Gintautas Bareikis

Aukstoji matematika. (I d.)

Algebros pagrindai
Paskaitu

ciklas skirtas vakariniu

studiju

, ekonomikos bei verslo vadybos specialybiu

studentams.
1
Turinys
I. I

VADAS
1.1 Logikos sa

vokos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3
1.2 Aibiu

algebros sa

vokos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 6
Uzdaviniai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 8
II. KVADRATIN

ES MATRICOS. KVADRATINIU

MATRICU

DETERMINANTAI
2.1 Matricos. Matricu

veiksmai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 9
2.2 Kvadratiniu

matricu

determinantai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 15
2.3 Atvirkstin e matrica . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 21
Uzdaviniai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 25
III. TIESINIU

LYG

CIU

SISTEMOS
3.1 Tiesiniu

lygciu

sistemos. Elementarieji pertvarkiai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 27

3.2 Gauso algoritmas. Tiesiniu

lygciu

sistemu

suderinamumas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 31
3.3 Tiesin es nelygyb es ir ju

sistemos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 47
2
Uzdaviniai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 49
IV. VEKTORIN

E ERDV

E R
n
4.1 Vektoriai. Vektoriu

veiksmai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 52
4.2 Vektoriu

tiesin e priklausomyb e . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 55
4.3 Erdv es R
n
baz e . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 58
4.4 Vektoriu

rinkinio rangas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 61
4.5 Vektoriu

rinkinio elementarieji pertvarkiai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 62

4.6 Vektoriu

ir tiesiniu

lygciu

sistemu

rysys . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 64
4.7 Tiesiniu

lygciu

sistemu

suderinamumo sa

lygos. Kramerio formul es . . . . . . . . . . . 70

4.8 Matricin es algebros taikymai. Leontjevo modelis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 78
Uzdaviniai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 58
3
I. I

VADAS
1.1 Logikos bei aibiu

teorijos sa

vokos
Aibe vadinsime, bet koki

objektu

rinkini

. Objektai sudarantys min eta

ji

rinkini

vad-
inami aib es elementais. Ateityje aibes zym esime didziosiomis lotyniskosios ab ec el es rai-
d emis, o jos elementus mazosiomis. Taisykle

, kuria vienos aib es elementui priskiriamas

vienas kitos (arba tos pacios) aib es elementas, vadinsime funkcija.
Matematikos tyrimo objektas - teiginiai, t.y. sakiniai, kurie yra teisingi arba klaidingi.
Priminsime, kad pradiniai, apriori (is anksto) teisingi teiginiai, vadinami aksiomomis arba
elementariaisiais teiginiais. Teiginiu

aib eje apibr ezkime operacijas, kuriu

atzvilgiu si aib e
b utu

uzdara. Kitaip tariant, atlikdami teiginiu

veiksmus gausime teigini

, kuri

vadinsime
sud etiniu teiginiu arba logine forma.
Teiginiu

veiksmai
1.Neigimo operacija. Tarkime duotas teiginys p. Tuomet sakini

ne p (zym esime
p), vadinsime duotojo teiginio p neiginiu. Jo teisingumo reiksm e priesinga teiginio p
teisingumo reiksmei. Pavyzdziui paneige

teigini

yra nat uralusis skaicius mazesnis uz 0

gausime, n era nat uraliojo skaiciaus mazesnio uz 0.
2.Teiginiu

disjunkcija. Sakini

p arba q vadinsime teiginiu

p, q disjunkcija, (zym e-
sime p q).

Sis sakinys laikomas klaidingu tuo atveju, kai abu teiginiai p, q yra klaidingi.
Taigi, likusiais atvejais teiginys bus teisingas. Teiginys yra zalios spalvos automobiliu

arba n era zalios spalvos automobilu

yra teisingas.

Sis veiksmas kartais vadinamas logine
sud etimi.
3.Teiginiu

konjunkcija. Sakini

p ir q vadinsime siu

teiginiu

konjunkcija (zym esime

p q ).

Sis sakinys laikomas teisingu tuo atveju, kai abu teiginiai p, q teisingi. Vadinasi
4
teiginys duotojo trikampio kampu

suma ne didesn e uz 180 laipsniu

ir duotojo trikampio
kampu

suma didesn e uz 180 laipsniu

- neteisingas.

Si login e operacija kartais dar vadinama
logine daugyba.
4.Teiginiu

implikacija. Sakini

jei p tai q vadinsime siu

teiginiu

implikacija (zym e-
sime p q ).

Sis sakinys laikomas klaidingu tik tuo atveju, kai p teisingas, o q klaidingas.
Vadinasi teiginys, jei lygiakrascio trikampio krastin es nelygios, tai lygiakrascio trikampio
kampai nelyg us yra teisingas, nes abu teiginiai klaidingi. Teiginys p yra vadinamas
prielaida, o q isvada.
5. Teiginiu

ekvivalencija. Sakini

p tada ir tik tada kai q vadinsime siu

teiginiu

ekvi-
valencija.

Sis sakinys laikomas teisingu tuo atveju, kai abieju

teiginiu

teisingumo reiksm es
sutampa.

Sia

operacija

zym esime p q. Kartais sis teiginys dar vadinamas logine

lygybe. Pateiksime pavyzdi

. Sakykime, kad teiginys q nusakytas sakiniu trikampis yra

statusis, o teiginys p nusakomas sakiniu trikampio i

zambin es kvadratas lygus statiniu

kvadratu

sumai. Tuomet teiginys p q skaitytojui gerai zinoma Pitagoro teorema.

Naudojant sias logines operacijas, galime sukonstruoti sud etinius teiginius. Auksciau
apibr eztos operacijos vadinamos paprasciausiomis login emis formomis. Reiskinius, sudary-
tus baigtini

skaiciu

kartu

atlikus logines operacijas tarp teiginiu

, nurodydami ju

atlikimo
tvarka

skliaustu

pagalba, gausime sud etinius teiginius, kuriuos vadinsime login emis for-
momis. Teiginys
((p q) (p r))
- login e forma priklausanti nuo teiginiu

p, q, r. Jei studentai geria daug alaus ir nesimoko,

tai jie prastai mokosi arba nebaigia universiteto- tai neformalizuota login e forma. Pa-
brauktus teiginius pazym eje

p, q, r, s atitinkamai galime formalizuoti si

teigini

tokiu b udu:

(p q) (r s)

.
Dvi logines formas (p
1
, . . . p
n
) ir (p
1
, . . . p
n
), kuriu

teisingumo reiksm es sutampa,

esant bet kokiam teiginiu

p
1
, . . . , p
n
teisingumo reiksmiu

rinkiniui, vadinsime logiskai ek-

5
vivalenciomis ir zym esime
(p
1
, . . . , p
n
) (p
1
, . . . , p
n
).
Logine

forma

, kurios teisingumo reiksm e visuomet lygi 1 vadinsime tautologija. Paprastai

tautologija zymima raide I. Jeigu login es formos reiksm e visuomet lygi nuliui, tai si forma
vadinama loginiu nuliu. Ja

zymime raide O.
Tautologija yra vadinama logikos d esniu. Pateiksime keleta

logikos d esniu

.
1. Dvigubo neigimo d esnis: (p p) I.
2. Negalimo treciojo d esnis: (p p) I.
3. Priestaravimo d esnis: (p p O) I.
4. Kontrapozicijos d esnis: ((p q) (q p)).
5. Silogizmo d esnis: (((p q) (q r)) (p r)) I.
6. de Morgano d esniai:
p q p q, p q p q.
Be to
7. p q p q.
8. p q p q.
9. Teisingos isvados d esnis: jei zinoma, kad teiginys p q ir sa

lyga p yra teisingi

teiginiai, tai tuomet isvada irgi teisinga.
10. Klaidingos isvados d esnis: jeigu teiginys p q yra teisingas, o jos isvada q yra
klaidingas teiginys, tai sa

lyga p yra klaidingas teiginys.

Ateityje susidursime su dvejopo pob udzio teiginiais. Vienus teiginius mes laikysime
apriori teisingais, juos vadinsime aksiomomis, o teiginius, kuriu

teisinguma

nustatysime
samprotaudami, naudodami logikos d esnius bei aksiomas, vadinsime teoremomis. Ak-
siomos, tai pirminiai teiginiai, kuriu

pagrindu kuriama matematin e teorija. Dar karta

6
pabr eziame, kad d el aksiomu

teisingumo yra susitariama, skirtingose teorijose ta pati ak-

sioma gali tur eti skirtingas teisingumo reiksmes. Teorema vadinsime teigini

p q. Pradine

teorema

paprastai vadiname tiesiogine. Tuomet teorema

q p vadinsime atvirkstine
pradinei. Teorema

p q priesinga pradinei teoremai, o teorema

q p priesinga
atvirkstinei teoremai. Pasirodo, kad kai kurios is siu

teoremu

yra ekvivalencios. Pavyzdziui

teisinga tokia
1 Teorema Tiesiogin e ir priesinga atvirkstinei teoremos yra ekvivalencios, t.y.
(p q) (q p).
Atkreipsime skaitytojo d emesi

, kad tai yra kontrapozicijos d esnis!

2 Teorema Atvirkstin e ir priesingoji teoremos yra ekvivalencios.

Siu

teoremu

rodyma

paliekame skaitytojui. I

rodymui naudokite teisingumo lenteles.

Tarkime, kad teiginys p skamba taip: trikampis yra status , o teiginys q : trikampio
i

zambin es kvadratas lygus statiniu

kvadratu

sumai. Tada teiginys (p q) - skaitytojui

gerai zinoma, Pitagoro teorema.
Teigini

p q vadinsime teorema su b utinomis ir pakankamomis sa

lygomis.
1.2 Aibiu

algebros sa

vokos
Kaip jau esame min eje

, aibe vadiname bet koki

objektu

rinkini

, o objektus sudarancius
aibe

vadiname jos elementais. Paprastai aib es elementus nurodysime tarp riestiniu

skliaus-
tu

, pavyzdziui A = {a, b, c}. Sakini

, a yra aib es A elementas trumpinsime tokiu b udu:

a A. Jeigu elemento b n era aib eje B tai pastara

ji

sakini

trumpai rasysime b B.
Simboliniu uzrasu x A. . . zym esime sakini

, kad visi aib es A elementai turi savybe

nurodyta

daugtaskio vietoje, o simbolinis uzrasas x A. . . reiskia sakini

, kad yra aib eje

A bent vienas elementas turintis savybe

, nurodyta

daugtaskio vietoje.
Tarkime, kad daugtaskio vietoje nurodyta kokia nors sa

lyga (sakinys su kintamuoju)

P(x). Pazym ekime S
1
teigini

x A, P(x) . Tada S
1
reiskia toki

teigini

x A, P(x)
7
ir atvirksciai, jeigu S
2
yra teiginys x A, P(x), tai S
2
reiskia teigini

x A, P(x).
Pateiksime pavyzdi

.
Tarkime, kad aibe

A sudaro nelygyb es (x 2) sin x > 0 sprendiniai. Tarkime, kad

P(x) yra reikalavimas, kad x < 0. Tada sakinys x A, x < 0 reiskia, kad egzistuoja
neigiamas nelygyb es sprendinys.
Naudodamiesi auksciau pateiktais zym ejimais aibe

galime uzrasyti tokiu b udu: A =

{x; x A}. Aibe

turincia

viena

elementa

zymime A = {a}. Aibe

{x, x = x} vadinsime
tuscia. Ja

zym esime simboliu . Sakysime, kad aib e A yra aib es B poaibis (zym esime
A B), jeigu x A x B. Sakysime, kad aib es A, B yra lygios (A = B ), jeigu
A B ir B A. Aibiu

A ir B sankirta (zym esime A B) vadinsime aibe

{x, x A x
B}. Aibe

D = {x, x A x B} vadinsime aibiu

sa

junga, kuria

zym esime A B.
Sakysime, kad aib es nesikerta, jeigu ju

sankirta sutampa su tuscia aibe. Aibiu

A ir B
skirtumu, kuria

zym esime A\B, vadinsime aibe

A\B = {x, x Ax / B}. Tarkime, kad

visos nagrin ejamos aib es yra kokios nors aib es poaibiai.

Sia

aibe

vadinsime universalia, ir
zym esime I. Aib es A papildiniu, kuria

zym esime A, vadinsime aibe

A = {x I, x A}.
Tarkime, kad A, B bet kokios aib es. Tada sios aib es poaibiu

visuma

A vadinsime klase.
Kai kurios svarbesn es aibiu

veiksmu

savyb es:
1. B \ (B \ A) = A B.
2. A = A.
3. A B = B A ir A B = B A.
4. A (B C) = (A B) C, A (B C) = (A B) C.
5. A (B C) = (A B) (A C).
6. A (B C) = (A B) (A C).
7. A B = A B
8. A B = A B
Beje, paskutiniosios dvi formul es vadinamos de Morgano formul emis, analogiskai kaip
ir logikos algebroje. Pastara

sias lygybes si ulome skaitytojui i

rodyti paciam.
8
Uzdaviniai
1. Kokios teiginiu

p q, p q, p r, ((p q) r) q teisingumo reiksm es, jeigu

p; 2 2 = 6, q; 2 4 = 8, r; 3 1 = 2.
2. Paneikite duota

teigini

: jei siandien lis lietus ir nebus paskaitu

, tai eisime i

paroda

ir zi ur esime paveikslus arba dirbsime skaitykloje.

3. Patikrinkite, ar pateiktos login es formos yra d esniai (tautologios):
1)
_
(p (q r))
_
(p q) (p r)
__
2)
_
(p q) r
_

_
p (q r)
_
4. Paneikite duotuosius teiginius: Visi aib es elementai neigiami, yra sa

ziningu

teisininku

, (Trikampio krastin es lygios arba trikampio kampai lyg us), Jei a < b tai
a
2
< b
2
arba a b ir b = c.
5. Sudarykite login es formos teisingumo lentele

:
((p r) (q r)) (q r).
6. Duota teorema: jei a < b tai a + c < b + c . Uzrasykite siai teoremai atvirkstine

,
priesinga

, priesinga

atvirkstinei.
7. I

rodykite, kad tiesiogin e bei priesinga atvirkstinei teoremos yra ekvivalent us teig-
iniai.
8. Tarkime, kad universali aib e I = [30, 30] yra realiu

ju

skaiciu

intervalas. Saky-
kime, kad A = {5, 2, 6, 15}, B = (5, 15) realiu

ju

skaiciu

intervalas, C = {2, 3, 6}
(7, 11].
a) Raskite siu

aibiu

papildinius.
b) Raskite aibes: (A B)
c
, (C
c
B) \ A, A C.
9. Raskite aib es {a, b, 1, 2} visus poaibius. Tarkime, kad aib eje yra n elementu

. Kiek
skirtingu

poaibiu

galima sudaryti is min etos aib es elementu

?
9
10. Uzrasykite nelygybiu

x
2
9 0, |x| 2 > 0, x
2
3|x| + 2 > 0
sprendiniu

aibiu

sankirta

ir sa

junga

. Koks treciosios nelygyb es sprendiniu

aib es papildinys?
11. Ar teisingi teiginiai: Jei A\ B = tai A B. Jei A\ B = A, tai B = .
II. MATRICOS.
KVADRATINIU

MATRICU

DETERMINANTAI
2.1 Matricos. Matricu

veiksmai
Apibr ezimas Realiu

ju

skaiciu

lentele

A =
_
_
_
a
11
a
12
. . . a
1n
a
21
a
22
. . . a
2n
. . . . . . . . . . . .
a
m1
a
m2
. . . a
mn
_
_
_
(1)
vadinsime mn eil es matrica. Trumpai sia

lentele

zym esime taip:

A =
_
a
ij
_
; (i = 1, . . . , m), (j = 1, . . . , n).
Eilut e
_
a
1
, . . . , a
n
_
yra 1 n, o stulpelis
_
_
b
1
. . .
b
m
_
_

m1 eil es, matricos.

m n eil es matrica

, kurios visi elementai lyg us nuliui, vadinsime nuline matrica ir

zym esime raide O.
Aibe

mn eil es matricu

, kuriu

elementai real us skaiciai, zym esime simboliu

R
mn
= {
_
a
ij
_
; (i = 1, . . . , m), (j = 1, . . . , n)}.
10
Dvi tos pacios eil es matricas vadinsime lygiomis, jeigu ju

atitinkami elementai yra

lyg us ir atvirksciai, t.y. (a
ij
) = (b
ij
) tada ir tik tada, kai a
ij
= b
ij
.
Dvieju

matricu

A =
_
a
ij
_
, B =
_
b
ij
_
R
mn
suma vadinsime matrica

C =
_
c
ij
_

R
mn
, kurios elementai apibr eziami tokiu b udu:
_
c
ij
_
=
_
a
ik
+ b
ik
_
; (i = 1, . . . , m), (j = 1, . . . , n).
Tarkime duotos 2 3 eil es matricos
A =
_
1 2 3
5 3 1
_
, B =
_
0 2 3
5 3 2
_
.
Tada siu

matricu

suma A + B vadinsime tokia

matrica

A + B =
_
1 4 0
0 0 3
_
.
Matricos A =
_
a
ij
_
ir realaus skaiciaus l sandauga vadinsime matrica

lA =
_
la
ij
_
; (i = 1, . . . , m), (j = 1, . . . , n).
Tarkime, kad matricos A ir B apibr eztos auksciau. Raskime matrica

2A + 3B. Taigi
2A + 3B =
_
2 10 3
5 3 8
_
.
Matome, kad atlikdami matricu

is R
m
n veiksmus, gauname matricas, kurios prik-
lauso tai paciai aibei. Taigi, aib e R
mn
yra uzdara sios aib es elementu

sud eties ir daugy-

bos is skaiciaus atzvilgiu. Nurodysime kai kurias matricu

veiksmu

savybes.

Siu

savybiu

rodyma

paliekame skaitytojui.
1) Matricu

sud etis yra komutatyvi sud eties atzvilgiu:

A + B = B + A.
2) Matricu

sud etis asociatyvi:

_
A + B
_
+ C = A +
_
B + C
_
.
11
3) Matricin e lygtis
A + X = B
turi vieninteli

sprendini

X =
_
b
ij
a
ij
_
; (i = 1, . . . , m), (j = 1, . . . , n).
Nesunku matyti, kad A + O = A, A + (1)A = O. Kitaip tariant, matricu

aib eje galioja

analogiska k elimo i

kita

puse

keiciant zenkla

priesingu taisykl e, kaip ir skaiciu

aib eje.
Beje, susitarkime ateityje matrica

(1)A zym eti simboliu A.

