2015 LT Wolvescall

Iš rusų kalbos vertė
SONATA GRYBAUSKIENĖ,
VIKTORIJA ŠENBERGS
-
OBUOLYS
UDK82-84 Versta iš:
Žm-07 A<j>opH3Mbt ApeoHero MHpa
2014
ISSN 2351-6593
ISBN 978-609-403-875-4
© Vertimas į lietuvių kalbą, Sonata Grybauskienė, Viktorija Šenbergs, 20 I 5

© Viršelio dizainas, Andrius Morkeliiinas, 20 I 5
© UAB MEDIA INCOGNITO, 20 15
NEŽINOMI AUTORIAI
Tik dievai žino likimo vingius.
Nepasikliauk rytojumi, kol jis neišaušo, nes

niekas nežino, kokių negandų ta diena atneš.
To, kas mato per toli, nerami širdis. Neliūdėk

dėl nieko iš anksto ir nesidžiauk tuo, ko dar
nėra.
Atmink: tik šis gyvenimas turi vertę!
Tiesa anksčiau ar vėliau išaiškės, ir melas bus

sutriuškintas.
Netgi kvailio protas susitaiko su tiesa.
Jeigu neištaisysi padaryto blogio, jis

padvigubės.
Naudinga klausytis kitų žodžių!
Jei tau teks išgirsti blogą žodį, užkask jį giliai į

žemę per septynias uolektis.
eimoniios išmintis 5
Nėra malonios praeities negailestingajam; neturi
draugų tas, kuris kurčias teisingumui; nebūna
šviesių dienų savanaudžiui.
Šalies gerovė - iš teisingumo.
Karštakošis niekada nepažins išminties.

ACHIKARAS (VIII-VII A. PR. KR.), ASIRIJOS
KARALIAUS SANHERIBO RAŠTININKAS
Tikrasis moters grožis - jos būdo

švelnumas, o žavesys - jos meilingi žodžiai.
Daugelį pražudė moters grožis, nes meilė

gražuolei prilygsta atvirai liepsnai.
Niekada nedalyvauk moters sužadėtuvėse,

nes, jeigu jai nepasiseks, ji tave keiks, o,
jeigu bus laiminga, tavęs net neprisimins.
Kaip lapija ir vaisiai puošia medį, o tankus

miškas - kalną, taip vyrą papuošia jo
vaikai ir žmona. Žmogus, kuris neturi
nei brolių, nei žmonos, nei sūnų, nieko
nereiškia ir savo priešams. Jis tarsi medis,
augantis kryžkelėje: kiekvienas praeivis
raško jo vaisius, kiekvienas žvėris graužia
jo šakas.
Aš varčiau sunkiausius akmenis, tačiau

neradau nieko sunkesnio už žento
gyvenimą uošvio namuose.
eZmoniios išmintis 7
Neužsimiršk su kvailiu ir venk bendrauti su
neišmanėliu.
Nebūk ten, kur žmonės pykstasi, nes barniai

dažnai baigiasi žudynėmis.
Aš kilnojau geležį ir šviną, bet neradau nieko

sunkesnio už piktžodžiavimą ir šmeižtą.
Kieno rūbas prašmatnus, to ir žodis svarus, o

prastai apsirengusiojo ir žodis nesvarbus.
Kaip nėra jokios naudos iš žiedų laukinio asilo

ausyse, taip nėra jokios naudos iš stotingos
moters, jei ji sukta, neišmintinga ir plepi.
Paskubėk pabėgti iš tos vietos, kur ginčijamasi,

ir tavo siela bus rami.
Jei išgirsi paslaptį, tegul ji tavo širdyje ir mirs.

Niekam tos paslapties neatskleisk, kad netaptų
ji žėrinčia anglimi tavo burnoje, nenudegintų
tau liežuvio, nesuteiktų kančių tavo sielai ir
nepriverstų murmėti prieš Dievą.
Norint išsaugoti draugus, reikia mokėti atleisti.
8 2moniios išmintis
b~
;·~··
Nevertėtų pernelyg dažnai lankyti savo draugo, ·
nes gali jam pabosti, ir jis ims tavęs nekęsti.
Tegul tavo lūpos netaria žodžių, kurie nėra

apgalvoti širdyje. Geriau suklupti mintyse, nei
suklupti pokalbyje.
Geriau gauti šimtą kirčių nuo protingo, nei

klausytis kvailio pagyrų.
Melas minta tiesa, ant jos jis suveši, bet jo

gyvavimas trumpalaikis.
Nelaimingas tas, kuris ateina su skundu!

Nelaimėlio dalia būti prašytoju.
Elkis su žmogumi taip, kaip jis elgiasi su kitais.
Tikrai didis negali būti godus.
Tikras gerumas turi būti nuoširdus.

Teisingumas visada nemirtingas.
Kreivais keliais laivas nepasieks uosto. Tik tie,

kurie yra sąžiningi ir garbingi, saugiai pasiekia
krantą.
eimonizos išmintis 9
~Būk dėkingas
( tam, kas buvo tau mielaširdingas.
Kas rezga pinkles, pats į jas papuola; kas kasa

duobę, pats į ją įkrenta ; kas kardą galanda, nuo
kardo ir žūsta.
Kiekvienas nešališkas teisingas sprendimas

nugali melą, įtvirtina tiesą, kuria gerumą
ir naikina blogį, kaip maistas nugali alkį,
kaip drabužis pridengia nuogumą, kaip po
perkūnijos nušvinta dangus ir saulė sušildo
sušalusius, kaip ugnis iškepa žalią mėsą, o
vanduo numalšina troškulį.
Savanaudis dažnai nežino, ko nori, ir

vienintelis dalykas, kuris jo laukia, tai
nesėkmė.
Maisto skonį žino tik tas, kuris valgo; atsakyti

gali tik tas, kurio klausia; sapnus regi tik tas,
kuris miega; o piktadariui geriausias pavyzdys
yra teisėjas, pats nusipelnęs teismo.
Jei gali padaryti gerą darbą, daryk iškart. Jei

per ilgai tylėsi rinkdamas žodžius, net tiesa gali
prarasti savo vertę.
1O ,;j_moniios išmintis
e .'\-.r-)~·
1, , ,._
-·-~~ ~-··
)
Kas žudo, bus nužudytas. Kas įsako žudyti, ir
pats bus nužudytas pagal įsakymą.
Godumas beribis - į šią bedugnę gali kristi

amžinai.
Kas užkirs kelią piktadarystei, jei tas, kuris

privalo kovoti su ydomis, pats yra ydingas?
Puikybė ir kraštutinumai prie gero neveda.
Nesvarbu, koks negreitas atšauti žmogus,

kartais jis užskuba. Nesvarbu, kaip greitai
į viską atsiliepia žmogaus širdis, paskui jo
aistras jai nesuspėti.
Kas gali būti

blogiau už netikslias svarstykles,
netikrą svarmenį arba teisingą ir sąžiningą
žmogų, tapusį apgaviku?
Sukčiavimas nesuderinamas su teisingumu.

Tik tada, kai viskas matuojama teisingais
matais, teisingumas triumfuoja.
Kad ir ką tau sakytų, su niekuo nekalbėk taip,

lyg jis neturėtų teisės kalbėtis su tavimi.
~-t.
~~ . .·/
k"1
'''·~
.
.
,j
\
Kaip nepadarysi iš šveplo iškalbingo, iš
tinginio - darbštaus, iš nemokšos - išminčiaus,
taip ir kvailio nepriversi tapti protingu.
C(i;aJiikų-petsų išmintis
Mes taip puikuojamės savo nemokšiškumu,

Kad manomės esą valdovai paukščių ir žvėrių.
Sąžiningi žmonės nebūna turtingi. Turtingi

žmonės neturi sąžinės.
To, kuris tapo turtų vergu, negalima išvaduoti iš

vergijos.
Kai godumas įsiskverbia į mūsų širdis,

išminčiaus patarimai bejėgiai.
Tas, kurio širdyje slapta rusena blogio liepsna, ir

kitus sudegins, ir pats sudegs.
Norėdamas būti įžvalgus, turi įžvelgti savo veidą

svetimuose veiduose.
Tikru žmogumi tampa tas, kuris sugeba savyje

nužudyti žvėrį.
Išminčius visko ieško savyje, kvailys - kito

likime.
Pats savęs negerbi - negerbs ir kiti.
eimonitos iimintis 13
Ne smurtauti ir žudyti kardas nukalamas.
RUDAKI, TADŽIKŲ-PERSŲ POETAS
Negailėk silpno priešo, nes, jeigu jis taps

galingas, tavęs nepasigailės.
SADI, XIII A. TADŽIKŲ-PERSŲ POETAS
Ten, kur reikia griežtumo, švelnumas

nereikalingas ... Švelnumu nepaversi priešo
draugu, tik padidinsi jo reikalavimus.
SADI, XIII A. TADŽIKŲ-PERSŲ POETAS
Jei liga nenustatyta, ir gydyti jos neįmanoma.

AL SAMARKANDI, XII A. TADŽIKŲ-PERSŲ POETAS
Jei sprendimą priimti gebėjai, tenesudreba

tavo ranka.
AL SAMARKANDI, XII A. TADŽIKŲ - PERSŲ POETAS
14 ~moniios išmintis
IMAMO ALGAZALIO MINTYS IR POSAKIAI
Protas neengia niekieno širdies. Jis niekada nei

šlovina, nei keikia iš godumo.
Jeigu tas, kuriam skauda nugarą, ims skųstis

rankos ir pirštų skausmais, o tu uždėsi jam
tvarstį ant galvos, tai tvarstis nesuteiks jam
palengvėjimo.
Kiekvienas, kuris nuoširdžiai trokšta žinių,

laimi, o tas, kuris trokšta žinių nedoriems
tikslams, pražūsta. Nuoširdaus žmogaus
žinios -jo širdyje, veidmainio - tik kalbose.
Jei žinios tarnauja žmonėms, tai

apdovanojimas žinančiajam.
Kam tau vyno? Tavo gyvenimas ir taip panašus

į kelionę apledėjusiu keliu su trapiu stikliniu
nešuliu ant raišo asilo.
Labai dažnai galybė yra nutolusi nuo

teisingumo ir saugumo. Kas didesnis
smurtautojas, tam ir valdžia priklauso.
eimonizos išminti,.s 15
Uodas gyvena trumpiau už dramblį, nes
kraugeriai neilgaamžiai.
Tarp visų nusikaltėlių nėra labiau kalto už tą,

kuris skriaudžia nekaltuosius.
Jei šunsnukis, piktadarys ir niekšas neteisingai

įžeidė žmogų, tai Paskutiniojo Teismo dieną
apgailestavimas dėl tokio poelgio jam nepadės.
Jei liaudis yra alkana, o valdovas persisotinęs,

tai tas valdovas - šuo, o ne liūtas!
Visi visatos dėsniai tau paklus, jei nugalėsi

savo aistras.
Jei valdovo poelgiai nėra teisingi, jis pražudys

savo šalį.
Kas yra teisingumo pavyzdys? Gerovė! Kas yra

mirties atvaizdas? Neteisybė!
Teisingumas savo esme yra tiesus kaip strėlė.
Rudens veidas geltonas dėl gamtos

nesaikingumo.
16 cimoniios išmintis
Koks skirtumas, kokie tavo sprendimai, jei tu
dar nepasiekei vienybės ir pasitikėjimo?
Kol žmonės bus tik nereikalingas, mieguistas

krovinys šiame pasaulyje, jie bus blaškomi
į šalis tarsi linguojančioje valtyje. Ką gali
pamatyti miegantys žmonės? Kokių nuopelnų
ar nuobaudų jie gali būti nusipelnę?
Žmogaus raida - tai raida to, kuriam buvo

įduota užantspauduota knyga, parašyta prieš
jam gimstant. Jis nešiojasi ją savyje iki pat
mirties. Tol, kol žmogus bus įkalintas laiko
nelaisvėje, jis nesužinos knygos turinio.
Didžiausia išmintis- tarsi stogas, jausmai -

tai kopėčios jam pasiekti. Neatskleisk
paslapties niekam, išskyrus protingus žmones.
Nerodyk savo širdies niekam, išskyrus
brangius tavo širdžiai draugus.
Jei pasaulyje karaliauja teisingumas, tai net

laukinė ožka iš sotumo gali pasijusti liūtu.
Visas pasaulis yra Dievo kūrinys, ir visiems

Dievas yra priežastis ir vieta sugrįžti.
Įžvalgus žmogus, matydamas lengvabūdžio
polinkį spręsti apie viską paviršutiniškai,
paklausė: "Ar matei kada šafraną, ar tik
girdėjai apie jį?" Tas atsakė: "Mačiau jį šimtus
kartų ir valgiau kartu su ryžiais". Išminčius
tarė: "Puiku, nelaimingasis! Ar bent žinai, kad
jis išauga iš svogūnėlio? Ar galim tęsti pokalbį
ta pačia dvasia? Ar gali kitą suprasti tas, kuris
nesupranta savęs? Ar gali tas, kuris žino tik
rankas ir kojas, išmanyti ką apie dieviškumą?
Tik patirtis padės tau sužinoti tikėjimo
prasmę ... Mokslo vyrai pasirinko neteisingą
kelią".
Pats žmogus negali suvokti Dievo.

Dieviškumas suvokiamas Dievo valia.
Ei, tu, kuris nesugebi pažinti savęs, kaip tu gali

pažinti Dievą?
Išgijimo reikalauji iš proto, kūno ir sielos, bet

jeigu tai įvyks ne Dievo valia, išgijimas taps
tavo nelaime.
Kaip galite rasti ramybę šiame pasaulyje, kai

pasaulis iš prigimties yra neramus?
18 2-moniios išmintis
Jei didžiuojiesi savo protu, jausi pajuoką
viskam, išskyrus ginčus. Kada protas ieško
kelio į kiekvieno širdį, tada kiekvienas pasako
nuoširdų žodį.
Protu, siela ar jausmais galima pažinti Kūrėją?

Jeigu pats Kūrėjas neatskleistų protui pažinimo
kelio, tai iš kur šis sužinotų apie dieviškumą?
Kiekvienas, kuris mato tik dalį, negali

neklysdamas spręsti apie visumą. Niekam
neduota pažinti visuotinės esmės, kaip mokslas
nepasiekiamas aklam žmogui. Klaidingas
įspūdis pavergia ir žmonės nesuvokia Dievo,
bet šito nežino net mokyti teologai.
Viskas yra Dievo rankose ir kiekvienas

veiksmas vyksta Jo valia. Jis yra gėrio ir blogio
priežastis, priežastis to, kas buvo, yra ir bus.
Būtis be patirties lygi nebūčiai. Patirtis - tai

įgyta išmintis.
Pasaulio judėjimo ir kaitos aiškinimai

neišsklaido abejonių. Jeigu širdyje karaliauja
abejonė, kaip gali tinkamai įvertinti reiškinį?
~moniios išmintis 19
Kas pats savęs nelaiko valdovu, tas negali
būti valdovas net augalams. Negalvok apie
tai, kas nėra tavo reikalas, ir neik tuo keliu,
kuriuo vaikščioti neturėtum.
Bent kartą atsisakyk širdies ir proto balso,

kad išgirstum teisybės balsą.
Aistra panaši į žirgą, o pyktis - tarsi šuo.

Gudriai išsaugok jų pusiausvyrą. Neaukštink
jų, bet ir nemenkink, visada išlaikyk tokį pat
lygmenį.
Mokslas naudingas tik tada, kai nėra

savitikslis.
Įniršisir aistra - gyvūnų savybės, o žinios ir

išmintis - žmogaus grožis.
Būk kaip žemė, kad taptum kaip vėjas,

stipriausias iš visų. Būk kaip vanduo, daryk
gera, padėk kiekvienam, ir būsi išaukštintas
kaip ugnis.
Protas - tik kelrodis einant Dievo link. Tik

paties Dievo dosnumas atves tiesiai pas Jį.
Vyrui meilė - aukščiausia dovana, tai geriau
nei bet koks amatas; meilė nesusijusi su
protu ir jos priežastis - nei gėris, nei blogis.
Mokančių protingai mąstyti daugybė,
mokančių tobulai mylėti - nedaug.
Visi yra Dievo valioje, visada su Juo, bet nuolat

Jo ieško. Spindulys krypsta į spindulį, bet jis
niekada neatsiskiria nuo saulės.
Kol tavo širdis abejoja, ar pripažinti Jį (Dievą)

vieninteliu, Jis (Dievas) yra vienintelis.
2moniios išmintis 21
DŽALALO AD DINO MUHAMADO RUMI
MINTYS IR POSAKIAI
Mokslą pažinsi iš žodžių, meną - per praktiką,

o žmonių minioje pažinsi susvetimėjimą.
Kas paprastam žmogui atrodo tik akmuo,

žinančiajam yra brangakmenis.
Nuogos šakos žiemą, atrodytų, miega, bet jos

slapta dirba, besiruošdamos pavasariui.
Šio pasaulio tikslas yra žmogus, o žmogaus

tikslas - akimirka; kūno tikslas - įgauti
dvasios, o dvasios - įvaldyti jausmus. Jausmų
tikslas yra ištobulinti š irdį, o širdies tikslas -
meilė.
Saulės egzistavimo įrodymas - pati saulė. Jei

tu reikalauji įrodymo, nenusigręžk nuo jos.
Paslėptasis pasaulis turi savo debesis ir lietų,

bet kitokius nei čia. Jo dangus ir saulės šviesa
sukurti kitaip. Bet visa tai tampa akivaizdu
tik įsigilinusiajam, kurio neapgauna tobulai
atrodantis įprastas pasaulis.
22 eimoniios išmintis
.-~~~.-;·.·
'-'~ lr ')
Pradžioje tu buvai molis. Vėliau tapai

augalas. Iš augalo pavirtai gyvūnu ir iš
gyvūno - žmogumi. Per visus šiuos virsmus
žmogus nežinojo, kur eina, bet buvo
įtrauktas į šią ilgą kelionę. Ir dar šimtus
skirtingų pasaulių tau bus lemta pereiti.
Šis pasaulis - kalnai, o mūsų poelgiai -

šauksmas. Aidas nuo mūsų šauksmo
kalnuose visada sugrįžta pas mus.
Kiekvienas dalykas ir dieną, ir naktį byloja

mums apie Viešpatį, bet tik nedaugelis žino
apie tai.
Reikia išeiti iš Laiko rato ir įeiti į Meilės ratą.
Jums būdinga daugybė besikeičiančių

nuotaikų, kurių jūs negalite suvaldyti.
Galėtumėte jas valdyti, jei žinotumėte jų
tikrąją priežastį. Jei negalite nustatyti savųjų
pokyčių šaltinio, tai kaip galėsite nustatyti
pakitimus, kurie veikia jus. Žolės stiebeliu
neįmanoma pradurti kalno. Jei saulė,
kuri apšviečia pasaulį, prisiartintų prie jo,
pasaulis būtų sunaikintas.
.:Žmoniios iimintis 23
Kol žmogus nėra visiškai atmetęs savo
vergiškumo, negali būti pasiekta vienovė su
Juo (Dievu). Ši vienovė- ne persikūnijimas,
tai - atsižadėjimas savęs, nes beprasmiais
žodžiais prisidengęs melas negali tapti
Tiesa.
Jei dešimt žmonių nori patekti į namą, bet tik

devyniems pavyko tai padaryti, dešimtasis
neturėtų sakyti: "Tokia Viešpaties valia". Jis
turi atrasti savo trūkumus.
Išmintis ir žinios yra tam, kad būtų galima

atskirti kelią nuo bekelės. Jei visi keliai būtų
tiesūs, išmintis būtų nereikalinga.
Dievas sukūrė mus tam, kad

mes atrastume Tiesą.
Pėsčiasis negali suspėti paskui raitelio arkaną,

bet kad jau į jį įkliuvo, neišvengiamai turės
bėgti.
Pirmiausia reikia imlios dirvos, ir tik tada -

teisuolio pamokslavimų; kai tu nepajėgi
suprasti, kokia nauda iš puikių kalbų?
Akys, ausys ir burna - dar ne žmogus, juk
tuos pačius bruožus turi ir atvaizdas ant
sienos.
Nežvelk į pasaulį gosliomis akimis, nes ir

gyvatė išmarginta puošniais raštais, tačiau
nuodai jos mirtini.
Aš tvirtinu, kad iš visų gyvuliškų žmogaus

savybių pati kvailiausia, niekšingiausia ir
labiausiai žalinga - tikėjimas, kad po šio

gyvenimo nėra kito. Iš tiesų, jei peržiūrėsime
visus filosofų ir kitų išmintingų rašytojų
kūrinius, tai visi jie sutinka su tuo, kad mes
turime kai ką pastovaus.
Kol esi sveikas ir stiprus, darbuokis! Darbui ir

veržlumui lemta rasti lobį. Jei esi apdovanotas
likimo, jisai pats suras tave.
Žmogų, niekada nemačiusį vandens,

užrištomis akimis panardina į vandenį, ir jis
jį pajunta. Kai raištis pašalinamas, žmogus
sužino, kas tai yra. Bet kol tai įvyksta, apie
vandenį jis žino tik tai, kokius pojūčius jis
sukelia.
Tavo jausmai panašūs į šikšnosparnius, jie veržiasi
įVakarus, tavo jausmai tarsi pabirę perlai - į
Rytus. Ei, raiteli, pojūčių kelias - tai asilų kelias.
Ei, tu, kuris esi tarp asilų, gėdykis! Be šių penkių
varinių pojūčių, yra penki jausmai, panašūs į

raudonąjį auksą. Argi tas, kuris žino ir išmano,
turguje pirks varinius pojūčius už auksinių

jausmų kainą?! Kūno pojūčiai minta tamsos
karalyste, o sielos jausmai - saule. Nuplauk savo
jausmus akivaizdos vandeniu; žinok, kad tai
yra sufijų drabužių plovimas. Kai tik apsivalysi,
nukris uždanga ir apvalytųjų sielos stos prieš tave.
Tegul visas pasaulis bus pilnas šviesos ir vaizdų,
tik kartą galėsi suvokti šį grožį. Jei užmerksi
akis ir įtempsi ausis, kad pamatytum gražuolės
veidą, ausis tau pasakytų: "Aš negaliu pamatyti
paveikslo. Jei ji ištars garsą, tada aš suprasiu. Esu
žinovė, bet žinau tik tai, kas mano galioms - tik
garsus ir raides". Jei pasakysi nosiai: "Pažvelk

į šį grožį", ji negalės ... Bet, jei tu išsivaduosi iš
kūno pančių, ausys ir nosis taps akimis. Teisingai
pastebėjo iškalbingasis padišachas: kiekvienas
įšventintojoplaukas tapo akimi. Nėra jokių
abejonių, kad kiekvienas žmogus yra sukurtas
sujungus kūną ir sielą. Aukščiausiasis savo galia

sujungė šias dvi priešingybes.
26 e:žmoniios išmintis
Rūpinkis išvaizda, nors esmė- ne ji. Išvaizda
skatina įsižiūrėti į vidų, kur ir yra esmė.
Pojūčiai ir mintys teršia tiesos kelią, kaip

šiukšlės - švarų vandenį. Tik išmintis,
išstumdama šias šiukšles, išvalo kelią į
pažinimą.
Koks nuoširdžių žmonių vidus, toks ir jų

elgesys.
Elgeta tas, kuris neturi turto, o tikėjimo

žmogus tas, kuris išsižada savo kūno.
Sielos saulės šviesa suskyla, skverbdamasi pro

kūno langus. Kai pažvelgi į saulės diską, matai
tik jį vieną. Bet žmogui, užvaldytam kūno,

kyla abejonių. Susiskaidymas būdingas gyvūno
sielai. Zmogaus sielos esmė - vientisumas.
Sėdėdami mes judame, nekeisdami vietos, bet

tu to negali matyti.
"Aukštyn", "žemyn", "pirmyn", "atgal" yra kūno

savybės, apšviesta siela yra išsilaisvinusi nuo
šių sąvokų.
eimonizos i.šmintiJ 27
Viskas pasaulyje juda, bet skirtingai. Žmogaus
juda vienaip, augalai - kitaip, tačiau visiškai
skirtingas yra sielos judėjimas.
Pažvelk į žemės gelmes ir dangaus aukštybes ...

Laiko tėkmei būdingos dvi permainos: vieną
pusmetį žemė yra plyna, o kitą - žydinti.
Viena paros dalis yra diena, o kita - naktis ...
Žodžiu, taip sutvarkytas pasaulis: alkis ir
gausa, taika ir karas ... Ant šių dviejų sparnų
skrenda visata.
Šis pasaulis pripildytas saulės ir mėnulio

šviesos, o žmogus įkiša galvą į šulinį ir klausia:
"Kalba, neva tai esama šviesos; jei tai tiesa,
tai kur jinai?" Ei, ištrauk galvą iš šulinio ir
apsižvalgyk, visas pasaulis - Rytai ir Vakarai -
nušviesti šios šviesos spindulių. Bet, kol esi
šulinyje, šviesa tavęs nepasieks.
Kaip keista, kad siela nepamena, kur ji

užgimė ir kur jos tėvynė. Šis pasaulis yra
tarsi sapnas, kuris uždengė jai akis, kaip kad
debesys užgožia žvaigždes. Nors siela aplankė
tiek daug miestų, ji vis dar neapsivalė nuo jų
pažinimo dulkių.
28 2.moniios išminti,.s
Gyvenimas šiame pasaulyje- užmaršties
sapnas, kuris atskiria žmogų nuo tikrosios
realybės. Tai panašu į žmogų, kuris akimirksnį
susapnavęs pamiršta savo gimtąjį miestą,
kur gyveno metų metus, siela atsiduoda

iliuzijoms ir šio pasaulio sapnui, pamiršdama
savo tikruosius namus; nesuprasdama, kad
šis griaunantis pasaulis užtemdo akis, kaip
debesys užtemdo žvaigždes.
Broli, kaip tu gali pamatyti tai, kai tavo širdis -

tarsi akis, į kurią įkrito plaukas. Išplauk iš akies
plauką, išvaduok širdį nuo nerimo ir pažvelk
dar kartą. Kas apvalys sielą nuo aistrų, pamatys
Jo esmę. Kai Mahometas buvo apvalytas nuo
šios ugnies ir dūmų, visur, kur atsukdavo
veidą, jis regėdavo Dievą.
Jis (Dievas) po bangų putomis jūrą, po

paslėpė
dulkėmis paslėpė vėją ... Tu matai, kaip pakyla
dulkių sūkurys, bet negali matyti vėjo ... Bangų
putas suvoki pojūčiais, o jūros egzistavimui
perprasti pasitelki argumentus.
Kad tavęs neužvaldytų išsiskyrimo baimė, turi

pavirsti Saule.
.:Žmoniios išmintis 29
Šiame pasaulyje beveik neįmanoma išvengti
blogio. Tam tikra būtinybė reikalauja,
kad pasaulyje būtų ir švaraus vandens, ir
šlapimo. Žinok, kad išorinė forma sunyks,
bet idėja liks amžina. Kaip ilgai tu tyrinėsi
atsispindį sklidiname inde? Mesk tai ir eik
prie upės . Tu perpratai formą, bet nesuvoki

prasmės. Jei esi protingas, išgliaudyk iš
kriauklės perlą .
Žmogui išmintis - tarsi sparnai, kurie padeda

pakilti. Jei tau trūksta išminties, pasirink
protingą vadovą . Gali būti nugalėtojas, gali
trokšti pergalių, būti praregėjęs ar ieškantis
praregėjimo, tačiau be išminties rakto
svarbiausių durų atverti nepajėgsi -jos

neatsidarys, tavo pastangos bus bevertės.
Pagrindinis žmonijos tikslas nuskaidrėti ir

nusigludinti, tapti it skaidrus veidrodis, kuris
aiškiai atspindi saulės šviesą. Todėl žmogus
turi tobulėti, o ne ugdyti neigiamas savybes.
Žmogus tarsi indas, pagamintas iš stiklo ar
molio. Būtina plauti jo išorę, bet dar stropiau
turi būti plaunamas jo vidus, nes Dievo vynu
pripildomas tik švarus indas.
30 eZmoniios išmintis
Kiekvienas priešas - tarsi vaistas. Priešas
naudingas: bėgdamas nuo jo renkiesi vienatvę ir
nurimusia širdimi tikiesi Dievo malonės.
Kūnas yra didesnis nei siela, bet iš tikrųjų

būtent siela viską išaukština ir sutaurina. Kūnas,
lyginant jį su sielos jūra, - lašas. Tačiau ir kūnas

(forma) turi didelę vertę, jis yra pagerbimo vieta
ir vidinės esmės apsauga. Kaip be šerdies žievė
yra bevertė, taip ir šerdis bevertė be žievės. Taip,
kaip sėkla, pasėta be luobelės, nesudygsta, užtat
išauga į didelį medį, jei pasėjama su luobele.
Kūnas yra labai svarbus. Be jo negalėsi nieko
nuveikti ir tikslo nepasieksi.
Visatos sukūrimas užtruko šešerius metus,

žmogaus sukūrimas užtrunka keturiasdešimt
metų.
Pasaulyje neegzistuoja absoliutaus blogio.

Žinok, kad blogis - tai santykinis reiškinys.
Nerasi tokių nuodų, tokio cukraus gabalėlio,
kurie nebūtų vienam nauda, o kitam - pražūtis.
Gyvatei jos nuodai - gyvenimas, bet žmogui -
mirtis! Vandens gyvūnams jūra tarsi sodas,
sausumos gyventojams - pragaištis.
cimonizos išmintis 31
Jei nori sukurti ką nors naujo, turi sunaikinti
kai ką seno; jei kviečiai nesumalti, kaip iš jų
iškepti duoną?
Žmogus panašus į tekantį vandenį: jei

sudrumsi jį, negalėsi matyti dugno, o upės
dugnas pilnas perlų ir koralų. Nedrumsk jo, ir
vanduo bus švarus bei skaidrus. Žmogaus siela
panaši į orą: kai jis susimaišo su dulkėmis,
virsta dangų užtraukiančiu , šydu ir trukdo
įžvelgti saulę; bet kai dulkės nusėda, oras
tampa tyras ir vaiskus.
Žmogus, iš pažiūros, pasaulio dalis, tačiau

savo vidumi jis yra pasaulio pagrindas.
Išoriškai žmogų gali neraminti uodai, bet
vidumi jis geba užkariauti dangų.
@)enovės eJndiios
a~ot:izmai
Nėra kliūties, didesnės už neišmanymo kliūtį.
Taika ir darbas yra gerovės šaltinis.
Moterys mokytos iš prigimties, vyrai - iš

knygų.
Žmogus tarnauja ne žmogui - žmogus

tarnauja pinigams.
Meilės malonumams moters lūpos visada

tyros.
Geriau pyktis su protingu, nei draugauti su

kvailiu.
Ginčas be priežasties - kvailumo požymis.
Nėra didesnės dorybės kaip teisingumas, nėra

didesnės ydos kaip melas.
Kantrybė- silpno dorybė, o stipraus

puošmena.
e:žmoniios išmintis 33
~(&·· '. ~
~~,·~
Negalima nutildyti dainuojančio bepročio,
čiauškančio kūdikio ir kalbančios moters.
Didvyris, mokslinčius ir gražuolė visur atras

prieglobstį.
Protas be drąsos būdingas moterims, drąsa be

proto - galvijams.
Nepritinka protingam viešai apie kitą kalbėti

blogai.
Moteris sukurta gimdyti, vyras - pradėti
palikuonis.
Nedaryk kitiems to, ko nenorėtum, kad

darytų tau.
Tie, kurie neatsako į pyktį pykčiu, išgelbsti ir

save, ir kitus.
Nesileisk valdomas nepamatuotų norų, bet ir

neužslopink visų savo troškimų.
Koketavimas su mylimuoju moteriai atstoja

meilės prisipažinimą.
34 3.:monizos išmintis
Kaip nematomi paukščio pėdsakai ore, o
žuvies - vandenyje, taip nepastebimi geradario
pėdsakai gyvenimo kelyje.
Tegul auksu tave apipils, priešu ir nemylinčia

moterimi nepasitikėk - antraip pražūsi.
Venk to, kas priklauso nuo kitų; siek tik to, kas
priklauso nuo tavęs.
Menkas žmogus panašus į svarstykles: tik kas -

ir jis iškyla, tik kas - ir jis nupuola.
Žiaurumas net blogų atžvilgiu veda į pragarą.

