siuju vertybiy ix yra tobula. Taip yra dar ir dél to, kad laimé’yra pradas, Juk aél jos. mes ir visa kita rome, o prada ir gérybiy prietast| lalkome garbin- glausia ie dievisku dalyke. 13. Kadangi laime yra tam tikra siclos veikla, grin tiama jel bidinga tobula dorybe, tal reikia opla fdorybe, Tada mes galbit geriau jévelgsime ir laim fesme. Jule ir tras valstybes veikbjas ypaé ja pina 5. Mat jis nori plieéins padaryti dorovingus ir paklus- dius [statymems, Pavyzddla dia yra Krelos ir Spartos jstatymy leidejai, gaTbGt tokte yra ir kal kurie Kitt. O Jeigu sis tyrinejimas priklauso valstybés mokslul, tat ils svarstymas vyksta pagal 8 pat pradty numatyta plang, Aika, kad mes tyrinésime tik 2moglskaja do- Fybe, nes siekiame tik Zmogiskojo géxio ir 2mogko- Hos laimés, Zmopitkaja dorybe mes vadiname ne kino, © siclos doryby —juk ir laime vadiname siclos veikla © jeigu taip, ta valstybes velkéjas privalo dauglaw at maziau nusimanyti apie tal, Kas susijg su siela, pana Bal kelp tas, kuris gydo akis, turi nosimanytl aple visa king, velstybés vetkejui tal yra tuo labiaw relkalin- fa, Kick valstybes valdymo menas yra vertingesnis ir fukétesnis ub gydytojo meng. Gablausicjt ir protingiau~ Sieji gydytojat kaip tik stenglasl Kuo geriauslal pazint Kang Todel ir valstybés velkéjal tari igyth teoriniy ini apie siela— jie turi tal daryti dél éia_minety aiyky if tick kick reikalings nagrinéjamiems lau imams, nes nilodugniai lelstis | tvos dalykus jy wide ‘ini poridriu Daty galbOt pernelyg didelis darbas. "Apie siclos mokslg kai kes ra pasakyta kity auto riy rastuose'®; to pakanka, ir tuo Teikia pasinaudct, pirmiausia aple sielos dalijing | protingaji ir neprotin- fait pradus, Ar tos dvi dalys yraatskirtos panasiat Kalp kino dalys arba kaip kiekvienas kitas dalktas, ku- 1 gelima dalyt, ar tk savokos ativilgiu jos yra\ dv (0 8 tkryjy viens nuo kilos neatskiriamos panasiat Kalp fapskritimo jgaubtumas ir Sgaublumas, misy dabarti nnlam klausimui visitkal nesvarbu, Viena neprotingojo grado dalis yra bendra visiems gyvlnams: tai augaline lls —ai turlu galvoje_mitimo i augimo prielastt Siokig “elon gelia.velklaw negy Kora kia. torkme Sige “viens, masta, intentions pyviams, tek fmaloms, lek Hsivystusems organiamans 7 ‘Sios sielos galios dorybé yra bendra visiems gyvil- na one UF dmontmne, noe Hit sllos dlls ir lla vals vein ypeé legen, © fda maliusial bina a rane hoped yea geran, ar Bloges.Todél ir sakoro, a wag qyvenimo lemingas ?mogus nieuo nesiski- Koa pose Siimingo. Tal aku: juke mlcges — visikas News nevelklumas, o pagal veikimg nustatome, oi foro or bloga. Nors pat titi, ada urie jade Batt Men, abot sipnal—pasickla sil fod gers tinny sapeal bana geresni neg paprast moniy. Bet ih ta leks. Mattinaniafyselos dal pllkime no dhiyjes nes ji nesusjost su Zmogiskaja dorybe. Yt ita silos prigimties dal, talp pat neprotin », bet j tam Ukr bod susiust su protinguoj silos Fada, Men fx andame sorivaléaneivose 1 nesiival Manclaowe fmencee:éi grime protium tt silos thy art tart protingit prada, nes J teisingal 2moge devia hating sith f, Kes weringlausa. Bett ve owe i hitove pasiekia dar kta Jeg, muss That prod potingil prada: kovoja tr presinast pro {ul Kap na mt purli@notomis Kono” dts — kat Jan port paludint | desing, Jos, prising, pajuda J Hig iypat lp yra ir susiela! nesusivaldano Zo fos poll! traukla | protul priesingg pie. Bet