Professional Documents
Culture Documents
Esf Seven Lives LT
Esf Seven Lives LT
Socialinė Europa
Septyni gyvenimai
Kelyje į sėkmę su Europos socialiniu fondu
Europos Komisija
Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinis direktoratas padalinys
Tekstas parašytas 2013 m. birželio mėn.
Nei Europos Komisija, nei joks jai atstovaujantis asmuo negali būti laikomi atsakingais už šiame leidinyje esančios informacijos panaudojimą.
Viršelio iliustracija: Maud Millecamps – © Europos Sąjungos
Nuotraukos:
Rudi Miel – © Europos Sąjunga
Prancūzija: 5 p.: nuotrauka apačioje, 6 p.: nuotrauka apačioje, 7 p.: nuotrauka viršuje, 15 p.: nuotrauka viršuje; Jungtinė Karalystė: 19 p.: nuotrauka apačioje,
25 p.: nuotrauka viršuje; Vokietija; Lenkija: 42 p.: nuotrauka apačioje; Lietuva: 54: p.: nuotrauka viršuje ir nuotrauka fone, 55 p.: nuotrauka viršuje, 61 p.: nuotrauka fone,
62 p.: nuotrauka viršuje; Ispanija: 66 p.: nuotrauka apačioje.
Prancūzija: Brieuc Hubin – © Europos Sąjunga
Ispanija: Leopoldo Alberto Prieto de Paula – © Europos Sąjunga
Lenkija: Agnieszka Kolodynska – © Europos Sąjunga
Jungtinė Karalystė: Simon Burt – © Europos Sąjunga
Lietuva: Šviesos raštas – © Europos Sąjunga
Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete. Ji prieinama per portalą Europa (http://europa.eu).
Katalogo duomenys pateikiami šio leidinio pabaigoje.
Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2013
ISBN 978-92-79-30129-2
doi:10.2767/54082
Brigitte, James, Nauras, Ebrahim, Anna, Jolanta ir Carlos… Septyni europiečiai, atstovaujantys šių dienų Europai, septyni labai
skirtingi gyvenimai, kuriuos jungia vienas bendras dalykas: jie tam tikru momentu pasinaudojo Europos socialinio fondo (ESF)
parama, kad įgyvendintų savo profesinį projektą.
Skaitydami jų istorijas ir peržiūrėdami jų pasakojimus ESF svetainėje suprasite, kad ESF remiamų projektų pobūdis, mastai bei
tikslai labai skiriasi, ir kad šie projektai skirti įvairiausiems asmenims: ieškantiems darbo jaunuoliams ar pagyvenusiems žmonėms,
studentams, pradedantiems verslininkams ir t. t.
3
Hellemmes
Atviros durys
Su savo vyru gyvenu Prancūzijos šiaurėje esančiame
Hellemmes miestelyje, sename darbininkų name, netoli
Lilio miesto. Įėjimo durys yra originalios. Visoje gatvėje
jos tokios vienintelės. Visi kaimynai savąsias pakeitė.
Neabejotinai jie mano, kad tai nėra mūsų vienintelis
išskirtinumas. Mano vyras – buvęs imtynininkas ir
sunkvežimio vairuotojas, patekęs po buldozerio ratais ir
išgyvenęs, šiuo metu auginantis ponius – istorija išties
nebanali. O pridėjus tai, kad sulaukusi šešiasdešimties
vėl pradėjau mokytis, nenuostabu, kad vietiniai mus
laiko keistuoliais.
6
Veiklos gairės
Man patinka vaikštinėti netoli namų esančiame Fransua Miterano parke. Tai mane
įkvepia. Mano vyras ilgai vaikščioti negali. Todėl vaikštinėju viena. Man taip pat
patinka lankytis baseine arba apžiūrinėti Lilio vitrinas. Būdama namuose rūpinuosi
vyru: kasdieniame gyvenime jam sunku. Jis turi nuolat vartoti nuskausminamuosius
vaistus. Norėdama atsipalaiduoti sprendžiu kryžiažodžius ir žiūriu televizijos
serialus. Man taip pat labai patinka ruošti sočius patiekalus: apkeptas cikorijas,
keptas bulvytes, kepsnius… Deja, keliauju dabar jau mažai. Bet atmintyje likę gerų
prisiminimų iš Normandijos gilumos: laukinių obuolių ir kriaušių kvapas.
Už vairo!
7
Man 63 metai. Esu slaugės padėjėja. Gyvenu Lilio regione, Prancūzijoje.
Gyvenime mačiau daug avarijų. Bet mano gyvenimas kupinas veiklos.
Visuomet turėjau gausybę idėjų. Sėkmė ateina, kartais pakanka ją tik
išprovokuoti, ryžtis. Viskam išmokti vieno gyvenimo nepakanka. Galiu duoti
galybę dalykų ir noriu tuo pasinaudoti, kol jaučiuosi gerai.
Tik du mano broliai dar gyvi. Aš esu jaunėlė. Šeimoje buvome Kad ir koks būtų oras, kasdien žaidėme miesto sąvartyne.
šeši vaikai. Tuo metu pasaulis labai skyrėsi nuo dabartinio.
Aštuoniolikos įstojau į slaugių mokyklą, psichinės sveikatos Mano vyras buvo kelininkas. Įkūriau nuosavą Kelyje esi vienas. Tai nebuvo
skyrių. Po dvejų metų studijas mečiau. Buvau per jauna. transporto įmonę. gyvenimas, apie kurį svajojau.
Gimė vaikai.
