Farmakologija testui kovo 1 d

Farmakologija (gr. pharamakon 'vaistas' + logos 'mokslas') – mokslas apie vaistų, vartojamų ligoms gydyti ir
profilaktikai, bei organizmo tarpusavio sąveiką. • Mokslas apie medžiagų sąveiką su gyvų organizmų
cheminiais procesais ir poveikį organizmų procesams. • Mokslas apie cheminių medžiagų ir biologinių
sistemų sąveiką. • Mokslas apie vaistinių medžiagų poveikį sveikam ir sergančiam organizmui.

Farmakologijos tikslai • naujų vaistinių medžiagų kūrimas ir jų poveikio tikrinimas, siekiant pasiekti naujus
terapijos principus. • jau žinomų vaistinių medžiagų tobulinimas keičiant medžiagų struktūrą ir
optimizuojant vartojimą. • farmakokinetikos nustatymas

Vaistų pradžia“ 1500m.pr.Kr. - Egiptas, Eberto papirusas – 7000 vaistų ir jų gaminimo būdų 460-377m.pr.Kr
– Graikija, Hipokratas sukūrė skysčių patologijos teoriją, nurodė vaistines priemones vartoti saikingai, pagal
paskirtį 130-200m. – Roma, Galenas pradėjo ekstraguoti vaistinius augalus („galeniniai preparatai“) Apie
1200m. - Vidurinė Azija, Avicenos medicinos kanonų antras tomas - paprasti vaistai, augalai, gyvūninės
kilmės vaistai. 1520m. – Europa, Paracelsas – žmogaus organizmas sudarytas iš mineralų – druskos,
gyvsidabrio, sieros; sutrikus jų santykiui atsiranda liga.

Farmakologijos istorija • XVIII amžiaus pabaigoje buvo skiriamos farmakologijos ir materia medica sąvokos •
Farmakologija kaip mokslas pripažinta savarankiška medicinos disciplina XIX amžiuje • Pirma veiklioji
medžiaga – morfinas (vokiečių vaistininkas F. Sertürner 1803 m.) • Pirmąja farmakologijos laboratorija
Dorpato universitete (Tartu) 1847m.

,,istoriniai „ vaistai XX a
XX amžius • 1960-1970 pradėti vykdyti kontroliuojami klinikiniai tyrimai • 1970-1980 vaistų sąveika,
farmakogenetika, atsako į vaistą vertinimas ir vaistų suvartojimo tyrimai • 1980-1990
farmakoepidemiologija, individualus vaistų dozavimas, gydymo auditas • 1990-2000 molekulinė
farmakogenetika, veiksmingumo gerinimas, įrodymais pagrįsta farmakoterapija ir farmakoekonomika

Vaistų šaltiniai Vaistų kilmė gali būti: • Žmogaus, pvz., kraujas, plazma • Gyvūninė, pvz., mikroorganizmai,
toksinai, fermentai • Augalinė, pvz., augalų ištraukos • Cheminė – elementai, cheminės medžiagos ar
produktai gauti cheminės sandaros keitimo ar sintezės būdu

Bendroji farmakologija Bendroji farmakologija nagrinėja farmakokinetikos ir farmakodinamikos žinias ir

formuluoja visuotinai bendrus principus. • Specialioji farmakologija • Klinikinė farmakologija • Medicininė
farmakologija • Toksikologija

Vaistų veikimas

Vaistų formos

Veiklioji medžiaga vs vaistas • Veiklioji medžiaga dar nėra vaistas. • Kad vaistas būtų patogus vartoti ir
veiktų reikiamą organizme vietą, veikliajai medžiagai turi būti suteikta atitinkama vaisto forma • Vaisto
forma taip pat lemia, kiek ilgai vaistas išliks tinkamas vartoti laikymo metu.

Vaistų formos Pagal formą/fizines savybes • Kietos (milteliai, tabletės, kapsulės...) • Skystos (tirpalas,
mikstūra, emulsija, sirupas...) • Minkštos (tepalas, pasta, žvakutė...) • Pleistrai/transdermalinės sistemos
(kartais priskiriama prie minkštų formų)

Kietos formos Sudaromos iš: • Veikliosios medžiagos • Pagalbinės medžiagos: - užpildančios medžiagos -
išplečiančios medžiagos - kitos pagalbinės medžiagos (konservantai, dažikliai)

Kietos vaistų formos Tabletės (1) Nedengtos tabletės - ištirpsta skrandyje, galima gerti dalį tabletės,
kuriose yra nurodytos laužimo žymės. Dengtos tabletės - turi apvalkalą, kuris gali būti sudarytas iš keleto
sluoksnių ir įvairiausių medžiagų; gali padėti lengviau nuryti tabletę, prailginti jos poveikį, išvengti skrandžio
sulčių ardančio poveikio veikliajai medžiagai
Kietos vaistų formos Tabletės (2) Kramtomosios tabletės - dažniausiai nedengtos tabletės, kurios
pirmiausia sukramtomos ir tik tada nuryjamos; veiklioji medžiaga į skrandį patenka iš dalies jau ištirpusi.
Prailginto veikimo tabletės – g.b. ir dengtos, ir nedengtos, kaip ir paprastos tabletės, nurytos ištirpsta
skrandyje. Prailgintas veikimas reiškia tabletės tirpimo proceso užsitęsimą arba po veiklioji medžiaga truputį
išlaisvinama. G.b matricinės tabletės.

Kietos vaistų formos Tabletės (2) Čiulpiamosios tabletės - dažniausiai tai nedengtos tabletės, čiulpiamos
burnoje, kol visiškai ištirpsta. Tokiu būdu pasiekiama, kad išsiskyrusi veiklioji medžiaga veiktų tiesiai į burnos
ir gerklės sritį. Putojančios tabletės priskiriamos skystoms formoms.

Kietos vaistų formos Kapsulės - kietos turi tarsi cilindro formos futliarus, kuriuose suberti milteliai arba
mikrokapsulės. - minkštos kapsulės apvalkalas yra iš vienos dalies, storesnis ir įvairių formų. Prailginto
veikimo kapsulės

Skystos formos Pagal formą/fizines savybes: • Tirpalai • Suspensijos • Emulsijos Pagal vartojimo būdą: •
Lokaliai taikomi skystų formų vaistai • Parentaliai (sistemiškai) vartojami skysti vaistai

Lokaliai taikomi skysti vaistai • Dezinfekciniai ir gydomieji tirpalai - vandeniniai, aliejiniai ir alkoholiniai •
Akių ir nosies lašai - vandeniniai ir aliejiniai • Aerozoliai – tirpalų purškiamos formos

Sistemiškai taikomi skysti vaistai • Lašai • Sultys ir mikstūros • Putojančios tabletės • Arbatos (kartais
priskiriamos prie kietų formų) • Aerozoliai ir purškiami tirpalai • Inhaliaciniai tirpalai • Iššvirkščiami tirpalai

Minkštos formos • Minkštėjančios kambario temperatūroje • Minkštėjančios kūno temperatūroje

Žvakutės Rektalinės – lokalus arba sisteminis veikimas Vaginalinės – lokalus veikimas Formai suteikti
naudojama pagalbinė medžiaga kambario temperatūroje yra kieta, lydosi šiek tiek žemesnėj nei kūno
temperatūra.

Minkštos formos (1) Tepalai - tepami ant odos, gleivinių (taip pat akių) paviršiaus. Jie labai ilgai laikosi ant
paviršiaus, o veikliosios medžiagos išsiskiria lėtai. Geliai - tepami ant odos ir gleivinių, daugiausia skaidrūs ir
dėl to nepastebimi. Veikliąją medžiagą atiduoda greičiau nei tepalai ar kremai, tačiau išlieka gana ilgai, kad
pasiekti reikiamą veikimą. Geliai šaldo ir veikia niežulį slopinančiai, atima iš odos vandenį (sausina odą)
Losjonai – kietų ir vandenyje netirpių dalelių mišinys

Minkštos formos (2) Kremai - tepami ant odos ir gleivinių. Jie ilgai išlieka ant odos paviršiaus ir lėtai
išlaisvina veikliąją medžiagą, taip pasiekiamas prailgintas veikimas. - Lipofiliniai kremai (vandens emulsija
riebaluose) - Hidrofiliniai kremai (riebalai emulguojami vandenyje)

Transdermalinės sistemos Klijuojamos ant odos. Turi rezervuarą su veikliąja medžiaga, iš kurio ji difunduoja
ir rezorbuojama per odą. Aplikuojuomos tik tokios medžiagos, kurios: • Gali pereiti odos barjerą • Veiklios
ypač mažomis dozėmis • Turi didelį terapinį plotą – dozavimas nėra individualus
Vaistų kūrimas ir gamyba Vaistų kūrimo etapai

Vaistų gamybai keliami reikalavimai • Pramoninė gamyba • Gamyba vaistinėje • Geros gamybos praktika

Pažangios terapijos vaistiniai preparatai • Genų terapijos vaistiniai preparatai • Somatinių ląstelių
vaistiniai preparatai • Audinių inžinerijos vaistiniai preparatai • Kombinuoti pažangiosios terapijos vaistiniai
preparatai

Vaistų rinkos reguliavimas • Reguliuojama vaistų gamyba ir registracija • Stebima rinka, reguliuojamas
pardavimas ir kitos su tuo susijusios veiklos • Reguliuojama farmacijos specialistų kompetencija •
Išduodamos licencijos

Receptūros pagrindai

Farmakopėja Bendrųjų nuostatų ir įteisintų paskelbtų normatyvinių reikalavimų vaistinių medžiagų bei
vaistinių preparatų pavadinimams, savybėms, tapatybės nustatymui, grynumui, kiekybiniam nustatymui,
laikymo sąlygoms, ženklinimui ir bendriesiems kontrolės metodams rinkinys. Europos farmakopėja –
farmakopėja, rengiama pagal Konvenciją dėl Europos farmakopėjos rengimo. Rengiant Europos
farmakopėją dalyvauja 37 šalys narės (tarp jų ir Lietuva), turinčios teisę dalyvauti Europos farmakopėjos
komisijos sesijose

Vaistinė Juridinis asmuo, vykdantis farmacinę veiklą, apimančią vaistinių preparatų įsigijimą, laikymą,
pardavimą (išdavimą) galutiniam vartotojui, farmacinių paslaugų teikimą ir (ar) ekstemporalių vaistinių
preparatų gamybą, kokybės kontrolę. Farmacijos specialistas - vaistininkas, vaistininko padėjėjas
(farmakotechnikas) arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jiems prilygintas asmuo

Receptas • Dokumentas, kuriuo suteikiama teisė įsigyti vaistinį preparatą, medicinos priemonę (medicinos
prietaisą), kompensuojamąją medicinos pagalbos priemonę ir kuris išrašytas reglamentuojamos sveikatos
priežiūros profesijos, nurodytos Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo
įstatyme, atstovo, teisiškai įgalioto tą daryti valstybėje, kurioje išrašytas tas dokumentas. • Juridinis
dokumentas, kuriuo gydytojas įgyvendina savo teisę skirti ligoniui vaistų ir raštiškai kreipiasi į farmacijos
specialistą.
Receptų formos • Spausdinti receptai • Elektoriniai receptai • Pirmos formos • Antros formos • Trečios
formos • Veterinariniai

Pirmos formos receptai Vaistai ir vaistiniai preparatai, kurių sudėtyje yra į III sąrašą įtrauktų psichotropinių
medžiagų (psichotropinių vaistų). • viename recepto blanke galima išrašyti tik vieną vaistą; • Vaikams iki 16
metų vaistai neišduodami (neparduodami); • draudžiama parduoti psichotropinius vaistus vaikams iki 18
metų amžiaus; farmacijos specialistas turi teisę paprašyti, kad receptą pateikęs asmuo parodytų asmens
dokumentą;

Antros formos receptai Vaistiniai preparatai, kurių sudėtyje yra į II sąrašą įtrauktų narkotinių ir
psichotropinių medžiagų. • viename recepto blanke galima išrašyti tik vieną narkotinį vaistą; • vienu metu
galima išrašyti du skirtingo – modifikuoto ir nemodifikuoto – veikimo narkotinius vaistus; bet atskiruose
receptų blankuose; • vaistai recepte nurodomi bendriniais pavadinimais; • dozuočių skaičius rašomas
žodžiais; • galioja 10 d., įskaitant recepto išrašymo dieną;

Trečios formos receptai Kompensuojamieji vaistai ir medicinos pagalbos priemonės. Galimos

kompensavimo rūšys: 50, 80, 90 arba 100 % nuo bazinės kainos. Esant 100% kompensacijos rūšiai, gali tekti
primokėti skirtumą tarp bazinės ir visos vaisto kainos.

Recepto struktūra Pagal struktūrą gali būti: 1. Paprasti 2. Sudėtiniai 3. Magistriniai (su paaiškinimu kaip
gaminti receptą) 4. Oficinaliniai

Receptų sudedamos dalys • Pavadinimas. Gydymo įstaiga ir duomenys. Paciento duomenys • Kreipimasis
Rp. • Vaistinių medžiagų pavadinimai/veiklioji medžiaga/dozė (išvardinimas) • Nurodymas vaistininkui –
kokia forma ir kiekis • Nurodymas ligoniui – signatūra • Gydytojo spaudas ir paraša

Lotynų kalba receptuose? Daugelis simbolių ir frazių, gydytojo naudojamų recepte, yra sutrumpinimai iš
lotynų ar graikų kalbų

Milteliai (pulveres) Gaminami vaistinėje arba pramoniniu būdu • Nurodoma vaistinės medžiagos
pavadinimas ir kiekis • Nenurodoma, kad tai milteliai

Tabletės (tabulettae) Suslėgti dozuoti milteliai. Gaminami pramoniniu arba pusiau pramoniniu būdu. •
Nurodoma vaistinės medžiagos pavadinimas ir vienoje tabletėje esantis medžiagos kiekis • Nurodoma, kad
tai tabletės

Dražetės (dragee) Dozuota rutulėlio pavidalo vaistų forma, gaminama pramoniniu būdu • Nurodoma
vaistinės medžiagos pavadinimas ir vienoje dražetėje esantis medžiagos kiekis • Nurodoma, kad tai dražetės
Piliulės (pililae) Kieti dozuoti rutulėliai, gaminami vaistinėse specialiu įtaisu (peiliai su 30 įpjovų). •
Nurodoma vaistinės medžiagos pavadinimas ir vaistinės medžiagos kiekis visam piliulių skaičiuj •
Nurodoma, keik pridėti piliulių masės • Norimas piliulių skaičius (30, 60 ir t.t.)

Kapsulės (capsulae) Gaminamos pramoniniu arba pusiau pramoniniu būdu • Nurodoma vaistinės
medžiagos pavadinimas ir vienoje kapsulėje esantis medžiagos kiekis • Nurodoma, kad tai kapsulės

Arbata/vaistažolių mišinys (species) G.b. ruošiami su eteriniais aliejais ar druskomis, išduodamas

popieriaus maišeliais arba kartono dėžutėmis. 1. Išrašomas arbatos pavadinimas pagal paskirtį 2.
Išvardijamos visos veikliosios medžiagos ir jų kiekis

Tepalas (unguentum) 1. Gaminami išrašomi nurodant veikliąją medžiagą/as ir pagalbines/tepalo pagrindą

sudarančias medžiagas ir vaistininkui nurodoma sumaišyti 2. Pramoniniams vaistams – vaisto forma,
pavadinimas ir kiekis.

Pasta (pasta) Gaminama vaistinėje arba pramoniniu būdu. Tepalas, kurio sudėtyje daugiau nei 25% kietųjų
medžiagų. Receptas išrašomas taip kaip tepalui.

(linimentum) Nedozuotas klampios konsistencijos skystas tepalas, sudarytas iš ne mažiau nei 2 vaistinių
medžiagų ir jo pagrindą dažniausiai sudaro augalinis aliejus. Receptas išrašomas taip kaip tepalui.

Žvakutės (suppositoria) Gali būti gaminamos vaistinėje ir pramoniniu būdu. • Gaminamoms vaistinėje gali
būti nurodytas vaistinės medžiagos ir kakavos sviesto kiekis vienai žvakutei arba visam žvakučių kiekiui. •
Pramoniniu būdu - vaisto forma, pavadinimas ir kiekis

Tirpalas (solutio) Gali būti gaminamos vaistinėje ir pramoniniu būdu. • Pradedamas vaisto forma, vėliau
veiklioji medžiaga, jos keikis % - bendras tirpalo kiekis mililitrais • Galima dozuoti naminiu saiku: arbatinis
šaukštelis, desertinis šaukštelis

Lašai (guttae) Gali būti gaminamos vaistinėje ir pramoniniu būdu. • Pradedamas vaisto forma, vėliau
veiklioji medžiaga, jos keikis % - bendras tirpalo kiekis mililitrais • Jei lašintuvai – nurodomas lašintuvų
skaičius

Injekcijos (injectiones) Gaminama pramoniniu būdu ir tiekiama ampulėmis. Visų injekcijų tirpalai gaminami
svorio tūrio matavimo metodu, jų koncentracijos procentas rodo, kiek gramų medžiagos ištirpinta 100ml
tirpalo. • Kaip ir kitų tirpalų – forma, veiklioji medžiaga, jos kiekis % , tirpalo kiekis mililitrais ir vienetų kiekis

Tinktūra (tinctura) Gaminama pramoniniu būdu – augalinės žaliavos ištrauka. Gamina santykiu 1:10 (stipriai
veikiančių žaliavų) arba 1:5 ir nestipriai veikiančių žaliavų. Forma - tinktūra, vaistinės medžiagos
pavadinimas, bendras tinktūros kiekis mililitrais.

Ekstraktas (extractum) Gaminamas pramoniniu būdu. Nuo tinktūros skiriasi tuo, kad išgarinama dalis
skysčio ir ekstraktas pasidaro labiau koncentruotas. Forma - ekstraktas, vaistinės medžiagos pavadinimas,
ekstrakto rūšis (skystas, tirštas ar sausas) bendras kiekis mililitrais

Tubex injection Švirkštai su tirpalu, rekomenduojama receptus rašyti taip kaip tirpalų: veikliosios
medžiagos kiekis procentais arba veikimo vienetais, pažymimas švirkštų
Inhaliatoriai Specialiai paruošti prietaisai, kuriais vaistas purškiamas į bronchus, nosį, po liežuviu: •
Receptas išrašomas priklausomai nuo to ar veiklioji medžiaga tirpalo forma ar kieta forma.

Farmakokinetika

Farmakokinetika vadinama tai, “ką organizmas daro su vaistu”

Farmakodinamika vadinama tai, “ką vaistas daro su organizmu”

Farmakokinetika • (gr. pharmakon - vaistas + kinetikos - judinamasis, varomasis) - farmakologijos šaka,

tirianti, kuriais būdais vaistai patenka į organizmą, kaip pasiskirsto organuose ir audiniuose, kaip iš
organizmo pasišalina. • nagrinėja veikliųjų medžiagų koncentracijos kitimą organizme laiko atžvilgiu
(organizmo poveikis vaistui) • farmakologijos dalis, tirianti vaistų kokybinius ir kiekybinius kitimus
organizme

Vaisto rezorbcija iš įvedimo vietos į kraują • Vaisto jungimasis su plazmos baltymais • Pasiskirstymas
įvairiuose audiniuose • Vaisto metabolizmas (biotra

nsformacija) • Išskyrimas iš organizmo (eliminacija)

Farmakokinetika tiria: • Vaistų perėjimą pro biologines membranas; • Vaistų rezorbciją ir vartojimo būdus;
• Vaistų pasiskirstymą organizme; • Vaistų biotransformaciją; • Vaistų išsiskyrimą iš organizmo; • Vaistų
patekimo į organizmą ir eliminacijos kinetiką; • Pakartotinai vartojamų vaistų kinetiką; • Kaupimąsi
(kumuliacija); • Kombinuotą vaistų veikimą.

Farmakokinetinės fazės: Priklauso procesai: • Rezorbcija • Pasiskirstymas • Vaisto

inaktyvinimas/biotransformacija • Šalinimas (eliminacija)
Rezorbcija ir biologinis įsisavinimas: skirtumai ir reikšmė • Rezorbcija - vaisto kiekis, kuris rezorbavosi iš
plonojo žarnyno į vartų venos (v. portae) kraują. – Dalis vaisto kepenyse iš karto inaktyvuojama - “pirmojo
pasažo per kepenis efektas”. • Vaisto dalis, kuri išėjusi iš kepenų, patenka į sisteminę kraujotaką - biologinis
įsisavinimas.

Rezorbcijos mechanizmai • Pasyvi difuzija arba difuzija vandenyje • Palengvinta (transporterio) difuzija
arba difuzija lipiduose • Aktyvus transportas arba specialios pranašos • Endozitozė – pinocitosė, fagocitozė

Vaistų rezorbcija (adsorbcija) Vaistų rezorbcija gali vykti įvairiais keliais. Vaistų patekimo (arba įvedimo) į
organizmą būdai skirstomi į 2 dideles grupes: 1. Enterinį (graik. „enteron“ – žarna) - priklauso vaistų
vartojimas į vidų (lot. „per os“), per tiesiąja žarną (lot. „per rectum“). 2. Parenterinį (graik. „par“ – šalia,
aplenkiant), t.y. aplenkiant virškinamąjį traktą - priskiriama vaistų įvedimas per kvėpavimo takus, injekcijos
(po oda, į raumenis, į veną, į arteriją ir kt.). Sąlyginai parenteriniams vaistų įvedimo keliams galima priskirti
vaistų vartojimą iš išorės (t.y. per odą ar gleivines).

Rezorbcija • Bukalinė arba sublingvalinė rezorbcija • Peroraliai aplikuotų medžiagų rezorbcija • Rektaliai
aplikuotų medžiagų rezorbcija • Nazalinė rezorbcija • Ant akių paviršiaus aplikuotų medžiagų rezorbcija •
Pulmonalinė rezorbcija • Rezorbcija per odą • Parenteralinė rezorbcija

Biologinis įsisavinimas (prieinamumas)

Vaistų rezorbcija per virškinamąjį traktą (į vidų) • Vaistų vartojimas į vidų yra natūraliausias jų vartojimo
būdas. • Išgerti vaistai dažniausiai rezorbuojasi viršutinėje plonosios žarnos dalyje. • Rezorbcijos
mechanizmai gali būti įvairūs: pasyvi difuzija, aktyvus transportas ir kt. • Tam tikra vaisto dalis gali suirti
žarnyno spindyje ar sienelėje, ar iš viso nesirezorbuotis. • Rezorbavęsi vaistai su veniniu krauju nunešami į
kepenis. • Čia dalis vaisto gali būti iškart metabolizuojama (tai vadinama presistemine eliminacija arba
„pirmojo pasažo per kepenis efektu). • Likęs kiekis patenka į sisteminę kraujotaką; šis kiekis vadinamas
vaisto biologiniu įsisavinimu arba prieinamumu.

Rezorbcija ir “pirmojo pasažo efektas”

Farmakokinetiniai parametrai: Cmax, tmax ir “plotas po kreive”

Maisto įtaka vaistų rezorbcijai ir biologiniam įsisavinimui

• Kaip taisyklė, maistas sulėtina daugelio vaistų rezorbciją, Cmax būna mažesnė ir susidaro vėliau, tačiau
biologinio įsisavinimo tai nekeičia. • Tačiau yra ir išimčių, pvz., maistas didina visų kalcio kanalų blokatorių
biologinį įsisavinimą ir šis padidėjimas gali būti labai žymus. • Todėl vaistai turi būti vartojami tuo pačiu
paros metu ir tomis pačiomis sąlygomis.

Greipfrutų sulčių poveikis felodipino koncentracijai plazmoje, lyginant su užsigėrimu vandeniu

Kuo užsigerti vaistus? • Atsakymas vienareikšmis – paprastu H2O. • Ūmaus girtumo fazėje alkoholis slopina
daugelį kepenų fermentų, todėl kartu vartojamų vaistų koncentracija plazmoje bus didesnė (kaip taisyklė). •
Piene esantis kalcis gali surišti kai kuriuos vaistus (pvz., tetraciklinus). • Vaisių (ypač greipfrutų) sultys –
nepatariama

Absorbcija iš VT priklauso nuo

Vaistų vartojimas ir jų rezorbcija iš tiesiosios žarnos gleivinės (per rectum) • Šiuo būdu vartojami vaistai,
kaip taisyklė, rezorbuojasi ir veikia greičiau. • Per rectum vartojami vaistai dėl vietinės kraujotakos ypatumų
iš dalies išvengia „pirmojo pasažo per kepenis“ efekto, todėl jų bioprieinamumas yra didesnis nei vartojant į
vidų. • Per tiesiąją žarną vartojami vaistai daug rečiau sukelia pykinimą ar vėmimą. • Šis būdas yra
vartojamas, kai ligonis dėl įvairių priežasčių vaistų negali išgerti negali, taip pat plačiai naudojamas
pediatrinėje praktikoje. • Dėl tiesiosios žarnos kraujagyslių anastomozių su aplinkiniais audiniais (pvz.,
prostata, šlapimo pūsle), rektalinės žvakutės gali būti naudojamos ne tik sisteminiam poveikiui gauti (pvz..
diklofenako), bet ir tiesiąją žarną supančių audinių ligoms (cistitams, prostatitams) gydyti.

Injekcijos • Bendra taisyklė – švirkščiant vaistus į veną, raumenis ar po oda, jų rezorbcija ir biologinis
įsisisavinimas varijuoja mažiau, nei vartojant vaistus per os. • Švirkščiant vaistus į veną biologinis
įsisavinimas siekia 100 proc. • Cmax susidaro greitai, todėl daugeliu atvejų tai nulemia ir greitą vaisto
poveikį.

Intramuskulinės injekcijos Poveikis didele dalimi priklauso nuo tirpiklio: • Ilgo veikimo formoms dažniausiai
vartojami įvairūs aliejai, todėl tokių preparatų poveikis yra ne tik ilgas, bet ir lėtas. • Švirkščiamų į raumenis
vandens pagrindu pagamintų vaistų poveikis yra daug greitesnis, o biologinis įsisavinimas yra didelis, bet
paprastai nesiekia 100 proc. Neretai klaidingai manoma, kad švirkščiami į raumenis vaistai veikia, palyginti,
labai greitai. Vaistų rezorbcija iš raumenininio audinio labai priklauso nuo konkretaus raumens ir
kraujotakos jame duotu momentu. • Vaisto rezorbcija iš ramybės būklėje esančio raumens yra lėtesnė nei iš
dirbančio. • Vaistus į priekinį šlaunies paviršių, vaistai rezorbuojasi greičiau nei iš sėdmeninių raumenų.

Švirkščiami po oda vaistai • poveikis yra dar lėtesnis nei švirkščiamų įraumenis • biologinis įsisavinimas
panašus, dažniausiai kiek mažesnis: – tai susiję su neintensyvia poodinių audinių kraujotaka – kraujotakos
intensyvumas ir vaistų rezorbcijos greitis taip pat priklauso nuo injekcijos vietos

Spinalinė ar epidurinė nejautra • Vaistų įvedimas į subarachnoidinį ar epidurinį tarpą priklauso ypatingoms
injekcijų ar infuzijų rūšims, vartojamoms spinalinei ar epidurinei anestezijai ar analgezijai.

Vaistų vartojimas per kvėpavimo takus • Tokiu būdu gali būti vartojami lakūs skysčiai, dujos ir aerozoliai. •
Vartojimo tikslai gali būti du: sisteminis (pvz., bendrajai anestezijai) ir vietinis (pvz., bronchinės astmos ir
LOPL‘o gydymui). • Alveolių paviršiaus plotas siekia 100 m2, todėl šiuo būdu vartojamų vaistų (pvz., dujų ar
lakių skysčių) sisteminis poveikis yra ypač greitas. • Vaistų bronchinei astmai ir LOPL‘ui gydyti taikinys yra
bronchų lygieji raumenys. Todėl šiuo atveju labai svarbu aerozolio dalelių dydis: pernelyg didelės dalelės
nusėda viršutiniuose kvėpavimo takuose, o labai mažos rezorbuojasi į kraują ir yra sisteminio poveikio
(dažniausiai nepageidaujamo) priežastis. • Nustatyta, kad LOPL‘ui gydyti optimalus aerozolio dalelių dydis
yra 1–1,5 mikrometro (mikrono), o bronchinei astmai gali būti kiek didesnis. • Mažesnės kaip 1 mikrono
dalelės iškvepiamos. • Didelę reikšmę turi ir inhaliatoriaus tipas.

Vaistų vartojimas po liežuviu ir bukaliai • Nitroglicerino vartojimas po liežuviu ar bukaliai (tarp dantenų ir
skruostų vidinio paviršiaus) tablečių, klijuojamų juostelių ar purškalo pavidalu yra gerai žinomas ir plačiai
taikomas. • Per gleivines gerai (ir greitai) rezorbuojasi tik lipofilinės medžiagos. • Šiuo būdu vartojami
vaistai per burnos ertmės kapiliarus greit ir beveik pilnai rezorbuojasi į kraują, taip pat išvengia „pirmojo
pasažo“ efekto.

Vaistai į akis, nosį, ausis • Paplitusi neteisinga nuomonė, kad tokiu būdu vartojami vaistai pasižymi tik
vietiniu poveikiu. Sisteminis efektas gali būti. • Pagrindinė sąlyga vaistų rezorbcijai iš gleivinių į sisteminę
kraujotaką yra jų lipofiliškumas. • Lipofilinių vaistų rezorbcija per nosies gleivinę gali būti labai žymi, todėl
kartais naudojama sisteminiam poveikiui gauti. • Intranazaliai vartojamo fentanilio biologinis įsisavinimas
gali siekti 70–90% • Žymiu sisteminiu poveikiu pasižymi ir ketorolakas – pirmasis NVNUpurškalas į nosį,
vartojamas skausmui malšinti.

Transderminis kelias • Vaistų rezorbcija per odą priklauso nuo jų lipofiliškumo. • Didelę reikšmę vaidina ir
farmacinė forma (tepalai, linimentai, geliai, pleistrai ir kt.). • Apskritai, vaistų, vartojamų tepalų, purškalų ar
gelių pavidalu, rezorbcija yra lėta, nedidelė ir įvairuoja, o poveikis yra daugiau mažiau paviršinis. • Tam tikrą
išimtį sudaro transderminiai pleistrai, pvz., diklofenako, kurių poveikis yra daug ilgesnis. • Specialia
technologija pagaminti transderminiai pleistrai (transderminės gydomosios sistemos) gana plačiai vartojami
ilglaikiam sisteminiam poveikiui gauti.

Vaistų įvedimas per makštį • Iki 1918 m. buvo klaidingai galvojama, kad intravaginalinės tabletės,
supozitorijos, geliai ar kremai gali būti vartojamos tik vietiniam poveikiui gauti (pvz., kolpitui gydyti). • Kai
kurie šiuo būdu įvedami vaistai gali pasižymėti ir sisteminiu veikimu. – lytinius hormoniai, bromokriptinas,
opioidiniai analgetikai ir kt.

Uretrinės lazdelės • Vyrams, turintiems sunkių ypač organinės kilmės erekcijos sutrikimų, alprostadilio
lazdelės (įvedamos specialiu aplikatoriumi į šlaplę) sėkmingai vartojamos tiek erekcijos sutrikimams gydyti,
tiek ir jų diferencinei diagnostikai.
Skyrimo būdai ir biopasisavinimas

Vaistų jungimasis su plazmos baltymais • Kaip taisyklė, tam tikra patekusio į kraujo plazmą vaisto dalis
jungiasi su plazmos baltymais. Ši sujungta su baltymais frakcija yra neaktyvi (depo). • Tuo tarpu laisva vaisto
frakcija yra farmakologiškai aktyvi. • Jeigu vaistas yra stipriai jungiamas su plazmos baltymais, tai gali būti
svarbios sąveikos su kt. vaistais priežastis

Susijungimas su baltymais Vaistų “išstūmimas”

Vaistų sujungimo laipsnis Vaistas

Sujungimo su baltymais laipsnis, % • Ritmonorm 95% - albuminai • Isoptin 96% - albuminai • Physiotens 10-
15% (7,2%) - albuminai • Gopten 80% - albuminai • Teveten 98% - albuminai
Pasiskirstymas Apibūdinamas kaip grįžtamas medžiagos transportavimas iš vienos kūno dalies į kitą.
Patekimas į audinį priklauso nuo kelių faktorių: •Kraujotakos stiprumo organuose ir audiniuose
•Membranos pralaidumo •pH skirtumo tarp plazmos ir audinio •Medžiagos savybių - molekulės dydžio,
jungimosi su plazmos ir audinio baltymais, tirpumo ir kt. cheminių savybių.

Pasiskirstymas • Iš kraujo vaistai patenka į įvairius audinius (pasiskirsto). Vaistai skirstosi organizme tol, kol
tarp kraujyje ir įvairiuose organuose bei audiniuose esančių vaistų nusistovi tam tikra dinaminė pusiausvyra.
Taigi, vaistų koncentracija įvairiuose audiniuose gali būti nevienoda. Vaistų pasiskirstymui įvertinti
vartojamas rodiklis „menamas vaisto pasiskirstymo tūris“, Vd (angl. „Volume of distribution“), išreiškiamas
litrais arba litrais kilogramui kūno svorio. • Pagal apibrėžimą – tai toks plazmos tūris, kuriame pasiskirsto
vaistas su sąlyga, kad jo koncentracija kraujyje yra tokia pati kaip ir audiniuose.

Vd= dozė(kiekis organizme)/C(vaisto koncentracija plazmoje)

Vaisto pasiskirstymo tūris • Menamas vaisto pasiskirstymo tūris (Vd) parodo bendro vaisto kiekio visame
kūne santykį su vaisto kiekiu plazmoje: • Didelis vaisto pasiskirstymo tūris rodo stiprų vaisto afinitetą
audiniams (plazmoje mažai, tam tikruose audiniuose - daug). • Mažas vaisto pasiskirstymo tūris rodo, kad
vaisto į audinius patenka nedaug (plazmoje daug, audiniuose - mažai).

Vaistų menamas pasiskirstymo tūris

Vaisto pasiskirstymo tūrio klinikinė reikšmė • Jeigu vaisto menamas pasiskirstymo tūris (Vd) yra mažas, jis
lengvai pašalinamas (pvz., apsinuodijus) forsuotos diurezės ar dializės metu. • Jeigu vaisto menamas
pasiskirstymo tūris yra didelis, forsuota diurezė ar hemodializė yra mažai ar visiškai neveiksmingi
(apsinuodijus taikomas simptominis gydymas).

Vaistų metabolizmas (biotransformacija) Taisyklė: • Daugumas vaistų metabolizuojami kepenyse:

metabolitai daugiausiai išskiriami su šlapimu, dalis - per virškinimo traktą. • Esmė: lipofilinis aktyvus vaistas
virsta neaktyviu hidrofiliniu metabolitu.

Biotransformacija (1) Tai – svetimų medžiagų keitimas veikiant organizmo enziminėms sistemoms. Tam,
kad medžiagos būtų pašalintos iš organizmo, jos iš lipofilinių medžiagų turi virsti hidrofilinėmis
medžiagomis. Gali vykti: kepenyse, inksuose, raumenyse, blužnyje, žarnose, dalį medžiagų kitimų gali atlikti
žarnyno mikroflora.
Biotransformacija (2) I-os fazės biotransformacija: • Oksidacija • Redukcija • Hidrolizė • Dekarboksilinimas
II-os fazės biotransformacija: • Medžiagos jungiasi su aktyvuotomis kūno medžiagomis

Vaistų metabolizmas ir kepenys • Vaistų metabolizmas reikšmingai priklauso nuo kepenų funkcijos. Esant
kepenų funkcijos nepakankamumui (lengvam, apysunkiui ar sunkiam), vaistų dozės turi būti mažesnės arba
jie tampa kontraindikuotinais (visada žr. vaistų „preparato charakteristikų santrauką“). • Citochromo P-450
šeimos fermentų aktyvumas įvairuoja ir yra genetiškai sąlygotas. • Atsižvelgiant į konkretaus fermento
aktyvumą, visi žmonės gali būti skirstomi į „greitus“ ir „lėtus“ metabolizatorius. – Pirmuoju atveju vaistai,
kuriuos metabolizuoja atitinkamas fermentas, inaktyvuojami greičiau, todėl tokiems pacientams vaisto dozė
dažnai turi būti didesnė ir atvirkščiai.
CYP450 Nomenclature

Pagrindinis citochromo P-450 klasės fermentas yra CYP3A4

Šalinimas (eliminacija) Priklausomai nuo medžiagų fizikocheminių savybių, gali vykti keliais būdais: •
Renaliai (su šlapimu) • Biliariai ar intestinaliai (su išmatomis) • Pulmonaliai (su iškvepiamu oru) • Per
sekrecines liaukas • Oda, plaukai

Eliminacija per inkstus • Dažniausiai vaistai ir/ar jų metabolitai išskiriami per inkstus su šlapimu. • Tai
pagrindinis vaistų išskyrimo iš organizmo kelias. • Šiuo keliu šalinamos tirpios vandenyje vaistinės
medžiagos ar jų metabolitai. • Inkstų anatominis ir funkcinis vienetas yra nefronas: kiekvienas nefronas (jų
inkstuose yra apie 2 mln.) sudarytas iš kapiliarų kamuolėlio (glomerulo), vingiuotųjų inkstų kanalėlių
(proksimalinių, distalinių, Henle kilpos) ir surenkamųjų vamzdelių.

Vaistų išskyrimas per inkstus priklauso nuo • filtracijos glomeruluose • reabsorbcijos inkstų kanalėliuose (ir
mažesniu laipsniu surenkamuosiuose vamzdeliuose) – 99% į pirminį šlapimą patekusių medžiagų ir skysčių
yra readsorbuojama • ekskrecijos (arba aktyvios sekrecijos) tam tikruose inkstų kanalėlių segmentuose - kai
kurie kraujyje esantys vaistai yra aktyviai „išgaudomi“ ir išskiriami į kanalėlių spindį

Vaistų dozavimas inkstų funkcijos nepakankamu mo atveju • Vaistų išskyrimo su šlapimu greitis priklauso
nuo inkstų funkcijos. Sutrikus inkstų funkcijai, vaistai ar/ir jų metabolitai ima kauptis organize. • Todėl
inkstų nepakankamumo atvejų vaistų dozės būna mažesnės, o ir intervalai tarp vaistų priėmimų neretai turi
būti ilgesni. Esant sunkiam inkstų nepakankamumui, kai kurie vaistai gali būti kontraindikuotini. • Inkstų
funkcijos nepakankamumo klasifikacija remiasi glomerulų filtracijos greičiu (arba kreatinino klirensu) –
Lengvas- kreatinino klirensas (arba glomerulų filtracijos greitis) nuo 30 iki 80 ml/min. – Apysunkis 10 – 30
ml/min – Sunkus
Klirensas • Klirensas apibūdina negrįžtamą vaisto eliminaciją • Eliminacija čia - nepakitusio vaisto ekskrecija
į šlapimą, žarnyno turinį, iškvėpiamą orą, prakaitą ir kt., bei vaisto metabolinį virsmą į įvairius cheminius
junginius (daugiausiai kepenyse) • Klirensas rodo, koks kraujo tūris (ml, l) yra apvalomas nuo vaisto per
laiko vienetą (min, h) • Skiriama: – Plazmos klirensas – tai plazmos kiekis (tūris), kuris „apsivalo“ nuo vaisto
per laiko vienetą (minutę arba valandą). – Inkstų, kepenų ir kt. • Bendrasis arba sisteminis klirensas – tai
visų klirensų (inkstų, kepenų ir kt.) suma -(sisteminis klirensas) rodo vaisto išskyrimo greitį, o jo
sudedamosios dalys – atskirų organų santykinį vaidmenį eliminacijoje.

Pirmosios eilės eliminacijos kinetika • Pirmosios eilės eliminacijos kinetika („first order elimination
kinetic“) – reiškia, kad kuo didesnė vaisto koncentracija kraujyje, tuo jo eliminacija vyksta greičiau. Laikas,
per kurį vaisto koncentracija plazmoje sumažėja pusiau yra visada vienodas. • Šiai taisyklei „paklūsta“
daugelis vaistų.

Nulinės eilės eliminacijos kinetika • Nulinės eilės kinetika („zero order elimination kinetic“) yra susijusi su
ribotu vaistą metabolizuojančių fermentų (ar pernešėjų) „pajėgumu“, kitaip kalbant, įsotinimu. • Didinant
vaisto dozę, jo koncentracija kraujyje didėja daugiau negu tikėtina (neproporcingai), o eliminacija sąlyginai
sulėtėja • Taip eliminuojamas, pvz., fenitoinas, varfarinas, heparinas, acetilsalicilo r. ir kai kurie kiti vaistai,
alkoholis. • Organizme sąlyginai nedidelės alkoholio dozės yra metabolizuojamos pastoviu greičiu, t. y. 7–10
g/val. (vyrams kiek greičiau, moterims kiek lėčiau; turi reikšmės ir kūno svoris, nes didesnio svorio žmogus
organizme yra daugiau vandens, kuriame etanolis pasiskirsto)

Gyvavimo pusperiodis • Pusinės eliminacijos periodas/laikas • Laikas, per kurį vaisto koncentracija kraujyje
sumažėja per pusę • Pusinės eliminacijos periodą ir eliminacijos greičio konstantą lemia klirensas ir
pasiskirstymo tūris • Pusinės eliminacijos periodas lemia – poveikio trukmę po vienkartinės dozės – laiką,
kurio reikia pastoviai būsenai pasiekti skiriant tam tikrą dozę tam tikrais intervalais (3-5 pusperiodžiai)

Pusinės eliminacijos (išskyrimo) laikas (t½) • Dažniausiai vartojamas terminas yra plazmos pusinės
eliminacijos laikas. Tai laikas, per kurį vaisto koncentracija plazmoje sumažėja pusiau. Biologinis pusinės
eliminacijos laikas dažniausiai nustatomas iš vaisto farmakodinaminio (terapinio) poveikio, pvz.,
antihipertenzinio, hipoglikeminio ir pan. • Plazmos pusinės eliminacijos laikas negali atsakyti į tokį svarbų
klausimą: ar praėjus pusinės eliminacijos laikui, vaisto poveikis (pvz., antihipertenzinis) dar tebėra
pakankamas, ar ne.

Vaistų išskyrimas per kepenis su tulžimi • Kepenys dalyvauja ne tik vaistų detoksikacijoje, bet ir jų
išskyrime. • Šis eliminacijos kelias yra svarbus vaistams (ar jų metabolitams), kurie praėję kepenis, dar
tebėra tirpūs riebaluose. • Patekę su tulžimi į žarnyną vaistai arba šalinami su žarnyno turiniu, arba vėl
rezorbuojasi į kraują.

Enterohepatinė cirkuliacija • Vaistai, kurie išskiriami su tulžimi į žarnyną, gali vėl rezorbuotis į vartų venos
sistemą. • Vaistai, kuriems būdinga enterohepatinė cirkuliacija, veikia ilgiau, pvz., piroksikamas. Be to, tai
gali būti papildomas „krūvis“ kepenims.
Vaistų išskyrimo per žarnyną ir kt. organus mechanizmai • Kai kurių vaistų išskyrime per žarnyno sienelę į
spindį (o vėliau su išmatomis) tam tikrą vaidmenį vaidina nešikliai (transporteriai), ypač P-glikoproteinas. •
Šis nešiklis „grąžina“ patekusius į žarnyno sienelę vaistus į žarnų spindį, o taip pat dalyvauja šalinant vaistus
su tulžimi ir šlapimu. • Vaistų transporterių yra gana daug. Įvairūs vaistų nešikliai vaidina svarbų vaidmenį
vaistų rezorbcijoje ar šalinime iš žarnyno, eliminacijoje per inkstus su šlapimu, per kepenis su tulžimi ir kt.

Farmakodinamika
Farmakokinetika vadinama tai, “ką organizmas daro su vaistu”

Farmakodinamika vadinama tai, “ką vaistas daro su organizmu”

Farmakodinamika • (gr. pharmakon - vaistas + dynamikos - jėgos) - farmakologijos skyrius, tiriantis vaistų
poveikį ligonio organizmui. • tai medžiagos poveikis jos veikimo vietoje: kaip, kur ir kodėl atsiranda
farmakologinis efektas • farmakologijos dalis, tirianti normalių ar patologinių procesų eigos ir kitus kitimus,
atsirandančius veikiant vaistams • Farmakodinamika yra tai, ką vaistas daro su organizmu

Receptoriai (1) Receptorius (lot. receptio 'priėmimas') – ląstelėje esantis baltymas, atsakingas už signalų iš
aplinkos priėmimą ir ląstelių tarpusavio atpažinimą. Pagrindinė funkcija – priimti signalą iš aplinkos ir jį
perduoti toliau į ląstelę. Signalas paprastai yra tam tikra molekulė, vadinama receptoriaus ligandu. 2021-02-
15 Farmakologija.

Receptoriai (2) • Branduolio receptoriai – viduląsteliniai baltymai, kurie jungiasi su lipofilinėmis

signalinėmis molekulėmis (steroidiniais hormonais, retinoidais, vitaminu D), kurios pro plazmalemą
prasiskverbia į citozolį. • Membranos receptoriai – transmembraniniai (integraliniai) baltymai (nuo vieno iki
kelių kartų perveriantys membraną), turintys išorėje receptorinį domeną, kuriuo reaguoja su ligandu. Jie
taip pat turi ir kitą domeną, kuris perduoda signalą į citozolio pusę.

Afinitetas • Kad vaistas galėtų sukelti tam tikrą poveikį, jis turi jungtis su atitinkamu receptoriumi(- iais), jį
stimuliuoti arba slopinti. • Kitaip kalbant, vaistas turi pasižymėti tam tikru afinitetu receptoriui. • Afinitetas
 arba cheminis giminingumas – tai vaisto „trauka“ receptoriui arba ryšio su juo patvarumas. • Jeigu
prilyginsime receptorių spynai, o vaistą – raktui, tai cheminis giminingumas reiškia, kad raktas tinka spynai
(„įlenda“ į spyną). • Afinitetas dar nereiškia vaisto aktyvumo

Vaisto/efektoriaus ir receptoriaus sąveika

Efektoriai/ ligandai Pasižymi „vidiniu aktyvumu“ – gebėjimu rakinti spyną. • Agonistai – stimuliuoja
receptorių • Daliniai agonistai • Antagonistai – jungiasi prie receptorių, tačiau jų neaktyvina: - konkureciniai
antagonistai - negrįžtami antagonistai

Vaisto – receptoriaus sąveika • Vaisto ir receptoriaus susijungimas gali vesti prie receptoriaus aktyvacijos
arba ne – Aktyvuojamas reiškia, kad paveikiamas vaisto taip, kad paveikiama ląstelė ir iššaukiamas audinio
atsakas – Jei efektas yra, vaistas vadinamas receptoriaus agonistu • Jei vaistas prisijungia prie receptoriaus,
bet nesukelia poveikio, tuomet toks vaistas vadinamas receptoriaus antagonist

Vaisto prisijungimas prie receptoriaus • Vaisto prisijungimas prie receptoriaus gali būti nustatytas
tiesiogiai naudojant radiokatyvius atomus – Tokiu būdu galima nustatyti tiek specifinį prisijungimą prie
receptorių, tiek nespecifinį prie citoplazmos baltymų (nesukeliant efekto) • Prisijungimo kreivė (binding
core) parodo vaisto prisijungusio prie receptoriaus santykį su visa doze

Vaisto koncentracija ir efektas • Nors prisijungimą galima tiesiogiai pamatuoti, svarbus yra efektas –
Fermentų aktyvacija – Raumens susitraukimas ar atsipalaidavimas – Elgsenos atsakas ir t.t. • Efektas
vaizduojamas kaip koncentracijos-efekto kreivė (in vitro) arba dozės-atsako kreivė (in vivo)
Taip galima nustatyti maksimalų efektą kurį vaistas gali sukelti Emax Galima nustatyti koncentraciją ar dozę
reikalingą 50% reikalingo atsako sukelti EC50 ir ED50

Laisvi receptoriai • Ar veikiant vaistui prie visų receptorių yra prisijungiama?

Farmakodinamika Laisvi receptoriai • Dauguma pilnų agonistų pasiekia maksimalų efektą prisijungdami prie
labai nedidelės dalies receptorių, dažniausiai mažiau nei 1% – Tai nereiškia, kad kažkurie receptoriai buvo
netinkami prisijungimui, tai reiškia, kad receptorių yra ženkliai daugiau, nei reikia atsakui sukelti.

Konkuravimas dėl laisvų receptorių • Vienas vaistas gali inaktyvuoti atsaką į kitą vaistą keliais būdais.
Vienas jų yra konkuravimas dėl receptorių prisijungimo vietoje. • Kai vienu metu turime ir agonistą ir
konkuruojantį antagonistą, didinama agonisto koncentracija nukonkuruos antagonistą • Jei turime
negrįžtamą antagonistą, tai didinant agonisto dozę, antagonistas nebus nukonkuruojamas ir didinant dozę
didesnis efektas nebus pasiekiamas.

Antagonizmas• Konkuruojantis antagonizmas – Negrįžtamas arba grižtamas antagonizmas – Dalinis

antagonizmas • Cheminis antagonizmas • Receptoriaus atsako ryšio blokavimas • Fiziologinis antagonizmas
• Farmakokinetinis antagonizmas

Daliniai agonistai • Dažniausiai vaistas veikia laipsniškai ir vaisto-receptoriaus sąveika nėra „viskas arba
nieko“ – Visiški agonistai – sukelia maksimalų efektą (fenilefrinas – alfaadrenoreceptorių agonistas) –
Daliniai agonistai – sukelia vidutinį efektą (talazolinas – net ir susijungdamas su 100% receptorių sukelia vos
fiksuojamą efektą)

Selektyvumas • Skirtumas tarp vaisto poveikio „reikalingiems“ ir „nereikalingiems“ receptoriams yra

vadinamas vaisto selektyvumu. – Vaistas neretai veikia kelių rūšių receptorius (juos aktyvina arba blokuoja).
– Paprastai terapiniam efektui būtinas poveikis tik tam tikriems receptoriams, tuo tarpu poveikis kitiems
receptoriams yra nepageidaujamas: su pastaruoju yra susiję vaisto šalutiniai reiškiniai.

Selektyvumo pavyzdys • Terapinis nebivololio poveikis priklauso nuo jo gebėjimo blokuoti širdies (beta1)
adrenoreceptorius. • Tuo tarpu blokuojantis poveikis bronchų (beta2) receptoriams yra nepageidaujamas,
nes tai provokuoja dusulį dėl bronchų lygiųjų raumenų spazmo. • Didžiulis nebivololio selektyvumas yra
neabejotinas privalumas. • Selektyvumas atspindi vaisto saugumą.

Selektyvumo nustatymas • Eksperimentinėje farmakologijoje vaistų selektyvumas yra santykis •

Apskaičiuojamas – ED501 tipo receptoriams/ED50 2 tipo receptoriams arba – EC501 tipo
receptoriams/EC502 tipo receptoriams arba – IC501 tipo receptoriams/IC502 tipo receptoriams. kur ED50
yra vaisto dozė sukelianti 50 proc. maksimalaus poveikio EC50 – vaisto koncentracija, sukelianti 50 proc.
maksimalaus poveikio IC50 – tai tokia vaisto koncentracija, kuri nuslopina tam tikrą organizmo funkciją
(pvz., skrandžio sulčių rūgštingumą) pusiau arba 50 proc.
Specifiškumas • Vaistų poveikio specifiškumas formaliai reiškia, kad jie veikia tiktai tam tikrus (vienintelius)
receptorius. • Iš tikrųjų, absoliučiai specifinių vaistų nėra. • Terminas „specifiškumas“ dažniausiai
naudojamas rinkodaros tikslais (pvz., reklaminė žinutė „koksibai – specifiniai COX-2 inhibitoriai“).

Stereoizomerija • Daugelis farmacijos pramonės gaminamų vaistų yra racematai, t. y. dviejų stereoizomerų
(kairiojo ir dešiniojo) mišiniai; • Tam tikrais atvejais stereoizomerų skaičius gali būti didesnis – tai priklauso
nuo vaisto cheminės struktūros ypatumų. • Dėl gamybos technologinių procesų ypatumų (aukštos
temperatūros, slėgio ir kt.) racematų susidarymas yra neišvengiama cheminės sintezės pasekmė. – iš dviejų
stereoizomerų kaip taisyklė tik vienas yra farmakologiškai aktyvus, o kitas – neaktyvus ir neretai labiau
toksiškas. – aktyviojo izomero išskyrimas iš racemato yra pageidautinas. Tačiau, kadangi stereoizomerų
fizinės ir cheminės savybės yra absoliučiai vienodos, aktyvaus izomero gamyba yra susijusi su dideliais
technologinio proceso sunkumais

Stereozimerijos pavyzdys

Vaistų veikimo trukmė Vaistas gali veikti •kol vaistas/ligandas užėmęs receptorių, vaistui atsiskyrus
poveikis baigiasi •vaistui atsiskyrus nuo receptoriaus, jei kai kurios molekulės dar lieka aktyvios •kol
receptoriaus ir ligando kompleksas suardomas ir susintetinami nauji receptoriai

Dozės (1) Atsižvelgiant į farmakodinaminės reakcijos stiprumą, skiriamos dozės: • Ikislenkstinė - vartojant
kraujyje nesusidaro koncentracija sukelianti farmakologinį efektą • Veiklioji: gydomoji - sukelia norimą ar
reikiamą vaisto poveikį • Toksinė - sukelia pavojų gyvybei • Mirtina - didesnė už toksinę

Dozės (2) • Minimali • Vidutinė • Maksimali • Vienkartinė • Paros • Smūginė

Dozės – poveikio parametrai (1) • Farmakologinis vaisto stiprumas - priklauso nuo receptorių traukos
prisijungti vaistą ir kaip veiksmingai sukeliamas atsakas - nuo koncentracijos (EC50) arba dozės (ED50),
reikalingų sukelti 50% poveikio. • Vaisto veiksmingumas arba efektyvumas - priklauso nuo skyrimo būdo,
absorbcijos, pasiskirstymo organizme, klirenso

Dozės – poveikio parametrai (2) • LD50 -tai tokia letalinė dozė, nuo kurios miršta 50% bandymo gyvūnų •
Sinergizmas – kai kelių medžiagų bendras poveikis yra stipresnis, nei pavieniai veikiančių. • Pripratimas – po
pakartotinio vaisto veikimo, dozę reikia didinti, kad pasiekti tą patį efektą.

Farmakodinamiai kintamieji • Stipriausias poveikis visi farmakologiniai atsakai turi stipriausią

neperžengiamą poveikį Emax • Jautrumas atspindi koncentracijas, kurių reikia sukelti 50% stipriausio
poveikio

Asmens fizinių savybių įtaka • Amžius • Kūno masė • Lytis • Patologinis procesas • Įgimti faktoriai

Placebo efektas • Placebo - medžiagos, imituojančios tikruosius vaistus. • Placebo efektas - jų sukeliami
reiškiniai.
 Paros laikas Vaisto veikimui įtaką daro paros ritmas ir tai nagrinėja chronofarmakologija. Vaisto poveikis
yra stipriausia esant aktyviausiai žmogaus veiklai

Pakartotinis vaistų vartojimas • Dažniausiai vartojant tas pačias vaistų dozes vienodais intervalais, jų
sukeliamos reakcijos išlieka vienodos. • Tačiau kartais vartojant vaistus pakartotinai, jų poveikis gali: stiprėti
arba silpnėti – Silpnėja – tolerancija – Stiprėja – kumuliacija

Kumuliacija • Vartojant vaistus pakartotinai, jie gali kauptis (kumuliuotis) organizme, todėl jų poveikis gali
stiprėti. • Dažniausiai kumuliuojasi vaistai, kurie veikia ilgai ir lėtai išsiskiria iš organizmo. • Kumuliacija
dažnai stebima, esant kepenų ir ypač inkstų funkcijos nepakankamumui. Todėl tokiais atvejais vaistų dozės
turi būti mažesnės, o intervalai tarp jų priėmimų – ilgesni. • Visuomet būtina laikytis vaistų dozavimo
nurodymų, kurie nurodyti „preparato charakteristikų santraukoje“.

Toliarancija • Vartojant kai kuriuos vaistus, jų poveikis gali silpnėti. • Tolerancijos vaistams priežastys gali
būti įvairios – Receptorių pokytis – Receptorių vietos pasikeitimas – Mediatorių išeikvojimas – Metabolizmo
pasikeitimas – Fiziologinis prisitaikymas

Receptorių pokytis • Būdinga jonų kanalams ir G-proteino kanalams • Ligandui prisijungus prie
receptoriaus, receptoriaus struktūra pakinta ir tam tikrą laiką kanalas neatsidaro ir negali vėl būti paveiktas
vaisto

Receptorių vietos pasikeitimas • Dažnai receptoriai pakeičia buvimo vietą membranoje arba sumažinamas
jų keikis kai ilgai naudojamas agonistas – Būdinga hormonų receptoriams – Toks efektas nepageidaujamas,
nes vaisto efektyvumas su laiku mažėja

Mediatorių išeikvojimas • Dažnas desensibilizacijos mechanizmas – kada išeikvojami mediatoriai galintys

sukelti atsaką – Amfetaminas - skatina aminų išsiskyrimą nervų galūnėlėse, tačiau kai aminų pūslelės yra
tuščios, tam tikrą laiką vaistas poveikio neturės.

Pakeistas vaistų metabolizmas • Kai kuriems vaistams ir medžiagoms tolerancija atsiranda dėl to, kad
suaktyvėja vaisto ir medžiagos metabolinis suardymas ir vartojant tą pačią dozę, mažesnis vaisto keikis
pasiekia plazmą – Barbitūratai – Etilo alkoholis

Fiziologinis prisitaikymas • Kitos organizme veikiančios sistemos stengiasi išlaikyti homeostazę ir

inaktyvuoja vaisto poveikį:; – Tiazidiniai diuretikai inaktyvuojami nes įsijungia renino-angiotenzino sistema

Tachifilaksija arba desensibilizacija • Tai labai greitai (per keletą val.) besivystanti tolerancija, kuri pasitaiko
tik tam tikriems vaistams. • Pavyzdys – greitai silpnėjantis pakartotinai vartojamų beta2 – agonistų, pvz.,
salbutamolio, bronchus plečiantis poveikis. • Tachifilaksijos priežastys gali būti – sumažėjęs receptorių
jautrumas, – mediatoriaus atsargų išsekimas ir pan

Liguistas potraukis (priklausomybė nuo vaistų vartojimo) • Kai kurie vaistai (pvz., opioidai, įskaitant
tramadolį) dėl poveikio CNS gali sukelti euforiją (nenatūraliai malonų pojūtį). Euforijai praėjus, nuotaika
pablogėja (disforija). • Dėl noro pakartotinai patirti euforiją vystosi priklausomybė (narkomanija ar platesne
prasme toksikomanija): – nevartojant atitinkamos medžiagos, atsiranda fizinė ar (ir) psichologinė
abstinencija, pasireiškianti sunkiais negalavimais.
 Alerginės reakcijos • Jos dažniausios manifestuoja po tam tikro laiko, per kurį organizmas sensibilizuojasi
(tampa jautrus, alergizuojasi). • Idiosinkrazinė reakcija pasireiškia po pat pirmojo vaistų pavartojimo: – jos
priežastis yra įgimtas tam tikro fermento, metabolizuojančio tam tikrą vaistą, trūkumas – vietoj
idiosinkrazijos šiuo metu dažniau vartojamas enzimopatijos arba fermentopatijos terminas.

Vaistų tarpusavio sąveika

Sąveika • Keli kartu vartojami vaistai gali vienas kito poveikį stiprinti, silpninti ar neturėti įtakos. • Vaistų
sąveika gali būti – farmacinė – farmakologinė

Farmacinė vaistų sąveika • dabar vadinama nesuderinamumu • dažniausiai pasitaiko vaistų formoje dar
prieš jiems patenkant į organizmą. – Vaistų nesuderinamumai įvertinami vaisto kūrimo/gamybos proceso
metu • Retais atvejais vaistų nesuderinamumas gali pasireikšti maišant kelis vaistus viename švirkšte arba
infuzinėje sistemoje. – Tipiškas pavyzdys yra gentamicino ir benzilpenicilino maišymas viename švirkšte. –
Kadangi gentamicinas (kaip ir kiti aminoglikozidai) yra silpna bazė, o penicilinai rūgštys, tirpale jie
inaktyvuoja vienas kitą.

Farmakologinė sąveika • Farmakokinetinė sąveika • Farmakodinaminė sąveika

Farmakodinaminė sąveika • sąveika tarp vaistų, veikiančių tuos pačius receptorius, gali būti – sinergistinė
arba – antagonistinė. • Žinant vaistų veikimo mechanizmą,šią sąveiką galima numatyti. • Potencijuotas
sinergizmas pasireiškia, kai keli vaistai veikia skirtingus receptorius (arba pasižymi skirtingu veikimo
mechanizmu), bet bendras efektas didėja. • Tokios sąveikos pavyzdžiu gali būti AKF inhibitorių,
betaadrenoblokatorių, angiotenzino II receptorių blokatorių deriniai su hidrochlorotiazidu – veikia
skirtingais mechanizmais, bet kraujo spaudimas mažės iki pavojingos ribos.

Farmakokinetinė sąveika • Kartu vartojami keli vaistai veikia (skatina arba slopina) vienas kito rezorbciją,
pasiskirstymą, metabolizmą ir (arba) išskyrimą. – Kliniškai reikšminga farmakokinetinė sąveika dažniausiai
pasireiškia, kai vienas vaistas slopina (arba skatina) kito vaisto metabolizmą kepenyse. – Išskyrimo fazėje
reikšmingos vaistų sąveikos pasitaiko, kai vienas vaistas slopina (arba skatina) kito vaisto eliminaciją

Nepageidaujamas vaistų poveikis

Farmakologinis budrumas - tai veikla, skirta nepageidaujamoms reakcijoms į vaistą (NRV) nustatyti, įvertinti
ir stebėti bei perspėti apie galimą nepageidaujamą vaisto poveikį.

Nepageidaujama reakcija An appreciably harmful or unpleasant reaction, resulting from an intervention

related to the use of a medicinal product, which predicts hazard from future administration and warrants
prevention or specific treatment, or alteration of the dosage regimen, or withdrawal of the product.
 Nepageidaujamų reakcijų dažnis MedDRA dažnio apibūdinimai: • Labai dažni ( 1/10); • Dažni (nuo 
1/100 iki  1/10); • Nedažni (nuo 1/1000 iki 1/100); • Reti (nuo  1/10 000 iki  1/1000); • Labai reti (
1/10 000); • Dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis).

Terminai • Šalutinis poveikis • Nepageidaujamas poveikis kuo skiriasi? Pagal WHO: A response to a drug
that is noxious and unintended and occurs at doses normally used in man for the prophylaxis, diagnosis or
therapy of disease, or for modification of physiological function R.Edwards ir J.K. Aronson An appreciably
harmful or unpleasant reaction, resulting from an intervention related to the use of a medicinal product,
which predicts hazard from future administration and warrants prevention or specific treatment, or
alteration of the dosage regimen, or withdrawal of the product (2016)

Nepageidaujama reakcija į vaistą • Nepageidaujama reakcija į vaistą (nepageidaujama reakcija) – NRV –

žalingas vaisto poveikis žmogui, vartojančiam paskirtą įprastą vaisto dozę ligų profilaktikai, diagnostikai,
gydymui arba fiziologinėms organizmo funkcijoms gerinti. • NRV vadinami visi atvejai, kai sveikatos
priežiūros specialistas įtaria, kad pastebėtas nepageidaujamas vaisto poveikis gali būti sukeltas vartojamo
vaisto.

Klasifikacija b 2. Nuo dozės nepriklausomos (Bizzare - B tipo reakcijos) 3. Priklausomos nuo dozės ir laiko
(lėtinės, chronic – C tipo reakcijos) 4. Priklausomos nuo laiko (atidėtos, delayed – D tipo reakcijos) 5.
Reakcijos po nutraukimo 6. Terapijos nesėkmė

Nuo dozės priklausomos

Savybės-Dažnos reakcijos • Susiję su vaisto farmakologiniu veikimu • Nuspėjamos • Mirtingumas mažas

Pavyzdžiai-Toksinės reakcijos: apsinuodijimas digoksinu, serotonino sindromas apsinuodijus SSRI • Šalutiniai

poveikiai: Triciklių antidepresantų šalutinis poveikis

Valdymas-Sumažinti dozę arba pakeisti kitu preparatu • Įvertinti galimą nepageidaujamą poveikį
atsirandantį dėl kombinuotos terapijos, kartu vartojamų kitų vaistų

Nuo dozės nepriklausomos

Savybės-Retos • Nesusiję su vaisto farmakologiniu veikimu • Nenuspėjamos • Didelis mirtingumas

Pavyzdžiai-Imuninės reakcijos: Padidintas jautrumas penicilinui • Indivisualios reakcijos: Ūmi porfirija

Ūminis arba piktybinis karščiavimas Pseudoalergijos (pvz., ampicilino bėrimas)

Valdymas-Nutraukti ir nevartoti ateityje

Nuo dozės ir laiko priklausomos

Savybės-Nedažnos • Priklauso nuo kumuliacinės dozės

Pavyzdžiai-Pagumburiohipofizėsantinksčių slopinimas kortikosteroidais • Slopinimas vartojant

benzodiazepinus

Valdymas-Mažinti dozę arba nutraukti/sustabdyti vartojimą. • Nevartoti ilgesnį laiką

Priklausomos nuo laiko

Savybės-Nedažnos • Paprastai susiję su doze • Pasireškia ir išryškėja po vaisto vartojimo

 Pavyzdžiai-Teratogeninis poveikis (pvz. vaginos adenokarcinoma vartojant stilbestrolį • Kancerogeninis
poveikis (tamoxifenas, imunosupresantai) • Vėlyvoji diskinezija (antidepresantai, anticholinerginiai vaistai,
amfetaminai)

Valdymas-dažniausiai sunkiai gydomos

Reakcijos po vaisto nutraukimo

Savybės Nedažnos • Pasireiškia iš karto po vaisto nutraukimo

Pavyzdžiai-• Opijatų nutraukimo sindromas • Miokardo išeminė liga (po β-
blokatorių nutraukimo)

Valdymas-Pradėti vartoji vėl ir nutraukti palaipsniui

Terapijos nesėkmė

Savybės-Dažnos • Susiję su doze • Dažnai sukeliama dėl vaistų tarpusavio sąveikos

Pavyzdžiai-Nepakankama geriamųjų kontraceptikų dozė, ypač, kai naudojami specifinio fermento

induktoriai

Valdymas-• padidinti dozę • Įvertinti kartu vartojamų kitų medikamentų poveikį ir galimus šalutinius
poveikius

Nepageidaujamo poveikio nustatymas Ar naudojami vaistai? • OTC vaistai • Produktai, kurie gali būti
nelaikomi vaistais • Ilgai vartojama terapija, kurią pacientas pamiršo Ar efektą galėjo sukelti naudojami
preparatai? Kada atsirado efektas?

Dozė • Ar nepageidaujamas poveikis keičiasi keičiant vaisto dozę? • Ar reakcija dingsta nustojus vartoti
vaistą?

Laikas Laikas nuo vaisto vartojimo iki nepageidaujamos reakcijos atsiradimo turi būti įvertintas: • Ar vaisto
vartojimo laikas sutampa su nepageidaujamos reakcijos atsiradimu? • Jei pasireiškė alerginė reakcija, ar
pacientas patyrė tokią reakciją anksčiau? • Jei yra įgimta yda, ar vaistas buvo vartojamas nėštumo metu? •
Jei atsirado auglys, ar yra pakankamas laikas nuo vaisto vartojimo?

Atpažinimas Pattern recognition Dažniausiai pasitaikantys nepageidaujami poveikiai yra žinomi ir

nuspėjami, pvz., vartojant digoksiną – aritmija. Tačiau naujiems vaistams poveikiai nėra žinomi, galima tik
daryti prielaidą, kad pvz. kortikosteroidai gali sukelti alergines reakcijas. Reikia atsižvelgti, kaip dažnai
reiškinys apskritai pasitaiko – pvz., galvos skausmas pasitaiko dažnai, o aplastinė anemija ne.

Tyrimai Diagnozei nustatyti, organų funkcijai įvertinti ir nustatyti monitoringo reikšmes gali padėti: • Vaisto
koncentracijos serume tyrimai • Fermentų tyrimai • Hormoniniai tyrimai • Alerginės reakcijos nustatymas
Pvz., pradinis skydliaukės funkcijos tyrimas atliekamas prieš skiriant amiodaroną

Priežastingumo nustatymas (1) Užtikrintas priežastingumas - efektas atsiranda vaisto vartojimo metu arba
logišku nuo vaisto vartojimo laikotarpiu, nutraukus vaistą efektas išnyksta, efektas patvirtintas kliniškai ir
kitų veiksnių galinčių turėti įtakos nėra. Labai tikėtinas - efektas atsiranda vaisto vartojimo metu arba
logišku nuo vaisto vartojimo laikotarpiu, nutraukus vaistą efektas išnyksta, mažai tikėtina, kad gali tokį
efektą sukelti kitos medžiagos
Priežastingumo nustatymas (2) Tikėtinas - efektas atsiranda vaisto vartojimo metu arba logišku nuo vaisto
vartojimo laikotarpiu, mažai tikėtina, kad gali tokį efektą sukelti kitos medžiagos, informacija apie efektą
nutraukus vartojimą neaiški arba jos nėra. Abejotinas- efektas atsiranda vaisto vartojimo metu, trūksta
duomenų tinkamam vertinimui ir priežastingumui nustatyti Neklasifikuojami – informacija apie
nepageidaujamą reakciją, kurios negalima vertinti.

Valdymas • Anamnezės surinkimas • Stebėjimas vaisto vartojimo metu ir po vaisto nutraukimo •

Rekomendacijos ateityje (vengimas, atsargumas, dezensibilizacija)

Sunkūs ir nesunkūs

Sunki NRV – tai bet koks neigiamas žmogaus organizmui vaisto poveikis, kuris sukėlė: – mirtį; – pavojų
gyvybei; – sveikatos sutrikimus, dėl kurių reikėjo gydyti stacionare arba hospitalizavimą pratęsti; – negalią,
invalidumą; – apsigimimą (įgimtą ydą); – piktybinę (vėžio) ligą.

NRV intensyvumas: NRV intensyvumas gali būti apibūdinamas: • nedidelio laipsnio – netrikdo paciento
kasdienės veiklos; • vidutinio laipsnio – trikdo paciento kasdienę veiklą; • sunkaus laipsnio – pacientas
negali vykdyti savo kasdienės veiklos

Dažniausiai LT pranešami NP

Dažniausiai pasitaikančios nepageidauja mos reakcijos • Penicilinai • Cefalosporinai • NVNU • Vietiniai

anestetikai • Beta-blokatoriai • AKF inhibitoriai • Vaistažolės

Penicilinas Penicilinas yra efektyvus, saugus, pigus ir mažo toksiškumo antibiotikas. Apie 20% žmonių
patenkančių į ligoninę teigia turintys alergiją penicilinui. Alergijos atvejų tenka 2% visų penicilino vartojimo
atvejų. Jautrumas penicilinui didėja vartojant peniciliną dažnai trumpais kursais, dažniausiai pasitaiko 20-
49m. amžiaus pacientams, tačiau demografiniai rodikliai, taip pat tai, kad žmogus sirgo serga atopine liga ar
yra alergiškas kitiems vaistams nerodo polinkio penicilino alerginei reakcijai.

Alergijos penicilinui nustatymas • Anamnezė • Odos testas • Radioallergosorbent testas (RAST) • Su

enzimais susijusio imunosorbento tyrimas (ELISA) Manoma, kad 80% pacientų, kurie turėjo alerginę reakciją
į peniciliną, jautrumas penicilinui sumažėja per 10 metų nuo epizodo.

Desensibilizacija Jei pacientą būtina gydyti penicilinu, reikia desensibilizuoti: • Gydymas pradedamas labai
mažomis dozėmis – 0,0001 rekomenduojamos dozės • Dozė dvigubinama kas 15 min. • Jei atsirado
nežymios reakcijos, naudojamas simptominis jų gydymas, dozė toliau didinama trečdaliu. • Vengti 12-48
val. tarpų tarp dozių, po kurso dozes mažinti palaipsniui.

Cefalosporinai Antibiotikai, cheminėj struktūroj turi beta laktaminį žiedą, kurš turi ir penicilinai. Dilgėlinė,
išbėrimas, egzantema, niežulys pasireiškia 1-2,8% vartojimo atvejų. Neigiamas odos testas nerodo, kad
pacientas nealergiškas cefalosprorinams, jei teigiamas – reikėtų vengti.
 Kryžminis jautrumas penicilinui ir cefalosporinui Visi cefalosporinai gali sukelti kryžmines alergines
reakcijas su penicilinais, tačiau šių reakcijų tikimybė nėra labai didelė - apie 10%. Naujos kartos
cefalosporinai turi mažesnę kryžminių alerginių reakcijų tikimybę, kuri siekia tik nuo 3% iki 5%.

Kryžminis jautrumas penicilinui ir cefalosporinui Nors pasitaiko retai, ypač retai antros ar trečios kartos
cefalosporinams, tačiau pacientams turėjusiems alergiją penicilinui yra didesnė tikimybė pasireikšti
sunkioms reakcijoms. Jei pacientas turėjo reakciją penicilinui, ir jam būtinas cefalosporinas, pirmiausiai
turėtų būti skiriamas ne beta laktaminis antibiotikas, taip pat naujesnės kartos. Jei pacientas turėjo reakciją
cefalosporinui ir reikia duoti peniciliną, pirma reikia atlikti penicilino odos testą.