4) Matricos ir realaus skaiciaus sandauga komutatyvi: lA = Al.
5) Tarkime, kad l, t R ir A, B kokios tai tos pacios eil es matricos. Tuomet teisingi
sa

rysiai:
a) l
_
A + B
_
= lA + lB,
b) (l + t)A = lA + lB,
c) (lt)A = l
_
tA
_
.
Tarkime, kad A =
_
a
ij
_
yra m s eil es, o B =
_
b
ij
_
yra s n eil es, matricos.
Tada matricu

A ir B sandauga, zym esime AB, vadinsime matrica

C = AB =
_
c
ij
_
; (i =
1, . . . , m), (j = 1, . . . , n), cia elementas c
ij
skaiciuojamas tokiu b udu:
c
ij
=
s

k=1
a
ik
b
kj
; (i = 1, . . . , m), (j = 1, . . . , n).
Taigi, norint apskaiciuoti matricos C elementa

c
ij
mums teks matricos A, i osios
eilut es elementus, padauginti is atitinkamu

matricos B, josios eilut es elementu

, o po to
visas sandaugas sud eti.
Is paskutiniojo apibr ezimo aisku, kad daugybos operacija

galima atlikti tik tarp ma-

tricu

, kurios turi savybe

: pirmojo daugiklio stulpeliu

skaicius yra lygus antrojo daugiklio

eiluciu

skaiciui. Is pastaru

ju

samprotavimu

aisku, kad kvadratiniu

matricu

aib e uzdara ir
daugybos atzvilgiu.
12
Suskaiciuokime dvieju

matricu

sandauga

. Tegu
A =
_
1 0 3
2 4 1
_
, B =
_
_
1 2 5
0 2 1
2 1 4
_
_
.
Kadangi pirmasis daugiklis yra 23 eil es, o antroji matrica yra 33 eil es, tai matrica C =
AB yra 23 eil es. Rasime sios matricos visus elementus. Elementa

c
11
gausime matricos
A pirmosios eilut es elementus daugindami is atitinkamu

antrosios matricos atitinkamu

elementu

ir visas sandaugas sud eje

. T.y.
c
11
= 1 1 + 0 0 + 3 2 = 7.
Taigi, matricos C elementa

c
ij
, i = 1, 2, j = 1, 2, 3 gauname, pirmosios matricos
i osios eilut es elementus daugindami is atitinkamu

antrosios matricos j ojo stulpelio

elementu

ir visas sias sandaugas sud edami. Taigi

c
12
= 1 2 + 0 2 + 3 1 = 5,
c
13
= 1 5 + 0 (1) + 3 4 = 17,
c
21
= 2 1 + 4 0 + (1) 2 = 4,
c
22
= 2 2 + 4 2 + (1) 1 = 3,
c
23
= 2 5 + 4 (1) + (1) 4 = 18.
Tada
C =
_
7 5 17
4 3 18
_
.
Daugyba priesingai negu sud etis, bendrai pa emus, n era komutatyvi t.y., AB = BA.
I

sitikinkime tuo.
A =
_
1 2
0 0
_
ir B =
_
1 1
1 2
_
.
13
Tada
AB =
_
3 5
0 0
_
, bet BA =
_
1 2
1 2
_
.
Taigi AB = BA.
Matrica

A
T
=
_
_
_
a
11
a
21
. . . a
m1
a
12
a
22
. . . a
m2
. . . . . . . . . . . .
a
1n
a
2n
. . . a
mn
_
_
_
vadinsime, matricos A, (apibr eztos (1) lygybe) transponuota

ja matrica. Nesunku pasteb eti,

kad transponavimo operacija keicia pradin es matricos eilutes ir stulpelius vietomis. Taigi,
jei pradin es matricos eil e mn, tai transponuotosios matricos eil e yra n m.
Matrica

, kurios eiluciu

ir stulpeliu

skaicius vienodas, vadinsime kvadratine. Kvadra-

tin es matricos eile vadinsime eiluciu

arba stulpeliu

skaiciu

.
Kvadratin es matricos elementai a
11
, a
22
. . . , a
nn
vadinami pagrindin es i

strizain es
elementais, o elementai a
1n
, a
2n1
. . . , a
n1
salutin es i

strizain es elementais.
Pavyzdziui, matrica
A =
_
1 2
5 3
_
yra antros eil es kvadratin e matrica.

Sios matricos pagrindin es i

strizain es elementai yra

1, 3, o salutin es i

strizain es elementai yra 2, 5.

Kvadratin e matrica turinti savybe

:
a
ik
= a
ki
, i = 1, . . . , n
vadinama simetrine, o matrica, kurios elementams galioja sa

rysiai
a
ik
= a
ki
, i = 1, . . . , n, i = k
vadinama asimetrine.
Matricos
A =
_
1 2 3
5 3 1
_
14
transformuotoji matrica yra tokia matrica
A =
_
_
1 5
2 3
3 1
_
_
.
Matrica S yra simetrin e
S =
_
_
1 2 3
2 0 1
3 1 5
_
_
,
o matrica B yra asimetrin e
B =
_
_
1 2 3
2 0 1
3 1 5
_
_
.
Kvadratine

matrica

, kurios visi pagrindin es i

strizain es elementai lyg us 1, o kiti ele-

mentai lyg us 0, vadinsime vienetine. Ja

zym esime simboliu E

n
, indeksas apacioje reiskia
matricos eile

, taigi
E
n
=
_
_
_
1 0 . . . 0
0 1 . . . 0
. . . . .
0 0 . . . 1
_
_
_
= (
ik
),

ik
=
_
0, i = k,
1, i = 1
.
1 Teorema Bet kokiai nos eil es matricai teisinga lygyb e:
AE
n
= E
n
A = A.
Be to, vienetin e matrica yra vienintel e.

2 Teorema Matricu

daugyba yra asociatyvi, bei distributyvi, t.y.

_
AB
_
C = A
_
BC
_
ir A
_
B + C
_
= AB + BC.
15

3 Teorema Bet kokios eil es matricu

aib eje teisinga lygyb e

_
AB
_
T
= B
T
A
T
.

2.2 Kvadratiniu

matricu

determinantai
Pirmos eil es matricos A =
_
a
11
_
determinantu, kuri

zym esime |A|, vadinsime skaiciu

a
11
.
Antros eil es kvadratin es matricos
A =
_
a
11
a
12
a
21
a
22
_
determinantu, kuri

zym esime tokiu b udu:

|A| =

a
11
a
12
a
21
a
22

,
vadinsime skaiciu

|A| = a
11
a
22
a
12
a
21
.
Pavyzdziui, matricos
A =
_
3 5
2 4
_
determinantas yra lygus
|A| = 3 4 (2) 5 = 22.
Trecios eil es kvadratin es matricos
A =
_
_
a
11
a
12
a
13
a
21
a
22
a
23
a
31
a
32
a
33
_
_
16
determinantu, kuri

zym esime
|A| =

a
11
a
12
a
13
a
21
a
22
a
23
a
31
a
32
a
33

,
vadinsime skaiciu

|A| = a
11
a
22
a
33
+ a
12
a
23
a
31
+ a
13
a
21
a
32

_
a
13
a
22
a
31
+ a
12
a
21
a
33
+ a
11
a
23
a
32
_
.
Apskaiciuokime matricos
A =
_
_
4 5 3
2 0 1
6 2 1
_
_
(2)
determinanta

. Naudodamiesi apibr ezimu gauname, kad

|A| = 4 0 (1) + 5 1 6 + 3 (2) 2 (3 0 6 + 5 (2) (1) + 4 1 2)
= 0 + 30 12 (0 + 10 + 8) = 0.
Tarkime, kad duota n os eil es kvadratin e matrica
A =
_
_
_
a
11
a
12
. . . a
1n
a
21
a
22
. . . a
2n
. . . . . . . . . . . .
a
n1
a
n2
. . . a
nn
_
_
_
.
Tada sios matricos determinanta

zym esime simboliu

|A| =

a
11
a
12
. . . a
1n
a
21
a
22
. . . a
2n
. . . . . . . . . . . .
a
n1
a
n2
. . . a
nn

.
Pries nurodydami n os eil es determinanto skaiciavimo taisykles, pateiksime keleta

sa

voku

.
17
Apibr ezimas n os eil es matricos determinanto |A| elemento a
ij
minoru (zym esime
M
ij
) vadinsime determinanta

, kuris lieka is sios matricos determinanto isbraukus i

ja

eilute

bei ja

ji

stulpeli

.
Apskaiciuokime (2) matricos keleta

minoru

. Pavyzdziui
M
11
=

0 1
2 1

= 2;
M
23
=

4 5
6 2

= 22;
M
21
=

5 3
2 1

= 11;
M
32
=

4 3
2 1

= 10;
Apibr ezimas Kvadratin es matricos elemento a
ij
adjunktu vadinsime skaiciu

A
ij
= (1)
i+j
M
ij
.
Is pastarojo apibr ezimo isplaukia, kad adjunktas ir minoras sutampa, jei elemento
indeksu

suma lygin e, ir skiriasi zenklu, jei elemento indeksu

suma nelygin e. Nagrin edami

(2) pavyzdi

gauname, kad
A
11
= 2, A
21
= 11, A
32
= 10, A
23
= 22.
Apibr ezimas Tarkime, kad duota n os eil es matrica. Tada sios matricos determi-
nantu vadinsime skaiciu

|A| = a
1j
A
1j
+ a
2j
A
2j
+ . . . + a
nj
A
nj
= a
i1
A
i1
+ a
i2
A
i2
+ . . . + a
in
A
in
,
(j = 1, . . . , n) jeigu jis egzistuoja. Beje, pastarosios lygyb es vadinamos determinanto
skleidimu juoju stulpeliu arba i a

ja eilute, atitinkamai.
18

Siuo neefektyviu apibr ezimu mes siek tiek rizikuojame, kadangi neatsakome i

klausima

ar sis apibr ezimas n era tuscias ir antra, ar skaiciuojant visuomet reikia skaiciuoti
sumas visiems (j = 1, . . . , n). Is karto nuraminsime skaitytoja

, patvirtindami, kad taip is

tiesu

sis apibr ezimas yra turiningas ir kas svarbiausia, kad minimas skaicius is ties yra vien-
intelis visiems (j = 1, . . . , n). Apie tai placiau, jei skaitytojas susidom etu

, galima rasti A.
Matuliauskas Algebra arba P. Survilos ir K. Bulotos knygoje Algebra ir skaiciu

teorija.
Suskaiciuokime pateikta

determinanta

remdamiesi apibr ezimu.

|Q| =

1 0 1 2
3 2 4 5
1 0 0 0
7 0 2 4

.
Kadangi determinanto reiksm e nepriklauso nuo to kokia eilute arba kokiu stulpelio
skleisime, pasirinkime eilute

(stulpeli

), kurioje (kuriame) daugiausia nuliu

, tarkime antra

stulpeli

ir skleiskime determinanta

. Taigi
|Q| = 0A
12
+ 2A
22
+ 0A
32
+ 0A
42
= 2A
22
.
Arba
|Q| = 2(1)
2+2

1 1 2
1 0 0
7 2 4

= 2Q
1
.

Siuo atveju jau gal etume suskaiciuoti trecios eil es determinanta

Q
1
, bet pasteb ekime, kad
sio determinanto antroje eilut eje daug nuliu

. Tad skleisdami determinanta

Q
1
antra

ja
eilute gauname
|Q
1
| = 1A
21
+ 0A
22
+ 0A
23
= 1(1)
2+1

1 2
2 4

= (1 4 2 2) = 0.
Taigi |Q| = 0. Determinanto savyb es.
1. Is pastarojo apibr ezimo isplaukia, kad |A| = |A
T
|.
2. Aisku, kad jei bent vienos determinanto eilut es arba stulpelio visi elementai lyg us
nuliui, tai sis determinantas lygus nuliui.
19
3. Sukeitus determinanto eilutes vietomis, determinanto zenklas pasikeicia i

priesinga

,
taciau absoliuti jo reiksm e nesikeicia. Tai isplaukia is tokiu

samprotavimu

.

Zinome, kad
|A| = a
11
M
11
a
12
M
12
+ . . . + (1)
1+n
a
1n
M
1n
.
Sukeite

determinanto eilutes vietomis, tarkime pirma

ja

su antra

ja, ir skaiciuodami deter-

minanto reiksme

pagal antra

ja

eilute

turime, kad
|A| =

a
21
a
22
. . . a
2n
a
11
a
12
. . . a
1n
. . . . . . . . . . . .
a
n1
a
n2
. . . a
nn

=
a
11
M
11
+ a
12
M
12
. . . + (1)
n
a
1n
M
1n
.
Tai ir i

rodo nagrin ejamo teiginio teisinguma

.
4. Jei determinantas turi bent dvi vienodas eilutes arba stulpelius, tai jo reiksm e lygi
nuliui. Pastarasis tvirtinimas yra tiesiogin e 3. savyb es isvada, kadangi sukeite

dvi vien-
odas eilutes vietomis gausime determinanta

, kuris turi skirtis nuo pradinio zenklu, taciau

akivaizdu, kad tuo pat metu jo reiksm e turi b uti tokia pat kaip ir pradinio (juk sukeit eme
vienodas eilutes) determinanto. Vadinasi i

manomas tik vienintelis atvejis- determinanto

reiksm e lygi nuliui.
5. Is determinanto eilut es (stulpelio) galime iskelti bendra

daugikli

. Tai isplaukia is
determinanto apibr ezimo.
6. Apibendrindami dvi paskutinia

sias savybes galime tvirtinti, kad jei determinantas

turi dvi proporcingas eilutes (stulpelius), tai jo reiksm e lygi nuliui.
7. Jei vienos determinanto eilut es elementus padauginsime is kitos eilut es adjunktu

ir
sud esime, tai si suma bus lygi nuliui, pavyzdziui
a
k1
A
j1
+ . . . + a
in
A
jn
= 0.
8. Jeigu determinanto kuria

nors eilute

(stulpeli

) padauginsime is skaiciaus nelygaus

nuliui ir sud esime su kita eilute (stulpeliu) tai naujai gautas determinantas lygus pra-
20
diniam. Pastarasis tvirtinimas yra tiesiogin e 6. savyb es isvada. Si uloma ja

patikrinti
skaitytojui paciam.
9. Paskutinia

ja

isvada

galime papildyti tokiu teiginiu: Jei determinanto kokia nors

eilut e yra kitu

eiluciu

tiesinis darinys, tai sis determinantas lygus nuliui.

10. Matricu

sandaugos determinantas yra lygus dauginamu

matricu

determinantu

sandaugai, trumpai |AB| = |A||B|.

Determinanto skaiciavimas remiantis jo savyb emis.
Determinanto eiluciu

(stulpeliu

) elemetariaisiais pertvarkiais vadinsime tokius veiks

mus: a) eiluciu

(stulpeliu

) keitima

vietomis, b) eiluciu

(stulpeliu

) dauginima

is skaiciaus ne-
lygaus nuliui ir c) eiluciu

(stulpeliu

) sud eti

. Remdamiesi auksciau isvardintomis savyb emis

galime tvirtinti, kad elementarieji pertvarkiai matrica

keicia kita ir tokia, kad pradin es ir

pakeistosios matricos determinantai sutampa.
Skaitytojui paliekame i

sitikinti, kad matricos A determinanta

visuomet galime perra-

syti zemiau nurodytu b udu:

a
11
a
12
. . . a
1n
0 a
22
. . . a
2n
. . . . . . . . . . . .
0 0 . . . a
nn

a
11
0 . . . 0
a
21
a
22
. . . 0
. . . . . . . . . . . .
a
n1
a
n2
. . . a
nn

=
n

i=1
a
ii
.
Apskaiciuokime determinanta

:
|A| =

2 1 0 1 4 (l
1
)
5 2 1 1 1 (l
2
)
0 2 1 4 3 (l
3
)
5 2 2 3 1 (l
4
)
1 2 1 2 1 (l
5
)

.
Generaliniu elementu pasirinkime elementa

a
23
= 1. Atlike

eiluciu

veiksmus l
2
l
3
,
2l
2
l
4
, l
2
l
5
gausime determinanta

|A| =

2 1 0 1 4 (l
1
)
5 2 1 1 1 (l
2
)
5 0 0 3 2 (l
3
)
5 2 0 1 1 (l
4
)
4 0 0 1 0 (l
5
)

= 1 A
23
= (1)
2+3

2 1 1 4 (l
1
)
5 0 0 2 (l
2
)
5 2 1 1 (l
3
)
4 0 1 0 (l
4
)

.
21
Pasirinke

generaliniu elementu a
12
= 1 ir atlike

eiluciu

veiksma

2l
1
l
3
gauname
|A| =

2 1 1 4 (l
1
)
5 0 3 2 (l
2
)
1 0 3 7 (l
3
)
4 0 1 0 (l
4
)

= (1)
1+2

5 3 2
1 3 7
4 1 0

.
Tai trecios eil es matricos determinantas, kuri

suskaiciuoti si ulome skaitytojui.

2.3 Atvirkstin e matrica.
Apibr ezimas Sakysime, kad kvadratin e matrica yra reguliari, jeigu jos rangas lygus
matricos eilei. Priesingu atveju sakoma, kad matrica singuliari.
Apibr ezimas Matrica

A
1
vadinsime matricai A atvirkstine matrica, jeigu
A
1
A = AA
1
= E.
Taigi, norint rasti matricos atvirkstine

tenka spre

sti tokia

lygciu

sistema

:
_
AX = E
n
Y A = E
n
,
(3)
cia X ir Y nezinomos matricos. Vadinasi, jei paskutiniosios lygciu

sistemos sprendiniai
sutampa, tai atvirkstin e egzistuoja. Pasirodo, kad teisinga tokia
4 Teorema Jeigu egzistuoja (3)sistemos bent vienos is lygciu

sprendinys, tai egzis-

tuoja ir kitos lygties sprendinys. Dar daugiau, sie sprendiniai sutampa.

Remiantis paskutinia

ja teorema galime teigti, kad norint rasti matricos atvirkstine

reikia spre

sti lygti

AX = E. Matrica X ir bus atvirksin e matricai A, t.y. X = A

1
.
Raskime matricos
A =
_
2 1
3 4
_
atvirkstine

, naudodamiesi teoremoje pasi ulytu b udu. Taigi X = A

1
yra lygties
_
2 1
3 4
_

_
x
1
x
2
x
3
x
4
_
=
_
1 0
0 1
_
22
sprendinys. Atlike

daugybos operacija

kair eje lygyb es pus eje gauname:

_
2x
1
+ x
3
2x
2
+ x
4
3x
1
+ 4x
3
3x
2
+ 4x
4
_
=
_
1 0
0 1
_
.
Naudodamiesi matricu

lygyb es apibr ezimu gauname tokia

sistema

:
_

_
2x
1
+ x
3
= 1,
3x
1
+ 4x
3
= 0,
2x
2
+ x
4
= 0,
3x
2
+ 4x
4
= 1
.
Is tiesu

, tai yra dvi t.l. sistemos su dviem nezinomaisiais. Issprende

sias sistemas gauname,

kad x
1
= 4/5, x
2
= 1/5, x
3
= 3/5, x
4
= 2/5.
Taigi, ieskomoji matrica
A
1
=
_
4
5

1
5

3
5
2
5
_
=
1
5
_
4 1
3 2
_
.
Kyla klausimas, ar kiekviena matrica turi atvirkstine

?
5 Teorema Tam, kad matrica tur etu

atvirkstine

b utina ir pakankama, kad ji b utu

reguliari.

6 Teorema Jeigu matricos A, ir B turi atvirkstines, tai ir ju

sandauga turi atvirks-

tine

, kuri skaiciuojama tokiu b udu:

_
AB
_
1
= B
1
A
1
.

Patikrinkime, ar is tiesu

B
1
A
1
yra matricos AB atvirkstin e. Tad pakanka suskai-
ciuoti
_
AB
__
B
1
A
1
_
= A
_
BB
1
_
A
1
= AA
1
= E
n
.

