Professional Documents
Culture Documents
leila CiCua
marine injgia
f i z i k a
XI klasi
maswavleblis wigni
rusudan qanTaria
leila CiCua
marine injgia
fizika
XI klasi
maswavleblis wigni
ISBN 978-9941-415-84-5
gamomcemloba `klio~
aRmaSeneblis gamz. 181, Tbilisi, 0112, saqarTYvelo
tel.: (+995 32) 234 04 30
E-mail: book@klio.ge
www.klio.ge
gamomcemloba `meridiani~
al. yazbegis gamz. 47, Tbilisi, 0112, saqarTvelo
tel.: (+995 32) 239 15 22
sarCevi
S e s a v a l i .. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5
fizika XI standarti...................................................................... 7
Sinaarsisa da miznebis ruka....................................................... 14
saswavlo masalis Tematuri ganawileba................................ 20
3
saxelmZRvanelos struqtura
saxelmZRvanelo
Semajamebeli saswavlo
gakveTili paragrafi
saswavlo Tavis
Seswavlis Sedegad
miRweuli Sedegebi
saswavlo eqsperimenti
Temis Sinaarsi
kvleviTi unar-
SinaarsSi
Cvevebis gamo-
wvdoma
muSaveba
gaazreba
saSinao davaleba
saswavlo Temis
Temis srul
gagebis Semowmeba
yofili aTviseba
4
Sesavali
5
bi xels uwyobs sxvadasxva unar-Cvevis ganviTarebas,
rogoricaa:
dakvirveba da aRwera, monacemebis aRricxva, kla-
sifikacia, cdis Catareba, monacemebis interpreta-
cia, modelis Seqmna da gamoyeneba. aRniSnulma aq-
tivobebma moswavleebis mxridan unda gamoiwvios
interesi sabunebismetyvelo disciplinebis mimarT,
interesi mecnieruli kvlevisa da siaxleebis mimarT,
TanamSromlobis survili, garemoze zrunva da pasuxis
mgebloba usafrTxo cxovrebis wesebis dacvis mniSvne
lobis gaazreba.
swavlebis aqtiuri meTodebis gamoyenebam wlis bolo-
saTvis unda uzrunvelyos standartiT gansazRvruli
Sedegebis miRweva.
maswavleblis wigni awvdis maswavlebels saWiro in-
formacias imisaTvis, rom mocemuli klasis moswavlis
wigniT uzrunvelyofil iqnas moswavlisaTvis standar-
tiT gansazRvruli Sedegebis miRweva. wignSi mocemulia
sanimuSo gakveTilebis scenarebi, saSinao davalebebisa
da gaazrebaSi mocemuli kiTxvebis pasuxebi. komenta
rebi da rekomendaciebi zogierTi eqsperimentuli
samuUSaosa da amocanebis amoxsnasTan dakavSirebiT.
maswavleblis wigni daexmareba maswavlebels saswav-
lo procesis warmarTvaSi, moswavleTa codnis Sefase-
basa da kvalifikaciis amaRlebaSi.
6
fizika XI
standarti
wlis bolos misaRwevi Sedegebi:
7
wlis bolos misaRwevi Sedegebi da maTi indikatorebi
8
sTvis (mag., drois monakveTSi cvladebis mniSvnelobebis aR-
ricxva);
• iyenebs saTanado wesebs sakuTari da sxvaTa usafrTxoe-
bis uzrunvelsayofad.
9
mimarTuleba: fizikuri movlenebi
10
• afasebs cvladi denis mniSvnelobas eleqtruli energiis
generirebasa da gadacemaSi;
• aRwers da aanalizebs eleqtromagnituri talRebis war-
moqmnasa da gavrcelebas;
• sqematurad warmoadgens eleqtromagnituri talRebis
skalas da Tvisebrivad ganasxvavebs eleqtromagnitur ga-
mosxivebas misi talRis sigrZis mixedviT;
• adekvaturad iyenebs Sesabamis cnebebs, kanonebs da for-
mulebs amocanebis amosaxsnelad.
11
ologiuri zemoqmedebis Sesaxeb, aanalizebs da warmoadgens
prezentaciis saxiT.
programis Sinaarsi
12
elobebi, cvladi denis simZlavre, cvladi denis generatori,
eleqtroenergiis gadacema, transformatori.
eleqtromagnituri talRis buneba da wyaro. sinaTle,
rogorc eleqtromagnituri talRa, eleqtromagnituri
talRebis skala.
Termodinamika.
13
Sinaarsisa da miznebis ruka
indikatoris saswavlo
Temis standartis Sesabamisi Sedegebi
Sesrulebis drois
dasaxeleba da indikatorebi
saSualebebi xangrZlivoba*
1.1 meqanikuri rxeva •mimarTuleba: fizikuri movle
nebi
1.2 meqanikuri rxevebis eqs- fiz.XI.5. moswavles SeuZlia
perimentuli Seswavla meqanikuri rxevebisa da talRe- 14 sT.
bis daxasiaTeba.
1.3 Tavisufali rxeva Sedegi TvalsaCinoa, Tu moswavle: eqsperimenti
• gegmavs da atarebs cdebs sxeul-
1.4 maTematikuri saqani Ta meqanikuri rxevebis Sesaswav- jgufuri
14
lad, atarebs Sesabamis gazomvebs muSaoba
1.5 zambaraze dakidebuli da aRwers kavSirs rxevis maxasi-
tvirTis rxeva aTebel sidideebs Soris; diskusia
• aanalizebs rezonansis movlenas,
1.6 iZulebiTi rxevebi. rezo- asaxelebs am movlenis amsaxvel
nansi faqtebs yofa-cxovrebidan;
• aanalizebs raodenobriv kav-
Sirs rxevis maxasiaTebel fizikur
sidideebs Soris;
15
va garemoSi bgeris gavrcelebis referati
1.10 bgeris gavrceleba siCqaris Sesaxeb, adarebs erTma-
neTs da gamoTqvams argumentire-
1.11 bgeris gavrcelebis eqs- bul varauds maT Soris arsebuli
perimentuli Seswavla gansxvavebis mizezebze;
• moipovebs informacias cx-
ovelebisa da adamianebis mier aR-
qmuli bgeris sixSiris Sesaxeb, aan-
alizebs da warmoadgens sxvadasxva
gamomsaxvelobiTi xerxiT;
• adekvaturad iyenebs Sesabamis
cnebebs, kanonebs da formulebs
amocanebis amosaxsnelad.
indikatoris saswavlo
Temis standartis Sesabamisi Sedegebi
Sesrulebis drois
dasaxeleba da indikatorebi
saSualebebi xangrZlivoba*
2.1 eleqtromagnituri fiz.XI.6. moswavles SeuZlia 11 sT.
rxevebi eleqtromagnituri rxevebisa da
talRebis daxasiaTeba.
2.2 analogia meqanikur da Sedegi TvalsaCinoa, Tu moswavle: eqsperimenti
eleqtromagnitur rxevebs • poulobs analogias meqanikur da
Soris eleqtrul rxevebs Soris; jgufuri
• warmoadgens cvladi denis gen- muSaoba
2.3 cvladi deni eratoris sqemas da xsnis misi moq-
medebis princips; diskusia
2.4 cvladi denis • afasebs cvladi denis mniS-
generatori vnelobas eleqtruli energiis
16
generirebasa da gadacemaSi; prezentacia
2.5 Zabvisa da denis • aRwers da aanalizebs eleqtro-
efeqturi mniSvnelobebi. magnituri talRebis warmoqmnasa aqtiuri leqcia
cvladi denis simZlavre da gavrcelebas;
• sqematurad warmoadgens referati
2.6 eleqtroenergiis eleqtromagnituri talRebis ska-
gadacema. transformatori las da Tvisebrivad ganasxvavebs
eleqtromagnitur gamosxivebas
2.7 eleqtromagnituri misi talRis sigrZis mixedviT;
talRis buneba • adekvaturad iyenebs Sesabamis
2.8 eleqtromagnituri cnebebs, kanonebs da formulebs
talRebis skala amocanebis amosaxsnelad.
indikatoris saswavlo
Temis standartis Sesabamisi
Sedegebi da indikatorebi
Sesrulebis drois
dasaxeleba saSualebebi xangrZlivoba*
3.1 molekulur-kinetikuri Teoriis safuZv- fiz.XI.7. moswavles Seu- 31 sT.
lebi Zlia siTburi movlenebis
3.2 molekulur-kinetikuri Teoriis meore
debuleba analizi molekulur-kine-
3.3 difuzia tikuri Teoriisa da Ter-
3.4 molekulur-kinetikuri Teoriis me-3 deb- eqsperimenti
modinamikis kanonebis dax-
uleba
3.5 nivTierebis agregatuli mdgomareobebi marebiT.
jgufuri
3.6 idealuri airis molekulur-kinetikuri Sedegi TvalsaCinoa, Tu mo-
Teoria muSaoba
swavle:
3.7 airis molekulebis siCqaris gazomva. Ster-
nis cda • ayalibebs molekulur-ki-
diskusia
3.8 temperatura netikuri Teoriis ZiriTad
3.9 absoluturi temperatura. absoluturi debulebebs, raodenobrivad
17
nuli
3.10 idealuri airis mdgomareobis gantoleba da Tvisebrivad akavSirebs
prezentacia
3.11 boil-mariotis kanoni idealuri airis Sinagan en-
3.12 gei-lusakis kanoni ergiasa da wnevas tempera-
3.13 Sarlis kanoni aqtiuri leqcia
3.14 idealuri airis kanonebi turasTan;
3.15 muSaoba TermodinamikaSi • martivi cdebis saSu-
3.16 Sinagani energia referati
alebiT akvirdeba da war-
3.17 Termodinamikis I kanoni
3.18 Seqcevadi da Seuqcevadi procesebi. Termo- moadgens Termodinamikur
dinamikis meore kanoni movlenebs;
3.19 Termodinamikis pirveli kanoni idealuri • axasiaTebs siTburi Zravis
airis sxvadasxva procesebisTvis
3.20 siTburi Zravebi m.q.k.-s;
3.21 karnos cikli • adekvaturad iyenebs Se-
3.22 orTqladqceva. najeri orTqli sabamis cnebebs, kanonebs
3.23 duRili. duRilis temperaturisdamokide-
buleba wnevaze da formulebs amocanebis
3.24 haeris tenianoba amosaxsnelad.