Ko Aa'nakryping maton, o silos—-ne. Vis dlto reikn pripuai Kea silo yrakelkas protingajam pre tht priesinge, kas jam priesnast ir epiiosl. Koki pras tne las pratasYra skiingas,éia mums nesverbu, Kaip mkéme, ie fis susjes su prong pred. Susival fant Zmogaus jis Paklostaprotingefam predaly da: puiklusnesnis is bong nuosikaus fr nersaus Amogous: jis wnikateutaria sx protingwojw mrad Taig it noprotingass silos pradak 970. dvejopas angalnis--ais vislkalnetur mek bend sa. Bro- tinguojw prad, ir eidantysis— aps seklantyssDrodos: is tam tkra bad sigs a protingvoja pra- th tiok, kiek Jo Kstso ir pasidvoda Jo. vata Joe Ya cakoma, »AS tori tévo\ ie dzaug prola" Ly Pkt tevo"ir-draugy [tarimams, bet ne 1a peéio prosmeyra sakoma ,AStorit matematko. prt ee timanaa matematikg, Kad neprotingoss.predas ous tam tra bAdu protingojo prado, £000 tl, Ka thes golime Zimopy ispet be ty past r-paskatint) Tolga eikia sale, kad ir ito neprotingoi sles da is tar protingojo prado dl. tir ant scos dlls Diotingoh tap pot tart bat @vejopa— protingost dlls Uvaje to sods prasme, esanti pati saveime. Ir tof kurtsugeba paltust panasit kaipveikas (ova Pagel sity skteying ir dorybes yra dalijamos: vie nas denybes vadinanne proto dorybemis, kits bud {mint} pron prusima ir suprtinguma vodiname proto dorybemis, © initia if maossikuma — Bide dorybemia. Kalbédam apie Smogass bad, mes nesokome, kad ‘mogus yra ismintingas ar protiskal 1S- Dose, 0 tie ka jis Svelns ara sant Mes 2h Tame Ir mintinga} del jo. miostator Toki (sets! Iostatas, koriesturime pagrindo git, vadiname do rybemis. ANTRA KNYGA 1, Dorybe yra dvlejy Tifiy: proto ir bide, Proto dorybé dainiausial kyla (r pletojasi 18 mokslo, todél jai Teikia patyrimo ir laiko; budo dorybe igylame per {protj— taip alsirado ir jos pavadinimas (7uhiké), tru Puli pakeitus od} prous" (ethos). Talgh alfku, kad né viena bido dorybé' moms néra jgimta. Mat nieko, kas jgimta, nejmanoma ipratint elgtis kitalp nega jgimta Antal akmuo #8 prigimtles krinta Jemyn, 1 net (Us tant} Karty mesdamas aukityn, ne[pratinsl jo nekristh emyn; nejpratins ir ugnies kristi Zemyn, ir kity daik ty elgtis prieS jy prigimt), Taigi masy budo dorybes neatsiranda nei 8 prigimlles, nel prieS prigimt|— mes tik sugebame jy jeytl, © paskui jas ugdome pratindae miesi, Be to, mums jgimtus dalykus 16 pradaly mes {gyjame [kaip] gallmybe, o veliau juos rcallzuojam velksmais—tai ypaé ryéku pojuéiy alveju: juk ne lodel mes sugebame matytl ir girdéti, kad daug keri mateme ir girdejome, bet, prietingai, pojatiais naudo- James todel, Kad juos turime, 0 ne todél, kad naudo- Gamiesi jucs batwme jgije- Tuo tarpu bodo dorybes Jeyjamos tik per ilgg praktika. Panagiat yra ir su Kitais menais. Juk fy mem, kuriy reikia ismokti, kad jos ivaldytume, imokstame praktikuodamies! — ental sta tydami namus pasidarome namy statytojais, skambin: ‘lami kitara tampame kitaistais. Panabial daromes tel- Singi, kal elgiamés teisingal, tampame santiris, kat Clgiamés santurial, narsiat elgéamiesi tampame narsis. Tatal Hudija ir valstybiy politinis gyvenlmas: ita tym leldejat, pratindams pilietias prie dorybly, pada ro juos gerus—toks yra_kiekvieno [statymy Teidéjo horas ir tkslas; o Kurie talp nesielgla, Klysta: tuo Ir Kitlasi_ Viena valstybiné santvarka nuo kilos, gera hnuo blogos. Be to, Kiekviena dorybe dtista dél ta pa iy. priegaséiy, dél kuriy ji atsiranda. Panadial