Kad egzaminas

nebūtų vien laimės

dalykas
Lektorė Regina Dilienė
Seminaro planas

 Kaip skaityti vertinimo instrukciją

 Pareto dėsnis, arba į ką labiausiai verta
„investuoti”
 Maksimaliai trumpiname privalomų
autorių sąrašą
 Kaip skaityti užduotį
 Rašinio struktūrą susikurkime jau dabar
Dokumentų palyginimas
Ugdymo programa Egzamino programa
Rašinio mokymo nėra, Vienintelė egzamino užduotis – rašinys
todėl nėra nė viename vadovėlyje. su privalomais autoriais.

Mokomasi chronologiniu principu; Rašo temą

taip sudaryti ir vadovėliai
Pagrindinis pamokų objektas - BE samprotavimo tema rašoma iš
literatūra. filosofijos, psichologijos, sociologijos,
etikos, istorijos.
Dokumentų palyginimas
Ugdymo programa
Mokymas „apie literatūrą“ sudaro 90
proc. pamokų turinio ir laiko.
Siūlomi kūrinių nagrinėjimo aspektai
labai abstraktūs, be sistemos.
[Nė vienas kūrinys vadovėliuose nėra
išnagrinėtas visais trimis aspektais,
reikalaujamais per egzaminą].
Raštingumui ugdyti nėra nė vienos
pamokos
Egzamino programa
Samprotavimo rašinyje privalomas
autorius ir jo kontekstas „įkainotas“
vos 3 taškais t.y. 6% galutinio
įvertinimo.
Kiekvieną samprotavimo temą
reikalaujama atskleisti analizuojant
pilietines, egzistencines,
pasaulėžiūrines problemas.
Raštingumo vertinimas sudaro 35
proc. viso įvertinimo
Pamokų „krepšinis” ar egzamino
„futbolas”?

Norint gerai išlaikyti egzaminą, reikia

„mokytis egzaminą”
Du rašinio tipai

 13.Brandos egzaminui pateikiamos dvi

samprotavimo rašinio ir dvi literatūrinio
rašinio užduotys;
 13.1.samprotavimo objektas – problema;
tikslas – apsvarstyti (išspręsti) problemą;
 13.2. Literatūrinio rašinio objektas –
literatūra; tikslas – pateikta tema
interpretuoti (nagrinėti, analizuoti) autorių
kūrybą.
Tiksliname VBE programą
Objektas Tikslas
Samprotavimo Problema Apsvarstyti
rašinys Gyvenimas (išspręsti)
(gyvenime)
kylančią problemą
Literatūrinis Literatūra Pateikta tema
rašinys interpretuoti
(nagrinėti,
analizuoti) autorių
kūrybą
VBE vertinimo instrukcija, arba
Kas kiek „kainuoja“?
 Tema, problema – 7 taškai
 Argumentavimas ir pagrindimas – 7 tšk.
 Struktūra – 4 taškai
 Privalomas autorius ir kontekstas – 3 tšk.
Mokinio problema
(samprotavimo rašinys)
 1. Nagrinėti PROBLEMAS, net jei tema
neprobleminė.
 2. Nagrinėjamos problemos turi kilti iš
kelių SKIRTINGŲ ASPEKTŲ:
◦ 2.1. psichologinio
◦ 2.2. socialinio / istorinio
◦ 2.3. filosofinio / mitinio / religinio ...
(Plg.VBE_2020 temą: KUR RIBA TARP
POKŠTO IR PATYČIŲ?)
Mokinio problema
(literatūrinis rašinys)
 1. Nagrinėti TEMĄ, kai teminio principo nėra
vadovėlyje.
 2.Nagrinėti 2 AUTORIŲ kūrybą, kai temos
formuluotė apima VISĄ LITERATŪRĄ.
 3.Sudėtinga „įdarbinti“ kontekstą (nes
kontekstas – tai atsakymas į klausimą KODĖL?,
o literatūriniame rašinyje nagrinėjama tema, o
ne problema.
 4. Gauti 4 taškus už „pasirinktą ypač tinkamą
struktūrą turiniui perteikti“ beveik neįmanoma,
nes literatūrinis rašinys rašomas mokykliniu
moksliniu stiliumi, o mokslinis stilius neleidžia
jokios originalios struktūros.
20-80 taisyklė

