Autoriai

Struktūra

Rašomas samprotavimo arba literatūrinis rašinys, kurių struktūra aptariama šiame konspekte. Labai svarbu taisyklingai panaudoti šią struktūrą ,
omenyje turėti šabloną, nesukurti mikso, nes galima susirinkti nemažai taškų už struktūrą.

Vertinimas

Vertinimo instrukcijos viešai prieinamos internete. Apibendrinant, vertinamas:

 temos ir problemos supratimas,

 argumentavimas, kūrinių analizė,

 struktūra,

 rėmimasis privalomais autoriais ir kontekstu,

 kalbos taisyklingumas:

o gramatika;

o rašyba;

o skyryba;

 teksto raiškos vertinimas (stilius ir logika).

Klasifikacija

Yra trys literatūros rūšys:

1. Epika (geriausiai žinomi pavyzdžiai: proza, poema, pasakėčia).

2. Lyrika

3. Drama (kurioje įvykiai perduodami per veikėjų dialogus).

Samprotavimo Liter

Ką galima rasti kūriniuose pagal duotą temą? Aspektų n

Kokias mintis sukėlė? Ką tai reiškia mums, šiais laikais?
ne vieta tavo mintims, o vien faktams.

1. Įžanga. + Reikėtų įsigilinti į raktinius temos žodžius. Paaiškinti sąvokas, epochos ypatumas. + Duoti 1. Įžanga. + Paaiškinti raktinį žodį, duoti bendro kontek
bendro konteksto, neminėti jokių autorių ar pavadinimų. + Paskutiniam sakinyje išsikelti klausimą, į kurį Albero Kamiu romanuose ir Salomėjos Nėries lyrikoje.)
atsakytum dėstymo pastraipose. Galima tą pačią temą paversti į klausimą. dėl politinių, kitam dėl asmeninių priežasčių).

2. Dėstymas. + Dominuoja tavo nuomonė (aš manau) + Pirmas sakinys teiginys/tezė: atsakymas į ką
tik išsikeltą klausimą, tai yra aspektas. Būtų gerai palyginti: viena vertus, kita vertus. Taip pat
tiktų: pirmiausia, o kitoje pastraipoje — antra ir galiausiai. + Iškart negalima eiti prie autoriaus: būtina
pririšti konteksto, tai yra bendro pobūdžio aspekto aiškinimas. + Trečias sakinys gali būti tiltas (bendras 2. Dėstymas. + Pirmas sakinys — aspektas, kieno ir kur
kontekstas pereina prie konkretaus autoriaus) arba autorius, kūrinys. (Apie tai rašė…) + Tada galima Priežastys, padariniai, tikslai, aplinkybės + Esmė yra pr
paminėti esminius kūrinio įvykius ar detales ir pagal jas samprotauti: + Kodėl taip buvo? Ar galėjo būti lyrinis subjektas / prota|antagonistas / pagr., va
kitaip? + Reikia pririšti autoriaus biografiją (jeigu autorius rašo įtikinamai, kodėl?) ir istorinį kontekstą (tai — tai kas čia vaizduojama, ką radau, taikymas pagal asp
yra tradicija) bei šių laikų palyginimus (tai aktualu ir XXI amžiuje). + Paskutinis sakinys — dalinė išvada
— yra tavo nuomonė arba išsakomas teiginys, po samprotavimo. Reiškiasi, padarai išvadą (galima teigti,
kad… aš manau, kad…).
 Samprotavimo Liter

3. Dėstymas. Tokia pati struktūra, tik reikėtų žinoti, kad: + Sakykite ne mažiau svarbi ir… arba panaudokite 3. Dėstymas. Tokia pati struktūra, tik reikėtų žinoti, kad
kitą žodelį, kad pririštumėte su pirmąja pastraipa (kita vertus, taip pat). žodelį, kad pririštumėte su pirmąja pastraipa (kita vertu