yra st kiekviena men. Juk skambindam\ kitara tampa It ge Tals, ir blogals kitarstals, Panasial ir namy statytojat bol vial Kit) amatininkal: gerat statydami jie. tampa erals statytojals, 0 blogalstatydam) — Dlogais. Jet {hip nebaty, nerelkety, mokytojo ir kiekvienas 18 pri flmties boty geras ar blogas. Taip yra ic si bido do. Tybémis: athkdamiveiksmus, susijusius su 2moniy lirpusavio teisinials santykials, vien! i musy tampa Leising, kitl—neteising!,o atlikdamt pavojingus veiks: ras fe pratindomies! biol arba bull drasts, vient tom fame narsis, kiti—bailis. Panatial yra su alstromis tr pykeiu: vient darost santiros ir avelnds, kiti— 20. lus ir iezids, nes vieni elgiasi vienaip, kiti — kitaip. Viens fod2iy, del nuolatinio tos padios elgeenos karto jimosi atsiranda (prot. Todel savo veiksmams turime hustatytl pastovig. krypt), nes 38 ty veiksmy susifor uo nuostata, Tad labai svarbu ié mazens pratintisvienaip ar kitaip elgtis—nuo to priklauso, galima sé yt Visas 7, Kadangi sis midsy tyrinéjimas, priesingal neg visi kit, ne teorinls —juk Gla neklausiame, kas yra Yorybe, 0 slekiame topti dori, nes prieSingu atveju i te gyringjimo nebUty jokios naudos,— tei reikia panag- net dalykus, susijusias su mOsy velksmals— kip reikia juos ath; mot nuo jy priklauso ir mdsy nao ata (apie tal jau Kelbejome), Kad reikla eigtls pagal feisingg, proto sprendima, tal visiems zinoma—tebus ir mums tal pagrindd, Apie tal kalbéshme véllaw, nu tatysime, kas yra telsingas proto sprendimas ir Koks Jo sentykis su kitomis dorybemis. Tik tia i8 anksto su tikime, kad praktinio gyvenimo Klausimai tari BOL pa feikiatal tk bendrals bruotals, o ne tikslial nagrinéje- Ini—mes jau is prodéiy sakeme, kad svarstymo forma furl efitikth svarstomaji dalyka, © dalykai, susie su tlgsena ir su tuo, kas yra naudinge, nereikalingt ti tor apibrézimo, panasiat Kalp ic Klausimas, Kas yra svelka, Jel tokie yra bendriejt Klausima, tal tuo labiau tokie bus atskirieji, Cla nereikia jokio tikslumo, nes tt dalyky negall nimatyli nel menas, nei kokios nore lataykits,patys velkiantys 2monés turi derintis pric ‘titnkamy eplinkybig, kalp yra gydymo ir laivo val ‘Nors sie misy svarstymal yra tokio pobddaio, bet vis tick pameginkime rasti Melt, Pirmlausia reikia tw etl galvoje, jor Dildo dorybes if prigimties yra tokios kad dista Ir nuo stokos, i uo pertekliaus. Ta pati Tmatome ir fizinés jégos bei sveikatos ativilgin, (mat ematomus dalykus reikia aiSkinti matomals): \F per ‘idetis, ir nepakankamas kino mankstinimas pakerta egos! panasial ir valgis bel gérimas: per daug ar pe Inavai jy variojent sugadinama sveikata, o saikinges fartojimes iiseugo it siprina sveikata. Panafial lr san- tGrumas, narsumas bel kitos dorybes. Kas visko vengia ir bijo, nieko nesiry2ta imtis, tampa bet, 0 kas nieko nesibijo ir drasial Zengla | Kickvieng pavojy, pasidaro plus! panabial tas, urls mégaujasi viseis malonu ‘mais, neatslakyydamas Joklo smagumo, tampa istvirké liu, o kas visy malonuimy vengia det per didelio rim: fuino, tampa atbukusiy jausmy émogumi. Dél stokos ir portekliaus dista santOrumas Ir narsumas, 0 nuosalku. mas juos Isgelbst ‘Nuo tq paciypriefastiy ir velksnly_priklauso ne tik proto dorybiy atsiradimas, plétojimasis ir Zuvimas, bet ir jy realizavimas veiksmals, Panatlal ir lablaw ma- Yomi delykai, pavyzddiui, fizine jéga: ji atsiranda del gousaus maitinimost ir intensyvats mankitinimost, 0 ta pasiekia tik labal stiprus 3mogus. Panatlal atsranda it ‘ido dorybés, Juk suslaikydami nuo smagumy tampa me santOrls, 0 tape santUrds lengviausial nuo jy sus Talkome. Panailal it nersumas: jprate nickinti pavojus ir ju nevengtl, mes pasidarome narsts, o tape tokie, jengval imameés pavojingy dalyku. 