Tad ką kalbėti apie žiaurumą geriems?
Sek gerais pavyzdžiais, net jeigu jie jūsų priešų,

nesek blogais - net jeigu jie jūsų tėvų.
Žmogus, darantis bloga, pats sau priešas, nes

jam teks to blogio vaisių ragauti.
Kilnus žmogus kalba tik apie artimojo dorybes,

nors tas jų ir neturi, menkas žmogus - tik apie
trūkumus. Ir tegul abu meluoja, phmasis eis į
dangų, antrasis - į pragarą.
Nebuvo, nėra ir nebus žmogaus, nusipelniusio
vien pasmerkimo arba vien pagyrimo.
Ir blogus, ir gerus, ir nusipelniusius mirties

kilnusis turi užjausti. Kadangi nėra visai
nekalto žmogaus.
Aukščiausių galių pasiekia tas, kuris į visas

būtybes žvelgia, kaip į save, o į save - kaip į
visas būtybes.
Argi būna kas nors gražu ar bjauru šiaip? Kas

žmogui patinka, tas jam ir gražu.
Kokie yra tie, kas tarnauja jam, kokie tie, kam

tarnauja jis, toks yra ir pats žmogus.
Kaip dvi skiedros susitinka ir išsiskiria

bekraščiame vandenyne, taip susitinka ir
žmonės .
Atlik savo pareigą, negalvodamas apie baigtį;

atlik savo pareigą, nesvarbu - atneš tai laimę
ar nelaimę. Tas, kuris atlieka pareigą ir ramiai,
nedžiūgaudamas ir neliūdėdamas pasitinka bet
kokias pasekmes, tas iš tikrųjų didžiadvasis.
36 ~monizos išmintis
~~~~j
~f,r~·~'
Tarsi mėnulio atspindys vandenyje netvarus
mirtingųjų gyvenimas; žinodamas tai,
nesiliauk daryti gera.
Visi mūsų darbai, visos mintys ir kalbos seka

paskui mus, darykite gera!
Turtai ir gera sveikata, draugas ir

saldžiakalbė žmona, paklusnus sūnus ir
naudingos žinios - štai šeši turtai šiame
pasaulyje.
Gerai nauji drabužiai, nauja vėduoklė, jauna

žmona ir naujas namas. Tačiau gerai ir senas
tarnas bei seni ryžiai.
Draugą, žmoną, tarną, protą ir narsą iš

tikrųjų pažinsi nelaimėje.
Draugą pažinsi nelaimėje, didvyrį- mūšyje,

sąžiningąjį - grąžinant skolą, žmoną -
skurde, gimines - užgriuvus negandoms.
Pražūva žinios, nepritaikytas darbe,

pražūva žmogus be žinių, pražūva kariai be
karvedžio, pražūva moterys be vyrų .
.;žmoniios išmintis 37
Neišsipildo sapnai, kuriuos sapnuoja
pasiligojusieji, nusivylusieji, įnirtusieji,
įsimylėjusieji ir girtieji.
Beprotis guodžiasi praeitimi, silpnaprotis -

ateitimi, protingasis - dabartimi.
Vaikystėjekvailas galvoja tik apie tėvą ir

motiną, jaunystėje - tik apie mylimąją,
senatvėje- tik apie vaikus. Taip jis ir
nesuspėja pagalvoti apie save.
Tas, kieno širdis nesiekia nei mokslo, nei

kovų, nei moterų, veltui atėjo į pasaulį,
atimdamas iš motinos jaunystę.
Jaunystė veržiasi nesulaikomu srautu. Tad

atsiduokime džiaugsmui - juk džiaugsmai
dovanoti mirtingiesiems!
Lūkesčiai- didžiausio nerimo šaltinis, laisvė

nuo lūkesčių - didžiausios ramybės šaltinis.
Laimę seka nelaimė, nelaimę - laimė.
Nebūna nesibaigiančios nelaimės, nebūna ir

nesibaigiančios laimės.
~~·'·~ ~,.
'*' -~'
..
"''r~· . \
"'"' -s
. 11'
Išmintingiesiems šiame bevaisiame ir

nepastoviame pasaulyje yra du keliai: mėgautis
aukščiausio pažinimo nektaru arba jaunomis
gražuolėmis.
Tai, ką likimas mums skyrė, mes gausime ir

gulėdami lovoje. To, ko neskyrė, negausime,
kad ir kiek stengtumės.
Kam lemta nutikti- tas man ir bus.

Nepermaldaujama įvykių seka, man tereikia
sekti ją.
Džiaukis tau tekusiu džiaugsmu, ištverk tau

tekusį sielvartą, lauk visko, ką atneša laikas,
kaip žemdirbys laukia derliaus.
Savo lūkesčių vergas - visų žmonių vergas,

savo lūkesčių valdovas - viso pasaulio
valdovas.
Nėra didesnės dorybės už sąžiningumą, nėra
blogesnės nedorybės už melą.
Darbai mus turi vesti į laimę. Tačiau kur nėra

teisingumo, nėra ir laimės. Tad elkis teisingai.
2monizos išmintis 39
Pergalės vaisius - neapykanta, nugalėtųjų
dalia - liūdesys. Ramus ir laimingas tas, kuris
atsisakė ir pergalės, ir pralaimėjimo.
Sakyk tiesą, kuri maloni; nesakyk tiesos, kuri

nemaloni; nesakyk malonių, tačiau melagingų
dalykų - štai amžinas priesakas.
Kas neįmanoma, tas neįmanoma; kas

įmanoma, tas įmanoma. Vežimas nevažiuoja
vandeniu, laivas neplaukia sausuma.
Tegul brangakmenis mėtosi po kojomis, o

stiklas puošia galvą - brangakmenis ir liks
brangakmenis, o stiklas - stiklas.
Negalima pasėti viena, o pjauti kita. Kokia

sėkla pasėta, tas ir sudygs.
Geriau prastai atlikti savo pareigą nei gerai

svetimą. Nepadaro nuodėmės tas, kuris
klauso savo prigimties.
Ne šiandien, tai rytoj mūsų kūnas žus,

apimtas skausmų ir ligų. Kokia nauda dėl jo
pam inti pareigą?
40 ;žmonizos ilmintis
Nutylėti dera net tiesą, jeigu ji atneš nelaimę.
Darbas stovi šalia stovinčiojo, eina paskui

einantįjį, dirba su dirbančiuoju. Jis seka mus
tarsi šešėlis.
Visi sumanymai gali būti įgyvendinti

žmogaus pastangomis. Tai, ką mes vadiname
likimu, tėra nematomos žmonių savybės.
Nevažiuoja vežimas vienu ratu, neišsipildys

likimas be žmogaus pastangų.
Tą aplanko laimės deivė, kuris pluša kaip

liūtas.Tik menkystos sako: "Viskas likimo
skirta!" Įveik likimą žygdarbiais; jeigu tavo
pastangos bus bevaisės, tai bus ne tavo kaltė!
Nenaudingi išmintingi pamokymai tiems,

kurie bijo veikti. Kokia nauda iš žibinto aklojo
rankose?
Savaime plinta alyvos dėmė vandenyje,

svetima paslaptis liežuvautojo lūpose, menkos
dovanos vertojo rankose ir išprususiojo
žinios - taip sukurtas pasaulis.
eZrnoniios išmintis 41
Kokia nauda iš išsimokslinimo, nukreipta
į blogį? Kokia nauda iš žibinto, uždengta
puodu?
Dažnai klysta mūsų protas, ir viskas atrodo

kitaip, nei yra. Plokščias atrodo mums dangus
ir ugnelė -jonvabalis, bet dangus ne plokščias,
o jonvabalis - ne ugnis.
Tik mokslininkas žino mokslininko nuovargį,

nesupras nevaisingoji gimdyvės skausmo.
Lūpų saldumas, krūtų stangrumas, moters

žvilgsnio aštrumas ir poezijos grožis
suvokiami tik žinovui.
Žirgas, ginklas, žinios, liutnia, iškalba, vyras

ir moteris būna geri arba blogi - viskas
priklauso nuo to, kaip su jais elgiamasi.
Mokslas suteikia kuklumo, tik kvailys

puikuojasi išsimokslinimu. Taip ir šviesa
stiprina mūsų regėjimą, bet apakina pelėdas.
Kokia mokslo nauda tiems, kurie neturi proto?

Kam veidrodis neturinčiajam akių?
Kai laikas veikti, tai žinios, slypinčios
knygose, - ne žinios, o pinigai svetimose
rankose - ne pinigai.
Kokia nauda iš žinių tam, kuris išstudijavęs

visus mokslus ir perpratęs jų esmę, negaus iš
to jokios naudos? Vienas nuovargis.
Net atgrasiame kūne išminčius ras dorybę,

kurią reikia aukštinti ir gerbti.
Žmogų puošia išmintis, išmintį - ramybė,

ramybę puošia narsa, narsą puošia švelnumas.
Patarinėti kvailiui - tik pykdyti jį.
Netikra atrodo tikra, o tikra- netikra: tokia

būties įvairovė. Būkite nuovokūs!
Gyvenimas vienas - kūnų daug, tiesa viena -

klydimų daug, žinojimas vienas - erezijų
daug. Koks išminčius išnarplios visus
prieštaravimus?
Protingas vertina pagal savo nuomonę, kvailas

pasitiki gandais.
2-nzonizos išmintis 43
Nesiimk jokių darbų - štai pirmas išminties
požymis. Ko nors ėmęsis, pabaik iki galo -
štai antras išminties požymis.
Kai viskas žūva, išminčius išsaugo pusę ir su

ta puse pasiekia savo tikslo.
Protingas dėl ko mažo nepražudys ko nors

didelio. Mažu išsaugoti didelį - štai tikroji
išmintis.
Jeigu tu išmintingas, neprieštarauk turčiui,

valdovui, vaikui, senoliui, asketui, išminčiui,
moteriai, kvailiui ir mokytojui.
Kai reikia duoti patarimą kitiems,

kiekvienas - išminties lobynas. Kai tais
patarimais reikia vadovautis pačiam, tai ir
išminčius ne gudresnis už kvailį.
Kam neužtenka proto mokyti kitą? Tik didis

protu sugeba pats eiti tinkamu keliu.
Džiaugsmo kupinas pasaulis to, kuris žiūri

į visus be priešiškumo ir be išankstinio
nusistatymo.
Išmintingi eikvoja laiką poezijai ir mokslams,
kvaili - silpnybėms, miegui ir vaidams.
Žmogus turi dirbti- blogai, kai jis dykinėja.
Išmintingi nesisieloja dėl prarasta, dėl mirusio

ir dėl praeities. Tuo jie ir skiriasi nuo kvailių .
Ugnį užpila vandeniu, nuo saulės slepiasi po

skėčiu, nuo ligos gelbstisi vaistais. Viskam yra
priemonių - nėra vaistų tik nuo kvailumo.
Ką dievai sumanė pražudyti, tam jie atima

protą, ir viskas jam rodosi apgaulingoje
šviesoje.
Protingas žmogus- ir vis dėlto jis tarnauja

valdovui, ryja nuodus ir mėgaujasi moterimis.
Vienas naudingas žodis, kurį išgirdę visi

nurimsta, geriau nei tūkstantis kalbų,
susidedančių iš beverčių žodžių.
Gerai pasakytas žodis žmogaus, kuris pats jo

nesilaiko, toks pat bevaisis, kaip ir graži, bet
bekvapė gėlė.
Kivirčasbe priežasties - štai kvailumo
požymis.
Viskas apibrėžiama žodžiu, įsišakniję žodyje,

kilo iš žodžio. Kas meluoja žodžiu, meluoja
viskuo.
Užgyja žaizda, padaryta strėle, atauga miškas,

iškirstas kirviu, bet neužgyja žaizda, padaryta
piktu žodžiu.
Tylėjimas geriau už žodžius.
Kūnas sensta nuo klajonių, kalnas - nuo

vandens, moteris - nuo nepatenkintų norų,
širdis - nuo piktų kalbų .
Nepasakok to, ką sumanei: kitam atskleistas

sumanymas nepasiseka.
Geriau akimirkos, nugyventos teisėtai, nei

milijonai metų, nugyventų pažeidžiant
įstatymus.
Kai kautynėse drąsus vienas, visi kariai būna

drąsūs ; kai vienas bailus, visi tampa bailiais.
Negyvenk šalyje, kurios nevaldo niekas,
kurią valdo daug kas, kurią valdo moteris
arba vaikas.
Gimti verta tik tada, kai tau paruošta laisvė.

Jeigu vergija - gyvenimas, kas tuomet -
mirtis?
Ten, kur garbina nedorėlius ir niekina

dorus, randa sau prieglobstį trijulė: badas,
mirtis ir baimė .
Geradarystė yra daryti artimam gera ir

nedaryti bloga. O daryti artimiems gera -
tai daryti jiems tai, ko linki pats sau.
Sunkiai mes keliame akmenį į kalną, o žemyn

jis nukrenta akimirksniu - taip tempia mus
aukštyn dorybės, o žemyn - silpnybės.
Jeigu negalima išvengti pavojaus, kokia nauda

iš bailumo, kuris vis tiek neapgins tavęs?
Piktadario širdis kieta laimėje ir minkšta

nelaimėje; doruolio širdis minkšta laimėje ir
kieta nelaimėje .
(~~~~. .
~~~, ~
Nugalėjęs puikybę, žmogus tampa malonus.
Nugalėjęs pyktį, jis tampa linksmas. Nugalėjęs
aistrą, jis tampa klestintis. Nugalėjęs godumą,
ji tampa laimingas.
Nepasikeis gero žmogaus širdis- tegul jį

pykdo; nesušils vandenynas nuo degančio
šiaudo.
Vaisiųgausa lenkia šaką žemyn, puošni

uodega lėtina povo eiseną, eikliakojį žirgą
pančioja. Taip privalumai kenkia patys.
Bijok pavojaus, kol jo nėra; kai pavojus iškilo,

nebijok, o kovok su juo.
Nei motina, nei žmona, nei broliu, nei savo

vaikais negalima pasitikėti taip, kaip tikru
draugu.
"Jis mane įžeidė, jis trenkė man, jis buvo

viršesnis už mane, jis apiplėšė mane ... " Kas
laiko savyje tokias mintis, tų neapykanta
nepraeina. Kadangi šiame pasaulyje
neapykantos niekada neatsikratysi
neapykanta, o tik nustojęs neapkęsti.
~_.L~~~~GV
':*(~-~
Tegul niekas nesusideda su blogais draugais,
tegul niekas nesusideda su blogais žmonėmis.
Prisiriškite prie gerų draugų, prisiriškite prie
kilnių žmonių.
Neapykantą galima nutraukti ne neapykanta,

o tik meile.
Netgi tas, kuris yra toli, stovi šalia, jeigu jis

tavo širdyje; netgi tas, kuris stovi šalia, yra toli,
jeigu tavo mintys toli nuo jo.
Duoti, imti, dalytis paslaptimi, klausinėti,

vaišinti, vaišintis - štai šeši draugystės
požymiai.
Nesiskolink iš draugo ir neskolink draugui.

Skola tarytum žirklės nukerpa draugystę.
Praeis laikas, ir draugas taps priešu, o

priešas - draugu. Kadangi nauda sau stipriau
už viską.
Nenugalėti stipriems silpnų, jeigu tie laikosi

drauge; nebaisus uraganas krūmams, kurie
auga vienas šalia kito.
Meilė moteriai aštriau kablio, kuriuo puošia
laukinius dramblius; ji nelyginant strėlė
sminga žmogui į širdį.
Sveikata, ištvermė, stiprybė - didžiausias

turtas, bet jis bevertis, jeigu nesimėgaujama
meile.
Kankinamas aistros neužmigs ir minkštame

guolyje; patenkinęs aistrą saldžiai užmigs ir
ant spyglių.
Galima pagauti tigrą girioje, paukštį

danguje, žuvį - vandens gelmėse, tačiau
negalima pagauti nepastovios moters širdies.
Nėra vietos, nėra progos, nėra norinčiųjų

tada ir skaisti moteris. Tegul jai pasitaiko net
pats meilės dievas, ji panorės kito vyro. Tokia
jau visų žmonų prigimtis.
Moteris švyti - visi namai švyti, moteris

niūri - visi namai niūrūs.
Šeimininkė namuose - štai kas yra namai. O

namai be šeimininkės nelyginant miškas.
50 e:Zmoniios išmintis
.. :(i)
--~~~)
~··M-~
Neskamba liutnia be stygų, nerieda vežimaitis
be ratų, nelaiminga moteris be vyro - nors ir
turi šimtus giminaičių.
Gera žmona dirba tau kaip tarnas; patarinėja

kaip patarėjas; yra graži kaip grožio deivė;
rami ir ištverminga kaip žemė; maitina tave
kaip motina ir pamalonina tave kaip hetera.
Gera žmona - šeši asmenys viename.
Kad ir koks blogas tavo sūnus - netašytas,

bjaurus, kvailas, ištvirkęs, piktas, jis vis tiek
džiugina širdį.
Nesikišk į vyro ir žmonos reikalus, nesikišk į

tėvo ir sūnaus reikalus.
Iki penkerių metų elkis su sūnumi kaip su

karaliumi, nuo penkerių iki penkiolikos - kaip
su tarnu, po penkiolikos - kaip su draugu.
Jau vien vyro pavydas traukia žmoną prie kito.

Protingas saugo žmoną nerodydamas pavydo.
Tik tol žmogus būna pats sau šeimininkas, kol

jam į ausį neįsmenga moters kalbų durklas.
,;žmoniios i.šmintis 51
Ką piktadarys padarys tam, kieno rankose
ramybės kardas? Kai ugnis neranda žolės, pati
nurimsta.
Švelnumas nugali švelnius, švelnumas nugali

rūsčius. Nėra nieko nepasiekiama švelnumui.
Švelnumas stipresnis už viską.
Nugalėk pirma save, paskui - priešus. Kas gali

valdyti kitus, nevaldydamas savęs?
Kai tenka kristi, doras žmogus krenta kaip

kamuolys, niekingas - kaip molio gumulas.
Žiūrėkite geranoriškai į visa ką: tegul

kiekvienas jūsų žodis būna ramus, draugiškas,
palankus; tegul kiekvienas jūsų veiksmas bus
nukreiptas taisyti, puoselėti gėrį.
Venkite lengvabūdiškumo, šalinkitės aistros ir

malonumo, nes tik rimtas ir mąslus pasiekia
didžiosios laimės.
Nedaryk to, ko daryti nederėtų netgi gresiant

mirčiai; neatidėliok to, ką padaryti derėtų, -
štai amžinas priesakas.
Kad ir mažiausia geradarystė, ji išleis šimtus
ūglių, jeigu tik bus padaryta jos vertam.
Tu galvoji: "Aš vienas",- ir nežinai, kad tavo

širdies neapleidžia išminčius, stebintis tavo
daromus gerus ir blogus darbus.
Joks gėris neprapuola veltui.
Nugalėk pyktį
švelnumu, blogį - gerumu,
godumą - dosnumu, melą - tiesa.
Nėra didesnio pasiaukojimo už kantrumą;

nėra didesnės laimės už pasitenkinimą; nėra
didesnės dovanos už draugystę, nėra didesnės

dorybės už atjautą.
Sakyk malonius dalykus, bet nepataikauk;

būk didvyris, bet nesigirk; būk dosnus, bet ne
nevertiems; būk drąsus, bet neįžūlus.
Kylanti saulė raudona, raudona ji ir leisdamasi.

Ir laimėje, ir nelaimėje didžiadvasiai ištikimi.
Nepyk ant supykusiojo, atsakyk švelnumu į

šiurkštumą, nekalbėk tuščiai ir nemeluok.
2.monizos išmintis 53
Didis tas, kuris tampa aklas prieš kitų
žmonas, raišas, vaikantis kitų turtų, nebylus,
girdėdamas artimųjų niekinimą.
Milijonų knygų esmė - viename posme:

paslauga - kas į gerąartimajam, nuodėmė -
kas artimajam į blogą.
Koks gudrus doras, kai reikia paslėpti kitų

ydas! Koks jis negudrus, kai tenka atskleisti
savo dorybes.
Įsiklausyk į naudingą kalbą, nors ji sklinda iš

vaiko; neklausyk blogų kalbų, nors jos sklinda
iš senolio lūpų.
Tas, kas žinodamas apie piktadarystę ir

galėdamas užkirsti jai kelią to nepadarė, -
kaltas lygiai taip, kaip piktadarys.
Tas tikras žmogus, kas nusimeta kilusį pyktį,

kaip gyvatė nusimeta seną odą.
Nebūk nemandagus su niekuo - tau atsakys

tuo pačiu. Pikta kalba skaudina ir tu sulauksi
atpildo.
54 .:i.moniios išm intis

~0
:~·~
Šešetas neprisimena tų, kurie padėjo jiems
anksčiau: mokinys - mokytojo, vedęs sūnus -
motinos, nebemylintis vyras - žmonos,

pasiekęs tikslą - pagalbininko, išsikapstęs iš
tankumyno - vedlio, ligonis - gydytojo.
Kas neatsako nei į nereikalingą liaupsinimą,

nei į smerkimą, kas neatsako smūgiu į smūgį,
kas nelinki blogo skriaudikui, tam pavydi
dievai.
Būk dėmesingas svečiui, nors jis ir tavo

priešas. Netgi medkirčiui su kirviu medis
neatsako šešėlio.
Niekingas tas, kuris gali kalbėti apie kitų

trūkumus arba apie savo dorybes. Nei apie
kitų trūkumus, nei apie savo dorybes nekalba
tikrai kilnus žmogus.
Tik kartą įsako karalius, tik kartą savo

nuomonę išsako kilnus, tik kartą tekina
merginą- šiuos tris dalykus daro tik kartą.
Vaistas nuo nelaimės - negalvoti apie ją. Kai

galvoji apie nelaimę, ji ne praeina, o didėja.
oimoniios išmintis 55
Yra dvi priemonės nuo kūno ir dvasios
negalių: arba išgerk priešnuodžių, arba
negalvok apie jas.
Kantrybė - vyro puošmena, kuklumas -

moters puošmena; tačiau įžeistas turi atsakyti
jėga, o atsidavusi meilės malonumams -
pamiršti santūrumą.
Kai knyga, žmona ar pinigai patenka į

svetimas rankas, tai mums jie pražuvę; jeigu
vis dėlto grįžta, tai knyga - aptrinta, žmona
sugadinta, o pinigai - dalimis.
Nenurimsta troškimas pasitenkinus

trokštamu; dar labiau suliepsnoja ugnis, į
kurią įpila alyvos.
Protingą ir sąžiningą sek, su gudriais ir

melagiais būk atsargus, doro ir kvailo gailėk,
melagio ir sukčiaus venk.
Kai ką galima atverti žmonoms, kai ką -

draugams, kai ką - vaikams, nes jie visi
nusipelno pasitikėjimo. Tačiau atskleisti viską
kiekvienam negalima.
56 ei:moniios išmintis
Nebūk nei pernelyg arti, nei pernelyg toli nuo
karalių, ugnies, vyresniųjų ir moterų: atsirasi
pernelyg arti -jie tave pražudys; atsidursi per

toli -jie bus tau nenaudingi.
Nebūk nei pernelyg šiurkštus, nei pernelyg

užsispyręs, nei pernelyg švelnus, nei pernelyg
linkęs įrodinėti, nei pernelyg kritiškas. Bet
kas, kas yra pervirš, pavojinga: šiurkštumas
žmones erzina, užsispyrimas atstumia,
švelnumas kelia panieką, nesaikingi
įrodinėjimai žeidžia, aklas tikėjimas daro
juokingą, netikėjimas veda prie nedorybių.
Rakštį, klibantį dantį ir blogą patarėją reikia

šalinti su šaknimis - štai ramybės sąlyga.
Kvailas kelia sumaištį, pradėjęs mažmožį, o

protingas ramiai imasi didelio darbo.
Nugalėk godų pinigais, išpuikusį

maldavimais, kvailą - atlaidumu,
išmintingą - teisumu.
Kiek žmogus turi dorybių, tiek ir silpnybių.

Niekas negimsta be ydų.
Nenugalės stiprus silpno, kai šis yra
nepatiklus. Tačiau net silpnas nugalės stiprų,
kai tas yra patiklus.
Vangumas, ištižimas, ligotumas, prisirišimas

prie gimtųjų vietų, pasitenkinimas gyvenimu,
baikštumas - štai šešios kliūtys kelyje į
paaukštinimą.
Žinios priklauso nuo mokymo, pagarba -

nuo darbų, gerovė - nuo pastangų, atlygis -
nuo likimo.
Niekas nebūna iš prigimties nei didis, nei

menkas, vien žmogaus darbai pelno jam
pagarbą arba panieką.
Geriausi pinigai, įgyti savo darbu, blogesni -

gauti palikimu, dar blogesni - gauti iš brolio,
visų blogiausi - gauti iš moters.
Du galimi aplaidumai valdant turtus: duoti

nevertam ir neduoti vertam.
Dvi klaidas padarė Sutvėrėjas: sukūrė moterį

ir pinigus.
58 2moniio.s išmintis
Nėra didesnio draugo už sveikatą; nėra
didesnio priešo už ligą.
Liekanos skolos, ugnies ir ligos vėl išlįs -

naikinkite jas iki galo.
Jaunystėje gyvenk taip, kad būtum laimingas

senatvėje.
Niekas negresia sunokusiam vaisiui, išskyrus

kritimą; niekas negresia gimusiam, išskyrus
mirtį.
Laikas nei ką myli, nei ko nekenčia, laikas ir

niekam neabejingas - jis išneša visus.
Netgi su savo kūnu negalima būti amžinai.

Ką kalbėti apie kitas būtybes?
Nedidelis gudrumas - apgauti patiklų.

Nedidelis žygdarbis - nužudyti užmigusįjį
ant tavo krūtinės.
Šykščiam nėra rimto ir nerimto, nėra

garbingo ir gėdingo, nėra gero ir blogo -
jam yra tik pelninga ir nepelninga.
Išmintingieji neaprauda nei mirusiųjų, nei
gyvųjų.
Dorybės ne taip krinta į akis kaip ydos.

@)enovės @Xiniios
išminčių atori:zmai
SUN DZI (544-496 M . PR. KR . )
Jei nežinai, kokie tavo vaikai, pažvelk į jų

draugus.
Nekreipti dėmesio į liaudies kritiką ir

pagyras bei ramiai susitaikyti su jos simpatijų
praradimu- nederamas būdas valdyti šalį.
Nėra greitesnio būdo žinioms įsisavinti, kaip

nuoširdi pagarba išmintingam mokytojui.
Visi naujagimiai verkia vienodai. Bet, kai

užauga, paaiškėja,kad jie turi toli gražu ne
vienodų įpročių. Tai - auklėjimo rezultatas.
Jei veiksi pernelyg nuožmiai, tave ištiks

nesėkmė; jei veiksi per švelniai, pats papulsi į
vergiją.
Pernelyg didelių mokesčių našta skatina

plėšikavimus, turtina priešus ir žlugdo
valstybę.
;žmortizos išmintis 61
Mokytis reikia visą gyvenimą, iki paskutinio
atodūsio!
Veislinis ristūnas neįstengs

vienu šuoliu įveikti
tūkstančio li atstumą. Senu kuinu gali įveikti
šį atstumą per dešimt dienų, jei tik nesustosi
pusiaukelėje.
Kai žmogus turi daug laisvo laiko, jis labai

nedaug pasiekia.
Išmintingiems ir gabiems žmonėms reikia

skirti aukštas pareigas, neatsižvelgiant į jų
padėtį; tingius ir nesugebančius žmones reikia
nedelsiant nušalinti nuo pareigų; svarbiausius
piktadarius reikia smerkti myriop, nelaukiant,
kol jie pasikeis; paprastus žmones reikia
auklėti, o ne laukti, kada juos reikės bausti.
Veikti- štai, ko žmonės nekenčia; nuopelnai

ir valdžia - štai, ko jie trokšta.
Nors žmogus iš prigimties turi puikių savybių

ir išminties -jam dar reikia rasti išmintingą
mokytoją ir sekti juo, į draugus jis turi
pasirinkti gerus žmones ir draugauti su jais.
62 .:Žmonizos išmintis
Tik nuo paties žmogaus priklauso jo blogi
poelgiai ir savybės.
Bėdos prasideda tada, kai aptingę žmonės
pamiršta rūpintis savimi.
Tai, kas vyksta žmogui neprisidedant, ir tai,

ką žmogus gauna neatsižvelgiant į jo norus,
yra dangaus veikla. Kai žmogus atsisako

daryti tai, kas jam skirta, ir tikisi, kad už jį
viską atliks dangus, jis labai klysta.
Pasiryžimas pasiaukoti vykdant pareigą -

gyvenimo pagrindas.
Žmogus iš prigimties blogas, gerumas

atsiranda iš gerų darbų.
Fizinis darbas tarnauja dorybei.
Su tais, kurie mėgsta pasiginčyti, ginčytis

neverta.
Žmogus, kuris turėdamas gilių žinių, vis tiek

kasdien gilinasi į save ir apmąsto savo elgesį,
yra protingas ir nedaro klaidų.
eirnonizos išmintis 63
Užuot šlovinus dangų ir apie jį svaičiojus, ar
ne geriau pamąstyti, kaip pajungti dangų sau?
Užuot tarnavus dangui ir jį garbinus, ar ne
geriau, įveikiant dangaus skirtą lemtį, palenkti
savo pusėn dangaus malonę?
Sliekas neturi aštrių nagų

ir ilčių, jis neturi
stiprių . raumenų ir kaulų, ir vis dėlto
paviršiuje jis minta dulkėmis, o po žeme geria
požeminius vandenis. Taip yra todėl, kad
'visas jis -įsikūnijusi pastanga! Krabas turi
aštuonias kojas ir porą žnyplių, bet apsigyvena
gyvačių ir ungurių jau išraustuose urvuose -
kito prieglobsčio jis neturi. Taip yra todėl, kad

krabas nekantrus. Todėl tas, kuris neturi giliai
užslėptų norų, nepajėgs įgyti stulbinančios
išminties; ir tas, kuris neatsiduoda darbui
visiškai, nesulauks žėrinčios sėkmės .
Žmogus turi daryti darbus, kurie, nors

ir reikalauja didelių fizinių pastangų, bet
nuramina protą.
Valdovą galima palyginti su valtimi, o liaudį -

su vandeniu: vanduo gali plukdyti valtį, tačiau
gali ją ir apversti.
Kada užduoda nepadorų klausimą,
nevertėtų į jį atsakyti. Kai kalbama apie
ką nors nepadoraus, nevertėtų klausinėti.
Kai pasakojama apie nepadorius dalykus,
nevertėtų klausyti.
Remtis įstatymais ir teisingai juos suprasti -

vienintelis būdas sutarimui pasiekti.
Su gėriu turi elgtis pagarbiai ir pasitikrinti,

ar pats turi šią savybę. Blogiui turi parodyti
panieką ir pasitikrinti, ar pats neturi šios
savybės.
Neįkopęs į aukštą kalną, nepažinsi dangaus

aukščio. Nepažvelgęs į gilią prarają kalnuose,
nepažinsi žemės gylio. Neįsiklausęs į protėvių
i šmintį, nepažinsi mokymosi didybė s .
eimonizo.s išmintis 65
'\
-./~
LAODZI (VI A. PR. KR.)
Kas patenkintas savimi, tas turtuolis.
Nėra sunkesnės nelaimės, nei niekinti priešus.
Pasaulio valdovų rodomos ir garbė, ir panieka

(išminčiui) vienodai keistos.
Atkreipk dėmesį į savo mintis -jos yra

veiksmų pradžia.
Jei daiktas netinka vienam tikslui, gali būti

panaudotas kitam.
Iš praradimų atsiras daugybė, iš daugybės -

praradimai.
Tas, kuris nieko neišmanydamas dedasi viską

žinąs, yra ligonis.
Kuo daugiau įstatymų ir įsakymų, tuo daugiau

vagių ir plėšikų .
Kas kovoja žmonijos labui, tas nugali priešus.
66 oimoniios išmintis
Padorus vyras vilki varganą drabužį, bet
savyje turi didžiausią turtą.
Ilgai gyvena tas, kuris įvertina savo galimybes

ir vengia pavojų.
Puikus karys niekada neužsirūstins.
Karas, kurio tikslas yra ramybė, vis tiek yra

blogis.
Kai nėra priešų, nėra ir karo.
Kas drąsus, bet nežino žmoniškumo, kas

dosnus, bet nesupranta taupumo, kas veržiasi
į priekį, neturėdamas nuolankumo - tas
pražus.
Susilaikymas - tai pirmas žingsnis dorybės

link, tai dvasinio tobulumo pradžia.
Saiką žinantUį tenkina jo padėtis.
Kai esate laimingas, pagalvokite, kaip reikės

elgtis ištikus nelaimei, nes didelė nelaimė
prasideda nuo mažų nesėkmių.
Nėra didesnės nelaimės, kaip niekur nejausti
pasitenkinimo.
Aistra - sunkiausia nuodėmė .
Nesmerkiami tie, kurie nesipyksta.
Visos pasaulio bėdos prasideda nuo

mažmožių, kaip ir dideli darbai prasideda
nuo mažų.
Kas nugali kitus, yra stiprus, kas nugali save -

galingas.
Kas daug žino, mažai kalba; kas daug kalba,

nežino nieko.
Išmintingas žmogus nesipuikuoja, todėl

jis skleidžia šviesą; nekalba apie save, todėl
yra garbingas; nešlovina savęs, todėl yra
nusipelnęs šlovės; neaukština savęs, todėl yra
aukščiau visų.
Tikrai apsišvietęs žmogus niekada nekariaus.
Išminčius vengia kraštutinumų.
Garbingiems galioja įstatymas - daryti gera ir
nesivaidyti.
Tik ką išsiskleidęs augalas yra švelnus

ir silpnas. Nudžiūvęs augalas - tvirtas ir
nelankstus. Akivaizdu, kad būtent švelnus ir
silpnas gyvena.
Priežastis, kodėl darosi sunku suvaldyti liaudį,

yra ta, kad liaudyje atsiranda apsišvietusių ir
protingų žmonių.
Aukštos dorovės žmonės nelaiko savęs dorais;

todėl jie ir yra aukštos dorovės.
Kas galvoja, kad žino viską, tas nežino nieko.
Kas pažįsta žmones, yra protingas, kas pažįsta