Vietiniai anastetikai Regioninei anestezijai ir analgezijai sukelti naudojami vietiniai anestetikai: – lidokainas
ir mepivakainas (trumpo poveikio) – bupivakainas ir ropivakainas (ilgo poveikio)

Vietinių anestetikų veikimo mechanizmas • Vietiniai anestetikai blokuoja nervinį laidumą sutrikdydami
veikimo potencialo sklidimą aksone: – sulėtina veikimo potencialo atsiradimo greitį, todėl nesusidaro
slenkstinis potencialas – tiesiogiai veikia Na+ jonų kanalų receptorius • Nervų blokadai taip pat turi įtakos
tokios vietinių anestetikų fizinės ir cheminės savybės kaip: – jungimasis su plazmos baltymais (pailgina
veikimą) – jonizacijos konstanta pKa (lemia blokados pasireiškimo greitį) – tirpalo pH (vėlina anestezijos
pradžią) – tirpumas lipiduose (lemia stiprumą)

Vietinių anestetikų toksiškumas • Vystosi aksoninė edema, kuri gali lemti aksono membranos pralaidumo
pokyčius, lokalią išemiją ir demielinizaciją • Didelė vietinio anestetiko koncentracija plazmoje stebima: –
suleidus vietinio anestetiko į kraujagyslę – perdozavus – atliekant blokadą gausiai vaskuliarizuotose srityse –
kaip kumuliacinis efektas atliekant pakartotinas injekcijas ar tęstinę infuziją

Nepageidaujamas poveikis • Neurotoksiškumas (22%) – galvos svaigimas, spengimass ausyse, regos

sutrikimai, metalo skonis burnoje, liežuvio ir lūpų tirpinas, traukuliai, koma. • Kardiotoksiškumas (15%) –
sumažėja skilvelių kontraktiliškumas, vystosi ritmo sutrikimai. • Alergija 19 % (dermatitas) • Nepavykus
blokada 27,7% Moterims dažniau - 62 %

Gydymas/ vengimas • Anamnezė ar tokių atvejų nėra buvę praeityje • Atsargiai vartoti, jei yra buve bet
kokių sąmonės netekimo ar alpimo epizodų • Kadangi naudojami tik stacionare (išskirtinais atvejais
ekstremalių situacijų medicinoj), efektai šalinami hospitalinėmis priemonėmis (priklausomai nuo būklės)

Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) • poveikis virškinimo trakto sistemai – 3 mėnesius ir ilgiau
trukusios studijos, kurių metu pacientams buvo atliekama endoskopija, parodė, kad vartojant NVNU
skrandžio rūgštingumas padidėjo nuo 15% iki 35% tiriamųjų • susiję su padidėjusia širdies ir kraujagyslių ligų
rizika ir padidėjusia visų mirties priežasčių rizika, sergant ūminiu miokardo infarktu, ypač tada, kai miokardo
infarktas jau yra buvęs

Vartojant NVNU, galimi rizikos veiksniai, kurie turi įtakos virškinamojo takto pažeidimui, yra: • vyresni, nei
65 metų amžiaus žmonės; • prieš tai buvusi ar esama skrandžio opa; • dviejų ar daugiau NVNU vartojimas;
• kitų vaistų vartojimas kartu su NVNU (acetilsalicilo rūgštis, antikoaguliantai, kortikosteroidai); • H. Pylori
infekcija; • Alkoholio ir tabako vartojimas

AKF inhibitoriai ir kosulys 35% vartojančių pasireiškia kosulys, 0,1%- 2,2% angioedema. Sausas
neproduktyvus kosulys dažniausiai atsiranda per pirmas 2 vartojimo savaites, dažniaus pasitaiko moterims
ir nerūkantiems. Pasireškus efektui, gydymas AKF inhibitoriais nutraukiamas ir skiriama kita terapija. Efektas
paprastai išnyksta per kelias dienas.

AKF inhibitoriai ir angioedema Dažniausiai atsiranda vartojant pirmą savaitę/pirmą mėnesį, tačiau gali
pasitaikyti ir bet kuriuo vartojimo metu, dažniausiai pasireiškia galvos ir kaklo srityje. Ar tai reakcija į vaistą
 nustatoma apklausos būdu, kruopščiai analizuojant galimas priežastis (pvz., nudegimas saulėje,
nesteroidinių vaistų naudojimas ir t.t.) Jokių tyrimų nėra, desensibilizacija negalima. Gydoma vaistais nuo
alergjos ir kortikosteroidais, AKF inhibitorių vartojimas nutraukiamas, paprastai efektas išnyksta per 48 val.

Vaistažolių preparatai Fitoterapija (gr. phyton – augalas, gr. therapeia – gydymas) – tai ligų gydymas,
vartojant augalų dalis ar jų preparatus. • tradicinė fitoterapija – liaudies medicina • racionalioji arba
alopatinė fitoterapija, pagrįsta moksline medicina Ar gali turėti nepageidaujamų efektų?

NP vaistažolių preparatams Priklauso nuo vaisto/veikliosios medžiagos, dozės ir kitų vartojamų

medikamentų. Dažniausiai pasitaikantys efektai: • Jautrumas šviesai (fotosensibilizacija), pvz. jonažolė •
Odos sudirginimas – arbatmedžio aliejus arba levanda (ypatingai tos vaistažolės, kurios turi antigrybelinį ar
antimikrobinį veikimą) • Mieguistumas – valerijonas • Alerginės reakcijos – graižažiedžiams (ramunėlė,
medetka)

Vaistų ir vaistažolių sąveika Dažniausiai efektai pasireiškia su: • Raminančiais vaistais • Anastetikais •
Kraują skystinančiais vaistais (varfarinas) Kai kurios vaistažolės gali sutrikdyti vaistų veikimą (pvz. ežiuolė
slopina vaistų skirtų vilkligės ar kitų imuninės sistemos ligų terapijai)

Varfarinas ir vaistažolės Vaistažolės, kurios sustiprina varfarino veikimą: • Česnakas • Imbieras • Ginkmedis
• Bitkrėslė arba vaistinis skaistenis • Šventagaršvė arba kininis skudutis Vaistažolės, kurios silpnina varfarino
veikimą: • Ženšenis • Jonažolė

Medicinos prietaisai CE Medicinos priemonė (prietaisas) (toliau - medicinos priemonė) - tai instrumentas,
aparatas, įtaisas, programinė įranga, medžiaga ar kitas reikmuo, naudojamas atskirai ar kartu su kitais
reikmenimis, įskaitant programinę įrangą, jos gamintojo specialiai numatytą naudoti diagnostikos ir (arba)
gydymo tikslais. Medicinos priemonės klasifikuojamos į I, II a, II b ir III klases. I klasei priskiriamos
žemiausios rizikos medicinos priemonės, III klasei - aukščiausios rizikos.

žmogaus ligai diagnozuoti, jos plitimui sustabdyti, eigai stebėti, gydyti ar palengvinti; • traumai ar negaliai
diagnozuoti, stebėti, gydyti, palengvinti ar kompensuoti; • anatomijai ar fiziologiniam procesui tirti, pakeisti
ar modifikuoti; • pastojimui kontroliuoti, Naudojimas pagal paskirtį neveikia žmogaus organizmo iš vidaus
ar išoriškai farmakologinėmis, imunologinėmis ar metabolinėmis priemonėmis, tačiau šios priemonės gali
būti naudojamos kaip pagalbinės veikimo priemonės.

Išoriškai vartojami vaistai ir kosmetikos priemonės • Lokalios alerginės reakcijos ir dirginimas • Sisteminės
alerginės reakcijos sudedamosioms dalims • Komodaniškumas • Junginės ir akių dirginimas (ypač paakių
kremai) • Sisteminis poveikis mažai tikėtinas, nebent esant odos pažeidimui Sudedamosios kosmetikos
dalys sukeliančios NP • Parabenai (alerginės reakcijos) • Sodium Lauryl (laureth) Sulfate (SLS arba SLES)
(putojanti medžiaga) – prasiskverbia pro odą, gali turėti mutageninį efektą. • Polipropilenglikolis ir
polietilenglikolis (PPG ir PEG) (emulgatoriai, minkštikliai) – ištraukia drėgmę, oda sausėja, gali prasiskverbti
per odą • Mineralinis aliejus – Paraffinum Liquidum (padengia odą „nekvėpuojančiu" sluoksniu, sukelia
uždegimus, skatina inkštirų atsiradimą)

Sudedamosios kosmetikos dalys sukeliančios NP • Trietanolaminas (TEA), Dietanolaminas (DEA) (pH

reguliuojanti medžiaga) – dirgina odą • BHT (Butylated Hydroxythaluene) (antioksidantas) – sukelia
alergines rakcijas • Aliuminio druska – dezodorantuose, stabdo prakaitavimą (užkemša odos poras ir
blokuoja prakaito liaukas) • Ftalatai (odos minkšinimui, naudojama daug kur) mažiems vaikams gali sukelti
astmą, triktdo medžiagų apykaitą.

Sudedamosios kosmetikos dalys sukeliančios NP • Antibakterinės medžiagos – per didelis sterilumas •

Dietanolaminas (DEA) ir trietanolaminas (TEA) – emulsikliai (alerginės reakcijos) • Kvapiosios medžiagos
(angl. Perfum, Fragrance) – dirgina odą ir kvėpavimo takus, gali sukelti astmą ir alergiją. • Apsauginiai filtrai
 nuo saulės (SPF) – gamtiniai mineralai (žėrutis, titano ir cinko oksidai) – atspindi saulės spindulius, gali
užkimšti poras • Apsauginiai filtrai nuo saulės (SPF) – cheminės medžiagos – alergines reakcijas, šiuo metu
tiriamas estrogeninis poveikis

Naudinga žinoti Gaminio sudėtis rašoma mažėjimo tvarka – kuo daugiau medžiagos produkte, tuo ji arčiau
sąrašo pradžios.

Nepageidaujamas poveikis į odą Odos reakcijos į vaistų terapiją yra labai paplitusios. Visi vaistai gali sukelti
odos reakcijas, dažniausiai lengvas, tačiau, kai kurios odos reakcijos yra rimtos ir gali būti gyvybei
pavojingos. Visus su vaistais susijusius išbėrimas reikėtų pranešti savo sveikatos priežiūros specialistui.
Reakcija gali būti priklausomos (toksinės reakcijos) ir nepriklausomos nuo dozės (padidėjusio jautrumo
reakcijos).

Veiksniai kurie sustiprina odos reakciją • Kepenų ligos • Inkstų ligos • Sisteminė raudonoji vilkligė • ŽIV
Reakcija į vaistus dažnai stebima vyresniam amžiuj, tai gali būti susiję su išsivysčiusiu imuniniu atsaku arba
padidėjusiu vaistų vartojimu. Odos reakcijas sukelia Dažniausiai odos reakcijas sukelia ant odos vartojami
(atopiniai) vaistai. Rečiau parentaliai (į veną) vartojami vaistai. Dar rečiau per os (geriamieji) vaistai.

Odos sausumas Oda šiurkšti, nelygi, atsiranda nemalonus tempimo pojūtis, parausta, pleiskanoja, gali
niežėti. Epridermio ląstelės tampa sausos ir ploksčios. Faktoriai, kurie sustiprina odos sausumą:
•Dehidratacija •Ekstremalios oro sąlygos •Parfumuoti produktai •Alergija

Vaistai galintys sukelti odos sausumą • Išoriškai vartojami tepalai ir geliai (pvz., cinko oksido tepalas) •
Vaistai odos spuogams gydyti, pvz. Roaccutane tab. (Odos, ypač veido ir lūpų, sausėjimas; odos uždegimas,
lūpų skeldėjimas ir uždegimas, bėrimas, lengvas niežulys ir nedidelis lupimasis. Nuo pat gydymo pradžios
reikia naudoti drėkinamąjį kremą)

Gydymas • Drėkinimas kremais ir losjonais (ne tepalais) • Skysčių atstatymas • Ekstremalių aplinkos
veiksnių vengimas (pvz., naudoti faktorių nuo saulės) • Asmeninė higiena ir drabužiai. • Jei reakcija sunki ir
apsunkina kasdieninę veiklą –nutraukti vaisto vartojimą.

Išraudimas Laikinas veido ir kaklo paraudimas dėl kapiliarų išsiplėtimo. Gali sukelti: • Chemoterapiniai
vaistai • Kiti vaistai, pvz. biologiniai terapijai naudojamas interleukinas ar magnio oksido injekcijos (taip pat
gali sukelti karščio pojūtį) • Alkoholis

Hiperpigmentacija

Pigmentacija Odos spalva tiesiogiai priklauso nuo pigmento melanino kiekio. Pagrindinė jo funkcija –
apsaugoti odą nuo kenksmingo saulės poveikio. Melaniną gamina išoriniame epidermio sluoksnyje
išsidėsčiusios ląstelės, vadinamos melanocitais. Dėl įgimto ar įgyto melanino gamybos sutrikimo gali
atsirasti jo sankaupų, kurios sudaro pigmentines dėmes

. Hiperpigmentacija Dažniausiai pigmentinės dėmės atsiranda veido, pečių, iškirptės srityje ir ant rankų
plaštakų. Pigmentinių dėmių atsiradimą ypatingai skatina dažnas buvimas saulėje. Gali sukelti: •
Chemoterapiniai vaistai • Hormoniniai kontraceptikai • Steroidiniai hormonai (tiek į vidų tiek į išorę
naudojami) • Antibiotikai, pvz., doxaciklinas • Kiti: bisoprololis, diltiazemas, terbinafinas

Gydymas • Vengti saulės • Lazerio terapija • Cheminiai pylingai • Farmakoterapija – retinolio r. ,

monobenzonas
 Hipopigmentacija Vitiligo Gali sukelti: • Azelaino rųgštis (pvz., Finacea) • Okskarbazepinas • Paklitakselis
(chemoterapija)

Nagų pokyčiai Dažniausiai pasitaikantys - nagų hiperpigmentacija : • Chemoterapijoj naudojami vaistai •

Priešvirusiniai vaistai nuo ŽIV • Methotreksatas • Tamoksifenas - Spalvos pokyčiai: • Tetraciklinas,
doksaciklinas • Ketokonazolis

Jautrumas šviesai Fotosensibilizaciją gali sukelti 189 vaistai Lizinoprilis Acicloviras Bisoprololis Kaptoprilis
Klemastinas Diltiazemas Doksiciklinas Ketoprofenas ir tt.

Ketoprofenas Saulės (netgi esant ūkanai) ar UVA spindulių poveikis gali sukelti sunkias odos reakcijas
(fotosensibilizaciją). Todėl būtina: • - norint išvengti fotosensibilizacijos rizikos, gydymo metu ir dvi savaites
pasibaigus gydymui vaisto vartojimo vietas reikia saugoti pridengus drabužiais; • - kiekvieną kartą po
vartojimo švariai nuplauti rankas.

Jonažolės preparatai Cesradyston – augalinis vaistas lengvam depresijos epizodui gydyti. Vartojant
Cesradyston reikia vengti ultravioletinių spindulių poveikio (ilgai nebūti saulėje, vengti dirbtinio
ultravioletinių spindulių apšvitinimo, nesilankyti soliariume)

Kaip gydyti? • Naudoti apsaugą nuo saulės (spf, drabužiai, cinko oksido tepalas) • Nenaudoti įdegį
skatinančių priemonių • Nudegus saulėje – vėsinti ir naudoti saulės losjonus • Išoriškai vartojami
kortikosteroidai ir niežulį malšinančios priemonės (Fenistil) • Retais atvejais – kortikosteroidai per os

Nudegimas Atsiranda po spindulinės terapijos: • Trunka nuo 8 dienų iki 15 metų • Ypatingai dažnai
atsiranda, jei kartu buvo naudoti daktinomicinas ir doksorubicinas • Gydymas simptominis, vengti antrinių
infekcijų • Vengti saulės • Ypatingais atvejais kortikosteroidai

Išbėrimas 1066 vaistai Bėrimas gali pasireikšti beveik bet kuriuo vaisto vartojimo metu net iki dviejų iki trijų
savaičių vaisto vartojimo. Dažniausiai per pirmąsias 10 dienų.

Odos išplonėjimas

Atrofija. Dažniausiai sukelia išoriškai naudojami hormoniniai steroidai, ypatingai tepant ant veido ir gleivinių
odos, esant odos pažeidimams.

Vaistų sąveikos bendrieji principai Vaistų sąveika – tai toks

reiškinys, kai vienas vaistas keičia kito kartu vartojamo vaisto
aktyvumą.
Bendrieji principai • Kartu vartojami vaistai gali didinti vienas kito aktyvumą (sinerginė sąveika) arba
mažinti (antagonistinė sąveika). • Vaistų sąveika taip pat gali pasireikšti dažnesnėmis (arba retesnėmis)
šalutinėmis reakcijomis arba kokybiškai nauju farmakologiniu poveikiu • Sąveika taip pat gali pasireikšti tarp
vaistų ir maisto ar maisto papildų bei augalinių preparatų. • Be vartojamų vaistų skaičiaus, svarbūs ir kiti
veiksniai kaip: • paciento amžiaus • gretutinės ligos (ypač kepenų ir inkstų) • farmakogenetinės priežastys ir
kt. • Būdinga, kad vaistų sąveikos pasekmes dažniausiai nurašome konkrečių vaistų nepageidaujamam
poveikiui.

Faktai • Daugelis galimų sąveikų daugeliui pacientų nepasireiškia • Yra daugybė publikacijų, apžvalgų ir t.t.,
tačiau infromacija gali būti netiksli ir labiau apibendrinamojo pobūdžio • Ištekliai ir šaltiniai kuriais
naudojamės yra įvairaus įrodymų lygmens (auksinio standarto neturime) • Nors turime vaistų sąveiką
tikrinančių įskiepių ar programėlių, dažnai jomis nesinaudojame • Daugelio sunkių ar rimtų nepageidaujamų
reiškinių buvo galima išvengti!

Sąveika gali būti-• Farmacinė • vyksta vaisto formoje dar prieš patenkant vaistams į žmogaus organizmą. •
kadangi rinkoje vyrauja pramoniniu būdu pagaminti vaistai, farmacinės sąveikos problema išsprendžiama
dar gamybos metu • būtina atkreipti dėmesį injekcijų metu, netraukti kelių vaistų į vieną švirkštą • gali būti
fizinės (su vizualiai matomais pokyčiais) arba cheminės (pokyčiai g.b. nematomi)

Farmakologinė • Farmakokinetinė • gali vykti vaistų rezorbcijos, pasiskirstymo, metabolizmo ir išskyrimo

metu • Farmakodinaminė • gali vykti tarp vaistų, kurie veikia sinergiškai ar antagonistiškai tam tikrus
receptorius ar fiziologines sistemas • dažniausiai galima numatyti

Farmakodinaminė vaistų sąveika • Žinant farmakologijos pagrindus, dažniausiai farmakodinaminę sąveiką

galima numatyti. • Šiuo atveju vaistų farmakokinetika nesikeičia • Jei ši sąveika pasireiškia vartojant vieną
konkrečios vaistų grupės vaistą, greičiausiai ji pasireikš ir nuo kitų tos pačios grupės vaistų. • Sinergistinės
sąveikos pavyzdys - jeigu skiriami keli vaistai nuo hipertenzijos veikia skirtingus receptorius arba pasižymi
skirtingu veikimo mechanizmu, jų antihipertenzinis poveikis bus sinerginis. Jeigu enalaprilis sustiprina kalcio
antagonistų hipotenzinį poveikį, tai tokia sąveika pasireikš tarp visų AKF inhibitorių ir visų kalcio
antagonistų. • Antagonistinės farmakodinaminės sąveikos pavyzdžiu gali būti nesteroidinių vaistų nuo
uždegimo ir diuretikų sąveika (NVNU sulaiko natrį ir vandenį, slopina diurezę ir mažina diuretikų šlapimą

varantį bei hipotenzinį poveikį).

Farmakokinetinė vaistų sąveika Vienas vaistas keičia kito vaisto: • rezorbciją • pasiskirstymą •
metabolizmą • Išskyrimą Keičiantis vaisto koncentracijai kraujo plazmoje, keičiasi vaisto poveikis.

Ypatingai atkreipti dėmesį į: Siauro terapinio indekso vaistus • Vaistus metabolizuojamus CYP450 •
Varfariną • Vaistai, kuriems būdingas toksiškumas (pvz.,

Paciento amžių • Vartojamų vaistų skaičių • Gretutines ligas • Genetinius faktorius, tokius kaip CYP2D6
genotipas • Kitus faktorius, kurie gali turėti įtakos, pvz., kaip pacientas vartoja vaistusQT intervalas) •
Vaistai, kuriems reikia koreguoti dozę esant organų nepakankamumui
Pakeista absorbcija • Rezorbcijos iš VT metu vieni vaistai gali slopinti arba skatinti kitų vaistų patekimą į
kraują, dėl: • Pasikeitusio VT pH • Pvz. ketokonazoliui reikalinga rūgšti skrandžio pH • Vaistų surišimas
virškinimo trakte • Pvz., tetraciklinas ir kalcis • VT mikrofloros pokytis • Antibiotikai ir kontraceptikai per os
• VT peristaltikos pokytis • Metoklopramidas ir digoksinas • Malabsorbcija, kurią sukelia kiti vaistai •
Orlistatas ir riebaluose tirpūs vitaminai

Pavyzdys: metoklopramidas ir paracetamolis • dėl metoklopramido skatinamos peristaltikos greitėja

maisto slinkimas virškinimo traktu ir skrandžio išsituštinimas • todėl gali padidėti daugiausia plonojoje
žarnoje absorbuojamų vaistų, tokių kaip paracetamolis absorbcijos greitis ir mastas • klinikinė šios sąveikos
reikšmė nežinoma.

Pakeistas pasiskirstymas • Pasiskirstymo fazėje į kraują patekusios vaistų veikliosios medžiagos daugiau ar
mažiau jungiasi su plazmos baltymais, dažniausiai su albuminais. • Sujungta su baltymais vaisto frakcija yra
farmakodinamiškai neaktyvi. • Dėl skirtingo afiniteto (cheminio giminingumo) baltymams kai kurie vaistai
gali išstumti kitus iš jungties su baltymais, didindami laisvos (aktyvios) frakcijos koncentraciją. • Vaistų
sąveikos dėl išstūmimo iš jungties su baltymais nėra laikomos labai reikšmingomis, tačiau gali būti kliniškai
reikšmingos.

Pavyzdys: varfarinas ir NVNU • varfarinas 99% jungiasi su plazmos albuminais; vadinasi, aktyvi frakcija
sudaro vos 1 proc. • papildomai vartojami NVNU dėl didesnio afiniteto albuminams išstumia varfariną iš
jungties su baltymais • dėl to laisvos varfarino frakcijos koncentracija gali padidėti keletą kartų, todėl didėja
kraujavimo pavojus.

Pakeistas metabolizmas • Vaistų metabolizmas daugiausia vyksta kepenyse, mažesniu laipsniu žarnyne,
inkstuose ir kitur. • Skiriama I ir II eilės biotransformacijos reakcijos • I eilės metabolizmo reakcijas
katalizuoja citochromo P-450 šeimos fermentai (vyksta hidrolizė, oksidacija, demetilinimas ir kt.) • II
biotransformacijos fazės metu susidaro poriniai junginiai (dažniausiai su gliukurono rūgštimi, rečiau sieros
rūgštimi ir kt.). Susidarę metabolitai yra hidrofiliški ir pašalinami per inkstus su šlapimu. • Metabolizmo
metu pasireiškianti vaistų sąveika gali būti kliniškai labai reikšminga. • Vaistai gali skatinti arba slopinti kitų
vaistų biotransformaciją. • Dažniausiai tai priklauso nuo citochromo P-450 ir VT gleivinės fermentų
slopinimo arba indukcijos.

CYP 450 sistemos vaistų savybės

Substratai • Vaistai, kurie metabolizuojami CYP3A4 • Amjodaronas • Atorvastatinas • Diltiazemas •
Felodipinas • Ivabradinas • Lerkanidipinas • Ranolazinas • Simvastatinas • Verapamilis

• Induktoriai • Vaistai, kurie didina CYP3A4 sintezę ir metabolizmą • Fenitoinas • Fenobarbitalis •

Gliukokortikoidai • Karbamazepinas • Rifampicinas • Jonažolės preparatai

Inhibitoriai • Vaistai, kurie slopina CYP3A4 sintezę ir metabilizmą • Diltiazemas • Eritromicinas •

Flukonazolis • Itrakonazolis • Ketokonazolis • Klaritromicinas • Verapamilis

Pavyzdys: ciklosporinas ir rifampicinas • Ciklosporiną žmogaus kepenyse daugiausia metabolizuoja CYP3A4

• Rifampicinas yra CYP3A4 induktorius. • Tyrimais nustatyta, kad ciklosporino dozė turi būti tris kartus
didesnė, kad būtų palaikoma jo terapinė koncentracija kraujo plazmoje, jei vartojama su rifampicinu.

YP 450 fermentų yra: • Daugumoje ląstelių • Daugiausia hepatocitų endoplazminiame tinkle • VT žarnos
sienelėje • Inkstuose, plaučiuose ir smegenyse

CYP 450 ekspresija nulemta genetiškai: CYP2D6 – lėto metabolizmo kaukaziečiai 5-10% azijiečiai

Individo lygmenyje fermentų ekspresija taip pat gali ženkliai svyruoti : CYP3A4 iki 5 kartų, CYP1A2 iki 20
kartų, CYP2C9 iki 5 kartų ir t.t. CYP2C9 žinoma daugiau nei 50 variantų genų, reguliuojančių šio fermento
aktyvumą

VT gleivinės CYP reikšmė • CYP3A4 svarbiausias, gana didelė jo koncentracija plonosios žarnos gleivinėje •
Kai slopinamas 3A4, į sisteminę kraujotaką patenka daugiau pirminio vaisto, dėl kurio padidėja vaisto
koncentracija, padidėja toksinio poveikio rizika ir kt. • Aktyvumas yra 20–300 kartų mažesnis nei sveikose
kepenyse • Kiekybiškai reikšminga, jei peroralinė dozė yra maža arba absorbcijos greitis labai lėtas

Pakeistas išskyrimas (excretion) • kartu vartojami vaistai gali skatinti arba slopinti vienas kito eliminaciją iš
organizmo • didžiausią reikšmę vaidina įvairūs vaistų nešikliai (transporteriai) • vienas svarbiausių ir
geriausiai ištirtų yra P-glikoproteinas, jis dalyvauja vaistų eliminacijoje iš žarnyno sienelės į spindį, iš kepenų
į tulžį ir iš inkstų į šlapimą. • Taip pat yra substratai, induktoriai ir inhibitoriai • inkstų kraujotakos pokytis,
sukeltas kitų vaistų (pvz. NVNU) gali būti taip pat reikšmingas • pakitusi šlapimo pH (esant šarminiam
šlapimui greičiau išsiskiria fenobarbitalis, acetilsalicilo r.)

P-glikoproteino sistemos vaistų savybės

Substratai • Vaistai, kurie šalinami naudant P-glikoproteiną • Atorvastatinas • Azitromicinas • Ciklosporinas

• Deksametazonas • Digoksinas • Diltiazemas • Etinilestradiolis • Glibenklamidas • Loperamidas •
Losartanas

Induktoriai • Indukuoja Pglikoproteiną ir šalinimą • Diltiazemas • Doksazozinas • Felodipinas • Indinaviras •

Lidokainas • Lovastatinas • Nifedfipinas • Propafenonas • Propranololis

Inhibitoriai • Slopina P-glikoproteiną ir šalinimą • Diltiazemas • Eritromicinas • Flukonazolis • Itrakonazolis

• Ketokonazolis • Klaritromicinas • Verapamilis

Pavyzdys: litis ir tiazidiniai diuretikai • Tiazidiniai diuretikai sukelia diurezę ir pradinį natrio išskyrimą •
Natris grąžinamas per kompensacinį natrio sulaikymo mechanizmą proksimaliniuose kanalėliuose. • Tačiau
proksimaliniuose kanalėliuose veikiantis transporteris ir jonų kanalai neskiria natrio nuo ličio. • Litis taip pat
sugrąžinamas ir kaupiasi organizme.

Galima sąveika: metoklopramidas ir duloksetinas • Farmakodinaminė sąveika? • Farmakokinetinė sąveika?

• Klinikinė reikšmė?
Metoklopramidas ir duloksetinas. Farmakodinaminė sąveika • Metoklopramido vartojimas kartu su
serotonino reabsorbcijos inhibitoriais siejamas su serotonino sindromo išsivystymu ir sunkiomis
ekstrapiramidinėmis reakcijomis. • Tikslus mechanizmas nežinomas, tačiau gali būti farmakodinaminė
vaistų serotonerginio ir antidopaminerginio poveikio sąveika.

Metoklopramidas ir duloksetinas.

Farmakokinetinė sąveika • Metoklopramidas ir dauguma serotonino reabsorbcijos inhibitorių pirmiausia

arba bent iš dalies metabolizuojami izofermento CYP450 2D6. • Teoriškai dėl konkurencinio ir (arba)
nekonkurencingo slopinimo gali padidėti vieno ar abiejų vaistų koncentracija plazmoje, o tai gali sukelti
pernelyg didelį centrinį serotoninerginį ir antidopaminerginį poveikį. • Farmakokinetikos tyrimas, atliktas su
24 jaunais, sveikais, nerūkančiais savanoriais, parodė, kad pavartojus vienkartinę 20 mg metoklopramido
dozę po išankstinio gydymo fluoksetinu (60 mg per parą 8 dienas), didžiausia metoklopramido koncentracija
plazmoje padidėjo 42% (Cmax) ir sisteminė ekspozicija (AUC) 89%, palyginti su atskirai skirtu
metoklopramidu

. Metoklopramidas ir duloksetinas. Klinikinė reikšmė • Serotonino sindromo simptomai gali būti

dirglumas, pakitusi sąmonė, sumišimas, haliucinacijos ir koma; autonominė disfunkcija, tokia kaip
tachikardija, hipertermija, drebulys, kraujospūdžio nestabilumas ir midriazė; neuromuskulinės anomalijos,
tokios kaip hiperrefleksija, rigidiškumas ir ataksija; virškinimo trakto simptomai, tokie kaip pilvo spazmai,
pykinimas, vėmimas ir viduriavimas. • Jei metoklopramidas skiriamas kartu su selektyviaisiais serotonino
reabsorbcijos inhibitoriais (SSRI) arba serotonino-norepinefrino reabsorbcijos inhibitoriais (SNRI), reikia būti
atsargiems. Pacientus reikia stebėti dėl serotonino sindromo simptomų, taip pat dėl tokių ekstrapiramidinių
reakcijų išsivystymo kaip nevalingas žandikaulio ir galūnių trūkčiojimas, stiprus dantų sukandimas ar
griežimas, trūkčiojimas, liežuvio ir kaklo sąstingis. • Jei sindromas pasireiškia, nutraukti SSRI, galima skirti
serotonino antagonistus (pvz., chlorpromaziną).

Ląstelių dirglumas
Dirglumas Tai ląstelių gebėjimas reaguoti elektriniu impulsu į elektrinius, cheminius, mechaninius ir kitokius
poveikius. Dirgliosioms ląstelėms priklauso nervinės, raumeninės ir tam tikros sekrecinės ląstelės.
Dirginimui pasiekus slenkstinę reikšmę, įvyksta staigus elektrinio potencialo pakitimas (impulsas),
vadinamas veikimo potencialu.

Pasyvioji jonų pernaša Vyksta paprastoji difuzija pagal koncentracijos gradientą – iš tos membranos pusės,
kur jų koncentracija didesnė, į ten, kur jų koncentracija mažesnė. • Koncentracijos gradientas skatina K+
judėti iš didesnės jo koncentracijos į mažesnę (iš ląstelės vidaus į išorę) – vyksta K+ difuzija iš ląstelės. • K+
jonams difunduojant iš ląstelės, išorinė membranos pusė tampa dar labiau teigiama. • Dėl susidariusio
elektrinio potencialo K+ jonai pradeda judėti atgal į ląstelę. Elektrinis potencialas vis didėja, K+ difunduojant
iš ląstelės. K+ jonų judėjimą veikia dvi jėgos: koncentracijos gradientas, arba cheminė jėga ir elektrinis
potencialas – elektrinė jėga. Abi šios jėgos veikdamos kartu sudaro elektrocheminį gradientą.

K+ jonų pusiausvyros potencialas Ląstelės ramybės metu svarbiausi yra K+ jonai, nes juos laisvai praleidžia
membrana iš ląstelės vidaus į ląstelės išorę koncentracijos gradiento kryptimi. Šie jonai labiausiai
kompensuoja didelį vidinį neigiamą krūvį, todėl jų koncentracija ląstelės viduje yra didelė. Nedaug
nekompensuotų katijonų ir anijonų išsirikiuoja abipus membranos ir susidaro potencialų skirtumas, kuris
priešinasi difuziniam K+ jonų judėjimui iš ląstelės vidaus. Kai šios priešingos K+ jonus veikiančios jėgos
susilygina, susidaro K+ jonų pusiausvyros potencialas. Jis yra -100mV Na+ jonai Jaudriųjų ląstelių membrana
yra laidi daugiau nei vienam jonui. Todėl jaudriųjų ląstelių membraninio potencialo susidarymas priklauso
ne tik nuo K+, bet ir nuo Na+ jonų judėjimo. Koncentracijos gradientas Na+ jonams nukreiptas tokia pat
kryptimi kaip elektrinis potencialas, todėl susidaro labai stiprus elektrocheminis gradientas, skatinantis Na+
jonus judėti į ląstelę. Nors elektrocheminis K+ gradientas yra nedidelis, bet membrana labai laidi K+ – todėl
nedaug jo vis juda iš ląstelės. Su Na+ jonų judėjimu yra priešingai: elektrocheminis Na+ gradientas yra labai
didelis, bet membrana yra mažai laidi natriui. Todėl esant ramybės būsenai, K+ jonai juda iš ląstelės, o Na+
jonai į ląstelę. Jei būtų tik taip, tai ilgainiui elektrocheminis gradientas būtų lygus 0.

Jonų siurbliai Svarbiausias yra Na+ -K+ siurblys, kuris aktyviai prieš elektrocheminį gradientą naudojant ATF
energiją į ląstelę grąžina 2 K+ jonus ir iš ląstelės išneša 3 Na+ jonus. Dar kitaip vadinamas Na+ /K+ -ATFaze.
Tai aktyvi pernaša.

Aktyvi pernaša • Medžiagos juda prieš jų koncentracijos gradientą • Pernešimui panaudojama energija •
Pernešime dalyvauja specialūs baltymai • Energijos panaudojimo ir pernašos sistemos yra susijusios

Ramybės potencialas Ramybės metu neurono membraninis potencialas yra lygus apie –70 mV. Skersaruožių
raumenų apie – 90mV. Sekrecinių - 50mV

Membranos
potencialo
kitimai
• Ląstelės ramybės metu ir neveikiant jokiems
vidiniams ir išoriniams dirgikliams, membranos
ramybės potencialas nekinta.
• Potencialų skirtumo abipus membranos
absoliutus mažėjimas vadinamas depoliarizacija
• Potencialų skirtumo abipus membranos
absoliutus didėjimas vadinamas
hiperpoliarizacija
• Membranos potencialo kitimus gali sukelti du
pagrindiniai veiksniai:
1. Jonų koncentracijos arba elektrovaros pokyčiai
2. Membranos laidumo jonams pokyčiai
Jonų
koncentracijos
pokyčiai
• Padidėjus K+
jonų koncentracijai ląstelės išorėje,
pvz. dėl ilgai trunkančios K+ srovės iš ląstelės,
mažėja K+ koncentracijos gradientas>sumažėja
K+ koncentracijos skirtumas abipus membranos ir
tai lemia pusiausvyros potencialo
sumažėjimą>mažesnė K+
jonų difuzija dėl
sumažėjusio koncentracijos gradiento lemia
membranos potencialo mažėjimą – ilgalaikė
depoliarizacija.
• Sumažėjus K+
jonų koncentracijai ląstelės išorėje,
pvz. dėl padidėjusio K+
išsiskyrimo su šlapimu,
didėja K+ koncentracijos gradientas ir daugiau K+
difunduoja iš ląstelės>membranos poliaringumas
didėja> ilgalaikė hiperpoliarizacija
Membranos
laidumo
jonams
pokyčiai
• Sudirginus membraną, jos laidumas kai
kuriems jonams kinta ir sukelia membranos
potencialo kitimus. Jei sudirginus membraną
padidėja K+
jonų laidumas, jo daugiau
difunduoja iš ląstelės>membranos potencialas
daugiau priartėja prie K+ pusiausvyros
potencialo ir įvyksta ląstelės membranos
hiperpoliarizacija.
• Analogiškai mažėjant K+
laidumui, K+ mažiau
difunduoja iš ląstelės ir membranos
potencialas mažėja ir ląstelės membrana
depoliarizuojasi
Veikimo
potencialas
Pagrindinis informacijos perdavimo organizme būdas
yra membranos potencialo kitimai, kuriuos sukuria
trumpalaikiai membranos laidumo jonams didėjimai ir
mažėjimai.
Staigus impulsinis membranos potencialo kitimas,
rodantis aktyvią dirgliosios ląstelės sujaudinimą,
vadinamas veikimo potencialu.
Neurono veikimo potencialas – tai staigus ramybės
potencialo pokytis: nuo –70 mV iki +30 mV ir vėl iki –70
mV. Veikimo potencialą lemia padidėjęs neurono
membranos laidumas Na+ ir K+ jonams.
Elektriniai
jonų kanalai
Veikimo potencialas priklauso nuo
membranos potencialo valdomų Na+
,K+
ir
Ca+ kanalų atsidarymo ir uždarymo. Šie
kanalai vadinami elektriniais jonų kanalais.
Tarpusavy skiriasi savo struktūra
Viskas arba nieko Veikimo potencialas susidaro remiantis dėsniu „viskas arba nieko“, t.y., membranos
potencialui pasiekus slenkstį, susiformuoja veikimo potencialas („viskas“), o nepasiekus slenksčio veikimo
potencialas nenusidaro („nieko“

Dirgikliai Slenkstinis dirgiklis, dirgiklis, kuris dirgliojoje ląstelėje sukelia veikimo potencialą ir depoliarizuoja
jos membraną iki slenksčio, kuris vadinamas kritiniu depoliarizacijos lygiu. Jei dirgiklis slenksčio nepasiekia
vadinamas preišslenkstiniu. Dirgiklis, kurio intensyvumas didesnis nei slenkstinis, vadinamas viršslenkstiniu
dirgikliu.

Sudirginus ląstelę 1. -55mV atsidaro Na jonų elektriniai kanalai ir didelis Na jonų kiekis difunduoja į ląstelės
vidų. 2. Ląstelės viduje susidaro teigiamas elektrinis krūvis, o išorėje neigiamas – depoliarizacija 3. 30mV Na
elektriniai kanalai užsidaro, atsidaro K elektriniai kanalai, K difunduoja į ląstelės išorę – prasideda
repoliarizacija. 4. Užsidarius K elektriniam kanalui, K ir Na juda pagal koncentracijos gradientą ir ramybės
potencialas atsikuria. 5. Baigiantis repoliarizacijos fazei, besitęsianti K jonų srautas išorėje sudaro trečia fazę
– hiperpoliarizaciją

. Dirglumo fazės • Absoliučios refrakcijos fazė – depoliarizacijos metu ląstelės dirglumas staigiai mažėja ir
ląstelė tampa nedirgli. • Prasidėjus repoliarizacijai, ląstelės dirglumas palaipsniui didėja - reliatyvios
refrakterijos fazė. Funkcinis labilumas – sugebėjimas atsakyti į didžiausią dirginimų kiekį, priklauso nuo
absoliučios refrakterinės fazės trukmės.

Elektrinio impuslo perdavimas sinapsėje Sinapsė – tai jungtis tarp dviejų neuronų, pritaikyta signalams
perduoti. Dažniausios sinapsės tarp vieno neurono aksono ir kito neurono dendrito, bet būna kitokių
sinapsių. • Elektrinės sinapsės • Cheminės sinapsės

Elektrinė
sinapsė
• Elektrinių sinapsių struktūra ypatinga tuo, kad
nėra sinapsinio plyšio ir abi membranos
(presinapsinė ir postsinapsinė) yra
susiglaudusios.
• Impulsas perduodamas jonams tekant plyšinės
jungties kanalais.
• Elekrinėse sinapsėse biosrovės iš aksono
baigties pereina į postsinapsinę ląstelę ir pro
jos membraną išeina į paviršių, kur sudaro
postsinapsinį potencialą.
• Nėra cheminės gaišties ir nervinis impulsas
perduodamas greičiau.
• Taip daugiausiai perduodami centrinės nervų
sistemos laidais (nervais).
Cheminė
sinapsė
• Sinapsę sudaro priešsinapsinė (presinapsinė) membrana,
posinapsinė (postsinapsinė) membrana (tai kito neurono
dendrito membrana) ir sinapsinis plyšys tarp šių membranų.
• Kai nervinis impulsas pasiekia priešsinapsinę membraną
sinapsinės pūsleles, pripildytos mediatoriaus, juda link
membranos.
• Pūslelėms susiliejus su membrana, mediatoriaus molekulės
išsilieja į sinapsinį plyšį.
• Difuzijos būdu jie pasiekia postsinapsinę membraną ir
susijungia su membranos receptoriais.
• Priklausomai nuo receptoriaus ir mediatoriaus tipo, įvyksta
postsinapsinės membranos depoliarizacija arba
hiperpoliarizacija.
• Neuronas sugeba palyginti ir susumuoti jį pasiekiančią
informaciją prieš perduodamas ją kitam neuronui. Kadangi
gaunamų impulsų pobūdis nesiskiria, vienintelis būdas tai
padaryti yra sumavimas. Nuo rezultato priklauso, ar sukuriamas
veikimo potencialas ir ar neuronas siunčia impulsą.

VEGETACINĘ NERVŲ SISTEMĄ VEIKIANTYS VAISTAI

Cholinoreceptoriai

Nervų sistema Susideda iš: 1. Centrinės (valdančios mąstymą, jausmus) 2. Motorinė arba eferentinė: •
Periferinė (valdančios judesius ir jutimus)/ somatinė • Vegetacinė/autonominė

Somatinė ir autonominė NS

Vegetacinė arba autonominė nervų sistema (ANS) Funkcijos: • palaiko mūsų organizmo nuolatinę, reikiamą
vidinę pusiausvyrą (kūno temperatūrą, arterinį kraujospūdį, širdies susitraukimų dažnį, kvėpavimo dažnį,
prakaito išskyrimą, medžiagų apykaitos greitį ir pan.), • mobilizuoja organizmo funkcines sistemas,
padedančias prisitaikyti prie kintamų aplinkos sąlygų.

Autonominės nervų sistemos anatomija • Simpatinė nervų sistema (SNS) • Parasimpatinė nervų sistema
(PNS) • Enterinė nervų sistema (ENS)

Simpatinė nervų sistema

Ergotropinė – skatinanti energijos eikvojimą, aktyvinimą.

Parasimpatinė nervų sistema-Trofotropinė – skatinanti augimą.

Simpatinė vs parasimpatinė
Enterinė nervų sistema Gerai organizuota neuronų sankaupa, esanti virškinimo sistemos organų sienose. Į
šiuos raizginius ateina – priešmazginės PNS skaidulos ir užmazginiai SNS aksonai. • Užmazinės skaidulos
keliauja lygiuosius raumenis (peristaltika) • Motorinės skaidulos – sekrecines liaukas • Juntamosios
skaidulos perduoda informaciją iš gleivinės ir tempimo receptorių
Neurotransmiteriai Autonominės sistemos nervai klasifikuojami pagal tai, kokios transmiterių molekulės
išskiriamos iš terminių pūslelių: - Išskiria acetilcholiną – cholinerginės skaidulos - Išskiria norepinefriną
(noradrenaliną) – noradrenerginės arba adrenerginės skaidulos Daugelis autonominės sistemos nervų, be
pagrindinės transmiterio medžiagos išskiria ir kitų transmiterių medžiagų – kotransmiterių

Bendra sinapsės schema: presinapsinė membrana, sinapsinis plyšys ir posinapsinė membrana

Farmakologinės terapijos taikiniai • Sintezė • Saugojimas • Išskyrimas • Receptorių aktyvinimas • Veikimo

pabaiga

Receptoriaus apibrėžimas Tai tam tikra ląstelės (membranos, citoplazmos, branduolio) vieta, kuri priima
signalą (informaciją) iš aplinkos ir į jį atitinkamai reaguoja. Signalas yra tam tikra molekulė, vadinama
receptoriaus ligandu. Receptoriais gali būti baltymai, įskaitant fermentus (dažniausiai), įvairūs joniniai
(natrio, kalcio ir kt.) kanalai. Ligandą prisijungęs receptorius keičia savo erdvinę struktūrą ir yra
suaktyvinamas arba blokuojamas.

Su joniniais kanalais susiję receptoriai

Su fermentais susiję receptoriai

Su G-baltymu susiję receptoriai

Su branduoliu susiję receptoriai

Hormonas
citoplazmoje jungiasi su receptoriumi ir patenka į ląstelės branduolį. Dėl RNR pokyčių gaminami baltymai
sukelian efektus.

ANS receptoriai • Cholinerginiai receptoriai : - Muskarino receptoriai - Nikotino receptoriai • Adrenerginiai

receptoriai: - α adrenoreceptoriai - β adrenoreceptoriai
ANS receptorių tipai ir veikimas

Cholinerginė sinapsė-Sinapsėje nervinis impulsas virsta chemine reakcija, kuri po to vėl konvertuojama į
nervinį impulsą. Fermentas acetilcholinesterazė suskaldo acetilcholiną iki acetato ir cholino, kuris
reabsorbuojamas

Cholino receptorius veikiantys vaistai

Cholinoreceptorius aktyvinantys ir cholinosterazę slopinantys vaistai • Cholinoreceptorius blokuojantys

vaistai

Cholinerginiai receptoriai skirstomi į • M- cholinoreceptorius (jautrius muskarinui) • N-cholinoreceptorius

(jautrius nikotinui). Taip pat jų lokalizacija ir stimuliacijos ar slopinimo efektai skiriasi

Cholino receptorius veikiantys vaistai

Vaistai, kurie veikia taip pat kaip acetilcholinas, vadinami cholinomimetikais. Taigi, egzistuoja M-
cholinomimetikai, N- cholinomimetikai ir bendrieji (Mir N-). Vaistai, kurie veikia priešingai acetilcholinui
(blokuoja jo efektus), vadinami cholinoblokatoriais. Taigi, egzistuoja M- cholinoblokatoriai ir
Ncholinoblokatoriai.

CHOLINORECEPTORIŲ KLASIFIKACIJA
M-cholinoreceptoriai: (jautrūs muskarinui) Visos egzokrininės liaukos Visi lygieji raumenys, įskaitant m.
sphincter pupillae (vyzdžio sutraukiantis raumuo) ir m. ciliaris (krumplyno raumuo)

N-cholinoreceptoriai: (jautrūs nikotinui) Visi ganglijai (tiek simpatiniai, tiek parasimpatiniai) Skersaruožiai
raumenys Antinksčių šerdinė dalis

CHOLINOMIMEZINIAI VAISTAI

Cholinoreceptorius aktyvinantys ir cholinosterazę slopinantys vaistai • Tiesioginiai - jungiasi su receptoriais

ir juos aktyvina • Netiesioginiai - slopina acetilcholinosterazę, kuri skaido išsiskyrusį acetilcholiną į choliną ir
acto rūgštį Dar kitaip vadinami cholinomimetikais

Tiesioginiai cholinomimeziniai vaistai Pagal cheminę sandarą – cholino esteriai ir alkaloidai. Gali būti
selektyvūs muskarino arba nikotino receptoriams, tačiau daugelis veikia abu receptorius.

Farmakokinetika

Cholino esteriai hidrofiliški, todėl silpnai absorbuojami ir blogai pasiskirsto CVS. Dažniausiai naudojamos
injekcijos į veną.

Alkaloidai gerai absorbuojami iš daugumos skyrimo vietų, tame tarpe ir virškinimo trakto Skystas nikotinas
neblogai tirpsta riebaluose/lipiduose, todėl gali būti skiriamas per odą – nikotino pleistrai. Skalsių alkalodai
per kvėpavimo takus, grybų muskarinas per virškinimą traktą ir gausiai patenka į CNS nepakitęs, todėl
galima lengvai apsinuodyti.

Farmakodinamika Iš PNS nervų ląstelių išskiriamas acetilcholinas: 1. Aktyvina ant efektorinių ląstelių
esančius muskarino receptorius – tiesiogiai keičia organų funkciją 2. Sąveikauja su nervų terminalių
muskarino receptoriais ir slopina neurotransmiterio išskyrimą

Paprastoji (raudonoji) musmirė (Amanita muscaria)

Miozė Akomodacijos spazmas Bradikardija, hipotonija Prakaitavimas Seilėtekis Pykinimas, vėmimas,

viduriavimas Skausmai pilve Dusulys (dėl bronchų spazmo) ir kt.

Žalsvoji musmirė (Amanita phaloides) Nuodingiausias Lietuvos grybas

Pagrindiniai nuodingi alkaloidai faloidinas ir amanitotoksinas (amanitinas). 1 grybu gali mirtinai apsinuodyti
keli žmonės. Pirmoji stadija – slaptoji (keletas val.) II stadija gastroenteritinė: pykinimas, vėmimas,
viduriavimas, pilvo skausmai. III – slaptoji arba tariamo pagerėjimo. IV – kepenų nepakankamumo. I-joje
stadijoje plaunamas skrandis, skiriama aktyvintų anglių, vidurius liuosuojančių. Jei atsiranda kepenų
pažeidimo simptomų, gydoma tik stacionare. Prognozė – l.rimta.
Vartojami vaistai Pilokarpinas – alkaloidas, gaunamas iš tropinio augalo

Pagrindinis gydymui vartojamas M- cholinomimetikas yra PILOKARPINAS. Atsparus cholinesterazei.

Vartojamas tik lašais į akis glaukomai gydyti. Tinka ūminio priepuolio atveju.

N-cholinoreceptorių klasifikacija ir lokalizacija

Nikotinui jautrūs cholinoreceptoriai yra vegetacinės NS simpatiniuose ir parasimpatiniuose ganglijuose,

skersaruožiuose raumenyse, antinksčių šerdinėje dalyje, CNS, kraujagyslių chemoreceptoriuose

Nikotinas ir jo poveikis organizmui (I) Tai alkaloidas, randamas kai kuriuose bulvinių šeimos augaluose,
pirmiausia, tabako (Nicotiana tabacum) lapuose. Grynas nikotinas yra bespalvis, ore ruduojantis, aliejaus
konsistencijos, lakus, savito kvapo skystis, gerai tirpstantis tiek vandenyje, tiek organiniuozse tirpikliuose.
Tai labai stiprus nuodas, kuris lengvai prasiskverbia pro odą. Mirtina nikotino dozė yra maždaug 40 mg arba
1 lašas gryno skysčio. Tai apytikriai dviejose cigaretėse esantis nikotino kiekis. Nikotino poveikis organizmui
(II) Mažos nikotino dozės trumpam stimuliuoja CNS esančius N-cholinoreceptorius, todėl laikinai padidėja
darbingumas, vystosi euforija. Jis taip pat stimuliuoja antinksčių chromafininių ląstelių N-
cholinoreceptorius, dėl ko kraujyje padaugėja adrenalino. Nikotino mažos dozės stimuliuoja ganglijų
(parasimpatinių ir simpatinių) N-cholinoreceptorius. Dėl parasimpatinių ganglijų sujaudinimo susitraukia
vyzdžiai, teka seilės, gali prasidėti vėmimas ir viduriavimas. Alkaloidas stimuliuoja glomus caroticum ir
glomus aorticum esančius chemoreceptorius, dėl to stimuliuojamas kvėpavimo centras – kvėpavimas
pagilėja ir padažnėja.

Pagrindinis gydymui vartojamas Ncholinomimetikas yra NIKOTINAS ir CITIZINAS. Vartojami abstinencijos

simptomams švelninti, priklausomybei nuo rūkymo gydyti. • Nikotinas gaminamas pleistrų, taip pat
kramtomosios gumos pavidalu. • Citizinas gaminamas tabletėse. N-cholinomimetikai anksčiau buvo
vartojami kvėpavimui stimuliuoti. Naudojami žemės ūkyje (pesticidai)

Poveikis organų sistemoms

Toksiškumas Toksiškumas priklauso nuo absorbcijos, patekimo į CNS ir metabolizmo. Muskarino
stimuliantai– pykinimas, vėmimas, viduriavimas, seilėtekis, prakaitavimas, odos kraujagyslių išsipklėtimas ir
bronchų spazmas. Nikotino stimuliantai: • Ūminis apsinuodijimas • Lėtinis apsinuodijimas 43 Netiesiogiai
veikiantys cholinomimeziniai vaistai Iš nervų išskiriamas acetilcholino veikimas nutraukiamas, kai jo
molekulę suskaido fermentai, dažniausiai cholinosterazė. Šios grupės vaistų skiriasi cheminės savybės: 1.
Paprasti alkoholiai (pvz., edrofoniumas) 2. Alkoholiai, karbamo rūgšties esteriai (karbamatai, pvz.,
fizostigminas) 3. Organiniai forsforo rūgšties dariniai (pvz., echotiofatas) 44 Farmakodinamika (1) Vaistų
taikinys – acetilcholinesterazė – fermentas, kuris skaido acetilcholiną. Visi cholinosterazės inhibitoriai didina
acetilcholino koncentraciją cholinoreceptoriuose. 45 Farmakodinamika (2) Paprastieji alkoholiai – grįžtamai
jungiasi su fermentu, nesudaro tvirtos jungties, veikimas trunka 2-10 minučių. Karbamatai su fermentu
sudaro tvirtesnę jungtį, vaistų veikimas trunka iki 0,5-6 valandų. Fosforo rūgšties darinių ir fermento jungtis
labai patvari ir suyra tik po kelių šimtų valandų. 46 Farmakokinetika Paprasti alkoholiai ir organininiai
forsforo rūgšties dariniai tirpūs lipiduose, gerai pasiskirsto organizme. Keturnariai karbamatai absorbuojami
silpnai, tuo tarpu fizostigminas gerai, tačiau todėl patenka ir į CNS ir yra toksiškesnis už kitus karbamatus.
Apsinuodijus didžiausias toksinis poveikis tenka CNS

Poveikis organų sistemoms

Klinikinis vartojimas 1. Akims – glaukomos gydymui 2. Virškinamasis traktas ir šlapimo takai –
nepraeinamumas po operacijos, šlapimo susilaikymas, refliuksiniam ezofagitui, seilių sekrecijai. 3.
Miastenija Gravis – sunkioji miastenija 4. Širdis – tachiaritmijoms gydyti. 5. Apsinuodijus atropinu 6. Lengva
ir vidutinės Alzheimerio liga

Toksiškumas Pagrindinis apsinuodijimo šaltinis – žemės ūkyje naudojami pesticidai. Būtina skubiai gydyti.
Miozė, seilėtekis, prakaitavimas, bronchų spazmai, vėmimas ir prakaitavimas, greitai paveikiama ir CNS.
Būtina: palaikyti gyvybines funkcijas; dekontaminacija ar mažinti tolesnę absorbciją; parentaliai skiriamos
didelės atropino dozės.

CHOLINO RECEPTORIUS BLOKUOJANTYS VAISTAI • Muskarino • Nikotino

Muskarino receptorius blokuojantys vaistai Atropinas ir giminiški natūralūs junginiai - tretinio amino
alkalodų esteriai. Antimuskarininio poveikio turi ir įvairios pusiau sintetinės ir visiškai sintetinės molekulės,
taip pat veikia akis ir CNS. Siekiant sukelti labiau periferinį veikimą, sukurtos ketvirtinių aminų
antimuskarininės medžiagos.

Atropa belladonna L. kaip atropino gavimo šaltinis

Farmakokinetika Natūralūs alkalodai ir trinariai antimuskarininiai vaistai gerai absorbuojami iš žarnyno ir

per junginės membraną, gali būti absorbuojami net per odą, gerai pasiskirsto organizme, iš organizmo
šalinamas greitai Ketvirtiniai – mažai tirpsta lipiduose ir absorbuojami tik 10-30%, prastai patenka į
smegenis. 56 Farmakodinamika Sukelia grįžtamą muskarino receptorių blokadą. Veiksmingumas priklauso
nuo audinio ir agonisto, receptorių pogrupiai gali būti veikiami ne vienodai, ypač sintetiniai vaistai.
Atropinui labiausiai jautrūs audiniai yra seilių, bronchų ir prakaito liaukos, atropinas visus muskarino
receptorių pogrupius M1, M2 ir M3 veikia vienodai.

Poveikis organų sistemoms

Klinikinis vartojimas 1. Parkinsono liga 2. Supimo liga 3. Oftalmologija – akies ligų diagnostikai 4. Astma ir
LOPL 5. Širdies ligos dėl klajoklio nervo reflekso 6. Keliautojų viduriavimas, hiperperistaltikos slopinimas 7.
Šlapimo takų ūmiems simptomams, po operacijų, šlapimo nelaikymui 8. Cholinerginis apsinuodijimas (pvz.,
insekticidais arba grybais

Toksiškumas Didelės atropino dozės blokuoja visas parasimpatines funkcijas, tačiau atropinas labai saugus
vaistas suaugusiems. Atropinu nuodijamasi norint sukelti haliucinacijas, apsinuodijus pasireiškia burnos
sausmė, midriazė, tachikardija, karšta ir paraudusi oda, delyras. Vaikai ir kūdikiai jautrūs hiperterminiam
atropino poveikiui, gali mirti.

Kontraindikacijos Negalima skirsti: • Sergantiems glaukoma • Priešinės liaukos hiperplazija • Sergantiems

skrandžio opalige 62 Esami vaistai Atropinas tabletės, injekcijos ir tepalas akims Šunvyšnės alkalodai lašais
Ipratropiumas inhaliatorius Skopolaminas tabletės, injekcijos, lašai akims, pleistras Tolterodinas tabletės

Ganglioblokatoriai Blokuoja tiek simpatinių, tiek ir parasimpatinių ganglijų posinapsinių membranų N-

cholinoreceptorius. Organai tartum denervuojami, mažėja arterinis kraujospūdis ir kt. Indikacija - praktiškai
liko tik viena – valdomai hipotenzijai gauti ilgai trunkančių ir sudėtingų operacijų metu. Vartojami tik
stacionare.
Mioreleksantai • Endotrachejinei intubacijai atlikti Dažniausiai vartojami operacijų metu skersaruožiams
raumenims atpalaiduoti (kartu su dirbtinio kvėpavimo aparatu) • Raumenų atpalaidavimui per trumpalaikes
operacijas (pvz., lūžgalių reponavimą - suksametonijus)

Mioreleksantai

Nedepoliarizuojantys miorelaksantai stipriai jungiasi su skersaruožių raumenų N-cholino- receptoriais ir juos

blokuoja. Šie receptoriai tampa nejautrūs acetilcholinui, todėl raumenys atsipalaiduoja. Šių miorelaksantų
antagonistai yra acetilcholinesterazės inhibitoriai (taip pat ir sugamadeksas). Jie gali būti skirstomi pagal
veikimo trukmę į ilgai, trumpai veikiančius ir pan. Vartojami chirurginių operacijų metu.

Depoliarizuojantys miorelaksantai savo struktūra primena acetilcholiną. Jie depoliarizuoja N-

cholinoreceptorių posinapsinę membraną, todėl raumenys iš pradžių susitraukia (trūkčioja). Tačiau jų
sukelta depoliarizacija trunka ilgai, todėl raumenys galų gale atsipalaiduoja. Juos skaldo kraujo plazmoje
esanti pseudocholinesterazė, o ne sinapsiniame plyšyje esanti acetilcholinesterazė. Anticholinesterazinės
medžiagos pastarųjų poveikį net sustiprina. Jie veikia l.trumpai (5-7 min.).

Pilokarpino ir atropino poveikis vyzdžiui

VEGETACINĖS NS ANATOMIJOS, FIZIOLOGIJOS IF FARMAKOLOGIJOS YPATUMAI Funkciniu požiūriu visa

nervų sistema (tiek centrinė, tiek periferinė) yra skirstoma į dvi dalis: 1) somatinę nervų sistemą, kuri
atsakinga už skeleto skersaruožių raumenų veiklą, įvairių jutimų iš odos ir judėjimo aparato priėmimą; 2)
vegetacinę nervų sistemą, kuri atsakinga už vidaus organų veiklą (lygiųjų raumenų susitraukimą, liaukų
sekreciją, medžiagų apykaitą ir kt.). Lygiai taip pat visi išcentriniai (eferentiniai) nervai skirstomi į somatinius
ir vegetacinius. Skirtingai nuo somatinės, vegetacinės NS sąmoningai reguliuoti negalime, todėl ji kartais dar
vadinama autonomine. Vegetacinė NS pagal savo poveikį organams dar skirstoma į simpatinę ir
parasimpatinę dalis. Simpatinė NS vyrauja darbo, įtampos ir kovos metu, todėl dar kitaip vadinama „kovos
arba bėk“ (angl. fight or flight) sistema. Parasimpatinė NS sistema yra atsakinga už „ilsėkis ir virškink“ (angl.
rest and digest) atsaką. Šių sistemų centrų anatominė lokalizacija yra skirtinga. Simpatinės nervų sistemos
centrai yra nugaros smegenų krūtininiuose (Th1-12) ir juosmeniniuose (L1-2) segmentuose, o
parasimpatinės – kryžmeninėje nugaros smegenų dalyje (S2-S4 segmentai) ir smegenų kamiene (III, VII, IX ir
X galviniai nervai) (žr. 1 pieš.).

Šių sistemų fiziologinės ypatybės skirtingos, be to, jos skirtingai veikia įnervuojamus organus. Pavyzdžiui,
stimuliuojant simpatinę nervų sistemą, širdies susitraukimai dažnėja, susitraukimo jėga stiprėja, laidumas ir
raumens dirglumas (jaudrumas) didėja, o stimuliuojant parasimpatinę širdies susitraukimai retėja, silpnėja,
laidumas blogėja, dirglumas mažėja ir t.t.(taip pat žr. 1 lentelę)
Vegetacinės sistemos periferinių nervų skaidulos, skirtingai nuo somatinės nervų sistemos skaidulų, prieš
pasiekdamos įnervuojamąjį organą, persijungia nervinių ląstelių mazguose (ganglijuose). Taigi, skiriamos
preganglijinės ir poganglijinės skaidulos (žr.1 pieš.). Simpatiniai ganglijai išsidėstę netoli nugaros smegenų ir
sudaro paravertebralinę grandinėlę, truncus sympathicus . Todėl simpatinių nervų priešganglijinės skaidulos
yra trumpos, o poganglijinės – ilgos. Tuo tarpu parasimpatiniai ganglijai dažniausiai yra pačiuose organuose,
kuriuos parasimpatinės skaidulos inervuoja, todėl jų priešganglijinės skaidulos yra ilgos, o poganglijinės –
trumpos (1 pieš.). SINAPSĖS Sinapsė (gr. synapsis – sujungimas, ryšys) – tai neurono jungtis su kitu neuronu
arba (mūsų žemiau nagrinėjamu atveju) su inervuojamo audinio ląstelėmis. Ir somatinių, ir vegetacinių
nervų skaidulos tiesiogiai su įnervuojamo organo ląstelėmis nekontaktuoja, o sudaro jų paviršiuje tam tikras
jungiamasiąs struktūras, sinapses (žr. pieš.2).
Sinapsinę jungtį sudaro 3 dalys: pirmoji dalis - nervinės skaidulos (aksono) terminalinė sustorėjusi dalis,
vadinama presinapsine membrana (siunčiantysis neuronas); joje yra impulso perdavimo cheminio
mediatoriaus sankaupos pūslelėse. Antroji dalis - tai efektorinio arba priimančiojo organo (pvz., raumens)
ląstelių paviršiuje esanti posinapsinė membrana su joje esančiais receptoriais ir, pagaliau, tarp jų esantis
sinapsinis plyšys (30-50 nm). Posinapsinėje membranoje yra raukšlių, kurios kelis kartus padidina jos plotą
(maždaug 2-6 kartus didesnį nei presinapsinės). Kai veikimo potencialas pasiekia siunčiančiojo neurono
aksono terminalinę dalį, jo membrana tampa pralaidi kalcio jonams. Šie, patekę į vidų, aktyvina pūslelių
transportą link priešsinapsinės membranos ir neuromediatoriaus išsiliejimąį sinapsinį plyšį. Mediatorius
difunduodamas pasiekia posinapsinę membraną ir jungiasi su jos membranoje esančiais receptoriais. Tokiu
būdu paveikti receptoriai aktyvuoja posinapsinio ryšio lastelę. Įvyksta posinapsinės membranos
depoliarizacija (kartais hiperpoliarizacija - tai priklauso nuo receptoriaus ir neuromediatoriaus tipo) ir
gaunamas konkretus efektorinės ląstelės (raumens ar egzokrininės ląstelės, medžiagų apykaitos) atsakas.
Sujaudinęs posinapsinės membranos receptorius, mediatorius yra tam tikro fermento žaibiškai suskaldomas
sinapsiniame plyšyje arba (ir) grąžinamas (reabsorbuojamas) į presinapsinę membraną. Sinapsės laidumas
atsistato. Farmakologiniu požiūriu svarbu yra tai, koks mediatorius išsiskiria simpatinių ir parasimpatinių
nervų galūnėlėse. Nervinės skaidulos, kurių galūnėlese išsiskiriama acetilcholinas ir sinapsės, kur pastarasis
yra impulsų perdavėjas, vadinamos cholinerginėmis. Cholinerginėms struktūroms priklauso: visos
preganglijinės simpatinės ir parasimpatinės skaidulos/sinapsės bei poganglijinės parasimpatinės
skaidulos/sinapsės. Nervinės skaidulos, kurių galūnėlese išsiskiriama noradrenalinas ir sinapsės, kur
pastarasis yra impulsų perdavėjas, vadinamos adrenerginėmis. Adrenerginėms struktūroms priklauso visos
simpatinės poganglijinės skaidulos (žr. 3 pieš.).
„Ko-transmisija“ ir „ko-transmiteriai“ (Bendrasis perdavimas ir ko-mediatoriai) 1930m. Britų farmakologas
H.Dale nustatė tam tikrą nervinio impulso perdavimo principą, vadinama jo vardu, būtent, vienas neuronas
išskiria tik vieną mediatorių. Vėliau buvo nustatyta, kad konkretaus neurono presinapsinė membrana gali
turėti du (ir daugiau) mediatorių. Pvz., parasimpatinių nervų, inervuojančių seilių liaukas, galūnėlėse
išsiskiria ne tik acetilcholinas, bet ir vazoaktyvus intestininis peptidas (abudu mediatoriai šiuo atveju veikia
sinergistiškai). Poganglijinėse simpatinėse skaidulų, inervuojančių kraujagyslių lygiuosius raumenis,
galūnėlėse išsiskiria ne tik noradrenalinas, bet ir ATF. 1956 m. šis vegetacinėje nervų sistemoje gana
paplitęs variantas buvo pavadintas „kotransmisija“ (angl. co-transmission“). Signalo perdavimas nuo
receptoriaus sužadinimo iki ląstelės atsako Plačiaja prasme visi receptoriai, atsižvelgiant į signalo perdavimo
būdus į ląstelės vidų, skirstomi į jonotropinius ir metabotropinius. Metabotropiniai receptoriai - baltymai,
kurie signalus perduoda keisdami citozolio (citoplazmos skystosios dalies) fermentų aktyvumą. Šiai grupei
priklauso G baltymą jungiantys receptoriai. Dažnai jie ir vadinami G baltymus jungiančiais receptoriais.
Signalo perdavimui per metabotropinius receptorius reikia kelių viduląstelinių tarpininkų, mediatorių (angl.
“messengers”). Metabotropinių receptorių pavyzdžiais gali būti Mcholino- ir adrenerginiai receptoriai.
Jonotropiniai receptoriai signalus perduoda, keisdami jonų srautą pro plazminę membraną. Jonotropinio
receptoriaus pavyzdžiu gali būti nikotininiai receptoriai. Neadrenerginė ir necholinerginė (NANC) sistemos
Nors acetilcholinas ir noradrenalinas yra praktiškai universali ir gausiausia mediatorių grupė, bet pastarųjų
funkcijas organizme atlieka ir kitos medžiagos, pvz., dopaminas, serotoninas, gamaamino sviesto r.,
vazoaktyvus intestininis peptidas (VIP), azoto oksidas, ATF, adenozinas, histaminas, enkefalinas,
neuropeptidas Y, substancija P, prostaglandinas E ir kai kurie kiti. Ši mediatorių sistema buvo pavadinta
neadrenergine necholinergine (NANC). Enterinė nervų sistema (ENS) Tai labai gausi ir organizuota neuronų
rezginių sankaupa, esanti virškinimo organų sienelėse (pieš.). Ji kartais laikoma trečiaja autonominės nervų
sistemos dalimi, taip pat vadinama antrosiomis smegenimis. ENS sudaro mienterinis (Auerbacho) rezginys,
reguliuojantis žarnų peristalktiką ir pogleivinis (Meisnerio) rezginys, reguliuojantis žarnų gleivinės sekreciją;
viso apie 500 mln. neuronų. Parasimpatinės ir simpatinės skaidulos, sudarančios sinapses su enterinių
rezginių neuronais, atlieka moduliatoriaus vaidmenį, nes nutraukus inervaciją iš abiejų vegetacinės nervų
sistemos dalių, minėtų rezginių įnervuojamųjų lygiųjų raumenų ir liaukų veikla pilnai nenuslopinama.Taigi,
ENS veikla yra sąlyginai nepriklausoma (žr. pieš.4). „Ko-transmisija“ ir „ko-transmiteriai“ (Bendrasis
perdavimas ir ko-mediatoriai) 1930m. Britų farmakologas H.Dale nustatė tam tikrą nervinio impulso
perdavimo principą, vadinama jo vardu, būtent, vienas neuronas išskiria tik vieną mediatorių. Vėliau buvo
nustatyta, kad konkretaus neurono presinapsinė membrana gali turėti du (ir daugiau) mediatorių. Pvz.,
parasimpatinių nervų, inervuojančių seilių liaukas, galūnėlėse išsiskiria ne tik acetilcholinas, bet ir
vazoaktyvus intestininis peptidas (abudu mediatoriai šiuo atveju veikia sinergistiškai). Poganglijinėse
simpatinėse skaidulų, inervuojančių kraujagyslių lygiuosius raumenis, galūnėlėse išsiskiria ne tik
noradrenalinas, bet ir ATF. 1956 m. šis vegetacinėje nervų sistemoje gana paplitęs variantas buvo
pavadintas „kotransmisija“ (angl. co-transmission“). Signalo perdavimas nuo receptoriaus sužadinimo iki
ląstelės atsako Plačiaja prasme visi receptoriai, atsižvelgiant į signalo perdavimo būdus į ląstelės vidų,
skirstomi į jonotropinius ir metabotropinius. Metabotropiniai receptoriai - baltymai, kurie signalus
perduoda keisdami citozolio (citoplazmos skystosios dalies) fermentų aktyvumą. Šiai grupei priklauso G
baltymą jungiantys receptoriai. Dažnai jie ir vadinami G baltymus jungiančiais receptoriais. Signalo
perdavimui per metabotropinius receptorius reikia kelių viduląstelinių tarpininkų, mediatorių (angl.
“messengers”). Metabotropinių receptorių pavyzdžiais gali būti Mcholino- ir adrenerginiai receptoriai.
Jonotropiniai receptoriai signalus perduoda, keisdami jonų srautą pro plazminę membraną. Jonotropinio
receptoriaus pavyzdžiu gali būti nikotininiai receptoriai. Neadrenerginė ir necholinerginė (NANC) sistemos
Nors acetilcholinas ir noradrenalinas yra praktiškai universali ir gausiausia mediatorių grupė, bet pastarųjų
funkcijas organizme atlieka ir kitos medžiagos, pvz., dopaminas, serotoninas, gamaamino sviesto r.,
vazoaktyvus intestininis peptidas (VIP), azoto oksidas, ATF, adenozinas, histaminas, enkefalinas,
neuropeptidas Y, substancija P, prostaglandinas E ir kai kurie kiti. Ši mediatorių sistema buvo pavadinta
neadrenergine necholinergine (NANC). Enterinė nervų sistema (ENS) Tai labai gausi ir organizuota neuronų
rezginių sankaupa, esanti virškinimo organų sienelėse (pieš.). Ji kartais laikoma trečiaja autonominės nervų
sistemos dalimi, taip pat vadinama antrosiomis smegenimis. ENS sudaro mienterinis (Auerbacho) rezginys,
reguliuojantis žarnų peristalktiką ir pogleivinis (Meisnerio) rezginys, reguliuojantis žarnų gleivinės sekreciją;
viso apie 500 mln. neuronų. Parasimpatinės ir simpatinės skaidulos, sudarančios sinapses su enterinių
rezginių neuronais, atlieka moduliatoriaus vaidmenį, nes nutraukus inervaciją iš abiejų vegetacinės nervų
sistemos dalių, minėtų rezginių įnervuojamųjų lygiųjų raumenų ir liaukų veikla pilnai nenuslopinama.Taigi,
ENS veikla yra sąlyginai nepriklausoma (žr. pieš.4).v

VEGETACINĘ NERVŲ SISTEMĄ VEIKIANTYS VAISTAI.

