You are on page 1of 38

inteleqti da inteleqtis Sefaseba

10
ra aris Sefaseba
• Sefasebis istoria
• formaluri Sefasebis
ZiriTadi niSnebi

inteleqtis Sefaseba
• inteleqtis testebis
istoriuli safuZvlebi
• IQ testebi
fsiqologia XXi saukeneSi:
Sefaseba internebtiT

inteleqtis Teoriebi
• inteleqtis fsiqomet-
riuli Teoria
• sternbergis inteleqtis
triarqiuli Teoria
• gardneris mravlobiTi
inteleqti da emociuri
inteleqti
inteleqtis politika
• jgufuri Sedarebebis
istoria
• memkvidreobiToba da IQ
• garemo da IQ
• kultura da IQ testebis
validoba
SemoqmedebiToba
• kreatulobis Sefaseba
da kavSiri inteleqtTan
• gansakuTrebuli
kreatuloba da
SeSliloba
Sefaseba da sazogadoeba
sakvanZo sakiTxebi
• ZiriTadi cnebebi 359
a dre, naklebad rTul droSi, imi-
saTvis, rom xeloba geswavlaT
da saqmianoba dagewyoT, ucvleli
gza Segirdidan ostatamde unda gagevloT. Tqven
bunebrivi procesis Sedegad gaxdebodiT sando
dizaineri, Tqven SeiZleba testis Sesruleba
dagavalon.
imis dadgenis mizniT, Tu zustad ras moiTxo-
ven damqiraveblebi da profesiuli organiza-
ciebi TavianTi TanamSromlebisa da wevrebisgan
xelosani da ar dagWirdebodaT nerviuloba da, sxvaTa Soris, imis dasadgenad, Tu ra saxis
imis gamo, rom gamxdariyaviT `serTificirebuli~ samuSaos Seveferebi me yvelaze metad, ocda-
da ori nomeri fanqriT SemogexazaT pasuxebi TerTmeti samsaxurebrivi Tu praqtikuli testi
`WeSmaritia~ an `mcdaria~ fsiqologiuri tes- gaviare. testebis klasifikacia metad mraval-
tis punqtze _ `me upiratesobas vaniWeb maRal ferovani iyo _ barmenebisaTvis, safosto manqanis
qalebs~. ara, mWedeli imitom iyo mWedeli, rom meqanikosebisaTvis, radiodiqtorebisaTvis, samog-
ubralod mWedeli iyo; meduqne vaWrobda, Tvle- zauro agentebisaTvis, geologebisaTvis, sagareo
bis ostati ki Tvlebs Wedavda. dRevandel, uwyebaTa moxeleTaTvis da federaluri gamoZi-
superracionalur da postindustriul samya- ebis biuros agentebisaTvis.
roSi Cven ricxvebs ufro vendobiT, vidre gamoc- Cemi Sedegebi yovelTvis ar iyo damaimedebeli.
dilebas, amitom nebismier Semosavlian sferoSi me Tavi gavarTvi mxolod sam tests.
muSaobisaTvis _ iqneba es iuristi Tu interieris
Tavi 10 / inteleqti da inteleqtis Sefaseba

nawarmoebSi, `Tqven aRarasodes mouvliT umetes skolebSi maswavleblebi da administra-


ZaRlebs am qalaqSi~, eseisti henri alfordi torebi Tqveni cxovrebis adreul periodSi
(Henry Alford, 1993) zogierT im testsa da gamocdas cdiloben Tqveni inteleqtis gazomvas. yvelaze
aRwers, romelic man Semosavliani samsaxuris xSirad mizani imis gansazRvraa, Tu saklaso
Zebnisas gaiara. nebismierisaTvis, visac didi davalebebi ramdenad Seesabameba moswavleebis
gza gauvlia samsaxuris ZiebaSi, misTvis kargad inteleqtualur SesaZleblobebs, rac maT
nacnobi iqneba alfordis mier aRwerili iumo- garkveul moTxovnebs uyenebs, Tumca, rogorc
ristuli SemTxvevebi. damqiraveblebi TiToeuli Tqven, albaT, ukve SeniSneT, adamianis cxovrebaze
kandidatis `SesaZleblobis~ gansasazRvrad inteleqtis testirebis gavlena saklaso oTaxis
sxvadasxva tests iyeneben. zogjer Zalian Znelia farglebs scildeba.
testsa da samuSaos Soris kavSiris danaxva, am TavSi inteleqtis Sefasebis safuZvlebsa
Tumca, TiTqmis yovelTvis arseboben eqspertebi, da gamoyenebas SeviswavliT. mimovixilavT im
romlebic arwmuneben kompanias, rom testi zomavs wvlils, romelic fsiqologebma inteleqtis
relevantur gansxvavebebs kandidatebs Soris. sferoSi individualuri gansxvavebebis gagebaSi
Tu Tqven aSS-Si gaizardeT, savaraudoa, rom Seitanes. aseve, vimsjelebT azrTa im sxvada-
Tqveni `SesaZleblobebi~ bevrad ufro adre sxvaobaze, romelic aucileblad aRmocendeba,
gazomiliyo, vidre samsaxurs daiwyebdiT _ rodesac adamianebi am gansxvavebebis axsnas
360
iwyeben. Cveni yuradRebis centrSi iqneba, Tu
rogor muSaobs inteleqtis testebi, ra xdis
nebismier tests vargisad da ratom aris, rom
isini yovelTvis ar asruleben im saqmes,
romlisTvisac arian gankuTvnilni. dabolos,
davasrulebT piradi CanaweriT, romelSic
ganvixilavT fsiqologiuri Sefasebis rols
sazogadoebaSi.
Cvens fsiqologiuri Sefasebis zogadi gamo-
yenebis mokle mimoxilviT daviwyebT.

ra aris Sefaseba

fsiqologiuri Sefaseba gulisxmobs indi-


vidTa unarebis, qcevebisa da pirovnuli
maxasiaTeblebis Sesafaseblad zustad dadge-
nili procedurebis gamoyenebas. fsiqologiuri testebi saxelmwifo samoqalaqo samsaxurSi
Sefaseba xSirad ganixileba, rogorc indivi- daqiravebuli moxeleebis kompetenturobis
dualuri gansxvavebebis gazomva, radgan Sefa- gamosavlenad gamoiyeneboda iseT sferoebSi,
sebaTa umravlesoba adgens, Tu riTi gansxvav- rogoricaa iurisprudencia, samxedro saqme,
deba, an emsgavseba individi sxvebs mocemuli agronomia (an sasoflo-sameurneo saqme) da
niSnis mixedviT. fsiqologiuri testirebis geografia. mingis dinastiis periodSi (Cv. w.
ZiriTadi maxasiaTeblebis detalur ganxilvamde aR-iT 1368-1664ww.) saxelmwifo moxeleebis SerCeva
mokled mimovixiloT Sefasebis istoria. es samsafexuriani obieqturi SerCevis proceduraSi
istoriuli eqskursi dagexmarebaT, gaigoT miRebuli Sdegebis safuZvelze xdeboda. pirvel
Sefasebis rogorc sargebeli, ise SezRudvebi; etapze gamocdebi adgilobriv doneze tardeboda.
aseve, xels SegiwyobT, SeafasoT am sakiTxis im adamianebis 4%, romlebic warmatebiT abareb-
irgvliv arsebuli zogierTi dava. dnen gamocdebs, gamocdis meore etapze gadadiod-
nen, anu cxra dRisa da Ramis ganmavlobaSi
werdnen narkvevebs klasikur nawarmoebebze.
Sefasebis istoria mxolod 5%-s imaTgan, vinc abarebda am gamocdas,
ufleba eZleoda, gasuliyo testirebis saboloo
SefasebisTvis gankuTvnili formaluri etapze, romelic qveynis dedaqalaqSi tardeboda.
testebisa da meTodikebis ganviTareba SedarebiT
1800-iani wlebis dasawyisSi CineTSi arsebu-
axali saqmea dasavlur fsiqologiaSi, romelic
li SerCevis proceduras britaneli diploma-
farTo asparezze mxolod 1990-iani wlebis tebi da misionerebi akvirdebodnen da aRwerdnen.
dasawyisSi gamovida. Tumca, didi xniT adre,
Zalian male britaneTSi, mogvianebiT ki ameri-
vidre dasavluri fsiqologia daiwyebda adamian-
kaSi, saxelmwifi samoqalaqo samsaxuris per-
Ta Sesafasebeli testebis gamogonebas, Sefasebis sonalis SerCevisaTvis danergil iqna Cinuri
ra aris Sefaseba

meTodebi ukve arsebobda antikur CineTSi.


sistemis modificirebuli versiebi (Wiggins,1973).
faqtobrivad, CineTSi 4000 wlis win gamoiye-
inteleqtis testirebis ganviTarebis istoria-
neboda sakmaod daxvewili programa saxelmwifo Si erT-erTi mTavari adgili uWiravs inglisel
samoqalaqo samsaxurSi misaRebi moxeleebis
testirebisaTvis. saxelmwifo moxeleebs Tavian-
fsiqologiuri Sefaseba (Psychological assessment)
Ti kompetenturobis gamovlena yovel mesame
_ individTa unarebis, qcevisa da pirovnuli
wels moeTxovebodaT zepir gamocdaze. ori
maxasiaTeblebis Sesafasebelad arsebuli gan-
aTasi wlis Semdeg, hanis dinastiis dros, weriTi sazRvruli procedurebi. 361
aristokrats, ser frensis galtons (Sir Francis memkvidreobiTia, xolo aRzrdas minimaluri
Galton). misi wigni `geniosobis memkvidreobiToba~ gavlena aqvs inteleqtze. misi azriT, inteleqti
1869 wels gamoqveynda, romelmac mniSvnelovani darviniseul saxeobaTa SeguebasTan da, garkveul-
gavlena moaxdina testirebis meTodebis, wilad, moralur RirebulebebTan aris dakavSi-
Teoriebisa da praqtikis Semdgom ganviTarebaze. rebuli. galtoni cdilobda sazogadoebrivi
galtoni, romelic Carlz darvinis naTesavi politika genetikurad `uaresi~ (inferioruli)
iyo, adamianis qcevis Seswavlisas misi evoluci- da `saukeTeso~ (superioruli) adamianis cnebaze
is Teoriis gamoyenebas cdilobda. mas aintere- daefuZnebina. man Camoayaliba evgenikuri moZ-
sebda, Tu rogor da ratom gansxvavdebian raoba, romelic, evoluciuri Teoriis gamoye-
adamianebi erTmaneTisagan maTTvis damaxasiaTe- nebiT, adamianTa modgmis gaumjobesebas uWerda
beli unarebis mixedviT; agreTve, akvirvebda mxars da dadebiTad iyo ganwyobili biolo-
is, rom zogierTi adamiani niWieri da warmate- giurad superioruli adamianebis gamravlebisa
buli iyo, rogorc TviTon, xolo zogierTi ki da inferioruli adamianebis mxridan STamomav-
_ ara. lobaze uaris Tqmisadmi. galtoni werda: `arse-
galtoni iyo pirveli, romelmac wamoayena bobs mosazreba, xSir SemTxvevaSi sakmaod
oTxi mniSvnelovani idea inteleqtis Sefasebis usafuZvlo, inferioruli rasis TandaTanobiT
Sesaxeb. pirvelis mixedviT inteleqtis mixedviT gadaSendebis ideis gaumarTleblobis Sesaxeb~
gansxvaveba raodenobrivia da inteleqtis (Galton, 1883/1907, gv. 200).
xarisxis terminebiT aRiwereba. sxva sityvebiT es sakamaTo mosazrebebi mogvianebiT im
rom vTqvaT, maT Soris gansxvavebis dasafiqsireb- adamianebmac gamoTqves, romlebic Tvlidnen,
lad raodenobrivi mniSvnelobebi SeiZleba rom inteleqtualuri (superioruli) rasa
mieniWos adamianebis inteleqtis doneebs. meore, naklebad inteleqtualebis (inferiorebis) xarj-
adamianebs Soris inteleqtis mixedviT gansxva- ze unda gamravldes. am ideebis damcvelTa Soris
vebebi zaris formis mruds, anu normalur iyvnen amerikeli fsiqologebi godardi (Goddard)
ganawilebas qmnis. zaris formis mrudze adamian- da termeni (Terman), romelTa Teoriebsac
Ta umravlesobis maCvenebeli ganawilebis Sua mogvianebiT ganvixilavT. aseve, visaubrebT
nawilSi grovdeba da mxolod mcire nawilia nacisti diqtatoris, adolf hitleris Teoriis
moTavsebuli ganawilebis ukidures _ geniosobis Sesaxebac. garda amisa, am TavSi vnaxavT, rom es
da mentaluri deficitis aRmniSvnel _ werti- elitaruli ideebi dResac aqtualuria.
lebTan axlos (zaris formis mruds mogvianebiT ser frensis galtonma safuZveli Cauyara
davubrundebiT). mesame, inteleqtis, anu goneb- inteleqtis Tanamedrove Sefasebas. axla ganvi-
Tavi 10 / inteleqti da inteleqtis Sefaseba

rivi unarebis gazomva SesaZlebelia obieqturi xiloT formaluri SefasebisaTvis damaxasia-


testebiT, romelTa TiToeul kiTxvas mxolod Tebeli Taviseburebebi.
erTi swori pasuxi aqvs. meoTxe, testis ori
jgufis maCveneblebs Soris arsebuli mimarTebis
zustad gansazRvra SeiZleba statistikuri formaluri Sefasebis
proceduriT, romelsac galtonma korelacia ZiriTadi niSnebi
uwoda da romelic dResdReobiT korelaciis
formaluri Sefasebis procedura, romelic
saxeliTaa cnobili.
gulisxmobs individebis klasifikacias, an maT
samwuxarod, galtonis mravali idea mniSvne-
SerCevas, sam moTxovnas unda akmayofilebdes.
lovani kamaTis sagnad iqca. magaliTad, mas
Sefasebis instrumenti unda iyos (1) sando, (2)
miaCnda, rom geniosoba memkvidreobiT gadaece-
validuri da (3) standartizirebuli. Tu
moda. misi azriT, talanti, an `sidiade~
Sefasebis instrumenti am moTxovnebs ar akma-
formaluri Sefaseba (Formal assessment) _ sis- yofilebs, maSin miRebuli Sedegebi sando ar
tematuri procedurebi da gazomvebi, romelic iqneba. miuxedavad imisa, rom winamdebare Tavi
gavarjiSebuli profesionalebis mier gamoiyene-
inteleqtis Sefasebas Seexeba, formaluri
ba individebis funqcionirebis, unarebis, qce-
vebis (Cvevebis) an fsiqikuri mdgomareobis Sesas- Sefasebis qvemoT aRwerili procedura yvela
saxis fsiqologiuri testirebis dros gamoi-
362
wavlad.
rom aranairi urTierTkavSiri ar arsebobs
pirveli da meore testirebis maCveneblebs
Soris. aseT SemTxvevaSi, Tu cdis pirma
pirvelad umaRlesi qulebi miiRo, meored
SeiZleba sruliad gansxvavebuli Sedegi aCvenos.
korelaciis koeficientis zrdasTan (idealur
+1.00-Tan miaxloebasTan) erTad testis sandoobac
izrdeba.
sandoobis Sefasebis kidev ori gza arsebobs.
pirveli, erTi da imave testis nacvlad cdis
pirs testis urTierTSemcvlel, paralelur
formebs aZleven. paraleluri formebis gamoye-
neba amcirebs amocanebis damaxsovrebis gavlenis
SesaZleblobasa da individis survils, Tanamim-
devruli Candes erTi testidan meoreze gadas-
vlisas. sandoobis meore sazomi Sinagani SeTan-
yeneba. imisaTvis, rom am principebis farTo xmebulobaa, romelic erTi da igive testis
gamoyeneba gasagebi gaxdes, ganvixilavT magali- pasuxebis Sesabamisobas gulisxmobs. magaliTad,
Tebs rogorc inteleqtis testirebidan, ise _ SegviZlia erTmaneTs SevadaroT luwi da kenti
fsiqologiuri Sefasebis sxva sferoebidan. davalebebis Sesrulebis Sedegad miRebuli
qulebi. sando testis TiToeuli nawilisaTvis
erTnairi qulebi miiReba. am SemTxvevaSi SeiZ-
sandooba
leba iTqvas, rom testi Sinagani SeTanxmebulo-
sandooba gviCvenebs, esa Tu is Sefasebis bis maRali doniT xasiTdeba, rac SuaSi gax-
instrumenti ramdenad iZleva sando monacemebs. leCvis sandoobis meTodiT miiRweva.
Tu diliT abazanaSi samjer aiwonebiT da umetes SemTxvevaSi sando unda iyos ara
sasawori samjerve sxvadasxva Sedegs giCvenebT, marto TavisdaTavad sazomi instrumenti, aramed
ifiqrebT, rom is ar muSaobs. Tqven SegiZliaT am instrumentis gamoyenebis meTodebic. davuSvaT,
TqvaT, rom is ar aris sando, vinaidan ver
iRebT myar maCvenebels; Tu awonvebs Soris
sandooba (Reliability) _ xarisxi, romelic uzrun-
kargad danayrdebiT, maSin, bunebrivia, aRar
velyofs erTnair qulebs testis nebismier dros
geqnebaT molodini imisa, rom saswori erTsa
gamoyenebisas, instrumentis mier qulebis sta-
da imave wonas aCvenebs. gazomvis meTodebi bilurobas an konsistenturobas.
mxolod im SemTxvevaSi SeiZleba CaiTvalos
test-retestuli sandooba (Test-retest reliability) _
sandod an arasandod, Tu ucvleli darCeba erTi da igive cdis pirze erTi da igive tes-
gasazomi sidide. tis sxvadasxva dros Catarebis Sedegad miRebul
testis sandoobis dasadgenad aucilebelia qulebs Soris arsebuli korelaciis sazomi.
test-retestuli sandoobis gansazRvra. es aris paraleluri formebi (Parallel forms) _ testis
korelacia zoma, romelic arsebobs erTsa da sxvadasxva versiis gamoyeneba testis sandoobis
imave cdis pirze, erTi da igive testis sxvadasxva Sesafaseblad; formebis Secvla amcirebs
dros Catarebis Sedegad miRebul maCveneblebs pirdapiri gamoyenebis, damaxsovrebis efeqts
ra aris Sefaseba

an individis survils, gamoavlinos konsisten-


Soris. sruliad sando testis korelaciis
turoba erTi da igive amocanis mimarT.
koeficientia +1.00, rac niSnavs imas, rom orive
Sinagani SeTanxmebuloba (Internal consistency) _
SemTxvevaSi erTnair maCveneblebs viRebT. Tu
sandoobis sazomi. testis sxvadasxva nawilebis,
cdis pirebma pirveli testirebisas miiRes rogoricaa kenti da luwi punqtebi, Sesru-
yvelaze maRali, an dabali qulebi, maSin igives lebaSi miRebuli qulebis msgavsebis xarisxi.
miiReben meore testirebis Sedegadac. sruliad SuaSi gaxleCvis sandooba (Split-half consistency)
arasando testis maCveneblebs Soris korelaciis _ testis ekvivalenturi naxevrebis SesrulebaSi
koeficienti 0.00-is tolia, rac niSnavs imas, miRebuli qulebis Sedareba.
363
doba asaxavs testis mier im qcevebisa Tu
Sedegebis zusti prognozirebis SesaZleblobas,
romelic dakavSirebulia testis mizanTan, an
mis formasTan. arsebobs validobis sami Ziri-
Tadi tipi: TvalsaCino validoba, validoba
kriteriumis mixedviT da konstruqtuli va-
lidoba.
validobis pirveli tipi testis Sinaarss
eyrdnoba. Tu testis amocanebi uSualod ukav-
Sirdeba interesis sagans, maSin tests gaaCnia
TvalsaCino validoba. aseT testebSi Zalian
pirdapir da martivad aris mocemuli is kiTxvebi,
mkvlevrebs saklaso oTaxSi bavSvebis dakvirveba romlebic maT Semqmnelebs ainteresebdaT.
magaliTad, ramdenad aRelvebuli xarT? xarT
surdaT maTi agresiuli TamaSis donis Sesa-
faseblad. amisaTvis maT SeiZleba SeeqmnaT Tu ara kreatuli? adamianisgan, romelic
kodirebuli sqema, romelic saTanado gansxva- testirebaSi monawileobs, elian, rom is Zalze
zustad da patiosnad upasuxebs testSi dasmul
vebis dadgenis saSualebas miscemda. es sqema
maSin iqneboda sando, Tu igive bavSvebze sxvebi SekiTxvebs. samwuxarod, TvalsaCino validoba
awarmoebdnen dakvirvebas da igive Sefasebas xSirad ar aris sakmarisi zusti gazomvisTvis.
pirveli rigSi, adamianebi SeiZleba arazustad
miscemdnen. swored amitom aucilebelia im
adamianebis momzadeba, romelTac SemdgomSi aRiqvamdnen sakuTar Tavs, an SeiZleba ar icodnen,
fsiqologiuri Sefasebis ganxorcieleba mou- sxvebTan Sedarebisas rogor Seafason sakuTari
Tavi. meore, rodesac testi sakmaod zustad
wevT. isini aucileblad unda flobdnen saTana-
do formiT gansxvavebis dadgenis sistemebis zomavs ama Tu im maxasiaTebels, is Semsru-
gamoyenebis unarebs. leblebs maTTvis sasurveli STabeWdilebis
moxdenis saSualebas aZlevs. ganvixiloT
fsiqikuri problemebis mqone hospitalizi-
validoba rebuli pacientebis klasikuri SemTxveva, romel-
testis validoba aris is, Tu ra xarisxiT Tac ar surdaT klinikis nacnobi, mowesrigebuli
zomavs testi imas, risi gazomvac surs eqsperts. garemodan wasvla.
inteleqtis validuri testi zomavs am maxasiaTe-
Tavi 10 / inteleqti da inteleqtis Sefaseba

