You are on page 1of 40

Aivaras Pranarauskas

Aurimas Guoga

Priklausomybė
nuo pinigų
Kaip ji mus užvaldo, veda į
susiskaldymą ir skurdą.
Kaip ją įveikti ir žengti į
turtingą gyvenimą

versti pirmyn >


Aivaras Pranarauskas
Aurimas Guoga

Priklausomybė
nuo pinigų
Kaip ji mus užvaldo, veda į
susiskaldymą ir skurdą.
Kaip ją įveikti ir žengti į
turtingą gyvenimą

< versti atgal versti pirmyn >


Šios knygos pasirodymą parėmė Aivaras Pranarauskas
profesionalaus vertimo lyderis Lietuvoje Aurimas Guoga
vertėjų biuras „Magistrai“

Priklausomybė
nuo pinigų
Kaip ji mus užvaldo, veda į
susiskaldymą ir skurdą.
Kaip ją įveikti ir žengti į
turtingą gyvenimą

Skiriama visiems, neturintiems saiko pojūčio


PINIGAMS ir dėl to gadinantiems SAVO
IR kitų gyvenimus, YPAČ korumpuotiems
valdininkams, oligarchams ir monopolininkams.
Kalbos redaktorė Lina Mišutienė,
vertėjų biuras „Magistrai“ (www.magistrai.lt)

Dizainas ir maketavimas:
Kontis Šatūnas, IMAGO (www.imago.lt)

Copyright © success.lt, aguoga.lt 2010 Vilnius, 2010

< versti atgal versti pirmyn >


 5

Turinys

Įžanga_______________________________9
Kaip atsidūrėme tokioje padėtyje?_ ____________ 11
Kas yra priklausomybė nuo pinigų?____________ 15
Viešumas nebepadeda_ ___________________ 21
Tikroji pinigų vieta_ _____________________ 24
Kaip atsiranda priklausomybės?_______________ 26
Pasiteisinimai_ ________________________ 33
Imunitetas ir sąžinė. Moralaus gyvenimo nauda______ 46
Kur dingo saiko pojūtis?_ __________________ 48
Jausmai užgožia saiko pojūtį_________________ 51
„Nešti“_ ____________________________ 53
Priklausomybė – beprotybė_________________ 56
Pinigai gali būti lygiai tiek pat žalingi, kiek ir naudingi___ 58
Šuniška laimė_ ________________________ 61
Neetiški sprendimai griauna dvasinį kūną_ ________ 63
Moralaus gyvenimo nauda__________________ 66
Du būdai laimei patirti_ ___________________ 72
Autoriai_____________________________ 75

< versti atgal versti pirmyn >


 7

VEIKSMINGA: šis metodas, taikomas daugelyje savivaldybių ir ministerijų, labai


greitai pasiteisino: jis veikia greitai ir patikimai. Visos valstybės išlaidos be jokių
ypatingų pastangų sumažėjo.

PAPRASTA: nereikia valios pastangų, priklausomybės pakaitalų ir gąsdinimu


paremto „kodavimo“. Potraukis pinigams ir korupcijai pranyksta nejučia, o paciento
gyvenimo kokybė bemat pagerėja.

PATOGU: nustojus vogti ir pradėjus daryti gerus darbus, pamažu pradeda nykti
kaltės jausmas ir vidinis nepasitenkinimas, nepasireiškia abstinencijos sindromų.

PRAKTIŠKA: jokio gąsdinimo iš STT, FNTT ir kitų institucijų, jokių teismų ir


persekiojimo. Jokių aršių televizijos debatų ir blogų naujienų per žinias.

UNIVERSALU: pašalina nerimą ir baimes, trukdančias gyventi visavertį gyvenimą


ir juo mėgautis. Suteikia galimybę ramiau gyventi ne tik biurokratams, bet ir kitiems
visuomenės nariams.

IŠMINTINGA: kam leisti, kad pinigai mus skurdintų ir kankintų. Išmokę tinkamai
su jais elgtis, galėsime jų turėti daugiau ir mokėsime jais džiaugtis.

REZULTATAS: naujas, su niekuo nepalyginamas darbo teikiamos prasmės pojūtis,


kai dirbi tam, kad sukurtum ką nors gražaus ir prasmingo.

< versti atgal versti pirmyn >


9

Įžanga

Tas, kuris kaupia turtus nepaisydamas teisingumo, Mums visiems ramybės neduoda galvosopė, kodėl mūsų šalyje tiek daug
neteisybės, melo, susvetimėjimo ir vienų kitiems nepagarbos. Kas mus verčia taip
įpusėjus jo gyvenimui turtai jį paliks. elgtis? Kodėl vis dažniau mums atrodo normalu vogti vieniems iš kitų. Kodėl, gau-
dami gerokai mažesnius atlyginimus, už prekes mokame tiek pat, jeigu ne daugiau,
Pranašas Jeremijas, 17:11 kaip ir turtingų Vakarų valstybių piliečiai. Kodėl valstybėje kaip metų laikai keičiasi
vyriausybės, tačiau nuolat lieka didžiulė korupcija, giminių tarnybos ir monopolijų
klanai.
Vienam iš knygos autorių – Aivarui – į galvą atėjo nepaprastai įžvalgi mintis:
Lietuvoje šiuo metu yra viena negera valdžia, nuo pinigų galime būti lygiai taip pat priklausomi kaip ir nuo nikotino, alkoholio,
saldumynų ar dar kokios nors kitos priklausomybės rūšies. Priklausomybę nuo
kurios mums reikia atsikratyti, – tai pinigų valdžia. pinigų kenčiantys asmenys tvirtai tiki, kad tik pinigai jų gyvenimus padarys gražius ir
laimingus. Jie šventai įtikėjo, kad protingas ir sėkmingas gali būti tik tas, kurio kišenėje
Vytautas Landsbergis ir sąskaitoje nestinga šlamančiųjų. Pinigai jiems atrodo absoliutus gėris, prieš kurį
nublanksta visos kitos vertybės ir idealai.
O kai priklausomybės kamuojamas asmuo tuo šventai tiki, tuomet jam atrodo
pateisinama padaryti kone bet ką, kad tik prasimanytų pinigų. Pinigai tampa vertin-
gesni už padorumą, sąžinę ir apskritai žmogiškąją vertę. Todėl toks asmuo yra pasi-
ryžęs peržengti moralines ribas, kad tik gautų pinigų, visiškai nekreipdamas dėmesio,
jog šie sprendimai kenkia jo psichinei sveikatai, o ką jau ir kalbėti apie visuomenę.
Apie tai ir yra ši knyga. Jos tikslas – išsiaiškinti, kas tai yra priklausomybė nuo pinigų,
kokie jos simptomai ir kaip ją gydyti; kokia riba tarp sveiko troškimo užsidirbti ir
žalingos priklausomybės; kaip pinigų garbinimas veda visuomenę į skolas ir neturtą.

< versti atgal versti pirmyn >


10 p r i kla u s o m y b ė n u o p i n i g ų 11

Pasiaiškinsime, kur dingo saiko pojūtis ir kodėl valdininkai visuomet savo darbo
broką teisina vieninteliu argumentu – trūksta lėšų. Kaip sustabdyti visuomenės
moralės žlugimą ir išsaugoti dar likusius savigarbos likučius? Kodėl tikėdami, kad
tas, kuris turtingas, savaime yra ir protingas bei sėkmingas, pasmerkiame save ir
kitus gyventi korumpuotoje valstybėje? Jeigu tie klausimai nors kartą jums nedavė
ramybės, tuomet čia rasite naujų įžvalgų, kurios, tikimės, daug ką sudėlios į vietas.

Kaip atsidūrėme tokioje padėtyje?


Kad problema skaudi ir negyjanti, įrodinėti nereikia. Tai akivaizdu pažiūrėjus
kiekvieno vakaro žinias. Priklausomybė nuo pinigų mūsų visuomenėje taip giliai į
mus įsismelkusi ir užvaldžiusi kiekvieną, kad nesunkiai pasislėpė po normalumo
kauke: ji taip paplito, kad sunku net pastebėti. Panašiai kaip miestelyje, kur visi gy-
ventojai –alkoholikai, niekas net neįsivaizduoja, kad galėtų būti kitaip. Mes matome
ūmiausias problemos išraiškas, tačiau nesuprantame, koks didelis ledkalnis slypi po
vandeniu. Tai mus verčia kovoti su priklausomybės padariniais, tačiau net nepaste-
bėjome, kaip giliai ši bėda įleidusi šaknis į mūsų visuomenę.
Matome atskirus korupcijos, vagysčių, nusikalstamos prekybos fragmentus.
Tačiau esame bejėgiai juos įveikti. Šie reiškiniai plinta kaip maras, reikalaudami
vis daugiau visuomenės išteklių, tačiau proveržio kaip nėra, taip nėra. Ar ne laikas
pripažinti, kad nežinome, kaip pažaboti dėl pinigų daromus nusikaltimus?
Įprastiniai metodai neveikia. Jokie bažnyčios pamokslai, jokios specialiųjų tyri-
mų tarnybos ar viešumas nepadeda sutramdyti išvešėjusių finansinių nusikaltimų.
Kas gi iš tiesų vyksta?
Visuomenė yra priklausoma nuo pinigų. Esame šventai įtikėję, kad tas, kuris
turtingas, yra kartu ir šaunus, ir mielas, ir dar visų protingiausias. Suabsoliutinome
pinigus, pavertėme juos aukščiausiu gėriu ir siekiamybe. Tik dėl jų mes vagiame vieni
iš kitų, valstybėje trūksta sąžiningų tarnautojų, nėra normalios verslo konkurencijos.
Nenuostabu, kad neturime ir jokių aukštesnių idealų. Vienas įtakingų Ukmergės
valdininkų paatviravo: „Vien tik auksas valdo mus.“ Kartu priduria, kad jis, kaip
ilgametis darbuotojas, pastebi, jog Ukmergės savivaldybės sprendimai vis labiau

< versti atgal versti pirmyn >


12 p r i kla u s o m y b ė n u o p i n i g ų K a i p at s i d ū r ė m e t o k i o j e pa d ė t y j e ? 13

Jokie bažnyčios išsigimsta. Jis tai pasakoja susistvėręs už Kad nesiliaujame skaičiavę ir viso pasaulio vertinę pagal ekonominius dėsnius,
galvos, nes neturi nė menko supratimo, tik parodo, į kokį didelį priklausomybės voratinklį esame įkliuvę. Pasnigo. Ką
pamokslai, jokios kaip visa tai sustabdyti. pirmiausia darome? Ogi paskaičiuojame, kiek tai kainuos nukasti sniegą. Visos
specialiųjų tyrimų Priklausome oligarchinio mąstymo antraštės skelbia – dėl sniego patyrėme tiek ir tiek litų žalos! Iš Japonijos atveža isto-
tarnybos ar viešumas kultūrai. Oligarchinis mąstymas tvirtina, rinių nacionalinių drabužių – kimono – kolekciją. Deja, niekam neįdomu. Tuomet
kad mus valdyti verčiausi tie, kurie turi pasakoma, kad vienas kimono vertas net 300 000 litų. Iškart suklūstame: ko gero,
nepadeda sutramdyti daug pinigų. Tie, kurie padaro karjerą verta eiti pažiūrėti, jeigu jau tiek kainuoja. Juk geras muzikantas tik tas, kuris pardavė
išvešėjusių finansinių versle, laikomi likimo numylėtiniais. Jeigu bent milijoną albumų. Geras filmas tik tas, kuris surinko tūkstančių tūkstančius litų
nusikaltimų. Kas gi kitoje srityje – sėkmė matuojama pagal pajamų.
tai, kiek tavo pasiekimai leidžia užsidirbti. Esame jau paskaičiavę viską: kiek kainuoja užauginti vaiką, kiek – žmogaus
iš tiesų vyksta? Kitaip sakant, mokytojas bus laikomas gyvybė ar išlaikyti jaunystę ir t. t. Tik skaičiuodami nesuprantame, kad taip tik dar
gerbiamu tada, kai gaus didelių pajamų. labiau klimpstame į priklausomybę, nes skaičiais pradedame tikėti labiau negu pačia
Toks mąstymas pagrįstas tuo, kad visa ko tikrove. Alkoholio, rūkymo ir narkotikų priklausomybės bent jau aiškiai matomos ir
sėkmė ir laimė matuojama pinigais.
Visi daugiau ar mažiau suklumpame
prieš šią bėdą, nes visi kaip mantrą kartojame – trūksta pinigų. Atrodo, jog visos
problemos tik dėl to, jog trūksta pinigų. Visi suklumpame prieš pinigus, nes naiviai
tikime, jog pinigai ir išganymas yra vienas ir tas pats.
Paklauskite, ko žmogui labiausiai trūksta, dėl ko jis negali ramiai gyventi, pro-
duktyviai dirbti ir t. t. Jis, aišku, atsakys: „Trūksta pinigų, per mažai uždirbu.“ Nėra
pinigų – iškart sustoja visi darbai ir darbuotojai praranda ūpą dirbti. Kad pinigai yra
pagrindinis variklis, stumiantis visuomenę ir ekonomiką į priekį, yra tiesa. Tačiau
tiesa tik tiek, kiek sureikšminame pinigus, arba tiek, kiek esame nuo jų priklausomi.
Iš tiesų ne pinigai stumia ekonomiką į priekį, o žmonių besaikis noras viską spręsti
vien pasitelkus pinigus. Žmonės kalnus nuverčia, stengdamiesi gauti savo pinigų
dozę. Patys žinote, koks atkaklus gali tapti žmogus, kai turi skolų bankui. Jeigu išsi-
vaduotume nuo šios priklausomybės ir skirtume pinigams deramą vietą, nebeliktų
daugybės problemų, kurias mes patys ir susikuriame.
Kad pinigai sprendžia problemas, yra tokia pati iliuzija, kaip ir tai, kad alkoholis
padaro mūsų gyvenimą linksmesnį. Suprantame jūsų norą prieštarauti, tačiau kol kas
neįrodinėsime, tikėdamiesi jūsų dėmesio likusiai knygos daliai. Iš tiesų įsitikinsite,
kad daugumai iš mūsų pinigai sukuria daugiau problemų, nei jų išsprendžia.

< versti atgal versti pirmyn >


14 p r i kla u s o m y b ė n u o p i n i g ų 15

turi šalutinį poveikį sveikatai. O pinigų priklausomybė iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog
turi tik teigiamą poveikį ir nėra jokių neigiamų šalutinių reiškinių.
Pinigai taip pat sukelia šalutinį poveikį. Jie atsiranda tuomet, kai dėl perdėto
susižavėjimo pinigais pradedame elgtis neetiškai. Tai turi ilgalaikių padarinių dvasi-
nei sveikatai, tačiau kažkodėl iki šiol dar nesugebėjome to susieti ir tiksliai įvardyti.
Jeigu žmogus nusikalsta tam, kad gautų alkoholio, mes aiškiai įvardijame, jog kaltas
alkoholis. Vadinasi, jeigu nusikalstama dėl to, kad labai trokštama gauti pinigų, tai
kalti pinigai. Kas yra priklausomybė nuo pinigų?
Jeigu neturėtume tokių iliuzijų, kad pinigai yra gero ir prašmatnaus gyvenimo
sąlyga, ar rizikuotume savo darbu, garbe ir ateitimi dėl kelių tūkstančių litų?
Žmonių masės visomis išgalėmis veržiasi gauti kuo daugiau šlamančiųjų.
Žmonės nusikalsta, nes nesugeba suvaldyti pinigų godumo. O godumas
Kadangi visi labiau rūpinasi ne kuo daugiau sukurti, o kuo daugiau nulupti, tai ar
atsiranda tada, kai pinigus susiejame su laime, meile ir kitais gyvenimo džiaugsmais.
verta stebėtis, kad visiems pinigėlių nepakanka. Kyla begalinis pavydas. Visuomenėje
Kas nenori būti laimingas, mylimas ir gerbiamas? Jeigu įtikime, kad šiems dalykams
sukuriamas mitas, kad egzistuoja keletas „laimingųjų“, kurie kažkokiais būdais pri-
pasiekti būtina sąlyga yra pinigai, tai iškart galime atsisveikinti su morale. Žmogus
puolė prie lovio, o likusieji labai norėtų užimti jų vietą.
pamina moralę, ir tai yra pagrindinis pinigų troškimo šalutinis poveikis.
Kaip matote, tai yra užprogramuotas socialinis konfliktas. „Laimingieji“ jaučia
Pinigų garbinimas, tarnystė jiems lemia korupcijos, susvetimėjimo ir nesiliau-
nuolatinį pavojų savo šiltai vietelei, nes yra tiek daug norinčiųjų juos pakeisti, nes
jančio nerimo augimą. Dėl jų nepaisoma piliečių teisių ir kasdien dergiama moralė.
visuomenė skendi aklame pagiežingame pavyde, todėl jie vis rečiau renkasi būdus,
Godumas valdo. Kadangi nieko daugiau nebeliko šventa, tai godulys yra švenčiausia,
kaip palaikyti savo gerovę. Kadangi liaudimi jie visiškai pagrįstai negali pasitikėti,
ką turime.
tai juos verčia atramos ieškoti sudarant korupcinius ryšius su kitais „laimingaisiais“,
Daugumos nusikaltimų, korupcijos ir žmonių konfliktų priežastis yra apmau-
užimančiais svarbius postus. Pastarieji, beje, taip pat negali nusiraminti, nes ir jų kėdės
džiai skausminga: jie meldžiasi pinigams. Tai dvasinė liga, kurią pavadinkime pri-
labai jau vilioja minias „kolegų“, kurie laukia savo eilės „prasimušti į žmones“. Taigi oli-
klausomybe nuo pinigų. Kodėl būtent priklausomybe? Kaip ir įkliuvęs į bet kurios
garchinio mąstymo visuomenėje neišvengiamai atsiranda valdininkų ir verslininkų
kitos priklausomybės žabangas, išsigelbėjimo nelaimėlis ieško ten, kur jį nuolat veda
„draugystė“. Susiskaldymas, susvetimėjimas ir veidmainystė vis stiprėja.
į pražūtį. Tai tokia pati priklausomybė kaip ir visos kitos. Priklausomybė, kurianti
„Nelaimingieji“, savaime aišku, budriai ieško „laimingųjų“ nuodėmių ir drasko
iliuziją, kad yra vertinga ir naudinga, o iš tiesų pamažu griaunanti mūsų savigarbą,
juos į skutelius. Tačiau nutyli, kad atsidūrę šių vietoje, elgtųsi lygiai taip pat. Kai
visuomeninio ar asmeninio gyvenimo pamatus ir pasitikėjimą vienų kitais. O svar-
pinigai yra „aukščiausiasis gėris“, tokios sanklodos tiesiog neišvengsi. Susiformuos
biausia – ji sunaikina žmonių finansinę gerovę. Bet apie tai – kitame skyriuje.
korupciniai klanai, kurie turtės iš nešvaraus verslo. Likusieji piktinsis, bet bus nesun-
kiai paperkami, todėl niekaip neįveiks „oligarchų“. Skurdas ir neviltis užprogramuoti
oligarchiniame mąstyme. Iš vienos pusės – turtai, izoliuojantys nuo visuomenės
ir nepaliaujamas nerimas dėl ateities. Iš kitos – skurdas, bejėgiškumas ir nuolatinė
pagieža turtingiesiems.

