Scribd Logo
Upload

Welcome to Scribd!

  • Aristotelis, Politika 80-109psl

    Uploaded by

    Vakarė Kavaliauskaitė
    6 views15 pages

    Copyright

    © © All Rights Reserved

    Available Formats

    PDF or read online from Scribd

    Did you find this document useful?

    Is this content inappropriate?

    Report this Document

    Copyright:

    © All Rights Reserved
    Download as PDF or read online from Scribd
    Flag for inappropriate content
    6 views15 pages

    Aristotelis, Politika 80-109psl

    Uploaded by

    Vakarė Kavaliauskaitė

    Copyright:

    © All Rights Reserved
    Download as PDF or read online from Scribd
    Flag for inappropriate content
    of 15
    TRECIA KNYGA 1.1. Tas, kuris siekia isiaidkint, kas yra kiek- viena i santvarky ir kokia ji yra, turbat pirmiau- sia susiduria su valstybis Klausimu — kas gi pag Tiaw yra toji valstybs. Siuo metu dal to nesutaria- ima, nes vient sako, kad tam tikra veiksma atlieka valotybé, kiti kad ne valstybé, bet oligarchai ar boa tironas; mes matome, ked visa valstybés vyro ir jstatymy leidéjo weikla susijusi su valstybe, o san tvarka yra tam tikea valstybés gyventojy twarka. 2, Kadangi valatybé priklauso prie sudétiniy daly: ‘ku, kaip ir visa kita, kas yra visetas,tadiau susie. da i8 daugelio daliy, tai skivaizdu, kad pirmiausia reikia aptarti pilieti, nes valstybé yra tam tikra pi lied bes taigi butina nuspresti, ka reikéty vadi ti pliedin ir kas yra pilicts. Juk dani nesutari- ma da plietio [sqvoko], nes ne visi sutinka piietiu laikyti ta pati — tas, kuris demokratijoje yra pilie tis, oligarchijoje dainai néra pilietis. 3, Ty, kurie kkokiu nors kitu bidu igyja 4 varda, pavyzdZiui, priimtuju i piliedis', reikéty nepaisyti Pilietis né 1a pilietis vien dal to, kad gyvena tam tikroje vie- toje Guk ir atiléiai bei vergai daijasi gyvenamaja 80 viota), ar dél to, kad dalyvauja teismo reikaluose, kai jis patraukiamae atsakomybén arba pats patel kia iedkinj Gul tokia teise turi ir tie, kurie yra su- saistytitarpusavio sutartimis, nes ir je galt tai dax ryti; daugelyje viety tuose reikaluose dalyvauja ir athiléia, tiktai ne kaip visateisiai — jie privalo su sirasti cau globéja?, todél Siuose santykiuose jie da lyvauja ribotai). 4. Lygiai kaip ir apie vaikus, dél amfiaus dar nojraiytus* fj pilie’iy sqraéus), ir apie senius, jau atleistus’, reikéty sakyti, kad jie tam tila prasme yra piliediai, tiktai ne absoliudiai, bet priduriant apie piemuosius, kad jie snevisateisii" 6 apie antruosius ~ per seni" ar ka nors panasaus (néra jokio skirtumo, juk ir taip aiéku, apio ka kal- ‘bama). Mes juk tiviame pilieti absoliuéia prasme, neturint} jokio tokio pobddzio trakumo, reikalau- janio pataisos, nes tokiy dalyky Klausima galima elt ir epresti tap pat tu, i8 kuriy atimtos (pi lietio} teisés ir kurie yea iStremti, atveju. Plieti albsoliugin prasme i8 visu poéymin, Inbiausiai apibé- ia dalyvavimas teieme ir valdyme. Vienos pareigos yra suskirstytos Iniko ativilgiu taip, kad kai kuriy tas pats Zmogus apekritai negali eiti du kartus ar ba gai tik po tam tikro nustatyto laiko tarpo,o ki tos yra neapibrédtos, pavyzdiiui, teiséjo ir tautos ssusirinkimo nario. 