Dvidešimt procentų to, ką darote, lemia 80

procentų rezultato, todėl dirbkime ne
sunkiau, o sumaniau, susitelkdami į
tuos veiksnius, kurie lemia rezultatus.
Temos iš ugdymo programos (1)
 1. Individo maištas
 2.Vienišumo ir meilės patirtys
 3. Žmogus ir gamta
 4. Istorinio likimo suvokimas
 5. Asmens laisvė, tautinis apsisprendimas, pareiga visuomenei
 6. Tautinės tapatybės samprata
 7. Psichologiniai veikėjų paveikslai
 8. Blogio kilmės, žmogaus ir visuomenės netobulumo klausimai
 9. Atjauta ir gailestis
 10. Tautos likimo dramatizmas
 11. Žmogaus prigimties dualizmas
 12. Moderniosios visuomenės laimėjimai ir pralaimėjimai.
 13. Asmuo tautos istorijoje: pozicijos pasirinkimas
Temos iš ugdymo programos (2)
 14. Kova dėl žmogaus orumo
 15. Žmoniškumas kaip vienijanti vertybė
 16. Egzistencinės vienatvės, maišto ir absurdo temos
 17. Ribinės situacijos
 18. Sąžinės drama
 19. Tautinės tapatybės gaivinimas
 20. Gimtosios vietos praradimas
 21. Miesto tema
 22. Moters tema
 23. Laisvas vertybių pasirinkimas
 24.Visuomenės pokyčiai
 25. Šiuolaikinio „aš" tapatybė
 26. Gyvenimas - žaidimas
„Žaidžiame“ su temų sąrašu

 išskiriame raktinius žodžius,

pavyzdžiui: 1) individas (žmogus, Aš); 2) tauta,
tautiškumas; 3) šiuolaikinis pasaulis; 4)
egzistenciniai klausimai (likimas, vertybės);
 susiejame temas su aspektais:
1) psichologiniu, 2) socialiniu / istoriniu; 3)
filosofiniu. Papildomi aspektai: religinis,
mitinis, tautosakinis
Temas sugrupuojame (1)
 4. Istorinio likimo suvokimas
{Socialinis aspektas}
10. Tautos likimo dramatizmas
6. Tautinės tapatybės samprata
13. Asmuo tautos istorijoje: pozicijos
pasirinkimas
14. Kova dėl žmogaus orumo
19. Tautinės tapatybės gaivinimas
Temas sugrupuojame (2)
 7. Psichologiniai veikėjų paveikslai
{Psichologinis aspektas}
2.Vienišumo ir meilės patirtys
9. Atjauta ir gailestis
5. Asmens laisvė, tautinis apsisprendimas,
pareiga visuomenei
15. Žmoniškumas kaip vienijanti vertybė
3. Žmogus ir gamta
18. Sąžinės drama
25. Šiuolaikinio „aš" tapatybė
Temas sugrupuojame (3)
 8. Blogio kilmės, žmogaus ir
visuomenės netobulumo klausimai
{Filosofinis aspektas}
11. Žmogaus prigimties dualizmas
12. Moderniosios visuomenės laimėjimai ir
pralaimėjimai.
24.Visuomenės pokyčiai
Temas sugrupuojame (4)
 16. Egzistencinės vienatvės, maišto ir
absurdo temos {Filosofinis aspektas}
1. Individo maištas
23. Laisvas vertybių pasirinkimas
Temas sugrupuojame (5)
 Kitos
{galimi įvairūs aspektai}:
17. Ribinės situacijos
20. Gimtosios vietos praradimas
21. Miesto tema
22. Moters tema
26. Gyvenimas - žaidimas
Pratimai su VBE rašinių temomis
1 pratimas
Priskirkite buvusių egzaminų rašinių temas
savo išskirtoms pagrindinėms temoms.