< versti atgal versti pirmyn >


16 p r i kla u s o m y b ė n u o p i n i g ų K a s y r a p r i kla u s o m y b ė n u o p i n i g ų ? 17

Pinigai yra tik paprasti popierėliai, kuriuos sukūrė žmogaus protas. Tačiau jie tvirtina, kad žmonės užsikabina daugiadienėms kaip tik dėl to, kad vadovaujasi šia
neturėtų mums pakeisti šventoriaus. Pinigai yra reikalingi, uždirbkime jų, turėkime „išmintimi“.
jų, leiskime juos savo džiaugsmui. Tačiau supraskime, kad visuomet yra RIBA, kai Linkęs į priklausomybę nuo pinigų žmogus savo dvasios bėdas mėgina spręsti
dėl pinigų žmogus pradeda griauti savo ir kitų žmonių gyvenimus. Priklausomybė nešvariais būdais gaudamas pinigų. Na, kad ir ima kyšius. Iš pradžių pratinasi. Visi
nuo pinigų ˜– tai dvasinė negalia, kai dėl pinigų godumo pradedama KENKTI sau žinome, kad naujokai nuo stambių „reikalų“ nepradeda. Vėliau, jeigu pirmoji patirtis
pačiam ir kitiems. Riba peržengiama ir į priklausomybę patenkama, kai žmogaus smagi ir nerūpestinga, ima didinti „dozes“ – kyšiai tampa didesni ir solidesni.
sprendimai ir pinigų gavimo būdai pasidaro NEETIŠKI. Tam kartui, atrodo, kad ir dvasinės bėdos išspręstos. Atsirado krūva „partnerių“,
Esame priklausomi. Susikūrėme tokią kultūrą, kurioje garbinami pinigai ir demonstruojančių dirbtinę pagarbą, kekšės „myli“, pasaulis po kojomis… Taip
suteikiama jiems vaisto nuo dvasinių kančių galių. Kaip alkoholikui būtinai reikia pinigai sukuria iliuziją, kad gali išspręsti dvasines bėdas. O kai vargšelis tuo galutinai
šiek tiek išgerti, taip ir mums reikia pinigų, kad jaustume nors minimalų dvasinį įtikėjo ir kai įprato „imti“, tuomet, kaip ir bet kuri kita priklausomybė, ši parodo savo
pasitenkinimą. tikrąjį veidą.
Nuo ko viskas prasideda? Kaip ir įklimstant į kiekvieną priklausomybę, – nuo Priklausomybės klasta yra ta, kad jos nepastebime, kol ji sliūkina aplink mus ir
nekaltų žaidimų. Priklausomybė nuo pinigų įtraukia klastingai, pamažu. Pradžia leidžia savo čiuptuvus. Tuo metu mes „mėgaujamės nauju gyvenimu“ ir ilgą laiką
atrodo tokia nekalta. Pinigų reikia, kad pragyventume. To ir mes neginčijame. nepastebime, kad ji mus įtraukia vis labiau ir labiau. Kyšininkauti tampa normalu ir
Tačiau visa bėda yra ta, kad daug kas klaidingai tiki, kad pinigai yra vaistas nuo
visų nelaimių. Į banknotus žiūrime kaip į piliulę nuo dvasinio nepasitenkinimo.
Tačiau kai žmogus turi stogą, lovą ir maisto, pinigai jau mažai kuo gali padėti spren-
džiant dvasines bėdas. Galvoti, kad tapsi laimingas, jeigu turėsi didelius namus – tai
iliuzija. Taip, trumpam užplūs laimės jausmas, tačiau ar ilgai jis tęsis?
Tačiau kai tikite, kad būdami turtingi savaime būsite ir laimingi, nenuostabu,
kad būsite pasirengę net ir nelabai padoriems sprendimams. O ypač jeigu šventai
tikite, kad turėdami pinigų įgysite kitų žmonių pagarbą ir palankumą.
Taigi, kad užsikabinote ir brendate į velniavą, išduoda pirmas svarbus požymis.
Jūs pradedate neetiškai elgtis. Kaip ir su kiekviena velniava, iš pradžių smaginatės
ir negalvojate apie tolimą ateitį. Taip pat būna ir su tabaku, alkoholiu ar kuo nors
kitu. Vėliau smagumas pamažu dingsta, lieka tik impulsyvus įprotis griebtis senojo
šiaudo. Kol šią priklausomybę dar galime kontroliuoti, gyvenimas pakenčiamas.
Tačiau visos priklausomybės turi polinkį augti ir vis labiau įtraukti savo vargšę auką
į pražūtie sūkurį.
Kentėdamas nuo pinigų priklausomybės, nelaimėlis, kaip sako liaudis, gydosi
tuo, nuo ko susirgo. Gydytojai toksikologai stveriasi už galvos, kai kalbama apie
tuos patikliuosius, kurie vadovaujasi šia liaudies išmintimi. Gydytojai kategoriškai

< versti atgal versti pirmyn >


18 p r i kla u s o m y b ė n u o p i n i g ų K a s y r a p r i kla u s o m y b ė n u o p i n i g ų ? 19

Priklausomybės įprasta. Šiuo etapu tikime, jog gauname Na, o kitoje pusėje – ilgas sąrašas būdų, kaip kenksmingos medžiagos vagia iš
kažką VERTINGA. O iš tiesų „mėgau- mūsų ateitį. Ir, kas apmaudžiausia, kaip tikras vagis išneša naudą, o nieko nepalieka
klasta yra ta, kad jos jamės“ siūriu pelėkautuose. Tačiau, kaip mainais.
nepastebime, kol ji byloja liaudies patarlė, juokiasi tas, kas Jeigu perskaitęs bet vieną iš šių knygų įvertinsite, kad alkoholis, cigaretės ar nar-
sliūkina aplink mus ir juokiasi paskutinis. Šiuo metu nelaimėlis kotikai jums nesuteikia visiškai nieko, išskyrus saviapgaulę, neteksite jokios motyva-
valdininkas painioja dorai uždirbtus cijos ir toliau piktnaudžiausite kenksmingomis medžiagomis. Tas pats ir su pinigais.
leidžia savo čiuptuvus. pinigus su vogtais ir guodžia save, kad tik Kol tikėsime, jog nešvariai gaunami pinigai mums suteikią tik svarią naudą, tol klestės
jis vienas mato skirtumą. visos įmanomos korupcijos ir oligarchijos rūšys ir formos. Žmonės visomis išgalėmis
Dauguma nusikaltimų yra pada- ieško laimės. Jeigu korumpuotam valdininkui ar verslininkui pateiksime įrodymų,
roma dėl pinigų. Niekas neis ir nevogs šiaip sau, kad laisvalaikį smagiai praleistų. kad toks elgesys laukiamos laimės nesuteiks, o kaip tik priešingai, tuomet ir įrėmę
Dažniausiai ši liga į mus įsismelkia dėl to, kad neišmanome elementarių dėsnių, kaip šautuvą jo nebepriversime duoti ar imti kyšių. Štai toks veikiausiai ir yra vienintelis
iš tiesų tapti turtingam. Apie tai išsamiai aptarsime vėlesniuose knygos skyriuose, o įmanomas būdas pažaboti šią negalią.
kol kas išsiaiškinkime iki galo dėl amoralių „uždarbių“. Dabar daugelis sprendžiame sunkmečio padiktuotas ekonomines problemas.
Žmogus – tokia būtybė, kuri visur ieško sau naudos ir pasitenkinimo. Moralės Ekonominės problemos – tai pinigų trūkumo problemos. Tikime, kad jeigu kas nors
žmonių neišmokysi taip, kaip neišmokysi sveiko gyvenimo būdo, jeigu jis nematys mus grąžintų į „palaimintus“ 2007-uosius, tai tik džiaugtumėmės ir nieko nebesto-
naudos sau. Geriausiu atveju kurį laiką darys naujoviškai, tačiau vėliau ir vėl grįš prie kotume. Ar tikrai? Ar tik neprimiršome, kad Lietuvos gyventojai nuo 2000-ųjų iki
savo. Visos valios pastangos yra laikinos. Ir vienintelis būdas atsikratyti bet kokios 2008-ųjų ne tik sparčiai turtėjo, bet ir tuo pat metu sparčiausiai visame pasaulyje
priklausomybės – nuosekliai pakeisti mąstymą, nuostatas ir įpročius. O svarbiau- savižudžiavo, naikino save be saiko girtaudami, vartodami narkotikus ir panašiai. O
sia – išsiaiškinti, ar įsivaizduojama nauda yra iš tiesų tiek vertinga, kiek žmogus jeigu jums dabar tuo sunku patikėti, žvilgterėkite į dar „klestėjimo laikais“ Žmogaus
įsivaizduoja. studijų centro parengtą studiją „Lietuvos susinaikinimo fenomenas“1.
Alenas Karas (Allen Carr) knygoje „Lengvas būdas mesti rūkyti“ siūlo taikyti Lietuva, kaip šalis, nuolat turtėjo, tačiau ankstesnis „klestėjimas“ visuomenės
smegenų „plovimo“ metodą. Išdėliokime žmogui visus pranašumus ir trūkumus, ką nepadarė laimingos. Ar nematote rimto prieštaravimo tarp to, kuo labai tikime, ir
jis gauna ir ką praranda „besimėgaudamas“ savo priklausomybe, ir tuomet jam viskas to, kaip yra iš tiesų? Nesvarbu, kiek turime, vis vien jaučiamės nelaimingi. Viskas
stos į vietas. Šios knygos skaitytojai tokiu būdu atsikratė ne vienos priklausomybės. pradeda aiškėti, kai į šį procesą pažvelgiame vertindami pagal priklausomybės
Svarbiausia – tai kone vienintelis iš tiesų veikiantis metodas. padarinius.
Palyginkime su priklausomybe nuo alkoholio ar rūkymo. Vienoje Temidės Valdininkai vagia, nes jie priklausomi nuo pinigų. Tai tokia pati priklausomybė
svarstyklių pusėje atsidurs daugybė pseudoargumentų, skirtų save apgauti ir toliau kaip ir nuo nikotino, alkoholio, narkotikų. Ir įjunkus į šią priklausomybę, kaip ir
naikinti kenksmingomis medžiagomis. Jeigu netikite, paskaitykite šio autoriaus į kitas geriau ištyrinėtas priklausomybes, veikia lygiai tas pats mąstymo ir elgesio
knygas „Lengvas būdas mesti rūkyti“ ir „Lengvas būdas suvaldyti alkoholį“. Perskaitęs
ir pats galėsite įsitikinti, kad šios medžiagos mums tik meluoja. Jos nesuteikia visiškai
1 http://www.ana.lt/alytausnaujienos/spausdinti/?nid=2639
jokių pranašumų, o tik priverčia mus apgaudinėti save visokiausiais išsigalvojimais http://www.psichologijatau.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=186:fenomenas-
apie jų tariamą naudą. 2&catid=62:tyrimai

< versti atgal versti pirmyn >


20 p r i kla u s o m y b ė n u o p i n i g ų 21

Valdininkai vagia, mechanizmas. Jeigu norite išgydyti val-


dininką nuo korupcijos ir kyšių ėmimo,
nes jie priklausomi vienintelis būdas yra parodyti, kad be
nuo pinigų. Tai tokia priklausomybės galima gyventi gražiau
pati priklausomybė ir laimingiau.
Valdininkai dažniausiai turi pagrin-
kaip ir nuo nikotino, dinį motyvacijos šaltinį – pinigus. Tik
alkoholio, narkotikų. suprasdami, jog neetiški sprendimai, Viešumas nebepadeda
priešingai nei atrodo iš pirmo žvilgsnio,
nesuteikia tiek gyvenimo džiaugsmo,
Žurnalistai iškapsto tūkstančius istorijų, tačiau viešumas korumpuotiems valdi-
galime tikėtis drausmingo ir moralaus visų valdininkų ir verslininkų, įpratusių „sukti“
ninkams jau nebeturi jokios įtakos. Jeigu jūs išsiaiškinate, jog žmogus yra alkoholikas,
verslą pirmuosius papirkinėdami, darbo.
jis tampa viešu alkoholiku, tačiau vis tiek geria kaip gėręs. Tik bus dar blogiau – nuo
LENGVAS BŪDAS – tai ne paprastas moralizavimas. Tai nuosekli įsitikinimų
šiol jis gers ir to neslėps. Tas pats atsitiko ir su mūsų valdininkija bei kai kuriomis
keitimo sistema. Priklausomybė savo auką užkabina dešimtimis čiuptukų. Reikia
verslo struktūromis. Iki paviešinimo žiniasklaidoje jie slapta vogdavo, kaip kad
atkabinti juos visus.
alkoholikas slapta geria, tikėdamasis, kad bendradarbiai ir žmona neužuos. Tačiau
Taip, kaip spontaniškais pasvarstymais neįtikinsite alkoholiko mesti gerti,
paviešinus, valdininkas, kaip raudonarmietis jūreivis, plėšia savo mėlynai dryžuotus
taip neįkalbėsite ir valdininko nepasirašyti ant iš anksto suderintų viešųjų pirkimų
marškinėlius ir rėžia: „Na ir kas, aš ligonis, bet vis tiek taip darysiu...“
konkurso dokumentų. Alkoholiką galite gąsdinti kuo tik norite – kad jis gadina
Taip ir valdininkija vagia toliau, bet, kas blogiausia, dabar jau viešai. Galutinai
sveikatą, kad vėjais leidžia pinigus, kad griauna savo šeimą. Jo niekas neįtikins, kol
praranda bet kokią savigarbą ir padorumą. Prokuratūrose dingsta bylos, jos stringa
pats bus šventai įsitikinęs, kad alkoholis jam teikia laimės. Galite uždaryti į kalėjimą,
teismuose, nusižengę pareigūnai blogiausiu atveju tik atsiprašo viešai ar gauna kokį
galite ištatuiruoti ant kaktos, kad jis yra alkoholikas. Taip ir valdininkams galite grū-
niekingą papeikimą. Niekas neatsako už savo darbus ir net neketina tos atsakomybės
moti, gąsdinti, duoti į teismus, rašyti straipsnius, siųsti STT, FNTT ir kitų institucijų
imtis. Tad supraskite šį faktą, kad jau atėjo ta diena, kai iš mūsų vagiama VIEŠAI,
pareigūnus, tačiau padėtis visiškai nepasikeis. Iki tol, kol jie tikės, kad nešvarūs pinigai
viešai apie tai kalbama, prisipažįstama ir blogiausiu atveju dažniausiai baudžiama
duoda realios naudos.
papeikimu, o rečiausiai – atleidimu iš darbo. Kiekvieną dieną pranešama apie vieną
Apmaudu, tačiau vis mėginame spręsti tą problemą visiškai neveiksmingai.
ar kitą korupcijos atvejį, tačiau ar teko girdėti, kad kas nors būtų nubaustas REALIA
Kyšininkų gaudytojai mano, kad kyšininkai gali pasirinkti – imti ar ne. Todėl išleidžia
bausme?
įvairių draudimų ir įsakymų. Pagauna su įkalčiais. Tačiau jeigu alkoholikui drausi
Viešumas stiprių priklausomybių negydo. Priklausomybė nuo pinigų net ir po
gerti, ar jis gers mažiau? Jeigu bandysi iš jo atimti butelį, manote, jam gerklė daugiau
išaiškintos vagystės faktų niekur nedingsta. Ji įgyja tik dar atgrasesnę formą. Tiesa vis
nebedžius? Taigi galima prikurti šimtus antikorupcinių draudimų, tarnybų, komitetų
labiau lenda į paviršių, vis labiau bado akis. Užkietėjusiam narkomanui daug svarbiau
ir t. t. Viskas nueis šuniui ant uodegos, nes nevaldomas noras vogti niekur nedings.
gauti dar vieną didesnę dozę, nei tai, ką apie jį pagalvos aplinkiniai. Lygiai taip pat
Juk net pasiekėme tokį degradacijos lygį, kai jau ir viešumas nebepadeda!..
vėlyvos stadijos priklausomybės įkalintam politikui yra daug svarbiau patenkinti

< versti atgal versti pirmyn >


22 p r i kla u s o m y b ė n u o p i n i g ų V i e š u m a s n e b e pa d e d a 23

Mums „išplovė“ savo ir savo draugų finansinius interesus, valdininkai ar verslininkai, bet ir daugiau ar mažiau mes visi. Kaip rašėme knygos
nei tai, ką apie jį galvoja jo rinkėjai. pradžioje, šios negalios šaknys slypi oligarchinėse visuomenės vertybėse. Tai reiškia,
smegenis, kad Viešumas nesustabdys neetiško kad pati visuomenė yra tokia, kokia nusipelnė būti. Mums būtina pervertinti savo
patikėtume, jog elgesio. Įsivaizduokite, kad parduotuvėje nuostatas dėl pinigų. Jeigu pinigai mums nebeatrodys panacėja nuo visų ligų, tai
pinigai ir ekonomika prisikraunate pilną vežimą prekių, prava- niekas jų tiek nesivaikys ir nesistengs bet kokia kaina gauti. Nėra sunku atsikratyti
žiuojate pro kasą nesusimokėjęs, o parda- šios priklausomybės – tik reikia suprasti ir įvertinti, su kuo turime reikalą. Mums
yra svarbiausi dalykai vėjos tik piktai tarp savęs paniurzga. Taip „išplovė“ smegenis, kad patikėtume, jog pinigai ir ekonomika yra svarbiausi dalykai
mūsų valstybėje. ir mes vis paniurzgame prie televizoriaus, mūsų valstybėje. O jeigu tai svarbiausi dalykai, vadinasi, visa kita yra santykinai
pažiūrėję dar vieną reportažą apie dar nereikšminga ir visos priemonės įgyti pinigų yra pateisinamos. Tad kodėl turėtume
vieną valdininkų nuosmukį. Argi vagis ne- stebėtis korumpuotu politiku, imančiu kyšį, jeigu visi vienu balsu tvirtina, jog pinigai
grįžtų į tokią parduotuvę kiekvieną dieną pats svarbiausias dalykas? Tuomet tas, kuris vagia, elgiasi teisingai. Paplokime jam
ir neatsivestų čia ir savo draugelių? Jūsų per petį – tai šaunuolis! Štai kaip gudriai prasisuko! Tuomet jis tik stengiasi įgyti
pyktis ir nepasitenkinimas yra vertas lygiai tiek, kiek bailaus apsaugos darbuotojo, kuo daugiau didžiausio gėrio. Patys pradedame garbinti pinigus, o paskui stebimės,
kuris tik per vaizdo kamerą stebi, kaip apvagiama parduotuvė, tačiau neturi drąsos kodėl jų taip nori ir kiti. Apie mūsų iškreiptas vertybes puikų straipsnį „Korupcija –
išeiti ir sudrausminti. Jis tik tyliai sėdi ir guodžiasi, jog parduotuvė yra ne jo. Kaip nacionalinė vertybė“ parašė Edvardas Balys2.
manote, ar ilgai ten dirbs toks apsaugininkas? Jį atleis iš darbo ir dar lieps atlyginti Pasigirsta pasiūlymų, kad turime viešinti visas valstybinių institucijų išlaidas,
visus patirtus nuostolius, kuriuos jis mokės visą likusį gyvenimą. tačiau nejaugi manote, kad jie neras kitų būdų vogti? Juk žinote, kad nuo seno
Taip skolas mokėsime ir mes. Visą likusį gyvenimą mokėsime už savo nevei- alkoholiko galite slėpti butelį kur tik norite – jis vis vien jį užuos. Kuo sunkesnės
klumą, už prisitaikymą prie to, prie ko amoralu prisitaikyti. Mokėsime už vėluojamą paieškos – tuo didesnis džiaugsmas suradus. Tas pats mūsų lauktų, jeigu būtų vieši-
uždaryti elektrinę, už socialinio draudimo sistemos deficitą, už visas mums nerei- namos išlaidos. Paskatintume biurokratus dar azartiškesniam žaidimui. Dar mažiau
kalingų stadionų statybas, už paimtas milijardines paskolas ir t. t. Jūs galite ir toliau suprastume, ką jie valdžios postuose veikia. O šie dar labiau džiaugtųsi, radę kokį nors
teisintis, kad parduotuvė ir valstybė yra ne mano, tačiau supraskite, jog vis vien naują būdą apvynioti mus apie pirštą ir galėdami plauti mūsų pinigus.
turėsite padengti skolas. Taigi bailus ar abejingas pasyvumas kainuoja. Kainuoja
nemažai, tačiau ši kaina nepaliaujamai auga. O derėjo išeiti ir stoti į kovą su vagimis.
Gal ir baisu, gal ir būtų kainavę daug nervų ir sveikatos. Tačiau tuomet virš jūsų galvų
nebūtų susikaupusių nepakeliamų skolų.
Kaip yra pasakęs Albertas Einšteinas (Albert Einstein), jeigu visą laiką darysi tai,
ką darei anksčiau, gausi vis tuos pačius rezultatus. Jeigu ir toliau vien tik viešinsime
valdininkų korupciją, tačiau nieko daugiau nesiimsime, bus taip pat, kaip yra dabar:
NIEKO GERO. Reikia keisti veiksmų planą.
„Lengvas būdas atsikratyti priklausomybės nuo pinigų“ parodys, kaip įveikti 2 http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/ebalys-korupcija--nacionaline-vertybe.d?id=28815939
šią visuomenę apėmusią negalią, į kurią, žinoma, įsipainioję ne tik korumpuoti http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/vlaucius-prezidente-juk-zadejote-kovoti-su-oligarchais.d?id=24315769