5. Kai kas gali pasakyti, kad pastarieji apskritai néra parviginai ir dél to visai nedalyvauja valdyme: betgi juokinga i& paéiy galin- wusinjy atimti valddig. Tadiau tai netur jokios 8, nes kalbama tik apie varda: juk tai, kas bondra teiséjui ir tautos susirinkimo nariui, netu- Fi vardo, kuriuo baty galima pavadinti juos abu. aL Apibrédimo délei tebanie tai .neapibréztos parel os", Tad piliediais laikykime tuos, kurie sitokiu bo- du dalyvauia [valdyme]. ‘Taigi maédaug toks yra piietio [apibrézimas) sgeriausiai tinkantis visiems tiems, kurie vadinami piligiais, 6, Tagiau nereikia pamiriti, kad tie da- Iykai, kurit, sidedamosios dalys skitias vviena yra pirminé, kita antrind, dar kita isvesti- né, ~ arba i8 viso neturi bendro poiymio, nes jie yra tok, arba turi tik neZymu, Tagiau matome, kad santvarkos vienos nuo kitu skiriasi rai ir vienos is ju yra paskesnés, 0 kitos ~ pirmesnés, ‘nes klsidingos ir nulerypusios batinai yra paskes: nés ué teisingas (ka vadiname nukrypusiomis, pa aiskés veliau). Tal i plots kiekvienoje santvar- koje neifvengiamai yra vis kitoks. Todé! kalbama- sis pilietis labiausiai yra pilietis demokratioje, 0 kitose santvarkose gali buti pilietis, bet nebatina 7. Kai kuriose [santvarkose] néra tautos [val- ios] ir neSaukiami tautos susirinkimai, bet yra ‘am tikru parinkey asmeny tarybos ir bylos spren- Aéiamos atskirai, antai Lakedaimone sutaréin bylas sprendiia kuris nors if eforu, ir skirtingns bylas vis kitas, enitnai tia muzudymo bylas,o kitas turbat dar kiti pareiganai. Kartaginoje yra kitaip ~ tam ‘ike pareiganai sprendZia visas bylas. Taigi galimos [masu pateikto]piliego apibredimo pataisos. 8. Juk kitose santvarkose tautos susirinkimo marys i tel aéjas néra neapibrédtas pareiganas, jis turi apibré ‘a valdzia, nes arba visiems jiems, arba kai kuriems {8 ju atiduota svarstyti ir sprosti arba visus, arba ‘kai kuriuos reikalus. Kas tuomet yrapilietis, alt 2 vvaizdu ié ty dalyku: kas tur teise dalyvauti spren- Aiamojoje arba teismingje valdzioj, ta jau vadina- ‘me tos valatybés piu, o valstybe vadiname pas- taryju aibe, paprastai sakant, uitenkama pasiekti sau pakankamam gyvenim 9, Praktiskai piietis apibréziamas kaip tas, ku rio tdvai yra piliegin, ir ne tik kuris nors vienas, ty. tévas arba motina, o kai kas reikalauja ir daw: iat —pavyzdiiui, dviejy arba trju, arba ir daugiaw (piliesiy) karty, Kai poitiniais tikslais ir skubotai pateikiami tokie apibrézimai, kai kas kelia klausi ma, kaipgi tas tretios ar ketvirtos Kartos (protévis] ‘gli ati pilietis. Ted Gorgijas Leontiniets, i dalies turbat suglumes, 0 iS dalies paiepdamas, ir pasa- kké, kad kaip grastuvés yra pagamintos grastuviu ‘gamintojy, tap i larisiegia yra pagaminti pareigi- ‘ny, nes kai kurie i ju yra larisy gamintojai". Betgi yea paprastai: pagal minétaji apibrézima, jeigu jie dlalyvatia valstybos reikaluose, tai yr pilot —juk rneimanoma pritaikyti [apibrézimo] ,gimes is plie Gio ar pilietés* pirmiesiems [miesto-valstybes] ey ventojams ar jkuréjams. 10, Tagiaw daugiau neaiskumy turbat kyla dél ty, kurie jgijo pilietybe pasikeitus santvarkai, keaip, pavyzdZiui, Aténuose idvarius tironus pada. vb Kleistenis, priémes j files daug svetiméalin ir atkilaliy vergw’. Abejoné del ju kyla ne dél to, ar jie yra piliedii, bet dél to, ar [nis tapo] teisétai, ar neteisétai. Zinoma, prie to dar batu galima pri- ddurti Klausima, ar tas, kuris noteisétai yra pilie lis, apakritai yra pilitis, tarsi »neteisétas” reiki. tu ta pati, ka ir wnotikras", Kadangi matome, jog 85 1276 ir kai kurie pareigunai valdo neteisétai, bet apie jos vis délte sakysime, kad jie valdo, nors ir ne teiséta, ir kadangi pilietj apibrézia tam tikra val ddzia (nes, kaip mingjome, pilietis yra tas, kuris da Iyvauja toje val@ioje), tai akivaizd, jog reikia pri- patinti, kad ir Sie yra pilietiai,o jy teisétumo ar neteisétumo klausimas priklauso ankséiau mine: tiems svarstymams, Kai kas Klausia, kada veiks- mas yra atliktas valatybés, o kada ~ ne valstybes, pavyzdziui, kai i6 oligarchijos ar tironijos randasi demokratija, Mat tokiais atvejais kai kurie neno: i wykdyti isipareigojimy (esq juos prisiéme ne ‘valetybé, bet tironas) i daugelio kit panasiu da- Iyku, nes esa kai kurios i8 santvarky laikosi jé sa, o ne siekdamos bendros naudos. 