save - įžvalgus.
Protingi - nebūtinai mokyti, mokyti -

nebūtinai protingi.
Doras žmogus visada stengiasi būti nešališkas,

nesureikšminti sunkiai pasiekiamų dalykų ir
neklausyti tuščių pamokymų.
eimoniios i.šminti.s 69
,-~\ :1
--
\
~~~~
l
u ~ Lengvai pasiekta santaika nėra patikima.
Doras žmogus nesigiria savo atliktai gerais

darbais; jis nenori atskleisti savo išminties.
Didis žmogus daro svarbius dalykus ir palieka

nereikšmingus. Jis viską daro teisingai.
Tas, kuris vienodai apdairus tiek darbą

pradėdamas, tiek pabaigdamas, nepralaimi.
Tas, kuris sako, kad viską žino ir viską sugeba,

paprastai nieko nežino ir nieko nesugeba.
Nors vanduo atrodo silpnas ir švelnus, jis gali

sugriauti tvirčiausią užtvarą.
Gandams bjaurus tiesos balsas.
Tiesos balsas nėra labai subtilus, o kokia

subtili melo kalba! Doras žmogus nėra
iškalbus, tačiau koks iškalbingas melagis.
70 C:Žmoniios išmintis
KONFUCIJUS (551-479 M. PR. KR.)
Piktas žmogus - kaip nuodų sklidina taurė.
Neišmokęs padorumo, neįsigalėsi.
Pakanka, kad žodžiai išreikštų mintį.
Nedaryk kitam to, ko sau nepalinkėtum.
Kai nežinai žodžių, negali pažinti žmonių.
Už blogį atsimokėk širdingumu, už gėrį -

gerumu.
Pats sunkiausias nusikaltimas -

beširdiškumas.
Pasirinkusieji skirtingus kelius bendrų planų

nekuria.
Tik tikras žmogus gali ir mylėti, ir neapkęsti.
Tas, kuris negali išmokyti gėrio savo

namiškių, negali mokytis ir pats.
Jeigu neturėsi kvailų minčių, tai ir nesielgsi
kvailai.
Kilnus žmogus ištvermingai atlaiko nelaimes.

Negarbingą žmogų nelaimė sugniuždo.
Kilnus vyras, per daug vertinantis namų

jaukumą, nevertas vadintis kilniu.
Nepraleisk į priekį net mokytojo, jei turi

galimybę parodyti gailestingumą.
Kilnus žmogus galvoja apie pareigą,

negarbingas žmogus - apie naudą.
Žodžiai turi būti teisingi, veiksmai - ryžtingi.
Kiekvienas gali tapti kilniu žmogumi. Reikia tik

pasiryžti juo tapti.
Kilnus žmogus visko pasiekia savo pastangomis.
Ryte pažinus tiesą, vakare galima mirti.
Kilnus žmogus visada ramus. Negarbingas

visada susirūpinęs.
Kilnus žmogus neseka kitų pėdomis.
Didis žmogus visko ieško savyje, menkas -

kituose.
Įmantrūs žodžiai žudo dorybę.

Nesusivaldymas dėl smulkmenų pražudo
didelį darbą.
Nepasikeis tas, kuris keturiasdešimties sulaukė,

o ydų neatsikratė.
Gerbti kitus taip, kaip save, ir elgtis su kitais

taip, kaip norėtum, kad su tavimi elgtųsi- tai
yra tikroji meilė žmonėms.
Kilnūs žmonės gyvena siekdami santarvės su

kitais, bet paskui juos neseka, menki žmonės
seka kitais, bet santarve nesidžiaugia.
Kilnus žmogus taikiai sugyvena su visais, o

negarbingas žmogus ieško panašių į save.
Kaip galima turėti reikalų su žmogumi, kuris

yra nepatikimas? Jei vežimas neturi ašies, kaip
juo galima važiuoti?
Jei esi teisus, viskas bus atlikta ir be
paliepimo. Bet jeigu neteisus, niekas
neklausys, net jei įsakysi.
Nesirūpink sniegu ant kaimyno stogo, kol

tavo paties slenkstis nenuvalytas.
Gerbti kiekvieną žmogų ir elgtis su juo taip,

kaip norėtume, kad jis elgtųsi su mumis -
didžiausia dorybė.
Sėkmingo valdymo paslaptis: valdovas turi

būti valdovu, pavaldinys - pavaldiniu, tėvas -
tėvu ir sūnus - sūnumi.
Kilnus žmogus siekia kalbėti neišraiškingai, o

veikti meistriškai.
Žmonės bijo skurdo ir nežinomybės; jeigu ir

vieno, ir kito negalima išvengti neprarandant
garbės, reikia juos priimti.
Užmegzti santykius sunkiausia su moterimis

ir menkais žmonėmis. Jei prisileidi juos per
arti, jie tampa įžūlūs, jei nutolini juos nuo
savęs - ima tavęs nekęsti.
74 2-moniio.s i.šminti.s
Santūrūs žmonės rečiau klysta.
Žmonės trokšta turto ir garbės; jeigu ir vieno,

ir kito negalima garbingai įsigyti, jų reikia
vengti.
Kilnus žmogus savo gyvenime turi saugotis

trijų dalykų: jaunystėje, kai gyvybės jėgų
gausu, saugotis aistrų moterims; sulaukęs
brandos, kai gyvybės jėgos yra galingiausias,
saugotis varžymosi; senatvėje, kai gyvybės
jėgos silpsta, saugotis godumo.
Būkite griežti sau ir švelnūs kitiems. Taip jūs

išvengsite žmonių nepalankumo.
Kilnus žmogus žino savo pranašumą, tačiau

vengia varžytis. Jis su visais sutaria, bet su
niekuo nesusimoko.
Jei pernelyg uoliai tarnausi, prarasi valdovo

palankumą. Jei pernelyg nuoširdžiai
draugausi, prarasi draugų palankumą.
Pagarbus sūnus yra tas, kuris savo tėvą ir

motiną nuliūdina nebent liga.
oi.moniios išmintis 75
Patardami draugams, skatinkite juos daryti
tik tai, ką jie gali padaryti, nenusižengdami
padorumui, ir nesipulkite veikti ten, kur
nėra vilties, kad pasiseks. Nestatykite savęs į
žeminančią padėtį.
Neturėk draugų, kurių moralė žema.
Siųsti į karą neįgudusius žmones - reiškia juos

išduoti.
Dorybė niekada nebus viena. Ji visada turės

kaimynų.
Kažkas paklausė: "Ar tiesa, kad už blogą

reikia atsilyginti geru?" Mokytojas atsakė: "0
kuo tada atsilyginti už gerą? Už blogą reikia
atsilyginti teisingumu, už gerą- gerumu".
Tarnaudamas tėvams, gali jiems atsargiai ir

santūriai paprieštarauti. Tačiau, jeigu matai,
kad jie nenori tavęs klausyti, išlik jiems

pagarbus ir nepriešgyniauk.
Jeigu žmogus tvirtas, ryžtingas, paprastas ir

neplepus, tai jis jau arti žmoniškumo.
/ 7;-·
I )
~'- {lo
Būdamas toli nuo namų,elkis lyg priiminėtum

garbingus svečius. Naudodamasis kitų
paslaugumu elkis taip, tarsi atliktum
iškilmingas apeigas. Nedaryk kitiems to, ko
nenori, kad darytų tau. Tada nei valstybėje, nei
šeimoje nebus nepasitenkinimo.
Sutikęs garbingą žmogų, galvok, kaip jam

prilygti. Susitikęs nedorą - stebėk save ir pats
save teisk.
Nesijaudink, kad neini aukštų pareigų.

Rūpinkis, ar esi vertas turėti aukštas pareigas.
Nesijaudink, kad niekas tavęs nežino.

Nerimauk, ar esi vertas, kad tave žinotų.
Tie, kurie negali susitelkti savyje, žiūrėdami

nemato, klausydami negirdi, valgydami
nejaučia skonio.
Nuostabus kraštas, kuriame karaliauja

gailestingumas. Ar įmanoma įgauti išminties,
jei negyveni tokiame krašte?
Pabandykite būti nors truputį geresni, ir jūs

pamatysite, kad nebegalėsite pasielgti blogai.
,- c1
~
~ _., Pareigos tėvams šiandien suprantamos kaip
rūpinimasis jų išlaikymu. Tačiau juk žmonės
šeria ir savo šunis, ir arklius. Jei nejaučiame
tėvams pagarbos, kuo tada skiriasi rūpinimasis
tėvais nuo šunų ir arklių priežiūros?
Kartą Konfucijus keliavo pro kalnų kaimelį .

Jis pamatė moterį, garsiai raudančią prie kapo.
Pagarbiai nusilenkęs, Konfucijus klausėsi jos
raudų. Ir tada nusiuntė pas moterį savo mokinį,
kuris jos paklausė:

- Jūs taip sielvartaujate, atrodytų, lyg gedite
ne pirmą kartą?
- Taip ir yra, - atsakė moteris. - Kadaise
tigras sudraskė mano uo švį. Vėliau taip pat
praradau savo vyrą. Ir štai dabar nuo tigro
nagų žuvo mano sūnus.
-Kodėl jūs nepaliekate šių kraštų?

paklausė Konfucijus.
- Čia nėra žiauraus valdytojo, - atsakė
moteris.
- Nepamirškite to, - pasakė mokiniui
Konfucijus. - Žiaurus valdytojas - aršiau tigro.-
Tylėjimas- ištikimiausias draugas, kuris

niekada tavęs neišduos.
/'
~-
Šalyje, kurioje yra tvarka, veik ir kalbėk drąsiai.
Šalyje, kurioje tvarkos nėra, veik drąsiai, bet
kalbėk apdairiai.
Taurus žmogus padeda kitiems pamatyti tai,

kas juose yra gera, ir nemoko matyti to, kas yra
bloga. Menkas žmogus elgiasi atvirkščiai.
Dejuodami dėl blogų dalykų mes tik didiname

blogį, juokdamiesi iš jų - blogį sunaikiname.
Kilniam žmogui svarbiausia pareiga. Kilnus

žmogus, kuris yra drąsus, bet nežino, kas
yra pareiga, gali tapti maištininku. Menkas
žmogus, kuris yra drąsus, bet nežino, kas yra
pareiga, gali tapti plėšiku.
Mokslai be apmąstymų
nenaudingi, o
apmąstymai be mokslų pavojingi.
Nesikeičia tik didieji išminčiai ir visiški kvailiai.
Išminties galime įgauti trim būdais:

pirma - apmąstydami, ir tai yra tauru; tada -
mėgdžiodami, ir tai - lengviausias kelias;
pagaliau - patirdami, tai būna sunkiausia.
ciwwniios išmintis 79
Jeigu žmogaus prigimtis užtemdys išauklėjimą,
susidursime su laukiniu, o, jeigu išauklėjimas
užgoš prigimtį, gausime rašto žinovą. Tik
tas, kuris pasižymi prigimties ir išauklėjimo
pusiausvyra, gali vadintis tikru žmogumi.
Seniau žmonės nebuvo linkę švaistytis

žodžiais. Jiems būdavo gėda, kai žodžiai
aplenkdavo darbus.
Aš nesisieloju, jei žmonės manęs nesupranta,

kremtuosi, jeigu aš nesuprantu žmonių.
Bendraujant su kilniu žmogumi galimos trys

klaidos: kalbėti su juo, kai šis nesiklauso - tai
neapdairumas; nekalbėti, kai jis klausosi- tai
slapukavimas; ir kalbėti, nestebint jo veido
išraiškos, - tai aklumas.
Kiekvieno nusižengimai atitinka jo prisirišimų

pobūdį. Žmogų pažinsi iš jo klaidų.
Mokytojas pasakė: "Mano darbas atrodo

beviltiškas. Dar nesutikau žmogaus, kuris
žinodamas savo klaidas, sau pripažintų savo
kaltę".
80 ~moniios iimintis
Kilnus žmogus nesitiki apgaulės, bet, kai jį
apgauna, jis pirmas tai pastebi.
Nepakalbėti su žmogumi, kuris vertas

pokalbio, vadinasi, netekti žmogaus. O kalbėti
su žmogumi, kuris pokalbio nevertas - veltui
švaistyti žodžius. Išmintingas nepraranda nei
žmonių, nei žodžių.
Vienintelė tikra klaida - neištaisyti savo

praeities klaidų.
Nesielvartauk, kad žmonės tavęs nepažįsta,

liūdniau, kai tu nepažįsti žmonių.
Kilnus žmogus valgo saikingai, nesiekia

kasdieninių gyvenimo patogumų; elgiasi
protingai, o kalba apgalvotai. Bendraudamas
su dorais žmonėmis, jis tobulėja pats.
Palaimintas tas, kuris nieko nežino, jis niekada

nebus nesuprastas.
Net ir būdamas su dviem žmonėmis aš tikrai

rasiu ko nors iš jų pasimokyti. Aš pasistengsiu
sekti jų privalumais, o iš silpnybių mokysiuos.
Tik patys išmintingiausi ir patys kvailiausi
nesileidžia mokomi.
Nepažinęs gyvenimo, negali tapti kilniu

žmogumi. Nežinodamas pareigos, neatrasi
tikslo. Nesupratęs tikrosios žodžių prasmės,
nesugebėsi pažinti žmonių.
Pagarbumas be pareigos suvokimo pavirsta

savęs kankinimu. Atsargumas be pareigos
suvokimo virsta bailumu. Drąsa be pareigos

suvokimo virsta beprotybe. Nuoširdumas be
pareigos suvokimo virsta atžarumu.
Mokykitės, tarsi bijotumėte, kad nieko neįgysite,

tarytum būgštautumėte, jog prarasite žinias.
Senovėje žmonės mokėsi, kad tobulėtų patys.

Dabar mokosi, kad nustebintų kitus.
Patark tiktai tam, kuris ieško mokslo, pajutęs

savo nemokšiškumą. Padėk tiktai tam, kuris
nemoka aiškiai pasakyti savo puoselėjamų
minčių. Pamokyk tiktai tą, kuris, sužinojęs
apie vieną kvadrato kampą, gali įsivaizduoti

ir tris kitus.
82 oZmoniios išmintis
Bendrauti su draugu, kuris atvyko iš toli - ar
tai ne džiaugsminga! Nebūti įvertintam pagal
nuopelnus ir nejausti nuoskaudos - ar tai ne
didinga!
Mokytis ir atėjus laikui panaudoti savo žinias -

ar tai ne nuostabu!
Būtitikru žmogumi - tai nugalėti save. Kokie

žmonės mes norime būti, priklauso tik nuo
mūsų.
Vertindamas pasaulio dalykus, kilnus žmogus

nieko neneigia ir netvirtina. Jis viską matuoja
teisingumo matu.
Šaudymas iš lanko moko mus, kaip siekti

tiesos. Kai šaulys nepataiko į taikinį, jis turi ne
kaltinti kitus, o ieškoti savo klaidos.
Kilnus žmogus nuolankiai laukia Dangaus

malonės. Menkas žmogus bruzdėdamas
lūkuriuoja sėkmės.
Nėra lengva sutikti žmogų, kuris prasimokęs

trejus metus, nesvajotų apie aukštą postą.
2.moniios išmintis 83
Neverta kalbėti su žmogumi, kuris, siekdamas
Teisingo kelio, gėdijasi prastų savo drabužių
ir paprasto maisto.
Tas, kuris nemoka žvelgti į tolį, netrukus

turės rūpesčių.
Labiausiai gerbiami žmonės, išvengę visų

pasaulio pančių; už jų stovi tie, kurie išvengė
prisirišimo prie vienos vietos; už jų - tie, kas
išvengė kūno pagundų; ir tada - išvengusieji
piktžodžiavimo.
Iš prigimtes žmonės panašūs, bet įpročiai

padaro juos labai skirtingus.
Išmintingas nežino jaudulio, doras nežino

rūpesčių, drąsus nežino baimės.
Doram žmogui reikia žinių ir sielos tvirtybės.

Jo našta sunki, o kelias ilgas.
Tas, kuris gražiai kalba ir yra patrauklios

išvaizdos, nebūtinai yra geras žmogus.
HAN SIANGDZI (IX A. PR.) FILOSOFINIAI
PAMĄ.STYMAI APIE GYVENIMĄ. IR ŽMONES
Vienintelis dalykas, kurį žmonės visada

daro nuoširdžiai, tai klaidos. Jei vienas
paklydimas būdingas visai visuomenei ir
padeda jai gyventi, jis tampa tikėjimu. Jei
tikėjimas praranda nuoširdumą, tai jau
ne paklydimas, ir tuo labiau ne tikėjimas,

o veidmainystė ir apgaulė, kurios gali tik
trikdyti visuomenę.
Jei pateiki klausimą, vadinasi, jau žinai pusę

atsakymo.
Nekreipk dėmesio į tai, kaip žmonės su

tavimi elgiasi, atkreipk dėmesį į tai, kaip tu
su jais elgiesi.
Padėdamas tingiems žmonėms, tu padedi

jiems užsikarti tau ant sprando.
Kaip atskirti silpną žmogų

nuo stipraus? Jei
stiprus žmogus nepatenkintas gyvenimu, jis
kaltina save, o silpnas - kitus.
Neatleisdamas klaidos, pats darai klaidą.
Atleisdamas vieną niekšybę, tu padedi

padaryti kitą. O kvailystė visai.nereikalauja
atleidimo. Ji nepriklausoma kaip vėjas. Ją
reikia priimti tokią, kokia ji yra, saugotis jos
žalos ir įžvelgti jos naudą.
Jei nori padaryti tvarką visame pasaulyje,

pirmiausia susitvarkyk savo namus.
Gerumas beginklis, todėl ir gyvuoja.
Norėdamas būti kaip visi, tapsi niekuo.
Jei manai, kad galvoji kaip visi, tu klysti.

Kiekvienas galvoja savaip. Jei manai, kad
galvoji už kitus, tu klysti dar kartą. Kiekvienas
žmogus turi savų rūpesčių. Galvok savaip ir
apie save, tačiau atmink: negalvodamas apie
kitus, pirmiausia negalvoji apie save.
Daugelis žmonių blogai elgiasi ne todėl, kad

jiems tai patinka ar duoda naudos, bet todėl,
kad jiems atrodo, jog kaip tik tokių poelgių iš
jų tikimasi.
86 eZ.moniios i.šminti.s
Visi žmonės labiausiai nori žinoti, ko jie iš
tikrųjų nori.
Sąžiningumas apdovanojamas, bet su pinigais

tai niekaip nesusiję.
Gėlė graži tol, kol niekas jos nepalietė.
Žmogus gali galvoti apie viską, bet daryti turi

tai, dėl ko yra tikras.
Viskas, kas aštru, galiausiai praranda aštrumą,

tik bukumas tampa dar bukesnis.
Valdovo išmintis turi būti matuojama ne

didžiais laimėjimais, kurių jam pavyko
pasiekti, o pragaištingomis klaidomis, kurių
jam pavyko išvengti.
Išminčius ne tas, kuris daug galvoja apie

didžius dalykus, o tas, kuris mažai galvoja
apie menkniekius.
Ir didis žmogus, ir menkas žmogus gali siekti

to paties tikslo, bet menkas pasiekęs sustos, o
didis eis toliau.
2.monižo.s išmintis 87
Lengva tarnauti dievams ir idėjoms, jie nėra
tokie sudėtingi, kaip gyvi žmonės.
Tol, kol kalbi visai ne tai, ką manai, klausaisi

to, kuo visai netiki, darai tai, kas nesuteikia
tau malonumo - tol gyvenimą gyveni ne tu.
@)enovės įft-?:aikiios
a~o1:izmai
AISCHILAS
Girtumas parodo žmogaus sielą, kaip veidrodis

kūną.
Kilnaus žmogaus kalbos, net gremėzdiškos ir

neįmantrios, bus naudingos klausytojams, o
piktadario kalbos neatneš jokios naudos.
Nepavydėtina dalia to, kuriam nepavydi niekas.
Jeigu jėga susijungs su teisingumu, tai kas gali

būti stipresnio už tą sąjungą?
Lengva laimingam mokyti nelaimingą.
Išmintingas tas, kuris žino reikalingus dalykus,

o ne daugelį.
Išmintingas ne tas, kuris daug žino, o tas, kurio

žinios naudingos.
Tuščiakalbis plakamas dvigubu rimbu.
2 moniios išmintis 89
Geriau nebijoti ir gulėti ant šiaudų, nei gulėti
aukso lovoje ir bijoti.
Negalima pasitenkinti gyvenimu,

negyvenant išmintingai, dorovingai ir
teisingai, ir atvirkščiai, negalima gyvenant
išmintingai, dorovingai ir teisingai,
nesidžiaugti gyvenimu.
Didžiausias teisingumo nuopelnas - ramybė.
Didžiausias iš visų dalykų, kuriuos išmintis

duoda viso gyvenimo laimei, yra draugystė.
Išmintingas pasirinks linksmą ir nuolaidų

draugą.
Pati blogiausia iš blogybių - mirtis - mūsų

niekaip neliečia: kai mes esame, tai mirties
dar nėra, o kada ji ateina, tai jau nėra mūsų.
Filosofiniuose ginčuose daugiausia laimi

pralaimėtojas- jis pagilina savo žinias.
EZOPAS
Ne visada bus vasara.
Didelis ar mažas blogis, jo nevertėtų daryti.
Žmonėms darbas yra malonumas.
Jeigu negali išsigelbėti nuo mirties, mirk

bent jau garbingai.
Stenkitės grožį papildyti patvariomis

vertybėmis.
Nesistenk susidraugauti su tais, kurie

senus draugus keičia į naujus. Žinok, kaip
atsižadėjo mūsų, senų draugų, taip atsižadės
ir naujų.
Meilumu visada pasiekiama daugiau nei

brutalia jėga.
Jeigu kam sekasi- nepavydėk, o pasidžiauk

už jį, ir jo sėkmė taps tavo sėkme; nes tas,
kuris pavydi, kenkia pats sau.
Dėkingumas - taurios sielos bruožas.
Dvigubai sunkiau ištverti įžeidimą iš tų

žmonių, iš kurių mažiausiai to tikimės.
Kai tau nutiks nelaimė, apsižvalgyk aplink

ir pasiguosk: yra daugybė nelaimingesnių
žmonių.
Viena kregždė - dar ne pavasaris.
TEOKRITAS
Mylinčiajam dažnai gražu atrodo ir tai,

kas negražu.
CHILONAS
Už kiekvieną paslaugą reikės atsiskaityti.
Skubėk pas draugą labiau, kai jam nelaimė, o

ne tada, kai jį aplankė laimė.
Protingiausiam filosofui į kvailus klausimus

atsakinėti sunku.
Praba patikrinamas auksas, o auksu

tikrinamas žmogus.
Neleisk liežuviui užbėgti protui už akių.
Nešmeižk artimo savo, kad netektų išgirsti to,

kuo nepasidžiaugsi.
Negrasink: taip elgiasi tik bobos.
Leisdamas pinigus nereikalingiems dalykams,

mažai jų turėsi būtiniems.
Gerai vadovauti išmok valdydamas savo

namus.
Nesijuok iš svetimos nelaimės .
Prilaikyk liežuvį, ypač sėdėdamas prie

šventinio stalo.
TUK ID IDAS
Istorija - tai pavyzdžiais pateikta filosofija.
Daugiausia pasieks tas, kuris nenusileidžia

sau lygiam; išsaugo orumą, bendraudamas su
stipresniu, ir susitvardo prieš silpnesnį.
94 2.moniios išmintis
TEOGNIDAS
Tik geros kalbos telydi linksmybes, o siela

vengia ginčų ir apmaudo.
Vynas, geriamas be saiko, ir neprotingą, ir

išmintingą paverčia lengvabūdžiu.
Aš nepakenčiu žmonos nenuoramos ir vyro

nepasotinamo, kuris savo noragu mėgsta
išarti svetimas dirvas.
Nepritinka jaunai žmonai priklausyti senam

vyrui, ji panaši į prie laivo pririštą valtį, kuri
negali prisiderinti prie jo judėjimo ir neturi
inkaro, o, nutrūkus juos jungiančiai virvei,
dažnai naktimis randa kitą prieplauką.
Tai, ką sumanei, apgalvok tris kartus.
Persisotinimas pavirsta įžūlumu, kai pasiseka

blogam žmogus ir kai tam žmogui stinga
sveiko proto.
c:Zmonizos išmintis 95
TALIS MILETIETIS
Ne išorę reikia puošti, o puoselėti dvasinį

grožį.
Kas yra bendra visiems? Viltis; jos turi net

tie, kurie neturi nieko.
Kada nelaimes ištverti lengviausia? Kai

matai, kad tavo priešams dar blogiau.
Vyk iš namų žmogų, pašnibždomis

šmeižiantį kitus.
Draugus turėtum prisiminti ne tik tada, kai

jie šalia.
Tegul jokie gandai tavęs neatstumia nuo tų,

kurie tavim pasitiki.
Atminkite, kad jūsų vaikai elgsis su jumis

taip, kaip jūs elgiatės su savo tėvais .
Išmintingiausias - laikas, nes jis atskleidžia

viską.
Reikia būti geram ne išore, o vidumi.
Daug kalbų nereiškia daug proto.
Tai, kas neišvengiama, valdo pasaulį.
Visų sunkiausia - pažinti save, visų

lengviausia - patarinėti kitiems.
Dėl trijų dalykų aš dėkingas likimui: pirma,

esu žmogus, o ne gyvūnas; antra, aš vyras, o
ne moteris; trečia, aš graikas, o ne barbaras.
PERIKLIS
Gimimas - palaima tiems, kurie savo darbais

paliks amžiną atmintį apie save.
TEOFRASTAS
Jei tu bemokslis ir tyli, elgiesi protingai, jei

esi išsimokslinęs ir tyli, tada - kvailai.
Abejingumas blogiems žodžiams ir

veiksmams - moralinis išsigimimas.
Vos pradėję gyventi mes mirštame; todėl

nėra nieko labiau beprasmio, kaip vaikytis
šlovės.
Gyvenime daugiau nenaudingų dalykų, nei

naudingų.
Išdidumas - tai savotiška panieka visiems,

išskyrus save.
Garbė pelnoma ne gražiais drabužiais,

papuošalais ar brangiais žirgais, bet drąsa ir
išmintimi.
Jei nesi išauklėtas ir tyli, vadinasi, tu

išauklėtas; jei tu išauklėtas ir tyli, vadinasi,
esi gerai išauklėtas.
Susigėsk prieš save, tada niekas tavęs
nesugėdins .
N epažabotas žirgas patikimesnis, nei ne rišli

kalba.
HESIJODAS
Lėtas su bėdomis kovoja nuolat, visą savo

gyvenimą.
Žodis, kurį kartoja daugelis, neišnyksta be

pėdsakų.
Tikrai didis tas žmogus, kuriam priklauso jo

laikas.
SOFOKLIS
Dideli darbai nepadaromi iš karto.
Daug kalbėti ir daug pasakyti - ne tas pats.
Laimė lydi ne silpnadvasius.
Geriau būk paprastas ir garbingas, negu

protingas ir melagis.
Tie, kurie suklydo neturėdami blogų

ketinimų, griežtai nesmerkiami.
Išmintis - laimės motina.
Kai Dievas nori sunaikinti žmogų,

pirmiausia atima jam protą.
Koks baisus gali būti protas, kai jis

netarnauja žmogui.
100 eirnoniios išmintis

SOLONAS
Girtumas- tikra beprotybė, jis atima iš mūsų
sugebėjimus.
Nelankyk draugo per dažnai, kitaip jis ims

tavęs nekęsti.
Patarimas turi būti ne malonus, o naudingas.
Draugų įsigyti neskubėk, įsigijęs neapleisk.
Neskelbk nuosprendžio, neišklausęs abiejų

pusių.
Iš turto gimsta persisotinimas, iš

persisotinimo - puikybė.
Venk malonumų, kuriuos lydi liūdesys.
Dievams - garbė, tėvams - pagarba.
Lygybė nesukelia karo.
Kas gąsdina daugelį, tas daugelio turi ir bijoti.
~moniios i.šmintis 101

d; \o _fJ,
-· -,rįf ..';_\:1-_
·,"1
'-~ . ~ ' ' ,o-~ 1f
-'<Y'
~
i\_ Q ' -~
0 ..•f'
'- ' 0 '(:>' "'
~- "C2
- Rūpindamiesi tuo, kas nereikalinga,
prarandame tai, kas būtina.
Priekaištauk draugui vienumoje, o girk viešai.
Įstatymai panašūs į voratinklį: silpną apraizgo,

o stiprus juos sutrauko ir pasprunka.
Tyla pabrėžia kalbą, svarbiausia - laiku nutilti.
Žodis - darbo atspindys.
PANAITIJAS
Neatsparios sielos negalima bandyti nei

vynu, nei grožiu, nei pataikavimu, nei kitais
gundančiais masalais.

SOKRATAS
Vesi tu ar ne - vis tiek gailėsiesi.
Vedybos, jei kalbėsime atvirai, - blogis; bet

neišvengiamas blogis.
Negalima gydyti kūno, negydant sielos.
Kiek daug pasaulyje daiktų, kurie man

nereikalingi!
Kas nori pajudinti pasaulį, pirmiau lai

pajudina save!
Gera pradžia nėra smulkmena, nors

prasideda nuo smulkmenų.
Grožis - tai karalius, valdantis labai trumpai.
Koks žmogus, būdamas malonumų vergas,

nesudarkys savo kūno ir sielos?
Žmonėms ant liežuvio lengviau išlaikyti

karštą anglį nei paslaptį.
.:imoniios išmintis 103

Drabužiai turi būti dailūs, bet ne išpuošti;
dailumas - tai padorumas, puošnumas -
nesaikingumas.
Didžiausia išmintis - skirti gėrį nuo blogio.
Vienaip ar kitaip, vesk: jei gausi gerą žmoną,

būsi laiminga išimtis, jei blogą- tapsi
filosofu.
Geras patarėjas vertingesnis už turtus.
Geri žmonės lai pasitiki žodžiu ir protu, o ne

priesaikomis.
Geriau garbingai mirti, nei gėdingai gyventi.
Liepsną įdega vėjas, o potraukį- artumas.
Turtingiausias tas, kuris pasitenkina mažu,

nes tai parodo jo turtingą prigimtį.
Geriausias maisto pagardas - alkis.
Aš noriu gimnastikos pratimais

subalansuoti visą savo kūną.

Ko nejaudina žodis, to neišjudins ir lazda.
Saulė turi vienintelį trūkumą: ji negali matyti

pati savęs.
Kuo mažiau turime reikalavimų, tuo esame

panašesni į dievus.
Yra vienintelis gėris - žinojimas, ir vienintelis

blogis- tamsumas.
Prabilk, kad aš tave pamatyčiau.
Moters meilės reikia bijoti labiau nei vyro

neapykantos. Tai nuodas, pavojingas tuo, kad
malonus.
Išmintis - dangaus ir žemės valdovė.
Auklėjimas- sunkus darbas, tad gerinti

sąlygas jį dirbti - šventa kiekvieno žmogaus
pareiga, nes nėra nieko svarbesnio, kaip
lavintis pačiam ir lavinti savo artimuosius.
2moniįos išmintis 105

Be draugystės joks žmonių bendravimas
neturi vertės.
Žinau, kad nieko nežinau.
Tai, ką aš supratau - gerai, iš to darau

išvadą, kad ir tai, ko aš nesupratau - taip
pat gerai.
GORGIJAS
Žodis - galingas valdovas: pažiūrėti mažas

ir nepastebimas, o atlieka nuostabius
darbus - gali nugalėti baimę, padėti išvengti
liūdesio, suteikti džiaugsmo, sustiprinti
gailestį.
Rimtą priešininko argumentą nuneik juoku,

juokus - rimtumu.

PROTAGORAS
Pratimai suteikia daugiau, nei įgimti
gabumai.
Yra dievai ar ne? Aš negaliu žinoti, nes

pernelyg daug kliūčių tokioms žinioms
pasiekti - ir klausimas miglotas, ir
žmogaus gyvenimas per trumpas.
Žmogus yra visų dalykų matas:

egzistuojančiųjų, nes įrodo, kad jie
egzistuoja; ir neegzistuojančiųjų, nes

įrodo, kad jie neegzistuoja.
SIMONIDAS
Prieš būtinumą bejėgiai net dievai.
2-moniios išmintis 107

PLUTARCHAS
Vengti ginčų vyrui su žmona ir žmonai

su vyru reikia visur ir visada, bet ypač
šeimyniniame guolyje ... Kivirčus, rietenas ir
įžeidinėjimus, kurie prasidėjo lovoje, nelengva
nutraukti net ir kitu laiku kitoje vietoje.
Nereikia daug ydų, kad nustelbtų daug

dorybių.
Charakteris yra ilgalaikis įgūdis.
Nepakenčiama yra tokia žmona, kuri

raukosi, kai vyras jai meilinasi, ar kai vyras
yra užimtas rimtais darbais, o ji šėlioja ir
juokauja. Vadinasi, arba vyras jai bjaurus,
arba jinai jam abejinga.
Kas pernelyg griežtas savo žmonai,

neleisdamas nei linksmybių, nei pramogų,
pats verčia žmoną malonumų ieškoti kitur.
Kaip varnai sulekia kapoti mirusiųjų akis, taip

pataikūnai sulekia grobstyti kvailio turtų.

Ne kraičiu, kilme ar grožiu vertėtų pasikliauti
žmonai, norint prisirišti vyrą, o mandagumu,
geranoriškumu ir nuolaidumu, ir rodyti šias
savybes kasdien, ne per jėgą, lyg nenoromis,
bet džiugiai ir su noru.
Išdavikai pirmiausia išduoda save.
Kas trokšta pagyrimų, mažai teturi nuopelnų.
Pagyros keičia žmogų, bet labai retai į gerąją

pusę.
Protinga žmona, kol vyras barasi ir niršta,

tyli, ir tik tada, kai jis nu tyla, prabyla, kad
sušvelnintų ir nuramintų vyrą.
Pradžioje jaunavedžiai ypač turėtų vengti

nesutarimų ir kivirčų, nes naujai nulipdytas
indas lengvai subyra nuo menkiausio
stuktelėjimo; laikui bėgant indo sienelės
tampa tvirtos ir nei ugnis, nei geležis jo
neįveiks.
Žmona neturi turėti savų draugų, jai turi

pakakti vyro draugų.

savininkas turtą, bet kaip siela kūną, visada
palankiai atsižvelgdamas į jos jausmus.
Kiekvieną sprendimą protingi sutuoktiniai

turėtų priimti bendru sutarimu, bet taip, kad
viršenybė ir paskutinis žodis būtų vyro.
Pykčiui ir įniršiui
santuokoje ne vieta.
Ištekėjusiai moteriai griežtumas tinka, bet
lai būna jis naudingas ir saldus kaip ir vynas,
o ne kartus kaip alavijas, ir nemalonus kaip
vaistai.
Gašlus vyras daro savo žmoną ištvirkusią

ir geidulingą, padoraus sutuoktinio žmona
tampa nuolanki ir dora.
Kalbėti žmona turėtų tik su savo vyru, o su

kitais - per savo vyrą, ir nevertėtų jai dėl to
graužtis.
Nereikia man draugo, kuris dėl visko man

pritaria, keičia nuomonę kartu su manimi ir
kartoja kiekvieną mano linktelėjimą. Juk tai
geriau daro mano šešėlis.
11 O eimoniios iimintis
Atšiaurumas ir apsileidimas atstumiančią
daro ir dorą žmoną.
Padori sutuoktinė viešai turi rodytis tik

su vyru, o kai jis yra išvykęs, turi likti
nematoma, neišeidama iš namų.
Santuoka, paremta abipuse meile, sukuria

nedalomą vienetą; jei santuoka sudaryta dėl
kraičio ar giminės pratęsimo, ji susideda iš
dviejų dalių, jei tik tam, kad kartu miegotų,
tai ji surankiota iš daugybės atskirų dalių,
ir tokia santuoka vadintina ne bendru
gyvenimu, o gyvenimu po vienu stogu.
Nevertėtų nuotakos rinktis skaičiuojant

jos kraitį; geriau išsiaiškinti, kokia ji bus
bendrame gyvenime.
Kaip lengvai ugnis įsidega nendrėse,

šiauduose ar kiškio kailyje, taip lengvai
ji ir gęsta negavusi kito peno. Taip ir
meilę uždega žydinti jaunystė ir kūniškas
patrauklumas, tačiau ji netrukus užges, jeigu
jauni sutuoktiniai nemaitins jos dvasinėmis
vertybėmis ir geru būdu.
cimoniio.s išmintis 111

Greita ir lengva žvejyba naudojant nuodus, bet
tie sugadina žuvį, ir ji tampa nevalgoma; taip
ir žmonos, kurios būrimais ar meilės gėrimais
bando išlaikyti savo vyrus, pavergia juos
kūniškais malonumais, bet vėliau gyvena su
pamišėliais ir bepročiais.
Meilė yra įvairiapusė daugeliu atžvilgių, kaip

ir juokai, susiję su meile. Vienus jie žeidžia
ir sukelia apmaudą, o kitiems yra malonūs.
Čia būtina atsižvelgti į aplinkybes. Lygiai kaip
pūstelėjus menką liepsną galima užgesinti, o
įsidegusią ugnį pūstelėjimas tik priverčia degti
kaitriau, taip ir meilė, kol yra tik užgimusi,
piktinasi ir nenori būti atskleista, o suliepsnojusi
visa jėga į pašaipas atsako su šypsena.
Herodotas buvo neteisus sakydamas, kad

moteris su drabužiais nusimeta ir gėdą.
Priešingai, dora moteris, nusimesdama
drabužius, apsigaubia drovumu, ir kuo daugiau
tarp sutuoktinių drovumo, tuo didesnė jų meilė.
Moterį puošia tai, kas daro ją gražesnę, bet tai

ne auksas, smaragdai ar purpuras, o kuklumas,
padorumas ir drovumas.
112 eZnwniios išmintis

Iš aukso taurės gerti nuodus ir pasinaudoti
klastingo draugo patarimu - vienas ir tas
pats.
Padori moteris neturėtų net pokalbyje

dalyvauti, nes prabilti prie nepažįstamų
žmonių jai turėtų būti taip pat gėda, kaip
prieš juos nusirengti, nes balsas išduoda
kalbančiojo būdą, dvasios savybes ir
nuotaikas.
Išmintingas žmogus turi saugotis

priešiškumo ir pagiežos.
Jei pagirtina draugams padėti, tai nėra

gėdinga ir draugų pagalbą priimti.
Daryti blogus darbus - žema, daryti gerus,

kai negresia pavojai, - įprastas dalykas. Geras
žmogus - tas, kuris daro didelius ir kilnius
poelgius net tada, kai rizikuoja prarasti viską.
Drąsa - pergalės pradžia.
Drąsa ir ištvermė reikalinga žmonėms gintis

ne tik nuo priešų, bet ir nuo likimo smūgių.

nuosprendžiui, jei žino, kad bausmė skirta ne
iš pykčio, o remiantis nešališku tyrimu.
Laimėtojų miegas saldesnis už

pralaimėjusiųjų.
Pokalbis puotai reikalingas taip pat kaip

vynas.
Kalbos jėga - sugebėjimas nedaugeliu žodžių
pasakyti daug.
Neprotingąjį išduoda užgaulios kalbos.
Išmok klausyti, ir net blogos kalbos bus tau

naudingos.
Plepys nori priversti jį mylėti, bet sukelia tik

neapykantą, nori būti paslaugus, bet darosi
įkyrus, nori nustebinti, bet tampa juokingas;
jis įžeidinėja draugus ir tarnauja priešams.
Yra trys būdai, kaip atsakyti į klausimą:

pasakyti tai, kas būtina, atsakyti draugiškai ir
prikalbėti niekų.
114 ~moniios iSmintis

Svarbu, kad kandi pašaipa neiškristų iš
bendro pokalbio, kad būtų tarsi atsakas į
kieno nors klausimą ar pokštą, o ne įsibrautų
užstalėn kaip svetimas ir iš anksto sugalvotas
įžeidimas.
Būtina atsižvelgti į dalyvaujančiuosius:

kas pašiepiamajam sukels juoką draugų ir
bendraamžių draugijoje, nebus juokinga jo
žmonos, tėvo ar mokytojo akivaizdoje.
Nuolat mokydamasis pasitinku senatvę.
Skirtingai priimamos pastabos apie kūno

trūkumus. Kumpanosis ar riestanosis tik
šyptels, kai kas nors pasijuoks iš jo nosies.

Bet užuomina apie blogą kvapą iš nosies ar
burnos tikrai užgaus. Plikiai geranoriški,
kai pašiepiamas šis jų trūkumas, o žmonės
suluošintomis akimis - priešiški ... Ir apskritai
kiekvienas žmogus į savo išorės trūkumus
žiūri skirtingai: vienus slegia viena, kitus
kita ... Todėl tas, kuris nori, kad jo elgesys

draugijoje būtų malonus aplinkiniams,
juokaudamas turėtų atsižvelgti į jų būdą ir
įpročius ...
2moniio.s išmintis 115

Pajuokos žodžiai nėra tokie skaudūs, jei tinka
ir tam, kuris juos pasakė.
Kas nori išlaikyti padorumą juokaudamas,

turi suprasti skirtumą tarp liguisto potraukio
ir sveiko susižavėjimo. Pašmaikštavimai
pirmuoju atveju žeidžia, bet antruoju yra
sutinkami palankiai.
Teisus reikalas, jeigu yra tinkamai išdėstytas,

yra nesuardomas.
Tiesa yra nenugalima, jei ji išdėstoma

sumaniai.
Du pagrindiniai žmogiškos prigimties

privalumai - protas ir gebėjimas samprotauti.
Arba kiek įmanoma trumpiau, arba kaip

įmanoma maloniau.
Kada bari kitus, pamąstyk, ar pats nesielgi

taip, dėl ko kitam priekaištauji.
Nė vienas išsakytas žodis neatnešė tiek

naudos, kaip daugybė neišsakytų.
116 2.monizos išmintis

Iš sunkiausiai sutramdomų kumeliukų
išauga geriausi arkliai, tik reikia juos
tinkamai išmokyti ir prajodinėti.
Dažnai paklausiame ne laukdami atsakymo,

o norėdami išgirsti kito žmogaus balsą,
pelnyti jo palankumą ir įtraukti į pokalbį ...
Lenkti kitus su atsakymais, stengiantis
užvaldyti dėmesį ir kito žmogaus mintis yra
tas pats, kaip lįsti pabučiuoti tą, kuris trokšta
kito žmogaus bučinio, arba į kitą nukreiptą
žvilgsnį stengtis atkreipti į save.
Kartais naudinga į įžeidimą atsikirsti

šmaikščiu atsakymu; atkirtis turėtų būti
trumpas, nedirglus ir nepiktas, bet tegul jis,
pasakytas su šypsena, sugeba įgelti ir suduoti
atsakomąjį smūgį; kaip paleistos strėlės ,
atšoka nuo tvirtos kliūties žeisdamos šaulį,
taip ir įžeidžiantys žodžiai nuo protingo ir
susitvardančio žmogaus atšokdami sužeidžia
skriaudėją.
Kaip, nusileidus saulei, visas pasaulis

apsiblausia, taip ir pokalbis, praradęs
drąsumą, tampa bevertis.
eimoniios išmintis 11 7
aistringa, nei teatrališka kaip renginių
oratorių kalbos, kurios tarsi girliandos
supintos iš subtilių ir įmantrių · žodžių. Jo
kalbos pagrindas turėtų būti sąžiningas
atvirumas, teisingas orumas, patriotinis
nuoširdumas, apdairumas, protingas dėmesys
ir rūpestis. Tiesa, politinė iškalba daug
dažniau nei teisminė pasitelkia sentencijas,
istorines paraleles, išmonę ir vaizdingus
posakius, kurių deramas ir saikingas
naudojimas ypač gerai nuteikia publiką.
Didžiausia išmintis - filosofuojant neatrodyti

filosofu ir juokaujant siekti rimtų tikslų.
DIODORAS
Net ginčuose galima atrasti draugų.
118 ,;žmoniios išmintis

PLATONAS
Kiekvienas poelgis dorybės labui yra girtinas.
Tarp panašių žmonių draugystė tvirtesnė.
Nesąžiningi oratoriai stengiasi blogį pateikti

kaip gėrį.
Kiek vergų, tiek priešų.
Kvailį pažinsi iš dviejų dalykų: jis daug kalba

apie tai, kas jam nenaudinga, ir pasisako apie
tai, apie ką jo neklausė.
Nėra sunkesnės naštos išmintingam žmogui

ir niekas jo taip nesuerzina, kaip priverstinis
laiko švaistymas dalykams, kurie to neverti.
Puiki kalba apie didžius darbus išliks

klausytojų atmintyje kaip atminimas garbės ir
šlovės tų, kurie šiuos darbus atliko.
Kas ištikimai mylėti niekad neprisieks, tas

niekada ir žodžio nesulaužys.
;žmoniios išmintis 119

Norint įgyti draugų ir bičiulių palankumą
