daswavlil asociaciebsa


rols adamianur urTierTobebSi asrulebs: esaa da sensoruli receptorebis koncentraciaze
Sexeba. Sexebis saSualebiT Tqven gadascemT mocemul adgilze.
sxvebs Tqvens survils, miiRoT an gasceT sim- Sexeba SeiZleba garkveul rols TamaSobdes
Svide, mxardaWera, siyvaruli da vneba. Sexebis TviTgadarCenis procesSi. magaliTad, naadrevad
adgils didi mniSvneloba aqvs erotiuli an dabadebuli bavSvebi, romelTac saavadmyofoSi
seqsualuri SegrZnebis aRmocenebaSi. am Tval- 45 wuTis ganmavlobaSi yoveldRiuri masaJi
sazrisiT gansakuTrebiT mgrZnobiare adgilebs utardebodaT, fizikurad da gonebrivad gaci-
erogenuli zonebi ewodeba. sxva mgrZnobiare lebiT ufro swrafad izrdebodnen da viTarde-
Tavi 4 / SegrZnebebi

erotiuli adgilebis aRgznebis potenciali bodnen im TanatolebTan SedarebiT, romelTac


interindividualuri gansxvavebulobiT xasiaT- ar utardebodaT masaJi (Field & Schanberg, 1990).
virTxebze Catarebuli kvleva gviCvenebs, rom
kanis SegrZnebebi (cutaneous senses) _ wnevis, siT- energiuli stimulacia aTavisuflebs zrdis
bosa da sicivis SegrZnebebi.
hormonebs da aaqtiurebs zrdis ferments _
erogenuli zonebi (erogeneous zones) _ kanis zeda- dekarboqsilazas (ODC - onithine decarboxylase) Tavis
piris adgilebi, romlebic gansakuTrebiT mgrZno- tvinsa da sxva sasicocxlo organoebSi. is naSi-
biareni arian gaRizianebisadmi da warmoSoben
erebi, romlebic sicocxlis pirvel wlebSi
erotiul da seqsualur SegrZnebebs.
134 xSirad ayavdaT xelSi, ufro janmrTelebi arian
mTeli cxovrebis manZilze. sakontrolo jgufis
cxovelebTan SedarebiT, stimulirebuli naSi-
erebi gamoirCeodnen stresisadmi ufro meti
winaaRmdegobis gawevis unariT, ufro nela ber-
debodnen, maTi Tavis tvinis ujredebi ki ufro
didxans inarCunebdnen sicocxlisunarianobas
da ukeTesi mexsiereba hqondaT (Meany et al., 1998).
aqedan gamomdinare, praqtikuli rekomendacia
aseTia: SeexeT xSirad imaT, viszedac zrunavT
da sxvebic waaxaliseT, rom Tqvenc Segexon
xSirad – es ara marto siamovnebas moggvriT,
aramed gaaumjobesebs rogorc Tqvens, agreTve,
maT janmrTelobasac (Montague, 1986).