II pratimas
Buvusių egzaminų rašinių temas priskirkite
kuriam nors vienam pagrindiniam
aspektui, tada nurodykite, kuriais dar
aspektais tą temą galima nagrinėti.
Visos temos yra...
 Apie šių dienų pasaulį
 Apie žmogų
 Apie vertybes
Kiekvieno samprotavimo...
 Tema – apie vertybes
 Problema – vertybių stoka,
nepripažinimas, nepasiekiamumas,
nesupratimas...
Mąstymo kategorijos
7 Teorizuoti, pagrįsti, apibendrinti, sieti, diskutuoti,
polemizuoti, reflektuoti, vertinti kontekste, kelti
hipotezes.
6 Analizuoti, lyginti, priešinti, ieškoti priežasčių ir
sąsajų, pritaikyti, klasifikuoti, apibendrinti.
5 Išvardyti, apibūdinti, apibrėžti, išaiškinti, derinti,
4 interpretuoti, pritaikyti
3 Įvardyti, nurodyti, nusakyti bendrais bruožais,
2 cituoti, parafrazuoti, paminėti, konstatuoti,
atpažinti, atgaminti.
1
Aiškinimas, argumentavimas,
samprotavimas

Samprotavimas – tai minties eiga, tai

svarstymas, savotiškas argumentų už ir
prieš svėrimas, tai nagrinėjamo reiškinio
analizė ir nuolatinis klausimo kodėl?
kėlimas.
Kaip pademonstruoti
aukštesnio lygio mąstymą?
 1.Tezes formuluokite sudėtiniu sakiniu, kad ir tokios
struktūros:
Nors kai kurie žmonės sako, jog..., bet, ko gera, teisūs tie,
kurie...(PATEIKIAMA SAVA POZICIJA). Taip tarsi „atveriame“
pastraipą, atsiranda daugiau ką rašyti ir mąstyti: svarstyti, lyginti,
sverti, aptarti, ieškoti tiesos.
 2. Nieko neteigti kategoriškai
jokių visi, visada, niekas, niekada, niekur! Rašome: kai kada, daugelis; yra
žmonių, kurie mano; pasitaiko, manyčiau, kartais atrodo...
Tokius teiginius daug sunkiau užginčyti, jais suabejoti.
 3.Vieną pastraipą pradėkite žodžiais: „Problema ta, kad...“
arba „Kita vertus, ...“
 4. Aukščiausio lygio mąstymą parodo analogijų kūrimas. Bet
juk jų susikurti galima iš anksto, turėti Analogijų banką ☺
Minimalizuojame ir pasiruošiame iš
anksto
 1. Autoriai / kūriniai ar ištraukos / autoriaus kontekstas
Galima susidėlioti pagal lygius!
Pvz.: I lygis
 1. K. Donelaitis „Metai“ (ištraukos: pradžia; apie gandrus; apie lakštingalą;
mėšlavežis; Slunkius; Pričkus. Lietuviškumo gynimas). Kontekstai: Mažoji
Lietuva; pietistinės pažiūros; asmenybės ugdymas (saviugda); kunigas. {TIK
LITERATŪRINIAM RAŠINIUI}
 2. V.Kudirka „Tautiška giesmė“ ir „Labora“. Kontekstas: gimnazijoje gėdijosi,
kad yra lietuvis; perskaito „Aušrą“ ir pakeičia požiūrį į lietuvybę.
 3. J.Biliūno „Vagis“ (iš anksčiau – „Kliudžiau“). Kontekstas: pasipriešinimas
tėvų valiai – netapo kunigu; mirtina liga ir dėl to pasikeitusi kūryba bei
vertybės.
 4. V.Mykolaitis – Putinas „Altorių šešėly“ (pradžia: stojimo į seminariją
motyvai, jausena seminarijoje). Kontekstas: Liudas Vasaris – Putino alter ego,
t.y. antrasis aš.
 5. B.Sruoga „Dievų miškas“ (3 epizodai – apie pasakotoją / B.Sruogą; apie
kalinius; apie prižiūrėtojus). Kontekstas: B.Sruoga išvežamas į Štuthofo
koncentracijos stovyklą; romano likimas.
Minimalizuojame ir pasiruošiame iš
anksto
 II lygis = I lygis PLIUS...
 1. A.Baranauskas „Anykščių šilelis“ (pradžia:
ramu – neramu; riba tarp žmonių pasaulio ir
gamtos/Dievo pasaulio; vidunakčio
aprašymas). Kontekstas: jaunojo Baranausko
dienoraščiai – lyginti su V.Mačernio laiškais ir
dienoraščiais. Baranauskas ir Maironis.
 2. J.Savickio „Vagis“
 3. Just.Marcinkevičius. „Taburetė virš galvos“
(ištraukos).
UG: universalūs kūrinių fragmentai
 a) J.V.Gėtės „Faustas“ - „Prologas danguje“,
sutartis su Mefistofeliu;
 b) V.Šekspyro „Hamletas“ – monologas „Būt ar
nebūt“, „O kas yra žmogus...“; 66 sonetas;
 c) V.Mačernis
 d) A.Marčėnas
 e) Just. Marcinkevičius: „Mindaugas“ – Juodasis ir
Baltasis metraštininkai; iš „Taburetė virš galvos“
 f) M.Martinaitis – iš „Kukučio baladžių“:
„Instrukcija Kukučiui, paleistam iš daboklės“,
„Kukutis nori pamatyti tėvynę“.
Diktantas su Aidu Marčėnu

