SEPTINTA KNYGA [.1, Tas, kuris ketina tinkamai itirti geriau- sigjg santvarka, pirmiausia turi nusprysti, kok gy ‘venimo buda Isbiausiai verta pasirinkt, nes jei ne aigku tai, niivengiamai neaisku ir tai, kas yra ge- rinusioji santvarka, — juk paprastai geriau: ayvena tie, kurie yra geriausiai sutvarke valsty- bés valdyma esamomis salygomis,jei tik neatsitin ka nieko netikéto. Dél to pirmiausia reikia susi tarti, Koks gyvenimas, taip sakant, visiems baty labiausiai vortas pasirinkti, o po to ~ ar visai ben Arijai kartu ir kiekvienam atakirai jis yra tas pats, ar ne. 2. Sutikdami, kad ir populiariuose sampro- ‘avimuoce! daug kas apie geriausig gyvenimo ba- dda pasakyta pakankamai teisingai, pasinaudokime jis ir dabar. IS tiesy bont jau vieno suskirstymo niekas neuaginéys — kad yra trys géxybiy rasys: iorinés, kano ir sielos, ir laimingioji turi tarétt jas visas. Niekas juk nepavadins laimingu to, kas neturi né trupuéio narsumo, nuosaikumo, teisin sumo, idminties, bijo praskrendanéiy musiy, nesu- silaiko nuo jokio kraStutinum, jei tik noti paval: ayti ar ibgert, dél ketvinéio obolo nufudo savo ge- 236 riausius draugus ir panaéiai, i supratimo atdvil iu yra toks pat neprotingas ir klystantis, kaip ‘madas vaikas ar boprotis. 3. Tadiau nore visi su tikty su tuo, kas Gia pasakyta, vis délto nesuta iama dal [gérybiu] Kiekio ir vertingumo. Juk ma noma, kad dorybés kiek turi,tiek ir pakanka, ta Giau turto, piniga, galios, garbés ir visy kitu panadiy dalyky trokstama pertckliaus be jokiu 1: bby, Tagiau mes jiems pasakysime, kad nesunks. tuo jsitikinti ir i fakty matant, kad ne iforinés aérybés padeda jgyti ir iSsaugoti dorybes, bet pas tarosios pirmasias, ir kad laimingai gyvena ~ ne- svarbu, ar laime Zmonéms teikia pasitenkinimas, ar dorybé, ar abu fie dalykai ~ veikiau tie, kurie ausiai pasipuode geruis paprodiais ir protu, taéiau saikingai turiiSoriniy gérybiy,o ne tie, kurie pas toryjy turi daugiau negu reikia, taéiau stokoja pin smuju, 4 Tai labai akivaiedu ir triantiems sampro tavimo badu. Juk igorinés géryhes, kaip tam tik ra priemoné, turi riba (mat viskas yra naudinga ‘am tikram [tikslui), ir jy perteklius neisvengia- mai kenkia arba bent neduoda jokios naudos jy sa Vininkams; tatiau bet kuri i8 sielos gérybiy yra tuo naudingesné, kuo didesnis yra jos perteklius, jigu ir pastarosioms deréty priskirti ne vien kil: numa, bet ir naudingums, Apslritai, aigku, mes sutiksime, kad geriausia kiekvieno dalyko baklé pranaéumo ativilgiu nutolusi nuo kito (dalyko ge- ‘iausios baklés] proporeingai atstumul, kuriuo nu tole vienas nuo kito patys tie dalykai, apie kuriy Dakles kalbame. Taigi, je tik sila tele apskritai, tick mums patiems yra labiau gerbtina ir ud nu: 237 123sn, i uk kona, tai neiivengiamal ie iy daly ie goriausi bakliy santykis bus tas pats. Be to, boatent siclosInbui Ke dalykai if prigimties yra verti pasirinki,iristifmintings $monés ‘uri Paitin jos [silos abu, o ne sola ja lab 5. Tui stkykime, kad kickvienam tenka tck pat Inimés, kick dorybée bei supratingumo i as sa «bos atiinkando