11. Tad jet smu ir kai kurios demokratinés valstybés yra val domos tokiu badu, tokios santvarkos veiksmus reikia vadinti tokios valstybes veiksmais, panadiai nip iroligarchiios bei tironijes veiksmus. Atrodo, kad is samprotavimas glaudziai susijes su klaw- simu, kada reikia sakyti, jog valatybé yra ta pa- ti, o kada — jog nebe ta pati, bet jau kita, Pavi- utiniSkiausias fio Klausimo tyrimas apimty vieta ir émones, Vieta ir 2mones juk imanoma atskirt vvieni gali gyventi vienoje vietoje, 0 Kiti ~ kitoje ‘aip keliamas Klausimas Inikytinas lengvesni ka angi miestas-valatybe turi kelias reikémes, toks tyrimas néra sunkus® 12, Panadiai (galima paklausti] ir apie vienoje vietoje gyvenangius imones — kada reikia sakyt, kad tai yra viena valstybé? Juk tai lemia ne ja juosiandios sienos, nes ir aplink Peloponesa baty a4 sgalima pastatyti viena siena; tokios radies yra tur- bat ir Babilonas, ir kiekviena valstybé, turinti vei- kiau genties, 0 ne miesto.valstybés apybrézas; bent jau apie pastaraji sakoma, kad, jj uéémus, tretiq diena dalis valstybés to dar nepastebéjo’ "Taéiau fio klausimo tyrimas bus naudingas kitu at veju (nes valatybis vyras neturi pamiriti valsty- bés dydiio ir gyventoju kiekio (klausimo] ir ar naudingiau, kad [gyventu) viena gentis, ar kele tas), 13, Taéiau ar tada, kai tie patys Emonés gy: vena toje patioje vietoje, reikia sakyti, kad vals- tybé yra ta pati, kol gyventojai tebéra tos patios Ikilmés, nore nuolat vieni miréta, o kiti gimsta (kaip apie upes esame iprate sakyti, kad jos tos paéios ir Saltiniai tie patys, nors nuolat tam tik: ras vandens kiekis priteka, o tam tikras nutoks), ar imones dél Sios priedastics reikia Inikyti tais paginis, o valatybe — kita? Juk jeigu valstybe yra tam tikra bendrija, o eantvarka yra piliegiy ben: Aria, ta, joi santvarka pasikeisty radios atzvilgiu ir tapty kitokia, tikriausini paniskéty, kad ir vals tybi neivengiamai nebéra ta pati, Iygiai kaip apie chora, kai kada Komigka, o kai kada tragiska, s2- kkome, kad tai skirtingi chorai, nors Zmonés dai. nai bana tie patys, 14, Panaéiai ir kiekviena kita bbondriig bei jungini vadiname kitokiais, jeigu ju sandara yra kitokios radies, antai ty paéiy garsu, dorme sakome esant kita, jeigu ji viena arta yra doting, o kita ~ friginé, Jeigu jau taip, akivaizdu, kad labiausiai valstybe reikétu laikyti ta paéia at sidvelgiant j santvarka; vadinti jg kitu ar tuo pa: iu vardu gatima ir tuomet, kat joje gyvena tie pa- 3 1276 tys gywentojai, ir tuomet, kai gyvena visa ki ti, O ar teisingumas reikalauja, ar nereikalauja wkeyti lisipareigojimus} pasikeitus valstybés san- tvarkni, tai jau kita kalba, II. 1, Su tuo, kas dabar pasakyta, susijes sam- protavimas apie tai, ar gero émogaus ir doro pi lietio dorybe reikéty Inikyti esant ta pagia, ar ne ta patia, Bet jeigu botent tai turéty bati itirta, tuomet pirmiausia reikéty nustatytipilietio dory bbés pobad. Kaip jareivis yra vienas is bendrijos nariy, taip, mes sakome, yra ir pilietis, Nors jo reiviai skiriasi