3. Kad jaw esi susidares nuostata, algklal parodo malonumas ir skausmas, Kuris tye veiksmus: tas, ka Tis susilaike nuo kno malonumy ir tuo susllaikymn ‘Giiaugiasi, yra santOrus, o Kuris dél to irzta—nesust twardas: kuris imasi pavojingy dalyky ir iSkentia juos or bent nejauéia nepasitenkinimo, yra narsus, 0 kuris fe) to Kenéia—bailus. Mat bido dorybé susijust su Sskausma ir malonumais. Juk dé) malonumy darome blogus darbus, o dél skausmo susilaikome nuo gery ‘darby, Taigi, keip sako Platonas, jau nu maZens mes turime ati taip aukléjam, Kad dZiaugtomémés ir Tide tume tie dél ty dalyky, del kuriy relkia dzlaugtis ar liudeth. Tat ir bus teisingas aukléfimas, Be to, jel do: rybeés susijusios su velkemals ir iggyvenimals, 0 Kiek: ‘ieng iSgyvenimg ir veiksma lydi malonumas ar ska ‘nas, tal ir dél to dorybe sustjusi su skausmu tr malo Wumals, Tat rdo ir bausmes,skiriamos us nustkaltimus, os yra tarsi kokie vaistal. Bet valstal gydo kon trasta, nes fie 13 prigimties yra priesingi tiems daly ams, Kuriuos gydo, Be to, kalp jau ankstiau sakeme, Kickviena sielos miostata.susijus) su tals datykats ir priklowso nao ty daly, del Kuriy jt Kel@asl | gera ar J'bloga. Zmonés blna blogi del malonumy ir ekausmy. @val jako ar wengla, be (0, siekis Ir vengia ne to te aston ada mereka, arba ne tap kalp ree ESTE Koko ite prasme’netnkemal, Dél to Kat ax dorybe epibredi Kip bejusmaskuma, arba silo wee gi Bat tat netesingas apibretimas, ns is teslog {Cig o-aenarodo, Kaip reikia Iv alp nereika, kad ‘ellis, nanuroco i kit aly, Kure a go bat pe {eam ‘Toigi mes aikome pagrinda tok tein: do tye sunt molonumats fr skausiu i ya tinkata They gerausis darbus, 0 blogybe —prietings. Tal gaclkcl i Ito ba pasikysime. Kodangi yra trys de phate tury mes sicklme—gera, naudinga. i male DAS Mt prfeing dala, orig vengiame— ye Ma pemaudinge I nemalon,—tat 31) Vist daly at ugly geresmogus telsngs els, o biogas — Kis eyae matonumyativiigit, Mat visiems.gyvanams bialtgas matonumo troskimas jis yal v6 sit ‘hun, Bes tal ks atrodo gera ie navinge, ya melon Ja nue Rudkyotes mums visiems yralouges mon tno alckimas, ‘Pode stg sickima, okies! mamyse ink tral Kokius. das rine Tr savo.darbus— ThsfonumuTodel visas dis may fyrne}ias. butnat Tur uktis apie suos days Juk.svarbu_velksm Wuvigie, moketl ‘eisingal Giaugtis at ide Be to, tap Zako Heraktas, sunk yrapiefintis maloms Toul negu py Bet gu sunkecnieis dala kai 1k {rune mena, ir doryb es sunkluose dalykuo=e oviow rydkojo dorumas. Tad ede Sos prieastlen fitae dorpbes Ir veleybintsveikos mokslo nagrnél Tne ken apie malo Ir skausmg, nes kas i de Iyicy tivilgas tewingal gis Yea ger Kas Dlogas Ta tek apie ta, kad dorybe susie su tle rut ir skausma, ed tos patio prietastys dl Kurs TTatsrande i vystoc, nulla i jos 2Tuginas be to, Ji realimues tue dayiose, 8 kiy gst f'Catbut at kam bus nest, ka mes turime gal voje sakydom, kad teisingatelgdsmiestampame te Tnguo contri! elgdamles—santiels. Ma, jeigy as aro teisingus darbus ir santOriai elgiasl, tas jou turi Dati teisingas ir santirus, Panasial