Mano transporto įmonė Pakilau iš naujo. Keliese įkūrėme
išsilaikė trylika metų, po Man labai nedidelę bendrovę.
to žlugo. Buvau iškviesta gaila. Aš tikrai
į komercijos teismą. mėginau…
Išgelbėsime tave,
bičiuli. Laikykis!
Man pavyko. Ir labai greitai įsitraukiau į „Orchidėjų“ veiklą. Bet kokiame amžiuje
Ten jaučiuosi gerai, atsiskleidžiu. turime teisę grįžti mokytis.
Aš nusprendžiau eiti pirmyn.
Atsidavimas
13
Tiesiai į širdį
Kai „Orchidėjos“ mane pakvietė, nedvejojau nė akimirkos. Tai vieta, kuri man iš
karto patiko. Kai atvykau, mano amžius juos nustebino. Bet buvau priimta labai
greitai. Dabar esu viena iš jų. Esu savo vietoje. Gyventojai priprato prie manęs, prie
mano asmenybės. Mano santykiai su jais yra paprasti ir smagūs. Esu spontaniška,
šilta. Gyventojai man dažnai sako, kad suteikiu žavesio ten, kur jo anksčiau nebuvo.
Stengiuosi juos paremti morališkai. Jų šilti žodžiai mieli mano širdžiai.
Ačiū, ne
Man patinka duoti. Visada sakau, kad duoti lengviau, nei gauti.
Nes gaunant reikia pasakyti ačiū. O aš nelabai žinau, kaip pasakyti ačiū,
nes tai ką tokiais momentais jaučiu, visiškai neatitinka gesto svarbos.
Todėl duoti man yra natūralesnis veiksmas. Atiduodu savo gerą nuotaiką,
energiją, meilę. Duodu tai žmonėms, kuriems jų reikia. Tiek čia, tiek kitur.
Nieko nepasilieku sau. Esu labai jusli. Aš jiems atiduodu savo dainas,
kvailiojimus. Priverčiu juos juoktis. Diena tampa gražesnė.
14
Gyvenimo patirtis
Esu labai artima su daugeliu gyventojų, nes tai yra paprasti žmonės.
Galiu su jais pasikalbėti rimtai, net jei dažnai iki tokių pokalbių priveda
juokas. Net ir labiausiai užsidarę kartais mane prisileidžia, nes esu
tam tikro amžiaus, turiu gyvenimiškos patirties. Artumas dažnai
pajuntamas dėl gyvenimiškos patirties. Savo kiek chaotiškame
gyvenimo kelyje pažinau skirtingas aplinkas. Jaunimas ne visada
supranta vyresnio amžiaus žmones. Man geriau pavyksta susitaikyti
su tam tikrais dalykais, nei ką tik baigusiems mokyklą. Ryšys yra
geresnis.
Pirmyn – visomis
15
Niukvėjus
Jūros pakrantė
Užaugau Niukvėjaus mieste. Ten gyvenu su savo
drauge. Čia namą turi mano tėvas… Ir aš prie jo labai
prisirišęs. Tai ekstremalaus sporto miestas…
Niukvėjaus širdis ištisus metus plaka banglenčių ir
riedlenčių ritmu. Net parduotuvių vitrinos atitinka šią
temą. Man patinka visos sporto šakos, kuriomis galima
užsiimti gryname ore. Bet man nelabai patinka šaltis…
Todėl laukiu vasaros, kad galėčiau plaukioti banglente.
Mano draugai drąsesni: jie išsitraukia banglentes bet
kokiu oru.
18
Draugai visam gyvenimui
Man draugai – šventa. Kartu lankomės baruose ir pliaže, klausome muzikos
ir plaukiojame banglentėmis. Vasarą dažnai vyksta festivaliai. Man taip pat
patinka su jais vykti žvejoti. Bet visų pirma mus vienija aistra riedlentėms.
Esame tikra bendruomenė. Riedlentei amžius nesvarbus: visi susitinka tose
pačiose trasose. Riedlentė man padėjo užmegzti daug pažinčių ir susirasti
gerų draugų.
19
Man 23 metai. Esu stalius ir dievinu ekstremalų
sportą: riedlentes, banglentes ir snieglentes.
Gyvenu ir dirbu Niukvėjuje, Jungtinėje Karalystėje.
Tai banglentininkų miestas – tiek vasarą, tiek žiemą.
Man pasisekė, kad mano amatas tiesiogiai susijęs su
pomėgiu: aš kuriu ir konstruoju riedlenčių trasas ir
tramplinus. Riedlentė – tai visas mano gyvenimas!
Tėvas perdavė man savo aistrą Nebeturiu ko tavęs
banglentėms. mokyti, James!
Aš apstulbęs!!!
Žinau… Bet
tu taip pat žinai,
kad aš to niekada
neatsisakysiu...
Riedlentė leido man išlikti mokykloje. Dėl disleksijos sunkiai susikoncentruodavau. Studijavau turizmą, nes norėjau pamatyti pasaulio.
Treniruotė su riedlente po pamokų man buvo būtina kaip deguonis. Visuomet daug keliavau su šeima, draugais. Bet pamokos
manęs per daug nežavėjo. Per daug teorijos.
Ei, ar paruoši mums ką Taip taip,
nors skanaus!? pasitikėkite
Po to išmokau gaminti, manimi, išdavikų
nes norėjau tapti virėju gauja!!!
snieglentininkų bazėje.
Dirbau dideliame viešbutyje
Niukvėjaus mieste.
Pasibaigus mokymams jie pasiūlė mane įdarbinti. Šiandien pragyvenu iš savo pomėgio. Su
savo draugais. Taigi man… viskas puiku!!!