wonasworobisa da kinesteTikuri
SegrZnebebi
wonasworobis da kinesTetikuri SegrZnebebi xSirad ecemian, axasiaTebT Tavbruxveva. miuxeda-
TqvenTvis SeiZleba ucnobic ki iyos, radganc vad amisa, aseTi adamianebis umravlesoba, bolos
maT ara aqvT receptorebi, romelTa danaxva da bolos, mainc axerxebs am naklis kompensi-
SeiZleba, rogorc magaliTad, Tvalebis, yurebis rebas imiT, rom ufro metad eyrdnoba vizualur
an cxviris. wonasworobis SegrZneba sivrceSi informacias. gulisreva moZraobisas maSin aRmo-
Cveni sxeulis, gansakuTrebiT, Tavis orientaciis cendeba, rodesac vizualuri sistemidan moma-
SegrZnebas gvaZlevs. am informacias gvawvdian vali signalebi konfliqtSi Sedis vestibula-
receptorebi, patara bususebi, romelnic Sida ruli aparatidan wamosul signalebTan. moZrav
yurSi _ siTxiT savse parkuWebsa da arxebSi transportSi kiTxvisas adamianebs xSirad uCn-
mdebareoben. es bususebi ixreba, roca siTxe debaT gulisrevis SegrZneba. amis mizezi isaa,
moZraobs da awveba maT, es ki maSin xdeba, roca rom vizualuri signalebi uZravi obieqtidan
Tavs swrafad amoZravebT. parkuWi da tiki modis, xolo vestibularuli SegrZnebebi _
gatyobinebT informacias sworxazovani moZra- moZravi obieqtidan. mZRolebs iSviaTad emar-
obis aCqarebisa da Senelebis Sesaxeb (ix. sur. TebaT es avadmyofoba, radgan isini xedaven da
4.16). sami arxi, romelTac naxevarrkalovan grZnoben kidec moZraobas.
arxebs uwodeben, erTmaneTis mimarT marTi rasac ar unda akeTebdeT, idgeT verti-
kuTxiTaa ganlagebulni, rac saSualebas kalurad, xatavdeT Tu varjiSobdeT, Tqvens tvins
gvaZlevs miviRoT informacia nebismieri sWirdeba zusti informacia Tqveni sxeulis
mimarTulebiT moZraobis Sesaxeb _ Tu rogor poziciisa Tu misi nawilebis sivrciTi mimar-
moZraobs Tavi, roca vtrialdebiT, roca vaqnevT Tebisa da moZraobis Sesaxeb. kinesTetikuri
mas, an gverdze gadavxriT. SegrZneba uzrunvelyofs mudmiv sensorul uku-
adamianebi, romlebmac ubeduri SemTxvevebisa kavSirs sxeulis motoruli aqtivobis Sesaxeb.
Tu avadmyofobis gamo dakarges wonasworobis amis gareSe Tqven ver SeZlebdiT nebismieri moZ-
sxva SegrZnebebi

SegrZneba, sakmod dezorientirebulni arian, raobebis didi nawilis koordinirebas.