4. Pabaiga. + Pirmas sakinys — Apibendrindamas galiu

4. Pabaiga. + Pirmas sakinys — Apibendrindamas galiu teigti, jog… / Apibendrinant galima sakyti, kad… + kad literatūroje… + Kas būna toje literatūroje? Dar kart
Negalima minėti autorių ar kūrinių. + Perfrazuoti dalines išvadas. + Viename sakinyje paminėti, ar tai paskutiniame sakinyje susieti dalines išvadas: kuo skiria
aktualu ir šiandien? + Samprotavimo apibendrinimas. Savickio kūriniuose vaizduojamos motinos, bet skiriasi
panašu, o kas skirtinga? Du esminiai dalykai, paprasčiau

Literatūrinis rašinys yra sudarytas iš:

1. teiginio (pirmas sakinys), kuriame gali būti trumpas kontekstas

2. mažesni teiginiai, kurie įrodomi su kūrinio analize
3. dalinę išvadą, kuri susieta su pirmu teiginiu

Teiginys. Mažesnis teiginys. Įrodymai. Įrodymai. Mažesnis teiginys. … Galiausiai, dalinė išvada.

LITERATŪRINIO RAŠINIO KŪRIMAS. 5 ŽINGSNIAI 1. Literatūros kūrinių parinkimas ir grupavimas juos lyginant (ieškant panašumų ir skirtumų). •
Rinktis bent du autorius (rašinys, kuriame mokinys geba sugretinti du kūrinius arba autorius ir padaryti išvadą, neabejotinai rodo aukštesniuosius
mokinio gebėjimus). • Nesistengti aprėpti kuo daugiau autorių arba kuo daugiau kūrinių – nuo kiekybės dažniausiai nukenčia kokybė. Geriau atidžiai,
siejant su tema išnagrinėti vieną rašytojo kūrinį. • Geriau rinktis autorius, kurių kūryba panaši. Labai skirtingus kūrinius sunku susieti. Bet jei kūriniai
pernelyg panašūs, rašinys nukentės dėl per siauro temos supratimo. • Reikia ieškoti kūrinius siejančio aspekto ar aspektų, tai labai
svarbu, nes nesusiejus kūrinių galima susidaryti įspūdį, kad rašinio autorius aplaidus, nemoka planuoti. 2. Pastraipų teiginių ir
išvadų formulavimas. • Teiginiai labai konkretūs (minimas autorius ar kūrinys). • Teiginys turi išplaukti iš teksto. • Teiginys turi būti
susijęs su rašinio tema. • Suformulavus teiginius reikia numatyti galimas išvadas, jos platesnės negu teiginiai. • Išvados turi būti
susijusios su rašinio tema ir pastraipų teiginiais. 3. Terminijos numatymas. • Pasirinkus autorius ir kūrinius reikia numatyti terminiją,
kitaip literatūrinis rašinys gali tapti tik atpasakojimu. • Terminija – tai literatūriniame rašinyje vartotinos mokslinės sąvokos, kalbinės
raiškos priemonės, istorinės nuorodos. Be jų rašinys būtų primityvus, neinformatyvus, nerodytų mokinio išprusimo, gebėjimo
suprasti literatūrą. 4. Pabaigos kūrimas remiantis Veno diagrama. • Nurodyti nagrinėjamų kūrinių skirtumus. • Nurodyti
nagrinėjamų kūrinių panašumus. 7 • Aptariant skirtumus ir panašumus nenutolti nuo rašinio temos. 5. Įžangos kūrimas. • Rašant
įžangą galima paaiškinti temą, bet nereikia pamiršti, kad literatūrinis rašinys pradedamas remiantis literatūros kūriniu. • Pristatomi
autoriai, kurių kūriniai bus analizuojami. • Nusakomas kūrinius siejantis aspektas / aspektai. • Įžangos pabaigoje galima
suformuluoti klausimą, grąžinantį skaitytoją prie konkrečios temos. PASTABA. Gali kilti klausimas, kodėl įžanga rašoma pabaigoje.
Kadangi rašinio rašymas yra kūrybinis procesas, neparašius dėstymo ir pabaigos gali būti keblu sukurti pradžią, nes įžangoje turi
atsispindėti numatyti aspektai, natūraliai išsirutulioję iš dėstymo. SAMPROTAVIMO RAŠINIO KŪRIMAS. 5 ŽINGSNIAI 1. Tekstų ir
kontekstų numatymas. • Tekstai ir kontekstai turi būti susiję su rašinio tema. • Jais remiantis argumentuojama. • Vienas
(literatūrinis) tekstas turi būti iš privalomų perskaityti kūrinių sąrašo. • Kitas / kiti tekstai ar kontekstai gali būti neliteratūriniai. •