3.25 namis wertili. haeris tenianobis gamzomi
indikatoris saswavlo
Temis standartis Sesabamisi Sedegebi
Sesrulebis drois
dasaxeleba da indikatorebi
saSualebebi xangrZlivoba*
4.1 rezerfordis cda. at- fiz.XI.8. moswavles SeuZlia at- 7 sT.
omis planetaruli modeli omis agebulebis, radioaqtivo-
bis da radioaqtiuri gamosxive-
4.2 radioaqtiuri daSlis bis saxeebis aRwera. eqsperimenti
fizikuri bunebis Seswavla Sedegi TvalsaCinoa, Tu moswavle:
• aanalizebs rezerfordis cdas, jgufuri
4.3 atombirTvis radioaqti- gamoitans Sesabamis daskvnebs; muSaoba
uri gardaqmnebi • aRwers radioaqtivobis movle-
nas, msjelobs birTvis mdgrado-
18
diskusia
4.4 radioaqtiuri daSlis baze;
kanoni, naxevar daSlis pe- • sxvadasxva mecnieris eqsperi-
riodi mentuli kvlevis analizis safuZ- prezentacia
velze axasiaTebs a-, b- da g- gamosx-
4.5 radioaqtivobis gamoyen- ivebas, msjelobs maTi gamoyenebis aqtiuri leqcia
eba arqeologiaSi, medici- Sesaxeb;
naSi, biologiaSi • moipovebs informacias radioaq- referati
tiuri gamosxivebis biologiuri
zemoqmedebis Sesaxeb, aanalizebs
da warmoadgens prezentaciis sax-
iT.
indikatoris saswavlo
Temis standartis Sesabamisi Sedegebi
Sesrulebis drois
dasaxeleba da indikatorebi
saSualebebi xangrZlivoba*
4.6 atombirTvis aRnagoba fiz.XI.9. moswavles SeuZlia 7 sT.
birTvis aRnagobis aRwera da
4.7 birTvuli Zalebi msjeloba birTvuli urTierTq-
medebis Sesaxeb. eqsperimenti
4.8 atomuri birTvebis bmis Sedegi TvalsaCinoa, Tu moswavle:
energia, masis defeqti • axasiaTebs birTvul Zalebs, jgufuri
adarebs maT eleqtruls da gravi- muSaoba
4.9 jaWvuri reaqcia taciuls;
19
• sqematurad aRwers jaWvur birT- diskusia
4.10 birTvuli reaqtori vul reaqcias, aanalizebs mas;
4.11 sinTezis reaqcia • aRwers birTvuli reaqtoris
muSaobis princips; prezentacia
• moipovebs informacias birT-
vuli energiis gamoyenebis Sesaxeb aqtiuri leqcia
rogorc mSvidobiani, aseve samx-
edro miznebisaTvis, aanalizebs referati
SesaZlo safrTxeebs;
• afasebs birTvuli energiis
gamoyenebis gavlenas garemoze.
saswavlo masalis Tematuri ganawileba
saaTebis
# gakveTilis Tema
raodenoba
Tavi I. meqanikuri rxevebi da talRebi
1.1 meqanikuri rxeva 1 sT
1.2 meqanikuri rxevebis eqsperimentuli
Seswavla 2 sT
1.3 Tavisufali rxeva 1 sT
1.4 maTematikuri saqani 1 sT
1.5 zambaraze dakidebuli tvirTis rxeva 1 sT
1.6 iZulebiTi rxevebi. rezonansi 1 sT
1.7 meqanikuri talRebi. ganivi da grZivi talRa 1 sT
1.8 meqanikuri talRebis Tvisebebis eqsperimen-
tuli Seswavla 1 sT
1.9 ra aris bgera 1 sT
1.10 bgeris gavrceleba 1 sT
1.11 bgeris gavrcelebis eqsperimentuli
Seswavla 1 sT
I Tavis Sejameba 1 sT
20
2.8 eleqtromagnituri talRebis skala 1 sT
II Tavis Sejameba 1 sT
Tavi III. molekuluri fizika da
Termodinamika
3.1 molekulur-kinetikuri Teoriis safuZv-
lebi 2 sT
3.2 molekulur-kinetikuri Teoriis meore
debuleba 1 sT
3.3 difuzia 1 sT
3.4 molekulur-kinetikuri Teoriis me-3 deb-
uleba 1 sT
3.5 nivTierebis agregatuli mdgomareobebi 1 sT
3.6 idealuri airis molekulur-kinetikuri
Teoria 2 sT
3.7 airis molekulebis siCqaris gazomva. Ster-
nis cda 1 sT
3.8 temperatura 1 sT
3.9 absoluturi temperatura. absoluturi
nuli 1 sT
3.10 idealuri airis mdgomareobis gantoleba 1 sT
3.11 boil-mariotis kanoni 1 sT
3.12 gei-lusakis kanoni 1 sT
3.13 Sarlis kanoni 1 sT
3.14 idealuri airis kanonebi 1 sT
3.15 muSaoba TermodinamikaSi 1 sT
3.16 Sinagani energia 1 sT
3.17 Termodinamikis I kanoni 1 sT
3.18 Termodinamikis pirveli kanoni idealuri 1 sT
airis sxvadasxva procesebisTvis
3.19 Seqcevadi da Seuqcevadi procesebi. 2 sT
Termodinamikis meore kanoni
3.20 siTburi Zravebi 2 sT
3.21 karnos cikli 1 sT
3.22 orTqladqceva. najeri orTqli 1 sT
21
3.23 duRili. duRilis temperaturisdamokide
buleba wnevaze 1 sT
3.24 haeris tenianoba 1 sT
3.25 namis wertili. haeris tenianobis gamzomi
xelsawyoebi 1 sT
III Tavis Sejameba 1 sT
22
sanimuSo gakveTilebis scenarebi
1.7 meqanikuri talRebi. ganivi da grZivi talRa
kavSiri standartTan
gakveTilis miznebi:
saWiro masalebi:
winare codna:
meqanikuri rxevebi.
23
procedura:
24
5. Semdeg, moswavleebi wylis zedapirze aTavseben korpis
naWers da kvlav fanqris rxeviT aRZraven talRas. isini amow-
meben gamoTqmul varaudebs da eqsperimentis Sedegad askvni-
an: korpis naWeri talRis gaswvriv ki ar amoZravdeba, aramed
iwyebs rxevas nawilakebis rxevis mimarTulebiT – zeviT, qve-
viT (rxevis gavrcelebis marTobulad).
25
Sesabamisad SeikumSa momdevno mezobeli are, e. i. SeTxeleba da
Sesqeleba gavrcelda. amdenad rxeva gavrcelda drekad gare-
moSi talRis saxiT. am SemTxvevaSi talRis gavrcelebis mimar-
Tuleba rxevis mimarTulebis Tanxvdenilia.
→ talRis gavrceleba
↔
nawilakebis rxeva
8. jgufis wevrebi eqsperimentis Catarebis Semdeg erTma
neTTan ajereben cdis Sedegebs.
sTxoveT moswavleebs, Seasrulon rubrikaSi `gaazreba~
mocemuli samuSao, risTvisac maT SeiZleba Tqveni daxmareba
dasWirdeT.
saxelmZRvanelos suraTze mocemulia ganivi talRis gavr-
celebis modeli. burTebi merxevi nawilakebia.
Tu rxeviT moZraobaSi moviyvanT pirvel burTulas, bur-
Tebs Soris arsebuli urTierTqmedebis Zalis gavleniT moZ-
raobas daiwyebs yoveli momdevno burTula. isini gaimeoreben
pirveli burTulis moZraobas, Tumca garkveuli dagvianebiT.
es dagvianeba miT meti iqneba, rac ufro Sors iqneba burTu-
la. magaliTad, meoTxe burTula pirvels CamorCeba periodis
1/4-iT. amdenad, garemoSi ganivi talRa gavrceldeba.
liderebi CanawerebiT prezentaciisaTvis emzadebian.
26
3. rogor fiqrobT, nawilakis moZraobis romeli maxa
siaTeblebi icvleba bgerebis gavrcelebisas?
pasuxi: nawilakebs Soris urTierTqmedebis Zala, mdeba
reoba sivrceSi da sxv.
4. gadaadgildebian Tu ara nawilakebi talRis gavrcele
bisas?
pasuxi: nawilakebi talRis gaswvriv ar gadaadgildebian,
isini TavianT energias gadascemen mezobel nawilakebs da
energia vrceldeba mTel garemoSi talRis meSveobiT.
5. rogori saxis meqanikur talRebs daakvirdiT eqsperi
mentebis dros?
pasuxi: ganiv da grZiv talRebs.
6. rogor SeiZleba davaxasiaToT isini?
pasuxi: ganivia talRa, Tu igi vrceldeba nawilakebis rxe
vis marTobulad.
grZivia talRa, Tu igi vrceldeba nawilakebis rxevis
mimarTulebiT.
7. miuTiTeT moswavleebs daakvirdnen 38-e suraTs. ganu
sazRvreT, ras ewodeba talRis sigrZe.
ganumarteT talRis sigrZe ganivi da grZivi talRisaTvis.
8. Tqveni azriT, rogor SeiZleba ganisazRvros talRis siC
qare?
pasuxi: talRis siCqare tolia talRis sigrZis Sefardebas
rxevis periodTan.
27
1.8 meqanikuri talRebis Tvisebebis
eqsperimentuli Seswavla
kavSiri standartTan
gakveTilis miznebi:
saWiro masalebi:
winare codna:
28
procedura
jgufuri samuSao:
29
II talRebis arekvlis kanonis Seswavla
faqtobrivad, eqsperimentis am etapze moswavleebi axdenen
talRebis arekvlis modelirebas.
6. moswavleebi magidas miadgamen saklaso oTaxis kedels. ma-
gidaze Txlad moayrian silas. wyalSi daasveleben burTs. mo-
aTavseben mas magidaze da ubiZgeben ise, rom daejaxos kedels
maxvili kuTxiT (dasvelebuli burTi moZraobisas miikravs
silis nawilakebs da datovebs kvals). kedelTan dajaxebis
wertilSi saxazavisa da transportiris saSualebiT gaatare-
ben silaze kedlis marTobul wrfes. transportiris saSuale-
biT gazomaven kuTxeebs marTobsa da burTis mier datovebul
kvlebs Soris. samuSao rveulSi gaakeTeben sqematur naxazs da
kuTxeebis Sedarebis safuZvelze gamoitanen daskvnas.
(daskvna: orive gazomili kuTxe erTmaneTis tolia).