kalp tle, kurle Jmasi gramatikes ir muzikos, jaubOne gramatikal ir mazikai. O gal mend srityie yra kitaip? Juk pagal gra matikos désnius galima ka nors pasakyti ir atsitktinai orb kam kitam padedant, Todel tikras gramatikas bus tetas, kuris ne tik ka nors pasakys pagal gramatikos taisykles, bet le kalp gramatikas, tal yra kalp mokan- lis gramatika, Be to, viena yra menal, 0 kita —dory bs. Mat meny kainial patys saveime bina tobull jiems uitenke, Kad turi tam Uy ypatybiq, Bet ta kas daroma skatinant dorybei, bina teisinga ar sant ne del to, Kad te darbai turi tam kyu ypatybi 1 "kad velkéjas, atlkdamas veiksmg, lalkosi tokly salyew: pir, jis daro sgmoningal; antra, is bana inkato musistates tal daryti—ir darytt del paties rel eal; trea, jis daro ryitingai ir tvirtal, Vist Sle da Iykai, séskyrus sqmoninguma, kitiems menams jvaldyti yra nerelkalingl, o dorybiy igytt samoningumas mazai tepadeda arbavisal mieko neduoda. Kit du dalykai uti didele reiktme — one viska lemla; dorybe igyia- me nuolat Kertodami telsingus ir sanfUrlus ‘velksmus, © teising! i santoris veiksmat bla tada, kat juos at Tieka telsingas Ir santGrus #mogus. Telsingas ir san . firus fmogus yra ne tas, kuris dieba telsingus ir ontrius darbus, bet tas, kuris juos dirba taip, kaip felsing! ir santas tmonés. Tad telsingal sakoma, kad Jmogus tampa teisingas teisingals darbais, 0 santlrus nmriais darbais, O tam, kuris taip nesielgia, néra ko ketis jgytt dorybe. Dauguma 2moniy taip nesielgia qriebdlomiesi teoriniy samprotavimy, jie tariast fils. fuodami jgysia dorybe. Jie panasts 1 ligontus, kur liklauso, ka sako gydytojal, bet nevykdo, ka fie Lepla Taigi keip anie, taip elgdamiesi, netures sveiko kin, iy ir fitaip flosofuojantys netarés sveikos silos 5. Dabar fella panagrinét, kas yra bdo dorybe Kowlngi sieloje yra trejopt dalykal —igyvenimal, ga fins it nuostatos, tai -vienas 18 ty trijy dalyky ir bus bude dorybe, Isgyvenimals af vadinu astra, pykt11088 aime, drasa, pavyda, é2iaugsma, draugyste, neapy Kenta, tiges, lenktyniavima, gailest, apskritat visa tal, xq Iyci malonumas ar skausmas; gollomis vadinu tai de ko mes patiriame tuos ligyvenimus, pavyzdiini, del ‘ko galime pykti, deti ar galletis; nuostatomis vadinu fal, dél ko mes gerai ar Dlogai elgiamés patirdam! mi néfus igyvenimis, Pavyzd?i, blogai elgiamés pykda ‘mi, Jei pykstame per starklal arba per silpnal, o ge- tal elgiames, jel laikomés vidurlo. Panaéial ir kity 1 gyvenimy atveju. Taigi izgyvenimal néra nei dorybés, hel ydos, nes del Kigyvenimy nevadiname Zmonly nei gerals, nei Dlogais, o tik del dorybiy ar yay. Be to, ‘01 Kgyvenimy misy nei girla, nei peikia. Juk ne wi tal mos kq nors giriame, kad jis bijosl, ar barame, kad jis pyksta, o ue tai, kad talp pyksta. Taigi mus gira uz dorybes, o peikia dél ydy. Be to, mes bijome ar pykstame ne dél to, Kad bitume jou if anksto nusstate Bijoti ara pykti, 0 dorybés yra arba jau 18 anksto mu sistatytas dalykas, arba mulemiamas Waankstinio nusiste tymo, Be to, sakome, kad iégyvenimal mus jaudina, 0 dorybes ir ydos misy nejaudina, tik vienaip ar kitelp nateikia, Del ty patly prieiastiy dorybes néra ir ga fios. Juk mis nevadina gerais ar blogais tik dé! to, kad mes turime galla palir Sgyvenimus— dal to mb su nei fitia, nel pelkia. Be t0, galios mums jau yra Igimtos, 0 dorybés i ydos neéra jglmtos (tal jam sak me ankséiay). Taigi, el