Pasvarstyti, koks aspektas ar aspektai tiktų pastraipoms susieti. 2. Formuluoti iš tekstų ir kontekstų išplaukiančius pastraipų
teiginius. • Teiginiai turi būti susiję ir su tekstais, ir su kontekstais. • Jie turi būti susiję su rašinio tema. • Teiginiai negali būti
konkretūs (nei autoriai, nei kūriniai neminimi). • Teiginiai negali būti argumentai. • Vietoje teiginio galima pateikti klausimą. 3.
Tinkamas idėjų ir pagrindimo santykis. • Idėjų (samprotavimo) ir pagrindimo (kūrinių analizės, t. y. argumentavimo) santykis turi
būti tinkamas. • Negalima pateikti tik idėjų ir jų nepagrįsti. Be argumentų (kūrinių analizės) rašinys bus tuščiažodžiavimas. 8 •
Pagrindimo negali būti per daug, nes rašomas samprotavimo rašinys. 4. Pabaigoje išryškinamos vertybės. • Pateikiamas problemos
sprendimas. • Patikrinama, ar atsakyta į temą. • Nurodomos su tema susijusios vertybės / antivertybės, kurios buvo minimos
dėstymo dalyje. 5. Žinodami, ką rašyti dėstymo dalyje, galite formuluoti įžangą. • Įžanga susijusi tik su dėstymo dalyje aptartais
dalykais. • Įžanga negali būti konkreti. • Joje aiškinama tema. • Jei reikia, įžangoje gali būti pateikiama prieštara, iš kurios keliama
problema. • Įžangoje keliama problema. • Galima nurodyti tik tą problemą (problemas), kuri sprendžiama dėstyme. • Gali būti
nurodomi temos aspektai. Jei įžangoje pateikiamas probleminis klausimas, aspektų, patikslinančių rašinio temą, nurodyti nereikia,
nes jais tik pakartojama rašinio tema.
TEMOS PAIEŠKA Brandi meilė Mylimuosius sieja stiprus dvasinis ir fizinis ryšys. Antanas Garšva ir Elena (Antano Škėmos romanas
„Balta drobulė“) Romantiška meilė Nežemiška, ideali meilė pakylėja žmogų, jis amžinai jos ilgisi. Gustavas ir Marilė (Adomo
Mickevičiaus dramos „Vėlinės“ IV dalis) Mykoliukas ir Severja (Vaižganto apysaka „Dėdės ir dėdienės“) Pasakotojas ir Tūla ( Jurgio
Kunčino romanas „Tūla“) Nelaiminga meilė Mylimuosius išskiria aukštesnė jėga – likimas, įsigalėjęs blogis, prigimtis. Hamletas ir
Ofelija (Viljamo Šekspyro tragedija „Hamletas“) Faustas ir Margarita (Johano Volfgango Gėtės poema „Faustas“) Meilė šeimai
Šeimos narius siejanti meilė suteikia saugumo, reikalingumo jausmą. KOKIA GALI BŪTI MEILĖ? Artimo meilė Krikščioniška artimo
meilė skatina suprasti, atjausti ir 9 Motinos ir dukters ryšys (Šatrijos Raganos apysaka „Sename dvare“) Tėvo ir sūnaus ryšys (Juozo
Apučio apsakymas „Rudenėjant gražios dobilienos“) Žmonos ir vyro ryšys (Jono Biliūno apysaka „Liūdna pasaka“) mylėti visus
žmones kaip savo brolius ir seseris. Mamatė rūpinasi sergančiais ir vargstančiais žmonėmis (Šatrijos Raganos apysaka „Sename
dvare“). Pasakotojas užjaučia ir paguodžia iš namų išvarytą senelį (Jono Biliūno apsakymas „Ubagas“). Pasakotojas supranta ir
atjaučia seną ir nelaimingą Juozapotą (Jono Biliūno apysaka „Liūdna pasaka“). Egoistinė meilė Meilė sau, narciziška meilė. Dorianas
Grėjus (Oskaro Vaildo romanas „Doriano Grėjaus portretas“) Erotinė meilė Nesuvaldyta aistra aptemdo protą, atima valią rinktis.
Monika ir Tilius (Mariaus Katiliškio romanas „Miškais ateina ruduo“) Geišė ir Severja (Vaižganto apysaka „Dėdės ir dėdienės“) Meilė
iš išskaičiavimo Meilė, pagrįsta materialinėmis vertybėmis, neturi ateities. Doveika ir Monika (Mariaus Katiliškio romanas „Miškais
ateina ruduo“) Jis ir Ji (Jurgio Savickio novelė „Mėnesiena“) Riteriška meilė Meilė – kilnus jausmas, galintis pakeisti žmogų.
(Vinco Krėvės drama „Skirgaila“)

