Professional Documents
Culture Documents
4
samyaros sensoruli
Semecneba
• fsiqofizika
• fizikuri movlenebidan
fsiqikuri
movlenebisaken
mxedvelobis sistema
• adamianis Tvali
• guga da broli
• badura
• Tavis tvinisken mimavali
nervuli gzebi
• ferTa SegrZneba
•vizualuri obieqtebis
kompleqsuri analizi
smena
• bgeris fizika
• bgeris fsiqologiuri
ganzomilebebi
• smenis fiziologia
sxva SegrZnebebi
• ynosva
• gemos SegrZneba
• Sexebisa da kanis
SegrZnebebi
• wonasworobisa da
kinesTetikuri
SegrZnebebi
• tkivili
fsiqologia Cvens
cxovrebaSi: ratom iwvevs
cxare saWmeli tkivils
sakvanZo sakiTxebi
• ZiriTadi cnebebi
99
j onaTan i. mxatvari iyo. man
Tavisi warmatebuli Semoq-
medebiTi karieris ganmavlob-
miuxedavad yovelive amisa, jonaTan i-is
istoria arc ise tragikuli aRmoCnda. droTa
ganmavlobaSi igi Seegua am mdgomareobas; scada
gaegrZelebina Tavisi Semoqmedeba da Savi da
TeTri saRebavebiT daiwyo xatva. jonaTan i-is
aSi mravali abstraqtuli tilo Seqmna, romelic
kaSkaSa, cocxali ferebis didebul sinTezs war- Tayvanismcemlebma es aRiqves, rogorc misi Semoq-
moadgenda. samocdaxuTi wlis asakSi man sru- medebiTi karieris axali da saintereso etapi.
liad dakarga ferTa SegrZnebis unari Tavis maT ar icodnen, rom mxatvruli mimarTulebis
tvinis dazianebis gamo. roca is Tavis namuSev- Secvla ganpirobebuli iyo Tavis tvinis dazia-
rebs uyurebda, yovelives mxolod rux, Sav da nebiT. jonaTan i. mixvda, rom misma ucabedma
TeTr ferebSi xedavda; Tuki is adre aRiqvamda ferTa sibrmavem vizualuri samyaros axali
ferebs, romlebic misTvis Rrma pirovnuli aso- aspeqtebi gadauSala win: „Tumca, jonaTan i. ar
ciaciebis matarebeli iyo, axla igi mxolod uaryofda imas, rom bevri ram dakarga da gar-
„uswormasworo~ da „WuWyian~ laqebs xedavda. kveulwilad swuxda amis gamo, magram man igrZno,
es ar exeboda mxolod mis Semoqmedebas. cvli- rom misi mxedveloba „uaRresad daxvewili~ da
lebebi mis yoveldRiur cxovrebaSic moxda. privilegirebuli gaxda, rom is uyurebs wminda
magaliTad, man SezRuda Tavisi sakvebi meniu formebis samyaros, romelsac ar uSlis xels
mxolod Savi da TeTri saWmelebiT _ Savi zeTis- feri~ (Sacks, 1995, p.38). amrigad, miuxedavad imisa,
xili da TeTri brinji misTvis gacilebiT ufro rom jonaTan i-ma ferTa SegrZnebis unari dakar-
jansaR, normalur sakvebad gamoiyureboda, vidre ga, misma sensorulma sistemam igi uzrunvelyo
feradi sakvebi, romelsac is axla usiamovno samyaros axali versiiT, romelic mas SeeZlo
rux ferebSi aRiqvamda da ugemuri eCveneboda. aReqva da xelovnebad gadaeqcia.
suraTi
4.2
signalis SemCnvis Teoria
matrica A gviCvenebs SesaZlo Sedegebs, roca subieqts ekiTxebian, aris Tu ara miznobrivi
stimuli mocemul cdaSi; matricebi B da C _ tipur pasuxebs, roca subieqti midrekilia `diax~
104 da `ara~ pasuxebisaken.
stimuli ar aris. rogorc naCvenebia suraTis, ciaSi. isini, Cveulebriv, amjobineben gaakeTon
A matricaze, TiToeuli pasuxi daTvlilia operacia im SemTxvevebSic ki, roca ar arian
rogorc warmatebuli damTxveva, pasuxis gamo- darwmunebulni, rom simsivne avTvisebiania da,
toveba, mcdari gangaSi, an swori reaqcia, imisda amgvarad, riskaven imiT, rom maTi pasuxi mcdari
Sesabamisad, warmodgenili iyo Tu ara stimuli gangaSi iqneba; gamotovebuli signali ki _
da pasuxobda Tu ara damkvirvebeli sworad. avTvisebianoba, SeiZleba sikvdilis mizezi
damkvirvebeli, romelic qronikulad ambobda gaxdes. sazogadod, gadawyvetilebis miRebisas
„diax~-s, iZleoda warmatebuli damTxvevebis did gaTvaliswinebuli unda iyos arsebuli faqtebi,
raodenobas da, agreTve, mcdari gangaSis did TiToeuli tipis Secdomis SefardebiTi Rire-
ricxvs, rogorc es naCvenebia B matricaze. is, buleba da TiToeuli swori gadawyvetilebis
vinc qronikulad ambobda „ara~-s, iZleoda SefardebiTi mogeba. signalis SemCnevis Teoria
rogorc warmatebuli damTxvevebis, ise, mcdari warmoadgens mniSvnelovan instruments gada-
gangaSis mcire raodenobas, rogorc es naCvenebia wyvetilebis miRebis procesebis kvlevisas.
C matricaze.
warmatebuli damTxvevebisa da mcdari ganga- sxvaobis zRurbli
Sis procentebze muSaobis procesSi mkvlevrebma
warmoidgineT, rom dagiqiravaT sasmelebis
gamoiyenes maTematikuri procedura, raTa gamoe-
kompaniam, romelsac arsebulze SesamCnevad
TvalaT cal-calke damkvirveblis mgrZnobia-
ufro tkbili kolas produqtis warmoeba surs,
robisa da pasuxis sistematuri Secdomis maC-
Tumca, rac SeiZleba naklebi Saqris damatebiT
veneblebi. es procedura SesaZleblobas iZleva
(fulis ekonomiis mizniT). Tqven gTxoven
davadginoT, aqvs Tu ara or damkvirvebels er-
gazomoT sxvaobis zRurbli, anu umciresi
Tnairi mgrZnobiaroba, miuxedavad didi gansxva-
fizikuri sxvaoba or gamRizianebels Soris,
vebisa pasuxebSi. sensoruli procesebis gamo-
romlebic SeiZleba gansazRvrul iqnes, rogorc
yofiT pasuxis sistemuri Secdomisagan, signalis
gansxvavebulebi. sxvaobis zRurblis gasazomad
SemCnevis Teoriam saSualeba misca eqsperimen-
Tqven unda gamoiyenoT gamRizianebelTa wyvili
tators, ganesazRvra da ganecalkevebina senso-
da SeekiTxoT damkvirveblebs, aris ori
ruli gamRizianeblisa da individis faqtoris
gamRizianebeli erTnairi Tu ara.
roli erTmaneTisagan saboloo pasuxis Camo-
sasmelis problemis SemTxvevaSi Tqven mia-
yalibebisas.
wodebT damkvirveblebs or kolas TiToeul
signalis SemCnevis Teoriis midgoma gvTa-
cdaSi, romelTagan erTi iqneba standartuli
vazobs gadawyvetilebis miRebis models, ro-
receptis, meore ki _ odnav ufro tkbili. TiTo-
melic SeiZleba gamoyenebul iqnes gansxvavebul
euli wyvilisaTvis individma unda Tqvas: „igivea~
konteqstSic. Zalian xSirad gadawyvetilebebi
an „gansxvavebulia~. mravali aseTi cdis Semdeg
Cvens yoveldRiur cxovrebaSi moicavs gansxva-
Tqven daxazavT fsiqometruli funqciis grafiks,
vebul jildoebs yoveli warmatebuli damTxve- sadac abscisaTa RerZze gadazomavT realur
visa da swori pasuxebisaTvis da dasjas yoveli gansxvavebebs da ordinataTa RerZze _ mis
samyaros sensoruli Semecneba
les da axdens mis fokusirebas _ sinaTle raze fokusirdeba; broli atrialebs aRqmul
Semodis rqovanaSi, Tvalis win mdebare gamWvir- obieqtebs. is gansakuTrebiT mniSvnelovania,
vale amoburcul nawilSi; Semdeg is gaivlis radganac icvlis fokuss axlo da Sorsmdebare
wina sakans, romelic savsea siTxiT _ namiT. sagnebisTvis. wamwamovan kunTebs SeuZliaT
fotoaparatis fokusirebisas Tqven amoZravebT Secvalon brolis sisqe da, aqedan gamomdinare,
mis linzas obieqtis mimarTulebiT, an aSorebT misi optikuri Tvisebebic. am process akomo-
mas. imisaTvis, rom Tvalma sinaTlis fokusireba dacia ewodeba.
