INFOLEX ID 1703753 RegNr 2K-47-697-2019

<html xmlns:v="urn:schemas-microsoft-com:vml"
xmlns:o="urn:schemas-microsoft-com:office:office"
xmlns:w="urn:schemas-microsoft-com:office:word"
xmlns:x="urn:schemas-microsoft-com:office:excel"
xmlns:p="urn:schemas-microsoft-com:office:powerpoint"
xmlns:a="urn:schemas-microsoft-com:office:access"
xmlns:dt="uuid:C2F41010-65B3-11d1-A29F-00AA00C14882"
xmlns:s="uuid:BDC6E3F0-6DA3-11d1-A2A3-00AA00C14882"
xmlns:rs="urn:schemas-microsoft-com:rowset" xmlns:z="#RowsetSchema"
xmlns:b="urn:schemas-microsoft-com:office:publisher"
xmlns:ss="urn:schemas-microsoft-com:office:spreadsheet"
xmlns:c="urn:schemas-microsoft-com:office:component:spreadsheet"
xmlns:odc="urn:schemas-microsoft-com:office:odc"
xmlns:oa="urn:schemas-microsoft-com:office:activation"
xmlns:html="http://www.w3.org/TR/REC-html40"
xmlns:q="http://schemas.xmlsoap.org/soap/envelope/" xmlns:D="DAV:"
xmlns:mt="http://schemas.microsoft.com/sharepoint/soap/meetings/"
xmlns:x2="http://schemas.microsoft.com/office/excel/2003/xml"
xmlns:ois="http://schemas.microsoft.com/sharepoint/soap/ois/"
xmlns:dir="http://schemas.microsoft.com/sharepoint/soap/directory/"
xmlns:ds="http://www.w3.org/2000/09/xmldsig#"
xmlns:dsp="http://schemas.microsoft.com/sharepoint/dsp"
xmlns:udc="http://schemas.microsoft.com/data/udc"
xmlns:xsd="http://www.w3.org/2001/XMLSchema"
xmlns:sub="http://schemas.microsoft.com/sharepoint/soap/2002/1/alerts/"
xmlns:ec="http://www.w3.org/2001/04/xmlenc#"
xmlns:sp="http://schemas.microsoft.com/sharepoint/"
xmlns:sps="http://schemas.microsoft.com/sharepoint/soap/"
xmlns:xsi="http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance"
xmlns:udcs="http://schemas.microsoft.com/data/udc/soap"
xmlns:udcxf="http://schemas.microsoft.com/data/udc/xmlfile"
xmlns:udcp2p="http://schemas.microsoft.com/data/udc/parttopart" xmlns:st="#"
xmlns="http://www.w3.org/TR/REC-html40">
<head>
<link rel=File-List href="TPdocXML_files/filelist.xml">

<title>Test Word Document</title>
<style>
</style>
</head>
<body lang=LT link=blue vlink=blue style='tab-interval:36.0pt'>
<div class=Section1>
<div>
Dokumentas atspausdintas iš teismų praktikos paieškos sistemos INFOLEX. Praktika (<a
href="http://www.teismupraktika.lt/">www.teismupraktika.lt</a>)
<o:p></o:p>
<o:p> </o:p>
Kortelė: <o:p></o:p>
1703753_RegNr_2K-47-697/2019<o:p></o:p>
<div style='mso-element:para-border-div;border:none;border-bottom:solid windowtext

1.0pt;
mso-border-bottom-alt:solid windowtext .75pt;padding:0cm 0cm 1.0pt 0cm'>
<a
href='http://www.infolex.lt/tp/1703753'>http://www.infolex.lt/tp/1703753</
a><o:p></o:p>
<o:p> </o:p>
</div>
<o:p> </o:p>
<div style='text-align:justify;'><!DOCTYPE HTML PUBLIC

