You are on page 1of 588

muzeumi

da
MUSEUM AND CULTURAL

kulturuli
HERITAGE

memkvidreoba
-
¯
muzeumis
saerTaSoriso
dRisadmi
miZRvnili
samecniero
konferencia
muzeumi
da
kulturuli
memkvidreoba MUSEUM
AND
VI-VII CULTURAL
HERITAGE

2021
proeqti - samecniero konferencia
"muzeumi da kulturuli memkvidreoba"

Project - Scientific Conference “Museum


and Cultural Heritage”

proeqtis idea da ganxorcieleba: pasuxismgebeli redaqtorebi: daviT lomitaSvili, ekaterine


irma doliZe, eka kaWarava TabukaSvili
Project Design and Implemantation: Responsible editors: Davit Lomitashvili, Ekaterine Tabukashvili
Irma Dolidze, Eka Kacharava
qarTuli teqstis redaqtori: nino SiolaSvili
krebuli Seadgina da gamosacemad moamzada: Text editor: Nino Shiolashvili
irma doliZe, eka kaWarava
The collection compiled and prepared for publishing by inglisuri teqstis redaqtori: TaTia TevdoraSvili
Irma Dolidze, Eka Kacharava English Text editor: Tatia Tevdorashvili

publikaciis koncefcia: eka kaWarava fotoebi: Salva leJava, ivane yenia


Concept of Publication: Eka Kacharava Photos: Shalva Lejava, Ivane Khenia

dizaini: mariam uSxvani Targmani: Sps `lingvo~


Design: Mariam Ushkhvani Translated by: ~Lingvo” Ltd

© saqarTvelos kulturuli memkvidreobis dacvis erovnuli saredaqcio jgufi SesaZloa ar iziarebdes avtorTa zogierT
saagento, 2021 mosazrebas
© National Agency for Cultural Heritage Preservation of Georgia, 2021

ISSN - 1512-0872
www. heritagesites.ge
sarCevi CONTENT mcxeTis axali muzeumi – xedva
eka kaWarava
106

winaTqma 24 THE NEW MUSEUM OF MTSKHETA - CONCEPT 178


eka kaWarava Eka Kacharava

FOREWORD 30 art studio 194


Eka Kacharava mariam sosaniZe

mcxeTis kulturuli memkvidreobis ART STUDIO 203


da istoriulad Camoyalibebuli garemos dacva 34 Mariam Sosanidze
marina TumaniSvili

Tanamedrove teqnologiebi da mcxeTis muzeumi 204


PROTECTION OF MTSKHETA CULTURAL HERITAGE TaTia TevdoraSvili, mariam uSxvani
AND HISTORICALLYFORMED ENVIRONMENT 41
Marina Tumanishvili
MODERN TECHNOLOGIES AND MTSKHETA MUSEUM 212
Tatia Tevdorashvili, Mariam Ushkhvani
mcxeTis muzeum-nakrZali 42
irma doliZe
KOKO ARHITEKTID 217
MTSKHETA MUSEUM-RESERVE 66 MTSKHETA MUSEUM-RESERVE
Irma Dolidze DESIGN OF THE EXHIBITION CONCEPT
mcxeTis muzeum-nakrZali
saeqspozicio koncefciis dizaini

_
kinoTeatri „karibWe“ mcxeTaSi – sabWoTa
modernizmis arqiteqturuli nimuSi 70
nato gengiuri

CINEMA HALL “KARIBCHE” IN MTSKHETA - SOVIET mcxeTa da mcxeTis Semogarenis


MODERNISM ARCHITECTURE 79 283
toponimia istoriul WrilSi
Nato Gengiuri

termin „qarTlis” arsisa da


mcxeTis arqeologiuri muzeumi warmomavlobis sakiTxisaTvis 288
kinoTeatridan muzeumamde 80
giorgi qavTaraZe
zaza iaSvili

FOR THE ESSENCE AND THE ORIGIN


mcxeTis muzeumis Senobis ganaxleba 84 OF THE TERM “KARTLI” 305
miroslav niJo Giorgi L. Kavtaradze

REVITALISATION OF THE EXISTING BUILDING 92


mcxeTis etimologia da qarTlis (iberiis)
Mirosław Nizio samefos uzenaesi xelisufali 308
valerian vaSakiZe

6 7
ETYMOLOGY OF MTSKHETA AND SUPREME “GREAT MTSKHETA” AT THE TIME 371
AUTHORITY OF THE KINGDOM OF KARTLI (IBERIA) 313 OF BEING A CAPITAL CITY
Valerian Vashakidze Vakhtang Nikolaishvili

warmarTuli RvTaeba armazis mcxeTa, sadac `RmerTni


saxelis etimologiisaTvis 314 RmerToben da mefeni mefoben~ 372
Salva gabeskiria zaza aleqsiZe

FOR THE ETYMOLOGY OF MTSKHETA, WHERE „GODS


THE NAME OF PAGAN DEITY ARMAZI 323 RULE AND KINGS GOVERN“ 379
Shalva Gabeskiria Zaza Aleksidze

etimologiuri SeniSvnebi ebraelebi qarTlis samefos (iberiis)


mcxeTis regionis toponimikaze 326 teritoriaze (werilobiTi wyaroebisa
merab Cuxua da arqeologiuri monacemebis mixedviT) 380
vaxtang nikolaiSvili

ETYMOLOGICAL REMARKS
FOR TOPONYMS OF MTSKHETA REGION 330 HEBREWS ON THE TERRITORY
Merab Chukhua OF THE KINGDOM OF KARTLI (IBERIA) 388
Vakhtang Nikolaishvili

toponim `sarkine“-s interpretaciisaTvis 332


nino RambaSiZe saqarTvelos ebraelTa da
qarTul-ebraul urTierTobaTa istoriisaTvis 390
givi RambaSiZe
FOR THE INTERPRETATION OF TOPONYM “SARKINE” 336
Nino Ghambashidze
FOR THE HISTORY OF GEORGIAN
HEBREWS AND GEORGIAN-JEWISH RELATIONS 401
mcxeTis uZvelesi adgilmdebareobisa Givi Gambashidze
da saxelwodebis sakiTxisaTvis 338
giorgi qavTaraZe
gliptikuri Zeglebi didi mcxeTidan
(saqarTvelos erovnul muzeumsa da
FOR THE ISSUE OF ANCIENT LOCATION didi mcxeTis arqeologiur saxelmwifo
AND NAME OF MTSKHETA 354 muzeum-nakrZalSi daculi gliptikuri
Giorgi L. Kavtaradze masalis mixedviT - uZvelesi

_ droidan romaul xanamde)


qeTevan r. ramiSvili

GLYPTIC MONUMENTS FROM GREAT MTSKHETA


404

357 multikulturuli mcxeTa (ACCORDING TO GLYPTIC MATERIALS,


PRESERVED IN GEORGIAN NATIONAL MUSEUM
AND GREAT MTSKHETA ARCHAEOLOGICAL
mcxeTa da dasavluri politikuri orientiri STATE MUSEUM-RESERVE – FROM ANCIENT
dedaqalaqobisdroindeli `didi mcxeTa” 358 TIME TO ROMAN PERIOD) 425
vaxtang nikolaiSvili Ketevan R. Ramishvili

8 9
lurji minis mravalwaxnagebi 426 ENAMELED FIBULA FROM MTSKHETA 492
ana gabunia Nino Sulava

POLYHEDRONS OF BLUE GLASS 436 mcxeTa gvianromaul da sasanur


Ana Gabunia imperiaTa Soris
(gvianantikuri torevtika armazisxevidan) 494
kiti maCabeli
iberia antikuri oikumenis nawili
(mcxeTaSi aRmoCenili artefaqtebis Suqze) 440
marika mSvildaZe MTSKHETA BETWEEN LATE ROMAN
AND SASSANID EMPIRES
(LATE ANTIQUE TOREUTICS FROM ARMAZISKHEVI) 504
IBERIA - THE PART OF ANTIQUE OECUMENE Kitty Machabeli
(IN THE LIGHT OF ARTIFACTS,
DISCOVERED IN MTSKHETA) 450
Marika Mshvildadze sasanuri gliptikuri Zeglebi
didi mcxeTidan (saqarTvelos
erovnul muzeumsa da didi mcxeTis
didi mcxeTis arqeologiur muzeum- nakrZalSi daculi
muzeum-nakrZalSi daculi gvian gliptikuri masalis mixedviT) 506
antikuri xanis gliptikuri Zeglebi 452 qeTevan r. ramiSvili
marika mSvildaZe

SASSANID GLYPTIC MONUMENTS


GLYPTIC MONUMENTS OF LATE FROM GREAT MTSKHETA (ACCORDING TO
ANTIQUE PERIOD, GLYPTIC MATERIALS, PRESERVED
PRESERVED IN MTSKHETA IN GEORGIAN NATIONAL MUSEUM AND
MUSEUM-RESERVE GREAT MTSKHETA ARCHAEOLOGICAL
469
Marika Mshvildadze STATE MUSEUM-RESERVE – FROM ANCIENT
TIME TO ROMAN PERIOD) 525
Ketevan R. Ramishvili
mglis gamosaxulebiani romauli
denarebi samTavros samarovnidan 470
medea Serozia sasanuri beWdebis erTi jgufi
didi mcxeTis arqeologiuri
saxelmwifo muzeum-nakrZalidan 526
ROMAN DENARII WITH THE WOLF qeTevan r. ramiSvili
IMAGE FROM SAMTAVRO GRAVEYARD 479
Medea Sherozia
ONE GROUP OF SASSANID RINGS
FROM THE GREAT MTSKHETA
xoirebi mcxeTis arqeologiuri muzeumidan 480 ARCHAEOLOGICAL MUSEUM-RESERVE 533
qeTevan diRmelaSvili Ketevan R. Ramishvili

DIADEMS FROM MTSKHETA 487 saTamaSoebi mcxeTis arqeologiuri muzeumidan 534


Ketevan Digmelashvili qeTevan diRmelaSvili

minanqriani fibula mcxeTidan 488 TOYS FROM MTSKHETA ARCHAEOLOGICAL MUSEUM 541
nino sulava Ketevan Digmelashvili

10 11
_ _
545 ena damwerloba mwignobroba 613 religia saqarTveloSi

qarTulisa enisaTvis 546 brinjaos gravirebuli sartylebi


mcxeTis muzeumidan 614
TaTia TevdoraSvili
qarTuli wignis istoria 550

ENGRAVED BRONZE WAISTBANDS


qarTuli damwerloba 552 FROM MTSKHETA MUSEUM 622
aka morCilaZe Tatia Tevdorashvili

qarTuli anbanuri damwerloba 566 sartylis semiotikuri kodebis


lia sixaruliZe SeswavlisaTvis qarTul kulturul praqtikaSi 624
nino abakelia

qarTuli asomTavruli da nusxuri


kaligrafiuli saxeobebi Sua saukuneebis evropul FOR THE STUDY OF SEMIOTIC CODES
damwerlobebSi mimdinare tendenciebis gaTvaliswinebiT 572 OF WAISTBANDS IN GEORGIAN CULTURAL PRACTICE 635
daviT maisuraZe Nino Abakelia

GEORGIAN ASOMTAVRULI AND NUSKHURI warmarTuli iberiis RvTaebaTa arsisaTvis 636


CALLIGRAPHIC TYPES, WITH CONSIDERATION OF THE giorgi qavTaraZe
TRENDS OCCURRING IN MEDIEVAL EUROPEAN WRITINGS 589
David Maisuradze
FOR THE ESSENCE OF THE PAGAN IBERIAN DEITIES 653
Giorgi L. Kavtaradze
saweri mowyobilobebi mcxeTidan
qeTevan diRmelaSvili

WRITING IMPLEMENTS FROM MTSKHETA


590

597
_
Ketevan Digmelashvili 655 w(mida)i ese dedaqalaqi

qarTuli xelnaweri wignis tradicia 598 mcxeTis sakraluroba qarTvelTa


esma mania rwmenasa da ritualebSi 658
nino RambaSiZe

THE TRADITION OF GEORGIAN HANDWRITTEN BOOK 607


Esma Mania SACRALITY OF MTSKHETA IN BELIEFS
AND RITUALS OF GEORGIANS 666
Nino Ghambashidze

sveticxoveli da sveti-cxoveli 668


qeTevan siraZe

12 13
SVETITSKHOVELI AND SVETI-TSKHOVELI (“LIVING PILLAR”) 672 ABOUT MTSKHETA, SVETITSKHOVELI AND MTSKHETOBA
Ketevan Siradze ACCORDING TO NIKOLOZ GULABERISDZE,
ANTON NATROIEV AND GIORGI LEONIDZE 731
Ia Ghadua
mirian mefis samoTxe 674
iulon gagoSiZe
mcxeTis eparqia 732
mzia surgulaZe
THE PARADISE OF KING MIRIAN 680
Yulon Gagoshidze
MTSKHETA EPARCHY 735
Mzia Surguladze
"mcxeTa qalaqi didi" wminda ninos
moRvaweobis droisaTvis
(istoriul-arqeologiuri mimoxilva) 682 afazeTis (dasavleT saqarTvelos)
guram yifiani sakaTalikosos istoria 736
Tamar qoriZe

“MTSKHETA – GREAT CITY” BY THE TIME


OF LIFE AND ACTIVITIES OF SAINT NINO THE CATHOLICOSATE OF ABKHAZIA (WEST GEORGIA) 749
(HISTORICAL-ARCHAEOLOGICAL REVIEW) 693 Tamar Koridze
Guram Kipiani

samRvdelmTavro Sesamoselis rekonstruqcia


sveticxovlis sakaTedro taZris karibWe 694 mcxeTis muzeumis saeqspozicio sivrceSi 752
erik Tuno natalia CitiSvilis TanaavtorobiT eka berelaSvili

GATEWAY TO SVETITSKHOVELI CATHEDRAL 700 RECONSTRUCTION OF ARCHPRIEST'S GARMENTS


Erik Thunø in collaboration with Natalia Chitishvili IN THE EXHIBITION SPACE OF MTSKHETA MUSEUM 770
Eka Berelashvili

sveticxovlis sazRvao Temebi


evropeizaciis procesebis WrilSi 708 qristianuli siZveleebi mcxeTidan Salva
manana gabaSvili amiranaSvilis saxelobis xelovnebis muzeumSi 772
nana burWulaZe

MARINE TOPICS OF SVETITSKHOVELI


IN THE LIGHT OF EUROPEANISATION PROCESS 722 CHRISTIAN ANTIQUITIES FROM MTSKHETA IN
Manana Gabashvili SHALVA AMIRANASHVILI MUSEUM OF FINE ARTS 791
Nana Burtchuladze

"romeli-igi lamprad brwyinvaled da elvad


cecxlisad egzebis samaradisod..." qarTuli qristianuli kulturis wris Zeglebi
(mcxeTis, sveticxovlisa da mcxeTobis centralursa da aRmosavleT imierkavkasiaSi 792
dResaswaulis Sesaxeb nikoloz gulaberisZis, givi RambaSiZe
anton natroevisa da giorgi leoniZis mixedviT) 724
ia Radua
MONUMENTS OF GEORGIAN CHRISTIAN CULTURAL
CIRCLE IN CENTRAL AND NORTH-EAST CAUCASUS 802
Givi Gambashidze

14 15
_ _
807 samefo xelisufleba 855 arqeologia

saqarTvelos samefo xelisufleba – mefe mcxeTis arqeologiuri kvlevebis istoria 856


daviT IV aRmaSenebeli 808 vaxtang nikolaiSvili, nikoloz maisuraSvili
nino SiolaSvili

HISTORY OF ARCHAEOLOGICAL
GEORGIAN ROYAL GOVERNANCE – KING INVESTIGATIONS OF MTSKHETA 876
DAVID IV THE BUILDER 822 Vakhtang Nikolaishvili, Nikoloz Maisurashvili
Nino Shiolashvili

sabeWdavebi, sawonebi da warwerebi grakliani goradan 878


samefo Sesamoselis rekonstruqcia vaxtang liCeli
mcxeTis muzeumis saeqspozicio sivrceSi 824
guliko kvantiZe
STAMPS, WEIGHTS AND INSCRIPTIONS FROM GRAKLIANI HILL 893
Vakhtang Licheli
RECONSTRUCTION OF ROYAL GARMENTS
IN THE EXHIBITION SPACE OF MUSEUM OF MTSKHETA 834
Guliko Kvantidze mcxeTis municipaliteti sof. werovnis

_ teritoriaze mdebare adreSua saukuneebis


samarovnis gadarCeniTi arqeologiuri samuSaoebi
zurab giorgaZe, Tamar niniaSvili
894

837 qarTuli samarTali RESCUE ARCHAEOLOGICAL WORKS ON EARLY


MEDIEVAL GRAVEYARD LOCATED ON THE TERRITORY
OF VILLAGE TSEROVANI, IN MTSKHETA MUNICIPALITY 903
saxelmwifo da samarTali 838 Zurab Giorgadze, Tamar Niniashvili
mariam yufaraZe

THE STATE AND THE LAW


Mariam Kuparadze
845
_
905 samuzeumo koleqciebi
saistorio sabuTebi, rogorc
qarTuli samarTlis wyaro 846 mcxeTis masalebi uvarovas katalogis mixedviT 906
Tea qarTveliSvili nino CxartiSvili

HISTORICAL DOCUMENTS AS MTSKHETA MATERIALS ACCORDING TO


THE SOURCE OF GEORGIAN LAW 853 UVAROVA’S CATALOGUE OF ARCHAEOLOGICAL MUSEUM 913
Tea Kartvelishvili Nino Chkhartishvili

samTavros samarovnis kramitsamarxebis inventari 914


qristine SavlayaZe

16 17
IMPLEMENTS OF THE ROOF TILE GRAVES "saganZuri mcxeTis muzeumidan" - eqspoziciis
FROM SAMTAVRO GRAVEYARD 924 momzadeba da Semdgomi rekomendaciebi 962
Kristine Shavlakadze nino qebulaZe, nino kalandaZe

samTavros fondSi daculi artefaqtebi 926 “TREASURY FROM MTSKHETA MUSEUM” – PREPARATION
Tina kaxeliSvili OF EXHIBITION AND FURTHER RECOMMENDATIONS 972
Nino Kebuladze, Nino Kalandadze

ARTIFACTS PRESERVED IN THE SAMTAVRO FUND


Tina Kakhelishvili
931
_
qarTuli oqromWedlobis nimuSebi samTavros 977 saqarTvelo - Rvinis samSoblo
samarovnidan saqarTvelos erovnuli muzeumis
koleqciebi (interdisciplinuri kvleva) 932
mindia jalabaZe mevenaxeoba-meRvineobis rvaaTasi weli
saqarTveloSi, saeqspozicio koncefcia 978
iulon gagoSiZe
THE SAMPLES OF GEORGIAN GOLDMITHERY FROM
SAMTAVRO GRAVEYARD GOLLECTIONS OF GEORGIAN
NATIONAL MUSEUM (INTERDISCIPLINARY STUDY) 936 Rvinis Tematika qarTul xelovnebaSi 984
Dr. Mindia Jalabadze TaTia TevdoraSvili

_ WINE RELATED TOPICS IN GEORGIAN ART


Tatia Tevdorashvili
997

939 restavracia
vazisa da Rvinis kultura saqarTveloSi: 998
Rvinis erovnuli saagentos samecniero proeqti
uZvelesi dekoratiul-gamoyenebiTi d. maRraZe, l. mexuzla, a. koberiZe, i. mdinaraZe, d. lorTqifaniZe, m. jal-
xelovnebis nimuSebi mcxeTis muzeumidan 940 abaZe, e. yvavaZe, n. rusiSvili, T. kezeli, l. ujmajuriZe, p. makgoverni, r.
nino qebulaZe, nino kalandaZe baCilieri, o. faila, g. kola, l. mariani, s. batiuki, t. gilberti, l. bubi, a.
WeiSvili, e. boareto, n. uelsi, l. daviTaSvili

THE SAMPLES OF ANCIENT DECORATIVE-APPLIED


ART FROM MTSKHETA MUSEUM 948 VINE AND WINE CULTURE IN GEORGIA: 1023
Nino Kebuladze, Nino Kalandadze SCIENTIFIC PROJECT OF NATIONAL WINE AGENCY
D. Maghradze, L. Mekhuzla, A. Koberidze, I. Mdinaradze, D. Lortkipanidze, M. Jalabadze, E.
Kvavadze, N. Rusishvili, T. Kezeli, L. Ujmajuridze, P.E. McGovern, R. Bacilieri, O. Failla, G.Co-
didi mcxeTis arqeologiuri muzeum-nakrZalis la, L. Mariani, S. Batiuk, T. Gilbert, L. Bouby, A. Cheishvili, E. Boaretto, N. Wales, L. Davitashvili
eqsponatebis restavracia-konservacia 950
ani Serozia, ana dvali
Rvinis uZvelesi zoomorfuli sasmisebi
dedoflis goridan 1024
RESTORATION AND CONSERVATION OF EXHIBITS OF THE iulon gagoSiZe, eliso yvavaZe, elena rova
GREAT MTSKHETA ARCHAEOLOGICAL MUSEUM-RESERVE 960
Ani Sherozia, Ana Dvali
TbilRvino – Rvino saqarTvelodan qarTuli 1032

18 19
_ _
1039 gastronomiuli kultura 1105 musika da qoreologia

gastronomiuli kultura rogorc cocxali memkvidreobis interpretacia samuzeumo sivrceSi 1108


sistema da qveynis saimijo resursi 1044 salome xmiadaSvili
dali catava

INTERPRETATION OF LIVING HERITAGE IN MUSEUM SPACE 1117


GASTRONOMIC CULTURE AS A SYSTEM AND Salome Khmiadashvili
THE COUNTRY’S IMAGE RESOURCE 1055
Dali Tsatava
mcxeTis gaTxrebSi aRmoCenili gedis Zvlis salamuri
da qarTuli samusiko azrovnebis sistema 1118
qarTuli sufra 1056 malxaz erqvaniZe
nino mindaZe

SWAN BONE REEDPIPE DISCOVERED DURING MTSKHETA


GEORGIAN “SUPRA” 1073 EXCAVATIONS AND THE SYSTEM OF GEORGIAN MUSIC THINKING 1123
Nino Mindadze Malkhaz Erkvanidze

lurji sufra (mxatvruli Semoqmedebis qarTuli xalxuri cekva 1124


erTi nimuSi samuzeumo sivrcidan) 1076 mariam uSxvani
ekaterine TabukaSvili

GEORGIAN NATIONAL DANCE 1139


BLUE TABLECLOTH (SUPRA) (ONE SAMPLE Mariam Ushkhvani
OF ARTISTIC CREATIVE WORK FROM MUSEUM SPACE)
Ekaterine Tabukashvili
1080

_
barbare erisTavi-jorjaZe – pirveli
qarTuli kulinariuli wignis avtori 1082
1141 MEMORIA
ekaterine bulaSvili

Tamila mgalobliSvili 1142


BARBARE ERISTAVI-JORJADZE – AUTHOR eka kaWarava
OF THE FIRST GEORGIAN CULINARY BOOK 1091
Ekaterine Bulashvili
mcxeTa – qarTvelTa axali ierusalimi 1145
Tamila mgalobliSvili
ra dagvitova kneina barbare jorjaZem
gastronomiuli kulturis istoria 1092 MTSKHETA – NEW JERUSALEM OF GEORGIANS 1163
dali catava Tamila Mgaloblishvili

Tanamedrove qarTuli arqeologiis


patriarqi akademikosi andria afaqiZe 1164
vaxtang nikolaiSvili

20 21
22 23
winaTqma baiaTxevi, armazcixe, mcxeTis akldama, qarTlis
erisTavTa (pitiaxSTa) armazisxevis rezidencia da
mcxeTis karibWe (aragvis kari).
2019 wlis 29-30 maiss, g. CubinaSvilis saxelobis am droisaTvis dasrulebulia mcxeTis istoriul
qarTuli xelovnebis, istoriisa da ZeglTa dacvis karibWeze (aragvis kari) XX saukunis 60-ian wleb-
erovnul kvlevis centrSi Catarda saqarTvelos Si daSenebuli, kinoTeatris Senobis (arqiteqtori
kulturuli memkvidreobis dacvis erovnuli saa- gr. jabua), reabilitaciisa da samuzeumo adaptaci-
gentos rigiT VI samecniero konferencia - `muze- is procesi. aRniSnulTan dakavSirebiT, 2019 wlis
umi da kulturuli memkvidreoba~. 31 maiss moewyo saqarTvelos kulturuli memkvidreobis dacvis
gasvliTi sesia da konferencia daixura saguramo- erovnuli saagentos yovelwliuri konferencia
Si. „muzeumi da kulturuli memkvidreoba“ mcxeTis
muzeumsa da masTan dakavSirebul problematikas
saqarTvelos kulturuli memkvidreobis dacvis daeTmo.
erovnuli saagentos samuzeumo mimarTulebis mier
inicirebul samecniero konferencias mraval- mcxeTis axali muzeumis mniSvnelobidan da masTan
wliani tradicia aqvs. konferencias safuZveli dakavSirebuli Tematikis moculobisa da sirTu-
kulturuli memkvidreobisa da muzeumis saerTaSo- lidan gamomdinare, 2019 wlis konferenciis das-
riso dResTan dakavSirebiT 2014 wels Caeyara. rulebis Semdgom miviReT gadawyvetileba, momdevno,
2020 wlis konferenaciac mcxeTisaTvis migveZRv-
konferencia - `muzeumi da kulturuli memkvidreo- na. Tumca kovid 19-is mizeziT Seqmnilma realobam
ba~ miznobrivi xasiaTisaa da umTavresad samuzeumo ar mogvca 2019 wlis sakonferencio masalebis ga-
problematikasa da saqmianobas eZRvneba. sakonfer- moqveynebisa da 2020 wlis konferenciis Catare-
encio TematikisaTvis, prioritetulia saagentos bis saSualeba. konferenciis Catarebis nacvlad,
SemadgenlobaSi arsebul muzeumebTan dakavSirebu- samuzeumo Sinaarsis interesidan gamomdinare, davu-
li aqtualuri sakiTxebi. kavSirdiT Sesabamis avtorebs da vTxoveT CvenTvis
saintereso TematikasTan dakavSirebuli naSrome-
meeqvse samecniero konferenciaSi monawileobda bis momzadeba.
Semdegi instituciebis warmomadgenlebi: saqarTve-
los kulturuli memkvidreobis dacvis erovnuli amasTanave gadawyda sakonferencio krebulis ,,muze-
saagento, saqarTvelos erovnuli muzeumis s. jana- umi da kulturuli memkvidreoba“ erTiani - 2019-2020
Siasa da S. amiranaSvilis saxelobis muzeumebi, g. wlebis eleqtronuli versia Cvenive (muzeumebisa
CubinaSvilis saxelobis qarTuli xelovnebis, is- da muzeum-nakrZalebis samsaxuris TanamSromlebis)
toriisa da ZeglTa dacvis erovnuli kvlevis cen- resursiT mogvemzadebina. eleqtronulma format-
tri, restavracia-konservaciis samecniero institu- ma axali SesaZleblobebi dagvanaxa. es gaxlavT
ti, g. leoniZis saxelobis qarTuli literaturis garkveuli rubrikebisaTvis, SinaarsTan konteqstSi
saxelmwifo muzeumi, saqarTvelos xalxuri da ga- audio da video, animaciuri masalebis darTva, rac
moyenebiTi xelovnebis saxelmwifo muzeumi, k. keke- metad cocxals da sainteresos xdis publikacias.
liZis saxelobis saqarTvelos xelnawerTa erovnu- dainteresebul mkiTxvels vTxovT gaiTvaliswinos
li centri, iv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisis es SesaZlebloba da yuradReba miaqcios Sesabamis
saxelmwifo universitetis, iv. javaxiSvilis saxe- linkebs.
lobis istoriisa da eTnologiis universitetis,
ssi p Cerqezuli kulturis centri da samuzeumo mcxeTis muzeumis koleqcias 23 000-ze meti eqspona-
sferoSi moRvawe sxva specialistebi. ti Seadgens. eqsponatebis meti wili, mcxeTasa da
dRevandeli mcxeTis munici palitetis teritori-
didi mcxeTis arqeologiuri saxelmwifo muzeum-na- aze warmoebuli arqeologiuri gaTxrebis Sedegad
krZali saqarTvelos kulturuli memkvidreobis mopovebuli masalaa. muzeumSi daculi arqeologi-
dacvis erovnuli saagentos SemadgenlobaSi arse- uri koleqcia mcxeTis arqeologiuri monapovaris
buli erTeulia. muzeum-nakrZali aerTianebs mcx- mxolod nawilia. mniSvnelovani koleqciebia dac-
eTis arqeologiur muzeumsa da istoriuli didi uli saqarTvelos erovnuli muzeumis s. janaSias
mcxeTis arqeologiur da arqiteqturul komple- muzeumSi. mecnierTa mxriv, mcxeTisadmi interesi ar
qsebs. esenia - samTavros arqeologiuri veli da ganelebula da mcxeTis muzeumis fondebi mudmivi

24 25
Sevsebis reJimsa da axali aRmoCenebis molodinSia. iroebebi, muzeumis mniSvneloba qveynis samomavlo
kulturul-saganmanaTleblo da ekonomikuri gan-
mcxeTis arqeologiuri gaTxrebis qronologiuri viTarebisaTvis, Tanamedrove damTvaliereblis ba-
CarCo saukune naxevars iTvlis, xolo ganaTxari ma- zris kvlevisa da damTvalierebelTan komunikaciis
sala Zv.w. IV aTaswleulidan gvian Sua saukuneebs gaumjobesebis aucilebloba, samuzeumo marketingu-
moicavs. sxvadasxva etapze gamovlenilia iseTi uni- li xerxebi,Amuzeumis Sinaarsis Tanamedrove inter-
kaluri arqiteqturuli Tu arqeologiuri Zeglebi, pretacia.
rogoricaa samTavros samarovani, armazcixe da ar-
mazisxevis erisTavTa rezidenciebi,AmcxeTis namo- krebulSi `muzeumi da kulturuli memkvidreoba~
saxlari da mravali sxva. mcxeTis masalis safuZ- VI-VII warmodgenili samecniero konferenciis Se-
velze kargad ikiTxeba brinjaos Tu adre rkinis, degebi mniSvnelovnad waadgeba mcxeTis axal muze-
antikuri Tu adrefeodaluri xana. ums.

mcxeTuri masalis kvleva ivane javaxiSvilis, si- axalma muzeumma maqsimalurad srulad unda asaxos
mon janaSias, giorgi nioraZis, niko berZeniSvilisa qarTuli saxelmwifoebriobis politikuri, kul-
da momdevno Taobebis, saukeTeso warmomadgenlebis turuli da sarwmunoebrivi Sinaarsi. Sesabamisad
monawileobiT xorcieldeboda. maT Soris iyvnen ganaxlebuli mcxeTis muzeumi veRar iqneba mxolod
nino xoStaria, aleqsandre kalandaZe, mixeil ivaS- arqeologiuri muzeumi, man unda itvirTos qveynis
Cenko, andria afaqiZe, daviT kapanaZe, Salva xidaSe- muzeumTa Soris gamorCeuli da amavdroulad um-
li, levan musxeliSvili, vaxtang jafariZe, domen- Tavresi misia – srulfasovnad gaacnos rogorc
ti qoriZe, Tamar abramiSvili, sara barnaveli, sara adgilobriv, ise ucxoel vizitors qveynis saxel-
bedukaZe, giorgi meliqiSvili, oTar jafariZe, gogi mwifoebriobis uZvelesi da umdidresi istoria,
lomTaTiZe, germane gobejiSvili, tariel CubiniS- muzeumma unda asaxos qveynis politikuri, religi-
vili, oTar lorTqifaniZe, ramin ramiSvili, irakli ur-kulturuli Tu social-ekonomikuri warsuli.
ciciSvili, levan rCeuliSvili da sxvebi. mcxeTis
ZeglebTan dakavSirebiT, gansakuTrebuli aRniSvnis TavisTavad cxadia, rom muzeumis saeqspoziciod
Rirsia giorgi CubinaSvilis, Salva amiranaSvilis, gaTvaliswinebuli sivrceebi da aseve muzeumis
akaki SaniZis, simon yauxCiSvilis, giorgi wereTlis sakoleqcio resursi arasakmarisia msgavsi amo-
da sxvaTa naSromebi. canis gadasawyvetad. am miznis misaRwevad, maqsi-
malurad racionalurad unda gamoviyenoT Tana-
sareabilitacio-saadaptacio samuSaoebis warmoe- medrove samuzeumo teqnologiebi. unda damzaddes
bis procesSi mcxeTis axali muzeumisaTvis axali Sesabamisi aplikaciebi, risTvisac saWiroa damuSa-
muzeografiuli programa momzadda. vdes da vizualuri masalebis TanxlebiT momzad-
des samecniero kvlevaze damyarebuli umTavresi
2019-2020 wlebis, samecniero krebulis Sinaarss, saeqspozicio Tematika.
swored mcxeTis muzeumis muzeografiuli pro-
gramisadmi miZRvnili samecniero kvlevebi Sead- Cveni umTavresi amocanaa mcxeTis samuzeumo sivrce-
gens. konferenciaze ganixileboda mcxeTis muzeumi, Si am Tematikis mTeli sisavsiT, samecniero safuZ-
rogorc samuzeumo sivrce, sadac qarTuli saxel- velze dayrdnobiT, sainteresod interpretireba da
mwifoebriobis uZvelesi istoriisa da kulturis, Tanamedrove teqnologiebis gaTvaliswinebiTa da
samecniero safuZvelze damyarebuli, srulfasovani gamoyenebiT efeqturi vizualizacia.
da efeqturi interpretacia unda ganxorcieldes.
dizaineruli TvalsazrisiT, mcxeTis muzeumis
konferenciaze warmodgenili iyo saeqspoziciod saeqspozicio sivrceebi, srulad unda gansxvavde-
sasurveli Tematika, mcxeTis saxelmwifo arqeolo- bodes qveynis masStabiT manamde arsebuli samuzeumo
giur da saqarTvelos erovnul muzeumSi daculi sivrceebisagan. Sinaarsobriv-vizualuri gamorCeu-
koleqciebis Sesaxeb warmoebuli uaxlesi samecnie- lobiT, srulfasovani da Tanamedrove infrastruq-
ro kvlevebis Sedegebi, am koleqciebis atribu- turiT, axalma muzeumma saqarTvelos muzeografiis
cia-interpretacia, eqsponirebis Tanamedrove xerxe- istoriaSi gansakuTrebuli adgili unda daikavos.
bi da saSualebebi, sxvadasxva iniciativebi, mcxeTis
muzeumis ganviTarebis, Tanamedrove samuzeumo in- mcxeTis axalma muzeumma unda Seasrulos kulturu-
frastruqturis gansxvavebuli xedvebi da saW- li habis misia. is mudmivad unda iyos datvirTuli

26 27
cocxali, saintereso kulturuli RonisZiebebiT, Taobis aqtiuri TanamSromlobis, codnisa da gamoc-
iqneba es sxvadasxva xasiaTis droebiTi gamofenebi, dilebis gaziarebis reJimSi mimdinareobda. gaCnda
prezentaciebi, koncertebi, saRamoebi, premierebi, Te- axali ideebi da iniciativebi, daigegma erToblivi
atraluri warmodgenebi Tu modis Cvenebebi. samomavlo samuSaoebi.

swored am mizans emsaxureboda 2019 wlis, rigiT VI vsargeblobT SemTxveviT da saqarTvelos kul-
samecniero konferencia `muzeumi da kulturuli turuli memkvidreobis dacvis erovnuli saagento-
memkvidreoba“, romelic winmswrebad daigegma da sa da kerZod, samuzeumo mimarTulebis samsaxuris
SeTanxmda potenciur avtorebTan. sxvadasxva obi- saxeliT kolegialuri da produqtiuli TanamS-
eqturi Tu subieqturi mizezebis gamo, sasurveli romlobisaTvis uRrmes madlobas movaxsenebT 2019
mizani sruli sisavsiT miRweuli ver iqna. rTu- wlis samecniero konferenciis `muzeumi da kul-
lia erTi konferenciis farglebSi srulad moic- turuli memkvidreoba~ yvela monawiles, 2020 wlis
va iseTi rTuli Tema, rogoricaa mcxeTa qarTuli gamocemisaTvis gaTvaliswinebuli naSromis Ti-
saxelmwifoebriobis konteqstSi, Tumca vfiqrobT, Toeul avtors.
samomavlo muzeumisaTvis mniSvnelovani samecnie-
ro safuZveli momzadda. saintereso Sedegic iqna madloba Cvens kolegebs – nino SiolaSvils da
miRebuli, rac sagrZnoblad dagvexmareba momavali TaTia TevdoraSvils gaweuli saredaqcio saqmia-
saeqspozicio sivrceebis racionalur, gonivrul nobisaTvis, dizainisa da dakabadonebisaTvis mariam
ganawilebasa da sasurveli miznis – mcxeTis _ qvey- uSxvans, romlisTvisac es publikacia amavdroulad
nis `savizito baraTi-muzeumis“ SeqmnaSi. sadebiuto namuSevaria.

sagangebod aRsaniSnavi da sasixaruloa, VI samecnie- imeds vitovebT, rom mcxeTis axali muzeumis gax-
ro konferenciis `muzeumi da kulturuli mem- snis droisaTvis mogvecema warmodgenili eleqtro-
kvidreoba~ axalgazrda mecnierebis simravliT ga- nuli versiis myari formiT gamocemis saSualeba.
morCeuloba. konferencia ufrosi da axalgazrda

eka kaWarava
saqarTvelos kulturuli memkvidreobis
dacvis erovnuli saagento,
muzeumebisa da muzeum-nakrZalebis samsaxuri,
ufrosi specialisti, istoriis doqtori

28 29
FOREWORD the next conference, in 2020, to Mtskheta again; but the reality, ap-
pearing for the reason of COVID-19, didn’t allow us to publish the
conference materials of the 2019 and conduct the conference of the
2020. Instead of conducting the conference, following the interest
On May 29-30, 2019, George Chubinashvili National Research
of museum content, we contacted the relevant authors and asked
Center for Georgian Art, History and Heritage Preservation host-
them to prepare papers, related to the topics, interesting for us.
ed the VI Scientific Conference of Georgian National Agency for
Cultural Heritage Preservation on Museum and Cultural Heritage.
Besides, it was decided to prepare the electronic version of the con-
The visiting session was held on May 31 and the conference was
ference collection of 2019-2020 “Museum and Cultural Heritage”
closed in Saguramo.
with our own (personnel of museums and museum- reserves unit)
resources. Electronic format showed us new opportunities. This is
The scientific conference initiated by the Museum Branch of the
attachment of audio and video, animation materials to certain titles,
National Agency for Cultural Heritage Preservation of Georgia has
in the context of the content, which make the publication more viv-
a six-year tradition. It was founded in 2014 on the occasion of In-
id and interesting. We ask the interested reader to take these oppor-
ternational Cultural Heritage and Museum Day.
tunities into account and pay attention to the relevant links.
The scientific conference on Museum and Cultural Heritage is of
The Mtskheta Museum collection contains more than 23,000 ex-
a targeted nature, mainly dedicated to museum issues and activities.
hibits. Most of the exhibits are the materials obtained through
For conference topics, priority is given to the pressing issues relat-
archeological excavations conducted in Mtskheta and current
ed to museums within the Agency.
Mtskheta Municipality. The archeological collection preserved in
the Museum is only a part of materials obtained through Mtskheta
Representatives of following institutions participated in the VI
archeological excavations. Significant collections are preserved at
Scientific Conference: the National Agency for Cultural Heritage
S. Janashia Museum of Georgian National Museum. On the part of
Preservation of Georgia, S. Janashia and. Amiranashvili Museums
scientists, the interest in Mtskheta has not subsided and the funds
under the Georgian National Museum, G. Chubinashvili National
of Mtskheta Museum are in a state of constant replenishment and
Research Center for Georgian Art, History and Heritage Preserva-
expectation of new discoveries.
tion, Restoration and Conservation Scientific Institute, G. Leonidze
State Museum of Georgian Literature, Georgian State Museum of
Chronological framework of Mtskheta archeological excavations is
Folk and Applied Arts, K. Kekeklidze Georgian National Center
one and a half century old, and the excavated materials date back
of Manuscripts, Iv. Javakhishvili Tbilisi State University, Iv. Ja-
to the period from IV millennium BC to the late medieval period.
vakhishvili University of History and Ethnology, LEPL Circassian
Unique architectural and archeological monuments such as Sam-
Culture Center and other specialists working in the museum field.
tavro Necropolis, Armaztsikhe-Bagineti Royal and Armaziskhevi
Governers Residences, Mtskheta former settlement and many oth-
Great Mtskheta Archaeological State Museum-Reserve is an entity
ers have been identified at different stages. The Bronze or Earlier
within the Georgian National Agency for Cultural Heritage Preser-
Iron, Antique or Early Feudal Eras are well readable based on the
vation. It combines the Mtskheta Archaeological Museum and his-
Mtskheta materials.
torical Great Mtskheta Archaeological and Architectural Complex-
es. These are: Samtavro Archaeological Valley and Bayatkhevi,
Research of Mtskheta material was carried out with the participa-
Armaztsikhe (Bagineti), Mtskheta Tomb, Armaziskhevi Residence
tion of Ivane Javakhishvili, Simon Janashia, Giorgi Nioradze, Niko
of Kartli Governors (Bidaxshes) and Mtskheta Gate (Aragvi Gate).
Berdzenishvili and best representatives of next generations such
as Nino Khoshtaria, Alexander Kalandadze, Mikheil Ivashchen-
Currently, the process of rehabilitation and museum adaptation of
ko, Andria Apakidze, Davit Kapanadze, Shalva Khidasheli, Le-
the movie theater building (architect Gr. Jabua) built in the 60s of
van Muskhelishvili, Vakhtang Japaridze, Domenti Koridze, Tamar
the XX century on the historical Mtskheta Gate (Aragvi Gate) is
Abramishvili, Sara Barnaveli, Sara Bedukadze, Giorgi Melikishvi-
underway. In this regard, the annual conference of the National
li, Otar Japaridze, Gogi Lomtatidze, Germane Gobejishvili, Tariel
Agency for Cultural Heritage Preservation of Georgia on Muse-
Chubinishvili, Otar Lortkipanidze, Ramin Ramishvili, Irakli Tsit-
um and Cultural Heritage held in 2019 was dedicated to Mtskheta
sishvili, Levan Rcheulishvili and others. Regarding Mtskheta mon-
Museum and related issues.
uments, the works of Giorgi Chubinashvili, Shalva Amiranashvili,
Akaki Shanidze, Simon Kaukhchishvili, Giorgi Tsereteli and others
Following from the significance of the new museum of Mtskheta
deserve special mention.
and the volume and complexity of the related topics, after comple-
tion of the conference of 2019, we made the decision to dedicate
In the process of rehabilitation andadaptation works, the new mu-

30 31
seographic program was elaborated for the new Mtskheta Museum. The new Mtskheta Museum should carry out a mission of cultur-
al hub. It should be constantly busy with lively, exciting cultural
The subject matter of 2019 scientific conference was the research events, such as various kinds of temporary exhibitions, presenta-
study dedicated to Mtskheta Museum Museographic Program. The tions, concerts, evenings, premieres, theatrical performances and
conference considered the Mtskheta Museum as a museum space fashion shows.
where the scientifically grounded, meaningful and effective inter-
pretation of Georgian statehood’s ancient history and culture should This was the purpose of VI Scientific Conference on Museum and
be performed. Cultural Heritage held in 2019, which was planned in advance and
agreed with potential authors. Due to various objective or subjec-
The conference presented the desired exhibition topics, the results tive reasons, the desired goal was not completely achieved. It is
of latest scientific research on collections preserved in Mtskheta hard to fully cover within one conference the difficult topic such as
State Archaeological and Georgian National Museums, attribution Mtskheta in the context of Georgian statehood, but in our opinion,
and interpretation of these collections, modern ways and means of an important scientific ground has been prepared for the future Mu-
exhibition, various initiatives, distinct visions and needs concern- seum. An interesting result was obtained which will significantly
ing Mtskheta Museum development and modern museum infra- help us in terms of rational, reasonable distribution of future ex-
structure, significance of Museum in terms of future cultural-ed- hibition spaces and achievement of desired goal – creation of the
ucational and economic development of the country, the need to “country’s business card-museum” in Mtskheta.
improve the modern visitor market research and communication
with the visitors, museum marketing techniques as well as modern It is especially remarkable and gratifying that the VI Scientific Con-
interpretation of Museum content. ference on Museum and Cultural Heritage was distinguished by
the abundance of young scientists. The conference was held in the
The results of the VI-VII Scientific Conference set out in the Mu- spirit of active cooperation as well as knowledge and experience
seum and Cultural Heritage collection will be very useful to the sharing between the older and younger generations. New ideas and
new Mtskheta Museum. initiatives emerged and joint future activities were planned.

The new Mtskheta Museum should fully reveal the political, cul- We take this opportunity to express, on behalf of the Georgian Na-
tural and religious essence of Georgian statehood. Therefore, the tional Agency for Cultural Heritage Preservation (and, in particular,
renovated Mtskheta Museum can no longer be just an archeological the Museum Branch Service), our deep gratitude to all participants
one, it must carry out the distinctive and at the same time major of 2019 Scientific Conference on Museum and Cultural Heritage
mission among the country museums - fully introduce to both local for collegial and productive cooperation.
and foreign visitors the ancient and rich history of the country’s
statehood; the Museum should reflect the political, religious/cultur- We would like to express our gratitude to each participant of the
al and socio-economic past of the country. scientific conference of the 2019 “Museum and Cultural Heri-
tage”, each author of the paper, intended for the publication of the
It is self-evident that the Museum spaces envisaged for exhibition as 2020. Many thanks to our colleagues – Nino Shiolashvili and Tatia
well as its collection resources are insufficient for solving such this Tevdorashvili for editorial work conducted by them, to the debutant
task. To achieve this goal, we must use modern museum technologies of design and setting up – Mariam Ushkhvani.
as rationally as possible. Relevant applications should be prepared
and for this purpose, the major exposition topics based on scientific We hope that by the time of opening of the new museum of Mtskhe-
research should be elaborated, accompanied by visual materials. ta we will have the opportunity of publishing the electronic version
in the form of a hard copy.
Our primarily aim to to ensure interesting, science-based, compre-
hensive interpretation and effective visualization of this subject area
in Mtskheta museum space, taking into account and using modern
technologies. Eka Kacharava

In terms of design, Mtskheta Museum exhibition spaces should be National Agency for Cultural Heritage Preservation of Georgia,
completely different from the existing museum spaces throughout Museums and Museum-Reserves Unit, Senior Specialist,
the country. Being outstanding in terms of content and visuals, Doctor of History
equipped with the complete and modern infrastructure, the new
Museum should occupy a prominent place in the history of Geor-
gian museography.

32 33
marina TumaniSvili
saqarTvelos kulturuli memkvidreobis
dacvis erovnuli saagento,
UNESCO-sa da saerTaSoriso urTierTobebis samsaxuri,
mTavari specialisti, arqiteqturis doqtori

mcxeTis
kulturuli
memkvidreobis
da istoriulad
Camoyalibebuli
garemos
dacva 1. mcxeTis Zeglebi - sveticxoveli da jvari - me-19 s.

mcxeTa - saqarTvelos gansakuTrebulad gamorCeu- memkvidreobis dacvis erovnuli saagentos struqturul erTeuls war-
li qalaqia. is, rogorc cnobilia, VI saukunemde moadgens da romlis daniSnulebaa mcxeTis munici palitetSi arsebuli
dedaqalaqis funqcia hqonda, xolo IV saukunidan kulturuli memkvidreobis movla-patronoba da dacva.
saqarTveloSi qristianuli sarwmunoebis damkvi-
drebiT, igi qveynis sulieri centri gaxda. mis wi- manam, vidre mcxeTis istoriuli garemos dacvis meqanizmebze visaubrebdiT,
aRSi materialuri da aramaterialuri kulturuli aRsaniSnavia, rom saqarTvelos ganviTarebis procesSi mcxeTis Zeglebis,
memkvidreobis saxiT ganuzomeli simdidrea davane- rogorc gamorCeuli kulturuli memkvidreobis, saerTaSoriso asparezze
buli. mcxeTis artefaqtebi istoriuli periodis warmoCena yovelTvis dRis wesrigSi idga.
did diapazons moicavs - aq aris warmodgenili ro-
gorc winareqristianuli periodis nimuSebi, aseve am TvalsazrisiT, aRsaniSnavia, rom mcxeTis Zeglebi warmodgenili iyo
qristianuli xanis umdidresi kulturuli memkvi- parizis 1900 wlis msoflio gamofenisaTvis frangul enaze gamocemul
dreoba. erTobliobaSi es yvelaferi istoriulad wignSi `saqarTvelos istoria“. qarTveli mecnierebis da sazogado moR-
Camoyalibebul garemos qmnis. vaweebis rafiel isarliSvilis da aleqsandre xaxanaSvilis avtorobiT
gamocemul am wignSi, warmodgenili iyo mcxeTis XIX saukunis foto, sadac
mcxeTaSi kulturuli memkvidreobis Zeglebis sru- asaxulia sveticxovlis sakaTedro taZris da jvris monastris panora-
li speqtria warmodgenili. aq aris Tavmoyrili muli xedi. amdenad, es unikaluri Zeglebi, am wignis meSveobiT, evropulma
arqeologiuri obieqtebi mdidari artefaqtebiT, sazogadoebam erTi saukuniT adre gaicno, vidre is ukve oficialurad,
uZravi da moZravi Zeglebi, msoflio kulturuli 1994 wels, msoflio memkvidreobis statuss daimkvidrebda. am istoriis da
memkvidreobis statusis mqone Zeglebi, aramateri- kidev sxva saintereso informaciis gacnoba saqarTvelos msoflio memkvi-
aluri kulturuli memkvidreoba. am simdidris dreobis Sesaxeb SesaZlebelia, saagentos mier 2018 wels gamocemuli wig-
dacva urTulesi amocanaa. am amocanis gadawyvetis nis, „saqarTvelos kulturuli memkvidreoba parizis 1900 wlis msoflio
erT-erT qvakuTxeds mcxeTis istoriulad Camoya- gamofenaze da 118 wlis Semdeg“ meSveobiT (avtori - marina TumaniSvili).
libebuli garemos SenarCuneba warmoadgens. mcxe- wignis 1 nawilSi warmodgenilia zemoaRniSnuli, parizis 1900 wlis msof-
Tis ganviTarebis procesSi istoriuli garemos lio gamofenisaTvis frangul enaze Sesrulebuli wignis `saqarTvelos
dacvis uzrunvelsayofad Sesabamisi meqanizmebis istoria“ retrospeqtuli gamocema, xolo wignis me-2 nawilSi warmodgeni-
SemuSaveba saxelmwifos mier, yvela etapze, erT-erT lia saqarTvelos kulturuli memkvidreobis msoflio aRiarebis procesi
ZiriTad prioritetad iqna aRiarebuli. rogorc 118 wlis Semdeg. wigni samenovania (qarTul, frangul da inglisur enebze).
cnobilia, amJamad mcxeTis teritoriaze didi mcxe- gamoica saagentos mier, 2018 wlis kulturuli memkvidreobis evropul
Tis saxelmwifo arqeologiuri muzeum-nakrZali wlad gamocxadebasTan dakavSirebiT. mcxeTis, XIX saukunis fotoilus-
funqcionirebs, romelic saqarTvelos kulturuli tracia, swored am gamocemidan aris warmodgenili. (sur. 1)

34 35
komitetis 29-e sesiaze miRebuli gadawyvetilebis safuZvelze, mcxeTis is-
toriuli Zeglebis saxelwodebiT.

msoflio memkvidreobis siaSi mcxeTis istoriuli Zeglebi damcavi zone-


bisa da rukebis TanxlebiT iyo warmodgenili.

mcxeTis istoriuli garemos ukeT dacvis mizniT, saqarTvelos kulturis,


ZeglTa dacvis da sportis ministrisa da saqarTvelos ekonomikuri gan-
viTarebis ministris 2006 wlis 24 oqtombris N3/471 11-1/1243 erToblivi
brZanebis Tanaxmad, damtkicda mcxeTis kulturuli memkvidreobis damcavi
zonebi. es iyo pirveli dokumenti, sadac kompleqsurad ganixila mcxeTis
kulturuli memkvidreobis istoriuli garemos dacvis sakiTxebi da ga-
moiyo, sxvadasxva reJimebis mqone 4 damcavi zona - arqeologiuri, uZravi
Zeglebis dacvis, regulirebisa da landSaftis dacvis zonebi.

2012 wels ganxorcielda mcxeTis dacvis zonebis dokumentis koreqtireba.


amasTan dakavSirebiT unda aRiniSnos, rom Semdgom ganviTarebuli proce-
sebis analizi cxadyofs, rom koreqtirebis miznad ara imdenad istoriuli
2. mcxeTis saxelmwifo nakrZalis gegma - 1950 w. garemos dacvis gaumjobeseba iyo dasaxuli, aramed garkveul teritorieb-
ze reJimebis Secvla da SezRudvebis moxsna ganaSenianebis ganxorciele-
bis mizniT.
mcxeTis istoriulad Camoyalibebuli garemos dacvis meqanizmebze sau-
bars rom davubrundeT, aRsaniSnavia, rom mcxeTis kulturuli memkvidreo- erT-erTi areali, romelsac Seexo es cvlilebebi, aris msoflio memkvi-
bis istoriuli garemos dacvis sakiTxebTan dakavSirebiT, erT-erT sawyis dreobis Zeglis, sveticxovlis sakaTedro taZris mimdebare teritoria,
saxelmZRvanelo dokuments 1950 wliT daTariRebuli mcxeTis saxelmwifo sadac ganxorcielda Seusabamo mSenebloba. sainteresoa am teritoriis
arqiteqturuli nakrZalis gegma warmoadgens. (sur. 2) warmomavloba. es monakveTi wina periodSi ganxorcielebuli wyalsacave-
bis da hidroeleqtrosadgurebis mSeneblobis Sedegad ukve saxeSecvlili
es dokumenti Sesrulebuli iyo 1950 wels saqarTvelos ministrTa sabWos landSaftis magaliTad SeiZleba Sefasdes. kerZod, aragvis auzSi, mdina-
arqiteqturul saqmeTa sammarTvelos ZeglTa dacvis ganyofilebis mier re aragvis marjvena napiras, 1971 wels daiwyo Jinvalis hidrokompleqsis
(inJ. k. meliTauri). gegmaze warmodgenilia 3 areali saxelmwifo arqiteq- mSenebloba. amis garda, aragvis auzSi kidev ori hidrokompleqsi aSenda
turuli nakrZalis dacvis zonis sazRvrebis aRniSvniT. eqsplikaciaSi - roSka da misaqcieli.
warmodgenilia jvris, sveticxovlis da samTavros kompleqsebi, bagineTis
kompleqsi, armazisxevi armazis monastriT, abanosa da armazis xevis ne- hidrokompleqsebis mSeneblobam zegavlena moaxdina mdinare aragvis dine-
kropoliT. sxva nagebobebidan gegmaze warmodgenilia antioqiis eklesia, bis reJimze da gamoiwvia wylispira landSaftebis cvlileba. Secvlili
„margveTa“ da wm. barbares monasteri. landSaftis erT-erTi monakveTi mcxeTis istoriuli Zeglebis arealSi
mdebareobs. am adgilze aragvis sanapiros erTi nawili daWaobda. Catare-
amgvarad, 1950 wlis gegmis Tanaxmad, mcxeTis kulturuli memkvidreobis buli sareabilitacio samuSaoebis Sedegad sveticxovlis monastris da
Zeglebi saxelmwifo arqiteqturuli nakrZalis farglebSia moqceuli. mdinare aragvs Soris miwis nakveTi warmoiSva. is droTa ganmavlobaSi
bunebrivad daifara mwvane safariT da istoriuli landSaftis nawili
Semdgom wlebSi, saxelmwifos mier, ramdenime dadgenileba gamoica mcxeTis gaxda.
statusis Sesaxeb, maT Soris:
1994 wlidan mcxeTis istoriuli Zeglebi irgvliv mdebare landSaftis
• saqarTvelos ssr ministrTa sabWos dadgenileba N564, 1968 w. 6 noemberi garemocviT, rogorc misi ganuyofeli nawiliT, msoflio memkvidreobis
- „qalaq mcxeTis muzeum-nakrZalad gamocxadebis Sesaxeb“; nusxaSi iqna warmodgenili. 2005 wlidan Zeglebis buferuli zonis inte-
resebis gaTvaliswinebis gareSe, rogorc zemoT iyo aRniSnuli, am teri-
• saqarTvelos ssr ministrTa sabWos dadgenileba N653, 1977 w. 14 seq- toriis ganaSenianeba daiwyo Seusabamo Senoba-nagebobebiT. ukontrolo
temberi - „qalaq mcxeTis istoriul-arqiteqturul muzeum-nakrZalis urbanuli ganviTarebis gamo, 2009 wels UNESCO-s komitetis mier mcxeTis
Seqmnis Sesaxeb“. istoriuli Zeglebi safrTxis winaSe arsebuli Zeglebis siaSi iqna gaday-
• mcxeTis kulturuli memkvidreobis zogadsakacobrio mniSvnelobis vanili.
gaTvaliswinebiT, mcxeTa 1994 wlidan msoflio memkvidreobis siaSi
iqna Seyvanili, jer qalaq-muzeum-nakrZalis saxelwodebiT da Semdgom, momdevno wlebSi, mcxeTis istoriuli Zeglebis irgvliv ganaSenianebis
2005 wlidan, saxelwodebis cvlilebis Sesaxeb msoflio memkvidreobis ganxorcieleba gagrZelda, rasac xeli Seuwyo 2012 wels damcavi zonebis

36 37
koreqtirebis Sedegad garkveul teritoriebze reJimebis cvlilebis gamo li garemos dacvis uzrunvelyofa. koreqtirebas daeqvemdebara mcxeTis
ganaSenianebis daSvebam. kulturuli memkvidreobis zogadi dacvis yvela zona, maT Soris isto-
riuli ganaSenianebis dacvis zona, ganaSenianebis regulirebis zona, ar-
mcxeTis kulturuli memkvidreobis istoriuli garemos dacvis gasaum- qeologiuri dacvis zona da istoriuli landSaftis dacvis zona.
jobeseblad da mSeneblobis dasaregulireblad, Sesabamisi qalaqTmSene-
blobiTi dokumentebis SemuSavebamde, 2015 wels mcxeTis istoriuli Zeg- mcxeTis kulturuli memkvidreobis zogadi damcavi zonebis koreqtirebis
lebis arealSi qalaqTmSeneblobis regulirebis gansakuTrebuli reJimi, proeqtSi, arqeologiuri dacvis zonebis koreqtireba, warimarTa arqeo-
e.w. moratoriumi ganaSenianebaze, dawesda (q. mcxeTis munici palitetis log vaxtang nikolaiSvilis xelmZRvanelobiT Sesrulebuli arqeoli-
kulturuli memkvidreobis damcav zonebSi qalaqTmSeneblobis regulire- giuri dacvis zonebis proeqtis da, aseve arqeologiuri sabWos gadawy-
bis gansakuTrebuli reJimis amoqmedebis Sesaxeb saqarTvelos mTavrobis vetilebebis safuZvelze. arqeologiuri zonebis koreqtirebis Sedegad
dadgenileba N411, 2015, 3. VIII). es reJimi, SemdgomSi, 2016 wlis mTavrobis ganisazRvra 9 (cxra) arqeologiuri dacvis zona, kerZod: narekvavi (11,73
dadgenilebiT gagrZelda da dResac ZalaSia (saqarTvelos mTavrobis ha); RarTiskari (8,91 ha); RarTiskari (9,1 ha); wiwamuri - sisamura (26,43 ha);
dadgenileba N563, 2016, 22. XII „q. mcxeTis munici palitetis kulturuli samTavros veli (22,71 ha); armazcixe-bagineTi (261,757 kv.m); armazis xevi (12
memkvidreobis damcav zonebSi qalaqTmSeneblobis regulirebis gansaku- 264 kv.m); sarkine (126 264 kv.m); grZeli mindori (103 452 kv.m). koreqtireba
Trebuli reJimis amoqmedebis Sesaxeb“ saqarTvelos mTavrobis 2015 wlis 3 Seexo ganaSenianebis regulirebis zonasac. koreqtirebisas aragvis sana-
agvistos N411 dadgenilebaSi cvlilebis Setanis Taobaze). piros monakveTs sveticxovlis sakaTedro taZris perimetrze daubrunda
2006 wlis dokumentis Tanaxmad arsebuli landSaftis dacvis zonis re-
2016 wels mcxeTis istoriuli Zeglebi UNESCO-s ZiriTad nusxaSi iqna gulacia. aseve landSaftis dacvis zonis regulaciebi daudginda aragvis
dabrunebuli mTeli rigi pirobebis Sesrulebis gaTvaliswinebiT. maT So- da mtkvris sanapiro zolebs, mdinareebis dacvis zonebis gaTvaliswinebiT.
ris iyo moTxovnili mcxeTis istoriuli Zeglebis garemos dacvisaTvis istoriuli ganaSenianebis dacvis zonis sazRvrebis koreqtireba ganxor-
Sesabamisi RonisZiebebis SemuSaveba. cielda kulturuli memkvidreobis Rirebulebis mqone obieqtebisa da
istoriulad Camoyalibebuli gegmarebiTi struqturis gaTvaliswinebiT.
erT-erTi mniSvnelovani regulacia miRebuli momdevno wlebSi, romelic
miznad isaxavda msoflio memkvidreobis Zeglebis istoriuli garemos imedia, rom saqarTvelos kulturuli memkvidreobis dacvis erovnuli saa-
dacvas, iyo dokumenti: „msoflio memkvidreobis nusxaSi Setanili Zeg- gentos mier Sesrulebuli es proeqti xels Seuwyobs mcxeTis kultur-
lebis: jvris monastris, sveticxovlis sakaTedro taZrisa da samTavros uli memkvidreobis istoriuli garemos dacvas da mcxeTis mdgradi gan-
monastris individualuri damcavi zonis gafarToebisa da maTi erTiani viTarebis uzrunvelyofas. mcxeTis istoriulad Camoyalibebuli garemos
vizualuri dacvis arealis damtkicebis Sesaxeb“ (saqarTvelos kultur- dacvis sakiTxi kidev ufro maRal registrSi gadavida mcxeTis, rogorc
isa da ZeglTa dacvis saministros 2016 wlis 28 ivnisisN03/212 brZanebis axali ierusalimis koncefciis miRebiT.
Tanaxmad). am dokumentSi warmodgenili sazRvrebis farglebSi, SemdgomSi,
2017 wels, UNESCO-s msoflio memkvidreobis komitetis gadawyvetilebis rogorc cnobilia, ama wlis 12-14 maiss TbilisSi eqspertTa saerTaSori-
Tanaxmad, damtkicda aseve am Zeglebis buferuli zona (UNESCO-s msoflio so Sexvedra Catarda. Sexvedris Tema iyo „mcxeTis istoriuli Zeglebi:
memkvidreobis komitetis 2017 w. gadawyvetileba N41 COM 8B. 44 mcxeTis is- msoflio memkvidreobis obieqtis - mcxeTis istoriuli Zeglebis da misi
toriuli Zeglebis buferuli zonis dadgenis Sesaxeb). amieridan mcxeTis Semogarenis konservacia da mdgradi gamoyeneba, cocxali religiuri da
ganviTarebasa da ganaSenianebasTan dakavSirebuli yvela sakiTxi ganixi- sakraluri mniSvnelobis msoflio memkvidreoba istoriul urbanul kon-
leba am buferuli zonis sazRvrebSi. teqstSi“.

msoflio memkvidreobis Zeglebis istoriuli garemos Semdgomi degrada- Sexvedris Sedegad saerTaSoriso eqspertebi Sejerdnen, rom msoflio
ciis Tavidan asacileblad da misi dacvis mizniT, saqarTvelos mTavro- kulturuli memkvidreobis mcxeTis istoriuli Zeglebi, misi buferuli
bis davalebiT, saqarTvelos kulturuli memkvidreobis dacvis erovnuli zona da Semogareni warmoadgens kulturul landSafts, romelic Seicavs
saagentos mier 2018 wels SemuSavda mcxeTis kulturuli memkvidreobis axali ierusalimis yvela elements da erTobliobaSi is umaRlesi mniSvne-
zogadi dacvis zonebis koreqtirebis proeqti. proeqti SemuSavda saerTa- lobis memkvidreobas warmoadgens, romelic saWiroebs dacvas da mdgrad
Soriso eqspertebis aqtiuri CarTulobiT da maTi rekomendaciebis gaT- gamoyenebas (“Agreeing that. The Mtskheta Historical Monuments World Heritage property
valiswinebiT (proeqtis xelmZRvaneli-arqiteqtori marina TumaniSvili). and its buffer zone and wider setting form a cultural landscape which includes all the elements of
es samuSao warmodgenilia rogorc angariSis saxiT, romelic UNESCO-s New Jerusalem together forming a heritage of the highest significance, needing to be conserved
eqspertebs waredgina, aseve proeqtis saxiT. proeqti Sesrulda sakanonmd- and used sustainably” (Conclusions and recommendations of the International Expert Meeting on
eblo regulaciebis Sesabamisad, maT Soris msoflio kulturuli da bu- the Conservation and Sustainable Use of the Historical Monuments of Mtskheta Word Heritage
nebrivi memkvidreobis dacvis da evropuli landSaftis konvenciebis Zi- Property and Setting/ Living Religious and sacred Word Heritage in Historic Urban Context.).
riTadi debulebebis gaTvaliswinebiT. mcxeTis kulturuli memkvidreobis
zogadi dacvis zonebis koreqtirebis proeqti amJamad ganxilvis stadiazea. kulturuli memkvidreobis relevanturi dacvis zonebis mniSvnelobaze
da masze dayrdnobiT mcxeTis menejmentis da qalaqTmSeneblobiTi doku-
proeqtis mTavari mizani iyo mcxeTis kulturuli memkvidreobis istoriu- mentebis SemuSavebis saWiroebis Sesaxeb saerTaSoriso eqspertebis Sexve-

38 39
dris Sedegad miRebul rekomendaciebSi aRniSnulia, rom dainteresebul Marina Tumanishvili
mxareebTan SeTanxmebis da Sesabamisi kulturuli memkvidreobis dacvis
zonebis safuZvelze unda gagrZeldes Zalisxmeva mcxeTis sivrciTi te- National Agency for Cultural Heritage Preservation of Georgia,
ritoriuli ganviTarebis marTvis dokumentaciis SemuSavebis, miRebis da UNESCO and International Relations Unit,
implementaciisaTvis (Efforts should be continued to complete, adopt and implement Ma- Chief Specialist, Doctor of Architecture
nagement Documentation for Spatial Territorial Development of Mtskheta agreed and accepted
by the stakeholders as well as relevant heritage protection zones”. Conclusions and recommen-
dations of the International Expert Meeting on the Conservation and Sustainable Use of the His- PROTECTION
torical Monuments of Mtskheta Word Heritage Property and Setting/ Living Religious and sacred
Word Heritage in Historic Urban Context. Recommendation #10). OF
MTSKHETA
CULTURAL
da bolos, kidev erTxel unda aRiniSnos, rom mcxeTis istoriulad Ca-
moyalibebuli garemos dacva erT-erTi yvelaze mniSvnelovani faqtoria
mcxeTis mdidari kulturuli memkvidreobis dacvis uzrunvelsayofad da
HERITAGE
AND
misi zogadsakacobrio Rirebulebis SesanarCuneblad. (sur. 3, 4)

HISTORICALLY
FORMED
ENVIRONMENT
Mtskheta is particularly distinguished town of Unique monuments of Cultural heritage of
Georgia. It, as well known, had the function of Mtskheta – Jvari Monastery, Svetitskhove-
the capital city till the VI cen., and since the IV li Cathedral and Samtavro Monastery are en-
cen., by introduction of Christianity, it has be- listed in the List of UNESCO World Heritage
come spiritual center of country. It embosoms Monuments, since 1994.
unmeasurable tangible and intangible cultural
heritage. Mtskheta artifacts cover wide range The present article covers the process of global
of historical period – the samples of pre-Chris- recognition of unique monuments of cultural
3
tian period, as well as the richest cultural heri- heritage of Mtskheta. The existing mechanisms
and legislative regulations for ensuring of pres-
tage of Christian period are represented there. ervation of historically formed environment
Altogether, it creates historically formed envi- and cultural heritage monuments of Mtskheta
ronment. are also presented.

Protection of historically formed environment


in Mtskheta is one of the most important fac-
tors for ensuring the preservation of rich cul-
tural heritage of Mtskheta and maintenance of
its universal value.

3. mcxeTis Zeglebi - samTavro, sveticxoveli da


jvari - me-19 s.
4. mcxeTis msoflio memkvidreobis Zeglebi -
samTavro, sveticxoveli da jvari dRes

40 41
irma doliZe
saqarTvelos kulturuli memkvidreobis
dacvis erovnuli saagento,
muzeumebisa da muzeum-nakrZalebis sasmaxuri,
samsaxuris ufrosi, xelovnebaTmcodneobis doqtori

mcxeTis
muzeum-nakrZali

mcxeTis teritoriaze pirveli arqeologiuri gaTx-


rebi XIX saukunis 70-ian wlebSi daiwyo da dRem-
de grZeldeba. aRmoCenili masalis safuZvelze 1955
wels Seiqmna mcxeTis mxareTmcodneobis muzeumi.
axlad daarsebul muzeums maleve (1956) gadaeca
sveticxovlis ezoSi mdebare anton kaTalikosis
sasaxle (XVIII s.), romlis zeda sarTulzec moewyo
muzeumis pirveli mudmivi eqspozicia. damTvalier-
ebelisTvis igi 1959 wels gaixsna.

saqarTvelos kulturuli memkvidreobis dacvis


erovnuli saagentos dokumentTa sacavSi daculia
mcxeTis pirveli muzeumis proeqti Sesrulebuli
specialuri samecniero sarestavracio sawarmoo
saxelosnos mier. „muzeumi sveticxovlis terito-
riaze“ - pirveli da meore sarTulis, eqskursiamZ-
RolTa oTaxis, suvenirebisa da saCuqrebis maRaziis
gegmebiT, WrilebiT, ganSlebiT - adaptaciis saint-
ereso nimuSi unda yofiliyo. sur. 1

jer kidev 1940 wels saqarTvelos ssr saxkom-sabWos 1


dadgenilebiT armazis midamoebi gamocxadda na-
krZalad. 1957 wels saqarTvelos ssr ministrTa
sabWos dadgenilebiT mcxeTis teritoria mdinareebs
aragvsa da mtkvars Sua bebriscixemde gamocxadda
arqeologiur nakrZalad. saqarTvelos ssr minis-
trTa sabWos 1966 wlis dadgenilebiT mTlianad
mcxeTa gamocxadda arqeologiur nakrZalad, xolo
1968 wlis dadgenilebiT - qalaq-muzeumad1.

mcxeTis mxareTmcodneobis muzeumis bazaze 1977


wels dafuZnda mcxeTis xelovnebisa da isto-
riul-arqiteqturuli muzeum-nakrZali (saqarT-
velos ssr ministrTa sabWos 1977 wlis 14 se-
qtembris dadgenileba), romelmac moicva Zveli

1 saqarTvelos istoriisa da kulturis ZeglTa aRweriloba, t. 5, Tb., 1990, gv. 232

42 43
mcxeTis umniSvnelovanesi arqeologiuri kompleqsebi: armazcixe (bagineTi), vanes nawils Seadgens. iseve rogorc
samTavros veli, armazisxevi. sakuTriv muzeumi ganaxlebuli gamofeniT samTavros velze arqeologiuri kv-
1981 wlis oqtomberSi gaixsna. muzeumis fondSi am droisaTvis daculi levisas (1976 w.) gamovlenili gvian-
iyo 6000-mde eqsponati, arqeologiuri da eTnografiuli masala. brinjao-adrerkinis namosaxlarebze
aRmoCenili artefaqtebi. Tavad namo-
daarsebidan dRemde mcxeTis mxareTmcodneobis muzeums (1955 wlidan), Sem- saxlarebi ki samTavros arqeologi-
deg mcxeTis xelovnebisa da istoriul-arqiteqturul muzeum-nakrZals uri kompleqsis Semadgenelia. sur. 2
(1977 wlidan), didi mcxeTis saxelmwifo muzeum-nakrZals (2002 wlidan), 2
didi mcxeTis arqeologiur saxelmwifo muzeum-nakrZals (2006 wlidan)
xelmZRvanelobdnen: a. soxaZe, g. TaTaraSvili, v. mamukelaSvili, g. SiolaS-
vili, T. bibiluri, n. maisuraSvili.

2008 wlidan didi mcxeTis arqeologiuri saxelmwifo muzeum-nakrZali saqa-


rTvelos kulturuli memkvidreobis dacvis erovnuli saagentos Semadgen-
lobaSia. muzeumSi daculia 23 600-ze meti eqsponati. maTi udidesi nawili
arqeologiuri gaTxrebis Sedegad mcxeTasa da mis SemogarenSi gamovleni-
li arqeologiuri masalaa. am koleqciis udidesi nawili qronologiuri
TvalsazrisiT vrcel periods moicavs - Zv.w. IV aTaswleulidan gviani
Sua saukuneebis CaTvliT. gansakuTrebul yuradRebas iqcevs maRali os-
tatobiT Sesrulebuli oqromWedlobis nimuSebi, formis, damuSavebisa da
daniSnulebis TvalsazrisiT uaRresad mravalferovani minisa da Tixis
WurWlis koleqciebi, mcire plastikis nimuSebi, arqiteqturuli fragmen-
tebi, iaraRis koleqciebi, sinatifiTa da damuSavebis teqnologiiT gamor-
Ceuli samkauli da sxvadasxva fufunebis sagani. am ukanasknelis simrav-
le dedaqalaqobis periodis mcxeTis mkvidrTa cxovrebis maRal doneze
miuTiTebs.

arqeologiuri koleqciebis mravalferovnebiT da mniSvnelobiT didi mcx-


eTis saxelmwifo muzeum-nakrZali qveynis masStabiT erT-erTi gamorCeuli
muzeumia. arqeologiis garda igi eTnologiur da saxviTi xelovnebis
koleqciebsac flobs, qronologiurad isini XIX-XX saukuneebs ganekuT-
vneba da mcirericxovani koleqciebis saxiTaa warmodgenili. amasTan er-
Tad, didi mcxeTis arqeologiuri saxelmwifo muzeum-nakrZali moicavs
da aerTianebs q. mcxeTasa da mis SemogarenSi arsebul winaqristianuli
da qristianuli xanis arqeologiur da arqiteqturul kompleqsebs. ese-
nia: samTavros samarovani da namosaxlarebi (Zv.w. III aTasw. – ax.w. XI-XIII
ss.); armazcixe (bagineTi) – qarTlis mefeTa rezidencia (Zv.w. II-I - ax.w.
VII-VIII ss.); pitiaxSebis (erisTavebis) armazisxevis rezidencia (II-IV ss.);
akldama ( I s.).

kulturuli memkvidreobis es erovnuli mniSvnelobis Zeglebi – turis-


tuli infrastruqturiT, moqmedi saganmanaTleblo programebiT, mimdinare
arqeologiuri gaTxrebiT – muzeum-nakrZalis Ria cis qveS „eqspoziciebia“.

samTavros samarovani sxvadasxva periodis (Zv.w. II aTasw. I naxevridan ax.


w. VII–VIII saukuneebamde) da sxvadasxva ti pis (gora da ormo-samarxebi, armazcixe - qarTlis (iberiis) mefeTa rezidencia da Zveli mcxeTis ak-
qvevr-samarxebi, kramit-samarxebi, orferdasaxuraviani da banursaxuravi- ropolisia. „qarTlis cxovrebis“ mixedviT, igi qarTlis mefe farnavazs
ani qva-samarxebi) ramdenime iarusad ganlagebuli aTasobiT samarxiT ka- Zv. w. III saukuneSi auSenebia. 30 heqtarze terasebad gaSlili da alizis
vkasiis masStabiT erT-erTi udidesi nekropolia. samTavros samarovanze koSkebiani galavniT SemozRuduli kompleqsidan Cvenamde sxvadasxva epoq-
aRmoCenili mdidari arqeologiuri masala (Tixis, liTonisa da minis Wur- isa da daniSnulebis nagebobebma moaRwia. aseTia svetebiani darbazi (Zv. w.
Weli, brinjaos da rkinis iaraR-saWurveli, samkaulebi da sxva) didi mcxe- II-I ss.), orsenakiani nageboba (ax.w. I-VI ss.), eqvsafsidiani taZari marniTurT,
Tis arqeologiuri saxelmwifo muzeum-nakrZalis koleqciis umniSvnelo- romauli ti pis abanoebi (ax.w. II-III ss.), darbazuli eklesiis naSTebi (VII-

44 45
VIII ss.). arqeologiuri gaTxrebi aq
jer kidev XIX saukunis bolos dai-
wyo. kompleqsis Seswavla dRemde mim- 4
dinareobs. bolo wlebSi Catarebu-
li arqeologiuri kvlevebis Sedegad
gamovlinda sxvadasxva periodis na-
mosaxlarebi (ax.w. II-IV ss.). 2010-2011
wlebSi ganxorcielda armazcixis ar-
qeologiuri Zeglis reabilitaciisa
3 da konservaciis proeqti Sesabamisi didi mcxeTis arqeologiuri saxelm-
infrastruqturiT. saitis ganviTare- wifo muzeum-nakrZalis mniSvnelovani
bis proeqtze muSaoba amJamadac mim- kompleqsia pitiaxSebis armazisxevis
dinareobs. sur. 3 rezidencia (mdebareobs mcxeTidan 3
km-Si). armazisxevis kompleqsSi Se-
dis pitiaxSTa (erisTavTa) sasaxle
(II-IV ss.), misi Tanamedrove romauli
ti pis abano da pitiaxSTa samarxebi
– mTliani qvisgan nagebi sarkofagebi
da samarxi-akldamebi. am mdidrul sa-
marxebSi aRmoCenilia Zvirfasi qvebiT
Semkuli oqrosa da vercxlis sam-
kauli: diademebi, yelsabamebi, beWde-
bi, samajurebi, sayureebi, minisa da
vercxlis WurWeli. armazisxevis uni-
kaluri artefaqtebi daculia saqa-
rTvelos erovnul muzeumSi. sur. 4

muzeum-nakrZalis Semadgeneli naw-


ilia mavzoleumis ti pis akldama (I
s.) kargad damuSavebuli qviT nagebi
frontoniani fasadis mqone damou- 5
kidebeli arqiteqturuli nageboba.
igi XX saukunis 50-ian wlebSi gam-
ovlinda. gaZarcvis miuxedavad, akl-
damaSi aTeulobiT artefaqti aRmoCn-
da: oqros samkauli, monetebi, minisa
da Tixis WurWeli, gemebi, mZivebi
(daculia saqarTvelos erovnul
muzeumSi). sur. 5

1992 wels mcxeTis muzeumma Seicvala adgilmdebareoba da anton kaTa-


likosis sasaxlidan q. mcxeTis gamgeobis yofil SenobaSi (aRmaSeneblis
#135) gadavida, romelSic igi sami aTeuli wlis ganmavlobaSi funqcioni-
rebda (2012 wlamde). cxadia, am saxis nageboba araTu Tanamedrove, aramed,
zogadad, samuzeumo moTxovnebs ver pasuxobda (kabinetur princi pze age-

46 47
buli, mcire zomis sivrceebad danawevrebuli interieriT sruliad Seu- survelia Senoba iyos moculobiTad danawevrebuli rogorc fasadebze,
sabamo iyo muzeumisTvis). miuxedavad amisa, Senobis mowesrigebis mizniT, aseve, Sesabamisad interierSi. fasadebi unda iyos minimalisturad gad-
saagento etapobrivad axorcielebda sareabilitacio samuSaoebs (mTli- awyvetili. axali muzeumis mSeneblobisas gaTvaliswinebuli unda iyos
anad gamoicvala gadaxurva, moewyo sainformacio sivrce). magram aseTi Tanamedrove standartebi koleqciebis Senaxvasa da eqsponirebaSi, da muze-
Carevebi sasurvel Sedegs ver iZleoda. sur. 6 umis dacvisa da usafrTxoebis sakiTxebSi“. daproeqtebisas gamoyenebuli
unda yofiliyo mwvane arqiteqturis princi pebi. konkursSi monawileoba
araerTma arqitetqurulma kompaniam da arqiteqtorma miiRo. sur. 7

6. mcxeTis muzeumi 2009-2010 ww.

bunebrivia axali Senoba mcxeTis muzeumisTvis, romelSic gaTvaliswinebu-


li iqneboda Tanamedrove samuzeumo infrastruqturis yvela aucilebe-
li komponenti rogorc funqciuri (fondsacavebi, sakonferencio darba-
zi, droebiTi gamofenebisa da saganmanaTleblo programebis gankuTvnili
sivrceebi, kafe da sxva.), ise teqnologiuri TvalsazrisiT, sasicocxlod
aqtualuri iyo. igegmeboda kidec, magram axali muzeumis aSenebamde Se-
noba, romelSic mcxeTis muzeumi funqcionirebda, gaiyida (2011 wels igi
kompania „jorjian uoTer end fauerma~ SeiZina).

muzeumis saqmianobis SeCerebis paralelurad, urTulesi gamowveva mrava-


laTasiani koleqciebis droebiT sacavSi gadatana iyo (amisTvis mcxeTaSi,
aRmaSeneblis gamzirze mdebare garemos dacvis inspeqciis SenobaSi ga-
moiyo farTi. muzeumi aq 2012 wels gadavida), rasac win uZRoda fondis
sruli inventarizacia, fotofiqsacia da kompleqtacia.

paralelurad mimdinareobda mcxeTis arqeologiuri muzeumis axali Se-


nobis proeqtze muSaoba, 2011 wels saagentos ukve gamocxadebuli hqonda
konkursi mcxeTis muzeumis eskizuri proeqtis momzadebaze.

muzeumis axali Senobis ageba igegmeboda q. mcxeTaSi yofili Teatronis


mimdebare teritoriaze (aragvis sanapiroze), romlis farTobi 1 ha-s Sead-
genda. samuzeumo nagebobis savaraudo moculoba 1800 kv.m. iyo. sakonkurso
moTxovnebiT muzeumis axal Senobas unda gaeTvaliswinebina mimdebare
teritoriis ganaSenianebis specifika da mcxeTis istoriuli Zeglebis xa-
siaTi. Tumca es ar gulisxmobda axal arqiteqturaSi mcxeTis Sua sauku-
neebis xuroTmoZRvrebis formaTa imitacias. ufro metic, muzeumis axali
Senoba Tavad unda qceuliyo mcxeTis erT-erT arqiteqturul orientirad
da RisrsSesaniSnav adgilad. sakonkurso davalebaSi xazgasmuli iyo: „sa-

48 49
sakonkurso ganacxadebiT saintereso suraTi daixata, eskizuri proeqte-
bi ekleqturobiT xasiaTdeboda. samuzeumo arqiteqturis proeqtirebis
tradiciis simwire naTlad aisaxa am konkretuli konkursis magaliTzec.
amgvarad, 2011 wels momzadda mcxeTis muzeumis axali Senobis eskizuri
proeqti (Semsrulebeli: „arqiteqturuli jgufi da partniorebi“). pro-
eqtis mixedviT muzeumi funqciurad iusticiis saxlsac moicavda. mas
orsarTuliani Senobis Sesasvleli sivrcis mxolod erTi segnebti eT-
moboda. pirvel sarTulze umTavresad, sazogadoebrivi sivrceebi daigeg-
ma - sakonferencio darbazi, mudmivi da droebiTi gamofenebis sivrceebi,
meore sarTulze - muzeumis administracia, fondsacavebi, saganmanaTleb-
lo programebisTvis gankuTvnili darbazi, sarestavracio laboratoria,
dacvisa da teqnikuri uzrunvelyofis sivrceebi. aRniSnuli proeqtiT
2012 wels daiwyo axali muzeumis mSenebloba. qalaq mcxeTis reabil-
itaciis farglebSi es procesi intensiurad warimarTa. im droisaTvis
aragvis sanapiroze, msoflio memkvidreobis Zeglis, sveticxovlis sakaT-
edro taZris mimdebared, ukve dasrulebuli iyo sxvadasxva daniSnulebis
nagebobebis mSenebloba. mcxeTis muzeumis SemTxvevaSi ki mxolod sa-
Zirkvli iyo Casxmuli. procesi maleve SeCerda. msoflio memkvidreobis
komitetis uaryofiTi Sefasebisa da Sesabamisi rekomendaciebis safuZ-
velze qarTulma mxarem SeaCera muzeumis axali nagebobis mSeneblo-
ba (2012-2013) da mcxeTis muzeumi kvlav Senobis gareSe darCa. sur. 8

50 51
52 53
arsebuli garemoebebis gaTvalis-
winebiT saqarTvelos kulturuli
memkvidreobis dacvis erovnuli saa-
gentos iniciativiT, 2013 wels mcxeTis
muzeumisTvis mas gadaeca didi xnis
ganmavlobaSi umoqmedo kinoTeatri
„karibWe“, romlis interierSic Tavad
kinoTeatris mSeneblobis dros gamov-
lenili mcxeTis istoriuli karibWis
naSTebi iyo moqceuli2. sabWoTa peri-
9 odis Semdeg Senoba aRar funqcioni-
rebda da umZimes mdgomareobaSi iyo
10. mcxeTis muzeumi, 2020 w.
(Camtvreuli vitraJebi, dazianebuli
saxuravi, gaZarcvuli fasadi da in-
terieri). sur. 9
(samarovani, nasaxlari, karibWe) friad mniSvnelovan masalas gvawvdis gvi-
Tu muzeumis winare proeqti axali Senobis dagegmarebas Tavisufal teri- anantikuri da adrefeodaluri xanis mcxeTis istoriis Sesaswavlad Zv.w.
toriaze gulisxmobda, am SemTxvevaSi dRis wesrigSi dadga qalaqis mWidro I saukunidan vidre ax.w. VIII saukunis 30-ian wlebamde, rodesac mcxeTis
ganaSenianebaSi CarTuli (karibWis Cixi #1), ukve sakuTari istoriisa da zRude-galavani da TviT qalaqis mosaxleobac, unda vifiqroT, mtris Se-
Rirebulebis mqone nagebobis rekonstruqcia da samuzeumo adaptacia. mosevisa da darbevis sagani gaxda. ... ganxilul ZeglTagan yvelaze ukeT
cxadia yvelaze axalgazrda Zegli-karibWe aris Semonaxuli. 6 m. sisqis
XX saukunis 60-70-ian wlebSi agebuli kinoTeatri (mT. arq. gr. jabua) alizis kedeli, masze miSenebuli karibWis orive bastioni. amaT Soris
sabWoTa modernizmis gamorCeuli nimuSia. msoflio memkvidreobis Ze- moTavsebuli mokirwyluli quCa da qalaqSi Sesasvlelis qvaTlilebiT
glebis garemocvaSi, uSualod samTavros monastrisa da samTavros velis nagebi kedlis naSTebi, Tavisi monumenturi xasiaTiT mnaxvelze did STabe-
mimdebared agebuli es masiuri, kubis formis orsarTuliani, feradovani Wdilebas stovebs. es aris bednieri SemTxveva, rodesac saSualeba gveZle-
keramikuli panoebiT Semkuli nageboba, ara marto Tavisi mdebareobiT, va 1500 wliani xandazmulobis Semdeg uSualod vWvretdeT Cven winapar-
aramed masStabiT, moculobiT, formiTa da mxatvruli gadawyvetiT organ- Ta didi samSeneblo xelovnebis erT-erT brwyinvale nimuSs. swored am
uladaa Cawerili mcxeTis urbanul qsovilSi. kinoTeatris garda, nagebo- garemoebam ganapiroba gadawyvetileba misi dacva-Senaxvis aucileblobis
ba Zeglis dacviT funqciasac iTavsebs. kinoTeatris pirveli sarTulis Sesaxeb. farToekraniani kinoTeatris ti piuri proeqti individualuriT
Seminul sivrceSi istoriuli mcxeTis zRude-galavanSi CarTulii erT-er- Seicvala, axali proeqtis (avt. g. jabua da sxv.) mixedviT karibWe maRal
Ti ZiriTadi karibWis e.w. „aragvis karis“ (V-VI ss.) monumenturi naS- svetebze dayrdnobil mayurebelTa darbazis qveS unda moeqces, ise rom
Tebia. isini 1965-1967 wlebSi, kinoTeatris mSeneblobisas, gamovlinda da Zeglis daTvaliereba yoveli mxridan daubrkoleblad SeiZlebodes“,4 -
arqiteqtorTa gadawyvetilebiT kinoTeatris arqiteqturul struqturaSi vkiTxulobT mcxeTis arqeologiuri eqspediciis 30 wlisTavisadmi miZR-
moeqca. ase, rom samuzeumo funqcia kinoTeatr „karibWes“, SeiZleba iTqvas, vil statiaSi, romelic uSualod „aragvis kars“, misi aRmoCenis istoriasa
Tavidanve mieniWa. da arqeologiuri Zeglis Seswavlas exeba.

STambeWdavia sakuTriv arqeologiuri Zeglis arqiteqtura da masStabi. bunebrivia, rekonstruqciisa da samuzeumo adaptaciis proeqtiT kinoTe-
Tlili qviT mopirkeTebuli kedlebi masiuri koSkiTaa daculi. kariWes atrSi integrirebul arqeologiur Zegls, iseve, rogorc Tavad kinoTea-
asawev-dasawevi kari unda hqonoda. aRmoCnda, rom „galavani karibWiTurT tris Senobas, unda SenarCuneboda Tavisi istoriul-arqiteqturuli Ri-
ufro adreul namosaxlarze da samarovanzea daSenebuli. aq gaiTxara rebuleba. mcxeTis istoruli karibWe imTaviTve mcxeTis mudmivmoqmedi
IV-V ss. saxlebis kedlebis riyis qvis safuZvlebi, saRvine qvevrebi, sameur- eqspoziciis nawilad iqna moazrebuli. aseve, mniSvnelovani iyo sabWoTa
neo xaroebi, I-II ss. erTi ormosamarxi, sami kramit-samarxi da TerTmeti periodis ori monumenturi keramikuli panos SenarCunebac, romelTagan
qvevr-samarxi. samarxebSi aRmoCnda Tixis xeladebi, vercxlisa da brin- erTi - „saqarTvelo“ - Senobis fasadzea da aqtiur rols asrulebs
jaos samkauli, sxvadasxva masalis mZivebi, romauli da parTuli mon- misi mxatvruli saxis SeqmnaSi, meore - „berikaoba“ ki interierSi. pano-
etebi“3. am mravalfeniani arqeologiuri kompleqsis gamovlenam realurad Ta kompoziciebi da maTi Sinaarsi mcxeTis muzeumis misiasa da momavali
ganapiroba da gansazRvra kidec kinoTeatris arqiteqtura. „samive Zegli eqspoziciis im gzavnilebsac exmianeba, romlebic winaswar iqna saagentos
samuzeumo samsaxuris mier damuSavebuli - mcxeTa saqarTvelos uZvelesi
dedaqalaqi da mcxeTa, rogorc qristianobis uZvelesi kera saqarTvelo-

2 „karibWes“ kulturuli memkvidreobis Zeglis statusi 2009 wlidan hqonda miniWebuli


(25.12.2009 #3/204), iseve rogorc mcxeTis muzeum-nakrZalSi Semaval kompleqsebs (samTav-
ros namosaxlari da samarovani, samefo akldama, pitiaxSTa armazisxevisW rezidencia) 4 kalandaZe a., boxoCaZe a., „aragvis kari (mcxeTis arqeologiuri eqspediciis 30 wl-
3 bulia m., janjalia m., „mcxeTa“, Tb., 2000, gv. 80 isTavisTvis)“, Zeglis megobari, #15, 1968, gv. 20, 21, 25, 26

54 55
Si. sabWoTa periodSi Seqmnili panos Tematika saqarTvelos itoriisa da msoflio bankisa da iuneskos eqspertebi aqtiurad CaerTvnen procesSi.
kulturis swored am mniSvnelovan aqcentebs Seicavs. sveticxovlisa da amasTan,munici paluri ganviTarebis fondma da msoflio bankma sruli mzao-
„sveti cxovelis“ Temis garSemo ganviTarebuli kompozicia - xelovnebis, ba gamoxates finansuri da eqspertuli mxardaWera gaewiaT proeqtisTvis.
vazis, damwerlobis, aRmSeneblobis, samSoblos dacvisa da momavali Tao- mcxeTis muzeumi msoflio bankisa da munici paluri ganviTarebis fondis
bebisTvis am memkvidreobis gadacemis simboluri gzavnilebiTaa gajere- mier mesame regionuli ganviTarebis programis farglebSi moeqca, romlis
buli. panos kideebSi ganTavsebuli amonaridebi „qarTlis cxovrebidan“ erT-erT mizansac saqarTvelos mcxeTa-mTianeTisa da samcxe-javaxeTis re-
ki Segvaxsenebs: „mcxeTos aRaSena qalaqi Sesakrebelsa Soris mtkvrisa gionebSi turistuli infrastuqturis ganviTareba warmoadgenda. amgvarad,
da aragvisasa da uwoda saxeli Tvsi mcxeTa“ da „rameTu qalaqi mcxe- iuneskos rekomendaciebiT, msoflio bankis eqspertebis, munici paluri gan-
Ta gandidebul iyo umetes yovlTasa da uwodes deda-qalaqad“. yofili viTarebis fondisa da saagentos TanamSromlobiT momzadebuli axali
kinoTeatris, dRes ki muzeumis Senobis pano, muzeumSi Sesvlamde „amza- davalebis safuZvelze, 2016 – 2017 wlebSi, kinoTeatr ,,karibWe“-s rekon-
debs“ mnaxvels uZvelesi qveynis, misi dedaqalaqis, qarTuli saxelmwifosa struqciis da samuzeumo adaptaciis proeqti damuSavda.
da aTaswleulebis uwyveti istoriis gasacnobad. (sur 10)
saproeqto davalebaSi vkiTxulobT: „axali samuzeumo funqcia savaraudod
cxadia, aseTi Senobis samuzeumod adaptacia umarav sirTulesa da ga- moiTxovs gafarToebis, damatebiTi moculob(eb)is gaCenis saWiroebas. mi-
mowvevasTanaa dakavSirebuli. 2014 wels kulturuli memkvidreobis saa- uxedavad imisa, Tu rogori gadawyveta iqneba moZebnili proqtirebisas -
gentom kvlav gamoacxada konkursi mcxeTis axali muzeumis adaptacia-gan- miSeneba, axali moculobis gaCena Tu sxva - sakiTxi ar SeiZleba gadawydes
viTarebis proeqtze. konkursSi monawile kompaniaTagan (Sps „si Ti bi“, Sps arsebuli Senobis iersaxis Seuferebeli cvlilebis, misi ganuyofeli el-
„arko 04“, Sps „inJinruli azri“, i.m. vaxtang zesaSvili, Sps „arqiteqsi“, Sps ementebis gadafarvisa da Seusabamo gadakeTebis xarjze. .. gansakuTrebu-
„T.a“, Sps „arqiteqsi“ .upiratesoba Sps „arqiteqsi“-s proeqts mieniWa. sur. 11 li yuradReba unda mieqces kinoTeatris Senobis Tavdapirveli koncefci-
is xazgasmas da misi srulfasovnad aRqmis SesaZleblobas... sasurvelia
proeqtirebis periodSi saproeqto jgufis mier gaTvaliswinebuli iqnas
kinoTeatris Senobis proeqtis avtoris mosazrebebi axal saproeqto gad-
awyvetasTan dakavSirebiT“.

kinoTeatris Senoba qalaqis mWidro ganaSenianebaSia CarTuli, aqvs mcire


zomis ezo, aRniSnuli viTareba rekonstruqciisTvis arcTu saxarbielo
realobas qmnida. verc simaRleSi moxdeboda misi ganviTareba. arsebuli
Senobis moculoba ki samuzeumo infrastruqturisTvis sakmaris farTobs
ver iZleoda. amitom daemata erTi fligeli, Seminuli kedlebiT, romelmac
axali arqiteqturuli moculoba da, Sesabamisad, damatebiTi farTi gaaCina,
magram ar daarRvia saerTo mxatvrul-arqiteqturuli struqtura. (sur. 12)

kinoTeatris samuzeumod adaptaciis proeqtSi gaTvaliswinebulia Tana-


medrove muzeumis srulfasovani funqcionirebisaTvis saWiro yvela mimar-
Tuleba Sesabamisi funqciuri sivrceebiT (mudmivi da droebiTi gamofen-
ebisTvis, fondebisTvis, saganmanaTleblo programebisTvis, sakonferencio
darbazi, sakonservacio-sarestavracio laboratoria, specializirebuli
samecniero biblioTeka, samuzeumo kafe), Senobis aRWurva Tanamedrove
11 sistemebiT (gaTboba-gagrileba-kondencireba).

kinoTeatr ,,karibWe“-s rekonstruqciis da samuzeumo Senobad adaptaciis


proeqti (Semsrulebeli aii p ,,saqarTvelos memkvidreoba“) dadebiTad Se-
fasda iuneskos msoflio memkvidreobis centrisa da misi mrCeveli orga-
nizaciis - „ICOMOS”-is mier. daiwyo proeqtis ganxorcielebac.

paralelurad, saqarTvelos kulturuli memkvidreobis dacvis erovnuli


saagentosa da saqarTvelos erovnuli muzeumis erToblivi proeqtiT 2016
wlis 14 dekembers simon janaSias saxelobis saqarTvelos muzeumSi gaix-
sna gamofena - axali muzeumis mudmiv eqspoziciamde - „mcxeTis muzeumis
saganZuri~, romelzec eqsponirebuli iyo didi mcxeTis arqeologiuri
saxelmwifo muzeum-nakrZalis Zvirfasi liTonebis koleqciaSi daculi
300-ze meti eqsponati. mniSvnelovani iyo, rom aq gamofenil artefaqtebs

56 57
eleqtro faris fila

8-8
7-7
8-8
4,080

7-7
1 2 3 4 5 6 7 8
1 2 3 4 5 6 7 8
345 635 430 570 axali fila Cilerebis700 700 700 4,080
39 ganTavsebis adgilebis CvenebiT
1,042 345 635 430 570 700 700 700

20X60 sm zomis damcavi rk/b.-is kedeli

555 716

230
85 390 100 390 100 sayrdeni kedeli

287

297

297
180
E
E
-3.85 4.81 m2
ekrani arsebuli saZirkvlis baliSi 6-6
6.11 m2
6-6
saxanZro avzi

420
6-6 24.60 m2 6-6 WC
20.79 m2
420 54.97 m 2

48.36 m2 zona 9
proeqtori WC 7.79 m2
+4.66 samzareulo
mcire saleqcio oTaxi KITCHEN

D5-5 5-5
D5-5 5-5

cxauri
7 x 16 = 114
kafeE
2
3.60 m CAFE
WC
6.04 m2
saganmanaTleblo sivrceE k-02 kafe terasa
EDUCATIONAL AREA kvanZi
zona 8 51.00 m 2
CAFE TERRACE

62.55 m2 5.87 m2 sawyobi


21.07 m2 19.13 m2 STORAGE
172.37 m2

630
48.33 m2 +4.66
#toPZvalue
630

WC
WC

holi
HALL
31.15 m2 sawyobiE sawyobiE
savaraudo arqeologiis adgili/Rvinis gamofena
WINE EXIBITION AREA 11.92 m2 WAREHOUSE WAREHOUSE
6.17 m2 4.43 m2 117.85 m2

C
C 18.08 m2 k-021
+5.11
54.77 m2
kvanZi
2
-3.85 118.62 m -3.85 6.79 m2
Tarjimnis
oTaxi
25.15 m2 INTERPRETER
26

25 1
sakonferencio darbazi

26 x 17 = 449
ROOM 24 2
CONFERENCE HALL
zona 7 22
23 3

745
marTvis
gamofenis mosamzadebeli 21 1
4-4 4-4

22 x 17 = 374
22 4
25.29 m2 oTaxi 20 2
pulti
745

20.00 %
4-4 EXIBITION PREPARATION AREA 19 3 4-4 TECNICAL
UNIT
21

20
5

6
18 4
pandusis qvemo arsebuli 19 7

11.83 m2 10.76 m2 kuratoris oTaxi 17 5


+4.66 18 8
CURATOR 16

15
6

7
betonis konstruqcia 3.90 m2
17 9 R
25
teqnikuri saTavso 2
TECHNICAL STUFF
13.41 m 14 8 mowesrigdes Caisxas
16

15
10

11
13 9 sawyobiE
savaraudo sacavi
12 10 axali rk?betonsi baliSi WAREHOUSE
14 12
arsebuli iatakis niSnuli 51sm-iT aiwevs maRla
POSSIBLE STORAGE
+4.66 orive pandusis baqanze da maT gagrZelebaze arsebul
-3.85
holebSi, droebiT sagamofeno darbazSi,
22.02 m2

13
9.95 m2 gamofenis mosamzadebel sacavSi da kinoTeatris
sacavi teqnikuri saTavso B

11
yofil foieSi. ix. k-04 da konstruqciul naxazSi.
B STORAGE TECHNICAL STUFF

200
3,892
k-04
3-3 3-3
200

kvanZi
3,892

3-3 3-3 20.00 % 20.00 % +4.66


20.00 % 56.26 m2
betonis kibe moewyos adgilze A
A

228
228

saSxape
SPECIAL

E' SHOWER

E' +4.66
18.59 m2

250
laboratoria (sveli)
-3.56
250

teqnikuri saTavso LABORATORY (WET ZONE)


TECHNICAL STUFF
sruli klimatiT aRWurvili sacavi 14.04 m2 31.74 m2
21.60 m2
D' +5.13 +5.58 +6.04
D' 5.50 m2 WC
5.25 m2
sacavi
dasaSvebia sacavis mowyoba STORAGE
tenianobis reJimis gareSe laboratoriis oTaxSi arqeologiis sacavi
daematos erTi mdf-is kari ARCHEOLOGICAL STORAGE

mocemuli sqemis mixedviT


sivrce urikebis da kibeebis 177.23 m2
dasaSvebia sacavis mowyoba Sesanaxad +4.66
tenianobis reJimis gareSe STORAGE FOT PORTABLE TECHNIC 2-2 2-2

740
saWiroa kuratoris oTaxis Canacvleba holi
2-2 2-2 liTonis bade qarxnulad SeRebili
740

HALL
droebiTi sagamofeno
-3.56
laboratoria (mSrali)
LABORATORY (DRY ZONE) TEMPORARY EXIBITION cvalebadi simaRlis sul - 180m2
dgarebi Camagrdes arsebul rkina-betonis iatakze
27.10 m2 da Semdeg moewyos iatakis Seficvra. (ix. f. a66)
+4.66 2
70.29 m
45.73 m2
+5.13

16.52 m2 30.13 m2
190 +5.58
numizmatikis sacavi C'
NUMISMATIC STORAGE 50.22 m2
C' 53.84 m2
pandusis qvemo arsebuli eTnografiuli da saxviTi xelovnebis sacavi
ETHNOGRAPHIC AND FINE ARTS STORAGE
+6.57 +8.17
holiE axali koleqciis sacavi
betonis konstruqcia HALL ISOLATOR FOR RECIEVING OF
EXIBITION
mowesrigdes Caisxas 19 1
gamofenis mosamzadebeli oTaxi
EXIBITION PREPARATION AREA

19 x 16 = 300
axali rk?betonsi baliSi 18 2 #toPZvalue +6.04

607
17 3
biblioTeka
16.75 m2 16 4
5.36 m2
607

LIBRARY 2
arqeologiis sacavi
15 5 13.66 m
25.01 m2 ARCHEOLOGICAL STORAGE 33.70 m2 14

13
6

7
+4.66 sakarantino
zona
arqeologiis sacavi 12 8 DISINFACTION
ARCHEOLOGICAL STORAGE CHAMBER
11 9

11.17 m2
+4.66
daculi derefani 28.95 m2
PROTECTED CORRIDOR 20.00 %
B'

10
71
B'
71

A'
A'
20.00 % 20.00 % 56.40 m2
18

17

16

15

14

13

12

11

10

18 x 15 = 270
20.00 % 20.00 %
1-1 8-9 8-9 1-1
1-1 8-9 8-9 1-1

10mm-iani lameqsis minis moajiri sul 7.2m2

6 x 15 = 90

74

1
74 648 278 603 595 593 607 295
648 278 603 595 593 607 295
3,693
3,693
1' 2' 3' 4' 5' 6' 7' 8' 9'
1' 2' 3' 4' 5' 6' 7' 8' 9'

7-7

8-8
7-7

8-8

GSPublisherVersion 148.0.100.100
GSPublisherVersion 148.0.100.100

12
8-8

8-8
7-7

7-7
1 2 3 4 5 6 7 8 1 2 3 4 5 6 7 8

4,080 4,080
345 635 430 570 700 700 700 345 635 430 570 700 700 700

E E
teqnikuri saTavso
TECHNICAL ROOM 468.20
29.81 m2
6-6 -0.75 6-6 6-6 6-6
420

420
56.56 m2

#toPZvalue
bileTebi da gasaxdeli
TICKET OFFICE AND CLOAKROOM

312 22.86 m2 20.68 m2


D5-5 6.49 m2
gasaxdeli
CLOAKROOM
5-5 D5-5 5-5

7
muzeumis maRaziaE 7 x 16 = 114
sawyobiE MUSEUM SHOP
sayrdeni kedeli WAREHOUSE
5.43 m2
moculoba dazustdes adgilze
zona 6
2 -0.75
29.79 m
630

630
±0.00 vizitorTa holi
95.70 m2 LOBBY FOR VISITORS
fexsawmendis ormo 3sm.
+8.59

180
60

20.00 %
C C
k-07
±0.00 cxauri kvanZi
112.66 m2
holi
HALL
211.49 m2
26
saganmanaTleblo sivrce
25 1
EDUCATIONAL AREA
26 x 17 = 449

sagamofeno sivrce 24 2
EXIBITION AREA 23 3
745

745
4-4 22 4 4-4 4-4 20.00 % 4-4
21 5

20 6
sayrdeni kedeli 19 7

moculoba dazustds adgilze zona 5 zona 4 18 8

30.94 m2
91.44 m 2
zona 1 20.45 m2 17

16
9

10 moixsnas arsebuli granitis k-03


gamofenis 15 11
filebi sul 301m2 kvanZi
14 12
winasityvaoba kolona damuSavdes
qviSacementis xsnariT 468.20
265 moCarCvoebsi Semdeg da
13

B Seilesos miuxenuri lesviT B


200

200
3,892

3,892
3-3 10mm laminirebuli minis moajiri 3-3 3-3 3-3
simaRle 50sm. moajiris farTi 20.00 % 20.00 %
Seadgens 24.8m2 20.00 %
A A
49.5 grZivi metri
228

228
15
E' E'
7.21 m2 sagamofeno sivrce
EXIBITION AREA menejeri
teqnikuri oTaxi
250

250
MANAGER
TECHNICAL ROOM 11
WC WC
18.26 m2 4.39 m2

480

485
10
zona 3. 9

44.69 m2 8
2
კარიბჭე, საგამოფენო დარბაზი. 4.58 m
D' 7
D'
კიბე 1 6

kuratoris oTaxi 5 moixsnas arsebuli bazaltis filebi sul 335m2


CURATOR kibis dgarebi 11.40 m2
4

3
da dasawyobdes misi Semdgomi gamoyenebis mizniT
10.39 m2 2 buRalteria
1 ACCOUNTANT

150

145
detalis kvanZi ix. a-70
zona 2 zona 2
396.53 m2 adreuli agraruli periodi 10

2-2 2-2 2-2 2-2


740

740
9
ZONE 8

EARLY AGRICULTURAL PERIOD 7

468.09

10 x 15 = 150
300
Sexvedrebis oTaxi 6

11.04 m2 MEETING ROOM 5

18.97 m2 4

sagamofeno sivrce 47.17 m 2 3 50.47 m2


32.63 m2 ±0.00 EXIBITION AREA
2

+7.86
damlageblis oTaxi
CLEANING SERVICE ROOM
holiE
130
kibis dgarebi HALL
administraciis holiE
C' ADMINISTRATION HALL
97.52m2 81.54m2
C'
kuratori
კარიბჭე, საგამოფენო დარბაზი. CURATOR

1,100
კიბე 2
WC
19.06 m2
6
5
4
3
2
1

6.68 m2 29.30 m2 10mm laminirebuli minis moajiri


simaRle 90sm. moajiris farTi 19 1

19 x 16 = 300

800
18 2
Seadgens 10m2
607

607
17 3

±0.00 11.1 grZivi metri 16 4


16-iani SvelerebiT moewyos kibis CarCo da baqnis CarCo.
15 5
4 cal 8X8 sm milkvadratebze daeyrdnos kibis baqani
14 6
4X4 sm kuTxovenebiT. moewyos safexurebi, romelSic xis
13 7 ficari unda Calagdes. baqanic xis ficriT mopirkeTdes.
monitoringis samsaxuri 12 8 moewyos liTonis moajirebi 110 sm simaRlis milkvadratisgan.

generatori
MONITORING SPECIALIST 11 9 ZiriTadi sayrdenebi moewyos 4X6 sm milkvadratisgan. damatebiTi
10.21 m2 vertikaluri moajiris struqtura moewyos 2X4 sm milkvadratisgan.
moajiris saxeluri Sesruldes masiuri xis naWrisgan 8X4 sm.
dacvis oTaxi kibis, baqnis da moajiris konstruqcia damagrdes xis iatakebze
SEQURITY 2 liTonis samagrebiT maRali xarisxis xraxnebiT.
-0.15 17.15 m

B' B'

10
71

71
A' A'

20.00 % 20.00 %
20.00 % 20.00 % 20.00 % 20.00 %
1-1 8-9 8-9 1-1 1-1 8-9 8-9 1-1

74
6 x 15 = 90
648 278 603 595 593 607 295 74
6

3,693 648 278 603 595 593 607 295


3,693
1' 2' 3' 4' 5' 6' 7' 8' 9' 1' 2' 3' 4' 5' 6' 7' 8' 9'
Cilerebi
7-7

8-8

7-7

8-8
GSPublisherVersion 148.0.100.100 GSPublisherVersion 148.0.100.100

58 59
14 12 2016 14. ixileT mcxeTis katalogis bmuli
16:00
gamofenam „mcxeTis muzeumis saganZuridan“ farTo sazogadoebis didi in-
teresi gamoiwvia. es droebiTi gamofena mcxeTis axali muzeumis mudmivi
s. janaSias saqarTvelos muzeumi, rusTavelis gamziri 3
3 rustaveli avenue, s. Janashia Museum of Georgia
saqarTvelos kulturisa da ZeglTa dacvis saministro
Ministry of Culture and MonuMent ProteCtion of GeorGia
saqarTvelos kulturuli memkvidreobis dacvis erovnuli saagento
national aGenCy for Cultural HeritaGe Preservation of GeorGia
saqarTvelos erovnuli muzeumi
GeorGian national MuseuM
eqspoziciis gaxsnamde umanspinZlebs damTvalierebels da kidev erTxel
Seaxsenebs mcxeTis muzeumSi daculi saganZuris gansakuTrebul istori-
13 ul-mxatvrul Rirebulebasa da mniSvnelobas.

saagentos muzeumebisa da muzeum-nakrZalebis samsaxurma mcxeTis axali


saqarTvelos erovnul muzeumSi Cautarda sakonservacio-sarestavracio muzeumis eqspoziciis koncefciis da, zogadad, muzeografiuli program-
samuSaoebi. sur. 13 is damuSavebis paralelurad, mcxeTis axali muzeumisadmi miZRvnili
samecniero konferencia „muzeumi da kulturuli memkvidreoba VI“ saer-
gamofenis gaxsniTvis moewyo saagentos mier momzadebuli katalogis - TaSoriso formatSi 2019 wels Caatara. samdRiani konferenciis mizani
„didi mcxeTis arqeologiuri saxelmwifo muzeum-nakrZalis koleqciidan” mcxeTasTan dakavSirebuli uaxlesi samecniero kvlevebis axali muze-
(avtorebi: irma doliZe, vaxtang nikoleiSvili, nikoloz maisuraZe) - prez- umis eqspoziciebSi asaxva iyo. am mimarTulebiT muSaoba momdevno welsac
entaciac. sur. 14 gagrZelda.

2020 wels dasrulda kinoTeatr ,,karibWe“-s rekonstruqciis da samuze-


umo adaptaciis proeqtiT mimdinare samuSaoebi (Semsrulebeli kompania
„java“) da rvawliani pauzis Semdeg mcxeTis muzeumis koleqciebi mis
axal, ukve mudmiv samyofels daubrunda. am dRis aRsaniSnavad 2020 wlis
20 oqtombers axladrekonstruirebul muzeumSi moewyo pirveli droebiTi

60 61
15 16

gamofenac „ZeglTa dacvis mexsierebis istoriidan“, romlis naxvac damT-


valierebels, qveyanaSi Seqmnili pandemiis gamo, mxolod onlain hqonda.
sur. 15
16. mcxeTis muzeumi, 2020 w.
kinoTeatr „karibWes“ samuzeumo Senobad adaptacia-rekonstruqciis
samuSaoebis paralelurad, 2020 wlidan daiwyo muzeumis eqspoziciis kon-
cefciis, interieris dizainis proeqtisa da marTvis gegmis momzadeba (Sems-
rulebeli aai p „saqarTvelos memkvidreoba“ da estonuri kompania „KOKO
Architektd OU“). igi xorcieldeba munici paluri ganviTarebis fondis mier
msoflio bankis dafinansebiTa da saqarTvelos kulturuli memkvidreo-
bis dacvis erovnuli saagentos monawileobiT. Semdgomi, damamTavrebeli
etapi, ukve am proeqtis ganxorcieleba da muzeumis srulfasovani fun-
qcionirebaa. sur. 16

mcxeTis muzeum-nakrZali, romelic qveynis erT-erTi gamorCeuli muzeumia,


amavdroulad moazrebulia samecniero da saganmanaTleblo centrad, ro-
melmac srulyofilad unda warmoaCinos rogorc muzeumSi daculi kole-
qciebi, ise mcxeTis msoflio da erovnuli mniSvnelobis arqiteqturuli
da arqeologiuri memkvidreoba.

bibliografia

1. doliZe i., nikolaiSvili v., maisuraSvili 3. bulia m., janjalia m., „mcxeTa“, Tb., 2000
n., „didi mcxeTis arqeologiuri-saxel- 4. kalandaZe a., boxoCiZe a., „aragvis kari
mwifo muzeum-nakrZalis koleqciidan - (mcxeTis arqeologiuri eqspediciis 30
muzeumi, istoria, artefaqti“, Tb., 2016 wlisTavisTvis)“, Zeglis megobari, #15,
2. saqarTvelos istoriisa da kulturis 1968
ZeglTa aRweriloba, t. 5, Tb., 1990

62 63
64 65
Irma Dolidze include tourist infrastructures and education programs, using the current archaeological excava-
tions as “exhibitions” in the open air of the Great Mtskheta State Archaeological Museum–Re-
National Agency for Cultural Heritage Preservation of Georgia serve.
Head of the Museum and Museum-Reserves Unit,
Doctor of Art History The Samtavro Burial Grounds are among the largest necropolises in the Caucasus with thou-
sands of graves from different periods between the 2nd millennium BC to the 7th and 8th centuries
AD. There are mound-type and in-ground, late-Antique qvevri burials, tile-burials, double-sloped
MTSKHETA roofed graves and stone sarcophaguses covered with a large flat stone, sometimes arranged in

MUSEUM-RESERVE several layers. There are abundant archaeological materials found in the graves at the Samtavro
burial grounds, such as clay, metal and glassware; bronze and iron weapons and equipment; per-
sonal adornments, etc. that make up a significant part of the Mtskheta Archaeological State Muse-
um-Reserve. Consequently, a considerable place has been given to these in the present catalogue.
The first scientific archaeological excavations in the Mtskheta re-
gion were carried out in the 1870s and have been continued since
Armaztsikhe–Bagineti – was the residence of the Kings of Kartli (Iberia) and the ancient
that time. However, previous materials that had been discovered
Mtskheta acropolis. According to “Kartlis Tskhovreba” (“The Life of Kartli”), it was built in the
there prompted the government to create the Museum of Local His-
3rd century BC by King Parnavaz of Kartli. Structures from different periods that served various
tory in 1955, on the top floor of Catholicos Anton’s Palace (18th
purposes have survived and cover an area of 30 hectares in terraces, fenced with an adobe brick
century) located in the yard of Svetitskhoveli Cathedral. A first ex-
wall with towers. These include a pillared hall from the 2nd -1st cc. BC; a two-roomed structure
hibition was created and opened to public in 1959.
from the 1st-6th cc. AD; a six-apse temple (3th c. AD); bath-houses (2nd - 3rd cc. AD); a wine cellar
with kvevris; and the remains of a hall-type church from the 7th-8th centuries. Archaeological ex-
In 1977 the Museum of Local History of Mtskheta was expand-
cavations started here at the end of the 19th century and the site is still being studied. As a result
ed to become the Mtskheta Art and Historical-Architectural Mu-
of recent archaeological research, several settlement from the 2nd- 4th centuries AD have been
seum-Reserve, according to a Resolution by the Board of Min-
discovered. For today, the rehabilitation and conservation of the Armaztsikhe archaeological site
isters, on September 14th. The new institution would include the
has been completed.
most important archaeological sites of the Late Antique epoch in
Mtskheta, including Armaztsikhe-Bagineti, Samtavro Valley and
The Armaziskhevi Residence of the Pitiakhshes (3 km from Mtskheta) is an important site
Armaziskhevi. Since 2008, the Great Mtskheta Archaeological
within the Great Mtskheta Archaeological State Museum-Reserve. It includes the palace of the
State Museum-Reserve is part of the National Agency for Cultural
Pitiakhshes (Eristavi) (2nd-4th centuries); its modern Roman-type bath house; and their tombs.
Heritage Preservation of Georgia.
These are hewn stone sarcophaguses and burial vaults. Gold and silver adornments decorated
with precious stones – diadems, necklaces, rings, bracelets, earrings, glass and silver ware-were
Approximately 24,000 objects are preserved in the Mtskheta Mu-
discovered in these rich tombs. Unique artefacts from Armaziskhevi are preserved in the National
seum-Reserve. Most are archaeological artefacts found in Mtskhe-
Museum of Georgia. Archaeological research on this site began in the 1930s and is still ongoing.
ta and its outskirts as a result of excavations. The chronological
New archaeological objects from different periods are being identified, and work to create an
range of the objects is very wide - from the 4th millennium BC to
infrastructure is being carried out simultaneously.
the Late Middle Ages. The artefacts reflect the every-day life of
ancient Mtskheta through skillfully-crafted jewelry, glassware and
The mausoleum-type tomb (1st century AD) is a constituent component of the Museum-Reserve.
crockery; adornments of exquisite beauty; and also luxury items
It is an independent architectural structure, created from well-hewn stone. When it was identified
that reflect the high living standards of Mtskheta residents in the
in the 1950s, it had been looted, however dozens of artefacts have since been discovered in the
Antique era. In addition to the archaeological collections, the Mu-
tomb - gold jewelry, glassware and crockery, gems and beads. These are now kept in the National
seum exhibits fine arts and ethnological collections. For these rea-
Museum of Georgia.
sons the Great Mtskheta Archaeological State Museum-Reserve is
one of the most outstanding museums in Georgia.
In 1992 the Museum changed its location, and moved from the Palace of Anton Catholicos to the
former building of the Mtskheta Municipality. The museum has been operating in this building
Importantly, along with the preserved movable cultural heritage, it
for 20 years. After the Mtskheta Municipality building was sold, in 2012 the collections and the
includes and unifies the most important archaeological and archi-
administration of the Museum have been moved to the temporary location (Mtskheta, Aghmash-
tectural sites of the pre-Christian period in Mtskheta and its out-
enebeli str. #135).
skirts. These include the Samtavro burial grounds and settlement
(3rd millennium BC – 11th- 13th cc. AD); Armaztsikhe-Bagineti
Naturally, the new building for the Mtskheta Museum, which would take into account all the
(2nd-1st cc. BC - 7th - 8th cc. AD), which was the residence of the
necessary components of the modern museum infrastructure, was vital both functionally (storage
Kings of Kartli. The Armaziskhevi residence of Pitiakhshes (Eri-
facilities, conference halls, spaces for temporary exhibitions and educational programs, cafes,
stavi) in the 2nd to 4th centuries; the tomb of the 1st century AD.
etc.) and from a technological point of view.
These cultural heritage monuments are of great significance and

66 67
At the same time, work started on the project of a new building of the Mtskheta Archaeologi- was included in the Third Regional Development Program by the World Bank and the Municipal
cal Museum, in 2011 the agency had already announced a competition for the preparation of a Development Fund. Thus, in 2016-2017, the project of reconstruction and museum adaptation of
sketch project. Its construction was planned in the vicinity of the former theater in Mtskheta (on the cinema “Karibche” was developed.
the Aragvi coast). According to the sketch project of the new building of the Mtskheta Museum
(performer: “Architectural Group and Partners”), the museum functionally included the House The project of adapting the cinema to the museum envisages all the directions necessary for the
of Justice. Only one segment of the entrance space of the two-story building was dedicated to full functioning of the modern museum with appropriate functional spaces (For permanent and
it. The construction of a new museum started in 2012 with this project. This process was carried temporary exhibitions, foundations, educational programs, conference hall, conservation-resto-
out intensively within the framework of the rehabilitation of the city of Mtskheta. At that time, ration laboratory, specialized scientific library, museum cafe), equipping the building with mod-
the construction of various buildings on the shores of Aragvi, near the World Heritage Site, Sve- ern systems (heating-cooling-condensation).
titskhoveli Cathedral, had already been completed. In the case of the Mtskheta Museum, only
the foundation was laid. The process was soon stopped. Based on the negative assessment of the At the same time, the joint project of the National Agency for Cultural Heritage Preservation of
World Heritage Committee and the relevant recommendations, the Georgian side suspended the Georgia and the Georgian National Museum opened an exhibition at the Simon Janashia Museum
construction of a new museum building (2012-2013) the Mtskheta Museum was again left with- of Georgia on December 14, 2016 - before the permanent exhibition of the new museum - More
out a building. than 300 exhibits are preserved. It was important that the artefacts exhibited here were conserved
and restored at the Georgian National Museum.
Given the current circumstances, at the initiative of the National Agency for Cultural Heritage
Preservation of Georgia, in 2013, the Mtskheta Museum was given the long-inactive cinema For the opening of the exhibition there was a presentation of the catalog prepared by the Agen-
“Karibche”, which contained the remains of the historic gate of Mtskheta discovered during the cy - “From the collection of the Great Mtskheta State Archaeological State Museum-Reserve”
construction of the cinema. After the Soviet period, the building was no longer functioning and (authors: Irma Dolidze, Vakhtang Nikolaishvili, Nikoloz Maisurashvili).
was in dire condition.
The exhibition “Treasury from Mtskheta Museum” aroused great interest of the general public.
While the previous project of the museum involved the planning of a new building on free land, This temporary exhibition will host the visitors before the opening of the permanent exhibition of
in this case the reconstruction of a building already with its own history and value, involved in the the new Mtskheta Museum and once again reminds us of the special historical-artistic value and
dense development of the city (Gate Lane # 1) and museum adaptation is the priority. significance of the treasures preserved in the Mtskheta Museum.

The cinema built in the 60s and 70s of the XX century (chief architect G. Jabua) is a distinc- In 2020, the ongoing works on the project of reconstruction and museum adaptation of the cin-
tive example of Soviet modernism. Surrounded by World Heritage Sites, directly adjacent to the ema “Karibche” were completed and after an eight-year pause, the collections of the Mtskheta
Samtavro Monastery and the Samtavro Valley, this massive, two-storey Cube-shaped building Museum returned to its new, already permanent residence. To celebrate this day, on October 20,
is organically inscribed in the urban fabric of Mtskheta, not only in location but also in scale, 2020, the newly reconstructed museum hosted the first temporary exhibition from the “Memories
volume, form and artistic solution. In addition to the cinema, the building also has a monument from the History of Heritage Preservation”, which was open to the public only online due to the
protection function. In the glazed space of the first floor of the cinema there are monumental pandemic in the country.
remains of one of the main gates included in the historical Mtskheta fence, called “Aragvi Gate”
(V-VI centuries). They were discovered during the construction of the cinema in 1965-1967 and In parallel with the adaptation-reconstruction of the Karibche Cinema as a museum building, the
were included in the architectural structure of the cinema by the decision of the architects. So, the preparation of the museum’s exhibition concept, interior design project and management plan
museum function was given to the cinema “ Karibche “ from the very beginning. began in 2020 (performed by the NARP “Georgian Heritage” and the Estonian company “KOKO
Architektd OU”). It is implemented by the Municipal Development Fund of Georgia with the
Naturally, the archeological monument integrated into the cinema, as well as the cinema building funding of the World Bank and with the participation of the National Agency for Cultural Heri-
itself, with the project of reconstruction and museum adaptation had to preserve its historical-ar- tage Preservation of Georgia. The next, final stage is the implementation of this project and the
chitectural value. The historical gate of Mtskheta was considered as a part of the permanent ex- full functioning of the museum.
position of Mtskheta from the very beginning. It was also important to preserve two monumental
ceramic panels from the Soviet period, one of which - “Georgia” - is on the facade of the building Mtskheta Museum-Reserve, which is one of the most distinguished museums in the country, is at
and plays an active role in creating its artistic form, the other - “Berikaoba” in the interior. The the same time considered a scientific and educational center, which should perfectly present the
compositions of the panels and their content echo the mission of the Mtskheta Museum and the collections preserved in the museum, as well as the architectural and archaeological heritage of
messages of the forthcoming exposition, which were pre-developed by the Agency’s Museum Mtskheta.
and Museum-Reserve Unit - Mtskheta is the ancient capital of Georgia and Mtskheta is the old-
est center of Christianity in Georgia. Clearly, adapting such a building to a museum is fraught Mtskheta is the ancient capital of Georgia and its oldest center of Christianity. Outstanding ex-
with many difficulties and challenges. In 2014, the Cultural Heritage Agency again announced amples of Georgian architecture are found in the city, some of which are listed as the Monu-
a competition for an adaptation-development project for the new Mtskheta Museum. From the ments of UNESCO World Cultural Heritage. These include the Mtskheta Jvari Monastery, the
companies participating in the competition. Priority was given to the project of “Architex” Ltd. Svetitskhoveli Cathedral and the Samtavro Monastery. Archaeological and architectural sites of
the Mtskheta Museum-Reserve are part of this historical-cultural context. These rich museum
The Municipal Development Fund of Georgia and the World Bank expressed their full readiness collections are some of the best witnesses of Georgia’s long history.
to provide financial and expert support for the museum project. Moreover, the Mtskheta Museum

68 69
nato gengiuri
saqarTvelos SoTa rusTavelis Teatrisa da kinos
saxelmwifo universiteti,
xelovnebis istoriis mimarTulebis profesori,
xelovnebaTmcodneobis doqtori
kinoTeatri
"karibWe"
mcxeTaSi - sabWoTa
modernizmis
arqiteqturuli
nimuSi
kinoTeatr „karibWis“ proeqtis Seqmnisa da mSene-
blobis ambavi ar iyo Cveulebrivi. mcxeTam, am is-
toriulma qalaqma Tavisi „jadosnobiT“ imoqmeda
sabWoeTis ukve damkvidrebul midgomebze kinoTea-
trebis arqiteqturis mimarT: 1965 wels, mcxeTaSi
kinoTeatris mSenebloba rom gadawyda, ar iyo gan-
sazRvruli specialurad am adgilisTvis gakeTebu-
liyo individualuri arqiteqturuli proeqti. ki-
noTeatris mSenebloba ti piuri proeqtis mixedviT 1. kinoTeatri `karibWe“. 1970-iani wlebis foto
daiwyo. Tumca sabolood mTeli sabWoeTis masS-
tabiT gansxvavebuli nageboba miviReT. maSindel-
ma midgomebma gavlena moaxdina proeqtze. rogorc adgilisadmi midgoma Secvala. axla Zeglis movla-Senaxvis aucilebloba
cnobilia, sabWoTa kavSirSi ti piuri proeqtebi im aSkara iyo da kinoTeatris aSenebis proeqtzec ar Tqves uari. aman gamo-
dros popularuli iyo. ti piuri mSeneblobebi aCqa- iwvia SenobaSi 2 funqciis gaerTianeba: muzeumisa da kinoTeatrisa. 1966
rebda, aiafebda da aiolebda saqmes, radgan mza pro- wels Seiqmna Senobis axali proeqti. 1960-iani wlebi sabWoTa arqiteqtu-
eqtiT, standartuli, betonis qarxanaSi Camosxmuli ris axali etapia – omis Semdgomi modernistuli arqiteqturis periodi,
arqiteqturuli konstruqciebiT da elementebiT kerZod, misi pirveli etapi. sabWoTa modernizmi ukve wlebia did interess
Sendeboda sxvadasxva daniSnulebis Senobebi. maT iwvevs ucxoeTSi, ewyoba gamofenebi, ibeWdeba statiebi, wignebi, magram CvenSi
ricxvSi Sedioda kulturis dawesebulebebic – is jer kidev saTanado yuradRebis gareSea darCenili. unda iTqvas, rom
klubebi, kulturis saxlebi Tu kinoTeatrebi. bune- qarTulma xuroTmoZRvrebam am epoqaSi Tavisi kvali datova da is Ses-
brivia, iseTi istoriuli adgili, rogoric mcxeTaa wavla-gamomzeurebas saWiroebs. winamdebare naSromiT gvinda garkveuli
Tavidanve sxva midgomas moiTxovda da ara ti piuri wvlili SevitanoT modernizmis periodis qarTuli arqiteqturis Seswav-
proeqtis Cadgmas samTavros taZris siaxloves. lis saqmeSi.

Tumca mcxeTis miwam, romelic aTaswleulebis isto- miuxedavad imisa, rom mcxeTis kinoTeatri kulturuli memkvidreobis Zeg-
riul fenebs inaxavs, „Tavad ineba“ sxvagvarad wasu- lebiT savse, Zveli qalaqis qsovilSi unda Caweriliyo, arqiteqtorebi ar
liyo saqme: saZirkvelis gaTxris dros Zveli nangre- wasulan gardasul epoqaTa xuroTmoZRvrebis mibaZvis gziT da Senobas
vebi aRmoCnda da arqeologiurma kvlevam Caanacvla modernistuli arqiteqturuli forma mianiWes. aSenda 400 adgiliani ki-
mSenebloba. gaiTxara mcxeTis uZvelesi karibWe – noTeatri da es erTaderTi kinoTeatri aRmoCnda maSin sabWoTa kavSiris
„aragvis kari“1, romelic CrdiloeTis mxridan Semo- masStabiT, romelic Tavis TavSi muzeumsac moicavda. kulturuli memkvi-
dioda qalaqSi. arqeologiuri Zeglis arsebobam am dreobis Zeglis da Tanamedrove arqiteqturis gaerTianeba im droisaTvis
sruliad axali iyo. es momenti ganapirobebda nagebobis unikalurobas.
kulturuli memkvidreobis Zeglis arqiteqturul proeqtSi CarTva Semd-
gom, 1970-ian wlebSi, sabWoTa modernizmis meore nimuSSi, Telavis Teatris
1 kalandaZe a., boxoCaZe a., aragvis kari, Zeglis megobari, #15, Tb., 1968, gv. 17-26

70 71
mSeneblobisasac, orientiri gaxda. ni-
Sandoblivia, rom Telavis Teatrzec
igigve arqiteqturuli jgufi muSaob-
da.

mcxeTis kinoTeatr-muzeumis proeqtis


Seqmna da ganxorcieleba daevala me-4
saxelosnos arqiteqtorebs: g. jabuas
(mTavari arqiteqtori), konstantine me-
maniSvils, giorgi zaqaraias da evge-
2
ni cxakaias, romelic am saxelosnos
xelmZRvanelobda. amaTgan kote me-
maniSvili arqeologTa jgufSic mu-
Saobda da man Seasrula mcxeTis ax-
ladgamovlenili karibWis anazomebi
da naxazebi.

ori funqciis gaerTianebis amocana


arqiteqtorebma orsarTulianobis
daxmarebiT gadawyvites: pirvel sar-
3 Tulze, sadac arqeologiuri Zegli
iyo, sami mxridan Seminuli samuzeu-
mo darbazi ganTavsda, xolo meore
sarTuli kinodarbazma daikava (sur.
1-5). Senobis orive grZivi mxridan gan-
lagebuli pandusebi meore sarTuls 6. kinoTeatri „rosia“ moskovSi, 1961
ukavSirdeboda, magram Sida sivrc-
eSic ganTavsda kibe. pirveli sarTu-
li meores daukavSirda xveuli kibiT, msgavsi silueti im periodSi aSenebul sxva kinoTeatrebisas Camogavs,
romlis spiraluri xveuli, msubuqi Tumca mcxeTisa ar aris romelime maTganis zusti asli. mxedvelobaSi
proporciebi mxatvruli aqcentia da maqvs moskovis kinoTeatrebi. rogorc viciT, omis Semdgomi modernizmis
4 modernizmis epoqis sada, geometriul epoqa sabWoTa kavSirSi ti piuri mSeneblobebiT xasiaTdeba da es mxolod
formebSi dinamikuri, cocxali notebi sacxovrebel korpusebs ar exeba. ti piuri proeqtebi sazogadoebrivi Se-
Seaqvs (sur. 5). aseTi „haerovani“, la- nobebisTvisac muSavdeboda. maT Soris iyo kinoTeatrebic. Tumca moskovis
mazad „moqneuli“ spiraluri kibeebi da regionebis proeqtebi gansxvavdeboda yovelTvis. sabWoeTis dedaqala-
qarTuli modernistuli arqiteqtu- qisTvis calke ti piuri proeqtebi iyo Seqmnili, xolo regionebisTvis sxva,
ris Tavisebureba gaxda da 1960-iani ufro mokrZalebuli. rogorc Cans, qarTvelma arqiteqtorebma, romelTac
wlebidan gvxvdeba (sastumro „iveria“, ori funqcia unda gaeerTianebinaT erT SenobaSi da gansxvavebuli pro-
lisis tbis sabagiro sadguri da sxva). eqti unda SeeqmnaT, im drois gamorCeuli nimuSis kompoziciidan aiRes
magaliTi da gadaakeTes adgilobrivi amocanebis mixedviT. saqme isaa, rom
sabWoTa modernizmis arqiteqturisT- moskovSi, puSkinis moedanze, 1961 wels gaixsna tevadobiT yvelaze moculo-
vis niSandoblivi Senobis arqiteqtu- biTi, 2500 adgiliani kinoTeatri „rosia“ (sur. 6). es iyo pirveli farToe-
5 ruli moculoba: Seminuli qveda sar- kraniani kinoTeatri, romelic gaixsna moskovis me-2 saerTaSoriso kino-
Tulis simsubuqe da gamWvirvaleba festivalisTvis da am festivalis mTavari darbazi gaxda2 arqiteqtorebi:
upirispirdeba meore sarTulis yru, iuri Severdiaevi, dimitri solopovi da elmira gajinskaia. kinoTeatris
2. kinoTeatri „karibWe“. 2020 wlis daunawevrebeli kedlebis simZimes. ki-
foto
kompoziciaSi ganviTareba hpova konstantine melnikovis ideebma, romelmac
nodarbazis daxrili iataki Seminuli 1927-1929 wlebSi rusakovis klubis proeqti Seqmna3. Seminuli foies da
3. kinoTeatris naxazebi. 1966 fasadebidanac ikiTxeba (sur. 1, 2). mis
4. kinodarbazis xedi mayurebelTa paralelurad da mis msgavsad daxri-
mxares lia nagebobis brtyeli gadaxurvac.
5. kinoTeatr-muzeumis interieris yovelive Senobis „diagonaluri“ si- 2 Иванова Д., Типовые кинотеатры советского модернизма , М.., 2017, с. 8
kibe 3 Броновицкая А., Малинин Н., Казакова О., Москва. Архитектура советского модернизма 1955 – 1991 гг.
luetis ganmsazRvrelia. Справочник-путеводитель. М.: Garage, 2016, С. 49-51

72 73
taZris siaxloves, Tanamedrove Seno-
bis ageba did sifrTxiles moiTxovda
da bunebrivia im dros gavrcelebuli
ti piuri midgomebi, iseve, rogorc be-
tonis mza, qarxanaSi Camosxmuli for-
mebi, ar gamodgeboda. Senobis zomebis
Semcireba, mis winasaxesTan SedarebiT,
erT-erTi amocana iyo. rogorc batoni
kote memaniSvili ixsenebs, isini See-
cadnen Senoba simaRleSi ar yofili- 8
yo aqcentirebuli, raTa ar gamxdariyo
dominanturi garemoSi da konfliqtSi
ar Sesuliyo samTavros taZris pro-
porciebTan6. meore mxriv ki Senobas
ukve arsebuli arqeologiuri Zegli
unda gadaexura da Tavis TavSi kino-
7. mcxeTis kinoTeatr-muzeumis da moskovis kinoTeatr Teatric moecva. amitom proeqtirebi-
„pervomaiski“ ganakveTebi sa da mSeneblobis procesSi axali
gadawyvetebis Zieba gaxda saWiro. ma-
galiTad, optimaluri simaRlisaTvis 9
fasadebidanve aRqmadi daxriliatakiani kinodarbazis Serwymis idea pir- gadaxurvis sayrdeni ortesebri koWe-
velad aq gamoCnda da mere es kompozicia safuZvlad daedo kinoTeatrebis bi adgilze gakeTda, individualuri
moskovur ti ps. mcxeTis kinoTeatri Tu 1966 wels daproeqtda, moskovSi proporciebiT, raTa gadaxurvis fila
1969 wels aSenda kinoTeatri „pervomaiski“ (sur. 7), romelic aseve kinoTe- Securebuliyo da simaRle moegoT.
atr „Россия“ kompozicias amuSavebs da ti piuri moskovuri kinoTeatrebis saxanZro usafrTxoebis maSindeli
mSeneblobas udebs saTaves. misi arqiteqtorebi arian solopovi (muSaob- normebidan gamomdinare, gaCnda gark-
da „Россия“ proeqtzec) da kazarnovski4. misi arqiteqturuli kompoziciis veuli arqiteqturuli detalebic, ro-
safuZvelSi mayurebelTa darbazis mZlavri solisebri formaa, daxrili melmac ara marto funqciuri aramed
amfiTeatriT da safasado mxares mTlianad Seminuli foieTi. arqiteq- mxatvruli datvirTvac SeiZina: Seno-
torebs ar gamouyenebiaT mosapirkeTebeli masala da datoves SiSvlad bis gareT, cali mxridan xveuli kibe 10
betonis samSeneblo konstruqciebi. mayurebelTa darbazis moculoba ga- daproeqtda, rogorc Senobis daclis
reT gadaxurvasaviT iWreba da imavdroulad foies saxuravia. kinoTeatr damatebiTi saSualeba. amave dros Ta-
„rosias“ proeqtis adaptaciis Sedegia ara mxolod „pervomaiski“, aramed visi „haerovani“ formebiT xveulma ki- 8. mcxeTis kinoTeatr-muzeumis fasa-
moskovis msgavsi ti pis sxva kinoTeatrebic: „varSava“, „minski“, „baltika“ bem simsubuqe Seitana arqiteqturul dis keramikuli pano "saqarTvelo".
da „vitiazi“5. masebSi. unda iTqvas rom xveuli kibe, fragmenti
romelic aq interierSic gvaqvs da 9. mcxeTis kinoTeatr-muzeumis in-
amdenad, rogorc vxedavT, mcxeTis kinoTeatr-muzeumis mSeneblobisas Tavi- terieris keramikuli pano "beri-
eqsterierSic, im dros swored qarT- kaoba". fragmentebi
dan aris aridebuli regionebisTvis gankuTvnili mokrZalebuli formebis, vel arqiteqtorTa sayvareli motivi 10. mcxeTis kinoTeatr-muzeumis in-
ti piuri proeqtiT mSenebloba da is moskovur proeqtTan,kerZod,kinoTeatr xdeba. zemoT aRiniSna kidec, rom 1960- terieris keramikuli pano "beri-
„rosiasTan“ aris kavSirSi. Cans, misi daproeqtebis periodis paralelurad, 1970-iani wlebis sxva qarTul arqiteq- kaoba". fragmentebi
moskovSic xdeba SemuSaveba sabWoTa qveynis dedaqalaqisTvis gankuTvnili, turul nimuSebSic gvxvdeba da vfiq-
msgavsi kompoziciuri sqemis proeqtisa (pervomaiski, 1969), romelic iqaur rob, SesaZloa, Tbilisuri saxlebis
ti piur kinoTeatrebs daedo safuZvlad. mcxeTis SenobaSi, kompoziciis xveul kibeTa formiT aris STagone-
arqiteqturul detalebSi, aseve gaformebaSi, Cven vxedavT qarTveli ar- buli7. aRsaniSnavia agreTve, bunebrivi
qiteqtorebis Tavisufal midgomasa da interpretacias: pirvel rigSi es qvis filebiT mopirkeTebuli kedlebi,
ganpirobebulia Senobis istoriul qalaqTan Sexamebis amocaniT. ramde- xis masalis gamoyeneba interierSi da
nadac aq arqiteqturuli amocanis sirTules ara mxolod arqeologiuri
monapovari, aramed garemoc ganapirobebda: istoriul qalaqSi, samTavros

6 batonma kotem proeqtze muSaoba gaixsena


4 Гольдштейн А., Кинотеатр «Первомайский», Архитектурное творчество СССР, Вып. 2, М.: Стройиздат, Cveni piradi saubrisas
1974.С. 72 7 gengiuri, n., axali modernizmi qarTul sabWoTa arqiteqturaSi, tradicia da inovacia
5 Иванова Д., dasax. naSromi, gv. 26-29 – me-20 saukunis xelovneba, t. VI, Tb. 2015, gv. 202-216

74 75
aseve, dekoratiuli keramikuli panoebi, romlebic erTi mxriv sabWoTa kinoTeatr „karibWis“ panoebi erT-erTi uadresia me-20 saukunis qarTuli
monumentalizmis farglebSi jdeba da meore mxriv, erovnul xelovnebas monumenturi keramikuli dekoris istoriaSi da misi Seqmna saqarTveloSi
ukavSirdeba. maTze visaubrebT amjerad. pirveli „dizaineruli umaRlesi skolis“ moRvaweobas ukavSirdeba. saqme
isaa, rom keramikosi romualdo cuxiSvili da sxva misi kolegebi, mowafeebi
arqiteqtor g. jabuas CanafiqriT, mTavar safasado mxares gamomaval ke- iyvnen mxatvar daviT ciciSvilisa, romlis Zalisxmevis Sedegia samxatvro
delze, specifikuri SriftiT unda yofiliyo warwera „kinoTeatri ka- akademiaSi 1959 wels dekoratiul-gamoyenebiTi xelovnebis fakultetis
ribWe“. mas eskizic hqonda Sesrulebuli. Tumca mxatvrebma, romelTac am daarseba. maswavleblis moRvaweobam tixruli minanqris, lurji sufrisa
kedlis gaformeba daevalaT, sxvagvarad isurves da aq monumenturi kera- da Zveli qarTuli feradi daCiTvis teqnologiis aRdgenis mimarTulebiT,
mikuli pano ganaTavses. panoze muSaoba, Senobis dasrulebis Semdgom, 1972 mowafeebis interesebic da SemoqmedebiTi mimarTulebac gansazRvra. erov-
wels daiwyo. rogorc viciT, es iyo sabWoTa arqiteqturaSi monumenturi nuli xelovnebisadmi interesma imdroindel sabWoTa monumentalizmSic
panoebis epoqa. Tumca unda iTqvas, rom zogierTma qarTvelma ostatma SeaRwia da Taviseburi nimuSebi mogvca. amis pirveli magaliTebi gaxldaT
sabWoTa monumentalizmis epoqaSi, xelovnebis am dargSi Taviseburebebi daviT ciciSvilis studentebis sadi plomo namuSevrebi, romlebic swo-
Seitana da gansxvavebuli mxatvruli saxe mianiWa mas. erT-erTi aseTi red arqiteqturuli dekoris mimarTulebiT Seiqmna. pirveli saxelmwi-
gamorCeuli nimuSi, Cveni azriT, swored kinoTeatr karibWis keramikuli fo dakveTa ki iyo pano, romelic mcxeTis kinoTeatrisas uZRoda win da
panoebia (sur. 1, 8, 9, 10). sanatorium likanisTvis8 Seqmna romualdo cuxiSvilma. gamorCeuli iyo
kinoTeatri ori keramikuli panoTia Semkuli – erTi mis fasadzea, saxel- keramikuli pano „lurji sufra“, romelic sasadiloSi iyo warmodgenili.
wodebiT „saqarTvelo“ (sur. 1, 8), meore ki „berikaoba“ interierSia ganTav-
sebuli (sur. 9, 10). panoze muSaobdnen mxatvrebi: romualdo cuxiSvili, mcxeTis kinoTeatris panoebisTvis keramika saxelganTqmul koniakovis
irakli gabaSvili, vladimer gelaSvili, rodam meliqiZe. mTavar fasadze, faiansis qarxanaSi daamzades. masze muSaoba ramdenime wels gagrZelda.
romelic moednisken iyureba, ganTavsebulia didi pano saxelwodebiT „sa- es panoebi ukve maSin Sefasda rogorc unikaluri namuSevari9. garda amisa,
qarTvelo“ (zoma – 7,5x17m.). panos centrSi warmodgenilia simetriulad kinoTeatr „karibWis“ da borjomis sanatorium „likanis“ panoebi aseTi
gantotili xe, romelic uZveles simbolos – sicocxlis xes ganasaxierebs saxis arqiteqturuli dekoris uadresi magaliTebi iyo. 1970-ian wlebSi ke-
da migvaniSnebs mcxeTasTan dakavSirebul sakralur ambavze sveticxovlis ramikuli panoebiT gaformeba ise farTo movlena ar aris, rogorc mozaika,
Sesaxeb. kompoziciis sxva gamosaxulebebic ukavSirdeba saqarTvelos is- magram saqarTveloSi mas mniSvnelovani adgili ukavia: keramikuli panoe-
torias da kulturas: xis qvemoT sveticxovlis taZaria gamosaxuli, ro- biT formdeba kulturis da dasasvenebeli saxlebi, sxva sazogadoebrivi
gorc saqarTvelos sulierebis, qristianobis centri. es simbolo sabWoTa Senobebi (mag. pionerTa banaki „ciskari“ cxvariWamiaSi, „Cais pavilioni“
periodisaTvis uCveulo siaxlea da stalinis periodis socialisturi quTaisSi, gudauris belvederis pano da sxva), avtobusebis gaCerebebi (ma-
klasicizmis Semdgomi cvlilebebis maCvenebeli. cnobilia, rom sabWoTa galiTad, gaCereba sof. boriTTan, sof. ruxTan10 da sxva), gamorCeulia Tbi-
kavSiri, ideologiuri saxelmwifo, romelmac Tavisi ideologiisgan axa- lisis metropolitenis sadguris „isani“ interieri11. unda iTqvas, rom ama-
li religia Seqmna, qristianul simboloebs Tavidanve brZola gamoucxa- ve periodSi keramikuli mozaikis teqnikac mkvidrdeba smaltis mozaikis
da da monumenturi xelovneba ki gaazrebuli hqonda, rogorc propagan- gverdiT. amdenad, kinoTeatris „karibWe“ panoebi arqiteqturuli keramikis
dis nawili. kinoTeatris pano sabWoTa periodis xelovnebis istoriul sawyisi etapis amsaxveli nimuSebia. Zveli drois maiolikisagan gansxvave-
konteqstSi gaazrebuli, naTlad warmoaCens Tavis mniSvnelobas: is aris biT, 1960-iani wlebis nimuSebSi keramikis axali SesaZleblobebis mimarTu-
axali etapis, e.w. „daTbobis“ periodis nimuSi. aqamde, warmoudgeneli iyo lebiT eqsperimentebi SeiniSneba. Semdgom ki qarTvelma ostatebma erTma-
msgavsi xasiaTis da simbolikis xelovnebis nimuSis Seqmna da Senobis neTs Seuxames figurebis reliefuroba da mozaika (mag. metropolitenis
safasado mxares ganTavseba. sainteresoa panos Sesrulebis teqnika: is sadgur „teqnikuri universitetis“ panoebi). ukve maSinve iqna SemCneuli,
erTi zomis keramikuli filebisgan ar aris Sedgenili da amiT gansxvav- rom saqarTveloSi monumenturi keramikis ganviTareba erovnul xelovne-
deba sxva msgavsi teqnikis qmnilebebisgan, romelic SemogvrCa. keramikuli bas daefuZna da ar axasi aTebs arc erT respublikas. 1960-1970-iani wle-
filebi sxvadasxva zomisaa, da maTi forma xSirad kompoziciis Semadgene-
li gamosaxulebebis moxazulobiTaa ganpirobebuli. es filebi Tavisebur
ferwerul „naxats qmnis“ da figurebis msubuq reliefurobasTan erTad, 8 cuxiSvilTan erTad sanatoriumis gaformebaze koordinirebulad muSaobda xelovanTa
Tavisebur iers aZlevs kompozicias. safasado pano Tavisi TematikiT Tu jgufi. aq mxatvarTa jgufma Seqmna sakurorto zonis sinTezuri xasiaTis gaformeba:
erTiani midgomiT Sesrulda keramikuli panoebi, iatakze dasadgami larnakebi, kedlis
istoriuli qalaqis garemos pasuxobs da samuzeumo funqcias exmianeba,
dekoratiuli TefSebi, keramikiT gaformebuli wyaroebi, skamebi, dekorSi gamoyenebuli
interierSi warmodgenili keramikuli kompozicia xelovnebasTan aris Si- iyo Weduri liToni, xe, Weduri panoebi, Weduroba, romelSic Casmuli iyo feradi smalta,
naarsobrivad dakavSirebuli: misi Temaa saqarTveloSi sanaxaobiTi kul- rogorc Zvirfasi qvebi. imave jgufma ufro adre, 1960-iani wlebis bolos Seasrula
turis tradiciuli, uZvelesi forma „berikaoba“. interieris panos – „beri- borjomis wyaros keramikuli biuveti (aRar arsebobs). Р. Воронов, Р. Цухишвили – керамист,
kaoba“ – zomaa 3,8x17m. frizulad Carigebuli figurebi niRbebiT, xalxuri художник, педагог. Советское Декоративное Искусство, 6, 1983. с. 108
sanaxaobisaTvis, TamaSisTvis gaTvlili sxva sagnebiT warmogvidgebian 9 Воронов Р., dasax. naS. gv. 108
10 Palavandishvili N., Prents L. In: Baubezogene Kunst Georgien. Mozaiken und Sowjetmoderne 1960 bis 1990,
TeTr fonze da interierSi sazeimo ieri SeaqvT. aq Sesrulebis teqnika
Berlin, 2019. S. 210-2011
gansxvavebulia safasado panosgan: kompozicia „berikaoba“ erTi zomis 11 gengiuri n., Tbilisis metropolitenis sadgurebis arqiteqtura – warsuli da Tana-
kvadratuli moWiquli filebiT aris Sedgenili. medroveoba, akademia, #8, 2020; germanul enaze: N. Gengiuri. Architektur der U-Bahn-Stationen von
Tbilisi – Vergangenheit und Gegenwart. In: Underground Architecture revisited, Berlin, 2020

76 77
bisTvis qarTuli monumenturi keramika iseTive erovnuli movlenaa, ro- Nato Gengiuri
gorc „litvuri vitraJi, estonuri tyavi, Turqmenuli xaliCebi da sxva“12.
Shota Rustaveli Theatre and Film Georgia State University,
dRes Cven varT mowme kinoTeatr karibWis“ ormagi funqciis Secvlisa: mim- Department of Art History,
dinare gadakeTeba mas mxolod muzeumad aqcevs. gadakeTebis dros moxerx- Professor, Doctor of Art History
da Senobis ZiriTadi kompoziciis da monumenturi panoebis SenarCuneba.
es mniSvnelovania, radgan, rogorc vxedavT, mcxeTis kinoTeatri „karibWis“
mxatvrul-istoriuli mniSvneloba udaoa: is aris qarTvel arqiteqtorTa
da mxatvarTa Semoqmedebis nayofi, sabWoTa periodis gamowvevebis amsax-
CINEMA
velic da adgilobrivi, erovnuli mxatvruli skolis Taviseburi pasuxic HALL
am gamowvevebze. muzeum-kinoTeatri aris ara mxolod im epoqis mowmoba,
aramed omisSemdgomi modernizmis im arqiteqturis nimuSi, romelic ar- “KARIBCHE” IN
qeologiuri Zeglis da Tanamedrove arqiteqturis dakavSirebis maSindel MTSKHETA - SOVIET
MODERNISM
midgomas gviCvenebs.

me-20 saukunis qarTul xelovnebis didi nawili swored sabWoTa epoqas


emTxveva. am periodidan bevri ram davkargeT, magram rac darCa, sifrTxi-
ARCHITECTURE
liT midgomas, zrunvas, SenarCunebas saWiroebs. darwmunebuli var, momaval
Taobebs saSualeba unda mivceT me-20 saukunis qarTuli xelovnebac, ara In 1965, the construction of a movie theater It seems that for the architects, the archetype
mxolod ambad moTxrobili icodnen, aramed gardasuli epoqebis xelovne- in the historic City of Mtskheta began with a for planning the movie theater was the Rossiya
bis Zeglebis msgavsad, TvalsaCino nimuSebiT ixilon. typical project. During the excavations of foun- Movie Theater opened in Moscow, in 1961, the
dation, old ruins were found and construction revised design of which later became the basis
works were replaced by the archeological stud- for construction of typical Moscow movie the-
ies. The ancient Mtskheta Gate - Aragvi Gate aters (the first example was the Pervomaisky
(which once was a part of the Late Antique Pe- Movie Theater, 1969). The Mtskheta design
riod fence) was excavated. precedes the construction of typical Moscow
movie theaters. Its appearance is defined by
However, construction of movie theater was interesting architectural details - ramps on two
not given up: two functions were combined in longitudinal sides of the building, as well as
the building: a museum and a movie theater. light exterior and interior stairs. Such a cir-
The new design of building was created in 1966 cular staircase can be found in the modern-
(Chief Architect: Grisha Jabua, the Architects: ist buildings of Georgian architecture of that
Konstantine Memenishvili, Gia Zakaria, Evge- time, reminding us of the light spiral staircas-
ni Tskhakaia). Although the Mtskheta Movie es of old Tbilisi houses and providing a pecu-
Theater was to be fitted in the structure of old liar look to the buildings of those times (Ho-
city, full of cultural heritage sites, the architects tel “Iveria”, Lisi Lake cable car station, etc.).
did not opt for the way of imitating the archi-
tecture of bygone eras, and gave the building a The movie theater is decorated with two ce-
modernist architectural form. A 400-seat movie ramic panels - one on its facade, called “Geor-
theater was built. In the Soviet Union, it was gia”, and the other - “Berikaoba”, located in the
the only museum-containing building. interior. Artists such as Romualdo Tsukhishvi-
li, Irakli Gabashvili, Vladimer Gelashvili and
The combination of a cultural heritage monu- Rodam Melikidze worked on the panel. Mon-
ment and modern architecture was a complete umental panel is a typical phenomenon for the
novelty in those times and this is the reason Soviet modernism era. However, the Mtskheta
(along with other aspects), of uniqueness of the Movie Theater is still distinguished by a few
building. The architects decided to solve a task aspects: it is one of the earliest examples of
of combining the two functions through appli- panels made of ceramic tiles. Secondly, the
cation of double-story design: on the first floor, theme of the panels is out of touch with ideolo-
at the location of archaeological monument, gy, reflecting the national culture and spectacle,
the museum hall was arranged, glazed on three albeit, with a characteristic for the Soviet mon-
sides, and the second floor was occupied by the umentalism look.
movie hall.