moaxdinos, lobios marcvlis formis kristali normaluri akomodaciis unaris mqone adamia-
_ Tvalis broli _ icvlis Tavis formas, wvril- nebs Tvalis fokusireba sakamod did diapazon-
deba, roca fokusireba moSorebul obieqtebze Si SeuZliaT _ dawyebuli 7,5 sm manZilidan 109
suraTi
4.4
adamianis Tvalis
struqtura
rqovana, guga da broli axor-
cieleben sinaTlis fokusirebas
baduraze. baduradan nervuli
signalebi gadaecema tvins
optikuri nervis meSveobiT.
retinaluri gzebi
es diagrama warmodgenilia tradiciuli
da Zalian gamartivebuli saxiT. is gviC-
venebs gzebs, romelic akavSirebs ner-
vuli ujredebis sam Sres retinaSi.
Semomavali sinaTle gaivlis samive
Sres, sanam miaRwevs receptorebs, rom-
lebic ganlagebulni arian Tvalis kak-
lis ukana mxareze da mimarTulni arian
sinaTlis wyaros sapirispiro mxares.
aRsaniSnavia, rom bipolaruli ujredebi
kreben impulsebs erTze meti recep-
toruli ujredidan da agzavnian Sede-
gebs gangliozuri ujredebisaken. am
ujredebidan ki nervuli impulsebi
toveben Tvals optikui nervis saSua-
lebiT da miemarTebian Semdegi gadam-
rTveli punqtisaken.
bevrjer SeginiSnavT, rom Tavidan bevrs vera- ufro meti bipolaruli ujredidan erT gan-
fers xedavT darCenili mkrTali ganaTebis pi- muxtvaSi. centraluri foveis kolbebi agzav-
robebSi, magram cota xnis Semdeg Tqveni mxedve- nian TavianT impulsebs gangliozuri ujrede-
lobis mgrZnobiaroba kvlav umjobesdeba. Tqven
ganicdiT sibnelisadmi adaptaciis process _ akomod
Tvalis mgrZnobiarobis gradualur gaumjobe-
i.
sebas ganaTebis cvlilebis Sedegad sinaTlidan
TiTqmis sibnelisaken. sibnelisadmi adaptaciis
mizezi Cxirebis amoqmedebaa. isini ufro mgrZno-
biareni xdebian, vidre kolbebi. drois gasvlis
Semdeg Cxirebi reagireben ufro nakleb sinaT-
leze, vidre kolbebi.
badurs centrTan axlos aris patara ubani,
romelsac foveas uwodeben. is mxolod mWidrod
ganlagebul kolbebs Seicavs. iq ar aris Cxirebi.
es adgili gansakuTrebiT mgrZnobiarea ferebis
mimarT, aseve, yvelaze ufro zustad uzrun-
mxedvelobis sistema
bisaken maSin, roca baduras periferiaze mdebare robebs ar SevqmniT amisaTvis. es xdeba ori
Cxirebi da kolbebi erwymian bipolarul da mizezis gamo: pirvel rigSi, orive Tvalis brma
gangliozur ujredebs. gangliozuri ujredebis wertilebi iseTnirad arian ganlagebulni, rom
aqsonebi qmnian optikuri nervs, romelic vi- TiToeuli Tvalis receptorebi imis registra-
zualur informacias Tvalidan Tavis tvinisaken cias axdenen, rac gamorCa meore Tvals; meore
atarebs. mizezi isaa, rom Tavis tvini „avsebs~ am adgils
horizontaluri ujredebi da amakrinuli uj- Sesatyvisi sensoruli informaciiT garSemo
redebi informaciis integrirebas baduras gas- myofi areebidan.
wvriv axdenen. am ujredebis funqcia ufro metad imisaTvis, rom aRmoaCinoT brma wertili,
gamoixateba ara signalebis gagzavnaSi Tavis Tqven unda SexedoT suraTs 4.6 Semdegi pirobis
tvinisaken, aramed ujredebs Soris kavSiris dam- dacviT: es wigni daaxloebiT gaSlili mklavis
yarebaSi. horizontaluri ujredebi recepto- sigrZeze daiWireT, daxuWeT marjvena Tvali,
rebs erTmaneTTan akavSireben, amakrinuli uj- moaxdineT fiqsireba bankis figuraze marcxena
redebi ki aerTeben bipolarul ujredebs sxva TvaliT da nel-nela miitaneT wigni Tqvensken
bipolarul ujredebTan da gangliozur ujre- Zalian axlos. rodesac dolaris niSani iqneba
debs sxva gangliozur ujredebTan. Tqvens brma wertilze, is gaqreba, magram Tqven
baduras anatomiur agebulebaSi aris erTi ver SeamCnevT xarvezs Tqveni mxedvelobis velSi.
saintereso ucnauri adgili, sadac optikuri Tqveni vizualuri sistema Seavsebs cariel
nervi gamodis. am adgils optikuri diski anu adgils TeTri foniT, romelic gars akravs am
brma wertili ewodeba. is srulebiT ar Seicavs adgils. ase rom, Tqven mxolod siTeTres
Tavi 4 / SegrZnebebi
saken miemarTeba. mecnierebma kvlavac bevri ram aRWurvili saTanadod imisaTvis, rom dainaxos
unda Seiswavlon. arsebobs vizualuri qerqis sxva tipis talRebi speqtrSi, rogoricaa, maga-
daaxloebiT 30 anatomiuri qveganyofileba da liTad, X-sxivebi, mikrotalRebi da radio-
sxvadasxva Teoriebi am qveganyofilebebs Soris talRebi. fizikuri Tviseba, romelic ganas-
komunikaciis saxeebis Sesaxeb (Hilgetag et al., 1996). xvavebs eleqromagnituri energiis tipebs, maT
axla vizualuri samyaros calkeul aspeqtebs Soris sinaTlisasac, aris talRis sigrZe anu
davubrundeT. adamianis vizualuri sistemis erT- manZili ori uaxloesi talRis qims Soris.
erTi yvelaze saocari Tavisebureba isaa, rom xiluli sinaTlis talRis sigrZe nanometrebSi
114 Cven mier formis, feris, mdebareobis da siRrmis (metris memiliarde nawilSi) izomeba. is, rasac
fsiqologia Cvens cxovrebaSi
1999 wlis dekemberSi ram- Sic is ganaTavses dabadebis Sem- mxares. es mikroprocesori
denime sainformacio saagento deg, miwodebuli iqna zedmeti stimulirebas ukeTebs gangli-
iuwyeboda, rom stiv uanderi, raodenobis Jangbadi). maSinac ki, ozur ujredebs badeSi da
romelic TiTqmis dabadebidan roca sensoruli receptorebi televizoris Tu kompiuteris
brma iyo, imedovnebda, rom wyveten TavianT arsebobas, ekranis msgavsad funqci-
Caitarebda eqsperimentul qi- vizualuri gzebis sxva ujre- onirebs: am simravlis TiTo-
rurgiul proceduras, rome- debi, rogoricaa bipolaruli da euli elements _ TiToeul
lic mis mxedvelobas aRad- gangliozuri, ganagrZoben piqsels _ SeuZlia miiRos
genda. proceduras ventai lui, arsebobas. baduras struqturis nacrisferi feris sxvadasxva
mark humaiuni (Wentai Lui, Mark mocemulobisas (ix. suraTi 4.5), elferi, raTa uzrunvelyos
Humayun) da maTi jgufis sxva es ujredebi xelmisawvdomia mxedvelobiTi SegrZnebebis
wevrebi atarebdnen (Lui et al., pirdapiri eleqtruli sti- farTo diapazoni.