30
IV dakvirveba talRebis interferenciis movlenaze
8. moswavleebi saxelmZRvaneloSi mocemuli instruqciis
mixedviT atareben cdas: wylian marTkuTxa formis WurWlis
SuaSi, 10 sm-is simaRlidan winaswar avsebuli ori pipetidan
erTdroulad awveTeben wylis wveTs. akvirdebian, rogor vr-
celdeba warmoSobili talRebi da rogori suraTi miiReba,
rodesac xdeba talRebis zeddeba (gadafarva). sTxoveT mos-
wavleebs dakvirvebis Sedegebi Seitanon samuSao rveulSi.
(cdis Sedegi: CawveTebis Sedegad warmoiqmneba ori talRa,
isini vrceldebian da gadafaraven erTmaneTs, gadafarvis ad-
gilebSi zogan Cans ufro Rrma Rrmulebi, zogan – ufro maRa-
li Txemebi).
9. sTxoveT moswavleebs Seajamon eqsperimentis Sedegebi.
sTxoveT moswavleebs daakvirdnen difraqciisa da interfe-
renciis suraTebs, suraTze gamosaxul movlenas, aanalizeben
mas da gamoaqvT daskvna. (analizi: suraTze mocemulia raime
wylian WurWelSi moTavsebuli winaaRmdegoba. isari gviCve-
nebs, rom wylis zedapiris rxevis Sedegad warmoSobili tal-
Rebi miemarTeba winaaRmdegobisaken. SeiZleba vivaraudoT,
rom ZiriTadi talRa xvdeba ra winaaRmdegobas, Semouvlis mas
marjvena da marcxena mxridan da vrceldeba winaaRmdegobis
meore mxares. SeiZleba davaskvnaT: talRas aqvs unari gars Se-
mouaros winaaRmdegobas, ris Sedegadac miiReba ori damouki-
debeli talRa).
31
2.2 analogia meqanikur da eleqtromagnitur
rxevebs Soris
kavSiri standartTan
gakveTilis miznebi:
saWiro masalebi:
winare codna:
32
procedura:
I etapi – saSinao davalebis gamokiTxva (5 wT).
33
pasuxi: burTulis masaze da zambaris sixisteze.
• romeli Zalis moqmedebiT irxeva zambaraze damagrebuli
burTula?
kx 2
pasuxi:
2
• risi tolia burTulis kinetikuri energia?
my2
pasuxi:
2
M oswavle avsebs dafaze svets moswavleTa pasuxebis Sesa
m
bamisad.
m
pasuxi: T = 2π .
k
5. esaubreT moswavleebs eleqtruli rxevebis maxasiaTe
bel sidideebze. gaamaxvileT yuradReba imaze, Tu romeli
fizikuri sidide icvleba rxeviT konturSi. gaaxseneT, rogor
gamoisaxeba kondensatoris tevadoba, koWas magnituri velis
energia. gamoiyvaneT rxeviTi konturis sruli energia da
CamowereT dafaze yvela es fizikuri sidide.
• sTxoveT moswavleebs gamoTqvan varaudebi an mosazrebe
bi, romeli eleqtruli sidideebi SeiZleba CavTvaloT me
qanikuri sidideebis analogad.
• daexmareT moswavleebs Seavson dafaze meore sveti.
34
III etapi – Seswavlili masalis gaazreba (7 wT).
35
3.11 boil-mariotis kanoni
kavSiri standartTan
gakveTilis miznebi:
saWiro masalebi:
winare codna:
36
procedura:
37
sTxoveT moswavleebs gaiazron rogori proporciiT
icvleba gazomili sidideebi da gamoitanon daskvna.
V etapi
38
4.12 jaWvuri reaqcia
kavSiri standartTan
gakveTilis miznebi:
saWiro masalebi:
winare codna:
39
procedura:
dasviT SekiTxva:
rogor akeTeben jaWvs? ras niSnavs jaWvi?
moswavleTa pasuxebi SeiZleba ar iyos zusti, magram nu
SezRudavT maT, mieciT azris Tavisuflad gamoTqmis sa
Sualeba.
40
IV etapi – diskusia (10 wT).
Tvebis gaxleCas?
92 U – neli neitronebi, 92 U – Cqari neitronebi.
238
Upasuxi: 235
• ra aris neitronebis gamravlebis koeficienti?
pasuxi: Nneitronebis gamravlebis koeficienti k aris ro
melime `Taobis~ (anu mocemul momentSi) neitronebis ricx-
vis Sefardeba wina `Taobis~ neitronebis ricxvTan.
• rogori unda iyos neitronebis gamravlebis koeficienti
imisaTvis, rom mimdinareobdes jaWvuri reaqcia.
Apasuxi: aucilebeli piroba aris: koeficienti iyos erTze
meti an erTis toli mainc.
• rodis aris SeuZlebeli jaWvuri reaqcia?
Tu k koeficienti naklebia erTze, neitronebis ricxvi
drois mixedviT mcirdeba da jaWvuri reaqcia wydeba.
41
sTxoveT moswavleebs gamoitanon daskvnebi msjelobidan,
Seavson grafa – ra iswavles. daasaxelon is pirobebi, rode-
sac SeiZleba mimdinareobdes marTvadi jaWvuri reaqcia, ra
praqtikuli gamoyeneba hpova jaWvuri reaqciis procesis
Seswavlam.
mokled esaubreT birTvuli energiis praqtikuli gamo
yenebis Sesaxeb.
42
rubrika `gaazrebaSi~ mocemuli davalebebisa da
`saSinao davalebebis~ pasuxebi
1. 1 meqanikuri rxeva
gaazreba
a – wrfivi moZraoba, b – wriuli moZraoba, g – rxeviTi moZ-
raoba.
saSinao davaleba
1. S1; S2; S3; S4; - ? S1 = x . 1 S1 = 5 sm
x = 5 sm S2 = x . 2 S2 = 10 sm
1
t1 = T
4 S3 = x . 3 S3 = 15 sm
1
t2 = T S4 = x . 4 S4 = 20 sm
2
3
t3 = T
4
t4 = T
2. S- ? S = 4nx S = 32 sm
x = 8 sm t
n= = tv
v = 0.5 hc T
S = 4tvx
t = 2 wm
3. T – ?
v = 0,2 hc T=
I 1 =
o T= 5 wm
0, 2
1. 3 Tavisufali rxeva
gaazreba
1. ar Seicvleba, Tu tvirTi mcire zomisaa, masis miuxedavad.
2. imisaTvis, rom rxeva darCes Tavisufali da aramilevadi,
saWiroa gamovricxoT xaxuni.
43
saSinao davaleba
1. T
2
-? T21 ∼ l
T1 T22 T2
=9 =3
l1 = l T 2 ∼ 9l
2
T21 T1
l2 = 9l T2 = 3T1 gaizarda 3-jer
l1 1
2. -? n1
l2 v1= = 2wm-1 T1 =
T 2
t = 1wT = 60wm T 1 ∼ l1
2
n2 1
v2= = 4wm-1 T2 =
n1 = 120 rxeva T 4
T 2 ∼ l2
2
2
n2 = 240 rxeva c T1 m = l1 = 4
T2 l2
1. 4 maTematikuri saqani
gaazreba
ma – Zala
Sida Zala
Tu φ mcirea, ar gansazRvravs rxevis periods
mcire amplitudebis pirobebSi mudmivi sididea
formula samarTliania maTematikuri saqanisaTvis mcire
amplitudebisaTvis.
saSinao davaleba
g–?
l = 80 sm 4r2 4^3.14h2
g= l g= $ 0, 8 = 9, 74 m/wm2
t = 3 wT. = 180 wm T2 ^1, 8h2
n = 100 rxeva
saSinao davaleba
1
1. n – ? n=
m
2π
k = 160 n/m k
m = 400g = 0.4kg n = 3,18 hc
44
t
2. m – ? T=
n
k = 250 n/m T= 2π m
t = 16 wm k
n = 20 m=
T2 k m = 5 kg
4r2
1. 6 iZulebiTi rxevebi. rezonansi
saSinao davaleba
1. T, ω, ℓ– ? t 100
T= = = 2 wm
n 50
t = 1 wT 40 wm = 100wm
2π gT2
n = 50 ω= = 3,14 rad/wm ℓ = = 1m
T 4π2
2. T, n, ω – ? T = 2π ℓ = 18.84 wm
g
2r 1
ℓ = 90 m ω= = 0,3 rad/wm n= = 0,05 hc
T T
gaazreba
1. 25-e suraTze mocemulia ganivi talRis gavrcelebis mo
deli. burTebi merxevi nawilakebia. Tu burTulas moviyvanT
rxeviT moZraobaSi, burTebs Soris urTierTqmedebis Zalis
gavleniT moZraobas daiwyebs yoveli momdevno burTula.
isini gaimeoreben pirveli burTulis moZraobas, garkveuli
dagvianebiT. dagvianeba miT metia, rac ufro Sorsaa burTu-
la. amgvarad, garemoSi ganivi talRa vrceldeba.
2. drekad zonarSi aRiZvreba ganivi talRa, sadac zonari
irxeva talRis gavrcelebis marTobul sibrtyeSi. zambaraSi
aRiZvreba grZivi talRa, radgan zambara irxeva talRis
gavrcelebis gaswvriv.
45
saSinao davaleba
2π 1 1
Am = 10 sm = 0.1m φ0 = 0. ω = ;T= ;T= = 2 wm
T v 0.5
n = 0.5 hc x = 0.1cosπt
t = 1.5 wm x = 0.1cos1.5π
2π 3
φ = ωt + φ0 = . 1.5 = π.
2 2
2. A; n; T – ?
A = 0,06 m
x = 0.06cos100πt ω = 100π
2r =
100r
T
T = 0,02 wm n = 50 hc
3. λ – ?
λ = υ·T = 4,5 m
υ = 15 m/wm
T = 0.3wm
4. T; n – ?
y
υ = 5 m/wm v= = 2.5 hc
m
1
λ=2m T = = 0.4 wm
o
6. v – ?
υ
v= =0.25hc
λ
υ = 1.5 m/wm
λ=6m
46
1. 8 meqanikuri talRebis Taviseburebis eqsperimentuli
Seswavla
gaazreba
1. 32-e suraTze gamosaxulia ori meoradi talRis zeddebis
movlena.
2.
saSinao davaleba
1. β–?
dacemis kuTxe da arekvlis kuTxe
α = 45° erTmaneTis tolia. β = α = 45°
2. A–? a. TxemebiT talRebis damTxvevisas
A = A1 + A 2 = 0, 4 m
A1= A2 = 0,2 m b. Txemebis Rrmulebze damTxvevisas
A = A1 - A 2 = 0
3. γ–?
c = 2a = 60c
α = 30°
4. A, T, v 3 = 4 $ 0, 3
T 0, 3 wm, T =
A = 5 sm, = 4 wm,
4 3
monac. sur. 34-dan o =
1 =
0, 25 hc
T
1. 9 ra aris bgera?
saSinao davaleba
1. T; v – ?
gaazreba
1. carielSi, radgan kedlebi aireklavs bgerebs, xalxi ki
STanTqavs.