"-//W3C//DTD HTML 4.0 Transitional//EN">
<HTML xmlns="http://www.w3.org/TR/REC-html40" xmlns:o =
"urn:schemas-microsoft-com:office:office" xmlns:w =
"urn:schemas-microsoft-com:office:word"><HEAD><TITLE>Baudžiamoji byla Nr</TITLE>
<META content="text/html; charset=utf-8" http-equiv=Content-Type>
<META name=ProgId content=Word.Document>
<META name=GENERATOR content="MSHTML 11.00.9600.19267">
<META name=Originator content="Microsoft Word 11"><LINK rel=File-List
href="b6c8684f-1240-45ab-b5d3-fffffd9c2cbd_files/filelist.xml"><LINK rel=Stylesheet
type=text/css
href="9bdecbcb489e4a27bc8264520b1aedbd_styles.css" media=all>
<STYLE>
</STYLE>
</HEAD>
<BODY lang=LT
style="tab-interval: 64.8pt; pagewidth: 595,3pt; pageheight: 841,9pt">
<DIV class=Section1>
<o:p> </o:p>
Baudžiamoji
byla Nr. 2K-47-697/2019<o:p></o:p>
Teisminio
proceso Nr.
1-03-2-00219-2016-7 <o:p></o:p>
Procesinio sprendimo
kategorijos: 1.2.2.15; 1.2.8.1.2; 1.2.20.6.1<o:p></o:p>
 (S) <o:p></o:p>
 <o:p></o:p>
 <o:p></o:p>
align=center> <o:p></o:p>
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
<o:p></o:p>
 <o:p></o:p>
N U T A R T I
S<o:p></o:p>
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU<o:p></o:p>
2019 m. kovo 5 d.<o:p></o:p>
align=center>Vilnius<o:p></o:p>
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų Vytauto Masioko (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir
Alvydo Pikelio (pranešėjas),<o:p></o:p>
sekretoriaujant
Ritai Bartulienei,<o:p></o:p>
dalyvaujant
prokurorui Sergejui Stulginskiui,<o:p></o:p>
išteisintajai
L. K.,<o:p></o:p>
jos
gynėjai advokatei Marijai Bartaševičiūtei,<o:p></o:p>
nukentėjusiajam
K. B.,<o:p></o:p>
teismo
posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus
vyriausiosios prokurorės Daivos Brudnienės ir nukentėjusiojo K. B.
kasacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės
teismo 2018 m. kovo 21 d. nuosprendžio, kuriuo L. K.
išteisinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – <A
name=n_0>BK</A>) 127 straipsnį, 236 straipsnio 1 dalį, 154 straipsnio 2
dalį, kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo
nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –
ir <A name=n_1>BPK</A>) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5
dalies 1 punktas); nukentėjusiojo K. B. civilinis ieškinys paliktas
nenagrinėtas.<o:p></o:p>
Taip
pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2018 m. liepos 5 d. nutartis, kuria Kauno apygardos
prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės L. Z.
ir nukentėjusiojo K. B. apeliaciniai skundai atmesti.<o:p></o:p>
 <o:p></o:p>
 Teisėjų
kolegija, išklausiusi prokuroro ir nukentėjusiojo, prašiusio kasacinius skundus
tenkinti, ir išteisintosios bei jos gynėjos,
prašiusių kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,<o:p></o:p>
 <o:p></o:p>
n u s t a
t ė :<o:p></o:p>
 <o:p></o:p>
I. Bylos esmė <o:p></o:p>
1. L. K.
pagal <A name=n_2>BK</A> 127 straipsnį buvo kaltinama tuo, kad pasitelkdama
asmenis, neturinčius amžiaus, nuo kurio atsakytų pagal baudžiamuosius įstatymus,
viešai pasityčiojo iš Lietuvos valstybės himno, t. y.: 2010 m. vasario 1 d. apie
14.11 val. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pokalbio apie
planuojamą mitingą prie (duomenys neskelbtini) prokuratūros pastato, kuris
vyko 2010 m. vasario 1 d. apie 17.00 val., metu, žinant, kad jame dalyvaus
mažametis jos anūkas K. V., gimęs (duomenys neskelbtini), bei kiti mažamečiai
asmenys, K. V. kalbant apie himną, suvokdama, jog kalbama apie Lietuvos
valstybės himną, paklausė: „Kaip dainuosi?“, o šiam atsakius „paprastai“, nurodė
mažamečiui K. V.: „<...> tai pasakyk, kad noriu, kad jie gražiai dainuotų
– Lietuva, Tėvyne mūsų, tu sysalų žeme“, K. V. jai atsakydamas pagarsino
planuojamo mitingo metu sugiedoti iškraipyto Lietuvos valstybės himno teksto
dalį: „Lietuva, Tėvyne mūsų, pedofilų žeme, iš praeities tavo sūnūs vaikus
prievartavo, tegul tavo valdžia eina vien takais dorybės, tegul dirba tavo
naudai ir žmonių gėrybei, tegul meilė Lietuvos dega D. širdyje
<...>“, o L. K., išgirdusi tokį iškraipytą Lietuvos valstybės himno
tekstą, K. V. paklausė: „<...> ar tu moki taip gražiai, pagal taktą
dainuoti?“, po ko 2010 m. vasario 1 d. apie 17.00 val. mitingo metu prie
(duomenys neskelbtini) prokuratūros pastato, esančio (duomenys
neskelbtini), mažametis K. V. su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais
mažamečiais asmenimis viešai sugiedojo iškraipytą Lietuvos valstybės himno
tekstą pirmame posme pakeisdami „Tu didvyrių žeme“ į „Pedofilų žeme“, „Te
stiprybę semia“ į „Vaikus prievartavo“, antrame posme pakeisdami „Tegul Tavo
vaikai eina“ į „Tegul tavo valdžia eina“, trečiame posme pakeisdami „Tamsumas
prašalina“ į „Pedofilus naikina“, ketvirtame posme pakeisdami „Dega mūsų
širdyse“ į „Dega D. širdyje“, „Vienybė težydi!“ į „Pedofilai miršta!“.
<o:p></o:p>
BK 236 straipsnio</A> 1 dalį buvo kaltinama tuo, kad pranešė
apie žinomai nebūtą nusikaltimą, t. y.: žinodama savo sūnaus D. K. mirties
priežastį (mechaninė asfiksija (uždusimas) užkimšus kvėpavimo takus
svetimkūniais – žolės (švendrės) lapu ir skrandžio turiniu), patvirtintą
specialisto išvadomis Nr. M 589/10(01) ir Nr. M12/10-M589/10 (01), 2010 m.
rugpjūčio 30 d. Vilniuje, Rinktinės g. 5A, pateikė pareiškimą Lietuvos
Respublikos generaliniam prokurorui reikalaudama pradėti ikiteisminį tyrimą
pagal <A name=n_4>BK</A> 129 straipsnį (duomenys neskelbtini) prokuratūros
vyriausiajam prokurorui K. B., nurodydama, kad šis prokuroras galimai prisidėjo
prie jos sūnaus D. K. nužudymo, bei patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn pagal
<A name=n_5>BK</A> 129 straipsnį, t. y., turėdama įgaliotų institucijų ir
pareigūnų oficialiai pateiktą informaciją, melagingai Lietuvos Respublikos
generaliniam prokurorui įskundė nekaltą asmenį – K. B., neva šis padarė labai
sunkų nusikaltimą. <o:p></o:p>
BK 154 straipsnio</A> 2 dalį buvo kaltinama tuo, kad 2010 m.
rugpjūčio 30 d., tiksliau nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, šmeižė tuo
metu (duomenys neskelbtini) prokuratūros vyriausiąjį prokurorą K. B., neva
šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, ir šią tikrovės neatitinkančią,
melagingą informaciją paskleidė per visuomenės informavimo priemones duodama
2010 m. rugpjūčio 30 d. interviu interneto portalui www.delfi.lt, straipsnio
autoriui D. S., straipsnyje „D. K. motina prašo ištirti, ar K. B. nesusijęs su
jos sūnaus mirtimi“ teigdama: „Man atrodo, kad jis gali būti prisidėjęs“,
„Įrodymų neturiu, bet manau, kad jis viską nuo pradžių darė, jog įrodymų
nebūtų“.<o:p></o:p>
align=center>II. Kasacinių skundų argumentai<o:p></o:p>
 Kasaciniu
skundu Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Ketvirtojo
skyriaus vyriausioji prokurorė D. Brudnienė prašo panaikinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m.
liepos 5 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Prokurorė skunde nurodo:<o:p></o:p>
4.1.
 Apeliacinės
instancijos teismo išvados šioje byloje nepagrįstos išsamiu ir nešališku
nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, kaip to reikalaujama <A name=n_7>BPK</A> 20
straipsnyje. Reikalavimas išsamiai nustatyti bylos aplinkybes pažeidžiamas, kai
teismo išvados daromos nesiėmus visų įmanomų priemonių visoms bylai
teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti;
neįvertinus visų proceso metu surinktų bylai išspręsti reikšmingų
duomenų; klaidingai pasisakant dėl atskirų įrodymų turinio ar įrodymų tarpusavio
ryšio. Tai reiškia, kad teismas, vykdydamas pareigą išsamiai išsiaiškinti bylos
aplinkybes, privalo teismo baigiamąjį aktą surašyti taip, kad iš jo turinio būtų
aišku: 1) jog yra nustatytos visos toje byloje įrodinėtinos aplinkybės, o tuo
atveju, kai pašalinti tam tikrų abejonių dėl reikšmingų aplinkybių nepavyksta,
turi būti konstatuota, kad visos įmanomos įrodinėjimo priemonės yra
išnaudotos; 2) jog išvados dėl byloje nustatytų aplinkybių yra tinkamai
argumentuotos, t. y. darytos įvertinus
tai aplinkybei nustatyti svarbius, teismo proceso metu tinkamai
ištirtus įrodymus. Tais atvejais, kai byloje yra prieštaringų duomenų, teismo
baigiamajame akte turi būti nurodyta, kodėl teismas išvadas grindžia vienais
įrodymais ir reikšmingais nustatant tiesą byloje nelaiko kitų įrodymų (kasacinė
nutartis baudžiamojoje byloje <A name=n_8>Nr.
2K-385-507/2016</A>).<o:p></o:p>

 Apeliacinio
skundo esmė dėl nusikalstamos veikos, nurodytos <A name=n_9>BK</A> 127
straipsnyje, buvo ta, kad pirmosios instancijos teismas, išteisindamas
L. K., padarė visiškai nepagrįstas ir niekuo neparemtas išvadas, jog mažametis
K. V. iš anksto buvo apsisprendęs sugiedoti su kitais asmenimis viešai 2010 m.
vasario 1 d. vyksiančiame mitinge iškraipytą Lietuvos valstybės himną, o L. K.
tik pritarė tam. Teisėjų kolegija, konstatuodama tai, kad iškraipyto himno
tekstą sukūrė pats K. V., viešai atlikti tokį tekstą taip pat kilo pačiam
mažamečiui K. V., kad nėra duomenų, jog L. K. kokiu nors būdu būtų
prisidėjusi prie iškraipyto himno teksto kūrimo, jo platinimo ir pan., visiškai
nevertino ir neatsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, kurie yra
pagrindas vertinant L. K. veiksmus kaip nusikalstamą veiką: 1) iki mažamečio K.
V. ir L. K. pokalbio, kuris fiksuotas slapto sekimo protokole, ankstesnių
pokalbių metu nebuvo kalbama apie viešą iškraipyto valstybės himno atlikimą 2010
m. vasario 1 d. vyksiančio mitingo metu; 2) L. K. ne tik prašė anūko
padainuoti iškraipytą himno tekstą, bet po tokių „repeticijų“ nurodė, kad ji
nori, jog jis būtų sugiedotas pagal valstybės himno melodiją, taktą; 3) L.
K. siūlo taisyti iškraipyto himno tekstą, kad vietoj „pedofilų žemė“ jis
sudainuotų „sysalų žemė“, nes jai taip gražiau skambėjo. Atsižvelgiant į
tai vertintina, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminį proceso
pažeidimą, nesilaikė baudžiamojo proceso įstatyme nurodytų reikalavimų, keliamų
apeliacinių skundų nagrinėjimui, ir neatsakė į esminius apeliacinių skundų
argumentus dėl nusikalstamos veikos, nurodytos <A
name=n_10>BK</A> 127 straipsnyje, padarymo, perrašydamas
pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytas išvadas ir motyvus,
taigi teismo baigiamasis aktas priimtas išsamiai neišsiaiškinus visų reikšmingų
bylai aplinkybių arba jų neišanalizavus teismo baigiamojo akto aprašomojoje
dalyje bei nenurodant, kodėl tokių duomenų teismas nevertino ir nelaikė
įrodymais.<o:p></o:p>