 1) Daugelio žmonių gyvenimas panašus į situaciją, vaizdžiai

nusakytą Aido Marčėno eilėraštyje ,,Dienos aidai“: ,,diena
praėjo/ačiū/pavargau“ (eilėraštis be didžiųjų raidžių ir skyrybos
ženklų).

 2) Grįžimas prie pamirštųjų ar net prarastųjų vertybių nėra

lengvas, kaip sako Aidas Marčėnas eilėraštyje ,,Grįžtantis“,
,,Aštuoniasdešimt tūkstančių pasaulių/ Praeiti reikia grįžtančiam
namo“.

 3) Ar dažnai žmogus supranta, kad tikrajai laimei reikia tiek

nedaug, ir ar gali kartu su Aidu Marčėnu pasakyti: ,,Esu laimingas
tuo, ką dar turiu, / turtingas tuo, ko jau nebeturėsiu“ (eil.
,,Naktinis“)?
Mokinių kurti UG su V.Mačerniu
 1. Kai mąstau apie žmogaus galimybę laisvai rinktis, dažnai prisimenu eilutes iš
Vytauto Mačernio soneto:
Bet dabar man duoki mano dalią – laisvės turtą,
Aš jau pats, aš pats bandysiu savo laimę kurti.

 2. Mąstydama apie itin spartų šiuolaikinių žmonių gyvenimo tempą ir su tuo

susijusias visuomenės problemas, pirmiausia prisimenu darbininkus iš Vytauto
Mačernio „Vizijų“, kurie sukniubę po dienos našta pamažu prarado džiaugsmo ir
tikėjimo šviesą bei „nešės nuobodį veiduos ir slaptą neapykantą širdy“.

 3. Nepuoselėdami savo vertybių, rizikuojame nugyventi ne patį prasmingiausią ir

įdomiausią gyvenimą, kaip rašė V.Mačernis, „Kur veržies? – Tuštumon. / Ką atrasi ten?
– Nieko“.

 4. Kiekvienas esame pagalvoję, kas yra gyvenimas, kam mes gyvename ir kodėl. Ar
mes siekiame suprasti gyvenimo prasmę, atrasti laimę, ar gyvenimas tik viena didelė
kančia, kuri niekada nesibaigia? Vytautas Mačernis yra pasakęs: „Gyvenimas daug
atima, bet dar daugiau jis duoda. / Gyvenimas naktis, bet jos skliautai žvaigždėti.“
Analogijos / kūriniai, tinkantys
analogijoms