Adrenoreceptoriai

ADRENORECEPTORIUS VEIKIANTYS VAISTAI 3 Skirstomos į adrenomimetikus (agonistus) ir

adrenoblokatorius (antagonistus). Tiek mimetikai, tiek ir blokatoriai smulkiau klasifikuojami į alfa- ir beta-.
Adrenomimetikai dar gali būti skirstomi į tiesioginio ir netesioginio poveikio (r. toliau

Simtatomimetikai Pagal veikimo būdą: • Tiesiogiai su receptoriumi sąveikaujantys • Netiesiogiai veikiantys

Pagal aktyvinimus receptorius: • Adrenoreceptoriai • Dopamino receptoriai

Adrenerginių mediatorių (dopamino, noradrenalino ir adrenalino) sintezės sinapsėje schema

SIMPATOMIMEZINIAI VAISTAI Vaistų poveikis priklausys nuo jo traukos receptoriams, būdingo veiklumo ir
tiesioginio veiklumo sužadintų kompensacinių refleksų. feniletilaminas 12 Farmakokinetika Kaip pasisavins,
kokius receptorius veiks ir kaip eliminuojamas iš organizmo priklauso nuo cheminės sudėties, pvz.: • Kuo
didesnis pakaitalas amino grupėje, tuo stipriau veikia beta receptorius • Kuo daugiau pakaitalų benzeno
žiede, tuo geresnis biopasisavinimas; jei benzeno žiede nėra –OH, patenka į smegenis • Pakaitalai prie alfa
anglies atomo ilgina veikimą 13 Farmakodinamika (1) Bendras vaisto poveikis sveikam organizmui priklauso
nuo jo santykinės traukos receptoriui, būdingo veiklumo ir tiesioginio veikimo sužadintų kompensacinių
refleksų. 14 Svarbiausių natūralių adrenomimetikų apibūdinimas Noradrenalinas (norepinefrinas) – beveik
„grynas“ alfa1 adrenomimetikas Adrenalinas (epinefrinas) – mišrus (alfa ir beta) adrenomimetikas:
nedidelės dozės stimuliuoja beta1-2 , didelės – ir alfa1 Dopaminas - noradrenalino prekursorius, vienas
pagrindinių mediatorių CNS. Be dopamino receptorių, jis taip pat stimuliuoja alfa1 irbeta1 . Dobutaminas–
sintetinis, labiausiaiaktyvina beta1 receptorius ir neveikia dopamino Pagrindinių adrenomimetikų vartojimo
indikacijos Kolapsas, šokas (noradrenalinas, dopaminas parenteriniai lašiniu būdu į veną). Širdies sustojimas
(adrenalinas į širdį) Anafilaksinis šokas (adrenalinas parenteriniai) Ūminis širdies nepakankamumas
(dobutaminas, dopaminas parenteriniai) Sloga – lašai į nosį (ksilometazolinas ir kt.); į vidų pseudoefedrinas,
fenilefrinas (mišrūs adrenomimetikai). Netiesioginio veikimo adrenomimetikai (arba simpatomimetikai) •
Priklauso efedrinas ir pseudoefedrinas (taip pat narkotinėms medžiagoms prilyginti ritalinas, amfetaminas,
MDMA /ecstasy, „ratai“/ ir kt.) • Šios medžiagos pasižymi ir tiesioginiu  bei  • adrenomimetiniu, ypač
centriniu (euforija ir pan.) veikimu. Išrašomi ribotai. • Pagrindinis veikimo mechanizmas: jie skatina labilios
NA frakcijos išsiskyrimą į sinapsinį plyšį. Todėl jiems vystosi tachifilaksija.

Efedrino (ir pseudoefedrino) veikimo mechanizmas

Tai mišraus veikimo adrenomimetikai • Jie taip pat tiesioginiai stimuliuoja alfair beta adrenoreceptorius •
Be to, jie skatina (ir, dažnai vartojant, išsekina) noradrenalino atsargas presinapsinėje membranoje. •
Vartojant pakartotinai, poveikis greitai silpsta (tachilaksija). Tai liečia visus netiesioginio poveikio
adrenomimetikus. • Stimuliuoja centrinę NS (dopingas)

Širdies ir kraujagyslių sistemą veikiantys vaistai

Širdies sandara

Širdies fiziologija (1) Širdis pati (be nervinių ir humoralinių veiksnių) gali keisti savo susitraukimo jėgą,
priklausomai nuo į ją priplūstančio kraujo kiekio. Mechanizmai: 1. Heterometrinis. Plūstant daugiau kraujo į
širdį, stipriau tempiamos miokardo skaidulos, iš mitochondrijų išsiskiria daugiau ATPir raumuo stipriau
susitraukia. 2. Homeometrinis. Plūstant daugiau kraujo, dirginami po endokardu esantys nerviniai rezginiai,
atsipalaiduoja Ca2+ jonai, kurie skatina širdį stipriau ir daugiau kartų susitraukti.
Širdies fiziologija (2) Kontrakcija – sistolė Atsipalaidavimo fazė – diastolė Širdies refrakterinis periodas – tai
širdies nejaudros periodas, sutampa su sistole ir didesniąja diastolės dalimi, tačiau širdis per refrakterinį
periodą nesiilsi. Diastolinė apkrova Sistolinė apkrova Sujaudinimo kilmė ir plitimas Simpatinė ir
parasimpatinė sistema turi įtakos širdies impulsams, bet nėra apsprendžiančios. Impulsai kyla sinusiniame
mazge, prei tuščiosios venos, per prieširdžius pasiekia AV mazgą ir per Hiso pluoštą keliauja į Purkinje
skaidulas. Širdies tyrimai Širdies viršūnės trinksnis – mechaninis širdies veiklos reiškinys, kurio metu širdies
viršūnė atsitrenkia į krūtinės ląstą ir ją suvirpina. Trinksnį galima užrašyti – apekskardiograma Širdies tonai -
kiekvieną širdies ciklą lydi tam tikri garsai - tonai, kurie parodo: širdies vožtuvų ir angų būklę. Garsai girdimi
naudojant fonendoskopą, užrašant prietaisais, o užrašymas vadinamas fonokardiografija.
Elektrokardiografija - elektrinių širdies reiškinių registravimas ir grafinis užrašymas, o tai kas yra užrašyta
(tyrimo rezultatas) elektrokardiograma (EKG) Terminai (1) Sistolinis širdies kraujo tūris – tai kraujo kiekis,
kurį gali išstumti kairysis ar dešinysis skilvelis vieno susitraukimo metu (įprastomis sąlygomis ~ 70ml)
Liekamasis kraujas – skilvelyje gali likti ~30ml kraujo (rezervinis tūris). • Širdies sistolinis tūris fizinio darbo
metu padidėja 5 kartus ,nes širdis stipriau susitraukinėja Terminai (2) Minutinis širdies kraujo tūris – tai
kraujo kiekis, kurį gali išstumti kairysis ar dešinysis skilvelis per 1min (įprastomis sąlygomis ~ 5000ml) Pulsas
– tai kraujagyslių sienelių bangavimas dėl kraujospūdžio (sistolinio ir diastolinio) kitimo. Pulso banga plinta
greičiau nei teka kraujas (pulso bangos plitimo greitis yra didesnis už kraujo srovės tekėjimo greitį).
Arterinio pulso priežastis – kairiojo skilvelio sistolė. Koronarų apykaita Vainikinė (koronarų) kraujotaka –
širdį maitinančių kraujagyslių tinklas. Ramybės metu širdis gauna 4- 5% viso minutinio tūrio (200 –
250ml/min) (tai atitinka 70ml 100g audinio per minutę). Būdinga: • Cikliškumas • Geras kapiliarų tinklas •
Didelė arterinė- veninė diferenciacija

Širdis ir jos kraujotaka. Kraujo indai ir apykaita‘

Kraujotakos sistema

Kraujotakos sistemos funkcijos • perneša limfą • perneša anglies dvideginį iš audinių tarpų į plaučius •
gamina antikūnus • perneša deguonį iš plaučių į audinius • padeda palaikyti pastovią kūno temperatūrą •
aprūpina audinius maisto medžiagomis • išnešioja hormonus iš liaukų į kitas kūno dalis • perneša į inkstus
medžiagų apykaitos produktus

Kraujagyslės Kraujagyslių struktūrinės ir fizinės savybės: • Tamprumas ir elastingumas: • Lengvina širdies

darbą; • Atlaiko didelius KS svyravimus; • Kraujas teka nenutrūkstamai, nors širdis dirba cikliškai; • Lemia
depo funkciją - kraujagyslės gali sukaupti rezervinio kraujo.

Kraujo
tekėjimo
priežastys
Venose:
1. Vožtuvai
2. Griaučių raumenų veikla
3. Kvėpavimo judesiai
4. Širdies siurbiamoji veikla
5. Arterijų pulsavimas
Arterijose:
1. Kraujo spaudimo skirtumai
2. Arterijų elastingumas
ŠIRDIES
NEPAKANKAMUMAS
Širdies nepakankamumas – tai liga,
atsirandanti dėl širdies „nusilpimo”, kai dėl
jos nepajėgumo užtikrinti kiekvieno organo
deguonimi ir maisto medžiagomis,
atsiranda ligos simptomų.
Ūmaus ŠN priežastys:
• Miokardo infarktas
• Ekstrakardialiniai susirgimai
Lėtinis širdies
nepakankamumas
Sukelia:
• Koronarų nepakankamumas
• Hipertonija
• Kardiomiopatijos
• Širdies ritmo sutrikimai
• Įgimti ir įgyti širdies defektai
• Apsinuodijimai
• Širdies užsipildymo arba kraujo išmetimo
trikdžiai
ŠN simptomai
• Bendras nuovargis
• Skausmas krūtinėje
• Galvos skausmas
• Dusulys
• Kosulys
• Odos pamėlynavimas
• Atminties pablogėjimas
• Kojų patinimai
• Bendras silpnumas
• Dažnas širdies plakimas
ŠN laipsniai

1. Širdies darbo sutrikimas be pasekmių

kūnui
2. Širdies liga, su lengvu kūno pajėgumo
apribojimu, jokių nususkundimų
ramybės metu.
3. Širdies liga su stipresniu kūno pajėgumo
apribojimu gyvenime, ramybės metu be
nusiskundimų
4. Širdies liga su nusiskundimai prie bet
kokio aktyvumo ir ramybėje.
Farmakologinė
širdies
nepakankamumo
terapija
1. Diuretikai
2. ACE inhibitoriai (arba AKF)
3. Angiotenzino receptoriaus blokatoriai
4. Aldosterono antagonistas
spironolaktonas
5. Beta- blokatoriai
6. Širdį veikiantys glikozidai
7. Nitratai
Furosemidas
Furozemidas yra Henlės kilpoje veikiančių diuretikų grupės
preparatas, sukeliantis stiprų poveikį. Pagrindinė jo
veikimo vieta -
kylančioji Henlės kilpos dalis.
Furozemidas didina natrio, kalio, kalcio bei magnio jonų ir
fosfatų
šalinimą, tačiau mažina šlapimo rūgšties išsiskyrimą.
INDIKACIJOS
–stazinio širdies nepakankamumo, kepenų cirozės ar inkstų
veiklos sutrikimo sukelta edema (pabrinkimas);
–ūminė plaučių edema;
–Sunki hiperkalcemija (per didelis kalcio kiekis kraujyje).
NP : (pasireiškia >1/100 pacientų) - dehidracija,
hiponatremija,
hipochloreminė metabolinė alkalozė, hipokalemija,
hipokalcemija,
hipomagnezemija, kraujospūdžio sumažėjimas.
Kaptoprilis
Angiotenziną konvertuojantį fermentą (AKF)
slopinantis preparatas.
Kaptoprilis plečia kraujagysles, todėl mažėja
kraujospūdis, į širdies raumenį bei kitus organus
patenka daugiau kraujo bei deguonies.
INDIKACIJOS
–Širdies nepakankamumas
–Aukštas kraujospūdis
NP (pasireiškia >1/10 pacientų) - miego sutrikimas,
skonio pojūčio sutrikimas, galvos svaigimas, sausas,
dirginantis kosulys, dusulys, niežulys su išbėrimu
arba be jo, išbėrimas, plaukų slinkimas.
Valsartanas
Angiotenzino II receptorių blokatorius.
 Jis selektyviai veikia AT1 tipo receptorius, nuo kurių
priklauso angiotenzino II sukeliamas poveikis. Valsartanu
užblokavus AT1 receptorius, kraujo plazmoje gali padaugėti
angiotenzino II, kuris gali stimuliuoti neužblokuotus AT2
receptorius, taip sukeliamas priešingas poveikis nei
pasireiškiantis, stimuliuojant AT1 receptorius. Skirtingai
nuo
AKF nesukelia kosulio.
 Kraujagyslės plečiasi ir kraujospūdis mažėja.
INDIKACIJOS
–Širdies nepakankamumas
–Būklė po MI (12val.-10 parų laikotarpiu)
–Kraujospūdžio ligai gydyti, taip pat vaikams
NP (pasireiškia >1/10 pacientų) - svaigulys, mažas
kraujospūdis, susijęs arba nesusijęs su simptomais, pvz.,
svaiguliu ar alpimu stojantis, inkstų veiklos susilpnėjimas
(inkstų
funkcijos sutrikimo požymiai).
Spironolaktonas
Kalį organizme sulaikantis diuretikas aldosterono
antagonistas mažina su staziniu širdies
nepakankamumu, kepenų ciroze ar nefroziniu sindromu
(inkstų liga) susijusias edemas. Be to, vaistas tinka
didelio kraujo spaudimo ligai papildomai gydyti.
INDIKACIJOS
–Pirminio hiperaldosteronizmo
–Edemų ir ascito mažinimas
–Lėtinis širdies nepakankamumas
–Papildomas pirminės hipertenzijos gydymas
NP (pasireiškia >1/10 pacientų) - širdies ritmo
sutrikimas, lytinio potraukio sumažėjimas, erekcijos
sutrikimas ir krūtų padidėjimas (vyrams), krūtų
padidėjimas, skausmingumas bei menstruacijų
nenormalumas (moterims).
Metoprololis
Metoprololis yra konkurencinio veikimo 
adrenoreceptorių
antagonistas, kuris pasirinktinai blokuoja 1
adrenoreceptorius
(yra selektyvus širdžiai), neturi vidinio simpatomimetinio
(dalinio
agonistinio) aktyvumo ir turi panašų į propranololio 
adrenoreceptorius blokuojantį aktyvumą.
- sumažėja širdies minutinis tūris ir sistolinis kraujospūdis
INDIKACIJOS
•Aukštas kraujo spaudimas
•Krūtinės skausmas
•Širdies nepakankamumas
•Tachikardija
•Migrenos profilaktikai
NP (pasireiškia >1/10 pacientų) - ženklus kraujo spaudimo
sumažėjimas,
ypač pakeitus kūno padėtį iš gulimos į stovimą, labai retai
kartu su
sąmonės netekimu; nuovargis.
Digoksinas
Digoksinas yra širdį veikiantis glikozidas, išskirtas iš
vilnuotosios
rusmenės (Digitalis lanata). Jis didina laisvo kalcio
koncentraciją
raumenų skaidulų citozolyje, todėl didina miokardo
susitraukimo
jėgą. Dėl glikozidų poveikio ligoniams, sergantiems širdies
nepakankamumu, didėja sistolinis kraujo tūris, gerėja
širdies skilvelių
išsituštinimas, mažėja kraujo spaudimas diastolės
pabaigoje.
INDIKACIJOS
• Lėtinis širdies nepakankamumas, vyraujant sistolinės
funkcijos
sutrikimui.
• Širdies nepakankamumas kartu su prieširdžių virpėjimu.
• Supraventrikuliniai širdies ritmo sutrikimai, ypač lėtinis
prieširdžių
plazdėjimas ir virpėjimas.
NP (pasireiškia >1/10 pacientų) - CNS sutrikimai, galvos
svaigimas,
regos sutrikimas (neryškus ar gelsvas matomas vaizdas),
aritmija,
laidumo sutrikimai, sinusinė bradikardija, pykinimas,
vėmimas,
viduriavimas, dilgėline pasireškiantis ar į skarlatiną panašus
odos
išbėrimas.
ARITMIJOS
Širdies aritmija – tai širdies ritmo sutrikimai,
kuomet keičiasi širdies susitraukimų
skaičius ir pobūdis.
Plazdėjimo metu skilveliai susitraukinėja
dažnai, bet reguliariai, virpėjimo – visiškai
neritmiškai. Pagal trukmę ritmo sutrikimas
gali būti priepuolinis (paroksizminis) ir
lėtinis.
Tachikardija
Bradikardija
Simptomai
• Širdies ritmo sutrikimų galime
nepajausti.
• Jei skilvelių susitraukimai labai dažni,
ligonis skundžiasi „širdies plakimu“
• Silpnumas
• Fizinio krūvio netoleravimas, dusulys.
Ritmo sutrikimui užsitęsus, gali vystytis
širdies nepakankamumas.
Antiaritminiai
vaistai
Gali keisti pulsą, slopinti ektopinį
sužadinimą, keisti sužadinimo pralaidumo
greitį.
Bradikardijai taikomi:
1. Beta adrenoreceptorių agonistai
(adrenalinas, izoprenalinas)
2. Parasimpatolitikai (atropinas)
Adrenalinas
• Adrenalinas yra simpatinę nervų sistemą stimuliuojantis
aminas, fiziologinis antinksčių šerdinėje dalyje gaminamas
hormonas.
– Mažos adrenalino dozės sutraukia odos bei vidaus
organų
kraujagysles, didina širdies susitraukimo jėgą ir dirglumą,
gerina laidumą ir dažnina susitraukimus. Padidėja
miokardo deguonies poreikis. Mažos ar vidutinės dozės
paprastai mažina bendrą periferinį pasipriešinimą.
– Dėl širdies stimuliavimo bei periferinio pasipriešinimo
didėjimo kyla sistolinis kraujo spaudimas. Jei koncentracija
didesnė, didėja ir diastolinis kraujo spaudimas, tačiau ne
taip stipriai.
– Adrenalinas plečia bronchus, atpalaiduoja virškinimo
trakto
bei tulžies takų lygiuosius raumenis.
– Adrenalinas daro poveikį angliavandenių apykaitai:
aktyvinamas fosforilinimas, todėl stiprėja glikogenolizė ir
didėja gliukozės koncentracija kraujyje.
Vaistų formos. Vaistų gamyba. Receptūros pagrindai
Atropinas
Atropinas yra konkurencinis antagonistinis poveikis
acetilcholinui postganglinėse nervinėse galūnėse
(antimuskarininis vaistinis preparatas).
• Atropinas sukelia poveikį egzokrininėms liaukoms,
lygiesiems raumenims, širdies raumeniui ir centrinei
nervų sistemai.
• Būdingas periferinis poveikis yra seilių, prakaito,
nosies sekreto, skrandžio sulčių bei ašarų
išsiskyrimo sumažėjimas, žarnų motorikos
susilpnėjimas bei šlapinimosi slopinimas.
• Atropinas stimuliuoja sinusinį mazgą, gerina impulso
sklidimą prieširdžiais bei atrioventrikuliniu mazgu.
Širdies susitraukimai paprastai padažnėja, nors iš
pradžių gali pasireikšti bradikardija.
Vaistų formos. Vaistų gamyba. Receptūros pagrindai
Tachikardija
Naudojami keturių klasių antiaritmikai:
I. Na kanalo blokatoriai
II. Beta – blokatoriai
III. K- kanalo blokatoriai
IV. Ca – kanalo blokatoriai
I-os klasės
antiaritmikai
1A. Chinidas
1B. Lidokainas
1C. Propafenonas
Propafenonas
• Sukelia stabilizuojamąjį poveikį miokardo
membranoms, mažina greitą į vidų nukreiptą
natrio jonų pernešamą srovę ir todėl sumažina
depoliarizacijos greitį bei pailgina impulso
sklidimo laiką prieširdžiuose,
atrioventrikuliniame mazge ir (pirmiausia) Hiso
pluošte ir Purkinje skaidulose.
• Sumažėja spontaninis jaudrumas, nes didėja
miokardo stimuliavimo slenkstis, o elektrinis
miokardo jaudrumas sumažėja padidėjus
skilvelių fibriliacijos slenksčiui.
• Slopinamas ir impulsų sklidimas per
papildomas jungtis, nes ilgėja refrakterinis
periodas arba blokuojamos laidumo jungtys.
Vaistų formos. Vaistų gamyba. Receptūros pagrindai
II-os klasės
antiaritmikai Beta-blokatoriai, pvz. metaprololis.
III-os klasės
antiaritmikai
Amiodaronu - tik sunkūs širdies ritmo sutrikimai tuo atveju,
jeigu kiti
antiaritminiai preparatai yra neveiksmingi arba netinka.
Daugiausiai
atsinaujinimo profilatikai:
INDIKACIJOS
• Supravenrtikulinės ar skilvelinės paroksizminės
tachikardijos
• Prieširdžių virpėjimo ar plazdėjimo
• Skilvelių virpėjimo atsinaujinimo profilaktika.
• Su Volfo-Parkinsono-Vaito sindromu susijusios
tachikardijos
Skilimo pusperiodis siekia 14-28 dienas, todėl sunkiai
reguliuojamas.
NP – nuosėdos ragenos paviršiuje, jautrumas šviesai,
skydliaukės
sutrikimai, kvėpavimo nepakankamumas, kepenų funkcijos
sutrikimai.
IV-os klasės
antiaritmikai
Verapamilis - kalcio kanalų blokatorius
INDIKACIJOS
•krūtinės anginai gydyti
•arterinei hipertenzijai gydyti
•širdies sutrikimams gydyti (tokiems kaip
supraventrikulinei tachikardijai)
NP - labai dažni arba labai reti širdies susitraukimai,
galvos svaigimas, skausmas, sumažėjęs
kraujospūdis, pykinimas, pilvo skausmas,
mieguistumas, galvos sukimasis ir prakaitavimą. Gali
atsirasti burnos arba odos skausmingumas arba
opelės.
KORONARŲ
LIGA
Kaip ir visos arterijos, koronarinės gali
nukentėti nuo arteriosklerozės- sukelia
arterijos spindžio sumažėjimą.
Rizikos faktoriai:
•Rūkymas
•Viršsvoris
•Hipertonija
•Hiperlipoproteinemija
•Cukrinis diabetas
Krūtinės
angina
Nesveikas santykis tarp deguonies poreikio ir
pasiūlos. Pasireiškia būdingais simptomais,
kaip krūtinės spaudimas, dažnai skausmas kaip
spindulys siekia pečius, raktikaulius ar pakaušį.
Priežastys:
•Vegetatyvinis disbalansas
•Aritmijos arba ŠN
•Padidėjusi širdies apkrova
•Sumažėjusi deguonies koncentracija kraujyje
Nitratai (nitroglicerinas)
Miokardo
infarktas
Miokardo infarktas – tai negrįžtamas širdies
raumens dalies pakenkimas ir žuvimas,
kuris atsiranda dėl širdies kraujotakos
pablogėjimo.
Staigus kraujo spaudimo kritimas,
karščiavimas, leukocitozė, cukraus
koncentracijos padidėjimas, tipiški EKG
pakitimai.
Dažniausia priežastis – trombotinis
koronarų atšakos užsikimšimas.
MI simptomai
- Pykinimas
- Prakaitavimas
- Spaudimo, gniaužimo, veržimo jausmas
krūtinėje
- Skausmas už krūtinkaulio
- Dusulys
- Vėmimas
- Mirties baimė
- Sąmonės netekimas
MI
farmakologinė
terapija
• Nitratai
• Beta blokatoriai
• Kalcio kanalų blokatoriai ir kalcio
antagonistai
• Trombocitų agregacijos inhibitoriai
Nitroglicerinas
Glicerolio trinitratas
Stipriausiai plečia venas ir šiek tiek silpniau arterioles bei
arterijas.
Tiesioginis poveikis lygiesiems kraujagyslių raumenims
priklauso
nuo laisvojo radikalo pavidalu išsiskyrusio azoto oksido
(NO), kuris
indukuoja lygiųjų raumenų atsipalaidavimą, mažindamas
laisvo
kalcio koncentraciją skystojoje ląstelės citoplazmos
terpėje.
Išsiplėtus venoms ir arterijoms mažėja tiek prieškrūvis tiek
pokrūvis
ir miokarde mažėja deguonies pareikalavimas
INDIKACIJOS
–Krūtinės anginos gydymas
–Krūtinės anginos priepuolio profilaktika
NP – galvos svaigimas, skausmas, pykinimas, veido
paraudimas,
bendras silpnumas
Vartoti negalima:
•jeigu yra mažakraujystė;
•jeigu labai sumažėjęs kraujo spaudimas;
•jeigu sergama uždaro kampo glaukoma jeigu vartojama
sildenafilio
(Viagra), vardenafilio (Levitra), tadalafilio (Cialis) (t.y.
preparatų nuo
erekcijos sutrikimo).
Amlodipinas
Kalcio jonų patekimą į ląstelę slopinantis dihidropiridinų
grupės vaistinis preparatas (lėtųjų kalcio kanalų
blokatorius, kalcio jonų antagonistas), kuris slopina
kalcio jonų patekimą per membraną į širdies ir
kraujagyslių lygiųjų raumenų ląsteles.
INDIKACIJOS
• Kraujo spaudimas
• Krūtinės angina
NP - galvos skausmas, tinimai (pavyzdžiui, čiurnų
pabrinkimas), nuovargis, mieguistumas, negalavimas,
pilvo skausmas, paraudimas, širdies plakimas
(greitesnis arba nereguliarus širdies ritmas), galvos
svaigimas.
Kartais vyrams skatina plikimą.
Aspirinas
• Acetilsalicilo rūgštis slopina trombocitų
agregaciją, slopindama tromboksano A2
sintezę trombocituose. Veikimo būdas
pagrįstas negrįžtamu ciklooksigenazės
(COX-1) slopinimu.
• Toks slopinamasis poveikis stipriausiai
pasireiškia trombocituose, nes
trombocituose šis fermentas
sintezuojamas pakartotinai.
• Manoma, kad acetilsalicilo rūgštis daro ir
kitokį slopinamąjį poveikį trombocitams.
Kraujospūdis
(1)
Kraujospūdis - tai jėga, kuria kraujas
slegia kraujagyslės sienelę.
• Dėl kraujospūdžių skirtumo kraujas teka
kraujagyslėmis
• KS užtikrina optimalų širdies darbą
• Pagal AKS vertiname širdies ir kraujagyslių
funkcinę būklę
• Dėl KS kapiliarų srityje (didžiajame kraujo
apytakos rate) susidaro audinių skystis,
vyksta metabolitų išnešimas
• Dėl KS inkstuose gaminasi šlapimas.
Kraujospūdis
(2)
Kraujospūdžio rūšys:
1.Arterinis. Jis skirtingas širdies sistolės ir diastolės
metu.
•Sistolinis (110-140 mmHg). Tai didžiausias kraujo
spausimas į kraujagyslių sieneles širdžiai susitraukiant
(sistolės metu)
•Diastolinis (70-90 mmHg). Tai mažiausias kraujo
spaudimas širdžiai atsipalaidavus (diastolės metu)
2. Veninis.
Hipertenzija – nuolatinis kraujo spaudimo padidėjimas.
Hipotenzija – nuolatinis kraujo spaudimo sumažėjimas.
HIPERTONIJA
arba
HIPERTENZIJA
Arterinė hipertenzija – tai liga, pasireiškianti
padidintu arteriniu kraujospūdžiu. Padidintu
laikomas spaudimas, viršijantis
140/90mmHg.
Hipertenzija būna dviejų rūšių:
• pirminė
• antrinė

KRAUJO SPAUDIMO KLASIFIKACIJA

Rizikos
veiksniai
• vyresnis amžius (moterims virš 65m., vyrams virš 55m.)
• ligos atvejai šeimoje (genetinis polinkis)
• Rūkymas
• Gausus druskos vartojimas
• Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje
• Nutukimas
• Fizinio aktyvumo stoka
• II tipo cukrinis diabetas
• Alkoholio vartojimas.
Simptomai
Liga paprastai diagnozuojama atsitiktinai,
pamatavus kraujo spaudimą.
• galvos skausmas (ypač pakaušio ir
sprando srityje)
• svaigimas, spengimas ausyse
• skausmas širdies plote
• širdies plakimas
• kraujavimas iš nosies
Hipertonijos
farmakoterapija
• Beta adrenoblokatoriai
• ACE inhibitoriai
• Angiotenzino receptoriaus blokatoriai
• Diuretikai
• Kalcio kanalų blokatoriai
Svarbus nefarmakologinis gydymas!
Nebivololis
Selektyvus beta blokatorius
INDIKACIJOS
• Pirminė hipertenzija
• Lėtinis širdies nepakankamumas
NP - galvos skausmas, svaigulys, nuovargis,
dilgčiojimas, dusulys, viduriavimas, vidurių
užkietėjimas, pykinimas, pasunkėjęs kvėpavimas,
rankų ir kojų patinimas.
Zofenoprilis
Angiotenziną konvertuojančio fermento (AKF)
inhibitorius
INDIKACIJOS
• Lengva arba vidutinio sunkumo pirminė
hipertenzija (padidėjusio kraujospūdžio liga)
• Ūminis miokardo infarktas ir tuo atveju, kai yra
širdies nepakankamumo simptomų ir kai jų nėra
NP – nuovargis, pykinimas, vėmimas, galvos
sukimasis ir skausmas, kosulys, odos ir poodinio
audinio sutrikimai
Losartanas
Angiotenzino II receptorių antagonistas
INDIKACIJOS
• hipertenzija
• širdies nepakankamumas
NP - galvos svaigimas, mažas kraujospūdis,
silpnumas, nuovargis, per mažas cukraus kiekis
kraujyje (hipoglikemija), per didelis kalio kiekis
kraujyje (hiperkalemija).
Torazemidas
Didinana šlapimo išsiskyrimą iš organizmo ir
mažinantis kraujospūdį, kuris priklauso kilpinių
diuretikų grupei.
INDIKACIJOS
• Hipertenzija
• Skysčių sankaupos, kuri susidaro organizmo
audiniuose (edemos) ir (arba) skysčių
sankaupos kūno ertmėse (transudacijos), dėl
ŠN
NP - metabolinė alkalozė, mėšlungis, šlapimo
rūgšties ir gliukozės, taip pat lipidų (trigliceridų,
cholesterolio) koncentracijos padidėjimas
kraujyje, hipokalemija
Lercanidipinas
Kalcio kanalų blokatorius
INDIKACIJOS
Vartojamas padidėjusio kraujospūdžio ligai gydyti
vyresniems kaip 18 metų asmenims (jo
nerekomenduojama vartoti jaunesniems kaip 18
metų amžiaus vaikams).
NP - galvos skausmas, svaigimas, pulso
padažnėjimas, palpitacija (pernelyg greitas juntamas
širdies plakimas), staigus veido, kaklo arba krūtinės
viršutinės dalies paraudimas, kulkšnių patinimas .
Hipertonijos
terapija
• Nėštumo metu
• Diabetikams
HIPOTONIJA
arba
HIPOTENZIJA
Organizmo būklė, kai sistolinis (viršutinis)
kraujo spaudimas neviršija 100 milimetrų
gyvsidabrio stulpelio, o diastolinis
(žemutinis) – 60 milimetrų.
• Mieguistumas
• Vangumas
• Silpnumas
Pirminė arba antrinė
Hipotenzijos
priežastys
• Kardiovaskulinė
• Endokrininė
• Neurogeninė
Reguliacinė arba ortostatinė - keičiasi
keičiant kūno padėtį.
Vazovagalinė reakcija- streso pasekoje
kyla bradikardija, krinta KS, žmogus gali
apalpti.
Hipotonijos
farmakoterapija
Dihidroergotaminas – didina venų tonusą
Etilefrinas – didina širdies kontraktiliškumą
ir padidina periferinį kraujo apykaitos
pasipriešinimą
Mineralkortikoidai – stabdo Na jonų
šalinimą ir padidina plazmos tūrį.
Šoko terapija
Šokas – tai organizmo audinių ir organų
aprūpinimo deguonimi ir maisto medžiagomis
nepakankamumas dėl sutrikusios
kraujotakos, įvykus traumai, nukraujavus,
netekus skysčių, pasireiškus alerginei
reakcijai, apsinuodijus, įgėlus nuodingiesiems
gyvūnams, ištikus širdies infarktui, esant
stipriam skausmui ir emociniam stresui.
Terapija:
1. Audinių kraujotakos atstatymas
2. Šoką sukėlusios priežasties šalinimas
Periferiniai
kraujotakos
sutrikimai
Kyla dėl neadekvačios kraujo indų
reakcijos į dirgiklius. Pvz., Raynold‘o liga.
• Arteriniai užsikimšimai
• Kraujagyslių sienelių uždegimai
• Emboliniai kraujagyslių užsikimšimai
Pentoksifilinas
Periferinis vazodilatatorius, veikia kraujo klampumą,
mažindamas jame esančių ląstelių sulipimą bei
didindamas raudonųjų kraujo kūnelių gebėjimą
deformuotis.
INDIKACIJOS
–skiriamas siekiant pagerinti kraujo tėkmę sergant
periferinių kraujagyslių liga (pvz., pagerinti kraujo
pritekėjimą į rankas ir kojas).
NP nedažni - veido paraudimas su karščio pojūčiu,
nevirškinimas ar rėmuo, vėmimas, pykinimas, pilvo
pūtimas, spaudimas skrandyje, viduriavimas.
Cerebraliniai
kraujotakos
sutrikimai
90% kyla dėl kraujagyslių aterosklerozės:
• Tranzitorinius išeminius priepuolius (iki
24val.)
• Prolonguotus išeminius deficitus (iki
savaitės)
• Smegenų infarktą (tik dalinis atstatymas)
• Progresuojantis smegenų infarktas
Heparinas
• Veikia per antitrombiną III.
– Plazmoje esantis antitrombinas III slopina trombino
ir aktyvintojo X faktoriaus (Xa faktoriaus) veikimą.
Heparinas greitina šį slopinimą ir tai priklauso nuo
jo dozės. Normalios gydomosios heparino dozės
slopina ir trombiną, ir Xa faktorių, taip pat mažina
visas trombino sukeltas krešėjimo faktorių (V, VIII,
IX, XIII) aktyvinimo reakcijas
INDIKACIJA: Vartojamas venų ir arterijų
tromboembolijos (kraujo krešulių susidarymo) gydymui
arba profilaktikai.
NP - įvairaus sunkumo kraujavimas iš odos, gleivinės,
žaizdų, virškinimo trakto ir šlapimo takų.
Kraujavimo atsiradimą gali skatinti pažeidimas, inkstų
funkcijos sutrikimas ir tam tikri tuo pat metu vartojami
vaistai.
Venų ligos
• Tromboflebitas
• Flebotrombozė
• Varikozės
• Chroniškas venų nepakankamumas
Simptomai – kojų apsunkimas ir skausmas
po ilgesnio stovėjimo ar sėdėjimo,
patinimas, ypač kauliukų zonoje.
Venų
terapijos
preparatai
• Venas tonizuojančios medžiagos (pvz.
dihidroergotaminas)
• Diuretikai
• Edemos profilaktikos medžiagos
(kaštonų ekstraktas, raudonųjų vynuogių
lapų ekstraktas, flavanoidų derivatai,
pvz., rutinas)
Dihidroergotaminas
• Skalsių alkaloidas (dihidroergotaminas)
rekomenduotinas vidutinio stiprumo ir stipriems
migrenos priepuoliams nutrauktir
• Yra neselektyvus 5- HT receptorių agonistas, be to
veikia dopamino ir adrenoreceptorius.
• Dihidroergotaminas malšina ne tik galvos skausmą,
bet ir fonofobiją bei fotofobiją. Šis vaistas veikia
pakankamai ilgai, todėl sumažėja galvos skausmo
atsinaujinimo pavojus
• Dihidroergotaminas turi daug šalutinių poveikių,
kurie riboja jo vartojimą.
• Geriamasis dihidroergotaminas blogai
pasisavinamas, todėl jį sunku dozuoti.
• Naujai sukurtas intranazalinis dihidroergotaminas,
šalutiniai poveikiai išlieka (LT nėra)
Erekcinės
disfunkcijos
Erekcijos disfunkcija vadinamas erekcijos
nepakankamumas arba nebuvimas, dėl
kurios negalimi lytiniai santykiai.
Linijiškai su amžiumi dažnėjanti problema
(25-30% 65 metų vyrų)
Sildenafilis (viagra) – fosfodiesterazės-5
blokatorius, sukelia erekciją 80% pacientų,
bioprieinamumas 40%, pusperiodis 4 val.
Negalima su nitratais!
Pratybos
Kapiliarus stabilizuojantys preparatai, bioflavanoidai
• Ginkor fort caps- Ginkmedžių (Ginkgo biloba) lapų
sausasis ekstraktas,
rafinuotas ir kiekybiškai įvertintas (35-
67:1)/Trokserutinas/Heptaminolio
hidrochloridas
• Venoruton tab - O-(beta-hidroksietil)-rutozidai
• Detralex tab - mikronizuota ir išgryninta flavonoidų
frakcija
• Troxevasin tab - Trokserutinas
• Padma Circosan tab - Daginių sosiūrijų (Saussurea costus)
šaknys/Islandinių kerpenų (Cetraria islandica)
gniužulai/Kininių melijų
(Melia azadirachta) vaisiai/Tikrųjų kardamonų (Elettaria
cardamomum)
vaisiai/Mirobalanų (Terminalia chebula) vaisiai/Raudonųjų
santalų
(Pterocarpus santalinus) mediena/Kvapiųjų pimentų
(Pimenta dioica)
vaisiai/Saldžiųjų belų (Aegle marmelos) vaisiai/Kalcio
sulfatas
hemihidratas/Paprastųjų sinavadų (Aquilegia vulgaris)
žolė/Saldymedžių
(Glycyrrhiza glabra) šaknys/Siauralapių gysločių
lapai/Takažolių
(Polygonum aviculare) žolė/Auksinių sidabražolių
(Potentilla aurea)
žolė/Gvazdikėlių (Syzygium aromaticum) žiedai/Kvapiųjų
imbieručių
(Kaempferia galanga) šakniastiebiai/Širdalapių sidų (Sida
cordifolia)
žolė/Vaistinių valerijonų (Valerianae officinalis)
šaknys/Sėjamųjų salotų
(Lactuca sativa var.capitata) lapai/Medetkų (Calendula
officinalis) žiedai/Dkamparas/Mėlynųjų kurpelių (Aconitum
napellus) gumbai

KVĖPAVIMO SISTEMĄ VEIKIANTYS VAISTAI

Paskaitos planas • Kvėpavimo sistema • Kvėpavimo sistemos ligos • Kvėpavimo sistemą veikiantys vaistai

Kvėpavimo sistema
Plaučiai Skiriamas kairysis ir dešinys plaučiai. Plaučiuose vyksta dujų apykaita (alveolėse), t.y., į kraują iš
įkvėpto oro patenka deguonis, o iš jo per plaučius šalinamas anglies dioksidas.

Kvėpavimo takai Skiriami: • viršutiniai takai (nosis, gerklė, gerklos). • apatiniai kvėpavimo takai (trachėja ir
bronchai). Kvėpavimo takuose dujų apykaita nevyksta.

Alveolės
Kvėpavimo sistemos ligos • Alerginis rinokonjunktyvitas • Astma • Gripas • Lėtinė obstrukcinė plaučių liga •
Bronchitas • Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas • Plaučių uždegimas • Rinovirusinė infekcija • Tonzilitas •
Faringitas • Laringitas • Sinusitas 7 Alerginis rinokonjunktyvitas • Susirgimas, kurio metu dėl nenormalaus
imuninio atsako į įvairius aplinkos veiksnius atsiranda simptomai, labai būdingi virusinėms viršutinių
kvėpavimo takų peršalimo ligoms. • Alerginio rinokonjuktyvito metu pažeidžiamos akys bei nosies gleivinė.
• Alerginis rinitas – yra viena iš dažniausių slogos priežasčių, 15 % populiacijos kenčia nuo šio susirgimo
sukeliamų simptomų

Alerginė reakcija (1)

Rinokonjunktyvito simptomai • Sloga, šviesios išskyros iš nosies („varvanti“ nosis), • Nosies niežėjimas, •
Vandeningos, niežtinčios, paraudusios akys, • Čiaudulys, • Kosulys, • Pablogėjusi uoslė ar skonio jutimas

Alerginė reakcija (2)

Rinokonjunktyvito gydymas • pašalinti alergiją sukeliančius veiksnius iš aplinkos • Farmakoterapija –

simptominis gydymas (antihistamininiai preaparatai, dekongestantai, ipratropiumas (purškiamas į nosį) •
Desensibilizacija/imuno terapija
Farmakoterapija

Antihistaminiai preparatai Pagal farmakokinetines ypatybes, struktūrą ir sukeliamus šalutinio poveikio

reiškinius, H1 antihistamininiai vaistai klasifikuojami į pirmos ir antros kartos antihistamininius vaistus. !
Apie vaistus nuo alergijos bus atskira paskaita

Dekongestantai
Pseudoefedri nas Terapinės indikacijos - nosies ir viršutinių kvėpavimo takų gleivinės užburkimo peršalus
mažinimas. Nosies tekėjimo ir čiaudulio slopinimas. • Pseudoefedrinui būdingas tiesioginis ir netiesioginis
simpatomimetinis aktyvumas, sukelia gerokai silpnesnę tachikardiją nei efedrinas ir gerokai mažiau didina
sistolinį kraujospūdį, jis taip pat daug silpniau stimuliuoja centrinę nervų sistemą. • Dekongestinis veikimas
pasireiškia per 30 min. ir trunka mažiausiai 4 val.

Actifed Vienoje tabletėje yra 60 mg pseudoefedrino hidrochlorido ir 2,5 mg triprolidino hidrochlorido. •

Suaugusiesiems ir vyresniems kaip 12 metų vaikams: Po vieną tabletę kas 4-6 valandas ne daugiau kaip 4
kartus per parą. • Šalutiniai poveikiai reti, dažniausiai pasitaiko Galvos skaumas, svaigulys, parestezija,
psichomotorinis hiperaktyvumas (vaikų populiacijoje), mieguistumas • Kontraindikacijos: Širdies ir
kraujagyslių ligos, hipertenzija, sunkus inkstų funkcijos sutrikimas, diabetasuždaro kampo glaukoma 17
Ksilometazolinas Yra imidazolo grupės junginys, sukeliantis simpatikomimetinį poveikį. Sutraukia nosies
gleivinės kraujagysles, todėl mažėja nosiaryklės gleivinės hiperemija, paburkimas bei išskyrų kiekis.
•Perdozuotas arba netyčia išgertas sukelia per stiprų raminamąjį poveikį, regos sutrikimą, galvos skausmą,
nervingumą, širdies ritmo sutrikimą ir nemigą. •Ilgiau vartojamas gali sukelti vaistų poveikiui nejautrią
antrinę slogą (Rhinitis medicamentosa).

Medikamentinis rinitas

Natūralūs dekongestantai
Dėl osmosinio slėgio skirtumų, hipertoninis druskos tirpalas, sutraukdamas nosies gleivinę, palengvina
nosies kvėpavimo funkciją.

Ipratropiumo bromidas • Neselektyvus anticholinerginis medikamentas, kuris blokuoja M1 ir M3

receptorius ir sukelia bronchodilataciją, blogai tirpsta lipiduose, nesirezorbuoja į sisteminę kraujotaką. •
Blokuoja per nervus vagus padidėjusį bronchų jautrumą. • Inhaliuojamojo ipratropiumo bromido veikimas
yra lokalus, specifiškas, o ne sisteminis. Inhaliavus ipratropiumo bromido, sumažėja bronchų spazmas ir po
15 min. pagerėja plaučių funkcija. Vaisto veikimo pikas būna po 1–2 val. trunka 3–4 val., ((ipratropiumo
bromidas skiriamas 4 kartus per dieną) • Nepageidaujamas ar perdozavimas būna retai, nes jis blogai
patenka į sisteminę kraujotaką tiek iš plaučių, tiek iš virškinimo sistemos.

Astma Lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga. Jos metu bronchų spindis susiaurėja, gleivinė paburksta ir
ima gaminti daugiau sekreto. Visa tai sąlygoja įvairaus laipsnio kvėpavimo takų obstrukciją (kliūtį orui
cirkuliuoti). Lietuvoje bronchine astma serga 5 % suaugusiųjų ir 10 % vaikų.

Astmos simptomai Būdinga priepuolinė ligos eiga. Priklausomai nuo ligos sunkumo, priepuoliai gali kartotis
nuo kelių kartų per mėnesį iki keleto kartų per dieną.Priepuolio pradžioje staiga atsiranda sloga, žmogus
čiaudi, pradeda kosėti, jaučia sunkumą krūtinėje. Pavartojus vaistų priepuolis gali ir pasibaiti. Jei nepavyksta
jo numalšinti, atsiranda dusulys. Jam būdinga tai, kad žmogui tampa labai sunku iškvėpti. 24 Astmos
gydymas Prieš gydymą įvertinamas ligos sunkumas, remiantis simptomų buvimu dieną, naktį ir plaučių
funkcijos tyrimu. Gydymas pakopinis, t.y., ligai sunkėjant skiriama daugiau ir įvairesnių grupių vaistų.
Astmos gydymui gali būti skiriami: • Bronchodiliataroriai • Inhaliuojamieji (įkvepiamieji)
gliukokortikosteroidai, • Alternatyvūs astmos gydymui vartojami vaistai 25 Bronchodilata toriai •
anticholinerginiai vaistai • β2 agonistai • metilksantinai 26 Anticholinerginiai vaistai • Blokuoja efektus,
sukeltus muskarininių receptorių. Jiems blokuojant posinapsinėse membranose muskarininius receptorius,
acetilcholinas, patekęs į sinapsės plyšį, nesukelia jam būdingų efektų. • Blokuodami M1, M2 ir M3
receptorius sukelia bronchodilataciją ir slopina parasimpatinį impulsą. • Sumažina bronchorėją – labai tinka
vartoti, kai yra bronchų gleivinės hipersekrecija. • Turi mažesnį nepageidaujamą poveikį nei β2 agonistai,
labiau tinka vyresniems žmonėms. 27 β2 agonistai (1) • Šalina bronchų lygiųjų raumenų spazmą,
moduliuojant ciklinio adenozino monofosfato (CAMF) apykaitą nepriklausomai nuo kontrakcijos; • Mažina
plazmos eksudaciją; • Blokuoja putliųjų ląstelių ir bazofilų mediatorių produkciją; • Mažina bronchų
kapiliarų laidumą; • Mažina bakterijų adheziją kvėpavimo takuose; • Vartojami prieš fizinį krūvį, pagerina
krūvio toleranciją.

β2 agonistai (2)

Salbutamolis Specifinis β2 -adrenerginių receptorių agonistas, tačiau skiriant jo didelėmis dozėmis, gali būti
stimuliuojami ir β1 - receptoriai. Plečia bronchus, mažindamas jų spazmą, slopina putliųjų ląstelių
degranuliaciją ir uždegimo mediatorių (leukotrienų, histamino), kurie sukelia bronchų spazmą, išsiskyrimą.
Slopina gleivių sekreciją bronchuose (mechanizmas nežinomas). Gali būti inhaliuojamas, geriamas arba
intraveninis 30 Ventolin Po inhaliacijos 10–20 % įkvėptos salbutamolio dozės pasiekia apatinius kvėpavimo
takus. Likusi vaisto dalis lieka burnos ertmėje. Per sisteminę kraujotaką pasiekia kepenis, kur yra
metabolizuojamas į sulfatus ir pašalinamas daugiausia su šlapimu, dalis – nepakitusios formos virškinimo
traktą. Salbutamolio veikimo trukmė daugumai pacientų svyruoja nuo 4 iki 6 valandų. NP: tachikardija,
tremoras, galvos skausmas. 31 Salbutamol WZF Polfa Išgertas salbutamolis greitai absorbuojamas iš
virškinimo trakto, didžiausia koncentracija serume po 2 val. , reikšmingas būklės pagerėjimas po 4 val.
nustatytas 60 % ligonių. Pusinės eliminacijos iš serumo periodas - apie 5 val. Išgėrus vienkartinę
salbutamolio dozę, Didžioji dalis preparato pašalinama su šlapimu per 3 paras, maždaug 4 % dozės
pašalinama su išmatomis. Šalutiniai poveikiai pasireiškia labiau! 32 Nepageidaujami poveikiai • Tachikardija
• Hiperglikemija • Hipokalemija • Hipomagnezemija • Tolerancija, įskaitant tachifilaksiją 33 Metilksantenai
Neselektyvūs fosfodiasterazės (FD) inhibitoriai. Metilksantinai slopina fermentą fosfodiasterazę, kuris
katalizuoja AMF transformaciją į neaktyvų 5 AMF, todėl ląstelėse padaugėja ciklinio adenozinmonofosfato
(veikia bronchodilataciniai). Metilksantinai dėl jų potencialaus toksiškumo vartojami kiek įmanoma rečiau.
34 Teofilinas • Šalina spazmus - atpalaiduoja lygiuosius raumenis: bronchų, vainikinių arterijų, raumenų ir
inkstų kraujagyslių, uretros, apatinį sutraukiamąjį stemplės, tulžies latakų. • Slopina uždegimą - slopina
vėlyvąjį alerginį atsaką, T limfocitų proliferaciją, citokinų (pvz., IL 2, TNF) sekreciją, taip pat eozinofilų,
makrofagų ir putliųjų ląstelių aktyvumą. • Poveikis kraujotakai • Už plaučių ribų

Gliukokortikoidai
Sisteminio poveikio
• Prednizolonas
Inhaliuojami preparatai
• Beklometazonas
• Budezonidas
• Flutikazono propionatas
37
Gliukokortikoidų
poveikis
kvėpavimo
sistemai
• Lygiųjų kvėpavimo raumenų neveikia
• Mažina kvėpavimo takų uždegime
dalyvaujančių ląstelių aktyvumą
• Mažina kvėpavimo takų lygiųjų raumenų
hiperajautrumą įvairiems stimulams
• Mažina kvėpavimo takų uždegimą, todėl
mažėja gleivinės edema, kapiliarų
laidumas
• Slopina leukotrianų atsipalaidavimą
38
Inhaliacinių
gliukokortikoidų
farmakokinetika
• Nuryjama 90% inhaliuojamos dozės
• 10% patenka į plaučius ir po to į
sisteminę kraujotaką
• 90% patenka į kepenis, dalis suįra
pirmojo prasiskverbimo metu
• Turi ir sisteminį poveikį
39
Nepageidaujamas
gliukokortikoidų
poveikis
Lokalus
• Burnos kandidomikozė
• Balso užkimimas
Sisteminis
• Antinksčių žievės slopinimas
• Poveikis į kaulų metabolizmą (osteoporozę)
• Poveikis į vaikų augimą, odos atrofija, smulkių
kraujagyslių trūkinėjimas
• Kataraktos vystymasis
40
Alternatyvūs
vaistai nuo
astmos
• Kromonai
• Leukotrienų antagonistai
• Monokloniniai imunoglobulino E
antikūnai
• Antihistamininiai preparatai, kalcio
kanalų antagonistai
41
Kromonai
Natrio kromoglikatas, natrio nedokromilas.
Jie mažina kvėpavimo takų uždegimą.
Labiausiai tinkami esant lengvai astmai,
efektyvesni vaikams negu suaugusiems.
Skiriami inhaliacijomis, dažnai labai gerai
toleruojami.
42
Leukotrianų
antagonistai
Cisteinil-leukotrienai (LTC4
, LTD4
, LTE4
) yra
stiprūs uždegimo eikozanoidai, išskiriami
įvairių ląstelių, taip pat tukliųjų ir eozinofilų,
sukelia įvairių kvėpavimo takų kvėpavimo
pokyčių, įskaitant bronchų spazmą, gleivių
sekreciją, kraujagyslių pralaidumo padidėjimą
ir eozinofilų susikaupimą.
Montelukastas yra veiklus geriamasis
junginys - jis jungiasi su CysLT1
receptoriais,
po dviejų valandų pasireiškia bronchų
dilatacija. Taip pat sumažėja eozinofilų ir
pagerėja astmos kontrolė.
43
Montelukastas
Kramtomos tabletės, vartojama 1k/d vakare.
• Kai lengva arba vidutinio sunkumo
nuolatinė astma nepakankamai
kontroliuojama inhaliuojamaisiais
kortikosteroidais
• Vyrauja fizinio krūvio sukeltas bronchų
spazmas.
Dažniausias šalutinis poveikis: viršutinių
kvėpavimo takų infekcinė liga
44
Monokloniniai
imunoglobulino E
antikūnai
Omalizumabas yra rekombinantinės DNR
technologijos būdu gautas žmogui pritaikytas
monokloninis antikūnas, kuris selektyviai jungiasi
su žmogaus imunoglobulinu E (IgE).
Omalizumabas jungiasi su IgE ir neleidžia jam
jungtis receptoriumi, todėl sumažėja alerginę
kaskadą galinčio sukelti laisvojo IgE kiekis.
Negalima skirti ūminiam astmos pablogėjimui,
ūmiam bronchospazmui ar astminei būklei gydyti.
Xolair 75 mg milteliai ir tirpiklis injekciniam tirpalui
45
Gripas
Labai užkrečiama virusinė pažeidžianti
kvėpavimo sistemą infekcija.
Yra trys gripo virusų tipai – A, B ir C, kurių
pagrindinės savybės yra kintamumas ir
užkrečiamumas. Kasmet šie virusai
keičia antigenus – molekulę savo sudėtyje,
kuri stimuliuoja žmogaus imuninį atsaką. Dėl
antigenų kaitos atsiranda naujų virusų
padermių, kurioms žmonės neturi imuniteto,
todėl kyla kasmetiniai gripo infekcijos
protrūkiai.
46
Gripo
simptomai
• Dramatiška ir staigi pradžia
• Po 24-72 val. prasideda galvos, nugaros ir
raumenų skausmas, šaltkrėtis.
• Būdingas sausas kosulys
• Karščiavimas daugiau kaip 38ºC, gali
užgulti nosį, skaudėti gerklę, prasidėti
sloga, išnykti apetitas.
• Galimi žarnyno simptomai –
pilvo skausmas, viduriavimas ir vėmimas,
labiau būdingi 3-5 metų vaikams
47
Gripo
gydymas
• Specifinis antivirusinis gydymas
• Simptominis gydymas (antihistamininiai,
dekongestantai, gleives skystinantys,
kompleksiniai vaistai, vaistai nuo
temperatūros)
• Lovos režimas
• Antibiotikai skiriami tik esant antrinei
bakteriniai infekcijai
48
Specifinis
antivirusinis
gydymas
Gydant gripą priešvirusiniais vaistais ligos
trukmė sumažėja keliomis
dienomis ir simptomai būna lengvesni:
•Rimantadinas
•Zinamiviras
•Osteltamiviras
49
Osteltamiviras
Priklauso vadinamųjų “neuraminidazės
inhibitorių” vaistų grupei. Šie vaistai neleidžia
gripo virusams plisti organizme ir taip padeda
palengvinti simptomus
Gydymas: Suaugusiems ir paugliams,
vyresniems nei 13 metų amžiaus, vartojama
75 mg du kartus per parą, vaikams nuo 1
metų amžiaus -2 mg/kg vieną kartą per parą.
Gydymas trunka 5 dienas.
NP: pykinimas, vėmimas, galvos ir pilvo
skausmas
50
Paracetamolis
(1)
• Skausmas - slopina prostaglandinų sintezę
centrinėje nervų sistemoje (CNS), blokuoja
skausmo impulso perdavimas.
• Karščiavimas - veikia centrinėje nervų sistemoje,
pagumburyje, temperatūrą reguliuojantį centrą,
kuris sukelia periferinę vazodilataciją, padidinančią
tekančio kraujo kiekį odoje, prakaitavimą ir šilumos
netekimą.
Greitai pasiskirsto visuose audiniuose, maksimali
koncentracija po 0, 5  2 valandos, veikimo trukmė yra
3 – 4 valandos. Metabolizuojamas kepenyse.
51
Paracetamolis
(2)
Suaugusiesiems ir vyresniems negu 12 metų vaikams:
po 1-2 tabletes kas 4-6 valandas pagal poreikį. Per
parą galima išgerti ne daugiau kaip 8 tabletes.
! Didžiausia leistina paros dozė yra ne didesnė nei
50 mg/kg.
Šalutiniai poveikiai reti, didžiausia yra perdozavimo
galimybė (pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas.
Pavartojus dideles dozes, gali būti trombocitopenija,
agranulocitozė, sunkus inkstų ar kepenų funkcijos
sutrikimas.
52
Lėtinė
obstrukcinė
plaučių liga
LOPL – yra lėtinė, progresuojanti
patologinė plaučių būklė, sutrikdanti jų
pralaidumą ir dujų apykaitą.
Pagrindinis rizikos faktorius – rūkymas.
Apytiksliai 90 procentų sergančiųjų
intensyviai rūko arba iki ligos diagnozavimo
rūkė. Taip pat sergamumui įtakos turi
aplinkos tarša – dažniau serga asmenys,
kurių namuose dažnai malkomis
kūrenamos krosnys ar šildytuvai.
53
LOPL
simptomai
Ankstyvieji ligos požymiai:
•Kosulys
•Skrepliavimas
•fizinio pajėgumo mažėjimas
•Dusulys
Ligai progresuojant kraujyje dažnai didėja
eritrocitų, anglies dioksido kiekis, mažėja
deguonies.
54
LOPL
gydymas
Svarbiausias gydymo tikslai:
• apsaugoti nuo ligos progresavimo
• palengvinti simptomus, pagerinti fizinio
krūvio toleravimą
• apsaugoti nuo komplikacijų, o joms
atsiradus, jas gydyti.
Dažniausiai gydoma bronchus plečiančiais
vaistais ir kortikosteroidais, esant reikalui
mukolitikais.
55
Mukolitikai
Mukolitikai, leidžiami ypač į raumenis ar
veną, gali būti efektyvūs pacientams, sunkiai
atkosintiems gleivingus, klampius skreplius.
Ilgalaikį nuolatinį kosulį slopinančių vaistų
vartojimas LOPL remisijos metu
nerekomenduotinas. Kosulys, nors kartais ir
varginantis LOPL simptomas, turi reikšmingą
apsauginį vaidmenį.
56
Bronchitas
Bronchų gleivinės uždegimas, dažniausiai
sukeliamas virusų arba bakterijų.
Gali būti lėtinis ir ūminis.
57
Lėtinis
bronchitas
Lėtai prasidedantis ir nuolat progresuojantis
bronchų gleivinės uždegimas.
Lėtinis bronchitas nustatomas kai ne mažiau
kaip dvejus metus po 3 mėnesius daugumą
dienų žmogus nuolat kosi ir skrepliuoja.
Lėtinis bronchitas – dažniausia iš lėtinių
kvėpavimo sistemos ligų. Ja serga 20-25%
vidutinio amžiau vyrų. Moterų sergamumas
trigubai mažesnis.
Pagrindinė priežastis, sukelianti nuolatinį
gleivinės uždegimą – rūkymas. Priskiriamas ir
pasyvus rūkymas.
58
Lėtinio
bronchito
simptomai
Dažniausiai lėtinis bronchitas pasireiškia
beveik nuolatiniu kosuliu ir skrepliavimu.
Pacientai skundų gali ir neišsakyti, kadangi
per daugelį metų prie šių simptomų
pripranta ir jie visai nevargina.
Liga paūmėja susirgus virusine ar bakterine
kvėpavimo takų infekcija. Tuomet bendra
būklė pablogėja, pasitaiko dusulio
priepuolių.
59
Lėtinio
bronchito
gydymas
• Šalinti priežastis
• Esant nekomplikuotam susirgimui,
gydymas gali būti netaikomas
• Būklei paūmėjus gali būti skiriami
antibiotikai, bronchus plečiantys vaistai,
įkvepiamieji gliukokortikosteroidai.
60
Ūminis
bronchitas
Ūminis bronchitas – tai ūmiai prasidedantis ir
greitai praeinantis bronchų, dažnai kartu ir
trachėjos, uždegimas. Tai labai dažnas
susirgimas. Manoma, jog juo kasmet serga 5-
10% gyventojų. Dažniausiai sergama
pavasarį ir rudenį.
90% atvejų ūminį bronchitą sukelia
virusinė infekcija. Riziką susirgti ūminiu
bronchitu didina peršalimas, sutrikęs
kvėpavimas per nosį, krūtinės ląstos
deformacijos, kraujo sąstovis mažajame
kraujo rate (plaučiuose)
61
Ūminio
bronchito
simptomai
• Sloga
• Kosulys, pradžioje sausas
• Nuovargis
• Nedidelis karščiavimas
• Po kelių dienų kosulio metu dažnai
atsiranda skreplių, žmogus ima jaustis šiek
tiek geriau, nukrinta temperatūra. Skreplių
atsiradimas gali rodyti, kad
virusinė infekcija komplikavosi bakterine.
62
Ūminio
bronchito
gydymas
Gydymas yra simptominis.
Galima vartoti skausmą malšinančius,
kosulį slopinančius, temperatūrą
mažinančius vaistus pagal simptomų
intensyvumą.
Dažnai ūminio bronchito gydymui pakanka
namų režimo, poilsio, gausaus šiltų skysčių
vartojimo.
63
Kosulį
veikinatys
vaistai
• Kosulį slopinantys vaistai
• Atsikosėjimą gerinantys vaistai
64
Kosulį
slopinantys
vaistai
Centrinio poveikio preparatai:
• Opiatai
• Dekstometorfanas
Periferinio poveikio preparatai
• Gleivinės anesteziją sukeliantys
preparatai (libeksinas, mentolas)
• Vaistažolių preparatai turintys saponinų
(piliarožių sirupas)
65
Atsikosėjimą
gerinantys
vaistai
• Skysčiai
• Refleksinio poveikio preparatai,
dirginantys bronchų gleivinės liaukas
įnervuojantį nervą klajoklį (gvajakolis)
• Eteriniai aliejai (čiobrelių, eukaliptų)
• Acetilcisteinas
• Bromhesinas, ambroksolis
66
Acetilcisteinas
ACC – patekęs į sisteminę kraujotaką
išsiskiria per visas gleivines, nutraukia
gleivinėse esančias mukopolisacharidinių
grandinių disulfidines jungtis, polisacharidai
fragmentuojasi ir taip gleivės skystėja, nes
gleivių klampumas priklauso nuo
polisacharidinių molekulių dydžio.
Veikia visas gleives, todėl gali atsirasti sloga
– rinorėja, kartais gali sukelti vėmimą,
bronchų spazmus.
67
Ambroksolis
Yra aktyvus bromheksino metabolitas, skystina
susikaupusį tirštą ir klampų bronchų gleivinės
sekretą, greitina jo pasišalinimą, nes skatina
virpamojo epitelio ląstelių veiklą, veikia gleivių
komponento gamybą bei lizosomų fermentų
poveikį.
Visas išgertas ambroksolis rezorbuojasi. 90 jo
jungiasi su plazmos baltymais, pusinis
eliminacijos laikas - 4 valandos.
Suaugusiesiems 30mg tris kartus per parą
NP retos: alerginės reakcijos, gleivinės džiūvimas.
68
Lėtinis
kvėpavimo
nepakankamu
mas
Tai klinikinis sindromas, kurio metu plaučiai
nesugeba tinkamai įsotinti kraujo
deguonimi ir/ar pašalinti iš jo anglies
dvideginį.
Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas –
būklė, kuomet plaučių funkcijos sutrikimas
vystosi pamažu, ilgą laiką. Lėtinis
kvėpavimo nepakankamumas dažniausiai
vystosi dėl lėtinių kvėpavimo sistemos ligų:
lėtinės obstrukcinės plaučių ligos,
bronchinės astmos, bronchektazių ir t.t.
69
Lėtinio
kvėpavimo
nepakankamumo
simptomai
Neretai ilgą laiką klinika nepasireiškia, nes
organizmas geba prisitaikyti, stimuliuodamas
raudonųjų kraujo kūnelių gamyba.
Ligai pažengus, jaučiami šie simptomai:
• Dusulys,
• Nepakankamo oro įkvėpimo jausmas,
• Padažnėjęs kvėpavimas.
• Sunkesniais atvejais: melsva lūpų, odos
spalva, mieguistumas, nuolatinis nuovargis.
70
Lėtinio
kvėpavimo
nepakankamumo
gydymas
Gydoma pagrindinė sindromą sukėlusi liga.
Būklei pablogėjus pagrindinis gydymo
tikslas – sumažinti deguonies trūkumą
kraujyje. Tai atliekama skiriant papildomai
deguonies per specialią nosies kaniulę,
taikant neinvazinę ar dirbtinę plaučių
ventiliaciją specialiu aparatu.
71
Plaučių
uždegimas
• Plaučių uždegimas (pneumonija) – tai
infekcinis plaučių audinio susirgimas,
apimantis alveoles ir intersticiumą
(tarpas tarp alveolių). Skiriama:
• visuomenėje įgyta pneumonija(žmogus
susirgo įprastinėje jam aplinkoje)
• hospitalinė pneumonija (nustatoma
gydymo įstaigoje praleidus daugiau nei
dvi paras).
72
Plaučių
uždegimo
simptomai
• Stiprus karščiavimas,
• Bendras silpnumas,
• Apetito stoka,
• Kosulys (ligos pradžioje sausas, kosint
gali būti jaučiamas aštrus skausmas
krūtinėje), vėliau gali atsirasti
skrepliavimas.
• Ligos simptomai gali tęstis iki mėnesio.
73
Plaučių
uždegimo
gydymas
Nustačius ligos sukėlėją paskiriami
atitinkami antibakteriniai arba priešvirusiniai
preaparatai.
Taip pat skiriamos simptominės priemonės
karščiavimui, dehidratacijai mažinti.
74
Antibiotikai
Vaistai, veikiantys prieš į organizmą
patekusias bakterijas, gydymo tikslas -
sunaikinti bakterijas infekcijos vietoje.
Gali būti plataus ir siauro veikimo spektro.
75
Pagal veikimo
mechanizmą:
• Sustabdantys bakterijų apvalkalo
sintezę.
• Keičiantys ląstelių membranos laidumą.
• Slopinantys mikrobo baltymų sintezę.
• Slopinantys bakterijų nukleorūgščių
(genetinės medžiagos) sintezę.
• Slopinantys mikrobų fermentą girazę (šis
fermentas naudojamas DNR sintezėje).
76
Pagrindinės
antibiotikų
grupės (1)
1. Penicilinai (Veikai
baktericidiškai.Natūralūs, biosintetiniai ir
pusiau sintetiniai)
2. Makrolidai (Veikia bakteriostatiškai)
3. Linkozamidai(Veikia bakteriostatiškai)
4. Polimiksinai(Veikia baktericidiškai)
5. Chinolonai(Veikia baktericidiškai)
6. Cefalosporinai(Veikia baktericidiškai)
7. Aminoglikozidai(Veikia baktericidiškai)
77
Pagrindinės
antibiotikų
grupės (2)
8. Tetraciklinai(Veikia bakteriostatiškai)
9. Chloramfenikoliai(Labai toksiškas,
vartojimas tik tada, kai kiti nepadeda)
10. Rifamicinai(Veikia baktericidiškai)
11. Sulfanilamidai( veikia ne tik bakterijas,
bet ir grybelius bei pirmuonis
78
Šalutiniai
antibiotikų
poveikiai
• Viduriavimas, pilvo skausmai.
• Alerginės reakcijos (tokios kaip
niežėjimas, bėrimai, anafilaksija).
• Kraujo gamybos pažeidimai.
• Moterims – kandidozė (pienligė).
79
Rinovirusinė
infekcija
Tai ūminė virusinė viršutinių kvėpavimo takų infekcija
kurios sukėlėjas yra rinovirusas.
Žinoma daugiau nei 100 jo serotipų, tarp kurių nėra
kryžminio imuniteto, todėl galima pakartotinai susirgti.
Tai viena dažniausių ūmių viršutinių kvėpavimo takų
infekcijų, kiekvienas asmuo šia infekcijaperserga bent
kartą per metus, o vaikai iki 5 metų – dar dažniau.
Rudenį rinovirusai sukelia apie pusę visų peršalimo
ligų. Infekcijos šaltinis – sergantis žmogus. Ligonis
pavojingas aplinkiniams 5-9 paras. Užsikrečiama oro
lašiniu būdu arba per rankas ar daiktus, užterštus
ligonio išskyromis.
80
Rinovirusinės
infekcijos
simptomai
Klinika įvairi – nuo menko nosiaryklės
perštėjimo iki gausios slogos, laringito,
tracheobronchito.
Liga prasideda ūmiai čiauduliu ir nosies
užgulimu, vėliau prasideda sloga.
Būdinga neaukšta temparatūra, nedideli
galvos, raumenų skausmai. Po kelių
dienų nosies išskyros tirštėja. Liga
vidutiniškai trunka 6-7 dienas,
pasveikstama savaime.
81
Rinovirusinės
infekcijos
gydymas
Specifinio antivirusinio gydymo nėra.
Nosies užburkimui skiriama gleivinės
sutraukiamųjų vaistų arba anticholinerginių
preparatų.
Rekomenduojami filtruoto jūros vandens tirpalai
nosies higienai.
82
Tonzilitas
Tai bakterinis gomurio tonzilių ir
užpakalinės ryklės sienelės limfoidinio
audinio uždegimas. Migdolų uždegimą
sukelia A grupės beta hemolizinis
streptokokas. Viena dažniausių bakterinių
žmogaus ligų. Dažniausiai serga 5-15 metų
vaikai.
Infekcijos šaltinis – sergantis žmogus ar
nešiotojas. Užkratas plinta oro lašeliniu
būdu. Sergamumas didėja šaltuoju metu
laiku.
83
Tonzilito
simptomai
Liga prasideda ūmiai gerklės skausmu,
lydimu sutrikusio rijimo, silpnumo,
karščiavimo ir galvos skausmo. Būdingas
kaklo limfinių mazgų padidėjimas,
skausmingumas. Tonzilės ir užpakalinė
ryklės dalis paraudusios. Tonzilių kriptos
būna pilnos pūlių, jaučiamas blogas kvapas
iš burnos. Liga dažniausiai trunka neilgai.
Karščiuoti nustojama per keletą dienų,
gerklės skausmas ir bendrieji simptomai
užsitęsia ilgiau kaip savaitę
84
Tonzilito
gydymas
Bakterinis tonzilitas gydomas antibiotikais –
penicilinu ir jo dariniais, cefalosporinais,
makrolidais, klindamicinu.
Dėl efektyvumo, saugumo ir kainos penicilinas
yra pirmo pasirinkimo vaistas.
Rekomenduojama gerti daug šiltų skysčių,
skalauti gerklę. Karščiuojant skiriama vaistų nuo
temperatūros ir /ar skausmo
85
Fenoksimetilpenicilinas
Beta-laktamazei jautrus penicilinas, slopina
bakterijos sienelės sintezę, todėl sukelia
baktericidinį poveikį.
Vaistinis preparatas gerai prasiskverbia, ypač
jeigu yra uždegimas, į inkstus, plaučius,
kepenis, odą, gleivinę, raumenis ir daugumą
organizmo skysčių, tačiau į kaulus jis
prasiskverbia blogiau.
NP: pykinimas, vėmimas, nemalonus pojūtis
viršutinėje pilvo dalyje, viduriavimas,
eriteminis arba į tymų panašus odos
išbėrimas, dilgėlinė, niežulys.
86
Ibuprofenas
Priklauso nesteroidinių vaistų nuo uždegimo
(NVNU) grupei. Jis yra propiono rūgšties darinys,
slopina skausmą, mažina uždegimą ir
karščiavimą.
Greitai absorbuojamas iš virškinimo trakto, jo
biologinis prieinamumas yra 80-90%. Didžiausia
koncentracija plazmoje pasiekiama per 1-2 val.
NP: dispepsija, viduriavimas, pykinimas,
vėmimas, pilvo skausmai, pilvo pūtimas, vidurių
užkietėjimas, melena, vėmimas krauju, virškinimo
trakto hemoragijos, nuovargis.
87
Faringitas
Ūminis faringitas – tai ryklės uždegimas.
Labai dažnai pasitaikanti viršutinių kvėpavimo
takų liga, ypač vaikų tarpe. Daugiausiai
susirgimo atvejų registruojama šaltuoju metų
laiku. Dažniausiai suserga keli tos pačios
šeimos nariai, nes infekcija plinta lengvai.
Paprastai pasitaiko virusinės kilmės faringitas
(60-80% atvejų). Kartais faringitą sukelia
bakterijos (pvz., A grupės β hemolizinis
streptokokas), dar rečiau – grybelinės
infekcijos.
88
Faringito
simptomai
• Gerklės perštėjimas
• Gerklės skausmas. Jis stiprėja ryjant
seiles ar kalbant.
• Burnos sausumas
• Karščiavimas
• Kaklo limfmazgių padidėjimas,
• Galvos skausmas
• Kosulys, sloga.
89
Faringito
gydymas
Kai susirgimą sukelia virusai, patariama
vartoti daug šiltų skysčių, kelis kartus per
dieną skalauti gerklę. Karščiavimui mažinti
vartojamas ibuprofenas arba paracetamolis.
Nosies gleivinės paburkimo šalinimui galima
vartoti dekongestantus.
Jei faringitą sukėlė bakterijos, be prieš tai
minėtų gydymo priemonių paskiriami ir
antibakteriniai preparatai, jei grybeliai -
priešgrybeliniai
90
Nistatinas
Nistatinas yra polienų grupės antibiotikas. Jis
sukelia fungistatinį, o kai koncentracija didelė
– fungicidinį poveikį.
Suaugusiems žmonėms reikia gerti 3 – 4
kartus per parą po 500 000 – 1000 000 TV.
Jei kandidamikozės eiga sunki, paros dozę
galima dvigubinti.
NP: alerginė reakcija, gali pasireikšti
pykinimas, vėmimas, viduriavimas ar pilvo
skausmas.
91
Laringitas
Laringitas – tai gerklų uždegimas.
Skiriamas ūminis ir lėtinis laringitas.
Lėtinis gerklų uždegimas nustatomas tada,
kai simptomai tęsiasi ilgiau nei 3 savaites.
Labai svarbi gerklų funkcija – balso
produkavimas. Jose išsidėstęs balso
aparatas.
Dažniausiai gerklų bei balso stygų uždegimą
sukelia virusinė infekcija.
92
Laringito
simptomai
• Užkimimas,
• Balso susilpnėjimas,
• Gerklės perštėjimas,
• Sausas kosulys,
• Karščiavimas.
• Vaikai gali dūsti, jiems gali būti sunku
įkvėpti
93
Laringito
gydymas
Ūminį laringitą dažniausiai sukelia
virusinė infekcija, todėl antibakterniai
preaparatai jo gydymui nėra skiriami.
Simptomams palengvinti naudojamos
įvairios drėkinančios priemonės (garų
inhaliacijos).
Patariama tausoti balsą (t.y., kuo mažiau
kalbėti, nešnabždėti).
Jei yra kosulys, galima vartoti kosulį
slopinančias priemones
94
Adrenalinas
Natūralus hormonas, organizmo išskiriamas kaip
atsakas į stresą. Įvykus ūminei alerginei reakcijai,
adrenalinas sureguliuoja kraujospūdį, širdies
veiklą, kvėpavimą, mažina tinimą.
Adrenalinas dar vadinamas epinefrinu.
NP: palpitacija, greitas ar netolygus širdies
plakimas, prakaitavimas, pykinimas, vėmimas,
apsunkintas kvėpavimas, galvos svaigimas,
silpnumas, išblyškimas, drebulys, galvos
skausmas, baiminimasis, nervingumas, nerimas,
stipriai krečiantis šaltis.
95
Deksametazonas
Sistemiškai veikiantys kortikosteroidas, gliukokortikoidas
Slopina uždegimą ir imuninę sistemą, veikia energijos
apykaitą, gliukozės homeostazę, adrenokortikotropinį
hormoną atpalaiduojančio hormono sekreciją
pogumburyje ir adrenokortikotropinio hormono sekreciją
adenohipofizėje.
• Skubaus gydymo reikalaujančių būklių: potrauminio
šoko gydymas ir jo profilaktika, anafilaksinio šoko
gydymas (prieš tai pacientui turi būti injekuota
adrenalino).
• Kvėpavimo takų ligų: sunkaus ūminio astmos
priepuolio, intersticinė saspiracinės pneumonijos
gydymas.
• Odos ligų: ankstyvas išplitusių sunkių odos ligų,
tokių kaip eritrodermija, paprastoji pūslinė ir ūminė
egzema, gydymas.
96
Sinusitas
Tai ūminis ar lėtinis prienosinių ančių – sinusų –
uždegimas.
Prienosiniai ančiai – tai kauluose esančios
ertmės, pripildytos oro, susisiekiančios su nosies
ertme.
Lėtinis sinusitas nustatomas kai liga trunka ilgiau
nei 12 savaičių ar nuolat atsinaujina.
Ūminis sinusitas yra labai dažnas susirgimas.
Nustatyta, jog juo suserga maždaug 1 iš 9-10
asmenų. Didesnis sergamumas prienosinių ančių
uždegimu registruojamas rudenį, žiemą bei
ankstyvą pavasarį.
97
Sinusito
simptomai
• Karščiavimas
• Pūlių tekėjimas iš
nosies
• Skausmas kaktoje
• Skausmas nosies
šaknyje
• Skausmas akiduobėse
• Nosies gleivinės
patinimas
• Apsunkintas
kvėpavimas
• Skruosto patinimas
• Tirštos, gelsvos
gleivės iš nosies
• Kosulys
• Galvos skausmas
• Nemalonus kvapas iš
burnos
98
Sinusito
gydymas
• Antibakteriniai preaparatųai skyriami, jei
sukėlėjas bakterija.
• Simptomams palengvinti vartojami
dekongestantai, antihistamininiai vaistai
(paburkimui mažinti).
• Patariama vartoti daug skysčių, taip pat
kelis kartus per dieną ant veido galima
uždėti kompresus (šiltas audinio
gabalėlis).
• Karščiavimo mažinimas