bels da Sesrulebis winaswarmetyvelebis saidan


saSualebas iZleva im situaciebSi, romelSic
mniSvnelovan rols inteleqti asrulebs. krea- viciT
tulobis validuri sazomiT miRebuli qulebi
pacientebi manipulireben
realur kreatulobas gviCvenebs da ara xatvis
fsiqiatrebis SefasebebiT
unars an guneba-ganwyobilebas. zogadad, vali-
fsiqiatriuli klinikis personali
SizofreniiT didi xnis ganmavlobaSi
validoba (Validity) – gviCvenebs, Tu ramdenad daavadebul pacientebs ekiTxeboda,
zomavs testi imas, ris gasazomadac iyo mi-
ramdenad mZime iyo maTi mdgomareoba.
wodebuli.
rodesac maT ekiTxebodnen, iyvnen Tu ara
TvalsaCino validoba (Face validity) _ xarisxi,
isini imdenad kargad, rom saerTo palataSi
Tu ramdenad aris testis amocanebi uSualod
gadaeyvanaT, pacientebi, ZiriTadad,
dakavSirebuli gasazom cvladTan
dadebiT Sefasebas iZleodnen. Tumca,
validoba kriteriumis mixedviT (Criterion valigity)
rodesac interviu stacionaridan
_ xarisxi, Tu ramdenad Seesabameba gansazRv-
ruli kriteriumis mixedviT miRebuli testis gawerisTvis mzaobis Sefasebas isaxavda
Sedegebi Sesafasebeli maxasiaTeblis zogierT miznad, maSin maTi pasuxi uaryofiTi iyo,
364 sxva kriteriums.
gvecodineba, kidev romel kriteriumebTan ko-
vinaidan maT ar surdaT wasvla. im
relirebs an ar korelirebs mocemuli testi,
fsiqiatrebma, romlebic pacientebis
maSin raime axlis danaxvas SevZlebT kriteri-
intervius Sedegebs ajamebdnen, araferi
umebSi, maTi agebis koncefciebsa Tu adamianis
icodnen intervius miznis eqsperimentuli
qcevis sirTuleSi. vTqvaT, qmniT tests samedi-
variaciis Sesaxeb, amitom im pacientebis
cino fakultetis studentebis stresTan gam-
mdgomareobas ufro mZimed afasebdnen,
klavebis unaris gasazomad; Semdeg aRmoaCenT,
romlebic ufro negatiur Sefasebas
rom am testSi miRebuli qulebi korelirebs
iZleodnen da amiT maT stacionaridan
studentebis mier mecadineobis procesSi war-
gaSvebaze uars ambobdnen. amrigad,
moqmnili stresuli situaciebis daZlevis un-
pacientebma Sefasebis sasurveli Sedegi
arTan. amasTan, varaudobdiT, rom testi, aseve,
miiRes. fsiqiatrebis Sefasebaze SeiZleba
korelaciaSi iqneba im stresuli situaciebis
im mosazrebamac imoqmeda, rom, Tu vinmes
daZlevis unarTan, romelTa gadalaxvac uwevT
fsiqiatriul klinikaSi surda darCena,
studentebs gadaudebeli samedicino daxmareb-
maSin misi mdgomareoba mZime unda yofiliyo
is samsaxurSi muSaobisas, Tumca es varaudi ar
(Braginsky & Braginsky,1967).
dagidasturdaT. vinaidan nawilobriv ganisa-
zRvra testis validoba, raRac axalic SeityveT
am magaliTidan Cans, rom testis Semqmnele- Tqven testis Sesaxeb: (a) ra pirobebSia is vali-
bi ar unda daeyrdnon mxolod TvalsaCino vali- duri da (b) misi agebis koncefciis Sesaxeb _
dobis mqone sazoms. axla ganvixiloT vali- sxvadasxva kategoriis stresors gansxvavebul
dobis sxva tipebi, romlebic SesaZlebels xdian Sedegebamde mivyavarT. amis Semdeg testis ko-
zogierTi SezRudvis daZlevas. reqtirebas akeTebT ise, rom masSi iTvaliswinebT
testis kriteriumis mixedviT validobis gadaudebeli samedicino daxmarebis samsaxur-
(cnobilia, aseve, rogorc prognostuli vali- Si muSaobisTvis specifikur stresorebs.
doba) misaRwevad fsiqologebi erTmaneTs dafiqrdiT im kavSiris Sesaxeb, romelic
adareben cdis pirebis mier erT testSi miRe- sandoobasa da validobas Soris arsebobs. san-
bul qulebsa da sxva (imave parametrTan dakav- dooba izomeba imiT, Tu ramdenad korelirebs
Sirebuli) standartis an kriteriumis mixed- testi sakuTar TavTan (sxvadasxva dros gamoye-
viT miRebul qulebs. magaliTad, Tu testis nebisas), xolo validoba _ imiT, Tu ra xarisx-
mizania kolejSi warmatebulobis prognozire- iT korelirebs testi raime garegan faqtorTan
ba, maSin kolejis miRebuli niSnebi Sesabamisi (sxva testi, qceviTi kriteriumi an eqspertis
kriteriumi iqneba. Tu testis qulebi kore- Sefaseba). Cveulebriv, Tu testi ar aris sando,
lirebs kolejis niSnebTan, maSin testi vali- is arc validuria, radgan Tu testi ver
duria kriteriumis mixedviT. testis avtorebis winaswarmetyvelebs sakuTari Tavis Sesaxeb, is
ZiriTadi amocana Sesabamisi gazomvadi krite- ver iwinaswarmetyvelebs verafers sxvas. magali-
riumis povnaa. Tu erTxel ukve naCvenebia Se- Tad, Tu Tqven klasSi erT dRes agresiulobis
fasebis instrumentis kriteriumis mixedviT testi Catarda da miRebuli qulebi ar aRmoCn-
validoba, maSin mkvlevrebi sandod miiCneven da korelaciaSi meore dRes Catarebuli parale-
mas da kidev gamoiyeneben Semdgomi prognozire- luri formis qulebTan (arasandoobis magali-
bisaTvis. swored am logikiT iTxovs kolejis Ti), naklebad savaraudoa, rom romelime dRes
mimRebi komisia SAT-is qulebs. warsulSi SAT- miRebuli Sedegebis mixedviT iTqvas, Tu rome-
ra aris Sefaseba

is qulebi dadebiTad korelirebda kolejSi li studenti Cxubobda an kamaTobda yvelaze


swavlis zogierT aspeqtTan, amitom adminis- xSirad gasul kviras. bolos da bolos am ori
tracias maTze dayrdnobiT kolejSi Tqveni testis qulebze dayrdnobiT erTnair winaswar-
momavali karieris prognozireba SeeZlo. metyvelebasac ki ver gavakeTebdiT! meores mxriv,
pirobebi, romelSic testi validuria, Sei- savsebiT SesaZlebelia, rom testi iyos sando,
Zleba Zalze specifikuri iyos, amitom yovelTvis magram _ aravaliduri. magaliTad, Tu inteleq-
saWiroa testis mimarT daisvas kiTxva: `risTvis tis sazomad mozrdili adamianis simaRlis
aris is mowodebuli, risTvisaa validuri?~ Tu gamoyenebas gadavwyvetT, albaT, iolad mixvdeb- 365
iqneba Tqveni depresiulobis xarisxis inter-
pretireba.
Tu Tqven unarebis testi gagikeTebiaT, tes-
tis normebsac naxavdiT. testis normebi
giCvenebT, Tu ramdenad Seesabameba Tqveni qulebi
sxvebis qulebs da gexmarebaT imis dadgenaSi,
Tu ramdenad axlosaa Tqveni Sedegi normatiuli
populaciis SedegTan. individis qulebis
interpretaciisaTvis yvelaze gamosadegia
jgufis normebis codna, rodesac Sesadarebeli
jgufi testirebuli individebis iseTi ZiriTadi
TvisebebiT xasiaTdeba, rogoricaa: asaki,
socialuri klasi, kultura da gamocdileba.
imisaTvis, rom normebs azri hqondes, saWiroa,
rom erTi da igive testi yvela cdis pirma
erTnair, standartizirebul pirobebSi Seas-
rulos. standartizacia aris testirebis
meTodikis erTnairad, erTnair pirobebSi
gamoyeneba yvela cdis piris mimarT. stan-
iT, ratom SeiZleba, rom es sazomi iyos sando, dartizaciis aucilebloba Zalze TvalsaCinoa,
magram aravaliduri. magram praqtikaSi misi dacva yovelTvis ar
xerxdeba. zogs meti dro eZleva, zogs _ ufro
naTeli da detaluri instruqcia; zogs aqvs
normebi da standartizacia
SekiTxvis dasmis ufleba anda metad motivi-
amrigad, gvaqvs sando da validuri testi, rebulebi arian davalebis ukeT SesrulebisTvis.
magram sxvadasxva testis Sedegebis interpre- ganvixiloT erT-erTi Cvenganis gamocdileba:
taciisaTvis isev gvWirdeba normebi. magaliTad,
depresiulobis xarisxis gamovlenisTvis mowo- ielis universitetis magistraturaSi
debul testSi 18 qula miiReT. rogorc fiqrobT, swavlisas saSualo skolis moswavleebSi
ras niSnavs es? ramdenad depresiuli xarT _ gamocdebTan dakavSirebuli SfoTvis donis
msubuqad, saSualod Tu saerTod ar xarT gasazomad skalas viyenebdi. testirebis
Tavi 10 / inteleqti da inteleqtis Sefaseba

depresiuli? miRebuli Sedegis mniSvnelobis dawyebamde erT-erTma maswavlebelma Tavis


gasagebad, is sxva studentebis tipur qulebs, moswavleebs uTxra: `Tqven es mSvenieri
anu statistikur normebs unda Sedardes. tes- mamakaci axal TamaSs geTamaSebaT, romelic
tis normebi saWiroa imisaTvis, rom gaigoT, kiTxvebis dasmas gulisxmobs. es TamaSi
Cveulebriv, ra diapazonSi nawildeba Tqveni Cven gagvamxiarulebs~. meore maswavlebelma
asakisa da sqesis studentebis mier miRebuli ki Tavis moswavleebs ase mimarTa: `ielis
qulebi da rogoria maTi gasaSualoebuli qula. universitetidan mosuli es fsiqologi
es Seqmnis konteqts, romelSic SesaZlebeli apirebs testis Catarebas im mizniT, rom
gaigos, Tu ras fiqrobT. imedi maqvs, kargad
SeasrulebT da aCvenebT, Tu ramdenad
normebi (Norms) _ standartizirebulia indi- kargia Cveni klasi~ (Zimbardo, personal com-
videbis didi jgufebis gazomvis safuZvelze. munication, 1958).
normebi saWiroa imisaTvis, rom SevadaroT
individisa da ama Tu im gansazRvruli jgufis SeZlebdiT am ori klasis bavSvebis qulebis
normebi. pirdapir Sedarebas, romelic erTi testiT iqna
standartizacia (Stanradtization) – testirebis miRebuli? am kiTxvaze pasuxi uaryofiTia, vina-
erTnairi procedurebis nakrebi TiToeuli cdis idan testi ar gamoiyenes standartizirebuli
pirisaTvis, iqneba es interviu, eqsperimenti
formiT. am SemTxvevaSi meore klasis bavSvebis
Tu monacemebis registracia.
366
qulebi gamocdebTan dakavSirebuli SfoTvis
testSi ufro maRali iyo (albaT, es sruliad
inteleqtis Sefaseba
ar gikvirT). rodesac Sefasebis procedurebSi
naTlad ar aris mocemuli miTiTebebi testis
ramdenad gonieri xarT Tqven an Tqveni
Catarebisa da miRebuli qulebis daTvlis gza,
megobrebi? am kiTxvaze pasuxis gacema inteleqtis
maSin gaZneldeba testis Sedegebis mniSvnelo-
gansazRvriT unda daiwyoT. es advili amocana
bebis interpretacia an imaze saubari, Tu ra
ar aris, magram inteleqtis mkvlevarTa 52-kaciani
mimarTebaSia es Sedegebi nebismier normatiuli
jgufi mainc SeTanxmda aseT zogad gansazRvre-
SedegebTan.
baze: `inteleqti aris Zalze zogadi gonebrivi
axla ganvixileT zogierTi im sakiTxTagani,
SesaZlebloba, romelic, sxva komponentebTan
romelic aRelvebT mkvlevrebs, rodesac isini
erTad, moicavs logikuri msjelobis, dagegmvis,
qmnian tests da cdiloben gansazRvron sinam-
problemaTa gadaWris, abstraqtuli azrovnebis,
dvileSi zomavs Tu ara testi imas, risi gazom-
rTuli ideebis wvdomis, swrafad daswavlisa
vac surT. isini darwmunebulebi unda iyvnen
da gamocdilebis miRebis unars~ (Gottfredson,1997a,
testis sandoobasa da validobaSi; MmaT, aseve,
gv.13). SesaZleblobebis am farTo speqtrs Tu
unda daadginon testirebis standartuli
gaviTvaliswinebT, maSinve naTeli gaxdeba, ratom
pirobebi, mxolod amis Sedegad miRebul normebs
aris inteleqtis gazomva kamaTis sagani. is, Tu
aqvs azri. nebismieri testis qulebi unda
rogor axdenen Teoretikosebi inteleqtis da
Sefasdes sandoobisa da validobis terminebiT.
umaRlesi fsiqikuri funqciebis konceptuali-
aseve, unda Sefasdes Sesrulebis normebi da
zebas, mniSvnelovnad gansazRvravs im xerxs,
standartizaciis pirobebi, romelSic testi
riTac isini mis gazomvas cdiloben (Sternberg,
Catarda.
1994). zogierT fsiqologs miaCnia, rom adamianis
Aaxla mzad varT, rom davubrundeT inteleq-
inteleqti SeiZleba raodenobrivad ganisa-
tis gazomvas.
zRvros da dayvanil iqnes erT garkveul qulaze;
sxvebi amtkiceben, rom inteleqti mravali
komponentisgan Sedgeba, romelic cal-calke
Sejameba unda gaizomos; arian iseTebic, romlebic
amboben, rom sinamdvileSi arsebobs inteleqtis
fsiqologiuri Sefaseba fokusirebulia in-
ramdenime gansxvavebuli saxe, rac gamocdilebis
dividualur gansxvavebebze, aseve, imis Seswav-
sxvadasxva sferos Seesabameba.
laze, Tu riTi gansxvavdeba an hgavs erTi indi-
am qveTavSi aRvwerT, Tu rogor ukavSirdeba
vidi sxvebs. Sefasebis formebi antikur CineTSi
inteleqtis testebi inteleqtis sxvadasxva
Seiqmna. dasavlur samyaroSi pirvelad frensis
koncefciebs. daviwyoT istoriuli konteqstis
galtonma Seqmna da gamoiyena Teoria inteleqtis
ganxilviT, romelSic aRmocenda inteleqtisadmi
testirebis Sesaxeb. samwuxarod, masve ekuTvnis
da misi gazomvisadmi interesi.
miTi biologiurad `saukeTeso~ (superioruli)
da `uaresi~ (inferioruli) adamianebis Sesaxeb.
testebi gamoyenebadia, Tu: (a) isini validuria, inteleqtis testebis
anu sxvadasxva dros am testis Sesrulebisas istoriuli safuZvlebi
inteleqtis Sefaseba

erTi da igive adamiani erTsa da imave qulebs


iRebs da (b) iZleva sando, zust informacias 1905 wels gamoqveynda inteleqtis sakvlevi
im konstruqtis Sesaxeb, ris gasazomadac Seiqmna. pirveli qmediTi testi. alfred bine (Alfred
aseve, mniSvnelovania, rom testis Catarebis Binet) gamoexmaura safrangeTis saxalxo ganaT-
procedura iyos standartizirebuli da mi- lebis ministris mowodebas, SeeqmnaT ufro efeq-
Rebuli qulebi Sedardes Sesabamisi populaciis
inteleqti (Intelligence) _ gamocdilebidan sar-
normas.
geblis miRebisa da garemos Sesaxeb mocemuli
informaciis farglebis garRvevis zogadi
unari.
367
turi saswavlo meTodebi ganviTarebaSi Sefer- qulas, am bavSvis gonebrivi asaki iqneba 5,
xebebis mqone bavSvebisaTvis. bine da misi kolega ganurCevlad imisa, Tu rogoria misi qronolo-
Teofil simoni (Theophil Simon) fiqrobdnen, rom giuri asaki, anu dabadebidan gasuli wlebis
saswavlo programis Sesadgenad aucilebeli raodenoba.
iyo bavSvebis inteleqtualuri unaris gazomva. bines midgoma oTxi mniSvnelovani niSan-
man scada inteleqtis obieqturi testis TvisebiT xasiaTdeba. pirveli, man am testis
SemuSaveba, romelsac gamoiyenebdnen ganviTa- qulebi gaiazra, rogorc inteleqtis mimdinare
rebaSi Seferxebebis mqone bavSvebis klasi- ganviTarebulobis Sefaseba da ara rogorc
ficirebisaTvis da normaluri moswavleebisgan Sinagani inteleqtis sazomi; meore, mas testis
maT gamosarCevad. igi imedovnebda, rom amgvari qulebis im bavSvebis gamosavlenad gamoyeneba
testis arseboba saSualebas miscemda skolas, surda, romlebic specialur daxmarebas saWiro-
naklebad dayrdnoboda maswavlebelTa mier eben da ara maTi stigmatizaciisTvis.; mesame,
moswavleTa sakmaod subieqtur da xSirad igi xazs usvamda, rom varjiSsa da ganviTarebis
tendenciur Sefasebebs. pirobebs SeuZlia inteleqtze zemoqmedeba da
inteleqtualuri aqtivobis raodenobrivi ganviTarebaSi Seferxebebis mqone bavSvebis
maCveneblis gamosaTvlelad anu gasazomad binem inteleqtis im sferoebis dadgenas cdilobda,
Seadgina asakze orientirebuli amocanebi, anu romlebSic specialuri ganaTlebis daxmarebiT
testuri davalebebi, romelTa mixedviTac gaumjobesdeboda am bavSvebis SesaZleblobebi.
SesaZlebeli iqneboda didi raodenobiT dabolos, man testi empiriulad aago _ Seagrova
bavSvebis pasuxebs urTierTSedareba. testSi monacemebi, rom enaxa ramdenad validuri iyo
Sesatani davalebebis SerCeva ise xdeboda, rom Seqmnili testi da ar ucdia misi dakavSireba
SesaZlebeli yofiliyo TiToeul maTganze gace- inteleqtis romelime konkretul TeoriasTan.
muli pasuxis obieqturad sworad an arasworad inteleqtis testis SemuSavebaSi bines war-
miCneva; davalebebi Sinaarsobrivi TvalsazrisiT matebam didi gavlena moaxdina SeerTebul
mravalferovani da bavSvebis saarsebo pirobebis StatebSi, sadac istoriuli movlenebisa da
Taviseburebebis gavlenisgan maqsimalurad socialur-politikuri Zalebis unikalurma kom-
Tavisufali unda yofiliyo da davalebis binaciam ganapiroba interesi gonebrivi unarebis
Sesrulebisas unda Sefasebuliyo ara masalis gazomvisadmi. XX saukunis dasawyisisaTvis
meqanikuri daxsomebis, aramed _ msjelobisa da SeerTebul StatebSi sicocxle Cqefda da
daskvnebis gakeTebis unari (Binet, 1911). duRda. globaluri ekonomikuri, socialuri
testireba sxvadasxva asakis bavSvebs Cautar- da politikuri viTarebebis gamo qveyanaSi
Tavi 10 / inteleqti da inteleqtis Sefaseba