Tqven gaqvT kinesTetikuri informaciis ori
wonasworobis SegrZneba (vestibular sense) _ in- wyaro: receptorebi, romlebic mdebareoben
formacias gvawvdis Cveni sxeulis orientaciis saxsrebSi da receptorebi, romlebic mdeba-
Sesaxeb sivrceSi. reoben kunTebsa da myesebSi. saxsrebSi mdebare
kinesTetikuri SegrZneba (kinesthetic sense) _ in- receptorebi reagireben im daWimulobaze,
formacias gvawvdis Cveni sxeulisa da misi na- romelic Tan axlavs kidurebis sxvadasxva po-
wilebis moZraobisa da mdgomareobis Sesaxeb. zicias da daWimulobis cvlilebebze, rasac 135
gamRizianeblebiT stimulaciaze, romelic
sakmaod intensiuria, raTa qsovilis dazianeba
gamoiwvios an mas safrTxe Seuqmnas. xarT Tu
ara srulebiT kmayofili aseTi kargad gan-
viTarebuli tkivilis SegrZnebiT? Tqveni pasuxi,
albaT, orive iqneba _ „ki~-c da „ara~-c. „ki~-s
SemTxvevaSi tkivilis SegrZneba mniSvnelovania
Tqveni gadarCenisTvis. adamianebi, romelTac
dabadebidan dakarguli aqvT tkivilis Segr-
Znebis unari, xSirad iReben sxeulis sxvadasxva
dazianebebs, romelTa Tavidan acileba SesaZ-
lebeli iqneboda, Tuki Tavis tvini SeZlebda
maT gafrTxilebas mosalodneli safrTxis
Sesaxeb (Larner et al., 1994). maTi magaliTi gasagebs
xdis tkivilis SegrZnebis, rogorc dacvis
signalis mniSvnelobas _ is gafrTxilebT
potenciuri zianis Sesaxeb. „aras~ upasuxebT,
radgan zogjer aris momentebi, roca Tqven
bednieri iqnebodiT, rom SegZlebodaT tkivilis
SegrZnebis gamorTva. 50 milionze meti adamiani
aSS-Si itanjeba mudmivi, qronikuli tkiviliT.
samedicino xarjebi tkivilis gasayuCeblad
da dakarguli samuSao dReebi weliwadSi 70
miliard dolaradaa Sefasebuli (Turk, 1994).
rogorc Cans, uwyveti, qronikuli tkivili
iwvevs saxsrebis moZraobebi. kunTebsa da myesebSi xSirad iwvevs mwvave depresias da mizezia imisa,
mdebare receptorebi reagireben im daZabulobis rom aseTi tkivilebis mqone adamianebi uar-
cvlilebebze, romelic Tan axlavs kunTebis yofiTad afaseben TavianT cxovrebas (Banks &
SekumSvasa da gafarToebas. Kerns, 1996). gasagebia, rom mecnierebs ainteresebT
Tavis tvini xSirad axdens kinesTetikuri tkivilis SegrZnebis gamomwvevi meqanizmebis
SegrZnebebidan miRebuli informaciis integ- Seswavla, raTa daeuflon misi Semcirebis
rirebas Sexebis SegrZnebidan miRebul infor- teqnikas.
maciasTan. Tavis tvins ar SeuZlia, magaliTad,
im signalebis srulyofili gaazreba, romelic tkivilis meqanizmebi
TiToeuli TiTidan modis, Tuki mas zustad ar
TiTqmis yvela cxoveli ibadeba ama Tu im
ecodineba TiTebis mdebareoba erTmaneTis mimarT.
tipis tkivilis dacviTi sistemiT, romelic
warmoidgineT, rom, raRac sagnebs daxuWuli
iwvevs avtomaturad garkveuli stimulebisagan
TvalebiT agrovebT. Sexebis SegrZneba gaZlevT
gaqcevis refleqss. roca stimulis intensivoba
saSualebas, mixvdeT, aris Tu ara aRebuli
zeda zRurbls miaRwevs, organizmi gaqceviT
obieqti qva, magram kinesTetikuri SegrZneba
Tavi 4 / SegrZnebebi