 A.de Sent – Egziuperi „Mažasis princas“,

P.Coelho „Alchemikas“, Br.Ferero
pasakojimai.
 Mokytojas gali parengti iš kokios nors
knygos atpasakojimą!
(Juk nereikia būti perskaičius F.Dostojevskio
„Brolių Karamazovų“, kad pasinaudotumei
skyriumi „Didysis Inkvizitorius“).
Renkame įdomius
samprotavimus
Pavyzdžiui, Julius Sasnauskas, L.Donskis...
Mes gyvename situacinio, nuolatos save išmontuojančio ir vėl
mėginančio surinkti žmogaus epochoje.Vienas filosofas tokį
modernybės herojų pakrikštijo moduliniu žmogumi, primenančiu
modulinius baldus, kurie Anglijoje buvo paklausūs praėjusį šimtmetį.
Jų esmė paprasta: baldus buvo galima surinkti ir sumontuoti taip,
kaip nori - jei finansinės galimybės leido, galėjai pirkti tiek dalių, kad
jų pakaktų stalui, kėdėms ir spintoms, o jei pajamos buvo kuklios,
galėjai susikonstruoti tik lovą. Nieko pastovaus, fiksuota, viskas
galėjo pasikeisti jau kitą dieną. Baisu, kad modulinių baldų likimas
ištiko ir moderniojo žmogaus tapatybę. Ją dabar galima fabrikuoti
kaip tik nori.Viena vertus, atrodo patraukliai – žmogus niekam
nebepriklauso visa savo asmenybe ir visą savo gyvenimą, todėl
laisvai renkasi bendrystės su kitais formas. Kita vertus, su moduline
ir laisvai perkuriama tapatybe atkeliauja ir nenumaldomas mūsų
pakeičiamumo faktas. Kitaip tariant, gali tapti kuo nori. Tauta yra
pasirenkama, lygiai kaip ir bet kokia kita pamatinė moderniosios
tapatybės forma.
Kiti KULTŪRINIAI kontekstai

