Svyravimai ir bangos

Svyravimas – judėjimas ar procesas, pasižymintis

pasikartojimu laike.

Mechaninis svyravimas – periodiškai pasikartojantis materialiojo

taško ar kūno judėjimas erdvėje.
Svyravimai ir bangos
Svyravimų tipai:

Savieji svyravimai – taškas svyruoja veikiamas vien tik

grąžinančios jėgos.
Laisvieji svyravimai – taškas svyruoja veikiamas grąžinančios jėgos
ir aplinkos pasipriešinimo jėgos.
Neslopstantieji svyravimai – taško svyravimai pastovia amplitude kintant
laikui.

Slopstantieji svyravimai – taško svyravimai mažėjančia amplitude.

Priverstiniai svyravimai – pastovios svyravimų amplitudės palaikymas,

papildant kiekvieną svyravimą energija.

Auto svyravimai – tokie svyravimai, kurie atsiranda veikiant

sistemą pastovia jėga ar suteikiant pastovų
energijos kiekį.
Svyravimai ir bangos
Harmoniniai svyravimai

Spyruoklinė svyruoklė – vadinamas kietas kūnas, pakabintas ant

įtvirtintos spyruoklės.
Šioje svyruojančioje sistemoje kūnas juda
viename išmatavime, t.y. tiesėje.
Pagal II Niutono dėsnį kūną veikiančių jėgų
atstojamoji yra lygi impulso kitimo
spartai:

Veikiančios jėgos čia yra spyruoklės tamprumo jėga (Huko dėsnis): F  kx,
Dinamikos lygtis bus: dp dmv dv d 2x
 kx   m m 2 ,
dt dt dt dt

d 2x d 2x k
T.y. II eilės diferencialinė lygtis m 2  kx  0, arba:
2
 x  0,
dt dt m

k d 2x
Pažymėjus: 0  , gauname:
2
  0 x  0,
2

m dt
Svyravimai ir bangos
Harmoniniai svyravimai

d 2x
2
  0 x  0,
2

dt
Šios lygties sprendinys yra vadinamo harmoninio svyravimo lygtis:

x  A sin(  0t   0 ) ( 0t   0 ) - svyravimo fazė.

 0  2 - svyravimo ciklinis dažnis.

1
x
 - svyravimo dažnis.
T
A A - svyravimo amplitudė.
t, s x - svyravimo nuokrypis nuo pusiausvyros
padėties.
Svyravimai ir bangos
Harmoniniai svyravimai – vaizdavimas amplitudės vektoriumi

x
cos  
b
x  Acos  Acos(t  0 )
Svyravimai ir bangos
Harmoniniai svyravimai – pagrindinės charakteristikos

Svyravimo fazė  – dydis, apibūdinantis svyruojančio taško padėtį ir judėjimo kryptį

konkrečiu laiko momentu.

T, s

A
A


t, s
T, s
Svyravimai ir bangos
Harmoningai svyruojančio kūno greitis ir pagreitis

x  f (t )
dx
v
dt
dv d 2 x
a  2
dt dt

x  A cos( 0 t   0 ) - Poslinkio priklausomybė nuo laiko


v   0 A sin( 0 t   0 )  v 0 cos( 0 t   0  ) - Greičio priklausomybė nuo laiko
2
- Pagreičio priklausomybė nuo laiko
a   02 A cos( 0 t   0 )   a 0 cos( 0 t   0   )
Svyravimai ir bangos
Harmoningai svyruojančio kūno energija

Spyruoklinės svyruoklės svyruojančio kūno

energijas gausime įstatę poslinkį į
kinetinės ir potencinės energijos išraiškas.

mv 2 m02 A2 2 2
cos 2 0t   0  Wp  sin 2 0t   0 
kx kA
Wk   
2 2 2 2
k m02 A2
Kadangi:  0 , tai Wp  sin 2 0t   0 
m 2
Pilna svyruojančios sistemos energija yra lygi sumai: W  Wk  W p

Kadangi: cos 2  0t   0   sin 2  0t   0   1

m02 A2
Pilna svyruojančios sistemos energija: W  Wk  Wp 
2
Svyravimai ir bangos
Fizinė svyruoklė – absoliučiai kietas kūnas, kuris veikiamas savojo svorio,
svyruoja aplink ašį, neeinančią per jo svorio centrą.
Pagal II Niutono dėsnį sukamajam judėjimui:

d  
l LM
 dt

 d   d d 2   
 L  I  I  I 2  Pl  mgl  M
F1 dt dt dt
F2

mg Suprojektavus:

d 2
I 2  mgl sin  Kai kampai maži: sin    , tada:
dt

d 2 d 2 mgl d 2 mgl
I 2  mgl 2
  0 2
  0  0
2
kur:  02 
dt dt I dt I

Iš čia fizinės svyruoklės periodas: 2 I

T  2
0 mgl
Svyravimai ir bangos
Matematinė svyruoklė – materialus taškas, pakabintas ant nesvaraus
ir netąsaus siūlo.