dorybé néra nel ifgyvenimas, nel galia, tai belicka, kad j1 bUty nuostata arba tam. tikras nusiteikimas. Talgl jau pasakéme, kas yra dory be rities atzvigiu 6, Newitenka pasakytl, kad dorybe— tal muostata bet reikia apibrédt, Kokla yra ta nuostate. Relkia pasa yt, ked kiekviena dorybe ir ta, kurio ji yra dorybé, iBlalko gera, i jo darba padaro gera. Antal akies do rrybé ir ak} padato gera, Ir tos akies velkla, nes del fakies dorybés mez geral matome. Arba arkllo dorybe adoro, kad arklys blna geras, gall geral bégti, net Taitelj ie pasipriesinti priesams. Jei taip yra visais at ‘vejals, tal ir Smogaus dorybe bus nuostata, dél kurios mogus bus geras ir gerai atliks savo darba, Mes jail albejome, Kokin bidu. Tai paaiikés, jei pazidrésime Kokla yre'dorybés prigimtis. Kiekvieno daikto, kur yra tolydus ir dalus, gatima skirt didesne, mazesne trba lygia dalj—arba Viena kitos, azba mist atzvilgi © tai, kas iygu, ya tam tikras vidurys tarp to, kas per doug, ir to, kas per mafai, Daikto viduriu vadinu ta, as yra Iygiai mutole nuo abiejy galuy— tai yra tas pat visiems daiktams, MOsy ativilgiu vidurys yra tai, ko hora nel per daug, nel triksta,— tal néta nel visiems jena, nel visiems tas pat, PavyzdSiul, jet defimt yra gug, o-da—mazal, tal daikto vidurys bus Ses, nes tsi yra madiau 2 deSimt, bet daugiau uz du— tal yra Vidurys aritmetinio vidurklo prasme. Bet misy ativil tu vidurt reikia nustatyti kitaip. Jel, pavyzdzi, su Volgyti Sesias minas Kam nors yra per daug, o dvi Yer mada, tai_gimnosikes mokytojas nepaskirs jem iy ming, Mat tam, kuris valgys, Sis kiekis gali bot, aba. per didelis,arba per maias. Milonai? jis bus ne: pukankamas, o pradedanéiam mankstintis— per didels Tas pat pasakytina apie begima ir imtynes. Todét 1: nants Zmogus visada vengia to, kas per daug ir per matal, o seiko ir pasitenka vidur} atsvelgdamas ne Tall datyka, 0 tk {mus Taig, jeigu kiekvienas su- dNbU eral allicka savo darbg, kai derinasi urio it Jo sekla (Lodel apie geval alikta. darby ntal sokoma, kad prie jo nel pridés, net atimsi, fine galvoje, kad pertekliug ir stoka sugadina daikto vig, © vidurys saugoja), jei geri menininkai, kalp ova, Kurks pres akls turédami tq viduri ir feigu hiybi pataial Kaip it path prigimls, yra_ subtlesne Ir tikatesné uz meng, tal ji, matyt, siekla to viduri. Turin galvoje blido dorybg, nes ji susljust st isgyvent- mals lr nuostatomis, o” slems dalykams bidinga per kilns, stoka ir vidurys, Antal bijot, Dati drastam, Wvingat siekti, pykt, galletis ir apskrital dilaugtis ni lnideti golima i per daug, ir per magai — ir viena, ito negeral, bet patiet sluos iSgyvenimus inka Jovku. del tam’ try’ priebaséiy, tam tkry asmeny afvilgin, turint tomy tikrg tikslg ir tinkamu boda yra fr vidurys, ir dorybe, nes vidurys ir yra dorybes ypaty- be. Panailal Ir-veiksmams budinges perteklius, stoka bei vidurys, Bet dorybé susijusi sa i5gyvenimals ic ikemais, kuriuose tal, kas per daug ir per mazal, Takoma klaida ir peikiama, o vidurys gitlamas ir la Komas teisingu dalyk. Ir viena, ir kita kaip tik pr Klauco dorybés. sriai. Taigi bdo dorybeyra tam tikras vidurys, nes jl siekia vidurio. Be t0, Klysti gal ma jvairias, nes, kalp teigia pitagorininkal, blogis pri kKlauco begalybel, o geris— tam, kas ribota, Bet tesin gl elglis gollma tk vienu bidu, todel ger pasiekti unk, o blog|—lengva, nes tikslo nepasiekti