2001). am proceduraSi patara mulaciisaTvis. luis, humaiunisa rogorc Tqven SegiZliaT
mikroprocesori pirdapir da maTi kolegebis mier kon- Tavad daaskvnaT, aRniSnuli
ukavSirdeboda baduras da struirebuli mikroprocesori mikroprocesori ar aRadgens
kolbebisa da Cxirebis fun- zustad amas akeTebda: is axdenda mxedvelobas srulyofilad,
qcias cvlida, romelic ar fun- eleqtrul stimulacias, ro- iseTnairad, rogorc es nagu-
qcionirebda daavadebis gamo. melic Semomaval signals ara- lisxmebi iyo statiaSi stiv
samwuxarod, uanderi Zalian funqcionirebadi kolbebisa da uanderis Sesaxeb.
xangrZlivi drois ganmav- Cxirebis nacvlad agzavnida. informaciis is raodenoba,
lobaSi iyo brma da amitom ar mTlian sistemas, romelic romelsac uzrunvelyofs es
iyo kargi kandidati am pro- cnobilia, rogorc mraval- xelsawyo, sakmaod SezRudu-
cedurisaTvis. Tumca, es teqnika elementiani xelovnuri retina- lia imasTan SedarebiT, rasac
imeds aZlevda maT, visac vi- luri mikroprocesori (multiple- Tqven Cveulebriv iRebT Tqveni
zualuri sistemis jaWvis didi unit artificial retinal chipset MARC), uamravi kolbebidan da Cxire-
nawili jer kidev dauzianebeli ramdenime komponenti aqvs, rome- bidan. miuxedavad amisa, am
hqondaT. lic funqcionirebs rogorc eqsperimentis monawileebs
brma adamianTa umravlesobis Tvalis kaklis gareT, ise _ SeeZloT martivi gamosaxule-
dabrmavebis mizezi maT ba- SigniT. magaliTad, miniaturuli bebisa da formebis identi-
duraze mdebare receptoruli videokamera gamosaxulebas ficireba. arsebobs imedi, rom
ujredebis _ kolbebisa da garemodan iWers. es gamosaxu- es mikroprocesori aRadgens
Cxirebis kvdoma _ degenera- leba muSavdeba da igzavneba mxedvelobas iseT doneze, rom
ciuli daavadeba gaxda (uan- mikroprocesorisaken, romelic adamianebi SeZleben imoZraon
deris sibrmave gamowveuli iyo qirurgiulad aris implanti- sakuTar garemoSi da gaarCion
imiT, rom inkubatorSi, romel- rebuli baduraze Tvalis ukana didi zomis SriftiT dabeW-
dili teqsti. uamravi adamia-
nisaTvis mTel msoflioSi,
romelsac daavadebis gamo
mxedvelobis sistema
115
leSi, romelic mxolod erTi talRis sigrZes
(magaliTad, lazeris gamosxiveba) Seicavs, feris
tonis fsiqologiuri gancda Seesabameba pir-
dapir sinaTlis talRis sigrZis fizikur gan-
zomilebas. suraTi 4.9 gviCvenebs, Tu rogor aris
ferTa tonebi ganlagebuli ferTa wreSi. is
ferebi, romlebic aRiqmebian, rogorc erTmaneTis
msgavsni, mosazRvre ferebia. es Tanamimdevroba
asaxavs speqtrSi ferebis Tanamimdevrobas. si-
maZRre feris SegrZnebis Tvisebaa, romelic
gamoxatavs imas, Tu ramdenad wmindaa feri.
Seurevel ferebs aqvs yvelaze meti simaZRre;
Tqven xedavT, rogorc sinaTles, aris talRis Sereul, arasufTa, pastelur ferebs aqvT
sigrZis diapazoni 400-dan 700 nanometramde. simaZRris saSualo raodenoba; rux fers aqvs
garkveuli fizikuri talRebis sinaTlis sxive- nulovani simaZRre. sikaSkaSe feris Tvisebaa,
bidan aRmocendeba garkveuli feris gancda, romelic gulisxmobs sinaTlis intensivobas.
magaliTad, iisferi-lurji ufro mokle sigr- TeTr fers aqvs yvelaze meti sikaSkaSe; Savs _
Ziani talRebisagan speqtris erT boloSi da yvelaze naklebi. roca vaanalizebT ferTa Seg-
wiTeli-narinjisferi _ ufro grZelis sigrZis rZnebis am Tvisebebs, aRsaniSnavia erTi garemoeba:
talRebisagan speqtris meore boloSi. amrigad, adamianebs SeuZliaT vizualurad ganasxvavon
sinaTle fizikurad talRis sigrZis terminebiT
aRiwereba da ara _ ferebiT; ferebi mxolod feris toni (hue) _ feris Tviseba, romelic
Tqvens sensorul sistemaSi arsebobs, rogorc gulisxmobs sinaTlis feris Tvisobriv gancdas.
talRis sigrZeTa interpretacia. simaZRre (saturation) _ feris Tviseba, romelic
feris gancda sami ZiriTadi TvisebiT xasiaT- gamoxatavs imas, Tu ramdenad wmindaa feri.
deba: feris toni, simaZRre da sikaSkaSe. feris sikaSkaSe (brightness) _ feris Tviseba, romelic
toni aris Tviseba, romelic gulisxmobs sinaT- gulisxmobs sinaTlis intensivobas.
lis feris Tvisobriv gancdas. martiv sinaT-
suraTi
4.8
eleqtromagnituri
speqtri
vizualur sistemas SeuZlia
SeigrZnos talris sigrZis
mxolod mcire diapazoni
eleqtromagnitur speqtrSi.
Tqven SeigrZnobT talRis
sigrZis im diapazons, ro-
Tavi 4 / SegrZnebebi
116
suraTi
4.9
ferTa wre
ferebi ganlagebula maTi msgavsebis
mixedviT. Semavsebeli ferebi ganla-
gebula erTmaneTis mopirdapire mxares.
Semavsebeli ferebis Sereva warmoqmnis
neitralur rux an TeTr sinaTles
centrSi. ricxvebi TiToeuli feris
tonis gaswvriv miuTiTebs speqtraluri
ferebis talRis sigrZis mniSvnelo-
baze, im ferebisa, romlebic moTavse-
bulia mxedvelobiTi mgrZnobelobis
diapazonSi. araspeqtraluri feris
toni miiReba mokle da grZeli sigrZis
speqtraluri talRis sigrZeTa SereviT.
