You are on page 1of 18

r odesac TojiniT vTamaSobdi, mi-

sis salivanma [elen keleris


maswavlebeli] xelze damawera
sityva `T-o-j-i-n-a~ (doll). me damainteresa TiTebis
am TamaSma da Sevecade gamemeorebina... ar vicodi,
Cemma maswavlebelma xeli wylis nakadSi Cama-
yofina. roca erT xelze civi wylis nakadi
Semexo, man meore xelis gulze damawera sityva
`wyali~ jer nela, Semdeg ufro swrafad. me
wynarad vijeqi da mTeli gulisyuriT Sevig-
rZnobdi misis salivanis TiTebis moZraobas.
rom vambobdi sityvas; saerTod ar vicodi, rom
sityva arsebobs, me ubralod TiTebiT vTa- uecrad dameufla bundovani amaRelvebeli
maSobdi. gancda, TiTqos raRac daviwyebuli brundeboda;
erTxel, rodesac axali TojiniT vTamaSobdi, da rogorRac enis saidumlos farda aexada. maSin
misis salivanma aiRo Cemi Zveli Tojina, Camisva mivxvdi, rom `w-y-a-l-i~ aris is mSvenieri grili
kalTaSi da aso-aso miTxra `T-o-j-i-n-a~ da See- raRac, xelebze rom mexeboda. am cocxalma si-
cada mivexvedrebine, rom orive `T-o-j-i-n-a~ iyo. tyvam gamoafxizla Cemi suli, mianiWa mas sinaTle,
manamde, cota xniT adre, veWidavebodiT sityvebs imedi, sixaruli da Tavisufleba. Tumca, siZne-
`t-a-l-a-x-i~ da `w-y-a-l-i~. misis salivani cdi- leebi amiT ar dasrulebula, magram es siZneleebi
lobda, mivexvedrebine, rom `t-a-l-a-x-i~ aris ukve advilad gvardeboda.
talaxi da `w-y-a-l-i~ aris wyali, magram me es saxli swavlis dauokebeli surviliT
kvlav mereoda es ori... davtove. ukve yvelafers hqonda Tavisi saxeli
Cven saxlis garSemo biliks mivuyvebodiT da da TiToeuli axal azrs badebda. saxlSi dab-
mcenaris surneliT vtkbebodiT, romelic saxlis runebisas yvela sagani, romelsac ki vexebodi,
kedlebs faravda. viRac wyals avsebda. sicocxliT iyo gamsWvaluli (Keller, 1902/1990,
gv.15-16).

elen keleris avtobiografiis _ `Cemi cxov- ganuwyvetliv mimdinareobs, magram adamiani-


kognituri procesebis Seswavla
rebis ambavi~ _ am nawyvetSi avtori aRwers saTvis SeumCneveli rCeba. miuxedavad amisa,
enisa da azris gamoRviZebis mniSvnelovan deta- metyvelebisa da abstraqtuli azrovnebis unars
lebs. erTi wlis asakSi elenma gadaitana gaur- xSirad ganixilaven, rogorc adamianuri yofis
kveveli daavadeba, romlis Sedegadac man dakarga arsebiT niSans. Tumca, roca kargad Camoya-
mxedveloba da smena. sami TviT adre, sanam mas libebuli moxseneba ipyrobs Tqvens guls, an
Svidi weli Seusruldeboda, mis cxovrebaSi rodesac deteqtiur istoriaSi gamomZiebeli
gaCnda ana salivani _ misi maswavlebeli. ramdenime samxilze awyobs danaSaulis gaxsnis
salivanma SeZlo SeWriliyo keleris wyvdiadSi virtuozul logikas, Cven vacnobierebT Semec-
da, rogorc avtori aRniSnavs, saSualeba misca nebiTi aqtiobis inteleqtualur triumfs.
gamoecada `azris dabrunebasTan dakavSirebuli termini Semecneba SemecnebiTi procesebis
mRelvareba.~ yvela formas aerTianebs. rogorc 9.1 suraTzea
Tqven, albaT, arasdros dagWirvebiaT ase cxa- naCvenebi, kognituri procesebis Seswavla
dad aRgeqvaT sakuTari kognituri procesebi. es adamianis fsiqikuri cxovrebis Seswavlas gulis-
procesebi, rogorc wesi, cnobier mdgomareobaSi xmobs (me-5 TavSi ganxilulia 9.1 suraTze 313
kognituri
fsiqologia

fiqri da
grZnoba ena inteleqti yuradReba mexsiereba problemebis
gadaWra

suraTi
9.1
kognituri fsiqologiis sfero
kognituri fsiqologebi Seiswavlian umaRlesi fsiqikuri funqciebis Semdeg sakiTxebs: _ rogor xdeba
adamianis mier codnis SeZena da am codnis gamoyeneba garemos gagebisa da gardaqmnis mizniT.

aRwerili zogierTi sakiTxi). kognicia (Semec-


neba) aerTianebs rogorc Sinaarsebs, ise pro- momijnave sferoebSi erTi da imave sakiTxis
cesebs. SinaarsebSi moiazreba is, rac Tqven irgvliv arsebul codnaze. TiToeuli am sferos
iciT _ cnebebi, faqtebi, wesebi, mogonebebi: warmomadgenlebs SesaZlebloba aqvT, erTmaneTs
`ZaRli ZuZumwovaria~; „wiTeli sinaTle niSnavs monacemebi da aRmoCenebi gauziaron. me-8 TavSi
`sdeq~; `saxlidan wavedi 18 wlis asakSi~. kogni- Tqven naxeT, Tu rogoraa SesaZlebeli, mexsie-
turi procesebis saSualebiT Tqven manipu- rebis biologiuri safuZvlebis Sesaxeb sxvada-
lirebT im fsiqikuri SinaarsebiT, romlebic sxva kvlevebis gamoyenebiT, mexsierebis Teori-
gare samyaros interpretaciisa da cxovrebi- ebis daxvewa: kognituri mecnierebis arsi kargad
seuli dilemebis dros racionaluri gadawyveti- gamoCnda muSaobis procesSi. Teoriebis umrav-
lebis miRebis saSualebas gaZlevT.
fsiqologiaSi Semecnebas kognituri fsiqo-
logiis specialistebi Seiswavlian. bolo sami
aTwleulis ganmavlobaSi kognitur fsiqolo-
giasTan erTad am sakiTxebze muSaobdnen ukve
axali interdisciplinaruli sferos _ kognitu-
ri mecnierebis warmomadgenlebic (ix. sur. 9.2).
kognituri mecniereba fokusirebulia sxvadasxva

kognituri procesebi (Cognitive processes) – iseTi


umaRlesi fsiqikuri procesebi, rogoricaa: aR-
Tavi 9 / kognituri procesebi

qma, mexsiereba, metyveleba, problemis gadawyveta


da abstraqtuli azrovneba.
Semecneba (Cognition) – codnis SeZenis procesi,
romelic moicavs yuradRebis miqcevas, gaxse-
nebas, azrovnebas; aseve, gulisxmobs procesebis
Sinaarss: cnebebs da STabeWdilebebs.
kognituri fsiqologia (Cognitive Psychology) –
mecniereba, romelic Seiswavlis umaRles fsi-
suraTi
9.2
qikur procesebs – yuradRebas, enis gamoyenebas,
aRqmas, problemis gadaWras da azrovnebas. kognituri mecnierebis sfero
kognituri mecniereba (Cognitive science) – in- kognituri mecniereba warmoadgens filosofiis,
neiromecnierebis, lingvistikis, kognituri
formaciis gadamuSavebis procesebisa da sis-
fsiqologiis da kompiuteruli mecnierebis
temebis kvlevis interdisciplinaruli sfero.
314 (xelovnuri inteleqtis) rTul kombinacias.
lesoba, romelsac winamdebare TavSi ganvixi-
lavT, sxvadasxva momijnave specialistebis
cxrili
9.1
urTierTTanamSromlobis Sedegadaa Seqmnili.
Semecnebis Seswavlas kognituri procesebis dondersis fsikuri procesebis analizi
kvlevis mokle aRweriT daviwyebT _ rogor cdi- (qarTuli varianti)
loben mkvlevrebi kognituri funqcionirebis CainiSneT TiToeul davalebaze daxarjuli
Sinagani procesebis gazomvas; Semdeg ganvixi- dro (wamebSi). davalebebi SeasruleT mocemuli
lavT kognituri fsiqologiis kvlevis ZiriTad TanmimdevrobiT. imuSaveT SeZlebisdagvarad
sakiTxebs, romlebsac praqtikuli gamoyeneba swrafad.
aqvT: metyveleba, vizualuri Semecneba, prob-
davaleba 1: yvela didad daweril asos
lemis gadaWra, azrovneba, msjeloba da gadawyve- daawereT Tavze „s~
tilebis miReba.
iyo arabeTs rostevan,
mefe RmrTisagan sviani,
maRali, uxvi, mdabali,
laSqar-mravali ymiani
kognituri procesebis dro: __________
Seswavla
davaleba 2: didad daweril xmovnebs
daawereT Tavze „v~, xolo didad daweril
rogor SeiZleba Semecnebis Seswavla? pirve- Tanxmovnebs „s~
li, rac TavSi mogivaT, isaa, rom kognituri iyo arabeTs rostevan,
procesebi Tavis tvinTanaa dakavSirebuli. Tqven mefe RmrTisagan sviani,
SegiZliaT dainaxoT masSi Sesuli informacia, maRali, uxvi, mdabali,
magaliTad, fraza `damireke~ da daakvirdeT Sedegs laSqar-mravali ymiani
dro: ___________
_ darekes; magram rogor SegiZliaT moaxdinoT
im moqmedebebis identifikacia, romlebic frazas davaleba 3: yvela didad daweril asos
Tqvens reaqciasTan akavSirebs? rogor SegiZliaT daawereT Tavze „v~
gaigoT, ra moxda am SualedSi _ romeli
iyo arabeTs rostevan,
kognituri procesebisa da fsiqikuri reprezen- mefe RmrTisagan sviani,
taciebis aqtivacias efuZneba Tqveni reaqcia? am maRali, uxvi, mdabali,
TavSi aRwerilia logikuri analizis is tipebi, laSqar-mravali ymiani
romelTa safuZvelzec SesaZlebeli gaxda dro:__________
kognituri fsiqologiis mecnieruli Seswavla.