kasdieniuose reikaluose, reikia jų teikiamas
paslaugas vertinti labiau, nei tai daro jie
patys; ir atvirkščiai, savo paslaugas draugams
reikia laikyti menkesnėrnis, negu mano mūsų
draugai ir bičiuliai.
Tai, kas mylima, dažnai apakina tą, kuris myli.
Apgaudinėti save - visų blogiausia; mat

tada apgavikas visą laiką būna šalia
apgaudinėjamojo.
Laikas nusineša viską; ilga metų virtinė geba

pakeisti ir vardą, ir išorę, ir būdą, ir likimą.
Norėdamas, kad kalba būtų gera ir graži, argi

oratorius neturi žinoti visos tiesos apie tai,
apie ką jis ketina kalbėti ?
Kvailų prietarų įsikibęs žmogus, vertas

paniekos.
Nemokšos būna tie, kurie ryžtasi tokie likti.

Visiškas neišmanymas - ne didžiausias
blogis; kaupti menkai įsisąmonintas žinias -
kur kas blogiau.
Labai blogas žmogus tas, kuris nieko nežino

ir nesistengia nieko sužinoti. Nes jame
susijungė dvi ydos.
Gera pradžia - pusė darbo.
Sokratas - draugas, bet pats geriausias

draugas - tiesa.
Kraštutinė neteisybė - atrodyti teisingam ir

tokiam nebūti.
Išmintį grindžia kantrybė.
Geru netampama atsitiktinai.
Protingas baudžia ne už padarytą

nusižengimą, o norėdamas, kad jis
nesikartotų.
Dėl savo nelaimių žmonės linkę kaltinti

likimą, dievus ir visa kita, bet tik ne save.
C:Žmoniios išmintis 121

,,...
.. #
<~.- ~
~rf:,~,,rr.
~Joj Į ~ Į .
~
~,-;
-0
-o o_. v~.··:~~:t"'
~'*'/(
"'#'!'
~~
Kas nesielgia neteisingai - vertas pagarbos;
bet dvigubai pagarbos vertas tas, kuris ir
kitiems neleidžia elgtis neteisingai.
Rūpindamiesi kitų laime, surandame ir

savąją .
DIONAS
Nuo purvinų kojų nėra tiek žalos, kiek nuo

neišmanėlio kalbos.
Iš tiesų žmonija yra pasirengusi

prarasti viską, tik ne balsą ir kalbą; tai
neišmatuojamas žmonijos turtas.
122 ,;j_moniios išmintis

PITAGORAS
Tyrinėk viską, leisk pirmauti protui.
Tausokite savo vaikų ašaras, kad jie galėtų

jas išlieti ant jūsų kapo.
Svarbiausia - neprarasti savigarbos!
Tylėk arba kalbėk tai, kas geriau už tylą.
Pokštai, kaip ir druska, turi būti vartojami

saikingai.
Draugų viskas bendra, ir draugystė yra

lygybė.
Nedaryk nieko gėdingo nei kitiems matant,

nei paslapčia. Pirmasis tavo įstatymas turi
būti pagarba sau.
Įpykęs neturėtum nei kalbėti, nei veikti.
Žmogus miršta, apsvaigęs nuo vyno;

siautėja, apsvaigęs nuo meilės.
oimoniios i.šminti.s 123

Žodžiai "taip" ir "ne" trumpi, tačiau
reikalauja labai rimto apsvarstymo.
Koks pelynas be kartumo, toks ir žodis be

veržlumo.
Senas vynas netinkamas daug gerti, šiurkštus

elgesys netinkamas pokalbiui palaikyti.
Patirtas nuoskaudas nuplauk ne krauju, o

Letos - užmaršties upės - vandeniu.
Norėdamas pažinti tautos papročius, pirma

stenkis išmokti jos kalbą.
Geriau ginant tiesą kankintis, nei nepakančiai
ją ginti.
Gyvenimo taurė būtų saldi iki šleikštumo, jei

į ją nekristų karčios ašaros.
Jei gali būti erelis, nesistenk būti pirmas tarp

kuosų.
Neslėpk savo klaidų po žodžiais, bet

pripažink jas ir ištaisyk.

Gyvenk su žmonėmis taip, kad draugai
netaptų nedraugais, o nedraugai taptų
draugais.
Daugiau naudos iš aklai mesto akmens nei

iš tuščių žodžių.
Neprotingieji gerdami vyną apgirsta,

nelaimėje- nukvaišta.
Pasirink draugą: negali būti laimingas

vienas, laimė yra dviejų reikalas.
Meilikavimas panašus į nupieštą ginklą -

pažiūrėti gražus, bet naudos jokios.
Daryk tai, ką laikai teisingą. Būk vienodai

abejingas ir papeikimams, ir pagyrimams.
Rytą pabudęs klausk savęs: "Ką aš turiu

padaryti?", vakare prieš užmigdamas: "Ką aš
padariau?"
Gyvenimas panašus į žaidynes: vieni ateina

varžytis, kiti - prekiauti, o laimingiausi -
žiūrėti.

gyvenimas dėl visuomenės gerovės.
Palaimintas dieviškasis pradas, iš kurio gimė
dievai ir žmonės.
Neužmerk akių nakčiai, nesuvokęs visų savo

praėjusios dienos veiksmų.
PINDARAS
Polinkis ginčytis, pasipūtimas ir pavydas -

tuščių žmonių palydovai.
Nepajudinamas valstybės pamatas -

teisingumas.

PITAKAS
Sunku būti geram.
Kitam dėl nesėkmės nepriekaištauk, pats jų

saugokis.
Dėl to, kas neišvengiama, ir dievai nesiginčija.
Visų didžiausias dalykas visų mažiausiame -

tai sveikas protas žmogaus kūne.
Protingi turi numatyti nelaimes, kol jos

neužgriuvo, drąsūs - susidoroti su nelaimėmis,
joms atėjus. Pergalės turėtų būti be kraujo
praliejimo.
Neapkalbėk nei draugo, nei priešo.
Sumanęs darbą, nekalbėk apie jį -jei

nepavyks, būsi išjuoktas.
Brangink tiesą, ištikimybę, patirtį, vikrumą,

draugystę ir nuoširdumą.
Žmogus išbandomas valdžia.
2nwnizos išmintis 127

Malonumai netvarūs - nemirtinga garbė.
Laimėje būk saikingas, nelaimėje -

išmintingas.
Kas nori ramiai valdyti, lai saugo save ne

ietimis, o visuotine meile.
Kodėl valdovas bijo prarasti valdžią? Nes

pavojingas ir atsižadėjimas, ir nuvertimas.
Susitarimo laikykis. Paslapčių neišduok.

Bausk ne tik už nusižengimą, bet ir už
ketinimus.
Ramybė - puiki, neapdairumas - pavojingas,

godumas - bjaurus.
128 eimonizos iimintis

MENANDRAS
Mylinčiojo pyktis trumpalaikis.
Ne viskuo ir ne visais reikia tikėti.
Gyventi tik sau - nereiškia gyventi.
Svarbiausia - mokėti suvaldyti liežuvį.
Daugelis - draugai tik puotaujant.
Nėra nieko blogiau už pyktį.
Visada laimi kurstytojas.
Daug vyno - maža proto.
Moterų barniai gali sudeginti visus namus.
Niekada melagingai nekaltink savo žmonos.
Gyvena tik tas, kuris gyvena ne dėl s avęs.
Žmogui nėra nieko blogiau už sielvartą.

Nenusisuk nuo elgetų ir klajūnų.
Jei tavo sūnus užaugo įžūlus ir begėdis, linkęs

vogti ir meluoti, padaryk jį gladiatoriumi.
Duok jam kardą ar peilį ir melsk Dievą, kad
jis būtų sudraskytas žvėrių arba nužudytas.
Jei jis išliks gyvas, tai dėl jo ydų tu pražūsi.
Nelauk iš jo nieko gero. Blogas sūnus geriau
lai miršta.
Netyrinėk tamsumos, jei paniekinai šviesą.
Tik laiku pasakyta padėka yra maloni.
Tas, kuris suvaldo pyktį, gėdingai nepasielgs.
Vyno gausa verčia plepėti.
Jei nori gyventi be liūdesio, nevesk.
Tėvas tas, kuris auklėja.
Įsigalėjus nesantaikai, draugas nesiskiria nuo

priešo.

Girdamas draugą giri save.
Daugiau kalbų - daugiau vargų.
Giliausia prasmė - neišsakytuose žodžiuose.
Venk tų, kurie atviri tik kalbomis.
Ir draugai, ir nedraugai turi būti teisiami

vienodai.
Tėvus gerbk taip, kaip Dievą.
Pamiršk senas nuoskaudas.
Kaip tarp piktžolių būna gražių gėlių, taip ir

tarp paprastų žmonių - išmintingų žodžių.
Abipusę meilę sutvirtina vaikai.
Blogą žmogų iš kalbos pažinsi.
Net supykęs neatskleisk draugo paslapčių.
Nebūk vaidingas ir nesugyvenamas, tokie

žmonės visada apgailėtini.

Nėra bjauresnės ydos už puikybę.
Kai tavo pilvą užpildys vynas, eik šalin.

Nejau rajumas tau neleis palikti draugų
suėjimo?
Blogas vyras - skausmingiau nei mirtis.
Gera žmona namie kaip skruzdėlė, pikta -

kaip skylėta statinė.
Pikta žmona - liūdesys visiems laikams.
Nieko nėra stipriau už žodį.
Dorovė teisingam žmogui yra įstatymas.
Išmintinga kalba neužsikerta.
Geras žodis sužeistai sielai - vaistas.
Ne grožis moters puošmena, o protas ir tyla.
Jei ketini tuoktis, pirmiausia sužinok, koks

moters, kurią pasirinkai, liežuvis. Liežuvinga
žmona - tikras pragaras.

Nusprendęs vesti, išsiklausinėk vedusį
kaimyną.
Gerą žmoną nelengva rasti.
Kai pykstasi broliai, nebandyk išspręsti jų

ginčo. Lik nuošalyje ir nesikišk į jų reikalus.
Kitaip, kai broliai susitaikys, jie ims tavęs
neapkęsti.
Migla kenkia saulei, ištvirkusi žmona - savo

vyro turtui.
Nesišalink draugo, kurį ištiko nelaimė.

Kilnumas - tarnauti draugams.
Mylinčiųjų ginčas trumpai trunka.
Kuo ilgesnis laukimas, tuo labiau meilė

liepsnoja. Ir sparčiai gęsta greitai gavusi tai,
ko trokšta.
Atsižvelk į moterų papročius, bet

nemėgdžiok jų.
Valdžia suteikia žodžiams tiesos antspaudą.

kalbančiam žmogui.
Ginčą dažnai laimi įžūlumas ir iškalba, bet ne

tiesa.
Laikui bėgant visos tiesos išaiškėja.
Tylėjimas gali būti pats didžiausias

kaltinimas.
Nesidžiauki dėl priešo mirties, nes visi

žmonės yra mirtingi ir visų laukia amžinybė.
Jei turi priešą, nemelsk Dievą jo mirties, nes

miręs jis išsivaduos iš visų žemiškų blogybių.
Neapgalvotą žodį sunku sulaikyti, kaip ir

mestą akmenį.
Niekink plepį, kuris pertraukia pašnekovą,

norėdamas būtinai įterpti savo žodį.
Tas, kuris daug ką išdrįsta, neišvengiamai

daug kur ir klysta.
Palaimintas tas, kuris turi tikrą draugą.

Mes visi protingi, kai reikia duoti patarimą,
bet prireikus išvengti apsirikimų, nesame
protingesni už vaikus.
Taip, žodis yra žmogaus kančių gydytojas,

kuris pajėgus išlaisvinti sielą nuo ligų.
Nėra blogesnės nuodėmės kaip šmeižtas:

svetimus poelgius apkalbėdamas, šmeižikas
pats sau daro gėdą.
Joks turtas neatstos draugo.
Laikas parodo tikrą draugą, kaip auksą

parodo ugnis.
Nori būti ištikimas- turėk ištikimų draugų.
Jei nuvykai aplankyti draugo, tai jo vaikų

elgesys tau parodys, ar esi gerbiamas
ir laukiamas. Jei vaikai sutinka tave
džiaugsmingai, būk tikras, kad draugas myli
tave ir esi jam brangus. Bet, jei vaikai neišėjo
tavęs pasitikti, vadinasi, draugas nenori tavęs
matyti. Tada apsisuk ir nedvejodamas grįžk
namo.

Kaltintojas ir teisėjas negali būti vienas
asmuo.
Geriau susitikti su blogiu akis į akį, negu

nuolat apie jį galvoti.
Teisingas žmogus yra ne tas, kuris elgiasi

tik teisingai, o tas, kuris galėdamas pasielgti
neteisingai, nenori taip elgtis.
Koks didis žmogus, jeigu jis tikras žmogus.
Laikas išgydo visas žaizdas.
Tas, kuris neteko mylimo žmogaus,

neturėtų pulti į neviltį. Sielodamasis jis
tik kankina save, o velioniui iš to jokios
naudos. Protingas su ašaromis lydi velionį
į kapines, tačiau atidavęs jį žemei, iš širdies
išveja sielvartą. Jis atsimena, kad ir pats yra
mirtingas, ir jo laukia toks pats likimas.
136 .:Žmoniios iimintis

LUKIJANAS
Pradžia - pusė visko.
Knygų nauda- ne jų kiekis ir grožis, o tai-

kas jose parašyta.
Tol, kol esi laimingas, turi daug draugų tarp

žmonių, ir dievai tau palankūs, pasirengę
išklausyti tavo prašymų. Bet vos tik nutiks

tau nelaimė, neatsiras norinčiųjų su tavimi
draugauti; nusisukus sėkmei, viskas taps
tau priešiška.
Grožis turi tiek daug pavidalų, kad ir

tiems, kurie ateis po mūsų, bus ką apie jį
pasakyti.
Daug draugiškų ryšių nutraukta, daug

namų paversta griuvėsiais, patikėjus
šmeižtu.
Vertėtų užantspauduoti ir liežuvį, kad

neišsprūstų koks nereikalingas žodis, labiau
nei turtus reikia saugoti savo žodžius.

palikti tokius, kokie jie yra iš prigimties -
mes rūpinamės jų švietimu ir mokymu,
kad geras taptų geriausias, o blogas
pasikeistų ir taptų geras.
DEMOSTENAS
Žodžiai, neparemti darbais, tušti ir menki.
Bet kokia kalba, kurios nepalydi darbai,

atrodo kažkaip nerimtai ir tuščiai.
Niekada neklysti - dievų savybė.
138 e:žmoniios išminti.s

KLEOBULAS
Daugiau klausyk nei kalbėk.
Dukrą reikia leisti už vyro, kai pagal amžių

ji mergina, pagal protą- moteris.
Prie svetimų žmonos nei glamonėk,

nei bark: pirmasis - kvailumo ženklas,
antrasis - šėlo.
Nesityčiok iš išjuoktų- įsigysi priešų.
Vengti neteisybės - būdinga dorybei, bet ne

ydoms.
Gyvenimo negandas ištverk oriai.
Laimėje nebūk pernelyg pasitikintis savimi,

kaip bėdoje neprarask pasitikėjimo.
,:j_moniios i.šmintis 139

ISOKRATAS
Nelankyk per dažnai tų pačių asmenų: visko

galima persisotinti.
Laimėje draugai turi lankyti tik pakviesti,

nelaimėje - atvykti nekviesti.
Neskubėk susidraugauti, o tapęs draugu,

juo ir lik, nes vienodai gėdinga neturėti nė
vieno draugo ir dažnai juos keisti.
Patikėtaspaslaptis saugok uoliau, nei

patikėtą turtą, nes sąžiningų žmonių sąžinė
patikimesnė ir už priesaiką.
Žodžio meistrui nedera kalbėti niekų

ir piršti klausytojams tai, kas jiems
nenaudinga. Vertėtų kalbėti apie tai, kas
padėtų išbristi iš skurdo ir atneštų naudos.
Pirmoji draugystės pareiga- iš anksto

nuspėti draugų prašymus.
Ką gėda daryti, apie tai nepadoru ir kalbėti.
140 eimonizos išmintis

Kalbėk tik dviem atvejais: kai aiškiai
apgalvojai, ką pasakysi, arba, kai kalbėti
būtina; nes tik šiais dviem atvejais kalba
geriau už tylą, o kitais atvejais yra daug
geriau tylėti, nei kalbėti.
Jei negalima nekalbėti apie tai, ką sakė kiti,

vertėtų pabandyti pasakyti tai geriau, negu
jie.
Mokslo šaknys karčios, bet vaisius saldus.
Kai nori pasitarti su kuo nors apie savo

reikalus, pirmiausia pasidomėk, kaip jis
tvarko savuosius.
eimonizos išminti.s 141

EURIPIDAS
Draugų viskas turi būti bendra.
Tik meilus sugeba žavėti.
Teisingai sakoma, kad spręsdamas ginčą
teismas privalo išklausyti abi puses.
Laisvė žmogui brangiausia.
Kaip negalima smerkti už netyčinį

prasižengimą, taip negalima girti ir už
priverstinį gerą poelgį.
O Dzeuse! Kodėl nurodei žmonėms,

pagal kokius požymius atskirti tikrą
auksą nuo klastotės, o žmogaus kūne
neįspaudeijokios žymės, pagal kurią
būtų galima atpažinti niekšą?
Iš niekšo dovanų gero nelauk.
Kai du kalba ir vienas pyksta - tas, kuris

nusileidžia, yra protingesnis.
142 2nwniįos išmintis

Negali būti geras, jei gimei iš blogo tėvo.
Aukos ir dievus padaro sukalbamesnius.
Palaidas liežuvis iš mažos kibirkšties

sukelia gaisrą.
Ar yra didesnė kančia, kaip savosios

tėvynės netekti?

Įveikti save - filosofijos triumfas.
Jei duodi kitiems, duok ir man; jei ne, tada

pradėk nuo manęs.
Siekiant gyventi tinkamai, reikia turėti arba

protą, arba kilpą.
Liaudies daug, žmonių mažai.
Viskas priklauso nuo dievų valios; išminčiai -

dievų draugai; o draugų - viskas bendra.
Todėl viskas pasaulyje priklauso išminčiams.
Tėvai ir vaikai neturi laukti vieni kitų

prašymo, o turi paslaugiai duoti tai, ko reikia.
Beje, pirmenybė priklauso tėvui.
Niekas nekankina pavyduolio taip, kaip tavo

gera nuotaika.
Iš gyvenimo reikia išeiti kaip iš puotos:

neištroškusiam, bet ir neapgirtusiam.
144 2monizos išmintis

Su tiesa reikia gyventi lyg su ugnimi:
nepriartėti, kad nenudegtum, nenutolti, kad
nesušaltum.
Pataikūnas- pats pavojingiausias iš

prijaukintų gyvūnų.
Už gyvulius kvailesni tie, kurie malšina

troškulį ne vandeniu, o vynu.
KSENOKRATAS
Dėl to, ką pasakei, apgailestauti tenka dažnai,

dėl nepasakyta - niekada.

DEMOKRITAS
Ne žodis, o nelaimė yra kvailių mokytoja.
Kalbėk tiesą, venk tuščių žodžių.
Jeigu nesijauti nusipelnęs pagyrimų, laikyk

juos meilikavimu.
Jei nenori daug, tai ir mažai atrodys daug.
Veidą parodo veidrodis, sielą - pokalbis.
Išmintingi žodžiai vertingesni už auksą.
Nuoširdi kalba - laisvos sielos savybė, tačiau

pavojinga jai pasirinkti netinkamą akimirką.
Noras mokyti tą, kuris didžiuojasi savo protu,

tuščias laiko gaišimas.
Išmintingas tas, kuris neliūdi dėl to, ko neturi,

o džiaugiasi tuo, ką turi.
Verčiau būti giriamam nei pačiam girtis.

Gyvenimo būdas, kaip ir žmogaus kūnas,
turi savų ligų.
Jaunystės gėrybės- jėga ir grožis, senatvės

gėrybės - išmintis ir branda.
Laimingas yra tas, kuris ir mažu turtu moka

džiaugtis, nelaimingas tas, kuriam ir didelis
turtas nesuteikia džiaugsmo.
Kieno būdas tvarkingas, to ir gyvenimas gerai

sutvarkytas.
Moters puošmena - tyla. Taip pat pagirtinas

apdaro paprastumas.
Mums ne tiek reikia draugų pagalbos, kiek

tikrumo, kad mums ją suteiks.
Kas nemyli nieko, to niekas nemyli.
Tik kalbėti ir nenorėti išgirsti kitų yra

išdidumo požymis.
Priešas yra ne tas, kuris sužeidžia, bet tas,

kuris tai padaro sąmoningai.

Besielgiantis gėdingai, turi gėdytis savęs.
Gyventi netikusiai, neprotingai, nesantūriai -

reiškia ne blogai gyventi, o lėtai mirti.
Didžiausias malonumas, peržengus ribas,

tampa didžiausiu nemalonumu.
Savų nuodėmių užmaršumas pagimdo

begėdiškumą.
Saikingumas didina gyvenimo džiaugsmą ir

suteikia daugiau malonumo.
Įstatymai nenaudingi nei geriems žmonėms,

nei blogiems: geriems jų nereikia, blogų jie
nepadaro geresnių.
Įstatymas savo teigiamą poveikį atskleidžia

tik tiems, kurie jam paklūsta.
Reikia įprasti dorybingai elgtis, o ne kalbėti

apie dorybes.
Ne giminystė svarbiausia draugystei, bet

bendri poreikiai.
148 ,;žmoniios iSmintis

Vieno protingo žmogaus draugystė
vertingesnė už visų neprotingų.
Narsa likimo smūgius daro niekingus.
Gėdinga matyti kitų trūkumus, nepastebint

savų.
Kvailiams labiausiai kenkia tie, kurie juos giria.
Nepasotinamas godumas pinigams vargina

labiau už nepriteklių, nes didėjant troškimams,
didėja ir poreikiai.
Pavydus žmogus suteikia sielvarto sau tarsi

savo priešui.
Pavydas sukelia nesantaiką tarp žmonių.
Atgaila už gėdingus poelgius gelbsti gyvenimą.
Nesantaika tarp savų skausmingesnė nei tarp

svetimų.
Neverta gyventi tam, kuris neturi tikro

draugo.

Baimė gimdo meilikavimus.
Blogiausia, ko gali išmokti jauni žmonės -

lengvabūdiškumas. Nes tik jam būdingi
nuodėmingi malonumai.
Malonumai mėgautis maistu, vynu ar

meile, peržengiant prideramas ribas, yra
trumpalaikiai ir trunka tik tol, kol valgoma ar
geriama; o štai kančios - tokio nesusilaikymo
pasekmės - būna gausios ir ilgalaikės.
Būti geru žmogumi - reiškia ne tik nesielgti

neteisingai, bet ir nenorėti taip elgtis.
Net jei esi vienas pats, nekalbėk ir nedaryk

nieko blogo. Išmok savęs gėdytis daug labiau
nei kitų .
Proto požymis - užkirsti kelią įžeidimui.

Nereaguoti į įžeidimą - nejautrumo požymis.
Kam teko geras žentas, tas įgijo sūnų ; kam

blogas - tas prarado dukterį.
Tik ta meilė teisinga ir graži, kuri nežeidžia.

Laimėje lengva rasti draugą, o nelaimėje -
nepaprastai sunku.
Pažiūrų bendrumas kuria draugystę.
Daugelis tų, kurie atrodo draugai, nėra tikri

draugai, ir, atvirkščiai, tie, kurie į draugus
menkai panašūs, iš tikrųjų yra draugai.
Paslapties, tau patikėtas draugo, neišduok,

net jei tapsite priešais: suduosi smūgį ne
priešui, o draugystei.
Drąsus ne tik tas, kuris nugali priešus, bet ir

tas, kuris įveikia savo aistras.
Linkusieji prieštarauti ir daug plepėti

nesugeba išmokti to, kas būtina.
Daugelis gėdingai besielgiančiųjų sako

gražias kalbas.
Geriau pagalvoti prieš pradedant veikti,

o ne po to.
Esmė yra ne žinios, o supratimas.

Geriau pažinti savas klaidas nei svetimas.
Ne iš baimės, bet iš pareigos privaloma

susilaikyti nuo blogų poelgių.
Tėvoišmintingumas - geriausias
pamokymas vaikams.
Nei meistriškumo, nei išminties negalima

pasiekti nesimokant.
Žmonės geri tampa lavindamiesi, o ne iš

prigimties.
Reikia užkirsti kelią neteisingam poelgiui.

Jei to padaryti negalime, bent jau
neturėtume jo skatinti.
Jei vaikai nebūtų priversti stengtis, jie

neišmanytų nei rašto, nei muzikos, nei
sporto, nei to, kas skatina dorybę - gėdos.

Kadangi dėl neišmanymo pirmiausia
gimsta gėda.
Nesistenk žinoti visko, kad netaptum visų

dalykų neišmanėliu.
152 cimonizos išmintis

Bet koks darbas malonesnis už atilsį.
Klaidos priežastis - geresnio varianto

nežinojimas.
Ne kūno jėga ir pinigai atneša žmogui

laimę, o teisumas ir didi išmintis.
Kai kurie žmonės nieko nežinodami apie

mirtingą žmogaus prigimtį, kamuojasi
neteisingai gyvendami, apimti nerimo ir
baimės, ir išsigalvoja nebūtų dalykų apie
tai, kas atsitinka po mirties.
Laisvas tas, kas nieko nesitiki ir nieko

nebijo.
Dievas suranda kaltininkus.
Ausimis naudokis dažniau nei liežuviu.
c:Zmoniios iimintis 153

Viskam savas laikas: laikas pokalbiui, laikas
poilsiui.
Kvailys težino tik tai, kas įvyko.
Nėra nieko blogiau nei klaidžioti svetimam

krašte.
Kokį žodį pasakysi, tokiu ir tau bus atsakyta.
Apie vieną reikia kalbėti, apie kitą - patylėti.
Moterį puošia tylėjimas.
Lankstus žmogaus liežuvis; nuo šnekų
gausybės nepavargsta.

HIPOKRATAS
Nei pasisotinimas, nei alkis, nei kitos

priemonės nėra gerai, jei peržengia natūralias
ribas.
Kiek žvaigždžių danguje, tiek apgavysčių

slepia moters širdis.
Girtavimas - vaikų silpnumo ir ligotumo

priežastis.
Ko negydo vaistai, gydo geležis; ko neišgydo

geležis, pagydo ugnis; tai, ko nepagydo ugnis,
laikoma nepagydomu.
Gyvenimas trumpas, meno kelias ilgas; gera

proga trumpalaikė; patyrimas apgaulingas;
išmanymas sunkus. Todėl ne tik gydytojas turi
naudotis viskuo, kas būtina, bet ir ligonis, ir
artimieji, ir visos išorinės aplinkybės privalo
padėti jam darbuotis.
Gydytojas yra filosofas, nes nedidelis

skirtumas tarp išminties ir medicinos.

Priešingybė gydoma priešingybe.
Gelumbės pirkliai gelumbę išvalo dulkes iš

jos išdaužydami, o organizmas apvalomas
sportuojant.
Mūsų maistas turi būti vaistas, o mūsų

vaistai - maisto medžiagos.
Dietos poveikis ilgalaikis, vaistų - greit

praeinantis.
Asmenys, sunkiai dirbantys kasdien, nors

silpni ir seni alinančius darbus ištveria
lengviau, nei stiprūs ir jauni žmonės, prie jų
nepratę.
Gimnastika, mankšta, vaikščiojimas turėtų

būti svarbi kasdienio gyvenimo dalis
kiekvienam, kas nori išsaugoti darbingumą,
sveikatą, visavertį ir džiaugsmingą gyvenimą.
Medicina yra pats kilniausias iš visų menų.
Ligas gydo gydytojas, bet išgydo gamta.
156 ~:moniios išmintis

HERODOTAS
Geriau sukelti pavydą, nei gailestį.
Žmonėms, pasiryžusiems veikti, paprastai

sekasi; ir priešingai, retai susilaukia sėkmės
tie, kurie tiek ir teveikia, kad svarsto ir
delsia.
Jei nepasakoma priešingų minčių, tai nėra iš

ko pasirinkti geriausią.
Tikrai drąsus žmogus turi parodyti drovumą

tuo metu, kol nusprendžia veikti, kol pasveria
visas galimybes, tačiau nusprendęs veikti,
turi daryti tai drąsiai.
Nuo seniausių laikų žmonės turi išmintingų

ir nuostabių žodžių, iš jų turėtume mokytis.
Kartu su drabužiais moteris nusimeta ir gėdą.
Šmeižtas siaubingas, nes neteisingumo auka

viena, o daro šią neteisybę du: tas, kuris
šmeižtą skleidžia, ir tas, kuris juo tiki.
";Zmoniios išmintis 15 7
Protas - Dievas kiekvienam.
Žinių gausybė proto nesuteikia.
Tauta turi ginti įstatymus kaip savo tvirtovę,

kaip savo apsaugines sienas.
Savivalė pavojingiau už gaisrą.
Tiesa užklumpa melagius ir melagingus

liudytojus.
Žvėrys, gyvendami su mumis, tampa

naminiai, o žmonės, bendraudami
tarpusavyje, tampa laukiniai.
Mąstymas - didelė vertybė,

o išmintis, skatina
kalbėti tiesą, klausytis gamtos ir veikti pagal
jos dėsnius.
Net gražiausia iš beždžionių yra negraži.
158 ,:Žnzoniios iimintis

BIJONAS
Išpuikimas - pažangos priešas.
Su nerimu gyvena tas, kuris labiau už viską

trokšta ramaus gyvenimo.
Bjauri žmona - bausmė tau, graži - bendras

turtas.
Didžiausia nelaimė - nesugebėjimas iškęsti
nelaimes.
Šykštuoliai taip rūpinasi turtais, tarsi jie būtų

savi, tačiau naudojasi jais taip mažai, tarsi būtų
svetimi.
Su juokais būk atsargus. Tave gali kitaip suprasti.
Nevertėtų plūsti senatvės, nes mes visi norime

jos sulaukti.
Pavyduolis sielojasi arba dėl to, kad jį ištiko

nelaimė, arba dėl to, kad kam nors kitam
pasisekė.
,:Žmonizos išmintis 159

Nelaimingas tas, kuris nemoka ištverti
nelaimės.
Tik serganti siela gali siekti neįmanomo ir

būti kurčia kitų kančioms.
Kas yra sunku? Kilniai iškęsti blogas

permainas.
Verčiau spręsti ginčustarp priešų, nei tarp

draugų - nes neišvengiamai vienas iš draugų
tampa priešu, o vienas iš priešų - draugu.
Jaunystėje kaupk žinių atsargas senatvei, nes

nėra patikimesnio turto.
Blogų daugiau.
Imk ne jėga, o įtikinėjimu.
Jėgą žmogui duoda gamta, gebėjimą kalbėti

tėvynės labui - širdis ir supratingumas, o
turtus daugeliui suteikia atsitiktinumas.
160 2.moniio.s išmintis

Pamąstau, tada darau.
Lėtai imkis darbo, bet, jei pradėjai,- pabaik.
Kas nori turėti draugą be trūkumų, tas lieka

be draugų.
Mylėdamas draugą atmink, kad jis gali tapti

priešu, o neapkęsdamas priešo - kad jis gali
tapti draugu.
ARCHIMEDA S
Duokite man atramos tašką ir aš pajudinsiu

Žemę.

Jei kas nors yra vienas, dar nereiškia, kad jis
vienišas; kaip kad, jeigu kas nors yra minioje,
tai dar nereiškia, kad jis ne vienišas.
Kuo retesni malonumai, tuo jie malonesni.
Jei žmogus turi gebėjimą mąstyti ir gali

stebėti saulę, mėnulį ir žvaigždes, gėrėtis
žemės ir jūros dovanomis- jis niekada nebus
vienišas ir bejėgis.
Teik pirmenybę gyvenimui - trumpam, bet

sąžiningam, o ne ilgam, bet gėdingam.
Ne visus malonumus reikia sau leisti, o tik

tuos, kurie nėra blogi.
Kai būsi sunerimęs ar nusiminęs dėl kokių

žemiškų dalykų, prisimink, kad kada nors
turėsi mirti, ir tada tai, kas anksčiau atrodė
didelė nelaimė ir jaudino tave, beregint
taps nereikšmingu nemalonumu, dėl kurio
neverta nerimauti.

Su paprastais žmonėmis mažiau kalbėk
apie teorijas, o dažniau elkis pagal jas.
Iš visų kūrinių gražiausias - puikiai

išsilavinęs žmogus.
Jei nori būti nešališkas teisėjas, žvelk ne į
kaltintoją, o į pačią bylą.
Meilė būdinga tik mąstančiam žmogui.
Valdyk savo aistras, kitaip aistros užvaldys

tave.
Nepradėk teisti kitų, kol nenuspręsi, kad esi

vertas užimti teisėjo vietą.
Tas, kurio kūnas stiprus, gali iškęsti ir karštį,

ir šaltį. Kaip ir tas, kurio siela sveika, gali
ištverti ir pyktį, ir liūdesį, ir džiaugsmą, ir
visus kitus jausmus.
Protingas su aistra kovoja, kvailys tampa jos

vergu.
Nelaimėje pažinsi draugą ir atskleisi priešą.
2mrmiios i.šmi11tis 163

Kuo labiau tavo pašnekovas klysta, tuo
svarbiau, kad jis suprastų ir įvertintų tai, ką
jū.s norite jam įrodyti.
Su kvailiu nepradėk kalbos ir neik pas

neprotingą .
Tėvo griežtumas - puikus vaistas: jis labiau

saldus nei kartus.
Į laisvę
yra tik vienas kelias - panieka tam,
kas nuo mū.sų nepriklauso.
Išlaikyk ir susilaikyk.
Ten, kur žmogus yra prieš savo valią, yra jo

kalėjimas.
Kai savo pašnekovui nori ką įrodyti,

svarbiausias dalykas - nesuirzti ir nepasakyti
nei vieno negero ar įžeidžiamo žodžio.
Žmogus - dvaselė, įkalinta lavone.
Nė ra smurto, kuris galėtų mums atimti

pasirinkimo teisę.
164 .;žmoniios išmintis

Girtas vis tiek neįtikins blaivaus, kaip
blaivus neįtikins girto.
Tikra išmintis yra ne kas kita, kaip

mokėjimas aiškintis ir nustatinėti tikrąjį
gėrio ir blogio matą; ir kiekvieno išmintingo

žmogaus užduotis yra matuoti tuo matu
viską gyvenime.
Tikrasis dorumas - teisingi suvokimai ir

dori troškimai. Tikrasis blogis - neteisingi
suvokimai ir ydingi troškimai.
Ko daryti nedera, to nedaryk net mintyse.
Pavydas - laimingųjų priešas.
Ne to gaila, kad žmogus prarado savo

pinigus, namus, turtus, - visa tai nepriklauso
žmogui. Gaila, kai žmogus praranda savo
tikrąją esybę - savo žmogiškąjį orumą.
~1rtoniios išmintis 165

Trumpas protas - ilga kalba.
Nuostabus dalykas - bendrauti su išminčium.
Nuo šmeižiko apkalbų nėra vaistų.
Nuo žodžių
ir protas siekia aukštumų, ir
žmogų aukština.
Tas protingas žmogus, kuris žino, kaip

trumpai ir aiškiai pasakyti daug.
Nepamalonintas vyras, kai jo žmonai nemieli

malonumai.
Gudrauti nelyginant lapei žmogui gėda. Ir

pažiūrų pastovių neturėti nepritinka.
Kai man skolingas kas, prisimenu gerai, bet,

jei skolingas aš, nepamenu tikrai.
Protingas sugeba pasimokyti ir iš priešo.
Nemaitink žodžiais prašančiojo duonos.

ARCHILOCHAS
Neprilygstamas dovana- stipri, ištverminga

siela. Su ja gyvenimas nebaisus.
ARISTIPAS
Daug gerti ir nepasigerti būdinga ir mului.
c2moniios i.šminti.s 167

Visi meilikautojai - padlaižiai.
Tai, kas derama, - per vidurį.
Tas, kurio supratimas siauras, nusprendžia

lengvai.
Kas turi draugų, neturi draugo.
Išmintis - tiksliausias iš mokslų.
Mėgautis pokalbiu - pagrindinis draugystės

bruožas.
Šmaikštus tas, kuris juokauja skoningai.
Daug kas gali įvykti tarp vyno taurės ir lttpų.

Padėka greitai sensta.
Vergui artimesnis vergas, šeimininkui-

šeimininkas.
Visų draugas - niekieno draugas.

Zerti pagyras žmonėms į akis - meilikavimo
požymis.
Akivaizdu, kad iš naudingų (kasdieniame

gyvenime) dalykų turėtų būti tyrinėjami tie,
kurie tikrai reikalingi, o ne visi be išimties.
Juokas slopina įtampą, nes jis yra poilsis.
Reikia juokauti, kad atliktum rimtus darbus.
Draugystė tenkinasi tuo, kas galima,

nereikalaudama to, kas priklauso.
Niekas geriau drąsaus neištvers baisaus.
Maloniausi mums tie žodžiai, kurie suteikia

kokių nors žinių.
Nemyli tas, kuris nemyli visada.
Gera ta knyga, kurioje autorius dėsto vien tai,

ko reikia, ir taip, kaip reikia.
Kiekvienam žmogui būdinga klysti, bet tik

kvailys savo klaidos nepripažįsta.

Samprotauti apie dorybes - nereiškia būti
doram, teisingai mąstyti - nereiškia teisingai
elgtis.
Išmintingas siekia ne to, kas malonu, bet to,

kas apsaugo nuo nemalonumų.
Per daug prašmatnus stilius užgožia ir

charakterius, ir mintis.
Aiškumas - pagrindinis kalbos privalumas.
Kalbos dorybės - būti aiškia ir nebūti menka.
Tas, kuris klausia, kodėl mums malonu

bendrauti su gražiais žmonėmis, yra aklas.
Draugystė neįkainojama ir nuostabi; mes

aukštinam tą, kuris myli savo draugus, ir
turėti daug draugų atrodo kažkas nuostabaus,
o kai kurie net mano, kad geras žmogus ir
draugas reiškia tą patį.
Yra žmonių, tokių šykščių, tarsi jie ketintų

gyventi amžinai, ir tokių išlaidžių, tarsi jie
ketintų rytoj mirti.
170 cimoniios i.šmintiJ

Nusikaltimui reikia tik dingsties.
Nesaikingumas malonumams- tai

ištvirkimas, vertas pasmerkimo.
Mylėti - reiškia norėti kitam to, ką laikai

gerove; be to, norėti ne savo labui, o to, kurį
myli, ir stengtis pagal išgales tą gerovę jam
suteikti.
Kas išsiveržia į priekį mokytumu, bet atsilieka

morale, tas labiau eina atgal, negu į priekį.
Kai pyktis ar panašus jausmas užvaldo

asmenį, jo sprendimai neišvengiamai taps
netinkami.
Draugas - tai viena siela gyvenanti dviejuose

kūnuose.
Įprotisvienaip ar kitaip blevyzgoti skatina

polinkį blogiems poelgiams.
Draugystė- būtiniausias dalykas gyvenime,

niekas nelinkėtų sau gyvenimo be draugų, net
turėdamas visas kitas gėrybes.
.;J.moniios išmintis 171

dJ
-'"~,~- o
-~~~~'Jt~
",. '~ . r
- ·'0 ,,,."
~ .-.
,Q,
- Dorovingas žmogus daug aukoja draugams ir

tėvynei, net ir savo gyvybę.
Aistras valdo ne tas, kuris visiškai nuo jų

susilaiko, bet tas, kuris naudojasi jomis taip,
kaip laivu ar arkliu, nukreipia, kur būtina ir
naudinga.
Įprotis pastebėtitik visa ko juokingumą -

patikimas menkos dvasios požymis, nes tai,
kas juokinga, yra paviršiuje.
Ketinimai atskleidžia moralines savybes.
Pyktis pagal prigimtį yra gyvuliška aistra:

nuožmus ir nepalenkiamas, turintis savybę
dažnai kartotis, žmogžudystės priežastis,
nelaimės sąjungininkas, žalos ir paniekos
bendrininkas.
Ne tam mes samprotaujame, kad žinotume,

kas yra dorybė, o tam, kad taptume gerais
žmonėmis.
Tirono savybė - atstumti visus, kurių širdys

išdidžios ir laisvos.

Drąsus žmogus yra tas, kuris be baimės
pasitinka gražią mirtį.
Klysti galima įvairiai, teisingai pasielgti

galima tik vienu būdu, dėl to klysti lengva, o
teisingai elgtis sunku; lengva prašauti, sunku
pataikyti į taikinį.
Visi žino, kad mirtis neišvengiama, bet

kadangi ji toli, tai niekas apie ją negalvoja.
Kad pažadintum niekšo sąžinę, jam reikia

skelti antausį.
Girtaujančios moterys gimdo vaikus, šiuo

atžvilgiu panašius į savo motinas.
Nors esame mirtingi, neturime paklusti

laikiniems dalykams, bet turime kiek
įmanoma siekti nemirtingumo ir gyventi
vedami to, kas mumyse yra geriausia.
Pradžia - daugiau nei pusė viso darbo.
Pareiga - tiesos labui atsisakyti net to, kas

brangiausia.
='Žmoniios i.šmintis 173

Kiekvienas gali supykti - tai paprasta; tačiau
užpykti ant to, kurio reikia, ir pykti tiek, kiek
reikia, ir supykti tada, kada reikia, ir susipykti
dėl tos priežasties, kurios reikia, ir taip, kaip
reikia, - sugeba ne kiekvienas.
Mokiniai, norintys padaryti pažangą, turi

vytis tuos, kurie priekyje, o ne laukti tų, kurie
atsilieka.
Labiau tinka dorovingam žmogui rodyti savo

sąžiningumą.
Kiekvienas žmogus turi teikti pirmenybę tam,

kas jam yra įmanoma ir padoru.
Verčiau tobulai atlikti nedidelę dalį darbo,

negu prastai dešimt kartų daugiau.
Veikla- gyva teorijos ir praktikos jungtis.
Žmogaus paskirtis - protinga veikla.
Mokytojai, kuriems vaikai dėkingi už ugdymą,

verti didesnės pagarbos nei tėvai: vieni
dovanoja tik gyvybę, kiti - gerą gyvenimą.

Platonas - draugas, bet tiesa - brangesnė
draugė.
Tarp išsilavinusio ir neišsilavinusio žmogaus

yra toks pat skirtumas, kaip tarp gyvo ir
mirusio.
Auklėjimas- laimėje papuošalas, nelaimėje

prieglobstis.
Niekas taip nesekina ir nenaikina žmogaus,

kaip ilgas nieko neveikimas.
Neišmanėlis stebisi, kad daiktų esama tokių,

kokie jie yra, ir toks stebėjimasis yra žinojimo
pradžia; išminčius, atvirkščiai, stebėtųsi, jeigu
daiktai būtų ne tokie, kokius jis juos pažĮsta.
Aukščiausia tiesa yra tai, kas kyla iš pasekmių,

kurios savo ruožtu yra teisingos.
Žmogus iš prigimties yra skirtas

bendruomenei.
Jei prabanga būtų blogis, jos nebūtų dievų

šventėse.
~monizos išmintis 175

Gyvenimas reikalauja judesio.
Filosofai pranoksta kitus žmones tuo, kad

net, jei visi įstatymai būtų panaikinti, filosofų
gyvenime niekas nepasikeistų.
Geriau būti skurdžiumi nei nemokša: jei

iš pirmojo atimti pinigai, tai iš antrojo -
žmogiškasis pavidalas.
Tavo teisė - bartis, mano teisė - neklausyti.
Argi ne tas pats - apsigyventi name,

kuriame gyveno daugelis, ar kuriame niekas
negyveno? Ar tai ne tas pats - plaukti laivu,
kuriuo plaukiojo tūkstančiai, ar kuriuo
niekas niekada neplaukė? Taigi visiškai tas
pats, gyventi su moterimi, kurią pažinojo
daugelis, kaip ir su ta, kurios dar niekas
nelietė.

ANAKREONTAS
Geriau turėti vieną brangų draugą nei daugelį

beverčių.
Turgus - tai vieta, sąmoningai skirta

apgaudinėti ir apvaginėti vienas kitą.
Piktas žmogus panašus į anglį: jei nedegina,

tai juodina tave.
Saugiausi laivai - išvilkti ant kranto laivai.
Keista, kad šventės pradžioje geriama iš mažų

taurelių, o su pilnu skrandžiu - iš didelių.
Vynuogienojas subrandina tris kekes:

malonumo kekę, apsvaigimo kekę ir
pasibjaurėjimo kekę.
Pirma vyno taurėpriklauso troškuliui, antra -

linksmybėms, trečioji - malonumams, o
ketvirta - beprotybei.
Kad netaptum girtuokliu, pakanka prieš akis