daT da dadginda TiToeuli asakis normalurad milionobiT emigranti Sedioda. sayovelTao


ganviTarebuli bavSvebisTvis tipuri saSualo ganaTlebis axalma kanonma skolebi moswavle-
qula. Semdeg TiToeuli konkretuli bavSvis ebiT aavso. emigranti mozrdilebisa da skolis
Sesruleba Seadares am asakis sxva bavSvebis moswavleebis identificirebis, dokumentirebisa
saSualo maCvenebels. testis Sedegebi gamoisaxa da klasificirebisTvis saWiro iyo Sefasebis
saSualo asakis terminebiT, sadac normalurad meTodikebi (Chapman,1988). pirveli msoflio omis
ganviTarebuli bavSvebi konkretul qulas dawyebis Semdeg milionobiT moxalise gaemarTa
iRebdnen. am sazoms gonebrivi asaki ewoda. gamwvevi punqtebisaken. rekrutirebis samsaxuris
magaliTad, rodesac bavSvis mier miRebuli qula TanamSromlebs uamravi msurvelidan unda
utoldeba xuTi wlis bavSvTa jgufis saSualo amoerCiaT isini, vinc swrafad SeZlebda axali
masalis aTvisebas da vinc specialuri sameTauro
gonebrivi asaki (Mental age) _ bines inteleqtis
kursebis gavlis Semdeg warmatebiT gaarTmevda
sazomis mixedviT aris asaki, romelSic bavSvis
inteleqtualuri aqtioba im saSualo asakiT Tavs meTauris samuSaos. amisaTvis inteleqtua-
gamoixateba, romelSic normaluri ganviTarebis luri unarebis axali, araverbaluri, jgufuri
bavSvebi gansazRvrul qulas iReben. testebi 1.7 milionze met axalwveulTan gamoi-
qronologiuri asaki (Chronological age) _ in- yenes. gamoCenil fsiqologTa jgufi, romelSic
dividis dabadebidan gasuli Tveebisa da wlebis Sediodnen luis termeni (Lewis Terman), eduard
368 raodenoba. Torndaiki (Edward Thorndik) da robert ierksi
(Robert Yerkis), gamoexmaurnen omis wlebis sagan- koeficienti, anu IQ (termini, romelic 1914
gebo viTarebas da es testebi sul raRac erT wels Sternma Semoitana). IQ aris gonebrivi
TveSi Seqmnes (Lennon,1985). asakis Sefardeba qronologiur asakTan, gamrav-
am farTomasStabiani testirebis programis lebuli 100-ze:
Sedegad amerikis sazogadoebisaTvis misaRebi
IQ = gonebrivi asaki ÷ qronologiuri
gaxda azri, rom inteleqtis testebs SeuZliaT
asaki 100
adamianTa diferencireba liderobis unarisa
da sxva socialurad mniSvnelovani maxasiaTeb- bavSvs, romlis qronologiuri asaki 8 welia
lebis mixedviT, ramac xeli Seuwyo maT farTo da romlis testis qulebma aCvena gonebrivi
gamoyenebas skolebsa da sawarmoebSi. Sefaseba asaki 10 weli, IQ 125 (10:8×100=125) eqneba, xolo
ganixileboda, rogorc qaotur sazogadoebaSi igive qronologiuri asakis bavSvs, romelmac
wesrigis Setanis saSualeba. aseve, es iyo sakmaod testi 6 wlis bavSvis doneze Seasrula, IQ 75
iafi, demokratiuli xerxi im adamianTa gamodife- (6:8×100=75) eqneba; individebs, romlebmac
rencirebisa, visac ganaTlebidan da samxedro Seasrules Tavisi asakisaTvis Sesabamisi
meTaurTa treningidan garkveuli codnis miReba gonebrivi testi, IQ 100 eqnebaT. amrigad, 100
SeeZlo. inteleqtis farTomasStabiani testi- qula saSualo IQ-ad iqna miCneuli.Q
rebis gamoyenebis gasaioleblad mkvlevrebi stenford-bines axali testi male gadaiqca
Zalas ar iSurebdnen da farTo gamoyenebis klinikuri fsiqologiis, fsiqoTerapiis da
mqone testur procedurebs qmnidnen. saswavlo konsultirebis standartul instru-
mentad. es testi Seicavs mTel rig subtestebs,
romelic konkretul gonebriv asakzea mor-
IQ testebi gebuli da romelTac mcire reviziaTa Cau-
tardaT 1937, 1960 da 1972 wlebSi, raTa
miuxedavad imisa, rom binem inteleqtis stan-
miRweuliyo sami mizani: _ (1) mcirewlovani
dartizebuli gazomva safrangeTSi daiwyo, sul
× bavSvebisa da Zalze gonieri zrdasrulebis IQ-
male am saqmeSi wamyvani poziciebi aSS-is
is gasazomad gafarToebuliyo testis diapazoni;
fsiqologebma daikaves. maT SeimuSaves, agreTve,
(2) ganaxlebuliyo leqsikuri maragis punqtebi,
IQ, anu inteleqtis koeficienti. IQ inteleqtis
romelTa sirTule sazogadoebaSi momxdar
ricxobrivi, standartizebuli sazomia. amJamad
cvlilebaTa kvaldakval icvleba; (3) ganaxle-
farTod gamoiyeneba individualuri gamoyene-
buliyo normebisa da asakis Sesabamisi saSualo
bisTvis mowodebuli IQ-testis ori jgufi:
qulebi (Terman&Merril,1937,1960,1972.). stenford-
stenford-binesa (Stanford-Binet) da veqsleris
bines testis ukanaskneli, me-4 gamocema (Torndike
skalebi (Wechsler).
et al.,1986) testis validobis gaumjobesebis mizans
emsaxureba, romelTac uzrunvelyofs IQ-s zust
stenford-bines inteleqtis skala gazomvas rogorc Sesrulebis normaluri rangis
luis termenma (Lewis Terman), stenfordis mqone individebisaTvis, ise, `fsiqikuri funqcio-
universitetis sajaro skolis yofilma adminis- nirebis problemebis mqone~, an niWieri indivi-
tratorma, Rirseulad daafasa inteleqtis debisaTvis (Laurent et al.,1992).
gazomvis bineseuli meTodis mniSvneloba. miaqcieT yuradReba, rom IQ qulebi ukve aRar
inteleqtis Sefaseba

aTasobiT bavSvisaTvis am testis miwodebiT miiReba gonebrivi asakis qronologiur asakze


man moaxdina bines testis adaptireba aSS-is gayofiT. Tu tests dRes CaitarebT, Tqveni qulebi
skolis moswavleebisaTvis, standartizeba gau-
keTa testis gamoyenebas da SeimuSava asakobrivi inteleqtis koeficienti (IQ) (Intelligence quotient)
normebi. 1916 wels man gamoaqveyna bines testis _ indeqsi, romelic miRebulia inteleqtis
stenfordiseuli revizirebuli varianti, standartizebuli testebidan; pirvelad IQ
gamoiTvleboda individis gonebrivi asakis
romelic, Cveulebriv, moixsenieba, rogorc sten-
qronologiur asakze gayofiT da Semdeg 100-ze
ford-bines inteleqtis skala (Terman, 1916). gamravlebiT; amJamad pirdapir gamoiTvleba,
am axali testiT termenma safuZveli moamzada rogorc IQ testis qula.
iseTi cnebisTvis, rogoricaa inteleqtis 369
Sejamdeba da pirdapir moxdeba maTi Sedareba
Tavis marTvis sferoebSi~, an `gonebrivi CamorCe-
Tqveni asakis sxva adamianTa qulebTan. 100-is
nilobis mqone pirovneba, romelic komunik-
toli IQ aris `saSualo~ da gviCvenebs, rom
aciasa da socialur CvevebSi mcire mxardaWeras
Tqveni asakis adamianTa 50% ufro dabal qulebs
saWiroebs~ (American Association on Mental Retarda-
agrovebs (ix. sur. 10.1). 90-sa da 110-s Soris
tion AAMR,1992. gv.34).
moTavsebuli qulebi `normaa~, xolo maTze meti
(120 da zemoT) _ `umaRlesi~. rodesac 18 wlamde
asakis individebi agroveben validur IQ qulebs veqsleris inteleqtis skala
70-dan 75-mde, an ufro qvemoT, isini gonebrivi david veqsleri (David Wechsler), romelic niu
CamorCenilobis erT-erT kriteriums Seesaba- iorkis belviu hospitalSi muSaobda, Tvlida,
mebian, magram, rogorc 10.1 cxrilSia naCvenebi, rom mozrdilTa inteleqtis gazomvis procedura
gonebrivad CamorCenilebad rom CaiTvalon, naklebad unda yofiliyo verbalur debulebebze
individebma cxovrebiseul amocanebTan dakavSi- damokidebuli. 1939 wels man gamoaqveyna veqsler-
Tavi 10 / inteleqti da inteleqtis Sefaseba

rebuli adaptaciuri Cvevebis SeZenis SezRu- belvius inteleqtis skala, romelSic verba-
duli unaric unda gamoavlinon (American Asso- luri subtestebi kombinirebuli iyo araverba-
ciation on Mental Retardation AAMR,1992). adreul lur, anu praqtikuli Sesrulebis subtestebTan.
wlebSi IQ qulebi msubuqi, zomieri, Zlieri da amrigad, mTliani IQ qulebis garda, adamianebs
Rrma gonebrivi CamorCenilobis klasificirebi- damatebiT miecaT maTi verbaluri da araverba-
saTvis gamoiyeneboda (ix. sur. 10.1.), magram, luri IQ-is damoukidebeli Sefasebebi. 1955 wels,
adaptaciur Cvevebze Tanamedrove Sexedulebam mcireodeni cvlilebebis Semdeg, tests Seecvala
eqspertebs am terminologiis uaryofa ukarnaxa saxelwodeba da `veqsleris inteleqtis skala
iseTi ufro zusti aRwerebis sasargeblod, mozrdilTaTvis~ _ WAIS ewoda, xolo dResdRe-
rogoricaa `gonebrivi CamorCenilobis mqone obiT misi gadasinjuli versia cnobilia, ro-
pirovneba, romelic eqstensiur mxardaWeras gorc _ WAIS-R (Wechsler, 1981).
saWiroebs socialuri unarebisa da sakuTari WAIS-R-Si eqvsi verbaluri subtestia: infor-
mirebuloba, leqsikuri maragi, gageba, ariTmeti-
gonebrivi CamorCeniloba (Mental retardation) _ kuli unarebi, msgavsebebi (gansazRvra, Tu ratom
rodesac individebis IQ qulebi meryeobs 70-
aris ori sagani msgavsi) da ricxvebis rigi
75-mde intervalSi an masze naklebia, aseve,
rodesac SezRudulia cxovrebiseuli amoca- (eqsperimentatoris mier warmoTqmul ricxvTa
nebis gadasaWreli adaptaciuri Cvevebis Se- seriis gameoreba). es testebi aris rogorc
370 muSavebis unari. werilobiTi, ise _ zepiri. praqtikuli Sesru-
cxrili
10.1
gonebrivi CamorCenilovbis diagnozi
gonebrivi CamorCenilobis diagnozis dasma SesaZlebelia im SemTxvevaSi, Tu:
• individis IQ aris daaxloebiT 70-75 an ufro dabali;
• dasturdeba mniSvnelovani unarSezRuduloba 2, an meti saadaptacio unaris sferoSi; es sferoebia:
komunikacia _ lingvisturi da aralingvisturi (magaliTad, saxis gamometyveleba) saSualebebiT
informaciis gagebisa da gamoxatvis unarTan dakavSirebuli Cvevebi;
Tavis movla _ tualetis, kvebis, Cacmis, higienis da garegnobaze zrunvis Cvevebi;
saojaxo yofa _ saxlSi funqcionirebis Cvevebi, rogoric aris saojaxo meurneobis gaZRola da
yoveldRiuri saqmianobis dagegmva;
socialuri _ sxva adamianebTan socialuri urTierTobis unarebi;
komunaluri resursebiT sargebloba _ komunaluri resursebiT sargeblobis unari, rogoric aris
sasursaTo maRaziaSi sayidlebze siaruli da sazogadoebrivi transportis gamoyeneba;
sakuTari Tavis marTva _ gadawyvetilebis miRebisa da daxmarebis moZiebasTan dakavSirebuli unar-
Cvevebi;
janmrTeloba da usafrTxoeba _ sakuTari janmrTelobisa da usafrTxoebis SenarCunebasTan dakav-
Sirebuli Cvevebi;
funqcionaluri mimarTulebis codna _ akademiuri sagnebis aTvisebasTan dakavSirebuli unarebi
(rogoric aris kiTxva da maTematika), rasac wvlili Seaqvs damoukidebeli cxovrebisas miznis ganxor-
cielebaSi;
Tavisufali dro (mocaleoba) _ Tavisufali drois gamoyenebisa da dasvenebis interesebTan
dakavSirebuli unar-Cvevebi;
samuSao _ nawilobrivi an sruli datvirTviT muSaobasTan dakavSirebuli unarebi.
• CamorCeniloba vlindeba 18 wlamde asakSi.

wyaro: American Association on Mental Retardation AAMR, 1992,p24,40-41.

lebis xuTi subtesti moicavs masaliT mani- veqsleris skolamdeli da dawyebiTi klasebis
pulirebas, praqtikulad ar aris sityvebi. maga- bavSvebis inteleqtis skala _ gadasinjulia
liTad, kuburebis awyobis testSi individs (WPPSI-R, Wechsler, 1989) 4-dan 6.5 wlis bav-
baraTebze gamosaxuli nimuSis gameoreba evaleba, SvebisaTvis. orive testis bolo reviziebma
risTvisac igi kuburebis ferad mxareebs usa- masala ufro feradovani, Tanamedrove da bav-
dagebs erTmaneTs. cifrebi-simboloebis testSi SvebisaTvis sasiamovno gaxada. orive testma
mocemulia gasaRebi, romelic 9 simbolos 9 daamtkica, rom sando da validur sazoms
cifrs usadagebs da amocana meore gverdze warmoadgens (Little,1992; Sattler& Atkinson,1993).
moTavsebuli simboloebisaTvis Sesabamisi WAIS-R, WISC-III da WPPSI-R qmnian inteleqtis
cifrebis miweraSi mdgomareobs. praqtikuli testebis ojaxs, romelic gvaZlevs verbalur
Sesrulebis danarCen testebSi Sedis suraTebis IQ-s, Sesrulebis IQ-s da sruli skalis IQ-s yovel
dalageba, suraTebis dasruleba da obieqtis asakobriv doneze. garda amisa, isini gvawvdian
ageba. Tu CaitarebT WAIS-R-s, TerTmetive subtestebis Sedarebad qulebs, rac saSualebas
inteleqtis Sefaseba

subtesti unda SeasruloT da sami saxis qula aZlevs mkvlevrebs Tvali gaadevnon ufro
_ verbaluri IQ, Sesrulebis IQ da mTliani, specifikuri inteleqtualuri unarebis droSi
anu sruli skalis IQ _ miiRoT. 10.2 cxrilSi ganviTarebas. amis gamo veqsleris skalebi
mocemulia magaliTebi imisa, Tu ra tipis gansakuTrebiT Rirebulia, rodesac erTi da
kiTxvebs SexvdebiT WAIS-R-Si. WAIS-R gankuT- igive individi testirebas gansxvavebul asakSi
vnilia 18 da meti wlis adamianebisaTvis, magram gadis, magaliTad, rodesac mimdinareobs gan-
msgavsi testebi SemuSavebulia bavSvebisaTvisac sxvavebuli saswavlo-saganmanaTleblo progra-
(sur. 10.2). veqsleris inteleqtis skala bavSve- mebis Sedegad bavSvis mier miRweuli warmatebis
bisaTvis _ mesame gamocema (WISC-III; Wechsler, monitoringi.
1991) morgebulia 6-dan 17 wlamde bavSvebze da 371
cxrili
10.2
WAIS-R testis analogiuri sakiTxebi
da problemebi
verbaluri subtesti
informirebuloba vin dawera `didi geTsbi~?
gageba ras niSnavs, roca
adamianebi amboben: `feri
fersa - madli RmerTsa~.
ariTmetika Tu kinos bileTSi 8.5
dolari gadaixade da
batibutSi - 2.5 dolari,
maSin ocdolarianidan
xurda ramdeni unda
dagibrunon?
msgavseba riTi hgavs erTmaneTs
TviTmfrinavi da wyalqveSa
navi?
ricxvTa rigi gaimeore Semdegi ricxvebi:
3 2 7 5 9
leqsikur maragi ras niSnavs `paeqroba~?

Sesrulebis subtesti
ricxobrivi simbolo eqsperimentatori cdis pirs
awvdis gasaRebs, romelic
ricxvebs (magaliTad, 1, 2, 3)
simboloebs (magaliTad, Ö,
È , ) uTanadebs. cdis piri
suraTi
10.2
sqemis Sesavsebad iyenebs
gasaRebs, romelzec mxolod
ricxvebi an simboloebia
mocemuli.
suraTis dasruleba cdis piri aTvalierebs
suraTs da ambobs, ra aklia
mas (magaliTad, cxeni
fafaris gareSe)
kuburebis nimuSi cdis piri iyenebs kuburebs,
Tavi 10 / inteleqti da inteleqtis Sefaseba

rom gamomcdelis mier tebiT daxmarebas saWiroebdnen. binem wamoayena


mowodebuli nimuSi
gaimeoros. winadadeba, rom TiToeuli bavSvi klasi-
suraTebis dalageba cdis piri alagebs muyaos ficirebuli yofiliyo misi gonebrivi asakis
suraTebis serias iseTi
mixedviT. IQ qulebi gamoiTvleba, rogorc
TanmimdevrobiT, TiTqos
moTxrobas hyveba; funqcia _ gonebrivi asaki gayofili qronolo-
obieqtis ageba giur asakze. luis termenma da david veqslerma
eqsperimentatori awvdis
cdis pirs muyaos firfi-
IQ-s axali gasazomi instrumentebi SeimuSaves.
tebis nawilebs, romelic
cdis pirma ise unda daa-
lagos, rom nacnobi sagnis
suraTi miiRos. inteleqtis Teoriebi

Sejameba Cven ganvixileT inteleqtis gazomvis zogi-


erTi xerxi. amJamad Tqven ukve SegiZliaT hkiTxoT
inteleqtis Tanamedrove testireba saTaves sakuTar Tavs: daadgens Tu ara es testebi
iRebs alfred bines mcdelobidan, romelsac yovelive imas, rasac sityva inteleqti gulis-
is iseTi moswavleebis gamosavlenad axor- xmobs? daadgens Tu ara es testebi yvela im
372
cielebda, romlebic skolaSi swavlisas dama- unars, rac, Tqveni azriT, Tqvenive inteleqts
fsiqologia XXI saukuneSi

