Interviu (angl. interview – pokalbis) – tarptautinis žodis, kuriuo įvardijamas žurnalisto pokalbis
su kuriuo nors asmeniu, skirtas spaudai, radijui, televizijai, interneto svetainėms. Žodžiu interviu taip pat vadinamas ir mokslinio tyrimo metodas, pagrįstas klausimų parengimu ir atsakymų į juos aptarimu. Interviu gali būti pavadinamas ir bet kurio asmens (pavyzdžiui, mokinio) iš anksto parengtas, įvykdytas ir užrašytas pokalbis, siekiantis kryptingai išsiaiškinti kito asmens nuomonę tam tikru klausimu. Kokie galėtų būti interviu rengimo etapai? Interviu rengimo modelis (kai kurių elementų gali nebūti) I. Interviu temos ir asmens, kuriam bus pateikiami klausimai, pasirinkimas II. Literatūros ir kitų šaltinių medžiagos pasirinkta interviu tema studijavimas III. Domėjimasis asmeniu, kuris pakviestas į interviu IV. Interviu klausimų parengimas V. Interviu užrašymas. Kaip parengti rašytinį interviu? 1. Pavadinimo sugalvojimas. 2. Interviu teksto užrašymas: a) tikslus užrašymas (tiksliai užrašomi klausimai ir atsakymai, nieko nekeičiant) – tai interviu- dialogas; b) kalbinto asmens atsakymų – kaip vientiso pasakojimo – užrašymas – tai interviu-monologas; c) laisvai perpasakotas pokalbis su kalbintu asmeniu, cituojant savo klausimus ir atsakymus, papildant pasakojimą savo įspūdžiais, praplečiant pokalbio aplinkybių aprašymu, savo nuomone, – tai interviu-pasakojimas. 3. Interviu teksto redagavimas – tikrinamas turinys, raiška, rašyba ir skyryba. VI. Interviu iliustravimas – tai nuotraukų, vaizdų ar iliustracijų parengtam tekstui parinkimas. VII. Parengto interviu teksto derinimas su kalbintu asmeniu (pateikti perengtą tekstą, jei kas nors netinka, pataisyti). VIII. Interviu publikavimas (spausdinto varianto pateikimas skaitytojams). IX. Interviu publikuoto teksto padovanojimas kalbintam asmeniui.
MARSELIO PRUSTO KLAUSIMYNAS
Marselis Prustas XIX amžiaus pabaigoje, būdamas 13 metų, atsakė į savo draugo „išpažinčių knygos“ klausimus – tais laikais tai buvo populiari pramoga. Marselio Prusto ranka rašytų atsakymų originalas buvo rastas 1924 metai ir 2003 metais parduotas aukcione už 102 tūkstančius eurų. „Marselio Prusto klausimynas“ žurnalistikos istorijoje yra laikomas labiausiai paplitusia klausimų schema. Ji prasminga, linksma ir išsami, ir jei ką nors kada klausinėsite, būtent ji labiausiai padeda atskleisti pašnekovo asmenybę. 1. Ko Jūs bijote labiausiai? 2. Į kurią iš istorinių asmenybių Jūs esate labiausiai panašus? 3. Kurį iš šiuo metu gyvų asmenybių Jūs labiausiai gerbiate? 4. Jūsų charakterio bruožas, kurio pats labiausiai nekenčiate? 5. Kitų žmonių charakterio bruožas, kurio Jūs labiausiai nekenčiate? 6. Keistenybė, kurią Jūs kartais sau leidžiate? 7. Kokia, Jūsų nuomone, yra labiausiai pervertinta dorybė? 8. Kokiais atvejais Jūs sakote neteisybę? 9. Kas Jums labiausiai nepatinka Jūsų išvaizdoje? 10. Kurio iš dabar gyvųjų asmenų Jūs labiausiai nekenčiate? 11. Žodis arba frazė, kurią Jūs naudojate pernelyg dažnai? 12. Dėl ko labiausiai apgailestaujate? 13. Didžiausia Jūsų gyvenimo meilė? 14. Kada ir kur Jūs buvote pats laimingiausias? 15. Jūsų mėgstamiausias vardas? 16. Jei galėtumėte savyje ką nors viena pakeisti, kas tai būtų? 17. Kokį talentą Jūs norėtumėte įgyti? 18. Jei norėtumėte pakeisti kurį nors vieną žmogų iš savo šeimos kitu asmeniu, kas tai būtų? 19. Koks yra Jūsų didžiausias pasiekimas? 20. Didžiausia Jūsų vertybė? 21. Kas, Jūsų manymu, yra didžiausia žmogiškoji nelaimė? 22. Kur Jūs norėtumėte gyventi? 23. Kuo Jūs norėtumėte būti? 24. Vyriška savybė, kurią Jūs labiausiai vertinate? 25. Moteriška savybė, kurią Jūs labiausiai vertinate? 26. Ką Jūs labiausiai vertinate drauguose? 27. Kas Jūsų herojai? 28. Ko Jūs labiausiai nemėgstate? 29. Jei po mirties galėtumėte grįžti į gyvenimą kitu asmeniu arba daiktu, kas tai būtų? 30. Kaip Jūs norėtumėte numirti? 31. Jūsų devizas?