 Dėl
<A name=n_11>BK 236 straipsnio</A> 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos
pirmosios instancijos teismas išteisinamajame nuosprendyje nurodė,
kad akivaizdu, jog L. K. iškelta versija (neva K. B. prisidėjo
nužudant D. K.) neatitiko tikrovės, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas
nurodė, kad apylinkės teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog byloje
nepasitvirtino, kad L. K. savo pareiškime tyčia nurodė informaciją, kuri
neatitinka tikrovės, t. y. melagingą. Tokiu atveju L. K. pranešė apie nebūtą
nusikaltimą neturėdama tyčios. Teismas ne tik neatsižvelgė į apeliacinio skundo
argumentus, kad L. K. žinojo specialistų išvadas dėl D. K. mirties priežasties,
tai, kad ji kreipėsi neturėdama jokių duomenų, kad D. K. mirė smurtine
mirtimi, bet visiškai neatsakė ir į apeliacinio skundo argumentus, kad L.
K. kreipėsi ne dėl D. K. mirties priežasties nustatymo, o dėl to, kad ji
neabejoja, jog D. K. nužudytas, ir mano, kad prisidėti prie šio nusikaltimo
galėjo K. B., bei prašo paimti K. B. naudojamo telefono pokalbių
išklotines. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą,
kad nepasitvirtino, jog L. K. tyčia melagingai įskundė K. B.. Kaip
pagrindą L. K. nuomonei susiformuoti teismai nurodė konferencijos metu išsakytą
informaciją ir „susidariusią situaciją“. Tačiau nė vienu sakiniu nepasisakė
dėl prokuroro apeliaciniame skunde nurodyto argumento, jog pagal bylos
duomenis tuometinio (duomenys neskelbtini) prokuroro K. B. konferencijos
metu išsakyti faktai, kuriais L. K. argumentuoja savo pareiškimo turinį apie
galimus D. K. ketinimus, nuskambėjo 2010 m. balandžio mėnesį, o L. K.
pareiškimą surašė 2010 m. rugpjūčio 26 d. Svarbu tai, kad nei minimos
konferencijos metu, nei po jos, iki pareiškimo parašymo nebuvo jokių duomenų,
kurie galėtų L. K. klaidingai sudaryti pagrįstą nuomonę, jog prie sūnaus mirties
prisidėjęs konkretus žmogus, t. y. K. B.. Įsitikinimas, kad sūnus mirė
smurtine mirtimi, nepasitikėjimas institucijomis negali būti pagrindas
apkaltinti konkretų žmogų. Todėl, vertinant L. K. tyčią pakenkti, apkalbėti
K. B. ar pranešti apie jo tariamą nusikalstamą veiką, kyla pagrįstas klausimas,
kokia teismo įvardijama „susidariusi situacija“ nulėmė L. K. manymą praėjus
keturiems mėnesiams po konferencijos, kad K. B. galimai prisidėjo nužudant D.
K., jeigu oficialios specialisto išvados patvirtina D. K. nesmurtinę mirtį ir
jokių kitų naujų aplinkybių, pagrindžiančių kitokią versiją, L. K. negalėjo
įvardyti. Atsižvelgiant į tai, vertintina, jog apeliacinės instancijos teismas
padarė esminį proceso pažeidimą – neatsakė į esminius apeliacinių skundų
argumentus dėl nusikalstamos veikos, nurodytos <A name=n_12>BK</A> 236
straipsnio 1 dalyje, padarymo, kas sutrukdė teismui priimti teisingą
ir pagrįstą sprendimą.<o:p></o:p>

 Dėl
<A name=n_13>BK 154 straipsnio</A> 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos
apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų,
jog L. K. savo iniciatyva paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją,
taip pat konstatavo, kad žurnalistas D. S. susisiekė su L. K. ir pacitavo
savo straipsnyje, kuriame nebuvo nurodyta jokia nauja informacija. Apeliaciniame
skunde buvo nurodyta, kad pirmosios instancijos
teismas, vertindamas liudytojo D. S. parodymus, klaidingai nurodė,
kad iš šio liudytojo parodymų matyti, jog jis su L. K. susisiekė
žinodamas jos pareiškimo turinį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad baudžiamosios
bylos Nr. 1-851-935/2017 2017 m. gruodžio 13 d. teisiamojo posėdžio
protokole užfiksuoti D. S. parodymai, jog rašydamas straipsnį nelabai ką
žinojo, jei būtų buvęs pareiškimas, būtų pacitavęs daugiau. Taigi iš tokių
liudytojo parodymų aišku, kad pareiškimo turinį šiam žurnalistui pagarsino pati
L. K.. Be to, liudytojas nurodė, kad buvo akivaizdu, jog pareiškimas
prasilenkia su realybe, todėl buvo klausiama, ar L. K. supranta, ką
daro, ir kodėl taip daro. Kaip matyti iš straipsnio, į šį žurnalisto
klausimą L. K. atsako: „<...> tegul paduoda į teismą“. Į tokius
apeliacinio skundo argumentus apygardos teismo nutartyje nebuvo atsižvelgta, jie
nebuvo įvertinti, kas sutrukdė teismui priimti teisingą
sprendimą.<o:p></o:p>

 Taip
pat apeliaciniame skunde buvo nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas
nuosprendyje klaidingai nurodė, jog L. K., atsakydama į žurnalisto klausimus, iš
esmės nenurodė jokios naujos informacijos, kuri nebūtų nurodyta 2010 m.
rugpjūčio 26 d. pareiškime. Pabrėžtina, kad L. K., duodama interviu ir
paklausta, ar turi konkrečių įrodymų, nurodė, jog „<...> įrodymų neturiu,
bet manau, kad jis viską nuo pradžių darė, jog įrodymų nebūtų“. Taigi L. K.
išdėstė naują savo sukurtos ir jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstos
versijos vertinimą, kad K. B. nuo pat pradžių darė, kad įrodymų nebūtų. Kitaip
tariant, K. B. tokiais jos nurodytais veiksmais siekė nuslėpti savo
nusikalstamus veiksmus. Ši žurnalistui D. S. interviu metu pateikta informacija
nebuvo dėstoma L. K. 2010 m. rugpjūčio 26 d. pareiškime. Be to, apygardos
teismas neatskleidžia, kokius realius faktus ar įvykius vertindama L. K. daro
tokias išvadas, skleisdama jas per visuomenės informavimo priemonę. Teismas
nepagrįstai nurodo ir sutapatina motyvus su <A name=n_14>BK 236 straipsnio</A> 1
dalimi, juo labiau kad iš bylos duomenų nustatyta, kad žurnalistui buvo perduota
daugiau informacijos, nei pateikta pareiškime. Atsižvelgiant į tai,
vertintina, jog apeliacinės instancijos teismas padarė esminį proceso pažeidimą,
nesilaikė baudžiamojo proceso įstatyme nurodytų reikalavimų, keliamų apeliacinių
skundų nagrinėjimui, ir neatsakė į esminius apeliacinių skundų argumentus
dėl nusikalstamos veikos, nurodytos <A name=n_15>BK</A> 154
straipsnio 2 dalyje, padarymo, perrašydamas pirmosios instancijos
teismo nuosprendyje išdėstytas išvadas ir motyvus, todėl teismo baigiamasis
aktas priimtas išsamiai neišsiaiškinus visų reikšmingų bylai aplinkybių arba jų
neišanalizavus teismo baigiamojo akto aprašomojoje dalyje, nutartyje nemotyvuota
ir nepasisakyta, kodėl vieni ar kiti duomenys nebuvo laikomi įrodymais ir
liko neįvertinti.<o:p></o:p>