Tengyva, © pasiekti—sunku, Dél to perteklius ir stoka priklauso biog, o vidurys-—geriui, Talgl dorybé yra nuostate, Kurla galima laisvai pasirinkt, tal —surastas vidurys mUsy ativilgiu, 0 ta YVidur| protas apibresia taip, Kaip apibrézia protingas Jmogus. Tas vidurys yra tarp dviejy) ¥du— pertekliaus ir stokos; be to, tos dvi ydos iigyvenimuose ir veiks tmuose arba nepasiekia relkiamo selko, arba ji vista, 6 dorybe vidur| ir suranda, ir pasirenka. Talgl, atstive: giant { esme ir | apibretima, luris nusako ta esme, do Fybe yra vidurys, 0 didziausio gérlo ir tobulumo at Bvilgia tai yra viesine. Bet ne klekvienas veiksmas ir ne kickvienas Iigy venimas gall tureti vidur}. Kat kuriy sSeyvenimy, eu patys povadinimal rodo blog, pavyeddius, dziaugsmas ‘dal kito nelaimés, begédiskumas, pavydas, o 38 velks ‘mj —svetimoterlavimas, vagysté, imogiudysté, Api fiuos ir panadius dalykus sakoma, kad jie savalme yra Dlogi,o ne del pertekllaus arba stokos. Tokials atvejais nickuomet negalima (elsingal pasielgti, galima tke Insti, Juke negali bULL geral ar Dlogal, Kad svetimote iaujama sa viena ar kita moterimi, vienu ar kitu la Jka, vienokia ar kilokiu Didu, bet apskrital yra bloga keg nors panaiaus daryti. Lygial tas pat boty, jel mes jetkotume pertekliaus, stokos ar vidurio kalbédamt faple skriauding, baikuma, istvirkavima, mes tokiu at veju bity galimas ir pertekliaus, ir stokos vidurys perteklious pertekliug if stokos stoka, Kaip néra san- {trumo, narsumo pertekliaus arba stokos — mat Gia vi durys yra tarsi virsliné,—talp ir anuose dalykuose né ra nei pertekllaus, nei stokos, nel vidurio: Ked ir kokit: bud jie pasireikéty, visada bus ydingi, nes apskrital fia nebting net pertekliaus, nei stokos vidurlo, nel vi ‘daria pertekllous ar stokos 7. Cia relkla kalbéti ne tik apskritai, bet i talkyt jodiius atskiriems atvojams, nes, kai Kalbama apie veiksmus, bendri Zodgiai bina tustl —telsingesni bina tik talkomi askitiems atvejams, nes velksmal — tal vis (skirt atvejai, prie Jy Ir reikia derinti Zodtius. Su a's ftlima susipadints ¥ mésy Tentelés ‘Tarp baimes ie per fides drqeos vidurys yra narsumas. TS Zmoniy, virs- 107 Janeiy sail, tas, kuris netur jokio baimés pajautimo, helurl vardo (datg kam tUksta pavadinimo); kuris per helyg drqsts, yra HUlus, o tas, kuris per dang baimin. fas ic. Kuriam troksta ‘drasos,—ballys. Malonumy ir Skausiny atveju—ne visi (ypae tal pasakytina apie ausmnus)-—-vidurys. yr santOromas, o perteklius homusivatlymas, Nedaug yra toki, Kurie nebaty link {emalonumus, todél tokle 2monés’ neturi pavadinimo. Mos fuos pavadinsime nejautrials. Pinigy lekdimo it Iwigiimo atveju vidurys bus dosnumas, o perleklius oka ilaldumas ir Sykitumas. Perteklius ir stoka Cla pmsirel&kia prieSingai: ilaidusis perlenkia évalstydamas Pinigus, bet per maiai juos kaupla, 0 Sykstusis per Tonkin imdamas pinigus, bet per mazai ju ileidzia. Kol kas mes apie tai kalbame tik bendrais bruodais ir pa: viréutiniskat ‘uitenka; vellan Kalbe ime iSsamian ie apibrésime tks. Dél pinign bina le kilokiy nusitexkimy: vidurys éia— 8kllmumas; i Ws skiriasi muo cosnaus, nes ikilnumas reiskiasi di lellais dalykais, © dosnumas—madais; perteklius gia Yl neskoningas pinigu avaistymas, 0 sloka —smulk- 93 to mums dabrmenigkumas. Sio¢ ydos skiriasl nuo ty, Kurlos sus ios su dosnumu, © kuo skiiasi, pasakysime veliau. Garbés ir negerbés ativilgin vidurys yra