Paskirties vieta: Niukvėjus – Jungtinė Karalystė
25
Į trasą!
Medžio sektorius
Apie staliaus darbą buvau susidaręs nekokią nuomonę. Maniau, kad
tai nuobodus amatas. Bet greitai jį pamėgau. Staliaus darbas – tai
ne vien medžio gabalų apdirbimas ir sujungimas. Visų pirma tai
didžiulis projektavimo darbas, kuriam reikalingas kūrybingumas. Be to,
atsižvelgiant į galutinę paskirtį, būtina pasirinkti tinkamas medienos
rūšis. Riedlenčių tramplinams, pavyzdžiui, naudojama ypatinga
daugiasluoksnė mediena: ji yra lanksti ir tuo pačiu itin tvirta.
Žinių perdavimas
Jaunuoliai, kuriuos mokau, primena mano paties gyvenimo kelią. Jų
klausimuose, pastangose susiorientuoti atpažįstu save… Iš pradžių jiems
visuomet trūksta pasitikėjimo savimi. Bet po to jie greitai progresuoja.
Kai kurie net nusprendžia tęsti mokslus universitete. Mes juos mokome
staliaus amato pagrindų. Iš pradžių jie patys pagamina kėdę, kurią
nusineša namo. Tai, kad esu vos keliais metais vyresnis už juos, yra
privalumas. Galiu jiems pasakyti: „Matote, prieš trejus metus buvau jūsų
vietoje ir man pavyko nueiti tokį kelią: dabar dirbu visą darbo dieną.“
26
Tramplinas pradžiai
Matt, Jack ir aš esame tikri riedlenčių aistruoliai. Bet mintis rasti
su riedlentėmis susijusį darbą mums atrodė visiška utopija.
Baigus mokslus „XtraVert“, projekto iniciatoriai suvokė, kad
riedlenčių tramplinai, kuriuos gaminame, yra vertinami, ir kad iš
to galima sukurti verslą. Tai buvo prieš trejus su puse metų. Jie
mus įdarbino. Mes sėkmingai susidorojome su iššūkiu, nes šiuo
metu parduodame tramplinus visoje Jungtinėje Karalystėje – tiek
privatiems asmenims, tiek ir bendrijoms.
27
Koblencas
Projektas: „MYK4international“
Gavėjai: jauni vokiečiai, dirbantys viešbučių ir maitinimo srityje
Prancūzijoje.
Projekto trukmė: 2009 m. gegužės–2013 m. gruodžio mėn.
Bendras biudžetas: 2 044 717 eurų
ESF įnašas: 1 208 532 eurų
Dalyviai: suplanuota 125, iki šiol įdarbinta – 86
Šalis: Vokietija
Organizacija: IKAB
http://www.ikab.de/portrait/index_en.html
Nauras ir Ebrahim,
virėjo mokiniai
30
Prie tekančio vandens
Saulei šviečiant pertraukų metu man patinka atsisėsti su savo draugu ir
kolega Ebrahim Reino ar Mozelio krantinėje ir užkandžiaujant gurkšnoti vyną.
Darbas iš manęs reikalauja daug energijos. Tačiau vis vien randu laiko paruošti
sau vakarienę. Patiekalai paprasti, bet standartai, kuriuos taikau jų ruošimui
ir naudojamiems ingredientams, yra aukšti. Naudojuosi šia galimybe ir
eksperimentuoju kurdama naujus padažų ir sriubų derinius.
Žvejyba gėlame
31
Aš esu Nauras. Man 26 metai. Su tėvais, dviem
broliais ir seserimi išvykau iš Bagdado kai man
buvo septyneri. Turiu kulinarinį išsilavinimą,
mokslus baigiau Koblence. Mano specializacija
yra desertai. Virtuvė – tai mano pasas, atveriantis
vartus visame pasaulyje. Noriu tobulintis
Šveicarijoje, taip pat sužinoti kaip gaminama
Azijoje. Tikiuosi vieną dieną atidaryti nuosavą
restoraną Ispanijoje. Ten daržovių skonis unikalus.
Mano tėvai visada mėgo gaminti. Jiems gaminu retai, nes Kai atvykau į Vokietiją, gyvenimas nebuvo Klasėje kiti mokiniai iš manęs tyčiojosi,
jie tai daro geriau už mane! Daug išmokau stebėdamas paprastas. Įsivaizdavau pilką ir nuobodžią nes vokiškai kalbėjau blogai. Bet man
savo tėvą. Jis ruošia labai sveikus patiekalus. Neabejotinai šalį. Man trūko saulės. Turėjau išmokti kalbą gerai sekėsi menai ir geografija.
iš jo paveldėjau norą pasirinkti šį amatą. ir rašyti iš kairės į dešinę. Tai sukeldavo pavydą.
Buvau nusiteikusi skeptiškai. Tai man atrodė pernelyg gražu, kad Jau dveji metai turiu Vokietijos pasą… Su virtuvės komanda
būtų tikra. Tačiau… Kelioms savaitėms buvau išsiųsta stažuotis jaučiuosi tarsi būdama šeimoje. Mane visi priėmė, nors šioje
į Bordo. Tai buvo nuostabu. aplinkoje labai daug vyrų. Mano šokoladinis pyragas patinka
Nauras, visiems. Tačiau recepto neatskleisiu, tai mano paslaptis!
suplak
kiaušinių
baltymus.