Paveikslai (R.Magritas),
 Spektakliai (O. Koršunovo „Faustas“,
„Hamletas“, E.Nekrošiaus “Hamletas”),
 Performansai (Marinos Abramovič
„Ritmas 0“, „Balkanų baladė“ – kn. „Eiti
kiaurai sienas“)
Marina Abramovič “Ritmas 0”
An Art Made of Trust,Vulnerability and Connection | Marina Abramović | TED Talks
lietuviški subtitrai
https://www.youtube.com/watch?v=M4so_Z9a_u0&t=562s
Rašinio schema (samprotavimas)
 Paulina B.
 Kodėl pasauliui reikia maištininkų?
 Autoriai pasirinkti: A.Mickevičius, V.Kudirka, Maironis, J.Biliūnas, J.Savickis, B.Krivickas, J.Aputis
 Paradoksalu, tačiau šiandien mūsų pastatai didesni, bet mažesnės bažnyčios. Platesni keliai, tačiau
siauresni požiūriai. Mūsų namai didesni, bet mažesnės šeimos. Perkame daugiau, bet džiaugiamės mažiau.
Mes išmokome, kaip pragyventi, bet ne gyventi. Daugiau patogumų, bet mažiau laiko. Išmokome skubėti,
bet nebemokame palaukti.Ar mes turime taikstytis su tokia situacija? Galbūt žemėje mes esame tam,
kad maištaudami parodytume pasauliui, jog suprantame šių dienų vertybių krizę, kad esama situacija
mūsų netenkina ir mes norime ją keisti?
Daugelis pripažįsta, kad pasaulis pamažu praranda vertybinius orientyrus, tad galbūt maištaudami
mes galime prie jų sugrįžti, nes kitaip mūsų gyvenimas gali tapti toks, kokį jį pavaizdavo A.Marčėnas
eilėraštyje „Iš Biliūno“: „ar bepameni buvo katytė / klasikinis ir liūdnas kliudžiau / o dabar taip toli
nematyti / pasislink trupučiuką arčiau / apsakysiu vien tau kas nutiko / kol į žiburį laimės žvelgiau / nieko
tokio tik kas mums beliko / brisiaus galas ir nieko daugiau.“ „Klasikinis ir liūdnas kliudžiau“ - tai lyg
užkliudytos tikrosios vertybės, o žodžiais „dabar taip toli nematyti“ norima akcentuoti, kad dabartinis
pasaulis nuo jų tolsta, žmonių bendravimas tampa netikras. Toliau A.Marčėnas mini „laimės žiburį“, tačiau
kas dabar yra tas laimės žiburys? Pinigai? Prabangus automobilis? Turbūt daugelis pasakytų, kad taip, tai
yra laimė, tačiau J.Biliūnas, kurio nuostatomis A.Marčėnas tikrino šiandieninio pasaulio vertybes, „Laimės
žiburyje“ kalba apie žmones, maištavusius prieš tokį savanaudišką laimės supratimą, - jie pasiaukojo dėl
kitų ir taip „atsirado tarp žmonių laimė“. Šios filosofinės pasakos mintis rašytojas ne kartą tikrino ir savo
gyvenimu: nuo pat vaikystės ruoštas tapti kunigu, jis pasipriešino tėvų valiai ir nestojo į kunigų seminariją.
Taip jaunuolis maištavo prieš požiūrį, kad vaikai turi paklusti tėvams, kad užtikrinti šeimai, giminėms
materialinę gerovę ir garbę yra svarbiau nei siekti savo svajonės. Galbūt dėl to „Laimės žiburys“ kalba
apie drąsius, sugebančius elgtis ne taip kaip visi žmones: norinčių pasiaukoti buvo nedaug, bet dėl kilnaus
tikslo jie bėgdavo iš tėvų namų, ir „buvo labai retai jų laiminami, dažnai keikiami“. Taip J.Biliūnas perspėja,
kad visada yra žmonių, linkusių elgtis egoistiškai, savanaudiškai, o kad mūsų pasaulis neliktų be vertybių,
mes maištaudami ir nesutikdami pateisinti abejingumo turime keisti pasaulio tvarką.
Rašinio schema (samprotavimas)
Tačiau labai svarbu maištaujant neperžengti tam tikrų ribų. Tenka pripažinti, kad
šiuolaikinis žmogus dažnai maištauja ne tik prieš pasenusius ir atgyvenusius dalykus, bet ir
prieš krikščionybę, kaip vertybių sistemą, prieš Dievą, kaip autoritetą, o neretai žmogus