suraTi
4.10
mxedvelobis sistema
117
visas avxsniT, roca daJinebiT daacqerdebiT yvelaze xSiria nawilobriv ferTa sibrmavis
raime fers sakmaod didxans, Tqveni recepto- is saxe, roca adamians uWirs mwvane da wiTeli
rebis arasrul gadaRlamde da Semdeg mzeras ferebis garCeva, gansakuTrebiT, Tu isini susti
TeTr zedapirze gadaitanT, Tqven sawyisi feris simaZRris arian. ufro iSviaTad gvxvdeba xalxi,
Semavsebel fers dainaxavT. romelic erTmaneTSi yviTel da lurj ferebs
albaT, SeginiSnavT Tanmimdevari kvali Tqvens urevs. yvelaze iSviaTi ki sruli ferTa sibrmavis
yoveldRiur cxovrebaSi ferTa gancdisas. Tumca, SemTxvevebia, roca adamiani saerTod ver arCevs
gancdebis didi nawili ar warmoiqmneba Semav- ferebs da mxolod sinaTlis xarisxis sxvada-
sebeli ferebidan. Tqven, SesaZloa, droda-dro sxva variacias xedavs (mister i-is SemTxveva,
erTobiT naxatSi feradi fanqrebisa da sa- romelic naxsenebi iyo am Tavis dasawyisSi,
Rebavebis kombinirebiT. feri, romelsac xedavT, sakmaod uCveuloa, radgan misi ferTa sruli
roca uyurebT feradi fanqrebiT daxatul raime sibrmave Tavis tvinis dazianebiT iyo gamowveuli
obieqts an sxva ferad zedapirs, sinaTlis tal- 65 wlis asakSi). imis gasagebad, gaqvT Tu ara
Ris sigrZea, romelic ar aris STanTqmuli zeda- raime defeqti ferTa SegrZnebaSi, SexedeT
piris mier. miuxedavad imisa, rom yviTeli saRe- suraTs 4.11. Tuki Tqven dainaxavT cifrebs 1-s
bavi gamoiyureba umetes SemTxvevaSi yviTlad, da 5-s am wertilebis erTobliobaSi, Tqveni
zogierTi sigrZis talRa ar airekleba, rac qmnis feradi mxedveloba, albaT, normaluria. Tuki
mwvane feris SegrZnebas. analogiurad, lurji dainaxavT kidev raimes, albaT, gaxasiaTebT, sul
saRebavi saSualebas aZlevs garkveuli sigrZis cota, ferTa nawilobrivi sibrmave (CautareT
talRebs ar aireklon, rac iwvevs lurjisa da es testi sxvebsac, kerZod, imaT, visac FferTa
cotaodeni mwvanis SegrZnebas. roca yviTeli da sibrmave axasiaTebs da gaigebT, ras xedaven isini
lurji ferebi kombinirebuli, yviTeli STanTqavs am testSi). axla vnaxoT, Tu rogor xsnian mecni-
lurjs da lurji STanTqavs yviTels. da erTad- erebi ferTa aRqmis iseT faqtebs, rogoricaa
erTi feri, romelic darCeba STaunTqmeli _ Semavsebeli ferebi da ferTa sibrmave.
gamoiyureba mwvaned! am movlenas substraqciuli
(substractive) ferTa Sereva1 ewodeba. darCenili
ferTa SegrZnebis Teoriebi
talRis sigrZe _ STaunTqmeli talRis sigrZe
aris arekvlili da swored is aZlevs ferebis ferTa SegrZnebis pirveli mecnieruli Teoria
narevs im fers, romelsac Tqven aRiqvamT. SemoTavazebuli iyo ser tomas iungis (Sir Tho-
zogierTi es kanoni ar vrceldeba im ada- mas Young) mier 1800 wels. is amtkicebda, rom
mianebze, romlebic dabadebuli arian feris arsebobs feris SemgrZnebi sami tipis receptori
SegrZnebis garkveuli anomaliiT. ferTa sib- normaluri mxedvelobis mqone adamianis TvalSi,
rmave aris ferebis garCevisYnawilobrivi an romelic warmoqmnis fsiqologiurad pirvelad
sruli uunaroba. mwvane, wiTeli da Savi feris SegrZnebebs: wiTels, mwvanesa da lurjs. yvela
droSaze Tvalebis fiqsirebisas Tqven ar danarCeni feri, misi azriT, am sami pirveladi
gagiCndebaT negatiuri optikuri kvali, Tuki ferisagan miiReboda, rogorc Semavsebeli fe-
ferTa sibrmave gaqvT. ferTa sibrmave, Cveulebriv, rebis an ori mosazRvre feris kombinaciis
memkvidreobiT gadaecema. es defeqti dakavSi- Sedegi. iungis Teoria Semdgom gaaumjobesa da
rebulia X qromosomis genTan. radgan mamakacebs gaafarTova herman von helmholcma (Hermann von
mxolod erTi X qromosoma aqvT, maT am rece- Helmholtz) da cnobili gaxda, rogorc iung-hel-
Tavi 4 / SegrZnebebi
1 2
qarTul fsiqologiur literaturaSi naxsenebia, qarTul fsiqologiur literaturaSi moxseniebulia,
118 rogorc ferTa Serevis meore kanoni (red. SeniSvna). rogorc `sami komponentis Teoria~ (red. SeniSvna).
suraTi
4.11
lenebi ar aixsneba aseve kargad am Teoriis heringis TeoriaSi ferTa sibrmavis tipebi qmnian
mier. ratom warmoqmnis erTi feris mimarT adap- wyvilebs, radgan ferTa SegrZnebis sistema
tacia negatiur Tanamimdevar kvals? ratom aqvT realurad aris Seqmnili sapirispiro wyvi-
nawilobrivi ferTa sibrmavis mqone adamianebs lebisagan da ara erTi pirveladi ferisagan.
sirTuleebi yovelTvis ferTa wyvilebis garCe- mravali wlis manZilze kamaTobdnen mecnie-
visas: wiTlisa da mwvanis, lurjisa da yviT- rebi am Teoriebis Rirsebis Sesaxeb. sabolood
lis? maT aRiares, rom es Teoriebi realurad ar
am kiTxvebze pasuxis gacema gaxda qvakuT- ewinaaRmdegebian erTmaneTs. isini ubralod
xedi ferTa SegrZnebis meore TeoriisaTvis, procesis or sxvadasxva etaps aRweren, romelic
romelic SemoTavazebuli iyo evald heringis Seesabameba suqcesiur fiziologiur struq-
(Ewald Hering) mier 1800-iani wlebis bolos. misi turebs mxedvelobiT sistemaSi (Hurvich & Jameson,
sawinaaRmdego procesis Teoriis Tanaxmad, 1974). axla viciT, rom marTlac arsebobs sami
nebismieri feris SegrZneba sami ZiriTadi sis- tipis kolbebi, Tumca, am kolbebidan TiToeuli
temisgan miiReba, romelTagan TiToeuli Seicavs garkveuli sigrZis talRebis diapazonze rea-
or sawinaaRmdego elements: wiTeli mwvanis girebs da mainc arsebobs talRis is sigrZe,
sapirispirod, lurji yviTlis sapirispirod da romlis mimarTac TiToeuli maTgani yvelaze
Savi (arc erTi feri) TeTris (yvela feri) metad aris mgrZnobiare.
sapirispirod. heringi fiqrobda, rom ferebi
mxedvelobis sistema
bgeris siZliere
bgeris siZliere anu fizikuri intensivoba
misi amplitudiT ganisazRvreba. didi ampli-
suraTi
4.13 tudis bgeriTi talRebi ganicdeba, rogorc
xmamaRali, mcire amplitudisa ki _ rogorc
sinusoiduri talRis warmodgena xmadabali. adamianis smeniTi sistema mgrZno-
sinusoiduri talRis ori ZiriTadi Tviseba aris biarea fizikuri intensivobebis uzarmazari
sixSire _ rxevaTa raodenoba drois fiqsirebul diapazonis mimarT.
erTeulSi da misi amplituda _ rxevis vertikaluri
majis saaTis wikwikis xma, romelic daaxlo-
diapazoni.
ebiT 6 metris manZilidan gvesmis, intensivobis
qveda zRvarze mdebareobs. es aris sistemis
milebas1 _ bgeris tonis simaRles, siZlieresa absoluturi zRurbli. Tuki is ufro mgrZno-
da tembrs. axla detalurad ganvixiloT es biarea, SeiZleba gaigonoT sisxlis moZraobis
movlenebi. xmac Tqvens yurebSi. intensivobis zeda zRvarze
mdebared ki SeiZleba ganvixiloT reaqtiuli
bgeris tonis simaRle TviTmfrinavis xma, romelic daaxloebiT 90
metris simaRleze mifrinavs. es xma imdenad
bgeris tonis simaRle ganisazRvreba bgeriTi
Zlieri iqneba, rom tkivilsac ki gamoiwvevs
talRis rxevis sixSiriT. maRali sixSireebi
yurebSi. bgeris wnevis fizikuri erTeulebis
warmoqmnian maRal tonebs, dabali sixSireebi
terminebiT, reaqtiuli TviTmfrinavi warmoqmnis
ki _ dabal tonebs. sufTa2 tonebis mimarT
bgeriT talRas, romelic miliardjer ufro
adamianis mgrZnobiaroba 20 hercis sixSiridan
Zlieria, vidre saaTis wikwiki.