23
Pastaba Tarkime, kad matricos A determinantas |A| = 0. Tada |A
1
| =
1
|A|
.
7 Teorema Jeigu matrica A turi atvirkstine

, tai ir jos transponuotoji turi atvirkstine

.
Be to, transponuotosios atvirkstin e yra lygi atvirkstin es transponuota

jai, trumpai
_
A
T
_
1
=
_
A
1
_
T
.

Aisku, kad
_
AA
1
_
T
= E
T
n
.
Tod el
_
A
1
_
T
A
T
= E
T
n
= E
n
. Tuo ir baigiame teoremos i

rodyma

Pasirodo, matricos reguliarumas priklauso nuo to ar matricos determinantas nulis ar

ne.
8 Teorema Matrica A yra reguliari tada ir tik tada, kai |A| = 0.

Isvada Jei matrica singuliari, tai jos determinantas lygus nuliui.

Remdamiesi paskutinia

ja teorema, 5 teorema

perrasome taip:
10 Teorema Matrica A turi atvirkstine

tada ir tik tada, kai |A| = 0. Dar daugiau,

atvirkstin e gali b uti skaiciuojama tokia formule:
A
1
=
1
|A|
_
_
_
A
11
A
21
. . . A
n1
A
12
A
22
. . . A
n2
. . . . . . . . . . . .
A
1n
A
2n
. . . A
nn
_
_
_
.

Pirmoji teoremos dalis tiesiogin e 10 teoremos isvada. Parodykime, kad pateiktoji

matrica is tiesu

yra matricai A atvirkstin e. Tam pakanka parodyti, kad matricos A ir

24
nurodytos matricos sandauga yra vienetin e matrica. Skaiciuokime:
_
_
_
a
11
a
12
. . . a
1n
a
21
a
22
. . . a
2n
. . . . . . . . . . . .
a
n1
a
n2
. . . a
nn
_
_
_

1
|A|
_
_
_
A
11
A
21
. . . A
n1
A
12
A
22
. . . A
n2
. . . . . . . . . . . .
A
1n
A
2n
. . . A
nn
_
_
_
=
_
1
|A|
n

j=1
a
ij
A
kj
_
= (
ik
); (i, k = 1, . . . , n).
Is paskutiniosios lygyb es isplaukia, kad nurodyta matrica yra atvirkstin e.

Skaitytojui si ulome i

sitikinti, kad antros eil es matricos

A =
_
a b
c d
_
atvirkstin e, jei ji egzistuoja, skaiciuojama tokia formule
A
1
=
1
ad cb
_
d b
c a
_
.
Raskime matricos
A =
_
_
1 2 1
3 2 3
1 0 2
_
_
atvirkstine

, naudodamiesi 8 Teoremoje pateikta formule.

Visu

pirma i

sitikiname, kad matrica turi atvirkstine

, t.y. |A| = 0.
|A| = 4 + 6 (2 + 12) = 4. Taigi, atvirkstin e egzistuoja. Raskime sia

matrica

.
Randame devynis matricos A adjunktus.
A
11
=

2 3
0 2

= 4, A
21
=

2 1
0 2

= 4, A
31
=

2 1
2 3

= 4,
A
12
=

3 3
1 2

= 3, A
22
=

1 1
1 2

= 1, A
32
=

1 1
3 3

= 0,
A
13
=

3 2
1 0

= 2, A
23
=

1 2
1 0

= 2, A
33
=

1 2
3 2

= 4.
Surase

siuos adjunktus i

matrica

gauname
25
A
1
=
1
4
_
_
4 4 4
3 1 0
2 2 4
_
_
.
Norint i

sitikinti, kad nepadar eme klaidos, sudauginkime matricas AA

1
. Rezultatas tur etu

b uti lygus vienetinei matricai.

1
4
_
_
4 4 4
3 1 0
2 2 4
_
_

_
_
1 2 1
3 2 3
1 0 2
_
_
=
1
4
_
_
4 0 0
0 4 0
0 0 4
_
_
= E.
Uzdaviniai
Matricos ir determinantai
1. Apskaiciuokite AB BA, kai
A =
_
_
1 2 3
2 1 1
1 3 4
_
_
, B =
_
_
0 3 2
5 7 4
0 1 3
_
_
.
2. Jei i

manoma apskaiciuokite sandaugas AB, kai

a) A =
_
_
_
5 2 3 4
2 1 1 3
1 3 4 5
1 4 5 2
_
_
_
, B =
_
_
0 3 0
1 4 4
2 1 3
_
_
;
b) A =
_
15 12 3 4
2 2 2 3
_
, B =
_
_
_
0 3 0
1 4 4
2 1 3
3 5 2
_
_
_
;
a) A =
_
_
_
1 2 4 5
3 1 1 3
2 5 4 5
3 4 5 3
_
_
_
, B =
_
0 3 0 5
1 4 4 1
_
.
3. Apskaiciuokite A + BX + CX
3
, kai
A =
_
1 3
5 2
_
, B =
_
1 1
3 2
_
, C =
_
4 3
5 2
_
, X =
_
2 2
4 5
_
.
26
4. Raskite visas antros eil es matricas, kuriu

kvadratas yra lygus nulinei matricai.

Raskite visas antros eil es matricas, kuriu

kvadratas lygus vienetinei matricai.

5. Raskite pateiktu

matricu

atvirkstines, jeigu jos egzistuoja:

a)
_
_
5 2 4
2 2 3
4 3 2
_
_
, b)
_
_
_
0 3 0 1
1 4 4 2
2 1 3 4
3 5 2 3
_
_
_
; c)
_
_
1 1 3
2 2 2
3 1 5
_
_
.
6. Isspre

skite matricines lygtis 1) AX = B, 2) A

2
XB + E = B
1
A
1
, kai
A =
_
_
1 4 4
2 1 3
3 5 2
_
_
; B =
_
_
1 2 3
0 3 1
1 5 5
_
_
.
7. Apskaiciuokite 5-oje uzduotyje pateiktu

matricu

determinantus.
8. Apskaiciuokite determinantus:
a)

3 1 1 1
1 3 1 1
1 1 3 1
1 1 1 3

; b)

1 1 1 1
1 2 3 4
1 4 9 16
1 8 27 64

; c)

0 a b c
a 0 d e
b d 0 f
c e f 0

.
9. Apskaiciuokite determinantus:
a)

1 2 3 4 5
1 0 1 2 3
1 2 0 1 2
0 2 2 4 4
1 2 3 1 2

; b)

1 2 2 0 1 3
2 2 2 2 2 2
2 2 3 2 2 2
1 0 1 0 1 0
2 2 2 2 2 2
3 0 4 2 1 1

.
10. Apskaiciuokite matricos atvirkstine

, naudodamiesi atvirkstin es matricos skaicia-

vimo formule (naudojant adjunktus):
a)
_
_
2 2 2
2 2 3
2 3 2
_
_
, b)
_
_
_
1 3 0 1
1 2 1 2
2 1 2 3
3 1 2 0
_
_
_
.
27
III. TIESINIU

LYG

CIU

SISTEMOS
1.1 Tiesiniu

lygciu

sistemos. Elementarieji pertvarkiai

Visu

pirma skaitytoja

supazindinsime su simboliu kuri

, siame skyrelyje, naudosime

gana daznai.
m

k=n
a
k
=
_
a
n
+ a
n+1
+ . . . + a
m
, kai m > n,
a
n
, kai m = n,
0, kai m < n.
Remiantis siuo apibr ezimu rasysime:
a
1
+ a
2
+ a
3
=
3

k=1
a
k
, a
1
+ a
2
+ a
3
+ . . . + a
n
=
n

k=1
a
k
,
cia n nat uralusis skaicius. Arba
2 + 2
2
+ 2
3
+ . . . 2
100
=
100

j=1
2
j
.
Ateityje raid emis N, Z, Q, Rzym esime nat uraliu

ju

, sveiku

ju

, racionaliu

ju

, bei realiu

ju

skaiciu

aibes.
Apibr ezimas Tiesine lygtimi (toliau trumpinsime t.l.)su n nezinomu

ju

vadinsime
tokia

lygybe

:
n

j=1
a
j
x
j
= b, (L) (1)
cia a
j
, b Q, a
j
, (j = 1, . . . , n) vadinami lygties koecientais, b lygties laisvuoju nariu,
x
j
(j = 1, . . . , n) lygties nezinomaisiais.
Lygtis 4x
1
+ 3x
2
5x
3
+ x
4
= 7 yra t.l. su keturiais nezinomaisiais.
Apibr ezimas Tiesine

lygti

, kurios laisvasis narys lygus nuliui, vadinsime homoge-

nine.
Lygtis 3x
1
5x
2
+ x
3
= 0 yra homogenin e.
Apibr ezimas Racionaliu

ju

skaiciu

rinkini

(l
1
, . . . , l
n
) vadinsime t. l. sprendiniu,
jeigu
28
n

j=1
a
j
l
j
b.
Kitaip tariant, min etasis rinkinys vadinamas sprendiniu, jeigu (1) lygtyje nezinomu

-
ju

vietoje i

rase

si

rinkini

gauname tapatybe

(abiejose lygyb es pus ese gauname toki

pati

skaiciu

).
Pavyzdziui skaiciu

rinkinys (1, 0, 2) yra lygties 2x

1
4x
2
+ 5x
3
= 12 sprendinys,
kadangi 2 1 4 0 + 5 2 = 12.
Nesunku suprasti, kad tiesin e lygtis, kurios kairiosios pus es visi koecientai lyg us
nuliui, o desin eje pus eje esantis laisvasis narys nelygus nuliui, sprendiniu

neturi. Pavyzd
ziui, lygties 0x
1
+ 0x
2
= 3 sprendiniu

aib e yra tuscia. Tuo tarpu lygtis 0x

1
+ 0x
2
+ 0x
3
+
0x
4
= 0 visada suderinta.
Sakysime, kad du t.l. sprendiniai (l
1
, l
2
, . . . , l
n
) ir (t
1
, t
2
, . . . , t
n
) yra lyg us, jeigu l
j
=
t
j
(j = 1, . . . , n). Nesunku matyti, kad (1.1) lygtis sprendiniu

neturi tada ir tik tada, kai

a
j
= 0, b = 0 (j = 1, . . . , n).
Pasteb esime, kad homogenin e lygtis visuomet turi sprendini

(bent jau nulini

tikrai).
Apibr ezimas Tiesiniu

lygciu

aibe

:
_

_
a
11
x
1
+ a
12
x
2
+ . . . + a
1n
x
n
= b
1
,
a
21
x
1
+ a
22
x
2
+ . . . + a
2n
x
n
= b
2
,
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . ,
a
m1
x
1
+ a
m2
x
2
+ . . . + a
mn
x
n
= b
m
,
(2)
vadinsime m tiesiniu

lygciu

, su n nezinomaisiais sistema. Ateityje trumpinsime (t.l.s.)

arba (m n eil es t.l.s.). Simbolius a
ij
Q vadinsime t.l.s-mos koecientais, b
i
Q
t.l.s-mos laisvaisiais nariais, x
ij
t.l.s-mos nezinomaisiais, (i = 1, . . . , m), (j = 1, . . . , n).
(2)tiesniu

lygciu

sistema

trumpai, galime uzrasyti tokiu b udu:

n

j=1
a
ij
x
j
= b
i
, (i = 1, . . . , m).
29
Pavyzdziui
_

_
2x
1
+ 5x
2
x
3
= 1,
x
1
+ 2x
2
+ 4x
3
= 5,
3x
1
+ x
2
+ 3x
3
= 6,
6x
1
x
2
+ x
3
= 7.
yra 4 3 eil es t.l.s. .
Sakysime, kad t.l.s. yra homogenin e, jeigu b
i
= 0, (i = 1, . . . , m).
Apibr ezimas Skaiciu

rinkini

(l
1
, . . . , l
n
) vadinsime (2) t.l.s-mos sprendiniu, jeigu
teisingos tapatyb es:
n

j=1
a
ij
l
j
b
i
(i = 1, . . . , m).
Kitaip tariant, jei rinkinys netenkina nors vienos sistemos lygties, sis rinkinys n era
sistemos sprendinys.
Pavyzdziui, rinkinys (1, 2, 0) yra sistemos
_
2x
1
+ 5x
2
x
3
= 12,
x
1
+ 2x
2
+ 4x
3
= 5,
3x
1
+ x
2
+ 3x
3
= 5,
sprendinys, kadangi
_
2 1 + 5 2 0 = 12,
1 + 2 2 + 4 0 = 5,
3 1 + 2 + 3 0 = 5.
Ateityje mes spre

sime nurodytas t.l. sistemas ir nustatysime ar jos turi sprendinius

ar ne ir jei turi, tai kiek.
Apibr ezimas Jeigu t.l.s- os sprendiniu

aib e netuscia, tai sia

sistema

vadinsime sud-
erinta. Kitu atveju, t.y. jei t.l.s. sprendiniu

neturi, tai ja

vadinsime nesuderinta.
Apibr ezimas Suderinta

t.l.s-ma

vadinsime apibr ezta, jei sprendiniu

aib eje yra vien-

intelis elementas. Kitu atveju suderinta t.l.s. bus vadinama neapibr ezta.
Sakykime, kad duotos dvi tiesin es lygtys, su tuo paciu nezinomu

ju

skaiciumi:
n

j=1
a
j
x
j
= b
1
(L
1
),
n

j=1
c
j
x
j
= b
2
(L
2
).
30
Tada siu

lygciu

suma, kuria

zym esime L
1
+ L
2
, vadinsime tokia

lygti

(L)
n

j=1
(a
j
+ c
j
)x
j
= b
1
+ b
2
.
Trumpai rasysime L = L
1
+ L
2
.
Pavyzdziui, sud ekime dvi lygtis L
3
+ L
4
, jei
2x
1
+ 5x
2
x
3
= 12, (L
3
) x
1
+ 2x
2
+ 4x
3
= 5. (L
4
)
Tada sios sumos rezultatas yra tokia lygtis: 3x
1
+ 7x
2
+ 3x
3
= 17.
Lygties, tarkime L
1
ir skaiciaus k R sandauga vadinsime tokia

lygti

:
n

j=1
ka
j
x
j
= b
1
(kL
1
).
Pavyzdziui, padaugine

lygti

3x
1
+6x
2
+3x
3
= 18 is 1/3 gauname lygti

x
1
+2x
2
+x
3
=
6.
Apibr ezimas Sakysime, kad dvi t.l.s-mos yra ekvivalencios, jeigu ju

sprendiniu

aib es
sutampa.
Nurodysime operacijas, kurias naudodami t.l.s-a

gal esime pertvarkyti taip, kad pra-

din es ir pertvarkytosios sistemu

sprendiniu

aib es sutaptu

.

Zemiau isvardintos operacijos,
tarp t.l. sistemos lygciu

, yra vadinamos elementariaisiais pertvarkiais.

Taigi, t.l. sistemos lygciu

elementariaisias pertvarkiais vadinsime tokius sistemos

lygciu

veiksmus:
1) sistemos lygciu

keitimas vietomis;
2) bet kurios sistemos lygties dauginimas is skaiciaus nelygaus nuliui;
3) sistemos, bet kuriu

dvieju

ar daugiau, lygciu

sud etis.
Pasteb esime, kad jei sistemoje lygti

L
1
pridedame prie lygties L
2
, tai sistemoje (lygciu

aib eje) lygtis L

1
taip ir pasilieka, o lygties L
2
vietoje rasome lygti

L
1
+L
2
. Kitaip tariant,
suma

rasysime antrojo d emens vietoje.

31
Tarkime, kad duota sistema:
_

_
2x
1
+ 5x
2
x
3
= 1, (L
1
)
x
1
+ 2x
2
+ 4x
3
= 5, (L
2
)
4x
1
+ x
2
+ 3x
3
= 3, (L
3
)
8x
1
x
2
+ 2x
3
= 1 (L
4
).
Tada simboliu 2L
2
+ L
1
= L
1
1
zym esime toki

elementaru

ji

pertvarki

: antra

ja

lygti

padauginame is 2 ir pridedame prie pirmosios lygties, o gauta

lygti

L
1
1
(rezultata

) rasome
lygties, prie kurios pridedame, (siuo atveju pirmosios), vietoje. Taigi, atlike

si

lygciu

sistemos elementaru

ji

veiksma

gauname sistema

_
x
2
9x
3
= 9, (L
1
1
)
x
1
+ 2x
2
+ 4x
3
= 5, (L
2
)
4x
1
+ x
2
+ 3x
3
= 3, (L
3
)
8x
1
x
2
+ 2x
3
= 1. (L
4
)
Pasirodo teisinga tokia
1 Teorema Tiesiniu

lygciu

sistema

, elementariaisiais pertvarkiais, keiciame i

sistema

,
kuri ekvivalenti pradinei.

Aptarsime t.l.s-temu

sprendimo metoda

, kurio esm e tokia- pradine

t.l.s. elementari-
aisiais pertvarkiais keiciame i

tokia

, kuria

galime nesunkiai isspre

sti.
3.2 Gauso algoritmas. Tiesiniu

lygciu

sistemu

suderinamumas
Tiesine

lygciu

sistema

_
a
11
x
1
+ a
12
x
2
+ . . . + a
1n
x
n
= b
1
,
a
22
x
2
+ a
23
x
3
+ . . . + a
2n
x
n
= b
2
,
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . ,
a
rr
x
r
+ . . . + a
rn
x
n
= b
r
,
0x
n
= b
r+1
,
0x
n
= b
r+2
,
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
0x
n
= b
m
,
(2.4)
kai a
ii
= 0, i = 1 . . . , r, vadinsime daugiakampe t.l.sistema.
32
Apibr ezimas Daugiakampe

tiesine

lygciu

sistema

vadinsime trapecine jei sios siste-

mos forma yra tokia:
_

_
a
11
x
1
+ a
12
x
2
+ . . . + a
1n
x
n
= b
1
,
a
22
x
2
+ a
23
x
3
+ . . . + a
2n
x
n
= b
2
,
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . ,
a
rr
x
r
+ . . . + a
rn
x
n
= b
r
,
(3)
cia a
ii
= 0 (i = 1, . . . r). Jei r = n (lygciu

tiek kiek nezinomu

ju

), tai si sistema bus

vadinama trikampe.
Teisinga tokia teorema.
1.2 Teorema Bet kuri trapecin e t.l.s. yra suderinta. Jeigu r = n (trikamp e t.l.s.), tai
sistema apibr ezta, jeigu r < n, tai sistema neapibr ezta. Daugiakamp e t.l.s. yra suderinta,
jeigu lygties koecientai turi savybe

: b
i
= 0, visiems i = r + 1, . . . , m.

Parodykime, kad trapecin e t.l.s. yra suderinta (turi sprendini

).
1. Tarkime is pradziu

, kad r = n. Trumpai sia

sistema

galime uzrasyti taip:

n

j=i
a
ij
x
j
= b
i
, i = 1, . . . , n.
Kadangi a
nn
= 0, tai gauname
x
n
=
b
n
a
nn
= l
n
.
Priespaskutin eje lygtyje isreiske

kintama

ji

x
n1
, gauname tokia

lygybe

:
x
n1
=
1
a
n1n1
_
b
n1
a
n1n
l
n
_
= l
n1
.
Atlikdami analogiskus skaiciavimus gauname, kad bet kokiam i = 1, . . . n teisingos lygyb es:
x
i
=
1
a
ii
_
b
i
a
ii+1
l
i+1
. . . a
in
l
n
_
= l
i
, i = 1, . . . , n 1, x
n
= l
n
.
Paskutinioji lygybiu

sistema yra trikamp es lygciu

sistemos sprendinys. Ar jis vienintelis?