< versti atgal versti pirmyn >


24 T i k r o j i p i n i g ų v i e ta 25

judaizme vadinami „šventa nuosavybe“. Nenorime pinigų


Jie apsaugoti nuo ekonomikos krizių.
Net jeigu iš jūsų tokius pinigus kas nors
demonizuoti. Tai yra
ir atimtų, juos stebuklingu būdu atgausite viena iš gėrio formų
artimiausioje ateityje. Turbūt ne kartą teko pasaulyje, tačiau,
girdėti istorijų, kaip turtus praradę žmonės
sugeba juos atkurti ir netgi pagausinti. O
kaip ir bet kokiu
Tikroji pinigų vieta kiek esame girdėję tokių istorijų, kai ne- gėriu, įmanoma
švariais būdais uždirbti pinigai staiga ima piktnaudžiauti.
ir negrįžtamai prapuola?
Nenorime pinigų demonizuoti. Tai yra viena iš gėrio formų pasaulyje, tačiau,
Štai vienas pavyzdys, kuris visa tai
kaip ir bet kokiu gėriu, įmanoma piktnaudžiauti. Kol kas per mažai akcentavome,
puikiai įrodo. Tarkime, paėmėte ir apvogė-
kokia turėtų būti pinigų vieta mūsų gyvenime.
te banką. Sėkmingai sumėtėte pėdas ir su
Ši knyga tikrai nėra skirta vidutines pajamas gaunantiems žmones, ši knyga yra
riebiu „uždarbiu“ saugiai pasiekėte namus.
apie tuos, kurie gauna dešimtis tūkstančių, tačiau jiems vis tiek negana. Tai žmonės,
Esate turtingi?
kurie turėdami milijonus, nepraleis progos iš jūsų atimti ir penkis litus, jeigu tik
Dauguma atsakytų „taip“. Laisvai liejasi šampanas, aplink sukinėjasi „palydovės“,
galės.
planuojate naują gyvenimą. Pradėsite nuo išsvajotos kelionės į Maldyvus...
Tai geriausiai atskleistų palyginimas su mitybos problemomis. Problema ne tai,
Tik štai svarstant kelionės planus, mėgaujantis brangiausio cigaro dūmais, į
kad daug valgome, o kad valgome negyvą, perdirbtą maistą. Taip pat ir su pinigais
namus agresyviai įsiveržia „Aro“ būrys ir susemia „naujuosius turtuolius“. Ginkluoti
– mes jaučiame dvasiškai švarių, t. y. etiškais būdais įgytų, pinigų badą. O nešvariai
pareigūnai visai nemandagiai svečius suguldo ant grindų, pateikia orderį kratai ir visai
uždirbti pinigai mums nesuteikia laukiamo pasitenkinimo. Nejaugi iš tiesų manote,
nekultūringai šeimininkauja jūsų namuose.
kad vogtas turtas neša laimę? Juk čia kaip su perdirbtu maistu – jeigu valgote negyvą
Ar vis dar manote, kad esate turtingas? Aišku, kad ne. Tačiau atsakykite: ar visą
maistą, ląstelės vis tiek badauja ir reikalauja naujos maisto porcijos. Tačiau ir senojo
tą laiką, kai mėgavotės turtingu gyvenimu, iš tiesų buvote turtingi? Vargu. Antraip
negali pašalinti, nes organizmui itin stinga energijos. Dėl to žmogus vis pučiasi, tačiau
niekaip nepaaiškinsite, kodėl turtus „Aras“ neatsiklausęs paima ir grąžina tam, kam
nuolatos jaučiasi alkanas. Taigi galite turėti prisikrovęs pusę garažo grynųjų, tačiau
jie anksčiau ir priklausė. Štai jūs ir matote, kad pinigai chaotiškai nekeliauja iš rankų
jausitės kaip tikras skurdžius.
į rankas. Egzistuoja tam tikri dėsniai, kuriems jie paklūsta. Jie gali keliauti ratu, tačiau
Svarbiausia oligarchiškai mąstančių asmenų klaida – jie nejaučia skirtumo
galiausiai nusėda kišenėse tų, kurie sukuria pasauliui didžiausią vertę. Pinigai mėgsta
tarp moraliai ir nemoraliai uždirbtų pinigų. Jie nejaučia, tačiau jų sąžinė – visada. Jie
kūrėjus, drąsius vizionierius ir strategus. Jie neapkenčia vagių ir pavyduolių. Šiems
tiki, kad PELNAS YRA VISKAS. Tuo tikėjimu labai didžiuojasi, o blogiausia – kad
pinigai pražūtingi.
apkrečia tuo visus aplinkui, dar turėjusius bent kiek sveiko proto ir sąžinės. Apkrečia
Taigi pinigai būna ir palaiminti, ir prakeikti. Nelygu, ką sukūrė jų šeimininkas.
taip stipriai, jog sąžinė ir sveikas protas užkrėsti nunyksta ir nebesipriešina.
Savaime jie nėra nei gėris, nei blogis, tačiau vienu ar kitu juos paverčia mūsų veiksmai.
Retas tai žino, kad pinigai būna dvasiškai švarūs ir nešvarūs. Švarūs pinigai
Štai kaip turime mąstyti, jeigu norime „ekologiškai“ turtėti.

< versti atgal versti pirmyn >


26 K a i p at s i r a n d a p r i kla u s o m y b ė s ? 27

malonumas grįžta. Tačiau tai tik tam kartui. Kaip ir besimėgaujančiam heroinu
narkomanui, kyšininkui tenka vis didinti dozes.
Taip vis giliau vargšelis brenda į drumzlinus klastingos upės vandenis, kol pagaliau,
žengus dar vieną žingsnį, koja prasmenga nematomoje duobėje, ir nuotykių ieškotoją
sugriebia upės srovė. Nuo šiol mūsų herojų jau ji ir valdo, ir jam belieka tik skandintis sa-
viapgaulės iliuzijose, kad jis kontroliuoja padėtį. Ne, dabar jau vargšelis tapo priklausomas
nuo upės malonės. Ji pamažu neša auką ten, kur jai reikia. O jeigu tiksliau – į krioklį, kuris
Kaip atsiranda priklausomybės? staiga pasiglemš auką. Tačiau tarp priklausomybės ir žūties dar ilgas kelias...
Gerbiamas kyšio gavėjau! Ar prisimenate tą jausmą, kai įėjęs į posėdžių salę
ant stalo pasidedate daugiau nei tūkstantį litų kainuojantį portfelį, iš jo išsitraukiate
Priklausomybė nuo pinigų prasideda lygiai taip pat nekaltai, kaip ir visos kitos
naujausio modelio kompiuterį ir atsiraitojęs rankoves, kad visi matytų naują brangų
priklausomybės. Keletas dovanų už gerai sutvarkytus reikalus, keletas paskirtų
laikrodį, bandote prisiminti, kuris mygtukas įjungia tą modernų aparatą. Visos
premijų už „sunkų“ darbą. Lygiai taip pat nekaltai viskas prasideda ir su cigaretėmis.
moteriškosios lyties atstovės nužvelgia jūsų prabangų kostiumą. Mintyse savimi
Keletas dūmų, tokių neskanių, jog nieku gyvu nepatikėtumėte, jog kada nors nuolat
didžiuojatės, nes vien jūsų kaklaraištis vertas daugiau nei visi posėdžių salės baldai
rūkysite. Galvojate: „Taip neskanu, aš tikrai galėsiu vėliau to atsisakyti.“ Tačiau dūmas
kartu paėmus. Jeigu tas jausmas jums patiko, kelio atgal nėra. Žinoma, stengiatės
po dūmo – ir nikotinas užvaldo smegenis. Lygiai taip pat premijos už „sunkų“ darbą
atrodyti kuklus ir lengvai bendraujantis. Jums juk reikės tų žmonių parašų ir bendro
pradeda didėti, tiesioginis darbas apskritai tampa trečiaeiliu dalyku. Premija po pre-
pritarimo, kad reikalai judėtų į priekį.
mijos, komandiruotė po komandiruotės, žiūrėk – jau sunku kuo nors kitu rimčiau
Susirinkimas jums yra siaubingai nuobodus, kol pradedama svarstyti dėl pajamų
ir rūpintis. Jeigu iš pradžių dar graužė mažas sąžinės kirminukas, jog kažkas negerai,
ir išlaidų sąmatos. Tada jūs nejučia atgyjate ir geranoriškai siūlotės visą atsakomybę
laikui bėgant prie jo priprantama. Šis balselis girdimas vis tyliau ir tyliau, kol galiausiai
prisiimti sau. Jums sako, kad tai penkių žmonių darbas, tačiau jūs tvirtai pareiškiate,
nutyla ir nustoja varginti.
jog jeigu reikia, galite aukotis bendram labui, nes juk yra kitų svarbių darbų, kam čia
Tada prasideda daug žadantis žygis į naują laimę. Įtikima, kad šis naujas būdas
visiems užsiimti ta nuobodžia buhalterija. Ir, žinoma, daugelis nusileidžia, nes neturi
padarys gyvenimą tarsi rožėmis klotą. Pradžia puiki. Pirmosios neuždirbtų pinigų
nė menko supratimo apie tas sąmatos eilutes, komisinius, realias kainas ir terminus.
dozės labai saldžios. Gaudamas juokingai lengvų pinigų, palengva ima įtikėti, kad yra
O kaip toliau visa tai rutuliojasi, pamatome jau televizijos ekrane. Bet, kaip visada,
labai šaunus ir protingas. Vargšelis įpranta visų bėdų sprendimo ieškoti vis brisdamas
galų gale kaltų nėra, nes tie, kurie turėtų bausti, yra dar labiau priklausomi nuo to
į tos pačios upės vandenis. Kol jaučia žemę po kojomis, tol žingsniai jaudinamai
malonaus jausmo.
malonūs. Tačiau sulig kiekvienu nauju žingsniu jį vis labiau ima kontroliuoti upės
Daugelis į priklausomybę nuo pinigų įkliuvusių sėbrų bando pasiteisinti, kad
tėkmė. Tačiau ankstesnių pakylėjimų paakintas mūsų herojus dabar visas susitelkęs
bet kada galės to atsisakyti: „Prasuksiu tiek ir tiek sandorių ir mesiu.“ Paskui dar
dar vienai malonumo dozei gauti.
vieną kartelį: „Tik pagelbėsiu savo žentui ir tik šiame nedideliame viešųjų pirkimų
Tačiau kuo toliau brenda, tuo mažiau tvirti žingsniai. Pasitenkinimo
konkurse.“ Po kiek laiko, žiūrėk, naujas automobilis garaže stovi. O rankos vis niežti.
pliūpsniai nebe tokie ryškūs, nes prie šio skatinimo būdo jis jau įprato.
Na gal dar vienas kartelis, dar vienas konkursas, dar viena fiktyvi sutartis, dar vienas
Reikia didinti dozes. Jeigu pavyksta prasisukti ir gauti keliskart didesnį kyšį, patirtas

< versti atgal versti pirmyn >


28 p r i kla u s o m y b ė n u o p i n i g ų K a i p at s i r a n d a p r i kla u s o m y b ė s ? 29

Pirmosios neuždirbtų dūmas, dar vienas stikliukas, dar viena būtumėte pasirengęs sumokėti, kad jį atgautumėte? Ar atiduotumėte visas savo
dozė… Kaip įsitikinote, mechanizmas santaupas? Ar sutiktumėte antra tiek pasiskolinti už tokią operaciją? Manau, kad
pinigų dozės labai visiškai tas pats. visi, daug nesvarstydami, atiduotų viską, ką turi, ir dar pridėtų, kad vėl galėtų matyti.
saldžios. Gaudamas Kitas požymis, pagal kurį galima Tačiau šiandien regėjimą jūs turite. Vadinasi, turite tai, už ką taip dosniai sumokėtu-
juokingai lengvų atpažinti, jog sunkiai įstrigote į priklau- mėte. O kur dar rankos, kojos, namai, vaikai… Kodėl pamirštate visa tai? Juk jeigu
somybės nuo pinigų liūną – tai nuolatinė susimąstytumėte ir rimtai visa tai įvertintumėte, suprastumėte, kad gyvenimas tiesiog
pinigų, palengva ima abstinencija. Visuomet norisi ko nors palaima! Tačiau, kad tai padarytumėte, turite stabtelėti ir įvertinti, koks turtingas
įtikėti, kad yra labai nusukti sau, kartais vaikštote darbe ir taip iš tiesų esate. Tad suvokimą, kad esate turtingas, suteikia ne pinigai, o dėkingumo
šaunus ir protingas. viskas nervina, norėtumėte namo ar prie jausmas.
jūros, o turite sėdėti prie sumauto kom- Kelio į priklausomybės nuo pinigų liūną pradžia visada ta pati. Mes turime
piuterio... Taip norisi ką nors padaryti, kad įveikti nuostatą negeisti svetimo turto. Kaip puikiai žinote, tai 10-as D-vo įsakymas,
tas vis labiau graužiantis nerimas praeitų. perduotas Mozei ant Sinajaus kalno. Kol laikote, kad svetimi, neuždirbti pinigai yra
Viskas prasideda nuo nekalto tušinukų ir kanceliarinių prekių pasisavinimo. Šiek tiek blogai, tol negalite imti net mažiausio jums nepriklausančio daiktelio. O jeigu esate
popieriaus, šiek tiek benzino… Užplūsta malonus pilnatvės jausmas, kad paėmei dvasiškai išprusęs, tai žinote, kad svetimi pinigai niekada nesuteiks pasitenkinimo
viską, ką tik galėjai. Priklausomybė turi labai daug atspalvių. Kartais galime pamatyti, ir atneš tik nelaimių. Tačiau jeigu nuraminsite savo sąžinę ir sulaužysite šį įsakymą,
kaip kiti pasižymi išskirtiniu fetišu ir iš valstybės vagia žvyrą arba molį. Žinoma, visa tuomet svetimi pinigai atrodys kaip gėris, o neuždirbtų turtų siekis – azartiškas
tai reikia kaip nors pateisinti, tačiau apie pasiteisinimus šiek tiek vėliau. sportas.
Kodėl vagiame? Nes „visi taip daro“? Kodėl daugybė protingų, išsilavinusių žmo- Žinoma, mes nenugalėsime visų vagiančiųjų pasitelkę teismus, persekiojimus
nių vagia ir net nerausta apie tai kalbėdami? Dar viena priežastis – kerštas. Vagiame, ir kitas priemones. Vienintelis būdas juos sulaikyti – tai atimti iš jų motyvaciją vogti.
nes norime atkeršyti už tai, kad ko nors neturime, nors manome, kad tai mums turėtų Alkoholiko ir narkomano nepakeisime uždarę į areštinę. Iš jos išėję jie tik dar labiau
priklausyti. Sąžinė jaučia, jog elgiamės blogai, tačiau susikaupė daug blogų jausmų: nusigers ir ieškos dar didesnės „palaimingosios“ dozės, nes kankins stipri abstinencija.
pykčio, pavydo, baimės dėl ateities. Neigiami jausmai visada nugali teigiamus. Ir jeigu Vagys nesibodi savo nešvarių darbelių, nes tiki, kad pinigai juos padarys saugesnius,
žmogus įtikėjo, jog lengvų pinigų dozė suteiks lengvesnį ir geresnį gyvenimą, jis jų siek- gerbtinesnius ir padės įgyvendinti visas svajones. Tačiau nesusimąsto, kad jų „kaifas“
damas nuvers kalnus – tai jam atrodys išeitis iš dabartinės dvasinio nepasitenkinimo nėra išsigelbėjimas nuo kančių. Būtent jis iš pradžių ir sukėlė priklausomybę.
būsenos. Jis tik paprasčiausiai siekia būti laimingas. Tačiau esmė ta, kad jis pasiklydo ir Pagalvokite, kodėl yra vagiama? Nes tikima, jog taip gaunama kažkas vertinga.
laimės ten niekada nesuras. Jeigu tuo jį pavyks įtikinti, ši knyga bus parašyta ne veltui. Jeigu tuo netikėtų, nebeliktų motyvo vogti. Kam rizikuoti savo reputacija, karjera,
Joks psichiškai sveikas žmogus neina vogti, nes jis jaučiasi gerai su tiek, kiek turi. sveikata, jeigu manai, kad toks elgesys tik pakenks? Jūs verste nepriverstumėte tokį
Todėl žmogui labiau nei didelės sumos reikia išsiugdyti dėkingumo jausmą – nuolat ko nors pavogti! Biblijoje aiškiai įvardijama, kad už pavogtą pinigą prarasi keturis.
padėkoti Aukščiausiajam ir savo partneriams už tai, ką turi šiandien. Jeigu žmogus Kiekvienas šio dėsnio pagrįstumu galėjome ir patys įsitikinti. Tačiau korumpuoti val-
negali įvertinti ir jaustis dėkingas už tai, ką turi, gali jam duoti kiek tik nori – jis vis tiek dininkai susipainiojo vertybių tinkle. Jiems atrodo, kad tai daryti verta, netgi būtina.
jausis nelaimingas, jam vis tiek visko trūks. Vadinasi, gėris su blogiu jiems sukeisti vietomis. O tai ir yra būtina priklausomybės
Įsivaizduokite, staiga jus užklupo reta liga, kuri iš jūsų atėmė regėjimą. Kiek sąlyga. Turi tikėti, kad tai, kas tau blogai, iš tiesų yra gerai. Todėl jie veržasi į pražūtį,

< versti atgal versti pirmyn >


30 p r i kla u s o m y b ė n u o p i n i g ų K a i p at s i r a n d a p r i kla u s o m y b ė s ? 31

Kelio į priklausomybės nes ten mato išsigelbėjimą. Prisimenate moralų, dvasingą gyvenimą. Jeigu vyras moraliai tvirtas, jis – įkvepiantis pavyzdys
pasakojimus, kaip miražas dykumoje vaikams, moteriai yra už ką mylėti tokį vyrą. Tačiau jeigu tokio tėvo – moralinio
nuo pinigų liūną pradžia pražudo keliauninkus? stuburo – šeimoje nėra, visi daugiau ar mažiau ima ieškoti kaip čia kuo greičiau ir sti-
visada ta pati. Mes Manote, kad užsikrėtę pinigų virusu priau pasitenkinus. Štai kodėl dėsninga, kad nedvasingą gyvenimo būdą gyvenančių
turime įveikti nuostatą ir vagiantys valdininkai nežino, jog jie valdininkų vaikai prasigeria ar tampa narkomanais. Pasirodo, tai tik nuoseklus tęstinis
blogai elgiasi? Žino kuo puikiausiai, ta- moralinės degradacijos etapas!
negeisti svetimo turto. čiau stengiasi savo sąžinės balsą nugalėti O gal daugiau pinigų reikia dėl to, kad šeima turėtų ne tik duonai, bet ir sviestui?
įvairiais išvedžiojimais. Jų asmenybės su- Jeigu taip iš tiesų manote, tada paskaitykite Aleno Karo (Allen Carr) „Lengvas būdas
sidvejina. Viena asmenybės pusė tempia suplonėti“ ir sužinosite, kad sviestas yra svarbi priežastis, dėl kurios tunkama. Jeigu
į vieną pusę, kita – į kitą. Priklausomybė nevalgytumėte sviesto, jūsų organizmas negautų kenksmingo maisto. Organizmas
paprastai ima viršų. Kuo toliau, tuo vis užtikrinčiau. Man reikia šito naujo automobi- šio negali pašalinti, nes negaudamas sveiko maisto organizmas stokoja energijos. Iš
lio, nes jis saugus, man reikia nukeliauti į Indiją, nes kitur aš negaliu pailsėti, man reikia nesveiko, perdirbto maisto šios energijos negausime, nes tai nuodai mūsų vidaus
šito tarnybinio buto, nes neturiu jėgų po darbo grįžti 10 kilometrų namo. Tačiau organams. Iš jo organizmas ne tik negauna energijos, bet dar turi atiduoti savąją, kad
gerai yra tai, kad sąžinė nėra tokia pati kaip racionalus protas ir ją apgaudinėti galima jį padarytų nekenksmingą ir pašalintų.
neilgai. Per ilgesnį laiką ji vis tiek išlenda ir trukdo džiaugtis tuo, kas pavogta. Ką gi gal ir padaro nekenksmingą tačiau pašalinti dažniausiai nepavyksta. Todėl
Pinigų teikiama įsivaizduojama nauda nėra tokia, kaip jiems atrodo. Kaip jau dar „sviestui“ paėmęs valdininkas ima dar vieną kyšį, kad jam atliktų pilvo riebalų
ne kartą minėjome, kyšiais ir vagystėmis jie mėgina spręsti dvasines bėdas. Jie mano, nusiurbimą. Deja, tai neišsprendžia problemos – „sviestas“ ir toliau nuodija kūną.
kad vogti pinigai suteiks saugumo, laimės, malonumų. Deja, iš tiesų viskas vyksta Po kiek laiko susirgsite rimta liga, kuri visą likusį gyvenimą neleis jums laisvai judėti
kaip tik priešingai. Vogti pinigai laimės nesuteikia, nes laimę suteikia tik prasmingas ir mėgautis gyvenimu.
darbas ir pastangos. Kai darome ką nors įdomaus ir naudingo, taip įsitraukiame, Dėl ko dar būtų verta vogti? Kad išėjęs iš tarnybos turėtumėte už ką gyventi?
kad pamirštame visa kita. Ar girdėjote sakant: „Taip įsitraukiau, kad man tarsi visas Bet kam, aš atsiprašau, gerbiamasis, jums toks gyvenimas? Manote, privogęs svetimų
pasaulis nustojo egzistavęs.“ Tai patiriame, kai susikaupę kuriame ką nors prasminga. pinigų, sėdėsite namuose nieko rimtesnio neveikdamas ir kabinsite gyvenimo medų?
Pinigai to padaryti negali, jie tik siūlo laimės šešėlį (miražą, kad ten kažkas yra, ir Deja, taip nebūna. Pirma, net ir sąžinės priekaištų nekamuojamas pensininkas greitai
reikia tik labiau ištiesti ranką). Kas neišmano, kaip tapti laimingam, užkimba ant nunyksta ir pasimiršta, jeigu tik nesusiranda naujos prasmingos veiklos, dėl kurios
miražo kabliuko. verta gyventi. Jeigu netikite, panagrinėkite, ką apie tai teigia psichologai.
Pinigai nesuteikia saugumo. Kaip gali jaustis saugus, kai girdi, kad ką nors iš Psichologai vieningi – atimk iš žmogaus gyvenimo prasmę, ir jis sunyks kaip
kaimyninės ministerijos išsivedė uždėję antrankius? O kas, jeigu ateis kita valdžia? Ar nukirpta gėlė. Tad, kol nevėlu, neapsigaukite: jeigu išėjęs į „užtarnautą poilsį“ turėsite
manęs nepakiš „draugeliai“ ir t. t. Gal pinigai ir gali suteikti saugumo, tačiau VOGTI prisikišęs pusę sandėliuko grynųjų, šie pinigai nepadarys smagaus ir nerūpestingo
pinigai – priešingai – tik kursto nerimą. likusio jūsų gyvenimo. Ar ne geriau tiesiai šviesiai sau pasakyti: tas „smagus nerūpes-
Galbūt mūsų nelaimėlis korumpuotasis viliasi, kad pavogta pinigų krūvelė tingas gyvenimas“, dar kitaip dolce vita3, – tai viso labo opiumas kvailiams. Visada
padarys jo žmoną ar vaikus laimingus? Nieko panašaus! Tereikia šiek tiek dvasinio
išprusimo, ir jūs pastebėsite, kad laimingos tos šeimos, kurių tėvai gyvena dorą, 3 It. Saldus gyvenimas.