elgeso, pastelkdami kai In Aston dova, kris yr liming ir kupinas pala ros, tain ne dé kokios nore iSorinés girybos, 0 dl saves paties ir dl to, koks jis yra 8 pri simties. Dal to sékmé i lime nevengiama yra skirting dalykai, nes ty grybiu,kurios yra ior 1nés silos ati, prieZatis. yea savaimingumas ir atstitinumas, tatiau nickas nora teisingne ar nosis atstiktinal ar dal atsitiktinumo. Su pastaruoju suijes ir tu pad jodymu reikalauja Ueiginys), kad gerinusiovaltybe ya liming ir gorai eyvuoja [Tad neimanoma geri yeu nedarant gera darby, o joks geras darbas, nei og, nei valatyhés,neimanomas be dorybs it supratingumo; be to, valstybés narsumas, teisin- srumas ir supratingumas tur ta padi gain ir pa vidal kip ir kickviono maga, usd jy yra vadinamas teisingu, supratingu ir nuoseiking 6. Tai, kas én pasakyta, tebanie masy sampro- tavimo jéanga, nes nejmanoma nei susilaikyti Sig dalyky nepalietus, nei pateikti visus su jais sus jusius camprotavimus — tai kita studiju uduotis Kol kas pagrindas tebanie tai, kad geriausias gy 1824a_venimo badas tick kiekvienam atskirai,tiek vieai 238 valstybei yra tas, kuris susijes su dorybe, o jai st twikta tiek [galios), kad boty galima dalyvauti do rybe atitinkanéiuose darbuose. Su tais, kurie abe- joja, diame samprotavime nesileisime j kalbas, ta Giau isiigkinsime vélinu, jeigu pasivodys, kad kas nors liko nejtikintas to, kas pasakyta, IL 1, Bolicke tik nutarti, ar reikia teigt, kad kkiekvieno atskiro Zmogaus ir valstybes laime vra ‘a pati, ar kad ne ta pati, Tadiaw aiska ir tai juk visi sutiks, kad ji yra ta pati, nes tie, kurie ma no, kad atskiro Zmogaus gera gyvenima nulemia turtas, ir visa valstybe sutiks esant Iniminga, jei- su ji turtinga; te, kurie Inbiausini gerbia tironis ka gyvenimo bada, pasakys, kad ir valstybe laimin- sinusia yea ta, kurivaldo daugiausiai moni 0 jet kas nors atskirg mogy laiko laimingu dél dory- bis, tai ir valstybe laimingesne pavadins ta, kuri orybingesné. 2. Tagiau dia jau reikia idsiniskinti du dalykus; pirmasis ~ kuris gyvenimo badas la biau vertas pasirinkti: ar bot plied bendrios na iu ir dalyvauti valstybés reikaluose, ar geriau gy: venti kaip svetiméaliui ir atsiskyrus nuo piliegi bendrijos; antrasis — kokia santvarks ir koks vals. tybés pobodis laikytini geriausiais, nesvarba, ar vi si pasirinkty dalyvavima valstybes reikaluose, ar tik dauguma, o kai kurie ~ne. Kadangi dis [kau simas] yra politiniy apmastymy ir teorijos w2duo. tis, o ne tas, ka pasirinkty atskiras Amogus, ir ka angi mes dabar nusprendéme apsiriboti suo ty. ‘imu, tai pirmasis (klausimas] mums yra éalutinis, © Bio tyrimo uiduotis ~ pastarasis, 2391924 3, Taigi akivaiadu, jog geriausioje santvarkoje privalo bti tokia tvarka, kad kiekvienas galétu ge- qusiat elgtis irlnimingai gyventi; vis délto ir kai kas i pritariantiujy tam, kad labiausiai vertas pa- sirinkti gyvenimo badas yra tas, kuris susjes su do. rybe, abejoja, ar reikia pasirinkt plietin bei vik Ju gyvenimo buda, ar veréiau atsiriboti nuo visko, kas ioriska, ir gyventi mastytojo gyvenima, kuri -venintelj kai kas sako esant ilosofini. Juk matome, ‘kad viena id iy dviejy gyvenimo badu renkasi tie ‘amones tek ankséiau gyvene,tiek dabar gyvenan tys,—kurie nbiausiag trokita pelnyti garbo save do rybe; sakydamas .du",turiu galvoje pilietinj ir filo- sofinj 4. Ir ansiptol néra nesvarbu, kur slypi tie- sa, nes tas, kuris iémintingai masto, batinai stengiasiviske sutvarkyti geresnio tikslo labui, tik atskiry Zmoniy, tik visos santvarkos poditriu. Kai kas mano, kad valdzia savo artimiesiems, jeigu ji despotiéka, yra susijusi su didiiausia neteisybe, 0 Jeigu J pilietiska, i néra neteisingn, bet vis délto su vario asmening gerove; kti yra visiékai priegingos ‘nuomonés kad vienintelis vyrui tinkamas gyveni- ‘mo badas yra veiklus ir pilietinis*, nes né viena do- rybé privagiy asmenu darbais negali pasireikiti ge- viau nogu darbais ty, kurie rapinasi bendrais rei alas ir dalyvauja politikoje. 5 Tigi kai kas lakosi ‘tokio poziuri; dar kit teigia, kad tke dospotiska ir tironika santvarkos forma teikia Iaime, be to, kai _kur santvarkos ir istatymy tikslas yra despotiskai vvaldyti kaimynus. Todél nors dauguma jstatymu daugurmoje [valstybiu] veika, jeitaip galima pasa- kyti, padrikai, vis déltojei tile kur nors jstatymai 240 kerypsta kokia nors viena linkme, visu ju tikslas vra vieSpatauti, knip Lakedaimone ir Kretoje, kur be- ‘vik visas aukléjimas ir daugelisjstatyimy pajungti kkarui. Ir visu gendiu, kuris jstengia jgyti pram ma, tokia galia yea gerbiama, pavyzdZiui, sity, per su, traky irkelty. 6. Kai kur esama netgi tam tik rustatym, skatinanéiu dig dorybe, antai sakoma, kad Kartaginoje [karai] gauna kaip papuosalus apy- rankes ué kiekviena karo éygi, kuriame dalyvauja, Kadaise ir Makedonijje buvo jstatymas, kad vyras, Jeuris néra nududes jokio priego,turi susijuosti pan iu vietojdiréo, o skitui, nenuzudiusiam né vieno prieéo, per tam tikra Evente nebuve leidziama ger. 1 8 ratu leidsiamos taurés. O iberai, karinga gen- ‘is, aplink kapa prismaigsto tick kuolliy, kiek [mi ‘rusysis} nuzudé priesy, ir kitose [gentyse] yra dau rity panaéiy dalykuy; kai kurie is jy jtvirtint ita tym, o kai kurie~ paprogin, 7. Norintiems ititi [5 klausima] gali pasirody Ui itn Keista, kad politiko uéduotis ~ sugebeti rasti ‘pnd valdyti, ir despotiska valdyti, knimynus, ne- svarbu, ar jie to nori, ar nenori. Kaipgi tai gali bat politiko arba jstatymy leidéjo darbas,jeigu tai net nnéra teiséta? Toks valdymas yra neteisétas net ta da, kai jis vykdomas teisingai, o ka jau sakyti, kai neteisingai, —juk vieipatauti remiantisjéga galima ir neteisingai. 8. Be to, tokiy dalyky mes nemato me ir kituose moksluose ~ juk nei gydytojo, nei vairininko darbas néra jtikinti arba priversti [pa ‘dusti} vienu atveju ligonius,o kita ~ keleivius. Vis alto atrodo, jog daugelis linke mansti, kad politi- ka yra despotizmas, ir nesighdija su kitais elgtis 2a19264 taip, kaip savo padiy atévilgiu mano esant netei singa ir nenaudinga, — sau patioms jie reikalauja toisingo valdymo, o kity atévilgiu visai nesirapina toisingumu. 