Tarkime priesingai. T.y. egzistuoja kitas sprendinys (t
1
, . . . , t
n
) toks, kad
n

j=i
a
ij
t
j
b
i
, i = 1, . . . , n.
33
Pakartoje

ankstesnius samprotavimus gauname, kad

t
n
=
b
n
a
nn
.
Bet tuomet t
n
= l
n
. Is pries paskutin es lygties gauname, kad t
n1
= l
n1
ir t.t. Sampro-
taudami analogiskai gauname, kad t
i
= l
i
, i = n 3, . . . , 1. Matome, kad is tiesu

t
i
=
l
i
, i = 1, . . . , n. Vadinasi sprendinys yra vienintelis.
2. Panagrin ekime atveji

, kai r < n. (3) sistemos visose lygtyse narius su kintamaisiais

x
r+1
, . . . , x
n
perkelkime i

desine

puse

. Tuomet pazym eje

i
= b
i
a
ir+1
x
r+1
a
in
x
n
, i = 1, , r
is (3) sistemos gausime tokia

t.l. sistema

j=i
a
ij
x
j
= b

i
, i = 1, . . . , r.
Gavome trikampe

t.l. sistema

, kurio r lygciu

ir r nezinomu

ju

. Pakartoje

1. dalies sampro-
tavimus gauname, kad x
1
= l

1
, . . . , x
r
= l

r
. Be to aisku, kad l

i
= l

i
(x
r+1
, . . . , x
n
), i =
1, . . . , n. Suteike

kintamiesiems x
i
R, i = r + 1, . . . , n skaitines reiksmes, gausime
skaitines dydziu

1
, . . . , l

r
reiksmes. Vadinasi sistemos (r < n ) sprendinys turi toki

pavidala

:
(l

1
, . . . , l

r
, x
r+1
, . . . , x
n
), t
i
R, i = r + 1, . . . , n. (4)
Parinke

nezinomu

ju

x
r+1
, x
n
vietoje parinke

skaicius t
i
, i = r + 1, . . . , n, gauname siste-
mos sprendini

. Taigi, siuo atveju t. l. sistema turi begalo daug sprendiniu

. (4) sprendinys
paprastai vadinamas t.l. sistemos bendruoju sprendiniu. Tuo atveju, kai bendra

jame
sprendinyje parenkame konkrecias laisvu

ju

kintamu

ju

reiksmes, gauname sprendini

, kuri

vadinsime atskiruoju t.l. sistemos sprendiniu. Sistemos nezinomuosius x

1
, . . . , x
r
vadin-
sime baziniais nezinomaisiais, o nezinomuosius x
r+1
, . . . , x
n
vadinsime laisvaisias nezino-
maisiais. Atkreipsime skaitytojo d emesi

tai, kad jei trapecin eje sistemoje yra n nezino-

mu

ju

ir r lygciu

, tai laisvu

ju

nezinomu

ju

skaicius bus lygus n r.

34
Trapecin es sistemos atskira

ji

sprendini

, kai laisvu

ju

nezinomu

ju

vietoje parenkame
nulines reiksmes, vadinsime baziniu sprendiniu.
Akivaizdu, kad daugiakamp e t.l.s. yra nesuderinta, jei sistemoje egzistuoja lygtis,
tarkime i oji, kurios laisvasis narys b
i
= 0. Pavyzdziui lygtis 0x
3
= 5 sprendiniu

neturi.
O jei lygtyse 0x
i
= b
i
, visi b
i
= 0, i = r + 1, . . . , m tai daugiakamp e sistema tampa
trapecine, kadangi siuo atveju visas sias lygtis galima praleisti, nes jas tenkina bet kokie
realiu

ju

skaiciu

rinkiniai. Kitaip tariant, sprendiniu

aib es sios lygtys neriboja.

Parodysime, konkreciais pavyzdziais, kaip sprendziama trapecin e t.l.s. .

Isspre

skime trikampe

t.l.s sistema

_
2x
1
+ x
2
+ x
3
= 1,
3x
2
x
3
= 3,
2x
3
= 6.
Pasteb ekime, kad is paskutiniosios lygties isplaukia, kad x
3
= 3. I

rase

sia

x
3
reiksme

antra

ja

lygti

gauname, kad 3x
2
3 = 3 arba x
2
= 2. Turimas x
2
ir x
3
reiksmes i

rase

pirma

ja

lygti

gauname, kad 2x
1
+2 +3 = 1 arba x
1
= 2. Gavome, kad duotoji trikamp e
sistema turi vieninteli

sprendini

(2, 2, 3). Patikrinkite ar sis rinkinys yra sprendinys!

Isspre

skime trapecine

tiesine

lygciu

sistema

_
_
_
2x
1
+ x
2
+ x
3
5x
4
+ x
5
= 2, (L
1
)
3x
2
6x
3
6x
4
+ 3x
5
= 3, (L
2
)
x
3
+ 3x
4
+ 3x
5
= 3. (L
3
)
Pasteb esime, kad spre

sdami trapecines t.l.s-mas mes elgsim es analogiskai kaip ir spre

s-
dami trikampes sistemas, tik pries tai trapecin eje sistemoje, prad edami nuo paskutin es
lygties, paliekame viena

nezinoma

ji

kair eje pus eje, likusius nezinomuosius keliame i

desine

puse

ir visas sistemos lygtis pertvarkome taip, kad is apacios i

virsu

kair eje pus eje b utu

po
viena

nezinoma

ji

daugiau, o desin eje pus eje b utu

skaiciai ir paprastai tie patys nezinomieji

visose lygtyse, kurie bus vadinami laisvaisiais nezinomaisias.
35
Taigi, nezinoma

ji

x
3
isreiskiame per x
4
ir x
5
, x
4
, x
5
yra laisvieji nezinomieji. Pert-
varkydami lygtis is apacios i

virsu

, visose lygtyse laisvaisiais nezinomaisiais laikydami tuos

pacius kintamuosius gauname sistema

_
_
_
2x
1
+ x
2
+ x
3
= 2 + 5x
4
x
5
, (L
1
)
3x
2
6x
3
= 3 + 6x
4
3x
5
, (L
2
)
x
3
= 3 3x
4
+ 3x
5
. (L
3
)
Tiesa, kai kuriose lygtyse kai kurie laisvieji nezinomieji gali b uti su nuliniais koecien-
tais. Pasteb esime, kad lygtyje L
2
, nezinoma

ji

x
2
galime isreiksti tokiu b udu:
3x
2
= 3 + 6x
3
+ 6x
4
3x
5
.
Padaugine

abi sios lygyb es puses is 1/3 gauname, kad x

2
= 1 + 2x
3
+ 2x
4
x
5
.
I

rase

paskutine

lygti

auksciau gauta

x
3
reiksme

gauname: x
2
= 1 + 2(3 3x
4

3x
5
) + 2x
4
x
5
= 7 4x
4
7x
5
.
Is pirmosios lygties, isreiske

x
1
likusias nezinomaisias ir i

rase

gauta

sias nezinomu

ju

x
3
, x
2
reiksmes turime lygti

2x
1
= 2 7 + 4x
4
+ 7x
5
3 + 3x
4
3x
5
+ 5x
4
x
5
. Sutrauke

panasius narius, o po
to padaugine

abi lygyb es puses is 1/2 gausime lygti

x
1
= 4 + 6x
4
+ (3/2)x
5
.
Taigi, sios sistemos bendrasis sprendinys yra toks:
(4 + 6x
4
+
3
2
x
5
, 7 4x
4
7x
5
, 3 3x
4
3x
5
, x
4
, x
5
), x
4
, x
5
R.
Matome, kad siuo atveju trapecin e t.l.s. turi begalo daug sprendiniu

, kurie priklauso nuo

x
4
, x
5
R parinkimo. Pavyzdziui, parinke

x
4
= 1, x
5
= 0 gauname atskira

ji

sprendini

(2, 3, 0, 1, 0).
Nagrin ejamu atveju, baziniai nezinomieji yra x
1
, x
2
, x
3
, o laisvieji nezinomieji- x
4
, x
5
.
Parinke

x
4
= x
5
= 0 gauname bazini

sprendini

(4, 7, 3, 0, 0).
Isspre

skime daugiakampe

t.l.s.
36
_
_
_
2x
1
+ x
2
+ x
3
5x
4
= 2, (L
1
)
6x
4
= 3, (L
2
)
3x
4
= 3. (L
3
)
Padaugine

trecia

lygti

is -2 ir prid eje

sia

lygti

prie antrosios gauname sistema

:
_
_
_
2x
1
+ x
2
+ x
3
5x
4
= 2, (L
1
)
0x
4
= 3, (L
2
)
3x
4
= 3. (L
3
)
Matome, kad sios sistemos antrosios lygties netenkina joks skaiciu

rinkinys taigi, si sistema

sprendiniu

neturi.
Dabar parodysime, kad bet kokia

tiesiniu

lygciu

sistema

, naudodami elementariuosius
pertvarkius, galime transformuoti i

daugiakampe

. Kitaip tariant bet kokiai t.l. sistemai

galime nurodyti ekvivalencia

daugiakampe

t.l. sistema

.
Dar karta

priminsime skaitytojui, kad nehomogenin e t.l.s. yra nesuderinta, jeigu ku-

rios nors lygties, tarkime i osios, visi koecientai lyg us nuliui, o laisvasis narys b
i
= 0.
Tod el, jeigu sistemoje yra tokia lygtis, tai si sistema nesuderinta. Jeigu sistemoje yra lygtis
(tarkime ioji ), kurios visi koecientai a
ij
= 0, (i = 1, . . . , m), (j = 1, . . . , n) ir b
i
= 0 tai
tokia

lygti

galime praleisti, nes sios lygties sprendiniais gali b uti bet kas.
Gauso metodas. Nagrin esime (2) t.l. sistema

. Nemazindami bendrumo galime

laikyti, kad a
11
= 0. Aisku, kad jeigu a
11
= 0, tai sukeite

pirma

ja

lygti

su sistemos
ia

ja lygtimi, kai pastarosios pirmasis koecientas, sakykime a

i1
= 0, ir perzym eje

koe-
cientus gausime, kad pirmosios lygties pirmasis koecientas nelygus nuliui. Lygti

, kuria

pasirenkame, paprastai vadinsime generaline lygtimi, o generalin es lygties koecienta

prie
nezinomojo, kuri

dauginsime is nenuliniu

skaiciu

ir sud esime su kitu

lygciu

koecientais,
vadinsime generaliniu koecientu (elementu). Visi a
i1
= 0, (i = 1, . . . , m) negali b uti, nes
tuomet nagrin ejamoji t.l.s. tur etu

maziau kintamu

ju

negu (2.2) sistema. Paprastai gener-

aliniu elementu yra pasirenkamas koecientas, kuri lygus 1 arba 1 nes, kaip pasteb esite,
taip pasirinkus zymiai supaprast eja lygciu

aritmetika.
37
Taigi, laikome, kad a
11
= 0, tad siuo atveju pasirenkame generaline lygtimi pirma

ja

lygti

, o generaliniu elementu sios lygties koecienta

a
11
. Tuomet padaugine

pirma

ja

(2)
t.l.s-mos lygti

is skaiciu

(a
i1
/a
11
), i = 2, . . . , m ir sud eje

su antra

ja, trecia

ja , . . . , ma

ja
sistemos lygtimis, gausime pradinei t.l.s- mai ekvivalencia

lygciu

sistema

_
a
11
x
1
+ a
12
x
2
+ . . . + a
1n
x
n
= b
(1)
1
,
a
(1)
22
x
2
+ . . . + a
(1)
2n
x
n
= b
(1)
2
,
a
(1)
32
x
2
+ . . . + a
(1)
3n
x
n
= b
(1)
3
,
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . ,
a
(1)
m2
x
2
+ . . . + a
(1)
mn
x
n
= b
(1)
m
,
(5)
cia
a
(1)
ij
= a
ij

a
i1
a
11
a
1j
, b
1
j
= b
j

a
i1
a
11
b
1
,
i = 2, . . . m, j = 2, . . . n.
Pasteb esime, kad (5) sistemos m1 lygtys neturi x
1
nezinomojo. Eliminavimo procesa

te

siame toliau. Analogiskai kaip ir pirma

jame zingsnyje nemazindami bendrumo galime

laikyti, kad koecientas a
22
= 0. Tuomet, padaugine

(5) sistemos antra

ja

lygti

is daugiklio
a
(1)
i2
/a
(1)
22
ir gauta

rezultata

prid eje

prie lygciu

i = 3, 4, . . . , m gauname sistema

_
a
11
x
1
+ a
12
x
2
+ . . . + a
1n
x
n
= b
(1)
1
,
a
(1)
22
x
2
+ . . . + a
(1)
2n
x
n
= b
(1)
2
,
a
(2)
33
x
2
+ . . . + a
(2)
3n
x
n
= b
(2)
3
,
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . ,
a
(2)
m3
x
2
+ . . . + a
(2)
mn
x
n
= b
(2)
m
,
cia
a
(2)
ij
= a
(1)
ij

a
(1)
i2
a
(1)
22
a
(1)
2j
, b
(2)
j
= b
(1)
i

a
(1)
i2
a
(1)
22
b
(1)
2
, i = 3, . . . m, j = 3, . . . n.
Samprotaudami visiskai analogiskai, po m1, jeigu m = n zingnio gausime tokia

t.l.s-
ma

:
38
_

_
a
11
x
1
+ a
12
x
2
+ . . . + a
1n
x
n
= b
(1)
1
,
a
(1)
22
x
2
+ . . . + a
(1)
2n
x
n
= b
(1)
2
,
a
(2)
33
x
2
+ . . . + a
(2)
3n
x
n
= b
(2)
3
,
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
a
(k1)
kk
x
k
+ . . . + a
(k1)
kn
x
n
= b
(k1)
k
,
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
a
(n1)
nn
x
n
= b
(n1)
n
,
, a
i1
ii
= 0, i = 1, . . . , n, (6)
o jeigu m < n, tai tada gauname sistema

_
a
11
x
1
+ a
12
x
2
+ . . . + a
1n
x
n
= b
(1)
1
,
a
(1)
22
x
2
+ . . . + a
(1)
2n
x
n
= b
(1)
2
,
a
(2)
33
x
2
+ . . . + a
(2)
3n
x
n
= b
(2)
3
,
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
a
(m1)
mm
x
2
+ . . . + a
(m1)
mn
x
n
= b
(m1)
m
,
, a
i1
ii
= 0, i = 1, . . . , m (7)
ir visais atvejais
a
(l)
ij
= a
(l1)
ij

a
(l1)
il
a
(l1)
ll
a
(l1)
lj
, b
(l)
i
= b
(l1)
i

a
(l1)
il
a
(l1)
ll
b
(l1)
l
,
i = l + 1, . . . m, j = l + 1, . . . , n. Pasteb esime, kad indeksas virsuje virs koecientu

parodo
kelis kartus buvo paveiktas koecientas.
Tuo atveju, kai m > n, t.y. sistemoje lygciu

daugiau negu nezinomu

ju

, tai atlike

n
zingniu

gauname sistema

:
_

_
a
11
x
1
+ . . . + a
1n
x
n
= b
1
,
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . ,
a
(n1)
nn
x
n
= b
(n1)
n
,
0 = b
(n1)
n+1
,
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . ,
0 = b
(n1)
m
a
i1
ii
= 0, i = 1, . . . , n (8)
Be to, atliekant t.l.s-mos elementariuosius pertvarkius gali atsitikti taip, kad kazku-
riame r < m zingsnyje gauname tokia

sistema

:
_

_
a
11
x
1
+ a
12
x
2
+ . . . + a
1n
x
n
= b
1
,
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . ,
a
(r1)
rr
x
r
+ . . . + a
(r1)
rn
x
n
= b
(r1)
r
,
0 = b
(r1)
r+1
,
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . ,
0 = b
(r1)
m
,
a
i1
ii
= 0, i = 1, . . . , r (9)
39
Apibendrinkime gautus rezultatus. Jeigu pertvarkydami (2) t.l.s- ma

gavome (6) arba

(7) sistema

, tai pradin e t.l. sistema turi sprendini

, t.y. ji suderinta. Jeigu gavome (8) arba

(9) sistemas, tai pradin e sistema suderinta tik tuo aveju, kai b
(n1)
k
= 0 ir b
(r1)
j
= 0, j =
r + 1, . . . , m, k = n + 1, . . . , m.
Pateiksime kelis, sio metodo taikymo, pavyzdzius.
1. Pavyzdys
_
_
_
2x
1
+ x
2
+ x
3
= 2, (L
1
)
x
1
+ 3x
2
x
3
= 3, (L
2
)
3x
1
+ 2x
2
+ 4x
3
= 6. (L
3
)
Sukeite

(L
1
) lygti

su (L
2
) lygtimi (tai elementarusis pertvarkis) gauname tokia

siste-
ma

:
_
_
_
x
1
+ 3x
2
x
3
= 3, (L
2
)
2x
1
+ x
2
+ x
3
= 2, (L
1
)
3x
1
+ 2x
2
+ 4x
3
= 6. (L
3
)
Pasteb esime, kad spre

sdami t.l. sistemas mes galime lygciu

sistemoje vietomis nekeisti,

tik siuo atveju reikia atkreipti d emesi

, kad galutin e t.l.sistemos (trapecin e ar daugiakamp e)

forma nebus tokia, kokia buvo nurodyta 1 Teoremoje, bet atsakymas nuo to nepriklausys.
Dabar atlikime tokius elementariuosius pertvarkius: 2L
2
+L
1
= L
1
2
ir 3L
1
+L
3
=
L
1
3
. Gauname pradinei t.l.s-mai ekvivalencia

sistema

:
_
_
_
x
1
+ 3x
2
x
3
= 3, (L
2
)
5x
2
+ 3x
3
= 4, (L
1
2
)
7x
2
+ 7x
3
= 3. (L
1
3
)
Atlike

elementaru

ji

pertvarki

7L
1
2
5L
1
3
= L
2
3
gauname, sistema

_
_
_
x
1
+ 3x
2
x
3
= 3, (L
2
)
5x
2
+ 3x
3
= 4, (L
1
2
)
14x
3
= 13. (L
2
3
)
Matome, kad paskutinioji t.l.s. yra trikamp e. Taigi, si sistema turi vieninteli

sprendini

.
Nesunkiai randame, kad (743/14, 19, 13/14).
2. Pavyzdys Isspre

skime tokia

sistema

:
40
_
_
_
x
1
+ 3x
2
x
3
= 3, (L
2
)
2x
1
+ x
2
+ x
3
= 2, (L
1
)
3x
1
+ 9x
2
3x
3
= 1. (L
3
)
Atlike

elementariuosius pertvarkius 2L
1
+ L
2
= L
1
2
ir 3L
1
+ L
3
= L
1
3
, gauname
pradinei t.l.s-ai ekvivalencia

t.l.s-a

:
_
_
_
x
1
+ 3x
2
x
3
= 3, (L
2
)
5x
2
+ 3x
3
= 4, (L
1
2
)
0 = 1. (L
1
3
)
Paskutinioji sistema yra issigimusi trapecin e t.l.s., taigi, si lygciu

sistema sprendiniu

neturi.
3. Pavyzdys Isspre

skime dar viena

t.l.s-a

. Turime
_
_
_
x
1
+ 3x
2
x
3
= 3, (L
2
)
2x
1
+ x
2
+ x
3
= 2, (L
1
)
3x
1
+ 9x
2
3x
3
= 9. (L
3
)
Atlike

elementariuosius pertvarkius: 2L
1
+ L
2
= L
1
2
ir 3L
1
+ L
3
= L
1
3
gauname
tokia

t.l.s-a

_
_
_
x
1
+ 3x
2
x
3
= 3, (L
2
)
5x
2
+ 3x
3
= 4, (L
1
2
)
0 = 0. (L
1
3
)
Paskutinia

ja

lygti

praleidziame, kadangi ji visada suderinta. Matome, kad paskutin-

ioji sistema yra trapecin e. Issprende

sia

sistema

gauname, kad sios sistemos bendrasis

sprendinys yra
_
5
3

4
3
x
2
, x
2
,
4
3
+
5
3
x
2
_
, x
2
R.
Reik etu

atkreipti skaitytojo d emesi

tai, kad sa

voka

trapecine

(trikamp e ar dau-
giakamp e) nereikia suprasti paraidziui kaip parasyta. T.y. pertvarkant lygtis neb utinai
reikia laikytis kintamu

ju

eliminavimo tvarkos kuri buvo atliekama teoriskai samprotaujant

ir atliekama pateikiant pavyzdzius. Reikia skaitytojui atkreipti d emesi

tai, kad esminis

momentas, sprendziant t.l.sistemas, yra tai, kad kiekvienoje zemiau esanciose lygtyje turi
likti grieztai maziau nezinomu

ju

negu auksciau esanciose.