Sefaseba internetiT

inteleqtis Sesaxeb Tavis ori mas `sakmaod normaluris~ dartul pirobebSi gaakeTa.
wakiTxvis Semdeg studentebs kategoriaSi aTavsebs, ori ki _ magaliTad, testSi Sedis
xSirad uCndebaT interesi sazRvris marjvniv, `maRalin- kiTxvebi, romlebic leqsikur
imisa, Tu Tavad rogor gaar- teleqtualebSi~. aqedan gamom- marags saWiroebs. rogor
Tmeven Tavs IQ testebs. Cvens dinare, SeiZleba vivaraudoT, SeiZleba viyoT darwmunebuli,
droSi sakamaod advilia rom testis Sedegebi ar aris rom vinmem Tavisi qulebis
ewvioT romelime veb-gverds, gansakuTrebiT sando. gazrdis mizniT Cveulebrivi
amoirCioT testi da miiRoT Tu testebi ar aris sando, an eleqtronuli leqsikoniT
garkveuli qulebi. niSnavs Tu isini verc validuri iqneba. da- ar isargebla (`Sexede dediko,
ara rames miRebuli qulebi? vuSvaT, rom Cven SemTxvevaSi yovelTvis vambobdi, rom
am kiTxvas pasuxs im zogierTi testebi sando iyo. ganvixiloT geniosi var!~)?
cnebis mimoxilviT gavcemT, yvela SemTxveva, rodesac da- interneti TqvenTvis uz-
romelsac am TavSi gaecaniT. veWvdebodiT maT validobaSi: runvelyofs rogorc IQ-is,
analizisaTvis monacemebi poindeqsteris qulebi gamoTv- ise sxva unarebisa da pirov-
dagvWirda da Cvens megobars, lili iyo misi Sedegis (20 ki- nuli konstruqtis Sefasebis
romelsac pirobiTad poin- Txvaze miRebuli swori pasuxe- uamrav SesaZleblobas. Tqven
deqsters vuwodebT, CvenTvis bis raodenoba) im individebis unda gamoiyenoT am TavSi
internetSi mudmivad arsebuli SedegebTan SedarebiT, vinc masze miRebuli codna imisTvis, rom
ramdenime IQ-testis gakeTeba adre iyo am saitze da Seasrula frTxilad SeafasoT interne-
vTxoveT. mis mier gaxsnil is testebi. qulebis 10.1 suraTze tiT miRebuli qulebis sando-
pirvelive veb-gverdze oTxi mocemuli zaris formis ganawi- oba da validoba.
sxvadasxva testi ido, ramac lebaze gadataniT veb-gverdi IQ- amasobaSi, poindeqsteri
sandoobis Sefasebis SesaZ- s afasebs. ra problemasTan internetSi mocemuli IQ-
lebloba mogvca. gavixsenoT, gvaqvs aq saqme? pirveli, Cven ar testebis daJinebul momxmareb-
rom sandooba konsistentiu- gvaqvs safuZveli gvjerodes, rom lad gadaiqca. `evropul IQ-
robas exeba: gvaZlevs Tu ara veb-gverdze Sesul adamianTa testebze~ misma saukeTeso
msgavs qulebs is testebi, saSualo IQ (gazomili tradi- qulam 159-s miaRwia. igi ir-
romlebic iTvleba rom, faq- ciuli, sando arainternetuli wmuneba, rom 159 qula IQ-is
tobrivad, erTsa da imave rames testiT) 100-is (wesiT, rogorc validuri sazomia. Tqvenc
zomavs. poindeqsterma Semdegi unda iyos) toli iqneba. iqneb darwunebuli xarT amaSi?
qulebi miiRo: 116, 117, 129 da adgili hqonda TviTSerCevas im veb-gverdebi:
130. Tu 10.1 suraTs davubrun- adamianebis mxridan, vinc veb-  www.2h.com/Tests/iq.phtml _
debiT, vnaxavT, rom misi qu- gverdze mocemuli testi Seas- veb-gverdi, sadac didi rao-
lebi saSualoze maRalia (ra rula? meore, Cven araviTari denobiT testebia mocemuli;
kargia poindeqsterisaTis!), safuZveli ar gvaqvs vivaraudoT,  www.majon.com/iq.html --_
magram miRebuli qulebidan rom testi yvelam erTnair stan- mravali testi erT saitze.
inteleqtis Teoriebi

Seadgens? am sakiTxebis gaazrebaSi rom dagexma-


roT, inteleqtis Teoriebs ganvixilavT. TiToe- inteleqtis fsiqometruli
uli Teoriis gacnobisas hkiTxeT sakuTar Tavs: Teoriebi
moxerxebulad igrZnobdnen Tu ara Tavs misi
inteleqtis fsiqometruli Teoriebi, Ziri-
momxreebi, Tu maTi inteleqtis gasazomad IQ-s
Tadad, imave filosofiur velSi warmoiSva, ro-
gamoiyenebdnen.
melmac IQ testebs misca dasabami. fsiqometria
373
fsiqologiis dargia, romelic fsiqikuri funq- specifikur unarTan, rasac spirmenma s uwoda.
ciebis testirebas emsaxureba. mis mraval aspeqts magaliTad, leqsikur da ariTmetikul testSi
Sorisaa pirovnebis diagnostikuri Sefaseba, miRebuli Sedegebi damokidebulia rogorc
inteleqtis Sefaseba da ganwyobebis gazomva. zogad inteleqtze, ise am sferosaTvis damaxasia-
amrigad, fsiqometruli midgomebi mWidro Tebel specifikur unarebze.
kavSirSia testirebis meTodebTan. es Teoriebi raimond ketelma (Raymond Cattel, 1963) faqto-
ikvlevs statistikur mimarTebebs unarebis ruli analizis ufro mowinave teqnikis gamoyene-
gansxvavebul sazomebs Soris, magaliTad, WAIS- biT daadgina, rom zogadi inteleqti SeiZleba
R-is 11 subtests Soris da Semdeg am mimarTebaTa daiyos or, SedarebiT damoukidebel komponentad,
safuZvelze adamianis inteleqtis Sesaxeb romelsac man kristalizebuli da fluiduri
daskvnebi gamoaqvs. teqnikas, romelic amisaTvis inteleqti uwoda. kristalizebuli inteleqti
yvelaze xSirad gamoiyeneba, faqtoruli analizi moicavs individis mier ukve aTvisebul codnas
ewodeba. es aris statistikuri procedura, da am codnis gazrda-gamoyenebis unars; is
romelic parametrebis, klasterebisa da faqto- izomeba leqsikuri, ariTmetikuli da zogadi
rebis ufro mcire raodenobis identificirebas informirebulobis testebiT. fluiduri inte-
axdens damoukidebel cvladTa ufro didi leqti rTuli mimarTebebis xedvisa da prob-
erTobliobis SigniT. faqtoruli analizis lemebis gadaWris unaria; is izomeba kuburebis
mizani sakvlevi koncefciis ZiriTadi fsiqolo- nimuSisa da sivrcobrivi vizualizaciis teste-
giuri parametrebis dadgenaa. cxadia, statis- biT, romlebSic problemis gadasaWrelad saWiro
tikuri procedura mxolod statistikur fonuri informacia daskvniT miiReba. Tval-
mudmivebs adgens; am mudmivebis axsna da maTi saCino kristalizebuli inteleqti saSualebas
dasabuTeba ukve fsiqologebis saqmea. gaZlevT, kargad gaarTvaT Tavi cxovrebis
Carlz spirmenma (Charles Spearman) pirvelma mimdinare, konkretul gamowvevebs; fluiduri
gamoiyena faqtoruli analizi inteleqtis kvle- inteleqti ki gexmarebaT, ieriSi miitanoT axal,
vis sferoSi, rac sakmaod STambeWdavi iyo. man abstraqtul problemebze.
aRmoaCina, rom individTa mier inteleqtis joi pol gilfordma (J.P.Guilford, 1961) faqto-
sxvadasxvagvari testebis Sesrulebis Sedegad ruli analizi inteleqtTan dakavSirebuli
miRebuli qulebi kargad korelirebs erTmaneT- mravali amocanis moTxovnaTa Sesaswavlad gamo-
Tan. aqedan gamomdinare, man daaskvna, rom iyena. inteleqtis struqturis miseul modelSi
arsebobs zogadi inteleqtis faqtori, anu gamoyofilia inteleqtualuri amocanebis sami
faqtori g, romelic gonebrivi aqtiobis ganxor- niSan-Tviseba: Sinaarsi, anu informaciis tipi;
Tavi 10 / inteleqti da inteleqtis Sefaseba

cielebas udevs safuZvlad (Spearman,1927). yoveli produqti, anu forma, romliTac informacia
calkeuli sfero, aseve, dakavSirebulia Tavis aris warmodgenili da operacia _ Sesrulebuli
gonebrivi moqmedebebis tipi.
fsiqometria (Psychometrics) _ fsiqologiis dar- rogorc 10.3 suraTi gviCvenebs, am modelSi
gi, romelic gonebrivi SesaZleblobebis testi- mocemulia xuTi saxis Sinaarsi: mxedvelobiTi,
rebaSi specializirdeba.
smeniTi, simboluri, semantikuri da qceviTi;
g _ spirmenis mixedviT, zogadi inteleqtis eqvsi saxis produqti: erTeulebi, klasebi,
faqtori, romelic safuZvlad udevs yovelgvar
mimarTebebi, sistemebi, transformaciebi da
inteleqtualur aqtiobas.
implikaciebi; xuTi saxis operacia: Sefaseba,
kristalizebuli inteleqti (Cristallized intelli- konvergentuli produqcia, divergentuli pro-
gence) _ inteleqtis komponenti, romelSic
duqcia, mexsiereba da Semecneba. inteleqtis
Sedis pirovnebis mier SeZenili codna da am
codnis gazrda-gamoyenebis unari; izomeba leq- mier Sesrulebuli TiToeuli amocana SeiZleba
sikuri maragis, ariTmetikuli da zogadi infor- ganisazRvros masSi Cadebuli Sinaarsis, pro-
mirebulobis testebiT. duqtebis da operaciebis mixedviT. garda amisa,
fluiduri inteleqti (Fluid intelligence) _ inte- gilfordi fiqrobs, rom yoveli kombinacia
leqtis komponenti, romelic moicavs rTuli Sinaarsi-produqti-operacia (yoveli mcire kubi
mimarTebebis danaxvisa da problemebis gadaWris modelSi) gansxvavebul gonebriv unars warmoad-
374
unars. gens. magaliTad, rogorc naCvenebia 10.2 suraTze,
suraTi
10.3

inteleqtis struqtura
inteleqtis struqtuis am modelSi j. p. gil-
fordi (J. P. Guilford) gamoyofs inteleqtualuri
amocanebis sam maxasiaTebels _ Sinaarss, anu
informaciis tips; produqts, anu formas
romliTac warmodgenilia informacia da
operacias, anu ganxorcielebuli gonebrivi
aqtivobis tips. inteleqtis mier Sesrulebuli
TiToeuli amocana SeiZleba dadgindes masSi
CarTuli Sinaarsis, produqtebis da opera-
ciebis mixedviT. magaliTad, leqsikuri testi
adgens semantikuri Sinaarsis mqone erTeu-
lebis Semecnebis unars.

leqsikuri testi adgens semantikuri Sinaarsis ayalibebs triarqiul _ samnawilian _ Teo-


mqone erTeulebis Semecnebis unars, xolo rias.Dmis mier mowodebuli inteleqtis sami
sacekvao nomris daswavla qceviTi sistemebis saxe _ komponenturi, empiriuli da konteqstu-
mexsierebas saWiroebs. aluri _ efeqturi Sesrulebis daxasiaTebis
es Teoriuli modeli qimiur elementTa perio- gansxvavebul xerxebs warmoadgens.
duli sistemis analogiuria. amgvari sistematu- komponenturi inteleqti ganisazRvreba kom-
ri sqemis meSveobiT inteleqtis faqtorebi, ponentebis, anu saazrovno procesebis meSve-
qimiuri elementebis msgavsad, SesaZlebelia maT obiT, romlebic safuZvlad udevs azrovnebas
aRmoCenamde iqnen postulirebuli. 1961 wels, da problemebis gadawyvetas. sternbergi asa-
rodesac gilfordma es modeli warmoadgina, xelebs sami tipis komponents, romelTac cen-
cnobili iyo daaxloebiT 40 inteleqtualuri traluri mniSvneloba aqvT informaciis gadamu-
unari. mas Semdeg mkvlevrebma 100-ze meti unari SavebaSi: (1) codnis SeZenis komponentebi axali
aRweres, rac gilfordis inteleqtis koncefciis faqtebis dasaswavlad; (2) Sesrulebis komponen-
prognostikur unarze metyvelebs (Guilford, 1985). tebi problemis gadaWris strategiebisa da
gilfordis Semdeg mravalma fsiqologma teqnikisaTvis; (3) metakognituri komponentebi
gaafarTova inteleqtis koncefcia imisaTvis, strategiebis SerCevisa da warmatebisaken moma-
rom maT Teoriebs ufro meti ram moecva, vidre vali procesis monitoringisaTvis. axla Tqveni
tradiciuli IQ testebis mixedviT gamovlenili komponenturi inteleqtis asamoqmedeblad
SesaZleblobebia. amJamad ganvixilavT or gvsurs, rom scadoT 10.3- cxrilSi mocemuli
inteleqtis Teoriebi

Teorias, romelic scildeba IQ-is farglebs. savarjiSos Sesruleba.


rogor amoxseniT anagramebi? anagramebis
amosaxsnelad, ZiriTadad, Sesrulebis kompone-
sternbergis inteleqtis ntebis da metakognituri komponentebis gamo-
triarqiuli Teoria yeneba dagWirdebaT. Sesrulebis komponentebi
is komponentebia, romelTa saSualebiTac
robert sternbergic (Robert Sternberg, 1985, 1988) gonebaSi asoebiT manipulireba SegiZliaT;
xazs usvams problemebis gadaWraSi kognituri metakognituri komponentebi gadawyvetilebis
procesebis mniSvnelobas, rogorc misi ufro mosaZebni strategiebis arsebobis saSualebas
zogadi inteleqtis Teoriis nawils. sternbergi 375
rom adamianTa jgufi avariis Semdeg mZime
cxrili
10.3 mdgomareobaSi aRmoCnda. Tqven unda endoT
jgufis im wevris gonierebas, romelic yvelaze
komponenturi inteleqtis gamoyenebis swrafad SeZlebs Sinisken mimavali gzis moZeb-
unari nas. sxva viTarebaSi Tqven gonierad unda miiC-
qvemoT mocemulia anagramebi, areuli sityvebis sia. nioT im adamianis qceva, romelsac rutinuli
rac SeiZleba swrafad moZebneT TiToeuli anagramis
amoxsna (Sternberg,1986).
amocanebis avtomaturi Sesruleba SeuZlia. Tu,
magaliTad, adamianTa jgufi yoveldRiurad erTsa
1. H-U-L-A-G __________
da imave amocanebs asrulebs, Tqvenze yvelaze
2. P-T-T-M-E __________
did STabeWdilebas is adamiani moaxdens, ro-
3. T-R-H-O-S __________
melic amocanebis warmatebiT Sesrulebas `axali
4. T-N-K-H-G-I __________
ideebis umciresi raodenobiT~ moaxerxebs.
5. T-E-W-I-R __________
konteqstualuri inteleqti nebismier tipis
6. L-L-A-O-W __________
saqmis praqtikul mogvarebaSi vlindeba. is axal
7. R-I-D-E-V __________
da gansxvavebul viTarebebTan (konteqstebTan)
8. O-C-C-H-U __________
adaptirebis, Sesatyvisi situaciebis SerCevisa
9. T-E-N-R-E __________
da Tqveni moTxovnilebebis Sesabamisi efeqturi
10. C-I-B-A-S __________
garemos Seqmnis unars gulisxmobs. konteqstu-
amoxsna mocemulia am Tavis bolos. aluri inteleqti isaa, rasac adamianebi `gaqe-
qilobas~ da `saqmis alRos~ uwodeben. gamokv-
iZleva. ganvixiloT anagrama T-R-H-O-S. rogor levebma aCvena, rom adamianebs SeiZleba hqondeT
gardaqmniT mas SHORT-ad? dasawyisisTvis sau- maRali konteqstualuri inteleqti maRali IQ-s
keTeso strategia iqneba TanxmovanTa SeTan- gareSe.
xmebebis mosinjva, romlebic xSiria inglisur
enaSi, rogoricaa S-H da T-H. strategiebis
SerCeva metakognitur komponentebs saWiroebs, saidan
maTi ganxorcieleba ki _ Sesrulebis komponen- viciT
tebs. yuradReba miaqcieT, rom kargi strategia
zogjer ar amarTlebs. ganvixiloT anagrama T- konteqstualuri inteleqti ipodromze
N-K-H-G-I. bevr adamians uWirs am anagramis
IQ-sa da winaRobebiT rbolaSi cxenebis
amoxsna, radgan K-N ar aris is kombinacia,
Tavi 10 / inteleqti da inteleqtis Sefaseba

warmatebas Soris mimarTebis dasadgenad


romliTac inglisuri sityvebi xSirad iwyeba,
mkvlevrebma ipodromis mudmivi klientebi
xolo T-H _ xSiria.YTqvenc xom didxans cdi-
SearCies. 30-kaciani jgufi daiyo eqsper-
lobdiT am anagramis iseT sityvad gardaqmnas,
tebad da araeqspertebad, maTi winaswar-
romelic T-H-iT iwyeba?
metyvelebis safuZvelze, Tu romel cxenebs
sxvadasxva amocanis Semadgenel komponentebad
eqneboda gamarjvebis saukeTeso Sansi.
daSliT mkvlevrebs SeuZliaT, zustad gansa-
miuxedavad imisa, rom orive jgufis IQ
zRvron procesebi, romlebic gansxvavebuli IQ-
saSualo 100-is farglebSi iyo da TiTqmis
is mqone individebis mier testSi miRebul
araviTari korelacia ar arsebobda IQ-sa
Sedegebs Soris sxvaobas ganapirobeben. maga-
da eqspertobas Soris, eqspertebma Sem-
liTad, mkvlevrebma SeiZleba aRmoaCinon, rom
TxvevaTa 93%-Si sworad daasaxeles pirvel
maRali IQ-is mqone moswavleTa metakognituri
adgilze gasuli cxeni, araeqspertebma ki
komponenti maT garkveuli tipis problemis
_ SemTxvevaTa mxolod 33%-Si. mkvlevrebma
gadasaWrelad gansxvavebuli strategiebis
isic aCvenes, rom eqspertebi TavianT zust
SerCevas karnaxobs, dabali IQ-is mqone Tana-
Sefasebebs im xerxiT asrulebdnen, romelic
tolebisgan gansxvavebiT.
rTul statistikur procedurebs waagavda
empiriuli inteleqti gulisxmobs adamianis
(Ceci & Liker, 1986).
unars, gaumklavdes or ukiduresobas _ axal da
376 rutinul problemebs. warmoidgineT, magaliTad,
vinaidan TiToeuli cxeni, mTeli rigi para- Seqmnas, romelTa meSveobiTac TiToeuli
metrebis mixedviT (Cveuli siswrafe, miRebuli adamianis Sedegi SeiZleba `gonivrulad gamo-
prizebi, sarbeni asparezis mdgomareoba, mxedris iyurebodes~.
unarianoba da a.S.), cvladebis gansxvavebul
kombinacias warmoadgens, eqspertebis warmateba
msgavsi situaciebis ubralo gameorebas ver gardneris mravlobiTi
miewereba; ufro savaraudoa, rom maT ganuvi- inteleqti da emociuri
TardaT STambeWdavi unarebi, romelic maT
inteleqti
garemos specifikurad esadageba.
sternbergis triarqiul TeoriaSi aRiare- hovard gardnerma (Howard Gardnner, 1983,1999)
bulia, rom IQ qulebi inteleqtualur qcevas SemogvTavaza Teoria, romelSic inteleqtis
ver asaxaven srulad da nacadia imaze metis cnebis Sinaarsi scildeba IQ testebSi gaTva-
gakeTeba, vidre individebisTvis maRali da liswinebul unarebs. gardneri gamoyofs in-
dabali IQ-is iarliyebis miniWebaa.YdavuSvaT, teleqtis mraval saxeobas, romelic adamianis
mkvlevrebma gaiges, rom `aragonier~ adamianebs gamocdilebis farTo speqtrs moicavs. TiToeul
garkveuli amocanebi imitom uZneldebaT, rom am unars gansxvavebuli Rirebuleba eniWeba
ver axerxeben mTeli relevanturi informaciis adamianTa sazogadoebebSi imis mixedviT, Tu
kodirebas. aseTi adamianebi SeZleben `gonivrul~ ras miiCnevs saWirod, sasargeblod da faseulad
Sesrulebas, Tuki am konkretul komponents mocemuli sazogadoeba. rogorc 10.4 cxrilSia
gaivarjiSeben. amrigad, savsebiT SesaZlebelia naCvenebi, igi inteleqtis rva saxes gamoyofs.
komponenturi inteleqtis gaZliereba. stern- gardneri amtkicebs, rom dasavluri sazo-
bergs, agreTve, miaCnia, rom adamianebs SeuZliaT gadoeba wina planze ayenebs pirveli ori saxis
empiriuli da konteqstualuri inteleqtis inteleqts, xolo aradasavlur sazogadoebaSi
gaumjobeseba (Sternberg, 1986). Tu Sesatyvisad xSirad sxva saxeebia Rirebuli. magaliTad,
gaigeben qcevis safuZvlad mdebare komponentur mikroneziaSi, karolinis kunZulze, mezRvaurs
inteleqtis Teoriebi

process, mkvlevrebi SeZleben iseTi teqnikebis unda SeeZlos did manZilebze zRvaosnoba rukis
gareSe, mxolod sivrcobrivi inteleqtisa da
emociuri inteleqti (Emotional intelligence) _ inte- sxeulebrivi kinesTetikuri inteleqtis gamo-
leqtis tipi, romelSic Sedis Semdegi unarebi: yenebiT. es unarebi am sazogadoebaSi ufro
emociaTa zusti da Sesatyvisi aRqma, gageba da fasobs, vidre valdebulebis dokumentis Sedgena.
gamoxatva; azrovnebis gasaioleblad emociebis balis kunZulze, sadac artistuli warmodgena
gamoyeneba; emociis gageba da analizi; emociuri
yoveldRiuri cxovrebis nawilia, talantebi
codnis efeqturad gamoyeneba da sakuTari
da musikaluri inteleqti, romelic rTuli
emociebis regulireba rogorc emociuri, ise _
inteleqtualuri zrdis xelSesawyobad. sacekvao ileTebis koordinirebaSi monawileobs,
gansakuTrebiT dafasebulia. interpersonalur 377
cxrili
10.4
gardneris inteleqtis rva saxe
inteleqti saboloo statusi ZiriTadi komponentebi
logikur- mecnieri logikuri da ricxobrivi paternebisadmi
maTematikuri maTematikosi mgrZnobeloba da maTi garCevis unari, msje-
lobis grZeli jaWvis agebis unari.
lingvisturi poeti sityvaTa bgerebis, riTmebisa da mniSvnelo-
Jurnalisti bebisadmi mgrZnobeloba; enis gansxvavebuli
funqciebisadmi mgrZnobeloba.