20 000 h e r c i s s i x S i r e m d e d i a p a z o n S i
radgan smeniTi diapazoni Zalian didia, bge-
cvalebadobs. 20 hercze dabali sixSireebi
ris fizikuri intensivobis diapazoni, Cveu-
adamianma SeiZleba vibraciis saxiT SeigrZnos
lebriv, ufro SefardebiTi, vidre absoluturi
ufro Sexebis, vidre bgeris saSualebiT. Tqven
odenobis erTeulebiT gamoixateba. bgeris wneva
advilad warmoidgenT, Tu ramdenad didia es
diapazoni, Tuki gaiTvaliswinebT, rom
fortepianos 88 klaviSi mxolod 30 hercidan bgeris tonis simaRle (pitch) _ Tviseba, romelic,
4000 hercamde sixSiris diapazons faravs. ZiriTadad, bgeriTi talRis rxevis sixSiriT
rogorc fsiqofizikidan gaxsovT, kavSiri ganisazRvreba.
sixSiresa (fizikur realobas) da bgeriT tons bgeris siZliere (loudness) _ bgeris perceptuli
(fsiqologiur efeqts) Soris ar aris wrfivi. Tviseba, romelic gamoxatavs bgeriTi talRis
smena
tembri
bgeris tembri rTuli bgeris talRis kom-
ponentebs asaxavs. tembri aris is, rac gana-
sxvavebs, magaliTad, fortepianos xmas fleitis
xmisagan. fizikuri stimulebis mcire raodenoba,
magaliTad, kamertoni gamoscems sufTa tons,
romelic erTi sinusoiduri talRisgan Sedgeba.
sufTa tons mxolod erTi sixSire da erTi
amplituda aqvs. bgeraTa umetesoba realur
cxovrebaSi ar aris sufTa toni. isini kompleq- 4.15 naCvenebia rTuli talRebis formebi,
suri talRebia, romlebic sixSirisa da ampli- romelic ramdenime nacnob bgeras Seesatyviseba.
tudis garkveul kombinacias Seicaven. suraTze 4.15 suraTze mocemuli grafiki gviCvenebs
bgeraTa speqtrs fortepianos noti „mi~-sTvis
suraTi
4.14
124
suraTi
4.15
nacnobi bgerebis talRis formebi
es naxazi gviCvenebs nacnobi bgerebis talRis formebsa da bgeris speqtrs pianinos noti `mi~-saTvis.
ZiriTadi talRis sigrZe aris nawarmoebi ZiriTadi sixSirisagan, am SemTxvevaSi 256 herci, magram pianinos
simebi, agreTve, vibrirebs ufro maRal sixSireebzec (romelic cnobilia, rogorc obertonebi anu harmonikebi).
isini qmnian kbilanebs talRis nimuSze. es damatebiTi sixsireebi identificirebulia bgeriT speqtrSi.
(pirveli oqtava); yvela sixSires, romelic romelic JRers ise, rogorc noti „mi~ forte-
realurad warmodgenilia am notSi da maT pianoze.
amplitudebs. bgerebs, romelTac Tqven xmaurs uwodebT,
kompleqsur tonSi, rogoricaa magaliTad, ar aqvT ZiriTadi sixSireebisa da harmonikebis
noti „mi~, yvelaze dabali sixSire (daaxloebiT naTeli, martivi struqtura. xmauri Seicavs
256 hc) pasuxismgebelia im tonze, romelic Tqven mraval sixSires, romelic ar aris sistematurad
gesmiT. mas ZiriTad tons uwodeben, ufro maRali dakavSirebuli erTmaneTTan. magaliTad, stacio-
sixSiris tonebs ki _ harmonikebs, an obertonebs; naruli xmauri, romelic Tqven radiosadgurebs
smenasakvanZo sakiTxebi
maTi sixSire ramdenjerme aRemateba ZiriTadi Soris gesmiT, Seicavs yvela smenadi sixSiris
rxevis sixSires. sruli bgera, romelic Tqven energias; Tqven mas aRiqvamT ise, TiTqos ar
gesmiT, ZiriTadi bgerebisa da harmonikebis hqondes simaRle, radgan mas ar aqvs ZiriTadi
erToblivi moqmedebis Sedegad warmoiqmneba, sixSire.
rogorc naCvenebia speqtrSi. Tuki am sixSiris
sufTa tonebi da intensivobebi erTmaneTs
daemateba, amis Sedegad Tqven gaigonebT bgeras, smenis fiziologia
axla Tqven ukve gaqvT garkveuli informacia
tembri (timbre) _ smeniTi SegrZnebis Tviseba, bgeraTa fsiqologiuri gancdebis fizikuri
romelic asaxavs bgeriTi talRis sirTules. safuZvlebis Sesaxeb. axla ganvixiloT, Tu
125
rogor aRmocendeba es gancdebi smeniTi sistemis ZiriTadi membranis meqanikur rxevas; (3) es
fiziologiuri aqtivobisagan. pirvel rigSi, rxevebi gardaiqmneba eleqtrul impulsebad da
vnaxoT, Tu rogor muSaobs yuri. Semdeg ganvi- (4) impulsebi gadaigzavneba smeniT qerqSi. TiTo-
xilavT zogierT Teorias smeniT sistemaSi bge- euli es transformacia ufro detalurad ganvi-
riTi tonis simaRlis kodirebisa da bgerebis xiloT.
lokalizaciis Sesaxeb. pirveli transformaciisas haeris rxevadi
molekulebi Sedian yurebSi (ix. suraTi 4.16).
zogierTi bgera Sedis pirdapir yuris gareTa
smenis sistema
sasmen milSi da zogi ki _ gareTa yuridan anu
Tqven ukve iciT, rom sensoruli procesebi niJaridan arekvlis Semdeg. bgeriTi talRa
axdens eqsternaluri energiis formebis gar- mogzaurobs sasmeni milis gaswvriv gareTa yuris
daqmnas nervul impulsebad. imisaTvis, rom gavliT, sanam ar miaRwevs milis bolos. aq is
gaigonoT, unda moxdes ZiriTadi energiis oTxi ejaxeba Txel membranas, romelsac dafis apks
transformacia (ix. sur. 4.16): (1) haerSi gavrce- uwodeben. bgeriTi talRis wnevis cvlilebebs
lebuli talRebi unda gardaiqmnas siTxis tal- dafis apki moZraobaSi mohyavs. dafis apki
Rebad, romelic moTavsebulia yuris lo- gadascems rxevas gare yuridan Sua yurSi, RruSi,
kokinaSi; (2) siTxis talRebi Semdeg iwveven romelic Seicavs sam umciresi zomis Zvals
suraTi
4.16
Tavi 4 / SegrZnebebi
sxva SegrZnebebi
ynosva
Tqven, albaT, SegiZliaT warmoidginoT si-
tuacia, roca bednieri iqnebodiT ynosvis Segr-
Znebis dakargviT: gyoliaT rodisme ZaRli,
romelsac waugia skunsTan brZola? magram Tavi-
gansazRvra. ase rom, Tqven unda SemoabrunoT dan rom aviciloT skunsis sunis gancda, Cven,
Tavi da yurebis mdebareoba SecvaloT ise, rom agreTve, unda davkargoT vardis surnelis,
daarRvioT simetria, es SesaZlebels gaxdis cxeli popkornis, zRvidan momavali sunis
miiRoT bgeris lokalizaciis gansazRvrisaTvis SegrZnebis unari. suni _ kargi Tu cudi _
aucilebeli informacia. pirvelad Tavis arsebobas receptoris cilebTan
urTierTqmedebisas gvatyobinebs, romelic
ynosvis bususebis membranaze mdebareobs (ix.