41
4. Pavyzdys Panagrin ekime t.l.sistema

_
_
_
3x
1
+ 3x
2
2x
3
= 3, (L
1
)
2x
1
2x
2
+ 3x
3
= 4, (L
2
)
2x
1
+ 3x
2
x
3
= 0. (L
3
)
Pasteb esime, kad generaline eilute galime pasirinkti trecia

lygti

, o generaliniu elementu
koecienta

prie x
3
. Paeiliui atlike

veiksmus 3L
3
+L
2
= L
1
2
ir 2L
3
+L
1
= L
1
3
bei trecia

ja

lygti

perrase

pirmosios vietoje gauname sistema

_
_
_
2x
1
+ 3x
2
x
3
= 0. (L
3
)
8x
1
+ 7x
2
= 4, (L
1
2
)
x
1
3x
2
= 3. (L
1
3
)
Generaline eilute pasirinkime L
1
3
lygti

, o generaliniu koecientu 1 esanti

prie x
1
.
Atlike

operacija

8L
1
3
+ L
1
3
= L
2
2
gauname sistema

_
_
_
2x
1
+ 3x
2
x
3
= 0. (L
3
)
17x
2
= 20, (L
2
2
)
x
1
3x
2
= 3. (L
1
3
)
Bet paskutinioji sistema yra trikamp e. Taigi, ji turi vieninteli

sprendini

, kuri

rasti si ulome
skaitytojui.
Tikim es, kad skaitytojas spre

sdamas t.l.sistemas atkreip e d emesi

tai, kad ieskant

sistemu

sprendiniu

, tenka atlikti lygciu

veiksmus, o is tiesu

, pakanka atlikti veiksmus,

tarp lygciu

koecientu

. Aptarkime ta

pati

t.l.sistemu

sprendimo metoda

, kai sistemas
pertvarkome i

daugiakampes, naudodami tik eiluciu

koecientu

atitinkamus veiksmus.
Tarkime, kad duota (2) sistema
_

_
a
11
x
1
+ a
12
x
2
+ . . . + a
1n
x
n
= b
1
,
a
21
x
1
+ a
22
x
2
+ . . . + a
2n
x
n
= b
2
,
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . ,
a
m1
x
1
+ a
m2
x
2
+ . . . + a
mn
x
n
= b
m
.
Pazym ekime
42
B =
_
_
_
a
11
a
12
. . . a
1n
|b
1
a
21
a
22
. . . a
2n
|b
2
. . . . . . . . . . . . . . .
a
m1
a
m2
. . . a
mn
|b
n
_
_
_
Skaiciu

lentele

B vadinsime ispl estine lygciu

sistemos matrica.
Atlikdami t.l.s. ispl estin es matricos eiluciu

veiksmus, analogiskus kaip ir atliekame su

t.l.s. eilut emis gausime matrica

_
_
_
_
_
_
_
_
_
_
a
11
a
12
. . . a
1n
|b
1
0 a
(1)
22
. . . a
(1)
2n
|b
(1)
2
. . . . . . . . . . . . . . .
0 a
(r1)
rr
. . . a
(r1)
rn
|b
(r1)
r
0 0 . . . 0 |b
(r1)
r+1
. . . . . . . . . . . . . . .
0 0 . . . 0 |b
(r1)
m
_
_
_
_
_
_
_
_
_
_
.
Jeigu perrasytume gauta

ja

matrica

lygciu

sistema

, gautume daugiakampe

t.l.s., t.y.
_

_
a
11
x
1
+ a
12
x
2
+ . . . + a
1n
x
n
= b
1
a
(1)
22
x
2
+ . . . + a
(1)
2n
x
n
= b
(1)
2
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
a
(r1)
rr
x
r
+ . . . + a
(r1)
rn
x
n
= b
(r1)
r
. . . 0 = b
(r1)
r+1
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
0 = b
(r1)
m
.

Sia

sistema

jau mokame spre

sti. T.l.s. sprendimas, naudojant ispl estine

sistemos
matrica

, vadinamas modikuotu Gauso metodu.

Isspre

skime t.l. sistema

naudodami si

b uda

.
5. Pavyzdys
_
_
_
2x
1
+ x
2
2x
3
= 1, (L
1
)
3x
1
2x
2
+ 3x
3
= 4, (L
2
)
2x
1
+ 3x
2
3x
3
= 2 (L
3
)
.
Uzrasykime sios sistemos ispl estine

matrica

:
_
_
2 1 2 |1
3 2 3 |4
2 3 3 |2
_
_
.
43
Generaliniu elementu pasirinke

pirmosios lygties antra

ji

koecienta

a
12
= 1. Padaugine

pirma

ja

eilute

is 2 ir sud eje

su antra

ja, o po to padaugine

pirma

ja

eilute

is 3 ir sud eje

su
trecia

ja eilute atitinkamai gausime tokia

matrica

:
_
_
2 1 2 |1
7 0 1 |6
4 0 3 | 1
_
_
.
Pasirinkime generaliniu elementu antrosios eilut es trecia

ji

koecienta

1. Padaugine

antra

-
ja

eilute

is 3 ir sud eje

su trecia

ja gauname matrica

_
_
2 1 2 |1
7 0 1 |6
17 0 0 |17
_
_
.
Paskutinia

ja

ispl estine

matrica

perrase

tiesine lygciu

sistema gauname:
_
_
_
2x
1
+ x
2
2x
3
= 1, (L
1
)
7x
1
x
3
= 6, (L
2
)
17x
1
= 17. (L
3
)
Bet tai trikamp e t.l.s. Nesunkiai gauname jos sprendini

(1, 1, 1, ).
Gauso-

Zordano metodas.

Sio metodo esm e- nuoseklus nezinomu

ju

eliminavimas
lygtyse tol, kol paskutin eje, ekvivalencioje pradinei sistemoje, kair eje pus eje liks tik po
viena

ir skirtinga

nezinoma

ji

, o desin eje pus eje arba laisvieji nariai, arba laisvieji nariai ir
laisvieji nezinomieji.
Panagrin ekime keleta

lygciu

sistemu

ir isspre

skime jas naudodami min eta

metoda

.
6. Pavyzdys
_
_
_
x
1
+ x
2
2x
3
= 5, (L
1
)
4x
1
+ 5x
2
+ 3x
3
= 10, (L
2
)
2x
1
+ x
2
+ 2x
3
= 3 (L
3
)
.
Atlike

tokius lygciu

veiksmus 4L
1
+ L
2
= L
1
2
, 2L
1
+ L
3
= L
1
3
gauname tokia

sistema

_
_
_
x
1
+ x
2
2x
3
= 5, (L
1
)
x
2
+ 11x
3
= 10, (L
1
2
)
x
2
+ 6x
3
= 7 (L
1
3
)
.
44
Dabar atlikime tokius lygciu

veiksmus: L
1
2
+ L
1
= L
1
1
, L
1
2
+ L
1
3
= L
2
3
. Gauname
t.l.s.
_
_
_
x
1
13x
3
= 15, (L
1
1
)
x
2
+ 11x
3
= 10, (L
1
2
)
17x
3
= 17, (L
2
3
)
ekvivalencia

pradinei. Kad sistema b utu

pertvarkyta auksciau nurodytu b udu mums lygtys

L
1
1
ir L
1
2
reikia eliminuoti nezinoma

ji

x
3
. Atlikime tokius veiksmus.
1
17
L
2
3
= L
3
3
. Gauname sistema

_
_
_
x
1
13x
3
= 15, (L
1
1
)
x
2
+ 11x
3
= 10, (L
1
2
)
x
3
= 1 (L
3
3
)
Ir 13L
3
3
+ L
1
1
= L
2
1
, 11L
3
3
+ L
1
2
= L
2
2
. Gauname
_
_
_
x
1
= 2, (L
2
1
)
x
2
= 1, (L
2
2
)
x
3
= 1 (L
3
3
)
.
Matome, kad sios t.l.s. sprendinys (2, 1, 1).
Tikim es, kad skaitytojas supranta, kad ir siuo atveju b utu patogu naudoti apibendrinta

Gauso metoda

, t.y. t.l.sistema

spre

sti b utu

patogu naudoti matricine

t.l.s. forma

.
Isspre

skime sistema

Gauso-

Zordano metodu naudodami matricine

forma

:
7. Pavyzdys
_
_
_
x
1
+ x
2
x
3
= 1, (L
1
)
2x
1
+ 3x
2
+ x
3
= 10, (L
2
)
x
1
3x
2
+ x
3
= 3 (L
3
)
.
Perrasome sia

sistema

matricine forma:
_
_
1 1 1 |1
2 3 1 |10
1 3 1 | 3
_
_
.
Ateityje skirtingas pirma

sias, antra

sias bei trecia

sias eilutes zym esime vienodais sim-

boliais L
1
, L
2
, L
3
, atitinkamai.
45
Atlike

matricos eiluciu

veiksmus 2L
1
+ L
2
ir L
1
+ L
3
gauname tokia

t.l.sistemos
matrica

:
_
_
1 1 1 |1
0 1 3 |8
0 4 2 | 4
_
_
.
Analogiskai, L
2
+ L
1
ir 4L
2
+ L
3
gauname
_
_
1 0 4 | 7
0 1 3 |8
0 0 14 |28
_
_
.
Padaugine

trecia

lygti

is
1
14
gauname sistema

_
_
1 0 4 | 7
0 1 3 |8
0 0 1 |2
_
_
.
Nesunku suprasti, kad sistemos sprendini

gausime atlike

veiksmus: 4L
3
+L
1
, 3L
3
+
L
2
. Taigi
_
_
1 0 0 |1
0 1 0 |2
0 0 1 |2
_
_
.
Perrase

sia

matrica

sistema

gauname toki

sprendini

: x
1
= 1, x
2
= 2, x
3
= 2.
Isspre

skime min etu b udu dar viena

t.l.s. Tarkime duota sistema is karto uzrasyta

matricine forma:
_
_
2 1 1 3 |1
3 2 0 1 |2
5 3 1 4 |3
_
_
.
Atlike

eiluciu

veiksma

L
3
L
2
gauname tokia

lygciu

sistemos matrica

:
_
_
2 1 1 3 |1
2 1 1 3 |1
5 3 1 4 |3
_
_
.
Atlike

veiksma

L
1
L
2
gauname sistema

46
_
_
2 1 1 3 |1
0 0 0 0 |0
5 3 1 4 |3
_
_
.
Bet antroji eilut e- nulin e, taigi ja

galima praleisti, kadangi sia

eilute

atitinkanti lygtis visada

turi sprendini

. Taigi, praleide

min eta

eilute

ir atlike

eiluciu

veiksma

L
1
L
3
gauname tokia

sistemos matrica

:
_
2 1 1 3 |1
3 2 0 1 | 2
_
.
Kadangi gautoji sistema yra neapibr ezta (lygciu

maziau negu nezinomu

ju

), tai kair eje

pus eje paliekame tiek nezinomu

ju

, kiek yra lygciu

, o likusius nezinomuosius keliame i

desine

puse

, beje turime i

sid em eti prie kokiu

nezinomu

ju

koecientus paliekame kair eje pus eje, o

kokis keliame i

desine

. Paprastai kair eje pus eje paliekami paprastesni koecientai. M usu

nagrin ejamu atveju patogu b utu

palikti koecientus prie x

2
, x
3
. Gauname sistema

:
_
1 1 |1 3 2
2 0 | 2 1 3
_
.
Laikinai, i

desin es pus es narius zi ur esime kaip laisva

ji

nari

. Tada, atlike

veiksma

2L
1
+L
2
gauname sistema

:
_
1 1 |1 3 2
0 2 |0 5 1
_
.
Padaugine

sistemos antra

ja

lygti

is
1
2
gauname
_
1 1 |1 3 2
0 1 |0
5
2

1
2
_
.
Paskutinis veiksmas bus toks: L
2
+ L
1
. Gauname
_
1 0 |1
1
2

3
2
0 1 |0
5
2

1
2
_
.
47
Rasant sistemos bendra

ji

sprendini

b utina zinoti, kokioje vietoje yra sistemos nezino-

mu

ju

koecientai. Taigi, tur edami tai omenyje, gauname

x
2
= 1
1
2
x
4

3
2
x
1
, x
3
=
5
2
x
4

1
2
x
1
.
Tada, sistemos bendrasis sprendinys yra toks:
(x
1
, 1
1
2
x
4

3
2
x
1
,
5
2
x
4

1
2
x
1
, x
4
).
3.3 Tiesin es nelygyb es ir ju

sistemos
Apibr ezimas Tiesine nelygybe su n nezinomaisiais, vadinsime nelygybe

:
n

j=1
a
j
x
j
b, (< b, b, > b)
cia a
j
, b Q, a
j
, (j = 1, . . . , n) vadinami nelygyb es koecientais, b lygties laisvuoju
nariu, x
j
(j = 1, . . . , n) lygties nezinomaisiais.
Reiskinys 4x
1
+ 3x
2
5x
3
+ x
4
7 yra tiesin e nelygyb e su keturiais nezinomaisiais.
Apibr ezimas Racionaliu

ju

skaiciu

rinkini

(l
1
, . . . , l
n
) vadinsime t. nelygyb es spren-
diniu, jeigu sis rinkinys tenkina nelygybe

:
n

j=1
a
j
l
j
b (< b, b, > b).
Kitaip tariant, min etasis rinkinys vadinamas sprendiniu, jeigu nelygyb eje nezinomu

ju

vietoje i

rase

si

rinkini

gauname teisinga

skaitine

nelygybe

.
Pavyzdziui skaiciu

rinkinys (1, 0, 2) yra nelygyb es 2x

1
4x
2
+ 5x
3
12 sprendinys,
kadangi i

rase

si

rinkini

nelygybe

gauname- 12 12.
Apibr ezimas Tiesiniu

nelygybiu

aibe

:
_

_
a
11
x
1
+ a
12
x
2
+ . . . + a
1n
x
n
b
1
(< b, b, > b),
a
21
x
1
+ a
22
x
2
+ . . . + a
2n
x
n
b
2
(< b, b, > b),
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . ,
a
m1
x
1
+ a
m2
x
2
+ . . . + a
mn
x
n
b
m
(< b, b, > b)
, (1.2)
48
vadinsime m tiesiniu

nelygybiu

, su n nezinomaisiais, sistema.
Pasteb esime, kad sistemoje gali b uti bet kokia skliaustuose nurodyta nelygyb e.
Keliais zodziais aptarkime situacija

, kai tenka nagrin eti tiesines nelygybes su dviem

nezinomaisiais.
Apibr ezimas Reiskini

ax + by + c 0 (< b, b, > b),

vadinsime tiesine nelygybe su dviem nezinomaisiais. Visus plokstumos taskus (x, y) tenk-
inancius sia

nelygybe

, vadinsime nelygyb es sprendiniais.

Pasteb esime, kad ties e ax + by + c = 0 plokstuma

dalina i

tris dalis tokiu b udu.

Pirma

jai daliai priklauso visi plokstumos taskai priklausantys tiesin es funkcijos grakui;
antra

jai daliai priklauso plokstumos taskai esantys virs ties es grako, (sie taskai tenkina
nelygybe

ax+by +c > 0 ) treciajai plokstumos sriciai priklauso plokstumos taskai esantys

po ties es graku, (sie taskai tenkina nelygybe

ax + by + c < 0. )
Tad norint graskai pavaizduoti nelygyb es sprendinius reikia
1) nubr ezti ties es lygti

;
2) pasirinkus plokstumos bet koki

taska

is virsutin es arba apatin es plokstumos sri-

ties ir i

stacius si

taska

nelygybe

nustatome ar tenkina sis taskas nelygybe

ar ne. Jei tenk-

ina, tai si plokstumos sritis yra nelygyb es sprendiniu

aibe

, jei ne, tai nelygyb es sprendiniu

aibe

sudaro priesinga plokstumos sritis.

Apibr ezimas Tiesine nelygybiu

sistema vadiname bet kokia

tiesiniu

nelygybiu

aibe

Sios sistemos sprendiniais vadinsime poru

(x, y) aibe

, kuri tenkina visas sios sistemos ne-

lygybes.
Pavyzdziui
_

_
2x + 3y 1
x + y > 0
x 0
3x + 2 5
Uzdaviniai
49
Naudodami Gauso metoda

isspre

skite pateikta

sias lygciu

sistemas:
1.
_

_
x
1
+ x
2
3x
3
= 1,
2x
1
+ x
2
2x
3
= 1,
x
1
+ x
2
+ x
3
= 3,
x
1
+ 3x
2
3x
3
= 1.
2.
_

_
2x
1
+ x
2
+ x
3
= 2,
x
1
+ 3x
2
+ x
3
= 5,
x
1
+ x
2
+ 5x
3
= 7,
2x
1
+ 3x
2
3x
3
= 114.
3.
_

_
2x
1
x
2
+ 3x
3
= 3,
3x
1
+ x
2
5x
3
= 0,
4x
1
x
2
+ x
3
= 3,
x
1
+ 3x
2
13x
3
= 6.
4.
_

_
x
1
2x
2
+ 3x
3
4x
4
= 4,
x
2
x
3
+ x
4
= 3,
x
1
+ 3x
2
3x
4
= 1,
7x
2
+ 3x
3
+ x
4
= 3.
5.
_

_
x
1
+ x
2
+ x
3
+ x
4
+ x
5
= 7,
3x
1
+ 2x
2
+ x
3
+ x
4
3x
5
= 2,
x
2
+ 2x
3
+ 2x
4
+ 6x
5
= 23,
5x
1
+ 4x
2
+ 3x
3
+ 3x
4
x
5
= 12.
6.
_

_
x
1
+ 2x
2
4x
4
= 1,
x
1
x
2
3x
3
+ x
4
3x
5
= 2,
2x
1
3x
2
+ 4x
3
5x
4
+ 2x
5
= 7,
9x
1
9x
2
+ 6x
3
16x
4
+ 2x
5
= 25.
7. Kokios turi b uti parametru

m, n reiksm es, kad sistema

_
x
1
mx
2
2x
3
= 5,
3x
1
+ x
2
+ x
3
= n,
4x
1
+ 7x
2
5x
3
= 1,
50
tur etu

a) vieninteli

, b) netur etu

sprendiniu

, c) tur etu

be galo daug sprendiniu

?
7. Gamykla gamina triju

r usiu

produkcija

, tarkime A, B, C. Pardavus vieneta

siu

produktu

gaunamas pelnas yra 1, 2, 3 Lt atitinkamai. Fiksuoti gamybos kastai yra 17000Lt

per metus, o min etu

produktu

vieneto gamybos kastai sudaro 4, 5, 7 Lt atitinkamai. Kitais

metais numatoma pagaminti 11000 vienetu

, visu

triju

r usiu

, produktu

. Yra zinoma, kad jie

bus realizuoti, ir bendras pelnas tur etu

sudaryti 25000 Lt. Kiek kiekvienos r usies produktu

reiktu

pagaminti, jeigu bendrosios islaidos sudarys 80000 Lt?