12 Воронов,Р. dasax. naS., gv. 112

78 79
zaza iaSvili miSenebis gegmarebis konturSi. (sur. 1, 2, 3).
(a)ai p ,,saqarTvelos memkvidreoba“, axali minaSeni iTavsebs Tanamedrove muzeumis hols, sainformacio daxls,
mTavari arqiteqtori samuzeumo maRazias, mosasvenebel hols, romelic ukavSirdeba sagamofe-
no sivrceebs. sagamofeno sivrced gamoyenebulia mcxeTis Zveli karibWis
darbazi, romelic logikur bmaSia minaSenis axal darbazTan. karibWis
mcxeTis sivrceSi damTvalierebeli imoZravebs Sekiduli pandusiT, rac saSuale-
bas miscems vizitors srulad aRiqvas Zeglis masStabi da amavdroulad
arqeologiuri daaTvalieros am sivrceSi ganTavsebuli artefaqtebi. gamofenis preludia

muzeumi daiwyeba holSive, sadac mecnierebis mier damuSavebuli teqstebi da ga-


mosaxulebebi Tanamedrove cifruli mediis saSualebebiT iqneba warmod-
kinoTeatridan genili. rasakvirvelia mecnierebma unda daamuSaon gamofenis koncefcia
da dahyon Tematurad, ise rom muzeumis -1 sagamofeno sarTuli logikur
muzeumamde gagrZelebas warmoadgendes. vfiqrobdiT, rom -1 sarTulze gamofena Rvinis
Temas mieZRvneboda, Tumca es jer kidev ganxilvis sagania, miTumetes rom
muzeumSi pirvel rigSi aucilebelia mtkvar-araqsis kulturis warmoCena,
mcxeTis arqeologiuri muzeumisTvis SerCeul Se- saqarTvelos saxelmwifoebriobis uwyvetobis Temis gaSla, qristianuli
nobas TavisTavad saintereso istoria aqvs. es gax- religiis miReba da misi mniSvneloba saqarTvelos istoriisTvis. vfiq-
lavT yofili kinoTeatris nageboba, romlis pro- robT, rom am ti pis mesijebi, unda iyos mcxeTis arqeologiuri muzeumis
eqtis avtori aris grigol g. jabua. kinoTeatri wamyvani Tema.
agebulia XX saukunis 80-ian wlebSi da kargad asa-
xavs im periodis avangarduli arqiteqturis stils. muzeumSi gaTvaliswinebulia droebiTi sagamofeno darbazi, romelic sa-
nageboba kargad aris morgebuli gaTxrebis dros muzeumo logikis mixedviT holTan axlos unda iyos ganTavsebuli, Tumca
aRmoCenil mcxeTis uZveles karibWes. es Senoba ara Cven es piroba gamiznulad davarRvieT da droebiTi sagamofeno meore
mxolod kinoTeatris funqcias asrulebda, aramed sarTulze ganvaTavseT, sadac aseve aris gaTvaliswinebuli kafe terasiT,
icavda arqeologiur Zegls gare zemoqmedebisgan. sakonferencio darbazi da muzeumis sacavebi. saproeqto jgufis azriT,
Senobis arqiteqtura sada da sworxazovania. mas aseTi ti pis gadawyvetas amarTlebs, upirvelesyovlisa kinoTeatris arse-
ucnaur iers aZlevs samayureblo darbazis iatakis buli gare pandusebi. erTi pandusi pirdapir ukavSirdeba sacavebs. amgva-
diagonaluri msuye xazi, romelic wamyvani elemen- rad, sagamofeno nivTebs damoukidebeli Sesasvleli aqvT. meore pandusi
tia da kargad aris gamoyenebuli Zeglis garedan ukavSirdeba droebiT sagamofeno sivrces, sakonferencios da muzeumis
aRqmisTvis. amavdroulad, swored es diagonali kafes. am sivrceebis Tanaarseboba erT sarTulze prioritetuli iyo Cveni
qmnis araerTgvarovan STabeWdilebas. Senobis mTa- koncefciisTvis. amave sarTulzea saganmanaTleblo sivrce. srulyofili
vari fasadi aqcentirebulia mis Sublze moTavse- saganmanaTleblo programis Camosayalibeblad arqiteqtorebma muzeumSi
buli monumenturi panoTi. Samotis es monumenturi, gaiTvaliswines ramdenime Tematuri zona. 1. saganmanaTleblo sivrce meo-
feradi, mravalfiguriani laqa kargad asaxavs sab- re sarTulze damoukidebeli SesasvleliT, 2. mcire saleqcio darbazi -1
WoTa periodis esTetikis magaliTs. sarTulze, 3. gare zona sadac sabavSvo arqeologiis ganviTarebaa SesaZ-
lebeli.
arsebul nagebobaSi ar iyo sakmarisi farTi Tana-
medrove muzeumis moTxovnebis dasakmayofileblad. muzeumis sacavebTan mWidro kontaqtSia samecniero sivrce da mcire la-
aSkara iyo, rom unda gakeTebuliyo axali miSeneba, boratoria. aseve gaTvaliswinebulia muzeumis administraciis zona yo-
romelic SeiTavsebda damatebiT funqciebs. Cvenma fili kinoTeatris foies CaSenebul sarTulSi. am sivrcis antresolidan
jgufma 2 sxvadasxva saproeqto winadadeba daamuSa- Cans Samotis feradi pano, romelic kinoTeatris foieSi arsebobs.
va, sadac pirvel variantSi aqcenti iyo arsebuli Se-
nobis ZiriTad RerZze, romelic nawilobriv Crdil- rasakvirvelia, muzeumSi gaTvaliswinebulia yvela Tanamedrove standar-
Si tovebda panos, rogorc Senobis wamyvan dekors. tebis Sesabamisi sainJinro komunikaciebis qseli, romelic muzeums uz-
meore varianti SedarebiT sada da araagresiulia. runvelhyofs gaTboba-gagrilebis, ventilaciisa da tenianobis reJimebiT.
ZiriTadi idea iyo, is rom kidev erTxel arsebuli Zalian mniSvnelovania samuzeumo ganaTeba. saerTo ganaTebis sqema damuSa-
kinoTeatris diagonaluri xazi gagvemeorebina, Tun- vebulia, Tumca misi koreqtireba da ufro detaluri damuSaveba moxdeba
dac sxva sibrtyeSi. unda mogveZebna iseTi midgoma, muzeografiis koncefciis da sagamofeno dizainis proeqtis dasrulebis
romelic ar gamoiwvevda arsebul SenobasTan kon- Semdeg. erT-erTi umniSvnelovanesi Tema gaxlavT dacvis da saxanZro sig-
fliqts, amitomac Cven aviReT kinoTeatris Senobis nalizaciis sistemebi, romelic aRWurvilia Tanamedrove teqnologiebiT.
wamyvani sibrtye, gverdiTa fasadi da gadavitaneT

80 81
1 3

proeqtirebis dros erT-erT rTul sakiTxs warmoadgenda arsebuli Se-


nobis da misi miSenebis dominanturi adgilmdebareoba mcxeTis urbanul
qsovilSi. swored amis gamo axali miSeneba gakeTda erTsarTuliani, xolo
orive Senobis gadaxurvis fenilebze moewyo mwvane safari.

muzeumi srulad aris adaptirebuli SSm pirTaTvis, rogorc sagamofeno


sivrceebi, aseve sacavebi da rekreaciuli Tu saganmanaTleblo zonebi.

Cveni azriT, mcxeTis muzeums ufro saganmanaTleblo misia ekisreba vidre


samecniero, amitom is Riaa nebismieri ti pis damTvaliereblisTvis, rasac
isic adasturebs, rom muzeumis sacavebis daTvaliereba saeqskursio mar-
Sutis nawils Seadgens. vizitors saSualeba eqneba daaTvalieros sacavi
da gaecnos muzeumis muSaobis specifikas. am princi pze unda iyos awyo-
bili gamofenis koncefciac, romelic Tematurad iqneba dayofili da ga-
erTiandeba arqeologiur zonasTan. multimediuri teqnologiebis gamoye-
nebiT SesaZlebeli gaxdeba ara mxolod artefaqtebis, aramed istoriebis
gacocxlebac. kidev erTxel vamaxvilebT yuradRebas saganmanaTleblo
sivrceebis mravalferovnebaze da maT multifunqciurobaze. (sur. 4,5)

amgvarad, qalaqi mcxeTa am muzeumiT SeiZens saganmanaTleblo da dasasve-


nebel adgils, romelic miizidavs yvela ti pis vizitors da sainteresod
warmoaCens saqarTvelos politikuri da religiuri ganviTarebis istorias.

2
82 83
miroslav niJo figuratiuli reliefuri Semkuloba da yofili kinoTeatris foies safa-
sade feradovani keramikuli mozaikuri pano. saboloo, ganaxlebuli sa-
arqiteqtori, interieris dizaineri, animatori, xiT, nageboba gamofenebisa da sxvadasxva RonisZiebaTa gamarTvis adgilad
Nizio Design International studiis damfuZnebeli iqceva.

mcxeTis ganaxlebuli dizainis Senoba


muzeumis
Senobis koncefcia gulisxmobs, rom ganaxlebul Senobas Tan unda axldes Taname-
drove, axali dizainis struqtura _ Ria fondsacavi. erTad es ori obieq-
ganaxleba ti samuzeumo kompleqsis or frTas warmoqmnis, romelTa Sorisac gare
moedani eqceva. moedani iqceva Sexvedrebisa da artistul RonisZiebaTa
adgilad. mas erTgvari, lapidariumis saxe miecema da Senobis minis fasa-
dis meSveobiT, interierSi gamofenili eqsponatebi moednis orive mxrida-
TbilisSi arsebuli polonuri institutis TxovniT,
nac STambeWdavad iqneba aRqmadi. aseTi gadawyvetis meSveobiT, samuzeumo
arqiteqturulma studia ,,Nizio Design International“-ma,
koleqciis gacnoba SesaZlebeli iqneba rogorc muzeumis vizitorebisT-
saqarTvelos mcxeTis muzeumisaTvis daamuSava mo-
vis, aseve, Senobis gare damTavliereblebisTvisac.
dernistuli nagebobis ganaxlebisa da gafarToebis
koncefcia. Tavdapirvelad, koncefcia 2019 wlis 27
marts, saprezidento sasaxleSi saqarTvelos prezi-
dent salome zurabiSvils waredgina Tavad studi- axali funqciebi: gamofenebi,
is damfuZneblis, arqiteqtor miroslav niJos mier. RonisZiebebi da ganaTleba
Sexvedras Tbilisis polonur institutsa da sa-
qarTvelos kulturuli memkvidreobis dacvis er-
ovnul saagentosTan TanamSromlobiT organizeba proeqtis mixedviT, ganaxlebuli nageboba axlad daproeqtebul struqtu-
gauwia saqarTvelos prezidentis kancelariam. ras centraluri elementiT daukavSirdeba, romelSic mTavari darbazi da
Sesasvleli iqneba ganTavsebuli. sagamofeno da RonisZiebaTa sivrceSi
Nizio Design International-is mier SemuSavebuli kon- stumrebi pandusis meSveobiT moxvdebian, romelic mTavari darbazidan
cefcia „cocxali istoriis gakveTilis“ formulas miemarTeba da gars uvlis Zveli kedlis naSTebs - muzeumis simbolur
efuZneba. arqiteqtorebis mizani iyo, daproeqteba safuZvels.
iseTi saxis nagebobisa, romelic damTvalierebels
qarTuli kulturuli memkvidreobis artefaqtebis garedan, pirveli sarTulis minis fasadis miRma SesaZlebeli iqneba ar-
aRmoCenisa da interpretirebis SesaZleblobas mi- qeologiuri gaTxrebis Sedegad gamovlenili, adreuli Sua saukuneebiT
scemda. daTariRebuli qalaqis karibWis naSTebis xilva. pandusis gavlis Semdeg,
stumrebi ganaxlebul spiralur kibeze moxvdebian, romelic kinoTeatris
yofil foieSi ganTavsebul droebiTi sagamofeno sivrcisaken miemarTeba.
arsebuli Senobis ganaxleba am sivrces saganmanaTleblo darbazisagan mijnavs qarTuli folkloris
motivebis mqone keramikis dekoriT Semkuli, sakmaod eqstraordinaruli
kedeli. saganmanaTleblo oTaxis interieris mxridan igive kedeli sa-
koncefciis ZiriTadi arsi mdgomareobs mcxeTis proeqcio ekrans warmoadgens. iatakis saxasiaTo daxris gaTvaliswinebiT,
Zveli kinoTeatris modernistul-funqcionaluri sivrcem SesaZloa kvlavac Seasrulos kinematografiuli funqcia. daxri-
Senobis ganaxlebaSi, misi dadebiTi mxareebis win li iatakis mqone auditoriaSi ganTavsdeba piedestalebi da eqspozitore-
wamowevasa da struqturis Tanamedrove moTxovneb- bi, sadac warmodgenili iqneba eqsponatebi. yofili kinodarbazis iatakis
Tan misadagebaSi. ZiriTadi nawili doneebad daiyofa da amdenad, damoukidebeli sagamofeno
oTaxi warmoiqmneba. artefaqtebi ganTavsdeba iatakSi CaSenebul Seminul
miroslav niJos xelmZRvanelobiT momuSave arqi- saeqspozicio vitrinebSi. amrigad, damTvaliereblebs SeeZlebaT Tavi ar-
teqtorTa jgufma waradgina winadadeba, romlis mi- qeologebad warmoidginon, romlebic gaTxris process akvirdebian.
xedviTac unda SenarCundes yofili kinoTeatris
Senobis unikaluri arqiteqturuli elementebi da
ornamentuli motivebi, kerZod: nagebobis interiersa
da eqsterierSi arsebuli spiraluri kibe, fasadis

84 85
oTaxi haerSi aRniSnuli muzeumi poloneTSi yvelaze xSirad monaxulebadi kulturuli
instituciaa. am muzeumSi ganxorcielebuli samuSaoebisaTvis, 2006 wlis
ivlisSi miroslav niJo Rirsebis oqros jvriT iqna dajildovebuli. po-
yofili kinoTeatris Senobis korpusi, detalebisa da morTulobebisgan loneli ebraelebis istoriis muzeumis SeqmnaSi Setanili wvlilisTvis,
Tavisufali iqneba da minis farTo zedapirebiT daifareba, romlebic, Tavis 2015 wels miroslav niJo dajildovda kulturis sferoSi damsaxurebis
mxriv, samuzeumo koleqciisTvis fons warmoqmnis. stumrebi CarTulebi iq- brinjaos medliT - Gloria Artis.
nebian performansSi, romelSic gamofena scenis, xolo, artefaqtebi Txro-
bis mTavari gmirebis funqcias Seasruleben. ganaxlebis Semdeg, nagebobis 2002 wels daarsebul kompanias - Nizio Design International arqiteqturuli
interieri orsarTuliani iqneba. zeda sarTuli sam nawilad daiyofa: mud- proeqtebis, Zveli struqturebis ganaxlebis proeqtirebisa da eqspozi-
mivi da droebiTi sagamofeno sivrceebi da saganmanaTleblo sivrce. zeda ciaTa mowyobis xangrZlivi gamocdileba aqvs. kompaniis arqiteqtorTa
sarTulis monumentur bloks kargad ganaTebuli minis fasadi eqneba, rac gundi CarTulia qveynis yvelaze mniSvnelovani kulturuli sivrceebis
misi haerSi livlivis STabeWdilebas Seqmnis. ganviTarebaSi. arqiteqtorebi uzrunvelyofen kompleqsur momsaxurebas -
sazogadoebrivi azris gamokiTxva, Tematuri kvlevebi, konceptualuri wina-
dadebebis SemuSaveba, detaluri proeqtebis momzadeba da arqiteqturuli
monumenturi eqspozitori zedamxedvelobiT warmarTuli fizikuri samuSaoebi. studia muSaobs sag-
amofeno sqemebis damuSavebasa da muzeumebis arqiteqturul proeqtebze.
Nizio Design International-is mier mowyobili gamofenebi, uaxlesi teqnolo-
miroslav niJos da misi jgufis mier daproeqtebuli axali Senoba, ro- giebisa da mxatvruli saSualebebis balansiT, istoriis rekonstruirebas
gorc arqiteqturuli kompleqsis nawili, Tanamedrove samuzeumo sacavad axdens. am yovelives meSveobiT, gamofenis damTvalierebeli erTdroulad
iqceva, samecniero da administraciuli daniSnulebis sivrceebiT. mozrd- iRebs codnasa da esTetikur gamocdilebas, rac kargad warmoCindeba ma-
ili, Seminuli fasadis wyalobiT, nagebobas monumenturi saeqspozicio galiTad, poloneli ebraelebis istoriis muzeumis ZiriTadi gamofenis
vitrinis saxe eqneba. aq gamofenili iqneba eqsponatebi, romelTac mzis SemTxvevaSi. amave TvalsazrisiT sainteresoa markovaSi mdebare, ulmas
Suqi ar daazianebs, magaliTad, qvis arqiteqturuli detalebi. sxva isto- ojaxis muzeumis (muzeumi eZRvneba im polonelebis xsovnas, romelTac meo-
riuli obieqtebi ki miwisqveSa sarTulze iqneba Senaxuli. arqiteqtorebma re msoflio omis periodSi ebraelebi gadaarCines) Senoba da eqspozicia.
wamoayenes sakonferencio darbazis mowyobis idea. aseve, SemogvTavazes
msoflios uZvelesi, Rvinis dayenebis qarTuli tradiciisadmi miZRvnili, studia qmnis gamofenaTa sqemebsa da muzeumis arqiteqturul proeqtebs.
Rvinis mudmivi gamofenis mowyoba. TiToeul proeqts Tan axlavs sociologiuri da qalaqgegmarebasTan da-
kavSirebuli kvlevebi. samecniero-kvleviTi samuSaoebi xels uwyobs sa-
formis simartivisa da simsubuqis wyalobiT, Senoba irgvliv arsebuli muzeumo kompleqsebis im ti pis proeqtebis Seqmnas, romlebic qalaqis da-
parkis organuli nawilia. kompleqsis arqiteqturas gaamdidrebs kedlebsa gegmarebas kargadaa morgebuli (magaliTad, varSavis 1020 wlis brZolis
da minis zedapirebze proecirebuli multimediuri prezentaciebi, arqeo- muzeumis WiSkari, an gros rozenis sakoncentracio banakis memorialuri
logiur gaTxrebTan mimarTebiT sagangebod iqneba mowyobili gamofenebi; monumenti - „qvis jojoxeTi“).
yovelive amis meSveobiT ki damTvalierebels SesaZlebloba eqneba isto-
riaSi CaerTos da Tavadac samecniero aRmoCenaTa Tanamonawiled iqces. studiis miRwevebis CamonaTvali aseve aerTianebs saqalaqo sivrceebSi
droebiTi gamofenebis mowyobas („smolenskis portretebi“ an „Tavisufle-
arsebuli struqturis ganaxlebisa da axali Senobis daproeqtebis wyalo- bis estafeta“ varSavaSi), mravalbiniani saxlisa da rekreaciis obieqtebis
biT, mcxeTis muzeumi dinamiuri saganmanaTleblo da samecniero centri proeqtebs qalaq bidgoSCSi, magaliTad, ,,Zoom Natury“ rekreaciuli parki
gaxdeba. mimzidveli audio-vizualuri sagamofeno teqnologiebis daxmare- - ianov lubelskSi (Janów Lubelski), romelsac 2015 wels uZravi qonebis sa-
biT ganaxlebuli Senoba axal identobas SeiZens. Nizio Design International-is erTaSoriso jildo mieniWa, rogorc saukeTeso evropuli dasasvenebeli
mier daproeqtebul Tanamedrove nagebobasTan erTad, Zveli struqturac arqiteqturuli nagebobis proeqts.
cocxal arqiteqturul da kulturul organizmad iqceva, romelic xels
Seuwyobs istoriuli memkvidreobis dacvas, codnis xelmisawvdomobas da, amas garda, miroslav niJos studias ekuTvnis ganaxlebis msxvili pro-
aseve, gaaumjobesebs socialur urTierTobebs. eqtebic. magaliTad, 2015 wels studia dajildovda uZravi qonebis saer-
TaSoriso jildoTi, multidisci plinaruli proeqtisTvis - valbJixSi
mdebare yofili maRaros - “Julia” gardaqmna mecnierebisa da xelovnebis
arqiteqtoris biografiuli monacemebi centrad - „Old Mine - Science and Art Centre”. amasTanave, studias miRebuli aqvs
`oqros weros~ jildo xmelnikSi mdebare yofili sinagogis ganaxlebis
proeqtisTvis; yofili sinagoga transformirda saganmanaTleblo da sa-
arqiteqtori miroslav niJo umTavresad sajaro sivrceebis proeqtebiTaa muzeumo sivrced (`Świętokrzyski Shtetl”), sadac studiis mier SemuSavebuli
cnobili: muzeumebi, istoriuli gamofenebi, warmodgenebi, memorialuri Zeg- eqspoziciaa warmodgenili.
lebi, scenografiebi. misi monawileobiT daproeqtda varSavis ajanyebis
muzeumis ZiriTadi gamofena. studia muSaobs im ti pis obieqtebis, an saqalaqo sivrceebis ganaxlebis

86 87
koncefciebze, romelTa formebi da funqciebi aRar Seesabameba adgilo- rac Seexeba Senobis arqiteqturas, samuSaoebis moculoba, romelSic miro-
brivi sazogadoebis moTxovnebsa da molodinebs, Secvlili pirobebisa da slav niJos studiaa CarTuli, moicavs gamoyenebuli teqnologiebisa da
garemoebebis gamo. samecniero, Tematuri kvlevebi da maTze damyarebuli damamTavrebeli masalebis SerCevaze zedamxedvelobas da maT Sesabami-
proeqtebi emsaxureba aseTi adgilebis potencialis, maTi konkurentun- sobas dizainis gadawyvetilebebTan, agreTve damasrulebeli samuSaoebis
arianobisa da mimzidvelobis zrdas, investorebisa da turistebisaTvis. Sesabamisi teqnologiis gamoyenebas da Sesabamisi sainJinro aRWurvilo-
Nizio Design International-s ekuTvnis mixnevSi (Michniów) mdebare polonuri bis gamoyenebis uzrunvelyofas. Nizio Design International, aseve, SeimuSavebs
soflebis wamebis mavzoleumis (Mausoleum of the Martyrdom of Polish Villages) interieris dizainis (mag. avejis, ganaTebis) winadadebebs da amzadebs
proeqti. 2011 wels proeqts evropis uZravi qonebis jildo mieniWa, 2016 damasrulebeli masalebis nimuSebs. aseve, mimdinareobs arastandartuli
wels ki msoflios erT-erT umniSvnelovanes arqiteqturul proeqtad arqiteqturuli gadawyvetilebebisTvis momzadebuli prototi pebis miRe-
dasaxelda. 2018 wlis ivnisSi Nizio Design International-is mier momzadebuli bis procesi. muzeumis Senobis mSeneblobis dros arqiteqturuli gad-
proeqtis mixedviT gaixsna polonuri aryis muzeumi, mudmivi gamofeniTa da awyvetilebebis ganxorcielebaze zedamxedvelobasTan dakavSirebuli
komerciuli sivrceebiT (mag. restorani da aryis bari `ZONI~, bari `WuWu~, samuSaoebi dasruldeba 2021 wlis dekembrisTvis.
maRazia `Alembik~).
jer-jerobiT Catarda samuSaoebi kievis holodomor-genocidis erovnu-
poloneTis arqiteqturuli studiis TanamonawileobiT Seqmnili da ganvi- li muzeumis samSeneblo moedanze, romlis mizanic arsebuli ferdobis
Tarebuli, poloneTis sazRvrebs gareT arsebuli, yvelaze mniSvnelovani gamagreba da dacvaa, agreTve muzeumis Senobis Rrma saZirkvlisa da fun-
sazogadoebrivi dawesebuleba, ganxorcielebis momdevno etapze gadadis. damentis dasruleba. dasrulebulia qveda filis, aseve kedlebisa da
holodomor-genocidis erovnuli muzeumis Senobis mSeneblobis meore svetebis vertikaluri elementebi yvelaze dabal doneze. aseve, II doneze
fazis arqiteqturuli proeqti, Nizio Design International- is TanaavtorobiT, mimdinareobs auditoriumis da struqturuli elementebis mSenebloba.
ukrainis dizainis studiis - Project Systems LTD mieraa momzadebuli. axla mdinare dnepris mxridan daiwyo avtosadgomis mSenebloba; samuSaoebi
proeqts meTvalyureobas uwevs dizainis Tanaavtori orive studia. ufro mimdinareobs safexmavlo gadasasvlelze, romelic parkingidan muzeumis
metic, miroslav niJos studiam, Haley Sharpe Design Ltd erTad, daiwyo muSaoba Senobisken miemarTeba.
muzeumis gamofenis dizainze.
gvirabi aSenda qalaqis mxridan (lavrskas quCidan). is arsebul memorial-
kievis holodomor-genocidis erovnuli muzeumi, erT-erTi yvelaze mniS- ur sanTels daakavSirebs dagegmili muzeumis bolo nagebobasTan.
vnelovani da didi muzeumia, romelic amJamad centralur da aRmosav-
leT evropaSi Sendeba. 2020 wlis maisSi studiebs Soris gaformebuli amJamad sruldeba gvirabis fskeris sadguris mSenebloba, romlis kedleb-
xelSekrulebis Tanaxmad, Project Systems LTD da Nizio Design International pa- zec iwyeba fasadis mopirkeTebasTan dakavSirebuli satesto samuSaoebi.
suxismgebelni arian zedamxedveloba gauwion damtkicebuli samSeneblo aseve Catarebulia sainJinro samuSaoebi SenobisTvis komunaluri mom-
samuSaoebis arqiteqturuli da dagegmvis gadawyvetilebebTan Sesabami- saxurebis miwodebisaTvis. am droisaTvis dasrulebuli samSeneblo da
sobas da uzrunvelyon proeqtis saavtoro zedamxedveloba samSeneblo sainJinro samuSaoebi iZleva momdevno etapze gadasvlis saSualebas, anu
samuSaoebis ganxorcielebasa da muzeumis mSeneblobasTan dakavSirebuli sarTulebis daSenebis SesaZleblobas, sadac dagegmilia gamofenisaTvis
samuSaoebis Sesrulebaze. gamiznuli farTebis Seqmna.

memorialis dizainis amosavalia, peCoris lavris axlos mdebare, dnepris


xeobis ferdobis teqtonikasa da landSaftTan Senobis Serwymis kon-
cefcia. peCoris lavra ukrainis istoriasTan unikaluradaa dakavSirebu-
li. muzeumis Senoba mdebareobs TvalTaxedvis wamyvan RerZze, romelic
ukrainis teritoriaze ssr kavSiris xelisuflebis mier 1932-1933 wleb-
Si ganxorcielebuli holodomoris - SimSiliT genocidis msxverplTa
xsovnisadmi miZRvnili, sanTlis formis Senobiskenaa mimarTuli.

Senobis forma vizualurad warmoadgens holodomoris Sesaxeb, ganzrax


dafaruli simarTlis gansajaroebas. muzeumis Senobis arqiteqturuli
proeqti, rogorc ukrainaSi holodomoris msxverplTa memorialis mSeneb-
lobis II etapis nawili, ukrainulma studia Project Systems LTD-ma, polonur
studia Nizio Design International-Tan TanaavtorobiT moamzada.

miroslav niJo aris 2018 wels Seqmnili mudmivi samuzeumo gamofenis, wi-
naswari, konceptualuri dizainis avtori. gamofenis saboloo koncefcia-
sa da detalur dizains Seadgens miroslav niJos studiis gundi - Nizio
Design International-i Haley Sharpe Design Ltd - sTan TanaavtorobiT.

88 89
90 91
Mirosław Nizio
Architect, Interior designer, Sculptor,
Art Patron and Animator of the Social Life of Warsaw’s Praga District,
the Founder of the Ftudio Nizio Design International

At the request of the Polish Institute in Tbilisi, Nizio Design


International architectural studio developed a concept for the
revitalisation of a modernist facility with a modern extension
intended for the Museum of Mtskheta in Georgia. The concept
was presented for the first time by the owner of the studio him-
self, architect Mirosław Nizio, before the President of Georgia
Salome Zourabichvili during his visit in the Presidential Palace
in Tbilisi on March 27, 2019. The meeting was organised by the
Chancellery of the President of Georgia in cooperation with the
Polish Institute in Tbilisi and the National Agency for Cultural
Heritage Preservation of Georgia.

The concept developed by Nizio Design International is based on the


formula of a “living history lesson”. The aim of the architects was to
create a facility that will give the visitors an opportunity to discover
and interpret the artefacts that are a part of Georgian cultural heritage.

REVITALISATION OF
THE EXISTING BUILDING

The primary assumption of the concept is to revitalise the modern-


ist-functionalist building of the former cinema in Mtskheta, empha-
sise its advantages and adapt the structure to new needs. A team of
architects working under the direction of Mirosław Nizio proposed
preserving the unique and striking original elements of architecture
and ornamentation of the former cinema building, that is: spiral
staircases inside and outside of the facility, figurative relief adorn-
ment on the facade and colourful ceramic surface decoration on the
wall of the former cinema foyer. The building in its final, revitalised
form will serve as an exhibition and event venue.

A NEWLY DESIGNED FACILITY

The concept assumes that the revitalised building will be accompanied by a modern, newly de-
signed structure – an open museum storage. Together, these two facilities will constitute two
wings of the museum complex, with an outdoor square between them. The square will become a
place for meetings and artistic activities. The items stored in the museum interior will be impres-
sively exhibited through a glass façade on both sides of the square in the form of a lapidarium vis-
ible from the outside. Such a solution allows for introducing the visitors and those who observe
the structure from the outside to the issues presented in the museum.

92 93
A MONUMENTAL EXPOSITOR

The new building designed by Mirosław Nizio and his team, constituting a part of an architectural
complex, will be a modern museum storage facility with areas intended for scientific and admin-
istrative purposes. Thanks to the large glass façade walls, the structure will have the unique shape
of a monumental exhibitor. Artefacts which cannot be damaged by sunlight, such as architecture
details made of stone, will be presented here. The remaining historical objects will be stored
below the ground level. The architects suggested creating an auditorium, as well as a permanent
wine exhibition devoted to the Georgian winemaking tradition – one of the oldest winemaking
traditions of the world. The pure and light form of the building constitutes an integral part of the
surrounding park. Due to the architecture of the complex, enriched with appropriate multimedia
presentations projected on walls and glass surfaces, and exhibition solutions designed specifical-
ly for the Museum, referring to archaeological excavations, the visitors will be able to immerse
themselves in history, feeling as if they were participating in scientific discoveries.

Because of the revitalisation of the existing facility and designing of a new building, the Muse-
um of Mtskheta will become a dynamic education and science centre. With the use of attractive
audio-visual and exhibition techniques, the revitalised building will gain a new identity. Together
with the modern structure designed by Nizio Design International, it will become a living ar-
chitectural and cultural organism that promotes preservation of historical heritage and access to
knowledge, as well as enhances social interactions.
NEW FUNCTIONS: EXHIBITIONS, EVENTS AND EDUCATION

The design assumes that the revitalised building will be connected with the newly designed one
by a central element, where the main hall and the entrance will be located. The visitors will en-
ter the exhibition and event facility through a ramp that leads from the main hall and surrounds
the wall relics which are the symbolic foundations of the museum. From the outside, it will be
possible to observe excavations of the city gate foundations dating back to the early Middle Ages
through the glass façade on the ground floor. After crossing the ramp, the visitors will reach the
revitalised spiral staircase which will lead them up to the temporary exhibition area located in the
former foyer of the cinema. An extraordinary wall covered with ceramic decoration with Geor-
gian folk custom motifs separates this area from the educational room. Looking at the same wall
when inside the educational room, it is a projection screen. Thanks to the characteristic sloped
floor, the space can still perform its cinematic function. The raked floor auditorium will house
pedestals and expositors on which the exhibits will be presented. Main part of the floor in the for-
mer cinema room will be levelled and thus a separate exhibition room will be created. Artefacts
will be placed in glass expositors built into the floor. This way, the visitors can feel as if they are
some archaeologists observing the excavations.

LEVITATING BLOCK

The body of the former cinema will be free from details and set-offs and filled with large glass
surfaces, constituting a background for the museum collection. The visitors will participate in
a performance in which the exhibition is the stage and the impressively presented artefacts are
the main characters of the story. After the building is revitalised, its interior will consist of two
storeys. The upper storey will be divided into three spaces: permanent exhibition area, temporary
exhibition area and educational area. The monumental block of the upper storey will be settled on
a thoroughly lit glass façade, which will look as if the block was levitating.

94 95
ARCHITECTS’ BIO

Mirosław Nizio is an architect who is mainly recognised for de-


signs of public spaces: museums, historical exhibitions, shows,
commemoration monuments, scenographies. He co-designed and
built the core exhibition of the Warsaw Rising Museum which is
the most frequently visited cultural institution in Poland and for
the works on which he received the Gold Cross of Merit in July of
2006. For his contribution to the making of the POLIN Museum
of the History of Polish Jews in 2015 Mirosław Nizio was hon-
oured with the Bronze Medal for Merit to Culture – Gloria Artis.
The company Nizio Design International opened in 2002 boasts
long-standing experience of designing and completing architec-
tural, revitalisation, and exhibition projects. The studio’s associate
teams of architects deal with developing the most essential cultural
spaces in the country by providing comprehensive services – from
opinion polls, case studies, to developing concept proposals, pre-
paring detailed designs, through architect supervision and actual
construction. The studio creates exhibition schemes and architec-
tural museum designs. The exhibitions designed by Nizio Design
International reconstruct history balancing the latest technologies
and artistic means of exhibition. To the effect that, having seen the
exhibition, the viewer is enriched with the knowledge and aesthetic
experiences, as is the case with the Core Exhibition of the POLIN
Museum, and the building and exhibition of the Ulma Family Mu-
seum of Poles Saving Jews in World War II in Markowa. The stu-
dio creates exhibition schemes and architectural museum designs.
Each project is supported by sociological and urban plan studies.
The research work helps to produce designs of museum complex-
es that are well correlated with the urban layout (e.g. the Gate to
the 1920 Battle of Warsaw museum or the commemorative monu-
ment “Stone Hell” KL Gross-Rosen). The studio’s scorecard also
includes the development of temporary exhibitions in urban spaces

96 97
(“Smoleńsk Portraits” or “Relay Race to Freedom” in Warsaw), design of an apartment building ship of Haley Sharpe Design Ltd.
in Bydgoszcz, and recreation facilities, e.g. the innovative Zoom Natury Recreational Park in
Janów Lubelski which in 2015 was granted the International Property Award for the best Europe- As far as the architecture of the building is concerned, the scope of works in which Mirosław
an Leisure Architecture building design. Nizio’s studio is involved includes i.a. supervision over the selection of technologies and fin-
ishing materials deployed, and their consistency with design solutions, as well as ensuring that
Also, Mirosław Nizio’s studio takes the credit for major revitalisation projects, e.g. the win- the appropriate technology of finishing works is applied and suitable engineering equipment is
ner of the 2015 European Property Award: a multidisciplinary project to transform the former used. Nizio Design International is also developing proposals for interior design (e.g. furniture,
Coal Mine “Julia” in Wałbrzych into the Old Mine – Science and Art Centre, or the winner of lighting), and preparing samples of finishing materials. The process of accepting the prototypes
the “Gold Crane” award for revitalisation of the former synagogue in Chmielnik, home to the prepared for non-standard architectural solutions is also in progress. Works related to the super-
“Świętokrzyski Shtetl” educational and museum facility featuring a studio-designed exhibition. vision over the implementation of architectural solutions during the construction of the Museum
The revitalisation concept proposals developed by the studio apply to facilities or essential urban building are scheduled to be finished by December 2021.
areas whose shapes and functions do not meet the expectations and requirements resulting from
the changing conditions and needs of the local community. The research, case studies, and the So far, works have been carried out on the construction site of the National Museum of the Ho-
ensuing designs serve to augment the potential of such places, their competitiveness and attrac- lodomor-Genocide in Kyiv, the aim of which was to reinforce and secure the existing slope, as
tiveness to investors and tourists. Nizio Design International is responsible for the design of the well as to complete deep foundation work and bedding for the foundation of the Museum build-
Mausoleum of the Martyrdom of Polish Villages in Michniów which in 2011 was honoured with ing. The bottom slab has been completed as well as the vertical elements of walls and columns
the European Property Award and in 2016 was named one of the world’s most important archi- at the lowest level. An auditorium and structural elements at level II are also under construction.
tectural projects to look forward to. In June 2018, the Museum of Polish Vodka was opened with From the side of the Dnieper River, the construction of a parking lot has commenced; works are
a permanent exhibition and commercial spaces (i.e.: Restaurant and vodka bar ZONI and WuWu also underway on the pedestrian crossing leading from the parking to the Museum building.
bar, Alembik shop) completed according to the Nizio Design International project.
A tunnel has been built from the side of the city (from the Lavrska Street). It will link the existing
The most important public facility outside Poland being co-created and co-developed by Candle of Memory monument with the planned final Museum building.
a Polish architectural studio is now entering the next phase of implementation. The archi-
tectural design of the National Museum of the Holodomor-Genocide building under the Within this scope, the construction of the tunnel bottom station is currently being finalised, on
second phase of construction was drawn up by the Ukrainian design studio Project Systems the walls of which the tests related to the façade cladding have started. Engineering works have
LTD with the co-authorship of Nizio Design International. Now, the project is also being also been carried out in relation to the ducting for the provision of utilities to the building. The
supervised by both studios – the co-authors of the design. Moreover, Mirosław Nizio’s stu- already completed construction and engineering works allow for the commencement of the next
dio, together with Haley Sharpe Design Ltd, have commenced works on the design of the phase, i.e. the erection of storeys, where spaces intended for exhibition purposes are planned to
Museum exhibition. be created.

The National Museum of the Holodomor-Genocide in Kyiv is one of the most important and
the largest museums which are currently being built in Central and Eastern Europe. Under the
contract signed between the studios in May 2020, Project Systems LTD and Nizio Design Inter-
national are responsible for overseeing the compliance of the approved construction works with
the architectural and planning solutions and provide the project authors’ supervision over the
implementation of construction and finishing works related to the Museum construction.

The starting point for the design of the Memorial is the concept of blending the building into the
tectonics and landscape of the Dnieper valley slope in the vicinity to Pechersk Lavra – a place
linked with the history of Ukraine in a truly unique way. The Museum building is located on the
axis leading from the viewpoint to the existing candle-shaped monument commemorating the
victims of the Holodomor – the genocide through famine brought about on the territory of today’s
Ukraine by the USSR authorities in 1932-1933.

The form of the building is an image of the idea of bringing to light the deliberately hidden truth
about the Holodomor. The architectural design of the museum building as part of phase II of the
construction of the Memorial to Holodomor Victims in Ukraine was developed by the Ukrainian
studio Project Systems LTD with co-authorship of the Polish studio Nizio Design International.

Mirosław Nizio is the author of the preliminary conceptual draft design of the permanent Muse-
um exhibition created in 2018. The final concept of the exhibition and the detailed design will be
drawn up by the team of Mirosław Nizio’s studio – Nizio Design International with the co-author-

98 99
100 101
102 103
The Museum of Mtskheta

104 105
eka kaWarava aRmosavleT saqarTvelos mefeTa da kaTalikosTa aRsaydrebisa Tu samu-
damo gansasveneblis alagi.
saqarTvelos kulturuli memkvidreobis
dacvis erovnuli saagento, rogoria Cveni molodini mcxeTis axali muzeumis mimarT?
muzeumebisa da muzeum-nakrZalebis samsaxuri,
ufrosi specialisti, istoriis doqtori rogori unda iyos esoden didi mniSvnelobis mqone, qveynis uZvelesi de-
daqalaqisadmi miZRvnili muzeumi?

mcxeTis dizainis proeqtze momuSave estonuri jgufis mxriv Cvens mimarT igive
kiTxva daisva. Cveni mosazreba - mcxeTis axali muzeumi unda iyos sainte-
axali reso (rac amavdroulad gulisxmobs informaciuls), mimzidveli, komfor-
muzeumi - xedva1 nawili I tul-ergonomiuli, STambeWdavi da momavalze orientirebuli – srulad
iqna gaziarebuli maTis mxriv3.

saqarTvelos uZvelesi da pirveli dedaqalaqi – cxadia, mcxeTis mniSvnelovnebis masStaburobidan gamomdinare amocana
mcxeTa - qarTuli saxelmwifoebriobis istorii- rTulia. SevecdebiT Tanmimdevrulad warmovadginoT mcxeTis muzeumis
saTvis gansakuTrebuli mniSvnelobis mqonea2. (ix. Cveneuli xedva.
bmuli)
1. mniSvnelovania sakiTxi - iqneba es mxolod arqeologiuri, diaqronuli,
saukuneTa manZilze, mcxeTaa qarTlis (iberiis) same- rogorc manamde, da rogoricaa saqarTvelos muzeumTa umravlesoba –
fos dedaqalaqi (Zv.w. IV-III-ax.w.IV-Vss.), qveynis poli- arqeologiur-eTnologiuri xasiaTis, Tu es unda iyos arsebulTagan
tikuri, kulturuli da religiuri centri, brinjaos sruliad gansxvavebuli, rogorc Sinaarsobrivi, ise vizualuri Tval-
xanidan moqmedi savaWro-sataranzito magistralis sazrisiT muzeumi.
– „didi abreSumis gzis” mniSvnelovani Semadge-
neli, xelosnobisa da vaWrobis maRalganviTrebu- Cveni azriT, mcxeTis istoriul-religiur-kulturuli mecnierulad dada-
lobis, multikulturalizmis, qarTvelebTanNer- sturebuli sabuTianoba, misi mniSvnelovneba qarTuli saxelmwifosaTvis,
Tad ebrauli, sparsuli, berZnul-romauli Tu sxva savsebiT sakmarisi argumentia saimisod, rom mcxeTis muzeumi iyos sruli-
diasporebis Tanaarsebobis dasturi. mcxeTasTanaa ad gamorCeuli da gansxvavebuli.
dakavSirebuli winareqristianuli xanis qarTuli
religia, uZvelesi msoflios cocxal enaTa Soris axali muzeumi, unda iqces qarTuli saxelmwifoebriobis istoriis efeq-
- qarTuli ena, unikaluri damwerloba, qristiano- turi interpretaciis sivrced, man unda ganmartos uZvelesi qarTuli sa-
bis saxelmwifo religiad aRiareba, qarTuli ekle- xelmwifos raoba, misi saSualebiT unda Seityos damTvalierebelma qar-
siis Seqmna, mcxeTa ,,qarTuli“ ierusalimia. mcxeTaa Tuli saxelmwifoebriobis istoriis arsi, gaecnos qarTuli kulturis
im umTavres aqcentebs, rac uZravi da moZravi, materialuri da aramate-
rialuri kulturuli memkvidreobis saxiT, arsebobis manZilze Seuqmnia
qarTvel ers da sadReisod qveynis simdidres da siamayes warmoadgens. man
unda asaxos yvela is umTavresi Rirebuleba, rac qarTvelur eTnokultu-
1 warmodgenili koncefcia momzadda dizainis proeqtis momzadebamde, rogorc SeTava- ras Seuqmnia, msoflio civilizaciisaTvis gauziarebia an jerac gasazia-
zeba dizainis proeqtisaTvis. Cven vaqveynebT mcxeTis axali muzeumis Cveneul xedvas.
rebeli aqvs, is unda iqces saqarTvelos erTiani samuzeumo marSrutis
am droisaTvis dizainis proeqtze muSaoba procesSia. Cveni koncefciis yvela im na-
wilSi, sadac sadReisod proeqtis avtorebis mier gaTvaliswinebulia Cveni xedva, da sawyisad da gidad.
ris gamoc madlierebas gamovTqvamT, sagangebodaa aRniSnuli. Tumca, aqve unda iTqvas,
rom Cveni xedva mniSvnelovnad gansxvavdeba dizainis proeqtis am droisaTvis mowode- mcxeTis muzeumi Tematuri, interierisa da saeqspozicio dizainis Tval-
buli versiisagan (metwilad Sinaarsiis nawilSi). aqve unda aRvniSnoT, rom warmodge- sazrisiT, calsaxad unda gansxvavdebodes Sinaarsobrivad msgavsi, sa-
nili Sinaarsis momzadeba, interdisci plinarul codnas saWiroebs, ris Taobazec Cven qarTveloSi arsebuli samuzeumo sivrceebisagan.
rekomendacia gavuwieT Semsrulebels. muSaobis procesSi, rodesac sakiTxi scdeboda
Cvens profesiul kompetencias, konsultaciisaTvis mivmarTavdiT Sesabamisi dargis
profesionalebs. rCevisa da konsultaciisTvis uRrmesi madloba - batonebs - iulon zemoTqmulidan gamomdinare, Zvelisgan gansxvavebiT, is veRar iqneba mxo-
gagoSiZes, vaxtang nikolaiSvils, qalbatonebs nino RambaSiZes, dali CitunaSvils, lod arqeologiuri muzeumi da am cvlilebam asaxva mis saxelwodebaSic
azrTa gaziarebis, TanamSromlobis, mxardaWerisa da TanadgomisaTvis udidesi mad- unda hpovos.
loba Cems kolegebs – irma doliZes, giorgi WeiSvils, nino SiolaSvils, TaTia Tev-
doraSvils, mariam uSxvans, eka TabukaSvils, salome xmiadaSvils, mariam sosaniZes,
romelTa samecniero naSromebi Cveni naSromis SinaarsTan konteqstSi, amave publika-
ciaSia warmodgenili 3 Main Values of the Museum - Words that could describe future museum: interesting (which also means informative),
2 https://www.atinati.com/news/5f58c4094a6eb80038e9df42 attractive, comfortable-ergonomic, impressive, future-oriented., Stage - Task 1 Design of the exhibition concept

106 107
2. mcxeTis muzeumi ar unda iyos statikuri muzeumi, Cveni mizania, is iqces rac cxadia, araerT sirTules qmnis Senobis funqciuri ganawilebis, ra-
maqsimalurad dinamiur, aqtivobebiT datvirTul instituciad, romelic cionalurobisa da ergonomiulobis6 TvalsazrisiT.
saeqspozicio-SemecnebiT-saxelovnebo-saganmanaTleblosTan erTad,
ufro farTo Sinaarss SeiZens. misi faseuloba unda gansazRvros misma mcxeTis axali muzeumis sivrce, misi Sinaarsis masStabTan Seusabamod
qmedunarianobam da ara mxolod masSi daculma eqsponatebma. Cveni Se- mcirea. amdenad, muzeumis Sinaarsis erTiani mkafioobisTvis gaTvaliswi-
Tavazebis Tanaxmad, muzeumma unda SeiTavsos sainformacio, kulturul- nebuli unda iyos TiToeuli detalisa Tu elementis amocana, funqciuri
samecniero centris, amave Sinaarsis siaxleebis daanonsebisa da prezen- Tu miznobrivi datvirTva, SesaZlo samizne jgufebis mravalferovneba
tirebis, sakoncerto, art studios, sasuveniro, speqtaklebis, filmebis, da interesi, maTis mxriv, miwodebuli informaciis aRqmis SesaZleblobis
fotosesiebisა da modis Cvenebebis, saukeTeso lokaciis mniSvneloba, sworad gaTvla.
esTeturi TvalsazrisiT gamorCeuli gastronomiulი da rekreaciuli
zonis funqcia4. muzeumma, aseTi mravalfunqciuri datvirTvis safuZ- Cveni SemsruleblisaTvis miwodebuli SeTavazeba, iTvaliswinebda saqarT-
velze, unda SeZlos Tavis Senaxva, xeli Seuwyos qveyanaSi turistuli velos sxva muzeumebTan paralelizmis aridebas, rogorc Sinaarsis, ise
nakadebis zrdas, adgilobrivi produqciis realizacias, qveynis rekla- saeqspozicio masalisa7 da dizainis TvalsazrisiT, muzeumis SinaarsTan
mireba-popularizacias. SesabamisobaSi Tanamedrove teqnologiebis zomier ganawilebas, qveynis
kulturuli memkvidreobis irib Tu pirdapir linkebs.
gasaTvaliswinebelia is faqtori, rom Cven ar vqmniT mxolod sadRei-
so muzeums. Cven vqmniT muzeums, romelic iqneba mudmivi Sinaarsobrivi winamdebare naSromi, amave krebulSi gamoqveynebul Tematurad da Sinaar-
da teqnologiuri ganaxlebis SesaZleblobebis mqone. mcxeTis muzeumma sobrivad metad mdidar, samecniero safuZvelTan erTad, uSualod Cveni, mu-
grZelvadian perspeqtivaSi unda SeinarCunos qveynis gamorCeulad sainte- zeumebisa da muzeum-nakrZalebis samsaxuris TanamSromlebis, naSromebTan
reso da mimzidveli muzeumis statusi. am TvalsazrisiT, gansakuTrebuli erTobliobaSi emsaxureba mizans, saboloo Sedegad miRebul iqnas Tana-
aqcenti unda gakeTdes X, Y, Z (X, Y, Z Generation) TaobaTa, wina TaobaTagan medrove moTxovnebis Sesabamisi, saintereso, gamarTuli infrastruqturis
gansxvavebul interesebze, rac saintereso SinaarsTan erTad, Tanamedrove mqone muzeumi, konkurentunariani ara mxolod saqarTvelos masStabiT.
teqnologiebis danergvas, interaqtiulobas iTvaliswinebs.
muzeumis warmatebulobisTvis, swor funqciur ganawilebasTan erTad, gan-
mcxeTis axali muzeumis SemTxvevaSi, mkafiod Cans Tanamedrove teqnolo- sakuTrebuli mniSvneloba aqvs interieris dizains.
giebis samuzeumo cxovrebaSi CarTvis aucilebloba, rogorc saeqspozicio,
ise sainformacio, samecniero, saxelovnebo-saganmanaTleblo nawilSi. aseT
viTarebaSi gasaTvaliswinebelia muzeumis Sinaarsi da am Sinaarsis inter- muzeumis interieris dizaini
pretirebisas interaqtiulobis gaTvaliswineba, misdami konkretuli teq-
nologiebis morgeba. amavdroulad mcxeTis muzeumis sivrcis ukmarobis
gaTvaliswinebiT, eleqtronuli formatis gaaqtiureba, kargi gamosavalia. muzeumis interieris dizaini unda iyos Senobis saerTo vizualur mxares-
Tan, kerZod, XX saukunis avangardul, sada arqiteqturul stilTan (arqi-
sadReisod samuzeumo praqtikaSi, vizitoris mozidvis mizniT, warmatebiT teqtori gr. jabua), axali proeqtiT (avt. zaza iaSvili) gaTvaliswinebul,
gamoiyeneba “pro-displei” produqtebi (Pro Display products), holografiuli garesivrcis sada da martiv formebTan Tanxmobasa da SesabamisobaSi.
proeqciebi, interaqtiuli mina, amonaTebuli eqspozitorebi da sxva. Tana-
medrove teqnologiebs mcxeTis muzeumSi, saagentos TanamSromlebis - Ta- vfiqrobT, is kargad moirgebs Tanamedrove, mkacr, minimalistur formebs,
Tia TevdoraSvilisa da mariam uSxvanis avtorobiT, amave publikaciaSi or ZiriTad kontrastul _ Savsa da TeTr, da neitralur monacrisfro
calke Tavi eTmoba5, amdenad Cven mxolod mcirediT SemovifarglebiT. fers, ganaTebis efeqtur sistemas. am saxis interierSi saintereso iqneba
XX saukunis minimalizmisa da Tanamedrove stilis Sereva-aqcentireba, maT
mcxeTis axali muzeumis SemTxvevaSi, mxedvelobaSia misaRebi is mniSvne- Soris samuzeumo avejis, aqsesuarebis da furnituris dizainis gaTvalis-
lovani faqtori, rom samuzeumo koncefcia ergeba axali muzeumis, manamde winebisas.
sruliad sxva funqciuri datvirTvis mqone, rekonstruirebul Senobas;

4 Cveneba, fotosesia - karibWis fonze, multifunqciuri saeqspozicio sivrce, muzeumis 6 ergonomika – mecnierebis dargi, romlis mizania Sromisa da yofa-cxovrebis
gare xveuli kibe, garesivrce, Ria kafes terasa. am sivrceebis, am mizniT gaqiraveba, erTis maqsimalurad komfortuli pirobebis Seqmna
mxriv muzeumisTvis damatebiTi Semosavalia, meores mxriv, muzeumis popularobis zrdis 7 es sakiTxi jer kidev XX s-is 20-30-ian wlebSi miaCnda mosagvareblad dimitri SevardnaZes,
kargi SesaZlebloba. Cveni survili-SeTavazeba - Senobis banis erTian konceptualur samuzeumo saqmis pirvel `menejers“. dimitri SevardnaZe iyo pirveli, vinc samuzeumo
konteqstSi gaTvaliswinebis Taobaze, nagebobis konstruqciuli mocemulobidan saqmes saqarTveloSi kompleqsurad miudga da am midgomis ganxorcielebasac Seudga.
gamomdinare SeuZlebeli aRmoCnda. daikarga unikaluri, 360°-iani xediT tkbobisa da samwuxarod mas ar dascalda kargad gaazrebuli da wamowyebuli samuzeumo programis
mravali RonisZiebis Catarebis damatebiTi da gamorCeuli SesaZlebloba gansruleba, ris Sedegsac dResac vimkiT. problema sadReisod aramxolod kvlavac
5 ix. aqve TaTia TevdoraSvili, mariam uSxvani, „Tanamedrove teqnologiebi da mcxeTis aqtualuria, aramed damatebiTi sirTuleebia Seqmnili, m. S. erT-erTia muzeumebs Soris
muzeumi“, gv. 204 arasworad gadanawilebuli koleqciebi. sakiTxi kvlavac mougvarebeli rCeba

108 109
pano - saxelwodebiT "saqarTvelo"

Sinaarsis mniSvnelovnebaze aqcentirebuli, Tanamedrove gadawyveta, sain-


teresosTan erTad, gansxvavebuli da kontrastuli iqneba qveynis danar-
Cen, eTnikur elementeb-Sereul dizaineruli xerxebisgan.

muzeumis sada formebi efeqtebis, maT Soris ganaTebis, rogorc xelovnu-


ris, ise bunebrivis aqtivobiTa da intensivobiT, maqsimalurad saintereso
unda gavxadoT. muzeumis fasadis monumenturi, keramikuli panos, saxelwodebiT ,,saqarTve-
lo“8, ikonografiul-simboluri datvirTva TavisTavad gvkarnaxobs muzeu-
mis Sinaarss. sabWoTa modernistuli arqiteqturis es SemTxveviTi moce-
muloba kargad unda iqnas gamoyenebuli.

sasurvelia sainformacio dafis an sxva formiT damTvaliereblisaTvis


ganmartebuli iyos panos simbolika. panos siuJeti aSkarad gamoxatavs am
namuSevris SemqmnelTa erovnul TviTSegnebas da am TviTSegnebidan gamom-
dinare saqarTvelos simbolur gaazrebas, romlis erT-erTi umTavresi re-
ligiuri da politikuri centri mcxeTaa. panos centraluri, miTologiuri
xati sicocxlis xea, romelic qarTvelTa rwmena-warmodgenebis mixedviT
samoTxis centrSia amozrdili. panos sicocxlis xe erTgvari dedaboZia,
razedac aluzias am xis orive mxares moTavsebuli borjRali, dedabo-
Zis ornamentis umTavresi simbolo qmnis. am sicocxlis da amavdroulad

8 panos „saqarTvelo~ avtorebi: irakli gabaSvili, roman cuxiSvili, rodam meliqiZe,


vladimer (vova) gelaSvili

110 111
samoTxis xis qveS viTardeba qarTvelTa materialuri da sulieri yofa.
sainteresoa kuTxeebSi moTavsebuli cxovelebi, erTgvari replika qarTul
taZrebze gamosaxuli oTxi saxarebis aRmniSvneli cxovelis, rac Cveni
qristianuli arqiteqturisTvis tradiciulia.

mcxeTis muzeumis sazogadoebrivi sivrceebi

Tanamedrove muzeumis vizitori, muzeumisgan ara mxolod sulier, aramed


yofier moTxovnaTa dakmayofilebasac saWiroebs da moelis. mcxeTis mu-
zeumis Sida da gare sivrcem, masSi ganTavsebuli sazogadoebrivi servi-
sebiT (holi, sasuvenire da wignebis maRazia, daxuruli da Ria kafe, sveli
wertili) unda SeZlos am amocanis Tavi maqsimalurad ergonomiulad
gaarTvas.

- holi

• vizitorisTvis srulfasovani informaciis miwodeba;


• bileTebis gayidva (maT Soris winaswar SemuSavebuli diferencirebu-
li sistemiT, rac gulisxmobs sxvadasxva servisebis gansxvavebul gan-
fasebas);
• samuzeumo sareklamo beWduri produqciis realizacia (afiSa, flaeri,
muzeumis gidi da sxv.);
samuzeumo hols gansakuTrebuli datvirTva gaaCnia. is uqmnis damTvalie- • gidis (qarTuli da ucxoenovani) momsaxureba, audiogidi da aplikacia
rebels pirvel STabeWdilebas, man unda SeZlos vizitoris maqsimalurad (-ebi) smartfonebisTvis;
mokle droSi komfortuli momsaxureba, unda ikisros muzeumis mTavari
gzamkvlevis roli. • muzeumSi arsebul damatebiT momsaxurebaTa SeTavazeba (biblioTeka,
saganmanaTleblo programebi, kafe da sxv.);
muzeumma vizitors, muzeumis holSi moxvedrisTanave unda SesTavazos sa- • SeTavazebebi SSm pirebisaTvis maTi kategoriebis gaTvaliswinebiT;
siamovno garemo da momsaxureba, miawodos misTvis saintereso informacia,
Seuqmnas Sesabamisi ganwyoba – ganwyoba, rom es, swored is aris, risi mo- • samuzeumo sivrceebis (multifunqciuri droebiTi gamofenebis sivrce,
lodinic mas hqonda, da ufro metic.... sakonferencio, kafe) gaqiravebis pirobebi da SeTanxmeba.

sainformacio mravalfunqciuri daxlis (Information Desk) dizaini unda mxedvelobaSia misaRebi, is mniSvnelovani faqtori, rom damTvalierebeli
iyos minimalisturi, martivi da funqciuri. mis funqciaSi Sedis Semdegi amave - mTavari holis sivrcidan, tovebs muzeums – amdenad relevanturi
servisebi: iqneba, Tu, mcxeTis muzeumi - saqarTvelos samuzeumo marSrutis sawyisisa
da gzamkvlevis misiasac Seasrulebs.

112 113
- saqarTvelo - saukeTeso turistuli SeTavazeba

muzeumis SesasvlelSive, holis sare-


kreacio zonaSi, iq, sadac vizitors
dayovnebis saSualeba eZleva, garde-
robTan momijnave kedelze, unda da-
montaJdes didi ekrani.

am ekranisTvis unda momzaddes vizu-


alurad maqsimalurad efeqturi vi-
deo-rgoli SinaarsiT - saqarTvelo,
rogorc turistuli SeTavazeba. vi-
deomasalaSi aisaxeba qveynis bunebis
mravalferovneba, unikaluroba - mTa
- zRva - (erTsa da imave dRes SesaZ-
lebelia sriali mTaSi - curva zRva- Rvinis, daculi teritoriebis saagentoebi, gastronomiis asociacia, Rvi-
Si), eqstremaluri turizmi, gamorCeu- nis kompaniebi, sastumroTa holdingebi, sarestorno biznesi, turistuli
li materialuri da aramaterialuri kompaniebi, Tu sxva).
kulturuli memkvidreoba, muzeumebi
da muzeum-nakrZalebi, Rvinisa da gas- am mizniT, SesaZloa teqnologiuri TvalsazrisiT gamoyenebuli iyos:
tronomiuli turebi, erovnuli musika,
erovnuli cekva da sxva. 1. holis sivrceSive ganTavsebuli saqarTvelos ruka (eleqtronuli an
printi) da “Touch Screen“-ebi, sadac CaitvirTeba Sinaarsobrivad diferen-
Cveni mizania, rom vizitor(-eb)i moxi- cirebuli, teqsturi da vizualuri informacia;
blos ara mxolod sakuTriv mcxeTis
muzeumma, aramed vizitorma muzeumi 2. ,,Multi Touch Interface“ - erTiani, didi zomis ekrani, romelic saSualebas
Cveni qveynis istoriiTa Tu Taname- iZleva erTdroulad, ramdenime adamianma miiRos sxvadasxva saxis in-
droveobiT, kulturiT, kulturuli formacia.
memkvidreobiT, damatebiTi RirsSesa- 3. an orive.
niSnaobebisa Tu sxva muzeumebis mona-
xulebis surviliT datovos. vizitors am formiT Semdegi xasiaTis informaciis miRebis SesaZlebloba
aqvs:
damTvalierebels, samuzeumo sivrcis
datovebamde, unda mieces qveynis de- 1. mcxeTisa da mcxeTis Semogarenis kulturuli memkvidreoba, maT Soris
daqalaqsa Tu mis sxvadasxva mxareeb- saagentos daqvemdebarebaSi arsebuli, istoriuli didi mcxeTis arqeo-
Si arsebuli regionaluri muzeumebis, logiuri da arqiteqturuli kompleqsebi - samTavros arqeologiuri
kulturuli memkvidreobis Zeglebis, veli da baiaTxevi, armazcixe (bagineTi), mcxeTis akldama, qarTlis eris-
turistuli marSrutebis, turebisa TavTa (pitiaxSTa) armazisxevis rezidencia da mcxeTis karibWe (aragvis
da servisebis Sesaxeb srulfasova- kari);
ni informaciis miRebis SesaZleblo-
2. mxareebis mixedviT, saqarTvelos kulturuli memkvidreobis Zeglebi;
ba. muzeumma unda SeZlos Sesabamisi
SeTavazebebis marketinguli Tval- 3. qveynis (maT Soris saagentos) muzeumebi da muzeum-nakrZalebi;
sazrisiT sworad miwodeba. am ideis 4. qveynis turistuli infrastruqtura (sastumroebi, kvebis obieqtebi, eq-
ganxorcielebas moemsaxureba Taname- skursiebi, gastronomiuli da Rvinis turebi, transportiT momsaxureba,
drove teqnologiebi, videorgolebi, eqstrimaluri turizmi, da sxv.), amave sivrcidan dajavSnis SesaZleblo-
gzamkvlevebi, sareklamo posterebi, ba;
bukletebi, flaerebi, diskebi da sxva
marketinguli xerxebi da saSualebe- 5. qveynis kulturul-inteleqtualuri cxovreba (qveyanaSi mimdinare da
bi. sainformacio masalebis aplika- dagegmili kulturuli RonisZiebebi - gamofena, opera, kino, Teatri, kon-
ciebi momzaddeba Sesabamis institu- certi, saRamo da sxva), amave sivrcidan dajavSnis SesaZlebloba;
ciebTan TanamSromlobiT (turizmis, 6. axalgazrdobis gasarTobi obieqtebi;

114 115
amave sivrceSi SesaZlebelia sakuTriv muzeumis
ufaso – beWduri gzamkvlevis am formiT montaJi

7. suvenirebis, wignebis, gastronomiuli da Rvinis Tu sxva savaWro obieq-


tebi.

amasTanave, am informaciis safuZveli erTjeradad momzaddeba, mudmivad


ganaxldeba siaxleebiT, xolo gamoyeneba SesaZlebeli iqneba rogorc saa-
gentos, ise qveynis yvela muzeumsa Tu muzeum-nakrZalSi. aseTi mraval-
ferovani formiT miwodebuli informacia xelSemwyobi faqtoria qveynis
popularizaciisa da turizmis zrdisa, rac Tavis mxriv, sabolood qveynis
ekonomikaze aisaxeba.

mcxeTis axali muzeumis mTavari gzavnilebi

interpretirebuli da efeqturad vizualizebuli formiT unda iyos


mcxeTis muzeumis saeqspozicio sivrce unda gaixsnas holSive, maqsimal-
mitanili damTvaliereblamde. am miznis misaRwevad interaqtiuli ekra-
urad efeqturad teqstualizebul-vizualizebuli gzavnilebiT. mkafio
ni e. w. Multi Touch Interactive Screen - saukeTeso arCevania.
gzavnilebi (mag. saqarTvelo – mevenaxeoba-meRvineobis samSoblo, qarTu-
li damwerloba – erT-erTi – msoflioSi arsebul uZveles damwerlobaTa
aq CatvirTuli informaciis mizania, vizitors drois mokle monakveTSi,
Soris da sxva), romlebic Seesabameba Sinaarss – saqarTvelos wvlili
gaacnos Cveni qveynis warsulis yvela ZiriTadi monapovari, romelic aTas-
msoflio civilizaciaSi – an saqarTvelo da msoflio civilizacia. gzav-
wleulTa manZilze garesamyarosTan intensiuri urTierTobis miuxedavad,
nilebis Sinaarsma msoflio civilizaciis umTavres monapovarTa nusxaSi
TviTmyofadi saxiT Camoyalibda. aRniSnulis sabuTianobis dasturi amave
efeqturad unda moaxdinos qarTveluri wvlilis aqcentireba. aRniSnuli
muzeumis saeqspozicio sivrceebia, sadac am kulturis safuZvelis gans-
sabolood aseve STambeWdavad aisaxeba muzeumisa, da zogadad qveynis po-
xeulebuli saxiT xilvaa SesaZlebeli.
pularizaciis xarisxze9.
eleqtronuli formatis Sinaarsi konceptualurad unda Camoyalibdes.
• Sesavali - qveyana, romlis istoriuli dedaqalaqic saeqspozicio
gaTvaliswinebuli unda iyos qveynis politikur-kulturuli istoriis
sivrceSia warmodgenili - saqarTvelo - ZiriTadi aqcentebi eleqtro-
umTavaresi aqcentebi da muzeumTan dakavSirebuli informacia. eleqtro-
nul formatSi damTvalierebels unda miewodos informacia im qveynis
nuli formatisaTvis gasaTvaliswinebuli masalis Sinaarsis ukeT aRsaq-
Sesaxeb, romlis istoriuli dedaqalaqi da religiuri centric umTav-
melad, warmovadgenT savaraudo, pirvelad Tematur CamonaTvls, romelic
res saeqspozicio sivrceSi iqneba warmodgenili. sivrcis moculobis
ase gamoiyureba10:
simciris gamo, am Sinaarsis informacia unda CaitvirTos muzeumis hol-
Si, eleqtronul formatSi. mdidari Tematuri Sinaarsi sainteresod
10 aRsaniSnavia, rom rogorc mudmivi saeqspozicio Tematikis, ise eleqtronuli for-
matis Sesabamisi, samecniero safuZvelis didi nawili momzadebuli da gamoqveynebu-
9 SeniSvna: es unda iyos „saqarTvelo - turistuli SeTavazeba“ - siaxlovesa da bmaSi lia winamdebare, mcxeTisa da mcxeTis muzeumisadmi miZRvnil krebulSi `muzeumi da
- rodesac Sedgeba saboloo, sruli CamonaTvali unda SeirCes yvelaze xmamaRali maT kulturuli memkvidreoba VI-VII, 2021~. es informacia aseve unda inaxebodes mudmivi
Soris. iqneba mxolod efeqturi mesijebi da ara interpretacia. gamofenis Sesavalis, biblioTekis, sakonferencio, saganmanaTleblo da Sexvedrebis

116 117
• uZvelesi wyaroebi saqarTvelos Sesaxeb vizualuri masalis darTviT;
• ucxoelebi saqarTvelosa da qarTvelebis Sesaxeb;
• qarTvelTa eTnogenezi da interaqcia uZveles civilizaciebTan;
• qarTuli saxelmwifo - politikuri istoriis umTavresi aqcentebi;
• qveynis samxedro istoria da TavdacviTi arqiteqtura;
• kulti da religia saqarTveloSi;
• saero da sasuliero xelisufleba;
• qarTuli saeklesio da saero samarTali;
• qarTuli eklesiis istoria – ZiriTadi aqcentebi;
• saero da saeklesio samosi;
• qarTuli ena da damwerloba, xelnaweri da nabeWdi (stamba) wigni, qar-
Tuli literaturis Sedevrebi;
• qarTuli ganaTlebisa da kulturis centrebi qveynis SigniT da mis
gareT;
• qarTuli xelovneba - qarTuli xuroTmoZRvrebis Zeglebi, saxviTi da
Weduri xelovneba, musika da musikaluri sakravi, qarTuli mravalxmia-
noba, sagalobeli, cekva (piqtogramidan erovnul baletamde);
• qarTuli miTosi, miTo-ritualuri sistema, miTologiuri personaJebi,
xalxuri Tqmulebebi, zRaprebi da sxva;
• saqarTvelo - Rvinis samSoblo;
• qarTuli gastronomiuli kultura;
• mcxeTis muzeumis (yofili kinoTeatris) Senoba - sabWoTa modernizmis
nimuSi, Senobis arqiteqtori - informacia masze da mis sxva proeqtebze,
Tanamedrove rekonstruqcia-adaptacia.

am sivrceSi warmodgenili eleqtronuli formatis saSualebiT unda Sei-


tyos damTvalierebelma qarTuli saxelmwifoebriobis istoriis arsi, ga- - Ria fondsacavi - pirveli precedenti saqarTve-
ecnos qarTuli kulturis im umTavres aqcentebs, rac uZravi da moZravi, los samuzeumo praqtikaSi
materialuri da aramaterialuri kulturuli memkvidreobis saxiT qveynis
simdidres da siamayes warmoadgens.

aRniSnuli formatis teqnikuri uzrunvelyofa gaTvaliswinebulia dizai- ,,The ideal archaeological museum should try to find some way
nis proeqtiT. to incorporate its storage into the exhibition...” Josho Brouw-
ers. 2016
eleqtronul formatSi, aplikaciebis formiT momzadebuli masalebi unda
eqvemdebarebodes Tematur Tu Sinaarsobriv mudmiv ganaxleba-Sevsebis re-
Jims, rac aseve, unda gaiTvaliswinos dizainis proeqtma. (vfiqrobT, ukve Tanamedrove muzeografiuli xedviT, idealuria is arqeologiuri muzeu-
CatvirTuli masalebis ganaxlebis garda, TandaTanobiT unda moxdes eleq- mi, romelic axerxebs fondsacavis saeqspozicio nawilSi integrirebas.
tronuli informaciis XIX-XX saukuneebisa da Tanamedrove xelovnebisa aRniSnulidan gamomdinare, Cveni rekomendaciiTa da dizainis koncefciiT,
da kulturis TematikiT Sevseba-gamdidreba). vimedovnebT, am amocanis teq- gaTvaliswinebulia saqarTveloSi pirveli precedenti - muzeumSi Ria
nikuri gadawyvetis saukeTeso, optimalur SemoTavazebas, dizainis proeq- fondasacavis sivrcis Seqmna.
tis momzadebis procesSi TanamSromlobis Sedegad miviRebT.
Ria fondsacavi ganTavsebuli iqneba nulovan sarTulze. fondsacavis
„Riaoba“ gulisxmobs Seminul fondsacavs da damTvaliereblis mxriv
masze wvdomisa da daTvalierebis SesaZleblobas. dizainis proeqtiT,
sivrceebis eleqtronul mexsierebaSi gaTvaliswinebuli unda iyos am sivrcisadmi, rogorc srulfasovani sa-

118 119
- muzeumis suvenirebisa da wignebis maRazia

eqspozicio segmentisadmi midgoma (rac gulisxmobs Ria fondsacavis saeq-


spozicio koncefciis sxva danarCeni saeqspozicio koncefciebis msgavsad
momzadebas).

fondsacavis holis sivrceSi adgili unda daeTmos eleqtronul sainfor-


macio dafebsa da ,,Multi Touch Screen“-s, TemiT ,,arqeologiuri kulturebi suvenirebisa da wignebis maRaziis dizaini unda iyos iseTive martivi
saqarTveloSi“, sadac erTian konteqstSi iqneba warmodgenili eleqtronu- da minimalisturi rogorc sxva danarCeni. muzeumis sasuvenire sivrcem
li ruka arealisa da TiToeuli kulturis novaciis demonstrirebiT. aqve damTvalierebels unda SesTavazos Sinaarsobrivad da esTeturad gans-
unda CaitvirTos mokle, mkafio da lakonuri informacia saqarTveloSi xvavebuli, xarisxiani da gemovnebiani produqcia. es iqneba muzeumisaTvis
dadasturebuli yvela arqeologiuri kulturis, am kulturaTa gavrcele- damatebiTi Semosavlis wyaro. sasuvenire produqciis SerCevis sakiTxi
bis, maxasiaTeblebis, informacia mcxeTis arqeologiuri gaTxrebis TiT- SeTanxmebuli unda iyos saagentos samuzeumo mimarTulebasTan.
qmis 150 wliani istoriis da eqspediciebis monawile mecnierebis Sesaxeb,
Sesabamisi sademonstracio masalebis (saarqivo fotomasala, Canaxati, es- sxva danarCenTan (arqeologiuri da eTnografiuli artefaqtebis replika,
kizi, dokumentacia da sxv.) darTviTa da Tanamedrove vizualizaciis xer- gastronomiuli suvenirebi, Rvino da sxv.) erTad, saganmanaTleblo seg-
xebis gaTvaliswinebiT. mentis specifikis gaTvaliswinebiT, sasurvelia saxviTi, teqstilisa da
TojinebisaTvis Sesabamisi damatebiTi eqspozitorisa da stendebis gaT-
aqve, srulfasovani informaciis TanxlebiT, unda CaitvirTos mcxeTis mu- valiswineba.
zeumSi daculi artefaqtebi 3D formatSi. es gaaadvilebs rogorc ar-
tefaqtiT dainteresebuli piris masalaze wvdomis SesaZleblobas, aseve amave sivrceSi iqneba ganTavsebuli garderobi da seifi piradi nivTebi-
Seamsubuqebs fondis mcvelis saqmianobas. saTvis. dizainis proeqti iTvaliswinebs Cvens SeTavazebas.

vfiqrobT, saeqspozicio sivrceebis simciris pirobebSi, es kargi SesaZle- ix. dizainis proeqtis videoanimacia
blobaa didi masalis erT sivrceSi gaSlis, interpretirebis, informaci-
is miRebisa da ganwyobisa Tu emociis SeqmnisaTvis, saintereso momavali
TaobebisaTvis. amavdroulad, es iqneba Sesavali Ria fondsacavSi eqsponi-
rebuli, kompleqsebad CaSlili koleqciebisaTvis. dizainis proeqti iTva-
liswinebs Cvens SeTavazebas, rogorc Ria fondsacavTan, aseve fondsacavSi
mobiluri aplikaciebis gamoyenebis praqtikis danergvasTan dakavSirebiT.

es damatebiTi saintereso atraqcia, sainteresod momzadebuli sainterpre-


tacio teqstiTurT (rogorc zrdasrulTaTvis, ise bavSvebisTvis), gazrdis
yvela asakobrivi Tu socialuri jgufis ineterss muzeumis mimarT. es
iqneba erTgvari SesaZlebloba muzeumis ,,kulisebis“ wvdomisa, rac yo-
velTvis metad intimuri da sainteresoa. sainformacio segmenti, teqniku-
ri saSualebebiTurT, unda Seesabamebodes dizainis erTian minimalistur
tendencias.
avtori - eka xunwaria

es iqneba Ria fondsacavis pirveli precedenti Cvens qveyanaSi, mcxeTis


muzeumis sxvaTagan gamorCeulobis saintereso detali. ix. dizainis pro-
eqtis videoanimacia

120 121
- muzeumis kafe (Sida da gare)

mcxeTis muzeumis sareabili-


tacio-samuzeumo adaptaciis
proeqtiT (avt. zaza iaSvili)
saeqspozicio segmentis garda,sa-
konferenciosa da art- studios
sivrceebis siaxloves ganTavse-
bulia samuzeumo daxuruli da
Ria kafes sivrceebi. es garemoe-
ba metad komfortulia rogorc
rigiTi damTvaliereblisTvis,
ise saganmanaTleblo Tu samec-
niero seqtorisTvis. es sare-
kreacio zona kargi saSualebaa
rogorc dasvenebis, ise samuSao
procesis xelSewyobisaTvis.

muzeumis kafe unda iyos naTeli, gamWvirvalobis efeqtiT, minimalisturi,


Savi da monacrisfro TeTri, foTlovani mcenareebiT gamwvanebuli. gas-
aTvaliswinebelia, mcxeTaSi erovnuli samzareulos siWarbe, amdenad mu-
zeumis kafes SeTavazeba unda iyos gansxvavebuli - deserti (tkbili da
aratkbili), originaluri formiTa Tu SefuTviT miwodebuli erovnuli
tkbileuli – CurCxela, felamuSi, orbelianebis nugbari da sxv., grili da
cxeli sasmelis mravlferovneba.

meniu unda iyos daxvewili da saintereso, rogorc gastronomiuli, ise


esTeturi TvalsazrisiT.
mTeli wlis manZilze datvirTva. aseve, gasaTvaliswinebelia daCrdilva-
gagrileba zafxulis periodSi. sicxeSi Crdilisa da sasiamovno garemos
Seqmnis mizniT, gasaTvaliwinebelia terasis Warbad gamwvaneba.

gamorCeulobidan gamomdinare, sasurvelia, muzeumis kafes qveynis gas-


tronomiul turSi CarTva. aseTi ti pis kafe kidev erTi Strixi iqneba mu-
zeumis gansxvavebulobisa11. zedmetad migvaCnia aRniSvna, raoden Sedegiania
am saxis servisebis srulfasovani formiT SeTavazeba.

- biblioTeka - laboratoria - art studio -


- sakonferencio darbazi -
kafes momsaxurebaSi sasurvelia mcirewlovani (3 wlamde) bavSvebis gaT-
valiswineba (meniu da aveji mcirewlovanTaTvis). sasurvelia sasiamovno
aRniSnulis garda, muzeumma unda SeiZinos da SeiTavsos samecniero da sa-
musika (Sesabamisi teqnikuri aRWurva, repertuaris SerCeva musikismcod-
xelovnebo-saganmanaTleblo datvirTva, rasac Tavis mxriv uzrunvelyofs
neebis konsultaciiT), interneti, samuzeumo eleqtronul informaciasTan
masSi proeqtiT gaTvaliswinebuli biblioTekis, sarestavracio labora-
wvdoma.
toriis, art studiosa da sakonferencio sivrceebi.
muzeumisaTvis metad momgebiania kafes gare sivrceSi ganviTarebis SesaZ-
lebloba. terasaze ganTavsebuli Ria kafe, garSemortymulia kulturuli
memkvidreobis ZeglebiT datvirTuli SesaniSnavi xediT. sasurvelia tera- 11 gastronomiasTan dakavSirebiT informacia ixileT amave krebulis rubrikaSi ,,qarTuli
sis ara mxolod sezonuri gamoyeneba, aramed gamaTboblebiT aRWurva da gastronomiuli kultura“

122 123
- biblioTeka gaTvaliswinebuli unda iyos Tanamedrove sabiblioTeko teqnologiebi da
teqnikuri saSualebebi (eleqtronuli biblioTeka, kompiuterebi, skaneri,
printeri da sxva), eleqtronuli kavSiri Sesabamis samecniero institu-
ciebTan, wvdoma muzeumis sxva sivrceebSi arsebul eleqtronul masalas-
Tan da msgavsi funqciuri datvirTvis sivrceebTan (art studio, sakonfe-
rencio, laboratoria, mudmivi eqspoziciis SesavalisaTvis moazrebuli
sivrce (proeqtiT droebiTi sagamofeno)12.

sasurvelia periodulad es sivrce davuTmoT bavSvebs - wignis samyaros-


Tan asocirebuli wamaxalisebeli TamaSebis, programebis SeTavazebiT, mag.
“patara wignis moyvaruli”, SesaZlebelia ,,wignis moyvarulTa sazogadoe-
bis“ Seqmna, ,,wignis kiTxvis dReebis“ daweseba -,,vikiTxoT erTad“, gamom-
cemlobebTan kavSirSi sabavSvo wignebis prezentireba, avtorebis mowveva,
samomavlo auditoriis mozidvis mizniT art studios programebis pre-
zentireba-reklamireba. amave proeqtis ganxorcieleba, SesaZlebelia stu-
dentebis gaTvaliswinebiTac, Teatraluri universitetisa da Teatraluri
saxelosnoebis monawileobiT. gasaTvaliswinebelia DSesabamisi inventari.

- sakonferencio
mcxeTis muzeumis sivrceSi, samecniero segments unda Seeqmnas kvlevisaT-
vis aucilebeli da komfortuli pirobebi, relevanturi samecniero in-
formaciisa da aparatis gamoyenebis maqsimaluri SesaZleblobiT. sakonferencio sivrcis erT-erT ke-
delze (mag. marcxniv) sasurvelia gan-
aseTad Cven migvaCnia muzeumis biblioTekis sivrce. proeqtiT biblioTe- Tavsdes Ria stendi an daxli, sadac
kis sivrce 33.70 kv. m-s Seadgens. es sivrcec sxva danarCenis msgavsad unda mudmivad iqneba prezentirebuli saa-
iyos minimalisturi, muzeumis personalisa Tu sxva danarCeni momxmarebli- gentos publikaciebi, aseve drodadro
saTvis maqsimalurad komfortuli. mimdinare konferenciebis sxvadasxva
saxis sakonferencio TematikasTan
dakavSirebuli sademonstracio masa-
lebi.

xolo mopirdapire kedelze sasurve-


lia damontaJdes sakidi, cvalebadi
retrospeqtivisaTvis (fotomasala, sa-
konferencio Tematuri fotogamofe-
nebi, afiSebi da sxva vizualuri masa-
lebi).

marTvis gegmiT gaTvaliswinebuli unda iyos sakonferencio sivrcis sxva-


dasxva inteleqtualuri xasiaTis saqmianobiT maqsimalurad datvirTva.

muzeumis sakonferencio sivrce aRWurvilia funqciuri specifikis Sesa-


bamisi Tanamedrove teqnologiiT (Targmanis uzrunvelyofa, proeqtori,
ekrani, yursasmeni). mniSvnelovania, rogorc saerTaSoriso, ise regionalu-
ri konferenciebisaTvis, monawileTa distanciuri CarTvis SesaZleblobis
gaTvaliswineba.

12 gaTvaliswinebuli unda iyos muzeumSi arsebuli samecniero wignadi fondi da misi


gazrdis SesaZlebloba, Tumca sabiblioTeko sivrcis moculobis simciridan gamomdi-
nare, es zrda metad unda iyos eleqtronul formatze orientirebuli

124 125
sakuTriv saagento yovelwliurad
atarebs ramdenime sxvadasxva mimarTu-
lebis samecniero konferencias (samu-
zeumo, arqeologia da eTnologia) da
sesias. es sivrce SesaZloa daitvir-
Tos, rogorc saagentos, ise sxva, mo-
mijnave dawesebulebebis samecniero
konferenciebiT, saagentos samomavlo
proeqtebis, gegmebis ganxilva-prezen-
taciebiT, sxvadasxva Sinaarsis sa-
leqcio Tu saangariSo programebiT,
saagentos eqspediciebis mier ganxor-
cielebuli gaTxrebis Sedegad axali
ganaTxari masalebis demonstrireba-
ganxilvebiT, treningebiTa da sxv.
art-studioSi ganxorcilebulma programebma bavSvur cnobier, fsiqo-emo-
amave sivrceSi, SesaZlebelia gaimarTos filmebis Cvenebebi saleqcio da ciur samyaroze maqsimalurad pozitiuri zemoqmedeba unda moaxdinos.
sabavSvo-saganmanaTleblo programebTan konteqstSi, maT Soris bavSvebis axali muzeumis saganmanaTleblo segmentma unda SeZlos bavSvebSi krea-
daintereseba-mozidvis mizniT stereo-kinos SesaZleblobis variantis gan- tiulobis motivireba da ideebis generireba.
xilvac.
am miznis miRwevis xelSemwyobi faqtoria komfortuli studios sivrce,
sworad dagegmili SemoqmedebiTi programebiTa da aqtivobebiT, am aqtivo-
- art studio13 bebis Sedegad Seqmnili produqciis eqsponirebiTa da realizaciiT, wamaxa-
lisebeli konkursebiT, rewvis festivalebSi monawileobiT, dajildoebis
sxvadasxva formebis SemuSavebiT. aseTad migvaCnia sxvaTagan gansxvavebu-
li, esTetikiT gamorCeuli, erovnuli TviTSegnebisa da motivaciis amaR-
lebaze orientirebuli saganmanaTleblo programebi, kerZod - kaligrafia,
qarTuli teqstili (ornamenti, erovnuli samosi, batika, lurji sufra da
sxv), Tojinebi da sxv., – Teoria da praqtika.

muzeumis art studio unda moemsaxuros bavSvebis codnis, gemovnebis, war-


mosaxviTi da SemoqmedebiTi unarebis ganviTarebas, niWieri bavSvebis ga-
movlena-waxalisebas, SesaZloa profesiis arCevansac. maqsimalurad unda
iyos gaTvaliswinebuli adgilobrivi da mcxeTis axlo Semogarenis mos-
wavle Tu axalgazrduli resursi.

avtori – eka xunwaria


13 ix. aqve mariam sosaniZe, `art studio“, gv. 194

126 127
qarTuli kaligrafiis skola14 – masterklasebi, moswavleebis momzadeba
profesionali kaligrafebis mier, monawileoba rogorc adgilobriv, ise
qveynis gareT kaligrafiis festivalebSi. sasurvelia, swavleba mimdina-
reobdes saqarTvelos kulturuli memkvidreobis istoriasTan konteqst-
Si15.

qarTuli teqstili – Teoria (istoria) da praqtika - xatva, eskizebis Seq-


mna, qarTuli ornamenti, eskizebis mixedviT sxvadasxva produqciis damza-
deba, batika, qsovilze beWdva, printi. qsova, kerva, qargva – eTnikur motiveb-
ze nairgvari sasuvenire produqciis damzadeba-realizacia;

avtori – eka xunwaria avtori – eka xunwaria

qarTuli Tojinebi – qsova, qargva – eTnikuri motivebis gamoyenebiT. Teo-


ria - qarTuli ornamenti, qarTuli kostiumi. lurji sufra16

Teoria - istoria, ornamenti - simbolika, teqnologia

praqtika - xatva, damzadeba

avtori – asmaT saRiriZe

14 https://drive.google.com/file/d/19LO2-gWOWkRCwioLgQpzDFDw_wlp91sl/view
15 https://www.youtube.com/watch?v=72Vnlis80i8 16 https://www.facebook.com/159963724685877/videos/193772391305010

128 129
- Zerwva – bma samuzeumo keramikul koleqciasTan Teoria – qarTuli
rewva – meTuneobis historia

mesame sarTulze TanamSromelTaTvis saofised moazrebul sivrceebs So-


ris, erTi sivrce Sexvedrebis sivrcea, romelic SesaZloa funqciurad
ormagi SinaarsiT daitvirTos – rogorc uSualod muzeumis TanamSro-
melTaTvis, ise samuSao SexvedrebisaTvis (maT Soris, adgilobrivi Ta-
namSromlebis garda, saWiroebis SemTxvevaSi gamoiyeneben muzeumebisa da
muzeum-nakrZalebis samsaxuris TanamSromlebi). am sivrcis Sesabamisi ave-
am sakiTxze metad ar SevCerdebiT, vinaidan saboloo dargebis SerCeva jer jiTa da teqnikuri aRWurvis dros saWiroa am SeniSvnis gaTvaliswineba
kidev msjelobis sagania da amavdroulad am sakiTxis Sesaxeb sagangebo da am mizniT ioli adaptaciis SesaZlebloba (portatuli aveji, teqnika).
naSromi momzadda m. sosaniZis mier17. aseve, amave sivrceSi sasurvelia iyos wvdoma muzeumis eleqtronul bi-
blioTekasTan, holisa da mudmivi sagamofeno sivrcis SesavlisTvis gaT-
garda sabavSvo produqciis eqsponirebisa, art-studios programebis me- valiwinebuli eleqtronul fomatSi arsebul masalebTan.
nejmentiT gaTvaliswinebuli unda iyos muzeumis droebiT sagamofeno
sivrceSi Sesabamisi profilis gamofenebisa da samecniero konferencie-
bis inicireba-organizeba (rac marTvis gegmiTac unda iyos gaTvaliswine-
buli), sakonferencio masalebis amsaxveli publikaciebis momzadeba. aseve,
Mmonawileoba rewvis adgilobrivsa Tu saerTaSoriso festivalebSi. es
mimarTuleba iqneba muzeumis saeqspozicio da sakonferencio sivrceebis
datvirTvis damatebiTi saintereso saSualeba.

- samuSao Sexvedrebis sivrce rekomendaciebi da mosazrebebi

Cveni umTavresi amocanaa mcxeTis samuzeumo sivrceSi, samecniero safuZ-


velze dayrdnobiT, saeqspoziciod sabolood SerCeuli Tematikis mTeli
sisavsiT, sainteresod interpretireba da Tanamedrove teqnologiebis gaT-
valiswinebiTa da gamoyenebiT efeqturi vizualizacia.

ukve aRiniSna, rom mcxeTis axali muzeumis saeqspozicio sivrceebi sav-


sebiT unda gansxvavdebodes Sinaarsobrivad msgavsi, saqarTveloSi arse-
buli samuzeumo sivrceebisagan, rac unda ganapirobos – Sinaarsisa da
formis erTobliobis originalurma interpretaciam.

muzeumis saeqspozicio nawilis pirveli aseTi gansxvavebulobis elemen-


tia, mcxeTis karibWe – aragvis kari - arqeologiur-arqiteqturuli Zegli,
romlis arsebobac maqsimalurad kargad unda iqnas muzeumis sasarge-
blod gamoyenebuli.

1. aragvis kari - mcxeTis karibWe

mcxeTis axal muzeums, sxva muzeumTagan gansxvavebul, gamorCeul iersa-


17 ix. aqve mariam sosaniZe, `art studio~, gv. 194

130 131
xes aniWebs gvian antikuri da adre feodaluri mcxeTis zRude-galavnis vaWrobis scenebi, multikulturuli mcxeTa Tavis JReradobiT (sxva-
mniSvnelovani fragmenti, aragvis karad wodebuli erT-erTi karibWe, ro- dasxva ena, m.S. berZnul-arameuli, musika, simRera, vaWrobis scenebi)
melic mcxeTas aragvis mimarTulebiT CrdiloeTis mxaresTan akavSirebs. - cocxali qalaqi. amas unda mivaRwioT holografikuli proeqciis
(Holographic projection – magaliTi – Amsterdam Museum of Canals) meSveo-
karibWis aRmoCena, 1965 wlisaTvis am adgilas kinoTeatris mSeneblobasTa- biT. es xerxi iqneba Zalian efeqturi, STambeWdavi da ganwyobis Sem-
naa dakavSirebuli. XX saukunis 60-ian wlebSi gadawyda, rogorc karibWis qmneli.
SenarCuneba, ise kinoTeatris mSenebloba. kinoTeatris ti piuri proeqti
individualuriT Seicvala (avtori arq. gr. jabua da sxv). axali proeqtiT Zegli garSemortymulia Sekiduli pandusiT, rac misi srulad daTvalie-
karibWe maRal svetebze moeqca, karibWis Tavze kinodarbazi ganTavsda da rebis SesaZleblobas iZleva. Zeglis irgvliv, am pandusis qveda sivrceSi
amgvarad Zegli damTvaliereblisaTvis yovelmxriv miswvdomi gaxda18. iqmneba sxvadasxva zomis siRrm(eeb)i. Cven rekomendacias vuwevT am siRr-
meebis aTvisebas, vinaidan migvaCnia, es iqneba dizaineruli TvalsazrisiT
eqvs metris sisqis kedelze miSenebuli iyo karibWis ori bastioni. bas- efeqturi da amavdroulad muzeumis uzomod mdidari saeqspozicio Si-
tionebs Soris moqceuli iyo mokirwyluli quCa (romelsac bordiuriT naarsis gadanawilebis saSualeba. dizainis proeqts vTavazobT Semdeg
gamoyofili fexiT savali viwro biliki miuyveboda) da qalaqSi Sesas- mosazrebas:
vlelis qvaTlilebiT nagebi monumenturi kedlis naSTebi. karibWis ali-
ziT nageb koSkebs Soris unda yofiliyo asawevi, mZimed SeWedili kari, - am siRrmeebSi sasurvelia Zveli mcxeTis TavdacviTi arqiteqturis
romelsac savaraudod qaravnebis gasatareblad aRebdnen, mgzavrebisTvis Zeglebis 3D formatSi rekonstruqcia – gegmebi, sasimagre-Tavdacvi-
karibWeSi mcire zomis Sesasvleli kari iyo gaWrili. aragvis kari samSe- Ti nagebobebi, aqcentiT galavansa da kariWeebze (iqve, Zeglis saxiT
neblo xelovnebis SesaniSnavi nimuSia. Zeglis gawmendis dros mis doneze cocxali ilustraciaa), xidebi da sxv.; aseve, sadac siRrme naklebia
da siRrmeSi gamovlinda kulturuli fenebi (samarovani, namosaxlari), feradovani, ilustrirebuli, teqstiT daprintuli an interaqtiuli
Zv.w. II s-dan ax.w. VIII s-mde xana. –,,Interactive Glass“- minis amonaTeba, xolo, sadac meti siRrmea damon-
taJdes didi moculobis eqspozitorebi - ,,Showcase-Expositor“- karib-
Zegls gaaCnia mniSvnelovani arqeologiur-istoriuli da arqiteqturuli Wis ganaTxari masalebiT, ,,Switchable Display Cases“ da ,,Touch screen“-ebi
Rirebuleba, rac, Cvenis azriT, maqsimalurad unda iyos gamoyenebuli. sa- teqsturi da vizualuri masaliT.
survelia, rogorc dizainis, ise sarestavracio proeqtma dramaturgiuli
TvalsazrisiT gaiTvaliswinos Zeglis maqsimaluri CarTuloba saeqspo- Tematika - ,,karibWis“ istoria, misi aRmoCena, grafikuli da fotomasalis
zicio konteqstSi, da Cveni mosazrebebis garda damatebiTi kreatiuli in- TanxlebiT, aq gamovlenili arqeologiuri masalis eqsponirebiT.
iciativebi SemogvTavazos.

- damTvalierebeli karibWis SesasvlelSi unda moxvdes, iseve, rogorc


didi xnis win, amave karibWeSi, datvirTuli ucxotomeli xvdeboda
Zvel dedaqalaqSi, aragvis kariT. aq moxvedrisTanave unda gacocxld-
es imitirebuli qalaqi - amoZravdnen datvirTuli aqlemebis qarav-
nebi, gacocxldes didi-patara, mdidari-Raribi, mebaJe, vaWar-xelosani,

18 kalandaZe al., boxoCaZe a., aragvis kari, Zeglis megobari, #15, Tb., 1968

132 133
I sarTuli - multifunqciuri saeqspozicio sivrce19

sxva muzeumTagan ganmasxvavebeli iqneba mcxeTis muzeumis multifunqciu-


ri, iolad adaptirebadi sivrce. am sivrcis jamuri moculobaa 152.17 kv.m,
is arsebuli proeqtiT sagamofenodaa moazrebuli. Cveni SeTavazebaa, es
iyos multifunqciuri sivrce, Tanamedrove teqnologiebis gamoyenebiT,
aseve, saWiroebidan gamomdinare, transformireba-adaptaciis SesaZleblo-
biT droebiT sagamofeno, saprezentacio, auditoriumis, miRebebis, Cvenebebis,
sakoncerto da kino-Teatris darbazis sivrceebad.

mivyveT funqciur SeTavazebas Tanmimdevrulad:

saqarTvelos kulturuli memkvidreobis dacvis erovnul saagentos, misi


saqmianobis Sinaarsidan gamomdinare, mudmivad esaWiroeba sivrce, sadac
SesaZlebeli iqneba droebiTi gamofenebis, miRebebisa da prezentacebis
gamarTva. am sivrceSi, SesaZlebeli unda iyos, rogorc sakuTriv, saagen-
tos mier organizebuli gamofenebis, aseve, igive datvirTvis RonisZiebebis
Catarebis mizniT gaqiraveba, kulturuli proeqtebis ganxorcieleba-pre-
zentireba, sxvadasxva xasiaTis miRebebis gamarTva.

rogorc zemoaRniSnul RonisZiebebTan konteqstSi, ise damoukideblad, sa-


survelia amave sivrcis auditoriumad, sakoncerto da kino-Teatris dar-
bazebad adaptirebis SesaZleblobis ganxilvac. es iqneba saagentosTvis
bevri problematuri sakiTxis gadawyveta (sivrcis Zebna-daqiraveba, xarji
da a.S.), xolo muzeumisaTvis popularizaciis, aqtivobisa da damatebiTi
Semosavlebis miRebis SesaZlebloba. spoziciis – “Temporary Art Display Walling” and “Cubes” - saukeTeso saSualebaa.

es saeqspozicio sivrce feriT, formiT, inventariT Tanabrad unda moergos


- droebiTi sagamofeno sivrce sruliad gansxvavebuli xasiaTisa da stilis, mudmivad cvalebad gamo-
fenebsa da prezentaciebs. es sivrce teqnikurad unda iyos mzad swrafi
reeqspoziciisaTvis, arqeologiuri, xelnawerebis, teqstilisa Tu WurWlis
(keramikuli, faifuri, mina), ise avangardul Tu ultraTanamedrove ferwe-
ruli namuSevrebis Tu sxva ti pis masalebis efeqturad eqsponirebisaTvis.

es sagamofeno segmenti mudmivad unda iyos datvirTuli sxvadasxva ti-


pis gamofenebiT. saeqspozicio sivrcis mudmivi ganaxlebis SesaZleblo-
bisaTvis, sasurvelia Sesabamisi dizainis moZravi stendebis “Movable Walls”
- damzadeba. es Segviqmnis sxvadasxva ti pis gamofenebis mowyobisTvis meti
mobilobis SesaZleblobas da araerTferovani garemos aridebis, cvaleba-
di sivrcis Seqmnis saSualebas mogvcems. moZravi stendebi da kubebi reeq-
am mizniT, unda daitvirTos eleqtronuli formatisgan Tavisufali, yve-
la kedeli; damzaddes martivi konstruqciebi, romlebic sxvadasxva ti-
pis zemoaRniSnul gamofenebs moemsaxureba da gaTvaliswinebuli iqneba
19 sadReisod miCneulia, rom mudmivi eqspoziciis sivrce arasakmarisia da es sivrcec
sivrcis, eleqtronuli formatisgan Tavisufali kedlebis, gayolebasa da
dizainis proeqtiT mudmiv saeqspozicio sivrcedaa moazrebuli, Cven Cvensave mosaz-
rebaze vrCebiT da am sivrcis Cveneul xedvas vaqveynebT sivrcis centrSi asawyob-dasamontaJeblad. vgulisxmobT, ZiriTad dizain-

134 135
Tan Sesabamisi formisa da feris portatul eqspozitorebsa da stendebs,
sxvadasxva formisa (Display Cubes, etc.) da zomis sadgamebs, horizontalur
da vertikalur vitrinebs, Seminulsa da minis gareSe.

sagangebod aRvniSneT portatuli, vinaidan droebiTi gamofenis konteqst-


idan gamomdinare, gasaTvaliswinebelia martivi konstruqciis, minimalis-
turi dizainis saeqspozicio furnitura, SesaZlebeli unda iyos martivi
demontaJi da saeqspoziciodan sasawyobe sivrceSi gadatana da piriqiT.
aseve, sakidebis moqnili sistema, advilad morgebadi sxvadasxva ti pis, zo-
misa da wonis namuSevrebis kedlebze gansaTavseblad, sxvadasxva kompo-
ziciebis Seqmnis SesaZleblobiT, aseve moqnili da efeqturi, Tanamedrove
ganaTebis sistemiT. avtori - eka xunwkaria

- multifunqciurobis momdevno komponentia


saprezentacio da auditoriumis funqcia
es sivrce advilad adaptirebadi iqneba sxvadasxva xasiaTis RonisZiebebis aqtivoba. SesaZlebelia Teatraluri da musikaluri sabavSvo programebis
Casatareblad. martivi iqneba misi prezentaciebisa da oficialuri miRebe- momzadeba-Catareba. am mimarTulebis marTva saagentos resursiT SesaZ-
bisaTvis morgeba. amavdroulad, es SesaZloa amave RonisZiebebis Tanmxle- lebelia, ar saWiroebs damatebiT TanamSromlebs. saWiroa mcire zomis
bi gamofenebis fonzec moxdes. roialis SeZena. axalgazrdobis mozidvisa da dainteresebis, muzeumis po-
pularizaciis mizniT SesaZlebelad migvaCnia, Ria sivrceSi Tanamedrove
II sarTulze gaTvaliswinebulia sakonferencio darbazi, romlis mocu- musikis koncertebis gamarTva.
loba arc Tu ise didia. amis gamo sagangebod aRvniSnavT auditoriumis
mniSvnelobas – xalxmravali leqciebisaTvis, amasTanave SesaZlebeli iqne-
ba sakonferencio sivrcis datvirTulobis dros, msgavsi ti pis RonisZie- - kinoCvenebis sivrce
bis paralelur reJimSi Catareba. saWiroeba mxolod sivrcis moculobas-
Tan Sesabamisi, komfortuli skamebis raodenobaa, rac aseve saWiroa sxva
aqtivobebisaTvisac. am sivrceSi sasurvelia gaTvaliswinebuli iyos didi ekrani an monitori,
romlis meSveobiTac SesaZlebeli iqneba sxvadasxva xasiaTis (samuzeumo,
dokumenturi, samecniero-popularuli, samecniero) kinoproduqciis premie-
- musikaluri sivrce rebis, retorospeqtivis, ganxilvebis mowyoba. ix. bmuli, samuzeumo filmi
- ufliscixe - kldeSi nakveTi qalaqi

amave sivrcis datvirTva drodadro sasurvelia sxvadasxva ti pis musi- es aris Cveni SeTavazeba multifunqciuri sivrcis dasatvirTad. mraval-
kaluri saRamoebiT, SexvedrebiT, koncertebiT (klasika, jazi, musikaluri funqciuri xasiaTi am sivrces, da am sivrcis meSveobiT sakuTriv muzeums,
folklori Tu sxv.) dargTan dakavSirebuli samecniero konferenciebis, aqcevs popularul, moTxovnad da mudmivad datvirTul mniSvnelovan kul-
gamofenebis koncertebis TanxlebiT Catareba da mravali sxva musikaluri turul habad. zemoaRniSnulis xelSemwyobi faqtoria muzeumis Ria da

136 137
nawili II

daxuruli kafe, Ria terasa da garesivrce. vfiqrobT, mizanSewonilia gare-


sivrcis sxvadasxva xasiaTis RonisZiebebTan Sesabamisi Sinaarsis, saeqspo- mcxeTis muzeumis
zicio mizniT aTviseba. mudmivi eqspoziciis
mcxeTis axali muzeumis Sida Tu gare-sivrcis, drodadro, analogiuri konceptualuri
profilis RonisZiebebisaTvis sxvadasxva instituciebisaTvis daTmoba da
gaqiraveba, muzeumisTvis damatebiT Semosavlis wyarod iqceva. erTianoba- xedva-mosazrebebi
Si, yovelive zemoaRniSnuli, dadebiTad aisaxeba muzeumis mniSvnelovnebis,
datvirTvisa, da Sesabamisad popularizaciisa da Semosavlebis zrdaze,
qveynis samomavlo ganviTarebaze. mudmiv saeqspozicio nawilSi, mcxeTasTan dakavSire-
biT gasaTvaliswinebeli da sademonstracio masa-
rogorc aRvniSneT, muzeumma maqsimal- lis moculoba usazRvroa. Sinaarsis moculobasTan
urad srulad unda asaxos qarTuli sa- saeqspozicio sivrcis disproporciis gamo,umTavres
xelmwifoebriobis politikuri, religi- sirTules Sinaarsis Tematuri aqcentebis sworad
ur-kulturuli, Tu social-ekonomikuri gansazRvra warmoadgens. Tumca arc am SemTxvevaSi
istoria, rac TavisTavad qveynis umdi- ixsneba umTavresi problema – sivrcis deficiti,rac
dresi warsulidan da masTan Sesabami- Tavis mxriv ara mxolod saeqspozicio nawilTan,
sobaSi arsebuli saTqmelidan gamomdi- aramed muzeumis srulyofil funqcionirebasTanaa
nare arc Tu ise iolad misaRwevia (am kavSirSi, kerZod ki, droebiTi sagamofeno
amocanis sirTulis sailustraciod ze- (multifunqciuri) sivrcis mdebareobis sakiTxis,
moaRniSnuli gzavnilebi da warmodgeni- Cveni SeTavazebis Tanaxmad gadawyvetasTan.
li krebulis Sinaarsi kmara).
am problemis mogvarebis erTaderT gzad,
Tanamedrove teqnologiuri saSualebebis,
or saeqspozicio sivrceSi gadanawileba da
srulad aTviseba gvesaxeba. es aris arsebuli
proeqtiT droebiT sagamofenod (mkafioobisTvis
pirobiTad vuwodoT zona A) da Ria fondsacavad
(pirobiTad - zona B) gaTvaliswinebuli sivrceebi.
eleqtronuli formatisaTvis moazrebuli Tematika,
bmaSi eqspozitorebsa Tu saeqspozicio sivrceSi
prezentirebul artefaqtebTan, xels Seuwyobs maT
srulfasovan interpretirebas.

138 139
eqspoziciis eleqtronuli formati diferencireba samecniero da popularul segmentebad. es masalebi
misawvdomi unda iyos muzeumis biblioTekis, sakonferencio, Sexvedrebis
da saganmanaTleblo sivrceebSi.
eleqtronuli formatisaTvis gaTvaliswinebuli masala Semdegnairad naw-
ildeba: saeqspozicio Tematikis prezentirebis saukeTeso arCevanad, migvaCnia
Semdegi Tanamedrove teqnologiuri saSualebebi:
1. ZiriTad TematikasTan dakavSirebuli sqemebi, gegmebi, rukebi, sairigacio
sistema, saero da sakulto xuroTmoZRvrebis Zeglebi, arqiteqturuli - Multi Touch Interactive Screen - 3D grafikuli audio-vizualuri rekonstruqcia
detalebi, grafikuli da 3D rekonstruqcia, audio-video masala, animacia. - animacia - audio gidi;
am ti pis masalebi, SinarsTan SesabamisobaSi gaTvaliswinebuli unda
iyos A da B zonebSi (ix. proeqti, gv. 142). - Table Touch Screen – 3D grafikuli, audio-vizualuri rekonstruqcia

2. masala,romelic aseve mcxeTasTanaa kavSirSi,aucileblobas warmoadgens - Touch Screen - 3D grafikuli, audio-vizualuri rekonstruqcia
da erTiani konteqstis nawilia, magram ver xerxdeba saeqspozicio
sivrceSi eqsponatebis saSualebiT demonstrireba. aseTad migvaCnia - audio-gidi da smartfon-aplikacia
- mag. mcxeTis etimologia, geografiuli mdebareoba, mcxeTasTan
dakavSirebul-asocirebuli bibliuri cnobebi, ucxouri da qarTuli - proeqtiT, droebiT sagamofenod moazrebuli sivrcis - zona A-s -
naratiuli saistorio wyaroebis cnobebi (qcxba, moqcevai..), aseve Temebi - moculoba 70.29 kv.m-a. es sivrce emijneba Senobis Zvel konodarbazSi
mcxeTa – qalaqi nekropolisi da dedaqalaqobamdeli mcxeTa (ix. qveviT). gansaTavsebel, sadReisod mudmivi eqspoziciis sivrced miCneul - zona
es masala gaTvaliswinebuli unda iyos zona A-Si (ix. proeqti, gv. 142). B-s, proeqtiT - Ria fondasacavs.

3. epigrafikis Zeglebi - rogorc wyaro. es masala eleqtronul formatSi


gaTvaliswinebuli unda iyos zona A-Si. eqsponireba SesaZlebelia
holisa da derefnul sivrceebSi (ix. proeqti, gv. 142).

4. mcxeTis konteqstSi, qarTuli civilizaciis saintereso aqcentebTan


dakavSirebiT, muzeumSi warmodgenili sxvadasxva samecniero dargebis
(anTropologia, arqeologia, eTnologia, istoria, xelovnebaTmcodneoba,
enaTmecniereba, da sxv.) specialistebis Cawera da vizualuri masalebis
darTviT saleqcio xasiaTis video-rgolebis damzadeba. am Canawerebis
yureba-mosmena SesaZlebeli iqneba individualuri mcire ekranebisa da
yursasmenebis saSualebiT. es xerxi kargia, rogorc informaciis miReba-
gavrcelebis, ise qarTuli samecniero sferos sxvadasxva dargebis
specialistebis cocxali kulturuli memkvidreobis danarCeni
samecniero samyarosTvis ukeT gacnobisa da popularizaciisaTvis, rac
Tavis mxriv qarTuli samecniero resursis eqsportis kargi saSualebacaa
da axali samecniero kontaqtebis gaCenis damatebiTi SesaZlebloba. am
formatSi SesaZlebelia mcxeTasTan dakavSirebuli informaciis mudmiv
reJimSi gafarToeba-ganaxleba. es masala gaTvaliswinebuli unda iyos
zona A-Si (ix. proeqti, gv. 142).

5. eqsponirebuli artefaqtebis axlos naxvis, detalurad daTvalierebis


da maT Sesaxeb sruli informaciis gacnobis SesaZlebloba. es masala
gaTvaliswinebuli unda iyos zona B-Si (ix. proeqti, gv. 142).

6. erovnul muzeumSi daculi eqsponatebis im nawilis vizualizacia,


romelTa transferic ver xerxdeba. es masala gaTvaliswinebuli unda
iyos zona B-Si (ix. proeqti, gv. 142).

eleqtronul formatSi momzadebuli masalebi unda eqvemdebarebodes


Tematur-Sinaarsobriv Sevseba-ganaxlebis reJims. am formatSi SesaZlebelia
mcxeTasTan dakavSirebuli didi moculobis informaciis ganTavseba,

140 141
dizainis TvalsazrisiT - zona A eqspozitorebis damatebiT, aseTi formiT
warmogvidgenia

zona B
zona A

am sivrcis mTavari amocana, vizitorisaTvis didi moculobis informaciis


iolad aRqmadi, mkafio aqcentebiT, sainteresod da cocxlad miwodebaa.
ilustraciisaTvis warmodgenili formati, mTavari saeqspozicio sivrcis
diaqronizmisgan gaTavisuflebisa da Tematuri gantvirTvis saSualebas
iZleva. amavdroulad, gvaZlevs saSualebas, SevinarCunoT muzeumis
funqcionirebisa da sicocxlisunarianobisaTvis aucilebeli – droebiTi
sagamofeno - mravalfunqciuri sivrce.

142 143
aq sasurvelia warmodgenili iyos mudmivi gamofenis Sesavali (winasityvaoba) narekvavis, werovnis, nabaRrevis samarovani da namosaxlarebi). Txroba -
- mcxeTa erTian konteqstSi, garkveul epizodebSi eqspozitorebSi gvian brinjaos xana1 - maRalganviTarebuli brinjaos metalurgia
gamofenili masalisa da virtualuri interpretaciis TanxlebiT. kerZod,
zeviT warmodgenili eleqtronuli formatis masalebidan Semdegi - demografiuli suraTi - aRmosavleT saqarTvelos socialur-
##1,2,3,4: ekonomikur, kulturul ganviTarebaSi sxvadasxva eTnikuri jgufebis
adgilmonacvleobiT gamowveuli mniSvnelovani cvlilebebi (Zv.w. II aTasw.
• sqemebi, gegmebi, rukebi, grafikuli da 3D rekonstruqcia, audio-video meore nax. _ I aTasw. dasawyisi) – Zv.w. VI s. - Zv.w. IV saukunis Sua xanebi
masalis is nawili, rasac mudmivi saeqspozicio sivrce ar iTxovs (#1) – demografiuli krizisi. Zv.w. IV s. II nax. - III s. dasawyisi _ ,,urbanuli
afeTqeba” – ganviTarebis aRmavloba mtkvris xeobaSi, gansxvavebuli
• samecniero Sinaarsis masala, romelic ar eqvemdebareba vizualizacias ti pologiis qalaquri dasaxlebebis aRmoceneba – srulad eleqtronuli
(#2) formati.

• epigrafikis Zeglebi da informacia maT Sesaxeb (#3). - sacxovrebeli kompleqsi da misi rekonstruqcia - banursaxuraviani,
sayrdeni boZi, dedaboZis Casadgmeli ormo, puris sacxobi Rumeli,
• cocxali kulturuli memkvidreoba – audio-video rgolebi mecnierebis samsxverplo, kera, sameurneo ormo da sxv. – srulad eleqtronuli
monawileobiT (#4). formati.

amave sivrceSi unda iyos gatanili - sabrZolo iaraRi (culi, maxvili, satevari, xelSubi, Subispiri, mSvild-
isari, isrispiri) - Zv.w. I aTaswleulis pirveli naxevriT daTariRebuli
- saeqspozicio Tema - mcxeTa – qalaqi nekropolisi – samarovani – brinjaos saxelosnoebis arsebobis dasturi – eqspozitori da
samarxebis ti pologia, dakrZalvis wesi da poza, samarxeuli inventari, interpretacia eleqtronul formatSi.
aRapi – samarx(eb)i naCvenebi ara Cveulebriv, aramed dakrZalvis
droisaTvis arsebuli mdgomareobis rekonstruqcia, samosiTa da - meurneobis dargebi, sameurneo iaraRi da WurWeli - mevenaxeoba-
samarxeuli inventariT,samarxis Sesaxeb sainteresod interpretirebuli meRvineoba, mebostneoba, mebaReoba; vazis sasxlavi danebi, qvevri,
informaciis darTviT. saritualo saRvine WurWeli da sxv. - saxeobriv-qronologiur WrilSi

- saeqspozicio Tema - ... mcxeTis dedaqalaqobamde - eqspozitori da interpretacia eleqtronul formatSi

es iqneba mTavari saeqspozicio Sinaarsis – mcxeTa – saqarTvelos - kulturuli vazi - wi pwebi _ ,,mwvane~ da ,,rqawiTeli~ da sxv. –
istoriuli dedaqalaqi - Sesavali eqspozitori da interpretacia eleqtronul formatSi.

demonstrirebis xerxi - eqspozitori eleqtronuli formatis TanxlebiT - samarovani – ti pologia, dakrZalvis wesi (ormosamarxi, inhumaciuri,
eqspozitorSi mcire raodenobiT warmodgenili umniSvnelovanesi ganaTxari kenotafi, jgufuri), aRapis wesi, samarxeuli inventari (Tixis WurWeli,
masala liTonis samkauli, iaraRi) – grafikuli rekonstruqcia - eleqtronuli
formati.

- mokle informacia vizualuri masalis darTviT da linkebi saitebze


(armazcixe, armazisxevi, akldama);

- brinjaos plastika da sartylebi (Zv.w. VIII-VII ss) - anTropomorfuli


brinjaos qandakebebi, iTifaluri figurebi – interpretacia-
vizualizacia kultis nawilSi (ix. qveviT).

eleqtronuli teqnologiis saSualebiT, Temis diferenciacia, didi moc-


ulobis masalis gaSla-interpretacia da vizualizacia srulfasovnad
iqneba SesaZlebeli.
1 SeniSvna* - 1. preistoriuli xana maqsimalurad SemWidroebuli formiT unda gadmoices
SeniSvna* - 2. am Temis Sesabamisi eqsponatebis eqsponirebisaTvis optimalurad migvaCnia
adre da Sua brinjaos xana (Zv. w. III - II aTasw.), gvian brinjaosa da proeqtiT droebiT sagamofeno sivrced miCneuli mcire darbazis marcxena frTis
adre rkinis xana (Zv. w. II - I aTasw.) (samTavro, zemo avWalis, wiwamuris, siRrme

144 145
adre rkinis xana inventaris (eqspozitorebis) da ganaTebis dizaini (Suq-Crdilis TamaSi),
dizaineruli efeqtebi, teqnologiebi) amocanaa. es sivrce rogorc
Sinaarsobriv-sainterpretacio da vizualuri TvalsazrisiT, ise
- ZvelaRmosavluri wyaroebi - qarTvelur tomTa politikuri erTeulebis dinamizmiTa da eqspresiulobiT, efeqturobiTa da moulodnelobebiT unda
arsebobis dasturi (muSqi – mosxi – mesxi...) da roli aRmosavlur- gamoirCeodes sxva am ti pis saeqspozicio sivrceebisagan. aq miRebuli
qarTuli saxelmwifos SeqmnaSi - eleqtronuli formati. STabeWdileba unda iyos mkafio da xangrZlivi.

saeqspozicio sivrceSi – saqarTvelos istoriuli dedaqalaqi – mcxeTa -


gakeTdeba saeqspozicio TvalsazrisiT umTavresi aqcentebi. mudmivi eqspoziciis sivrce - Zveli
kinodarbazi (arsebuli proeqtiT
mcxeTis muzeumis mudmiv saeqspozicio sivrceSi unda aisaxos sami ZiriTadi Ria fondsacavad gaTvaliswinebuli sivrce)
Tema2:

1. mcxeTa - saqarTvelos istoriuli dedaqalaqi; mudmivi eqspoziciisaTvis gaTvaliswinebuli samoqmedo areali


warmodgenilia 177.23 kv.m., terasuli ganlagebis sivrciT, rac manamde aq
2. mcxeTa - saqarTvelos religiuri centri; arsebuli kinoTeatris darbazis konstruqciiTaa gapirobebuli - ix. gv.
142, proeqti (zona B). dizaineruli TvalsazrisiT, erTi mxriv, SemzRudveli
3. multikulturuli mcxeTa3. mocemulobaa, Tumca amavdroulad, saeqspozicio gegmarebis TvalsazrisiT,
bunebrivad gansxvavebuli sivrcis SemoTavazebaa. CvenTvis sasurveli
mudmivi gamofenis saeqspozicio Tematika warmodgenili unda iyos ori Sedegi miRweuli iqneba saintereso saeqspozicio Tematuri aqcentebis da
ZiriTadi formiT: am aqcentebTan Sesabamisi eqsponatebis,aseTive saintereso sainterpretacio
masalis, esTeturi dizainisa da Tanamedrove teqnologiebis sinTeziT.
- pirveli da umTavresi - istoriuli dedaqalaqi, religiuri da eqsponirebis xelovnebam am sivrceSi kulminacias unda miaRwios.
multikulturuli centri - TematikasTan SesabamisobaSi eqspozitorebSi
warmodgenili eqsponatebi, garkveul epizodebSi virtualuri am darbazSi gamoyenebuli unda iyos konteqstTan relevanturi yvela
interpretaciis TanxlebiT. teqnologiuri saSualeba, raTa SevZloT saTqmelis srulfasovnad
gadmocema. unda ganTavsdes:
- meore – zemoaRniSnuli eleqtronuli.
interaqtiuli ekrani - Multi Touch Interactive Screen, romelic eleqtronul
mudmivi eqspoziciis sivrce - unda moemsaxuros Temis - saqarTvelos formatSi zemoaRniSnuli Semdegi masalebis prezentirebis saSualebas
uZvelesi dedaqalaqi mcxeTa (Zv.w. IV-III-ax.w. IV-Vss.) umTavresi aqcentebis mogvcems (ix. eleqtronuli formati ##5-6)
efeqtur da emociur gaSlas.
4. eqsponirebuli artefaqtebi – 3D formati, daTvaliereba, informacia,
qarTuli saxelmwifos uZvelesi dedaqalaqis da misi sulieri centris rekonstruqcia;
prezentireba, misdami miZRvnili muzeumis umTavres (yofili kinodarbazis)
sivrceSi moxdeba. amas Cvens mier moazrebuli samuzeumo marSrutic 5. erovnul muzeumSi daculi mcxeTa-samTavros eqsponatebi,igive formatSi.
uwyobs xels – damTvalierebeli, jer qarTuli saxelmwifoebriobisa
da dedaqalaqobamdeli mcxeTis istorias, xolo Semdeg unikaluri
artefaqtebiT gamyarebul am istoriis aqcentebs gaecnoba.

Cvens xelT arsebuli arqeologiuri masala ar iZleva muzeumis sasurveli


gansxvavebulobis mkafio gamokveTis saSualebas. amdenad, eqsponirebis
gamorCeuloba ufro metad Sinaarsobriv-vizualuri

interpretaciis (Sinaarsobrivi aqcentebi, interieris, saeqspozicio

2 SeniSvna* - 1. am SemTxvevaSi viTvaliswinebT baton iulon gagoSiZis rCevas


3 SeniSvna**- 2. mcxeTis multikulturuloba SesaZloa TavisTavad aisaxos ZiriTad
TemebSi da arc iyos gamocalkevebis saWiroeba (sabolood saeqspozicio masala
gvikarnaxebs) an piruku, man SeiTavsos mniSvnelovani epizodebi savaWro gzis, import-
eqsportisa da religiisa Tu oqromWedlobis Tematikidan

146 147
samuzeumo koleqciis TiToeuli eqsponatis detalurad dasaTvaliereblad, interaqtiuli ruka - saerTaSoriso savaWro urTierToba - import-
Sesabamisi informaciis gasacnobad,interaqtiuli video-kedeli optimaluri eqsporti - numizmatikiT aqcentireba - am gzis rekonstruqcia masStaburad,
saSualebaa. amdenad, Cven meti SesaZlebloba mogvecema saeqspozicio saqarTvelos gaTvalsaCinoebiT - Cveneba efeqturi xerxiT.
segmentis sainterpretacio teqstebiT gadatvirTvisgan aridebisa da
saeqspozicio nawilis efeqturobis aqcentirebisa. amave formatSi mcxeTis ganviTareba-mowinaveobis xelSemwyobi piroba - geografiuli
SesaZlebelia dazianebuli eqsponatis 3D rekonstruqcia. audio-gidi. mdebareoba (mdinareebis aragvisa da mtkvris gaswvriv - saerTaSoriso
savaWro gzebis gzasayari. savaWro gza muxranze. „sabaJo“,mcxeTaSi gamavali
Table Touch Screen - 3D grafikuli, audio-vizualuri rekonstruqcia gza muxranidan RarTiskaris gavliT, romelic mcxeTis xidis gavliT md.
mtkvris marjvena sanapiroze xvdeboda... aq gamavali saerTaSoriso savaWro
gzebi: samxreTidan (artaSatidan) CrdiloeT kavkasiaze mimavali, abreSumis
didi gza, romelic Zv. w. II saukunidan moqmedebda, iwyeboda CineTidan
da saqarTvelos (kerZod mcxeTis) gavliT Savi da xmelTaSua zRvebis
napirebisaken miemarTeboda.

demonstrirebis xerxi

Interactive Screen - 3D grafikuli, audio-vizualuri rekonstruqcia - titri


– audio-gidi, smartfon-aplikacia; bavSvebis dainteresebis mizniT rukis
interaqtiulobisa da vizualuri efeqtebis gamoyeneba.

Tema unda momzaddes dargis specialistis CarTulobiT (istoriuli


geografia).

es nawili, SesaZloa, sxva Tematur komponentebTan erTad (ix. qveviT –


savaWro gza, import-eqsporti, oqromWedloba, religia) iqces saeqspozicio
Temis – multikulturuli mcxeTa – Semadgenlad.

warmovadgenT Sinaarsobrivi TvalsazrisiT umTavres saeqspozicio Tem- aseTi adgilebi aqac da sxva TemebSic TvalsaCinoebisTvis gansxvavebuli
atikas feriTaa moniSnuli.

• elinisturi kultura saqarTveloSi. gavrceleba Savi zRvisa da


- saeqspozicio Tema - mcxeTa saerTaSoriso savaWro saxmeleTo - wina aziasTan kavSiris gziT. adreelinisturi xanis
gzebis gasayarze - abreSumis gza mniSvnelovani qalaquri ti pis dasaxlebebi - samadlo, nastakisi,
aRaiani, cixiagora, sarkine, urbnisi.

• saerTaSoriso savaWro urTierToba - import-eqsporti - damadasturebeli


Sesabamisi eqsponatebi + efeqturi vizualizacia.

kavSiri - egvi ptis saxelosno centrebTan, aRmosavluri Zvirfasi qvebis


adgilobriv saoqromWedloebSi farTo gamoyeneba, importuli saqonlis
siuxve: siriuli minis WurWeli, keramika, numizmatika, torevtika, gli ptika,
terakotuli plastika. berZnuli ti pis savaWro-satranzito WurWlis
(amforebi, saTevze langrebi, sanelsacxeblebi) damzadeba. elinisturi
tradiciebi safeiqro warmoebaSi – vertikaluri saqsovi dazga; elinisturi
samoneto sistemis SemoReba. elinisturi samSeneblo wesebis gavrceleba,
qvisa da brinjaos qandakebebi da reliefebi.

iberiis samefo - amierkavkasiis, aRm. anatoliis, xmelTaSuazRvispirul - demonstrirebis xerxi


axlo aRmosavluri oikumenes Crdilo-aRmosavluri forposti. savaWro
gzebis gzasayari - sxvadasxva warmomavlobisa da kulturis mosaxleobis - eqspozitor(eb)Si Tematikis Sesabamisi eqsponatebi – numizmatika, keramika,
mcire sivrceSi lokalizeba - saxelmwifoebriobis Seqmnis safuZveli. torevtika, gli ptika, terakotuli plastika – efeqturi vizualizacia,
saerTaSoriso urTierTobaTa gavlenis, multikulturalizmis, import-

148 149
eqsportis eqsponatebiT STambeWdavi asaxva-aqcentireba Semdgari (RarTiskar-bebris da wiwamuris cixeebi, sarkine-savane,
naqulbaqev-zemo avWala). erTiani sistemis mTavari Semadgeneli
- saeqspozicio Tema - mcxeTa - qarTlis (iberiis) dedaqalaqi (Zv. w. IV-III Sida cixe (armazcixe). armazis galavani (30 ha, sisqe 2,6 - 3,0 m, sim.
- ax. w IV-V ss.), sadac „RmerTni RmerToben da mefeni mefoben“ 6-8 m) safortifikacio samSeneblo-xuroTmoZRvruli kulturis
ganviTarebulobis dasturi - qvaTlilebis mSrali wyobiT, aliziT
Sesavali amoyvanili, oTxkuTxa koSkebi da a.S.;

- iberiis uZvelesi dedaqalaqi - samefo rezidencia - ,,qarTli“, Semdgom- • maRalganviTarebuli samSeneblo-xuroTmoZRvruli kultura.
Si armazad wodebuli, ,,dedacixe“ - akropolisi, eTnarqi - eponimi qarT- (armazcixis „svetebiani darbazi“, pitiaxSTa rezidencia - antikuri
losi, misi moRvaweoba, STamomavloba... bibliuri warmomavloba. abano, qvis akldama, warmarTuli taZari, antikuri xanis svetisTavebi,
bazebi, lavgardnebi da sxva.); mcxeTaSi damzadebuli ori saxis kramiti;
- Zv. w. VI-V ss-Si mcxeTa (Tavdapirveli „qarTli“) qalaquri ti pis samo- mxatvarTuxucesis da xuroTmoZRvris Tanamdeboba (wyaro);
saxlo. mcxeTis damoukidebeli ubnebi: mcxeTa, armazi, mogvTakari, sar-
kine, wiwamuri da sxva. Zveli samosaxlo ubnebis ganviTareba qalaqebad. • xelosnobis dargebi – dargebis simravle da mravalferovneba;

TiToeuli am naqalaqari ubnidan, saukeTeso masala sailustraciod - mag. xelosnuri warmoeba – oqromWedloba da Tvlebis gaTla-damuSaveba, minis
samadlo-nastagisis masala (Zv.w IV-II ss.); aseve, <<Zveli mcxeTis>> sakiTx- warmoeba, mWedloba-zeinkloba, meTuneoba.
isaTvis - elinisturi xana - samadlo-nastagisi - qalaqis Sida cixe - sa-
madlo, nastagisi – sakuTriv qalaqi. Zv.w IV-III ss. qarTlis mefeTa rezi- meurneoba – mevenaxeoba (armazisxevi – 50-mde qvevri, marani, zvari, saRvine
denciis savaraudo adgili. yofiTi da sakulto nivTebi, sayofacxovrebo WurWeli, samkauli), mecxoveleoba – cxvrisTaviani qandakebebi (armazisxevi,
da samSeneblo keramika, samkauli da iaraRi. samTavro), mecxeneoba – ubelo cxeni –(mcxeTis akldama), ZaRli (samTavro)
da sxv.
Zv.w IV-III ss. saqarTveloSi mxatvruli keramikis maRalganviTarebuli
warmoeba. aRm. saqarTveloSi uZvelesi kramiti (Zv.w. IV-III ss.), ricxvis aRm- SeniSvna: Sesavali da momdevno Tema - mcxeTa - iberiis dedaqalaqi (Zv. w.
niSvneli berZn.(ionuri) aso-niSnebiT da sxva. IV-III - ax. w IV-V ss.) - animaciis saSualebiT erTiandeba.

„qvevri“ asocirebuli vazTan, yurZenTan, RvinosTan - nayofierebis Rv- SeniSvna: sademonstraciod SesarCevia Sinaarsis materialuri dasturi.
Taebis atributikasTan. WurWelze asaxuli cxovelebisa da frinvelebis danarCeni - Tematuri animacia.
gamosaxulebebi, saritualo ferxulebi, asocirebuli nayofierebis tradi-
ciul kultebTan, nadirobisa da laSqrobis sadidebel sanaxaobasTan – es demonstrirebis xerxi - Tematuri animacia.
SesaZloa calkeuli ubnebis masalebis erTobliobiT religiis nawilis
sainterpretaciod iqnas gamoyenebuli. (ix. qveviT – kulti da religia). mcxeTa da misi Semogareni - daarsebis istoria - mcxeTamdeli
dasaxlebebi da maTi gaerTianeba
- mcxeTa - iberiis dedaqalaqi (Zv. w. IV-III - ax. w IV-V ss.)
,,... RmerTni RmerToben da mefeni mefoben“ strabonis ,,geografia~ - ,,...iberia
kargadaa dasaxlebuli metwilad
politikuri, kulturuli da religiuri centri, savaWro-satranzito rogorc qalaqebad, ise dabebad, ise
magistralis Semadgeneli,xelosnobisa da vaWrobis maRalganviTarebulobis, rom aq gvxvdeba kramitis saxuravebi
multikulturalizmis dasturi, mcxeTasTanaa dakavSirebuli da xuroTmoZRvrebis wesiT
winareqristianuli xanis qarTuli religia, kultebisa da religiaTa agebuli saxlebi, bazrebi, da sxva
sinkretizmi, qarTuli ena da damwerloba, qristianobis saxelmwifo sazogadoebrivi Senobebi~.
religiad aRiareba, qarTuli eklesiis Seqmna. mcxeTaa ierusalimis modeli,
mefeTa da kaTalikosTa aRsaydrebisa da samudamo gansasveneblis alagi
da sxva. iberiuli qalaqi - yvela momdevno Tema unda iyos am CamonaTvalis
ganmarteba vizualuri masalis darTviT.

• mcxeTa - qarTlis (iberiis) samefos politikuri centri - antikuri


xanis didi mcxeTa - Zv. w. IV s-is damlevi. mcxeTa - qalaqis mSenebloba,
dedaqalaqis ori nawili - „armaziT kerZi qalaqi“ da „muxnariT kerZi
qalaqi“;

• didi mcxeTis erTiani TavdacviTi sistema - ubnebis cixe-simagreebisagan

150 151
visurvebdiT, es yovelive erTianad, warmodgenili yofiliyo animaciuri wyaroTmcodne, xelovnebis istorikosi) CarTviT.
filmis meSveobiT,magaliTad - ,,erTi dRe antikur mcxeTaSi“ - antikuri xanis
yoveldRiuri yofis rekonstruqciiT. cxadia Cven ver SevqmniT absolutur rekonstruqcia unda iyos kavSirSi eqspozitorTan, sadac eqsponirebuli
realobas, Tumca am xerxiT metad davaaxlovebT damTvalierebels iqneba Tematurad Sesabamisi - am mosaxleobis yofis amsaxveli materialuri
Soreul warsulTan, metad sainteresos da cocxals gavxdiT mas. aseve, kulturis gamorCeuli nimuSebi.
am ti pis rekonstruirebisas SesaZleblad migvaCnia praqtikaSi miRebuli
paraleluri masalebis gamoyeneba da gaTvaliswineba. SeniSvna* - am SemTxvevaSi, umjobesi iqneba animaciis saSualebiT, gakeTdes
erTi sruli versia - antikuri qalaqi - gegma - centri - yoveli zemo
dramaturgia Semdegi formiT warmogvidgenia: CamoTvlili komponentiT - antikuri xanis cxovrebis wesi – ganaTleba,
saqmianoba, garToba – dResaswauli - nadimi-sufra – musika – cekva - sakvebi,
TiToeuli ubnis (Tundac arazusti),an erTis4,romelic metadaa Seswavlili sasmeli, sacxovrisi, higiena – antikuri abano, wodebrivi da profesiuli
da danarCenis dasaxelebebis rukaze moniSvna- gaTvalsaCinoebiT,grafikuli diferenciaciaciis gaTvaliswinebiT da a. S.
rekonstruqcia da qronologiuri TanmimdevrobiT Cveneba - es unda iyos
naCvenebi 3D grafikuli gamosaxulebis saSualebiT - ganaSenianebis animaciaSi gamoyenebul, saitebad moazrebul nawilsa da ukve arsebul
procesi grafikuli animaciis saSualebiT,Semdeg maTi xidebiT erTmaneTTan reabilitirebul muzeumebze yvelgan iyos Sesabamisi linki - mag. aris es
dakavSireba (a. afaqiZis mosazrebis Tanaxmad), gadasvla uSualod mcxeTasa da es, SegiZliaT ixiloT aq da aq. animacia unda eyrdnobodes samecniero
da mis akropolisze, armazcixe, antikuri qalaqi misi yvela maxasiaTebliT - safuZvels, Tumca garkveulwilad dasaSvebia paraleluri masalebis
galavani, karibWeebi, moedani, sakulto da sxvadasxva funqciuri datvirTvis moSveliebiT warmosaxviTi rekonstruqcia.
mqone saero nagebobebi, savaWro saxlebi, sastumroebi/fundukebi, antikuri
abanoebi – armazisxevis abano 3D grafikuli rekonstruqcia, sacxovrebeli
ubnebi mTis kalTebze, barSi saxelosnoebi (mravaldargobrivi xelosnuri - saeqspozicio Tema - qarTuli saxelmwifoebrioba
warmoeba: sameTuneo, m.S. calke meqvevreoba, samSeneblo keramika - kramiti, - farnavazi da es farnavaz iyo pirveli mefe
aguri, wyalsadeni milebi da sxv. aqcenti - mcxeTuri kramiti, minis
adgilobrivi warmoeba, oqromWedloba),
qarTlSi, qarTlosisa naTesavTagani"
xilis baRebi da venaxebi, sasaflaoebi,
aristokratiis ubnebi - linki -
qarTul saistorio samecniero sivrceSi, farnavazis realobis Taobaze,
armazcixe da armazisxevi.
Tanxmoba jerac araa miRweuli. Cven savsebiT viziarebT angariSgasawevi
qarTveli istorikosis, niko berZeniSvilis mosazrebas. leonti mrovelis
antikuri mcxeTis sociumi, eTnikuri
Tanaxmad, farnavazia qarTvelTa saxelmwifos Semqmneli. man gandevna
da profesiuli TvalsazrisiT
(da daRupa dampyrobeli (azoni), qarTls „aRÃada xarki da Wiri ucxoTa
Wreli mosaxleoba, sxvadasxva enaze
naTesavTagan“, qarTlosisa da egrosis wili qveynebi gaaerTiana, qveyana
moubari didi da patara... es unda
politikurad da administraciulad dayo (saerisTaoebad dayofa, samefo
iyos antikuri qalaqis ,,erTdRiani“
da saerisTao xarkis daweseba...), mcxeTa mozRuda da Seqmna armazis kerpi
cxovrebis ilustrireba - qalaqisa,
„Tavsa zeda qarTlisasa“, mis dros qveyana moSenda, aRkveTa qarTlSi
romelic TviT gviyveba Tavis Sesaxeb.
mravalenianoba. farnavazma Seqmna mwignobroba qarTuli.
aq unda moxdes iseTi STambeWdavi
efeqtis Seqmna damTvaliereblisTvis,
leontis Tanaxmad, farnavazis dros da farnavazis meoxebiT Seiqmna
TiTqos is marTlac inacvlebs
qarTvelTa saxelmwifo, qarTuli teritoriiT, qarTuli eniT, qarTuli
antikur samyaroSi. es saintereso
weswyobilebiT (Tumca nasesxebiT), qarTuli sarwmunoebiT, qarTuli
iqneba yvela asakis vizitorisaTvis.
mwignobrobiT da qarTveli mefiT. es niSnebi sakmao da aucilebelia
unda momzaddes mcire formatis
g. gamyreliZis rekonstruqcia, kulturuli „naTesavis“ individualobisaTvis. iqve sqolioSi istorikosi
scenari Sesabamisi specialistebis
topoarqeologiuri leqsikoni Semdeg komentars akeTebs: „...Cveni TemisaTvis arsebiTi mniSvneloba ara
(arqeologi, eTnologi, istorikos-
aqvs imas, Tu ramdenad realur-istoriulia leontis mier mocemuli
suraTi, arc imas aqvs amJamad CvenTvis arsebiTi mniSneloba, Tu romeli
saukunis mweralia leonti mroveli VIII-IX-sa, Tu XI-sa. CvenTvis amjerad
4 mag. sarkine - mcxeTidan 8-10 km., md. mtkvris marcxena sanapiro, Zv.w. II-I ss-is isic sakmaoa, rom leonti saSualo saukunis qarTveli mweralia da
qvaTlilebiTa da aliz-aguriT nagebi, kramitiT gadaxurul SenobaTa naSTi. aqvea sruliad garkveuli politikuri Sexedulebis mqone piri“ (n. berZeniSvili,
aRmoCenili meRvineoba-mevenaxeobis mfarveli RvTaebis _ dionisesa da sxv. terakotuli
saqarTvelos istoriis sakiTxebi, w. II, Tb., 1965, gv. 8), rasac Cvenc savsebiT
gamosaxulebebi. dasavleTiT (,,grZeli mindori~) aRmoCenilia rkinis sawarmos naSTebi:
rkinis widebi, naxevarfabrikatebi, rkinis madnis natexebi, rkinis culebi, weraqvebi, veTanxmebiT5.
cecxlisagan Zlier deformirebuli rkinis nivTebi, liTonis sadnobad gankuTvnili
Tixis WurWeli (tigeli) da sxv. savaraudod, sarkine dedaqalaqs liTonis iaraRiT,
abjriT da saoqromWedlo nawarmiT amaragebda 5 https://www.youtube.com/watch?v=_wIe6AWxAsU

152 153
msoflio precedentebis gaTvaliswinebiT araerTi qveynisa Tu qalaqis - saeqspozicio Tema - qarTuli ena, damwerloba -
daarsebaa legendasTan dakavSirebuli (romis magaliTic kmara). Cven, Cveni mwignobroba
saxelmwifo interesebidan gamomdinare, leontiseuli cnoba, iqneba es miTi,
legenda Tu realuri ambavi maqsimalurad unda gamoviyenoT qveynis sa-
sargeblod. farnavazma ... ganavrco ena qarTuli
aqcentirebuli unda iyos, elinizmis epoqis antikuri samyaros miRma - ,,... da arRara izraxeboda sxva ena qarTlsa Sina, Tvinier qarTulisa” -
darCenili,elinistur samyarosTan politikuri,ekonomikuri da kulturuli
urTierTobis gavlena da asaxva iberiisa da kolxeTis social-ekonomikur qarTuli enis saxelmwifo statusi. mcxeTis roli da mniSvneloba qarTu-
ganviTarebasa da politikur wyobaze, kulturasa da ideologiaze. li literaturuli enis Camoyalibebis procesSi da am procesis mTavari
aqcentebi.
• aleqsandre makedoneli, azo ... antioqos pirveli da sxva - dasavlur-
aRmosavluri gavlena - saqarTvelo uZveles msoflio civilizaciaTa - ena – multikulturalizmis dasturi - ,,da iyvnes qarTls esreT aRreul
politikur movlenaTa WrilSi. Zveli msoflios udides politikur ese yovelni naTesavni, da izraxeboda qarTlsa Sina equsi ena: somxuri,
moRvaweTa, Tundac ,,miTiuri” Sexeba qarTvelur samyarosTan zrdis qarTuli, xazaruli, asuruli, ebrauli da berZnuli. ese enani icodes
Cveni qveynis mniSvnelobas da interess misdami. (ix. amave publikaciaSi yovelTa mefeTa qarTlisaTa.”… `q.cx-ba~.
g. qavTaraZis naSromi).
giorgi merCule - ,,qarTlad friadi queyanaÁ aRiracxebis romelsaca Sina
• farnavazi - farnavazianTa dinastia - saxelmwifo - qveynis mowyoba qarTuliTa eniTa Jami Seiwirvis da locvaÁ aResrulebis“. ioane zosime
- administraciuli dayofa, dasavlur-aRmosavluri modelis sinTezi, - ,,qarTulisa enisaTvis”. (ix. amave publikaciaSi Tavi - ,,ena, damwerloba,
religia (ix. qveviT) - damwerloba (ix. qveviT) da a. S. kargad da mwignobrobA~).
srulad gaSlili narativis safuZvelze.
farnavazma ... Seqmna mwignobroba qarTuli
demonstrirebis xerxi - Tematuri animacia.
damwerloba – multikulturalizmis dasturi. mcxeTis samive ubanze
farnavazTan dakavSirebuli Tematikis interpretaciis erTaderT (samTavro – ori Zvelebrauli da erTi berZnuli epitafia; aramzisxevSi –
saSualebad, wyaroebis monacemebis safuZvelze Seqmnili realisturi berZnul-arameuli epitafia (bilingva), arameuli stela, arameuli warwera
animacia gvesaxeba - farnavazTan dakavSirebuli realiebis swori da avgarozis oqros furclebze, berZnuli warwera vercxlis langarze,
mkafio aqcentebis dasmiT. berZnuli warwerebi beWdebisa da balTis Tvlebze, falauri warwera
vercxlis pinakze; armazcixe – ori TiTosityviani arameuli warwera
aqcentebi: kedelSi CaSenebul qvaTlilebze, ramdenime arameuli warwera sarkofagis
vercxlis WurWlebze, da sxv.) armazuli – arameulis saxecvlili
am periodis umniSvnelovanesi damwerloba, grakliani.
aleqsandre makedoneli
politikuri figurebi saqarTvelos
konteqstSi - al. makedoneli, antioqos
pirveli da sxva;
qarTuli damwerloba
farnavazTan dakavSirebuli
freska-pompei realiebi (Tavgadasavali bavSvobidan
`ara uwignoni iyvnen qarTvelni JamTaca Sina vidre farnavazamde. werdnen
moyolebuli, ganZi - bavSvebisTvis
igini uxucesTa weriliTa, ese igi qurumTa maT, romelTaca uxucesTa da
iqneba saintereso da saqarTvelos
xevisberTa uxmoben werilni xucesni pirvelsa Jamsa qmnil ars werilisagan
istoriiT dainteresebis motivaciis
ebraulisa da qaldeurisa da msgavsica arian asoTa maTTa Cveni xucurni“6.
wyaro) - m.S. aRmosavleT-dasavleT
saqarTvelos gaerTianeba,quji - linki
antioqos I interpretacia uaxlesi samecniero monacemebis gaTvaliswinebiT -
- noqalaqevis muzeumi ... farnavazis
reformebi - SinaarsiT bevrad gvian
Seqmnil formulasTan Sesabamisoba -
ena, mamuli, sarwmunoeba.
6 SemTxveviT gadavawydi am cnobas. arsebuli informaciiT, es cnoba daculi iyo
Teimuraz bagrationis ,,SemecnebaTa matianeSi», romelic bagrationTa samefo saxlis
biblioTekaSi iyo daculi. es wigni mari brosem Targmna da 1836 wels frangulad
gamosca. am cnobas misi mniSvnelovnebidan gamomdinare gverdi ver avuare, Tumca
sakiTxi sakvlevi da dasazustebelia – e. k.