Iš fizinės svyruoklės periodo išraiškos:

2 I
T  2
0 mgl
Materialiam taškui: I  mR 2 , tada:

l
T  2
g

1. Esant mažam mosto kampui, matematinės svyruoklės

svyravimo periodas nepriklauso nei nuo amplitudės, nei
nuo svyruoklės masės.

2. Matematinės svyruoklės svyravimo periodas yra tiesiog

proporcingas kvadratinei šakniai iš jos ilgio ir atvirkščiai
proporcingas kvadratinei šakniai iš jos laisvojo kritimo
pagreičio g (Žemės paviršiuje g=9.8 m/s2).
 Svyravimai ir bangos
Spyruokline svyruokle – vadinamas kietas kūnas, pakabintas ant įtvirtintos
spyruoklės.

k 2 m
0  T T  2
m 0 k

Spyruoklinės svyruoklės periodas priklauso nuo spyruoklės tamprumo koeficiento

ir kūno masės, tačiau nepriklauso nuo traukos jėgos arba laisvo kritimo pagreičio.
Svyravimai ir bangos
Sukamoji svyruoklė - horizontalioje plokštumoje svyruojantis kūnas, pritvirtintas
prie vertikalios spyruoklės ar strypo.

Grąžinantysis sukimo momentas atsiranda susukant

spyruoklę ar strypelį.

čia: D - sąsūkos koeficientas.

Tada pagal II Niutono dėsnį sukamajam judėjimui:

d 2 d 2 D
I 2   D arba: I 2   0
dt dt I

d 2 D
I 2  02  0 kur:  
2
0
dt I

Tada periodas:

2 I
T  2
0 D
Svyravimai ir bangos
Vienos krypties ir skirtingo dažnio svyravimų sudėtis.

Pritaikius Furjė analizę, bet kokį sudėtinį neharmoninį svyravimą galima išskaidyti
į harmoninių svyravimų visumą, vadinamą spektru.

Spektras – visuma harmoningų svyravimų, kuriuos sukelia koks nors šaltinis.

Dažnuminis spektras – sudėtingo svyravimo funkcijos išklotinė pagal dažnį.

s(t) s(t)

A A

t, s , Hz

Svyravimas Spektras
Svyravimai ir bangos
Vienos krypties ir skirtingo dažnio svyravimų sudėtis.

, Hz

Svyravimas Spektras

, Hz

Svyravimas Spektras
Svyravimai ir bangos
Muša

Sudėjus artimų dažnių vienos krypties harmoninius svyravimus gaunamas efektas,

vadinamas mušimais.
Paimkime du artimų dažnių ir vienodų amplitudžių svyravimus, aprašomus lygtimis:

s1  sm cos 1t s2  sm cos  2t Jų suminis svyravimas bus:

 2  1  2  1
s  s1  s2  sm (cos 1t  cos  2t )  2sm cos t cos t
2 2
Pirmasis narys kinta mažu dažniu lyginant su atskirais svyravimų 1   2
dažniais, o antras reiškia svyravimą vykstantį vidutiniu dažniu: 
2
Todėl suminė amplitudė kinta pagal:  2  1
s  2sm cos
2
2
Mušimų dažnis ir periodas yra lygūs:  m   2  1 Tm 
 2  1
Svyravimai ir bangos
Slopinamieji svyravimai

Tarkime spyruoklinė svyruoklė svyruoja klampioje terpėje.

Svyruojantį kūną, be gražinančios jėgos veikia ir klampos jėga.

Jos dydis proporcingas judėjimo greičiui ir veikia jam priešinga
kryptimi.
ds
Jos projekcija judėjimo ašyje: F2 s   vs   
dt
Tada judėjimo lygtis pagal II Niutono dėsnį užrašoma:

d 2 s F1s  F2 s k  ds k 
   s  pažymėję  02  ir 2  gauname
dt 2 m m m dt m m
Slopinamųjų svyravimų diferencialinę lygtį

d 2s ds
2
 2   0s  0
2

dt dt

 - klampos koeficientas  - slopinimo koeficientas

Svyravimai ir bangos
Slopinamieji svyravimai

d 2s ds
2
 2   0s  0
2

dt dt
Diferencialinės lygties sprendinys yra:

s  A0 e  t sin( t   0 )

A(t )  A0 e  t - slopinamųjų svyravimų amplitudės mažėjimas eksponentiniu

dėsniu.

   02   2 - slopinamųjų svyravimų cikliniu dažniu.

Slopinamieji svyravimai yra neharmoniniai ir neperiodiniai.

Slopinamųjų svyravimų periodą vadiname laiko tarpą, per kurį pasikartoja

didžiausias nuokrypis.
2 2
Ts  
 02   2
Svyravimai ir bangos
Slopinamieji svyravimai – slopinimo dekrementas

Dviejų artimiausių slopstančio svyravimo amplitudžių

santykis yra:

sm , k A0e  t1  Ts
  t1 Ts
e
sm,k 1 A0e
Šis santykis vadinamas slopinimo dekrementu, o jo natūrinis logaritmas:

sm , k  Ts
ln  ln e  Ts   - logaritminiu slopinimo dekrementu.
sm ,k 1

Logaritminis slopinimo dekrementas – svarbiausia svyravimo slopimo

charakteristika, kurio skaitinė vertė atvirkščia periodų skaičiui, per kuriuos
amplitudė sumažėja e kartų.
Svyravimai ir bangos - Priverstiniai svyravimai

Priverstiniai svyravimai – atsiranda veikiant sistemą

išorine periodine jėga, priverčiant sistemą svyruoti.