< versti atgal versti pirmyn >


32 p r i kla u s o m y b ė n u o p i n i g ų 33

Tereikia šiek tiek turėjome ir turėsime rūpesčių. Taip jau


sudėliotas gyvenimas, kad kol kvėpuosi-
dvasinio išprusimo, me, turėsime ir kuo rūpintis. Ar būsime
ir jūs pastebėsite, laimingi, priklausys tik nuo to, kaip šiuos
kad laimingos tos sunkumus įveiksime. O atsakyti dera tik
vienu būdu – priimti prasmingus iššūkius
šeimos, kurių tėvai ir negailėti pastangų jiems įveikti. Tik taip
gyvena dorą, moralų, elgdamiesi galime jaustis laimingi. Pasiteisinimai
dvasingą gyvenimą. Visos korupciją nulėmusios prie-
žastys yra tai, jog mes susikuriame stiprią
„Taip jau sudėtas žmogaus protas, kad jis negali imtis jokio veiksmo, prieš tai
iliuziją, kad pinigai mums suteiks daug
neįtikėjęs, kad šis veiksmas yra teisingas ir naudingas. Pažengęs“ alkoholikas, prieš
laimės ir džiaugsmo. Ar ne paradoksali situacija? Kuo labiau stiprėjame ekonomiškai,
išgerdamas eilinę jį žudančią alkoholio dozę, visuomet imasi pasiteisinti. Jis jau seniai
kuo labiau pritariame kapitalizmo vertybėms ir puolame be saiko vartoti, tuo labiau
supranta, kad įsivėlė į didelę velniavą, iš kurios labiau už viską norėtų ištrūkti. Tačiau
klesti korupcija. Juk pažadas buvo kaip tik priešingas. Praturtėsime, tada niekam
įsipylęs eilinę dozę jis imasi išsigalvoti, kodėl eilinė taurelė būtų parankamai protingas
nebereikės nieko vogti. Matote, kad visas tas mūsų oligarchinis mąstymas – tai tik
ir teisingas žingsnis. Kitaip sakant, jis trokšta apgauti save.
miražo vaikymasis.
Ar žinote, kas yra racionalizacija? Racionalizacija, jei tikėsime žodynu, yra
Priklausomybės nuo pinigų liūnas nepagaili net pačių protingiausiųjų ir ga-
logiškų priežasčių pateikimas vietoj teisingų priežasčių. Kitaip sakant, tai melo
biausiųjų. Pasirodo, daugiausia rūko ir piktnaudžiauja alkoholiu stiprios valios, daug
vertimas „teisybe“. Priklausomybė mus taip ir valdo – dėl to, kad suteikia tariamos
gyvenime pasiekę žmonės. Į korupcijos liūną pakliūva irgi labai protingi, intelektua-
naudos, priverčia savo aukos protą nuolat save apgaudinėti, nuo savęs slėpti tai, kas
lūs žmonės. Viena mąstymo klaida – nutarsite, kad siekti svetimo turto nuo šiol yra
matyti plika akimi. Galima sakyti, priklausomybė išprievartauja protą, priverčia jį
gėris – ir visos jūsų valios pastangos, visas jūsų intelekto bagažas pradės dirbti naujai
teigti akivaizdžiai klaidingus dalykus, nuo kurių laisvas protas tik pasibaisėtų. Taip
užduočiai – kaip prasisukti su pinigėliais…
protas priverčia alkoholio iškankintą asmenį tikėti, kad alkoholis yra jo gelbėtojas.
Jūs manote, jog nereikia ypatingų gabumų norint paslėpti visus nelegalios
Lygiai tuo pačiu būdu priklausomybės nuo pinigų išprievartautas protas verčia savo
veiklos galus? Tam reikia itin guvaus proto, puikiai išmanyti buhalteriją ir įstatymus.
savininką manyti, kad dar žingsnis kitas ta pačia linkme jį pavers turtingu, laimingu
Kiek pažymų reikia užpildyti, kiek sutarčių surašyti ir procesų koordinuoti, kiek
ir nerūpestingu.
žmonių įtikinti, kad viskas taip ir turi būti. Ech, jeigu visi šie intelektualai pasišvęstų
Prieš neetiškai elgdamasis, žmogus gauna vidinį signalą, kad taip daryti yra pra-
verslui ir eksportui stiprinti! Galėtume su JAV ir Kinija konkuruoti.
žūtinga. Tas signalas – tai sąžinės balsas. Jo neišgirstame tik dėl to, kad mums trūksta
O dabar? Vartomės savo priklausomybės agonijoje. Ekonomikos griūtis sukėlė
dvasinio išprusimo arba, paprasčiau kalbant, per mažai susigaudome tikrovėje.
pinigų abstinenciją. Raudame dėl ankstesnių geresnių laikų, kai laisvai liejosi kreditai.
Vidinis saugiklis sako, tu kenki visuomenei, jeigu visuomenė tave sučiups, gali
Kaltiname švedų bankus, kad naujų kreditų nebeduoda. Tik pamirštame, kad laisvai
baigtis blogai. Bet ilgainiui priklausomybė taip išauga, kad visuomenės nuomonė
besiliejantys kreditai mus ir sužlugdė, o „puikūs“ 2006-ieji – tai metai, kai savižudybių
pasidaro nebesvarbi. Be to, žmogus prisigalvoja įvairiausių pasiteisinimų, nes reikia
skaičius Lietuvoje tapo rekordinis.

< versti atgal versti pirmyn >


34 p r i kla u s o m y b ė n u o p i n i g ų P a s i t e i s i n i m a i 35

protą užgrūsti kokiomis nors mintims, kad tai, kas daroma, yra vienintelis galimas audra. Ekonomikos krizės parodo, kokia trapi mūsų „ekonominė laimė“. Jeigu jau
sprendimas. Aptarkime pagrindinius įsitikinimus, kurie sukasi galvoje ir kuriais ši krizė ir pateikė solidžią pamoką, tai išmokome, kad pasikliauti vien investicijomis
žmogus bando pateisinti savo elgesį. neverta. Tačiau net ir didžiausios krizės metu gabiausi ir naudingiausi specialistai
užsakymų turi. O ką jie daro kitaip nei kiti? Jie labiau stengiasi ir sukuria daugiau
„Visi ima. Ar aš kvailas, kad neimčiau?“ džiaugsmo klientams.
Biblijoje yra patikinimas, kad tas, kuris ima kyšius, neišvengiamai taps kvailas. Verčiau jau įgykite tokių profesinių įgūdžių, kad jūsų paslaugų reikėtų net ka-
Pakartojimo knygoje griežtai įspėjama neimti kyšių, o svarbiausias draudimas yra raliams. Tie, kurie aptarnauja karaliaus rūmus, niekada neliks be darbo. Darbas turi
pateiktas šios knygos 16 skyriaus 19 dalyje: būti kuo didesnio džiaugsmo klientams šaltinis. Jums tai reiškia kuo nuoširdžiausiai
„Neiškreipkite teisingumo; nesi- stengtis, nueiti vadinamąją „papildomą
vadovaukite prielankumu, neimkite mylią“ – padaryti daugiau, nei iš jūsų
Teisingai pasaulį mato kyšio, nes kyšis apakina išminčių akis tikisi. Ekonomikos krizės
tik tie, kurie siekia tiesos ir iškreipia teisingus žodžius.“ Taip pat yra ir su investicijomis. parodo, kokia trapi mūsų
Teisingai pasaulį mato tik tie, kurie Krizėms atsparesni tie verslai, tos inves-
ir ja vadovaujasi. tavimo rūšys, kurios paiso tokios nuos- „ekonominė laimė“.
siekia tiesos ir ja vadovaujasi. Jeigu tiesa
žmogui tampa ne tokia svarbi ir, užuot tatos. Jeigu verslininkas ir jo komanda
pasirinkęs tiesą, jis renkasi pinigus, per pakilimo laikotarpį stengėsi dirbti
tuomet tiesa tokį žmogų palieka. Išminčius lieka aklas. Kyšininkas ir toliau save ver- kuo geriau, nuoširdžiai rūpinosi klientais, nesinaudojo „pardavėjo rinkos“ padėtimi,
tins kaip labai protingą ir apsukrų, tačiau anksčiau ar vėliau padarys nepaaiškinamų tai ir pasikeitus situacijai lengviau išlaikys savo klientus. Visur, kur prasmingai sten-
klaidų. Taip jis savo pavyzdžiu parodys, jog tas, kuris renkasi netiesą, galiausiai turės giamės, pasidedame ir pagalvėlę, jeigu netikėtai tektų iš aukštai kristi.
dėl to labai gailėtis. Gudriausi nusikaltėliai viską apskaičiuoja, atrodytų, iki mažiausių
smulkmenų, tačiau vis tiek kažkaip apmaudžiai ir nesuprantamai padaro klaidą, kuri „Mane mylės visos mergos...“
juos ir pražudo. Taip pat geras triukas. Merginos mielai save įtikina, kad jeigu pasipurkš plaukus
Jeigu renkatės pinigus, užuot rinkęsis teisingumą, iškreiptai suprasite teisingus ypatingu laku ar apsirengs madingiausia suknele, tai dėl to ją labiau mylės. Jeigu jos
žodžius ir neišvengiamai pridarysite klaidų, priversiančių gailėtis šio pasirinkimo. trokšta vyruko su dideliu automobiliu, tai tik rodo, kad jos taip pat mėgsta „gerą“
gyvenimą. Kitaip sakant, jos taip pat negali įsivaizduoti laimės be didžiulio pinigų
„Pinigai suteikia daugiau saugumo“ kapšo.
Pastaroji krizė parodė, jog tos investicijos yra ne tokios ir saugios. Ne vienam jos Tikriausiai nereikia ir sakyti, kad du žmonės, kenčiantys dėl dvasios negalių
tapo tiesiog akmeniu po kaklu. Štai visi matėme, kaip kone per vieną dieną pasikeitė ir mėginantys tai netinkamai spręsti, tik sustiprins problemą. Žinoma, iš pradžių
verslo aplinka. Tvirčiausius verslus užsmaugė kreditai ir privertė bankrutuoti per gali atrodyti, kad jie iš tiesų gauna to, ko nori, tačiau tai tik trumpalaikė iliuzija.
pirmuosius krizės mėnesius. Stebėtina, kaip greitai viskas pasikeitė. Tarsi jūroje, kai Dvasios bėdų pinigais neišspręsi, nors ir kaip stengtumeisi. Jeigu partneriai taip ir
staigiai užslenka tamsūs debesys ir, vos spėjus dangui aptemti, prasideda smarki

< versti atgal versti pirmyn >


36 p r i kla u s o m y b ė n u o p i n i g ų P a s i t e i s i n i m a i 37

Merginos jus mylės neišmoksta tenkinti vienas kito dvasi- tokiu pat. Niekada nevėlu sustoti ir pradėti gyventi kitaip. Tačiau tam reikia, kad sau
nių poreikių, jų susižavėjimas išblėsta ir pasakytumėte: „Kiti gal taip ir daro, bet tai juos iš žmonių pavertė tais, kurie prie lovio,
tuomet, kai suprasite pavirsta priešiškumu. – paršais.“
jų vidinį pasaulį ir Merginos jus mylės tuomet, kai
sugebėsite patenkinti suprasite jų vidinį pasaulį ir sugebėsite „Tie keli tūkstantėliai vis vien nieko nekeičia…“
patenkinti jų dvasinius poreikius. O Valstybei gal iš tiesų nieko ir nekeičia, bet jums keičia viską. Šie nepaimti tūks-
jų dvasinius poreikius. tam reikia ne didelio automobilio, o tantėliai gali išgelbėti savigarbą, tačiau gali ją ir sugriauti. Tie tūkstantėliai gali nulemti
mokytis būti patraukliam moterims ir tai, kad po keliolikos metų jūsų vaikai „sės ant adatos“, o jūs nesuprasite, kodėl taip
sukurti tvirtą ryšį. Beje, kam jums reikia, įvyko, ir versite kaltę ant nepažįstamų vaikėzų. Tačiau mums, nuo priklausomybių
kad jus mylėtų visos panos iš eilės? Paprastai mergišiams nekaip sekasi su pinigais. laisviems žmonėms, visa tai atrodys kaip absurdo teatras. Jūs priklausomas nuo
O jeigu perskaitysite Tomo J. Stenlio (Thomas J. Stanley) knygą „Milijonieriaus
vieno „kaifo“, jūsų vaikus „užsodino ant kito“. Ko čia nervintis? Pasidžiaukite. O gal
mąstymas“, tai sužinosite, kad 94 proc. savo pastangomis praturtėjusių milijonierių
net pamėginkite šiuos du kaifus sumaišyti? Kas bus, jeigu sujungsime vogtus pinigus
itin brangina išskirtinius santykius su žmona. Jie tvirtina, kad žmonos palaikymas
su narkotikais?
buvo viena svarbiausių priežasčių, padėjusių jiems tapti turtingiems.
Taigi priešingai – neapsigaukite, ir ieškokite puikaus charakterio merginos. Tapkite „Pinigai suteikia valdžią ir laisvę“
jai puikiu vyru ir mėgaukitės išskirtine prabanga – tikru intymumu ir nuoširdžiu
palaikymu4. Na, o kad jau kalbame apie saviugdą, tai mokytis išminties yra kur kas Nejaugi iš tiesų manote, kad vogti pinigai jums suteiks galios ir laisvės? Tai
įdomiau ir suteikia daugiau puikių išgyvenimų nei spindintys automobiliai, brangus juokinga. Jeigu dar nesupratote, kodėl, pažiūrėkite dar kartelį filmą „Krikštatėvis“. Tai
vynas, kelionės į tolimiausius pasaulio pakraščius ir visa kita, ką jums siūlo vadinamieji genialus filmas apie mafiozą, kuris pakilo nuo paprasto vaikėzo iki bosų boso.
gyvenimo būdo žurnalai. Per tris filmo serijas galime stebėti, kaip žiaurumas ir nepalenkiamas galios bei
pinigų troškimas sukuria nepaprastai galingą JAV gangsterių imperiją. Tačiau vėliau
„Visi taip daro...“ viskas kažkaip tampa nekontroliuojama. Kad ir kaip bosų bosas Vitas Karleonė
Štai čia jūs teisus. Visi taip daro ir gyvena grąžydami rankas. Mūsų visuomenė stengiasi palaikyti savo valdose drausmę ir rimtį, jo pavaldiniai išlieka tokie, kokie
anaiptol nėra nei laiminga, nei sveika, nei pernelyg daug pasiekusi. Vadinasi, daryda- visada ir buvo, – buki galvažudžiai. Taip visos bosų boso pastangos įkrėsti jiems
mas taip, kaip daro visi, gausite tuos pačius rezultatus, kuriuos gauna ir jie. Atsiminkite proto, laikytis savotiško garbės kodekso nueina šuniui ant uodegos. Galiausiai viskas
pirmąjį įspūdį, kai susidūrėte su valdišku neveiklumu, piktnaudžiavimu. Tikriausiai baigiasi tuo, kad ir patį stipriausią iš stipriausiųjų patiesia sėbro kulka.
pagalvojote: „Kiaulės!“ Šis įspūdis buvo teisingas. Tačiau jeigu nusprendėte, kad Štai jums ir visa galia, ir visa laimė. Visą gyvenimą gyvensite drebėdamas, kad kas
„dėl šventos ramybės“ liksite prie lovio, nesistebėkite, kad tai laikui bėgant pavers jus nors nesučiuptų ar nepakištų. Tokia nevaldoma korupcija, kokia yra dabar, amžinai
nebus. Arba mūsų valstybė bus tiek nustekenta, kad privalės pradėti realius veiksmus
(tokių požymių jau yra), arba ji vis labiau taps klasikine mafijos citadele, o tuomet jau lauk
4 Kaip sukurti tikrą džiaugsmą? Čia jums galėtų padėti A. Guogos išleista knyga „Išdrįskite būti vyriškas. Kaip
susikurti patrauklią moteriai asmenybę“ ir vaizdo programa „Turtingi santykiai su moterimis“. Kainuos gerokai bendražygių dvikovų. Jeigu manote, kad tai nerealu, tai daugelyje Pietų šalių tai nuolat
mažiau, tačiau poveikis bus ilgalaikis. vyksta. Kai nusikaltėliai laiku nesodinami į kalėjimą, jie pradeda vieni kitus šaudyti. Bet

< versti atgal versti pirmyn >


38 p r i kla u s o m y b ė n u o p i n i g ų P a s i t e i s i n i m a i 39

kokiu atveju – nerimo pilnas gyvenimas, o paskui arba į kalėjimą, arba iš karto į pragarą. – Ne. Būdamas čia supratau, kad tie „lengvi pinigai“ tapo man patys
Ką renkatės? sunkiausi per visą mano gyvenimą.“
Visų pirma vertinkite darbą kaip galimybę kurti. Kurkite ką nors nuostabaus.
„Sąžiningu darbu pakankamai pinigų neuždirbsi...“ Ir nuolat turėkite omenyje svarbiausią žydų patarimą, kaip tapti turtingam: turtingi
Tai nusikaltėlių „išmintis“. Pakalbinkite gerbiamiausius, daugiausia pasiekusius tampa tie, kurie vadovaujasi tarnystės dvasia.
žmones bet kurioje visuomenėje. Arba sąžiningai patyrinėkite jų biografijas. Mes, „Kai turi pinigų, tada gali turėti visa kita“
šios knygos autoriai, daugybę metų tyrinėjame sėkmingų žmonių psichologiją. Tad Ne. Apie tai jau kalbėjome. Tai ne jūsų mintis, o visuomenės primesta klišė.
jeigu mūsų įdirbis jums ką nors reiškia, tai mūsų atradimas yra aiškus kaip krištolas – Jus apmaudžiai suklaidino. Suklaidino tokiu svarbiu klausimu, kad jeigu patikėjote,
dideli pinigai uždirbami pasitelkus kūrybingumą, drąsą, ryžtingai žengiant ten, kur iki praradote tikrą ryšį su tikrove.
jūsų niekas nesugalvojo ar pabijojo žengti. Na, ir visa tai būtinai turi lydėti nuolatinis, Pinigai yra sveikos gyvensenos rezultatas. Kai sustyguojate asmenybę, kai ku-
nepertraukiamas, pasiaukojantis sąžiningas darbas. Sėkmė priklauso tiems, kurie riate didelę pridėtinę vertę, kai jumis pasitiki ir pasikliauja garbingi žmonės, tada jūsų
pasibalnoja savo svajonę ir ryžtingai lekia į savo kelionės tikslą5. sukurtas turtas išlieka net ir krizių metu. Tačiau jeigu mėginsite praturtėti numodami
ranka į praturtėjimo dėsnius, tada jūsų sukurta velniava smarkiai iškels jus į padanges,
„Be pinigų neįgyvendinsiu savo tikslų ir svajonių“
Be darbo jūs neįgyvendinsite savo svajonių. Sėkmė lydi tuos, kurie eina jos
pasitikti. Jeigu kūrybingai ir pasiaukodami dirbsite, tikrai įgyvendinsite. Atminkite,
kad pinigai yra priemonė gerumui skleisti. Kokia energija sklinda iš to, ką sukuriate?
Įdomus, prasmingas, kūrybingas darbas yra ekstazės šaltinis. Po jo nebūna jokių
pagirių. Už šią laimę niekas jūsų nesodins. Priešingai – visi jumis žavėsis ir gerbs.
Pasirinkite prasmingą darbą, ir jūsų gyvenimas gal ir nebus lengvas, bet bent jau bus
turiningas. Kaip jau minėjome, lengvas gyvenimas yra iliuzija. Štai vienas pasakoji-
mas, kuris akivaizdžiai tai įrodo.
Vieną kartą sučiupo paauglį, nuteisė už vagystę ir pasodino kur jam ir
vieta. Į koloniją atėjo socialinis darbuotojas ir pradėjo jį kalbinti:
– Sūnau, kodėl ėmeisi šio reikalo?
– Nes tingėjau dirbti ir susiviliojau lengvais pinigais.
– Na ir ką, ar jie vis dar tau atrodo lengvi?

5 Jeigu jums būtų įdomu daugiau apie tai sužinoti, kviečiame įsigyti A. Guogos garso programą „Nematoma
sėkmės pusė“, kurioje apie tai pasakyta viskas, ką jums svarbiausia žinoti.