Nenorėjau mirti kariaudamas. Pėsčiomis kirtau Turkiją,
Bosniją ir Hercegoviną, Kroatiją ir Slovėniją... Mano kelionė Buvome nesimatę penkerius metus. Iš karto
truko dvidešimt vieną dieną. Italijoje suradau savo brolį, jo net nepažinau. Įlipęs į jo automobilį iš
jis mane nuvežė automobiliu į Vokietiją. karto užmigau. Nebuvau sudėjęs bluosto
daug dienų.
Iš pradžių Vokietijoje buvo labai sunku. Turėjau Mano pokalbis Užimtumo centre buvo naudingas šokas.
pradėti nuo nulio. Ir net žemiau, nei nuo nulio. Postūmiu virtuvės link tapo stažuotė Prancūzijoje, Bordo mieste.
Daug metų laukiau, kol man bus išduotas leidimas dirbti.
Be to, negalėjau tęsti mokslų.
Apgailestauju, ne.
Neturiu tau
darbo.
Staiga viskas tapo akivaizdu. Radau savo kelią. Didžiavausi savimi. Dabar mano gyvenimas teka čia. Net ir nepaisant to, kad
Galėsiu tapti pavyzdžiu savo sūnui, gimusiam Vokietijoje. sesuo liko Irane. Turėjau laimingą vaikystę. Savo gimtąją
šalį prisimenu tik geruoju. Ten vis dar gyvena mano tėvas.
Paruošiu tau
svogūnų!
Ačiū,
Nauras.
Prieš kelerius metus nuvykau į Iraną. Mano persekiojimas buvo nutrauktas... Tačiau šiandien koncentruojuosi į mokslus. Noriu keliauti, išmokti naujų dalykų
Tikrai ten grįšiu… Kodėl gi ten neatidarius viešbučio… Azijoje (Kinijoje arba Japonijoje). Nuostabu, kaip jie moka išpjaustyti vaisius ir
daržoves, paruošti moliuskus, vėžiagyvius ir žuvį. Turiu dar daug ko išmokti.
Tu daug patyrei
gyvenime, sūnau.
Paskirties vieta: Koblencas – Vokietija
37
Skoniai ir spalvos
Šefo pasiūlymai Sudėtinės lėkštės
Man darbo diena prasideda aštuntą valandą, virtuvėje Kiekvieną kartą ruošdama produktą galvoju apie
susirenka visa komanda. Aptariame planus ir dienos jo skonį, būdą, kaip galėčiau jį įterpti į kurį nors
receptus… Taip pat pasiskirstome užduotis. Paprastai receptą. Man patinka slapta stebėti klientų reakciją,
suformuojame trijų asmenų grupę: vienas atsako už kai jie pamato mano ruoštus patiekalus, ypač
šaltus patiekalus, kitas – už pagrindinį patiekalą ir kai pasiūlau ką nors naujo ar neįprasto. Taip pat
garnyrus, o trečias rūpinasi desertais. Man labiau patinka skiriu didelį dėmesį bendram lėkščių pateikimui.
pagrindinis patiekalas arba desertai. Esu perfekcionistė. Stengiuosi įkvėpti kolegas,
kad jie perimtų tą patį požiūrį.
Spartus augimas
Galimybę baigti šiuos mokslus man suteikė Užimtumo centras ir Europos
socialinis fondas. Tai atrodė beveik pernelyg gražu, kad būtų tikra.
Buvau nusiteikusi skeptiškai. Stažuotės metu Prancūzijoje, Bordo mieste,
daug išmokau. Sužinojau apie tam tikrus darbo metodus, išmokau
eksperimentuoti virtuvėje taikydama skirtingus požiūrius. Man visuomet
patiko ruošti konditerijos gaminius ir desertus. Tačiau projektas leido man
suprasti, kad virtuvėje yra dar daug kitų įdomių dalykų.
38
Eksperimentinė virtuvė
Labiausiai vertinu mokslų metu man parodytą pasitikėjimą: mano
gebėjimais tikima. O maloniausia, kad kai eksperimentuoju virtuvėje
kurdama naujus dalykus, nežinomus skonių derinius, mano kūrinius
vertina svečiai. Man patinka sukurti ypatingą patiekalą nuo nulio ir
padaryti įspūdį klientams.
39
Liublinas
Oro gurkšnis
Man 25 metai. Gyvenu su tėvais kiek nutolusiame
nuo Liublino kaimelyje. Kurį laiką mėginau gyventi
su broliu ir jo bendramoksliais draugais mieste, bet
greitai supratau, kad tam esu per sena. Studentiškas
gyvenimas ir šventimai, dažniausiai
naktiniai, išties nelabai suderinami su profesinio
gyvenimo įsipareigojimais. Bet kaimo aplinka man
greitai pabosta. Todėl darau priešingai, nei daugelis
žmonių: reguliariai leidžiu savaitgalius mieste.
42
Labai toli
Mano asmenybė yra susidvejinusi. Esu labai organizuota, planuojanti ir
atsakinga: man patinka viską kontroliuoti. Todėl kokia nors veikla turiu
kompensuoti šią kiek per rimtą savo charakterio pusę. Tai paaiškina mano
polinkį į ekstremalų sportą: adrenalino man reikia pusiausvyrai atstatyti.
Svajoju išbandyti jėgos aitvarus ir šuolius su parašiutu. Na, o kasdieniame
gyvenime bėgioju. Esu didelė bėgimo entuziastė.