CamoTvaloT safexurebi, romlebic gaiareT


fsiqikuri procesebis aRmoCena davalebis Sesasruleblad. CamonaTvali daax- kognituri procesebis Seswavla
loebiT aseTi iqneba:
fsiqikuri procesebis Seswavlis erT-erTi
ZiriTadi meTodologia Seiqmna 1868 wels holan- a. gansazRvreT, niSani didia Tu patara;
dieli fsiqologis f. dondersis (F.C. Donders) b. Tu didia, daawereT Tavze „s~.
mier. `fsiqikuri procesebis siswrafis~ Seswav- ramdeni xani dagWirdaT meore davalebis
lis mizniT dondersma Seqmna eqsperimentuli Sesasruleblad? am savarjiSos Sesasruleblad
davalebebi, romelTa warmatebiT Sesrulebis studentebis umravlesobas naxevari wuTiT meti
dros SesaZlebeli gaxdeboda gonebrivi safe- an kidev ufro meti dro sWirdebaT. es gasagebi
xurebis gamoyofa (Lachman et al., 1979). cxrilSi gaxdeba, rogorc ki aucilebel safexurebs
9.1 mocemulia eqsperimenti, romelSic daculia CamovTvliT:
dondersis logika. sanam kiTxvas gaagrZelebdeT,
a. gansazRvreT niSani didia Tu patara;
gTxovT, SeasruloT TiToeuli davaleba.
b. gansazRvreT didi aso xmovania Tu
ramdeni xani dagWirdaTEpirveli davalebis
Tanxmovani;
Sesasruleblad? warmoidgineT, rom Tqven unda 315
g. Tu Tanxmovania, daawereT Tavze „s~, Tu xSirad iyeneben reaqciis dros _ drois xan-
xmovania, daawereT „v~. grZlivobas, romelic cdis pirs sWirdeba kon-
kretuli davalebis Sesasruleblad. dondersis
amgvarad, pirveli davalebidan meoreze
ZiriTadi debuleba, rom damatebiTi fsiqikuri
gadasvlisas Cven davamateT ori gonebrivi
procesi saWiroebs damatebiT dros, kvlav
safexuri, romlebic SegviZlia ganvsazRvroT,
fundamentur wanamZRvars warmoadgens kognitur
rogorc stimulTa kategorizacia (xmovani Tu
fsiqologiaSi Catarebul kvlevaTa umetesobaSi.
Tanxmovani) da pasuxis arCeva (v-s Tu s-s dawera).
vnaxoT, rogor ganviTarda es mosazreba ukanas-
pirveli davaleba stimulTa kategorizaciis
kneli 130 wlis ganmavlobaSi.
erT safexurs moiTxovs, meore davaleba ki _
aseTi kategorizaciis or safexurs da, agreTve,
or pasuxs Soris arCevanis gakeTebas. vinaidan
meore davalebaSi yvelafris gakeTeba giwevT,
fsiqikuri procesebi da
rac pirvel davalebaSi gaakeTeT da kidev metis,
resursebi
amitomac meore davalebis SesrulebisTvis meti kognitur fsiqologiaSi momuSave specia-
droa saWiro. es iyo dondersis mosazrebis listebis mier iseTi umaRlesi kognituri pro-
ZiriTadi arsi: damatebiTi gonebrivi safexuri cesebis Semadgenel komponentebad (calkeul
(operacia) yovelTvis met dros saWiroebs procesebad) daSla, rogoricaa metyveleba da
SesrulebisTvis. albaT, gainteresebT, ratom problemis gadaWra, kubebiT TamaSs waagavs.
SemovitaneT mesame davaleba. es eqsperimentis TiToeuli kubi warmoadgens gansxvavebul
Catarebis aucilebeli proceduraa. Cven unda komponents (process, romlis ganxorcielebac
davrwmundeT, rom pirveli da meore davalebis unda moxdes). aqtivobis mizania gansazRvros
Sesrulebaze daxarjul droebs Soris sxvaoba TiToeuli kubis forma da zoma da kubebi ise
ar aris ganpirobebuli imiT, rom v–s daweras moargos erTmaneTs, rom mTliani procesi
sWirdeba meti dro, vidre s–s daweras. mesame ganxorcieldes. dondersis davalebebSi Tqven
davalebas ufro naklebi dro unda sWirdebodes, naxavT, rom kubebi SeiZleba daewyos mwkrivSi
vidre meores (Tqvens SemTxvevaSic ase iyo, ara?) (ix. sur. 9.3., nawili A). erT safexurs pirdapir
Tavdapirvelad donderss imedi hqonda, rom mohyveba meore. kubebis metaforuli gamoyeneba
Tavis proceduras sxvadasxva fsiqikuri proce- saSualebas gvaZlevs, davinaxoT, rom SesaZle-
sebis xangrZlivobis zusti SefasebisaTvis gamoi- belia ramdenime procesis erTdrouli mimdina-
yenebda. misi meTodis gamoyenebiT Tqven SegeZ- reoba (nawili B). es ori suraTi warmoadgens
loT, gamogekloT pirveli davalebis Sesrule- me-5 TavSi aRweril seriul da paralelur
bisaTvis daxarjuli dro meore davalebaze procesebs Soris gansxvavebis ilustracias.
daxarjuli droisaTvis da gangesazRvraT Tqven xedavT, rom vizualuri Zieba zogierT
stumulis kategorizaciisa da pasuxis arCevi- SemTxvevaSi SeiZleba warimarTos paralelurad
sTvis saWiro dro. Tu Tqven SeqmniT davalebas, _ rigSi mocemuli yvela elementis Semowmeba
romelic mxolod stimulis kategorizacias SesaZlebelia erTdroulad, xolo sxva tipis
Tavi 9 / kognituri procesebi

saWiroebs (xolo pasuxis arCeva ar iqneba saWiro, Zieba moiTxovs TiToeuli elementis seriul
rogorc es dondersma gaakeTa), maSin Tqven gadamuSavebas. Semowmeba unda moxdes cal-calke,
SegiZliaT mianiWoT ricxvebi _ garkveuli dro erTimeoris miyolebiT.
_ calkeul process. amgvarad, SesaZloa, sti- procesebis paraleluri Tu seriuli mimdi-
mulis kategorizacias sWirdebodes 100 miliwami nareobis identifikaciis mizniT fsiqologebi
(wamis measedi), xolo pasuxis arCevas _ 150 xSirad iyeneben reaqciis dros, Tumca, 9.3
miliwami. suraTis me-3 nawilSi mocemuli magaliTi
kognitur fsiqologiaSi momuSave specialis- dagarwmunebT, rom es meTodi yovelTvis ar
tebi aRar iyeneben gamoklebis meTods, radganac amarTlebs. warmoidgineT, rom gvaqvs davaleba,
nebismieri procesisaTvis saWiro dro damokide- romelic, savaraudod, or process moicavs. Tu
bulia davalebis detalebze. Tumca, mkvlevrebi Cven gvecodineba mxolod am procesebis
mihyvebian dondersis ZiriTad logikas. isini mimdinareobis dro, verasodes ganvsazRvravT
316
suraTi
9.3
umaRlesi kognituri
procesebis analizi
kognituri fsiqologebi cdiloben, gan-
sazRvron im fsiqikuri procesebis iden-
turoba da organizacia, romlebic umaR-
lesi kognituri procesebis (maRali donis
kognituri aqtivobebis) saSen masalas
warmoadgenen;
(A) dondersis davalebis avtoriseuli
versia moiTxovs, rom, sul cota, 3 procesi
Tanmimdevrulad ganxorcieldes;
(B) zogierTi procesi mimdinareobs se-
riulad, anu Tanmimdevrulad; zogierTi
ki erTdroulad, erTmaneTis paralelurad;
(C) davalebis Sesrulebaze daxarjuli
dro yovelTvis ar aZlevs mkvlevrebs
saSualebas, gansazRvron procesebis para-
leluri Tu seriuli mimdinareoba.