154 155
sadReisod arsebuli Sedegebi - linki - grakliani7.

qarTuli anbanis sami saxeoba8

erovnuli kulturuli memkvidreobis Zegli (aRniSnuli statusi 2015


wels mieniWa saqarTvelos kulturuli memkvidreobis dacvis erovnuli
saagentos mier); kacobriobis aramaterialuri kulturuli memkvidreoba
(2016 wlis 30 noembers iuneskom kacobriobis aramaterialuri kulturuli
memkvidreobis warmomadgenlobiT nusxaSi Seitana qarTuli anbanis sami
saxeoba).

avtori levan zazaraSvili

7 https://www.atinati.com/news/60430fb3f2482b0038972056
8 https://www.youtube.com/watch?v=bCWDIbzW8gw ixileT bmuli

156 157
demonstrirebis xerxi - Tematuri animacia.

aqcenti – qarTuli anbanis sami saxeoba9 –

saweri mowyobilobebi mcxeTidan


d. maisuraZis ilustracia
anbanisa da mcxeTis saweri mowyobilobebis efeqturi interpretacia-
vizualizacia

• mcxeTaSi mopovebuli saweri mowyobilobebis aRmoCenis mixedviT 4


lokaluri adgili ikveTeba: 1. samTavros samarovani, 2. baiaTxevis
samarovani. sveticxovlis taZris ezo da 4. mcxeTa-qalaqi.

atraqcia - anbanTan Sexebis SesaZleblobiT - interaqciis damatebiTi


SesaZlebloba, rac bavSvebisTvis iqneba metad saintereso.

qarTuli kaligrafiuli skola - istoria -


vizualizacia
dazogvisa da originaluri eqsponirebis
atraqcia – teqnologiis CarTviT – `vweroT qarTulad“– eleqtronuli mizniT – eqspozitori iatakis gaswvriv.
saweri dafa da qarTuli asoebis gamoyvanis SesaZlebloba – saintereso
ucxoeli vizitorebisaTvis10. alternativa – mxolod eleqtronuli
formati
mwignobroba qarTuli – mniSvnelovnebis garda, momgebiani saeqspozicio
Temaa. kargi SesaZlebloba mravali efeqturi xerxiT moxdes demonstrireba. sademonstracio saSualeba – didi skrini
qarTuli damwerlobisa da mwignobrobis mniSvnelobis aqcentirebisaTvis, eqspozitorTan
TvalsaCinoebisaTvis sasurvelia iyos warmodgenili qarTuli mwerlobis
Sedevrebis qvemoCamoTvlili ramdenime nimuSi da mxatvruli TvalsazrisiT qarTul enasTan, damwerloba-
gamorCeuli qarTuli xelnawerebis nimuSebi (originali an asli). nimuSebad mwignobrobasTan dakavSirebuli
ulamazesi qarTuli xelnawerebi - SesaniSnavi saeqspozicio masalaa yvela informaciis siRrmiseulad gasacnobad,
TvalsazrisiT, rogorc Sinaarsobrivi, ise vizualuri. mudmivi eqspoziciis SesavalisTvis
gaTvaliswinebul (e.w. droebiT sagamofeno
demonstrirebis xerxi – transferis SemTxvevaSi eqspozitori (aslic sivrceSi), biblioTekisa da sakonferencio
SesaZlebelia) da eleqtronuli formati – saeqspozicio sivrceSi adgilis sivrceebSi gamoyenebul eleqtronul
formatSi am informaciis CasatvirTad
gaTvaliswineba. (ix. amave publikaciaSi Tavi
9 ix. amave publikaciaSi Tavi - ,,ena, damwerloba, mwignobroba“ - „ena, damwerloba, mwignobroba“).
10 https://drive.google.com/file/d/19LO2-gWOWkRCwioLgQpzDFDw_wlp91sl/view?usp=sharing

158 159
saeqspozicio Tema - qarTuli oqromWedloba -
mcxeTuri saoqromWedlo tradicia

- qarTuli oqromWedlobis uZvelesi tradiciis mimoxilva ZiriTad aqcen-


tebad – saistorio wyaroebi11, bibliuri cnobebi, qarTuli saoqromWed-
lo kulturis ganviTarebis qronologia da etapebi, saoqromWedlo
centrebi – saxelosnoebi;

- oqromWedloba – sazogadoebis maRalganviTarebuli esTeturi moTx-


ovnis, multikulturalizmis, sociumis diferenciaciis dasturi;

- mcxeTuri saoqromWedlo tradicia – mcxeTa – saoqromWedlo osta-


tobis damnergav-gamavrcelebeli - ,,mcxeTuri” formebi, rac sxvagan ar
Cans. iberiis mefeebis Zvirfasi di plomatiuri ZRvenis Sinaarsi – msxvi-
li saoqromWedlo saxelosnoebis savaraudo arseboba - saxelmwifoe-
brivi mniSvnelobis samefo dawesebulebebi;

- samSvenisiT moTxrobili istoria – armazisxevi, armazcixe, akldama.

samkauli -

- samkaulis funqciuri datvirTva – 1. esTeturi; 2. Zalauflebis insignia


(samefo gvirgvini, ski ptra, tiara) da 3. religiuri daniSnuleba (amuleti,
jvari, avgarozi);

- damuSavebis xerxi - Camosxma, glinva, Tegva, kveTa, rCilva, mineralebis


damuSaveba;

- teqnika - gavarsi – cvara, filigrani, inkrustacia, poliqromuli, tix-


ruli minanqari.

mcxeTuri nimuSebis mxatvrul-esTetikuri Rirebuleba - qarTuli


oqromWedlobis mniSvneloba msoflio saiuveliro xelovnebaSi.

uaRresad efeqturi masalaa vizualuri TvalsazrisiT da misi maqsimaluri

11 mosinikebi, mosxebi, tibarenebi, xalibebi, Tubalebi – bibliuri cnoba. urartus mefis,


argiSTis diaoxSi laSqrobis (Zv.w. VIIIs.) nadavli (41 mina oqro (daaxl. 20 kg.), 37 mina
vercxli da 10 aTasi mina spilenZi) – wyaro – adreklasobriv saqarTveloSi Zvirfasi
liTonebis mopoveba-damuSavebis - dasturi. miTi argonavtebis Sesaxeb – oqros sawmisi
– oqromravali kolxeTi – linki – vanis muzeumi da a. S.

160 161
aqcentirebaa saWiro. zogadad, oqros nivTebi gansakuTrebulad ixdens animaciuri xerxis gamoyenebiT 3D-s
kontrastuli muqi foniTa da ganaTebiT aqcentirebas. saSualebiT modelirebuli, antikuri
periodis qalbatoni irgebs, ixdens
mcxeTuri saoqromWedlo kulturis demonstrireba aseve SesaZlebelia Tu exeba (samkauli, varcxniloba,
Sinaarsobrivad ramdenime Temis sainterpretaciod. es Temebia antikuri parfiumeriis gamoyeneba). animaciis
xanis: saSualebiT SesaZlebeliaMqalbatonis
varcxnilobis, Tavisa da kisris
- insignia – Zalaufleba, religia, socialur-profesionaluri moZraobis plastiur-Senelebuli
diferenciacia - mcxeTuri sociumis struqtura; aqcentireba,igive xerxiT SesaZlebelia
mamakacisa da bavSvis (SesaZloa ojaxis)
- qarTuli di plomatia; Sesabamisi atributikiT warmodgena
da sabolood antikuri xanis ojaxis
- esTeturi - samkauli, garderobi (samosi), aqsesuari, parfiumeria. prezentireba.

- qali, kaci, bavSvi - ojaxi; - linki armazisxevi – samkaulis eqsponirebisas sasurvelia armazisxevis
qalis umdidresi samarxebis (#6,#7) monapovaris, aseve mamakacis - asparug
erisTavis (misi portretianad) eleqtronuli rekonstruqcia - samarxeuli
inventariTurT. linki - erovnuli muzeumi.

sasurvelad migvaCnia gavarsis teqnikaze maxvili, am teqnikis amsaxveli


videorgolis damzadeba sainterpretacio teqstis darTviT, gavrcelebis
arealis CvenebiT (irani - saqarTvelo - etruskebi - romi - videorgoli).
videorgolis saSualebiT, Tanamedrove oqromWedlebis, mecnierebis,
specialistebis mier gadmocemuli iqneba qarTuli oqromWedlobis
mravalsaukunovani istoria. mniSvnelovania, rom naCvenebi iyos antikuri
tradiciebis qristianulSi integrireba da formireba. Tanamedrove
oqromWedlebis CarTva sasurvelia imdenad, ramdenadac, maT SeuZliaT
gavarsis teqnikis cocxlad Cveneba, amavdroulad moxdeba maTi saqmianobis
popularizacia...

erT-erTi aqcenti - uZvelesi minanqari – (ix. amave publikaciaSi n. qebula-


Zisa da n. kalandaZis naSromi).

bavSvi - TamaSi - saTamaSo saeqspozicio Tema - kulti da religia

samkaulis aqcentirebis mizniT Semdegi arsad saqarTveloSi, ise kargad, rogorc armazcixe-
formiT eqsponireba-interpretireba mcxeTaSi ar Cans religiaTa dapirispireba, maTi
- qali - 3D animacia – samkaulis daaxloeba da Serwyma (sinkretizmi)
mravalferovneba, samosi da samosis
aqsesuari (fibulebi, sakinZebi...), g. qavTaraZe
parfiumeria (sanelsacxeble, sasresi..)
sarke, socialuri statusi, wigniereba es Tema warmodgenili unda iyos erTian mTlianobaSi - animaciis meSveobiT
(penali,stilosebi,samelne),saqmianoba- –Sesabamis eqspozitorebTan bmaSi
yofa.
saeqspozicio sivrceSi interpretirebisTvis vrceli da rTuli Temaa. Tumca
3D animaciis paralelurad misi kompleqsuri da profesionaluri interpretireba-vizualizaciis
SesaZlebelia meqanikuri xerxis SemTxvevaSi, mcxeTis muzeums sxva muzeumTagan mkveTrad gamoarCevs.
gamoyenebiT,efeqturad ganaTebul Sou- misi saeqspozicio koncefciis samecniero safuZvelis mosamzadeblad
keisSi,moZravi,koleqciis im konkretuli aucilebelia dargis saukeTeso specialistis(-ebis) gaTvaliswineba. am
ti pologiis demonstrireba,romelsac Tematikis saeqspozicio sivrceSi interpretirebis erTaderT saSualebad

162 163
animacia warmogvidgenia. kviria - simbolika - RvTis-karviani - karavi - RvTisSvilebi

saeqspozicio Tema - kulti da religia sasurvelia gaerTiandes erT - aleqsandre makedoneli – grZeldeba ciur sxeulTa Tayvaniscemis
animaciur formatSi, mokle da amavdroulad Zalian STambeWdavi, mistiuri tradicia; azo gaci da gaimi.
pasaJebis saxiT,kadrebad - Sesabamis eqspozitorebTan bmaSi. mniSvnelobidan
gamomdinare ama Tu im aspeqtze met-naklebi aqcentiT. - winaparTa kulti – qarTlosis saflavi – farnavzis saflavi –
armazcixisa da samadlos akropolisebis ,,ufalTa” akldamebi.
am Temas or ZiriTad nawilad (##1,2) – (winare qristianuli da qristianuli)
moviazrebT da warmovadgenT. - qarTuli warmarTuli panTeoni - `RmerTni didni, soflis mpyrobelni,
mzisa momfenelni, wvimisa momcemelni da queynis naSobTa gamomzrdelni”
– nayofierebis astraluri RvTaebebi.
qveTema #1 - rwmena-warmodgenebi uZveles xanaSi
- mTvare RmerTi – armazi - farnavazianTa kulti. farnavazma ,,Seqmna
kerpi didi saxelsa zeda TÂssa“.
ZiriTadi Tematuri aqcentebi12:
- zadenis kerpi - farnajomi: ,,...aman aRaSena cixeni zadeni, da Seqmna kerpi
animizmi saxeliT zaden da amarTa zadens.“ cecxlTayvaniscema – farnajomma
- ,,Seiyvara sjuli sparsTa, cecxlis msaxureba, moiyvanna sparseTiT
,,...da ityodes dambadeblad qvaTa da ZelTa, spilenZsa da rkinasa da cecxlis msaxurni da moguni, da dasxna igini mcxeTas, adgilsa mas,
rvalsa, gamoberviT ganWedilsa. RmrTad Tayuansa scemdes. eseni icodes romelsa aw hqvian moguTa, da iwyo cxadad gmobad kerpTa. amisTvis
cisa da queynis Semoqmedad.“ moiZules igi mkvidrTaA qarTlisaTa, rameTu didi sasoeba aqunda
kerpTa mimarT.“
,,mkvidrTa qarTlosianTa didi sasoeba aqunda kerpTa mimarT“ - qcxba
- strabonis oTxi gene – qurumebi – sataZro miwaTmflobeloba – taZ-
winaqristianuli religiuri sistema reulni.

bomonni, RvTis saxlebi – taZrebi, taZari sakerpo, mzis msaxurni, qurumni - xalxuri rwmena-warmodgenebi – dedaboZi, keria, solaruli ornamenti,
kerpTani, mecnierni sjulisani, mogvebi – qcxba mzis samiwaTmowmedo kalendari, xis Tayvaniscema, sveti cxoveli,
dedaboZi; magiuri ritualebi dedaboZis irgvliv, sagvareulo-saxalxo
antikuri astraluri panTeoni - antikuri xanis saqarTvelo ganviTarebuli dResaswaulebis cikli, xaris kulti da sxv.
miwaTmoqmedebisa da saqalaqo cxovrebis qveyanaa - diferencirebul
funqciaTa mqone astraluri RvTaebebiT. Tematuri animacia

ciur mnaTobTa Tayvaniscema - ,,msaxur mzis, mTovarisa da varskvalvTa 1. qarTuli astraluri kultebi dakavSirebuli iyo sicocxlisa da
xuTTa“ - astraluri simbolika - mze,mTvare,xuTi varskvlavi; Tayvaniscemis nayofierebis xis TayvaniscemasTan, romelic iTvleboda RvTaebaTa, igive
obieqti - qarTlosis saflavi. mnaTobTa sadgomad (da ara mxolod). erT-erTi gamosaxulia TrialeTis
vercxlis Tasze (Zv.w. II aTasw. Sua xanebi). msgavsi gamosaxulebebi
jvarxati – qarTlis samefoSi Semavali istoriul-eTnografiuli mxareebis dasturdeba sxva ganaTxar masalaSic.
mTavari salocavebi – mTis mwvervalebze jvrebis aRmarTva - qcxba
2. qarTuli religiuri aRqma SesaniSnavadaa asaxuli I aTaswlulis
ierarqia – uzenaesi – morige RmerTi – mTvare RmerTi – mama RmerTi, brinjaos sartylebze. efeqturi iqneba animaciaSi mcxeTis muzeumis
mTvaris RvTaeba - mTvare - meomari mamakaci - wminda cxoveli xari - koleqciis brinjaos sartylebis grafikul-animaciuri ametyveleba.
simbolika - xaris rqebi. xari-mxvneli - miwaTmoqmedeba, xari-mwarmoebeli TrialeTis vercxlis Tasis figurebis, mcxeTis eqspediciis samTavros
(buRa) - nayofierebis kulti. kolxuri brinjaos culebis moxatulobis grafikis, sicocxlis xis
simbolos, ciuri mnaTobebis simbolikis gamoyeneba.
mzis RvTaeba - qalRmerTi igive mzeqali, didi deda nanas kulti - qaluri
sawyisi - qalbarbali da a.S. simbolika - kviristavi, disko, borjRalo. farnavazi - mTavari RvTaeba - armazi - warmarTuli panTeoni

armazis qandakeba mcxeTis pirdapir qarTlis mTaze - armazis mTa –

12 SeniSvna - es CamonaTvali ar gulisxmobs calkeul Temebs, es aris ZiriTadi aqcentebis


,,kerpi igi armazsa Tavsa zeda qarTlisasa“ - ,, ...dga kaci erTi spilenZisa,
CamonaTvali, rac unda iyos erTian Temad warmodgenili. da tansa missa ecua jaWvi oqrosi da Tavsa missa Cabalaxi myari, da Tualni

164 165
esxnes zurmuxti da bivrili, da xelTa misTa aqunda xrmali brwyinvale, qristianobis damkvidrebamde II-III ss-Si, saqarTveloSi gavcelebulia
viTarca elva.“ Zveli mTvaris RvTaeba, liTonis antropomorfuli qandakeba, beWedi sabeWdavebi, romlebzec gamosaxulia armazis ti pis kanonizirebuli
sxva RvTaebebis TvisebebiT aRWurvili spilenZisgan Camosxmuli, meomari mebrZoli mxedris ti pi. mokle wamosasxamiTa da gasxivosnebuli
mamakaci - oqros abjriTa da muzaradiT, Tvalebis magivrad Zvirfasi gvirgviniT, fexaweul cxenze, cxenis win dgas cecxlovani bomoni, iqvea
TvlebiTa da maxviliT. SesaZlebelia armazis rekonstruqcia moZraobis gveleSapSemoxveuli sicocxlis xe. analogiuri gamosaxulebebia
gaTvaliswinebiT (ix. g. qavTaraZis naSromi - meqanika-aleqsandria). cixiagoris sataZro kompleqsis Zv. w. IV-III ss-is Tixis bulebze,rac uzenaesi
RvTaebis ikonografiuli ti pis mdgradobaze miuTiTebs. mogvianebiT mas
warmarTuli panTeoni - triada - armazi, oqros kerpi gaim, vercxlis kerpi anacvlebs wm. giorgis ikonografiuli saxe.
ga(ci). wm. ninos cxovrebis avtoris Tanaxmad, „...kualad iyo marjueniT
missa kaci oqrosi da saxeli misi gaci, da marcxeniT missa udga kaci mTvare – armazi – triumfaluri jvris periodi - wminda giorgi –
vercxlisa da saxeli misi gaim, romeli igi RmerTad uCndes ersa mis ikonografia – cixiagoris sataZro kompleqsze aRmoCenili Tixis bulebi
qarTlisasa.“ (Zv. w. IV-III ss.)

ainina da dananas/daninas kerpebi - „da dajda saurmag mcxeTas mefed da


umata yovelTa simagreTa mcxeTisa da qarTlisaTa, da man Seqmnna orni
qveTema #2 - qristianobis saxelmwifo religiad
kerpni: ainina da danana, da ahmarTna gzasa zeda mcxeTisasa“ (qarTlis
aRiareba da mcxeTa
cxovreba, I, gv. 47).
es Tema warmodgenili unda iyos erTian mTlianobaSi - animaciis meSveobiT
farnavazTan dakavSirebuli realiebi.
–Sesabamis eqspozitorebTan bmaSi
warmarTuli ierarqia, qurumi,
ZiriTadi Tematuri aqcentebi*:
mRvdelmsaxurni, taZreulni.
qristianobis saxelmwifo religiad aRiareba - erT-erTi umniSvnelovanesi
warmarTuli taZari - eqsterier-
movlena saqarTvelos istoriaSi. axali etapi qveynis politikur-
interieris grafikuli rekonstruqcia.
kulturul da socialur cxovrebaSi. mwignobrobis, literaturisa da
mecnierebis, xuroTmoZRvrebis, tixruli minanqris, ferweris (freskuli
ritualis rekonstruqcia – armazis
mxatvroba, miniatura), xatwerisa da reliefuri qandakebis aRmavloba.
dResaswaulis ilustrirebis sa-
SualebiT
mcxeTaSi, rogorc saqarTvelos mTavar qristianul centrSi mdebare
mag. sarkines erT-erTi taZari muzeumSi, aucilebelia qristianuli kulturisa da xelovnebis saTanado
topoarqeologiuri leqsikono, warmarTuli ritualis efeqturi
warmoCena. gamomdinare iqidan, rom Tavad mcxeTis muzeumis fondebSi
g. leJavas rekonstruqcia rekonstruqcia musikaluri
qristianuli masala arcTu didi raodenobiTaa warmodgenili,aucilebelia,
gaformebiT – wyaro - ninos cxovreba.
rom mcxeTasTan dakavSirebuli qristianuli nimuSebi sxva muzeumebidan
(erovnuli muzeumis fondebi) iqnas gamoTxovili (transferi).
antikuri xanis warmarTul panTeons didi dResaswaulebi unda hqonoda.
aRnisnulis dasturia armazisadmi miZRvnili, wm. ninos cxovrebaSi daculi
sainteresod migvaCnia im ti pis masalis Cveneba, romelic antikurobidan
cnoba: `.. aha, esera, iyo xma oxrisa da sayvirisa. gamovida eri uricxvi
da warmarTuli msoflxedvidan qristianobaze gadasvlas kargad aCvenebs
viTarca yuavilni velisani, da zari saSineli gamovidoda, da jereT
- nivTebi, romelTa ikonografiaSic warsulSi damkvidrebuli niSan-
mefe arRa gamosrul iyo da viTarca moiwia Jami, iwyo sivltola da
simboloebis qristianuli gadaazreba ikveTeba. magaliTad: eqsponatebi
midamomalva yovlisa kacisa, SiSiTa safarvelsa Tvissa Seivltoda. da,
Tevzis, Ruzis, kurdRlis, frinvelebis, jvris gamosaxulebebiT; aseTebia
aha myis gamovida dedofali nana, da neliad movidoda eri, da Seamkunes
ZiriTadad, beWdebi, sabeWdavebi, minis WurWeli, V-VI ss. saflavis qvebi,
yovelni folocni TviToferiTa samoseliTa da furcliTa. da iwyo
stelebi; es masala ara mxolod qarTuli, aramed, zogadad qristianuli
yovelman erman qebad mefisa. maSin gamovida mirian mefe sazareliTa da
xelovnebis adreuli etapis ZiriTad mimarTulebebs Zalian kargad
Tual-SeudgamiTa xilviTa... da aRivsnes mTani igi droSebiTa da eriTa,
warmoaCens da mcxeTis muzeumis eqspozicis erT-erTi mniSvnelovani
viTarca velni yuaviliTa...“
elementi iqneba.
wyaros ar Semounaxavs dResaswaulis Semdgomi ganviTarebis suraTi.
• winare qristianuli xana da qristianuli gavlena
Tumca arsebulidanac cxadad Cans sadResaswaulo ritualis scenaris
tradiciuli Tanmimdevruloba da masStaburoba. wyaros monacemis
ebrauli Temi - ebraelTa mier qristianuli siwmindeebis Semotana mcxeTaSi
safuZvelze dResaswauli rekonstruirebulia n. RambaSiZis naSromSi
- wm. elia winaswarmetyvelis xaleni (mosasxami). uflis kvarTi.
“Армази и Капунна – Эллинизированные боги Грузии”, ... 2010.

166 167
iudaisturi Temis istoria saqarTveloSi - ltolvili ebraelebis wyaros monacemebis safuZvelze. aseve wm. ninos, mirianTan da nanasTan,
ramdenime talRa, qarTlSi Semosvla da gansaxlebis areali, saqmianoba, cxovel svetTan dakavSirebuli realiebi (didi iqneba interesi sabavSvo
socialuri statusi. maTi siwmindeebi: Zveli aRTqmis wignebi, Tora, elia auditoriis mxrivac). aqcentiT - warmarToba - sinkretuli elementebi -
winaswarmetyvelis xaleni; saflavis qvebis warwerebi; mcxeTaSi gansaxleba- qristianoba.
saqmianoba,socialuri statusi,ebrauli ti paJebis,iudaisturi simboloebis
da a. S. CvenebiT; macxovris jvarcma, eliozis dedis godebis scena, aseve es yovelive, animaciis saSualebiT efeqturad da STambeWdavad erTian
eliozisa da longinoz karsnelis mier ierusalimidan macxovris kvarTis formatSi unda iyos vizualizebuli.
Camotana,kvarTis SemobrZaneba mcxeTaSi,sidonias epizodi da a.S. - erTianad
unda iyos naCvenebi. • sveti cxoveli – sveticxoveli

• RvTismSoblis wilxvedri saqarTvelo - Zalian mokled, kadrebad eqspoziciis am monakveTSi eqsponirebisaTvis, sasurvelia erovnuli
muzeumis fondebidan im masalis gamoTxova, romelic mcxeTis (jvari,
saeklesio tradiciis, Zveli qarTuli da ucxouri wyaroebis safuZvelze sveticxoveli da sxv.) teritoriazea aRmoCenili da araa erovnuli
dayrdnobiT miiCneva rom saqarTvelo RvTismSoblis wilxvedri qveyanaa muzeumis mudmiv eqspoziciaSi gatanili. sveticxovlis taZarSia daculi
- gadmocemis mixedviT, rodesac mociqulebma wili iyares, vis sad unda jvari Zelicxovelis nawiliT.
eqadaga axali rjuli, qarTlis moqceva RvTismSobels ergo, magram RvTis
nebiT mas ufleba ar mieca ierusalimi daetovebina, radgan angelozma mas aq inaxeba qarTuli qristinuli xelovnebis Casaxvisa da ganviTarebis
micvaleba auwa. (wyaro: qarTuli - leonti mroveli, berZnuli - stefane umniSvnelovanesi, saetapo Zeglebi - marmarilos stela mcxeTis jvridan,
aToneli, da sxv.). aqve wminda andria pirvelwodebulisa da yovladwminda sveticxovlis konsoli, sveticxovlis da samTavros taZrebis kankelebis
RvTismSoblis samoRvaweo urTierTkavSiri. fragmentebi, eklesiis modeli, araCveulebrivi naqargobis nimuSebi da sxv.

• qristianobis pirveli mqadageblebi - Zalian mokled - kadrebad am masalis kompaqturad ganTavsebiT Zalian saintereso, cxovelxatul
marSrutis CvenebiT eqspoziciis monakveTs miviRebT. realurad,dResdReobiT,Cven qristianobaze
eqsponatebis gareSe gviwevs Txroba, maSin rodesac es masala organulad
mociqulTa saqarTveloSi qristianobis qadagebis faqti - qarTuli Caewereba mcxeTis narativSi.
eklesiis avtokefaliis safuZveli. andria pirvelwodebuli - awyuris
RvTismSobelis xati; efrem mciris, origenis, evsevi kesarielis, epifane demonstrirebis xerxi - Tematuri animacia
kvi prelis, epifane konstantinopolelis cnobebiT rukaze eleqtronulad
mociqulebis saqarTveloSi mimosvlis marSrutebis Cveneba. saqarTveloSi es masala unda iyos bmaSi Multi Touch Table Screen-is masalasTan - qristianuli
andria pirvelwodebulis moRvaweoba arqologiuradaa dadasturebuli. mcxeTis xuroTmoZRvreba. sasurvelia sasuliero musikis gaTvaliswineba,
aseve, mociqulebis svimon kananeli, mataTas marSruti. gaJRereba mobiluri aplikaciis an audio gidis saSualebiT (SerCeviT).

• pirvelqristianebis anu „faruli qristianobis“ kvali saqarTveloSi - demonstrirebis saSualeba - Multi Touch Table Screen-i, sadac sveticxovlis
Zalian mokled garda aseve, Tema - ,,mcxeTa – qarTuli ierusalimi“ - mcxeTa wminda
ierusalimis modeli - CaitvirTeba (qristianuli mcxeTis xuroTmoZRvrebis
qristianuli Temebi qarTlis samefoSi/mcxeTaSi, qristianuli samarxebi, sxva nimuSebis (samTavro, jvari da a. S.) gaTvaliswinebiT (ix. qveviT)
eklesiebi da sxv. Sida qarTlSi, nastakissa da ZalisSi sacxovrebeli
saxlis SigniT aRmoCenili II-III ss. qristianuli eklesiis naSTebi. sveticxovelis kompleqsi - demonstrirebis xerxi - 3D grafikuli rekon-
adreqristianuli xanis samarxebi saqarTvelos sxvadasxva kuTxeSi: struqcia – eqsterieri-interieri
mcxeTaSi, JinvalSi, afxazeTSi. magaliTad: erwo-TianeTSi III s. erT-erT
samarxSi aRmoCenilia monograma laTinuri warweriT: „ieso qriste - rto – pirveli, xis, vaxtang gorgaslis droindeli qvis bazilikuri ti pis
mSvidobisa“. rev marTali (III s.) - Cvil bavSvTa msxverplad Sewirvis eklesia da sakaTedro taZari - sataZro kompleqsi: eklesia, galavani
akrZalva armazis RvaTaebisadmi, qristianuli gavleniT. da Sig datanili TavdacviTi/saxizari adgilebi, karibWe, samreklo,
marani, sasaxleebi, sakaTalikoso sasaxle, biblioTeka, saeklesio pirTa
„faruli qristianobis“ dasturi eqsponatebis saxiT - samarxeuli sacxovreblebi. aqcenti freskul mxatvrobaze. sveticxovelSi mefeTa
inventari (sasurvelia es eqsponatebi iyos gamoTxovili da kargad da kaTalikosTa kurTxeva, sveticxoveli mefeTa da kaTalikosTa
gaTvalsaCinoebuli) gansasvenebeli.

- wm. nino - jvari - vazis nasxlavi - cxoveli sveti

warmarTuli triada, armazisadmi miZRvnili warmarTuli dResaswauli,


ninos locva - jvari - vazis nasxlavi - bomonebis ngreva - rekonstruqcia

168 169
170 171
qveTema - qarTuli eklesiis avtokefalia Sesabamis artefaqtebTan erTad.

- iudaizmi - ebrauli Temi - ebraelTa mier qristianuli siwmindeebis


V s. II naxevari - vaxtang gorgasali da masTan dakavSirebuli realiebi, Semotana mcxeTaSi - arqeologiuri masaliT dadasturebuli mcxeTaSi
mironis xarSva-kurTxeva sveticxovlis taZarSi – qarTuli eklesiis aRmoCenili arameuli da ebrauli warwerebi.
avtokefaliis niSani; miqael mTavarepiskoposi - petre kaTalikosi –
saepiskoposoebi – aqcentebad. - zoroastrizmi - mazdeanoba - folklorSi Semonaxuli kvali.

- SeniSvna: es Tema SesaZlebelia Zalian mokled da vizualuri nawilis - miTras - mzis RvTaebis kulti (aqemeniduri irani, romauli samyaro).
aqcentirebiT iyos gadmocemuli - kadrebad,rom es Sinaarsi qronologiur Sesabamisi TvalsaCinoeba m. S. Ggli ptikuri.
WrilSi, erTian konteqstad iyos aRqmuli.
- elinisturi gavlena - elinisturi kultebi (artemide, apoloni, dionise
- iakob xucesi - SuSanikis martviloba - pirveli dramatuli nawarmoebi da sxv.); ,,Tavsa zeda mcxeTisasa” berZnul-romauli nayofierebis
msoflioSi. RvTaebis – afrodites qandakeba - romelic aRmarTa rev marTalma.

gli ptikuri masalebis eqsponireba sasurvelia moxdes gansxvavebuli


qveTema - mcxeTa - "axali ierusalimi" dizaineruli xerxebis gamoyenebiT. es masala unda Seivsos erovnuli
muzeumis gli ptikis safondo Sesabamisi masalebiT.*

qristianobisdroindeli mcxeTis ganaSenianeba. - ena da damwerloba – ix. zeviT – exla - gv. 21-22; gverdebi dazustdeba
sabolood roca ganisazRvreba gverdebis raodenoba
qarTlSi qristianobis gavrcelebam da saxelmwifo religiad gamocxadebam
mTlianad Secvala mcxeTis ganaSenianeba da gegmareba; mcxeTa - mcxeTa - savaWro satranzito gza – import-eqsporti – gli ptika, torevtika, mina,
wminda ierusalimis modeli - „meore ierusalimi“. (qristianuli taZrebi: keramika, numizmatika - ix. zeviT – exla - gv. 11-12; gverdebi dazustdeba
sveticxoveli, samTavro, antioqia, geTsamania, mcxeTis jvari da sxv. mTavari sabolood roca ganisazRvreba gverdebis raodenoba
aqcenti unda gakeTdes sveticxovlis (rogorc sakaTalikoso taZari) da
samTavros (rogorc samefo rezidenciis adgili) taZrebze da a.S.) damatebiTi rekomendaciebi

demonstrirebis xerxi ix. zeviT (Multi Touch Table Screen-i da 3D grafikuli


rekonsrtruqcia)

saeqspozicio Tema - multikulturuli mcxeTa13

- politikuri aspeqti –

(erT-erTi mag. qarTul-romauli urTierToba da mcxeTa)

pontos mefe miTridate, pompeusi, armazcixis danebeba - brZola - iberTa


marcxi - ZRveni: oqros nivTebi da mZevlebi. zavi. qarTli - romaelTa
mokavSire da megobari, kavkasionis dacva. farsman qvelis sapatio miReba
romSi - detalurad - animacia) da a. S. saqarTvelo msoflio politikis
nawili.

- religiuri aspeqti -
1. eqspozitorebi ar unda iyos eqsponatebiT gadatvirTuli. Aaqcenti um-
informacia da vizualuri masala mcxeTasTan konteqstSi - am Temebis
niSvnelovanes da sxva muzeumTagan gamorCeul masalasa da Sinaarsze;
virtualurad momzadeba Zalian sainteresod da efeqturadaa SesaZlebeli
- sxvadasxva ti pis keramikuli WurWeli, sameurneo da sabrZolo iaraRi
– Sesavalis nawilSi – ,,dedaqalaqobamdeli mcxeTa” – eqsponirebuli
13 ix. amave publikaciaSi Tavi ,,multikulturuli mcxeTa~, sadac warmodgenilia k.
calkeul eqspozitorebSi – ganviTarebis WrilSi,saetapo mniSvnelobaze
maCabelis, q. ramiSvilis, m. mSvildaZis, m. Serozias, q. diRmelaSvilis, a. gabunias da
sxva naSromebi aqcentirebiT – es xerxi Tavidan agvaridebs am masalebis diaqronul

172 173
formatSi mudmiv gameorebas da msgavsebas sxva am ti pis eqspoziciebTan, - siyvaruli antikur saqarTveloSi – romantiuli elementebi - mcxeTis
miTufro, rodesac Ria fondasacavSi koleqciebi samarxebis mixedviT magaliTi – zevaxis da karpakis siyvarulis istoria.
srulad iqneba gaSlili. aq warmodgenili (da ara mxolod) TiToeuli
eqsponatis Sesaxeb informaciis gacnoba SesaZlebeli iqneba interaqtiul
ekranSi CatvirTuli aplikaciis meSveobiT, ar iqneba minawerebis
saWiroeba, damTvalierebeli ufro met da saintereso informacias
gaecnoba interesis saganze da ara mxolod atribucias.

- damTvaliereblis metad dainteresebis mizniT, saWirod migvaCnia


saeqspoziciod iseTi eqsponatebis SerCeva, romlebic sxva muzeumebSi
saerTod araa gamofenili, an naklebadaa aqcentirebuli da
amavdroulad saintereso da mniSvnelovania. aseTad gvesaxeba lurji
minis mravalwaxnagebi - romelTa eqsponirebac sagangebo Zalisxmevas
saWiroebs - grafika, ganaTeba, gamadidebeli da a. S.. es masala unda
Seivsos erovnuli muzeumis gli ptikis safondo Sesabamisi masaliT da
eqspoziciaSi gatanili iyos arealis CvenebiT14.

- antikuri xanis xelovneba - erTiani suraTia Sesaqmneli –

ilustraciisTvis musika15

mcxeTis akldamaSi aRmoCenili Camosxmuli, brinjaos mcire qandakeba –


pani – saintereso rogorc, siZvelis, damzadebis teqnologiisa da Sinaarsis „...erT mSvenier dRes broweulis lorTqo
TvalsazrisiT; fesvebi kadnierad gahkveTen qvian balavars
da sarkofagis aTaswlovani sigrilidan
samTavros samarovnis salamuri - (Zv. w. XII-XI ss.) „patara mwyemsis saflavi“ kvlav amogizgizdeba „viT bazma gauqrobeli“
(iv. javaxiSvili). salamuri simon janaSias saxelobis saxelmwifo – Cvili, umweo, samaradiso xma: - Zevax
muzeumSia daculi. sagangebod, kvlevis mizniT, aJRerebulma salamurma sicocxleo Cemo!“
mxolod oTxi bgera gamosca. aRmoCnda Camoyalibebuli da gamarTuli
tetraqordi, romelic TiTqmis aTaswleulebiT uswrebs win berZnuli guram asaTiani
tetraqordebis Camoyalibebas. es salamuri gacilebiT met saidumloebas
inaxavs. sakravis sxvadasxva mimarTulebiT daxris Sedegad miiReba Svidi - serafita - saintereso iqneba, serafitis vizualis rekonstruqcia.
gansxvavebuli tetraqordi, rac saboloo jamSi warmoadgens bgeraTa missave saflavis qvis warweraSi asaxuli informacia SesaZloa misive
sistemas - (m. SilakaZe, „qarTuli xalxuri sakravebi da sakravieri musika“, instalaciiT iqnas gaxmovanebuli (idea ekuTvnis nino SiolaSvils);
Tb., 1970).
- iberiuli samosi da aqsesuari – rekonstruqcia eleqtronul formatSi
SesaZlebelia saeqspozicio sivrceSi salamuris saintereso konteqstSi,
aseve saintereso xerxiT aJRereba. sasurvelia sxva (mcxeTuris garda)
musikalurTan dakavSirebuli qarTlis teritoriaze aRmoCenili,
Tanadrouli ganaTxari masalebis Tavmoyra da erTiani suraTis
(,,orkestris”) Seqmna. msgavsi ti pis instalacia muzeums gaxdis metad
sainteresosa da interaqtiuls.

14 lurji minis mravalwaxnagebis Sesaxeb ix. amave publikaciaSi q. r. ramiSvilis da a.


gabunias naSromebi
15 ix. amave publikaciaSi m. erqvaniZisa da s. xmiadaSvilis naSromebi

174 175
mcxeTis muzeumi unda iyos materialuri da aramaterialuri, cocxali bibliografia
kulturuli memkvidreobis esTetur-SemoqmedebiTi Semkrebi, SinaarsiT
brinjaosa da rkiniT, oqros, TafliTa da RviniT, eniTa da anbaniT,
zRapriTa Tu legendiT, proziTa Tu poeziiT, cekviTa Tu simReriT, miTiTa 1. afaqiZe a., mcxeTa, Tb., 1959 10. lorTqifaniZe o., Zveli qarTuli civi-
Tu realobiT efeqturad gadmocemuli saqarTvelosa da misi istoriuli 2. afaqiZe a., mcxeTa, qarTuli sabWoTa en- lizaciis saTaveebTan, Tb., 2002
dedaqalaqis istoria, samecniero safuZvelze damyarebuli, esTeturad ciklopedia, t. VII, Tb., 1984 11. saqarTvelos istoriis narkvevebi, I, Tb,
ganxorcielebuli warmosaxva, momavalze orientirebuli warsuli. 3. afaqiZe a., qalaqebi da saqalaqo cxovre- 1970
ba Zvel saqarTveloSi, I, Tb., 1963 12. surgulaZe ir., miTosi, kulti, rituali
am formiT Cven mogvecema SesaZlebloba srulafasovnad warmovaCinoT 4. berZeniSvili n., saqarTvelos istoriis saqarTveloSi, Tb., 2002
Cveni qveynis unikaluri istoria da kultura, gavaCinoT da gavzardoT sakiTxebi, t. I, Tb., 1964 13. topoarqeologiuri leqsikoni, Tb., 2013
misdami mravalmxrivi interesi. 5. berZeniSvili n., saqarTvelos istoriis 14. qavTaraZe g., termin ,,qarTlis” arsisa da
sakiTxebi, t. III, Tb., 1966 warmomavlobis sakiTxisaTvis, istorii-
avtori madlobas uxdis TanamSromlobisa da animaciuri da video 6. gagoSiZe i., qarTveli qalis samkauli, sa da eTnologiis institutis Sromebi,
masalebis mowodebisaTvis: 1981 XII-XIII, Tb., 2012-2013
7. gvasalia j. qarTuli kulturis…isto- 15. qavTaraZe g., mcxeTis uZvelesi adgilm-
mweralTa saxls - 2018 wlis frankfurtis wignis bazrobaze saqarTvelos ria, Tb., 1995 debareobisa da saxelwodebis sakiTxi-
stumari qveynis proeqtisaTvis qarTuli anbanis Sesaxeb JWT Metro-s 8. kikviZe i., miwaTmoqmedeba da samiwaTmo- saTvis, istoriisa da eTnologiis insti-
momzadebuli animaciuri video-rgolis linkiT sargeblobis nebarTvisaTvis; qmedo kulti saqarTveloSi, Tb., 1976 tutis Sromebi, XII-XIII, Tb., 2012-2013
9. lomTaTiZe g., saqarTvelos mosaxleo-
daviT maisuraZes - qarTuli kaligrafiis amsaxveli video-rgolebiT bis kultura da yofa, I-XIII ss., Tb., 1977
sargeblobis nebarTvisaTvis;

levan zazaraSvils – 2018 wlis frankfurtis wignis bazrobaze saqarTvelos


stumari qveynis proeqtisaTvis qarTuli anbanis Sesaxeb momzadebuli
animaciuri video-rgolis linkiT sargeblobis nebarTvisaTvis;

naSromSi aseve gamoyenebulia Sinaarsis Sesabamisi vizualuri internet-


masala da video-rgolebis linkebis

176 177
Eka Kacharava the main values that Georgian ethnoculture has created, shared to the world civilization, or still
has to share, it should become the beginning and guide of the unified museum route of Georgia.
National Agency for Cultural Heritage Preservation of Georgia,
Museums and Museum-Reserves Service, Senior Specialist Mtskheta Museum should be different from other museum spaces in Georgia in terms of thematic
Doctor of History interior and exhibition design.

1. Due to the above, the new museum in Mtskheta, unlike the old one, can no longer be just an
THE NEW MUSEUM archeological museum, and this modification must be reflected in its name as well.

OF MTSKHETA - CONCEPT 2. Mtskheta Museum should not be a static museum. Our goal is to make it as dynamic as
possible, full of activities, which will obtain a wider content together with exposition cog-
nitive-art-education. Its value should be determined by its capacity and not by the exhibits
The ancient and first capital of Georgia - Mtskheta - is of excep-
preserved in it. According to our offer, the museum should be compatible and be presented as
tional importance for the history of Georgian state system. For
the informational, cultural-scientific center, as well as the best location for announcement and
centuries, Mtskheta has been the capital of the Kingdom of Kartli
presentation of news of the same content, concert, art studio, souvenir shop, movies, photo
(Iberia), the political, cultural and religious center of the country,
sessions and fashion shows1, also the function of aesthetically distinctive gastronomic and
is a witness of the Bronze Age trade-transit highway - the “Great
model recreation area.
Silk Road”, confirmation of the high development of handicrafts
and trade, multiculturalism, the existence of Jewish, Persian, Gre-
The museum should be able to sustain itself on the basis of such a multifunctional workload, it
co-Roman or other diasporas together with Georgians. Mtskheta is
has to promote the growth of tourist flows in the country, sell local products, advertise and pop-
associated with the Georgian religion of the pre-Christian era, the
ularize the country.
Georgian language and unique script among the living languages
of the ancient world, the recognition of Christianity as the state
3. It should be noted that we do not create a museum just for today. We are creating a museum
religion, the creation of the Georgian Church, Mtskheta is a “Geor-
that will have the abilities for constant updates in terms of content and technology. In the
gian” Jerusalem. Mtskheta is a place of enthronement or eternal rest
long-term perspective, the Mtskheta Museum should maintain the status of a unique and
for the kings and Catholicos of Eastern Georgia.
attractive museum of the Country. In this regard, special emphasis should be placed on the
interests of the X, Y, Z generations, different from previous generations, which is primarily
What are our expectations for the new museum in Mtskheta? What
related to the introduction of modern technologies in the museum. In the case of the new
should a museum of such an importance, dedicated to the ancient
Mtskheta Museum, the necessity of incorporating modern technologies in the museum life is
capital of the country, look like? According to the above mentioned,
clearly realized, both in the exposition and in the information, scientific, arteducational part.
it is clear how difficult is a problem we are dealing with. Consid-
In such a situation, the content of the New Mtskheta Museum should be considered and spe-
ering all this, we will try to consistently present our vision of the
cific technologies should be adapted to the content respectively.
Mtskheta Museum.
Today, most museums successfully use pro-display products, holographic projections, interactive
• An important issue - will it be only archeological, diachronic, as
glass, illuminated showcases and many more to attract visitors. The separated chapter will be
back and like most of the museums of Georgia - of archeologi-
dedicated to the modern technologies in the Mtskheta Museum, authored by the staff of the agen-
cal-ethnological nature, or it has be completely different from the
cy - Tatia Tevdorashvili and Mariam Ushkhvani, accordingly we will say it in a nutshell.
existing ones, both, in terms of content and visual.
In order to successfully achieve our goals, along with other technological means, we need to
In our opinion, the historical-religious-cultural, scientifically prov-
prepare applications and introduce a culture of smartphone applications in the Mtskheta Muse-
en documentation of Mtskheta, its importance for the Georgian
um, loading up the museum with events with distinctive content throughout the year, maximum
state is a perfect argument for the Mtskheta Museum to be com-
advertising popularization of museum exhibits through social networks, active cooperation with
pletely distinctive and exceptional.
science and culture figures, involvement of large publishing houses in various projects.
The new museum should become a space for effective interpre-
In the case of the new museum in Mtskheta, an important factor which has to be taken into
tation of the history of Georgian state system, it should explain
account is that the museum concept fits into the previously reconstructed building of the new
the existence of the ancient Georgian state, the visitor should
museum with a completely different functional load, which obviously creates many difficulties
learn the essence of the history of Georgian state system, get ac-
in terms of rationality and ergonomics of functional distribution of the building. Otherwise, both,
quainted with the main accents of Georgian culture: immovable
and movable, tangible and intangible cultural heritage that have
been created by Georgians during its existence and today is the 1 Fashion show, photo session - on the back of the Gate, multifunctional exhibition space, exterior spiral staircase
wealth and pride of the country. The museum should reflect all of the museum, balcony, outdoor, open cafe terrace. Renting these spaces for this purpose is an additional income
for the museum on the one hand, and a good way to increase the museum’s popularity on the other.

178 179
the context and the functional zoning would be different in many cases. Interior design is of par- different services);
ticular importance for the success of the museum, along with proper functional distribution. • Realization of advertising printed products of museum (flyer, museum guide, etc.);
• Offer Guide (Georgian and foreign language), audio guide and additional services available
INTERIOR DESIGN OF MUSEUM in the museum (library, educational programs, cafe, etc.);
• App(s) for smartphones;
• Offers for people with disabilities according to their categories;
The interior design of the museum should be in harmony with the general visual aspect of the
building, in particular, with the avant-garde, plain architectural style of the 20th century, with • Terms and agreement of renting museum spaces (multifunctional temporary exhibition space,
the plain and simple forms of the surrounding space provided by the new project (author Zaza conference hall, cafe).
Iashvili).
It is important to take into account the fact that the visitor leaves the museum from the same -
We think it will fit well with modern, austere, minimalist forms, with two main contrasting colors the main hall space - thus, it will be relevant if the Mtskheta Museum - will fulfill the mission
- black and white, and a neutral monochromatic color, an effective lighting system. This type of of being the guide and beginning of the museum route. Our goal is to fascinate the visitor(s)
interior will be interesting to mix-accent 20th century minimalism and modern style, including not only by the Mtskheta Museum itself, but also leaving the visitor the museum with a stronger
while considering the design of museum furniture, accessories and facilities. interest in the history or modernity, culture, cultural heritage of our country, wanting to visit its
sights and other museums as well. Before leaving the museum space, the visitor should be able to
An emphasis on the importance of content and a modern solution, along with being interesting, get complete information about the regional museums, cultural heritage sites, tourist routes, tours
it will be different and contrasting from the rest of the country’s ethnic elements — mixed design and services in the Capital or in different parts of the country. Information material applications
techniques. can be prepared in collaboration with relevant institutions. (national tourism agency, national
wine agency, Protected Areas Agencies, Travel Companies, Hotel Holdings, Restaurant Business,
The plain forms of the museum should be made as interesting as possible by the effects, including Gastronomic Tours, and etc.).
lighting, both with artificial and natural activity and intensity.
The museum should be able to deliver relevant offers correctly from a marketing point of view.
This idea will be implemented through the modern technologies, videos, guides, advertising post-
PUBLIC SPACES OF MTSKHETA ers, booklets, flyers, CDs and using other marketing techniques and tools.
MUSEUM
For this purpose, the following can be used from a technological point of view:

A visitor in a modern museum expects the museum to meet not only spiritual but also existing 1. Map of Georgia located in the hall space (electronic or print) Touch Screens where textual and
needs. The interior and exterior of the Mtskheta Museum should be able to cope with this task visual information will be loaded:
as comfortably as possible with the public services (hall, souvenir and book store, indoor and 2. To be placed in the so-called Multi Touch Interface - A single, large screen that allows multi-
outdoor cafe, bathroom) located in it. ple people to receive different types of information at once.
3. Or both.
- HH HALL
Here the visitor should receive the following information:

The hall of museum has a special meaning. It makes a first impression on the visitor, it should be 1. Cultural heritage of Mtskheta and its suburbs, including the historic Mtskheta archeological
able to provide a comfortable service to the visitor in the shortest possible time, it has to take the complexes under the Agency - Samtavro Archaeological Valley and Bayatkhevi, Armaztsikhe
role of the main guide of the museum. (Bagineti) Mtskheta Akldama, Armaziskhevi Residence of Kartli Eristavi and Mtskheta Gate
(Aragvi Gate);
The museum should offer the visitor a comfortable environment and service as soon as he/she
enters the hall of the museum space, provide him/her with interesting information, create the 2. Georgian cultural heritage monuments according to the regions;
appropriate mood - the feeling that this is exactly what he/she was expecting to, and even more... 3. Museums and museum reserves of the Country (including Agency);
4. Tourist infrastructure of the country (hotels, food facilities, excursions, transport services,
The design of the information multifunctional desk should be minimalist, simple and at the same
extreme tourism, etc.), the possibility of booking from the same space; 5) Cultural-intellec-
time functional. Its function includes the services as follows:
tual life of the country (current and planned cultural events in the country - exhibition, opera,
cinema, theater, concert, evening, etc.), the possibility of booking the service using the same
Provide complete information to the visitor:
space;
• Ticket sales (including a pre-designed differentiated system that involves different rates for 5. Youth entertainment facilities;

180 181
6. Souvenirs, books, wine and other shopping items. – LIBRARY - LABORATORY - ART STUDIO - CONFERENCE
7. The information segment, with technical means, should be in line with the minimalist design HALL -
trend

In addition, the museum should acquire and include scientific and artistic-educational workload,
- SOUVENIR AND BOOK STORE OF MUSEUM which in turn means the library envisaged by the project, restoration laboratory, art studio and
conference space.

The design of a souvenir and book store should be as simple and minimalist as any other. The
souvenir space of the museum should offer the visitor the product of different content, aesthetics, - LIBRARY
quality and taste. It will be a source of additional income for the museum. The issue of selection
of souvenir products should be agreed with the direction of museum of the agency.
The scientific segment in the space of the Mtskheta Museum should be provided with the nec-
In the same space will be placed a wardrobe and a safe for personal items. essary and comfortable conditions for research, with the maximum possibility of using relevant
scientific information and equipment.

- MUSEUM CAFE (INDOOR AND OUTDOOR) This is what we consider the library space of museum should be used for. According to the proj-
ect, the library space is 33.70 sq.m. This space, like the rest, should be minimalist, as comfortable
as possible for the museum staff or other users.
In addition to the exhibition segment by the of the Mtskheta Museum Rehabilitation Adaptation
Project, there are indoor and outdoor cafe spaces near the conference and art studio spaces in mu- Modern library technologies and technical means (electronic Library, computers, scanner, print-
seum. This circumstance is very comfortable for ordinary visitors as well as for the educational or er), electronic connection with relevant scientific institutions, access to electronic material in
scientific sector. This recreation area is a good way to, both, relax and facilitate the work process. other areas of the museum and similar functional load spaces should be considered (art studio,
conference hall, laboratory).
The museum cafe should be bright, with a transparent effect, with minimalist, black and purple-
white, planted original deciduous plants. It is advisable to periodically give this space to children - by offering promotional games, pro-
grams related to the world of books, for example “Little Book Lover”, it is possible to “create
The abundance of national cuisine in Mtskheta should be taken into account, so that the menu a book lovers’ community”, “Book Reading Days” - “Read together”, present children’s books
offer of the museum cafe should be different - dessert (sweet and unsweetened), national sweets in connection with publishing houses, invite authors, present-advertise Art Studio programs in
provided in exquisite form or packaging - Churchkhela, Felamushi, Orbeliani nugbari and other, order to attract future audiences. The same project can be implemented with the participation of
cold and hot drinks. The menu should be sophisticated, interesting both from a gastronomic and students, with the participation of the Theater University and theater workshops.
aesthetic point of view.
Relevant inventory should be considered.
It is advisable to consider children (under 3 years) in the service of the café (menu and furniture
for children). * Attention should be given to the scientific book fund of the museum and the possibility of
increasing it, however, due to the small size of the library space, this increase should be more
Preferable nice music (appropriate technical equipment, selection of repertoire in consultation focused on the electronic format.
with music experts), internet, with the possibility of access to museum electronic information.

It is very beneficial for the museum to have the opportunity of development in the outdoor space - CONFERENCE HALL
of the cafe. The open-air café on the terrace is surrounded by a magnificent view filled with cul-
tural heritage sites. It is desirable to not only seasonaly use the terrace, but also to equip it with
heaters and to load it up all year round. Also need to consider shading-cooling system and the It is desirable to place an open stand or counter on one of the walls (on the left for instance) of
need for tents during the hot summer months. Excessive landscaping of the terrace should be the conference space, where the publications of the agency will be constantly presented, as well
considered as well in order to create shade and a pleasant environment. as various types of conferences from time to time together with demonstration materials related
to the topic. And put the hanger on the opposite wall for a variable retrospective (photographs,
Due to its distinctiveness, it is advisable to consider taking the Museum Café on a gastronomic conference thematic photo exhibitions, posters and other visual materials).
tour of the country. Having this type of cafe will be another highlight of the museum’s specificity.
The management plan should provide for maximum workload of the conference space with var-
It will be superfluous to mention how effective it will be to offer these types of services in a full ious intellectual activities.
form.
The conference space should be equipped with modern technology appropriate to the functional

182 183
specifics (translation support, projector, screen, headset). Among them, it is important to hold - WORKPLACE SPACE
technical conferences for both, international and regional purposes, participate without physical
presence in order to remotely involve several participants at the same time.
Among the office space for staff on the third floor, there is a single meeting space that may be
The agency itself holds several scientific conferences in various fields each year (museum, arche- functionally loaded with dual content - both directly for museum staff and for business meetings
ology and ethnology). This space might be occupied by scientific conferences of the Agency and (in addition to local staff, it will be used by the staff of Museums and Museum-Reserves as need-
other neighboring institutions, discussion-presentation of future projects, plans of the Agency, ed.) With the appropriate furniture and technical equipment of this space, it is necessary to take
lectures or reporting programs of various contents, excavations carried out by the expeditions into account this note and the possibility of easy adaptation (portable furniture, equipment).
of the Agency, demonstration-discussions of new excavated materials as a result of excavations
carried out by the expeditions of the Agency, trainings etc. BATHROOMS

- ART STUDIO The bathroom, together with the rest, should fit into the unified design context (color, shape,
lighting, furniture, accessories).

The art studio of the museum should serve the development of children’s knowledge, taste, imag-
inative and creative skills, the identification and encouragement of talented children, and perhaps EXHIBITION SEGMENT OF
the choice of future profession. Local or nearby Mtskheta students or youth resources should be THE MUSEUM
considered as much as possible.

The programs implemented in Art Studio should have the maximum positive impact on the chil- Our main task is to make an interesting visualization in the museum space of Mtskheta on the
dren’s conscious, psycho-emotional world. The educational segment of the new museum should basis of science, with the fullness of the themes finally selected for exposition, and to effectively
be able to motivate creativity in children and generate ideas. visualize and take into account and use modern technologies.

A conducive factor in achieving this goal is a comfortable studio space, with well-planned cre- It should be noted that the exhibition spaces of the new Mtskheta Museum should be completely
ative programs and activities, with the display and sale of products created as a result of these different from the similarly existing museum spaces in Georgia, which should be conditioned by
activities, encouraging competitions, and the development of various forms of rewards. the original interpretation of the combination of content and form.

We consider such programs to be different from others. In particular, Georgian textiles - theory The first element of such a difference in the exposition part of the museum is the Mtskheta Gate
(history) and practice (painting, creating sketches, making various products according to these - Aragvi Gate - an archeological-architectural monument, the existence of which should be used
sketches, printing on fabric, printing). Calligraphy, Ornament, Costume, Dolls - Theory and Prac- in favor of the museum.
tice; Knitting, embroidery - making various souvenir products based on ethnic motives; Sculpting
- a link to the ceramic material of the open fund, etc.
- ARAGVI GATE - MTSKHETA GATE
We will not dwell on this issue as the selection of the final fields is still under discussion and at
the same time an extraordinary paper on this issue is being prepared by our staff.
The new museum of Mtskheta is given a different and distinctive look from other museums by
In addition to exhibit children’s products, the management of art studio programs should include an important fragment of the late ancient and formerly feudal Mtskheta border-fence, called as
the organization of relevant profile exhibitions and scientific conferences in the temporary exhibi- Aragvi Gate, one of the gates, which connects Mtskheta to the direction of Aragvi to the north.
tion space of the museum (which should also be included in the management plan), preparation of
publications reflecting conference materials. Exhibitions - Textile, Costume, Dolls, Rug, Carpet, The discovery of the gate by 1965 is connected with the construction of a cinema in this place.
Embroidery, Toys. This direction will be an additional interesting means of filling the exhibition In the 60s of the 20th century, it was decided to maintain both the gate and the construction of a
and conference spaces of the museum. cinema. The typical project of a cinema was changed by an individual (author archaeologist G.
Jabua and others). With the new project, the gate was turned into high columns, a cinema hall was
placed on top of the gate and thus the monument became accessible to the viewer in every way2.

There were built two bastions on the six-meter-thick wall of the gate. There was a paved street
between the bastions (which was followed by a narrow footpath separated by a border-stone) and
the remains of a monumental wall built of hewn rocks at the entrance to the city. There should

2 Kalandazde Al., Bokhochadze Al., Aragvis Kari, friend of the monument, N15, Tb., 1968

184 185
have been an easy to lift, heavily clamped door between the towers built by the mud brick of the I FLOOR -
Gate, which was supposedly used for caravans, and a small entrance to the gate had been cut for
passengers. Aragvi Gate is a perfect example of construction art. During the process of cleaning
the monument, cultural layers (cemetery, settlement) were revealed at its level and depth, from From the main entrance, the viewer enters the I zone within the hall space.
the II century BC to the VIII century AC.

After the completion of the rehabilitation works of the museum, restoration of the Aragvi gate is ZONE I - EXHIBITION INTRODUCTION
planned.

The monument has important archeological-historical and architectural value, which, in our opin- • The main messages of the new museum of Mtskheta
ion, should be used as much as possible from the museum point of view. It is desirable that
both the design and the restoration project take into account the maximum involvement of the The exhibition space of Mtskheta Museum should be opened at the entrance - Hall, with the most
monument from a dramatic point of view in an exposition context, and offer additional creative effective textualized-visualized messages. Clear messages, with the content - Georgia’s contri-
initiatives in addition to our views. bution to world civilization - or Georgia and world civilization, should be placed on the wall (or
walls) of the main entrance of the exhibition space using the most effective visualization method
- The visitor must enter the entrance of the gate just as a foreigner loaded at the same gate met a - Final Solution - Design project. Impressive illustration-demonstration of Georgian contribution
long time ago through the Aragvi gate in the old capital. As soon as you get here, the simulated to the list of the greatest achievements of world civilization, in the end also impressively reflects
city should be revived - the caravans of loaded camels should move, the big-small, rich-poor, on the degree of popularization of the museum and the country in general.
customs, merchant-craftsmen, trade scenes should be revived, multicultural Mtskheta with its
sound (various languages, Greek-Aramaic, music, song, trade scenes) - a living city. We must I FLOOR - MULTIFUNCTIONAL EXHIBITION SPACE
achieve this through holographic (Holographic projection – example – Amsterdam Museum
of Canals) projection. This method will be very effective, impressive and mood-creating.
The multifunctional, easily adaptable space of the Mtskheta Museum will be distinctive from
This time, according to the new project, the monument is surrounded by a hanging ramp, other museums. As we have mentioned, the museum should reflect the political, religious-cultural
which allows full viewing. Around the monument, depths of different sizes are formed in the or socioeconomic history of the Georgian state system as fully as possible, which is not easy to
lower space of the hanging ramp. We recommend that these depths be explored, as we believe achieve due to the rich past of the country and in accordance of what is said. (the above messages
that this will be a design-efficient and at the same time, extremely rich means of redistribut- and the contents of the collection are sufficient to illustrate the complexity of this task).
ing the museum’s exposition content. We offer the following opinion to the design project:
The total volume of this space is 152.17 sq.m. Our suggestion is that this be a multifunctional
- In these depths it is desirable to reconstruct the monuments of Old Mtskheta defensive archi- space, using modern technologies, and, if necessary, it should be possible to transform-adapt this
tecture in 3D format - plans, fortification-defensive structures, focusing on the fence and gate space into temporary exhibition, presentation, auditorium, receptions, shows, concert and cinema
(there is a living illustration of the monument), etc. Also, where the depth is less, illuminate hall spaces.
colored, illustrated text or interactive glass, and where there is less depth, install large vol-
ume showcase-expositors (Switchable display cases) and touch screens with text and visual Let’s follow the functional offer consistently:
material (refer to the sample).Theme “Gate” - the history of the Aragvi gate, its discovery,
accompanied by graphic and photographic material, exposing the archaeological material 1. This main space will explain both the main messages and the existence of the ancient Geor-
found here. gian state. Realizing that one space is not enough to handle such a large-scale task, we have
an offer for a design project - this task can be solved with the help of modern museum tech-
It should be noted that more of these materials will be published in the collection of “Museum and nologies.
Cultural Heritage VI-VII” dedicated to Mtskheta and Mtskheta Museum.
Through the electronic format presented in this space, the visitor should learn the essence of the
history of Georgian state system, get acquainted with the main accents of Georgian culture, which
are the wealth and pride of the country in the form of real and movable, tangible and intangible
cultural heritage.

In order to better understand the content of the material for the electronic format, we present an
approximate, first thematic list, which looks like as below:

History of Georgian state system, main emphases of political history, ethnogenesis of Georgians,
Georgian myth, myth-ritual system, mythological characters, folk tales, fairy tales, Georgian folk
ornament and its symbols, music and musical instrument, worship, pre-Christian and Christian re-
ligions in Georgia, Georgian Language and Script, Georgian Literature, Monuments of Georgian

186 187
Architecture of Early Christian and Christian Periods, History of the Georgian Church, Secular the exposure fittings of simple construction, minimalist design should be considered, it should
and Ecclesiastical Authorities, Secular and Ecclesiastical clothes, Georgian Secular and Ecclesi- be possible to move from the simple exhibition to the warehouse space and vice versa. Also, a
astical Law, Military History and Defense Architecture, Georgia - Homeland of Wine, Georgian flexible system of hangers, easily adjustable to place works of different types and sizes on the
Cuisine, Georgian polyphony and folk dance ... This is an incomplete list of the interesting topics walls, with the ability to create different compositions, as well as a flexible and efficient, modern
that should be presented in this space. lighting system.

Rich thematic content should also be interestingly interpreted, effectively visualized, and deliv- • The next component of multifunctionality is the presentation and auditorium function
ered in such a complete form to the visitor. One wall of the space will be loaded for this purpose.
We think that Multi Touch Interactive Screen is the best choice to achieve this goal. This space will be easily adaptable for holding various events. It will be easy to customize it for
presentations and formal receptions. At the same time, this may happen in the context of exhibi-
Materials prepared in the form of applications in electronic format should be subject to thematic tions accompanying the same events.
or substantive constant updating-filling mode, which should be taken into account by the design
project. (we think that in addition to updating the already uploaded materials, electronic informa- On the second floor there is a conference hall, the volume of which is not so big. Because of this,
tion on the topic of XIX-XX centuries and contemporary art and culture should be supplemented we emphasize the importance of the auditorium - for crowded lectures, in addition, it will be pos-
little by little). We hope to get the best, optimal quick fix for the technical solution of this task as sible to hold similar events in parallel during the congestion of the conference space.
a result of cooperation in the design project preparation process.
The need is just a certain number of comfortable chairs, which is also needed for other activities.
Due to the content of its activities, the National Agency for Cultural Heritage Preservation of
Georgia constantly needs a space where it will be possible to hold temporary exhibitions, re-
ceptions and presentations. In this space it should be possible to hold exhibitions organized by
the Agency, as well as cultural projects in general, to hold receptions. Both in the context of the
- MUSICAL SPACE
above events and independently, it is desirable to consider the possibility of adapting the same
space as an auditorium, concert and cinema halls.
Filling the same space from time to time is desirable for different types of music evenings, meet-
ings, concerts (classical, jazz). Accompanying scientific conferences related to the field, exhi-
At the same time, it is possible to rent this space to hold the same type events.
bitions, concerts and many other musical activities. It is possible to prepare and conduct music
children’s programs. This direction can be managed with the resources of the Agency, it does not
It will solve many problematic issues for the Agency (space search-rent, expenses, etc.), and pro-
require additional staff. There is a need to purchase a small piano. In order to attract and interest
vide an opportunity for the museum to gain popularity, activity and additional revenue.
the youth, we consider it possible to hold contemporary music concerts in the open space in order
to popularize the museum.
- TEMPORARY EXHIBITION SPACE
- FILM SHOWING SPACE
This exhibition segment should be constantly loaded with different types of exhibitions. For the
possibility of constant updating of the exhibition space, it is desirable to make movable walls of
In this space it is desirable to have a large screen or monitor in the center of the right wall from the
appropriate design. This will allow us to organize more types of exhibitions with more mobility,
main entrance. It will be possible to arrange premieres, retrospectives, reviews of various types
avoid a heterogeneous environment and create and update a constantly changing space. Tempo-
of films (museum, documentary, popular science, science), as well as showings in the context
rary art display walling and cubes are the best means of re-exposition.
of lecture and children’s educational programs, including the possibility of stereo film to attract
children.
This exhibition space with color, shape, inventory should be equally adapted to completely differ-
ent character and style, constantly changing exhibitions and presentations. This space should be
This is our offer for loading multifunction space. Expect additional or different opinions from
technically ready for quick re-exposure, for the effective display of archeological, manuscripts,
design projects. We think that we will get an optimal consequence as a result of discussion-recon-
textiles and tableware (ceramic, porcelain), as well as avant-garde or ultra-modern paintings or
ciliation of opinions in the work process. Thus, the possibility of adapting the space for different
other materials.
purposes should finally be determined by the design project in agreement with us.
For this purpose, load all walls free of electronic format. Simple constructions should be made,
The multifunctional character of this space, and through this space to museum itself, makes it a
which will serve the different types of the above-mentioned exhibitions and will be envisaged for
popular, in demand and constantly loaded important cultural center. The museum cafe and open
the space, to follow the walls free from electronic format and to be assembled in the center. We
terrace provided by the project will contribute to the above.
mean portable exhibitors of the same shape and color as the main design - stands, display cubes
of different shapes and sizes, horizontal and vertical showcases, glassed and without glass.
Altogether, all the above-mentioned will have a positive impact on the importance of the mu-
seum, the workload, and consequently the increase in its popularity and revenue, and the future
Special mention was made of the portable, since in the context of the temporary exhibition,

188 189
development of the country. In this way, we will have the opportunity to fully present the unique PERMANENT EXHIBITION - PART OF THE EXPOSITION
history and culture of our country, to arouse and increase the various interest in it.

This space, as mentioned, should be thematically and design-wise different from this type of ex-
- PERMANENT EXHIBITION hibition space. The area of activity is presented with 177.23 sq.m. with a terrace layout, which is
due to the construction of the existing cinema hall. Design is a limiting factor on the one hand,
but at the same time, the exhibition offers a naturally different space in terms of planning. The
On the second floor, according to the project, a temporary exhibition space with a space of 70.29 main difficulty in organizing this exhibition space is to determine the thematic content, which
sq.m. is prepared. This space is adjacent to the permanent exhibition space, located on the same should be the basis of its distinctiveness. The thematic accents made through the best archeolog-
floor, due to its architectural body, to be placed in the space of the old cinema hall, with a volume ical artefacts should be unequivocally preferred. Based on the thematic content, the best samples
of 177.23 sq.m. (open fund with existing project) These two spaces should serve the effective of exhibits and methods of interpretation will be selected. During the selection process materials
and emotional development of the community - Mtskheta, the ancient capital of Georgia (IV-III stored in the funds of the Mtskheta-Samtavro of the National Museum should be taken into ac-
BC – IV-V AC). count.

The presentation of the ancient capital of the Georgian state and its spiritual center will take place Effective interpretation and visualization of this volume and value of material requires exhibits of
in the main space of the museum dedicated to it. This is facilitated by our museum route - the appropriate design, lighting systems and, most importantly, adequate space where all of this can
visitor first will get acquainted with the history of Georgian state system and Mtskheta, and then, be properly spread. No other exhibition space in the museum is relevant and sufficient for the full
the accents of this history backed by unique artefacts. and effective display of this material.

The archaeological material at our disposal does not allow us to distinguish the desired differ-
ence. Thus, the distinctiveness of the exposure is more a matter of content-visual interpretation
(content accents, interior, exhibition inventory and lighting design, design effects, technologies). INTERACTIVE VIDEO WALL

The desired result will be achieved with different and interesting exposition thematic accents and
exhibits, as well as interesting interpretive material, aesthetic design and effective use of modern In the same space, in case of interest, generally, to view the collections or each exhibit in detail
technologies. The art of exposure must culminate in this space. and to get the relevant information, it would be good to use an interactive video wall or applica-
tion. Consequently, we will have more opportunities to avoid overloading the exposition segment

In the project “temporary” exhibition space, it is desirable to provide an introduction to the per- with interpretive texts and emphasize the efficiency of the exposition part.
manent exhibition (preamble), where Mtskheta will be presented in the unified context.
This exhibition space should be as interesting, active and dynamic as possible.
Mtskheta - Political and Religious Center of the Kingdom of Kartli - Royal City – where
“Kings Reign and Gods are Gods” To illustrate our vision, we present a few examples.

The main task is to deliver a large amount of information to the visitor with easily perceptible and Tomb(s) - not in the standard graphic and skeletal display, but in a reconstruction of the condition
interesting, clear accents. For the same purpose, specialists of different scientific fields (anthro- at the time of entombment, a life-size replica of a mannequin (mullah) in clothing and funeral
pology, archeology, ethnology, history, art, linguistics, etc.) should be recorded in the context of items. A tomb should be selected in a way that allows us to interpret an interesting, heroic or
Mtskheta in connection with the interesting accents of Georgian civilization and video lectures romantic story. In that same place, graphic image of the skeleton, electronically or otherwise,
should be made by adding visual materials. Watching and listening to these recordings will be interestingly interpreted information about the tomb (it is possible to take into account the audio
possible through individual small screens and headphones. This method is good both, for receiv- effect in order to increase the impression);
ing and distribution information, as well as for better acquaintance and popularization of living
cultural heritage with specialists of different fields of Georgian scientific field for the rest of the Mtskheta - City Necropolis - cemetery - typology of funerals, entombment rules, posture, in-
scientific world, which in turn, is a good way to export Georgian scientific resources and addi- ventory, funeral feast and prayer - this information can be accessed through the app loaded in an
tional opportunities for new scientific contacts. interactive video wall.

Materials prepared in electronic format should be subject to constant updating, both in terms of Woman - 3D animation - diversity of jewelry, clothes and clothing accessories, perfumery, liter-
content and thematics. acy, being. We think it will be effective to expose-interpret the jewelry collection of this period
in a unified context. Possible to use a mechanical method in a different form of show case to
- The main thing (old cinema hall) - the space provided for open fund protection by the existing effectively illuminate the group of collections (for example jewelry, aromatic oil vessel, detail of
project clothes) fits in using the animation method in case if it touches a woman of antiquity in a specific
episode of time. The animation tempts the plastic-slow accentuation of a woman’s hairstyle, head
and neck movement, in the same way it is possible to present a man and a child (possibly a fam-
ily) with appropriate attributes.

190 191
Child(ren) - Toy, game, amulet and more. the museum. The 3D printer increases the degree of interactivity of the museum.

Information about each of the exhibits presented here will be available through the app loaded in It is possible to make copies of museum exhibits as souvenirs. In particular, during the tour of
the interactive video wall and there will be no need for captions and the visitor will learn more the museum, the visitor will select the exhibitor of his/her choice, made in his/her presence and
and more interesting information on the subject of interest and not just the attribution. participation, with the logo of the agency on it. This service must be included in the ticket price.
It is an interesting attraction, especially for children, and on the other hand a good advertisement
Faith- Believes - Religion - Ritual, etc. for the museum.

(on the same floor with a pre-Christian it is possible to link to the berikoba panel) The design project should take into account our conceptual vision, museum technologies applica-
ble to the Mtskheta Museum and also, most importantly, the possibility of future updates of these
Feast - Supra - Food - Drink technologies, both technical and substantive.

Entertainment - Music-instrument (sound of shepherd’s pipes), Dance As a result, we get a distinctive, modern, multifunctional - (informational, scientific, cultural-ar-
tistic-educational, recreational-gastronomic) equipped with the most comfortable, functional and
Script - Parnavaz - Greek-Aramaic-Jewish epigraphic monuments, writing equipment, three dynamic cultural-museum center in the country.
types of alphabet.
Materials of the Scientific Conference “Museum and Cultural Heritage” dedicated to Mtskheta
Booklore and Scribes - Pagan-Christian. and Mtskheta Museum, published in the same name publication, will significantly contribute to
the achievement of these goals and will form the basis.
As for the design solution of this space, in terms of efficiency, as mentioned above, should be
completely distinctive, both in terms of content-interpretation and visual. The impression gained
through this space should be clear and long lasting. The content and presentation form should be
determined by the design project in agreement with the Agency.

END OF THE MUSEUM ROUTE

Open Fund - the first precedent in the museum practice of Georgia

,,The ideal archaeological museum should try to find some way to incorporate its storage into the
exhibition...“. Josho Brouwers. 2016

From the main entrance of the first floor - the hall space, through the stairs, the visitor will be
able to reach the ground floor, where the open fund will be located. “Openness” of the repository
means the glassed open fund and the visitor’s access to it. The design project should consider this
space as a full fledged exhibition space approach (which means preparing the open fund exposi-
tion concept like other exposition concepts).

Considering the above, we offer the following solution to the design project:

- On the ground floor (exhibition space defined for wine themes by the project) with a total
space of 87.84 sq. m. (62.55 sq. m. + 25.29 sq. m.) to place an open fund. This will be an
additional interesting attraction, which will increase the interest of all age or social groups
towards the museum with a well-prepared interpretive text (for both adults and children). It
will be a type of opportunity to access the museum “behind the scenes”, which is always very
intimate and interesting. This will be the first precedent of an open fund in our country, and
distinguished in this respect as well.

For the design project, we offer the placement of a 3D printer in the relevant space of the mu-
seum. The 3D printer can be used in many ways for the benefit of the museum, including in the
creative programs of Art Studio, it is the best means of not only visual but also actual contact with

192 193
mariam sosaniZe funqcionalurad datvirTuli studios sivrce axali teqnologiuri
samuzeumo navigaciebiT, Tanamedrove tendenciebis interpretaciiTac ga-
saqarTvelos kulturuli memkvidreobis morCeuli unda iyos. art studioSi minimaluri, funqcionaluri avejis
dacvis erovnuli saagento, gamoyeneba msubuq, sxvadasxva ti pis saqmianobisTvis iolad adaptirebad
muzeumebisa da muzeum-nakrZalebis interiers Seqmnis da amasTanave kargad miesadageba saerTo struqturas.
samsaxuris TanamSromeli, xelovnebaTmcodne magidis, skamis Tu karadis SerCevisas gasaTvaliswinebelia, maTi Tana-
medrove da praqtikuli xasiaTi, faqtura da feri. amave sivrceSi unda
ganTavsdes Seminuli vitrinebi, sadac ganTavsdeba qarTuli teqstilis
art istoriis amsaxveli saeqspozicio masala.

studio saganmanaTleblo programis didi nawili fizikurad iqneba gansaxorcie-


lebeli, amdenad, samuSao sivrce saWiroebs komfortul samuSao magidas.
ZiriTadi ganaTebis garda, magidis ganTavsebis adgilas funqciuri san-
Tanamedrove muzeumebis ganuyofeli funqciu- aTebis ganlageba aqcentirebuls gaxdis individualur samuSao areals.
ri Semadgenelia organizebuli saganmanaTleblo
sivrceebi, romlebic aRWurvilia Tanamedrove te- saganmanaTleblo sivrceSi mosuli bavSvebisTvis, sxvadasxva saxis vizua-
qnologiebiT. Tanamedrove teqnologiebi, meTodebi, luri masalis CvenebisTvis Tu sxva damatebiTi aqtivobebisaTvis, saWiroa
xelsawyoebi iZleva masalebis interpretirebisa didi ekranis ganTavseba. am formiT SemecnebiT-saganmanaTleblo masalebis
da danergvis uamrav saSualebas saganmanaTleblo demonstrireba efeqturi da STambeWdavi iqneba. verbalurTan SedarebiT,
programebSi. vizualurs meti mimzidveloba da yuradRebis mi pyrobis unari aqvs, gansa-
kuTrebiT Tu gaviTvaliswinebT Cvens samizne jgufebs.
mcxeTis muzeumis „art studio“-s SemecnebiT-sa-
ganmanaTleblo programebis samizne jgufebia mo-
zardebi, axalgazrdebi (samuzeumo programebi yve-
la asakobriv jgufs moicavs da gaTvaliswinebulia
rogorc dawyebiTi, aseve sabazo - saSualo asakis
moswavleebisTvis). saganmanaTleblo programis mi-
zania mozardebs Seuqmnas sabaziso safuZveli, daex-
maros maT xelovnebis sxvadasxva dargis mimarT
interesisa da niWis gamovlenasa da samomavlo
orientirebaSi.

muzeumSi bavSvTa saganmanaTleblo programebis


ganxorcieleba unda warimarTos ori ZiriTadi
mimarTulebiT:

I. vizitor bavSvTa jgufebis erTjeradi miReba da


masze morgebuli programis ganxorcieleba;

II. dainteresebul adgilobriv bavSvTa gawevrianeba


- pirobiTad „muzeumis megobrebi“ - jgufSi, sad-
ac SesaZlebeli iqneba saganmanaTleblo programis
ganxorcieleba studiuri formatiT.

muzeumis interieris es sivrce organuli gagr-


Zeleba unda iyos im maqsimalurad sada, funqciuri
datvirTvis mqone arqiteqturul-mxatvruli kon-
cefciisa, romelsac mcxeTis samuzeumo koncefciis
avtori moiazrebs1.
mcxeTis muzeumis saganmanaTleblo sivrcis mowyobis saproeqto renderi

1 ix. aqve, e. kaWarava, mcxeTis axali muzeumi - xedva, gv. 106

194 195
sawyis etapze, programiT gaTvaliswinebuli Sesabamisi masalis am formiT
miwodeba gazrdis interess da aRqmis unars. rac Tavis mxriv aisaxeba cno-
bismoyvareobaze, masalis siRrmiseulad gacnobis survilze da SemecnebiT
process metad interaqtiuls gaxdis. ekranis win unda moewyos komfor-
tuli sivrce, sadac mozardebi miiReben vizualur masalasTan Sesabamis
Teoriul codnas. aseTi datvirTvis adgilisTvis ukeTesi iqneba Tu mox-
erxebuli, mozardebze morgebuli, aveji ganTavsdeba. samuSao da damxmare
masalebis Sesanaxad CaSenebul karadaSi gamoyofili unda iyos sivrce
dafebis, planSetebis, qaRaldebis da sxva aqsesuarebisaTvis. sasurvelia
e.w “work Station“-is (magida - saTavsoebiT) ti pis samuSao magidis damzadeba. qsovilis „dasaCiTi“ yalibebi
es gaaCens damatebiT komfortul saTavsoebs masalebis Sesanaxad. nino brailaSvilis wignidan „aseTi maxsovs saqarTvelo“
gamomcemloba „xelovneba“, Tbilisi, 1990w.

mcxeTis muzeumSi gansaxorcieleblad


gaTvaliswinebuli saganmanaTleblo programis 2. teqstili2 - Teoriuli informacia: literaturuli wyaroebisa da
ZiriTadi Tematika vizualuri masalebis sainteresod miwodeba asakobrivi kategoriebis
gaTvaliswinebiT.

1. xatva (ferwera, grafika); lurji sufra, quilTis, qsovis, batikisa da qargvis teqnikis Seswavla.
2. teqstili: lurji sufra, quilTi, batika, qsova, qargva;
samuSao masalebi - qsovilis gadasaWimi xis mza ormagi wriuli da kvadrat-
3. Tojinebi; uli CarCo-dazga, tiloebi, nemsi, maxaTi, matylis saCeCi, specialuri saqargi
4. musika; Zafebi, matyli, qsovilebis nairsaxeoba
5. samsaxiobo xelovneba;
• lurji sufra - qarTuli kulturis erT-erTi Zalze saintereso fenome-
6. samkauli; ni, kulturuli memkvidreobis aramaterialuri Zeglad aRiarebuli, rom-
7. fotografia. lis damzadebis teqnologiuri procesis gacnoba da Tanamonawileoba
muzeumis saganmanaTleblo programis mniSvnelovani nawili iqneba.
programebis Tematurobidan gamomdinare saWiroebebi

1. xatva (ferwera, grafika) - praqtikuli muSaoba.

samuSao masalebi - dafa, tilo, akvareli, guaSi, funjebi, fanqrebi, qaRaldi,


muyao, TabaSiris modelebi, kompoziciis asawyobi aqsesuarebi.

2 TabukaSili e. - saqarTvelos kulturuli memkvidreobis dacvis erovnuli saagento -


saganmanaTleblo samsaxuris ufrosi specialisti

196 197
samuSao masalebi - tilo, saRebavi, qsovilis „dasaCiTi“ yalibebi, romel-
zec amotvifrulia reliefurad, dasatani ornamentebis figurebi. (suraTze
gamosaxulia qsovilis `dasaCiTi“ yalibebi nino brailaSvilis wignidan
(`aseTi maxsovs saqarTvelo“ gamomcemloba „xelovneba“ Tbilisi, 1990w).

3. Tojinebi3 - istoria, zogadi gacnobiTi informaciis miwodeba amavdrou-


lad praqtikaSi ganxorcieleba. Tojinebis Seqmnis istoria eTnosebis
gaTvaliswinebiT. vorqSofebis Casatareblad dargis profesionalebis
mowveva.

a) Tojinuri Teatris Sesaxeb informacia . sxvadasxva ti pis Tojinebis,


masalisa da xelsawyoebis gacnoba.

samuSao masala - Tojinebi, kompiuteri, proeqtori, masalebi, xelsawyoebi.

• qsovilebisa da qaRaldisagan adamianisa da cxovelebis figurebis ap-


likacia.

samuSao masala - feradi qaRaldebi, qsovilebi, faqturebi, mZivebi, biseri,


Rilebi, webo, feradi fanqrebi, makrateli.

• plastelinis figurebis damzadeba, anturaJiT.

samuSao masala - feradi plastelini, stekebi.

• teqstilis Tojinebis damzadeba.

samuSao masala - qsovilebi, faqturebi, matyli, saqsovi Zafebi, sakeravi


Zafebi, nemsi, maxaTi, makrateli, portatuli sakeravi manqana.

bavSvebs SesaZlebloba eqnebaT moargon maTTvis saintereso qsovilis


pirobiTi samosi, moxaton personaJebi, Seqmnan saxasiaTo ti paJebi.

• xelTaTmanis Tojinebis damzadeba. zardTa interessa da motivacias. sasurvelia martiv siuJets morgebuli,
aseve martivi Tojinebis damzadeba da speqtaklebis Cvenebis gamarTva.
samuSao masala - Tojinis damzadebuli sawyisi nawilebi, Rrubelis
burTebi, fule, xelTaTmanebi, windebi, faqturebi, nemsi, Zafi, makrateli, webo, samuSao masalebi - Tojinis nawilebis damakavSirebeli saxsris liTonis
mZivebi, Rilebi. kavebi, silikoni, webo, saRebavebi, Zua, Tojinis ZafebiT samarTavi xis jvare-
dini mowyobiloba.
• karkasiani Tojinebis damzadeba.
sasurvelia Seiqmnas mcire marionetebis TeatrisaTvis saWiro mowyobi-
samuSao masala - Tixa, kabeli, rbili mavTuli, Rrubeli, kolgotebi, qso- lobebi, ris Sedegadac bavSvebs SesaZlebloba eqnebaT sakuTari Seqmnili
vilebi, faqturebi, Zafi, nemsi, webo, makrateli, samuSao iaraRebi (brtyeltu- marioneti Tojinebi „gaacocxlon“.
Ca, mrgvaltuCa, stekebi).
saqarTvelos masStabiT, jerjerobiT arcerT muzeums ar aqvs msgavsi
b) marioneti Tojinebi - saqarTveloSi warCinebul ojaxebSi danergili proeqti - marionetebis Teatri muzeumSi. bavSvebisTvis mimzidveli da am-
iyo saojaxo speqtaklebis tradicia. vfiqrobT, es proeqti waaxalisebs am avdroulad gansxvavebuli iqneba, rac ufro gauRrmavebs interess.
tradiciis rekonstruqciasa da integrirebas; mniSvnelovnad gazrdis mo-
samuSao masala - scena an Sirma, ganaTebis wyaro, magidebi, Tojinebi, lep-
topi an musikaluri centri, dekoracia, rekviziti, kostiumebi.
3 namiWeiSvili n. - Teatris reJsori; Tojinebis dizaineri; meTojine-msaxiobi; xelovne-
baTmcodne

198 199
4. musika4 Tanamedrove muzeumi nebismieri gemovnebisa da interesebis mqone adamian-
isTvis unda iqces mimzidvel adgilad. es sivrce, ara mxolod Secnobas,
a) gakveTili - „ras gviyveba arqeolo- aramed, gantvirTvasa da dasvenebas, an sulac SemoqmedebiT inspiracias
gia musikaze“ unda emsaxurebodes. Sesabamisad, sxvadasxva Janris (xalxuri, klasikuri,
jazuri da sxv.) musikaluri Sexvedrebi muzeumSi, namdvilad Seqmnis cocx-
Cveni polifoniuri simRera is pir- al SemoqmedebiT garemos, romelic gansakuTrebiT moTxovnadi gaxdeba.
veli qarTuli elementia, romelic
UNESCO-m aramaterialuri kulturu- 5. samsaxiobo xelovneba - programis mizania monawile bavSvebs daex-
li memkvidreobis warmomadgenlobiT maros zogadad Teatraluri xelovnebis mimarT orientirebaSi da
nusxaSi Seitana. Sesabamisad, es mem- misces mas sawyisi sasceno elementebis sabaziso codna: metyveleba,
kvidreoba, rogorc msoflio mniS- moZraobis plastika, vokali, sasceno ganaTebis specifika, gaxmovaneba,
vnelobis movlena, gansakuTrebul dekoracia.
zrunvas saWiroebs Cveni mxridan da,
swored amitom, uTuod mniSvnelovania zemoT CamoTvlil unarCvevebis aTvisebisa da gaTavisebis Semdeg, bavSvebi
dainergos programa, sadac msmenels maT gamoiyeneben marioneti Tojinebis sasceno gacocxlebisas.
saSualeba miecema sakravieri musikis
konteqstSi dainaxos mTeli es mem-
kvidreoba.

gakveTilis arqiteqtonika:

prezentacia - saprezentacio masala mTlianad agebuli iqneba saqarTve-


loSi arqeologiuri gaTxrebisas aRmoCenil musikalur sakravebsa Tu
sakravTa gamosaxulebebze. aqcenti gakeTdeba maT JReradobaze, Janrul
datvirTvaze. aseve, yuradReba gamaxvildeba musikis funqciur daniSnule-
baze sazogadoebaSi.

saWiroebebi - specialurad gakveTilisaTvis sagangebod unda damzaddes


samuSao rveuli, sadac msmenelebi testirebis formatSi mosmenili masa-
lis dafiqsirebas SeZleben - es iqneba miRebuli codnis erTgvari Se-
jameba.
6. samkauli - arqeologiurad aRmoCenili samkaulebis „aslebis“ damza-
SemoqmedebiTi aqtivoba - gakveTilis bolos Catardeba musikaluri aq- deba martivi meTodebiT.
tivoba, sadac sinkretuli xelovnebis msgavsad, gaerTiandeba mcire qo-
reografiuli moZraobebi sasimRero formebTan. samuSao masalebi: Zua, Zafi mZivebi, nemsi, saRebavebi, samkaulis Sesakvrelebi.
b) marionetebis Teatri

Teatris arseboba TavisTavad warmoudgenelia musikaluri gaformebis


gareSe. am TvalsazrisiT kargi iqneba qarTuli klasikuri animaciebis,
sabavSvo operebis, operetebis, miuziklebis, filmebis gacocxleba, maTive
ganuyofeli musikaluri SedevrebiT (mag.: animaciebi „wuna da wruwuna“,
„CxikvTa qorwili“, sabavSvo operebi „iavnanam ra hqmna“, „qajana“ da sxv.).
esec Cveni mdidari memkvidreobaa, romelic nel-nela miviwyebas eZleva.
aseTi cocxali formiTa da saintereso interpretaciiT maTi inscenireba
udaod daainteresebs programaSi monawileebs.

g) cocxali musika muzeumSi

4 xmiadaSvili s. - musikismcodneobis doqtori; kulturuli memkvidreobis dacvis


erovnuli saagento - saganmanaTleblo samsaxuri

200 201
7. fotografia - saganmanaTleblo Mariam Sosanidze
kursSi am Temis Semotana sasurve- National Agency for Cultural Heritage Preservation of Georgia,
lia, radgan fotografia dRes xe- Museums and Museum-Reserves Unit, Employee, Art Historian
lovnebis damoukidebel dargadaa
miCneuli da martivad xelmisaw-
vdomia.
ART
mocemul kursSi Sesuli iqneba fo- STUDIO
tografiis ganviTarebis istoria pir-
veli fotoaparatis Seqmnidan dRemde.
fotografiis kursi bavSvebs daex- The present paper reviews the space of educa- The following basic thematic directions of the
mareba gaecnon SemoqmedebiTi fo- tional programs in Mtskheta Museum – “Art educational program are developed: drawing,
tografiis safuZvlebs. Studio“. The educational programs, relevant textile – blue tablecloth (“supra“), quilt, batik,
for specifically Mtskheta Museum are provid- embroidering, knitting; dolls, adornments, mu-
• kompozicia, feri, sinaTle, foku- ed in the paper. There is implied theoretical sic, dramatic art, photography.
sireba. knowledge, as well as its practical implemen-
• fotografiis elementebi : optika, tation in the museum space, close inter-relation Recommendations are given for organization
meqanika, qimia. of these programs and their benefit for informal of working space for each of the program, as
education and future professional orientation well as the conditions of their technical sup-
• praqtikuli samuSaoebi dargis of local youth. port, required materials, accessories.
specialistebTan erTad: fotoga-
daReba, kompoziciisa da sinaTlis We present the plan and design of this space
momzadeba. with consideration of the educational programs
• mcxeTisa da misi Semogarenis, mcx- to be implemented in it. The program sets the
eTis muzeumis koleqciebis foto- aim of creation the basic foundation for the
fiqsacia. youth, visiting the Museum, helping them to
instigate an interest towards different spheres
of art, showing their talents and proper orien-
tation.

202 203
TaTia TevdoraSvili viTvaliswinebT, rom SesaZlebelia yvela am teqnologiis danergva muzeu-
mis gaxsnis pirvelive etapze rTulad gansaxorcielebeli iyos. gaCndes
saqarTvelos kulturuli memkvidreobis finansuri, adamianuri resursis naklebobis problema da a.S. aqedan gamom-
dacvis erovnuli saagento, dinare, teqnologiebi ramdenime kategoriad davyaviT.
muzeumebisa da muzeum-nakrZalebis
samsaxuris TanamSromeli, xelovnebaTmcodne pirveli kategoriis qveS gaerTianda teqnikuri aRWurviloba, romelic
mariam uSxvani samuzeumo Txrobis uSualo Semadgeneli nawili iqneba. garkveul SemT-
saqarTvelos kulturuli memkvidreobis xvevebSi is warmodgenili eqspoziciis Sesaxeb damatebiTi informaciis
dacvis erovnuli saagento, miRebas gaxdis SesaZlebels. sxva SemTxvevebSi ki im informacias mogvaw-
muzeumebisa da muzeum-nakrZalebis vdis, romelic muzeumis fondebSi, eqsponatebis saxiT araa daculi, Tumca,
samsaxuris TanamSromeli muzeumis koncefciis mixedviT, maTze saubari aucilebelia.

meore kategoriis qveS erTiandeba teqnologiebi, romlebic aucilebeli


saWiroebis mqone damTvaliereblebis moTxovnilebebTan iqneba misadage-
Tanamedrove buli. Tanamedrove samuzeumo praqtika icnobs SSm pirebis moTxovnile-
teqnologiebi bebis gaTvaliswinebiT Seqmnil aplikaciebs, romlebic konkretuli sa-
Wiroebis mixedviT, damTvalierebels muzeumis eqspoziciis ukeT aRqmis
da SesaZleblobas aZlevs. qvemoT, am aplikaciebze vrclad visaubrebT, manam-
de ki aRvniSnavT, rom samuzeumo sivrceSi amgvari aplikaciebis arseboba
mcxeTis aucilebelia da garkveul etapze maT danergvas da Semdgom etapobriv
ganaxlebas aucileblad unda Seewyos xeli.
muzeumi
mesame kategoriis qveS erTiandeba im ti pis teqnologiuri aRWurva, apli-
kaciebi, romlebic eqspoziciis gansxvavebuli rakursebiT aRqmis SesaZle-
istoriuli mcxeTis axali muzeumi mravalferovan, blobas Seqmnis, bavSvebSi interesis gaRvivebas Seuwyobs xels da a.S.
multifunqciur sivrced unda Camoyalibdes. amis
aucilebel wina pirobas erTi mxriv, Tavad mcxe-
Tis kulturul-istoriuli mravalferovneba qmnis,
meore mxriv ki muzeumis multifunqciurobis auci- holi
leblobas Tanamedrove samuzeumo standartebi da
moTxovnilebebi gansazRvravs.

vfiqrobT, damTvalierebels muzeumis Sinaarsis


mravalferovnebaze pirvel rigSi, misive Senoba mia-
niSnebs. TviTon is faqti, rom socialisturi arqi-
teqturis Zegli samuzeumo sivrced adaptirda, ukve
Zalian saintereso pirveli nabijia kulturuli
mravalferovnebisa da Txrobis sxvadasxva mimar-
Tulebebis arsebobaze misaniSneblad.

muzeumis koncefciiT gaTvaliswinebuli mraval-


ferovani Tematikis srulyofilad gadmosacemad
samuzeumo sivrceSi mniSvnelovani da aucilebe-
li Tanamedrove teqnologiebis gamoyeneba iqneba.
teqnologiuri aRWurva uzrunvelyofs vizitorTa
interpretaciuli gamocdilebis Seqmnas da maTi
meSveobiT SesaZlebeli gaxdeba damTvalierebels
maqsimalurad amomwuravi informacia, Tanamedrove
standartebis mixedviT miewodos.
holis sivrceSi moiazreba e.w. Multi Touch Interface - ganTavseba (erTiani, didi
muzeumis aRWurvisTvis ramdenime saintereso, Ta- zomis ekrani, romelic saSualebas iZleva erTdroulad, ramdenime ada-
namedrove teqnologia iqna moazrebuli. amasTan, mianma miiRos sxvadasxva saxis informacia). misi meSveobiT SesaZlebeli

204 205
iqneba vizitorisTvis qveynis istoriasa da kulturasTan dakavSirebuli
informaciis miwodeba - saqarTvelos ruka, iuneskos msoflio memkvidreo-
bis ZeglTa nusxaSi Semavali qarTuli Zeglebi, mcxeTisa da mcxeTis Semo-
garenis kulturuli memkvidreoba, mcxeTis muzeumis Senobis istoria, saa-
gentos SemadgenlobaSi Semavali muzeumebi da muzeum-nakrZalebi da a.S.

mniSvnelovania, rom ekrani ganTavsdes SSm pirebis xelmisawvdomobis gaT-


valiswinebiT.

holis sivrceSive, sainformacio daxlTan unda moxdes Semdegi informa-


ciis gacema:

• SSm pirebisTvis specialuri teqnikuri mowyobilobis darigeba SesaZ-


lebelia smartfonSi CaitvirTos aplikacia, an muzeumma Tavad daaxve-
dros SSm damTvalierebels mcire mowyobiloba (audio gidi), romelic
mTlianad maT saWiroebebzea morgebuli. aseTi aplikacia mag. autistu-
ri speqtris pirebs specialurad maTze morgebul foto da video masa-
las sTavazobs, eqspoziciis ukeT aRsaqmelad; mxedvelobis SezRudvis
mqone pirebisTvis mzaddeba specialuri audio Canaweri, romelic maT
muzeumis ZiriTadi specifikis, Tu mTavari mesijebis miRebaSi exmareba
da a.S.
mobiluri aplikaciebi
• muzeumis specialuri aplikacia eqsponatebis ukeT gasacnobad

sainformacio dafasTan vizitors miawodeben informacias aplikaciis Se- 1. AR augmentirebuli realobis mobiluri aplikacia erTgvari audiovi-
saxeb, romelic konkretul sagamofeno masalaze ufro dawvrilebiTi in- zualuri gidia. is muzeumis koleqciebze damatebiTi informaciebis
formaciis miRebis SesaZleblobas iZleva. magaliTad, radgan eqsponatebi sasurvel enaze miRebis, masalebis 3D modelSi warmodgenis saSualebas
umravlesad arqeologiuri, mcire zomis nimuSebia, aplikaciam SesaZle- mogvcems. aplikaciiT SesaZlebeli gaxdeba dazianebuli arqeologiuri
bloba unda mogvces es eqsponatebi gazrdili masStabiT davaTvalie- nivTebis virtualuri rekonstruireba, ganaxleba, nivTebis gacocxleba.
roT, CavuRrmavdeT detalebs, Sesrulebis teqnikur maxasiaTeblebs da a.S.
konkretul eqsponatTan smartfonis mitanisas, aplikaciaSi am eqsponatze SesaZlebelia e.w. `uxilavi gamofenis~1 mowyobac, rac gamofenis Tematikis
CatvirTuli yvela saxis informacia damTvaliereblisTvis xelmisawvdomi mravalferovnad warmodgenis saSualebas Seqmnis.
unda xdebodes.
2. specialuri saWiroebis mqone pirebze morgebuli mobiluri aplikacie-
bi:

• smenadaqveiTebuli pirebisTvis – vizualuri mxardaWera


• usinaTlo pirebisTvis – virtualuri gidi, audio mxardaWera
• smenadaqveiTebuli pirebisTvis – Jestebis ena
• Semcirebuli mobilobis mqonde pirebisTvis – augmentirebuli realoba

muzeumis aplikaciebi xelmisawvdomi unda iyos ucxourenovani vizitore-


bisTvis. sasurvelia, damTvaliereblebs SesaZlebloba hqondeT aplikacia-
Si Seavson sakuTari monacemebi: sqesi, asaki, warmomavloba, interesis sfe-
ro. amgvarad SesaZlebeli gaxdeba muzeumis samizne jgufis, maTi qcevis
wesisa da interesebis gansazRvra.

1 https://www.youtube.com/watch?v=yzSqDYzabkg&list=LLThHf3z6xLG_O9CuGpvVs0A&index=5&t=0s

206 207
biblioTeka formacia nimuSebis daTariRebis, aRmoCenis TariRebis, aRmoCenis adgile-
bis da a.S. Sesaxeb.

gamomdinare iqidan, rom biblioTekaSi aRniSnuli sistema xels Seuwyobs sasurveli nivTis swrafad da martivad
eleqtronuli masalis arsebobacaa moZiebas rogorc muzeumis TanamSromlebis, aseve vizitorebis mxridan.
gaTvaliswinebuli, garda Cveulebri-
vi, saZiebo kompiuterebisa, aq aucile-
beli iqneba sakiTxavad gankuTvnili gasarTobi da SemecnebiTi TamaSebi art studiosTvis:
sqrinebis damontaJebac - savaraudod,
4/5 ekrani. aqve unda iyos gaTvalis-
winebuli, rom biblioTekis stumars, • aplikacia, sadac mcxeTisa da mcxeTis Semogarenis arqeologiur ub-
sivrceSi yofnisas Tavisive leptopi- nebze SesaZlebeli gaxdeba arqeologiuri gaTxrebis virtualuri
Tac SeeZlos sabiblioTeko bazasTan warmoeba, muzeumis kuTvnilebaSi arsebuli masalebis aRmoCena, masa-
dakavSireba da masalis wvdoma. Tumca, lis gawmenda da damuSaveba. am TamaSiT vaCvenebT Tu ra gzas gadis
bunebrivia, es wvdoma muzeumis sivrc- eqsponati muzeumSi moxvedramde.
is datovebis Semdeg xelmisawvdomi • xelovnebis Quiz-ebi.
aRar unda iyos.

mTavari saeqspozicio sivrce 3D printeri

mcxeTis muzeumis koncefciis mixed- 3D beWdvis saSualebiT muzeumis vizito-


viT gaTvaliswinebuli mravalfero- ri adgilze daamzadebinebs sasurveli
vani masalis mixedviT mniSvnelovania, eqsponatis asls. 3D printeri usinaT-
rom mTavari saeqspozicio sivrcis loebs muzeumis eqsponatebze xelmisaw-
centrSi moewyos e.w. Multi Touch Inter- vdomobis saSualebas miscems.
face da masSi CaitvirTos informacia,
romelic muzeumSi eqsponatebis sa-
xiT ar aris warmodgenili.

Ria fondsacavi mcxeTis arqeologiuri obieqtebis popularicazia

Ria fondsacavis sistemis gaumjobesebi- mcxeTis arqeologiuri obieqtebis - armazcixe-bagineTi, Zveli sacxovri-
sa da mowesrigebis mizniT, sasurvelia sebi - 3D virtualuri rekonstruireba; romlis xilvac damTvalierebels
sivrcis saWiro raodenobis zonebad adgilzeve (am arqeologiur obieqtebze misvlisas) specialuri teqnikuri
dayofa. mowyobilobis - Sesabamisi saTvaleebis meSveobiT SeeZleba;

Ria fondsacavTan sasurvelia ganTavs- muzeumis sainformacio dafa vizitors miawvdis informacias am saSuale-
des Touch Screen da masSi srulad Cait- bis Sesaxeb. aseve, SesaZlebelia aqve moxdes am teqnikuri aRWurvilobis
virTos zonebisa da nomrebis mixedviT realizacia, Tumca, savaraudod, saWiro iqneba TviTon obieqtebze moewyos
dayofili masalebi, muzeumis fondSi Sesabamisi infrastruqtura, imisaTvis, rom xeli Seewyos VR -is saTanadod
daculi eqsponatebis CamonaTvali da muSaobas.
zogadi monacemebi maT Sesaxeb. damTva-
lierebels unda hqondes SesaZlebloba, amdenad, mcxeTis muzeumis vizitori daaTvalierebs muzeums da iqve mii-
rom ekranze airCios Sesabamisi katego- Rebs informacias mcxeTis arqeologiuri Zeglebis Sesaxeb, ris Semdegac
ria da gaecnos am kategoriis qveS ga- is ukve adgilze estumreba am Zeglebs da maTi virtualuri rekonstruq-
erTianebul, fondSi dacul eqsponatebs. ciebis xilvis SesaZlebloba miecema.
SesaZlebelia CaitvirTos zogadi in-

208 209
ribWis istoriis Sesaxeb warmosaxviT
STabeWdilebas Seuqmnis.

xSir SemTxvevaSi amgvari cifruli


ekranebi interaqciulia da damTva-
liereblis qmedebebis Sesabamisad
gamosaxuleba garkveul cvlilebebs
ganicdis. magaliTisTvis, - niu ior-
kis mecnierebis muzeumSi (New York
Hall Science Museum) mowyobilia kedeli,
romelic animaciis meSveobiT gare-
mos sxvadasxva saxeobas acocxlebs.
paralelurad, damTvaliereblis moq-
bagineTi, svetebiani darbazis bagineTi, eqvsafsidiani taZris rekon-
medeba, Jestikulacia garkveul cvli-
modeli struqcia
lebebs axdens am garemoze. am samgan-
zomilebiani gamosaxulebiT muzeumis
vizitorebs samyaroSi yvela qmedebis
urTierTkavSirze da balansis auci-
rogorc viciT, arsebobs mcxeTis arqeologiuri obieqtebis savaraudo leblobaze mouTxrobs.
rekonstruqciebis sqemebi. es absolutur safuZvels iZleva imisaTvis, rom
moxdes maTi interpretireba da damTvaliereblisaTvis VR - is meSveobiT maiamis mecnierebis muzeumSi (Phillip and
saTanado miwodeba. Patricia Frost Museum of Science) virtua-
luri akvariumia mowyobili, romelic
damTvalierebels zRvis mobinadreebs
karibWis Sesasvleli acnobs. gamosaxuleba amjeradac in-
teraqciulia da damTvaliereblis
CarTulobas iTvaliswinebs.

Tumca, Cven SemTxvevaSi, SesaZloa, am-


gvari interaqciuloba ar iyos saWi-
ro da mxolod garkveuli siuJetis
gacocxlebiTa da proeqciiT Semovi-
fargloT.

unda aRiniSnos, rom am ti pis kontentis SeqmnaSi SesaZlebelia Sesabamisi


mimarTulebis studentebis aqtiuri CarTuloba. magaliTisaTvis, SesaZle-
belia am mimarTulebiT safuZveli Caeyaros muzeumisa da umaRlesi saswav-
leblebis TanamSromlobas. am TanamSromlobis safuZvelze, SesaZlebeli
gaxdeba muzeumSi warmosadgen masalaze uSualod studentebma imuSaon.
amgvarad, axalgazrdebs SesaZlebloba eqnebaT miiRon kulturis sferoSi
CarTulobisa da muSaobis seriozuli gamocdileba.

rogorc koncefciaSia aRniSnuli, karibWis SesasvlelSi Zalian STambeW-


davi iqneba istoriuli konteqstis gacocxleba. amisaTvis, vfiqrobT, sa-
survelia karibWis Sesasvlelis gaswvriv holografiuli proeqciis mo-
wyoba. amisTvis, specialistebis mier damuSavebuli scenaris safuZvelze
unda momzaddes istoriuli narativis vizualizacia, rac vizitors pir-
dapir warsulSi mogzaurobis SesaZleblobas miscems da qalaqisa da ka-

210 211
Tatia Tevdorashvili Modern museum practice knows applications, created with consideration of the needs of people with
disabilities. According to special needs, these applications will provide the visitor with the opportu-
National Agency for Cultural Heritage Preservation of Georgia, nity of better perception of the museum exhibition. Further we will cover the topic of these applica-
Specialist at Museums and Museum-Reserves Unit, tions in more details; at this stage, we will say that existence of such applications in museum space is
Art Historian necessary and their introduction at certain stage and further step-by-step renewal shall be facilitated.
Mariam Ushkhvani
Under the third category, technological equipment, applications are unified, which will create
National Agency for Cultural Heritage Preservation of Georgia, the opportunity of perception of the exhibition from different perspectives, will facilitate instiga-
Museums and Museum-Reserves Unit, Employee tion of interest in children, etc.

HALL
MODERN
TECHNOLOGIES Installation of the Multi Touch Interface (one big display, which will allow receiving different
AND information simultaneously, by several visitors) is considered in the hall space. It will assist
provision of visitor with the information, related to the history and culture of the country – the
MTSKHETA map of Georgia, Georgian monuments, List of Georgian monuments included in the UNESCO
World Heritage Monuments, cultural heritage of Mtskheta and Mtskheta surroundings, history
MUSEUM of Mtskheta Museum building, museums and museum-reserves under the management of the
National Agency for Cultural Heritage Preservation of Georgia, etc.

New Museum of Mtskheta shall be formed as diverse, multifunc- It is important to install the display with consideration of the accessibility for persons with dis-
tional space. Necessary precondition for it, on the one hand, is abilities.
created by cultural-historical diversity of Mtskheta itself, and, on
the other hand, the multifunctionality of the Museum is defined by In the hall space, near the information desk, the following services shall be provided:
modern museum standards and requirements.
• Distribution of special technical equipment to persons with disabilities – application can be
In our opinion, primarily, the building itself will indicate to the di- downloaded into the smartphone, or Museum may arrange for the visitors- persons with dis-
versity of the content of the Museum. The fact, that the monument abilities small equipment (audio guide), which will be tailored to their needs. e.g. for persons
of Socialist architecture was adapted as the museum space, is al- with autist spectrum, such application offers photo and video materials, specially tailored to
ready a very interesting first step for indicating the cultural diversi- them and for better perception of exhibition; for persons with impaired eyesight special audio
ty and different directions of narration. recording will be prepared which will help them to understand the main specificity of the
Museum, receiving of key messages, etc.
For full-value presentation of diverse thematic provided by the con-
cept, use of modern technologies will be important and necessary in • Special applications for better perception of the exhibits - at the information board, the visitor
the museum space. Technological equipment will ensure creation will receive information about the Museum application, which allows receiving more details
of interpretative experience of the visitor. Through them it will be about specific exhibition materials. E.g. as the exhibits are mostly archaeological, small-size
possible to provide the visitor with exhaustive information accord- samples, the application shall allow to view these exhibits in larger scale, to go into details,
ing to present-day standards. view technical characteristic of processing, etc. When taking smartphone to the specific ex-
hibit, all information, uploaded in the application regarding this exhibit shall become avail-
Several interesting modern technologies were considered for equip- able for the visitor.
ment of the Museum. We take into account that, it may be difficult
to introduce all of these technologies, at the first stage, as there may
appear the problem of lack of financial, human resources, etc. Thus, VERSIONS OF MOBILE APPLICATIONS
we divided technologies into several categories.

Under the first category technical equipment is unified, which AR – mobile application of augmented reality is a kind of audio-guide. It allows receiving of
will be the direct constituent component of museum narration. In additional information about the Museum collections in the desired language, presentation of
certain cases, this equipment will make it possible to receive addi- materials in 3D model. The application will make it possible to perform visual reconstruction,
tional information about the presented exhibition. In other cases, renovation of the damaged archeological items, revival of objects. It is also possible to arrange
it will provide the information, which is not preserved in museum the so-called “invisible exhibition”, which will create the opportunity to present the topics of the
storages in the form of exhibits, but, according to the Museum con- exhibition in more diverse, multi-faceted manner.
cept, narration about them is necessary.
The mobile applications will be tailored to the needs of persons with special needs:
Under the second category technical equipment is unified, which
will be tailored to the requirements of visitors with special needs. - Visual support - for persons with impaired hearing
- Virtual guide, audio support - for persons with impaired vision

212 213
- The language of gestures - for persons with impaired hearing 3D PRINTER
- Augmented reality - for persons with limited mobility

The Museum applications shall be available for foreign-language visitors. It is desirable that the By means of 3D printing, the Museum visitor will be able to produce the copy of the desired
visitors have the opportunity to fill in their data in the application: sex, age, origin, sphere of exhibit on-site. Also, the 3D printer will allow the persons with impaired vision to get access to
interests. Thus it will be possible to define the target group of the Museum, their behavior and the exhibits of the Museum.
interests.

POPULARIZATION OF
LIBRARY ARCHEOLOGICAL SITES OF MTSKHETA

As far as the existence of electronic materials is also considered in the Museum library, in addi-
tion to common computers (provided for the search systems), it will be necessary to install the When visiting the Mtskheta archaeological sites – Armaztsikhe-Bagineti, ancient dwellings, by
screens intended for reading – supposedly 4-5 screens. Also, it shall be considered that the library means of special equipment – special glasses the visitor will be able to view the 3D virtual recon-
visitor will be able to connect his/her laptop to the library database and access materials while struction of these sites.
being in the space. Naturally, this access shall not be available after leaving the Museum.
The Museum Information board should provide the visitor with the information about this equip-
ment. It is also possible to sell this equipment, but, supposedly, it will be necessary to arrange the
relevant infrastructure directly on the site, in order to facilitate proper operation of VR.
THE MAIN EXHIBITION SPACE
Thus, the visitor of Mtskheta Museum will view the Museum and firstly, there will receive the
information about archaeological monuments of Mtskheta. Afterwards, he/she will visit these
According to diverse materials, envisaged by the concept of Mtskheta Museum exposition, it is monuments and will be able to see their virtual reconstructions on site.
important to arrange the Multi Touch Interface in the center of the main exhibition space and
upload there the information, which is not presented in the Museum in the form of exhibits. As we are aware, there exist hypothetical reconstruction sketches of Mtskheta archaeological
sites. That provides grounds for conducting of their interpretation for visitors properly, using VR
technology.
THE OPEN STORAGE
ENTRANCE TO THE GATE
For the purpose of improvement of the system of open storage and putting it into order, it is de-
sirable to divide the space into the zones of required quantity.
As it is mentioned in the concept, it will be very impressive to revive historical context in the
Near the open storage, it is desirable to install touch screen and upload there complete materials, entrance to the gate. For this purpose, in our opinion, it is desirable to arrange holographic pro-
divided according to the zones and numbers, the list of exhibits, preserved in the storage and jection along the entrance to the gate. Visualization of historical narrative shall be prepared based
general data about them. The visitor shall have the possibility to choose the relevant category on on the scenario, developed by specialists. It will allow the visitor to travel directly in the past and
the screen and familiarize with the exhibits, unified under this category. It is possible to upload create the imaginary impression about the history of the city and the gate.
general information about dating of objects, dates of their discovery, places of discovery, etc.
Often, such digital screens are interactive and the image have certain changes in accordance with
The above-mentioned system will facilitate quick and easy searching of the desired object by the the actions of the visitor. E.g. in New York Hall Science Museum a wall is arranged, which, by
Museum personnel, as well as the visitors. means of animation, revives different kinds of environment. In parallel, the visitor’s actions, ges-
tures make certain change in this environment. By means of this 3D image, the Museum retells to
the visitors about inter-relation of all actions in the world and necessity of balance.
ENTERTAINMENT AND EDUCATIONAL GAMES USING DESK
TOUCH SCREEN FOR ART STUDIO In Miami Museum of Science (Phillip and Patricia Frost Museum of Science) virtual aquari-
um is arranged, which familiarizes the visitors with the dwellers of the sea. The image is, again,
interactive and envisages involvement of the visitor.
1. Application, where it will become possible to virtually perform archaeological excavations
on archaeological sites of Mtskheta and Mtskheta surroundings, discover materials, owned by Nevertheless, in our case, such interactivity may not be necessary and we may limit by revival
the Museum, clean and process the materials. By means of this game, we will show what the and projection of certain plots.
exhibit undergoes till it gets to the Museum.
It shall be mentioned, that active involvement of students of the relevant specialization is possible
2. Art Quizzes. in creation of content of this type. E.g. cooperation between the Museum and universities may
be established in this direction. On the basis of this cooperation, it will become possible for the
students to work with the materials, which shall be presented in the Museum. Thus, young people
will be able to get serious experience of involvement and working in the sphere of culture.

214 215
216 217
KOKO Selected projects done in cooperation with MOTOR: VABAMU – museum of Freedom, Estonian
Maritime Museum - Seaplane Harbour, University of Tartu Natural History Museum, Estonian
ARHITEKTID Healthcare Museum, Estonian Maritime Museum - Fat Margareth, Enguri Attractions in Georgia,
Plauen Lace Museum in Germany, PROTO in Tallinn, Estonian Pavilion in EXPO 2020 Dubai,
Windtower Experience in Hiiumaa, Estonian Pavilion in EXPO 2000 Hannover, Georgian Pavil-
KOKO arhitektid is the most renowned Baltic architecture and ion in EXPO 2017 Astana, Estonian History Museum in Great Guild Hall.
project design management company with more than 20 years of
history and experience. Focusing on large scale developments and We established our office after the Estonian pavilion of EXPO2000 had been completed and we
city planning. In 2013 Grand PRIX Prize Winner in reconstruc- started to receive numerous invitations to architectural competitions. The success of EXPO lasted
tion architecture in European Union. Architecture firm is used to for several years and although the competition invitations did not really match with the concep-
work abroad, so far completed projects in Finland, Latvia, Russia, tual nature of the World Exhibition building they arouse desire to get involved.
Kazakhstan, France, USA; Germany, Georgia. In 2019 company
achieved multinationalism by 9 native languages in the office, and Some time later we re-designed recent fishing kolkhozy main building into an apartment build-
common work was done in English. ing. The facade was to be covered in shades of red and orange. It took us by surprise that this kind
of awakening within the otherwise greyish colored residential area was perhaps a bit blinding as
Our company is focused on innovative and effective project solu- soon enough we received a call from a person living two blocks from the site demanding to cancel
tions and we have employed highly skilled and experienced ar- the painting and was even ready to kill for it. However, the arrival of colors had begun and today
chitects, interior architects, BIM project managers and strong 3D, this district in general is already perhaps a bit too colorful and gaudy.
visualization department with ability to project and model all city
planning designs in form of animations and simulate in virtual real- EXPO2000 is long forgotten but if to look back at the essence of that success then the formula of
ity or augmented reality. it has in general remained the same – to analyze the space and the impacts within. The concept
of the pavilion was born as a combination of restrictions and imaginable possibilities – Estonia
KOKO INTRODUCTION as a young country needed conceptual recognition, there were no worldwide known brands nor
products that could be linked to Estonia so the pavilion could as well be as high as the Germans
Over the past 20 years, KOKO Architects has developed a portfo- allowed so it would be seen over the European Boulevard as far as possible.
lio of new buildings, high-quality reconstructions and unique ex-
hibition designs. It is our passion to design unique environments The past 20 years of real estate development have presented series of new trends that have also
for museums, hospitality and residential areas. We established our influenced our work. The period of dwellings and villas was followed by spas and hotels when
office with the construction of the Estonian pavilion at the World hotels with water parks were being built in numbers in Estonia and in our neighbouring countries.
Exposition in Hannover in 2000. Since that, KOKO has been re- It was not a trend before nor did it last for long, however the owner of GO SPA hotel had a clear
sponsible for more than 40 different museums architectural design, vision that had a strong impact on our work. At the same time we developed our weakness for
including building architecture and exhibition design. re-thinking old buildings - one of the first of which was Fahle building that became a beacon and
an encouraging example to many others proving that even seriously decayed substance can end
KOKO RANGE OF SERVICES INCLUDE up in reasonable outcome. Fahle building received its highest approval when listed for Design of
the Year by the London Design Museum. Our philosophy was verified once more when Mies van
- Architectural design of the building der Rohe Foundation chose Roseni 7 carpenter workshop as one of the nominees for European
- Interior architectural design Union Prize for Contemporary Architecture.
- Design of the fit-out
- Lighting design The real estate boom that blossomed until its end in 2008 brought about a vast amount of ideas
- Landscape architecture for urban planning and clearly marked its position in public consciousness making it seem that
- 3D visualizations everyone was involved in real estate development. It had not happened before nor has it happened
- BIM project coordination later that one could discuss urban density and apartment planning with taxi drivers.
- Structural engineering, MEP parts, automation design

218 219
ᲛᲪᲮᲔᲗᲘᲡ
The era of rebuilding was succeeded by the times of creating museums and meaningful exposi-
tions - we designed Museum for Puppet Arts, Estonian History Museum in The Great Guild Hall,
Tallinn TV Tower and Seaplane Harbour.

ᲛᲣᲖᲔᲣᲛ-ᲜᲐᲙᲠᲫᲐᲚᲘ
We have been able to solve several complicated situations and thus a number of buildings have been
completed. Thousands of people live in apartments and hundreds of thousands have visited the ho-
tels, millions have been to the expositions and museums. It is time to grow and use the experiences.

ᲮᲔᲗᲘᲡ
KOKO arhitektid is known in Georgia for creating the Enguri Tourism Attraction project, recon-
struction.

Design for Tbilisi TVTower, MtskhetaArcheological museum, GraklianiArcheological museum etc.

-ᲜᲐᲙᲠᲫᲐᲚᲘ
KOKO arhitektid has created a local company KOKO architects Georgia Ltd, for smoother works
organization in Georgia. 1

ᲛᲪᲮᲔᲗᲘᲡ
ᲛᲣᲖᲔᲣᲛ-ᲜᲐᲙᲠᲫᲐᲚᲘ
MTSKHETA MUSEUM-RESERVE

ᲪᲮᲔᲗᲘᲡ
Მ-ᲜᲐᲙᲠᲫᲐᲚᲘ
MUSEUM-RESERVE

1 http://www.koko.ee/en/projects/type/all-types

220 221
MTSKHETA EXISTING MUSEUM BUILDING
MUSEUM-RESERVE
The existing building was planned as a cinema in the 70-ies of the last century and represents the
cultural monument of its era. The building is built on the archeological monument of one of the
mcxeTis gates of Mtskheta. The cinema was located in the central square. The existing building represents
two-storied reinforced concrete building, the second floor of which is based on the reinforced
muzeum-nakrZali concrete columns, the caisson roofing connects the construction and at the same time serves the
function of gate (archeological monument) protection roofing. The caisson inter floor roofing is
inclined to 6.5 degrees and represents the floor of the auditoria. The roofing of the auditoria is
a metal flange beam on which the light reinforced concrete plates are based. Later the inclined
STAGE - TASK 1 iron roofing was created on the ceiling. The building is decorated with limestone plates. The first
DESIGN OF THE EXHIBITION CONCEPT floor is paned with a showcase from three sides in order to view the archeological monument. The
glass showcase was arranged from the west of the second floor. The interior includes a ceramic
panel. The characteristic details of the building are west two bridges-ramp and round staircase on
the north façade. There is the wide staircase at the entrance of the cinema, which is connected to
INTRODUCTION the auditoria hall. It is worth mentioning that the inter floor roofing is quite high conditioned by
the function of the building. Building was redesigned and rebuilt, which made possible changing
the function to the building, particularly, transforming the cinema to the museum. At the same
LOCATION time, as the architectural model of its epoch, it contains the elements, the maintenance of which
are necessary.

Mtskheta Museum of the History of Georgian Statehood is located in the historic center (world
heritage site) of the town. Inhabited since before 1000 BC, Mtskheta has been historically an im-
portant center at the crossing of ancient trade routes. It was once the capital of the early kingdom
of Iberia and the center where Christianity was introduced in the 4th century, before becoming
the official State religion in 334. Its religious significance and the importance of its architec-
ture, archeological sites and archeological findings, rank Mtskheta a major site at National level,
as outstanding evidence of the Georgian culture from the 2nd Millennium BC to the present
era can be found. Mtskheta has international significance as a World Heritage site (“Historic
Monuments of Mtskheta”), comprising the three different religious complexes: St. Cross temple
“Jvari monastery”, Svetitskhoveli cathedral temple, Samtavro monastery. Mtskheta is located
22 kilometers north-west of Tbilisi, at the historic Shida Kartli, at the confluence of the rivers
Mtkvari and Aragvi. The establishment of Mtskheta was stimulated by the natural conditions and
the geographic location at the crossroad of the main roads. According to the archeological data,
the settlement in the current Mtskheta vicinity existed from III-II century BC (early and middle
Bronze Age). Mtskheta was the capital of Kartli Kingdom from the end of IV century BC to VI
century AD.

Source - Georgian Heritage “Terms of Reference Preparation of Mtskheta Archeological Muse-


um Exposition Concept, Interior Design and Management Plan”

Source - Georgian Heritage “Mtskheta Museum” project Explanatory note

222 223
EXISTING MUSEUM COLLECTION TARGET GROUP AND AIM OF THE MUSEUM

Mtskheta Museum is not a thematic museum. It As mentioned before Mtskheta Museum is not a thematic museum, but a museum of new gen-
is an interpretive space of almost 6000- year-old eration, interactive and changing space attractive to many groups. It is an interpretive space of
collections related to the history of the country, almost 6000-year-old collections related to the history of the country , thus , its potential viewers
thus, its potential viewers are also of completely are also of completely different ages, interests, beliefs , education, vision, skills and so on.
different ages, interests, beliefs, education, vision,
skills and so on. The collection of the museum Conference, library and meeting spaces of the Mtskheta Museum may become active and com-
will hold jewelry, numismatics, small miniature fortable spaces with a scientific load. It must be considered that creation of a rich electronic
plastics, architectural fragments, weaponry craft, library for the urgent and constant enrichment is important, access to research centers, both local
toys, belts, prints, writing devices, pottery, tool and foreign, the local and international, conferences - hence the scientific community (academics,
of labor, glyptics, household items, inscriptions, students, pupils) in one - one of the most important target for us.
objects of general designation, various historical
documents. Museum should be meant for children and youth resource, interesting educational programs
(please refer to the concept of future collection and the article “Art Studio”) and modern events.
Source - Comments by Irma Dolidze, PhD Mu-
seums and Museum-Reserves unit head / Nation- Mission of the Mtskheta Museum of the History of Georgian Statehood is to study-preserve, in-
al Agency for cultural heritage preservation of terpret the history and culture of the ancient large Mtskheta indigenous population and pass to the
Georgia future generations, to protect, study and popularize Mtksheta cultural heritage monuments and
objects. It is notable that Mtskheta known as the second Jerusalem is one of the ancient centers
of Christianity and is represented by multiple monuments of national and world cultural heritage
MAIN VALUES OF THE MUSEUM categories (St. Cross temple “Jvari monastery”, Svetitskhoveli cathedral temple, Samtavro mon-
astery).

1. Mtskheta Museum should not be a static mu- Mtskheta museum should become one of the most important scientific and educational centers,
seum. Our goal is to make it as dynamic as which will demonstrate and make accessible collections stored at the museum (research, resto-
possible, full of activities, which will obtain a ration- conservation, exhibiting, interpretation, popularization) as well as the architectural and
wider content together with expositioncogni- archeological heritage of national and world importance of Mtskheta.
tive-art-education. Its value should be deter-
mined by its capacity and not by the exhibits Mtskheta Museum should become a business card of the country - here the visitor should get
preserved in it. According to our offer, the mu- acquainted with the main content of the country and its unique tourist opportunities, first of
seum should be compatible and be presented Mtskheta and its surroundings, then of Georgia as a whole, it should become a provider of other
as the informational, cultural-scientific cen- offers throughout the country.
ter, as well as the best location for announce-
ment and presentation of news of the same Words that could describe future museum: interesting (which also means informative), attractive,
content, concert, art studio, souvenir shop, comfortable-ergonomic, impressive, future-oriented.
movies, photo sessions and fashion shows,
also the function of aesthetically distinctive Comments by Georgian Heritage and National Agency for cultural heritage preservation of
gastronomic and model recreation area. Georgia representatives

The museum should be able to sustain itself on the basis of such a multifunctional workload,
it has to promote the growth of tourist flows in the country, sell local products, advertise and
popularize the country.

2. It should be noted that we do not create a museum just for today. We are creating a museum
that will have the abilities for constant updates in terms of content and technology. In the
long-term perspective, the Mtskheta Museum should maintain the status of a unique and
attractive museum of the Country. In this regard, special emphasis should be placed on the
interests of the X, Y, Z generations, different from previous generations, which is primarily
related to the introduction of modern technologies in the museum.

224 225
CONCEPT AND EXPOSITION
DEFINITION OF THE MAIN THEMES OF THE PERMANENT EXHIBITION

GROUND FLOOR FIRST FLOOR

5-9 Kingdom of Kartli (Iberia). Historical- • Cemetery of Samtavro (in the context of the 1 Agriculture tool for plough, artificial irrigation system,
cultural space, around of which also the for- tolerance) • Mtkvar-Araksi culture ploughman)
mation of a united state happened 9 Early Christianity and the spread of Chris- • Ceramic items related to wine making (Geor-
• Kurgan culture (small exposition)
5 Mtskheta- the oldest capital of the King- tianity gia- cradle of wine)
dom of Kartli. Antique Mtskheta • A small room (niche) reconstruction of a liv-
• Architectural details and artefacts with the ing space or a kurgan • Jewelry, workmanship
• A map (multi-media component) Christian symbols • Bronze belt
2 Kurgan culture
• Architectural details • Inscription by Aurelius Akolis about the con-
struction, epitaph • (Multimedia component) cinema room, ramp, • Small sized sculptures- zoomorphic figures
• Inscription of the Vespasiane tunnel, simulation of the kurgan’s dromoses • Gold, silver, bronze, copper, semiprecious
• Combat and agricultural weapons and tools • Bas-relief from the Jvari monastery, stone tile section stone jewelry
of Ioane Zedazneli
• Antique sources about the Kingdom of Iberia 3-4 Formation of the indigenous population, 4 Emergence of the indigenous population.
• Video about the spread of Christianity (multi- which is the basis to the formation of the Ethno cultural elements, Pre-urban tombs
6 The trade roads that went through the media component) information about the sites, state and Settlements (cult and Religious topics)
Kingdom of Iberia Jvari, Samtavro, Svetitskhoveli, showing the
archeological layers (on the examples of sites) 3 Late Bronze-developed Iron Age. • Clay alter. Cult figures
• Numismatic/ sealing stamps
10 Hallway Formation of the indigenous population. • Burial ritual
• Décor for the furniture (marble, glassimport-
ed, amphora, ceramic) • Antique map of the Kingdom of Iberia (ac- • Development of metallurgy. Combat and ag- • Burial complex N53
cording to Ptolemeus), multimedia component ricultural tools and weapons The first information about the unification
7 School of goldsmith
• Horse harness of Kartvelian tribes: Assyrian and Urartian
• Collection of the jewelry, some of which will 11 Inscription of the Juansher about the for-
be displayed in the individual show cases tification system of Mtskheta (multimedia • Multifunctional ceramic produces (develop- epigraphic monuments, the oldest references
component) ment of the agricultural and economic activi- about the unification of the Georgian tribes
• Information-description by the Dion Casios (multimedia Component)
12 The utensils of the Gate and the fence left ties)
• A set from the burial N14 (multi-media com- in the oven (multimedia component)
• Ceramic items related to agriculture (simple
ponent), writing tools, jars for ink (composi-
tion of the ink) 13 The plan of the fence with the information
about the gates (multimedia component)
8 State structure of the kingdom of Kartli
14 Excavated district in Mtskheta, the photo
• Burial of the Asparug Pitiakhshreconstruction needs to be worked on, installation (multi-
• Stele of the Sharagasis media component)
• Inscription of the Seraphita (multi-media 15 Trade, showing the street (multimedia
component) component)
• History of Georgian script, alphabet, exam- 16 Imitation of the market’s counter with ce-
ples of the oldest scripts. Antique Mtskheta - ramic or glass objects
multicultural and a polytheistic city 17 Exhibition of the architectural details in
• Glyptic materials- golden plate with an Ara- the open space. The exhibits can be changing
maic inscription (topic of the baths in Armazi) the tunnel like
• Architectural details construction can be made

• Inscriptions around this topic 18 Board/table with touch screens


19 A small space for lectures Source - National Agency for cultural heritage preser-
• Jewish epitaph vation of Georgia Mtskheta Museum content concept

226 227
-1
-1 floor
Plan
FLOOR - 1 FLOOR
Plan Axonometric Plan

007
006

009
-1 floor 003 001

008
Plan 005 004

010 002

007
006

013 012 011

009 003 001


014 015
008 005 004

010 002

017 016

013 012 011

014 015
018

017 016

019

018

021 020
OPEN STORAGE AREA

019

11

OPEN STORAGE
OPEN STORAGE AREA AREA 021 020
OPEN STORAGE
OPEN STORAGE AREA AREA

11

228 229
Ground floor
Plan
GROUND FLOOR
5-9 Kingdom of Kartli (Iberia). Historical- • Glyptic materials- golden plate with
5-9 Kingdom of Kartli (Iberia). Historical- • Architectural details
cultural space, around of which an Aramaic inscription
cultural space, around of which also the for-
Plan also the formation of a united state
happened
• Architectural details
mation of a united state happened
• Inscriptions around this topic
• Inscriptions around this topic
• Jewish epitaph
5 Mtskheta- the oldest capital 5of Mtskheta-
the the oldest capital of the King-
• Jewish epitaph
Kingdom of Kartli. Antique Mtskheta
dom of Kartli. Antique Mtskheta • Cemetery of Samtavro (in the context of the
• A map (multi-media component) • Cemetery of Samtavro (in the tolerance)
• A map (multi-media
context of component)
the tolerance)
105 103
• Architectural details 9 Early Christianity and the spread of Chris-
9 Early Christianity and the spread of
• Inscription of the Vespasiane• Architectural details
Christianity tianity
5 102
5 • Inscription• of
• Combat and agricultural weapons the Vespasiane
Architectural details and artefacts • Architectural details and artefacts with the
5 104 101 and tools with the Christian symbols
• Combat and agricultural weapons and tools Christian symbols
107
106 • Antique sources about the Kingdom • Inscription by Aurelius Akolis about
6 6 of Iberia • Antique sources about the Kingdom
the construction, epitaph of Iberia • Inscription by Aurelius Akolis about the con-
6 The trade roads that went through
6 The trade roads that
• Bas-relief went
from the through
Jvari the
monastery,
struction, epitaph
7 the Kingdom of Iberia
9 Kingdom of stone
Iberiatile of Ioane Zedazneli • Bas-relief from the Jvari monastery, stone tile
• Numismatic/ sealing stamps
8
• Video about the spread of
• Numismatic/Christianity
sealing stamps of Ioane Zedazneli
• Décor for the furniture (marble, (multimedia component)
9 • Décor
glass- imported, amphora, ceramic) for the furnitureabout
information (marble, glassimport-
the sites, Jvari, • Video about the spread of Christianity (multi-
7 School of goldsmith
Samtavro, Svetitskhoveli, showing
ed, amphora, the
ceramic) media component) information about the sites,
• Collection of the jewelry, some
archeological layers (on the Jvari, Samtavro, Svetitskhoveli, showing the
108
7 School of goldsmith
of which will be displayed in the
examples of sites)
archeological layers (on the examples of sites)
109 10 10 Hallway
individual show cases • Collection of the jewelry, some of which will 10 Hallway
• Information-description by the displayed• Antique
be Dion map of the Kingdom of Iberia
in the individual show cases
• Antique map of the Kingdom of Iberia (ac-
110
15 14 (according to Ptolemeus), multimedia
Casios
• Information-description
component by the Dion Casios cording to Ptolemeus), multimedia component
• A set from the burial N14 (multi-
11 Inscription of the Juansher about
111 • A jars
media component), writing tools, set from the burial N14 (multi-media com-
the fortification system of Mtskheta 11 Inscription of the Juansher about the for-
for ink (composition of the ink)ponent), writing tools, jars for ink (composi-
(multimedia component) tification system of Mtskheta (multimedia
112 8 State structure of the kingdom tion
of of the ink)
12 The utensils of the Gate and the component)
12 13 Kartli
11 8 State structure
• Burial of the Asparug Pitiakhsh-
fence of
leftthe kingdom
in the of Kartli
oven (multimedia
12 The utensils of the Gate and the fence left
component)
in the oven (multimedia component)
113 114
reconstruction • Burial of13theThe
Asparug Pitiakhshreconstruction
plan of the fence with the
• Stele of the Sharagasis
• Stele of the information
Sharagasisabout the gates 13 The plan of the fence with the information
• Inscription of the Seraphita (multi- (multimedia component) about the gates (multimedia component)
media component) • Inscription of the Seraphita
14 Excavated (multi-media
district in Mtskheta,
component) the photo needs to be worked on,
• History of Georgian script, alphabet,
14 Excavated district in Mtskheta, the photo
examples of the oldest scripts. installation (multimedia component) needs to be worked on, installation (multi-
• History of Georgian script, alphabet, exam- media component)
Antique Mtskheta - multicultural and 15 Trade, showing the street
a polytheistic city ples of the oldest scripts. Antique Mtskheta -
(multimedia component)
multicultural and a polytheistic city 15 Trade, showing the street (multimedia
Source - National Agency for cultural heritage preservation of Georgia Mtskheta Museum content concept
component)
• Glyptic materials- golden plate with an Ara-
13 maic inscription

Source - National Agency for cultural heritage preservation of Georgia Mtskheta Museum content concept

230 231
GROUND FLOOR GROUND FLOOR
Axonometric Plan Room 1

PERMANENT
PERMANENT EXHIBITIONEXHIBITION
PERMANENT EXHIBITION
PERMANENT EXHIBITION
MTSKHETA
MTSKHETA GATE
GATE
EXHIBITION
MTSKHETA GATE EXHIBITION
MTSKHETA GATE EXHIBITION
ENTRANCE AND LOBBY AREA
EXHIBITION
ENTRANCE ANDAREA LOBBY AREA
ENTRANCE AND LOBBY AREA
ENTRANCE AND LOBBY

232 233
108

109

View A
View A 110
105 103

102
მცხეთის
მცხეთის მუზეუმ-ნაკრძალი
მცხეთის Mtskheta
მუზეუმ-ნაკრძალი Museum-Reserve

მუზეუმ-ნაკრძალი
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და Archeological evidences trace human settlement in the
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და area of Mtskheta from 2nd millennium BC to early 1st

მცხეთის Mtskheta არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური


თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან
millennium AD. Numerous burials of the Bronze Age
(beginning of the 1st millennium BC) prove that
მუზეუმ-ნაკრძალი Museum-Reserve 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით).
Mtskheta already was a significant settlement at that
period. Archeological evidences trace human
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და settlement in the area of Mtskheta from 2nd
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და Archeological evidences trace human settlement in the millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და area of Mtskheta from 2nd millennium BC to early 1st burials of the Bronze Age (beginning of the 1st
თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან millennium BC) prove that Mtskheta already was a
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური millennium AD. Numerous burials of the Bronze Age
(beginning of the 1st millennium BC) prove that 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). significant settlement at that period.
თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან
Mtskheta already was a significant settlement at that
480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით).
period. Archeological evidences trace human
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და settlement in the area of Mtskheta from 2nd
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური burials of the Bronze Age (beginning of the 1st
თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან millennium BC) prove that Mtskheta already was a
480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით).

მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და


significant settlement at that period.

არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და


არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური
თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე
და არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური თბილის—სამტრედიის
104 101
480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით).
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და ხაზზე. ზღვის დონიდან 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). მდებარეობს
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური მდინარეების მტკვრისა და არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და არაგვის
თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან
480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით).
მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის
დონიდან 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით).

მცხეთის
მუზეუმ-ნაკრძალი
Mtskheta
Museum-Reserve
Mtskheta
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური
Archeological evidences trace human settlement in the
area of Mtskheta from 2nd millennium BC to early 1st
millennium AD. Numerous burials of the Bronze Age

Museum-Reserve

111
(beginning of the 1st millennium BC) prove that
თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან
Mtskheta already was a significant settlement at that
480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით).
period. Archeological evidences trace human

107
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და settlement in the area of Mtskheta from 2nd
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური burials of the Bronze Age (beginning of the 1st
თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან millennium BC) prove that Mtskheta already was a
480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). significant settlement at that period.

Archeological evidences trace human settlement in the

Mtskheta Museum-Reserve
area of Mtskheta from 2nd millennium BC to early 1st

106
millennium AD. Numerous burials of the Bronze Age
(beginning of the 1st millennium BC) prove that
Mtskheta already was a significant settlement at that
period. Archeological evidences trace human
settlement in the area of Mtskheta from 2nd
millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous
Archeological evidences trace human settlement in the area of Mtskheta from 2nd
burials of the Bronze Age (beginning of the 1st millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous burials of the Bronze Age
millennium BC) prove that Mtskheta already was a
significant settlement at that period.
(beginning of the 1st millennium BC) prove that Mtskheta already was a significant
settlement at that period. Archeological evidences trace human settlement in the
მცხეთის
მუზეუმ-ნაკრძალი
Mtskheta
Museum-Reserve area of Mtskheta from 2nd millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous
burials of the Bronze Age (beginning of the 1st millennium BC) prove that Mtskheta
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და Archeological evidences trace human settlement in the
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და area of Mtskheta from 2nd millennium BC to early 1st
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური millennium AD. Numerous burials of the Bronze Age
(beginning of the 1st millennium BC) prove that
თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან
Mtskheta already was a significant settlement at that
480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით).
period. Archeological evidences trace human
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და settlement in the area of Mtskheta from 2nd

already was a significant settlement at that period.


არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური burials of the Bronze Age (beginning of the 1st
თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან millennium BC) prove that Mtskheta already was a
480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). significant settlement at that period.

მცხეთის Mtskheta
მუზეუმ-ნაკრძალი Museum-Reserve
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და Archeological evidences trace human settlement in the
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და area of Mtskheta from 2nd millennium BC to early 1st
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური millennium AD. Numerous burials of the Bronze Age
(beginning of the 1st millennium BC) prove that
თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან
Mtskheta already was a significant settlement at that
480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით).
period. Archeological evidences trace human
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და settlement in the area of Mtskheta from 2nd
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური burials of the Bronze Age (beginning of the 1st
თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან millennium BC) prove that Mtskheta already was a
480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). significant settlement at that period.

მცხეთის Mtskheta
მუზეუმ-ნაკრძალი Museum-Reserve
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და Archeological evidences trace human settlement in the
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და area of Mtskheta from 2nd millennium BC to early 1st
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური millennium AD. Numerous burials of the Bronze Age
(beginning of the 1st millennium BC) prove that
თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან
Mtskheta already was a significant settlement at that
480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით).
period. Archeological evidences trace human
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და settlement in the area of Mtskheta from 2nd
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური burials of the Bronze Age (beginning of the 1st
თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან millennium BC) prove that Mtskheta already was a
480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). significant settlement at that period.
მცხეთის Mtskheta
მუზეუმ-ნაკრძალი Museum-Reserve
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და Archeological evidences trace human settlement in the
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და area of Mtskheta from 2nd millennium BC to early 1st
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური millennium AD. Numerous burials of the Bronze Age
(beginning of the 1st millennium BC) prove that
თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან
Mtskheta already was a significant settlement at that
480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით).
period. Archeological evidences trace human
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და settlement in the area of Mtskheta from 2nd
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური burials of the Bronze Age (beginning of the 1st

112
თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან millennium BC) prove that Mtskheta already was a
480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). significant settlement at that period.

Ground floor
Room 1

113 114 107


10

View B
View B View C
108
15
109

110
108

View C 109

110

111
მცხეთის Mtskheta მცხეთის Mtskheta
მუზეუმ-ნაკრძალი Museum-Reserve მუზეუმ-ნაკრძალი Museum-Reserve
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და Archeological evidences trace human settlement in the მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და Archeological evidences trace human settlement in the
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და area of Mtskheta from 2nd millennium BC to early 1st არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და area of Mtskheta from 2nd millennium BC to early 1st
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური millennium AD. Numerous burials of the Bronze Age არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური millennium AD. Numerous burials of the Bronze Age
(beginning of the 1st millennium BC) prove that (beginning of the 1st millennium BC) prove that
თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან
Mtskheta already was a significant settlement at that Mtskheta already was a significant settlement at that
480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით).
period. Archeological evidences trace human period. Archeological evidences trace human
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და settlement in the area of Mtskheta from 2nd
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და settlement in the area of Mtskheta from 2nd
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური burials of the Bronze Age (beginning of the 1st არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური burials of the Bronze Age (beginning of the 1st
თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან millennium BC) prove that Mtskheta already was a თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან millennium BC) prove that Mtskheta already was a
480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). significant settlement at that period. 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). significant settlement at that period.

მცხეთის Mtskheta მცხეთის Mtskheta


მცხეთის მცხეთის
მუზეუმ-ნაკრძალი Museum-Reserve მუზეუმ-ნაკრძალი Museum-Reserve მუზეუმ-ნაკრძალი მუზეუმ-ნაკრძალი
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და Archeological evidences trace human settlement in the მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და Archeological evidences trace human settlement in the
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და area of Mtskheta from 2nd millennium BC to early 1st არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და area of Mtskheta from 2nd millennium BC to early 1st

111
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური millennium AD. Numerous burials of the Bronze Age არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური millennium AD. Numerous burials of the Bronze Age

მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და


(beginning of the 1st millennium BC) prove that (beginning of the 1st millennium BC) prove that
თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან
Mtskheta already was a significant settlement at that Mtskheta already was a significant settlement at that
480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). მცხეთის Mtskheta მცხეთის Mtskheta მცხეთის Mtskheta
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და
period. Archeological evidences trace human period. Archeological evidences trace human
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და settlement in the area of Mtskheta from 2nd
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და settlement in the area of Mtskheta from 2nd
მუზეუმ-ნაკრძალი Museum-Reserve მუზეუმ-ნაკრძალი Museum-Reserve მუზეუმ-ნაკრძალი Museum-Reserve
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და

არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური


Archeological evidences trace human settlement in the Archeological evidences trace human settlement in the Archeological evidences trace human settlement in the
millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და area of Mtskheta from 2nd millennium BC to early 1st არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და area of Mtskheta from 2nd millennium BC to early 1st არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და area of Mtskheta from 2nd millennium BC to early 1st

არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური burials of the Bronze Age (beginning of the 1st არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური burials of the Bronze Age (beginning of the 1st
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური
თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან
millennium AD. Numerous burials of the Bronze Age
(beginning of the 1st millennium BC) prove that
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური
თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან
millennium AD. Numerous burials of the Bronze Age
(beginning of the 1st millennium BC) prove that
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური
თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან
millennium AD. Numerous burials of the Bronze Age
(beginning of the 1st millennium BC) prove that

თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან


Mtskheta already was a significant settlement at that Mtskheta already was a significant settlement at that Mtskheta already was a significant settlement at that
480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით).

თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან


millennium BC) prove that Mtskheta already was a millennium BC) prove that Mtskheta already was a
period. Archeological evidences trace human period. Archeological evidences trace human period. Archeological evidences trace human
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და settlement in the area of Mtskheta from 2nd
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და settlement in the area of Mtskheta from 2nd
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და settlement in the area of Mtskheta from 2nd

480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით).


არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous
significant settlement at that period. significant settlement at that period. არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური
თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან
burials of the Bronze Age (beginning of the 1st
millennium BC) prove that Mtskheta already was a
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური
თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან
burials of the Bronze Age (beginning of the 1st
millennium BC) prove that Mtskheta already was a
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური
თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან
burials of the Bronze Age (beginning of the 1st
millennium BC) prove that Mtskheta already was a
480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით).

480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით).


significant settlement at that period. significant settlement at that period. significant settlement at that period.

მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და

showcase
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური
თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან
480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით).

Mtskheta Mtskheta
Museum-Reserve მცხეთის
მუზეუმ-ნაკრძალი
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და
Mtskheta
Museum-Reserve
Archeological evidences trace human settlement in the
area of Mtskheta from 2nd millennium BC to early 1st
მცხეთის
მუზეუმ-ნაკრძალი
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და
Mtskheta
Museum-Reserve
Archeological evidences trace human settlement in the
area of Mtskheta from 2nd millennium BC to early 1st
Museum-Reserve
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური millennium AD. Numerous burials of the Bronze Age არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური millennium AD. Numerous burials of the Bronze Age
(beginning of the 1st millennium BC) prove that (beginning of the 1st millennium BC) prove that
თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან
Mtskheta already was a significant settlement at that Mtskheta already was a significant settlement at that
480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით).
period. Archeological evidences trace human period. Archeological evidences trace human
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და

Archeological evidences trace human settlement in the Archeological evidences trace human settlement in the
settlement in the area of Mtskheta from 2nd settlement in the area of Mtskheta from 2nd
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous

112
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური burials of the Bronze Age (beginning of the 1st არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური burials of the Bronze Age (beginning of the 1st
თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან millennium BC) prove that Mtskheta already was a თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან millennium BC) prove that Mtskheta already was a
480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით).

area of Mtskheta from 2nd millennium BC to early 1st area of Mtskheta from 2nd millennium BC to early 1st
significant settlement at that period. significant settlement at that period.

millennium AD. Numerous burials of the Bronze Age millennium AD. Numerous burials of the Bronze Age
(beginning of the 1st millennium BC) prove that (beginning of the 1st millennium BC) prove that
Mtskheta already was a significant settlement at that Mtskheta already was a significant settlement at that
period. Archeological evidences trace human period. Archeological evidences trace human
settlement in the area of Mtskheta from 2nd settlement in the area of Mtskheta from 2nd
millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous
burials of the Bronze Age (beginning of the 1st burials of the Bronze Age (beginning of the 1st
millennium BC) prove that Mtskheta already was a მცხეთის Mtskheta მცხეთის Mtskheta მცხეთის Mtskheta მცხეთის Mtskheta მცხეთის Mtskheta მცხეთის Mtskheta millennium BC) prove that Mtskheta already was a
მუზეუმ-ნაკრძალი Museum-Reserve მუზეუმ-ნაკრძალი Museum-Reserve მუზეუმ-ნაკრძალი Museum-Reserve მუზეუმ-ნაკრძალი Museum-Reserve მუზეუმ-ნაკრძალი Museum-Reserve მუზეუმ-ნაკრძალი Museum-Reserve
significant settlement at that period. მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და
Archeological evidences trace human settlement in the
area of Mtskheta from 2nd millennium BC to early 1st
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და
Archeological evidences trace human settlement in the
area of Mtskheta from 2nd millennium BC to early 1st
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და
Archeological evidences trace human settlement in the
area of Mtskheta from 2nd millennium BC to early 1st
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და
Archeological evidences trace human settlement in the
area of Mtskheta from 2nd millennium BC to early 1st
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და
Archeological evidences trace human settlement in the
area of Mtskheta from 2nd millennium BC to early 1st
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და
Archeological evidences trace human settlement in the
area of Mtskheta from 2nd millennium BC to early 1st
significant settlement at that period.
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური millennium AD. Numerous burials of the Bronze Age არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური millennium AD. Numerous burials of the Bronze Age არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური millennium AD. Numerous burials of the Bronze Age არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური millennium AD. Numerous burials of the Bronze Age არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური millennium AD. Numerous burials of the Bronze Age არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური millennium AD. Numerous burials of the Bronze Age
(beginning of the 1st millennium BC) prove that (beginning of the 1st millennium BC) prove that (beginning of the 1st millennium BC) prove that (beginning of the 1st millennium BC) prove that (beginning of the 1st millennium BC) prove that (beginning of the 1st millennium BC) prove that
თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან
Mtskheta already was a significant settlement at that Mtskheta already was a significant settlement at that Mtskheta already was a significant settlement at that Mtskheta already was a significant settlement at that Mtskheta already was a significant settlement at that Mtskheta already was a significant settlement at that
480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით).