turėti girtą žmogų su visu jo bjaurumu.
eimoniios iimintis 177

ANTISTENAS
Dorybė pasireiškia per poelgius, ir tam

nereikia nei žodžių, nei žinių gausos.
Sąžiningą žmogų vertink labiau nei artimą.
Sueiti reikia tik su tomis moterimis, kurios

pačios bus dėkingos už tai.
Nežiūrėk į priešus atsainiai: jie pirmieji

pastebės tavo klaidas.
Graži žmona - bendra nuosavybė, negraži -

bausmė vienam vyrui.
Išminčius tuokiasi su gražiausia moterimi,

kad susilauktų vaikų; bet jis nevengs ir meilės
saitų, nes tik išmintingas žmogus žino, ką
verta mylėti.
Kaip rūdys graužia geležį, taip pavyduolius

graužia jų pačių būdas.
Kad būtum laimingas, pakanka būti doram.

Geriau kovoti su nedaugeliu gerų žmonių
prieš daugelį blogų, nei su daugeliu blogų
prieš keletą gerų.
Teisėtai mėgautis malonumais galima tik

atlikus darbus, o ne prieš juos.
Labiausiai reikalingas mokslas - mokėjimas

pamiršti viską, kas nereikalinga.
Santūrumas labiau reikalingas tiems, į

kuriuos svaidomi pikti žodžiai, nei tiems, į
kuriuos svaidomi akmenys.
Geriau atitekti maitėdoms, nei pataikūnams.

Vieni suryja mirusius, kiti - gyvus.
Vienodai mąstančiųjų broliškas artumas

stipresnis už tvirčiausias sienas.
Dorumas - ginklas, kurio niekas negali

atimti.
Didžiausia palaima žmogui - numirti

laimingam. Nežinomybė yra gėris ,
prilygstantis darbui.

Daryti gera ir girdėti bloga - valdovų
lemtis.
Valstybės žlunga tada, kai liaujamasi

skirti gėrį nuo blogio.
APELIS
Lai kurpius sprendžia tik apie žmogaus

apavą.
@}enovės d}(omos
atori:zmai
ANONIMINIAI POSAKIAI. PATARLĖS
Gladiatorius nusprendžia arenoje.
Plėšiko geradarystė - nenužudyti.
Draugystė turi būti nemirtinga, mirtinga -

nesantaika.
Jeigu abejoji, susilaikyk.
Geriau laisvė, kupina pavojų, nei rami

vergija.
Plikumas yra ne trūkumas, o išminties

paliudijimas.
Tas, kas daug prisiplėšė ir nedaug davė

gynėjams, tas išliks.
Girti vergai atrodo sau laisvi.
Nori ilgos senatvės - anksčiau pasenk.
,;žmoniios išmintis 181

.~ ~,
'iJ,/'--~ ~'
1,(?' , , '
-' ·. ' "

Kas padaryta gana gerai, padaryta gana
greitai.
Geriau prarasti draugą, nei aštrų žodį .
Sąžinė - tūkstantis liudininkų.
Gimk arba karaliumi, arba kvailiu.
Seną medį greičiau nulauši, nei ištiesinsi.
Aukščiausias teisėtumas - aukščiausias

neteisėtumas .
Kas neleistina moterims, tas lygiai taip

pat neleistina ir vyrams.
182 cimoniios iiminti.s

JUVENALIS
Išsakyti savo sielos žodžius.
Paskirk savo gyvenimą tarnauti tiesai.
Išminčius paiso saiko ir deramuose

dalykuose.
Išmintis nepasakys nieko, kas prieštarautų

prigimčiai.
Vienam atpildas už nusikaltimą yra kryžius,

kitam- karališkas vainikas.
Niekada delsimas nėra per didelis, kai

kalbama apie žmogaus mirtį.
Nė viena dorybė neatperka ydų.
Keliautojas, kuris nieko neturi, gali dainuoti

plėšikų akivaizdoje.
Blogi žmonės vengia nusižengti, bijodami

bausmės, geri - iš meilės dorybei.
eimoniios i.šmintis 183

,...
-·''' : ....
~ _f ' :
I.,.. ~ ~ '
:·:: . ·' '- Dorybė yra giriama, tačiau ji nyksta.
Teismas atleidžia varnams, bet neatleidžia

balandžiams.
Pažink save.
KVINTAS ENIJUS
Tikrą draugą nelaimėje pažinsi.
Tas, kuris tave šmeižia, nėra tavo draugas.
Geradarystę, parodytą to nevertam, aš

laikau piktadarybe.
Pažįstu moterų prigimtį: jei tu nori, jos

nenori, o kada nenori tu, jas apima aistringi
troškimai.
184 ,;žmoniios išmintis

MARKAS TULIJUS CICERONAS
Turto vaisiai - gausa, gausos ženklas -

pasitenkinimas.
Valgyti ir gerti reikia tiek, kad atkurtum

savo jėgas, o ne jas slopintum.
Aukščiausia gerovė pasiekiama fizinės ir

protinės sveikatos pagrindu.
Nesuprantu, kokia yra senatvinio šykštumo

prasmė? Niekas negali išvengti mirties.
Kelias į požemio karalystę iš visur vienodas.
Mirusiųjų gyvenimas tęsiasi gyvųjų

atmintyje. Mirtis pašalina blogį, bet ne gėrį.
Dėlsavo trūkumų ir klaidų neprotingi

žmonės kaltina senatvę.
Santūrių, sugyvenamų ir nepaniurusių

senių senatvė pakenčiama; nepakantumas ir
niūrumas vargina, kad ir kokio amžiaus esi.
eZmonii os iim inti,.s 185

' ... ~ '
-~-
--~~,''-'
~'9· 1- Pratimai ir saikingumas padeda ir senatvėje

išlaikyti dalį buvusios stiprybės.
Nieko taip nereikėtų saugotis senatvėje, kaip

tinginystės ir dykinėjimo.
Senatvė būna stipri dėl jaunystėje padėtų

pamatų.
Senatvė iš prigimties pernelyg plepi.
Senų žmonių sugebėjimai niekur

nepradingsta, svarbu, kad išliktų
susidomėjimas reikalais ir darbštumas.
Senatvė žmogų atitolina nuo reikalų.
Lengvabūdiškumas būdingas žydėjimo

amžiui. Kiekvienas amžius turi savo
ypatumų.
Jėgųpraradimas kur kas dažniau yra

pasekmė jaunystės polėkių nei ardomosios
metų galios. Jaunystės nesaikingumas ir
geidulingumas senatvei palieka susidėvėjusį
kūną.

Kiekvienas nori išgyventi iki senatvės, o kai
išgyvena, ją kaltina.
Tol, kol ligonis kvėpuoja, sakoma, kad yra

vilties.
Sąžiningas gydytojas prieš paskirdamas

ligoniui gydymą turi žinoti ne tik jo ligą, bet
ir jo įpročius, kai buvo sveikas, ir kitas kūno
savybes.
Kartais ir vyrai gali padejuoti.
Stropiai rūpinkis savo sveikata.
Žmones apakina aistros.
Pyktis - pamišimo pradžia.
Kvailystei būdinga matyti kitų žmonių ydas

ir pamiršti savąsias.
Tas, kuris neturi gėdos, manau, nusipelno ne

tik papeikimo, bet ir bausmės.
Mitrios kojos atstoja turtus.

·.:'I,:\"
··i/'
---w\./ -~
1"-"''
:~· : ...... Turtas nustatomas ne pagal pajamų dydį, o

pagal įpročius ir gyvenimo būdą.
Atmink, kad didelės kančios baigiasi mirtimi,

silpnos - duoda mums dažniau atsikvėpti, o
vidutiniškas kančias valdome mes.
Tegul išminčiai išdrįsta niekinti turtus.
Taupumas - svarbus gerovės šaltinis.
Nebūti godžiam -jau turtas, nebūti

išlaidžiam - pajamos.
Gyvenimas yra trumpas, bet šlovė gali būti

amžina.
Garbė kaip šešėlis seka paskui dorybę.
Paniekos verti tie, kurie, kaip sakoma,

nei sau, nei kitiems; tie, kurie neturi nei
darbštumo, nei stropumo, nei rūpestingumo.
Šlovė yra sutartina gerų žmonių pagyra,

nepaperkamas žmonių balsas, teisingai
sprendžiantis apie didžiausią dorybę.
188 O:Žmoniios ilmintis

Šlovė yra pagrindas.
Drąsių vyrų ir didžių žmonių kūnas

mirtingas, bet jų nuveikti darbai ir atlikti
žygdarbiai - amžini.
Mums nedera dvasiškai palūžti.
Godumas yra nusikalstamas noras geisti

svetimo.
Išlaidumas mėgdžioja dosnumą.
Tai, kas padoru, yra verta pagarbos, o tai,

kas verta pagarbos, visada yra padoru.
Savimyla meilėje neturi varžovų.
Kiek tūkstančių žmonių, užsiima

plėšikavimu, nors už tai jiems gresia mirtis!
Santuoka - pirmoji žmonių visuomenės

pakopa.
Kada nėra kuo didžiuotis dabartyje,

giriamasi vakarykščiais nuopelnais.
;Zm oniio.s išmintis 189

Klasta visada pasirenka blogį.
Nevertėtų užvaldyti pokalbio kaip tėvonijos,

iš kurios turite teisę išguiti prašalaitį;
priešingai, turėtumėte stengtis, kad kiekvienas
gautų galimybę dalyvauti pokalbyje, kaip ir
visur kur.
Pinigai - karo esmė.
Šaunumas turi daug pakopų.
Vienaip gyveni su tironu, kitaip - su draugu.
Be tikros draugystės gyvenimas beprasmis.
Nesijausti kaltam - didelė paguoda.
Negali ir su gerais, ir su blogais elgtis

vienodai.
Jie išmoko kalbėti kitiems, bet ne sau.
Kai kas mano, kad nuo senos meilės pasveikti

padeda nauja meilė. Nuo ko susirgai, tuo ir
gydykis.

Meilė tėvams - visų dorybių pagrindas.
Užslėptas priešiškumas pavojingesnis už

atvirą.
Ne pagal namą gerbtinas šeimininkas, o

namas - pagal šeimininką.
Vaikams būna smagu netgi tada, kai jie

nieko nedaro.
Negalima mylėti to, kurio bijai, nei to, kuris

bijo tavęs .
Meilė - tai siekti draugystės su tuo, kuris

traukia savo grožiu.
Kur rasti tą, kuriam draugo garbė būtų
svarbiau už savąją?
Kiek daug mes padarome dėl draugų, ko

niekada nepadarytume dėl savęs.
Kieno ausys užvertos tiesai taip, kad jis

negirdi net draugo sakomos tiesos, to
išgelbėti nėra vilties.
.:Z.:moniios išmintis 191

-,_.'·: \
.......
'· · -~-,.'>/ __..,
... ~
' ?- ' \.
; .~ .. '- .• - Draugystės pagrindas yra visiškas sutarimas

dėl norų, pomėgių ir nuomonės.
Pasirink, ką mylėsi.
Mylinčiam niekas nėra per sunku.
Žmogus privalo išmokti nusilenkti pats sau

ir paklusti savo sprendimams.
Būti mylimam ir brangiam - malonu.
Nei vandeniu, nei ugnimi mes

nesinaudojame taip dažnai, kaip draugyste.
Baimė padaro didesnį ir blogesnį tą, kurio

bijoma.
Tikra draugystė turi būti nuoširdi

ir nevaržoma ap s imetinėjimo ir
nuolaidžiavimo.
Atskirti veidmainį draugą, jį atpažinti,

gerai pasistengus, įmanoma taip pat, kaip
pagražinta ir padirbta atskiriama nuo tyro ir
teisingo.

Draugystė gali būti tvirta tik subrendus protu
ir amžiumi.
Kiekvienas myli save ne todėl, kad gautų

kokį atlygį už savo meilę, bet todėl,
kad kiekvienas pats sau brangus. Jei
netaikysim tų pačių taisyklių draugystei,
niekada nerasim tikro draugo, nes draugas
kiekvienam- tai dalis jo paties.
Nuoširdžiai draugystei būdinga duoti

patarimus ir juos išklausyti.
Draugystė yra įmanoma tik tarp gerų

žmonių.
Priešai visada pasakys tiesą, draugai -

niekada.
Kaip vertini save, taip ir draugai vertina tave.

Apie draugystę galima spręsti iš elgesio su
brandaus amžiaus ir sielos žmonėmis.
Kadangi vienatvė ir gyvenimas be draugų

pilni nepasitikėjimo ir baimės, pats protas
pataria mums susirasti draugų .
,;žmoniios iimintis 193

·, -· • I, . '"'
• •1 _,
:..~
,~",. ~"<,•'
..,., .
·'"'t
.
-
....
Būtiniausia sąlyga draugystei - nekelti

ir nevykdyti tokių reikalavimų, kurie
prieštarauja garbės sąvokai.
Draugystė prasiskverbia į visų žmonių

gyvenimus, bet norint ją išlaikyti kartais
tenka iškęsti ir nuoskaudas.
Tikras draugas turėtų būti mūsų antrasis

"aš". Jis niekada nereikalaus iš draugo nieko,
išskyrus dorovę ir grožį; draugystė duota
mums pačios prigimties, kaip pagalbininkė
šaunumui, o ne kaip ydų palydovė.
Tik vienu atveju mums neverta bijoti įžeisti

draugą: kai turime jam pasakyti tiesą ir taip
įrodyti savo ištikimybę.
Kiek žavesio prarastų mūsų laimė,jei niekas

nesidžiaugtų ja kartu su mumis! Kaip sunku
būtų iškentėti savo nelaimes be draugo, kuris
kenčia dėl jų stipriau nei mes!
Pasaulyje nėra nieko geriau ir maloniau už

draugystę. Išbraukti iš gyvenimo draugystę
tolygu atimti iš pasaulio saulės šviesą.
194 ~moniio.s išmintis

Kiek įvairialypės naudos sujungia savyje
draugystė! Kad ir kas nutiktų, ji visada
pasirengusi padėti; ji yra visur; ji niekada

neįgrysta, niekada neateina netinkamu
metu, ji suteikia naujo spindesio gerovei, o
nesėkmės, kuriomis ji pasidalija, praranda
savo aštrumą.
Paprastai lygūs su lygiais sueina.
Draugo smūgį iškęsti lengviau nei skolininko.
Kas pasitiki savimi, tam baimės jausmas

svetimas. O kadangi atsidavęs liūdesiui
žmogus jaučia ir baimę, tai reiškia, kad drąsa
ir liūdesys- nesuderinami.
Galima paniekinti viską, jei kalbama apie

mus, bet ne tada, kai kalbama apie mūsų
artimuosius.
Niekas nesuartina taip, kaip charakterių
panašumas.
Koks nerimas kankintų nedorus žmones, jei

būtų pašalinta bausmės baimė?
eimonizos i.šmintis 195

•.
'.·'I:'",_.,
-·-w·:v.i
~~,.'#" ·,~- '
·~
::; ... • - Mano rami sąžinė man yra svarbiau už
visas paskalas.
Taika turi būti pasiekta pergale, o ne

susitarimais.
Pasiekta taika geriau ir saugiau, nei tikėtina

pergalė.
Siekiant išvengti ginkluotos kovos, privalu

padaryti viską.
Tegul ginklai užleidžia vietą togai, kariniai

laurai - pilietiniams nuopelnams.
Pati neteisingiausia taika nusipelno

pirmenybės, net lyginant ją su pačiu
teisingiausiu karu.
Jei norime mėgautis taika, turime kariauti.
Mažą vertęturi ginklai išorėje, jei nėra

išmintingumo namuose.
Dorybė,kuri priešinasi užklupusiam blogiui,

vadinama drąsa.

Taika ir ramybė pralaimėtojams naudinga,
nugalėtojams tik pagirtina.
Kas vyriškas, tas drąsus.
Niekas nedžiugina taip, kaip pergalė.
Karas reikalauja greitumo.
Nors kiekviena dorybė mums yra patraukli,

bet labiausiai žavi - teisingumas ir
dosnumas.
Tiesa pati save apsaugo.
Jaunuolių kūnai grūdinami sunkiu darbu.
Naudingiausia yra tai, kas teisingiausia.
Vertėtų apdairiai daryti tai, ką darai.
Teisingumas negali būti atskirtas nuo

naudingumo.
Sokratas buvo išmintingas, nes nemanė,
kad žino tai, ko nežinojo.
,;j_moniios išmintis 19 7
-
.,.
'Jif:-~
;.9 -,- Nepakanka išminties
naudotis.
turėti, reikia mokėti ja
Išmintis visada pasitenkina tuo, ką turi, ir
niekada ant savęs neširsta.
Kad ir koks protingas būtum, jei bus šalta, tu

drebėsi.
Kuo žmogus protingesnis, tuo jis kuklesnis.
Išmintingajam nebūdingi poelgiai, dėl kurių

vėliau tektų apgailestauti.
Apgavikai visada bando dėtis sąžiningais

žmonėmis.
Darbas, sakytum, pats sukuria nuospaudas,

kaip kliūtis skausmui.
Mes privalome žinoti savo protėvių

išradimus.
Išmintingojo pareiga - puoselėti savo

vertybes, nenusižengiant papročiams,
įstatymams ir nuostatoms.
198 ,:Žmoniios išmintis

•.,,.~··.
~ !/'.. -
-.-"',
I • ,& \
'
.-' ,-:..
Išmintingų žmonių poelgius lemia protas,
mažiau sumanių žmonių - patirtis, didžiausių
neišmanėlių - būtinybė, gyvūnų - gamta.
Nėra tokios didelės nesąmonės, kurios nebūtų

pasakęs kuris iš filosofų.
Žinios, nutolusios nuo teisingumo, nusipelno

vadintis apsukrumu, o ne išmintimi.
Ar atsirastųtoks žmogus, kuriam nepadarytų

įspūdžio senovė, kurią liudija ir patvirtina tiek
daug šlovingų paminklų?
Mokslas gimė, stebint ir tyrinėjant gamtą.
Herodotas - istorijos tėvas.
Filosofija - visų mokslų motina. Filosofija yra

sielos medicina.
Ar atsiras kas nors, kas visą dieną mėtydamas

ietį nė karto nepataikys į taikinį?
Mokyti reikia pareigingai, linksminti -

pagarbiai (klausytojams).

I
·~·~·-~
·•
' '
"
; Žmogaus protas ugdomas mokymu ir

mąstymu.
Laisvai gyvena tik tas, kurį džiugina

vykdomos pareigos.
Būtent poelgiai suteikia dorybei tikrąją vertę.
Nieko nėra gražiau, kaip gerai įdirbti laukai.
Mėgaudamasis malonumais, privalai jausti

saiką.
Akivaizdu, kad mes sukurti veiklai.
Nėvienas išradimas negali iš karto būti

tobulas.
Daugiau, nei padariau, padaryti negaliu.
Kas pradėta, negali būti sustabdyta.
Aiškiai suvokti labiausiai padeda tvarka.
Neišmanymas- proto naktis, naktis be

mėnesienos ir žvaigždžių.
200 2.monizos išmintis

Nežinoti istorijos - reiškia visada likti vaiku.
Nuleisti filosofiją iš dangaus į žemę.
Kaupiamos žinios maitina jaunystę, džiugina

senatvę, puošia laimę, suteikia prieglobstį ir
paguodą nelaimėje.
Atsargiai veikti svarbiau, nei išmintingai

samprotauti.
Kokią naudą ar pelną turime omenyje, kai

norime sužinoti tai, kas nuo mūsų paslėpta?
Kuo gabesnis ir talentingesnis žmogus, tuo

irzliau ir nepakančiau jis moko.
Istorija - praeities liudininkė, tiesos šviesa,

gyvoji atmintis, gyvenimo mokytoja,
senovės šauklys.
Vėlesnės mintys paprastai būna

išmintingesnės.
Net aštriausias žmogiškasis protas nėra toks

didis, kad galėtų prasiskverbti į dangų.
o2moniios išmintis 201

._,
- -~~~_/ .~
I., ~ '·
; ' :' '~ 1

- Ateities numatymas turėtų būti pagrjstas ne
spėlionėmis ir ženklais, o išmintimi.
Nėra išmintingajam naudos iš išminties, jei jis

pats sau padėti negali.
Nėranieko, kas labiau prieštarautų sveikai

nuovokai ir tvarkai, kaip atsitiktinumas.
Kaip tarp kvailių nėra laimingų, taip tarp

išminčių nėra nelaimingų.
Kiekvienas žmogus gali suklysti, bet įsikibęs

klaidos laikosi tik kvailys.
Kalbą pagyvina humoras.
Vaizdingi posakiai paverčia pasakojimą

regimu.
Išmintis - mokslų šaltinis.
Be abejonės, tame ir yra aukščiausia, ir

dieviškoji išmintis - giliai suprasti ir ištirti
žmogiškąją prigimtį, nesistebėti tuo, kas įvyko,
ir neteigti, kad tai neįmanoma, kol tai neįvyks.
202 oimoniio.s išmintis

Minčių gausybė sukelia daugžodžiavimą.
Aš renkuosi suklysti su Platonu, negu pritarti

šių žmonių teisingam požiūriui.
Kiekvienas turi turėti savo nuomonę.
Drąsiam ir likimas padeda, moko senas

posakis; bet dar daugiau padeda protingas
sprendimas.
Kvailystė,
net pasiekusi tai, ko troško,
niekada nebūna patenkinta.
Rašymas lavina žodžio meną.
Dėl savo kvailumo man ne tik apmaudu, bet

ir gėda.
Akivaizdumą menkina įrodymai.
Kaip gyvenime, taip ir pokalbyje nėra nieko

sunkiau, nei suprasti, kada kas pridera.
Ne taip gražu mokėti lotyniškai, kaip gėda
nemokėti.

. •''·· ....
.dili..'...
-·~~
--~
·/·-~
~ ·· '
?".
_ . *.,t \ .".
"'. ; , • - Darbai svarbiau už žodžius.
Už gyvūnus mes pranašesni tik tuo: kad

kalbame ir žodžiais galime išreikšti savo
jausmus.
Faktai nesutaria su kalbomis.
Raidės neraudonuoja.
Kas gali būti labiau džiuginančio ir būdingo

žmogaus prigimčiai, nei šmaikštus ir
išprusęs pokalbis?
Nežinau nieko nuostabesnio, nei gebėjimas

žodžio galia prikaustyti minias klausytojų,
pelnyti jų palankumą ir nukreipti jų valią
norima kryptimi.
Kokio gylio kvailumo šaknys!
Tikrai iškalbingas yra tas, kuris apie įprastus

dalykus kalba paprastai, apie didingus -
pakylėtai, apie vidutiniškus - saikingai.
Sąžinė- griežčiausias teisėjas.
204 .,;j_moniios išmintis

Kalba turi tekėti ir rutuliotis, remdamasi
žiniomis apie kalbamą dalyką. Jei oratorius
neįsigilino ir neišnagrinėjo temos, visa jo
gražbylystė yra bergždžias reikalas, vaikiškos

pastangos.
Prašau, nustok kalbėti bendromis frazėmis.
Plunksna - geriausias mokytojas. Parašyta

kalba geresnė už tik apmąstytą.
Iš pirmo žvilgsnio, lengviausia imituoti

paprastą kalbą;bet jau pirmieji bandymai
parodo, kad nieko nėra sunkiau.
Ir juokaudamas jausk saiką.
Retorika yra neįmanoma, jeigu oratorius

neišmano tobulai temos, apie kurią nori
kalbėti.
Vertink ne pagal atskirus žodžius, bet pagal jų

bendrą sąsają.
Kalbos grynumas tobulėja, skaitant oratorių ir

poetų veikalus.
oŽmoniios iŠ?nitlli.s 205

-~~'
~.-r·-" ~
',"- \~ '
:;· ·-, .•. ' .... Glaustumas - geriausia kalbos savybė, kaip
senatoriui, taip ir oratoriui.
Poetais gimstama, oratoriais tampama.
Teisingumas - duoti kiekvienam tai, kas jam

priklauso.
Geriau mirti, negu vergauti.
Mes esame tikrai laisvi, kai išsaugome

sugebėjimą mąstyti savarankiškai, kai būtinybė
neverčia mūsų ginti svetimų nuomonių.
Kaltinančiajam labiau už viską pageidautinas

apkaltintojo prisipažinimas.
Negalima remtis pagiežingo liudytojo

parodymais.
Nenoriu girti, kad neatrodyčiau pataikūnas.
Nieko vertas skaitymas, kuris nesuteikia

malonumo.
Turintysis pinigų negali būti baudžiamas.
206 ;lmoniios išmintis

Įstatymas nurodo, ką turime daryti, ir
draudžia, kas tam priešinga.
Net vagys turi savus įstatymus.
Įstatymai turi su šaknimis rauti ydas ir

skleisti dorybes.
Neribotas įstatymo griežtumas- neribota

neteisybė.
Tautos gerovė - svarbiausias įstatymas.
Nėra nieko neteisingiau, kai pateikiant

kaltinimus vardijami tik tie faktai, kurie kalba
prieš kaltinamąjį, ir nutylimi faktai, kurie
kalba jo naudai.
Nusikaltimas imti pinigus už paskelbtą

nuosprendį; bet dar didesnis nusikaltimas
nuteisti tą, kuris už išteisinimą susimokėjo.
Sąžiningas žmogus, sėsdamas į teisėjo kėdę,

pamiršta asmeniškumus.
Pataikavimas - ydų pagalbininkas.

.._,
...,.,
. ~-'
:,~/-·
'9 1
• Teisėjas - tai kalbantis istatymas, o
įstatymas - tai nebylus teisėjas.
Mes turime būti įstatymo vergai, kad

taptume laisvi.
Kūriniai gražūs būtent tuo, kad yra

nepagražinti.
Man mieliau santūri išmintis nei plepi

kvailybė.
Įstatymai sukurti piliečių gerovei.
Įstatymų žinojimas yra ne žodžių įsiminimas,

bet jų esmės suvokimas.
Reikia vengti pataikūnams atverti ausis ir

leisti jiems pataikauti.
Iškiliausia oratoriaus vertybė - ne tik pasakyti,

ką reikia, bet ir nepasakyti, ko nereikia.
Pagyrūniškos kalbos - pirmas silpnumo

požymis, tie, kurie daro didelius darbus, laiko
liežuvį už dantų.

Religija - tai dievų kultas.
Kai žvanga ginklai, įstatymai tyli.
Namai, kuriuose nėra knygų, primena kūną

be sielos.
Kai darbas pats už save kalba, žodžiai

nereikalingi.
Užtenka kam nors kartą melagingai prisiekti,

niekas daugiau juo netikės, nors ir keliais
dievais prisiekinėtų.
Didžiausia pagunda nusikaltimui - tikėjimas,

kad nebūsi nubaustas.
Nelaisvės prisiminimas daro laisvę dar

saldesnę.
Yra skirtumas tarp demagogų

lengvabūdiškumo ir tikrosios demokratijos
prigimties.
Kas kartą peržengė kuklumo ribas, tas nuolat

ir atvirai elgiasi begėdiškai.
.;2_rnoniios išmintis 209

:_'1 . .' , . .
~ f.~;~stybei naudinga, kad

verti savo protėvių.
garsūs žmonės būtų
Nuostabu, jei mes patys galime valdyti save.
Ginti žmones - dorybė.
Tarp gerų žmonių - viskas gera.
Dosnumas nežino ribų.
Tai, kas amoralu, kad ir kaip būtų slepiama,

jokiu būdu negali tapti moralu.
Pats gražiausias papuošalas - švari sąžinė.
Mes labiausiai gailimės tų, kuriems mūsų

gailesčio nereikia.
Nėra atleidimo už prasižengimą, net jei

prasižengiama dėl draugo.
Kaip ir draugystė, valstybės valdymas

nepripažįsta apsimetinėjimo ir melo.
Per abejones atrandama tiesa.
21 o eimonizos išmintis
Tegul kiekvienas atranda savo gabumus ir
tegul griežtai vertina save, savo privalumus ir
trūkumus .
Švelnumas ir romumas priimtini, tačiau

būtinas ir griežtumas.
Labiau vertinti tai, kas atrodo naudinga, nei

tai, kas atrodo moralu, gėdingiausia.
Tik ta visuomenė, kurioje aukščiausioji

valdžia suteikta piliečiams, yra tikroji laisvės
oazė.
Vergija - sunkiausia iš visų negandų.
Visi nekenčia neprisimenamos geradarystės.
Siekimas veikti stiprėja su metais.
Zmogaus protas nuolat siekia kokios nors

veiklos ir jokiomis aplinkybėmis nepakenčia
nuolatinio poilsio.
Teisingumas, kai kalbama apie pasitikėjimą,

vadinamas sąžiningumu .
cimonizos išmintis 2 11
...
'• ' ( .. A
~,
:..,
:1..,'~'':~·.~
-,"- ·. \
;;-",,c; .-..... Darbas žmogų daro nejautrų nusivylimams.
Kuo doresnis žmogus, tuo mažiau jis įtaria
kitus negarbingumu. Niekingas žmogus
ir kilniuose poelgiuose įžvelgia pačias
žemiausias paskatas.
Nė vienas protingas žmogus niekada nemanė,
kad būtų galima pasitikėti išdaviku.
Darbas švelnina širdgėlą.
Kuo žmogus protingesnis ir sumanesnis,

tuo labiau jis nekenčiamas, kai praranda
sąžiningo žmogaus reputaciją.
Neteisingumas pasiekiamas dviem būdais:

arba smurtu, arba apgaule.
Argi padoriam žmogui dera meluoti?
Melagiu mes netikime net tada, kai jis sako

tiesą.
Aš niekada nebūnu taip užimtas, kaip

laisvalaikio valandomis.
212 e::žmonizos išmintis

Teisingumas yra iškilniausia dorybė.
Atmintis silpnėja, jeigu jos nemankštini.
Nedidelis nuopelnas, jeigu žmogus sąžiningas

tik todėl, kad niekas nebando jo papirkti.
Teisingumas be išminties reiškia daug,

išmintis be teisingumo nereiškia nieko.
Yra dvi teisingumo prigimtys: niekam

nekenkti ir būti naudingam visuomenei.
Nesuprantu, kodėl netikėdami bepročių

vizijomis, turime tikėti miegančiųjų
regėjimais, kurie daug labiau migloti.
Jeigu skausmas nepakeliamas, tai jis

ne ilgalaikis, o jeigu ilgalaikis, tai nėra
nepakeliamas.
Nieko nėra saldesnio už tiesos šviesą.
Argi ne gėda mokslininkui, tai yra gamtos

tyrėjui ir bandytojui, ieškoti tiesos paliudijimo
sielose tų, kuriuos yra pavergę papročiai?

....._,".
' ,,. ' .....
:...~~
,,· ':~ '
'~(?
,
..
~-~ ·,; ·., ), Gamta apdovanojo žmogų troškimu atrasti

r
tiesą.
Protui nereikia rinktis, jeigu pasirinkti tenka

tarp tiesos ir prasimanymo.
Pirmoji istorijos taisyklė - bijoti bet kokio

melo, taip pat - nebijoti tiesos, kad ir kokia ji
būtų.
Gėrio kiekvienam reikia duoti tiek, kiek pats

gali duoti ir kiek gali priimti tas, kurį myli ir
kuriam padedi.
Laimingo gyvenimo esmė - dvasios stiprybė.
O apgaulingoji žmogiškoji viltie!
Kas kenčia, tas prisimena.
Didžiausia blogybė - kančia.
Klysta tie, kurie sėkmės

metu galvoja, kad
negandų atsikratė visam laikui.
Būtinybė- baisus ginklas.

Siela pamena praeitį, mato dabartį, numato
ateitį.
Mes turime sveikai apgalvoti, ką mums neša

ateinanti diena.
Verta rinktis ne tik mažiausią blogį, bet ir

rinktis iš jo tai, kas jame gali būti geriausia.
Pasaulis viską laiko savo glėbyje.
Gamta tenkinasi mažu.
Ką pasėsi, tą ir pjausi.
Nemirtingieji dievai paprastai ant žmonių

pyksta dėl išduodamo tikėjimo ir moralinio
sugedimo.
Ne tik tikslinga, bet ir būtina.
Mirtingo kūno varomoji jėga - amžinoji dvasia.
Gamta nepakenčia vienatvės.
Nėra tobulesnio kūrinio už gamtą.

Dvasia neišvengiamai veržiasi aukštyn
(idealų link).
Prigimties mums neduota pažinti galimybių

ribų.
Jeigu žmogus nesikankina, argi tai reiškia,

kad jis mėgaujasi aukščiausiu gėriu?
Gamta mums suteikė laikiną prieglobstį, bet

ne nuolatinę buveinę.
Gamta mus sukūrė kažkokiems dideliems,

reikšmingesniems darbams.
Nieko nėra išradingesnio už gamtą.
Viskas, kas daroma darniai su gamta, turi

teikti laimę.
Niekas nebūdinga mūsų sielai taip, kaip

darna.
Savo dorybių ir ydų suvokimas -

svarbiausias dalykas. Jeigu to suvokimo nėra,
viskas ima klibėti.

Žemė visada su kaupu grąžina tai, ką gavo.
Visi visatos elementai tarpusavyje

harmoningai susiję.
Įžvalgioji gamta, pakėlusi žmones nuo

žemės, padarė juos aukštus ir tiesius.
Akivaizdu, kad pagal gamtos dėsnį
kiekvienas pats sau brangus.
Gyventi reiškia galvoti.
Stebėtina, kaip žyniai pranašautojai, pažvelgę

vienas į kitą, dar gali sutramdyti juoką.
Tai, kas galioja didesniojo atžvilgiu, turi

galioti ir mažesniojo atžvilgiu.
Būtinybė nesiilsi.
Kasdien pati gamta mums primena, kiek

nedaug ir kokių mažmožių jai reikia.
Gamtos pasaulis yra ne tik meno kūrinys, bet

ir menininkas.
e:žmoniios išmintis 217

Tuo pačiu metu gimusiųjų ir prigimtis, ir
gyvenimai skirtingi.
Būtybė, kurią mes vadiname žmogumi, tik

viena iš daugybės gyvų būtybių rūšių gavo
dovanų protą ir gebėjimą mąstyti, o kitoms
tai neduota.
Nėra mielesnės vietos už gimtuosius namus.
Ką žmogus galvoja, toks jis ir yra

(gyvenime).
Pirmoje vietoje turi būti gimtinė ir tėvai,

paskui vaikai ir visa šeima, o paskui kiti
giminaičiai.
Žmogus dažnai pats sau pikčiausias priešas.
Kiekvienas žmogus - savo vidinio pasaulio

atspindys.
Kai kurie žmonėmis būna ne iš esmės, o tik

pavadinimu.
218 c:imoniios išmintis

Niekas greičiu neprilygs sielos veiklai.
Kaip svarstyklių lėkštelė leidžiasi nuo

svarmens, taip ir mūsų dvasia pasiduoda
akivaizdumo poveikiui.
Kiekvienam gražu savaip.
Pripratimas - antras prigimimas.
Veidas - sielos veidrodis.
LUCIJUS ANĖJUS FLORAS
Teisingas ir išmintingas vyras tikrąja

laikys tik tą pergalę, kuri pasiekta su
nepriekaištinga sąžine ir nesuterštu orumu.
eimoniios iSmintis 219

Visada gerbk praeities pėdsakus.
Dažnai išmintis slypi po vargingais

skarmalais.
Gyvenk, kaip gali, jei negali taip, kaip norisi.
Žmogus žmogui - dievas, jei tik žino savo

pareigą .
Taip, apgailėtinas tas, kuris nesugeba

nuslėpti savųjų nesėkmių.
Imk, ką duoda, jeigu neduoda geidžiamo.
Išklausyti kvailystę aš pasiruošęs, o paklusti

jai- ne.
Iškęsiu neteisybę, tik ne panieką .
Pirmus dievus pasaulyje sukūrė baimė .
220 eimoniio.s išmintis

KORNELIJUS CELSAS
Tuo, kuo pasitiki, pasitikėk visapusiškai.
Poilsis - geriausias vaistas.
Greitai, saugiai ir maloniai (turi gydyti

gydytojas).
Dykinėjimas silpnina kūną, o darbas stiprina:

pirmasis veda prie ankstyvo senėjimo, o
pastarasis pailgina jaunystę.
Besaikis kimšimas į skrandį žalingas

sveikatai.
Nesvarbu, kas sukelia ligą, svarbu, kas ją

išgydo.
Iš visų medicinos šakų chirurgijos poveikis -

pats akivaizdžiausias.
Ligos gydomos ne užkalbėjimais, o vaistais.
Ramybė - geriausias poilsis.

' ....
'"'<' -.- • GAJUS JULIJUS CEZARIS
Kiekvienas - savo likimo kalvis.
Aš geriau būsiu pirmas čia (skurdžiame

miestelyje), negu antras Romoje.
Pergalė priklauso nuo legionų narsos.
Žmonės noriai tiki tuo, kuo nori tikėti.
Patirtis- visa ko mokytoja.
Ant mano žmonos neturi kristi nė įtarimo
šešėlis.
Svečio įžeisti negalima.
Lengviau rasti tokių žmonių, kurie savo

noru eina į mirtį, negu tokių, kurie kantriai
iškenčia skausmą .

TIBULAS
Tavo švelni širdis - ne iš akmens.
Mums pakako to, kad turėjome troškimą.
Reikia drįsti: drąsiems pati Venera padeda.
Kasmet žemė nusimeta savo raudoną

apdarą.
Nors tu manęs jau nebemyli, būk laiminga

ir tebūnie šviesus tavo likimas.
Kas per beprotybė mesti iššūkį rūškanai

mirčiai?
Viltis visuomet tvirtina, kad ateityje bus

lengviau.
Vienatvėje būk pats sau minia.
~nzoniios išmintis 223

:.~,
' ... '- '~·-.-"'•
\
-'
:.-·'' -.... FED RAS
Iš pavyzdžių mokomės.
Draugų nemažai; tik draugystė - retenybė.
Nedorėlių sėkmės - pagunda kitiems.
Atsargiesiems kitų klaidos naudingos.
Geisdamas svetimo, netenki savo.
Žodis "draugas" skamba kasdien, bet

draugiška ištikimybė reta.
Tas, kuris daro paslaugą niekšui, daro

dvigubą klaidą: pirma, padeda tam, kuris
pagalbos nenusipelnė, o antra, kelia pavojų
sau.
Riesta būna paprastiems žmonėms , kai

stiprieji riejasi tarpusavyje.
Išklausyti reikia viską, bet pasitikėti

neskubėti.

Protas už drąsą aukščiau.
Pasikeitus valdovui, vargšui nesikeičia

niekas, išskyrus pono vardą.
KVINTAS FABIJUS MAKSIMAS DELSĖJAS
Jei neskubėsi, viskas tau bus aišku ir

patikima; skubotumas neapdairus ir aklas.
Dėl tėvynės reikia aukoti netgi šlovę.
Mintys nebaudžiamos.

l : ' I .. \ "
:..,).'
., '
:_ ' '
~
"..~' '•_.- PUBLIJUS TERENCIJUS AFRAS
Drąsiems padeda likimas.
Tokiu už tokį atsilyginkite.
Moteris moterį greičiau supras.
Kiek žmonių, tiek ir nuomonių.
Meilikavimas gimdo draugus, tiesa -

neapykantą.
Nieko negalima pasakyti tokio, kas jau

nebuvo pasakyta.
Įsimylėjėlių kivirčas - meilės atnaujinimas.
Pagrindinė gyvenimo taisyklė - saikas visur

ir visada.
Būtiišmintingam- matyti ne tik tai, kas po

kojomis, bet ir numatyti ateitį.
Meilė gali pakeisti žmogų neatpažįstamai.
226 .:Ž1'1W1tiios išmintis

,., '. .' ··.,
~~--~~,-~,·'
..., • I • ·.-i-
Nėra nieko, ko nebūtų galima iškreipti blogu
perpasakojimu.
Protingam privalu išbandyti viską, užuot

griebusis ginklo.
Aukščiausia teisė dažnai yra aukščiausias

blogis.
Giliai klysta tas, kuris stipresne ir patvaresne

laiko valdžią, besiremiančią jėga, nei tą, kuri
grįsta meile.
Perdėtas įstatymo laikymasis gali būti ir

perdėtas nusižengimas įstatymui.
Kadangi negalite padaryti visko, ko norite,

tai norėkite tik to, ką padaryti galite.
Kai du daro vieną ir tą patį, tai jau ne vienas

ir tas pats.
Visa mano viltis - aš pats.
Išmintingajam visus klausimus dera spręsti

žodžiais, o ne ginklais.

Bloga pradžia - bloga pabaiga.
Kai du daro vieną ir tą patį, vienam tai

galima daryti nebaudžiamam, o kitam -
negalima.
Vienas melas gimdo kitą.
N eperku vilties už pinigus.
Esu žmogus ir manau, kad visa, kas

žmogiška, man ne svetima.
NEVIJUS
Tai, kas įgyta nesąžiningai, pavirs pelenais.
Malonus pagyrimas iš lūpų žmonių, vertų

pagyrimo.

PUBLIJUS KORNELIJUS TACITAS
'
",
~~-1 '
.\' '.
,.'(·.
,.. ,
' # .... '
4> -
,
. '
~L
.--
......
Net išminčius šlovės troškimas apleidžia

paskiausiai.
Kas taip pasitiki savimi, kad galėtų tikėtis

nemirtingos šlovės?
Vaistai veikia lėčiau nei liga.
Geradarystės malonios tik tada, kai žinai,

kad galėsi už jas atsilyginti; kai jos pernelyg
didelės , tai vietoj dėkingumo atsimoki už
jas neapykanta.
Pataikūnai - blogiausi iš priešų.
Skubotumas yra artimas baimei.
Nepaisyk šmeižto - ir jis išdils.
Nesantaika tarp artimųjų būna ypač

nenumaldoma.
Atsitolinimas didina žavesį.
e:i.moniios išmintis 229

,.,.
~®\4<,1
' _,
<9). Išdavikus niekina net ir tie, kuriems jie

pasitarnavo.
Kas niekina šlovę, tas lengvai paniekins ir

dorovę.
Užtikrinti normalią savo šeimos gyvenimo

tėkmę dažnai sunkiau, nei valdyti provinciją.
Tik kvailiai laisve vadina savivalę.
Kariniuose reikaluose atsitiktinumas įgyja

didžiausią galią.
Savo sielvartą labiausiai rodo tie, kurie

mažiausiai sielojasi.
Geri įstatymai sukurti blogų papročių.

Geri papročiai turi didesnę reikšmę, nei geri
įstatymai.
Kuo valstybė arčiau nuopuolio, tuo daugiau

įstatymų.
Tiesą sutvirtina aiškus matymas ir laikas, o

melą - skubotumas ir neapibrėžtumas.

Garbinga mirtis geriau, nei gėdingas
gyvenimas.
Visa, kas nežinoma, atrodo didinga.
Žemė stebėtinai derlinga.
Kiekvienam nuopelnus atlygina palikuoniai.
Sukuria dykumą ir vadina tai ramybe.
Mirtinus dūrius palieka sieloje pašaipos, kai

jos grįstos tiesa.
Kartą priblokšti protai būna linkę į prietarus.
Reto laimingumo laikas, kai galima galvoti,

ką nori, ir kalbėti, ką galvoji.
Žmonėms būdinga širsti ant naujų laimės

kūdikių; iš nieko santūrumo mėgaujantis
fortūna nereikalaujame taip, kaip iš tų,
kuriuos laikėme lygiais sau.
Kartais pataikauti labai blogai, o visai

nepataikauti pavojinga.

Valdovai mirtini - valstybė amžina.
Dideli įvykiai visada lieka paslaptingi,

kadangi vieni, kad ir ką jiems teko girdėti,
priima tai kaip tiesą, kiti laiko tiesą
prasimanymu, o palikuonys dar labiau
pagražina ir viena, ir kita.
Baimė menkina net įmantriausią

iškalbingumą.
Miniai būdinga dėl bet kokio sutapimo ką

nors kaltinti.
Uždraustas vaisius saldus.
Moterims dera apraudoti, vyrams - atminti.
Nuo skubėjimo netoli iki baimės, o

neskubėjimas arčiau tikrojo stoicizmo.
Žmonėms būdinga, kad būdami saugūs

patys, jie mielai stebi pavojus, gresiančius
kitam.
Tą, kas neturi priešų, žudo draugai.

Ne visada gandai klaidingi, kartais jie
pasiūlo teisingą sprendimą.
Žmogui būdinga nekęsti tų, kuriuos įžeidė.
Valdovai visada įtarinėja ir nekenčia tų,

kurie gali juos pakeisti.
Mirtis sulygina visus, toks gamtos dėsnis,

tačiau ją lydi arba užmarštis, arba geras
vardas palikuonims. Jeigu tas pats galas

laukia ir nekalto, ir kalto, tai garbingiau
tam žmogui žūti ne veltui.
Valdžios, įgytos nusikalstamai, dar niekas

nepanaudojo geram.
Nuo gėdos negelbsti niekas.
Žmogus visada skuba prisišlieti prie kitų,

bet delsia būti pirmas.
Tamsuolių linksmybės taip pat

nesutramdomos, kaip ir jų įniršis.
Pratybos gimdo meistrystę.

•. --·
:· ;'.:
~~~\...4?''
I.,..
~ ~
'
,...
: '' •- Daug apie