rom megobarTan erTad midixarT saswavlebelSi.


maTi mimdinareobis specifikas zustad, anu ar
Cveulebriv, TqvenTvis advilia, iaroT pirdapir
viqnebiT darwmunebulni, Tanmimdevrulad
da Tan isaubroT _ am dros gadaadgilebisa da
mimdinareobs es ori procesi TuU erTdroulad.
metyvelebis procesi paralelurad mimdinareobs;
kognituri fsiqologiis kvlevis erT-erT mniS-
magram ra moxdeba, Tu moulodnelad trotuarze
vnelovan problemas warmoadgens davalebis
gubeebs dainaxavT? gubeebs Soris gzis gasak-
iseTi pirobebis Seqmna, romlebic saSualebas
vlevad, SesaZlebelia, Tqven SewyvitoT saubari. kognituri procesebis Seswavla
miscems eqsperimentators, gansazRvros uamravi
axla gadaadgilebis procesi moiTxovs dama-
SesaZlo konfiguraciidan blokebis swori
tebiT resursebs gegmis SesamuSaveblad; metyve-
varianti. savarjiSos meore davalebaSi (rome-
lebis procesi ki momentalurad ferxdeba.
lic Tqven axlaxan gaakeTeT) Cven SegviZlia
am magaliTSi ZiriTadi daSveba isaa, rom
darwmunebulebi viyoT, rom procesebi seriulia,
adamianebs gadamuSavebis SezRuduli resursebi
radgan erTi aqtivoba Tanmimdevrulad moiTxovs
aqvT, romelTa gadanawilebac unda moxdes
Semdeg aqtivobas. magaliTad, Tqven ar SegiZliaT
sxvadasxva davalebaze (Kahneman, 1973; Navon &
moaxdinoT reagireba (moemzadoT s-s an v-s
dasawerad), sanam ar gansazRvravT, Tu rogori seriuli procesebi (Serial processes) _ ori an
unda iyos pasuxi. meti fsiqikuri procesi, romelic Tanmimdevru-
Teoretikosebi procesebis seriuli da para- lad, erTmaneTis Semdeg mimdinareobs.
leluri mimdinareobis gansazRvras xSirad paraleluri procesebi (Parallel processes) _ ori
aqtivobaSi CarTul fsiqikur resursebze moTxov- an meti fsiqikuri procesi, romelic erT-
317
nis xarisxis SefasebiT cdiloben. warmoidgineT, droulad mimdinareobs.
cxrili
9.2
ricxvebis gadamuSaveba
dasviT raime niSani fizikurad gansxvavebuli
wyvilebis Tavze, iqneba es ricxvebis Tu sityvebis
wyvilebi (e.i. unda aRniSnoT 4-6 da oTxi-eqvsi).
SeecadeT, gansazRvroT, romeli sia ufro rTulia.
sia A.

8-8 cxra-rva 1-2 rva-rva


2-1 8-9 9-9 2-2
ori-ori erTi-ori cxra-cxra rva-cxra
erTi-erTi 1-1 ori-erTi 9-8
sia B.

1-1 cxra-ori erTi-erTi cxra-cxra


2-9 rva-ori 9-9 1-9
cxra-erTi 8-8 rva-rva cxra-erTi
2-2 1-8 2-8 ori-ori

Gopher, 1979). am resursebis gadanawilebaze Tqveni


yuradRebaa pasuxismgebeli. me-5 TavSi yuradReba
ganxilulia, rogorc procesebis erToblioba, paralelurad, masSi cnobieri CarTulobis
romelic saSualebas gvaZlevs konkretul situa- gareSe.
ciaSi amovarCioT CvenTvis saWiro perceptuli qvemoT moyvanilia avtomaturi procesebis
informacia. am SemTxvevaSi termini yuradReba magaliTi. dasawyisisTvis gTxovT, SeasruloT
gulisxmobs seleqcias. Tumca, gasarkvevia, 9.2 cxrilSi mocemuli davaleba. rTuli iyo
romeli fsiqikuri procesi unda iqnes amor- Tu ara A sia, B siasTan SedarebiT?
Ceuli, rogorc gadamuSavebis resursis mimRebi.
aqve unda aRiniSnos kidev erTi sirTule
saidan
yvela procesi ar saWiroebs erTnair resurss.
faqtobrivad, Cven SegviZlia ganvsazRvroT, viciT
avtomaturia procesi Tu saWiroebs kontrols
(Shiffrin & Schneider, 1977). kontrolirebadi pro- Tqven ar SegiZliaT uaryoT ricxvebis
cesebi saWiroebs yuradRebas, avtomaturi pro- `mniSvneloba~
cesebi ki, rogorc wesi _ ara. erTdroulad cdis pirebs sTxoves, SeefasebinaT 9.2
Tavi 9 / kognituri procesebi

erTze meti kontrolirebadi procesis ganxor- cxrilSi ricxvebs Soris gansxvaveba. mi-
cieleba Zalian rTulia, radganac isini ufro Rebuli Sedegebis mixedviT, cdis pirebs
met resurss moiTxoven; avtomaturi procesebis bevrad ufro uWirT, roca ricxvebi axlos
Sesruleba ki SesaZlebelia sxva davalebis mdgomni arian (magaliTad, 1-2) vidre maSin,
roca maT Soris didi intervalia (magali-
Tad, rva-erTi), ganurCevlad imisa, Tu ra
kontrolirebadi procesebi (Controlled processes)
formiTaa cifrebi mocemuli _ arabuliT
_ procesebi, romlebic moiTxoven yuradRebas;
xSirad rTulia erTdroulad erTze meti Tu sityvebiT. miaqcieT yuradReba, rom
kontrolirebadi procesis erTd ganxorcieleba. pirvel siaSi mocemulia gansxvavebuli
avtomaturi procesebi (Automatic processes) _ wyvilebi, romelTa Sorisac mcire inter-
procesebi, romlebic ar moiTxoven yuradRebas, valebia, xolo meore siaSi mocemul wyvi-
maTi ganxorcieleba SesaZlebelia sxva moqme- lebs Soris intervali didia, amitom
318 debis paralelurad. pirveli sia ufro Zneli unda yofiliyo.
magram, ratom unda moexdina ricxvebis axla Tqven xvdebiT fsiqikuri procesebis
siaxloves gavlena maTi fizikuri msgav- logikas. rTuli saazrovno amocanebis gadaWris
sebis gansazRvraze? erTi-ori da erTi- mimdinareobis axsnis mizniT, Teoretikosebi
cxra fizikuri gansxvavebulobis xarisxis gvTavazoben modelebs, romlebSic kombini-
mixedviT TiTqmis identuria. mkvlevrebi rebulia rogorc seriuli da paraleluri, ise
varaudoben, rom, rodesac xedavT 2-1 an kontrolirebadi da avtomaturi procesebi.
ori, Zalauneburad fiqrobT Sesabamis kognitur-fsiqologiur kvlevaTa umravlesobis
raodenobaze, maSinac ki, rodesac es xels mizania iseTi eqsperimentuli situaciis Seqmna,
uSlis davalebis Sesrulebas. am dros romelic daadasturebs aseTi modelebis TiTo-
xdeba ricxvis mniSvnelobis avtomaturi euli komponentis arsebobas. axla, rodesac
Sefaseba, miuxedavad imisa, rom, es ar ukve naTelia kognitur-fsiqologiuri kvlevis
gvWirdeba an ar gvinda (Dohaene & Akhavein, logika fsiqikuri procesebis Seswavlisas, droa
1995). gadavideT ufro konkretul sakiTxebze. Cven
saSualeba gveqneba, ganvixiloT konkretuli
kognituri procesebi muSaobis procesSi. davi-
bavSvobidan, albaT, gaxsovT, rogor eufle-
wyebT metyvelebis gamoyenebiT.
bodiT raodenobas da ricxvis cnebebs. axla
kavSiri ricxvsa da raodenobas Soris imdenad
avtomaturi gaxda, rom misgan Tavis daRweva
TiTqmis SeuZlebelia. zemoT moyvanili Sejameba
davalebidan Cans, rom avtomaturi procesebi
kognitur fsiqologiaSi da kognitur mecnie-
mniSvnelovnadaa damokidebuli mexsierebis
rebaSi momuSave specialistebi Seiswavlian
efeqtur gamoyenebaze (Logan, 1988,1992). iqneba
fsiqikur procesebsa da struqturebs, romlebic
obieqti „2~ Tu „ori~ – aRqmulis mexsierebaSi
saSualebas aZlevs adamians, gamoiyenos ena,
gadamuSaveba uzrunvelyofs informacias rao-
gadaWras problema da miiRos gadawyvetileba.
denobis Sesaxeb.
dondersma pirvelma Seqmna kognituri davalebis
axla es informacia kontrolirebadi da
calkeul Semadgenel procesebad gaanalizebis
avtomaturi procesebis Sesaxeb, gamoviyenoT
meTodi. Tanamedrove mkvlevrebi fsiqikuri
erTdrouli siarulisa da saubris situaciis
aqtivobis komponentebis gansazRvris mizniT
gansaxilvelad. swor gzaze siarulis dros
Seiswavlian seriuli da paraleluri procesebis
ori moqmedeba xels ar uSlis erTmaneTs, rac
komponentebs, sxvadasxva donis avtomatur da
imaze miuTiTebs, rom swor gzaze siaruli da
kontrolirebad procesebs.
laparaki SedarebiT avtomaturi aqtivobebia;
Tumca, gubeebis gamoCenisTanave situacia ic-
vleba, rac gaiZulebT gzis mravali varian-
tidan airCioT erT-erTi _ unda gadawyvitoT,
metyveleba
saiT waxvideT da ra TqvaT.
radganac Tqven ar SegiZliaT orive moqme- SuaRamea da karze viRac akakunebs. kars aRebT
debis erTdroulad Sesruleba, Tqveni yurad- da iq aravin aris; ucbad SeamCnieT, rom Zirs
Reba „CixSi eqceva~ (Pashler, 1992,4). konverti devs, konvertSi ki furcelia, romel-
es magaliTi cxadyofs, ratom xdeba kontro- zec weria: „kata xaliCazea~. ras geubnebaT es
lirebadi da avtomaturi procesebis xarisxis Setyobineba? ra SegviZlia SevcvaloT, rom es
da ara zusti kategoriebis mixedviT gansazRvra. Setyobineba gasagebi gaxdes TqvenTvis? am
metyveleba