Antibiotikai vs priešvirusiniai vaistai

Bakterijos
• Gramteigiamos –
• Gramneigiamos – ląstelės sienelės
struktūra ir cheminės sudėtis yra
sudėtingesnė nei gramteigiamų (mažiau
pralaidi ir apsaugo bakteriją nuo VT
poveikio), atsparesnės antibiotikams,
tokios yra normalios žarnyno mikrofloros
bakterijos.
Antibiotikai
• Didžiausia antimikrobinių vaistų grupės dalis
• Chemoterapinės medžiagos, kurios slopina
pasirinktinai kai kurių mikroorganizmų
augimą, dauginimąsi ar juos naikina
• Tai vaistai, kurie naikina bakterijas ar
sustabdo jų augimą, ir taip gydo infekcijas,
kuriomis serga žmonės, gyvūnai, o kartais ir
augalai.
• Egzistuoja daugiau nei penkiolika skirtingų
klasių antibiotikų ir jie skiriasi savo chemine
struktūra ir poveikiu bakterijoms.
• G.b. skirstoma į:
– Natūralūs ir biosintetiniai
Antibiotikai
• Didžiausia antimikrobinių vaistų grupės dalis
• Chemoterapinės medžiagos, kurios slopina
pasirinktinai kai kurių mikroorganizmų
augimą, dauginimąsi ar juos naikina
• Tai vaistai, kurie naikina bakterijas ar
sustabdo jų augimą, ir taip gydo infekcijas,
kuriomis serga žmonės, gyvūnai, o kartais ir
augalai.
• Egzistuoja daugiau nei penkiolika skirtingų
klasių antibiotikų ir jie skiriasi savo chemine
struktūra ir poveikiu bakterijoms.
Antiobiotikų
klasifikacija
Pagal kilmę:
• Natūralūs ir biosintetiniai
• Pusiau sintetiniai
• Sintetiniai
Pagal veikimo spektrą:
• Siauro veikimo spektro
• Plataus veikimo spektro
Pagal veikimo pobūdį:
• Baktericidiškai veikiantys (naikina)
• Bakteriostatiškai veikiantys (slopina augimą)

β (beta)
laktaminiai
antibiotikai
• Atradėjas Flemingas – pastebėjo, kad
pelėsinio grybelio aplinkoje kitos
bakterijos neauga.
• Penicilinai, cefalosporinai
• Struktūroje turi β laktiminį žiedą
• Veikia baktericidiškai, slopina bakterijų
apvalkalo sintezę
• Mažai toksiški, neveikia ambriotoksiškai,
ne teratogeniški
• Sukelia alergines reakcijas
Sefalosporinai
• Plataus veikimo spektro, veikia baktericidiškai,
slopindami bakterijų sienelės apvalkalo
sintezę. Pagrindiniai atstovai:
– I kartos cefalosporinai: cefaleksinas,
cefazolinas, cefalotinas. Vartojami stafilokokų,
streptokokų sukeltoms infekcijoms (pūlinėms).
– II kartos: cefuroksimas. Ypač veiksmingi prieš
anaerobines bakterijas. Vartojami
pooperacinėms infekcijom gydyti.
– III kartos: ceftriaksonas, lorakarbefas,
cefotaksimas, ceftazidimas. Vartojami sunkioms
infekcijoms gydyti (meningitas, gonorėja).
– IV kartos: sunkioms infekcijoms. Cefepimas.
Makrolidai
• Aktinomicetų ir streptomicetų gaminami antibiotikai,
savo struktūroje turintys makrociklinį laktono žiedą,
susijungusį su aminosacharidų liekanomis.
• Labiausiai paplitę yra eritromicinas,
oleandomicinas, rozamicinas, nistatinas ir kiti.
• Slopina gramteigiamųjų, penicilinui atsparių
stafilokokų ir mikoplazmų, gramneigiamųjų kokų,
spirochetų, didžiųjų virusų ir pirmuonių augimą,
veikia ir tuos, kurie atsparūs benzilpenicilinui,
streptomicinui, levomicetinui ir tetraciklinui.
• Bakteriostatinis poveikis pagrįstas baltymų sintezės
slopinimu bakterijose, prisijungiant prie ribosomų.
• Mažai toksiški, šalutinių reiškinių atsiranda retai
Linkozamidai
• Veikia panašiai į makrolidus, t.y. veikia pasirinktinai
Gram+
m/o, neveikia Gram- kokų, t.y. gonokokų, meningokokų,
stipriai veikia anaerobus.
• veikia bakteriostatiškai, slopina m/o citoplazmos baltymų
sintezę, jungiasi kaip ir makrolidai prie ribosomų RNR 50S
subvieneto.
• geriau už daugelį antibiotikų patenka į kaulus, todėl tinka
kompleksiškai gydyti osteomielitą, tuo labiau, kad stipriai
veikia stafilokokus, kurie dažniausiai ir sukelia osteomielitą.
• linkomicinas, klindamicinas
• Stipriai veikia VT mikroflorą, todėl gali sukelti
virškinamojo
trakto sutrikimus, sunkiausias sukeliamas jų šalutinis
poveikis – pseudomembraninis enterokolitas (gali pradėti
daugintis anaerobas Clostridium difficile, kurio
endotoksinai
sukelia gyvybei pavojingą žarnų uždegimą)
Chinolonai
• Veikia baktericidiškai, slopina fermentą
girazę.
• Riboto veikimo spektro, labiau veikia Gbakterijas.
• Dažniausiai vartojami šlapimo takų
infekcijoms gydyti (nes išsiskiria per inkstus
nepakitę).
• Ofloksacinas
• NP– slopina kaulų formavimąsi (dėl to
negalima vaikams), sukelia apsigimimus
(negalima nėščiosioms), gali pakenkti nervų
sistemai, kraujodarai
Aminoglikozidai
• Plataus veikimo spektro antibiotikai.
• Veikia Gram+ , dar stipriau Gram- m/o. Kai kurie
aminoglikozidai
(pvz., streptomicinas, kanamicinas) iš Gram+ veikia ir
tuberkuliozės mikobakterijas.
• Veikia baktericidiškai, slopina m/o citoplazmos baltymų
sintezę,
nes jungiasi su ribosomos RNR 30S subvienetu.
• Senieji: streptomicinas, kanamicinas, neomicinas.
Naujesni: gentamicinas, tobramicinas, sizomicinas,
amikacinas.
• Geriami veikia tik žanryno mikroflorą (iš VT pasisavina tik
3%),
sisteminiam poveikiui gauti – turi būti injekuojami.
• NP
– neurotoksinis poveikis – gali sukelti galvos skausmus,
miego,
atminties sutrikimus, periferinių nervų uždegimą.
– Ototoksinis poveikis - gali pažeisti periferinį klausos ir
pusiausvyros aparatą, ir sukelti klausos sutrikimus iki
visiško
kurtumo, kurie yra negrįžtami, bei pusiausvyros sutrikimus,
kurie tik iš dalies kompensuojami, įsijungus sausgyslių ir
raumenų refleksams.
Tetraciklinai
• Labai plataus veikimo spektro, veikia
bakteriostatiškai, slopindami bakterijų
baltymų sintezę. Negalima gerti su pienu,
nes susidaro netirpios medžiagos ir
antibiotikas tampa neveiksmingas.
Pagrindiniai šalutiniai poveikiai: kaupiasi
kauluose, dantyse (gali patamsėti dantys),
vaikams slopina augimą. Negalima vartoti
nėščiosioms.
• Senos kartos: tetraciklinas, oksitetraciklinas
(naudojamas vietiškai).
• Naujos kartos: doksiciklinas (chlamidiozė,
laimo liga), metaciklinas.
Amfenikoliai
• Chloramfenikolis –levomicetinas
• Labai plataus veikimo spektro.
• Labai toksiškas, todėl vartojamas tik
tada, kai nepadeda kiti antibiotikai.
• NP: slopina eritrocitų gamybą, toksiškas
kepenims, kenkia kaulų čiulpams.
Rifamicinai
• Veikia baktericidiškai, slopindamas
mikrobų nukleorūgščių sintezę.
• Vartojamas tuberkuliozės gydymui.
• Gali būti pavojingas kepenims.
• Negalima vartoti pirmus tris nėštumo
mėnesius.
Sulfonilamidai
• Veikia ne tik bakterijas, bet ir grybelius bei
pirmuonis (ypač toksoplazmas).
• Bakterijas veikia silpniau nei kiti antibiotikai
• Urosulfanas (šlapimo takų infekcijoms),
sulfazinas, sulfapiridazinas, sulfadenas,
ftalazolis (virškinamojo trakto infekcijoms),
natrio sulfacilis (akių konjunktyvitui),
sulfasalazinas (žarnų ligoms)
• Kombinuotas sulfanilamidų preparatas –
sulfametoksazolis – trimetoprimas (biseptolis)
vartojamas kvėpavimo, šlapimo takų
infekcijoms gydyti.
• NP: kraujodaros slopinimas, vartojant ilgai –
anemija, negalima vartoti nėščiosioms.
Atsaparumas
antibiotikams
• Atsparumas antibiotikams yra natūralus
reiškinys, kurį sukelia bakterijų genų mutacijos.
• Per gausus ir netinkamas antibiotikų
vartojimas paspartina antibiotikams atsparių
bakterijų atsiradimą ir plitimą.
• Veikiamos antibiotikų, jiems jautrios bakterijos
žūva, o atspariosios gali toliau augti ir
daugintis.
• Atsiranda naujų bakterijų atmainų, kurios yra
atsparios keliems antibiotikams tuo pat metu
(vadinamosios daugeliui vaistų atsparios
bakterijos).
– Tokios bakterijos galiausiai gali tapti atsparios
visiems žinomiems antibiotikams.
Netinkamas
antibiotikų
vartojimas
• Kai antibiotikai vartojami nepagrįstai:
– peršalimas, gripas ir kt. virusinės
infekcijos, karščiavimo mažinimas ir t.t.
• Kai antibiotikai vartojami neteisingai:
– sutrumpintas gydymo kursas, netinkama
dozė ar vartojimo režimas ir pan.
Atsparios
bakterijos
• Hospitalinės infekcijos
– šlapimo takų infekcija
– plaučių uždegimas
– odos infekcijos
– Viduriavimas
– kraujo užkrėtimas (sepsis)
• Pavyzdžiai:
– kraujo užkrėtimas ir operacinių žaizdų infekcija, tokia
kaip
MRSA (ją sukelia bakterija Staphylococcus aureus, atspari
meticilinui – vienam iš antibiotikų, kurie paprastai
veiksmingi
kovojant su Staphylococcus aureus)
– žaizdų bei operacinių žaizdų infekcijos, kurias sukelia
karbapenemams atspari Acinetobacter baumannii
– kraujo infekcija, kurią sukelia Enterobacteriaceae,
gaminančios
plataus spektro beta-laktamazes (angl. ESBL −
extendedspectrum beta-lactamases) − fermentus, kurie
gali sunaikinti
kai kuriuos antibiotikus
– širdies vožtuvo infekcijos, kurias sukelia vankomicinui
atsparūs
enterokokai
Virusas
vikipedija
Virusas – neląstelinės
sandaros infekcinis patogenas,
negalintis augti ir daugintis
už šeimininko ląstelės ribų.
• Lotyniškai žodis virus reiškia nuodas.
• Jie yra užkrečiamų ligų sukėlėjai,
galintys užkrėsti bet kokį iš ląstelių
sudarytą organizmą.
• Virusai yra dar mažesni už bakterijas,
todėl jų neįmanoma pamatyti per
šviesinį mikroskopą.

Gripo viruso
dauginimasis
Principai
• Priešvirusiniai vaistai (PV) skiriami
viruso sukeltos infekcijos gydymui;
• Taip pat trumpalaikiam prevenciniam
periodui.
• Skyrimo laiko svarba didelė- pradžioje
efektyvumo tikimybė didesnė;
• Nedaug duomenų, kad priešvirusiniai
vaistai veikia latentines ar
nesireplikuojančias virusų f-mas.
• PV nėra alternatyva imunizacijai
ilgalaikės perspektyvos prasme
Martindale 36th ed.
The complete drug reference
Svarbu
• Ne specifiniai simptomai turi būti
gydomi simptominiais vaistais;
• Yra grupė virusinių vaistų, kurios
nepasiduoda priešvirusinių vaistų
gydymui – tymai, poliomielitas,
raudonukė,pasiutligė;
• Skiepai gali turėti nedidelį ar jokio
poveikio, jei jau žmogus užsikretė;
Martindale 36th ed.
The complete drug reference
Kas lemia?
• Viruso augimą veikiantys junginiai gali
žalingai veikti šeimininko ląstelę
• - Šalutiniai poveikiai –dažni (nepriimtina)
• - Kiekvienas žingsnis viruso cikle veikia
šeimininko f-as
• Kai kurie mediciniškai svarbūs virusai negali
būti skleidžiami, veikia pavojingai, nėra pilnų
tyrimų (su gyvūnais)
• - HBV, HPV
• - raupai
• - Ebola, Lassa
Viena
svarbiausių
priežasčių,
kodėl turim
mažai
priešvirusinių
vaistų
• Poveikis turi būti pilnas – pilnai
užblokuoda viruso replikacija. Privalo
būti potencialus.
• Dauguma standartinių vaistinių
preparatų g.b. efektyvūs jei fermentas
yra dalinai blokuojamas, tuo tarpu
virusiniams vaistams tai nepriimtina ,
ypač kalbant apie rezistentiškų rūšių
vystymąsi;
• Tyrimai nuo to tik brangsta
Kita
antivirusinių
vaistų paieškos
problema:
trumpa ligos
trukmė
• kai pacientas jau jaučiasi blogai, per
vėlu daryti poveikį
• Antivirusiniai vaistai, turi būti pateikiami
infekcijos arba profilaktikos tikslu rizikos
grupėms
• - saugumo klausimai; vaistų skyrimas
sveikiems ?
• Šiuo metu nėra plataus spektro
antivirusinių medžiagų
• Trūksta greitų diagnostinių reagentų, kas
stabdo antivirusinių vaistų kūrimą

Antivirusinių
vaistų
rezistentiškumas
• Virusai replikuojasi gerai, o mutacijos –
nuo nedidelių iki labai didelių, todėl
rezistentiškumas turi būti numanomas iš
anksto;
• Ką daryti su ilgai trunkančiom
infekcijom(HIV, HBV, HCV)?
• Yra jau žinomi vad. Virusai-mutantai
• Vis gi, arsenalas - nedidelis
Rezistentiškumo
pavojus
• Pacientas negali būti gydomas tuo
pačiu vaistu
• Jei nėra kt.vaistų, infekcija negali būti
sustabdyta
• Antivirusinių mechanizmų genetinė
analizė rezistentiškumui gali duoti
apčiuopiamos naudos mažinant ir
stabdant šią problem

SUNKUS
ŪMINIS
RESPIRACINIS
SINDROMAS
Apie virusą
• Sunkus ūminis respiracinis
sindromas- kvėpavimo takų
susirgimas, kurį sukelia virusai,
priklausantys Coronaviridae šeimaiSARS-CoV.
• Šis virusas pirmą kartą
identifikuotas tik 2003 metais,
kadangi 2002 pirmą kartą
užfiksuota infekcija žmogui.
• Infekcija perduodama oro lašeliniu
būdu.
SARS-CoV viruso struktūra
• Simptomai dažniausiai pasireiškia per 2-10 dienų po
kontakto
su virusu.
• Žmonės, su išreikštai simptomais, gali platinti virusą
(transmisija intensyviausia antrąją savaitę po simptomų
pasireiškimo), tačiau nėra aišku, kiek laiko prieš ir po
simptomų atsiradimo ar išnykimo, asmuo gali užkrėsti
aplinkinius.
• Šiuo metu nėra nustatyto konkretaus gydymo protokolo
SŪRS
viruso infekcijai todėl taikomi įvairūs gydymo režimai.
Pagrindiniai simptomai
• Kosulys, prasidedantis po 2-3 dienų nuo kitų simptomų
atsiradimo (produktyvus kosulys pasireiškia retai)
• Sunku kvėpuoti
• Pakilusi temperatūra- daugiau nei 38.0°C
• Šaltkrėtis
• Kiti kvėpavimo simptomai
• Galvos ir raumenų skausmai
• Kiti galimi simptomai: virškinimo trakto sutrikimai, sloga,
gerklės perštėjimas
Gydymas
• Kortikosteroidai - tyrimai rodo, kad IV kortikosteroidai
efektyviai
mažina citokinų sukeltus plaučių pažeidimus, taip
mažinamas lokalus
plaučių uždegimas.
• Antivirusiniai agentai – dažniausiai naudojamas
ribavirinas (dažnai
kartu su steroidais). Tyrimų metu buvo nustatyta, kad
ribavirinas neturi
poveikio prieš koronavirusą, bet padidėja NR dažnis.
• Proteazės inhibitoriai - Lopinavir/ritonavir veiksmingi in
vitro.
• Interferonas – 1 tipo IFN inhibitoriai stabdo daugumos
DNR ir RNR
virusų dauginimąsį. Gydant IFN alfa ir kortikosteroidais
gerėja
oksigenacija, radiografiniai plaučių tyrimų atsakymai ir
mažėja creatin
fosfokinazės lygis (CPK).
• Monokloniniai AK – žmogaus monokloniai atikūnai gerai
neutralizuoja SARS-CoV S baltymų aktyvumą in vitro ir in
vivo.
• Intraveniniai imunoglobulinai – buvo naudojami
Singapure
epidemijos metu, tačiau pacientams padaugėjo
hiperkoaguliacijos
būklių, buvo diagnozuojamos tromboembolijos.
• Nitrito oksidas (NO) – pagerina oksigenaciją ir vienam
mažam tyrime
buvo nustatyta, jog NO veiksmingesnis negu ventiliacija.
• Vakcina – pirmoji vakcina pradėta tirti 2004 m.,
veiksminga, bet
vėliau buvo pastebėtos dar sunkesnės būklės. Šiuo metu 1
klinikinėje
stadijoje vystoma nauja vakcina.
Acikloviras
Farmakologijos požiūriu acikloviras yra neaktyvi medžiaga.
Jis tampa veiklus tik po to, kai
prasiskverbia į Herpes simplex arba Varicella zoster virusais
(HSV arba VZV) užkrėstų ląstelių vidų.
Aciklovirą veiklų padaro HSV arba VZV timidinkinazė,
fermentas, būtinas virusams daugintis, kitaip
tariant, virusas sintetina medžiagą, kuri slopina jo
dauginimąsi:
1. Didelis kiekis acikloviro skverbiasi į Herpes virusais
užkrėstas ląsteles.
2. Ląstelėse esanti virusų timidinkinazė fosforilina
aciklovirą į acikloviro monofosfatą.
3. Ląstelių fermentai paverčia acikloviro monofosfatą į tikrą
virusostatinę medžiagą acikloviro
trifosfatą.
4. Acikloviro trifosfato gebėjimas jungtis su viruso DNR
polimeraze, palyginti su ląstelės
polimeraze, yra 10 – 30 kartų didesnis, todėl viruso
fermentų aktyvumas slopinamas
selektyviai.
5. Viruso DNR polimerazė įjungia aciklovirą į viruso DNR
sudėtį, dėl to nutrūksta DNR
grandinės sintezė
Atsparumas aciklovirui
Veikimo spektras in vitro
• Labai jautrūs – Herpes simplex viruso l ir ll tipai,
Varicella zoster virusas.
• Jautrus – Epšteino ir Baro virusas.
• Nuo iš dalies jautrių iki atsparių formų –
citomegalijos virusas.
• Atsparūs – RNR virusai, adenovirusai, raupų
virusai.
Tab
• Organizmas pasisavina 20 %
išgertos acikloviro dozes, kita
dalis (80 %) šalinama su
išmatomis.
• Jei paciento inkstai sveiki, per
juos pašalinama 62 – 91 %
nepakitusio acikloviro ir
10 – 15 % metabolito 9-
karboksimetoksimetilguanino
forma.
• T1/2 yra apie 3 val.
• Geriama kas 4 val.
Cr
• Per odą pasisavina tik apie
0,1  ant odos užtepto
acikloviro kiekio
• Kadangi didesnis paviršiaus
plotas vaistiniu preparatu
negydomas, jokio acikloviro
sisteminio poveikio nebūna.
• tepti plonu sluoksniu 5 kartus
per parą kas 4 val., naktį
daroma pertrauka, ne ilgiau 10
dienų

Farmakoterapija skirtingais amžiaus

etapais
Ypatingos
grupės
• Vaikai
• Vyresnio amžiaus pacientai (virš 60m.)
• Nėščiosios ir žindyvės
Vaikai
• Absorbsija iš VT lėtesnė naujagimiams ir
kūdikiams,
absorbciją per odą yra greitesnė (oda
plonesnė ir
turi daugiau drėgmės)
• Pasiskirstymas keičiasi dėl kintančio
vandens kiekio
su amžiumi (neišnešioti kūdikiai 80% kno
masės,
naujagimiai 75%, vaikai 65%, suaugę 60%)
• Metabolizmo mechanizmai
nėra pilnai išsivystę
naujagimiams ir kūdikiams, tuo tarpu 2
-12m.
vaikams metabolizmo greitis yra didesnis
nei
suaugusiųjų
• Vaikų organizme vaistų
farmakodinamika yra kitokia,
mechanizmai iki galo neaiškūs, daugiau
NP reakcijų.
Vyresnieji
• Su amžiumi lėtėja absorbcija iš
virškinamojo trakto – dėl to, kad maistas
ilgiau užsibūna žanryne ilgėja laikas iki
pasiekiamas Cmax, mažėjantis
HCl kiekis taip pat mažina kai urių vaistų
pasissavinimą (pvz.,
itrakonazolio)
• Pasiskirstymą lemia mažėjanti kūno
masė, pvz. daugiau digoksino
patenka į raumenis; jei vyrauja riebaliniai
audiniai – sutrinka lipofilinių
vaistų pasiskirstymas (pvz., diazepamo)
• Vyresnio amžiaus žmonės turi iki 40%
sumažėjusią kepenų kraujotaką,
todėl vaistų, kurie turi praeiti kepenų
pasažą, metabolizmas gali
suklėtėti iki 60%, kas veda prie didėjančios
koncentracijos plazmoje,
galimos kumuliacijos ir t.t. (pvz.,
antiepileptiniai, NVNU)
• Inkstų glomerulų filtracija sumažėja 30-
35%, todėl keičiasi vaistų, kurie
metabolizuojami inkstuose poveikis
(morfinas, nitrofurantoinas), taip pat
vaistai, kurie šalinami per inkstus, gali
apsunkinti inkstų funkciją, taip
pat kumuliuotis.
• Dėl mažėjanči receptorių skaičiaus,
keičiasi farmakodinamika (pvz.,
mažėja beta adrenoreceptorių agonistų ir
beta adrenoreceptorių
antagonistų poveikis)
Nėščiosios ir
žindyvės
• Nėštumo metu moterys turėtų vartoti
vaistinius
preparatus tik esant būtinybei, pavyzdžiui,
sergant
tokiomis lėtinėmis ligomis kaip
hipertenzija, cukrinis
diabetas, epilepsija, bronchinė astma ar
anemija
• Galimas kai kurių vaistų neigiamas
poveikis moteriai ir
vaisiui
• Vaistų nepageidaujami poveikiai vaisiui:
– Mutageniškumas. Dėl šio poveikio
kartais atsiranda gemalo
lytinių ląstelių mutacija, kuri gali išryškėti
vėlesnių kartų
vaikams.
– Embriofetotoksiškumas.
– Teratogeniškumas. Pasireiškia vaisiaus
ar jo įvairių organų
apsigimimais. Teratogeniniu požiūriu
vaistai pavojingiausi
pirmuosius tris nėštumo mėnesius.
Vaistų
klasifikacija
pagal
saugumą
• A kategorija - rizikos vaisiui nėra,
nustatyta klinikinių tyrimų metu.
• B kategorija - atliekant bandymus su
laboratoriniais gyvūnais nenustatytas
joks šalutinis poveikis vaisiui, tačiau nėra
atlikta gerai kontroliuojamų ir
pakankamų tyrimų skiriant šį vaistą
nėščioms moterims.
• C kategorija - atliekant bandymus su
laboratoriniais gyvūnais nustatyti
vaisiaus pakenkimai, tačiau nėra atlikta
gerai kontroliuojamų ir pakankamų
tyrimų apie šio vaisto riziką skiriant jį
nėščioms moterims. Vaisto skyrimas
nėštumo metu gali būti pateisinamas
potencialia jo teikiama nauda.
• D kategorija - remiantis atliktais tyrimais
su žmonėmis bei
nepageidaujamų reakcijų atsiradimo
duomenimis šios grupės vaisto
skyrimas nėštumo metu yra rizikingas
vaisiui. Potenciali vaisto teikiama
nauda gali pateisinti jo skyrimą ir riziką
nėštumo metu.
• X kategorija - bandant vaistą su
laboratoriniais gyvūnais ar žmonėmis,
nustatyti vaisiaus trūkumai, arba yra
teigiamų įrodymų apie riziką vaisiui.
Taip pat užfiksuoti pranešimai apie
nepageidaujamas reakcijas vartojant
šios grupės vaistus. Griežtai draudžiami
nėštumo metu, jei jų nutraukimas
negalimas, pacientė turi būti
informuojama apie šio vaisto žalą.
• N kategorija - į FDA klasifikaciją
neįtraukti vaistiniai preparatai.
Racionalus vaistų
vartojimas
PSO
išskiriamos
probleminės
sritys
• Polifarmacija
• Antibiotikų terapija
• Receptinių vaistų skyrimas nesilaikant
klinikinių gairių
• Netinkamas nereceptinių vaistų
naudojimas (selfmedication)
• Paskirto gydymo režimo nesilaikymas
Probleminės
pacientų grupės
• Senyvo amžiaus pacientai
• Lėtinėmis ligomis sergantys
pacientai
• Terminalinės stadijos
onkologiniai pacientai
Vaistų
suvartojimo
tyrimai
Duomenų bazės leidžia
analizuoti:
• Paskyrimo/išrašymo duomenis
• Atleidimo/įsigijimo duomenis
• Vartojimo duomenis (iš dalies)
Duomenis galima surinkti ir
apklausos būdu
Polifarmacija
senyvame
amžiuje
• Italijoje atlikta tyrimų apžvalga rodo,
kad
vaistai pacientams virš 65m. amžiaus
skiriami neracionaliai, dėl to stebima
daugiau nepageidaujamų poveikių ir
didėja sveikatos draudimo išlaidos.
• Suomijoje atlikto tyrimo metu
nustatyta,
kad 30% 75m. amžiaus pacientų vaistus
naudojo potencialiai netinkamai, 98%
atvejų buvo susiję su polifarmacija
Onder et al, 2014
Bell et al, 2013
Polifarmacija
lėtinių ligų
gydyme
• Tyrimo Slovakijoje metu nustatyta,
kad hospitalizacijos metu pacientams
paskiriama daugiau vaistų nei vartojo
iki patekimo į ligoninę, vidutinis
vartojamų vaistų skaičius buvo
6,0±2,3 hospitalizacijos metu ir
6,2±2,4 po išleidimo iš ligoninės.
• Prieš hospitalizaciją, daugiau nei 6
vaistus vartojo 7% pacientų, po
išleidimo iš ligoninės – 19,8%.
Corsonello et al, 2007
Polifarmacija
terminalinėje
onkologinės
ligos stadijoje
• Beveik visi pacientai su pažengusia
onkologine liga naudojo daugiau
vaistų, nei buvo būtina
• 96% pacientų paskutinę gyvenimo
savaitę gavo 5 ir daugiau skirtingus
vaistinius preparatus, 25% iš jų 9 ir
daugiau vaistų
Kierner et al, 2015
Neracionali
antibiotikų
terapija
• Serbijoje atlikto tyrimo metu nustatyta,
kad vaikams antibiotikai buvo skiriami
neracionaliai ir nesilaikant klinikinių
gairių
• Pagrindiniai veiksniai lemiantys
neracionalų antibiotikų vartojimą:
– Tik 32% europiečių informaciją apie
antibiotikus ir
jų vartojimą gavo iš gydytojo, 10% iš
vaistininko,
visi kiti medijos kanalais
– Antibiotikų įsigijimas be recepto
(Graikija,
Portugalija, Ispanija, Didžioji Britanija)
Lakič et al, 2014
Special Eurobarometer 445, 2016
Receptinių
vaistų
skyrimas
nesilaikant
klinikinių
gairių
• AH gydymas ne visada atitinka
racionalaus
vaistų skyrimo sampratą – 2003−2012 m.
neatitikimo AH gydymo gairėms dažnis
padidėjo 2 kartus.
• Bendras antihipertenzinių vaistų
išrašymas
neatitiko efektyvaus vaistų išrašymo
sampratos, nors dažniausiai vartojamų
grupių antihipertenziniai vaistai – gryni
AKFI, ARB, BB, CCB ‒ buvo išrašomi
efektyviai.
Lisauskienė et al, 2017
Netinkamas
nereceptinių
vaistų
vartojimas
• Suomijoje atlikto tyrimo metu
nustatyta, kad dažniausiai
klaidingai ir neracionaliai
naudotos vaistų grupės:
– medikamentai nuo kosulio (70%
pacientų)
– nosies dekongestantai
– nuskausminamieji vaistai
– vidurius laisvinantys preparatai
– vaistai nuo supimo ligos
– aspirinas ir kt.
The Association of Finnish Pharmacies,
2018
Paskirto
gydymo
režimo
nesilaikymas
Vaistų režimo
nesilaikymas
Kompleksinis
gydymas
Ligos
progresavimas
Gydymo
nesėkmė
Priežastys,
kodėl
nesilaikoma
gydymo
režimo
• Vaistas paskirtas, bet neskirtas ligai
gydyti
• Pacientas negavo tinkamo recepto
• Paskirtas gydymas nebuvo pritaikytas
prie vartojamų vaistų
• Pacientas patyrė nepageidaujamą
poveikį
• Pacientas nežinojo apie gydymo
nesilaikymo pasekmes
• Pacientas nėra patenkintas gydymo
Rezultatu
Virškinimo sistemą veikiantys
vaistai

Funkcijos
1. Maisto paėmimas ir
mechaniškas susmulkinimas
2. Transportinė funkcija
3. Cheminis maisto medžiagų
skaidymas, virškinimas
4. Suvirškintų dalelių ir kitų
medžiagų rezorbcija
5. Šalinimo funkcija.
6. Apsauginė funkcija
7. Reguliacinė funkcija

Pepsinės
ligos
Kai agresyvių veiksnių (rūgšties,
pepsino,
tulžies) poveikis tampa stipresnis
už virškinimo
kanalo apsauginius veiksnius.
• GERL (gastroezofaginio
refliukso liga) – „rėmuo“
• Pepsinė opaligė (99% pepsinių
opų sekelia
Helicobacter pylori arba NVNU)
• Neopinė dispepsija
• Stresinis gastritas
• Gastrinoma ir kitos
hipersekracinės būklės
„Rėmuo“
Stemplės gleivinės sudirginimas
rūgštimi, kuri kyla iš skrandžio.
Ryjant
maistas praeina pro gerklę,
stemplę iki skrandžio. Normaliai
raumeninis
vožtuvas, vadinamas apatiniu
stemplės sfinkteriu, atsidaro ir
praleidžia
maistą į skrandį; po to vėl
užsidaro. Tuomet skrandyje
išsiskiria rūgštys,
padedančios virškinti maistą.
Jeigu sfinkteris atsidaro per
dažnai ar
pakankamai neužsidaro,
skrandžio rūgštis grįžta į
stemplę, pažeisdama ją ir
sukeldama deginimo jausmą, ką
mes vadiname rėmeniu.
• Deginimas už krūtinkaulio,
atsirandantis po valgio ir
besitęsiantis nuo
kelių minučių iki kelių valandų.
• Krūtinės skausmas, ypač
keliantis iš lovos, gulint ar
valgant.
• Deginimas gerklėje ar karšto,
rūgštaus, sūroko skonio skysčio
jutimas už
ryklės.
• Sunku ryti.
• Maisto strigimo pojūtis
krūtinėje ar gerklėje.
GERL - lėtinę būklė, kai
pažeidžiama stemplės gleivinė ir
skrandžio turinys į
stemplę patenka dažnai bei
didėja atpilamas jo kiekis

NUO
PEPSINIŲ
LIGŲ
VARTOJAMI
VAISTAI
1. Skrandžio rūgštingumą
mažinantys
preparatai
• Antacidai - šarminiai vaistai,
mažinantys
skrandžio rūgštingumą (pvz.,
natrio
hidrokarbonatas, magnio
oksidas, kalio
karbonatas, aliuminio
hidroksidas) –
reaguoja su skrandžio
hidrochlorido rūgštimi,
susidaro druska ir vanduo, ilgas
istorinis
vartojimas.
• H2 receptorių antagonistai
• Protonų siurblio inhibitoriai
2. Gleivinę saugančias
medžiagas
Maalox
Kombinuotas preparatas
aliuminio hidroksidas ir
magnio hidroksidas:;
• magnio hidroksidas sukelia
greitą ir trumpą
skrandžio turinio pH padidėjimą
(pH tampa
nefiziologinis, t. y. 7-8)
• aliuminio hidroksidas yra per
silpna bazė, kad
galima būtų vartoti vien tik jo.
Rezorbcija įprastinėmis
sąlygomis būna maža, kiek
rezorbuojama, išskiriama per
inkstus.
Rėmens ir gastroezofaginio
refliukso simptominis
gydymas suaugusiems ir
paaugliams nuo 15 metų.
Histamino H2-
receptorių
antagonistai
(1)
Skilimo pusperiodis – 1,1-4val.,
poveikio trukmę
lemia dozės. Du veikimo
mechanizmai:
1. Blokuoja gastrino ir nervo
klajoklio veikimą į
ECL ląsteles > slopina histamino
jungimąsi
prie H2 receptorių
2. Kai H2 blokuotas, tiesioginis
gastrino ir
acetilcholino perietalinių ląstelių
stimuliavimas
lemia mažesnę rūgšties
sekreciją.
Slopina 60-70% rugšties
sekrecijos 24val., ypač
veiksmingai slopina naktinę
sekreciją.
Ranitidinas
Slopina skrandžio bazinę ir sulčių
sekreciją, mažina
rūgštingumą, ne taip intensyviai
- pepsino kiekį ir
skrandžio sulčių tūrį
• Dvylikapirštės žarnos opa.
• Gerybinės skrandžio opos.
• Refliuksinis ezofagitas.
• Zollinger-Ellison sindromas.
Maksimali koncentracija kraujo
plazmoje pasiekiama
po 1,25-3 val. Didinant dozę iki
300 mg, jo
koncentracija kraujo plazmoje
kinta proporcingai
dozei. Per 24 valandas su
šlapimu apie 30% jo kiekio
išsiskiria nepakitusiu pavidalu.
Protonų
siurblio
inhibitoriai
Benzimidazių pakaitalai,
struktūra panaši į H2
antagonistus, veikimo
mechanizmas kitoks.
Skiriami kaip neveiklūs
provaistai.
Ypatingai tinkami pepsinei
opaligei gydyti,
nes ne tik greičiau palengvina
simptomus, bet
ir pagreitina dvylikapirštės
žarnos ir skrandžio
opų gijimą:
1. H.pylori sukeltos opos –
derinys su dviem
antibiotikais
2. Su NVNU siejamos opos
! Slopina B12 pasisavinimą iš
maisto!
Omeprazolis
Jis selektyviai slopina skrandžio
parietalinių ląstelių
paviršiuje esančios sekrecinės
membranos fermentų
sistemos H+/K+
adenozintrifosfatazę
(paveikslėlyje
rūgščių sekrecija ATFazė), todėl
blokuojama paskutinė
vandenilio jonų pernešimo į
skrandį fazė. Slopina
bazinę ir įvairių dirgiklių sukeltą
skrandžio rūgšties
sekreciją, bet neveikia
acetilcholino ir histamino
receptorių, nedaro įtakos
pepsino gamybai bei kieto
ir skysto maisto evakuacijai iš
skrandžio.
NP: Šleikštulys, vėmimas,
viduriavimas arba vidurių
užkietėjimas, pilvo diegliai,
vidurių pūtimas, skonio
pokyčiai, burnos gleivinės
uždegimas, burnos
džiūvimas.
Galimos
problemos
• Skrandžio rūgšties
sumažėjimas padidina
enterinės infekcijos grėsmę
• Dėl protonų siurblio
inhibitoriaus
naudojimo ilgainiui padidėja
gastrino
koncentracija:
- Gali skatinti ECL ląstelių
hipertplaziją
- Gali skatinti gaubtinės žarnos
gleivinės
proliferaciją
• Veikia vaistų, kurių
biopasisavinimą veikia
rūgštingumas, absorbciją,
Esminiai skirtumai
Antacisiniai vaistai;histamine H2
receptorių blokatoriai, proton
siurblio ingibitoriai

Gleivinę
saugančios
medžiagos
Rūgščių ir pepsinių sutrikimų
prevencijai ir
gydymui yra daug tokius
gleivines
apsauginius mechanizmus
stiprinančių
medžiagų:
• Sukralfatas
• Prostaglandinų analogai
• Koloidiniai bismuto junginiai
Sukralfatas
• Skatina opų gijimą ir neleidžia
joms atsinaujinti.
Nesukelia sisteminio poveikio,
veikia lokaliai -
sudaro apsauginį sluoksnį
prisijungęs prie
nekrozinio audinio baltymų opos
paviršiuje, apsaugo
nuo pepsino, skrandžio rūgšties
ir tulžies rūgščių
virškinamojo poveikio.
• Sukralfatas stimuliuoja
gleivinės fiziologinę
apsauginę todėl didina
atsparumą ir egzogeniniams
(alkoholiui, nesteroidiniams
vaistams nuo uždegimo
ir acetilsalicilo rūgščiai)
kenksmingiems veiksniams.
• Sukralfatas adsorbuoja
pepsiną ir tulžies rūgštis.
VIRŠKINIMO
MOTORIKĄ
VEIKIANTYS
VAISTAI
Žarnyno peristaltika – nuolatinis
ritmingas
žarnų sienelių susitraukinėjimas,
stimuliuojantis maisto masės
judėjimą
žarnynu.
Žarnyno peristaltika gali sutrikti
dėl įvairių
priežasčių: lėtinių virškinimo
sistemos ligų,
lėtinio vidurių užkietėjimo,
nejudraus
gyvenimo būdo, nėštumo ir pan.
Sulėtėjus
žarnyno peristaltikai virškinamo
maisto masė
ilgiau užsibūna žarnyne, sutrikdo
jo veiklą ir
sukelia nemalonius simptomus.
Cholinomimetinės
medžiagos
• Betanecholis stimuliuoja M
receptorius, anskčiau gydyta
GERL,
tačiau daug šalutinių poveikių.
• Neostigminas – palengvina
skrandžio, plonosios ir gaubtinės
žarnos ištuštinimą, naudojama
tik
hospitalizuotiems pacientams,
nes
šalutiniai poveikiai dažni –
perteklinis
seilėtekis, pykinimas, vėmimas,
viduriavimas ir bradikardija.
Metoklopramidas (1)
Centrinės nervų sistemos
dopamino
receptorių antagonistas,
periferiniuose
organuose jis sukelia
cholinerginį poveikį.
Vaistinis preparatas sukelia
dvejopą poveikį:
1. slopina vėmimą
2. skatina skrandžio išsituštinimą
bei maisto
slinkimą plonąja žarna
Greitai absorbuojamas iš
virškinimo trakto.
Didžiausia koncentracija
plazmoje būna po
30–120 min. Į sisteminę
kraujotaką patenka
60–80% išgertos dozės.
Metoklopramidas (2

Metabolizuoja kepenys, 20% dozės šalinama su šlapimu nepakitusia forma.

NP: diarėja, ektrapiramidiniai reiškiniai, depresija, hipotenzija.

Makrolidai
Tai yra makrolidiniai arba
polieniniai
antibiotikai. Jie slopina
gramteigiamųjų,
penicilinui atsparių stafilokokų ir
mikoplazmų,
gramneigiamųjų kokų,
spirochetų, didžiųjų
virusų ir pirmuonių augimą. Be
to:
• Tiesiogiai stimuliuoja
virškinimo kanalo
lygiųjų raumenų motilino
receptorius ir
skatina migruojantį judinamąjį
kompleksą.
• Naudinga kai kuriems
pacientams
hospitaliai, bet greitai
priprantama.
Vidurių
užkietėjimas
Pagrindinės priežastys:
1. Nepakankamas skaidulinių
medžiagų kiekis maiste
2. Nepakankamas skysčių
suvartojimas
3. Nepakankamas fizinis
aktyvumas
4. Vidurių užkietėjimą
skatinantys vaistai
5. Dirgliosios žarnos sindromas
(DŽS)
6. Gyvenimo būdo ar gyvenimo
tėkmės pasikeitimai
7. Piktnaudžiavimas vidurių
laisvinamaisiais
8. Atsiradusio poreikio tuštintis
ignoravimas
9. Specifinės ligos
10. Storosios ar tiesiosios žarnos
ligos
Gydymas
• Dietos sureguliavimas
• Pakankamas skysčių vartojimas
• Gyvenimo būdo pakeitimas
• Farmakoterapija - laisvinamųjų
vaistų
vartojimas
LAISVINAMIEJI
Užkietėjimo simptomai:
- Išangės skausmingumas
- Pilvo skausmas
- Pilvo pūtimas
Daugumai žmonių, kurių viduriai
užkietėję
nestipriai, laisvinamųjų nereikia.
Tačiau tiems,
kurie pakeitė gyvenimo būdą, o
viduriai vis
vien užkietėję, trumpai
rekomenduojamas
gydymas vaistais.
Laisvinamieji
formuojantys
išmatas
Nesuvirškinami hidrofiliški
koloidai,
absorbuojantys vandenį, gausiai
formuojantys
minkštinantį gelį, kuris tepa
gaubtinę žarną ir
skatina peristaltiką.
Gysločio sėklos - užpylus
vandeniu sėklos greitai
sugeria vandenį ir išbrinksta.
Sėklų organizmas
nepasisavina- jos praeina kaip
šluota žarnynu ir
slinkdamos žemyn gali
absorbuoti ir pašalinti toksinus,
tokiu būdu išvalydamos
virškinamąjį traktą,
reguliuodamos tuštinimąsi,
apsaugodamos nuo vidurių
užkietėjimo. Išgėrus
rekomenduojamą dozę šių
skaidulų, būtina išgerti
papildomą stiklinę skysčių.
Patekusios į organizmą skaidulos
toliau brinksta
(padidėja net iki 40-60 kartų).
Stimuliuojantys
vidurius
paleidžiantys
preparatai
Sužadina žarnyno motoriką –
stimuliuoja
enterinės nervų sistemos ir
gaubtinės žarnos
elektrolitų ir skysčių išskyrimą.
Ilgalaikis
vartojimas gali sukelti
priklausomybę.
Alavijas, sena ir šunobelė
Ricinų aliejus - žarnose lipazė
skaldo ricinos aliejų į
ricinolio rūgštį ir glicerolį, kurie
dirgina žarnyno
receptorius, todėl skatinama
lygiųjų raumenų veikla,
lengvėja žarnų turinio slydimas,
didėja osmosinis
slėgis, iš audinių skystis
skverbiasi į žarnos spindį ir
minkština nesuvirškintą maistą.
Bisakodilis
Vietinio vidurius laisvinančio
poveikio
difenilmetano darinys. Jis
priklauso
kontaktinių vidurius laisvinančių
vaistinių
preparatų grupei, tiesiogiai
veikia žarnyno
gleivinės nervinius mazgus,
daugiausiai
storojoje žarnoje.
INDIKACIJOS – trumpalaikis
vidurių
užkietėjimo gydymas
NP - nemalonus pojūtis
skrandyje, pilvo
diegliai ir viduriavimas, alerginės
reakcijos,
dehidratacija
Druskos ir
osmosiniai
vidurius
paleidžiantys
preparatai
Tirpūs, bet neabsorbuojami
junginiai, skystina
išmatas, nes gausina fekalinio
skysčio kiekį:
• Neabsorbuojami cukrūs ir
druskos
(magnio oksidas, sorbitolis,
laktuliozė) –
užkirsti ir gydyti lėtiniam
užkietėjimui.
• Polietileno glikolis (PEG) –
gaubtinei
žarnai valyti prieš endoskopinę
operaciją,
sukurta taip, kad nepakeičia
elektrolitų
pusiausvyros, todėl saugus
visiems
pacientams
Viduriavimas
Viduriavimas – tai pasikeitęs
tuštinimosi pobūdis, kai
išmatos tampa nenormaliai
skystos ir (ar) gausios,
dažniausiai didėjant ir
tuštinimųsi skaičiui.
Išskiriamas ūminis (trunka 4
sav.) Viduriavimas yra vienas
pagrindinių virškinimo trakto
ligų simptomų.
Dažniausiai naudojami
loperamidas ir diosmektitas
Viduriavimo rūšys:
• Osmosinis
• Sekrecinis
• Uždegiminis
• Malabsorbcinis
• Dėl sutrikusios motorikos
Loperamidas
(1)
Jungiasi prie opioidinių
receptorių, esančių
žarnų sienelėje, todėl
slopinamas
acetilcholino ir prostaglandinų
išsiskyrimas,
mažėja stumiamoji peristaltika,
sulėtėja žarnų
turinio slinkimas. Loperamidas
didina išangės
raukų tonusą, todėl geriau
sulaikomos
išmatos, suretėja staigus noras
tuštintis.
Žarnyne loperamidas
rezorbuojamas gerai,
tačiau beveik visas konjugacijos
būdu
metabolizuojamas kepenyse ir
išskiriamas su
tulžimi, į sisteminę kraujotaką jo
beveik
nepatenka.
Loperamidas
(2)
Pradžioje reikia iš karto išgerti 2
kapsules (4
mg) Po to reikia gerti po 1
kapsulę (2 mg) po
kiekvieno tuštinimosi. Neviršyti
6 kapsulių per
dieną.
• Negalima skirti sergant sergant
ūmine
dizenterija, ūminiu opiniu kolitu,
bakterinės
(Shigella, Salmonella,
Campylobacter)
kilmės enterokolitu.
NP: vidurių užkietėjimas, dujų
susikaupimas
virškinimo trakte, galvos
skausmas,
pykinimas ir svaigulys.
Smecta
(diosmektitas)
• Sudaro plastišką klampią
plėvelę, kuri
padengia gastrointestinalinę
gleivinę.
• Sąveikaudama su gleivinės
glikoproteinais,
padidina gleivinės gelio
atsparumą gleivinę
žalojantiems veiksniams.
• Diosmektitas apsaugo
virškinamojo trakto
gleivinę, padidina apsauginį
barjerą.
• Diosmektitas nesugeria
rentgeno spindulių,
nedažo išmatų ir, vartojant
įprastomis dozėmis,
nepakeičia fiziologinio
intestinalinio tranzito
laiko.
DIRGLIOSIOS
ŽARNOS
SINDROMUI
VART.
VAISTAI
Funkcinis virškinimo trakto
sutrikimas,
pasireiškiantis pilvo skausmu ar
diskomfortu,
susijusiu su tuštinimosi dažnio ir
išmatų
konsistencijos pakitimais.
Organizme nerandama jokių
organinių
pakitimų. Dėl sutrikusios
smegenų ir žarnų
sąveikos, padidėja skausmo
suvokimas,
pakinta virškinimo trakto
motorika bei
sekrecija.
DŽ simptomai
• pilvo skausmas
• nenormalus tuštinimosi
dažnis
• viduriavimo kaitaliojimasis
su vidurių užkietėjimu,
• pilvo pūtimas,
• tempimo, nevisiško
pasituštinimo jausmas,
• palengvėjimas pasituštinus,
• gleivių buvimas išmatose.
Su virškinimu nesusiję:
- galvos, raumenų, stuburo
skausmas,
- sutrikusi šlapimo pūslės
funkcija,
- nemiga,
- susilpnėjusi seksualinė
funkcija,
- šleikštulys, ankstyvo sotumo
jausmas,
- deginimas už krūtinkaulio.
DŽ gydymas
Nukreiptas į simptomus:
1. Esant vidurių užkietėjimui:
pakankamai skysčių (1,5-2 litrai
per parą), tinkami maisto
produktai
(morkos, obuoliai, apelsinai,
juoda duona, medus, vaisių
sultys),
išmatų tūrį didinančios
priemonės (augalinės skaidulos,
metilceliuliozė), vidurius
paleidžiantys vaistai (magnio,
natrio
sulfatas).
2. Esant viduriavimui:
tinkama dieta (ryžiai, manų
košė, kisielius, mėlynės),
viduriavimą
stabdantys medikamentai
(cholestiraminas, kalcio
karbonatas,
loperamidas).
3. Esant vidurių pūtimui – krapai,
kmynai, simetikonas
4. Esant nervinei įtampai,
nerimui, baimei –
benzodiazepinai
Simetikonas
Simetikonas - stabilus, paviršių
veikiantis
polidimetilsiloksanas.
Jis keičia dujų burbuliukų,
esančių maiste ir
virškinamojo trakto gleivinėje,
paviršiaus
įtampą, ir dėl to jie subliūkšta.
Atpalaiduotos
dujos gali būti absorbuojamos
arba, veikiant
žarnų peristaltikai, pašalinamos.
Žarnyne neabsorbuojamas, todėl
jo
sisteminis toksinis poveikis
netikėtinas.
NP kol kas nepastebėta.
Vėmimas
Apsauginio virškinimo
sistemos reflekso veikimas, kai
pro burną pasišalina skrandžio, o
kartais
ir žarnų turinys. Tai sudėtingas
refleksas,
kurio metu dirginami vėmimo
zonų
receptoriai. Kartais vemti
pradedama nuo
stipraus susijaudinimo,
pamačius, užuodus
organizmui nepriimtino maisto,
išvydus
vėmalus, kraują. Vemiant giliai
įkvepiama,
nusileidžia antgerklis ir pakyla
gerklos– tai
apsaugo kvėpavimo takus nuo
vėmalų
patekimo.
VAISTAI NUO
VĖMIMO
• Pirmiausia - priežasties
išsiaiškinimas ir
šalinimas.
• Gausiai ir dažnai vemiant,
atstatomas
skysčių balansas (geriant ar
intraveniniu
būdu).
• Metoklopramidas (žiūrėti prie
peristaltikos)
• Imbieras
Imbieras
Tradicinis augalinis vaistinis
preparatas, kurio
indikacijos pagrįstos tik ilgalaikiu
vartojimu,
skirtas supimo ligos simptomų
mažinimui.
• Paaugliams, suaugusiems ir
pagyvenusiems žmonės gerti
750 mg likus
pusvalandžiui iki kelionės.
• Vaikams nuo 6 iki 12 metų
reikia gerti po
250-500 mg likus pusvalandžiui
iki
kelionės.
• Vaikams jaunesniems kai 6
metai vaisto
vartoti nerekomenduojama
Vėmimą
sukeliantys
preparatai
(emetikai)
Alkaloidai - tai sudėtingi
organinės kilmės,
šarminės reakcijos, turintys
azoto (azotas
dažniausiai būna cikle)
heterocikliniai
junginiai. Jie pasižymi stipriu
fiziologiniu
veikimu į organizmą.
Alkaloidai dažnai turi
nemokslinius
pavadinimus, kurie gali būti
botaninės kilmės:
• atropinas - nuo Atropa
belladona
• sukurti pagal veikimą:
emetinas - nuo
žodžio emetikas (vėmimą
sukeliantis
vaistas).
UŽDEGIMINIAI
ŽARNOS LIGAI
GYDYTI
VARTOJAMI
VAISTAI
• Opinis kolitas - lėtinis storosios
žarnos
uždegimas (tuštinimasis su
krauju ir gleivėmis,
pilvo skausmas, karščiavimas,
pykinimas,
vėmimas)
• Crohno liga - sisteminė
uždegiminė virškinimo
trakto liga, galinti pažeisti bet
kurią trakto dalį.
Dažniausiai pažeidžiama klubinė
ir akloji
žarnos.
Esant nesunkai ligos formai
skiriamas
mesalazinas, kartais skiriami
antibiotikai,
gliukokortikoidai.
Sulafasalazinas
Uždegimą slopinantis vaistinis
preparatas.
Apie 30 % išgerto sulfasalazino
rezorbuojama plonojoje žarnoje,
likusius 70
% storosios žarnos bakterijos
metabolizuoja į
sulfapiridiną ir 5-aminosalicilo
rūgštį.
Dozė parenkama atsižvelgiant į
ligos
sunkumą ir galimą vaisto
nepageidaujamą
poveikį (500mg – 2g iki 4 kartį
per dieną).
NP: Leukopenija, apetito
netekimas, svaigulys,
galvos skausmas, skonio pojūčio
sutrikimai,
spengimas ausyse, kosulys, pilvo
skausmas,
viduriavimas, vėmimas, gelta,
karščiavimas
KASOS
FERMENTŲ
PAPILDAI
Didžiausias digestinės funkcijos
krūvis tenka
kasai, nes ji vienintelė žmogaus
organizme
sintetina ir išskiria tris
svarbiausius virškinimo
fermentus:
• amilazę (angliavandeniams
skaidyti);
• tripsiną (baltymams);
• lipazę (riebalams).
Visi šie fermentai įeina į
pankreatino (kasos
sulčių) sudėtį.
Kasos sulčių
nepakankamumas
Absoliutus:
• lėtiniu pankreatitu
• cistine fibroze
• po chirurginių operacijų
Santykinis:
• padidėjus kasos fermentų
poreikiui
• sergant virškinamojo trakto
infekcijomis,
diskinezijomis ir pan.
• kai reikia kompensuoti kitų
virškinamojo trakto
dalių funkcijos praradimą
Simptomai ir
gydymas
• pilvo diskomfortas (skausmu,
maudimu,
pūtimu, gurguliavimu ir pan.);
• sutrikusio maisto medžiagų
(pirmiausia ir
svarbiausia – riebalų) skaidymo
požymiai
– steatorėja;
• dėl rezorbcijos sutrikimo
žarnyne gali
pasireikšti ir kai kurių nutrientų,
biologiškai
aktyvių medžiagų trūkumo
simptomai.
1. Dieta
2. Fermentai
Kreon
Kapsulėje yra kasos milteliai,
kurių aktyvumas
atitinka lipazės, amilazės ir
proteazės veikimą.
Dozės dalijimas į daugelį dalių
garantuoja tolygų
minimikrosferų pasiskirstymą
chimuse bei išėjimą iš
skrandžio kartu su chimusu, ir,
joms ištirpus,
kokybišką fermentų
pasiskirstymą jame.
Minimikrosferoms patekus į
plonąją žarną, jų
dangalas, esant pH > 5,5, labai
greitai suskyla ir
atsipalaidavę lipoliziniai,
proteoliziniai bei
amiloliziniai fermentai dalyvauja
riebalų, baltymų bei
krakmolo virškinime.
TULŽIES
AKMENŲ
GYDYMAS
Tulžies pūslės akmenligė - tai
tulžies pūslėje ar (ir)
kepenų bei tulžies latakuose iš
tulžies ingredientų
susidarantys akmenys, kurie gali
nesukelti jokių
simptomų arba pasireikšti
skausmo priepuoliais.
Simptomai:
•Tamsus, drumstas šlapimas
•Pykinimas, pilvo pūtimas
•Maudimas dešinėje pašonėje
•Šviesios išmatos
•Gelta, odos niežėjimas
•Skausmas po dešiniuoju
šonkaulių lanku
Ursodiolis
Išgėrus, mažėja cholesterolio
kaupimasis tulžyje,
slopinama cholesterolio
absorbcija žarnyne ir
mažinama cholesterolio
sekrecija į tulžį. Manoma, kad
dėl cholesterolio išsklaidymo ir
skystų kristalų
susidarymo cholesteroliniai
akmenys ištirpsta.
Šio vaistinio preparato poveikis
taip pat susijęs su
pagerėjusia sekrecine
hepatocitų funkcija ir imuninį
atsaką reguliuojančiais
procesais.
Absorbuojama 60-80%
dvylikapirštėje žarnoje ir
viršutinėje tuščiosios žarnos
dalyje.
Ursofalk būtina vartoti prižiūrint
medicinos personalui!
Žarnyno
mikroflora
Žmogaus žarnyne egzistuoja
didelė
ekosistema, kurią sudaro įvairūs
mikroorganizmai, turintys įtakos
žmogaus
fiziologijai, imuninei sistemai,
bendrai sveikatos būklei.
Probiotikai – tai išgrynintos
žarnyno
bakterijos, pritaikytos vartoti,
siekiant užtikrinti
normalią žarnyno mikroflorą.
Pagrindinis jų
tikslas ir darbas – apsaugoti
organizmą nuo
išorinių veiksnių ir išlaikyti jį
sveiką.
Enterol
Gyvi Saccharomyces boulardii
mikroorganizmai,
virškinamajame trakte veikia
panašiai kaip normali
žarnyno flora:
•slopinamas kai kurių
mikroorganizmų ar jų
toksinų patogeninis poveikis
•skatinama virškinamojo trakto
trofika ir imunitetas
Saccharomyces boulardii
praeidama pro
virškinamąjį traktą jo
nekolonizuoja. Žarnyne
greitai susidaro ir visą vartojimo
laiką išlieka
didelė šių mikroorganizmų
koncentracija, nustojus
gydyti, po 2 – 5 dienų žūsta.

Skausmo farmakoterapija

Skausmas
Dažniausias ligos simptomas, verčiantis ieškoti pagalbos,
yra
skausmas:
• Ūminis skausmas dažniausiai siejamas su trauma ar liga,
malšinamas įprastais būdais ir nurimsta pasveikus.
• Skausmas vadinamas lėtiniu, jei trunka ilgiau kaip 3 mėn.
ir tęsiasi
ilgiau už jį sukėlusią ligą ar traumą. Lėtinis skausmas gali
būti
nuolatinis ir(ar) epizodinis. Jį lydi emocinis stresas,
depresija,
miego, libido sutrikimai, sumažėjęs apetitas, svorio
kritimas,
socialinė izoliacija. Kartais lėtinio skausmo etiopatogenezė
gali
būti neaiški, nenuspėjama jo trukmė, pobūdis ir prognozė.
Skausmas lieka vienu iš blogiausiai malšinamų simptomų ir
yra viena
iš visuomenės nusivylimo medicinos pagalba priežasčių.
Nociceptoriai
• Nuogos nervų šaknelės
• Aktyvuojamos stimulo – mechaninio,
temperatrinio, cheminio
– Turi aukštesnė dirginimo slenkstį, nei kiti
receptoriai
– Reikia tam tikro stiprumo stimulo (audinio
pažeidimo), kad būtų sudirginti
• Šaknelės gali būti mielinizuotos ir
Nemielinizuotos

Nociceptoriai

Pagal stimulo poveikį nociceptoriai esti 2 rūšių: 1. Monomodaliniai, dirginami vieno modalumo stimulo –
mechaninio, terminio ar cheminio. 2. Polimodaliniai, dirginami visų 3 stimulų – mechaninių, terminių ir
cheminių

Nociceptorių
vieta
• Paviršiniai odos sluoksniai
• Gilieji audiniai
– Periosteum (audinys kuris dengia
visus kaulus)
– Sąnariai
– Arterijos sienelė
– Pilvaplėvė
– Raumenys ir t.t.
• Smegenyse skausmo receptorių
nėra, nociceptoriai smegenyse
yra tik voratinkliniam smegenų
dangale.
Kaip
atsiranda
skausmas?
• Trauma, pjūvis, nudegimas – mechaninis
pažeidimas – greitas skausmas
• Esant uždegimui iš pažeistų audinių išsiskiria
cheminės medžiagos - algogenai, kurios
dirgina nociceptorius ir taip jaučiamas
skausmas – skausmas lėtas, bukas.
– Tiesiogiai nociceptorius dirgina bradikininas,
histaminas, serotoninas, acetilcholinas,
ekstraląstelinis K+.
– Prostoglandinai ir tromboksanai įjaudrina
(sensibilizuoja) nociceptorius mechaniniam,
terminiam, cheminiam stimului.
Skausmo
neurotransmiteriai
Medžiagos, kurios perneša skausmo signalą
(impulsą):
• Pagrindinis Aδ skaidulų skausmo
neurotransmiteris yra gliutamatas. Glutamatas,
atsipalaidavęs iš Aδ nocicepcinių skaidulų
terminalių, sukelia sinapsinį antro sensorinio
neurono atsaką, atsirandantį glutamatui veikiant
bent 2 ekscitatorinių amino rūgščių receptorių
potipius: AMPA ir NMDA (N-metil-D-aspartatas).
• C skaidulų neurotransmiteriai yra neuropeptidai.
C tipo aferentinės nervinės skaidulos sintezuoja ir
į sinapsinį plyšį išskiria ir kitus neuropeptidus
neurokininą A ir su kalcitonino genu susijusį
peptidą, kurie veikia per neurokinino receptorius.

Medikamentinis
skausmo gydymas
1. neopioidiniai analgetikai (paracetamolis,
aspirinas) ir nesteroidiniai vaistai nuo
uždegimo (NVNU)
2. opioidai
3. adjuvantai (antidepresantai,
priešepilepsiniai vaistai, vietiniai
anestetikai, kortikosteroidai, centrinio
poveikio miorelaksantai ir kt.).
Neopioidiniai
analgetikai
Aspirinas pradėtas vartoti 1800 m.
Vėliau daugybė preparatų buvo vartojami
kaip antipiretikai, analgetikai ir vaistai nuo
uždegimo ir buvo vadinami panašiais į
aspiriną vaistais.
Aspirinas
(acetilsalicilo
rūgštis)
• Slopina uždegimą, skausmą ir karščiavimą.
• Slopina prostaglandinų sintezę ir veikia pogumburį,
slopindamas
karščiavimą, trombocitų agregaciją (per tromboksaną bei
vitamino
K veikiamus krešėjimo faktorius).
• Inkstai šalina laisvą salicilo rūgštį bei konjuguotus
metabolitus.
• Aspirinas nevartojamas sergant sunkiomis inkstų ligomis.
• Dozė turi būti mažinama, kai yra kepenų veiklos
sutrikimų.
• Nepageidaujamas šalutinis poveikis – virškinamojo trakto
dirglumas, pykinimas, vėmimas, spengimas ausyse,
metabolinė
acidozė, ūminio sunkaus kvėpavimo takų pažeidimo
sindromas,
„slaptas“ kraujavimas iš virškinimo trakto.
• Veikia CNS ir sukelia svaigulį, nuovargį, nemigą,
apsnūdimą,
apatiją, depresiją ir galvos skausmus.
• Ligoniai, sergantys astma, kuriems yra nosies polipų,
rinitas, gali
netoleruoti aspirino – kartais išprovokuojamas alerginių
simptomų
paūmėjimas ir pavojingas gyvybei bronchospazmas.
• Ligoniai, kurie vartoja aspirino nuo stenokardijos ar
miokardo
infarkto, paskyrus COX-2 inhibitorių, aspirino turi vartoti ir
toliau
(80-325 mg).
• Aspirinas yra veiksmingas analgetikas vartojant
standartines
dozes, bet mažiau veiksmingas už kitus analgetikus.
Vartojant ilgai,
sukelia daug nepageidaujamų poveikių.
Acetaminofenas
(paracetamolis)
• Nėra vaistas nuo uždegimo, bet turi daug panašių savybių
kaip ir NVNU.
• Lengvai pereina hematoencefalinį barjerą. Centrinėje
nervų
sistemoje slopina prostaglandinus (per COG-2 ir 3
slopinimą) ir dėl to veikia analgeziškai ir antipiretiškai. Jo
periferinis uždegimą slopinantis poveikis yra silpnas.
• Metabolizuojamas kepenyse. Esant inkstų disfunkcijai
didinami intervalai tarp dozių.
• Vartojamas vidutinio stiprumo skausmui malšinti, ypač
kai
negalima vartoti aspirino.
• Nerekomenduojama jo skirti, kai yra kepenų patologija.
• Hepatotoksiškumas atsiranda vartojant ilgą laiką 3 g/d.,
trumpą laiką - 7-8 g/d.
• Vidutinė rekomenduojama dozė 3-4 g/d.
• Dažnai paracetamolis vartojamas kartu su kodeinu.
NVNU
NVNU yra silpnos organinės rūgšties dariniai, veikiantys
daugiausia periferijoje,
jungiasi su plazmos albuminu (95-99 proc.), nelengvai
pereina hematoencefalinį
barjerą, intensyviai metabolizuojami kepenyse ir pasižymi
mažu inkstų klirensu
(<10%)
Pirmą kartą terminas NVNU buvo pritaikytas 1949 m.,
įdiegus į klinikinę praktiką
fenilbutazoną.
Tai daugiausiai vartojama vaistų grupė ūminiam ir lėtiniam
skausmui gydyti.
Pasaulyje kasdien jų vartoja 30 mln. žmonių.
1970 m. Vane atrado, kad jie slopina ciklooksigenazę
(COG), kuri dalyvauja
endogeninių prostaglandinų sintezėje. Kartu su
tromboksanais prostaglandinai
sudaro prostanoidų grupę, kuri sintetinama iš arachidono
rūgšties .