pagal savo paskirti (vienas yra ir Kuotojas, kitas ~ vairininkas, dar kitas ~ stebé- tojas, o dar kitas turi kita panasy pavadinima), akivaizdu, kad tikslinusias kiekviono if jy dorybes apibrédimas bus atskiras, bet panaéiai visiems tiks ir tam tikras bendras apibrézimas ~ juk plaukio- jimo saugumas yra jy visu darbas, nes to siekia Ikiokvienas i8jareiviy, 2. Taigi panadiai ir piliegiy, rors jie nevienodi, darbas yra bendrijos saugumas, o bendrija yra santvarks, todél pilieéio dorybe tari Dati susjusi su santvarka, O jeigu yra bent kelios sentvarky riiys, tai akivaindy, kad nogali bati vie ‘nos tabulos doro pilietio dorybés, taéiau gera Zmo- ‘gu vadiname tokiu del vienos ir tobulos dorybés. Taigi akivaizdu, kad tas, Kuris yra doras pilietis, gall ir neturéti tos doryhés, dél kurios jis bat do- ras Zmogus. 8, Tatiaw ir tie, rie ketia Klausima kitaip, gal rnucitit padi samprotavinny Keliu kalbédami apie seriausiajq santvarka, Juk jeigu neimanoma, kad 86 valstybé susidéty vien tik if dorujy, 0 kiekvienas privalo gerai atlikti savo darba skatinamas dory: és, tai, kadangi neimanome, kad vis plietiai bo ty vienodi, eurbut nebus ir vienos dorybés, pritin kandios ir pilieéiui, ir geram émogui; jul toi, kuri pritinka doram pilieéiu, turi buti badinga visiems (ik taip gali egzistuoti geriausioji valstybi), 0 tol skuri prtinka geram Zmogui, nogali [priklausyti vi- siems}, jeigu nebatina, kad geroje valstybéje visi pillidiai boty geri Amonés. 4. Be to, kadangi val tybé susideda i8 nevienody moniu, ~ kaip gyva batybé susideda i& sielos ir kino, siela ~ i& pro: to ir trogkimy, akis ~ if vyro ir Emonos, "— if Seimininko ir vergo, lygiaitaip pat ir valstybé susideda ig visu ju ir, be to, dar ir i kit skirtingy raiiu, ~ tai visu piliegiy dorybe nogali bati viena, kaip ir chora vadovo bei jo paddjdj. 5. Kodél ji apskritai néra ta pati aisku i8 siu da lyk; tagiau ar gali bati tam tikra viena dorybé, eur pritikty ir doram pilieSui, ir doram imogui? ‘Mes cakome, kad doras valdovas yra geras ir su- pratingas, o valstybés vyras butinai privalo batt supratingas. Kai kas sako, kad valdovo netgi auk: léjimas turjs bot kitoks, ~ juk ir matome, kad ka: ralig sins yra mokomi jojima hei karo meno, ir Euripidas sako: [No aubelyes man, ba ta, kas sokalings Vales tuuridamas galvoje, kad yra tam tikras valdovo auk- lijimas. 6, Jei ta pati dorybé pritinka ir geram val dlovui, ir geram 2moqui o picts yra i valdinys, tai a 1a ji turbut yra ta pati ne bet kokio plot ir Zmogaus, 0 tiktai tam tikro piliedio, nes ji nora ta pati val ovo ir plied, ir turbat del to Jasonas! sake, kad adauja, kai nebana tironu, turédamas galvoje kad nemoka bati privaéiu asmenia. 17. Taéiau sugebéjimas valdyti ir boti valdomam, yea giriamas ir manoma, kad piliefio dorybé ~ tai Ssugebéjimas ir gerai valdyti, ir bati geru valdini. ‘Jei jau nusprendéme, kad gero zmogaus dorybé susijusi su valdymu, 0 piliesio ~ ir su vienu, ir su kkitu, turbut abi negali bati vienodai pagirtinos Kadangi kai kada laikomasi abiejy [muostatu) ~ kad valdovas ir valdinys turi mokytis ne to paties, o pilietis turi mokéti ir viena, ir kita ir dalyvauti biejuose dalykuose, <..