 Taigi
pirmosios instancijos teismo nuosprendis nebuvo patikrintas tiek, kiek to
buvo prašoma apeliaciniame skunde, todėl laikytina, kad apeliacinis
prokuroro skundas neišnagrinėtas ir būtent paminėti galimi pažeidimai sukliudė
teismui priimti teisingą nutartį. Toks pirmosios instancijos teismo
nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis negali būti laikomi
teisėtais, todėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2018 m. liepos 5 d. nutartis naikintina ir byla perduotina
iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.<o:p></o:p>
 Kasaciniu
skundu nukentėjusysis K. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo
2018 m. kovo 21 d. išteisinamąjį nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 5 d. nutartį ir
perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde
nurodo:<o:p></o:p>

 Pirmosios
instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl <A
name=n_16>BK</A> 236 straipsnio 1 dalies ir 154 straipsnio 2 dalies yra
neteisėti, priimti padarius esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus ir
atitinkamai netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą. Teismai skundžiamus
sprendimus priėmė neteisingai nustatę esmines faktines bylos aplinkybes,
tinkamai neįvertinę byloje surinktų įrodymų, nesilaikydami <A
name=n_17>BPK</A> 20 straipsnio reikalavimų padarė nemotyvuotas
išvadas dėl išteisintosios padarytos nusikalstamos veikos juridinės
kvalifikacijos, o apeliacinis teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, įstatymų
pažeidimų nekonstatavo ir jų neištaisė.<o:p></o:p>

 Teismai
nustatė objektyviuosius L. K. inkriminuoto nusikaltimo, nurodyto <A
name=n_18>BK</A> 236 straipsnio 1 dalyje, požymius, tačiau remdamiesi
prielaidomis nenustatė subjektyviojo nusikaltimo požymio – tiesioginės tyčios.
L. K. melagingame pranešime (prokuratūrai paduotame pareiškime) įvardytas K. B.,
kuris tariamai padarė labai sunkų nusikaltimą, vykdė (duomenys
neskelbtini) prokuratūros vyriausiojo prokuroro pareigas. Teismai visiškai
neanalizavo, nevertino ir nepasisakė dėl svarbiausios melagingo pranešimo
aplinkybės, kad pareiškėja ne prašo, o reikalauja pradėti ikiteisminį tyrimą dėl
valstybinės institucijos pareigūno. Savo pareiškimą autorė aiškiai susiejo su
tiesioginių vyriausiojo prokuroro pareigų vykdymu, t. y. apkaltino tariamo labai
sunkaus nusikaltimo įvykdymu ne kokį nors jai nežinomą asmenį, o (duomenys
neskelbtini) prokurorą K. B. ir šį labai sunkų kaltinimą tiesiogiai susiejo
su jo vykdytomis vyriausiojo prokuroro pareigomis. Pažymėtina, kad nei L. K.,
nei teismai nepateikė jokių duomenų, kad K. B., vykdydamas tiesiogines
profesines pareigas, padarė ar galėjo padaryti labai sunkų nusikaltimą. Visi L.
K. pareiškimo, taip pat skundžiamų teismų sprendimų teiginiai, kad L.
K. tariamai „galėjo manyti“, niekuo nepagrįsti, jie yra išgalvoti veikiant
tiesiogine tyčia, taip siekiant diskredituoti tiek prokuratūros instituciją,
tiek konkretų jos vadovą – (duomenys neskelbtini). Byloje yra pakankamai
duomenų, kad tai buvo daroma kerštaujant dėl prokuratūroje priimtų L. K. sūnui
D. K., kitiems jos artimiesiems nepalankių sprendimų. Atkreiptinas dėmesys, kad
nei iki šio melagingo pranešimo, nei vėliau (duomenys
neskelbtini) prokuroro atžvilgiu nebuvo ir nėra pradėtas koks nors
tyrimas padarius bent kokią nors neteisėtą veiką.<o:p></o:p>

 Akcentuotina,
kad dėl D. K. mirties aplinkybių išsiaiškinimo kasatorius tiesiogiai niekada
neatliko jokio tyrimo, tačiau tai žinodama L. K. pareiškimu Lietuvos Respublikos
generaliniam prokurorui melagingai įskundė visiškai nekaltą asmenį, kaip
padariusį nusikalstamą veiką, melagingai pranešdama, kad jis galėjo prisidėti
prie jos sūnaus D. K. nužudymo. Pareiškimo teiginiai yra aiškiai melagingi
ir išgalvoti. Tai patvirtina ne tik šis konkretus tyrimas, bet ir visi kiti
tyrimai baudžiamosiose bylose, susijusiose su D. K. ir jo artimųjų ilgalaike
neteisėta veika L. S. bei jos dukros atžvilgiu, tiriant teisėjo J. F., V. N.
nužudymo ir rengimosi nužudyti kitus asmenis aplinkybes, taip pat ir D. K.
mirties aplinkybes. Pareiškimo teiginiai akivaizdžiai patvirtina, kad L. K.
tokio turinio pareiškimą ir jame įrašytus teiginius įrašė veikdama tiesiogine
tyčia, kerštaudama prokuratūrai, (duomenys neskelbtini) prokurorui K. B. už
nepalankius jiems sprendimus tiriant D. K. mirties aplinkybes, atliekant kitus
tyrimus, prieš tai inicijuotus D. K. ir jo artimųjų. Teismų teiginiai, kad L. K.
pareiškime K. B. tariamai nėra priskiriami jokie konkretūs veiksmai, o tik
iškeliama hipotezė, kad K. B. kažkaip gali būti susijęs su D. K. mirtimi, todėl,
vertinant visų tuo metu susiklosčiusių aplinkybių kontekste, L. K. galėjo
sąžiningai klysti, yra visiškai nepagrįsti faktiniais duomenimis bei
klaidinantys. Perklausius teismo posėdžių garso įrašus galima neabejotinai
įsitikinti, kad ir dabartiniu metu L. K. tvirtina, jog D. K. buvo
nužudytas, prieš tai buvo tardomas bei kankinamas ir nužudyti jį galėjo
tuometinis (duomenys neskelbtini) prokuroras. L. K. pareiškime būtent ir
reikalaujama (duomenys neskelbtini) prokurorą K. B. patraukti baudžiamojon
atsakomybėn. Tokiu būdu tai ne L. K. „hipotezė“, o pirmosios ir apeliacinės
instancijos teismų padarytos savarankiškos ir šališkos bei neteisingos L. K.
pareiškimo interpretacijos.<o:p></o:p>

 Tai,
kad L. K. melagingame skunde K. B. tariamai nėra priskiriami jokie konkretūs
veiksmai, priešingai nei teigiama teismų sprendimuose, tik patvirtina, kad ji ir
negalėjo to padaryti, nes tokio fakto, kad D. K. nužudytas ar jį nužudė, ar
galėjo nužudyti kas nors, iš viso nebuvo. Tai aiškiai buvo įvardyta ir
prokuroro 2010 m. rugsėjo 3 d. nutarime, kuriuo ikiteisminį tyrimą
pagal L. K. 2010 m. rugpjūčio 26 d. pareiškimą atsisakyta pradėti, kadangi L. K.
nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką buvo akivaizdžiai neteisingi (<A
name=n_19>BPK</A> 168 straipsnio 1 dalis).<o:p></o:p>

 Iš
pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų turinio
išplauktų išvada, kad bet kas gali tyčia melagingai apkaltinti prokuratūros
ar kitą valstybės pareigūną, vykdantį tiesiogines pareigas, padarius labai sunkų
nusikaltimą, ir dėl to nekyla baudžiamoji atsakomybė. Tokiu vertinimu Lietuvos
Respublikos prokuratūra, jos pareigūnai, kad ir netiesiogiai, yra prilyginami
vos ne nusikalstamai organizacijai ir vien tik darbas tokioje institucijoje jau
galimai yra nusikalstamas. Tokie išvestiniai nurodytų teismų pamąstymai
prieštarauja faktiniams bylos duomenims ir yra neteisėti bei
neteisingi.<o:p></o:p>