Prostanoidų
poveikis
organams
• Kraujagyslių lygiųjų raumenų atsipalaidavimas
karščiuojant (vyrauja)
(PGI1, PGE) ir kontrakcija (PGF1, TXA);
• Padidėjęs kraujagyslių pralaidumas (LTB);
• Gimdos lygiųjų raumenų kontrakcija (PGE, PGF2);
• Bronchų lygiųjų raumenų atsipalaidavimas (PGE) ir
kontrakcija (PGF2,
TXA, LTC, LTD);
• Padidėjusi virškinamojo trakto motorika (PGE1, PGI);
• Virškinamojo trakto apsauga slopinant rūgščių sekreciją ir
padidinant
gleivių sekreciją (PGE1, PGI);
• Inkstų kraujotakos reguliavimas ir natrio bei kalio
apykaita (PGE1,
PGI);
• Kitų skausmo ir uždegimo mediatorių (serotonino,
bradikinino,
histamino) poveikio didinimas (PGE1, PGI);
• Nociceptorių įjautrinimas (PGE1, PGI);
• Trombocitų agregacijos slopinimas (PGI);
• Trombocitų agregacijos didinimas (TXA).
NVNU poveikis
NVNU poveikis priklauso nuo jų sugebėjimo slopinti
prostaglandinų sintezę blokuojant COX (COG).
Žinomos dvi ciklooksigenazės:
• COX-1, kurios paprastai yra visuose audiniuose,
būtina normaliam organų funkcionavimui.
• COX-2 – kurios labai nedideli kiekiai yra smegenyse,
inkstuose, kauluose, kiaušidėse, gimdoje, trachėjos
epitelyje ir plonosiose žarnose, atsiranda uždegimo
atveju.
• NVNU uždegimą slopinantis poveikis priklauso nuo
COX-2 slopinimo, o nepageidaujamas poveikis – nuo
COX-1 slopinimo
• Prostaglandinai nėra labai reikšmingi skausmo
mediatoriai, bet jie sukelia hiperalgeziją, įjautrindami
periferinius nociceptorius kitiems skausmo ir
uždegimo mediatoriams –somastatinui, bradikininui,
histaminui.
• NVNU vartojami uždegimo sukeltam skausmui,
hiperalgezijai ir antriniam skausmui gydyti.
• Tai vaistų grupė, kuri turi dozės ribas. Parenkant
mažiausią veiklią dozę išvengiama nepageidaujamų
poveikių.
COX-1 ir
COX-2
santykis
Parenkant selektyviai veikiančius NVNU, galima saugiau ir
ilgesnį laiką gydyti
ligonius.
Manoma, kad vaistas yra tuo saugesnis, kuo mažiau veikia
COX-1.
–Daugybė tyrimų patvirtino, kad jie yra gerokai saugesni.
Vartojant jų mažiau
pasireiškia, virškinamojo trakto komplikacijų, bet jie
neveikia trombocitų
agregacijos, todėl aspirino profilaktinis vartojimas mažomis
dozėmis turi
būti tęsiamas.
–Tačiau jų vartojant didėja širdies nepakankamumo
simptomų, o poveikis
inkstams prilygsta neselektyvių NVNU poveikiui. Kompanija
Merck & Co.
2004m. rugsėjo 30 d. paskelbė apie savanorišką preparato
Vioxx®
(rofekoksibo) išėmimą iš apyvartos visame pasaulyje. Šis
farmacinės
kompanijos sprendimas pagrįstas 3 metų stebėjimo
duomenimis iš
perspektyvinio atsitiktinės atrankos placebu
kontroliuojamo tyrimo APPROV
(Adenomatous Polyp Prevention on VIOXX). Šios studijos
metu nustatyta
padidinta santykinė širdies ir kraujagyslių sistemos ligų
rizika (miokardo
infarkto, insulto).
–Be to, jie slopina gleivinių regeneraciją, storžarnės
navikinių ląstelių
augimą, stabdo priešlaikinį gimdymą.
• Vartojant NVNU ir norint išvengti poveikio virškinamojo
trakto gleivinei, galima
juos derinti su prostaglandinų sintetiniu analogu
misoprostoliu, protono
pompos inhibitoriais (pvz., omeprazoliu), histamino
antagonistais (ranitidinu,
cimetidinu).
Poveikio COX-1 ir COX-2 koeficientas
• Ketoprofenas 8,16
• Aspirinas 3,12
• Indometacinas 1,78
• Ibuprofenas 1,69
• Naproksenas 0,88
• Piroksikamas 0,79
• Ketorolakas 0,68
• Sulindakas 0,61
• Acetaminofenas 0,25
• Diklofenakas 0,05
• Nimesulidas 0,017
VERTINIMAS: koeficientas >1 rodo, kad vaistas yra daugiau
COX-1
selektyvus,
koeficientas <1 rodo, kad vaistas yra daugiau COX-2
selektyvus.
Nepageidaujamas
NVNU poveikis
Nepageidaujami NVNU poveikiai riboja jų vartojimą ir,
esant rizikos veiksniams, reikia anksčiau pradėti vartoti
opioidinių analgetikų.
Rizikos veiksniai:
– amžius >75 m.,
– širdies nepakankamumas,
– dehidracija,
– opinės ligos
– anamnezė,
– inkstų funkcijos nepakankamumo požymiai,
– hipertenzija, gydymas diuretikais,
– alkoholizmas padidina nepageidaujamų
poveikių atsiradimo riziką.
• Esant bent vienam rizikos veiksniui,
rekomenduojama imtis saugumo priemonių ar
vartoti saugesnių selektyviai COX-2 slopinančių
NVNU.
ARAMIS rekomendacijos NVNU vartojimo rizikai
įvertinti
• 1 žingsnis Pradėti gydyti, kai rizika – 0 balų
• 2 žingsnis Pridėti po 0,3 balo kiekvieniems 5
amžiaus metams sulaukus 50 m.
• 3 žingsnis Pridėti 1,2 balo, jei vartoja
kortikosteroidų
• 4 žingsnis Pridėti 1,4 balo, jei yra buvęs
virškinamojo trakto pažeidimas vartojant NVNU
• 5 žingsnis Pridėti 0,5 balo, jei ligonis turi sunkią
negalią
VERTINIMAS: 1,5 balo – didelė rizika ar
kontraindikacija vartoti NVNU
Ibuprofenas
• Atrastas 1961. Atradėjas Stewart Adams ir jo kolegos
John
Nicholson ir Colin Burrows. Dr. Adams gan rizikingai
išbandė
naujai tiriamą, nežinomą medžiagą tiesiog ant savęs ir taip
labai paspartino tyrimų eigą.
• Maksimali paros dozė 1200mg
• Tinka silpnam ir vidutinio stiprumo skausmui malšinti. Jis
efektyviai malšina galvos, dantų, raumenų skausmą, tinka
esant skausmingoms mėnesinėms, taip pat malšina
reumato
sukeltą skausmą ir uždegimą, tinka migrenai gydyti ir jos
profilaktikai, mažina karščiavimą. Tepalai ir geliai, sudėtyje
turintys ibuprofeno, efektyviai malšina sumušimų,
patempimų
sukeltą skausmą, mažina patinimą.
• Tabletės, syrupai, geliai.
Diklofenakas
• Priklauso nesteroidinių vaistų nuo
uždegimo (NVNU) grupei, skirtas kovoti su
raumenų uždegimu ir sąnarių skausmais,
stipriau veikia uždegimą, nei skausmą ir
karščiavimą.
• Naudojamos formos – injekcijos, per os,
transdermalinės sistemos, tepalai ir
žvakutės.
Nimesulidas
• Skausmą malšinantis ir temperatūrą
mažinantis poveikis atsiranda dėl už
prostaglandinų sintezę atsakingo
fermento ciklooksigenazės slopinimo,
COX-2 veikia stipriau nei COX-1.
• Gerai rezorbuojasi,
metabolizuojamas iki aktyvaus
metabolito kepenyse
• Tabletės ir milteliai
Ketorolakas
• Pasižymintis stipriu skausmą malšinančiu, uždegimą
mažinančiu ir antipiretiniu veikimu, dažniausiai
vartojamas reumatinėms ligoms gydyti.
• Klinikinių tyrimų rezultatai rodo, kad ketorolako
skausmo malšinamasis poveikis nenusileidžia
morfinui ir kitiems opiodiniams analgetikams.
Paskyrus ketorolaką paciento kontroliuojamos
analgezijos metodu po didelės apimties pilvo
operacijų, ketorolakas (5 mg/val.) pasižymi panašiu
skausmo malšinamuoju poveikiu kaip ir morfinas (1
mg/val.), metamizolis (330 mg/val.)
• Tabletės ir injekcinės formos
Meloksikamas
• Indikacijos - osteoartritas, reumatoidinis
artritas, ankilozuojantis spondiloartritas.
Tačiau jis gali būti veiksmingas ir kitais
atvejais, kai reikia malšinti tiek ūminį,
tiek poūmį, tiek lėtinį vidutinio
intensyvumo skausmą
• Poveikio COX-1 ir COX-2 koeficientas
yra 0,09, t.y., COX-2 slopinama daugiau
nei 10 kartų stipriau nei COX-1.
• Tabletės ir injekcijos
Metamisolis
• Metamizolas slopina periferinę ir centrinę
prostaglandinų,
kurie didina skausmo receptorių jautrumą mechaninio
dirginimo arba skausmą sukeliančių mediatorių
(bradikinino,
histamino ir kt.) poveikiui, sintezę, todėl skausmas mąžta
• Neveikia opiatams specifinių receptorių, kraujotakos,
neslopina kvėpavimo centro, širdies veiklos,
psichomotorinių reakcijų.
• Stipriau veikia CNS, silpniaus periferinių audinių
prostaglandinų sintetazės aktyvumą, todėl stipriau malšina
skausmą bei mažina padidėjusią kūno temperatūrą, nei
mažina uždegimą.
• Tabletės ir injekciniai tirpalai
Ketoprofenas
• Ketoprofenas, slopindamas ciklooksigenazę ir dalinai
lipooksigenazę,
mažina prostaglandinų ir leukotrienų sintezę. Be to,
ketoprofenas
slopina bradikininų sintezę ir stabilizuoja lizosomų
membranas.
• Vaistinis preparatas vartojamas skausmui ir uždegimui
malšinti
sergant uždegiminėmis, degeneracinėmis bei
metabolinėmis
reumatinėmis ligomis.
• Ketoprofenas greitai absorbuojamas iš virškinimo trakto.
Išgėrus
plėvele dengtų tablečių, didžiausia vaisto koncentracija
kraujyje
susidaro po 82 minučių, išgėrus pailginto atpalaidavimo
tablečių – po
4-6 valandų. Po to vaisto koncentracija 12 valandų mažėja.
Ketoprofeno 50 mg dozės biologinis pasisavinimas – 90 %,
jis
proporcingai didėja, didinat dozę. Pailginto atpalaidavimo
tablečių
biologinis pasisavinimas – 93 %
• Metabolizuojamas per kepenis
• Tabletės ir injekciniai tirpalai
• Naujesnės kartos forma – deksketorpofenas –
ketoprofeno veiklusis
stereoizomeras
Opioidiniai analgetikai
Opiatai
• Opioidai yra pagrindiniai vaistai nuo
skausmo, jų veiklumas patikrintas
daugiametės praktikos.
• Thomas Syndenham (1624
-1689) tvirtino,
kad „iš visų vaistų, kuriuos visagalis Dievas
davė žmogui kančioms palengvinti, nei
vienas nėra toks universalus ir veiksmingas
kaip opiumas“.
• Opioidai nuo seno plačiai vartojami ūminiam
ir vėžio sukeltam skausmui gydyti. Dabar vis
dažniau vartojami nuo gerybinės eigos
lėtinio skausmo.
Opiatai
• Opiatai
– tai vaistai (morfinas, kodeinas), kurie gaunami
iš opijaus, esančio aguonų sultyse. Opioidais vadinami
visi natūralus ir sintetiniai vaistai, kurie veikia kaip
morfijus.
• Žodis narkotikas, kilęs iš graikų žodžio, buvo siejamas
su visomis medžiagomis, kurios sukelia miegą, o vėliau
tapo stiprių opioidinių analgetikų sinonimu. Šiandien šis
terminas vartotinas tik kalbant apie medžiagas, kurios
sukelia pripratimą.
• Endorfinais vadinami endogeniniai opioidų peptidai. •
Opioidai – tai sintetiniai, pusiau sintetiniai ar natūralūs
preparatai, kurie veikia opioidinius receptorius ląstelės
membranoje.
• Žinomos kelios rūšys opioidinių receptorių
– mu, delta,
kappa, sigma ir epsilon. Sigma receptoriai nėra tikrieji
opioidiniai receptoriai, nes poveikio į juos nenaikina
naloksonas. Epsilon receptorių vaidmuo taip pat nėra
aiškus.
Opioidų
veikimas
Opioidai veikia pre- ir posinapsiniame tarpe:
• Presinapsiniame tarpe jie slopina neurotransmiterio
gliutamato ir medžiagos P išskyrimą.
• Posinapsiniame tarpe jie slopina neuronus, atidarydami
kalio
kanalus ir sukeldami ląstelės hiperpoliarizaciją.
Pagal
poveikį
receptoriams
opioidai
skirstomi į:
– tikruosius agonistus - stimuliuodami receptorių, sukelia
visišką fiziologinį poveikį, pvz., analgeziją (morfinas,
kodeinas, fentanilis, metadonas, tramadolis)
– dalinius agonistus - turi savybę stimuliuoti receptorių, bet
kitokiu pajėgumu, didelės dozės veikia daug silpniau nei
tikrieji agonistai, didinant dozę toliau, poveikis silpnėja, ir
tai yra vaisto saugumo garantija: nesukelia kvėpavimo
slopinimo, euforijos (buprenorfinas)
– agonistus-antagonistus - vienus receptorius stimuliuoja,
kitus slopina. Derinant su tikrais agonistais jie sukelia
abstinencijos sindromą. Tokiu atveju gausime atvirkštinį
poveikį – analgezija sumažės; turi mažesnį analgezinį
veikimą ir „lubų efektą“ (nalbufinas, pentazocinas)
– antagonistus - usijungia su receptoriais, bet nesukelia
jiems būdingo poveikio, pvz., panaikina analgeziją ir kitus
simptomus (kvėpavimo depresiją virškinamojo trakto
slopinimą) – naloksonas, naltreksonas
Opioidų
poveikis
• Opioidai malšina skausmą ir aktyvią reakciją į skausmą,
neveikdami kitų jutimų. Dažnai ligoniai savo savijautą
apibūdina taip: skausmas išliko, bet jaučiasi daug
geriau. Kartais ligoniai jaučia euforiją. Todėl opioidai
vartojami atsipalaidavimui. Pradėję vartoti opioidų,
dažnai ligoniai būna mieguisti, bet per keletą dienų
išsivysto tolerancija, ir mieguistumas sumažėja.
• Opioidai slopina kosulio centrą.
• Mažina kūno temperatūrą. Mažos opioidų dozės mažina
drebulį.
• Vartojant morfino parausta oda dėl histamino
išsiskyrimo ir periferinių kraujagyslių išsiplėtimo.
Atsiranda niežulys. Naloksonas ir antihistamininiai
vaistai sumažina niežulį
Opioidų
nutraukimo
sindromas
Opioidų
vartojimo
būdai
• Per os
• Parenteriniai būdai
• Transderminis būdas
• Neuroaksialinis būdas - epiduriniu,
intratekaliniu būdu tas pats poveikis
pasiekiamas mažesnėmis dozėmis,
veikimo trukmė ilgesnė,
nepageidaujamas poveikis
silpnesnis.
• Rektalinis būdas
• Transmukozinis būdas.

Morfinas
• Tai seniausiai vartojamas vaistas, laikomas standartu, su
juo
lyginami visi naujieji
vaistai.
• Metabolizuojamas kepenyse: morfin-3-gliukuronidas yra
neveiklus, morfin-6-gliukuronidas yra stipresnis už morfiną
ir turi
ilgesnį pusinės eliminacijos laiką
• Metabolitai išskiriami pro inkstus. Inkstų
nepakankamumo atveju
gali susikaupti morfin-6-gliukuronidas ir dėl to morfino
poveikis
gali tęstis ilgiau, ypač pavojinga vėlyva kvėpavimo
depresija.
• Morfino švirkščiant į veną greitai susidaro didžiausia
vaisto
koncentracija kraujyje, bet poveikis CNS pasireiškia po 15-
30
min. 10 mg/70 kg kūno masės ligoniui malšina vidutinį ar
stiprų
skausmą 70 proc. atvejų.
• Morfino veikimo trukmė esant gerai inkstų funkcijai – 3-6
val.,
ilgo veikimo formos veikia 12 arba 24 val. Neturint jų,
vartojamos ilgalaikės morfino infuzijos į p., į r., epiduraliai,
intratekaliai švirkšto pompomis.
Morfino
titravimas
• Būdingi dideli individualūs vaisto poreikio
svyravimai, todėl rekomenduojama titruoti dozę.
• Titravimas gali būti atliekamas lėtai į v.
švirkščiant morfino ir vertinant skausmo
intensyvumą. Tai greitas titravimo būdas,
atliekamas stacionaro sąlygomis, turint paruoštą
antidotą.
• Kitais atvejais titruojama skiriant vaisto
injekcijomis ar greito veikimo tabletėmis pagal
ligonio poreikį ir per 2-3 dienas nustatoma
vidutinė paros dozė, kuri perskaičiuojama pagal
konversijos ekvivalentinio veikimo lenteles į
reikiamą morfino ar kito vaisto formą (ilgo
veikimo tabletes, žvakutes ir pan.)
Kodeinas
• Metabolizuojamas kepenyse, metabolitai
išskiriami pro inkstus. Apie 10%
transformuojama į morfiną. Nuo to ir
priklauso kodeino analgezinis veikimas.
• Turi kosulį slopinantį veikimą.
• Kodeinas priskiriamas silpnų opioidų
grupei.
• Dažniausiai gaminami preparatai su
aspirinu ar paracetamoliu. Šie priedai
riboja kodeino dozę.
Tramadolis
• Sintetinis kodeino analogas, priskiriamas silpnų
opioidų grupei, mu receptorių agonistas.
• Jo pagrindinis privalumas – slopina serotonino ir
noradrenalino reabsorbciją. Plačiai vartojamas
lėtinio neuropatinio skausmo prevencijai ir
gydymui.
• PEL (T ½) 6,3 val., veikimo trukmė – 6-8 val.
Maksimali dozė – 400 mg/d.
• Yra greito ir ilgo veikimo geriamosios formos po
100, 150 ir 200 mg, taip pat tirpalai injekcijoms.
• Tramadolis turi visus būdingus opioidams
poveikius, bet geriau toleruojamas.
• Tinka vartoti esant inkstų nepakankamumui.
Raumenų relaksantai
Mioreleksantai
Vaistai, pasižymintys raumenis
atpalaiduojančiu poveikiu
Miorelaksantai skiriami į dvi grupes:
• centrinio veikimo (mydocalm, baclofen,
sirdalud)
• periferinio veikimo (pipecurionium) –
dažniausiai naudojami operacijų metu, kai
reikia lokaliai laikinai visiškai atpalaiduoti
raumenį (veikia trumpai, 20-30min.)
Tolperisonas
• Centrinio veikimo raumenų relaksantas. Savo
chemine struktūra panašus į vietinius
anestetikus, labiausiai į lidokainą.
• Jis jungiasi prie jonų kanalų ir veikia kaip natrio
kanalų inhibitorius nervinės ląstelės
membranoje.
• Gerai pasisavinamas geriant ir maksimali
koncentracija kraujyje susidaro po 1,5 val.
Išskiriamas per inkstus.
• Vartojamas išsėtinės sklerozės, nugaros
smegenų ligos ar pažeidimo, spondiliozės ir
spondilioartrozės metu esančiai raumenų
hipertonijai gydyti.
• Paprastai vartojamas per os po 50-150 mg 3
k./d.
• Maksimali paros dozė – 450 mg.
Baklofenas
• Vartojamas skausmui malšinti esant spazmams,
trišakio nervo neuralgijai ir kitoms neuropatijoms.
• Reikėtų vengti esant inkstų funkcijos
nepakankamumui.
• Pradedama gydyti po 5 mg 3 k./d., dozė didinama
po 5 mg kas 3 d. Maksimali dozė – 80 mg/d.
• Gydymas nutraukiamas po truputį.
• Gali būti vartojamas epiduraliai nuolatinės
infuzijos būdu.
• Nepageidaujami poveikiai: mieguistumas,
nuovargis, svaigimas, ortostatinė hipotenzija,
galvos skausmai, odos paraudimas, dažnas
šlapinimasis.
Tizanidinas
• Tai centrinio veikimo raumenų relaksantas,
veikiantis nugaros smegenyse.
• Stimuliuodamas presinapsinius alfa 2 receptorius,
slopina dirginančių aminorūgščių, kurios
paprastai veikia NMDA(smegenų baltymai, per
juos neuronai komunikuoja tarpusavy, jį
aktyvinimas rodo, kad skausmas pereina į lėtinį)
receptorius, išskyrimą. Tokiu būdu slopinamas
dirginimas.
• Dirginimo slopinimas mažina raumenų tonusą. Be
to, turi centrinį analgezinį poveikį.
• Dozuojamas po 2-4 mg 3 k./d.
• Esant didelei sedacijai, dozė mažinama.
Vietiniai anastetikai
Vietiniai
anastetikai
• Vietiniai anestetikai seniai vartojami skausmo prevencijai
atliekant vietinę, infiltracinę anesteziją, nervų, rezginių ar
spinalinę blokadą.
• Sisteminis vietinių anestetikų vartojimas skausmui gydyti
dar nėra dažnas.
• Intraveninė lidokaino infuzija veiksminga gydant kai
kurias
neuropatinio skausmo rūšis, taip pat nuolatines ir
veriančias
disestezijas. Lidokaino poveikis aiškinamas natrio kanalų
blokada (natrio patekimas į ląstelę blokuojamas, o natris,
patenkantis į ląstelę, būtinas nervinių ląstelių
depoliarizacijai) ir nervinių ląstelių stabilizacija.
• Nepageidaujami poveikiai: aritmija, alpimas, hipotenzija,
ataksija, tremoras, toksinis kepenų pažeidimas, virškinimo
trakto sudirginimas, regos sutrikimai, odos paraudimas,
karščiavimas.
Lidokainas
• Injekcinis tirpalas (chirurgija, odontologija)
• Transdermalinis pleistras (Versatis –
neuralgijai malšinti po herpes zoster
infekcijos)
• Gleivinių ir odos purškalas (traumos,
gerklės skausmas)
• Įeina į pastilių nuo gerklės skausmo
sudėtį.
Kortikosteroidai
• Kortikosteroidai yra naudingi adjuvantai. Periferinis jų
poveikis
aiškinamas uždegimo mažinimu, centrinis priklauso nuo
poveikio
neurotransmiteriams.
• Kortikosteroidai, tiesiogiai veikdami nervų ląsteles,
sumažina jų
dirglumą.
• Dažniausiai steroidai vartojami reumatinėms ligoms ir
vėžiui gydyti.
Jie mažina metastazinių kaulų navikų, nugaros smegenų
kompresijos, pleksopatijų, hepatomegalijos, limfedemos
sukeliamą
skausmą.
• Didelės steroidų dozės skiriamos 1 savaitę
(metilprednizolonas,
100 mg/d.,
• prednizolonas, 705 mg/d.), jei poveikio nebūna –
nebevartojama.
Būklei pagerėjus, gydymas tęsiamas mažesnėmis dozėmis.
• Vietinis uždegimą slopinantis steroidų poveikis plačiai
taikomas
atliekant invazines procedūras (nervų, jų šaknelių, rezginių,
sąnarių, skausmingų taškų blokadas).
• Nepageidaujamas poveikis: osteoporozė, infekcija,
skrandžio opos,
Kušingo liga.
Deksametazonas
• Deksametazonas yra sintetinis antinksčių žievės
hormonas (kortikosteroidas), kuris veikia kaip
gliukokortikoidas. Jis slopina uždegimą ir imuninę
sistemą, veikia energijos apykaitą, gliukozės
homeostazę bei (per neigiamą grįžtamą ryšį)
adrenokortikotropinį hormoną atpalaiduojančio
hormono sekreciją po¬gumburyje ir
adrenokortikotropinio hormono sekreciją
adenohipofizėje.
– Molekuliniame lygyje gliukokortikoidai jungiasi prie
savo receptorių ir veikia ekspresiją daugelio genų,
kurie reguliuoja įvairių informacinių molekulių, baltymų
ir fermentų, dalyvaujančių uždegiminėse reakcijose,
sintezę.
– Biocheminiame lygyje gliukokortikoidai slopina
humoralinių uždegimo mediatorių (prostaglandinų,
tromboksano, citokinų ir leukotrienų) sintezę ir veikimą.
Vaistai, veikiantys kalio kanalus
• Flupirtinas (Katadolon) yra neopioidinis analgetikas, kuris
malšina
skausmą, veikdamas centrinę nervų sistemą ir nesukelia
pripratimo.
• Flupirtinas sužadina G baltymą ir jonų kanalus,
praleidžiančius
K+ jonus į nervinę ląstelę. Dėl K+ jonų kiekio mažėjimo
ląstelės
viduje membranos potencialas stabilizuojasi ir sumažėja
nervų
ląstelės dirglumas. K+ jonai veikia ir Mg+ ir Ca2+ judėjimą
per
ląstelės membraną
• Vartojamas po 300-600 mg per parą. Pusinės eliminacijos
laikas
– 7 val. Išskiriamas per inkstus ir su tulžimi. Vartojamas
ūminiam
ir lėtiniam skausmui malšinti.
• Veikdamas centrinę nervų sistemą, šis vaistas daro
trejopą
poveikį:
– Skausmo malšinimas.
– Raumenų atpalaiduojamasis poveikis
– Ūminio uždegimo perėjimas į lėtinį

Dermatologinė farmakologija

Oda. Odos sandara

Epidermis • Daugiasluoksnis plokščiasis ragėjantis epitelis, kurio pagrindą sudaro ektoderminės kilmės
ląstelės - keratinocitai. • Kitos epidermio ląstelės: – Melanocitai – Langerhanso ląstelės – Merkelio ląstelės

Raginis • Skaidrusis ? • Grūdėtasis • Dygliuotasis • Pamatinis

Derma arba
tikroji oda
• Spenelinis sluoksnis (purusis
jungiamasis audinys)
• Tinklelinis sluoksnis (tankus jungiamasis
audinys)
– Elastino ir kolageno skaidulos
– Fibroblastai, putliosios ląstelės,
makrofagai ir limfocitai.
– Nervų galūnėlės ir kraujagyslės
Hipoderma
arba poodis • Sudarytas iš jungiamojo audinio pluoštų,
tarpai tarp jų užpildyti riebaliniu audiniu.
• Poodyje kaupiasi organizmo riebalų
atsargos.
Odos
savybės
• Oda - tai tarsi namas, sudarytas iš trijų dalių*
• Epidermis -> Stogas ir sienos
Paviršiuje - tarpusavyje cementu (korneocitintu
cementu) sumūrytų plytų (raginio sluoksnio
ląstelių-korneocitų) siena, kuri sukuria nuo išorės
apsaugantį barjerą,
• Derma -> Karkasas
Tai tarpinis sluoksnis - tinklas, kuris užtikrina odos
stangrumą ir elastingumą. Senstant jis praranda
tankumą, todėl atsiranda raukšlės!
• Hipodermis -> Rūsys
Gilumoje kaupiamos maisto ir energijos atsargos,
kurių dėka užtikrinama šilumos izoliavimo funkcija.
Odos dariniai
• Plaukai
• Riebalinės liaukos
• Prakaito liaukos
• Nagai
Odos ligų
priežastys
• Išorinės • Vidinės
Išorinės
priežastys
• Fiziniai veiksniai
• Cheminiai veiksniai
• Infekcijos/užkratas
• Kraujasiurbiai vabzdžiai, parazitai
Vidinės
priežastys
• Sisteminės infekcinės ligos
• Židininės infekcinės ligos
• Nepageidaujamas vaistų poveikis
• Medžiagų apykaitos sutrikimai
• Hipo ir avitaminozė
• Nervų sistemos sutrikimai
• Endokrininės sistemos sutrikimai
• Periferinės kraujotakos sutrikimai
• Kitos sisteminės ligos (limfoma,
difuzinės jungiamojo audinio ligos)
Kritinis
mąstymas
1. Kodėl priežastis atsirado?
2. Priežastis?
3. Kas?
4. Kur?
5. Kada?
6. Pasekmės?
7. Ką su pasekmėmis daryti?
Vaistai
• Preparatai nuo bakterijų • Vaistai nuo grybelių • Vaistai nuo virusų •
Imunomoduliatoriai • Ektoparaziticidai • Apsauga nuo saulės •
Preparatai nuo aknės • Preparatai nuo
žvynelinės
• Preparatai nuo
uždegimo
• Keratolizinės ir destrukcinės
medžiagos
• Niežėjimą slopinančios
medžiagos
• Trichogeninės ir
antitrichogeninės medžiagos
• Vaistai nuo seborėjos • Kiti vaistai
Veikliosios medžiagos išsiskyrimas iš vaisto formos • Veikliosios medžiagos prasiskverbimas į odos raginį
sluoksnį • Veikliosios medžiagos prasiskverbimas per raginį sluoksnį, daugiausiai per tarpląstelinius lipidus •
Veikliosios medžiagos skverbimasis iš raginio sluoksnio į kitus epidermio sluoksnius • Veikliosios medžiagos
patekimas iš epidermio į tikrąją odą (dermą) • Veikliosios medžiagos patekimas į kapiliarus ir į sisteminė

kraujotaką

Odos atsaką
lemiantys
veiksniai
Svarbiausi kintamieji, kurie lemia farmakologinį
atsaką į ant odos vartojamus vaistus:
1. Sritinė vaistų skverbimosi įvairovė, odos
savybės
2. Koncentracijos gradientas – veikliosios
medžiagos koncentracija
3. Dozavimo režimas, kontakto laikas
4. Tirpikliai
5. Okliuzija, uždengimas tvarsčiu
Sritinė vaistų
skverbimosi
įvairovė
Ar vienodai skverbsis per odos ir delnų
odą?
Ar priklauso nuo odos būsenos kaip
skverbsis vaistas?
Koncentracijos
gradientas
Cheminės medžiagos tankumo sumažėjimas
ar padidėjimas tam tikroje zonoje. Esant
koncentracijos gradientui, medžiagos yra
linkusios judėti iš ten, kur jų yra daugiau, į
ten, kur jų koncentracija yra mažesnė
Vyksta pasyvi difuzija.
Atsparumą vietiniams kortikosteroidams
galima įveikti didesne vaistų doze.
Dozavimo
režimas
Dėl savo fizinių savybių, oda yra daugelio
vaistų „talpa“.
„Vietinis pusperiodis“ gali būti užtektinai ilgas
trumpo gyvavimo pusperiodžio vaistą tepti
kartą per dieną.
Okliuzija
Veikimas stiprinamas plastikiniu dangalu,
laikančiu vaistą ir jo tirpiklį prie pat odos.
Dermatologiniai
tirpikliai
• Padidina vaisto gebą skverbtis per odą
• Dėl fizinių savybių gali veikti terapiškai
(drėkinamasis ar džiovinamasis poveikis)
Atsižvelgiant į tirpiklį skirstoma į
dermatologines formas. Kokias?
Kokią formą geriausia pasirinkti:
1. Ūmiems uždegimams, šlapiuojančioms
žaizdoms?
2. Lėtiniams uždegimams?
3. Plaukuotai odai?
PREPARATAI NUO
BAKTERIJŲ
• Antibiotikai
• Vietiškai naudojami
antiseptikai
• Dezinfekuojančios medžiagos
Antibiotikai
Turėtų būti skiriama tik tais atvejais, kai klinikiniai infekcijos
požymiai neabejotini. Profilaktikos tikslu ar tam, kad pagerėtų
neinfekuotų žaizdų gijimas, antibiotikais gydyti nederėtų.
Racionalaus gydymo antibiotikais principai:
• skiriamas antibiotikas turi veikti infekcijos sukėlėją;
• empirinis gydymas antibiotiku pradedamas atsižvelgiant į:
-epidemiologiškai labiausiai tikėtiną sukėlėją
-objektyvius regioninius antimikrobinio jautrumo duomenis
• skiriamas vaistas turi gerai prasiskverbti į infekuotus
audinius;
• gydymo trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 5−7 d., o
prireikus pratęsiama, bet ne ilgiau kaip 10–14 d.;
• įvertinti gydymo efektyvumą, nesant efekto, gydymą keisti.
Bacitracinas
Peptidinis antibiotikas, gerai veikia
gramneigiamus organizmus (sterptokokus,
pneumokokus ir stafilokokus). Slopina
mikroorganizmų ląstelės apvalkalėlio sintezę,
veikia bakteriocidiškai: naikina infekcijų sukėlėjus
arba stabdo jų dauginimąsi.
Bacitracinui atsparių mikroorganizmų padermių
būna labai retai.
Atsparumas gali atsirasti, jei preparato naudojama
ilgai.
NP: alerginis kontaktinis dermatitas, labai retai
kontaktinės dilgėlinės sindromas ir anafilaksija.
Neomicinas ir
gentamicinas
Neomicinas veikia ir gramteigiamus, ir
gramneigiamus mikroorganizmus, pvz.,
stafilokokus, streptokokus. Blokuoja bakterijų
esencinių baltymų sintezę, todėl nutrūksta
patogenų ląstelių gyvybinė veikla.
Gentamicinas Pseudomonas aeruginosa,
stafilokokus ir a grupės beta hemolizinius
streptokukus veikia geriau nei neomicinas.
Gali atsirasti atsparumas, todėl palčiai
vietiškai naudoti gentamiziną reikėtų vengti,
ypač ligoninėse, kad neatsirastų atsparių
mikroorganizmų.
Baneocin
Baneocin yra sudėtinis antibiotikų preparatas, skirtas tik
lokaliam gydymui. Jo sudėtyje neomicinas ir bacitracinas,
sukeliantys sinergetinį poveikį.
Kartu vartojamų bacitracino ir neomicino antimikrobinis
poveikis yra platus, tačiau pseudomonų, nokardijų,
grybelių ir virusų jie neveikia. Neomicino ir bacitracino
tepalas bei milteliai gerai ir greitai veikia pūlinio proceso
formavimąsi ir progresavimą. Gijimas trunka nuo 7 iki 24
parų priklausomai nuo sukėlėjo ir jo atsparumo.
Baneocin toleruojamas gerai. Be to, sekreto, kraujo ar
audinių komponentai veikliųjų medžiagų neinaktyvina.
Jeigu vaistu gydomas didelio odos ploto pažeidimas,
reikia atkreipti dėmesį į galimą absorbciją ir galimas jos
pasekmes.
Polimiksinas
B
Peptidinis antibiotikas, veiksmingas nuo
gramneigiamų bakterijų (P. aeruginosa),
neveikia gramteigiamų bakterijų. Daugiausiai
tepalai ir tirpalai, dažnai kartu komplekse su
kitais antibiotikais.
Tepant vaistą sunku pasiekti juntamą
koncentraciją serume, bet visa paros dozė
tepama ant pažeistos odos ar atviros žaizdos
neurėtų viršyti 200mg. Padidintas jautrumas
vietiškai vartojamam vaistui nebūdingas.
Klindamicinas
Propiuonibacterium acne
Apie 10% skiriamos dozės absorbuojama,
kartais gali sukelti kraujingą viduriavimą ir
pseudomembraninį kolitą.
Jei vaisto pagrindas hidroalkoholinis – gali
„graužti“ ir deginti, vandens pagrindo geliai ir
losjonai toleruojami geriau.
Alerginis kontaktinis dermatitas nebūdingas
Yra kompleksinių preparatų su benzoilo
peroksidu (Duac)
Eritromicinas
Tikslus veikimas nėra žinomas, bet manoma,
kad taip pat veikia Propiuonibacterium.
Stafilokokai gali įgauti atsparumą
eritromicinui, Jei taip atsitinka dėl klinikinės
infekcijos, reikėtų nustoti vartoti ir pakeisti
sisteminio poveikio antibiotiku.
NP: deginimo jausmas tepant ir odos
sausumas, dirginimas, jei vandeninio
pagrindo, sausina mažiau, padidintas
alerginis jautrumas nebūdingas.
G.b. kombinuotose preparatuose su benzoilo
peroksidu. Aknefug-El 10mg/ml odos tirpalas
Metronidazolis
Veiksmingai gydoma raudonoji aknė, tikėtina,
kad slopina Demodex brevis ir kaip medžiaga
nuo uždegimo tiesiogiai veikia neutrofilų
ląstelių funkciją.
Vietiškai negalima vartoti per nėštumą ir
žindant.
Jei gelio pagrindas vandeninis – sausumas,
deginimas, perštėjimas, atsargiai tepti prie
akių (gali sukelti ašarojimą).
Metroza 7,5mg/g gelis, Rozex 7,5mg/g gelis
ir kremas
ANTISEPTIKAI
Vietinio poveikio neselektyvios cheminės medžiagos patogeninių
mikroorganizmų kiekiui ant odos, gleivinių, žaizdose sumažinti.
Gydymo vietinio poveikio antiseptikais tikslas – sumažinti
mikroorganizmų kiekį tiek, kad organizmo imuninė sistema pati
pajėgtų kontroliuoti ir palaikyti nežalingą bakterijų pusiausvyrą.
Antiseptikai naikina mikroorganizmus veikdami kelis taikinius (ardo
bakterijų sienelę, sutrikdo ląstelės metabolizmą ir kt.). Dėl šios
priežasties mikroorganizmams yra sunkiau įgyti naujų savybių,
padedančių apsisaugoti nuo antimikrobinių vaistų, todėl rečiau
susiformuoja atsparių antiseptikams mikroorganizmų padermių,
lyginant su sisteminio poveikio antibiotikais.
Dažniausiai naudojami žaizdų gydymui
Oktenidino
dihidrochloridas
Oktenidino dihidrochloridas priklauso aktyvių katijonų
junginiams ir dėl savo dviejų katijoninių centrų pasižymi
stipriomis paviršinio aktyvumo savybėmis. Jis reaguoja
su mikroorganizmo ląstelės sienele bei membranos
komponentais ir taip sutrikdo ląstelių veiklą.
Nėra absorbuojamas per virškinimo traktą, odą ar
gleivinę.
Po gilių žaizdų praplovimo švirkštu buvo pranešta apie
nuolatinę edemą, eritemą, taip pat audinių nekrozę,
skirtas tik išoriniam naudojimui (tepant tamponu ar
purškiant). Užpurkšti vieną kartą per dieną taip, kad
visiškai sudrėktų, arba patepti tamponu.
NP reti: Deginimo jausmas, paraudimas, niežėjimas ir
šilumos pojūtis.
Jodo
preparatai
Bakterijų, grybelių, virusų sukeltoms odos ligoms,
pvz., paprastiesiems spuogams, grybeliui,
paprastajai ir juostinei pūslelinei gydyti ir kaip
antiseptikas (operacijos vietai, žaizdos kraštams
apsaugoti nuo infekcijos).
NP: dirgina odą ir gleivinę, labai retai būna
padidėjusio jautrumo reakcija (sloga, angioneurozinė
edema, paprastieji spuogai, seilių liaukų
pabrinkimas), jeigu vartojamas ilgiau, dėl jodo
rezorbcijos gali būti slopinama skydliaukės veikla.
! Prieš naudojant patikrinti ant mažo odos ploto ar
nepadidėjęs paciento jautrumas jodui.
Chlorheksidinas
Gerai toleruojama antiseptinė medžiaga, kuri
sukelia bakterijas naikinantį poveikį
gramteigiamoms bakterijoms, jautrioms
Staphylococcus aureus padermėms,
mikroorganizmams, dažniausiai sukeliantiems odos
infekcines ligas. Šiek tiek silpniau preparatas veikia
gramneigiamus mikroorganizmus. Preparatui
atsparios kai kurios Pseudomonas ir Proteus
padermės. Grybelius preparatas veikia silpnai ir
visai neveikia virusų.
Sudėtiniuose kremuose, tirpalai odos plovimui,
dantų skalavimo tirpalai
Sidabro nitratas
Sidabras yra plataus veikimo vienas dažniausiai
vartojamų antimikrobinių preparatų odos
pažeidimams, ypač žaizdoms ir nudegimams, gydyt.
Nustatyta, kad sidabras pasižymi toksiniu poveikiu
žinduolių ląstelėms, ypač keratinocitams ir
fibroblastams. Tačiau toksinis poveikis priklauso nuo
sidabro koncentracijos, todėl taisyklingai vartojami
šiuolaikiniai sidabro preparatai retai sukelia toksinį
poveikį.
Etilo
alkoholis
Dezinfekuojanti medžiaga, kaip tirpiklis įv.
skystosioms vaistų formoms ir odą
dirginantiems linimentams gaminti.
Pasižymi antimikrobiniu, priešgrybeliniu ir
priešvirusiniu veikimu, per odą praktiškai
neprasiskverbia. Naudojamas odos
paruošimui, instrumentų priežiūrai.
Veikimas priklauso nuo koncentracijos,
optimali 70%.
NP: sausina odą, vartojamas per os sukelia
girtumą, pagirias.
Peroksidas
Vandenilio peroksidas yra stiprus oksidatorius. Jis
sukelia antiseptinį poveikį, dezinfekuoja. Antimikrobinis
poveikis silpnas ir trumpas (veikia tol, kol išsiskiria
deguonis), tačiau vandenilio peroksidas veikia kai
kuriuos virusus, taip pat ŽIV.
Vandenilio peroksidas yra nepatvarus junginys, jis
greitai skyla į vandenį ir deguonį, kuris oksiduoja greta
esančias medžiagas, sutrikdo mikroorganizmų
medžiagų apykaitą. Patekęs į žaizdą, vandenilio
peroksidas putoja, todėl ją gerai išvalo.
Į sisteminę kraujotaką vandenilio peroksido paprastai
nepatenka.
NP labai reti: alerginės reakcijos (dilgėlinė, niežulys),
odos sudirginimas.
VAISTAI NUO GRYBELIŲ
Paviršinės grybelinės infekcijos, sukeltos
dermatofitinio grybelio, gali būti išgydytos:
1. Vietinėmis medžiagomis nuo grybelio
2. Sistemiškai veikiančiais priešgrybeliniais
preparatais
Paviršines ligas sukeltas kandidos rūšies grybelių,
gydomos vietiškai. Sisteminė terapija taikoma tik
lėtinėms generalizuotoms odos ir gleivinių
kandidomikozei.
Grybelinė
infekcija
pagal
sukėlėją:
• dermatofitinės infekcijos – „atleto koja“ (lot. tinea
pedis);
• nago infekcijos (lot. tinea unguium);
• kirkšnies grybelis (lot. tinea cruris);
• kūno grybelis (lot. tinea corporis);
• galvos grybelis (lot. tinea capitis);
• mieliagrybių infekcijos – odos iššutimas (lot.
intertrigo);
• įvairiaspalvė dedervinė (lot. pityriasis vesicolor);
• pienligė (lot. thrush).
Rizika
susirgti
grybeline
odos infekcija
didėja, jeigu:
• neseniai baigėte gerti antibiotikus;
• laukiatės;
• sergate sunkiai kontroliuojamu cukriniu diabetu;
• jūsų organizmo imuninė sistema nusilpusi;
• turite antsvorio arba esate nutukęs;
• tiesiogiai kontaktavote su grybeline infekcija sergančiu
asmeniu;
• prausėtės basomis viešame duše;
• nenusausinate kūno išsimaudę;
• dėvite ankštus drabužius, kurie trukdo kūnui kvėpuoti ir
prakaituoti;
• turite odos žaizdelių.
Klotrimazolis/
as
Klotrimazolui būdingas platus antigrybelinis ir
antimikrobinis poveikis – jis slopina augimą ir naikina
dermatofitus, mieliagrybius, dimorfinius grybelius,
pirmuonis, veikia ir kai kurias gramteigiamas
bakterijas.
Klotrimazolui jautrių grybelių atsparumo nepastebėta.
Ant odos užteptas klotrimazolas prasiskverbia per
epidermį. Didesnė vaisto koncentracija atsiranda
raginiame epidermio sluoksnyje, o dygliuotame,
speneliniame ir tinkliniame odos sluoksniuose ji būna
mažesnė. Ant odos užtepto vaisto į sisteminę
kraujotaką patenka labai mažai.
NP: : alerginės reakcijos (dilgėlinė, dusulys,
hipotenzija ir apalpimas), niežulys, išbėrimas,
pūslelės, odos lupimasis, diskomfortas, paraudimas,
dilgčiojimas.
Ketokonazolis Sintetinis preparatas, imidazolo dioksolano darinys.
Jis stipriai veikia dermatomicetus ir mieliagrybius.
Preparato poveikis ypač stipriai pasireiškia
Malassezia genties grybeliams.
Per suaugusių žmonių odą praktiškai
neprasiskverbia, per kūdikių šiek tiek prasiskverbia.
NP: labai dažnai odos deginimo pojūtis, vartojimo
vietos paraudimas, niežulys; nedažnas bėrimas,
kontaktinis dermatitas, odos lipimasis ir lipnumas,
sausumas, galimas kraujavimas iš vartojimo vietos.
Nizoral kremas ir šampūnas
Naftifinas
In vitro įrodytas naftifino fungicidinis poveikis šioms grybelių
rūšims: Trichophyton rūšims; Microsporon rūšims;
Epidermophyton floccosum.
Naftifino veiksmingumas mieliagrybių (Candida rūšių), pelėsių
(Aspergilus rūšių) ir kitų grybelių atžvilgiu yra tik vidutinis.
Sukelia fungicidinį poveikį, slopina ląstelės sienelės formavimą,
tuo būdu yra nuslopinamas grybelio ląstelių augimas ir
dauginimasis.
Veikia ir įvairius gramteigiamus bei gramneigiamus
mikroorganizmus, kurių dažnai būna grybelio pažeistose
vietose.
Be to, vartojant klinikinėje praktikoje pastebėtas
pačios veikliosios medžiagos uždegimą slopinantis
poveikis; tai skatino greitą uždegimo požymių,
ypač niežulio, mažėjimą.
NP: sausumo pojūtis, paraudimas ir deginimas.
Terbinafinas
Terbinafinas, alilaminas, yra plataus veikimo spektro
priešgrybelinis vaistas. Mažomis koncentracijomis
terbinafinas fungicidiškai veikia pelėsinius grybelius
(dermatofitus ir kitus) ir kai kuriuos dimorfinius
grybelius. Aktyvumas prieš mieliagrybius yra
fungicidinis arba fungistatinis, priklausomai nuo
rūšies. Vartojant tepalą vietiškai ant odos mažiau nei
5% dozės rezorbuojasi, dėl to sisteminis poveikis yra
ypatingai mažas.
NP: padidėjęs jautrumas* (alerginės reakcijos, tokios
kaip niežulys, bėrimas, pūslinis dermatitas ir
dilgėlinė), odos pleiskanojimas, niežulys, odos
pažeidimas, pigmentacijos sutrikimas, eritema,
deginimo pojūtis.
Nistatinas Naudingi gydyti vietinei Candida Albicans
infekcijai. Skirtas vietiškai gydyti tik odos ir
gleivinių kandidozę, nes jo siauras veikimo
spektras.
Lietuvoje žvakutės ir tabletės, užsienyje yra ir
tepalų, suspensijų.
Prasiskverbimas per odą silpnas, jei geriami,
taip pat prastai rezorbuojasi iš žarnyno.
Geriamos
medžiagos
nuo grybelių
Flukonazolis (pusperiodis 30 valandų,
nereikia naudoti kiekvieną dieną)
Itrakonazolis (terapinė koncentracija išlieka
apie 28 dienas baigus gydyti)
Ketokonazolis (senesnės kartos)
• Veikia pažeisdami jautrių ląstelių
membranos pralaidumą, nes pakeičia
grybelių ląstelių lipidų biosintezę.
• Turi daugiau NP, nei lokalūs preparatai.
VAISTAI NUO VIRUSŲ
Herpes simplex - tai virusinė recidyvuojanti, įgyta visam gyvenimui
infekcija, kuriai
būdinga pūslelinis gleivinių, odos, akių bėrimas, rečiau – NS bei
parenchiminių organų
pakenkimas. S
ukėlėjas priklauso Herpes virusų grupei, turi DNR. Išskiriami 8 tipai.
Žmogui patogeniški
HSV-1 ir HSV-2, turintys onkogeninių savybių. HSV atsparus išoriniams
aplinkos
veiksniams, pasižymi imunosupresinėmis savybėmis
Antikūnus turi 90% suaugusių ir 50% vaikų. Vienintelis infekcijos šaltinis –
žmogus,
sergantis aktyvia ar besimptome infekcija. Inkubacinis periodas 2 – 20 d.
Herpes zoster - tai ūminis vienpusis odos ir nervų pažeidimas,
pasireiškiantis pūsleliniu
bėrimu pagal nervus ir neuralginiais skausmais.
Acikloviras
Acikloviras yra priešvirusinio poveikio sintetinis purinas
nukleozidas, veikiantis žmogaus Herpes simplex virusus
(HSV-1 ir HSV-2 potipius), Varicella zoster virusus
(VZV), Epstein-Bar virusus (EBV) ir citomegalovirusus
(CMV). Patekęs į viruso pažeistą ląstelę, vaistas yra
kelis kartus pakinta ir susidaręs junginys slopina viruso
DNR replikaciją.
Tabletėmis ir tepalas.
Ant odos tepamo acicloviro rezorbcija silpna.
Nerekomenduojama tepti gleivinės, pvz., burnos, akių ar
lyties organų, nes galimas sudirginimas. Būtina laikytis
atsargumo priemonių ir saugoti akis, kad į jas nepatektų
kremo.
NP: niežulys, nestiprus skausmas su perštėjimu ir
deginimu.
Valacickloviras
Tik tabletės.
Valacikloviras yra acikloviro provaistas. Iš valacikloviro
acikloviro biologinis prieinamumas yra maždaug 3,3 5,5
karto didesnis už anksčiau nustatytą per burną
vartojamo acikloviro. Išgertas valacikloviras gerai
absorbuojamas ir greitai beveik visas verčiamas
acikloviru ir valinu.
Acikloviro eliminacija priklauso nuo inkstų funkcijos ir,
sunkėjant inkstų funkcijos sutrikimui, acikloviro
ekspozicija didėja.
NP: svaigulys, vėmimas, viduriavimas, bėrimas,
padidėjęs jautrumas šviesai, dilgėlinė, dusulys,
nemalonus pjūtis pilve.
Reikia pasirūpinti, kad pacientai, kuriems yra
dehidracijos rizika, ypač senyvi, vartotų pakankamai
skysčių

IMUNOMODULIATORIAI Žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija – tai

šio
viruso sukeltas įvairios lokalizacijos odos ar
gleivinės pažeidimas. Gydymo būdai:
• vietinis – naudojamos keratolitinės medžiagos,
tirpdančios raginį odos sluoksnį (tepalai, lakai ir
pleistrai su salicilo arba pieno rūgšties tirpalais,
citotoksiniai preparatai (podofilino tirpalas arba
kremas), 5-Fluoruracilo kremas,
imunomoduliatoriai (imiquimodo kremas)
• chirurginis – karpos šalinamos
elektrokoaguliacija, lazeriu, šaldant skystu
azotu.
• bendras – karpoms išplitus ar atsikartojant,
skiriami imunomoduliatoriai antivirusiniai vaistai
bei stiprinamas imunitetas.
Imikvimodas
• Ant genitalijų (lytinių organų) ir analinės angos
srityje esančias karpas (smailiagalės kondilomos)
paviršinę bazaliomą gydyti.
• Aktininei keratozei gydyti
Veikia organizmo imuninę sistemą, stimuliuodamas
natūralių medžiagų, padedančių kovoti prieš
bazaliomą, aktininę keratozę arba virusus, kurie
sukėlė karpų augimą, susidarymą.
Naudojimas skiriasi pagal ligą, paprastai tepama 3
kartus per savaitę, po 6-10 valandų reikia nuplauti su
muilu, gydymas tęsiamas iki 16 savaičių, absorbcija
per odą minimali
NP: pažeidimai, opelės, paraudimas, niežulys
Pimekrolimas
Pimekrolimuzas yra lipofilinis uždegimą slopinančios
medžiagos askomicino makrolaktamo darinys, blokuoja
uždegimo citokinų sintezę T ląstelėse.
2 metų ir vyresnių pacientų, sergančių lengvu ar
vidutinio sunkumo atopiniu dermatitu, gydymas, kai
nerekomenduojama ar negalima gydyti vietinio poveikio
kortikosteroidais. Galima tepti veido sritį. Ant gleivinės
jo tepti negalima. Elidel draudžiama tepti po
sandarinamuoju tvarsčiu.
Dažniausiai 2 kartus per dieną reikia patepti pažeistą
odą, po to ją švelniai trinti tol, kol susigers. Jei po 6
savaičių būklė negerėja arba net blogėja, vartojimą
reikia nutraukti.
NP: Odos reakcija vaisto vartojimo vietoje (dirginimas,
niežėjimas, paraudimas)
EKTOPARAZITICIDAI
Ektoparazitas - toks parazitas, kuris didesnę savo
gyvenimo dalį praleidžia šeimininko išorėje.
Paprastai tokie parazitai turi gerai išvystytus
prisitvirtinimo organus, užtikrinančius jų išsilaikymą ir
paplitimą. Ektoparazitų žarnynas pritaikytas talpinti
kuo daugiau maisto.
Ektoparazitams priklauso kraujasiurbiai uodai,
blusos, blakės, utėlės, plunksnagraužiai,
pūkagraužiai ir kt.
Benzilbenzoatas
Benzilbenzoatas yra benzoinės rūgšties benzilo
esteris, selektyviai veikiantis niežų erkes (Acarus
scabiei): jis prasiskverbia pro niežų erkių chitino
dangalą, erkės organizme susikaupia toksinė
preparato koncentracija, ir suaugusios niežų erkės
žūsta. Preparatas neveikia niežų erkių kiaušinėlių,
pasižymi nestipriu anestezuojamuoju poveikiu. Ant
odos užteptas benzilbenzoatas prasiskverbia į
viršutinius epidermio sluoksnius.
Dėl tyrimų trūkumo, neskiriamas paaugliams,
vaikams ir nėščiosioms.
NP: perštėjimas po įtrynimo (jei nepraeina per kelias
minutes, nuplauti), jautrumas padidėja pažeistose
vietose ar naudojant ant genitalijų odos.
Siera
Jau labai seniai naudojama nuo niežų. Ji
nedirgina odos, tačiau nemaloniai kvepia ir
tepa, todėl ji vartojama retai, dažniausiai tik
kūdikiams ir nėščiosioms kaip alternatyva
kitiems vaistams. 5% vazelino mišinys
Permetrinas Sukeliantis insekticidinį (parazitus naikinantį) ir
akaricidinį (namų dulkių erkių ir miltinių erkių, įskaitant
utėles, naikinantį) poveikį. Permetrinas sutrikdo kalio ir
natrio jonų tekėjimą kanalais, reguliuojančiais parazito
ląstelės membranos poliarizaciją, todėl pažeidžiama
parazito neuronų membraną. Per odą nepatenka.
Naikinamos utėlės, kurių turi suaugę žmonės ir vyresni
kaip 2 mėnesių vaikai.
NP: dirgina gleivinę, retais atvejais vartojimo vietoje gali
atsirasti niežulys, paraudimas, išbėrimas arba deginimas
PIGMENTACIJĄ VEIKIANČIOS
MEDŽIAGOS
Hidrochinonas (veikia laikinai) ir monobenzonas (Benoquin) (veikia
negrįžtamai) vartojami per didelei odos pigmentacijai mažinti. Abu
sutrikdo melanino sintezę, monobenzonas dar ir toksiškas melanocitams.
Šiek tiek rezorbuojasi per odą, todėl gali sukelti hipopigmentaciją toliau
nuo pateptos vietos; gali sudirginti odą, sukelti alerginį jautrumą.
Trioksalenas ir metoksalenas – vaistai nuo žvynelinės, naudojami
depigmentuotų baltmių repigmentacijai. Turi būti fotoaktyvinti ilgųjų
bangų
UV spinduliais. Pagrindinė ilgalaikė šių vaistų fotochemoterapijos rizika –
katarakta ir odos vėžys.
PREPARATAI NUO AKNĖS
Aknė – tai bendrinis odos ligos pavadinimas,
dažniausiai apibrėžiantis spuoguotą, inkštiruotą odą.
Mediciniškai aknė apibrėžiama kaip odos riebalinių
liaukų sutrikimas. Ši odos liga gali apimti įvairias kūno
vietas, kur gausu riebalinių liaukų. Aknė gali būti
įvairių sunkumo formų, tai priklauso nuo sergančiojo
odos priežiūros, imuninės sistemos, prevencijos,
gydymo ir kitų veiksnių. Dažnai kartu su akne
pasireiškia psichologinės problemos:
nevisavertiškumo jausmas, kompleksai dėl spuogų,
baimė.
Retino rūgštis
ir dariniai
Retinolio r. arba tretinoinas arba ol-trans-retino r. –
vitamino A rūgšti forma, veiksmingas vietinis vaistas nuo
paprastosios aknės.
Retino r. netirpsta vandenyje, bet tirpsta daugelyje
organinių tirpiklių, lengvai oksiduojasi, daugiausiai lieka
epidermyje, apie 10% patenka į kraujotaką,
metabolizuojamas kepenyse ir šalinamas su šlapimu.
Stabilizuoja lizosomas, pagausina prostaglandino E,
silpnina epidermio ląstelių sukibimą ir stiprina jų apykaitą.
Išvalomi atviri komedonai, uždari transformuojami į atvirus.
NP: eritema, sausumas (atsiranda pradžioje, vėliau
išnyksta), dėl UV poveikio gali atsirasti navikų tikimybė,
todėl naudojant būtina saugotis nuo saulės, naudoti
apsauginius šydus.
Gydymas
retinoliu
1. Pradžioje ant sausos odos tepama tokia
koncentracija, kad sukeltų lengvą paraudimą ir
lupimąsi, saugoti, kad nepatektų į akis, ant lūpų
kampučių. Jei labai dirgina, dozė mažinama.
2. Per 4-6 savaites išryškėja anksčiau nematyti
komedonai, gali atrodyti, kad retino r. apsunkino
aknę.
3. 8-12 savaitę žaizdelės gyja, atsiranda aiškus
kliniškas pagerėjimas
Adapalenas
Naftoinės r. darinys, struktūra ir poveikis panašus į
retino r.
0,01% gelio tepama kartą per dieną. Kitaip ne retino
r. yra fotochemiškai patvarus ir kiek mažiau
veiksmingas, jei derinamas su benzoilo peroksidu (jei
koncentracija didesnė nei 10%
Dirgina mažiau, tačiau NP tokie patys kaip retino r.
Differin reikia vartoti vieną kartą per parą. Prieš poilsį
nusiprausus, plonu sluoksniu reikia patepti sausą
spuogų pažeistą odos plotą. Būtina saugotis, kad
gelio nepatektų į akis arba ant lūpų. Būklė turi
pagerėti po 4 - 8 gydymo savaičių, o po 3 mėnesių ji
pagerėja reikšmingai.
Izotretinoinas
Izotretinoinas yra erdvinis all-trans retinoinės rūgšties
(tretinoino) izomeras. Tikslus veikimo būdas neištirtas,
nustatyta, jog gydymo metu sunkių spuogų palengvėjimas yra
susijęs su riebalų liaukų aktyvumo slopinimu ir jų dydžio
sumažėjimu.
Skiriamas esant sunkios formos spuogams, kurių gydymas
įprasto sisteminio poveikio antibakterinių vaistinių preparatais
ir lokalus gydymas buvo neveiksmingi.
Gerai absorbuojasi, pusinės eliminacijos periodas 10-20
valandų.
Naudojama 1-2mg/kg paros dozė, padalinta į dvi dalis 4-5
mėnesius.
NP: Trombocitopenija, anemija, trombocitozė, padidėjęs
eritrocitų nusėdimo greitis, niežulys, eriteminis bėrimas,
dermatitas, cheilitas, odos sausmė, sąnarių skausmas ir kt.
Benzoilo
peroksidas
Lokalus paprastųjų spuogų gydymas, vartojamas tik odai.
Pasižymi antibakteriniu ir netiesioginiu metaboliniu keratoplastiniu
poveikiu (išsilaisvina deguonis). Tai padidina deguonies
koncentraciją, ypač riebalų liaukų piltuvėlio srityje; slopinamos
spuogus sukeliančios anaerobinės bakterijos, sumažėja šių
bakterijų išskiriamų fermentų kiekis. Benzoilo peroksidas
prasiskverbia per raginį sluoksnį, į riebalinių liaukų folikulus ir
slopina padidėjusį riebalų atsiradimą. Odoje matabolizuojamas į
benzo r. Apie 5% rezorbuojama per 8 val.
Reikia vengti UV spindulių(nesideginti saulėje ir soliariume),
norint išvengti odos išbalimo, reikia vengti kontakto su plaukais
arba dažytais audiniais.
NP: sausumas, dirginimas, dilgčiojimas
(kad išvengti NP naudojamos 2,5-5% koncentracijos)
Azelaino
rūgštis
Lokalus papulopustulinės rožinės gydymas ir
paprastosios aknės gydymas, vaistas moduliuoja
uždegiminį atsaką.
Lokaliai pavartojus gelį, azelaino rūgštis
prasiskverbia į visus odos sluoksnius. Į pažeistą odą
prasiskverbimas yra greitesnis nei į sveiką. Vieną
kartą ant odos užtepus 1 g azelaino rūgšties iš viso
absorbuojasi 3,6 % šios dozės.
NP: pirmąją vartojimo savaitę lengvas perštėjimas,
paraudimas ir odos išsausėjimas.
Kliniškai pasveikstama 6-8 gydymo savaitę.
PREPARATAI NUO ŽVYNELINĖS
Žvynelinė – lėtinė pasikartojanti liga, pažeidžianti odą ir (sunkiais atvejais)
sąnarius. Ji
atsiranda, kuomet paviršinės odos ląstelės pradeda pernelyg greitai
daugintis. Oda
atrodo lyg padengta žvynais, kuriuos niežti, kartais skauda, o pakasius
lieka raudonos
dėmės. Vienodai dažnai serga ir vyrai, ir moterys. Dažniausiai žvyneline
serga 20-40
metų žmonės.
Žvynelinės gydymui taikomos trejopos priemonės:
1. Vietiškai veikiantys vaistai:
- odos ragėjimą stabdančios ir raginį odos sluoksnį ploninančios
medžiagos
(keratolitikai);
- specifinės veiklios medžiagos (ditranolis, vitamino D dariniai, retinoidai);
- uždegimą slopinantys vaistai (lokalūs kortikosteroidai);
- pagalbinės (adjuvantinės) priemonės (degutas, šlapalas);
- odos priežiūros priemonės (emolientai - tepalai ir kremai be veiklių
medžiagų,
aliejaus vonios).
2. Visą organizmą veikiantys geriami vaistai (metotreksatas, ciklosporinas
A).
3. Fototerapija
Acitretinas
Poveikis yra simptominis. Veikdamas ragėjantį epitelį, vaistinis
preparatas normalizuoja ragėjimo procesą tokiu būdu:
- per kelias dienas sukelia keratinolizinį poveikį;
- moduliuoja veiksnius, reguliuojančius epidermio keratinocitų
augimą ir diferenciaciją;
- moduliuoja tikrosios odos imuninę reakciją
Geriama 25-50mg/parą dozė, didžiausia acitretino
koncentracija kraujo plazmoje atsiranda po 1 - 4 valandų.
Turi teratogeninį poveikį, eliminacijos periodas 3 mėn. Griežtai
vengti etanolio (dar 2 mėn. po gydymo)
NP: Periferinė edema, odos trapumas, lipnumas, dermatitas,
nenormali plaukų struktūra, trapūs nagai, stomatitas,
virškinamojo trakto sutrikimai.
Kalcipotrienas Sintetinis vitamino D3 darinys, veiksmingai
gydo vidutinio sunkumo plokštelinio tipo
paprastąją žvynelinę.
Apie 6% absorbuojama per odą, todėl
vartojant gali padidėti kalcio koncentracija
serume.
NP: deginimas, perštėjimas, lengvas
sudirgimas, gydomo ploto išsausėjimas ir
paraudimas, dirgina akis.
Dervų
junginiai
Dažniausiai naudojami nuo žvynelinės,
dermatitų ir lėtinės paprastosios kerpligės,
sudėtyje esantys fenoliai turi niežulį
slopinančių savybių.
Vengti prie ūminių išpūslėjusių ar
šlapiuojančių dermatitų, nes gali labai
sudirginti.
NP: dirginantis folikulitas (nutraukti gydymą
3-5 dienoms), fototoksiškumas, alerginis
kontaktinis dermatitas.
Vietiniai
kortikosteroidai
Terapinis vietinių kortikosteroidų veikimas pirmiausia
paremtas poveikiu nuo uždegimo.
Poveikis žmogaus epidermio mitozei yra dar vienas
mechanizmas nuo žvynelinės ir kitų dermatologinių
ligų, susijusių su padidėjusia ląstelių apykaita.
NP?
Dermatologinės
ligos, jautrios
vietiniams
kortikosteroida
ms
KERATOLIZINĖS IR
DESTRUKCINĖS MEDŽIAGOS
Keratinizacija – normalus procesas, kurio metu oda
atsinaujina vieniems keratinocitams (pagrindinėms
epidermio ląstelėms) pasikeičiant kitais. Psoriazės atveju
šios keratiną gaminančios ląstelės funkcionuoja
nenormaliai, ir išorinis raginis odos sluoksnis pasidaro
storas ir pleiskanojantis. Keratinocitai nepasišalina įprastu
būdu ir oda atrodo šiurkšti.
Keratolizinės medžiagos veikia odos struktūrą, padeda
pašalinti atplaišėles nuo galvos.
Salicilo
rūgštis
Aktyvi, keratolizinėmis ir antiseptinėmis savybėmis
pasižyminti medžiaga, aptinkama daugelio priemonių, skirtų
sudirgusiai ir pleiskanojančiai odai, sudėtyje.
Menkai žinoma dėl kokios priežasties sukelia keratolizinį
poveikį, manoma, kad ištirpdo ląstelės paviršiaus baltymus,
kurie palaiko raginį sluoksnį, todėl keratininės atplaišos
nusilupa.
Naudojama 3-6% koncentracijos tirpalai arba tepalai,
didesnės koncentracijos gali ardyti audinius, prasiskverbia per
odą, nors toksiškumo slenksčio nepasiekia, bet atsargiai
vartoti vaikams.
Apsinuodijus – dializė
NP: dirginimas, vietinis uždegimas su išopėjimu, jautriems
pacientams – ūmios alerginės reakcijos
Propilenglikolis
40-70% porpilenglikolis naudojamas su
plastikine okliuzija arba kaip gelis kartu su
6% salicilo r.
Veiksmingai drėkina ir padidina vandens kiekį
raginiame sluoksnyje
Per raginį sluoksnį absorbuojamas minimaliai
NP: dirgina odą, alerginis kontaktinis
dermatitas.
Šlapalas Šlapalas yra ir keratolitinė, ir drėkinamoji
priemonė.
Plačiau prie kosmetikos gaminių.
Alfa
hidroksirūgštys
Alpha hydroxy acids AHA arba vaisių rūgštys
(tokios kaip glikolio rūgštis arba citrinų
rūgštis) jau seniai naudojamos odos
priežiūros priemonėms gaminti dėl savo
eksfoliacinių (lupamųjų) ir švelninamųjų
savybių – jos padeda atsikratyti negyvų
ląstelių pertekliaus.
Kuo mažesnis (labiau rūgštinis) priemonės su
AHA pH, tuo stipresniu eksfoliaciniu poveikiu
ta priemonė pasižymi. Sergantieji psoriaze
turėtų stengtis naudoti švelnesnes AHA
rūgštis, pavyzdžiui, amonio laktato rūgštį.
NIEŽĖJIMĄ SLOPINANČIOS
MEDŽIAGOS
• Farmakologinės medžiagos
• Mentolis
• Eteriniai aliejai
Dimetindenas
Odos ligos, dilgėlinės, vabzdžių įkandimo, nudegimo
saulėje arba kitokio pirmo laipsnio nudegimo sukelto
niežulio trumpalaikis malšinimas.
Labai sumažėja kapiliarų pralaidumas, kuris yra
susijęs su tiesiogine padidėjusio jautrumo reakcija,
pasireiškia lokalus anestezuojamasis poveikis.
Greitai įsiskverbia į odą, antihistamininis poveikis
pasireiškia po kelių minučių, didžiausias poveikis po 1-
4 val., kraujotakoje atsiranda maždaug 10%
pavartotos dozės.
Reikia tepti 2 – 4 k/dieną, kūdikiams ir mažiems
vaikams (iki 2 metų) didelio odos ploto, ypač apimto
uždegimo arba pažeisto, geliu tepti draudžiama.
NP reti: odos sausmė, odos deginimo pojūtis, alerginis
Dermatitis

Kosmetikos gaminiai ir jų veikliosios medžiagos

Šlapalas arba
karbamidas
Šlapalas yra ir keratolitinė, ir drėkinamoji
priemonė.
Balti kristaliniai milteliai, sudrėkę turi šiek tiek
amoniako kvapo.
Absorbuojamas per odą, pasiskirsto už
ląsteliniame tarpe ir yra pašalinamas su šlapimu.
Kadangi yra natūralus metabolizmo produktas,
vartojamas vietiškai nesukelia sisteminio
toksiškumo.
Natūraliai yra medžiaga esanti šlapime,
kosmetikos pramonėje naudojama sintetinė
forma.
Šlapalas
odoje
Šlapalas – galutinis baltymų apykaitos produktas,
natūraliai išskiria su prakaitu (iš išorinio epidermio
sluoksnio ląstelių, joms ragėjant, kaip galutinis amino
rūgšties arginino apykaitos produktas).
Šlapalas yra NDF (natūralus drėkinamasis faktorius)
sudedamoji dalis. Kitos medžiagos, įeinančios į
NDF, - amino rūgštys, pieno rūgštis, polisacharidai,
įvairios druskos, pirolidono karboninė rūgštis ir kt.
NP:
• Ilgalaikis didelės koncentracijos šlapalo
naudojimas gali sąlygoti odos suplonėjimą.
• didelis jo kiekis gali erzinti odą
Šlapalas
(Urea)
Diazolidinyl Urea and Imidazolidinyl urea
- Antimikrobiniai konservantai, naudojami apsaugoti kosmetikos
gaminius nuo grybelių, pelėsių ir bakterijų, išskiria formaldehidą,
todėl turi nepalankų vertinimą kaip konservantas.
Hydroxyethyl urea
- Stipriai drėkinanti medžiaga ir laikomas saugiu ingredientu
- Dėl hidroskopinių savybių padidina vandens kiekį raginiame
sluoksnyje (naudojama 2-20% koncentracija)
- Keratolizinė medžiaga – suardo raginį sluoksnį (20%-25%
koncentracija)
- Nagų minkštinimui prieš nuėmimą (30-50% koncentracija)

Šlapalas su pieno rūgštimi tampa galingu drėkikliu

Hialiurono r.
Hialurono rūgštis yra natūralus polimeras, esantis odoje. Ji
yra viena pagrindinių tarpląstelinės matricos komponentų ir
dalyvauja žaizdos gijimo procese.
Pastebėta, kad hialurono r. koncentracija padidėja žaizdai
gyjant.
Hialurono rūgštis yra plačiai naudojama:
• Medicinoje – ortopedijoje, plastinėje ir kosmetinėje
chirurgijoje. Ši medžiaga nėra antigeniška, todėl gali
būti gaminama įvairiomis farmacinėmis formomis:
geliai, kremai, pleistrai, purškalai, injekciniai preparatai,
akių lašai.
• Kosmetikos pramonėje naudojama kaip drėkinanti ir
priešraukšlinė medžiaga.
• Naudojama kaip maisto papildas

Hialurono r. funkcijos
• pagrindinis membranos, kuri iškloja sąnario ertmę,
komponentas.
• svarbi kremzlės dalis, kuri dengia kiekvieną kremzlės ląstelę
(chondrocitą), padeda palaikyti kremzlių elastingumą ir sąnarinių
paviršių slidumą, taip mažina trintį ir amortizuoja smūgius
tenkančius
kaulams judėjimo metu.
• pagrindinis odos komponentas, prisidedantis prie audinių
atsinaujinimo.
Jis palaiko drėgmę audiniuose, audinių elastingumą, stangrumą;
• transportuoja ir paskirsto vandenį audiniuose; sugeba atskirti
audinius,
kuriems drėgmės reikia mažiau (arba jos visai nereikia), o kuriems
– jos
reikia daugiau, ir laiku perskirsto šį balansą;
• palaiko drėgmę: hialurono rūgštis suriša vandenį tarpląstelinėje
erdvėje,
tuo pačiu padidindama audinių pasipriešinimą suspaudimui.
• dalyvauja normalaus akispūdžio palaikyme;
• skatina fibroblastų dauginimąsi ir migraciją;
Hialurono r. kosmetikoje
Gali būti naudojamos įvairaus dydžio hialurno r. molekulės ir
skirtingos
jų koncentracijos. Efektyviausios yra to priemonės, kuriose yra
skirtingo dydžio molekulių, nes skirtingo dydžio molekulės
prasiskverbia į skirtingus sluoksnius ir stebimas platesnis
veikimas.
Atlikti tyrimai rodo, kad atopinės priemonės, kuriose yra
bent 0,1% hialurono r. gali ženkliai padidinti odos drėgmę,
sumažinti raukšlių matomumą ir pagerinti odos elastines
savybes

Hialurono r.
NP
Injekcinių formų negalima naudoti nėštumo ir
žindymo metu. Nėra duomenų dėl geriamų formų,
kontraindikacijų išorinėms priemonėms ir akių
lašams nėra.
Kosmetikoje naudojama hialurono r. dažniausiai yra
išgaunama laboratorijoje iš bakterijų kultūros arba iš
paukščių kiaušinių baltymų ir kremzlių.
NP:
• Gali sukelti alergines reakcijas žmonėms, ypač
alergiškiems kiaušiniams
• Maisto papildą naudojant su kraują skystinančiais
vaistais (warfarin ar aspirin), gali padidėti
kraujavimo rizika.
Dimetikonas
(PDMS)
Naudojamas keliais būdais priklausomai nuo koncentracijos ir
formos:
• Sumaišytas su silicio dioksido hidratuotu geliu – simetikonas
(inertiška medžiaga skirta pilvo pūtimui mažinti)
• Dimetikonas nedideliais kiekiais – pagalbinė medžiaga
kosmetikos
produktuose
• 15% dimetikono koncentracijos produktai – ektoprarazitinė
priemonė.
Dimetikonas
Dimeticon Dimethicone PDMS
Sintetinis organinis polimeras sudarytas silicio
pagrindu. Bespalvis, inertiškas, netoksiškas ir
nedegus skystis.
Gali būti pagamintas įvairių klampumų ir
atsižvelgiant į laiką ir temperatūrą gali elgtis
skirtingai:
• Šiltoje temperatūroje per laiką pasidaro
klampios konsistencijos, panašios į medų
• Vėsioje temperatūroje panašus į gumą
Dėl savo savybių gerai padengia bet kokiu
paviršius.
Simetikonas
Arba dimetikonas su silicio dioksidu
Dimetikonas
kosmetikos
gaminiuose
• Emulsiklis
• Paviršių padengianti medžiaga
• Drėkinanti medžiaga, kondicionierius
Dažniausiai naudojama:
• šampūnuose ir kondicionieriuose – pažeistiems,
neklusniems, besiveliantiems plaukams
• kremuose ir kituose produktuose skirtuose –
pažeistai ir sudirgintai odai, esant dermatitui,
egzemai ir bėrimams
• makiažo pagrinduose, kaip emulsiklis
Dimetikonas
utėlėms
naikinti
Ektoparaziticidas, veiksminga koncentracija 15%.
Dimetikonas nėra cheminis nuodas.
Veikia fiziniu būdu, t.y. veiksmingai apgaubia utėles,
užkemša jų kvėpavimo angas.
Parazitai uždūsta ir žūna.
Dimetikono
NP
• Inertiškas, į organizmą nei iš virškinamojo
trakto nei per odą nepasisavinamas,
sisteminio poveikio neturi
• Išorinis NP:
- Alerginė reakcija dimetikonui
- Odos dirginimas
- Kadangi yra paviršių dengianti medžiaga, gali
ant odos sulaikyti bakterijas ir nešvarumus
(gali daugėti inkštirų)
- Gali sutrikti prakaitavimas ir termoreguliacinė
funkcija
- Apsunkina riebius plaukus
Kofermentas
Q10
Taip pat žinomas kaip ubikvinonas.
Antioksidantas, būtinas mitochondrijų
energijos gamybai. Jis gaminamas žmogaus
organizme, mokslininkai mano, kad jo kiekis
tiesiogiai susijęs su senėjimo procesu.
Q10 funkcijos
organizme
Su amžiumi Q10 keikis organizme mažėja, didžiausias
kiekis apie 20 gyvenimo metus.
Q10
mitochondrijo
se Dėl Q10, ląstelių membranos drėgnumo ir laisvųjų
radikalų poveikio šie ciklai
lėtėja ir su amžiumi gali atsirasti kardiovaskulinės
ligos ir diabetas
Q10 klinikinis
panaudojimas
• Esant diabetui – inkstų retinopatijai
• Kardiovaskulinės ligos – širdies funkcijos
pagerinimas
• Po streptokinazės naudojimo esant miokarto
infarktui – sumažina krūtinės anginos ir aritmijų
tikimybę
• Vartojamas kartu su statinais nelaidžia mažėti
Q10 kiekiui organizme.
• Chemoterapijos metu labai sumažina laisvųjų
radikalų kiekį.
• Migrenos profilaktika – sumažina migrenos dienų
skaičių
Q10
kosmetikoje
• Antioksidantas
• Priešraušlinis veikimas
• Mažina odos uždegimą ir sudirgimą atsiradusį dėl UVA
poveikio.
• Ypatingai geras efektas prieš laisvuosius radikalus
pasiekiamas tada, tai Q10 yra kartu su vit. E ir vit. C.
Vitaminas E
Riebaluose tirpus mikroelementas, antioksidantas. Jaunystės
vitaminas.
Natūraliai yra odoje, tačiau dėl laisvųjų radikalų ir saulės poveikio
kiekis mažėja.
Galimos aštuonios Vit. E formos, dažniausiai naudojamos yra:
dalpha-tocopherol, d-alpha-tocopherol acetate, dl-alpha
tocopherol, and
dl-alpha tocopherol acetate
d- išgautas iš natūralių medžiagų
dl - sintetinis
Natūraliai esantis vitaminas E nėra vienas junginys, dažniausiai jis
susidaro iš kelių panašios struktūros molekulių ir gali turėti
įvairesnį
efektą, nei sintetinis.
Vit. E
naudojimas
• Antioksidantas
• Fotoprotektorius (kartu su vit. C per os, kosmetikos gaminiuose
efektyvus ir vienas)
- Mažina odos lipidų peroksidaciją
- Mažina eritemą (praudimą)
- Mažina imuninės sistemos atsaką UV poveikiui
• Priešuždegiminis veikimas (mažina odos patinimą, paburkimą,
eritemą)
• Žaizdų gijimą skatinanti medžiaga (ypatingai diabetinės žaizdos
ir
cheminių nudegimų, po chemoterapijų)
• Aliejai, kuriuose yra vit. E ir tokoferolių – drėkinanti medžiaga
(tik
išorinė forma).
Vit. E and
skin health Kosmetikos produktuose?
Vitaminas C
• Stiprus antioksidantas
• Apsaugo kosmetikos priemonę nuo žalingo aplinkos
poveikio
• Skatina kolageno gamybą odoje
• Mažina odos pigmentaciją – šviesina odą.
• Pasižymi priešuždegiminiu veikimu
L-Askorbo rūgštis yra stabili – su sąlyga, jeigu ji laikoma
sausoje vėsioje vietoje, todėl laikant kitomis sąlygomis
sąlyginai greitai pakeičia spalvą. Siekdami to išvengti
daugelis gamintojų į savo formules prideda dažiklių.
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3673383/
Kolagenas
Baltymas, kurio organizme yra daugiausiai – yra raumenyse,
kauluose, odoje ir sausgyslėse – palaiko kūno struktūrą,
formą. Odoje randamas dermos sluoksnyje, sudaro skaidulinį
tinklą, ant kurio gali augti naujos ląstelės. Reikalingas naujų
ląstelių dauginimuisi ir atsinaujinimui.
Yra 16 kolageno tipų, bet dažniausiai organizme randama I, II
ir III tipo. I tipo kolagenas skaidulos yra stipresnės nei plienas.
Kolageno gamyba su amžiumi mažėja, tam įtakos taip pat turi
UV ir kiti aplinkos faktoriai (rūkymas, gausus cukraus
vartojimas)
Kolagenas išgaunamas iš galvijų, kiaulių ir avių kremzlių,
kaulų ir odos. Injekcinio kolageno šaltinis yra žmogus.
Kolagenas
Kolageno
gamyba
organizme
Gamybą organizme gali paskatini:
• Lazario terapija
• Tretinoinas (all-trans retinoic acid)
Kolageno gamybai būtinos nepakeičiamosios amino rūgštys,
kurios
turi būti gaunamos su maistu.
Kolageno gamybą gali paskatinti:
Prolinas: kiaušinių baltymas, mėsa, sūris, sojos, kopūstas
Antocianidinai: gervuogės, mėlynės, vyšnios ir avietės
Vitaminas C: apelsinai, braškės, pipirai ir brokoliai
Varis: vėžiagyviai, riešutai, raudona mėsa Vitaminas A: gyvūninės
kilmės maisto produktuose ir augalų maisto produktus kaip
betakaroteno
Kolagenas
kosmetikoje
• Prie žaizdos kraštų pritraukia ir skatina daugintis naujas
ląsteles. Kadangi yra labai didelės molekulinės masės,
manoma, kad per odą neprasiskverbia.
• Drėkina odą.
• Yra gaminamų universalaus kolageno drebučių ar gelio
pavidalu, kurį galima naudoti tiek į vidų, tiek išoriškai.