pasuxobs, ra Tqma unda, Tuki SeuZlia es. garda


giqmniT warmodgenas mis sidideze.
amisa, is swrafad swavlobs tkivilis gamomwvevi

tkivili
tkivili (pain) _ organizmis reaqcia mavne zemoq-
zemoT Sexebis SegrZnebis garkveuli aspeqtebi
medebis mqone gamRizianeblebis stimulaciaze,
ganvixileT. Tqven iciT, rom fizikuri kontaqtis romelic aris sakmaod intensiuri, raTa gamoiw-
garkveuli formebi tkivils iwveven. tkivili vios qsovilis dazianeba an Seuqmnas mas safr-
aris organizmis reaqcia mavne zemoqmedebis mqone Txe.
136
stimulebis identificirebas da SeZlebisada-
gvarad Tavidan icilebs maT.
arsebobs ori saxis tkivilis SegrZneba:
nocicepturi da nevropaTiuri. nocicepturi
tkivili aris uaryofiTi SegrZneba, romelsac
mavne zemoqmedebis mqone gamRizianebeli iwvevs.
magaliTad, es aris SegrZneba, romelic gagiC-
ndebaT cxel qurasTan Sexebisas. kanSi mdebare
specialuri nervuli daboloeba agzavnis tki-
vilis Setyobinebas Tqveni xelidan zeviT,
zurgis tvinis gavliT Tavis tvinisaken. xelis
ukan gamoweviT SegiZliaT am tipis tkivilis
Sewyveta. nevropaTiuri tkivili gamowveulia
nervebis aranormaluri gadaWarbebuli funqcio-
nirebiT. is aRmocendeba dazianebuli an daava-
debuli nervebidan, risi mizezicaa, magaliTad,
ubeduri SemTxveva an kibo. medikamentebs da
mkurnalobis sxva saSualebebs, romlebic awyna-
reben nervebs, aseTi tipis tkivilebis Semsubu-
qeba SeuZliaT.
mecnierebma im specifikuri receptorebis
gansazRvra daiwyes, romlebic reagireben safarvelis gareSe. zurgis tvinTan dawyebuli
tkivilis gamomwvev stimulebze. maT aRmoaCines, impulsebi gadaecema Talamuss da Semdeg _ Tavis
rom z o g i e r Ti receptori mxolod tvinis qerqs, sadac xdeba tkivilis lokali-
temperaturaze reagirebs, zogierTi _ qimiur zaciisa da intensivobis gansazRvra, dazianebis
nivTierebebze, sxvebi ki _ meqanikur stimulebze. mniSvnelovnebis Sefaseba da samoqmedo gegmis
arsebobs receptorebi, romlebic tkivilis dasaxva.
gamomwvevi stimulebis kombinaciaze reagireben.
tkivilis boWkoebis qseli qmnis SesaniSnav bades,
tkivilis fsiqologia
romelic mTel sxeuls faravs. periferiuli
nervuli boWkoebi tkivilis signalebs centra- emociuri reaqciebi, konteqstualuri faqto-
lur nervul sistemaSi ori gziT agzavnian: rebi da situaciis interpretacia SeiZleba
swrafi gamtarunarianobis nervuli boWkoebiT, iseTive mniSvnelovan rols asrulebdes tki-
romlebic dafarulni arian mieliniT da neli, vilis gancdaSi, rogorc realuri fizikuri
ufro patara nervuli boWkoebiT, mielinis stimuli (Price, 2000; Turk, 1994). fsiqologiuri
procesebis mniSvnelobas tkivilis gancdaSi
naTlad gviCvenebs Semdegi ori ukiduresi Sem-
nocicefturi tkivili (nociceptive pain) _ gamowve- Txveva: erTi, roca aris tkivili, magram ar ar-
ulia mavne zemoqmedebis mqone eqsternaluri sebobs misi gamomwvevi fizikuri stimuli da
stimuliT; kanSi arsebuli specializebuli meore, roca ar aris tkivili, miuxedavad didi
nervuli daboloebebi agzavnian tkivilis
intensivobis tkivilis gamomwvevi stimulis
Sesaxeb Setyobinebas kanidan zurgis tvinis
sxva SegrZnebebi

gavliT Tavis tvinSi. arsebobisa. magaliTad, im adamianTa 10%-ze meti,


romelTac amputirebuli aqvT kidurebi, uCivian
nevropaTiuri tkivili (neuropathic pain) _gamowve-
ulia nervebis aranormaluri an zedmetad mwvave da qronikul tkivilebs im kidurSi,
aqtiuri funqcionirebiT; is nervebis dazianebis romelic maT aRar aqvT. amas fantomuri kiduris
an daavadebis mizezia. fenomeni ewodeba (Melzack, 1992). amis sapiris-
fantomuri kiduris fenomeni (phantom limb phenom- pirod, zogierT individs, romelic monawi-
enon) _ mwvave da qronikuli tkivilis SegrZneba leobs religiur ritualebSi, SeuZlia tkivi-
amputirebul kidurSi. lis SegrZnebis blokireba tkivilis gamom-
137
fsiqologia Cvens cxovrebaSi

ratom iwvevs cxare saWmeli tkivils?