2. t – ?
s 17 =
s = 17 m t= t= 0, 05 wm
y 340
υ = 340 m/wm
3. h – ?
y $ t = 1450 $ 1, 2 =
h= 870 m
2 2
t = 1,2 wm
υ = 1450 m/wm
saSinao davaleba
1. v – ?
υ = λv
υ = 340 m/wm
λ = 0.68 m v= υ v = 500 hc
λ
2. λ – ?
υ = λv
v = 200 hc
υ
υ = 1450 m/wm λ= v λ = 7.25 m
3. λ1/λ2 -? υ
λ1 = v1
υ1 = 1450 m/wm
υ λ1
υ2 = 340 m/wm λ2 = v2 = 4,26
λ1
48
1. 11 bgeris gavrcelebis eqsperimentuli Seswavla
saSinao davaleba
1. λ – ? υ
λ= = 21.25 m
v
v = 16 hc
υ = 340 m/wm
2. imisaTvis, rom gaZlierdes avtomobilis rxevis amplituda
rezonansis misaRebad saWiroa SeZaxili sinqronirebuli
iyos manqanis sakuTari rxevis periodTan.
y y
3. ∆λ – ? m1 = m2 =
o1 o2
340 = 34
v1 = 90 hc m1 =
90 9
340 = 34
v2 = 9000 hc m2 =
9000 900
∆λ = λ1 – λ2 = 3,74 m
4. t – ?
l l
y= t1 =
t1 y
ℓ = 68 m t1 = 0.2 wm
υ = 340 m/wm t = 2t1 = 0.4 wm
5. S – ?
S=υ.t
t = 15 wm S = 5100 m
υ = 340 m/wm
gaazreba
eleqtromagnituri rxevebi rxeviT konturSi Tavisufali
rxevebia. e. i. milevadia. amplituda TandaTan mcirdeba.
49
saSinao davaleba
1. Esr; υmaqs – ?
kx2 mυ2 kA2 mυ 2
Esr = 2 + = 2 +
2 2
m = 400 g = 0.4 kg
kA2
k = 250 n/m Esr = 2 = 2.8 j.
Am = 15 sm = 0.15m
2 Esr
υ= = 14 = 3,74 m/wm
m
2. gaizrdeba 4-jer.
3. Epot Ekin – ?
kx2 mν 2 kx2
Esr= 2 + Ep= 2
2
k = 1 kn/m = 1000 n/m x = Acosφ = 0,01 Ep = 50 mj
r
A = 2 sm = 0.02 m { = υ = x' = –x0sinωt Ek= 150 mj
3
2.3 cvladi deni
gaazreba
1. es niSnavs, rom denis mimarTuleba wamSi icvleba 50 jer.
2. am dros nakadi minimaluria, misi cvlilebis siCqare maqsim-
aluria da Sesabamisad denic maqsimaluria.
saSinao davaleba
1. konturis brunvis RerZi unda movaTavsoT perpendi
kularulad da moviyvanoT brunviT moZraobaSi.
2. mexis dacemis dros haerSi gaivlis Zalian didi Zalis denis
xanmokle impulsi, romelic aRZravs mZlavr eleqtromagni
tur gamosxivebas. am gamosxivebiT induqcirebuli denis
impulsi azianebs eleqtrogamzom xelsawyoebs.
3. ε0; n; T – ?
ε0 = 200 v
ε = 200sin300t
2π 2π
A = 2 sm = 0.02 m ω= 300 =
T T
ω = 300 rad/wm
1
T = 0,02 wm v = ≈ 50 hc
T
50
2.5 cvladi denis simZlavre
gaazreba
nulis tolia, imitom, rom cos da sin kenti (niSancvladi) fun-
qciebia.
saSinao davaleba
1. U01; U02 – ?
U
Uef1 =
01
2
U1 = 127 v
U2 = 220 v U01= 2 . Uef U01 = 179 v
U02 = 310 v
2. U0 – ?
U
Uef =
0
2
Uef = 430 kv
U0 = Uef 2 U0 = 606 kv
3. U(t), I(t) – ?
U = U0 sin (ωt + φ0)
R = 50 omi I= I0sin (ωt + φ0)
v = 50 hc U0= 310v
Uef = 220 v
2r
ω= = 2π• v =100π
T
U0
I0 = = 6,2 a I = 6.2cos100πt, U = 310cos100πt
R
2.6 eleqtroenergiis gadacema. transformatori
gaazreba
1. Tboeleqtrosadguridan energia gadaecema amave qvesad-
guris amamaRlebel transformators, maRalvoltian gadamcem
xazs. momxmarebels energia gadaecema qvesadguris damadable-
beli transformatoriT, saidanac gadaecema dabalvoltian
gadamcem xazs da ganawildeba momxmarebelze.
51
2. gamtari, romlis winaRoba praqtikulad nulis tolia, cno-
bilia zegamtaris saxelwodebiT. zegamtari miiReba gamtaris
Zalian dabal temperaturamde gaciebiT. miRebulia maRaltem-
peraturuli zegamtarebic, specialuri Senadnobebis saxiT.
saSinao davaleba
1. sayofacxovrebo xelsawyoebi gaTvlilia Zabvis maqsimalur
mniSvnelobaze Uef 2 .
3. n2 – ?
U1 n
= 1 =k
U2 n2
U1 = 220 v
660 $ 840
U2 = 660 v n2 = = 2520
220
n1 = 840 xvi
4. U2 – ?
U1
k=
U2
K = 10
U1 220
U1 = 220 v U2 = = = 22 v
k 10
2.7 eleqtromagnituri talRis buneba
saSinao davaleba
2. N – ?
1
T= T = 0,005 wm
o
λ = 30 m
C N
n = 200 hc nel.mag = = 107 hc n=
m t
T=t
N = 5·104
52
3.1 molekulur-kinetikuri Teoriis safuZvlebi
saSinao davaleba
1. n – ?
m N
v= v=
M NA
t = 10 dRe-Rame = 864000 wm
m = N N
m = 100 g n=
M NA t
NA = 6,02 . 1023 mol-1
M = 18 g/mol N = 39 .1017 mol-1
n =4·1018wm-1
2. N – ?
N = vNA
m
m = 1 g = 0,001 kg N= N
M . A 22
M(CO2) = 12 + 32 = 44 .10-3 kg/mol N = 1,7 10
3. m; N – ?
N = vNA = 15 .1023
v = 2,5 moli
M =12 kg/moli m = nM m = 30 kg
3.3 difuzia
saSinao davaleba
1. difuziis siCqare gacilebiT mcirea molekulebis siTbur
siCqaresTan SedarebiT, radgan molekulebi qaosuri
moZraobis gamo drois did SualedSic meore gadaadgilebas
asruleben.
2. mivuTiTebT moswavles moifiqros saTanado teqsturi
masalis analogiuri magaliTebi.
3. imitom, rom civ rZeSi difuzia Senelebulia da zedapirze
gamoyofili cximis rZeSi areva aRar xdeba.
saSinao davaleba
Tu r ≤ d. ganzidva Zlieria Tu d < r < ro. Tu ro < r < r.
53
maSin mizidva aRemateba ganzidvas. Tu r > r1 urTierTqmedeba
ar aris. Tu r = ro, mizidva da ganzidva gawonasworebulia.
saSinao davaleba
1. V – ?
m y2
V= = 0,8 m3
3P
m = 2 kg
P = 105 pa V = 0,8 m3
y 2 = 12 .106 m2/wm2
2. P – ?
1
P=
2
t $ y = 0, 11 $ 106 pa = 0,11 mgpa
3
y = 500 m/wm
ρ = 1,35 kg/m3 P = 0,11 mgpa
3. y – ?
3P $ V = 3P $ V =
y= 710 m/wm
m0 $ N m
m = 6 kg
V = 5 m3
P = 200 kpa = 2 . 105 pa y = 710 m/wm
54
3.7 Sternis cda
gaazreba
azotis molekulis masa wyalbadis molekulis masaze metia.
amitom, erTi da imave energiis wyalbadis molekulebs ufro
meti siCqare aqvT, vidre imave energiis azotis molekulebs.
saSinao davaleba
P
P1 – ?
2
1.
P = V1 =
2
3
V P1 V2
V2 = 1
3
P
y saS = const = 3
2
gaizrdeba 3-jer.
P1
2. E – ?
3P
E = = 10-21 j
2n
p =20 kpa = 2.104 pa
n = 3 . 1025 m-3
3. υ – ?
(R - r) 2r $ n
υ= = 200 m/wm
{
φ = 5.40
n = 150 wm-1
R-r = 2 sm = 0,02m
3.8 temperatura
gaazreba
55
saSinao davaleba
1. E – ?
2
P= nE
3
P = 100 kpa = 105 pa
n = 3·1025 m-3 E = 3P E = 0,5 .10-23 j
2n
2. T – ?
p
T= = 725K
nk
p = 100 kpa = 105pa
n = 1025 m-3
saSinao davaleba
1. T = t + 273
9
T = 36 + 273 = 309 K tF =
$ 36 + 320 = 96, 80 F
5
2. doneebi iqneba erTi da imave temperaturis Sesabamisi.
3. wylis duRilis temperaturaa 373 K
yinulis dnobis temperaturaa 273 K K
mSrali yinulis temperatura – 60°C = 220 K
Txevadi haeris temperatura – 160°C = 100 K
absolituri nulis mniSvneloba – 273°C
saSinao davaleba
1. P – ?
m
PV = m RT p= RT
M M$V
v = 20 l = 2 . 10-2 m3
t = 120C T = 285 K P = 82 . 105pa
m = 2 kg
Mhaeris = 29 . 10-3 kg/mol
56
2. V – ?
m
PV = $ RT
M
v = 50 mol
oRT
T = 360k V= ≈ 24,9·10-3 m3 ≈ 25 l
P
P = 6 mgpa = 6 .106 pa
t2
3. –?
t1 m m RT
PV= RT P = $
M V M
P1 = 730 mm . vwy.sv = 0,97 .105pa
RT
P = 780 mm . vwy.sv = 1,04 .105pa
2
P = t$
M
t1 = 300C T = 273 +30 = 303 K
t2
t2 = - 300C T = 273 - 30 = 243 K = P2 T1 = 1, 3 ; t2 = 1, 3t1
t1 P1 T2
3.11 boil-mariotis kanoni
gaazreba
grafikidan Cans, rom izoTermuli procesis dros moculoba
da wneva ar aris damokidebuli temperaturaze.
saSinao davaleba
1. F1; F2 – ?
P1 V1 = 1, 25 $ 105 pa
P2 =
S (, - T,)
S = 24 sm2 = 24 . 10-4 m3
V = 240 sm3 = 24 . 10-5 m3
1
F1 = ∆ P . S = (P2 – P1 ) S = 60 (n)
P1 = 105 pa F2 = ∆ P′ . S = (P2' – P1 ) S = 40 (n)
∆ = 0,02m
2. SekumSuli haeri farTovdeba, wyali ki ara.
3. P – ?
p1 V1
P= = 105 pa
V1 + V2
P1 = 4 . 105 pa
V2 = 0, 06 m3
V1 = 0, 02 m3
T = const
57
4. sacurao buStulaSi haeri didi wnevis qveS iyo
da wylidan amoyvanisas gare wnevis Semcirebis gamo
gafarTovda.