'
,,
mirtį kalba tik tas, kuris labai jos

bijo.
Lengviau patraukti visą minią, nei išsigelbėti
nuo vieno žmogaus klastos.
Pinigai - karo staklynas.
Neribota valdžia niekam nekelia pasitikėjimo.
Nugalėtojų niekas nereikalauja pasiaiškinti.
Didžiausi bailiai tie, kurie rėkia garsiausiai.
Žmonės išeina, pavyzdžiai lieka.
Gandai visada siaubingai išpučia ir tiesą, ir

melą.
Baigti karą gali ir bailiai, o kovoti su jo

pavojais tenka drąsiesiems .
Kuo giminingesni žmonės, tuo didesnį

priešiškumą jie jaučia vieni kitiems.
Dorovė svarbiau, nei geri įstatymai.
234 ;žmoniios išmintis

GAJUS PLINIJUS VYRESNYSIS
Mums nelemta gyventi ilgai; palikime

darbus, kurie įrodys, kad mes gyvenome!
Nėra nieko menkesnio ir didingesnio už

žmogų.
Kiek daug dalykų atrodė neįmanomi, kol

jie nebuvo įgyvendinti.
Nėra tokio malonumo, kuris galiausiai

nesibaigtų persisotinimu.
Kas kam patinka.
Nėra to blogo, kas neišeitų į gera.
Gėda prisipažinti, bet iš visų gyvų būtybių,

tik žmogus nežino, kas jam naudinga.
Šeimininko žvilgsnis visų svarbiausias.
Kiekviena gera knyga tuo geresnė, kuo yra

didesnė.
,;lmoniios išmintis 235

'.•t_' ..
- ~·,,
"..
··~ ' '

1.,..''
- ,. ;o, ...
:~' ·' •- Žmogiška prigimtis godi naujovių.

Perdėtas uolumas labiau gadina, nei taiso.
Nemielas dalykas yra paslauga, jei už ją

reikalaujama dėkingumo .
Romumas ypač pagirtinas tada, kai pykčio

priežastis gana teisinga.
Tiek žmogui, tiek valstybei, sunkiausia liga

ta, kuri prasideda nuo galvos.
Niekas neišklauso priekaištų taip kantriai,

kaip tie, kurie verti pagyrimo.
Tikrai kilnus tas, kuris lengvai atleidžia

žmonių klaidas ir kartu taip bijo padaryti
ką nors blogo, lyg niekada niekam nebūtų
atleidęs.
Teisinga, kad žmogus kartais pasisako,

gindamas savo gerą vardą.
Jaunystę ir brandą mes turime paskirti

tėvynei, senatvę - sau.

Liūdesys išradingas prasimanyti sielvartų.
Žmones apėmusi tokia aistra pelnytis, kad,

matyt, turtas juos valdo stipriau, nei jie jį.
Gyvatė gyvatei nekanda.
Tie, kurie galvoja apie būsimas kartas ir nori

gyventi savo kūriniuose, dažniausiai miršta
anksčiau laiko, nes mirtis visada nutraukia
ką nors jų pradėtą.
Geriausias visko mokytojas- įprotis.
Derėtų skaityti daug, bet ne daug ką.
Galime taikstytis su pakrika sumaištimi

jaunuolio gyvenime; senoliams tinka ramus
tvarkingas gyvenimas: įtempti jėgas - per
vėlu, reikalauti garbstymo - gėda .
Visuotinai priimta priskirti kaltę teisumui.
Tų, kurie mirtį prisišaukė patys, gedi

nepaguodžiamai, nes tiki, kad jie galėjo dar
ilgai gyventi.

.
··'
;'':
#-~/
I
,
<?",, \.'
._ _,
" ' "' .
~,' ·: · '• 1- Sunku pavaizduoti, kaip proto veiksmas

įkvepia kūno judesius.
Liūdesiui yra riba, baimei - ne.
Nepakeičiama ir didžiulė paguoda,

žmogui mirus nuo ligos, ta, kad tai buvo
neišvengiama.
Tai, kas tyra, nesusiteršia, jei to imasi blogi

žmonės; nors apskritai tokie dalykai skirti
geriesiems.
Niekšų atsidavimas toks pat nepatikimas,

kaip ir jie patys.
Žmonės, atsidavę vien malonumams, gyvena

tarsi viena diena: baigėsi šiandiena - ir nėra
priežasties gyventi.
Veidmainiška meilė blogiau už neapykantą.
Ir liūdesys būna savotiškai malonus, ypač,

jeigu gali išsiverkti ant peties draugo, kuris
pasirengęs arba pagirti tavo ašaras, arba už
jas atleisti.

Pasistenkime, kol dar gyvi, kad mirčiai kuo
mažiau liktų to, ką ji galėtų sunaikinti.
Knygas reikia ne paskaitinėti, bet skaityti ir

skaityti.
Vis dėlto menu ir pastangomis viską galima,

jei ne nugalėti, tai sušvelninti.
Baimė- rūsčiausias taisytojas.
Blogai, jeigu valdžia savo galią išbando

skriaudomis; blogai, jeigu pagarba pelnoma
baime; meile kur kas greičiau nei baime
pasieksi to, ko nori.
Daugumai ilgi samprotavimai daro įspūdį,

atrodo svarūs; kardas įsminga į kūną ne
tiek nuo smūgio, kiek nuo spaudimo: taip ir
žodis į širdį.
Patirtis ir yra, ir laikoma geriausia iškalbos

mokytoja.
Sąžiningą žmogų jo sąžiningumas pančioja,

o niekšas nuo savo įžūlumo stiprėja.
cimoniios išmintis 239

_, ··· : ,~
· '·. ·
~~~:·-'
:.9 1• Griaudžia, žėri ir glumina ne skurdi bei
sudarkyta kalba, o pakylėta, besiliejanti
plačiu gražiu srautu.
Niekada vienas žmogus negalėjo apgauti visų,

o ir visi negalėjo apgauti vieno.
Geriau pasakyti per daug, nei nepasakyti

būtiniausia.
Oratoriai, kurie kalba sėdėdami, net jeigu

jų kalba tokia pat puiki, kaip ir kalbančiųjų
stovint, vien tuo, kad jie sėdi, nuskurdina
ir sumenkina savo kalbą. O tų, kurie kalbą
skaito, būna užrištos akys ir surištos rankos,
kurios taip padėtų išraiškingumui. Nieko
keista, jeigu klausytojų dėmesys, niekuo iš
šalies nepatraukiamas ir niekuo specialiai
nepakurstomas, silpnėja.
Pažvelk į savo sielą.
Žmogui būdinga jausti ir patirti kančią, ir

tuo pat metu kovoti su skausmu ir klausytis
paguodos žodžių, o ne tiesiog apsieiti be
paguodos.

Oratorius turi kartais kilti, kopti, kartais
pūškuoti, siekdamas aukštybių, ir dažnai
atsidurti ant skardžių: aukšti ir statūs
paprastai būna skardžiai. Kelionė lyguma
saugesnė, tačiau ne tokia pastebima ir ne
tokia šlovinga; bėgantieji krenta dažniau
nei šliaužiantieji, tačiau pastarieji, nors jie ir
nekrenta, nepelno jokios šlovės, o pirmieji
susilaukia jos, nors ir krito. Rizika suteikia
ypatingos vertės kaip kitiems menams, taip
ir oratoriaus menui.
Žmonės iš prigimties smalsūs; ir niekuo

nepagražinta pažintis su faktais sužavi net
tuos, kurie su malonumu klauso plepių
prasimanymų.
Nelaimė dažnai daro žmones aštrialiežuvius.
Geri žmonės silpnesni už blogus.
Kaip dirvą atnaujina įvairūs keičiami

pasėliai, taip ir mūsų protas atsinaujina nuo
pamąstymų tai apie viena, tai apie kita.
Apkalbų bijo daug kas, sąžinės - kai kas.
cimoniios i.šmintis 241

:· '· :' ,...
-·-·v--'
~~~,' '
~·9 I - Istorija rašoma tam, kad būtų nustatyta

griežta tiesa.
Gyvas balsas, kaip sakoma, padaro kur kas

didesnį įspūdį. Tegul tai, ką skaitai, bus
stipriau, tačiau širdyje giliau nusės tai, kas
labiau įsimena, - kalbos maniera, veidas,
išvaizda, net kalbančiojo gestas.
Manau, be galo kvaila pasirinkti sektinu

pavyzdžiu ne patį geriausiąjį.
Įkokius siaurus rėmus įsprausti daugybės

žmonių gyvenimai!
Istorija neturi peržengti tiesos ribų,

sąžiningiems poelgiams pakanka vienos
tiesos.
Išmintingi žmonės sako, kad dora ir garbinga

eiti protėvių pėdomis, jeigu, žinoma, jie ėjo
tiesiu keliu.
Pripratimas prie vienų ir tų pačių užsiėmimų

įtvirtina mokėjimą, bet neugdo gebėjimų,
įskiepija ne pasitikėjimą savimi, o savimylą.

Sąžiningumas užgauna žmones tą minutę, kai
jis jiems kenkia, bet vėliau jie patys juo gėrisi
ir liaupsina jį.
Sąžiningumas mums reiškia ne mažiau, kaip

kitiems būtinybė.
Apie kaltintojo sąžiningumą geriausia spręsti

pagal patį kaltinimą.
Geriau niekuo neužsiimti, nei užsiimti

niekais.
Svarbu ne žmogaus titulas, o jo darbas.
Nelaimingųjų vienokios kalbos, laimingųjų -

kitokios.
Niekas negali būti protingas bet kurią minutę .
Nėra teisingesnio pelno, nei tas, kurį atneš

žemė, dangus, metai.
Jeigu kliauniesi palikuonimis, įsidėmėk,

kad jiems tai, kas nebaigta - tas pats, kas
nepradėta.
2moniio.s išmintis 243

',.,,- "
:.. .-..
-~ - '
1 .....'
A'~ t
h
' ...
\~
.-
• \ .•
~-
......
'
.ti
Didžiausias džiaugsmas žmogaus gyvenime -

būti mylimam, bet ne mažesnis - pačiam
mylėti.
Nuomones juk suskaičiuoja, o ne pasveria.
Taip jau gamtos sukurta: niekas taip nestiprina

meilės žmogui, kaip baimė jo netekti.
SENEKA VYRESNYSIS
Tylėjimas prilygsta prisipažinimui.
O kitką tegul likimas sprendžia, kaip nori.
Kiekvienas gėris daro laimingą tą, kas juo

apdovanotas.
Klysti - žmogaus savybė.
Nors mes ir tylime, kalba mūsų darbai.

SENE KA
Gyventi reiškia kovoti.
Būtinybė laužo visus įstatymus.
Narsa trokšta pavojų.
Be kovos ir narsa slopsta.
Vieni nusikaltimai atveria kelią kitiems.
Ko nedraudžia įstatymas, tą draudžia gėda.
Dorybės vertė -ji pati.
Veikli dorybė daug pasiekia.
Švari sąžinė - nuolatinė šventė.
Bjaurumas - iki šiol geriausia priemonė

moteriai išsaugoti skaistybę.
Auksą tikrina ugnimi, moterį - auksu, o

vyrus - moterimi.

,".,. ,' __
-. , ~raugystė baigiasi ten, kur prasideda

nepasitikėjimas.
Kiek vergų, tiek priešų .
Kas natūralu, tas negėdinga.
Cezariui daug kas neleistina būtent todėl,

kad jam leistina viskas.
Savitvarda - aukščiausia valdžia, vergavimas

savo aistroms - pati baisiausia vergovė.
Jeigu nori būti mylimas, mylėk.
Niekada laimė žmogaus neiškėlė į tokią

aukštumą, kad jam nereikėtų draugo.
Draugo ištikimybė reikalinga ir laimėje, o

nelaimėje ji tiesiog būtina.
Be draugo jokia laimė nedžiugina.
Mes daug kam nesiryžtame ne todėl, kad tai

sunku; dažnai sunku būtent todėl, kad mes
tam nesiryžtame.

Gailėdami nusikaltėlių, kenkia doriems
žmonėms.
Tas, kas reikalauja atlaidumo, tegul ir pats jo

nepristinga.
Tas, kas gailisi prasižengęs, jau beveik ir

nekaltas.
Nelaimė suteikia dingstį stiprybei.
Nusikaltėliskartais gali išvengti bausmės,

bet ne baimės būti nubaustas.
Kai kurie nerašyti įstatymai veikia geriau,

nei visi rašytieji.
Sumanytas, nors ir neįvykdytas nusikaltimas,

taip pat yra nusikaltimas.
Tas, kuris galėdamas įspėti apie nusikaltimą,
neįspėja, yra jo bendrininkas.
Niekas pasaulyje nenusipelno tokios

pagarbos, kaip žmogus, randantis savyje
stiprybės ištverti nelaimę.

Domėkis ne kiekybe savo gerbėjų, o kokybe:
nepatikti blogiems - žmogui pagirtina.
Pirmoji pasitaisymo taisyklė - savo kaltės

suvokimas.
Tegul įėjusieji į mūsų namus stebisi mumis,

o ne mūsų indais.
Sielos didybė turėtų būti būdinga visiems

žmonėms.
Nelaimė- patogus laikas geradarybei.
Nejausti kančios žmogui nebūdinga, bet

nesugebėti jos iškęsti vyrui nedera.
Neprotinga drąsa - tik savotiška bailumo

atmaina.
Didelis skirtumas - nenorėti nusidėti ir

nemokėti.
Bet koks nesaikingumas yra yda.
Tik laikas priklauso mums.
248 .,:Žmoniios išmintis

Kai kurie vaistai pavojingesni už pačias ligas.
Didžiausias turtas - nebūti godžiam.
Didžiausias turtas - nebūti įnoringam.
Pinigus reikia valdyti, o ne tarnauti jiems.
Vėlu būti taupiam, kai viskas iššvaistyta.
Niekas taip negadina sveikatos, kaip dažnas

vaistų keitimas.
Baisiausias negalavimas - prisirišimas prie

savo negalavimų.
Viena svarbiausių pasveikimo sąlygų - noras

pasveikti.
Pirma mes atsisveikiname su vaikyste, o

paskui - su jaunyste.
Šykštumas kilnu tik laiko švaistymo

atžvilgiu.
Kol mes atidėliojame gyvenimą, jis praeina.
oZmoniios išmintis 249

Tas, kuris susigyveno su skurdu, yra
turtingas.
Apakintajam pykčio verčiau atidėti

sprendimo priėmimą.
Girtas daro daug to, dėl ko išsiblaivęs

raudonuoja.
Padorumas svarbu ir sielvartaujant. Ir ašaros

turi būti saikingos. Tik neprotingi žmonės
nesaikingai reiškia tiek džiaugsmą, tiek
sielvartą.
Tegul nesantaika sklinda iš kitų, o iš tavęs -

santarvė.
Neturtingas ne tas, kuris mažai turi, o tas,

kuris daug nori.
Jūs patys, būdami nusėti daugybės opų,

apžiūrinėjate kitų piktžaizdes.
Tu piktiniesi, kad yra pasaulyje nedėkingų

žmonių. Paklausk savo sąžinės, ar laiko tave
dėkingu tie, kurie padarė tau paslaugą.
250 .:Zmoniios išmintis

A_ ,
.
..., - '- "·.
. -~..
Pasigilinus paaiškėja, kad daugelio didesnė
gyvenimo dalis iššvaistoma blogiems
I
'.I ,
'. ·-''. --
~~ (~- ~ .. \ ......
..
) ..;..
,'7
darbams, nemaža dalis - dykinėjimui, o

visas gyvenimas - apskritai ne tam, kam
reikia.
Tas, kuris daro gera kitam, daro gera

sau, ne pasekmių prasme, bet pačiu gero
darymo aktu, kadangi jau pats suvokimas,
kad padarei kai ką gera, teikia didžiulį
džiaugsmą.
Kitųydos mums prieš akis, o savosios - už

nugaros.
Tenkinantis nedaug kuo, skrandis išvaduoja

nuo labai daug ko.
Jie skursta, turėdami turtus, o tai pati

sunkiausia skurdo forma.
Žmonės kitų darbus mato labiau, nei savo

pačių.
Žiaurumas visada kyla iš beširdiškumo ir

silpnumo.

,'f,.
, 'I
_' : \
····~/-'
' .....?" \~o ' ,II
:'"' t .. -. --
..;; .
· Tas, kuris krauna piktadarybę ant

piktadarybės, didina savo baimę .
Nėra vaistų tam, kas laikyta silpnybe, o tapo

įpročiu.
Peikimas, girdimas iš blogų žmonių, tolygu

pagyrimui.
Aistros suteikia proto patiems kvailiausiems

žmonėms ir padaro kvailus pačius
protingiausius.
Apie paslaugą lai pasakoja ne ją padaręs, o

tas, kuriam ji buvo padaryta.
Niekas nesusirašo geradarysčių į kalendorių.
Gerti vyną taip pat žalinga, kaip gerti

nuodus.
Pasitikėjimas ,
parodytas klastūnui, suteikia
jam galimybę kenkti.
Bet kokį blogį lengva nuslopinti, kol jo tėra

užuomazga.

.
",
Į ___
-. -
.•
''•
.,·"~
-*. ,·.~\ ~
Kiekvienas blogis kaip nors
' - -.
'
,
..
kompensuojamas. Mažiau pinigų -

mažiau rūpesčių. Mažiau pasisekimų -
mažiau pavyduolių. Net tais atvejais, kai
mums ne juokai galvoje, mus slegia ne
pats nemalonumas, o tai, kaip mes į jį
reaguojame.
Prarastas gėdos jausmas negrįš.
Kodėl žmogus nepripažįsta savo silpnybių?

Todėl, kad jis paniręs į jas. Tai tas pats, kas
reikalauti iš miegančio žmogaus papasakoti
sapną.
Tas, kas ketina ką nors įskaudinti, jau

įskaudino.
Prie ko pritapsi, toks ir pats tapsi.
Po mirties nėra nieko.
Kvaila mirti nuo mirties baimės.
Ir senatvė kupina malonumų, jeigu tik

mokama ją išnaudoti.

Jau pirmoji valanda, mums davusi gyvenimą,
jį sutrumpino.
Iki senatvėsman buvo svarbu gerai gyventi,

senatvėje rūpinuosi, kad gerai numirčiau.
Senatvė - nepagydoma liga.
Mes brangiai vertiname galimybę mirti kuo

vėliau.
Nėra nieko baisiau už seną žmogų, kuris

neturi jokių kitų savo ilgaamžiškumo naudos
įrodymų, išskyrus amžių .
Niekas nejunta, kaip eina jaunystė, bet visi

pajunta, kada ji jau praėjo.
Daugiau garso nei prasmės .
Kas kam skauda, tas, suprantama, apie tai ir

kalba.
Gerai kalb ėti moko tas, kas moko gerai elgtis.
Nauda- ne daugybė knygų, o geros knygos.

Išminčiaus mirtis - tai mirtis be mirties
baimės.
Tai, kas įgyjama per plunksną, pavirsta kūnu

ir krauju.
Tas, kas bėdoje padeda neaiškiu patarimu,

nepadeda niekuo.
Sunku pakeisti prigimtį.
Kiekvienam darbui - savas laikas.
Tas, kas nemoka tylėti, tas ir kalbėti negali.
Tas, kas prašo droviai, prisiprašys atstūmimo.
Prieš pasakydamas ką kitam, pirma pasakyk

tai sau.
Jei nori, kad apie ką nors būtų tylima, patylėk

pirmas.
Mokydami kitus, mokomės patys.
Žmogus žmogui turi būti šventovė.
cimoniios išmintis 255

'~··: ,...
' ···ų--'
,.~/
i"".·,'~. \ I
:.,: ' ' • ... Tai, kas neišvengiama, priimk oriai.
Nėra buvę iškilaus proto be beprotybės

priemaišų.
Mes mokomės, deja, mokyklai, o ne

gyvenimui.
Persivalgymas bukina protą.
Įstatymas turi būti lakoniškas, kad jį

prisimintų ir neišprusę žmonės.
Nekalto pasmerkimas yra nuosprendis

patiems teisėjams.
Teisių lygybėyra ne tai, kad visi jomis

pasinaudos, o tai, kad jos visiems suteiktos.
Perdėtas knygų skaitymas išblaško mintis.
Patylėk, neleisk kvailoms kalboms laisvai

lietis iš sutrikusios širdies.
Maži sielvartai daugiažodžiai, gilus

sielvartas bežadis.

