Istorinio teksto skaitymo, suvokimo bendrosios nuostatos

1. Skaitydami istorinį tekstą mokiniai turėtų neskubėti ir skaityti labai atidžiai.

2. Perskaitę sakinį ar pastraipą stabtelėti, apmąstyti pateiktą informaciją.
3. Svarbias teksto vietas galima pasibraukti ar kitaip pasižymėti.
4. Svarbu išnagrinėti ne tik pagrindinį temos tekstą, bet ir kitą medžiagą: nuotraukas, piešinius,
žemėlapius, lenteles ir t.t.
5. Susieti teksto informaciją su vaizdine medžiaga.
6. Vadovėlio tekste svarbi informacija yra pateikta kitu šriftu, paryškinta-į tai reikia atkreipti dėmesį.
7. Susipažinti su laiko juosta ir naujais žodžiais arba sąvokomis. Visa tai pateikta po temos pavadinimu.
Sąvokas pasistengti suprasti ir paaiškinti savais žodžiais , o ne kalti mintinai.
8. Vadovėlio gale yra žodynėlis, kuriame paaiškintos sąvokos.
9. Įtvirtinti išmoktą medžiagą padės pratybų užduotys. Atkreipiame dėmesį į siekius, naujų žodžių
įrašymą į žodynėlį ir įsivertinimą.
10. Priminimas- pratybų užduotys atliekamos dirbant su vadovėlio tekstu arba atidžiai skaitant
pratybose pateiktą šaltinį.
11. Užduotys su * yra sudėtingesnės, todėl teks gerai pagalvoti, kartais paieškoti informacijos internete.

Istorinio pasakojimo kūrimo bendrosios nuostatos

Pasakojimas- tai pagrindinis istorikų tekstų tipas, žodžiais nuosekliai atpasakota realaus ar įsivaizduojamo
įvykio seka.

Pasakojant svarbu:

 Pasakyti, kas atsitiko;

 Analizuoti įvykio priežastis;
 Apibūdinti veikėją, kuris tą veiksmą atliko;
 Nusakyti įvykio aplinkybes (vietos, laiko)

Istorinio pasakojimo rašymo struktūra

 Pasakojimas pradedamas įvykiu arba teminiu sakiniu.(Ką pasakosite ir koks jūsų požiūris į tai)
 Chronologinės ribos.( Kada? Praeitis, dabartis).
 Pasakojimo detalės( Kur? Kas? Ką padarė?)
 Aprašymas(Kaip?) Svarbiausi faktai- svarbūs faktai- ne itin svarbūs faktai.