pirobebis garTulebis SemTxvevaSi is, rac SemTxvevaSi yvelaze advilia, mogawodoT Sesa-
avtomaturi iyo, ukve yuradRebis kontrols bamisi konteqsti. warmoidgineT, rom Tqven sai-
saWiroebs. amgvarad, konteqstidan gamomdinare, dumlo agenti xarT da instruqciebs yovel-
esa Tu is procesi SeiZleba met-nakleb yurad- Tvis aseTi ucnauri saxiT iRebT. maSin Tqven
Rebas iTxovdes. gecodinebaT, rom „kata~ aris Tqveni kontaqti,

319
nis zRvarTan axlomyofi elferis garCevas, sadac mniSvneloba vizualur xatzec aris
radganac inglisur enaSi arsebobs sityve- damokidebuli.
bi mwvane (green) da lurji (blue); xolo
imis gamo, rom tarahumaras enaSi aseTi
gansxvavebuli erTeulebi ar arsebobs, am Sejameba
enaze molaparake cdis pirebi ver SeZle-
saubrisas adamianebi cdiloben, iyvnen
bdnen mosazRvre elferebis garCevas (Key
gulisxmierebi da yuradRebianebi. Sesabamisi
& Kempton, 1984, p.68). miRebuli Sedegebi
msmenelis arseboba saerTo codnis gaTva-
adasturebs sepir-uorfis hipoTezas: ferTa
liswinebas moiTxovs. spunerizmi da metyvelebis
triadis Sesaxeb msjelobis dros ingli-
sxva Secdomebi SesaZlebels xdis swori
surenovani cdis pirebi arCeven sxvadasxva
frazebisa da gamonaTqvamebis dagegmvisa da
elferebs, tarahumaras enaze molaparake
Sesworebis procesebis met-nakleb gagebas.
individebi ki _ vera.
orazrovani sityvebis, struqturebisa da gamo-
naTqvamebis gasagebad, mniSvnelobebis SesaZlo
msoflioSi aTasobiT enaa, romelTa Soris variantebidan swori arCevanis gasakeTeblad
uamravi saintereso gansxvavebaa, rogorc es msmenelebi iyeneben konteqsts. fsiqikuri
Turquli da inglisuri enebis magaliTze reprezentaciebi propoziciebis garSemo yalib-
giCveneT. Sesabamisad, arsebobs uamravi sakiTxi deba. miRebuli informaciisagan ufro metis
(hipoTeza), romelic Semdgom kvlevas saWiroebs gasagebad, msmenelebs uxdebaT daskvnebis
(gerrig &Banaji, 1994; Hunt & aGnoli, 1991; Smith, 1996). gakeTeba, romlebic ar atareben SemTxveviT
savaraudoa, rom azrovnebaze ar aisaxeba enebs xasiaTs. sepir-uorfis hipoTezis Tanaxmad, enebi,
Soris arsebuli bevri iseTi leqsikuri da romlebzec adamianebi laparakoben, gansazRv-
gramatikuli gansxvaveba, rogoricaa, gansxvaveba raven adamianis mier samyaros aRqmasa da gaaz-
sityvebsa da struqturebs Soris. miuxedavad rebas. am hipoTezis zogierTi damadasturebeli
imisa, rom Cven kulturuli gansxvavebebi aRvwe- faqti ferebze Catarebul eqsperimentebSi
reT „fsiqologia da cxovrebaSi~, mizanSe- gamovlinda. mkvlevrebis winaSe kvlav dgas enebs
wonili iqneba, gaviTvaliswinoT lingvisturi Soris arsebuli uamravi gansxvavebis Seswavlis
fardobiTobisa da determinizmis sakiTxebi. Tu sakiTxi, romelic, SesaZloa, gavlenas axdendes
gaviTvaliswinebT, rom bevr situaciaSi gan- azrovnebaze.
sxvavebuli kulturis warmomadgenlebi er-
TmaneTisagan gansxvavebul enebze laparakoben,
SegviZlia davsvaT sakiTxi kulturul gansxva-
vebze metyvelebis gavlenis Sesaxeb. vizualuri Semecneba
axla sityvebis saSualebiT azris gadacemis
sakiTxidan gadavideT im pirobebis ganxilvaze,
9.6 suraTze mocemulia winadadebis _ „kata
xaliCazea~ _ reprezentaciis ori nimuSi. ro-
melia TqvenTvis ufro misaRebi? Tu winadadebas
lingvistur propoziciebze dayrdnobiT gaiaz-
vizualuri Semecneba

rebT, orive sworia – orive suraTze kata


xaliaCazea. miuxedavad amisa, TqvenTvis, albaT,
ufro misaRebi A variantia, radgan am wina-
dadebis gagebisas savaraudoa, rom zustad am
suraTis Sesabamisi scena warmogidgebaT (Searle,
1979b). ras fiqrobT meore suraTis Sesaxeb?
cota ucnauria, ara? ase ggoniaT, kata sadacaa
daecema. es SfoTva imitom Cndeba, rom Tqven
SegiZliaT situacia gaiazroT suraTebze day-
331
es magaliTebi imisaTvis movitaneT, rom
Tqvenc vizualuri xatebiT azrovneba scadoT,
Tumca, maTiT manipulaciis unars yovelgvari
mcdelobis gareSec regularulad iyenebT.
ganvixiloT klasikuri eqsperimenti, sadac cdis
pirebs sTxovdnen, moexdinaT vizualuri xatebis
warmodgenaSi „datrialeba~.