< versti atgal versti pirmyn >


40 p r i kla u s o m y b ė n u o p i n i g ų P a s i t e i s i n i m a i 41

Dvasinius poreikius apsuks keletą svaiginamų ratų, o kai galva tik pasitelkus švietimą ir saviugdą. Gal teigiame ne tai, ką norėjote išgirsti, tačiau tai
visai susisuks, taip tėkš į žemę, kad kaulų karti tiesa. Užtat tiesa jūsų nepražudys, o priešingai – išlaisvins. Jeigu draugausite su
turime tenkinti nesurinksite. tiesa, jūs turtėsite.
tik dvasinėmis Dvasinius poreikius turime tenkinti
priemonėmis. tik dvasinėmis priemonėmis. Poreikius „Pinigai vėl grįš į biudžetą...“
pradedame tenkinti nuo materialinių. „Aš vis vien tuos pinigus išleisiu, mokėsiu PVM statydamasis namą ir pirkda-
Nusiperkame namą, kad ant galvos mas prekes, mokėsiu degalų akcizą, tad pinigai vėl grįš į biudžetą...“
nesnigtų ir nebūtų šalta; baldus, kad Na, ar įmanoma save dar labiau apgaudinėti? Nejaugi būsite pasirengęs vogti
minkštai miegotume; drabužius, kad pridengtume kūną; automobilį, kad patiems tam, kad altruistiškai išdalytumėte pinigus kitiems? Pamatinių moralinių nuostatų
pėsčiomis vaikščioti nereikėtų ir t. t. Tačiau bėdos prasideda, kai žmogus bando pažeidimas nėra pateisinamas. Kitiems žmonėms taip pat reikia išlaikyti šeimas,
pinigais patenkinti ir emocinius poreikius: norą būti svarbiam, žinomam, mylimam, tačiau jie dėl to nesielgia neetiškai. Daugelis tėvų labai įtikinamai pasiteisina sakyda-
patirti dėmesio, gyventi įdomų ir nuotykių kupiną gyvenimą. Ir čia pinigai jau tik mi, jog jų vaikams reikia visko, ko jie neturėjo: daugybės būrelių, kelionių, brangaus
painioja, nes, norint tuos dalykus pasiekti, reikia kitokių išteklių, visiškai nesusijusių išsilavinimo ir t. t. Vaikams užauginti nereikia tiek jau daug pinigų ir tikrai nebūtina
su pinigais. O jeigu savo dvasinius poreikius mėginame patenkinti materialiais perdėtai rūpintis jų finansine ateitimi.
dalykais, tada šie įkalina mus priklausomybėje. Daug svarbiau skirti jiems pakankamai dėmesio, meilės ir užauginti juos taip,
Tikroji bėda yra ta, kad mes tinkamai nemokame tenkinti savo emocinių kad gebėtų patys savimi pasirūpinti. Čia yra daug didesnis iššūkis, nei neetiškai
poreikių, esame nepakankamai išprusę šioje srityje. Tikimės, kad daiktai suteiks elgtis, kad pripirktumėte vaikams butų, namų ir mašinų. Tėvai gali nuoširdžiai
mums laimę, tačiau ši laimė būna trumpalaikė. Kaip tabletė: skausmą apmalšina, bandyti pasiteisinti, kad jie čia „prasuko“ vieną ar kitą reikalą tik dėl noro padėti savo
bet ligos neįveikia. vaikams. Tokia „pagalba“ tik gadina vaikus, nes šie nebeturi motyvacijos kabintis į
Daiktais emocinius poreikius mes šiek tiek patenkiname bendraudami, kai gyvenimą patys. Verčiau išauklėkite juos būti kuo savarankiškesnius. Tada jie bus
perkame, nes pardavėjas rodo dėmesį, pataikauja ir meilikauja. Tai iliuzija. Jeigu ieš- kur kas laimingesni.
kote pardavėjo dėmesio, tai rimtas signalas, kad einate neteisinga linkme. Susivokite Ir dar. Tėvams, nuklystantiems į neetiškus sprendimus, gali būti sudėtinga
tikrovėje, pakeiskite gyvenimo kryptį ir tinkamai patenkinkite dvasinius poreikius. išmokyti vaiką pačiam užsidirbti pinigų. Nes kaip išmokysi vaiką sąžiningai uždirbti,
Jeigu pulsite ieškoti išeities iliuzijose, jos nutemps jus į pražūtį. Tai ir daro visos jeigu pats to nedarote.
priklausomybės.
„Pinigai nekvepia“
„Būsiu gerbiamas, mėgausiuosi prestižu...“
Pasirodo, kvepia. Yra švarių ir nešvarių pinigų. Nešvarūs pinigai iš tiesų turi
Bendra taisyklė yra tokia: jeigu jus kankina dvasinis skausmas, tai yra signalas neigiamą vertę. Prisiminkite istoriją, kaip ėjote grobti banko. Vogti pinigai laimės
pradėti ugdyti save. Jeigu jaučiatės nemylimas, vadinasi, tai kvietimas tapti tokiam, neatneš. Biblija mus įspėja, kad keturis kartus daugiau prarasite, nei pavogsite.
kad būtumėte mylimas. Žinokite, kad visas problemas žmogus gali išspręsti tik švies- Žinoma, yra ir kitų pamokymų – lietuvių liaudies anekdotas pasakoja, kad
damasis ir keisdamas savo gyvenimo kryptį. Taigi visos problemos sprendžiamos čigonas savo vaiką mušė ne dėl to, kad vogė, o dėl to, kad įkliuvo. Tokie „išminties

< versti atgal versti pirmyn >


42 p r i kla u s o m y b ė n u o p i n i g ų P a s i t e i s i n i m a i 43

Vogti pinigai laimės perlai“ labai abejotini ir juokingi. Tačiau sustreikuoja. Tada mokate už vaistus, Priklausomybė nuo
juokiamės ir patys nepastebime, kaip reabilitaciją, atsidėkojate gydytojams
neatneš. Biblija mus įspėja, patikime tokia nusikaltėlių „išmintimi“. – visa tai nemažai kainuoja ir riboja
pinigų visas problemas ir
kad keturis kartus daugiau Tokius juokelius reikia itin atsargiai galimybes produktyviai dirbti ateityje. sukuria. O paskui mes tas
prarasite, nei pavogsite. vertinti. Jie turėtų kelti siaubą, o ne Vis bijomės, kad mums kas nors problemas „sprendžiame“.
arklišką juoką. gali atsitikti ir, jeigu tuo metu neturėsime
Pinigai yra gėris tik tada, kai naudo- pinigų, ištiks tikra tragedija. Ši baimė
jamės jais pagal paskirtį. Jie skirti tam, kad daugelį žmonių taip sukausto, jog jie
žmonės kurtų ir savo gerais darbais dalytųsi vieni su kitais. Jeigu pradėsite jais naudotis aria diena iš dienos, kad sukauptų kuo daugiau lėšų. Tuomet leidžia sau šiek tiek
ne pagal taisykles ir paskirtį, jie jums ne padės, o tik kenks. atsipalaiduoti po sunkaus darbo, ir tos santaupos kažkokiu keistu būdu labai greitai
išgaruoja.
„Už sunkų darbą turiu teisę pasilepinti. Bet pažiūrėkite į Rytų šalių kultūrą – žmonės gyvena šia diena ir neturi
Ši įstaiga man moka per mažai“ priklausomybės nuo pinigų. Jie neturi ir baimės: jie tiesiog džiaugiasi gyvenimu,
Taip atsitinka tada, kai žmogus dar nesubrendęs ir turi daug iliuzijų, kad viskas šypsosi ir jaučiasi laimingi. Nes laimingam galima jaustis tik tada, kai esi laisvas nuo
turi veikti taip, kaip jam norėtųsi. Jūs visada galite rinktis, kokį darbą ir kur dirbti. visų priklausomybių. Tai priklausomybės sukelia baimes, kančias ir įsuka į užburtą
Mūsų, kaip darbuotojų, vertę nustato rinka. Jeigu nesugebate jokiame darbe gauti ratą. Sunku džiaugtis gyvenimu, kai visą energiją atima sukimasis užburtu ratu ir
tiek, kiek įsivaizduojate esąs vertas, anksčiau ar vėliau turėsite pripažinti, jog jums spontaniški mėginimai iš jo ištrūkti.
trūksta žinių ar įgūdžių. Tad tai nėra pagrindas neetiškiems sprendimams priimti. Mums paranku manyti, kad pinigai išspręs problemas, nes taip pateisiname
Jeigu norėtumėte gauti didesnį atlyginimą, didinkite savo, kaip specialisto, vertę. Tada savo priklausomybę ir galime nieko neveikti, nes nėra pinigų. Nėra pinigų – negaliu
belieka laukti, kol jūsų pažangą pripažins rinka. spręsti problemų. Turėsiu pinigų – išspręsiu problemas. Tačiau gerai pagalvokite, kas
tas problemas sukuria? Jeigu ne priklausomybė nuo pinigų, dažnai paieškotumėte
„Pinigai išspręs visas problemas“ kito, šiek tiek kūrybiškesnio sprendimo.
Pinigai ne tik sprendžia problemas. Dažnai jas ir kuria. O tai ir yra klasikinė
Juokingiausia, kad priklausomybė nuo pinigų visas problemas ir sukuria. O
priklausomybės situacija. Čia svarbiausia neperlenkti lazdos jais pasikliaujant.
paskui mes tas problemas „sprendžiame“. Tai panašu į mūsų valgymo įpročius. Kol
esame sveiki, maitinamės taip, kad kuo greičiau susirgtumėme. Kai susergame,
„Pinigai užtikrina kokybiškesnį gyvenimą“
tada jau „malonumus“ ribojame. O kas vertė iš pradžių rinktis tokį maistą, kuris
sugadino sveikatą? Taip pat ir su rūkymu. Pirmiausia išleidžiame krūvas pinigų, kad Tai yra vadinamojo dolce vita spąstai. Geltonoji spauda ir televizijos laidos jums
susigadintume sveikatą, paskui išleidžiame krūvas pinigų, kad tą sveikatą bent kiek „plauna“ smegenis, kad prabangoje besimaudantys asmenys yra išskirtiniai, ypatingi,
pataisytume. Įsisukame į užburtą ratą, kur mūsų laukia ne kas kita kaip dvasinis ir laimingiausi. Sakoma, kad tie laimingieji yra pasiekę viršūnę. Tačiau ta pati žiniasklai-
materialinis bankrotas. da su pasimėgavimu rašo apie „išimtis“: kad roko žvaigždė tapo priklausoma nuo
Jūs taip norite pinigų, kad dėl jų net aukojate sveikatą. Ateina laikas, kai ji narkotikų, nusikalto, sėdo į kalėjimą už homoseksualinį prievartavimą ir panašiai.

< versti atgal versti pirmyn >


44 p r i kla u s o m y b ė n u o p i n i g ų P a s i t e i s i n i m a i 45

Geltonoji spauda ir Žiniasklaida – toks jau jos darbas Iš tiesų siekdami prabangos mes siekiame komforto. Prabanga atima iš mūsų
– duos jums tai, ką užsakysite. Jeigu gyvenimo nepatogumus. Tačiau mūsų dvasinei būklei tas komfortas – tai mirtini
televizijos laidos jums norėsite tikėti iliuzija, kad „saldusis spąstai. Įsivaizduokite, kad gavote tiek patogumo, kiek tik įmanoma. Iš jūsų atėmė bet
„plauna“ smegenis, gyvenimas“ atneša laimę, tada žinias- kokius iššūkius, tik lepina, patarnauja, tenkina visus įgeidžius. Kad ir kaip tai neįtiki-
kad prabangoje klaida maitins jus šiuo maisteliu. Jeigu ma, bet taip gyvena kūdikiai. Todėl komforto siekimas iš tiesų yra ir nesąmoningas
norėsite surimtėti, žiniasklaida su mirties troškimas, kai savo dvasią nori palaidoti gyvą.
besimaudantys malonumu pakeis plokštelę ir suteiks
asmenys yra išskirtiniai, jums teisingesnės informacijos. Tačiau „Jeigu neužimsiu laisvos rinkos dalies,
ypatingi, laimingiausi. dauguma žmonių trokšta ne tiesos, o mane išstums konkurentai“
saldžios iliuzijos. Jie gauna tai, ką už- Gėrybių kūrimas suvokiamas kaip karo laukas, kur tavo kolegos, kuriantys tą
sako. O tai, kad pasirinkimo rezultatai patį gėrį, yra suvokiami kaip tavo mirtini priešai. Ekonomikos mokslas stebėtinai
nedžiugina, labiau ne žiniasklaidos, o nedaug dėmesio skiria dvasiniams komercijos aspektams. Mums aiškinama, kad
suaugusio asmens pasirinkimo laisvė ir atsakomybė. ekonomika – tai savanaudžių mainai, tačiau gyvenimas tai dažnai paneigia. Juk
Jūsų gyvenimo kokybė iš tiesų priklauso tik nuo jūsų. Kaip jau minėjome, pa- nepirksite abejingai obuolių iš paprasto turgaus prekeivio, jeigu visai šalia už kito
grindinė sąlyga būti laimingam – nepaliauti prasmingai stengtis. Du abiturientai įsto- prekystalio sėdi jūsų draugiškiausias kaimynas?
jo į universitetą. Už vieno mokslus buvo sumokėta 10 000, už kito – 500 litų. Tačiau Ekonominė veikla turėtų skleisti gerumo dvasią. Kai žmogus supranta, kad gali
pirmasis nesimoko, vis įmantriau smaginasi, tad netrukus įninka į priklausomybes. būti laimingas tik tada, kai prasmingai dirba ir stengiasi, kad suteiktų kitam malo-
Antrasis mokosi, lanko visas paskaitas, aktyviai dalyvauja studentų visuomeninėje numą teikiančią paslaugą. Pavyzdžiui, valytoja gali savo darbą atlikti taip, kad ne tik
veikloje. Kurio iš šių vaikų tėvu norėtumėte būti? išvalytų patalpas, bet ir suteiktų pasitenkinimą kitą dieną ten atėjusiems žmonėms.
Tai ar vis dar manote, kad, sumokėjęs daugiau, jūs ir gaunate daugiau? Tai iliuzi- Tam jai reikia tik šiek tiek pasistengti. Na, pavyzdžiui, nueiti į pievą, priskinti lauko
ja, kuria labai norime tikėti, nes kitaip neturėtume kaip pateisinti savo viršvalandžių. gėlių ir pamerkti į vazelę. Arba iškvėpinti patalpas patraukliausiu kvapu. Kaip matote,
Iš tiesų mes gauname tai, ko esame verti. Kokybiškas gyvenimas – tai visų pirma visam tam reikės šiek tiek išmonės ir pastangų. Tai ir yra vartai į laimę.
dvasios būsena, kai gyveni taip, kaip nori gyventi. Jeigu įvyksta asmenybės susidve- Susitelkite į tai, ir jūsų rinkos dalis augs, nes laikysitės dvasinių pinigų dėsnių.
jinimas (tai įmantrus būdas pasakyti, kad neduoda ramybės sąžinė ir savigarba), tada Ir to, ką sukursite, neįveiks jokios krizės, ir atėjus griūtims savo pinigus išsaugosite.
pinigai šios bėdos nėra pajėgūs išspręsti. Pinigai yra priemonė gerumui pasaulyje skleisti. Nepamirškite jų svarbiausios
Tikėti tuo, kad pinigai sukuria laimingą gyvenimą, galima tik tada, kai neteisingai, paskirties, antraip naudosite juos ne pagal paskirtį.
kaip ir daugelis mūsų visuomenės narių, suprantate, kas yra laimė. Laimingas žmogus yra
tas, kuris gliaudo iššūkius ir nebėga nuo problemų, tačiau kasdien dirba, kad jas įveiktų.
Taigi pinigai suteikia ne laimės, o komforto. Tai didelis skirtumas. Įsivaizduokite,
kas nors pasamdytų jus, kad nuolatos tik drybsotumėte paplūdimyje. Pirmą savaitę
gal ir patiktų. O kaip dėl trečios ar ketvirtos? Ar sutiktumėte gauti didelį atlyginimą
už tai, kad tik gulėtumėte prie jūros ir nieko daugiau nedarytumėte?

< versti atgal versti pirmyn >


46 I m u n i t e ta s i r s ą ž i n ė . M o r ala u s g y v e n i m o n a u d a 47

ne. Jeigu ignoruojame sąžinę, etiką, moralę, mes silpniname bendruomenę taip, kaip
nesirūpindami kūnu silpniname imunitetą. Jeigu manote, kad galima ignoruoti ir
sargdinti šį savo didįjį kūną, kerpate virkštelę, kuri jus iki šiol maitino. Taip, bendruo-
menės kūnas labai didelis, ir atrodo, kad jeigu susargdinsime jo dalelę, nieko tokio
neatsitiks, tačiau tai mus pačius pavers nesveika, vėžine organizmo ląstele.
Vargu ar jus vilioja tokia perspektyva. Vėliau infekcija taip įsisiautės, jog dėl
jos pradėsite kentėti ne tik jūs patys, bet ir jus supantys žmonės. Jeigu teršiate kitus,
Imunitetas ir sąžinė. kodėl manote, kad negalima teršti jūsų? Užkrėsti sąmonę galima labai paprastai –
Moralaus gyvenimo nauda pamėginkite paskui išgydyti. Taigi degraduoti lengva, o kopti atgal į kalną – atstatyti
–moralę kankinamai sunku.
Jeigu vis dar neįtikinome, jog gali pasikeisti žmonių požiūris į pinigus, prisimin-
Mes, kaip žmonės, turime du nuostabius apsaugos dalykus, padedančius mums kite, kaip pasikeitė visuomenės požiūris į rūkančiuosius. Mes jau nebevertiname
išgyventi šioje žemėje ir šioje visuomenėje. rūkymo kaip normalaus dalyko. Lygiai taip pat pasikeis požiūris į neaiškiais būdais
Pirmasis dalykas yra imuninė sistema, padedanti išgyventi kūnui. Imuninė uždirbančius pinigus žmones. Jeigu dabar pirmas dalykas, kurį norite sužinoti, kad
sistema užmuša visas bakterijas ir virusus, patenkančius į organizmą. Mes galime ją įvertintumėte kitą žmogų, – tai kiek jis uždirba, tai, manome, netrukus pirmiausia
ignoruoti, tačiau tai ją susilpnins ir todėl galime už tai brangiai sumokėti. Antrasis norėsime sužinoti, kaip jis tuos pinigus uždirbo. Jeigu uždirbo neetiškai, tai ir nėra
dalykas yra sąžinė, apsauganti mus nuo blogų poelgių, nukreiptų prieš bendruomenę ką vertinti. Jeigu prieš jus stovi asmuo, apsirengęs kad ir labai prabangiu kostiumu,
(ir prieš patį save). O sąžinę, jeigu norite, kad ji jūsų nekankintų, turite nuolatos bet kiekvieną minutę galvojantis, kaip ką apgauti, ar galima tokį žmogų laikyti
pamaitinti gerais darbais. sėkmingu? Tad jeigu vertinate žmones ir pavydite jiems turto, tai pirmiausia – pa-
Bendruomenė yra kitas kūnas, kuriame gyvename, nes tik per kitus žmones galvokite, ar jūsų proto neužkrėtė ši priklausomybė, o antra – pasidomėkite, kaip tas
gauname tai, ko mums reikia. Taigi bendruomenė yra mūsų gyvybės virkštelė, žmogus praturtėjo. Nei drabužiai, nei automobiliai, nei laikrodžiai ar kiti blizgučiai
mūsų kūno tęsinys. Vienas miške ilgai nepagyventumėte. Prieš tūkstantį metų jūs be nebedarys tokio įspūdžio, jeigu vertinsite žmogiškumą. Drįstame prognozuoti, kad
bendruomenės būtumėte visiškas niekas ir būtumėte priverstas gyventi gerbdamas susižavėjimas amoraliais turtuoliais pradės sparčiai mažėti, nes kasdien auga mūsų
ir griežtai laikydamasis visų taisyklių, nes jų sulaužymas reiškė mirtį. Deja, šiandien sąmoningumas ir supratimas – kas yra kas.
bendruomenės taisyklių laužymas daugeliui tapo veikiau taisykle nei išimtimi. Mes
naiviai patikėjome, jog galime išgyventi ir be kitų žmonių pagalbos, jeigu tik turime
pinigų. Juk visko tiek daug, o jeigu turime pinigų, tai viską galime nusipirkti. Tačiau
norime paprieštarauti tam įsitikinimui – nesvarbu, kad laikai truputį pasikeitė,
pražūtingi taisyklių laužymo padariniai niekur nedingo.
Kaip žmogaus kūną saugo imuninė sistema, taip bendruomenės sveikatą saugo
sąžinė. Ji yra mums įgimta, mes, vos paaugę, jau orientuojamės, kas yra teisinga, o kas