sabunebismetyvelo biologi mgrZnobeloba cxovelTa saxeobebs Siris


bunebrivi garemos gansxvavebebisadmi; cocxal arsebebTan
mkvlevari saTuTad mopyrobis unari.

musikaluri kompozitori ritmis, simaRlis da tembris Seqmnisa da


mevioline dafasebis unari; musikaluri gamomsa-
xvelobebis formebis codna

sivrcobrivi navigatori vizualur-sivrcobrivi samyaros zustad


moqandake aRqmis da sakuTari sawyisi aRqmebis
transformirebis unari.

sxeulebriv- sakuTari sxeulebrivi moZraobebis marTvis


mocekvave
kinesTetikuri da obieqtebTan marjved urTierTobis unari.
aTleti
pirovnebaTSorisi sxva adamianTa guneba-ganwyobilebis, tempera-
fsiqoTerapevti
mentis, motivebis da survilebis garCevisa da
saqonlis gasaRebis
maTze Sesatyvisi reagirebis unarebi.
muSaki
Sidapirovnuli sakuTari grZnobebis misawvdomoba da maT
sakuTari Tavis
Soris sxvaobis povnis unari da maT Sesaty-
detalurad mcodne
visad qcevis warmarTva; sakuTari Zlieri da
pirovneba
susti mxareebis, survilebisa da gonebrivi
SesaZleblobebis codna.

inteleqts ufro wamyvani adgili uWiravs Tadi komponentis mqone inteleqti (Mayer &
koleqtivistur sazogadoebaSi, rogoricaa ia- Salovely, 1007; Mayer et al., 2000). es komponentebia:
Tavi 10 / inteleqti da inteleqtis Sefaseba

ponia, sadac aqcentirebulia TanamSromloba


emociebis zustad da Sesatyvisad aRqmis,
da komunaluri cxovreba, vidre iseT individua-
Sefasebis da gamoxatvis unari;
listur sazogadoebaSi, rogoricaa aSS (Tri-
andis,1990). azrovnebis gasaioleblad emociebis gamo-
inteleqtis am saxeobaTa Sesafaseblad qaRal- yenebis unari;
disa da fanqris testebi _ martivi raodenobrivi emociebis gagebisa d analizis, agreTve,
sazomebi _ arasakmarisia. inteleqtis gardne- emociuri codnis efeqturad gamoyenebis unari;
riseuli Teoria moiTxovs, rom mas daakvirdnen emociuri da inteleqtualuri zrdis xelSe-
da Seafason mTel rig cxovrebiseul situaciebSi sawyobad sakuTari emociebis regulirebis unari.
da, aseve, cxovrebiseul mcire epizodebSi,
romelic inteleqtis tradiciul testebSia am gansazRvrebaSi asaxulia axali Tvalsaz-
mocemuli. risi emociebis pozitiuri rolis Sesaxeb inte-
bolo wlebSi mkvlevrebma inteleqtis iseTi leqtis funqcionirebasTan mimarTebaSi _ emo-
tipis kvleva daiwyes, rogoricaa emociuri ciebs SeuZliaT azrovneba ufro gonieri gaxa-
inteleqti, romelic gardneriseul interper- don, adamianebs SeuZliaT gonierad gaiazron
sonaluri da intrapersonaluri inteleqtis sakuTari da sxvaTa emociebi.
cnebebs ukavSirdeba (ix. cxrili 10.4). emociuri ganvixiloT situacia, rodesac maswavlebeli
inteleqti ganisazRvreba, rogorc oTxi Ziri- Tqvens klass usvams SekiTxvas: `ra erqva stam-
378 buls Zvelad~? miuxedavad imisa, rom tomi xedavs,
pamelam xeli aiwia, igi adgilidan wamoiZaxebs gadoebrivi viTarebebis ganxilvisaTvis, rac
pasuxs _ `konstantinopoli~. Tqven gesmiT, rom inteleqtis Temas esoden sadaos xdis.
pamela gabrazebulia, radgan tomma mas `dideba
waarTva~. Tqven SeiZleba TvlideT, rom toms
aqvs maRali IQ, magram ara EQ _ IQ-is emociuri
Sejameba
oreuli (Goleman,1995). Cven mier pamelas grZno-
bebis gageba _ EQ-is erT-erTi magaliTia. mkvlev- Carlz spirmens miaCnda, rom inteleqti
rebi Seudgnen sazomi instrumentebis Seqmnas, Sedgeba zogadi unarisagan, romelsac man uwoda
romlebic, maTi rwmeniT, EQ-is sando da g da sxvadasxva sferos Sesabamisad specifikuri
validuri sazomebi iqneba. unarebisagan, romlic aRniSna s-iT. sxva
fsiqometrikosma mkvlevrebma inteleqtis sxva
mdgenelebis kvleva scades.
saidan sternbergma gamoTqva varaudi, rom adamianebs
viciT sami saxis inteleqti aqvT: komponenturi,
empiriuli da konteqstualuri. gardnerma gaa-
EQ-is gazomva farTova inteleqtis gansazRvreba da masSi rva
503 mozrdilisa da 229 mozardisagan tipis inteleqti gaaerTiana, romlebic IQ-is
Semdgarma SerCevam Seavso `mravalfaq- tradiciuli testebiT gamovlenil unarebs
toriani emociuri inteleqtis skala~, scildeba. emociuri inteleqti asaxavs indivi-
romelic individebisagan emociur prob- dis unars, efeqturad gamoiyenos da gaigos
lemaTa seriis gadaWris iseTi variantebis emociebi.
warmodgenas moiTxovs, rogoricaa mo-
cemuli situaciiT aRZruli emociebis
dadgena. monawileTa pasuxebi Sefasda
rogorc eqspertTa msjelobebTan, ise yvela
inteleqtis politika
im adamianis erTsulovan msjelobebTan
mimarTebaSi, romlebmac skala Seavses. EQ-
Cven vnaxeT, rom inteleqtis Tanamedrove
is qulebi mxolod zomier korelaciaSi
koncefciebi ewinaaRmdegeba IQ-is testSi
iyo IQ-is qulebTan rogorc mozrdilebTan,
miRebul qulebsa da pirovnebis inteleqts
ise _ mozardebTan. es adasturebs, rom EQ
Soris arsebul mWidro kavSirs, magram dasavlur
zomavs IQ-is tradiciuli sazomebisgan
sazogadoebaSi IQ testebi mainc rCeba inte-
gansxvavebul unarebs. mozrdilebi ufro
leqtis yvelaze gavrcelebul sazomad. IQ
maRal qulebs iReben, vidre mozardebi,
testirebis gavrcelebulobisa da IQ qulebis
rac metyvelebs imaze, rom EQ mniS-
xelmisawvdomobis gamo advilia sxvadasxva
vnelovani garemoseuli komponentia. dabo-
jgufebis Sedareba maTi `saSualo~ IQ-is
los, emociuri inteleqtis am axal ska-
mixedviT. aSS-Si aseTi eTnikuri da rasobrivi
laze qalebs emociebis aRqmaSi gacilebiT
jgufuri Sedarebebi xSirad gamoiyeneboda,
didi upiratesoba hqondaT, vidre mamakacebs
rogorc umciresobaTa warmomadgenlebis Tan-
(Mayer et al., 1999).
inteleqtis politika

Sobili genetikuri arasrulfasovnebis damadas-


turebeli sabuTi. Cven mokled mimovixilavT
Tqveni azriT, ratom unda hqondeT qalebs IQ testebis qulaTa gamoyenebis praqtikas
mamakacebze ufro maRali EQ? xom ar fiqrobT, zogierTi jgufis gonebrivi arasrulfasovnebis
rom amas buneba (qalis evoluciuri momzadeba maCveneblad. Semdeg ganvixilavT sakiTxs _ buneba
garkveuli rolebisaTvis) an aRzrda (qalTa Tu aRzrda, anu ra aris inteleqtSi da inteleq-
socializacia metad emociur arsebebad) ganagebs tis testebis SesrulebaSi bunebiT moniWebuli
(Brody,1997; Eisenberg et al., Lafrance&Banaji,1992)? da ra _ aRzrdis Sedegi. Tqven naxavT, rom
inteleqtis testirebis da inteleqtis Teo- fsiqologiaSi es politikurad yvelaze cvale-
riebis mimoxilvam safuZveli moamzada im sazo- EQ – IQ-s oreuli _ emociuri inteleqti.
379
badi sakiTxia, vinaidan saemigracio kvotebis, icnobdnen dominantur enas da kulturas,
ganaTlebis resursebisa da sxva sakiTxebi romelsac eyrdnoba IQ testebi, radganac axali
SeiZleba aigos imaze, Tu rogor aris inter- Casulebi iyvnen (ramdenime aTeuli wlis Semdeg
pretirebuli jgufuri IQ-is monacemebi. IQ testebSi gamovlenili es jgufuri sxvaobebi
mTlianad gaqra, magram Teoria inteleqtis
sferoSi rasobrivi sxvaobebis Sesaxeb ganag-
rZobda arsebobas).
jgufuri Sedarebebis istoria
godardi da sxvebi (1917) dabali IQ-is eTnikur
1990-iani wlebis daswyisSi fsiqologi henri warmomavlobasTan ubralo dakavSirebaze Sors
godardi (Henry Goddard) amtkicebda, rom yvela wavidnen. dabal IQ-Tan dakavSirebul uaryofiT
emigrants unda Cautardes gonebrivi unarebis Tvisebebs maT moraluri uRirsoba, fsiqikuri
testireba da maT, visac `fsiqikuri defeqti~ defeqturoba da amoraluri socialuri qceva
aRmoaCndeba, `SerCeviT aekrZalos qveyanaSi daumates. maTi Tvalsazrisis dasabuTeba cudi
Semosvla~. amgvar Sexedulebebs Tavisi wvlilis reputaciis mqone ori ojaxis _ jukis ojaxisa
Setana SeeZlo emigrantTa zogierTi jgufis da kilikakis ojaxis _ klinikuri Seswavlidan
qveyanaSi SeSvebisadmi mtruli nacionaluri momdinareobda. am ojaxis ramdenime Taobis
damokidebulebis SeqmnaSi (Cronbach,1975; Seswavla TiTqosda aCvenebda, rom ojaxur
McPherson,1985; Sokal,1987). marTlac, 1924 wels genebSi daTesili cudi Tesli uciloblad
kongresma miiRo aqti, romelic zRudavda defeqtur STamomavlobas mogvcemda. godardma
emigracias da emigrantebisaTvis awesebda igive daaskvna kilikakTa ojaxis klinikuri Ses-
inteleqtis testebis gavlas niu iorkis wavlidanac. maT ojaxur xes hqonda erTi `kargi
navsadgurSive, an elisis kunZulze moxved- Teslis~ da meore `cudi Teslis~ mxareebi (am
risTanave. ebrael, italiel, rus da sxva gamokvlevaSi ojaxs saxeli godardma Searqva,
erovnebis emigrantTa didi nawili IQ testebis rac berZnulad karg-cuds niSnavs). martin ki-
safuZvelze klasificirebul iqna, rogorc likaks, revoluciuri omis jariskacs, ara-
`Wkuasusti~. zogierTma fsiqologma es sta- kanonieri vaJi hyavda qalTan, romelic aRweris
tistikuri monacemebi imis sabuTad miiCnia, rom Tanaxmad, gonebrivad CamorCenili iyo. maTma
emigrantebi samxreTi da aRmosavleTi evropidan kavSirma, saboloo jamSi, 480 STamomavali mogvca.
genetikurad ufro dabal safexurze imyofebod- godardma aqedan 143 `defeqturad~, 46 ki _
nen, vidre CrdiloeT da dasavleTevropuli `normalurad~ miiCnia. ojaxis danarCeni wevrebi-
warmomavlobis emigrantebi (Ruch,1937). Tumca, saTvis ki aRmoaCina, rom maTTvis Cveuli ram
Tavi 10 / inteleqti da inteleqtis Sefaseba

es `arasrulfasovani~ jgufebi yvelaze cudad iyo danaSauli, alkoholizmi, fsiqikuri aSli-

380
lobebi da kanondarRvevis SemTxvevebi. amis sa- davarwmunoT…sazogadoeba, rom maT ar unda
pirispirod, rodesac martin kilikakma meored mieceT reproduqciis ufleba, Tumca, ev-
`karg qalTan~ iqorwina, am kavSirma mogvca 496 genikis TvalsazrisiT, maTi araCveuleb-
STamomavali, saidanac mxolod sami iqna rivad swrafi gamravlebis gamo, isini seri-
`defeqturad~ aRiarebuli. godardma isic naxa, ozul problemas qmnian (Terman,1916, gv. 91-
rom am maRalxarisxovani kavSiris mravali 92).
STamomavali `gamoCenili adamiani~ gaxda (Godard,
saxelebi Seicvala, magram problema igive
1914). igi mivida im azramde, rom memkvidre-
darCa. dResac SeerTebul StatebSi afro-
obiTobam dadebiTi mxridan gansazRvra in-
amerikelebi da laTinosebi standartizebul
teleqti, genialoba da gamoCeniloba, xolo
inteleqtis testebSi, saSualod, ufro dabal
uaryofiTi mxridan _ delikventoba, alkoho-
qulebs iReben, vidre azieli amerikelebi da
lizmi, seqsualuri amoraloba, gonebrivi
TeTrkanianebi. cxadia, yvela jgufSi arian
CamorCeniloba da siRatakec ki (McPherson,1985).
individebi, romelTa IQ qulebi umaRles (da
udables) poluss Seesabameba. rogoraa SesaZ-
saidan lebeli IQ-is qulebSi aseTi jgufuri gan-
sxvavebebis interpretireba? SeerTebul StatebSi
viciT
da did britaneTSi arsebuli tradiciis
genetikurad arasrulfasovani ojaxebi mixedviT, es gansxvavebebi genetikur arasrul-
fasovnebas (bunebas) miewereba. mas Semdeg, rac
ityobinebodnen, rom (dawyebuli 1875
IQ-is maCveneblebSi genetikuri gansxvavebebis
wlidan) mokvleul iqna niu iorkis Statis
realurobaze vimsjelebT, ganvixilavT meore
`jukis sisxlis~ mqone ojaxebis 2000-ze
SesaZleblobas, romlis mixedviT, garemo
meti wevri, radganac am ojaxs damyarebuli
pirobebis nairgvaroba (aRzrda) mniSvnelovan
hqonda gonebriv ganviTarebaSi CamorCen-
gavlenas axdens IQ-ze. TiToeuli axsnis an maTi
ilobis, kanondarRvevisa da danaSaulis
kombinaciis dasabuTebas mniSvnelovani socia-
samarcxvino rekordi. am ojaxis 458 wevrma
luri, ekonomikuri da politikuri Sedegebi
ver SeZlo skolaSi swavla gonebrivi
mohyveba.
unarebis arqonis gamo. 171 kriminaluri
warsulis adamiani aRmoCnda, xolo maTi
sanaTesaos aseulobiT wevri `glaxaki,
TavaSvebuli da meZavi~ iyo. daaskvnes, rom memkvidreobiToba da IQ
memkvidreobiToba am saSineli ojaxis wevr-
rogor SeuZliaT mkvlevrebs inteleqtis
Ta samarcxvino ganviTarebis wamyvani faq-
genetikuri gansazRvrulobis xarisxis dadgena?
tori iyo.
am kiTxvaze nebismieri pasuxi mkvlevrebisgan
inteleqtis indeqsad garkveuli sazomis SerCevas
genetikuri arasrulfasovnebis godardiseuli moiTxovs. amrigad, sakiTxi is ki araa, axdens
argumenti Semdgom ganamtkicaFim faqtma, rom Tu ara memkvidreobiToba inteleqtze gavlenas,
pirveli msoflio omis dros armiaSi gamo- aramed is, umetes SemTxvevaSi, msgavsia Tu ara
ojaxur xeTa SigniT IQ maCvenebeli. am konkretul
inteleqtis politika

yenebul inteleqtis testebSi afro-amerikelebi


da sxva rasobrivi umciresobebi nakleb qulebs kiTxvaze pasuxis gasacemad, mkvlevrebs sWirdebaT
iRebdnen, vidre TeTrkaniani umravlesoba. luis saerTo genebisa da saerTo garemos gavlenaTa
termenma, romelmac didad Seuwyo xeli aSS-Si erTmaneTisgan gancalkeveba. amisTvis mowode-
IQ testirebas, Zalze aramecnieruli komentari buli erT-erTi meTodia identuri (monozi-
gaukeTa monacemebs, romelic misive daxmarebiT goturi) da araidenturi (dizigoturi) tyupebis
aSS-Si mcxovrebi rasobrivi umciresobebisgan da sxvadasxva donis genetikuri gadafarvis
Segrovda: naTesavTa funqcionirebis Sedareba. 10.3 suraTze
warmodgenilia individTa IQ-is qulaTa Soris
`maTi siClunge, rogorc Cans, rasobr-
korelaciebi maTi genetikuri naTesaobis done-
ivia... amJamad ar Cans raime SesaZlebloba, 381
suraTi
10.4
memkvidreobiToba da IQ
am suraTze warmodgenilia korelaciebi erTad gazrdili (erTsa da imave garemoSi), identuri (monozigoturi)
da araidenturi (dizigoturi) tyupebis IQ qulaTa Soris. Sedarebis mizniT suraTze, agreTve, mocemulia
siblingebis (debisa da Zmebis) da biologiuri da arabiologiuri mSoblebisa da Svilebis monacemebi.
monacemebi aCvenebs orive faqtoris _ genetikuris (ricxvebi, romlebic weria `genetikuri naTesaobis~
qveS, azusteben genetikuri masalis gadafarvas) da garemos (ricxvebi, miwerili saerTo Sinauri garemos
qveS, aCveneben, garemo igive iyo [1] Tu gansxvavebuli [0]), mniSvnelobas. magaliTad, identuri tyupebi
aCveneben ufro maRal korelacias IQ-s Soris, vidre araidenturi tyupebi, anu saxezea genetikuri
gavlena, magram orive tipis tyupebi avlenen ufro maRal korelaciebs, rodesac isini erTad arian
gazrdili, anu saxezea garemos gavlena.