Tarkime turime svyruojančią sistemą, patalpintą į klampų

skystį. Kaip žinome tokia sistema apsirašo dif. lygtimi:
Jei šią sistemą veiksime pastovia
d 2s ds
2
 2   0s  0
2 periodine jėga:
F3  Fm cos t
dt dt
Dinamikos lygti judančiam kūnui bus:

d 2 s F1s  F2 s  F3s k  ds Fm
2
  s  cos t arba:
dt m m m dt m
d 2s ds Fm
 2   0 s  F0 cos t
2 kur: F0  priverstinės jėgos
2 m redukuotoji amplitudė.
dt dt
Vykstant priverstiniams svyravimams, nusistovėjus pusiausvyrai dažnis ir amplitudė
nekinta. Svyravimai tampa stacionarūs. Todėl dif. lygties dalinis sprendinys yra
harmoninis svyravimas:
s  sm cos(t   0 )
Svyravimai ir bangos - Priverstiniai svyravimai
Norėdami surasti amplitudę ir fazių skirtumą statome harmoninių svyravimų lygtį
ir jos pirmą ir antras išvestines į priverstinių svyravimų dif. lygtį:

s  sm cos(t   0 )
ds d 2s ds
 sm sin( t   0 ) 2
 2   0 s  F0 cos t
2

dt dt dt
d 2s
2
  2
sm cos(t   0 )
dt gauname:

  2 sm cos(t  0 )  2sm sin( t  0 )  02 sm cos(t  0 ) 

 F0 cos t
Pakeiskime trigonometrines išraiškas teigiamais kosinusais, o dydžius prie kosinusų
atitinkamomis amplitudėmis. Tada mūsų lygtis atrodys:


A1 cos(t   0   )  A2 cos(t   0  )  A3 cos(t   0 )  A4 cos t
2
Svyravimai ir bangos - Priverstiniai svyravimai


A1 cos(t   0   )  A2 cos(t   0  )  A3 cos(t   0 )  A4 cos t
2
Matome, kad turime trijų svyravimų, kurie skiriasi
ir amplitudėmis ir fazėmis sumą, kuri yra lygi
atstojamajam svyravimui, esančiam dešinėje lygties
pusėje.

Trijų svyravimų fazės skiriasi per:  ir
2
Pagal harmoninių svyravimų sudėties taisykles,
atstojamosios amplitudės vektoriaus dydis yra lygus
atskirų svyravimų amplitudžių vektorių vektorinei sumai:
   
Kadangi trys vektoriai yra statmeni vienas kitam, jų moduliams
A4  A1  A2  A3 galime taikyti Pitagoro teoremą:

A42  ( A3  A1 ) 2  A22 Įstačius amplitudžių

reikšmes:
(02   2 ) 2 sm2  4  2  2 sm2  F02

Iš čia gauname atstojamojo F0 2

priverstinio svyravimo sm  tg 0  2
amplitudę ir fazę: (02   2 ) 2  4 2  2 0   2
Svyravimai ir bangos - Priverstiniai svyravimai

Gavome priverstinių svyravimų lygtį, jos amplitudę

ir jėgos ir nuokrypio fazių skirtumą:

s  sm cos(t   0 ) F0 2
sm  tg 0 
(02   2 ) 2  4 2  2 02   2

Nekintant priverstinės jėgos amplitudei ir sistemos parametrams, stacionarinio

svyravimo amplitudė yra pastovi.

Priverstinis nusistovėjęs svyravimas yra svyruoklę veikiančios jėgos dėsniu

vykstantis harmoninis svyravimas.

Priverstinių svyravimų amplitudė priklauso nuo:

1. svyruoklę veikiančios jėgos,

2. tos jėgos poveikio dažnio,
3. svyruoklės savojo svyravimų dažnio ir
4. slopinimo koeficiento.
Svyravimai ir bangos - Rezonansas
Priverstinių svyravimų amplitudė priklauso
nuo jėgos poveikio dažnio:

F0
sm 
(02   2 ) 2  4 2  2
Ši priklausomybė vaizduojama
amplitudės rezonansine kreive.

Esant tam tikram dažniui amplitudė pasidaro

didžiausia.

Priverstiniai svyravimai didžiausia amplitude vadinami rezonansiniais, o svyravimų

“įsisiūbavimo” iki maksimalios amplitudės reiškinys – rezonansu.

Rezonansinį dažnį rasime pošaknio reiškinio

išvestinę prilyginę nuliui:  4(02   2 )  8 2  2  0
Ši lygtis turi tris sprendinius, iš kurių vienas yra nulinis, o kitas neigiamas.

Todėl rezonansinis dažnis:  rez  02  2  2