მცხეთის Mtskheta მცხეთის Mtskheta მცხეთის Mtskheta მცხეთის Mtskheta მცხეთის Mtskheta მცხეთის Mtskheta მცხეთის Mtskheta
period. Archeological evidences trace human period. Archeological evidences trace human period. Archeological evidences trace human period. Archeological evidences trace human period. Archeological evidences trace human period. Archeological evidences trace human
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და settlement in the area of Mtskheta from 2nd
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და settlement in the area of Mtskheta from 2nd
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და settlement in the area of Mtskheta from 2nd
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და settlement in the area of Mtskheta from 2nd
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და settlement in the area of Mtskheta from 2nd
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და settlement in the area of Mtskheta from 2nd
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური burials of the Bronze Age (beginning of the 1st არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური burials of the Bronze Age (beginning of the 1st არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური burials of the Bronze Age (beginning of the 1st არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური burials of the Bronze Age (beginning of the 1st არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური burials of the Bronze Age (beginning of the 1st არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური burials of the Bronze Age (beginning of the 1st

მუზეუმ-ნაკრძალი მუზეუმ-ნაკრძალი მუზეუმ-ნაკრძალი მუზეუმ-ნაკრძალი მუზეუმ-ნაკრძალი მუზეუმ-ნაკრძალი მუზეუმ-ნაკრძალი


თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან millennium BC) prove that Mtskheta already was a თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან millennium BC) prove that Mtskheta already was a თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან millennium BC) prove that Mtskheta already was a თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან millennium BC) prove that Mtskheta already was a თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან millennium BC) prove that Mtskheta already was a თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან millennium BC) prove that Mtskheta already was a

Museum-Reserve Museum-Reserve Museum-Reserve Museum-Reserve Museum-Reserve Museum-Reserve Museum-Reserve მცხეთის მცხეთის


480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). significant settlement at that period. 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). significant settlement at that period. 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). significant settlement at that period. 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). significant settlement at that period. 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). significant settlement at that period. 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). significant settlement at that period.

Mtskheta Mtskheta
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და Archeological evidences trace human settlement in the მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და Archeological evidences trace human settlement in the მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და Archeological evidences trace human settlement in the მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და Archeological evidences trace human settlement in the მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და Archeological evidences trace human settlement in the მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და Archeological evidences trace human settlement in the მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და Archeological evidences trace human settlement in the
მუზეუმ-ნაკრძალი Museum-Reserve მუზეუმ-ნაკრძალი Museum-Reserve მცხეთის Mtskheta მცხეთის Mtskheta მცხეთის Mtskheta
მუზეუმ-ნაკრძალი Museum-Reserve მუზეუმ-ნაკრძალი Museum-Reserve მუზეუმ-ნაკრძალი Museum-Reserve
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და area of Mtskheta from 2nd millennium BC to early 1st არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და area of Mtskheta from 2nd millennium BC to early 1st არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და area of Mtskheta from 2nd millennium BC to early 1st არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და area of Mtskheta from 2nd millennium BC to early 1st არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და area of Mtskheta from 2nd millennium BC to early 1st არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და area of Mtskheta from 2nd millennium BC to early 1st არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და area of Mtskheta from 2nd millennium BC to early 1st
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური millennium AD. Numerous burials of the Bronze Age არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური millennium AD. Numerous burials of the Bronze Age არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური millennium AD. Numerous burials of the Bronze Age არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური millennium AD. Numerous burials of the Bronze Age არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური millennium AD. Numerous burials of the Bronze Age არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური millennium AD. Numerous burials of the Bronze Age არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური millennium AD. Numerous burials of the Bronze Age მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და Archeological evidences trace human settlement in the მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და Archeological evidences trace human settlement in the მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და
Archeological evidences trace human settlement in the Archeological evidences trace human settlement in the Archeological evidences trace human settlement in the
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და area of Mtskheta from 2nd millennium BC to early 1st არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და area of Mtskheta from 2nd millennium BC to early 1st არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და area of Mtskheta from 2nd millennium BC to early 1st

(beginning of the 1st millennium BC) prove that (beginning of the 1st millennium BC) prove that (beginning of the 1st millennium BC) prove that (beginning of the 1st millennium BC) prove that (beginning of the 1st millennium BC) prove that (beginning of the 1st millennium BC) prove that (beginning of the 1st millennium BC) prove that
თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და area of Mtskheta from 2nd millennium BC to early 1st არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და area of Mtskheta from 2nd millennium BC to early 1st არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური millennium AD. Numerous burials of the Bronze Age არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური millennium AD. Numerous burials of the Bronze Age არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური millennium AD. Numerous burials of the Bronze Age
(beginning of the 1st millennium BC) prove that (beginning of the 1st millennium BC) prove that (beginning of the 1st millennium BC) prove that
თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან
Mtskheta already was a significant settlement at that Mtskheta already was a significant settlement at that Mtskheta already was a significant settlement at that Mtskheta already was a significant settlement at that Mtskheta already was a significant settlement at that Mtskheta already was a significant settlement at that Mtskheta already was a significant settlement at that
Mtskheta already was a significant settlement at that Mtskheta already was a significant settlement at that Mtskheta already was a significant settlement at that
480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით).
480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური millennium AD. Numerous burials of the Bronze Age არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური millennium AD. Numerous burials of the Bronze Age period. Archeological evidences trace human period. Archeological evidences trace human period. Archeological evidences trace human
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და settlement in the area of Mtskheta from 2nd
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და settlement in the area of Mtskheta from 2nd
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და settlement in the area of Mtskheta from 2nd
period. Archeological evidences trace human period. Archeological evidences trace human period. Archeological evidences trace human period. Archeological evidences trace human period. Archeological evidences trace human period. Archeological evidences trace human period. Archeological evidences trace human (beginning of the 1st millennium BC) prove that (beginning of the 1st millennium BC) prove that
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და

მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან
millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური burials of the Bronze Age (beginning of the 1st არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური burials of the Bronze Age (beginning of the 1st არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური burials of the Bronze Age (beginning of the 1st
თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან

112
settlement in the area of Mtskheta from 2nd settlement in the area of Mtskheta from 2nd settlement in the area of Mtskheta from 2nd settlement in the area of Mtskheta from 2nd settlement in the area of Mtskheta from 2nd settlement in the area of Mtskheta from 2nd settlement in the area of Mtskheta from 2nd Mtskheta already was a significant settlement at that Mtskheta already was a significant settlement at that
millennium BC) prove that Mtskheta already was a millennium BC) prove that Mtskheta already was a millennium BC) prove that Mtskheta already was a

არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით).
480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). significant settlement at that period. 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). significant settlement at that period. 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). significant settlement at that period.

millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous period. Archeological evidences trace human period. Archeological evidences trace human
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური burials of the Bronze Age (beginning of the 1st არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური burials of the Bronze Age (beginning of the 1st არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური burials of the Bronze Age (beginning of the 1st არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური burials of the Bronze Age (beginning of the 1st არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური burials of the Bronze Age (beginning of the 1st არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური burials of the Bronze Age (beginning of the 1st არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური burials of the Bronze Age (beginning of the 1st მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და settlement in the area of Mtskheta from 2nd
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და settlement in the area of Mtskheta from 2nd
თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან millennium BC) prove that Mtskheta already was a თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან millennium BC) prove that Mtskheta already was a თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან millennium BC) prove that Mtskheta already was a თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან millennium BC) prove that Mtskheta already was a თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან millennium BC) prove that Mtskheta already was a თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან millennium BC) prove that Mtskheta already was a თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან millennium BC) prove that Mtskheta already was a არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous
480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). significant settlement at that period. 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). significant settlement at that period. 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). significant settlement at that period. 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). significant settlement at that period. 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). significant settlement at that period. 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). significant settlement at that period. 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). significant settlement at that period. არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური burials of the Bronze Age (beginning of the 1st არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური burials of the Bronze Age (beginning of the 1st
თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან millennium BC) prove that Mtskheta already was a თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან millennium BC) prove that Mtskheta already was a
480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). significant settlement at that period. 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). significant settlement at that period.

screen screen
მცხეთის Mtskheta მცხეთის Mtskheta
მუზეუმ-ნაკრძალი Museum-Reserve მუზეუმ-ნაკრძალი Museum-Reserve
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და Archeological evidences trace human settlement in the მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და Archeological evidences trace human settlement in the
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და area of Mtskheta from 2nd millennium BC to early 1st არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და area of Mtskheta from 2nd millennium BC to early 1st
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური millennium AD. Numerous burials of the Bronze Age არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური millennium AD. Numerous burials of the Bronze Age
(beginning of the 1st millennium BC) prove that (beginning of the 1st millennium BC) prove that
თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან
Mtskheta already was a significant settlement at that Mtskheta already was a significant settlement at that
480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით).
period. Archeological evidences trace human period. Archeological evidences trace human
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და settlement in the area of Mtskheta from 2nd
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და settlement in the area of Mtskheta from 2nd
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური burials of the Bronze Age (beginning of the 1st არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური burials of the Bronze Age (beginning of the 1st
თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან millennium BC) prove that Mtskheta already was a თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან millennium BC) prove that Mtskheta already was a
480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). significant settlement at that period. 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). significant settlement at that period.

113 114
113 114

17

234 235
108

109

Ground floor
Room 1
110
View D
View D
107

მცხეთის მუზეუმ-ნაკრძალი
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე
111
და არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური თბილის—სამტრედიის
მცხეთის ხაზზე. ზღვის დონიდან 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). მდებარეობს მცხეთის
მუზეუმ-ნაკრძალი
Mtskheta
Museum-Reserve
მცხეთის
მუზეუმ-ნაკრძალი
Mtskheta
Museum-Reserve
მცხეთის
მუზეუმ-ნაკრძალი
Mtskheta
Museum-Reserve
მცხეთის
მუზეუმ-ნაკრძალი
Mtskheta
Museum-Reserve

მუზეუმ-ნაკრძალი

showcase
მდინარეების მტკვრისა და არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და არაგვის მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური
Archeological evidences trace human settlement in the
area of Mtskheta from 2nd millennium BC to early 1st
millennium AD. Numerous burials of the Bronze Age
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური
Archeological evidences trace human settlement in the
area of Mtskheta from 2nd millennium BC to early 1st
millennium AD. Numerous burials of the Bronze Age
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური
Archeological evidences trace human settlement in the
area of Mtskheta from 2nd millennium BC to early 1st
millennium AD. Numerous burials of the Bronze Age
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური
Archeological evidences trace human settlement in the
area of Mtskheta from 2nd millennium BC to early 1st
millennium AD. Numerous burials of the Bronze Age

მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის


(beginning of the 1st millennium BC) prove that (beginning of the 1st millennium BC) prove that (beginning of the 1st millennium BC) prove that (beginning of the 1st millennium BC) prove that
თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან
Mtskheta already was a significant settlement at that Mtskheta already was a significant settlement at that Mtskheta already was a significant settlement at that Mtskheta already was a significant settlement at that
480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით).
period. Archeological evidences trace human period. Archeological evidences trace human period. Archeological evidences trace human period. Archeological evidences trace human
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და settlement in the area of Mtskheta from 2nd
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და settlement in the area of Mtskheta from 2nd
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და settlement in the area of Mtskheta from 2nd
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და settlement in the area of Mtskheta from 2nd
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და

დონიდან 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით).


millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური

მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და


burials of the Bronze Age (beginning of the 1st burials of the Bronze Age (beginning of the 1st burials of the Bronze Age (beginning of the 1st burials of the Bronze Age (beginning of the 1st
თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან millennium BC) prove that Mtskheta already was a თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან millennium BC) prove that Mtskheta already was a თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან millennium BC) prove that Mtskheta already was a თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან millennium BC) prove that Mtskheta already was a
480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). significant settlement at that period. 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). significant settlement at that period. 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). significant settlement at that period. 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). significant settlement at that period.

არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და


არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური
თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან
480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით).
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური
თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან
480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით).
Mtskheta Museum-Reserve

showcase
Archeological evidences trace human settlement in the area of Mtskheta from 2nd
Mtskheta millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous burials of the Bronze Age
Museum-Reserve (beginning of the 1st millennium BC) prove that Mtskheta already was a significant
Archeological evidences trace human settlement in the settlement at that period. Archeological evidences trace human settlement in the
area of Mtskheta from 2nd millennium BC to early 1st area of Mtskheta from 2nd millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous
millennium AD. Numerous burials of the Bronze Age
(beginning of the 1st millennium BC) prove that burials of the Bronze Age (beginning of the 1st millennium BC) prove that Mtskheta
Mtskheta already was a significant settlement at that already was a significant settlement at that period.

112
period. Archeological evidences trace human
settlement in the area of Mtskheta from 2nd
millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous
burials of the Bronze Age (beginning of the 1st
millennium BC) prove that Mtskheta already was a
significant settlement at that period.

მცხეთის მცხეთის მცხეთის მცხეთის მცხეთის მცხეთის მცხეთის მცხეთის მცხეთის მცხეთის მცხეთის მცხეთის მცხეთის
მცხეთის მცხეთის მცხეთის მცხეთის მცხეთის მცხეთის მცხეთის
მუზეუმ-ნაკრძალი მუზეუმ-ნაკრძალი მუზეუმ-ნაკრძალი მუზეუმ-ნაკრძალი მუზეუმ-ნაკრძალი მუზეუმ-ნაკრძალი მუზეუმ-ნაკრძალი მუზეუმ-ნაკრძალი მუზეუმ-ნაკრძალი მუზეუმ-ნაკრძალი მუზეუმ-ნაკრძალი მუზეუმ-ნაკრძალი მუზეუმ-ნაკრძალი
მუზეუმ-ნაკრძალი მუზეუმ-ნაკრძალი მუზეუმ-ნაკრძალი მუზეუმ-ნაკრძალი მუზეუმ-ნაკრძალი მუზეუმ-ნაკრძალი მუზეუმ-ნაკრძალი
Mtskheta Mtskheta Mtskheta Mtskheta Mtskheta Mtskheta Mtskheta Mtskheta Mtskheta Mtskheta Mtskheta Mtskheta Mtskheta
Mtskheta Mtskheta Mtskheta Mtskheta Mtskheta Mtskheta Mtskheta
Museum-Reserve Museum-Reserve Museum-Reserve Museum-Reserve Museum-Reserve Museum-Reserve Museum-Reserve Museum-Reserve Museum-Reserve Museum-Reserve Museum-Reserve Museum-Reserve Museum-Reserve
Museum-Reserve Museum-Reserve Museum-Reserve Museum-Reserve Museum-Reserve Museum-Reserve Museum-Reserve

113 114

8
108

View E View F View G 109


View E View F View G

110

showcase
showcase
111
ქართული Mtskheta Museum of
სახელმწიფოებრიობის the History of Georgian
ისტორიის მცხეთის მუზეუმი Statehood

მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და Archeological evidences trace human settlement


არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და in the area of Mtskheta from 2nd millennium BC to
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის early 1st millennium AD. Numerous burials of the
სადგური თბილის—სამტრედიის ხაზზე. Bronze Age (beginning of the 1st millennium BC)
ზღვის დონიდან 480 მ, თბილისიდან 21 prove that Mtskheta already was a significant
კმ (რკინიგზით). settlement at that period.

ქართული
სახელმწიფოებრიობის
ისტორიის მცხეთის მუზეუმი

მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და


Mtskheta Museum of
the History of Georgian
Statehood
Archeological evidences trace human settlement
showcase
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და in the area of Mtskheta from 2nd millennium BC to
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის early 1st millennium AD. Numerous burials of the
სადგური თბილის—სამტრედიის ხაზზე. Bronze Age (beginning of the 1st millennium BC)
ზღვის დონიდან 480 მ, თბილისიდან 21 prove that Mtskheta already was a significant
კმ (რკინიგზით). settlement at that period.

ქართული Mtskheta Museum of


სახელმწიფოებრიობის the History of Georgian
ისტორიის მცხეთის მუზეუმი Statehood

მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და Archeological evidences trace human settlement


არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და in the area of Mtskheta from 2nd millennium BC to
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის early 1st millennium AD. Numerous burials of the
სადგური თბილის—სამტრედიის ხაზზე. Bronze Age (beginning of the 1st millennium BC)
ზღვის დონიდან 480 მ, თბილისიდან 21 prove that Mtskheta already was a significant
კმ (რკინიგზით). settlement at that period.

ქართული Mtskheta Museum of


სახელმწიფოებრიობის the History of Georgian
ქართული Mtskheta Museum of
ისტორიის მცხეთის მუზეუმი Statehood
სახელმწიფოებრიობის the History of Georgian
ისტორიის მცხეთის მუზეუმი Statehood მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და Archeological evidences trace human settlement
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და in the area of Mtskheta from 2nd millennium BC to
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და Archeological evidences trace human settlement არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის early 1st millennium AD. Numerous burials of the
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და in the area of Mtskheta from 2nd millennium BC to სადგური თბილის—სამტრედიის ხაზზე. Bronze Age (beginning of the 1st millennium BC)
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის early 1st millennium AD. Numerous burials of the ზღვის დონიდან 480 მ, თბილისიდან 21 prove that Mtskheta already was a significant
სადგური თბილის—სამტრედიის ხაზზე. Bronze Age (beginning of the 1st millennium BC) კმ (რკინიგზით). settlement at that period.
ზღვის დონიდან 480 მ, თბილისიდან 21 prove that Mtskheta already was a significant
კმ (რკინიგზით). settlement at that period.

112

113 114

236 19 237
Ground ViewfloorI View J
Room
View I 1 View J
108

109

110 107

showcase
showcase

111
მცხეთის
მუზეუმ-ნაკრძალი

showcase
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და მცხეთის Mtskheta
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური მუზეუმ-ნაკრძალი Museum-Reserve
თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და
Archeological evidences trace human settlement in the
area of Mtskheta from 2nd millennium BC to early 1st

480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური millennium AD. Numerous burials of the Bronze Age
(beginning of the 1st millennium BC) prove that
თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან
Mtskheta already was a significant settlement at that
480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით).
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და
period. Archeological evidences trace human
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და settlement in the area of Mtskheta from 2nd
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous

არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და


არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური burials of the Bronze Age (beginning of the 1st
თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან millennium BC) prove that Mtskheta already was a
480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით).

არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური


significant settlement at that period.

თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან


480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით).

მცხეთის
მუზეუმ-ნაკრძალი

მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და


არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური
Mtskheta
Museum-Reserve
Archeological evidences trace human settlement in the
showcase
თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან area of Mtskheta from 2nd millennium BC to early 1st
480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). millennium AD. Numerous burials of the Bronze Age

showcase
(beginning of the 1st millennium BC) prove that
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და
Mtskheta already was a significant settlement at that
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და period. Archeological evidences trace human მცხეთის Mtskheta მცხეთის Mtskheta მცხეთის Mtskheta
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური settlement in the area of Mtskheta from 2nd მუზეუმ-ნაკრძალი Museum-Reserve მუზეუმ-ნაკრძალი Museum-Reserve მუზეუმ-ნაკრძალი Museum-Reserve
თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და Archeological evidences trace human settlement in the მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და Archeological evidences trace human settlement in the მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და Archeological evidences trace human settlement in the

480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით).


არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და area of Mtskheta from 2nd millennium BC to early 1st არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და area of Mtskheta from 2nd millennium BC to early 1st არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და area of Mtskheta from 2nd millennium BC to early 1st

burials of the Bronze Age (beginning of the 1st არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური
თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან
millennium AD. Numerous burials of the Bronze Age
(beginning of the 1st millennium BC) prove that
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური
თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან
millennium AD. Numerous burials of the Bronze Age
(beginning of the 1st millennium BC) prove that
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური
თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან
millennium AD. Numerous burials of the Bronze Age
(beginning of the 1st millennium BC) prove that
Mtskheta already was a significant settlement at that Mtskheta already was a significant settlement at that Mtskheta already was a significant settlement at that
480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით).
millennium BC) prove that Mtskheta already was a მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და
period. Archeological evidences trace human
settlement in the area of Mtskheta from 2nd
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და
period. Archeological evidences trace human
settlement in the area of Mtskheta from 2nd
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და
period. Archeological evidences trace human
settlement in the area of Mtskheta from 2nd
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და
significant settlement at that period. არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური
თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან
millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous
burials of the Bronze Age (beginning of the 1st არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური
თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან
millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous
burials of the Bronze Age (beginning of the 1st არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური
თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან
millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous
burials of the Bronze Age (beginning of the 1st
millennium BC) prove that Mtskheta already was a millennium BC) prove that Mtskheta already was a millennium BC) prove that Mtskheta already was a
480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). significant settlement at that period. 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). significant settlement at that period. 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). significant settlement at that period.

Mtskheta
Museum-Reserve
Archeological evidences trace human settlement in the
area of Mtskheta from 2nd millennium BC to early 1st
millennium AD. Numerous burials of the Bronze Age
(beginning of the 1st millennium BC) prove that

112
Mtskheta already was a significant settlement at that
period. Archeological evidences trace human
settlement in the area of Mtskheta from 2nd
millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous
burials of the Bronze Age (beginning of the 1st
millennium BC) prove that Mtskheta already was a
significant settlement at that period.

interactive table
113 114

20 108

109
View K View L
View K

View L 110

showcase

მცხეთის
მუზეუმ-ნაკრძალი

მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და


არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური
თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან
480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით).
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და

showcase
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და

showcase showcase showcase


არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური

111
თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან
480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით).

Mtskheta
Museum-Reserve
Archeological evidences trace human settlement in the
area of Mtskheta from 2nd millennium BC to early 1st
millennium AD. Numerous burials of the Bronze Age
(beginning of the 1st millennium BC) prove that
Mtskheta already was a significant settlement at that
period. Archeological evidences trace human
settlement in the area of Mtskheta from 2nd
millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous
burials of the Bronze Age (beginning of the 1st
millennium BC) prove that Mtskheta already was a
significant settlement at that period.
მცხეთის Mtskheta მცხეთის Mtskheta მცხეთის Mtskheta
მუზეუმ-ნაკრძალი Museum-Reserve მუზეუმ-ნაკრძალი Museum-Reserve მუზეუმ-ნაკრძალი Museum-Reserve
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და Archeological evidences trace human settlement in the მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და Archeological evidences trace human settlement in the მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და Archeological evidences trace human settlement in the
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და area of Mtskheta from 2nd millennium BC to early 1st არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და area of Mtskheta from 2nd millennium BC to early 1st არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და area of Mtskheta from 2nd millennium BC to early 1st
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური millennium AD. Numerous burials of the Bronze Age არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური millennium AD. Numerous burials of the Bronze Age არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური millennium AD. Numerous burials of the Bronze Age
(beginning of the 1st millennium BC) prove that (beginning of the 1st millennium BC) prove that (beginning of the 1st millennium BC) prove that
თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან
Mtskheta already was a significant settlement at that Mtskheta already was a significant settlement at that Mtskheta already was a significant settlement at that
480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით).
period. Archeological evidences trace human period. Archeological evidences trace human period. Archeological evidences trace human
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და settlement in the area of Mtskheta from 2nd
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და settlement in the area of Mtskheta from 2nd
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და settlement in the area of Mtskheta from 2nd
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური burials of the Bronze Age (beginning of the 1st არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური burials of the Bronze Age (beginning of the 1st არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური burials of the Bronze Age (beginning of the 1st
თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან millennium BC) prove that Mtskheta already was a თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან millennium BC) prove that Mtskheta already was a თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან millennium BC) prove that Mtskheta already was a
480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). significant settlement at that period. 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). significant settlement at that period. 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). significant settlement at that period.

მცხეთის Mtskheta მცხეთის Mtskheta მცხეთის Mtskheta მცხეთის Mtskheta


მუზეუმ-ნაკრძალი Museum-Reserve მუზეუმ-ნაკრძალი Museum-Reserve მუზეუმ-ნაკრძალი Museum-Reserve მუზეუმ-ნაკრძალი Museum-Reserve
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და Archeological evidences trace human settlement in the მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და Archeological evidences trace human settlement in the მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და Archeological evidences trace human settlement in the მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და Archeological evidences trace human settlement in the
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და area of Mtskheta from 2nd millennium BC to early 1st არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და area of Mtskheta from 2nd millennium BC to early 1st არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და area of Mtskheta from 2nd millennium BC to early 1st არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და area of Mtskheta from 2nd millennium BC to early 1st
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური millennium AD. Numerous burials of the Bronze Age არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური millennium AD. Numerous burials of the Bronze Age არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური millennium AD. Numerous burials of the Bronze Age არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური millennium AD. Numerous burials of the Bronze Age
(beginning of the 1st millennium BC) prove that (beginning of the 1st millennium BC) prove that (beginning of the 1st millennium BC) prove that (beginning of the 1st millennium BC) prove that
თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან
Mtskheta already was a significant settlement at that Mtskheta already was a significant settlement at that Mtskheta already was a significant settlement at that Mtskheta already was a significant settlement at that
480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით).
period. Archeological evidences trace human period. Archeological evidences trace human period. Archeological evidences trace human period. Archeological evidences trace human
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და settlement in the area of Mtskheta from 2nd
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და settlement in the area of Mtskheta from 2nd
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და settlement in the area of Mtskheta from 2nd
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და settlement in the area of Mtskheta from 2nd
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური burials of the Bronze Age (beginning of the 1st არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური burials of the Bronze Age (beginning of the 1st არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური burials of the Bronze Age (beginning of the 1st არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური burials of the Bronze Age (beginning of the 1st
თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან millennium BC) prove that Mtskheta already was a თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან millennium BC) prove that Mtskheta already was a თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან millennium BC) prove that Mtskheta already was a თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან millennium BC) prove that Mtskheta already was a
480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). significant settlement at that period. 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). significant settlement at that period. 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). significant settlement at that period. 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). significant settlement at that period.

მცხეთის Mtskheta მცხეთის Mtskheta მცხეთის Mtskheta


მუზეუმ-ნაკრძალი Museum-Reserve მუზეუმ-ნაკრძალი Museum-Reserve მუზეუმ-ნაკრძალი Museum-Reserve
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და Archeological evidences trace human settlement in the მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და Archeological evidences trace human settlement in the მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და Archeological evidences trace human settlement in the
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და area of Mtskheta from 2nd millennium BC to early 1st არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და area of Mtskheta from 2nd millennium BC to early 1st არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და area of Mtskheta from 2nd millennium BC to early 1st
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური millennium AD. Numerous burials of the Bronze Age არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური millennium AD. Numerous burials of the Bronze Age არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური millennium AD. Numerous burials of the Bronze Age
(beginning of the 1st millennium BC) prove that (beginning of the 1st millennium BC) prove that (beginning of the 1st millennium BC) prove that
თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან
Mtskheta already was a significant settlement at that Mtskheta already was a significant settlement at that Mtskheta already was a significant settlement at that
480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით).
period. Archeological evidences trace human period. Archeological evidences trace human period. Archeological evidences trace human
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და settlement in the area of Mtskheta from 2nd
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და settlement in the area of Mtskheta from 2nd
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და settlement in the area of Mtskheta from 2nd
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური burials of the Bronze Age (beginning of the 1st არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური burials of the Bronze Age (beginning of the 1st არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური burials of the Bronze Age (beginning of the 1st
თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან millennium BC) prove that Mtskheta already was a თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან millennium BC) prove that Mtskheta already was a თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან millennium BC) prove that Mtskheta already was a
480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). significant settlement at that period. 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). significant settlement at that period. 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). significant settlement at that period.

112

113 114

21
238 239
First floor
FIRST
Plan FLOOR 1 Agriculture

Plan • Mtkvar-Araksi culture


• Kurgan culture (small exposition)
1 Agriculture • Bronze belt
• A small room (niche) reconstruction of a living space or a kurgan
207
• Mtkvar-Araksi culture • Small sized sculptures-
• Kurgan culture (small exposition) 2 Kurgan culture
203 zoomorphic figures
204 202
• Gold, silver, bronze, copper, semi-
• A small room (niche) • (Multimedia component)
precious stone jewelry cinema room, ramp, tunnel, simulation of the kurgan’s dromoses sec-
206 reconstruction of a living space or
205
a kurgan
tion
4 Emergence of the indigenous
225
population. Ethno cultural
2 Kurgan culture 3-4 Formation of the indigenous population, which is the basis to the formation of the state
elements, Pre-urban tombs and
• (Multimedia component) cinema
208 209
room, ramp, tunnel, simulation of
3 LateSettlements
Bronze-developed Iron Age.
(cult and Religious
201
topics)
211 210 the kurgan’s dromoses section
Formation of the
• Clay alter. Cultindigenous
figures population.
3-4 Formation of the indigenous
population, which is the basis to • Development of metallurgy. Combat and agricultural tools and weapons
• Burial ritual
the formation of the state • Burial complex N53
212
• Horse harness
3 Late Bronze-developed Iron The first information about
Age. Formation of the indigenous• Multifunctional
the unificationceramic produces (development of the agricultural and economic activities)
of Kartvelian
population. tribes: Assyrian and Urartian
• Development of metallurgy. • Ceramic itemsmonuments,
epigraphic related to agriculture
the (simple tool for plough, artificial irrigation system, plough-
oldest references about the
Combat and agricultural tools man) unification of the Georgian tribes
213
1 and weapons
216
• Horse harness
• Ceramic items related
(multimedia to wine making (Georgia- cradle of wine)
Component)
1 16 Imitation of the market’s counter
• Multifunctional ceramic produces• Jewelry,
with workmanship
215 220
ceramic or glass objects
217 2 (development of the agricultural
and economic activities) • Bronze belt of the architectural
17 Exhibition
218 224 details in the open space. The
4 • Ceramic items related to • Smallexhibits
sized can
sculptures- zoomorphic
be changing (topic of figures
214 3 agriculture (simple tool for the baths in Armazi) the tunnel
plough, artificial irrigation system,• Gold,like
silver, bronze,
construction copper,
can be madesemiprecious stone jewelry
222 223
ploughman)
18 Board/table with touch screens
219 • Ceramic items related to wine 4 Emergence of the indigenous population. Ethno cultural elements, Pre-urban tombs and
making (Georgia- cradle of wine) Settlements (cult and Religious topics)
19 A small space for lectures

• Jewelry, workmanship
• Clay alter. Cult figures
• Burial ritual
• Burial complex N53
The first information about the unification of Kartvelian tribes: Assyrian and Urartian
Source - National Agency for cultural heritage preservation of Georgia Mtskheta Museum content concept
epigraphic monuments, the oldest references about the unification of the Georgian tribes
(multimedia Component)
22 16 Imitation of the market’s counter with ceramic or glass objects
17 Exhibition of the architectural details in the open space. The exhibits can be changing
(topic of the baths in Armazi) the tunnel like construction can be made
18 Board/table with touch screens
19 A small space for lectures
Source - National Agency for cultural heritage preservation of Georgia Mtskheta Museum content concept

240 241
207
203

204 202

206

205
225

208 209
201

211 210

FIRST FLOOR FIRST FLOOR 212

Axonometric Plan Room 1


First floor
Room 1 213

216

215 220

217

218 224
207
203

204 202 214

206 222 223

205
219 225

208 209
201

211 210

212

View A

First floor
Room 1 213

216

215 220
ქართული
სახელმწიფოებრიობის
ისტორიის მცხეთის მუზეუმი

მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და


არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის
სადგური თბილის—სამტრედიის ხაზზე.
ზღვის დონიდან 480 მ, თბილისიდან 21
კმ (რკინიგზით).

217
Mtskheta Museum of
the History of Georgian
Statehood
Archeological evidences trace human settlement
ქართული in the area of Mtskheta from 2nd millennium BC to
სახელმწიფოებრიობის early 1st millennium AD. Numerous burials of the
Bronze Age (beginning of the 1st millennium BC)
ისტორიის მცხეთის მუზეუმი prove that Mtskheta already was a significant
settlement at that period.
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის
სადგური თბილის—სამტრედიის ხაზზე.
ზღვის დონიდან 480 მ, თბილისიდან 21
კმ (რკინიგზით).

Mtskheta Museum of
the History of Georgian
Statehood
ქართული Archeological evidences trace human settlement
სახელმწიფოებრიობის in the area of Mtskheta from 2nd millennium BC to
ისტორიის მცხეთის მუზეუმი early 1st millennium AD. Numerous burials of the
Bronze Age (beginning of the 1st millennium BC)
prove that Mtskheta already was a significant
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და settlement at that period.
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის
სადგური თბილის—სამტრედიის ხაზზე.
ზღვის დონიდან 480 მ, თბილისიდან 21
კმ (რკინიგზით).

Mtskheta Museum of
the History of Georgian
Statehood
ქართული
სახელმწიფოებრიობის Archeological evidences trace human settlement
ისტორიის მცხეთის მუზეუმი in the area of Mtskheta from 2nd millennium BC to
early 1st millennium AD. Numerous burials of the
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და Bronze Age (beginning of the 1st millennium BC)
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და prove that Mtskheta already was a significant
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის settlement at that period.
სადგური თბილის—სამტრედიის ხაზზე.
ზღვის დონიდან 480 მ, თბილისიდან 21
კმ (რკინიგზით).

Mtskheta Museum of
the History of Georgian
Statehood
Archeological evidences trace human settlement
in the area of Mtskheta from 2nd millennium BC to
early 1st millennium AD. Numerous burials of the

მცხეთის
Bronze Age (beginning of the 1st millennium BC)
ქართული prove that Mtskheta already was a significant
სახელმწიფოებრიობის settlement at that period.
ისტორიის მცხეთის მუზეუმი

მუზეუმ-ნაკრძალი
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის
სადგური თბილის—სამტრედიის ხაზზე.
ზღვის დონიდან 480 მ, თბილისიდან 21
კმ (რკინიგზით).

Mtskheta Museum of
the History of Georgian
Statehood

მდებარეობს მდინარეების ქართული Archeological evidences trace human settlement


სახელმწიფოებრიობის in the area of Mtskheta from 2nd millennium BC to
early 1st millennium AD. Numerous burials of the
ისტორიის მცხეთის მუზეუმი

მტკვრისა და არაგვის შესაყართან,


Bronze Age (beginning of the 1st millennium BC)
prove that Mtskheta already was a significant
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და settlement at that period.
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის
სადგური თბილის—სამტრედიის ხაზზე.

მტკვრის ორივე და არაგვის


ზღვის დონიდან 480 მ, თბილისიდან 21
კმ (რკინიგზით).

მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის


Mtskheta Museum of
ქართული the History of Georgian
სახელმწიფოებრიობის Statehood
ისტორიის მცხეთის მუზეუმი

სადგური თბილის—სამტრედიის
Archeological evidences trace human settlement
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და in the area of Mtskheta from 2nd millennium BC to
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და early 1st millennium AD. Numerous burials of the
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის Bronze Age (beginning of the 1st millennium BC)
სადგური თბილის—სამტრედიის ხაზზე. prove that Mtskheta already was a significant

ხაზზე. ზღვის დონიდან 480 მ,


ზღვის დონიდან 480 მ, თბილისიდან 21 settlement at that period.
კმ (რკინიგზით).

თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით).
Mtskheta Museum of
the History of Georgian
Statehood
Archeological evidences trace human settlement
in the area of Mtskheta from 2nd millennium BC to
early 1st millennium AD. Numerous burials of the
Bronze Age (beginning of the 1st millennium BC)

224
prove that Mtskheta already was a significant
settlement at that period.

Mtskheta

218
Museum-Reserve ქართული
სახელმწიფოებრიობის
ისტორიის მცხეთის მუზეუმი

მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და

Archeological evidences trace human


არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის
სადგური თბილის—სამტრედიის ხაზზე.
ზღვის დონიდან 480 მ, თბილისიდან 21
კმ (რკინიგზით).

settlement in the area of Mtskheta from 2nd Mtskheta Museum of


the History of Georgian

millennium BC to early 1st millennium AD. Statehood


Archeological evidences trace human settlement
in the area of Mtskheta from 2nd millennium BC to

Numerous burials of the Bronze Age


early 1st millennium AD. Numerous burials of the
Bronze Age (beginning of the 1st millennium BC)
prove that Mtskheta already was a significant
settlement at that period.

(beginning of the 1st millennium BC) prove


that Mtskheta already was a significant
settlement at that period.

PERMANENT EXHIBITION
PERMANENT EXHIBITION
PERMANENT EXHIBITION 214

PERMANENT EXHIBITION
TEMPORARY EXHIBITION
TEMPORARY EXHIBITION
TEMPORARY EXHIBITION
TEMPORARY EXHIBITION
222 223

CAFE TERRACE
CAFE TERRACE
CAFE TERRACE
CAFE TERRACE
219

24

View A

ქართული
სახელმწიფოებრიობის
ისტორიის მცხეთის მუზეუმი

მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და


არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის
სადგური თბილის—სამტრედიის ხაზზე.
ზღვის დონიდან 480 მ, თბილისიდან 21
კმ (რკინიგზით).

Mtskheta Museum of
the History of Georgian
Statehood
Archeological evidences trace human settlement
ქართული in the area of Mtskheta from 2nd millennium BC to

242
სახელმწიფოებრიობის

243
early 1st millennium AD. Numerous burials of the
Bronze Age (beginning of the 1st millennium BC)
ისტორიის მცხეთის მუზეუმი prove that Mtskheta already was a significant
settlement at that period.
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის
სადგური თბილის—სამტრედიის ხაზზე.
ზღვის დონიდან 480 მ, თბილისიდან 21
კმ (რკინიგზით).

Mtskheta Museum of
the History of Georgian
Statehood
ქართული Archeological evidences trace human settlement
სახელმწიფოებრიობის in the area of Mtskheta from 2nd millennium BC to
ისტორიის მცხეთის მუზეუმი early 1st millennium AD. Numerous burials of the
Bronze Age (beginning of the 1st millennium BC)
prove that Mtskheta already was a significant
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და settlement at that period.
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის
სადგური თბილის—სამტრედიის ხაზზე.
ზღვის დონიდან 480 მ, თბილისიდან 21
კმ (რკინიგზით).

Mtskheta Museum of
the History of Georgian
Statehood
ქართული
სახელმწიფოებრიობის Archeological evidences trace human settlement
ისტორიის მცხეთის მუზეუმი in the area of Mtskheta from 2nd millennium BC to
early 1st millennium AD. Numerous burials of the
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და Bronze Age (beginning of the 1st millennium BC)
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და prove that Mtskheta already was a significant
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის settlement at that period.
სადგური თბილის—სამტრედიის ხაზზე.
ზღვის დონიდან 480 მ, თბილისიდან 21
კმ (რკინიგზით).

Mtskheta Museum of
the History of Georgian
Statehood
Archeological evidences trace human settlement
in the area of Mtskheta from 2nd millennium BC to
early 1st millennium AD. Numerous burials of the
Bronze Age (beginning of the 1st millennium BC)

მცხეთის
ქართული prove that Mtskheta already was a significant
სახელმწიფოებრიობის settlement at that period.
ისტორიის მცხეთის მუზეუმი

მუზეუმ-ნაკრძალი
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის
სადგური თბილის—სამტრედიის ხაზზე.
ზღვის დონიდან 480 მ, თბილისიდან 21
კმ (რკინიგზით).

Mtskheta Museum of
the History of Georgian
Statehood

მდებარეობს მდინარეების ქართული Archeological evidences trace human settlement


სახელმწიფოებრიობის in the area of Mtskheta from 2nd millennium BC to
early 1st millennium AD. Numerous burials of the
ისტორიის მცხეთის მუზეუმი

მტკვრისა და არაგვის შესაყართან,


Bronze Age (beginning of the 1st millennium BC)
prove that Mtskheta already was a significant
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და settlement at that period.
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის
სადგური თბილის—სამტრედიის ხაზზე.

მტკვრის ორივე და არაგვის


ზღვის დონიდან 480 მ, თბილისიდან 21
კმ (რკინიგზით).

მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის


Mtskheta Museum of
ქართული the History of Georgian
სახელმწიფოებრიობის Statehood
ისტორიის მცხეთის მუზეუმი

სადგური თბილის—სამტრედიის
Archeological evidences trace human settlement
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და in the area of Mtskheta from 2nd millennium BC to
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და early 1st millennium AD. Numerous burials of the
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის Bronze Age (beginning of the 1st millennium BC)
სადგური თბილის—სამტრედიის ხაზზე. prove that Mtskheta already was a significant

ხაზზე. ზღვის დონიდან 480 მ,


ზღვის დონიდან 480 მ, თბილისიდან 21 settlement at that period.
კმ (რკინიგზით).

თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით).
Mtskheta Museum of
the History of Georgian
Statehood
Archeological evidences trace human settlement
in the area of Mtskheta from 2nd millennium BC to
early 1st millennium AD. Numerous burials of the
Bronze Age (beginning of the 1st millennium BC)
prove that Mtskheta already was a significant
settlement at that period.

Mtskheta
Museum-Reserve ქართული
სახელმწიფოებრიობის
ისტორიის მცხეთის მუზეუმი

მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და

Archeological evidences trace human


არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის
სადგური თბილის—სამტრედიის ხაზზე.
ზღვის დონიდან 480 მ, თბილისიდან 21
კმ (რკინიგზით).

settlement in the area of Mtskheta from 2nd Mtskheta Museum of


the History of Georgian

millennium BC to early 1st millennium AD. Statehood


Archeological evidences trace human settlement
in the area of Mtskheta from 2nd millennium BC to

Numerous burials of the Bronze Age


early 1st millennium AD. Numerous burials of the
Bronze Age (beginning of the 1st millennium BC)
prove that Mtskheta already was a significant
settlement at that period.

(beginning of the 1st millennium BC) prove


that Mtskheta already was a significant
settlement at that period.
First floor
Room 1 213

216

215 220
View A 217

View A

218 224

214

222 223

ქართული
სახელმწიფოებრიობის
ისტორიის მცხეთის მუზეუმი

მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და

219
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის
სადგური თბილის—სამტრედიის ხაზზე.
ზღვის დონიდან 480 მ, თბილისიდან 21
კმ (რკინიგზით).

Mtskheta Museum of
the History of Georgian
Statehood
Archeological evidences trace human settlement
ქართული in the area of Mtskheta from 2nd millennium BC to
სახელმწიფოებრიობის early 1st millennium AD. Numerous burials of the
Bronze Age (beginning of the 1st millennium BC)
ისტორიის მცხეთის მუზეუმი prove that Mtskheta already was a significant
settlement at that period.
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის
სადგური თბილის—სამტრედიის ხაზზე.
ზღვის დონიდან 480 მ, თბილისიდან 21
კმ (რკინიგზით).

Mtskheta Museum of
the History of Georgian
Statehood
ქართული Archeological evidences trace human settlement
სახელმწიფოებრიობის in the area of Mtskheta from 2nd millennium BC to
ისტორიის მცხეთის მუზეუმი early 1st millennium AD. Numerous burials of the
Bronze Age (beginning of the 1st millennium BC)
prove that Mtskheta already was a significant
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და settlement at that period.
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის
სადგური თბილის—სამტრედიის ხაზზე.
ზღვის დონიდან 480 მ, თბილისიდან 21
კმ (რკინიგზით).

Mtskheta Museum of
the History of Georgian
Statehood
ქართული
სახელმწიფოებრიობის Archeological evidences trace human settlement
ისტორიის მცხეთის მუზეუმი in the area of Mtskheta from 2nd millennium BC to
early 1st millennium AD. Numerous burials of the
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და Bronze Age (beginning of the 1st millennium BC)
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და prove that Mtskheta already was a significant
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის settlement at that period.
სადგური თბილის—სამტრედიის ხაზზე.
ზღვის დონიდან 480 მ, თბილისიდან 21
კმ (რკინიგზით).

Mtskheta Museum of
the History of Georgian
Statehood
Archeological evidences trace human settlement
in the area of Mtskheta from 2nd millennium BC to
early 1st millennium AD. Numerous burials of the
Bronze Age (beginning of the 1st millennium BC)

მცხეთის
ქართული prove that Mtskheta already was a significant
სახელმწიფოებრიობის settlement at that period.
ისტორიის მცხეთის მუზეუმი

მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და

მუზეუმ-ნაკრძალი
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის
სადგური თბილის—სამტრედიის ხაზზე.
ზღვის დონიდან 480 მ, თბილისიდან 21
კმ (რკინიგზით).

Mtskheta Museum of
the History of Georgian
Statehood

მდებარეობს მდინარეების ქართული Archeological evidences trace human settlement


სახელმწიფოებრიობის in the area of Mtskheta from 2nd millennium BC to
early 1st millennium AD. Numerous burials of the
ისტორიის მცხეთის მუზეუმი Bronze Age (beginning of the 1st millennium BC)

მტკვრისა და არაგვის შესაყართან,


prove that Mtskheta already was a significant
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და settlement at that period.
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის
სადგური თბილის—სამტრედიის ხაზზე.

მტკვრის ორივე და არაგვის


ზღვის დონიდან 480 მ, თბილისიდან 21
კმ (რკინიგზით).

მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის


Mtskheta Museum of
ქართული the History of Georgian
სახელმწიფოებრიობის Statehood
ისტორიის მცხეთის მუზეუმი

სადგური თბილის—სამტრედიის
Archeological evidences trace human settlement
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და in the area of Mtskheta from 2nd millennium BC to
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და early 1st millennium AD. Numerous burials of the
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის Bronze Age (beginning of the 1st millennium BC)
სადგური თბილის—სამტრედიის ხაზზე. prove that Mtskheta already was a significant

ხაზზე. ზღვის დონიდან 480 მ,


ზღვის დონიდან 480 მ, თბილისიდან 21 settlement at that period.
კმ (რკინიგზით).

თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით).
Mtskheta Museum of
the History of Georgian
Statehood
Archeological evidences trace human settlement
in the area of Mtskheta from 2nd millennium BC to
early 1st millennium AD. Numerous burials of the
Bronze Age (beginning of the 1st millennium BC)
prove that Mtskheta already was a significant
settlement at that period.

Mtskheta
Museum-Reserve ქართული
სახელმწიფოებრიობის
ისტორიის მცხეთის მუზეუმი

მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და

Archeological evidences trace human


არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის
სადგური თბილის—სამტრედიის ხაზზე.
ზღვის დონიდან 480 მ, თბილისიდან 21
კმ (რკინიგზით).

settlement in the area of Mtskheta from 2nd Mtskheta Museum of


the History of Georgian

millennium BC to early 1st millennium AD. Statehood


Archeological evidences trace human settlement
in the area of Mtskheta from 2nd millennium BC to

Numerous burials of the Bronze Age


early 1st millennium AD. Numerous burials of the
Bronze Age (beginning of the 1st millennium BC)
prove that Mtskheta already was a significant
settlement at that period.

(beginning of the 1st millennium BC) prove


that Mtskheta already was a significant
settlement at that period.

View B
View B
24

მცხეთის მუზეუმ-ნაკრძალი
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე
და არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური თბილის—სამტრედიის
ხაზზე. ზღვის დონიდან 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). მდებარეობს
მდინარეების მტკვრისა და არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და არაგვის
მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის
დონიდან 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით).

მცხეთის
მუზეუმ-ნაკრძალი

Mtskheta Museum-Reserve მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და


არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური
თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან
Archeological evidences trace human settlement in the area of Mtskheta from 2nd 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით).
millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous burials of the Bronze Age მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და
(beginning of the 1st millennium BC) prove that Mtskheta already was a significant არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური
settlement at that period. Archeological evidences trace human settlement in the თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან
area of Mtskheta from 2nd millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით).
burials of the Bronze Age (beginning of the 1st millennium BC) prove that Mtskheta
already was a significant settlement at that period.

Mtskheta
Museum-Reserve
Archeological evidences trace human settlement in the
area of Mtskheta from 2nd millennium BC to early 1st
millennium AD. Numerous burials of the Bronze Age
(beginning of the 1st millennium BC) prove that
Mtskheta already was a significant settlement at that
period. Archeological evidences trace human
settlement in the area of Mtskheta from 2nd
millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous
burials of the Bronze Age (beginning of the 1st
millennium BC) prove that Mtskheta already was a
significant settlement at that period.

მცხეთის Mtskheta
მუზეუმ-ნაკრძალი Museum-Reserve
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და Archeological evidences trace human settlement in the
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და area of Mtskheta from 2nd millennium BC to early 1st
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური millennium AD. Numerous burials of the Bronze Age
(beginning of the 1st millennium BC) prove that
თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან
Mtskheta already was a significant settlement at that
480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით).
period. Archeological evidences trace human
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და settlement in the area of Mtskheta from 2nd
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური burials of the Bronze Age (beginning of the 1st
თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან millennium BC) prove that Mtskheta already was a
480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). significant settlement at that period.

მცხეთის Mtskheta
მუზეუმ-ნაკრძალი Museum-Reserve
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და Archeological evidences trace human settlement in the
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და area of Mtskheta from 2nd millennium BC to early 1st
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური millennium AD. Numerous burials of the Bronze Age
(beginning of the 1st millennium BC) prove that
თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან
Mtskheta already was a significant settlement at that
480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით).
period. Archeological evidences trace human
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და settlement in the area of Mtskheta from 2nd
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური burials of the Bronze Age (beginning of the 1st
თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან millennium BC) prove that Mtskheta already was a
480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). significant settlement at that period.

მცხეთის Mtskheta
მუზეუმ-ნაკრძალი Museum-Reserve
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და Archeological evidences trace human settlement in the
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და area of Mtskheta from 2nd millennium BC to early 1st
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური millennium AD. Numerous burials of the Bronze Age
(beginning of the 1st millennium BC) prove that
თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან
Mtskheta already was a significant settlement at that
480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით).
period. Archeological evidences trace human
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და settlement in the area of Mtskheta from 2nd
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური burials of the Bronze Age (beginning of the 1st
თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან millennium BC) prove that Mtskheta already was a
480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). significant settlement at that period.

მცხეთის Mtskheta
მუზეუმ-ნაკრძალი Museum-Reserve
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და Archeological evidences trace human settlement in the
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და area of Mtskheta from 2nd millennium BC to early 1st
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური millennium AD. Numerous burials of the Bronze Age
(beginning of the 1st millennium BC) prove that
თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან
Mtskheta already was a significant settlement at that
480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით).
period. Archeological evidences trace human
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და settlement in the area of Mtskheta from 2nd
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური burials of the Bronze Age (beginning of the 1st
თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან millennium BC) prove that Mtskheta already was a
480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). significant settlement at that period.

25
244 245
212

View C
First floor
View C
Room 1 213

216

215 220

217

218 224

214

222 223

მცხეთის მცხეთის
მუზეუმ-ნაკრძალი მუზეუმ-ნაკრძალი

მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და


არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და

219
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური
თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან
480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით).
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური
თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან
480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით).

Mtskheta Mtskheta
Museum-Reserve Museum-Reserve
Archeological evidences trace human settlement in the Archeological evidences trace human settlement in the
area of Mtskheta from 2nd millennium BC to early 1st area of Mtskheta from 2nd millennium BC to early 1st
millennium AD. Numerous burials of the Bronze Age millennium AD. Numerous burials of the Bronze Age
(beginning of the 1st millennium BC) prove that (beginning of the 1st millennium BC) prove that
Mtskheta already was a significant settlement at that Mtskheta already was a significant settlement at that
period. Archeological evidences trace human period. Archeological evidences trace human
settlement in the area of Mtskheta from 2nd settlement in the area of Mtskheta from 2nd
millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous
burials of the Bronze Age (beginning of the 1st burials of the Bronze Age (beginning of the 1st
millennium BC) prove that Mtskheta already was a millennium BC) prove that Mtskheta already was a
significant settlement at that period. significant settlement at that period.

View F
View F

მცხეთის მცხეთის მუზეუმ-ნაკრძალი


მუზეუმ-ნაკრძალი

მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური და არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური თბილის—სამტრედიის
თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან ხაზზე. ზღვის დონიდან 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). მდებარეობს
480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით).
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და მდინარეების მტკვრისა და არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და არაგვის
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური
თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან
დონიდან 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით).
480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით).

Mtskheta
Museum-Reserve
Archeological evidences trace human settlement in the
area of Mtskheta from 2nd millennium BC to early 1st
Mtskheta Museum-Reserve
millennium AD. Numerous burials of the Bronze Age
(beginning of the 1st millennium BC) prove that
Mtskheta already was a significant settlement at that Archeological evidences trace human settlement in the area of Mtskheta from 2nd
period. Archeological evidences trace human millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous burials of the Bronze Age
settlement in the area of Mtskheta from 2nd
millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous (beginning of the 1st millennium BC) prove that Mtskheta already was a significant
burials of the Bronze Age (beginning of the 1st settlement at that period. Archeological evidences trace human settlement in the
millennium BC) prove that Mtskheta already was a
significant settlement at that period. area of Mtskheta from 2nd millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous
burials of the Bronze Age (beginning of the 1st millennium BC) prove that Mtskheta
already was a significant settlement at that period.

27
246 247
212

View L

First
View L
floor
Room 1 213

216

215 220

217

მცხეთის

224
მუზეუმ-ნაკრძალი

218
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და არაგვის
შესაყართან, მტკვრის ორივე და არაგვის მარჯვენა
ნაპირზე. რკინიგზის სადგური თბილის—სამტრედიის
ხაზზე. ზღვის დონიდან 480 მ, თბილისიდან 21 კმ
(რკინიგზით). მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და არაგვის
მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური
თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან 480 მ,
თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით).

Mtskheta
Museum-Reserve
Archeological evidences trace human settlement in the area of
Mtskheta from 2nd millennium BC to early 1st millennium AD.
Numerous burials of the Bronze Age (beginning of the 1st
millennium BC) prove that Mtskheta already was a significant
settlement at that period. Archeological evidences trace human
settlement in the area of Mtskheta from 2nd millennium BC to
early 1st millennium AD. Numerous burials of the Bronze Age
(beginning of the 1st millennium BC) prove that Mtskheta already
was a significant settlement at that period.

მცხეთის Mtskheta

214
მუზეუმ-ნაკრძალი Museum-Reserve
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და Archeological evidences trace human settlement in the
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და area of Mtskheta from 2nd millennium BC to early 1st
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური millennium AD. Numerous burials of the Bronze Age
(beginning of the 1st millennium BC) prove that
თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან
Mtskheta already was a significant settlement at that
480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით).
period. Archeological evidences trace human
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და settlement in the area of Mtskheta from 2nd
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური burials of the Bronze Age (beginning of the 1st
თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან millennium BC) prove that Mtskheta already was a
480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). significant settlement at that period.

222 223

219

30 View O
View O

მცხეთის მუზეუმ-ნაკრძალი
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე
და არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური თბილის—სამტრედიის
ხაზზე. ზღვის დონიდან 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). მდებარეობს
მდინარეების მტკვრისა და არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და არაგვის
მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის
დონიდან 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით).

მცხეთის Mtskheta მცხეთის Mtskheta მცხეთის Mtskheta მცხეთის Mtskheta მცხეთის Mtskheta მცხეთის Mtskheta მცხეთის Mtskheta მცხეთის Mtskheta
მუზეუმ-ნაკრძალი Museum-Reserve მუზეუმ-ნაკრძალი Museum-Reserve მუზეუმ-ნაკრძალი Museum-Reserve მუზეუმ-ნაკრძალი Museum-Reserve მუზეუმ-ნაკრძალი Museum-Reserve მუზეუმ-ნაკრძალი Museum-Reserve მუზეუმ-ნაკრძალი Museum-Reserve მუზეუმ-ნაკრძალი Museum-Reserve
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და Archeological evidences trace human settlement in the მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და Archeological evidences trace human settlement in the მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და Archeological evidences trace human settlement in the მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და Archeological evidences trace human settlement in the მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და Archeological evidences trace human settlement in the მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და Archeological evidences trace human settlement in the მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და Archeological evidences trace human settlement in the მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და Archeological evidences trace human settlement in the

Mtskheta Museum-Reserve
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და area of Mtskheta from 2nd millennium BC to early 1st არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და area of Mtskheta from 2nd millennium BC to early 1st არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და area of Mtskheta from 2nd millennium BC to early 1st არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და area of Mtskheta from 2nd millennium BC to early 1st არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და area of Mtskheta from 2nd millennium BC to early 1st არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და area of Mtskheta from 2nd millennium BC to early 1st არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და area of Mtskheta from 2nd millennium BC to early 1st არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და area of Mtskheta from 2nd millennium BC to early 1st
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური millennium AD. Numerous burials of the Bronze Age არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური millennium AD. Numerous burials of the Bronze Age არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური millennium AD. Numerous burials of the Bronze Age არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური millennium AD. Numerous burials of the Bronze Age არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური millennium AD. Numerous burials of the Bronze Age არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური millennium AD. Numerous burials of the Bronze Age არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური millennium AD. Numerous burials of the Bronze Age არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური millennium AD. Numerous burials of the Bronze Age
(beginning of the 1st millennium BC) prove that (beginning of the 1st millennium BC) prove that (beginning of the 1st millennium BC) prove that (beginning of the 1st millennium BC) prove that (beginning of the 1st millennium BC) prove that (beginning of the 1st millennium BC) prove that (beginning of the 1st millennium BC) prove that (beginning of the 1st millennium BC) prove that
თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან
Mtskheta already was a significant settlement at that Mtskheta already was a significant settlement at that Mtskheta already was a significant settlement at that Mtskheta already was a significant settlement at that Mtskheta already was a significant settlement at that Mtskheta already was a significant settlement at that Mtskheta already was a significant settlement at that Mtskheta already was a significant settlement at that
480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით).
period. Archeological evidences trace human period. Archeological evidences trace human period. Archeological evidences trace human period. Archeological evidences trace human period. Archeological evidences trace human period. Archeological evidences trace human period. Archeological evidences trace human period. Archeological evidences trace human
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და settlement in the area of Mtskheta from 2nd
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და settlement in the area of Mtskheta from 2nd
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და settlement in the area of Mtskheta from 2nd
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და settlement in the area of Mtskheta from 2nd
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და settlement in the area of Mtskheta from 2nd
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და settlement in the area of Mtskheta from 2nd
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და settlement in the area of Mtskheta from 2nd
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და settlement in the area of Mtskheta from 2nd
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური burials of the Bronze Age (beginning of the 1st არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური burials of the Bronze Age (beginning of the 1st არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური burials of the Bronze Age (beginning of the 1st არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური burials of the Bronze Age (beginning of the 1st არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური burials of the Bronze Age (beginning of the 1st არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური burials of the Bronze Age (beginning of the 1st არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური burials of the Bronze Age (beginning of the 1st არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური burials of the Bronze Age (beginning of the 1st
თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან millennium BC) prove that Mtskheta already was a თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან millennium BC) prove that Mtskheta already was a თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან millennium BC) prove that Mtskheta already was a თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან millennium BC) prove that Mtskheta already was a თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან millennium BC) prove that Mtskheta already was a თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან millennium BC) prove that Mtskheta already was a თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან millennium BC) prove that Mtskheta already was a თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან millennium BC) prove that Mtskheta already was a
480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). significant settlement at that period. 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). significant settlement at that period. 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). significant settlement at that period. 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). significant settlement at that period. 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). significant settlement at that period. 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). significant settlement at that period. 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). significant settlement at that period. 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). significant settlement at that period.

Archeological evidences trace human settlement in the area of Mtskheta from 2nd
millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous burials of the Bronze Age
(beginning of the 1st millennium BC) prove that Mtskheta already was a significant
settlement at that period. Archeological evidences trace human settlement in the
area of Mtskheta from 2nd millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous
burials of the Bronze Age (beginning of the 1st millennium BC) prove that Mtskheta
already was a significant settlement at that period.

248 249
31
Definition of contents for children and
design of a “parallel” visit tour
DEFINITION OF CONTENTS FOR CHILDREN AND DESIGN by Sireli Uusmaa
OF A “PARALLEL” VISIT TOUR
Content for children and children “parallel” visit tour is planned for the museum’s exposition. It
Position of children exhibitions
will be special path, which actively involves children to interact with museum playable and inter-
active locations. It is distributed throughout the exposition and is divided into two.

1) Fields of activity in the exposition – Will be depending on the target group, the planned activ-
ities are based primarily on the hands-on method. By activating all the senses, one is embodied as
an ancient adventurer, actively discovering the exposition and creating new knowledge. Copies
207
of the findings allow you to touch and experience them, as well as to try them on your own. In
1
105 103
204

206
202
this way, a deeper contact with the findings and their stories is achieved.
2
3
205
102
8
9
104 101
225

2) Digital story - In order for children to understand the splendor of Mtskheta and the uniqueness
of the findings, a separate digital story is created for the children using a stylus-like solution.
107 208 209
106 201

211 210

Georgian myths, folk tales, fairy tales, music and more are intertwined in the story.
10

Target group: The target group of the level is not defined by age. Activity-oriented playful solu-
212

11

tions have different levels of difficulty in developing the motor skills of a kindergarten child or
108
213
in starting school children with imagination and teaching them new knowledge. The aim of the
109
216

215 220
7 children’s level created in the museum is to offer activities for the whole family. Enrich the family
with activities that include a visit to the museum, which allows to establish a connection with the
Definition of contents for children and
217
110

12 218

4
224
museum’s themes and thus get an even closer idea of Mtskheta’s great history.
111
design of a “parallel” visit tour 214

6
Content for children and children “parallel” visit tour does not require constant parental guidance.
222 223

5
112 219

The instructions that come with the activities are very clear to the children. The route is separat-
elty marked, allowing children to easily find activities for them in the exhibition hall.
Definition of contents for children and
113 114

by Sireli Uusmaa myths, folk tales, fairy tales, music and Examples of possible solutions:
more are intertwined in the story. Examples of possible solutions:
Content for children and children “parallel”
visit tour is planned for the museum’s
design of a “parallel” visit tour
Target group: The target group of the level
1. Playful timeline
1. Playful timeline
exposition. It will be special path, which is not defined by age. Activity-oriented Description: Perceive the passage of time and the distance of the times. A
Description: Perceive
child can move an the passage
object fromof time and the
the 21st distanceback
century of theto
times.
the A child can
Bronze move
Age. an ob-
The
32 207
actively involves children to interact playful solutions have different levels of ject from the 21st century back to the Bronze Age. The solution is mechanical.
solution is mechanical.
204 202

with museum playable and interactive


205
206 difficulty in developing the motor skills of
locations. It is distributed throughout the 225 a kindergarten child or in starting school
exposition and is divided into two.
208 209
201 children with imagination and teaching
Position of
OFchildren exhibitions
211 210

themPOSITION
new knowledge. The aim of the
1) Fields of activity in the exposition – Will
212
CHILDREN
children’s level created in the museum is to
be depending on the target group, the offerEXHIBITIONS
activities for the whole family. Enrich
planned activities are based primarily on the family with activities that include a visit
the hands-on method. By activating all
213

216

7
to the museum, which allows to establish a
the senses, one is embodied as an ancient
215 220

217
connection with the museum’s themes and
218
adventurer, actively discovering
4 the 224

thus get an even closer idea of Mtskheta’s


exposition and creating6new knowledge.
214

222 223 great history.


219
Copies of the findings allow you 5 to touch

and experience them, as well as to try Content for children and children “parallel”
them on your own. In this way, a deeper visit tour does not require constant 2. How to restore an artifact and give it the right shape?
contact with the findings and their stories parental guidance. The instructions that 2. How to restore an artifact and give it the right shape?
Description: Find a drawing task that gives you the opportunity to imagine
is achieved. come with the activities are very clear Description: Find a drawing
or restore a half or eventask that gives
a whole you the
broken opportunity
object. to imagine
Possibility or restore
to figure a half or
out the
to the children. The route is separatelty
2) Digital story - In order for children to function of the object. The task can also be performed on virtual reality and
marked, allowing children to easily find
250 understand the splendor of Mtskheta and special software
1
105
supported 103
with VR goggles. 251
activities for them in the exhibition hall.
the uniqueness of the findings, a separate
2
102
allel”
2. How to restore an artifact and give it the right shape?
at
Description: Find a drawing task that gives you the opportunity to imagine
even a whole a
or restore broken object.
half or even Possibility
a wholetobroken
figure out the function
object. of the object.
Possibility The out
to figure task the
can also 5. Staged (Bronze Age) playgrounds
y be performed on virtual reality and special software supported with VR goggles.
function of the object. The task can also be performed on virtual reality and Description: An opportunity to play freely and creatively with findings that tell stories about
d
special software supported with VR goggles. Mtskheta, but are written by the child himself.
l.

6. Try yourself as an archeologist

Description: A playful solution for children to try themselves as an archeologist, doing archeo-
logical excavations in designated payground areas.
3. Touch and experience! Try it on!

Description: Opportunity to make contact with special finding - experience the material and tex-
ture. Also supports the visitor experience for people with special needs and disabilities.

4. Animated findings

Description: A solution like a flipbook or giphoscope that brings animals to life on the carpet or
on the specially prepared surface. The chosen solution gives the child the opportunity to be the
narrator of the story himself, choosing the tempo and also the sound.

https://vimeo.com/156230245

252 253
3D ILLUSTRATIONS
Open storage area, room 009

ORGANIZATION OF THE OPEN STORAGE AREA, IN TERMS


OF EXHIBITION CONCEPT
The collections of the Mtskheta Museum contain more than 26 thousand artifacts, the vast major-
ity of which are archeological findings. The museum funds contain a collection of ceramic, metal,
numismatic, glyptic, precious metals, glass, bone and a

relatively small number of ethnographic, fine arts and archival material. Of these 26 thousand
artifacts, about 700 exhibits have been re-inventoried for permanent exhibitions, while the rest
are subject to re-selection and part to write-off, so at this stage, it is impossible to determine ex-
actly how many exhibits will be placed in the open storage. Roughly we can think of about ten
thousand to fifteen thousand artifacts to be stored in the open storage area.

254 255
3D ILLUSTRATIONS
Room 107

256 257
3D ILLUSTRATIONS
Room 224

258 259
CONTENT DEVELOPMENT OF THE
DIDACTIC APPARATUS SUPPORTING
THE EXHIBITIONS
CREATION OF LABELS IN BRAILLE FOR BLIND PEOPLE AND POSSIBLE

additional audio materials Accessibility is very important in modern museums. Museums play
a crucial role in society by educating the public and representing diverse aspects of culture
through their exhibits. People with physical disabilities are part of the community that is edu-
cated or represented by museums.

1. All room plans must be also in Braille and placed in the height that can be reached and read.
Additionaly, a museum map in tactile and Braille must be available in box office.

2. A clear route must be marked on the floor. A map of the route will be specified in Task 2.

3. Most important exhibit signs must be in Braille and placed in the height that can be reached.

4. Some most valuable exhibits must be exhibited in the form that can be touched. Therefore a
simplyfied replicas have to be made.

5. Multimedia solutions (videos) must include sign language translations.

6. For visually impaired visitors, an audio tour with descriptive translation to enrich the muse-
um experience is created.

The tour of the exhibition takes you from one stopping point to another, describes the surround-
ings and shares exciting knowledge of history. An audio guide with tactile and Braille numbers
can be borrowed from the box office.

260 261
CREATION OF MATERIALS HELPING THE VISITOR
TO ORIENT HIM/HERSELF IN THE MUSEUM: MAPS,
FLYERS WITH THE LIST OF MUSEUM HIGHLIGHTS,
ETC.

Moodboard of good examples


of museum maps and activity/
workbooks for children.

262 263
DEFINITION OF THE MULTIMEDIA
SUPPORTS FOR THE EXHIBITION ROOMS
dia supports for the exhibition rooms Definition of the multimedia supports for the exhibition rooms

ut MM11 - Multimedia projection about


207
Kurgan’s culture 203

204 202

105 103 MM12 - Multimedia program about


206
apiculture and aqueducts water- 205
102
MM01
systems 225

104 101
MM02

MM13 - Multimedia program about


ut 107
106 208 209
wars and weapons and metallurgy 201

211 210

MM14 - Interactive table, shooting


MM03 MM04 simulator
MM01
MM05 212
MM15 - Multimedia about burial
rituals and altars (peppers ghost
a effect)

108

109 213
g
216

110 MM09 MM09 215 220

217 MM11
MM08

218 224
MM10
111
MM12
MM06
214
MM15
112
222 223

MM07
219
113 114 MM14

Definition of the multimedia supports for the exhibition rooms


Definition of the multimedia supports for the exhibition rooms
51
Definition of the multimedia supports for the exhibition rooms Definition of the multimedia supports for the exhibition rooms
MM01
MM01 --Interactive
Definition Interactive table
of thetable
multimedia supports for the exhibition rooms Definition of the multimedia supports for the exhibition rooms
Definition
MM02
MM01 of thetable
MM02---Interactive
Multimedia
Multimedia multimedia
programabout
program supports for the exhibition rooms
about Mtsketa Definition of the multimedia supports for the exhibition rooms
Mtsketa
MM03
MM02---Interactive
MM01
Definition Projection
Multimedia screen
of thetable
program about
multimedia christianity
about supports for the exhibition rooms MM11
MM01 --Interactive
DefinitionMultimedia projection about Kurgan’s
of thetable
multimedia supports culture
for the exhibition rooms
Mtsketa
MM03 - Projection screen about
Definition
MM04 -
christianity
of theprojection
MM02 -- Full-room
MM01 Interactive
Multimedia multimedia
table
program about supports for the exhibition rooms 105 103
MM12
MM02---Interactive
Definition
MM01 Multimedia
Multimedia programabout
of thetable
program about apiculture
multimedia supports and aqueducts
for thewatersystems
exhibition rooms
Mtsketa
MM03 - Projection screen about Mtsketa
MM05
MM02---Interactive
MM01
Definition Multimedia
Multimedia programabout
of thetable
multimedia
program about state hood
supports for the exhibition rooms MM01
105 103 102

MM13
MM02---Interactive
MM01 Multimedia programabout
Multimediatable
program about wars and weapons and metallurgy
christianity
MM04 - Full-room projection
Mtsketa
MM03 - Projection screen about 104 101
Mtsketa
Definition
MM06
MM02 -- Sound
MM01 -
christianity
of the
of old
Interactive
Multimedia multimedia
city about supports for the exhibition rooms
table
program MM02
MM01
105 103 102
MM03
MM14 - Projection table
MM02---Interactive
MM01 Interactivescreen about
Multimedia table, shooting
program about simulator 105

MM04
MM05 Full-room projection christianity
MM03---Interactive
Multimedia program about 107
Mtsketa Projection table
screen about
106
104 101
Mtsketa
MM07
MM01 -- Multimedia story showing
about the trade-man leaving the city
102
MM03 - Projection table
screen about
MM02 Multimedia program MM15
MM02---Interactive
MM01 Multimedia about burial
aboutrituals and altars (peppers ghost effect)
MM02 105 103
state hood
christianity
MM01
Multimedia program MM01
105

MM04
MM05
Mtsketa --- Multimedia
Full-room projection
program about 107
christianity
MM04 - Full-room projection
MM03 Projection screen about
106
104 101
Mtsketa
MM03 - Projection screen about
MM08
MM01 --AR
MM02
state hood
MM06 -- Full-room
- screen
Interactive
Multimedia
Sound of old
about
table
program
city
Mtskheta
about as it was and excavation MM02
MM01
105 103 102
MM02 - Multimedia program about MM02 105
christianity
MM04
MM05 Multimedia projection
program about 107
christianity
MM01

Mtsketa 106
MM04
MM05 - Full-room projection
MM03--Interactive
Projection table
screen about MM03 -- Multimedia program about 107
Mtsketa
MM03 MM04
106
Projection screen about
104 101
MM09
MM01 -- Multimedia story showing
about struff and city marketplace and people
102
MM02
state hood Multimedia program MM02
MM01
105 103
MM02 105
MM06
MM07
MM04 -- Multimedia
christianity Sound of old
Full-room city showing
story
projection
MM01
state hood
christianity
MM01

MM05
MM03 -- Multimedia
Mtsketa program about 107 MM05
MM04
MM05 - Full-room projection
Projection screen about MM03 -- Multimedia program about
MM03 MM04 106 107
104 101 106
the
MM02 trade-man
- leaving
Multimedia the
program cityabout MM02 105 103 102 Projection screen about
state hood MM02 105
MM06 - Full-room
Sound of old city showing
MM01
christianity
MM07
MM05 --- Multimedia
MM04 Multimedia story
projection
program about 107
MM01
state
MM06 hood
- Sound
christianity of old city
MM01

Mtsketa
MM03 Projection screen about MM03 MM04
MM05 106
104
102
101 MM04 -- Multimedia
MM05 Full-room projection
program about MM03
107
MM04 106
the
MM08
statetrade-man
hoodAR - leaving
screen theMtskheta
about city MM02
MM01
105 103
MM02
MM06
MM04 --- Multimedia
christianity
MM07 Sound of old
Full-room city showing
story
projection
MM01
state
MM06 hood
- Sound of old city showing
MM01
MM01
MM05
as it was
MM03 - Multimedia program
and excavation
Projection screen about
about
107
MM03 MM04
MM05 106
104 101 MM07
MM05 --- Multimedia
MM04 story
Full-room projection
Multimedia program about MM03
107
MM04
MM05 106
the
MM08
statetrade-man
AR - leaving
screen the
about city
Mtskheta
MM02 105 103 102
the trade-man leaving the city
MM07hood
108 MM02
MM06 --- Multimedia
Sound of old city showing
MM01
christianity
MM04 Full-room story
projection
MM01
state
MM06
MM07 hood
-- Multimedia
Sound of old city showing
story
MM01
MM05
as it was Multimedia program
and excavation about 107
109 MM03 MM04
MM05 106
MM05 - Multimedia program about 107
MM09 - Multimedia story showing 104 101 MM05 106
102 MM03 MM04
the
MM08
statetrade-man
hoodAR - leaving
screen theMtskheta
about city MM02
108
the trade-man leaving the city
MM08 AR - screen about
city Mtskheta
MM01
MM06 --- Multimedia
Sound of old city showing state
MM07hood
MM01
MM07
struff
MM04
MM05 and Full-room
Multimedia story
city marketplace
projection
program andabout 107 MM05 MM06 -- Multimedia
Sound of old
story showing
MM01

as it was
MM09 and excavation
- Multimedia story showing
109 MM03 MM04 106
MM09 MM09 104 101
as it was and excavation MM03 MM04
MM05

the trade-man leaving the city


110
people
MM08
state hoodAR - screen about Mtskheta
MM02
the trade-man leaving theMtskheta
city
264 265
108
MM06
MM07 --- Multimedia
Sound of old city showing
story
MM01
MM08
MM06 AR - screen about 108
struff and city marketplace and MM07 -- Multimedia
Sound of old city showing MM01
MM05
as it was Multimedia program
and excavation about 107
109 MM03 MM04
MM05 106 MM08
story
MM09 - Multimedia story showing
MM05

the trade-man
peoplehood
MM08 AR leaving
- screen the
about city
110 MM09 MM09
as it was
MM09 and excavation
- Multimedia story showing
MM03 109
MM04

state city Mtskheta the trade-man leaving theMtskheta


city
108
MM06
MM07 -- Multimedia
struff and Sound of old
story
city marketplace showing
and
MM01
MM08 AR - screen about 108
MM01
109 MM03 MM04
MM05 MM08
MM07 - Multimedia
struff and story showing
city marketplace and MM05
Multimedia program Multimedia program LED screen Projection

AR solution Interactive table Interactive table Pepper´s ghost effect


https://vimeo.com/358911169

266 267
CONTENT OF THE AUDIO-GUIDES Information about each artifact’s label is printed on white DEVELOPMENT OF THE CONTENT FOR EACH ARTIFACT’S
(IN GEORGIAN AN ENGLISH) (or a color of the background of the showcase) cardboard. LABEL
The size is approximately 180x120 mm, according the
amount of information.
The script of the audio guides consistently follows the main concept of the exhibition. One gener- Development of the content for each artifact’s label Information about each artifact’s label is
al introductory text about each hall and short texts for each topic are defined, which will be tied to printed on white (or a color of the background of the showcase) cardboard. The size is approx
one specific exhibit from the topic that best expresses the essence of it. In some cases, a specific mately 180x120 mm, according the amount of information.
topic includes a multimedia component as part of the exhibition, in which case this multimedia
component will automatically be included in the audio guide program, and in areas where there
is no multimedia component, independent scripts must be created.
მცხეთის მუზეუმ- Mtskheta
ნაკრძალისათაური Museum-Reserve
სათაური Headline
მდებარეობს მდინარეების Archeological evidences trace
მტკვრისა და არაგვის შესაყართან, human settlement in the area of
მტკვრის ორივე და არაგვის Mtskheta from 2nd millennium BC to
მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის early 1st millennium AD. Numerous
სადგური თბილის—სამტრედიის burials of the Bronze Age (beginning
ხაზზე. ზღვის დონიდან 480 მ, of the 1st millennium BC) prove that
Mtskheta already was a significant
თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით).
settlement at that period.
Content of the didactic panels (in Georgian and English) to
be placed in the rooms

CONTENT OF THE DIDACTIC PANELS (IN GEORGIAN AND


Information about the exposition will be
CONTENT OF THE MUSEUM CATALOGUE ENGLISH) TO BE PLACED IN THE ROOMS
placed on the wall with transfer stickers.

Moodboard of good examples of Information about the exposition will be placed on the wall with transfer stickers.
museum catalogues.

55

მცხეთის მუზეუმ-ნაკრძალი
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე
და არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური თბილის—სამტრედიის
ხაზზე. ზღვის დონიდან 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). მდებარეობს
მდინარეების მტკვრისა და არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და არაგვის
მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის
დონიდან 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით).

Mtskheta Museum-Reserve
Archeological evidences trace human settlement in the area of Mtskheta from 2nd
millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous burials of the Bronze Age
(beginning of the 1st millennium BC) prove that Mtskheta already was a significant
settlement at that period. Archeological evidences trace human settlement in the
area of Mtskheta from 2nd millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous
burials of the Bronze Age (beginning of the 1st millennium BC) prove that Mtskheta
already was a significant settlement at that period.

268 269
56
GRAPHIC IDENTITY
GUIDE FEBRUARY 2021

LOGO

Source of SOURCE OF
INSPIRATION
Mtskheta Museum-Reserve Vis

Source of
inspiration
Mtskheta Museum-Reserve Vis

ANIMATION OF inspiration
THE CONCEPT

Geographically and
Geographically and Rivers Mtkvari
Rivers Mtkvari and
andAragvi
Aragvi
historically importantlocation
historically important location
Geographically and Rivers Mtkvari and Aragvi
historically important location

Mtskheta Museum-Reserve
Mtskheta Museum-Reserve
Mtskheta Museum-Reserve

Click to play animation

Ancient Kingdom of Iberia, The Gate, representing significant sample of the


MtskhetaAncient
being significant economical
KingdomofofIberia,
Iberia, late modernism,
Gate, the fence wall and gate with
Ancient Kingdom The Gate,The representing
representing significant
significant sample of the
and political
Mtskheta centre
being of it
significant towersof
sample ofthe
these
late north wall
modernism,
Mtskheta being significant economical late modernism, the fence wall and gate with
economical and political the fence wall and gate with
and political centre of it towers of these north wall
centre of it towers of these north wall

270 271
Mtskheta Museum-Reserve Visual Identity Guidelines 5
Mtskheta Museum-Reserve Visual Identity Guidelines 5

n
n LOGO

MTSKHETA
MUSEUM-RESERVE
Logo Mtskheta Museum-Reserve Visual Identity Guidelines 9

Geographically and
Geographically and Rivers Mtkvari
Rivers Mtkvari and
andAragvi
Aragvi
historically
historically important location
importantand
Geographically location Rivers Mtkvari and Aragvi
historically important location

Mtskheta Museum-Reserve
Mtskheta Museum-Reserve
Mtskheta Museum-Reserve

LOGO

Logo Mtskheta Museum-Reserve Visual Identity Guidelines 10

AncientSource
Kingdom of
of Iberia, Mtskheta being
Mtskheta Museum-Reserve Visual Identity Guidelines

The Gate, representing significant sample of the


6

Ancient
inspiration
Ancient
significant
Kingdom Kingdom
economical andofMtskheta
of Iberia, Iberia, centre
political being late
The The
Gate, Gate, the
modernism, representing
representing fence significant
wall
significantand gate with
sample of the
Mtskheta being
of it significant
significant economical and political centre sample
towers of
ofthe late
these modernism,
north wall
late modernism, the fence wall and gate with
economical and political the fence wall and gate with MTSKHETA
of it
ORIGIN
towers of these north wall
centre of it towers of these north wall MUSEUM-RESERVE

Logo icon Mtskheta Museum-Reserve Visual Identity Guidelines 7 MTSKHETA


MUSEUM-RESERVE

ᲛᲪᲮᲔᲗᲘᲡ
ᲛᲣᲖᲔᲣᲛ-ᲜᲐᲙᲠᲫᲐᲚᲘ
+ + +
ᲛᲪᲮᲔᲗᲘᲡ
ᲛᲣᲖᲔᲣᲛ-ᲜᲐᲙᲠᲫᲐᲚᲘ

ᲛᲪᲮᲔᲗᲘᲡ
ᲛᲣᲖᲔᲣᲛ-ᲜᲐᲙᲠᲫᲐᲚᲘ
LOGO ICON MTSKHETA MUSEUM-RESERVE

ᲛᲪᲮᲔᲗᲘᲡ
ᲛᲣᲖᲔᲣᲛ-ᲜᲐᲙᲠᲫᲐᲚᲘ
MTSKHETA MUSEUM-RESERVE

272 273
TYPOGRAPHY

MARKETING DESIGN EXHIBITION DESIGN


Typography
Typography Mtskheta Museum-Reserve
Mtskheta Museum-Reserve
Visual IdentityVisual
Guidelines
Identity 12
Guidelines 12

Typography
Typography
Marketing
Marketing
design design
Mtskheta Museum-Reserve
Mtskheta Museum-Reserve
Visual IdentityVisual
Guidelines
Identity 12
Guidelines 12

Marketing
Marketing
design design
1. Georgian Title 7. Georgian Text
English Heading Georgian Heading Neue Frutiger World Heavy, 150 pt Neue Frutiger World Book, 40 pt
English Heading
English
Nexa HeavyHeading Georgian
Neue Georgian
Heading
Frutiger Heading
World Heavy 2. English Title 8. English Text
English
Nexa Heavy Heading
English
Nexa Heavy Heading Georgian
Neue Frutiger Georgian
Heading
Neue
WorldFrutiger Heading
Heavy World Heavy
Nexa Heavy, 150 pt Nexa Regular, 40 pt
მცხეთის
მცხეთის
Nexa Heavy Nexa Heavy Neue Frutiger Neue
WorldFrutiger
Heavy World Heavy

Mtskheta
Mtskheta
Mtskheta
Mtskheta
Museum-Reserve
Museum-Reserve მცხეთის
მცხეთის
მუზეუმ-ნაკრძალი
მუზეუმ-ნაკრძალი
3. Georgian Subtitle 9. Georgian Subtext
Museum-Reserve
Museum-Reserve მუზეუმ-ნაკრძალი
მუზეუმ-ნაკრძალი Neue Frutiger World Heavy, 90 pt Neue Frutiger World Book, 24 pt
Typography 4. English Subtitle
Mtskheta Museum-Reserve Visual Identity Guidelines
10. English Subtext
13

Exhibition design Nexa Heavy, 90 pt Nexa Regular, 24 pt


English Text
English Text
English Text
Georgian TextText
GeorgianGeorgian
Text
Nexa Regular Neue Frutiger World Book 5. Georgian Text
English
Nexa RegularText
English
Nexa Text
Regular Georgian
Neue Frutiger Georgian
Text
Neue
WorldFrutiger
Book Text
World Book
Nexa Regular Nexa Regular Neue Frutiger Neue
WorldFrutiger
Book World Book Neue Frutiger World Book, 50 pt
Mtskheta
Mtskheta
is a cityisinaMtskheta-
city in Mtskheta- მცხეთამცხეთა
— ქალაქი
— ქალაქი
საქართველოში,
საქართველოში,
1 Georgian Title 9 Georgian Subtext
Mtskheta
Mtskheta
Mtianeti is a
Mtianeticity
province isinaMtskheta-
city in
province of Mtskheta-
of Georgia, Georgia, მცხეთამცხეთა
მცხეთის— ქალაქი
მცხეთის— ქალაქი
საქართველოში,
საქართველოში,
მუნიციპალიტეტისა
მუნიციპალიტეტისა Neue Frutiger World Heavy, 150 pt 6. English
Neue Text
Frutiger World Book, 24 pt
Mtianeti
Mtianeti
province
one of the
oneoldest province
of
of the citiesGeorgia,
of Georgia,
oldestofcities of მცხეთის
მცხეთის
მუნიციპალიტეტისა
მუნიციპალიტეტისა
და მცხეთა-მთიანეთის
და მცხეთა-მთიანეთის
მხარისმხარის Nexa Regular, 50 pt
2 English Title English Subtext
one of the
one oldest
of
GeorgiaGeorgia the
and its andcities
oldest
former of
capital.of
cities
its former capital. და მცხეთა-მთიანეთის
და მცხეთა-მთიანეთის
ადმინისტრაციული მხარის
ადმინისტრაციული
ცენტრი. მხარის
ცენტრი.
10
Nexa Heavy, 150 pt Nexa Regular, 24 pt
GeorgiaGeorgia
and its and
formerits former
capital.capital. ადმინისტრაციული
ადმინისტრაციული
ცენტრი.
ცენტრი.
3 Georgian Subtitle
Neue Frutiger World Heavy, 90 pt

4 English Subtitle
Nexa Heavy, 90 pt

5 Georgian Text
Neue Frutiger World Book, 50 pt

6 English Text მცხეთის


მუზეუმ-ნაკრძალი
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური
თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან
480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით).
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური
თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან
480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით).
Mtskheta
Museum-Reserve
Archeological evidences trace human settlement in the
area of Mtskheta from 2nd millennium BC to early 1st
millennium AD. Numerous burials of the Bronze Age
(beginning of the 1st millennium BC) prove that
Mtskheta already was a significant settlement at that
period. Archeological evidences trace human
settlement in the area of Mtskheta from 2nd
millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous
burials of the Bronze Age (beginning of the 1st
millennium BC) prove that Mtskheta already was a
significant settlement at that period.
მცხეთის
მუზეუმ-ნაკრძალი
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური
თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან
480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით).
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური
თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან
480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით).
Mtskheta
Museum-Reserve
Archeological evidences trace human settlement in the
area of Mtskheta from 2nd millennium BC to early 1st
millennium AD. Numerous burials of the Bronze Age
(beginning of the 1st millennium BC) prove that
Mtskheta already was a significant settlement at that
period. Archeological evidences trace human
settlement in the area of Mtskheta from 2nd
millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous
burials of the Bronze Age (beginning of the 1st
millennium BC) prove that Mtskheta already was a
significant settlement at that period.
3 მცხეთის
მუზეუმ-ნაკრძალი

მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და


1 მცხეთის მუზეუმ-ნაკრძალი

5
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და

7
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური
თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე
480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). და არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური თბილის—სამტრედიის

Nexa Regular, 50 pt
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და ხაზზე. ზღვის დონიდან 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). მდებარეობს
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური მდინარეების მტკვრისა და არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და არაგვის
თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან
480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით).
მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის
დონიდან 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით).

მცხეთის
მუზეუმ-ნაკრძალი
Mtskheta
Museum-Reserve

4 Mtskheta
Museum-Reserve

2
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და Archeological evidences trace human settlement in the

Georgian Text
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და area of Mtskheta from 2nd millennium BC to early 1st
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური millennium AD. Numerous burials of the Bronze Age
(beginning of the 1st millennium BC) prove that
თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან
Mtskheta already was a significant settlement at that
480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით).
period. Archeological evidences trace human
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და settlement in the area of Mtskheta from 2nd
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური burials of the Bronze Age (beginning of the 1st
თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან

7
millennium BC) prove that Mtskheta already was a

Archeological evidences trace human settlement in the


480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). significant settlement at that period.

Mtskheta Museum-Reserve
area of Mtskheta from 2nd millennium BC to early 1st
millennium AD. Numerous burials of the Bronze Age
(beginning of the 1st millennium BC) prove that

8
Mtskheta already was a significant settlement at that
period. Archeological evidences trace human
settlement in the area of Mtskheta from 2nd
Archeological evidences trace human settlement in the area of Mtskheta from 2nd

6
millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous
millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous burials of the Bronze Age

9 10
burials of the Bronze Age (beginning of the 1st
მცხეთის Mtskheta
millennium BC) prove that Mtskheta already was a
მუზეუმ-ნაკრძალი
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური
Museum-Reserve
Archeological evidences trace human settlement in the
area of Mtskheta from 2nd millennium BC to early 1st
millennium AD. Numerous burials of the Bronze Age significant settlement at that period.
(beginning of the 1st millennium BC) prove that Mtskheta already was a significant
settlement at that period. Archeological evidences trace human settlement in the
(beginning of the 1st millennium BC) prove that

Neue Frutiger World Book, 40 pt


თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან
Mtskheta already was a significant settlement at that
480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით).
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და
period. Archeological evidences trace human
settlement in the area of Mtskheta from 2nd
მცხეთის Mtskheta
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური
millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous მუზეუმ-ნაკრძალი Museum-Reserve
burials of the Bronze Age (beginning of the 1st
თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან

area of Mtskheta from 2nd millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous
millennium BC) prove that Mtskheta already was a
მცხეთის Mtskheta 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). significant settlement at that period. მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და Archeological evidences trace human settlement in the

მუზეუმ-ნაკრძალი არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და area of Mtskheta from 2nd millennium BC to early 1st
Museum-Reserve არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური millennium AD. Numerous burials of the Bronze Age
(beginning of the 1st millennium BC) prove that
თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან
Mtskheta already was a significant settlement at that
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და Archeological evidences trace human settlement in the 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით).
period. Archeological evidences trace human
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და area of Mtskheta from 2nd millennium BC to early 1st მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და

burials of the Bronze Age (beginning of the 1st millennium BC) prove that Mtskheta
settlement in the area of Mtskheta from 2nd
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური millennium AD. Numerous burials of the Bronze Age არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous
თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან (beginning of the 1st millennium BC) prove that არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური burials of the Bronze Age (beginning of the 1st
480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით).
Mtskheta already was a significant settlement at that თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან millennium BC) prove that Mtskheta already was a
period. Archeological evidences trace human 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით).
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და settlement in the area of Mtskheta from 2nd
significant settlement at that period.
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური

already was a significant settlement at that period.


burials of the Bronze Age (beginning of the 1st
თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან millennium BC) prove that Mtskheta already was a
480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). significant settlement at that period.

მცხეთის Mtskheta
მუზეუმ-ნაკრძალი Museum-Reserve
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და Archeological evidences trace human settlement in the
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და area of Mtskheta from 2nd millennium BC to early 1st
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური millennium AD. Numerous burials of the Bronze Age
(beginning of the 1st millennium BC) prove that
თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან
Mtskheta already was a significant settlement at that
480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით).
period. Archeological evidences trace human
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და settlement in the area of Mtskheta from 2nd
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური burials of the Bronze Age (beginning of the 1st
თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან millennium BC) prove that Mtskheta already was a
480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). significant settlement at that period.

8 English Text
Nexa Regular, 40 pt

274 275
COLORS COLOR PAIRINGS
COLORS

Color pairings Mtskheta Museum-Reserve Visual Identity Guidelines 16

Colors Mtskheta Museum-Reserve Visual Identity Guidelines


15

Gray Red Green Blue Gold


C70/M52/Y44/K18 C16/M100/Y71/K5 C88/M40/Y44/K12 C100/M82/Y14/K3 C37/M52/Y100/K20
R83/G100/B110 R194/G26/B66 R0/G113/B124 R0/G70/B143 R141/G105/B40

EXAMPLES OF
USAGE OF GRAPHIC
STYLE

WEB
GRAPHIC ELEMENTS

Graphic elements derive from the main


logo element, which could be used for
making patterns and image masks for
the design.
Graphic elements Mtskheta Museum-Reserve Visual Identity Guidelines 18

Graphic elements Mtskheta Museum-Reserve Visual Identity Guidelines 18

Graphic elements derive from the main


logo element,
Graphic which
elements couldfrom
derive be used for
the main
making
logo patterns
element, andcould
which imagebemasks for
used for
the design.
making patterns and image masks for
the design.

276 277
STATIONERY

POSTERS

SHOPPING BAG BROCHURE

278 279
EXHIBITION GRAPHICS

მცხეთის
მცხეთის მუზეუმ-ნაკრძალი
მცხეთის Mtskheta
მუზეუმ-ნაკრძალი Museum-Reserve

მუზეუმ-ნაკრძალი
მცხეთის Mtskheta მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და
Archeological evidences trace human settlement in the
area of Mtskheta from 2nd millennium BC to early 1st
მუზეუმ-ნაკრძალი Museum-Reserve არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური millennium AD. Numerous burials of the Bronze Age
(beginning of the 1st millennium BC) prove that
თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან
Mtskheta already was a significant settlement at that
480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით).
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და Archeological evidences trace human settlement in the
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და
period. Archeological evidences trace human
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და area of Mtskheta from 2nd millennium BC to early 1st
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და
settlement in the area of Mtskheta from 2nd
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური millennium AD. Numerous burials of the Bronze Age
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური
millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous
(beginning of the 1st millennium BC) prove that burials of the Bronze Age (beginning of the 1st
თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან
Mtskheta already was a significant settlement at that millennium BC) prove that Mtskheta already was a
480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით).
period. Archeological evidences trace human significant settlement at that period.
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და settlement in the area of Mtskheta from 2nd
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური burials of the Bronze Age (beginning of the 1st
თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან millennium BC) prove that Mtskheta already was a
480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). significant settlement at that period.

მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და


არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური
თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე
480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). და არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური თბილის—სამტრედიის
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და ხაზზე. ზღვის დონიდან 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). მდებარეობს
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური მდინარეების მტკვრისა და არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და არაგვის
თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან
480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით).
მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის
დონიდან 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით).

Mtskheta
Museum-Reserve
მცხეთის Mtskheta
მუზეუმ-ნაკრძალი Museum-Reserve
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და Archeological evidences trace human settlement in the
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და area of Mtskheta from 2nd millennium BC to early 1st
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური millennium AD. Numerous burials of the Bronze Age
(beginning of the 1st millennium BC) prove that
თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან
Mtskheta already was a significant settlement at that
480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით).
period. Archeological evidences trace human
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და settlement in the area of Mtskheta from 2nd
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური burials of the Bronze Age (beginning of the 1st
თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან millennium BC) prove that Mtskheta already was a

Archeological evidences trace human settlement in the


480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). significant settlement at that period.

Mtskheta Museum-Reserve
area of Mtskheta from 2nd millennium BC to early 1st
millennium AD. Numerous burials of the Bronze Age
(beginning of the 1st millennium BC) prove that
Mtskheta already was a significant settlement at that
period. Archeological evidences trace human
settlement in the area of Mtskheta from 2nd
millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous
Archeological evidences trace human settlement in the area of Mtskheta from 2nd
burials of the Bronze Age (beginning of the 1st millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous burials of the Bronze Age
მცხეთის Mtskheta
millennium BC) prove that Mtskheta already was a
მუზეუმ-ნაკრძალი
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური
Museum-Reserve
Archeological evidences trace human settlement in the
area of Mtskheta from 2nd millennium BC to early 1st
millennium AD. Numerous burials of the Bronze Age significant settlement at that period.
(beginning of the 1st millennium BC) prove that Mtskheta already was a significant
settlement at that period. Archeological evidences trace human settlement in the
(beginning of the 1st millennium BC) prove that
თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან
Mtskheta already was a significant settlement at that
480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით).
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და
period. Archeological evidences trace human
settlement in the area of Mtskheta from 2nd
მცხეთის Mtskheta
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური
millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous მუზეუმ-ნაკრძალი Museum-Reserve
burials of the Bronze Age (beginning of the 1st
თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან

area of Mtskheta from 2nd millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous
millennium BC) prove that Mtskheta already was a
მცხეთის Mtskheta 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). significant settlement at that period. მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და Archeological evidences trace human settlement in the

მუზეუმ-ნაკრძალი არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და area of Mtskheta from 2nd millennium BC to early 1st
Museum-Reserve არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური millennium AD. Numerous burials of the Bronze Age
(beginning of the 1st millennium BC) prove that
თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან
Mtskheta already was a significant settlement at that
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და Archeological evidences trace human settlement in the 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით).
period. Archeological evidences trace human
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და area of Mtskheta from 2nd millennium BC to early 1st მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და

burials of the Bronze Age (beginning of the 1st millennium BC) prove that Mtskheta
settlement in the area of Mtskheta from 2nd
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური millennium AD. Numerous burials of the Bronze Age არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous
თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან (beginning of the 1st millennium BC) prove that არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური burials of the Bronze Age (beginning of the 1st
480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით).
Mtskheta already was a significant settlement at that თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან millennium BC) prove that Mtskheta already was a
period. Archeological evidences trace human 480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით).
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და settlement in the area of Mtskheta from 2nd
significant settlement at that period.
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური

already was a significant settlement at that period.


burials of the Bronze Age (beginning of the 1st
თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან millennium BC) prove that Mtskheta already was a
480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). significant settlement at that period.

მცხეთის Mtskheta
მუზეუმ-ნაკრძალი Museum-Reserve
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და Archeological evidences trace human settlement in the
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და area of Mtskheta from 2nd millennium BC to early 1st
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური millennium AD. Numerous burials of the Bronze Age
(beginning of the 1st millennium BC) prove that
თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან
Mtskheta already was a significant settlement at that
480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით).
period. Archeological evidences trace human
მდებარეობს მდინარეების მტკვრისა და settlement in the area of Mtskheta from 2nd
არაგვის შესაყართან, მტკვრის ორივე და millennium BC to early 1st millennium AD. Numerous
არაგვის მარჯვენა ნაპირზე. რკინიგზის სადგური burials of the Bronze Age (beginning of the 1st
თბილის—სამტრედიის ხაზზე. ზღვის დონიდან millennium BC) prove that Mtskheta already was a
480 მ, თბილისიდან 21 კმ (რკინიგზით). significant settlement at that period.

SIGNAGE

Signage is made of dark metal sheets.


he width is approximately 3-5 mm.
Signage Mtskheta Museum-Reserve Visual Identity Guidelines 25

Signage Mtskheta Museum-Reserve Visual Identity Guidelines 26

Signage is made of dark metal sheets.


The width is approximately 3-5 mm.

CREDENTIALS
Andrus Kõresaar CEO/Creative Director Aleksandr Marmuljov Project Manager

ᲒᲐᲛᲝᲤᲔᲜᲐᲖᲔ Ott Sarapuu CEO Kristo Rämson Visualiser

1
TO THE EXHIBITION
Liis Lindvere Interior Architect Teele Strauss Graphic Designer

ᲒᲐᲛᲝᲤᲔᲜᲐ ᲒᲠᲫᲔᲚᲓᲔᲑᲐ ᲡᲐᲠᲗᲣᲚᲘ


FLOOR
Krista Thomson Interior Architect Karilin Tõnisoja Graphic Designer
EXHIBITION CONTINUES
Krista Sarv Historian

280 281
mcxeTa
da
mcxeTis
Semogarenis
toponimia
istoriul
WrilSi

282 283
mcxeTa istoriuli qalaqi da saqarTvelos erT-er- tyofis RvTaeba, zedazeni, kaloubnis wminda giorgi,
Ti yvelaze arqauli da masStaburi samxedro Tu SiomRvime da mravali sxva.
administraciuli daniSnulebis dasaxlebuli punq-
tia. sayovelTaod aRiarebuli azris mixedviT, mcx- sazogadod, mcxeTis regioni datvirTulia qarTuli
eTa saqarTvelos umTavresi religiuri, istoriuli kulturisTvis umniSvnelovanesi istoriul-kul-
da eTnokulturuli centria. am mxareSi qalaq mcx- turuli, folkloruli da RvTaebrivi konteqs-
eTis Camoyalibeba qristes win VI-III saukuneebSi tiT. mcxeTis regionis evoluciuri koncefciidan
mimdinareobda, rac droTa ganmavlobaSi misi qar- gamomdinare, centralur qarTlSi mcxovrebi ada-
Tlis samefos dedaqalaqad qceviT dagvirgvinda. mianisa da garemomcveli bunebis (garemos) isto-
mcxeTis sataxto qalaqad damkvidreba ar yofila riulad uwyveti urTierTdamokidebulebis Sedegs
SemTxveviTi procesi, amas xels uwyobda gamorCeu- warmoadgens mcxeTis regionis onomastika. masSi,
li bunebrivi pirobebi da did savaWro gzaTa Ses- adgilobrivi mosaxleobis preistoriasTan erTad,
ayarze misi mdebareoba. amitomac rvaasi wlis gan- sayofacxovrebo kultura da identoba aisaxeba.
mavlobaSi mcxeTa iyo saqarTvelos dedaqalaqi. saerTod, toponimia moicavs fasdaudebel cnobebs
regionisa da iq mcxovrebi xalxis (mosaxleobis)
marTalia, sataxto qalaqis funqcias mcxeTa VI eTnografiuli yofis, religiuri rwmena-warmodgen-
saukunis dasawyisidan kargavs, magram, miuxeda- ebis, sameurneo saqmianobis Sesaswavlad. mcxeTis
vad amisa, igi yovelTvis inarCunebda qveynis kul-
turul-religiuri centris funqcias; da savsebiT regionis Seswavla etimologiuri TvalsazrisiT
bunebrivia, rom 1957 wels mcxeTis istoriuli nawi- relevanturia mcxeTis muzeumis koncefciis far-
li, xolo 1966 wels - mTeli qalaqi arqiteqturul glebSic. igi avsebs Cvens enciklopediur codnas
da arqeologiur nakrZalad gamocxadda. 1968 wels im garemos Sesaxeb, sadac aTaswleulebis manZilze
mcxeTas qalaq-muzeumis, xolo 2014 wels ki wminda inakvTeboda mcxeTis kultura da fenomeni. aqauri
qalaqis statusi mieniWa. 1994 wlidan mcxeTis is- miwis enaSi qarTuli sazogadoebisa da bunebis har-
toriuli Zeglebi erT-erTi yvelaze avtoritetu- moniuli Tanacxovrebis utyuari istoria aisaxeba,
li da prestiJuli organizacia - UNESCO msoflio rac aseve Seadgens erovnuli da msoflio anTro-
memkvidreobis ZeglTa siaSia. mcxeTasa da mis mid- pologiuri memkvidreobis mniSvnelovan nawils.
amoebSi 30-ze meti udidesi erovnuli mniSvnelobis
istoriuli da arqeologiuri Zeglia aRricxuli. ama Tu im enaSi sityvaTa warmomavloba SeiZle-
maT Sorisaa: mcxeTis jvris monasteri (VI s.), „an- ba erTgvarovani arc iyos. vinaidan yvela dro-
tioqia“ (VII-VIII saukuneebi), sveticxovlis sakaT- Si aqtualuri iyo (da aris) sityvis warmoSobis
edro taZari (XI s.), samTavros dedaTa monasteri problema, droTa ganmavlobaSi mecnierebaSi gaCnda
(XI s.), wminda ninos eklesia, bagineTis arqeologi- enaTmecnierebis saTanado dargic, romelsac etimo-
uri kompleqsi, samTavros samarovani, karibWis da logia ewodeba.
geTsamaniis, bebriscixis arqeologiuri Zegli, mar-

284 285
es ukanaskneli momdinareobs berZnuli ἐτυμολογία etimologias xSirad upirispirdeba aramecnieruli,
formisagan, rac rTul Sedgenilobas gulisx- igive xalxuri etimologia ama Tu im sityvisa, rac
mobs, anu etymologia kompozitia, sadac etymos udris efuZneba analizis gareSe an sityvis uSualo gaaz-
sityvis amosaval, namdvil/marTal mniSvnelobas, rebiT miRebul etimologias; xalxuri etimologi-
xolo logos _ sityva/moZRvrebas. aqve unda SevniS- isTvis damaxasiaTebelia dausabuTebeli miswrafe-
noT, rom klasikur berZnulSive arsebobda etymos-is ba sityvis motivaciis amocnobisaken.
zmnizeduri (adverbialuri) forma etymon-is mniSvne-
lobiT: marTla/namdvilad. araspecialistisTvis damaxasiaTebelia ucnobi age-
bulebis sityvaTa primitiuli gaazreba garegnu-
Tanamedrove kvalifikaciiT etimologia istoriuli lad msgavs, nacnob sityvebTan dakavSirebis gziT.
leqsikologiis dargia da Seiswavlis sityvis war- Tumca zogjer TviT gamocdili specialistebic
momavlobas, Sedgenilobas, misi mniSvnelobis ganvi- ki xSirad codaven da Zalauneburad warmoadgenen
Tarebas, gansakuTrebiT _ Tavdapirvel mniSvnelobas. xalxur etimologias, rac informaciis naklebo-
biT aris Sepirobebuli. ase magaliTad, internet
etimologia emyareba enis leqsikuri da gramatiku- resursebSi, specialur literaturaze dayrdnobiT,
li inventaris, enobrivi struqtura/sistemis yvela ualternativod amtkiceben, rom qarTuli sityva
rgolis Camoyalibebasa da cvlis (transformaciis) sam-a „cekva“ (Sdr. cekvis saxeoba sam-aia) sparsuli
dinamikis codnas. warmomavlobisaa da igi (sama) moxmobilia xalxuri
etimologiis nimuSad; amavdroulad, qarTul sam-a
adreul gramatikebSi etimologia gulisxmobda formas kanonzomieri Sesatyvisi moepoveba svanur-
moZRvrebas sityvis agebulebis Sesaxeb. XV saukunis Si sub- (i-sub-i „cekvavs“) zmnis saxiT, Tumca swo-
Sua wlebidan ki etimologia, rogorc lingvistikis ria sam-aia-s xalxur etimologiad ganxilva, roca
dargi, ufro met (ZiriTad) yuradRebas sityvis mniS- igi sam- ricxviT saxelTan kavSirSia ganxiluli
vnelobis ganviTarebas (evolucias) uTmobda, xolo da gaazrebulia rogorc sami qalis cekva. amgvari
XVII saukunis 40-iani wlebidan etimologia fun- `xedva“ motivirebulia saqmis realuri viTarebiT,
qcionirebda ukve dRevandeli gagebiT. sabolood, es cekva sinamdvileSic mxolod sami qalis Ses-
etimologiuri kvlevebis sizuste metad sando gax- rulebiTaa cnobili.
da mxolod mas Semdeg, rac aRmoCenil iqna bgera-
Ta warmoTqmis adgilisa da fonetikuri transfor- merab Cuxua
maciis kanonzomierebani.

damwerlobis mqone enebis SemTxvevaSi etimologiis


specialistebs SesaZlebloba eZlevaT naTlad war-
moadginon sityvis formisa da mniSvnelobis cvale-
badoba mis istoriul ganviTarebaSi. udamwerlobo
enebis SemTxvevaSi, Tu enebi urTierTmonaTesavea,
amgvari kvlevis efeqturoba miRwevadia ena-kiloTa
SedarebiTi Seswavlis gziT. kompleqsuri midgomiT
irkveva sityva-formaTa warmomavloba sazogadod,
an romeli enidan Semovida esaTuis sityva.

reliefis/garemomcveli bunebis Tu geografiuli


saxelwodebebis aRmniSvnel leqsikas saTanadod
Seiswavlis enaTmecnierebis specialuri dargi - on-
omastika (toponimia/toponimika...), romlis Semoqmedi
xalxis kuTvnileba miwis enasTan (toponimebTan)
etimologiuri kvleva-ZiebiT xerxdeba, rasac Cvens
SemTxvevaSi mcxeTis regioni warmoadgens.

mcxeTis regionSi, rogorc mosalodneli iyo, to-


ponimTa umravlesoba qarTuli enis monacemebis
moxmobiT aixsneba.

286 287
giorgi qavTaraZe Tu Zvel qarTul werilobiT wyaroebSi terminebi „qarTli“ da „qarTve-
li“ Seesatyviseba berZnul-romaul terminebs „iberia“ da „iberieli“, ber-
iv. javaxiSvilis saxelobis Znul-romaul literaturaSi terminebi „qarTli“ da „qarTveli“ ucnobia
Tbilisis saxelmwifo universiteti, da mxolod erTi miniSneba mogvepoveba, rom fonetikuri msgavsebis gamo
iv. javaxiSvilis istoriisa da eTnologiis instituti, eTno-toponim „qarTl“-s ukavSirebdnen karTagenelebis saxelwodebas.
Zveli qveynebis istoriis ganyofilebis mxedvelobaSi maqvs usa pitiaxSis parizuli sabeWdavis warweraSi asax-
mTavari mecnier-TanamSromeli uli termini _ ΙΒΗΡΩΝ ΚΑΡΧΗΔΩΝ („karTagenel iberTa“), romelic garda
libielTa da dasavleTis iberielTa kavkasiaSi gadmosaxlebis legend-
arul cnobasTan misi savaraudo kavSirisa, SesaZleblobas gvaZlevs masSi
termin konkretuli geografiuli da, amave dros, garkveuli xanebidan politikuri
mniSvnelobis mqone cneba davinaxoT „mTa qarTlis“ (anu armazcixis) ibe-
"qarTlis" riis saxiT2. gasaTvaliswinebelia isic, rom arcTu iSviaTad berZnul-ro-
maul samyarosaTvis ufro Cveul saxelebTan mimsgavsebisa Tu Targmnis
arsisa da Sedegad iqmneboda xolme sxvadasxva mxareebis adgilobrivi saxelebis
warmomavlobis berZnul-romauli variantebi.

sakiTxisaTvis termini „qarTli“ pirvelad gvxvdeba iakob xucesis ax.w. V saukunis hagi-
ografiul nawarmoebSi „SuSanikis martviloba“ („wamebaÁ wmidisa SuSan-
ikisi dedoflisaÁ“) da samive SemTxvevaSi _ rogorc qoronimi: „viTarca
terminebis „qarTlisa“ da „qarTvelis“ mniSvnelo- moiwia igi sazRvarTa qarTlisaTa, qveyanasa mas hereTisasa“3, „...da mieriTgan
bisa da warmomavlobis sakiTxi imTaviTve qarTvel ganiTqua yovelsa qarTlsa“4, „aznaurni da uaznoni soflisa qarTlisani“5;
mecnierTa kvlevis obieqts warmoadgenda. gamoiTqva
araerTi gonebamaxviluri da TiTqos sakmaod kar- xolo yvelaze adreuli ganmarteba topo-eTnonim „qarTlis“ warmomav-
gad dasabuTebuli varaudi, romlebic erTmaneTis- lobisa, romlisganac, Tavis mxriv, warmodgeba eTnonimi „qarTveli“, moce-
agan ZiriTadad sakvlevi sabaziso masalis Tavise- mulia „mefeTa cxovrebaSi“: „da ese qarTlos movida pirvelad adgilsa
burebiT gansxvavdebodnen. Tu zogierTi mkvlevari mas, sada SeerTÂs arag mtkuarsa, da ganvida mTasa mas zeda, romelsa
upiratesad qarTvelur masalas iyenebs, sxvebi ka- ewodebis armazi. da pirvelad Seqmna simagreni mas zeda, da iSena mun zeda
vkasiuri, axloaRmosavluri Tu sulac evraziuli saxli, da uwoda mTasa mas saxeli Tavisa TÂsisa qarTli. da vidre aRm-
monacemebiT xelmZRvaneloben. arTebamde mun-zeda kerpi armazisi erqua mTasa mas qarTli, da mis gamo
ewoda yovelsa qarTlsa qarTli, xunaniTgan vidre zRuamde spe[gv. 51:]
Zvel qarTvel swavlulTa da mwignobarTa didi naw- risa... mokuda qarTlos da dafles igi Tavsa zeda qarTlisasa, romelsa aw
ili endonim „qarTvels“ berZnul-romaul werilo- ewodebis armazi. da Semdgomad amissa colman misman aRaSena deda-cixe“6.
biT wyaroebSi gamoyenebuli _ eqsonimis „iberis“ amrigad, „mefeTa cxovrebis“ monacemebis mixedviT, „qarTlosi“ qarTvelTa
Sesatyvisad miiCnevdnen da am ukanasknels, imisda eTnarq-eponimia.
miuxedavad Tu ra konteqstSi iyo igi gamoyenebuli,
rogorc wesi, „qarTvelad“ Targmnidnen xolme. toponimi „qarTli“ gvxvdeba juanSerTanac, rodesac vaxtang mefem
sparselebTan mosalodneli brZolis win Tavisi laSqari, mematianis
am mxriv sagulisxmoa, rom il. abulaZis „Zveli cnobiT, daabanaka „diRmiT vidre qarTlis karTamde“7. vinaidan Semdgom
qarTuli enis leqsikonis“ ganmartebis mixedviT, juanSeri ixseniebs mogvTis xidsac, cxadia, „qarTlis karni“ mcxeTis siax-
termini „qarTveli“, garda kavkasieli iberielisa,
aRniSnavs iberiis naxevarkunZulis (espaneTis) ibe-
rielsac1. da eTnologiis institutis Sromebi, t. IX, Tb., 2009, gv. 35)
2 qavTaraZe g., kavkasia da „karTagenelebi“, iberia-kolxeTi, saqarTvelos klasikuri da
adremedievuri periodis arqeologiur-istoriuli mkvlevari, #4, Tb., 2008, gv. 112-119
3 iakob xucesi, wamebai wmidisa SuSanikisi, dedoflisai, istoriuli cnobebi, komentarebi,
* naSromi Tavdapirvelad gamoqveynda ,,istoriisa da eTnologiis institutis SromebSi“, ganmartebebi da leqsikoni daurTo n. RambaSiZem. seria _ qarTli literatura komen-
XII-XIII, Tb., 2012-2013 tarebiT 1, Tb., 2012, Tavi II
1 abulaZe il., Zveli qarTuli enis leqsikoni (masalebi), Tb., 1973, gv. 451 (qarTvel-i). 4 iqve, Tavi XI
Sesabamisad, ar unda iyos moulodneli, rom Zvel qarTul TargmanebSi gvxvdeba iseTi 5 iqve, Tavi XVII
ucnauri termini, rogoricaa „kelt-qarTvelni“, miRebuli berZnul-romauli teqstebis 6 leonti mroveli, cxovreba qarTvelTa mefeTa, qarTlis cxovreba, tomi I, teqsti
eTnonimis _ „keltiberebis“ gadmoqarTulebis Sedegad. sainteresoa, rom qarTul dadgenili yvela ZiriTadi xelnaweris mixedviT s. yauxCiSvilis mier, Tb., 1955, gv. 8: 6-11,
mwignobrul wreebSi ara mxolod „iberia“, aramed TviT qoronimi „espaneTi/spania“ 18-19
uSualod „saqarTvelod“ iTargmneboda xolme, xolo qarTul enas pirenel iberTa anu 7 juanSeri, cxovreba vaxtang gorgaslisa, qarTlis cxovreba, tomi I, teqsti dadgenili
„spanTa“ enasTan aigivebdnen (ix. qavTaraZe g., arianqarTlis sakiTxisaTvis, istoriisa yvela ZiriTadi xelnaweris mixedviT s. yauxCiSvilis mier, Tb., 1955, gv. 179: 20

288 289
loves, armazTan aris saZebari8. „mefeTa cxovrebis“ qvemoT moyvanili amonaridis Sinaarsis zegavlenis
Sedegad, sadac naTqvamia: „xolo aman azon moarRÂvna zRudeni qalaqsa
arqeologiuri Seswavlis Sedegad dadasturebulia, rom swored aq, mtkvris mcxeTas safuZvliTurT, da dautevna oTxni igi cixeni, romelni mosdgmides
marjvena napirze, sadac mTa qarTli, igive armaz/armazcixea9 lokalizebu- pirsa qarTlisasa: Tavadi cixe, romel ars armazi, da erTi cixe dasas-
li, isaxeba iberiis Zveli dedaqalaqis dedacixis rTuli safortifikacio rulsa armazisa cxÂrisasa; da erTi Tavsa zeda mcxeTisasa; meoTxe cixe,
nagebobebis mTeli sistema; aqve unda yofiliyo samefo rezidencia da dasavliT, mcxeTa mtkuarsa zeda“14, a. afaqiZe fiqrobda, rom „qarTli“ am
odnav moSorebiT _ sapitiaxSoc10. SemTxvevaSi did teritoriaze gaSlili Zveli dedaqalaqis saxeli unda
yofiliyo, romlis nawilebsac Seadgendnen: „pirvel mcxeTa“, „Zueli mcx-
ganaTxari masalis monacemebis safuZvelze armazcixe/qarTlis uZvele- eTa“, „Zueli qalaqi“, „armazi“, „armazis cixe“, „armaziT kerZi qalaqi“ da
si ganaSenianeba _ armazcixe I _ aqemenianTa xaniT aris daTariRebu- „muxnariT kerZi qalaqi“15. Tumca Tu davakvirdebiT TviT „qarTlis cx-
li. aq mikvleulia persepolisSi arsebulis msgavsi, apadāna-s ti pis didi ovrebis“ teqstebs, SevamCnevT, rom sityva „qarTli“ aq zogjer „qalaqis“
svetebiani darbazi, texili zRudeebi, oTxkuTxa koSkebi da kontrforsebi, mniSvnelobiTac aris gamoyenebuli. mag., „...da i pyra igi zurgad, qalaqi
qvaTlilebis (kvadrebis) sagangebo samagrebiT (xiT, rkiniT, e.w. uwyveti xunani“, varianti: „...qarTli xunani“ 16; „...mefe iqmnes Svilni maTni: armazs
„mercxlis boloebiT“ SeerTeba) da sxv. aqemenianTaTvis damaxasiaTebeli _ farsman da Sida qalaqsa _ kaos“, varianti: „...Sida qarTlsa _ kaos“
17
arqiteqturuli Taviseburebebi. Tumca Zeglis mkvlevari a. afaqiZe SeniS- ; „...moaoÃres tfilisi da armazi qarTli“, varianti: „...armazi qalaqi“18.
navs, rom adgilis SerCeva _ midamoze gabatonebuli mdebareoba, cixisaTvis CvenTvis aq sainteresoa ara is, Tu am sityvaTagan romelia ama Tu im
sagangebo saZirkvlis uqonloba, mSralad, uduRabod nawyob qvaTlilebze nusxaSi marTebulad Casworebuli, aramed TviT faqti terminebis _ „qa-
amoyvanili didi zomis alizis kedlis wyobisa da Selesvis Taviseburebe- rTli“ da „qalaqi“ urTierTmonacvleobisa. s. kakabaZec SeniSnavda, rom
bi, gamoyenebuli sazomi erTeulis _ e.w. qarTuli wyrTis sigrZis faqto- Tu megrulad Tbiliss „qarTi“ ewodeboda, qarTlur kiloze mas martivad,
brivi igiveoba urartul da winaaziur wyrTasTan armaz-mcxeTas damatebiT aqemenidur xanaSi sparsulidan qarTulsa da somxurSi Semosuli saxeli
urartuli cixe-simagreebis samSeneblo tradiciebTanac aaxloebs11. „qalaqi“ erqva da orive es saxeli erTmaneTis sinonimi iyo; ufro adreul
xanebSi ki qalaqis aRmniSvnel saxelad, misi azriT, swored TbilisisaT-
texili zRudeebi, anu galavnis zigzagiseburi texili xazi, ufro postaqe- vis megrulSi xmarebuli saxeli „qarTi“ unda yofiliyo gamoyenebuli19.
meniduri xanis kuTvnilebaa da ZiriTadad elinisturi xanis cixesimagre- misive dakvirvebiT, saxeli „qarTli“, rogorc fonetikurad, aseve semanti-
bisaTvis aris damaxasiaTebeli12. rogorc Cans, urartuli cixesimagree- kurad, ueWvelad uaxlovdeba megrulsa da dasavleTqarTul dialeqtebSi
bis aqemenidur da gansakuTrebiT elinistur xanaSi gamoyeneba farTod dadasturebul sityvebs _ „oqarTe“, „qarTas“, mniSvnelobiT: „SemozRuduli,
gavrcelebuli movlenaa ufro samxreTiT mdebare mxareebSi, maT Soris moRobili adgili saqonlis samwyvdevad anu baki“20. s. kakabaZe, mis mier
somxeTsa da iranSi. arinberdis (erebuni) urartuli cixesimagre mniS- saerToqarTvelurad miCneul „qarTs“ ukavSirebda iranul „kerts“ (amave
vnelovan rekonstruqcias daeqvemdebara aqemenidur xanaSi da Semdegac
intensiurad iyo gamoyenebuli elinistur xanaSi13.

14 leonti mroveli, 19: 3-6


15 afaqiZe a., qalaqebi..., gv. 163, 164. k. grigolias azriTac, termini „qarTli“ mcxeTasac
faravda da igi mTeli dedaqalaqis aRmniSvneli iyo (grigolia k., axali qarTlis
8 kakabaZe s., qal. armazi _ qal. mcxeTa, saistorio krebuli, w. III, tf., 1928, gv. 6. xom ar cxovreba, Tb., 1954, gv. 75
imaleba am saxelwodebaSi karsani an Tanamedrove RarTiskari, Tuki termin „qarTlSi“ 16 leonti mroveli, 31: 19
mcxeTaarmazs erTianad moviazrebdiT? 17 leonti mroveli, 44: 9, 10
9 Tu l. meliqseT-begi Tavdapirvelad toponim „bagineTs“ mcxeTis midamoebis 18 juanSeri, 202: 19, 20; ix. yauxCiSvili s., qarTlis cxovreba, tomi I, Tb., 1955, gv. 425. k.
toponimikaSi arsebuli iranizmebis gamovlinebad miiCnevda (Меликсет-Беков Л. М., Армазни, grigolia Tvlis, rom juanSeris mier „armazi qarTlis“ xseneba unda mowmobdes, rom
Историко-археологический очерк, Материалы по истории Грузии и Кавказа, Вып. II, Тб., 1938, c. 43, avtorma jer kidev icis am ori toponimis sinonimuroba da maT marTebulad upirisp-
mogvianebiT manve gamoTqva mosazreba, rom karsnis magnituri sadguris aSenebis Semdeg irebs mcxeTas (grigolia k., dasax. naSromi, gv. 74)
saxelwodeba „magniti“ mavanTa mier „bagniTad“ gadakeTdao (ix. afaqiZe a., qalaqebi da 19 kakabaZe s., Tbilisi me-5 saukunis meore naxevarSi, mnaTobi, #10, Tb., 1958, gv. 99, 100
saqalaqo cxovreba Zvel saqarTveloSi, Tb., 1963, gv. 169). marTalia, termini „bagineTi“, 20 kakabaZe s., qarTuli saxelmwifoebriobis genezisis sakiTxebi, saistorio moambe, wigni
savaraudod, warmomdgari qarTulSi nasesxebi da bomonis, kerpTa taZris aRmniSvneli I. Tf., 1924, gv. 5; kakabaZe s., Tbilisi..., gv. 100. qarTuli enis dasavlur dialeqtebSi
sityvidan „bagini“, TiTqos „zedgamoWriliviT“ Seesabameba armazcixes da mis religiur „saqonlis sadgomis“ mniSvnelobis mqone „qarTa“ aRmosavleT saqarTveloSi
daniSnulebas, magram Znelia angariSi ar gaewios mcxeTisa da misi Semogarenis iseTi dasturdeba sityva „qaltas“ formiTac (Rlonti al., qiziyis toponimia (toponimikuri
brwyinvale mcodnis gancxadebas, rogoric leon meliqseT-begi iyo. amis gamo, Tavs Ziebani, IV), Tb., 1982, gv. 6, Sen. 13), romelic uaxlovdeba eTno-toponims _ xaldi || qaldi.
varideb naSromSi toponim „bagineTis“ gamoyenebas es garemoeba mxolod lingvisturi TvalsazrisiT ar unda iyos saintereso, vfiqrobT,
10 afaqiZe a., armazcixis lokalizaciis sakiTxisaTvis, iv. javaxiSvilis saxelobis isto- gasaTvaliswinebelia misi mniSvneloba terminebis „qarTisa“ da „xaldis“ erTmaneTTan
riis institutis Sromebi, tomi IV, nakv. I, Tb., 1958, gv. 96-97 dakavSirebis SesaZleblobis mxriv (Sdr. qavTaraZe g., anatoliaSi qarTvelur tomTa
11 afaqiZe a., qalaqebi..., gv. 41, 42, 78, 79 gansaxlebis sakiTxisaTvis, Tb., 1985, gv. 47-48; ix., agreTve, Меликишвили Г. А., Наири-Урарту,
12 St. Kroll, Ancient Armenian sites in Armenia and north-western Iran: Hellenistic period, Archaeology of Armenia Тб., 1954, с. 411, прим. 3). albaT, „xald“ Zirs ukavSirdeba prokopi kesarielis mier
in Regional Context, Proceedings of the International Conference dedicated to the 50th Anniversary of the Insti- moxseniebuli „okeniti Wanebis“ winaparTa mier ZvelTaganve nagebi da im droisaTvis
tute of Archaeology and Ethnography Held on September 15-17, 2009 in Yerevan. P. Avetisyan & A. Bobokhyan ukve dangreuli, xolo Semdeg iustiniane keisris mcdelobiT aRdgenili cixesimagre
(Eds) (Yerevan, 2012), pp. 219f - xartoni (Chartôn, Procopius Caesariensis, De Aedificis, III, 6, 15, p. 211), ufro gviandeli xanebis
13 iqve - xarTi, trabzonis qedis samxreTiT da q. baiburTis Crdilo-dasavleTiT

290 291
formiT sparsulidan somxurSi nasesxebsa da cnobils saSualo sauku- varaudebeli, vidre es zemomoxseniebuli saTanado kontaqtebis meSveobiT
neebis qarTulSi), slavur da rusul sityvebs „grad“, „gorod“ da a.S.21 unda yofiliyo mosalodneli da, Sesabamisad, gamoricxuli Cans sesxeba
im indoevropuli enebidan, romlebTanac qarTuls ukanaskneli 2000-2500
a. afaqiZis azriTac, SedarebiT gviandeli da ucxouri warmomavlobis wlis manZilze intensiuri urTierToba hqonda. Tumca, igi verc im ufro
termin „qalaqze“ uwinaresi adgilobrivi, galavniT SemozRuduli uZvele- adreul indoevropul enebSi (Trakiul-frigiulSi, xeTur-luviurSi da
si dasaxlebis aRsaniSnavad qarTuli cixis aRmniSvneli termini „qarTi/ sxv.) xedavs sesxebis wyaros, romlebTanac SesaZloa hqonodaT kontaqti
qarTli“ unda yofiliyo22. qarTvelur enebs da SeniSnavs, rom vinaidan bevri am sityvaTagani sxva-
dasxva qarTvelur enebSi kanonzomieri bgeraTSesatyvisobis dacviT aris
toponimi „qarTli“ marTlac qalaqis, cixesimagris, galavniT Semovlebu- warmodgenili, isini qarTvelur enaTa diferenciamdel xanas ganekuTvne-
li gamagrebuli adgilis _ akropolisis aRmniSvneli unda yofiliyo. bodnen, ris gamoc aucilebeli xdeba zemoaRniSnuli masalis warmomav-
kasius dio armazs/qarTls sulac „akropoliss“ (Ἀκρόπολις) anu deda-cix- lobis Zieba kidev ufro adreul xanebSi28. g. meliqiSvilis TvalTaxedviT,
es uwodebs23 da amiT TiTqos amarTlebs termin „qarTlis“ cixe-simagris radgan es ucnobi warmomavlobis indoevropuli fena qarTvelur enebSi
saxelwodebidan warmomavlobas. antikur xanaSi armazi/mcxeTa amierkavka- ariuli, somxuri, Trakiul-frigiuli Tu xeTur-luviuri warmomavlobis
siis centraluri safortifikacio kvanZi iyo, qveynis oTxive mxaris gza- mqoned ver CaiTvleba, Cndeba varaudi mtkvar-araqsis kulturis matare-
jvaredinis Camketi24. s. kakabaZe SeniSnavda, rom vinaidan kasius dio Sem- beli mosaxleobis indoevropuli kuTvnilebis Sesaxeb, romelic Semdeg
degdroindel armazs „akropoliss“ anu zedaqalaqs uwodebs, anu im mTas, enobrivad asimilirebuli iyo qarTvelur tomTa mier da romelTaTvi-
romelsac erqva „qarTli“, „akropolisi“ unda yofiliyo adgilobrivi sac aRniSnulma indoevropulma mosaxleobam substratis roli Seasrula:
saxelwodebis berZnuli Targmani da saxelwodeba „qarTli“ unda war- mZlavri gavlena moaxdina gamarjvebulTa enis struqturasa da leqsikaze29.
moadgendes iseTi Ziris sityvas, romelic Tavisi mniSvnelobiT amarTleb-
da kasius dios mier mocemul zeda-qalaqis saxelwodebas25. Tumca lingvistTa azriT, leqsikuri da struqturul-ti pologiuri Ta-
viseburebebis mxriv indoevropul da qarTvelur enebs Soris arsebuli
g. meliqiSvili, iseve rogorc s. kakabaZe, termin „qarTls“ aaxloebs analo- saocari izomorfizmi, SesaZloa, aixsnas ara mxolod axlo kontaqtebiT
giuri mniSvnelobisa („zRude, galavani, Robe, SemoRobili adgili, meseri, proto-indoevropulsa da proto-qarTvelurs Soris, aramed, safiqrebelia,
baki, gomi, wvrilfexa saqonlis gomuri“) da aseve indoevropuli warmo- rom isini „proto-qarTvelur-proto-indoevropuli wina-proto enobrivi
mavlobis masalasTan, oRond amjerad msgavsi JReradobisa da mniSvne- erTobis“ Semadgenel nawilebs warmoadgendnen da amdenad es msgavseba
lobis mqone litvur (gar~das, gardin~ys), germanul (garda) da albanur (garϑ) ufro unda metyvelebdes maT saerTo warmomavlobaze30. specialistTa az-
sityvebTan26. riT, bevrad ufro advilia am or ojaxs Soris Zalze Soreuli genetikuri
kavSirebis mtkiceba, vidre ramenairi istoriuli saxis urTierTobebisa
sxva mkvlevarTagan gansxvavebiT, g. meliqiSvili termin „qarTlis“ warmo- proto-indoevropuli enis arsebobis periodis ganmavlobaSi31. Tu enaT-
mavlobis sakiTxs metad farTo sivrcobriv da qronologiur CarCoebSi mecnierTa am mosazrebebs gaviziarebT, gagviWirdeba sityva „qarTlis“ eti-
ganixilavs da swored am metad vrcel CarCoebSi moqceviT ganpirobebu- mologiis aseT farTo sivrcobriv da qronologiur CarCoebSi ganxilva
li arcTu mTlad mkafiod gamokveTili suraTis SeTavazebiT Semdgomi da misi mtkvar-araqsis kulturis matarebeli mosaxleobis indoevropuli
kvleva-Ziebis mastimulirebel Tvalsazriss ayenebs. vinaidan analogiu- Tu proto-indoevropuli kuTvnilebiT axsna.
ri Ziridan nawarmoebi da msgavsi Sinaarsis mqone sityvebi farTod aris
gavrcelebuli indoevropul enebSi, g. meliqiSvili fiqrobda, rom es si- termin „qarTlis“ raobis garkvevis araerT sxva mcdelobasac hqonia adg-
tyva, mTel rig sxva qarTul-indoevropul leqsikur paralelebTan erTad, ili, romelTac amjerad aRar SevexebiT. viTvaliswinebT mxolod, rom
qarTvelur enebSi dadasturebuli im ucnobi warmomavlobis indoevro- arcTu iSviaTad, erTi SexedviT metad maxvilgonierad SeniSnulma srul-
puli leqsikis fenis kuTvnileba unda iyos, romelic qarTvelur enebSi ma an nawilobrivma damTxvevam zogjer SesaZloa savsebiT gansxvavebul
cnobili gzebiT (iranulidan, berZnulidan, somxuridan da sxv.) ar unda sivrcobriv Tu qronologiur ganzomilebebSi gadagviyvanos da kvlevis
moxvedriliyo27. g. meliqiSvilis azriT, sesxeba ufro adreul epoqaSia sa-

28 iqve, gv. 241-243


21 kakabaZe s., Tbilisi..., gv. 100 29 iqve, gv. 244. d. musxeliSvilis azriT, eTnonim „qarTuelis“ arseboba „TrialeTuri
22 afaqiZe a., qalaqebi..., gv. 160 kulturis“ drodan aris savaraudo, romlis matarebeli tomebi, ZiriTadad, ukve qar-
23 Cary, Dio’s Roman History, with an English translation by E. Cary on the basis of the version of H. B. Foster, vol. Tis (qarTu) tomebi unda yofiliyvnen (musxeliSvili d., qarTvelTa TviTsaxelwodebis
III. The Loeb Classical Library, London & Cambridge, Massachusetts, 1969,; Dio, 37, 1, 4 istoriisaTvis, saqarTvelosa da qarTvelebis aRmniSvneli ucxouri da qarTuli ter-
24 ix. afaqiZe a., qalaqebi..., gv. 159-221 minologia, Tb., 1993, gv. 349, 350
25 kakabaZe s., qarTuli..., gv. 5, 7 30 Gamkrelidze T., V., & Ivanov V., V., The Problem of the Original Homeland of the Speakers of Indo-Eropean
26 meliqiSvili g., saqarTvelos, kavkasiisa da maxlobeli aRmosavleTis uZvelesi Languages, Journal of Indo-European Studies, vol. 13, 1985, p. 177; D’iakonov I. M., On the Original Home of
mosaxleobis sakiTxisaTvis (Tbilisi, 1965), gv. 237-240; g. meliqiSvili, qarTli (iberia) Zv. the Speakers of IndoEuropean, Journal of Indo-European Studies, vol. 13, 1985, pp. 118f., 154; D’iakonov (Dia-
w. VI-IV saukuneebSi. qarTlis samefos warmoqmna, saqarTvelos istoriis narkvevebi, tomi konoff) I. M., Language Contacts in the Caucasus and the Near East, When Worlds Collide: the Indo-Europeans
I, Tb., 1970, gv. 427-429. ix., agreTve, anTelava i., saqarTvelos saistorio-wyaroTmcodneobiTi and the Pre-Indo-Europeans. Linguistica Extranea Studia 19. T. L. Markey & J. A. C. Greppin (Eds), Ann Arbor,
Ziebani, Tb., 2002, gv. 492-501 1990, p. 61
27 ix. meliqiSvili g., saqarTvelos..., gv. 206-237, 239, 240 31 Mallory J. P., In Search of the Indo-Europeans. Language, Archaeology and Myth, London, 1989, pp. 150f

292 293
sagans dagvaSoros. sazogadod, lingvisturi Tu materialuri kulturis evstaTi Tesalonikeli miawers stefane bizantielis eTnogeografiuli
calkeuli nimuSebis identuroba Tu siaxlove bevris arafris mTqmelia leqsikonis _ „eTnikis“ meSveobiT Semonaxul informacias imis Taoba-
im konteqstis gareSe, sadac esa Tu is fenomeni iCens Tavs. am mxriv ter- ze, rom persepolisis sparsuli saxelwodeba _ Πασσαργάδαι, anu berZnu-
min „qarTlTan“ mimarTebiT, Cemi azriT, sakmaod mkafiod ikveTeba sivrco- lad: Περσῶν στρατόπεδον35, sparsul enaze niSnavda „sparsul banaks“36. Tumca
brivi, qronologiuri, kulturuli da lingvisturi konteqsti, romelsac, Πασαργάδαι, aqemenianTa pirveli dedaqalaqi, kiros II didis mier Tavisi
vfiqrob, gadamwyveti mniSvneloba unda mieniWos termin „qarTli/qarTis“ laSqris dasabanakeblad daaxl. Zv. w. 559-530 ww. daarsebuli, masTan Se-
arsis warmomavlobis, gavrcelebisa da kuTvnilebis sakiTxTa garkvevisas. darebiT ufro gviandeli persepolisisagan 87 km-iT aris Crdilo-aR-
mosavleTiT daSorebuli. am saxelwodebis „farsis baRebad“ (Πασαργάδαι,
mxedvelobaSi maqvs, faqtobrivad, Tanadroulad da ZiriTadad erTmaneTis sparsulad: ‫ _ ﭘﺎﺳﺎرﮔﺎد‬Pāsārgād) gaazreba ufro gviandel xanas unda ekuT-
momijnave teritoriebze gavrcelebuli, Sinaarsobrivad da fonetikurad vnodes. benzeleris berZnul-germanuli leqsikonis monacemebiT, sityva
erTmaneTTan TvalsaCinod dakavSirebuli toponimebis vrceli CamonaTva- Πᾰσαργάδαι-T sparselTa uZvelesi tomi aRiniSneboda, saidanac SeirCeoda
li, romlis raobis dadgenas XIX saukunis meore naxevris germanelma ori- xolme molaSqreTa winamZRolebi, sardlebi37. anaqsimenesidan momdinare
entalistebma avtoritetuli germanuli Jurnalis (“Zeitschrift der deutschen cnobis marTebulobasa Tu mcdarobas Cveni kvlevis sagnisaTvis arsebiTi
morgenländischen Gesellschaft“) furclebze xangrZlivi da produqtiuli di- mniSvneloba ar unda hqondes; mniSvneloba aqvs da gasaTvaliswinebelia
skusia miuZRvnes. am diskusiis Sedegebi dResac inarCuneben samecniero Zv. w. IV saukunidan momdinare informacia sityva γάδαι Tu γάρδα-s berZnul
mniSvnelobas da Tanac _ miesadagebian Cveni ganxilvis sagans. didi alba- στρατόπεδον-Tan gaigivebis Taobaze.
TobiT, s. kakabaZisa da g. meliqiSvilis varaudebi termin „qarTli/qarTis“
warmomavlobis Taobaze am diskusiis monacemebidan unda iRebdnen saTaves. toponim „fasargadis“ sawyiss formad o. blau Παρσα-γάρδα-s (Pârsakarta)
varaudobda38. amasTan dakavSirebiT igi iTvaliswinebda agreTve apianes
vinaidan yvela xalxisa da epoqis geografiul nomenklaturaSi SeiniSneba „miTridates omebsa“ da stefane bizantielTan SemorCenil asinius kvadra-
mkafiod gamokveTili tendencia _ ucxouri enebidan nasesxebi idiomebiT tusis „parTikis“ fragmentebSi dacul im cnobebs, saidanac irkveva, rom
moxdes iseTi cnebebis Canacvleba, rogoricaa „qalaqi“, „cixesimagre“ da tigran II-is dedaqalaqis saxelwodeba _ Τιγρανόκερτα _ sparsulad niSnavda
sxv., garkveuli kulturuli Sinaarsis matarebeli sityvebis mimarT ga- tigranis qalaqs _ Τιγρανόπολις39. ToTiusis laTinuri leqsikonis ganmarteb-
morCeuli midrekilebis gamo aseTi cnebebi sakmaod Sors vrceldebian iTac, sityva ,,certa“ aRmosavlur enaze qalaqs niSnavs40. aseve, menandre
TavianTi pirveladi gavrcelebis keridan da gadaiqcevian xolme didi protiqtoris SuamdinareTSi mdebare Μονόκαρτον-s, romelsac stefane bizan-
sivrceebis momcvel, moxetiale, „modur“ terminebad. amis nimuSad miiCne- tielTan Seesabameba Μαννάκαρτα, xolo „ravenis kosmografiaSi“ _Manacarta,
va drosa da sivrceSi ukiduresad gawelili berZnuli πόλις-i, romelmac uraniusi (savaraudod, ax. w. I saukunis avtori siriuli apameidan, romlis
aTasobiT wlebis Semdegac iCina Tavi rogorc braziliaSi (Petropolis), aseve nawerTa fragmentebi stefane bizantielis „eTnikis“ meSveobiT Semoinaxa)
ruseTSi (Ставрополь, Симферополь da sxv.). cnobilia sxva SemTxvevebic, mag., Μάννεως χώρα-s saxiT Targmnis, rac „maneelTa alags, miwas, mxares“ niSnavs41.
elinisturi xanis sirielebis mier koSkis aRmniSvneli berZnuli _ πύργος-
idan nawarmoebi arabuli ‫ ربج‬da bizantiuri xanis TurqulSi Sesuli _ -karta da -kerta toponimebis Sinaarsobrivi Tanxvedra eWvs ar iwvevs da
burghaz-i, romlebic cixe-simagris aRmniSvnel mraval arabul da Turqul maTi nawilobrivi fonetikuri sxvaoba dialeqturi garemos zemoqmedebas
toponims daedo safuZvlad (Sdr. samxreTdasavlurqarTuli toponimebi _ ar unda cildebodes. termin -karta-dan anda misi ganStoebebidan nawarmoeb
`borCxa~, `borjomi“). romauli xanis laTinuri castrum-i (samxedro banaki), toponimebad miCneulia42:
arabuli formiT _‫ _ ﻗﺼﺮ‬asamde toponimis mawarmoeblad gadaiqca32.