>". Tai galima javelgti ir i§ to, kad egdistuoja Seimininko valdzia, 8. Pasta- raja vadiname ta, Kuri susijusi su Dotinaisiais dar- bas: waldovui nebstina mokétijuoe atliki, bet bo- tina mokéti panaudoti (tus, kurie moka}; Kites [ougebejimas] jau yea vergiskas —taip vadinu su- gobéjima atlikti tarno darbus ir ju atlikima. To- Giau kalbame apie daugelj vergu rosiy, nes esama ir daugelio darba, Viena ju dalj sudaro rankpel niai — tie, kurie, kaip rodo ir jy pavadinimas, gy- vena i§ savo rank jiems priklauso ir paprastas amatininkas. Dél to kai kuriose valstybése ama- tininkai senovéje nedalyvavo valdyme, kol nebuvo Ikraitutinés demokratijos. 9. Taigi geram Zmogui, valstybés vyrui ir geram piliegiui nebatina imokti darbus ty, kurie yra val. Gomi tokiu badu, nebent jis tai daro dél saves pa: ties iskilus reikalui Guk dél to vienas zmogus ne- 88 tampa Seimininku, o kitas ~ vergu). Tagiau yra ir tokia valddia, kai valdomi panaias savo Kime ir Taisvi Zmonée (potent tokig juk sakome esant poi tine valdia), ir jos valdovas turi iSmokti pats ba damas valdomas, kaip raitininku kariuomenei va- dovauti i&mokstama pabuvus eiliniu raitininku, © Dati karvedsiu ~ tarnaujant karvedzio vadovauja- ‘mar, vadovaujant pulkui ir kuopai. Toda ir sako: ma, ir teisingai sakoma, kad negali gerai valdyti tas, iuris pats nebuvo valdomas". 10. Nors ju do- rybé yra skirtinga, taéiau batina, kad geras piletis smokty ir galéty tick buti valdomas, tiek pats val Ayti, ir batent tai yrapiliedio dorybé — paint ais ‘vuju valdyma i abiejy pusin, Geram Zmogui taip pat badinga ir viena, i kta; jul jeigu valdovo nuo: saikumo ir teisingumo pobaiis yra kitoks negu val dinio, bet laisve mogaus, akivaizdu, kad ir gero imogaus dorybe, pavyzdiiui, teisingumas, negali bati viena, tagiau bus skitingy rasiu, kai js valdys ir kai bus valdomas, kaip yra skirtumas tarp vyro bei moters nuosaikumo ir narsumo Gul wyras atro- dyty esas bail jei baty toks narsus kaip narsi moteris, o moteris atrodyty plepi, jet baty tokia Jeuldi knip geras wyras, nos vyro ir moters netgi pa: reigos akyje yra skirtingos jo darbas yra igsti, 0 jos ~ saugoti). 11, © supratingumas yra vienintelé isimtinai valdovui badinga doryba, nes kitos atro- {do turindios bati bendros ir valdovams, ir valdi nniams; tatiau valdinio dorybé vis délto yra ne su: pratingumas, bet teisingn nuomoné, nes valdinys yra tarsi fleity dirbéjas, o valdovas — feitininkas, kuris naudojasi (tuo, kas pirmojo pagaminta. 39 ‘Taigi, ar gero émogaus ir doro piliedio dorybo ya ta pati ar skirtinga, ir kokiu badu ta pati, o Ikokiu ~ ekirtinga, akivaizdu is diy dalyku. TL 1."Taéiaw dar loka tam tikras neaiskumas dél to, kas yra pilietis, Ar i8 tiesy plietis yra tk tas, Jeuris gali dalyvauti valdyme, ar ir amatininkai lai lkytin pliodiais? Jeigu piiegiais laikytin i tie, ku rie nedalyvauja valdyme, tada toji (masy aptartal dorybé negalés priklausyti kiekvienam be isimties piliediui, nes ir amatininkas yrapilitis; o jei né vie- ras is ju néra pilietis, tai kokiam sluoksniul priskir tinas kiekvienas i ju? Tai juk néra nei atkilalis, nei svetiméalis, Ar turime sakyti, kad Siame sampro: tavime néra nieko keisto? Juk nei vergai, nei ates. tiniai prie minétyjy neprikdauso. 2. Botgi teisinga tai, kad ne vii, be kuriuy neogzistuotu valstybé, tu rétu Dati Iaikom’ piliotiais, —juk ir vaikai néra pi lie#iai ta prasme kaip suaugusiej: pastariej ya pi lietia’ absoliuéii, o pirmiejisalygiskai je yra pi lietiai tagiaw ne visateisiai, Senovéje kai kuriose vvalstybése amatininkai susidéjo if vergu arba sve- timéaliy, dél to dauguma [amatininku) yea is ju ir dabar,o geriausiojivalstybe nepadarys amatininko piliediu, O jeigu ir fs yea pilietis, tai ta pliotio do: rybe, apie learig kalhéjome, reikia laikyti ne kiek- vieno pilieto dorybe ir ne kiekvieno laisvo Zmogaus dorybe, tagiau tik ty, kurie laisvi nuo batinujy dar buy, 8, Tie, kurie atlieka batinuosius darbus kam hors vienam, yra vergai,o tie, kurie juos atlicka ‘bendram labui, yra amatininkai ir sumdiniai. Dal ju ‘bus aisle, jei Inbiau j ta isigilinsime ". 