8. Gamykla gamina dvieju

r usiu

produktus A ir B. Pardavus viena

vieneta

A r usies
produkto gaunamas 8 Lt pelnas, o B11 Lt pelnas. Buvo pasteb eta, kad A r usies produktu

yra parduodama 25% daugiau negu B. Kitais metais gamykla planuoja 42000 Lt pelna

.
Kiek vienetu

kiekvieno produkto reik etu

pagaminti, kad ketinimai b utu

realizuoti?
9. Penkioms pramon es sakoms p
1
, p
2
, p
3
, p
4
, p
5
yra skiriama parama is penkiu

fondu

Zinoma, kad Lietuva is pirmojo fondo gali gauti 55 mln., antrojo- 70 mln., treciojo- 48
mln., ketvirtojo- 60 mln., penktojo- 44 mln. litu

. Pramon es saku

vairus i

moniu

skaicius
pretenduoja i

siu

fondu

l esas. Rinkinys (7, 2, 3, 2, 1) reiskia, kad p

1
sakos 7 i

mon es siekia
gauti pirmojo fondo l esas, 2 i

mon es- antrojo fondo l esas ir t.t.. Analogiskai, pramon es

sakos p
2
i

moniu

skaicius siekianciu

gauti atitinkamu

fondu

parama

yra (4, 4, 3, 4, 1), toliau

p
3
(3, 3, 1, 5, 3), p
4
, (5, 1, 5, 3, 5), ir p
5
(4, 7, 2, 3, 2). Kaip b utu

galima paskirstyti fondu

pinigus pramon es sakoms?

10. Isspre

skite duota

sias nelygybiu

sistemas graniu b udu:

1)
_
x
1
x
2
5,
x
1
+ x
2
0,
x
2
3,
; 2)
_
x
1
+ 2x
2
1,
x
1
x
2
2,
x
2
2x
1
3,
;
3)
_
2x
1
x
2
5,
x
1
+ x
2
3,
3x
2
4x
1
2,
; 4)
_
x
1
5,
x
2
5,
x
2
3,
.
51
IV. VEKTORIN

E ERDV

E R
n
4.1 Vektoriai. Vektoriu

veiksmai
Apibr ezimas Sutvarkyta

realiu

skaiciu

rinkini

(a
1
, a
2
, . . . , a
n
) vadinsime n maciu
vektoriumi. Skaiciai a
j
R, (j = 1, . . . , n) vadinami vektoriaus koordinat emis.
Sakinys sutvarkytas skaiciu

rinkinys reiskia, kad koordinaciu

pad etis vektoriuje yra

svarbi. Vektorius zym esime mazosiomis graikiskosios ab ec el es raid emis. Jeigu vektorius
turi n koordinaciu

, tai sakysime, kad jis aib es R

n
elementas.
n mati

vektoriu

vadinsime nuliniu, jeigu visos n koordinat es lygios nuliui. T.y.

O = (0, 0, . . . 0). Ateityje nulini

vektoriu

zym esime simboliu O.

Pavyzdziui, rinkinys (2, 1, 1.5, 7) yra keturmatis vektorius. (0, 0, 0) yra trimatis nuli-
nis vektorius.
Apibr ezimas Sakysime, kad aib es R
n
elementai (a
1
, a
2
, . . . , a
n
) ir (b
1
, b
2
, . . . , b
n
)
yra lyg us, jeigu ju

atitinkamos koordinat es lygios, t.y. a

j
= b
j
, (j = 1, . . . , n). Tarkime,
kad yra zinoma, kad du dvimaciai vektoriai (3, 5) ir (x, y) yra lyg us. Tada naudodamiesi
vektoriu

lygyb es apibr ezimu gauname, kad x = 3 ir y = 5.

Apibr ezimas Vektoriu

ir suma (zym esime + ) vadinsime vektoriu

, kurio
koordinat es nusakomos lygyb emis c
j
= a
j
+ b
j
, (j = 1, . . . , n). Taigi,
+ = = (a
1
+ b
1
, . . . a
n
+ b
n
).
Pavyzdziui = (1, 1, 0) ir = (2, 1, 5). Tada + = (3, 0, 5).
Pastaba. Lyginti ir sud eti galima tik vektorius, turincius ta

pati

koordinaciu

skaiciu

.
Apibr ezimas Vektoriaus R
n
ir skaiciaus k R sandauga vadinsime vektoriu

k = (ka
1
, . . . , ka
n
).
52
Matome, kad pateiktu

veiksmu

atzvilgiu vektoriu

aib e R
n
yra uzdara. T.y. atlikdami
erdv es R
n
vektoriu

veiksmus, gauname vektorius priklausancius tai paciai erdvei R

n
.
Ateityje zym esime (1) = .
Tarkime, kad ir auksciau duoti vektoriai. Isspre

skime vektorine

lygti

:
2 + 3 = 2,
= (1, 2, 2) ir = (2, 2, 0) ir = (x, y, z) yra nezinomas vektorius.
Visu

pirma sudedame kair eje pus eje esancius du vektorius ir suma

lyginame su vekto-
riumi 2. Gauname tokia

lygybe

:
(2x +3, 2y +6, 2z 6) = (4, 4, 0). Is paskutiniosios vektorin es lygyb es gauname:
2x + 3 = 4, 2y + 6 = 4, 2z 6 = 0. Is paskutiniosios lygyb es gauname nezinomojo
vektoriaus koordinates: x = 0.5, y = 5, z = 3.
Nurodysime, kokios yra vektoriu

veiksmu

savyb es.
Veiksmu

savyb es.
Vektoriu

sud etis yra komutatyvi (d emenis galima keisti vietomis):

1) + = + .
Pastarasis tvirtinimas isplaukia is realiu

ju

skaiciu

komutatyvumo (d emenu

keitimo vi-
etomis) d esnio ir sa

rysiu

:
+ = (a
1
+ b
1
, . . . , a
n
+ b
n
) = (b
1
+ a
1
, . . . b
n
+ a
n
) = + .
Samprotaudami analogiskai galime parodyti, kad sud etis tenkina asociatyvumo d esni

2) + ( + ) = ( + ) + .
Nesunku suprasti, kad bet kokiam vektoriui teisinga lygyb e:
3) + O = O + = a.
53
4) Bet kokiamvektoriui R
n
galime nurodyti vektoriu

toki

, kad
+ = O. Vektorius vadinamas atvirkstiniu vektoriui . Pasirodo, = . Paro-
dysime, kiek v eliau, kad atvirkstinis vektorius yra vienintelis.
Akivaizdu, kad vektorius (1) + = O. Taigi, jis yra atvirkstinis. Parodykime, kad
jis vienintelis. Turime
+ = O.
Prid eje

prie abieju

lygyb es pusiu

vektoriu

gauname, kad
+ ( + ) = + O.
Antra vertus, is paskutiniu

ju

lygybiu

isplaukia tokia lygyb e:

O + = + O.
D eka 3) savyb es turime, kad = . Taigi, bet koks vektoriaus atvirkstinis sutampa su
vektoriumi .

Zemiau pateiksime dar penkias veiksmu

savybes, kuriu

rodymus paliekame skaityto-

jui.
5) Visiems R, 1 = .
6) Vektoriaus ir realaus skaiciaus daugyba yra komutatyvi. T.y. k R,
R
n
, k = k.
7) l, k R, R
n
_
l + k
_
= l + k ir (lk) = l (k ).
8) , R
n
, l R teisinga lygyb e:
l ( + ) = l + l .
54
Ateityje, aibe

R
n
, su auksciau apibr eztomis vektoriu

lygyb es, sud eties ir daugybos is

skaiciaus operacijomis vadinsime n maciu

vektoriu

erdve trumpai erdve R

n
.
4.2 Vektoriu

tiesin e priklausomyb e
Apibr ezimas Sakykime, kad l
i
R, R
n
, (i = 1, . . . , m). Tuomet vektoriu

=
m

j=1
l
j

j
vadinsime vektoriu

1
, . . . ,
m
tiesiniu dariniu.
Atkreipsime d emesi

, kad jei l
i
= 0, (i = 1, . . . , m), tai = O. Pasirodo, kad atvirkscias
teiginys, bendru atveju, n era teisingas. T.y. tiesinis darinys gali b uti nulinis vektorius, nors
sumoje yra ir nenuliniu

d emenu

. Apie tai siek tiek placiau.

Apibr ezimas Vektoriu

rinkini

{
1
, . . . ,
m
} vadinsime tiesiskai nepriklausomu, jeigu
tiesinis darinys
m

j=1
l
j

j
= O
tada ir tik tada, kai l
i
= 0, (i = 1, . . . , m). Priesingai, sakysime kad vektoriu

rinkinys yra
tiesiskai priklausomas, jei siu

vektoriu

tieisinis darinys yra nulinis vektorius, kai skaiciu

rinkinys l
i
, (i = 1, . . . , m) yra nenulinis. T.y. tarp skaiciu

l
1
, . . . , l
m
yra bent vienas
nelygus nuliui.
Kaip praktiskai patikrinti ar duotasis vektoriu

rinkinys tiesiskai priklausomas ar ne?

Tarkime duotas vektoriu

rinkinys
1
, . . . ,
m
. Tuomet, kad patikrinti ar jis tiesiskai prik-
lausomas ar ne mums reikia isspre

sti lygti

:
m

j=1
x
j

j
= O.
Tiksliau kalbant reikia isspre

sti tiesiniu

lygciu

sistema

. Jeigu si sistema turi tik nulini

sprendini

, tai vektoriu

rinkinys tiesiskai nepriklausomas. Priesingu atveju rinkinys tiesiskai

priklausomas.
55
Panagrin ekime, keleta

pavyzdziu

. Tarkime, kad duotas vektoriu

rinkinys
= (2, 1, 3), = (0, 1, 0), = (2, 2, 3).
Patikrinkime, ar sis rinkinys tiesiskai prikklausomas ar ne. Remiantis apibr ezimu, mums
reikia patikrinti, su kokiomis x
1
, x
2
, x
3
reiksm emis galima lygyb e
x
1
+ x
2
+ x
3
= O.
Akivaizdu, kad jei x
1
= x
2
= x
3
= 0 tai lygyb e teisinga. Telieka atviras klausimas- ar
si lygyb e yra teisinga ir su siuo vieninteliu nuliniu rinkiniu ar neb utinai?
Pasirodo, priklausomumo (nepriklausomumo) problema sprendziama naudojant t.l.
sistemas.
Uzrasykime pateikta

sistema

isskleistine forma, t.y.

x
1
(2, 1, 3) + x
2
(0, 1, 0) + x
3
(2, 2, 3) = (0, 0, 0).
Atlike

vektoriu

veiksmus kair eje pus eje gauname tokia

vektorine

lygybe

:
(2x
1
+ 2x
3
, x
1
+ x
2
+ 2x
3
, 3x
1
+ 3x
3
) = (0, 0, 0).

Zinome, kad du vektoriai lyg us, jei lygios siu

vektoriu

atitinkamos koordinat es. Taigi,

_
2x
1
+ 2x
3
= 0,
x
1
+ x
2
+ x
3
= 0,
3x
1
+ 3x
3
= 0.
Gauname homogenine

t.l.sistema

.
Si ulome skaitytojui isspre

sti sia

sistema

ir i

sitikinti, kad si sistema turi begalo daug

sprendiniu

, taigi tarp ju

tikrai yra ir nenuliniu

. Vadinasi, duotasis vektoriu

rinkinys prik-
lausomas.
Vektoriu

rinkinys bus tiesiskai nepriklausomas, jeigu nagrin ejama t.l.sistema bus tri-
kamp e. Tada ji tur es vieninteli

sprendini

, kuris bus nulinis.

56
Aptarsime sa

lygas, kurios lemia ar nagrin ejamas vektoriu

rinkinys priklausomas ar ne.

1 Teorema Jei vektoriu

rinkinyje (tarkime {
1
, . . .
m
} ) yra nulinis vektorius, tai
sis rinkinys tiesiskai priklausomas.

2 Teorema Jei vektoriu

rinkinys {
1
, . . . ,
m
} yra tiesiskai nepriklausomas, tai ir
bet kuri sio rinkinio dalis {
k
1
, . . . ,
k
j
} taip pat yra nepriklausoma.

3 Teorema Vektoriu

rinkinys {
1
, . . . ,
m
} yra tiesiskai priklausomas tada ir tik
tada, kai bent vienas rinkinio vektorius yra likusiu

tiesinis darinys.

4 Teorema Jeigu prie vektoriu

rinkinio {
1
, . . . ,
m
} prijungsime vektoriu

=
m

i=1
c
i

i
,
tai vektoriu

rinkinys {,
1
, . . . ,
m
}, bus tiesiskai priklausomas.

Tarkime, kad duoti trys vektoriai = (1, 2, 3), = (0, 1, 1), = + = (1, 3, 4).
Tada rinkinys , , yra tiesiskai priklausomas, kadangi
1 + 1 + (1) = O.
Patikrinkite tai !
5 Teorema Jeigu bet kuris rinkinio {
1
, . . . ,
m
} vektorius yra rinkinio {
1
, . . . ,
k
}
vektoriu

tiesinis darinys, beje k < m, tuomet rinkinys {

1
, . . . ,
m
} yra tiesiskai priklau-
somas.
Kitais zodziais kalbant, jei didesni

rinkini

isreiskiame mazesniu, tai didesnysis rinkinys

yra priklausomas.
57
4.3 Erdv es R
n
baz e.
Sakykime, kad {
1
, . . . ,
m
} R
n
. Be to tegu l
i
, (i = 1, . . . , m) bet kokia realiu

ju

skaiciu

aib e. Tuomet laisvai parinktiems l

i
, (i = 1, . . . , m) mes gauname vektoriu

=
m

i=1
l
i

i
. (1)
Kyla klausimas, ar egzistuoja erdv eje R
n
vektoriu

rinkinys {
1
, . . . ,
m
}, kad tinkamai
parinke

skaicius l
i
, (i = 1, . . . , m) naudodami tiesini

darini

(1), gal etume isreiksti bet koki

erdv es vektoriu

?
Visu

pirma parodysime, kad apskritai egzistuoja vektoriu

rinkinys, erdv eje R

n
, toks,
kad tinkamai parinke

tiesinio darinio koecientus, darinio vektoriais galime isreiksti bet

koki

erdv es vektoriu

. Tarkime duotas n maciu

vektoriu

rinkinys :
e
1
= (1, 0, . . . , 0), e
2
= (0, 1, 0, . . . 0), . . . e
n
= (0, 0, . . . , 0, 1). (2)
Nesunku matyti, kad sis rinkinys tiesiskai nepriklausomas. I

rodykite!
Tarkime, kad e
1
, e
2
R
2
, t.y. e
1
= (1, 0) ir e
2
= (0, 1). Imkime sios erdv es vektoriu

= (2, 11). Nesunku suprasti, kad

(2, 11) = 2(1, 0) +11(0, 1).
Rasant trumpai, = 2e
1
11e
2
.
Imkime bet koki

nmati

vektoriu

= (x
1
, x
2
, . . . , x
n
). Aisku, kad
= x
1
e
1
+ x
2
e
2
+ . . . + x
n
e
n
.
Matome, kad koks beb utu

vektorius R
n
visuomet galime si

vektoriu

uzrasyti (2)
vektoriu

tiesiniu dariniu. Tad kokiomis savyb emis turi pasizym eti erdv es vektoriu

rinkinys,
kad sio rinkinio vektoriu

tiesiniais dariniais gal etume uzrasyti visus erdv es vektorius?

58
Apibr ezimas Nepriklausomu

vektoriu

rinkini

{
1
, . . . ,
m
}, vadinsime erdv es R
n
baze, jeigu bet kokiam erdv es vektoriui {
1
, . . . ,
m
} teisinga lygyb e
=
m

i=1
l
i

i
.
6 Teorema Kiekviena

erdv es R
n
baze

sudaro lygiai n vektoriu

Teisinga tokia
7 Teorema Bet koks n tiesiskai nepriklausomu

vektoriu

rinkinys yra erdv es R

n
baz e.

Sakykime, kad {
1
, . . . ,
n
} yra erdv es R
n
baz e. Tuomet, bet kokiam erdv es elementui
egzistuoja realiu

skaiciu

rinkinys l
j
, (j = 1, . . . , n), toks, kad
=
n

j=1
l
j

j
.
Skaicius l
j
, (j = 1, . . . , n) vadinsime vektoriaus koordinat emis baz eje {
1
, . . . ,
n
}.
Skirtingose baz ese vektorius turi skirtingas koordinates, taciau ksuotoje baz eje vek-
toriaus koordinat es nusakomos vieninteliu b udu. I

rodysime tai.
8 Teorema Vektoriaus koordinat es duotoje baz eje nusakomos vieninteliu b udu.

sitikine

, kad vektoriu

rinkinys
= (1, 2, 3), = (1, 1, 0), = (0, 1, 2)
yra baz e, raskime vektoriaus = (1, 4, 8) koordinates sioje baz eje.
59
Naudojant apibendrinta

Gauso metoda

, galime is karto spre

sti du uzdavinius 1) nus-

tatyti ar vektoriu

rinkinys yra nepriklausomas; 2) rasti vektoriaus koordinates sioje baz eje.

Mums reikia isspre

sti tokia

lygti

= x
1
+ x
2
+ x
3
.
Perrase

sia

sistema

matriciniu b udu gauname

_
_
1 1 0 |1
2 1 1 |4
3 0 2 |8
_
_
.
Pasteb esime, kad vektoriu

koordinates i

matrica

perrasome stulpeliais.