saidan
viciT

gonebaSi rotacia fizikuri rotaciis


msgavsia
cdis pirebs miewodebodaT sxvadasxva
kuTxiT daxrili laTinuri aso „R~-sa da
misi sarkiseburi aslis (rusuli „ß~) nimuSebi
(ix. sur 9.7). asos miwodebisTanave cdis pirs
suraTi
9.6 evaleboda, ganesazRvra miwodebuli nimuSi
vizualuri reprezentaciebi „R~ iyo, Tu misi sarkisebuli asli. aRmoCnda,
rom gadawyvetilebis miRebaze daxarjuli
aris Tu ara orive kata xaliCaze? dro da daxrilobis kuTxis sidide pirdapir-
proporciul kavSirSia – rac ufro metad
rdnobiT da zustad warmoidginoT, ra SeiZleba
aris mobrunebuli grafema, miT ufro meti
moxdes. am nawilSi Cven azrovnebaze vizualuri
dro sWirdeba mis identifikacias. miRebuli
xatebisa da procesebis gavlenas ganvixilavT.
Sedegebi mowmobs, rom, cdis pirebi cdiloben,
warmoidginon figura da moatrialon is verti-
kalur mdgomareobamde garkveuli fiqsirebu-
vizualuri reprezentaciebis li siCqariT, ris Semdegac iReben gadawyveti-
gamoyeneba lebas. rotaciis siCqaris erTnairi maCveneb-
kacobrioba icnobs warmodgenis safuZvelze lebi miuTiTebs, rom gonebaSi rotacia fizi-
gakeTebul uamrav mniSvnelovan aRmoCenas kuri rotaciis msgavsi procesia (Shepard&
(Shepard, 1978). gaixseneT f. a. kekule (Cven igi Cooper, 1982).
ukve vaxseneT me-6 TavSi), romelmac benzolis
qimiuri agebuleba aRmoaCina. muSaobis dros
adamianebi Zalian xSirad iyeneben gonebaSi
kekule xSirad cdilobda, warmoedgina mocekvave
rotaciis unars. rogorc me-5 TavSi naxeT, xSirad
Tavi 9 / kognituri procesebi

atomebi, romlebic molekulaTa erT jaWvSi


sagnebis aRqma TqvenTvis ucnobi kuTxidan
erTiandebodnen. benzolis rkali man sizmarSi
gixdebaT. gonebaSi rotacia saSualebas gaZlevT,
aRmoaCina, roca gvelismagvarma molekulaTa
SecvaloT sagnis aRqmuli xati da moargoT
jaWvma sakuTar kuds piri Caavlo da wre Sekra.
xats, romelic Tqvens mexsierebaSi inaxeba
maikl faradei, romelmac magnitizmis uamravi
(Srinivas, 1995; Tarr, 1994; Tarr&Rinker, 1989). magaliTad,
Tviseba aRmoaCina, naklebad erkveoda maTema-
9.6 suraTze mocemuli figuris aRqmisas Tqven,
tikaSi, magram cxoveli warmodgenebi hqonda
albaT, daatrialeT figura, raTa amogecnoT
magnituri Tvisebebis Sesaxeb. rogorc amboben,
is, rogorc kata (an iqneb Tavi moatrialeT?).
albert ainStaini mTlianad vizualuri xatebis
vizualuri xatebis gamoyeneba SegiZliaT,
terminebiT azrovnebda da mxolod maTze
agreTve, zogierTi tipis kiTxvebze pasuxis
dayrdnobiT gakeTebuli aRmoCenebis Semdeg
gacemis mizniT. warmoidgineT, rom gekiTxebian:
gadmoscemda maT maTematikuri simboloebisa da
„golfis saTamaSo burTi ufro didia Tu ping-
332 sityvebis saSualebiT.
suraTi
9.7
sxvadasxva kuTxiT daxrili
`R~, romelic warmodgenis
Sesafaseblad gamoiyenes

cdis pirebs SemTxveviTi Tanmimdevro-


biT miewodebodaT figurebi da
moeTxovebodaT, rac SeiZleba swrafad
ganesazRvraT, ra iyo miwodebuli _
`R~ Tu misi sarkiseburi asli. rac
ufro metad iyo figura gadaxrili
vertikaluri mdgomareobidan, miT
ufro meti iyo reaqciis dro.

pongis?~ Tu Tqven ar gaxsovT, SegiZliaT dnen, warmoedginaT navis kidev erTi de-
erTdroulad warmoidginoT maTi vizualuri tali, magaliTad, saqare mina an Ruza.
xatebi. sagnis xatis aseTi gamoyenebis SemTxve- aRmoCnda, rom Ruzis „dasanaxad~ (warmosad-
vaSic, mas bevri saerTo aqvs realurad aRqmul genad) cdis pirebs ufro meti dro sWiro
saganTan. axlosaa ZravasTan, vidre Ruza. reaqciis
droebs Soris gansxvaveba adasturebs, rom
adamianebi iseve aTvaliereben vizualur
saidan
xatebs, rogorc realur sagnebs (Kosslyn,
viciT 1980).

vizualuri xatebis skanireba


ganvixiloT Semdegi problema:
erT-erTi kvlevis dros cdis pirebs
sTxovdnen, daemaxsovrebinaT rTuli fi- warmoidgineT, rom gaqvT carieli, didi
gura, kerZod, motoriani navi (ix. sur 9.8). furceli da gadakeceT is Suaze (miiRebT
Semdeg sTxovdnen, warmoedginaT TvalsaCi- or gverds), kidev gadakeceT Suaze (oTxi
nod da yuradReba SeeCerebinaT erT-erT gverdi) da ganagrZeT ase, sanam 50-jer ar
detalze, magaliTad, Zravaze; Semdeg sTxov-

suraTi
9.8

warmodgenis vizualuri
skanireba
vizualuri Semecneba

333
gadakecavT. rogor ggoniaT, ra sisqis sivrciTi fsiqikuri modeli realuri sivrciTi
iqneba Tqveni qaRaldi (Adams, 1986)? gamocdilebis niSnebs (Rinck et al., 1997).
warmoidgineT, rom kiTxulobT saintereso
pasuxi aseTia: daaxloebiT 50 milioni mili
nawyvets moTxrobidan:
(250 x 0.028 diumi – qaRaldis sisqe), daaxloebiT
dedamiwidan mzemde manZilis naxevari. Tqven, operaSi megobrebTan erTad sxedxarT.
albaT, ufro naklebi gegonaT. Tqveni warmodgena Tqveni mosvlis mizania, SexvdeT da
gadaitvirTa warmosadgeni informaciiT. esaubroT maRali wris warmomadgenlebs
da saintereso adamianebs. axla dgaxarT
eleganturi aivnis moajirTan, romelic
verbaluri da vizualuri parters gadahyurebs. zustad Tqven ukan,
Tvalis simaRleze, aivnis kedelze Cuqur-
reprezentaciebis kombinireba Tmebiani lampa kidia. lampis fexi, rome-
Cven, ZiriTadad, yuradReba gavamaxvileT lic kedelzea mimagrebuli, mTlianad
vizualuri reprezentaciebis im tipebze, ro- mooqrovilia (Franklin&Tvresky, 1990, gv. 65).
melTa Camoyalibeba xdeba garemoSi arsebuli
seriul eqsperimentebSi cdis pirebi (mkiTxve-
vizualuri stimulis mexsierebaSi xatis saxiT
lebi) teqstebs swavlobdnen, romlebSic
gadataniT, an misi warmodgenis SemTxvevaSi – detalurad iyo aRwerili damkvirveblis garSemo
mexsierebidan amotaniT. vizualur xatebs Tqven
arsebuli sagnebis ganlageba (Franklin & Tvresky,
xSirad qmniT verbaluri informaciis safuZvel-
1990). mkvlevrebs surdaT eCvenebinaT, rom go-
ze. magaliTad, miuxedavad imisa, rom realurad nebaSi warmodgenili arsebuli obieqtebis
arasodes ginaxavT, Tqven SegiZliaT warmoidgi-
sivrceSi ganlageba gansazRvravs am sivrcis
noT kata, romelsac sami kudi aqvs. verbaluri
Sesaxeb informaciis mexsierebidan amotanis sis-
informacia saSualebas gaZlevT, SeqmnaT vizua- wrafes. (sur. 9.9.) cdis pirebi ufro swrafad
luri reprezentacia. gansakuTrebiT mniSvne-
pasuxoben kiTxvaze: „ra aris Tqven win~, vidre
lovania verbaluri informaciis xatovani war-
kiTxvaze: „ra aris Tqven ukan~, miuxedavad imisa,
modgenis unari mxatvruli literaturis kiTxvis rom TiToeuli obieqti erTnairi sizustiT iyo
dros, romelic sivrciT detalebs Seicavs.
aRwerili.
ganvixiloT nawyveti moTxrobidan: _ „ganzra-
am Sedegebis gageba Zalian advilia, Tu
xvidan mkvlelobamde~: dauSvebT, rom kiTxvis dros aRmocenebuli
mdelo sididiT CogburTis ori kortis reprezentaciebi saSualebas gaZlevT „moxvdeT
zomis iyo, sqeli balaxiTa da xavsiT scenaze~; Tqven SegiZliaT verbaluri gamocdi-
dafaruli. misi erTi nawili SroSanebiT leba gardaqmnaT vizualur sivrciT gamocdi-
iyo mofenili, garSemortymuli xeebis qveS lebad.
ki enZelebi mimofantuliyo. mdelos erT zogadad, Tqven garSemo arsebul samyaroze
mxares mayvliTa da ayvavebuli vardebis fiqris dros, TiTqmis yovelTvis gixdebaT in-
ekliani buCqnariT dafaruli patara gora- formaciis vizualuri da verbaluri reprezen-
Tavi 9 / kognituri procesebi

ki esazRvreboda. bondi gars uvlida taciebis Sejereba. Tu gindaT darwmundeT amaSi,