5. mTaze atmosferuli wneva ufro naklebia, vidre zRvis
doneze. amitom zRvis doneze paketSi moTavsebuli haeri
mTaze atanisas gaibera.
6. wneva orjer gaizrdeba.
7. ∆V – ?
V1 P1 = V2P2
V = 0,5 l = 5 . 10-4 m3
1
1
V1 = V11 – V21 =5.10–4–3.10–4=2.10–4 m3
V $P
V2 = 0,3 l = 3 . 10-4 m3
F 1
V2 = 1 1 = 2, 5 $ 10-4 m3
P2
P1 = P0 = 105 pa ∆V = V2 – V1 = 50 sm3
P2 = 8 . 104 pa
8. V1 ; V2 – ?
P1 V1= P′1 . V P = P11 + P21
V P2 V2 = P′2 . V V = V1+ V2
P1; P2
(P - P2) V (P - P1) $ V
P V1 = V2 =
P1 - P2 P2 - P1
gaazreba
1. naperwkali cviva nakverCxalis forebSi arsebuli airis
wnevis gazrdis gamo.
2. gaziani wyliT savse boTlis zeda nawilSi aris haeri,
romelsac wylis gaTbobisas emateba wyalSi gaxsnili nax-
SirorJangis nawili, rac iwvevs wnevis zrdas.
3. izobaruli procesis dros wneva ar icvleba, anu ar aris
damokidebuli moculobaze da temperaturaze. tempe
raturaze damokidebulia mxolod moculoba.
58
saSinao davaleba
1. ∆V _ ?
∆V = V2 - V1
t1 = 270C T1 = 300 K
V2 T2 V2 - V1
t2 = 10C T2 = T1 + 1 K = = 1
V1 T1 V1 300
1
∆V = V moculoba gaizrdeba
300 1
pirvandelis 1/300 nawiliT.
2. m _ ?
V1 T1
=
V2 T2
p = const
m
V1 = 0,5 l = 0,5·10-3 m3 V 2 = V1 - V = V 1 -
t
t1 = 970C T1 = 370 K
tV1 (T1 - T2)
t2 = 170C T2 = 290 K m= = 0, 11 kg
T1
ρ = 1000 kg/m3
3. V1 _ ?
V1 T1
=
V2 T2
t1 = 770C T1 = 350 K
TV
V1 = 1 2 = 7 $ 10 3 m3
-
t2 = 270C T2 = 300 K
T2
v2 = 6 l = 6·10-3 m3
4. ∆l _ ?
V1 T1 Sl = T1
=
V2 T2 S (l + Tl) T2
p = const
l = 283
t1 = 100C T1 = 283 K
l + Tl 293
t2 = 200C T2 = 293 K
l = 20 sm = 0,2 m ∆l = 0,007 m
5. ∆V2 _ ?
V = V + TV1
T T + TT1
∆T1 = 60 K
V = V + TV2
∆T2 = 90 K
T T + TT2
∆V1 = 1 l = 10-3 m3
TV1 $ TT2
∆V2 = = 1, 5 l
TT1
59
3.13 Sarlis kanoni
gaazreba
1. izoqoruli procesis dros moculoba ar icvleba. tem-
peratura damokidebulia wnevaze.
saSinao davaleba
1. P2 _ ?
P1 T1
=
P2 T2
V = const
P $T
t1 = 270C T1 = 300 K P2 = 1 2
T1
P2 = 75 kpa = 75·103 pa
t2 = -13 T2 = 260 K P2 = 65 kpa
2. T1 _ ?
P1 T1
=
P2 T2
V = const
P1 (T1 + 140)
T2 = T1 + 140 K T1 =
P2
P2 = 1,5· P1
T1 = 280 K
V2
3. _?
V1 V2 P1
=
V1 P2
V = const
P1 tga1
a1 =
P2 tga2
a2
V2 tga1
=
V1 tga2
4. P2 _ ?
P1 T1
=
P2 T2
V = const
P $T
t1 = 200C T1 = 293 K P2 = 1 2
T1
t2 = 100C T2 = 283 K
P1 = 100 kpa = 105 pa P2 = 0,97·105 pa
60
3.14 idealuri airis kanonebi
saSinao davaleba
T2 _ ?
P1 T1
=
P2 T2
V = const
T $P
t1 = 70C T1 = 280 K T2 = 1 2
P1
P1 = 80 kpa = 8·104 pa
P2 = 100 kpa = 105 pa T2 = 250 K
saSinao davaleba
2. 1 → 2 → 3 → 4 Sesrulebuli muSaoba.
A = A12 + A23 + A34; A23 = 0, radganac V = const
A = P2(V2 - V1) + P1(V3 – V2)
3. A' _ ?
A' = P(V2-V1)
m = 0,2 kg
m
∆T = 88 K PV = RT
M
M = 0,044 kg/mol
m
R = 8,31 j/mol• K A' = R $ TT A' ≈ 3,324 j
M
61
3.16 Sinagani energia
saSinao davaleba
∆UU _ ?
3 m
∆UU = $ $ R $ TT ∆T = T - T0
2 M
V = 20 l = 2·10 m-2 3
3 TT
P0 = 105 pa ∆UU = P0 V $
2 T0
T0 = 273 K
T = 91 K ∆UU = - 2 kj
saSinao davaleba
1. ∆UU _ ?
∆UU = Q + A' A' = P ·∆UV = –P · S · ∆Uh
S = 200 sm2 = 2·10-2 m2
Q = 1,5 ·105 j ∆UU = Q – PS∆h
P = 2·107 pa
∆h = 30 sm = 0,3 m ∆UU = 30 kj
saSinao davaleba
wneva ufro gaizrdeba adiabaturi SekumSvis dros.
62
3.20 siTburi Zravebi
saSinao davaleba
h2
1. _?
h1 T1 - T2
η1 =
T1
T1 = 380 K
T1 - TT - T2
T2 = 280 K η2 =
T1 + TT
∆T = 200 K
h2 = 2 gaizrdeba 2-jer
h1
saSinao davaleba
T1
_?
T2 A
η=
Q1
Q1 = 3 kj = 3·103 j
T -T T2 Q1 - A
A = 600 j η = 1 2 =
T1 T1 Q1
T1 =
1, 25
T2
63
3.22 orTqladqceva. najeri orQTqli
saSinao davaleba
n2
1. _?
n1
P1 = n1kT1 P2 = n2kT2
t1 = 20 C T1 = 293 K
0
P2 n 2 T2
t2 = 100C T2 = 283 K =
P1 n1 T1
P1 = 1,23·103 pa
P2 = 2,33·103 pa
n 2 ≈ 1,8
n1
2. ∆t _ ?
m
ρ= = 0,006 kg/m3
V
V = 50 l = 5·10-2 m3
m = 0,3 g = 0,3·10-3 kg cxrilidan tn = 30C
t = 170C ∆t = t - tn = 140C
1. P _ ?
m
PV = RT
M
t1 = 200C T1 = 293 K
t
ρ = 0,02 g/m3 = 0,02 10-3 kg/m3 P= RT
M
R = 831 j/mol·K
P = 0,24 pa
64
2. ρ1/ρ2 _ ?
t1 P1 T2
=
t2 P2 T1
T1 = 2730 K
P1 = 24,7 kpa
t1
T2 = 313 K = 0, 23
t2
P2 = 123·102 pa
gaazreba
1. wylis orTqlis raodenobis momatebisas matulobs te-
nianoba (rogorc absolituri, aseve fardobiTi).
saSinao davaleba
1. φ _ ?
P
φ=
P0
t = 190C
P = 1,1 kpa = 1,1·10-3 pa cxrilidan P0 = 2,2 kpa
φ = 50%
2. φ _ ?
P
φ=
P0
V = 4 m3
m
t = 160C T = 289 K P= $ RT = 1,33 kpa
VM
M m = 40 g = 4·10-2 kg cxrilidan P0 = 1,86·10 pa
3
φ = 71%
65
3. civi wylis onkani dafarulia kondensirebuli
wylis orTqlis mikroskopuli wveTebiT da mqrTali
Sesaxedaoba aqvs, cxeli onkanis garSemo orTqli ar aris
najer mdgomareobaSi, kondensacia ar xdeba da onkanis
nikelirebuli zedapiri sarkulad prialebs.
gaazreba
1. siciveSi amosunTquli orTqli najer mdgomareobaSi
gadadis gacivebis gamo da haerSi arsebul mtvris (aero-
zolis) nawilakebze kondensirdeba. mikroskopuli wylis
wveTebi sinaTles fantavs da nisli xiluli xdeba.
2. Tbil oTaxSi haerSi arsebuli wylis orTqli ar aris
najer mdgomareobaSi, civ fanjarasTan orTqli civdeba,
misi fardobiTi tenianoba matulobs e. i. xdeba konden
sacia.
3. nami Cndeba, roca wylis orTqli najer mdgomareobaSia.
namis wertili is temperaturaa, romelzec iwyeba haeridan
namis gamoyofa.
saSinao davaleba
1. tn _ ?
P
φ=
P0
t = 150C
φ = 72% - 0,72 P = φ·P0 cxrilidan P0-i, 15°C = 1707 pa
P = 0,72•1707 = 1229 pa cxrilidan tn = 10°C
2. f _ ?
t
f= $ 100%
t0
t = 180C
tn = 100C cxrilidan ρ = 15,5 g/m3 ρ0 = 9,21 g/m3
f = 59%
66
3. f; P; ρ _ ?
cxrilidan tmS - tsv = 4°C f = 69%
tsv = 20°C
P
tmS = 24°C f= cxrilidan P0 = 1,6·103 pa
P0
P = P0· f = 0,96 · 103 pa cxrilidan ρ = 7,3 g/m3
gaazreba
saSinao davaleba
F1
2. –?