ebis mixedviT (Plomin & Petrill,1997). rogorc xedavT,


Tavi 10 / inteleqti da inteleqtis Sefaseba

es maCvenebeli miiReba mocemuli populaciis


rac ufro didia genetikuri msgavseba, miT metia (magaliTad, kolejis studentebi, an fsiqikurad
IQ-is msgavseba (am monacemebSi yuradReba unda daavadebuli adamianebi) yvela testuri qulis
miaqcioT imas, rom garemos zegavlena erTad variaciis gamoTvliTYda Semdeg imis dadgeniT,
gazrdilTa IQ-is didi msgavsebis saxiTac Tu mTliani variaciidan ra wili aqvs genetikur,
gamovlinda). anu memkvidreobiT faqtorebs. es genetikuri
mkvlevrebi amgvar Sedegebs IQ-is memkvidre- gadafarvis sxvadasxva donis mqone adamianTa
obiTobis Sesafaseblad iyeneben. romelime niSan- SedarebiT keTdeba. mkvlevrebi, romlebmac IQ-
Tvisebis, magaliTad, inteleqtis memkvidreobiT is memkvidreobiT gadacemis Sesaxeb Catarebuli
gadacemis SesaZlebloba im niSan-Tvisebis tes- mravali gamokvleva Seiswavles, askvnian, rom
turi qulebis variabilobis Sefardebas emyareba, IQ qulebis variaciis daaxloebiT 50% geneti-
rac SeiZleba genetikur faqtorebs mieweros. kuri nakrebiTaa gamowveuli (Grigorenko, 2000;
Neisser et al., 1996; Plomin & Petrill, 1997), magram yvelaze
memkvidreobiTobis Sefaseba (Heritability estimate) saintereso, albaT, isaa, rom memkvidreoboTobis
_ mocemuli Tvisebis an qcevis memkvidre- wili imatebs cxovrebis ganmavlobaSi: memkvid-
obiTobis xarisxis statistikuri Sefaseba reobiToba daaxloebiT 40%-s utoldeba 4-6 wlis
dadgenili im individTa mixedviT, romlebic
bavSvebTan, Tumca daaxloebiT 60%-mde izrdeba
icvlebian maTi genetikuri msgavsebis xarisxiT.
382 adreul mozardobaSi da daaxloebiT 80%-s
jgufSi Semaval individTa genetikur arasrul-
fasovnebas? pasuxi erTmniSvnelovania _ `ara!~
memkvidreobiToba erTi konkretuli jgufis
SigniT ganxorcielebul gazomvas efuZneba. is
ar gamodgeba jgufTaSorisi gansxvavebebis
interpretirebisTvis, ganurCevlad imisa, Tu
ramdenad didia maT Soris gansxvaveba obieqturi
testis monacemebis mixedviT. memkvidreobis
maCveneblebi individTa mocemuli populaciis
Sesaxeb mxolod gasaSualoebul warmodgenaTa
ricxvs ganekuTvneba. maSinac ki, roca iciT,
rom simaRle, magaliTad, memkvidreobiTobis
maRali maCvenebliT xasiaTdeba (daaxloebiT
90%), mainc ver gansazRvravT imas, Tu ramdenadaa
Tqveni simaRle genetikurad ganpirobebuli.
igive argumenti gamodgeba IQ-saTvis: -miuxedavad
inteleqtis memkvidreobiTobis maRali maCveneb-
lebisa, ver ganvsazRvravT konkretuli indi-
vidis IQ-Si, an jgufTaSoris saSualo IQ-Si
genetikis gavlenas. is faqti, rom IQ testSi
erTi rasobrivi Tu eTnikuri jgufi nakleb
qulebs iRebs, vidre meore, ar unda niSnavdes
imas, rom am jgufebs Soris gansxvaveba geneti-
aRwevs ufros mozrdilebTan! bevrs gaukvirda kuri warmoSobisaa maSinac ki, rodesac memkvid-
es Sedegi, radgan, intuiturad, asakis matebasTan reobiTobis maCvenebeli (romelic jgufSi iyo
erTad garemos sul ufro meti da ara naklebi dadgenili) IQ qulebisaTvis maRalia.
gavlena unda hqondes. intuiciasTan am Seusabamo meore mizezi, Tu ratom ar SeiZleba geneti-
Sedegs mkvlevrebi aseT axsnas aZleven: `SesaZ- kuri nakrebi srulad iyos pasuxismgebeli jguf-
lebelia, genetikuri dispoziciebi gvibiZgeben TaSoris sxvaobaze, am gansxvavebaTa SefardebiT
im garemosken, romelic Cveni genetikuri sidides exeba. saSualo gansxvavebis miuxedavad,
midrekilebebis aqcentirebas axdens da Sedegad arsebobs mniSvnelovani Tanxvedra TiToeuli
cxovrebis ganmavlobaSi momatebul memkvid- jgufis qulebis ganawilebaSi: jgufebs Soris
rulobas viRebT~ (Plomin & Petrill,1997. gv. 51).A gansxvaveba, TiToeul jgufSi individebis
kvlav davubrundeT im wertils _ testuri qulebs Soris gansxvavebebTan SedarebiT, mcirea
qulebis sxvaobas afro-amerikelebsa da TeTr- (Loehlin, 2000; Suzuki&Valencia, 1997). zogadad,
kanian amerikelebs Soris _ saidanac genetikuri gansxvavebebi sxvadasxva rasobrivi jgufis genur
analizi winaaRmdegobrivi xdeba. miuxedavad nakrebSi umniSvneloa erTi da igive jgufis
imisa, rom ramdenime aTeuli wlis winaT es wevrebs Soris arsebul genetikur gansxvavebeb-
sxvaoba IQ-is 15 qulas Seadgenda, TeTrkanianTa Tan SedarebiT (Could, 1981; Zuckerman, 1990). metic,
inteleqtis politika

da SavkanianTa qulebi garkveuli drois Semdeg aSS-Si rasa xSirad ufro socialuri konstruq-
erTmaneTs dauaxlovda. ase rom, Tanamedrove tia, vidre biologiuri. ganvixiloT golfis
indikatorebis mixedviT, sxvaoba 7-10 qulas Soris SesaniSnavi axalgazrda moTamaSis taiger vudsis
Tavsdeba (Nisbett, 1995, 1998, Williams & Ceci, 1997), (Tiger Woods) SemTxveva, romelsac xSirad af-
Tumca, sxvaobis Semcireba garemos gavlenaze rikel amerikelad moixsenieben da amiT uares
miuTiTebs. es sxvaoba bevr adamians mainc pirobebSi ayeneben mas, Tumca, misi realuri
afiqrebinebs, rom rasebs Soris dauZleveli warmomavloba gacilebiT rTulia (misi winap-
genetikuri gansxvavebebi arsebobs (Hernnstein rebi TeTrkaniani, Savkaniani, tai, Cineli da
&Murrey, 1994), magram, maSinac ki, Tu IQ memkvid- adgilobrivi amerikelebi iyvnen). vudsi Sesa-
reobiTia, asaxavs ki es sxvaoba dabalqulian niSnavi magaliTia imisa, Tu ramdenad ar 383
Seesatyviseba sazogadoebrivi Sexeduleba remo pirobebi IQ-is maCveneblebSi aseTi
biologiur realobas. aseT SemTxvevaSi arsebobs wyvetebis arsebobaSi.
seriozuli safrTxe, rom sxvadasxva sazoga-
doebrivad gamijnuli jgufebis gansxvavebebi
IQ-is mixedviT ganxilul iqnes, rogorc bio- garemo da IQ
logiuri faqtorebiT ganpirobebuli gansxvave- vinaidan memkvidreobiTobis maCveneblebi 1.0-
bebi (Suzuki & Valencia, 1997). ze naklebia, vaskvniT, rom nebismieri individis
mkvlevrebma gamonaxes am Sexedulebis kvle- IQ-ze mxolod genetikuri memkvidreoba ar aris
vebis saSualebiT Semowmebis gzebi. eqsperimentSi pasuxismgebeli. garemo IQ-zec unda axdendes
monawileobdnen Savkaniani amerikelebi, romel- gavlenas. rogor SeiZleba ganvsazRvroT, gare-
Tac TeTrkaniani amerikeli an evropeli mSob- mos romeli aspeqtia IQ-sTvis mniSvnelovani?
lebi hyavdaT. aSS-Si „Savi~ mosaxleobis 20-30% garemos romeli maxasiaTebeli moqmedebs IQ
Sefasebulia, rogorc evropuli warmomavlobis testSi maRali qulebis miRebis SesaZleblobaze
mqone, rac Sereuli qorwinebis Sedegia. qmnis (Beiser & Gotowiec, 2000; Ceci, 1999; Rowe, 1997; Suzuki &
Tu ara gansxvavebas IQ-Si is, Tu ramdenad aris Valencia, 1997.)? garemo warmoadgens stimulTa
datvirTuli evropuli geniT `Savi~ individi? rTul (kompleqsur) nakrebs, romelic icvleba
im Tvalsazrisis mixedviT, romelic genebs mravali ganzomilebis mixedviT rogorc fizi-
yovelives qvekuTxedad miiCnevs, es cvlis kuri, ise _ socialuri TvalsazrisiT da SeiZ-
viTarebas, Tumca, monacemebi gviCveneben, rom leba gansxvavebulad aRiqmebodes adamianebis
memkvidreobiT miRebul evropeiodulobasa da mier. aucilebeli ar aris, rom erTi da igive
IQ-s Soris korelacia Zalze sustia (mraval- ojaxis bavSvebi erTnair kritikul (arsebiTi
ricxovan kvlevebSi es maCvenebeli mxolod 0.15- mniSvnelobis mqone) fsiqologiur garemoSi
s Seadgens). es samarTliania yvela SemTxvevaSi, imyofebodnen. gaixseneT, rogor izrdebodiT
ganurCevlad imisa, Tu romeli maxasiaTebeli _ Tqven ojaxSi; Tu gyavT da-Zma, aqcevdnen Tu
kanis feri Tu sisxlis jgufi _ gamoiyeneba ara maT erTnair yuradRebas mSoblebi? icvle-
rasobrivi aRrevis maCveneblad. im germaneli boda Tu ara stresuli pirobebi droTa ganmav-
bavSvebis IQ maCveneblebis Sedarebam, romelTa lobaSi? Seicvala Tu ara Tqveni ojaxis finan-
mamebi Savkaniani da TeTrkaniani samxedroebi suri SesaZleblobebi? an xom ar Seicvala Tqveni
iyvnen, ar gamoavlina gansxvaveba maT Soris. mSoblebis ojaxuri mdgomareoba? naTelia, rom
amasTanave, `Savkaniani-TeTrkaniani~ kavSiris garemo bevri komponentisgan Sedgeba da es
Sedegad gaCenil bavSvebs rva quliT maRali komponentebi mudmivad urTierTqmedeben da
Tavi 10 / inteleqti da inteleqtis Sefaseba

Sedegi hqondaT im SemTxvevebSi, rodesac deda icvlebian droTa ganmavlobaSi. aqedan gamomdi-
iyo TeTrkaniani. am gansxvavebis savaraudo axsna nare, sakmaod rTulia fsiqologebisaTvis imis
isaa, rom deda ufro metad monawileobs bavSvis gansazRvra, Tu sinamdvileSi ra saxis garemo
inteleqtualuri socializaciis procesSi, vidre pirobebi _ zrunva, stresi, siRaribe, janmrTe-
mama da, cxadia, es gansxvaveba ar unda mieweros loba, omi da a.S _ axdens gavlenas IQ-ze.
genetikur faqtors, radgan Svilis genetikuri umravles SemTxvevaSi mkvlevarTa yuradRebis
monacemebi orive mSoblis genetikiTaa centrSi iyo garemos ufro globaluri sazomebi,
ganpirobebuli (Loehlin, 2000; Nisbert,1998). iseTebi, rogoricaa, magaliTad, ojaxis socio-
genetika mniSvnelovan rols asrulebs indi- ekonomikuri statusi. erT-erT farTomasStabian
vidis IQ-is formirebaSi, iseve rogorc mis bevr longitudur kvlevaSi, romelSic 26 000-ze meti
sxva maxasiaTebelsa da unarze. miuxedavad amisa, bavSvi Seiswavles, bavSvis IQ-is saukeTeso
Cven vamtkicebT, rom rasobriv da eTnikur winaswarmetyveli 4 wlis asakSi ojaxis socioeko-
jgufebs Soris IQ-is mixedviT arsebuli gan- nomikuri statusi da dedis ganaTlebis done
sxvavebebis memkvidreobiT axsna SeuZlebelia. iyo, rac erTnairad WeSmariti aRmoCnda afri-
is aucilebeli, magram arasakmarisi pirobaa keli, amerikeli da kavkasieli bavSvebisaTvis
amgvari maCveneblebis misaRebad. axla ganvi- (Broman et al., 1975). analogiurad, 10.5 suraTze
xiloT, Tu ra rols SeiZleba asrulebdes ga- naCvenebia socialuri klasis zogadi gavlena
384 IQ-ze.
mniSvnelovnad ganapirobos bavSvis daqveiTebuli
inteleqti. Ratak ojaxebSi dabadebuli bavSvebi
xSirad cudad ikvebebian, bevri maTgani skolaSi
mSieri midis, amitom naklebad axerxebs dava-
lebebze koncentracias. amasTanave, Raribi
ojaxebi ganicdian wignebis, Jurnal-gazeTebis,
kompiuterebis da sxva im nivTebis naklebobas,
romlebic xels uwyoben adamianis gonebriv
ganviTarebas. `orientacia gadarCenaze~ nakleb
drosa da energias utovebs Rarib mSoblebs,
gansakuTrebiT ki martoxelebs, rom iTamaSon
bavSvebTan da moaxdinon maTi inteleqtualuri
stimulacia, rac, Tavis mxriv, Zalze uaryofiTad
moqmedebs bavSvebis mier iseTi davalebebis
Sesrulebaze, rogoricaa standartuli IQ
suraTi
10.5 testebi.
dabolos, gaWirvebaSi mcxovrebi adamianebi
memkvidreobas, garemosa da IQ-s Soris garkveul daRs atareben Cvens sazogadoebaSi
arsebuli urTierTdamokidebulebaa iseve, rogorc msoflios umravles qveyanaSi,
grafikze asaxulia memkvidreobisa da garemos wvlili rasobrivad iseT homogenur sazogadoebaSic ki,
IQ qulebSi. mamebs da vaJebs hqondaT erTnairi IQ- rogoric iaponiaa. magaliTad, burakaminis _ am
ebi (memkvidreobiTobis gavlena), magram rogorc
sazogadoebis yvelaze dabali kastis wevris _
mamebis, ise vaJebis IQ dakavSirebuli iyo socialur
klasTan (garemos gavlena). IQ, sxva iaponelebTan SedarebiT, 15 quliT
dabalia (Ogbu, 1987). im jgufis socialurma
daRma, romelsac individi miekuTvneba, SeiZleba
ratom moqmedebs socialuri klasi IQ-ze? uaryofiTad imoqmedos mis TviTdarwmunebu-
simdidres, iseve rogorc siRatakes, SeuZlia lobaze da araxelsayreli gavlena moaxdinos
inteleqtualur funqcionirebaze sxvadsxvagvari testis Sedegebsa da saskolo miRwevebze, amitom
gavlenis moxdena. maTgan yvelaze aSkara jan- bavSvebis xelsayrel pirobebSi gazrdis Sem-
mrTelobis da ganaTlebis uzrunvelyofis TxvevaSi TvalsaCino unda iyos garemos uSualo
pirobebia. orsulobis dros sustma janmrTe- gavlena IQ-ze.
lobam da dabadebisas mcire wonam SeiZleba

inteleqtis politika

385
suraTi
10.6

naSvilebi bavSvebis IQ qulebi


saSualo klasis TeTrkaniani ojaxebis mier naS-
vileb Savkanian da Sereuli rasis bavSvebs hqon-
daT saSualoze maRali IQ, radgan bavSvebi arian
im jgufebis wevrebi, romlebisTvisac damaxasiaTe-
belia saSualoze dabali Sedegebi. miRebuli mo-
nacemebi aCveneben garemo pirobebis gavlenas IQ-
ze.

saidan Start~ federalurma mTavrobam pirvelad 1965 wels


daafinansa. is gankuTvnili iyo `mcire SesaZ-
viciT
leblobebis mqone ojaxebis bavSvebis fizikuri
garemos gavlena IQ-ze janmrTelobis, ganviTarebis, socialuri,
saganmanaTleblo da emociuri mdgomareobis
mkvlevrebi swavlobdnen bavSvebis or
gasaumjobeseblad; garda amisa, specialuri
jgufs, romlebic naSvilebi iyvnen 2 wlis
mxardamWeri samsaxurebis saSualebiT zrdida
asakSi saSualo klasis TeTrkaniani mSob-
ojaxebis SesaZleblobas, ezrunaT sakuTar
lebis mier (Moore, 1986). erTi jgufis
Svilebze~ (Kassebaum, 1994, gv. 123). Head Start prog-
bavSvebis (9 bavSvi) orive biologiuri
ramis arsi iyo ara bavSvebis gadayvana privile-
mSobeli Savkaniani iyo, xolo meore jgu-
girebul pirobebSi, aramed im pirobebis gaum-
fis bavSvebs (14 bavSvi) erTi biologiuri
jobeseba, romelSic isini daibadnen da izrde-
mSobeli Savkaniani hyavdaT, meore ki _
bodnen. aRniSnuli programis mixedviT, bavSvebi
TeTrkaniani. 7-dan 10 wlamde asakSi
iReben specialur skolamdel ganaTlebas,
veqsleris inteleqtis skalis gamoyenebiT
yoveldRe normalurad ikvebebian, maTi mSoblebi
afasebdnen TiToeuli bavSvis IQ-s.
Tavi 10 / inteleqti da inteleqtis Sefaseba

iReben janmrTelobasTan da bavSvis aRzrdasTan


im bavSvebis saSualo IQ, romlebsac
dakavSirebul rCevebs. am programis efeqturobis
orive mSobeli Savkaniani hyavdaT, 108.7
pirveli Sefasebebi fokusirebuli iyo inteleq-
iyo, xolo Sereuli bavSvebis IQ _ 107.2.
tis testebis da miRwevis sxva sazomebis mixed-
rogorc naCvenebia 10.6 suraTze, es maCveneb-
viT miRebuli Sedegebis gaumjobesebaze. faqtob-
lebi saSualoze maRalia afrikeli ameri-
rivad, programaSi CarTvidan sul ramdenime
kelebisaTvis (Lynn,1996).
kviris Semdeg bavSvebis IQ 10 quliT gaizarda.
samwuxarod, programis datovebis Semdeg, maTi
unda aRiniSnos, rom individualur gansxvave- IQ maCveneblebi isev mcirdeboda (Barnett, 1998;
bas qmnis ara rasa, aramed ekonomikuri, jan- Zigler&Muenchow, 1992; Zigler&Styfco, 1994). am
mrTelobis da ganaTlebis uzrunvelyofis modelidan SesaZlebelia ori daskvnis gamotana:
resursebi, romelic, rogorc Cven sazogadoebaSi, IQ-ze SeiZleba gavlena moaxdinos garemom, magram
ise bevr sxva qveyanaSi, dakavSirebulia rasobriv xelsayreli garemo pirobebi unda iyos xan-
mikuTvnebulobasTan. grZlivi. nebismier SemTxvevaSi, Head Start prog-
praqtikulad, ukanaskneli 30 wlis ganmavlo- ramis SedarebiT gviandelma Sefasebebma
baSi mkvlevrebi am Sedegis saxelmwifoebriv gadalaxa Tavdapirveli viwro interesi mxolod
doneze ganzogadebas cdiloben. programa `Head IQ-is mimarT.
386
empiriuli literaturidan... viRebT arapirdapiri gziT, Secvalos ra individis
rogorc karg, ise _ cud ambebs. cudi motivebi da rwmenebi. isini, visac maRali IQ
ambavi isaa, rom arc HHead Start-s da arc aqvT, ufro metad mosalodnelia, rom warma-
nebismier sxva skolamdel programas ar tebulni iyvnen skolaSi, gaxdnen swavlisadmi
SeuZlia bavSvebis dacva siRatakis daman- ufro motivirebulni, orientirebulni miRweva-
greveli zemoqmedebisagan. adreul inter- ze da optimisturad uyuron sakuTar SesaZleblo-
vencias ubralod ar SeuZlia cxovrebis bebs, rom Tavs gaarTmeven nebismier siZneles.
cudi pirobebis, aradamakmayifolebeli aseve, bavSvebs, romelTac dabali IQ aqvT,
kvebisa da jandacvis, uaryofiTi roluri SeiZleba `Tan sdevdes~ dabali donis skolebi
modelebisa da dabali donis skolebis da programebi, ramac, SeiZleba, garkveulwilad,
daZleva. dadebiTi mxare ki isaa, rom pro- imoqmedos maT TviTdarwmunebulobaze studento-
gramebs SeuZlia bavSvebis momzadeba bis periodSic ki. amgvarad, IQ-ma SeiZleba
skolisaTvis da, Sesabamisad, amiT exmare- ganicados garemos gavlena, magram, amave dros,
ba maT daZlevisa da adaptaciis unarebis IQ-s, Tavis mxriv, SeuZlia axali garemo piro-
ganviTarebaSi, rac SesaZleblobas mis- bebis _ rogorc ukeTesis, ise uaresis _ Seqmna.
cems maT, cxovrebaSi miaRwion saukeTe- amgvarad, IQ-Sefaseba SeiZleba sabediswero
sos Tu ara, ukeTes Sedegebs mainc gaxdes bavSvisaTvis da gansazRvros misi bedi
(Zigler&Styfco,1994, gv.129). inteleqtSi bavSvis ZiriTadi genetikuri una-
rebis wvlilis miuxedavad.
Tu Cven gamoviyenebT inteleqtis ufro farTo
miuxedavad imisa, rom dadasturda IQ testebis
gansazRvrebas, romelic scildeba ubralod
validoba maTi ZiriTadi mimarTulebiT gamoye-
verbalur da araverbalur davalebebs inte-
nebisaTvis, bevri damkvirvebeli jer kidev
leqtis testebSi, garemo faqtorebis gavlena
eWvqveS ayenebs maT validobas sxvadasxva
ufro naTeli gaxdeba. xelsayreli, mxardamWeri
kulturuli da rasobrivi jgufebis Sedarebisas
garemo mniSvnelovnad gansazRvravs warmatebebs
(Greenfield, 1997; Samuda, 1998; Serpell, 2000). testebis
inteleqtualur, saskolo miRwevebsa da situa-
da testirebis mravali forma SeiZleba ar
ciur adaptaciaSi.
Tanxvdebodes inteleqtis kulturul gagebas,
an saTanado qcevas. ganvixiloT klasSi uar-
kultura da IQ testebis yofiTi Sefasebis erTi magaliTi:
validoba rodesac laTinoamerikeli warmoSobis
adamianebi, albaT, naklebad izrunebdnen IQ emigranti mSoblebis bavSvebi amerikul
qulebze, rom ar iTvaliwinebdnen Semdeg sasar- skolaSi wavidnen, isini gagebaze ufro
geblo prognozs: mravalricxovanma kvlevebma metad iyvnen orientirebulni, vidre _
aCvena, rom IQ qulebs sakmaod validurad laparakze; maswavleblis avtoritetis
SeuZliaT iseTi sakiTxebis prognozireba, ro- pativiscemaze, vidre _ sakuTari azrebis
goricaa saskolo niSnebi, profesiuli sta- gamoxatvaze, rasac maTi uaryofiTi akade-
tusi da sakuTari Tavis warmoCenis xarisxi miuri Sefaseba mohyva. maSasadame, erT
mraval sxvadasxva samuSaoze (Brody, 1997b; kulturaSi Rirebuli komunikaciis for-
inteleqtis politika