 Pažymėtina,
kad tiek asmeniškai kasatorius, tiek jo šeimos nariai, artimieji, pažįstami ir
net visiškai nepažįstami žmonės, išgirdę ir susipažinę su viešai per visuomenės
informavimo priemones paskleista tikrovės neatitinkančia melaginga informacija,
šį L. K. pareiškimą, jame įrašytus teiginius ir visą plačiai paskleistą
informaciją suprato taip, kad būdamas (duomenys
neskelbtini) prokuroras ir vykdydamas šias pareigas kasatorius nužudė
ar galėjo nužudyti D. K., o prieš tai jį tardė ir kankino. Tokie melagingi
kaltinimai labai sunkaus nusikaltimo padarymu pakirto pasitikėjimą kasatoriumi,
tuometiniu (duomenys neskelbtini) prokuroru, teisininku, paniekino ir
pažemino, o tokius veiksmus L. K. padarė tiesiogine tyčia, to ir siekdama.
<o:p></o:p>

 Pirmosios
ir apeliacinės instancijos teismai teisingai atkreipė dėmesį į tuo metu
susiklosčiusią situaciją bei tariamą L. K. ir jos aplinkos asmenų tariamą
nepasitikėjimą teisėsaugos institucijomis, tačiau neatkreipė dėmesio į esmines
aplinkybes, kad tokį nepasitikėjimą ir nepasitikėjimo skleidimą L. K., jos
šeimos nariai bei artimieji nepagrįstai ir inspiravo, taip siekė diskredituoti
ne tik teisėsaugos institucijas, prokuratūrą bei jų pareigūnus, bet ir kitas
valstybines institucijas ir pareigūnus. Nevienkartiniais teismų sprendimais ne
kartą buvo aiškiai konstatuota, kad visi kaltinimai, susiję su tariamu D. K.
nužudymu, kitais vadinamaisiais Garliavos įvykiais, buvo išgalvoti, o visos
nepasitikėjimo akcijos inspiruotos siekiant asmeninių savanaudiškų tikslų, ir
tai buvo daroma tiktai tyčia. <o:p></o:p>

 Melagingas
įskundimas – tai žinomai neteisingos tyčia iškreiptos informacijos apie
nusikalstamą veiką ir asmenį, tariamai ją padariusį, perdavimas įstaigai ar
pareigūnui, turintiems teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą. Priešingai nei
teigiama abiejų instancijų teismų sprendimuose, baudžiamojoje byloje surinkta
pakankamai faktinių duomenų, kad L. K. suprato, jog generaliniam prokurorui
pateikia žinomai tikrovės neatitinkančias žinias apie (duomenys
neskelbtini) prokuroro K. B. tariamai padarytą labai sunkų nusikaltimą.
Suvokdama, kad praneša apie nebūtą nusikaltimą ir įskundžia nekaltą asmenį, L.
K. siekė tai daryti. Visi šie būtini nusikaltimo sudėties požymiai neabejotinai
buvo užfiksuoti ir nustatyti šioje byloje ir, priešingai nei teigiama teismų
sprendimuose, dėl L. K. pareiškimo nebuvo būtina pradėti persekioti (duomenys
neskelbtini) prokuroro K. B. ar jam taikyti kokias nors procesines
prievartos priemones, nes L. K. inkriminuojamo nusikaltimo sudėtis yra
formalioji. <o:p></o:p>

 Apeliacinės
instancijos teismas nesilaikė <A name=n_20>BPK 320 straipsnio</A> 3 dalies
nuostatų, nes nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame
skunde, ir pagrįstai bei motyvuotai neatsakė į apeliacinio skundo motyvus
dėl L. K. tyčios susiformavimo, ir, atmesdamas šį skundą, apeliacinės
instancijos teismo nutartyje pagal <A name=n_21>BPK 332 straipsnio</A>
3 dalies reikalavimus nepateikė patikrintų ir motyvuotų išvadų.
Apeliaciniame skunde buvo nurodyta, kad yra pakankamas pagrindas vertinti,
jog L. K. tyčia yra tiesioginė ir susiformavusi iš anksto. Byloje esantis
slapto sekimo protokolas patvirtina, kad L. K. turėjo ir motyvą. Pirmosios
instancijos teismas taip pat pripažino, kad L. K. nepagarbiai atsiliepė apie
kasatorių, manė, kad jis negali eiti (duomenys neskelbtini) prokuroro
pareigų, bei pripažino, kad L. K. motyvas buvo kasatorių apkalbėti.
Pažymėtina ir tai, kad iš L. K. pasisakymų žiniasklaidoje taip pat matyti
L. K. siekis, kad jo atžvilgiu būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas (www.delfi.lt
2010 m. rugpjūčio 30 d. straipsnis „D. K. motina prašo ištirti, ar K. B.
nesusijęs su jos sūnaus mirtimi“). Iš šio straipsnio turinio – L. K. atsakymo į
jai žurnalisto užduotus klausimus – matyti ir tai, kad ji suvokia savo
atliekamus veiksmus. Be to, pats pareiškimo turinys suponuoja išvadą, kad asmuo,
taip formuluojantis prašymą generaliniam prokurorui, negali nesuvokti, kad kito
asmens atžvilgiu gali būti pradėtas baudžiamasis persekiojimas, kad jis dėl to
gali patirti neigiamas pasekmes. Apeliaciniame skunde buvo pažymėta, kad L. K.
aiškiai išgalvotos neigiamos nuostatos apie kasatorių susiformavo žymiai
anksčiau, dar iki jos pareiškimo pateikimo generaliniam prokurorui. Tai
užfiksuota slapto sekimo, vykdyto nuo 2009 m. spalio 7 d. iki 2010 m. balandžio
29 d., protokole: dar 2010 m. vasario 5 d. pokalbio metu L. K.
pareiškė: „O man N. sako, tu sakyk, kad čia pats kalčiausias tai
B., <...> ne Kaune, bet bendrai, jei ne jisai, tai čia nebūtų nei čia tos
žmogžudystės, jis galėjo Kaune viską, <...> Tai čia labiausiai
B. reikia, čia viską jisai padarė <...>“; tą pačią dieną D. K.
pasakius: „Nu dar šitą kurvą B. kad išpyzdytų, tai gal kiti į
protą ateitų <...>“, L. K. jam pritarė patvirtindama jų bendrą
nuostatą ir pasakydama „jo“; toliau tęsdama pokalbį ji pareiškė: „Ir
B. reikia, kad nuimtų, <...>tada gal jau tą bylą
išspręs <...>“; 2010 m. kovo 29 d. L. K. pokalbio metu (kalbasi N.
V., žurnalistė Vesta ir L. K.), po to, kai žurnalistė Vesta pasako, kad
„B. tai pirmoj vietoj, reikia nuo čia pradėt, jisai
kalčiausias <...>“, L. K. pareiškė: „Jisai kalčiausias, iš
tikrųjų tai jisai kalčiausias <...>, tikrai jisai <...>“;
2010 m. balandžio 21 d. pokalbio metu L. K. pareiškė: „Ta
kurva R. su B., <...> turėčiau kokio trotilo, tai nueičiau,
kurva, namą susprogdinčiau ir viskas, arba B.. Ai, man tas
pats <...>“. Šiame slapto sekimo protokole yra ir daugiau
L. K. tyčią patvirtinančių duomenų. Visi šie bylos
duomenys neabejotinai patvirtina L. K. anksti susiformavusią tiesioginę
tyčią bet kokiomis priemonėmis, bet kada siekti diskredituoti
kasatorių kaip tuometinį pareigūną, kaip asmenį, kaltinant visokiais
pramanytais nusikaltimais, tačiau apeliacinės instancijos teismas iš viso
ignoravo šiuos svarbius duomenis, dėl jų nepagrįstai nepasisakė.<o:p></o:p>

 Pirmiau
išdėstyti kasacinio skundo argumentai patvirtina L. K. veikoje esant ir <A
name=n_22>BK</A> 154 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos
požymių, tarp jų ir tiesioginę tyčią. Apeliaciniame skunde buvo pateikti ir kiti
svarbūs argumentai bei motyvai, kad ši pirmosios instancijos teismo
išteisinamojo nuosprendžio dalis yra nepagrįsta ir neteisėta,
tačiau apeliacinės instancijos teismas ir šiuo atveju skundo <A
name=n_23>BPK</A> nustatyta tvarka neišnagrinėjo, ignoravo svarbius skundo
duomenis ir dėl jų nepagrįstai nepasisakė.<o:p></o:p>