90 Kadangi santvarky yra keletas, pilietiy rasiy taip pat turi boti Keletas, ypaé pillegiy, kurie yra vvaldiniai;taigi vienoje santvarkoje amatininkas ir ‘samdinys batinai bus piliediai,o kitose tai nejma. roma, — pavyzdziui, tje, kuri vadinama aristokra- tine ir kurioje garbingos pareigos suteikiamos pa: gal dorybe ir verte, ~ nes noimanoma atsideti do- rybei gyvenant amatininko ar samdinio gyvenima. 4, Oligarchinése santvarkose samdinys negali bati pilietis (nes dalyvavima valdyme lemia didelis tur to cenzas), oamatininkas gali, nes nemazai amati inky praturtéja, Tebuose buvo istatymas, kad tas, Iruris desimt metu nesusilaike nuo prekybos, negali dalyvauti valdyme, Tagiau daugelyje santvark jst tymas priima [pists net ir svetiméalius; kai kw riose demokvatijose pilietis yra tas, kieno motina yra pilieté, 5. 0 daug kur éitai galioja ir neteiséty stint atdvilgiu, Vis délto ors déltkraju plieéiy tro: ‘umo ji ir padaro plies visus Siuos tmones (nes tokius istatymusjietaiko dé per mazo Zmoniy ska aul), tagiau kai ju yra pakankamai jie pamadu is skivia [8 piliodiy) pirmiausia tuos, kurie gim i ver 0 ir vergés, po to tuos, kuriu tik motina [plieté], ir pagaliau pilieSiais padaro tik tuos, kuriy abu té vai yra valstybés gyventojai 6. Taig i8 to akivaiz du, kad yra daug piliegiy rasiy ir kad pirmiausia pi Tieéiu vadinamas tas, kuristuri tee citi garbingas pareigas; juk ir Homeras sak: rip hoki nicking Majona, nes neturintis tokios teisés yra tarsi atkilélis. "Tadiau kai kur tai yra slopiama siekiant apgauti syventojus, 9 ‘Taigi ar [dorybé], él kurios Zmogus yra gera o pilietis doras, yra skirtinga, ar ta pati, aisku i® to, kas pasakyta, — kai kuriose valstybése [geras mogus ir doras pilietis] yra tas pats, 0 kai ku- riose — ne tas pats, ir pirmuoju atveju — ne kick- vienas, o tik valatybés vyras ir tas, kuris turi ar gli turéti galiq tvarkyti bendruosius reilalus, ar vienas pats, ar su kitais, IV. 1. Kai Sita jan ifsiaiskinta,reikia nutarti, ar santvarka yra viena, ar ju yra Keletas, ir jei kele- tas, tai kokios jos ir kiek ju, ir kokie yra ju skirt: ‘mai, Santvarka yra valstybés tvarka, apimanti vai ras valdiios pareigas, ir ypaé tas, kurios yra auks- Gausios. Visurvalatybeje aukSéiausia yra jos valdzia, ovaldia yra santvarka, Kalbu apie tai, kad pavyz- Aaéiui, demokratinése [valstybase] aukSSiausia yra tauta,ooligarchijose, prieSingai, —ollgarchai sako- ime, kad ju ir santvarkos yra skirtingos. Taip pat kkalbétume ir apie kitas santvarkas} 2, Pirmiausia reikia nustatyti, kokiu tikshu yra ssusidariusi valstybé ir kiek yra Zmogaus ir gyve- nimo [poreikiams tenkinti susidariusios} bendrijos valdymo rasiu, Jaa pirmuosiuose mosy samprotavimuose, kur buvo apibréita tai, kas susie su tkio twarkymu ir Seimininkavimu, buvo pasakyta, ked Zmogus i8 pi gimties yra pilietikas gyvinas; dé to net ir nebo ami reikalingi savitarpio pagalbos émonés né kiek ne mafiau trokita gyventi kartu, 3. Taéiau juos st veda ir bendra nauda, nes kickvienam atitenka tam tikra gero gyvenimo dalis, Taigi pagrindinis tikslas 2 xyra batent tai —tiek view kartu, tiek kiekvieno at. skirai; taéia jie susiburia ir palaiko piling bend j ir dél paties gyvenimo, nes jau vien tai, kad gy vvename, aip pat turbat yra tam tikra gério dalelé, je tk néra pernelyg didelio gyvenimo vangu pertek liaus; ir akivaizdu, kad dauguma Zmoniy pakelia srausybe andi siekdami gyvenimo, tarsi jame sly péty tam tikra palaima ir prigimtiné saldybé. 