didybe, perteklius — sSdicumas, o stoka —per didelis nusiiemt hhimas, Sakéme, kad dosnumas skirias| nuo iskilnumo tuo, kod susijes su menkais dalykais. Panasiai alia ‘didybes, sleklanéios didios garbis, yra mains garbés siekimaa, Mat garbés galime sickt! taip, kalp pridera galime sickli daugiou negu pridera ir madiau, keuris siekclamas viiija saika, vadinamas garbétrod kas per madal siekia, neturi savimeilés, o kas laikosi vidurio, to néra kelp pavadinti. Ir polinklal neturt pa vadinimy, iGskyrus savimeile, kurl badinga savimylal. Todél aba kraétutinumai ginéljasi dél vidurinés vietos. ir mes Karta ta, Kurs laikosi vidurio, vadiname sav imyla, 0 kartals—neturinéia savimeilés, kartals girl 19ea me savimyla, o Kartais ta, Kuris neturl savimellés. Ke el mes taip darome, bus pasakyta véliau, 0 dabat tokiu pat body kalp iki Sol Kalbekime apie kites. do: rybes ir yds. Ir pykdio atavilgin bana perteklius,stoka ir vidurys. Kadangi jie neturi pavodinimy, tai ta, Kuris islakko saika, vadiname rom, o vidurl—romumu. Del kras futinumy, tal ta, Kurls per daug pyksta, vadinsime pile tu, 0 ydq—piktuma; ta, Kurlem triksta.piktumo,— nésupykinams, 0 ya —nesugebéjima pylt. Vra dar ir kitos trys vidirio pasizelskimo formos, Kurlos, nors ir bbudamos panadios, vis délto skiriasi viena nuo kitos ‘Visos jos lieéia bendravima su. Zmonémis Zodiiais ir velksmais, bet skiriasi tuo, Kod viena yra susiusi su sme Juos pavadint, kad misy déstymas ity alikesnis ie gerlan suprantamas “Taig tiesos ativilglu tas, kuris laikos! vidurio, te- smas tesa, © vidurys— tiesumu;,[tie- sos) = perdedant — pagyrinskumu, 0 rai- pyiojas— pagyrama: siekimas sumenkinti— apelmestu Keukluimu, 0 a5, Karis menkina,— epsimetetiu, Tas, Ku Tis pramogy telliamy malonumy atzvilgia lalkosi vi- dhurio, vadinamas samojings #mogumi, © jo polinkis— samojingumu; polinkis perdéti—maivymasis, 0 tas, kus perdeda,—pamaiva; kas stokoJa sqmojo—ntur na, 0 Jo yda—nitrgziumas. Dal Kitokiy gyvenimo malonumy, tal tas, Kuris yra malonus taip, kaip pr dora, bus dreugigkas, © vidurys— draugiskumas; ta, kuris perdetal malonus, jet jis néra savanaudls, vadin ime mellikautoju, o jel sickia sau naudos — patalki- niu; tas, Kuriam stinga draugiskumo, urs visuom linkes vaidytis, yra staciokas ir stordievis. Vidurys ba: ‘lingas ir iigyvenimams, ir tiems dalykams, kurie sw ‘su ‘gyvenimals. Antal drovumas.néra dorybé bet drovus Zogus yra giriamas, jeigu jis laikosi vidue io; kitas yra perelyg hedrasus ir Visko drovisl; dar kKitas neturi gédos, nieko nesigedi—tat begeds, © ku- Fis laikost vidurio, yra drovus. Doras pasipiktinimas yra vidurys tarp pavydo ie Wlaugsmo del Kito nela més, Tal tisijg st malonumu ir skausmu dé aplinkl hius émones \stikusly |vykiy, Mat tas, kuris tesingal piktinasi, stelvartauja del to, Kad aplinkiniat nepetay- tai gerai gyvena: pavyduolls perdeda ir kankinasi del kiekvienos kito 2mogaus sékmés, 0 tam, kuris diau- fulast del kito nelaimes, skausmas toks svetimas, kad Tis tesiog dtiaugias! del Kito nesékmés. Bet apie tal katbesime kitoje vietoe, Dabar nagrinesime teisinguma, © elangi telsingumas neva vienarelkémis, tai skirsime ‘ivi jo atmainas ir Kalbésime apie kickviena i iu, kokia prose fos yra vidurio lalkymasis. Panaélal ap. larsime ir proto dorybes, w. Taigh yra teys polinkly rUdys, ir 18 jy dvi yra yilos del pertekliaus ir dél stokos, 0 tredloji —do- ul bus vad