Gottfredson, 1997b). am Sedegebidan gamomdinare, IQ ma _ pativiscemiT mosmena _ gaxda uary-


testebi validurad zomavs inteleqtualur ofiTi Sefasebis safuZveli iseTi sko-
SesaZleblobebs, romlebic Zalian mniSvne- lis pirobebSi, sadac TviTdajerebuli,
lovania individis mier sxvadasxva saxis warmate- mtkice laparaki komunikaciis Rirebul
bis miRwevisTvis; es ki, Tavis mxriv, metad formad aris miCneuli.
Rirebulia dasavluri kulturebisaTvis _ IQ-
am emigrantma bavSvebma unda iswavlon, Tu
is saSualebiT gazomili inteleqti uSualo
rogor moiqcnen amerikul skolaSi ise, rom
gavlenas axdens warmatebaze. gansxvavebebma IQ-
daarwmunon maswavleblebi TavianT gonierebaSi.
Si, aseve, SeiZleba imoqmedos akademiur mos-
erT-erTi standartuli piroba imisa, rom IQ
wrebasa da samuSaos Sesrulebis xarisxze
testebs sifrTxiliT ekidebian, maTi tendenci- 387
urobaa, romelic mimarTulia sxvadasxva
studentebs. rogorc 10.7 suraTis A nawilze
kulturis wevrebis winaaRmdeg, an sasargeblod.
xedavT, miRebulma Sedegebma es prognozi
kritikosebi aRniSnaven, rom jgufebs Soris
daadastura. rodesac Savkaniani studentebi
gansxvavebebs IQ qulebSi iwvevs sistematuri
darwmunebulni iyvnen, rom testSi miRebu-
mikerZoeba testis kiTxvebSi, rac maT ara-
li qulebis mixedviT vinmes maTi inteleq-
validursa da usamarTlos xdis umciresobebTan
tis Sesaxeb SeeZlo emsjela, isini dava-
mimarTebaSi. maSinac ki, rodesac testebis
lebebs uaresad asrulebdnen (Steel &
Sedgenisas gaTvaliswinebulia kulturuli
Aronson, 1995). stereotipuli muqariT
faqtori, masSi mainc gvxvdeba rasobrivi
gamowveuli logika muSaobs nebismier
xarvezebi (Neisser et al., 1996). faqtobrivad, es
jgufSi, romlis mimarTac arsebobs ara-
sakiTxi SeiZleba testis konteqsts ufro
srulfasovnebis stereotipi. magaliTad,
ukavSirdebodes, vidre testis Sinaarss. klaud
stereotipis mixedviT, qalebs, mamakacebTan
stili (Claude Steel, 1997; Steel & Aronson, 1995, 1998)
SedarebiT, maTematikis aTvisebis naklebi
aRniSnavda, rom adamianebis mier unarebis
unari aqvT. rogorc 10.7 suraTis B nawilze
testebis Sesrulebaze gavlenas axdens ste-
Cans, rTulma maTematikurma testma sqesis
reotipuli muqara (cnobili, agreTve, stereo-
mixedviT gansxvavebuli Sedegebi mxolod
tipuli mowyvladobis saxelwodebiT) _ safrTxe
maSin aCvena, rodesac studentebs eubne-
imisa, rom SeiZleba dadasturdes negatiuri
bodnen, rom aseTi gansxvavebebi SeiZleba
stereotipi garkveuli jgufis Sesaxeb. klaud
yofiliyo (Steel, 1997), anu testze muSaobis
stilis gamokvlevebis mixedviT, imis rwmenam,
dawyebamde. rodesac studentebi acno-
rom situaciaSi moqmedebs uaryofiTi stere-
bierebdnen TavianT sqesobriv ganxva-
otipi, SeiZleba gamoiwvios im cudi maCveneblis
vebulobas, studentebs eubnebodnen, rom
miReba, romelic stereotipSi moiazreboda.
warsulSi aseTma testma aCvena sqesis
mixedviT gansxvaveba. swored igive moxda
saidan am studentebis SemTxvevaSic.

viciT
yuradReba miaqcieT, rom TiToeul am kvlevaSi
stereotipuli muqaris moqmedeba mniSvnelovania, Tu rogor afasebs situacias
testis Semsrulebeli. mxolod im SemTxvevaSi,
erT-erT kvlevaSi gamosaSvebi kursis
rodesac adamianebs sjeraT, rom situacia exeba
Savkaniani da TeTrkaniani studentebi stereotips, magaliTad, rodesac miaCniaT, rom
Tavi 10 / inteleqti da inteleqtis Sefaseba

cdilobdnen epasuxaT magistraturaSi


inteleqtis am testiT maTi stereotipulad
misaReb standartul testSi Semavali
cudi Sedegebi gamovlindeba, maT mier davale-
kiTxvebis msgavsi Zalze rTuli kiTxve- bebis Sesruleba uaresdeba. SesaZlebelia Tu
bisTvis, romlebic enis kargad codnas
ara IQ-is gazomva stereotipuli muqaris aRmoce-
moiTxovda. studentebis naxevars uTxres,
nebis gareSe? Tu es SeuZlebelia, mkvlevrebi
rom am kiTxvebze gacemuli pasuxebis verasodes SeZleben inteleqtualuri unarebis
mixedviT imsjelebdnen maTi inteleqtua-
adekvaturad Sefasebas.
luri unarebis Sesaxeb, meore naxevarma
dabolos, kidev erTi mosazreba inteleqti-
ki icoda, rom am eqsperimentiT amocanis sa da kulturis Sesaxeb. zogadad, aSS-is kul-
gadaWris procesSi CarTul fsiqologiur
tura individualuri gansxvavebebis axsnisas
faqtorebs ikvlevdnen. stereotipuli
tendenciuria da am gansxvavebebis genetikuri
muqaris Teoriis mixedviT, SedarebiT faqtoriT axsnisken ixreba. harold stivenson-
dabali Sedegebi unda hqonodaT im stu-
ma da misma kolegebma (Harold Stevenson, 1993)
dentebs, romelTac situaciam Seuqmna
ramdenime weli dauTmes Cineli, iaponeli da
stereotipuli muqara, anu pirveli jgufis
(maT icodnen, rom fasdeboda inte- stereotipuli muqara (Stereotype threat) _ safrTxe
leqtualuri SesaZleblobebi) Savkanian imisa, rom SeiZleba dadasturdes negatiuri
stereotipi garkveuli jgufis Sesaxeb.
388
suraTi
10.7
stereotipuli muqara
stereotipul muqaras adgili aqvs maSin, rodesac adamianebi Tvlian, rom negatiuri
stereotipebi marTebulia mimdinare testirebis pirobebSi. (A) erT kvlevaSi swavloben
stereotips: afro-amerikelebs dabali qulebi aqvT inteleqtis testebSi. cdis pirebis
_ Savkaniani da TeTri studentis _ naxevarma icoda, rom testi diagnostikuri iyo da
zomavda maT inteleqtualur SesaZleblobas. cdis pirebis meore naxevars ar hqonda es
informacia. jgufSi, romelmac icoda, rom testi diagnostikuri iyo, maTi Sesruleba
uaresdeboda (mosalodnel SesrulebaSi ukve arsebuli gansxvavebebis gamosaricxad
gamoiyeneboda cdis pirTa SAT qulebi). (B) meore kvlevaSi swavlobdnen stereotips:
qalebi dabal qulebs iReben matematikis gamocdebze. cdis pirebis _ qali da mamakaci
studentebis naxevars eubnebodnen, rom maTematikis testma wina SemTxvevaSi aCvena gen-
deruli gansxvavebebi SedegebSi. cdis pirebis meore naxevari aseT informacias ar
Rebulobda. rodesac qalebi fiqrobdnen, rom testma SeiZleba genderuli TvalsazrisiT
gansxvavebuli Sedegebi aCvenos, maSin maTi Sesruleba uaresdeboda.

amerikeli bavSvebis maTematikuri miRwevebis SeiZleba, rom am Sexedulebebma amerikelebi


kvlevas. 1980 wels azieli bavSvebi sagrZno- miiyvanos daskvnamde, rom azielebi genetikuri
blad jobnidnen TavianT amerikel Tanatolebs. upiratesobiT unda xasiaTdebodnen maTematikis
1990 wels es intervali SenarCunebuli iyo: aTvisebaSi. vinaidan aseTi rwmena saxelmwifo
`Cineli bavSvebis mxolod 4.1%-s da iaponeli politikaze aisaxeba, magaliTad, ra Tanxaa
bavSvebis 10.3%-s hqonda iseTive dabali qule- saWiro imisaTvis, rom amerikelebi daeuflon
bi, rogoric _ saSualo amerikel bavSvs~. niS- maTematikas maSin, rodesac ar aqvT am sagnis
navs Tu ara es imas, rom azieli bavSvebi gene- Seswavlis unari. Zalian mniSvnelovania zus-
tikuri upiratesobiT xasiaTdebian? faqtobri- ti mecnieruli monacemebis gaanalizeba, raTa
inteleqtis politika

vad, ufro mosalodneli iyo, rom adamianebi ganisazRvros, risi Secvlaa SesaZlebeli goneb-
aSS-Si am kiTxvas dadebiTad upasuxebdnen. rode- rivi SesaZleblobebis gamovlenaSi da risi _
sac stivensoni da misi kolegebi sTxovdnen ara.
aziel da amerikel studentebs, maswavleblebs
da mSoblebs mieTiTebinaT, Tu ra ufro mniS-
Sejameba
vnelovani iyo maTTvis: `bejiTad mecadineoba~
Tu `Tandayolili goniereba~, azieli respon- godardma xeli Seuwyo zogierTi rasobrivi
dentebi aqcents `bejiTad mecadineobaze~ da eTnikuri jgufebis genetikuri inferiulo-
akeTebdnen, amerikeli respondentebi ki _ `Tan- bis aRiarebis warumatebeli tradiciis damkvi-
drebas. qcevis genetikurma analizma IQ-Si
dayolil gonierebaze~. axla xedavT, Tu rogor 389
mravalricxovani genetikuri komponenti aCvena. duqtebi fasdeba, rogorc SemoqmedebiTi da
Tumca, IQ-is gazomvas xSirad politikuri elf- SevamowmebT inteleqtTan maT kavSirs, Semdeg
eri dakravs, IQ-is mixedviT miRebuli raso- ganvixilavT gansakuTrebuli (an uCveulo)
brivi gansxvavebebis gamo. mkvlevrebma daadg- kreatulobis pirobebs da maT kavSirs SeSli-
ines garemos faqtorebi, romlebic mniSvnelo- lobasTan. vnaxavT, ra SeiZleba viswavloT
van gavlenas axdenen IQ-ze. miuxedavad imisa, gansakuTrebuli SemoqmedebiTi unarebiT dajil-
rom IQ-s sakmaod validurad SeuZlia iseTi doebuli adamianebisagan.
cxovrebiseuli Sedegebis prognozireba, rogor-
icaa warmatebebi skolasa da samsaxurSi, misi
gazomvebi SeiZleba aravaliduri iyos sxvadasxva kreatulobis Sefaseba da
rasobrivi da kulturuli jgufebis SemTxveva- kavSiri inteleqtTan
Si. magaliTad, zogierTi jgufi inteleqtu-
rogor SeiZleba imis gansazRvra, adamianebi
aluri SesaZleblobebis gazomvisas stereotipu-
(SedarebiT) kreatulebi arian Tu ara? bevri
li muqaris zemoqmedebas ganicdis.
midgoma divergentul azrovnebaze fokusirdeba,
romelic ganisazRvreba, rogorc problemis
sxvadasxvagvari uCveulo gadawyvetis unari.
kiTxvebi, romelebic zomaven divergentul
SemoqmedebiToba
azrovnebas, saSualebas aZleven testis
Semsrulebels naTlad gamoavlinos sxarti da
sanam inteleqtisa da misi gazomvis Temas moqnili azrovneba (Torrance, 1974; Wallah & Kogan,
davasrulebT, mivubrundeT iseT sakiTxs, 1965):
rogoricaa kreatuloba, anu SemoqmedebiToba. daasaxeleT yvela sagani, romelic, Tqveni
kreatuloba aris iseTi ideebis generirebisa azriT, oTxkuTxedia;
da produqtebis Seqmnis unari, romlebic axali
sami wuTis ganmavlobaSi daasaxeleT rac
da aqtualuria mocemul pirobebSi (Sternbeg &
SeiZleba meti TeTri feris, saWmelad vargisi
Lubart, 1999). ganvixiloT borblis gamogonebis
sagnebi;
magaliTi. es meqanizmi axali iyo, radgan ucnob
gamomgoneblamde aravis unaxavs, Tu ra sargeblis daasaxeleT aguris gamoyenebis yvela
miReba SeiZleboda gagorebuli sagnebisgan. es SesaZlo varianti, rac TavSi azrad mogivaT.
gamogoneba pirobebis adekvaturi iyo, radgan
pasuxebi fasdeba iseTi ganzomilebebis mixed-
Tavi 10 / inteleqti da inteleqtis Sefaseba

Zalze cxadi iyo misi gamoyenebis SesaZlebloba.


viT, rogoricaa (1) sisxarte _ gansxvavebuli
pirobebTan Sesatyvisobis gareSe, axali ideebi
ideebis saerTo raodenoba; (2) unikaluroba _
xSirad ucnaurad da uadgilod aRiqmeba.
im ideebis raodenoba, romelic Sesabamis
kreatulobas gonebrivi SesaZleblobebisadmi
SerCevaSi aravis gamouTqvams da (3) uCveuloba
miZRvnil TavSi ganvixilavT, vinaidan bevri
_ im ideebis raodenoba, romelic gamoTqva
adamiani aRiarebs inteleqtsa da kreatulobas
mocemuli SerCevis, vTqvaT, 5%-ze naklebma
Soris mWidro kavSiris arsebobas. am varaudis
(Runco,1991).
dasamtkiceblad, upirveles yovlisa, Semoqmede-
rodesac kreatulobas am gziT afaseben,
biTi unarebis Sefaseba unda SegveZlos, xolo
SesaZlebelia miRebuli maCveneblis Sedareba
Semdeg _ kreatulobasa da inteleqts Soris
sxva sazomebTan da maT Soris kavSiris dadgena.
kavSiris dadgena. amrigad, jer ganvixilavT
xSirad mkvlevrebi afasebdnen kavSirs divergen-
meTodebs, romelTa saSualebiT ideebi an pro-
tuli azrovnebis sazomebsa da IQ-s Soris.
saxezea zogadi suraTi: or sazoms Soris ar-
kreatuloba (Creativity) – iseTi ideebis generi- sebobs susti an zomieri korelacia, rodesac
rebisa da produqtebis Seqmnis unari, romlebic IQ aris 120 qulamde, 120 qulaze zemoT ki
axali da aqtualuria mocemul pirobebSi. korelacia mcirdeba (Sternberg & O’Hara, 1999).
divergentuli azrovneba (Divergent thinking) _ ratom unda xdebodes ase? erT-erTi mkvlevari
390 fiqrobs rom `inteleqtis~ garkveuli done
suraTi
10.8

iZleva SemoqmedebiTobis amoqmedebis SesaZleb- gansakuTrebiT SemoqmedebiTi adamianis dasaxe-


lobas, magram ar axdens mis stimulacias (Perkins, lebas? savaraudoa, rom Tqveni pasuxi, nawi-
1998, gv. 319). sxva sityvebiT, inteleqtis gansa- lobriv, damokidebuli iqneba im sferoze,
zRvruli done saSualebas aZlevs pirovnebas, romelSic moRvaweobT da, nawilobriv, Tqvens
iyos kreatuli, magram man SeiZleba ver gamoi- prioritetebze. fsiqologebma SeiZleba daasaxe-
yenos es SesaZlebloba. lon zigmund froidi; ferweriT, musikiT an
SemoqmedebiTi azrovnebis mkvlevrebi xSirad cekviT dainteresebulma adamianebma SeiZleba
aRniSnaven, rom divergentuli azrovnebis daasaxelon pablo pikaso, igor stravinski an
testebi Zalian mWidrod ukavSirdeba inteleqtis marta grahami. SesaZlebelia Tu ara aseTi
testirebis tradiciasa da TviTon IQ testebs individebis pirovnebebs Soris im saerTo
(ramac SeiZleba axsnas maRali korelacia 120 maxasiaTeblebis aRmoCena, romelic gansakuT-
IQ-s farglebSi) (Lubart,1994). kriteriumiT _ rebuli SemoqmedebiTobis winaswarmetyvelebis
kreatuli-arakreatuli _ adamianTa Sefasebis saSualebas mogvcems? hovard gardnerma (Howard
gansxvavebul midgomas warmoadgens maT mier Gardner, 1993) airCia is individebi, romelTa
gansazRvruli SemoqmedebiTi produqtis _ eqstraordinaruli unarebi Cven mier adre
naxatis, leqsis an patara moTxrobis Seqmna. ganxiluli inteleqtis rva tipis relevanturi
eqspertebs SeuZliaT Seafason TiToeuli pro- iyo. maT Soris iyvnen froidi, pikaso, stravinski
duqtis kreatulobis xarisxi. gamokvlevebma da grahami. gardneris analizma saSualeba misca
aCvena, rom eqspertebi sakmaod erTsulovanni mas, Seeqmna tipuri Semoqmedis cxovrebiseuli
arian produqtis kreatulobis Sefasebisas gamocdilebis portreti, romelsac man E.C.
(Amabile, 1983). maT SeiZleba sakmaod zustad uwoda.
Seafason adamianebi naklebi an meti kreatulobis
E.C. aRebs problemuri sferosa da
mixedviT.
SemoqmedebiToba

gansakuTrebuli interesebis samefos kars,


romelic mas gaukvalav gzaze ayenebs. es
gansakuTrebuli kreatuloba aris uaRresad sapasuxismgeblo momenti.
am wuTidan E.C. izolirebulia Tanato-
da SeSliloba
lebisgan da, ZiriTadad, damoukideblad
arseboben gansakuTrebuli adamianebi, unda imuSaos. is grZnobs, rom raRac
romlebic SemoqmedebiTobis etalonebs aRmoCenis zRvarze imyofeba, romelic jer
warmoadgenen. vin gaxsendebaT, roca gTxoven TviTonac ar aqvs gaazrebuli. am kritikul
391
momentSi E.C. miiltvis rogorc kognituri,
vidre _ depresiul fazaSi (saSualod 2.7),
ise _ emociuri mxardaWerisken, amiT is
Tumca, es kavSiri gacilebiT susti iyo
Tavisi mdgomareobis SenarCunebas axerxebs.
nawarmoebebis xarisxis Sefasebisas. mania-
amgvari mxardaWeris gareSe igi SeiZleba
kalur periodSi Seqmnili nawarmoebebi
Zalisa da energiisagan daicalos (Gardner,
xarisxiT ar sjobnida depresiul periodSi
1993, gv. 361).
Seqmnil nawarmoebebs.