9. Baty Keist, jeigu noegzistuoty 8 prigimties despotiskam valdymui tinkami ir neti. kami imonés, taigi jeigu jou je egziatuoja, tai ne- sgalima méginti despotiskai valdyti visus, tadia tik ‘tos, kurie yra tam tinkami, kaip negalima mais: tui arba aukojimui meddoti imoniuy, bet tik tuos [padarus], kurie tinkami medzioti Siam tikslui, 0 ‘modioti yra tinkamas laukinis valgomas gyvinae, [Betgi valstybe galéty bati Iniminga ir viena pati sa- vaime— ta, kuri yra gerai valdoma (ei tik jmano- sma, kad kur nors gyvuoty visa izalivota valety- bi, turinti gerus istatymus); tokios valatybis san- tvarka nebus pritaikyta noi karo, nei prie’y pavergimo reikmims, nes viso to nebus. 10, Taigi akivaizdu, kad visokiq karo reikalams akirta veik- J reikia laikyti kilnia, bet ne kaip viso ko auki- Giausiaijtksla, okaip priemone jam pasiekti, Rim: to istatymu leidejo uéduotis yra istiti, kokiu bidw vvalatybé, Zmonin giminé ir bet kokia kita bondeija ‘galt pasiekti gera gyvenima ir joms jmanoma lai me. Zinoma, kai Kure if jvedamy jstatymy turés skirts, ir joigu esama kaimyniniy [valstybil,ista tymu leidybos ufduotis yra nuspresti, kokiu [prie- ‘moniu) kokiy kaimyny ativilgiu imtis arba kaip taikytiatitinkamas priemones kiekvienai i ju, ‘Tadiau 8is (Kausimas] — kokio tikslo turi sick ‘i gorinusioji santvarka ~ galbat véliau sulauke de amo tyrimo, 242 TIL 1. Tiems, kurie sutinka, kad labiausia ver tas pasirinkti gyvenimo bodas yra tas, kuris susi- jes su dorybe, tagiau nesutaria, koks jis turi Dati praktigkal, mes turime pasakyti ir vieniems, ir kic tiems (nes vieni nepritaria [dalyvavimml] politindje valdfioje manydami, kad laisvo Zmogaus gyvenimo ‘bndas yra ne toks pat, kaip valstybés vyro, ir Ia Diausiai vertas pasirinkti, o kiti geriausiu laiko lkaip tik pastaraj, nes esq nieko neveikianéiam ne- jmanoma gerai gyvuot,o kilni vekla® ir laime yra ‘tas pat) kad ir vieni, ir kiti kai ka suko teisingai, ‘kai ka ~ neteisingai, Vieni [yra teists sakyda mi], kad laisvo Zmogaus gyvenimas yra goresnis ud ieimininko; tai yra teiaybé, nes naudotis ver- smu kip vergu visa néra garbinga — paliepimai dél batiny dalyky neturi nicko bendro su kilnumu. 2, Tabiau bet koki valdyma laikyti despotija ins, Finoma, neteisinga, nes laisvuju ir vergy valdy ‘mas skiriasi no maziau, nogu (skiriasi] tas, kuris 1 prigimtics yra Inisvas, ir tas, kuris i8 prigimtios yra vergas. Bet aie dalykai buvo pakankamai api- breati pirmuosiuose samprotavimuose. Labiau gir ti neveikluma negu veikluma néra teisinga, nes Jnimé yra voikla, ir teisingy bei nuosaikiy 2mo- nin, veiklos padarinys yra daugelis kilniy dalyley. 3, Kai ditaip apibrésime tuoe dalykus, kai kas galt tarti, kad didziausins géris yra bati visy vieSpaciu, nes tada galima turéti savo valioje daugiausiai ir Ikilniausiy darbu, taigi tas, kuris sugeba valdyti, neturi perleisti [valdéios) savo artimui, bet grei Giau turi jq atimti ir tévas turi nepaisyti vaike, valli tivo ar apskeitai draugas draugo ir negal- 24819256 voti apie juos, kai kalbama apie valdfia, nes la Dinusiai verta pasirinkt tai, kas