Kelionės nuotaikos
43
Man 25 metai. Vadovauju darželiui, kurį įkūriau
Liublino priemiestyje. Pagal savo teisinį išsilavinimą
neturėjau dirbti šiame sektoriuje. Bet studijų metais
dirbdama vaikų auklėtojos padėjėja supratau, kad
esu gimusi šiam darbui: jis mane įkvepia. Jaučiuosi
atsiskleidusi bei laisva, dievinu vaikų artumą,
kurį jaučiu kasdien.
Iš savo vaikystės nieko konkretaus neatsimenu… Bet pasak tėvų, buvau labai
triukšminga, imli mergaitė, kuri mėgo būti visų dėmesio centre… Laimei, pasak jų,
galiausiai atėjau
į protą…
Mano tėvai ir seneliai buvo mokytojai… Tačiau aš neketinau sekti jų keliu ar išvis
Rūpinimasis vaikais turbūt yra mūsų genuose… rūpintis vaikais. Šioje srityje neturėjau jokios
Ruošiu tau patirties. Tik būdama paaugle kurį laiką dirbau
užkandžius… Pradėk vaikų aukle: prižiūrėjau savo pusbrolius.
ruošti pamokas.
Paseksiu
jums pasaką…
Bet po to miegosim,
gerai!?
Tėvai džiaugėsi šiuo mano pasirinkimu…
savaime suprantama! Jie mane visaip skatino.
Taip
pat bus
rinkodaros,
reklamos ir
jūsų projekto
finansinio
valdymo
pamokos.
Paskirties vieta: Liublinas – Lenkija
49
Vaiko dvasia
Teisingas
Brangios valdymas
akimirkos Darbo esmė yra susijusi su mano,
kaip direktorės, pareigomis:
Mėgstamiausia dienos akimirka yra ta, administravimas, draudimas,
kai galiu padaryti pertrauką ir prisijungti sutartys… Žinoma, atsižvelgiu į tėvų
prie vaikų. Tai mano kasdienio malonumo poreikius, tačiau išklausau ir savo
šaltinis. Atsisėdu ir žaidžiu su jais. Ir staiga darbuotojus, kad geriau suprasčiau jų
visi mano rūpesčiai ima atrodyti menki: poreikius ir sužinočiau kokios įrangos
nutolsta visos problemos. Kai stebiu vaikus, gali trūkti vaikų darželiui. Šiandien
dalijuosi jų pasauliu, akimirksniu imu šypsotis. šiek tiek jaučiame vietos trūkumą.
Tai vaikystės magija. Atidariau darželį kiek daugiau nei
prieš dvejus metus ir norėčiau
padidinti patalpų plotą, nes yra vaikų,
laukiančių eilėje patekti pas mus.
Atsakinga moteris
Jaučiu didelį pasitenkinimą, kad sugebėjau sukurti dalyką, išties skirtą tenkinti
poreikį regione. Tačiau pirmą kartą gyvenime mokėdama atlyginimą savo
bendradarbėms pajutau didelį stresą. Staiga supratau, kad nuo manęs priklauso
trijų mane supančių asmenų finansinis saugumas. Tai didelė atsakomybė.
Bet tuo pačiu poreikis viršyti savo galimybes labai motyvuoja.
50
Pasirinkimo laisvė
Niekada nesigailėjau, kad netapau advokate. Liublinas yra mažas
miestelis ir jame yra du universitetai, kuriuose dėstoma teisė.
Todėl sunku rasti darbą šioje srityje neišvykstant į kitą regioną.
Daugelis vyksta ieškoti laimės į Varšuvą. Norint gauti darbo vietą
reikia gerai pakovoti. Man reikėjo ramesnio, mažesnį stresą keliančio
darbo. Kai matau, kokioje įtampoje gyvena mano universiteto
draugės, sakau sau, kad man labai pasisekė, nes galiu atsiskleisti
tame, ką darau.
Iniciatyvos dvasia
51
Vilnius
Viršūnėje
Su tėvu ir motina gyvenu Vilniuje, televizijos bokšto
mikrorajone. Kartais pakylu į šio bokšto viršūnę.
Man tai labai patinka, nes iš jo galima stebėti visą
miestą. Namuose jaučiuosi laisva: turiu savo kambarį,
esu nepriklausoma. Turiu brolį, bet jis su savo šeima
gyvena atskirai, savo name. Turi du vaikus. Tėvas ir
brolis kurčiųjų kalbą moka prastai. Tačiau mama moka.
Praleidžiame daug laiko kartu, nes ji nedirba.
54
Reaguoti akimirksniu
Esu labai bendraujanti. Turiu daug negirdinčių draugų. Kurtieji – tai
bendruomenė. Gatvėje „kalbame“ labai greitai. Kalbuosi su draugais
internetu. Kai išeiname į miestą, veduosi šunį. Mums labai patinka
stebėti, kaip jis žaidžia. Paprastai ateiname iki Katedros aikštės.
Visuomet daug fotografuoju. Taip pat ir keliaudama. Mama paskatino
mane naudotis visomis atsiveriančiomis galimybėmis. Dalyvavau
visose mokyklos organizuojamose ekskursijose. Jau buvau Rusijoje,
Baltarusijoje ir Lenkijoje.
Bendrininkės
55
Mano vardas Jolanta. Man 25 metai ir
esu siuvėja. Dirbu žinomai Vilniaus mados
dizainerei, turinčiai savo prekės ženklą.
Ji man patiki ir bažnytinių drabužių siuvimą.
Esu kurčnebylė. Gydytojai nustatė mano
negalią kai buvau trejų. Šeima manimi labai
rūpinasi ir aš mėgstu savo darbą. Nekeisčiau
jo į nieką kitą pasaulyje.