gqoniaT odesme aseTi gamoc- adamianebi, romelTac bevri siaTebdaT, gadarCenis ufro
dileba? Tqven miirTmevT ro- gemos bolqvebi aqvT, ufro meti Sansi hqondaT. radganac
melime Zalian cxare kerZs Ci- Zlier tkivils ganicdian kafsa- degustatoris statusi gene-
nur an tailandur restoranSi cinisagan. im individebs, romel- tikuria, am aspeqtSi gansxva-
da SemTxveviT CakbiCeT Zalze Tac bevri gemos bolqvebi aqvT, veba ukve patara bavSvebSic
cxare wiwaka. am momentSi is superdegustatorebi daarqves SeimCneva (Anliken et al., 1991).
siamovneba, romelsac sakvebi- (Bartoshuk, 1993), xolo maT, visac xuTidan Svid wlamde super-
sgan iRebT, Zlier tkivilad ufro mcire raodenebiT aqvT es degustatori bavSvebi upira-
gadaiqceva. Tuki aseT ram receptorebi _ nondegustato- tesobas aniWeben rZes yvelTan
odesme SegmTxveviaT, Tqven rebi. individTa es ori jgufi SedarebiT da piriqiT _
iciT, rom gemos sferoSi ar- ar gansxvavdeba erTmaneTisagan nondegustatorebi _ yvels
sebobs kavSiri maT Soris, rac mravali gemos SegrZnebebis rZesTan SedarebiT. ratom?
ganiWebT siamovnebas da tki- mixedviT _ Tqven SeiZleba arc superdegustatorebi rZes
vils. ganvixiloT es damoki- icodeT superdegustatori aRiq vamen, rogorc ufro
debuleba. xarT, nondegustatori Tu raRac Tbils da yvels _ rogorc
fiziologiurad advilia Sualeduri. gansxvaveba mxolod ufro mwares, vidre nonde-
imis axsna, Tu ratom iwvevs cxa- garkveuli qimiuri nivTiere- gustatorebi. amrigad, gene-
re wiwaka tkivils. Tqvens enaze bebis, magaliTad, kafsacinis tikuri gansxvavebebi gvexma-
arsebuli gemos bolqvebi mimarT mgrZnobiarobaSi vlin- reba avxsnaT, Tu ratom aqvs
dakavSirebulia nocicepturi deba. zogierT bavSvs ase gamo-
tkivilis boWkoebTan (Bartoshuk, gemos bolqvebis simWidrovis xatuli gemos Taviseburebani.
1993). amrigad, erTi da igive mixedviT interindividualuri magram, modiT davubrundeT
qimiurma nivTierebam SeiZleba sxvaoba genetikuri aRmoCnda restornis kerZs, romelmac
gaaRizianos rogorc gemos (Bartoshuk et al., 1994). qalebi ufro tkivilis SegrZneba gamoiwvia.
bolqvebSi mdebare recep- xSirad arian superdegusta- albaT, SegimCneviaT, rom
torebi, ise, masTan Zalian torebi, vidre kacebi. super- tkivilis SegrZneba TandaTan
axlos mdebare tkivilis boW- degustatorebi, saerTod, ufro qreba. am mxriv, pirSi ganla-
koebi (Caterina et al., 2000). cxare mgrZnobiareni arian mware qimi- gebuli tkivilis receptorebi
wiwakis SemTxvevaSi, es nivTie- uri nivTierebebis mimarT (sim- moqmedebs sxva sensoruli
rebaa kafsacini. Tuki Tqven ware damaxasiaTebelia sawam- receptorebis msgavsad: droTa
gsurT isiamovnoT cxare sakve- lavTa didi umravlesobisaTvis). ganmavlobaSi Tqven adap-
biT, unda SeecadoT sakvebSi radganac qals yovelTvis ufro tirdebiT mudmivi stimu-
SeinarCunoT am nivTierebis meti pasuxismgebloba ekisre- laciis mimarT. albaT Zalian
saWiro koncentracia ise, rom boda STamomavlobis gazrdasa kargia, rom sensorul proce-
man ufro metad gaaRizianos da kvebaSi evoluciis manZilze, sebs tkivilis Semsubuqebis
Tqveni gemos receptorebi, im qalebis bavSvebs, romlebsac funqciac aqvT da mas saWiro
vidre tkivilis receptorebi. meti gemos mgrZnobiaroba axa- momentSi gvTavazoben xolme.
albaT gainteresebT, ratom
gansxvavdebian adamianebi erTma-
neTisagan cxare sakvebis mimarT
Tavi 4 / SegrZnebebi