 Taigi
abiejų instancijų teismai neteisingai taikė ir aiškino <A name=n_24>BK 236
straipsnio</A> 1 dalies ir 154 straipsnio 2 dalies nuostatas ir padarė
nepagrįstą išvadą, kad L. K. šiuose <A name=n_25>BK</A> straipsniuose nustatytų
veikų nepadarė. Nustatydami bylos aplinkybes, vertindami byloje surinktus
įrodymus, teismai galėjo pažeisti <A name=n_26>BPK 20 straipsnio</A> 5 dalies,
320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 dalies nuostatas. Šie baudžiamojo
proceso įstatymo pažeidimai laikytini esminiais, nes dėl jų buvo suvaržytos
įstatymų garantuotos nukentėjusiojo teisės ir jie sukliudė teismams išsamiai ir
nešališkai išnagrinėti bylą, priimti teisingą nuosprendį ir nutartį
bei galėjo lemti neteisingas išvadas dėl baudžiamojo
įstatymo taikymo.<o:p></o:p>
align=center>III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir
išvados<o:p></o:p>
 Prokurorės
D. Brudnienės ir nukentėjusiojo K. B. kasaciniai skundai iš dalies
tenkintini.<o:p></o:p>
 <o:p></o:p>
Dėl
esminių baudžiamojo proceso nuostatų laikymosi bylos apeliacinio nagrinėjimo
metu<o:p></o:p>
 <A
name=n_27>BPK 320 straipsnio</A> 3 dalyje įtvirtinta, kad, nagrinėdamas bylą
apeliacine tvarka, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose
skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių
tokie skundai buvo paduoti. Ši nuostata ne tik apibrėžia bylos apeliacinio
nagrinėjimo ribas, bet ir nustato imperatyvą patikrinti bylą tiek, kiek to
prašoma apeliaciniame skunde. Ši nuostata neįtvirtina reikalavimo patikrinti
absoliučiai visus skundo argumentus, tačiau skundo argumentai, kurie susiję su
tinkamu veikos kvalifikavimu, procesinių teisių užtikrinimu, bylos duomenų
pripažinimu įrodymais ir teisingu jų vertinimu, nagrinėjant bylą apeliacine
tvarka turi būti išnagrinėjami ir dėl jų sprendime turi būti išdėstytos
motyvuotos
išvados. <o:p></o:p>
 Bylos
apeliacinio nagrinėjimo metu proceso dalyviai nepareiškė prašymo dėl įrodymų
tyrimo byloje, todėl vertinant bylos duomenis buvo apsiribota tais faktiniais
duomenimis, kurie išnagrinėti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme
metu. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstytos motyvuotos išvados dėl
visų esminių apeliacinių skundų argumentų. Įstatymo nustatyta tvarka buvo
šalinami skunduose nurodyti prieštaravimai ir neatitikimai tarp bylos įrodymų
abejones aiškinant kaltinamosios naudai. Kasatorių nesutikimas su apeliacinės
instancijos teismo išvadomis dėl bylos aplinkybių išsamaus išnagrinėjimo bei
įrodymų vertinimo, nesant pagrįstų teisinių argumentų dėl esminių
baudžiamojo proceso pažeidimų bylos apeliacinio nagrinėjimo metu, nėra pagrindas
kvestionuoti apeliacinės instancijos teismo išvadas. Bylos duomenų pakankamumo
laipsnis nustatant veikos požymius ir kaltinamojo kaltę yra pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismų kompetencijos sritis ir kasacine tvarka nėra iš
naujo nagrinėjamas ir vertinamas. <o:p></o:p>
 Remdamasi išdėstytais
argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog bylos apeliacinio nagrinėjimo
metu nebuvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo
pažeidimai.<o:p></o:p>
Dėl <A
name=n_28>BK</A> 236 straipsnio 1 dalies ir 154 straipsnio 2 dalies
nuostatų taikymo<o:p></o:p>
 Pagal <A
name=n_29>BK 236 straipsnio</A> 1 dalį atsako tas, kas melagingai įskundė
įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą,
nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo
pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Vadinasi,
pagal baudžiamąjį įstatymą melagingas pranešimas apie nebūtą nusikaltimą yra
aktyvūs veiksmai, kuriais įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti
baudžiamąjį persekiojimą, pranešama apie neva padarytą, rengiamą nusikaltimą
arba pasikėsinimą jį padaryti. Melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą
sudėtis yra formalioji, todėl šis nusikaltimas yra baigtas, kai įstaigai ar
pareigūnui, turinčiam teisę pradėti ikiteisminį tyrimą, bet kokia forma
perduodama melaginga informacija apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Šio
nusikaltimo sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia,
t. y. kaltininkas supranta, kad informacija, kurią jis pateikia <A
name=n_30>BK</A> 236 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams,
neatitinka tikrovės, be to, tikrai žino, kad nusikaltimo, apie kurį jis juos
informuoja, nėra buvę, kad nusikaltimas neegzistuoja ir pranešimo metu, tačiau
siekia, kad tokią neabejotinai melagingą informaciją šios institucijos gautų ir
kaip nors į ją reaguotų (kasacinės nutartys baudžiamosiose
bylose <A name=n_31>Nr. 2K-202/2014</A>, 2K-497/2014, 2K-7-27-746/2015,
2K-478-
746/2015). &
nbsp;
 &nbsp
;<o:p></o:p>
 Šioje
byloje nustatyta, kad L. K. 2010 m. rugpjūčio 26 d. pareiškimu kreipėsi į
generalinį prokurorą ir prašė pradėti ikiteisminį tyrimą K. B. dėl
galimai padarytos nusikalstamos veikos, nustatytos <A name=n_32>BK 129
straipsnio</A> 1 dalyje, bei patraukti minėtą asmenį baudžiamojon
atsakomybėn. Pareiškime L. K. nurodė, kad K. B. 2010 metų balandžio mėnesį, kai
buvo rastas nužudytas jos sūnus D. K., surengė spaudos konferenciją, kurioje
pareiškė, jog D. K. ruošėsi sušaudyti nemažai pareigūnų. L. K. pareiškime
tvirtino, kad niekas niekada iš artimųjų, jos sūnaus draugų ar žurnalistų nėra
girdėjęs, jog D. K. ruošėsi žudyti pareigūnus. Tokia K. B. pateikta informacija
iš jos sūnaus galėjo būti išgauta tik jį tardant bei kankinant, todėl ji mano,
kad K. B. galimai prisidėjo prie jos sūnaus D. K. nužudymo.<o:p></o:p>
 Pirmosios
ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami šios veikos
požymius, pagrįstai didelį dėmesį skyrė subjektyviojo požymio kaltės
turinio analizei. <A name=n_33>BK 236 straipsnio</A> 1 dalyje
nurodyti veiksmai gali būti padaromi tik tiesiogine tyčia melagingai
įskundžiant nekaltą asmenį kompetentingai institucijai, turinčiai teisę
pradėti baudžiamąjį persekiojimą, kaip padariusį nusikalstamą veiką arba
pranešant apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Bylos duomenys patvirtina, kad tuo
metu, kai L. K. parašė minėtą pareiškimą, buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas
Nr. 65-1-00459-10 dėl D. K. mirties priežasties ir aplinkybių nustatymo.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo gautos specialisto išvados Nr. M 589/10 (01) ir
Nr. M12/10 – M 589/10 (01), nurodančios, jog D. K. mirė ne smurtine mirtimi.
Taigi objektyvūs duomenys, jog D. K. nebuvo nužudytas, buvo žinomi, tačiau
teismai pagrįstai atkreipė dėmesį į tuo metu susiklosčiusią situaciją – L. K. ir
jos aplinkos asmenų nepasitikėjimą teisėsaugos institucijomis, visuomenės
informavimo priemonėse keliamas abejones ir versijas dėl D. K. mirties, kas taip
pat turėjo įtakos jos turimos informacijos subjektyviam suvokimui bei
vertinimui. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad L. K. yra D. K. motina,
todėl kaip artimas giminaitis buvo psichologiškai traumuotas šio įvykio,
negalėjo patikėti, kad D. K. mirė nesmurtine mirtimi, todėl savo iniciatyva
aiškinosi mirties aplinkybes kartu keldama neadekvačias ir gyvenimiškai bei
konkrečiais duomenimis nepagrįstas versijas dėl D. K. nužudymo. Tai, kad L. K.
abejojo minėtomis specialisto išvadomis dėl sūnaus mirties priežasties,
patvirtina ta aplinkybė, jog ji savo iniciatyva kreipėsi ir dėl konsultacinės
išvados pateikimo. Be to, kaip teisingai pažymi teismas, ikiteisminis
tyrimas dėl D. K. mirties priežasties nustatymo buvo nutrauktas tik 2011 m.
gegužės 27 d. Šiame kontekste teismai pagrįstai atkreipė dėmesį, kad iš
byloje esančio slapto sekimo protokolo turinio matyti, jog L. K. reiškė
nepasitenkinimą teisėsaugos institucijų veikla, manė, kad teisėsaugos
institucijos savo funkcijas atliko netinkamai ir nebandė išsiaiškinti visų
reikšmingų aplinkybių, susijusių su jos sūnaus nurodytomis aplinkybėmis, ir pan.
Tokias abejones reiškė ir L. K. aplinkos žmonės. Taigi toks nepasitikėjimas
teisėsaugos institucijomis, kurį stiprino ir aplinkinių pritarimas tokiai
pozicijai, teismo vertinimu, taip pat turėjo įtakos L. K. turimos informacijos
subjektyviam bei klaidingam suvokimui ir vertinimui. Be to, kaip teisingai
pažymėta teismų baigiamuosiuose aktuose, L. K. subjektyvų manymą, jog jos
sūnus galėjo būti nužudytas, galėjo skatinti ir visuomenės informavimo
priemonėse paskleista informacija apie K. B. pareiškimą spaudos konferencijoje,
kuriuo jis atskleidė tam tikrą informaciją, tačiau nenurodė, kuo
remdamasis padarė tokias išvadas, tų duomenų šaltinio, gavimo būdo,
nepaaiškino priežasčių, dėl kurių jis neatskleidė daugiau informacijos
konferencijoje. Atsižvelgiant į šio pasisakymo aprašymo visuomenės
informavimo priemonėse pobūdį, darytina išvada, kad L. K. konkrečiu metu galėjo
kelti nors ir nepagrįstą, tačiau savo klaidingai įsivaizduojamą hipotetinę
versiją, kad su jos sūnaus mirtimi kažkaip gali būti susijęs konkretų teiginį
išsakęs asmuo. Teismų padaryta teisinga išvada, jog L. K. subjektyviai
interpretuodama turimus duomenis bei susidariusią situaciją sąžiningai
klydo. <o:p></o:p>
 Ikiteisminio
tyrimo L. K. pareikštus kaltinimus dėl <A name=n_34>BK</A> 236 straipsnio 1
dalyje ir 154 straipsnio 2 dalyje nustatytų veikų padarymo kolegija vertina
kartu, nes iš esmės sutampa vertinamos informacijos turinio apimtis,
objektyvieji šių veikų požymiai. <o:p></o:p>