Kai buvau labai maža, mama vežiojo mane po įvairias ligonines tyrimams.
Kai buvo nustatyta, kad esu kurčia, šeimai tai buvo didelis smūgis.
Mama man papasakojo, kad tuo metu suvokimas buvo labai Mama labai jautriai reagavo į šią
siauras. Kurtumas kėlė baimę. Gydytojai bandė nustatyti, absurdišką kritiką. Ji nežinojo kaip
kas kaltas dėl mano negalios. Tuo jie kaltino mano motiną. reaguoti, daug verkė.
Mentalitetas po truputį keitėsi. Tačiau mama tapo stipresnė.
Ji nesijaudino dėl gydytojų kalbų.
Ji išmoko ženklų kalbą, kad galėtų su manimi bendrauti. Neturėjome daug vilties, kad vieną dieną galėsiu Tačiau likimas man
Visų ženklų ji nemoka: turime savo kalbą. dirbti „normalų“ darbą... Visuomenė nelabai linkusi nusišypsojo.
įsileisti neįgaliuosius. Retai turime galimybę
atsiskleisti veikloje, kurią išties mėgstame.
Šioje mokykloje išties radau savąjį kelią.
Man visuomet patiko siūti ir siuvinėti. Todėl mama Trečiaisiais metais mano mokytojas,
užrašė mane į mokyklą, prieš tai pasitarusi su pažinojęs Daivą, pasiūlė man pas ją
profesinio rengimo centro darbuotoju. atlikti praktiką.
Daiva sutiko ir man tai tapo nauju etapu. Net jei iš pradžių Ateljė esu vienintelė kurčia, bet su kolegomis puikiai „susikalbame“ visomis
buvau lėtoka, galiausiai pagavau tinkamą ritmą. Ir štai jau dveji prasmėmis. Man svarbu jausti, kad esu naudinga visuomenei. Į mano išskirtinumą
metai kaip dirbame kartu. ir nedidelius trūkumus reaguojama pagarbiai. Mano nuomone tai yra svarbiausia.
Fėjos pirštai
Ankstyvas
pašaukimas
61
Iš lūpų
Gerai sutariu su Greta, savininkės Daivos padėjėja. Greta nurodo dienos užduotis
ir organizuoja mano darbus. Bendrauju su ja raštu. Galiu skaityti iš jos lūpų.
Greta mane visuomet padrąsina. Žinau, kad kartais esu lėtesnė nei kiti,
bet labai atsiduodu savo darbui. O pas mus labiausiai vertinama kokybė.
Nes jos tikisi klientai.
Nesusipratimai
Būti kurčiai ne visada paprasta. Pasitaiko keistokų reakcijų.
Kartais keliaujant į darbą jaunimas, pamatęs mane bendraujant su kitu
kurčiuoju ar net mama, ima tyčiotis. Nebekreipiu į tai dėmesio. Žinoma,
negalia riboja mano galimybes bendrauti su kitais. Tačiau darbe visuomet
randu būdų bendrauti su kolegomis, kad suprastume vieni kitus. Kartais
paprasčiausiai parašau sakinius telefone.
62
Nauja kolekcija
Daiva visuomet kupina naujų idėjų. Tai labai kūrybinga asmenybė.
Kadangi, rodos, ji labai vertina mano siuvinėjimo gebėjimus ir
raštus, kuriuos galiu atkartoti, ji nusprendė įtraukti mane į savo
naujosios bažnytinių drabužių ir aksesuarų kolekcijos rengimą.
Šį darbą atlieku labai kruopščiai, nes nenoriu jos nuvilti.
Esu labai pamaloninta ir didžiuojuosi jos pasitikėjimu.
Kava ir šokoladas
Mūsų santykiai su kolegomis yra geri, net jei nesame labai artimi.
Dirbame kartu, tai apjungia. Jiems patinka atsinešti savo vaikų nuotraukas ir
63
Salamanka
Projektas: tyrinėtojų mokymai Kastilijoje ir Leone
Gavėjai: tyrinėtojai.
Projekto trukmė: 2007–2013 m.
Bendras biudžetas: 156 000 000 eurų
ESF įnašas: 125 000 000 eurų
Šalis: Ispanija
Organizacija: Švietimo ministerija, Kastilijos ir Leono regionas
http://www.jcyl.es/
Carlos,
klinikinės biologijos srities tyrinėtojas
Biotopas
Salamanka – tai miestas, kuriame istorija sutinkama kiekviename
gatvės kampe. Tai mano biotopas. Man patinka vaikštinėti upės
krantine ir su senais draugais lankytis senamiestyje, terasoje išlenkti
taurelę. Naktinė atmosfera šiltuoju metų laiku išties neįtikėtina:
gatvėse knibždėte knibžda žmonių. Visos šventinės vietos įsikūrusios
tame pačiame kvartale. Einame iš vieno baro į kitą, priklausomai nuo
akimirkos nuotaikos. O kadangi gėrimai išties nebrangūs, likti blaiviam
tikrai sunku!
66
Gitaros herojus
Groju gitara nuo 15 metų. Deja, roko grupė, kuriai priklausiau, nebeegzistuoja.
Aš groju toliau, bet vienas, savo kambaryje. Man patinka visų rūšių muzikos
instrumentai. Be to, aš dainuoju. Praėjusiais metais, per Kalėdas, padainavau
Bon Jovi dainą „It’s my life“. Laimėjau planšetinį kompiuterį. Mūsų šeima
aistringai myli muziką. Brolis groja skersine fleita. Aš neapsiriboju konkrečiu
žanru. Klausau visko: roko, sunkiojo roko, populiariosios, elektroninės, klasikinės
ir kt. muzikos.