Si sistema tur es vieninteli

sprendini

(tuo paciu rinkinys bus baz e), jeigu gausime tri-

kampe

t.l.s. Isspre

skime sistema

.
Atlike

matricos eiluciu

veiksmus 2L
1
+ L
2
ir 3L
1
+ L
3
gauname tokia

t.l.sistemos
matrica

:
_
_
1 1 0 |1
0 1 1 |2
0 3 2 |5
_
_
.
Sud eje

3L
2
+ L
3
tur esime
_
_
1 1 0 |1
0 1 1 |2
0 0 1 | 1
_
_
.
Paskutiniosios trikamp es sistemos sprendinys yra toks:
x
1
= 2, x
2
= 1, x
3
= 1.
Kadangi sprendinys vienintelis, tai vektoriu

nurodytais vektoriais isreiskiame vien-

inteliu b udu. Dar daugiau, vektoriu

rinkinys , , yra baz e (patikrinkite).

Apibr ezimas Vektorin es erdv es dimensija vadinsime sios erdv es baz es vektoriu

skai-
ciu

.
Apibr ezimas Tarkime, kad V R
n
. Aibe

V vadinsime erdv es R
n
poerdviu, jeigu
60
1. O V ;
2. jei k R ir V, tai vektorius k V ;
3. , V, tai ir + V.
Poerdvio dimensija vadinsime didziausia

, nepriklausomu

vektoriu

skaiciu

, siame po-
erdvyje. Beje, sis vektoriu

rinkinys bus vadinamas poerdvio baze.

Sudarykime koki

nors trimat es erdv es poerdvi

ir nustatykime jo dimesija

ir baze

.
Tarkime duotas vektoriu

rinkinys

1
= (2, 1, 3), = (0, 1, 0), = (2, 2, 3).
Tada aib e
V =
_
; = l
1
+ l
2
+ l
3
, l
1
, l
2
, l
3
R
_
,
kuria

sudaro vektoriai, gaunami sudarant visus galimus tiesinius vektoriu

, , darinius,
yra erdv es R
3
poerdvis. I

sitikinkite patys!
4.4 Vektoriu

rinkinio rangas
4.3 skyrelio 3 Teoremoje tvirtinama, kad vektoriu

rinkinys yra tiesiskai priklauso-

mas tada ir tik tada, kai bent vienas rinkinio vektorius yra kitu

vektoriu

tiesinis darinys.
Nurodysime charakteristika

, kuria bus nurodomas nepriklausomu

vektoriu

skaiciu

rinkiny-
je.
Apibr ezimas Skaicius r vadinamas vektoriu

rinkinio {
1
, . . . ,
m
} rangu, jeigu
siame rinkinyje galime nurodyti r tiesiskai nepriklausomu

vektoriu

{
i
1
, . . . ,
i
r
}
{
1
, . . . ,
m
} tokiu

, kad bet kuris vektoriu

rinkinys is r +1 vektoriaus {
i
1
, . . . ,
i
r+1
}
{
1
, . . . ,
m
} yra tiesiskai priklausomas.
Kitaip tariant, rinkinio rangas yra maksimalus, tiesiskai nepriklausomu

vektoriu

skai-
cius, duotame rinkinyje. Beje, vektoriu

rinkinio {
1
, . . . ,
m
} rangas r min{m, n}.
61
Apibr ezimas Du tos pat erdv es vektoriu

rinkiniai {
1
, . . . ,
m
} ir {
1
, . . . ,
k
}
vadinami ekvivalenciais, jeigu bet kuri

pirmojo rinkinio vektoriu

galima isreiksti antrojo

rinkinio vektoriu

tiesiniu dariniu ir atvirksciai.

9 Teorema Jeigu vektoriu

rinkinio {
1
, . . . ,
m
} rangas r, tai siame rinkinyje yra
lygiai r tiesiskai nepriklausomu

vektoriu

, kuriu

tiesiniais dariniais galime isreiksti bet kuri

rinkinio {
1
, . . . ,
m
} vektoriu

10 Teorema Ekvivalenciu

vektoriu

rinkiniu

rangai yra lyg us.

Nat uraliai kyla klausimas- kaip nustatyti duoto vektoriu

rinkinio ranga

? Dar dau-
giau, kurie rinkinio vektoriai sudaro nepriklausomu

vektoriu

poaibi

? I

siuos klausimus
atsakysime kitame skyrelyje.
4.5 Vektoriu

rinkinio elementarieji pertvarkiai

Vektoriu

rinkinio elementariaisiais pertvarkiais vadiname:

1) vektoriu

keitima

vietomis rinkinyje;
2) vektoriaus dauginima

is nelygaus nuliui skaiciaus;

3) dvieju

rinkinio vektoriu

sud eti

.
11 Teorema Elementariaisiais pertvarkiais vektoriu

rinkini

pertvarkome i

jam ekvi-
valentu

rinkini

Sio teiginio i

rodyma

paliekame skaitytojui.
Isvada. Vektoriu

elementarieji pertvarkiai nekeicia rinkinio rango.

Pastarasis tvirtinimas isplaukia is paskutiniu

ju

dvieju

teoremu

.
62
Is paskutiniosios isvados isplaukia, kad ekvivalenciuose rinkiniuose yra vienodas tie-
siskai nepriklausomu

vektoriu

skaicius.
Iki siol mes kalb ejome apie erdv es R
n
elementus, kuriuos vadinome vektoriais. Beje,
kadangi realieji skaiciai sudarantys siuos rinkinius surasyti eilute, tai daznai jie vadinami
vektoriais eilut emis.
Apibr ezimas Sutvarkyta

realiu

ju

skaiciu

rinkini

_
_
_
a
1
a
2
. . .
a
k
_
_
_
vadinsime k maciu vektoriumi stulpeliu. Skaiciai a
i
, (i = 1, . . . , k) yra vadinami vekto-
riaus stulpelio koordinat emis.
Nor edami atskirti vektorius stulpelius nuo vektoriu

eiluciu

, stulpelius zym esime tokiu

b udu:

. Vektoriu

stulpeliu

veiksmai yra analogiski vektoriu

eiluciu

veiksmams. Sakysi-
me, kad du vektoriai stulpeliai lyg us, jeigu ju

atitinkamos koordinat es sutampa. Tegu

=
_
_
_
a
1
a
2
. . .
a
k
_
_
_
,

=
_
_
_
b
1
b
2
. . .
b
k
_
_
_
.
Tada siu

vektoriu

suma vadinsime vektoriu

=
_
_
_
a
1
+ b
1
a
2
+ b
2
. . .
a
k
+ b
k
_
_
_
.
Vektoriaus

ir skaiciaus l R sandauga vadinsime vektoriu

=
_
_
_
la
1
la
2
. . .
la
k
_
_
_
.
Apibr ezimas Operacija

, kuri k mati

vektoriu

stulpeli

keicia k maciu vektoriu

eilute arba atvirksciai, vadinsime vektoriu

trasponavimu, b utent

T
=
_
_
a
1
. . .
a
m
_
_
T
= {
1
, . . . ,
m
} =
63
ir atvirksciai,

T
= {
1
, . . . ,
m
}
T
=
_
_
a
1
. . .

k
_
_
=

.
Transponavimo operacija turi tokias savybes:
1)
_
+
_
T
=
T
+
T
;
2)
_
l
_
T
= l
T
.

Siu

savybiu

teisingumas isplauka is tokiu

sa

rysiu

:
_
+
_
T
=
_
a
1
+ b
1
, . . . , a
m
+ b
m
_
T
=
_
_
a
1
+ b
1
. . .
a
m
+ b
m
_
_
=
_
_
a
1
. . .
a
m
_
_
+
_
_
b
1
. . .
a
m
_
_
,
ir
_

_
T
=
_
la
1
, . . . , la
m
_
T
=
_
_
la
1
. . .
la
m
_
_
= l
_
_
a
1
. . .
a
m
_
_
= l
T
.
Jeigu transponuotume visus erdv es R
m
elementus, tai gautume transponuotu

vektoriu

aibe

, kurios elementai turi analogiskas savybes kaip ir erdv es R

m
vektoriai. Tad nat uralu
transponuotu

vektoriu

aibe

vadinti trasponuotu

vektoriu

erdve ir zym eti R

mT
. Beje, paste-
b esime, kad visi teiginiai, kurie buvo i

rodyti vektoriams eilut ems, teisingi ir transponuotu

vektoriu

erdv eje.
4.6 Vektoriu

ir tiesiniu

lygciu

sistemu

rysys
Pazym ekime

j
=
_
_
_
a
1j
a
2j
. . .
a
mj
_
_
_
, (j = 1, . . . , n), =
_
_
_
b
1
b
2
. . .
b
m
_
_
_
.
64
Sudarykime vektorine

lygti

j=1
x
j

j
= .
Is pastarosios vektorin es lygties (prisiminkite vektoriu

lygyb es savybe

) gauname tie-
siniu

lygciu

sistema

j=1
a
ij
x
j
= b
i
, (i = 1, . . . , m). (3)
Vektorius yra vadinamas laisvu

ju

nariu

stulpeliu, o vektoriai
j
, (j = 1, . . . , n), vadinami
lygciu

sistemos vektoriais stulpeliais.

Matome, kad tiesiniu

lygciu

sistema

galime uzrasyti naudodamiesi vektorine lygtimi.

Kyla klausimas- kaip yra susije

vektoriu

savyb es ir tiesiniu

lygciu

sistemu

suderinamumo
problema?
Pasirodo teisinga
12 Teorema (3) tiesiniu

l.s. yra suderinta tada ir tik tada kai vektorius yra tiesinis,
vektoriu

j
, (j = 1, . . . , n), darinys.

Pademonstruosime sia

teorema

konkreciu pavyzdziu. Tarkime, kad duota t.l.sistema

_
x
1
+ 2x
2
+ 3x
3
= 4,
3x
2
+ x
2
+ 2x
3
= 1,
2x
1
+ 3x
2
x
3
= 1.

Sia

sistema

perrasykime vektorine forma

x
1
_
_
1
3
2
_
_
+ x
2
_
_
2
1
3
_
_
+ x
3
_
_
3
2
1
_
_
=
_
_
4
1
1
_
_
.
Pasteb esime, kad rinkinys (1, 0, 2) yra t.l. sistemos sprendinys. Be tuo pat metu teisinga
vektorin e lygyb e (patikrinkite)
1
_
_
1
3
2
_
_
+ 0
_
_
2
1
3
_
_
+ 2
_
_
3
2
1
_
_
=
_
_
4
1
1
_
_
.
65
13 Teorema Tiesiniu

, homogeniniu

lygciu

sistema turi nenulini

sprendini

tada ir
tik tada, kai jos koecientu

vektoriai stulpeliai yra tiesiskai priklausomi.

14 Teorema n maciu

vektoriu

eiluciu

1
= (a
11
, a
12
, . . . , a
1n
),
2
= (0, a
22
, . . . , a
2n
) . . . ,

r
= (0, . . . , 0, a
rr
, . . . , a
rn
), a
ii
= 0, rangas yra lygus r.
Analogiskai, vektoriu

stulpeliu

1
=
_
_
_
a
11
a
12
. . .
a
m1
_
_
_
,
2
=
_
_
_
0
a
22
. . .
a
m2
_
_
_
, . . .
r
=
_
_
_
_
_
_
_
0
0
. . .
a
rr
. . .
a
mr
_
_
_
_
_
_
_
a
ii
= 0, (i = 1, . . . , r) rangas yra lygus r.

Norint i

rodyti teorema

mums pakanka parodyti, kad nagrin ejami vektoriai eilut es,

arba stulpeliai, yra tiesiskai nepriklausomi. O tai reiks, kad r vektoriu

rinkinyje maksimalus
tiesiskai nepriklausomu

vektoriu

skaicius yra r.
Tarkime, kad tiesinis vektoriu

darinys yra nulinis vektorius, t.y.

r

i=1
x
i

i
= O.

Sia

lygybe

galime perrasyti ir taip:

_
x
1
a
11
, x
1
a
12
+ x
2
a
22
, x
1
a
13
+ x
2
a
23
+ x
3
a
33
, . . . , x
1
a
1n
+ . . . + x
r
a
rn
_
=
r
..
(0, . . . , 0).
Naudodamiesi vektoriu

lygybe gauname
_

_
x
1
a
11
= 0,
x
1
a
12
+ x
2
a
22
= 0,
x
1
a
13
+ x
2
a
23
+ x
3
a
33
= 0,
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . ,
x
1
a
1n
+ . . . + x
r
a
rn
= 0.
66
Is paskutiniosios lygciu

sistemos isplaukia, kad x

1
= . . . = x
r
= 0. Taigi, nagrin ejamas
vektoriu

rinkinys tiesiskai nepriklausomas ir jo rangas lygus vektoriu

skaiciui, arba tiesiog

lygus r.

Dar karta

priminsime jau gird eta

sa

voka

. Tarkime, kad duota tiesiniu

lygciu

sistema
n

j=1
a
ij
x
j
= b
i
, (i = 1, . . . , m).
Surase

sios sistemos koecientus tokiu b udu

A =
_
_
_
a
11
a
12
. . . a
1n
a
21
a
22
. . . a
2n
. . . . . . . . . . . .
a
m1
a
m2
. . . a
mn
_
_
_
,
gausime staciakampe

skaiciu

lentele

, kuria

vadinsime tiesiniu

lygciu

sistemos koecientu

matrica. Beje, atkreipsime skaitytojo d emesi

, kad sios matricos eilutes arba stulpelius

galime interpretuoti kaip vektorius eilutes arba stulpelius, atitinkamai.
Apibr ezimas Matricos eiluciu

(stulpeliu

) rangu vadinsime sios matricos eiluciu

(stulpeliu

) pagalba sudarytu

vektoriu

eiluciu

(stulpeliu

) ranga

.
Remdamiesi 14 Teorema gauname, kad matricos
_
_
_
a
11
a
12
. . . . . . . . . a
1n
0 a
22
a
23
. . . . . . a
2n
. . . . . . . . . . . . . . . . . .
0 . . . 0 a
rr
. . . a
rn
_
_
_
, a
ii
= 0, i = 1, . . . , r
rangas lygus r.
Apibr ezimas matricos elementariaisias pertvarkiais vadinsime jos eiluciu

arba stul-
peliu

elementariuosius pertvarkius.
15 Teorema Bet kokia

, nenuline

matrica

, elementariaisiais pertvarkiais galime pert-

varkyti i

matrica

:
67
_
_
_
_
_
_
_
1 0 . . . . . . . . . . . . 0
0 1 0 . . . . . . . . . 0
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
0 . . . 0 1 0 . . . 0
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
0 0 . . . . . . . . . . . . 0
_
_
_
_
_
_
_
,
kurios pirmose r eilut ese ir r stulpeliuose yra lygiai r vienetu

(kiekvienoje po viena

),
r min (m, n).

Tarkime, kad duota matrica

_
_
_
a
11
a
12
. . . a
1n
a
21
a
22
. . . a
2n
. . . . . . . . . . . .
a
m1
a
m2
. . . a
mn
_
_
_
.
Laikykime, kad a
11
= 0. Priesingu atveju sukeite

eilutes vietomis galime pasiekti,

kad pirmoje eilut eje, pirmasis koecientas bus nelygus nuliui. Na, o jeigu visi a
i1
=
0, (i = 1, . . . , m) tai keisdami eilutes ir stulpelius vietomis galime pasiekti kad pradin e
prielaida b utu

ispildyta. Prisiminkime, kad elementarieji pertvarkiai nekeicia vektoriu

rinkiniu

rangu

! Elgsim es panasiai kaip ir spre

sdami tiesines lygciu

sistemas Gauso metodu.

Prid ekime prie iosios eilut es pirma

ja

eilute

padauginta

is skaiciaus a
i1
/a
11
, i =
2, . . . , m. Gausime matrica

_
_
_
a
11
a
12
. . . a
1n
0 a
(1)
22
. . . a
(1)
2n
. . . . . . . . . . . .
0 a
(1)
m2
. . . a
(1)
mn
.
_
_
_
Tegu a
(1)
22
= 0 (priesingu atveju elgsim es kaip ir pirma

jame zingsnyje). Prie paskutinio-

sios matricos iosios eilut es i = 3, . . . , m pridedame antra

ja

eilute

padauginta

is daugiklio
a
(1)
i1
/a
(1)
22
ir gauname,
68
_
_
_
_
_
_
a
11
a
12
a
13
. . . a
1n
0 a
(1)
22
. . . . . . a
(1)
2n
0 0 a
(2)
33
. . . a
(2)
3n
. . . . . . . . . . . . . . .
0 0 a
(2)
m3
. . . a
(2)
mn
_
_
_
_
_
_
.
Elgdamiesi analogiskai, atlike

r 1 zingsni

gauname tokia

matrica

:
_
_
_
_
_
_
_
_
a
11
a
12
a
13
. . . a
1n
0 a
(1)
22
a
(1)
23
. . . . . . a
(1)
2n
0 0 a
(2)
33
. . . a
(2)
3n
. . . . . . . . . . . . . . .
0 0 a
(r1)
rr
. . . a
(r1)
rn
0 . . . 0 . . . 0
_
_
_
_
_
_
_
_
.
Tuo atveju, kai r = m, nuliniu

eiluciu

matricoje nebus. Toliau, visiskai analogiskai pert-

varkydami paskutiniosio matricos stulpelius gausime
_
_
_
_
_
_
_
b
11
0 . . . 0 . . . 0
0 b
22
0 . . . . . . 0
0 0 b
33
0 . . . 0
. . . . . . . . . . . . . . . . . .
0 . . . . . . b
rr
0 . . . 0
0 . . . . . . 0 . . . 0
_
_
_
_
_
_
_
.
Teoremos i

rodyma

gausime, jeigu ia

ja

eilute

(stulpeli

) padauginsime is 1/b
ii
, i =
1, . . . , r.

Sis algoritmas sudaro prielaidas ne tik nustatyti rinkinio ranga

, bet ir nustatyti, kurie

vektoriai yra nepriklausomi.
Tarkime, kad duotas toks vektoriu

rinkinys:

1
= (2, 1, 1, 0),
2
= (1, 1, 1, 1),
3
= (1, 2, 2, 1),
4
= (0, 3, 3, 2).
Raskime sio vektoriu

rinkinio ranga

, bei nustatykime, kurie vektoriai yra nepriklau-

somi.
Surasykime siuos vektorius eilut emis i

matrica

. Gauname
69
_
_
_
2 1 1 0 (v
1
)
1 1 1 1 (v
2
)
1 2 2 1 (v
3
)
0 3 3 2 (v
4
)
_
_
_
.
Pasirinke

trecia

eilute

generaline, ir atlike

veiksmus v
3
+ v
2
, 2v
3
+ v
1
bei sukeite

trecia

eilute

su pirma

ja gauname matrica

_
_
_
1 2 2 1 (v
3
)
0 3 3 2 (v
2
)
0 0 0 0 (v
1
)
0 0 0 0 (v
4
)
_
_
_
.
Gavome matrica

, kuri turi trapecine

forma

, kurioje dvi nenulin es eilut es. Taigi vektoriu

rinkinio rangas (maksimalus nepriklausomu

vektoriu

skaicius rinkinyje) yra lygus 2. Dar

daugiau, nepriklausomu

vektoriu

pora

sudaro v
1
ir v
3
vektoriai. Atkreipsime skaitytojo
d emesi

, kad nepriklausomu

vektoriu

pora gal ejo b uti ir kita, jei b utume kita seka atlike

veiksmus.
Is paskutiniosios teoremos isplaukia, kad matricos stulpeliu

bei eiluciu

rangai sutampa.
Tod el nat uralu matricos eiluciu

arba stulpeliu

rango neskirti, ir siuos abu rangus vadinti

tiesiog matricos rangu.
4.7 Tiesiniu

lygciu

sistemu

suderinamumo sa

lygos. Kramerio formul e.