< versti atgal versti pirmyn >


48 K u r d i n g o s a i k o p o j ū t i s ? 49

Tačiau jeigu nebūtų galimybės kaupti virtualių Kuo daugiau


pinigų, jau po keleto įsigytų pirmų namų būtų
prisisotinta, ir žmogus pradėtų galvoti, kaip
nepažabotų norų,
tuos pinigus panaudoti visuomenės gerovei ir tuo daugiau
labdarai. priklausomybės.
Saiko pojūtį gerokai iškreipė ir gausi prekių
pasiūla. Kiek daiktų prieš šimtą metų Lietuvos
Kur dingo saiko pojūtis? kaime galėjo turėti valstietis? Kiek daiktų jam
reikėjo iki visiškos laimės? Na, gal kokių šimtą.
O kiek daiktų galima turėti šiandien? 50 000?
Kodėl turtuoliams vis negana ir negana pinigų? Atrodo, kad tiek jau turi, tačiau
Pasiūla iškreipia saiko pojūtį, nes žmogus klauso reklaminių vilionių ir vado-
vis vien visiems lipa per galvas, gadina kitiems gyvenimus ir vis dar neužtenka.
vaujasi iliuziniu įsitikinimu, kad vienas ar kitas naujas šaunus daikčiukas padarytų
Įsivaizduokite, kad nėra cirkuliuojančių šiuolaikinių pinigų ir visas savo pajamas
jį kur kas laimingesnį. Siekiama visko turėti, viską susigriebti. To rezultatas – jūsų
gaunate natūra barteriniais mainais. O jūsų pajamos yra milijonas litų per metus.
namuose daug nereikalingo šlamšto, išaugusios skolos bankams, o kas nors turi
Vadinasi, kiekvieną dieną jūs gaunate natūra daiktų ir prekių už 2 739 litus. Gaunate
prikaupęs pinigų perteklių.
pusę tonos maisto, naujus džinsus, marškinius, sofą, televizorių. Kitą dieną šaldytuvą,
Jeigu tik ko nors naujo galima turėti, protas to iškart užsimano. Jeigu to negali
dar pusę tonos maisto, naują vonią ir t. t. Kur jūs visą tą turtą dėtumėte? Po metų kitų
iš karto gauti, jautiesi suvaržytas. Todėl ir atsirado posakis, kad pinigai suteikia laisvę.
būtumėte apsivertęs daiktais, kad nebesugalvotumėte, kur visa tai dėti.
Nes turint pinigų, nereikia savęs varžyti, galite turėti daug įvairių daiktų, įsigyti
Būtumėte priverstas kai ką ir atiduoti, nes tiesiog neturėtumėte kitos išeities.
įvairių paslaugų ir pramogų. Bet tai tik išorinė laisvė. Vidinė laisvė atsiranda darant
Išdovanotumėte iš pradžių draugams ir artimiesiems, giminėms, vėliau ir visiems
dalykus, tolimus nuo pinigų kaupimo. Vidinė laisvė atsiranda tada, kai atiduodate
norintiesiems. Net turėtumėte eiti ir ieškoti, kas tuos daiktus galėtų iš jūsų paimti.
savo pastangas ir kuriate ką nors vertinga.
Visus perteklinius baldus, drabužius ir automobilius atiduotumėte visuomenei, nes
Jeigu būsite labai alkanas ir jums pasiūlys duonos, pasisotinęs būsite laimingas.
fiziškai neturėtumete nei laiko, nei noro užsiimti su tiek daug daiktų. Žmogus tik
Nes tuo metu jums aktualu tik patenkinti būtiną poreikį. Tačiau mūsų norai ir po-
mano, kad jam pinigų niekada nebus gana, todėl elgiasi kaip padišachas iš animacinio
reikiai – du skirtingi dalykai. Įsivaizduokite, užsukate į didelį restoraną, kur renkatės
filmuko „Auksinė antilopė“.
iš šimto patiekalų, ir galite valgyti, kiek telpa. Ar pulsite prie duonos? Prisikrausite
Saiko pojūtis dingo, kai atsirado galimybė kaupti turtą virtualiai. Materialine
bent 10 egzotiškų patiekalų, persivalgysite, tačiau vis vien be perstojo kišite maistą.
daiktų kaupimo prasme labai greitai pasiekiamas saiko pojūtis. Nes tau į namus
Ar matote, koks skirtumas tarp poreikių ir norų. Poreikius mes turime patenkinti;
daugiau nebetelpa nei baldų, nei automobilių, nei dar ko nors, tačiau kaupiant
norai, jeigu juos visus iš eilės mėginsime tenkinti, išves mus iš proto. Vadinasi, laimė
pinigus virtualiai jokių ribų nėra. Sąskaitos banke neriboja nuliukų skaičius. Tai
yra pažaboti savo norus ir patenkinti būtinus poreikius.
leidžia žmogui „užsižaisti“, neįvertinant realios padėties, ir visas gyvenimas gali virsti
Taip pat ir su daiktais. Sovietmečiu visi turėjo „Žigulius“ ir buvo laimingi, kad
skaičiukų didinimu. Taip tampama ir egoistu, nes gali auginti sąskaitą iki begalybės ir
šie važiuoja. Žinojo, kad tai yra daugiausia, ko jie gali tikėtis. O šiandien? Yra auto-
prarandi saiko pojūtį. Gali pasakyti sau, dirbsiu tol, kol turėsiu sąskaitoje 10 milijonų.
mobilių ir už milijoną, ir dar brangesnių. Tad tam, kad pamaitintume saiko pojūtį,

< versti atgal versti pirmyn >


50 p r i kla u s o m y b ė n u o p i n i g ų 51

turime gerokai daugiau pasikankinti. Nes nepažabotas protas, matydamas galimybes,


veržiasi jomis pasinaudoti.
Kuo daugiau nepažabotų norų, tuo daugiau priklausomybės. Tikroji gerovė yra
visa tai suvaldyti. Tai mes galime padaryti išsiugdę stiprų dėkingumo jausmą ir laimės
siekį dirbdami, o ne išleisdami uždarbtus pinigus. Mūsų sielos badauja, jos trokšta,
kad sukurtume ką nors prasminga ir didinga. Todėl žavimės ne tais, kurie patenkina
begales norų, o tais, kurie pasiekia bent vieną išties didelį tikslą. Taigi mažiau yra
daugiau. Mes niekada nepasieksime didingumo, jeigu nesusitelksime į mažiau, bet Jausmai užgožia saiko pojūtį
išties svarbių dalykų. Kaip matote, laimė yra visai ne ten, kur mus mėgina nutempti
įvairios mūsų aistros.
Mes jaudinamės, jog eidami į svečius nupirksime per pigų vyną. Tad perkame
geresnį, nors sau tokio niekada nepirktume. Pirkdami automobilį dažnai išleidžiame
visus pinigus ir dar pasiskoliname, nes norime būti geresni arba bent jau prilygti
visiems. Daugelis sprendimų yra iracionalūs, nes klausome ne proto, o jausmų.
Godumas taip pat yra jausmas. O nevaldomi jausmai, skirtingai nei gyvūną, žmogų
sugriauna. Tam žmogui ir duotas protas, kad nesivadovautų jausmais, kaip tai daro
gyvūnai.
Už daiktus ir paslaugas dažniausiai permokame tada, kada bijome pasiginčyti ar
pasirodyti nedraugiški ir pan. Šios baimės kamuojami vidutines pajamas gaunantys
žmones nuolat permoka už prekes ir paslaugas. Kaip jums atrodo, kas parduotuvėje
išperka tuos vynus po šimtą ir daugiau litų? Manote, milijonieriai? Pasirodo, kad visai
ne. Juos išperka tie, kurie nėra milijonieriai, tačiau labai jau norėtų tokie būti. Todėl
jie savo stygių pridengia prabangos atributais, o tai darydami eikvoja savo nemažus,
bet vis dėlto ne beribius finansinius išteklius.
Atskirkite dvi sąvokas – būti turtingam ir elgtis kaip turtingam. Būti turtingam
visai nereiškia be saiko išlaidauti. Kaip tik priešingai – mažiau išleisdami liekate
turtingesni. Tačiau tie, kurie elgiasi kaip turtingi, iš tiesų taip tik pridengia savo
kompleksus. Turtingi žmonės pasižymi viena jiems būdinga savybe – jie derasi.
Jie neturi baimės pasirodyti vargšai dėl to, kad derasi, tad niekas jų nestabdo, kai
bando kovoti dėl kartais pernelyg aukštų kainų.
Prisiminkite, kad gyvenime mes dažnai tik ir laukiame, kada galėsime pasi-
mėgauti savo priklausomybėmis. Rūkalius kas valandą ieškos progos „pailsėti“.

< versti atgal versti pirmyn >


52 p r i kla u s o m y b ė n u o p i n i g ų 53

Alkoholikas lauks vakaro, kada galės įsipilti alaus, arba savaitgalio, kada galės dar
labiau „atsipalaiduoti“. Priklausomas nuo pinigų asmuo visuomet ieškos palaimingos
progos atsisveikinti su pinigais.
Kiekvienas gyvenimo įvykis – jam tai dar viena proga apsipirkti. Paaukštino
pareigas, vadinasi, reikia naujo kostiumo ar portfelio. Susidomėjo vandens sportu
– reikia nusipirkti banglentę, neperšlampamą kostiumą ir bagažinę ant automobilio
stogo. Susiruošė į kelionę, vadinasi, reikia naujo lagamino, kelioninio lygintuvo ir
fotoaparato. Išpardavimas – šventė, kurios galima laukti pusę metų ir ilgiau. Jam „Nešti“
didžiulį pasitenkinimą suteiks kokio nors daikto paieškos, kainų analizavimas ir
lyginimas, net jeigu jis rimtai ir neketina to pirkti. Kaip vienas ieško progų parūkyti,
Norint suprasti, kodėl tarp valdininkų taip paplitusi korupcija, reikėtų turėti
taip jis nerimsta, kol randa progą paišlaidauti.
omenyje, jog daugelio jų, dabar jau solidaus amžiaus vyrų, vaikystė ir jaunystė
Kažkodėl retas stengiasi gyventi taupydamas pinigus ir sveikatą. Priešingai –
prabėgo okupuotoje šalyje. Jų vertybių sistema susiformavo vyraujant kitokiam
pusę gyvenimo darome viską, kad sveikatą prarastumėme, o antrąją pusę – kad bent
gyvenimo būdui. O kokia tendencija vyravo tuo metu bet kurioje darbovietėje?
iš dalies ją susigrąžintumėme. Taip ir su pinigais – iš pradžių prisiperkame visokiausio
Vyresnio amžiaus žmonės prisimena puikiai pažįstamą žodį „nešti“. Jaunesniajai
šlamšto, o paskui, kai tie daikčiukai jau seniai pabodo, dar ilgai už juos atidirbinėjame.
kartai paaiškinsime, jog šis žodis reiškia tiesiog vogti iš savo darbovietės.
Jeigu mūsų herojus nesirgtų priklausomybe nuo pinigų, jis po pirmo tokio „turto“
Ta vagystės rūšis buvo suprantama visai kitaip nei vagystė iš kišenės autobuse
niekada nebepirktų abejotino reikalingumo daiktų. Tačiau čia mes turime reikalų su
ar įsilaužimas į namus. Tai buvo vos ne privalomas ritualas. Visi viską „nešė“. Mėsos
tikrų tikriausia priklausomybe, kai žmogus verčiau mirs, bet neatsisakys „džiaugsmo“
perdirbimo įmonės darbuotojai „nešė“ dešras, plytų fabriko darbuotojai – plytas, o
ir vėl ką nors nauja nusipirkti.
duonos kepyklos kepėjai – batonus ir t. t. Apie „nešimą“ būdavo kalbama su tikru
azartu ir gera nuotaika. Buvo pavydima tiems, kurie dirbo „pelninguose“ darbuose,
kur buvo galima „nešti“ daugiau, ir užjautė tuos, kurie neturėjo ko „išnešti“ iš savo
darbo.
Tai buvo tam tikra patriotiškumo išraiška, nes daugelis įsivaizdavo, kad neša
iš okupantų. Mes, lietuviai, „nešame“ viską iš gamyklų, kurių statybas organizuoja
Partija ir „verčia“ mus jose dirbti. Niekaip kitaip pasipriešinti negalime, todėl bent jau
„nešime“: pro visas spragas tvorose, sunkvežimiais ir visais kitais įmanomais būdais.
Tai buvo savotiška pasyvi pasipriešinimo forma.
Deja, šiandien padėtis nedaug pasikeitė. Valdininkai (o neretai, jeigu tik gali, ir
daugelis kitų) ir toliau „neša“ visais įmanomais būdais. Nors okupantų neliko, liko
įpročiai ir per tiek metų susiformavusi priklausomybė. Jeigu žmogaus jaučia, kad gy-
venimas jam neteisingas, jis yra puolamas, nelaisvas ir nesaugus, neturi jokių įgūdžių,

< versti atgal versti pirmyn >


54 p r i kla u s o m y b ė n u o p i n i g ų „ N e š t i “ 55

kad galėtų dirbti kitokį nei valstybinį „nešimo“ darbą, tai jis žino, kad jo niekas kitas net girdėti apie tai, jog visa rūkymo esmė – tai traukti į save nuodingus dūmus. Lygiai
nesamdytų, tai ir natūralu, kad jis toliau „neša“. Jam sunku atsisakyti „nešti“, nes jis taip pat mes, kaip musės, esame įkritę į uždirbk, vartok, pirk, parduok mąstymą ir
yra nuo to priklausomas. tikime, kad iš nekontroliuojamo vartojimo gauname realios naudos.
Reikia suprasti vieną dalyką: valdininkas savo naujame už mūsų pinigus nu- Megztinis reikalingas tam, kad sušildytų mus ir leistų smagiai jaustis šaltesnę
pirktame džipe yra lygiavertis girtam valkatai stotelėje. Nesvarbu, kad vienas vilki dieną. Bet ką jūs gaunate nusipirkęs penktą megztinį ar įsigijusi dar vienus batus prie
kostiumą, o kitas nesiprausė pusę metų. Juos abu valdo priklausomybės, abu joms tos suknelės? Jūs mokate tikrus pinigus už iliuzijas. Ko dar stebėtis, kad uždirbęs ir
negali atsispirti ir iš jų abiejų jokios naudos visuomenei. išleidęs krūvas pinigų jaučiatės tik tuščias ir išsekęs? Ta tuštuma mus gąsdina, tad
Deja, sukišti džiną atgal į butelį daug sunkiau, negu jį išleisti. Daugelis galbūt užsiverčiame darbais ir išsikeliame tikslą uždirbti milijoną tiesiog tam, kad turėtume
racionaliu protu suvokia, jog jau taip elgtis nederėtų, tačiau paklūsta pernelyg gajam ką veikti. Bet ta dvasinė tuštuma turi savo paskirtį. Ji siunčia žinią: dvasiai labai stinga
„aukos“ jausmui, o jausmas visada veikia stipriau negu racionalus protas. Protas ras vitaminų, ji badauja.
visus pasiteisinimus ir visus būdus, kad jausmas būtų realizuotas, kad tik toliau būtų Visa reklamos pramonė siuva „karaliaus drabužius“ įtikinėdama mus, kad
galima „nešti“. turėdami pinigų, galime patenkinti visus savo poreikius. Reklamos neretai daiktus
Apie pinigų fetišą, arba Nauji karaliaus drabužiai pateikia kaip dvasinį maistą ir taip mėgina mus apgauti. Todėl prasmės, didingumo
Fetišizmas yra žmogiškų galių suteikimas daiktui. Kuo daugiau apsistatai daiktų ištroškusi siela neretai užkimba ant šio kabliuko, nes alkanas juk nesirenka. Ką
– tuo jautiesi galingesnis. Nėra aplink daiktų – esu bejėgis. Tačiau argi tai ne bėgimas paduosi – tą ir paims.
nuo savo gyvenimo? Nebelieka tikslų, kurie man padėtų realizuoti žmogiškąjį poten- Vis dėlto tapdami vis turtingesni, žmonės netampa laimingesni. Vienas
cialą – tik kaupiu visokius blizgučius ir savo džiaugsmą regiu ten, kur jie susidėlioti! Didžiosios Britanijos gyventojų tyrimas parodė, kad britai dabar gyvena keturis
Visos mūsų priklausomybės yra ne kas kita, bet mėginimai pabėgti nuo tikrovės. kartus turtingiau nei XX amžiaus pradžioje, tačiau nėra tokie laimingi, kaip buvo
Mūsų tikrovė – tai žmogiškieji iššūkiai ir kaip gebame su jais susidoroti.Vadinasi, tuomet. Taip pat ir su amerikiečiais. Pasirodo, kad Didžiosios depresijos metais6
priklausomybė – tai nepatirti žmogiškųjų nuopuolių ir nepasikelti. Iš tiesų nemy- amerikiečiai buvo laimingesni nei 1984 metais, kai JAV buvo klestėjimo greitkelyje.
lėti, o tenkintis pakaitalais. Nejausti tikrų jausmų, o slopinti juos įvairiais tikrovės Ne išimtis ir Lietuva. Jeigu remsimės savižudybių statistika kaip pasitenkinimo
suvokimą blokuojančiomis priemonėmis, tokiomis kaip alkoholis, nikotinas ar gyvenimu rodikliu, tai blogiausia mums buvo 2006-aisiais, kai mūsų nekilnojamojo
nesveikas maistas. Štai tikroji visų priklausomybių priežastis – mes norime miegoti, turto vertė išaugo dvigubai.
negyventi, pasislėpti, užsimiršti. Mes paprasčiausiai nevalingai atsisakome gyventi. Kai daiktai tampa priemone pabėgti nuo savęs ir realaus gyvenimo – tai
Mes norime jaustis patogiai – kaip tada, kai buvome kūdikiai. Ar verta stebėtis, kad fetišizmas. Mes turime grąžinti daiktams jų deramą vietą. Daiktai mums gali padėti
tos priklausomybės mus žudo? gyventi, tačiau nelaukime, kad jie ir gyventų už mus. Gyventi – tai pasitelkti savo
Pinigų nereikia garbinti, o reikia jiems skirti tinkamą vietą ir suprasti, ką jie jums žmogiškąją energiją gražesnei tikrovei sukurti. Tad kur kas daugiau laimės nei daiktai
duoda ir ką jie iš jūsų atima. Būtent tai, kad pinigai kažkuo mus nuskurdina, mes visa- jums suteiks nuoširdus, pasiaukojantis ir sąžiningas darbas. Na, ir žinoma, kokybiškai
da esame linkę karštai neigti, ypač tada, kai esame pakliuvę į priklausomybę. Rūkalius praleistas laikas su šeima grįžus į namus.
žino, kad kenkia savo sveikatai, bet iš visų jėgų pats save teisina ir ignoruoja visus
argumentus. Todėl jis taip kvailai ir kalba, nes visai nenori rasti tiesos. Jis sugalvos ką
tik nori, kad tik rastų pasiteisinimą ir galėtų prisidegti dar vieną cigaretę. Jis nenori 6 1929–1933 m.