sur. 4.19). mas SeuZlia miiRos nivTierebis
Sejameba
mxolod rva molekula, raTa dasabami misces
bgeriTi talRis sixSirisa da amplitudis erT-erTs am nervuli impulsebidan, magram, sul
kombinacia dasabams aZlevs bgeriTi tonis mcire, 40 nervuli daboloeba unda iyos
simaRlis, siZlierisa da tembris aRqmas. smeniTi stimulirebuli, raTa SeigrZnoT nivTierebis
informacia ramdenime transformacias ganicdis suni. es nervuli impulsebi sunis Sesaxeb
yuridan Tavis tvinisaken mimaval gzaze _ informacias ynosvis bolqvSi agzavnian, romelic
bgeriTi talRa gardaiqmneba siTxis talRebad, ganlagebulia receptorebis zemoT da Sublis
romlebic warmoqmnian nervul reaqcias. bgeriTi wilis qvemoT. ynosviTi procesi iwyeba qimiuri
tonis simaRlis aRqma axsnilia ori meqanizmis nivTierebis SesvliT ynosviTi neironebis ionur
kombinaciiT. adgilis Teoria amtkicebs, rom arxebSi, es ki, rogorc naxsenebi iyo mesame TavSi,
sxvadasxva simaRlis mqone bgera warmoSobs
Tavi 4 / SegrZnebebi
raTa daeynosaT isini. garda amisa, ynosva SeiZ- (Jacob & McClintock, 2000). amas gvafiqrebinebs,
leba aqtiuri komunikaciis mZlavri forma iyos. magaliTad, is faqti, rom, droTa ganmavlobaSi
zogierTi saxeobis cxovelebi erTmaneTTan axlo megobrebis menstrualuri cikli qalTa
qimiuri signalebis gamoyofiTa da aRmoCeniT saerTo sacxovrebelSi sinqronizacias iwyebs
Sedian kontaqtSi. am qimiur signalebs fero- (McClintock, 1971; Stern & McClintock, 1998). es
menebs uwodeben. feromenebi qimiuri nivTiere- sinqronizacia qimiuri signalebiT aixsneba,
bebia, romlebic gamoiyeneba erTi saxeobis far- romlis SegrZnebac xdeba ynosvis saSualebiT
glebSi, rogorc seqsualuri mgrZnobelobis, (Cutler et al., 1986; Preti et al., 1986). mecnierebi, agreTve, 131
amtkiceben, rom ynosva SeiZleba garkveul rols
TamaSobdes seqsualuri aqtivobisadmi adamianis
mzaobaSi.
saidan
viciT
asrulebs Tu ara ynosva raime rols
adamianis seqsualur aqtivobaSi
kvlevaSi 289 qali monawileobda. maT
unda SeefasebinaT androstenonis, mama-
kacis oflis ZiriTadi komponentis suni.
qalebis umetesoba suns afasebda, rogorc
„arasasiamovnos~ an „aramimzidvels~. am
zogadi kanonzomierebidan gamonaklisi
iyvnen is qalebi, romelTac ovulacia
hqondaT. sunis maTeuli Sefasebebi ufro
neitralur iyo. ra daskvna SeiZleba
gavakeToT? mkvlevrebi varaudoben, rom cxvirsacobis gakeTeba Wamis dros saWmels ukar-
qalebi, romelTac ovulacia da, Sesa- gavs gemos, ris Sedegadac yvela kerZs erTnairi
bamisad, dafexmZimebis ufro didi Sansi gemo aqvs, rac bevrad ukeTesia, vidre maTi
hqondaT, naklebad savaraudoa, rom winaaR- sakuTari gemo!
mdegobas gauweven mamakacTa seqsualur Tqveni enis zedapiri dafarulia gemos dvri-
iniciativas mxolod maTi arasasiamovno lebiT, romelic mas uswormasworo iers aZlevs.
bunebrivi sunis gamo (Grammer, 1993). am dvrilebis didi nawili gemos receptoruli
ujredebis jgufebs Seicavs, romelsac gemos
bolqvebs uwodeben (ix. sur. 4.20). gemos recep-
albaT, gagaocaT ynosvis SegrZnebis mniSvne-
toris erTi ujredis Canaweri gviCvenebs, rom
lobam adamianis seqsualur cxovrebaSi.
individualuri receptoruli ujredebi yvelaze
kargad reagireben gemos oTxi Tvisebidan erT-
erTze: tkbilze, mJaveze, mwaresa an mlaSeze
gemos SegrZneba (Frank & Nowlis, 1989). gasul wlebSi mkvlevrebma
aRmoaCines gemos mexuTe, ZiriTadi Tvisebis
sakvebisa da Rvinis gurmanebs aqvT kargad
receptorebi _ umami (umami) (Chaudhari et al., 2000).
ganviTarebuli unari, SeamCnion odnavi gan-
umami natriumis glutamatia (MGS), romelsac
sxvaveba gemoSi, Tumca, maTi umetesoba amisaTvis
xSirad umateben aziur saWmelebs da bunebrivad
realurad ynosvas iyenebs da ara _ gemos Segr-
gvxvdeba cilebiT mdidar sakvebSi, rogoricaa
Znebas. roca Tqven WamT, ynosvisa da gemos Segr-
xorci, zRvis produqtebi da Zveli yveli. Tumca,
Znebebi mWidrod TanamSromloben erTmaneTTan.
am xuTi Tvisebis receptoruli ujredebi mci-
roca gaciebuli xarT, sakvebi ugemuri geCvenebaT,
rediT sxva gemozec reagireben, „saukeTeso~ reaq-
radgan Tqveni cxviris Sesasvlelebi bloki-
Tavi 4 / SegrZnebebi
gemos SegrZnebis sistema dazianebis mimarT metad maSin arian aqtiurebi, roca raime patara
yvelaze didi winaaRmdegobis unarianobiT obieqti awveba kans. Tqven, albaT, gagikvirdebaT,
gamoirCeva, sxva SegrZnebebTan SedarebiT. Zalian roca gaigebT, rom siTbosa da sicivis SegrZne-
iSviaTia SemTxveva, rom vinmem srulebiT, samu- bebisaTvis gansxvavebuli receptorebi arsebobs.
damod dakargos gemos SegrZneba (Bartoshuk, 1990). Tqven ar gaqvT erTi receptori, romelic
moqmedebs Termometris msgavsad. Tqveni Tavis
tvini siTbosa da sicivis calkeuli signalebis
Sexebisa da kanis SegrZnebebi integrirebas axdens, raTa akontrolos garemos
temperaturuli cvlilebebi.
kani SesaniSnavad adaptirebadi organoa.
garda imisa, rom is gicavT zedapiris kanis mgrZnobiaroba wnevisadmi Zalian farTo
dazianebisagan, gamoSrobisagan, gexmarebaT diapazonSi icvleba sxeulis sxvadasxva ubanze.
temperaturis regulaciaSi. is Seicavs nervul magaliTad, Tqven 10-jer ufro zustad gan-
daboloebebs, romlebic warmoSoben wnevis, sazRvravT stimulis lokalizacias TiTebis
siTbosa da sicivis SegZnebebs. am SegrZnebebs wverebze, vidre _ zurgze. sxeulis sxvadasxva
kanis SegrZnebebi ewodebaT. nawilis mgrZnobiarobis gansxvavebuloba gan-
radganac Tqven didi raodenobiT sensorul pirobebulia nervuli daboloebebis simWid-
sxva SegrZnebebi
informacias iRebT kanis saSualebiT, sxeulis roviT garkveul ubnebSi da, agreTve, sensoruli
zedapirTan axlos gansxvavebuli tipis mravali qerqis didi farTobiT, romelic maT See-
receptoruli ujredi funqcionirebs (ix. sur. satyviseba. mesame TavSi naxeT, rom mgrZno-
4.21). naxatze gamosaxuli TiToeuli tipis recep- biaroba udidesia iq, sadac es yvelaze metad
tori kanTan sxvadasxva tipis kontaqtze rea- gWirdebaT _ saxeze, enasa da xelebze. zusti
girebs (Sekular & Blake, 1994). meisneris sxeulebi sensoruli ukukavSiri sxeulis am nawilebidan
yvelaze kargad reagireben maSin, roca raime uzrunvelyofs Wamis, laparakis da aRqmis
exaxuneba kans, xolo merkelis diskebi yvelaze procesebis efeqtur mimdinareobas.