F2 q1 $ q2 q1 $ q2 F1
F1 = k 2 F2 = k = 12 = 1-5 2 = 1010
`n jD ` j 2
D 2
F n ^10 h
n = 10-5 2 2
saSinao davaleba
67
4.3 atombirTvis radiaqtiuri gardamnebi
gaazreba
1. γ kvantis gamosxivebisas icvleba mxolod masa γ kvantis
masis toli sididiT. M masiuri ricxvi da rigiTi nomeri Z
ar icvleba.
2. imitom, rom α nawilakebis dadebiTi muxtis gamo birT-
vebi mas ganizidaven da α nawilaki ver aRwevs birTvSi.
3. imitom, rom α nawilakebis masa TiTqmis 7000-jer metia β
nawilakebis masaze.
saSinao davaleba
1. 22 22 0
11 Na " 12 Mg + -1b
2. 238
92 U " 42 He + 23490 Th ; 209
82 Pb " -01b + 20983 Bi
saSinao davaleba
1. T _ ?
t
N = N0·2 - T galogariTmebis Sedegad miiReba
t = 8 dRe
8lg2 8 $ 0, 3
T= = = 4 dRe
lg4 0, 6
2. ∆NN _ ?
0, 69 0, 69 $ 25 $ 106 $ 1
∆N = $ N0 t = = 30
T 1620 $ 365
N0 = 25·106
t = 1 dRe-Rame DdRe RameSi daiSleba ≈ 30 radiumis atomi
T = 1620 w
68
eleqtrostatikur ZalasTan SedarebiT. meore sura-
Tze gamosaxulia birTvis Semadgeneli protonebs Soris
eleqtrostatikuri ganzidvis Zala, romelic Zalian sus-
tia birTvul ZalebTan SedarebiT.
saSinao davaleba
protoni,
molekula atomi birTvi kvarki ...
neitroni
2. ∆E _ ?
∆E = Ebm^ Heh - Ebm^ Heh - Ebm` Hj
4
2
2 3
m1 NA m2 NA
3. ∆E _ ? N1 = N2 = N1 = N2 = 1, 204 $ 1023
hH2
1 hH
3
1
m^ H h = 0,4 g
2
1
E = N1 · E1 = 21,2·1023 mgev
m^ H h = 0,6 g
3
1
70
sarekomendacio Sefasebis sqemebi
kriteri-
1-3 4-5 6-7 8-10
umebi
azris azrebs bun- nawilobriv logikurad azri logi-
Camoyal- dovnad aya- gasagebia, aris agebu- kurad aris
ibeba da libebs da ganmarte- li, magram agebuli,
gadmo- gadmoscems bebi ar SeiniSneba warmodge-
cema dabneulad, aris zusti, xarvezebi. nili sakiTx-
gaugebrad xSirad saubari ebi naTeli
saubrobs imeorebs gamarTu- da gasagebia,
erTsa da lia araorWof-
imaves uli
71
Sefasebis sqema eqsperimentis CatarebisaTvis
kriteri-
1-3 4-5 6-7 8-10
umebi
gansaz- arasworad nawilobriv sworad gan- zedmiwevniTY
Rvravs gansaz- sworad gan- sazRvravs zustad gan-
kvlevis Rvravs sazRvravs sazRvravs
mizans
kvlevis ver aRwers nawilobriv sworad aR- zedmiwevniT
mimdin- muSaobis zustad wers kvle- zustad aRw-
areobis Tanmimdev- aRwers mim- vis mimdin- ers kvlevis
aRwera robas dinareobas areobas mimdinare-
obas
monace- ver aRricx- agrovebs da agrovebs da agrovebs an
mebis Se- avs sworad aRricxavs aRricxavs aRricxavs
groveba, monacemebs monacemebs monacemebs monacemebs
aRricxva nawilobriv srulad, srulad,
da uzus- magram SeuZlia
tod uzustod cxrilis
(mag., ver Sedgena
axerxebs
cxrilis
Sedgenas)
daskvnis ar SeuZlia nawilobriv gamoaqvs srulyo-
gamotana sworad sworad daskvnebi filad
daskvnis gamoaqvs sworad, ma- ayalibebs
gamotana daskvnebi gram mcire daskvnebs
xarvezebiT
72
Sefasebis sqema diskusiaSi monawileobisaTvis
kriteri-
1-2 3-5 6-7 8-10
umebi
urTierT- kamaToben xmauroben, usmenen usmenen erT-
mosmenisa da aris naklebad erTmaneTs, maneTs. logi-
da Si- xmauri, ar iziareben erTvebian kurad gamoTq-
naarsis iziareben erTmane- msjeloba- vamen TavianT
gaazrebis erTmane- Tis azrs Si saWiro azrebs da erTve-
unari Tis azrs dros bian msjelobaSi
saWiro dros
drois ver icaven zogjer icaven yovelTvis
limitis drois ver ete- drois icaven drois
dacva limits vian gan- limits, limits
sazRvrul zogierTi
droSi gamonakli-
sis garda
73
Sefasebis sqema saSinao davalebisaTvis
kriteri-
1-2 3-5 6-7 8-10
umebi
weriTi Sesrule- Sesrule- Sesrule- Sesrule-
saSinao buli aqvs buli aqvs buli aqvs buli aqvs
davaleba mcire samuSaos srulad, srulad,
nawili naxevari mcire xarvezebis
xarvezebiT gareSe
saSinao ver pa- saSinao flob srulyofi-
davaleb- suxobs davalebis saSinao lad flobs
is Sinaar- umravles Sinaarss davalebis saSinao
sobrivi kiTxvebze da azrs Sinaarss da davalebis
nawili nawilobriv amJRavnebs Sinaarss
gadmoscems Sesabamis da war-
unar- matebulad
Cvevebs amJRavnebs
Sesabamis
unar-Cvevebs
74
interaqtiuri gakveTilis
elementebi
1. gonebrivi ieriSi
gonebrivi ieriSi didi raodenobis ideebis generaciis saSuale-
bas iZleva drois mcire monakveTSi. am meTodis gamoyeneba TiToeu-
li moswavlis individualur aqtivobas moiTxovs da saerTo saqme-
Si monawileobis gziT, saerTo problemis erToblivad gadawyvetas
ganapirobebs.
es aris meTodi, romelic xels uwyobs:
• komunikaciis;
• SemoqmedebiTi azrovnebis;
• sakuTari azris gamoTqmis;
• informaciis daxarisxebis;
• msjelobis, analizis;
• Sefasebis unar-Cvevebis ganviTarebas.
75
3. ideebis generaciis stadiaze mniSvnelovania ideebis raodeno-
ba da ara xarisxi. xarisxze msjeloba unda moxdes generaciis eta-
pis dasrulebis Semdeg (Sefasebis etapi).
4. yvela idea unda daiweros dafaze an did qaRaldze, maT Soris,
yvelaze miuRebelic ki.
5. Sefasebis win moswavleebs unda hqondeT dafiqrebis saSua
leba.
6. ideebis generaciis periodis xangrZlivoba SeiZleba iyos sxva-
dasxva. gakveTilis miznidan gamomdinare, maswavlebelma unda gan-
sazRvros, Tu rodis (imave gakveTilze Tu momdevno dRes) unda
daiwyos Sefasebis etapi. mTeli am xnis ganmavlobaSi moswavle-
Ta mier gamoTqmuli mosazrebebi unda eweros dafaze an kedelze
gakrul did qaRaldze.
2. roluri TamaSi
roluri TamaSis dros moswavleebs Soris nawildeba rolebi. es
exmareba maT azrebisa da qmedebebis ukeT gagebaSi. roluri TamaSi,
xels uwyobs:
76
• sakiTxis gaazrebis;
• diskusiis;
• prezentaciis;
• SemoqmedebiTi azrovnebis da roluri qcevis unar-Cvevis gan-
viTarebas.
77
es aqtivoba gamoiyeneba individualuri, wyvilebSi da jgufuri
muSaobisas.
gamoyenebis wesi:
I etapze moswavleebs eZlevaT instruqcia, rom kiTxvis dros maT
mouwevT wasakiTxi masalis kideebze Semdegi aRniSvnebis gamoye-
neba: `V~ niSani dasviT im SemTxvevaSi, Tu wakiTxuli informacia
TqvenTvis nacnobia;
`+~ dasviT, Tu wakiTxuli informacia axalia TqvenTvis;
`-~ dasviT, Tu wakiTxuli informacia sapirispiroa imisa, rac
icodiT;
`?~ Tu wakiTxuli informacia gaugebaria an arasakmarisia.
aucilebeli araa yoveli striqonisa da azris aRniSvna, magram am
aRniSvnebma unda gamoavlinos informaciisadmi moswavlis damoki-
debuleba.
V + - ?
78
4. vici, minda vicode, viswavle
vici, minda vicode, viswavle, gamoiyeneba sagakveTilo procesSi
teqstze muSaobisas, rac:
gamoyenebis wesi:
I etapi: maswavlebeli saswavlo miznidan gamomdinare acnobs
moswavleebs, ra sakiTxs exeba wasakiTxi teqsti da sTxovs, Seavson
sqema, risTvisac maT unda gaixsenon da pirvel grafaSi Caweron
yvelaferi, rac ician an hgoniaT, rom ician mocemuli sakiTxis Se-
saxeb;
meore grafaSi SekiTxvebis saxiT Camoayalibon, risi gagebac
ainteresebT am sakiTxis Sesaxeb.
79
es aris meTodi, romelic kargia wina klasSi ganvlili masalis
gasaxseneblad, axal masalasTan dasakavSireblad da konkretuli
Temis Sesajameblad.
5. diskusia
interaqtivis erT-erT meTods warmoadgens diskusia. igi xels
uwyobs iseTi mniSvnelovani unar-Cvevebis Camoyalibebas, rogo
ricaa:
• aqtiuri mosmena;
• sakuTari azris gamoTqma da argumentacia;
• msjeloba;
• sxvisi azris mosmena-gaTvaliswineba;
• daskvnebis gamotana.
D
diskusia warmatebiT rom Catardes, maswavlebelma moswavleeb-
Tan erTad unda SeimuSaos wesebi, rac klasSi ndobisa da urTier-
Tpativiscemis atmosferos daamkvidrebs.