4, Betgi minétuosius valdymo badus lengva at- skirt, juke juos dainai apibrétiame ir populiariuo- se samprotavimuose"*. Seimininko valdzia, nors i8 tieay tiek i prigimties vergui, tick i prigimties Seimininkui naudinga tas pat, vis délto pirmiaus siekia naudos deimininkui, o dal to kartu ir vergui Gule Seimininko valdzia nega Dati iSsaugota, ji = naikinamas vergas). 5. O valdfia vaileams ir Zmonai ” egzistuoja valdomuju Inbui arba dél to, kas benra abiem puséms, ~ pati savaime ji egzistuoja dl valdomugu, kaip ir iti menai, pavyzdiiui, gvdy ‘mo menas ir giranastika, o atsitiktinai gali exzis: tuoti ir dél paéiy [valdantiujulsniekas juke metruk- do treneriui pagiam kai kada hati vienu i ty, ku rie mankitinasi, kaip vairininkas visuomet yra vienas i8 jareiviuy; taigi treneris arba vairininkas siokia valdomujy gerovés, o kai ir pats tampa vie. ‘mu i8 ju, atsitiktinai gauna savaia naudos dali, nes vairininkas yra jOreivis, o treneris tampa vienu if ‘uy, kurie mankStinasi, 6, Tas pat ir dal valstybiniy pareigu: kai [santvarka} susikuria pilioéiy lygybés bei panaiumo pagrindu, jie siekia valdyti pakaito- sis — if praddiu jie nattralia siek® pakaitomis at- 9 12790 likti vieSasias prievoles, kad paskui jau kas nors kkitas rapintusi ju gerove, kaip pried tai jie patys valdydami ropinosi je labu; dabar dal naudos, gat ramos i bende istekliu] i i valstybini, pare ‘nt jie nori valdyti nuolat; panasiai baty, eigu ligo- niai valdydami galéty aminai islikti sveiki, —jie ‘turbot ingi Staip siektu valdaios. 7, Taigi akivaizdu, kad tos santvarkos, kurios sickia bendros naudos, yra teisingos absoliutaus teisingumo potinriu, o tos, Kurios siokia tik val antiyjuy asmeninés naudos, visos yra Klaidingos, jos yra nukrypimai nuo teisingy santvarky, nes yra despotiskos, o valstybe yra laiswuju bendrija ‘Apibriéus Siuos dalykus, kita uéduotis yra is tirti santvarkas, kik ju yea ir Kokios jos, ir pir rmiausia — teisingasias i8 ju, nes apibrédus éias taps akivaiedas ir nukrypimai, V. 1, Kadangi santvarka ir valdiia yra tas pat, o valdiia yra tie, kurie viespatauja valstybéje, ir -viespatayjanéiaisinis butinai tampa arba vienas, ar tba Keletas, arba dauguma, tai kai vienas arba ke letas, arba dauguma valdo bendros naudos labui, tos santvarkos butinai yra teisingos,o tos, kai val doma savo ~ arba vieno, arba keleto, ara daugu- mos — labui, yra nukrypimai, nes arba dalyvaujan- tieji [valdyme] néra pilietini, arba jie turi dalytis bendrs nauda. 2) Tq i8 monarchij, kuti #iari ben. dros naudos, esame jprate vadinti karalys valdo nedaugelis,taéinu daugiau negu vienas, vad ‘name aristokratija (arba dal to, kad valdo geriau- sii, arba dal to, kad je valdo atsiivelgdam j tai, 9 kas geriausia valstybei ir visioms jai priklausan. tems), o kai dauguma valdo bendros naudos labui, {tokia santvarka) vadinama bend visy santvarkcy vardu ~ politia®, 3, Taip elgiamasi visai pagrista: jmanoma, kad vienas arba nedaugelis iSsiskirey de rybe, o daugeliui jau sunku pasiekti visokeriopa, dorybe;labiausiai[jmanoma pasiekti] karine dory bbe, nes ji atsiranda ten, kur gausu [vyryl; butent dél to tokigje santvarkoje vieSpatayja karingasis pradas ir (valdyme] dalyvauja turinticji ginklus. 