geriausia, 0 udsi- imti gera veikla ir yra geriausia 4. Gia galbat jie kalba teisingai, jei tik tie, kurie atimingja ir naw doja priovarta, turi tai, ka 8 visu esamy dalyky labiausiai verta pasirinkti. Tagiau turbat nejmano- ma, kad jie tai turétu, ir tokia priclaida yra Klai Ginga. Juk to, kuris nepranoksta kity tiek, kiele vyras pranoksta imona arba tevas vaikus, arba Seimininkas vorgus, veilda nebegali bati kil; taigh tas, kuris nusiengia, véliau nebegali padaryti ni ko tokio, kas atitaisyty ankstesnj nukrypima nuo orybeés. Juk panadiems kilnumas ir teisingumas yra [valdymas] paksitomis, nes tai ir yra lygybe ir anaéumas; Iygiuiy nelygybé ir panaéiujy nepane sumas yra priegingi prigimeini, o tai, kas priesin ga prigiméiai, néra kiln, Todél jeg yra koks nors kitas amogus, pranaiemis dorybe ir sugebéjime atlikei geriausivs darbus, kilnu sek i ir tisinga jam paklust, taéiaw jis turi pasiyméti ne tik do- rybe, bet ir sugebéjimu, kad galéty veikti, 5. Bet jeigu tai, kas Gia pasakyta,teisinga ir Inime reikia Inikyti ilnia veikla, tai visai valstybei apskrita ir kiekvienam imogui atskirai geriausias gyvenimo Dadas btu veikdus, Tadiau veiklumas nebatinai tu: i Duti kity atzvilgiu, kaip kai kas mano, ir veik: Jos yra ne tik tie evarstymai, kurie skirt velelos padariniams, bet juo labiau tie samprotavimai ir ‘apmastymai, kuriy tikslas slypi juose padiuose ir ‘kuriy priegastis yra jie patys, nes tikslas yra kil: ni veikla, taigi tam tikras veikamas. Be to, net ir ‘kalhédami apie forinius veiksmus dadniausiai vei 2a kianéiais vadiname thos, kurie planuoja veiksmq savo mintyse. 6, Taga ir valatybés, Kurios 4 sa ‘vo padéties yra izoliuotos ir pasirinkusios butent ‘oki gyvenima, nebutinai turi bati neveillios, nes [veikla] gali vykti tarp valstybés daliy ~ juk vals tybis dalye nemazai bendrauja, Panasiai tai ima. noma ir kiekvienam atskiram Zmogui, nes kitaip vvargu ar dievas ir visa visata, kuriems nebadingi jokie Woriniai veiksmai, igskyrus tuas, kurie susije su jais patiais, galéty gorai gyvuoti. Taigi aisku, kad tas pats gyvenimo badas yra geriausias tiek kiekvienam dmogui atskira,tiek valstybéms ir vi siems émonéms karts, IV. 1. Kadangi tuo, ka dabar pasakéme apie siuos dalykus, jau padaréme jdanga, o kitas san tvarkas esame aptare ankstiau, Kitus klausimus pradésime aigkintis nuo to, kokios turi bati basi ‘mos pageidautinos valstybes prielaidos, Geriausioji santvarka negali atsirasti, joi néra tam tikry sa Iygu. Dél to daugeli dalyky reikia 4inoti iS anks to, kaip ir ko nors pragant diovy, ir kad né vio nas i8 jy nebaty nejgyvendinamas. Taip sakyda- ‘mas turiu galvoje, pavyzdiiui, piety skaitiy ir Salies dydi, 2. Kaip visi kiti meistrai, pavyediiui, audéjas ar laivy statytojas, turi turéti medziaga, tinkama jy darbui (nes kuo ji bus geriau paruo’- ta, tuo ir ju darbo vaisius batinai bus geresnis), taip ir politikas bei jstatymy leidgjas turi turéti atitinkama deramos kokybés medziaga, Pirmoji valstybés gyvavimo salyga yra imoniy kiekis — kkiok jy turi bati ir kokios prigimtios, ir panadiai 42264