Kolagenas
naudojamas
• Injekcijomis – raukšlių ir randų (taip pat ir nuo acne)
terapijai
• Negyjančių, granuliuotų, šlapiuojančių,
nekrozuojančių žaizdų tvarsčiams, antro laipsnio
nudegimų terapijai ir odos transplantų prigijimui
skatinti.
• Kolageno pagrindo membranos naudojamos
transplantologijoje – paskatina ląstelių dauginimąsi,
audinių atsinaujinimą ir gamybą. Kolageno audinio
transplantai iš donorų naudojami periferinių nervų
regeneracijai atliekant arterijų rekonstrukciją.
• Osteoporozės terapija – mažina skausmą ir didina
sąnarių lankstumą (geriamieji maisto papildai).
Cinkas
Cinkas – mikroelementas, reikalingas, kad tinkamai
funkcionuotų apie 100 organizme esančių enzimų.
• Antioksidantas (kovoja prieš laisvuosius
radikalus, apsaugo kolageną)
• Skatina žaizdų gijimą – pažeistoje odoje ar
žaizdos kraštuose esantis cinkas padidina
enzimų ir proteinų kiekį, reikalingą apsaugoti nuo
infekcijos, kontroliuoti uždegiminę reakciją ir
dalintis naujoms ląstelėms.
• Mažina uždegimą esant aknei, gali paskatinti
naujų ląstelių dauginimąsi ir sumažinti odos
riebalų gamybą, geriamas iš vidaus gali sumažinti
inkštirų kiekį.
Cinkas odai
• Apsauga nuo saulės
• Apsauga nuo pleiskanų, mažina galvos
odos niežėjimą
• Padeda gyti bėrimas ir nedidelėms
žaizdoms, turi silpną priešuždegiminį
veikimą.
Daugiausiai naudojamas cinko oksido
pavidalu.
Cinko
oksidas
Cinko oksido savo sudėtyje turintys vaistiniai preparatai yra
tinkami šlapiuojantiems odos pažeidimams gydyti. Cinko
oksidas gali:
• sugerti vandenį, jeigu yra vartojamas ant šlapių žaizdų
• rūgštinėje žaizdos aplinkoje, cinko jonai yra
atpalaiduojami iš cinko oksido ir sukelia sutraukiantįjį,
šarminį ir silpnai aseptinį poveikį.
• atspindėti UV spindulius (reikalinga tam tikra
koncentracija)
Absorbcija per odą labai maža, sisteminio poveikio neturi.
NP nenustatytas, kontraindikacijų nėra
Zinc
pyrithione
Naudojamas produktuose nuo pleiskanų.
NP:
• gali sutrikdyti žmogaus ląstelių DNR
sintezę.
• Alerginės reakcijos
• Odos sudirginimas
Turi fungicidinį ir bakteriostatinį efektą
Naudojama ir seborėjiniam dermatitui.
Nerekomenduojama vaikams iki 2 metų.
Kalcio
karbonatas
• Abrazyvi medžiaga naudojama pūlinguose,
pemzose, dantų pastose
• Buferis naudojamas palaikyti tinkamą pH
terpę
• Užpildančioji medžiaga, padidinanti produkto
tūrį arba suteikianti jam konsistenciją
• Padaro priemonę neskaidrią (makiažo
pagrinduose)
Dexapantenolis
Dekspantenolis yra alkoholinis pantoteno rūgšties
analogas. Tarpinio pasikeitimo metu jis įgauna tokį patį
biologinį veiklumą kaip ir pantoteno rūgštis.
Pantoteno rūgštis ir jos druskos yra vandenyje
tirpstantys vitaminai, kurie, kaip kofermentas A,
dalyvauja daugelyje medžiagų apykaitos procesų:
• sukelia fibroblastų proliferaciją
• pasireiškia aponeurozės tvirtėjimu
• vartojamas išoriškai, gali kompensuoti padidėjusį
pažeistos odos arba gleivinės pantoteno rūgšties
poreikį.
NP retas: odos padidėjusio jautrumo reakcijos (pvz.:
alerginės odos reakcijos, sudirginimas, odos
uždegimas).
Pantenolis
odai
• Giliai prasiskverbia į odą, plaukus ir nagus
• Kaip audinių drėkiklis (hydrating), sulaiko vandenį odos,
palukų ir nagų ląstelėse ir giliuose sluoksniuose.
• Drėkina odą, ramina sausą odą, pasižymi nestipriu
priešuždegiminiu poveikiu.
• Mažina plaukų šiurkštumą ir lūžinėjimą
• Skatina žaizdų gijimą
• Skatina odos keratinizaciją, todėl nereikėtų naudoti
ilgiau negu 2-4 savaites, nes gali sutrikti ląstelių
dauginimasis – ląstelės gali pradėti senėti.
Vitaminas B3
Niacinamidas
• neleidžia melaninui pasiekti odos paviršiaus ir taip apsaugo odą
nuo UV spindulių žalos: strazdanų, pigmentinių dėmių,
hiperpigmentacijos
• didina keramidų ir riebiųjų rūgščių kiekį odoje, apsaugo odą nuo
drėgmės netekimo, stimuliuoja odos mikrocirkuliaciją
• niacinamidas skatina koenzimų NADH ir NADPH gamybą, kurie
reikalingi odos medžiagų apykaitos procesams, taip pat
stimuliuoja
odos imuninį atsaką.
• pasižymi raminančiomis ir priešuždegiminėmis savybėmis,
ypatingai tinka raustančiai odai
• turi teigiamą poveikį aknei, reguliuoja riebalų išsiskyrimą
• mažina raukšleles jas suminkštindamas, gerina elastingumą ir
tekstūrą
Vitaminas B3
Niacinamidas
NP: kremai su didelėmis niacinamido
koncentracijomis gali sukelti švelnų šilumos pojūtį ir
laikiną odos paraudimą, nes ingredientas išplečia
kraujo indus, taip skatindamas kraujotaką. Poveikis
yra trumpalaikis, o reguliariai naudojant sumažėja.
Augaliniai
aliejai
Rafinuoti – neturi kvapo
Nerafinuoti – išlaiko augalui būdingą kvapą.
Mineraliniai aliejai (techninis aliejus, naftos
chemijos atliekos) ar parafino aliejus –
naftos chemijos riebalai.
Migdolų
aliejus
Naudojamas pažeistų odos vietų priežiūrai,
sausos ir normalios odos priežiūrai, lengvai
pažeidžiamos odos, su aiškiai matomais
kapiliarais priežiūra, saulės ir buitiniai odos
nudegimai, raiščių patempimas.
Migdolų aliejus yra priešuždegiminis, jaunina
odą, maitinamasis, drėkinamasis,
minkštinamasis, skausmą malšinantis. Jame
yra vitamino F, kuris normalizuoja riebalų
liaukų funkciją stabdo porų plėtimąsi, skatina
plaukų augimą palaiko jų elastingumą ir
blizgesį
FTU 2FTU=1g
Hormonai ir jų preparatai
Endokrininė
sistema (1)
1. Endokrininių liaukų:
•hipofizė (arba posmegeninė liauka, tiksliau
priekinė jos dalis - adenohipofizė);
•kankorėžinė liauka - epifizė;
•skydliaukė
•prieskydinės liaukos
•užkrūčio liauka;
•antinksčiai;
Endokrininė
sistema (2)
2. Endokrininių komponentų įeinančių į kitas
liaukas ar organus:
• kasa - kasos salelės, Langerhanso salelės
• lytinės liaukos:
- sėklidės - Leidigo ląstelės
- kiaušidės - intersticinės ląstelės
• Laikinoji vidaus sekrecijos liauka -
placenta (nėštumo metu).
Hipofizė
Posmegeninė liauka
išskiria devynių rūšių
hormonus, kurie
reguliuoja
homeostazę.
Svarbiausia
organizmo
hormoninės
reguliacijos grandis.
Funkcijos
• augimą;
• kraujospūdį;
• iš dalies – nėštumą ir gimdymą;
• laktaciją;
• lytinių organų veiklą;
• maisto medžiagų virtimą energija;
• vandens pusiausvyrą organizme;
• termoreguliaciją;
• skausmo malšinimą.
Oksitocinas
• Žinduolių hormonas ir neurotransmiteris. Padidėjęs jo kiekis
sukelia gimdymą ar pieno išskyrimą. O padidėjimas kyla po
atitinkamų kūno taškų sudirginimo.
• Oksitocinas padidina membranos laidumą kalio jonams, todėl
sumažėja membranos potencialas ir padidėja membranos
dirglumas, o tai sąlygoja susitraukimų dažnio, stiprumo ir
trukmės padidėjimą.
– Oksitocinas gausiai išsiskiria meilės žaidimų ir orgazmo metu
abiejų lyčių atstovams. Jis veikia CNS sukeldamas dosnumą ir
pasitikėjimą.
– Oksitociną pagamina pogumburio neuronai, o į kraują išskiria
hipofizė. Didelis kiekis oksitocino patenka į kraują po gimdymo,
susitraukiant gimdai, ir verčia mus mylėti tą mažulytį sutvėrimą,
kurį paleidome į pasaulį.
– Į bet kokį stresą moters organizmas reaguoja oksitocino
„audra”,
todėl jos ieško būdų kaip nusikratyti liūdesio ir nerimo – dar
karščiau rūpinasi vyru ir vaikais, prižiūri vienišus pagyvenusius
kaimynus ar priglaudžia benamį kačiuką. Oksitocino trūkumas
skatina irzlumą, o kartais ir besikartojančią depresiją.
Oksitocinas
Indikacijos:
• Gimdymo sužadinimas esant medicininėms priežastims.
• Gimdymo veiklos skatinimas pirmuoju ir antruoju gimdymo
laikotarpiais, jei gimdymas užsitęsia ar susilpnėja gimdos
tonusas ir jos veikla.
• Gimdos hipotonijos šalinimas, kraujavimo po gimdymo
stabdymas.
• Kraujavimo profilaktika ir stabdymas Cezario pjūvio operacijos
metu pašalinus placentą.
• Pagalbinis gydymas esant daliniam ar neišvengiamam abortui.
NP: pykinimas, vėmimas
Somatotropinas
Hormonas, skatinantis visų audinių ir kaulų augimą,
stimuliuoja ilgųjų kaulų augimą nesubrendusiame
organizme.
• Esant šio hormono pertekliui vystosi akromegalija ar
gigantizmas.
• Kai šio hormono trūksta, vaikas neauga ir
susergama nanizmu (mažaūgiškumu).
• Sekrecija intensyvėja brendimo, gilaus miego,
sunkaus fizinio darbo metu, veikiant įtampos
dirgikliams.
• Aktyvina medžiagų apykaitą, todėl maisto medžiagų
pakitęs kiekis kraujyje veikia pagumburio
neurosekrecinius neuronus ir skatina ar slopina
somatotropino sekreciją, pvz., hipoglikemija skatina
somatoliberino ir somatotropino išsiskyrimą, o
hiperglikemija – slopina
Akromegalija
Tai liga, sąlygota padidėjusios augimo
hormono gamybos hipofizėje. Dėl
padidėjusios augimo hormono sekrecijos
pasireiškia patinimai, odos sustorėjimas,
audinių augimo pagreitėjimas, kaulų
didėjimas, ypač veide, plaštakose ir
pėdose.
Dažniausia priežastis: hipofizės navikai
(98% atvejų)
Akromegalijos
gydymo būdai
• Gydymo būdai:
• Chirurginis
• Spindulinis
• Medikamentinis
- Somatostatino analogai– oktreotidas – pirmo
pasirinkimo akromegalijai gydyti.
- Dopamino agonistai- bromkriptinas,
kabergolinas.
- STH receptorių antagonistai - pegvizomatasskiriama kai
chirurginis ir (ar) spindulinis ar
kitas medikamentinis gydymas nepakankamai
veiksmingas
Bromokriptinas
Bromokriptinas veikia kaip pogumburio ir hipofizės dopamino
receptorių agonistas.
• Jis mažina padidėjusią prolaktino sekreciją, todėl menstruacijų
ciklas tampa normalus ir šalinamas hiperprolaktinemijos
sukeltas vaisingumo sutrikimas.
• Preparatas neleidžia atsirasti pieno sekrecijai ir ją silpnina.
• Akromegalija sergantiems pacientams preparatas mažina
padidėjusį augimo hormono kiekį, todėl lengvėja šios ligos
simptomai ir gerėja gliukozės tolerancija.
NP: anoreksija, galvos skausmas, nosies užburkimas, pykinimas,
obstipacija.
Kankorėžinė
liauka Septintaisiais gyvenimo metais organas pradeda nykti,
išauga jungiamasis audinys, daugelis parenchiminių
ląstelių žūva, vietoj jų atsiranda kalkinių kūnelių –
smegenų smėlio, acervalus cerebri. Kankorėžinė liauka
atrofuojasi dar prieš lytinį brendimą.
Ji gamina melatoniną, kurio gamyba priklauso nuo
šviesos kiekio.
Melatoninas
Melatoninas reguliuoja paros ciklus,
vadinamus cirkadiniu ritmu (lot. circa – „apie“, dies –
„diena“).
Circadin 2mg tab.
Skiriamas trumpalaikiam miego sturikimų gydymui
vyresnio amžiaus žmonėms gydyti.
NP: sudirgimas, nemiga, nenormalūs sapnai, migrena,
pyktis, padidėjęs kraujo spaudimas, pilvo skausmas ir
kt.
Skydliaukė
Skydliaukė
Stambi priekinės kaklo dalies endokrininė
liauka, maždaug 15-30 g svorio.
Funkcija – hormonų gamyba; šį procesą
reguliuoja galvos smegenyse esanti hipofizė.
Skydliaukė gamina du labai panašius
hormonus:
• trijodtironinas (T3), kuriame yra trys jodo
atomai ir
• tetrajodtironinas (T4) tiroksinas, kuris turi
keturis jodo atomus.
Tiroksinas
• Tiroksinas yra sintetinamas skydliaukėje, jis reguliuoja
medžiagų apykaitos ir mastymo greitį, o tai reiškia, kad
visapusiškai veikia mūsų svorį, o taip pat ir mastymo procesus.
Kai organizme yra reikiamas tiroksino kiekis, kūnas būna
stangresnis, oda – lygesnė, judesiai – lankstūs ir gracingi, o
reakcija į susidomėjusį vyro žvilgsnį – žaibiška.
• Hormono perteklius įtakoja svorio kritimą, net iki nenormaliai
mažo. Gaminant skydliaukei per daug tiroksino smarkiai
pagreitėja medžiagų apykaita. Mažėja svoris, žmogus tampa
dirglus, smarkiai prakaituoja, išsprogsta akys – suserga
Bazedovo liga.
• Tiroksino trūkumas, priešingai, sukelia nutukimą, žmogus
tampa vangus ir mieguistas, pablogėja atmintis, sunku
sukoncentruoti dėmesį. . Kai trūksta tiroksino, lėtėja medžiagų
apykaitos procesai. Jei trūksta tiroksino ankstyvame amžiuje,
vaikas lėtai auga (ypač nukenčia jų kaulų ir nervų sistema).
Hipotireozė
Hipotiroidizmas, hipotirozė, miksedema –
tai klinikinis sindromas, atsirandantis dėl
sumažėjusios skydliaukės hormonų
gamybos.
Moterys, ypač vyresnės nei 50 metų
amžiaus, turi didesnę riziką susirgti
hipotiroidizmu.
Simptomai: šiurkšti sausa oda,
netoleravimas, retas pulsas, žemas
kraujospūdis.
Hipertiroidizmas
Tireotoksikozė, hipertirozė – tai tokia būklė, kai skydliaukė
gamina per daug hormono tiroksino, kuris skatina medžiagų
apykaitą. Kadangi skydliaukė gamina hormonus, kurie atsakingi
už organizmo vystymąsi bei visų organizmo audinių
funkcionavimą, ir turi didelę reikšmę nervinio, skeleto ir
reprodukciniam audiniams, tai per didelis hormonų kiekis
sukelia reikšmingus pokyčius organizme.
• Sutrinka įvairių organų sistemų veikla ir psichinė žmogaus
sveikata – greitai krenta svoris, pasireiškia širdies ritmo
sutrikimai, prakaitavimas, nervingumas, irzlumas.
• Dažniausia priežastis - Bazedovo arba Greivso liga – tai
autoimuninė liga, kurios metu kraujo ląstelės pradeda
gaminti antikūnius, kurie atakuoja skydliaukę ir jungiasi su
specifiniais skydliaukės receptoriais. Šis procesas
suaktyvina skydliaukės hormonų gamybą (trijodtirokino –
T3 ir tiroksino – T4)
Struma
Gūžys (struma) – tai padidėjusi skydliaukė, esant normaliai
hormonų
gamybai (eutireozei). Tai labiausiai paplitusi endokrininė liga.
• Daugiau nei 90% visų skydliaukės ligų sudaro eutireoziniai
gūžiai.
• Gūžiai būna difuziniai (difuziškai padidėjęs skydliaukės dydis) ir
mazginiai (skydliaukės audinyje atsiranda mazginiai pakitimai).
Pakaitinė
terapija
skydliaukės
hormonais
Esant skydliaukės hormonų stokai.
Skirama tiroksino dozė esti nuo 1,6-1,8
mikrogramo kilogramui svorio per dieną
Supresinė
TTH terapija
Ji skiriama siekiant TTH kiekį laikyti mažiau
leistinos apatinės normos ribos.
• TTH slopinimo siekiama, kai skydliaukės
audinio gausėjimas yra nepageidaujamas:
• Skydliaukės mazgų ir hiperplazijos gydymui,
• Po dalinės skydliaukės dalies rezekcijos,
• Po diferencijuoto skydliaukės vėžio
chirurginio ir gydymo radiojodu
Vidutinė tiroksino dozė yra 2,0-2,2 mikrogramai
kilogramui svorio dienai.
Levotiroksinas
Kepenyse ir inkstuose iš dalies tapęs liotironinu (T3) ir
patekęs į organizmo ląsteles,aktyvindamas T3 receptorius
jis sukelia skydliaukės hormonams būdingą poveikį
vystymuisi, augimui ir medžiagų apykaitai.
•Rytą prieš valgį išgėrus levotiroksino, jo absorbuojama iki
80%, daugiausia plonojoje žarnoje. Vartojant valgymo metu
absorbcija pastebimai sumažėja.
•Didžiausia koncentracija kraujo plazmoje pasiekiama
maždaug po 2 - 3 valandų.
•Metabolizmas vyksta kepenyse, inkstuose, smegenyse ir
raumenyse, metabolitai išsiskiria su šlapimu ir išmatomis.
•Levotiroksino pusinis eliminavimo laikas yra apytikriai 7
paros; hipertirozės atveju jis trumpesnis (3-4 dienos), o
hipotirozės atveju – ilgesnis (apytikriai 9-10 dienų).
L-thyroxin
dozės
Indikacija Dozė (levotiroksino natrio druskos
μg per parą)
Hipotirozė:
Suaugusieji (didinama po 25-50 μg kas 2-
4 savaitės)
Pradžioje 25-50, vėliau po 100-200
Strumos recidyvo profilaktika 75-200
Gerybinės strumos gydymas, esant
normaliai skydliaukės funkcijai (eutirozė)
75-200
Slopinamoji ir pakeičiamoji terapija po
skydliaukės šalinimo dėl vėžio
150-300 µg
Skydliaukės slopinimo scintigrama 200 µg per parą (skiriama 14
dienų,
po to atliekama scintigrama)
Tiroiditas
Tiroiditas – tai skydliaukės audinio uždegimas.
Simptomai: limfmazgių padidėjimas, kaklo
skausmas, rankų drebėjimas, intensyvus širdies
plakimas, prakaitavimas, odos sausumas.
• Hormonų pakaitinė terapija, jei reikia
• NVNU
• Hormoniniai steroidai (siekiant sumažinti
uždegimą ir kontroliuoti širdies plakimą)
• Beta adrenoblokatoriai (širdies susitraukimų
dažniui ir drebuliui sumažinti, kol praeina
pradinis hipertiroidito laikotarpis)
Priešskydinė
liauka
Nedidelės 4 endokrininės liaukutės, esančios
kaklo srityje.
Gamina hormoną paratiroidiną
(parathormoną), kuris svarbus kalcio
metabolizmui. Šis hormonas veika kaulus,
inkstus, virškinimo traktą. Padidėjus liaukos
aktyvumui, kraujyje padaugėja kalcio, tuomet
slopinama nervų sistema, silpsta raumenų
susitraukimai. Dėl liaukos hipofunkcijos –
kalcio kraujyje sumažėja, prasideda traukuliai
ir, nesuteikus pagalbos, žmogus gali mirti.
Hiperparatiroidizmas
Tai prieskydinių liaukų liga, kai organizme
pagausėja jų gaminamo parathormono
kiekis.
• Pirminį dažniausiai sukelia prieskydinių
liaukų adenoma, išvešėjimas ar karcinoma
• Antrinė hiperparatirozė pasitaiko dėl kitų
priežasčių, kaip inkstų patologija ar dializė.
Gydymas – chirurginis, jei antrinė – šalinama
sukėlusi priežastis.
Hipoparatiroidizmas
Liga, kuri atsiranda dėl prieskydinių liaukų funkcijos
nepakankamumo. Simptomai: raumenų traukuliai,
tirpimas, galūnių tinimas, gerklų spazmai, kvėpavimo
sutrikimai.
• Įgimtas visiškas prieskydinių liaukų nebūvimas
vadinamas Di-George sindromu.
• Įgytos dažniausis priežastys – prieskydinių liaukų
pažeidimas atliekant kaklo sirties operaciją,
autoimuninis hipoparatiroidizmas.
• Kadangi tai lėtinė liga, gali tekti taikyti gydymą visam
gyvenimui. Skiriami kalcio ir vitamino D preparatai,
kad sunormalizuotų jų bei pakoreguotų fosforo kiekį
kraujyje.
• Rekomenduojama dieta, sudaryta iš produktų,
turinčių daug kalcio ir mažai fosforo.
Užkrūčio
liauka
Užkrūčio
liauka
Belatakė liauka, ji svarbi imuninio atsako
vystymuisi ir limfoidinio audinio gamybai.
Užkrūčio liaukoje subręsta kaulų čiulpų
ląstelės, vadinamos kamieninėmis ląstelėmis,
o viena jų grupė, T limfocitai.
Liauka ypač didelė būna vaikystėje. Lytiškai
subrendus ji palaipsniui mažėja.
•Imunodeficitas
•Onkologiniai susirgimai
Antinskčiai
Porinė
endokrininė
liauka, esanti
virš inkstų.
Aldosteronas
Antiksčių žievės išskiriamas hormonas, aktyviausias
mineralkortikoidas žmogaus organizme.
Šis hormonas reguliuoja kraujo spaudimą veikdamas Na+,
K+ jonų ir vandens apykaitą. Jis stimuliuoja Na+ jonų
reabsorbciją inkstų tolimuosiuose ir surenkamuosiuose
kanalėliuose, didindamas jų sienelių pralaidumą, bei lemia
K+ sekreciją inkstuose ir kituose epiteliniuose audiniuose:
prakaito liaukose, virškinamojo kanalo (žarnyno) gleivinėje,
seilių liaukose.
Pirminis hiperaldosteronizmas (PHA) – dažniausia
endokrininės hipertenzijos priežastis.
Adrenalinas
• Antiksčių šerdies išskiriamos hormonas.
Jo organizme yra ne visada, jis gaminasi
antinksčiuose streso metu.
• Streso hormonas, veikiantis tas žmogaus
smegenų sritis, kurios reguliuoja dėmesį
bei reakcijas.
• Noradrenalinas ir adrenalinas (epinefrinas)
yra vadinamojo „kovoti arba bėgti“ reflekso
pagrindiniai reguliatoriai, tiesiogiai
pagreitinantys širdies ritmą, gliukozės
išlaisvinimą iš energijos atsargų bei
raumenų pasiruošimą veiksmui.
Gliukokortikoidai
Antinksčių žievės gaminami steroidiniai hormonai,
veikiantys angliavandenių, riebalų, baltymų apykaitą,
padedantys palaikyti organizmo vidinės terpės pastovumą
(homeostazę).
Svarbiausi natūralūs gliukokortikoidai yra kortizolis,
hidrokortizonas, kortikosteronas.
• Slopina uždegimą, alergines reakcijas, imuninę sistemą.
• Jų poveikis pasireiškia sumažėjusiu cirkuliuojančių
imuninių ląstelių: (eozinofilų, limfocitų), skaičiumi ir taip
pat sumažėjusia interleukino – 2 gamyba.
• Gliukokortikoidai palaiko normalią kraujagyslių reakciją į
jas siaurinančius veiksnius (vazokonstriktorius).
• Silpniau nei mineralkortikoidai veikia vandens ir
elektrolitų apykaitą, didina natrio ir vandens kiekį
organizme, mažina kalio.
Hidrokortizonas
per os
• Antinksčių hiperplazija vaikams
• Skubiai pagalbai esant bronchinės astmos
priepuoliui, vaistų hiperjautrumui ir
anafilaksiniam šokui.
Skubiai terapijai 60-80mg kas 4-6 val.
NP: padidėjusi infekcijų tikimybė, dispepsija,
pankretitas, osteoporozė, padidėjęs
spaudimas, odos problemos – sausumas,
sudirgimas, regėjimo sutrikimai ir kt.
Hidrokortizonas
Išoriškai naudojamas slopina uždegiminę reakcija.
• Pavartotas lokaliai hidrokortizono butiratas slopina fosfolipazės
A2 aktyvumą ir mažina arachidono rūgšties išsiskyrimą iš
ląstelės membranos fosfolipidų, todėl slopinama
prostaglandinų ir leukotrienų sintezė. Be to, slopinama
fagocitozė, interleukinų ir kitokių citokinų, sukeliančių
uždegimines reakcijas, išsiskyrimas, slopinamas histamino
atsipalaidavimas ir dalyvavimas sukeliant lokalią alerginę
reakciją, silpnėja proliferaciniai procesai. Dėl lokalaus
kraujagyslių sutraukimo silpnėja eksudacinės reakcijos. Odoje
mažėja baltymų sintezė ir kolageno kaupimasis.
• Intensyviau absorbuojamas per odą tuo atveju, jei tepamos
gležnos odos raukšlės arba veido oda
• Jei tepama po sandarinamuoju tvarsčiu, kyla pažeistos vietos
temperatūra, didėja drėgmė ir absorbcija.
• Absorbcija didėja ir tuo atveju, jei tepalo vartojama dažnai arba
tepamas didelis odos plotas.
• Per jaunų žmonių odą hidrokortizono butirato prasiskverbia
daugiau negu per suaugusių žmonių.
Adisono liga
Tai sunki lėtinė liga, kurią sąlygoja dalinis ar
visiškas antinksčių hormoninės funkcijos
išnykimas dėl abipusio antinksčių pažeidimo.
Tai gana reta liga. Ja dažniausiai serga 20-40
metų žmonės, vienodai dažnai vyrai ir moterys.
Simptomai: padidėjusi odos pigmentacija,
pykinimas, vėmimas.
• Gydymas hormonų terapija - papildyti
organizmą hormonais, kurių negamina
antinksčiai.
• Gliukokortikoidų trūkumas dažniausiai
atstatomas skiriant Hidrokortizoną,
mineralkortikoidų – Fludrokortizoną
Feochromocitoma
Retas navikas, išsivystantis antinksčių
šerdinėje dalyje. Antinksčiai – tai
endokrininės sistemos liaukutės, esančios
iškart virš inksto. Kiekvienas iš mūsų turime
jų 2, po vieną virš kiekvieno inksto.
Antinksčiai gamina hormonus, vadinamus
katecholaminais (adrenalinas ir
noradrenalinas), kurie organizme reguliuoja
kraujo spaudimą ir yra svarbūs organizmo
reakcijai į stresą.
Gydymas - chirurginis naviko pašalinimas
Kušingo
sindromas
Pasireiškia kuomet organizme ilgą laiką
būna padidėjusi antinksčių žievės hormono
kortizolio koncentracija. Simptomai:
padidėjęs kraujospūdis, nutukimas, apvalus
raudonas veidas, išsausėjusi oda.
• Hipofizės chirurgija
• Medikamentinis gydymas -
ketokonazolis
Ketokonazolis
Priskiriamas retiems vaistaims, skiriamas
tik su receptu ir prižiūrint gydytojui.
Tabletės po 200mg, paros dozė 400-
1200mg.
Reikia sekti kepenų funkciją, per daug
padidėjus fermentų, gydymą reikia
nutraukti.
Atopinių vaistų grybelinėms ligoms gydyti
sudėtyje – nizoral, ketokonazol.
Kasa
Yra pagrindinė virškinimo sistemos liauka,
gaminanti įvairius fermentus, skaidančius
visas maisto medžiagas
– baltymus, riebalus,
angliavandenius. Tai mišrios sekrecijos
liauka: kaip išorės sekrecijos liauka, gamina
kasos sultis, succus pancreaticus(su
fermentais), kurios kasos latakais patenka į
dvylikapirštę žarną.
Kasa taip pat yra vidaus sekrecijos liauka,
gaminanti hormonus insuliną ir gliukagoną,
kurie reguliuoja gliukozės kiekį kraujyje.
Insulinas
Insulinas tai yra baltyminės kilmės
hormonas, kurį išskiria kasos β-ląstelės. Jis
padeda gliukozei patekti į raumenis,
riebalinį audinį, kepenis, reguliuoja ir
mažina gliukozės kiekį kraujyje.
Kadangi insulinas yra baltymas, jo
negalime gerti, nes jis būtų suvirškintas
mūsų skrandyje ir nebeveiktų, todėl
insulinas vartojams injekcijomis į
paodį.
Cukrinis
diabetas
Cukrinis diabetas arba cukraligė – tai visuma
sutrikimų, kuriuos sukelia sutrikęs organizmo
gebėjimas panaudoti gliukozę (kitaip
vadinamą organizmo cukrų).
• 1 tipo diabeto metu kasa nebegamina
savo insulino
• 2 tipo diabeto metu sutrinka ankstyvoji
insulino išskyrimo fazė, todėl pradeda kilti
gliukozė po valgio ir didele dalimi dėl to
progresuoja diabeto komplikacijos
Cukrinis
diabetas
• Kraujo gliukozei koreguoti skiriami vaistai.
Galima pavartoti medikamentų,
• padedančių mažinti kūno svorį, kurie:
– keičia maistingų medžiagų apykaitą;
– mažina apetitą;
– didina energijos sunaudojimą.
• Žmonės, sergantys II tipo diabetu, vartoja
tabletes, kurios reguliuoja ar mažina
• kraujo gliukozę. Jeigu tablečių nepakanka,
skiriamas gydymas insulinu.
Vaistų formos. Vaistų gamyba. Receptūros pagrindai
Gydymas
• 1 tipo diabeto gydymui kartu su dietos
korekcija ir diabeto mokymu bei fizinio
krūvio didinimu, visuomet yra skirtinas
insulinas.
• Pradedant 2 tipo diabeto gydymą
visuomet pirmus 2-3 mėnesius yra
rekomenduojama dietos korekcija
(racionali mityba) ir fizinio aktyvumo
didinimas. Jei nepadeda, skiriama
medikamentinė terapija.
Humulin
(Insulinas)
• Ž,ogaus insulinas, kuriuo gydomas cukrinis
diabetas
• Vartojama pagal schemą – atsižvelgiant į
dienos režimą, mitybą ir pan.
• Žmogaus insulinas gali sukelti hipoglikemiją
(mažas cukraus kiekis kraujyje). Kiti labai reti
NP:
– kraujospūdžio kritimas;
– viso kūno išbėrimas;
– kvėpavimo pasunkėjimas;
– švokštimas;
– dažnas širdies plakimas;
– prakaitavimas
Vaistų formos. Vaistų gamyba. Receptūros pagrindai
Gliukagonas
(1)
Baltyminis hormonas, reguliuojantis angliavandenių
apykaitą organizme (padidinantis gliukozės
koncentraciją kraujyje). Veikia kartu su insulinu, kuris
yra gliukagono antagonistas.
Gliukagoną išskiria kasos Alfa ląstelės ir žinduolių
skrandžio gleivinė. Anksčiau buvo vadinamas
hiperglikeminiu-glikogenoliziniu veiksniu ir
hiperglikeminiu veiksniu. Gliukagonas išsiskiria, kai
gliukozės koncentracija kraujyje sumažėja, sekreciją
skatina ir simpatinė nervų sistema, katecholaminai,
padidėjusi aminorūgščių koncentracija kraujyje,
acetilcholinas. Gliukagono sekreciją mažina padidėjusi
gliukozės koncentracija kraujyje, somatostatinas,
insulinas, padidėjusi laisvųjų riebalų rūgščių
koncentracija kraujyje, uremija. Gliukagonas veikia
priešingai negu insulinas.
Vaistų formos. Vaistų gamyba. Receptūros pagrindai
Gliukagonas
(2)
Skirtas skubiai vartoti cukriniu diabetu
sergantiems vaikams ir suaugusiesiems, kurie
vartoja insuliną. Jis vartojamas apalpus
(netekus sąmonės) dėl labai mažo cukraus
kiekio kraujyje. Tai vadinama sunkia
hipoglikemija. GlucaGen HypoKit vartojamas,
kai pacientai negali suvalgyti cukraus.
skatina glikogeno skilimą kepenyse į gliukozę
(cukrų). Gliukozė išskiriama į kraujotaką ir dėl to
padidėja cukraus kiekis kraujyje.
Vaistų formos. Vaistų gamyba. Receptūros pagrindai
Metforminum
(1)
Metforminas yra padidėjusį gliukozės kiekį kraujyje
mažinantis biguanidas; jis mažina tiek bazinį, tiek
padidėjusį po valgio (postprandinį) gliukozės kiekį
plazmoje. Vaistinis preparatas nestimuliuoja insulino
sekrecijos ir todėl nesukelia hipoglikemijos.
Metforminas, manoma, veikia trimis skirtingai būdais:
• mažina gliukozės susidarymą kepenyse, slopindamas
gliukoneogenezę ir glikogenolizę,
• gerina periferinį gliukozės įsisavinimą ir suvartojimą
audiniuose, didindamas raumenų jautrumą insulinui,
• lėtina gliukozės rezorbciją žarnyne.
Metforminum
(2)
Metformino hidrochlorido pavartojus per
burną, didžiausia jo koncentracija kraujo
plazmoje (Cmax) susidaro vidutiniškai po
2,5 val. (Tmax).
Vartojant rekomenduojamą dozę ir įprastiniais
intervalais, pusiausvyrinė metformino
koncentracija kraujo plazmoje susidaro per
24–48 valandas.
NP: pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo
skausmas, apetito nebuvimas, skonio pojūčio
sutrikimas
Lytinės
liaukos
Liaukos, gaminančios lytines ląsteles ir
lytinius hormonus bei užtikrinantys individo
dauginimosi funkciją. Priklauso lytiniams
organams. Tai mišrios liaukos, kadangi jos
atlieka tiek išorės sekrecijos funkciją, tiek ir
vidaus sekrecijos. Jų veiklą lemia
pogumburio-hipofizės sistema, antinksčiai bei
skydliaukė.
• Vyrai turi sėklides
• Moterys turi kiaušides
Lytinės
liaukos
Estrogenas
Moteriškieji lytiniai hormonai (estradiolis, estriolis,
folikulinas), kuriuos gamina folikulai kiaušidėse,
placenta, o nedideliais kiekiais – antinksčių žievė.
Lemia antrinių lytinių požymių atsiradimą, paruošia
moters dauginimosi sistemą nėštumui, užtikrina
kiaušialąstės išėjimą į lytinius takus, šitaip suteikiant jos
apvaisinimo galimybę po ovuliacijos, taip pat jie sąlygoja
struktūrinius pokyčius lytinės sistemos audiniuose
(makšties gleivinės epitelio proliferaciją, tinkamos pH
palaikymą, gimdos hipertrofiją ir ritmingus
susitraukimus), pieno liaukų formavimąsi, poodinio
riebalų sluoksnio pasiskirstymą, lytinio potraukio
atsiradimą.
Estradiolis
Sintetinis 17β-estradiolis yra chemiškai ir
biologiškai identiškas endogeniniam žmogaus
organizmo estradioliui.
Pakaitinė hormonų terapija (PHT), esant
estrogenų trūkumo simptomams po
menopauzės.
Gerai absorbuojasi per odą, gleivinę bei
virškinamąjį traktą, būdingas platus
pasiskirstymas organizme,metabolizuojami
kepenyse, išsiskiria su tulžimi, kur jie yra
hidrolizuojami ir reabsorbuojami ir pašalinami
su šlapimu.
Venų
trombozės
rizika
Amžiaus ribos
(metais)
Atvejų skaičius
1000-iui moterų
placebo grupėje
per 5 metus
Rizikos santykis ir
95% PI
Papildomi atvejai
1000-iui moterų,
vartojančių PHT
per 5 metus (95%
PI)
Geriamieji tik estrogenų PHT vaistai*
50-59 7 1,2 (0,6-2,4) 1 (-3-10)
Geriamieji sudėtinės estrogenų-progestagenų PHT vaistai
50-59 4 2,3 (1,2-4,3) 5 (1-13)
* Tyrime dalyvavo moterys, kurioms pašalinta gimda.
Hormoninė
kontracepcija
Sintetinių estrogenų ir progestinų derinys –
sudėtinės kontraceptinės tabletės (SKT),
skirtos apsisaugoti nuo nėštumo, taip pat
mėnesinių ciklo sutrikimams, endometriozei ir
kt. gydyti.
Slopina ovuliaciją, tirština gimdos kaklelio
gleives, slopina gimdos gleivinės išvešėjimą,
todėl sutrinka apvaisinto kiaušinėlio
prisitvirtinimas gimdoje. SKT yra dviejų rūšių:
• vienfazės tabletės
• daugiafazės tabletės
Testosteronas
Priklausomai nuo veikiamo organo, testosterono
veikla daugiausia yra androgeninė (pvz., prostata,
sėklinės pūslelės, antsėklidis) arba baltymų
anabolinė (raumenys, kaulai, kraujodara, inkstai,
kepenys).
Naudojamas injekcijomis.
NP: eritrocitų skaičiaus kraujyje padidėjimas,
hemoglobino padidėjimas, svorio augimas,
spuoguotumas, gerybinė prostatos hiperplazija.

Gyvenimo būdo vaistai

Kas tai yra? • Aiškaus apibrėžimo ar atskyrimo nuo kitų vaistų nėra • Vaistai, galintys modifikuoti ar pakeisti
nemedicininius ar su sveikata nesusijusius sveikatos ar bendros gerovės tikslus ar sąlygas • Taip pat
vartojamas apibūdinti vaistus, vartojamus „gyvenimo būdo ligoms“ gydyti, tai yra ligoms, atsirandančioms
dėl „gyvenimo būdo pasirinkimo“, tokių kaip rūkymas, alkoholizmas ar persivalgymas • Viso randami 23
skirtingi apibrėžimai

Anaboliniai
steroidai
• Anabolinių steroidų vartojimas turi
šimtametę ar net
tūkstantmetę istoriją (failuose prisegta
knygos kopija
apie tai)
• Tai farmaciniai preparatai, kurie savo
struktūra ir
farmakologiniu poveikiu yra artimi
testosteronui. Jie
yra testosterono prohormonai, turi
susilpnintą
androgeninį (poveikis į lytinius požymius) ir
sustiprintą anabolinį (poveikis raumeninio
audinio
augimui) efektą.
• Visi anaboliniai steroidai turi
nepageidautiną
androgeninį poveikį.
• Labai populiarūs kultūristų, sunkiaatlečių,
metikų,
lengvaatlečių, trumpų ir ilgų nuotolių bėgikų,
plaukikų, čiuožėjų, žaidybinių sporto šakų ir
kt. tarpe.
• Visi preparai yra uždrausti pagal dopingo
kontrolės
kriterijus
Kaip
anaboliniai
steroidai
veikia?
• Anaboliniai steroidai sustiprina nukleo
rūgščių (DNR, informacinės, transportinės ir
ribosominės RNR) sintezę, baltymo sintezę
raumeninių ląstelių ribosomose, fermenų,
kaip baltymų molekulių sintezę, vadinasi,
praktiškai veikia visus žmogaus organizmo
apykaitos procesus.
• Dėl šio poveikio didėja naudinga kūno
masė,
mažėja riebalinio audinio, didėja fizinis
darbingumas: didėda jėga, greitumas ir
ištvermė.
Anabolinis
efektas
• Spartina baltymų sintezę
• Didina raumenų masę ir pajėgumą
• Gerina apetitą
• Spartina kaulinio audinio atsinaujinimą
ir augimą
• Stimuliuoja eritrocitų gamybą kaulų
čiulpuose
Androgeninis
efektas
• Spartina androgenams jautrių plaukų
augimą (gaktos, barzdos, krūtinės ir
galūnių)
• Didina lytinį potraukį
• Slopina lytinių liaukų veiklą ir lytinių
hormonų sekreciją
• Slopina sprematogenezę
Kiti poveikiai
(nepageidaujami
poveikiai)
• Hipertenzija
• Rizika susirgti širdies ligomis dėl padidėjusio
mažo tankio lipoproteinų ir sumažėjusių
didelio tankio lipoproteinų kiekio
• Spuogai dėl padidėjusios riebalų liaukų
stimuliacijos
• Ankstyvas nuplikimas ir prostatos vėžys dėl
anabolinių steroidų virtimo
dihidrotestosteronu
• Pakitimai dešiniojo skilvelio morfologijoje;
dešinysis skilvelis sukietėja ir padidėja, dėl to
sutrinka jo diastolinė funkcija
• Hepatotoksiškumas ypač pasireiškia
vartojant geriamus anabolinius steroidus
• Dantenų hipertrofija
Anabolinių
steroidų
vartojimo
būdai
• „Derinimo“ būdas – vienu metu naudojami
keli
anaboliniai steroidai (per burną ir
injekcijomis), kurie
sustiprina vienas kito poveikį.
• „Greito pakeitimo“ būdas – nuo vieno
steroido
pakeitimas kitu, kas užtikrina efektyvų kito
preparato
poveikį po prieš tai naudoto preparato
nutraukimo.
• „Mažinimo“ metodas – apibūdinamas kaip
lėtas (4-6
savaitės) preparato dozių mažinimas po ilgo
vartojimo kurso, norint sumažinti šalutinius
poveikis.
• „Šaudymo šratais“ būdas – kai vartojama
daugelis
preparatų mažomis dozėmis, ko pasekoje
vieno
preparato poveikis turėtų papildyti kito
preparato
poveikį.
Kiti vaistai
kurie gali būti
naudojami
kaip dopingas
• Dopingo sąrašai skelbiami
https://www.antidopingas.lt/informacijaspor
tininkams/draudziamuju-medziagusarasas/
• Pvz.:
– Eritropoetinas (EPO) ir eritropoezę
veikiantys preparatai
– Augimo hormonas
– Beta-2 agonistai (salbutamolis ir kt.)
– insulinai ir insulino mimetikai
– meldonis
– trimetazidinas
Lytiniai hormonai
Indrė Trečiokienė
Moters reprodukcinė sistema
Ovogenezė & Ovuliacija
1. Per moters gyvenimą pirmapradžių folikulų
susiformuoja apie 2
milijonus
A) Iki lytinio subrendimo daugelis tampa
neaktyvūs; kiti žūsta
(išlieka apie 400,000)
B) Yra 2 tipų ląstelės
1) Pirminis ovocitas
a) Virs būsimu kiaušinėliu
2) Kitos folikulinės ląstelės
a) Sudaro folikulo sienelę
2. Lytinio brendimo metu hipofizės išskiriami
liuteinizuojantis(LH) ir
folikulus stimuliuojantis hormonai (FSH)
inicijuoja pirmapradžių folikulų
brendimą (po 1 kas mėnesį) į pirminius
folikulus
3. Pirminiai folikulai bręsta iki antrinių
folikulų
A) Folikulinės ląstelės jau vadinamos
granuliozinėmis ląstelėmis; yra kelių
sluoksnių storio
B) Turi atskirą skysčio pripildytą dalį
4. Antriniai folikulai didėja; virsta Graafo
folikulais
A) Ovocitas dabar izoliuotas nuosavu ląstelių
sluoksniu = corona radiata
1) zona pellucida – stora permatoma
membrana, supanti ovocitą po corona
radiata
5. LH & FSH skatina pirminio ovocito mejozę;
susidaro dvi dukterinės ląstelės
A) Antrinis ovocitas (didesnis)
1) Turi daug citoplazmos
2) Virs kiaušinėliu
B) Kita dukterinė ląstelė
1) Daug mažesnė nei antrinis ovocitas
2)Palaipsniui degeneruos (sunyks)
6. Folikului susiliejus su kiaušidės membrana,
jis ir toliau pildosi skysčiu; virsta į pūslę
panašia struktūra
7. LH skatina folikulo sienelių silpnėjimą;
folikulas sprogsta, atpalaiduodamas antrinį
ovocitą į kiaušintakį = ovuliacija
A) Plyšusio folikulo sienelės išlieka
kiaušidėje; ši struktūra virsta
geltonkūniu
8. Įvykus apvaisinimui, antrinis ovocitas
praeina mejozę (dalijasi į dvi dukterines
ląsteles)
A) Viena apvaisinto kiaušinėlio ar zigotos
(diploidas) pusė
1) Vystysis į embrioną
B) Antra pusė
1) Savo struktūra panaši į pirmą pusę
2) Patirs degeneraciją (sunyks)
9. Jei apvaisinimo neįvyksta, mejozės
nebūna,
antrinis ovocitas keliauja į gimdą ir
pašalinamas
mėnesiu metu

Moters reprodukcinė sistema

D. Kiaušidžių ciklas (dažniausiai 28 dienos)
1. Folikulinė fazė – FSH skatina folikulo
vystymasį; 1-
13 ciklo dienos
2. Ovuliacija – LH iššaukia kiaušinėlio
atsipalaidavimą į kiaušintakį; 14 ciklo diena
3. Lutealinė fazė – geltonkūnis susiformuoja
iš
Graafo folikulo; 15-28 ciklo diena
A) Gamina estrogeną bei progesteroną
kiaušinėlio implantacijos pasiruošimui;
slopina
tolimesnį kitų folikulų brendimą
1) Neįvykus implantacijai, geltonkūnis
degeneruoja,
hormonų produkcija liaujasi, įvyksta menses;
prasideda kitų folikulų brendimas
a) Geltonkūniui nykstant besiformuojanti
struktūra vadinama baltuoju kūnu, kuris taip
pat sunyksta
2) Įvykus implantacijai, besivystantis
embrionas
išskiria žmogaus chorioninį gonadotropiną
(žCG),
kad palaikyti geltonkūnį, iki susiformuos
placenta
Moters reprodukcinė sistema
E. Gimdos ciklas (dažniausiai 28 dienos)
1. Menses – gimdos sluoksnių
atsisluoksniavimas; 1-5 ciklo dienos
2. Proliferacinė fazė – iki ovuliacijos;
endometriumas storėja, formuojasi daugiau
kraujagyslių; ruošiamasi implantacijai; 6-13
ciklo dienos
3. Sekrecinė fazė – po ovuliacijos; gimdos
sluoksniai gamina estrogeną ir progesteroną,
ruošiamasi implantacijai; 15-28 ciklo dienos
Moters reprodukcinė sistema
A) Neįvykus implantacijai, ciklas prasideda iš
naujo,
prasideda menstruacijos
B) Įvykus implantacijai, ciklas sustoja iki
nėštumo
pabaigos

Moters reprodukcinė sistema

F. Menopauzė – nutrūksta menstruacijos
1. Atsiranda apie 45-55 metus
2. Kiaušidės nebeatsako į FSH
3. Sumažėja išlikusių folikulų skaičius
4. Sumažėja estrogenų kiekis
5. Karščio pylimai, nuotaikos svyravimai
būdingi
dėl hormoninio disbalanso
Hormonai
1. Hipofizė
Atpalaiduoja liuteinizuojantį LH bei folikulus
stimuliuojantį hormonus FSH
–Kontroliuoja lytinių ląstelių brendimą ir
moters lytinių hormonų produkciją
2. Kiaušidės
A) Estrogenai
• Svarbūs hormonai moters gyvenime
• Estradiolis yra dažniausiai nustatomas
• Svarbūs reguliuodami daugybę funkcijų
a) Estrogenų poveikyje vystosi makštis,
gimda,
kiaušintakiai, kiaušidės
b) Atsakingi už antrinių lytinių požymių
formavimasį
• Krūtų bei krūtų liaukų vystymasį
• Riebalinio audinio atsidėjimą krūtyse,
šlaunyse,
sėdmenų srityje
• Padidėjusią kraujotaka odoje
Hormonai
Natūralūs estrogenai
Pagrindiniai moters organizme sintetinami
estrogenai yra
estradiolis, estronas ir estriolis. Estradiolis yra
pagrindinis
kiaušidžių sekretuojamas produktas. Nors
kiaušidėje
pagaminama ir šiek tiek estrono, dauguma
estrono ir estriolio
susidaro kepenyse iš estradiolio arba
periferiniuose audiniuose iš
androstendiono ar kitų androgenų. Pirmoje
mėnesinių ciklo
pusėje estrogenus sintetina kiaušidžių
folikulo apvalkalėlio ir
grūdėtosios ląstelės. Po ovuliacijos
estrogenus ir progesteroną
sintetina liuteinizuotos geltonkūnio
apvalkalėlio ir grūdėtosios
ląstelės, o biosintezė kiek skiriasi.
Sveiku moterų estradiolis per mėnesinių ciklą
gaminamas
įvairuojančiu greičiu ir koncentracija
plazmoje susidaro nuo
mažiausios 50 pg/ml folikulinės fazės
pradžioje iki didžiausios
350-850 pg/ml per priešovuliacinę smailę.
Sintetiniai estrogenai
• Atlikta įvairių cheminių natūralių estrogenų
pakeitimų. Svarbiausias tokių pakeitimų
tikslas
- padidinti geriamų estrogenų veiksmingumą.
• Be steroidinių estrogenų, susintetinta ir
kliniškai vartojama daug estrogeninio
veiklumo nesteroidinių junginių. Tai
dienestrolis, dietilstilbestrolis, benzestrolis,
heksestrolis, metestrolis, metalenstrilis ir
chlortrianisenas
Terapinis poveikis
• Pirminis hipogonadizmas. Estrogenai plačiai
vartojami estrogenų trkumą turinčių
pacienčių
pakaitinei terapijai. Estrogenų trūkumas gali
pasireikšti dėl pirminės kiaušidžių raidos
nepakankamumo, ankstyvos menopauzės,
kastracijos ar menopauzės.
• Hormonų terapija po menopauzės
Sintetiniai estrogenai
• Atlikta įvairių cheminių natūralių estrogenų
pakeitimų. Svarbiausias tokių pakeitimų
tikslas
- padidinti geriamų estrogenų veiksmingumą.
• Be steroidinių estrogenų, susintetinta ir
kliniškai vartojama daug estrogeninio
veiklumo
nesteroidinių junginių. Tai dienestrolis,
dietilstilbestrolis, benzestrolis, heksestrolis,
metestrolis, metalenstrilis ir chlortrianisenas
Progesteronas
Progesteronas - svarbiausias žmogaus
progestinas. Jis kelia ne tik svarbių
hormoninių poveikių, bet yra ir estrogenų,
androgenų ir antinksčių žievės
steroidų pirmtakas. Jį iš cirkuliuojančio
cholesterolio sintetina kiaušidės,
sėklidės ir antinksčiai. Didelius kiekius per
nėštumą sintetina ir placenta.
• Kiaušidėse progesteroną pirmiausia gamina
geltonkūnis.
• Sveikiems vyrams, pasirodo, išsiskiria 1-5
mg progesterono kasdien,
koncentracija plazmoje - 0,03 μg / dl.
• Moterų koncentracija tik kiek didesnė per
folikulinę ciklo fazę, kaj išsiskiria
tik keli miligramai progesterono per dieną.
Per liuteininę fazę koncentracija
plazmoje įvairuoja nuo 0,5 μg/dl iki daugiau
kai 2 μg/dl.
• Koncentracija plazmoje toliau auga per
trečią nėštumo trimestrą.
Sintetiniai progestinai
Susintetinta įvairių progestacinių junginių. Kai
kurie veiklūs
išgerti. Tai nevienalytė junginių grupė, ir visi
nuo progesterono
skiriasi vienu ar daugiau.
• 21 anglies atomo junginiai
(hidroksiprogesteronas,
medroksiprogesteronas, megestrolis ir
dimetisteronas) tiek
farmakologija, tiek cheminėmis savybėmis
labiausiai panašūs į
progesteroną.
• Pradėta vartoti nauja trečios kartos
sintetinių progestinų
grupė, daugiausia tai geriamų kontraceptikų
komponentai. Šie
„19-nor, 13-etil" steroidiniai junginiai turi
dezogestrelio,
gestodeno ir norgestimato. Sakoma, kad jų
androgeninis
veiklumas silpnesnis už senesnių sintetinių
progestinų.
Terapinis naudojimas
Progestaciniai hormonai dažniausiai
vartojami pakaitinei hormonų terapijai ir
hormoninei kontracepcijai.
• Be to, jie naudingi kitokiais tikslais ilgam
slopinti kiaušides. Parenteraliai vartojami
vieni didelėmis dozėmis (pvz.,
medroksiprogesterono acetato 150 mg į
raumenį kas
90 dienų) sukelia ilgą anovuliaciją ir
amenorėją. Tokia terapija skiriama ggydyti
dismenorėjai, endometriozei ir kraujavimo
sutrikimams, jei estrogenai
kontraindikuotini, ir kontracepcijai.
Pagrindinė šio gydymo būdo problema — kai
kurių pacienčių ovuliacijos funkcijai atkurti
nutraukus terapiją prireikia ilgesnio
laikotarpio. Jo nereikėtų vartoti nėštumą
planuojančioms pacientėms.
• Panašus būdas palengvins kai kuriu moterų
po menopauzės karščio bangas, ir juos
galima skirti, jei estrogenai kontraindikuotini.
• Progesterono ir medroksiprogesterono
vartota gėdyti moteris, kurioms sunku
pastoti ir kurioms lėtai kyla bazinė kūno
temperatūra. Nėra įtikinamų duomenų,
kad šis gydymas veiksmingas.
• Progesterono ir medroksiprogesterono
preparatį vartota gydyti priešmenstruacinį
sindromą. Kontrolinėmis studijomis tokios
terapijos veiksmingumas, išskyrus
užtenkamas ovuliacijai slopinti dozes,
nepatvirtintas.
Moters reprodukcinė sistema
I. Nėštumo kontrolė
1. Prezervatyvai (97-99%)/diafragmos (82-
98%) –
apsaugo spermos patekimą į gimdos kaklelį
2. Intrauterininiai įtaisai (97-99%) –
suardoma
sperma, praeinanti pro gimdos kaklelį
3. Kontraceptikai (98-99.5%) – sutrikdo
ovuliaciją
4. Injekcijos (99-99.7%) – sutrikdo ovuliaciją
5. Sterilizacija (98-99.4%)
A) vasectomija – sėkliniai virželiai yra
perišami,
kad užkirsti kelią spermos išsiskyrimui
ejakuliacijos metu
B) Kiaušintakių perišimas – kiaušintakiai yra
perišami, kad sperma nepasiektų kiaušinėlio
6. Ciklinis metodas (75-99%) – moteris skaido
menstruacinį ciklą į ,,saugias” ir ,,nesaugias”
dienas; vengiama lytinio kontakto ,,nesaugių”
dienų metu
7. Nutraukto lytinio akto metodas (81-96%) –
vyras
nutraukia lytinį aktą, vengdamas moters
nėštumo
Kontracepcinės priemonės
Vartojami dviejų lipų geriamų kontraceptikų
preparatai:
1. estrogenų ir progestinų deriniai
2. tęstinė progostino terapija be estrogenų.
Derinių medžiagos toliau skirstomos j
vienfazių formų
(vienoda abiejų komponentų dozė per ciklų)
ir dvifazių
ar trifazių formų (vieno ar dviejų
komponentų dozė
keičiama kartų ar du per ciklų). Geriami
preparatai gerai
absorbuojami, o derinių vieno vaisto
farmakokinetika
kito vaisto farmakokinetikos ženkliai nekeičia.
Veikimo mechanizmas
• Estrogenų ir progestinų derinys sukelia
kontracepcinį
poveikį, nes daugiausia selektyviai slopina
posmegeninės liaukos funkciją, todėl
slopinama
ovuliacija. Deriniai lemia ir kaklelio gleivinės,
kiaušintakių peristaltikos ir sekrecijos
pokyčių, kurie
silpnina galimą apvaisinimą ir implantaciją.
Nuolatinis
vienų progestinų vartojimas ovuliaciją slopina
ne
visada. Taigi jei šios medžiagos vartojamos
nėštumo
prevencijai, didžiausios įtakos turi kiti minėti
veiksniai.
Poveikis kiaušidėms
• Nuolatinis derinių vartojimas slopina
kiaušidžių funkciją.
Folikulų raida minimali, ovuliacinių
geltonkūnio, didesnių
folikulų, stromos edemos ir kitokių
morfologinių požymių
nebūna. Kiaušidės paprastai sumažėja, nors
prieš vartojimą
buvo padidėjusios.
• Daugumai pacienčių liovusis vartoti šių
vaistų grįžta normalios
mėnesinės. Apie 75% ovuliuoja per pirmą
ciklą po gydymo, o
97% per trečią. Apie 2% pacienčių,
nutraukusių vaistų
vartojimą, lieka amenorėjiškos kelerius
metus.
• Citologiniai makšties tepinėlių atsakymai
įvairuoja
atsižvelgiant į vartojamą preparatą. Tačiau
beveik nuo visų
derinių dėl progestacinių medžiagų randamas
žemas
brendimo indeksas.
Poveikis gimdai
• Jei vartojama ilgai, gali pasireikšti kaklelio
hipertrofija
ir polipų raida. Svarbūs poveikiai kaklelio
gleivėms,
kurios tampa panašios į po ovuliacines t.y,
tirštesnės
ir ne tokios gausios.
• Estrogenų ir progestinų turinčios medžiagos
sukelia
tolesnių morfologinių ir biocheminių gimdos
gleivinės sfromos pokyčių, kuriuos lemia
progestinai,
per liuteinine fazę stimuliuojantysliaukų
sekrecijų.
„19-nor" progestinų turinčios medžiagos,
ypač jei
jose mažiau estrogenų, paprastai sukelia
liaukų
atrofiją ir silpnesni krau javimą.
Poveikis krūtims
Krūtys stimuliuojamos daugeliui pacienčių,
kurios vartoja estrogenų turinčių medžiagų.
Skyrus
estrogenų ir estrogenų bei progestinų derinių
paprastai slopinama laktacija. Jei dozės
mažos,
poveikiai žindymui nejuntami. Geriamų
kontraceptikų gabenimo į pieną studijos
rodo,
kad į jį patenka tik nedideli šių junginių kiekiai
ir
jie nelaikomi reikšmingais.
Kiti poveikiai
• Poveikiai CNS iki galo neištirti
• Poveikis endokrininei sistemai – didėja
tiroksino koncentracija
plazmoje
• Gali žalingai veikti kepenis
• Estrogenai serume gausina triglizeridų ir
estrogenų kiekį
• Sukelia angliavandenių metabolizmo
pokyčius panašius kaip
per nėštumą, gali atsirasti gliukozės
toliarancijos sutrikimų
• Širdies ir kraujagyslių sistemai - padidina
minutinį širdies tūrį,
siejamą su sistoliniu ir diastoliniu
kraujospūdžiu ir širdies
susitraukimų dažniu. Gydymą baigus
spaudimas tampa
normalus.
• Odai - didina odos pigmentaciją
Nepageidaujami poveikiai
• Lengvi
• Vidutiniai
• Sunkūs
Lengvi nepageidaujami
poveikiai
• Pykinimas, krūtų skausmas, dingęs
kraujavimas ir edema siejami su preparato
estrogeno kiekiu. Poveikius galima
palengvinti perėjus prie preparato su mažiau
estrogeno ar prie medžiagų, su labiau
androgeninių poveikių progestinais.
• Į serumo baltymų pokyčius ir kitus
poveikius endokrininei funkcijai (žr. pirmiau)
reikia atkreipti dėmesį, kai vertinama
skydliaukės, antinksčių ar posmegeninės
liaukos funkcija. Bet padidėjusį nusėdimo
greitį gali lemti aukštesnė fibrinogeno
koncentracija.
• Galvos skausmas lengvas ir paprastai
laikinas. Tačiau migrena paprastai pasunkėja,
pranešama, kad ji lemia didesnį smegenų
kraujagyslių sutrikimų dažnį. Jei migrena
pasireiškia ar prasideda terapijos šiomis
medžiagomis laikotarpiu, gydymą reikia
nutraukti.
• Kraujavimas kartais praeina - dažniausiai
nuo derinių - ir gali suklaidinti, jei
pagalvojama apie nėštumą. Jei pacientę tai
trikdo, reikia išmėginti kitą preparatą ar
naudotis kitais kontracepcijos būdais.
Vidutiniai nepageidaujami
poveikiai (1)
• Tepimas - dažniausia problema, jei
kontracepcijai vartojamos tik
progestacinės medžiagos. Pasireiškia net 25%
pacienčių.
Vartojančioms mažų dozių preparatus
pacientėms pasitaiko dažniau
kaip vartojančioms derinių tabletes su
didesne progestino ir
estrogeno koncentracija. Jei vartojami
dvifaziai ir trifaziai geriami
kontraceptikai, tepama mažiau net jei
bendras hormonų kiekis
nepadidinamas.
• Svoris labiau auga nuo derinių su
androgeniniais progestinais. Jį
paprastai galima kontroliuoti silpnesnių
progestino poveikių
proparatais arba dieta.
• Gali sustiprėti odos pigmentacija, ypač
tamsaus gymio moterims.
Paprastai ji stiprėja ilganiui, dažnis - 5%
pirmų metų pabaigoje ir apie
40% po 8 metų. Manoma, kad ją pagreitina
vitamino B trūkumas. Ji
grįžtama, jei vartojimas nutraukiamas, bet
praeina labai lėtai.
Vidutiniai nepageidaujami
poveikiai (2)
• Aknę paspartinti gali androgeninių
progostinų turintys, o daug
estrogenų turinčios medžiagos paprastai jų
labai palengvina.
• Hirsutizmą pasunkina „19-nortestosterono"
dariniai, ir
tokioms pacientėms labiau tinka deriniai su
neandrogeniniais
progestinais.
• Šlapimtakiai išsiplečia kaip ir per nėštumų,
dažnesnė
bakteriurija.
• Makšties infekcijos dažnesnės ir jas
geriančioms
kontraceptikus moterims sunkiau gydyti.
• Kai kurioms pasireiškia amenorėja.
Sunkūs nepageidaujami
poveikiai
• Kraujagyslių sutrikimai
– Venų tromboembolija
– Miokardo infarktas
• Virškinimo sutrikimai
• Depresija
• Onkologinės ligos
Moters reprodukcinė sistema
J. Sutrikimai
1. Dubens organų uždegimai – gimdos,
kiaušintakių
ar kitų reprodukcinių organų bakterinė
infekcija,
uždegimas
2. Gimdos kaklelio vėžys – dažnas tarp 30-50
metų
moterų
A) dažnesnis, kai anamnezėje yra buvusios
lytiškai perduodamos ligos ar daugiakartis
nėštumas
3. Amenorrhea – nenormalus menstruacijų
nutrūkimas
4. Dysmenorrhea – itin skausmingos menses
5. Endometriozė – endometriumo
išbujojimas
gimdoje ir už gimdos ribų
6. Krūtų vėžys – krūtų liaukinio audinio vėžys
A) Daugeliu atvejų pirmaujantis susirgimas
tarp moterų
B) Tai vėžys, nuo kurio moterys dažniausiai
miršta
visame pasaulyje
7. Ektopinis nėštumas – kai apsivaisinusi
kiaušialąstė implantuojasi kitur nei gimdoje
A) Dažniausiai kiaušintakiuose; tačiau gali
būti
kaklelyje, kiaušidėse, pilvo ertmėje