Zvel samyaroSi aseTive didi sivrceebis momcveli, moxetiale, „moduri“ rom aRniSnul pirovnebaSi sinamdvileSi igulisxmeba aleqsandre makedonelis maswav-
termini unda yofiliyo cixe-simagris aRmniSvneli karta da misgan, rogorc lebeli da misi Tanmxlebi aziur eqspediciaSi Zv. w. IV saukuneSi moRvawe anaqsimenesi
Semadgeneli nawilisagan, nawarmoebi toponimebi. sakmarisia iTqvas, rom am (Ἀναξιμένης) lampsakosidan (Zv. w. 380-320 ww.)
35 Bernhardy, Dionysius Periēgētes Graece et Latine cum vetustis commentariis et interpretationibus ex recensione
terminma egvi pteSic ki SeaRwia qartħă-s saxiT, xolo finikielTa meSveobiT et cum annotatione Godofredi Bernhardy, Lipsiae/Leipzig, 1828, pp. 301, 302: 1069 (24-35, 1-17), 968: 1069,
CrdiloeT afrikasa da iberiis naxevarkunZulze gavrcelda33. 14: ἒϑνικά k. Compara in his Steph. v. Πασσαργάδαι, unde fragmenti huius auctor Anaximenes cognoscitur;
Sdr. Steph. Byz. s. v. Πασσαργάδαι; A. Meineke, Stephani Byzantii Ethnicorum quae supersunt, ex recensione
cnobili germaneli orientalistisa da di plomatis - oto blaus (1828- Augusti Meinekii, Berolini/Berlin, 1849, 509-510 (17, 1-8)
1879 ww.) gancxadebiT, ukve ori aTasi welia cdiloben termin - karta/kerta-s 36 Blau 1877, 495. ZvelberZnuli _ στρατόπεδον, garda „banakisa“ niSnavs, agreTve, „TavdacviT
mniSvnelobis dadgenas. msgavsZiriani terminebis arsebobis Sesaxeb uZve- galavans“, „simagres“, ix. Benselers Griechisch-Deutsches Wörterbuch. Bearbeitet von A. Kaegi, Leipzig,
1981, S. 732
lesi berZnuli werilobiTi cnoba ganekuTvneba anaqsimeness34, romelsac 37 iqve, gv. 608
38 Blau O., dasax. naSromi, gv. 495; Sdr. J. Conder. Persia and China, London, 1830, pp. 67-68
39 Appian, Bell. Mithr., 57; Asinius Quadratus, Parthika, fr. 14; ix. Blau O., dasax. naSromi, gv. 495
32 Blau O., Ueber -karta, -kerta in Ortsnamen, Zeitschrift der deutschen morgenländischen Gesellschaft, Bd 31, 40 Totius Latinitatis Lexicon. Egidio Forcellini, Jacobus Bailey. Consilio et cura Jabobi Facciolati, Londini/London,
Leipzig, 1877, SS. 497-498 1828, p. 1146
33 Blau O., dasax. naSromi, gv. 498 41 Blau O., dasax. naSromi, gv. 495, 496; H. von Wissmann, Uranios, Paulys Realencyclopädie der Classischen
34 Anaximenes, Frag. 191. ix. Blau O., dasax. naSromi, gv. 495. anaqsimeness o. blau Zv. w. III sauku- Altertumswissenschaft, Supplementband XI, Stuttgart, 1968, gv. 1278-1292
nis moRvawed Tvlis (iqve). Tumca aq adgili unda hqondes uneblie uzustobas, cxadia, 42 Blau O., dasax. naSromi, gv. 500-502

294 295
1. babiloneTsa da dasavleT suzianaSi: 1. Vologesicerta; 2. Βατράχαρτα; 3. Destag- eraySi, faqtobrivad, iranis mTel gayolebaze da transsoqsianaSic vrcel-
erd; 4. Hormuzǵird; 5. Aristaǵird; 6. Wasagerd; 7. Susanǵird. deba; aseve, gavrcelebulia iranis im mxareebSi, romlebic sakmaod daSo-
2. asureTsa da SuamdinareTSi: 1. Μονόκαρτον; 2. Μαννάκαρτα; 3. Minicerta; 4. rebuli iyvnen TuranelTa zegavlenisagan, mag., farsSi, qermanSi, midielTa
Χατράχαρτα; 5. Ζαριγάρδια. calkeul olqebSi. amitom, misi azriT, aseTi saxelwodebebis formireba
iranuli enis gavrcelebis arealSi unda momxdariyo46. qronologiuri
3. armeniaSi: 1. Zikarta; 2. Τιγρανόκερτα; 3. Άρκαϑιόκερτα; 4. Άρταγίγαρτα; 5. Ήλεγέρδα; Tvalsazrisidan gamomdinare, T. nioldeke SeniSnavs, rom transsoqsianaSi
6. Δαδόκερτα; 7. Καπνισκέρτι; 8. Σανόχαρτα; 9. Μάκαρτα/Μανάκαρτα; 10. Μαρτίκερτα/ gerd-elementis Semcveli saxelebi verc parTelebisa da verc sasanianTa
Μερτίκερτα; 11. Μαντζικίερτ; 12. Manavazgerd; 13. Melazgerd; 14. Hatamagerd; 15. Haïg- batonobis xanisad ver CaiTvleba da aqemenianTa xanis kuTvnilebas unda
erd; 16. Henaragerd; 17. Tzolagerd; 18. Tzungerd; 19. Vagarshagerd; 20. Shemiramagerd; 21. warmoadgendes47. h. hiubSmanis azriTac, iranuli saxelwodebebi dariosis
Nephrkert; 22. Vanakert; 23. Gilgerd; 24. Meshingerd; 25. Tawasgerd; 26. Alaschgerd. dros iranis mTel teritoriaze farTod iyo gavrcelebuli48.
4. midiaSi: 1. Γιλίγερδα; 2. Μαζίκερτον; 3. Maragerd; 4. Paguragerd; 5. Phaurǵird; 6. Ash-
nadǵird; 7. Dastaǵird; 8. Buzanaǵird; 9. Burûgird; 10. Walashgird. o. blaus mosazrebis mimarT -karta da -kerta toponimebis parTuli anda
Turanuli warmomavlobis Taobaze kidev ufro mkacria a. d. mordtmani,
5. hirkaniaSi: 1. Κάρτα; 2. Ζαδράκαρτα; 3. Phuzgird. romelic SeniSnavs, rom vinaidan, Tavad o. blau acxadebs, rom igi ar aris
6. parTiasa da xorezmSi: 1. Πασακαρτία; 2. Bashgird; 3. Bulanǵird; 4. Bugagerd. garkveuli parTelebis eTnografiul adgilmdebareobaSi, SegviZlia mas-
7. transsoqsianasa da xorasanSi: 1. Χαράχαρτα; 2. Chatracharta. Tan diskusias am sakiTxTan dakavSirebiT Tavi avaridoT49.

zemoCamoTvlilTa Soris SeimCneva SedarebiT gviandeli xanis saxelwode- amave dros ar SeiZleba ar iTqvas, rom bevrad ufro damajereblad ga-
bebic. kerZod, somxur-sparsuli enebSi dadasturebul qalaqis aRmniSvnel moiyureba is masala, romelic o. blaus gansaxilveli toponimebis ar-
terminebSi SedarebiT ufro gviandel formebad miiCneven gird-ze da jird-ze ameuli warmomavlobis saCveneblad aqvs moxmobili. o. blau aRiarebs,
daboloebulebs. specialistTa azriT, es formebi Tavdapirvelad arse- rom rodesac axlo aRmosavleTSi -καρτα Semadgeneli nawilis Semcvel
buli karta-sagan arian warmomdgari43. imis gaTvaliswinebiT, rom adgilis saxelebis wyaros viZiebT, unda gaviTvaliswinoT is garemoeba, rom sity-
dasaxelebis _ Valâšgird/Balâšgird-is uZvelesi formaa Vologesocerta (rogorc va karta, rogorc „qalaqis“ aRmniSvneli apelativi, imdenad xSiri iyo, rom
amas pliniusi iuwyeba), sityva gird-s h. hiubSmanic sazogadod kert/karta-dan nebismieri adgilobrivi berZeni, somexi Tu ebraeli mis am mniSvnelobas
warmoqmnilad miiCnevs44. spontanurad xvdeboda; Sesabamisad, am terminis warmomqmneli erTaderTi
savaraudo enobrivi garemo mxolod Crdilosemituri da gansakuTrebiT
_ arameuli SeiZleba yofiliyo. misi azriT, metad macduria is mosazre-
ganxiluli toponimebis sivrcobriv ganfenasTan dakavSirebiT, o. blaus
ba, romlis Tanaxmadac termini -καρτα Tavidanve qalaqis aRmniSvneli iyo
azriT, adgili aqvs erT, aSkarad TvalSisacem, garemoebas, kerZod, imas, rom
da arameul-Zvelebrauli sityvidan _ ‫( קרתא‬krta) aris nasesxebi, vinaidan
aseTi saxelebis qseli mxolod semiturTan mosazRvre iranuli enobrivi
aqemenianTa, arSakidebisa da sasanianTa epoqaSi arameuli enis zegavlena
arealis dasavleT da CrdiloeT kideebze, Turanuli arealis SigniT iCens
mkafiod sagrZnobia im mxareebSi, sadac aseTi saxelwodebebi iCens Tavs.
Tavs, maSin rodesac aRmosavleTis mimarTulebiT maTi kvali ar SeiniSneba,
es zegavlena aseve aisaxeba sazogadod adgilobriv xalxur metyvelebaSi,
xolo samxreTisaken _ sporadulia. misive azriT,is areali,sadac toponime-
Tumca, yvelaze ufro metad geografiul nomenklaturaSia SesamCnevi. o.
bi -kerta, -kerd gansakuTrebiT xSiria, verc teritoriuli TvalsazrisiT da
blaus azriT, gansakuTrebiT is swavlulebi, romelTac ar gaaCniaT viwro
verc eTnografiul-lingvisturi TaviseburebebiT, erTiani saxelwodebis
filologiuri cnobiereba da sagans farTo kulturul-istoriuli Tval-
qveS ver erTiandeba, Tumca iqve dasZens, rom es areali (transsoqsianidan
Taxedvidan ganixilaven, advilad gaiziareben Sexedulebas am terminis ka-
kaspiis zRvamde da Semdeg armeniis gavliT evfratamde) Turaneli tomebis
vSiris Sesaxeb „qalaqis“ aRmniSvnel arameuli warmomavlobis sityvasTan,
momTabareobis zonas warmoadgenda, romelTac parTelTa ZlevamosilebaSi
ufro ukeTesi alternatiuli Tvalsazrisis uqonlobis gamo50.
umTavresi wvlili hqondaT Setanili; Sesabamisad, am arealis toponimebis
interpretaciisas Turanuli warmomavlobis sityvebis ar gaTvaliswineba,
misi azriT, ar iqneboda gamarTlebuli45. b. dornis varaudiTac, romelic aseve XIX saukunis samocdaaTian wlebSia
gamoTqmuli, hirkaniuli adgilis dasaxelebis _ Zadrakarta-s Semadgeneli
nawili -καρτα SesaZloa qalaqis aRmniSvnel arameul-fehlevur -‫קרתה‬-s (krth)
o. blaus sapirispirod, T. nioldeke SeniSnavda, rom, rogorc es ukve Tavad
warmoadgendes51.
o. blaum cxadyo, msgavsi saxelwodebebi yvelaze ufro xSiri armeniasa
da xorasanSia, Tumca, amave dros armeniis samxreTidan momijnave mxareebSi,

46 Nöldeke Th., Ueber iranische Ortsnamen auf kert und andere Endungen, Zeitschrift der deutschen morgenlän-
dischen Gesellschaft, Bd 33, 1879, SS. 148, 151, 152
43 Blau O., dasax. naSromi, gv. 500 47 Nöldeke Th., dasax. naSromi, gv. 153
44 Hübschmann H., Iranisch-armenische Namen auf karta, kert, gird, Zeitschrift der deutschen morgenländischen 48 Hübschmann H., dasax. naSromi, gv. 141
Gesellschaft, Bd 30, 1876, S. 140 49 Mordtmann A. D., Ueber die Endung kart, kert, gird in Städtenamen, Zeitschrift der deutschen morgenländischen
45 Blau O., dasax. naSromi, gv. 502-505.Omiuxedavad zemoT gamoTqmuli mosazrebisa, o. blaus, Gesellschaft, Bd 32, 1878, S. 725
imave werilSi moyvanili aqvs angariSgasawevi argumentacia, metyveli termin _καρτα-s 50 Blau O., dasax. naSromi, gv. 497, 498
SesaZlo arameuli warmomavlobis sasargeblod (ix., qvemoT) 51 Dorn B., Caspia (St. Petersburg, 1875), Anm. 7

296 297
mosazreba, rom termini κερτα/καρτα qalaqis aRmniSvneli ebraul-arameuli esTan („mTa qarTli“) da mcxeTa-bebris („beltis“ Tu „berdis“) cixesTan56.
sityvidan _ ‫קרתה‬, ‫ _קרתא‬aris nasesxebi, ar aRmoCnda yvelasTvis misaRebi:
T. nioldekes azriT, Tu davuSvebdiT semituri enebidan msgavsi sityvebis arameuli termini _ ‫קרתא‬, Tavis mxriv, dakavSirebuli unda iyos cixeqalaqis
sesxebis SesaZleblobas, maSin isini somxur-semitur anda semitur-iranul aRmniSvnel xuritul terminTan „ard-i/arte-ni“. am xurituli terminidan
sasazRvro zonebSi sakmaod gavrcelebuli unda yofiliyvnen, magram mis- Cans nawarmoebi qalaq musasiris urartuli saxelwodeba „ardini“; analo-
ive gancxadebiT, am teritoriaze sityva _‫קרתא‬-dan nawarmoebi arc sakuTriv giuri saxelwodebebis qalaqebi cnobilia agreTve etiunis qveynidan da
semituri toponimebi iCenen Tavs52. rusaxinilis maxloblad57. erTi SexedviT, TiTqos qarTulenovan samyaro-
Si adreuli xanebidanve fexi hqonda mokidebuli cixe-qalaqis aRmniSvnel
termin κερτα/καρτα-s warmomavlobis sakiTxTan dakavSirebiT msjelobisas, am xuritul termins, romelmac regionSi aqemenianTa dominirebis xanaSi
albaT, saTanadod aris gasaTvaliswinebeli is kargad cnobili faqti, rom analogiuri mniSvnelobisa da JReradobis mqone da, SesaZloa, misganve
jer kidev Zv. w. IX saukuneSi ‫( קרת חדשת‬Qart-Hadašt) (igive karTageni), anu nawarmoebi arameuli sityvis _ ‫קרתא‬-s zegavleniT SeiZina anlautSi velar-
„axalqalaqi“, arameulis axlomonaTesave punikur/finikiur enaze daerqva uli fonema. aseTi varaudis SesaZleblobaze, albaT, unda migvaniSnebdes
CrdiloeT afrikaSi axaldaarsebul savaWro kolonias. qarTul sinamdvileSi dadasturebuli araerTi cixesimagris aRmniSvneli
da „arT/art/ard“-Ziriani toponimi.
rogorc ukve viciT, „qalaqis“ aRmniSvnel arameul sityvas _ ‫ קרתא‬war-
moadgenda, xolo arameuli ena erT-erTi ZiriTadi saxelmwifo ena iyo sainteresoa, rom klavdios ptolemaiosis „geografiuli saxelmZRvane-
aqemenianTa zegavlenis qveS myof armazcixis adreul binadarTaTvis da los“ mixedviT, erT-erTi mniSvnelovani iberiuli dasaxleba yofila
Semdegac, ax. w. VII saukunemde, axlo aRmosavleTSi igi lingua franca-s war- _ Ἀρτάνισσ58, romelsac zogierTi mkvlevari pliniusis Harmastis-Tan (igive
moadgenda53; amdenad, savsebiT dasaSvebia, swored sityva _ ‫ קרתא‬dasdebo- Μεστλῆτα-Harmozica-sTan anu armaz-mcxeTasTan) aigivebda (r. q. porTeri)59,
da safuZvlad termin qarT-l-s54. arameul termins kidev imis gamo unda zogi _ q. artaanTan (p. ioseliani, s. kakabaZe), zogic _ artanujTan (v. to-
mieniWos gansakuTrebuli mniSvneloba, rom savaraudoa mcxeTis erT-erTi maSeki, n. lomouri)60. Tumca, rogorc viciT, pliniusis Harmastis/Harmastus-i61
umniSvnelovanesi simagris, aragvispirTan mdebare „beltis cixis“ saxelic (igive kasius dios Ἀκρόπολις-s), klaudios ptolemaios ara Ἀρτάνισσα-s, aramed
(amJamad cnobili bebris/beris cixed), romelic mcxeTa-armazcixis saerTo Ἀρμάκτικα-s formiT aqvs moxseniebuli62, rac strabonis Ἀρμοζική-s63 (anu „ar-
safortifikacio sistemis nawils warmoadgenda da ketavda CrdiloeTis mazcixes“) Seesabameba.
Sesasvlels, warmomdgari iyos aseve „cixesimagris“ aRmniSvneli arameu-
li sityvidan _ „birta“55. amasTan dakavSirebiT, iqneb gasaTvaliswinebeli marTalia, n. lomouri SeniSnavs, rom ptolemaiosis koordinatTa siste-
iyos, „qarTlis cxovrebis“ cnobis, mtkvargamoRma (armazcixis, igive „mTa ma misTvis iseTi Soreuli qveynis aRwerisas, rogoric kavkasiaa, sruli-
qarTlis“) da mtkvargaRma (mcxeTis) mxareTa mefeebis, qarTamisa da bar- ad gamouyenebelia64, magram, safiqrebelia, rom maT, zog SemTxvevaSi,
tomis saxelTa SesaZlo kavSiric cixesimagreebis aRmniSvnel arameul garkveuli SedarebiTi mniSvneloba mainc unda hqonodaT; kerZod, erTi
sityvebTan _ karta da birta da, Sesabamisad, am sityvebiT moxseniebul maT mxriv, kolxeTisaTvis da meore mxriv _ kavkasiis albaniisaTvis gamoy-
rezidenciebTan Tu umTavres safortifikacio nagebobebTan _ armazcix- enebuli koordinatebi mkveTrad gansxvavdeboda erTmaneTisagan, xolo
maTgan ki _ gansxvavebulia iberiisaTvis gamoyenebuli koordinatebi.

52 Nöldeke Th., dasax. naSromi, gv. 151 56 qavTaraZe g., mcxeTis uZvelesi adgilmdebareobisa da saxelwodebis sakiTxisaTvis, is-
53 Greenfield J. C., Aramaic in the Achaemenian Empire, The Cambridge History of Iran, Volume 2. The Median toriisa da eTnologiis institutis Sromebi, t. X-XI, Tb., 2010/2011, gv. 55. „mefeTa cxovre-
and Achaemenian periods. I. Gershevitch (Ed.) (Cambridge, 1985), pp. 698-713 bis“ teqstis mixedviT: „xolo amas aderkis esxnes orni Zeni, romelTa erqua saxelad
54 t. futkaraZis azriT, termin „qarTlSi“ -l- determinant sufiqss warmoadgens. igi iT- erTsa bartom da meoresa qarTam. da amaT ganuyo yoveli queyana TÂsi: misca qalaqi
valiswinebs im garemoebas, rom warmomavlobis, Tvisebisa da mqoneblobis aRmniSvnel mcxeTa da queyana mtkuarsa Sida qarTli, muxnariT kerZi qalaqi da yoveli qarTli
-an-, -ur-, el- sufiqsebis ufro Zvel funqciur variants -l/r- sufiqsi warmoadgenda, mtkuarsa CrdiloeTi, hereTiTgan vidre Tavadmde qarTlisa da egrisisa - ese yove-
mag.: Tov-s _ Tov-l-i, mama _ mam-r-i, qarTi _ qarT-l-i da a. S. (piradi informacia). li misca bartoms Zesa TÂssa, xolo armaziT kerZi qalaqi, mtkuarsa samxriT qarTli,
damafiqrebelia q. arTvinis CrdilodasavleTiT, md. Woroxis marcxena napirTan mde- xunaniTgan vidre Tavadmde mtkurisa, da klarjeTi yoveli misca qarTams Zesa TÂssa.
bare soflisa da mTis saxeli _ „qarTla“, romelic dadasturebulia, agreTve, „kast- da mokuda aderki“ (leonti mroveli, 43: 18-24)
las“ formiT (sixaruliZe i., nigali (livana). saistorio geografiis sakiTxebi, baTumi, 57 Арутюнян Н. В., Корпус Урартских Клинообразных Надписей (Ереван, 2001), c. 496, 497
1985, gv. 44), Sdr., laT. castellum _ „cixesimagre, forti, gamagrebuli adgili, TavSesafari, 58 F. A. Nobbe (Ed.), Ptolemy, Claudii Ptolemaei Geographia, Volume 2, Lipsiae, 1845; Cl. Ptol., 5, 11, 3
mTis samosaxlo“, rac, SesaZloa, kidev erTxel migvaniSnebdes „qarT/ard/arT“-Ziriani 59 Porter R. K., Travels in Georgia, Persia, Armenia, Ancient Babylonia (1817-1820), vol. I, London, 1821, pp. 104, 110
saxelebis semantikur kavSirs cixesimagrisa Tu qalaqis aRmniSvnel sityvebTan da, 60 lomouri n., klavdios ptolemaiosi, „geografiuli saxelmZRvanelo“, cnobebi
vin icis, iqneb laTinuri Porta („karibWe, Sesasvleli“) imalebodes xanZTis meore, saqarTvelos Sesaxeb, masalebi saqarTvelosa da kavkasiis istoriisaTvis, nakv. 34, 1955,
araqarTul saxelwodebaSi _ „forTa“. Tumca toponimi „xanZTa“ ufro arqauli Cans gv. 59, 60
da SesaZloa ganekuTvnebodes im „an“-Ziriani saxelebis wyebas, romlebic uxvadaa war- 61 Mayhoff K. F. T., (Ed.), Pliny the Elder, Naturalis Historia. English translation by Bostock J., Riley H.T. (Lipsiae,
modgenili samxreT saqarTvelosa da mis momijnave mxareebSi 1906); Plin., n.h., 6, 29
55 Brockelmann C., Syrische Grammatik mit Paradigmen: Literatur, Chrestomathie und Glossar, Neunte Auflage, 62 Nobbe K. F. A., dasax. naSromi; Cl. Ptol., 5, 11, 3
Leipzig, 1962, S. 154*; Sdr. qavTaraZe g., anatoliaSi..., gv. 85, 173, Sen. 361. sayuradReboa, 63 Strabo 11, 3, 5; ix. Jones H. L., The Geography of Strabo, with an English translation by Horace Leonard Jones,
rom karTagenSic gvxvdeba msgavsi JReradobis saxelwodeba _ birtha _ adgilobrivi vol. V . The Loeb Classical Library, Cambridge, Massachusetts & London, 1961, gv. 221
akropolisas aRmniSvnelad 64 lomouri n., dasax. naSromi, gv. 40

298 299
Tu Cven klavdios ptolemaiosis koordinatebis SedarebiT mniSvnelo- an/ardahani“, „artanuji/artanuWi“, „kardanexi“69, „RarTiskari“70 da sxv. (maT
bas gaviTvaliswinebT, unda vivaraudoT Ἀρτάνισσα-s mdebareoba mcxeTis- Soris anlautSi gansxvavebuli fonemebiTac)71. savaraudoa, rom mxedvelo-
gan (ptolemaiosiseuli Μεστλῆτα) Crdilo-aRmosavleTis mimarTulebiT65. baSi unda iyos misaRebi agreTve urartuli ʼA bgeris igiveobaaUUa-sTan72
sainteresoa, rom am regionSi dadasturebulia „ard“-Ziriani saxelebi: da, Sesabamisad, imave ard-fuZis Zieba toponimebSi: „varcixe<vardcixe“73,
centraluri amierkavkasiis CrdiloeT nawilSi, kavkasionis mTavari qe- „varZia“ (<*vard-Zia), „vardis sofeli“ da sxv. gasaTvaliswinebelia, somxur
dis mimdebare mxareebSi, mag. ardoti (cixesofeli piriqiT xevsureTSi, enaSi arsebuli „ard/arT“ da „vard/vardan“fuZiani toponimebic.
md. andaqis marcxena napirze), iqneb arxotic (←ardxoti), arTxmo (ka-
vkasionis mTavari wyalgamyofi qedis CrdiloeT kalTaze, stefanwmin- iqneb aqve unda gavixsenoT ardam erisTavis saxelic: „aman [fridon] war-
didan 15 km), ardvisi (sof. eredvTan), ardisi (md. mejudis saTavesTan), mogzavna erisTavi TÂsi spiTa didiTa, romelsa saxeli erqua ardam, Svili
arTani/arTana (Telavidan 26 km-is daSorebiT, kavkasionis mTis kalTebis nebroTis naTesavTa... aman ardam mohkida kiri-zRude cixesa armazisasa da
samxreTiT), artani (TianeTidan 13 km manZilze, ivris marjvena napirze). aqaT mtkuramdis, da wamozRuda cxÂiri armazisi vidre mtkuramde“74.

md. Tergis ukiduresi zemo welis mxares, Zveli somxuri wyaroebis, kerZod, kasius dios informaciiT, „akropolisi“ agebuli iyo im mizniT, rom daecva
anania Sirakacis e. w. VII saukunis somxuri geografiis anu „aSxarhacuicis“ uviwroesi adgili, sadac erT mxares mtkvari (Cyrus) moedineba, xolo meo-
Tanaxmad, „ardozi“ ewodeboda da miCneulia, rom es toponimi nawarmoebi re mxares kavkasionia aRmarTuli75. mcxeTa-armazis unikaluri TavdacviTi
unda iyos osuri oerduz-idan, mniSvnelobiT: tyiani mdelo, axo66. magram, SesaZleblobebis aRniSvnas verc bevrad ufro gviandeli xanis TviT-
Tu gaviTvaliswinebT xuritul-urartuli warmomavlobis „ard“-Ziriani mxilvelebi uvlidnen gverds76. vinaidan mtkvrisa da aragvis xerTvisSi
saxelebis simravles amierkavkasiaSi, albaT, ar unda moi povebodes safuZ- mdebare armazcixe/qarTli aramarto mniSvnelovan savaWro gzebs, aramed
veli maTgan toponim „ardozis“ daSorebisaTvis. rogorc Cans, swored am kavkasionis ZiriTadi uReltexilis _ darialisaken mimaval gzasac akon-
saxelwodebas _ „ardozi“ aigivebda movses xorenaci vaspurakanSi mdebare trolebda (saidanac xdeboda CrdiloeTis momTabare tomebis mraval-
adgilis saxelwodebasTan _ „artazi“67, rodesac SeniSnavda, rom „artazs“ ricxovani talRebis Semosevebi da saidanac unda SeeRwiaT axlo aRmo-
es saxeli TiTqosda imis gamo ewoda, rom am adgilas somexTa mefes ar- savleTSi kimerielebsa da skviTebs)77. swored amis gamo, savaraudoa, rom
taSess dausaxlebia amave saxelwodebis mqone mxaridan wamosxmuli tyve jer kidev aqemenianTa xanamde yofiliyo mxedvelobaSi miRebuli qarTlis
alanebi68. (Semdegdroindeli armazcixis) uaRresad xelsayreli strategiuli mde-
bareoba; rig sxva niSnebTan erTad amazeve unda migvaniSnebdes urartul
rogorc zemoTac aRvniSnavdiT, qarTul enobriv samyaroSi gvxvdeba cixes- samSeneblo tradiciebTan zemoT SeniSnuli siaxlove.
imagris aRmniSvneli mravali art/ard-fuZiani toponimi. zemoCamoTvlilebTan
erTad, savaraudod, aseTi toponimebi unda iyos: „aradeTi“, „ardasa“, „ardaSe- am, Tanamedrove qarTuli saxelmwifoebriobis ZiriTad da uZveles ker-
ni“ „ardisubani/ardasubani“, „ardola“, „arTvini/arTvani/arTavanisi“, „arta- asTan mimarTebiT, yuradRebas i pyrobs pliniusis SeniSvna imis Taobaze, rom
iberiuli qalaqi harmastusi kavkasiis im karis pirdapir mdebareobda, ro-
melic „samyaros or nawilad ganyofda“78. es garemoeba miuTiTebs, imdroin-
deli iberiis umniSvnelovanesi qalaqis funqciaze, gadaeketa gza Crdi-

69 rogorc irkveva, forma „kardanexi“ ufro Zvelia, vidre „kardenaxi“; amas mowmobs
„kardanexis“ moxsenieba giorgi aleqsandre mefis Zis mier 1455 w. vaCnaZeebis saxelze
65 aRsaniSnavia, rom Ἀρτάνισσα-sa da Μεστλῆτα-s koordinatebis nawili n. lomouris statiaSi gacemul sasisxlo sigelSi. gansakuTrebul yuradRebas i pyrobs, imave sigelSi „kar-
erTmaneTs emTxveva _ 75°40, „maSin rodesac mcxeTis monacemebia _ 74°40` (Sdr. lomouri danexis“ gverdiT, vejinisa da vejinis piris sofelTa Soris, „kardanucis“ moxsenieba
n., dasax. naSromi, gv. 46 da Stevenson E. L., The Geography by Claudius Ptolemy. Translated and Edited by (kakabaZe s., sasisxlo sigelebis Sesaxeb (axlad mopovebul sasisxlo sigelebTan da-
Edward Luther Stevenson, New York, 1932, p. 122). es cdomileba kargad Cans TviT n. lomouris kavSirebiT), saistorio moambe, wig. II, tf., 1924, gv. 40, 43
statiis rukaze: amierkavkasia ptolemaiosis koordinatebis mixedviT, sadac Ἀρτάνισσα 70 mcxeTis CrdiloeTiT, mSral xevTan aRmoCenili antikuri xanis safortifikacio
Μεστλῆτα-sTan SedarebiT mniSvnelovnad ufro CrdiloeTiT aris lokalizebuli nagebobaTa kompleqsi warmoadgenda mcxeTis (=RarTis/arTis/qarTis?) CrdiloeTis
(lomouri n., dasax. naSromi, gv. 62), rac gamoricxuli iqneboda, rukis Sedgenisas imave kars
statiaSi gamoyenebuli koordinatebis monacemTa gaTvaliswinebis SemTxvevaSi 71 maT gverdiT xom ar aris sagulvebeli cixesimagreebis aRmniSvneli da savaraudod
66 Hewsen R. H., The Geography of Ananias of Širak (Ašxarhac´oyc´, The Long and the Short Recensions, monaTesave Ziris Semcveli toponimebi: T-orT-omi, olT-isi da sxv.
Introduction, Translation and Commentary by Robert H. Hewsen, Beihefte zum Tübinger Atlas des Vorderen 72 ix. Арутюнян Н. В., dasax. naSromi, gv. 439, 479, 499
Orients. Reihe B, Geisteswissenschaften; Nr. 77, Wiesbaden, 1992, pp. 55, 115, 116, nn. 61-64. aRniSnuli 73 gansakuTrebiT sainteresoa „vardcixis“ saxelwodeba, romelSic xuritul-urartul
etimologiis aradamajereblobis Sesaxeb ix.: Кузнецов В. А., Очерки истории алан (Владикавказ, „ard/uard/vard“-s axlavs qarTuli ganmarteba „cixis“ saxiT (Sdr., qavTaraZe g., mcxeTis..,
1992), ч. 1, гл. III, 1 gv. 55)
67 Marquart J., Ērānšahr nach der Geographie des Ps. Moses Xorenac´i (Berlin, 1901), SS. 4, 5 74 leonti mroveli, 13: 5-6, 12-13
68 movses xorenaci, II, 34, 52, 74; ix. movses xorenaci, somxeTis istoria, Zveli somxuridan 75 Cary E., dasax. naSromi; Dio, 37, 1, 4
Targmna, Sesavali da SeniSvnebi daurTo aleqsandre abdalaZem, Tb., 1984), gv. 130, 143, 144, 76 Porter R. K, dasax. naSromi, gv. 109
160. xom ar xedavda movses xorenaci termin „ardoz/artazSi“ az/oz/osebis, igive al- 77 Lang D. M., Armazi (or ARMAZ-TSIKHE), an important royal city of Georgia, Encyclopaedia Iranica, 1st edi-
anebis „ard/art“-s, egeb, sulac, sparsulenovani terminis _ „darialis“ (anu ovsTakaris) tion. E. Yarshater (Ed.), Volume II: Anamaka-Atar al-Wozara’, New York, 1999, p. 416
zegavlenis Sedegad? 78 Mayhoff K. F. T., dasax. naSromi; Plin., n.h., 6, 30

300 301
loeTidan, „kavkasiis karidan“ (anu darialidan) Semosuli da Tergisa da bibliografia
aragvis xeobebis gavliT wamosuli moTareSeebisaTvis; amis msurvelTa
ricxvi ki qeds gadaRma uricxvi iyo da aris. berZnul-romauli, somxuri
da qarTuli werilobiTi wyaroebis monacemTa Sejereba79 saSualebas gva- 1. abdalaZe a., movses xorenaci, somxeTis rio geografiis sakiTxebi, baTumi, 1985
Zlevs ganvacxadoT, rom ara mxolod harmastus/armazcixe/qarTlis, aramed istoria, Zveli somxuridan Targmna, Ses- 17. Rlonti al., qiziyis toponimia (toponi-
saerTod iberiis samefos (centraluri amierkavkasiis yvelaze adreuli avali da SeniSvnebi daurTo aleqsan- mikuri Ziebani, IV), Tb., 1982
saxelmwifos) aRmoceneba-Camoyalibebis gamomwvevi erT-erTi ZiriTadi dre abdalaZem, Tb., 1984 18. qavTaraZe g., anatoliaSi qarTvelur
mizezi swored didi strategiuli mniSvnelobis mqone darialis karibWis 2. abulaZe il., Zveli qarTuli enis le- tomTa gansaxlebis sakiTxisaTvis, Tb.,
kontrolis saWiroeba unda yofiliyo; momTabareTaTvis gzis gadamketi qsikoni (masalebi), Tb., 1973 1985;
kavkasiis karibWis efeqturi kontrolis aucileblobis gamo civilize- 3. anTelava i., saqarTvelos saistorio-wy- 19. qavTaraZe g., kavkasia da „karTagenelebi“,
buli samyaros yvela drois mesveurTaTvis sasurveli iyo Suagul amier- aroTmcodneobiTi Ziebani, Tb., 2002 iberia-kolxeTi, saqarTvelos klasikuri
kavkasiaSi, iberiaSi, msgavsi funqciis Sesasruleblad saTanado Zlevamo- 4. afaqiZe a., armazcixis lokalizaciis da adremedievuri periodis arqeologi-
silebis mqone saxelmwifo xelisuflebis arseboba80. sakiTxisaTvis, iv. javaxiSvilis saxelo- ur-istoriuli mkvlevari, # 4, Tb., 2008
bis istoriis institutis Sromebi, tomi 20. qavTaraZe g., arian-qarTlis sakiTxisaT-
IV, nakv. I, Tb., 1958 vis, istoriisa da eTnologiis institu-
5. afaqiZe a., qalaqebi da saqalaqo cxovre- tis Sromebi, t. IX, Tb., 2009
ba Zvel saqarTveloSi, Tb., 1963 21. qavTaraZe g., mcxeTis uZvelesi adgilm-
6. grigolia k., axali qarTlis cxovreba, debareobisa da saxelwodebis sakiTxi-
Tb., 1954 saTvis, istoriisa da eTnologiis insti-
7. iakob xucesi, wamebai wmidisa SuSanikisi, tutis Sromebi, t. X-XI, Tb., 2010/2011
dedoflisai, istoriuli cnobebi, komen- 22. qavTaraZe g., saqarTvelo, kavkasioni da
tarebi, ganmartebebi da leqsikoni daur- geopolitika: warsuli da Tanamedro-
To n. RambaSiZem. seria _ qarTli lit- veoba, mari brose _ 210, Tb., 2012
eratura komentarebiT 1, Tb., 2012 23. yauxCiSvili s., leonti mroveli, cxovre-
8. kakabaZe s., qarTuli saxelmwifoebri- ba qarTvelTa mefeTa, qarTlis cxovreba,
obis genezisis sakiTxebi, saistorio tomi I, teqsti dadgenili yvela ZiriTa-
moambe, wigni I, tf., 1924 di xelnaweris mixedviT s. yauxCiSvilis
9. kakabaZe s., sasisxlo sigelebis Sesax- mier, Tb., 1955
eb (axlad mopovebul sasisxlo sige- 24. yauxCiSvili s., juanSeri, cxovreba vax-
lebTan dakavSirebiT), saistorio moambe, tang gorgaslisa, qarTlis cxovreba,
wig. II, tf., 1924 tomi I, teqsti dadgenili yvela ZiriTa-
10. kakabaZe s., qal. armazi _ qal. mcxeTa, di xelnaweris mixedviT s. yauxCiSvilis
saistorio krebuli, w. III, tf., 1928 mier, Tb., 1955
11. kakabaZe s., Tbilisi me-5 saukunis meore 25. Арутюнян Н. В., Корпус Урартских
naxevarSi, mnaTobi, №10, Tb., 1958 Клинообразных Надписей, Ереван, 2001
12. lomouri n., klavdios ptolemaiosi, 26. Кузнецов В. А., Очерки истории алан, Владикав-
“geografiuli saxelmZRvanelo“, cnobebi каз, 1992
saqarTvelos Sesaxeb, masalebi saqarT- 27. Меликишвили Г. А., Наири-Урарту, Тб., 1954
velosa da kavkasiis istoriisaTvis, nakv. 28. Меликсет-Беков Л. М., Армазни, Историко-ар-
34, 1955 хеологический очерк, Материалы по истории
13. meliqiSvili g., saqarTvelos, kavkasiisa Грузии и Кавказа, Вып. II, Тб., 1938
da maxlobeli aRmosavleTis uZvelesi 29. Benselers Griechisch-Deutsches Wörterbuch. Bear-
mosaxleobis sakiTxisaTvis, Tb., 1965 beitet von A. Kaegi, Leipzig, 1981
14. meliqiSvili g., qarTli (iberia) Zv. w. VI- 30. Bernhardy G., Dionysius Periēgētes Graece et
IV saukuneebSi. qarTlis samefos warmo- Latine cum vetustis commentariis et interpretation-
qmna, saqarTvelos istoriis narkvevebi, ibus ex recensione et cum annotatione Godofredi
tomi I, Tb., 1970 Bernhardy, Lipsiae/Leipzig, 1828
15. musxeliSvili d., qarTvelTa TviTsaxel- 31. Blau O., Ueber -karta, -kerta in Ortsnamen,
wodebis istoriisaTvis, saqarTvelosa Zeitschrift der deutschen morgenländischen Ge-
79 Kavtaradze G. L., Georgian Chronicles and the raison d’ètre of the Iberian Kingdom (Caucasica II), Orbis da qarTvelebis aRmniSvneli ucxouri sellschaft, Bd 31, Leipsig, 1877
Terrarum, Journal of Historical Geography of the Ancient World, 6, 2000, Stuttgart, 2001, pp. 177-237 da qarTuli terminologia, Tb., 1993 32. Brockelmann C., Syrische Grammatik mit Paradig-
80 ix. qavTaraZe g., saqarTvelo, kavkasioni da geopolitika: warsuli da Tanamedroveoba, 16. sixaruliZe i., nigali (livana). saisto- men: Literatur, Chrestomathie und Glossar, Neunte
mari brose _ 210, Tbilisi, 2012, gv. 43, 44

302 303
Auflage, Leipzig, 1962 International Conference dedicated to the 50th An- Giorgi L. Kavtaradze
33. Cary. E., Dio’s Roman History, with an English niversary of the Institute of Archaeology and Eth-
translation by E. Cary on the basis of the version of nography Held on September 15-17, 2009 in Yere- Ivane Javakhishvili Tbilisi State University,
H. B. Foster, vol. III. The Loeb Classical Library, van. P. Avetisyan & A. Bobokhyan (Eds), Yerevan, Ivane Javakhishvili Institute of History and Ethnology,
London & Cambridge, Massachusetts, 1969 2012 Department of Ancient Country History, Chief Scientific Officer
34. Conder J., Persia and China, London, 1830 45. Lang D. M., Armazi (or ARMAZ-TSIKHE), an im-
35. Gamkrelidze T. V. & Ivanov V.V., The Problem of portant royal city of Georgia, Encyclopaedia Irani-
the Original Homeland of the Speakers of IndoEro- ca, 1st edition. E. Yarshater (Ed.), Volume II: Ana- FOR THE
ESSENCE
pean Languages, Journal of Indo-European Studies, maka-Atar al-Wozara’, New York, 1999
vol. 13, 1985 46. Mallory J. P., In Search of the Indo-Europeans: Lan-
36. D’iakonov. I. M., On the Original Home of the
Speakers of Indo-European, Journal of Indo-Euro- 47.
guage, Archaeology and Myth, London, 1989;
Marquart J., Ērānšahr nach der Geographie des Ps.
AND THE
pean Studies, vol. 13, 1985 Moses Xorenac´i, Berlin, 1901 ORIGIN
37. D’iakonov (Diakonoff) I. M., Language Contacts in
the Caucasus and the Near East, When Worlds Col-
48. Mayhoff (Ed.) K. F. T., Pliny the Elder, Naturalis
Historia. English translation by Bostock J., Riley
OF THE
lide: the Indo-Europeans and the Pre-Indo-Europe- H.T., Lipsiae, 1906 TERM
ans. Linguistica Extranea Studia 19. Markey T. L. & 49. Meineke A., Stephani Byzantii Ethnicorum quae su-
J. Greppin A. C. (Eds), Ann Arbor, 1990 persunt, ex recensione Augusti Meinekii, Berolini/ ~KARTLI”
38. Dorn B., Caspia, St. Petersburg, 1875 Berlin, 1849
39. Greenfield J. C., Aramaic in the Achaemenian Em- 50. Mordtmann A. D., Ueber die Endung kart, kert, gird
The nature and the origin of the term “Kart- ta as a constituent part of them were covering
pire, The Cambridge History of Iran, Volume 2. The in Städtenamen, Zeitschrift der deutschen morgen-
li” has been the subject of a research during a wide area of the old world from Central Asia
Median and Achaemenian periods. I. Gershevitch ländischen Gesellschaft, Bd 32, 1878
long time. There are several well-founded as- up to the Iberian Peninsula as a “fashionable”
(Ed.), Cambridge, 1985 51. Nobbe (Ed.) K. F. A., Ptolemy, Claudii Ptolemaei
sumptions that differ from each other mainly term with the meaning “town/fortress/military
40. Hewsen R. H., The Geography of Ananias of Širak Geographia, Volume 2, Lipsiae, 1845
by the character of the starting material used. camp”.
(Ašxarhac´oyc´, The Long and the Short Recen- 52. Nöldeke Th., Ueber iranische Ortsnamen auf kert
Some scholars used predominantly Georgian
sions, Introduction, Translation and Commentary und andere Endungen, Zeitschrift der deutschen
material, others – Caucasian, Eurasian or Mid- In the opinion of some specialists the element
by Robert H. Hewsen, Beihefte zum Tübinger At- morgenländischen Gesellschaft, Bd 33, 1879
dle Eastern. Sometimes, at a first glance, rather karta, as an appellative denoting “city”, was
las des Vorderen Orients. Reihe B, Geisteswissen- 53. Porter R. K., Travels in Georgia, Persia, Armenia,
shrewd explanations of the complete or partial so widespread that the only possible linguis-
schaften; Nr. 77, Wiesbaden, 1992 Ancient Babylonia (1817-1820), vol. I (London,
similarity detected among some terms in the tic environment of its origin may have been
41. Hübschmann H., Iranisch-armenische Namen auf 1821)
field of toponymical studies can take us into the North Semitic and especially the Arama-
karta, kert, gird, Zeitschrift der deutschen morgen- 54. Procopius Caesariensis, De Aedificis, ix.: penelo-
quite a different spatial and chronological con- ic. It’s assumed that the term karta from the
ländischen Gesellschaft, Bd 30, 1876 pe.uchicago.edu/Thayer/E/Roman/Texts/Procopius/
text, far away from the object of our study. beginning meant a “town” and is borrowed
42. Jones H. L., The Geography of Strabo, with an En- Buildings/home.html
from the Aramaic-Hebrew word with the
glish translation by Horace Leonard Jones, vol. V . 55. Stevenson E. L., The Geography by Claudius Ptol-
In general, the linguistic or cultural identity same meaning – ‫קרתא‬. It is sufficient to recall
The Loeb Classical Library, Cambridge, Massachu- emy. Translated and Edited by Edward Luther Ste-
or the proximity of individual cases are not of the name of Carthago ‫( קרת חדשת‬Qart-Ha-
setts & London, 1961 venson, New York, 1932
very large value without taking into account dašt or “new city”) founded already in the
43. Kavtaradze G. L., Georgian Chronicles and the rai- 56. Totius Latinitatis Lexicon. Egidio Forcellini, Jaco-
the context in which this or that phenomenon 9th century B.C. by the Phoenicians, closely
son d’ètre of the Iberian Kingdom (Caucasica II), bus Bailey. Consilio et cura Jabobi Facciolati, Lon-
occurs. In this regard, the term “Kartli/Karti” –
Orbis Terrarum, Journal of Historical Geography of dini/London, 1828
the oldest designation of Armaztsikhe/Armazi related to the Arameans. Even in the Hyrcanian
the Ancient World, 6, 2000, Stuttgart, 2001 57. H. von Wissmann, Uranios, Paulys Realency-
of the most ancient capital of Georgians at the toponym Zadrakarta some scholars view the
44. Kroll St., Ancient Armenian sites in Armenia and clopädie der Classischen Altertumswissenschaft,
confluence of the Kura with the Aragvi on the Aramaic-Pehlevi ‫ קרתה‬as its second component
north-western Iran: Hellenistic period, Archaeology Supplementband XI, Stuttgart, 1968
opposite side of Mtskheta – quite clearly shows part. We should consider the fact that the in-
of Armenia in Regional Context, Proceedings of the
the spatial, chronological, cultural and linguis- fluence of the Aramaic language is especially
tic context in which it finds its true place. I frequent in pre-Achaemenian, Achaemenian,
mean, conceptually and phonetically clearly Hellenistic and Sasanian times and was used
related to each other toponyms, which exist- as a lingua franca in the areas where such top-
ed more or less simultaneously on the vast, onyms were widely distributed.
but neighbourly situated areas. In the time of
clearing up a question of the origin, nature and It’s a well-known fact that the Aramaic lan-
distribution of the term “karta”, this fact is of guage beside the Greek was an official language
crucial importance. It seems that this toponym of the Armaztsikhe/Armazi early inhabitants
or mainly toponyms having the element -kar- which were under the influence of the Achae-

304 305
menians and whose supreme deity Armazi was ancient city, what was undoubtedly Armazi,
designated by the name derived from Old Per- as if justifying the origin of the name “Kart-
sian Ormazd (i. e. Ahura Mazda). Therefore, it li” from the name of a fortress. According to
is quite possible that the Aramaic word ‫ קרתא‬is the information of Cassius Dio, Acropolis was
the basis for the term “Kartli”. built in order to protect narrowest place where
the Kura flows on one side and the Caucasus
In which period did this term penetrate to cen- is erected on the other side… (Roman History,
tral Transcaucasia? Aramaic term, ‫ אתרק‬in turn, 37, 1, 4).
may be linked by its origin to the Hurrian word
for a city or a castle – “ard”. It seems that in the In antiquity Armazi/Kartli-Mtskheta, the forti-
Georgian linguistic area from early times were fied place of an extremely outstanding signifi-
distributed Hurrian toponyms with the word cance in the central Transcaucasia, was control-
“ard” which allegedly were acquired in the ing the crossroads that came from all four sides.
period of the Achaemenian dominance, under Most important of them was the northern direc-
the influence of Aramaic word with the same tion connected with the Dariali Pass which was
meaning and similar sound, a [gv. 63:] velar dividing Transcaucasia from Ciscaucasia. The
consonant as an initial sound of the word. The Armazi/Mtskheta and, generally, the Caucasian
possibility of such an assumption is confirmed Iberia which located right in the south of the
by the existence of many Georgian toponyms Caucasian Gates historically had the respon-
with “ard/art” element by which are designated sibility of protecting the Mediterranean-Near
mainly fortresses, castles and cities. Eastern oikoumene (οίκουμένη) - the civilized
world of common interests, from the numer-
Perhaps, we should remember also the name ous invasions of the northern nomadic tribes.
from “The History of the Kings of Kartli” – Ar- As the invasions of Cimmerians and Scythians
dam, of the person who undertook to build the fall in the days before the Achamenians, it is
wall of the castle of Armazi (Armaztsikhe, i. e. likely that a highly favorable strategic loca-
Kartli) and enclosed the projection of Armazi tion of Armazi/Mtskheta should already have
with a wall as far as the Kura river (13: 12-13). been taken into account in the Pre-Achamenian
times. It must be mentioned that beside the ex-
The fact that the term “Kartli/Karti” undoubted- istence of obvious architectural traits typical of
ly meant a fortress, a place enclosed by a wall, the Achaemenian period, the excavations of the
can be concluded on the basis of Cassius Dio’s Armaztsikhe revealed the signs of the Urartian
information. He calls Armazi/Kartli Acropolis building tradition, as well.
(‘Ακρόπολις) or the fortified upper part of an

jvris monasteri

306 307
valerian vaSakiZe s. kakabaZem mcxeTis amosavlad afxazur i a-mza (mTvare) miiCnia da aRniSna:
„saxeli mcxeTa... kultis niadagze warmoSobili Cans“ (kakabaZe, 1928, 8).
iv. javaxiSvilis saxelobis
Tbilisis saxelmwifo universiteti, n. marma pl. ioselianis Sexeduleba gaiziara. misi TqmiT, mcxeTa aris
ivane javaxiSvilis saxelobis „mesxebis sacxovrebeli adgili“ (Марр, 1938, 192).
istoriisa da eTnologiis instituti,
direqtoris moadgile, unda iTqvas, rom, faqtobrivad, yvela mkvlevari, vinc ki mcxeTis etimolo-
istoriis doqtori, profesori gias Seexo, pl. ioselianis Tvalsazriss imeorebs (SaniZe, 1973, 137; axvle-
diani, 1943, 483-490; ingoroyva, 1954, 140; meliqiSvili, 1970, 343; afaqiZe, 1963, 83;
miqelaZe, 1974, 22-24; Rlonti, 1975, 7-8; WumburiZe, 1971, 187 da sxv.). zogierTma
mcxeTis maTganma am varaudis Tavisi axsnac SemogvTavaza. mag., a. SaniZis azriT,
mcxeTa satomo saxel mesxisagan aris nawarmoebi, romelSic eTnonimiseul
etimologia „mcx“ Zirs daerTvis _eT-a rTuli sufiqsi. am ukanasknelSi _ eT- geografi-

da qarTlis ul saxelTa derivatia, bolokiduri _ a - ki _ kninobiTis aRmniSvneli


sufiqsi (Шанидзе, 1978, 85). z. WumburiZe miiCnevs, rom „mesxTa“ formisagan
(iberiis) jer miviReT „msxeTa“, aqedan ki _ „mcxeTa“ (WumburiZe, 1987, 475). l. Rlonti
aRniSnavs: „mcxeTa izoglosia samcxisa, xolo orive maTgani mesxuri el-
samefos ementia qarTlurSi, mTlianad saerTo _ qarTulSi... Zireuli morfema mcx
motanilia mesxur kiloze molaparakeTa mier iberiaSi“ (Rlonti, 1975, 3-4).
uzenaesi
xelisufali vfiqrobT, aq aucilebelia SevniSnoT, rom qarTul istoriografiaSi ga-
moTqmulia mosazreba, romlis Tanaxmad Zv. w. VIII-IV ss-Si qarTlSi mesx-
uri mosaxleobis didi nakadi Semovida (meliqiSvili, 1965, 87-88). ra Tqma
unda, Zv. w. I aTaswleulis pirvel naxevarSi axlo aRmosavleTSi, samx-
eWvmiutanlad SeiZleba iTqvas, rom mdinareebis mt- reT da samxreT-dasavleT kavkasiaSi momxdari didi cvlilebebi (urartus
kvrisa da aragvis SesayarTan dafuZnebulma mcxe- samefos agresiuli politika, kimerielebisa da skviTebis SemoWra, urar-
Tam umniSvnelovanesi roli iTamaSa qarTveli erisa tus dacema, aqemenianTa imperiis Camoyalibeba da sxv.) xalxTa intensiur
da misi saxelmwifoebriobis Camoyalibeba-ganvi- gadaadgilebas iwvevda, rasac, SesaZloa, mohyva mesxuri tomebis Sida qa-
Tarebis istoriaSi. saukuneTa ganmavlobaSi is iyo rTlSi SemoRweva. magram is, rom „mesxuri“ (=qarTis) mosaxlobani Cndeba
qarTlis (iberiis) samefos dedaqalaqi _ qveynis Sida qarTlis miwa-wyalzec („mcxeTa“) (meliqiSvili, 1965, 88) anu „mcxeTis“
politikuri da kulturul-sarwmunoebrivi centri. saxelwodebiT mesxTa migraciis axsna mxolod imis maCvenebelia, rom, am
swored aman ganapiroba is faqti, rom mcxeTis saxe- SemTxvevaSi, mkvlevari mcxeTis etimologiis pl. ioselianiseul variants
lis Sinaarsis garkveva jer kidev Sua saukuneebis uWers mxars, razec zemoT iyo laparaki.
mematianem, leonti mrovelma scada. istorikosis
cnobiT, qalaqi dauarsebia qarTvelTa mamamTavris, arsebobs kidev erTi varaudi, romlis Tanaxmadac saxelwodeba mcxeTa Sei-
qarTlosis ufros vaJs, mcxeToss, ris gamoc qalaqs Zleba warmodgebodes armazcixisagan. bunebrivia, am SemTxvevaSi amosaval-
saxelwodeba mcxeTa daumkvidrda: „xolo mcxeTos, ia orive sityvaSi (cixe da mcxeTa) -cx- Tanxmovnebis arseboba (Климов,
romeli ugmire iyo ZmaTa... iyo ganmge da ufal oTx- 1964, 239).
Tave ZmaTa zeda... manve aRaSena qalaqi Sesakrebelsa
Soris mtkuarisa da aragÂsasa, da uwoda saxeli ukanasknel xans q. quTaTelaZem gamoTqva mosazreba, rom „qalaqis saxel-
TÂsi mcxeTa“ (leonti mroveli, 1955, 9). es versia wodeba, misi adgilmdebareobidan gamomdinare da misi daarsebis perio-
ucvlelad gaimeora vaxuSti batoniSvilma: „xolo didan momdinare, ukavSirdeba swored „SeerTebas“, „Caketvas“, rogorc Se-
mcxeTa... aRaSena mcxeTos, Zeman qarTlosisaman, da maerTebeli“ (quTaTelaZe, 2016, 71-72). mkvlevari miiCnevs, rom Tavdapirvelad
uwoda saxeliTa TÂsiTa“ (batoniSvili vaxuSti, 1973, gveqneboda „mxseTa“, xolo sabolood sx gadavida cx-Si da miviReT „mcx-
348). eTa“. q. quTaTelaZe iSveliebs lazurSi SemorCenil „mcx“ formas (o _
XIX s-is Sua xanebidan moyolebuli toponim mcxe- mcx-u- „SeerTeba“) da askvnis: „mcxeTa“ xeobaTa Camketis, mdinareTa Semae-
Tis etimologiiT araerTi mkvlevari dainteresda. rTebeli adgilis saxelwodeba unda iyos“ (quTaTelaZe, 2016, 72).
pl. ioselianis mixedviT, mcxeTa eTnikuri terminis
„mesxisagan“ aris warmomdgari (Иоселиани, 1850, 53). rogorc zemoTqmuli aCvenebs, toponim mcxeTis etimologiis axsnis araer-
Ti mcdeloba arsebobs. yvelaze metad miRebuli da gaziarebulia Tval-
m. janaSvili am toponims „cxeba“, „dacxeba“ (`das- sazrisi, romlis Tanaxmad, qarTlis samefos uZvelesi dedaqalaqis saxeli
cxo“) zmnebs ukavSirebda (Джанашвили, 1900, 127-128). eTnonim mesxs ukavSirdeba.

308 309
samecniero literaturaSi gabatonebuli es Sexeduleba eWvqveS daayena Cveni azriT, g. bedoSvilis mier gamoTqmuli Tvalsazrisi, rom toponimi
g. bedoSvilma. man yuradReba miaqcia im faqts, rom saxelwodeba mcxeTa- mcxeTis amosavalia Zveli qarTuli mimReoburi saxeli „mÃce“, uTuod
Si eTnonim mesxis danaxva ZiriTadad emyareba Zveli berZeni (klavdios gasaziarebelia; mÃceTa//mcxeTa unda gavigoT, rogorc „mÃceTa“ anu „saux-
ptolomeosi, II s.) da bizantieli (agaTia sqolastikosi, VI s.) avtorebis uceso“, „saufroso“ samyofeli. vfiqrobT, am Sexedulebis mxardasaWeri
TxzulebebSi qarTlis dedaqalaqis „mestleta“, „mesxiTa“ formebiT mox- ramdenime damatebiTi argumentic arsebobs. pirvel rigSi, gvinda yuradRe-
seniebas. aRniSnuli, mkvlevarTa mier, eTnikuri mesxis damaxinjebad iyo ba gavamaxviloT im faqtze, rom -xc- Ziriani toponimi, garda mcxeTisa, ucxo
miCneuli. g. bedoSvilis azriT, yvela zemomotanil ucxour formas Tavad ar aris Sida qarTlisaTvis. (mag., dRevandeli xaSuris munici palitetis
qarTuli saxeli mcxeTa daedo safuZvlad da ara eTnonimi mesxi (bedoS- teritoriaze arsebuli punqti xcisi). garda amisa, Cvenc migvaCnia, rom
vili, 1983, 190). magram mTavari mainc isaa, rom mcxeTis mesxisagan momdinare- toponimma mcxeTam asaxa is istoriuli procesi, rasac Zv. w. IV-III ss-is
obis SesaZleblobas, upirveles yovlisa, enobrivi xasiaTis dabrkoleba mijnaze sabolood erTiani qarTlis samefos Camoyalibeba mohyva.
uSlis xels.
samecniero literaturaSi samarTlianad aris aRiarebuli, rom Zv. w. VI-IV
rogorc zemoT iyo aRniSnuli, miCneulia, rom saxelwodeba mcxeTa miRe- ss-Si aRmosavleT saqarTvelos teritoriaze arsebobda araerTi saxel-
bulia mesx fuZeze _ eT _ a rTuli sufiqsis darTviT. Gg. bedoSvili mwifoebrivi gaerTianeba, romelTa saTaveSic calkeuli uflebi idgnen.
samarTlianad SeniSnavs: „qarTuli enis ganviTarebis Teqvsmetsaukuniani maTi brZola pirvelobisaTvis STambeWdavad aris asaxuli „qarTlis cx-
istoria ar icnobs eT-a rTulsufiqsiani eTnikuri Sinaarsis toponimTa ovrebaSi“. leonti mrovelis mixedviT, „iwyes brZolad da Ãdomad urT-
warmoqmnis Tundac erT SemTxvevas; qarTuli enisaTvis saerTod ucxoa ierTas; da ganagrZeles maT Soris brZola, romel Jamsame aRdgian amaT-
svan-eT-a, kax-eT-a, TuS-eT-a, imer-eT-a, klarj-eT-a, javax-eT-a ti pis geografi- ganni orni naTesavni erTsa zeda, da sxuani Seeweodian romelnime mas; da
uli saxelebi!“ (bedoSvili, 2002, 274). romelnime kualad sxuani aRdges erTmaneTsa zeda da sxuani Seeweodian.
romelsame Jams iqmnas mSÂdoba maT Soris, da kualad SeiSalnian da ebrZo-
marTlac, Tu CvenTvis saintereso SemTxvevebSi, toponimis sayrdeni fuZe dian. Dda gagrZelda maT Soris eseviTari saqme, da aravin iyo maT Soris
satomo saxeli (mag., svan-i, kax-i, TuS-i, imer-i da sxv.) unda iyos, maSin qa- uwarCinebules da usaxelovanes, aramed adgiliTi-adgilad Tavadni iCin-
rTuli ena iyenebs an mxolod _ eT geografiul sufiqss (mag., TuS-eT-i, ian, xolo vinca iyvis mcxeTas, reca Tavadi iyvis igi iyvis yovelTa maT
kax-eT-i, svan-eT-i, imer-eT-i da sxv.), an rTul sa-o, sa-eT, na-ar (//na-al-), na-ev- sxuaTa zeda“ (leonti mroveli, 1955, 10-11). es ukanaskneli, romelic iyo
afiqsebs. swored amitom mkvlevari Tvlis, rom, Tu toponim mcxeTisaTvis „mazavebel da bWe sxuaTa qarTlosianTa“, imave wyaros TqmiT, mamasaxlisad
amosavali satomo saxeli mesx-i iqneboda, maSin enaSi unda warmoqmniliyo iwodeboda. sruliad cxadia, rom mcxeTis mamasaxlisi sxva „Tavadebze“ e.i.
msx-eT-i, xolo _ sx _ kompleqsis _ cx _ kompleqsad Secvlis SemTxvevaSi „naTesavTa“ saTaveSi mdgar pirebze, romlebSic calkeuli uflebi unda
_ mcx-eT-i (bedoSvili, 2002, 274). davinaxoT, gavleniT aRmatebulia, ufrosia, mÃce anu uxucesia.

motanili msjelobis Semdeg, g. bedoSvilis azriT, mcxeTa iseTive _ Ta Tavis droze Cven gamovTqviT mosazreba, rom, SesaZloa, qarTlis samefos
sufiqsiani erTeuli unda iyos, rogorc uZvelesi warmoSobis sxva qarTu- Camoyalibebis Tavdapirvel etapze saxelmwifos uzenaes xelisufals, ro-
li saxelebi: mogu-Ta, ber-Ta, bza-Ta, mowame-Ta, van-Ta da sxva. aq mkvlevari melic mis mier damorCilebul xevisufalTa Soris primus inter pares iyo,
eyrdnoba samecniero literaturaSi gamoTqmul mosazrebas qarTul enaSi uZvelesi qarTuli socialuri termini, uxucesi ewodeboda (dawvr. ix.
geografiul saxelTa _ Ta sufiqsiT warmoebis Sesaxeb (Tofuria, 1924, 9); vaSakiZe, 1991). am daskvnamde migviyvana strabonis (Zv. w. 64 _ ax. w. 24 ww.)
imavdroulad aRniSnulia, rom yvela zemoT CamoTvlili _ Ta sufiqsiani „geografiaSi“ iberiis pirveli genosis (gvaris) Sesaxeb daculma cnobam:
toponimis fuZe arsebiTi an mimReoburi saxelia (mogvi, beri, bza, mowame, „erTi da upirvelesi [gvaria], romlisaganac mefeebs ayeneben gamocdilebi-
vani) da ara eTnonimi. amitomac gamoTqmulia safuZvliani varaudi, rom sa da asakis mixedviT uxucess“ (vaSakiZe, 2014, 13). specialurma kvlevam aCve-
mcxe _ Ziric warmoSobiT mimReoburi (Sdr. Mm-wd-e, m-w-e, m-xn-e ...) an sazoga- na, rom iberiaSi samefo taxtis memkvidreobis iseTi wesi (gamocdilebisa
do arsebiTi saxeli unda iyos. Gg. bedoSvilis azriT, mcxeTis SemTxvevaSi, da asakis mixedviT taxtis dakaveba), rogoric „geografiaSia“ damowmebuli,
es sityva aris uZvelesi xanis qarTul werilobiT ZeglebSi dadasture- arc erovnuli saistorio tradiciiT da arc TiTqmis Tanadrouli ucx-
buli „mÃce“, romlis mniSvneloba Zvel qarTulSi iyo: WaRara, TmagaTeTre- oenovani, berZnul-romauli wyaroebiT ar dasturdeba. maS rasTan unda
buli, asakovani adamiani da amdenad, „ufrosi“, „brZeni“. mecnieri iSveliebs gvqondes saqme?
„qarTlis cxovrebis“ cnobas: „xolo vinca iyvis mcxeTas, reca Tavadi, igi
iyvis mazavebel da bWe sxuaTa qarTlosianTa“ (leonti mroveli, 1955, 11) Cveni azriT, strabonis „geografiis“ XI, 3, 6-is wyarom (dawvr. ix. vaSakiZe,
da varaudobs, rom upirvelesi sameufo qalaqis saxelwodebaSi, SesaZloa, 2014, 18-35) sworad aRniSna, rom qarTlSi (iberiaSi) arsebobs samefo xe-
aRniSnuli yofiliyo mamasaxlisTa (mÃceTa) aq myofobac (Srd. sa-mTavr-o). lisufleba _ „erTi da upirvelesi [gvaria], romlisaganac mefeebs ayene-
saboloo daskvna aseTia: mcxeTa unda momdionareobdes m-Ãc-e//m-xc-e sity- ben“. amisaTvis berZenma avtorma gamoiyena elinistur samyaroSi farTod
visagan _ Ta sufiqsis darTviT. mogvianebiT, fonetikuri cvlilebis (meta- gavrcelebuli termini „basilevsi“, romelic, zogadad, aRniSnavda upir-
Tezisi) Sedegad aris miRebuli m-cx-eTa, romelic niSnavs „mÃceTa samyof veles pirs, uzenaes xelisufals, xolo misi adgilobrivi saxelwode-
qalaqs“, „saufroso, samTavro qalaqs“, „mÃceTa sabrZaniss“, „mÃceTa adgils“, ba „mÃce“//„uxucesi“ mkiTxvels „ganumarta“, rogorc „gamocdilebisa da
„saufroso-sagamgebels“ (bedoSvili, 1983, 194-195; bedoSvili, 2002, 276). asakis mixedviT uxucesi (presbutatos)“.

310 311
amdenad, vfiqrobT, rom mcxeTaSi mjdari uzenaesi xelisufali qarTlis Valerian Vashakidze
sxva uflebze Tavisi gavlenis gavrcelebis Semdeg „mÃce“ anu „uxuce-
si“ ufali Seiqmna, xolo adgils, saidanac is Tavis mmarTvelobas axo- Ivane Javakhishvili Tbilisi State University,
rcielebda, realuri politikuri daniSnulebis gamo, „mÃceTa“//„mcxeTa“ Ivane Javakhishvili Institute of History and Ethnology,
ewoda. toponimma zustad asaxa is rTuli socialur-politikuri Zvrebi, Deputy Director, Doctor of History, Professor
romelsac adgili hqonda qarTlis samefos Camoyalibebis sawyis etapze.

ETYMOLOGY
OF MTSKHETA
AND SUPREME
AUTHORITY
OF THE
bibliografia
KINGDOM
1. afaqiZe a., qalaqebi da saqalaqo cxovre- da maxlobeli aRmosavleTis uZvelesi OF KARTLI
ba Zvel saqarTveloSi. Tb., 1963
2. axvlediani g., saxelwodeba mcxeTa. saqa-
mosaxleobis sakiTxisaTvis, Tb., 1965
14. miqelaZe T., Ziebani kolxeTisa da samx-
(IBERIA)
rTvelos ssr mecnierebaTa akademiis reT-aRmosavleTi Savi zRvispireTis
moambe, t IV, #5, 1943 uZvelesi mosaxleobis istoriidan, Tb., Mtskheta played the greatest role in formation ri municipality – settlement Khtsisi). Besides,
3. batoniSvili vaxuSti, batoniSvili vax- 1974 of the Georgian nation and its statehood. It was historical process of formation of the Kingdom
uSti. aRwera samefosa saqarTvelosa. 15. quTaTelaZe q., Ziebani „qarTlis cxovre- the first capital of Kartli (Iberia) – political and of Kartli shall be considered. After spreading
qarTlis cxovreba, teqsti dadgenili bis“ toponimiidan, naw. I, Tb., 2016 cultural-religious center of the country. Accord- its influence on other political unions existing
yvela ZiriTadi xelnaweris mixedviT s. 16. Rlonti al., mcxeTis toponimia, Tb., 1975 ing to Georgian historical tradition, the city was in East Georgia, the position of Mtskheta was
yauxCiSvilis mier, IV, Tb., 1973 17. SaniZe a., qarTuli enis gramatikis sa- founded by the eldest son of the forefather of a ~reconciliator and protector of other Kartlo-
4. bedoSvili g., mosazrebani toponim mcxe- fuZvlebi, Tb., 1973 Georgians Kartlos – Mtskhetos. Number of re- sians”, i.e. ~mkhtse/~senior”, ~eldest” among
Tis warmoSobis Sesaxeb. saenaTmecniero 18. WumburiZe z., ra gqvia Sen? Tb., 1971 searchers took interest in the etymology of the other ~rights”. This phenomenon was reflect-
Ziebani, Tb., 1983 19. WumburiZe z., dedaena qarTuli, Tb., 1987 toponym ~Mtskheta”. Among different opin- ed in the toponym ~Mkhtseta”//~Mtskheta”.
5. bedoSvili g., qarTul toponimTa 20. Джанашвили М., Этимология картвельских ions expressed in the scientific literature, we In our opinion, the same reason determined an
ganmartebiT-etimologiuri leqsikoni, этнографических и географических имен. share G. Bedoshvili’s view, according to which expression in Strabo’s ~Geography” (X, 3, 6),
Tb., 2002 СМОМПК, вып. XXVII, отд. IV, Тифлис, 1900 the basis of ~Mtskheta” is an old Georgian par- acording to which the Iberians used to appoint
6. vaSakiZe v., elinisturi xanis qarTlis 21. Иоселиани Пл., Города, существовавшие и ticipial name “Mkhtse” („mÃce“), to which the ~the eldest by experience and age” as ~Basile-
(iberiis) samefos socialuri istori- существуюшие в Грузии. Тифлис, 1850 suffix “-ta”, forming geographic names, is at- us” (this term, in general, meant highest ruler).
idan, Tb., 1991 22. Климов Г.А., Этимологический словарь tached. Thus, ~Mkhtseta” (“Mtskheta”) means
7. vaSakiZe v., saistorio-wyaroTmcodneobi- картвельских языков. М., 1964 the place residence of the ~senior”, ~eldest”.
Ti Ziebani, Tb., 2014 23. Марр Н.Я., О языке истории абхазов. М.- Л.,
8. Tofuria v., geografiul saxelTa – Ta 1938 This assumption is supported by the fact that
sufiqsisTvis qarTulSi: “Cveni mecnier- 24. Шанидзе А.К., этимологии слов Kartl-i („Грузия“) the toponyms with –~khts”-basis are not unusu-
aba”, #11-12, tf., 1924 и kartvel-i („грузин“). Вопросы языкознания, N al for Shida Kartli (e.g. in present-day Khashu-
9. ingoroyva p., giorgi merCule, Tb., 1954 4, М., 1978
10. kakabaZe s., saistorio krebuli, III, Tb.,
1928
11. leonti mroveli. cxovreba qarTvel-
Ta mefeTa da pirvelTaganTa mamaTa da
naTesavTa. qarTlis cxovreba, teqsti
dadgenili yvela ZiriTadi xelnaweris
mixedviT s. yauxCiSvilis mier, I, Tb., 1955
12. meliqiSvili g., saqarTvelos istoriis
narkvevebi, I, Tb., 1970
13. meliqiSvili g., saqarTvelos, kavkasiisa

312 313
Salva gabeskiria - armazeli, amazeri, armaezeli (qarTlis mefe, kaos Ze); armazeli farsmani
(qarTlis mefe, qarTamis Ze). farsman I;
Tavisufali universiteti, - armazeli farsman queli ( qarTlis mefe, amzaspis Ze farsman II queli
asocirebuli profesori armazeli;
- armazeli mefeni („da umetes armazelni mefeni Seeweodes somexTa yov-
elTa mterTa maTTa zeda“);
warmarTuli - armazcixe (Tanamedrove bagineTi).
- armazis saxeli qarTlis dedaqalaq mcxeTasTan mdebare toponim ar-
RvTaeba mazsa, armazcixesa, armazis xevsa, da armazis samarovanSia cnobili.
armazcixe mcxeTis maxloblad farsman qvelma mtkvris marjvena sanap-
armazis iroze qarTlis mTaze aago.
saxelis - armazis kultis qarTlSi gavrceleba mefe farsmans miewereba.
- Zveli mcxeTis erT-erT ubanSi mdebare pitiaxSebad wodebul qarTlis
etimologiisaTvis mefeTa erisTavebis rezidencias armazisxevi ewodeboda, xolo dedaqa-
laqis samxreTiT, mtkvris marjvena sanapiroze aRmarTul TavdacviT
nagebobas armazcixe. armazis saxels atarebs axalgoris raionSi mdin-
are lexuris marcxena napirze mdebare sofelic.
leonti mrovelis mixedviT iberiuli warmarTuli
panTeonis uzenaesi RvTaebis armazis kulti mefe `armazisgan~ nawarmoeb toponimebs Soris gansakuTrebiT mniSvnelovania
farnavazs Semoutania, romelsac es kerpi qarTlad armazis cixisgan miRebuli armazcixe. es geografiuli termini berZen-ro-
wodebuli mTis Tavze warmarTul kerpebs gacsa da mael avtorebTan (straboni, pliniusi) sxvadasxva formiTaa dafiqsire-
gaims Soris aRumarTavs. „RmerTi RmerTTa armaz..., buli: `harmozike~ (straboni), `hermasti~ (pliniusi), `harmaktika,~ varian-
RmerTni didni, soflis mpyrobelni, mzisa momfenel- ti armasika (klavdios ptolemaosi). romaeli avtoris mier mocemul am
ni, wvimisa momcemelni da queyanisa naSobTa gamomz- kompozitis meore nawilSi prof. s. kakabaZem qarTuli sityvis - cixis -
rdelni...“ (qarTlis cxovreba, I, 1955: 106). zanuri Sesatyvisi `jixa~ dainaxa. miuxedavad im garemoebisa, rom ucxoel
avtorebs, gansakuTrebiT maT, romelTa mSobliur enaSi ar aris qarTvelu-
mis Sesaxeb cnobebi Zvel qarTul wyaroebSia dacu- ri enebis specifikuri Tanxmovnebi, zustad ar gadaaqvT sakuTari saxelebi,
li. armazze leonti mrovelTan vkiTxulobT: ptolemaosiseuli forma didi albaTobiT `jixas~ gadmocemaa.

- armazi (mTa) cxviri armazisa. samecniero literaturaSi, didi xania azrTa sxvadasxvaobaa `armazis~ eti-
- armazi (cixe-qalaqi) „armazi Semcirdeboda“ armaz mologiis Sesaxeb. am sakiTxze ori mTavari Tvalsazrisi arsebobs. erTi
qarTli. „ese qarTlos movida pirvelad adgilsa maTganis mixedviT igi mcireaziur xeTur-luviur `arma-s~ („mTvare“) uka-
mas, sada SeerTvis aragvi mtkuarsa, da ganvida mTa- vSirdeba, xolo zogierTi mecnieri mas Zveli iranuli panTeonis uzenaes
sa mas zeda, da iSena mun zeda saxli, da uwoda RvTaeba `ahuramazdasgan~ momdinared miiCnevs.
mas saxeli Tvisisa qarTli. da vidre aRmarTebamde
mun-zeda kerpi armazisi erqua mTas mas qarTli, da garda aRniSnuli versiebisa, arsebobs akad. n. maris rusul enaze daweril
mis gamo ewoda yovelsa qarTlsa qarTli, xunaniT- naSromSi „warmarTuli saqarTvelos RmerTebi Zveli qarTuli wyaroe-
gan vidre zRuamde sperisa. bis mixedviT“, Cveni azriT, gaumarTlebeli mosazreba farnavazis `far-
- armazi ( = farnavazi) („farnavazs sparsulad armaz navazdisgan~, xolo armazis somxur warmarTul RvTaeba `aramazdisgan~
erqua“). bolokiduri Tanxmovnis Camokvecis gziT miRebis Taobaze. am daSvebaSi
- armazi (kerpi, qarTvelTa RmerTi) asuli armazisi. aseve aradamajerebelia farnavazis winaformis `farnavazdis~ saxiT war-
nino armazis asuladaa wodebuli. mefe miriani ase modgena.
mimarTavs ninos:
- „romlisa RmrTisa ZaliTa iqm kurnebasa amas, anu `armazis~ `ahuramazdasgan~ momdinareobis argumentad somxuri aramazdi
xar Sen asuli armazisi, anu Svili zadenisi“(qcx., I, aqvs moxmobili akad. g. wereTelsac.
391-392);
- „da dasxdes mefed Semdgomad maTsa Svilni maTni, Zveli aRmosavleTis gamoCenili mkvlevris prof. m. wereTlis mosazreba
armazs azork da Sida qarTlsa armazel (qcx., I, 44, armazis Weqa-quxilisa da tarosis RvTaeba TeSubTan dakavSirebis Sesaxeb
13-14). ramdenime qarTvelma mecnierma gaiziara.
- armazisaganaa miRebuli mamakacis piris saxeli ar-
mazeli. Zvel qarTlSi armazelad ramdenime mefe vfiqrobT, `ahuramazdasa~ da `armazis~ Sesaxeb jer kidev mecxramete sauku-
iwodeboda: neSi Teimuraz bagrationis, gasul aswleulSi ki m. wereTlis, s. janaSias,

314 315
a. afaqiZis, g. giorgaZis, i. surgulaZis da sxvaTa mier gamoTqmuli Tval- wesebiT. amasTanave, saxelmwifo religia, iseve rogorc ena, qveynis poli-
sazrisebis Semdeg sakiTxi pirveli versiis sasargeblod gadawyvetilad tikuri damoukideblobis erT-erTi ZiriTadi niSani iyo da misi SenarCu-
SeiZleboda CaTvliliyo. amisda miuxedavad, mkvlevarTa nawili kvlav `ar- nebisaTvis brZola kulturuli da politikuri damoukideblobisaTvis
mazis~ Zveli iranuli panTeonidan iberiaSi Semosvlis Sexedulebas iz- brZolis saerTo procesSi Sedioda~.
iarebs.
a. garegnoba - Zvel qarTul matianeebSi gadmocemuli aRweriloba i. sur-
ufro adre `armazisa~ da `ahuramazdis~ identobas xedavda akad. i. javax- gulaZis sityviT „armazis kerpis aRweriloba, kultmsaxurebis wesebi
iSvili. s. kakabaZemac saxel `armazis~ gaCena saqarTveloSi mazdeizmis sruliad gansxvavdeba aqemeniduri sparsuli religiisagan. maT Soris
Semosvlas daukavSira. arsebobs religiuri struqturiT gamoxatuli princi puli, msoflgagebi-
Ti gansxvaveba, saerTo Ziridan ori aseTi gansxvavebuli sarwmunoeba ver
im mkvlevarTa naSromebSi, romlebSic `armazi~ ucxo warmomavlobis Rv- ganviTardeboda. amasve aRniSnavs mravalgzis „qarTlis cxovrebac“ (sur-
Taebad aris miCneuli, erT-erT argumentad aris moxmobili is, rom „far- gulaZe i., 1997: 200).
navazs sparsulad armaz erqua“ (leonti mroveli).
amasTan ver daveTanxmebiT pativcemul mecnieris im Tvalsazriss, rom ar-
akad. m. andronikaSvilis azriT, romelic eTanxmeba o. vezendonkis mosaz- mazi araqarTuli warmonaqmnia, ris Sesaxebac qvemoT gveqneba saubari.
rebas, “armazi”, iseve rogorc somxuri `aramazd~, saSualo sparsulidan
ki ar momdinareobs, aramed aqemenidebis droidanaa nasesxebi xsenebul en- armazi mebrZoli RvTaebaa, spilenZis kerps xelT xmali upyria.
ebSi: Zv. sparsuli „iranelTa uzenaesi RvTaeba“, Zveli iranuli „ufali“.
amasTan erTad avtori saSualo iranulidan mogvianebiT somxur enaSi „kaci erTi spilenZisa, da tansa missa ecua jaWv oqrosi, da Tavsa missa
dadasturebul “aramazdsac” miuTiTebs (andronikaSvili m., 1966: 431-432). Cabalaxi myari, da Tualni esxnes zurmuxti da bivrili, da xelTa misTa
aqunda xrmali brwinvale, brwyinvale, viTarca elva, da iqceoda xelTa
sxva RvTaebebTan erTad `armazic~ iranul RvTaebad miiCnies akad. g. wer- Sina, uukeTu vinme Seexebian, Tavi Tvisi sikudilad ganwiris...“ („qarTlis
eTelma, prof. i. gagoSiZem (gagoSiZe i., 1978: 123). cxovreba“).

prof. m. saxokia `armazis~ sxvadasxva epoqis orive iranul pirvelsaxes mebrZoli armazisgan gansxvavebiT ahuramazda brZenia.
dasaSvebad miiCnevs: „Tanamedrove kulturologiur-lingvisturi kvle-
va-Zieba cxadyofs, rom iranulma RvTaebam warmoSva Tavis droze saqarT- armazis Zala Tavzars scemda morwmuneebs. Tu vinme Seexeboda kerps, igi
veloSi armazis kulti, romlis saxelwodebac swored Zvelsparsuli an imwamsve daiRupeboda.
saSualo sparsuli formidan unda momdinareobdes. ahuramazdas ukavSir-
deba, rogorc fiqroben, qarTuli armazic. ahuramazda niSnavs `gonier arss, b. CvenTvis saintereso saxelTa fonetikuri saxe:
arsebas“, „keTil gonebas, keTilgonierebas“ (saxokia m., 2012: 85).
Zveli iranul RvTaebis saxeli `ahuramazda~ kompozitia. „brZeni ahura-
arsebobs Tvalsazrisi, romlis Tanaxmad, `ahuramazdasTan~ dakavSirebu- mazdasgan qarTulSi armazis miReba naklebmosalodneli gvgonia. somxuri
li `armazi~ sinkretuli RvTaeba zevsia (n. nikoloziSvili). anatoliuri `aramazdis” warmoqmna sami a-s asimilaciuri gavleniT savsebiT SesaZle-
warmomavlobis miuxedavad, es RvTaeba romis imperiis umniSvnelovanesi belia.
RvTaebis iupiterisTvis damaxasiaTebel zogierT niSan-Tvisebas avlens
(g.qavTaraZe). qarTul teqstebSi dadasturebuli `urmizdi, ormuzdi~ rom saSualo spar-
suli formas misdevs, amaSi eWvis Setana ar SeiZleba.
akademikosebi T.gamyreliZe da v. ivanovi ar gamoricxaven `arma-s~ nazmnar
saxelad miRebas (ar - „cis kabadonze gamosvla“) (Гамкрелидзе, Иванов, 1984: is garemoebac ar aris ugulvelsayofi, rom somxeTisgan gansxvavebiT saqa-
685). rTveloSi ar Cans ahuramazdas mewyvile anahiti.

vfiqrobT, iranuli `ahuramazdisgan~ `armazis~ miRebas ramdenime dab- g. rogor aixsneba is garemoeba, rom Zvel qarTul wyaroebSi iranelTa
rkoleba eRobeba: marTebuli gvgonia eTnolog i. surgulaZis argumenti aRmniSvnel qaldevelebis RmerT atruSan/atroSanTan leonti mrovelis
im sakiTxTan dakavSirebiT, Tu ratom iyo Zvel qarTul matianeebSi saubari Tanaxmad dapirispirebulia „Cueni ese RmerTi armazi“, Tu isini homogenu-
qarTvelTaTvis ucxo kerpis miuReblobaze. „armazis Zala Tavzars scemda ri warmomavlobis arian? am garemoebas gansakuTrebiT akad. k. kekeliZem
morwmuneebs. Tu vinme Seexeboda kerps, igi imwamsve daiRupeboda. armazis miaqcia yuradReba.
risxva gansakuTrebiT imaT atydeboda Tavs, vinc raime pativs daaklebda
RvTaebas, an sparselTa mogvebTan da ebraelebTan daiwyebda sarwmunoe- „qaldevelTa RmerTi iTrujan da Cueni RmerTi armaz yovladve mter ari-
briv urTierTobas. am cnobidan Cans, rom Zvel mcxeTaSi cdilobdnen Tavi an“ („qarTlis cxovreba“: 91-92).
daecvaT sparsTa da iudevelTa religiebis moZalebisagan, romelTagan
armazis religia gansxvavdeboda rogorc mrwamsiT, ise kultmsaxurebis im mkvlevarTa umetesobasTan, romelic qarTul warmarTul RvTaebas iran-

316 317
uli panTeonidan Semosulad Tvlis, ar aris gaTvaliswinebuli armazis ar veTanxmebiT im mecnierTa mosazrebas, romlis Tanaxmadac `arami~ urar-
xeTur teqstebSi mTvaris mniSvnelobiT cnobili formebi: tuelTa mefis saxel aramesgan momdinareobs. vfiqrobT, piriku, piris saxe-
li eTnonimisganaa miRebuli, rogorc es qarTvel bagrationTa sagvareu-
„arma xeTebis mTvaris RvTaeba. misi saxeli Semonaxulia Zv. w. lursmul lo anTroponimebSi gvaqvs: bakuri, bagrati Zvel qarTul eTnonim beqirs
teqstebSi a r m a S a n a r m a s fuZe „arma“ (xeTur-sakuTar saxelebSic ukavSirdeba, quji satomo saxel qajis zanur variants warmoadgens da sxv.
gvxvdeba (armaS, armaTaliS, armanTaS da sxv. armadan momdinareobs qarT-
velTa uzenaesi warmarTuli RvTaeba armazis saxeli“ (qse., 1 : 574). `arami~ arameelTa eponimia. Aarameuli ena, SesaZloa, ebraelTa enac iyo
maTi qanaanSi dasaxlebamde. Zveli aRTqmis zogierTi wignis (ezekieli,
mkvlevarTa erTi jgufi ar iziarebs specialur literaturaSi gamoTqmul danieli) arameulad iyo dawerili. ieso qriste arameulad saubrobda.
Tvalsazriss armazis xeTur-luviur `arma~ (mTvare) da ZvelberZnul Rv-
Taeba hermesTan kavSiris Sesaxeb. arami haikTan erTad somexTa erT-erTi mTavari eponimia. aramisgan aris
miRebuli is saxelwodebebi, romlebiTac sxva xalxebi aRniSnavdnen am
`qarTul sabWoTa enciklopediaSi~ dabeWdil akad.a.afaqiZis statiaSi eTnoss. savaraudod `arami~ gamoiyofa Zveli somxeTis dedaqalaqsa da
(`arma~) vkiTxulobT: religiuri centris saxelwodeba armavirSi.

„xeTebis mTavari RvTaeba, misi saxeli Semonaxulia Zv. w. lursmul te- rac Seexeba Zvel somxur RvTaeba `aramazds~, romlisganac miRebulad Tv-
qstebSi a r m a S a n a r m a s formiT. fuZe „arma“(xeTur-nesituri saxeli lis zogierTi mecnieri `armazs,~ somxuri Teonimi, Cveni varaudiT, iranu-
mTvarisa) xeTur sakuTar saxelebSic gvxvdeba (armaS, armaTi, armaTaliS, li `ahuramazdas~ da `aramis~ kontaminaciis Sedegad aris miRebuli.
armaTanSaS da sxv.). armazidan momdinareobs qarTvelTa uzenaesi warmar-
Tuli RvTaeba armazis saxeli” (qse., 1: 575). xeTursa da luviurSi damowmebul paralelur `arma~ da `armas~ formebTan
dakavSirebiT vfiqrobT, `arma~ amosaval `armasTan~ SedarebiT Tanxmo-
Zvel wina aziaSi `arma~ luviursa da likiur anTroponimebSic gvxvdeba vanmokvecili variantis povniereba aixsneba im garemoebiT, rom msesxebel
(gr. giorgaZe). enaSi `s~ Tanxmovani daemTxva xeTuri enis nominativs. amgvari magaliTebis
moxmoba sxva enebis urTierTobebis kvlevis drosac SeiniSneba. Turqul-
armazis kultis genezisis kuTxiT gansakuTrebiT mniSvnelovania armazcix- idan qarTulSi Semosul iseT sityvebSi, rogorebicaa `elCi,~ `gemi~, fuZi-
is mopirdapire mxares, mdinare mtkvris marcxena mxareze aRmarTuli ar- seuli `i~ qarTulis saxelobiTi brunvis niSans daemTxva.
mazis mewyvilis zadenis kerpis povniereba. zogierTi mecnieri zadenis
xeTur teqstebSi dadasturebul formebad miuTiTebs sanTas, sandons. Cve- statiaSi aRZrul sakiTxebTan dakavSirebiT gasaTvaliswinebelia is gare-
ni azriT, gasaTvaliswinebelia aseve `eSTan~ forma, romelic xaTur mzis moeba, rom qarTvelTa urTierToba semitur samyarosTan mraval saukunes
RvTaebad iTvleba, Sdr. aqaduri nayofierebis, xorcieli siyvarulisa da da did areals moicavs. amdenad gaumarTleblad migvaCnia akad. i. dia-
omis qalRmerTi iSTari. konovis sazrisi imis Taobaze, rom qarTvelebsa da semitebs wina aziaSi
pirdapiri urTierToba ar hqondaT. qarTul mecnierebaSi gamoTqmulia
zadenisgan aris miRebuli aseve mesxeTSi cnobili soflis saxeli za- Sexeduleba saqarTvelos rig qalaqebSi (mcxeTa, ufliscixe, ujarma da
dengora. aradamajerebeli Cans versia zeda zadenidan zedazenis miRebis sxv.) arameul-ebrauli Temebis arsebobis Sesaxeb (akad. g. meliqiSvili).
Taobaze.
Cveni azriT, amirani aramis semituri formaa, xolo armazis miReba aramis
iv. javaxiSvili piris saxel `goCas~ qarTul vacsa da megrul boCs ukav- gauCinarebuli sazRvruliT, kerpi (RvTaeba) aramis (Sdr. somxuri aramais)
Sirebs (javaxiSvili iv., 1960: 86). pirvel marcvalSi reducirebuli formis warmoqmniT SeiZleba aixsnas:
aram > *arama > arma (Sdr. xeTur-luviuri arma „mTvare“), armasi/ armazi.
marTebuli unda iyos prof. m. Cuxuas mosazreba, romelmac mamakacis an-
Troponimi `goCa~ gacis kerpis saxels daukavSira (Cuxua m., 2000-2003: 80). qarTul armazsa da xeTur-luviur wyaroebSi damowmebul variantebs So-
ris urTierToba SeiZleba sxvadasxvanairad iqnas ganxiluli.
qarTuli eposis mTavar gmiris saxeli `amirani~ `aramTan~ kavSirSia, ro-
gorc amas iv. javaxiSvili fiqrobda (javaxiSvili iv., 1960: 160) qarTvelTa winaprebis eTnonimis mTvaris RvTaebasTan kavSiris Tvalsaz-
risiT yuradsaRebia xaTuri mTvaris RvTaeba qaSqu, romelsac CerqezTa
prof. t. futkaraZis mosazrebiT, `amiranisganaa~ miRebuli `arami~ (fut- TviTsaxel qaSags ukavSireben. vfiqrobT, igi ufro eTnonim kolxisgan
karaZe t., 2005: 206). aris miRebuli.

Cveni azriT, `amirani~ semiturad gadmocemuli `aramia~. Tavwyaro enis - samecniero literaturaSi araerTgzis aRZrula sakiTxi, ratom gaqra ar-
qarTulis rogorc sazogado, aseve sakuTar saxelebSi, amgvari viTarebaa, mazis kulti? am kiTxvas gansakuTrebiT iv. javaxiSvili svams. didi mecn-
arabul enaSi Sesuli qarTuli Tiva `Tibn da Tabn~- variantebiTaa war- ieri werda:
modgenili, zeTma mogvca zaiTuni (qarT. zeiTuni).

318 319
„pirvel damafiqrebel garemoebas am mxriv is warmoadgens, rom qarTveli enaSi Sesul qarTvelizmebSi xmovanTa progresuli asimilaciis SemTx-
xalxis mexsierebasa da rwmenas armazi, viTarca RvTaeba an gmiri, ar Ser- vevebi dasturdeba.
Cenia; imisda miuxedavad, rom Cven ers mazdeanobis ara erTi naSTi aqvs
SerCenili. rogor moxda, rom sxva, ufro wvrilmanic ki, xalxma SeinarCuna, arabuli teqstis variantuli wakiTxva `al-kirmazic~ fonetikurad axloa
armazi srulebiT daiviwya, Tu igi marTla qarTvelTa mTavar RvTaebad da `armazTan~. am daSvebas is garemoebac uWers mxars, rom al-kirmazi iberi-
kerpad iTvleboda?“ (javaxiSvili 1960: 105). is dedaqalaqTan erTad moixsenieba. aseT SemTxvevaSi iqneboda Tbilisi
da armazis qveyana. davuSvaT, rom qarTlSi qristianobis oficialur re-
vfiqrobT, dasmul kiTxvas, didi xania, gaeca pasuxi. igi saqarTveloSi ligiad miRebis Semdeg Tbilisi da wm. giorgis qveyana erTad yofiliyo
qristianobis SemosvlasTan erTad warmarTuli kerpebis mospobasTan aris warmodgenili. `al-kirmazi~ ufro `hurmuzis~ saxesxvaobaa. `armazi~ unda
dakavSirebuli, romlebic gadmocemis Tanaxmad wminda ninom dalewa. iv. iyos ZvelberZnul RvTaebaTa panTeonSi hermesis formiT damkvidrebuli
javaxiSvilisave sityvebiT: zevsisa da maias vaJis saxeli. isic aris aRsaniSnavi, rom Zveli egvi ptis
sakralur qalaqebSi, e .w. hieropolisebSi, iyo mTvaris RvTaeba `ToTi~
„qarTvelTa warmarTobaSi TeTri giorgi mTvaris RvTaebis saxecvlili (Sdr. zanuri TuTa „mTvare“).
formaa“ (javaxiSvili 1960: 51).
miwaTmoqmedebis qveynad miCneuli saqarTvelosTvis iseTi umniSvnelova-
qarTveli mecnieris es Tvalsazrisi armazis Sesaxeb aisaxa `qarTul nesi meoxis, rogoric xaria, rqebis forma namgala mTvaris asociaciebs
sabWoTa enciklopediasa~ da „saqarTvelos enciklopediaSi“ -Si dabeWdil aRZravs. namgala mTvare jer bizantiis, xolo Semdgom osmaleTis imperiis
statiebSi, aseve q. moskovSi 1997 wels rusul enaze gamosul miTologiur emblema gaxda.
leqsikonSi (avtori i. surgulaZe).
zemoTqmulidan gamomdinare, statiaSi warmodgenili Tvalsazrisebi Sei-
zemoxsenebul `aramsa~ da `qaSqusTan~ erTad, gasaTvaliswinebelia agreTve Zleba amgvarad Sejamdes:
TviT anTroponimi `giorgi~, romelic, Cveni azriT, eTnonim `kolxis~, `korx-
is~ iranuli gadmocema unda iyos. georgias berZnuli enis niadagze `mi- saxeli `armazi~ iranuli `ahuramazdisgan~ ar momdinareobs. qarTul warm-
waTmoqmedad~ axna meoreulia. arTul panTeonSi dampyrobTa RvTaebis damkvidreba nakleb mosalodnelia.
kerpebis aRwerilobebs Soris didi gansxvavebaa. `ahuramazdisgan~ `arma-
rogorc vxedavT, am magaliTebidan Cans, rom `mTvaris~ aRmniSvneli sityve- zis~ miReba fonetikurad winaaRmdegobebs awydeba.
bi qarTuli eTnonimuri warmoSobisaa.
`armazi~ mTvaris RvTaebaa, rasac xeTursa da luviurSi `mTvarisa~ da
wminda giorgiT Canacvlebuli armazi, saqarTveloSi saukuneebis Semdegac, `mTvaris RvTaebis~ mniSvnelobiT damowmebuli `arma-c~ uWers mxars. am
rom ar iyo daviwyebuli, es zogierTi ucxoeli avtorisTvisac yofila ukanasknelis indoevropuli enebis safuZvelze nazmnar saxelad miCneva
cnobili. am mosazrebas SeiZleba 838 wels gardacvlili (dabadebis weli gaumarTlebelia.
ar aris cnobili) arabi Teologisa da istorikosis habib ibn maslamas
„dacvis sigelis“ erTi adgilic mowmobdes, sadac toponimi `ard al-hirmi- `armazi~ eTnonim `arams~ unda ukavSirdebodes, romelic `aram-xutuSia~ da
ni~ aris moxseniebuli. arabisti istorikosi e. sixaruliZe, romelmac mi- `amiranSia~ warmodgenili. qarTuli armazisaganaa warmoqmnili berZnuli
moqcevaSi Semoitana es dokumenti, wers: „dacvis sigelis“ sxva variantebSi `hermesic~. am TvalsazrisiT saTvalavSi misaRebia is garemoeba, rom qar-
miTiTebuli formis nacvlad aris `ard al-hurmuz~ an `ard al-kirmaz~. Tlis sameufeo qalaqis mcxeTis SemogarenSiac aris aRmoCenili arameul
enaze Sesrulebuli warwerebi, romelsac mecnierebaSi armazis arameuli
am geografiul saxelebSi `ard~ qveyanas niSnavs. gamomcemlis daskvniT, ewoda.
yvelaze adrindeli da yvelaze swori forma unda iyos `ard al-hirmin~,
sxva danarCeni ki gadamwerelTa aRrevis Sedegad miRebuli damaxinjebuli `armazis~ anatoliur `armasTan~ urTierTobis TvalsazrisiT `armasi~
saxesxvaobebia (sixaruliZe 2001: 9). SeiZleba `armas~ nominativad iqnas ganxiluli an qarTul niadagze miRe-
bulad; *`arama~ > `arma~, Semdeg *RvTaeba `armasi~ da gauCinarebuli saz-
vfiqrobT, arab avtorTan moxseniebuli `al-hurmuzi~ da `al-hirmini~ sxva- RvruliT `armasi~ / `armazi~.
dasxva geografiuli terminebia. rogorc qarTveli arabisti marTebulad
wers, arabi mematianeebi `ard al-hirminiT~ aRniSnavdnen somxeTs, saqarTve- vfiqrobT, zemowarmodgenili zogierTi faqtic mowmobs imas, Tu raoden
los da albaneTs. didi mniSvneloba aqvs iberiis warsulis Seswavlas ara marto saqarTve-
los saxelmwifoebriobis istoriisaTvis, aramed Cveni qveynis samxreT wina
im garemoebis gaTvaliswinebiT, rom xsenebul dokumentSi sul ori to- aziasTan da egeosur samyarosTan kulturul-istoriul urTierTobaTa
ponimia: `Taflis~ da `ard al-hirmin~, Cveni fiqriT, „dacvis sigelis“ sxva kvlevis TvalsazrisiTac.
variantSi damowmebuli `hurmuzi~ gvgonia iyos ufro misaRebi. `armazs~
arabulSi SeeZlo `hurmuz~ moeca. qarTuli `a~ xmovnis arabulSi `u-d~
gadabgereba bagismieri Tanxmovnis manis gavleniTaa asaxsneli. arabul

320 321
bibliografia Shalva Gabeskiria
Free University,
1. andronikaSvili mz., narkvevebi iran- 8. surgulaZe i., armazi, saqarTvelo, encik- Associated Professor
ul-qarTuli urTierTobidan, Tb, 1966 lopedia, t. I, Tb. 1997
2. afaqiZe a., qalaqebi da saqalaqo cxovre- 9. tatiSvili i., qarTul-xeTuri leqsikoni,
ba Zvel saqarTveloSi, wgn. 1, Tb., 1963 Tb., 2017
FOR THE
ETYMOLOGY
3. gagoSiZe i., dedoflis mindvris sataZ- 10. futkaraZe t., qarTvelebi, Tb., 2005
ro kompleqsis 1976-77 ww. arqeologi- 11. qarTlis cxovreba, teqsti dadgenili
uri gaTxrebis angariSi, saqarTvelos yvela ZiriTadi xelnaweris mixedviT s.
OF THE
NAME OF
saxelmwifo muzeumis arqeologiuri yauxCiSvilis mier, tomi I, Tb., 1955
eqspediciebi, Tb., 1978 12. wereTeli g., arabul-qarTuli leqsikoni,
4. giorgaZe gr., aTasi RvTaebis qveyana, Tb.,
1988
Tb., 1955
13. Cuxua m., qarTvelur ena-kiloTa Sedare- PAGAN
5. kakabaZe s., qal.armazi-qal. mcxeTa, sais- biTi leqsikoni, Tb., 2000-2003 DEITY
ARMAZI
torio krebuli, tf., 1928 14. xvedeliZe m., Zveli egvi ptis enciklope-
6. saxokia m., aqemenidTa Zvelsparsuli war- dia, Tb., 2015
werebi, Zvelsparsulidan Targmna, Sesav- 15. javaxiSvili iv., qarTveli eris istoria,
ali, qudebi da samecniero-popularuli I, Tb., 1960
On the one hand, the article presents an attempt Hittite and Luwian and it isn’t justified to ex-
axsna ganmartebani daurTo prof.maia 16. janaSia s., Sromebi, t. VI, Tb., 1988
to demonstrate the groundlessness of one of the plane it as the name deriving from the Indo-Eu-
saxokiam, Tb., 2012 17. Гамкрелидзе Т.В., Иванов В.В., Индоевропейский
two main standpoints existing in the scientific ropean languages’ verb basis.
7. sixaruliZe e., habib ibn maslamas `dacvis язык и индоевропейцы. Реконструкция и
literature, according to which the name of the
sigelis~ abu ubaidiseuli varianti, Tb., историко-типологический анализ праязыка и
supreme ancient Georgian pagan deity Armazi The consideration about Armazi’s origination
2001 протокультуры (в двух частях). Тб., 1984
is originated from the Persian’s God Ahura from the Urartu Kingdom’s royal dynasty name
Mazda. Also, on the other hand, the article at- ~Arame” isn’t convincing; it appears to be on
tempts to show that the Armazi was originated the contrary (the person’s name is derived from
in the Georgian’s dwelling place. the ethnonym).

The existence of the invaders’ deity in the top Armazi, like ~Qashqu”, evidenced in Hit-
of the national pantheon, different from Armazi tite texts with a meaning of the moon, in the
with its ideology, (according to the Georgian present study is discussed in regard to the
chronicler, ~Chaldean God Itrujan and our God ethnonym Aram, which, after introduction of
Armaz are absolute enemies”), significant pho- Christianity in Georgia, returned to its Per-
netical modification of foreign theonym on sian form of ethnonym Colkh-/Corkhu; and
the basis of Georgian language, the noticeable which according to the Greek language was
differences between their descriptions given in interpreted as anthroponym Giorgi, connect-
the Georgian chronicles, creates serious doubts ed to the agriculture. The latter is preserved in
about the version of Armazi’s origination from
the other world. ~Amiran”, transformed in Semite as ~Ar-
am-Khutu” and ~Aram”, both of which are
According to some scientists, Armazi is related considered as the Amiran’s alter-idems.
to ~Arma” (~moon”, ~moon deity”) existing in

322 323
Regardin the origination of ~Armazi” the fol- For some foreign scholars Armazi was known
lowing assumption is expressed in the article: in the later periods, too (Arabian historian of
*Arama> Arma, then the *deity of Armasi and the 9th cent, Habib ibn Maslama).
Armasi/Armazi. That kind of variation of the
In the regard of ethnonym ~Aram”, Georgian
name is reflected in the forms given in the Hit-
tite texts _ ~Armas” and ~Armash” (compare by its origin, it should be mentioned that in
Zaden- Hittite ~Eshtan”). the antique period, Aramean-Hebrew commu-
nities lived in the Old Iberian cities (Mtskhe-
Regarding the debatable issue _ whether Ar- ta, Uplistsikhe, Ujarma). In the outskirts of
mazi is the Moon Deity or not, there should Mtskheta the Aramean language inscriptions
be taken into account the establishment of can be found.
Georgian deity in the form of Hermes in the
Old Greek pantheon; also, the existence of the With a regard to the issue discussed in the ar-
Moon Deity Thoth in Egyptian sacral towns ticle, our attention is attracted to a Solar Dei-
(compare Zanian Tuta - ~Moon”) should be ty Zaden, pair of the Moon Deity, which was
taken into account. erected on the left bank of Kura river, near
Tsitsamuri. According to the old Anatolia re-
Thus, the names of the Moon idols’ (~Qashqu”, searchers, this deity is considered to be Hittite
~Armazi”, ~Tetri Giorgi”) are related to Geor- (proto-Hittite).
gian ethnonyms (~Colchis”, ~Arami”).

jvris monasteri, detali

324 325
merab Cuxua somxuri, aramed iranuli enebi; kerZod, ZveliiranulisTvis aRdgenili
*bagaina arqeti pi. qarTuli bagin-i somxuri Bagin-is winamorbedia, magram
ssi p Cerqezuli kulturis centri, direqtori, sakuTriv iranuli baga (Zv, iranuli *bagaina, sanskrit. Bhaga, avest. Baya) misT-
iv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisis vis araindoevropuli warmomavlobisaa; istoriulad avtori SesaZleblad
saxelmwifo universiteti,asocirebuli profesori miiCnevda baga-ს midiuri samyarodan Semosvla-damkvidrebas [andronikaSvi-
li 1966:16, 17, 34]. m. andronikaSvilis Tvalsazrisi meordeba (gaziarebulia)
sxva avtorTa SromebSi [a. abulaZe, b. jorbenaZe, z. sarjvelaZe, i. gi perti...].
etimologiuri miukerZoebeli kvleva-Ziebisas, cxadia, imTaviTve undoblobas iwvevs Zv.
SeniSvnebi qarTulSi realurad fiqsirebuli sityva-formis hi poTeturi wyarodan

mcxeTis momdinareobis daSveba; miT umetes, maSin, rodesac qarTvelur enobriv


qvesistemaSi fiqsirebuli fuZeebi bagin-is sakuTriv qarTveluri warmo-
regionis mavlobis damtkicebis SesaZleblobas gvaZleven. aRmoCnda, rom „salocavi,
bomoni“ mniSvnelobebi ar yofila amosavali qarTuli bagin - sityvisaT-
toponimikaze vis. amas TvalnaTliv aCvenebs lazurSi qarTulidan arqaul periodSi
SeTvisebuli bagen-i fuZe, romelsac dRemde „nalia, beReli“ erTaderTi
mniSvneloba udasturdeba. aqve unda aRiniSnos i-›e fonetikuri gadasvlis
1. bagin-i/bagin-eT-i — Zveli qarTuli bagin-i „sakerpe, lazuri safuZvelic, rac ar Cans unikaluri, Sdr: laz. nena - megr. nina,
samsxverplo, salocavi, bomoni“, rogorc adgilis svan. nin „ena“, anu laz. bagen-i ‹- bagin-i.
saxeli (toponimi), saqarTvelos or regionSi fiq-
sirdeba - mcxeTasa da vanis raionSi. mcxeTaSi ak- amdenad, irkveva, rom lazurSi SemogvrCa iseTi mniSvneloba, rac arqaul
ropolisis teritoriaze mTis qveda terasas xalxi qarTulSic bunebrivi iyo, mxolod Semdgom periodSi momxdara mniSvnelo-
(mosaxleoba) dResac uwodebs bagn-iT-s an bagin- bis transformacia: beReli/nalia -› salocavi. amiT imis Tqma gvsurs, rom
eT-s, rac niSnavs bagin-is (e.i. kerpis, salocavis) qarTulSic Tavdapirvelad bagin- forma beRlisnairi Senoba/nagebobis
adgils [janaSia 1959: 128]. vanis munici palitetis mniSvnelobas atarebda, romelsac imavdroulad saritualo (samlocvelo)
bagineT-i (salominaos Temis qveTemi), mdebareobs daniSnulebac hqonia warmarTobis epoqaSi (Sdr. am TvalsazrisiT maran-i
samxreT imereTis mTiswineTze, mdinare fereTis (ri- da misi funqciebi qarTvelur yofa-cxovrebaSi). amgvari xedviT sesxebis
onis marcxena Senakadi) saTaveebSi. zRvis donidan mimarTulebac icvleba, bagin-i qarTulSi somxuridan ki ar Semosula, ar-
480 metri, vanidan daSorebulia 25 kilometriT. am- amed piriqiT, somxurSi bagin-sTvis gamsesxebel enad qarTuli gvevlineba
avdroulad, TurqeTis saqarTveloSi damowmebulia da sityva-forma somxurma maSin isesxa, roca qarTulSi ukve ganxorciele-
baginis xeoba. buli iyo sityvis mniSvnelobis cvla: beReli/nalia -› salocavi.

bagin-eT-i k. wereTels mogv-eT-i ti pis warmoebad qarT. bagin- formis endemurobas mxars uWers aseve is faqtic, rom mas
miaCnia, amitomac daaskvna: „adgilis saxelwodeba- qarTvelur ena-kiloebSi kanonzomieri Sesatyvisi eZebneba, rogorc
ni „mogveTi“ da „bagineTi“ semantikurad identuria. struqturul-semantikuri, ise fonetikuri TvalsazrisiT. aseT sityva-for-
erT SemTxvevaSi igi nawarmoebia sityvisgan „mogvi“ mad miviCnevT lazur bogin-a-s, romelsac futkris saxlis, skis mniSvnelo-
da aqedan „mogvebis adgili, mogvebis adgilsamyofe- ba udasturdeba = bagin-:bogin-a. semantikuri korelacia beReli - nalia
li“ -› „mogveTi“, xolo meore SemTxvevaSi „baginis- - ska bunebrivad migvaCnia. ase rom, aq aRdgeba s.-qarTv. arqeti pi *bagin-e
gan“: adgili, sadac baginia da orive Tavdapirvelad „beReli, nalia, sakulto/ritualuri nageboba“, romelic, Tavis mxriv, advi-
warmarTuli salocavi iyo. amitom yvelgan iq, sad- li SesaZlebelia, sxva s.-qarTv. Zirs, kerZod, *bag-a prototi ps ukavSirde-
ac „bagineTi“ gvxvdeba, warmarTTa salocavis adg- bodes.
ilsamyofeli unda vivaraudoT“ [wereTeli 2002:31].
sazogadod, bagin- fuZis warmomavloba imTaviTve 2. zedazen-i — samecniero literaturaSi gamoTqmulia Tvalsazrisi imis
gare-enobriv samyaros daukavSirda. jer kidev Sesaxeb, rom, savaraudod, toponimi „zedazeni“ miRebulia „zeda zadenisa-
sulxan-saba orbeliani miuTiTebda Tavis leqsikon- gan“ [afaqiZe 1958; saqarTvelos istoriis narkvevebi, t. I, Tb., 1970; meliqiS-
Si - bagini (uxm.) somxuria bomons ewodeba, qarTu- vili 1959]. marTlac, „qarTlis cxovrebaSi“ ioanes zeda-zadeneli ewodeba
lad bomoni hqvian (ZA). faqtobrivad, sabas mosaz- [WumburiZe 1987:446], sadac zedazaden-i forma realurad aris damowmebu-
rebas imeorebda n. mari, roca aRniSnavda qarTuli li. miuxedavad amisa, SesaZleblad miviCnevT erTmaneTisagan gavmijnoT
bagin-is somxuri Bagin “sakerpe“ (кумирня) terminis- zeda-zen-i da zeda-zaden-i, rogorc ori gansxvavebuli warmomavlobis
gan momdinareobis Sesaxeb [mari 1909:302]. nasesxobis toponimi. zeda-zen-i, Cveni dakvirvebiT, Seicavs zen- saxels, romelic
Teorias savaraudod emxroba m. andronikaSvilic, gavrcelebulia mTel saqarTveloSi. igi qarTulSi dakarguli sityvaa,
oRond misTvis qarTuli bagin-is wyaro aris ara magram SemorCenilia toponimiaSi, Sdr.: zeniTi - sofeli qobuleTSi, ro-

326 327
melic mdebareobs mesxeTis qedis dasavleT mTiswineTSi. zen-did-i (qeda); dinebis samxreTiT marcxena mxares (axlandeli mcxeTisa da duSeTis mu-
mdebareobs mdinare aWariswylis marjvena mxares, daba qedidan daSore- nici palitetis teritoriis nawili). xerk-i igive saguramos an Tezmis
bulia 1 kilometriT. zendidis cixe - safortifikacio nageboba, sofel xevia. vaxuSti batoniSvilis lokalizaciiT aRmosavleTiT sazRvravda
zendidSi (qeda); mdebareobs maRal goraze. erwos mTa, samxreTiT - zedaznis mTa, CrdiloeTiT - nikorna-bokowans So-
ris mdebare mTebi, dasavleTiT - mdinare aragvi. xerkis centri iyo zedaz-
igive Ziri dasturdeba zanuris orsave dialeqtSi, Sdr.: laz. zen-i „vake; nis cixe. antikur xanaSi xerki muxranTan erTad mcxeTis „samoqalaqos“
mindori; swori adgili“, jgiria-zen-i (top.), megr. zen-i//rzen-i „vake; bari“, (mcxeTis sagamgeblo regioni) qmnida. Sua saukuneebSi xerkze gabatoneba
jvar-zen-i, nara-zen-i (top.)... svanurSic zen bunebrivi formaa odnav Secvli- garkveulad cvlida mimdebare politikur erTeulTa politikur mdgo-
li mniSvnelobiT: „utyeo gaSlili adgili; vake; ferdobi cicaboze“. am- mareobas. cnobilia, aseve, rom XII dasawyisSi daviT aRmaSenebelma zedaze-
itomac zen- Ziri fuZe-enidan momdinared miviCnieT, s.-qarTv. *zen- „vake; ni da xerki samefo xelisuflebas daumorCila.
bari; mindori“. ufro metic, s.-qarTv. *zen- arqeti pis afxazur-adiRur
Sesatyvisze osuri enis monacemebis mixedviT xdeba msjeloba SesaZlebe- XI saukunis I naxevarSi „aman kvirikem dai pyra kaxeTi da hereTica da
li. zina „noyieri, mindor-yanebi“ sityva Cerqezulis momijnave digorul iwoda mefed kaxTa, garna Tu isxdnen erisTavni hereTs. aramed aman kvirike
dialeqts, rogorc nasesxoba, SemorCa. mefeman ufros ganamtkicna da dasxna 3 (erisTavi) kaxeTs da 4 hereTs da
kaxeTisa erTi (erisTavi) rusTavs da misca sruliad kuxeTi, romel ars
xolo naxur-daRestnur izoglosebze msjeloba jerjerobiT mxolod nagebi, yaraia, Cadivar_samgori, ujarma, lilo, martyofi, grdani, xerki da
lakuri zanu „saZovari“ formis safuZvelze Cans SesaZlebeli. TianeTi, aragvis kerZo Jinvanamde“ [„qarTlis cxovreba“. s. yauxCiSvilis
redaqciiT, t. IV, Tb., 1973 w., gv. 561]
3. karsani — sofeli mcxeTis munici palitetSi, Zegvis Temi. mdebareobs
TrialeTis qedis aRmosavleT kalTaze. zRvis donidan 700 m., mcxeTas daS- qarTul sityva xerk-s dRes aranairi mniSvneloba ar udasturdeba, misi
orebulia 8 km-iT. karsani Tbilissa da mcxeTas Soris arsebul patara Sinaarsis gaazreba SesaZlebeli xdeba mxolod lazuri Sesatyvisis mox-
xeobaSia moqceuli, mtkvrisa da aragvis SesarTavTan. xeobis sigrZe sul mobiT; diax, lazurSi damowmebuli leqsema xark-i, romelsac arxis, wisqvi-
Svidiode kilometrs Seadgens, xolo doneTa sxvaoba xeobis Tavsa da bo- lis arxis mniSvnelobebi udasturdeba, iZleva fasdaudebel informacias
los Soris 500 metrs aRemateba; xeoba gamoirCeva warmtaci bunebiTa da xerk- formis amosavali mniSvnelobis dasadgenad. qarTvelur enaTa bge-
ekomravalferovnebiT. raTSesatyvisobaTa Cveneba am SepirispirebaSi daculia, Sdr. qarT. e : zan.
a – xerk-/xark-.
etimologiurad karsan-is gaSifvra ar unda warmoadgendes did siZneles;
savaraudod, kars- igive Ziri Cans, rac Zv. qarTul sityvaSi gvaqvs, Sdr. ufro metic, daRestnur da naxur enebSi genetikurad saerTo Zirebis
kars-e „karibWe, zRurbli“, xolo -an ki cnobili qarTuli topoformantia. moZiebac xdeba SesaZlebeli. aseTad miiCneva darg. herk „mdinare; arxi“,
qarTvelur xerk- da darguul herk- izoglosebs Sesatyvisebs vuZebniT
4. sasxori — sofeli mcxeTis munici palitetSi, mdebareobs md. niCbisiswy- naxuri jgufis enebSic; Sdr. wova-TuSuri - xke „xeoba“, CeCnuri - axq „mTis
lis xeobaSi, niCbisis seris Ziras. soflis teritoriaze ramdenime istori- mdinare; xeoba“.
uli Zegli dgas. amave teritoriaze aRmarTulia sabrZolo koSki.
vfiqrobT, semantikuri korelacia arxi / mdinare / xeoba bunebrivia aramx-
saxel sasxor-Si advili dasanaxia sa- prefiqsi, romlis gamoyofis SemTx- olod iberiul-kavkasiuri enebisaTvis.
vevaSi Zirad viRebT sxor-s. Tanamedrove qarTulSi sxor- mniSvnelobas
moklebuli sityvaa, magram Zvel qarTulSi sxor- ramdenime teqstSia fiq-
sirebuli da moepoveba fonetikuri variantic - msxovr-. rogorc baqar
gigineiSvilma miuTiTa [gigineiSvili 1979:58], xanmetur mravalTavSi das-
bibliografia
turdeba msxor-, xolo sinurSi - msxovr-. neStTa pirvel wignSi isev msx-
ovr-ia damowmebuli moqmedebiTi brunvis formiT - msxovr-iT. amosava- 1. andronikaSvili mz., narkvevebi iran- 5. „qarTlis cxovreba“, s. yauxCiSvilis re-
li mniSvneloba msxor-/msxovr- alomorfebisa unda yofiliyo msxverpli/ ul-qarTuli enobrivi urTierTobidan, I, daqciiT, t. IV, Tb., 1973
samsxverplo cxvari (= ritualuri). es azri ikiTxeba berZnul da somx- Tb., 1966 6. wereTeli k., kidev erTxel sityva „bag-
ur saTanado teqstebSi [gigineiSvili 1979:59]. da Tu msxor- ritualuri 2. afaqiZe a., antikuri wyaroebis sevsamo- inis“ Sesaxeb, enaTmecnierebis sakiTxebi,
msxverpli an samsxverplo cxvari aris, maSin sa-sxor-i samsxverplo, msx- ra-wiwamuri, iv. javaxiSvilis sax. isto- №4; Tb., 2002
verplis Sesawiri adgili gamodis. da es bunebrivicaa im sofelSi, sad- riis institutis Sromebi, t. 4, nakv. 1, Tb., 7. WumburiZe z., dedaena qarTuli, Tb., 1987
ac SedarebiT mcire teritoriaze RvTismSoblis saxelobis darbazuli 1958 8. janaSia s., Sromebi t. III, Tb., 1959
eklesia; wminda giorgis aseve darbazuli da mTavarangelozis saxelobis 3. gigineiSvili b., cxvris aRmniSvneli uZ- 9. Марр Н. Я., Яфетическое происхождение
eklesiebia ganTavsebuli. velesi qarTuli sityva, saenaTm.ecniero армянского слова margarey «пророк»; Изв. Имп.
krebuli, Tb., 1979 АН. (=ИИАН), VI серия, №17, С-ПБ, 1909
5. xerki — istoriul-geografiuli regioni aRmosavleT saqarTveloSi, Sua 4. saqarTvelos istoriis narkvevebi, t. 1, 10. Меликишвили Г. А., К истории древней Грузии,
saukuneebis administraciuli erTeuli - xevi (igive Temi) mdinare aragvis Tb., 1970 Тб., 1959

328 329
Merab Chukhua

Director of the LEPL Circassian Culture Center,


Tbilisi State University, Associated Professor

ETYMOLOGICAL
REMARKS FOR
TOPONYMS OF
MTSKHETA
REGION
1. The endemity of Georgian Bagin-/Bagin- cult. The base Kars- seems to be the same,
et-i is supported by the fact, that its relevant as we have in the old Georgian word “gate”,
equivalent can be found in Georgian dia- “entrance”. What about – An, it is a famous
lects, according to their structural-semat- Georgian topo-former.
ic, as well as phonetic viewpoint. Lazian
bogin-a is considered to be such kind of a 4. Saskhori – village in Mtskheta munici-
word-form, the meaning of which is con- pality. If the meanings sacrifice/sacrificial
firmed to be a bee house, hive = bagin- : lamb (tskhvari) are the basis for mskhor-/
bogin-a. Semantic opposition of - barn – mskhovr, it comes out that sa-skhor-i is the
granary – hive is considered to be natural. sacrificial place; This is quite natural for
the village, where, on relatively small area
2. Zedazen-i _ We assumed it would possible there are located St. Virgin, St. George sin-
to separate Zeda-Zen-i and Zeda-Zaden-i gle-nave basilicas and a church of St. Arch-
from each other, as two toponyms of dif- angel.
ferent origin. According to our observation,
Zeda-Zen-i contains the name Zen, which 5. Kherki – is a historical-geographic re-
is spread throughout Georgia. This word gion in east part of Georgia. Even if now-
is lost in Georgian language, however, it is adays, the Georgian Kherk- doesn’t have
preserved in the toponymy; compare Zeniti any confirmed meanings, understanding its
– village in Kobuleti, located in the west content becomes possible with the help of
foothill of Meskheti ridge. Zen-did-i (Keda) the Lazian equivalent; in Lazian, the lex-
is located on the right side of Adjaristskali eme Khark-i is confirmed as ~channel”,
river, 1 km from Keda settlement. comp. ~watermill’s channel” and exactly that one
the Zendidi castle. is considered as the proper equivalent for
Georgian Khark. The indication of equiv-
3. Karsani – village in Mtskheta municipal- alency of sounds of Georgian languages is
ity, in Dzegvi commune. Decoding Kar- observed here, comp. Georg. E : Zan. A.
san-i etimologically shouldn’t seem diffi-

jvris monasteri, detali

330 331
nino RambaSiZe ratomRac yvela mTargmneli cdida sarkine-qalaqi rkinis warmoebasTan
dakavSirebulad aexsna (Sdr. vrkajaian; q.cx. 1953: 21), xolo imave drois qa-
givi zaldastaniSvilis saxelobis rTveli avtorebi mas `bunTurqTaTvis“ micemul adgilad ixsenieben. Sua
amerikuli akademia TbilisSi, saukuneebis TargmanebiT damkvidrebuli toponim `sarkine“-s interpreta-
Tsu ganaTlebis fakultetis doqtoranti cia SemdgomSi qarTulSic gavrcelda da XIX saukunisaTvis cneba `rkina“-
sTan misma etimologiurma dakavSirebam ukve tradiciis saxe miiRo.

toponim werilobiTi wyaroebisa da samecniero literaturaSi gamoTqmuli Tval-


sazrisebis Sejerebisas ibadeba aseTi kiTxva: Tu CvenTvis saintereso
"sarkine"-s adgils `sarkine“ e.w. `bunTurqTa“ (Tu sxva romelime momTabare eTnosis)

interpretaciisaTvis mosvla-damkvidrebisas daerqva da misi interpretacia `rkinas“ (rkinis mad-


nis mopoveba-damuSavebas) ukavSirdeba, gamodis, rom qarTlSi da, sakuTriv
mcxeTis SemogarenSi rkinis metalurgiac maT mosvlas unda daukavSirdes.

toponimTa umravlesobas, sazogadod, gamWvirvale es varaudi rom mcdaria, amas, TviT sarkines (e.w. `grZeli mindvris“) teri-
motivacia aqvs da arc maTi warmomavloba da arc toriaze aRmoCenili gvianbrinjao-adrerkinis xanis namosaxlari, samaro-
Sinaarsi sakamaTo ar aris xolme. magram, zogjer, vani da liTonis sawarmoebic adasturebs, xolo `bunTurqTa“ qarTlSi
erTi SexedviT ueWvelad dadgenili etimologiis mosvlis dro mkafiod moiniSneba Zv.w. II-I saukuneebis mijniT!
mqone romelime toponimi gansxvavebuli interpre-
taciis saSualebas gvTavazobs. amis magaliTia to- meore mxriv, bunTurqni rom iseT adgilze dasaxlebuliyvnen, romelsac
ponimi `sarkine“, mcxeTis dasavleTiT, 8,5 km manZil- adre saukuneebSi liTonis mewarme-xelosanTa mkvidrobis gamo erqva `sar-
ze, mtkvris marcxena napirze, jojoxeTis xevidan md. kine“, (msgavsad qvemo qarTlis `sarkineTis mTisa“), savaraudebelia, avtors
qsnamde da nastagisamde, savaneTis qedsa da `grZel eTqva `mis adgilsa, romelsa hrqÂan sarkine“, rogorc amas zanavis Sesaxeb
mindorze“ mdebare adgilis saxelwodeba (Zeglebi. ambobs: `...misca da dasxna aragvsa zeda wyarosa, romelsa hrqÂan zanavi da
5. 1990: 307). qarTuli saistorio wyaroebis mixedviT romeli aqunda maT xarkiTa da hrqÂan xerk xarkisa misTÂs“. (q.cx.1. 1955:16).
toponimi `sarkine“ cnobilia Sua saukuneebidan da
calke dasaxlebad, mcxeTis erT-erT ubnad, an da- cnobilia, rom gvianelinistur xanaSi, romis imperiis sxva aRmosavlu-
moukidebel cixe-qalaqad aris xsenebuli. ri provinciebis msgavsad, saqarTveloSic saxelmwifo kancelariis enad
dominirebda berZnuli ena; berZnulenovani iyo agreTve Teonimikac: am
uZvelesi wyaro, romelic `sarkine“-s axsenebs, aris drois damwerlobis nimuSebis mixedviT Rvinisa da mevenaxeobis mfarve-
XI saukunis avtoris - leonti mrovelis Txzuleba li RvTaeba berZnulad dionised aris wodebuli, da misi gamosaxulebani
`qarTlis cxovreba“: bun-Turqebad wodebuli ucx- (qandakebani, niRbebi, reliefebi) swored sarkines SemogarenSi mravlad
oeli ltolvilebis erTi jgufis qarTlSi mosv- dasturdeba. saerTodac, am xanis monapovari arqeologiuri xelovnebis
lis Sesaxeb Txrobisas wyaro ambobs, rom mosulma Zeglebi aSkarad berZnuli xasiaTisaa.
28 saxlma mcxeTis mamasaxlisisagan iTxova samo-
saxlo adgili, da rodesac nebarTva miiRes, dasax- romis politikuri da kulturuli gavlena gvianelinisturi xanis qarT-
ldnen mcxeTis dasavleTiT, mozRudes, gaamagres mt- lis samefos cxovrebaze bunebrivad unda asaxuliyo qarTuli enis leqsi-
kiced da ewoda am adgils `sarkine“ (q.cx.I.1955:15). kaSic. am dros gansakuTrebiT unda emravla sazogadoebriv-politikuri
`qarTlis cxovrebis“ ufro adreuli wyaro, `mo- da socialuri Sinaarsis nasesxobebs, romlis erT-erT magaliTad war-
qcevaÁ qarTlisaÁ“ sarkines warmoadgens mcxeTis- mogvidgeba berZnul-laTinuri sityva sarkina/ae, romlis leqsikuri mniS-
agan damoukidebel da cixedidTan dakavSirebul vnelobacaa: a) fuTa, bargi; b) jariskacis piradi aRWurviloba (ix, https://
erTeulad: `cixÀ didi sarkinisaÁ“, xolo `mefeTa ka.glosbe.com/la/ka).
cxovreba“ sarkines mcxeTis ubnad moixseniebs:
`mcxeTa da ubanni misni, sarkine, cixe didi da zana- leontiseul `bunTurqTa“ Semosvlis droisaTvis qarTlis samefos
vi, ubani uriaTa...“ (q.cx. I 1955:17). dedaqalaqi mcxeTa didi qalaqia, gvianelinisturi xanis qalaqisaTvis da-
maxasiaTebeli yvela struqturuli elementisa da funqciuri nawilis
vaxuSti batoniSvilic `sarkines“ axsenebs bun-Tur- mqone, didi satranzito-saqaravno gzis erT-erTi mniSvnelovani punqti.
qTa mosvlasTan dakavSirebiT (q.cx. IV 1973: 350). bunebrivia, rom mas hqonoda iseTi mniSvnelovani nawili, romelsac Tana-
medrove terminologiiT `kargo“ (sabaJo terminali) ewodeba. radganac am
yuradRebas iqcevs is garemoeba, rom toponim `sar- periodisaTvis romi iyo politikur-kulturuli da savaWro dominanti
kine-s“ etimologiuri interpretaciis saWiroeba dam- qarTlis samefos cxovrebisaTvis, bunebrivia, rom satranzito gzis upi-
dgara Sua saukuneebSi, misi ucxo enaze Targmnisas. ratesi mimarTuleba unda yofiliyo dasavleTidan aRmosavleTisaken da

332 333
terminalic swored mcxeTis dasavleTiT unda iyos sagulvebeli. struqturul nawils _ sabaJo terminals da ewodeboda `sarkine“.

Tu imasac gaviTvaliswinebT, rom berZnul-laTinuri sityva sarkina/ae niS- Sesabamisad, Tavdapirvelad mocemuli sityva qarTulSi Semosulia termin-
navs `tvirTs“, `mZimes“, savaraudoa, rom CvenTvis saintereso adgils swored is funqciiT _ qalaqis sabaJo terminalis aRmniSvnelad. rodesac am adg-
`tvirTis dasawyobis“ mniSvnelobis mqone saxeli darqmeoda, miumetes, rom ilma dedaqalaqis struqturuli nawilis funqcia dakarga, berZnul-laTin-
swored sarkines pirdapir, mtkvris marjvena sanapiroze mdebare mindors uri termini `wminda toponimad“ iqca da qarTul sityvad iqna aTvisebuli:
ewodeba amave Sinaarsis gamomxatveli qarTuli saxeli `bargiyaria“. am erT SemTxvevaSi SenarCunebulia sityvis mniSvneloba da Seicvala Tavad
mindorze, n. berZeniSvilis azriT, `uZvelesi xanidan (igul. gvianantikuri sityva, iTargmna qarTulad. amitom mtkvris marjvena napirze mdebare vels
xanidan, n.R.) yofila sabaJo“ (Zeglebi 5.1990:333). ewoda `bargiyaria“, xolo meore SemTxvevaSi SenarCunebulia Tavad sityva
da Seicvala misi mniSvneloba - marcxena napiris velis saxeli `sarkine-
SeniSvna 1: feodalur xanaSi saqarTvelos qalaqebs rom amgvari struqturu- Tad“ iqca.
li elementi moepoveba, dasturdeba agreTve `vefxistyaosniT“: vaWarTa qa-
laqis _ gulanSaros mkvidri atyobinebs vaWrulad gadacmul axalmosul andria afaqiZis marTebuli SeniSvniT, `saistorio wyaroebi ganasxvaveben
avTandils, rom yoveli savaWrod mosuli valdebulia Tavisi tvirTis antikur sarkines feodaluri xanis sarkineTisagan...“ am ori saxelwodebis
nimuSebi aaxlos vaWarTa mTavars, ganasazRvrinos am qalaqSi dasaSvebi _ sarkine da sarkineTi-s aRreva gviandeli movlenaa. saxelTa qronolo-
fasebi da mxolod amis Semdeg aqvs mas ufleba vaWrobisa. giuri Tanamimdevroba aseTia: “sarkine, sarkineTi“ (afaqiZe 1959:34).

SeniSvna 2: feodalur xanaSi, rodesac politikuri viTarebis cvlilebis SeniSvna 3: ar aris gamoricxuli, rom dedaqalaqisaTvis am didad mniS-
gamo Tbilisi gaxda qarTlis samefos dedaqalaqi, rogorc Cans, Secva- vnelovani struqturuli nawilis administraciuli centri da safort-
la satranzito gzis mimarTulebis veqtori, Sesabamisi terminali ukve ifikacio funqciis matarebeli elementi yofiliyo `cixedidi“, romelsac
dedaqalaqis samxreT-aRmosavleTiT arsebobs da mas `yuryuta“ (igul. mo- leonti mrovelic sarkines ukavSirebs. am mosazrebas unda adasturebdes
sacdeli) ewodeba. (dRevandeli foniWala). is, momenti, rom adrefeodalur xanaSi savaneTis qedica da sarkineTic ci-
xedidis mflobels ekuTvnis (ix. `Sio mRvimelis cxovreba“).
Sua saukuneebSi sarkinozi arabis sinonimad damkvidrda qarTulSi: VIII
saukunis mwerali ioane sabanisZe qristianobisaTvis wamebul abos ixse- rac Seexeba leonti mrovelis cnobas, xizan `bunTurqTa“ am velze dasax-
niebs, rogorc: `naSobi abrameanTasa, ZeTagan ismaelisaTa, tomisagan sarki- lebisa da `sarkined“ wodebis Sesaxeb, aq sxvadasxva droisa da xasiaTis
nozTaÁsa... ara Tu ucxoÁsagan Teslisa, ara xarWisagan naSobi, arabielTa ramdenime informaciis damTxvevasTan unda gvqondes saqme: a) momTabare
Tesli“ (qrestomatia 1946:129). maSasadame, im drois qarTulma salitera- ucxotomelTa mosvla qarTlSi Zv.w. II-I saukuneTa mijnaze da maTi dasax-
turo enam icis eTnonimi `arabica“ da religiuri Sinaarsis mqone ter- leba; b) sarkinesa da cixedidis, rogorc didi qalaqis struqturuli
mini `sarkinozic“. Cndeba kiTxva - xom ar unda iyos termini `sarkinozi“, nawilebis kavSiri qarTlis dedaqalaq mcxeTasTan; g) Sua saukuneebis mom-
laTinuri sityva sarcinous/a,um _ `datvirTuli“, `bargiT damZimebuli“-s TabareTa sarkinozTa saxelis gavrceleba romauli xanis ltolvilebze
Sinaarsis gamomxatveli? berZnulSi sityva σάρκινος-s ramodenime mniSvne- da misi Sinaarsis Targmna `modgmiT momTabareebad“, anu `bun-Turqebad“, da
loba aqvs, romelTagan erT-erTia _`didi“, `mZime“. Tu davuSvebT, rom sity- maTi samosaxlos wodeba `sarkined“ - `bargis Tan-matarebelTa“ sadgomad.
va `sarkinozi“ qarTulSi `mZime bargiT datvirTulis“/`sakuTari bargis
Tan matareblis“ mniSvnelobiT Semovida, igi SeiZleba axlandeli `momTab-
are“-s sinonimis mniSvnelobad aixsnas.
bibliografia
Tu es asea, imis daSvebac SeiZleba, rom sityva `sarkine“ qarTulma Sua
saukuneebze bevrad adre icis da amitomac `sarkinozi“ (`bargiT datvir-
Tuli“, `bargis Tan matarebeli“) Searqva arabebs. miT umetes, rom igi saer- 1. afaqiZe a., mcxeTa, Tb., 1959 7. qarTlis cxovreba IV, batoniSvili vax-
TaSoriso terminad gvevlineba (rus., сарацын). 2. berZeniSvili n., saqarTvelos istoriis uSti, aRwera samefoisa saqarTveloisa.
sakiTxebi t. I, Tb., 1964 teqsti dadgenili yvela ZiriTadi xe-
imas, rom `sarkinozi“ qarTulad swored momTabares (mTeli Tavisi avla- 3. meliqseT-begi l., arqeologiuri mogzau- lnaweris mixedviT sim. yauxCiSvilis
didebis Tan-matarebels) unda niSnavdes, gvafiqrebinebs Semdegi: arabTa robidan kavTuras xeobaSi 1923 wels, tf., mier. Tb., 1973
Semdgom qarTlis dampyroblebs `Turq-selCukni“ (║seljuki║ sarkinozi) 1925 (Tfilisis universitetis moambe V 8. qarTlis cxovreba Zveli somxuri Targ-
ewodebaT, rac agreTve momTabare-s unda niSnavdes. ar aris gamoricxuli, 4. Zveli qarTuli literaturis qrestoma- mani, gamosca il. abulaZem, Tb., 1953
rom sityva Turqi qarTulSi sarkinozi-s, momTabares sinonimad Semovida da Tia, Sedgenili sol. yubaneiSvilis mier, 9. saqarTvelos istoriisa da kulturis
leonti mroveliseuli kompoziti bun-Turqi niSnavs `modgmiT momTabare“-s. t. I, tb., 1946 ZeglTa aRweriloba, t. 5, Tb., 1990
5. saxokia T., qronikebi, t. I, Tb., 2004 10. laTinur-qarTuli leqsikoni _ vebgvar-
rom SevajamoT Cveni msjeloba, SeiZleba davaskvnaT Semdegi: mcxeTis Crdi- 6. qarTlis cxovreba, t. I, teqsti dadgeni- di: https://ka.glosbe.com/la/ka
lo-dasavleTiT, mtkvris orsave napirze mdebare velebi - `grZeli mind- li yvela ZiriTadi *xelnaweris mixed- 11. berZnul-qarTuli leqsikoni _ vebgver-
ori“ da `bargiyaria“ gvianelinistur xanaSi warmoadgenda didi mcxeTis viT sim. yauxCiSvilis mier. Tb., 1955 di: https://ka.glosbe.com/la/grc

334 335
Nino Ghambashidze
Givi Zaldastanishvili American Academy in Tbilisi,
Doctoral Student of TSU Department of Education

FOR THE
INTERPRETATION
OF TOPONYM
~SARKINE”
Origin and content of majority of toponyms are meaning ~storage of load”; the field on the right
not disputable; nevertheless, sometimes, some bank of Mtkvari river has Georgian name, ex-
toponyms, from the first glance, having a prov- pressing the same content ~Bargikaria” (~area
en etymology, still offer a possibility of inter- for piling loads”).
preting them differently. One of such examples
is ~Sarkine”. To summarize our judgment, we can make the
following conclusion: the fields located in the
The oldest source mentioning ~Sarkine” is north-west from Mtskheta, on both sides of Mt-
“Kartlis Tskhovreba” (~Life of Kartli”) by the kvari _ the ~Long Field” and ~Bargikaria”, in
author of the XI cent. Leonti Mroveli. The Late Hellenistic period, represented structural
source says that 28 households, that arrived part of Great Mtskheta _ customs terminal and
from abroad, requested a residence place from were called ~Sarkine”.
the village headman, and, when they got per-
mission, settled in the west area of Mtskheta, Thus, the given word was initially introduced
fenced it and fortified strongly; this area was in Georgian with the function of the term
called “Sarkine”. _to denote the customs terminal of the town.
When this area lost the function of structural
The neseccity of etymological interpretation part of the capital, the Greek-Latin term be-
of the toponym ~Sarkine” arose in the Middle came a ~pure toponym” and was perceived as
Ages, when translating it into foreign language. Georgian word. In one instance, the meaning
For some reason, all translators tried to inter- of the word is preserved and the word itself is
pret Sarkine-town as related it to iron manufac- changed, translated into Georgian. For this rea-
turing (comp. vrkajaian), and Georgian authors son, the field, located on the other bank of Mt-
of that time mentioned it as the area, given to kvari was given the name ~Bargikaria”. In the
~Bunturks”. other instance, the word itself is preserved and
its meaning is changed _ the name of the field
Roman political and cultural influences on the on the left bank turned into ~Sarkineti”.
jvris monasteri, detali
life of the Kingdom of Kartli of Late Hellenis-
tic period would have naturally been reflect- According to A. Apakidze’s proper remark,
ed in the vocabulary of Georgian language. “historical sources differentiate antique Sar-
At that time, the number of borrowed words’ kine from Sarkineti of feudal period… „Con-
public-political and social content would have fusion of these two names _ Sarkine and
increased; one of the examples is Greek-Lat- Sarkineti is a later phenomenon. Chronolog-
in word sarkina/ae, lexical meaning of which ical sequence of the names is as follows: Sar-
is: a) package, luggage; b) soldier’s personal kine, Sarkineti” (Apakidze 1959: 34).
equipment. If we consider that this word meant
~load”, ~heavy”, it could be assumed that in
place, interesting for us, was given as the name,

336 337
giorgi qavTaraZe
iv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisis
saxelmwifo universitetis,
iv. javaxiSvilis istoriisa da eTnologiis
institutis Zveli qveynebis istoriis ganyofilebis
mTavari mecnier-TanamSromeli

mcxeTis
uZvelesi
adgilmdebareobisa
da saxelwodebis
sakiTxisaTvis
1960 wels saqarTvelos istoriuli geografiis pir-
vel krebulSi gamoqveynebul Tavis werilSi „erTi
furceli istoriul-geografiuli dRiuridan“,
romelic moxsenebad iyo wakiTxuli 1959 wlis 30
ivniss istoriis institutis istoriuli geografi- didi mcxeTa, misi umTavresi ubnebi da
is ganyofilebis pirvel samecniero sesiaze, niko qalaqis sasoflo raioni
berZeniSvili SeniSnavda, rom „wels [igulisxmeba
1959 weli, - g.q.] mcxeTis arqeologiurma eqspedi-
ciam uTuod warmateba moi pova. man wiwamuri aRmo- da sxva ubnebis garda, muxransac moicavda, sarkine-nastakissac da wiwamur-
aCina... wiwamuris aRmoCena kargi miRwevaa. artags sac. mtkvris samxreTiT „armaziT kerZi qalaqi“ iyo, xolo CrdiloeTiT
Tavs gadamxdari ambavi realur-istoriulad cocx- sakuTriv mcxeTa da „muxnariT kerZi qalaqi“1.
ldeba. es asea, magram aqamde Cvenma arqeologiam
Zveli mcxeTa ver aRmoaCina“1. gasuli saukunis 20-iani wlebis damlevs s. kakabaZes gamoTqmuli aqvs
varaudi, rom „moqcevaÁ qarTlisaÁs“ „Zueli mcxeTa“ SesaZlebelia yofili-
sad unda iyos saZebari Zveli mcxeTa? pasuxi TiTqos yo moguTas raionSi, e.i. xidis axlos mtkvris marcxena napiras2. ufro gvi-
TavisTavad cxadia _ mcxeTis miwa-wyalze! magram an, imave avtorma, imis gamo, rom Tbilisis cixes aleqsandre makedonelis
ras niSnavs da ras moicavda „mcxeTa“? mier nagebad Tvlida, aleqsandres mierve qarTlis mmarTvelad dasmuli
azos rezidenciad _ „Zvel mcxeTad“ _ ukve Tbilisi miiCnia3.
qarTuli saistorio wyaroebis monacemTa gaT-
valiswinebis Sedegad SemuSavebuli da farTod l. meliqseT-begi, movses xorenacis teqstze dayrdnobiT, Tvlida, rom Zve-
gaziarebulia azri qarTlis Zveli dedaqalaqis li mcxeTa (древняя Мцхета) mtkvris marcxena napirze, e.w. pompeusis xidTan
e.w. didi mcxeTis mravalubnianobisa da mtkvrisa mdebare da kodmanis saxeliT cnobil SemaRlebaze unda yofiliyo lo-
da aragvis orive napirze did miwa-wyalze gaS- kalizebuli, armazis qandakebis pirdapir, mdinaris meore napirze4. Tavis
lis Sesaxeb. Tu sakuTriv mcxeTa CrdiloeTisken „somxeTis istoriaSi“ movses xorenaci gvamcnobs: „...Weqa-quxilis [mom-
baiaTxevs ar scildeboda (romelic mas samTavros
teritoriisgan gamoyofda), „didi mcxeTa“ samTav-
ro-bebris cixis, cixe-didis, uriaT-ubnis, moguTas 1 Sdr. Северов Н. П., Чубинашвили Г. Н., Мцхета (Москва, 1946), gv. 5-6; afaqiZe a., armazcixis lo-
kalizaciis sakiTxisaTvis, iv. javaxiSvilis saxelobis istoriis institutis Sromebi,
tomi IV, nakv. I, Tb., 1958, gv. 74, 93; berZeniSvili n., dasax. naSromi, gv. 165-167, 174
2 kakabaZe s.. qal. armazi _ qal. mcxeTa, saistorio krebuli, wigni III, tf., 1928, gv. 8
* naSromi Tavdapirvelad gamoqveynda ,,istoriisa da eTnologiis institutis SromebSi“, 3 kakabaZe s., Tbilisi me-5 saukunis meore naxevarSi, mnaTobi, 1958, #10, gv. 100-101. ix., agreTve,
XII-XIII, Tb., 2012-2013 qvemoT, SeniSvna 27
1 berZeniSvili n., erTi furceli istoriul-geografiuli dRiuridan, saqarTvelos 4 Меликсет-Беков Л. М., Армазни, Историко-археологический очерк, Материалы по истории Грузии и
istoriuli geografiis krebuli, I, Tb., 1960, gv. 164-165 Кавказа, Вып. II (Тбилиси, 1938), gv. 51

338 339
vlinebeli] aramazdis [armazis _ g.q.] qandakeba, ro-melic qalaqisagan [mcx- da mtkvris orive napirze gadaSlil mxares marTlac „qarTlis“ saxeli
eTis _ g.q.] gancalkevebiT, didi mdinaris meore mxares idga. rogorc wesi, etarebina da SedarebiT ufro gvian xanebSi amis Sedegad aRmocenebuliyo
dildilobiT yvela scemda mas Tayvans saxlTa saxuravebidan, saidanac qoronimi „qarTli“, magram Cvens xelT arsebuli wyaroebis monacemebiT,
saxiT Canda igi...“5. am ukanasknelisagan gansxvavebiT, toponimi „qarTli“ erTmniSvnelovnad
gamoiyeneba mdinare mtkvris marjvena, samxreTis napirze mdebare mTisa da
„moqcevaÁ qarTlisaÁs“ qronikaSi moxseniebul „Zuel mcxeTas“ a. afaqiZe misi sanaxebis, anu im teritoriis aRsaniSnavad, romelic armazcixisa Tu
Satberdiseul „wm. ninos cxovrebaSi“ naxseneb „Zuel qalaqTan“ aigivebs armazis saxeliT aris cnobili.
da Tvlis, rom es ori termini erTi da igive punqtis gamomxatveli unda
iyos da is qarTlis samefos uZveles dedaqalaqs _ qarTls unda gulisx- am sakiTxTan dakavSirebiT, albaT, sakmarisia, moviyvanoT erTi amonaridi
mobdes6; avtors, misive TqmiT, saamiso safuZvels aZlevs leonti mrovelis „mefeTa cxovrebidan“: „da ese qarTlos movida pirvelad adgilsa mas,
Semdegi cnoba: „xolo mcxeTos, romeli ugmire iyo ZmaTa misTa, ese dar- sada SeerTÂs arag mtkuarsa, da ganvida mTasa mas zeda, romelsa ewodebis
Ca sayofelTa mamisa maTisa qarTlosisaTa, romelsa aw hqÂan armazi. da armazi. da pirvelad Seqmna simagreni mas zeda, da iSena mun zeda saxli,
manve aRaSena qalaqi Sesakrebelsa Soris mtkurisa da aragÂsasa, da uwoda da uwoda mTasa mas saxeli Tavisa TÂsisa qarTli. da vidre aRmarTebamde
saxeli TÂsi mcxeTa“7. a. afaqiZis gancxadebiT, am cnobaSi mniSvnelovania mun-zeda kerpi armazisi erqua mTasa mas qarTli, da mis gamo ewoda yovel-
is, rom saxeli „mcxeTa“ adreul xanaSi gaCenilad aris miCneuli leonti sa qarTlsa qarTli, xunaniTgan vidre zRuamde sperisa... mokuda qarTlos
mrovelis mier. erTi da imave dedaqalaqis or nawilad: „armaziT kerZ qa- da dafles igi Tavsa zeda qarTlisasa, romelsa aw ewodebis armazi. da
laqad“ da „muxnariT kerZ qalaqad“ gayofas, „mefeTa cxovreba“ mxolod Semdgomad amissa colman misman aRaSena deda-cixe“10. armazi da armazcixe
qarTlis mTaze armazis kerpis aRmarTvis Semdgomi xanis amsaxvelad miiC- tradiciulad mtkvris marjvena napiriT ganisazRvreba11, iq sadac mTa qar-
nevs, xolo „qarTlis“ xanaSi, yuradReba ar maxvildeboda qalaqis ZiriTad Tlia lokalizebuli. arqeologiuri Seswavlis Sedegad swored aq isaxe-
nawilebze; amis saWiroeba, a. afaqiZis TvalsazrisiT, Cndeba im drois su- ba Zveli dedaqalaqis Sidacixis rTuli safortifikacio nagebobebis mTe-
raTis warmosadgenad, rodesac „armazis“ xana dadga, e. i. qalaqoba mkafiod li sistema, aqve unda yofiliyo samefo rezidencia da misgan moSorebiT
daetyo mtkvris marcxena mxaresac8. mis mier „Zueli mcxeTisa“ da “Zueli mdebare sapitiaxSoc12.
qalaqis“ gaigivebis miuxedavad, a. afaqiZem mainc ar moaxdina „Zueli mcx-
eTis“ mtkvris marjvena napirze lokalizeba da zogadad Semoifargla am TviT zemomoyvanili cnobac: „xolo mcxeTos, romeli ugmire iyo ZmaTa
orive terminSi qarTlis samefos uZvelesi dedaqalaqis qarTlis danaxviT, misTa, ese darCa sayofelTa mamisa maTisa qarTlosisaTa, romelsa aw hqÂan
romelic, misive SexedulebiT, mdinaris orTave napirze unda yofiliyo armazi. da manve aRaSena qalaqi Sesakrebelsa Soris mtkurisa da aragÂsa-
gadaSlili. sa, da uwoda saxeli TÂsi mcxeTa“ (qc 9:11-13.), xom aSkarad migvaniSnebs,
rom cixe-qalaqi armazi ufro adre iyo daarsebuli da Sesabamisad ufro
„muxnariT kerZi qalaqis“ dedaqalaqis uZveles nawilTa Soris moxsenieba Zvelic unda yofiliyo, vidre mcxeTa qalaqi, rasac a. afaqiZec eTanxmeba13.
cxadyofs, rom a. afaqiZe mtkvris marcxena, CrdiloeT mxaresac qarTlis _
qarTvelTa uZvelesi dedaqalaqis _ Semadgenel nawilad Tvlis. Sesabamis- xom ar unda vifiqroT, rom swored mtkvris marjvena anu, qarTuli sais-
ad, Tu erTis mxriv, mas qalaqi qarTli mtkvris marjvena napirze egulveba, torio wyaroebis monacemTa mixedviT, ufro Zvelad dasaxlebul napirze
sadac qarTlis (gviani xanebis armazis) qedi mTavrdeba da romlis aRmo- da ara marcxena, sakuTriv mcxeTis momcvel, mxareze unda iyos saZebari
savleT kalTebsa da bagineTad wodebul samkuTxa zeganze dedaqalaqis Zveli mcxeTa?
Sida cixe anu akropolisia aRmocenebuli (ufro gvian armazcixed saxel-
debuli), meores mxriv, saxelwodeba „qarTli“, mas qronologiurad saxel- amasTan dakavSirebiT mxedvelobaSia misaRebi erTi ram: Tu saxelwodebiT
wodeba „mcxeTis“ winamorbedad miaCnia9. ar aris gamoricxuli, qarTuli „armazi“ arasodes ar aRiniSneboda mtkvris dinebis marcxena, CrdiloeTiT
da ucxouri werilobiTi wyaroebis xedvis miRma mdebare xanaSi, aragvisa mdebare adgilebi, saxelwodebiT „mcxeTa“ md. mtkvris samxreTiT mdebare

5 movses xorenaci, somxeTis istoria, Zveli somxuridan Targmna, Sesavali da SeniSvnebi 10 leonti mroveli, dasax. naSromi, gv. 8
daurTo a. abdalaZem, Tb., 1984, gv. 171 (II, 86) 11 ix., mag., afaqiZe a., armazcixis..., gv. 78-83. gansakuTrebiT mkafiod aris dafiqsirebuli
6 afaqiZe a., qalaqebi da saqalaqo cxovreba Zvel saqarTveloSi, Tb., 1963), gv. 215. a. af- armazisa da mcxeTis dapirispireba mefe aderkis mier SvilebisaTvis qveynis or nawilad
aqiZis azriT, dedaqalaqis uZvelesi saxeli unda yofiliyo „qarTli“ da mis nawilebs gayofis amsaxvel qarTliscxovrebiseul striqonebSi: „xolo amas aderkis esxnes orni
Seadgendnen: „pirvel mcxeTa“, „Zueli mcxeTa“, „Zueli qalaqi“, „armazi“, „armazis cixe“, Zeni, romelTa erqua saxelad erTsa bartom da meoresa qarTam. da amaT ganuyo yoveli
„armaziT kerZi qalaqi“ da „muxnariT kerZi qalaqi“ (afaqiZe a., armazcixis..., gv. 74; af- queyana TÂsi: misca qalaqi mcxeTa da queyana mtkuarsa Sida qarTli, muxnariT kerZi
aqiZe a., qalaqebi..., gv. 163). s. kakabaZe, Tavis mxriv, SeniSnavda, rom “sabednierod erTs qalaqi da yoveli qarTli mtkuarsa CrdiloeTi, hereTiTgan vidre Tavadmde qarTlisa
Zvels qarTul nawarmoebs _ „mamaTa da naTesavTa cxovrebas“ - daculi aqvs armazis da egrisisa _ ese yoveli misca bartoms Zesa TÂssa, xolo armaziT kerZi qalaqi,
uZvelesi saxeli _ qarTli“. saxeli armazi, misi azriT, mxolod qarTlSi mazdeizmis mtkuarsa samxriT qarTli, xunaniTgan vidre Tavadmde mtkurisa, da klarjeTi yoveli
damyarebis Semdeg SeiZleba gaCeniliyo (kakabaZe s., qal. armazi..., gv. 5) misca qarTams Zesa TÂssa“ (leonti mroveli, dasax. naSromi, gv. 43). anu, rogorc zemoTac
7 leonti mroveli, cxovreba qarTvelTa mefeTa, qarTlis cxovreba, tomi I, teqsti iTqva, mtkvris samxreTiT „armaziT kerZi qalaqia“, xolo CrdiloeTiT sakuTriv mcxeTa
dadgenili yvela ZiriTadi xelnaweris mixedviT s. yauxCiSvilis mier, Tb., 1955, gv. 9 da „muxnariT kerZi qalaqi“
8 afaqiZe a., qalaqebi..., gv. 215 12 afaqiZe a., armazcixis..., gv. 96-97
9 afaqiZe a., armazcixis..., gv. 90, 93 13 ix., mag., afaqiZe a., armazcixis..., gv. 72