Skirgaila

 (Kontekstas.) Karalius šiais metais 1386-1392 m.

 Jis jau apsikrikštyjęs, bet pagonis.

 Jam labai svarbus Stardas, vaidila, pagonių vyriausias kunigas, autoritetas Skirgailai. Vienintelis žmogus, kuriuo pasitiki Skirgaila.

 Skirgaila yra žiaurus, ūmaus charakterio, su niekuo nesiskaito (neišklauso kitų nuomonės, vadovaujausi tik savo protu), yra šalto ir blaivaus mąstymo vyras,
tikras Lietuvos patriotas. Sako: viską, ką aš darau, darau tik dėl Lietuvos. Bet nepasiseka, nes ne tas priemones pasirenka. Nes visi lieka nelaimingi (pvz.,
prievartinė santuoka).

Oną Duonutę pagrobia Skirgaila

Pradžioje svarbus įvykis: Ona Duonutė (bajoraitė, kilminga, našlė) vyksta pas savo būsimą vyrą į Lenkiją ir ją sulaiko Skirgaila Vilniaus pilyje, prievarta uždaro, sako:
būsi mano žmona, neleisiu iš Lietuvos teritorijos atimti nė žingsnio.

Skirgailos tikslas, kad Lietuva būtų ekonomiškai stipri, todėl nenori atiduoti žemių lenkams.

Ona labai verkia, išgyvena. Jos tarnaitė yra Oligė (bajoraitė, jauna graži mergina). Kadangi Ona yra krikščionė, tada šalios jos visada būna Jonas Skarbekas (vienuolis,
galima sakyti, kad ir kunigas). Joną verčia sutuokti Skirgailą su Ona. Ona sako, kad nereikia priešintis, nes vis tiek kitas sutuoks. Todėl priverstinai susituokia.

Renkasi svetimi

Lenkai laukia Onos. Henrikas Mazovietis (Lenkijos-Plocko vyskupas, Jogailos pasiuntinys). Atvyksta į pilį dėl Skirgailos, kad būtų atiduotos Podolės,
Volynės žemės. Skirgaila net nesišneka. Atvyksta ir lenkų riteriai (irgi apsikrikštyję). Renkasi svetimi į pilį.

Atvažiuoja ir vokiečių kryžiuočių ordino riteriai: Keleris ir Vartenbergas. Atvažiuoja ir dėl tikėjimo, bet tikslas — supriešinti lietuvius su lenkais. Iš pradžių net
nepriima į pilį, taip ilgai laukia, niekas nekalba (Skirgaila toks griežtas).

J.Skarbekas sako tiems lenkams, kad tik jie gali išgelbėti Oną. Išaiškina Skirgailos situaciją. Paaiškina, kad širdis priklauso ne Skirgailai. Išryškėja, kad lenkų vyskupui
nerūpi Ona Duonutė, tik žemės.
Pirmosios dalies konfliktai

Išorinis konfliktas

Su išorės priešais (vokiečiais ir lenkais)

Su vokiečiais: kadangi tai yra viduramžiai, tai konfliktas su vokiečiais yra dėl krikšto. Vienintelis Vilniaus kraštas, kurį valdo Skirgaila, vėliausiai apsikrikštyja. Yra
konfliktas tarp pagonybės ir krikščionybės. Konfliktas tarp dviejų tikėjimų.

Jonas Skarbekas (vienuolis).