80
gavrcelebulia diskusiis Semdegi formebi:
81
diskusiis agebis sxvadasxva xerxi arsebobs:
1. struqturul-Tematuri diskusia – savarjiSo sivrce
diskusiis monawileebi erTmaneTTan axlos unda isxdnen, ise,
rom erTmaneTis saxeebs xedavdnen. SesaZlebelia, skamebi `nalise-
burad~, naxevarwreze davalagoT. amgvari cvlileba klasSi nakleb
formalur atmosferos qmnis da pasiur moswavleebsac ki diskusia-
Si Cabmas uadvilebs. dafaze maswavlebeli wers sadiskusio Temas da
sakiTxebs. Tu kamaTi metismetad gacxardeba da gascdeba proble-
matikas, maswavlebeli Seaxsenebs moswavleebs sadiskusio Temas.
mTavaria, maswavlebelma uzrunvelyos diskusiaSi yvela monawilis
imgvari Cabma, rom maT ar wamoiZaxon sakuTari azri da erTmaneTs
sityva ar Seawyvetinon.
savarjiSo `akvariumi~
monawileebi TavianT azrs gamoTqvamen Tanmimdevrulad, ise, ro-
gorc sxedan wreze, 3-wuTiani reglamentiT.
maswavlebeli winaswar aZlevs instruqcias:
a/ moZebneT asociacia mocemul Temaze;
b/ kiTxvaze gaeciT mxolod erTi SesaZlo pasuxi da daasabuTeT;
g/ daasruleT maswavleblis mier dawyebuli winadadeba.
`mikrofoni~
savarjiSo `mikrofoni~ maswavlebels exmareba diskusiis mSvi-
dad marTvaSi. moswavleebi icaven SemoTavazebul sadiskusio wess
– am SemTxvevaSi laparakis ufleba aqvs mxolod im moswavles, ro-
melsac mikrofons gadascemen (pirobiTi mikrofoni SeiZleba iyos,
kalmistari, fanqari da a.S.).
diskusiis bolos maswavlebelma moswavleebTan erTad kidev
erTxel unda gansazRvros da Camoweros is mTavari, aqtualuri
sakiTxebi, rac gamoikveTa diskusiis msvlelobisas. maswavlebeli
mxolod adasturebs maT azrs da exmareba moswavleebs azris swo-
rad formulirebaSi. im SemTxvevaSi, Tu moswavlis mier CamoTvli-
li sakiTxi bevria, mosaxerxebelia debulebaTa ierarqiaze damya-
rebuli midgomis gamoyeneba.
a) mravlidan erTis, maTi azriT, yvelaze mniSvnelovnis amorCeva;
b) aqtualurobis mixedviT ramdenime debulebis arCeva;
82
g) debulebebis im kriteriumebis mixedviT dalageba, romelsac
maswavlebeli moswavleebTan erTad winaswar gansazRvravs.
7. proeqtebi
proeqtebze muSaoba moswavleebisagan moiTxovs: SemoqmedebiTi
midgomis, xels uwyobs dagrovili codnis gaaqtiurebas; emyareba
bavSvebis mier sxvadasxva saskolo saganSi miRebuli codnis ur-
TierTdakavSirebas da uyalibebs maT.
• problemis analizis;
• miznebis Camoyalibebis;
• miznis Sesabamisi amocanebis dasaxvis;
• amocanebis gadaWris;
• amocanebis gadasaWrelad Sesabamisi qmedebebisa da resur-
sebis SerCevis;
• codnis SemoqmedebiTad gamoyenebis;
• urTierTTanamSromlobis;
• samuSaos droSi ganawilebis;
• Sefasebis unar-Cvevebs.
83
1. rogor?
2. vin?
v. samuSao gegma _ es aris proeqti, gawerili droSi.
z. biujeti _ (resursebi) _ es aris im resursebis CamonaTvali,
romelTa daxmarebiTac unda ganxorcieldes proeqti.
T. Sedegebi _ yoveli amocanis gadaWris Semdeg miiReba konkre-
tuli Sedegebi. is unda davyoT:
1. raodenobrivi.
2. Tvisebrivi maCveneblebis mixedviT.
i. Sefaseba _ proeqti unda Sefasdes im kriteriumebiT, romle-
bic winaswar iqneba maswavleblis mier gansazRvruli.
8. diagrama
venis diagrama
84
Sevsebis wesi
a-varianti: I da II nawilSi faqtis, an movlenis, an personaJis
gansxvavebuli niSnebi iwereba, xolo III nawilSi – msgavsi. b-varian-
ti: cal-calke ivseba I da II nawili, xolo is, rac oriveSi aRmoCnde-
ba erTnairi, gadadis III-Si.
drois diagrama
es sqema maswavlebelma SesaZlebelia, warmatebulad gamoiyenos
faqtebisa da movlenebis drosTan dasakavSireblad. diagrama saSu-
alebas aZlevs moswavleebs, daamuSaon istoriuli faqtebis, mov-
lenebis Semcveli didi teqstebi da sakiTxebi wyvilebSi, jgufebSi,
individualurad da maTze dayrdnobiT Seadginon drois diagrama.
Sevsebis wesi
a-varianti: jer ivsebi diagramis I nawili, romelSic aRiniSneba
dro (welTaRricxva, saukune, weli, Tve, ricxvi, dRe), Semdeg, II na-
wilSi TiToeuli droiTi aRniSvnis gverdiT, Sesabamisi movlena,
faqti. b-varianti: erTdroulad da TanamimdevrobiT ivseba dia-
gramis orive nawili
movlena
dro
T diagrama
es sqema maswavlebelma SeiZleba mravalnairad gamoiyenos. igi
Zalze mosaxerxebelia sapirispiro mosazrebaTa gamosaTqmelad,
movlenebisa Tu faqtebis Sesapirispireblad da Sesadareblad, mo-
qmed pirTa dasaxasiaTeblad.
85
Sevsebis wesi
dafaze, rveulSi an Tabaxis furcelze ixazeba T diagrama. saswa-
vlo miznidan gamomdinare, SeiZleba Seivsos jer sqemis marcxena
mxare, Semdeg – marjvena. marcxena mxaris Sevsebis Semdeg, marjvena
mxareSi iwereba misi sapirispiro mosazrebebi.
samuSao sruldeba individualurad, wyvilebSi an jgufurad,
maswavleblis Sexedulebisamebr:
• mosmenis;
• TanamSromlobis;
• informaciis Segrovebisa da damuSavebis;
• faqtebisa da azrebis diferencirebis;
• gagebis;
• sakuTari azris gamoTqmis;
• logikuri daskvnebis gakeTebis;
• gadawyvetilebis miRebis;
• drois racionaluri gamoyenebis;
• funqciebis danawilebis;
• kritikuli azrovnebisa da Sefasebis.
86
debebis saxiT rveulSi/furcelze – CainiSnon TavianTi mosazre-
bebi.
II etapi (vwyvildebiT) – am etapze maswavleblis mier winaswar
SemuSavebuli kriteriumebis mixedviT, dawyvilebuli moswavleebi
erTmaneTs yuradRebiT acnoben I etapze Sesrulebul samuSaos. Se-
mdeg msjelobis safuZvelze saerTo mosazrebas ayalibeben.
III etapi (vuziarebT) – II etapze Camoyalibebul saerTo azrs yo-
veli wyvili uziarebs Tanaklaselebs, rac saerTo diskusiaSi ga-
daizrdeba. es etapi sruldeba gamoTqmul mosazrebaTa SejamebiT
da klasis mier saerTo daskvnamde misvliT. am yvelafers maswavle-
beli uwevs koordinacias droSi ganawilebisa da disciplinis da-
cvis TvalsazrisiTac.
wyvilebSi gamomuSavebuli TanamSromlobis Cveva kidev ufro
mtkicdeba jgufuri samuSaoebis Sesrulebisas.
87
II etapi – davalebis micema.
Mmaswavlebeli, saswavlo miznidan da moswavleTa saWiroebidan
gamomdinare, jgufebs aZlevs/aTamaSebs, msgavs an gansxvavebul da-
valebebs. aZlevs instruqcias da usazRvravs dros.
III etapi – wesebis Sexseneba.
Maswavlebeli moswavleebs Seaxsenebs im wesebs, romelic maT er-
Tad SeimuSaves.
IV etapi – davalebis Sesruleba.
jgufebi asruleben davalebas micemuli instruqciis Sesaba-
misad. (zogjer davaleba moiTxovs, rom gainawilon konkretuli
roleb/poziciebi da moxdes uflebebis delegireba); maswavle-
beli ar unda Caerios jgufis muSaobaSi, garda im SemTxvevisa, Tu
jgufi misgan moiTxovs raime ganmartebas, an Seatyobs, rom jgufma
arasworad gaigo piroba. jgufuri muSaobisas maswavlebeli ukana
planze gadadis. igi gezis mimcemisa da meTvalyuris rols asrule-
bs da bolomde neitralur wamyvanad rCeba.
V etapi – prezentacia
jgufi ajamebs Sesrulebul davalebas da irCevs wevrs, romelic
klass warudgens namuSevars. prezentaciis dros maswavlebeli ki-
Txvebs ar usvams da ar awyvetinebs azrs momxsenebels.
VI etapi _ diskusia
Yprezentaciis Semdeg prezentatori pasuxobs klasis mier das-
mul SekiTxvebze. namuSevrebi fasdeba maswavleblis mier winaswar
SeTavazebuli Sefasebis kriteriumis mixedviT. SesaZlebelia,
moswavleebma Tavad moaxdnon namuSevrebis Sefaseba.
9. SekiTxvaTa saxeebi
• sakomunikacio;
• logikuri azrovnebis;
• kvleviTi azrovnebis;
88
• mosmenis da pasuxis gacemis unar-Cvevas;
SekiTxva SeiZleba iyos Ria da daxureli.
daxuruli Ria
codnis Semowmeba swavla/swavleba
radeni Tvea weliwa-
1 CamoTvaleT Tveebi
dSi?
89
6. Semajamebeli: `Tu sworad gavige, Sen fiqrob, rom... `es Se
kiTxva gulisxmobs bavSvebis mosazrebebis Sejamebas da imis Semo-
wmebas, sworad gaigo Tu ara maTi naazrevi maswavlebelma. am dros
sxva moswavleebs kidev erTxel eZlevaT saSualeba, gaaanalizon
maTi megobris mosazreba, gansazRvron, eTanxmebian Tu ara mas.