340 341
mxarec aRiniSneboda xolme; gavixsenoT Tundac erTi adgili „mefeTa imisa, rom aleqsandre didma azos „miuboZa mcxeTa sajdomad“, igi „dajda
cxovrebidan“: „xolo aman aderki mefeman umata simagreTa qarTlisaTa, Zuel mcxeTas“; ratom Caanacvla (Tu daakonkreta) avtorma azosTvis „sa-
qalaqTa da cixeTa, da umetes moamtkicna zRudeni qalaqisa mcxeTisani, jdomad boZebuli“ adgili _ „mcxeTa“ terminiT „Zueli mcxeTa“? sad unda
wylisa imier da amier“14. aSkaraa, rom „wyalSi“ mdinare mtkvari igulisx- iyos es „Zueli mcxeTa“ da riT unda gansxvavdebodes (Tuki gansxvavdebo-
meba; asevea xom „moqcevaÁ qarTlisaÁ“-Sic: „aman [farnavaz] aRmarTa kerpi da) „Zueli mcxeTa“ sakuTriv mcxeTisgan, romelic aleqsandrem daudgina
didi cxÂ[r]sa zeda, da dasdva saxeli misi armazi. da moqmna zRude wyliT mas sataxtod? TviT zemomoyvanili teqstis fragmenti, rom azo „dajda
kerZo...“15. Zuel mcxeTas da Tana-hyvandes kerpni RmrTad _ gaci da ga“, savaraudod,
unda migvaniSnebdes, rom vinaidan „Zuel mcxeTaSi“ damjdar azos Tan hya-
TavisTavadac, toponim „mcxeTaSi“ ufro vrceli da SedarebiT naklebad vda „kerpni RmrTad _ gaci da ga“, am ukanasknelTa aRmarTvis adgilis
konkretuli miwa-wyali igulisxmeboda, vidre adgilis saxelwodeba „ar- dadgena unda iZleodes „Zueli mcxeTis“ mdebareobis gansazRvris Sesa-
mazSi“, da ar aris gamoricxuli, rom misi Semadgeneli zogierTi adgili Zleblobasac. am mxriv gasaTvaliswinebelia „qarTlis cxovrebis“ Semad-
md. mtkvris marjvena, e. w. armazul nawilSi yofiliyo ganlagebuli16. a. geneli nawilis, „wm. ninos mier qarTlis moqcevis“ cnoba, rom „...kualad
afaqiZec sagangebod SeniSnavda, rom specialur literaturaSi sakmaod [armazisa _ g.q.] iyo marjueniT missa kaci oqrosi da saxeli misi gaci;
fesvgamdgari mosazreba, romlis mixedviT armazi sxva qalaqia da mcxeTa da marcxeniT missa udga kaci vecxlisa, da saxeli misi gaim, romelni-igi
kidev sxva, romelic mtkvris mxolod marcxena napirze ganixileba, xolo RmerTad uCndes ersa mas qarTlisasa“20. xolo armazis adgilmdebareobas
armazi da armazcixe am mdinaris marjvena napirze, ar aris marTebuli da TviT „moqcevaÁ qarTlisaÁs“ teqstic gvamcnobs: „Semdgomad misa [azosa
rom mcxeTa mdinaris orive napirze iyo gaSlili17. magram, rogorc vxedavT, _ g.q.] dadga farnavaz. aman aRmarTa kerpi didi cxÂ[r]sa zeda, da dasdva
saubari SeiZleba iyos mdinaris orive napirze mxolod qalaq mcxeTis saxeli misi armazi. da moqmna zRude wyliT kerZo, da hrqÂan armaz“21.
ganfenis Sesaxeb da ara qalaq qarTlisa Tu armazisa.
amrigad, uZvelesi qarTuli wyaroebis monacemTa gaTvaliswinebis Sedegad
Tanamedrove qarTul istoriografiaSi, gansakuTrebiT gasuli saukunis cxadi xdeba, rom swored es adgili _ armazi/armazcixe (igive bagineTi), sa-
samocdaaTiani wlebidan, fexi moikida mosazrebam, rom samadlo-nastagisis dac armazis kerpis marjvniv da marcxniv iyvnen aRmarTulni gaci da gaimi
naqalaqari unda yofiliyo „moqcevaÁ qarTlisaÁs“ teqstis „Zueli mcxeTa“, (=ga), aris „Zueli mcxeTa“. swored es garemoeba, farnavazis mier aq armazis
sadac aseve unda arsebuliyo Zv. w. IV-III saukuneTa qarTlis mefeTa rezi- kerpis aRmarTvis Semdeg am adgilis „armazis“ saxeliT moxsenieba („da
dencia da romlis daxanZrebul fenebSi areklili unda iyos im brZolebis hrqÂan armaz“), unda iyos imis mizezi, rom ufro adreuli movlenis _ azos
nakvalevi, romelnic win uZRodnen farnavazis gamefebas iberiaSi18. mcxeTaSi „dajdomis“ aRwerisas, „moqcevaÁ qarTlisaÁs“ teqstis avtori
am adgils armaz/armazcixis saxeliT ver moixseniebda. amave dros es ga-
„moqcevaÁ qarTlisaÁs“ teqstSi Semonaxuli uZvelesi qarTuli cnoba qa- remoeba migvaniSnebs, rom am adgilis ufro Zveli saxelwodeba, armaz/ar-
laq mcxeTis Sesaxeb gvamcnobs, rom, rodesac viTomda qarTlSi mosul- mazcixesTan SedarebiT, unda yofiliyo „mcxeTa“, „moqcevaÁ qarTlisaÁsaSi“
ma aleqsandre makedonelma bun-Turqni da honni gaanadgura, Tanxlebul „Zuel mcxeTad“ moxseniebuli.
arian-qarTlis mefis Zes azos man: „miuboZa mcxeTaÁ [xazi Cvenia, _ g.q.]
sajdomad“, xolo „ese azoÁ warvida ar[i]an- qarTlad, mamisa TÂsisa da gasaTvaliswinebelia isic,rom arqeologiuri Seswavlis Sedegad swored aq,
warmoiyvana rvaÁ saxli da aTni saxlni mama-mZuZeTani, da dajda Zuel mtkvris marjvena napiriT SemosazRvrul armaz/armazcixeSia gamovlinebu-
mcxeTas [xazi Cvenia, _ g.q.] da Tana-hyvandes kerpni RmrTad _ gaci da ga. li Zveli dedaqalaqis Sidacixis rTuli safortifikacio nagebobebis
da ese iyo pirveli mefÀ mcxeTas Sina azoÁ, ZÀ arian-qarTvelTa mefisaÁ“19. mTeli sistema; aqve iyo mefis sasaxle da misgan ramdenadme moSorebiT
sapitiaxSo rezidencia da pitiaxSTa samarovani22.
moyvanil teqstSi, erTi SexedviT, TiTqos Seusabamoba SeiniSneba, miuxedavad
magram, Tuki Cven gaviziarebT samadlo-nastagisis naqalaqarze Zveli mcx-
eTisa da masTan erTad mefeTa rezidenciis lokalizebis SesaZleblobis
14 leonti mroveli, dasax. naSromi, gv. 38
varauds, maSin, bunebrivia, mogvixdeba Sesabamisi xanis iberiis samefos
15 moqcevaÁ qarTlisaÁ, Satberdis krebuli X saukunisa. gamosacemad moamzades b. gigi- RvTaebaTa panTeonis iqve lokalizebac; imis warmodgena, rom qarTlis
neiSvilma da el. giunaSvilma, Tb., 1979, gv. 320 mefeTa rezidencia daSorebuli iyo RvTaebaTa samefo panTeons, Zalze
16 vaxuStis cnobiT: „iyo qalaqi armazi aqidgan vidre naqulbaqevamde“ (batoniSvili rTulia. rogorc zemoTac SevniSneT, gacisa da gas aRmarTvis adgilis
vaxuSti, aRwera samefosa saqarTvelosa, qarTlis cxovreba, tomi IV, teqsti dadgenili dadgena TavisTavad unda iZleodes „Zueli mcxeTis“ mdebareobis gansaz-
yvela ZiriTadi xelnaweris mixedviT s. yauxCiSvilis mier, Tb., 1973, gv. 339), Tumca Crdi- Rvris SesaZleblobas, vinaidan „Zuel mcxeTaSi“ mjdar azos „Tana-hyvandes
loeTis mimarTulebiT mtkvris dinebas es qalaqi ar gadmocilebula
17 afaqiZe a., armazcixis..., gv. 83, 86-87, 90, 93-94, 98
kerpni RmrTad _ gaci da ga“. garda zemomoyvanili qarTuli matianeebis
18 boxoCaZe al., nastakisi, sarkine, Zalisi, Zeglis megobari, #33, Tb., 1973, gv. 36-37, 100-101; cnobebisa, adgilobrivi qarTuli tradiciis da berZeni da romaeli met-na-
Бохочадзе Ал., Настакиси, Саркинэ, Дзалиси — города Иберии античной эпохи (Некоторые результаты
полевых исследований), Краткие сообщения Института археологии (Античные памятники Колхи-
ды и Иберии), Вып. 151, М., 1977, gv. 93-102; Sdr. gagoSiZe i., nastagisi, qarTuli sabWoTa
enciklopedia, tomi 7, Tb., 1984, gv. 326; gagoSiZe i., samadlo, qarTuli sabWoTa enciklopedia, 20 leonti mroveli, dasax. naSromi, gv. 89-90
tomi 8, Tb., 1984, gv. 697 21 moqcevaÁ qarTlisaÁ, gv. 320
19 moqcevaÁ qarTlisaÁ, gv. 320 22 afaqiZe a., armazcixis..., gv. 78-83, 96-97

342 343
klebad Tanamedrove istorikosebis monacemebisa, armazcixisa Tu arma- kvnis, rom am saxelwodebiT Tbilisis aRma mtkvrisa da aragvis Sesar-
zis kerpis adgilmdebareobis Taobaze iuwyeba agreTve somexi mematiane TavTan mdebare qveynis Zveli dedaqalaqi mcxeTa unda aRiniSnebodes27.
movses xorenacic, romelic gvamcnobs, rom armazis qandakeba mcxeTisgan ufro rom davazustoT i. markvartis mosazreba (da, albaT, TavisTavad, amis
gancalkevebiT, mdinare mtkvris meore mxares idga (ix., zemoT)23. gareSec), ufro gamarTlebuli iqneboda „aleqsandres taZarSi“, pirvel
rigSi, armazcixe-bagineTi gvegulisxma, sadac Zveli qarTuli werilobiTi
rogorc vxedavT, avtorisaTvis cnobilia, rom armazis kerpi mcxeTasTan, wyaroebis monacemebiT, marTlac mdebareobda aleqsandre didis qarTlSi
didi mdinaris anu mtkvris gaRma iyo aRmarTuli. „wm. ninos mier qarT- legendaruli laSqrobis movlenebTan dakavSirebuli warmarTuli RvTae-
lis moqcevis“ zemomoyvanil cnobaze dayrdnobiT, SegviZlia davZinoT, rom bebis panTeoni; „moqcevaÁ qarTlisaÁs“ mixedviT, azo, visac „Tana-hyvandes
armazTan erTad iqve iqnebodnen misi ganuyreli RvTaebebic _ gaci da ga, kerpni RmrTad _ gaci da ga“ xom aleqsandres mier aris moyvanili da
romlebic „Tana-hyvanda“ wamoyvanili arian-qarTlidan wamosul da „Zuel mefed dadgenili.
mcxeTaSi“ mefed damjdar „moqcevaÁ qarTlisaÁseul“ azos.
maslama ibn abd al-maliqis mier swored armazcixe-bagineTis dalaSqvras,
qarTuli matianeebis msgavsad, zogierTi arabuli wyaroc TiTqos iZle- SesaZloa is garemoebac mowmobdes, rom qarTuli warmarTobis am wminda
va imis saSualebas, rom armazcixe-bagineTs, aq adre arsebul warmarTul alagisa da qarTlis uZvelesi saxelmwifoebrivi centris saboloo ga-
taZarTan erTad, davukavSiroT aleqsandre makedonelis legendaruli nadgurebas sul ramdenime wliT ufro gviani xaniT (736 w.) aTariReben
saxeli. mxedvelobaSi maqvs at-tabaris (gard. 923 w.) cnoba imis Taoba- xolme, rodesac aq TiTqos mervan ibn muhameds (igive murvan yrus, moma-
ze, rom hijris 110 wels (anu ax. w. 728 wlis 16 aprilidan 729 wlis 4 val omaian xalifas mervan II) ulaSqria. es ukanaskneli cnoba vaxuSti
aprilamde drois monakveTSi) darialisaken xazarTa xakanTan sabrZolve- bagrationisagan iRebs saTaves. eWvi ar aris, darialisaken mimaval mer-
lad galaSqrebuli maslama ibn abd al-maliqi (omaiani xalifis abd vansac mcxeTaze unda gadaevlo: iseTi didi safortifikacio da strate-
al-maliq ibn marvanis Ze) ukan brundeba „aleqsandres taZris“ (Masgid giuli mniSvnelobis punqts, rogoric armazcixe-bagineTia, xom verc erTi
Δīˈl-Qarnain) gavliT; amis gamo i. markvarti varaudobs, rom „aleqsandres molaSqre gverds ver auvlida. magram imis gamo, rom arabuli wyaro aq
taZari“ aragvis xeobaSi mdebareobda24. al-masyudis Tanaxmad „aleqsan- mdebare mniSvnelovani adgilis _ „aleqsandres taZris“ saxelwodebas
dres taZari“ qarTvelTa (jurzaanis _‫ ) ؙﺟْرزان‬mefis at-tanbaRis (‫ )اﻟ طﻨﺒﻐﻰ‬anu sagangebod mxolod maslama ibn abd al-maliqis laSqrobisas moixseniebs,
i. markvartisave ganmartebiT _ adreul bagrationTa dinastiuri titulis SesaZlebelia vivaraudoT, rom swored misi laSqroba unda gamxdariyo
matarebeli piris _ mamfalis („mama uflis“) adgilsamyofelia25. i. mark- sabediswero qarTlis uZvelesi dedaqalaqisaTvis, vinaidan im rvawlian
varti SeniSnavs, rom vahb ibn munabihis „aleqsandres romanSi“, kerZod, mis drois monakveTSi, romelic am laSqrobas mervanis laSqrobisagan aSo-
m. liZbarskiseul gamocemaSi, „aleqsandres taZari“ arsad ar gvxvdeba, Tum- rebs, bunebrivia, Znelad Tu moxerxdeboda am adgilis TavdacviTi funqci-
ca ki masSi moxseniebulia „armazis miwa/qveyana“ _ „ard al-hurmuzi“ (‫اﻠﮭرﻣﺰ‬ is srulfasovani aRdgena. aseTi varaudis gamoTqmis safuZvels gvaZlevs
‫)ارض‬, iseve, rogorc, habib ibn maslamas mier qarTvelTagacemul „dacvis specialistTa mier SeniSnuli is faqti, rom mervanis laSqrobam imdenad
sigelis“ at-tabariseul variantSi26. aqedan gamomdinare, i. markvarti daas- Zlieri STabeWdileba datova TaobaTa mexsierebaSi, rom SemdgomSi igi
miCneul iqna, sazogadod, arabebis pirvel Semosevad saqarTveloSi28. miT
umetes, advili iqneboda, rogorc zemoT iTqva, erTi da imave regionSi, ori
23 movses xorenaci, dasax. naSromi, gv. 171 (II, 86) omaiani sardlis mxolod ramdenime wliT erTmaneTisagan daSorebuli
24 Marquart J., Osteuropäische und ostasiatische Streifzüge, Ethnologische und historisch-topographische Studien laSqrobebis erTmaneTSi aRreva29.
zur Geschichte des 9. und 10. Jahrhunderte (ca. 840-940) (Leipzig, 1903), gv. 175
25 Marquart J., dasax. naSromi, gv. 186 ZiriTadi mizezi, ris gamoc „Zueli mcxeTis“ armazcixesTan gaigiveba
26 marTalia, e. sixaruliZem habib ibn maslamas „dacvis sigelis“ abu ‘ubaidis (gard. 838 w.)
uZneldebaT, am ukanasknelis mcxeTisagan gansxvavebuli saxelwodebis ar-
variantSi dadasturebuli formis ‫ ًارضاﻠﮭِ۟رم ن‬gamo, „armazis miwa/qveyana“ „hirminis miwad“
anu „arminiÁas qveynad“ Seaswora,im garemoebis gaTvِaliswinebiT,rom arabuli saxalifos
administraciuli dayofis mixedviT qarTli (jurzani) somxeTTan da arranTan erTad
arminiÁaSi erTiandeboda (e. sixaruliZe, habib ibn maslamas „dacvis sigelis“ abu
‘ubaidiseuli varianti, Tb., 2001, gv. 9-10, magram vahb ibn munabihis „aleqsandres romanSi“ imis Taobaze, rom al-balazori Zalian xSirad imowmebs abu ‘ubaids, Tumca arc erTxel
„armazis qveynis“ dasaxeleba met sandoobas matebs tradiciul Sexedulebas habib ar ixseniebs mas armeniis dapyrobasTan dakavSirebiT (iqve, gv. 4, SeniSvna 1), rogorc
ibn maslamas „dacvis sigelSi“ am ukanasknelis moxseniebis Sesaxeb. aRsaniSnavia, rom Cans, abu ‘ubaidis konieqtura misTvis miuRebeli iyo. gasaTvaliswinebelia isic, rom
e. sixaruliZe imave naSromSi dasZenda, rom forma „al-hirmini“ „arminiÁis“ magivrad abu ‘ubaidis wyaro sigelis teqstis gadmocemisas yofila „irminiÁas“ (armeniis) erT-
mas sxvagan arsad Sexvedria, vinaidan es ukanaskneli, Cveulebriv, „arman“ ‫ ٲرْمَن‬formiT erTi mcxovrebi ahmad ibn al-azraki (iqve, gv. 5), romelsac, advili mosalodnelia,
gadmoicemoda xolme da man, Sesabamisad, forma „hirmini“ „armanis“ dialeqtur formad teqstSi mocemuli gaugebari termini misTvis bevrad ufro gasageb da logikurad
miiCnia,iqve,gv. 10. gasaTvaliswinebelia isic,rom Tu forma „ard al- hirmini“ ixmareboda gamarTlebul „irminiÁad“ waekiTxa
sakuTriv „dacvis sigelis“ teqstSi, abu ‘ubaidis mier sigelisaTvis wamZRvarebul 27 Marquart J., dasax. naSromi, gv. 187. s. kakabaZis azriT, aleqsandre makedonels cixe
teqstSi mocemulia forma „irminiÁa“, rac cxadyofs, rom abu ‘ubaidi „ard al-hirmins“ TbilisSi unda aego, sadac nariyalis zena-cixe „iskanderis“ saxeliT iyo cnobili
„irminiÁad“ (armeniad) ganmartavs da Tan orive es termini sagangebod erTnairad (kakabaZe s., Tbilisi..., gv. 100)
aqvs gaxmanovebuli; es ki miuTiTebs, rom avtori teqstiseuli gaugebari sityvis 28 janaSia s., araboba saqarTveloSi, s. janaSia, Sromebi, tomi II, Tb., 1952, gv. 372
redaqtirebas axdens (TviT e. sixaruliZec SeniSnavs, rom „dacvis siglis“ arc abu 29 rogorc cnobilia,VIII saukunis pirveli naxevari gamoirCeva saqarTvelos teritoriaze
‘ubaidiseuli varianti unda iyos Tavdapirveli saxis, Tumca qronologiurad yvelaze arabTa laSqrobebis gansakuTrebuli sixSiriT (bogveraZe a., adrefeodaluri qarTuli
adrindelia da SedarebiT sruli, iqve, gv. 9, 11). aRsaniSnavia e. sixaruliZis dakvirveba saxelmwifoebi VI-VIII saukuneebSi,saqarTvelos istoriis narkvevebi,tomi II,Tb.,1973,gv. 288-290

344 345
seboba unda warmoadgendes30, arada am ori uZvelesi adgilis urTierTkav- xolo es ena erT-erTi ZiriTadi saxelmwifo ena iyo aqemenianTa zegavlenis
Siri yovelTvis yvelasaTvis cxadi iyo31. amasTan dakavSirebiT sayuradRe- qveS myof armazcixis adreul binadarTaTvis, vfiqrob, savsebiT dasaSve-
boa saqarTvelos mefis aleqsandre I didis 1434 wlis gujari, gacemuli bia, swored sityva “karda“ dasdeboda safuZvlad termin „qarT-l-s“. „mTa
kaTolikos-patriarqis Teodore III-is saxelze, sadac vkiTxulobT, rom qarTlis“ aRmniSvnelad arameuli sityva “karda“-s gamoyeneba aqemenian-
„dasabamiTgan armazi cixe mcxeTisa [iyo]“32. rac Seexeba gansxvavebul Ta da momdevno xanebSi Camoyalibebuli politikuri koniunqturiT unda
saxelwodebas, amis Taobaze „mefeTa cxovreba“ gvamcnobs, rom armaz/ar- yofiliyo ganpirobebuli. gasaTvaliswinebelia, rom iranul samyaroSi
maziscixes Zvelad „qarTlis mTa“33 erqva: „vidre aRmarTebamde mun-zeda farTod gavrcelebul da aseve qalaqis aRmniSvnel -karta, -kerta formas zo-
kerpi armazisi erqua mTasa mas qarTli...“ an kidev: „mokuda qarTlos da gierTi mkvlevari iranul enebSi semituri enebidan nasesxobad miiCnevs39.
dafles igi Tavsa zeda qarTlisasa, romelsa aw ewodebis armazi“34. ro-
gorc ukve iTqva, toponimi „qarTli“, gansxvavebiT qoronim „qarTlisagan“, arameul termins kidev imis gamo unda mieniWos gansakuTrebuli mniS-
erTmniSvnelovnad gamoiyeneba mdinare mtkvris marjvena napirze mdebare vneloba, rom savaraudoa mcxeTis erT-erTi umniSvnelovanesi simagris,
mTisa da misi sanaxebis anu im teritoriis aRsaniSnavad, romelic ar- aragvispirTan mdebare „beltis cixis“ saxelic (amJamad cnobili bebris/
mazcixisa Tu armazis saxeliT aris cnobili. am mxriv sainteresoa, rom beris cixed, romelic mcxeTa-armazcixis saerTo safortifikacio sistemis
juanSeris „cxovreba vaxtang gorgaslisa“ erTmaneTisagan ganasxvavebs nawils warmoadgenda da ketavda CrdiloeTis Sesasvlels), warmomdgari
erTis mxriv, „armaz qarTls“, xolo meores mxriv, „mcxeTas“: „cnes sparsTa, iyos aseve „cixe-simagris“ (Burg) aRmniSvneli arameuli sityvidan _ “birta“40.
viTarmed damZimda vaxtang wylulebisagan, moaoÃres tfilisi da armazi iqneb gasaTvaliswinebeli iyos „qarTlis cxovrebis“ cnobis, mtkvargamoR-
qarTli, xolo mcxeTa ver dai pyres...“35. ma (armazcixis, igive „mTa qarTlis“) da mtkvargaRma (mcxeTis) mxareTa me-
feebis _ qarTamisa da bartomis saxelTa SesaZlo kavSiric cixe-simagree-
„mefeTa cxovrebis“ avtori saxelwodeba „qarTlis“ Tavisebur etimolo- bis aRmniSvnel arameul sityvebTan _ “karda“ da “birta“ da, Sesabamisad, am
giasac gvTavazobs, rodesac mas qarTvelTa eponim-eTnarqosis, legendaru- sityvebiT moxseniebul maT rezidenciebTan Tu umTavres safortifikacio
li qarTlosis saxelidan momdinared miiCnevs: „...da ese qarTlos movida nagebobebTan _ armazcixesTan („mTa qarTli“) da mcxeTa-bebris („beltis“
pirvelad adgilsa mas, sada SeerTÂs arag mtkuarsa, da ganvida mTasa mas Tu „berdis“) cixesTan.
zeda, romelsa ewodebis armazi. da pirvelad Seqmna simagreni mas zeda, da
iSena mun zeda saxli, da uwoda mTasa mas sax-eli Tavisa TÂsisa qarTli.. amave dros, ufro ise unda Candes, rom TiTqos qarTulenovan samyaroSi
da mis gamo ewoda yovelsa qarTlsa qarTli, xunaniTgan vidre zRuamde adreuli xanebidanve fexi hqonda mokidebuli cixe-simagris aRmniSvnel
sperisa“36. legenda legendad darCeba, magram ras unda niSnavdes sinamd- xuritul termins “ard“- s, romelmac regionSi aqemenianTa dominirebis
vileSi saxelwodeba „qarTli“? sityva „qarTli“, mkvlevarTa erTi nawilis xanaSi analogiuri mniSvnelobisa da JReradobis mqone da SesaZloa mas-
azriT, warmomdgari unda iyos indoevropuli substratis niSnad miCneul Tanve dakavSirebul arameuli sityvis „karda“-s zegavlenis Sedegad SeiZina
sityva “karta“-sagan, romelic Tavdapirvelad aRniSnavda „SemoRobil adg- anlautSi velaruli fonema41. aseTi varaudis SesaZleblobaze albaT
ils“, xolo Semdeg _ galavans, nagebobas, cixe-simagres37. unda migvaniSnebdes qarTul sinamdvileSi dadasturebuli araerTi cixe-
simagris aRmniSvneli da „arT/art/ard“-Ziriani toponimi: „arTvini/ arT-
Tumca arsebobs ufro martivi varaudis gamoTqmis SesaZleblobac: ram- vani“, „artaani“, „artanuji“; Sdr., agreTve, „ardisubani“, „k-ardanaxi“, vin icis
denadac „qalaqis“ (Stadt) aRmniSvnel arameul sityvas “karda“ warmoadgens38, iqneb „m-art-yofic“ da sxv. aqve unda gavixsenoT, ardam erisTavis saxel-
ic, romelmac „warmozRuda cxÂri armazisi vidre mtkuramde“, „mohkide
kiri zRude cixesa armazisasa“ da „mozRuda mcxeTa qalaqi qÂTkiriTa“42.
30 Tumca „moqcevaÁ qarTlisaÁs“ qronikaSi dasturdeba nastagisis saxelic; kerZod, aseve yuradsaRebia „varcixis“ anu istoriuli „vardcixis“ saxelwodeba,
aleqsandre makedonelis qarTlSi „laSqrobasTan“ dakavSirebiT, nauwyebia, rom romlis saxelis aRdgenisas gansakuTrebiT mniSvnelovania VI saukunis
aleqsandre „sarkinesa qalaqsa ebrZola aTerTmet TTuÀ da dadga sarkinesa dasavaliT berZnul wyaroebSi „rodopolisis“ formiT misi moxsenieba. Cemi azriT,
kerZo da daasxa venaÃi da ruÁ gamoiRo qaniT, da dasxna kacni meruveni dastagiTa
ruÁsaÁTa; da hrqÂan adgilsa mas nastagisi“ (moqcevaÁ qarTlisaÁ, gv. 320)
31 calkeul periodebSi, rodesac armazSi armazeli, xolo mcxeTaSi mcxeTeli mefeebi
isxdnen, albaT, adgili unda hqoneboda garkveul urTierTdapirispirebasac (Leipzig, 1962), gv. 176*
32 ix. Меликсет-Беков Л. М., dasax. naSromi, gv. 89 39 kerZod, miiCneven, rom termini -κερτα, -καρτα qalaqis aRmniSvneli ebraul-arameuli
33 armaziscixis saxeldeba bagineTad mazdeanuri zegavleniT aixsneba; “bagini“ xom warm- sityvidan _ ‫ קרתה‬, ‫רתא‬v _ aris miRebuli (Blau O., Ueber -karta, -kerta in Ortsnamen, Zeitschrift der
arTebis, araqristianebis samlocvelos aRmniSvnel sityvad gamoiyeneboda (m. androni- deutschen morgenländischen Gesellschaft, Bd 31 (Leipzig, 1877), gv. 495-505. sainteresoa specialur
kaSvili, narkvevebi iranul-qarTuli enobrivi urTierTobidan, I, Tb., 1966), gv. 16-17, 225-226 literaturaSi gamoTqmulia varaudi, rom persepolisis sparsuli saxelwodeba iyo
34 Sdr. leonti mroveli, dasax. naSromi, gv. 8 Pârsakarta. anaqsimenesis (Zv. w. III s.) interpretaciiT Παρσα-γάρδα niSnavs „sparsul
35 juanSeri, cxovreba vaxtang gorgaslisa, qarTlis cxovreba, tomi I, teqsti dadgenili banaks“. xolo apianesa da asinius kvadratusis TxzulebebSi daculi cnobebidan
yvela ZiriTadi xelnaweris mixedviT s. yauxCiSvilis mier, Tb., 1955, gv. 202 irkveva, rom tigran II-is dedaqalaqis saxelwodeba _ Τιγρανόκερτα _ sparsulad niSnavda
36 leonti mroveli, dasax. naSromi, gv. 8 tigranis qalaqs _ Τιγρανόπολις. Tumca mkvlevrebi am saxelwodebaSic gamoyofen qalaqis
37 ix. kakabaZe s., Tbilisi..., gv. 100; meliqiSvili g., saqarTvelos, kavkasiisa da maxlobeli aRmniSvnel arameul sityvas _ certa, iqve, gv. 495-496
aRmosavleTis uZvelesi mosaxleobis sakiTxisaTvis, Tb., 1965), gv. 237-240; meliqiSvili 40 Brockelmann C., dasax. naSromi, gv. 154*; Sdr. qavTaraZe g., anatoliaSi qarTvelur tomTa
g., qarTli (iberia) Zv. w. VI-IV saukuneebSi. qarTlis samefos warmoqmna, saqarTvelos gansaxlebis sakiTxisaTvis, Tb., 1985, gv. 85, 173, SeniSvna 361
istoriis narkvevebi, tomi I, Tb., 1970, gv. 427-429 41 arameuli termini „karda“, Tavis mxriv, dakavSirebuli unda iyos xuritul „ard“-Tan
38 Brockelmann C., Syrische Grammatik mit Paradigmen, Literatur, Chrestomathie und Glossar, Neunte Auflage 42 leonti mroveli, dasax. naSromi, gv. 13

346 347
toponim „vard-cixeSi“ mocemulia cixis aRmniSvneli xurituli Ziri „ard/ saistorio wyaroebSi armazcixe moxseniebulia dedacixis, Sidacixis Tu
uard/vard“-i, romelsac Tan axlavs qarTulenovani ganmarteba „cixis“ sax- cixiscixis (mTavari, Tavadi cixis mniSvnelobiT) saxelwodebiTac. xom
iT. am garemoebas gansakuTrebuli mniSvneloba unda mieniWos artaanis ar unda vifiqroT, rom armazcixes ZvelTaganve, anu jer kidev aq armazis
mxaris Zveli eTnikuri viTarebis garkvevis sakiTxisas, vinaidan qalaq kultis gaCenamde, gaaCnda cixis aRmniSvneli Sesabamisi qarTuli termini
artaanis aRmosavleTiT mdebare dasaxlebuli punqtis _ Camli CaTaqis da xom ar aris dakavSirebuli es saxelwodeba mcxeTis saxelTan. aseT
Zveli saxelwodebac aseve „vardcixea“ da igi qronologiurad win us- SemTxvevaSi „Zueli mcxeTa“ aRmoCndeboda armazcixe/bagineTis anu mTa qa-
wrebs adgilobrivi mosaxleobis maxsovrobaSi dRemde Semonaxul amave rTlis aRmniSvneli saxeli, xolo amis sapirispirod sakuTriv mcxeTa _
punqtis somxur saxelwodebas „gulaberds“, romelic, iseve rogorc ber- „axali mcxeTis“ anu „muxnariT kerZi qalaqisa“, romelic mtkvris marcxena
Znuli rodopolisi, aSkarad xuritul-qarTuli kompozitidan „vard-cixi- napirze iyo ganlagebuli da xSirad akropolisidan anu mTa qarTli/ar-
dan“ (anu „uard-cixidan“, igive „ard-cixidan“) aris naTargmni. “Ard“-Ziriani mazcixe/bagineTidan kontroldeboda.
saxelwodebebis qalaqebi, garda urartuli qalaqis _ musasiris xurit-
uli saxelwodebisa (ardini), cnobilia rusaxinilis maxloblad mdebare amJamad, TiTqmis ukve sayovelTaod aris gaziarebuli mosazreba, rom saxel-
mxaridan da etiunis qveynidanac43. wodeba „mcxeTa“ warmodgeba mesxTa (mosxebi _ muSqebi) tomis saxelidan
da rom am tomis samosaxlo mcxeTis teritoriaze Zv. w. VIII saukunis Sem-
termin „qarTlis“ cixe-simagris saxelwodebidan warmomavlobas mx- deg unda gaCeniliyo49. iTvaliswineben agreTve qarTlis samefos uzenaesis
ars uWers kasius dios cnoba, rom qarTlis mTavar qalaqs akropolisi RvTaebis armazis saxelwodebis savaraudo kavSirs xeTur-mcireaziul mT-
(‘Ακρόπολις) anu citadeli/deda-cixe ewodeboda, amdenad, kasius dio, faqto- varis RvTaebasTan _ armasTan, romlis kultic TiTqos mcire aziidan muS-
brivad, am adgilis funqciur mniSvnelobasTan erTad misi saxelwodebis ki-mesxebis jer samxreT-dasavleT saqarTveloSi da Semdeg mcxeTaSi, gad-
berZnul Targmansac iZleva. kasius dios sityvebiT, deda-cixe agebuli iyo mosaxlebasTan unda yofiliyo dakavSirebuli50. Tumca, ufro savaraudoa,
im mizniT, rom daecva uviwroesi adgili, sadac erT mxares mtkvari (Cyrus) rom RvTaeba armazi avlens iupiterisadmi (romis imperiis uzenaesi RvTae-
moedineba, xolo meore mxares kavkasionia aRmarTuli44. am qalaqSi, ra Tqma ba), xolo armazis Tanmxlebi kerpebi gaci da gaimi (ga) _ apolonisa da
unda, mxolod qarTli/armazcixe SeiZleba igulisxmebodes. gasaTvalis- dianasaTvis (iupiterisadmi daqvemdebarebuli RvTaebebi) damaxasiaTebel
winebelia i. rainegsis cnobac, rom mcxeTis CrdiloeTiT, saqarTveloSi zogierT niSan-Tvisebas. iberiis samefos panTeoni, rogorc Cans, sinkretu-
mis Casvlamde (anu 1779 wlamde) arcTu didi xniT adre, erT-erT maRlobze li xasiaTis RvTaebebisagan Sedgeboda; igi imTaviTve dakavSirebuli Cans
mkvidrad nageb naxevradmitovebul cixe-simagreSi (albaT, bebris cixes gvianaqemeniduri-adreelinisturi xanis aRmosavleT xmelTaSuazRvispire-
gulisxmobs _ g.q.) napovni yofila berZnul enaze Sesrulebuli warwera, Tis sinkretuli xasiaTis kulturul samyarosTan da, Sesabamisad, armazis
TumcaRa dauTariRebeli, romelzedac adgilobrivi, erudirebuli qarT- kultic ZvelaxloaRmosavlur, aqemenidur da elinistur epoqebisaTvis
velebis mier amokiTxuli yofila sityva „akrofTopolisi“ (Acroftopolis). i. damaxasiaTebel sinkretizmis anabeWds atarebda51.
rainegsi varaudobs, rom es unda yofiliyo mcxeTis Zveli saxelwodeba45.
magram, rogorc ukve viciT, kasius dio akropoliss (‘Ακρόπολις) armazcixes aRsaniSnavia, rom terminebi „samcxe“ da „mcxeTa“ erTmaneTTan dakavSire-
uwodebda da ara mcxeTas. buli hqonda jer kidev vaxuSti bagrations, Tumca igi saxelwodeba
„samcxes“ „mcxeTisagan“ warmoqmnilad miiCnevda52. XIX saukuneSi toponim
rogorc vxedavT, savaraudoa, rom mTa qarTli (iqve mdebareobda sofeli „mcxeTas“ mesxebis satomo saxelTan aaxloebdnen Teimuraz bagrationi,
qarTli da qarTlis xevic) saxeldebuli iyo cixe-simagrisa Tu galavnis platon ioseliani, a. xaxanaSvili da v. sen-marteni53. g. meliqiSvilis
aRmniSvneli sityvebiT, Tumca ki araqarTuliT (xurituliT, arameuliT, SexedulebiTac, saxelwodeba „mcxeTa“ udavod warmoqmnilia mesxTa sa-
berZnuliT). marTalia strabonisa da pliniusis cnobebSi asaxulia qarTu- tomo saxelisagan, es faqti ki unda mianiSnebdes mcxeTis mesxuri dasax-
li sityvis „cixis“ kvalic, oRond, toponim armazcixis meore, ganmartebiTi lebis aramesxuri mosaxleobis wiaRSi warmoqmnis SesaZleblobaze54.
komponentis saxiT; kerZod, igi moxseniebulia, rogorc ‘Αρμοζική strabo-
nis mier46 da rogorc ‘Αρμακτίκα ptolemaiosis mier47, xolo pliniusi mas miuxedavad im garemoebisa, rom SesaZleblad mimaCnia mtkvris zemo weli-
Harmastus-is saxelwodebiT icnobs48. am mxriv, sagulisxmoa, rom qarTul

Riley H.T., Lipsiae, 1906


43 ix. qavTaraZe g., taoxTa uZvelesi qveyana da qarTuli saxelmwifoebriobis sawyisebi, 49 ix., mag., afaqiZe a., kinwuraSvili s., menabde l., mcxeTa, qarTuli sabWoTa enciklopedia,
ena da kultura, 5, Tb., 2005, gv. 106, SeniSvna 127 tomi 7, Tb., 1984, gv. 254
44 Dio 37, 1, 4; ix. Cary E., Dio’s Roman History. With an English translation by E. Cary on the basis of the version 50 ix., mag., afaqiZe a., armazcixis..., gv. 91-93
of H. B. Foster, vol. III. The Loeb Classical Library, London & Cambridge, Massachusetts, 1969, gv. 99 51 Kavtaradze G. L., Georgian Chronicles and the raison d’ètre of the Iberian Kingdom (Caucasica II), Orbis Terra-
45 Reineggs J., Allgemeine historisch-topographische Beschreibung des Kaukasus, Aus dessen nachgelassenen Pa- rum, Journal of Historical Geography of the Ancient World, 6, 2000, Stuttgart, 2001, gv. 220-222
pieren gesammelt und herausgegeben von F. E. Schröter, Zweiter Theil, Hindelsheim und St. Petersburg, 1797, 52 batoniSvili vaxuSti, dasax. naSromi, gv. 657-658
gv. 86 53 Teimuraz bagrationi, istoria dawyebiTgan iveriisa, ese igi giorgiisa, romel ars
46 Strabo 11, 3, 5; ix. Jones, H. L., The Geography of Strabo, with an English translation by Horace Leonard Jones, sruliad saqarTveloÁsa, sankt-peterburRi, 1848, gv. 10, 23; Иосселиани Платон, Различные
vol. V. The Loeb Classical Library, Cambridge, Massachusetts & London, 1961, gv. 221 наименования грузинов, Тифлис, 1846, gv. 408; St.-Martin V., Recherches sur les populations primitives et les
47 Cl. Ptol., 5, 10, 2; ix. Nobbe K. F. A. (Ed.), Ptolemy, Claudii Ptolemaei Geographia, Volume 2, Lipsiae, 1845, gv. plus ancienns traditions du Caucase, Paris, 1847, gv. 50-51; Хаханов А. С., Древнейшие пределы расселения
46 грузин по Малой Азии, Тифлис, 1903, gv. 37-39
48 Plin., n.h., 6, 29 ; ix. Mayhoff K. F. T. (Ed.), Pliny the Elder, Naturalis Historia. English translation by Bostock J., 54 Меликишвили Г. А., К истории древней Грузии, Тб., 1959, gv. 112, 229

348 349
dan anu mesxeTidan (Tu e.w. didi mesxeTidan), romelic mtkvris saTaveebis kumSvadoba sazogadod damaxasiaTebeli movlenaa qarTuli enisaTvis; ro-
mxares da mis iqiT, kidev ufro samxreTiT mdebare mxareebsac moicavda, gorc Cans, TavsarT-bolosarTis darTvis SemTxvevaSi SesaZlebeli xdeba
mosaxleobis erTmaneTis momdevno talRebis gadmonacvleba, rac sazoga- TviT fuZiseuli i-xmovnis SekumSvac ki. am mxriv yuradRebas i pyrobs
dod damaxasiaTebeli movlenaa mdinareTa dinebis mimdebare xeobebisaTvis, saCxeris saxelwodebis kavSiri am qalaqis uSualo siaxloves dadasture-
ara mgonia mcxeTisa da misi sanaxebis ufro adreuli mosaxleoba imdenad bul topo/hidronimebTan: mTa „Cixi“, mdinare „Cixura“ da a.S.58. rac Seex-
gansxvavebuli yofiliyo axalmosulTagan (Tundac imis gamo, rom maTi _ eba termins „mcxeTa“, masSi garda Ta-sufiqsisa, SesaZleblad migvaCnia
Zvelisac da axlisac _ warmomavlobis mxare erTmaneTs emTxveoda), rom m-prefiqsis gamoyofac: Sdr. toponimebi „wyn-eTi“ (q. TbilisTan) da
saWiro gamxdariyo maTi winamosaxleobisagan ganmasxvavebeli saxeliT „m-wyn-eTi“ (bolnisis raionSi), orive nawarmoebia sityva „muxis“ Sesatyvi-
saxeldeba. savaraudod, aq adgili eqneboda erTian eTno-kulturul are- si da megruli „Wyonis“ paraleluri ZvelqarTuli formidan _ „wyani“.
alSi didi mdinaris dinebis zemo, mTiani mxareebidan namati mosaxleobis
qvemo dinebis, dablobi mxareebisaken gadmonacvlebas, anu mTisa da baris amrigad, Tuki termini „Zueli mcxeTa“ armazcixe/bagineTSi lokalizdeba,
mosaxleTa urTierTobis „klasikur“ models, rac, ra Tqma unda, ar gamor- xolo termini „mcxeTa“ Tavisi pirvandeli semantikuri mniSvnelobiT cix-
icxavda gansxvavebuli warmomavlobis eTnikuri jgufebis am metad mniS- iscixis anu dedacixis aRmniSvnelia, maSin bevr, mcxeTisa da mTlianad ibe-
vnelovani sakvanZo adgilisaken swrafvasa da infiltracias, ris Sesaxe- ria/qarTlis uZveles istoriasTan dakavSirebul, jer kidev arcTu mTlad
bac araerTi miniSneba gvaqvs Zvel qarTul werilobiT wyaroebSi. Tumca naTel movlenas axali Suqi moefineboda.
es sakiTxebi Cveni winamdebare werilis CarCoebs scildeba da vimedovnebT,
rom maT sxva dros calke SevexebiT.

TavisTavadac sakiTxavia, Tu ramdenad aris ucilobeli mcxeTis saxelis


etimologiis axsna mesxTa satomo saxeliT, Tuki davuSvebT, rom „Zueli
mcxeTa“ lokalizdeboda armazcixis teritoriaze, romelsac mkveTrad ga-
moxatuli funqcia gaaCnda: kontrolis qveS moeqcia strategiulad uaR-
resad mniSvnelovani sakmaod vrceli areali55 da romlis saxelwodebac,
rogorc iTqva, sxvadasxva enebze ZiriTadad cixe-galavnis, dedacixe-cit-
adelis aRmniSvneli iyo; nuTu am saxelwodebebs ar unda hqonodaT amave
funqciis gamomxatveli qarTulenovani Sesatyvisi?

am mxriv sainteresoa, rom jer kidev i. rainegsi, termin „mcxeTas“ „cix-


is“ qarTuli saxelwodebis gadasxvaferebis Sedegad warmoqmnilad Tvl-
ida; amis damadasturebel sabuTad igi mcxeTis adgilmdebareobis garda,
aq cixe-simagreTa nangrevebis siuxves miiCnevda56. termin „mcxeTis“ war-
momavlobis asaxsnelad gansakuTrebiT mniSvnelovania sakuTriv enaT-
mecnierul monacemebze dayrdnobiT gamoTqmuli Tvalsazrisi adgilis
saxelwodebis _ „mcxeTis“ warmomavlobis Taobaze qarTul-zanuri erTo-
bis xanis „cixis“ aRmniSvneli sityvidan _ *Â1ixe57. cnobilia, rom fuZis

55 jer kidev i. rainegsi, romelic erekle II-is karze ruseTis politikuri miznebis
gansaxorcieleblad iyo Segzavnili da romelmac arcTu mcire roli Seasrula
qarTl-kaxeTis samefos daTanxmebaSi, raTa mas xeli moewera 1783 wlis georgievskis
traqtatisaTvis, Zalze kargad xedavda mcxeTis strategiul mniSvnelobas. igi
SeniSnavda, rom mcxeTis uaRresad xelsayreli samxedro-strategiuli mdebareoba
somxeT-albaneTze kontrolis damyarebisaTvis, unda yofiliyo is mizezi, ris gamoc
romaelebma Tu berZnebma aq daarses cixe-simagre; mas arc CrdiloeTis momTabare
xalxebTan aragvis gziT mcxeTis dakavSirebis SesaZlebloba aviwydeboda (Reineggs
J., dasax. naSromi, gv. 86-87). romaelTa mier mcxeTaSi cixe-simagris daarsebis Sesaxeb
mcdari Sexeduleba, efuZneboda missave uzusto cnobas, rom TiTqos XVIII saukunis
mcxeTelebi armazcixes „horumis cixes“ (Horum Zighe) anu „romaelTa cixes“ uwodebdnen
(iqve) da ara armazis cixes
56 Reineggs J., dasax. naSromi, gv. 86
57 ix. Климов Г. А., Этимологический словарь картвельских языков, М., 1964, gv. 239. *Zixe > cixe gan-
viTareba aixsneba qarTuli enisaTvis damaxasiaTebeli Tavkiduri mJReri Tanxmovnis struqturis ti pologia, Tb., 1965, gv. 119, SeniSvna 4
distanciuri dayruebiT momdevno x spirantis zegavlenis Sedegad (ix. gamyreliZe T., 58 aRsaniSnavia, rom imerxevSi aris sofeli Cixisxevi (soflis dRevandeli Turquli
maWavariani g., sonantTa sistema da ablauti qarTvelur enebSi, saerTo-qarTveluri saxelwodebaa ianiqli)

350 351
bibliografia

1. andronikaSvili m., narkvevebi iranul-qa- sistema da ablauti qarTvelur enebSi, 24. juanSeri, cxovreba vaxtang gorgaslisa, glish translation by Horace Leonard Jones, vol. V.
rTuli enobrivi urTierTobidan, I, Tb., saerTo-qarTveluri struqturis ti po- qarTlis cxovreba, tomi I, teqsti dadge- The Loeb Classical Library, Cambridge, Massachu-
1966 logia, Tb., 1965 nili yvela ZiriTadi xelnaweris mixed- setts & London, 1961
2. afaqiZe a., armazcixis lokalizaciis 13. kakabaZe s., qal. armazi _ qal. mcxeTa, viT s. yauxCiSvilis mier, Tb., 1955 36. Kavtaradze G. L., Georgian Chronicles and the rai-
sakiTxisaTvis, iv. javaxiSvilis saxelo- saistorio krebuli, wigni III, tf., 1928 25. Бохочадзе Ал., Настакиси, Саркинэ, Дзалиси son d’ètre of the Iberian Kingdom (Caucasica II),
bis istoriis institutis Sromebi, tomi 14. kakabaZe s., Tbilisi me-5 saukunis meore _ города Иберии античной эпохи (Некоторые Orbis Terrarum, Journal of Historical Geography of
IV, nakv. I, Tb., 1958 naxevarSi, mnaTobi, 1958, №10 результаты полевых исследований), Краткие the Ancient World, 6, 2000, Stuttgart, 2001
3. afaqiZe a., qalaqebi da saqalaqo cxovre- 15. leonti mroveli, cxovreba qarTvelTa сообщения Института археологии (Античные 37. Marquart J., Osteuropäische und ostasiatische
ba Zvel saqarTveloSi Tb., 1963; mefeTa, qarTlis cxovreba, tomi I, teqsti памятники Колхиды и Иберии), Вып. 151, М. Streifzüge, Ethnologische und historisch-topog-
4. afaqiZe a., kinwuraSvili s., menabde l., dadgenili yvela ZiriTadi xelnaweris 1977 raphische Studien zur Geschichte des 9. und 10.
mcxeTa, qarTuli sabWoTa enciklopedia, mixedviT s. yauxCiSvilis mier, Tb., 1955 26. Климов Г. А., Этимологический словарь Jahrhunderte (ca. 840-940), Leipzig, 1903
tomi 7, Tb., 1984) 16. meliqiSvili g., saqarTvelos, kavkasiisa картвельских языков, М. 1964 38. Mayhoff K. F. T. (Ed.), Pliny the Elder, Naturalis
5. Teimuraz bagrationi, istoria dawyebiT- da maxlobeli aRmosavleTis uZvelesi 27. Меликишвили Г. А., К истории древней Грузии, Historia. English translation by Bostock J., Riley
gan iveriisa, ese igi giorgiisa, romel mosaxleobis sakiTxisaTvis, Tb., 1965 Тб. 1959 H.T., Lipsiae, 1906
ars sruliad saqarTveloÁsa, sankt-pe- 17. meliqiSvili g., qarTli (iberia) Zv. w. VI- 28. Меликсет-Беков Л. М., Армазни, Историко- 39. Nobbe K. F. A. (Ed.), Ptolemy, Claudii Ptolemaei
terburRi, 1848 IV saukuneebSi. qarTlis samefos warmo- археологический очерк, Материалы по истории Geographia, Volume 2, Lipsiae, 1845
6. batoniSvili vaxuSti, aRwera samefosa qmna, saqarTvelos istoriis narkvevebi, Грузии и Кавказа, Вып. II, Тб. 1938 40. Reineggs J., Allgemeine historisch-topographische
saqarTvelosa, qarTlis cxovreba, tomi tomi I, Tb., 1970 29. Иосселиани Платон, Различные наименования Beschreibung des Kaukasus, Aus dessen nachgelas-
IV, teqsti dadgenili yvela ZiriTadi 18. movses xorenaci, somxeTis istoria, Zve- грузинов, Тифлис, 1846 senen Papieren gesammelt und herausgegeben von
xelnaweris mixedviT s. yauxCiSvilis li somxuridan Targmna, Sesavali da 30. Северов Н. П., Чубинашвили Г. Н., Мцхета, М. F. E. Schröter, Zweiter Theil, Hindelsheim und St.
mier, Tb., 1973 SeniSvnebi daurTo a. abdalaZem, Tb., 1984 1946 Petersburg, 1797
7. berZeniSvili n., erTi furceli istori- 19. moqcevaÁ qarTlisaÁ, Satberdis krebuli 31. Хаханов А. С., Древнейшие пределы расселения 41. St.-Martin V., Recherches sur les populations prim-
ul-geografiuli dRiuridan, saqarTve- X saukunisa. gamosacemad moamzades b. грузин по Малой Азии, Тифлис, 1903 itives et les plus ancienns traditions du Caucase,
los istoriuli geografiis krebuli, I, gigineiSvilma da el. giunaSvilma, Tb., 32. Blau O., Ueber -karta, -kerta in Ortsnamen, Paris, 1847
Tb., 1960 1979 Zeitschrift der deutschen morgenländischen Ge- 42. Thomson R. W. (Ed.), Rewriting Caucasian History.
8. bogveraZe a., adrefeodaluri qarTuli 20. sixaruliZe e., habib ibn maslamas „dacvis sellschaft, Bd 31, Leipzig, 1877 The Medieval Armenian Adaptation of the Georgian
saxelmwifoebi VI-VIII saukuneebSi, saqa- sigelis“ abu ‘ubaidiseuli varianti, Tb., 33. Brockelmann C., Syrische Grammatik mit Paradig- Chronicles. The Original Georgian Texts and the
rTvelos istoriis narkvevebi, tomi II, 2001 men, Literatur, Chrestomathie und Glossar, Neunte Armenian Adaptation. Translated with Introduction
Tb., 1973 21. qavTaraZe g., anatoliaSi qarTvelur Auflage, Leipzig, 1962 and Commentry by Robert W. Thomson, Oxford
9. boxoCaZe al., nastakisi, sarkine, Zalisi, tomTa gansaxlebis sakiTxisaTvis, Tb., 34. Cary E., Dio’s Roman History. With an English 1996
Zeglis megobari, №33, Tb., 1973 1985 translation by E. Cary on the basis of the version of
10. gagoSiZe i., nastagisi, qarTuli sabWoTa 22. qavTaraZe g., taoxTa uZvelesi qveyana da H. B. Foster, vol. III. The Loeb Classical Library,
enciklopedia, tomi 7, Tb., 1984 qarTuli saxelmwifoebriobis sawyisebi, London & Cambridge, Massachusetts, 1969
11. gagoSiZe i., samadlo, qarTuli sabWoTa ena da kultura, 5, Tb., 2005 35. Jones, H. L., The Geography of Strabo, with an En-
enciklopedia, tomi 8, Tb., 1984 23. janaSia s., araboba saqarTveloSi, s. ja-
12. gamyreliZe T., maWavariani g., sonantTa naSia, Sromebi, tomi II, Tb., 1952

352 353
Giorgi L. Kavtaradze
Ivane Javakhishvili Tbilisi State University,
Ivane Javakhishvili Institute of History and Ethnology,
Department of Ancient Country History, Chief Scientific Officer

FOR THE
ISSUE OF
ANCIENT
LOCATION
AND NAME
OF MTSKHETA
About the ancient location of Mtskheta – i.e. Toponym ~K’art’li” is the old name of Armazi
~Old Mc’xet’a” mentioned in the Chronicle (Armazc’ixe, Bagineti) which is on the right
of ~the Conversion of K’art’li” (Mok‘c‘evay side of Kura River. Therefore, it seems quite
k‘art‘lisay) – quite different opinions are ex- possible to assume that ~Old Mc’xet’a“”was
pressed. However, the easiest way for solving located on the right side of Kura, which is dif-
this problem is given by the text of the Chron- ferent from Mc’xet’a’s present location on the
icle itself. As we know from the Chronicle, the left side of the river. As it seems, this difference
legendary image of Alexander the Great had was a main reason why the identification of
bestowed Mc’xet’a to Azoy, son of the king of ~Old Mc’xet’a” with Armazi/Bagineti was not
Arian- K’art’li, as his royal sit and Azoy took acceptable for such a long time.
from his homeland two idols – Gac’i and Ga as
gods and brought with him to ~Old Mc’xet’a”, But if we compare the old name of Armazi/Bag-
therefore the place of erection of these idols ineti – ~K’art’li” with the Aramaic word „kar-
must indicate to us the exact place where the da“ which means fortress/town, and recall the
~Old Mc’xet’a” should have been located. fact that the name Acropolis (‘Ακρόπολις) was
given by Cassius Dio to Armazi/Bagineti and,
As we know from ~the Life of K’art’li” (K’art’lis at the same time, if we take into account some
c’xovreba), idols Gac’i and Ga (Gaim) were linguists’ opinion that the name ~Mc’xet’a” is
erected beside the idol Armazi: ~…to his right derived from the root of the Georgian-Zan lin-
was a man of gold whose name was Gac’i and guistic unity: *ӡ1ixe – with the meaning for-
to his left a man of silver whose name was tress/stronghold, the above proposed identifica-
Gaim” [Thomson 1996, 98]. And Armazi was tion of the name ~Old Mc’xet’a” with K’art’li/
erected ~at the entrance to K’art’li” [ibid., 36]. Armazi becomes much more reasonable.
jvris monasteri, detali

TavSi „mcxeTa da mcxeTis Semogarenis toponimia istoriul WrilSi“ gamoyenebulia saqa-


rTvelos kulturuli memkvidreobis dacvis erovnuli saagentos dokumentTa sacavSi
arsebuli masalebi

354 355
multikulturuli
mcxeTa
mcxeTa
da
dasavluri
politikuri
orientiri

356 357
vaxtang nikolaiSvili
didi mcxeTis istoriul-arqeologiuri
saxelmwifo muzeumi,
saqarTvelos erovnuli muzeumi,
mecnier-konsultanti,
istoriis doqtori

dedaqalaqobisdroindeli
"didi mcxeTa"
qarTlis (iberiis) samefos Zveli dedaqalaqi mcxe-
Ta (Zv.w. IV-III-ax.w. IV-V ss.) cnobiliaAistoriul-ar-
qiteqturuli da arqeologiuri ZeglebiT. maT Sesa-
xeb mogviTxroben rogorc qarTuli, aseve ucxouri
werilobiTi wyaroebi da mcxeTaSi aRmoCenili ar-
qeologiuri Zeglebi. dedaqalaqobisdroindeli
`didi mcxeTa“ moxseniebuli aqvs XI s-is qarTvel
istorikoss leonti mrovels Tavis TxzulebaSi
`cxovreba qarTvelTa mefeTa“: `qalaqi didi mcxeTa
da ubanni misni, sarkine, cixe didi da zanavi, ubani
uriaTa“... (ix. qarTlis cxovreba I, 1955: gv. 17-18).
didiDqalaqi mcxeTa naxsenebia agreTve, `moqcevaÁ
qarTlisaÁs“ qronikaSi. javaxeTSi _ faravnis tbas-
Tan SeCerebul qarTlis ganmanaTlebel nino kapa-
dokielis SekiTxvaze - „romlisa soflisani xarT
Tqven?“ mcxeTeli mwyemsi pasuxobs: „zogni dabiT
da zogni safurcliT da zogni qinjarelni da ra-
batelni didisa qalaqisa mcxeTisani, sada RmerTni
RmerToben da mefeni mefoben“ (Satberdis krebuli
X saukunisa, Tb., 1979, gv. 333). amJamad es teritoria
ase Semoifargleba: aRmosavleTiT rkinigzis sad-
guri zahesi, dasavleTiT _ Zegvi, xekorZulas xevi
da nastakisi, CrdiloeTiT _ muxranis sanaxebi, sam-
xreTiT _ sawkepela-didgoris qedi (afaqiZe a., gobe-
jiSvili g., kalandaZe a., lomTaTiZe g. 1955; afaqiZe
a. 1963; nikolaiSvili v. 2005: gv. 93-108).

istoriuli didi mcxeTis arqeologiisa da isto-


riul-kulturuli memkvidreobis Seswavlisa da
dacvis etapebi XIX-XX saukuneebsa da XXI saukunis
dasawyisSi

dedaqalaqobis xanis mcxeTa (Zv.w. IV-III-ax.w. IV-V ss.)


mtkvrisa da aragvis xeobaSi da mis orive napirze
mdebareobda. ukanaskneli ormoci wlis manZilze
mcxeTis mudmivmoqmedi arqeologiuri eqspedici-
is (xelmZRv. a. afaqiZe) kvleva-Ziebam gamoavlina
antikuri xanis Zeglebi, romelTa Seswavla, Zvel

358 359
mtkvris sanapirosTan. galavani arag-
vis marjvena napirze iwyeboda, Semdeg
monastrisxevis marjvena napirs auy-
veboda, mcxeTis goraze gadadioda da
samxreT-dasavleTiT mtkvarTan eSve-
boda. galavani, savaraudod, mtkvrisa
da aragvis napirebsac miuyveboda da
daaxloebiT 35 ha farTobs moicavda
(kalandaZe a., boxoCaZe a., aragvis kari,
`Zeglis megobari“ #15, 1968; nikolaiS-
vili v., 2004).

rac Seexeba leontiseul `did mcxe-


Tas“, romelic qarTlis samefos Ca-
moyalibebebisa da mcxeTis gade-
daqalaqebis periods emTxveva, is
gacilebiT did farTobs moicavda
da daculi iyo sasimagro sistemiT.
CrdiloeTidan mas icavda RarTis-
karTan gamavali sasimagro sistema,
Tavdacvis meore xazi ki bebriscixe-
wiwamurTan gadioda, samxreTiT sawke-
pela-didgoris qedi da iq aRmarTuli
cixe-simagreebi (kaciTavana, armazci-
aRmoCenebTan erTad, saSualebas iZleva met-naklebi sisruliT aRvadginoT xis samefo rezidencia), aRmosavle- armazisxevi
dedaqalaqobisdroindeli mcxeTis istoriuli topografia, is istoriul- TiT _ zemo avWala-devis namuxlze
geografiuli garemo, sadac Camoyalibda qalaqis sazRvrebi, safortikacio (qoSigora) gamavali galavani, dasav-
sistemebi da dasaxlebebi. leTiT _ grZeli mindori, sarkine,
cixedidis xevis dacvis sistema moq-
qarTlis Zvel dedaqalaqSi da mis SemogarenSi farTod gaSlili save- medebda.
le-arqeologiuri samuSaoebis Sedegad aRmoCenili Zeglebi mniSvnelovan
masalebs gvawvdis antikuri xanis mcxeTis gansaxlebisa da qronologiis
dasadgenad. SesaZlebloba gveZleva ganvsazRvroT dasaxlebis ti pi, sama- sveticxovlis ezo. mcxeTis sveticxovlis sakaTedro taZris ezo-
rovnebis, sakulto da safortifikacio Zeglebis ganlageba. maTi analizis Si CatarebuliAarqeologiuri gaTxrebisas qvedaFfena warmodgenili iyo
safuZvelze warmovadginoT Zveli mcxeTis demografiuli situacia (niko- gvianantikuri xanis samarxebiTa da misi sinqronuli romauli ti pis ab-
laiSvili v. 2005, gv. 93-108) anos naSTebiT (II-IV ss.). aRmoCnda agreTve, daaxloebiT amave xanis ram-
denime arqiteqturuli detali (baza, frizis fragmenti karniziTurT da
axal aRmoCenaTa Suqze SeiZleba garkveulwilad Sejamdes RarTiskarsa Tixis antefiqsi sicocxlis xis gamosaxulebiT).
da kaciTavanaze (armazisxevSi), wiwamurTan Tu sakuTriv mcxeTaSi, agreTve
mis SemogarenSi Catarebuli gaTxrebis da kvleva-Ziebis Sedegebi, Sejer- samarxebi zogadad III-IV ss-iT TariRdeba. inventaris siuxviT, mravalfe-
des qarTuli da ucxouri wyaroebis monacemebTan, rac TavisTavad, Zalian rovnebiTa da unikalurobiT gamoirCeva samarxi _ akldama #14. samarxSi
saintereso suraTs iZleva. saxezea qarTuli da zogi ucxouri wyaros aRmoCnda oqros, vercxlis, brinjaos, rkinis, minis da sxvadasxva minerale-
monacemTa sruli identifikacia arqeologiuri gaTxrebis SedegebTan. bisagan damzadebuli 25 dasaxelebis nivTi. maT Soris unikaluria verc-
xlisa da oqrosagan damzadebuli saweri mowyobiloba _ penali. sami
kalam-kalmistari vercxlis kolofSia moTavsebuli, romelsac oqros
mcxeTa. mcxeTaSi, qalaqis teritoriaze aRmoCenili dasaxlebebi ZiriTa- warweriani firfitiT morTuli vercxlis saxuravi axuravs. saxuravze
dad ax.w. III-IV-VI ss. ekuTvnis. sxvadasxva adgilas Cndeba aRniSnuli perio- damagrebulia bude, romelSiac oqros samelne yofila Cadgmuli. budeze
dis qalaqis nawilebi, romlebic qalaqgegmarebis aRdgenisaTvis pirvelxa- mocemulia kompozicia sami mamakacis gamosaxulebiT, romelTac amkobs sa-
risxovan masalas warmoadgens. rogorc Cans, regularuli gegmarebis mqone Tanado warwerebi ZvelberZnul enaze: menandre, homerosi da demosTene. oq-
centraluri nawili SemosazRvruli iyo zRude-galavniT. igi qvis safuZ- ros Wvirul firfitaze ki amokveTilia `mefe ustmosisa da evgeniosisa“.
velze, aliziT yofila nagebi, misi sigane zogan 6 m-s aRwevda. galavans xelsawyos zurgimxares cxra muzis gamosaxulebaa saTanado warwerebiT.
ori karibWe hqonia: CrdiloeTiT monastrisxevTan da samxreT-dasavleTiT

360 361
#905) dadasturebul mravalricxovan da mravalferovan oqro-vercxlis
nivTebTan erTad aRmoCenili warwera: `Tiridati ufliswuli [es langari]
misi sakuTaria“.

samarx-akldamaSi aRmoCenili oqromWedlobis (torevtikis) Zeglebi mniS-


vnelovania ara marto gvianantikuri xanis qarTlis (iberiis) materialuri
kulturis istoriisaTvis, aramed, zogadad, antikuri kulturis istoriis
SeswavlisTvisac, radgan, igi pirvelxarisxovan masalas warmoadgens (Apa-
kidze A., Nikolaishvili V., 1994: An aristokratik Tomb of the Roman period from Mtsketa, Geor-
gia, The Antiquries jurnal, volume LXXIV. London)

RarTiskari Tanamedrove mcxeTis CrdiloeT nawilSi mdebareobs.


Rrma, amJamad mSrali xevi md. aragvs marjvena mxridan erTvis. CrdiloeTiT,
paralelurad meore xevi uerTdeba, mas brinjiReles uwodeben. maT Soris
mdebare teritoria (30 ha farTobi) ukavia sasimagro sistemas, romelic
dedaqalaqobisdroindeli mcxeTis CrdiloeTi karibWe unda yofiliyo.

mcxeTa. sveticxoveli. IV-V ss. quCis nawili da RarTiskari mtkvrisa da aragvis xerTvisis yvelaze viwro yels warmoad-
kvartalebi mis orive mxares gens da strategiulad marjve adgilia _ muxranis velidan _ momxdur-
Tagan Tavis dasacavad. swored am mizniT Cans agebuli qvis safuZvelze
aRmarTuli 3 metramde siganis aliziT nagebi koSkebiani zRude-galavani,
mcxeTaSi adre gamovlenil stilosebTan da samelneebTan erTad es aRm- romelic brinjiReles marjvena napirs gasdevs RarTiskaris zeda Txe-
oCena qarTlis (iberiis) samefoSi mwignobrobis dawinaurebasTan erTad midan aragvamde. galavani gamovlenilia aragvis marcxena napirzec. igi
qalaquri kulturis maRal doneze metyvelebs (afaqiZe a., yifiani g., niko- aragvis napiridan iwyeba da saguramos qeds ebjineba.
laiSvili v,. manjgalaZe g,. kapanaZe m. 2003; Apakidze A., Kipiani G., Nikolaishvili V.
2004). RarTiskaris saforTifikacio sistema warmoqmnili Cans Zv.w.aR. IV-III ss-
ebSi, rodesac qarTlis samefo yalibdeboda. amaze metyvelebs iq aRmoCe-
nili arqeologiuri masalebi da werilobiTi wyaroebi (yauxCiSvili T.
strabonis geografia, 1957).
samTavro. namosaxlarebi da samarovnebi (farTobi 18 ha)
mdebareobs mdinare aragis marjvena napirze qalaq mcxeTis farglebSi. aragvis marjvena napirze _ RarTiskaris Sida teritoriaze, safortifi-
aRmosavleTiT esazRvreba md. aragvi, dasavleTiT kodmanis vakobi, samxre- kacio sistemis sinqronuli ramdenime sayuradRebo Zegli aRmoCnda (ta-
TiT _ monastrisxevi, xolo CrdiloeTiT - baiaTxevi. gamovlinda gvianbrin- Zari, wisqvili, xuroTmoZRvruli kompleqsi). RarTiskaris zemoaRwerili
jao-adrerkinis, Sua brinjaos, elinisturi, gvianantikuri da feodaluri safortifikacio sistema da dasaxleba qarTlis dedaqalaqis CrdiloeT
xanis namosaxlarebis naSTebi da Sua brinjaos, gvianbrinjao-adrerkinis, karibWes warmoadgens (nikolaiSvili v., 2005, gv. 93-108). swored iq miegeba
antikuri da adre Suasaukuneebis oTxi aTasze meti sxvadasxva ti pis sa- nadirobidan dabrunebul gaqristianebul mirian mefes `nana dedofali
marxi (Zv.w. III aTaswleuli-ax.w. VII s.). da yoveli igi qalaqi“ (`moqcevaÁ qarTlisaÁ“, 1979, Satberdis krebuli X
saukunisa, gv. 342).
arqeologiuri monacemebis mixedviT, SeiZleba vivaraudoT mefis ojaxis
warmomadgenelTa gansasvenebeli samTavros samarovnis samxreTY ubanze.
amaze unda metyvelebdes erT-erT mdidrul samarxSi (samarxi-akldama
wiwamuri-sisamura. naqalaqari mdebareobs sof. wiwamuris Tavze _
misgan CrdiloeTiT ganlagebul goraze _ serze. moxseniebuli aqvs I s-is
berZen swavluls - strabons Tavis `geografiaSi“, rogorc qalaqi _ armaz-
cixesTan erTad (yauxCiSvili T., 1957: strabonis geografia; lorTqifaniZe
o., 2010).

1953 wels mcire masStabis samuSaoebi Caatara mcxeTis arqeologiurma


eqspediciam (xelmZRv. Aa. afaqiZe). wiwamurze aRmoCnda Tlili qviT nagebi
mrgvali nageboba (diametri 16 m). qvaTlilebi erTmaneTTan xis solebis
`uwyvetebiT“ Cans gadabmuli. Ddadasturda mSeneblobis ori fena. erTi

362 363
uZvelesi mSralad nawyobi, romelic elinisturi xaniT TariRdeba (wiwamu-
ri I), meore ki duRabze nagebi (wiwamuri II). igi gvianromauli xaniT unda
daTariRdes. mrgvali nageboba mkvlevarTa nawils (k. meliTauri) warmar-
Tuli taZris naSTad miaCniaT (afaqiZe a. 1963).

wiwamuris seris ZirTan, gazsadenis trasis gayvanisas Seqmnil WrilSi Cans


kedlis nawili, romlis sigane 3 m-de aRwevs da qvatexiliT aris nagebi.
igi dasavleTiT bebriscixisken miemarTeba.Bbebriscixeze Catarebuli gaT-
xrebisas aRmoCnda msgavsi da Tanadrouli, qvis safuZvelze, aliziT nagebi
kedlis naSTebi (nikolaiSvili v., sixaruliZe a., diRmelaSvili q. …2009).
kedeli, rogorc Cans, dedaqalaqobisdroindeli mcxeTis Tavdacvis zRu-
dis meore rigs warmoadgenda RarTiskaris Semdeg da im damcavi sistemis
nawili unda iyos, romelic antikuri xanis mcxeTas CrdiloeTidan icavda.

sarkine naqalaqari (Zv.w. II-ax. II ss.) Crdilo-aRmosavleTidan Semofar-


glulia jojoxeTis xeviT, dasavleTidan _ mcxeTa-SiomRvimis samanqano
gziT da zangeliebis xeviT, samxreTidan ki mdinare mtkvarze Camavali
cicabo kldeebiT.

dasavleTi mxridan gamovlenilia saparado Sesasvleli _ karibWe. kedle-


bi nagebia riyis qvis safuZvelze aliziT (55-40-10 sm.) da mopirkeTebulia
qviSaqvis pironebiani qvaTlilebiT (45-20-10 sm.). kari SeWedili Cans xis sa-
fuZvelze rkinis farflebiT. Crdilo-dasavleTidan sarkines icavda zRu-
de, romelic aseve qvis safuZvelze aliziT yofila nagebi (afaqiZe a., 1990).
sarkines centralur nawilSi aRmoCnda terasulad ganlagebuli qviTa da armazisxevi. namosaxlarebi da samarovnebi
aliziT nagebi sakulto (Teatri?) da sacxovrebeli nagebobani, romlebic
gadaxuruli yofila kramitiT (56-50 sm.). iatakze aRmoCnda terakotis niR-
bebi (Zv.w. II-I ss.) dionises da ariadnes qandakebebi (boxoCaZe a., 1973).
armazisxevi mdebareobs armaziswylis SesarTavTan, mtkvris marjvena na-
sarkines naqalaqari mniSvnelovani Zeglia qarTlis saqalaqo cxovrebis pirze, terasaze, mcxeTis rkinigzis sadguridan 2 km-ze (farTobi 1 ha). iq
SeswavlisaTvis. igi istoriuli didi mcxeTis Tavdacvis sistemis nawils gaTxrebi Catarda XX saukunis 30-ian-40-ian wlebSi. gaTxrebis Sedegad
warmoadgens. gamovlinda sxvadasxva periodis Zeglebi, romelTa naSTebi SemozRudu-
lia da iq Seqmnilia Ria cis qveS muzeumi (savele muzeumi). armazisxevSi
aRmoCenilia SedarebiT kargad daculi romauli ti pis abano _ msgavsi
grZeli mindori (10,5 ha.) sarkines kompleqsis nawilia. CrdiloeT da sinqronuli armazcixis amave ti pis abanoebisa. abanosTan aris dakav-
nawilSi koSki (dakonservebulia) da galavnis naSTi aRmoCnda. centralur Sirebuli e.w. `zRurbliani nageboba“, romelic didi zomis ori nagebo-
nawilSi ki saxelosnoebi gaumarTavT rkinis, tyviis da spilenZis gamosad- bisgan Sedgeba. igi daungreviaT da gadauwvavT mtris Semosevisas, mag-
nobad. aRmoCnda rkinis quris naSTebi, agreTve saoqromWedlo tvifri da ramESemorCenili arqiteqturuli detalebi (karis morTuloba, karnizis
xelsawyo. es faqti adasturebs saoqromWedlos arsebobas (afaqiZe a. 1963). nawili, svetisZiri da svetisTavi) gvavaraudebinebs iq pitiaxSis sasaxlis
arsebobas. iqve aRmoCnda amave periodis orsenakiani (akldama?) da erT-
grZel mindorze dadasturda sruli metalurgiuli ciklis arseboba _ senakiani nagebobis naSTebi da marani, romelSic 55 qvevria Cadgmuli.G
madnis dawurvidan gamoWedva-wrTobamde (afaqiZe a. 1990).
ax. w. II-IV ss-Si iq qarTlis samefos pitiaxSebi _ erisTavebi da maTi oja-
xis wevrebi saxlobdnen da ikrZalebodnen. amaze mogviTxroben epitafiebi
kaciTavana armazisxevis samxreTiT zegan-borcvze mdebareobs, armazis- da calkeul nivTebze amokveTili warwerebi (serafitas - armazis biling-
xevis kanionis marjvena mxares. aRmosavleTiT, xelovnurad ganmxoloe- va, Saragasis monolingva, asparugis, Saragasis da Zevax=javaxis warwerebi
buli qedis nawili daculi Cans zRude-galavniT (23 m-is sigrZeze gamo- da sxv.). am warwerebSi kargad Cans qarTlis (iberiis) samefos ierarqiuli
ikveTa). dadasturda 6 urTierTmonacvle fena _ adre Sua saukuneebidan struqtura: mefe, ezosmoZRvari, pitiaxSi.
adre elinisturi xanis CaTvliT. aRmoCnda qvis safuZvelze aliziT nagebi
koSki (6.20-6.60 m.). gamovlenilia samadlos ti pis keramika _ Zv. w. III s.
(nikolaiSvili, 1990)

364 365
armazcixe mdebareobs mcxeTis mopirdapire mxares, qarTlis qedis da- rul qvabulSi.Ggalavnis kedlebi nagebia qvatexiliT da Semtkicebulia
sasruls-mTaze, farTobi 30 ha.) TixiT. galavniT SemosazRvruli ezos (zomebi: 9X5 m.) Crdilo-aRmosavleT
kuTxeSi ubelo cxeni daukrZalavT. miuxedavad gaZarcvisa, samarxSi sakma-
qarTlis samefo rezidencia armazcixe_bagineTi cnobilia rogorc qar- od mdidruli invetari dadasturda (lomTaTiZe g., ciciSvili i., 1951).
Tuli, aseve ucxouri werilobiTi wyaroebiT. qarTul saistorio wyaro-
ebSi armazcixe ixsenieba rogorc qarTli, qalaqi, dedaqalaqi, cixe, armazi, mcxeTis (mogvTakaris) akldama, SeiZleba iTqvas rom, antikuri xanis erTa-
bagineTi. ucxourSi: harmozike, hermastus, armaqtika. magram ZiriTadi in- derTi arqeologiuri ZegliaMmcxeTis sinamdvileSi, romelic saxuravia-
formacia armazcixis istoriis Sesaxeb miRebulia arqeologiuri gaTxre- nad SemorCa. igi warmoadgens models saero saxlisa, romelSic qarTlis
bis Sedegad (afaqiZe a., 1963; nikolaiSvili v., 2011). samefos umaRlesi xelisufalni cxovrobdnen.

armazcixeSi aRmoCenilia galavnis nawilebi, koSkebi, burjebi, samefo rezi-


denciis nagebobebi (svetebiani darbazi,taZari,abanoebi,Ria da daxuruli wy- avWaliskari - devis namuxli (qoSigora). samSeneblo samu-
alsadeni), ZvelberZnul enaze Sesrulebuli epigrafikuli Zeglebi, samefo Soebisas devis namuxlTan (mtkvris marjvena napirTan) 1867 wels aRmoCnda
mavzoleumis nangrevebi.Ddidi raodenobiT oqro-vercxlis nivTebi mefis asu- 17 striqoniani ZvelberZnuli warwera, romelic iuwyeboda, rom romis
lis samarx-sarkofagSi (ax.w. II_III ss.).Nnagebobebi gadaxuruli yofila mcxe- imperatorma vespasianem (ax. w. 69-79 w.) iberiis mefe miTridates da mis
Turi brtyeli da Rarisebri kramitiT (afaqiZe a. 1963; nikolaiSvili v. 2011). xalxs kedlebi gaumagres. vespasianes warwera ax.w. 75 wliT daTariRda
(wereTeli g., 1958). 1938 wels ki mopirdapire mxares (marcxena sanapiroze),
avWaliskarTan aRmoCnda didroni markirebuli lodebi, rogorc Cans, ga-
karsnisxevis meTune - xelosanTa dasaxleba (Zv. I-ax. III ss.) lavnis naSTi. iqve gaiTxara amave periodis samarxic (lomTaTiZe g. 1945).
savaraudod, vespasianes warweraca da arqeologiuri monapovaric miuTi-
mcxeTis SemogarenSi _ XX saukunis 60-ian wlebSi gaiTxara kompleqsuri Tebs sasimagro sistemaze, romelic avWaliskari-devis namuxlis (qoSigo-
Zegli: meTune-xelosanTa dasaxleba, sawarmoo ubani, marnebi da samaro- ra) xazze gadioda da aRmosavleTidan icavda did mcxeTas.
vani. Nnamosaxlarze dadasturda ori ti pis saxli: banursaxuraviani da
orferdasaxuraviani.Nnamosaxlaris siaxloves aRmoCnda misi Tanadrouli amrigad, axali arqeologiuri aRmoCenebisa da Zveli monacemebis safuZ-
meTuneTa saxelosnos kompleqsi, sadac Tixis WurWlis damzadebis sruli velze gamoikveTa `didi mcxeTis“ gamagrebuli sistemiT SemosazRvruli
cikli mimdinareobda (nikolaiSvili v., 1993). teritoria: RarTiskari, savaneTis qedi, grZeli mindori-sarkine, cixedi-
disxevi, kaciTavana-armazisxevi, armazcixe, devis namuxli, avWaliskari,
wiwamuri, romelic Caewera didi mcxeTis cnobil geografiul sazRvrebSi.
mcxeTis (mogvTakaris) akldama (I s.) mdebareobs mcxeTis rki-
nigzis sadgurTan, samxreTiT 300 m-ze, mtkvris marjvena sanapirosTan, qarT- didi mcxeTis sasimagro sistemis farglebSi arsebuli sxvadasxva funqci-
lis qedis kalTis Ziras. igi agebulia sagangebod mosworebul terasa- is mqone dasaxlebebis politikuri gaerTianeba _ sinoikizmi xdeba qarT-
ze _ qvabulSi. aRmoCnda 1951 wels (gaiTxara imave wels g. lomTaTiZis lis samefos (iberiis) warmoSobisa da mcxeTis gadedaqalaqebis procesSi.
xelmZRvanelobiT). saxelwodeba momdinareobs `wminda ninos cxovrebaSi“
dadasturebuli gadmocemidan am adgilebSi mogvebis arsebobis Sesaxeb.

mogvTakaris akldama Cadgmulia 1,6-2,1 m-is simaRlis galavniT SemosazRv-

366 367
368 369
bibliografia Vakhtang Nikolaishvili
Great Mtskheta Historical-Archeological State Museum,
Georgian National Museum, Scientist-Consultant, Doctor of History
1. afaqiZe a., gobejiSvili g., kalandaZe a., laSvili q., beltiscixe-bebriscixe, Tb.,
lomTaTiZe g., armazisxevis arqeologiu- 2009
ri Zeglebi, Tb., 1955 15. nikolaiSvili v., axali arqeologiuri
2. afaqiZe a., qalaqebi da saqalaqo cxovre- aRmoCenebi armazcixe-bagineTze, kreb.: ~GREAT
ba Zvel saqarTveloSi, I, Tb., 1963
3. afaqiZe a., yifiani g., nikolaiSvili v,.
`Zeg,lis megobari“, #4(95), Tb., 1996
16. nikolaiSvili v., didi mcxeTis istoriu-
MTSKHETA“
manjgalaZe g., kapanaZe m., sveticxovlis li topografia, `iberia-kolxeTi“, #2, Tb., AT THE
ezoSi Catarebuli arqeologiuri samu-
Saoebi, VI samecniero sesia, angariSebi,
2005
17. nikolaiSvili v., armazcixis samefo re- TIME OF
mcxeTa-Tbilisi, 2003 zidencia, Tb., 2011 BEING
A CAPITAL
4. afaqiZe a., wiwamuri-naqalaqari. saqarT- 18. qarTlis cxovreba, teqsti dadgenili
velos istoriisa da kulturis ZeglTa yvela ZiriTadi xelnaweris mixedviT s.
aRweriloba, V, Tb., 1990
5. boxoCaZe a., nastakisi,sarkine, Zalisi (ar-
yauxCiSvilis mier, tomi I, Tb., 1955
19. qarTlis cxovreba, IV, batoniSvili va-
CITY
qeologiuri kvlevis Sedegebi), `Zeglis xuSti, aRwera samefosa saqarTvelosa,
megobari“, #33, 1973 Tb., 1973 Old capital of the Kingdom of Kartli (Iberia) ‒ the fortified system was outlined: Ghartiskari,
6. kalandaZe a., boxoCaZe a., aragvis kari, 20. yauxCiSvili T., strabonis geografia, Tb., Mtskheta (IV-III c.c. B.C. ‒ IV-V c.c. A.D.) is Savaneti Ridge, „long field ‒ Sarkine, Tsikedi-
`Zeglis megobari“, #15, 1968 1957 known from Georgian, as well as foreign writ- di Gorge, Katsitavana- Armaziskhevi, Devios
7. lomTaTiZe g., arqeologiuri gaTxrebi 21. wereTeli g., mcxeTis berZnuli warwera ten sources and archaeological monuments. Namukhli, Avchaliskari, Tsitsamuri, which fit
saqarTvelos Zvel dedaqalaqSi, Tb., 1945 vespasianes xanisa, Tb., 1958 „Great Mtskheta“ of the period, when it was into the known geographical boundaries of the
8. lomTaTiZe g., ciciSvili i., axladaRm- 22. Apakidze A., Nikolaishvili V., An aristokratik Tomb the capital city, was mentioned by Georgian Great Mtskheta.
oCenili akldama mcxeTaSi, saqarTvelos of the Roman period from Mtsketa, Georgia, The historian of the XI cent. Leonti Mroveli „the
mecnierebaTa akademiis moambe, t. XII, #10, Antiquries jurnal, volume LXXIV. London, 1994 city of Great Mtskheta and its districts, Sar- Political unification of the settlements with dif-
1951 23. Apakidze A., Kipiani G., Nikolaishvili V., A rich kine, Tsikhedidi and Zanavi, the district of He- ferent functions within the boundaries of Great
9. lorTqifaniZe Oo., Zveli saqarTvelo from Mtskheta (Caucasian Iberia) Ancient West and brews“... [see: „Kartlis Tskhovreba“ (the Life Mtskheta fortification system ‒ synoecism ‒
(kolxeTi da iberia) strabonis geogra- East, volume 3, #1,Brill, Leiden-Boston, 2004 of Kartli) I, 1955: p. 17-18]. occurs in the process of creation of Kartli (Ibe-
fiaSi, 2010 24. Муравьев С.Н., Заметки по исторической ria) and making Mtskheta the capital city.
10. `moqcevaÁ qarTlisaÁ“, Satberdis krebu- географии Закавказья. Плиний о населении On the basis of the new archaeological findings
li X saukunisa, gamosacemad moamzades Кавказа, Вестник древней истории,1, 1988 and old information, the territory, enclosed by
b. gigineiSvilma da e. giunaSvilma, Tb., 25. Николаишвили В., Историческая топография
1979 стольного города Картли (Иберии) «Мцхета Ве-
11. nikolaiSvili v., Zveli mcxeTis isto- ликой» в свете новых открытий, Международная
riuli topografia axal aRmoCenaTa научная конференция, Археология (5) этнология
Suqze, reprinti, 1990 (4), фольклористика Кавказа – Сборник кратких
12. nikolaiSvili v., karsnisxevis meTune-xe- содержании докладов, Ереван, 2003
losanTa dasaxleba, Tb., 1993 26. Страбон, География в 17 книгах., изд. «Наука»,
13. nikolaiSvili v., qalaqi mcxeTa ax. w. III- Л., 1964
VI ss. (arqeologiuri monacemebis mi- 27. Plinius Secundus, Naturalis Historiae, Libri
xedviT), kreb.: ,,kavkasiis macne“ (specia- 37, v.1–6,§.29-30, Lipsiae-1870-98 (wignSi),
luri gamocema 3), Tb., 2004 Катон, Варон, Колумелла, Плиний. О сельском
14. nikolaiSvili v , sixaruliZe a., diRme- хозяйстве, Москва, 1957

370 371
zaza aleqsiZe leonti mroveli gvarwmunebs, rom aleqsandre makedonelis wyalobiT qa-
rTli ukve qristes Sobamde IV-III ss-is mijnaze mzad iyo macxovris sju-
saqarTvelos mecnierebaTa erovnuli akademia, lis misaRebad, `mas Jamsa ara iyo winaswarmetyueli da moZRuari sjulisa
akademikosi, istoriis mecnierebaTa doqtori WeSmaritisa, romelmanca aswava da amxila, aramed TÂT moigona sjuli ese“.3
erTi sityviT, qarTli ukve maSin ganudga yvela aRmosavlur sarwmunoebas.

mcxeTa, magram azoni, romelic aleqsandrem romauli mxedrobiT qarTlis mmarT-


velad datova, misi sikvdilis Semdeg gadauxvevs mis gzas:
sadac
`dauteva sjuli aleqsandres mocemuli, iwyo kerpTmsaxurebad“.4 dadga qa-
"RmerTni rTlosianTa ocdaSvidwliani Znelbedobis xana.
RmerToben davaJkacda farnavazi, Zmiswuli mcxeTis mamasaxlisisa, mamiT qarTveli,
da mefeni xolo dediT sparsi. farnavazma gaaerTiana aRmosavleTi da dasavle-
Ti egrisis erisTav qujisTan erTad. aTasma rCeulma romaelma meomarma
mefoben" miatova azoni da farnavazis mxares gadmovida. azoni damarcxda. `aman
farnavaz mozRuda qalaqi mcxeTa mtkiced, da yovelni qalaqni da cixeni
qarTlisani“.5
qarTlis saxelwodebiT erTiani saqarTvelos
saxelmwifos Camoyalibebis procesi leonti mrov- farnavazma daiwyo qveynis politikuri mowyoba.Dman dayo qarTlis samefo
els ase aqvs aRwerili: saerisTavoebad, Cauyena saTaveSi erisTavebi da yvela saerisTavodan Se-
moudioda `xarki sameufo da saerisTavo. esreT ganawesa ese yoveli far-
qveyanaSi areulia sxvadasxva xalxi: somxebi, bunT- navaz mimsgavsebulad samefosa sparsTasa“.6
urqni, xazarebi, asurni, ebraelni, berZenni. yvelani
eseni Tavisi qveynidan gamoqceulan sxvadasxva ga- magram sad wavida is aTasi rCeuli romaeli, romelmac miatova azoni da
remoebis gamo da qarTlisTvis SeufarebiaT Tavi, farnavazs didi samsaxuri gauwia:
yvela maTgans Tavisi ena, sarwmunoeba da cxovre-
bis wesi Semoutania qveyanaSi, qarTlis cixeebic ki `xolo igi hromni aTasni mxedarni... ganyvna ÃevTa da queyanaTa Sina, i pyrna
maT (bunTurqebs) ukaviaT. amis gamo qarTlosianT igini keTilad, rameTu brZolasa mas azonissa mÃned iyvnes, da uwoda maT
uWirT gaerTianeba da sparselTa winaaRmdeg brZo- aznaurni (Tavisufalni)“.7
la. xsna dasavleTidan, makedoniidan (qarTvelTaT-
vis _ saberZneTidan) modis:A amrigad, leonti mrovelis TvalsazrisiT farnavazma saerisTavoebi dayo
ufro mcire erTeulebad, samarTavad Caabara romaelebs da maTgan Seqmna
aleqsandre makedoneli `gamoCnda queyanasa saberZ- mefis dasayrdeni socialuri fena, is fena, romelmac mogvianebiT saqarT-
neTisasa“, `ganZlierda“, `dai pyra ... yoveli qarTli, veloSi feodalizmi unda aaSenos. erTi sityviT, farnavazma Seqmna samefo,
da mosrna yovelni igi naTesavni aRreulni qarTls romlis saxelmwifo (politikuri) wyoba aRmosavluria _ sparsuli, xolo
myofni ... da dautevna naTesavni qarTlosianni“.1 socialuri _ dasavluri (romauli).

aleqsandre makedonelis wyalobiT saqarTvelo es aris simboluri saxe saqarTvelos mTeli Semdgomi ganviTarebisa, yov-
monoeTnikur qveyanad yalibdeba. el SemTxvevaSi monRolTa batonobamde mainc. es aris is mTavari Tavise-
bureba, rac saqarTvelos geopolitikursa da geokulturul situacias
monoeTnikur qveyanaSi aleqsandre makedonels amierkavkasiis sxva qveynebisagan mkveTrad ganasxvavebs mTeli istoriis
SesaZlebloba eZleva axleburad moawyos qvey- manZilze.
ana da erTRmerTianoba SemoiRos. man datova qa-
rTlis mmarTvelad azoni da ubrZana: `hmsaxureb- saintereso da rTuli suraTi daxata leonti mrovelma: farnavazi aris
den RmerTsa uxilavsa, dambadebelsa yovlisasa“.2

3 iqve, gv. 18-19


4 iqve, gv. 20
1 qarTlis cxovreba, teqsti dadgenili yvela ZiriTadi xelnaweris mixedviT s. 5 iqve, gv. 25
yauxCiSvilis mier, t. 1, Tb., 1955, gv. 17-18 6 iqve, gv. 25
2 iqve, gv. 18 7 iqve, gv. 25

372 373
erTiani saqarTvelos pirveli qarTveli mefe da mcxeTa samefo qalaqi. velni qarTlisa: sparsi mefe miriani da berZeni dedofali nana _ orive-
igi qarTul enas acxadebs erTaderT (saxelmwifo) enad. qmnis qarTul ni sruliad gaqarTvelebulni politikuri, kulturuli da religiuri
mwignobrobas (damwerlobas), saxelmwifos administraciul sistemas igi TvalsazrisiT. srulad ganxorcielda TviTmyofadobisTvis aucilebeli
ayalibebs aRmosavlurs (sparsuls), xolo socialurs _ dasavlurs (ro- formula: `ena, mamuli da sarwmunoeba“.
mauls).
axali welTaRricxvis dasawyisSi axlo aRmosavleTSi erTmaneTs Seejaxa
farnavazis dros ukve gvaqvs ena da saxelmwifo, anu XIX saukunis meore ramdenime Zlieri religia: iyo qristianoba, mazdeanoba da, bolos, islami.
naxevris saqarTvelos erovnuli formuliT `ena da mamuli“. ra Tqma unda, saxelmwifoebrivi da politikuri TvalsazrisiT qristianoba dasavluri
sruli formulis misaRebad gvaklia `sarwmunoeba“. magram xom gvaxsovs Rirebulebis matareblis _ bizantiis religia iyo. Tavdapirvelad am-
Tavis droze, rac dagvibara aleqsandre makedonelma, qristianobas mims- ierkavkasiis yvela qveyanam (qarTlma, somxeTma da albaneTma) dasavluri
gavsebuli `sjuli“. (bizantiuri) orientacia airCia. amis dasturad qarTlma samRvdeloebac
saberZneTidan moiyvana, Tumca SeeZlo, da valdebulic iyo, moeyvana an-
qarTvelebs axsovT, rom aleqsandre makedonelma maT ubrZana dambadebeli tioqiidan an ierusalimidan, miT ufro, rom qarTli antioqiis samwysod
RmerTis msaxureba. qristianoba, ra Tqma unda, jer kidev devnili religiaa iTvleboda. qarTlma es problema ase gadawyvita: antioqiis patriarqs
romSi (III s. q. S.), rodesac saqarTveloSi mefobs rev marTali. istorikosi daamtkicebina saberZneTidan moyvanili samRvdeloni. ase gagrZelda VI
ambobs: s-is Sua xanebamde, sanam umaRles ierarqTa saydrebi TviTon qarTvelebma
ar daikaves.
`daRacaTu iyo warmarTi, aramed iyo mowyale da Semwe WirveulTa: rameTu
smenil iyo misda mcired rame saxareba uflisa Cuenisa ieso qristesi, da magram aseTi ideologiuri harmonia amierkavkasiaSi didxans ver gagrZel-
aqunda rame siyuaruli qristesi“.8 deboda. daaxloebiT erTi saukunis Semdeg msoflio qristianuli eklesia
da mTeli maSindeli axlo aRmosavleT-dasavleTi Seazanzara dogmatikis
ase TandaTan amzadebs leonti mroveli mkiTxvels imis misaxvedrad, Tu sakiTxebSi polemikam. dRis wesrigSi axla ukve qristianobis SigniT
ratom airCia qristianoba saqarTvelom saxelmwifo religiad mTels im- arCevanis gakeTeba dadga. yvelaze mTavari iyo dapirispireba diofizito-
droindel msoflioSi erT-erTma pirvelma da rom es arCevani ar iyo basa da monofizitobas Soris, rasac didi imperiebi Tavis sasargeblod
SemTxveviTi. iyenebdnen. irani mxars uWerda im sarwmunoebas, romelsac ebrZoda bizan-
tia. iranis mxare daikava somxeTma, xolo bizantiisa _ qarTlma. amitom
dadga q. S. IV saukune, daiRupa sparselebTan brZolaSi ukanaskneli far- monofizitobam Cvens regionSi saxelad somxuri sarwmunoeba miiRo, xolo
navaziani mefe asfaguri da `aRuRia piri sparsTa mefesa STanTqmad quey- diofizitobam _ qarTuli. miaqcieT yuradReba: mTels axlo aRmosavleTSi
anisa“.9 qarTvelebs winaaRmdegobis gaweva aRar SeuZliaT, vinaidan darCnen saqarTvelo iyo erTaderTi qveyana, romelmac probizantiuri, diofizitu-
`viTarca cxovarni umwyemsoni“. da ai, maT gadadges paradoqsuli nabiji, ri mrwamsi airCia. wina monaTxrobiT leonti mrovelma Tavisi mkiTxveli
qarTlis aznaurebma mimarTes iranis Sahs TxovniT: miscen mefed Tavisi ukve Seamzada aseTi arCevanis bunebrivad aRsaqmelad.
Ze mihrani, mihranma colad SeirTos farnavazis Camomavali (farnavaziani)
asfaguris asuli, qarTvelebma SeinarCunon mama-papis rjuli. qarTveli mTeli Sua saukuneebi bizantiis dacemamde da qristianuli samyarosgan
aznaurebi ar gaiTqvifon sparsel warCinebulebSi da SeinarCunon Tavisi izolaciamde saqarTvelosTvis aris mudmivi balansirebis periodi ev-
socialuri privilegiebi. winaaRmdeg SemTxvevaSi isini mzad arian ukanask- ropisa da aziis imperiebs Soris. saqarTvelos daSlis Semdeg balansire-
nel sisxlis wveTamde ibrZolon da uTanasworo brZolaSi daiRupon. bis saWiroeba rCeba, magram mas dasavleTiTac da aRmosavleTiTac aziuri
imperiebi artyia da balansireba am dros mxolod politikuri SeiZleba
iranis Sahma Seiwynara es Txovna. amiT qarTvelebma mTeli Tavisi cxovre- iyos. rom gadavxedoT sada dganan qarTvelebi da somxebi bizantiasa da
bis wesi SeinarCunes. erTaderTi qarTuli, rac maT ver SeinarCunes, iyo irans Soris konfliqtSi, vnaxavT, rom umetesad qarTvelebi bizantiis mx-
samefo xelisufleba. magram ra moxda? rodesac mTlianad qarTul gare- ares ikaveben, xolo somxebi iranisas. Tu aseTi politikuri da ideolo-
moSi moxvda, mihrani iqca mirianad, `Seiyuara qarTvelni, da daiviwya ena giuri arCevanis TvaliT SevxedavT Sua saukuneebis qarTulsa da somxur
sparsuli da iswava ena qarTuli... da Seamko saflavi farnavazisi“10, anu kulturebs, SeuiaraRebeli TvaliTac advilad davinaxavT, rom gansxvave-
gaxda memkvidreobiT qarTveli mefe da aRiara Tavisi farnavazianoba. bulma arCevanma masac Tavisi daRi daasva.

TxuTmeti wlis mirians gardaecvala qarTveli meuRle. mirianma, `vinaidan qarTlSi gamefda vaxtang gorgasali. farnavazis msgavsad isic mamiT qa-
qarTvelTaTvis sikeTe surda“, moiyvana meuRled berZeni qali nana. magram rTvelia, xolo dediT _ sparsi, ranis (albaneTis) ganmgeblis barzabor-
mcxeTas ukve modioda wminda nino! isini gaxdnen pirveli qristiani mmarT- dis gaqristianebuli asulis Svili. vaxtangi mcirewlovania. iranis Sahi
cdilobs saqarTveloSi mazdeanoba gaavrcelos. vaxtangis deda, sparsi
sagduxt dedofali sTxovs Tavis Zmas varaz-bakurs, romelic mamamisis
adgilzea dayenebuli, Zala ar gamoiyenos. iranis Sahi agzavnis cecx-
8 iqve, gv. 58 lismsaxur episkoposebs, raTa qarTli moaqcios mazdeanobaze. arcerTma
9 iqve, gv. 63
10 iqve, gv. 65
qarTvelma warCinebulma ar miiRo cecxlTayvanismcemloba. SegaxsenebT,

374 375
rom `mefeTa cxovrebis“ mixedviT, ZiriTad, saSualo fenas qmnian romael sparselni. amaze vaxtangi Rirseul pasuxs SeuTvlis:
mxedarTa Camomavalni, romlebsac farnavazma aznauroba uboZa. mxolod
`wvrili eri“ (dabali fenebi) `miiqca mravali cecxlmsaxurebasa“.11 da ai, `romeli ara Suenis Sensa RmrTismoyuarebasa, romeli Sen ara hyo, sxuasa
sagduxt dedofali, warmoSobiT sparsi, xvdeba, rom gamazdeanebiT qarT- nu awuev, rameTu Radroba ara Ãel ars kacTa patiosanTa. daRaTu aw Sen
velTa qarTvelobas safrTxe eqmneba da saberZneTidan mohyavs `mRdeli migcne sparsni, ara ukue gancruvdesa saxeli Cemi?“14
WeSmariti“ miqael, romelic episkoposad dasva da amiT moaxerxa `wvrili
eris“ udidesi nawilis kvlav dabruneba qristianobis wiaRSi. miuxedavad amisa, sparselebma eWvi aiRes, rom vaxtangi berZenTa mxares ika-
vebda da sparsma erisTavma, vaxtangis dedis Zmam uSveri sityvebiT agina
vaxtangi daWabukda. saqarTvelos teritoriaze sami mxridan aris ucxo Tavisi diswuli. vaxtangma mokled upasuxa: `aha Sen da berZenni“15 da gavi-
Zala SemoWrili: dasavleTidan berZnebi, aRmosavleTidan sparselebi da da brZolis velidan. sparselebTan darCnen somexni da mefe darubandisa.
CrdiloeTidan ovsni. TxuTmeti wlis vaxtangi Sekrebs warCinebulebs da sparselebi sastikad damarcxdnen. daiRupa vaxtangis dedis Zma varaz-bak-
mimarTavs maT sityviT, romelSic gansazRvrulia qarTlis sagareo poli- uri. vaxtangma ase Seafasa momxdari:
tika mocemul momentSi, Seqmnil situaciaSi. mokled vaxtangis mimarTva
warCinebulTadmi ase SeiZleba gadmoices: `ara romeli Cven gÂnda, garna romeli RmerTsa sTnda, rameTu Cven vityo-
diT mSÂdobasa“.16
Tumca Cven sparsTa da berZenTagan igive gvWirs, rac ovsTagan, magram dRes
es unda moviTminoT. magram ovsTagan Seuracxyofas ki sikvdili gvirCev- rogorc vxedavT, vaxtang gorgaslis mTavari amocanaa, miaRwios mSvidobas
nia. isini unda ganvdevnoT. berZenTa da iranelTa Soris, radgan kargad esmis, rom did imperiebs So-
ris mSvidobazea damokidebuli mis patara samefoSi mSvidobac.
qarTvelebs ar SeuZliaT sam frontze brZola. amitom vaxtangi qveynis
gasaTavisufleblad moqmedebis dasawyebad irCevs yvelaze susts. qarT- magram axla ukve Tavs gavida sparselebTan brZolaSi gamarjvebuli berZ-
velebma sastikad daamarcxes osebi da gandevnes Tavisi teritoriidan. enTa spaspeti, keisris diswuli palekarpos, romelmac vaxtangi orTabrZo-
laSi (`TÂTbrZolaSi“) gamoiwvia. mefem mokla palekarpos da qarTvelTa
vaxtangi ocdaori wlisa gaxda. dadga dasavleT da samxreT-dasavleT armiam sastikad daamarcxa berZnebi.
saqarTvelos berZenTagan gaTavisuflebis Jami. mis jarSi arian alban-
elebic, somexnic da sparsnic. vaxtangma daamarcxa berZnebi da daibru- ai, amis Semdeg xdeba Sua saukuneebisTvis gasaocari ambavi. qarTvelebi
na warTmeuli miwebi. magram SeamCnia, rom sparselni ara marto berZen daitireben daRupul sparselebsac da berZnebsac. vaxtangma bizantiis
meomrebs, aramed eklesiis msaxurTac xocavdnen. etyoba amasve akeTebdnen keisars tyveebi daubruna da di plomatiuri TvalsazrisiT brwyinvale
monofiziti somexnic. amitom man Sekriba somexTa da sparselTa spa da werili gaugzavna. werilis kvintesencia Semdeg sityvebSia:
aukrZala moweseTa kvla: `Cvenca varT sjulsa berZenTasa aRmsarebel
qristesi“.12 `me uwyi, rameTu ara ars neba Seni saqmesa amas, romeli-ese iqmna palekarpo-
sisgan, arca Tu iyo neba Cemi, romeli-ese qmna dedis Zmaman Cemman, da ornive
vaxtangma brZana yvela samRvdelo pirisa da monazvnis gaTavisufleba. ese ZÂris-moqmedni ZÂrmanve moinadirna“.17
aman berZnebze udidesi STabeWdileba moaxdina. vaxtangTan mividnen ber-
Zeni petre mRvdeli, grigol nazianzelis mowafe (SemdgomSi saqarTvelos am sityvebis Semdeg vaxtangi gamoTqvams wuxils Tavisi dedis Zmisa da
pirveli mamaTmTavari), da samoel monazoni. petrem ase mimarTa qarTlis keisris Zmiswulis daRupvis gamo. keisari da vaxtang gorgasali neitral-
mefes: ur adgilze xvdebian erTmaneTs. bizantiis keisari ukan ubrunebs vaxtangs
warTmeul miwebs da pirvel rigSi afxazeTs im pirobiT, Tuki mis asuls
`mnebavs, raTa Sen mier aRgzebuli ese cecxli Senve daSrito da megobar SeirTavs colad.
iyo keisrisa, viTarca dResamomde iyav sparsTa“.13
vaxtangma iTxova berZenTa keisrisa da patriarqisagan kaTalikosad pe-
SesaZloa, es mimarTva sakmarisi arc yofiliyo, vaxtangs ZilSi wm. nino tre, romelic qarTlSi pirveli kaTalikosi gaxda da, rogorc `qarTlis
da konstantine didi keisari rom ar gamocxadeboda TxovniT, raTa dato- moqcevis“ uZvelesi versia ambobs, `aqaÁTgan iwyes kaTalikozTa mamadTav-
vos saberZneTis teritoria. vaxtangma Seasrula mociqulTa sworis Tx- robad da mwyemsa erisa“.18 petres Semdeg rigiT meSvide kaTalikosi ukve
ovna. Tavis mxriv, keisarmac daubruna yvela mitacebuli qveyana vaxtangs qarTveli iyo `saba, mkÂdri mcxeTisa“ da `aqaÁTgan orTa saxlTa aiRes
da colad SesTavaza Tavisi asuli. magram amasTanave keisari sTavazobs
mas, saidumlod gadavides mis mxareze da erTad mosran masTan myofni
14 iqve, gv. 171
15 iqve, gv. 172
16 iqve, gv. 173
11 iqve, gv. 145 17 iqve, gv. 176
12 iqve, gv. 160 18 moqcevaÁ qarTlisaÁ, axladaRmoCenili sinuri redaqciebi, gamosca da winasityvaoba
13 iqve, gv. 166 daurTo zaza aleqsiZem, Tb., 2007, gv. 18

376 377
kaTalikozobaÁ, mkÂdrTa mcxeTelTa“.19 munoni“ da `mxedarni SemmarTebelni“, `morwmuneni“ da `mxedarni SemmarTe-
belni“.
male gardauvali gaxda omi berZenTa da sparselTa Soris. orives unda
vaxtangi Tavis mxares miimxros, radgan omis poligoni, faqtobrivad, isev mrwamsi qveynis meTaurTa saxelmwifo politikisa da orientaciis ga-
qarTlia da gamarjvebis meti Sansi aqvs imas, visac qarTveli mefe mxars moxatuleba iyo sxva yvelaferTan erTad, xolo mSvidobis mopoveba mx-
dauWers. vaxtang gorgasali da iranis Sahi xosro erTmaneTs Sexvdnen olod mxedruli SemarTebiT SeiZleboda. am TvalsazrisiT, adreul Sua
rusTavis axlos. Sahi mimarTavs vaxtangs: saukuneebSi idealuri mefe iyo vaxtang gorgasali.

`iTxove Cemgan raca gnebavs Tavisa SenisaTvis anu sxÂsa, visTvisac gnebavs“. didiDxani aRar darCa im dromde, rodesac `mcxeTaÁ aTxeldeboda da
tfilisi eSeneboda, armazni Semcirdebodes da kalaÁ gandidneboda“.
vaxtangis pasuxi lakonuria:

`mnebavs raiTa iyos mSvidoba Sen Soris da keisrisa“.

vaxtangma daiyolia iranis Sahi da jeri axla bizantiis keisarze midga,


romelmac ganacxada:

`sTnavs RmerTsa mSÂdoba samTave amaT mefeTa. da iqmnaca egre“.20

daido zavi, romelic istorikosis mier gaazrebulia rogorc mSvidoba


sam saxelmwifos (bizantias, iransa da saqarTvelos) Soris, miuxedavad
imisa, rom omSi qarTli ar monawileobda. zavis gansamtkiceblad vaxtangma
SeirTo colad bizantiis keisris asuli, xolo iranis Sahs colad gaata-
na Tavisi da miranduxt.

am situaciaSi vxedav da rogorc Cans, xedavda istorikosi juanSeric,


gancxadebuls saqarTvelos geopolitikuri funqciisa. figuralurad rom
vTqvaT, erTmaneTs Sexvda evropa da azia. or imperiasa da or civili-
zacias Soris moqceuli qarTlis funqcia iyo am ori imperiis Serigeba. Zaza Aleksidze
TviTon qarTli ki Tavisi geopolitikuri mdebareobiT unda gamxdariyo
am Serigebis poligoni. aseTi funqcia amierkavkasiaSi arcerT sxva saxel- The National Academy of Sciences of Georgia,
mwifos Tavis Tavze arasodes ar auRia. Academician, Doctor of Historical Sciences

yvelaferi es iyo brZeni, di plomati mefis qmedeba, vaxtangi zrunavda Tav-


isi qveynis mSvidobiani ganviTarebisaTvis. aseTi ganviTareba ki SeuZlebe-
MTSKHETA,
WHERE
li iyo bizantiasa da sparseTs Soris mSvidobis zavis gareSe.

magram vaxtang gorgasals Tavisi qveynisaTvis da samefo saxlisaTvis ukve


gadawyvetili hqonda politikurad da kulturulad dasavluri orienta- „GODS
cia. sikvdilis win misi anderZi aseTi iyo: RULE
`Tquen mkÂdrno qarTlisano... saxlsa Cvensa nu SeuracxyofT da siyua- AND
rulsa berZenTasa nu dautevebT“. KINGS
leonti mrovelma da juanSerma lakonurad Camoayalibes mirianidan vax- GOVERN“
tang gorgaslamde qarTvel mefeTa oTxi ti pi:

`morwmuneni“ da `uSfoTvelad mcxorebni“, `urwmunoni“ da `moSiSni“, `urw- The paper presents Georgia’s political choice statehood and the Georgian nation stood be-
between the East and the West, on the basis of tween these two confronting ideologies and of-
review of the ancient Georgian historical sourc- ten used to play a reconciliatory role, although,
es (the Life of Parnavaz, the Life of Vakhtang they have never diverged from the western ori-
19 iqve, gv. 18 Gorgasali). It is shown, how the Georgian entation.
20 qarTlis cxovreba, gv. 183

378 379
vaxtang nikolaiSvili romelic asaxavs ax. w. I saukunis 30-iani wlebis viTarebas, ekuTvnis ebra-
el sidonias, asuls abiaTar mRvdlisa. igi sxva mcxeTel ebraelebTan
didi mcxeTis istoriul-arqeologiuri erTad gaqristianda ax. w. IV saukunis ocian wlebSi nino kabadokielis
saxelmwifo muzeumi, qadagebis Semdeg.
saqarTvelos erovnuli muzeumi,
mecnier-konsultanti, istoriis doqtori mcxeTaSi ebraelTa axali nakadis Semosvla ukavSirdeba romis imperator
vespasianes mier ax.w. 70 wels ierusalimis darbevas da iqidan otebuli
mosaxleobis mcxeTaSi dasaxlebas (qarTlis cxovreba I, 1955, 44).
ebraelebi qarTlis samefos (iberiis) teritoriaze ebraelTa cxovrebisa da moRva-
qarTlis weobis utyuar dasturs warmoadgens arqeologiuri monacemebi, gansaku-

samefos TrebiT ki epigrafikuli Zeglebi.

(iberiis) amjerad yuradReba gamaxvildeba kompleqsebze, romelSic esa Tu is war-


weriani Zegli gamovlinda. es saSualebas mogvcems ufro zustad gani-
teritoriaze sazRvros ebraelTa diasporis cxovrebisa da saqmianobis etapebi, maTi
sazogadoebrivi statusi Tu socialuri mdgomareoba.
(werilobiTi wyaroebisa da arqeologiuri monacemebis mixedviT)
gvianromaul-adreSuasaukuneebis periodis iberiis samefoSi, ebrauli war-
werebi ZiriTadad mcxeTis teritoriaze, mis SemogarenSi da qalaq urb-
qarTlis samefoSi (berZnul-romauli wyaroebis nisSia aRmoCenili. am adgilebSi ebraelTa yofna dadasturebulia we-
iberia) ebraelTa diasporis arsebobas adastureben rilobiTi wyaroebiT da arqeologiuri gaTxrebis Sedegad mopovebuli
rogorc werilobiTi wyaroebi, aseve arqeologiuri masalebiTac. (qarTlis cxovreba I, 1955: 16, 35-36, 44, 95, 97-102, 118; Бабаликашвили
monacemebi. arqeologiuri gaTxrebisas an SemTxve- 1971: 3-5).
viT monapovar epigrafikul Zeglebze SemorCenilia
Zvelebrauli an arameuli damwerlobiT Sesrule- pirveli ebrauli warwera aRmoCnda 1872 wels samTavros samarovanze - qa-
buli warwerebi, romelsac ebraelebi iyenebdnen. laq mcxeTaSi. aRmoCena aRwera kavkasiis muzeumis TanamSromelma f. bai-
ernma. ebraulwarweriani epitafia dadasturda qvis samarxSi (baierni 1872:
pirveli cnoba, Zv.w.VI saukuneSi gandevnil ebrael- 168-186, 231-248, 268-288). wriuli formis saflavis qva samarxSi iyo Cavardni-
Ta qarTlSi mosvlis Sesaxeb, daculia saistorio li. mas ori mxridan mcire zomis qvebi hqonda Semowyobili, rogorc Cans,
qronikaSi „qarTlis cxovreba“: „maSin nabuqodono- qvis samarxze aRmarTuli stelis gasamagreblad. filaqvaSi Rrma niSaa
sor mefeman warmostyuena ierusalemi, da muniT ote- (sigane 30 sm.), romelSic warweraa amokveTili.
bulni uriani movides qarTls, da moiTxoves mcxe-
TelTa mamasaxlisisagan qveyana xarkiTa. misca da warwera ase ikiTxeba: „es kubo Zvir-
dasxna aragusa zeda wyarosa, romelsa HhqÂan zanavi fasi da pativcemuli iegudasi, metsa-
da romeli queyana aqunda maT xarkiTa, aw hqÂan xerk xelad gurkis. iyavn gansasvenebeli
xarkisa misTÂs“ (qarTlis cxovreba I, 15-16). sakmaod mis keTilmsaxurTa Tana, misi aRdgoma
damajerebeli Cans motanili cnobis identifikacia daukavSirdes ubiwo cxovrebas (wmin-
zanavis nasoflarTan, sofel saguramos samxreT- danebTan)~. teqstis wamkiTxavis, d.
aRmosavleTiT. iqve mdebareobs adgili wyarosTavi. xvolsonis ganmartebaniT, ena aris ra-
binuli, arameuli, romelic TalmudSi
leonti mroveli qarTlis meaTe mefis aderkis gamoiyeneba (Хвольсон, Д. 1884: 130-133).
moRvaweobis aRwerisas mogviTxrobs ierusalimi- paleografiuli analizis safuZvel-
dan mcxeTaSi ebrael mociqulTaYmosvlis Sesaxeb. ze warwera ax.w. IV-V ss. TariRdeba.
es unda momxdariyo pirveli saukunis ocdaaTian misi azriT, ori saxeli Cveulebrivia
wlebSi (qarTlis cxovreba, I, 1955, 35-36). ebraelebSi. erTi ebrauli, romelic
gamoiyeneboda religiur saqmianobaSi,
Semdeg mcxeTeli eliozi da longinozi miemgzav- xolo meore ki adgilobrivi xalxis
rebian ierusalims - eswrebian qristes jvarcmas enidan Sesuli. am SemTxvevaSi adgi-
golgoTaze da moaqvT kvarTi uflisa. lobrivi saxelia gurki - mgeli, xolo
religiuri - ieguda.
„moqcevaÁ qarTlisaÁs“ qronikaSi daculi es cnoba, ieguda - gurkis warwera. ax.w IV-V ss.

380 381
am warweriT dasturdeba qarTuli werilobiTi wyaroebis monacemebi mcxe- ax.w. III-IV saukuneebis samarx-akldamaSi aRmoCenili vercxlis mooqrovi-
TaSi ebraelTa diasporis arsebobis Sesaxeb, romelic garkveulwilad li penali, romelzedac amave formis 3 dekoraciul CarCoSi Cawerilia 9
emTxveva qarTlis ganmanaTleblis nino kabadokielis moRvaweobis peri- muzis saxelis aRmniSvneli Zveli berZnuli warwera (Apakidze A., Kipiani G.,
ods. wminda nino mcxeTaSi yofnisas xSirad midis ebraelebiT dasaxlebul Nikolaishvili V., V, 2004: 105-123).
ubanSi (qarTlis cxovreba, I: 95) rogorc aRvniSneT, mcxeTaSi ebraelTa
diasporis arsebobis faqtebi Semdgomma arqeologiurma kvleva-Ziebamac warwerebi moTavsebulia Sesabamisi muzebis ikonografiuli gamosaxule-
daadastura (nikolaiSvili 2006: 92-104). bebis qveS. cxadia, am gamosaxulebebs xonCasTan araviTari kavSiri ar
SeiZleba hqondes. rac Seexeba saflavis qvis qveda nawilSi amokveTil
Znelia msjeloba ieguda=gurkis socialur statusze, Tumca, cxadia, igi puris, Tasisa da suris gamosaxulebebs, rogorc warweris interpretato-
damkvidrebulia mcxeTaSi da adgilobrivi saxelic aqvs Serqmeuli. SesaZ- ric aRniSnavs, sakmaod gavrcelebulia saqarTvelos sxvadasxva kuTxeSi
loa, igi religiuri moRvawea. mopovebul saflavis qvebze.

meore ebrauli warwera mcxeTaSi aRmoCnda 1938 wels samTavros samarovan- ioseb bar hazanis warwera, paleografiuli analizis safuZvelze, g. were-
ze. erT-erTi qvis samarxis kedlebis Sesadgenad ori warweriani filaqva Telma IV-V ss. daaTariRa. am TariRs mxars uWers aRmoCenis viTareba da
gamouyenebiaT: erTi berZnuli da meore ebrauli. arqeologiuri konteqsti.

ebrauli warwera moTavsebulia qviSaqvis filaqvaze, romlis sigrZe 82 sm- rac Seexeba epitafiebis mqone samarxebSi dakrZalulTa socialur sta-
ia, sigane warweris TavTan 46 sm-i, ZirTan 36 sm-i, sisqe 12 sm. warweras xuTs- tuss, SesaZloa isini sazogadoebis dawinaurebuli fenis warmomadgenel-
triqoniania da mas 28X21 sm. farTobi ukavia. warweris qvemoT amokveTilia Ta samarxebze Cans aRmarTuli. ase magaliTad, aq SeiZleba gavixsenoT
- gamosaxulia puri, Tasi da sura. ebrauli warwera Seiswavla da gamoaq- serafitas warwera-bilingva. serafita qarTlis pitiaxSis zevaxis=javaxo-
veyna g. wereTelma (wereTeli 1940: 419-425). qarTulad mas aseTi saxe aqvs: sis asulia da iodmanganis meuRle (afaqiZe 1963: 147-151). ioseb bar hazanis
warwerasTan erTad aRmoCnda avrelius aqolisis epitafia. rogorc war-
weridan irkveva, igi mcxeTis mTavari mxatvari da xuroTmoZRvaria (yaux-
CiSvili 1943: 577-584). ebraul warwerian saflavis qvaze naxsenebi hazani,
1. es saflavi (aris) ioseb SesaZloa, moxelis _ xazinadaris aRmniSvneli termini iyos (es mosazreba
2. bar hazanisa (?) xsenebul (iyavn k. wereTels ekuTvnis.)
igi)
unda aRiniSnos, rom saflavebze stelis aRmarTva saqarTveloSi uZvelesi
3. netarad; da agreTve Sallum,
droidan Cans gavrcelebuli. mcxeTis sinamdvileSi yorRanebze stelis
4. Zma misi, xsenebul (iyavn) aRmarTva Zv.w. III aTaswleulis meore naxevridan dasturdeba (ix. oxera-
5. mSvidobiT. xevi). es wesi ganagrZobs arsebobas zemoaRniSnuli ebraulwarweriani epi-
tafiebis aRmarTvis xanisTvisac. ase magaliTad, mcxeTis siaxloves, axali
ioseb bar hazanis warwera ax. w. IV-V ss. armazis ax.w. IV-V ss-is samarovanze dadasturda qvis samarxebze saniSne
filaqvebis aRmarTvis faqtebi (abuTiZe, bibiluri, maisuraSvili 1988: 653-
556). es viTareba samTavros cnobil samarovanzec gvxvdeba, magram am sama-
warweris interpretatoris azriT, meore striqonis meore sityva `iosebis“ rovnis mravalfenianobis gamo, stelebis da epitafiebis in situ dafiqsi-
qunias (mamobis aRmniSvnel saxels) warmoadgens, romelsac igi kiTxulobs reba ver xerxdeba.
rogorc `hazan“. amasTan, g. wereTeli iziarebs iv. javaxiSvilis mosazre-
bas, rom saflavis qvaze moxseniebuli piri _ qunia ara ebrauli, aramed mesame ebrauli warwera urbnisSi aRmoCnda 1960 wels _ romauli xanis
adgilobrivi warmoSobis saxeli unda iyos. am mosazrebis siswores adas- samarovanze - #167 samarxSi (javaxiSvili 1972: 483-84). samarxi miwis ze-
turebs zemoT moxseniebuli iegudas (igive gurkis) warwera, romelsac dapiridan 160 sm-is siRrmeze gaumarTavT. igi xis ZelebiT Cans nagebi.
ori saxeli aqvs _ erTi ebrauli da erTic adgilobrivi. xelfexmokecili micvalebuli CrdiloeTiT iyo orientirebuli. samarxSi
aRmoCnda: sabeWdavi _ beWedi brinjaosi, ebraulwarweriani, vercxlis beWe-
ioseb bar zahanis warwera moTavsebulia wagrZelebuli oTxkuTxa moyvani- di _ sardionis gemiani, erotis gamosaxulebiani, vercxlis beWedi gemiani,
lobis CaRrmavebul CarCoSi, romelsac ori mxridan amokveTili aqvs sam- nemesidas gamosaxulebiani, sakidi brinjaosi, samrgoliani, vercxlis beWe-
kuTxedis formis `saxelurebi“. swored aman afiqrebina warweris gamom- di gemiani _ frinvelisa da Txis gamosaxulebiani, zaraki brinjaosi, wak-
qveyneblebs, rom saflavis qvis zeda nawilSi gamosaxuli unda iyos xonCa. veTili piramidis formisa, sayuris naSTebi brinjaosi, beWedi brinjaosi.
mZivebi giSrisa da minisa _ sxvadasxva formis.
Cveni azriT, es aris dekoraciuli elementi-SemuSavebuli forma, romelze-
dac warweras aTavsebdnen. is yvelaze metad gavrcelebuli Cans romaul zemoaRniSnul sakmaod mravalricxovan masalas Soris, gansakuTrebul yu-
samyaroSi da mas garkveulwilad kanonizirebuli forma aqvs. amas adas- radRebas imsaxurebs brinjaos beWedi-intalio ebrauli aso niSnebiT (inv.
turebs iqve, samTavros velis samxreT-aRmosavleTiT, sveticxovlis ezoSi 1106). beWdis rkali naklulia, ganivkveTSi mrgval-brtyeli. damzadebulia

382 383
nili xaziT _ moCarCoebiT (afaqiZe da
sxv. 2004: 70-80, tab XXII).

warwera arameuliT Sesrulebuli


ebrauli Selocvaa da abraham saras
Zis amulets (avgarozs) warmoadgens
(wereTeli 1996: 95-96). igi yelze sata-
warwera brinjaos beWedze - sabeWdavi ax. w. III-IV ss. rebladaa gaTvaliswinebuli da ro-
gorc wesi, masze magiuri teqsti iyo
Sesrulebuli. msgavsi firfita sxva-
brinjaos wvrili mavTulisagan, romelic mxrebisken odnav gafarToebu- dasxva masalebisagan mzaddeboda: oq-
lia. masze darCilulia ovaluri moyvanilobis brtyeli faraki. farakze ros, vercxlis, spilenZisa da tyviis
amoWrilia ori aso. pirveli aso daqaragmebulia, rac warmoadgens f’(uda) firfitebisagan.Aamuleti avi sulis-
sityvis Semoklebas. warweris amomkiTxavis nisan babalikaSvilis ganmar- gan icavda mis mflobels. mas aTav-
tebiT, es sityva niSnavs „mowmobas’’, e.i. raRacis damowmebas (babalikaSvili sebdnen agreTve kerZo saxlebsa da
1971: 3). SesaZloa, aq saqme gvqondes moxelesTan, romelic raRacas adastu- sinagogebSic (wereTeli 1996: 95-96).
rebs, magaliTad qonebis sakuTrebas, masze uflebas.
warweris mTargmneli da interpreta-
rac Seexeba samarxeuli kompleqsis TariRs, mas Zeglis gamTxreli d. qo- tori k. wereTeli Tvlis, rom warwera
riZe ax.w. III saukuniT aTariRebs. am TariRs iziarebs ebraulwarweriani ebrael abram saras Zes ekuTvnoda da
beWdis gamomqveynebeli (javaxiSvili 1972: 84). Tumca, iqve aRniSnavs, rom misi ojaxis wevrebis avi sulebisa-
msgavsi formis beWdebi ax.w. III-IV ss-iT TariRdeba (lorTqifaniZe II, 1958: gan da demonebisagan dasacavad iyo
24, sur 51). es ukanaskneli TariRi ufro damajerebeli Cans, radgan msgavsi gamiznuli. amuleti dawerilia iu-
brinjaos beWdebi (4 c.) aRmoCenilia mcxeTaSi, samTavros gvianromauli deur-arameulze, romelic gavrcele-
xanis samarovanze, qviSaqvis filebiT gadaxurul ormosamarxSi (#533). 30-35 buli iyo saqarTveloSi damkvidre-
wlis mamakaci gulaRma gaSotili daukrZalavT, TaviT aRmosavleTiT. ro- bul ebraelTa Soris (wereTeli 1996: abraam saras Zis warwera (ax. w. IV-VI ss.)
mauli xanis qarTlis samarovnebisaTvis damaxasiaTebel 9 beWedTan, minis 11). amuletze moTavsebuli warwera
sanelsacxeblesa da mZivebTan erTad samarxSi gamovlinda brinjaos bu- ase iSifreba:
deabmuli mSvildsakinZi, rac SedarebiT aaxalgazrdavebs samarxeul kom-
pleqss. igi ax.w. III_IV ss-iT TariRdeba (manjgalaZe 1985: 107, sur. 525-528). 1. (es aris) keTili amuleti abram saras ZisaTvis
rac mTavaria, zemoaRniSnuli brinjaos beWdebis farakebze amokawrulia
wertilovani rkali da ori niSani. rogorc Cans, ebrauli daqaragmebuli 2. misi ojaxis wevrebisaTvis, es aris beWedi
asoebi. 3. romelic dabeWda solomon mefem (boroti sulebi)
4. raTa ar evnos Aabraham saras Zes
ebraulwarweriani beWdis (sabeWdavis) aRmoCena sakmaod logikuri Cans. im
droisaTvis ebraelTa yofna urbnisSi dasturdeba werilobiTi wyaroebiT 5. da arc aravis misi ojaxis wevrebidan Cvens winaSe da
da toponimikuri monacemebiT. `...miiwia sanaxebsa qarTlisasa (wminda nino 6. rogorc adrec, Seasrula (sityva) RmerTma Zlierma abrahamis mimarT,
_ v.n.), qalaqsa mas, romelsa ewodebis urbnisi, sada-igi ixila eri ucxo-
Ta TeslTa msaxurni da Sevida baginsa huriaTasa enisaTÂs ebraulisa, da 7. rom (igi) iqneboda RmerTi damcveli [misi] mudam
dayo munve Tue erTi“ (qarTlis cxovreba I, 1955: 87-88). 8. Sen SeWirvebuli [xar]. gandevne (boroti sulebi) gaakeTe
9. sikeTe da farulad (saidumlod) daade xeli mas!
garda amisa, urbnisSi dRemde SemorCenilia toponimi `nauriali“, rac Ta-
visTavad iq ebraelTa ubnis arsebobas unda gulisxmobdes (javaxiSvili 10. [da] kvlav [kidev ufro] ganamtkice samarTliani [saqme],
1971: 4). 11. saxeliTa am angelozebisa me vbeWdav
meoTxe ebrauli warwera 1992 wels aRmoCnda sakuTriv mcxeTaSi _ qala- 12. da vkrav [borot suls], raTa [man] ar ibatonos masze
qis teritoriaze, romaul, adreSuasaukuneebis xanis namosaxlarze. pirve- 13. abram saras Zeze [iyos]
li saxlis Crdilo-aRmosavleT kuTxeSi Cadgmuli iyo samtuCa xelada
14. jado da avi saqme
_ Calisfrad gamomwvari. aRniSnul WurWelSi Cacvenil miwasTan erTad
aRmoCnda gragnili, oTxad dakecili. igi damzadebulia oqros Txeli 15. da arc Sekrulni [mojadoebulni], da arc qerubimni,
furclisagan sigrZe 5,8 sm., sigane 2,8 sm,. gragnilze (inv. 1437) amokveTil- 16. da arc eSmaki da arc eSmakeuli da arc
amoWrilia 29 striqoniani warwera, romelic bolovdeba amokveTili klak-

384 385
17. araviTari boroti demoni, da ar eqnebaT [maT] Zala, bibliografia
18. abraham saras Zeze
19. dReidan ukunisamde! 1. abuTiZe a., bibiluri T., maisuraSvili n., mefos teritoriaze aRmoCenili ebrau-
axali armazis adreqristianuli xanis li warwerebi (istoriul-arqeologiu-
20. amen, amen, sela! aRdeg da aRasrule
samarovani. saqarTvelos ssr mecniere- ri narkvevi), _ Da. baazovis saxelobis
21. namoqmedari mowyalebisa! Dar aris maTSi baTa akademiis moambe, 131, #3, Tb., 1988 saqarTvelos ebraelTa istoriul-eT-
22. substancia. aleф, beT, gimel, daleT 2. afaqiZe a., qalaqebi da saqalaqo cxovre- nografiuli muzeumi, Sromebi, VI, 241-256,
ba saqarTveloSi, I, Tb., 1963 RambaSiZe (red.), Tb., 2010
23. he, va, zain, xeT, teT, iod, 3. afaqiZe a, nikolaiSvili v., giunaSvili g., 11. ramiSvili q., ori bula mcxeTis svetic-
24. qaф, lamed, mem, nun, samex [ain] davlianiZe r., narimaniSvili g., sadraSe xovlis ubnidan _ Ziebani saqarTvelos
v., ZnelaZe m., iremaSvili S., noneSvili a., arqeologiaSi, #15-16, 186-194. Tb., 2005
25. fe, cade, koф, reS, Sin,
xecuriani l., gavaSeli e., mcxeTis eqspe- 12. qarTlis cxovreba I, teqsti dadgenilia
26. Tav da Tqva iakobma, rodesac dicia - savele arqeologiuri kvleva- yvela ZiriTadi xelnaweris mixedviT
27. ixila isini: `RmerTis banakia es“. Zieba 1989-1992 wlebSi (mokle angariSe- s.yauxCiSvilis mier; Tb., 1955
bi), Tb., 2004 13. yauxCiSvili s., mcxeTa-samTavros axla-
28. da uwoda saxeli adgilsa 4. lorTqifaniZe m., saqarTvelos saxelm- daRmoCenili berZnuli warwera _ sa-
29. mas maxanaim wifo muzeumis gemebi, II, Tb., 1958 qarTvelos ssr mecnierebaTa akademiis
5. manjgalaZe g., samTavros samarovnis moambe, t. IV, #6, Tb., 1943
abraham saras Zis saxli, sadac amuleti aRmoCnda, ori saTavsisgan Sedgeba. gvianantikuri xanis samarxebi - mcxeTa 14. wereTeli g., mcxeTis axladaRmoCenili
maT Soris gasasvleli kari-Riobia datovebuli. meore saTavsSi marania mo- VII, arqeologiuri kvleva-Ziebis Sedege- ebrauli warwera. enis, istoriisa da ma-
wyobili da didi raodenobiT Tixis WurWeli aRmoCnda, romelic zogadad bi, Tb., 1985 terialuri kulturis istoriis insti-
damaxasiaTebelia ax.w. IV_VI ss-saTvis (nikolaiSvili 2004: 41-43). meore sa- 6. moqcevai qarTlisai, Satberdis krebuli tutis moambe. t. V-VI, Tb., 1940
TavsSi aRmoCnda agreTve Tixis ori sabeWdavi-bula, romelzedac sasanuri X saukunisa, gamosacemad moamzades b. 15. wereTeli k., mcxeTis arameuli amuleti
monogramebia gamosaxuli. erT-erT sabeWdavze amokveTilia qristianuli gigineiSvilma da el. giunaSvilma. Tb., - mcxeTa, arqeologiuri kvleva-Ziebis
simbolo _ jvris gamosaxuleba. aRniSnuli sabeWdavebi stilisturad da 1979 Sedegebi, t. XI, Tb., 1996
gamosaxuli siuJetebis mixedviT ax.w. V-VI ss-is sasanuri gli ptikis nimu- 7. nikolaiSvili v., qarTvelTa da ebra- 16. javaxiSvili q., urbnisis naqalaqaris
Sebis analogiuria (ramiSvili 2005: 186-193). sabeWdavi-bulebi umeteswilad elTa urTierTobis istoriisaTvis (is- gli ptikuri Zeglebi (saqarTvelos sa-
garkveuli qonebis-saqonlis dasabeWdad gamoiyeneboda. amitom savaraudoa, toriul „did mcxeTaSi“ ebraelTa dia- xelmwifo muzeumis gemebi, V), Tb., 1972
rom bulebis mepatrone vaWarTa wris warmomadgeneli iyo. sporis arsebobis Sesaxeb), kulturis 17. Apakidze A., Kipiani G., Nikolaishvili V., A rich bu-
istoriisa da Teoriis sakiTxebi, XVI, rial from Mtskheta (Caucasian Iberia), Ancient West
amrigad, gvianromaul-adreSuasaukuneebis saqarTveloSi ebraul warweria- Tb., 2003 and East, vol. 3, no1, Leiden-Boston, 2004
ni Zeglebi ramdenime saxisa gvxvdeba. ori maTgani epitafiaa da Tavisi 8. nikolaiSvili v., qalaqi mcxeTa ax.w. III- 18. Baiern F., Ausgrabungen der alten Graber bei
SinaarsiT saiqioSi gzis dalocvas _ evlogias warmoadgens. erTi maTgani VI ss-Si. (arqeologiuri monacemebis mi- Mzcheta. - Zeitschrift fur Etnologie, v IV, Berlin,
oqros gragnilia da amuletis daniSnuleba aqvs. masze moTavsebuli war- xedviT) - kavkasiis macne (specialuri 1872
weris teqsti magiuri Sinaarsisaa da emsaxureba misi patronis dacvas avi gamocema #3), Tb., 2004 19. Бабаликашвили Н., Еврейские надписи в Грузии
sulisa da borotebisagan. brinjaos beWedi, romelzedac daqaragmebuli 9. nikolaiSvili v., istoriuli didi mcxe- [XVIII-XIX вв], Тб., 1971
warweraa amokveTili, sabeWdavia da igi garkveuli qonebis patrons an mo- Tis teritoriaze ebraelTa cxovrebisa 20. Хвольсон Д., Сборник еврейских надписей
xeles unda ekuTvnodes _ raimes dasabeWdad da dasadastureblad. da moRvaweobis damadasturebeli weri- содержащий нагробные и др. Надписи из иных
lobiTi da arqeologiuri monacemebi. мест в древнем еврейском квадратном шрифте,
rogorc warwerebis Sinaarsidan da zog SemTxvevaSi arqeologiuri kon- _ Da. baazovis saxelobis saqarTvelos также и образцы шрифтов из рукописей IX-XV
teqstidanac irkveva, maTi patronebi socialurad dawinaurebuli fenis ebraelTa istoriul-eTnografiuli mu- столетия собранные и отмеченные Хвольсоном,
warmomadgenlebi unda yofiliyvnen (safiqrebelia _ sasuliero piri, mo- zeumi, Sromebi, IV, Tb., 2006 СПБ, 1884
xele, vaWari.) 10. nikolaiSvili v., qarTlis (iberiis) sa-

386 387
Vakhtang Nikolaishvili
Great Mtskheta Historical-Archaeological State Museum,
Georgian National Museum, Scientist-Consultant, Doctor of History

HEBREWS
ON THE
TERRITORY
OF THE
KINGDOM
OF KARTLI
(IBERIA)
The existence of Jewish diaspora in Kartli a golden scroll and has the function of amu-
Kingdom (Iberia - according to the Greek-Ro- let (the inscription of Abraham the son of Sar-
man sources) is confirmed by the written sourc- ah, Fig. 1). The text, placed on it, has magic
es, as well as the archaeological data. Inscrip- content and serves for protection of the owner
tions, made in Aramean, which Jews were from unclean spirit and evil. The bronze ring,
using, are preserved on epigraphic monuments, where an allegorical inscription is curved, is a
discovered during archaeological excavations stamp and it should have belonged to the owner
or accidentally. of the certain property or official ‒ for stamping
and endorsing something.
In Late Roman-Early Medieval Georgia, sever-
al types of monuments with Jewish inscriptions As is becomes obvious from the content of the
occur. Two of them are epitaphs, and, accord- inscriptions, and, in some cases, from archae-
ing to their content, represent blessing of the ological context, as well, their owners should
way to the other world ‒ eulogy [the inscription have been representatives of the high society
of Yehuda ‒ Hurk (Fig. 2) and the inscription (assumedly, religious person, official, trader).
of Joseph Bar Hazan (Fig. 3)]/ One of them is

388 389
givi RambaSiZe urTierTgavlenis Sesaxeb xangrZlivi periodis ganmavlobaSi.
daviT baazovis saxelobis saqarTvelos zemonaxsenebi faqtebi garkveulwilad exmianebian bibliis monacemebs _
ebraelTa da qarTul-ebraul urTierTobaTa noes STamomavalTa da maTi gansaxlebis Sesaxeb...
istoriis muzeumi, direqtori,
saqarTvelos erovnuli muzeumi, samecniero literaturaSi arsebobs sxvadasxva hi poTeza qarTvelTa da
asocirebuli mecnier-TanamSromeli ebraelTa naTesaobis,saerTo warmomavlobis Sesaxeb (mag. Zv. w. II aTaswleu-
lis SuaxanebSi kavkasiidan palestina-egvi pteSi misulTa, romelTac gan-
icades kulturuli semitizacia, nawilis ukanve dabruneba da gansaxleba
saqarTvelos kavkasia-mcire aziaSi).

ebraelTa aRvniSnavT, rom mkvlevarTagan saqarTveloSi ebraelTa mosvlisa da dam-


kvidrebis sxvadasxva periodi saxeldeba: Zv. w. VIII s. (sal-manasaris epoqa),
da Zv. w. VI s. (nabuqodonosor II-is epoqa), Zv. w. II s. (Zv. w. 169 w. _ bar-koxbas
qarTul-ebraul ajanyebis damarcxebis Semdeg) _ ax. w. I s., VI-VII ss. (bizantiidan), X s.
(xazarTa saxakanodan), XIX-XX ss. (TurqeTidan, iranidan, erayidan, ruseTis
urTierTobaTa imperiidan, evropidan).

istoriisaTvis qarTuli saistorio tradicia saqarTveloSi ebraelTa mosvlas babil-


onis mefis nabuqodonosor II-is mier ierusalimis aoxrebas ukavSirebs
(Zveli msoflios istoriis mixedviT, es moxda Zv. w. 586 wels da Sesabam-
„Tu dagiviwyo Sen, ierusalem“... (fsalmuni, 136/5) isad, ebraelTa am talRis saqarTveloSi mosvla-damkvidrebis aTvla am
TariRidanaa).
ar dagiviwyeb saqarTvelo...
„da gamoÃdes amas Sina Jamni mravalni. maSin nabuqodonosor mefeman war-
uaxlesi arqeologiuri da paleoanTropologiuri mostyuena ierusalemi, da muniT otebulni uriani movides qarTls, da
masalebiT cxaddeba, rom evraziaSi adamianis gan- moiTxoves mcxeTelTa mamasaxlisisagan queyana xarkiTa. misca da dasxna
saxleba adrepaleoliTur xanaSi afrikidan axlo aragusa zeda, wyarosa, romelsa hqÂan zanavi“ _ gvauwyebs XI s. qarTveli
aRmosavleTisa da kavkasiis teritoriebis gavliT istorikosis leonti mrovelis qronika _ „cxovreba qarTvelTa mefeTa“
xdeboda. garkveuli kavSirebi palestina-kavkasias („q. c.“ I, 15/26-27, 16/1-2).
Soris mezoliTsa da Semdgom periodSic Cans. ar-
sebobs mosazreba, rom samxreT kavkasiis adresa- aseve, sainteresoa aRniSnul qronikaSi: aleqsandre makedonelis epoqaSi,
miwaTmoqmedo kulturis formireba dakavSirebuli didi mcxeTis erT-erT ubnad `ubani uriaTa“-s (,,q. c.“ I, 17/21-18/1) dasaxeleba
iyo aRmosavleT xmelTaSuazRvispireTidan mo- da imave periodSi qarTlSi gavrcelebul eqvs enaTa Soris ebrauli enis
saxleobis nawilis CrdiloeTiT gansaxlebasTan. arsebobis aRniSvnac _ ,,ese enani icodes yovelTa mefeTa qarTlisaTa mama-
gansakuTrebul siaxloves es regionebi Zv. w. III Ta da dedaTa“ (,,q. c.“ I, 16/23); qristes epoqaSi qarTveli ebraelebis elioz
aTaswleulSi avlens, rodesac palestinaSi vrcel- mcxeTelisa da longinoz karsnelis, eliozis dedisa da dis moRvaweoba;
deba kavkasiuri warmomavlobis e. w. „mtkvar-araq- cnoba romis imperatoris vespasianes mier ax. w. 70 w. ierusalimis aoxrebis
sis“ kulturis varianti _ e. w. „xirbeT-kerakis“ Semdeg ebraelTa axali talRis Semosvla qarTlis dedaqalaq mcxeTaSi:
kultura. garkveuli urTierTobebi Cans Semdgomi `...uespasianos hromTa keisarman warmotyuena ierusalemi, da muniT otebul-
xanis arqeologiur kulturaSic _ palestinis ter- ni uriani movides mcxeTas da dasxdes ZvelTave uriaTa Tana, romelTa
itoriaze gamovlenili e. w. biqromiuli keramikis Tana erTnes Svilni barabasni, romeli juarcmasa uflisasa ganuteves
warmomavloba ukavSirdeba amierkavkasiis samxre- uriaTa uflisa Cuenisa iesos wil“ (,,q. c.“ I 44/1-6); wmida ninos dros, mefe
TiT mdebare regions. amierkavkasiis Crdilo-dasav- mirianis mefobisas, mcxeTaSi uriaTa ubnis (`da mravalgzis movidis uban-
leT nawilSi „dolmenuri kulturis“ gavrceleba, sa uriaTasa enisaTÂs ebraulisa“ (,,q. c.“ I, 95/1), urbnisSi uriaTa baginis
rogorc Cans, xmelTaSua zRvis samyarosTan urT- arseboba (,,q. c.“ I, 88/1) da sxv.
ierTobis Sedegi unda iyos.
istoriul werilobiT wyaroebs exmianeba arqeologTa mier saqarTvelo-
enaTmecnieruli monacemebic miuTiTeben maxlobe- Si aRmoCenili ebrauli materialuri kulturis Zeglebic: mcxeTis ter-
li aRmosavleTis saerTo kulturul-istoriuli itoriaze iegudas (gurkis) da ioseb bar hazanis epitafiebi (IV - V ss.);
da enobrivi arealis farglebSi indoevropuli, mcxeTaSive gvianantikur-adre Sua saukuneebis nasaxlarze aRmoCenili
semituri da qarTveluri enebis kontaqtebisa da V-VI ss. oqros gragnili-amuleti abram saras Zis warweriT; Tavdapir-

390 391
velad swored ebraelTa dasakrZala-
vad miiCneven mecnierebi saqarTvelo-
Si aRmoCenil Zv. w. I s., ax. w. IV-V ss.
Tixis sarkofagebs; aseve aRvniSnavT,
urbnisSi romauli xanis samarovanze
aRmoCenil III-IV ss. brinjaos beWed-in-
talios ebrauli aso-niSnebiT da qve-
mo qarTlSi, kazreTSi aRmoCenil gvi-
anantikuri xanis brinjaos oinoxoias,
romelzec kvarcxlbekian svetze Se-
modgmuli iudaizmis simbolo _ me-
noraa gamosaxuli; arqeologTa axal
mecnierul mosazrebas mcxeTis teri-
toriaze I-III ss. sinagogis arsebobis
Taobaze.
mcxeTa, saflavis qva ebrauli warwer-
iT, IV-V ss. saqarTvelos ebraelTa salocave-
bis saganZuridan aseve aRvniSnavT
uZvirfases Zvelebraul xelnawer
wignebs _ lailaSis X-XI ss., breTis
XVI s. bibliebs, gviani Sua saukunee-
bis mraval sefer Toras, raritetul
nabeWd wignebsa da ritualuri dan-
iSnulebis sagnebs.

saqarTveloSi iudaizmis aRmsarebels


_ „ebraeli“ hqvia, sinonimebia: „uria“,
„iudeveli“, „israeli“, „yeveri“... qar-
Tul-ebrauli urTierTobebi naTlad
gamoixata terminebSi: `huriani qarT-
velni“ _ „qarTvel ebraelSi“; isto-
riulad mravalerovan saqarTveloSi
mcxeTa, namosaxlaris gegma, Tixis doqi arc erT sxva xalxs ar miniWebia am-
da masSi napovni oqros firfita-amu-
leti ebrauli warweriT (V-VI ss.).
dagvari ormagi eTnonimi (gamoTqmulia
didi mcxeTis arqeologiuri saxelm- mosazreba _ Zveli qarTuli wyaroe-
wifo muzeum-nakrZali bis „huriaTa qarTvelTa“ terminSi, da-
sawyisSi, moiazreboda gaebraelebuli
(iudaizmmiRebuli) qarTveli, Semdeg
ki es termini saqarTvelos mkvidri
ebraelebis aRmniSvneli gaxda).
sefer Toris gvirgvinebi. spilenZi, Weduroba.
saqarTvelos erovnuli muzeumi
saqarTveloSi ebraelTa qarTvelo-
basTan mravalsaukunovani Tanacx-
ovrebis Sedegad, ganirCevian: eTni-
kurad ebraelni da religiurad _
iudevelni; eTnikurad ebraelni da
religiurad _ qristianni; eTnikurad
qarTvelni da religiurad _ iudev-
elni. isini istoriulad erTmaneTTan
lailaSis bibliis (X-XI) dednis fur- mWidrod iyvnen dakavSirebulni da,
clebi amitomac, qarTvel ebraelTa istoria,
qarTuli istoriografiuli tradici-

392 393
iT, saqarTvelos istoriis Semadgenel nawiladaa aRiarebuli. oblis xelqmnili „kuarTi uflisa“ Zevs. saqarTvelos marTlmadidebeli
eklesiis istorias qarTveli ebraelebis _ elioz mcxeTelisa da long-
ebraeloba ubnebad saxldeboda (Zveli qarTuli wyaroebis _ „ubani hu- inoz karsnelis, eliozis dedisa da dis, saqarTvelos embazis _ wm. ninos
riaTa“), sadac „baginebs“ _ sinagogebs aarsebdnen (bolo periodamde, did TanamedroveTa _ abiaTarisa da misi asulis _ sidonias (III-IV ss.) saxele-
aliamde, saqarTveloSi or aTeulze meti moqmedi sinagoga iyo; dReisaT- bi aciskrovneben...
vis ki moqmedi sinagogebia: TbilisSi, gorSi, suramSi, axalcixeSi, quTais-
Si, onSi, baTumSi). saqarTveloSi ebraelTa gansaxlebis istoriuli ruka arqeologiuri monacemebi (qarTlis Zveli dedaqalaqis _ didi mcxeTis
(saqarTveloSi 60-mde ebrauli dasaxleba arsebobda) naTlad uCvenebs teritoriaze II-III ss. samarxTa jgufis gamoyofa qristianuli religii-
qarTlSi dasaxlebis pirveli kerebidan saqarTvelos teritoriaze ebra- saTvis damaxasiaTebeli dakrZalvis wesiT, nastakisis II-III ss. qristianu-
elobis ganvrcobisa da, axla ukve, umeteswilad, nakvalevze. li eklesiebis aRmoCena da sxv.) miuTiTeben qarTlis samefoSi, jer kidev
qristianobis oficialur religiad aRiarebamde, iudeur-qristianuli Te-
saqarTveloSi ebraelTa cxovrebis mravalsaukunovan istoriaSi, ebrael- mebis arsebobaze (bolo xanebidan intensiurad mimdinareobs saqarTvelo-
Ta sxvadasxva talRis Semosvlis sadarad, ebraelTa dedaenis istoria da Si iudeur-qristianuli paradigmebis istoriul-filologiur-arqeologi-
ebrauli enis funqcionireba ase moisazreba: mSobliuri _ ebrauli, pal- uri Ziebani).
estinuri arameuli (ebrauli ixmareboda da dResac ixmareba RvTismsax-
urebisas da swavlulTa Soris), sakontaqto ena _ qarTuli, romelic Tan- iudeur-qristianuli tradiciis kvali da e.w. ebraizmebi (leqsikuri da
daTan, qarTvel ebraelTa dedaenad _ sametyvelo da samwerlo enad iqca. gramatikuli) ZvelqarTul literaturul ZeglebSic da, sayuradReboa, rom
istoriul samSobloSi, erec-israelSi „asulebisaTvis“ piruku procesi dRevandel qarTul metyvelebaSic dasturdeba, rac tradiciis arsebobaze
mimdinareobs _ qarTuli „saSinao“ (saojaxo, Temis) enis funqcias ikavebs... miuTiTebs (istoriuli da Tanamedrove gavlenebi).

qarTul-ebraul urTierTobaTa warmosaCenad sayuradReboa qarTvel qarTvel ebraelTa ltolvas istoriuli samSoblosaken, „aRTqmuli qvey-
ebraelTa gvar-saxelebis dasaxeleba (maT mniSvnelovan nawils safuZ- nisaken“, aseve esadageboda saqarTvelos eklesiis, saqarTvelos mefeTa,
vlad bibliuri sakuTari saxelebi, religiur-ritualuri Tanamdebobis sasuliero da saero pirTa „wmida miwisaken“ swrafva da interesi, rac
saxelis Semcveli, xelobis an saqmianobis, winaparTa metsaxelebi, sadau- istoriulad tradiciulia (saqarTvelos eklesia ierusalimuri warmo-
robis, sakuTar saxelad qceuli eTnonimebi, Tanamdebobis aRmniSvneli Sobisaa _ V-X ss. saqarTveloSi RvTismsaxurebis ierusalimuri wesi ar-
saxelebi udevs). qarTuli gvaris mawarmoebel fuZe-sufiqsiseulad isini sebobda; ierusalimis solomonis taZris im wmida adgilis analogiiT,
bolovdebian mamaSvilobis gamomxatveli _ „SviliT“, „ZiT“, sadaurobis sadac sjulis kidobani idga, mcxeTis sveticxovlis taZars, mirian mefis
aRmniSvneli „el“-iT (XIX s-dan, rusulis gavleniT, zogierTi gvari _ „ov“- dros (IV s.) „wmidaÁ wmidaTaÁ“ ewodeboda; V s. mas Seecvala saxelwodeba
iT dabolovda). arsebobs saziaro gvarebi, rac saukunovani TanacxovrebiT da ierusalimis sionis mTaze arsebuli bazilikis gavleniT wmida sioni
iyo ganpirobebuli. miCneulia, rom qarTvel ebraelTa gvar-saxelebi qar- ewoda, xolo roca am ukanasknels kvlav Seecvala saxeli da „dedaÁ yov-
Tul sazogadoebaSi mimdinare procesis msgavsad, adrefeodalur xanaSi elTa eklesiaTaÁ“ ewoda, mefe vaxtang gorgaslis (V s.) mier xelmeored
unda warmoSobiliyo. aSenebul did taZars, igive saxelwodeba _ wmida sioni daerqva da ieru-
salimis wmida sionis darad, wmida Tormet mociqulTa saxelobisa gaxda;
qarTvelTa da qarTvel ebraelTa unikaluri istoriuli urTierTobebi amasve miuTiTebs uZvelesi qarTuli taZrebis Sinagani mowyobiloba, miro-
ganpirobebuli iyo im roliTac, romelic ebraelobas Seusrulebia saqa- nis ierusalimidan Semotanis Zveli wesi, ierusalimuri warmomavlobis
rTveloSi qristianuli religiis gavrcelebaSi (amaze istoriuli qron- liturgikuli xasiaTis Zeglebis gamoyeneba, mcxeTasa da mis midamoebSi
ikebi da arqeologiuri monacemebi miuTiTeben) da ramac qarTveli eris ierusalimis topografiuli piris Seqmna, mravali adgilisa da taZrisaT-
istoriul mexsierebaSi udidesi kvali datova... vis ierusalimuri warmomavlobis saxelebis darqmeva da sxv.).

yovladwmida RvTismSoblis wilxvedri qveynis _ saqarTvelos samociqu- V s-dan mokidebuli gviani Sua saukuneebis CaTvliT, wmida miwaze aTeulo-
lo eklesia 2000 wlovani istoriisaa. biT qarTuli eklesia-monasteri dasturdeba, sadac intensiurad mimdin-
areobda sasuliero da kulturuli moRvaweoba.
saqarTveloSi saxarebis mqadageblad mociqulebi: wm. andria pirvel-
wodebuli, wm. simon qananeli, wm. barTlome, wm. mataTa, wm. Toma, wm. Tadeozi sainteresoa imis aRniSvna, rom qarTveli mefeni maT qarTvel ebraelTa
saxeldebian... wm. simon qananeli da wm. mataTa saqarTveloSive ganisvene- ojaxebs swiravdnen; isini iq saxldebodnen da movaleobas pirnaTlad as-
ben. rulebdnen...

qarTuli saistorio wyaroebis mixedviT, saqarTvelos deda-eklesiis _ golgoTaze, uflis wmida saflavis eklesiis gasaRebi da sakurTxeveli
sveticxovlis saZirkvelSi I saukunis qarTveli ebraelebis _ elioz mcx- qarTvelebis xelSi yofila (XIV s.) da iq RvTismsaxureba qarTulad aRes-
eTelisa da longinoz karsnelis (isini, rogorc „mecnierni sjulisani“, ruleboda... qarTvel mefeebs ufleba hqondaT, wmida qalaq ierusalimSi
ierusalimel ebraelTagan iyvnen miwveulni ieso qristes „gankiTxvisa da cxenze amxedrebulebi, gaSlili droSebiT Sesuliyvnen... arsebobs mosaz-
ganbrWobisaTvis“) mier ierusalimidan „moRebuli“ yovladwmida RvTismS- reba saqarTvelos didi mefis _ Tamarisa (1178-1213 ww.) da saqarTvelos ge-

394 395
nialuri poetis SoTa rusTavelis (XII-XIII ss.) ierusalimSi dasaflavebis da sivrceSi religiur, erovnul, saxelmwifoebriv, politikur simbolos
Taobaze... Tu ornamentul-dekoratiul mniSvnelobas da sxv.) ikonografiulad ciur
mnaTobebTan arian dakavSirebulni da sakraluri, magiuri, damcveli Si-
Sua saukuneebis qarTuli sazogadoebriobis damokidebulebaze ebraelebis naarsiT datvirTulni...
mimarT, bunebrivia, mniSvnelovan gavlenas axdenda qarTvel mefeTa _ bagra-
tionTa _ warmomavlobis istoriuli legenda. amasTanave aRvniSnavT, rom sxvadasxvaqimiani varskvlavebis (maT Soris
heqsagramebis) gamosaxulebebSi „Zveli“ da „axali aRTqmiseuli“ Sinaarsi
qarTuli da ucxouri wyaroebis mixedviT, qarTveli mefeni _ bagrationni, amoicnoba („ufali burjia Tavisi xalxis da Tavisi cxebulis mxsneli
bibliuri mefeebis: daviT-solomonis, yovladwmida RvTismSoblis meuRl- faria“ _ fsalmunni, 27/8); „me, iesom, movavline angelozi Cemi, raTa gimow-
is _ iosebis STamomavlebi da, am xaziT, ufalTan _ iesu qristes RvTae- moT es eklesiebSi, me var fesvi da modgma daviTisa, kaSkaSa varskvlavi
briobasTan naziarebni arian (maTes saxarebis mixedviT, ieso qriste da- ciskris“ _ gamocxadeba ioane RvTismetyvelisa 22/16). Cveni azriT, niSan-
viTisa da abraamis Zea I, 1-25; ioanes gamocxadebiT, qriste aris „fesvi da doblivia, rom nazareTis xarebisa da beTlemis Sobis saxelobis taZ-
modgma daviTisa“ XXII, 16). rebze, jvarTan erTad, varskvlavicaa (xuTqimiani) aRmarTuli _ „...da, aha,
varskvlavi, romelic ixiles aRmosavleTiT, win miuZRoda maT, sanam ar
bagrationTa gvaris izoTeizmi, romelic msoflio izoTeizmis nawilia, mivida da Tavs daadga im adgils, sadac yrma iyo“ _ (saxareba maTesi, 2/9).
saTaves IX-X ss. iRebs, ris safuZvladac unda miviCnioT saqarTveloSi
bagrationTa dinastiis gamarjveba, monarqiis Camoyalibeba da kavkasiasa da qarTvelTa da qarTvel ebraelTa harmoniul urTierTobebis gamomxat-
maxlobel aRmosavleTSi saqarTvelos saxelmwifos roli... legenda XI s. velia da, Tavis mxriv, am urTierTobaTa CamoyalibebaSi udidesi roli
kanonizirebul saxes iRebs; umaRles safexurad ki unda miviCnioT Tamar eniWeba Sua saukuneebis saqarTveloSi qarTvel ebraelTa socialur-uf-
mefis, „romelic daviT winaswarmetyveliTgan oTxmeocsaerTobs Svilad lebriv-ekonomikur aspeqtebs. samecniero literaturaSi aRniSnulia, rom
cxebulad“ („q. c., II., 69, 14-15), gamocxadeba wm. samebis meoTxe wevrad... feodaluri xanis saqarTvelos ebraelTa ekonomikuri, socialuri da
samarTlebrivi mdgomareoba gansxvavebuli iyo msoflios sxva qveynebSi
am saistorio tradiciis gamoxatulebaa, rom samefo titulaturaSi isini gansaxlebuli ebraelobisagan. feodaluri saqarTvelos samarTali ar
moixseniebian: „iesian daviTian solomonian pankratonianebad“. aRsaniS- ansxvavebda ebraelobas qarTvelobisagan, qarTveli qristiani da qarTve-
navia isic, rom bagrationTa samefo gerbSi gamosaxulia bibliuri mefe li ebraeli uflebrivad Tanasworni iyvnen. ruseTis mier saqarTvelos
daviTis qnari, romliTac ukvdavi fsalmunni daamRera; Surduli, romli- SeerTebamde (1801 w.) ar iZebneba ebraelTa raime Seviwroebis amsaxveli
Tac Wabukma daviTma goliaTi gangmira da qarTveli ebraelebis _ elioz sabuTi. metic, zogjer yma Tu vaWari ebraeli garkveuli privilegiebiTac
mcxeTelisa da longinoz karsnelis mier ierusalimidan saqarTvelos sargeblobda. saerTo-qarTuli saxelmwifoebrivi samarTlis gverdiT, mo-
Zvel dedaqalaq mcxeTaSi `moRebuli“ `kuarTi uflisa...“ qmedebda, agreTve, „samarTali mosesi“. kuTvnilebis mixedviT iyofodnen
samefo-sadedoflo-saTavadaznaurod da saeklesio-samonastrod. saqarT-
amave konteqstSia aRsaniSnavi ioane batoniSvilis „kalmasobaSi“ miTiTebu- veloSi ruseTis mmarTvelobis damyarebam, romelmac moSala saqarTvelos
li cnoba _ myinvarwverze bibliuri abraamis karvisa da akvnis arsebobis saxelmwifoebrioba, daRi daasva qveynis saerTo da saqarTvelos ebraelTa
Sesaxeb da Temur lengis Tanamedrove istorikosis Seref ad-din ali mdgomareobasac.
iezdis Txzulebis _ „zafar-names“ cnoba, rom saqarTvelos mefe bagrat
V-s Temur lengisaTvis ZRvnad miurTmevia bibliuri mefe daviTis saxe- evropasa da ruseTSi saukuneTa ganmavlobaSi arsebuli antisemitizmis
losnoSi damzadebuli jaWvis perangi... Sua saukuneebis qarTuli qronika safuZvelze aRmocenebuli ritualuri mkvlelobebis cilismwamebluri
mcxeTaSi bibliuri winaswarmetyvelis _ elias xalenis (mosasxami) arse- bacila ruseTis mmarTvelobam saqarTveloSic daTesa (moxisis _ 1819 w.,
bobasac asaxelebs; saqarTveloSivea wmida RvTismSoblis kvarTic... goris _ 1828 w., suramis _ 1850 w., quTaisis _ 1879 w. sasamarTlo procese-
bi), riTac Seecada qarTul-ebrauli tradiciuli urTierTobebi moeSala.
bibliur mefe daviT winaswarmetyvelis saxelTan aris dakavSirebuli Sua qarTulma sazogadoebam saTanadod aRimaRla xma da gailaSqra am araada-
saukuneebis qarTul materialur kulturaSi (qristianul taZrebze, ekle- mianuri, imperialisturi zraxvebis winaaRmdeg _ XIXs., XX s-is. dasawyisSi
siis trapezis qvaze, evqaristuli puris sabeWdavze, keramikaze, beWdebze, da antiebrauli gamoxdomebis winaaRmdeg XX s. 90-ian wlebSi.
monetebze, qsovilze) arsebuli eqvsqimiani varskvlavis (heqsagramis) gamo-
saxulebani, romelic cnobilia „daviTis faris“, „daviTis varskvlavisa“ istoriulma fesvebma, qarTvelTa da ebraelTa mravalsaukunovanma Tanacx-
da „solomonis beWdis“ saxelwodebiT da, romelic dRes israelis saxel- ovrebam da qarTulma istoriulma tolerantobam ganapiroba is, rom saqa-
mwifosTan da ebraul samyarosTan esoden dakavSirebuli simboloa... rTveloSi ar yofila antisemitizmi, rogorc saxelmwifoebriv-erovnuli
kursi. rodesac amis Sesaxeb 1913 wels mainis franqfurtSi gamarTul
aRniSnuli universaluri simbolos semantikasTan dakavSirebul mosazre- sionistTa saerTaSoriso kongresze gacxadda cnobili qarTveli ebrae-
bebs Cvenis mxriv davumatebT, rom sxvadasxva xalxTa religiebsa da kul- li rabinis daviT baazovisgan, kongresis delegatebi aRfrTovandnen da
turebSi arsebuli heqsagramebi Tu sxvadasxvaqimiani varskvlavebi, iseve, saqarTvelosa da qarTvelobas ovacia gaumarTes, xolo kongresis Tavm-
rogorc qristianobamdeli jvris, svastikis, borjRalos, saerTod, mzis sx- jdomarem, generalma lifmonma ebraelobas mouwoda: „Svilebo, anderZad
vadasxvagvari gamosaxulebani, sawyiseulad (sanam isini SeiZendnen drosa gqondeT, visac rogor SegiZliaT, imiT gamoxateT qarTveli eris siyvar-

396 397
uli“. aqvea aRsaniSnavi, qarTvelTa Tavdadeba da Tavganwirvac ebraelTa qarTvelTa da ebraelTa istoriuli urTierTobebis laitmotivi: qarT-
gadasarCenad XX s. dasawyisSi ruseTSi aRzevebuli antisemituri „po- velma ebraelobam, romelsac uZvelesi istoria aqvs da Tavisi eris ganuy-
gromebisas“, II msoflio omis dros, nacistur sakoncentracio banakebsa ofeli nawilia, Rirseulad ganvlo saqarTveloSi cxovrebis mraval-
da okupirebul qveynebSi. saukunovani gza da mtkiced daimkvidra Tavi mis istoriaSi, rac orive
eris _ qarTvelTa da ebraelTa tolerantobis, bibliur sibrZnesTan zi-
dasasrul aRvniSnavT, rom saqarTvelos ebraelobas mniSvnelovani Rvaw- arebis naTeli gamovlenaa. yovelive amis gamo, saqarTvelos safuZveli
li miuZRvis saqarTvelos politikur, ekonomikur, kulturul-samecniero, gaaCnia Tanamedrove msoflios daudasturos erTa mSvidobiani Tanaarse-
sazogadoebriv, sportul cxovrebaSi... bobis aTaswlovani unikaluri istoriuli fenomeni... da, amitomac, 1998 da
2014 wlebSi saqarTveloSi, saxelmwifoebriv doneze, aRiniSna ebraelTa
saqarTveloSi ebraelTa cxovrebis mravalsaukunovan istoriaSi qarT- damkvidrebisa da qarTul-ebrauli 26 saukunovani megobrobis iubileebi.
velma ebraelobam Rirseulad Semoinaxa ebrauli saxe, religia, mama-papaTa
tradiciebi... saqarTvelos mTavrobis #163 5. 04. 2018 dadgenilebiT „qarTul-ebraul
26-saukunovan unikaluri urTierTobebis tradicias“ mieniWa aramaterial-
didi alia daiwyo 70-iani wlebidan (aRvniSnavT, rom sazRvarCaketili ss- uri kulturuli memkvidreobis Zeglis erovnuli mniSvnelobis kategoria.
rk-dan swored saqarTvelodan xdeboda SedarebiT „rbili reJimiT“ ebra-
elobis gasvla ucxoeTSi da ssrk-is bevri ebraeli moqalaqe swored am
„derefans“ iyenebda emigraciisaTvis). didi nawili „asulia“ istoriul
samSobloSi _ „erec-israelSi“, nawili emigrirebulia evropis qveyneb-
sa da amerikaSi. istoriul samSobloSi dabrunebuli ebraeloba ar
swydeba saqarTvelos, mis kulturas. israelSi ibeWdeba qarTulenovani
Jurnal-gazeTebi, samecniero, mxatvruli, mTargmnelobiTi literatura, mim-
dinareobs qarTvelologiuri kvleva-Zieba, nayofierad moRvaweoben folk- bibliografia
loruli ansamblebi, saqarTvelosTan dakavSirebuli sazogadoebrivi
organizaciebi, qarTulenovani televizia, radio „kol israelis“ qarTu- 1. bostanaSvili S., sinagogebisa da ebrau- ebrauli urTierTobani“, Tbilisi, 1996;
lenovani gadacemebis redaqcia. li sasaflaoebis arqiteqtura saqarT- Tezisebi
veloSi, wigni I, Tb., 1998 12. saerTaSoriso samecniero konferencie-
qarTveli ebraeloba sulis siRrmemde ganicdis saqarTveloSi momxdar 2. gegeWkori a., aSkenazTa sinagogebi Tbi- bi: „ierusalimi-Tbilisi I“, ierusalimi,
bunebisa da politikur kataklizmebs. maTi TaosnobiT, kerZo-sazogadoe- lisSi, `menora-10“, Tb., 2003 1990 w.; `Tbilisi-ierusalimi II“, Tbili-
briv-saxelmwifoebriv safuZvlebze, saqarTvelosaTvis ramdenjerme Segro- 3. davidovi i., qarTuli palestiniana, nawe- si 1998; ,,Tbilisi-ierusalimi III“, Tbili-
vda humanitaruli daxmareba,matulobs israelis investiciebi saqarTvelos rebi, t. I, Tel-avivi, ierusalimi, 1976 si, 2014, moxsenebaTa Sinaarsebi
ekonomikaSi... warmatebiT mimdinareobs qarTvel ebraelTa adaptacia-ab- 4. ivelaSvili T., cagareiSvili T., gvix- 13. saqarTvelos ebraelTa istoriul-eT-
sorbaciis procesi israelis saxelmwifosa Tu sxva qveynebSi da mainc mobs mamuli mama-papaTa, Tb., 1995 nografiuli saxelmwifo muzeumis ga-
didia qarTvel ebraelTa TemSi nostalgiuri grZnoba saqarTvelosadmi... 5. lorTqifaniZe m.,, legenda bagrationTa mofenis megzuri, Tb.,1948
warmoSobis Sesaxeb, kavkasiis xalxTa 14. saqarTvelo-israeli 2600, Tb., 1999
aseve aRsaniSnavia, rom bolo periodSi saqarTveloSi gaizarda interesica istoriis sakiTxebi, Tb., 1996 15. saqarTvelos ebraelTa istoriul-eT-
da xelSewyobac ebraelTa istoriis, enisa da kulturis kvlevis, Seswavli- 6. mamisTvaliSvili e., qarTvel ebraelTa nografiuli saxelmwifo muzeumi, `Tbi-
sa da propagandis sferoSi... moRvaweobs ebrauli TematikiT dainterese- istoria, Tb., 1995 lisi“, enciklopedia, Tb., 2002
buli ebrauli, qarTul-ebrauli sazogadoebrivi da saxelmwifo organi- 7. mgalobliSvili T., qristianuli qarT- 16. saqarTvelos muzeumebi, gzamkvlevi, Tb.,
zaciebi... TbilisSi arsebobs ,,daviT baazovis saxelobis saqarTvelos li IV-V ss. „macne“, enisa da literatu- 2006 (qarTul-inglisurad)
ebraelTa da qarTul-ebraul urTierTobaTa istoriis muzeumi“, ,,Tbili- ris seria, Tb,, 1988, #1 17. sinagogebi, `Tbilisi“, saqarTvelos Zve-
sis ebrauli saxli“, moqmedebs ebrauli kameruli da bavSvTa ansamblebi, 8. menabde l., Zveli qarTuli mwerlobis li qalaqebi, Tb., 2006 (qarTul-inglisu-
`ulfanebi“, sportuli organizacia ,,maqabi“, gamodis ebrauli gazeTebi; kerebi, Tb., 1980 rad)
warmatebiT moRvaweoben msoflios ebraelTa saagento „soxnuTis“ saqa- 9. metreveli r., ebraelebi saqarTveloSi, 18. ,,qarTlis cxovreba“, t. I, Tbilisi, 1955;
rTvelos warmomadgenloba da amerikis ebraelTa gaerTianebuli gam- Tb., 2002 t. II, Tb., 1959; t. IV, Tb., 1973
avrcelebeli komitetis _ „joinTis“ warmomadgenloba kavkasiaSi, 1990-iani 10. muzeumis `Sromebi“: Tbilisi, I-1940, II- 19. RambaSiZe g., d. baazovis saxelobis sa-
wlebidan israelis saxelmwifos saelCo saqarTveloSi da saqarTvelos 1941, III-1945 (I-III tomi erT tomad gamoica qarTvelos ebraelTa istoriul-eTno-
saelCo israelis saxelmwifoSi... 2014 wels), IV-2006, V-2008, VI-2010, VII-2011, grafiuli muzeumi: istoriani-momavlis
VIII-2012, IX-2014 xedva. david baazovis dabadebidan 120 da
saqarTvelos saxelmwifoebrivi damoukideblobis aRdgenam,„rkinis fardis“ 11. saerTaSoriso samecniero konferen- gercel baazovis dabadebidan 100 wlis-
moSlam, pirdapirma saaviacio reisebma gaaadvila israelSi „asulTa“ Tu ciis: `saqarTvelos ebraelTa istoria, Tavisadmi miZRvnili saerTaSoriso sa-
aq darCenilTa, kulturis, mecnierebis, saxelmwifo delegaciebis, saqmiani saqarTvelo-palestinisa da qarTul- mecniero konferencia, ieruSalaimi, 2005
wreebis, axalgazrdobis kontaqtebi...