4, Nukrypimai nuo minétujy santvarku yra tironi ja (auo karalystis),oligarchija (nuo aristokratijos) ir demokratija (auo politéjos), nes tironija yra mo- archija,siekianti to, kas naudinga monarchui, ol garchija — to, kas naudinga turtingiesiems, demo- Jkratja — to, kas naudingn neturtingiesiems, o ben- dram labui né viena i8 ju néra naudingg. Reikia truputj plagiau pakalbéti api ta, kas yra Iickviena i iy santvarkuy Gia juk esama ir tam tik vy neaiskumy, 0 tam, kuris Mlosofuoja visais klaw- simais ir kreipia démesj ne tik j praktika, iprasta nieko neapeiti ir nepalikti be démesio, bet iSsiais. kkinti ties apie kiekvieng [dalykal. 6. Tironija, kaip jau sakyta, yra monarehija, valdanti piliediy bendri ind oligarehija~ kai valstybés val- dovai yra tie, kurie turi turtu, o demokratija, pri: ingai, kai valdo ne tie, kurie turi didelius turtus, bet skurdziai. Pirmasis Klausimas susijes su apibre- ‘imu. Juk jeigu turtingujy baty dauguma i jie vies tauty valstybéje (0 demokratija ir yra tada, kai viedpatauja dauguma) arba jeigu kur nors atsitik 1 taip, Kad neturtingujy btu maziau negu turtin- isininko val 9% 1279 12800 raroin ENvon sguju, bet, badami stipresni, je viegpatauty santvar keje (ten, kur vieSpatauyja mazuma, sakoma, kad yea oligarchija), paaiskety, kad santvarky apibrédi ‘mai néra geri 6, Bet netgi jei kas nors, sujunges turtinguma st negausumu, o skurda su gausumu, taip ir jvardyty santvarkas —oligarchija pavadinty, ta, kur valdzia priklauso negausiems turtingie- siems, o demokratija ~ ta, kur valdo gausts netur- tinge, kyla kitasIklausimas: kaipgi pavadinsime ka tik minétas santvarkas ~ tas, kuriose viespatauja sudarantys dauguma turtingij ir mazamai priklau- santys neturtingiej, jeigu néra jokios kitos santvar- kos, ibskyrus minétasing? 7. Taigi atrodo, kad i Sio svarstymo paaidkéjo, jog tai, ar viegpatauja nedau- felis, ar datuguma ~ vient oligarchinése,o kiti de- rmokratinése santvarkose,~ yra antraeilis dalykas, nes visur turtingy yra mazai, o neturtingy ~ daug (alto taip ir atsitinka, knd ne mindtosios priezas: tys lemia skirtuma); 0 tai, uo tarpusavyje skiriast demokratija ir oligarchija, yra skurdas ir turtas, ir ten, kur valdandiaisiais tampama del turto, ar jie bbatu mazuma, ar dauguma, neigvengiamai yra oi: faarchija,o kur valdo neturtingiii -demokratija, ta au, kaip mingjome, atsitinka taip, kad viemy esti madai, o kity daug, Juk turto tur ir klesti nedaw- gelis,taéiau laisvé priklauso visiems, ir dél iy prie diaséin ir vien, i kiti gindijasi dél santvarkos. 8, Pirmiausia reikia suvokti, ka jie vadina oligar- cijos bei demokratijs skiriamaisiais bruozais ir kas, zyra oligarchiskasis bei demokratiskasis teisingu- ‘mas. Visi juk laikosi tam tikro teisingumo, taéiau ina ta linkme ti iki tam tikrosribos ir nekalba apie 6 abeoliuty teisinguma. Antai atrodo, kad teisings: mas yra lygybé, —taip ir yra, tadiau ne visiems, 0 Iygiesiems; nelygybé taip pat atrodo esanti teisin- ig, nes taip ir yra, taéiau ne visioms, o nelygie- sioms. Taéiau jie neatsi2velgia j tai, kam teising,, ir sprendia blogai. Priedastis Gia ta, kad Sis spren- dimas susijes su jais padiais, o turbut dauguma yra prasti savo pagiy reikaly sprendéjai, 9. Taigi, ka: angi teisingumas (ekirtas] tam tikriems asmenims ir suskirstytastiek dalyley atzvilgi, tek jkam? at- ‘vilgiu tuo paéin badu, kaip anksdiau sakyta JF ojo", tai dal dalyku Iygybes visi sutaria, tagiau sgindijasi dl ,kam?™; pirmiausia taip yra dél ka tik rminétos priedasties — dal to, kad apie save spren-

    You might also like