NUTUKIMAS IR DIABETAS Nutukimas yra viena iš pagrindinių priežasčių, galinčių sąlygoti diabetą. Cukrinis
diabetas – pasaulio neganda Diabetas - epidemiškai plintanti liga (1 pav.). Kasmet vis daugiau
diagnozuojama naujų jos atvejų. Blogai, kad dalis žmonių net neįtaria sergantys diabetu, nors jau kenčia
nuo jo sukeltų komplikacijų. Diabetas yra viena iš dažniausių vaikų lėtinių ligų. Jis gali varginti įvairaus
amžiaus vaikus, netgi kūdikius. Diabetas vaikams dažnai yra diagnozuojamas per vėlai, kai kraujo gliukozė
būna beveik mirtinai pavojingo lygio. Kartais diabeto simptomai painiojami su kitomis ligomis, pvz., gripu.
Šiandien pasaulyje diabetu serga daugiau nei 250 mln. žmonių. Prognozuojama, kad per 20 metų šis skaičius
išaugs iki 380 mln. Diabetas ir gyvybei pavojingos jo komplikacijos tapo pasauline epidemija. Turtingose
šalyse cukrinis diabetas pagal mirties priežastis užima ketvirtą vietą. Kasmet 3,2 mln žmonių pasaulyje
miršta dėl diabeto komplikacijų. II tipo diabetas, kuris sudaro apie 90 proc. visų šia liga sergančiųjų, tapo
viena iš pagrindinių pirmalaikių mirčių priežastimi dėl padaugėjusių širdies bei kraujagyslių ligų. Dėl jų
miršta apie 80 proc.šių ligonių. Vaikų ir p

aauglių, sergančių I tipo diabetu, kasmet padaugėja 3 proc., o pradinių klasių moksleivių - net 5 proc.
Nustatyta, kad kasmet pasaulyje šia liga suserga apie 70 tūkst. vaikų, jaunesnių nei 15 m. (beveik 200 vaikų
kasdien). Iš 440 tūkst. sergančių vaikų, jaunesnių nei 14 m., 25 proc. gyvena Pietryčių Azijoje ir daugiau nei
20 proc. Europoje. Numatoma, kad vaikų, sergančių II tipo diabetu, per artimiausius 15 metų gali padaugėti
apie 50 proc. Ši diabeto forma anksčiau buvo laikoma suaugusiųjų liga. Šiandien jos plitimas gąsdina:
suserga vis daugiau vaikų ir paauglių. Nustatyta, kad 30 135 194 250 380 30 mln. 135 mln. 194 mln. 250
mln. 380 mln. 0 50 100 150 200 250 300 350 400 12345 1985 1995 2000 2008 2025 DIABETO EPIDEMIJA 1
pav. Epideminis diabeto plitimas 4 JAV iš naujai paaugliams diagnozuoto diabeto 43 proc. sudaro II tipo
diabetas, o kai kuriose teritorijose jis siekia 29 proc. Japonijoje per 20 metų šia liga sergančių vaikų
padvigubėjo ir jau aplenkė I tipo diabeto atvejų skaičių. Kai kuriose vietinėse aborigenų ir indėnų
bendruomenėse Šiaurės Amerikoje ir Australijoje maždaug kas 20-tas vaikas serga II tipo diabetu. Vaikų ir
paauglių diabetui itin neatsparūs nutukę vaikai, ypač tie, kurių šeimoje yra cukriniu diabetu sergančių
žmonių. Yra glaudus nutukimo ir diabeto tarpusavio ryšys. 90% atvejų nutukimas yra pagrindinė diabeto
priežastis. Daugėja per daug sveriančių vaikų, paauglių ir jaunų žmonių. Kuo jaunesnis žmogus suserga, tuo
greičiau jį vargina ankstyvos akių, širdies, kraujagyslių ligos ir kitos komplikacijos. Daugelio diabeto atvejų
galima išvengti, pakeitus mitybos įpročius, mankštinantis, mokantis ligą pažinti ir jos saugantis. Keičiant
gyvenseną galima koreguoti kūno svorį, taigi mažinti ligos pavojų. Šis leidinėlis yra skiriamas visuomenei,
ypač tiems žmonėms, kurie serga ar turi didesnę riziką sirgti diabetu. Patarimai naudingi ir ligonio šeimos
nariams, taip pat medikams, valdžios institucijoms ir sveikatos priežiūros vykdytojams. Kas yra diabetas?
Cukrinis diabetas – tai lėtinė endokrininė medžiagų apykaitos liga, kurią sukelia žmogaus organizme insulino
sintezės, sekrecijos ir periferinio veikimo sutrikimas. Insulinas yra hormonas , kurį gamina kasos β ląstelės.
Jis padeda gliukozei patekti į raumenis, riebalinį audinį, kepenis, reguliuoja ir mažina kraujo gliukozės kiekį.
Žmonių, kurie serga I tipo cukriniu diabetu, kasos β ląstelės dėl įvairių priežasčių negamina insulino. Jeigu
organizme yra pakankamai insulino, bet jis nėra periferijoje veiksmingai naudojamas, susergama II tipo
diabetu. Taigi, dėl insulino deficito ir jo neveiksmingumo žmonių, sergančių cukriniu diabetu, organizmas
negali veiksmingai panaudoti gliukozės. Didelė jos koncentracija kraujyje yra vadinama hiperglikemija. Ilgai
trunkanti ji gali sukelti ūmias bei lėtines komplikacijas. Šiai negandai išvengti netaikant profilaktinių
priemonių ir tinkamo gydymo, komplikacijos gali būti mirtinos arba atimti darbingumą, bloginti gyvenimą.
Tai ne tik vargintų sergantį žmogų, bet ir jo šeimai teiktų daug rūpesčių. Cukrinio diabeto tipai I tipo cukrinis
diabetas dar yra vadinamas nuo insulino priklausomu. Dažniausiai juo serga vaikai ir paaugliai. Šiuo atveju
kasos β ląstelės nepagamina reikiamo kiekio insulino. Todėl kasdien reikia jo injekcijų, kruopščiai sekant
kraujo gliukozės kiekį. Priešingu atveju ligonis gali mirti. Iš visų diabetu sergančių žmonių 5 - 10% yra I tipo
ligoniai. II tipo cukrinis diabetas yra nuo insulino nepriklausomas. Tai dažnesnė šios ligos forma. Juo
paprastai serga suaugę ar vyresnio amžiaus žmonės, kurie neretai per daug sveria. 5 Vaikai gali sirgti
vadinamuoju MODY tipo diabetu. II tipo cukrinis diabetas iš pradžių koreguojamas subalansuota dieta, kūno
masės mažinimu, fiziniu aktyvumu. Jei ligos kontrolei šių priemonių nepakanka, skiriamas gydymas
tabletėmis, kurios stimuliuoja kasos β ląsteles gaminti insuliną. Tačiau ligai progresuojant, II tipo diabetu
sergantiesiems būtina insulino terapija. Iš visų diabetu sergančių žmonių 90 – 95% yra II tipo ligoniai.
Požymiai I tipo cukrinio diabeto pradžia paprastai yra staigi ir netikėta. Jai būdingi šie simptomai: •
padažnėjęs šlapinimasis, • varginantis troškulys, • burnos džiūvimas, • kojų tirpimas, • nuolatinis nuovargis,
• alkis, • staigus svorio kritimas, • blogėjantis regėjimas, • pasikartojančios infekcijos. II tipo cukrinis
diabetas paprastai ne iš karto juntamas, todėl jį sunkiau diagnozuoti. Požymiai yra tokie pat, kaip ir I tipo, tik
ne tokie ryškūs. Žmonės, sergantys II tipo diabetu, neretai nekreipia dėmesio į ankstyvus ligos simptomus,
todėl dažnai ji diagnozuojama per vėlai. Apie 50% žmonių, kuriems nustatoma diabeto diagnozė, jau kenčia
nuo komplikacijų. Nekontroliuojamo cukrinio diabeto sukeliamos lėtinės komplikacijos • Širdies bei
kraujagyslių ligos. Sergančiuosius diabetu 2–4 kartus dažniau kankina širdies bei kraujagyslių ligos
(miokardo infarktas, stenokardija) nei kitus žmones. Šiems žmonėms yra toks pat širdies priepuolio pavojus,
kaip tiems, kurie neserga diabetu, bet jau patyrė tokį priepuolį. Be to, jiems yra 40 kartų didesnė mirties dėl
širdies bei kraujagyslių ligų grėsmė, lyginant su sveikųjų populiacija. • Inkstų ligos (diabetinė nefropatija).
Kasmet nustatoma 35–40% atvejų inkstų veiklos nepakankamumo, kurio priežastis cukrinis diabetas. Ši
komplikacija progresuoja lėtai. Ankstyvieji diabetinės nefropatijos požymiai: padažnėjęs šlapinimasis naktį
(jei serga vyresnio amžiaus vyras, tai gali būti dėl gerybinio prostatos išvešėjimo), didelis arterinis kraujo
spaudimas, teigiamas mikroalbuminurijos testas (šlapime randama baltymo - mikroalbumino). Taip 6 iš lėto
vystosi inkstų veiklos nepankamumas. Vėlesnėse stadijose jis gydomas hemodialize ar inkstų
transplantacija. • Nervų ligos (diabetinė polineuropatija). Jeigu diabetas pažeidžia nervus ir periferines
kraujagysles, kartais tenka amputuoti kojas. Sergantiesiems cukriniu diabetu, lyginant su kitais žmonėmis,
15–40 kartų didesnė ši grėsmė. • Akių ligos (diabetinė retinopatija). Diabetas blogina regėjimą, dėl to
žmogus gali apakti. Taip atsitinka 2% ligonių, 15 metų sirgusių diabetu. 10 proc. jų labai sutrinka regėjimas.
Vienam iš 5 žmonių nustatomi ryškūs diabetinės retinopatijos požymiai dar diagnozuojant cukrinį diabetą.
Apakimo grėsmė yra 25 kartus didesnė žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, negu kitiems. Cukrinio
diabeto rizikos veiksniai I tipo cukrinio diabeto rizikos veiksniai: • imuniteto susilpnėjimas, • infekciniai
uždegiminiai procesai (virusai, toksinai), • paveldimumas. II tipo cukrinio diabeto rizikos veiksniai Kiekvienas
gali susirgti diabetu. Tačiau II tipo ši liga gresia, jeigu žmogus yra: • nutukęs (kūno masės indeksas KMI> ar
=27 kg/m2); • vyresnis kaip 45 m.; • turi artimų giminių, sergančių diabetu; • sergantis arterine hipertenzija
(AKS > 140/90 mmHg); • turintis lipidų apykaitos sutrikimų (didelio tankio lipidų (DTL) < 0,9 mmol/l ir
trigliceridų (TG) > 2,2 mmol/l); • patyręs gliukozės tolerancijos sutrikimų; • sirgęs širdies ir kraujagyslių
ligomis; • varginamas II tipo cukrinio diabeto požymių; • moteris, gimdžiusi sunkesnius kaip 4 kg
naujagimius; • moteris, nėštumo metu sirgusi gestaciniu (nėštumo) diabetu. Pajutus ar įtarus cukrinio
diabeto požymius ar esant rizikos veiksnių, reikia patikrinti kraujo gliukozę. Svarbu kuo ankščiau diagnozuoti
cukrinį diabetą ir išvengti gresiančių komplikacijų. Kiekvieno žmogaus yra individualūs rizikos veiksniai, dėl
kurių galima susirgti II tipo diabetu. II tipo diabeto rizika didėja su amžiumi. Vyresniems kaip 45 m. amžiaus
žmonėms, kurių padidėjęs kūno svoris, yra didelė ligos grėsmė. Kas yra nutukimas? Nutukimu vadinamas
per didelis kūno svoris dėl pagausėjusio riebalinio audinio. Nutukimas skatina kitas ligas: cukrinį diabetą,
kraujagyslių ir širdies veiklos 7 sutrikimus (hipertenziją, koronarinę širdies ligą), aterosklerozę, tulžies pūslės
akmenligę, kepenų suriebėjimą (hepatosteatozę), artrozes, kojų venų trombozę, blogo cholesterolio
gausėjimą ir kt. Žinotina, kad su nutukimu siejamos krūties, prostatos, gimdos gleivinės ir kai kurios kitos
vėžio rūšys. Nutukimui įtakos turi ir lėtesnė medžiagų apykaita (nuo 25 m. amžiaus kas dešimt metų ji lėtėja
7 - 9 proc.), nejudrumas, neracionali mityba (valgoma per riebiai, vartojama lengvai įsisavinamų
angliavandenių – saldumynų, cukraus, persivalgoma vakarais), psichiniai išgyvenimai. Nutukimą gali sąlygoti
tam tikros neurologinės, endokrininės ir genetinės ligos, tačiau jos gana retos. Nutukimą galima stabdyti,
pakeitus gyvenseną bei mitybos įpročius. Nutukimas glaudžiai susijęs su gretutinėmis ligomis (2 pav.)
NUTUKIMAS Vëþys Hipertenzija II tipo diabetas Aterosklerozë Ðirdies ligos Miokardo infarktas Inkstø ligos
Tulþies pûslës ligos 2 pav. Nutukimas sąlygoja įvairias ligas Kūno masę galima įvertinti pagal jos indeksą.
Kūno masės indeksas (KMI) – tai skaičius, gautas kūno masę (kilogramais) padalijus iš ūgio (metrais
kvadratu). KMI - kg/m2 ◙ Normali kūno masė 18,8 – 24,9 ◙ Jei kūno masės indeksas yra didesnis kaip 25 –
29,9, tas žmogus per daug sveria. ◙ KMI didesnis nei 30 – rodo nutukimą. ◙ Jei indeksas šokteli per 40 – tai
jau liguistas nutukimas. Yra dvi nutukimo fazės: pirmoji – kompensacijos, antsvorio, kai organizmas
toleruoja esamą masę, antroji – ilgalaikis nutukimas, kai sutrinka organų veikla ir prireikia gydytojo, kuris
nustatytų ligos priežastis ir skirtų gydymą. 8 Kokios nutukimo priežastys? Kompleksinės priežastys: •
neracionali mityba (per daug vartojama angliavandenių , riebalų); • judrumo stoka; • sėsli gyvensena; •
žalingų įpročių (pvz., rūkymo) atsisakymas; • senyvas amžius; • stresas; • paveldimumas. Nutukimas didina
diabeto grėsmę Rizika susirgti diabetu didėja tiek vyrams, tiek moterims, jei jie per daug sveria ar yra
nutukę. Dėl tos priežasties turtingose šalyse ryškiai daugėja vaikų, paauglių ir suaugusių, sergančių II tipo
diabetu. Žinoma, ne visi nutukę žmonės serga II tipo diabetu, kaip ir ne visi šie sergantieji yra nutukę. Dėl
nutukimo dažnai sutrinka medžiagų apykaita, pasireiškia metabolinis sindromas. Metabolinis sindromas
diagnozuojamas žmonėms, kurie per daug sveria ar yra nutukę (centrinio tipo (pilvo srities) nutukimas –
liemens apimtis vyrų >120 cm, moterų - >88 cm )) ir du iš žemiau išvardytų sindromų: 1) dislipoproteinemija
(trigliceridų kraujo plazmoje >1,7 mmol/l, didelio tankio lipoproteidų 85/130 mmHg); 3) gliukozės
tolerancijos sutrikimas ar cukrinis diabetas; Ir jau būdingi kiti kriterijai: 4) insulino rezistencija; 5)
hiperinsulinemija; hiperurikemija (be podagros priepuolių). 80% žmonių, sergančių II tipo diabetu, yra
nutukę. Pasaulyje daugėja nutukusių žmonių Apie 1990 metus turtingose šalyse labai padaugėjo per daug
sveriančių žmonių. 50-65% visos žmonių populiacijos turi antsvorį ar yra nutukę. Apskritai reguliuoti kūno
masę tapo aktualu ne tik JAV, bet ir Europos, Australijos, taip pat Meksikos, Egipto, Pietų Afrikos
gyventojams. Tai svarbu ir Ramiojo vandenyno salų, Vidurio Rytuose įsikūrusiems žmonėms. Epidemiškai
daugėja per daug sveriančių žmonių. Mat vis gausėja miesto gyventojų. Iki 2025 m. 60 proc. visų žmonių
gyvens miestuose. Tai lems fiziškai neaktyvią gyvenseną, rafinuotą, nesveiką mitybą, dažnus stresus. Visa tai
yra diabeto rizikos veiksniai. 1998 m. Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė, kad nutukimas yra didžiausia
visuomenės sveikatos neganda, daranti didelę įtaką sergamumui ir mirštamumui visame pasaulyje. Šios
organizacijos duomenimis, pasaulyje yra per 315 milijonų nutukusių 9 žmonių bei daugiau kaip bilijonas -
turinčių antsvorį. Prognozuojama, kad Europoje 2010 m. bus 150 milijonų nutukusių suaugusiųjų ir 15
milijonų vaikų bei paauglių. 2004 m. PSO paskaičiavo, kad apie 22 mln. iki 5 metų amžiaus vaikų turi
antsvorį arba yra nutukę. Pagal Tarptautinės nutukimo darbo grupės (IOTF) ataskaitą mažiausiai 10 proc. 5 –
17 metų amžiaus moksleivių iš 155 mln., šio amžiaus vaikų turi antsvorį arba yra nutukę. Apie 30 – 45 mln iš
šio skaičiaus vaikų yra klasifikuojami kaip nutukę, tai sudaro apie 2 – 3 proc. visų 5 – 17 m. amžiaus pasaulio
vaikų. Situacija ir toliau blogėja. Jauno žmogaus nutukimas be abejo daro įtaką ir jo psichologinei raidai.
Apytiksliai pusė antsvorį turinčių paauglių ir trečdalis vaikų išlieka nutukę ir suaugę. Kiekvienam iš šių vaikų
vėlesniame amžiuje didėja metabolinio sindromo, o vėliau II tipo diabetu bei kardiovaskulinių ligų grėsmei.
Labai svarbu anksti nustatyti šią riziką ir imtis veiksmų. Diabeto ekspertai pripažįsta, kad nieko nedarant tai
bus pirmoji karta, kai vaikai mirs anksčiau savo tėvų. Nutukimą gali sąlygoti ir kai kurios neurologinės,
endokrininės ir genetinės ligos, tačiau jos gana retos. Dažniausiai tukina nesaikingas kaloringų,
angliavandeningų maisto produktų vartojimas (kuomet angliavandeniai sudaro > 60 proc. bendrai suvartoto
kalorijų kiekio), judrumo stoka. Reikšmingas ir genetinis polinkis. Pastaruoju metu dėl netinkamos mitybos,
mažo fizinio aktyvumo, nutukusių vaikų sparčiai gausėja, taigi plinta ir II tipo diabetas. Itin daug suserga tų
nutukusių vaikų, kurie turi genetinį polinkį paveldėti diabetą (šeimoje yra ar buvo sergančių diabetu).
Profilaktika Šiuo metu nėra I tipo diabeto profilaktikos. Aplinkos veiksniai, kurie, manoma, išprovokuoja
insuliną gaminančių ląstelių irimą organizme, vis dar tyrinėjami. II tipo diabeto galima išvengti laikantis
sveikos gyvensenos principų: tinkamai maitinantis ir pakankamai mankštinantis. Žmonėms patariama
tausoti sveikatą Kiekvienas žmogus privalo rasti jam labiausiai tinkančias priemones bei būdus tausoti
sveikatą - reguliuoti kūno svorį, mažinti nutukimo grėsmę. Šiam tikslui svarbu: • formuoti sveikus mitybos
įpročius; • nėštumo metu laikytis tinkamo mitybos režimo; • nepermaitinti kūdikių ir vaikų; • įprasti valgyti
daugiau daržovių ir šviežių vaisių; • būti fiziškai aktyviems nuo pat jaunystės; • stengtis iš valgiaraščio
pasirinkti mažiausiai kaloringus produktus. Racionaliai sutvarkius gyvenseną, galima iki 60 proc. mažinti II
tipo diabeto riziką. Kaip minėta, būtina: ■ sveikai maitintis, ■ mankštintis, ■ reguliuoti (ar mažinti) kūno
svorį. Nustatyta, kad apie pusę visų diabeto atvejų galima išvengti sureguliavus kūno svorį. 10 Diabeto ir
nutukimo gydymas Kūno svorio reguliavimas ir mankšta yra II tipo diabeto gydymo pagrindas. Sergant II
tipo diabetu, reikėtų kūno svorį mažinti 5-10 proc. Kaip tai daryti, gali patarti gydytojas endokrinologas,
slaugytojas dietologas, kinezioterapeutas. Labai svarbu daugiau judėti, kasdien mankštintis. Mitybos
piramidė Mitybos specialistų sudaryta piramidė yra gera pirminio maitinimosi planavimo priemonė diabetu
sergantiems žmonėms. Joje parodytos rekomenduojamos maisto produktų rūšys kiekvienam žmogui, kuris
nori būti sveikas. Sveikiausi produktai visai šeimai yra tinkamiausi ir sergančiajam diabetu. Taigi pasirinkti
valgius pagal mitybos piramidę (žr. pav. viršelyje) yra nesunku. Ja galima vadovautis visiems,
reguliuojantiems savo mitybą sveikatai gerinti ir diabeto kontrolei. Kiekviename piramidės skyriuje nurodyti
maisto produktai teikia nemažai medžiagų, bet ne visus vitaminus ir mineralus, kurių reikia kiekvieną dieną.
Todėl svarbu valgyti įvairų maistą, tačiau daugiau tų produktų, kurie parodyti didžiuosiuose skyriuose
piramidės apačioje, o mažiau tų, kurie viršutinėje jos dalyje. Renkantis produktus pagal piramidę, žinotina:
kuo natūralesni produktai, tuo tinkamesni (žr. lentelę). Pasirinktini maisto produktai Vidutiniškai naudingi
produktai (labai apdoroti) Naudingesni produktai (mažiau apdoroti) Naudingiausi produktai (natūraliausi)
Vaisių luobelė ir gėrimai Nesaldytos vaisių sultys Visai šviežios sultys Javainiai Apdoroti avižiniai patiekalai
Virtos avižinės košės Konservuotos daržovės (sūdytos) Šaldytos daržovės su riebiu padažu Žalios arba
troškintos daržovės Šviežios daržovės Jogurtas, užpiltas vaisių sirupu Vaisiais paskanintas jogurtas Paprastas
jogurtas su šviežiais vaisiais Taigi kuo maistas yra labiau apdorotas, tuo mažiau naudingas. Prieš pirkdami ar
valgydami produktus, pagalvokite ,,Ar gerai pasirenku sveikesnį maistą?“ Maisto produktus renkantis pagal
piramidę kasdien ir kiekvienam valgymui, galima gerinti sveikatą. 11 Sveika, subalansuota dieta. Sergantieji
cukriniu diabetu gali valgyti tokį pat maistą, kaip ir kiekvienas žmogus, bet reikia gerai subalansuoti
produktus ir jų kiekį. Svarbiausia skaičiuoti tikslų angliavandenių, suvartojamų per dieną, kiekį. Patariama: •
Valgyti kuo įvairesnį maistą. Kasdien žmogaus organizmas turi gauti apie 40 maisto medžiagų: baltymų,
riebalų, angliavandenių, mineralų, vitaminų. Nė vienas maisto produktas neturi reikiamo visų medžiagų
kiekio. Kai valgomas įvairus maistas, labiau tikėtina, kad organizmo poreikiai bus patenkinami. • Stengtis
mitybą subalansuoti taip, kad produktuose būtų tinkamas baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų,
mineralinių medžiagų santykis, taigi susidarytų reikiamas energijos kiekis. • Rinktis maistą, kuriame mažai
riebalų, ypač sočiųjų riebiųjų rūgščių, ir cholesterolio. Daug riebalų yra riebioje mėsoje, sūryje, grietinėlėje,
grietinėje, nenugriebtame piene, svieste, kiaušiniuose. • Vartoti liesą pieną ir jo produktus (rūgpienį, varškę,
kefyrą, jogurtą, sūrį). • Valgyti kuo gausiau grūdinių produktų (duonos, grikių, ryžių bei kitų kruopų,
makaronų), nes jie turi sudaryti daugiau nei pusę paros maisto davinio. • Valgyti kuo daugiau įvairių
daržovių, vaisių, uogų. Rekomenduojama kasdien suvalgyti bent po 400 g vaisių ir daržovių (be bulvių). •
Kuo mažiau vartoti cukraus ir saldumynų, nes jie yra kaloringi, didina kūno svorį. • Mažinti valgomosios
druskos. Bendras jos kiekis turi neviršyti 5 g per dieną. • Laikytis mitybos režimo. Valgyti 3 - 4 kartus per
dieną. Apetitą slopina dažnas valgymas nedidelėmis porcijomis. Sveikiausia, kai per pusryčius ir pietus
žmogus gauna daugiau nei du trečdalius paros raciono kalorijų, o vakarienei mažiau nei trečdalį. • Kasdien
aktyviai fiziškai judėti, mankštintis, daugiau vaikščioti. Taip sudeginamos nereikalingos kalorijos, gerinamas
širdies darbas, gyvinama medžiagų apykaita. Tinkama yra tokia dieta, kuri mažina kūno svorį. Ji yra: ■
nekaloringa, ■ hipolipideminė, ■ mažiau turi angliavandenių. Taigi, svarbu laikytis čia pateikiamų patarimų:
• Maisto produktus rinktis pagal mitybos piramidę. • Maitintis įvairiu maistu. • Vartoti mažiau cukraus. •
Valgyti daugiau skaidulų turinčio maisto. • Kuo mažiau sūdyti (arba visai nesūdyti) valgius. • Vartoti mažiau
riebalų, ypač gyvulinių. • Suvalgyti reikiamą maisto kiekį. 12 • Valgyti ir užkandžiauti reguliariai, kad būtų
galima subalansuoti vaistus ir malšinti alkį. Individualų mitybos planą reikėtų susidaryti konsultuojantis su
dietologu. Fizinis aktyvumas Mankšta mažina kraujo gliukozę. Panašiai veikia ir insulinas. Jis yra vienintelis
hormonas organizme, kuris tai atlieka. Mankšta gerina insulino veikimą, be to, padeda koreguoti kūno
masę. Mankštintis reikia kasdien bent 30 min. Medikamentai Kraujo gliukozei koreguoti skiriami vaistai.
Galima pavartoti medikamentų, padedančių mažinti kūno svorį, kurie: • keičia maistingų medžiagų
apykaitą; • mažina apetitą; • didina energijos sunaudojimą. Žmonės, sergantys II tipo diabetu, vartoja
tabletes, kurios reguliuoja ar mažina kraujo gliukozę. Jeigu tablečių nepakanka, skiriamas gydymas insulinu.
Kitas gydymas Esant patologiniam nutukimui, kartais yra taikomas chirurginis gydymas. Ateities planai XXI
amžiaus rykštės yra dvi epidemiškai plintančios ligos - nutukimas ir diabetas. Reikia rasti būdų, priemonių,
finansinių galimybių užkirsti joms kelią. Labai svarbu atkreipti visuomenės, vyriausybės narių dėmesį į šias
globalines negandas. Sukurtinos ir įdiegtinos prevencinės programos, kurios padėtų mažinti nutukimo ir
diabeto atvejų. Nutukimas skatina vėžį Žinoma, kad nutukimas didina lėtinių, pvz., II tipo diabeto ir širdies
ligų pavojų. Neseniai Jungtinės Karalystės tyrėjai susitelkė nustatyti sąsają tarp nutukimo ir vėžio (Lancetas
2008; 371: 569-78). Jie analizavo 141 studiją, kuri stebėjo 282 tūkst. žmonių iš Europos, Šiaurės Amerikos,
Azijos ir Australijos. Tirti 9 – 15 m. amžiaus nutukę asmenys; buvo skaičiuojamas jų KMI ir rezultatai
lyginami su vėžio atvejais. Leukozės, limfomos ir daugialypės mielomos rizika tiek vyrams, tiek moterims
buvo panaši. Tačiau nutukimo keliamas vėžio pavojus moterims ir vyrams buvo skirtingas. Vyrams 15 kg
svorio perteklius didino stemplės vėžio pavojų 52 proc., skydliaukės vėžio 33 proc., gaubtinės žarnos ir
inkstų vėžio 24 proc. Tuo tarpu moterims 13 kg svorio perteklius didino pavojų susirgti gimdos ir tulžies
pūslės vėžiu 60 proc., stemplės 51 proc. ir inkstų vėžiu 34 proc. Sąsaja susirgti nuo per didelio svorio krūties
vėžiu buvo ryškiausia Azijos gyventojams. 13 Pilvo srities nutukimas kelia silpnaprotystės pavojų 2008 m.
kovo mėnesio Diabetes Voice numeryje buvo apžvelgiama pilvo srities nutukimo, kuris sukelia II tipo
diabetą, pavojų sirgti silpnaprotyste ir Alzheimerio liga. Neseniai JAV buvo stebima 6600 žmonių, vyresnių
kaip 30 metų amžiaus. Siekta įsitikinti, kokia galima ateityje silpnaprotystės grėsmė (Neurology, 2008 [Epub
ahead of print]). Nustatyta, kad žmonės, kurių buvo didžiausios pilvo srities riebalų sankaupos yra įgiję
trigubai didesnį silpnaprotystės pavojų, palyginti su tais, kurių šis nutukimas buvo mažesnis. Tyrėjai įsitikino,
kad centrinis (pilvo srities) nutukimo tipas yra itin pavojingas. Netgi jei kūno svoris neviršija normos, šis
nutukimas turi įtakos smegenims, skatina jų senėjimo procesus. Pasaulio sveikatos organizacijos strategija
2004 m. gegužės mėnesį Pasaulinė sveikatos asamblėja patvirtino Pasaulinę dietos, fizinės veiklos ir
sveikatos strategiją. Joje pagrindiniai veiksmai, kurių reikia imtis, taip pat išdėstyti politiniai planai. Jų
įgyvendinimui būtinas tiek nacionalinių, tiek tarptautinių institucijų bendradarbiavimas. PSO suformuoti ir
vyriausybių palaikomi nurodymai garantuoja pilietinės visuomenės ir privačių sektorių įnašą siekiant
išvengti lėtinių ligų. Strategija pabrėžia, jog būtinas visų Jungtinių Tautų, pasaulio prekybos organizacijų,
Pasaulio ir kitų bankų bei agentūros, atsakingos už pasaulinę maisto standartų plėtrą, bendradarbiavimas.
Norint užkirsti kelią neužkrečiamosioms ligoms, yra du svarbiausi tikslai. Reikia gerai suformuotos ir
koordinuotos politikos, kuri puikiai veiktų sveikatos sistemoje. Antra, reikia užtikrinti, kad ši politika įsigalėtų
ir būtų palaikoma pasaulinių agentūrų, šalies vyriausybių, kitų nacionalinių organizacijų. Būtina ir
ekonominė parama. Todėl šalių vyriausybės turi skirti pakankamą finansavimą tiek iš nacionalinio, tiek iš
regioninio biudžeto. Pasaulio bankas dalyvauja finansų ministerijų ekonominėje šios srities veikloje, be to,
bendradarbiauja su PSO. Pasaulio agentūros, valdančios skirtingus sektorius, svarsto ir sprendžia įvairias,
taigi ir sveikatos, problemas. Visos institucijos turi bendradarbiauti. Daugelyje taikių šalių pigūs, apdoroti ir
labai riebūs produktai iš esmės pakeitė tradicinį maistą. Mat vietinė žvejyba, žemės ūkis ir kiti įprasti sveiko
maisto šaltiniai tapo ekonomiškai nepelningi. Juos remia pasaulio prekybos, taip pat maisto ir žemės ūkio
organizacijos, PSO ir galbūt net Pasaulio bankas, kad būtų skatinama auginti, gaminti ir vartoti sveiką
natūralų maistą. Siekiant skatinti sveikos mitybos įpročius, būtina daugiašalė strategija. Apsaugos nuo
neužkrečiamųjų ligų strategiją sąlygoja ne tik vyriausybės. Gyventojams aktualios sveikatos gerinimo
programos ir konkrečiose įmonėse. Sveikesni tarnautojai esti darbingesni, pagamina daugiau produkcijos,
tampa kvalifikuotesni. Pasaulio ekonominis forumas skelbia „sveikumo strategijų“ paramą organizacijoms.
Darbovietėse įgyvendinta ligų prevencijos politika yra viena svarbiausių. Ji turi būti 14 darbo programos
dalis. Tai turėtų skatinti ne vien Pasaulio ekonomikos forumas, bet ir Tarptautinės leiboristų organizacijos,
nevyriausybinės organizacijos ir kitos agentūros, kurios daro įtaką nacionaliniam ir tarptautiniam verslui.
Globalinė partnerystė Vienų specialistų nuomone, neužkrečiamųjų ligų prevencijai būtina pasaulinių
agentūrų, nevyriausybinių organizacijų ir privačių fondų parama. Kiti teigia, kad be FCTC, yra daugiau sričių,
kurias reikia jungti atskiruose dietos ir mitybos rajonuose. Šie metodai nėra griežtai apibrėžti. Kad būtų
priimtas tinkamas sprendimas ir pradėti konkretūs darbai, šį klausimą turėtų atsakingai svarstyti įvairūs
suvienyti partneriai. Neužkrečiamųjų ligų prevencijai ir tinkamai kontrolei bet kurios srities globalinė
partnerystė turėtų formuoti atitinkamą politiką nepaisant nacionalinių barjerų. Tai sunku įgyvendinti, jei
visas pasaulis nesusivienija. Nors PSO vaidmuo čia labai svarbus, tačiau šiai organizacijai privalo padėti
kiekvienas sektorius. Tikslui pasiekti būtina visokeriopa partnerių konsultacija ir koordinuoti veiksmai, kas
padėtų sujungti sveikatos, plėtros, prekybos ir finansų sektorius. Be to, labai svarbu vienyti prekybą, žemės
ūkį, darbovietes, koordinuoti politiką pagal žmonių lūkesčius, formuoti programos finansavimo ekonomiką.
Išvados Diabeto, širdies ligų ir kitų neužkrečiamųjų ligų prevencijai bei kontrolei reikia plėtoti ne tik rajoninę
ar nacionalinę politiką. Būtina formuoti tinkamą viso pasaulio požiūrį į sveikatą, raginti tarptautines
organizacijas, kad neliktų abejingos. Kiekviena savo sferoje privalo atlikti veiklos ekspertizę, koordinuoti
veiksmus. Įgyvendinus šį tikslą, nenuginčijama ir ekonominė nauda. 15 Lietuvos diabeto asociacija (LDA)
Tarptautinės diabeto federacijos narė Lietuvos diabeto asociacija rūpinasi, kad gerėtų cukriniu diabetu
sergančių žmonių gyvenimas. LDA tikslai: ● vienyti medikus, cukriniu diabetu sergančius ir visus geros valios
žmones, kad gerėtų Lietuvoje šios ligos kontrolė; ● skleisti informaciją apie diabetą ne tik
besigydantiesiems; ● teikti sergantiesiems socialinę ir psichologinę pagalbą; ● užkirsti kelią sergančių
žmonių teisių pažeidimams bei įvairiems draudimams. 1987 m. įkurtas pirmasis diabetu sergančiųjų klubas.
1989 m. gruodžio 9 d. įkurta Lietuvos diabeto asociacija. 1994 m. Lietuvos diabeto asociacija priimta į
Tarptautinę diabeto federaciją. LDA vienija daugiau kaip 6 tūkstančius narių. Tai sergantieji, jų šeimų nariai,
gydytojai, slaugytojos diabetologės, geros valios žmones. LDA kolektyviniai nariai: 55 klubai, bendrijos,
draugijos, Lietuvos slaugytojų diabetologių draugija, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių, sergančių diabetu,
draugija. LDA garbės nariai: Prof. Juozas Steponas Danilevičius, gyd. Arnoldas Doviltis (Eli Lilly), gyd. Aldona
Ona Erelienė, gyd. Irena Grakauskienė, p. Flemming Kjersgaard Johansen (Danija), gyd. Bronius Jonušas,
prof. Isuf Kalo (Albanija), p. Lilly Karn (Vokietija), gyd. Feigė Narevičienė (Izraelis), gyd. Antanas Vytautas
Stepanas (Australija), p. Kirsti Vikki (Suomija), gyd. Antanas Vinkus, slaugytoja diabetologė Juzefa Uleckienė.
LDA atlieka svarbų vaidmenį gerinant diabeto priežiūrą Lietuvoje: ● propaguoja ir rengia metodinę
literatūrą apie naujus gydymo būdus, medikamentus, savikontrolės priemones, racionalią gyvenseną; ●
leidžia laikraštį „Diabetas“; ● organizuoja diabeto mokymo stovyklas, seminarus, konferencijas, Pasaulinės
diabeto dienos renginius. LDA, informuodama Vyriausybę apie sergančiųjų problemas, padeda gerinti
diabeto kontrolę. ● Visi sergantieji diabetu nemokamai aprūpinami insulino švirkštais, insulinu,
antidiabetinėmis tabletėmis. ● Nuo 1992 m. sergantieji diabetu gali gauti vairuotojo pažymėjimą nuosavam
automobiliui vairuoti. 16 ● Nuo 1994 m. išplėstas aukštųjų mokyklų siūlomų specialybių, kurias gali įgyti ir
diabetu sergantys jaunuoliai, sąrašas. ● Diagnostinių juostelių kraujo gliukozei nustatyti per metus
kompensuojama: o vaikams, sergantiems I tipo cukriniu diabetu, – iki 1800; o suaugusiesiems, sergantiems I
tipo cukriniu diabetu, – iki 600; o vaikams, sergantiems II tipo cukriniu diabetu ir besigydantiems insulinu, –
900; o vaikams, sergantiems II tipo cukriniu diabetu ir vartojantiems hipoglikemizuojančias tabletes, – 450;
o suaugusiesiems, sergantiems II tipo cukriniu diabetu ir besigydantiems insulinu, – iki 300; o
suaugusiesiems, sergantiems II tipo cukriniu diabetu ir vartojantiems peroralius hipoglikemizuojamuosius
vaistus, – iki 150. o Nėščiosioms, sergančioms cukriniu diabetu, kompensuojama papildomai 600 juostelių
nėštumo laikotarpiu, o nėščiosioms, sergančioms gestaciniu diabetu, – 150 juostelių nėštumo laikotarpiui. ●
Glikuoto hemoglobino tyrimas kompensuojamas tiek I, tiek II tipo diabetu sergantiesiems kas 3 mėnesiai (4
kartus per metus). ● Insulino pompų, taikomų ambulatoriniam gydymui nuolatine poodine preparato
injekcija, keičiamųjų dalių komplektas kompensuojamas 1 per mėnesį sergantiesiems I tipo cukriniu
diabetu: vaikams, asmenims iki 19 metų, nėščiosioms – nėštumo laikotarpiu, planuojančioms pastoti
moterims, kai yra nekontroliuojamas diabetas – iki 1 metų. Kompensuojamoji komplekto kaina – 300 Lt per
mėnesį. ● I tipo diabetu sergantiems žmonėms kompensuojamas gliukagonas. ● 2002 m. LDA iniciatyva
įkurta Lietuvos pacientų organizacijų atstovų taryba (LPOAT), kuri turi savo atstovus: *nuo 2003 m. LR
Seimo sveikatos reikalų komitete (neetatinius ekspertus); * nuo 2003 Privalomojo sveikatos draudimo
taryboje; *nuo 2005 LR Sveikatos apsaugos ministerijos Kolegijoje; *įvairiose LR Seimo, Sveikatos apsaugos
ministerijos darbo grupėse. LDA užmezgė glaudžius ryšius su LR Seimu, Sveikatos apsaugos, Švietimo ir
mokslo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijomis, Valstybine ligonių kasa, „Sodra“, kitomis medicinos
institucijomis, spauda, televizija ir radiju. LDA palaiko ryšius su Lietuvos Raudonojo kryžiaus draugija, Širdies
asociacija, Dietologų draugija ir kitomis medicinos organizacijomis. Užmegzti kontaktai su Respublikine
darbo birža, siekiant užkirsti kelią galimiems teisių pažeidimams. Teikiama visa su diabetu susijusi
informacija mokykloms, greitosios pagalbos centrams, visuomenei

Vaistai nuo alergijos

Alergija yra perdėtas žmogaus apsauginės sistemos atsakas į apskritai žmogui nekenksmingas medžiagas.
Alergija iššaukia organizmo atsaką susidūrus su žmogui įprastoje aplinkoje esančiomis dalelėmis, pvz., namų
dulkių erkutėmis, žiedadulkėmis, gyvūnų pleiskanomis. Alergija yra neįprasta reakcija į aplinkoje esančias
mums įprastas medžiagas

Šios dalelės vadinamos alergenais, organizmo imuninė sistema juos atpažįsta kaip pavojingus įsibrovėlius ir,
esant kontaktui su jomis, pradeda gaminti specialius baltymus – imunoglobulinus E (IgE) – antikūnus, kurie,
sąveikaudami su alergenais sukelia alerginį uždegimą.

Alergeną, pavyzdžiui, žiedadulkę, imuninė sistema klaidingai atpažįsta kaip kenksmingą ir pradeda gaminti
prieš jį antikūną – IgE (įsijautrinimosensibilizacijos fazė). IgE prisitvirtina prie putliųjų ląstelių sienelės
(membranos). Putliosiose ląstelėse gausu labai aktyvių molekulių (mediatorių). Pakartotinai į organizmą
patekęs alergenas prisijungia prie IgE, prisitvirtinusių prie putliosios ląstelės sienelės, ir tarsi ją susprogdina
– iš jos išsilieja joje esantys mediatoriai, kurie ir sukelia alergijos simptomus.

Kas sukelia
alergiją?
• Maisto produktai: pienas, kiaušinis, kviečiai,
žuvis, soja, riešutai. Yra taip vadinamieji
atopiniai alergenai: žemuogės, braškės, citrusų
vaisiai, šokoladas (kakava), vėžiagyviai
• Žiedadulkės – medžių, pievų žolių, piktžolių
• Buitiniai alergenai: namų dulkių erkės, kačių,
šunų bei kitų naminių gyvūnėlių kailis, pagalvių
plunksnos ir t.t.
• Vaistai
• Geliantys vabzdžiai: bičių, vapsvų, širšių ir kt.
Simptomai
• bėrimas, patinimais, varginantis odos
niežulys
• viduriavimas, pilvo skausmas bei
pūtimas
• sausas kosulys, dusulio priepuoliai,
(žmogui sunku iškvėpti orą) galvos
skausmas, svaigimas
• kraujospūdžio sumažėjimas
Tyrimų
duomenimisalergija
sukelia šiuos
nepatogumus
• 77% sutrinka miegas
• 46 % pacientų jaučia nuolatinį nuovargį; 42%
jaučia mažesnį darbo produktyvumą; 35%
alergiškų vaikų turi praleidinėti pamokas
mokykloje
• 65% trukdo sportiniam aktyvumui
• 23% negali laikyti naminių gyvūnėlių
• 51% žmonių, sergančių alerginiu rinitu, skundžiasi
galvos skausmais.
Kaip
gydoma?
Pagrindinis alerginių ligų gydymas –
alergeno šalinimas bei jo vengimas.
Alerginių ligų simptomams švelninti skiriami
simptominiai priešalerginiai vaistai:
• antihistamininiai preparatai
• kortikosteroidai
Histamino receptoriai
H1 receptorių antagonistai
• Pirmos kartos
• Antros kartos
Alerginis
rinitas
Tai alerginis nosies gleivinės uždegimas.
Jam būdingi šie požymiai: čiaudulys,
nosies niežulys, vandeningos išskyros bei
nosies užburkimas.
Alerginis nosies uždegimas – tai T
limfocitų, putliųjų ląstelių ir eozinofilų
sankaupa nosies gleivinėje. Jis vystosi
trimis fazėmis:
• 1. Įsijautrinimas.
• 2. Ankstyvosios fazės reakcija.
• 3. Vėlyvosios fazės reakcija.
Alerginio
rinito
gydymas
• Ankstyvąją fazę efektyviai blokuoja
antihistamininiai vaistai, putliųjų ląstelių
membranų stabilizatoriai ir taip mažina su
šia faze susijusius ūminio rinito simptomus.
• Vėlyvąją fazę efektyviai blokuoja gliukokortikosteroidai ir taip
mažina su šia faze
susijusius lėtinio rinito požymius
• Dekongestantai dėl nepageidaujamo
poveikio, rikošetinio efekto rekomenduojami
trumpu kursu tik esant stipriai nosies
obstrukcijai nosies landų praeinamumui
atkurti prieš vartojant kitus į nosį purškiamus
vaistus
Antihistaminiai
vaistai
H1 receptorių antagonistai
• Pirmos kartos
• Antros kartos
Rekomendacijose nurodoma skirti antros kartos
geriamųjų antihistamininių vaistų, nes jie
nesukelia arba beveik nesukelia nepageidaujamo sedacinio,
anticholinerginio, kardiotoksinio,
tachifilaksinio poveikio, priešingai nei pirmos
kartos antihistamininiai vaista
Dažnai geriamieji antihistamininiai vaistai
toleruojami geriau nei purškiamieji į nosį
Klemastinas
Selektyviai blokuoja histamino H1
receptorius bei
mažina kapiliarų laidumą. Jis sukelia stiprų
antihistamininį poveikį bei slopina niežėjimą. Vaisto
poveikis prasideda greitai ir gali trukti net 12 valandų.
•Išgertas beveik visas absorbuojamas iš virškinimo
trakto. Didžiausia koncentracija plazmoje būna po 2
– 4 valandų, didžiausiais antihistamininis poveikis
pasireiškia po 5 – 7 valandų.
•95 % prisijungia prie plazmos baltymų,
metabolizuoja kepenys, 40-65% metabolitų šalinama
per inkstus su šlapimu.
NP: nuovargis, mieguistumas.
Loratadinas
Triciklinis antihistamininis vaistinis preparatas, sukeliantis
selektyvų poveikį periferiniams H1
receptoriams.
• Neturi reikšmingo poveikio H2
receptoriams. Jis neslopina
noradrenalino absorbcijos ir praktiškai neturi jokio poveikio
širdies ir kraujagyslių funkcijai, bei nedaro tiesioginio
poveikio širdies ritmo vedliams.
• greitai ir gerai absorbuojamas, stipriai jungiasi su plazmos
baltymais (nuo 97 % iki 99 %)
• Per 10 parų apie 40 % vaistinio preparato dozės išsiskiria
su šlapimu, o 42 % išsiskiria konjuguotų metabolitų
pavidalu su išmatomis. Apie 27 % dozės išsiskiria su
šlapimu per pirmąsias 24 valandas.
• Kartu valgomas maistas gali šiek tiek lėtinti loratadino
absorbciją, tačiau klinikiniam poveikiui įtakos neturi.
Loratadino ir jo aktyvaus metabolito biologinio prieinamumo
parametrai yra proporcingi dozei.
• Gali būti galvos skausmas (2,7 %), nervingumas (2,3 %) ir
nuovargis (1 %), bet labai reti.
Cetirizinas
Veikia ne tik H1 receptorius, bet turi ir antialerginį poveikį:
pacientams, kuriems sukelta atopinė odos ir akių junginės
alerginė
reakcija, vartojant 10 mg cetirizino vieną ar du kartus per parą,
yra
slopinamas vėlyvosios fazės eozinofilų kaupimasis.
Cetirizinas – tai žmogaus organizme susidarantis hidroksizino
metabolitas, kuris yra stiprus ir selektyvus periferinių H1
receptorių
antagonistas. In vitro atlikti prisijungimo prie receptorių tyrimai
neparodė, kad pasireikštų cetirizino giminingumas kitiems, ne H1
receptoriams.
• didžiausia koncentracija plazmoje yra maždaug 300 ng/ml ir
susidaro per1,0±0,5 val., absorbcijos kiekio maistas
nesumažina, tačiau ji sulėtėja, jungimasis prie plazmos baltymų
yra 93±0,3%, pusinės eliminacijos laikas yra maždaug 10
valandų.
• vartojant rekomenduojamas cetirizino dozes pagerėja
nuolatiniu
ir sezoniniu alerginiu rinitu sergančių pacientų gyvenimo
kokybė.
NP: retos, dažniausiai mieguistumas, burnos sausumas
Azelastinas
Ftalazinono darinys, yra veiksmingas ilgai veikiantis priešalerginis
junginys,
pasižymintis selektyviomis H1
receptorius blokuojančiomis savybėmis, slopina
cheminių mediatorių, kurie dalyvauja ankstyvosiose ir vėlyvosiose
alerginių reakcijų
stadijose (leukotrienų, serotonino) sintezę ar atsipalaidavimą.
• Nosies purškalas pasižymi greitesne veikimo pradžia, alergijos
simptomai
susilpnėja per 15 minučių.
• Pasiskirsto daugiausia periferiniuose audiniuose, pusinės
eliminacijos iš
plazmos laikas yra 20 valandų, aktyvaus metabolito  45
valandos.
• Išskyrimas vyksta daugiausia su išmatomis. Ilgas nedidelių
suvartotos
veikliosios medžiagos dozės kiekių išskyrimas leidžia manyti, kad
vyksta tam
tikra enterohepatinė cirkuliacija.
• Paprastai pavartojus Allergodil nosies purškalo gali būti
juntamas medžiagai
specifinis nemalonus skonis (disgeuzija). Dažnai jis juntamas dėl
neteisingo
Allergodil nosies purškalo vartojimo metodo, tai yra per smarkiai
atgal užvertus
galvą purškimo metu, kas retais atvejais gali sukelti pykinimą.
NP: nemalonus skonis, galvos svaigimas, mieguistumas
Mometazono
furoatas
Lokaliai veikiantis gliukokortikosteroidas, lokaliai slopinantis
uždegimą, kai vartojamos sisteminio poveikio nesukeliančios
dozės.
• Suaugusiųjų ir 3 metų bei vyresnių vaikų sezoninio arba
nuolatinio rinito simptominis gydymas.
• 18 metų ir vyresnių suaugusiųjų nosies polipų gydymas
• mechanizmas didžiąja dalimi yra susijęs su alerginių
reakcijų mediatorių išsiskyrimo slopinimu - slopina
leukotrienų išsiskyrimą iš leukocitų, uždegimą slopina ir
ankstyvosios, ir vėlyvosios alerginės reakcijos fazės metu
• pavartoto į nosį vandeninio nosies purškalo forma,
sisteminis biologinis prieinamumas yra <1%
• NP: kraujavimas iš nosies, gerklės dirginimas, faringitas
viršutinių kvėpavimo takų infekcinė liga, galvos skausmas
Kitos
pagalbinės
priemonės
Nosies plovimai jūros vandeniu
Nosies gleivinę drėkinančios priemonės
Alerginis
konjungtyvitas
Tai alerginis akių gleivinės uždegimas. Jis
pasireiškia: akių paraudimu, niežuliu,
ašarojimu. Paburksta akių vokai, jie gali
patinti.
Putliųjų
ląstelių
membranų
stabilizatoriai
Slopina uždegimo mediatorių išsiskyrimą iš
granulių, esančių mastocituose, ir
stabilizuoja ląstelių membranas, todėl
sutrukdoma histamino ir kitų uždegimą
sukeliančių medžiagų, pavyzdžiui,
leukotrienų ir prostaglandinų, išsiskyrimui.
Ypač gerai veikia naudojami profilaktikai
Natrio
kromoglikatas
• Jei vartojama prieš, pasireiškus alerginiam
konjunktyvitui steroidinių arba
antihistamininio poveikio vaistinių
preparatų prireikia rečiau, neapsaugo nuo
bakterijų arba virusų sukelto konjunktyvito.
• Natrio kromoglikatas dešimtmečiais
vartojamas kitoms alerginėms ligoms,
pvz., astmai ir alerginiam rinitui, gydyti.
Vaistinio preparato terapinio vartojimo
sritis yra plati, tačiau sunkaus
nepageidaujamo poveikio nepastebėta
Dexametazonas
• Mažina kraujagyslių endotelio lastelių adhezinių
molekulių, I ir II ciklooksigenazės bei citokinų
išraiškos kiekį (priešuždegiminis efektas)
• Mažiau išsiskiria uždegimą aktyvuojančių mediatorių
ir yra slopinamas cirkuliuojančių leukocitų prilipimas
prie kraujagyslių endotelio, taip apsaugomas
uždegimo pažeistas akies audinys nuo jų žalos.
• Kortikosteroidų efektyvumas gydant akių uždegimus
yra gerai žinomas.
• Didžiausia koncentracija akies skystyje apie 30 ng/ml
susidarė per 2 valandas. Vėliau koncentracija
sumažėjo ir pusinės eliminacijos periodas buvo 3
valandos.
• Deksametazonas pasišalina iš akies audinių akies
kraujagysles, sisteminis deksametazono akių lašų
poveikis netirtas
NP: akispūdžio padidėjimas, ragenos pažeidimas, akies
skausmas, akies diskomfortas
Rinokonjuntyvitas
Imunologinių reakcijų simptomai nosyje ir
akių junginėje - šienligė
Alerginės
odos
reakcijos
Dilgėlinė
Dermatitas/Egzema
Dilgėlinė
Tai susirgimas, pasireiškiantis bėrimu
pūkšlėmis. Pūkšlės iškyla nepaliestoje
odoje, yra balsvai rožinės spalvos, labai
niežti. Bėrimas panašus į tokį, koks būna
išsidilginus dilgėlėmis. Dažniausiai dilgėlinę
sukelia vaistai ir vabzdžių įgėlimai.
Ją gali sukelti ir nealerginiai veiksniai:
šaltis, saulė, infekcija, helmintozės,
emocijos.
Gali būti ūminė ir lėtinė
Alerginis
kontaktinis
dermatitas
Tai alerginis odos uždegimas, kuris kyla
alergeno kontakto vietoje. Alerginį
kontaktinį dermatitą dažniausiai sukelia
cheminės medžiagos arba vaistai.
Atopinis
dermatitas
Atopinis dermatitas yra lėtinė uždegimu
pasireiškianti odos liga, kuriai būdingas
odos sausumas, bėrimai, stiprus
niežėjimas, pasikartojantys paūmėjimai. Ši
liga dažniau pasireiškia asmenims, kurių
šeimoje yra sergančiųjų alerginėmis
ligomis.
Niežėjimas yra vienas svarbiausių atopinio
dermatito simptomų
Egzema
Egzema – neužkrečiamas, dažnai
pasikartojantis alerginis odos uždegimas,
pasireiškiantis įvairaus pobūdžio niežtinčiu
išbėrimu. Sukelia įvairūs dirgikliai,
dažniausiai darbe ir buityje naudojamos
cheminės medžiagos, kosmetikos
priemonės, kai kurie išoriškai vartojami
vaistai, augalai, mikrobai.
Kontaktinis
dermatitas
Odos uždegimas, atsirandantis, kai
dirginanti medžiaga liečia odą ir sukelia
iritacinę (dirginančią) reakciją.
Kontaktinis dermatitas yra dažniausia
profesinė odos liga (85-95 procentai iš
visų profesinių odos ligų), ypač dažnas
kirpėjų bei manikiūrininkių tarpe.
Kortikosteroidai
Kortikosteroidai slopina prostaglandinų susidarymą -
biologiškai aktyvių medžiagų, dalyvaujančių uždegimo
procese, mažėja uždegimas, edema, skausmas ir
niežulys.
• Vietinio veikimo kortikosteroidai visų pirma skiriami
dėl jų priešuždegiminių ir antiproliferacinių savybių.
• Tikslus vietiškai skiriamų kortikosteroidų veikimo
mechanizmas nėra visiškai aiškus, tačiau žinoma,
kad jie mažina kelių uždegimo mediatorių (kininų,
histamino, liposomų fermentų, prostaglandinų ir
leukotrienų) gamybą ir išskyrimą, taip slopindami
uždegimą.
Tačiau, nors kortikosteroidai slopina imuninę sistemą ir
gali sukelti audinio atrofiją
Hidrokortizonas
Silpno poveikio kortikosteroidas
Prasiskverbia pro raginį odos sluoksnį ir veikia giliau esančias
ląsteles. Absorbciją didina uždegimas ir / arba kitos odos ligos,
okliuziniai tvarsčiai ir vaisto gelio pagrindas
• Hidrokortizonas slopina ląstelių migraciją į pažeidimo vietą,
taip pat mažina vazodilataciją ir kraujagyslių pralaidumą
uždegimo židinyje, tokiu būdu sumažindamas ląstelių
patekimą į pažeidimo vietą. Dėl tokio vazokonstrikcinio
poveikio mažėja serumo ekstravazacija, ir su tuo susiję
patinimas ir diskomfortas pažeidimo vietoje.
Vartojant vietiškai sisteminių nepageidaujamų reakcijų rizika yra
nedidelė.
NP: limfocitų ir monocitų skaičiaus sumažėjimas odoje
vartojimo vietoje, spuogai (gydant ilgai ir didelėmis dozėmis),
kontaktinis dermatitas.
Klobetazolis
Labai stipraus poveikio kortikosteroidai.
•Slopina vėlyvąją alerginių reakcijų fazę, įskaitant
putliųjų ląstelių kiekio sumažėjimą, chemotaksio ir
eozinofilų aktyvinimo slopinimą, citokinų išsiskyrimo iš
limfocitų, monocitų, putliųjų ląstelių bei eozinofilų
slopinimą ir arachidono rūgšties metabolizmo slopinimą.
•Mažina uždegimą ir niežėjimą bei susiaurina
kraujagysles, veikia vėlyvąją alerginės reakcijos fazę.
•Gali absorbuotis į sisteminę kraujotaką per sveiką odą,
rezorbcijos greitis priklauso nuo dozės ir odos savybių.
•Didžiausia dozė per savaitę neturėtų viršyti 50 g.
NP: niežėjimas, lokalus odos deginimo pojūtis ir (arba)
odos skausmas.
Emoliantai
Emoliantai yra drėkinantys bei maitinantys
kremai be gydomųjų medžiagų. Emoliantų
pagrindinis vaidmuo atkurti pažeistą
epidermio barjerinę funkciją.
Svarbu emoliantus naudoti kasdien, bent
du kartus dienoje, net ir ligos remisijos
metu, kaip profilaktinė priemonė užkirsti
kelią ligos paūmėjimui. Gydant AD t.p. labai
svarbu nustatyti bei pašalinti ligą
skatinančius veiksnius.
Anafilaksinis
šokas
Anafilaksija – tai sunki sisteminė alerginė
reakcija, dažniausiai ji apibūdinama kaip sunki
bendrinė alerginė reakcija, kurios metu sutrinka
kvėpavimas (dėl gerklų pabrinkimo ar astmos)
ar (ir) išsivysto hipotenzija.
Anafilaksinės reakcijos dažniausiai pasireiškia
vaikams ir jauniems žmonėms. Kaip ir visų
alerginių ligų, anafilaksijos atvejų dažnėja.
Anafilaksinė reakcija yra labai sunki, negydant -
mirtina būklė.
Koki vaistai?
Anafilaksinio
šoko
simptomai
• Dusulys.
• Odos paraudimas, dilgėlinis bėrimas,
niežėjimas.
• Veido, vokų, lūpų, liežuvio paburkimas.
• Silpnas, greitas pulsas.
• Pilvo skausmai, pykinimas, vėmimas,
viduriavimas.
• Galvos svaigimas, nualpimas, sąmonės
praradimas
Pirma
pagalba
anafilaksinio
šoko atveju
• Skambinkite bendruoju pagalbos telefono numeriu 112
• Surinkite informacijos apie galimą alergeną ir jį pašalinkite.
• Paklauskite nukentėjusiojo, ar jis turi su savimi adrenalino
švirkštą
(paprastą švirkštą arba automatinį- autoinjektorių) ir padėkite
nukentėjusiajam susišvirkšti adrenalino į raumenis.
• Nukentėjusiajam suteikite tokią padėtį, kuri jam būtų patogi.
• Atlaisvinkite nukentėjusiajam drabužius, neduokite nieko gerti.
• Jei ligonis vemia ar kraujuoja iš burnos paverskite žmogų ant
šono,
ar paguldykite į stabilią šoninę padėtį
• Stebėkite gyvybinius požymius- sąmonę (ar kalbinamas žmogus
atsako), pulsą ir kvėpavimą, kol atvyks medikai.
• Jei nukentėjusysis prarado sąmonę, atverkite kvėpavimo takus
ir
įvertinkite kvėpavimą; jei jis nekvėpuoja pradėkite gaivinimą
• Nukentėjusįjį būtina vežti į gydymo įstaigą nors ir pagerėtų
sveikata.
Adrenalinas Kas jis toks ir ką jis daro?
Imunoterapija
Imunoterapijos metodo esmė – pacientui
mažais kiekiais duodama alergeno.
Pamažu dozės didinamos, kol organizmas
pripranta prie alergeno, ir imuninė sistema į
jį pradeda nereaguoti, t. y. veikiama ligos
priežastis. Imunoterapija atkuria imuninės
sistemos balansą, t. y. sumažina
imunoglobulino E gamybą.
Alerginė
reakcija
vaistams
Medikamentinė alergija yra viena iš
nepageidaujamų reakcijų į vaistus. Ją gali
sukelti ne tik patys medikamentai,
biologiniai preparatai, bet ir jų metabolitai.
Tai imunologinės reakcijos, pasireiškiančios
po pakartotino kontakto su mažesne nei
terapine vaisto doze ir praeinančios
nutraukus kontaktą
Vitaminai ir mineralai