goraks da daJinebiT iyureboda buCqebs scadeT msoflio rukis daxatva. rogor apirebT
Soris, magram iq araferi Canda, garda amis gakeTebas? zogierTi ram TqvenTvis cnobi-
gorakis miwiani zedapirisa (Flemming, 1959 lia vizualuri gamocdilebiT, magaliTad, Tqven
gv. 19-20). daaxloebiT iciT afrikis kontinentis moxazu-
loba, radganac is nanaxi gaqvT. Tqveni naxatis
scadeT, warmogedginaT scena da daxmare-
zogierTi detali ki verbalur informacias
bodiT bonds safrTxis moZebnaSi? (is mas ipovis).
eyrdnoba, anu, SeiZleba gaxsovdeT, rom iaponia
kiTxvis dros, aRwerili detalebis warmodgenis
ramodenime kunZulisagan Sedgeba, Tumca,
mizniT, SegiZliaT sivrciTi fsiqikuri modeli
SeiZleba ar icodeT, sad unda daxatoT is.
SeqmnaT (Zwaan & Radvansky,1998). mkvlevrebi
erT-erTi gamokvlevis dros, romelic 49
araerTxel dainteresdnen, Tu rogor asaxavs
334 qveyanaSi Catarda, 79 qalaqSi macxovrebel 4000
daxatuli rukebi. es rukebi gviCvenebs, Tu ra
xdeba, roca verbaluri perspeqtiva – Cemi saxli
unda iyos centrSi – gavlenas axdens vizualur
reprezentaciaze.
am nawilSi vnaxeT, rom Cveni vizualuri
procesebi da reprezentaciebi Seavsebs verbalur
unarebs. informaciis miRebis es ori tipi
yoveldRiurad aRmocenebuli moTxovnebisa da
amocanebis gadaWris damatebiT saSualebebs
warmoadgens. axla ki ganvixiloT is sferoebi,
sadac xdeba vizualuri da verbaluri reprezen-
taciebis gamoyeneba problemuri situaciis
daZlevis dros. es sakiTxebia: problemis gadaWra
da azrovneba.

Sejameba
adamianebs SeuZliaT vizualuri reprezen-
taciebis gamoyeneba sagnis gonebaSi rotacii-
saTvis. adamianebi warmodgenil xatebs aTvalie-
reben ise, rogorc realur sagnebs. vizualuri
da verbaluri informaciis SejerebiT adamianebs
SeuZliaT srulyofili fsiqikuri reprezenta-
ciebis Seqmna.
suraTi
9.9

problemebis gadaWra da
azrovneba

warmoidgineT erTi Cveulebrivi cxovrebiseu-


li situacia: Tqven SemTxveviT CageketaT Tqveni
students sTxoves, daexataT msoflio ruka saxlis, oTaxis an manqanis kari da gareT darCiT.
(Saarinen, 1987). kvlevis mizani iyo imis dadgena, rogor moiqceviT am SemTxvevaSi? moifiqreT, problemis gadaWra da azrovneba
Tu rogoria kulturaTa Soris sxvaoba msoflios Tu ra ,,gonebriv nabijebs~ gadadgamdiT am
vizualizaciis mixedviT; is mSvidobis xelSewyo- problemis dasaZlevad. es ,,gonebrivi nabijebi~
basac isaxavda miznad. aucileblad gulisxmobs kognitur procesebs,
kvlevis safuZvelze dadginda, rom umravles romlebic problemis gadwyvetasa da azrovnebas
SemTxvevaSi warmosaxuli msoflio fokusi- ganapirobeben. dasaxuli miznis misaRwevad es
rebulia evropaze – evropa mocemulia naxatis
centrSi, xolo mis garSemo ganlagebulia problemis gadawyveta (Problem solving) _ azrov-
nebis procesi, romelic mimarTulia konkre-
sxvadasxva qveynebi. es SesaZlebelia ganpiro-
tuli problemis gadawyvetaze, romelic sawyisi
bebuli iyos imiT, rom saukuneebis ganmavlobaSi momentidan miznis miRwevamde mimdinareobs
geografiis saxelmZRvaneloebSi warmodgenil mTeli rigi fsiqikuri operaciebis saSualebiT.
rukebze evropa rukis centrSia. Tumca, dafiq- msjeloba (Reasoning) _ azrovnebis procesi,
sirda kulturaze orientirebuli rukebic. 9.10 rodesac vaskvniT faqtebis erTobliobaze day-
da 9.11 suraTebze warmodgenilia CikagoSi da rdnobiT; mocemul mizanze an obieqtze mimar-
avstraliaSi mcxovrebi studentebis mier Tuli azrovnebis procesi. 335
suraTi
9.10

orive aqtioba saWiroebs mocemuli axali borotma arsebam _ sfinqsma _ Tebes xalxs am
informaciis dakavSirebas mexsierebaSi arsebul amocanis amoxsna ubrZana, xolo sanam vinme mis
informaciasTan. Cven ganvixilavT problemis amoxsnas SeZlebda, xalxi misi tiranuli mmar-
gadawyvetis sxvadasxva aspeqtsa da azrovnebis Tvelobis qveS icxovrebda. oidiposma gamocanis
or formas _ deduqciursa da induqciurs. elementebSi metaforebi amoicno _ dila, SuadRe
da mwuxri adamianis cxovrebis sxvadasxva
periodebs warmoadgens. bavSvi xoxavs siarulis
problemis gadawyveta dawyebamde, amdenad, igi oTxze dadis; mozrdili
adamiani ki _ or fexze, xolo moxucebulobaSi
,,ra arsebaa, romelic diliT oTx fexze
adamiani, miuxedavad imisa, rom or fexze dadis,
dadis, SuadRisas _ orze, xolo mzis Casvlis
siarulisas yavarjensac iyenebs, e.i. sam fexze
Semdeg _ samze?~ berZnuli miTologiis Tanaxmad,
dadis. oidiposis pasuxi iyo _ ,,adamiani~.

suraTi
9.11

yuradReba miaqcieT _ msof-


Tavi 9 / kognituri procesebi

lio avstraliaze centri-


rebulad aris warmodgenili.
axla vin aris qvemoT?