133
suraTi
4.21
kanis SegrZnebaTa
receptorebi
ramdenime sxvadasxva tipis
receptori aris pasuxismgebeli
kanis SegrZnebaTa gancdaze,
rogorica Sexebis, siTbosa da
sicivis SegrZnebebi. magaliTad,
meisneris sxeulebi yvelaze
kargad reagireben raime
obieqtis gaxaxunebaze kanis
m i m a r T, m e r k e l i s d i s k e b i
yvelaze aqtiurni arian patara
obieqtebis kanze dawolis
mimarT.
wonasworobisa da kinesteTikuri
SegrZnebebi
wonasworobis da kinesTetikuri SegrZnebebi xSirad ecemian, axasiaTebT Tavbruxveva. miuxeda-
TqvenTvis SeiZleba ucnobic ki iyos, radganc vad amisa, aseTi adamianebis umravlesoba, bolos
maT ara aqvT receptorebi, romelTa danaxva da bolos, mainc axerxebs am naklis kompensi-
SeiZleba, rogorc magaliTad, Tvalebis, yurebis rebas imiT, rom ufro metad eyrdnoba vizualur
an cxviris. wonasworobis SegrZneba sivrceSi informacias. gulisreva moZraobisas maSin aRmo-
Cveni sxeulis, gansakuTrebiT, Tavis orientaciis cendeba, rodesac vizualuri sistemidan moma-
SegrZnebas gvaZlevs. am informacias gvawvdian vali signalebi konfliqtSi Sedis vestibula-
receptorebi, patara bususebi, romelnic Sida ruli aparatidan wamosul signalebTan. moZrav
yurSi _ siTxiT savse parkuWebsa da arxebSi transportSi kiTxvisas adamianebs xSirad uCn-
mdebareoben. es bususebi ixreba, roca siTxe debaT gulisrevis SegrZneba. amis mizezi isaa,
moZraobs da awveba maT, es ki maSin xdeba, roca rom vizualuri signalebi uZravi obieqtidan
Tavs swrafad amoZravebT. parkuWi da tiki modis, xolo vestibularuli SegrZnebebi _
gatyobinebT informacias sworxazovani moZra- moZravi obieqtidan. mZRolebs iSviaTad emar-
obis aCqarebisa da Senelebis Sesaxeb (ix. sur. TebaT es avadmyofoba, radgan isini xedaven da
4.16). sami arxi, romelTac naxevarrkalovan grZnoben kidec moZraobas.
arxebs uwodeben, erTmaneTis mimarT marTi rasac ar unda akeTebdeT, idgeT verti-
kuTxiTaa ganlagebulni, rac saSualebas kalurad, xatavdeT Tu varjiSobdeT, Tqvens tvins
gvaZlevs miviRoT informacia nebismieri sWirdeba zusti informacia Tqveni sxeulis
mimarTulebiT moZraobis Sesaxeb _ Tu rogor poziciisa Tu misi nawilebis sivrciTi mimar-
moZraobs Tavi, roca vtrialdebiT, roca vaqnevT Tebisa da moZraobis Sesaxeb. kinesTetikuri
mas, an gverdze gadavxriT. SegrZneba uzrunvelyofs mudmiv sensorul uku-
adamianebi, romlebmac ubeduri SemTxvevebisa kavSirs sxeulis motoruli aqtivobis Sesaxeb.
Tu avadmyofobis gamo dakarges wonasworobis amis gareSe Tqven ver SeZlebdiT nebismieri moZ-
sxva SegrZnebebi
tkivili
tkivili (pain) _ organizmis reaqcia mavne zemoq-
zemoT Sexebis SegrZnebis garkveuli aspeqtebi
medebis mqone gamRizianeblebis stimulaciaze,
ganvixileT. Tqven iciT, rom fizikuri kontaqtis romelic aris sakmaod intensiuri, raTa gamoiw-
garkveuli formebi tkivils iwveven. tkivili vios qsovilis dazianeba an Seuqmnas mas safr-
aris organizmis reaqcia mavne zemoqmedebis mqone Txe.
136
stimulebis identificirebas da SeZlebisada-
gvarad Tavidan icilebs maT.
arsebobs ori saxis tkivilis SegrZneba:
nocicepturi da nevropaTiuri. nocicepturi
tkivili aris uaryofiTi SegrZneba, romelsac
mavne zemoqmedebis mqone gamRizianebeli iwvevs.
magaliTad, es aris SegrZneba, romelic gagiC-
ndebaT cxel qurasTan Sexebisas. kanSi mdebare
specialuri nervuli daboloeba agzavnis tki-
vilis Setyobinebas Tqveni xelidan zeviT,
zurgis tvinis gavliT Tavis tvinisaken. xelis
ukan gamoweviT SegiZliaT am tipis tkivilis
Sewyveta. nevropaTiuri tkivili gamowveulia
nervebis aranormaluri gadaWarbebuli funqcio-
nirebiT. is aRmocendeba dazianebuli an daava-
debuli nervebidan, risi mizezicaa, magaliTad,
ubeduri SemTxveva an kibo. medikamentebs da
mkurnalobis sxva saSualebebs, romlebic awyna-
reben nervebs, aseTi tipis tkivilebis Semsubu-
qeba SeuZliaT.
mecnierebma im specifikuri receptorebis
gansazRvra daiwyes, romlebic reagireben safarvelis gareSe. zurgis tvinTan dawyebuli
tkivilis gamomwvev stimulebze. maT aRmoaCines, impulsebi gadaecema Talamuss da Semdeg _ Tavis
rom z o g i e r Ti receptori mxolod tvinis qerqs, sadac xdeba tkivilis lokali-
temperaturaze reagirebs, zogierTi _ qimiur zaciisa da intensivobis gansazRvra, dazianebis
nivTierebebze, sxvebi ki _ meqanikur stimulebze. mniSvnelovnebis Sefaseba da samoqmedo gegmis
arsebobs receptorebi, romlebic tkivilis dasaxva.
gamomwvevi stimulebis kombinaciaze reagireben.
tkivilis boWkoebis qseli qmnis SesaniSnav bades,
tkivilis fsiqologia
romelic mTel sxeuls faravs. periferiuli
nervuli boWkoebi tkivilis signalebs centra- emociuri reaqciebi, konteqstualuri faqto-
lur nervul sistemaSi ori gziT agzavnian: rebi da situaciis interpretacia SeiZleba
swrafi gamtarunarianobis nervuli boWkoebiT, iseTive mniSvnelovan rols asrulebdes tki-
romlebic dafarulni arian mieliniT da neli, vilis gancdaSi, rogorc realuri fizikuri
ufro patara nervuli boWkoebiT, mielinis stimuli (Price, 2000; Turk, 1994). fsiqologiuri
procesebis mniSvnelobas tkivilis gancdaSi
naTlad gviCvenebs Semdegi ori ukiduresi Sem-
nocicefturi tkivili (nociceptive pain) _ gamowve- Txveva: erTi, roca aris tkivili, magram ar ar-
ulia mavne zemoqmedebis mqone eqsternaluri sebobs misi gamomwvevi fizikuri stimuli da
stimuliT; kanSi arsebuli specializebuli meore, roca ar aris tkivili, miuxedavad didi
nervuli daboloebebi agzavnian tkivilis
intensivobis tkivilis gamomwvevi stimulis
Sesaxeb Setyobinebas kanidan zurgis tvinis
sxva SegrZnebebi
gqoniaT odesme aseTi gamoc- adamianebi, romelTac bevri siaTebdaT, gadarCenis ufro
dileba? Tqven miirTmevT ro- gemos bolqvebi aqvT, ufro meti Sansi hqondaT. radganac
melime Zalian cxare kerZs Ci- Zlier tkivils ganicdian kafsa- degustatoris statusi gene-
nur an tailandur restoranSi cinisagan. im individebs, romel- tikuria, am aspeqtSi gansxva-
da SemTxveviT CakbiCeT Zalze Tac bevri gemos bolqvebi aqvT, veba ukve patara bavSvebSic
cxare wiwaka. am momentSi is superdegustatorebi daarqves SeimCneva (Anliken et al., 1991).
siamovneba, romelsac sakvebi- (Bartoshuk, 1993), xolo maT, visac xuTidan Svid wlamde super-
sgan iRebT, Zlier tkivilad ufro mcire raodenebiT aqvT es degustatori bavSvebi upira-
gadaiqceva. Tuki aseT ram receptorebi _ nondegustato- tesobas aniWeben rZes yvelTan
odesme SegmTxveviaT, Tqven rebi. individTa es ori jgufi SedarebiT da piriqiT _
iciT, rom gemos sferoSi ar- ar gansxvavdeba erTmaneTisagan nondegustatorebi _ yvels
sebobs kavSiri maT Soris, rac mravali gemos SegrZnebebis rZesTan SedarebiT. ratom?
ganiWebT siamovnebas da tki- mixedviT _ Tqven SeiZleba arc superdegustatorebi rZes
vils. ganvixiloT es damoki- icodeT superdegustatori aRiq vamen, rogorc ufro
debuleba. xarT, nondegustatori Tu raRac Tbils da yvels _ rogorc
fiziologiurad advilia Sualeduri. gansxvaveba mxolod ufro mwares, vidre nonde-
imis axsna, Tu ratom iwvevs cxa- garkveuli qimiuri nivTiere- gustatorebi. amrigad, gene-
re wiwaka tkivils. Tqvens enaze bebis, magaliTad, kafsacinis tikuri gansxvavebebi gvexma-
arsebuli gemos bolqvebi mimarT mgrZnobiarobaSi vlin- reba avxsnaT, Tu ratom aqvs
dakavSirebulia nocicepturi deba. zogierT bavSvs ase gamo-
tkivilis boWkoebTan (Bartoshuk, gemos bolqvebis simWidrovis xatuli gemos Taviseburebani.