damokidebulebis mixedviT? maT


ukvirT xolme, ro ca maT
megobrebs SeuZliaT an ar
SeuZliaT cxare sakvebis Wama.
am gansxvavebis asaxsnelad
kvlav fiziologias mivmarToT.
rac ufro metia gemos bol-
qvebi, miT ufro metia tkivilis (a) (b)
receptorebic. amitom ufro
138 didia imis albaToba, rom is
wvevi intensiuri stimulaciis pirobebSic, tebs, rom adamianebi xSirad ganicdian tkivils
rogoricaa, magaliTad, cxel nakverCxlebze Zalian mcire intensivobis an ararsebuli fi-
siaruli an nemsiT sxeulis gaxvreta. zikuri gamRizianeblis pirobebSi: am SemTxv-
saerTod, tkivilis SegrZnebaze did gavlenas evaSi tkivilis gancda mxolod tvinSia aRmo-
axdens konteqsti da reagirebis SeZenili Cvevebi. cenebuli.
vinaidan tkivili fsiqologiuri reaqciebis erT- is, Tu rogor aRiqvamT tkivils, ras eubnebiT
erTi saxea, is SeiZleba Seicvalos iseTi mis Sesaxeb sxvebs da rogor reagirebT tkivil-
mkurnalobis Sedegad, romelic fsiqikur pro- gamayuCeblebze, Tqven fsiqologiur mdgo-
cesebze iseTi zemoqmedebas iyenebs, rogoricaa mareobas ufro asaxavs, vidre tkivilis
hipnozi, Rrma relaqsacia, yuradRebis gadatana. gamomwvevi gamRizianeblis intensivobas. is,
magaliTad, anesTeziis gareSe mSobiarobis mo- rasac Tqven aRiqvamT, SeiZleba iyos sakmaod
samzadebeli lamazes (Lamaze) meTodiT samSobiaro gansxvavebuli da zogjer srulebiTac
tkivilebis Semcirebas ramdenime aseTi meTodis damoukidebeli imasagan, Tu ras SeigrZnobT,
kombinaciiT cdiloben. lamazes sunTqviTi rogorc amis Sesaxeb mexuTe TavSi visaubrebT,
varjiSebi mSobiares relaqsaciaSi exmareba da romelic aRqmis fsiqologias eZRvneba.
yuradReba gadaaqvs tkivilis adgilidan.
yuradRebis gadatanis, sasiamovno warmodgenebis,
Setyobinebebis gamoyeneba qmnis rbil, sasargeblo
Sejameba
Semxvedr stimulacias da meuRlisa Tu megobris
socialuri mxardaWera _ yvelaferi erTad momaval ynosvis SegrZnebis nervuli impulsebi aRmo-
dedas am mtkivneul situaciaze kontrolis Zlier cendeba maSin, roca haerSi arsebuli qimiuri
gancdas aZlevs. nivTiereba kontaqtSi Seva ynosvis bususebTan.
ynosva did rols asrulebs seqsualuri qcevis
ra gavlenas axdens tkivilis SegrZnebaze
regulaciasa da sxva mniSvnelovani funqciebis
fsiqologiuri konteqstSi? erT-erTi Teoria,
ganxorcielebaSi. ynosvisa da gemos sistemebi
romelic tkivilis Semcirebis gzebs exeba, cno-
SeTanxmebulad moqmedebs sakvebi produqtebis
bilia karibWis kontrolis Teoriis saxeliT
umravlesobis SegrZnebisas. gemo warmoadgens
(Ronald Mezlack, 1973, 1980). am Teoriis mixedviT,
Sesatyvisi gemos bolqvebis reaqciebis nazavs
zurgis tvinis ujredebi moqmedeben rogorc nev-
sitkboze, simJaveze, simwaresa da simlaSeze.
rologiuri kari, romelic xels uSlis
Tqven SegiZliaT ganicadoT wnevis, siTbosa
tkivilis zogierTi signalis Tavis tvinSi
da sicivis SegrZnebebi kanSi moTavsebuli
SeRwevas da mis blokirebas axdens, zogierTs
receptoruli ujredebis saSualebiT. Sexeba
ki _ atarebs. Tavis tvini da kanis receptorebi
mniSvnelovan rols asrulebs komunikaciasa da
signals zurgis tvinisken agzavnian, raTa man
gadarCenis procesSi. wonasworobis SegrZneba
gaaRos an daketos es kari. Tavis tvinidan
uzrunvelyofs Tqveni Tavisa da sxeulis orien-
swored es daRmavali signali uzrunvelyofs
tacias sivrceSi. kinesTetikuri SegrZneba pa-
fsiqologiur konteqsts, romelic axlavs Tan
suxismgebelia sxeulis sxvadasxva nawilebis
tkivils. gasul wlebSi melzakma (Melzack, 1999)
poziciaze da gexmarebaT nebismieri moZraobebis
warmoadgina ganaxlebuli Teoria _ tkivilis
koordinirebaSi.
neiromatriculi Teoria, romelic xsnis im faq-
Tqven ganicdiT nociceptur tkivils mavne
karibWis kontrolis Teoria (gate-control theory) stimulis zemoqmedebis SemTxvevaSi da nevro-
sxva SegrZnebebi