Paskaitos
planas
• Maisto papildai
• Vitaminai
– Vitaminų vaistiniai preparatai
• Mineralai
– Mineralų vaistiniai preparatai
Cheminiai
elementai
Iš azoto (N), sieros (S), deguonies (O),
vandenilio (H), ir anglies (C) susidaro
organiniai junginiai, t.y. baltymų,
angliavandenių, riebalų, ir vitaminų.
Apie 1/3 iš 103 žinomų elementų yra svarbūs
organizams komponentai, t.y. struktūriniai
skeleto ir minkštųjų audinių elementai arba
elementai, reguliuojantys daugelį fiziologinių
funkcijų, pvz kraujo krešėjimo, deguonies
transporto, ir fermentų aktyvavimą.
Maisto
papildai
Maisto papildas – tai maisto produktas,
skirtas papildyti įprastą maisto racioną ir
kuris vienas arba derinyje su kitomis
medžiagomis yra koncentruotas maistinių
ar kitų medžiagų, turinčių mitybinį arba
fiziologinį poveikį, šaltinis.
Maisto papildas - ne vaistas.
Profilaktika
Daugumos reikalingų elementų organizmas
pasigaminti (susintetinti) negali, todėl
privalo gauti su maistu.
Vitaminai - smulkiamolekuliai organiniai
junginai, kurie organizmo naudojami ne
energijai išgauti, o kaip medžiagos
dalyvaujančios fermentinėse, metabolinėse
ir kitose reakcijose.
Vitaminai
Tirpūs vandenyje –
B grupės vitaminai
vitaminas C
Tirpūs riebaluose –
Vitaminas A
Vitaminas D
Vitaminas E
Vitaminas K
Vitaminas A
Padeda pasisavinti. Vitaminas A
veikia kartu su cinku. Vitaminas C ir E
padeda išsaugoti vitaminą A. Geriausia
vartoti su maistu kartu su
multivitaminais ir antioksidantais.
Trukdo pasisavinti. Kaitinimas,
šviesa, alkoholis, kava ir rūkymas.
Patvarumas: jautrus šviesai, o verdant
prarandama iki 80%.
Retinolio (gyvūniniuose ir augaliniuose produktuose) šaltiniai:
•Lašiša ir kitos žuvys;
•Žuvų taukai;
•Sviestas;
•Jautienos kepenys;
•Menkės kepenys;
•Kiaušinio trynys;
•Nenugriebtas pienas, grietinė, grietinėlė, fermentinis sūris;
•Visi žali ir geltoni vaisiai ir daržovės (morkos, pomidorai);
Beta karotino šaltiniai (augaliniuose produktuose):
•Apelsinai;
•Saldžiosios bulvės ir saldieji raudonieji pipirai;
•Pomidorai, mangai, melionai, moliūgai, papaja ir kt.;
•Moliūgai, žirneliai, žalios pupelės, brokoliai, šparaginės
pupelės.
•Žalios ir geltonos lapinės daržovės (špinatai, morkos), visi žali ir
geltoni vaisiai ir daržovės. Morkos - valgyti žalias ar apvirtas.
Provitaminas A yra stiprus antioksidantas, kuris skatina
imuninę sistemą naikinti virusus, bakterijas ir kitus ligų
sukėlėjus, apsaugo nuo organizmą pažeidžiančių laisvųjų
radikalų poveikio, padeda atsinaujinti ląstelėms, gerina
regėjimą. Vitaminas reikalingas reprodukcijai ir normaliam
embriono vystymuisi, jis taip pat saugo gleivinę nuo
pažeidimų ir nuo kai kurių rūšių vėžio, yra svarbus
normaliam augimui, kaulų ir dantų formavimuisi, nervų
sistemos veiklai.
Hipervitaminozės priežastis gali būti per didelis
vitamino A preparatų ar ypač turinčių šio vitamino
maisto produktų (jūrų žuvų kepenys) vartojimas.
Perdozavimo simptomai yra galvos skausmas,
sutrikęs virškinimas, pykinimas, vėmimas, kaulų ir
sąnarių skausmai, kepenų ir blužnies padidėjimas.
Vėliau pradeda luptis odos epidermis.
Smarkiai perdozavus skauda sąnarius ir kaulus,
padidėja kepenys. Skirtingai prisitaikiusiems
gyvūnams mirtina dozė skirtinga – kai kurie gyvūnai
(ypač prisitaikę prie poliarinių sąlygų) kepenyse gali
kaupti tokias vitaminų dozes, kurios žmogui yra
mirtinos.
Esant trūkumui:
naktinis aklumas (vištakumas); odos suragėjimas (hiperkeratozė);
sumažėjęs atsparumas infekcijai; mažakraujystė (anemija);
augimo sulėtėjimas; ragenos sausumas (kseroftalmija); ragenos
suminkštėjimas (keratomaliacija).
Vitamino A gali pritrūkti mažai valgant gyvūninių maisto
produktų.
A
Vitaminas B1
Padeda pasisavinti. Vitaminas B1 veikia kartu su
kitais B grupės vitaminais, taip pat su magniu ir
manganu. Geriausia vartoti su vitaminų B kompleksu
valgio metu.
Trukdo pasisavinti. Antibiotikai, arbata, kava,
stresas, kontraceptinės tabletės, šarminančios
medžiagos kaip soda ir konservantas sieros
dioksidas, virimas ir kitoks maisto perdirbimas.
Patvarumas: jautrus rūgštims, sunkiesiems
metalams; gerai išsilaiko šaldytose daržovėse,
verdant prarandama 30-50 proc.
Kitas pavadinimas tiaminu.
1912m K. Funkas gavo šį vitaminą
kristalų pavidalu, 1936m. buvo
galutinai išaiškinta vitamino B1
struktūra ir atlikta jo sintezė. Vitaminas
B1 neatsparus aukštai temperatūrai,
bet atsparus rūgštims. Žmogaus
virškinimo trakto bakterijos taip pat
sintetina vitaminą B1, tačiau šio kiekio
nepakanka.
Tiaminas organizme dalyvauja energijos
gamyboje iš angliavandenių, svarbus širdies,
raumenų, nervų sistemos veiklai, padeda
atsigauti po stresų, palaiko normalų augimą ir
vystymąsi, vaisingumą, laktaciją.
Vitamino B1 trūkumas organizme atsiranda dėl
per didelio kiekio angliavandenių ar alkoholio
vartojimo, fizinio pervargimo. Dėl vitamino B1
trūkumo sutrinka virškinimas, dingsta apetitas,
susilpnėja atmintis, padidėja dirglumas, gali
atsirasti galvos skausmai, depresija, sutrinka
širdies veikla, sulėtėja žarnyno peristaltika, gali
užkietėti viduriai. Vitamino B1 trūkumas sukelia
Beriberi ligą.
B1
Vitaminas B2
Padeda pasisavinti kiti B grupės vitaminai,
vitaminas c.
Trukdo pasisavinti. Alkoholis, arbata, kava,
kontraceptinės tabletės, šarminančios medžiagos
kaip soda ir konservantas sieros dioksidas, kepimas
ir kitoks maisto perdirbimas
Patvarumas: jautrus ultravioletiniams spinduliams,
kaitrai, verdant prarandama apie 50 proc.
• Kiaušiniai
• Žuvis
• Lapinės daržovės
• Pomidorai
• Kruopos
• Migdolai
• Mėsa
• Pienas
• Sojos pupelės
• Alaus mielės
Vitaminas B2 (riboflavinas) - lengvai
įsisavinamas, vandenyje tirpstantis B
grupės vitaminas, būtinas aminorūgščių
ir baltymų apykaitai bei gamybai. Jo
organizme kaupiama labai maži kiekiai,
todėl jo atsargos turi būti papildytos
kasdien.
B2
Vitaminas B2 (riboflavimas) būtinas
normaliam žaizdų gijimui, svarbus medžiagų
apykaitai organizme, raudonųjų kraujo ląstelių
susidarymui ir deguonies apykaitai jose, kaulų
čiulpų funkcijai, antikūnų susidarymui, taip pat
būtinas normaliam organizmo augimui ir
dauginimuisi. Vitaminas B2 veikia riebalų
pasisavinimą, todėl yra svarbus norint išlaikyti
sveiką odą, nagus, plaukus, reikalingas
normaliai skydliaukės veiklai, imunitetui.
Vitaminas B2 padeda gydyti migreninius
galvos skausmus, reumatoidinį artritą, kai
kurias odos ligas (rausvuosius spuogus,
dermatitą, egzemą), padeda geram regėjimui
ir kataraktos prevencijai.
Vitamino B2 perteklius pasitaiko ypač
retai, kadangi organizme jis nėra
kaupiamas, nepanaudotas kiekis iš
kūno pašalinamas su šlapimu.
Pavartojus labai didelę dozę vitamino
B2 gali pasireikšti odos niežėjimas,
padidėjęs jautrumas šviesai.
Vitamino B2 trūkumas pasireiškia
nervų sistemos pokyčiais, nuovargiu,
energijos stoka, apetito stygiumi.
Vitamino trūkumas sukelia akies
obuolio, akių junginės uždegimą,
ragenos, lešiuko drumstumą,
atsiranda jautrumas ryškiam
apšvietimui, taip pat pasireiškia
liežuvio ir gerklės paraudimas ir
perštėjimas, įtrūkimai lūpų ir akių
kampučiuose, šiurkšti, pleiskanota,
riebi oda ir riebūs plaukai,
lūžinėjantys nagai, priešlaikinės
raukšlės ant veido ir rankų.
Vitaminas B3
Padeda pasisavinti. Vitaminas B3 veikia kartu su
kitais B grupės vitaminais, taip pat su chromu.
Geriausia vartoti su maistu.
Trukdo pasisavinti: alkoholis, arbata, kava,
kontraceptinės tabletės, antibiotikai. Niacino trūksta
piktnaudžiaujant alkoholiu. Net nedidelis kiekis
medikamentų sumažina vitamino B3 kiekį.
Patvarumas: labai patvarus vitaminas, beveik
nesuyra verdant ir kepant.
Vitamino B3 yra daugelyje maisto
produktų, ypač liesoje mėsoje
(veršienos nugarinėje
– 5,1 mg), kepenyse (15,5 mg),
žuvies produktuose (lašišoje – 7,5
mg; skumbrėje – 6,5 mg), žirniuose
(2,5 mg), pupelėse (2,4 mg), grikių
kruopose (3,5 mg), rupioje duonoje
(0,7 mg), riešutuose (žemės
riešutuose – 15,5 mg; lazdynų
riešutuose – 1,2 mg; migdolų
riešutuose – 3,5 mg).
Vitaminas B3
(Vitaminas PP, niacinas,
nikotino rūgštis)
Didesnė kaip 100 mg paros dozė
plečia kraujagysles, sukelia odos
niežėjimą, pykinimą, galvos
skausmą, alergiją.
Trūkstant niacino sutrinka atmintis ir mąstymas, prasideda
pelagra – niacino avitaminozė (Lietuvoje pelagra reta, nes
niacinas yra gana
paplitęs maisto produktuose).
Taip pat gali atsirasti odos uždegimų (dermatitų),
virškinamojo kanalo funkcijų sutrikimų (pykinimas,
skausmai, viduriavimas), nervų sistemos sutrikimų (galvos
skausmai, depresija, haliucinacijos, neuritai,
silpnaprotystė).
Vitamino B3 hipovitaminozę gali sukelti:
• nesuderinta mityba,
• susilpnėjusi rezorbcija plonojoje žarnoje,
• padidėjęs organizmo poreikis (nėštumo, laktacijos, lėtinių
ligų metu).
Vitaminas B5
Padeda pasisavinti. Vitaminas B5 veikia kartu
su kitais B grupės vitaminais. Biotinas ir folinė
rūgštis padeda vitamino B5 absrorbcijai.
Geriausia vartoti su maistu.
Trukdo pasisavinti: stresas, alkoholis, arbata,
kava.
Patvarumas: Palyginti patvarus vitaminas.
Jautrus karščiui, verdant prarandama iki 45
proc.
Vitaminas B5 (Pantoteno rūgštis) – B grupės
vitaminas. Dipeptidas. Susideda iš
aminorūgšties beta–alanino ir
dioksimetilsviesto rūgšties. Randama visuose
organizmuose.
Vitaminas B5 svarbus baltymų, angliavandenių,
riebalų apykaitai (skaidymui). Taip pat
reikalingas sveikų plaukų augimui.
Antioksidantas, dalyvaujantis baltymų,
angliavandenių, ir riebalų skaidyme. Pantoteno
rūgštis svarbi augimui, dauginimuisi, dalyvauja
hemoglobino ir hormonų sintezėje, mažina
„blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje,
dalyvauja organizmo detoksikacijoje, skatina
žaizdų gijimą.
• Skirtingai nei su kitais vitaminais, vitaminui B5 nėra nustatyta
oficiali rekomenduojama paros norma. Tačiau ekspertai
rekomenduoja per parą suvartoti bent šiuos kiekius:
• Naujagimiai iki 6 mėnesių: 1,7 mg
• Kūdikiai 7–12 mėnesių: 1,8 mg
• Vaikai 1–3 metų: 2,0 mg
• Vaikai 4–8 metų: 3,0 mg
• Vaikai 9–13 metų: 4,0 mg
• Paaugliai 14–18 metų: 5,0 mg
• Suaugę 19 metų ir vyresni: 5,0 mg
• Nėščios moterys: 6,0 mg
• Krūtimi maitinančios moterys: 7,0 mg
• Gydant tam tikras ligas, didesnes dozes gali rekomenduoti
gydytojai.
Žmogaus organizmui per parą reikia 5–10 mg
vitamino B5
B5
• Trūkumas pasireiškia labai retai, yra
šiek tiek dažnesnis senstant, sergant
alkoholizmu. Dėl pantoteno rūgšties
stokos organizme prasideda dermatitas,
blunka vilnos, plunksnos, slenka
plaukai, sutrinka kai kurių organų
funkcijos, antikūnių sintezė, pasireiškia
alergija.
• Trūkumas sukelia depresiją, asmenybės
pokyčius, širdies veiklos sutrikimus,
raumenų silpnumą, susilpnėjusį
imunitetą.
Toksinio poveikio
perdozavus nenustatyta
• Vitaminas B5 tapo neatskiriama odos
priežiūros priemonių dalimi, nes
padeda išlaikyti odos drėgnumą. Jis
ypač naudingas jautriai odai.
• Vitaminą B5 geriausiai pasisavina
plaukai: ramina galvos odos sudirgimą,
skatina plaukų augimą, atstato pažeistą
plaukų paviršių, suteikia jiems
blizgesio, maitina ir stiprina šaknis,
padeda sustiprinti plauko kamieną
suteikdamas elastingą plėvelę viduje ir
išorėje, tokiu būdu padeda sulaikyti
drėgmę, todėl dažnai dedamas į įvairias
plaukų kaukes ir kondicionierius.
Pantenolis gali pastorinti plaukus iki
10%.
B5
Vitaminas B6
Padeda pasisavinti. Vitaminas B6 veikia kartu su
kitais B grupės vitaminais, taip pat su cinku ir
magniu. Geriausia vartoti su maistu ir cinko papildu.
Trukdo pasisavinti. Alkoholis, rūkymas,
kontraceptinės tabletės, gausi baltymais dieta,
perdirbti maisto produktai. Vyresnio amžiaus
žmonėms būdingas sumažėjęs vitamino B6
pasisavinimas.
Patvarumas: karščio poveikyje suyra apie 20%
Piridoksinas yra augalinės kilmės, piridoksalas ir
piridoksalfosfatas – daugiausia gyvulinės kilmės.
• Dar vadinamas piridoksinu, dalyvauja
baltymų ir angliavandenių skaidyme,
insulino gamyboje, raudonųjų ir baltųjų
kraujo ląstelių formavimasi, fermentų ir
kitų organizmo junginių
sintezėje. Vitaminas B6 svarbus nervų
sistemos veiklai, organizmo atsparumui
infekcijoms. Šis vitaminas reikalingas
vitamino B12 įsisavinimui.
• Piridoksinas reikalingas hormonų
balansui moters organizme palaikyti,
premenstruaciniam sindromui
palengvinti.
B6
Vitamino B6 poveikis odai:
• Mažina seborėjos požymius, gydo
paauglystės bėrimus, liežuvio ir lūpų
uždegimus, pleiskanojančias
eritrodermijas, mažina raukšles.
• Palaiko odą sveiką ir elastingą
• Šalina odos sausumą, niežėjimą
• Maitina ir drėkina plaukus
• Stiprina plaukų folikulus.
Dėl vitamino B6 hipovitaminozės gali išsivystyti
seborėja, taip pat pamėlti galūnės, prasidėti
skausmai, inkstuose kauptis akmenys;
• Galimas jutimų sutrikimas;
• Raumenų silpnumas;
• Sunkiau susikaupti;
• Blogėja atmintis;
• Pasireiškia odos niežėjimas, uždegimas;
• Įtrūkę lūpų kampučiai;
• Liežuvio ar burnos gleivinės uždegimas;
• Nemiga.
Perteklius gali sukelti nervinius sutrikimus – jutimo
sutrikimus galūnėse, sumažėjusį liežuvio jautrumą,
nuovargį.
• Apetito praradimas, mieguistumas, pilvo
skausmas, vėmimas, alerginė reakcija, pykinimas,
dilgčiojimas ar tirpimas, paprastai jaučiamas
galūnėse.
• Galimas krūtų jautrumas , krūties padidėjimas,
jautrumas šviesai, tam tikri odos sutrikimai ir
sumažėjęs folio rūgšties kiekis kraujyje.
• Galimi sunkesni šalutiniai reiškiniai, tokie kaip
neuropatija, bet yra mažai tikėtini, kai vartojami
normalūs šio vitamino kiekiai.
B6
Vitaminas B7
Padeda pasisavinti. kiti B grupės vitaminai, magnis
ir manganas.
Trukdo pasisavinti. Žalias kiaušinio baltymas,
kadangi turi avinido, kurio beveik nelieka virtame
kiaušinyje, ir keptas maistas.
Patvarumas: jautrus ultravioletiniams spinduliams,
lengvai oksiduojasi, tačiau yra atsparus aukštai
temperatūrai, rūgščių ir šarmų poveikiui. Verdant
prarandama nedaug.
Šalinamas su šlapimu.
Maži biotino kiekiai yra
visuose augaliniuose ir
gyvuliniuose produktuose.
Daugiausia – mielėse,
inkstuose, kiaušinio trynyje,
kukurūzuose, avižinėse
kruopose, žirniuose,
jautienoje, piene, šokolade,
grybuose.
Arba biotinas
B7 yra tirpus vandenyje B grupės
vitaminas.
Nedidelį kiekį šio vitamino gamina
žmogaus žarnyno mikroflora.
B7 Biotinassvarbus angliavandenių ir riebalų
apykaitai.
Taip pat svarbus sveikų nagų, odos ir plaukų
priežiūrai. Taip pat būtinas sveikai kepenų
funkcijai. Nėštumo laikotarpiu biotinas yra
labai svarbus embriono vystymuisi.
Vitaminas B7 svarbus angliavandenių sintezei,
riebalų rūgščių sintezei, aminorūgšties leucino
apykaitai, biotinas būtinas normaliai odos
funkcijai ir reguliuoja prakaito liaukų veiklą.
Papildomai naudinga vartoti sergant žarnyno ligomis,
ilgesnį laiką vartojant antibiotikus, nes pažeidžiama
žarnyno mikroflora nebegali gaminti pakankamai
biotino, taip pat daugiau vitamino reikia nėščioms
moterims. Didesnes biotino dozes galima vartoti
siekiant sureguliuoti cukraus kiekį kraujyje
Trūkstant vitamino B7 pradeda sausėti,
luptis oda, slinkti plaukai, skilinėti nagai,
gali išsivystyti mažakraujystė, atsiranda
mieguistumas, depresija, gali varginti
raumenų skausmai, apetito stoka.
Vitamino stoka gali sukelti išsekimą, kojų
bei rankų odos pleiskanojimą.
Trūkumas gręsia valgant žalius
kiaušinius, nes antivitaminas avidinas (jo
yra žaliuose vištų kiaušiniuose)
prisijungia biotina ir šis negali rezorbuotis
žarnyne
Bendras B grupės vitaminų
perdozavimas dažnai pasireiškia
gausiu šlapinimusi.
Tikslaus B7 neigiamas poveikis
atsiradęs dėl perteklinio vartojimo
nėra žinomas.
B7
Vitaminas B9
Padeda pasisavinti. Vitaminas B9 veikia kartu su
kitais B grupės vitaminais, ypač su B12. Geriausia
vartoti su maistu ir vitaminų B kompleksu.
Trukdo pasisavinti. Aukšta temperatūra,
kontraceptinės tabletės, kai kurie vaistai.
Patvarumas: jautrus ultravioletiniams spinduliams,
kitoms rūgštims, sunkiesiems metalams, karščiui,
virimui.
B grupės vitaminui
priskiriamos folio
rūgšties turi visos
žalialapės daržovės, taip
pat kiaušiniai, gyvulių
kepenys ir inkstai,
pienas, alaus mielės.
Vitaminas B9 (Folinė rūgštis) yra vienas iš
vandenyje tirpstančių vitaminų B, kurį iš dalies
sintetina žarnyno flora. Nors folinės rūgšties
reikia labai mažai, tai svarbus vitaminas. Kartu su
vitaminu B12 jis būtinas, kad gamintųsi raudonieji
kraujo kūneliai, būtų išvengta anemijos, vyktų
nukleino rūgšties (DNR) sintezė ir tinkamas
ląstelių dalijimasis. Ji ypač svarbi nervų ir
vaisiaus vystymuisi su folinės rūgšties trūkumu
nėščios moters organizme siejami įgimti defektai,
kaip spina bifida (atviras stuburas). Vitaminas B9
skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą ir gerina
virškinimą, padidina estrogenų kiekį ir gerina
laktaciją, stiprina protinę ir emocinę sveikatą,
padeda organizmui gaminti smegenų
neuromediatorius (chemines medžiagas, kurios
perneša informaciją tarp nervinių ląstelių) ir
padidina histamino kiekį, o tai naudinga nervinių
sutrikimų atveju.
• Folio rūgštis didina apetitą ir skatina
skrandžio rūgšties išsiskyrimą, padeda
apsisaugoti nuo žarnyno parazitų ir
apsinuodijimo maistu, svarbi normaliai
kepenų veiklai.
• Folio rūgštis slopina cholesterolio
kaupimąsi širdies raumenyje. Kartu su
vitaminu B12 ir vitaminu C folio rūgštis
padeda suvirškinti ir pašalinti iš
organizmo senus ir sintetinti naujus
baltymus.
• Nustatyta, kad folio rūgštis gali padėti
išvengti kai kurių vėžio formų ir širdies
ir kraujagyslių ligų.
• Folio rūgštis gali palengvinti depresijos
simptomus.
B9
Dažniausiai trūkumas pasireiškia nėščioms
moterims, nes pirmiausiai folio rūgštis
paskirstoma augančiam kūdikiui, dėl to motinai
vitamino trūksta. Trūksta vitamino B9 ir
alkoholikams, taip pat esant virškinamojo trakto
sutrikimams sutrikus folio rūgšties įsisavinimui,
vartojant kai kuriuos vaistus. Esant ryškiam folio
rūgšties trūkumui pasireiškia anemija, silpnumas,
greitas nuovargis, anoreksija, viduriavimas,
burnos, stemplės, skrandžio ir žarnų gleivinės
uždegimai, galvos skausmai, nuotaikos
pakitimai, depresija. Nėščioms moterims
trūkstant folio rūgšties padidėja priešlaikinio
gimdymo tikimybė, vaisiaus išsigimimų rizika,
gimsta mažo svorio kūdikiai.
Nuolat viršijant
rekomenduojamą paros
normą gali kamuoti nemiga,
pablogėti savijauta, kilti
virškinimo sutrikimų, atsirasti
bėrimų, traukulių. Labai
didelė folio rūgšties dozė gali
maskuoti vitamino B12
trūkumą. Folio rūgšties
perdozavimas pasitaiko retai.
B9
Folio rūgštis, su kitais svarbiais
antioksidantais, padeda pašalinti toksinus iš
organizmo, dėl to gražėja oda, sumažėja
spuogelių. Folio rūgštis vaidina svarbų
vaidmenį augant plaukams – ji atnaujina
ląsteles, taip padėdama augti naujiems
plaukams. Jei nusilpo plaukai, valgyti
daugiau riešutų, lęšių, kruopų, taip pat
apelsinų ir kitų citrusinių vaisių. Kartais folio
rūgšties trūkumas tampa anemijos
priežastimi, o trūkstant geležies, plaukai
nusilpsta, ima slinkti. Folio rūgštis sustiprins
plaukų svogūnėlius.
B9
Vitaminas B12
Pasisavinimui labai svarbi skrandžio rūgštis,
kuri išlaisvina vitaminą B12 iš baltymų junginio.
Vitaminas B12 veikia kartu su vitaminu B9 (folio
rūgštimi).Geriausia vartoti su vitaminų B
kompleksu ir maistu.
Trukdo pasisavinti alkoholis, rūkymas, mažas
skrandžio rūgštingumas. Patvarumas: jautrus
ultravioletiniams spinduliams, atsparus šilumai.
Vitaminas B12 yra atsparus karščiui ir
nepraranda biologinio aktyvumo net ir esant
100 laipsnių temperatūrai, bet lengvai skyla
rūgščioje terpėje.
Vitamino B12 yra mėsoje,
pavyzdžiui, kiaulienoje ir
paukštienoje, taip pat
kiaušiniuose, pieno
produktuose. Daugiausia
šio vitamino yra gyvūnų
kepenyse, inkstuose, taip
pat žuvyje.
Vitaminas B12 (Kobalaminas,
antianeminis) cianokobalaminas,
hidroksikobalaminas (OH-B12)
metilkobalaminas (MeB12) ir
adenozilkobalaminas (AdoB12)
Pagrindiniai trūkumo požymiai: mažakraujystė, išbalusios
lūpos, degantis liežuvis, pageltusi gleivinė, silpnumo jausmas.
Gali atsirasti neurologiniai simptomai, kurie pasireiškia
galūnių dilgčiojimu arba nutirpimu, sutrikusia eisena,
atminties sutrikimais, demencija, sutrikusia orientacija,
vizualiniais sutrikimais, nemiga, šlapimo pūslės ir vidurių
sutrikimais. Pagrindinė vitamino B12 stokos priežastis yra
piktybinė anemija. Dažniausiai vitamino B12 trūksta dėl
vegetariškos mitybos, nevalgant pieno ir kiaušinių.
Suaugusiems trūkumas pasijunta po 5-10 metų, nes
organizmas yra sukaupęs šio vitamino atsargų. Kūdikiams,
kurių motinos maitinasi vegetariškai, yra pavojus negauti
reikiamo vitamino kiekio, taigi trūkumas gali pasireikšti iškart
Vitaminas praktiškai nenuodingas, retais atvejais
perdozavus gali atsirasti paprastųjų spuogų, paūmėti
žvynelinė.
B12
B12 yra sudėtingiausias vitaminas iš visų.
• Vitaminas B12 buvo atrastas tiriant iki tol nepagydomą
kraujo ligą – piktybinę mažakraujystę. Dabar jau
žinoma, kad ją iš tiesų sukelia skrandžio patologija, dėl
kurios organizmas neįsisavina vitamino B12.
• 1964 m. Jungtinės Karalystės mokslininkė Dorothy
Hodgkin buvo apdovanota Nobelio premija chemijos
mokslų srityje už vitamino B12 struktūros nustatymą.
• B12 yra vienintelis vandenyje tirpus vitaminas, kurio
sudėtyje yra metalo kobalto.
• Vitaminą B12 gamina ir žmogaus žarnyne gyvenančios
bakterijos
B12
Neurorubine
• B1
, B6 ar B12 vitaminų, svarbių nervų sistemos
veiklai, didelių dozių derinys
• Terapinės indikacijos - dėl B grupės vitaminų
stokos atsiradusių nervų sistemos ligų
gydymas
• Per parą reikia išgerti 1-2 tabletes.
• Kiekvienas iš šių vitaminų yra būtinas
normaliai nervų ląstelių medžiagų apykaitai.
• Skiriami didelėmis dozėmis, jie malšiną
skausmą.
• Vėliausiai po 4 savaičių būtina įvertinti
paciento būklę ir persvarstyti, ar nereikia
mažinti dozės.
• NP reti, dažniausiai alerginės reakcijos
Tiamino nitratas/Piridoksino
hidrochloridas/Cianokobalaminas
200 mg/50 mg/1 mg
Vitaminas C
Padeda pasisavinti. Bioflavonoidai, esantys
vaisiuose ir daržovėse, didina vitamino C poveikį.
Vitaminas C veikia kartu su B grupės vitaminais
energijos gamybos procese. Kartu su vitaminu E
veikai kaip antioksidantas.
Trukdo pasisavinti. Rūkymas, alkoholis, teršalai,
stresas, keptas ir virtas maistas.
Patvarumas: jautrus rūgštims, sunkiesiems
metalams, šviesai, drėgmei, reaguoja su deguonimi,
verdant prarandama 20-80 proc. Verdant vario
induose vitaminas C suyra
Vitamino C yra citrusinių vaisių
sultyse, uogose, brokoliuose,
špinatuose, pomidoruose.
• Vitaminas C, dar žinomas kaip askorbo
rūgštis, vandenyje tirpus ir randamas
daugelyje maisto produktų.
• Organizme jis veikia kaip antioksidantas,
apsaugo ląsteles nuo laivųjų radikalų žalos.
Laisvieji radikalai susidaro tuomet, kai mūsų
kūnai konvertuoja valgomą maistą į energiją.
• Vitaminas C yra svarbus kolageno gamybai,
baltymo, kuris padeda žaizdoms gyti.
• Vitaminas C gerina geležies, iš augalinės
kilmės maisto produktų, absorbciją ir ypač
svarbus imuninei sistemai.
• Žmonėms, kurie gauna pakankamai vitamino
C iš vaisių ir daržovių mažesnė rizika susirgti
plaučių, krūties, storosios žarnos vėžiu.
• Oda tampa skaistesnė
• Oda tampa šviesesnė
• Oda tampa tolygesnė
• Ilgiau išlieka jauna
• Lygina raukšles
• Stangrina odą
C
Žmonės, kurie negauna arba gauna
labai mažai (iki 10mg per dieną)
vitamino C ilgainiui gali susirgti
skorbutu. Ši liga sukelia nuovargį,
dantenų uždegimus, odos problemas,
sąnarių skausmus, plaukų slinkimą,
prastai gija žaizdos. Skorbutas, taip pat
gali paskatinti depresiją, anemiją.
• Suvartojus per daug vitamino C gali
pasireikšti pykinimas, viduriavimas,
skrandžio spazmai.
• Bėrimas.
• Susidaro inkstų akmenys (retas atvejis).
C
Rutinoscorbin
• Sudėtinis vaistas, kurio gydomąjį poveikį sukelia veikliosios
medžiagos rutozidas ir vitaminas C. Rutozidas mažina
kapiliarų pralaidumą, apsaugo nuo kraujavimo, kraujo
išsiliejimo į audinius ir venų išsiplėtimo. Rutozidas yra
antioksidantas, kuris saugo vitaminą C nuo oksidacijos ir
todėl sustiprina jo poveikį. Vitaminas C yra pagrindinis
daugelio metabolinių procesų kofaktorius. Jis stiprina
imunitetą ir dalyvauja neutralizuojant žalingus laisvuosius
radikalus žmogaus organizme
• Rekomenduojama vartoti esant vitamino C trūkumui ir
padidėjusiam jo poreikiui (peršalus, sergant virusine infekcija,
tame tarpe ir gripu);
• Rekomenduojama vartoti kaip papildomą terapinę priemonę
esant padidėjusiam venų ir kapiliarų pralaidumui.
• Vartojant dideles vitamino C dozes (daugiau nei 600 mg per
parą) gali atsirasti toliau išvardytų sutrikimų: pykinimas,
vėmimas, odos bėrimas, galvos skausmas, diurezinis
poveikis.
Rutozidas/Askorbo
rūgštis
25 mg/100 mg
Vitaminas D
Padeda pasisavinti. Pakankama saulės
ekspozicija(deginantis), kadangi vitaminas D
gaminamas odoje veikiant ultravioletiniams
spinduliams. Įdegus, vitamino D papildo kuriam laikui
nereikia vartoti. Vitaminai A, C ir E apsaugo vitaminą
D.
Trukdo pasisavinti. Saulės įdegio trūkumas, keptas
maistas, vegetarizmas, skrandžio ir žarnyno ligos,
inkstų ligos, įgimtas rachitas, antiepileptiniai
medikamentai.
Patvarumas: Vitaminas D jautrus karščiui ir
rūgštims.
Riebūs patiekalai – įskaitant
kardžuvę, lašišą ir skumbrę –
yra keli natūralaus vitamino D
šaltiniai. (Menkių kepenų
aliejus užima pirmą vietą –
viename valgomajame šaukšte
yra 1360 TV; kardžuvė užima
antrą vietą – 566 TV, arba
142% RPN). Dauguma žmonių
vitaminą D vartoja su
patobulintu maistu, tokiu kaip
pienas, sausi pusryčiai, jogurtas
ir apelsinų sultys.
Vitaminas D yra biologiškai aktyvių medžiagų
grupė, kuri dalyvauja pačiuose svarbiausiuose
žmogaus organizmo procesuose
Pati svarbiausia ir labiau ištirta vitamino forma
yra cholekalciferolis (D3), kurį odoje sintetina
ultravioletiniai spinduliai, ir ergokalciferolis
(D2), kurį galima gauti su įvairiais maisto
produktais, pavyzdžiui, jūros gėrybėmis,
kiaušinių tryniu, pienu, jautienos kepenimis,
margarinu ar grybais.
Pagrindinė šio ryšio prasmė – tai yra aktyvi
medžiagų apykaitos priemonė, kuri skatina
geresnį kalcio – pagrindinės dantų ir kaulų
statybinės medžiagos - įsisavinimą.
Skatina normalų viso organizmo funkcionavimą.
Jis turi teigiamą įtaką nervų ir imuninei sistemai,
užtikrina tinkamą kraujo krešėjimą, reguliuoja
kraujo spaudimą, širdies ritmą ir tinkamą
smegenų veiklą.
Normalizuoja skydliaukės ir širdies veiklą;
• Reguliuoja cukraus lygį kraujyje;
• Apsaugo nuo vėžinių ląstelių vystymosi;
• Gerina odos būklę;
• Padeda ir reguliuoja smegenų veiklą;
• Normalizuoja testosterono, estrogeno ir
kitų hormonų gamybą;
• Tai yra imuniteto skydas peršalimo
profilaktikai;
• Sumažina širdies smūgio ir insulto riziką;
• Užkerta kelią senatvinės silpnaprotystės
vystymuisi.
Vitaminas D yra gyvybiškai
svarbus kūdikiams, nes atlieka
šias svarbias funkcijas :
•Reguliuoja kalcio ir fosforo
įsisavinimą bei kaupimą
organizme;
•Užtikrina kaulų ir raumenų
augimą;
•Padeda dantų sveikatai;
•Dalyvauja imuninės sistemos
vystymesi ir funkcionavime.
Vitamino D vartojimo indikacijos:
•Rachitas;
•Osteoporozė;
•Kaulų lūžiai;
•Žvynelinė;
•Kariesas;
•Spazmofilija;
•Negalia;
•Imunodeficitas.
D hipovitaminozė.
• Vaikams dėl saulės spindulių stokos ir per mažai su maistu
gaunamo vitamino susergama rachitu. Jo metu sutrinka kaulų
mineralizacijos procesai, t. y. kaulai suminkštėja ir gali
deformuotis kaukolė, stuburas. Vaikams gali sutrikti dantų
augimas, atsirasti dėmių dantų emalyje.
• Suaugusiems žmonėms vitamino D gali stigti dėl netaisyklingos
mitybos, nevartojant gyvūninių maisto produktų ar ilgą laiką
vengiant saulės spindulių. Ilgai trūkstant vitamino D, vaikams
suminkštėja kaulai, deformuojasi kaukolė ir stuburas,
žandikauliai, o suaugusiesiems susilpnėja raumenys, silpnėja
imunitetas.
Hipervitaminozės metu kraujyje padidėja kalcio ir jo druskų, jų
kaupiasi minkštuosiuose audiniuose (pvz., kraujagyslėse,
inkstuose,
plaučiuose), vyksta audinių kalcifikacija. Taip pat didėja kalcio
išsiskyrimas su šlapimu. Vitamino D perteklius gali skatinti
aterosklerozės vystymąsi.
Akvadetrim
• Vitamininis vaistas, kurio sudėtyje yra cholekalciferolio (atitinka
vitaminą D3
).
• Indikacijos:
– rachito (sutrikusios kaulų mineralizacijos, kurią sukėlė vitamino
D3
trūkumas) vaikams ir osteomaliacijos (nepakankamos kaulų
mineralizacijos, kurią sukėlė vitamino D3
trūkumas)
suaugusiesiems profilaktikai;
– rachito profilaktikai neišnešiotiems naujagimiams;
– vitamino D trūkumo profilaktikai vaikams ir suaugusiesiems, jei
yra nustatyta jo rizika;
– vitamino D trūkumo profilaktikai vaikams ir suaugusiesiems,
turintiems maisto pasisavinimo sutrikimų (malabsorbcija),
kuriuos nustatė gydytojas;
– rachito gydymui vaikams ir kaulu suminkštėjimo
osteomaliacijos (kaulinio audinio demineralizacija) gydymui
suaugusiesiems
• Rekomenduojamomis dozėmis vartojamas vaistas
nepageidaujamo poveikio paprastai nesukelia.
• NP reti: vidurių užkietėjimas, vidurių pūtimas, pykinimas, pilvo
skausmas ir viduriavimas, niežulys, bėrimas ir dilgėlinė
Cholekalciferolis
15000 TV/ml
Boncel
Farmakoterapinė grupė – vitaminas D ir analogai
Terapinės indikacijos:
• Vitamino D trūkumo gydymas suaugusiesiems ir
paaugliams.
• Vitamino D trūkumo profilaktika didelės rizikos grupės
suaugusiesiems
Biologiškai aktyvi vitamino D forma stimuliuoja kalcio absorbciją
iš žarnyno, kalcio pasisavinimą į osteoidą ir kalcio išsiskyrimą iš
kaulinio audinio. Plonojoje žarnoje jis skatina greitą ir uždelstą
kalcio pasisavinimą. Taip pat skatinamas pasyvus ir aktyvus
fosfato transportavimas. Inkstuose slopinamas kalcio ir fosfatų
šalinimas, nes skatinama jų reabsorbcija kanalėliuose.
Prieskydinėse liaukose biologiškai aktyvi vitamino D forma
tiesiogiai slopina paratiroidinio hormono (PTH) gamybą.
Biologiškai aktyvios vitamino D formos poveikyje padidėjęs
kalcio pasisavinimas plonosiose žarnose papildomai slopina
PTH sekreciją.
NP reti: niežėjimas, išbėrimas ir dilgėlinė.
Kolekalciferolis
25000 TV
Vitaminas E
Padeda pasisavinti. Vitaminas E veikia kartu su
vitaminu C ir selenu.
Trukdo pasisavinti. Kepimas aukštoje
temperatūroje, ypatingai kepimas keptuvėje. Oro
tarša, kontraceptinės tabletės, didelis kiekis perdirbtų
ir keptų riebalų bei aliejų, nesubalansuota mityba,
sutrikusi rezorbcija žarnyne (naujagimiai vitamino E
dar nekaupia).
Patvarumas: jautrus ultravioletiniams spinduliams,
rūgštims, sunkiesiems metalams.
Vitamino E randama daugelyje
maisto produktų, daugiausia
nerafinuotuose aliejuose, grūdinėse
kultūrose, žirniuose, pupelėse,
špinatuose, grikių kruopose,
kukurūzuose, sojose, riešutuose,
kiaušinio trynyje, pieno
produktuose (ypač daug motinos
piene), mėsoje, menkės kepenėlėse.
Reikalingas ląstelių membranų stabilumui
palaikyti, saugo arterijų vidinę sienelę nuo
kalkėjimo, aterosklerozės, mažina riziką sirgti
širdies ir kraujagyslių ligomis, skatina gyti
žaizdas, stiprina organizmo imunitetą, gali
apsaugoti nuo kenksmingo ultravioletinių
spindulių poveikio.
Vitaminas E (tokoferolis) - riebaluose
tirpus vitaminas, randamas daugybėje
maisto produktų, svarbus
antioksidantas, saugantis kūno ląsteles
nuo laisvųjų radikalų žalingo poveikio,
lėtinantis senėjimo procesus,
skatinantis organizmo audinių
atsinaujinimą, slopinantis daugelio
kenksmingų medžiagų, sukeliančių
riziką susirgti vėžiu, poveikį.
E
Vitamino E trūkumas pasitaiko labai retai, nes
vitamino E yra beveik visuose maisto produktuose,
tačiau jo gali trūkti dėl visiško badavimo, sutrikus
riebalų rezorbcijai, dėl geltos, kasos ar tulžies
pūslės ligų, taip pat neišnešiotiems naujagimiams.
Vitamino trūkumas dažniausiai pasireiškia:
 nervų sistemos sutrikimu;
 virškinimo sutrikimais;
 atsiradusia alergija;
 vyrams gali sumažėti lytinis potraukis ir sulėtėti
spermatozoidų judrumas;
 moteris gali ištikti savaiminis persileidimas, jos
gali tapti nevaisingos.
Vartojant labai daug vitamino E:
 padidėja polinkis kraujuoti;
 silpnėja imunitetas;
 gali sutrikti virškinimas;
 Jaučiamas greitas nuovargis;
 Atsiranda odos uždegimai.
Perteklius, t.y. didesnės negu 1000 mg
dozės per dieną gali sukelti
viduriavimą, pykinimą, dujų
kaupimąsi.
E
Vitaminas E – vienas iš svarbiausių
kosmetikoje naudojamų komponentų. Tai
riebaluose tirpus vitaminas. Kartais jis dar
vadinamas „jaunystės“ vitaminu. Jis gali
būti natūralus (alfa tokoferolas) ir sintetinis.
Kaip ir didžioji dalis vitaminų, vitaminas E
gaunamas sintetiniu būdu. Tai ekonomiškas
ir patikimas būdas. Dar kitaip jis vadinamas
alfatokoferolo acetatu.
Vitaminas E teigiamai veikia ne tik odą, bet
ir apsaugo kremus nuo sugedimo. Kartais
kosmetinių priemonių sudėtyje, be kitų
funkcijų, jis atlieka ir konservuojančia
funkciją.
Vitaminas E plačiai naudojamas gydant kai
kuriuos sunkius odos uždegimus. Jis
stimuliuoja naujų ląstelių augimą bei audinių
atsinaujinimą. Jo dėka suaktyvėja kraujo
apytakos procesai.
Šis vitaminas – vienas svarbiausių
antioksidantų. Jis apsaugo ląstelės
membraną nuo agresyvių laisvųjų radikalų
poveikio.
Vitaminas E taip pat vertinamas dėl gebėjimo
sulaikyti drėgmę. Gilesniuose odos
sluoksniuose jis skatina fermentų veiklą ir tuo
pačiu medžiagų apykaitą.
E
Farmakoterapinė grupė – vitaminai, kiti grynų vitaminų vaistiniai
preparatai,
tokoferolis (vitaminas E)
• Vitamino E trūkumo organizme šalinimas.
• Tokoferolis slopina nesočiųjų riebalų rūgščių peroksidaciją,
todėl saugo nuo
pažeidimo ląstelių ir lizosomų membranas. Be to, ši medžiaga
skatina
prostaglandinų sintezę bei mažina trombocitų agregaciją.
• Vitaminas E saugo organizmą nuo žalingo peroksidų ir kitokių
laisvųjų
deguonies radikalų poveikio:
• Gali vartoti miokardo infarkto ištikti pacientai, jei jų kraujyje yra
padidėjusi
mažo tankio lipoproteinų (LDL) cholesterolio koncentracija.
• Trūkumas yra išeminės širdies ligos bei padidėjusios trombocitų
agregacijos atsiradimo pavojaus faktorius.
• Manoma, kad vitamino E sukeliamas apsauginis poveikis gali
būti labai
svarbus aterosklerozės profilaktikai.
• NP: didelė vaistinio preparato dozė pagyvenusiems pacientams
sukėlė
nuovargį, raumenų silpnumą, galvos skausmą, pykinimą,
žmonėms, kurie
7 – 9 savaites kasdien vartojo po 3200 TV vitamino E, pasireiškė
pilvo
diegliai, pykinimas ir viduriavimas.
Vaistų formos. Vaistų gamyba. Receptūros pagrindai
VITAMINAS E Polpharma
Tokoferolio acetatas
300 mg/ml
Vitaminas K
Padeda pasisavinti saprofitinės žarnyno bakterijos.
Trukdo pasisavinti antibiotikai. Naujagimiams –
dirbtinis maitinimas. Rizikos grupės: naujagimiai,
žmonės, sunkiai virškinantys riebalus, sergantys
kepenų ligomis.
Patvarumas: gana atsparus virimui ir oksidacijai, bet
greitai suyra šviesoje.
Vitaminą K gamina žarnyno
bakterijos, taip pat jo daug yra
augaluose – liucernoje, špinatuose,
pomidoruose, šermukšnio uogose,
kopūstuose, salotų lapuose, žaliuose
žirneliuose, morkose, žemuogėse,
bulvėse. Vitaminas K1 dalyvauja
augalų fotosintezėje, todėl jo yra
visuose žaliuose lapuose. Šiek tiek
yra ir gyvulinės kilmės maiste
(kepenys, kiaušiniai).
Vitaminas K - naftochinonai - grupė
medžiagų, priskiriamų riebaluose tirpiems
vitaminams. Pagrindinės šios grupės
medžiagos - filochinonai (vitaminas K1) yra
sintetinami augaluose, menachinonai
(vitaminas K2) yra natūraliai sintetinami
žarnyno bakterijų, o cheminės sintezės
būdu gaunamas provitaminas menadionas
(vitaminas K3), kuris kepenyse
paverčiamas menachinonu (vitaminu K2).
Vitaminas K2 būtinas glutamato karboksilinimui, o
susidaręs karboksiglutamatas dalyvauja kraujo krešėjime
ir kalcio transportavime.
Iš visų vitaminų K grupės, vitaminas K2 yra biologiškai
aktyviausias. Jis vienintelis iš vitaminų K yra naudingas
mielodisplazinio sindromo metu.
Vitaminas K organizme palaiko normalų kraujo
krešėjimą, stabdo kraujavimą, skatina žaizdų gijimą,
dalyvauja organizmo regeneracijos procesuose, didina
atsparumą infekcijoms, kartu su vitaminu D dalyvauja
kaulų atsinaujinimo procesuose, skatina raumenų
veiklą, palaiko vyresnių žmonių kaulų stiprumą, gali
sumažinti osteoporozės riziką, būtinas normaliai inkstų
veiklai.
K
Trūkumas pasitaiko labai retai, kadangi pakankamą
kiekį vitamino K gamina žarnyno bakterijos.
Trūkumas gali atsirasti dėl kepenų ligų, pažeidimų,
sutrikus žarnyno mikroflorai gausiai vartojant vaistus
(ypač antibiotikus), sutrikus riebalų įsisavinimui (ypač
dėl mechaninio tulžies takų nepraeinamumo).
Vitamino K trūkumas gali pasireikšti neišnešiotiems
naujagimiams, nes dar nėra susiformavusi žarnyno
mikroflora.
Trūkstant vitamino K, sunkiau kreša kraujas, gali
kraujuoti dantenos, pasirodyti kraujo šlapime,
sustiprėti kraujavimas mėnesinių metu ar kartotis
kraujavimas iš nosies.
Perdozavus vitamino K naujagimiams
gali išsivystyti smegenų pažeidimai,
gelta ir hemolizinė anemija.
Kai kurie tyrimai rodo, kad lokaliai vartojant
vitaminą K, mažėja kraujo išsiliejimų ir
kapiliarų išsiplėtimų.
Vitaminas K sėkmingai padeda kovoti su
juodais ratilais po akimis. Jis taip pat
efektyviai gydo mėlynes ant veido,
atsiradusias po dermatologinių procedūrų,
tokių kaip voratinklinių venų šalinimas
lazeriu.
K
Vitaminų papildai
Gali būti įvairių formų:
•Vitamino aerozolis;
•Vitamino kapsulės;
•Vitamino kramtomosios kapsulės;
•Vitamino aliejus (aliejuje tirpiems vitaminams);
•Vitamino tabletės;
•Vitamino purškiklis aliejaus pagrindu;
•Vitamino burnoje tirpūs milteliai;
•Vitamino lašai.
Mineralinės
medžiagos
Cheminiai elementai, būtini organizmo
gyvybinių funkcijų palaikymui.
Makroelementai –reikalingi didesniais kiekiais
ir yra struktūriniai elementai (>1 μg/g)
Mikroelementai – reikalingi mažesniais
kiekiais ir dažniausiai dalyvauja
metabolizmo/medžiagų apykaitos procesuose
(<1 μg/g)
Makroelementai
• chloras (Cl) • forsforas (P) • magnis (Mg) • kalis (K) • natris (Na)
• kalcis(Ca)
Chloras
Trūkumas Perteklius Šaltinis
Organizmas chlorido jonų netenka
prakaituodamas, po kraujavimų,
ilgai trunkančių vėmimų ir
viduriavimų, sergant Adisono liga,
vartojant diuretikus.
Dehidratacijos metu, esant ūminiam
inkstų funkcijos nepakankamumui,
antinksčių žievės hiperfunkcijai
Maistas, turintį
natrio chlorido.
Simptomai Simptomai
Bendras silpnumas, pykinimas,
orientacijos sutrikimai, galvos
skausmas
Silpnumas, pagreitėjęs kvėpavimas,
letargija ir stuporas, kuris gali pereiti į
komą.
Paskirtis/funkcijos Norma/RDA
Dalyvauja vandens apykaitoje, palaiko organizmo skysčių
osmosinį slėgį,
dalyvauja gaminant druskos rūgštį skrandžio gleivinės ląstelėse,
veikia
baktericidiškai, jonizuoja tam tikras druskas.
NaCl dienos norma
yra 5–8 g.
Fosforas
Trūkumas Perteklius Šaltinis
Alkalozė, pašalinus prieskydines
liaukas, sveikimas po diabetinės
epizodų, sepsis, pernelyg didelis
maisto suvartojimas, lėtinis
viduriavimas, vitamino d stoka,
rachitas.
Atsiranda dėl audinių
griuvimo/irimo ir inkstų
funkcijos sutrikimų
Ryžiai, avižos,
miežinės kruopos,
moliūgų sėklos,
saulėgrąžos, pieno
produktas, kiaušiniai,
žuvis, pupelės, žirniai,
jautiena
Simptomai Simptomai Norma
Metabolinė acidozė, miopatijos,
kvėpavimo nepakankamumas,
dirglumo padidėjimas, leukocitų
ir eritrocitų funkcijos pokyčiai,
trombocitų gyvavimo
pusperiodžio sumažėjimas,
hemolizinė anemija
Dažniausiai jokių išreikštų
klinikinių požymių, dažniausiai
kartu yra ir hipokalcemija
(raumenų skausmai, jutimo
sutrikimai, hipotenzija, delyras.
Suaugusieji 0,87–
1,45mmol/l
RPN/RDA
700-800 mg
Paskirtis/funkcijos
Dalyvauja kalcio, magnio, cinko, vitamino D ir jodo apykaitoje, yra
DNR ir RNRsudedamoji dalis.
Magnis
Trūkumas Perteklius Šaltinis
Nepakankamas magnio kiekis
maiste, sutrikusi Mg absorbcija
(badavimas, alkoholizmas, žarnų
rezekcija) ir sekrecija;
hiperkacemija, cukrinis diabetas,
fosfatų trūkumas, skydliaukės
hiperfunkcija
Magnio preparatų perdozavimas,
(magnio turinčių skandžio
rūgštingumą reguliuojančių
preparatų ir vitaminų), inkstų
nepakankamumas, perdozavus
vidurius laisvinančių vaistų
Grūdų produktai,
žalialapiai augalai
krevetės, krabai,
žuvis, kitos jūros
gėrybės, juodoji
arbata, riešutai/
migdolai, morkos
šokoladas
Simptomai Simptomai Norma
Nerimas, sujaudinimas,
depresija, traukuliai, ataksija,
galvos svaigimas, hipertenzija,
raumenų spazmai
Odos paraudimas, galvos svaigimas,
sedacija, stuporas, bendras
silpnumas, bradikardija,
bronchodiletacija, kvėpavimo
slopinimas, pykinimas
0.7–1.0 mmol/l
RPN/RDA
300-350mg
Paskirtis/funkcijos
Aktyvina daugiau nei 300 fermentų veiklą, dalyvauja
angliavandenių, lipidų, baltymų, energijos
apykaitoje, šilumos reguliacijos procese, plintant nerviniam
impulsui, palaikant raumenų
dirglumą, reguliuoja kitų mineralų apykaitą ir medžiagų
įsisavinimą, fiziologinis kalcio
antagonistas.
Magnesium
Diasporal
• Farmakoterapinė grupė –virškinimo traktą ir
metabolizmą veikiantys vaistai, kiti mineralų papildai
• Suaugusiųjų magnio trūkumo gydymas ir
profilaktika.
– Magnis veikia kaip fiziologinis kalcio
antagonistas;
– stabilizuoja ląstelių membranų fosfolipidus;
– slopina impulso perdavimą nervo raumens
jungtyje
• Migrena sergantiems pacientams dažnai
nustatomas mažas magnio kiekis, taigi magnio
trūkumas turi reikšmės migrenos patogenezei.
• NP: minkštos išmatos ar viduriavimas gydymo
pradžioje (nekenksmingas ir laikinas).
Magnis
400 mg
Kalis
Trūkumas Perteklius Šaltinis
Nepakankama mityba, diuretikai,
inkstų funkcijos sutrikimai,
viduriavimas, vėmimas,
steroidinių preparatų
naudojimas, penicilinų,
gentamicino vartojimas, gausus
prakaitavimas
Per didelis kalio suvartojimas,
sutrikęs šalinimas per inkstus,
audinių nekrozė, Adisono liga,
ACE inhibitoriai, angiotenzino
receptorių blokatoriai, K
išsaugantys diuretikai, NVNU
Riešutuose, abrikosuose,
persikuose, apelsinuose,
bananuose, ananasuose,
bulvėse, kopūstuose,
morkose, pomidoruose,
špinatuose, salotose,
ridikuose, svarbu išlaikyti
Na ir K balansą maiste
Simptomai Simptomai Norma
Raumenų silpnumas ir raumenų
skausmai (mialgijos). Vidurių
užkietėjimai, paralyžinis žarnų
nepraeinamumas, aritmijos,
raumenų paralyžius
Bradikardija, dažnas
kvėpavimas, dusulys, bendras
silpnumas, pilvo skausmai,
raumenų silpnumas ir tirpimai
3,5–5 mmol/L (neląst.)
Virš 7 pavojinga gyvybei
RPN/RDA
Apie 3g
Paskirtis/funkcijos
Garantuoja citoplazmos osmoliariškumą ir sudaro sąlygas vykti
biocheminėms reakcijoms,
svarbus ląstelės membranos įtampą generuojantis jonas. Svarbus
ląstelių bioelektriniam
aktyvumui, nervinio impulso laidumui ir nervų-raumenų
jautrumui.
Kalio
chloridas
Farmakoterapinė grupė – elektrolitai
• Įvairios kilmės lengvo ir vidutinio sunkumo
hipokalemijos gydymas (ypač kartu esant
hipochloreminei alkalozei) ir profilaktika.
• Kalis yra svarbiausias ląstelinis katijonas,
dalyvaujantis daugelyje fiziologinių procesų.
Nuo kalio priklauso normalus raumenų
kontraktiliškumas, normalus nervų laidumas
ir angliavandenių apykaita. Kalio katijonai
yra gyvybiškai būtini normaliam žmogaus
organizmo funkcionavimui.
• NP reti
Kalio chloridas
750 mg
Natris
Trūkumas Perteklius Šaltinis
Diuretikai, vėmimas,
viduriavimas, nudegimai
traiškytiniai sužeidimai,
traumos, per daug geriama
vandens, inkstų
nepakankamumas, opiatai,
haloperidolis, amitriptilinas,
vazopresinas, karbamazepinas,
oksitocinas, chlorpropamidas,
tiazidai, narkotikai.
Mažai geriant vandens,
prakaituojant, karščiuojant,
inkstų funkcijos sutrikimai,
perdozavus Na preparatų, Li
preparatų vartojimas,
gydoma steroidiniais
preparatais
Valgomoji druska
Norma
135–145 mmol/
160–170 mmol/l
mirtina
Simptomai tik nuo <124mmol/l Simptomai RPN/RDA
Pykinimas, vėmimas, anoreksija,
nerimas, elgesio sutrikimai,
traukuliai, koma
Troškulys, dehidratacijos
sindromas, padidėja veninis
spaudimas, vystosi plaučių
edema, tremoras.
Apie 500mg
Paskirtis/funkcijos
Svarbiausias ekstraląstelinis elektrolitas (katijonas), kuris
reguliuoja vandens apykaitą.
25% organizme esančio natrio įeina į audinių sudėtį, kita dalis yra
ekstraląsteliniame
skystyje
Kalcis
Trūkumas Perteklius Šaltinis
Inkstų nepakankamumas,
gydoma fosfatais,
hipomagnezemija, ūmus
pankretitas, sepsis,
masyvūs kraujo
perpylimai,
malabsorbcijos
sindromas, sutrikusi
vitamino D apykaita
Piktybiniai susirgimai, endokrininai
susirgimai, tuberkuliozė, kai kurie
vaistai – A arba D vitamino intoksikacija,
tiazidiniai diuretikai, kalcio preparatai
Pieno produktai,
sūris, lapinis
kopūstas,
migdolai,
brokoliai.
Simptomai Simptomai >3.50 mmol/l Norma/RDA
Padidėjęs nervinio ir
raumeninio audinio
dirglumas, parestezijos,
laringospazmas, rečiau
traukuliai
Pykinimas, vėmimas, lėtinis nuovargis,
depresija, sujaudinimo, sudirginimo,
psichozės reiškiniai, pilvo skausmai,
vidurių užkietėjimas, ūmus
pankreatitas, peptinės opos, kaulų
skausmai, AKS pasidėjimas, aritmijos
2.12– 2.55 mmol/l
RPN/RDA
apie 1000mg
Paskirtis/funkcijos
Beveik 99% viso organizmo kalcio yra kauluose, vaidina svarbų
vaidmenį perduodant
elektrinį impulsą raumenų (širdies raumens) skaiduloms, svarbus
krešėjimo sistemoms,
fermentinių reakcijų reguliavimui.
Calcigran
Farmakoterapinė grupė  mineralų papildas
• Vitamino D ir kalcio stokos organizme profilaktika ir gydymas.
• Pagalbinis specifiniais preparatais nuo osteoporozės gydomų
pacientų, kuriems yra vitamino D ir kalcio stokos pasireiškimo
rizika, gydymas.
• Vitaminas D3 didina kalcio absorbciją žarnyne.
• Vartojant kalcio ir vitamino D3
, slopinamas dėl kalcio stokos
pasireiškęs prieskydinių liaukų hormono (parathormono),
didinančio kaulų rezorbciją, išsiskyrimas.
• Klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvavo globos įstaigose buvę
pacientai, kurių organizme buvo vitamino D stoka, rezultatai
rodo, jog 6 mėnesius vartojus po dvi tabletes, kuriose yra
500 mg kalcio ir 400 TV vitamino D, per parą, sunormalėja
vitamino D3 metabolito 25-hidroksikalciferolio kiekis organizme,
sumažėja antrinis hiperparatireoidizmas ir šarminės fofatazės
kiekis.
• NP reti: vidurių užkietėjimas, dispepsija, vidurių pūtimas,
pykinimas, pilvo skausmas, viduriavimas
Kalcis/Kolekalciferolis
500 mg/200 TV
Preparatai
Infuziniai elektrolitų tirpalai
Magnis tabletėmis, kapsulėmis ir
injekcijomis
Kalis tabletėmis
Kalcis tabletėmis
Fosforas tik maisto papilduose
Mikroelementai
• germanis (Ge
)
• boras (B) • chromas
(Cr
)
• alavas (Sn
)
• cinkas
(Zn
)
• fluoras (F) • jodas (I) • kobaltas (Co
)
• silicis
(Si
)
• litis (Li
)
• manganas (Mn
)
• varis (Cu
)
• molibdenas (Mo
)
• nikelis (Ni
)
• selenas
(Se
)
• vanadis (V) • geležis (Fe)

chromas
Cinkas
jodas
Silicis

varis
selenas

Geležis

Terapija
Pirmos eilės pasirinkimas - geriamųjų preparatų terapija
• Kiekis skiriamas pagal anemijos sunkumo laipsnį.
• Gydymas turi būti visavertis: dažnai ne tik stinga geležies, bet
ir kraujodarai būtinų vitaminų – tada būtina politerapija.
• Būtina prognozuoti natūralią geležies stokos anemijos eigą:
atsikuriant kraujodarai, gali pasireikšti folio rūgšties ir kitų
grupės B vitaminų trūkumas (B6, B12) (gydymas deriniu).
• Geležis turi lengvai išsilaisvinti skrandžio rūgštyse ar
dvylikapirštės žarnos terpėje. Geriausiai pasisavina
dvivalentės geležies preparatus, kartu su vitaminu C.
• Medikamentas turėtų būti patogus vartoti (reikiamų veikliųjų
medžiagų derinys), retas nepageidaujamas poveikis

Vitaminai – nepakeičiama mitybos dalis Vitaminai – biologiškai aktyvių organinių junginių grupė. Jie yra
nepakeičiama mitybos dalis. Į organizmą vitaminai daugiausiai patenka su maistu. Kai kurie vitaminai yra
sintetinami žarnyne dėl specialių mikroorganizmų. Vitaminai dalyvauja medžiagų apykaitos reguliavimo
procesuose ir daro įtaką maisto medžiagų pasisavinimui. Kadangi vitaminai yra pagrindinė fermentų
sudedamoji dalis, jie lemia normalią organizmo veiklą ir aktyvumą. Jeigu trūksta kokių nors vitaminų, gali
sutrikti medžiagų apykaitos procesai. Jeigu žmogus sveikas ir tinkamai maitinasi, vitaminų stygiaus nebūna
arba jis būna labai retai. Vitaminų poreikis padidėja augant jaunam organizmui, moterims menstruacijų ir
nėštumo metu, maitinant kūdikį, taip pat esant stresinėms situacijoms, sunkiai fiziškai dirbant. Kol ateina
tikrasis pavasaris, žmogus pajunta įvairius organizmo signalus – jaučiasi pavargęs, mieguistas, greitai
pavargsta akys, išsausėja oda, suserga peršalimo ligomis. Labai dažnai žmonės mano, kad tai – vitaminų
trūkumo požymiai ir skuba į vaistinę jų įsigyti. Visgi nepatartina to daryti – iš pradžių reiktų pasikonsultuoti
su savo šeimos gydytoju. Vitaminų ir mineralinių medžiagų mums reikia visus metus. Jeigu pažiūrėtume į
rekomenduojamas maistinių medžiagų poreikių normas, nepamatytume, kad normos būtų skirstomos pagal
sezonus. Skirstoma pagal amžių, lytį, atliekamo darbo sunkumą. Tačiau pavasarį vitaminų poreikis padidėja.
Vitaminus mes gauname iš šviežių vaisių ir daržovių. Jeigu jie išlaikyti per žiemą, juose natūraliai sumažėja
naudingų mums medžiagų. Situacija pavasarį tampa sudėtinga dar ir dėl to, kad per žiemą organizmas yra
nualinamas daugelio veiksnių. Jeigu žmogus žiemos metu sirgo peršalimo ligomis, gripu, teko gerti
antibiotikus, jo imuninė sistema tikrai yra nusilpusi. Tada su maistu organizmas visko, ko jam reikia
nebegauna, todėl paūmėja lėtinės ligos. Tyrimai rodo, kad įvertinus mitybos situaciją ir daugelio lietuvių
požiūrį į maistą neapsirūpiname visomis reikiamomis medžiagomis. Daug lemia ir gyvenimo būdas bei
tempas. Visus kasdieną lydi įvairios stresinės situacijos, visur bėgame, skubame, neturime kada laiku
pavalgyti, nepagalvojame ir ką valgome. Kokie simptomai rodo, kad trūksta tam tikro vitamino? Jei įtrūksta
lūpų kampučiai – tai akivaizdus vitamino B2 stygius, gali trūkti ir vitamino E. Pradeda lūžinėti nagai?
Vadinasi, gali trūkti vitaminų A, E. Dėl šių vitaminų stygiaus išsausėja plaukai, jie slenka, prastėja nagų
išvaizda. Jei kamuoja bendras silpnumas, nuovargis, gali trūkti vitaminų A, B komplekso, vitaminų C, D,
mineralinių medžiagų: geležies, cinko, jodo. Padidėjęs imlumas infekcinėms ligoms rodo vitaminų A, E, C
trūkumą. Pavasarį žmonės būna dirglesni, nervingesni, į viską reaguoja neadekvačiai – tai magnio trūkumo
simptomai. Šildymo sezono metu išsausėja oda, gleivinės. Gerai gleivinių būklei palaikyti ir atkurti reikia
vitaminų A, E, D. Iš dažniausiai pasitaikančių vitaminų trūkumo požymių matome, kad su maistu
nepakankamai gauname A, E, C, B grupės vitaminų, mineralinių medžiagų: geležies, cinko, jodo, magnio,
seleno. Pasirūpinkite savo mityba ir valgiaraščiu. Organizmas turi gauti visų reikalingų medžiagų. Reikia
vengti beverčio, vadinamojo „greito“ maisto. Tegul jūsų mitybos pagrindą sudaro natūralūs produktai,
didinantys organizmo atsparumą. Rinkitės maisto produktus, kuriuose gausu A, C, E, D ir B grupės vitaminų
ir mineralinių medžiagų, mikroelementų cinko, seleno, geležies, kurie palaiko gynybinę organizmo sistemą.
Vitamino C yra citrinose, erškėtuogėse, juoduosiuose serbentuose, šaltalankio uogose, svarainiuose,
spanguolėse, kiviuose, paprikose. Vitaminas C yra pagrindinis imuninės sistemos stiprintojas. Vitamino E
gausu migdoluose, saulėgrąžų sėklose ir aliejuje, grūduose, kiaušinio trynyje, grikių kruopose, kviečių
gemaluose, avokadose. Vitamino A – morkose, brokoliuose, svieste, kepenyse, žuvų taukuose. B grupės
vitaminų – rupių miltų produktuose, mielėse, kopūstuose. Cinko – mėsoje, sūryje, kruopose, riešutuose,
grūdiniuose produktuose, mėsoje, kiaušiniuose. Seleno – jūros gėrybėse, saulėgrąžų ir moliūgų sėklose,
žuvyje. Geležies – mėsoje, kepenyse, petražolėse. Beje, geležį organizmas geriau įsisavina kartu su vitaminu
C, tad mėsą, kepenis valgykite su daržovėmis, svogūnais, petražolėmis. Magnio gausu saulėgrąžose, moliūgų
sėklose, riešutuose, daigintuose kviečiuose, žalumynuose. Kasdien suvalgykite 1–2 šaukštelius medaus, nes
jame yra ne tik įvairių mikroelementų, bet jis turi ir antibiotikams būdingų savybių. Nepamirškite svogūnų ir
česnakų (1–2 skilteles), nes jie stiprina organizmo apsaugą ir naikina bakterijas. Valgykite riebiųjų žuvų,
turinčių nesočiųjų riebalų rūgščių, rauginto pieno produktų, nes juose yra „gerųjų“ bakterijų, kurios palaiko
sveiką žarnyno mikroflorą, „gerųjų“ ir „blogųjų“ bakterijų balansą, skatina vitaminų pasisavinimą. Gerkite
pakankamai skysčių. Raskite laiko atsipalaiduoti, nes stresas, ilgalaikė psichinė įtampa silpnina imunitetą.
Galvokite pozityviai, sutelkite dėmesį į sėkmę, o ne į pralaimėjimus. Bendraukite su žmonėmis, trykštančiais
energija, turinčiais humoro jausmą, pasižiūrėkite komediją, pasiklausykite energingos, linksmos muzikos,
tiesiog kuo nors pamaloninkite save. Rinkitės linksmas spalvas: spalvoti drabužiai ar aksesuarai suteiks
daugiau džiaugsmo. Visa tai skatina imuninių ląstelių gamybą. Daugiau judėkite, vaikščiokite pėstute,
aktyviai leiskite laisvalaikį. Mokslo įrodyta, kad sportuojantys žmonės yra atsparesni ligoms, rečiau peršąla.
Gryname ore praleistas laikas ar fiziniai pratimai grūdina organizmą, teigiamai veikia kaulų, raumenų ir
nervų sistemas. Sportas yra geras būdas atsikratyti streso. Pasiryžkite ir pradėkite reguliariai sportuoti, bent
3 kartus per savaitę: plaukiokite, treniruokitės sporto salėje ar darykite mankštą prie atviro lango.
Nepamirškite, kad net kasdienis energingas ėjimas (pvz., į darbą) turės teigiamos įtakos organizmui ir
sustiprins imunines organizmo funkcijas. Labai svarbus reguliarus miegas, kuris padeda atgauti jėgas,
skatina nervinės ir imuninės sistemos veiklą. Kad pailsėtumėte, būtina miegoti apie 8 valandas. Nežiūrėkite
televizoriaus iki išnaktų, nedirbkite, jeigu sunku užmigti, prieš miegą negerkite gėrimų su kofeinu,
nepersivalgykite, geriau išeikite pasivaikščioti, o kambarį tuo metu palikite vėdintis. Cigaretės, alkoholis,
didelis kiekis kavos naikina vitaminus ir mikroelementus, stiprūs alkoholiniai gėrimai žudo imunines ląsteles.
Tabako dūmai kvėpavimo takuose trukdo epiteliui atlikti natūralią gynybinę funkciją. Žalingi įpročiai silpnina
imunitetą, tad reikia bandyti jų atsisakyti. Ir peršalimas, ir perkaitimas silpnina organizmą. Renkitės
tinkamai, geriausiai taip, kad galėtume ką nors apsivilkti arba nusivilkti Kokių vitaminų greičiausiai galima
perdozuoti? Vartojant vitaminus reikėtų nepersistengti. Per didelės vitaminų dozės net jei ir nepadarys
neigiamos įtakos sveikatai, be reikalo apkraus organizmo šalinimo sistemą – inkstus, kepenis. Pavojingiausi
yra vitaminai, kurie netirpsta vandenyje, todėl nepasišalina iš organizmo su šlapimu. Pavyzdžiui, perdozavus
vitamino A, gali pradėti slinkti plaukai, nors kaip tik nuo šio simptomo jis vartojamas. Taigi žmogus, užuot
sumažinęs vitamino dozę, ją dar labiau padidina. B grupės vitaminų perdozavimas gresia alergija.
Perdozavus jodo, kurio Lietuvos gyventojams tarsi ir trūksta, gali sutrikti skydliaukės veikla. Perdozavus
vitamino D, atsiranda apsinuodijimo požymiai, pykinimas. Savo nuožiūra negalima vartoti net kalcio
preparatų. Tiesa, jie labai naudingi vyresnio amžiaus žmonėms. Tačiau jei kalcio koncentracija kraujyje
pakankama, jo perteklius gali paskatinti aterosklerozės vystymąsi. Mat formuojantis aterosklerozinėms
plokštelėms, be cholesterolio sankaupų, labai svarbus komponentas yra ir kalcis. Taip pat nepageidaujamų
reakcijų gali sukelti ir vandenyje tirpus vitaminas C. Jei organizmas per dieną gauna daugiau nei vieną gramą
vitamino C, atsiranda inkstų akmenligės rizika. Kokiais atvejais teisingas maitinimasis jau negali papildyti
vitaminų atsargų ir reikia pirkti cheminius vitaminus? Apie 85 proc. lietuvių su maistu negauna visko, ko
reikia organizmui, todėl pavasarį jaučia vitaminų stygių (pagal turimus mitybos įpročių tyrimų rezultatus).
Valgome per mažai daržovių ir vaisių (pagal PSO rekomendacijas reikėtų suvalgyti ne mažiau kaip 400 g per
dieną), be to, pavasarį daržovės praranda didelę dalį vitaminų. Vis dažniau pasitenkiname ne šviežiu, o
pašildytu maistu, todėl tuo metu reikia vartoti vitaminus. Būtina įvertinti raciono įvairumą. Svarbu valgyti ne
po daug, bet įvairų, kasdien kitokį maistą. Ko žmogus negauna su maistu, kaip kompensaciją organizmui,
turėtų gauti su maisto papildais. Europoje maisto papildus kasdien vartoja apie 60 proc. gyventojų, JAV –
net 90 proc. Lietuvoje šis skaičius žymiai mažesnis. Paskutiniais tyrimų duomenimis, kasdien papildus
vartoja apie 9,9 proc. lietuvių. Vasarą ir rudenį, kai yra daug šviežių vaisių ir daržovių, medikai pataria
nevartoti maisto papildų. Taip pat verta atkreipti dėmesį į vitaminų ir mineralų dozę. Mitybos papildymui
reikėtų rinktis polivitaminus, kuriuose esančių vitaminų ir mineralų kiekis atitinka 100 proc. dienos dozės
(žiūrėti ant pakuotės RPN – rekomenduojama paros norma). Jeigu yra ryškių fiziologinių pokyčių sutrikimų
(įtrūkę lūpų kampučiai, kraujuoja dantenos), tuomet reikia rinktis tas problemas sprendžiančius vitaminus ir
mineralus. Jeigu yra labai jus neraminančių sutrikimų, būtina tartis su gydytoju. Kokie vitaminų šaltiniai yra
pavasarį? Pavasarį galima valgyti užšaldytas sodo ir daržo gėrybes, kuriose išsaugoma 90–95 proc. vitaminų.
Svarbiausia – atšildyti produktus prieš pat vartojant. Pageidautina jų termiškai neapdoroti arba pakaitinti tik
minimaliai. Ledo kristalai suardo ląstelių apvalkalą ir jos, patekusios į organizmą, įsisavinamos lengvai ir
greitai. Greitai ant stalo išvysime pirmąsias pavasario daržoves. Ant palangės nesunku patiems užsiauginti
svogūnų, laiškinių česnakų, krapų, petražolių, bazilikų, mėtų. Tai paprastas būdas papildyti organizmą
vitaminais ir biologiškai aktyviomis medžiagomis. Prieskoniniuose žalumynuose gausu vitaminų ir mineralų.
Jie papildo organizmą beta karotenu ir vitaminu K. Lapinės salotos, cikorija, špinatai – daržovės, kuriose yra
išties daug žmogaus organizmui svarbių vitaminų ir mineralų. Kiekviena salotų rūšis išsiskiria savotiškais
skonio niuansais, įvairiose jų rūšyse yra skirtingų vitaminų ir mineralų, todėl kuo įvairesnes vartosite – tuo
geriau. Daugelis įsitikinę, kad agurkuose vitaminų beveik nėra. Tai netiesa. Agurkuose yra visa puokštė
mineralų ir vitaminų, o ką tik nuskintuose gausu ir biologiškai aktyvių medžiagų, gamtinių biostimuliatorių.
Agurkuose taip pat yra gliukozės, fruktozės, organinių rūgščių. Tartrono rūgštis aktyviai veikia riebalų
apykaitą, sulaiko angliavandenių virsmą riebalais, taigi padeda norintiems sulieknėti. Nedidelis kiekis A, C, B
grupės, PP (daugiausiai – žievelėje) vitaminų, organinių rūgščių veikia kaip antioksidantai. Agurkuose yra
jodo, kuris būtinas visiems, ypač tiems, kurių skydliaukė gamina per mažai reikiamų hormonų, kalio, kuris
naudingas širdžiai, inkstams, mažina spaudimą, neleidžia kauptis skysčiams, pektinų, kurie aktyvina žarnyno
veiklą, fermentų, kurie gerina maistinių medžiagų įsisavinimą ne tik iš pačių agurkų, bet ir kitų produktų,
kuriuos suvalgote kartu. Ridikėliuose gausu sieros, kuri gali sudirginti skrandį, bet juose yra ir vitaminų,
kalio, kalcio, geležies. Tad ridikėlis – puikus pasirinkimas bėgant nuo hipovitaminozės. Šviežios morkos –
puikus vitamino A šaltinis. Beje, neišmeskite ir lapkočių – šviežių morkų lapkočių galima įdėti į salotas,
troškinti, įpjaustyti į maltinukus. Parengė Seikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Metodinės pagalbos ir
strategijos formavimo skyriaus vedėja Rūta Babravičienė
Vitaminas A
Provitaminas A yra stiprus antioksidantas,
kuris skatina imuninę sistemą naikinti
virusus, bakterijas ir kitus ligų sukėlėjus,
apsaugo nuo organizmą pažeidžiančių
laisvųjų radikalų poveikio, padeda
atsinaujinti ląstelėms, gerina regėjimą.
Vitaminas reikalingas reprodukcijai ir
normaliam embriono vystymuisi, jis taip
pat saugo gleivinę nuo pažeidimų ir nuo kai
kurių rūšių vėžio, yra svarbus normaliam
augimui, kaulų ir dantų formavimuisi,
nervų sistemos veiklai.
Vitaminas D
Vitaminas D reguliuoja kalcio ir fosforo
įsiurbimą žarnyne, padeda šioms
medžiagoms išsilaikyti kauluose ir dantyse
Vitaminas susidaro odoje veikiant saulės
spinduliams (pagrindinis šaltinis), tik maža
jo dalis gaunama su maistu.
Vitaminas E
Antioksidantas, saugantis kūno ląsteles nuo
laisvųjų radikalų žalingo poveikio,
drėkinantis odą, lėtinantis senėjimo
procesus, skatinantis organizmo audinių
atsinaujinimą.
Vitaminas K
Palaiko normalų kraujo krešėjimą, stabdo
kraujavimą ir skatina žaizdų gijimą, didina
atsparumą infekcijoms, kartu su vitaminu D
dalyvauja kaulų atsinaujinimo procesuose,
skatina raumenų veiklą, palaiko vyresnių
žmonių kaulų stiprumą, gali sumažinti
osteoporozės riziką.
B grupė
Stokos požymiai: Naktinis aklumas (vištakumas); odos Hipervitaminozės priežastis gali būti per didelis
suragėjimas (hiperkeratozė); sumažėjęs atsparumas vitamino A preparatų ar ypač turinčių šio
infekcijai; mažakraujystė (anemija); augimo vitamino maisto produktų (jūrų žuvų kepenys)
sulėtėjimas; ragenos sausumas (kseroftalmija); ragenos vartojimas.
suminkštėjimas (keratomaliacija). Perdozavimo simptomai yra galvos skausmas,
Vitamino A gali pritrūkti mažai valgant gyvūninių sutrikęs virškinimas, pykinimas, vėmimas,
maisto produktų. kaulų ir sąnarių skausmai, kepenų ir blužnies
padidėjimas. Vėliau pradeda luptis odos
epidermis.
Smarkiai perdozavus skauda sąnarius ir kaulus,
padidėja kepenys. Skirtingai prisitaikiusiems
gyvūnams mirtina dozė skirtinga – kai kurie
gyvūnai (ypač prisitaikę prie poliarinių sąlygų)
kepenyse gali kaupti tokias vitaminų dozes,
kurios žmogui yra mirtinos.
Vaikams D hipovitaminozė - dažnesnis sutrikimas. Dėl Hipervitaminozės metu kraujyje padidėja kalcio
saulės spindulių stokos ir per mažai su maistu ir jo druskų, jų kaupiasi minkštuosiuose
gaunamo vitamino susergama rachitu. Jo metu audiniuose (pvz., kraujagyslėse, inkstuose,
sutrinka kaulų mineralizacijos procesai, t. y. kaulai plaučiuose), vyksta audinių kalcifikacija. Taip
suminkštėja ir gali deformuotis kaukolė, stuburas. pat didėja kalcio išsiskyrimas su šlapimu.
Vaikams gali sutrikti dantų augimas, atsirasti dėmių Vitamino D perteklius gali skatinti
dantų emalyje. aterosklerozės vystymąsi.
Suaugusiems žmonėms vitamino D gali stigti dėl
netaisyklingos mitybos, nevartojant gyvūninių maisto
produktų ar ilgą laiką vengiant saulės spindulių. Ilgai
trūkstant vitamino D, vaikams suminkštėja kaulai,
deformuojasi kaukolė ir stuburas, žandikauliai, o
suaugusiesiems susilpnėja raumenys, silpnėja
imunitetas.
Vitaminas E gamtoje gana paplitęs ir E avitaminoze Duomenų nėra
suaugę žmonės beveik neserga. Tačiau ji kartais
nustatoma ir siejama su neurologiniais pokyčiais (dėl
degeneracinių nugaros smegenų pokyčių), gali atsirasti
eritrocitų membranų irimas (atsiranda anemija),
mažėti kreatino, glikogeno, raumenyse mažėti miozino
(prasideda raumenų distrofija). Trūkumas pasireiškia
virškinimo sutrikimais, alergija, gali sumažėti vyrų
lytinis potraukis ir sulėtėti spermatozoidų judrumas,
moteris gali ištikti savaiminis persileidimas, jos gali
tapti nevaisingos
K hipovitaminozė gali atsirasti sutrikus šio vitamino Vitamino K hipervitaminozė nėra aprašyta, o
rezorbcijai, sutrikus kepenų funkcijai, gydant labai didelės vitamino K2 dozės gali veikti
netiesioginiais antikoaguliantais (vitamino K nuodingai, gyvūnams (pvz., žiurkėms) sukelti
antagonistais), vartojant antibiotikus (slopina žarnyno hemolizinę mažakraujystę, o vaikams – geltą.
mikroflorą).
Stingant vitamino K, lėtėja kraujo krešėjimas, atsiranda
kapiliarinių kraujavimų (hemoragijų) poodyje,
raumenyse, kraujuojama iš nosies. Sustiprėjęs kraujo
krešėjimas lemia trombozių riziką.
dažnai kartu dalyvauja metabolizmo procesuose:
• padėdami išlaikyti sveiką odą ir raumenų tonusą;
• stiprindami imuninės ir nervų sistemos funkcijas;
• skatindami ląstelių augimą ir dalijimąsi (taip
pat ir raudonųjų kraujo kūnelių, taip išvengiant
mažakraujystės);

Vitaminas B1 (tiaminas)
Dalyvauja nervinių impulsų raumenims
perdavime, nervų sistemos atstatyme po
didelio krūvio, taip pat skatina normalų
augimą, vaisingumą, laktaciją. Vitaminas
svarbus atminčiai, angliavandenių
apykaitai, ląstelių energetikai
Vitaminas B2 (riboflavinas, E101)
B2 būtinas normaliam žaizdų gijimui,
svarbus medžiagų apykaitai organizme,
raudonųjų kraujo ląstelių susidarymui ir
deguonies apykaitai jose, kaulų čiulpų
funkcijai, antikūnų susidarymui, taip pat
būtinas normaliam organizmo augimui ir
dauginimuisi, veikia riebalų pasisavinimą
Vitaminas B3 (Vitaminas PP, niacinas, nikotino rūgštis)
Dalyvauja energijos gamyboje iš maiste
esančių angliavandenių, riebalų, baltymų ir prasideda pelagra – niacino avitaminozė (Lietuvoje
yra būtinas smegenų veiklai.
Niacinas pasižymi kraujagysles, kapiliarus
plečiančiu ir kraujospūdį mažinančiu
poveikiu, padeda subalansuoti cukraus ir
cholesterolio kiekį kraujyje.
Vitaminas B5 (Pantoteno rūgštis, antidermatitinis)
Antioksidantas, dalyvaujantis baltymų,
angliavandenių, ir riebalų skaidyme.
Pantoteno rūgštis svarbi augimui,
dauginimuisi, dalyvauja hemoglobino ir
hormonų sintezėje, mažina „blogojo“
cholesterolio kiekį kraujyje, dalyvauja
organizmo detoksikacijoje, skatina žaizdų
gijimą.
Vitaminas B6 (piridoksinas arba piridoksaminas)
Būtinas normaliai aminorūgščių apykaitai
organizme. Vitaminas B6 svarbus
reumatinėms ligoms gydyti, smegenų ir
nervų sistemos veiklai, energijos gamybai
ląstelėse. Vitaminas B6 padeda
subalansuoti lytinių hormonų gamybą,
kontroliuoti alergines reakcijas, palaikyti pažeidžiama oda (dermatitas), nervų sistema
pastovų cukraus kiekį kraujyje, vandens
kiekį organizme. Piridoksinas dalyvauja
• padeda įveikti streso bei depresijos simptomus ir
priežastį. Visi B grupės vitaminai tirpsta vandenyje,
išplinta visame kūne, jų atsargos turi būti papildomos
kiekvieną dieną, o perteklius pašalinamas per šlapimą
Hipovitaminozė gali atsirasti, jei vitamino B1 Labai smarkiai perdozavus (100 kartų didesnė
per mažai gaunama su maistu ar sutrikus jo nei paros norma) gali skaudėti galvą, prasidėti
rezorbcijai, vartojant daug angliavandenių. traukuliai, atsirasti silpnumas, alergija, sutrikti
Esant B1 avitaminozei susergama beriberi liga, kuri širdies ritmas
dažniausiai pažeidžia nervų sistemą (polineuritai,
psichikos sutrikimai), širdies ir kraujagyslių sistemą
(atsiranda širdies nepakankamumas), virškinamąjį
kanalą (silpnėja motorika ir sekrecija). Šiuo metu
vitamino B1 stoka nustatoma retai, išimtis – žmonės,
kurių pagrindinis su maistu gaunamų kalorijų šaltinis
yra etanolis. Vitamino dažnai trūksta dėl fizinio
pervargimo, alkoholizmo, lėtinių žarnyno ir kepenų
ligų. nepakankamumas), virškinamąjį kanalą (silpnėja
motorika ir sekrecija).
Pirmieji vitamino B2 stokos požymiai – nuovargis, Duomenų nėra.
neveiklumas, gerklės skausmai, įtrūkę lūpų kampai,
perštinčios akys. Stingant vitamino B2, oda, burnos
gleivinė, lūpos, akies junginė tampa sausos, pradeda
trūkinėti ir lūžinėti nagai, atsiranda uždegimų: odos
(dermatitas), burnos gleivinės (stomatitas), liežuvio
(glositas), ragenos (keratitas), akių junginės
(konjunktyvitas). Taip pat atsiranda ir nervinio audinio
pokyčiai – nugaros smegenų nervinių ląstelių atrofi ja.
Mokslinėje literatūroje aprašyta bandomoji (su
gyvūnais) šio vitamino avitaminozė – lėtėja augimas.
Trūkstant niacino sutrinka atmintis ir mąstymas, Didesnė kaip 100 mg paros dozė plečia
kraujagysles, sukelia odos niežėjimą, pykinimą,
pelagra reta, nes niacinas yra gana paplitęs maisto galvos skausmą, alergiją.
produktuose).
Taip pat gali atsirasti odos uždegimų (dermatitų),
virškinamojo kanalo funkcijų sutrikimų (pykinimas,
skausmai, viduriavimas), nervų sistemos sutrikimų
(galvos skausmai, depresija, haliucinacijos, neuritai,
silpnaprotystė). Vitamino B3 hipovitaminozę gali
sukelti: nesuderinta mityba, susilpnėjusi rezorbcija
plonojoje žarnoje, padidėjęs organizmo poreikis
(nėštumo, laktacijos, lėtinių ligų metu).
Vitamino B5 yra visuose maisto produktuose, todėl Duomenų nėra
trūkumas pasireiškia labai retai, yra šiek tiek dažnesnis
senstant. Dėl pantoteno rūgšties stokos organizme gali
atsirasti odos ir gleivinės uždegimų, pradėti slinkti
plaukai.
Hipovitaminozė gali atsirasti pakitus žarnyno bakterijų Perdozavimas galimas ilgai vartojant ypač
sudėčiai, vartojant antivitaminus (vaistus, kurie didelės dozes – sutrinka nervų sistemos veikla,
reaguoja su piridoksalio fosfatu ir sudaro neaktyvų sumažėja plaštakų ir pėdų jautrumas
junginį), padidėjus organizmo poreikiui (nėštumo, (periferinė neuropatija).
laktacijos metu). Suaugusiesiems šio vitamino
nestinga, vaikams – retai. Atsiradus šiam sutrikimui
(depresija, galimi epilepsijos priepuoliai, traukuliai),
širdies ir kraujagyslių sistema (širdies raumens
fermentų ir kitų organizmo junginių
sintezėje, baltymų ir angliavandenių
skaidyme, raudonųjų ir baltųjų kraujo
ląstelių formavimosi procese.
Vitaminas H (biotinas, vit. B7)
Aktyviai dalyvauja daugelyje apykaitos
procesų: baltymų, riebalų ir
angliavandenių, reguliuoja cholesterolio ir
gliukozės kiekį organizme, sustiprina
vitamino С veikimą, neleidžia vystytis
uždegiminiams procesams odoje ir lėtina
jos senėjimą.
Folio rūgštis (vit. B9)
Būtinas organizmo augimui ir vystymuisi,
naujų ląstelių susidarymui ir regeneracijai, greitu nuovargiu, miego sutrikimais, išsiblaškymu,
DNR gamybai. Folio rūgštis svarbi baltymų
apykaitai, nukleino rūgščių sintezei,
normaliai smegenų funkcijai, kepenų
veiklai, protinei ir emocinei sveikatai,
sveikiems plaukams. Folio rūgštis kartu su
vitaminu B12 reikalinga raudonųjų kraujo
ląstelių susidarymui kaulų čiulpuose ir
geležies panaudojimui organizme
Vitaminas B12 (Kobalaminas, antianeminis) cianokobalaminas, hidroksikobalaminas (OH-B12) metilkobalaminas (MeB12) ir adenozilkobalaminas
(AdoB12)
Kobalaminai svarbūs genetinės medžiagos
struktūros formavimui užtikrinant DNR
metilinimą, raudonųjų kraujo kūnelių
susidarymui, ląstelių dalijimuisi.
Taip pat reguliuoja maisto energijos
kaupimą raumenų audiniuose ir
kraujodarą, aktyvina folio rūgštį, mažina
cholesterolio koncentraciją kraujo
plazmoje, yra svarbūs nervų sistemai.
Vitaminas C
Organizme askorbo rūgštis dalyvauja
daugelyje oksidacijos redukcijos procesų.
Žmogaus
organizmas negali sintetinti askorbo
rūgšties ir turi ją gauti su maistu.
hipertrofi ja, tachikardija), kepenys (susilpnėja
hemoglobino biosintezė, galima anemija). Piridoksino
trūksta retai, dėl stokos gali pakisti oda, atsirasti
nuovargis, susilpnėti imunitetas. Kai yra didelis
trūkumas, sutrikdomos kepenų ir nervų sistemos
funkcijos, kalcio, magnio ir fosforo panaudojimas.
Menstruacijų metu dėl piridoksino trūkumo
nereguliariai kraujuojama, atsiranda spuogų. Nemažai
nėščiųjų dėl jo trūkumo pykina, atsiranda edemų
Dėl biotino (vitamino B7) trūkumo išsausėja oda, Duomenų nėra
slenka, silpnėja ir anksti pražyla plaukai, susilpnėja
nagai, atsiranda skausmas ir jautrumas raumenyse,
taip pat pasireiškia pykinimas, nuovargis, galūnių
tirpimas, prastas apetitas, odos uždegimai, egzema ir
dermatitas. Trūkstant biotino, ypač apie natūralias
angas vystosi odos uždegimai (akių, lūpų kampučiuose,
aplink šnerves, išeinamąją angą).
Dažniausiai trūkumas pasireiškia anemija, silpnumu, Pasitaiko retai, labai didelės dozės gali sukelti
virškinimo sutrikimus, nemigą, bėrimus,
silpna atmintimi, anoreksija, viduriavimu, burnos, traukulius.
stemplės, skrandžio ir žarnų gleivinės uždegimais,
galvos skausmais, nuotaikos pakitimais, depresija,
silpnėjančiais plaukais, skilinėjančiais nagais,
šerpetojančia oda. Jei folio rūgšties trūksta
nėščiosioms, padidėja priešlaikinio gimdymo tikimybė
ir vaisiaus išsigimimų rizika.
Pagrindiniai požymiai: mažakraujystė, išbalusios lūpos, Vitaminas praktiškai nenuodingas, retais
degantis liežuvis, pageltusi gleivinė, silpnumo jausmas. atvejais perdozavus gali atsirasti paprastųjų
Gali atsirasti neurologiniai simptomai, kurie pasireiškia spuogų, paūmėti žvynelinė.
galūnių dilgčiojimu arba nutirpimu, sutrikusia eisena,
atminties sutrikimais, demencija, sutrikusia orientacija,
vizualiniais sutrikimais, nemiga, šlapimo pūslės ir
vidurių sutrikimais. Pagrindinė vitamino B12 stokos
priežastis yra piktybinė anemija. Dažniausiai vitamino
B12 trūksta dėl vegetariškos mitybos, nevalgant pieno
ir kiaušinių. Suaugusiems trūkumas pasijunta po 5-10
metų, nes organizmas yra sukaupęs šio vitamino
atsargų. Kūdikiams, kurių motinos maitinasi
vegetariškai, yra pavojus negauti reikiamo vitamino
kiekio, taigi trūkumas gali pasireikšti iškart
Vitamino C avitaminozė sukelia skorbutą. Žmonių, Vitamino C perdozavimas pasitaiko labai retai,
turinčių šį sutrikimą, trapesnės kraujagyslės ir jo požymiai – pykinimas, vėmimas. Itin retais
pralaidesni kapiliarai (kraujuoja dantenos, kraujas atvejais gali atsirasti inkstų akmenų. ≥500 mg
išsilieja poodyje, vidaus organuose). Prasideda kaulinio paros dozė gali padidinti oksalatų susidarymą
audinio pokyčiai, susilpnėja mineralizacijos procesai inkstuose tiems žmonėms, kurie turi polinkį
(kliba ir iškrinta dantys), sutrinka širdies funkcija, oksalatinių akmenų susidarymui, o ≥1000 mg
atsiranda mažakraujystė. paros dozė skatina oksalatinių akmenų
susidarymą inkstuose sveikiems žmonėms.