< versti atgal versti pirmyn >


56 P r i kla u s o m y b ė – b e p r o t y b ė 57

veda. Jeigu tarnauji tikroms vertybėms, Flirtas su savo stabu


tada jauti išliekantį pasitenkinimą.
Tačiau kas nutinka, jeigu tarnauji
yra neišvengiamas
stabams? kelias į ilgalaikį
Dar kartą prisiminkime, kas yra nusivylimą – frustraciją.
stabas. Jeigu žmogus tarnauja asilui, o
ne atvirkščiai – tai stabmeldystė. Asilu
Priklausomybė – beprotybė šeimininkui dera tinkamai pasirūpinti,
tačiau tarnauti turi asilas žmogui, o ne
atvirkščiai. Taigi ir pinigai turi tarnauti žmogui, o ne žmogus pinigams. Kai tarnauji
Bet kokia priklausomybė – tai mūsų sąmonėje įsitaisiusi beprotybė. Pavyzdžiui,
stabams, tuomet jausiesi įsitraukęs, gyvybingas, entuziastingas, tačiau nejausi ilga-
alkoholikas meldžiasi degtinės buteliui, o šis iš jo atima jo šeimą, sveikatą, darbą ir
laikio pasitenkinimo. Jausiesi išsunktas. Atrodys (ir teisingai), kad visos pastangos
žmogiškumą. Priklausomybė – kai palaima laikome tai, kas mus naikina.
kažkaip mįslingai pranyksta. Tai panašu į tai, kaip įsijautus statyti namą, tačiau kas
Žmogus ima nykti tada, kai pradeda tarnauti stabams. Ką tai reiškia? Tarnavimas
rytą atėjus į statybvietę vėl atrasti, jog namas atrodo taip pat, kaip ir praėjusį rytą. Lyg
stabams – tai toks elgesys, kai dvasinės žmogaus galios naudojamos žemesnės
ir stengeisi, bet esminio rezultato nematyti – vakar sumūrijai vieną sieną, tačiau tiek
„prabos“ tikslams nei yra pats žmogus. Na, pavyzdžiui, Josifas Stalinas laikė normaliu
pat išgriuvo kitos. Per dieną atstatai tą išgriuvusią dalį, tačiau tik tam, kad kitą rytą
dalyku paaukoti keliolikos tūkstančių žmonių gyvybes, kad būtų iškastas Belomoro
rastum, jog nugarmėjo dar kitoje vietoje. Ir taip nuolatos, kiekvieną dieną...
kanalas, nes šis jam atrodė daug svarbesnis. Vadinasi, vandens kanalas – tai stabas, o
Todėl priklausomybė yra miražo vaikymasis. Jūs dirbate Sizifo darbą – iš
žmonės – šio stabo vergai. Gal manote, kad pats žmogus negali taip savęs įtikinti, kad
paskutiniųjų ridenate į kalną sunkiausią akmenį, tačiau tik tam, kad ties viršūne
įsikinkytų vergauti stabams? Visos priklausomybės daro būtent tai. Žmogus tampa
netekęs jėgų paleistumėte ir vėl pradėtumėte iš pradžių. Miražas jums žada poilsį
mažiau vertingas nei stabas. Alkoholikui alkoholis akivaizdžiai vertingesnis nei jis
ir nusiraminimą, tačiau kaskart nusiviliate. Tai savęs apgaudinėjimas. Jūs tarnaujate
pats – antraip kaip leistųsi, kad šis stabas jį naikintų?
netikriems dievams, o tai iš tiesų reiškia, kad tokių dievų išvis nėra. Galite kiek tik
Vadinasi, patekęs į priklausomybę nuo pinigų, žmogus padaro save mažiau
norite vaizduotis, kad dievai jus išklauso, tačiau tai tik saldi iliuzija, kurios baigtis
reikšmingą nei popierių krūvelės. Visos proto galios pradeda dirbti nebe žmogui, o
kaskart ta pati – skaudus prablaivėjimas.
krūvelei – kad tik jai būtų geriau. Tada žmogiška auka dėl negyvų daiktų – popie-
Flirtas su savo stabu yra neišvengiamas kelias į ilgalaikį nusivylimą – frustraciją.
riukų – tampa visiškai pateisinama. Nuo šiol žmogus yra pasirengęs aukoti savo ir
Tai tas pats, kaip pasiklydusiajam pripažinti, kad pasiklydo ir nebegali pats rasti
kitų gyvenimus, kad tik geriau būtų jo stabui.
išeities.
Tarnystė pasižymi vienu aspektu – kuo uoliau tarnauji, tuo daugiau azarto
patiri. Tiek tikrosioms vertybėms, tiek stabams tarnaujančio žmogaus krauju teka
daug adrenalino. Tas, kuris nuoširdžiai tarnauja, jaučiasi gyvybingas, įsitraukęs, jo
kraujas teka greitai, jis pilnas entuziazmo. Bet didelis skirtumas – kur šis tarnavimas

< versti atgal versti pirmyn >


58 P i n i ga i gal i b ū t i l y g i a i t i e k pat ž al i n g i , k i e k i r n a u d i n g i 59

tampa kenkėju, vėžine visuomenės organizmo ląstele. Dėl neetiškų sprendimų


visuomet nukenčia pats kenkėjas, bet dar skaudžiau – kiti žmonės.
Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti ir kitaip, tačiau sąžinės balsas tam ir yra, kad pasaky-
tų, ar sprendimas yra naudingas, ar priešingai. Tapę priklausomi nuo pinigų netekome
valstybingumo ir vienybės jausmo. Neturėdami šio jausmo, neturime ir visavertės
visuomenės. Nuolat skundžiamės, kad lietuvis lietuviui – vilkas, kad nesame vieningi
ir neturime kuo didžiuotis. Įveikime šią priklausomybę ir pamatysime, jog visi dalykai,
Pinigai gali būti lygiai tiek pat kurie mums šiandien atrodo kaip didžiausi iššūkiai, aklavietės be sprendimų, susitvar-
žalingi, kiek ir naudingi kys savaime. Šiandien galime pateikti šimtus pasiūlymų, ką reikėtų keisti ir tobulinti
valstybėje, bet garantuoju, kad dauguma jų sudužtų atsitrenkę į kitų žmonių godumą.
Reikia plačiau suprasti kontekstą. O kontekstas toks, kad mūsų gyvenimas
Kada žmogus yra turtingas? Vilniaus Gaonas, vienas įžymiausių visų laikų neišvengiamai susijęs su mūsų sąmoningumu. Žemos sąmonės visuomenei
žydų mąstytojų, atsako taip: „Turtingas tas, kuris patenkintas tuo, ką turi“. Vadinasi, tenka tik pasvajoti pasiekti aukštą gyvenimo lygį. Pavyzdžiui, jeigu norime gyventi
turtingas yra tas, kuris „subalansuoja“ savo poreikius. Tam reikia gauti pakankamai kaip švedai – turime pasiekti švedų sąmonės lygį. Atsisakydami kelti savo sąmonin-
pinigų, kad galėtumei džiaugtis, tačiau ne mažiau svarbu ir valdytis, kad jaustum gumą, tik pasmerksime save beviltiškoms pastangoms ką nors pakeisti ir pagerinti.
saiką. Mums reikia perkainoti savo vertybes ir nuspręsti, ko siekiame ir kur einame. Nes
Kažkada jūs galvojote, jog druska yra būtina mitybai, ir dėjote jos visur, kur priklausomybe serga beveik visa tauta. Jeigu mes ir toliau garbinsime pinigus ir visa,
reikia ir ne. Tuomet sužinojote, jog vartoti per daug druskos nesveika, ir pradėjote į kas su jais susiję, tai susitaikykime su tuo, jog visada klestės korupcija ir kiti nešvarūs
maistą jos berti mažiau. Įgijote naujų žinių ir pakeitėte elgseną. dalykai tiek valstybiniame, tiek privačiame sektoriuose.
Dar neseniai žmonės tikėjo, jog skiepai apsaugos nuo visų ligų. Tačiau, atliekant Kiekvienas šias žinias pritaikykime sau. Juk ši knyga nesiūlo nesirūpinti pinigais
tyrimus, paaiškėjo, jog skiepai turi organizmui žalingų medžiagų, sukeliančių alergiją – ne, mes tvirtiname, kad atėjęs į darbą kaip kūrėjas, o ne kaip griovėjas, pastatysite
ir kitų susirgimų. Jeigu anksčiau norėjote, kad jūsų vaikas būtų paskiepytas nuo kuo kur kas daugiau. Mes visą laiką kaip tik ir pabrėžiame, kad žmogus tampa laimingas
daugiau ligų, tai išgirdę apie naujausius duomenis skiepų galbūt vengsite. tik nuoširdžiai dirbdamas mėgstamą darbą. Ir tikrai niekur nesakėme, kad už tokį
Taip pat ir su pinigais. Jeigu iki šiol tikėjote, jog pinigai yra tik naudingas dalykas, darbą nereikia imti pinigų.
kurio būtina turėti kuo daugiau, tai tikiu, kad ateis tokia diena, jog mąstysime, kad Pinigai turi mums tarnauti, o ne valdyti. Kaip tarnai, jie gali būti labai naudingi,
laimė yra daugiau GYVENTI, nei daugiau sukaupti7. Pinigai yra viena svarbiausių tačiau kaip valdovai – tikrai ne. Pinigai – tai energijos forma, kurią turime suvaldyti,
priežasčių, verčiančių nusižengti moralei. O nusižengdami moralei, visų pirma ken- nukreipti reikiama linkme. Pinigai turi kurti ką nors prasmingesnio, nei yra jie patys.
kiame sau. Jeigu pinigai lemia neetiškus sprendimus, tai jie kenkia. Vos tik dėl pinigų Tada viskas stoja į savo vietas. Svarbiausia – tikslas, kuriam naudosite pinigus. Jokiu
pradedame elgtis neetiškai, pinigai tampa žalingi. O neetiškai elgdamasis žmogus būdu nenaudokite jų kaip vaisto dvasinėms negalioms gydyti. Dirbkite, kurkite
pridėtinę vertę, uždirbkite, mėgaukitės patogiu gyvenimu, tačiau prisiminkite, jog
7 Šią dilemą nuodugniai svarstė įžymus XX a. filosofas Erichas Fromas (Erich Fromm) knygoje „Turėti ar
pinigai turi tarnauti moralei, o ne atvirkščiai. Antraip rizikuojate visiškai susipainioti
būti“. ir pasiklysti.

< versti atgal versti pirmyn >


60 p r i kla u s o m y b ė n u o p i n i g ų 61

Pinigai yra viena Štai kas tuomet nutinka.


Įsivaizduokite save spėriai traukiantį
svarbiausių miško takeliu. Einate ir džiaugiatės, kad
priežasčių, verčiančių prieisite sodybą, kurioje gausite šilto
nusižengti moralei. maisto, pailsėsite ir sušilsite. Tačiau kas,
jeigu einate takeliu, kuris neveda į jokią
sodybą? Aišku, iš pradžių eisite guviai.
Po kiek laiko pajusite pirmuosius nerimo Šuniška laimė
ženklus. Dar vėliau veikiausiai paspartin-
site žingsnį – na, kurgi ta nelemta sodyba!
Tarnavimas stabams pasižymi dar viena svarbia savybe. Netikrų vertybių teikia-
Kad ją kur, kad tik greičiau ten atsidurčiau! Pamažu išseksite, sulėtinsite žingsnį ir
mas pasitenkinimas – tai šuniška laimė. Tai ryškus šviesos blyksnis į akis, kuris, kaip į
eisite neramiai, dairydamasis į šalis ir ieškodamas kokių nors užuominų. Dabar jums
dangų iššautas saliutas, šviečia nepaprastai gražiai, tačiau tik trumpą akimirką. Paskui
labiau rūpės ne kuo toliau nueiti, bet rasti kokių nors ženklų, padėsiančių suprasti,
vėl ta pati tamsa, tik ryškus prisiminimas, kaip buvo gera tą trumpą akimirką. Kodėl
kur šiuo metu esate.
šią laimę pavadinome šuniška? Nes ji kaip pamesta dešrelė. Labai skanu ją suvalgyti,
Galiausiai, kai akys neras jokių orientyrų, kurie padėtų susigaudyti, kur šiuo
dar kurį laiką smagu jausti jos sukeltą sotį, tačiau po pusdienio dešrelės laimės nebėra.
metu esate, jūs sustosite ir pulsite į nerimastingus apmąstymus. Gali būti, kad pasi-
Nori – čiupk naują dešrelę, akyse bus nauja saliuto šviesa. Tačiau nuolatinės laimės
duosite baimei – kas dabar bus, ar nereikės likti čia miške per naktį, ar nesušalsiu, ar
nebus. O, be to, kas nežino, kad dešrelės teikiamas džiaugsmas apmaudžiai blanksta...
neaptiks manęs vilkų gauja?
Antroji dešrelė jokiu būdu nebus tokia svaiginamai maloni kaip pirmoji, o ką jau
Taigi netikroms vertybėms tarnaujantį žmogų galima palyginti su pasiklydusiu
kalbėti apie dešimtąją.
miške – nuolat neramus, įsibaiminęs, netikras dėl ateities, visur įžvelgiantis grėsmin-
Taigi niekur nedingsime: tarnauti netikroms vertybėms – tai nuolat alinti save
gus pavojus. Natūralu, kad tokį nerimą būtina kuo nors gesinti – antraip netrukus
ieškant pasitenkinimo, o pabaigoje – skausmingas prablaivėjimas. Kuo toliau, tuo
perdegsi. Štai ir pamatome, kaip pinigų stabui tarnaujantis nelaimėlis naudoja
mažiau pasitenkinimo teikia kiekviena pinigų dozė. Pasitenkinimo deficitas akivaiz-
pinigus visai ne taip, kaip iš pradžių buvo numatęs. Jis tikėjosi, kad pinigai jam atneš
džiai auga. Norint gauti tą patį pasitenkinimą, kurį suteikė pirmoji dešrelė, dabar
vidinę ramybę, patogumą, tačiau dabar pinigai naudojami būtent tam, kad kaip nors
jau reikia įmantresnės ir gardesnės dešrelės. Dar po kiek laiko – jokia dešrelė jau
užglaistytų nuolatinį nepasitenkinimą.
nebeskani, reikia „super duper“ ikrų. Taip išlaidos vis auga, pasitenkinimas mažėja,
Prasideda beprotiškos išlaidos, griaunančios pinigų garbintojo finansinius
finansinis krachas artėja...
pamatus – reikia prestižinio automobilio, milžiniško namo, prabangių atostogų ir
Priklausomybės traukia viena kitą kaip piktžolės. Jeigu įsiveisė pirmoji – tai
t. t., ir pan. Šios išlaidos nekuria ateities. Jos arba išrūksta pro kaminą, arba tampa
ji padės įsitvirtinti ir antrajai. Pavyzdžiui, vienas teisininkas iš Klaipėdos sako, kad
naujų išlaidų priežastimi. Na, juk jeigu turi per didelį namą, tai ir jo priežiūra brangiau
daugmaž visi baudžiamosios teisės srityje dirbantys teisininkai daug geria: „Skandina
kainuos. Taip pat yra ir su automobiliu, jachta ar motociklu.
sąžinę, o ši, kad ją kur, plaukia bjaurybė, vis niekaip neskęsta...“ Taip priklausomybė
nuo pinigų peraugo į priklausomybę nuo alkoholio. Statistika rodo, kad jeigu vaikas

< versti atgal versti pirmyn >


62 p r i kla u s o m y b ė n u o p i n i g ų 63

rūko, tai tikimybė, kad jis pradės vartoti sintetinius narkotikus, padidėja 15 kartų.
Jeigu jis geria, tai tikimybė, kad jis pradės vartoti sintetinius narkotikus, padidėja
15 kartų. Tačiau jeigu jis ir rūko, ir geria, tikimybė, kad jis juos vartos, padidėja 225
kartus!

Neetiški sprendimai
griauna dvasinį kūną
Tarnavimas stabams – ar tai būtų alkoholis, ar pinigai, ar dar kas kita – visuomet
baigiasi vienodai – chaosu. Įsivaizduokite, kad jūsų stabas – tai paprasčiausias asilas.
Manote, tarp pinigų ir gyvulio garbinimo toks jau didelis skirtumas? Tiek pinigai,
tiek asilas yra dvasiškai žemesnės „prabos“ reiškiniai nei žmogus. Kai aukštesnis dva-
sinis pradas garbina žemesnį – tai stabmeldystė. Todėl tiek asilo, tiek pinigų krūvos
garbinimas ir tarnavimas jiems šiuo atveju yra tas pats absurdas.
Taigi grįžkime prie asilo. Įsivaizduokite, įsitempėte į namus asilą, pastatėte ant
pjedestalo ir garbinate savo „šventąjį“ padarą. Asilas, aišku, netrukus supras, kad čia
visai neprastai – šilta, pašaras daug geresnis, o ir į paprastą dėmesį gyvulys nespjauna.
Žodžiu, gyvena asilas – ir gyvena kaip reikalas!..
O kaip jūs? Jūs turite lenkti nugarą, uždirbti asilui ėdesio. Turite jį apkuopti.
Kvapai ir netvarka namuose – jūsų atlygis už „dievybės“ buvimą namuose. Tačiau
ką ši „dievybė“ duoda jums? Be to, kad tarnaudamas pajaučiate garbinimo azartą –
daugiau jokio atlygio. Garbinamas asilas jokiu būdu nesutiks padėti jums nudirbti
namų ūkio darbų. Jis jūsų neatjaus, jeigu turite problemų darbe. O ką jau kalbėti apie
tai, kad niekada nepadės jų išspręsti. Tad jūsų santykiai – tai žaidimas į vienus vartus.
Jūs rūpinatės stabu, o stabas jums mainais atkiša špygą. Tačiau pamėginkite savo stabą
nuvaryti nuo pjedestalo ir nuginti atgal į tvartą – šis jokiu būdu nenorės paklusti! Jis
priešinsis, kaip įmanydamas, bliaus taip, tarsi būtų labiausiai nuskriaustas.
Panašiai ir su negyvais stabais. Šie verčia jus tarnauti, tačiau nieko tikro neduoda

< versti atgal versti pirmyn >


64 p r i kla u s o m y b ė n u o p i n i g ų N e e t i š k i s p r e n d i m a i g r i a u n a d va s i n į k ū n ą 65

Parlamentarai visos mainais. Kaip ir garbinamas asilas, negy- Parlamentarai visos tautos akivaizdoje kryžiumi gulasi už savo privilegiją išleisti
vas stabas tik įžūlėja ir vis begėdiškiau keletą tūkstantėlių išperkamajai automobilių nuomai, kelionėms ar panašiai. Visa kita
tautos akivaizdoje jumis naudojasi. Taip daro alkoholis, palauks! Tauta spjaudo ant jų, mėto akmenis į jų langus, o šie ir toliau laikosi įsikibę
kryžiumi gulasi už savo tabakas, taip daro ir pinigų krūvelė. tų nelemtų kelių tūkstantėlių. Argi tai ne gėda? Ar ne beviltiškas savęs žeminimas?
privilegiją išleisti keletą Tol, kol garbinsite savo stabą, t. y. tol, Ar tie pinigai iš tiesų pakelia jų gyvenimo lygį? Ar jūs trokštumėte gauti naujutė-
kol tikėsite, kad tarnavimas žemesnio laitį automobilį, jeigu tai reikštų, kad bet kuris prašalaitis galės ant jūsų spjaudyti?
tūkstantėlių išperkamajai dvasinio prado reiškiniams jums padės, Absurdiška net siūlyti tokį dalyką!
automobilių nuomai, stabas siurbs jūsų gyvybines jėgas ir Niekas tų pinigų netrokštų ir prie jų nesiveržtų, jeigu tai reikštų, kad teks kentėti
kelionėms ar panašiai. parazituos. O jo akiplėšiškumui nebus kitų panieką, jeigu dėl to pamažu pradėtum nekęsti ir pats savęs. Tačiau seimūnai
ribų. Kiekvieną dieną stabas reikalaus sutinka visa tai iškęsti, nes yra stipriai įsukti priklausomybės verpeto. Kai pinigai
savo duoklės vis įžūliau ir vis labiau tapo stabu, naikinimo mechanizmas įsijungia ir įsisuka vis didesniu greičiu. Žmogus
nesiskaitys. tarnauja savo stabui, o stabas jį patyliukais naikina. Taip žmogus netenka ir gėdos, ir
Prisiminkite nesenus įvykius prasi- garbės, ir žmogiškumo. Telieka asilas žmogaus pavidalu. O ką šis nelaimėlis iš tiesų
dėjus finansų krizei. Daug pasiekę verslininkai puolė po traukiniu ir kitaip sau darėsi už tai gauna? Vien tai, kad, riedant ratams, šiek tiek minkščiau sėdėti...
galą. Kaip manote, kodėl? Žmogus turi milijonus, tačiau vis vien jaučiasi neturtingas
ir, tirpstant milijonams, iš nevilties žudosi. Aišku, jo poreikiams pinigų tikrai būtų
likę, tačiau stabas reikalauja savo. Kadangi stabo išmaitinti buvęs milijonierius tapo
nebepajėgus, jis nebemato prasmės gyventi.
Nueikite į bet kurią didelę įmonę. Ponai ryši dailiais kaklaraiščiais, pasipuošę
gražiais drabužiais, tačiau stebėkite, kaip jie kalba, juda ir elgiasi, pamatysite, jog taip
tarsi pagalys būtų į gerklę įstatytas. Jie taip jaudinasi, kad pasakys ką nors ne taip ir
dėl to jūs ką nors ne taip galite pagalvoti ar nuspręsti. Bijomasi prarasti privilegijų,
todėl atsisakoma vidinės laisvės.
Klaipėdos merui buvo pagrasinta susidorojimu, kai šis nepaėmė kyšio. Kas
dažniausiai grasina susidoroti? Nusikaltėliai. Nežiūrėkite į sumas, kurias jie turi,
žiūrėkite į moralinį žmogaus veidą ir pamatysite, jog už tamsintų stiklų, prie didelių
džipų vairo sėdi tokie pat morališkai degradavę žmonės kaip ir valkatos stotyje.
Pastarųjų degradaciją atpažįstame lengvai, nes tai matome iš jų išorės. O pinigus
garbinantys valdininkai ir verslininkai nepasiekė galutinės stotelės. Tačiau jie juda ta
pačia kryptimi, nes valkatos jau pasėdėjo kalėjime, o šie dar laukia savo eilės.
Dėl negebėjimo skirti žmogaus fizinio ir dvasinio pavidalų mes neteisingai
įvertiname žmones, į juos žiūrime pagarbiai ir patys norėtume sėsti į jų roges.