_ exeba tkivilis Semcirebas, romelic xdeba paTiur tkivils _ nervebis aranormaluri fun-
maSin, roca zurgis tvinis garkveuli ujredebi qcionirebis dros. fsiqologiuri konteqsti,
moqmedebs rogorc kari, uSlis xels tkivilis nawilobriv, gansazRvravs tkivilis gancdis in-
gavrcelebas da misi zogierTi signalis blok-
tensivobas.
irebas axdens, zogierTs ki agzavnis Tavis tvin-
Si.

139
sakvanZo
sakiTxebi
sxvadasxva aspeqtebi, rogo- ynosva cxviris RruSi ganla-
samyaros sensoruli ricaa sagnebis garegnuli gebuli, sunisadmi mgrZno-
saxe da maTi mdebareoba. biare ujredebiT xorciel-
Semecneba sinaTlis talRis sigrZe war- deba.
imis gamo, rom sensoruli moadgens gamRizianebels gemos receptorebi gemos
procesebi mniSvnelovan ferTa SegrZnebisaTvis. bolqvebia, romlebic mo-
rols asruleben Cven mier feris SegrZnebebi gansxvavdeba Tavsebulni arian gemos
samyaros SemecnebaSi, mec- t o n i T, s i m a Z R r i Ta d a dvrilebSi, ZiriTadad, ena-
nierebi fsiqologiis gan- sikaSkaSiT. ze.
viTarebis adreul etapebzec ferTa SegrZnebis Teoriebi Sexebis SegrZneba gulis-
swavlobdnen SegrZnebebs. aerTianebs sami feris Sem- xmobs dawolisa da tem-
fsiqofizika swavlobs fi- grZnebi receptoris triqro- peraturul SegrZnebebs.
zikur gamRizianebelze fsi- matul Teorias da sawinaaR- wonasworobis SegrZneba gaZ-
qologiur reaqcias. mec- mdego procesebis Teorias, levT informacias sxeulis
nierebi zomaven absolu- romelic sawinaaRmdego ele- moZraobis mimarTulebisa da
tursa da sxvaobis zRur- mentebis kompoziciis ideas siswrafis Sesaxeb.
blebs. eyrdnoba. kinesTetikuri SegrZneba gaZ-
signalis aRmoCena saSuale- gamRizianeblis TvisebaTa aR- levT informacias sxeulis
bas aZlevs mkvlevrebs gamo- moCena baduris ujredebisa nawilebis mdebareobis Se-
yon erTmaneTisagan SegrZne- da ufro maRali donis vi- saxeb da gexmarebaT moZ-
bis simaxvile da pasuxis zualuri centrebis moqmede- raobis koordinirebaSi.
sistematuri Secdoma. biT xdeba. tkivili aris organizmis
fsiqofizikis mkvlevrebma dacviTi reaqcia poten-
gansazRvres kavSiri gamRi- ciurad mavne zemoqmedebis
zianeblis fizikur inten- smena mqone gamRizianebelze.
sivobasa da fsiqologiur smenis SegrZneba warmoiqmneba tkivilis fiziologiuri
efeqts Soris maTematikuri bgeriTi talRiT, romelsac reaqcia moicavs sensorul
funqciis saSualebiT. gaaCna sixSire, amplituda da reaqcias tkivilis gamom-
SegrZneba gamRizianeblis fi- sirTule. wvevi gamRizianeblis mxares
zikur energias nervul ko- lokokinaSi bgeriTi talRebi da nervul impulsebs,
dad gardaqmnis. transformirdebian siTxis romlebic moZraoben Tavis
mecnierebi cdiloben Seiswav- moZraobad, romelic amoZ- tvinsa da zurgis tvins
lon informaciis dinebis ravebs ZiriTad membranas. Zi- Soris.
procesi sensoruli recepto- riTadi membranis bewvebi ner- tkivili aris nawilobriv
r e b i d a n Ta v i s t v i n i s vul impulsebs gadascemen fsiqologiuri reaqciac. is
qerqisaken. smeniT qerqs. SeiZleba Seicvalos mkur-
adgilis Teoria saukeTesod nalobiT, romelic aqcents
xsnis maRali sixSireebis ko- akeTebs fsiqikur procesebze
mxedvelobiTi sistema direbas, sixSiris Teoria ki da gadaaqvs yuradReba.
baduraze mdebare fotore- _ dabali sixSireebis kodi-
ceptorebi, romelTac kol- rebas.
bebsa da Cxirebs uwodeben, bgeris warmoSobis mimarTu- ZiriTadi cnebebi
sinaTlis energias nervul lebis gansazRvrisaTvis moq- absoluturi zRurbli
impulsad gardaqmnian. medebs ori tipis nervuli akomodacia
baduras gangliozuri uj- meqanizmi _ bgeraTa intensi- amakrinuli ujredebi
redebi axdenen recepto- adgilis Teoria
Tavi 4 / SegrZnebebi