 Šmeižimo,
įtvirtinto <A name=n_35>BK 154 straipsnio</A> 1 dalyje, objektyvusis
požymis – tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas – tai įstatyme
nurodyto pobūdžio informacijos perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui. Tačiau
pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką sąžiningas asmens kreipimasis į
valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo bei pranešimas
apie padarytus ar daromus teisės pažeidimus nėra asmens garbę ir orumą
žeminančių žinių paskleidimas. Toks veiksmas nelaikytinas tikrovės
neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą asmenį arba
pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimu <A name=n_36>BK 154 straipsnio</A>
taikymo prasme (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91/2015).
Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai,
kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens
garbę ir orumą, bet ir tai, kad kaltininkas suvokia tokias šios informacijos
savybes (neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį) bei nori taip veikti, siekia
paskleisti būtent tokią informaciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje
Nr. 2K-38-1073/2018).<o:p></o:p>
 Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo praktikoje sąžiningas asmens elgesys nustatomas pagal du
kriterijus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Objektyviąja prasme sąžiningumas
reiškia, kad asmuo veikia protingai ir teisingai adekvačiai vertindamas
situaciją. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumą nusako asmens psichinė būklė
konkrečioje situacijoje ir jis nustatomas vertinant, ar asmuo galėjo ką nors
žinoti, daryti ar nedaryti, atsižvelgiant į asmens amžių, išsilavinimą,
gyvenimišką patirtį, sveikatą ir t. t. Asmuo bus sąžiningas, jei jo veiksmai
atitiks abu nurodytus kriterijus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje <A
name=n_37>Nr. 2K-271-648/2015</A>). Papildant šį išaiškinimą pažymėtina, jog
nustačius subjektyvųjį asmens sąžiningo elgesio motyvą nėra pagrindo pripažinti
asmenį veikus tyčia, siekiant melagingai įskųsti ar pranešti apie žinomai nebūtą
nusikaltimą (<A name=n_38>BK</A> 236 straipsnis), ar pripažinti
apšmeižus asmenį dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo (<A
name=n_39>BK</A> 154 straipsnis), nes asmuo dėl tam tikrų aplinkybių, kurias
laiko tikromis, gali klysti ar būti suklaidintas. Todėl esmingai gali
skirtis kaltinamojo ir nukentėjusiojo vertinimas tų pačių objektyvių
aplinkybių.<o:p></o:p>
 Vertinant
<A name=n_40>BK</A> 236 ir 154 straipsniuose išdėstytų veikų požymius
atkreiptinas dėmesys ir į asmens, apie kurį paskleidžiama objektyvios
tikrovės neatitinkanti informacija, statusą. Ikiteisminio tyrimo,
prokuratūros ir teismo pareigūnai įvertindami savo darbo specifiką neturi
iškelti labai aukštų etikos ir moralės reikalavimų asmenims – nukentėjusiesiems,
įtariamiesiems, kaltinamiesiems ar nuteistiesiems, su kuriais susiduria
vykdydami teisėsaugos ir teisingumo profesines funkcijas, nes tai yra asmenys,
kurie ne savo noru yra baudžiamosios bylos procese ir patiria stresinę būseną
dėl jiems padarytos fizinės, moralinės ar materialinės žalos, ar gresiančios
baudžiamosios atsakomybės. Teisėsaugos pareigūnai turi priimti kaip neišvengiamą
savo profesinės veiklos dalį ir nepagrįstą kritiką, neetišką proceso dalyvių
elgesį bei pasisakymus, konfliktinių situacijų susidarymą bei tikrovės
neatitinkančių versijų pateikimą iš tokių asmenų, kurie ne visais atvejais gali
adekvačiai suvokti ir vertinti susidariusias situacijas. Tokių asmenų elgesys
neretai yra paveiktas stresinės būsenos ar jų gyvenimo aplinkos žmonių
neretai antivisuomeniško elgesio stereotipų. Teisėsaugos pareigūnų
profesinis pasirengimas įpareigoja sugebėti šalinti bręstančias konfliktines
situacijas ir netapti konflikto šalimi, todėl atsiradusios įtampos ar kilusio
mikrokonflikto metu apie juos pasakyti žodžiai ar institucijai
pateiktuose pareiškimuose, prašymuose išdėstyta asmeninė nekorektiška,
įžeidžianti proceso dalyvio pozicija turi būti toleruojama daug
labiau nei asmenų, kurie nevykdo profesinių funkcijų.
 <o:p></o:p>
 Šiame
kontekste vertintini ir L. K. žiniasklaidos atstovui išsakyti teiginiai dėl K.
B.: „Man atrodo, kad jis gali būti prisidėjęs“, „Įrodymų neturiu, bet manau, kad
jis viską nuo pradžių darė, jog įrodymų nebūtų“. Kaip teisingai
pažymi teismas, L. K. pareiškime nukentėjusiajam K. B. nėra priskiriami
jokie konkretūs veiksmai, tik iškeliama hipotezė, kad K. B. kažkaip gali būti
susijęs su D. K. mirtimi, bei prielaida, kad informacija galėjo būti
išgauta tardant, taip pat manymas, jog K. B. veikė, kad įrodymų
nebūtų, priskirtini ne žiniai, o turimos informacijos vertinimui.
Pritartina teismų išvadai, kad tuo metu L. K., iškeldama versiją, jog su jos
sūnaus mirtimi kažkaip yra susijęs K. B., vertinant visų tuo metu susiklosčiusių
aplinkybių kontekste, galėjo būti suklaidinta ar dėl kitų aplinkybių klysti
neteisingai suvokdama tikrovę, todėl teismai pagrįstai nepripažino šios
informacijos šmeižimu. Pritartina ir kitai teismų išvadai, kad, pareiškime
pateiktą versiją įvertinus kaip klaidingą L. K. turimos informacijos
suvokimą, nėra pagrindo teigti, jog iš esmės tą pačią versiją patvirtinus kitam
subjektui ši informacija galėtų būti vertinama kaip šmeižtas ir užtraukti
baudžiamąją atsakomybę pagal <A name=n_41>BK</A> 154 straipsnio 2
dalį. <o:p></o:p>
 <o:p></o:p>
Dėl
veikos, nustatytos <A name=n_42>BK</A> 127 straipsnyje, požymių ir
išteisinimo pagrindo<o:p></o:p>
 Teismų
baigiamuosiuose proceso aktuose yra konstatuota, kad neginčytinai
nustatyta, jog 2010 m. vasario 1 d. prie (duomenys
neskelbtini) prokuratūros vyko mitingas, kurio metu mažamečiai asmenys
viešai sugiedojo iškraipytą Lietuvos valstybės himną ir tokiu būdu buvo
pasityčiota iš jo, taip pat pasityčiota iš valstybės ir su ja susijusių
asmenų, pačių kūrinį atlikusių bei jį klausiusių asmenų. Byloje taip pat
neginčytinai nustatyta, kad vienas iš iškraipytą himno tekstą atlikusių asmenų
buvo K. V.. <o:p></o:p>
 Nagrinėdamas
apeliacinių skundų argumentus dėl L. K. dalyvavimo padarant šį nusikaltimą,
apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pagrindinis įrodymas,
kuriuo grindžiamas kaltinimas, – slaptas sekimo protokolas ir garso įrašas,
iš kurio matyti, kad 2010 m. vasario 1 d. 13.56 val. vyko pokalbis tarp L. K.,
V. K., B. S. ir K. V.. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje
atlikta išsami šio pokalbio turinio analizė aiškinantis L. K. įtaką šio
nusikaltimo padarymui. Apeliacinės instancijos teismas išdėstė argumentus,
kuriais remdamasis pripažino, kad bylos proceso metu nebuvo surinkta
pakankamai duomenų, kurie sudarytų pagrindą kategoriškai išvadai, kad
būtent L. K. pasisakymai nulėmė iškraipyto himno teksto sukūrimą ir K. V.
apsisprendimą jį viešai atlikti. Kolegija pažymėjo, kad bylos duomenys
patvirtina, jog mitinge dalyvavo daug kitų asmenų, tuo tarpu pati L.
K. mitinge nedalyvavo, kas leido pirmosios instancijos teismui pagrįstai
konstatuoti, jog galimai mažamečių asmenų veiksmus mitinge koordinavo
nenustatyti asmenys ar asmuo, o duomenų, kurie leistų daryti neabejotiną išvadą,
jog tokie asmenys ar asmuo veikė L. K. nurodymu, byloje nėra. Kaip jau buvo
minėta, kasacinės instancijos teismas bylas nagrinėja teisės taikymo
aspektu, o bylos įrodymų pakankamumo klausimas yra susijęs su byloje nustatytų
faktinių aplinkybių vertinimu. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai
abejones, kurių nebuvo galima pašalinti bylos apeliacinio nagrinėjimo
metu, vertino kaltinamosios naudai, tačiau teismai neteisingai nustatė
išteisinimo pagal <A name=n_43>BK</A> 127 straipsnį pagrindą. Iš pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismų baigiamųjų aktų turinio matyti, kad L. K.
išteisinama neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Tai
atitiktų <A name=n_44>BPK 303 straipsnio</A> 5 dalies 2 punktą, tačiau
nuosprendžio rezoliucinėje dalyje ir apeliacinės instancijos teismo išvadoje
nurodyta, jog pagal <A name=n_45>BK</A> 127 straipsnį L. K. išteisinama, nes
nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo
požymių (<A name=n_46>BPK 3 straipsnio</A> 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5
dalies 1 punktas). Tai laikytina baudžiamojo proceso įstatymo taikymo klaida,
kadangi skirtingi išteisinimo pagrindai sukuria ir skirtingus teisinius
padarinius, todėl ši nuosprendžio dalis ir apeliacinės instancijos teismo
nutarties dalis keistinos, nustatant, jog L. K. išteisinama neįrodžius
jos dalyvavimo padarant <A name=n_47>BK</A> 127 straipsnyje nustatytą
veiką.<o:p></o:p>
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso
kodekso 382 straipsnio 6 punktu,<o:p></o:p>
 <o:p></o:p>
n u t a r
i a :<o:p></o:p>
 <o:p></o:p>
Pakeisti
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 21 d. nuosprendžio ir
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m.
liepos 5 d. nutarties dalis dėl L. K. išteisinimo pagrindo pagal <A
name=n_48>BK</A> 127 straipsnį nustatant, kad ji išteisinama
neįrodžius jos dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką.<o:p></o:p>
 <o:p></o:p>
Teisėjai
 Vytautas Masiokas<o:p></o:p>
 <o:p></o:p>
 Sigita
Jokimaitė<o:p></o:p>
 <o:p></o:p>
 Alvydas
Pikelis<o:p></o:p></DIV></BODY></HTML>
</div>
</div>
</div>
</body>
</html>