Kalba - sielos apdaras: jeigu ji kruopščiai
sukirpta, prispalvinta ir apsiuvinėta, tai
aišku, kad ir sieloje nėra nieko tikro, tik
apsimetinėjimas.
Gražbyliaujant, kaip ir darant visą kitą,

mums trūksta santūrumo.
Didelė biblioteka greičiau blaško, nei moko

skaitytoją. Kur kas geriau apsiriboti keliais
autoriais, nei skaityti jų daug neap galvotai.
Žmonių kalba tokia, koks buvo jų gyvenimas.
Kuo daugiau mums duota, tuo daugiau mes

norime.
Tėvynę myli ne už tai, kad ji didelė, o už tai,

kad ji sava.
Žmogus iš prigimties - švarus ir grakštus

gyvūnas.
Tiesa nepakenčia atidėliojimų.
Atlygis už gerą darbą yra jo padarymas.
2moniios iimintis 257

) .... {, ~·
--~v-'
~ ·~-~,"
~9-) - Filosofija yra ne kas nors šalutinio, o pati

esmė.
Išmintis išlaisvina protus nuo garbės
troškimo.
Geriau nepradėti, nei sustoti pusiaukelėje .
Tie, kurie gyveno iki mūsų, daug nuveikė, bet

nenuveikė visko.
Pamokymų kelias ilgas, pavyzdžių kelias

trumpas ir sėkmingas.
Reikia ramiai išklausyti neišmanėlių pastabas.
Išminčiui sunkiausia pakęsti

gudragalviškumą.
Klydimas neturi ribų.
Gerbk tuos, kurie bando padaryti ką nors

didinga, net jeigu jiems tai nepavyksta.
Atrasti savo gabumus žmogus gali tik juos

iš bandydamas.
258 eimoniio.s išmintis

Pagirtina daryti tai, kas dera, o ne tai, kas
leidžiama.
Visą gyvenimą reikia mokytis, kad ir kiek

gyventum.
Mokslininkui lengva būti nepasipūtusiam ir

nepavydžiam.
Mokslas apie gėrį ir blogį ir yra filosofijos

esmė.
Laisvalaikis, neskirtas mokslui, yra mirtis ir

gyvo žmogaus palaidojimas.
Sunki klaida dažnai įgyja nusikaltimo

reikšmę.
Tik protas gali garantuoti ramų poilsį.
Trijų žodžių negali suregzti.
Gėris- ne bet koks gyvenimas, o geras

gyvenimas.
Žmonės labiau tiki akimis, nei ausimis.

'•'/.-
-~/.,-4
·"
:..... _,_"'/ ) (~;./ J)
l' ... i?' .. - . '
:"'t r ..• ....._
' Dažniau pasitelk ausis nei liežuvį.
Daugiau naudos iš kalbos, kuri po mažą dalelę

skverbiasi į sielą. Išplėtoti samprotavimai,
pasirašyti iš anksto ir perskaityti viešai,
nuskamba garsiau, bet pasitikima jais mažiau.
Kalbėkime tai, ką galvojame; galvokime, ką

kalbame; tegul žodžiai atitinka gyvenimą.
Žmogus neklysta vienas. Klysdamas

jis kaskart paskleidžia savo klaidą tarp
aplinkinių.
Naudingiau žinoti kelias išmintingas taisykles,

kurios tau visada galės pasitarnauti, užuot
mokiusis daugybės dalykų, kurie tau visiškai
nenaudingi.
Nežinojimas - bloga priemonė atsikratyti

bėdos.
Niekas netampa geru žmogumi atsitiktinai.
Kol žmogus gyvas, niekada neturi prarasti

vilties.

1
..
",.., '
~·
.
.. _ '
'
,,~-~-~
· " ·'
' .. •.·' ~~~.-
. -
-
,--'
Jeigu prigimtis dovanotų išmintį su sąlyga,
laikyti ją savyje su niekuo nesidalijant, aš jos
atsisakyčiau.
Pirma išmok dorai elgtis, o paskui -

išminties, kadangi be pirmo sunku išmokti
antro.
Išsirink tą, kurio gyvenimas, kalba ir netgi

veidas, kuriame atsispindi siela, tau malonūs;
ir tegul jis visada bus tau prieš akis, kaip
sergėtojas arba kaip pavyzdys.
Silpnybę dykinėti reikia nugalėti darbu.
Skubotumas pats sau trukdo.
Visi žmonės vienodi ir esme, ir prigimtimi, o

kilmingesnis tas, kuris iš prigimties doras.
Didžius žmones peni darbas.
Tobulas žmogus niekada nekeikė likimo.
Nors šviesos neverti yra daugybė žmonių,

diena vis dėlto išaušta.

.
I
•.f.._- ..•
•,,,'.
-. ':
It? .'
,....
,/_
I '
;'~, ·', f . . Kol galite, gyvenkite linksmai!

·r
Tas, kas priima sprendimą, neišklausęs abiejų

pusių, elgiasi neteisingai, nors tas sprendimas
ir būtų teisingas.
Niekada nelaikyk laimingu to, kuris

priklausomas nuo laimingų atsitiktinumų.
Nė vienas žmogus nėra negeranoriškas teisėjas
savo atžvilgiu.
Kur kas sunkesnė atrodo bausmė, kurią skiria

minkštaširdis žmogus.
Kas nieko nesitiki, niekuo ir nenusivilia.
Svarbu ne, ar ilgai, svarbu, ar teisingai nugyvenai.
Kas netobula - neišvengiamai sunyksta ir

pražūva.
Tausok laiką. Galėtum įvardyti žmogų, kuris

nors truputį vertina laiką?
Likimas nieko neduoda amžiams.

.p:' ..._
Žmogus, kuris galvoja tik apie save ir visur
•- -· ,, '
-.-•...
'' ''<··· ~
.
·~-~'
,·'
ieško naudos sau, negali būti laimingas. Nori

gyventi dėl savęs, gyvenk dėl kitų.
Kai žmogus nežino, į kokią prieplauką jis

plaukia, jam joks vėjas nebus palankus.
Gyvenimas ilgas, jeigu jis visavertis ...

Matuokime jį poelgiais, o ne laiku.
Tikras džiaugsmas - rimtas dalykas.
Mėgausimės savo dalia, jei vengsime lyginti, -

niekada nebus laimingas tas, kurį kankina
didžiulės laimės vizija ... Kai tau šaus į galvą
pasidomėti, kiek žmonių eina prieky tavęs,
pagalvok, kiek jų seka paskui tave.
Nuo žemės iki žvaigždžių lengvų kelių neduota.
Kai nustoji augti, artėja galas.
Didis tas žmogus, kuris moliniais rakandais

naudojasi kaip sidabriniais, tačiau ne mažiau
didis ir tas, kuris sidabriniais naudojasi kaip
moliniais.
,;Zrnoniios išmintis 263

1
' t, f GAJUS SALUSTIJUS KRISPAS
Šykštumas, tarsi nuodingų žolynų

persmelktas, silpnina dvasią.
Savanaudiškumas atima iš žmonių

brangiausius jausmus - meilę savo šaliai,
meilę šeimai, meilę dorai ir taurumui.
Turtai nemažina godumo.
Narsa atstoja tvirtovės sienas.
Žmonės, savo turimą įkainoję pigiai, vis nori

svetimo.
Karštakošiškumas ir pyktis - blogiausi

patarėjai.
Drąsos keliu veržiamasi į šlovę.
Bet kurį karą lengva pradėti, bet labai sunku

baigti.
Kas didesni draugai, jei ne brolis su broliu?
264 2-moniios išmintis

Tą, kurio neveikia nei šlovė, nei pavojai,
įkalbinėti beprasmiška.
Mes pačiame jėgų žydėjime, mes tvirti

dvasia.
Bendri norai ir bendras pasibjaurėjimas -

patvarios draugystės pagrindas.
Geras žmogus, jei nekreipsi į jį dėmesio,

taps tik ne toks veiklus, o blogas -
nusikaltėliu.
Esant vienybei, ir mažas auga, esant

nesutarimams, ir didžiausias suyra.
Darbai svarbiau už žodžius.
Visi mes savo laimės kalviai.
Kūnas ir materialios gėrybės turi pradžią,

turi ir pabaigą; ir visa, kas gimsta, žūva, ir
kas pasidaugina, sunyksta.
Atsitiktinumo užgaida valdo pasaulį.

.,,.
- f~~ugelis žmonių, pilvo ir miego vergai,
eina per gyvenimą be išsilavinimo ir
išsiauklėjimo, nelyginant valkatos, ir
kūnas jų, priešingai prigimčiai, tarnauja
malonumams, o siela - tik našta.
GAJUS SVETONIJUS TRANKVILAS
Cezariui dera mirti stovint.
Kas nesmerkia šmeižikų, tas juos skatina.
Lapė keičia kailį, bet ne elgesį.
Geras piemuo nudiria nuo avių vilną, o ne

odą.
266 C:Žmoniios išmintis

PUBLILIJUS SIRAS
Geras žodis geriau už turtus.
Tylėjimas - kvailio gudrybė.
Mūsų negandos padvigubina atmintį.
Apmąstymai moko mirtinguosius išminties.
Ką sėkmė myli, tas staiga kvailėja.
Laimę lengviau rasti, nei išsaugoti.
Bet koks gandas gali pridaryti bėdų.
Praleista proga retai pasikartoja.
Kas kvailas ir suprato tai, tas jau nekvailas.
Piktas liežuvis - piktos širdies požymis.
Ir gėda gerai, jei ji už gerą darbą.
Kai įtikina auksas, kalba bejėgė.
2.moniios iiminti.s 267

,.~·
I
~,,
'
'
: - Tam, kad žmogų sužlugdytų, likimas atima
jam protą.
Zmogus gyvenimui ne padovanotas, o

paskolintas.
Neleistina skubėti samprotaujant.
Ištikus nelaimei, jau vėlu apie sąžinę

klausti.
Kas geras tik žodžiais, negeras dvigubai.
Kas kvailas, tam protingojo patarimai

nepadės.
Kelias į šlovę darbu tiesiamas.
Visada jausk saiką ir kalbėdamas , ir

tylėdamas.
Kalba - sielos veidrodis. Meilingose

kalbose būna nuodų.
Geriau visai ko nors nežinoti, nei žinoti

blogai.
268 .:Znzonizos išmintis

Šlovingiausia pergalė - pergalė prieš save.
Blogas tas sprendimas, kurio negalima

pakeisti.
Neprotinga bijoti to, kas neišvengiama.
Likimas - stiklas: spindėdamas, dūžta .
Niekada nesulauksi patarimo, kai jo

labiausiai reikia.
Tas, kas greitai savo klaidą ištaisa,

sušvelnina ją.
Tam, kad žmogus būtų išgelbėtas, galima

jam ir skausmo sukelti.
Fortūna lengvabūdė: ką davė, tą ir atsiims.
Svarbu ne, kuo tave laiko, svarbu, kas tu iš

tikrųjų esi.
Sąžinės graužimas baisiau už vergiją.
Mokėk atleisti ir tavo stiprybė didės .
eimoniios iimintis 269

.. ::--
._,.
...... ..4
Į.
' '
:: Matydamas kitų ydas, išminčius atsikrato
savųjų.
Yra skirtumas, kas tik atrodo, o kas iš tikrųjų
yra išmintingas.
Abejonė yra pirma pakopa į protą.
Nuplėšti kitam garbę - netekti savosios.
Laimingas ne tas, kuris toks kam nors atrodo,

o tas, kuris toks jaučiasi.
Rytojaus diena- vakarykštės dienos mokinė.
Kas greitai nuteisia, tas greitai ir pasigaili tai

padaręs.
Kai yda pelninga - tiesa nuostolinga.
Bergždžiuose ginčuose pametama tiesa.
Egzistuoja visuotinis įstatymas, pagal kurį

gimstama ir mirštama.
Leisk laisvai pasisakyti, jei nori išgirsti tiesą.

Kas yra laimė, jei ne stiprybė ir kantrybė?
Pats kaltas, tad likimu nesiskųsk.
Ten, kur įstatymai stiprūs, - stipri ir tauta.
Nuo mirties ir meilės niekas nepasislėps.
Meilėje ilgesys varžosi su džiaugsmu.
Meilė nesuderinama su baime.
Meilės priesaikų sulaužymas nebaudžiamas.
Tegul pamiršta ramybę tas, kuris sumanė

valdyti moterį.
Prarasti draugą - didžiausia iš netekčių.
Netikėsi draugu- ir jis tavimi netikės .
Be galo sunku išsaugoti tai, kas patinka

daugkam.
Mylėti ir būti išmintingi vargu įstengia net

dievai.

'
.::· ' · : ,.......
' · ··~y· -'
,
I'' '
'~
v ,-4,_ •·
:.~ , ' ' •, Meilėje išvaizda lemia daugiau nei autoritetas.

Moteris myli arba nekenčia: trečiaip nebūna.
Apsimetėlis draugas kur kas blogiau už

pikčiausią priešą.
Kartais ir už bučinių slepiasi neapykanta.
Tas, kas bijo draugo, parodo, kad ir draugas

turi jo bijoti.
Draugo ilgai ieško, sunkiai randa ir sunkiai

išsaugoja.
Draugystė, kuri nutrūko, iš esmės niekada ir

neprasidėjo.
Nematomas blogis labiausiai neramina.
Pakęsdamas draugo ydas, pats jas perimi.
Blogis visada greitesnis už gėrį.
Daugiau galvok apie sąžinę, nei apie

reputaciją.
272 ,;Zmonizos išmintis

Kasdienė baimė yra kasdienė bausmė.
Pergalė visada tų, kurie sutaria.
Kur vienybė, ten ir pergalė.
Nugalėtojams žaizdų neskauda.
Išsigelbėjimas nuo visų nuoskaudų -

užmarštis.
Daug atleisdamas, stiprus tampa dar

stipresnis.
Turintysis mažiausiai troškimų turi ir

mažiausiai vargų.
Kilnus žmogus nuoskaudų neskaičiuoja.
Gėdos jausmo išmokyti negalima, su juo

reikia gimti.
Yra vaistas nuo bet kokio skausmo -

kantrybė.
Nutylėjęs pasunkini nusikaltimą.

Priėmęs paslaugą, išsiskiri su
nepriklausomybe.
Nedaryti blogo- ir tai geradarystė.
Lankas lūžta nuo pertempimo, dvasia - nuo

per didelio atsipalaidavimo.
Sąžinės žaizdos niekada iki galo nesurandėja.
Kalbančiojo moralė įtikina labiau, nei jo

kalbos.
Abipusis geranoriškumas yra pati artimiausia

giminystė.
Savo reputacija rūpinasi daugelis, savo

sąžine - tik kai kurie.
Nebaudžiamumas tik laikinas.
Nusikaltėlio išteisinimas -teisėjo nuteisimas.
Tas, kas gina kaltą, pats užsitraukia kaltinimą.
Teisėjas, baudžiantis nekaltą, baudžia save.

Mandagus atsisakymas padėti - tylėjimas.
Siekdamas tiesos, liežuvio už dantų nelaikyk.
Žmogui visada viena yra ant liežuvio, kita -

galvoje.
Perdėm pataikūniškoje kalboje slypi nuodai.
Geriau išmintingai tylėti, nei kvailai kalbėti.
Reikia tiksliai žinoti kiekvieno žodžio

prasmę.
Nešiodamasis nuoskaudą , sukeli naują.
Santaika sustiprina net silpniausias jėgas.
Vaidai suteikia daugiau vertės santarvei.
Gailėk blogo, kad išgelbėtum gerą .
Kitiems atleisk daug ką, sau - nieko.
Žmogus miršta tiek kartų, kiek kartų

netenka savo artimųjų.
2-moniios išmintis 275

.',...
''I,
·: A
_,
··,!/·'
.-~·
)\ ,/
' I ...1?' ,, " ' '
JI
: 7~'-. ~ Svarstyti reikia dažnai, spręsti - kartą.

: •
Kitiems atleisk dažnai, sau - niekada.
Aplinkybėms paklusti ne gėda.
Būk atsargus, net būdamas saugus.
Geras vardas - nelyginant tėvo palikimas.
Antroji santuoka - visada apkalbų objektas.
Gerą tėvą mylėk, blogą - kentėk.
Meilę galima pelnyti švelnumu, o ne jėga.
Paveldėtojo rauda dažnai slepia linksmą

juoką.
Girdėti priekaištus dėl nelaimės sunkiau už

pačią nelaimę.
Nėra baisesnės bausmės už atgailą.
Nesulauks geradarysčių tas, kuris pats jų

nedaro.
276 ,;lmoniio.s išmintis

Stipraus dvasia nekankina abejonės.
Kantrybė gali virsti aistra.
Dažnai geriau įžeidimo nepastebėti, nei

keršyti už jį.
Nepamiršk tau padarytų paslaugų, bet

pamiršk savo padarytas.
Niekur nėra taip naudingas delsimas, kaip

pykstant.
Ko geruoju nesulaikai - sulaikyk jėga.
Atleidęs prasižengimą, skatini polinkį blogiui.
Šykštuoliui visi būna priešai, o pats

didžiausias - pats.
Beprotis tas, kuris nemoka valdyti savęs, o

nori valdyti kitus.
Skausmas verčia meluoti net nekaltus.
Bėda prispiria meluoti net sąžiningus.

.,,.
,_i?",,\~ ' ~
:, ·r·
~ .' ·, ; . ·,- Tas, kas nuolaidžiauja blogiems žmonėms,
kenkia geriems.
Kitiems mieliau tai, ką turime mes, mums -

ką jie.
Įžeidimą lengviau pakenčia klausa nei rega.
Pripratimas prie gerovės - blogiausias

įprotis.
Kivirčas - visada blogiausias argumentas.
Tas, kas nesigėdija savo prasižengimo, yra

dvigubai kaltas.
Pataikūnas pasieks savo, kur doras nusileis.
Siekti pertekliaus reiškia šauktis nepriteklių.
Apgavikas tas, kuris ima žinodamas, kad

ne grąžins.
Tas, kuris iš prigimties begėdis, nepasitaisys.
Įskaudinti lengviau, nei nuoskaudą iškentėti.
278 .,:Žmoniios išmintis

Tam, kurį gerbia, niekada nepataikauja, nes
pagarba yra įvertinimas, pataikavimas -
išjuokimas.
Godų pinigai kursto, o ne sotina.
Kas mažiau nori, tam mažiau ir reikia.
Minios garbinimus ar užgauliojimus dera

priimti abejingai: nesižavėti vienais ir
nesikrimsti dėl kitų.
Šykštuolis nepadaro nieko naudinga, nebent

tada, kai miršta.
Laiko galia - dėsnis, vertas pagarbos.
PAKUVIJUS
Tas, kas turi draugų, yra turtingas.

Ne viskas vienodai visiems dera.
Tikroji meilė nežino saiko ir ribų.
Deja, ne visiems darbams esame vienodai

tinkami.
Meilė nepripažįsta kito gydytojo, išskyrus

save pačią.
Tegul jaunystė šlovina meilę.
Kvailas tas, kas laukia, kad baigsis kvailystės:

tikrajai meilei nėra jokių ribų.
Nėra piktesnės nesantaikos nei ta, kurią

pagimdė meilė.
Visada grožio palydovas buvo

lengvabūdiškumas.
Tegul kiekvienas eina savo keliu.
Genijaus dalia- nemirtinga šlovė.
280 eimoniios iimintis

PLAUTAS
Neversk savęs laukti.
Nuogo nurengti neįmanoma.
Blogas dalykas - senatvė.
Išmintingas pats sau kala laimę.
Žmogus žmogui - vilkas.
Žinomas blogis yra mažesnis blogis.
Būk ištikimas tam, kas ištikimas tau.
Protingam dviejų žodžių užtenka.
Patarimas brangesnis už auksą.
Dievų numylėtiniai miršta jauni.
Vergija - sielos kalėjimas.
Niekas nebūna laimingas nuolat.

, ' f •• "
-~ '
,.-~,•<"
I,.Ų , . .
...
',
',
'
·..
'···
. -.
I
Tai, kas padaryta, negali tapti nepadaryta.
Vienas žmogus negali būti visažinis.
Skurdas visko išmokys tuos, ką jis užklups.
Vienu metu pūsti ir ryti nelengva.
Meilė kupina ir medaus, ir tulžies.
Tas, kas bėga nuo savų, tam ilgai teks bėgti.
Netikėtų dalykų gyvenime nutinka dažniau

nei laukiamų.
Ne kiekvienas amžius tinkamas mokytis

mokykloje.
Tarp daugybės draugų žmogus mažai turi

tikrų.
Dvasios ramybė - geriausias palengvinimas

nelaimėje.
Lengva tapti išmintingam tam, kas pasimokė

iš kito nelaimės.

Likimas lipdo ir minko, kaip tik nori.
Tikrai sąžiningas tas, kuris nuolat klausia

savęs, ar jis pakankamai sąžiningas.
Už gera atlyginama geru, o į blogį

atsakoma blogiu.
Maloniau, jeigu tu tapai protingesnis nuo

kitų patirties, nei kiti nuo tavosios.
Išminties įgauname ne dėl metų, o dėl

prigimtinio talento.
To, kas pasakyta juokais, nepriimk rimtai.
Geriau vienas matęs liudininkas, negu

dešimt girdėjusiųjų.
Gėda žmogui tik dėl tos bausmės, kurios

jis pats nusipelno.
Visiems protingiems žmonėms derėtų

bendrauti.
Mums reikia daryti tai, ką tėvai liepia.
;lmoniios išmintis 283

:..
•. ,
_•'l,- \ " '
·-~\.,,/
I
,
-:r.' ' ,,
__
:;.~' \-Verčiau tegul mano nedraugai pavydi man,

nei aš pavydėsiu jiems.
Kai turtai senka, ir draugai pradeda

išsi bėgioti.
Nemušk per akmenį, nes liksi be rankos.
Ramybė nelaimėje- išskirtinis pagardas.
Visi žmonės išmano tai, kas susiję su jų

nauda.
Tas, kas nori suvalgyti riešutą, turi praskelti

kevalą.
Blogajam daryti gera taip pat pavojinga,

kaip gerajam - bloga.
Tas, kas įpykęs švelnus, yra žymiai

protingesnis.
Tas, kas prarado gėdą, laikytinas žuvusiu.
Draugas tas, kuris ištikus nelaimei padeda

darbais, kai tai būtina.

.,.,.. ..... '
•--.
.
'
•' "-·~r,".a
4/'
" -~...... ' ...
..... ,. •
PETRONIJUS
. ,-'
Visi mes klystame.
Kur saldu, ten ir kartu.
Menas niekada nemiršta.
Tas, kas lengvai pasiekiama, mažai

vertinama.
Gyvatė virvės nepagimdys.
Visi sau nusidėję.
Meilė žeidžia netgi dievus.
Draugą nelaimėje pažinsi.
Varge pažįstami draugai.
Mirties toli ieškoti nereikia.
Kam yra paklausa, tas ir atrodo pats

geriausias.
e2.:11'wniios išmintis 285

.
.
'
-'
"'
: ,....
,,.· --·
!1
Tas, kas parvers veršiuką, parvers ir bulių.
Reikalams pakrypus, draugai - pro duris.
Bijo patikėti savo akimis.
Lengvatikystė niekada prie gero nepriveda.
Visiems tenka mokėti už savo nuodėmes.
Geriau duoti dingstį juokui, nei pašaipoms.
Nesuprantu, kaip neturtas gali būti iškilaus

proto brolis.
Siela trokšta to, ką prarado, ir vaizduote

nusikelia į praeitį .
Tie, kurie tesiekia pralobti, nenori tikėti, kad

žmonės turi kilnesnių turtų už tuos, kurių
įsitvėrę laikosi jie.
Kodėltik meilė turi būti vagiama, o ne

gaunama dovanai?
Visur, kur yra saldaus, rasi ir rūgštaus .
286 .;žmoniios išmintis

Nėra nieko kvailiau nei tamsūs žmonių
prietarai ir nešvankiau nei veidmainiškas
griežtumas.
Gydytojas - ne kas kita, kaip paguoda sielai.
Ilgai netirpsta sniegas neišdirbtoje

dykvietėje; tačiau kur žemė žiba, išdailinta
plūgo, jis tirpsta greičiau nei šerkšnas. Taip

ir pyktis žmogaus širdyje: jis ilgai valdo
neišlavintus protus ir nepasiekia išlavintų.
Pasmerkimo verti tėvai, kurie nenori auklėti

vaikų pagal griežtas taisykles.
Sena meilė nepamirštama.
Gimusiems lūšnoje svajoti apie rūmus

nepri tinka.
Ko nėra šiandien, tas bus rytoj: taip visas

gyvenimas eina.
Kad ir ko mokaisi, mokaisi dėl savęs.
Kito matai utėlę, savo ir erkės nepastebi.
eimonizo.s i.šminti.s 287

Mokslas - tai lobis, mokytas žmogus niekada
neprapuola.
Ką daryti įstatymams ten, kur viešpatauja tik

pinigai?
Kilnaus proto žmogus nepakenčia

tuščiažodžiavimo, ir jo dvasia negali nei
pradėti, nei pagimdyti nieko, jeigu jos
nesudrėkino gaivinanti žinių rasa.
Sugadintam protui atrodo niekinga tai, kas

leistina, ir tokio žmogaus dvasia, perdėm
suklaidinta, laiko garbingais neteisėtus
veiksmus.
Tas, kas priešo nepribaigs, bus dvigubas

nugalėtojas.
Namie -liūtai, už namų slenksčio- lapės.
Nedorybių priešas, kartą ir visiems laikams

pasirinkęs gyvenime tiesų kelią ir taip
nukrypęs nuo minios papročių, kelia visuotinę
neapykantą, kadangi niekam nepatinka
nepanašus į jį.

Nuskriaudęs nepažįstamuosius vadinamas
plėšiku, nuskriaudęs draugus prilyginamas
kone tėvažudžiui.
Visų blogiausia tai, kad iš jaunumės

blogai auklėtas žmogus iki senatvės šito
neprisi pažins.
Jeigu ką nors pradedi, baik kuo greičiau.
Niekas niekuo niekada nesitenkina.
Koks šeimininkas, toks ir tarnas.
Kas patikės mūsų žodžiu?
Tik širdis daro žmogumi - visa kita niekai.
Nesisvaidyti įmantriomis frazėmis, bet

kalbėti iš esmės.
Aplenkdamas mus, likimas daro savo darbus.
Jeigu mes žinome, kad esame pasmerkti

mirti, kodėl mums dabar nepagyventi savo
malonumui?

.
:.''·~ ~
·•·v-'
-w-~~"
I-?- \'- '
:','.' ; -- • - Mes žmonės, o ne dievai.

Visas pasaulis vaidina komediją.
Visa, kas gamtoje geriausia, priklauso mums

visiems.
Tik atsidurk svetur ir pradėsi įtikinėti, kad

pas mus keptos kiaulės vaikštinėja.
KVINTAS HORACIJUS FLAKAS
Valanda prabėga, su ja ir tai, ką aš sakau.
Užbėkite ligai už akių, jai tik prasidedant.
Proto pavergta dvasia stengiasi būti

užkariauta.
Džiaukis šia diena.

OVIDIJUS
Ir ašaros - savotiškas malonumas.
Uždraustas vaisius saldus.
Laikas gydo bet kokį liūdesį.
Menai švelnina papročius.
Mes sunkiai tikime tuo, kuo nemalonu tikėti.
Kaip trapus ledas ištirpsta pyktis, jeigu išlauki.
Veikla paženklina žmogaus būdą.
Kiek danguje žvaigždžių, tiek ir merginų

Romoje.
Ne visada gydytojo galioms išgydyti ligonį.
Patyręs laivo skendimą ir ramaus vandens

bijo.
Viską gali išgydyti laikas, tik ne mano liūdesį.
C:Žmoniios išm intis 291

Mažiau kankinama pati mirtis, nei jos
laukimas.
Drąsiam padeda ir Venera, ir laimingas

atsitiktinumas.
Ten, kur nėra pavojaus, malonumas

mažiau malonus.
Romumas tinka žmonėms, pyktis tinka

žvėrims.
Ateina pažiūrėti, ateina ir save parodyti.
Venkite kieno nors ydas priskirti visam

pasauliui.
Svetimame lauke derlius visada gausesnis,

kaimyno karvių tešmenys atrodo didesni.
Nei upė, nei greitai bėgantis laikas sustoti

negali.
Tu būtum nuolaidesnis ir nuolankesnis

maldavimams, jeigu prieš tai būtum degęs
meile kam nors.

Kartais liga būna stipresnė už mediciną.
Aš noriu, kad mirtis mane užkluptų vidury

darbo.
Ligota siela nepakelia nieko sunkaus.
Pavydas drasko ir pats draskosi.
Ką daryti moterims, jeigu vyrai

lengvabūdiškesni už jas?
Ta, kuri nenusideda todėl, kad tai neleistina,

nusideda.
Mes visada siekiame draudžiamo ir

geidžiame neleistino.
Našta tampa lengva, kai neši ją nuolankiai.
Mažmožiai gundo lengvabūdžius.
Išsaugoti tai, ką turi, - ne mažesnis menas,

nei tai įgyti.
Meilė žolelėmis negydoma.

-,~,~
:,$)'.- Žiūrėk, kaip nyksta tingus kūnas nuo
dykinėjimo, kaip genda ežere nejudantis
vanduo.
Priešinkis ligai iš pat pradžių; vėlu galvoti

apie vaistus, kai liga įsišaknija dėl ilgo
delsimo.
Lašas akmenį pratašo, nusidėvi žiedas nuo

nešiojimo.
Laikas slenka taip lėtai, jog atrodo, kad

sustojo.
Laikas eina ir su metais mes senstame tyliai,

dienos prabėga, ir negalime jų sulaikyti.
Jaunystė greitai lekia: gaudyk praeinantį

laiką. Praėjusi diena visada geresnė už
šiandieną.
Pasiruošęs bet kokiai apgavystei tas, kuris

įpratęs daryti iš juodo baltą, iš balto - juodą.
Įsimylėjėlisvisada pasirengęs patikėti

realumu to, ko jis baiminasi.

Naktis, meilė ir vynas kuklių norų nežadina:
naktis nuveja gėdą, vynas ir meilė- drovumą.
Naktis ir dar vynas neleidžia spręsti apie

grožį ... Naktis paslepia trūkumus ir neleidžia
suvokti jokių neigiamų savybių; šios valandos
bet kurią moterį padaro gražuolę.
Nesugalvok viešai paminėti moteriai jos

trūkumų.
Kam pavyko pasiekti bučinį, nusipelno

prarasti ir tai, ką gavo, jeigu nepasieks kitko.
Ar daug liko, ką daryti po bučinio, kad
įgyvendintum visus savo troškimus?
Koks protingas žmogus neįmaišys į švelnybes

bučinio? Tegul gražuolė atsisako padovanoti
tau bučinį - pasiimk juos pats, jeigu dovanoti
atsisako! Gal iš pradžių ji ims priešintis ir
sakys: "Begėdis". Bet ir priešindamasi ji nori
būti nugalėta! Tik pasistenk bučinius nuo jos
lūpų nuraškyti mandagiai, kad nesuteiktum
pagrindo skųstis šiurkštumu!
Be nesutarimų meilė neilgai trunka.

: '': .
,
: .',./ ~
~ .~~-
;-:sr- 1
- Viliojant padeda ir ašaros- ašaromis tu
suminkštinsi netgi deimantą! Pasistenk, kad
gražuolė pamatytų tavo šlapius nuo ašarų
skruostus. Jeigu ašarų nėra- ne visada jos
ištrykšta laiku, sudrėkink pirštų galiukus ir
pridėk prie akių .
... Žiūrėk, tik neišsiduok apsimetinėjantis

žodžiais ir nesmok mirtino smūgio
reiškiamam jausmui savo veido išraiška:
slaptas gudravimas naudingas, bet atskleistas
priverčia raudonuoti ir pelnytai prarasti
pasitikėjimą amžiams.
Vien grožio maža, kad nusipelnytum meilės.
Bjaurus dalykas- senatvinė meilė.
Ašaroms kartais būdinga žodžio galia.
Moterys net verkti moka gražiai! Jos verkia

kada nori ir kaip nori!
Žavėkis ir jos rankomis šokant, ir balsu

jai dainuojant; jeigu ji sustos, pareikšk
apgailestavimą, kad anksti baigė.
296 .:Zmoniios išmintis

Jeigu nori, kad moteris ir toliau tave mylėtų,
pasistenk įskiepyti jai mintį, kad žaviesi
jos grožiu. Vilkės ji raudona suknele, girk
raudoną suknelę, bus su suknele iš lengvos
medžiagos, sakyk, kad ji jai tinka. Jeigu
ji su aukso papuošalais, sakyk, kad tau
ji brangesnė už auksą; jeigu ji sumanys
apsirengti kostiumą iš storo audinio, pagirk
ją, kad dėvi kostiumą iš storo audinio. Prieis
ji vienais marškiniais, šauk: "Tu kaitini
mane! " - ir maldaujamu balsu prašyk ją
neperšalti. Jeigu jos plaukai tvarkingai
supinti į dvi kasas, žavėkis, kad jie su pinti
į dvi kasas, jeigu plaukai garbanoti, girk
garbanas.
Kan čiosneatsiejamos nuo meilės,

nesuskaičiuojamos, kaip kriauklės ant jūros
kranto.
Pavydas smogia mirtiną smūgį pačiai

patvariausiai ir stipriausiai meilei.
Pernelyg karšta ir aistringa meilė mums

galiausiai nusibosta ir kenkia, kaip pernelyg
skanus maistas skrandžiui.
c:Z.moniio.s išmintis 297

•.
:''·~,...
--'
- '~~žnai apsimetantisisimylėjęs isimyli iš
tikrųjų ir, pradėjęs nuo apsimetinėjimo,
baigia rimtai. Tuo atlaidesnės jūs, moterys,
turite būti vaidinantiems įsimylėjėlius -
buvęs tariamas įsimylėjėlis virs tikru.
Rezultatas pateisina veiksmus.
Akimirkos amžinai keičia viena kitą.
Tegul kiekvienas lieka savo likimo

gniaužtuose.
Moterųskirtingi būdai ir tūkstantį

skirtingų širdžių reikia veikti tūkstančiu
skirtingų būdų ... Kiek pasaulyje skirtingų
veidų, tiek yra ir charakterių ... Vienas
žuvis gaudo žeberklu, kitas - meškere,
o trečios įkliūna į ištemptą joms tinklą .
Taip ir tu neturi naudotis tuo pačiu būdu,
gundydamas skirtingo amžiaus moteris.
Jeigu pasirodysi išsilavinęs nemokšai arba
akiplėša pamaivai, ji, vargšelė, kaipmat
nustos pasitikėti tavimi. Štai kodėl moteris,
bijanti atsiduoti doram, kartais puola į
glėbį niekšui.
298 2 moniios i.šmintis

Visų pirma būk tikras, kad pavergti
galima bet kurią moterį, - ir tu pavergsi
ją, tik ištiesk savo tinklus! Greičiau liausis
giedoti paukščiai, vasarą svirpti svirpliai,
greičiau Arkadijos šuo ims skuosti nuo
zuikio, nei moteris atmes slaptus jaunuolio
pasiūlymus! Sutiks net ta, apie kurią
negalėjai pagalvoti.
Pažadais kiekvienas gali būti dosnus.
Darbuokitės , kol leidžia jėgos ir metai.
Vynas skatina kalbėti meilius žodžius ir

kaitina. Nuo daug išgerto neskiesto vyno
bėga išnykdami rūpesčiai. Tada scenoje
pasirodo juokas, tada ir vargšui pakyla
ūpas, tada praeina liūdesys, dingsta
rūpesčiai ir raukšlės ant kaktos, tada
ketinimai tampa nuoširdūs - kas taip reta

mūsų amžiuje - vynas sunaikina bet kokį
dirbtin umą.
Nesaugu liaupsinti savo mylimąją

bičiuliui - tereikia jam tomis liaupsėmis
patikėti, jis nueis tavo pėdomis.

..
-- ~y/· .~
.
,~.
'
- Laimingas tas, kuris drąsiai gina tai, ką

myli.
Mokykitės vaikščioti, kaip moteriai dera.

