Sritis Teigiami poslinkiai
Vidaus politika Nusistovėjo valdžios pareigūnų
kaitos sistema. Disidentai
būrėsi į Helsinkio grupes, kai
kuriems jų buvo leista išvykti
iš šalies.
Užsienio politika Buvo remiami kolonijų
išsivadavimo judėjimai;
vykdomas detantas. Pasirašytas
Helsinkio baigiamasis aktas.
Vyko derybos su JAV dėl
ginkluotės mažinimo.
Ekonomika. Politinis ir ekonominis
Socialinė sfera. gyvenimas tapo stabilus. Po
N.Chruščiovo reformų tokia
situacija leido sureguliuoti ūkį,
užtikrinti stabilią jo raidą.
Toliau buvo vystoma
industrializacija, statoma
daugiau įvairių gamyklų.
Dirbantiems pradėti mokėti
reguliarūs atlyginimai,
suteikiamos atostogos,
sulaukus pensinio amžiaus
mokamos pensijos.
Atlyginimai pamažu didėjo.
Nebuvo bedarbių. Augo
gyvenamųjų būstų statyba,
buvo plėtojama infastruktūra:
tiesiami geležinkeliai,
telekomunikacijos. Sumažėjo
atotrūkis tarp kaimo ir miesto
gyventojų. Visuomenėje
beveik neliko skurdžių, valkatų
ir benamių. Plėtojamas
socialinis solidarumas,
bendruomeniškumas,
kolektyvizmas.
Neigiami poslinkiai
Valdžioje įsitvirtino nomenklatūra.
Didėjo politinė centralizacija, vis
daugiau sprendimų ėjo iš Maskvos . Iš
esmės valstybė neišlaikė Helsinkio
susitarimo- prieš disidentus teikė
represijas, visaip varžė jų veiklą.
Buvo remiamos tik ,,komunistinį raidos
kelią‘‘pasirinkusios naujųjų valstybių
vyriausybės; detantą keisdavo agresyvi
politika: pvz.., tankais numalšintas
Prahos pavasaris, priimta Brežnevo
doktrina. XXa. 8-ame dešimtmetyje
Vakaruose prasidėjus ekonominei
krizei, JAV pralaimėjus karą Vietname,
kilus politinei krizei (dėl korupcijos
atsistatydino JAV prezidentas), SSRS
vadovybė įtikėjo, kad gali laimėti
Šaltąjį karą. Dėl to buvo smarkiai
padidintos išlaidos ginklavimuisi,
karinių bazių kūrimui; pradėtas karas
Afganistane. Tai smarkiai pasunkino
ekonominę krizę.
Reformų trūkumas atvedė šalį į
ekonominį sąstingį: pradėta gaminti
daug broko, dalis prekių tapo didžiuliu
deficitu, dėl to ėmė formuotis šešėlinė
ekonomika- ,,blatas‘‘, spekuiacija,
grobstymai, kontrobanda(nedidelė dėl
geros sienų apsaugos). Visai nepaisyta
ekologijos, sukeltos kelios ekologinės
katostrofos. Dėl didelės infliacijos
sumažėjo perkamoji rublio galia, dalis
prekių buvo įgyjama tik šešėlinėje
ekonomikoje, žymiai didesne kaina. Už
darbo kokybę buvo skatinama
neveiksmingai, smuko darbo našumas,
nebuvo rūpinamasi darbuotojų
kvalifikacijos kėlimu, terminų,
įsipareigojimų vykdymu. Krito bendra
darbo jėgos kokybė, smuko gamybos
apimtys, dėl lėšų trūkumo nebuvo
atnaujinamos technologijos, vyravo
rankų darbas. Būstą suteikdavo
valstybė, bet jo tekdavo laukti eilėje
kartais net dvidešimt metų; norintys
įsivesti telefoną taip pat laukdavo savo
eilės (kartais iki penkerių metų);
keliauti buvo leidžiama tik po SSRS.
Visuomenėje formavosi abejingumas,

Kultūrinis, religinis Įvestas privalomas vidurinis
gyvenimas išsilavinimas, išplėtotas
mokyklų, vaikų darželių
tinklas; visiems prieinamas
papildomas ugdymas, poilsio
stovyklos vaikams ir jaunimui.
Aukštasis mokslas buvo
nemokamas, po studijų
garantuotas įdarbinimas.
pasyvumas, apatija, nyko
individualumas. Plito alkoholizmas,
korupcija, panieka valstybei ir
santvarkai. Mažėjo žmonių aktyvumas,
gebėjimas pasirūpinti savo ateitimi
asmeninė atsakomybė už savo
veiksmus; žmonės prarado pilietiškumo
jausmą; smuko kūrybingumas.
Kartu su išsilavinimu diegiama
komunistų partijos propoganda,
marksizmas-leninizmas, ateizmas,
šalyje vyko rusifikacija. Buvo
draudžiamas religinis ugdymas,
persekiojami kitaminčiai, ribojamas
nacionalinio tapatumo ugdymas; išplito
šnipinėjimas ir kontrolė. Nelojalūs
valdžiai neturėjo teisės siekti
išsilavinimo. Baigę studijas, negalėjo
laisvai pasirinkti gyvenamosios vietos ir
darbovietės.