336
mareobasa da sasurvel mizans Soris. magaliTad,
materialur gaWirvebas ganicdiT da fulis Sovna
gsurT; TqvenTvis cnobilia, agreTve, ra SegiZ-
liaT (an gindaT) gaakeToT problemis dasaZ-
levad. magaliTad, Tqven SeecdebiT SeTavsebiT
raime samsaxuris Sovnas da ar daiwyebT jibis
qurdobas. problemis formaluri gansazRvra
sam elements moicavs (Newell & Simon, 1972).
problema ganisazRvreba:
1. Tavdapirveli mdgomareobiT _ arasruli
informacia an aradamakmayofilebeli pirobebi;
2. mizniT _ informacia an pirobebi Tqven-
Tvis sasurveli garemos Sesaxeb;
3. operaciaTa TanmimdevrobiT _ is sava-
raudo safexurebi, romlebsac gaivliT mocemu-
li mdgomareobebidan sasurveli miznis misaR-
wevad.
am sami elementis erTobliobiT ganisazR-
vreba problemuri situacia. ilustraciis mizniT
problemis gadawyveta SegviZlia SevadaroT
labirinTSi gzis povnas (problemuri situacia),
Tumca, Cveni yoveldRiuri problemebi ar romelic sawyisi wertilidan (Tavdapirveli
aris oidiposis gamocanasaviT rTuli, magram mdgomareoba) sasurvel wertilamde gadaadgi-
problemis gadaWra yoveldRiuri cxovrebis lebas (mizani) gulisxmobs. am dros Tqven
ZiriTadi nawilia. Tqven gamudmebiT awydebiT gixdebaT dasaSvebi operaciebis ganxorcieleba.
problemebs, romelTa gadawyvetac gixdebaT: problemebis gadaWrisas sawyisi siZneleebis
rogor movaxerxoT samuSaosa da movaleobebis umravlesoba im SemTxvevaSi Cndeba, Tu am sami
Sesruleba drois gansazRvrul periodSi; elementidan romelime ar aris sakmarisad
rogor mivaRwioT warmatebas gasaubrebaze; gansazRvruli (Simon, 1973). kargad gansazRvruli
rogor gavwyvitoT urTierToba arasasurvel problema saxelmZRvaneloSi mocemul problemas
pirovnebasTan da a.S. mravali problema dakav- hgavs, romelSic garkveviTaa warmodgenili
Sirebulia realur codnasa da TqvenTvis saWiro sawyisi mdgomareoba, mizani da operaciebi,
informacias Soris gansvlasTan. rodesac prob- romelic miznis misaRwevadaa saWiro. Tqveni
lemas wyvetT, Tqven amcirebT am gansvlas saWiro amocanaa, mixvdeT, Tu rogor gamoiyenoT ope-
informaciis mopovebiT. problemis daZlevis raciebi pasuxis misaRebad. cudad gansazRvruli
problemis gadaWra da azrovneba
arsis ukeT gasagebad, SeecadeT gadaWraT 9.12 problema ki saxlis dizainis Seqmnas, romanis
suraTze mocemuli problemebi. fsiqologiuri daweras an Sidsis mkurnalobis meTodis aRmo-
kvlevis Sedegebis gacnoba saSualebas mogcemT, Cenas hgavs, sadac naTlad ar aris gamoyofili
naTeli warmodgena SeiqmnaT problemis gada- sawyisi mdgomareoba, mizani da operaciebi. aseT
wyvetis Taviseburebebis SesaxebAda, SesaZloa, SemTxvevaSi, pirvel rigSi, saWiroa problemis
TqvenTvis saintereso rCevebic miiRoT, rom- arsis zusti gansazRvra _ misi sawyisi mdgo-
lebic davalebis Sesrulebis gaumjobesebaSi
problemuri situacia (Problem space) _ elementebi,
dagexmarebaT.
romlebic qmnian problemas: sawyisi mdgomareoba
_ arasruli informacia an pirovnebisaTvis
problemuri situacia aradamakmayofilebeli pirobebi; mizani _ in-
formacia an mdgomareoba, romelsac eswrafvis
rogor gansazRvravT problemas realur adamiani; operaciebis erToblioba _ pirovnebis
cxovrebiseul pirobebSi? Cveulebriv, Tqven mier sawyisi mdgomareobidan sasurvel miznamde
acnobierebT gansxvavebas Tqvens arsebul mdgo- misaRwevad gavlili safexurebi.
337
(A) SegiZliaT daakavSiroT yvela wertili erTmaneTTan oTxi swori xazis
gavlebiT ise, rom kalami furclidan ar aiRoT?
(B) 6 futis simaRlis milSi romelic fizikis laboratoriaSi iatakzea
mimagrebuli, Caagdes 3 cali ping-pongis burTi. rogor amoiRebdiT burTebs
milidan?
(C) Wadrakis dafas ori mopirdapire kuTxidan moaciles TiTo ujra, darCa
62 ujra. Tqven gaqvT 31 cali dominos koWi, TiToeuli or ujras faravs.
scadeT mTlianad dafaroT Wadrakis zedapiri dominos koWebiT?
(D) Werze erTmaneTis daSorebiT ori Tokia Camokidebuli ise, rom, Tu
xels erTi Tokis bolos mokidebT, meores veRar miwvdebiT. Tqven gevalebaT
miwvdeT meore Tokis bolos da gadaabaT isini erTmaneTs?
(E) Tqven gaqvT sanTeli, Wikartebi da asanTis Rerebi asanTis yuTSi.
daamagreT anTebuli sanTeli karze.
(F) gadasawyveti gaqvT `3 wylis qilis~ problema. SegiZliaT mxolod 3
qilis gamoyenebiT (wylis raodenoba gansazRvruli ar aris) miiRoT yovel
konkretul SemTxvevaSi wylis gansazRvruli raodenoba?

suraTi
9.12
SegiZliaT gadaWraT es problemebi? (nawili I)
scadeT amocanebis amoxsna (pasuxebi mocemulia suraTze 9.13. nu naxavT
pasuxebs, sanam TviTon ar ecdebiT am problemebis gadawyvetas.)
Tavi 9 / kognituri procesebi

mareobis, idealuri gadawyvetis da miznis miR- fexureobrivi procedura, romelic yovelTvis


wevis SesaZlo saSualebebis dadgena. gvaZlevs swor pasuxs (konkretuli tipis prob-
rogorc Tqveni gamocdilebidan iciT, maSinac lemebis gadasaWrelad). Tu algebrul wesebs
ki, rodesac sawyisi mdgomareoba da saboloo sworad gamoiyenebT, aucileblad miiRebT x-is
mizani kargad aris gansazRvruli, mainc Znelia swor mniSvnelobas (e.i. 3 da -4). algoriTmi
swori operaciebis (moqmedebebis) moZebna miznis saketis kodis daviwyebis SemTxvevaSic dagex-
misaRwevad. Tu Tqveni gamocdilebidan gaix- marebaT. Tu Tqven TanmimdevrobiT cdiT sxva-
senebT maTematikis gakveTils, darwmundebiT, dasxva variantebs (magaliTad, 1, 2, 3; 1, 2, 4),
rom es marTlac asea. magaliTad, maswavlebelma gasaRebs aucileblad miagnebT, Tumca, amisTvis,
mogcaT formula x2+x-12=0 da gTxovaT, gansazR- SesaZloa, Zalian didi dro dagWirdeT. algo-
vroT x-is mniSvneloba. ras akeTebT amisaTvis? riTmis gamoyeneba ufro efeqturia kargad
am algebruli amocanis gadasawyvetad SegiZliaT gansazRvruli problemis gadasaWrelad, sadac
338 gamoiyenoT algoriTmi _ Tanmimdevruli, sa- naTlad aris gamoyofili sawyisi mdgomareoba
da mizani, vidre cudad gansazRvruli problemis SeiZleba mixvideT daskvnamde, rom „uamravi ram
SemTxvevaSi. aris erTdroulad gasaTvaliswinebeli.~ prob-
rodesac algoriTmis gamoyeneba SeuZle- lemis gadawyvetis procesebze dakvirvebas zus-
belia, adamianebi xSirad iyeneben evristikul tad imave daskvnamde mivyavarT. xSirad prob-
meTodebsa da strategiebs, romlebic efuZneba lemis gadaWras aZnelebs is, rom misi gadawyvetis
praqtikul saqmianobasa da gamocdilebas. gonebrivi moTxovnebi aRemateba gadamuSavebis
warmoidgineT, rom kiTxulobT deteqtivs sai- arsebul resursebs (Kotovsky et al., 1985; Kotovsky &
dumlo mkvlelobis Sesaxeb da gsurT gaar- Simon, 1990). problemis dasaZlevad saWiroa mTeli
kvioT, vin mokla mdidari komersanti. Tqven, rigi Tanmimdevruli operaciebis dagegmva. Tu
SesaZloa, gamoricxoT, rom igi ufrosma msaxurma moqmedebaTa es rigi an TviTon gegmaSi mocemuli
mokla, radgan Tqveni gamocdilebiT migaCniaT, TiToeuli moqmedeba metad rTulia, SesaZloa,
rom avtori ar mimarTavda Sinaarsis aseT verc ki dainaxoT sawyisi mdgomareobidan sabo-
banalur ganviTarebas. rogorc Semdeg vnaxavT, loo miznamde misaRwevi gza. rogor SegiZliaT
evristika warmoadgens msjelobisa da gadawyve- am SesaZlo problemis gadaWra?
tilebis miRebis mniSvnelovan aspeqts. problemis gadawyvetis gaumjobesebisaTvis
mkvlevrebi dainteresdnen problemur situa- didi mniSvneloba aqvs Tqveni resursebis
ciaSi adamianebis mier algoriTmisa da evris- Sesabamisi, realurad ganxorcielebadi gegmis
tikis gamoyenebiT. azrovnebis safexurebis SemuSavebas.
Sesaswavlad isini xSirad mimarTavdnen xmama- Tu Tqven regularulad gixdebaT erTi tipis
Rali fiqris meTods, romelic fiqris verba- problemebis gadaWra, maSin mizanSewonili iqneba
lizacias gulisxmobs (Ericson & Simon, 1993). daeufloT daZlevis procesSi gamoyenebul
magaliTad, mkvlevrebma gadawyvites, SeeswavlaT komponentebs, rac ganapirobebs procesis avtoma-
is fsiqikuri procesebi, romelTa saSualebiTac tizacias da nakleb Zalisxmevas (Kotovsky et al.,
cdis pirebi wyvetdnen Wadrakis dafis prob- 1985). davuSvaT, taqsis mZRolad muSaobT niu-
lemas (suraTi 9.10, nawili C) (Kaplan & Simon, iorkSi da yoveldRiurad gixdebaT manqanebiT
1990). qvemoT mocemulia erT-erTi cdis piris gadaWedil quCebSi pikis saaTis dros moZraoba.
xmamaRali fiqris oqmis Canaweri, sadac igi SegiZliaT qalaqis sxvdasxva monakveTSi gan-
akeTebs mniSvnelovan daskvnas, rom problemis sxvavebuli sapasuxo reaqciebi gamoimuSavoT.
gadaWra SeuZlebelia, Tu igi koWebs mxolod ase rom, Tu droTa ganmavlobaSi gadayvetilebis
vertikalurad an horizontalurad daalagebs mza komponentebi geqnebaT, Tqven mTel yurad-
(dafas vardisferi da Savi ujrebi hqonda). Rebas gzas miapyrobT. magaliTad, mgzavrs misi
ayvanis adgilzeve gadaaxdevinebT mgzavrobis
,,...ase carieli adgili rCeba... es mok-
safasurs, Semdeg ki SeZlebT mTeli Tqveni
lea,uhhh... vardisferi ufro metia, vidre
yuradReba moZraobaze gadaitanoT.
Savi;imisaTvis, rom Sevavso, saWiroa
gagacnobT warsuli gamocdilebis awmyoSi
SevaerTo ori vardisferi, magram amas ver problemis gadaWra da azrovneba
gamoyenebis erT-erT saukeTeso magaliTs. msof-
vizam imitom, rom isini diagonalzea... es
ixureba? .... (Kaplan & Simon, 1990 gv. 388). algoriTmi (Algorithm) _ Tanmimdevruli, safe-
cdis piri mixvda, rom mizans ver miaRwevda, xureobrivi procedura, romlis saSualebiTac
vpoulobT swor pasuxs konkretuli tipis
Tu dominoebs sul horizontalurad an ver-
problemis gadasaWrelad.
tikalurad daalagebda. xSirad mkvlevrebi cdis
evristika (Heuristics) _ kognituri strategia an
pirTa azrovnebis Canawerebs problemis gadaWris
,,praqtikuli meTodi~ romelic xSirad gamoi-
modelis amosaval wertilad iyeneben (Simon, yeneba rogorc Semoklebuli gza rTuli amo-
1979, 1989). canis gadasaWrelad.
xmamaRali fiqris meTodi (Think-aloud protocols)
problemis gadaWris gaumjobeseba _