Su lenkais: dėl žemių, dėl Volynės, Podolės (kitur: Podolija, Voluinė; visur tas pats), kuri kaip kraitis (mergina, kai teka turi turėti kraitį; vaikinas turi turėti namus; todėl
tėvai atiduodavo vyriausiui namus; mergina atsineša kraitį — pinigai, žemės, patalynė, rankšsluosčiai) priklauso Lenkijai

Skirgaila neatiduoda žemių lenkams

Ona Duonutė yra susižadėjusi su lenku Mozūrija — Lydos kunigaikštytė; anksčiau priklausė Lietuvai x Mozūrijos kunigaikštys

Vidinis konfliktas

Skirgailos viduje. Dėl tikėjimo (jis save laiko pagoniu, bet apsikrikštyjęs). Sunku gyventi dvigubą gyvenimą, bet nėra kitokios išeitis. Supranta, kad negalima vesti į kovą
su kryžiuočiais, todėl reikia apsikrikštyti.

Stardas kovoja už pagonystę

Daugaila yra Skirgailos patarėjas.

Įvyksta ginčas. Stardas (vaidila) groja kanklėmis ir jo misija — įkvėpti pagonis stoti į kovą su kryžiuočiais, nugalėti juos ir
išsaugoti pagonybės tikėjimą. Sako, kad žiaurūs vokiečiai, o klastingi lenkai.

Skirgaila pasipriešina: gražiai kalbi, vaidila (Stardai), bet tų laikų sugrąžinti nebėra, kaip. Stardas sudaužo kankles. Nebereikalingos
mano dainos jums, sako. Skirgaila irgi supyksta.

„SKIRGAILA. Mes turime tėvynę gelbėti ir tautę. Dievais tesirūpina kriviai. (Sustojęs ties skobnimi). Tik savo kalbos ir papročių
mes niekuomet nepamiršime!“

Baigiasi tuo, kad Stardas vis tiek eina į mūsį ir miršta. Jonas Skarbekas (tas pats vienuolis ir kunigas) prieš mirtį pakrikštija jį ir
skelbia, kad mirė kaip krikščionis, nors pats Stardas nenorėjo, kad būtų apkrikštytas.

Kadangi Skirgaila praranda vienintelį autoritetą, kuris kaip ir išdavė jį, pradėjo gerti daug (degraduoja Skirgaila; jo
nuosmukis).
Gudrus Keleris - Keleris yra jaunas vokiečių riteris, vienuolis. Negali kurti šeimos, tuoktis, turėti vaikų; yra priėmęs įžadus
saugoti tėvynę; bet vis tiek mergišius, suvilioja Oligę, todėl jį isimyli, naivi. Keleris ja pasinaudoja tam, kad galėtų su Ona Duonute
(kuri griežtai saugoma), taigi, taip prieina prie jos miegamojo.

Dabar jau Ona tampa Skirgailos žmona, nors ir priverstinė, bet kunigaikštienė dabar jau yra. Keleris ateina kaip
gelbėtojas ir įsimyli ir įsipareigoja išgelbėti Oną iš nelaisvės. Keleris supranta, kad Ona yra išmintinga, išauklėta (bajorų
tėvų kilmės vis tiek, nors iš našlaitė), susižavi ji.

Kadangi gudrus, drąsus riteris yra Keleris, tada pabėga ir išjoja pro vartus su Skirgailos žirgu. Tada visi mano, kad
išjojo Skirgaila. Skirgaila, tai sužinojęs, sako, kad Keleris jam patinka dėl drąsos. Bet kitą kartą — išprotės Skirgaila…

Onai niekas nerūpi (V scena)

Ona Duonutė tiki, kad ją išgelbės jos sužadėtinis, parašo laišką (nors jis iš vis nepajudino piršto, nekalbama, kad jis būtų
norėjęs susigrąžinti Oną kūrinyje). Vienuolis (Skarbekas) sako, kad tokia Dievo valia: kaip bus, taip bus.

Niekam nerūpi Ona pati. Rūpi visiems tik žemės.

Lenkų vyskupas sugalvoja planą: sako, kad žemės atitenka Lenkijai, o Skirgaila tegul pasilieka Oną. Nepatinka Onai tas
planas, ji nenori būti tikslų auka.

Kelerio laiškas

Keleris parašo laišką Onai, perduoda kareiviui kažkokiam. Naivus yra tas Keleris.