7. SemaTanxmebeli: `eTanxmebiT Tu ara gamoTqmul mosazrebas?~
am SekiTxvam SesaZloa, kamaTis provocireba gamoiwvios, an piri-
qiT – daasrulos kamaTi. pirvel SemTxvevaSi maswavlebeli unda
ecados konsensusis miRwevas an, Tu es SeuZlebelia, moaxdinos
gansxvavebuli azris dafiqsireba da sakiTxi Riad datovos. meore
SemTxvevaSi ki, SekiTxviT _ `SeiZleba Tu ara, es sakiTxi garkveu-
lad CaiTvalos?~_ igi amTavrebs erT Temas da gadadis Semdegze.
done zmnebi
codna (faqtobrivi informacia gaixsene, dawere, CamoTvale, miaku-
anu faqtebis, movlenebis, proce- Tvne, moiniSne, daasrule, gansaz
sebis da a. S. damaxsovreba) Rvre.
90
gamoyeneba (arsebuli codnis pra- gamoiyene, gamoTvale, gadaWeri,
qtikaSi gamoyeneba) amoxseni, aCvene, aage, Seqmeni sqema..
blumis taqsonomia
codna
1. ra iciT igavis Sesaxeb da vis saxels ukavSirebT mas?
2. romeli igavi gagaxsendaT axla da ratom?
3. vis ekuTvnis es igavi, vinaa mTxrobeli?
4. ramdeni piri monawileobs igavSi?
5. romelma Svilma moindoma mamisgan wasvla?
gageba
1. gadmoeciT, rogor cxovrobda umrwemesi, vidre gaflangavda
mamis boZebul qonebas? daZebneT teqstSi, romeli sityvebiT axa-
siaTebs mTqmeli mis saqciels.
2. ra gaakeTa umrwemesma qonebis gaflangvis Semdeg?
3. ra gadawyvetileba miiRo man?
4. daaxasiaTeT Tqveni sityvebiT uxucesi.
gamoyeneba
1. rogor fiqrobT, viskenaa mimarTuli igavis saTauri?
2. CamoayalibeT uZRebi Zis damaxasiaTebeli Tvisebebi.
3. daakavSireT nanaxTan, gagonilTan, gancdilTan.
analizi
1. rogor Sexvda mama uZReb Zes da moiqca Tu ara sworad?
2. ra ewyina uxucess mamisgan?
91
3. rogor fiqrobT, ra ufro imoqmedebda uZReb Zeze – patieba da
Sewyaleba Tu sastiki sasjeli?
4. imsjeleT, ratom fiqrobT ase?
sinTezi
1. rogor fiqrobT – ra moxdeboda, Tuki uZReb Zes mama sastikad
dasjida?
2. rogor moiqceoda uxucesi aseT SemTxvevaSi?
Sefaseba
1. Tqveni azriT, ra aris igavis mTavari saTqmeli?
2. ra msgavseba da ra gansxvavebaa Tqvensa da moqmed pirebs So-
ris?
Catarebis wesi
maswavlebeli winaswar amzadebs kubis formis patara EyuTs an
xazavs kubis Slils dafaze, romlis TiToeul gverdze weria ope-
raciebi: aRwere, Seadare, gaaanalize, gamoiyene, daicavi, sawinaaR-
mdego gamoTqvi.
saswavlo miznidan gamomdinare, maswavlebels Semoaqvs Tema, Se-
mdeg ki sTxovs moswavleebs, dafiqrdnen da daweron miTiTebul
droSi mocemuli Temis, sagnis, movlenis, literaturuli persona-
Jis da a.S. Sesaxeb kubis waxnagebze (gverdebze) mocemuli operacie-
bis mixedviT:
I gverdi _ aRwereT: (anu rogoria) sagani, movlena, personaJi,
(ras fiqrobT feris, formis CaTvliT, personaJis portreti, daxa-
siaTeba da sxva).
92
II gverdi – SeadareT: ras, vis hgavs sagani, movlena, personaJi.
daukavSireT, ras gagonebT, ras, vis gaxsenebT? (SesaZloa moswav-
leebma daukavSiron rogorc nacnob, iseve ucnob sagnebs, movlene-
bs, adgilebs, adamianebs)
III gverdi – gaaanalizeT: rogor, risganaa gakeTebuli es sagani,
ram gamoiwvia es movlena, ra niSniT gagaxsendaT esa Tu is persona-
Ji.
IV gverdi – gamoiyeneT: rogor gamoiyenebT?
V gverdi – daicaviT (an daukavSireT): moiyvaneT saWiro argumen-
tebi.
VI gverdi – sawinaaRmdego gamoTqviT, gamoiyeneT argumentebi
dasacavad.
• mosmenis;
• informaciis aRqmis;
• informaciis daxarisxebis;
• codnis gamoyenebis;
• analizis;
• daskvnebis gamotanis unar-Cvevebs.
93
Catarebis wesi:
I etapze _maswavlebeli saswavlo miznidan gamomdinare, asaxe-
lebs leqciis Temas da aRniSnavs, rom leqcia Sedgeba ori nawili-
sagan. is leqciis I nawilis dawyebamde svams Temidan gamomdinare
kiTxvas.
II etapze _ maswavlebeli moswavleebis mier gamoTqmul mosa-
zrebebs afiqsirebs dafaze da sTxovs moswavleebs, mousminon yu-
radRebiT da mzad iyvnen azris gamosaTqmelad. maswavlebeli ki-
Txulobs leqcias.
III etapze _ maswavlebeli sTxovs moswavleebs isaubron, Tu ra
gaiges axali.
IV etapi _ maswavlebeli meore nawilidan svams axal kiTxvas da
iniSnavs pasuxebs. agrZelebs leqcias.
V etapi – maswavlebeli sTxovs moswavleebs Seadaron maTi naa-
zrevi mosmenils da aZlevs sakvanZo sakiTxs, romelzec moswavlee-
bi weren eses. zogierTi ese SeiZleba wakiTxuli iqnas klasSi.
es aqtivoba gamoiyeneba mTel klasTan samuSaod.
94
III. mas Semdeg, rac sityvebs an frazebs daweren, unda aRiniSnos
kavSiri iseT sityvebsa da frazebs Soris, romelic maTi azriT,
erTmaneTTanaa dakavSirebuli.
IV. asociaciuri kavSirebis rukis Sedgena grZeldeba manam, sanam
am sakiTxis garSemo azrebi an dro ar amoiwureba.
am meTodis gamoyeneba SesaZlebelia individualuri, wyvilebSi
da jgufuri muSaobisas.
sqemas savaraudod, SeiZleba aseTi saxe hqondes.
Catarebis wesi:
95
15. jaWvuri Txroba
96
1. miiReT mosawvevi?
2. SeurCieT saCuqari?
3. rogor?
4. dawereT misaloci baraTi?
5. rogor?
6. naxa Seni saCuqari megobarma?
7. rogor gaerTe?
8. rodis dabrundiT Sin?
Tema:
SekiTxvebi vin aris mzad, upasuxos?
97
II etapi _ moswavleebi avseben jer pirvel grafas anu moswavle-
ebi weren: SekiTxvebs, im sakiTxebs, romelic maTTvis bundovania,
ar ician. Semdeg ivseba meore grafa _ anu sakiTxebis gaswvriv is
moswavleebi afiqsireben TavianT saxelebs, romlebic mzad arian
upasuxon am SekiTxvebs.
III etapi _ maswavlebeli saSualebas aZlevs moswavleebs, isau-
bron im sakiTxebze, romlebzec mzaoba ganacxades.
I etapi _ mosamzadebeli
Ppedagogi saswavlo masalaSi mocemuli faqtobrivi masalis Sesa-
98
bamisad adgens kiTxvebs (raTa Semowmdes moswavleTa codna am kuT-
xiT). Amis paralelurad maswavlebeli mis mier Sedgenili kiTxvebis
Sesabamisad ayalibebs Sefasebis kriteriumebs (es samuSao gakveTi-
lis dawyebamde Uunda Sesruldes).
IV etapi _ verbalizacia
Ppedagogi individualurad mimarTavs nebismier msurvel moswav-
les da sTxovs, Tanmimdevrulad, saTiTaod waikiTxos mis mier da-
werili pasuxebi anu moaxdinos pasuxebis verbalizacia. TiToeli
pasuxis Semdeg, Tu klasSi arsebobs moswavlis mier wakiTxuli pasu-
xisagan gansxvavebuli pasuxi an pasuxebi maTi, avtorebi valdebuli
arian, gamoTqvan TavianTi versiebi; am dros gaimarTeba diskusia da
saWiroebis SemTxvevaSi pedagogis daxmarebiT dgindeba swori/mar-
Tebuli pasuxi.
V etapi _ TviTSefaseba
Aam etapze pedagogi sTxovs moswavleebs, aiRon TavianTi saweri
kalmebi da dafaze (formatze) dawerili Sefasebis kriteriumebis
gamoyenebiT awarmoon pasuxebis Sefaseba.
99
VI etapi _ Sedegebis gacnoba
Mmaswavlebeli kiTxulobs moswavleTa sias. isini saTiTaod karna-
xoben TviTSefasebis Sedegebs – qulebs pedagogs, romelic iniSnavs
am monacemebs. Aamis Semdeg pedagogi akrebs moswavleTa namuSevrebs
da agrZelebs gakveTils. gakveTilis Semdeg pedagogi gadaamowmebs
– moswavleTa TviTSefasebaSi xom ar aris raime uzustoba?
rekomendaciebi SefasebisaTvis
rekomendaciebi moswavleTa
TviTSefasebisaTvis
100
Sefaseba sabunebismetyvelo sagnebSi
1. saazrovno unar-Cvevebi;
2. kvlevis unar-Cvevebi;
3. problemis gadaWris unar-Cvevebi;
4. TviTmarTvis unar-Cvevebi.
rubrikis nimuSi
101
2) saklaso davaleba
rubrikis nimuSi
TariRi: eqspertis
Sefaseba
mos- Sefasebis kriteriumebi
wavle
kvle- saWiro kvle- kvle- mo- mo- daskvnis qulaTa
vis inven- vis vis nace- nacem- gamotana maqsi-
miznis taris Sede- mim- mebis Ta ana- maluri
gan- gansaz- gis va- din- aRricx- lizi raode-
saz- Rvra raudi areo- va noba
Rvra bis
aRwera
102
3) Semajamebeli davaleba
1. saazrovno unar-Cvevebi;
2. kvlevis unar-Cvevebi;
3. problemis gadaWris unar-Cvevebi;
4. komunikaciis unar-Cvevebi;
5. socialuri unar-Cvevebi;
6. TviTmarTvis unar-Cvevebi.
103
● zogadi rubrika unda dazustdes konkretuli davalebis
pirobisa da gavlili masalis gaTvaliswinebiT;
● 10 qula unda ganawildes rubrikaSi Semaval krite
riumebze;
● miTiTebuli unda iyos standartis is Sedegebi, romelTa
Sefasebasac emsaxureba Semajamebeli davaleba.
rubrikis nimuSi
104