pats susidievina ir susireikšmina. Tačiau kad ir koks susireikšminęs ar susidievinęs būtų
žmogus, jis nėra šio pasaulio kūrėjas (net ir dėl tos paprastutės priežasties, kurią nurodo
M.Bulgakovo „Meistras ir Margarita“ velnias Volandas – žmogus ne tik negali prognozuoti
savo likimo bent šimtą metų į priekį, bet nežino, kas su juo atsitiks jau šįvakar), o greičiau
šio pasaulio griovėjas ir ardytojas. XX amžiaus istorija tai labai aiškiai įrodė: du pasauliniai
karai, tremtys, genocidas, neapykantos retorika kasdieniame gyvenime, žmogaus sukelti
gamtos kataklizmai – ar to dar maža, kad suprastume, ką žmogus padarė su pasauliu
bandydamas maištauti, nepaklusti esamai tvarkai ir bandydamas įvesti savąją? Man kartais
atrodo, kad žmogus yra lyg tas jaunuolis, kurį Sokratas mokė išminties. Kai jaunuolis
paklausė, kaip ją rasti ir pažinti, [500 žod.] Sokratas nusivedė jį prie vandens, panardino
jo galvą, kiek palaikė ir ištraukęs paklausė: „Ko labiausiai troškai, kai buvai po vandeniu?“
„Oro“, - atsakė jaunuolis. „Kai taip norėsi išminties kaip oro, pažinsi“, - tarė Sokratas.
Galbūt galima Sokrato žodžius interpretuoti ir taip, kad kai žmonės turės pakankamai
išminties, kaip maištauti, jie sugebės kurti pasaulį geresnį, o ne jį griauti.
Rašinio schema (samprotavimas)
Nėra pasaulyje „Teisingo gyvenimo“ recepto, todėl maištas gali padėti gyventi taip, kad mūsų
nenugalėtų pasaulis, t.y. kad mūsų dvasios neužkariautų materialinių vertybių troškulys. Kelionė tikrų
vertybių link gali būti kaip Mažojo princo kelionė per planetas, o galbūt kaip Odisėjo kelionė namo, į
Itakę. Ta kelionė – tarsi maištas prieš tai, kas esi, ir ėjimas į tai, koks nori būti. Kiekvieno žmogaus
gyvenime yra tų lotofagų, kiklopų, sirenų, kurie mus klaidina. Tačiau svarbiausia - suklydus nebijoti tai
pripažinti. Tokią mintį suprasti man padėjo V.Kudirkos gyvenimas. Juk jis, kol mokėsi gimnazijoje, gėdijosi,
kad moka lietuviškai, tarsi maištavo prieš tai, kas yra iš tikrųjų, tačiau kai perskaitė „Aušros“ numerį,
apsiverkė, pripažino, jog klydo, ir pasijuto „lietuviu esąs“. Tad maištininkų pasauliui reikia turbūt tam, kad
jie parodytų žmonėms, kaip svarbu, kad ir klystant, ieškoti teisingo gyvenimo kelio.
Ir nors problema, kodėl pasauliui reikia maištininkų, atrodo beveik aiški, tačiau norisi prisiminti
Vytauto Mačernio žodžius:
Aš klausiau kunigų ir filosofų –
Atsakė jie, išdėstė viską išsamiai.
Bet man širdis ir šiandien lygiai sopa:
Kodėl pasaulis ir žmogus, ir visa tai?
Matyt, į egzistencinius klausimus atsakymus turime rasti patys... O kai aš apie tai mąstau,
prisimenu istoriją apie Mikelandželą. Kartą jo paklausė, kaip jis kuria skulptūras. Šis atsakė: „Tai paprasta.
Turi marmuro luitą, o jame – graži skulptūra. Reikia tik plaktuko ir kalto, kad panaikintum nereikalingą
akmens dalį.“ Mūsų pasaulis yra kaip ta graži Mikelandželo skulptūra, kad pamatytumėme jo grožį, mums
tereikia maištauti ir priešintis netikroms vertybėms - žmonių susidievinimui, susireikšminimui,
pasipūtimui, pykčiui, pavydui, savanaudiškumui. Turbūt tam ir reikalingi pasauliui maištininkai.
Atsargiai – pagalba iš NŠA!
Pavyzdiniai rašiniai – visai ne pavyzdiniai:
 NŠA svetainėje, kur pristatomi turinio prasme aukščiausio
lygio darbai (surinkti VISI taškai už turinį), 2017 m. Justas D.
„Kas žmogui teikia ramybę?”