Tarkime, kad duota tiesiniu

lygciu

sistema
n

j=1
a
ij
x
j
= b
i
, (i = 1, . . . , m).
Pazym ekime
A =
_
_
_
a
11
a
12
. . . a
1n
a
21
a
22
. . . a
2n
. . . . . . . . . . . .
a
m1
a
m2
. . . a
mn
_
_
_
,
B =
_
_
_
a
11
a
12
. . . a
1n
|b
1
a
21
a
22
. . . a
2n
|b
2
. . . . . . . . . . . . . . .
a
m1
a
m2
. . . a
mn
|b
n
_
_
_
.
70
Matrica A vadinama duotosios lygciu

sistemos matrica, o matrica B vadinama ispl es-

tine lygciu

sistemos matrica.
16 Teorema(Kronekerio - Kapelio) Tiesiniu

lygciu

sistema yra suderinta tada ir tik

tada, kai rangA = rangB.
17 Teorema Tiesiniu

lygciu

sistema apibr ezta, kai rangA =rangB =n ir neapibr ezta,

kai rangA =rangB < n.

Aisku, kad rangA =rangB =n gali b uti tik tuo atveju, kai m n. Bet tuomet t.l.s.
stulpeliai tiesiskai nepriklausomi.

Siuo atveju tarkime priesingai, t.y. egzistuoja bent du
sprendiniai tokie, kad
n

j=1
c
j

j
= ir
n

j=1
d
j

j
= .
Tuomet
n

j=1
_
c
j
d
j
_

j
= O.
Kadangi vektoriu

rinkinys nepriklausomas, tai pastaroji lygyb e galima tik su nuliniais

koecientais. Taigi c
j
= d
j
, (j = 1, . . . , n). Vadinasi sprendinys vienintelis.
I

rodysime antra

ja

teoremos dali

. Tarkime, kad rang B=rangA < n. Taigi, vektoriu

1
, . . . ,
n
rinkinys yra tiesiskai priklausomas (kod el?). Tuomet egzistuoja nenulinis realiu

skaiciu

rinkinys t
1
, . . . , t
n
toks, kad
n

j=1
t
j

j
= O.
Kadangi lygciu

sistemos matricos ir ispl estin es t.l.s. matricos rangai sutampa, tai sistema
turi sprendini

, sakykime l
1
, . . . , l
n
. Tuomet teisinga lygyb e
n

j=1
l
j

j
= .
71
Remdamiesi dviem paskutin emis lygyb emis gauname, kad
n

j=1
_
l
j
+ t
j
_

j
= .
Matome, kad rinkinys (t
1
+l
1
, . . . , t
n
+l
n
) yra kitas sistemos sprendinys. Taigi siuo atveju
rinkinys turi ne vieninteli

sprendini

. Tuo baigiame teoremos i

rodyma

18 Teorema Tiesiniu

homogeniniu

lygciu

sistema turi ne nulini

sprendini

tada ir tik
tada, kai matricos rangas < k, cia k = min(m, n), n stulpeliu

, o m eiluciu

skaicius.

rodyma

paliekame skaitytojui.

Tiesin es homogenin es lygciu

sistemos, kurioje m lygciu

ir n nezinomu

ju

yra erdv es
R
n
tiesinis poerdvis.
Tarkime, kad duota m lygciu

su n nezinomaisiais homogenin e t.l.sistema. Tada, sios

lygties sprendiniai, sudaro erdv es R
n
, poerdvi

, kurio dimensija nr, cia r yra homogenin es

t.l.sistemos matricos A rangas. Aptarsime, kaip rasti sio poerdvio baze

. Sakykime, kad
duota homogenin e t.l.sistema.
_
a
11
x
1
+ a
12
x
2
+ . . . + a
1n
x
n
= 0
, . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
a
m1
x
1
+ a
m2
x
2
+ . . . + a
mn
x
n
= 0.
Pertvarke

sia

sistema

trapecine

gauname
_

_
a
11
x
1
+ a
12
x
2
+ . . . + a
1n
x
n
= b
1
,
a
22
x
2
+ a
23
x
3
+ . . . + a
2n
x
n
= b
2
,
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . ,
a
rr
x
r
+ . . . + a
rn
x
n
= b
r
,
cia a
ii
= 0 (i = 1, . . . r) ir r n.
Spre

sdami sia

sistema

gauname sios sistemos bendra

ji

sprendini

(l

1
, . . . , l

r
, x
r+1
, . . . , x
n
), x
i
R, i = r + 1, . . . , n.
72
Parinke

nezinomu

ju

x
r+1
, . . . , x
n
vietoje skaicius t
i
, i = r + 1, . . . , n, gauname sistemos
atskira

ji

sprendini

. Taigi, siuo atveju t. l. sistema turi begalo daug sprendiniu

.
Homogenin es sistemos atskira

ji

sprendini

galime traktuoti, kaip erdv es R

n
elementa

.
Sudarykime nr atskiru

sios sistemos sprendiniu

, laisvuosius nezinomuosius pasirinkdami

tokiu b udu:
x
1
r+1
= 1, x
1
r+2
= 0 . . . x
1
n
= 0,
x
2
r+1
= 0, x
2
r+2
= 1 . . . x
2
n
= 0,
x
3
r+1
= 0, x
3
r+2
= 0, x
3
r+3
= 1, . . . x
3
n
= 0,
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
x
n
r+1
= 0, x
n
r+2
= 0, x
n
r+3
= 1, . . . x
3
n
= 1.
Gausime tokius atskiruosius sprendinius:
_
x
1
1
(1, 0, . . . , 0), x
1
2
(1, 0, . . . , 0), x
1
3
(1, 0, . . . , 0), . . . , x
1
r
(1, 0, . . . , 0), 1, 0, . . . , 0
_
_
x
2
1
(0, 1, . . . , 0), x
2
2
(0, 1, . . . , 0), x
2
3
(0, 1, . . . , 0), . . . , x
2
r
(0, 1, . . . , 0), 0, 1, . . . , 0
_
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
_
x
nr
1
(1, 0, . . . , 0), x
nr
2
(0, 0, . . . , 1), x
nr
3
(0, 0, . . . , 1), . . . , x
nr
r
(0, 0, . . . , 1), 0, 0, . . . , 1
_
.
Pasirodo, kad sie vektoriai sudaro homogenin es t.l. sistemos sprendiniu

generuoto poerdvio
V baze

. Taigi, kiekviena

sios sistemos sprendini

galima isreiksti siu

sprendiniu

tiesiniu
dariniu.
Tarkime, kad turime tiesiniu

lygciu

sistema

i=1
a
ji
x
i
= b
j
; (j = 1, . . . , n),
73
kurios matricos determinantas nelygus nuliui. Pasteb esime, kad pastara

ja

lygciu

sistema

galime uzrasyti matricine forma taip:

AX = , X =
_
_
x
1
. . .
x
n
_
_
, =
_
_
b
1
. . .
b
n
_
_
. (4)
Kadangi matricos determinantas nelygus nuliui, tai egzistuoja sios matricos atvirkstin e
A
1
. (4) lygyb es abi puses padaugine

is kair es is atvirkstin es matricos gauname,

_
_
x
1
. . .
x
n
_
_
= A
1
_
_
b
1
. . .
b
n
_
_
.
Beje, jei zinome matricos A atvirkstine

m tai randame ir t.l.s. sprendini

.
Paskutinioji t.l.s. sprendinio uzrasymo forma vadinama- tiesin es lygciu

sistemos
sprendimu atvirkstin es matricos metodu.
Antra vertus,
A
1
_
_
b
1
. . .
b
n
_
_
=
1
|A|
_
_
_
A
11
A
21
. . . A
n1
A
12
A
22
. . . A
n2
. . . . . . . . . . . .
A
1n
A
2n
. . . A
nn
_
_
_
_
_
b
1
. . .
b
n
_
_
=
1
|A|
_
_
_
_
n

j=1
A
j1
b
j
. . .
n

j=1
A
jn
b
j
_
_
_
_
=
_
_
x
1
. . .
x
n
_
_
.
Is paskutiniosios lygyb es isplaukia, kad
x
k
=
1
|A|
n

j=1
A
jk
b
j
=:
|A
k
|
|A|
, k = 1, . . . , n. (5)
Apibendrindami pasteb esime, kad k asis nezinomasis yra lygus t.l.sistemos matricos,
kurios kasis koecientu

stulpelis pakeistas laisvu

ju

nariu

stulpeliu, determinanto (kuri

pazym ejome simboliu A

k
) ir tiesiniu

lygciu

sistemos matricos determinanto, santykiui,

k = 1, . . . , n. (5) formul es yra vadinamos Kramerio formul emis lygciu

sistemai spre

sti.
74
Ir pabaigai pasteb esime, kad homogenin e t.l.s. turi nenulini

sprendini

tada ir tik
tada, kai jos matricos determinantas yra lygus nuliui.

Sios pastabos i

rodyma

paliekame
skaitytojui.
Isspre

skime lygciu

sistema

_
x
1
+ 2x
2
+ 3x
3
= 2,
2x
1
+ x
2
3x
3
= 5,
3x
1
+ 4x
2
+ 2x
3
= 1,
naudodami Kramerio formules.

Sios t.l.sistemos matricos determinantas

|A| =

1 2 3
2 1 3
3 4 2

= 2 18 + 24 (9 + 8 12) = 3.
Toliau
A
1
=

2 2 3
5 1 3
1 4 2

= 3, A
2
=

1 2 3
2 5 3
3 1 2

= 0, A
3
=

1 2 2
2 1 5
3 4 1

= 3.
Tad gauname, kad x
1
= 1, x
2
= 0, x
3
= 1.
4.8 Matricin es algebros taikymai. Leontjevo modelis
Laikysime, kad gamybine

sistema

sudaro n ukio subjektu

, kuriuos pazym ekime sim-

boliais U
1
, . . . , U
n
. Kiekvienas is siu

subjektu

gamina kokia

nors viena

produkcijos r usi

,
P
j
; (j = 1, . . . , n). Gaminamos produkcijos kiekius pazym ekime x
1
, . . . , x
n
atitinkamai.
Tada vektoriu

=
_
_
_
x
1
x
2
. . .
x
n
_
_
_
, vadinsime gamybos plano vektoriumi.
Papildomai tarkime, kad gamybos technologija yra tokia, kad dalis gaminamos produk-
cijos yra sunaudojama vietin ems reikm ems. Tarkime, kad sie sunaudojami kiekiai yra
y
1
, y
2
, . . . , y
n
atitinkamai. Tada
=
_
_
_
y
1
y
2
. . .
y
n
_
_
_
, vadinsime produkcijos sanaudu

vektoriumi.
75
Skirtuma

= vadinsime grynosios produkcijos vektoriumi, t.y.

=
_
_
_
x
1
y
1
x
2
y
2
. . .
x
n
y
n
_
_
_
.
Tarkime, kad min etosios produkcijos poreikiai yra tokie c
1
, . . . , c
n
. Tada
=
_
_
_
c
1
c
2
. . .
c
n
_
_
_
, vadinsime paklausos vektoriumi.
Atsakykime, i

toki

klausima

: kada ekonomin e sistema yra subalansuota, t.y. kada grynosios

produkcijos kiekiai sutampa su paklausa? Kitaip tariant, kada = ?
Tarkime, kad produkcijos P
i
vienetui pagaminti, kuris naudojamas ekonomin es siste-
mos vidaus poreikiams, yra sunaudojama visos produkcijos P
j
dalis a
ij
cia i, j = 1, . . . , n.
Skaiciai a
ij
yra vadinami technologiniais koecientais, o matrica
A =
_
_
_
a
11
a
12
. . . a
1n
a
21
a
22
. . . a
2n
. . . . . . . . . . . .
a
n1
a
n2
. . . a
nn
_
_
_
,
vadinama technologine matrica. Taigi, norint kad gamyba fukcionuotu

, vietin ems reik-

m ems reikia pagaminti tokius produkcijos kiekius:
= A.
Tada grynosios produkcijos vektoriu

galime isreiksti taip:

= = A.
Prisiminkime, kad = E
n
. Tada A = E
n
A =
_
E
n
A
_
. Taigi, balanso lygti

= galime perrasyti taip

_
E
n
A
_
= .
76
Bet paskutinioji lygyb e reiskia tokia

lygciu

sistema

:
_

_
(1 a
11
)x
1
a
12
x
2
. . . a
1n
x
n
= c
1
,
a
21
x
1
+ (1 a
22
)x
2
. . . a
2n
x
n
= c
2
,
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . ,
a
n1
x
1
a
n2
x
2
. . . + (1 a
nn
)x
n
= c
n
.
Galime padaryti tokia

isvada

: norint sudaryti subalansuota

ekonomin es sistemos gamy-

bin es veiklos plana

, reikia isspre

sti paskutinia

ja

lygciu

sistema

. Pastarosios sistemos
sprendinys ir gal etu

b uti laikomas planu = (x

1
, . . . , x
n
), jeigu visos sprendinio kompo-
nent es x
j
, (j = 1, . . . , n) yra neneigiamos. Neigiamos komponent es tur edamos matematine

prasme

, sia savybe nepasizymi ekonomikoje. Tad planas turi b uti ne tik lygties
_
E
n

A
_
= sprendiniu, bet ir visos sprendinio komponent es turi b uti neneigiamos. Apiben-
drinkime tai. Sakysime, kad ekonomin e sistema, su technologine matrica A yra produktyvi,
jeigu balanso lygtis
_
E
n
A
_
= turi sprendini

, kurio visos komponent es neneigiamos,

koks beb utu

produkcijos paklausos vektorius . Mes zinome, kad b utina ir pakankama bal-

anso lygties sprendinio egzistavimo sa

lyga yra tokia: balanso lygties matrica yra reguliari.

Yra zinoma, kad
19 Teorema ekonomin e sistema, kurios technologin e matrica A, yra produktyvi tada
ir tik tada, kai atvirkstin e matrica
_
E
n
A
_
1
egzistuoja ir visi sios matricos elementai
yra teigiami.
Ekonomin es sistemos produktyvumo paieskos uzdavinys yra vadinamas Leontjevo
modeliu.
Uzdaviniai
1. Raskite vektoriu

3 5, kai
a) = (1, 2, 0, 4, 5), = (2, 1, 1, 4, 1);
b) =
_
_
_
1
0
2
3
_
_
_
, =
_
_
_
2
4
1
7
_
_
_
.
77
2. Raskite vektoriu

, jeigu 2 5 = 3 ir
=
_
_
_
1
2
4
8
_
_
_
, =
_
_
_
2
1
5
10
_
_
_
.
3. Nustatykite ar duotieji vektoriu

rinkiniai tiesiskai priklausomi:

a)
1
= (2, 2, 1),
2
= (4, 3, 2),
3
= (3, 1, 2);
b)
1
=
_
_
_
3
4
2
1
_
_
_
,
2
=
_
_
_
2
1
1
4
_
_
_
,
3
=
_
_
_
0
1
2
3
_
_
_
,
4
=
_
_
_
2
0
1
1
_
_
_
.
c)
1
= (3, 4, 2),
2
= (2, 1, 1),
3
= (4, 1, 1),
4
= (2, 0, 1).
4. Nustatykite ar vektoriu

rinkiniai:
a)
1
= (3, 1, 0),
2
= (4, 5, 2),
3
= (1, 4, 2);
b)
1
= (3, 2, 1, 4),
2
= (2, 1, 2, 0),
3
= (1, 0, 0, 0),
4
= (2, 3, 0, 0);
c)
1
=
_
_
2
3
1
_
_
,
2
=
_
_
2
1
4
_
_
,
3
=
_
_
1
3
4
_
_
yra baz es atitinkamose erdv ese. Jei nurodyti rinkiniai yra baz es, tai raskite vektoriu

a) = (2, 3, 4), b) = (1, 2, 3, 4), c)

T
koordinates atitinkamose baz ese.
5. Raskite pateiktu

ju

vektoriu

rinkiniu

rangus:
a)
1
= (1, 1),
2
= (6, 7),
3
= (3, 2),
4
= (0, 1);
78
b)
1
= (4, 1, 2),
2
= (2, 3, 4),
3
= (1, 1, 1),
4
= (2, 0, 0);
c)
1
=
_
_
_
4
7
1
1
_
_
_

2
=
_
_
_
1
2
3
4
_
_
_

3
=
_
_
_
3
5
2
3
_
_
_

4
=
_
_
_
1
1
8
11
_
_
_
.
6. Raskite duotu

ju

matricu

rangus:
_
_
_
1 1 1 3
1 1 3 1
1 3 1 1
3 1 1 1
_
_
_
,
_
_
_
1 1 1 1
2 1 1 1
2 2 1 1
2 2 2 1
_
_
_
.
7. Ar priklauso matricos rangas nuo parametro a reiksm es?
_
_
1 a a 1 0 1
1 a 1 a + 2 3
9 4 5 0
_
_
.
8. Naudodami modikuota

Gauso (matricini

) metoda

isspre

skite tiesiniu

lygciu

sis-
temas, pateiktas matriciniu b udu:
a)
_
_
_
2 2 2 3 |4
3 1 1 2 |1
4 2 5 1 |2
3 0 0 2 |1
_
_
_
;
b)
_
_
_
3 1 0 |2
4 0 1 |2
1 2 1 |1
1 0 2 |1
_
_
_
.
9. Naudodamiesi Kramerio metoda

, o po to atvirkstin es matricos metoda

, apskaiciuo-
kite:
a)
_
4x + 2y z = 5,
x 3y + 8z = 0,
5x 13y + 26z = 2;
b)
_
4x + y 3z = 2,
3y + 5z = 6,
7x + 4y 9z = 1;
c)
_

_
4x + 2y z + t = 7,
2x y + 8z 1 = 0,
5x + 13y + 2z 4t = 4,
x + y + 3z + t = 1.
79
10. Kokios turi b uti parametru

m, n reiksm es, kad sistema

_
x my 2z = 5,
3x + y + z = n,
4x + 7y 5z = 1,
tur etu

a) vieninteli

sprendini

, b) netur etu

sprendiniu

, c) tur etu

begalo daug sprendiniu

?
11. Tarkime, kad ekonomine

sistema

sudaro du gamintojai. Ju

produkcijos paklausos
vektorius ir technologin e matrica, atitinkamai, yra tokie
a) =
_
12
8
_
,
_
0.5 0.25
0.75 1
_
;
b) =
_
125
200
_
,
_
0.2 0.25
0.6 0.4
_
.
Ar egzistuoja gamybos optimalus planas?
12. Tarkime, kad ekonomin es sistemos gamintoju

technologin es matricos yra tokios:

a)
_
_
0.5 0 0.5
0.5 0 0.25
0 0.5 0.5
_
_
, b)
_
_
_
0.5 0 0.5 1
0.5 0 0.25 0.4
1 0 0.5 0.5
1 0 1 0
_
_
_
.
Nustatykite, ar sios ekonomin es sistemos yra produktyvios.
80