vobisa da im drois Sedareba,


rebidan da bipolaruli uj- romelic bgeriT signals Ti- badura
redebidan momavali signalis Toeul yurTan misaRwevad bgeris siZliere
integrirebas. maTi aqsonebi bgeris tonis simaRle
sWirdeba.
warmoqmnian optikur nervebs, bipolaruli ujredebi
romlebic mxedvelobis gangliozuri ujredebi
sxva SegrZnebebi erogenuli zonebi
j v a r e d i n Ta n xvdebian
absoluturi zRurbli
erTmaneTs. ynosvisa da gemos SegrZnebebi veberis kanoni
vizualuri informacia gana- nivTierebaTa qimiur Tvisebeb- zalpis principi
wilebulia tvinis sxvadasxva ze reagireben da erTad kanis SegrZnebebi
ubnebSi, sadac muSavdeba moqmedeben, roca adamiani karibWis kontrolis Teoria
140 vizualuri garemos eZebs da irCevs sakvebs.
kinesTetikuri SegrZneba sensoruli fiziologia fantomuri kiduris fenomeni
kolbebi sibnelisadmi adaptacia feris simaZRre
lokokina signalis SemCnevis Teoria feromonebi
mxedvelobis qerqi sikaSkaSe fovea
nevropaTiuri tkivili feris toni fotoreceptorebi
nocicefTuri tkivili sixSiris Teoria fsiqometruli funqcia
odnav SesamCnevi sxvaoba smeniTi nervi fsiqofizika
optikuri nervi smeniTi qerqi ynosvis bolqvi
pasuxis sistematuri Secdoma sxvaobis zRurbli SegrZneba
receptoruli veli tembri Semavsebeli ferebi
sawinaaRmdego procesebis tkivili Cxirebi
Teoria transformacia ZiriTadi membrana
sensoruli adaptacia triqromatuli Teoria wonasworobis SegrZneba
sensoruli receptorebi

sakvanZo sakiTxebi

141

You might also like