398 399
20. RambaSiZe g., saqarTvelos ebraelTa da 28. Давид И., История Евреев на Кавказе, Тель-Авив, Givi Gambashidze
qarTul-ebraul urTierTobaTa isto- I-II, 1991
riis furclebi, daviT baazovis saxe- 29. Еврейская энциклопедия, С-Петербург, 1903 г. David Baazov Museum of History of the Jews
lobis saqarTvelos ebraelTa da qar- т. Х, ст. 486-487 of Georgia and Georgian-Jewish Relations, Director
Tul-ebraul urTierTobaTa istoriis 30. Краткая еврейская энциклопедия, Иерусалим. Georgian National Museum, Associate Researcher
muzeumi, Tb., 2015, (gv. 204.), gv. 8-19 1990 г., т. V
21. ciciaSvili a., ebraelebi da saqarTvelo, 31. Мамиствалишвили Э., Грузинские еврей (с
Tb., 2003 эпохи античности до 1921 г.) muzeumis „Sro- FOR THE
HISTORY OF
22. wereTeli k., `ebraelis“ aRmniSvneli eT- mebi“ VII, Tb., 2011
nikuri terminebi qarTulSi, Tsu Srome- 32. Шолем Г., Звезда Давида: история символа.
bi, t. 206, Tb., 1979 Загадки еврейской истории, Иерусалим, 1990
33. Rachel Arbel, Lily Magal (Magalashvili), In the
GEORGIAN
HEBREWS AND
23. wiwuaSvili l., maradiuli cecxli, qarT-
vel ebraelTa kultura da yofa, Tb., 2008 Land of The Golden Fleece. The Jews of Georgia -
24. wiwuaSvili l., qarTvel ebraelTa kul- History and Culture, Tel Aviv, 1992
34. Beyond the Golden Fleece: A Cultural History of
GEORGIAN-JEWISH
RELATIONS
turuli memkvidreoba, Tb., 2013
25. wiwuaSvili S., qarTvel ebraelTa erov- The Jews of Georgia, Maryland, 2004
nuli azrovnebis istoriidan (1915-1926 35. Gambashidze G., Pages of the History of the Jews
ww.), muzeumis „Sromebi“ IX, Tb., 2014 of Georgia and Georgian-Jewish Relations, David
26. WaniSvili g., daviT baazovis saxelobis Baazov Museum of History of the Jews of Georgia Based on Biblical, archaeological, paleoanthro- Throughout the long history of living in Geor-
saqarTvelos ebraelTa istoriul-eT- and Georgian-Jewish relations, Tb., 2015 pological and linguistic data, the paper covers gia during centuries’, Georgian Jews preserved
nografiuli muzeumis Senoba, Tb., 2003 36. History of Georgia, Kartlis Tskhovreba, Tb., 2014 the issues of origin and cultural-historical con- Jewish appearance, religion, ancestors’ tradi-
27. WiWinaZe z., qarTveli ebraelebi saqarT- 37. Eldar Mamistvalishvili, The History of Georgian tacts of the people in the Middle East. tions...
veloSi, Tb., 1904; Tb., 1990 Jews, Tb., 2014
The researchers name different periods of com- The Great Alia started since 70ies. The Jews,
ing and establishing Jews in Georgia: VIII cent. returned to their historical fatherland, didn’t
B.C. (Shalmaneser epoch), VI cent. B.C. (Ne- break their connections with Georgia and its
buchadnezzar II epoch ‒ the year 586 B.C.), II culture.
cent. B.C. (the year 196 B.C. ‒ after defeat of
Bar Kokhba revolt) ‒ I cent., VI-VII c.c. A.D. The leitmotif or historical relations of Geor-
(from Byzantium), X cent. (from Khazar’s gians and Jews: Georgian Jews, having ancient
Khanate), XIX-XX c.c. (from Turkey, Iran, history and being inseparable part of their na-
Iraq, Russian Empire, Europe). tion, firmly established theirselves in the histo-
ry of Georgia; that is the clear expression of tol-
Jewish monuments of tangible culture, epi- erance, communion to Biblical wisdom of the
graphic and manuscript monuments, etc., both nations ‒ Georgians and Jews. Due to all
discovered in Georgia, resonate with histori- the above mentioned, Georgia has the grounds
cal-written sources. to prove the unique historical phenomenon of
peaceful co-existence of the nations... In 1998
Historical roots, many-centuries co-existence and 2014 the 26 centuries anniversary of estab-
and Georgian historical tolerance conditioned lishing of Jews in Georgia and Georgian-Jew-
the absence of antisemitism, as governmen- ish friendship was celebrated at the state level
tal-national course in Georgia. in Georgia; and according to the Resolution
#163 dated 5. 04. 2018 of the Government of
Georgian Jews contributed significantly to the Georgia, „The Georgian-Jewish 26-centuries
political, economic, cultural-scientific, public, Tradition of Unique Relations“ was granted the
sport life of Georgia... category of intangible cultural heritage monu-
ment of national significance.

400 401
402 403
qeTevan r. ramiSvili maTi umravlesoba intalioebia. isini yvelaze xSirad sxvadasxva liTonis-
gan damzadebuli beWdebis Tvlebs warmoadgenda da sabeWdavebad gamoiyene-
saqarTvelos erovnuli muzeumi, boda, Tumca maT avgarozisa da samkaulis funqciac hqondaT SeTavsebuli
simon janaSias saxelobis saqarTvelos muzeumi, da beWdebs garda Casmuli iyo medalionebSi, samajurebSi, sakidebsa da sxv.
gli ptikis fondis kuratori, gacilebiT mcire raodenobiT gvxvdeba kameoebi – anu gemebi amoburculi,
arqeologiis akademiuri doqtori, reliefuri gamosaxulebiT, romlebsac mxolod samkaulisa da avgarozis
xelovnebaTmcodne daniSnuleba hqondaT da amkobdnen beWdebs, sayureebs, maniakebsa da sxv.
Zvirfasi da naxevradZvirfasi qvebidan gamoiyeneboda granati (piropi, al-
mandini), sardioni, sarderi, iaspi, aqati, laJvardis qva, giSeri, gvela da sxva
gliptikuri mineralebi, romlebic muSavdeboda dazgaze da xeliT - sxvadasxva zomis
saWrisebiT. feradi minis intalioebi ki Camosxmuli iyo da gamosaxulebas
Zeglebi yalibidan amoRebis Semdeg amuSavebdnen saWrisiT an cxel minaze StampiT
tvifravdnen.
didi
mcxeTidan mcxeTaSi aRmoCenili gli ptikuri Zeglebi werilobiT wyaroebsa da sxva
arqeologiur masalebTan erTad warmoadgens erT-erT mniSvnelovan sain-
(saqarTvelos erovnul muzeumsa formacio wyaros didi mcxeTis istoriis Sesaxeb. maTi yovelmxrivi
da didi mcxeTis arqeologiur saxelmwifo Seswavla saSualebas gvaZlevs Tvali gavadevnoT sxvadasxva periodis
muzeum-nakrZalSi daculi gliptikuri mcxeTis mosaxleobis ideologiur Sexedulebebs, maT kulturul da ma-
masalis mixedviT _ uZvelesi droidan romaul xanamde) terialur kontaqtebs garesamyarosTan, aseve warmodgena gveqmneba saiuve-
liro xelovnebis ganviTarebis doneze. gli ptikur Zeglebze amokveTili
gamosaxulebebis mixedviT maT mflobelTa da imdroindeli sazogadoebis
didi mcxeTis teritoriaze macxovrebeli sazoga- msoflmxedvelobazec SegviZlia msjeloba. amrigad, mcxeTaSi aRmoCenili
doeba gli ptikur nawarms rom farTod iyenebda gli ptikuri Zeglebi mniSvnelovan wyaros warmoadgens ara marto qarT-
da amgvar nivTebze didi moTxovnileba arsebobda, lis dedaqalaqis, aramed iberiis samefos materialuri da kulturuli
mcxeTasa da mis SemogarenSi mravalricxovani da donisa da gare samyarosTan misi urTierTobis sakiTxis SeswavlisaTvis.
mravalferovani sabeWdavebis, gema-intalioebisa da
gemiani samkaulebis aRmoCenis faqtebi adasturebs. mcxeTis gansakuTrebuli geografiuli mdebareobis gamo, qalaqze gamavali
mcxeTaSi warmoebuli sistematuri arqeologiu- saerTaSoriso savaWro-satranzito gziT iq ileqeboda mravalricxovani
ri gaTxrebis Sedegad mopovebul iqna ramdenime da mravalferovani gli ptikuri nawarmi. amave dros, mzaddeba adgilo-
aseuli gli ptikuri Zegli, romlebic yvelaze ux- brivi produqcia, romelic, miuxedavad imisa, rom yovelTvis kargad asaxavs
vad samTavros samarovnis samarxebSi gamovlinda. imdroindel gare samyaroSi ganviTarebul tendenciebs, xasiaTdeba gansa-
mniSvnelovani gli ptikuri masala mopovebulia ar- kuTrebuli TavisTavadobiT, daxvewili formebiTa da SinaarsiT.
mazisxevis, bagineTis, karsnixsevis, kamaraxevis, tu-
iaqoCoras, baiaTxevis, fiqrisgoris, narekvavisa da mcxeTasa da mcxeTis raionSi aRmoCenili gli ptikuri Zeglebis qronolo-
sxva samarovnebze, agreTve sveticxovlis mimde- giuri diapazoni sakmaod vrcelia. maTi forma, zoma, masala, damzadebis
bared. am masalis umetesoba daculia saqarTvelos teqnika, daniSnuleba, gamosaxulebaTa Tematika, Sinaarsi Tu stili droTa
erovnul muzeumsa da didi mcxeTis arqeologiur Sesabamisad saTanadod icvleboda.
saxelmwifo muzeum-nakrZalSi, nawili ki – ruseTi-
sa (moskovi, peterburgi) da safrangeTis muzeumebSi. saqarTveloSi aRmoCenili uZvelesi sabeWdavebi damzadebulia Tixisgan da
isini sabeWdavTa adgilobriv jgufs warmoadgenen. es aris sakmaod uxeSi
mcxeTasa da mcxeTis raionSi aRmoCenili uZvelesi tvifar-sabeWdavebi (2, 5 sm-idan 5 sm. simaRlis), romelTa piri yovelTvis
intalioebi (gamosaxulebebi sabeWdavis piridan siR- Semkulia Zalian Rrmad amokveTili geometriuli ornamentiT (ZiriTadad,
rmeSia amokveTili, anabeWdze amoburcul gamosax- e. w. Sevsebuli jvriT, laTinuri S-iseburi ornamentiT, Caxveuli spiraliT,
ulebas iZleva) gvxvdeba sxvadasxva formis Tixisa svastikiT, borjRaliT, meandriT, erTmaneTSi Casmuli wreebiT, koncentru-
da qvis sabeWdavebze, cilindrebze, naxevradZvirfa- li wreebiT). am sabeWdavebis forma SesaZloa iyos: 1. konusuri saxeluri-
si qvisgan damzadebul mravalwaxnagebze, liTonis Ta da mrgvali piriT; 2. sworkuTxa piriTa da cilindruli saxeluriT;
sabeWdavi-beWdebis farakebze, brinjaos marTkuTxa 3. welSi gamoyvanili – oTxkuTxa an cilindruli SverilebiT; 4. sabeW-
da samkuTxa sabeWdavebze, minis mravalwaxnagebze, davebi ormxrivi piriT; 5. zoomorful an antromorfulgamosaxulebiani
Zvlis sabeWdavebze, giSris tabloidze, beWdis Tv- saxeluriT (sur. 1-15). erTi aseTi lega Tixisgan xeliT naZerwi sabeWdavi
lebze da sxv. antikuri xanidan gemebi ZiriTadad adamianis saxis gamosaxulebiani saxeluriTa da spiraluri ornamentiT
mzaddeba Zvirfasi da naxevradZvirfasi qvebisgan da Semkuli mrgvali piriT (sur. 13) aRmoCenilia samTavro I –is goris samx-

404 405
reT-aRmosavleT nawilSi, gvianbrinjao-adrerkinis fenaSi arsebul # 1
saxlSi [afaqiZe a. da sxv. 1978: 114, sur. 604-606]. m. lorTqifaniZe amgvar sa-
beWdavebs saTavsos an WurWlis daluqvisTvis gamosayenebel sabeWdavebad
miiCnevs da maT Zv. w. XIV-VII ss-iT aTariRebs. Tixis sabeWdavTa Soris
mkvlevars yvelaze adreulad miaCnia xovlegoraze aRmoCenili lega Tix-
isgan damzadebuli, sworkuTxapiriani da wakveTili piramidis moyvanilo-
bis saxeluriani sabeWdavi (sur. 15), romlis brtyel pirze gamosaxulia e.
w. xeTuri meandri (erovnuli muzeumi, gl. f. 1277; sabeWdavis simaRle – 46 1 2 3
mm.), xolo mcxeTis raionSi ki uadresad Tvlis mWadijvarSi dazverve-
bis dros aRmoCenil vardisferi Tixisgan gamomwvar sabeWdavs (sur. 14)
wakveTili konusiseburi saxeluriTa da koncentruli wreebiT Semkuli
mrgvali piriT (erovnuli muzeumi, gl. f. 1284; simaRle – 38 mm) da maT Zv.
w. XIVs-iT aTariRebs [lorTqifaniZe m. 1969: 12-31, 67-76, 159]. mcxeTis raionSi
aRmoCenili ufro gviandeli msgavsi sabeWdavebi yvelaze uxvad aRmoCe-
nilia narekvavis gvianbrinjaosa da adrerkinis xanis namosaxlarze -meo-
re da mesame horizontebSi, sacxovrebel saxlebSi, aseve, Zv. w. VII s-iT da-
4 5 6
TariRebul samlocveloSi, kalandaZis gora 3-is meore terasaze - aliziT
nageb saxlSi, werovanis II samarovanze - # 27 samarxSi da mWadijvarSi,
TariRdeba Zv. w. VIII-VI ss-iT [sadraZe v. 1989: 77-154; davlianiZe r., sadraZe
v. 1993: 120; Рамишвили Р.М. и др...1991: 89-95; sadraZe v. 2002: 337; nikolaiSvili
v. gavaSeli e. 2007: 331]. am sabeWdavebis (sur. 1-12) umetesi nawilis sacx-
ovrebel oTaxebSi puris sacxob RumlebTan da sakurTxevlebTan axlos,
zogjer ki taZarSi aRmoCenis faqtebma, aseve, sabeWdavebis koncentraciam
Sida qarTlsa da kaxeTSi, sadac pureuli marcvlebis mosayvanad saukeTe-
so pirobebi iyo da rac mTavaria, Treli gorebze, Rumlis siaxloves aR- 7 8 9
moCenili msgavsi sabeWdavis laboratoriulma kvlevam, romelic Caatara
e. yvavaZem da romelmac aCvena, rom sabeWdavi comze iyo gamoyenebuli, am
sabeWdavTa mkvlevars – T. CogovaZes misca sakmarisi safuZveli gamoeTqva
sakmaod saintereso mosazreba imis Taobaze, rom es Tixis sabeWdavebi, Zir-
iTadad gamoyenebuli unda yofiliyo comeulis dasabeWdad, rac imdroin-
del rwmena-warmodgenebTan mWidrod iyo dakavSirebuli [CogovaZe T. 2019:
118-119] da rasac naTlad aCvenebs sabeWdavebze amokveTili geometriuli
ornamentebi, romelTa religiur-magiuri da sakraluri simbolika eWvs
ar iwvevs. rogorc Cans, aseTi ornamentebs imdroindeli sazogadoebisT- 10 11 12
vis Zalze mniSvnelovani ideologiuri datvirTva hqonda, radgan isini
xSirad gvxvdeba ara marto Tixis sabeWdavebze, aramed Tanadroul (Zv. w.
VIII-VI ss.) brinjaos mxatvrulad damuSavebul Zeglebzec [fancxava l.
1989; ramiSvili q. r. 2011, ix. tabulebi]. sabeWdavebis pirebze ornamentis
ganmeorebadoba saeWvos xdis maTi sakuTrebis damadasturebel sabeWdav-
ebad gamoyenebas, amave dros, gamosaxulebaTa xSiri gameoreba zrdis maT
mniSvnelobas da imaze unda miuTiTebdes, rom es sabeWdavebi SesaZloa
romelime msxvili sakulto gaerTianebis, an sulac sataZro sabeWdavebi
13 14 15
yofiliyo. rogorc Cans, sxvadasxva adgilas erTsa da imave kults eTay-
vanebodnen, romlebic erTnairi ornamentuli simboloebiT gadmoicemoda
[CogovaZe T. 2019: 115]. garda mcxeTis raionisa, am sabeWdavebis aRmoCenis
adgilebia: moliTi (javaxeTi), gudabertya, grakliani gora, meli-Reles
samlocvelo, xovle, Wognari (farnalis gora), zemo da qvemo qedi, ivris
zegani – ciskaraanT gora, udabnos namosaxlari, yaTlanisxevi, rusTavis Tixis sabeWdavebi narekvavidan (sur. 1-12),
cixe, Treli gorebi, wina mindori (qiziyi), ganTiadi, wiTelwyaro, marneuli samTavrodan (sur. 13) - Zv. w. VIII-VI ss.
(ofreTi), melaani, samadlo, aradeTis orgora, didnauris naqalaqari, xirsa, mWadijvridan da xovledan - Zv. w. XIV s. (sur. 14, 15)
Wibrevi (onis raioni), cxinvali, Warnali.

406 407
Zv. w. VII-VI ss-idan Cndeba mTliani moiSva aucilebloba masze uflebis damtkicebisa, risTvisac iyenebdnen
qvisagan gamoTlili arqauli ti- naxevradZvirfasi qvebisgan damzadebul momcro cilindrul sabeWdavebs,
pis, didi zomis sabeWdavebi, romelic romlebzec amoWrili iyo religiur-miTologiuri an yofiTi scenebi. cil-
adgilobrivad mzaddeboda. mcxeTis indruli sabeWdavebi TandaTan popularuli gaxda mTels maxlobel aRmo-
raionSi aseTi sabeWdavi aRmoCenilia savleTSi da sakmaod didi xnis ganmavlobaSi, TviT aqemeniduri periodis
samTavros samarovanze, kulturul CaTvliT, iarseba. TiToeuli epoqisaTvis damaxasiaTebeli iyo sakuTari
fenaSi (erovnuli muzeumis gl. f. inv. gamomsaxvelobiTi stili, masala da popularuli siuJetebis wre. Zv. w. II
1124). sabeWdavi TeTrad dawinwkluli, aTaswleulis pirvel naxevarSi - Sua xanebamde cilindruli sabeWdavebi
nacrisferi riyis qvisgan aris gamoT- upiratesad mzaddeboda moSavo-foladisferi, gaumWvirvale da sakmaod
16. riyis qvis sabeWdavi bayayis ga- lili, sakmaod didi zomisaa (simaR- mkvrivi hematitisgan, msgavsad samTavruli cilindrisa. rogorc kompozi-
mosaxulebiT,samTavros samarovani, le – 34 mm.; piri – 46X29 mm.) da ,,cru ciurad, aseve stilurad da ikonografiulad samTavrul cilindrze asaxu-
kulturuli fena, Zv. w. VII-VI ss. beWdis“ forma aqvs (sur. 16). igi sa- li siuJeti siriul sabeWdav-cilindrebze amoWrili kompoziciebis msgav-
beWdav-avgarozadaa miCneuli. sabeWda- sia, ris safuZvelzec samTavruli cilindri miCneulia siriul nawarmad
vis zurgi gaxvretilia, ovaluri piri da daTariRebulia Zv. w. II aTaswleulis pirveli naxevriT [Apakidze A.,
ki - odnav Cadrekili. pirze Zalian Nikolaishvili V. 1994: 46-50, № 52, sur. 33]. saqarTveloSi cilindruli sabeWdav-
sqematurad gamosaxulia garTxmu- ebi aRmoCenilia agreTve TrialeTSi, safar-xarabas samarovanze - 7 cali,
li bayayi, romelic martivi, swori maT Soris siuJetebiT Semkuli 2 calia - ## 5 da 27 samarxebidan. maT
da moxrili xazebiT aris gadmocemu- zedapirze amokveTil siuJetTa ikonografia msgavsia xuri-miTanuri sabeW-
li. miuxedavad sqematurobisa, naxati davebis ikonografiisa, gamosaxulebac xeTur miTologiasTanaa dakavSire-
sakmaod gamomsaxvelia. bayayi wvimis buli. amdenad, orive sabeWdavi miTanuri gli ptikis wreSi eqceva da Com-
simbolodaa miCneuli, amave dros, is mon Style“-s miekuTvneba, daTariRebulia Zv. w. II aTaswleulis SuaxanebiT.
17. hematitis cilindruli sabeWdavi, nayofierebis simbolocaa, amdenad, sabeWdavebi importulia, rac safar-xarabaze macxovrebeli sazogadoebis
samTavros samarovani, #905 samarxi. sabeWdavi SesaZloa avgarozad ga- xuri-miTanis saxelmwifosTan mWidro kavSirze miuTiTebs [narimaniSvi-
cilindri - Zv. w. II aTaswleulis moeyenebinaT da mkerdze Camokidebu- li g. 2006: 95, 101. tab. XVIII/ 1,2,3,4]. Zv. w. IV aTaswleuliT daTariRebuli
pirveli naxevari. samarxi - ax. w. li etarebinaT uSvilo qalebs. niv- Suamdinaruli cilindruli sabeWdavebi meoradi gamoyenebiT aRmoCenilia
III s.
Ti daTariRebulia Zv. w. VII-VI ss-iT. graklian gorazec Zv. w. II-I aTaswleuliT daTariRebul kompleqsebSi
gamosaxuleba saWrisis gamoyenebiT, [samsonia n. 2016: 278]. Tu rodis an vis mier iqna Semotanili mcxeTaSi siri-
xeliTaa amoWrili. naxvretisTvis uli cilindri, cnobili ar aris, magram Cveni mosazrebiT, igi Tavis droze
SesaZloa milic gamoeyenebinaT [lorTqifaniZe m. 1969: 37, 38, 80, 81, sur. 28). uflebrivi sabeWdavi unda yofiliyo, razedac gaSlili xelis mtevani –
sabeWdavi, sxva aseT arqauli ti pis sabeWdavebTan erTad, romlebic aRmoCe- sakuTrebaze uflebis simbolo unda migviTiTebdes. gvianromaul xanaSi
nilia urbnisSi, xovleSi, roqSi, faSianSi, walkaSi, aseve, natanebsa da borSi, igi meoradi gamoyenebisaa, mkerdis areSi aRmoCena ki gvavaraudebinebs, rom
wina aziaSi gavrcelebul yunwiani sabeWdavebis formebs imeorebs. amgvar mas avgarozis funqcia unda hqonoda.
sabeWdavebze, ZiriTadad, sxvadasxva cxovelia gamosaxuli [lorTqifaniZe
m. 1969: 31, 32, 77-83, sur. 26-28, 39, tab. III/27-29, 32]. Zv. w. VI-IV saukuneebSi mTel maSindel samyaroSi, rogorc dasavlur (ber-
Znul), ise aRmosavlur (iranul) gli ptikaSi farTodaa gavrcelebuli nax-
mcxeTaSi Zalian xSiria SemTxvevebi, rodesac adreuli gli ptikuri nake- evradZvirfasi qvisgan gamoTlili sxvadasxva formis iseTi sabeWdavebi,
Tobebi gacilebiT gviandel samarxebSia aRmoCenili. rogorc o. neverovi rogoricaa: cilindrebi, prizmuli da konusuri sabeWdavebi, skarabeoidebi,
aRniSnavs, samarxebSi gli ptikuri nawarmi TiTqmis yovelTvis kompleqsis mravalwaxnagebi da farakiani sabeWdavi-beWdebi. berZnebsa da sparselebs
sxva nivTebze Zvelia [Неверов О.1983: 45], rac ganpirobebulia gansakuTrebiT Soris kulturuli kontaqtebi adreaqemeniduri xanidan arsebobda, magram
mniSvnelovani gli ptikuri Zeglebis yofacxovrebaSi didxans arsebobiT mas Semdeg, rac dasavleT mcire aziac aqemeniduri imperiis sazRvrebSi
da rasac xels uwyobda masala – myari, mkvrivi da gamZle mineralebi moeqca, es regioni gadaiqca sparsuli da berZnuli kulturebis Sexvedris
[javaxiSvili q. 2003: 83]. samTavros samarovnis gvianromauli xanis (ax. w. epicentrad. swored aqemeniduri iranis dasavleT nawilSi yalibdeba da
III s.) # 905 mdidrul akldamaSi sxva mravalricxovan da pirvelxarisxo- Semdgom imperiis mTel teritoriaze (da mis gareTac) farTod vrceldeba
van nivTebs Soris, micvalebulis mkerdis areSi aRmoCnda hematitis mom- gli ptikuri nawarmi, romelic berZnul-sparsulis saxelwodebiTaa cnobi-
cro sabeWdavi-cilindri, romelsac aqvs sigrZivi naxvreti zonrisTvis li. berZnul-sparsuli gli ptika warmoiSva mcire aziaSi mosaxle im adg-
(erovnuli muzeumi, gl. f. 1580; zomebi: sigrZe – 18 mm,. naxvretis dm. – 10 ilobrivi xalxebis xelovnebis wiaRSi, romlebic formalurad Sediodnen
mm.). sabeWdavis piri wvrili, amoRaruli xazebiT sigrZeze dayofilia xuT aqemenidur imperiaSi. berZnul-sparsuli wris gemebi warmoadgendnen ara
registrad, TiToeulSi amokveTilia sxvadasxva gamosaxuleba: adamianis savsebiT berZnul an srulad aqemeniduri xelovnebis nawarmoebebs, ar-
mdgomare figura, adamianis gaSlili xelis mtevnebi, muxlCaxrili adami- amed iseT gli ptikur nawarms, romelmac erTdroulad ganicada rogorc
ani da mis qveS cxoveli, cxovelebisa da frinvelebis mwkrivebi (sur. 17). berZnuli, ise aqemeniduri kulturis gavlena. aqedan gamomdinare, ber-
cilindruli sabeWdavebis gaCena Zv. w. IV-III aTaswleulSi mWidrod ukav- Znul-sparsuli xelovneba mTlianobaSi warmogvidgeba rogorc aqemenidu-
Sirdeba mesopotamiur gli ptikas. maSin, roca gaCnda kerZo sakuTreba, war- ri imperiis periferiuli nawilis Semoqmedeba, romelic imyofeboda Zvel

408 409
da mWidro kavSirSi berZnul (gansa-
kuTrebiT aRmosavlur berZnulTan,
ioniurTan) da aseve iranul - ofi-
cialuri sasaxlis xelovnebebTan. am
fonze berZnul-sparsul gli ptikur
Zeglebze savsebiT organulad gamoi-
21
yureba ZvelberZnuli da Zveliranuli
kulturebis kavSiri, maTi urTierT-
19
18. qalcedonis piramiduli sabeWdavi, gavlenebi da urTierTgamovlinebe-
samTavros samarovani, # 905 samarxi, bi [Никулина Н. М. 1994: 15-20], ris sa-
sabeWdavi - Zv. w. VI-V ss. samarxi fuZvelzec j. bordmanma aqemenidur
- ax. w. III s. 23
gli ptikaSi gamoyo sami stili: 1. sa-
saxlisa, romelic dayo aRmosavlur 22
da dasavlur sasaxlis stilebad, 2.
berZnuli stili da 3. Sereuli stili [Boardman J. 1970: 303-322, 324]. mcxeTa- qalcedonis mravalwaxnaga sabeWdavi, baiaTxevis
Si, samTavros samarovnis # 905 mdidrul akldamaSi aRmoCnda piramiduli samarovani, # 21 samarxi, Zv. w. V-IV ss.
20
sabeWdavi (erovnuli muzeumi - gl. f. 1579, zomebi: simaRle – 26 mm., piri
– 20X15 mm.) [afaqiZe an., nikolaiSvili v. 1996: 36, 37, tab. X,4; LVI, 2], romel-
ic rZisferi qalcedonisganaa damzadebuli. sabeWdavis ovalur da odnav yvelaze xSirad gvxvdeba skarabeoidebze da liTonis farakian beWdebze,
amoburcul pirze arcTu Rrmad, magram mkafiod amoWrilia wmindad spar- Tumca SedarebiT mcire raodenobiT mravalwaxnaga sabeWdavebzec dastur-
suli kompozicia: centrSi gvirgvinosani frTosani RvTRaeba, romelsac ga- deba [lorTqifaniZe m. 1981: 9]. erTi aseTi mravalwaxnaga sabeWdavi aRmoCe-
daSlil xelebSi kudebiT uWiravs ori xaxadaRebuli, ukan TavSebrunebuli, nilia baiaTxevis samarovnis ax. w. III s. daTariRebul # 21 samarxSi (sur.
frTosani lomi (sur. 18). kompozicia Sesrulebulia dasavluri sasaxlis 19). mravalwaxnaga-sabeWdavi TeTri qalcedonisganaa damzadebuli (mcxeTis
stilisTvis damaxasiaTebeli maneriT - dabali reliefiTa da xisti xaze- muzeum-nakrZali - # 01-35-108; m#16346; zomebi: simaRle – 12 mm, piri – 23X18
biT. gamosaxulebebi ar aris detalurad damuSavebuli, stilizebulia da mm) [nikolaiSvili v., giunaSvili g. 1995: 120, 134, sur. 977-981, 1218]. sabeWdavis
statikuri. sabeWdavi Seiswavla q. javaxiSvilma da daadgina, rom igi war- yvelaze farTo, qveda waxnagze sakmaod realisturad, plastikurad, Rrma
moadgens dasavluri sasaxlis stiliT Sesrulebul aqemeniduri gli ptis kveTiTa da mkafiod amoWrilia sparsul samosSi gamowyobili Subosani
Zegls. mkvlevarma sabeWdavi V s-is pirveli naxevriT daaTariRa da aRniS- mxedris lomze Tavdasxmis dinamikuri kompozicia (sur. 20). aseTive stil-
na, rom lomis figurebi rogorc stilurad, ise damuSavebiT (buterolis Si aris amokveTili ZaRli – maltis dogi - zeda mcire waxnagze (sur. 21),
gamoyenebiT) did siaxloves avlens berZnul arqaul skarabeebze gamosax- xolo gverdiTa waxnagebze – navardis pozaSi gadmocemuli iremi (sur. 22)
ul lomis figurebTan [javaxiSvili q. 2009: 87, 88, tab. I/6], rac ganpirobebu- da qurciki (sur. 23). miuxedavad berZnul yaidaze sivrceSi Tavisuflad
li iyo imiT, rom miuxedavad imisa, rom piramiduli sabeWdavebis samSoblo gaSlili, dinamikuri kompoziciisa, personaJTa moZraobaSi Cans erTgvari
neobabilonuri samefoa (Zv. w. VII-VI ss.), aqemenidur xanaSi maTi umetesi statikuroba, rac ,,Sereuli stiliT“ Sesrulebuli gamosaxulebebisTvisaa
nawili mcire aziaSi mzaddeboda [lukonini v. 1977: 72], SesaZloa, rogorc damaxasiaTebeli. mravalwaxnaga daTariRebulia Zv. w. V s-is meore nax-
zogi mecnieri fiqrobs, berZeni ostatebis mier, romlebic iTvaliswinebd- evriTa da Zv. w. IV s-is pirveli naxevriT [javaxiSvili q. 2009: 89, 90, tab. I/8,
nen sparseli damkveT-momxmareblis interesebs (furtvangleri, rixteri), 9]. Tu rodis moxvda es qalcedonis mravalwaxnaga saqarTveloSi, ucnobia,
an, rogorc mkvlevarTa meore nawili fiqrobs (maqsimova, kni poviCi, serigi) magram, rogorc Cans, aseTi sabeWdavebi cnobili iyo qarTlis samefoSi
berZnuli gavlenis qveS myofi sparseli ostatebis mier [Никулина Н. М. macxovreblebisaTvis, radgan swored am berZnul-sparsuli (berZnul-aR-
1966]. ufro misaRebad migvaCnia n. nikulinas mosazreba, romlis Tanaxmad mosavluri) mravalwaxnaga qvis sabeWdavebis gviandel gamoZaxils unda
berZnul-sparsuli gli ptikuri Zeglebi mzaddeboda mcireazieli adgi- warmoadgendes iberiaSi, adgilobrivi warmoebis lurji minis mravalwax-
lobrivi ostatebis mier, romlebic erTdroulad ganicdidnen rogorc nagebi, romelTagan erTi cali baiaTxevis samarovnis imave # 21 samarxSia
iranul, ise berZnuli kuturebis gavlenas [Никулина Н. М. 1994: 15-20]. aRmoCenili (sur. 31).

Zv. w. V saukunis meore naxevridan da IV saukunis dasawyisidan ber- lurji minis mravalwaxnagebi adgilobrivi gli ptikuri Zeglebis mniS-
Znul-sparsul sabeWdavebze (romelsac j. bordmanma mogvianebiT ber- vnelovani jgufia. isini damzadebulia lurji gaumWvirvale minisgan da
Znul-aRmosavluri uwoda) amoWrili gamosaxulebebis umetesi nawili Ses- warmoadgenen aTwaxnaga Camonasxamebs, romlebsac aqvT wagrZelebuli para-
rulebulia ,,Sereuli stiliT“ da maTTvis es stili yvelaze ti piuria lelepi pedis forma, xolo zurgi - wakveTili piramidaa. uklebliv yvela
[lorTqifaniZe m. 1981: 21]. ,,Sereul stilTan“ Zalian mWidrodaa dakavSire- mravalwaxnagas aqvs naxvreti TasmisTvis (sur. 24-33). lurji minis mraval-
buli gli ptikur ZeglTa ufro mogviano jgufi, romelic ,,bernis jgufi- waxnagebi mzaddeboda Zv. w. III-II ss-idan da mimoqcevaSi iyo vidre ax. w.
sa“ da ,,globolos“ saxeliTaa cnobili (Zv. w. IV-III ss.) da romlebzec III-IV ss-amde. isini yvelaze meti raodenobiT gvxvdeba Zv. w. II-I ss. da ax.
gamosaxulebebi Sesrulebulia gansxvavebuli teqnikiT - gacilebiT sqe- w. I-II ss. daTariRebul samarxebSi, xolo mcire raodenobiT - ax. w. III-IV
maturad da statikurad. ,,Sereuli stiliT“ Sesrulebuli kompoziciebi ss. samarxebSi. q. javaxiSvilis mosazrebiT, am mravalwaxnagebis warmoeba

410 411
lurji minis mravalwaxnagebi kuli, iberiul mravalwaxnagebze ki gamosaxuleba mxolod farTo nawil-
ze – pirzea warmodgenili (Sead. sur. 19-23 da sur. 24-33). Zalian sarwmu-
nod gamoiyureba s. barnavelis mosazreba imis Sesaxeb, rom lurji minis
mravalwaxnagebis dednebic iberiaSi mzaddeboda [barnaveli s. 1945: 573-579],
radgan arc erTi lurji minis mravalwaxnaga ar warmoadgens romelime
berZnul-sparsuli qvis sabeWdavebisa da maT Soris ,,bernis jgufis“ sabe-
Wdavis asls. lurji minis mravalwaxnagebis gamosaxulebebic Tavisebur
stilSia Sesrulebuli, bernis jgufis gamosaxulebebTan SedarebiT ufro
ganzogadebulia da sqematuri, gamoirCeva naklebi detalizaciiT [javaxiS-
24. nastagisi, samarxi 30, momwva- 25. nastagisi, samarxi 30, Zv. w.
no anabeWdTan erTad, Zv. w. II-I ss.
vili q. 2002: 72, 75-76]. garda im faqtisa, rom lurji minis mravalwaxnage-
II s. bis didi umravlesoba saqarTvelos teritoriaze aris aRmoCenili, maTi
adgilobrivad damzadebis dasadastureblad m. maqsimovas mniSvnelovan
argumentad mohyavs mcxeTa-samTavroSi Zalian uxvad aRmoCenili lur-
ji minis mZivebi, romelTa importi mas SeuZleblad miaCnia da romlebic
damzadebulia iseTive xarisxis lurji minisgan, rogorc mravalwaxnagebi
[Максимова М.1941: 90-91]. rogorc n. ugreliZe aRniSnavs, minis mravalwax-
nagebi Camosxmulia Zalian maRali xarisxis lurji minisgan. mkvlevaris
mosazrebiT, kavkasia, CrdiloeT mesopotamiasTan erTad, minis warmoebis
uZvelesi keraa, ufro Zveli vidre egvi pte [ugreliZe n. 1967: 5, 7]. cnobilia,
26. riyianebis veli 27. samTavro, qvevr- 28. samTavro, qvevr- 29. samTavro, kram- rom saqarTvelos teritoriaze aRmoCenilia kobaltis madnebi, rac minas
110, ax. w. I s. samarxi 82, Zv. w. samarxi 110, Zv. w. ityuTi 211, ax. w. lurj Seferilobas aZlevs da rac ar gamoricxavs lurji minis adgi-
II-I ss. I ss. II s.
lobriv warmoebas [baxtaZe r. 1964: 88-89]. Mm. kapanaZis mosazrebiT, lurji
minis warmoeba danamdvilebiT adgilobrivad xorcieldeboda da vinaidan
egvi pteSi ar moi poveboda kobaltSemcveli wiaRiseuli, igi SeiZleba iq
kavkasiidan SeetanaT [kapanaZe m. 1999; kapanaZe da sxv. 2004: 80]. mravalwax-
nagebis pirze gamosaxuli siuJetebis Tematika ar aris mravalferovani,
ZiriTadad gamoisaxeba Subosani mxedrebis cxovelebze nadirobis scenebi,
adamianis brZola cxovelebTan da sxvadasxva cxoveli – zogi maTgani
navardis pozaSi, mtacebeli cxovelis Tavdasxma Cliqosanze, meetle da
30. samTavro, baiern- 31. baiaTxevi, sa- 32. axali niCbisi, 33. axali armazi,
iseuli marxi 21, ax. w. III gruntuli sa- qvis samarxi 11, ax.
cxenebSebmuli etli, mxedari da adamiani. Tumca, nastagisis samarovnis
s. marxi 1, Zv. w II-I w. IV s. 30-e samarxSi aRmoCenil calze gamosaxulia gansxvavebuli – samfiguriani
ss. nadirobis scena (sur. 24) – or monadires Soris moqceuli rqosani cx-
oveli (xari), romelsac pirispir mdgomi Subosani monadire aZgerebs Subs,
xolo zurgidan – mSvildosani monadire tyorcnis isars. am kompoziciaSi
Zv. w. II saukunesa da ax. w. I s. pirvel naxevars Soris unda vigulisxmoT ra Tqma unda, aris berZnul-sparsuli xelovnebis gavlena, magram mxolod
da SesaZloa is Sewyda romauli gli ptikuri nawarmis moZalebis gamo im nawilSi, sadac Subosani aZgerebs Subs rqosans, xolo rac Seexeba
[javaxiSvili q. 2002: 74]. minis mravalwaxnagebis warmomavlobis sakiTxs mSvildosnis Tavdasxmas rqosanze – es nawili, rogorc kompoziciurad,
mravali mecnieri Seexo (m. maqsimova 1950, m. lorTqifaniZe 1954, s. barna- ise ikonografiulad msgavsebas avlens Zv. w. VIII-VII ss-is amierkavkasiur
veli 1945, q. javaxiSvili 2002, m. nikulina 1994, i. gagoSiZe 2009, a. gabunia brinjaos sartylebze gravirebul RvTaebrivi nadirobis scenebTan, sad-
2021) da dadginda, rom lurji minis mravalwaxnagebi aris sabeWdavebis ac mSvildosani monadiris ti pi (poza, dogma, isris tyorcnisas kefasTan
erT-erTi damoukidebeli, adgilobrivi, iberiuli gli ptikuri Zeglebis mitanili marjvena xeli, Caxrili fexebi, ukan wadgmuli marjvena Caxri-
jgufi, romelic siaxloves avlens ,,berZnul-aRmosavluri“ sabeWdavebis li fexi, wagrZelebuli saxe) da cxovelisTvis zurgidan isris tyorcnis
gviandel - e. w. bernis jgufis gli ptikur ZeglebTan [Boardman J. 1970: manera msgavsia nastagisur mravalwaxnagaze gamosaxuli siuJetisa (Sead.
321; javaxiSvili q. 2002: 74-76, tab. I_2-14; gagoSiZe i. 2009: 16; javaxiSvili sur. 24 - anabeWdi da xidaSeli m. 1982: tab. XI, XVII da sxv.). rogorc Cans,
2015: 14; gabunia a. 2021], magram lurji minis mravalwaxnagebis Semqmnelebi iberiul lurji minis mravalwaxnagebze gamosaxuli kompoziciebi iqmne-
epigonuri mimbaZvelobiT ki ar imeorebdnen ,,berZnul-sparsuli“ gli p- boda berZnul-sparsuli motivebis gadamuSavebiT adgilobrivi - adreuli
tikis Tundac mogviano - ,,bernis jgufis“ Zeglebs, aramed SemoqmedebiTad xelovnebisa da religiuri Sexedulebebis fonze. swored amis gamoa, rom
– gamoirCevian damoukideblobiT rogorc formiT, ise siuJetebiT. isini es siuJetebi gamoirCevian damoukideblobiTa da TviTmyobadobiT. Zv. w.
ufro mcire zomisaa da wagrZelebuli marTkuTxedis formis piri aqvT, VIII-VII ss-is siuJetebi rom momdevno - elinistiur xanaSi kvlav arse-
maSin, roca berZnul-aRmosavluri mravalwaxnagebi gacilebiT didi zo- bobda amis naTeli magaliTia vercxlis beWdebis farakebze amokveTili
misaa da maTi fuZe kvadrats uaxlovdeba. garda amisa, berZnul-sparsuli kompoziciebi (mxedari, cxeni da mnaTobebi) yanCaeTidan (Zv. w. IV-III ss.),
qvis mravalwaxnagebis piri, zurgi da yvela ferdi gamosaxulebiTaa Sem- romlebic, axal - berZnul-sparsul kulturuli nakadis fonze, rogorc

412 413
genetikurad, ise semantikurad mWidrod Cans dakavSirebuli Zvel - adgi- oSakani) (ix. ruka – sur. 47), erTi cali Crd. oseTidanaa, erTi cali ki –
lobrivi xelovnebis tradiciebTan [gagoSiZe i. 1964: gv. 36-37; gagoSiZe 2009: qerCidan, romlebic m. lorTqifaniZes, sruliad samarTlianad, iberiidan
tab I-II]. aseve sayuradReboa, rom dablagomSi, dafnarSi da namarnuSi aRmo- gatanilad miaCnia [lorTqifaniZe m. 1963:137; lorTqifaniZe 1969: 49]. iberi-
Cenilia Zv. w. IV s-is Tixis WurWlis natexebi, romlebzec warmodgenilia uli lurji minis mravalwaxnagebi mcire raodenobiT daculia amerikis
sxvadasva cxovelTa da adamianis grafikuli gamosaxulebebi [ramiSvili (kalifornia), evropisa (londoni, Jeneva, miunxeni) da TurqeTis (adanas)
q. r. 2010: 195, tab. Tab. IV]. cnobilia, rom am gamosaxulebebs b. kuftini ma- muzeumebSic [gabunia a. 2021].
Sinve ukavSirebda brinjaos gravirebul sartylebze mocemul siuJetebs
[Куфтин Б. 1950: 103-105, tab. 37-38, nax. 27], romlebic safuZvlad daedo kidev mcxeTaSi da mcxeTis raionSi, CvenTvis (maTi ricxvi ufro metia) cnobilia
ufro gviandel, adgilobriv nakeTobebze asaxul kompoziciebs - ax. w. I-III 13 lurji minis mravalwaxnaga.
ss-is brinjaos Wvirul (iberiul) abzindebze [xidaSeli m. 1972] da ax. w.
III-IV ss-is cxovelsaxovan fibulebze (Sesabnevebze) aragvis xeobidan [ra- nastagisidan – 2 cali 30-e samarxidan.
miSvili q. r. 2007].
1. samfiguriani nadirobis kompozicia - ori monadiris rqosanze (xarze)
mcxeTis muzeum-nakrZalis dokumentaciaSi nastagisis lurji minis nadirobis scena, erTi winidan Subs aZgerebs cxovels, xolo meore
mravalwaxnagebis Semcveli 30-e samarxis kompleqsi daTariRebulia Zv. w. - zurgidan mSvildiT isars tyorcnis mas (mcxeTis muzeum-nakrZali,
IV-III ss-iT. nastakisSi marTlac gaiTxara adreelinisturi xanis namo- m#4909) da anabeWdi, Zv. w. II s. (sur. 24).
saxlari, Tumca, imave teritoriaze gaTxrili samarovani daTariRebulia
gvianelinisturi xaniT - Zv. w. II-I ss-iT, sul ramdenime samarxia ax. w. I 2. satevriani monadirisa da lomis brZola (mcxeTis muzeum-nakrZali;
s-is [Бохочадзе А., и др...1981: 151]. 30-e samarxSi aRmoCenil mravalwaxnagaze m#4917) Zv. w. II-I ss [boxoCaZe a. 1981: 151]. (sur. 25).
gamosaxuli nadirobis samfiguriani kompozicia (sur. 24) am niSniT ex-
mianeba aseve samfigurian kompoziciebs, romlebic aRbeWdilia kavTisxev- 3. riyianebis velze aRmoCenilia (1 cali) sadazvervo samuSaoebis dros
Si (sayaraulo serze) aRmoCenil mravalwaxnagebze, magram nastagisuris- (erovnuli muzeumi gl. f. 1349; zomebi 17X10X8 mm.), pirze gamosaxulia
gan gansxvavebiT, kavTixevurebze brZolis scenebia gamosaxuli, maTi piri etli, romelzec meetle dgas, ax. w. I s. (sur. 26).
ufro mokle marTkuTxeds warmoadgens da formiT kvadrats uaxlovdeba.
sayaraulo seris es samarxi savaraudod ekuTvnoda mzis taZris mogvs da samTavros samarovnidan - 4 cali
Zv. w. III s-is dasawyisiT aris daTariRebuli [cqitiSvili g. 1977]. Zv. w. III
s. aqvs miRebuli n. nikulinas saqarTveloSi aRmoCenili sami lurji minis 1. qvevrsamarxi 82 (erovnuli muzeumi; gl. f. 296; zomebi – 8X10X18 mm.) –
mravalwaxnagas TariRad, romlebzec sam da orfiguriani kompoziciebia pirze gamosaxulia Tavdaxrili iremi, romelic nukrs awovebs. zogan
warmodgenili. mkvlevari aRniSnavs, rom iberiuli lurji minis mraval- atkecili; Zv. w. II-I ss. [Максимова М. 1950: 263; Tolordava 1963: 151-153]
waxnagebi berZnul-sparsul qvis sabeWdavebze metad siaxloves avlens (sur. 27).
siro -kapadokiur, momcro zomis qvis sabeWdavebTan [Никулина Н. М. 1994: 112,
sur. 564, 565, 566]. saerTod, samfiguriani kompoziciebi III-II ss-ze gviandel 2. qvevrsamarxi 110 (erovnuli muzeumi; gl. f. 297; zomebi – 7X15X9 mm.) –
samarxebSi aRmoCenil mravalwaxnagebze aRar gvxvdeba. zemoaRniSnuli pirze (sakmaod mkrTalad Cans) gamosaxulia 2 cxeni – erTi profilSi,
faqtebis fonze sakmaod damajereblad gamoiyureba a. gabunias mosazreba meore – fasSi, Tavmobrunebuli. zogan mcired atkecili. Zv. w. I ss.
lurji minis mravalwaxnagebis warmoebis Zv. w. III s-is pirveli naxevridan [Максимова М. 1950: 263-264; Tolordava 1963: 151-153] (sur. 28).
dawyebis Sesaxeb. misive dakvirvebiT, yalibSi Ria wesiT Camosxmul lurji
minis mravalwaxnagebze gamosaxulebebi dahqondaT tvifaris cxel minaze 3. kramityuTi 211 (erovnuli muzeumi; gl. f. 321; zomebi – 7X19X12 mm.) -
dawolis saSualebiT [gabunia a. 2021]. rogorc q. javaxiSvili aRniSnavs, cisferi minis mravalwaxnaga, naxvretiT zonrisaTvis, sworkuTxa da
lurji minis mravalwaxnagebis warmoebas masobrivi xasiaTi hqonda da brtyel pirze gamosaxulia monavarde cxeni mxedriT profilSi, cx-
xSirad sxvadasxva mravalwaxnagaze erTidaigive gamosaxuleba dasturdeba, enosans wamosasxami ufrialebs, zogan atkecili; [lorTqifaniZe m. 1954:
amasTan xSirad samarxSi isini aRmoCenilia micvalebulis mkerdis an ma- 29]. ax. w. II s. (sur. 29).
jis areSi (erTi cali nastagisidan sayuredac ki iyo gamoyenebuli), ramac
mkvlevari im daskvnamde miiyvana, romM SesaZloa, maT ara sabeWdavis, aramed 4. baierniseuli aRmoCena samTavroSi (erovnuli muzeumi; gl. f. 731; zome-
avgarozis an samkaulis funqcia hqondaT [javaxiSvili q. 2002: 75]. lurji bi - 6X19X12 mm;) – gamosaxulia qveiTi monadirisa da lomis brZola.
minis mravalwaxnagebi yvelaze meti raodenobiT (100-amde) saqarTvelos monadires xeli aqvs wavlebuli lomis kisrisaTvis da satevris Cace-
teritoriazea aRmoCenili - ZiriTadad qarTlSi (abelia, arkneTi, axalcixe, mas upirebs. Llomi ukana fexebze dgas da wina TaTebiT monadiris mi-
brili, gomareTi, diRomi, dmanisi, duisi, Tbilisi, kavTisxevi, kazreTi, loWi- wvdomas lamobs. mravalwaxnaga adgil-adgil atkecilia. samarxis dad-
ni, metexi, mcxeTis raioni, neron-deresi, Jinvali, urbnisi, ufliscixe, soxTa, gena SeuZlebelia [lorTqifaniZe m. 2014: 103, tab I/16] (sur. 30).
cixiagora), mcire raodenobiT mopovebulia kaxeTSi (lagodexi, qandaura)
da dasavleT saqarTveloSi (saCxere -qoreTi). lurji minis mravalwaxnage- baiaTxevi – 1 cali - gamosaxulia monadirisa da lomis Serkineba, bavSvis
bi mcire raodenobiT gvxvdeba azerbaijanSi (garakopekTefe, mingeCauri, samarxi # 21, ax. w. III s. [nikolaiSvili v., giunaSvili g. 1995: 120, sur. 982,
naxiWevani) da somxeTSi (garni, geghardi, dvini, karCagibluri, leninakani, 1219]. (mcxeTis muzeum-nakrZali, 01-35-109; m#16347) (sur. 31).

414 415
tuiaqoCora – 1 cali - gamosaxulia cxeni da mis fexebs Soris kvici
profilSi (mcxeTis muzeum-nakrZali – 01/8-8), samarxi # 4, ax. w. IV s. [niko-
laiSvili v. 1978: 160, 166, sur. 663, 634].

wiwamuri – 2 cali –aRmoCenilia pirvel maranSi.

1. sqematurad gamosaxulia ori cxeni – erTi profilSi, meore - fasSi,


Tavmobrunebuli

2. gamosaxulia meetle da etlSi Sebmuli cxeni. marani I daTariRebulia 34. iasp-aqatis skar- 35. kamaraxevi, sa- 36. armazisxevi, sa- 37. samTavro, samarxi
ax. w. II-III ss-iT [nikolaiSvili v., narimaniSvili g. 1995: 93-95, sur. 823, abeoidi, samTavro, marxi 9, Zv. w. IV marxi 48, ax. w. 310, ax. w. V-VI ss.
824]. (mcxeTis muzeum-nakrZali – 01/4-III-156; 01/4-III-157) kramitsamarxi 177, s-is, pirveli nax- III s.
Zv. w.V s. evari (asli)
axali niCbisi - gruntuli samarxi #1 (erovnuli muzeumi, gl. f. 1267; zome-
bi 17X10X8 mm) - gamosaxulia lomis iremze Tavdasxmis scena, dazianebuli,
Zv. w. II-I ss. (sur. 32). mimavali iremi (sur. 34) gamosaxuleba dazgazea amoWrili dabali relief-
iT. sabeWdavi skarabeoidebis klasikur nimuSadaa miCneuli [lorTqifaniZe
axali armazi – 1 cali, aRmoCnda # 11 qvis samarxSi (mcxeTis muzeum-na- m. 1969: 52, 53, 120, 121, sur, 51] da mcireaziuri Zeglebis gavleniTaa Seqmnili.
krZali, 01/12 - inv. 50), gamosaxulia meetle da etlSi Sebmuli cxeni, ax. w. aseTi skarabeoidebi aRmoCenilia agreTve sanTaSi, abeliaSi da arkneTSi,
IV s. dazianebuli, kuTxe aqvs motexili (sur. 33). Tumca isini, samTavrulisgan gansxvavebiT, mcireaziuri Zeglebis gavleniT
Seqmnil lokalur ti pebs warmoadgenen [lorTqifaniZe m. 1969: 53].
rogorc irkveva, nastagisis #2 (30-e samarxi), baierniseul (samTavro) da
baiaTxevur mravalwaxnagebze gamosaxulia erTi da igive kompozicia - Zv. w. V-III saukuneebSi saqarTveloSi, sadac liTonis damuSavebis uZvele-
monadirisa da lomis Serkineba, oRond nastagisurze monadiresa da loms si tradiciebi arsebobda, metad popularuli xdeba antikuri samyarodan
adgilebi aqvT gacvlili. riyianebis velis, wiwamurul #2 da axal ar- da aRmosavleTidan gavrcelebuli sxvadasxva liTonisagan damzadebuli
mazul mravalwaxnagebze gamosaxulia meetle da etlSi Sebmuli cxeni, TiTze Sesacmeli farakiani beWdebi, romelTa farakebze sxvadasxva gamo-
xolo samTavros # 110 qvevrsamarxisa da wiwamurul # 1 mravalwaxnagebze saxulebebia amokveTili. liTonis mxatvrulad damuSavebis iseTi mZlavri
gamosaxulia 2 cxeni – erTi profilSi, meore – sxeuliT fasSi da Tavmo- tradiciis mqone qveyanaSi, rogoric saqarTveloa, farakiani beWdebis damza-
brunebuli. debisa da Semkobis teqnika swrafad aiTvises adgilobrivma ostatebma da
rogorc dasavleT, ise aRmosavleT saqarTveloSi SesaniSnavi nakeTobebi
erTi da igive kompoziciis ganmeorebadoba marTlac saeWvos xdis lurji Seqmnes [javaxiSvili q. 2015: 6]. farakiani beWedi uxvadaa mopovebuli mTel
minis mravalwaxnagebis sakuTrebis damadasturebel sabeWdavebad gamoyene- saqarTveloSi – afxazeTidan kaxeTamde [lorTqifaniZe m. 1969: 39-48] da
bas. rogorc Cans, lurj minis mravalwaxnagebze gamosaxul kompoziciebs yvela niSniT, j. bordmanis mier gamoyofil berZnul-aRmosavluri sabe-
Zalze mniSvnelovani ideologiuri datvirTva hqondaT da sakulto ga- Wdavi-beWdebis wreSi eqcevian, gansakuTrebiT aRmosavleT saqarTveloSi
mosaxulebebs warmoadgendnen. savaraudod, amitom xdeboda maTi xSiri aRmoCenili beWdebi, romelTa saerTo forma da gamosaxulebaTa kveTis
gameoreba da STamomavlobisaTvis gadacema. erTxel Casaxuli rwmena imi- teqnika aSkarad berZnulia, xolo farakebze amokveTili gamosaxulebebis
sa, rom am gamosaxulebebs RvTiuri, mfarveli Zala aqvT, kidev didi xnis Tematika – aRmosavluri, maT Soris wminda aqemeniduri motivebic gvxvdeba
ganmavlobaSi darCa xalxis mexsierebaSi, rac adamianis cnobierSi pirve- [gagoSiZe i. 2009: 15-16].
lyofili magizmis gamovlinebad iTvleba [Менделеева Д. 2013: 3]. vfiqrobT,
swored amiT unda aixsnas lurji minis mravalwaxnagebis yofacxovrebaSi mcxeTaSi am periodis farakiani beWdebi TiTqmis ar Cans, Tumca, kamarax-
xangrZlivad arsebobac da maTi avgarozebad Tu avgarozis funqciis mqone evis samarovnis # 9 samarxSi aRmoCnda brinjaos sakmaod masiuri beWedi
samkaulad gamoyenebac. (asli inaxeba erovnuli muzeumis gli ptikis kabinetSi; intalio – 21X15
mm; beWdis simaRle – 24 mm), romlis ovaluri faraki uSualod gadadis
rogorc aRvniSneT, Zv. w. V-IV ss-Si mTel maSindel samyaroSi gavrcelebu- dawaxnagebul rkalSi. farakis btyel pirze gamosaxulia fexze mdgomi
li iyo skarabeoidebi, romlebic sxvadasxva naxevradZvirfasi qvebisgan iyo qali marcxena profilSi (sur. 35), grZeli kabiT, Wvintiani fexsacmliT,
damzadebuli. adgilobrivi gli ptikis mniSvnelovan nimuSs warmoadgens welamde CaSvebuli nawnaviT (SesaZloa Tavsafaric exuros), cal xelSi
wiTeli iasp-aqatisagan gamoTlili da kargad gaprialebuli mcire zomis bologafarToebuli - lotosisebri yvaviliT, xolo meoreSi – rgol-
(19X13 mm.) ovaluri skarabeoidi (erovnuli muzeumi, gl. f. 299), romelic isebri gvirgviniT [ramiSvili r. 1959: 9, sur. 10]. es siuJeti aqemenidur
Zv. w. V-IV saukuneebiTaa daTariRebuli da aRmoCenilia samTavros sama- gli ptikaSi erT-erTi yvelaze gavrcelebuli iyo da ,,sparseli qalis“
rovnis # 177 kramitsamarxSi. igi mTel sigrZeze gaxvretilia, mniSvnelo- saxeliTaa cnobili. beWedi gamosaxulebis Taviseburi stiluri niSnebiT,
vani nawili Camotexili aqvs ise, rom gamosaxuleba dazianebulia, Tumca, teqnikiT, mxatvruli SesrulebiT, gansxvavebuli formis nawnaviTa Tu sa-
Cans brtyel pirze sqematurad gamosaxuli sami, erTmaneTis gverdigverd mosiT, adgilobriv naxelavadaa miCneuli da ekuTvnis berZnul-sparsuli

416 417
gli ptikis nimuSia da masze ,,sparseli qalis“ ti pia gadmocemuli, sadac
brinjaos marTkuTxa da samkuTxa sabeWdavebi, Zv. w. III-I ss. berZnul-aRmosavluri gli ptikis Zveli tradiciebia Semonaxuli (gvian-
deli replika) [lorTqifaniZe m. 1958: 74-76; tab. VI/26]. aRsaniSnavia, rom
qalis es gamosaxuleba zogi detaliT (terfebi, xelebi da sxv.) metad Ta-
viseburadaa gaazrebuli da gamosaxulebac sakmaod sqematuria da stili-
zebuli. am samarxis gamTxrelebis varaudiT, gemaze SesaZloa sulac mamak-
aci iyos gamosaxuli muzaradiTa da xelSi isriTa Tu SubiT [afaqiZe da
sxv. 1955: 126]. Cveni mosazrebiT, es gamosaxuleba mandilosnisaa, romelic
poziT, proporciebiT, nawilobriv CacmulobiT, atributebiTa da Jestiku-
laciiT ufro met msgavsebas poulobs ax. w. I-III ss. romaul intalioebze
gamosaxul qalRvTaebebTan, mag. isidasTan (I s.), venus-viqtrisTan (II s.) da
viqtoriasTan (III s.) bonis muzeumidan [Zwierlein-Diehl E. 2003: tab. 78, 60a, 61b],
a b 39. erTawminda 40. Zvlis sabeWdavi
rac mis ,,sparsel qalobas“ erTgvarad eWvis qveS ayenebs.
mxedris gamosax-
ulebiT, svet-
38. kavTisxevi (cixia gora) icxovlis ubani, saerTod, anahitas kultis kvlav aRorZineba sasanianTa gamefebis droidan
kramitsamarxi 4, iwyeba. anahita sasanidebis dinastiis mfarveli xdeba ax. w. IV s. dasawy-
Zv. w. I s. isSi, Sapur II-is (309 w.) gamefebis Semdeg. am periodidan igi siyvarulis,
wylebisa da mcenareTa mfarvelia. emTxveva, rom nawnaviani qalis gamosax-
uleba yvaviliT xelSi isev Cans sasanur gemebze [Борисов А., Луконин В. 1963:
sabeWdavebis im wres, romelic ,,Sereuli stilis“ Zeglebs, kerZod aqe- # # 142, 170; Берзина С. 2010: 132, 134, 152, 154; ## 58, 59, 68, 69]. mcxeTaSi es motivi
menidurmotivianebs aerTianebs, amdenad, intalio arasparsuli warmoSobis aisaxa ax. w. V-VI ss-iT daTariRebul, yavisferi frcxilisgan gamoTlil
,,Sereuli stilis“ Wrila qvebis uSualo gavleniT Seqmnili adgilo- beWedze samTavros samarovnis # 450 samarxidan (erovnuli muzeumi gl.
brivi nakeTobaa [lorTqifaniZe m. 1981: 49, tab. II/7]. beWedi davaTariReT Zv. f. # 310; piri – 13X4 mm.; beWdis simaRle – 21 mm.). beWdis rkals waxnagi
w. IV s-is dasawyisiT, [ramiSvili q. r. 2021]. vercxlis farakiani beWedi gasdevs, xolo wakveTil nawilze - ovalursa da brtyel pirze Zalze
,,sparseli qalis“ gamosaxulebiT aRmoCenilia agreTve taxtiZirSic, qals sqematurad gamosaxulia qali profilSi marjvniv (sur. 37). gamosaxule-
idayvSi moxril da zeaweul xelSi momcro Tasi uWiravs, daTariRebulia ba gviansasanuri ,,Strixuli maneriTaa“ Sesrulebuli - yabalaxiseburi
Zv. w. IV-III ss. [javaxiSvili q. 2015: 10; ramiSvili q. r. 2021]. kamaraxevisa TavsaburaviT, grZeli nawnaviTa da naoWiani, kalTebakecili samosiT. qals
da taxtiZiris sabeWdavi-beWdebis farakze gamosaxuli ,,sparseli qali“ xelebi win aqvs gawvdili, TiTqos xelSi yvavili an nayofi eWiros (ar
maTi atributebis gaTvaliswinebiT (yvavili, rgolisebri gvirgvini, Tasi), Cans). beWedi Seiswavla q. i. ramiSvilma da qalis es gamosaxuleba anahitas
anahitas kultan unda iyos dakavSirebuli. Tavsafari, lotosisebri an kults daukavSira [ramiSvili q. i. 1979: 100-101, tab IV/50].
SroSanisebri yvavili, rgolisebri gvirgvini an Tasi is atributebia, rom-
lebic gvavaraudebinebs, rom qali SesaZloa asrulebdes anahitasadmi miZ- Zv. w. III-I saukuneebSi saqarTveloSi, ZiriTadad qarTlSi (roqi, urbnisi,
Rvnil rituals [ramiSvili q. r 2021]. anahitas oficialuri Tayvaniscema kavTisxevi - cixiagora (sur. 38 a, b), waRvli, TeTri wyaro, monasteri, samTa-
iranSi Zv. w. IV saukuneSi artaqserqse II-s SemouRia. misi kulti Zv. w. IV visi, vaCnaZiani, erTawminda (sur. 39), dasavleT saqarTvelo - sairxe), brin-
s-idan Sedis armeniaSi, kapadokiaSi, pontosa da lidiaSi. lidiaSi mox- jaosagan amzadeben sakmaod mozrdil marTkuTxa an samkuTxa sabeWdavebs,
da misi asimilireba kibelasTan da artemis efeselTan [afxazava n. 1979: romlebsac momrgvalebuli kuTxeebi da zurgze mirCiluli sqeli naxe-
88]. safiqrebelia, msgavsi procesi mimdinareobda saqarTveloSic. Sesa- varwriuli saxeluri aqvT. sabeWdavebze gamosaxulia adamiani (sur. 38 a),
Zleblad migvaCnia misi sinkretizacia iseT adgilobriv qalRvTaebasTan, cxovelebi, delfini, fantastikuri cxovelebi (sur. 38 b) da mxedrebi (sur.
rogoricaa nayofierebisa da siyvarulis RvTaeba ca/ciskris varskvla- 39) sabeWdavebi adgilobrivadaa damzadebuli da maTi Semqmnelebi, rogorc
vi [afxazava n. 1979: 88-89]. selevkidur da arSakidul periodSi anahitas Cans, kargad icnobdnen rogorc aqemenidur, ise berZnul xelovnebas [ma-
kulti erTgvarad daCrdilulia sxva kultebis mier da emTxveva, rom am TiaSvili T. 2005: 15-21, tab. 1-4]. imis safuZvelze, rom aseTi sabeWdavebis
periodSi e. w. ,,sparseli qalis“ gamosaxuleba qarTlSi ar Cans. Tumca, anabeWdebi dasturdeba mag. cixia-goris sataZro kompleqsSi mopovebul
armazisxevis # 48 qvis samarxSi aRmoCenilia daqanebulmxrebiani oqros bulebze, q. javaxiSvilma gamosTqva mosazreba, rom SesaZloa, isini sataZro
beWedi maRali budiT, romelSic zis granatis gema (erovnuli muzeumi, sabeWdavebi yofiliyvnen (sur. 38 a, b), miT umetes, rom im periodSi mosax-
gl. f. 850; beWdis simaRle – 27 mm.; intalio 14X10 mm.). beWedi Seiswavla leobis TiTqmis yvela socialuri fenis warmomadgeneli liTonis msubuq
m. lorTqifaniZem da aRniSna, rom igi daqanebulmxrebiani beWdebis sax- da moxdenil farakian sabeWdav-beWdebs atarebda da didi zomis, uxeSi sa-
esxvaoba unda iyos da beWedi ax. w. III s-iT. daaTariRa. misi mosazrebiT, beWdavebis gaCena ramdenadme ucnaurad Cans [javaxiSvili q. 1997: gv. 221-229,
intalios ovalur da amoburcul pirze dabali reliefiT, magram mkafiod tab. I-5; tab II-8;].
amokveTilia e. w. ,,sparseli qali“ profilSi marcxniv, Semosili grZeli,
viwro kabiTa da saxeze mWidrod Semoxveuli TavsafriT (sur. 36). grZeli, zemoganxiluli brinjaos sabeWdavebis msgavsi marTkuTxa sabeWdavi, oRond
nawnaviseburad Caxveuli Tma CaSvebuli aqvs. idayvSi moxril marjvena Zvlisa (sur. 40), mcxeTaSi, sveticxovlis ubanze, ax. w. I-II ss-iT daTari-
xelSi yvavili uWiravs. mkvlevaris mosazrebiT, intalio parTuli xanis Rebul #4 kramitsamarxSic aris aRmoCenili (mcxeTis muzeum-nakrZali

418 419
II s-is boloTi da III s-is dasawyisiT [nikolaiSvili v. 1993: 72, 86, tab.
XCV-5]; quTaisis maxloblad napovn sardionis intalioze (moskovis isto-
riul muzeumi) [Кибальчич Т. В. 1910: 49, tab. VIII-267], daTariRebulia III s-is
dasawyisiT [lorTqifaniZe m. 1969: 144, tab. X-136]; urbnisis samarovnis # 1
samarxSi aRmoCenil sardionis intalioze (sur. 44) (erovnuli muzeumi gl.
f. 1107) [WilaSvili l. 1964: 61, 82, 83, tab. XXVI- 2; javaxiSvili q. 1972: 82, #
135], daTariRebulia ax. w. III s-iT [lorTqifaniZe m. 1969: 145: javaxiSvili q.
1975: 77-78]; samTavros samarovnis # 600 qvis samarxSi aRmoCenil vercxlis
41. urbnisi, samarxi 165, ax. w. 42. Jinvali, samarxi 552, ax. w. 43. karsnisxevi, samarxi 27, beWedSi Casmul sardionis intalioze (sur. 45) (erovnuli muzeumi, gl. f.
I-II ss. II s. meore naxevari ax. w. II-III ss. # 587) [lorTqifaniZe m. 1954: 34-35, tab. III-29], daTariRebulia ax. w. III-IV
ss-iT [lorTqifaniZe m. 1954: 34-35, tab. III-29 lorTqifaniZe m. 1969: 145, tab.
X-137]. gasaziarebelia g. dunduas mosazreba imis Taobaze, rom am gemebze
gamosaxuli mxedari-RvTaeba identuria biWvinTaSi aRmoCenil trapezun-
tul monetebze gamosaxuli mxedar-RvaTaebisa da igi aris miTra ara puri-
tanuli gagebiT, aramed adgilobriv RvTaebasTan Serwymuli e. w. miTra. es
nivTebi, adgilobrivad damzadebul vercxlis Tasebze gamosaxul bomonis
winaSe toraweul cxenebis gamosaxulebebTan da sxva masalebTan erTad,
qarTul miTraizmze saubris saSualebas gvaZlevs. misaRebad gveCveneba
mkvlevaris mosazreba imisTan dakavSirebiTac, rom am e. w. miTra-mxedris
ikonografia mogvianebiT safuZvlad daedo wm. giorgis gamosaxulebas da
44. urbnisi, samarxi 1, ax. w. 46. giSris ormxrivi tab-
mis kults qarTvelur samyaroSi [dundua g. 1977: 343-344; ramiSvili q. r.
III s. loidi samTavro, qvevrsa- 2019].
marxi 31,Zv. w. I aTaswleu-
lis miwuruli Zv. w. I aTaswleulis miwuruli saukuneebiT aris daTariRebuli sam-
Tavros samarovnis # 31 qvevrsamarxSi (erovnuli muzeumi, gl. f. # 320;
zomebi: 21X17X6 mm) aRmoCenili giSris intalio-kameo (CaWrili da amobur-
– 01/6-78; m#11796). q. javaxiSvilis mosazrebiT, es sabeWdavi brinjaos sabe- culi ornamentebis erToblioba), ormxrivi, romelic sakid-avgarozadaa
Wdavebis Tanadroulia da mas Zv. w. III-I ss-iT, ufro ki Zv. w. I s-iT aTari- miCneuli (sur. 46). avgarozs dabali tabloidis forma aqvs da orive
Rebs. sabeWdavze gamosaxulia mxedari profilSi, romelsac cali xeliT piri marTkuTxedis moyvanilobisaa. cal mxares, or kuTxeSi gamWoli nax-
TiTqos aRviri uWiravs, meore - maRla aqvs SemarTuli [afaqiZe a. da sxv. vretebia gakeTebuli, rac adasturebs, rom nivTi sakidad yofila gamoy-
1978: 70, sur. 437, 438; javaxiSvili q. 1997: gv. 228, tab. I-5A;AjavaxiSvili q. 2015: enebuli. erT pirze centrSi gamosaxulia svastika, romelic figurul
12]. safiqrebelia, rom Zvlis sabeWdavze amokveTili mxedari e. w. miTras - rombisebur CarCoSia moTavsebuli, piris oTxive kideze, sakmaod Rrmad,
gamoxatavdes [dundua g. 1977: 343-347]. samkuTxedebia amokveTili. meore mxares piri oTxadaa gayofili, TiToeul
segmentSi dabal reliefSi Sesrulebuli TiTo svastikaa mocemuli erT-
rogorc cnobilia, miTraizmi swrafad gavrcelda yvela im qveyanaSi, sadac maneTis miyolebiT, rac mTlianobaSi xeTur meandrs qmnis. gamosaxuleba
farTod iyo aRiarebuli cxenisa da mnaTobTa Tayvaniscema,amitom bunebriv- saWrisiT aris amoWrili, faqizi da xarisxiani naxelavia [lorTqifaniZe
ia, cxenisa da mxedris kultis iseTi mZlavri tradicis mqone qveyanaSi, ro- 1954: 35; lorTqifaniZe 1969: 21-22, 82-83, sur 14a]. svastikas gamosaxuleba
goric saqarTveloa, man farTo gamoZaxili hpova [makalaTia s. 1927: 181-194], farTod iyo gavrcelebuli kretasa da kapadokiaSi, aseve troaSi, suzas
rac kargad aisaxa saqarTveloSi, ZiriTadad qarTlis sxvadasxva punqtSi keramikaze, da sxv. xeTurma meandrma Zvel saqarTveloSi erTgvarad popu-
da maT Soris mcxeTis raionSi ax. w. I aTaswleulis sawyisi saukuneebiT laroba moi pova. Mmag. uflicixeSi aRmoCenil da Zv. w. XIV s-iT daTari-
daTariRebul da adgilobrivad damzadebul gema-intalioebze, romlebzec Rebul sabeWdavzea gamosaxuli (sur. 15) da mis prototi pad mersinaSi aR-
toraweul cxenze Semomjdari e. w. miTra-mxedaria gamosaxuli. maT Soris moCenili xeTuri sabeWdavis gamosaxulebaa miCneuli [lorTqifaniZe 1969:
uadresi minis oTxi intalio aRmoCnda urbnisis samarovnis ## 189, 165, 129, 70, sur. 13]. svastika yvelaze xSirad mzis, cecxlisa da drois maradiuli,
164 samarxebSi (erovnuli muzeumi gl. f. ## 1040, 1010, 1074, 1009), daTariRe- wriuli moZraobis simboloa. xeTuri meandri da svastika xSirad gvxvdeba
bulia ax. w. I-II saukuneebiT [javaxiSvili q. 1975: 76-78; gv. 107-111] (sur. 41); geometriuli stilis xanaSi da mikenur moxatul WurWlebze. Ees motivebi
Jinvalis samarovnis # 552 samarxSi aRmoCenil brinjaos beWedSi Casmul saqarTveloSi gvxvdeba agreTve kolxuri kulturis Zeglebze, xeTuri me-
sardionis gema-intalioze (sur. 42) [lorTqifaniZe m. 1990: 188; CixlaZe v. andri gamosaxulia TrialeTur WurWlebze, samTavroSi mopovebul Tixis
2015: 109-156. tab. LX] (erovnuli muzeumi gl. f. #1854), intalio davaTari- WurWelsa da sakinZis Tavebze. rogorc Cans, am ornamentma, romelic mar-
ReT ax. w. II saukunis boloTi, meoradi gamoyenebis gemaa da Casmuli iyo adisobis simbolodaa miCneuli, svastikasTan erTad didxans iarseba saqa-
ax. w. IV s-is beWedSi, romelic amJamad dazianebulia [ramiSvili q. r. 2019: rTveloSi da gamoZaxili hpova Zv. w. I aTaswleulis miwurulis mcxeTur
58-85]; karsnisxevis # 27 samarxSi - rkinis beWedSi Casmul sardionis in- giSris avgarozze, romlis damcavi Zala giSerTan erTad am ornamentebis
talioze (sur. 43) (mcxeTis muzeum-nakrZali, 01/5-88), daTariRebulia ax. w. simbolikiTacaa gaZlierebuli.

420 421
Znul-sparsuli“ gemebi. iberia-kolxeTi, masalebi saqarTvelosa da kavkasiis ar-
saqarTvelos klasikuri da adremedi- qeologiisaTvis, II. Tb., 1959
evuri periodis arqeologiur-istori- 28. ramiSvili q. i., sasanuri gemebi saqarT-
uli kvlevani, #5, Tb., 2009 veloSi, Tb., 1979
11. davlianiZe r., sadraZe v., narekvavis namo- 29. ramiSvili q. r., aRmosavleT saqarTve-
saxlari da samarovani: (Sida qarTlis los mTianeTis mcire plastikis Zegle-
Zeglebis qronologia-periodizaciis bi, Tb., 2007
sakiTxebi, Tb., 1993 30. ramiSvili q. r., irmis, jixvisa da cxenis
12. dundua g., kidev erTxel trapezuntis gamosaxulebiani fibulebi, Ziebani, Zieba-
monetebis ikonografiis Sesaxeb. didi ni saqarTvelos arqeologiaSi N19, 2010
pitiunti II, Tb., 1977 31. ramiSvili q. r., ,,fantastikuri cxove-
13. kapanaZe m., minis qimia da teqnologia lis“ gamosaxulebebi kolxuri kul-
47. lurji minis mravalwaxnagebis aRmoCenis punqte- Zvel saqarTveloSi, avtoreferati, Tb., turis mxatvruli xelosnobis Zegleb-
bi amierkavkasiaSi, sadac kargad Cans maTi koncen- 1999 ze – Ziebani saqarTvelos arqeologiaSi,
tracia aRmosavleT saqarTveloSi, ZiriTadad, qa- 14. kapanaZe m., saruxaniSvili a., Cagunava r., #20, Tb., 2011
rTlSi. wiTeli wertilebiT aRniSnulia mcxeTis minis qimia da teqnologia Zvel saqarT- 32. ramiSvili q. r., cxenosnis gamosaxule-
raionSi aRmoCenis adgilebi
velSi. Tb., 2004 ba gemaze Jinvalis samarovnidan - ibe-
15. lorTqifaniZe m., saqarTvelos saxelm- ria-kolxeTi, saqarTvelos klasikuri
axali armazi duisi somxeTi azerbaijani wifo muzeumis gemebi, I, samTavros sama- da adremedievuri periodis arqeologi-
axali niCbisi Tbilisi garni garekopekTefe rovanSi mopovebuli gemebis katalogi. ur-istoriuli kvlevani, #5, Tb., 2019
baiaTxevi kavTisxevi gehardi mingeCauri Tb., 1954 33. ramiSvili q. r., ,,sparseli qalis“ mo-
nastagisi kazreTi dvini naxiWevani
16. lorTqifaniZe m., saqarTvelos saxelm- tivi qarTul gli ptikur Zeglebze, xel-
riyianebis veli loWini karCagibluri
samTavro metexi leninakani wifo muzeumis gemebi, III, saqarTvelos naweri, Tb., 2021
tuiaqoCora neron-deresi oSakani teritoriaze mopovebuli gli ptikuri 34. sadraZe v., werovani II. Bbrinjao-rkinis
wiwamuri Jinvali Zeglebis katalogi (red. S. amiranaSvi- xanis samarovani, katalogi - mcxeTa ar-
abelia soxTa li), Tb., 1961 qeologiuri kvleva-Ziebis Sedegebi, t.
arkneTi urbnisi 17. lorTqifaniZe m., Zveli saqarTvelos IX. Tb., 1989
axalcixe ufliscixe
gli ptikuri Zeglebis korpusi, I. Tb., 1969 35. sadraZe v., mcxeTa da misi Semogareni Zv.
brili cixiagora
gomareTi lagodexi 18. lorTqifaniZe m., Jinvalis gvianantikuri w. II-I aTaswleulis pirveli naxevris
diRomi qandaura xanis gli ptikuri Zeglebi, xelnaweri, arqeologiuri Zeglebi. Tb., 2002
dmanisi saCxere (inaxeba s. janaSias saxelobis saqarT- 36. samsonia n., miTanuri gli ptika, Tb., 2016
velos muzeumis gli ptikis kabinetSi), 37. ugreliZe n., adreul SuasaukuneTa minis
1990 warmoebis istoriisaTvis, Tb., 1967
19. lorTqifaniZe m., 1870-1877 wlebSi sam- 38. fancxava l., kolxuri kulturis mxat-
Tavros samarovanze mopovebuli gemebis vruli xelosnobis Zeglebi, Tb., 1988
katalogi, iberia-kolxeTi, # 10 Tb., 2014 39. CixlaZe v., winaqristianuli xanis Jinva-
bibliografia 20. maTiaSvili T., kavTisxevis (cixiagora) lis samarovani, Tb., 2015
gli ptikuri Zeglebi, avtoreferati, Tb., 40. CogovaZe T., gvianbrinjao-adrerkinis
2005 xanis sabeWdavebi (gamokvleva, katalo-
1. faqiZe a., gobejiSvili g., kalandaZe a., 5. afxazava n., adreul Suasaukuneebis aR- 21. makalaTia s., RvTaeba miTras kulti gi), Tb., 2019
lomTaTiZe g., mcxeTa, I, Tb., 1955 mosavleT saqarTvelos nivTieri kul- saqarTveloSi, ssmm, tomi III, Tb., 1927 41. cqitiSvili g., kavTisxevis cixiagora, Ze-
2. afaqiZe a., kalandaZe a., nikolaiSvili v., tura. Tb., 1979 22. nikolaiSvili v., tuaqoCoras samarovani. glis megobari, #46. Tb., 1977
mcxeTis mudmivmoqmedi arqeologiuri 6. barnaveli s., ori gemisaTvis. moambe, t. mcxeTa II. Tb., 1978 42. WilaSvili l., naqalaqari urbnisi, Tb.,
eqspediciis 1975 wlis muSaobis angariSi, VI, # 7, Tb., 1945 23. nikolaiSvili v., karsnisxevis meTune-xe- 1964
mcxeTa, t. II. Tb., 1978: 7. baxtaZe r., saqarTvelos uZvelesi minebis losanTa dasaxleba, Tb., 1993 43. javaxiSvili q., urbnisis naqalaqaris
3. afaqiZe a., kalandaZe a., nikolaiSvili SeswavlisaTvis, Tb., 1964 24. nikolaiSvili v., narimaniSvili g., wi- gli ptikuri Zeglebi, Tb., 1972
v., manjgalaZe a., sixaruliZe a., sadraZe 8. gabunia a., lurji minis mravalwaxnage- wamuri III, mcxeTa X, Tb., 1995 44. javaxiSvili q., urbnisis naqalaqaris
v., xecuriani l., jRarkava T., ZnelaZe m., bi. muzeumi da kulturuli memkvidreo- 25. nikolaiSvili v., giunaSvili g., baiaTx- gli ptikuri Zeglebi, istoriis mecniere-
davlianiZe r., giunaSvili g., mcxeTa, 1978 ba, VI. Tb., 2021 evi – mcxeTa X, Tb., 1995 baTa kandidatis samecniero xarisxis
4. mcxeTis arqeologiuri eqspediciis 1976 9. gagoSiZe i., adreantikuri xanis Zeglebi 26. nikolaiSvili v., gavaSeli e., narekvavis mosapoveblad warmodgenili naSromi,
wlis muSaobis angariSi. mcxeTa, t. II, Tb., qsnis xeobidan. Tb., 1964 arqeologiuri Zeglebi. Tb., 2007 Tb., 1975
1976 10. gagoSiZe i., saqarTvelo da ,,ber- 27. ramiSvili r., kamaraxevis samarovani – 45. javaxiSvili q., brinjaos sabeWdavebis

422 423
erTi jgufi, ssmm, XLII-B, Tb., 1997 55. Луконин В. Г., Искусство Древнего Ирана, Ketevan R. Ramishvili
46. javaxiSvili q., lurji minis mravalwax- Москва, 1963
nagebi, Ziebani, saqarTvelos mecniere- 56. Максимова М. И., Стеклянные многогранные National Museum of Georgia,
baTa akademiis arqeologiuri kvlevis печати найденные на територии Грузии – enim- Simon Janashia Museum of Georgia,
centris Jurnali, #9, Tb., 2002 kis moambe, X, Tb., 1941 Supervisor of Glyptic Fund,
47. javaxiSvili q., saqarTveloSi aRmo- 57. Максимова М. И., Геммы из некрополя Мцхеты- Academic Doctor of Archaeology,
Cenili aqemeniduri sabeWdavebi, ibe- Самтавро, saqarTvelos saxelmwifo muze- Art Historian
ria-kolxeTi, saqarTvelos klasikuri umis moambe, XVI-BB. Tb., 1950
da adremedievuri periodis arqeologi- 58. Менделеева Д., Рождение иконы: мир
ur-istoriuli kvlevani, #5, Tb., 2009 переосмысленных символов, Москва, 2013 GLYPTIC
MONUMENTS
48. javaxiSvili q., saqarTvelos gli ptiku- 59. Неверов О. Я., Геммы Античного Мира, Москва,
ri Zeglebi, iberia-kolxeTi, #11, Tb., 2015 1983
49. xidaSeli m., brinjaos mxatvruli da- 60. Никулина Н. М., Малоазийская глиптика
второй половины М-ШМ вв. До н.э. и проблема
FROM GREAT
MTSKHETA
muSavebis istoriisaTvis antikur saqa-
rTveloSi (brinjaos qarTuli Wvir- восточно-греческого и греко-персидского
ulgamosaxulebiani balTebi), Tb., 1972 искусства. Автореферат диссертации, Москва,
xidaSeli m., centraluri amierkavsasiis 1966
(ACCORDING TO GLYPTIC MATERIALS,
grafikuli xelovneba adreul rkinis 61. Никулина Н. М., Искусство Ионий и
PRESERVED IN GEORGIAN NATIONAL MUSEUM
xanaSi, Tb., 1982 Ахеменидского Ирана, Москва, 1994
AND GREAT MTSKHETA ARCHAEOLOGICAL
50. Апакидзе М.А., Николаишвили В.В... (группа 62. Рамишвили Р.М., Джорбенадзе В.А., (Группа
STATE MUSEUM-RESERVE – FROM ANCIENT TIME
авторов), “Мцхетская екпедиция“, ПАИ в 1983 авторов), “Мцхетская екпедиция“, ПАИ в 1986
TO ROMAN PERIOD)
году, Тб., 1986 году, Тб., 1991
51. Берзина С. Я., Древние геммы Востока, Москва, 63. Тревер К. В., Луконин В. Г., Сасанидское Сере-
The paper mainly covers glyptic monuments Due to special geographic location of Mtskhe-
2010 бро, Москва, 1987 from ancient time to late antique period, di- ta, numerous and diverse glyptic items were
52. Бохочадзе А., Мирианашвили И., 64. Apakidze A., Nikolaishvili V., An Aristocratic Tomb scovered in Mtskheta and Mtskheta district, settled there through international trade transit
Нариманишвили Г., Настакисская of the Roman Period from Mtskheta, Georgia.The as a result of archaeological excavations; ne- road, crossing the city. At the same time, local
археологическая експедици Мцхетского района, Antiquaries Journal, London, 1994 vertheless, we also cover some other pieces of products were manufactured, which, in spite
ПАИ. (Полевиые археологические исследования 65. Bivar A., Catalogue of the Western Asiatic Seals in work of antique period. The fact that the socie- of the fact, that they always reflect the trends,
в 1978 году. Тб., 1981 the British Museum; Stamp Seals, II, London, 1963
ty, residing on the territory of Great Mtskheta developed in the outer world of that time quite
widely used glyptic items and that there was well, are characterized by special uniqueness,
53. Кибальчич Т. В., Южно-русские геммы, Берлин, 66. Boardman J., Greek Gems and Finger Rings, Lon- high demand for such items, is proven by the exquisite forms and content.
1910 don, 1970 facts of discovery of large number of diverse
54. Куфтин Б. А., Материалы к археологии Колхиды, 67. Zwierlein-Diehl E., Siegel und Abdruck, Antike stamps, gemma- intaglios and adornments with Glyptic monuments, discovered in Mtskheta,
II. Тб., 1950 Gemmen in Bonn, Bonn, 2003 gemmas in Mtskheta and its surroundings. As together with written sources and other ar-
a result of systematic archaeological excavati-chaeological materials, represent one of the
ons, conducted in Mtskheta, several hundreds important information sources related to Great
of glyptic monuments were discovered, which Mtskheta. Their comprehensive study allows
were found abundantly in burials of Samtavro us to trace ideological views of the population
necropolis. Important glyptic materials were of Mtskheta of different periods, their cultural
obtained in Armaziskhevi, Bagineti, Karsnisk- and economic contacts with the outer world;
hevi, Kamarakhevi, Tuiakochora, Baiatkhevi, we also obtain certain idea about the level of
Pikrisgora, Nerakvavi and other cemeteries, as development of jeweler’s art. According to the
well as near Svetitskhoveli. Majority of these images, engraved on glyptic monuments, it is
materials is preserved in Georgian National also possible to judge about their owners and
Museum and Great Mtskheta Museum-Reser- world views of the society of that period. Thus,
ve, and part – in Russian (Moscow, Petersburg) glyptic monuments, discovered in Mtskheta,
and French museums. represent important source for study of econo-
mic and cultural level and relation with the ou-
The oldest intaglios are engraved on clay and ter world of not only the capital of Kartli, but
stone stamps of different shapes, polyhedra, the Kingdom of Iberia.
made of semi-precious stones, rectangular
and triangular bronze stamps, shields of metal
stamps-rings, glass polyhedra, bone stamps,
agate tabloid, ring stones, etc.

424 425
ana gabunia mravalwaxnagebs da iyo Tu ara msgavs siuJetiani mravalwaxnagebi xma-
rebaSi saukuneebis ganmavlobaSi. am kiTxvebze pasuxis gacemas statiaSi
saqarTvelos erovnuli muzeumi, Sevecdebi.
simon janaSias saxelobis muzeumi,
mecnier-TanamSromeli,
magistri
lurji minis mravalwaxnagebis
damzadebis teqnologia
lurji
minis
mravalwaxnagebi
saukuneze meti gavida pirveli lurji minis mra-
valwaxnagis1 saqarTveloSi aRmoCenidan da isini
dRemde mkvlevarTa did interess iwvevs2. azrTa
sxvadasxvaobaa maTi warmomavlobis, TariRis, fun-
qciisa da sxva gli ptikur ZeglebTan damokidebu-
lebis Sesaxeb. maT SeswavlaSi didi wvlili Seita-
nes Mmecnierebma: m. maqsimovam, m. lorTqifaniZem, s.
barnavelma, q. javaxiSvilma, i. gagoSiZem3. 1

saqarTvelos teritoriaze mravalwaxnagebis gavrc-


elebis areali umetesad qarTliT Semoifargleba, iTvleba, rom lurji minis mravalwaxnagebis damzadebisa da masze gamo-
Tumca erTeulebi dasturdeba kaxeTSi _ lagodexSi, saxulebis datanisaTvis Camosxmis teqnika gamoiyeneboda [lorTqifaniZe
yandaurasa da dasavleT saqarTvelos teritoriaze 1969: 49], magram arsad ar aris aRniSnuli Tu konkretulad rogor xdeboda
- saCxereSi, kldeeTsa da brilSi. mcxeTasa da mis maTi damzadeba. mravalwaxnagebze dakvirvebis Sedegad, Semdegi daskvnis
SemogarenSi, mravalwaxnagebi gamovlenilia samTav- gamotana SevZeli. metad damajerebelia, rom mina Ria yalibSi isxmeboda,
ros samarovanze, baiTxevSi, wiwamurSi, da tuiaqoCo- saidanac miiReboda mravalwaxnagas zeda, dawaxnagebuli mxare. tabloidis
raze. samarxebi sxvadasxva periodiTaa daTariRebu- brtyel pirze ki gamosaxulebis miReba tvifariT xdeboda manam, sanam mi-
li (Zv.w. II-I, ax.w. II, III da IV saukuneebi). nis masa yalibSi sabolood gacivdeboda. am varauds safuZvlad ramdenime
faqtori udevs. 1. ori tabloidis (nastagisi, inv. #239, neron deresi g.f
am bolo xans lurji minis mravalwaxnagebis ko- #773) brtyel pirze, marjvena kide mkveTrad amozneqilia (sur. 1). aRniSnu-
leqcias kidev ramdenime aTeuli cali Seemata li Sedegis miReba ki mxolod tvifa-
da gamoCnda ramdenime axali siuJeti. mravalwax- ris daWeriT SeiZleba momxdariyo im
nagebze dakvirvebis Sedegad Sevecdebi ramdenad- SemTxvevaSi, Tu tvifari ufro mokle
me dazustdes maTi TariRi, funqcia, damzadebis iyo vidre yalibis forma. 2. gamosa-
teqnika. kvlevis procesSi davakvirdi samarxebSi xulebebs, zog SemTxvevaSi Semouyveba
aRmoCenil sabeWdavTa mdebareobas, erTsa da ima- moCarCoeba kideebSi, rac aseve Stam-
ve samarxSi gamovlenili mravalwaxnagebis ga- pis kvals unda warmoadgendes (sur.
mosaxulebaTa Tanxvedras. sainteresoa Tu rome- 2) (g.f #296, 1820, 947, 1159). 3. erT-er-
li socialuri fenis warmomadgenlebi iyenebdnen Ti gavrcelebuli siuJeti iremi da
maszed gamosaxuli frinveli nastagi-
sis calze gansxvavebul suraTs gvaZ-
levs (inv. #239.3, 513/2). mravalwaxnagas
1 mravalwaxnaga minisagan Camosxmuli aTwaxnaga sakidia _ wakveTili piramidis formis
zurgiani, sigrZiv gaxvretili paralelepi pedi, romlis qveda, marTkuTxa waxnagze
brtyel pirze gamosaxul frinvels
gamosaxulebaa datanili. bordmani aseT mravalwaxnagebs tabloidebs uwodebs Tavi aqvs waWrili, xolo cxens - rqe-
[Boardman 1970:313] bi (sur. 3). rogorc Cans, SedarebiT
2 lurji minis mravalwaxnaga pirvelad samTavros samarovanze aRmoCnda. gaTxrebs viwro mravalwaxnagaze farTo tvifa-
xelmZRvanelobda baierni 1870-1877 wlebSi ri gamouyenebiaT, ramac nakluli ga- 2
3 vrclad ix. javaxiSvili 2002: 71-78

426 427
mosaxuleba mogvca. tvifaris napiri lurji minis mravalwaxnagebis arqeologiuri
eyrdnoba yalibis kides, ris Sedega- konteqsti da maTi funqcia
dac gamosaxulebis zeda ukiduresi
nawilebi iWreba da amasTanave mopir-
dapire mxares gamosaxuleba ufro saqarTvelos teritoriaze aRmoCenili lurji minis mravalwaxnagebi Zi-
Rrma aris vidre SuaSi. riTadad samarxeuli kompleqsebidan momdinareobs. samarxebze dakvirve-
bis Sedegad SegviZlia vTqvaT, rom Zv.w. II-I, ax.w. I saukuneebis samarxebi,
lurji minis gamoyeneba Zv.w. II aTas- sadac mravalwaxnagebia aRmoCenili erTgvarovania da, savaraudod, mosax-
wleulis II naxevridan dasturdeba leobis saSualo fenas ekuTvnoda. samarxebi aris rogorc individualuri,
egvi pteSi, mcire aziasa da xmelTaSua ise wyviladi. zog SemTxvevaSi samarxSi sami adamiania dakrZaluli. aseve,
zRvis regionebSi. lurji mina Zvir- ar arsebobs sqesobrivi da asakobrivi kanonzomiereba im samarxebisa, sa-
fasi qvebis, lapis lazurisa da firu- dac mravalwaxnagebia gamovlenili. samarxebSi gvxvdeba rogorc bavSvebi,
zis imitacias warmoadgenda. lurji ise zrdasruli mamkacebi da qalebi (baiaTxevi, Jinvali, neron deresi da
feris misaRebad xmarobdnen kobalti- sxv.). socialuri statusis mxriv, mdgomareoba aSkarad icvleba ax.w. III-
3
sa da spilenZis oqsidebs [Schilck-Nolte, IV saukuneebiT daTariRebul samarxebSi, sadac mravalwaxnagebTan erTad
B., Lierke, R. 2002: 22]. fiqsirdeba oqrosa da vercxlis nivTebi (Treli, Jinvali, tuiaqoCora), rac
socialurad dawinaurebul fenaze unda miuTiTebdes. rogorc Cans, mra-
kobaltiT Seferili minis nawarmi saqarTvelos teritoriaze mxolod valwaxnagebi aq moxvda rogorc winaprebisagan memkvidreobiT miRebuli
Zv. w. VI saukunidan Cndeba (brili, kamaraxevi) [baxtaZe 1962: 94]. lurji Zveli nivTi, rariteti.
minis mravalwaxnagas TrialeTidan (inv. N755) gaukeTda speqtruli ana-
lizi [baxtaZe 1962]. aRmoCnda, rom mina natrium-kalcium-siliciumiania. q. javaxiSvili da i. gagoSiZe lurji minis mravalwaxnagebis sabeWdavebad
mniSvnelovani raodenobiT Seicavs alumins, magniums, rkinas, agreTve man- gamoyenebas eWvqveS ayeneben, radganac maT warmoebas seriuli xasiaTi hqon-
ganums, titansa da kaliums. minis lurji feri miRebulia kobaltiTa da da da identur gamosaxulebiani tabloidebi didi raodenobiT mzaddebo-
spilenZiT, romelTa raodenoba 1%-mdea. mcire raodenobiT Secavs nikels, da [q. javaxiSvili 2002: 75, i. gagoSiZe 1975: 94, sqolio 29].
tyvias, vercxls, kaliumsa da bors [baxtaZe 1962: 88]. rusudan baxtaZem, lur-
ji minis analizze dayrdnobiT gamoTqva varaudi, rom mina adgilobrivi vfiqrob, mecnierTa eWvs sruliad
warmoebis ar unda iyos, is sxvaganaa gamodnobili, xolo misgan sabeWdavi asabuTebs nastagisis samarxebSi ga-
adgilobriv unda iyos gakeTebuli. Tumca, radgan saqarTvelos terito- movlenili lurji minis mraval-
riaze aRmoCenil iqna kobaltis madnebi, ar gamoricxavs minis adgilobriv waxnagebis mdebareobac: ZiriTadad
warmoebasac [baxtaZe 1964: 88-89]. micvalebulis gulmkerdis areSi. ro-
gorc Cans, mravalwxnagebi yelsabamis
baxtaZisagan gansxvavebiT, m. kapanaZes miaCnia, rom lurji minac saqarT- Sesamkobad gamoiyeneboda. nastagisis
veloSi adgilobrivad mzaddeboda [kapanaZe 1999]. brilis (Zvw. V-III ss.) erT-erT samarxSi aRmoCnda yunwiani
lurji minis mZivebis qimiur-teqnologiuri kvlevis safuZvelze is ad- 4
mravalwaxnaga, rac mis sayured ga-
gens, ucxouri minebisagan, raWis minebis Tavisuburebasa da gansxvavebas moyenebas gulisxmobs (sur. 4).
rogorc SemadgenlobiT, ise teqnologiuri TvisebebiT da maT warmoebas
adgilobriv saxelosnoebs miawers [kapanaZe 2004: 124]. sxvadasxva regione- sxva samarovnebis SemTxevaSic igive meordeba. minis tabloidebi samar-
bis minis analizis Sedarebis safuZvelze m. kapanaZe ambobs, rom Zv.w. 1400 xebSi gul-mkerdisa Tu majis areSi fiqsirdeba (urbnisi, ufliscixe, kav-
wliT daTariRebul da lurjad SeRebil minaTa umravlesobaSi, saqarT- Tisxevi, tuiaqoCora da sxv.). savaraudoa, rom mravalwaxnagebs sayureebis,
velos farglebs gareT, qimiurma analizma daadgina 0.075-dan 0.5 mas.%-mde samajurebisa da yelsabamis Sesamkobad iyenebdnen.
kobaltis oqsidi, xolo Zv.w. V s-dan ax.w. VIII-IX ss-mde aRmoCenil lurj
minebSi kobaltis oqsidi aRar figurirebs [kapanaZe 2004: 80]. kapanaZes ase- mravalwaxnagebs ZiriTadad avgarozis funqcia unda hqonoda. sxvanairad
ve mohyavs a. lukasis mosazreba minebis Sesaxeb, romlis azriTac, vinaidan rTulia aixsnas Zv.w. I saukunis mravalwaxganis ax.w. III-IV saukuneebis mdi-
egvi pteSi ar moi poveboda kobaltSemcveli wiaRiseuli, igi SeiZleba eg- drul samarxebSi ganTavseba. savaraudod, mravalwaxnagebi Taobidan-Tao-
vi pteSi iranidan, an kavkasiidan SehqondaT [kapanaZe 2004: 80]. bas gadaecemoda da maTi funqcia mflobelis avi Tvalisagan dacva iyo.
xazgasmiT SeiZleba aRiniSnos faqti, rom arcerT samarxSi, sadac ori an
meti mravalwaxnaga fiqsirdeba, zog SemTxevaSi 4-6 tabloidebze gamosaxu-
li siuJeti ar aris identuri (ufliscixe, bambebi, neron-deresi, nastagisi,
abelia da sxv.). rogorc Cans, mravalwaxnagebze datanil gamosaxulebebs
sxvadasxva mniSvneloba eniWeboda.

428 429
lurji minis mravalwaxnagebis TariRi

azrTa sxvadasxvaoba arsebobs lurji minis mravalwaxnagebis daTariRebis


Sesaxebac [ix. q. javaxiSvili 2002: 73-74]. q. javaxiSvilisa da i. gagoSiZis
azriT, lurji minis mravalwaxnagebi qarTlSi Zv.w. II-I ax.w. I saukuneebSi
iwarmoeboda [q. javaxiSvili 2002: 74; i. gagoSiZe 2009: 16].

lurji minis tabloidebis Semcveli arqeologiuri kompleqsebis umrav- 7


lesoba Zv.w. II-I ax.w. I-II saukuneebiT TariRdeba. amave periods ekuTvnis
nastagisis samarovanis is nawili, sadac lurji minis mravalwaxnagebia
6

dasamzadeblad (sur. 6). mravalwaxnagebze sam da oTxfiguriani brZolis


scenebia gamosaxuli. cixiagoras mdidrul samarxSi gamovlenili orive
mravalwaxnaga emsgavseba erTmaneTs gamosaxulebis stiliTa da siuJetiT,
amdenad isini erTi saxelosnodan unda momdinareobdes, romelSic nasta-
gisis samarovanze 1979 wels aRmoCenili TiTqmis kvadratul fuZiani gam-
Wvirvale, momwvano minis intalio unda gavaerTianoT (sur. 7). sagulisxmoa,
5 rom cixiagoras mdidruli samarxi Zv.w. III saukunis dasawyisi xaniT aris
daTariRebuli xolo nastagisis samarxi savaraudod Zv.w. I saukuniT unda
gamovlenili, gamTxreli samarovans arqeologiur angariSebSi Zv.w. II-I da daTariRdes.
ax.w. I saukunebiT aTariRebs [Бохочадзе 1981: 151].
brZolis scenebi aqemeniduri xelovnebis erT-erTi yvelaze gavrcelebu-
sagulisxmoa, rom mravalwaxnagebi xmarebaSi gvian xanamde darCa (mcxeTa- li motivia [Wu2014: 216]. e.w. berZnul-sparsul gli ptikaSi xSirad gvxvde-
ax.w. II s., Jinvali ax.w. III s., baiaTxevi ax.w. III s., Treli ax.w. III s.; tuiaqo- ba gemebi sabrZolo siuJetebiT [Boardman 2000: 176]. aqemeniduri sabrZolo
Cora ax.w. IV s.), Tumca isini iseTive sixSiriT aRar gvxvdeba, rogorc Zv. scenis gamosaxulebebze asaxulia eTnikurad sxvadasxva mebrZolebi, xolo
w. II-I saukuneebis samarxebSi da gansxvavebiT wina periodisgan, mravalwax- maTi identificireba SesaZlebelia samosiT, iaraRiTa da TavsamkauliT. am
nagebi samarxebSi TiTo cali fiqsirdeba. scenebSi sparselis mowinaaRmdege berZeni, egvi pteli an Sua aziasa da ev-
raziis stepebSi mcxovrebi xalxebia [Wu2014:218]. aqemeniduri sabrZolo
axali welTaRricxvis samarxebSi aRmoCenil lurji minis mravalwaxna- gamosaxulebebi aRmoCenilia mTeli imperiis masStabiT da isini Seqmnilia
gebze dakvirvebis Sedegad SeiZleba iTqvas, rom arcerTi siuJeti ar aris sxvadasxva stiliT radganac maTi warmoeba xdeboda sxvadasxva saxelos-
axali da msgavsi siuJetebi Zv.w. II-I saukuneebis samarxebSic fiqsirdeba. noSi sparseTis gareTac [Wu 2014: 221].
Zv.w. II s-is samTavrosa da ax.w. III saukunis Jinvalis samarxSi identur
gamosaxulebiani mravalwaxnagaa gamovlenili (sur. 5). SedarebiTi anali- vfiqrob, cixiagorasa da nastagisis mravalwaxnagebi adgilobrivad unda
zis safuZvelze Tu vimsjelebT maT Soris TiTqmis aranairi sxvaoba ar iyos damzadebuli, Tumca gamosaxulebebs cxadad etyoba e.w. berZnul-
arsebobs, Tu ar CavTvliT Jinvalis mravalwaxnagis wiboebis metad gacve- sparsuli xelovnebis gavlena.
Tilobas4.
sainteresoa daskileionis (aqemeniduri sparseTis satrapia frigiaSi) bu-
sainteresoa cixiagoras mdidrul samarxSi gamovlenili minis ori mrval- lebze datanili gamosaxulebebi, romelTaganac ramdenime bulas siuJeti
waxnaga [cqitiSvili 2001: 42 inv. #1570, 1571]. mina irizebulia da SeuZlebe- emsgavseba nastakisisa da cixiagoris gamosaxulebebs. avtori, bulebs e.w.
lia imis dadgena Tu ra feris mina iqneboda gamoyenebuli mravalwaxnagis „persianizirebuli~ stilis jgufSi aTavsebs da Zv.w. IV saukuniT aTari-
Rebs [Kaptan 2002: 107].

xom ar SeiZleba, iberiaSi minis mravalwaxnagebis damzadebis tradicia


4 22 sxvadasxva tvifariT damzadebuli 100-ze meti minis mravalwaxnidan, identuri gamo- ufro adreul xanaSi - Zv.w. III saukunis pirvel naxevarSi iwyebodes? sau-
saxulebebi gvxvdeba or-oridan cxra-cxra calamde. aRsaniSnavia, rom mxolod erTi baria cixiagoras mravalwaxnagebze. isini formiTa da siuJetiT aSkarad
siuJeti - adamianisa da lomis brZola gvaZlevs gansxvavebul suraTs. CvenTvis cno-
gansxvavdebian gviani periodis Zv.w. II-I saukuneebis mravalwaxnagebisgan.
bili rva erTeulidan oTxis (nastagisi, kazreTi, miunxeni, britaneTi) anabeWdze lomis
figura marcxena mxares dgas, danarCen oTxze ki - marjvniv cixiagoris mravalwaxganebis gamosaxulebiani fuZe TiTqmis kvadratulia

430 431
da zomiT bevrad aRemateba lurji minis mravalwaxnagebis jgufs. igive da siriul nawarmad miiCnevs5 [Vollen-
SeiZleba iTqvas neron-deresisa da dvinis TiTqmis kvadratuli formis weider 1967: 116-117, tab. 60, #147].
mravalwaxnagebze. aSkaraa, waxnagebis gacveTiloba, rac maT xangrZliv ga-
moyenebaze unda miuTiTebdes. zed samfiguriani nadirobis da brZolis 8 cali lurji minis mravalwaxnaga
scenebia gamosaxuli, romelic msgavsebas iCens e.w. berZnul-sparsuli in- 1980 wels londonis bazrobaze moiZia
talioebis gamosaxulebebTan. doqtorma jefri spaierma. maT warmo-
mavlobad mcire azia an beiruTia da-
saxelebuli6. aRniSnuli 8 tabloidi-
dan, erTi gamosaxuleba jer-jerobiT
ucxoa saqarTveloSi aRmoCenili ca- 9
lebisTvis (gamosaxuleba Jenevis mu-
lurji minis mravalwaxnagebi kerZo koleqciebidan zeumis calis identuria).

kidev erTi qerCSi aRmoCenili lurji minis mravalwaxnaga inaxeba ermi-


minis tabloidebis kvlevis procesSi,
taJis saxelmwifo muzeumSi [lorTqifaniZe 1969: 119]. pirze gamosaxulia
saqarTvelos farglebs gareT, sxva-
SebrZolebis scena qveiTsa da mxedars Soris (sur. 9)7. mravalwaxnaga
dasxva muzeumebSi daculi ramdenime
msgavsi gamosaxulebiT gamovlenilia kavTisxevis Zv.w. I ax. w. I saukunee-
mravalwaxnaga gaxda CemTvis cnobili.
biT daTariRebul samarxSi (g.f #1566) [jinjixaSvili 1980: 42-59]. fariTa
da SubiT aRWurvili qveiTisa da mxedris brZolis scena gvxvdeba bernis
oTxi cali lurji minis tabloidi
jgufis wrisadmi mikuTvnil skarabeoidebsa da mravalwaxnagebze [Boardman
inaxeba adanas arqeologiur muzeumSi
1970:320-322]. maTgan CvenTvis sainteresoa qalcedonis ori mravalwxnaga
(TurqeTi) [Poncy, Casabonne 2001]. mecnie-
kerZo koleqciebidan [Furtwangler 1900, Pl. 11:15, Boardman 1970, :438, 370, fig. 310]
rebi tabloidebis arsebobas drois
da pol geTis muzemSi daculi iaspis tabloidi, romlis warmomavlobad
did monakveTs siro-finikiur da aqe-
irania dasaxelebuli [Spier 1992:62, fig.122].
menidur xanas ukavSireben. maTi war-
momavloba ucnobia, Tumca fiqroben,
azrTa sxavadasxvaobas iwvevs lurji minis mravalwaxnagebis dednebis
rom mravalwaxnagebi kilikiidan unda
sakiTxi8. sakiTxTan dakavSirebiT, veTanxmebi q. javaxiSvilisa da i. gago-
momdinareobdes, radganac minis war-
SiZis mier gamoTqmul mosazrebas. maTi azriT, lurji minis mravalwaxna-
8 moebis industria, aqemeniduri xanidan
gebi unda ganvixiloT, rogorc „berZnul-sparsuli~ sabeWdavebis erT-erTi
dawyebuli, aq sakmaod maRal doneze
damoukidebeli, adgilobrivi iberiuli gli ptikuri Zeglebis jgufi, ro-
iyo ganviTarebuli [H. Poncy, O. Casabon-
melic axlos aris berZnul-sparsuli sabeWdavebis im mogviano jgufTan
ne 2001: 14].
romelsac mkvlevarebi adgilobriv mcireaziur, siriul-kabadokiursa an
bernis jgufis saxeliT moixsenieben [Boardman 1970: 321, javaxiSvili 2015:
minis ori mravalwaxnaga daculia Jan pol geTis muzeumSi (aSS, kali-
14; gagoSiZe 2009: 16].
fornia) [Spier 1992: 66, #134, 135]. mkvlevari mravalwaxnagebis warmoSobis
adgilad aRmosavleT mcire azias an sirias asaxelebs da Zv.w. IV sauku-
kvlevis Sedegad, mniSvnelovnad gaizarda mravalwaxnagTa raodenoba da
niT aTariRebs [Spier 1992: 64]. erT maTganze gamosaxulia cxeni da kvici.
dRemde arsebuls, daemata aqamde ucnobi ramdenime gamosaxuleba. amJamin-
mravalwaxnagebi identuri siuJetiT gamovlenilia nastagisis inv. #513.2,
deli monacemebiT 22 sxvadasxva tvifariT damzadebuli 100-ze meti minis
walkis [lorTqifaniZe 1969: 105, g.f. #773], loWinis (g.f. #754), abeliisa
mravalwaxnaga aris CvenTvis cnobili. maTgan 70-mde aRmoCenilia saqarT-
[kviJinaZe 1975] da tuiaqoCoras [nikolaiSvili 1978: 160] samarxebSi, meo-
velos teritoriaze, 15 cali azerbaijansa da somxeTSi, erTi CrdiloeT
reze tabloidze gamosaxulia cxeni moZraobaSi marcxniv. mravalwaxnaga
oseTSi da erTic qerCSi. adanas, kaliforniisa da Jenevis muzeumSi da-
identuri gamosaxulebiT mogvepoveba ufliscixidan, bambebi, samarxi #13,
culi calebi, iseve rogorc londonis xelovnebis bazrobaze mopovebu-
daTariRebulia Zv.w. II-I saukuneebiT [xundaZe 2000: 97]. inaxeba Salva ami-
li anabeWdebi (sul 16 erTeuli) koleqciebis nawilia da warmomavloba
ranaSvilis saxelobis xelovnebis muzeumSi, inv. #511, tabloidi msgavsi
gamosaxulebiT aseve momdinareobs oSakanis (somxeTi) Zv.w. II-I saukunebiT
daTariRebuli samarxidan [Есаян, Калантарян 1976:37].
5 fotos gamogzavnisa da gamoyenebis uflebisaTvis madlobas vuxdi Jenevis xelovnebisa
kidev erTi lurji minis mravalwaxnaga daculia Jenevis (Sveicaria) xelov- da istoriis muzeumis personals
6 mravalwaxnagebze informaciis mowodebisa da anabeWdebis fotoebis gamogzavnisaTvis
nebisa da istoriis muzeumSi (sur. 8). tabloidze warmodgenili siuJeti
did madlobas vuxdi paul geTis muzeumis antikuri ganyofilebis mTavar kurators,
jer-jerobiT ucxoa saqarTveloSi dRemde aRmoCenili mravalwaxnagebis doqtor jefri spaiers
gamosaxulebebisaTvis Tumca, tabloidi aSkarad lurji minis mravalwax- 7 fotos gamogzavnisa da gamoqveynebis uflebisaTvis madlobas vuxdi ermitaJis
nagebis jgufs ekuTvnis. mkvlevari mas Zv.w. VIII-VII saukuneebiT aTariRebs saxelmwifo muzeumis personals
8 dawvrilebiT SegiZliaT ixiloT q. javaxiSvili 2002: 71-78

432 433
bibliografia

1. baxtaZe r., saqarTvelos uZvelesi minebis achéménide - Scaraboïdes inscrits - Scarabées et


SeswavlisaTvis. Tb., 1964 sceaux égyptisants. Anatolia Antiqua IX, 9-37, 2001
2. gagoSiZe i., saqarTvelo da `berZnul- 15. Schilck-Nolte B., Lierke R., From Silica to Glass.
sparsuli~ gemebi. iberia-kolxeTi. Tb., On the Track of the Ancient Glass Artisans. In Bi-
2009 anchi, R., S. (ed)., Reflections of the Ancient Glass
3. kapanaZe m., saruxaniSvili a., Cagunava r., from the Borowski Collection. Bible Lands Muse-
minis qimia da teqnologia Zvel saqarT- um Jerusalem. Mainz am Rhein, In 9-40, 2002
velSi, Tb., 2004 16. Spier J., Greek Gems and Finger Rings: Catalogue
4. kviJinaZe k., sadisertacio naSromi. xel- of the Collections of the J. Paul Getty Museum
naweri. 1975 (Malibu, California), 1992
5. lorTqifaniZe m., Zveli saqarTvelos 17. Kaptan D., The Daskyleion Bullae: Seal images
gli ptikuri Zeglebis korpusi. Tb., 1969 from the western Achaemenid Empire (Leiden),
6. nikolaiSivili v., tuiaqoCoras samaro- 2002
vani. mcxeTa II. Tb., 1978 18. Vollenweider M.L., Catalogue raisonné des sceaux,
7. cqitiSvili g., mdidruli samarxi cixia- cylindres et intailles. Genève, Musée d’Art et d’His-
goras samarovnidan. Ziebani #7, Tb., 2001 toire, Vol. I. (Genève), 1967
8. xundaZe n., bambebis samarxTa TariRisaT- 19. Wu X., „O YOUNG MAN… MAKE KNOWN OF
vis, arqeologiuri Jurnali I. Tb., 2000 WHAT KIND YOU ARE“ : WARFARE, HISTO-
9. javaxiSvili q., lurji minis mravalwax- RY AND ELITE IDEOLOGY OF THE ACHAE-
nagebi. Ziebani #9. Tb., 2002 G MENID PERSIAN EMPIRE. Iranica Antiqua, vol.
10. javaxiSvili q., saqarTvelos gli ptiku- XLIX, 2014
ri Zeglebi. iberia-kolxeTi #7. Tb., 2015 20. Бохочадзе А.,Минианашвили И., Нариманишвили
11. jinjixaSvili g., Zv.w. I da ax. I s. qvevrs- Г., Настакисская археологическая експедици
amarxebi sayaraulo seris samarovnidan. Мцхетского района, ПАИ. (Полевиые археоло-
kavTisxevis arqeologiuri Zeglebi, Tb., гические исследования в 1978 году, 1981
1980 21. gagoSiZe i., К датировке могильника Нерон-
10 12. Bordman J., Greek Gems and Finger Rings. Lon- Дереси (с. Санта Цалкиинского района
don, 1970 Грузинской ССР, macne, #2. Tb., 1975
13. Furtwangler A., Die Antiken Gemmen (Leipzig, 22. Есаян, Калантарян, Античный некрополь
ucnobia, Tumca avtorebi maT damzadebas axlo aRmosavleTs, ufro metad, Berlin), 1900 Ошакана. Вестник Общественных наук. Ереван,
mcire azias ukavSireben. mravalwaxnagebze warmodgenili 22 siuJetidan, 14. Poncy H., Casabonne O., De Vos J., Egetmeyer M., 1976
mxolod samia iseTi, romelic saqarTveloSi jer-jerobiT ar aRmoCenila. Lebrun R., Lemaire A., Sceaux du musée d’Adana.
maTgan erTi momdinareobs Cveni mezobeli somxeTidan, erTi dRevandeli Groupe du „Joueur de lyre“ (VIIIe siècle av. J.-C) -
azerbaijanis teritoriidn, xolo erTis warmomavloba ucnobia (ix. minis Sceaux en verre et cachets anépigraphes d’époque
mravalwaxnagebis urTierTTanxvedris cxrili, (sur. 10)). amdenad, vfiqrob,
saerTo suraTi ar Secvlila da mkvelavrTa mosazreba lurji minis mra-
valwaxnagebis iberiaSi (qarTlis samefoSi) damzadebis Sesaxeb sruliad
safuZvliania [javaxiSvili 2002: 75, gagoSiZe 2009: 16].

vfiqrob, tabloidebis warmoeba iberiaSi Zv.w. III saukunis dasawyis xanaSi


unda dawyebuliyo, xolo Zv.w. II-I saukunebis mravalwaxnagebi warmoebis
mogviano jgufs unda ekuTvnodes, romelic xmarebaSi didi xnis ganmavlo-
baSi darCa da isini ax.w. III da IV saukuneebis samarxebSic gvxvda erTeu-
lebis saxiT. nivTebze dakvirvebam dagvanaxa, rom minis mravalwaxnagebi
Camosxmuli unda iyos Ria yalibSi, gamosaxuleba ki brtyel zedapirze
Stampis dawoliT miiReboda.

434 435
Ana Gabunia
Georgian National Museum,
S. Janashia Museum of Georgia,
Researcher, Master Degree

POLYHEDRONS
OF BLUE
GLASS
The present paper is dedicated to the study of Manufacturing of tabloids in Iberia should have
blue glass polyhedrons. The number of poly- started in early III c. B.C., representing early
hedrons has significantly increased and, besi- group of polyhedrons with battle and hunting
des, several units added to the images, existing scenes (Tsikhiagora, Nastagisi, Neron- Dere-
on them. According to the present data, over si, Dvin); and the polyhedrons of II-I c.c. B.C.
100 blue glass polyhedrons, made by 22 dif- should be attributed to the later group of manu-
ferent casts are known to us. 70 of them were facturing, remaining in use for quite long peri-
discovered on the territory of Georgia, 15 – in od, and then they occured in the graves of III
Azerbaijan and Armenia, one in North Ossetia and IV c.c. A.D., in rare cases. Glass polyhe-
and one in Kerch. The ones, preserved in Ada- drons should have been casted in open moulds
na, California and Geneva museums, as well and the images should have been obtained as
as, the impressions, obtained on London Art a result of pressing the stamp against the flat
Fair (total 16 units), are the part of the collec- surface.
tion and their origin is unknown. The results of
the study further supported the opinion about
manufacturing of glass polyhedrons in Iberia
(Kingdom of Kartli) [Javakhishvili 2002:75,
Gagoshidze 2009: 16].