1993). amrigad, erTi da igive mixedviT interindividualuri magram, modiT davubrundeT
qimiurma nivTierebam SeiZleba sxvaoba genetikuri aRmoCnda restornis kerZs, romelmac
gaaRizianos rogorc gemos (Bartoshuk et al., 1994). qalebi ufro tkivilis SegrZneba gamoiwvia.
bolqvebSi mdebare recep- xSirad arian superdegusta- albaT, SegimCneviaT, rom
torebi, ise, masTan Zalian torebi, vidre kacebi. super- tkivilis SegrZneba TandaTan
axlos mdebare tkivilis boW- degustatorebi, saerTod, ufro qreba. am mxriv, pirSi ganla-
koebi (Caterina et al., 2000). cxare mgrZnobiareni arian mware qimi- gebuli tkivilis receptorebi
wiwakis SemTxvevaSi, es nivTie- uri nivTierebebis mimarT (sim- moqmedebs sxva sensoruli
rebaa kafsacini. Tuki Tqven ware damaxasiaTebelia sawam- receptorebis msgavsad: droTa
gsurT isiamovnoT cxare sakve- lavTa didi umravlesobisaTvis). ganmavlobaSi Tqven adap-
biT, unda SeecadoT sakvebSi radganac qals yovelTvis ufro tirdebiT mudmivi stimu-
SeinarCunoT am nivTierebis meti pasuxismgebloba ekisre- laciis mimarT. albaT Zalian
saWiro koncentracia ise, rom boda STamomavlobis gazrdasa kargia, rom sensorul proce-
man ufro metad gaaRizianos da kvebaSi evoluciis manZilze, sebs tkivilis Semsubuqebis
Tqveni gemos receptorebi, im qalebis bavSvebs, romlebsac funqciac aqvT da mas saWiro
vidre tkivilis receptorebi. meti gemos mgrZnobiaroba axa- momentSi gvTavazoben xolme.
albaT gainteresebT, ratom
gansxvavdebian adamianebi erTma-
neTisagan cxare sakvebis mimarT
Tavi 4 / SegrZnebebi
_ exeba tkivilis Semcirebas, romelic xdeba paTiur tkivils _ nervebis aranormaluri fun-
maSin, roca zurgis tvinis garkveuli ujredebi qcionirebis dros. fsiqologiuri konteqsti,
moqmedebs rogorc kari, uSlis xels tkivilis nawilobriv, gansazRvravs tkivilis gancdis in-
gavrcelebas da misi zogierTi signalis blok-
tensivobas.
irebas axdens, zogierTs ki agzavnis Tavis tvin-
Si.
139
sakvanZo
sakiTxebi
sxvadasxva aspeqtebi, rogo- ynosva cxviris RruSi ganla-
samyaros sensoruli ricaa sagnebis garegnuli gebuli, sunisadmi mgrZno-
saxe da maTi mdebareoba. biare ujredebiT xorciel-
Semecneba sinaTlis talRis sigrZe war- deba.
imis gamo, rom sensoruli moadgens gamRizianebels gemos receptorebi gemos
procesebi mniSvnelovan ferTa SegrZnebisaTvis. bolqvebia, romlebic mo-
rols asruleben Cven mier feris SegrZnebebi gansxvavdeba Tavsebulni arian gemos
samyaros SemecnebaSi, mec- t o n i T, s i m a Z R r i Ta d a dvrilebSi, ZiriTadad, ena-
nierebi fsiqologiis gan- sikaSkaSiT. ze.
viTarebis adreul etapebzec ferTa SegrZnebis Teoriebi Sexebis SegrZneba gulis-
swavlobdnen SegrZnebebs. aerTianebs sami feris Sem- xmobs dawolisa da tem-
fsiqofizika swavlobs fi- grZnebi receptoris triqro- peraturul SegrZnebebs.
zikur gamRizianebelze fsi- matul Teorias da sawinaaR- wonasworobis SegrZneba gaZ-
qologiur reaqcias. mec- mdego procesebis Teorias, levT informacias sxeulis
nierebi zomaven absolu- romelic sawinaaRmdego ele- moZraobis mimarTulebisa da
tursa da sxvaobis zRur- mentebis kompoziciis ideas siswrafis Sesaxeb.
blebs. eyrdnoba. kinesTetikuri SegrZneba gaZ-
signalis aRmoCena saSuale- gamRizianeblis TvisebaTa aR- levT informacias sxeulis
bas aZlevs mkvlevrebs gamo- moCena baduris ujredebisa nawilebis mdebareobis Se-
yon erTmaneTisagan SegrZne- da ufro maRali donis vi- saxeb da gexmarebaT moZ-
bis simaxvile da pasuxis zualuri centrebis moqmede- raobis koordinirebaSi.
sistematuri Secdoma. biT xdeba. tkivili aris organizmis
fsiqofizikis mkvlevrebma dacviTi reaqcia poten-
gansazRvres kavSiri gamRi- ciurad mavne zemoqmedebis
zianeblis fizikur inten- smena mqone gamRizianebelze.
sivobasa da fsiqologiur smenis SegrZneba warmoiqmneba tkivilis fiziologiuri
efeqts Soris maTematikuri bgeriTi talRiT, romelsac reaqcia moicavs sensorul
funqciis saSualebiT. gaaCna sixSire, amplituda da reaqcias tkivilis gamom-
SegrZneba gamRizianeblis fi- sirTule. wvevi gamRizianeblis mxares
zikur energias nervul ko- lokokinaSi bgeriTi talRebi da nervul impulsebs,
dad gardaqmnis. transformirdebian siTxis romlebic moZraoben Tavis
mecnierebi cdiloben Seiswav- moZraobad, romelic amoZ- tvinsa da zurgis tvins
lon informaciis dinebis ravebs ZiriTad membranas. Zi- Soris.
procesi sensoruli recepto- riTadi membranis bewvebi ner- tkivili aris nawilobriv
r e b i d a n Ta v i s t v i n i s vul impulsebs gadascemen fsiqologiuri reaqciac. is
qerqisaken. smeniT qerqs. SeiZleba Seicvalos mkur-
adgilis Teoria saukeTesod nalobiT, romelic aqcents
xsnis maRali sixSireebis ko- akeTebs fsiqikur procesebze
mxedvelobiTi sistema direbas, sixSiris Teoria ki da gadaaqvs yuradReba.
baduraze mdebare fotore- _ dabali sixSireebis kodi-
ceptorebi, romelTac kol- rebas.
bebsa da Cxirebs uwodeben, bgeris warmoSobis mimarTu- ZiriTadi cnebebi
sinaTlis energias nervul lebis gansazRvrisaTvis moq- absoluturi zRurbli
impulsad gardaqmnian. medebs ori tipis nervuli akomodacia
baduras gangliozuri uj- meqanizmi _ bgeraTa intensi- amakrinuli ujredebi
redebi axdenen recepto- adgilis Teoria
Tavi 4 / SegrZnebebi
sakvanZo sakiTxebi
141