am pasaJis dasasrul gardneri moixseniebs veisbergis kvleva gvafiqrebinebs, rom SeS-


tipur SemoqmedTa erT-erT yvelaze zogad liloba (gamovlenili maniis saxiT) mniSv-
stereotips _ maTi cxovreba esazRvreba, zogjer nelovnad zemoqmedebs motivaciaze. individi
ki gulisxmobs SeSlilobas. ideas imis Sesaxeb, imorCilebs maniis Semotevas da bevrs qmnis.
rom udidesi SemoqmedebiToba mWidrod ukav- Tu pirovneba garkveuli talantiT gamoirCeva,
Sirdeba SeSlilobas, didi xnis istoria aqvs am periodSi Seqmnili zogierTi, magram ara
da platonis saxels ukavSirdeba (Kessel, 1989). yvela, nawarmoebi brwyinvale iqneba, Tumca,
SedarebiT Tanamedrove periodSi krepelini (1921) xarisxiT ar iqneba sxva periodebSi Seqmnil
aRniSnavda, rom `maniakalur-depresiuli sigiJiT nawarmoebebze ukeTesi. istoriuli SemTxvevebis
Sepyrobili~, anu bipolaruli aSlilobis mqone yuradRebiT Seswavlam, romelic Semoqmede-
individebi maniakalur fazaSi qmnian azris biTobasa da SeSlilobas Soris arsebul gar-
Tavisuflad dinebis1 pirobebs, rac xels uwyobs kveuli xarisxis kavSirze metyvelebs, eqsperti
did SemoqmedebiTobas. rogorc me-15 TavSi albert rotenbergi (Albert Rothengerg) miiyvana
vnaxavT, mania xasiaTdeba xangrZlivi agznebis daskvnamde, rom `mcdari da romantiulia Se-
periodebiT. adamians amaRlebuli ganwyobileba xeduleba, romlis mixedviTac, TiTqos, adamianebi
aqvs da eqspansiuri qceviT, TavSeukaveblobiT TviTon unda daitanjon, rom SeZlon sxvebis
xasiaTdeba. arsebobs mosazreba, rom xelovnebisa mwuxarebisa da tanjvis gageba~ (Rothenberg, 1990,
da humanitaruli mecnierebebis mravali gv.164).
gamoCenili moRvawe swored guneba-ganwyobilebis mas mere, rac adamianma miiRo informacia
aseTi aSlilobiT xasiaTdeba (Keiger,1993), magram, gansakuTrebul kreatulobis Sesaxeb, ra SeiZ-
rogor unda gansazRvron mkvlevrebma, imoqmeda
Tu ara fsiqikurma daavadebam am individebis
azrovnebis realur procesze?
Tavi 10 / inteleqti da inteleqtis Sefaseba

saidan
viciT
kreatuloba da mania
aRniSnul kiTxvaze pasuxis gasacemad
kreatulobis mkvlevarma robert veisbergma
(Robert Weisberg, 1994, 1996) Seiswavla kom-
pozitor robert Sumanis Semoqmedeba,
romelsac bipolaruli aSlilobis diag-
nozi hqonda. garkveuli monacemebi maniasa
da SemoqmedebiTobas Soris navaraudevi
kavSiris sasargeblod metyvelebs. Sumanma
gacilebiT meti nawarmoebi Seqmna mania-
kaluri fazis wlebSi (saSualod 12.3),

1
392 Free flowing though processes.
leba iswavlos man aqedan. Tqven SeiZleba
mibaZoT riskis gawevis models; uaRresad krea-
tuli adamianebi mzad arian dadgnen `gaukvalav
gzaze~. aseve, SegiZliaT gaiziaroT momzadebis
modeli. gansakuTrebuli kreatulobiT dajil-
doebuli adamianebi wlebs uTmoben im sferoSi
daxelovnebas, romelSic saukeTesoni iqnebian
(Weisberg,1986). SesaZlebelia gaiziaroT Sinagani
motivaciis modeli (Pattern of intrinsic motivation).
SemoqmedebiTi adamianebi gulmodgined asrule-
ben mocemul davalebebs, radgan siamovnebas da
kmayofilebas aniWebT is, rasac isini qmnian
(Collins & Amabile, 1999). Tu Tqvens cxovrebaSi
SeZlebT am sami modelis sakuTar Tavze
morgebas, maSin moaxerxebT Tqveni SemoqmedebiTi
unarebis metad gamovlenas.
axla ukve iciT is xerxebi, romelTa saSua-
lebiT fsiqologebi afaseben da xsnian indi-
vidualur gansxvavebebs, romelebic arseboben
inteleqtsa da kreatulobas Soris, Tumca,
ueWvelia, iciT, rom adamianis gasagebad gaci-
lebiT metia saWiro, vidre codna misi inteleq-
tualobisa da SemoqmedebiTobis xarisxis Se-
saxeb. Semdeg qveTavSi ganvixilavT im xerxebs,
romliTac fsiqologebi iReben informacias im
pirovnuli Tvisebebis diapazonis Sesaxeb, rom-
lebic TiToeuli individis unikalurobas Semfaseblebis subieqturi daskvnebis ufro
gansazRvravs. obieqturi sazomebiT SecvliT, romlebic
sakmaod zedmiwevniT, guldasmiTaa agebuli da
Riaa kritikuli SefasebisaTvis. swored am
mizanma misca dasabami alfred bines pionerul
Sejameba
Sromas. bines da sxvebs miaCndaT, rom testireba
kreatuloba divergentuli azrovnebis tes- xels Seuwyobda sazogadoebis demokratizacias
tebiT izomeba. zogierTi Sexedulebis sawinaaR- da Seamcirebda sqesis, rasis, erovnebis, privile-
mdegod, ar dadasturda mWidro kavSiri Semoq- giebis, an fizikuri garegnobis SemTxveviT
medebiTobasa da SeSlilobas Soris, Tumca, kriteriumebze dafuZnebul gadawyvetilebebs,
SemoqmedebiToba moiTxovs garkveuli riskis Tumca, am amaRlebuli miznebis miuxedavad,
gawevas, momzadebasa da motivacias.
Sefaseba da sazogadoeba

fsiqologiaSi ar arsebobs Sefasebaze ufro


sakamaTo sfero. polemika ZiriTad sam eTikur
sakiTxs exeba: (1) testze dafuZnebuli gadawyveti-
lebebis samarTlianobas, (2) ganaTlebis
Sefaseba da sazogadoeba Sesafasebeli testebis vargisianobasa da (3)
testis qulebis gamoyenebas individebis
garkveul kategoriebSi gaerTianebis mizniT.
fsiqologiuri Sefasebis ZiriTadi mizani
testirebis procesis kritikosebi aRniSnaven,
adamianebis zustad Sefasebaa, rac eqspertebis
rom zogierTebisTvis testirebis sazRauri, an
mier gakeTebul SeZlebisdagvarad uSecdobo
uaryofiTi Sedegebi ufro metia, vidre
daskvebSi aisaxeba. am miznis miRweva SesaZlebe-
sxvebisaTvis (Bond, 1995). sazRauri sakmaod
lia maswavleblebis, damqiraveblebis da sxva
maRalia, magaliTad, rodesac testi, romelzec 393
umciresobaTa jgufebma dabali qulebi miiRes, damokidebuleba miuTiTebs imaze, Tu ramdenad
ar aZlevs maT garkveul samuSaoebis Sesrulebis saSiSi SeiZleba iyos, rodesac testis Sedegebi
uflebas. zogierT qalaqSi saxelmwifo samo- ganaTlebaze ufro mniSvnelovani xdeba.
qalaqo samsaxurSi damlageblad muSaobis mesame eTikuri problema isaa, rom testis
dasawyebad, msurvelma unda gaiaros verbaluri Sedegebi SeiZleba Seucvlel iarliyad iqces.
testi da ara _ ufro adekvaturi fizikuri adamianebi sakmaod xSirad aRiqvamen sakuTar
unarebis testi. mkvlevar uiliam benksis (Will- Tavs 110-is toli IQ-is mqone individebad, an B
iam Banks) mixedviT, am strategiis mizani sxva- qulis mimReb studentebad, TiTqos es maCveneb-
dasxva umciresobebis samuSaoebze ardaSvebaa lebi, an qulebi maT Sublze aweriaT. amgvari
(1990). zogjer umciresobaTa warmomadgenlebi iarliyebi SeiZleba maTi winsvlis damabrko-
testSi cud Sedegebs iZleodnen, radgan maTi leblad iqces, radgan adamianebi ijereben, rom
Sedegebi arasaTanado normebis mixedviT fas- maTi gonebrivi da pirovnuli maxasiaTeblebi
deboda. garda amisa, erTi jgufis kandida- fiqsirebuli da ucvlelia; rom maT ar SeuZ-
tebisaTvis SemTxveviT dadgenili gamsvleli liaT sakuTari SesaZleblobebis gaumjobeseba;
qulebi SeiZleba sxvebis mimarT iqnes gamoyene- testSi miRebulma dabalma qulebma SeiZleba
buli SerCevis Sesaxeb gadawyvetilebis miRe- uaryofiTad imoqmedos maT motivaciaze da
bisas maSin, rodesac realurad ufro dabali Seasustos TviTefeqturobis gancda. garkveuli
gamsvleli qula iqneboda samarTliani da, Sesa- jgufebis arasrulfasovnad miCneva IQ monace-
bamisad, samuSaoze daqiravebasTan dakavSirebiT mebis mixdeviT testirebis kidev erTi uaryofiTi
miRebuli gadawyvetileba swori iqneboda. aRsa- Sedegia. isini, vinc ase sajarod arian `daRdas-
niSnavia isic, rom testirebaze gadaWarbebuli mulebi~, ijereben imas, rasac `eqspertebi~
dayrdnoba kadrebis avtomatur SerCevas amboben maT Sesaxeb. amitom skola da ganaTleba
ganapirobebs, Tumca, zogjer sazogadoeba SeiZ- ar miaCniaT maTi cxovrebis gaumjobesebis
leba ufro mogebuli darCes, Tu samuSaos saSualebad.
aRwerilobebi adamianTa moTxovnilebebisa da testebis Sedegebisadmi xelSeuxebeli sta-
unarebis gaTvaliswinebiT modificirdeba. tusis miniWebis aseTi tendencia vrceldeba
meore eTikur sakiTxs warmoadgens is, rom rogorc sazogadoebriv, ise _ pirovnul doneze.
testireba ara mxolod studentebis Sefasebas rodesac testis Sedegebi individis pirovnuli
axdens, aramed ganaTlebis formirebaSic Tvisebebis, mdgomareobebis, araadaptirebulobis,
garkveul rols asrulebs. saskolo sistemis konfliqtisa da paTologiis iarliyad iqceva,
xarisxsa da maswavlebelTa efeqturobaze xSirad adamianebi gansakuTrebuli bavSvebis `aranor-
Tavi 10 / inteleqti da inteleqtis Sefaseba

msjeloben imaze dayrdnobiT, Tu ramdenad malurobaze~ ufro iwyeben fiqrs, vidre ganaT-
warmatebiT asruleben maTi moswavleebi miRwevis lebis sistemaze, romelic saWiroebs programebis
standartul testebs. TviT maswavlebelTa imgvar modificirebas, rom TiToeul moswavleze
xelfasebic ki SeiZleba damokidebuli iyos morgebuli iyos. iarliyebs wina planze devian-
testebis Sedegebze, ramac skolebSi xeli Seuwyo turi pirovnenebi ufro gamoyavs, vidre maTi
TaRliTobasTan dakavSirebul skandalebs. garemos disfunqciuri aspeqtebi. iseT indivi-
magaliTad potomakSi (Potomac, Maryland) dawyebiTi dualistur sazogadoebebSi, rogoric, maga-
skolis direqtori gadadga, rodesac gamoaSkarav- liTad, amerikis SeerTebuli Statebia, adamia-
da mtkicebulebebi imis Sesaxeb, rom testis nebis umravlesoba mzad aris adamianis warmateba
Sedegebis gaumjobesebis mizniT skolis mexuTe- da warumatebloba arasworad miaweros mas da,
klaselebma iseTi saxis daxmareba miiRes, rogo- amave dros, saTanadod ar Seafasos garemo
ricaa damatebiTi dro da testis xelmeored pirobebis zegavlena. Cven vkicxavT adamians
Sesruleba (Thomas & Wingert, 2000). es faqtebi warumateblobisaTvis da amiT sazogadoebis
TviTon moswavleebma gamoavlines, romelTac danaSauls vamsubuqebT. Cven vaqebT pirovnebas
mSoblebs uTxres, rom skolaSi maT TaRliTuri warmatebisaTvis da amitomac ar vaRiarebT
qcevis ganxorcieleba sTxoves. bavSvebi gaoce- sxvadasxva sazogadoebriv gavlenas, romelmac
bulni iyvnen ufrosebis qceviT da mSoblebs SesaZlebeli gaxada misi warmateba. Cven unda
394 maTi qcevis axsnas sTxovdnen. bavSvebis amgvari vaRiaroT, Tu rogorebi arian adamianebi amJamad,
rac imis Sedegia, Tu sad imyofebodnen, sad CemTvis Sansis mosacemad, rodesac maT
Camoyalibdnen da ra mimdinare situacia axdens mier dafinansebuli kandidati (gordon
gavlenas maT qcevaze. boueri, amJamad cnobili fsiqologi)
es Tavi gvinda fil zimbardos piradi we- sxvagan wavida staJirebaze.
riliT davasruloT, romelic SeiZleba STago- warmatebebi karierasa da cxovrebaSi
nebis wyarod iqces im studentebisaTvis, gacilebiT mets moiTxovs, vidre mxolod
romlebic kargad ver arTmeven Tavs obieqtur standartizebuli testebiT gazomili
testebs: unarebi, SesaZleblobebi da maxasiaTeb-
lebia. miuxedavad imisa, rom testebs
miuxedavad Cemi, rogorc profesionali
SeuZliaT imis prognozireba, Tu saSualod
fsiqologis, warmatebuli karierisa, Cem
ramdenad kargi Sedegi eqnebaT adamianebs,
mier mravali wlis win gakeTebulma tes-
nebismieri mocemuli individis SemTxvevaSi
tebma sul sxva ram iwinaswarmetyvela.
SeiZleba adgili hqondes Secdomas.
miuxedavad imisa, rom warCinebuli kursdam-
adamianebma SeiZleba uaryon testis qu-
Tavrebuli viyavi, romelmac umaRlesi
lebis pesimisturi prognozi, rodesac
akademiuri moswrebiT (Summa Cum Laude)
mizandasaxulobiT, warmosaxviT, imediT,
davamTavre, erTaderTi Sefaseba (niSani)
pirovnuli siamayiT da intensiuri Zalis-
C miviRe fsiqologiis SesavalSi, sadac
xmeviT gaaumjobeseben TavianT monacemebs.
gamocda mxolod mravaljeradi arCevanis
albaT, metad mniSvnelovania, gjerodeT
testiT Catarda. Tavdapirvelad uari
sakuTari Tavis, vidre _ testis Sedegebis.
miTxres ielis universitetSi staJirebaze.,
Semdeg rezervSi Camricxes da bolos
uxalisod mimiRes. es, nawilobriv, gamowve-
uli iyo imiT, rom Cemi maTematikis qulebi Sejameba
fsiqologiis fakultetis mier dawesebul miuxedavad imisa, rom fsiqologiuri tes-
zRvarze naklebi iyo, magram mogvianebiT tireba xSir SemTxvevaSi sasargebloa indivi-
aRmovaCine, rom es nawilobriv gamowveuli disaTvis, jer kidev aris testebis upasuxis-
iyo imiTac, rom profesor-maswavleblebma mgeblod gamoyenebis SemTxvevebi. kritikosebs
Cemi pasuxebisa da sxva mtkicebulebebis awuxebT iseTi sakiTxebi, rogoricaa testis
mixedviT, romelic naxes Cems gancxadebasa Sedegebze dafuZnebuli gadawyvetilebebis
da testebSi, ivaraudes, rom zangi viyavi. samarTlianoba, testebis vargisianoba saganmanaT-
am monacemebma uaryofiTad imoqmeda maT leblo praqtikis Sesafaseblad da testebis
daskvnebze Cemi SesaZleblobis _ mimeRwia Sedegebis gamoyeneba adamianTa garkveul kate-
warmatebisaTvis fsiqologiaSi _ Sesaxeb. goriebad daxarixebisaTvis.
sabednierod, zogierTi maTgani mzad iyo

sakvanZo
sakvanZo sakiTxebi

sakiTxebi
CineTidan iRebs. am sferoSi standartizirebuli. sando
ra aris Sefaseba mniSvnelovani wvlili sazomi gvaZlevs Sesabamis
fsiqologiur Sefasebas Seitana ser frensis gal- Sedegebs. validuri sazomi
xangrZlivi istoria aqvs tonma. afasebs im Tvisebebs, romelTa
da dasabams antikuri Sefasebis instrumenti unda gasazomadac Seiqmna testi.
iyos sando, validuri da

395
standartizirebuli testis stenbergi ganasxvavebs inte-
Catareba da Sedegebis Seja- leqtis komponentur, empi- Sefaseba da
meba yovelTvis erTi da riul da konteqstualur sazogadoeba
igive gziT xdeba. normebis aspeqtebs. miuxedavad imisa, rom teste-
arseboba saSualebas gvaZ- gardnerma daadgina inte- bi xSirad sasargeblod
levs, SevadaroT pirovnebis leqtis rva tipi, romelic gamoiyeneba momavali Sesru-
qulebi igive asakis, sqesis moicavs da scildeba kidec lebis winaswarmetyvele-
da kulturis individTa standartuli IQ sazomebiT bisaTvis, maTi Sedegebi ar
saSualo maCvenebels. gazomvad inteleqtis for- unda ganapirobebdes indi-
mebs. Tanamedrove kvlevebi vidis ganviTarebisa da
fokusirebulia emociur in- cvlilebebis ganxorciele-
inteleqtis Sefaseba teleqtze. bis SesaZleblobis SezRud-
XX saukunis oTxmocda- vas.
aTiani wlebis dasawyisSi rodesac Sefasebis Sedegebi
safrangeTSi alfred binem inteleqtis politika momavalSi gavlenas axdens
safuZveli Cauyara inte- Tavdapirvelad inteleqtis individis cxovrebaze, gamo-
leqtis obieqturi testi- testebi eTnikuri da rasob- yenebuli teqnikebi unda
rebis ganviTarebas. qulebi rivi jgufebis Sesaxeb uar- iyos sando da validuri
mocemuli iyo gonebrivi yofiTi gancxadebebis gasake- rogorc am individTan, ise
asakis terminebiT da bav- Teblad gamoiyeneboda. _ gamoyenebis mizanTan
Svebis funqcionirebis ar- IQ-is maRali memkvidreo- mimarTebaSi.
sebul dones asaxavda. biTobis gamo zogierTi
aSS-Si termenma Seqmna sten- mkvlevari garkveuli rasob-
ZiriTadi cnebebi
ford-bines inteleqtis ska- rivi da kulturuli jgufe-
qronologiuri asaki
la da moaxdina IQ-is cnebis bis dabal Sedegebs maT
kreatuloba
popularizacia. Tandayolil arasrulfa- kriteriumis validoba
veqslerma Seqmna specia- sovnebas miawers. kristalizebuli inteleqti
luri inteleqtis testebi araxelsayreli garemo piro- divergentuli azrovneba
mozrdilebisTvis, skolam- bebiT da stereotipuli muqa- emociuri inteleqtiQ
deli da saskolo asakis riT aixsneba zogierTi jgu- TvalsaCino validoba
bavSvebisaTvis. fis dabali IQ qulebi. gamok- fluiduri inteleqti
vleva aCvenebs, rom jgufuri formaluri Sefaseba
gansxvavebebi SeiZleba ganpi- memkvidreobiTobis
inteleqtis Teoriebi robebuli iyos garemo faq- maCvenebeli
IQ-is fsiqometriulma ana- torebiT. inteleqti
lizma aCvena, rom zogierT inteleqtis koeficienti (IQ)
Tavi 10 / inteleqti da inteleqtis Sefaseba

ZiriTad unars, rogoricaa Sinagani SeTanxmebuloba


inteleqtis fluiduri da SemoqmedebiToba gonebrivi asaki
kristaluri aspeqti, gar- xSir SemTxvevaSi kreatulo- gonebrivi CamorCeniloba
kveuli wvlili Seaqvs IQ bis Sefaseba divergentuli normebi
qulebSi. azrovnebis testebis saSua- paraleluri formebi
Tanamedrove Teoriebi Za- lebiT xdeba. prognozirebadi validuroba
lian farTod ganixilaven gansakuTrebiT kreatuli ada- fsiqologiuri Sefaseba
da zomaven inteleqts, mianebi midian riskze, gadian fsiqometria
msjeloben ra im unarebsa momzadebas da uaRresad mo- sandooba
da insaitebze, romelTac tivirebulni arian. SuaSi gaxleCvis sandooba
standartizeba
adamianebi sxvadasxva amo- ar dadasturda kavSiri krea-
stereotipuli muqara
canis gadasaWrelad iyene- tulobasa da SeSlilobas
test-retestuli sandooba
ben. Soris.
validoba

10.3 cxrilSi mocemuli anagramis gadawyveta


1. Laugh 6. Allow
2. Tempt 7. Drive
3. Short 8. Cough
4. Knight 9. Enter
396
396 5. Write 10. Basic

You might also like