 Per seminarą (2021 kovo 18 d.) aptartas samprotavimas „Kur

riba tarp pokšto ir patyčių” apskritai nekalba apie POKŠTĄ, o
tai raktinis žodis ir be jo tema tampa pusinė, atskleista iš
dalies. Įžangoje, kuri pristatyta kaip puiki, verta 4 balų už
struktūrą, „pasižadėta kalbėti apie temą įvairiais aspektais –
jie išvardyti, bet rašinyje kalbama tik apie vieną aspektą – tik
apie literatūrą. Privalomas autorius pasirinktas Maironis, bet
jo kūrybos nėra nei citatų, nei papasakotų situacijų.
Nepavyzdinis darbas (1)
Kur riba tarp pokšto ir patyčių?
 Asmeniškas konkretaus žmogaus žeminimas lengvai gali tapti
patyčiomis. Ideologijos, organizacijos, meno kryptys neturi jausmų.
Skeptiškas požiūris į grupes naudingas visuomenei, nes verčia
mąstyti apie kultūrinį, politinį pasaulį, sąmoningai gyventi. Tačiau
individo atskyrimas nuo grupės neretai peržengia ribą tarp pokšto
ir patyčių. Lietuvos poetų modernistų grupuotė keturvėjininkai
vadovavosi Filipo Marinečio futurizmo manifestu. Jie skelbė
polemiką romantikams ir simbolistams, rašė agresyviai, energingai.
Labiausiai pasižymėjęs sambūrio narys Kazys Binkis savo antrąjį
eilėraščių rinkinį pavadino „100 pavasarių“, kaip nuorodą į Maironio
„Pavasario balsus“ ir tradiciją kurti poeziją apie pavasarį. Jis šaiposi
iš maironinės kūrybos, romantinių įvaizdžių (mėnulis apibūdinamas
kaip „senas idiotas, elektros viela pažabotas“). Tai kritika reikalinga
literatūros evoliucijai.
Nepavyzdinis darbas (1)_vertinimas
 Asmeniškas konkretaus žmogaus žeminimas [kaip tai susiję
su pokštu?]lengvai gali tapti patyčiomis. [Minties šuolis]
Ideologijos, organizacijos, meno kryptys [Pasižadama kalbėti
apie 3 sritis – 1)ideologijas, 2)organizacijas ir 3)meno kryptis,
- kur bus ieškoma ribos tarp pokšto ir patyčių] neturi
jausmų. Skeptiškas požiūris [ar tai žodžio POKŠTAS
sinonimas? Tikrai ne...] į grupes [kas tos grupės ir kuo jos
čia dėtos?] naudingas visuomenei [visažinio pozicija, o
teigiama nesąmonė, teigiama be argumentų, be to, čia įžanga,
tad tokių abejotinų teiginių neturėtų būti, nes verčia
mąstyti apie kultūrinį, politinį pasaulį, sąmoningai
gyventi [keistas teiginys, be to, įžangoje, tad įrodymų nėra ir
būti negali; jau pamiršau, kokia šio rašinio tema...]. Tačiau
individo atskyrimas nuo grupės [sinonimas žodžiui
POKŠTAS? Tikrai ne!]neretai peržengia ribą tarp pokšto ir
patyčių.
Nepavyzdinis darbas (2.1)
Kas žmogui teikia ramybę?
Pasaulis nėra sukurtas ramiam žmogaus
gyvenimui. Taip manė tokie egzistencializmo
srovės atstovai kaip A. Kamiu ir A. Šopenhaueris*.
Būtent todėl, kad gyvenimas tėra virtinė (dažnai
nemalonių) atsitikimų, individas nuolat ieško
kampelio, kuriame atrastų vidinę harmoniją.
Dažnam ramybę suteikia gamta, kuri nuo senovės
buvo žmogaus maitintoja ir gerbūvio sergėtoja.
Žinoma, harmoniją pasiekti galima ir priėmus
stoicizmo filosofiją, dėl pasaulėvokinių priežasčių.
Nepavyzdinis darbas (2.2)
 Žmogus, grįždamas prie savo ištakų, gali pasiekti būties pilnatvę. Ne veltui vienas įžymiausių
švietėjų prancūzas Ž. Ž. Ruso teigė: „Atgal į gamtą!“ Tai raginimas nepamiršti savo
prigimties, kuri nuo senovės susieta su agrarine kultūra. Tokį kvietimą priėmė XVIII a. pab.–
XIX a. kūrę romantikai. Šios meno srovės atstovai idealizavo gamtą, vertino jos galią
paveikti žmogaus emocijas. Tai akivaizdu tiek vokiečių tapytojo K. D. Frydricho darbuose
(„Keleivis ties ūkų jūra“), tiek lietuvių poeto A. Baranausko kūriniuose. Būtent pastarasis
parodė, kokią įtaką miškas turi lietuvio emocinei santarvei. Pats Baranauskas dar vaikystėje
domėjosi tautosaka, klausėsi gyvos anykštėnų šnektos ir su tėvu vaikštinėdavo po mišką.
Ko gero, tai lėmė nuostatą, kad gamta poetui buvo tikri namai, kuriuos jis mylėjo ir gynė.
Tai Baranauskas įrodė paneigdamas Varnių kunigų seminarijos dėstytojo žodžius, kad tik
lenkų kalba galima vaizdžiai aprašyti gamtovaizdį, kaip aprašė A. Mickevičius poemoje
„Ponas Tadas“. Poetas per kelis metus parašė romantinę poemą „Anykščių šilelis“. Joje
atskleidžiamas lietuvio santykis su mišku kaip su sakralia erdve. Šilelis nuo seno buvo
prieglobstis žmogui. Gamta ne tik maitino,bet ir savo garsais, kvapais, spalvomis taip
nuramindavo lietuvį, kad net jo siela „kaip varpa pribrendus nulinko“. Miške širdis
pripildoma šventomis pajautomis, todėl skruostais rieda džiaugsmo ašara: „Dažnai miške
lietuvis, ko verkia, nežino“. Galiu teigti, kad šilelis žmogui suteikia dvasinę ramybę.Vadinasi,
kaip teigė dramaturgas O. Koršunovas: „Gamta ir peizažas yra mūsų sielos atspindys.“
Individas, puoselėjantis ryšį su gamta (savo prigimtimi), ieškodamas grožio jos natūralume,
neabejotinai suras vidinę harmoniją.
Vietoj pabaigos...