67
Aš esu Carlos, man 27 metai. Gyvenu ir dirbu Salamankoje,
čia ir užaugau. Turiu klinikinės biologijos vėžio tyrimų
magistro laipsnį. Kovos su vėžiu tyrimų centre dirbu
vienerius metus. Ši liga man gerai žinoma, nes ja sirgo
daug mano šeimos narių. Laiką skirstau tarp tyrimų,
muzikos ir sporto. Esu hiperaktyvus.
Tėvas pasakojo, kad visuomet buvau hiperaktyvus. Galėjau tapti architektu ar
Jis atsimena, kad kartais net iškrisdavau iš lopšio! inžinieriumi. Dievinau „Meccano“
ir „Lego“ kaladėles. Tai buvo
mano mėgstamiausi žaislai.
Vieną dieną nusprendžiau iš „Lego“ pastatyti Eifelio bokšto kopiją. Futbolą pradėjau žaisti būdamas labai jaunas. Turėjau per daug energijos.
Dirbau visą vasarą. Bet man trūko detalių, kad galėčiau baigti.
Įspūdinga, Carlos!
Kai baigsi, nuvešiu
tave aplankyti
originalo!
Kol lankiau bėgimo treniruotes, taip pat
pradėjau mokytis groti gitara. Draugas
pakvietė prisijungti prie jo grupės.
2001 m. užsirašiau
į lengvosios atletikos klubą.
Labai intensyviai treniravausi
daugelį metų. Gavau kelis
prizus nacionalinio lygio
varžybose. Tačiau kojos
trauma anksti nutraukė
mano profesionalią karjerą.
Grojome roko, pank ir metalo stiliaus muziką. Vieną dainą įrašėme studijoje. Daug laiko praleidau miške, kaime, stebėdamas gėles ir
Aš dainavau ir grojau gitara. Mano brolis, kuris šiuo metu gyvena Tolede, vabzdžius. Tėvas, biologijos profesorius, dažnai veždavosi mane
irgi priklausė grupei, jis grojo klavišiniais. su savimi.
Tai
briedžiukai…
Pasimėgausime!
Manau, kad mano susidomėjimas biologija atsirado
iš aistros, kuria dalijosi tėvas. Jis man aiškino,
kaip sudarytas gyvūnijos ir augalų pasaulis…
Europos socialinis fondas man leido prisijungti Vakar vakare Buvau! Bet Savo lygyje kiekvienas
prie kitų jaunuolių, kurių vertybės sutapo su nematėme tavęs atėjau vėlai… kovojame su vėžiu. Mano
manosiomis, ir kurie turėjo tiek pat entuziazmo. pas Mirandą… misija – išbandyti naujus
labai labai
vėlai! vaistus, skirtus įveikti
kamienines vėžio ląsteles.
Tikiuosi, kad vieną dieną mūsų
darbas išgelbės daug gyvybių.
Tai mūsų visų motyvacija.
Paskirties vieta: Salamanka – Ispanija
73
Pagrindinės
lenktynės
Be galo mažas
Stiprus
Mane visuomet traukė gyvąjį pasaulį nagrinėjantys mokslai.
Kol buvau mažas, mane jau traukė vabzdžių, augalų ir
gyvūnų pasaulis. Mane žavi tai, kas yra be galo maža, kaip
tvarkomas ir savaime susireguliuoja mus supantis pasaulis.
Nuo pat vaikystės atradimuose ir biologijos moksluose
mane lydi tėvas. Jis yra mano referentas. Tikiu, kad jis
charakteris
Esu perfekcionistas. Man patinka
didžiuojasi perdavęs man savo aistrą. Jei ne jis, nebūčiau dirbti tvarkingai. Galvoje visi darbai
tuo, kuo esu dabar. yra surikiuoti. Nekenčiu improvizacijos.
Darbe, kaip ir kasdieniame gyvenime,
esu labai organizuotas. Pripažįstu, tai ne
visuomet lengva ištverti mane supantiems
asmenims… Ypač dėl to, kad mano
charakteris kartais labai impulsyvus. Už tai
galima manęs nekęsti. Ką gi, su tuo aš
susitaikysiu. Tačiau kartą pralaužus ledus,
viskas einasi kaip sviestu patepta.
Kantrybė ir pastovumas
Mūsų darbas reikalauja didelio pastovumo, koncentracijos ir
kantrybės. Turime būti visuomet pasiruošę. Kad būtų galima
tinkamai vykdyti tyrimus, reikia be galo daug laiko. Pirmieji
mėnesiai darbe buvo labai sudėtingi, net erzinantys. Beveik
nejudėjau į priekį. Bet mano užsispyrimas galiausiai davė vaisių.
Manau, kad man sekasi, nes galiausiai pasiekiau gerų rezultatų,
kurie galės būti naudingi kitiems tyrinėtojams.
74
Naujos patirtys
Mano vadovai yra pasišventę išskirtinai bandymų kūrimui ir atlikimui. Jie tiekia
reikiamą medžiagą, o aš atlieku bandymus. Už juos analizuoju rezultatus.
Išbandome naujus vaistus, kurie mums atrodo perspektyvūs, skirtus kovai su
kamieninėmis vėžio ląstelėmis. Jų rezultatai in-vitro yra geri. Tačiau tai nereiškia,
kad jie išgydys vėžį. Bet yra tikėtina, kad netolimoje ateityje su jais bus atliekami
klinikiniai tyrimai.