ra uSlis xels problemis gadawyvetas? Tu


gamoiyenebT Tqvens yoveldRiur gamocdilebas,
339
suraTi
9.13
SegiZliaT gadaWraT es problemebi? (nawili II)
aq mocemulia amocanebis amoxsnis gza. Tqven rogor amoxseniT? radgan
pasuxebi naTelia, SegviZlia visaubroT imaze, Tu ra arTulebs am
amocanebs.

lio Cempions, gari kasparovs SeuZlia Wadrakis lemuri situaciis adekvaturi reprezentaciis
figurebis wamgebiani ganlagebis poziciebis mniSvnelobaSi. Tqven unda mixvdeT, rom milidan
gansazRvra da TiToeul SemTxvevaSi gamocdili ping-pongis burTebis amosaRebad ar aris saWiro
strategiis gamoyeneba, rac mas saSualebas aZlevs milSi SeRweva. erTamaneTisagan moSorebiT
erTdroulad ramdenime oponenti daamarcxos Camokidebuli Tokis boloebis SesaerTeblad
(Gobet & Simon, 1996).
rig SemTxvevaSi sasargeblo reprezentaciis cxrili
9.6
povna problemis sruliad axal WrilSi gaaz-
rebis saSualebas iZleva. waikiTxeT 9.6 cxrilSi gamocana `beri~
mocemuli amocana. rogor apirebT am amocanis
erT diliT, zustad mzis amosvlisas budisti
amoxsnas? dafiqrdiT, sanam kiTxvas gaagrZe- beri iwyebs asvlas maRal mTaze. mTis biliki
Tavi 9 / kognituri procesebi

lebdeT. Tu Tqven am problemis mosagvareblad viwroa, daaxloebiT erTi Tu ori nabijis siganis.
maTematikuri xerxebis gamoyeneba scadeT, war- spiraliviT daklaknili biliki mTis mwverva-
matebas ver miaRwevdiT. am SemTxvevaSi ukeTesi lisaken miemarTeba. beri xSirad Cerdeba dasasve-
neblad, Wams gamxmar xils da taZarSi mzis
iqneba warmoidginoT ori beri, romelTagan erTi
Casvlamde cota xniT adre midis. ramdenime dRis
mTis wveridan Camodis, meore ki - adis (Adams, marxvisa da meditaciis Semdeg, isev mzis amos-
1986). isini xom erT wertilSi Sexvdebian er- vlisas, beri igive bilikiT mTidan qvemoT eSveba,
TmaneTs (ix. sur. 9.14)? axla ori beri SecvaleT isev xSirad Cerdeba Sesasveneblad. qvemoT Camos-
erTiT. azrobrivad es erTi da igivea, e.i. amocana vlisas misi siarulis saSualo siCqare bevrad
aRemateba qvemodan zemoT asvlis siCqares. daam-
damtkicebulia. amocanis aseT gamartivebas
tkiceT, rom bilikze aris wert-ili, sadac beri
uzrunvelyofs swori – vizualuri da ara ver- zustad erTsa da imave dros imyofeboda asvli-
baluri an maTematikuri reprezentaciis gamo- sasac da Camosvlisasac
yeneba. Tu 9.12 suraTze mocemul amocanebs
(pasuxi ix. sur. 9.14-ze).
340 gadaxedavT, kidev erTxel darwmundebiT prob-
suraTi
9.14
gamocana `beri~-s
amoxsna
A suraTze naCvenebia ori
beri. erTi moZraobs qve-
modan zemoT, meore _
zemodan qvemoT. B suraTze
warmodgenilia maTi Sex-
vedris adgili dRis erTsa
da imave momentSi. axla
SecvaleT ori beri erTiT;
amocana damtkicebulia.

ki saWiroa yuradReba miaqcioT Tokis qveS, restoranSi sakre-dito baraTiT, „American Ex-
iatakze myof erT-erT sagans da gamoiyenoT is, press~, sargebloba?~ restornis mepatrone gpa-
rogorc simZime. anTebuli sanTlis karze dasa- suxobT: „Cven yvela ZiriTad sakredito baraTs
magreblad ki aucilebelia asanTis kolofi viRebT~. am pasuxis Semdeg SegiZliaT daaskvnaT,
gamoiyenoT, rogorc Sandali, xolo sanTeli rom isini Tqvens sakredito ba-raTsac miiReben.
unda gamoiyenoT, erTi mxriv, rogorc iaraRi, ratom? am SemTxvevaSi SegviZlia vixelmZRva-
xolo, meore mxriv, sagani, romelic unda neloT silogizmiT (ori winadadebidan gake-
miamagroT karze. bolo ori problema funqcio- Tebuli logikuri daskvniT), romelic berZenma
naluri rigidobis fenomenis ilustraciaa (ix. filosofosma aristotelem 2000 wlis win mogvca:
sur. 9.13) (Duncker, 1945; Maier, 1931). funqcionaluri wanamZRvari 1. restorani iRebs yvela ZiriTad
rigidoba xels uSlis sagnis tradiciulad sakredito baraTs;
miRebuli Tvisebebis ugulebelyofas da misi
wanamZRvari 2. „American Express~ aris ZiriTadi
axali Tvisebebis Tu funqciis danaxvas, riTac
sakredito ba-raTi;
uaryofiT gavlenas axdens problemis gadaWraze.
rodesac problemur situaciaSi aRmoCndebiT, daskvna: restorani miiRebs baraTs „American
pirvel rigSi, daukvirdiT, rogor warmoidgenT Express~.
mas; xom ar arsebobs misi gaazrebis an daZlevis aristotele ikvlevda, Tu ra logikuri mimar-
gansxvavebuli an ukeTesi gzebi? Tu sityvebi Teba arsebobda winadadebebs Soris, romlebic
ar gSveliT, SeecadeT, es problema naxatis realur daskvnamde migviyvanda. deduqciuri
saxiT warmoidginoT. mosinjeT Tqveni variantebi azrovneba logikuri wesebis sworad gamoyenebas problemis gadaWra da azrovneba
_ naxeT, Tu romeli funqciis Secvlaa SesaZle- gulisxmobs. Cven sakredito baraTis magaliTi
beli axali kombinaciis misaRebad. moviyvaneT, raTa gveCvenebina, rom gvaqvs
rodesac raime problemis gadaWras cdilobT, logikuri daskvnis gakeTebis unari, romelsac
rogorc wesi, Tqven fiqrobT, anu azrovnebT. logikuri, deduqciuri mtkicebulebis forma
qvemoT ganvixilavT azrovnebis erT-erT formas, gaaCnia. miuxedavad amisa, fsiqologebi ikvleven,
romelsac deduqciuri azrovneba ewodeba.
funqcionaluri rigidoba (Functional fixedness) –
sagnis tradiciuli xedvis Secvlis da axali
deduqciuri azrovneba funqciis danaxvis da misi efeqturad gamoyenebis
unaris arqona.
warmoidgineT, rom midixarT restoranSi da
deduqciuri azrovneba (Deductive reasoning) –
fulis gadaxdas Tqveni erTaderTi sakredito
azrovnebis forma, romelic ori an meti
baraTiT _ „American Express~ _ apirebT. rekavT wanamZRvridan logikuri daskvnis gakeTebis
restoranSi da ekiTxebiT: „SeiZleba Tqvens unars gulisxmobs.
341

You might also like