Eisenoje yra savito grožio, kurio nedera
ignoruoti. Jis arba traukia, arba atstumia
nepažįstamus vyrus. Viena moteris juda
grakščiai, leisdama vėjui plaikstyti suknelę

ir išdidžiai žengdama. Kita ... vaikšto kaip
nesava didžiuliais žingsniais.
Drąsiam visa žemė - tėvynė.
Sunku patikėti, bet moterys ima net juoko

pamokas ir čia taip pat stengiasi būti
nuostabios! Pražioti burną juokiantis reikia
saikingai: skruostuose turi matytis dvi
duobutės ir apatinė lūpa - vos atidengti
viršutinių dantų apačią ... Juokas turi būti,

jei galima taip pasakyti, lengvas ir kažkuo
moteriškas ausiai! Yra moterų, sudarkančių
savo burną besaikiu kvatojimu. Kitos
juokdamosi kreta; galima pagalvoti, kad jos
verkia. Dar kitų juokas kažkoks prikimęs,
atgrasus. Kai jos juokiasi, galvoji, kad tai
bjaurus asilės kriokimas prie malūno girnų.

Moters žodžiai lengvesni už krintančius
lapus, kuriuos vanduo ir vėjas neša, kur tik
nori.
Jums, gražuolės, naudinga įsimaišyti į

minią. Dažniau išeikite iš namų, nors ir be
konkrečių tikslų! Norėdama pagauti vieną
avį, vilkė gainiojasi kelias. Erelis puola
iškart kelis paukščius . Tegul ir daili moteris
parodo save viešai - galbūt iš daugelio ji
patrauks bent vieną! Visur ji turi stengtis
patikti ir visas mintis skirti rūpesčiui,
kaip patraukti kuo daugiau gerbėjų. Visur
lemiamos reikšmės turi atsitiktinumas,
todėl tu visada turi būti užmetęs meškerę:
žuvis užkimba ir tokiame gylyje, kokiame
tu mažiausiai tikiesi ją sutikti.
Mes, vyrai, nekenčiame

visas ribas
peržengiančios puikybės - tikėkite
patyrusiu žmogumi! - ir dažnai, netarę
moteriai nė žodžio, imame nekęsti jos
vien už žvilgsnį.
Mindžioti tai, kas nukrito, niekingo bailio

darbas.
;žmoniios išmintis 301

,
'J•:,
:;-..,.
l,l?'·,~
. ~
'
Į
~'. · ~,- Pnimta žodžiais pagražinti blogį.

Lengvame darbe bet kas gali sublizgėti
iškalba.
Tegul jėgų trūksta, bet ketinimas vis tik

pagirtinas.
Kol tu laimingas, turi daugybę draugų; kai

laikai niaukiasi, tu lieki vienas.
Kiekviena viltis, grindžiama paslauga, teisėta.
Dorybei nėra nepereinamų kelių.
Įstatymai tam ir yra, kad būtų galima

pažaboti galingiausiojo valdžią.
Iš lūpų į lūpas sklindantys gandai, kuriuose

tiesa pagražinama melu, pučiasi su kiekvienu,
net pačiu mažiausiu, melu.
Arba nesiimk, arba pabaik iki galo.
Pirmas žodis visada sutrikdo jūsų klausą ir

dėmesį.
302 oimonizos išmintis

.",
,,~--~·-
~
. ~.' ...
"•
'
Švari sąžinė nebijo nei melo, nei gandų, nei

apkalbų.
.. . '
'
'
'
Ir iš priešo leidžiama mokytis.
Amžinai ir visur tylėti - nedidelis tai

nuopelnas. Bet nuodėmė kalbėt apie tai, apie
ką turi tylėti.
Jaunieji romėnai, prašau jūsų, mokykitės

oratoriaus meno, bet ne tik tam, kad
gintumėte išsigandusius teisiamuosius! Kaip
pasiduoda liaudžiai rimtas teisėjas arba

Senatas, susidedantis iš geriausių visuomenės
narių, taip ir mergina pasiduos, nugalėta tavo
oratoriaus talento. Vis dėlto slėpk savo jėgas,
nerodyk viešai savo iškalbos! Jokiu būdu
nevartok įmantrių frazių ar posakių!
Vadas žodžiu skatina mūšyje kovoti drąsiai.
Vidurio kelias - pats saugiausias.
Leisk man ir toliau klysti.
Viskas keičiasi, niekas neišnyksta.
eimonizos iim intis 303

:· ·. .: \"
:,·-~~·~~.
, ... ~ '
~
::~ '. ·' . . • - Tam, kad tave mylėtų, būk vertas meilės, o
to tau neužtikrins ypač graži išvaizda arba
liekna figūra, tu turi fizinį grožį sujungti
su proto dovana. Grožis - nepatikimas
pranašumas: kuo daugiau stengiesi, tuo
labiau jis blanksta, pats laikas verčia jį vysti.
Ne visada žydi žibuoklės ir violetinės lelijos;
ant rožės žiedkočio, kai nuo jo nukrinta
lapeliai, lieka tik spygliai. Ir tu, gražuoli,
greitai aptiksi žilų plaukų, ateis laikas, ir tavo
veidą išvagos raukšlės. Pabandyk sutelkti
protą - šį tą patvaraus - ir padaryk jį grožio
pagalbininku: tik protas lieka mums iki kapo!
Ko nepadarėme patys, to savu aš ir

nepavadinčiau.
Patirtis - pati geriausia mokytoja.
Tikėk patirtimi.
Kas kokias savo veikas pripažįsta, tokių vilčių

ar baimių tai jo širdies gelmėje ir pagimdo.
Tuo, kas mes buvome ir kas esame, rytoj jau

ne būsime.

Mes žavimės senove, bet gyvename nūdiena.
Sielos nemiršta. Palikusios ankstesnę buveinę,

jos gyvena kitose vietose, kurios jas vėl priima.
Naudokis jaunyste; gyvenimas greitai praeina:

paskesni džiaugsmai nebus tokie puikūs, kaip
pirmieji.
NEPOTAS
Per didelis užtikrintumas paprastai veda prie

bėdos.
Kare neverta ignoruoti nieko.
Kiekvienam žmogui likimą kuria jo paties

elgesys.
Taika kuriama karu.

' ,. ,__
- .
..
,....
'···~y--·
~ ·~· ~ "
- ~-? '\.-. \
;',~' ; ; t- MARKAS VALERIJUS MARCIALIS
Padorus žmogus visada tiesus.
Tas, kas gyvena visur, negyvena niekur.
Šlovė, kuri aplanko tą, kas jau virto pelenais,

pavėluota šlovė.
Gyvenimą lengva niekinti, kai gyvenama

labai sunkiai. Didvyriškas tas, kas sugebėjo
nelaimėje geras būti.
Iš tiesų sielvartauja tik tas, kieno širdgėla neturi

liudytojų.
Griebk, stverk, kaupk, turėk - viską teks palikti.
Mokėti mėgautis nugyventu gyvenimu reiškia

gyventi du kartus.
Negaliu gyventi nei su tavimi, nei be tavęs.
Mano knygelės laikosi tokio principo: žmonių

neliečiant triuškinti ydas.

MANILĮJUS
Kartais pasiseka ir kvailam: išmintis

dažnai apgaulinga ir Fortūna, menkai
numanydama nuopelnus, ne visada linkusi
palaikyti gerą. Nepastovioji, ji eina nuo
vieno prie kito, neišskirdama nė vieno.
Gimdami mes mirštame, pabaigą

pranašauja pradžia.
Zmogus nevertina to, ką turi.
Viskas paklūsta tam tikram dėsniui.
DOMI C IJUS
Valdovas, kuris nori viską žinoti, susidurs su

būtinybe daug ką atleisti.
C:Žmoniios išmintis 307

· ,,,._,
.•
.
~/ .. 4
:... .
. '
J.'
- LUCILIJUS
Kelk širdį į laimę ir susitaikyk, kai bėda.
Kvailas tas, kuris tarp šokėjų ir pats

pasileidžia šokti.
Šaunu - nustatyti troškimų saiką ir ribas.
Šaunu - gerbti tai, kas tikrai verta pagarbos.
Šaunu - visada suvokti poelgių pasekmes.
Šaunu - visada skirti, kur garbė, kur teisė,

kur nauda, kas gerai ir kas ne, kas žema,
nedora ir žalinga.
Ne kiekvienam kiekvienas darbas

įveikiamas.
Jeigu tai, ko žmogui pakanka, jį ir

patenkintų, jis būtų gana apsirūpinęs.
Visada suteik mintis Tėvynės labui. Paskui -

artimųjų, o paskui jau savo.
308 e2moniios išmintis

Šaunu - gebėti suvokti tikrąją turtų vertę.
Jeigu jau darbas, tai toks, kad būtų ir

naudos, ir garbės.
LIBERIJUS
Garbė visiems viena.
Negali visi vienu metu būti pirmi.
Į šlovėsaukštumas kopimo kelias ilgas,

viršukalnė nepatikima, o nusileidimas
žemyn staigus.
2 moniio.s i.šminti.s 309

... . ~ . ~ ·-
1
":i ': -, ... TITAS LUKRECIJUS KARAS
:Žmogus miršta, darbai lieka.
Darbas pats už save kalba.
Išreikšk mirtingais žodžiais nemirtingus

dalykus.
Melą galima paneigti neginčijamais faktais.
Įkokias baisias piktadarybes pastūmėjo

žmones religija!
Jeigu jausmai bus netikri, tai ir visas mūsų

suvokimas pasirodys melagingas.
Niekas, matyt, neįvyksta taip greitai, kaip tai,

ką sugalvoja ir padaro pats protas.
Tiesa, būna sunkių minučių, bet priešinkis

joms- atgręžk blogiui nugarą, ir tavo vidinis
pavasaris tavęs neapgaus. Net senatvė, ir ta
ne visada palinksta slegiama šaltos nakties
tamsos.
31 O 2moniios i.šmintis
~,o·"'.
l . ___ .• .
Geriau ramiai paklusti, nei valdyti pačiam.

',l"·~~~--
... -
• • •
Kiekvienas jaučia savo jėgas, kuriomis gali

pasikliauti.
Skylėto ąsočio nepripildysi.
Kai kūną nusilpnino sunkūs laiko smūgiai,

kai rankos ir kojos apsunko, neteko jėgos,
tada ir nuovoka pradeda šlubuoti, liežuvis
pinasi ir protas apleidžia.
Žmogus pats nežino, ko nori, ir todėl nuolat

keičia vietas, tarytum taip galėtų atsikratyti
naštos.
Nėra niekur jokio visatos dugno, ir nėra kur

likti pirmapradžiams kūnams, jeigu nėra
erdvės nei galo, nei ribų.
,:Žmoniios išmintis 311

-;-, r, f- MARKAS ANĖJUS LUKANAS
Karo metu įstatymai tyli.
Aukoti gyvybę dėl pergalės.
Leisti kardui spręsti pasaulio likimą.
Klestintis žmogus niekada neturi galvoti, kad

jį myli už jo būdo savybes.
Jeigu dar liko ką nors baigti daryti, galima

sakyti, kad niekas nepadaryta.
Nuo naudos iki teisingumo taip pat toli, kaip

nuo žemės iki žvaigždžių.
Nelengvai nugalimas tas, kuris pasirengęs

krūtine atremti smūgį.
Visa, kas laikina, susiduria su atsitiktinumais.
Dykinėjimas gimdo nepastovumą.
Reikia paklusti laikui.

TITAS LIVIJUS
Naikinti ugnimi ir kardu.
Rezultatas - kvailių mokytojas.
Kur nebuvo piktų kėslų, ten nėra ir kaltės.
Turtai gimdo šykštumą.
Elgtis pagal įstatymą, o ne veikti jėga.
Nėra tokio įstatymo, kuris tenkintų visus.
Parodytas pasitikėjimas paprastai

atsigręžia atsidavimu.
Draugystė turi būti nemirtinga, o

nesantaika - mirtinga.
Pasiekta taika geriau ir patikimiau, nei

tikėtina pergalė .
Būtinybė yra paskutinis ir pats

galingiausias ginklas.
cimoniios iimiutis 313

._,~
-~~~~. ~
1,1?' , ,
~,""'.I
';- . .
·- . ...._
'\
Kuo mažiau baiminiesi, tuo mažiau pavojų.
Kartais didžioji dalis nugali gerąją.
Įstatymus, išleistus taikos metu, didžia

dalimi atšaukia karas, o įstatymus, išleistus
per karą, atšaukia taika.
Jeigu ką reikia padaryti, reikia tam ryžtis.
Geriau vėliau, negu niekada.
Hanibale, laimėti tu moki, o naudotis

pergale nemoki.
Hanibalas prie vartų!
Joks nusikaltimas negali turėti teisėto

pagrindo.
Kuo daugiau laimės, tuo mažiau derėtų ja

pasikliauti.
Nors darbas ir malonumai iš prigimties

skirtingi dalykai, vis dėlto tarp jų yra
kažkokia natūrali sąsaja.

Mes daromės nepanašūs į savo protėvius.
Mes nei savo ydų, nei vaistų nuo jų ištverti

neįstengiame.
Be jėgos pyktis bergždžias.
Žmonės gąsdina kitus, kad nebijotų patys.
Geriau įžūlumui ir kvailystei pasipriešinti

vėliau, nei niekada.
Karai egzistuoja jauniems.
Ginklai laiminami rankose tų, kuriems

neliko jokios kitos vilties.
Kuo mažiau baimės, tuo mažiau pavojų.
Pasitikėjimas įpareigoja pasitikėti.
Lengviausia pakęsti žinomą blogį.
Sunkiausiomis aplinkybėmis, kai nebelieka

beveik jokios vilties, beviltiškiausi
sprendimai būna teisingiausi.
;lmoniios išmintis 315

,._,i\
....,.,, -·'
-·"".-,.
~~~ ',..,
·:YJI
'
:~;('.-· ..._
Nesveikame kūne įsisenėjusi negalia gimdo
kitą.
Karštakošiški ir įžūlūs sumanymai geri

tik iš pirmo žvilgsnio: jų įgyvendinimas
kankinamas, o rezultatas liūdnas.
Baimė - blogiausia pagalbininkė.
Žmonės, teisindami save, būna stebėtinai

iškalbingi.
Nusikaltimo pasekmės - neapskaičiuojamos.
Puolantysis visada labiau užsidegęs, nei tas,

kuris ginasi.
Nežinomybė gąsdina.
Praeitį lengviau smerkti, nei taisyti.
Taikos sąlygas diktuoja ne tas, kas prašo jos,

o tas, kas ją duoda.
Retai žmonėms dovanojama kartu ir laimė,

ir sveikas protas.
316 2monizos ilmintiJ

Ginkluotam priešui turi būti negailestingas,
bet su nugalėtu svarbiausia elgtis kilniai.
Nė vienas pilietis neturi būti toks

išaukštintas, kad jo nebūtų galima patraukti
atsakomybėn pagal įstatymus. Niekas taip
neatspindi lygybės ir laisvės, kaip galimybė
patraukti į teismą bet ką, net įtakingiausią
asmenį. Kam (jau nekalbant apie
aukščiausias valstybės pareigas) būtų galima

nesibaiminant ką nors patikėti, jei nereikėtų
atsakyti už savo veiksmus?
Nuo kranto laivo nevaldo.
Dažnai žmonių sumanymai būna geri tik

žodžiais; pabandžius juos įgyvendinti ten,
kur reikėtų, o ne svarstyti apie jų pritaikymą,
jie nepateisina lūkesčių.
Tik tas gali vadintis vyru, kurio pakeleivingas

vėjas nenuneša, o priešpriešinis nepalaužia.
Tiesa kartais gali priblėsti, bet ji niekada

negęsta.

,•' : "'
-~.y·-'
' ...'"': ,.,. '
... ~~,.;
·;'i''. •- KVINTAS KURCIJUS RUFAS
Už protėvių kaltes moka palikuonys.
Būtinybė yra aukščiau išskaičiavimų.
Bailus šuo daugiau loja, negu kandžiojasi.
Negali būti draugystės tarp pono ir vergo.
Verčiau skųsiuos likimu, nei gėdysiuos

pergalės.
Kas skaičiuoja karius laimėjęs ar

traukdamasis?
Likimas niekada nebūna palankus mums

iki galo nuoširdžiai.

KLAUDIJANAS
Galvok ne apie tai, ką padaryti gali, o apie

tai, ką privalai.
Būk pirmas savo įsakymų vykdytojas.
Tikra pergalė tik ta, kai patys priešai

pripažįsta savo pralaimėjimą.
Per vėlu pripažinti klaidą, kai visas laivas po

vandeniu.
LUCIJUS POMPONIJUS
Jeigu nemoki kalbėti, mokykis skaityti.
.,:Žmoniios išmintis 319

-.
':, ' • KVINTILIJANAS
Visa kam būdingas savas žavesys.
Melagis turi turėti gerą atmintį.
Niekas nedžiūsta lengviau, nei ašaros.
Tas, kas savęs su niekuo nelygina,

suprantama, yra pernelyg geros nuomonės
apie save.
Niekas nėra taip būtina žmonijai, kaip

medicina.
Garbės troškimas, pats savaime, gal ir yda,

bet jis dažnai yra kilnumo šaltinis.
Geriau atsisakyti kandaus žodžio, nei draugo.
Jeigu karas yra blogybių priežastis, tai taika

bus jų išgydymas.
Smerkia neišmanėliai, ir dažnai juos reikia

apgaudinėti, kad jie neklystų.

Sunaikink pinigus - sunaikinsi karą.
Laisvė ir pasileidimas - visiškai priešingos

sąvokos .
Tai, kas vienais atvejais vadinama laisve,

kitais vadinama paleistuvyste.
Kvaili ir mokytis negebantys protai - toks

pat nenatūralus dalykas, kaip ir baisūs kūno
išsigimimai; bet juk ir sutinkami jie retai.
( ... )Didžioji dauguma vaikų teikia vilčių;
jeigu jos su amžiumi slopsta, aišku, kad kalta
dėl to ne prigimtis, o auklėjimas.
Greiti protai, kaip per anksti nuskinti vaisiai,

beveik niekada iki galo nesubręsta.
Muzika neatsiejama nuo dieviškų dalykų.
Dažnas pamėgdžiojimas tampa savu įpročiu.
Lengviau mokytis daugelio dalykų

[pakaitomis], nei vieno ilgą laiką.
Kas nori, tas ir gali.
C:Žmonizos išmintis 321

•'1 ..... . .
, .• ~v-•
~~
~ ~ --1\"---'·'
? . , - '
~;~'-: '_•- Ne tiek išvargina pats darbas, kiek mintys

apie jį.
Mokiniai turi siekti mokytojo palankumo, o

ne mokytojas - mokinių.
Beveik visur padeda ne tiek taisyklės, kiek

patirtis.
Žmonės su malonumu klauso to, ko patys

pasakyti nenorėjo.
Tą, kuris išklydo iš tiesaus kelio, grąžinti į jį

galima tik aplinkiniais keliais.
Tiesa dažnai neįtikima, ir atvirkščiai, melas

neretai būna įtikimas .
Kaltinti lengviau, nei ginti: lengviau sužeisti,

nei užgydyti žaizdas.
Pakenkti lengva, padėti sunku.
Smerkia tuos, kurių negali suprasti.
Istorija turi byloti, o ne įrodinėti.
322 2moniios išminti,s

Tas, kas eina iš paskos, visada turi atsilikti.
Tas, kuris mėgsta puikuotis savo

išsimokslinimu tarp kvailių, tą kvailiu
palaikys išsimokslinusieji.
Stipriau įstringa atmintyje tai, prie ko

daugiau dirbome.
Kiekvienam malonu savo paties dainavimas.
Piktžodžiautojas nuo piktadario skiriasi tik

tuo, kad pirmasis neturi progos daryti pikta
iš tikrųjų.
Gerai kalbėti ir gerai rašyti - vienas ir tas

pats.
Tik tas darbas atrodo ilgas, kuris daromas

nenoriai.
Ir senatvėje galima išmokti visko, kad tik

noro būtų.
Ne tam gyvenu, kad valgyčiau, bet valgau

tam, kad gyvenčiau.
.:Zmoniios iSmintis 323

'• ' / : ~
-;rk~
:;~ 1
- Tiesa, pagarba istatymui, dora, teisingumas,
nuolankumas - visa tai gali apibūdinti
sąvoką " sąžiningumas".
Stiprybę reikia palaikyti nuolatiniais

pratimais.
Mokytis niekada nevėlu.
Dvasios stiprybė ir aistra daro žmones

iškalbingus.
Yra tokių trumpų posakių arba patarlių,

kurie visų priimti ir naudojami. Tokie
posakiai nebūtų ėję iš amžiaus į amžių, jeigu
visiems žmonėms nebūtų atrodę teisingi.
Tik atsitiktinumas trukdo piktžodžiautojui

tapti piktadariu.
Nuo juoko netoli iki patyčių.

KVINTAS TULIJUS CICERONAS
laiko save mūsų draugais, jeigu

[Išradėjai]
mes žinome juos vardu.
Pataikavimas, ( ... ) ydingas ir gėdingas

kitomis gyvenimo aplinkybėmis, siekiant ką
nors gauti [politiko postą] būtinas.
Žmonės nori ne šiaip pažadų, ( ... ) bet

pažadų, dalijamų dosniai ir su pagarba
jiems.
Prašomas to, ko padaryti tu negali, arba

subtiliai atsisakyk, arba apskritai neatsakyk.
Išraiška ir žodžiai žmones traukia labiau,

nei pati paslauga ir atliekamas darbas.
Visi mieliau renkasi melą, nei neigiamą

atsakymą.
~moniios iimintis 325

.",.
.
:. ~·.
~'- ~
I"' '
:.~, . ' .. ',... SCIPIJONAS AFRIKIETIS JAUNESNYSIS
Geras karvedys, kaip geras gydytojas, kardo

griebiasi tik būtiniausiu atveju.
Nei Romai žlugti, kol gyvas Scipionas, nei

Scipionui gyventi, kai Roma žlugs.
MAKROBIJUS
Panašus džiaugiasi panašiu.
Viską nugali atkaklus darbas.
Gamta maitina visą visatą.
326 2mortiios išmintis

SCIPIJONAS AFRIKIETIS VYRESNYSIS
Aš niekada nedarau daugiau nei tada, kai

nedarau nieko, ir niekada nebūnu labiau
vienas nei tada, kai esu vienas.
KATONAS JAUNESNYSIS
Laikas( ... ) silpnina bet kokios tironijos

stiprybę .
Cezaris vienintelis imasi valstybinio

perversmo blaivus.
.:Žmoniios išm intis 327

Tekanti saulė turi daugiau gerbėjų, nei
besileidžianti.
FLAVIJUS KLAUDIJUS JULIJANAS ATSKALŪNAS
Tas, kuris niekina tai, kas įmanoma,

vaizduodamas, kad siekia neįmanomo,
iš tikrųjų nesistengia pasiekti vieno ir
neatlieka kito.
Jeigu kurio iš dievų pranašai ir žyniai buvo

nevykę, tai netrukdo jam būti didžiu dievu.
Įtikinėti
ir auklėti žmones reikia ne
kumščiais, ( ... ) o protingais argumentais.
328 oi1noniios išmintis

TIBERIJUS
Dievų įžeidimas - pačių dievų reikalas.
Tegul nekenčia, kad tik sutiktų.
Geras piemuo kerpa avis, bet nediria

joms odos.
DOMICIJANAS
Valdovas, kuris nebaudžia skundikų, tuo

pačiu juos skatina.
Valdovus, kurie skiria mažai bausmių,

derėtų vadinti ne gerais, o tais, kuriems
pasisekė.

._,
-~~·'>--~
~ , ...
..., I , .... '·
:,' ' . t- JUSTINAS
Skitams daugiau naudos atneša neišmanymas

apie ydas, nei graikams dorybių išmanymas.
Išmintingasis nugali taip, kad jo pergalės

niekas nepajunta.
KOLUMELA
Nieko neveikdami, žmonės mokosi daryti

bloga.
Iš smėlio virvės nenuvysi.
Be pavyzdžių negali nei tinkamai mokyti,

nei sėkmingai mokytis.

TERENCIJANAS MAURAS
Sprendžiant pagal tai, kaip jas priima

skaitytojas, ir knygos turi savo likimą.
FLAVIJUS JUOZAPAS
Bailus ir tas, kuris nenori mirti, kai reikia,

ir tas, kuris nori mirti, kai nereikia.
Romėnams netgi pergalė be įsakymo

neatneša šlovės.
Nubausti vieną žmogų reikia veiksmu,

o baudžiant visą minią galima apsiriboti
žodžiais.
Žmonėms nelemta išvengti savo likimo net

tada, kai jie jį numato.
,;žmonizos išmintis 331

-' ' /. .; ,.......
_,
·· ,,..'/•'/_,
~-~)1
~
'?'" . . . . .-~·JI
"· '
'i, ~' ;·: • - DECIMAS JUNIJUS JUVENALIS
Išmintingas jaučia saiką ir darydamas

kilnius darbus.
Išmintis nepasakys to, kas prieštarauja

prigimčiai.
Teismas atleidžia varnams, bet neatleidžia

balandžiams.
Kai dorybę giria, ji atsitraukia.
Blogi žmonės vengia prasižengti, bijodami

bausmių, geri - nes patinka dorybės .
...Minkščiausią širdį
skirti žmogui, matyt, sumanė gamta,
jeigu apdovanojo ašaromis.
Jokia dorybė neatperka ydų.
Keleivis, kuris nieko neturi, gali dainuoti ir

prie plėšiko.

PAPIRIJUS FABIJANAS
Grumiantis su aistromis reikia įtempti

jėgas, o ne ieškoti subtilių argumentų.
ELIJUS DONATAS
Tebus prakeikti tie, kas anksčiau už mus

išsakė mūsų mintis!
HIGINAS
Naktimi mes vadiname žemės šešėlį, kai jis

uždengia saulės šviesą.
C:Žmonizos išmintis 333

.··.: ,._
-~. '
:~~- BARBI) US
Pyktis pavergia ir žemina net garbingą

žmogų.
Didesnis skausmas tas, kurį sukelia

artimas.
EPITAFIJOS (UŽ RAŠAI ANT ANTKAPIŲ)
Tu žmogus - vadinasi, mirtingas.

Atmink tai. Salve!
Gyvenimas - tai gėris ir blogis, o mirtis -

nei viena, nei kita.
Pirtys, vynas ir meilėgalop sunaikina

mūsų kūną. Tačiau gyvenimas sukuria
pirtis, vyną ir meilę.
Žm-07 Žmonijos išmintis I iš rusų kalbos vertė Sonata Grybauskienė ir
VikrorijaŠenbergs.- Kaunas: Obuolys [i.e. MEDIA INCOGNITO ],
[2015].- 334, [2] p .. - ("Auksinio obuolio" serija, ISSN 2351-
6593)
ISBN 978-609-403-875-4
Jūsų rankose- žmonijos išminties vėrinys, po karoliuką surinktas
ir išsaugotas ateinančioms kartoms. Didžių protų išmąstyros mintys,
žodžiuose įprasminta patirtis paguos sutrikus į gyvenimo kryžkelėje,
nuramins besiblaškantį ir suteiks sparnus augančiam.
UDK 82-84+082.2
ŽMONIJOS IŠMINTIS
Iš rusų kalbos vertė Sonata Grybauskienė ir Viktorija Šenbergs

Tekstą redagavo Daiva Karpavičiūtė
Tekstą tvarkė Raimonda Kavaliauskienė
Viršelį kūrė Andrius Morkeliūnas
Maketavo Alma Liuberskienė
21 sp. I. Tiražas 1500 egz. Užsakymas Nr. 18467

Išleido OBUOLYS®
(OBUOLYS yra registruotas leidybinis ženklas,
kurį pagal sutartį naudoja UAB MEDIA INCOGNITO)
Butrimonių g. 9, LT-50220 Kaunas
knygos@obuolys.lt Iwww.obuolys.lt
• Akcijos ir nuolaidos
• Nemokamas katalogas
• Knygų ištraukos
~knygos.H
Spausdino AB "Spauda"
www.spauda.com
:,-~.'~ ,"~'- ...'"~..--......~~".--.- ...'~': "'..,.~,.p ..,.,• ...., .:.... •,.......... • ............__,• .... -'~"... ~
I
..,.,., 4'
I> • . • ,. ' ... ... : ... .. : • ... : ... .. : ... ... • ... ... : .... - . - .: -- ; ~.; ~'
..
"'" ~ * ·.>::::----~ :-:::::-::_~- ~-_:::_:- :::-- - :::- ·: :::-:-> :- ::: :-:: ::: > > >:> :- > :-> :_ -> .-:::.+.::·. <-: < -: -:::~: <-:~ r .'. ~ 1 1
·,~
'(n
,:,;.-.-..
f4· •
~,,,!
,I
-~~ -~- ,, i 'c . .. ~. ~ --~ , . -... ... . _ ~J.
~ 1Y _
,,,\~ : ....... . · · -Aio-. !y,,':
{: ~· ~).nwgn~ v;Hlin<tfll;l~· ~~~~~intiurlli ne. ~ ~ :-;~
{'ti codd~ bd blkt IH'~'Ii\'LHi.trJJ(I,.\ j' i' <; i~rrJ irJtim, ~~ :-;~
'\1
1· i· . 1· 1· , . (( :V·-·: ~~/
-• .' .'. \··;_!
-~:: ~.~ 1· nes Y~'<l
.
rnnJI I,.\ fiJY 11"1 r~· rr w. l<llll.ll,., ~ ~. :j
.• • . V • • C:nnfama 1\nddha .v· ··••
,, \ ,~- '\i , ,,1
a,l \Į ti ~~ i \1 . -.~,•
·~;. 0t I ~ aip pastebėjo Isaacas Asimovas, liūdniausia šių ~~ ::)
·-· vv!:
·,,,. ) 1,·;. , laiku. realiJ·a, kad visuomenė kaupia žinias kur I .... •
;v )
.• :: 0- kas greičiau, nei išmintį . .Jau įrodyta, kad šiandieninis :; : ;,.
'r, \" pradinukas /.ino daugiau, nei jo prosenelis /.inojo per ly''"
.·~·
,,, ~8! visą gyvenimą. Tačiau išminčių neatsiranda daugiau nei t '- ~~~
18 ,,,1
•'' ii Konfucijaus, Sokrato ar Voltero laikais. Laimė, žmonių, ' i/·.~'.
·,::ti kurie sugeba iš informacijos anglių iškapstyti išminties ~~. ~;)
·::·: ;{ deimantus, buvo ir tebėra. Jų pastebėjimai perduodami :{: :";)
·, · 1\ iš kartos į kartą, nes įkvepia, sustiprina, suteikia vilties (I ..• •
''~ I
.•'' ri atsidūrusiam gyvenimo kry/.kclėje. Šis /.monijos
i"fl:
'fi : •
,•:'j
~~._ ~ •v I•
• • •k • k • k v ·J\ ,,1
•'' fi , •smmtJes nn <mys yra tm, · ą zmogaus protas, alp to s, ~ ~ '- ~ ·.
·.;; ~: paliko Visatoje geriausio, amžino, aktualaus tiek mums ~~ ••1
,••!1:
·,; • ~; · dl 'k musų
a )ar, tie ·v·
- prova•'I<a~e•ams, .
I<as mus nuramma, 1!1'••
'i) ;;{
•'' fi ' padrąsina ir paskatina labiau mylėti. I~ '•J'
·~~._ r:~ I~ .,.~ ,
~4 0 ~ I
[(.\ .• ~ .~.
m
lo ,, ;
·.;, 0 ,~.IJJ(SIJ~ISOIHJOIYS . WJJ:J(CIJ~IS 10 ,,,
.•'' i)'. 1<11\0lO 'J'IIU.JO IJ:JIJIMf.S !~ ·~~.
,, t /~ ,(.\ , ,~
lo ~I 1,~ (.~ \ i J
.., 1~ , ,(\ .•• 1'
, , fl Skaityk komentarus, patikrink kainą' I~ ', 1

~.~' ~\ 1 ,\-.~ J
.·· .;;
·.;,':' ~~- -: '
fi,; {
:~ ·~ \
'r • (1 ·~ 1!- ' ' "

_lo ~4 1(1\_ .:: ,(.\ -..I~
- ,J\ -·- 1'
'r ._ ,:\ I\ , ' "
,~' r:\ ·~ - · ~, i~'" J
'\ :.;..; .·K;. s yra OR kodas? Sulinok: www.knygos.IVąr
·, .
•lo
::I\,-.•
1\
tf
--=:._r
. -
• • • '' ..• •
:~"'"))\:' '
'_l'· "· ' ' _ _ · (~II ~ J.
,, t -~~~~-:~_? _
_?_ :-::-: ->·;" ·>>>>>·>": :- ::> -- :;.:-~:-~::-~~:~:-~:_..::.:~< ·: <: - ..::-: :::-::::: .: : -:<:.:<'-:'.:::· <-- -.: ::::<:<·:::-:<::-~ , , ,
,....... : ' :: ' :: ::: ::: ::: :
~, ..' 't' 't' .. ,.. '•'- '•' '•' ....... ' .
.
:~ :-., : --,.~: -:,, ...: ..... ::: ::: ::: ::: ::: : :: .
...,.. 't' -'•" .... ,.. 't' 't' .... ,, '_,,'(
:·,._.,.,

2015 LT Wolvescall

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

2015 LT Wolvescall

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

Iš rusų kalbos vertė

© Vertimas į lietuvių kalbą, Sonata Grybauskienė, Viktorija Šenbergs, 20 I 5

Tik dievai žino likimo vingius.

Nepasikliauk rytojumi, kol jis neišaušo, nes

To, kas mato per toli, nerami širdis. Neliūdėk

Atmink: tik šis gyvenimas turi vertę!

Tiesa anksčiau ar vėliau išaiškės, ir melas bus

Netgi kvailio protas susitaiko su tiesa.

Jeigu neištaisysi padaryto blogio, jis

Naudinga klausytis kitų žodžių!

Jei tau teks išgirsti blogą žodį, užkask jį giliai į

Šalies gerovė - iš teisingumo.

Karštakošis niekada nepažins išminties.

Tikrasis moters grožis - jos būdo

Daugelį pražudė moters grožis, nes meilė

Niekada nedalyvauk moters sužadėtuvėse,

Kaip lapija ir vaisiai puošia medį, o tankus

Aš varčiau sunkiausius akmenis, tačiau

Nebūk ten, kur žmonės pykstasi, nes barniai

Aš kilnojau geležį ir šviną, bet neradau nieko

Kieno rūbas prašmatnus, to ir žodis svarus, o

Kaip nėra jokios naudos iš žiedų laukinio asilo

Paskubėk pabėgti iš tos vietos, kur ginčijamasi,

Jei išgirsi paslaptį, tegul ji tavo širdyje ir mirs.

Norint išsaugoti draugus, reikia mokėti atleisti.

Tegul tavo lūpos netaria žodžių, kurie nėra

Geriau gauti šimtą kirčių nuo protingo, nei

Melas minta tiesa, ant jos jis suveši, bet jo

Nelaimingas tas, kuris ateina su skundu!

Elkis su žmogumi taip, kaip jis elgiasi su kitais.

Tikrai didis negali būti godus.

Tikras gerumas turi būti nuoširdus.

Kreivais keliais laivas nepasieks uosto. Tik tie,

Kas rezga pinkles, pats į jas papuola; kas kasa

Kiekvienas nešališkas teisingas sprendimas

Savanaudis dažnai nežino, ko nori, ir

Maisto skonį žino tik tas, kuris valgo; atsakyti

Jei gali padaryti gerą darbą, daryk iškart. Jei

Godumas beribis - į šią bedugnę gali kristi

Kas užkirs kelią piktadarystei, jei tas, kuris

Puikybė ir kraštutinumai prie gero neveda.

Nesvarbu, koks negreitas atšauti žmogus,

Kas gali būti

Sukčiavimas nesuderinamas su teisingumu.

Kad ir ką tau sakytų, su niekuo nekalbėk taip,

Mes taip puikuojamės savo nemokšiškumu,

Sąžiningi žmonės nebūna turtingi. Turtingi

To, kuris tapo turtų vergu, negalima išvaduoti iš

Kai godumas įsiskverbia į mūsų širdis,

Tas, kurio širdyje slapta rusena blogio liepsna, ir

Norėdamas būti įžvalgus, turi įžvelgti savo veidą

Tikru žmogumi tampa tas, kuris sugeba savyje

Išminčius visko ieško savyje, kvailys - kito

Pats savęs negerbi - negerbs ir kiti.

Negailėk silpno priešo, nes, jeigu jis taps

Ten, kur reikia griežtumo, švelnumas

Jei liga nenustatyta, ir gydyti jos neįmanoma.

Jei sprendimą priimti gebėjai, tenesudreba

Protas neengia niekieno širdies. Jis niekada nei

Jeigu tas, kuriam skauda nugarą, ims skųstis

Kiekvienas, kuris nuoširdžiai trokšta žinių,

Jei žinios tarnauja žmonėms, tai

Kam tau vyno? Tavo gyvenimas ir taip panašus