Kasdienė kova
75
Šeši ESF finansuoti projektai
IKAB
http://www.ikab.de/portrait/index_en.html
76
„Initiative is a woman IV“
Liubline (Lenkija), projektas „Initiative is a woman IV“ padeda moterims įsteigti
savo įmonę ir siekti sėkmės. Siuvėjos, tatuiruočių meistrės, buriavimo mokyklos
savininkės ir privati detektyvė – šios ir kitos moterys pasinaudojo į visas kryptis
orientuota parama. Sužinojusios, kaip parengti verslo planą, dalyvės buvo mokomos
steigti ir valdyti įmonę. Anksčiau paramą gavusios ir sėkmingai įgyvendinusios
planus moterys savo ruožtu padeda visoms naujoms kandidatėms rasti sėkmės
kelią. Galiausiai, kadangi vaikų priežiūros veikla taip pat numatyta, vaikų turinčios motinos taip pat gali dalyvauti
programoje.
77
Kas yra Europos socialinis fondas?
Europos socialinis fondas (ESF) yra pagrindinė Europos priemonė, skatinanti užimtumą: ji padeda žmonėms gauti geresnį darbą ir užtikrina visiems Europos
Sąjungos piliečiams sąžiningesnes galimybes įsidarbinti. To siekiama investuojant į žmogiškąjį kapitalą – tai būtina, norint užtikrinti darbo konkurencingumą.
Fondas, kurio biudžetas siekia 10 milijardų eurų per metus, gerina milijonų Europos gyventojų darbo perspektyvas, ypatingą dėmesį skiriant asmenims, kuriems
sunkiau įsidarbinti: jaunimui ir vyresnio amžiaus dirbantiesiems. Šis labiau pažeidžiamoms grupėms suteikiamas prioritetas padeda sustiprinti „socialinę įtrauktį“
ir rodo, kaip užimtumas padeda žmonėms geriau integruotis į visuomenę bei kasdienį gyvenimą.
ESF nėra įdarbinimo agentūra ir nesiūlo darbo vietų tiesiogiai, bet jis padeda milijonams asmenų pagerinti įsidarbinimo perspektyvas, finansuodamas Europos
Sąjungos šalyse vykdomus projektus. Dešimtys tūkstančių vietinių, regioninių ir nacionalinių projektų: pradedant mažais projektais, kuriuos vykdo vietinės
asociacijos ir kurių tikslas, pavyzdžiui, padėti neįgaliesiems rasti tinkamą darbą, ir baigiant šalies mastu įgyvendinamais projektais, skatinančiais visų gyventojų
profesinį mokymą. ESF remiami projektai skiriasi pobūdžiu, dydžiu bei tikslais ir tenkina įvairių tikslinių grupių poreikius (darbo ieškančio jaunimo ar vyresnių
asmenų, mokytojų, moksleivių, būsimų verslininkų ir pan.). ESF dėmesio centre visada yra piliečiai, kad ir kokie jie būtų įvairūs.
Jeigu jūs, kaip ir asmenys, kurių istorijas aprašėme šioje knygelėje, norite dalyvauti ESF projektuose, kviečiame apsilankyti žemiau nurodytoje svetainėje.
Joje rasite ESF kontaktinio biuro jūsų šalyje duomenis. Nacionalinės ir regioninės ESF interneto svetainės, vietinės įdarbinimo tarnybos taip pat yra naudingos
informacijos apie ESF siūlomas galimybes šaltiniai.
http://ec.europa.eu/esf
78
Autoriai
Maud Millecamps
Maud Millecamps gimė 1982 m. Charleroi mieste, baigė Saint-Luc aukštąją menų mokyklą
(Lježas) ir Karališkąją menų akademiją (Briuselis). Ji dalyvavo kolektyvo „Amour et désir“ veikloje
kuriant „La boîte à bulles“ (2008 m.), po to parengė savo pirmąjį albumą „Les gens urbains“,
„Quadrants“, 2010 m., pagal Jean-Luc Cornette scenarijų. Maud yra vienos iš keturių komiksų
istorijų „Coup de pouce“ (Nataline), kurią anksčiau parengė Europos socialinis fondas, autorė.
Ji pasirašo po albumo „Septyni gyvenimai“, kurio spalvomis ji taip pat rūpinosi, iliustracijomis.
Maud Millecamps gyvena Briuselyje ir didžiąją savo laiko dalį skiria iliustracijoms ir tapybai.
79
Europos Komisija
ISBN 978-92-79-30129-2
doi:10.2767/54082
KAIP ĮSIGYTI EUROPOS SĄJUNGOS LEIDINIŲ
Nemokamų leidinių galite įsigyti:
• vieną egzempliorių:
svetainėje EU Bookshop (http://bookshop.europa.eu);
• daugiau negu vieną egzempliorių / plakatą / žemėlapį:
Europos Sąjungos atstovybėse (http://ec.europa.eu/represent_lt.htm),
ES nepriklausančių šalių delegacijose (http://eeas.europa.eu/delegations/index_lt.htm),
susisiekę su tarnyba Europe Direct (http://europa.eu/europedirect/index_lt.htm)
arba paskambinę numeriu 00 800 6 7 8 9 10 11 (nemokamai visoje ES (*).
(*) Informacija teikiama nemokamai, daugelis skambučių taip pat nemokami (nors kai kurie ryšio paslaugų teikėjai gali imti mokestį, taip pat gali reikėti mokėti, jeigu
skambinsite taksofonu arba viešbučio telefonu).
https://www.facebook.com/socialeurope
https://twitter.com/EU_Social
doi:10.2767/54082