< versti atgal versti pirmyn >


66 M o r ala u s g y v e n i m o n a u d a 67

sugriaus jūsų likimą. To padaryti jūs negalėsite. Nebent taip susidėliosite argumentus,
kad įžeisdamas viršininką lauksite kokios nors naudos.
Taigi priklausomybė nuo pinigų nustoja kankinti tik tada, kai randame naują
prasmę, protingesnę priežastį, dėl kurios turėtumėme stengtis gauti ir išleisti pinigus.
Mums dera atrasti dvasingumą ir į jį nukreipti uždirbamus pinigus. Tarnauti, norime
to ar ne, vis tiek turėsime. Tik svarbiausia – atidžiai pasirinkti kam tarnauti.
Žmogus, skirtingai nei gyvūnas, yra prasmės vedamas padaras. Gyvūnas nesu-
Moralaus gyvenimo nauda pranta, kodėl daro tai, ką daro. Jis nekvaršina sau dėl to galvos. Gyvūnas negali būti
moralus, nes tokios galimybės nesuteikia jo psichika. Gyvūnas tiesiog daro tai, nes
taip jaučiasi. Tai instinktyvus elgesys. Panašiai kaip žmogui – ima jis ir pasuka galvą.
Neneigsime, kad pinigai mums reikialingi. Išties reikalingi. Tačiau jie reikalingi
O kodėl? Nes norėjo apsidairyti. O kodėl norėjo apsidairyti? Jis nežino. Pasuko galvą,
tam, kad kurtume. Reikia sau atsakyti į klausimą: ar gyvename tam, kad valgytume,
ir tiek. Ir neklausinėkite čia daugiau. Nelįskite su kvailais klausimais!
ar valgome tam, kad gyventume? Vargas tam, kuris gyvena tik tam, kad pavalgytų.
Tai yra instinktyvus elgesys. O dar yra įsisąmonintas elgesys, kuris būdingas
Ilgus metus Katalikų bažnyčia mus įtikinėjo, kad pinigai yra blogis. O kaip yra
tik žmogui. Kai pasakai sau, kad galvos nesuksiu, – nesvarbu, kad jaučiuosi taip, kad
iš tiesų? Ar visu tuo norėjome pasakyti, kad pinigai yra blogybė? Ne, visą laiką buvo
mielai tai padaryčiau. Tai padėtis, kai sąmonė valdo pasąmonę. Žmogaus elgesys tapo
kalbėta ne apskritai apie pinigus, o pinigus, paverstus stabu. Ne patys pinigai yra
nebe mechaninis, o sąmoningas. Dabar žmogus ima suprasti, ką daro. Toks žmogus
blogybė. Blogybė yra žmogaus sprendimas tarnauti pinigams. Ar ginklai yra blogai?
jau pajėgus atsisakyti kyšio, nes jo protas tarnauja moralei, o ne instinktams. Taigi tai
Nelygu, kas ir kur juos panaudoja. Ar pinigai yra blogai? Nelygu, kaip juos gauna ir
turėdami omenyje apsidairykime aplinkui ir pasiieškokime geresnių „stabų“.
kur išleidžia. Lygiai taip pat nėra blogis didesnis pinigų kiekis.
Iš anksčiau žinome, kad stabmeldystė yra tada, kai aukštesnysis pradas garbina
Judaizme teigiama, kad turtai nepadarys mūsų laimingų, nes būti turtingam yra
žemesnįjį. Todėl Biblijoje bet kokios rūšies stabmeldystė įvardijama kaip niekingiau-
didesnis iššūkis, nei kęsti vargą, nes sulauki daugiau pagundų. Todėl būti turtingam
sias dalykas D-vo akyse. Tai kažkas panašaus, jeigu padovanotumėte savo draugui
yra gerai tik tada, kai esi pakankamai išprusęs ir turi užtektinai dvasinių galių atsakin-
„Ferrari“, tačiau netrukus sužinotumėte, kad jis šią išskirtinę mašiną naudoja tik kaip
gai valdyti pinigus. Priešingai nei yra įstikinę vargšai, turtai neišsprendžia žmogaus
priemonę plytoms ar mėšlui vežioti. Argi nepasijaustumėte itin nusivylęs? Ar tai jūsų
problemų – jo iššūkiai persikelia į aukštesnę plotmę. Niekur nedingsime – kol esame
neįžeistų? Argi nesigailėtumėte, kad taip dėl jo stengėtės?
gyvi, iššūkių visada bus. Tačiau ar jausime pasitenkinimą, priklausys tik nuo to, kiek
Žmogus sukurtas moraliam gyvenimo būdui. Todėl bet kokia stabmeldystės
vadovausimės morale.
forma yra pasmerkta. Istorija akivaizdžiai įrodo, kad stabų garbintojai visuomet
Kaip jau minėjome, žmogaus prigimtis tokia, kad jis privalo kam nors tarnauti.
pranyksta. Išnyko pagonybė Lietuvoje, išnyko antikiniame pasaulyje ir visur kitur,
Ji gali tarnauti stabams. Gali tarnauti kitiems žmonėms. Gali tarnauti idealams. O
kur žmonės lenkėsi gamtos reiškiniams. Lygiai taip pat pranyksta tie žmonės, kurie
gali pamėginti tarnauti ir pats sau. Tačiau visa, ką žmogus daro, daro DĖL KOKIOS
įsipainioja į įvairias priklausomybes.
NORS PRIEŽASTIES. Taip jau veikia mūsų psichika, kad net negalime atlikti veiks-
Vadinasi, išeitis, kaip gyvybės ir mirties klausimas, viena – reikia nustoti melstis
mo, jeigu netikime, kad šis veiksmas mums bus naudingas. Pavyzdžiui, pamėginkite
fiziniams objektams ir tikėtis, kad jie suteiks išganymą. Toks sprendimas, prie kurio
įžeisti savo viršininką tvirtai tikėdamas, kad šis veiksmas beprasmis ir tik be reikalo
jau ne kartą buvo prieita šioje knygoje, yra kelias į susinaikinimą.

< versti atgal versti pirmyn >


68 p r i kla u s o m y b ė n u o p i n i g ų M o r ala u s g y v e n i m o n a u d a 69

Būti turtingam yra Netarnauti negalime. Tarnauti dvasinei tikrovei tada, kai geriausias būdo savybės nukreipiame tarnauti kokiam
mus verčia prigimtis. Tačiau tai daryti nors dvasingam tikslui.
didesnis iššūkis, nei turime ne fizinei tikrovei. Kas tada O koks tikslas yra dvasingas? Nedvasinga tarnystė – tai tarnavimas žemesniam
kęsti vargą, nes sulauki belieka? Lieka dvasinė tikrovė. Akimis dvasiniam pradui, nei esi tu pats. Vadinasi, dvasinga tarnystė – tai tarnavimas kam
daugiau pagundų. nematoma, tačiau pasitelkime truputėlį nors aukštesniam nei tavo kūnas. Kitaip kalbant, tai prasminga auka, kurios
sveiko proto ir netruksime įsitikinti, taip trūksta mūsų gyvenime. Ir be šios aukos gyvenimas lėkštas ir prėskas. Niekas
kad ji nepalyginamai tikresnė nei fizinės nedžiugina, aplink tik šuniška laimė. Jauti, kad nyksti vidumi, tačiau nežinai, kaip tai
tikrovės reiškiniai. sustabdyti. Mėgini save pralinksminti, pasinerdamas į įvairius malonumus – nori
Štai kaip tai galima įrody ti . išgerti, pailsėti prabangiame kurorte, nusipirkti brangų automobilį ar pasimylėti su
Prisiminkite kokią nors sritį, kur esate daug pasiekęs, kur jaučiatės kompetentingas (o kuo daugiau moterų.
tai, beje, visuomet viena ir tas pats). Prisiminėte? Dabar pagalvokite, kam turite būti Tai tas pats, kaip į spąstus įkliuvusios lapės mėginimas iš dantytos geležies
dėkingas už tai, kad galite džiaugtis šiais pasiekimais? Tarkime, esate mokslininkas
ir išradėjas. Kam turite būti dėkingas už savo kompetenciją ir pasiekimus? Kolboms
laboratorijoje? Juk tai juokinga! Nebūtų kolbų, būtumėte daręs ką nors kita, tačiau
vis tiek pasiektumėte ne mažiau. Tačiau neišmanančiam chemijos gali duoti kiek tik
nori puikiausių kolbų – iš to nebus jokios naudos.
Vadinasi, visi mūsų pasiekimai ir didžiosios žmogiškosios pergalės priklauso
nuo mūsų vidinių savybių. Dėl savo pasiekimų turite dėkoti tokiems veiksniams kaip
išsilavinimas, darbštumas, gebėjimas bendrauti, atkaklumas ir t. t. Visa tai yra ne kas
kita kaip kompetencijos rūšys. Kompetencija kaip sujungti chemines medžiagas,
kaip nepasiduoti tingumui, kaip patikti aplinkiniams, kaip primygtinai siekti tikslo…
Kompetencijai ir turime būti dėkingi už savo pasiekimus, o ne pinigų krūvelėms.
Nebus dvasinių savybių, leidžiančių jų gauti, – pinigus matysime kaip savo ausis.
Taigi akivaizdžiai egzistuoja dvasinės tikrovės reiškiniai. Yra toks dalykas kaip
darbštumas ar kruopštumas. Visi neabejojame, kad tokie dalykai yra, nes linkstame
prie jų kaip saulėgrąžos į saulę. Tačiau jie nematerialūs. Akivaizdžiai egzistuoja
darbštumas, tačiau pačiupinėti jo negalime. Įdomu? Vadinasi, akivaidžiai egzistuoja
dvasiniai reiškiniai. O jeigu taip, tada egzistuoja ir pati dvasinė tikrovė. Kadangi žmo-
gus negali netarnauti, tai jis gali pasirinkti viena iš dviejų – tarnauti arba regimajai,
arba dvasinei tikrovei.
Tarnavimas dvasinei tikrovei – tai tarnavimas vidinėms kompetencijoms.
Paprasčiau kalbant, tai tarnavimas savo būdo savybėms. Mes pradedame tarnauti

< versti atgal versti pirmyn >


70 p r i kla u s o m y b ė n u o p i n i g ų M o r ala u s g y v e n i m o n a u d a 71

Priklausomybė nuo pinigų išplėšti koją. Kuo labiau stengsiesi, laikraščius ar panašiai, ir liepia tyliai visą dieną sėdėti. Nepraeina nė poros dienų, ir
tuo labiau save nualinsi ir tuo labiau darbuotojas prašosi atleidžiamas.
nustoja kankinti tik tada, skaudės. Todėl visi mėginimai pa- Vadinasi, mūsų gyvenimą valdo prasmė. Turime tik vieną pasirinkimą – arba
kai randame naują prasmę, sinerti į kūniškus malonumus, kad savo noru imsimės prasmingų veiksmų, arba save įtikinsime, kad prasminga jų
protingesnę priežastį, dėl pabėgtum nuo dvasinių skolų, – tai nesiimti. Du sprendimai, kurie nuveda į priešingas puses. Nori to ar ne, tačiau laimės
ugnies gesinimas degiu skysčiu. šaltinis mums tėra vienas – prasmingos pastangos.
kurios turėtumėme stengtis Lieka vienintelė išeitis, kuri ir Kai pradedi dirbti darbą, dažnai būna sunku „įsivažiuoti“. Tačiau kas nežino, kad
gauti ir išleisti pinigus. yra vienintelis protingas egzistenci- „įsivažiavus“ sunku sustoti!.. Paprastai darbas mus įtraukia, prarandame laiko pojūtį.
nis sprendimas, – nustoti tarnauti O kas dar yra laimė, jeigu ne būsena, kai prarandi laiko pojūtį? Tad pirminis nenoras
stabams, pradėti tarnauti pradėti dirbti buvo ne kas kita, o būtina kaina, kurią turime sumokėti už tai, kad vėliau
idealams. Pradėti tarnauti tam, kas pajustume darbo teikiamą ekstazę.
didingesnis už tave patį. Jeigu jūs esa- Visos prasmingos pastangos, siekiant didesnių tikslų nei esi tu pats, – tai vienin-
te valdininkas, tai galite nugyventi gražų gyvenimą tarnaudamas visuomenei. Jeigu telis kelias į laimę. Šių veiksmų imkitės ne tik darbe, bet ir šeimoje, draugų aplinkoje
esate namų šeimininkė, tada jūsų didžiu idealu gali tapti šeima. Idealas yra tai, kas ir visur, kur norite būti sėkmingas ir laimingas.
praauga patį žmogų. Idealas yra svarbesnis ir galingesnis, jis pergyvena savo sekėją.
Pavyzdžiui, jeigu sąžiningai atliekate savo, kaip valstybės tarnautojo, pareigas – tai
yra tarnystė dvasingam idealui. Jūsų gyvenimą pradeda valdyti prasmė, o ne noras
pačiam pasitenkinti kitų sąskaita. Šiuo atveju „stabas“ tinkamas, todėl tarnystė labai
įtraukia.
Pasikalbėkite su savanoriškų judėjimų lyderiais. Jūs nustebsite, kokį įdomų ir
viliojantį gyvenimą jie gyvena! Tai dėl to, kad:
1) jie tarnauja, todėl jų gyvenime yra daug azarto (kuris dabar jau vadinamas
entuziazmu); ir
2) jų tarnavimo objektas dvasinis, todėl jis suteikia ne šuniškos, o tikros laimės
– tokios, kuri išlieka.
Žmogus yra prasmės valdomas padaras. Įsivaizduokite, kad jus priima į darbą,
kur iš jūsų nori tik vieno – kad sėdėtumėte nuo ryto iki vakaro ir spoksotumėte į tuš-
čią sieną. Puikus atlygis, tačiau jums draudžiama veikti ką nors kita. Jokių pokalbių,
jokių užsiėmimų – tiesiog sėdite ir valandų valandas žiūrite į tuštumą.
Ar norėtumėte tokio darbo? Jeigu taip, tai kažin ar ilgam. Nes kai darbdaviams
reikia atsikratyti vienu ar kitu darbuotoju, jie taip ir daro – atima kompiuterį, telefoną,

< versti atgal versti pirmyn >


72 D u b ū d a i la i m e i pat i r t i 73

pilni rūkalų reklamos. Visi žinojo, kad rūkyti blogai, tačiau visi iš to tik šaipėsi. Tačiau
tik pažiūrėkite, kaip pasikeitė visuomenės požiūris. Dabar būti rūkaliumi ne tik bran-
gu, bet ir nepriimtina. Tenka bendrauti su nemažai jaunimo – vis daugiau jaunuolių
meta žalingus įpročius, nuolat skaito savišvietos literatūrą ir gyvena sveikai.
Jeigu vis dar norite prieštarauti ir galvojate, kad siūlėme gyventi visai be pinigų,
pasakysime jums taip, kaip bet koks sveikai mąstantis vyras kalbėtų apie moterį:
puiku turėti nuostabią draugę, su kuria gali sukurti tvirtą intymų ryšį, iš kurio gimsta
Du būdai laimei patirti laimingi vaikučiai. Tačiau labai nevyriška, jeigu iš tiesų iš moters nori tik malonumų,
bet vengi sunkumų ir iššūkių. Štai ir pastebime, kad neretas vengia sunkumų ir iššū-
kių, o nori įgyti pinigų lengvesniais būdais. Lengvi būdai netikėtai tampa gerokai
Dar norėtųsi paminėti, kad yra du būdai laimei patirti. Galite patirti laimę
sunkesni, nei iš pradžių manėme, o uždirbti pinigai suteikia tik priešingų emocijų,
dvasiškai tobulėdamas. Tai, kaip jau minėjome, susitelkimas į dvasingus ir pras-
nei iš pradžių tikėjomės.
mingus tikslus. Ir dar galite patirti laimę dvasiškai degraduodamas. Na, pavyzdžiui,
Būkite ne tik laisvas, būkite ir turtingas, bet svarbiausia –supraskite, kad yra
prisigerdamas galite patirti šiokios tokios šuniškos laimės. Pavyzdžiui, dažnai matau,
riba, kurios nevalia peržengti. Ta riba yra moralė. Jos peržengti neverta, nes iškeisi
kaip televizija mėgina uždirbti iš mūsų noro be prasmingų pastangų patirti laimės.
tikrą vertę dėl netikros. 10-as Dievo įsakymas mums draudžia geisti svetimo turto.
Ji siūlo dvasiškai žalingą produkciją, kuri pradžioje suteikia šiokios tokios laimės.
Tai ir negeiskime, nes viso labo tik įsivelsime į nemalonią velniavą, iš kurios vėliau
Tai laidos, kuriose žeminamas žmogaus orumas. Internete tokį vaidmenį atlieka,
nebežinosime, kaip ištrūkti.
pavyzdžiui, pornografija. Ir transliuotojams nerūpi, kokią įtaką tai vėliau turės jų
Kad kapitalizmo dėsniai tinkamai veiktų, reikia moraliai išprususio žmogaus.
produkcijos vartotojams.
Priešingu atveju šios sistemos nesugebėsime suvaldyti, kaip paprastas vairuotojas
Taigi laimė būna tik užtarnauta arba pasiekta be pastangų. Pastarąją pavadinome
veikiausiai turėtų bėdų suvaldyti itin galingą sportinį motociklą. Kapitalizmo krizės
„šuniška laime“, nes ji neišvengiamai pranyksta, palikdama mums tokią pat tuštumą
– tai požymis, kad nemokame vairuoti šio beprecedenčiu greičiu gėrybes kuriančio
kaip ir anksčiau. Tikrąją laimę pasiekiame tik tada, kai sumokame už ją darbštumu ir
mechanizmo. Judėjų išmintis moko, kad kapitalizmas gerai veikia tik tada, kai jo
prasmingomis pastangomis. Todėl prašome jokiu būdu nepagalvoti, kad skatiname
dalyviai D-vą garbina labiau nei pinigus.
nedirbti ir neturėti pinigų. Priešingai, turėtumėte daug ir nuoširdžiai dirbti, nes
Mums, šios knygos autoriams, pinigai yra tas partneris, kurio padedami mes
darbas gali būti nuolatinės laimės šaltinis. Dirbkite ne tam, kad būtumėte turtingas,
žmogiškąja prasme sugebame tapti daugiau, nei būtume be jų. Pinigai mūsų gy-
o tam, kad būtumėte ko nors gražaus kūrėjas. Tai pagrindinis skirtumas.
venimus išryškina, o ne nublukina. Jie tarnauja sąžinės tikslams, o ne trukdo jiems.
Laimė turėtų būti vienintelis narkotikas, kuriuo galėtumėte piktnaudžiauti.
Ir kol taip bus, kol tų palaimintų pinigėlių bus daugiau, tuo daugiau puikių darbų
Susitvarkykite vidines problemas, šiandien yra begalė metodikų, kurios gali padėti
atliksime.
įveikti dvasinius negalavimus, kuriems neturėjome vaistų prieš 10 metų.
Nuolat sau priminkite, kad atsikratę priklausomybės nuo pinigų jūs nenu-
Gal mūsų idėjos skambės ne visiškai įtikinamai. Bet prieš gerą dešimtmetį
skursite. Jūs išsilaisvinsite iš dvasios kalėjimo, kuris lėtai iki šiol jus naikino. Kai jūs
rūkymas taip pat nebuvo laikomas didele blogybe. Nemokėjome didelių akcizų,
išsivaduojate nuo šios priklausomybės, pradedate pats kontroliuoti savo gyvenimą.
galėjome rūkyti tiek, kiek norėjome ir kada užsimanėme, miestas ir televizija buvo
Moralūs veiksmai kuria dvasiškai švarią nuosavybę. Darbas savaime džiugina. Jūsų

< versti atgal versti pirmyn >


74 p r i kla u s o m y b ė n u o p i n i g ų A u t o r i a i 75

finansai tampa atsparūs įvairiems sukrėtimams. Nuo šiol pinigai veiks jūsų naudai, o
ne atvirkščiai. Vadinasi, kasdien patirsite daugiau gražių dalykų ir malonaus jaudulio,
daugiau tikro gyvenimo ir švaraus buvimo džiaugsmo...

Autoriai

Aivaras Pranarauskas. Filosofas. Knygos


„Pažintis su greituoju skaitymu“, audioknygos
„Charakterio pažinimas ir savimotyvacija“
autorius. Asociacijos „Intelektinio Kapitalo
Ugdymas“ mokymų vadovas. Įvairių mokymų
programų autorius. Pinigų temą išsamiai
nagrinėja seminare „Pinigų psichologija“.
(www.success.lt).

Aurimas Guoga. Saviugdos judėjimo


pradininkas Lietuvoje, daugybės naujų idėjų
pionierius ir propaguotojas, įkvėpimo šaltinis
kolegoms lektoriams ir klientams. Knygų
„Nematoma sėkmės pusė“, „Išdrįskite būti
vyriškas“, „­ Sėkmingos tautos idėja“ ir daugelio
kitų autorius. Veda seminarus apie sėkmingą
gyvenimo būdą, investavimo psichologiją,
žydų civilizacijos ir verslumo ypatumus. Jis
laukiamas svečias radijo laidose, rašo straips-
nius įvairiems žurnalams
(www.aguoga.lt).

< versti atgal versti pirmyn >


Lietuva gali būti ir kitokia

Mes galime tapti sėkminga tauta, jeigu tik tam tvirtai ir galutinai
pasiryšime. Žmogus tampa sėkmingas tuomet, kai apsisprendžia,
kur jis nori patekti, ir diena iš dienos nesidairydamas tuo keliu
eina. Tai gali padaryti ir visa tauta. Tačiau tam reikia aiškaus
apsisprendimo. Tai galite padaryti tik jūs. Jeigu nutarsite, kad
tai svarbus jūsų tikslas, jau nužengėte trečdalį kelio. Mes jums
padėsime nužengti antrą trečdalį – padėsime įgyti
būtiną pilietinį išprusimą. Na, o trečioji dalis – tai
sujungti norus su kasdieniais veiksmais ir visa tai
įgyvendinti. Atlygis? Neįtikėtinas! Jūs dalyvausite, o gal
ir vadovausite istorinėms sėkmingos tautos statyboms.

www.sekmingatauta.lt

< versti atgal versti pirmyn >

You might also like