INFOLEX ID 1703753 RegNr 2K-47-697-2019

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

INFOLEX ID 1703753 RegNr 2K-47-697-2019

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

<html xmlns:v="urn:schemas-microsoft-com:vml"

<link rel=File-List href="TPdocXML_files/filelist.xml">

<body lang=LT link=blue vlink=blue style='tab-interval:36.0pt'>

<p class=MsoNormal align=left style='text-align:left'><span style='font-size:

<p class=MsoNormal align=left style='text-align:left'><span style='font-size:

<p class=MsoNormal align=left style='text-align:left'><o:p> </o:p></p>

<p class=MsoNormal align=left style='text-align:left'><b><span

<p class=MsoNormal align=left style='text-align:left'><o:p> </o:p></p>

<div style='mso-element:para-border-div;border:none;border-bottom:solid windowtext

<p class=MsoNormal align=left style='text-align:left;border:none;mso-border-bottom-

<p class=MsoNormal style='border:none;mso-border-bottom-alt:solid windowtext .75pt;

<p class=MsoNormal><div style='text-align:justify;'><!DOCTYPE HTML PUBLIC

You might also like

INFOLEX ID 1703753 RegNr 2K-47-697-2019

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

INFOLEX ID 1703753 RegNr 2K-47-697-2019

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

<html xmlns:v="urn:schemas-microsoft-com:vml"

<link rel=File-List href="TPdocXML_files/filelist.xml">

<body lang=LT link=blue vlink=blue style='tab-interval:36.0pt'>

<p class=MsoNormal align=left style='text-align:left'><span style='font-size:

<p class=MsoNormal align=left style='text-align:left'><span style='font-size:

<p class=MsoNormal align=left style='text-align:left'><o:p>&nbsp;</o:p></p>

<p class=MsoNormal align=left style='text-align:left'><b><span

<p class=MsoNormal align=left style='text-align:left'><o:p>&nbsp;</o:p></p>

<div style='mso-element:para-border-div;border:none;border-bottom:solid windowtext

<p class=MsoNormal align=left style='text-align:left;border:none;mso-border-bottom-

<p class=MsoNormal style='border:none;mso-border-bottom-alt:solid windowtext .75pt;

<p class=MsoNormal><div style='text-align:justify;'><!DOCTYPE HTML PUBLIC

You might also like

<p class=MsoNormal align=left style='text-align:left'><o:p> </o:p></p>

<p class=MsoNormal align=left style='text-align:left'><o:p> </o:p></p>