436 437
438 439
marika mSvildaZe damsaxurebisaTvis misi mokavSire qarTlis mefeebi romis moqalaqis sapa-
tio wodebasac flobdnen.
ivane javaxiSvilis saxelobis
Tbilisis saxelmwifo universiteti, am titulis matarebeli iyo, magaliTad, flavius dadesi. armazisxevis
istoriis mecnierebaTa doqtori bersuma pitiaxSis #3 akldamaSi (ax.w. IIs.) dafiqsirebuli vercxlis did
langarze arsebuli berZnuli asomTavruli warwera gvamcnobs: `me mefe
flavius dadesma vaCuqe bersuma pitiaxSs“ (daculia saqarTvelos erov-

iberia nul muzeumSi) [13. 35]. Tu vin iyo mefe flavius dadesi sxva wyaroebiT
cnobili ar aris. naTelia, rom mas raRac gansakuTrebuli samxedro dam-
antikuri saxurebisaTvis romis imperatorisgan miuRia romis moqalaqis sapatio
wodeba, rac unda momxdariyo flaviusebis zeobis xanaSi (69-96). Tavisi es
oikumenis sagvareulo saxeli, anu `nomeni“ SesaZloa mas mieRo imperator vespasianes
(69-79) [8. 70] mmarTvelobis bolo wlebSi, an misi memkvidreebis dros. ro-
nawili mis moqalaqeebi iyvnen qarTlis didebulebic: iberTa didi mefis qsefar-
nugis `mraval gamarjvebaTa mompovebeli“ `epitropis“ publikos agri pas
(mcxeTaSi aRmoCenili artefaqtebis Suqze)
Ze iodmangani _ cnobili serafitas meuRle [4. 4]. iseve, rogorc mcxeTis
mxatvarTuxucesi, xuroTmoZRvari avrelios aqolisi [6. 153]. is rom romis
imperatorebi ar iSurebdnen saxsrebs qarTlis nobilitetis, samefo karis
gvianantikur xanaSi iberia (qarTli) Zlier sa-
keTilganwyobis mosapoveblad arqeologiuri aRmoCenebiTac dasturdeba.
xelmwifos warmoadgenda, romelic angariSgasawevi
werilobiTi wyaroebi da saqarTveloSi ukanasknel wlebSi gamovlenili
Zala iyo mezobeli qveynebisa Tu imperiebisaTvis.
arteqfaqtebi gviCvenebs Tu ra maRal dones miaRwia I-III ss-Si qarTlis
qarTlSi ayvavebuli Cans rogorc soflis meurneo-
mmarTveli wreebis romaul samyarosTan urTierTobam. maT Soris Sesa-
ba, ise saqalaqo cxovreba. dawinaurebulia ekono-
Zloa dinastiuri kavSirebic ki arsebobda [7. 26-40].
mika, vaWroba, xelosnoba... iberiaze gadis mezobeli
qveynebidan momavali mniSvnelovani savaWro gzebi.
mcxeTaSi 2001 wels sveticxovlis sa-
zemoaRniSnuli geopolitikuri mizezebis gamo ibe-
kaTedro taZris Crdilo-aRmosavleT
ria didi imperiebis interesis sferos warmoadgen-
kedelTan aRmoCenil mdidrul akld-
da, sadac gabatonebisaTvis erTmaneTs upirispir-
amaSi (samarxi #14, TariRdeba ax.w. III
debodnen, erTi mxriv, romis imperia, xolo meore
s-iT), romelSic oqros, vercxlis, brin-
mxriv, parTia _ mogvianebiT sasanianTa irani. gvia-
jaos, rkinis, minis da sxvadasxva mine-
nantikur periodSi iberiis politikuri orientacia
ralebisgan damzadebuli 25 dasaxele-
dasavleTisken _ romis imperiiskenaa mimarTuli.
bis nivTi dafiqsirda, aRmoCnda oqros
gamonakliss III saukunis meore naxevari warmoad-
sabeWdavi beWedi mowiTalo sardio-
gens, rodesac qarTlis mefe amazaspi politikuri
nis gemiT, romlis Tvalzec amokveTi-
situaciidan gamomdinare, iZulebulia saxelmwifo
lia qalis mkerdzeda gamosaxuleba
orientacia Secvalos da Tavi iranis Sahis Sabur 1 _ marcxena profili. mas garSemouy-
I-is (215-270) vasalad aRiaros.
veba berZnuli mTavruli negatiuri
warwera: BACIΛICCA OVΛΠIANΛΞIA _
saxelmwifo interesebidan gamomdinare, rogorc
`dedofali ulpia mbrZanebeli“ (sur.
romi, ise parTia (mogvianebiT sasanianTa irani) yve-
1, 2) (daculia saqarTvelos erov-
lanairad cdilobdnen sakuTari cxovrebis wesis,
nul muzeumSi). sabeWdavi beWdis rka-
maT Soris kulturuli, religiuri gavlenis, ganaT-
li warmoadgens oqrosgan Camosxmul
lebis damkvidrebas qarTlis samefoSi. ufro zu-
ori avazis gamosaxulebas, romelTac
stad, samefo karsa da nobilitetSi. im socialur,
kbilebiTa da TaTebiT uWiravs Tval-
jgufebSi, romliTac saxelmwifos marTavdnen. ideo-
bude. beWedi gulaRma, gaSotil mdgo-
logiuri eqspansia mniSvnelovan iaraRad iqca. romi
mareobaSi dakrZalul qalbatons
klient qveynebSi afarToebda romis moqalaqeTa (Ci-
marcxena xelis falangaze ekeTa [2.81-
vitas Romana) ricxvs. romis imperatorebi `megobari
2 123]. Cven yuradRebas i pyrobs sabeW-
da mokavSire“ qveynebis mefeebsa da didgvarovnebs
davze arsebuli warwera BACIΛICCA
damsaxurebisdamixedviT aniWebdnen romis moqala-
OΥΛΠIANΛΞIA _ `dedofali ulpia
qeobasa da aZlevdnen sakuTar gvars. gamonakliss
mbrZanebeli“. zedmiwevniT msgavsi be-
arc iberia warmoadgenda. romis imperiis winaSe
Wedi saqarTvelos teritoriaze dRem-

440 441
de ar aRmoCenila. masTan SedarebiT axlos dgas armazisxevSi #2 samarx-
Si dafiqsirebuli warweriani, figurulrkaliani beWedi (samarxi III s-is
II naxevriT TariRdeba).

saxeli ulpia antikur sinamdvileSi romis imperator traianes (Marcus Ul-


pius Nerva Traianus 98-117) ojaxis saxelTanaa (nomen) dakaSirebuli, romelic
q. italikidan (provincia betika) modis. ulpiusebis gvaris genealogias
Tu mivyvebiT, davinaxavT, rom isini pirdapir Tu iribad roms ganagebdnen
ax.w. II saukunis ganmavlobaSi, anu im periodSi, romelic istoriaSi Sevi-
da rogorc romis imperiis oqros xana. masalis Seswavlis TvalsazrisiT, 4 5
CvenTvis mniSvnelovania pantikapeionSi ax.w. 37-38 ww-Si moWrili brinjaos
monetebi [26. #321-4743, 322-4008], romlebzec arsebuli gamosaxulebebis Tav-
saburavi mniSvnelovan msgavsebas iCens mcxeTis #14 samarxSi aRmoCenil
oqros beWedze gamosaxul qalis TavsaburavTan.
erovnul muzeumSi). oqros sakidebi
ulpias sabeWdavze gamosaxuli mo- (sakidi medalionebi) _ faustina um-
grZo formis Tavsaburavis msgavsi crosisa da misi qaliSvilis luci-
sxvadasxva formisa da variaciebis las oqros aureusebi (sur. 4, 5), Cveni
Tavsaburavebi, gavrcelebuli Cans azriT, medalion-falerebia (falere-
geografiulad sakmaod did arealSi bis erT-erTi saxeoba) da jildos
_ rogorc zogadad skviTur-sarmatu- saxiT iqna gadacemuli ulpiasaTvis
6 7
li tomebis migraciis adgilebSi, ise romis imperatoris mier.
Crdilo SavizRvispireTisa da mcire
aziis teritoriaze mcxovreb xalxeb- kamea-sakidebi ufro swori iqneboda gveTqva, miniaturuli skulptura-sa-
Si. saxelidan gamomdinare, ulpias po- kidebi (samive skulptura qalisa da ori bavSvis) xelovnebis nimuSad Seg-
litikuri orientacia dasavleTisken, viZlia CavTvaloT. am formis skulpturebi arc Tu ise bevria aRmoCenili
3 kerZod romisken aris mimarTuli. Tu msoflioSi. xelovnebis es daxvewili nimuSebi budeSi ismeboda, ukeTdebo-
ulpias garegnobiTa da CacmulobiT da Zewkvis an tyavis gasayreli yunwi da Zewkvze Camokidebuls ZiriTadad
vimsjelebT, igi mniSvnelovan msgavse- rogorc medalionebs (kuloni) ise atarebdnen. aseTi biustebiT irTvebo-
bas iCens armazisxevis #1 akldamaSi (`aspavruk erisTavis samarxi“) da- da oqros gvirgvinebi. SedarebiT didi zomebis ismeboda romauli legio-
fiqsirebul muqi feris piropis intalioze, romelic TvlebiT mooWvil nebis banerebze [23. 140-141,№58]. magaliTad, pol getis muzeumSi (J. Paul Getty
oqros balTas amkobs, gamosaxuli karpakis gamosaxulebasTan (sur. 3) Museum) kalifornia daculi TeTri qalcedonisagan damzadebuli antonia
(daculia saqarTvelos erovnul muzeumSi). ulpias Cacmuloba msgavsia umcrosis _ imperator klavdiusis dedis miniaturuli skulptura-kamea
karpakis Cacmulobisa. ulpias profilic, odnav kexiani cxviriT, iseTive [25]...
gorozi aqvs, rogorc karpaks. karpakis siyvaruli zevaxi aspavruk qarT-
lis erisTavis Zed moiazreba. aspavrukis beWedi ki iberiis qvis mWrelTa l. kurciusma pirvelad gamoTqva varaudi imis Sesaxeb, rom kameebze gamosa-
skolis naxelavs ganekuTvneba [9. 56-57, 65, tab. IX, #121.]. Sesabamisad, Cveni xuli adamianebi realuri istoriuli pirebi iyvnen [20. 115-127]. dResdReobiT
azriT, ar aris gamoricxuli, rom saqme adgilobrivi, an kavkasiuri war- sul ufro bevr mkvlevars miaCnia, rom minisa da naxevradZvirfasi kameebis
momavlobis didgvarovan qalTan gvqondes, romelic qarTlis dedoflad medalion-falerebze gamoisaxebodnen iulius-klavdiusebis dinastiis im-
SegviZlia moviazroT da sabeWdavze arsebuli warwera BACIΛICCA ulpi- peratorebi, taxtis memkvidre ufliswulebi da Svilebi. ufro iSviaTad ki
as uflebrivi mdgomareobis aRmniSvnelad miviCnioT [11. 51-61], rasac, Cveni maTi meuRleebi [19. 194]. imperatorebisa da maTi ojaxis wevrebis portre-
azriT, aRniSnul samarxSi dafiqsirebuli saweri mowyobilobis penalze tuli gamosaxulebebi farTod gamoiyeneboda dinastiis propagandisaTvis
arsebuli warwerac _ `mefe ustamosisa da agreTve evgeniosisa“ _ ganamt- ax.w. I s-Si [21. 165]. aseTi medalion-falerebis dasamzadeblad muSaobdnen
kicebs (sur. 13) (daculia saqarTvelos erovnul muzeumSi). saiuveliro xelovnebis gamocdili qvismWreli ostatebi da mxatvrebi.

aRniSnul samarxSia aRmoCenili, agreTve, romis saimperatoro flaviusebi- upirvelesad unda aRvniSnoT ovalur CarCoSi Casmuli qalis portre-
sa da antoninusebis gvarTan dakavSirebuli kidev ramdenime nivTi. kerZod: tulgamosaxulebiani qalcedonis biusti, romelic grexili oqros yelsa-
1. moneta-sakidebi oqrosi faustinasa da lucilas gamosaxulebiT (sur. 4, bamiTaa Semkuli.1 qals danaoWebuli qitoni(?) mosavs. Tmis varcxniloba
5); 2. sakidi oqrosi, ovalur CarCoSi Casmulia qalis portretulgamosaxu-
lebiani qalcedonis biusti, oqros yelsabamiT Semkuli (sur. 6); 3. sakidi
oqrosi (ori cali), yunwian budeSi Casmulia sardionisagan damzadebuli
1 simaRle biustianad - 2.7 sm,. sigane - 1.6 sm,. CarCos dm. - 1.5×1.6 sm. aRmoCnda muclis
bavSvis portretuli biusti (sur. 7) (yvela nivTi daculia saqarTvelos areSi

442 443
sardionisganaa damzadebuli (sur. 6). varcxnilobidan (tutulusi, tutulus)
gamomdinare, flaviusebisa da traianes imperatorobis periodiT SeiZleba
daTariRdes. skulptura-sakidze gamosaxuli qali Zalzed waagavs sankt-
peterburgSi, saxelmwifo ermitaJSi dacul erTfenovani mwvane prazeri-
sagan damzadebul titusis qaliSvilis iulia flavias (Iulia Flavia) minia-
turul skulptura-kameas (ax.w. Is.) [23. 140-141, #58]. Cveni azriT, mcxeTis
miniaturul skulptura-sakidze gamosaxuli qalbatoni flaviusebis an
traianes _ ulpiusis (antoninusebis) saimperatoro gvaris warmomadgene-
li qalbatoni SeiZleba iyos [12. 103-115]. sardionisagan damzadebuli bavS-
vebis mcire zomis biustebze, romlebic ovaluri moyvanilobis crugrexi- 9 10 11
liT Sedgenil, Zirgaxsnil yunwian budeSia Casmuli da oqros yelsabami
aqvT Sebmuli (sur. 7),2 Cveni azriT, saimperatoro gvaris warmomadgenlis mamakacis portretulgamosaxulebiani miniaturuli skultpura-kamea ax.w.
Svilebia gamosaxuli `amuris“ saxiT [12. 103-115]. I s-is bolo da II saukunis I naxevriT SeiZleba daTariRdes. xolo kameis
bude, ar aris gamoricxuli, samarxis Tanamedrove iyos.
mcxeTis #14 samarxSi dafiqsirebuli minia-
turuli skulptura sakidebis msgavsi mamaka- romis imperatorebi qarTlis mefeebsa da mmarTveli elitis warmomad-
cis portretulgamosaxulebiani kamea-sakidi genlebs xSirad Zvirfasi saCuqrebiT axalisebdnen. aseTi Zvirfasi saimpe-
(sur. 8) (daculia mcxeTis muzeum-nakrZal- ratoro karis saCuqrebi cnobilia zRuderis, armazisxevis, samTavros da
Si) dafiqsirda 1986 wels mcxeTaSi, samTav- bagineTis samarxebidan. mcxeTaSi vrceldeba romauli warmoSobis fufu-
ros velis CrdiloeTiT mdebare baiaTxevis nebisa da masobrivi moxmarebis saxelosno nawarmi, Zvirfasi liTonis
marjvena sanapiroze mcxeTis mudmivmoqmedi sufris WurWeli: mcxeTa, vercxlis fiala antinoes gamosaxulebiT (sur.
arqeologiuri eqspediciis mcxeTa-samTavros 9); bagineTi, vercxlis fiala romis imperator markus avreliusis gamosa-
razmis mier gaTxril gvianantikuri xanis #35 xulebiT (sur. 10); armazisxevi, vercxlis pinaki, II-III ss. (sur. 11) (yvela da-
kramitsamarxSi, romelic III saukuniT TariR- culia saqarTvelos erovnul muzeumSi)... maT Sorisaa religiuri saweso
8 deba [10. 128-129, sur. 1075-1077, tab. 1262]. var- daniSnulebis sagnebi, paterebi da surebi, saiuveliro nawarmi, samkaulebi
disferi sardionisagan damzadebuli kamea _ da sxv. qarTlSi mimoqcevaSi iyo romauli vercxlis (denarebi) da oqros
mamakacis(?) biusti _ zurgiT Casmulia mrgval oqros CarCoSi _ saTval- (aureusebi) monetebi. gvxvdeba maTi adgilobrivi minabaZebi.
budeSi, romelsac TavTan mirCiluli aqvs brtyeli yunwi.3 mamakacis Tmebi
Sua nawilSi winaa gadmovarcxnili nawnavis saxiT. mas maRali, daqanebuli arqeologiuri masala adasturebs,rom
Subli, swori cxviri da win wamoweuli nikapi aqvs. kamea dazgazea amoWri- gvianantikur xanaSi ganaTlebis done
li, nawilobrivad aris gaprialebuli, kveTa uxeSi. Tvalbudis im nawils mcxeTaSi _ iberiaSi sakmaod maRali
romelic kameas gahyveba uswormasworo napirebi aqvs, daudevari naxelavis yofila. saweri mowyobilobebi,Pbrin-
STabeWdilebas tovebs, rac imTaviTve TvalSisacemia kameis fonze. sakidi jaos, vercxlis da oqros samelnee-
ufro gviani unda iyos vidre kamea, romelic ar aris gamoricxuli Tavda- bi, maT Soris kalpurniusis damRiT
pirvelad sxva samkaulis (?) nawils Seadgenda. arsebuli, dafiqsirebulia samTavros
samarovanze [5. 29]. dReisaTvis mcxe-
Cveni azriT, misi iersaxe mainc unda vivaraudoT, rom Seesabameba Zv.w. I _ Tis teritoriaze gvianantikuri xaniT
ax.w. II saukunis pirveli meoTxedis modas, rac, Tavis mxriv, moicavs ilius- daTariRebuli saweri mowyobilobe-
klavdiusebis, flaviusebisa da antoninusebis dinastiis pirvel periods. bis Tu misi calkeuli nawilebis aR- 12
baiaTxevis miniaturuli skulptura gamosaxvis stiliTa da kveTis mane- moCenis 13 SemTxvevaa dadasturebuli.
riT siaxloves poulobs, britaneTis muzeumSi (British Museum) berZnul-ro- rac Seexeba samelneebs _ mcxeTaSi
maul siZveleTa departamentSi dacul ax.w. 100-130 wlebiT daTariRebul maTi aRmoCenis 5 SemTxvevaa dafiqsirebuli (XIX s-is 70-ian wlebSi baier-
safironis qalis (pompea plotina? (Pompeia Plotina), imperator traianes (98- nis mier samTavros samarovanze, 1958 wels aragvis quCaze gaTxril #6
117) meuRlis portretulgamosaxulebian miniaturul skulpturasTan [24]. kramitsamarxSi, sveticxovlis siaxloves, 1975 wels gaTxril@#6 kramit-
zemoaRniSnulis safuZvelze baiaTxevis #35 kramitsamarxSi aRmoCenili samarxSi, 1986 wels baiaTxevSi #35 kramitsamarxSi da sveticxovlis ezo-
Si 2001 wels gaTxril #14 akldamaSi). isini damzadebuli arian oqros,
vercxlisa da brinjaosagan... saweri mowyobilobebi mcxeTis teritoriaze
2 pirveli biustis simaRle - 1,2 sm., sigane - 1,2 sm,. wona - 1,6 gr. meore biusti pirvelis aRmoCenilia: 1. samTavros samarovanze; 2. baiaTxevis samarovanze; 3. sve-
analogiuria, oRond yelze, qvemoT, badiseburi naWdevebiani griliandaa gamosaxuli. ticxovlis taZris ezoSi da 4. mcxeTa-qalaqSi [3. 48].
biustis garSemo kideebze ori amoRaruli Rrmuli emCneva. simaRle - 1,2 sm,. sigane - 1,2
sm,. wona - 1,71 gr.
saweri mowyobilobis sruli kompleqti ki jerjerobiT mxolod Cven mier
3 biustis simaRle - 1,5 sm.; sisqe - 0,5 sm.; wona kameianad - 1,130 gr.; aRmoCnda yel-cxviris
areSi, yelsabamTan asxmuli zemoT dasaxelebul sveticxovlis #14 akldamaSi dafiqsirda (sur. 12)

444 445
(daculia saqarTvelos erovnul mu- ebis fondSi); b) almadinis amurisga-
zeumSi). mniSvnelovania sawer mowyo- mosaxulebiani kamea oqros sayureSi
bilobaze arsebuli (amoWrili) berZ- (inv. #1573) (sur. 16) (daculia saqarT-
nuli asomTavruli warweraB`ΒACIΛΕωC velos saxelmwifo muzeumis gli p-
OVCΤAΜOV ΤOV KAI EVГENIOV“. T. yaux- tikis fondSi) [1.7-79, tab. XXXIIv.].
CiSvilis TargmaniT: `mefe ustamosi-
sa da agreTve evgeniosisa“ (sur. 13). romis imperiisa da misi gavlenis qveS
15
saweri mowyobiloba aRWurvilia 3 myof teritoriaze aRmoCenili amuris-
vercxlis kalam-kalmistariT, romle- gamosaxulebiani kameebis Seswavlis
13
bic vercxlis or furcelSi _ bu- Sedegad, mecnierebi mividnen im da-
deSia Casmuli. saweri mowyobiloba skvnamde, rom amurebis saxiT kameebze
masze arsebuli warwerebis mixedviT, saimperatoro gvaris warmomadgeneli
II-III saukuneebiT TariRdeba [14. 124- bavSvebi iyvnen gamosaxulni [22. 46-53].
127]. niSandoblivia, rom mcxeTaSi aRm- niSandoblivia, rom 1947 wels mcxe-
oCenili saweri mowyobilobis xuTi Tis orferdasaxuravian kramityuTSi 16 17
SemTxvevidan oTxi qalis samarxSia (samarxi #1) dafiqsirebuli amuris-
dafiqsirebuli, maTgan oTxi kramit- gamosaxulebiani yavisferi sarderi-
samarxSi, xolo erTi qvis sarkofagSi sa da mowiTalo sardionis oqros
dadasturda. mkvlevarTa azriT, sa- sayureebSi Casmuli kameebi m. lorT-
14 weri mowyobilobebi ucxo eTnosis qifaniZem Tavis droze aixlerisa da
mcxeTel mosaxleobas ekuTvnoda [3; krizis mier gamocemul erosisTavian
20.11]. Cveni azriT, mcxeTis SemTxvevaSi saqme gvaqvs antikur kulturas falerebTan daakavSira [9. 91-98]. Cvenc
naziareb adgilobriv mosaxleobasTan. faqti erTia, rom qarTlis dedaqa- zemoaRniSnul amurisgamosaxulebian
laqSi wera-kiTxvis codna qalaqis mosaxleobis mxolod samefo fenis, an kameebs swored imperatoris kultTan
18 19
mamakacTa privilegias ar warmoadgenda. konteqstSi ganvixilavT.

artefaqtebis Seswavlis Sedegad dgindeba, rom qarTlSi gavrcelebulia mcxeTaSi aRmoCenil oqros beWedsa da sayureSi Casmuli amurisgamosaxu-
berZnul-romauli warmarTuli panTeoni. iseTi RvTaebebi rogoricaa aTena, lebiani kameebi antikuri samyarodan momdinare am ti pis amurisgamosaxu-
afrodite (venera), demetra, aresi-marsi, nike, tixe-fortuna da sxv. niSand- lebian kameebs Soris erT-erTi yvelaze saukeTeso namuSevaria. q. javaxiS-
oblivia, rom aRniSnuli RvTaebebis gamosaxulebebi mniSvnelovanwilad vilma Seiswavla ra amurisgamosaxulebiani oqros beWedi, igi ax.w. I an II
gli ptikis nimuSebze gvxvdeba. gli ptikuri Zeglebi ki nivTieri kulturis saukuniT daaTariRa, xolo mis budeSi Casmuli kamea, ermitaJSi daculi
is mxarea, romelic saSualebas gvaZlevs warmodgena viqonioT konkretuli sardionis kameas mixedviT, Zv.w. I saukuniT [17. 83]. Cveni azriT, marTlac
pirovnebis religiur rwmena-warmodgenebze. SesaZlebelia aRniSnuli kamea egvi ptur samyaros ukavSirdebodes da Zv.w.
I saukuniT daTariRdes, magram arc is aris gamoricxuli, rom kamea ax.w. I
imperatoris kultis gavrceleba da saimperatoro gvaris popularizacia saukunis nimuSs warmoadgendes. akldama romelSic amurisgamosaxulebia-
klient qveynebSi romis erT-erT umniSvnelovanes amocanad iqca. mcxeTis ni nivTebi aRmoCnda, ax.w. II saukunis bolosa da III saukunis pirveli na-
teritoriaze dafiqsirebulia imperatoris kultTan dakavSirebuli amu- xevriT (an SuaxanebiT) TariRdeba. masSi dafiqsirda kidev ramdenime kamea.
risgamosaxulebiani kameebi. kerZod: 1. 1947 wels mcxeTaSi (samarxi #1, oqros beWdebi mamakacisa da qalisgamosaxulebiani kameiT da oqros sayu-
bavSvis samarxi) aRmoCenili amurisgamosaxulebiani yavisferi sarderisa re qalis (gogonas) gamosaxulebiani kameiT (sur. 17, 18, 19) (yvela daculia
da mowiTalo sardionis kameebi, romlebic oqros sayureebSi iyo Casmu- saqarTvelos saxelmwifo muzeumSi) [18. 16-54]. #905 samarxSi aRmoCenili
li (inv. #388, S.w.) (sur. 14) (daculia saqarTvelos saxelmwifo muzeumSi). kameebis damzadebis teqnika msgavsia. Cveni azriT, amurisgamosaxulebian
kameebi ax.w. I saukuniT TariRdeba [9. 91-98]; 2. 1985 wels samarovnis ve- kameebze realuri istoriuli pirebi _ iulius-klavdiusebis saimperato-
lis samxreT-aRmosavleTiT orferdasaxuravian akldamaSi (samarxi #905) ro gvaris warmomadgenlebi unda iyvnen gamosaxulni. Sesabamisad, mcxeTis
(akldamaSi dafiqsirda ori micvalebuli qalis ConCxi xelfexmokecil teritoriaze aRmoCenili amurisgamosaxulebiani kameebi swored romis
mdgomareobaSi erTmaneTis pirispir. odnav adre (45-50 wlis) da gvian imperatoris kultis propagandis nawilad migvaCnia.
(25-30 wlis) dakrZaluli), romlis samarxeuli inventaric gamoirCeva ro-
mauli nawarmis fufunebis sagnebis siuxviT (masSi oqros, vercxlis, brin- sakiTxis Seswavlis TvalsazrisiT kidev erT mniSvnelovan aRmoCenaze
jaosa, rkinis, minisa da sxva mineralebisagan damzadebuli 32 nivTi aRm- gvinda SevCerdeT. 1979 wels mcxeTis mudmivmoqmedi arqeologiuri eqspedi-
oCnda. maT Soris sufris saweso WurWeli, pirissafareSo sagnebi, samkauli, ciis samTavros razmis mier samTavros samarovnis CrdiloeT ubanze #445
saweso-saritualo da tanisamosTan dakavSirebuli nivTebi) aRmoCenili: banursaxuravian qvayuTSi (qvayuTSi dakrZaluli iyo 40-45 wlis qali da
a) amurisgamosaxulebiani ameTvistos kamea oqros beWedSi (inv. #2700) sami bavSvi. 2-3 wlis, 2-3 wlis da 5-6 wlis. samarxSi micvalebulebis Zvlebi
(sur. 15) (daculia saqarTvelos saxelmwifo muzeumis Zvirfasi liTon- areuli iyo. qvayuTi gaZarcvulia) aRmoCnil oqros medalionze (inv. #1537.

446 447
diametri _ 2,4 sm. wona _ 1,395 gr.) (sur. 20) bibliografia
(daculia mcxeTis muzeum-nakrZalSi).

medalioni warmoadgens calmxrivgamo- 1. afaqiZe a., nikolaiSvili v., mcxeTis war- mecnierebaTa fakultetis saqarTvelos
saxulebian mrgvali formis oqros fir- CinebulTa gansasvenebeli ax.w. III sau- istoriis institutis Sromebi, XIII, Tb.,
fitas, misi meore mxare gluvia. masze kunisa, akldama 905, mcxeTa XI, Tb., 1996 2018
gamosaxulia savarZelSi mjdomi konstan- 2. afaqiZe a., yifiani g., nikolaiSvili v., man- 13. yauxCiSvili T., berZnulwarweriani niv-
tinopolis personificirebuli gamosaxu- jgalaZe m., kapanaZe m., sveticxovlis ezo- Tebi mcxeTidan, VI samecniero sesia.
leba. RvTaebas marjvniv mibrunebul Tav- Si Catarebuli arqeologiuri samuSaoe- 2001 da 2002 ww. savele arqeologiuri
ze muzaradi axuravs. tanT grZeli qitoni bi, mcxeTa, 2001; 2001-2002 wlebis savele kvlevebis Sedegebi, Tb., 2003
acvia. marjvena gawvdil xelSi sfero uWi- arqeologiuri kvleva-Ziebis Sedegebi, 14. yauxCiSvili T.,saqarTvelos berZnuli
ravs, zeaRmarTul marcxena xelSi ki grZe- angariSebi. VI samecniero sesia. Tb., 2003 warwerebis korpusi, Tb., 2003
li kverTxi. niadagis zolTan gemis qi- 3. diRmelaSvili q., saweri mowyobilobebi 15. Serozia m., oqros medalioni samTavros
20
mis monaxazi Cans. gamosaxulebis irgvliv mcxeTidan, muzeumi da kulturuli memk- samarovnidan, ssm moambe, III (48- B), Tb.,
erT striqonad gamoyvanilia mrgvlovani vidreoba III, Tb., 2016 2012
asoebiT berZnuli warwera. warweris da- 4. dundua T., publius agri pa, flavius 16. cuxiSvili i., medalioni samTavrodan,
sasruls varskvlavia, gamosaxulebis gar- dade da ormagi moqalaqeoba _ aris Tu Ziebani, #11, 2003
Semo ki wertilovani rkali. warwera nak- ara es momavali evropis modeli, Tb., 2002 17. javaxiSvili q., qarTlis samefosa da
luli ar aris. 5. lomTaTiZe g., saqarTvelos mosaxleo- egvi ptis urTierTobis istoriidan ro-
bis kultura da yofa I-XIII ss. (arqeo- maul xanaSi (gli ptikuri masalis mi-
medalionze arsebuli gamosaxulebis ikonografia Seiswavla ra numiz- logiuri masalis mixedviT), Tb., 1977 xedviT), Ziebani, #12, 2003
matma i. cuxiSvilma, medalioni 395-450 ww-iT daaTariRa [16.93]. V saukunis 6. lorTqifaniZe g., ΑΥΡΗΛΙΟС ΑΧΟΛΙС _ 18. Apakidze A., Nikolaishvili A., An Aristocratic Tomb
I naxevriT gansazRvra igi medea Seroziam [15.133-138]. Cveni azriT, samTa- romis moqalaqe, kr. qristianobis oci of the Roman Period from Mtskheta. Georgia. The
vros oqros medalioni masze arsebuli warweridan gamomdinare, religiu- saukune saqarTveloSi, Tb., 2004 Antiquties Journal, London, 1994, vol. LXXIV
ri identifikaciis daniSnulebisaa. medalionze arsebuli ikonografiuli 7. lorTqifaniZe g., mSvildaZe m., qarTlis 19. Boschung D., Roemische Glas Phalerae mit Portra-
gamosaxulebisa da warweris mixedviT, misi mflobeli qristianuli re- (iberia) samefos `romanizaciis“ kul- etbuesten. BJ. 187. 1987
ligiuri orientaciis matarebelia, rac gvianromauli da adrebizantiuri turologiuri aspeqtebi (I-III ss.), mec- 20. Sena Chiesa G., Facchini G. M., Gemme romane di
xanis qarTlSi imTaviTve politikuri orientaciis maCvenebeli unda yofi- nierebaTa akademiis macne, #1, Tb., 2016 eta imperiale: produzione, commerci, commitenze.
liyo. samTavros medalionze gamosaxuli RvTaeba ikonografiulad msgav- 8. lorTqifaniZe g., noneSvili a., romis mo- ANRW. II, 12, 3. Berlin; N. Y., 1985
sia, ax.w. IV saukunis monetebze _ imperator Teodosi I-is (379-395), magnus qalaqe (Civitas Romana) qarTvelebi ax. w.II- 21. Елницкий Л. А., О малоизученных или
maqsimusis (dasavleT romis imperiis uzurpatori 383-388 wlebSi) soli- IV ss-Si, qarTuli politika, #1, 2013 утраченных греческих и латинских надписях
debze gamosaxuli RvTaeba konstantinepolisa. am SemTxvevaSi qalRmerTs 9. lorTqifaniZe m., antikuri drois gemebi Закавказья. ВДИ, 2, 1964
marcxena xelSi sfero, xoli marjvenaSi Subi uWiravs. gvinda aRvniSnoT mcxeTaSi aRmoCenili bavSvis samarxidan, 22. Латышев В.В., ΠΟNTIKA Херсонесский
is faqtic, rom samTavros oqros medalionze gamosaxuli konstantinopo- ssmm, XVI-В, Tb., 1959 почетный декрет в честь Диа... сына Димитрия.
lis gamosaxuleba msgavsebas poulobs, agreTve, Teodosi I-is, valentiniane 10. mcxeTa X, Tb., 1995 СПб., 1909
II (378-383)... brinjaos monetebze gamosaxul RvTaeba romasTan (antioqiis 11. mSvildaZe m., ulpias sabeWdavi beWdis 23. Неверов О. Я., Античные геммы в собрании
samoneto saxelosno). samTavros oqros medalionze arsebuli konstanti- Seswavlis sakiTxisaTvis, Tsu humanita- Эрмитажа. Ленинград, 1988
nepolis gamosaxulebis ikonografiidan gamomdinare, medalioni IV sauku- rul mecnierebaTa fakultetis saqarT- 24. h t t p : / / a n c i e n t r o m e . r u / a r t / a r t w o r k / i n d e x .
nis II naxevriTa da V saukunis I naxevariT SeiZleba daTariRdes. velos istoriis institutis Sromebi, htm?id=282&pn=20&sp=11
XII, Tb., 2017 25. http://bosporan-kingdom.com/pantikapey/?pa-
mcxeTis teritoriaze aRmoCenili artefaqtebis Seswavlis Sedegad dgin- 12. mSvildaZe m., flaviusebisa da antoninu- ge=42&usgn=4ffe, #321-4743, 322-4008
deba, rom iberia gvianantikur xanaSi antikuri oikumenis nawils warmoad- sebis saimperatoro gvarTan dakavSire- 26. h t t p : / / a n c i e n t r o m e . r u / a r t / a r t w o r k e n / i m g .
genda. mcxeTaSi gavrcelebuli iyo romauli warmoSobis fufunebisa da buli nivTebi sveticxovlis #14 mdi- htm?id=568
masobrivi moxmarebis saxelosno nawarmi, Zvirfasi liTonis sufris WurWe- druli akldamidan, Tsu humanitarul
li, gli ptikis nimuSebi, berZnul-romauli warmarTuli panTeoni.

448 449
Marika Mshvildadze
Ivane Javakhishvili Tbilisi State University
Doctor of History

IBERIA _ THE PART


OF ANTIQUE
OECUMENE
(IN THE LIGHT OF ARTIFACTS, DISCOVERED IN MTSKHETA)

As a result of study of the artifacts discovered sealing function and the depiction and inscrip-
on the territory of Mtskheta, it was stated that tion on the intaglio, we assume that the lady,
Iberia was a part of Antique Oikumene, in the owner of the ring, had the title of the Queen of
late Antique Age. Rome tried to establish its Kartli); gold coin-pendants with the image of
way of life, including cultural, religious and Faustina and Lucilla; gold pendant with a la-
educational influence, among the Royal Court dy’s portrait and chalcedony bust, with golden
and nobility of Kartli. Rome tried to increase the necklace in an oval frame; gold pendant (two
number of its citizens among the social groups units), with a child’s bust, made of cornelian,
that ruled the client states. Ally Georgian kings set in a nest with an eyelet; cameos with Amor
would be granted honorable title of a Roman portraits: 1. Cameos of brown sard and red-
citizen for their merits (Flavius Dades). Kartli dish cornelian with Amor images set in gold
Noblesse representatives also frequently en- earrings, discovered in 1947 in burial N1 in
joyed Roman citizenship. On their turn, Roman Mtskheta; 2. A). Amethysts cameo in gold ring
Emperors did their best and incurred financial with an Amor depiction; B). Almandine cameo
expenses in order to gain benevolence of Kartli in gold earring with an Amor depiction discov-
Nobility, Kartli Royal Court. Luxury products, ered in 1985, in burial N905 in Mtskheta; writ-
as well as consumer goods of Roman origin, ing instruments, which we associate with the
such as precious metal dinnerware, glyptic art local Romanized population, familiar with the
pieces, Greek-Roman pagan pantheon, new- Antique culture, rather than alien ethnic group.
ly established Cult of Roman Emperor, were The paper studies a gold medallion discovered
widely spread in Mtskheta. in 1979 in a stone box N445 in Samtavro buri-
al - with a personified image of Constantinople
This paper studies a number of objects related sitting in an armchair, which we assume is a
to Roman Empire, specifically to Flavius and religious (Christian) object and can be dated
Antonius Emperor dynasties: a signet ring of back to II half of the IV century and I half of
the Queen Ulpia the Ruler (according to the the V century.

450 451
marika mSvildaZe saqarTveloSi. `didi mcxeTis~ teritoriaze warmoebuli sistematiuri
arqeologiuri gaTxrebis Sedegad ramdenime aseuli (berZnuli, romauli,
ivane javaxiSvilis saxelobis parTuli) Wrilaqvaa aRmoCenili, romelTa nawilic safuZvlianad aris
Tbilisis saxelmwifo universiteti, Seswavlili (m. maqsimova, marg. lorTqifaniZe, q. javaxiSvili).
istoriis mecnierebaTa doqtori
qarTlis samefos dedaqalaqis samarovnebze araerTi sabeWdavia dafiq-
sirebuli. TiToeuli maTgani qveynis mosaxleobis socialuri aqtivobis,
didi mcxeTis savaWro urTierTobis, religiuri rwmena-warmodgenebis Sesaxeb erT-erTi
metyveli mTxrobelia. gvian antikur xanaSi, rogorc cnobilia, iberiis
arqeologiur (qarTli) politikuri orientacia dasavleTisken _ romis imperiisken aris

muzeum-nakrZalSi mimarTuli, rac kargad aisaxa gli ptikur Zeglebze.

daculi Wrila qvebze datanili Tematika antikuri gli ptikisTvis damaxasiaTebeli


Tematikisgan ar gansxvavdeba. ZiriTadad dafiqsirebulia adamianis piradi
gvian antikuri qonebisa da keTildReobis mfarveli RvTaebebi da maTTan dakavSirebuli
simboloebi: soli (heliosi), hermesi, marsi, amuri, demetra, tixe-fortuna,
xanis nike, nemesisi, sinkretuli RvTaebebi, gmiri herakle, cxovelebi da frin-
gliptikuri velebi. fiqsirdeba warweriani Wrila qvebi, da rac Zalzed mniSvnelovania,
intalioebi qristianuli simboloebiT: Tevzi, paralelurad mcuravi ori
Zeglebi Tevzisa da Ruzis gamosaxuleba.

sabeWdavis dasamzadebel masalad gamoyenebulia Zvirfasi da naxevrad-


elinisturi xanidan moyolebuli iberia saerTaSo- Zvirfasi qvebi, mina. qvebidan granati (almadini, piropi), sxvadasxva fe-
riso vaWrobis obieqtia, romelzec gadis mezobe- ris sardioni (narinjisferi, moyavisfro, mowiTalo), sarderi, aqati, iaspi.
li qveynebidan _ somxeTidan, kolxeTidan, Crdi- gvxvdeba rogorc mrgvali, ise ovaluri formis, brtyelzedapiriani, amo-
loeTidan samxreTisken momavali mniSvnelovani burculzedapiriani qvebi, wakveTili konusis formis intalioebi, skulp-
savaWro gzebi, romelic qarTls iranTan da maxlo- tura-kameebi. qvebis dasamuSaveblad gamoyenebulia dazga.
beli aRmosavleTis im qveynebTan akavSirebda, rom-
lebzec gadioda didi abreSumis gza. rom araferi daniSnulebis TvalsazrisiT, gvxvdeba rogorc individualuri, anu pira-
vTqvaT romis imperiaze, romelTanac mWidro ekono- di sabeWdavebi, romlebsac mosaxleobis sxvadasxva fenebi xmarobdnen, ise
mikuri da politikuri urTierTobebi hqonda. qar- uflebrivi sabeWdavebi. aRniSnul sabeWdavebze portretuli gamosaxule-
Tlis dedaqalaqi mcxeTa am savaWro gzebis epicen- bebia datanili, romlebic berZnuli warweriTaa damowmebuli.
trs warmoadgenda, rac dasturdeba kidec mcxeTaSi
aRmoCenili artefaqtebiT. 1958 wels mcxeTis arqeologiuri muzeumis daarsebis Semdeg `didi mcxe-
Tis~ teritoriaze aRmoCenili gli ptikuri Zeglebis udidesma nawilma,
qarTli antikuri oikumenis nawili iyo. mcxeTa _ qa- muzeumis fondsacavSi daido bina.
rTlis dedaqalaqi umniSvnelovanes rols TamaSob-
da ara marto aRmosavleT saqarTvelos, aramed zo- `didi mcxeTis~ teritoriaze Wrila qvebis araerTi Zeglia aRmoCenili,
gadad samxreT kavkasiisa da axlo aRmosavleTis romlebic xelovnebis nimuSad SeiZleba CaiTvalos. es arc aris gasakviri,
istoriaSi. Sesabamisad, misi kulturis kvleva mniS- vinaidan saukuneebis manZilze qalaqSi intensiuri aReb-micema mimdina-
vnelovan masalas gvawvdis rogorc saqarTvelos, reobda. amas emateba is faqti, rom antikur periodSi mcxeTaSi arsebob-
ise antikuri samyaros Seswavlis TvalsazrisiT. da qvis saWreli saxelosno, sadac gli ptikis nimuSebi iqmneboda [2.37-38;
raSic didi roli `didi mcxeTis~ teritoriaze aR- 12.240].
moCenil gli ptikur Zeglebs eniWeba, vinaidan Wrila
qvebi nivTieri kulturis is mxarea, romelic Tval- istoriuli mcxeTis teritoriaze mopovebuli gli ptikuri Zeglebis xe-
naTliv gviCvenebs ama Tu im qveynis, qalaqis ganvi- lovnebis aRiarebuli nimuSebidan aRsaniSnavia: 1. 1940 wels armazisxevis
Tarebas. saSualebas gvaZlevs warmodgena viqonioT #7 akldamaSi aRmoCenili oqros beWedi, romelsac amkobs maRali relie-
mis savaWro-ekonomikur, socialur mdgomareobaze, fiT Sesrulebuli qalis gamosaxulebiani muqi feris granatis kamea (II
arsebul religiur rwmena-warmodgenebze da sxv. s-is bolo - III s-is dasawyisi) [2.37-38; 12.221-274]; 2. cxvris Tavis gamosa-
xulebiani ameTvistos kamea, romelic TvlebiT mooWvil maniaks amkobs da
mcxeTa gli ptikuri Zeglebis mopovebis Tvalsazri- romelzec sanelsacxeble WurWelia Sekiduli (gl.f. inv. #844. ax.w. II ss.);
siT yvelaze mniSvnelovan centrs warmoadgens 3. 1947 wels mcxeTaSi orferdasaxuravian kramityuTSi (samarxi #1) da-

452 453
fiqsirebuli amuris gamosaxulebiani yavisferi sarderisa da mowiTalo portretul gamosaxulebas unda warmoadgendes, agreTve, baiaTxevis #35
sardionis kameebi, romlebic oqros sayureebSi iyo Casmuli (gl.f. #614); kramitsamarxSi aRmoCenili skulptura-sakidi (inv. #14530. simaRle - 15
4. armazisxevis #1 akldamaSi aspavruk pitiaxSis oqros balTa karpakisa mm.; sisqe - 5 mm.) (sur. 2), vardisferi sardionisagan damzadebuli kamea.
da zevaxis gamosaxulebiT (inv. #834); 5. 1985 wels didi mcxeTis teri- mamakacis biusti zurgiT Casmulia mrgval oqros CarCoSi _ saTvalbude-
toriaze mdidrul akldamaSi, samarxi #905 aRmoCenili kameebiT Semkuli Si, romelsac TavTan mirCiluli aqvs brtyeli yunwi. mamakacis Tmebi Sua
gli ptikis nimuSebi: 1) wiTeli granatis mamakacis gamosaxulebiani kamea nawilSi winaa gadmovarcxnili nawnavis saxiT. mas maRali, daqanebuli
oqros beWedSi (gl. f. #1572); 2) iisferi ameTvistos amurisgamosaxule- Subli, swori cxviri da win wamoweuli nikapi aqvs. kamea dazgazea amoWri-
biani kamea oqros beWedSi (gl. f. #1573); 3) muqi wiTeli granatis qalis li, nawilobrivad aris gaprialebuli, kveTa uxeSi. Tvalbudis im nawils
gamosaxulebiani kamea oqros beWedSi (gl. f. #1574); 4) granatis qalis romelic kameas gahyveba uswormasworo napirebi aqvs, daudevari naxelavis
gamosaxulebiani kamea oqros sayureSi (gl. f. #1577); 5) almadinis amuris STabeWdilebas tovebs, rac imTaviTve TvalSisacemia kameis fonze. sakidi
gamosaxulebiani kamea oqros sayureSi (gl. f. #1578). akldama ax.w. II s-is ufro gviani unda iyos vidre kamea, romelic ar aris gamoricxuli Tavda-
II naxevriTa da III s-is I naxevriT (an SuaxanebiT) TariRdeba [1.7-79,tab. pirvelad sxva samkaulis (?) nawils Seadgenda.
XXXIIv]; 6. 2001 wels sveticxovlis sakaTedro taZris Crdilo-aRmosavleT
kedelTan aRmoCenil mdidrul akldamaSi (samarxi #14, ax.w. III s.) dafiqsi- Zneldeba kameaze gamosaxuli piris dadgena. rogorc cnobilia, romauli
rebuli gli ptikis nimuSebi: 1) oqros beWedi mowiTalo sardionis gemiT, portretuli ferwera sakmaod stilizebulia, amitom, yovelTvis ar aris
romlis Tvalzec amokveTilia qalis mkerdzeda gamosaxuleba berZnu- gasagebi vin aris gamoxatuli. kameaze gamosaxuli mamakacis garegnuli
li mTavruli negatiuri warweriT BACIΛICCA OVΛΠIANΛΞIA _ `dedofali iersaxiT Tu vimsjelebT (Tmis varcxniloba, mas ar aqvs wveri), igi romis
ulpia mbrZanebeli~ (inv. #16-2002:1); 2) miniaturuli skulptura-sakidebi: imperiasTan unda iyos dakavSirebuli. mamakacis garegnuli iersaxe romis
sakidi oqrosi, ovalur CarCoSi Casmulia qalis portretuli gamosaxule- imperiaSi arsebul Zv.w. I _ ax.w. II saukunis pirveli meoTxedis modas
biani qalcedonis biusti, oqros yelsabamiT Semkuli (#16-2002:6); 3) sakidi Seesabameba. kamea ax.w. I s-is bolo da II s-is I naxevriT SeiZleba daTa-
oqrosi (ori cali), yunwian budeSi Casmulia sardionisagan damzadebuli riRdes.
bavSvis portretuli biusti (inv. #16-2002:7,8), romlebic dakavSirebulia
romis saimperatoro flaviusebisa da antoninusebis gvarTan [4. 103-115.] mcxeTis arqeologiur muzeumSi RvTaeba hermesis (Zv. berZnuli Ἑρμῆς) ga-
(nivTebi daculia saqarTvelos erovnul muzeumSi). mosaxulebiani sami intalioa daculi. hermesi uZvelesi droidan bunebis
mefed iTvleboda. berZnebi mas miawerdnen anbanis, ricxvTa gamogonebas,
naSromSi ganvixilavT `didi mcxe- RvTismsaxurebis dawyebas da sxv. igi RmerTebis nebis macnea. zevsis Sikri-
Tis~ teritoriaze aRmoCenil da didi ki da misive nebis aRmsrulebeli, romlisTvisac icvams mfrinav sandlebs.
mcxeTis arqeologiur muzeumSi da- amitom hermess xSirad am sandlebiT gamosaxavdnen. mfrinavi sandlebiT
cul gvian antikuri xaniT daTari- gamosaxavdnen RvTaebas maSinac, rodesac igi mogzaurobisa da mogzau-
Rebul gli ptikur Zeglebs. masalis rebis mfarvelad surdaT warmoeCinaT. vinaidan adamianisTvis yvelaze
ganxilvas viwyebT portretuli ge- ucnauri imqveynad mogzaurobaa, hermesi aqac maT megzurad gvevlineba.
mebiT. zogadad, portretuli gemebis igi hadesSi micvalebulebis sulebis gamcilebelia. hermesi mfarvelobda
gavrceleba antikur samyaroSi aleq- vaWrebs, mwyemsebs. RvTaeba Tavisi saswaulmoqmedi kverTxiT _ kerikeioniT
sandre makedonelis saxels ukavSir- _ Zils hgvris xalxs.
deba, xolo maTi popularobis mwver-
vali romaul periodze modis. didi RvTaebis sapativcemulod ewyoboda sazeimo svla, romelzec yvelaze la-
mcxeTis tertoriaze aRmoCenili por- maz axalgazrda ymawvils mxrebze Semogdebuli cxvari mihqonda. antikuri
tretuli gemebidan sagamofeno dar- xanis xelovnebis nimuSebze swored es siuJeti iyo popularuli. hermess
bazSi warmodgenilia aspavruk piti- gamosaxavdnen rogorc swori aRnagobis axalgazrda ymawvils, romelsac
1 2
axSis gema wiTeli feris naxevrad xSirad qisa da kverTxi _ kerikeioni _ eWira xelSi. an terfebze frTe-
gamWvirvale ovaluri formis sardio- biT, farTofarflebiani, brtyeli, samogzauro qudiT. Tumca misi uZvelesi
nis TvliT oqros beWedSi (inv. #837. saxe oTxkuTxa postamentze dadgmuli RvTaebis biustia. roca aziasa da
intalios sigrZe - 21 mm.,. sigane - 17 mm., beWdis simaRle - 23 mm., diametri afrikaSi Cndeba berZnuli qalaq-saxelmwifoebi, hermesi gaigivebul iqna
- 17-16 mm.) (sur. 1) (originali daculia saqarTvelos erovnul muzeumSi), egvi ptur RvTaeba TotTan (berZnuli _Θ Θώθ (TooT), romelic Tavis mxriv,
romelic 1940 wels iqna aRmoCenili armazisxevis #1 akldamaSi. pirze ga- sibrZnis, mecnierebisa da magiis mfarveli iyo [10. 39-40]. elinuri da egvi p-
mosaxulia qarTlis erT-erTi pitiaxSis aspavrukis portreti mkerdamde turi tradiciebis gaerTianebam mogvca axali RvTaeba Hermes Trismegistos _
profilSi marjvniv. portretis irgvliv amokveTilia warwera ACПAYPOY hermetizmisa da legendaruli alqimiis fuZemdebeli. hermesi gansakuTre-
KIC ПITIAΞHC `aspavruk pitiaxSi~ [9.260]. beWedi da intalio Tavis dro- buli popularobiT sargeblobda gvian antikur xanaSi.
ze Seiswavla marg. lorTqifaniZem, romelmac gemaze arsebuli warweris
moxazulobisa da beWdis formis mixedviT, intalio II saukunis bolo-III hermesis gamosaxulebian samive intalioze: 1. ovaluri formis sardionis
saukunis dasawyisiT daaTariRa da adgilobrivi ostatis naxelavad miiC- intalio vercxlis beWedSi (inv. #4702. intalios sigrZe - 16 mm., sigane
nia [2. 59-61]. - 15 mm. ax.w. III s.) (sur. 3). samTavros #124 samarxi (ax.w. III s.); 2. ovalu-

454 455
ri formis sardionis intalio verc- sis mama, romis mfarvelad iTvleboda.
xlis beWedSi (inv. #01/1-6423. ax.w. II-III Tavdapirvelad marsi nayofierebis
ss.) (sur. 4). samTavros veli, samarxi RvTaebas warmoadgenda, Semdeg ber-
#547 (ax.w. III s); 3. ovaluri for- Znul aresTan (Zv. berZn. Ἄρης) iqna gai-
mis sardionis intalio rkinis beWdis givebuli da omis RmerTis funqciebi
8
fragmentSi (inv. #01/5-6669. intalios SeiZina, magram imavdroulad, aresisa-
sigrZe - 10 mm., sigane - 7mm. ax.w. III s.) gan Zalzed gansxvavdeboda xasiaTiTa
(sur. 5). karsnisxevis meTune xelosan- da RirsebiT. aresis bevri uaryofi-
Ta ubani, ormosamarxi #6 (ax.w. III s. Ti Tviseba romaelebma ar gadaitanes
3 sakmaod sqematuri namuSevaria), RvTae- marsze. RvTaeba ganasaxierebda samx-
ba qisiTa da kverTxiT aris warmod- edro Zlierebas, rogorc mSvidobis
genili. Sesabamisad, hermesi vaWrobis, SenarCunebis saSualebas da romaeli
aReb-micemis, mogzaurobis mfarvelad xalxis mamad iTvleboda. marss gamo-
gvevlineba. saxavdnen rogorc Warmag da wverian,
an axalgazrda da gaparsul mamakacad, 9
RvTaeba solis (laT. Sol) biustia ga- muzaradiT Tavze, SubiT da fariT.
mosaxuli ovaluri formis sardio-
nis intalioze vercxlis beWedSi samTavros intalioze marsi gamosaxulia swored Warmagi, wveriani mebrZo-
(inv. #4700. intalios sigrZe - 17 mm., lis saxiT muzaradiT Tavze, romelic marcxena xeliT Subs eyrdnoba. Sub-
sigane - 12 mm. ax. w. III s.) (sur. 6) is qveviT faria gamosaxuli. marjvena xeli ki win aqvs gawvdili. Sesabam-
4 5 didi mcxeTis saqalaqo samarovnidan isad, intalioze romis Zlierebis simboluri gansaxierebaa warmodgenili.
(samTavros veli), samarxi #207 (ax.w.
III s.). Zveli romauli miTologiis mi- mniSvnelovan sabeWdavia karsnisxevis meTune-xelosanTa ubnis #27 kramit-
xedviT, sols berZnuli heliosi (Zv. samarxSi dafiqsirebuli ovaluri formis narinjisferi sardionis in-
berZn.Ἥλιος) Seesabameba. popularobis talio rkinis beWedSi (inv. #6725. intalios sigrZe - 15 mm, sigane - 10mm. ax.w.
zenits RvTaebam imperiis periodSi II s-is bolo-III s.), zedapirze gamosaxulia mxedari profilSi marjvniv
miaRwia, rodesac antikur samyaroSi (sur. 8). mxedris Tavs sxivebiani Tavsaburavi amkobs. mkerdTan naoWmiyri-
elinisturi periodidan moyolebuli li kaba acvia da labada aqvs wamosxmuli, romlis boloc haerSi fria-
arsebuli religiuri sinkretizmis lebs. cxeni moZraobaSia, marjvena wina fexi sakurTxevlis win aqvs aweu-
Sedegad, igi gaigivebul iqna romis im- li. sakurTxevelze cecxli anTia, mxedris ukan sicocxlis xe dgas. zeda
periaSi arsebul rogorc berZnul, ise mxares naxevarmTvare da varskvlavia (?) gamosaxuli. sufTa namuSevaria,
6 aRmosavlur kultebTan: miTrasTan, kveTa Rrma da mkafio.
serapisTan, heliosTan, heliogabalTan
da miRebul iqna axali sinkretuli intalioze arsebuli ikonografiis gaTvaliswinebiT (mxedars ara aqvs
RvTaebebi: miTra-soli, zevsi-serapi- miTras atributebi, ar axuravs miTrasaTvis damaxasiaTebeli frigiuli
si-soli, romelTa saxelebzec idgme- qudi. intalioze gamosaxuli mxedris tansacmeli gansxvavdeba miTras
boda sakurTxevlebi, igeboda taZrebi. tansacmlisagan. samarxeuli inventaris mixedviT, mcxeTis gema qalis kuT-
274 wels romis imperatori avrelia- vnilbas warmodgens, rac aseve Zneli warmosadgenia gvian antikuri xa-
ne (270-275) atarebs religiur refor- nis miTrasTan dakavSirebiT), mcxeTis intalioebze warmodgenili mxedari
mas, romlis Sedegadac uZleveli mzis adgilobriv niadagze warmoSobil sinkretul RvTaebad migvaCnia, romel-
(Sol Invictus) kulti romis mTavari sa- ic romauli Sol Invictus-is msgavs RmerTad SeiZleba iqnas aRqmuli. ar aris
xelmwifo RvTaeba xdeba. igi Tavis gamoricxuli, rom gema, romelzec aRniSnuli RvTaebaa gamosaxuli, adgi-
TavSi aerTianebda araerT warmar- lobriv nawarms warmoadgendes [6.49-60].
7
Tul RvTaebas miTras, helios, iupi-
ters, marss [20.18; 5.64-76.]. didi mcxeTis arqeologiur muzeumSi daculia, agreTve, RvTaeba silvanu-
sis (laT. Silvanus) gamosaxulebiani sabeWdavi _ ovaluri formis pastis
saintereso nimuSs warmoadgens RvTaeba marsis (laT. Mars) gamosaxule- intalio oqros beWedSi (inv. #10110. intalios sigrZe-17 mm, sigane-15 mm,
biani ovaluri formis sardionis intalio vercxlis beWedSi (inv. #4701. beWdis simaRle - 25 mm., diametri - 23x19 mm., ax.w. III s-is bolo - IVs-is da-
intalios sigrZe - ax.w. II s-is bolo-III s.) (sur. 7). samTavro, samarxi sawyisi) (sur. 9). avWaliskari, samarxi #2 (ax.w. IV-V ss.). silvanusi tyisa
#164 (ax.w. III s.). marsi erT-erTi Zveli romauli RmerTi iyo da im Rv- da veluri bunebis, mindvrebis, baRebis, cxovelebis, sazRvrebis damcveli,
TaebaTa triadaSi Sedioda, romelic Zvelromaul warmarTul panTeons mSromeli xalxis mfarveli RvTaeba iyo. silvanusi romSi gansakuTre-
edga saTaveSi (iupiteri, marsi, kvirinusi), rogorc romulusisa da remu- biT popularuli iyo plebeebsa da monebs Soris. sadac ki Sedioda misi

456 457
kulti adgilobriv msgavs RvTaebebs etlze, xelSi sadaveebi uWiravs da SoltiT cxenebs mierekeba; 2. sardio-
erwymoda. mag. saberZneTSi pans (Zv. nis odnav zedapiramoburculi ovaluri formis intalio (inv. #01/1-5247.
berZn. Πάν), oRond panisagan gansx- intalios sigrZe-18 mm., sigane - 14 mm. ax.w. II s.) (sur. 13) didi mcxeTis sa-
vavebiT, igi keTili RvTaeba iyo. mas qalaqo samarovni (samTavros veli) samarxi #201 (ax.w. III s.).
harmoniuli damokidebuleba hqonda
garesamyarosTan. silvanuss gamosaxa- romSi viqtoria Seesabameboda berZnul gamarjvebis RvTaeba nikes, romlis
vdnen (Zalzed cotaa SemorCenili gamosaxvac xelovnebis nimuSebze, maT Soris gli ptikur Zeglebze, gansa-
10 misi gamosaxulebebi) Warmagi mamaka- kuTrebiT gaizarda elinisturi periodidan moyolebuli. romis imperiaSi,
cis saxiT, an ubralo tunikiT, an Seu- sadac viqtoria romis iaraRis ZlierebasTan asocirdeboda, kidev ufro
mosels, namgaliT, fiWvisa da kvi paro- popularuli xdeba. sanqt-peterburgSi, ,,saxelmwifo ermitaJis“ muzeumSi
sis totiT, fexebTan ZaRliT. sworad inaxeba ramdenime kamea etlze (biga) amxedrebuli nikes gamosaxulebiT:
aseTi Warmagi, xveulTmiani da wver- ovaluri formis sardoniqsis kamea (mcire azia? Zv.w. I s.) [13.180-181,№78];
ebiani fexze mdgomi mamakacia gamo- ovaluri formis samferovani aqatis kamea (Zv.w. I-ax.w. I ss.) [24].
saxuli avWaliskaris intalioze, ro-
melic marcxena fexs eyrdnoba. meore etlze amxedrebuli viqtoria araerTxel gvxvdeba antikur intalioebzec.
moxril mdgomareobaSi aqvs. xelebiT jer jidev plinius ufrosi gvamcnobda, rom elinisturi periodis cno-
11 joxs(?) eyrdnoba. mamakacis gverdiT bilma moqandakem da mxatvarma evtiqidesma (berZn. Eutychides, Zv.w. IV-III s-is
fexebTan ZaRlia gamosaxuli. sqema- dasawyisi, lisi pes mowafe) daxata etlSi Sebmuli ori cxeni, romlebsac
turi gamosaxulebaa. intalios zeda- viqtoria marTavda (XXXV,141). ar aris gamoricxuli, rom es siuJeti aRe-
piri dazianebulia. buli iyos swored evtiqidosis qmnilebidan. etlze amxedrebuli nikeaa
gamosaxuli antikur monetebzec. magaliTad, sirakuzis mmarTvelis hie-
mcxeTis arqeologiur muzeumSi inaxe- ron II-is (Zv.w. 275-215) monetis reversze, rogorc cnobilia, gli ptikasa da
ba, Zveli berZnuli miTologiis mixed- monetebze araerTxel gamousaxavT cnobili qandakebebidan kopirebuli
12 viT, siyvarulis RmerTis erotis (Zv. RvTaebebis gamosaxulebebi. mecnierTa azriT, ar aris gamoricxuli, rom
berZn. Ἔρως) gamosaxulebiani ovalu- arsebobda suraTiani wignebis raRac saxeoba, rac SesaZleblobas aZlevda
ri formis sardionis intalio verc- xelosnebs erTmaneTisgan daSorebul qveynebSi ekeTebinaT msgavsi gamosa-
xlis beWedSi (inv. #22142. ax.w. III s.) xulebiani nimuSebi [17.3].
(sur. 10). samTavros samarovani, #994
samarxi (ax.w. III s.). RvTaeba eroti nikes (viqtoria) gamosaxulebiani gema kidev aris daculi didi mcxeTis
lodebze zis, xelSi gvirgvini uWi- arqeologiur muzeumSi _ zedapiramoburculi intalio ovaluri formis
13 14
ravs. tlanqi, sqematuri namuSevaria. almadinis oqros beWedSi (inv. #4488. beWdis rkalis Sida diametri - 20 mm,
gare diametric - 23 mm. ax.w. II s.) (sur. 14) #6 kramitsamarxi, sveticxoveli
saintereso gemas warmoadgens darbazSi gamofenili ovaluri formis od- VI (ax.w. III-IV ss.).
nav zedapiramoburculi intalio herakles (Zv. berZn. Ἡρακλῆς) gamosax-
ulebiT (inv. #01/6-16291. intalios sigrZe -17 mm. sigane - 13 mm) (sur. 11) mcxeTis arqeologiuri muzeumSi warmodgenil `didi mcxeTis~ teritoria-
rkinis beWdis fragmentSi baiaTxevis #4 kramitsamarxidan (ax.w. III s.). ze aRmoCenil gemebs Soris mniSvnelovania RvTaeba aTenas (Zv. berZn. Ἀθηνᾶ)
herakle Seumousavia. TaviT profilSi marcxniv. aqvs dakunTuli torsi gamosaxulebiani sabeWdavi beWdebi. aTena _ sibrZnis, sabrZolo strategii-
da fexebi. marcxena fexs eyrdnoba. marjvena xeliT, romelSic kombali sa da taqtikis, qalaqebisa da qveynebis, mecnierebisa da xelovnebis mfarve-
uWiravs, nemeis lomis tyavi (mzis simbolo) aqvs Semoxveuli da svets li qalRmerTi erT-erT yvelaze popularul RvTaebas warmoadgenda Zvel
eyrdnoba. marcxena xeli win aqvs gaSverili, berZnuli miTologiidan ga- saberZneTSi. man Seuqmna adamianebs kanonebi, aCuqa saxnisi, saqsovi dazga.
momdinare, SesaZloa, vaSlebi uWiravs. miuxedavad imisa, rom herakle nax- aTenas wminda sakulto cxovelebad iTvleboda gveli da bu. xolo sim-
evradRmerTi iyo _ zevsisa da mokvdavi qalis alkmenes Svili, berZnebi mas bolod zeTisxilis xe. rogorc wesi, aTena gamoisaxeboda mkacr da dide-
rogorc RmerTs ise scemdnen Tayvans. niSandoblivia, rom herakle erT-er- bul qalwulad, xSirad grZeli samosiT, Tavze muzaradiT, xmliT, SubiTa
Ti yvelaze popularuli figura iyo antikur samyaroSi. da egidiT busTan da gvelTan erTad. arsebobs Tvalsazrisi, rom aTena
winareberZnuli warmomavlobis RvTaebaa. rom misi mebrZoli xasiaTi da
friad sayuradRebo nimuSebs warmoadgens RvTaeba viqtorias (laT. Victoria) aRWurviloba saTaves brinjaos xanidan iRebs.
gamosaxulebiani ori msgavssiuJetiani intalios saxiT: 1. sardionis ova-
luri formis intalio vercxlis beWedSi (inv. #22128. intalios sigrZe - baiaTxevis #1 ormosamarxSi (ax.w. III s.) aRmoCenil amoburculzedapirian
25 mm., sigane - 16 mm., beWdis rkalis Sida diametri - 27 mm,. gare diametri ovaluri formis intalioze rkinis beWedSi RvTaeba aTena-palada warmod-
- 36 mm., ax. w. III s.) (sur. 12). samTavros samarovani, samarxi #984. intalios genilia klasikuri formiT (inv.#01/35-16261. intalios sigrZe - 19 mm, sigane
pirze gamosaxulia etli, romelSic ori cxenia Sebmuli (biga (biga) – an- - 11 mm. ax. w. II-III ss.) (sur. 15). aTena dgas fexze, TaviT profilSi marcxniv.
tikuri orcxeniani etli). RvTaeba viqtoria (nike - Zv. berZn. Νίκη) dgas Tavze korinTuli muzaradi axuravs. tanT grZeli peplosiT aris Semosi-

458 459
li. win gawvdil marcxena xelSi Tasi #4859. intalios sigrZe - 25 mm,. sigane
uWiravs. zeapyrobil marjvena xeliT - 16 mm,. beWdis rkalis Sida diametri
ki Subs eyrdnoba. RvTaebas ferxTiT - 27 mm.; gare diametri - 36 mm. ax.w. III
egida (fari) devs. sakmaod kargi namu- s.) (sur. 19). samTavros samarovni, #605
Sevaria. foni kargad aris gapriale- samarxi (ax.w. III s.). artemida erT-er-
buli. aTenas gamosaxulebiani meore Ti yvelaze Zveli da Tayvansacemi Rv-
intalio rkinis beWedSi (inv.#01/5- Taeba iyo antikur samyaroSi. uZvele-
6821. intalios sigrZe - 7 mm., sigane si periodidan iTvleboda nadirobis
- 6 mm. ax.w. II-III ss.) (sur. 16) dafiq- qalRmerTad, cxovelTa mfarvelad. 20 21
15 16 sirda karsnisxevis meTune xelosanTa iyo mcenareTa da nayofierebis qal-
ubanSi #27 kramitsamarxSi (ax.w. II-III RmerTi, fexmZime qalebisa da axalSo-
ss.). RvTaeba igive formiT aris war- bil bavSvTa mfarvelic. mis wminda
modgenili. baiaTxevis intaliosagan cxovels furiremi warmoadgenda. Rv-
gansxvavebiT, gamosaxuleba Zalzed Taebas gamoxatavdnen moklekvarTiani,
zedapirulia, sqematuri. mcxeTis ar- zurgze kaparWmogdebuli monadire
qeologiur muzeumSi daculia,agreTve, qalis saxiT furiremTan, mSvildiTa
tixe-fortunas (tixe _ Zv. berZn. Τύχη. da isrebiT. romaelebma artemida dau-
fortuna _ laT. Fortuna) gamosaxulebi- kavSires RvTaeba Ddianas. RvTaeba sam-
17 ani ori beWedi: 1. zedapiramoburculi Tavros intalioze gamosaxulia moZ-
ovaluri formis sardionis intalio raobaSi mSvildiTa da isrebiT. mis
vercxlis beWedSi (inv. #4858. intali- ferxTiT ki furiremi dgas. aRniSnul
22
os sigrZe - 19 mm, sigane - 16 mm. ax.w. II SemTxvevaSi artemida nadirobis qal-
s-is bolo-III s.) (sur. 17). samTavros RmerTad gvevlineba.
samarovni, #605 samarxi (ax.w. III s.); 2.
ovaluri formis sardionis intalio muzeumSi daculia RvTaeba nemesisis (Zv. berZn. Νέμεσις) gamosaxulebiani
oqros beWedSi (inv. #4489. beWdis di- ori intalio: 1. ovaluri formis sardionis intalio rkinis beWdis frag-
ametric - 23 mm. ax.w. II s.) (sur. 18), mentSi (inv. #01/35-16382. intalios sigrZe - 23 mm., sigane - 18 mm. ax.w. III s.)
18 sveticxovli IV, #6 kramitsamarxi. (sur. 20). mcxeTis saqalaqo samarovani (baiaTxevi), #33 kramitsamarxi (ax.w.
III s.); 2. ovaluri formis sardionis intalio rkinis beWdis fragmentSi
tixe-fortuna bedisweris qalRmer- (inv. #01/5-6733. intalios sigrZe - 9 mm,. sigane -7 mm. ax.w. II s.) (sur. 21).
Ti, Tavdapirvelad miwaTmoqmedebi- karsnisxevis meTune xelosanTa ubani, #27 kramitsamarxi (ax.w. II-III ss.).
sa da qalTa mfarveli iyo, Semdeg
bednierebis momtani RvTaeba. misi RvTaeba nemesisi erT-erTi uZvelesi da pativdebuli _ bedis ganmasax-
kulti nayofierebas, siuxves, adamian- ierebeli RvTaeba iyo Zvel saberZneTSi. igi SurisZiebis qalRmerTad
is beds ukavSirdeba. tixe-fortuna gvevlineba. mis movaleobas danaSaulisaTvis dasja, mokvdavTa Soris sike-
antikur gli ptikaSi erT-erT yvelaze Tis Tanabrad gadanawileba warmoadgenda. romSi nemesiss upiratesad me-
gavrcelebul RvTaebas warmoadgen- brZolebi da gladiatorebi scemdnen Tayvans. RvTaeba gamoisaxeboda tan-
19 da. xalxma tixe-fortuna imTaviTve maRal qalad, iseTi atributebiT, romlebic meTvalyureobaze, sasjelze
adamianis cxovrebis mudmiv Tanamgza- mianiSnebdnen (saswori, aRviri, maxvili, frTebi, etli). `didi mcxeTis~ ter-
vrad miiCnia. misi kulti gansakuTre- itoriaze dafiqsirebul intalioebze qalRmerTi nemesisi warmodgenilia
biT popularuli gaxda elinisturi profilSi marcxniv. mosavs grZeli peplosi. RvTaebas Tvalebi axveuli
periodidan moyolebuli. aqvs. idayvSi moxril da zemoT aweuli marcxena xeliT peplosis zeda
nawili uWiravs, dabla daSvebul marjvenaTi ki - saswori.
samTavros samarovnis #605 samarSi dafiqsirebul sardionis intalioze
vercxlis beWedSi tixe-fortuna dgas grZeli qitoniT Semosili. marjvena mniSvnelovan intalios warmoadgens agreTve, afrodites (Zv. berZn. Ἀφροδίτη)
xelSi siuxvis yanwi uWiravs. marcxenaTi saWes eyrdnoba. sakmaod kargi gamosaxulebiani ovaluri formis sardionis intalio rkinis beWdis frag-
namuSevaria. analogiurad aris gamosaxuli RvTaeba sardionis intalioze mentSi (inv. #11231. intalios sigrZe - 9 mm., sigane - 6 mm. ax.w. III s.), tuiaqo-
sveticxovlis #6 kramitsamarxidan. orive SemTxvevaSi tixe-fortuna ada- Coras #3 samarxi (ax.w. III s.) (sur. 22). RvTaeba dgas fexze, TaviT profil-
mianis bedisa da siuxvis simbolos mfarvelad gvevlineba. Si marcxnic, erTi xeliT Tmas isworebs, xolo meore xelSi sarke uWiravs,
romelSic ixedeba. afrodite miTebis Tanaxmad, cis RmerTis uranosis
sakmaod kargad aris Semonaxuli artemidas (Zv. berZn. Ἄρτεμις) gamosax- Svili, zRvis qafisgan iSva, xolo msubuqma qarma igi kvi prosamde miiyvana.
ulebiani ovaluri formis sardionis intalio vercxlis beWedSi (inv. afrodite erT-erT yvelaze gavrcelebul RvTaebad gvevlineba antikur

460 461
samyaroSi. romSi afrodites kulti gamosaxulebiT. iqve gamosaxulia mwyemsis kverTxi (laT. pedurn) (inv.#3681.
Seerwya veneras (laT. Venus) kults. beWdis diametri 20x16 mm., intalios sigrZe - 7 mm., sigane - 3 mm. ax.w. II-III
delfinebi da gedebi afrodites wmin- ss.) (sur. 26). vercxlis beWedSi (ax. w. II-III ss.).
da cxovelebi iyvnen. isini acocxleb-
dnen zRvis talRebs, xolo maT mier dionise (Zv. berZn. Διόνυσος,), igive bakxusi (Zv. berZn. Βάκχος, laT. Bacchus) um-
anTebuli varskvlavebi manaTobel crosi olimpieli RvTaeba, Zveli berZnuli miTologiis mixedviT, mevenax-
Suqurad iqceodnen mezRvaurTaTvis. eobis, meurneobis, meRvineobis, bunebis ganaxlebis, STagonebis, religiuri
ase rom, afrodite iyo zRvis, mezRvau- eqstazis mfarveli RvTaeba iyo. dionise jer kidev kunZul kretaze mo-
rebis mfarveli RvTaebac. iliadaSi makvdav da mkvdreTiT aRmdgar RmerTs, mcenareTa RvTaebas ganasaxierebda
23 24
RvTaeba troelebis damcvelia. (Diod. V, 75, 4; Firmic. Matern. VI, p. 15). misi saxeli pirvelad Zv.w. XIV saukuniT
daTarirebul `B~ xazovani damwerlobis teqstebSi gvxvdeba. dionises uZve-
afrodite (venera), erTis mxriv, iTv- lesi i postazi iyo Zagrevsi (Zv. berZnuli Ζαγρεύς–didi monadire) (Nonn. VI,
leboda qorwinebis damcvelad, ro- 155-156), misteriebis RvTaeba. Zvel berZnul sinamdvileSi pirvelad dionise
melsac romaeli matronebi (matro- homerosis `odiseaSia~ moxseniebuli (XXIV, 74). gamoisaxeboda rqebiT, mag-
nae – ojaxis dedebi) cemdnen Tayvans. aliTad, kizikosSi (Zv. berZn. Κύζικος, laT. Cyzicus) frigiaSi. Zveli berZnu-
meores mxriv, igi gvevlineba msubuqi li miTologiidan gamomdinare, arsebobda dionises rqebiani ikonografi-
yofaqcevis qalebis (meretrices) RvTae- uli ori saxe – dionise xaris rqebiT (miTis mixedviT, dionise mokles
bad. imavdroulad, mas Tayvans scem- titanebma roca man xaris saxe miiRo) da dionise Txis rqebiT (miTSi inos
da sula bednieri veneras (Venus Felix), mier dionises aRzrdis Sesaxeb zevsi cdilobda ra heras mrisxanebidan
25 26
xolo pompeusi gamarjvebuli veneras dionises dacvas, igi Txad (zogjer miTiTebulia cxvari) gadaaqcia). Tx-
(Venus Vicrtix) saxiT. iulius keisarma asTan da zogadad bunebis ganaxlebis ZalebTan kavSiri vlindeba kidec
farsalosTan brZolis Semdeg, Zv. w. 46 dionises Tanmxleb personaJebTan - satirebTan.
w. taZari augo da mas venera winapari (Venus Genetrix _ eneusis gvaris, ro-
melsac iuliusebic ganekuTvnebodnen, RvTaebrivi winapari) uwoda (Suetonius, pani Zveli berZnuli RvTaeba pirvelyofili tyis, Walebis arkadiuli Rv-
De vita Caesarum, Iulius, 6; Velleus Paterculus, Historiae Romanae libri, II, 41). avgustusis Taeba iyo. igi mxiaruli RmerTia. daexeteba mTebsa da tyeebSi. cekvavs
religiuri reformidan moyolebuli ki, venera marsTan erTad ukve romae- feriebTan erTad, uyvars gancalkeveba, Tu am dros masTan vinme miva pan-
li xalxis winaprad iTvleboda. igi didi popularobiT sargeblobda ro- ikur SiSs mohgvris. hqonda winaswarmetyvelebis niWi. pans gamosaxavdnen
mis aRmosavleT provinciebSic. tuiaqoCoras gemaze gamosaxuli afrodite, rqebian, grZelTmian, wverian, Cliqebian arsebebad. igi dionises erT-erTi
ikonografiidan gamomdinare, silamazis RvTaebas ganasaxierebs. Tanamgzavria.

elinisturi periodidan moyolebuli religiuri sinkretizmi didi mcxe- sileni iyo antikuri komediis erT-erTi centraluri personaJi. iTvlebo-
Tis teritoriaze mopovebul gemebzec aisaxa. muzeumSi daculia RvTae- da dionises miTiur aRmzrdelad. iyo keTili moxuci, romelic mudam mT-
bebis gamosaxulebiani gemebi. magaliTad, aTena-tixe-fortuna-demetra-nike vrali dabarbacebda, Wvretda momavals, hqonda maxvili da cocxali goneba,
(atributebi: gemis (bedis) saWe da siuxvis Tasi _ tixe-fortuna, puris gamosaxavdnen gudiT, TasiT, gvirgviniT da viriT, romliTac mogzaurobda
TavTavebi _ demetra (puris TavTavebi zogadad kidev sxva RvTaebebTan _ [13. 170-171, #73].
isidasTan da didi deda kibelasTan aris dakavSirebuli), frTebi _ nike
(viqtoria) karsnisxevis meTune xelosanTa ubnis #27 kramitsamarxSi (ax.w. `didi mcxeTis~ teritoriaze aRmo-
II-III ss.) dafiqsirebul ovaluri formis sardionis intalio rkinis beWe- Cenil gli ptikur Zeglebze kargad
dis fragmentSi (inv. #01/5-6695. ax.w. II-III ss.) (sur. 23). sinkretuli RvTaeba aris warmodgenili cxovelTa da fr-
demetra-tixe-fortunaa warmodgenili `didi mcxeTis~ sveticxovlis ub- invelTa samyaro. samTavros samaro-
nis #46 samarxSi aRmoCenil ovaluri formis sardionis intalioze (inv. vanze gaTxril #990 samarxSi aRmo-
#01/6-12247. intalios sigrZe - 10 mm, sigane - 7 mm. ax.w. III s.) (sur. 24), pro- Cenili vercxlis beWedSi, romelSic
filSi marcxniv, RvTaebas marjvena xelSi siuxvis yanwi uWiravs. marcxena Casmulia ovaluri formis intalio,
xelSi ki saWe da puris TavTavi. demetra-aTenaa gamosaxuli karsnisxevis gamosaxulia maRali foTlovani xis
meTune-xelosanTa ubnis ovaluri formis sardionis intalioze rkinis ZirSi mwoliare Sveli (invn. #22139. 27
beWdis fragmentSi (inv. # 01/5-6721. intalios sigrZe-11 mm,. sigane - 8 mm. intalios sigrZe - 17 mm., sigane - 14
ax.w. III s.) (sur. 25). RvTaeba warmodgenilia profilSi marcxniv. marcxena mm., beWdis sigane - 30 mm,. simaRle - 23
xelSi TavTavi uWiravs. marjvenaTi Subs eyrdnoba. mm., Sida diametric - 21 mm. ax.w. III s.) (sur. 27). niSandoblivia, rom samarx-
Si dakrZaluli mamakacis sakrZalavi poza qristianuli dakrZalvis wess
saintereso nimuSs warmoadgens ovaluri formis iaspis intalio ver- Seesabameba (ax.w. III-IV ss.) [7.124-130].
cxlis beWedSi _ dionises (Zv. berZn. Διόνυσος), panis (Zv. berZn. Πάν), silenis
(Zv. berZn. Σειληνός) _ dionises kultTan dakavSirebuli RvTaebebis Tavebis qorbuda iremia gamosaxuli tuiaqoCoras #4 samarxSi (ax.w. IV s.) aR-

462 463
moCenil oqros beWedSi Casmul minis didi mcxeTis teritoriaze aRmoCenili simboloiani intalioebi, romelTa
intalioze (inv. #4370. ax.w. III s-is Sorisac aRsaniSnavia ovaluri formis sardionis intalio rkinis beWedis
bolo - IV ss.) (sur. 28); fragmentSi (inv.01/1-6438. intalios sigrZe - 6 mm,. sigane - 4 mm. ax.w. III s.)
(sur. 33) didi mcxeTis samarovani, #577 samarxi. xelisCamorTmevis scena
sveticxovlis IV kulturul fenaSi erT-erTi yvelaze gavrcelebuli siuJetia mTeli antikuri periodis gan-
dafiqsirebul oqros beWedSi Casmul mavlobaSi. pirvelad is Zv. w. VI-V saukuneebis sabeWdavebze gvxvdeba da
sardionis marTkuTxa formis inta- ZiriTadad Tanxmobisa da kavSiris niSans warmoadgenda. aRniSnuli siuJe-
lioze warmodgenilia qurciki (inv. tiT gemebi aRmoCenilia TiTqmis yvelgan, sadac ki mniSvnelovani antikuri
#4480. ax. w. III-IV ss.) (sur. 29); samTa- naqalaqaria gaTxrili. mkvlevarTa nawilis TvalsazrisiT, gvian antikur,
vros samarovanis #134 samarxSi (ax.w. e. w. romaul xanaSi xelisCamorTmeva _ Tanxmobisa da kavSiris simbolo
28 29 III-IV ss.) aRmoCenil ovaluri for- _ qorwinebis simbolod gadaiqca da beWdebi aRniSnuli gamosaxulebiT,
mis sardionis intalioze vercxlis ZiriTadad saqorwino beWdebad ixmareboda [12. 230-231]. nawilis mixedviT
beWedSi (inv. #4706. ax.w. III s.) (sur. ki, gvian antikuri xanis bolos xelisCamorTmeva yovelTvis rodi iyo
30) kurdReli; frinvelia gamosaxuli col-qmruli erTgulebis aRmniSvneli simbolo. magaliTad, o. neverovis
samTavros samarovnis #907 samarxSi azriT, ar aris gamoricxuli, rom gvian antikuri xanis bolos aRniSnuli
(ax.w. II-IV ss.) aRmoCenil sardionis siuJeti mebrZolTa Tanxmobas ganasaxierebda [14.121].
intalioze (inv. #2320 beWdis rkalis
diametri-18 mm. ax. w. II-III ss.) (sur. 31). mcxeTis muzeumSi inaxeba naxevarmTvare da varskvlavis gamosaxulebia-
frTebgaSlili arwivis gamosaxuleba ni ovaluri formis sardionis intalio rkinis beWdis fragmentSi (inv.
fiqsirdeba ovaluri formis sardio- #11232. intalios sigrZe - 7 mm,. sigane - 5 mm. ax.w. III s.) (sur. 22), rome-
30 nis intalioze vercxlis beWedSi (inv. lic dafiqsirda tuiaqoCoras #3 samarxSi (ax.w. III s.). naxevarmTvarisa da
#4720 ax. w. III s.) (sur. 32) samTavros varskvlavis simbolikas didi xnis istoria aqvs jer kidev Sumerebidan
samarovnis #237 samarxSi (ax.w. III-IV moyolebuli. Cvens mier sakvlev periodSi aRniSnuli simbolo damaxasia-
ss.). Tebeli iyo rogorc aRmosavleTis, ise dasavleTis samyarosTvis.

arwivis gamosaxuleba Zalian iyo ga- sparseTSi naxevarmTvarisa da rvaqimiani varskvlavis erTad gamosaxva,
vrcelebuli Zvel romSi. antikur saTaves parTiis epoqaSi iRebs. ax.w. III saukunis pirvel naxevarSi naxe-
sinamdvileSi arwivi gamarjvebis, varmTvare da varskvlavi parsas mbrZaneblis niSnad iTvleboda. sasanuri
Zlierebis simboloa. igi gaigivebu- iranis periodSi imperiis simbolos warmoadgenda da misi mmarTvelebis
lia sinaTlesTan, nayofierebasa da samefo gvirgvinze gamoisaxeboda. [22.39-40]. ardaSir I (224-241) da Sabur I
31 ukvdavebasTan. tyuilad rodi airCia (241-272) monetebze warmodgenilni arian swored am simbolosTan erTad.
zevsma igi Tavis niSnad [15.150]. ro- papakisa da Saburis portretebi gameorebulia grafitoebze persepolisi-
mauli miTologiis mixedviT, arwivma dan [11.28,158-162].
uwinaswarmetyvela tarqviniuss mefis
taxti. arwivi gaxda respublikis sim- rac Seexeba antikur samyaros, naxevarmTvare da varskvlavi arc antiku-
bolo. Zv. w. 104 wels gaius mariusma ri samyarosTvis iyo ucxo jer kidev Zveli bizantionidan moyolebuli.
(Zv.w. 157-86) frTagaSlili oqros an rogorc samefo emblema pirvelad miTridate VI-m gamoiyena [16.257]. Cvens
vercxlis arwivi saomar niSnad gaxa- sakvlev periodSi ki aRniSnuli simbolo romaul monetebze RvTaeba arte-
da, romlis satarebladac TiToeul midesTan erTad gvxvdeba (ax.w. I s.). ax.w. II saukuneSi ki romis imperatore-
romaul legionSi gamoyo specialu- bis: adrianes, getas, karakalas da septimius severusis monetebis reversze.
ri mebrZoli – aqviferi (laT. aquila – iqidan gamomdinare, rom beWedi romelSic naxevarmTvarisa da varskvlavis
arwivi da fero – mimaqvs). avgustusebTan gamosaxulebiani sardionis intalio aRmoCnda, formis mixedviT antikuria
arwivi saxelmwifos simboloa. qris- (ax.w. IIIs.) da aRniSnul samarxSi dafiqsirda analogiuri formis beWedi
32 tianul simbolikaSi ganasaxierebda afrodites gamosaxulebiani sardionis intalioTi. Cven tuiaqoCoras #3
zebunebriv STagonebas. gemebze xSi- samarxSi aRmoCenil sardionis intalioze gamosaxul naxevarmTvaresa da
rad gvxvdeba zevsTan erTad. ufro varskvlavis simbolos antikur samyaros vukavSirebiT.
xSirad romis legionebis disloci-
rebis adgilebSi, romlebsac mkvle- gansakuTrebuli datvirTvis matarebelia `didi mcxeTis~ teritoriaze
varTa nawili `jariskacis gemebs~ mopovebul gli ptikur Zeglebze qristianuli simboloebis aRmoCenis fa-
uwodebs [21.476-503]. qti. es arc aris gasakviri, radgan mcxeTa _ qarTlis dedaqalaqi, rogorc
aRvniSneT, saerTaSoriso savaWro centers warmoadgenda. niSandoblivia,
33 arqeologiur muzeumSi daculia, aseve, rom adreqristianuli simboloebi sakmao raodenobiT aris SemorCeni-

464 465
li rogorc aRmosavleT, ise dasav- qristianul simboloiani beWdebis dafiqsireba `didi mcxeTis~ terito-
leT saqarTvelos teritoriaze, rac riaze qristianobis saxelmwifo oficialur religiad gamocxadebamde
qristianuli religiis aRmsarebelTa im faqtis naTel dadasturebas warmoadgens, rom qarTlis dedaqalaqSi
arsebobis damadasturebel sabuTad sakmao raodenobis axali monoTeisturi religiis mimdevari cxovrobda.
gvevlineba jer kidev im periodSi, ro- romlebic, Tavis mxriv, mefe mirianis mier religiuri reformis gatarebis
34 35 desac qristes mimdevrebi ZiriTadad sayrdeni Zala gaxdnen. aRniSnuli mosaxleobis ararsebobis SemTxveva-
warmarTTa garemocvaSi imyofebodnen Si, niadagis momzadebis gareSe, mirians Zalzed gauWirdeboda dasaxuli
da saxelmwifos mier arakeTilsai- miznis miRweva.
medod iTvlebodnen, rac maTi devnis
erT-erTi mizezi xdeba. swored amis mcxeTis arqeologiur muzeumSi gamofenil gli ptikis nimuSebs Soris
gamo pirveli qristianebi farTod warmodgenilia, agreTve, gvian antikuri xanis warweriani beWdebi: 1. mogv-
iyenebdnen simboloTa enas, romlis Takaris #6 samarxSi (ax.w. II-III ss.) dafiqsirebuli sardionis intalio
saSualebiTac SeeZloT farulad ga- warweriT ,KVIRIA KALE~ (inv. #8093. intalios sigrZe - 1 mm,. sigane - 9 mm
moexataT sakuTari religiuri mrwam- .ax.w. III s.) (sur. 38); 2. samTavros #970 samarxSi (ax.w. III-IV ss.) aRmoCenili
si. pastis warweriani intalio vercxlis beWedSi (inv. #21999. ax.w. III s.) (sur.
39); 3. samTavros #970 samarxSi (ax.w. III-IV ss.) aRmoCenili vercxlis waxna-
adreqristianul simboloTa Soris govani firfitisgan damzadebuli beWedi, romlis zeda rkalze datanilia
gansakuTrebuli datvirTva Tevzis warwera `ZOH~ (inv. # 22076) (sur. 40).
gamosaxulebas eZleva. berZnuli si-
tyva ΙΧΘΥΣ Σ (Tevzi) qristianebs miaC- warweriani beWdebi sakmaod iyo gavrcelebuli berZnul-romaul gli pti-
ndaT Semdegi sityvebis simbolod kaSi. adre antikuri xanidan moyolebuli isini xSirad gvxvdeba sxvadasx-
`ieso qriste, Ze RmrTisa, macxovari~ va dasaxlebisa Tu naqalaqaris teritoriaze. samTavros #970 samarxSi
(Ἰησοῦς Χριστός, Θεοῦ Υἱός, Σωτήρ), romel- aRmoCenili warweriani vercxlis beWedi (inv. #21999), formis mixedviT ax.w.
37 sac jer kidev uZveles qristianul III saukunes ganekuTvneba. rac Seexeba amave samarxSi dafiqsirebul vercx-
katakombebSi gamosaxavdnen. Tevzis lis waxnagovani firfitisgan damzadebul beWeds (inv. #22076), gli ptikis
gamosaxva purTan erTad evqaristiis nimuSebs mas mxolod beWdis rkalze datanili warwera miakuTvnebs. am
datvirTvas iZenda. RuzasTan erTad formis warwerian beWdebs fr. henkeli ax.w. III saukuniT aTariRebs [18. tab.
ori Tevzis gamosaxva ki simtkicis III, 51a, 51b, 51c; tab. XVIII, 355a, 355b, 355c; 364a,364b, 364c]. maRali, wakveTili ko-
simbolod aRiqmeboda da jvarcmul nusis formis intalioebi, rogorc es mogvTakaris #6 samarSi aRmoCenili
qristeze mianiSnebda [3.72; 23.88-89]. sardionis intalios SemTxvevaSia (inv.#8093), damaxasiaTebelia aseve ax.w.
38 39 III saukunisTvis [2.44-45;19.182-185].
mcxeTis arqeologiuri muzeumSi
daculia didi mcxeTis teritoriaze amrigad, kvlevis Sedegad dgindeba, rom gvian antikur xanaSi `didi mcxe-
adreqristianul simbolosTan _ Tevzi Tis~ teritoriaze romauli (antikuri) sabeWdavi beWdebi gavrcelebulia
_ dakavSirebuli Semdegi sabeWdavi sazogadoebis yvela fenaSi. saSualo da dabali fenebisTvis gankuTvnili
beWdebi: 1. samTavros samarovnis #870 Wrila qvebis umravlesoba maRali xarisxiT ar gamoirCeva _ masobriv pro-
samarxSi (ax.w. II-III ss.) dafiqsirebu- duqcias warmoadgens. rogorc cnobilia, romaul xanaSi ufro adreuli
li Tevzis gamosaxulebiani ovaluri drois gli ptikuri ZeglebisaTvis damaxasiaTebeli lokaluri stilistu-
formis sardionis intalio oqros be- ri Taviseburebebi TandaTan waiSala. magram, imavdroulad, vxvdebiT karg
WedSi (inv. #2117. beWdis diametri -20 namuSevrebsac.
mm. ax.w. III s.) (sur. 34); 2. sveticxov-
40 lis ubanze #15 samarxSi (ax.w.II-IVss.) zemoaRniSnulidan gamomdinare SegviZlia davaskvnaT, rom mcxeTis muze-
aRmoCenili Tevzis gamosaxulebiani um-nakrZalSi daculi gvian antikuri xanis gli ptikuri Zeglebis kvleva
ovaluri formis sardionis intalio mniSvnelovan masalas gvawvdis rogorc saqarTvelos, ise antikuri sam-
vercxlis beWedSi (inv. 01/6-3682. intalios sigrZe-7mm, sigane-3mm. ax.w. III yaros Seswavlis TvalsazrisiT.
s.) (sur. 35); 3. sveticxovlis #7 samarxSi (ax.w. III s.) dafiqsirebuli
erTmaneTis pararelurad mcuravi ori Tevzisa da Ruzis gamosaxulebi-
ani ovaluri formis sardionis intalio (inv.#4721. intalios sigrZe-16mm,
sigane-15mm. ax.w. II s-is bolo-III s.) (sur. 36); 4. samTavros samarovnis #71
samarxSi (ax.w. II-III ss.) dafiqsirebuli erTmaneTis paralelurad mcuravi
ori Tevzisa da Ruzis gamosaxulebiani sardionis intalio vercxlis be-
WedSi (inv.#4703. ax.w. II-III ss.) (sur. 37).

466 467
bibliografia Marika Mshvildadze
Ivane Javakhishvili Tbilisi State University,
1. afaqiZe a., niklaiSvili v., mcxeTis warCi- 9. yauxCiSvili T., saqarTvelos berZnuli
Doctor of History
nebulTa gansasvenebeli ax.w. III sauku- warwerebis korpusi, Tb., 2009
nisa, akldama 905, mcxeTa XI, Tb., 1996 10. Кун Н. А., Легенды и мифы древней Греции,
2. lorTqifaniZe marg., saqarTvelos saxel- Москва, 1954 GLYPTIC
MONUMENTS
mwifo muzeumis gemebi, II, Tb., 1958 11. Луконин В.И., Культура Сасанидского Ирана,
3. mSvildaZe m., adreuli qristianoba saqa- Москва, 1971
rTveloSi, Tb., 2009
4. mSvildaZe m., flaviusebisa da antoninu-
12. Максимова М. И., Геммы из некрополя
Мцхеты-Самтавро, saxelmwifo muzeumis
OF LATE ANTIQUE
sebis saimperatoro gvarTan dakavSire- moambe, XVI-B, 1950 PERIOD,
buli nivTebi sveticxovlis #14 mdi- 13. Неверов О. Я., Античные камеи, издательство,
СПб, 1994
PRESERVED IN
MTSKHETA
druli akldamidan, Tsu humanitarul
mecnierebaTa fakultetis saqarTvelos 14. Неверов О. Я., Геммы античного мира,
istoriis institutis Sromebi, XIII, Tb.,
2018
Москва,1983
15. Словарь античности, Москва, 1989 MUSEUM-RESERVE
5. mSvildaZe m., saqarTvelos teritoriaze 16. Andrew G., Traver, From Polis to Empire, The An-
aRmoCenili gvian antikuri xanis romau- cient World, c. 800 B.C.–A.D. 500, Greenwood
li medalionebis Seswavlis sakiTxisaT- Publishing Group, 2002
Glyptic monuments of Late Antique period, di- sculpture-cameos occur. Lathes are used for
vis, kr. kulturul-saistorio Ziebani 17. Ch. Daremberg et Edm. Saglio, Dictionnaire des
scovered on the territory of “Great Mtskheta“ processing of stones.
II, miZRvnili saqarTvelos mecniereba- Antiquités Grecques et Romaines. Paris, 1892
and preserved in Mtskheta Museum-Reserve,
Ta erovnuli akademiis wevr-korespon- 18. Henkel Fr., Die römischen Fingerringe der Rhein-
are studied and analyzed in the paper. Number From the viewpoint of purpose, there are in-
dentis, Tsu-is sapatio profesoris lande und der benachbarten Gebiete., Berlin, 1913
of stamps were found in the necropolises of the dividual, i.e. personal stamps, used by various
guram lorTqifaniZis dabadebidan 80 19. Higgins R. A., Greek and Roman Jewelry, Methuen,
capital of the Kingdom of Kartli. Each of them layers of population, as well as rights-related
wlisTavis iubilesadmi, Tb., 2018 London, 1980
colorfully narrates about social activities, trade stamps. On the above-mentioned stamp, port-
6. mSvildaZe m., mxedris ikonografiuli 20. Hijmans S. E. Sol: The Sun in the Art and Religions
relations, religious beliefs of the population of rait image is depicted, certified with Greek in-
gamosaxulebebi saqarTvelos terito- of Rome  (diss., University of Groningen 2009),
the country. As it is well known, political orien- scription...
riaze aRmoCenil gli ptikis nimuSebze, 2009
tation of Iberia (Kartli) in Late Antique period
saerTaSoriso qarTvelologiuri kon- 21. Krug A., Römische Fundgemmen. 3. Speyer,
was directed towards the west – Roman Em- As a result of research, it is established, that
gresi II, masalebi, Tb., 2018 Worms, Bad Kreuznach, Mainz und Saalburg, Ger-
pire, that also reflected on glyptic monuments. in Late Antique period, the rings-stamps were
7. mSvildaZe m., mcxeTaSi aRmoCenili erTi mania 56, 1978
spread among all social layers on the territory
gemis gansazRvrisaTvis (TanaavtorobiT 22. Michael G.,Morony, Iraq After the Muslim Conque-
The topics, expressed in engraved stones, don’t of “Great Mtskheta“. Majority of engraved sto-
q. diRmelaSili), saqarTvelos erovnu- st,Gorgias Press LLC, 2005
differ from the topics, characteristic for an- nes for middle and lower layers, is not of high
li muzeumi, iberia-kolxeTi, #12, Tb., 2016 23. Tristan F., Premieres images chrétiennes: Du sym-
tique glyptic. Mainly the deities – patrons of quality – they are mass product. As it is well
8. mSvildaZe m., mcxeTaSi aRmoCenili mxe- bole à l’icône : II-e-V-e siècle. Paris, 1996
people’s personal property and welfare, and known, in Roman Period, local stylistic pecu-
drisgamosaxulebiani gemebis Seswavlis 24. https://www.hermitagemuseum.org/wps/por-
the symbols, related to them, are recorded: Sol liarities, characteristic for glyptic monuments
sakiTxisaTvis (Tanaavtori q. diRmel- tal/hermitage/digital-collection/18.+Carve-
(Helios), Hermes, Mars, Amor, Demeter, Ty- of earlier period, gradually disappear; never-
aSvili), saerTaSoriso samecniero kon- d+Stones/1002479/?lng=ru
che-Fortune, Nike, Nemesis, Syncretic deities, theless, good pieces of work also occur.
ferencia `quTaisuri saubrebi~ - XIV,
Hercules the hero; animals, birds. Engraved
`qarTuli enobriv-kulturuli mem-
stones with inscriptions are also recorded, and, Following from the above state we can con-
kvidreoba~. quTaisi 3-4 noemberi. qarT-
most importantly, intaglios with Christian sym- clude, that study of glyptic monuments of Late
velologiuri kvlevebi, XXI, 2017
bols: fish, anchor and two fishes... Antique period, preserved in Mtskheta Muse-
um-Reserve provide significant materials from
Precious and semi-precious stones, glass were the viewpoint of study of Georgia, as well as
used as materials for making stamps; out of the Antique world.
stones – garnet (almandine, pyrope), carnelian
of different colors (orange, brownish, reddish),
sard, agate, jasper... intaglios of round, as well
as oval shapes, stones with flat surface, as well
as convex surface, intaglios of cut cone shape,

468 469
medea Serozia SerCeuli safasebi.Yyvela maTgani qa-
laq mcxeTis teritoriaze aris aR-
saqarTvelos erovnuli muzeumi, moCenili sxvadasxva dros, arqeo-
simon janaSias saxelobis saqarTvelos muzeumi, logiuri samuSaoebis warmoebisas.
numizmatikuri koleqciebis mTavari kuratori naTelia, rom, rig SemTxvevaSi, es da-
kavSirebulia rwmena-warmodgenebTan,
xolo rig SemTxvevaSi imperatoris
mglis personis an misi ojaxis wevrebis pa-
tivsacemad.
1. romauli Zu mglis brinjaos qan-
dakeba. Zv.w.V s. tyupi Zmebis skulp-
gamosaxulebiani tura XVIs.

romauli denarebi samTavros samarovanze, sxvadasxva


wlebSi, mopovebul numizmatikur ma-
samTavros salaze muSaobisas, Cveni yuradReba
miiqcia romis imperator domicianes
samarovnidan (ax.w. 81-96 ww.) saxeliT moWrilma sam-
ma identurma denarma, romlebsac aS-
karad etyoboda samkaulad gamoyene-
romauli samyarosaTvis damaxasiaTebelia fufu- bis kvali. erTi maTgani gaxvretilia,
nebis sagnebisa da samkaulis moxmarebis siuxve, ors ki uxeSad mirCiluli yunwi aqvs.
SeiniSneba monetebis gamoyeneba samkaulad. sxva- samive maTganis reversze gamosaxulia
dasxva motiviT SerCeuli monetebi ixvriteboda an romauli Zu mgeli, romelic kvebavs
ukeTdeboda liTonisave yunwi (mirCiluli) da mas yrmebs - romulussa da remuss (miTi
yelze Sekiduls atarebdnen. romis daarsebis Sesaxeb). (sur. 1)

moneta, rogorc oficialuri Zalauflebis simbo- moneta ase gamoiyureba:


lo, farTod gamoiyeneboda mosaxleobis mier da
warmoadgenda mmarTveli Zalis propagandis saSua- romis imperia. denari. domiciane (ax.w.
lebas. monetebis ikonografiis yvelaze gavrcele- 81-96 ww.) moWrilia vespasianes (69- 2. romis imperator domicianes ro-
buli Temebi iyo: romaeli RmerTebi, qalRmerTebi 79 ww.) mmarTvelobis dros, 77-78 ww. mauli denari
da sxva RvTaebebi, miTiuri warsuli, personifici- romis zarafxanaSi.
rebuli Rirebulebebi, romauli sazogadoebis Rir-
sebebi, samxedro da politikuri movlenebi.Aax. w. I aversi: domicianes wveriani Tavi daf-
saukunis dasawyisidan, monetebis aversze imperato- nis gvirgviniT marjvniv. irgvliv
ris an misi ojaxis wevris portreti an legenda warwera: CAESAR AVG F DOM ITIANUS.
iyo datanili, reversis siuJeti ki, zemoT CamoTvli- irgvliv xazovan-wertilovani rkali.
li Temebis garda, ganadidebda imperatoris tri-
umfs, mogzaurobas, miRwevebsa da Rirsebebs. amasTan, reversi: Zu mgeli, romelic ZuZus
Zalzed popularuli iyo astrologiis Tema. awovebs tyupebs remuss da romuluss.
miwis gamyofi xazis qvemoT navia gamo-
cnobilia, rom iberiis samefos mTel teritoriaze, saxuli. mglis gamosaxulebis zemoT:
maT Soris, dedaqalaq mcxeTaSi, mimoqcevaSi farTod COS V. irgvliv xazovan-wertilovani
gamoiyeneboda romauli fulis niSnebi. fuladi mi- rkali (Mattingly H. 1965, I, gv. 43, #240.
moqcevis ZiriTadi saSualeba romauli denarebi tab. 7 sur. #8).
da parTuli draqmebi iyo. romauli safasebis erT
mcire nawils etyoba samkaulad tarebis kvali, aqvs analogiuria samTavros samarovanze
mirCiluli yunwi an gaxvretilia. aRsaniSnavia, rom gamovlenili calebi:
parTuli fulis niSnebi am saxiT gamoyenebuli ar
Cans. g.f. #9940, aRmoCenilia 1938 wels
3. romis imperator domicianes ro-
samTavros samarovanze, S (samxreTi) mauli denari
rogorc zemoT aRvniSneT, monetis yelsabmelad Tu ubanze, #1 qvasamarxSi. wona: 2,84 gr.
avgarozad tarebis motivi sxvadasxvaa. amis naTe- zoma:18/19mm. gaxvretilia. saSualo
li dadasturebaa tabulaze datanili am niSniT daculobisaa. samarxi ekuTvnis bavSvs.

470 471
TariRdeba ax.w. II s-iT (Иващенко М.1980: arSis miReba garkveuli daavadebebis
10) (sur. 2). dros (Бардавелидзе В.: 44). T. abakelia,
msjelobs ra ZaRli-mglis simboloze
g.f. #9972, aRmoCenilia 1939 wels qarTul miTo-ritualur sistemaSi,
samTavros samarovanze, S ubanze, №86 aRniSnavs, rom mglebis ZaRlebTan gai-
agursamarxSi. wona: 3,00gr. zoma: 1821 giveba Cveulebriv movlenas warmoad-
mm. samarxi TariRdeba ax.w. II s-is da- gens saerTo kavkasiur (da ara marto
sawyisiT (Иващенко М.1980: 11). monetas kavkasiur tradiciaSi). gaigiveba, ro-
yuri aqvs mirCiluli, cudadaa dacu- gorc enobrivi, aseve miTologiuria. 6. romauli kvinariusi, Ffaustina II
li, gacveTilia (sur. 3). ZaRlisa da mglis aRreva damaxasiaT- (umcrosi) avgusta
ebelia aseve, sxvadasxva miTologiu-
mesame aseTive denari aRmoCnda samTav- ri tradiciebisTvisac, sadac mgels
ros samarovanze 1976 wels, CXVIII na- SeiZleba `ZaRls~ eZaxdnen da piriqiT
kveTis me-2 kvadratSi, miwis samuSaoe- (abakelia n. 1997: 56).
bis dros. wona: 3,19 gr. (yunwianad).
zoma: 16/17 mm. monetas yunwi aqvs mir- `garda eTnografiuli monacemebisa,
4. romis imperator domicianes ro-
Ciluli. sav. №1552. moneta gacveTil- mglis problemisaTvis Tvalyuris
mauli denari ia (amJamad daculia mcxeTis muzeum- gadevneba istoriuli wyaroebiTac xe-
Si)Y(sur. 4). rxdeba. cnobilia, rom mefe vaxtangs
mglis saxiani muzaradi exura da
vfiqrobT, samTavros samarovanze da- met-saxeli `gorgasali~ aqedan war- 7. romauli kvinariusi, dedofaliF-
lucila
krZaluli, antikuri xanis qalaq mcx- momdgara. saxeli vaxtangi iranulad
eTis rigiTi moqalaqeebis mier xsen- niSnavs `mglis tanis mqones~.Uuaxlesi
ebuli denarebis SerCeva, samkaulad gamokvlevebiT dasturdeba, rom III s-is
gadakeTeba, tareba da micvalebuli- parTuli wyaroebi iverias ixsenieben
saTvis Cataneba, SemTxveviTi ar aris. saxeliT `virSan~ (gamoTqmis `virCan~),
es dakavSirebulia maT rwmena-warmod- xolo saSualo sparsulze ewodebo-
genebTan. kerZod, mglis, mgel-ZaRlis da `v-ruCan~, rac mglis qveyanas niS-
kultTan, romelsac sakmaod Rrma fes- navs. cxadia, roca qveyanas ase eZaxian,
vebi hqonda qristianobis gavrcele- saamiso safuZvelic unda hqonodaT~
bamde da mis Semdgomac. warmodgena (surgulaZe i. 2002: 67).
mgelze, rogorc mamacobis da gamar- 8. romauli aureusi imperator sep-
jvebis simboloze, didxans SemorCa rogorc aRiniSna, mglis saxeli vlin- timi severusisa
qarTul sazogadoebaSi. am mniSvne- deba qarTvelTa ucxour, kerZod, iran-
lobiT, misTvis konkurenciis gaweva ul saxelwodebebSic. aRniSnuli
mxolod loms SeeZlo. V saukunis cxadad miuTiTebs, rom religiuri
meore naxevarSi mglis gamosaxule- cnobierebis adreul safexurze, mge-
5. romis imperator domicianes ro- ba amSvenebda qarTlis mefe vaxtang li SeiZleba yofiliyo qarTvelTa
mauli denari
I-s, ris gamoc sparselebma mas gor- socialuri erTobis simbolo, rac
gasali (e.i. mglisTaviani) Searqves uZvelesi, totemuri rwmena-warmodgen-
(Бардавелидзе В. : 44). ebis gamoZaxils unda warmoadgendes.
9. romauli spilenZis moneta
mglis kultis amgvari gaazrebis wina-
qarTvelTa rwmena-warmodgenebSi mgels miewereba zebunebrivi fiziku- pirobebs iZleva miTo-religiuri kon-
ri Zala da moqniloba, Wkua, gamWriaxoba, mxedvelobis gansakuTrebuli teqstebi da mdidari istoriul-eT-
simaxvile, unari - aacilos adamians meore adamianis mtruli qmedeba nografiuli masala, romelic mglis
(Бардавелидзе В. : 44). kultisa da eTnikuri saxelis urT-
ierTmimarTebis sakiTxebs logikur
amave dros, magaliTad, svanTa warmodgeniT, mgels gaaCnia magiuri Zala, safuZvels uZebnis (miqelaZe m. 2014: 13).
10. romauli spilenZis moneta
romelic mimarTulia adamianTa sasikeTod. isini mTeli Tavisi arsebiT
exmarebian da mfarveloben adamianebs. amiT aixsneba mglis kbilis tareba samTavros samarovanze mglis gamo-
amuletad, rogorc avi Zalebisa da boroti Tvalis asacileblad (an gasa- saxulebiani romauli denarebis aR-
neitraleblad), aseve, mglis xorcis, cximisa da maTgan damzadebuli nax- moCena yovelive zemoTqmuls exmianeba

472 473
da adasturebs, rom gvian romauli epoqis mcxeTelebisTvis damaxasiaTe- winareqristianul xanaSi mTvare erT-erTi mTavari Tayvaniscemis obieqti
beli iyo mglisadmi (mgel-ZaRlisadmi) Tayvaniscema. am monetebs, xangr- yofila. Semdgom mas, rogorc ivane javaxiSvils miaCnia, wminda giorgis
Zlivi tarebis Semdgom (samive safases etyoba xangrZlivi moxmarebis kva- saxe miuRia. `qarTveli xalxis azrovnebaSi wminda giorgis Zveli warmar-
li, gacveTilia) imqveyniur samyaroSic atandnen. Tobis droindeli, qarTvelebis mTavari RvTaebis, mTvaris adgili ukavia~
(javaxiSvili i. 1979: 90).
winareqristianul periodSi mgel-ZaRlis saxe, rom popularuli iyo, amaze
metyvelebs mravalricxovani arqeologiuri masala. am mxriv sayuradRe- Tavis TxzulebaSi, straboni ambobs, rom albanelebi rogorc RmerTs, eTa-
boa aragvis auzSi, fSavis aragvis xeobaSi, badrianebis samarovanze mop- yvanebian mzes, zevss da mTvares, metadre mTvares. mTvaris taZari iberiis
ovebuli brinjaosagan Camosxmuli abzindis msgavsi nakeToba, romelzec maxloblad mdebareobs. mefis Semdgom yvelaze ufro pativcemulad is iT-
mglisa Tu ZaRlis sami miniaturuli _ skulpturuli Tavia warmodgeni- vleba, vinc taZars emsaxureba.Aalbaniis erTi nawili, saxeldobr, iberiis
li. nivTi TariRdeba ax.w. III-IV saukuneebiT. aseve TariRdeba Jinvalis sa- mosazRvre adgili, qarTuli warmomavlobis eriT iyo dasaxlebuli. is mT-
marovanze gamovlenili brinjaos saybeuri, romelzec mgel-ZaRlis Tavia varis taZari, romelic, gamoCenili geografis sityviT, iberiis sazRvarze
gamosaxuli (ramiSvili q. 2003: 70). mdebareobda, SeiZleba swored kaxeTSi yofiliyo (javaxiSvili i. 1979: 90).

sinatifiT gamoirCeva armazisxevis pitiaxSTa samarovanze, meore samarxSi ivane javaxiSvils miaCnia, rom TeTri giorgis xatoba, mTvaris Zveli, warm-
aRmoCenili oqros gulsakidi, ZaRlis gamosaxulebiT (mcxeTa I, 1955: 41. arTobis droindeli dResaswaulis naSTia (javaxiSvili i. 1979: 93).
#38. tab. II, sur. 2).@
`...sadac qarTvelebs ucxovriaT, mTvaris Tayvaniscemis kvali SerCenilia;
mgel-ZaRlis kultis popularobasTan dakavSirebiT mravali sxva magali- amis gamo, mTvaris, viTarca mTavar-meufisa da RvTaebis Tayvaniscema, yvela
Tis moyvanaa SesaZlebeli. amjerad amiT SemovifarglebiT. qarTveli tomebis uZveles rwmenad unda CaiTvalos~ (javaxiSvili i. 1979:
99).
samTavros samarovanze gamovlenilia romauli denari imperator adriane-
si, romelic imave daniSnulebiT aris gamoyenebuli, rogorc zemoT ganxi- mnaTob-RvTaebaTa SvideulSi mTvares orSabaTi dRe miekuTvneba. qarTu-
luli domicianes monetebi. (sur. 5). li warmarTuli wesebis SeswavlaSi gansakuTrebuli mniSvneloba eZleva
kviris dReebis megrul saxelwodebas, romelic dakavSirebulia mnaTobTa
moneta ase gamoiyureba: TayvaniscemasTan. amas pirvelad yuradReba miaqcia m. janaSvilma da man
megrul-Wanuri kviris saxelebi Seadara berZnul-romauls da daadgina am
romis imperia.Ddenari.Aadriane (117-138 ww). moWrili romis zarafxanaSi 125 dReebis saxelwodebaTa warmoSoba. kviris dReebis megrul saxelwodeba-
wels. wona: 2,77 gr. zoma: 18/21. Gg.f. 9973. Ta mixedviT, qarTulad orSabaTs (mTvarisa), megrulad TuTaSxas uwodeben.
warmarTobis dros TiToeul RvTaebas SvideulSi erTi romelime dRe
aversi: adrianes wver-ulvaSiani biusti dafnis gvirgviniT, marjvniv. hqonda gankuTvnili da es dRe mis saxels atarebda. mis Tayvaniscemad
irgvliv wriuli warwera:HHADRIANUS AVGUSTUS, irgvliv wertilovan-xaz- kvireulis am dRes imarTeboda sadResaswaulo rituali (makalaTia s.
ovani rkalis fragmenti. 2006: 360, 361).

reversi: axali mTvare da masSi Svidi varskvlavi. irgvliv warwera: COS am rituals megrelebi didmarxvaSi asruleben, axali mTvaris orSabaT
III. irgvliv wertilovan-xazovani rkalis fragmenti (Mattingly H. 1966, II, gv. saRamos. dRe aucileblad orSabaTi unda yofiliyo. orSabaT dilasve
296, N463. tab. 55 sur. № 16). Seudgebodnen saxlisa da ezo-karmidamos dasufTavebas. Semdeg, ojaxis
diasaxlisi xel-pirs daibanda da sxvenze avidoda. aq idga xis kodi anu
moneta sakmaod gacveTilia xangrZlivi tarebis gamo, gaxvretilia. aRmoCe- qvevri, romelSiac am dRisaTvis Senaxuli iyo puris fqvili, lobio, xaxvi
nilia…1939 wels samTavros samarovanze, samxreTis ubanze, 86-e agursamarx- da sxva samarxvo saWmelebi. sxvenze diasaxlisi saoTxaSuro kods samjer
Si (Иващенко М. 1980: 242, N185). samarxi TariRdeba ax.w. II saukunis dasawyi- marjvniv moabrunebda da RmerTs Seevedreboda ojaxis gamravlebasa da
siT (Иващенко М. 1980: 11). kargad yofnas. Semdeg gamoacxobda imden or-or kvers, ramdeni ojaxis
wevric iyo ojaxSi. erTi kveri iyo mogrZo formisa, meore ki _ mrgvali.
rogorc wina SemTxvevebSi, gvaqvs safuZveli, vivaraudoT, rom moneta yel- acxobdnen, agreTve, Txunelisa da qoris gamosaxulebis or kvers. keraze
ze Sekiduli utarebia qalaq mcxeTis mcxovrebs, gardacvalebis Semdgom gamoacxobdnen fetvis erT did mWadsac. saRamoJams am kverebs Caalagebd-
misTvis imqveyniuri cxovrebisaTvis CautanebiaT. mizezi am konkretuli nen kalaTaSi da saxlis kerasTan midgamdnen. gamoCndeboda Tu ara axali
nivTis SerCevisa da samkaulad tarebisa, unda veZeboT qarTvelTa rwmena- mTvare da varskvlavebi, ojaxis wevrebi karSi gavidodnen. diasaxlisi
wamodgenebSi. kerZod, ciur mnaTobTa TayvaniscemaSi, konkretulad, mTva- saxlSi rCeboda, karebs mixuravda, sanTlebs aanTebda, keriasTan daiCoqeb-
ris kultTan mimarTebaSi. ciur mnaTobTa Tayvaniscema gavrcelebuli da, kalaTas xeliT abrunebda da dailoceboda: mTvare winamZRolo, Sens
iyo msoflios xalxebSi, umetesad, aRmosavleTis xalxebSi. astraluri bednier Tavs vloculob Cemi qmrisa da Svilis sasimrTelod. fuZenerCi
kultebis aRmocenebasa da ganviTarebas xels uwyobda miwaTmoqmedebis damicavi yoveli Wirisagan, faTerakisagan, sicxisagan, sicivisagan, cudis
ganviTareba (sergeevi v. 1941: 661). Sexvedrisagan Sen daicavi. orSabaT bedniero, Cemi Ze (vaJi) gaamravle, wels

474 475
ramdeni kaci iyo, imdeni ori kveriT gilocav, gaisad or amdenad gaamravle bulis ojaxuri Semadgenlobisa, radgan micvalebuli zrdasruli qalis
Cems saxlSi kaci da qalio da a.S. sazogadod, `TuTaSxa~-s (orSabaTs) me- garda, samarxSi iyo gardacvlili bavSvis Zvlebi~ (Капанадзе Д. 1957: 164).
grelebi gansakuTrebuli pativiT eqceodnen. am dRes ar SeiZleboda mog-
zauroba da ojaxidan sxvagan wasvla. arafers ar gascemdnen. orSabaTs ar romis imperatoris ojaxis wevrTa mimarT pativiscemis gamo unda SeerCi-
SeiZleboda Tavis dabana, Zma mogikvdebao, arc tirili da micvalebulis aT kidev ori oqros kvinariusi, gadakeTebuli samkaulad. sveticxovlis
dasaflaveba. am dRes ar daiwyevlebodnen, radgan wyevla male asrul- ubanze, 2001 wels sveticxovlis ezoSi warmoebuli gamagrebiTi samuSaoe-
debao da sxva (makalaTia s. 2006: 382, 383). bis dros gamovlinda warCinebuli qalis mdidruli samarxi (`dedofali
ulpia saqsoneli~). samarxi gamoirCeva mdidruli inventariT. masSi ar
gamoCenili qarTveli eTnologi vera bardaveliZe astraluri bunebis CautanebiaT monetebi, Tumca, samkauls Soris iyo ori romauli kvinariusi,
mTavar qal-RvTaebad barbareas miiCnevs, romelic mesaqonleobisa da Si- romlebsac hqondaT oqrosave yunwebi da sxva kulonebTan (?) yelsabamis
nauri frinvelis mfarvel RmerTad moiazreboda (bardaveliZe v. 1941: 12). Semadgenel nawils Seadgendnen (afaqiZe a. 2003).

vfiqrobT, samTavroze dakrZalul moqalaqes, romauli, mTvaris gamosax- 1. sag. #16-2002:14. romis imperia.Ddedofali faustina II umcrosi (+175w.)
ulebiani denari, mTvaris Tayvaniscemis gamo unda SeerCia,Erac Cveni az- kvinariusi. Ooqro. Yyunwiani. (sur. 6)
riT, kidev erTi naTeli magaliTia imisa, rom ciur sxeulebs (am SemTx-
vevaSi, mTvaresa da varskvlavebs) gvian romaul periodSi gansakuTrebuli aversi: faustinas drapirebuli biusti mimarTuli marcxniv. irgvliv la-
adgili ekava qarTvelTa warmarTul panTeonSi. Tinuri warwera: FAUSTINA AVGUSTA. irgvliv wertilovan-xazovani rkali.

zemoT mimoxiluli monetebis garda, gulsakidad gamouyenebiaT kidev ram- reversi: venusis drapirebuli gamosaxuleba mTeli taniT pirdapir, Tavi
denime moneta. motivi amjerad gansxvavebulia. marjvniv aqvs mibrunebuli. irgvliv laTinuri warwera: VENUS.
irgvliv wertilovan xazovani rkali.
1937 wels armazisxevis pitiaxSTa samarovanze, II samarxSi sxvadasxva
nivTebTan da monetebTan erTad, aRmoCnda oqros aureusi romis imperator (Mattingly H. 1950, IV, gv. 406 N164. tab. 56, sur. №9) .
septimi severisa (193-211 ww). moneta moWrilia romis zarafxanaSi 201 wels.
wona: 7,07gr. zoma: 19/20 mm. g.f. 9149. aRmoCnda micvalebulis yel-mkerdis 2. sag. #16-2002:15. romis imperia.Ddedofali lucila (164. 168/69 ww.) kvinar-
areSi, es bunebrivicaa, vinaidan monetas etyoba, rom igi patrons Camok- iusi.Ooqro. Yyunwiani. (sur. #7).
idebuli utarebia: SemorCenili aqvs darCiluli yunwis naSTi. amasTan,
es moneta mudmivi xaxunisagan Zlier gacveTilia da saerTod, erT-erTi aversi: lucilas drapirebuli biusti mimarTuli marjvniv. irgvliv laT-
yvelaze cudad SemonaxulTagania armazisxevis aureusebs Soris. rodesac inuri warwera: LUCILLA AVGUSTAE. irgvliv wertilovan-xazovani rkali.
moneta am yunwiT Camoikideboda, septimi severis profili Tavdayira moeq-
ceoda. rogorc Cans, am sakidis tarebis mizani misi colSvilis gamosax- reversi: venusis drapirebuli gamosaxuleba mTeli taniT pirdapir, Tavi
ulebis gamoCena iyo. Zeglis gamTxrelebi…weren: `SeiZleba SemTxveviT ar marjvniv aqvs mibrunebuli. irgvliv laTinuri warwera: PIETAS (?).
SeerCios erisTavTa ojaxis wevr qals keisris col-Svilis gamosaxuleba irgvliv wertilovan-xazovani rkali.
yelze Sesabmelad~: FELISITAS SAECVLIF e. i. bednieri, keTildReobaSi myo- (Mattingly H. 1950, IV, gv. 406 N164. tab. 56, sur. №9) .
fi modgma, gvareuloba, Taoba. (mcxeTa I, 1955: 44) (sur. 8).
gvaqvs safuZveli, vifiqroT, rom didebulma qalbatonma dedofalTa pa-
aversi: septimi severusis dafnis gvirgviniani Tavi mimarTuli marjvniv tivsacemad SearCia zemoT moxseniebuli kvinariusebi da yelze Sebmuls
atarebda.
irgvliv laTinuri warwera: SEVERUS PIVS AVG - P M TR PVIIII
mxolod oqrosa da vercxlis monetebi ar SeurCeviaT da utarebiaT samkau-
reversi: iulia domnas drapirebuli biusti pirdapir da misken mimarTu- lad antikuri periodis qalaq mcxeTis mcxovreblebs.Ggvaqvs SemTxvevebi
li, marcxnidan - karakalas drapirebuli biusti gvirgviniTa da abjriT, spilenZis monetebis analogiuri daniSnulebiT gamoyenebisa.Ees, savarau-
marjvniv _ getas biusti. irgvliv laTinuri warwera: FELISITAS (zemoT dod, dakavSirebulia adamianis socialur mdgomareobasa da ekonomikur
SAECVLIF(qvemoT). SesaZleblobaze.

Mattingly H. 1950, V, gv. 203, N255. tab. sur. №6 ). 1977 wels mcxeTaSi, mogvTakaris samarovanze warmoebuli savele samu-
Saoebisas II (kombinirebuli, qviSaqvis filebiTa da kramitiT nagebi) da
am azrs iziarebs daviT kapanaZec, igi wers: “sainteresoa aRiniSnos, rom VI (kramit-samarxi) samarxSi aRmoCnda spilenZis safasebi, romlebic sam-
yunwi morCilulia im ganzraxviT, rom sami gamosaxuleba da warwera FE- kaulad gamouyenebiaT.Oorive maTgani gaxvretilia, amave dros, xangrZlivi
LISITAS SAECVLIF(saukunis bedniereba) iyos swored, maSin, rodesac impera- tarebisa da xaxunis gamo gacveTilia imdenad, rom ver xerxdeba maTi gan-
toris gamosaxuleba, yunwTan mimarTebaSi, gamodis TaviT qvemoT.Ees, erTi sazRvra, garda imisa, rom orive maTgani antikuri periodisaa, ax.w. I an II
SexedviT, umniSvnelo detali, SesaZlebelia, iyos iribi miTiTeba micvale- saukunes miekuTvneba. (sav. №12, sav. №43). (mcxeTa V, 1981:127,129). (sur. #9, 10).

476 477
iberiis samefos dedaqalaq mcxeTis xangrZlivma Seswavlam gamoavlina Medea Sherozia
didi raodenobiT antikuri monetebi. safaseebis am raodenobaSi, rogorc
zemoT aRvniSneT, monetebis erTi mcire nawilia samkaulad gamoyenebuli. Georgian National Museum,
am movlenam gvian SuasaukuneebSi ufro farTo saxe miiRo. S. Janashia Museum of Georgia
Chief Curator of Numismatic Collections
SemoklebaTa ganmarteba

g.f. _ ganZebis fondi. saqarTvelos erovnuli muzeumis, simon janaSias sa- ROMAN DENARII
qarTvelos muzeumis numizmatikuri saganZuris ganZebis fondi.
WITH THE WOLF
IMAGE FROM
SAMTAVRO
GRAVEYARD
Roman currency units were in wide circulation At different times, three identical denarii (cut in
on the whole territory of the Kingdom of Iberia, 77-78 in mint in Rome), cut in the name of Ro-
including its capital Mtskheta, in Antique peri- man Emperor Domitian (81-96 A.D.), clearly
od. Roman Denarii and Parthian drachms were bearing the traces of being used as adornments,
the basic means of monetary circulation. One were found. One of them is perforated, and two
bibliografia small part of the Roman coins bears the traces have roughly brazed loops. On the reverse side
of being worn as adornment, having the brazed of all the three coins there is an image of a she-
1. afaqiZe a., gobejiSvili g., kalandaZe al., 9. sergeevi v., Zveli romis istoriis nark- loop or being perforated. It shall be mentioned, wolf, feeding kids.
lomTaTiZe g., mcxeTa I, Tb., 1955 vevebi, Tb., 1941 that Parthian coins do not appear to have been
2. afaqiZe a., yifiani g., nikolaiSvili v., 10. surgulaZe i., miTosi, kulti, rituali used for this purpose. In our opinion, the fact of selecting the above-
manjgalaZe g., kapanaZe m., sveticxovlis saqarTveloSi, Tb. 2002 mentioned denarii by ordinary citizens, buried
ezoSi Catarebuli arqeologiuri samu- 11. javaxiSvili i., Txzulebani Tormet to- The motives of wearing coins as a necklace in Samtavro burial ground, their transformation
Saoebi. mcxeTa. 2001. VI samecniero sesia mad. t. I, Tb., 1979 or amulet are different. It is clear that in some into adornments, wearing and putting them with
_ 2001 da 2002 wlebis savele arqeolo- 12. Бардавелидзе В., Древнейшие религиозные cases, it is related to beliefs-understandings; in the dead is related to the cult of wolf, wolf-dog,
giuri kvleva-Ziebis Sdegebi. angariSebi, верования и обрядовое графическое искусство other cases, they were selected for expressing obviously having quite deep roots before and
2003 Грузинских племен, Тб., 1957 respect to the Emperor’s personality or his fa- after introduction of Christianity.
3. abakelia n., simbolo da rituali qar- 13. Иващенко М., Самтаврские погребения первых mily members.
Tul kulturaSi, Tb., 199 трех веков н. э. mcxeTa III, Tb., 1980
4. bardaveliZe v., qarTvelTa uZvelesi 14. Капанадзе Д., Ауреусы Армазского некрополя.
sarwmunoebis istoriidan (RvTaeba bar- СА №3, Москва, 1957
bar-babar), Tb., 1941 15. Mattingly H., Coins of the Roman Empire in the
5. makalaTia s., samegrelos istoria da British Museum. v.II L., 1965
eTnografia, Tb., 2006 16. Mattingly H., Coins of the Roman Empire in the
6. miqelaZe m., qarTvelTa eTnikuri saxeli British Museum, v.III. L., 1966
arqauli rwmena-warmodgenebis Suqze. 17. Mattingly H., Coins of the Roman Empire in the
Tb., 2014 British Museum, v.V L., 1950
7. mcxeTa V, arqeologiuri kvleva-Ziebis
Sdegebi. tomi V. (red. afaqiZe), Tb., 1981
8. ramiSvili q., mglis gamosaxulebebi md.
aragvis xeobidan. iberia-kolxeTi. sa-
qarTvelos antikuri periodis arqeolo-
giur gamokvlevaTa krebuli, #1, Tb., 2003

478 479
qeTevan diRmelaSvili siaxloves) gaTxril qvasamarxSi4, 25 cali _ 1967 w. aRmaSeneblis #140-Si
gaTxril kramitsamarxSi5 da 30 cali _ iqve, 2006 w. gaTxril akldamaSi6,
saqarTvelos kulturuli memkvidreobis 10 cali _ samTavros 1976 w. #71 qvasamarxSi7, 1 cali _ sveticxoveli V
dacvis erovnuli saagento, ubnis #45 qvasamarxSi8, 7 cali _ 2001 w. sveticxovlis ezoSi gaTxril #11
istoriis doqtori kramitsamarxSi9. koleqciis danarCeni nawili baiaTxevis samarovnidanaa: 6
cali _ #1, 7 cali _ #11, 2 cali _ #15, 13 cali _ #32 da 15 cali _ #3510
samarxebSi.
xoirebi mcxeTis muzeumSi daculi erTeulebis garda, xoiris oqros furclebi
mcxeTis aRmoCenilia: armazisxevis #3 (bersuma pitiaxSis) da #9 (bavSvis) samar-

arqeologiuri xebSi, (afaqiZe... 1955: 49,99-100); mcxeTis stalinis q. #24-Si 1948 w. gaTxril
#1 kramitsamarxSi (kalandaZe... 1949: 272); aragvis (amJ. mamulaSvilisa) da
muzeumidan leninis (amJ. aRmaSeneblis) quCebis SesayarSi 1958 w. gaTxril #1 filasa-
marxSi (bibiluri 1983: 201-207), samTavros samarovnis 1920 w. gaTxril akld-
amaSi11 (makalaTia 1928: 180), 1939 w. `A~, #140,144 da 1940 w. #212 qvayuTebSi,
1938 w. #32, 1939w. #116, 1941 w. #319 kramitsamarxebSi, 1941 w. #335 filasamarx-
didi mcxeTis arqeologiur saxelmwifo muzeum-na-
sa (Иващенко 1980: 106) da #905 qvis sarkofagSi (afaqiZe... 1996: 28-29), aseve
krZalis fondSi araerTi saintereso artefaqtia
borSi12, TbilisSi (qoriZe 1958: 78), urbnisSi (Wyonia 1981: 61). aRniSnuli
daculi. maT Sorisaa sakrZalavi ritualis Semad-
samarxebi II-IV ss. TariRdeba.
geneli nivTebi. amjerad, yuradRebas xoirebze Seva-
CerebT (153 furceli).
samgloviaro gvirgvinis _ xoirebis dakrZalvis ritualTan dakavSireba
pirvelad egeosur samyaroSi xdeba. igi gansakuTrebiT vrceldeba klasi-
isini damzadebulia oqros Txeli furclisgan, rom-
kuri xanis saberZneTSi, elinistur da romaul xanaSi. samgloviaro gvirg-
lis sisqe 0.02 sm-s ar aRemateba. umetesad aqvT niaxu-
vinSi igulisxmeboda rogorc liTonis, ise cocxali yvavilebis gvirgvine-
ris foTlis msgavsi moyvaniloba _ samkuTxedisebu-
bi (Wyonia 1981: 59-63). isini mzaddeboda oqros, vercxlisa da brinjaosgan.
rad iSleba da ikbileba. foTolTa kbilebi samidan
iyo rogorc erTgvarovani, aseve sxvadasxva masaliT damzadebuli gvirg-
eqvsamde meryeobs. furclis Ziridan Tavisken sxive-
bad iSleba reliefuri xazebi, romlebic foTolTa
ZarRvebis imitacias qmnian. aris gansxvavebulebic,
romlebic ufro dafnis foTlebs waagavs. furcle- 4 Zegl karibWis siaxloves 1966 w. gaTxril qvasamarxSi dakrZaluli iyo ori individi
gulaRma gaSotili, TaviT dasavleTiT. samarxSi aRmoCnda: Tixis moWiquli WurWeli _
bis zomebi meryeobs: sigrZeSi _ 1.4-5.6 sm., siganeSi _
amforiski, minis WurWlis fragmenti, ferumarilis sasresi niJara, xoiris oqros fur-
1-5 sm., xolo wona _ 0.135-0.665 gr. Soris. am 153 eqspo- clebi 25 cali (maTgan 6 cali _ dafnis foTlisebri, 5 cali _ mrgvali firfita da 14
natidan erTi SemTxveviTi aRmoCenaa armazcixidan1, cali _ niaxuris foTlisebri), beWedi oqrosi Zowis konusuri TvliT, wyvili sayure
danarCeni ki mcxeTis teritoriaze gaTxrili 13 sa- oqrosi wiwibosebri, beWedi vercxlisa iaspis intalioTi, romelzec gamosaxulia 3 ma-
marxis inventaria. maTgan, 4 cali aRmoCenilia 1958 makacis portreti, beWedi vercxlisa Tevzis gamosaxulebiani sardionis gemiT, beWedi
w. aragvis (amJ. mamulaSvilis) quCis #2 samarxSi2, 6 vercxlisa Zowis konusuri TvliT, beWedi rkinis, qamris abzindebi vercxlisa, sawvive
Tasmis 2 rgoli brinjaosi, vercxlis 3 moneta avgustusisa (Zv.w. 27-ax.w. 14 ww.) da
cali _ iqve, 1959 w. gaTxril kramitsamarxSi3, 25 cali
gotarz II-isa (39-51 ww.), rkinis danis natexebi, Zvlis maxaTi, mZivebi aqatisa, sardionisa,
_ 1966 w. leninisa (amJ. aRmaSeneblis) da aragvis giSrisa, pastisa, Zvlisa da qarvisa (sam.#3671-3691). CamoTvilili artefaqtebi samarxis
(amJ. mamulaSvilis) quCis kveTaSi (Zegl karibWis daTariRebis myar safuZvels iZleva: erTi mxriv moWiquli amforiski (manjgalaZe 2008:
72-75), meore mxriv wiwibosebri sayureebi da beWdebis formebi, samarxs III s. aTariRebs
5 samarxi daTariRebulia III s. (nikolaiSvili... 2012: 67-81)
6 samarxi daTariRebulia III-IV ss. I naxevriT (nikolaiSvili... 2006: 11-22)
* naSromi pirvelad gamoqveynda saqarTvelos kulturuli memkvidreobis dacvis er- 7 samarxi IV s. I naxevriT TariRdeba (manjgalaZe 1985: 45-46,101)
ovnuli saagentos sakonferencio masalebis krebulSi `muzeumi da kulturuli memkv- 8 samarxi gvianantikuri xanisaa (afaqiZe... 1996: 49, sur. 308)
idreoba~ 2014, gv. 61-64 9 sveticxovlis ezoSi 2001 w. gaTxrili kramitsamarxi #11 gamarTuli iyo Crdilo-samx-
1 xoiri (sam.#22083) aRmoCnda 2001 w. eqvsabsidian taZarSi misi gawmendis dros reTis RerZze. daekrZalaT zrdasruli, gulaRma gaSotili, TaviT CrdiloeTiT. sa-
2 aragvis (mamulaSvilis) quCis samarxi #2 (1958 w.) samarxis naSTia. masSi mamakaci marxSi aRmoCnda: xelada Tixisa 2 cali, stilosi Zvlisa, moneta vercxlisa gotarzesi,
iyo dakrZaluli. garda xoirisa (sam.#626), samarxSi aRmoCnda gotarz II-is (39-51 ww.) xoiris furclebi (sam.#22084-22094). samarxi III-IV ss. TariRdeba (afaqiZe... 2003: 81-82)
(sam.#620) vercxlis moneta. gotarzes monetebi mcxeTis samarxebSi drois farTo mon- 10 baiaTxevis aRniSnuli samarxebi III-IV ss. I naxevriT TariRdeba (nikolaiSvili... 1995:
akveTSi _ I-III ss. gvxvdeba (mag. karsnisxevi, baiaTxevi), amitom samarxis TariRad gvian- 128-132)
antikuri xana unda ganisazRvros 11 samarxi gamarTuli iyo aRmaSeneblis #140-Si 1967 da 2006 ww. gaTxrili samarxebis
3 aragvis quCis kramitsamarxSi (1959 w.) aRmoCnda: minis samelne, Zvlis stilosi, rki- axlos
nis beWedi, oqros garsakravi, oqros xoirebi, giSris, pastis, egvi pturi pastis mZivebi, 12 unda SevniSnoT, rom borSi aRmoCenili ori oqros figuruli firfita ti pologiurad
gotarzes vercxlis moneta (sam.#263254-263265). samarxi gvianantikuri xaniT unda da- sruliad gansxvavdeba saqarTveloSi aqamde aRmoCenil gvianantikuri xanis xoiris
TariRdes furclebisgan (Придикь 1914: 98, таб. II-12)

480 481
vinebi. am SemTxvevaSi, sarCulad ga-
moiyeneboda nazi qsovili an tyavi.
gvirgvinis furclebi gamosaxavda
zeTisxilis, dafnis, muxis, vazis, aseve
niaxuris foTlebs. isini sarCulze
magrdeboda naxvretis an webos saSua-
lebiT (Гаидукевич 1949: 394; Wyonia 1981:
62; afaqiZe... 1955: 49).

xoirebis gamoyeneba gavrcelebuli 1-dan 24-mde. sainteresoa, rom xoiris furclebis raodenoba imave samarxSi
Cans Zveli bosforis samefos samar- aRmoCenili inventaris raodenobisa da siZvirfasis proporciulia. anu, Tu
xebSi. Tumca, aq TiTqos kanonzomie- inventari mdidrulia, xoiris furclebic SedarebiT metia. es faqti gva-
ria I-III ss-Si maTi aRmoCena mxolod fiqrebinebs, rom xoiris furclebis raodenoba damokidebuli unda yofi-
gansakuTrebulad mdidrul samar- liyo micvalebulis SeZlebulobaze14. maRali wris warmomadgenlebs, bu-
xebSi, rac mecnierebs afiqrebinebs, nebrivia, xoiri ufro srulad Semkuli unda hqonodaT oqros furclebiT,
rom sakrZalavi gvirgvinebiT maRali saSualo wris warmomadgenlebs ki, mxolod nawilobriv. es ki, Tavis mxriv,
wris warmomadgenlebi ikrZalebod- imaze miuTiTebs, rom mecnierTa erTi nawilis mosazreba, TiTqos aseTi
nen. iqaur gvirgvinTa SemadgenlobaSi, gvirgvinebiT micvalebulTa Semkobis tradicia qarTlis samefos maRali
garda niaxuris minabaZi furclebisa, gvxvdeba aseve zeTisxilisa da daf- wreebisTvis iyo damaxasiaTebeli, radgan isini mxolod oqros firfite-
nis foTolTa minabaZebic. erT SemTxvevaSi es furclebi oqros masiur bisganaa damzadebuli da mxolod mdidrul samarxebSi Cndeba (afaqiZe...
mavTulzea mimagrebuli, meore SemTxvevaSi ki _ oqrosfurclovan lentze. 1955: 49), ar unda iyos marTebuli.
saSuble nawili furclebis magier xSirad imkoboda RvTaebis, miTiuri pi-
rovnebis an mefis gamosaxulebiani medalionebiT. aseTi saSuble gvirgvi- aRniSnuli mosazrebis dasturia erTi mxriv, sveticxovlis #45 samarxi da
nebis Semcveli samarxebi bosforSi Zv.w. I-ax.w. IV ss. TariRdeba (afaqiZe... meore mxriv, baiaTxevis samarovani15. am samarxebSi xoiris furclis mini-
1955: 49; Иващенко 1980: 107; Отчет... 1906: 45-46; Отчет ... 1903: 60). maluri raodenoba da Raribuli inventari imaze miuTiTebs, rom xoiriT
micvalebulis Semkoba ara mxolod sazogadoebis maRali wrisTvis iyo
igive periodis samarxebSi Cndeba xoiris oqros furclebi saqarTvelo- damaxasiaTebeli, aramed saSualo fenis warmomadgenlebisTvisac. ufro
Sic13. isini sami formiTaa warmodgenili: wriuli firfitebi, dafnisa da Raribuli fenebisTvis ki, rogorc Cans, xoiris furclebs ukve cocxali
niaxuris foTlebis minabaZebi. unda SevniSnoT, rom pirveli da meore mcenareebisa da yvavilebiT mownuli gvirgvini cvlis. amaze unda miuTi-
formis furclebi mcxeTis samarxebSi calke ar aRmoCenila, isini yovelT- Tebdes 2006 w. wiwamuris velze gaTxrili #101 samarxi (V s.). masSi da-
vis niaxuris furclebs axlavs Tan, maSin, roca es ukanasknelni samarxebSi krZalulis Tavis aridan aRebuli miwis palinologiurma kvlevam uCvena,
damoukidebladaa dadasturebuli. es garemoeba unda miuTiTebdes imaze, rom micvalebuli dakrZaluli iyo xorblis, qeris, Svriis, vazis da sxva-
rom xoiris ZiriTad nawils niaxuris foTlebis minabaZebi warmoadgenda, dasxva yvavilebiT dawnuli gvirgviniT (Kvavadze... 2008: 217-224). marTalia,
danarCeni ori ki misi danamati gaxldaT. mcxeTis samarxTa monacemebis aRniSnuli samarxi ufro mogviano periodisaa, magram cocxali gvirgviniT
gaTvaliswinebiT, mecnierTa nawili fiqrobda, rom maT sarCulad gamoye- micvalebulis Tavis Semkoba, swored gvianantikuri periodis tradiciis
nebuli unda yofiliyo nazi qsovili, radgan misi kvali samarxebSi ar gagrZelebad unda moviazroT.
dasturdeboda (afaqiZe... 1955: 49; Иващенко 1980: 107), magram 2006 w. mcxeTaSi
gaxsnilma akldamam cxadyo, rom sarCulad gamoyenebuli unda yofiliyo xoiris furclebis aRmoCena mcxeTaSi gaTxril rogorc mamakacis, ise qa-
tyavic. maTze gvirgvinis furclebi magrdeboda webos an furclebze ga- lis da bavSvis samarxebSi metyvelebs, rom xoiriT micvalebulTa Semkoba
keTebuli naxvretebisa da mavTulis saSualebiT (afaqiZe... 1955: 49). mcxe- erTi romelime sqesisTvis ar iyo gankuTvnili da is erTnairad gamoiyene-
Tis samarxebSi aRmoCenil samarxTa magaliTze Tu vimsjelebT, mcxeTaSi boda rogorc mamakacebis, ise qalebis da bavSvebis SemTxvevaSic.
gavrcelebuli xoirebi sami saxis iyo: 1. mxolod niaxuris foTlebiT; 2.
niaxuris foTlebiTa da mrgvali firfitebiT da 3. niaxurisa da dafnis
foTlebiT Sedgenili gvirgvinebi. maTgan dafnis foTlis msgavsebi gar-
digardmo, xolo niaxuris foTlis minabaZebi simaRleze, oRond gaSlili 14 unda aRiniSnos isic, rom sxvadasxva formis furclebiT Sedgenili xoirebi mxolod
mdidrul samarxebSi gvxvdeba
kidiT dabla momarTuli da erTmaneTis monacvleobiT magrdeboda. aseTi 15 inventaris mixedviT baiaTxevis #1 samarxi simdidriT ar gamoirCeva, iseve, rogorc
gvirgvinebi iSviaTia. ufro gavrcelebulia niaxuris foTlebiT Sedgeni- #11 qalis da #32 kacis samarxebi. rac Seexeba #15 samarxs, is saerTodac gaZarcvuli
li xoirebi. foTolTa raodenoba sakrZalav gvirgvinebze gansxvavebulia: iyo da masSi aRmoCenili xoiris 2 furcelic Zarcvis dros unda davardnodaT. Ca-
moTvlil 5 samarxs Soris yvelaze uxv inventariani aRmoCnda #35 samarxi, romelSic
micvalebuls Catanebuli hqonda xoiris 15 oqros furceli. baiaTxevis xuTive samarxi
III s.-IV s. I meoTxediT TariRdeba da miuxedavad inventariT aseTi gansxvavebisa, miC-
13 gvirgvinis zeTisxilis furclebi aRmoCenilia vanSic, magram isini samarxeul inven- neulia, rom baiaTxevis samarovani saSualo fenis gansasvenebels warmoadgens (niko-
tars ar warmoadgens (Wyonia 1981: 61) laiSvili... 1995: 102-132)

482 483
kidev erTi saintereso detali, esaa xoiris furcelTa mxolod sami sa- rogorc aRvniSneT, adgilobrivi araa da igi antikuri samyarodan aris
xiT warmodgena: mrgvali usaxo firfita, dafnis foTlebi (iSviaTad) da Semosuli.
daRarulkbila trapeciis msgavsi firfitebi, romelnic erTmaneTisgan
mniSvnelovanwilad mxolod daZarRvulobiTa da dakbilvis raodenobiT xoiris furclebis kvlevisTvis gansakuTrebiT sainteresoa samTavros
gansxvavdeba. amasTan, rogorc ukve SevniSneT, arc erT SemTxvevaSi daf- samarovanze 1976 w. gaTxrili #71 qvasamarxi. masSi aRmoCnda vercxlis be-
nis foTolTa da mrgval firfitaTa aRmoCena calke, niaxuris foTolTa Wedi sardionis intalioTi, romelzec gamosaxulia Ruza da ori Tevzi. am
minabaZebis gareSe ar momxdara, rac imaze unda miuTiTebdes, rom mTavari simbolikis mqone intalioebi II-IV ss. gavrcelebuli da is qristianuli
swored mesame ti pis furclebia, danarCeni ki maTi danamati. semantikis matarebelia. rogorc cnobilia, Ruza qristianobaSi rwmenis
simbolo iyo, xolo Tevzi _ Tavad iesos gamoxatuleba. beWdebze Ruzisa
rogorc cnobilia, niaxuris simbolo erT-erTi gavrcelebuli iyo an- da misi pirisken mimarTuli ori Tevzis gamosaxulebas mecnierebi miiC-
tikur samyaroSi16. misi gvirgvinebiT amkobdnen sxvadasxva TamaSebSi ga- neven qristes rwmeniT qorwinebis simbolod (diRmelaSvili 2012: 29-36).
marjvebul gmirebs. magaliTad, poseidonisadmi miZRvnil istmosis (ko- samTavros #71 samarxSi aRmoCenili intalio swored aseT qristianul
rinTos) Sejibrebebis gamarjvebulTa gvirgvinebi klasikur epoqaSi simbolod gvevlineba, rac imas niSnavs, rom samarxSi dakrZaluli bavSvi
keTdeboda niaxuris foTlebisagan (imperiis dros ki palmisa an fiWvi- qristianad unda moviazroT. Tuki, samTavros #71 samarxis da wiwamuris
sagan) (Энциклопедический словарь, 1894). magram ufro metad, niaxuri micva- #101 samarxis monacemebs gaviTvaliswinebT, romelSic micvalebuli qris-
lebulis kultTan iyo dakavSirebuli. magaliTad, SeiZleba dasaxeldes tianuli wesiT iyo dakrZaluli, gamodis, rom sakrZalavi gvirgvinis ritu-
zevsisadmi miZRvnili nemeis (peloponesis) Sejibrebebi, romlebic daR- alSi monawileoba qristianobis gavrcelebis Semdegac grZeldeba da ara
upul mebrZolTa xsovnis sapativsacemod imarTeboda da gamarjvebulebs mxolod warmarTebSi, aramed qristianebSic. Tumca, momdevno saukuneebSi
swored niaxuris gvirgviniT amkobdnen (Dictionnaire... 1996). qristianobis ganmtkicebis da qristianuli sakrZalavi wesis gabatonebis
paralelurad es tradicia daviwyebul iqna.
niaxuri iyo simbolo sikvdilisa da mwuxarebisa, romlisganac dawnul
gvirgvinebs iyenebdnen micvalebulTa an saflavebis Sesamkobad. saqarTve- amdenad, mcxeTis muzeumSi daculi xoiris oqros furclebi sakrZala-
los warmarTul rwmena-warmodgenebSi niaxuris simbolo ar gvxvdeba, ami- vi ritualis nawilia. isini, rogorc sikvdilisa da mwuxarebis simbolo,
tom misi gamosaxulebebis gaCena qarTlis mosaxleobaSi, swored antikuri romauli samyaros gavleniT da masTan urTierTobis Sedegad unda iyos
religiis gavleniT da qarTlis romTan mWidro urTierTobis Sedegad qarTlis samefos dedaqalaqSi gavrcelebuli. maTi gamoyeneba mosaxleo-
unda moviazroT. bis maRali da saSualo fenisTvis Cans damaxasiaTebeli da gavrcelebu-
lia II-IV ss. qristianobis ganmtkicebis kvaldakval sakrZalavi gvirgvine-
saqarTveloSi sakrZalavi gvirgvinebis am saxiT gamoyeneba ukanasknel bis gamoyeneba daviwyebas mieca.
dromde mxolod gvianantikuri periodiT da amasTan iberiis samefoTi
Semoifargleboda17. qarTlis samefos teritoriaze didi mcxeTis sama-
rovanTa garda, is aRmoCenilia mxolod TbilisSi, borSi da urbnisSi da
dRemde araa dadasturebuli iberiis im samarovnebze, romlebic mkvidri
mosaxleobis gansasveneblebad moiazreba (mag. aragvis xeoba, ivris xeoba,
brili, kldeeTi da sxv.).

mecnierTa azriT, es dedaqalaqis garesamyarosTan intensiuri kontaqtebis


dasturia (afaqiZe... 1996: 28-29; nikolaiSvili... 2006: 12). aqve ismis kiTxva:
xoirebis gavrcelebaSi didi roli xom ar unda eTamaSa mcxeTis eTnikur
siWrelesac?! am niuansze yuradReba erT-erTma pirvelma T. bibilurma gaa-
maxvila da amis gaTvaliswinebiT, sakrZalavi gvirgvinis tradicia adgi-
lobriv niadagze warmoSobilad ar moiazra (bibiluri 1983: 118). vfiqrobT,
unda gaviziaroT mkvlevaris mosazreba, radgan Tavad niaxuris simboloc,

16 niaxuri daitaneboda siciliis q. selinuntis monetebze, rogorc am qalaqis simbolo,


qalaqis berZnuli saxelwodeba swored niaxuris berZnuli saxelwodebidan warmomd-
garad moiazreba (Энциклопедический словарь, 1900)
17 Tumca, 2013 w. oqros sakrZalavi gvirgvini - xoiri aRmoCnda xelvaCauris munici palitetis mcxeTaSi xoirTa aRmoCenis geografia. melnisferiT aRniSnulia didi mcxeTis arqeo-
sof. kapandibSi (masala daculia baTumis arqeologiur muzeumSi (kaxiZe... 2015),romelic logiur saxelmwifo muzeum-nakrZalSi, xolo stafilosferiT - saqarTvelos erovnul
sxva masalebTan erTad samarxeuli masala unda iyos da TariRdeba II saukuniT. muzeumSi daculi samarxeuli kompleqsebi
vfiqrobT, saintereso faqtia, xoiris aRmoCena SaviszRvispireTis im teritoriaze,
romelic Zidritebis sacxovris warmoadgenda da romelic aRniSnul periodSi
qarTlis samefos SemadgenlobaSi Sedioda

484 485
bibliografia Ketevan Digmelashvili
National Agency for Cultural Heritage Preservation of Georgia
Doctor of History
1. afaqiZe a., gobejiSvili g., kalandaZe a., 11. manjgalaZe g., romauli xanis moWiqu-
lomTaTiZe g., armazisxevis arqeologiu- li Tixis WurWeli saqarTveloSi. ibe-
ri Zeglebi. mcxeTa. I., Tb., 1955
2. afaqiZe a., nikolaiSvili v., sixaruliZe a.,
ria-kolxeTi: saqarTvelos klasikuri
da adremedievuri periodis arqeolo- DIADEMS
bibiluri T., giunaSvili g., iremaSvili giur-istoriuli kvlevani. #4. Tb., 2008 FROM
MTSKHETA
S., manjgalaZe g., sadraZe v., xecuriani l., 12. nikolaiSvili v., giunaSvili g., baiaTxe-
didi mcxeTa, 1981. savele-arqeologiuri vis samarovani. mcxeTa. X. Tb., 1995
kvleva-Ziebis Sedegebi. mcxeTa. IX. Tb.,1989 13. nikolaiSvili v., yifiani g., giunaSvili
3. afaqiZe a., nikolaiSvili v., mcxeTis war- g., sixaruliZe a., manjgalaZe g., axali
CinebulTa gansasvenebeli ax.w. III sau- arqeologiuri aRmoCena mcxeTaSi. qar- 153 leaves of a funeral wreath, made of thin linked to the cult of the deceased. The use of
kunisa _ akldama 905. mcxeTa. XI. Tb., 1996 Tuli arqiteqturis Teoriisa da isto- sheets of gold, discovered in Mtskheta buri- wreaths in Georgia is limited to the period of
4. afaqiZe a., yifiani g., nikolaiSvili v., man- riis sakiTxebi. #2(5), Tb., 2006 als, are preserved at the Archaeological Mu- the 2nd-4th cc. and they are discovered only in
jgalaZe g., kapanaZe m., sveticxovlis ezo- 14. nikolaiSvili v., Serozia m., qalaq mcxe- seum-Reserve of Great Mtskheta. They are Mtskheta, Tbilisi, Bori and Urbnisi. This indi-
Si Catarebuli arqeologiuri samuSaoe- Tis teritoriaze 1967 aRmoCenili sain- represented in three forms: circular plates, im- cates that the ethnic diversity of the cities must
bi. mcxeTa 2001 saq. mec. akad. mcxeTis tereso samarxeuli kompleqsi. saq. er. itations of laurel and celery leaves. According have played its role in their dissemination.
arqeologiis institutis samecniero muzeumis moambe. saz. mec. seria. #3. 2012 to their discovery, wreaths were of three va-
sesia, 2001 da 2002 wlebis savele-arqeo- 15. qoriZe d., Tbilisis arqeologiuri Zeg- rieties: made by alternation of circular plates The archaeological materials confirm that the
logiuri kvleva-Ziebis Sedegebi, angari- lebi. II. Tb., 1958 and celery leaves, by alternation of laurel and involvement of a funeral wreath in the ritual
Sebi. VI Tb., 2003 16. Wyonia a., oqros samkaulebi vanis naqa- celery leaves, and made of imitations of celery continued after the spread of Christianity not
5. bibiluri T., Tixis filasamarxebi gvia- laqaridan. vani. VI. Tb., 1981 leaves. Of these, the most widespread was the only among pagans, but among Christians, as
nantikuri xanis saqarTvelos terito- 17. Гаидукевич В.В., Боспорское царство. М.-Л. latter variety. The number of leaves in funeral well. However, along with strengthening of
riaze, sakandidato disertacia. saq. ssr 1949 wreaths varies from 1 to 20. Their number de- Christianity and domination of the Christian
mecnierebaTa akademiis istoriis, arqeo- 18. Иващенко М.М., Самтаврские погребения pended on the wealth of the deceased person. funeral rite, this tradition was forgotten.
logiisa da eTnografiis institutis первых трех веков н.э. Мцхета. III. Тб., 1980
kvlevis centri, 1983 19. Отчет императорской археологической The tradition of the use of funeral wreaths found
6. diRmelaSvili q., Tevzis qristianuli комиссии за 1901 год. С-Пб. 1903 its way in Kartli under the influence of classi-
simbolos saqarTveloSi gavrcelebis 20. Отчет императорской археологической cal culture, where decoration with wreaths was
sakiTxisaTvis (gemebis magaliTze). qu- комиссии за 1903 год. С-Пб. 1906
Taisis saxelmwifo istoriuli muzeu- 21. Придикь Е.М., Новые кавказские клады.
mis Sromebi. krebuli XXII. quTaisi, 2012 Материалы по археологии России. вып.34. П.
7. kalandaZe a., axlad aRmoCenili samaro- 1914
vani mcxeTaSi. saq. ssr mec. akad. mimom- 22. Энциклопедический словарь Брокгауза и
xilveli. I. Tb., 1949 Ефрона. Т. 13. СПб. 1894
8. kaxiZe a., SalikaZe T., fartenaZe T., baTu- 23. Энциклопедический словарь Брокгауза и
mis arqeologiuri muzeumis saganZuri. Ефрона. Т. 29. СПб. 1900
katalogi. baTumi. 2015 24. Dictionnaire de l’Antiquité. Mythologie, littérature,
9. makalaTia s., 1920-1924 ww. saqarTveloSi civilisation, Paris, Robert Laffont, coll. « Bouquins
aRmoCenili zogierTi nekropolis da- », ‎ 1996
TariRebisaTvis. saq. muzeumis moambe. t. 25. Kvavadze E., Rukhadze L., Nikolaishvili V., Mum-
IV. Tb., 1928 ladze L., Botanical and zoological remains from a
10. manjgalaZe g., samTavros gvianantikuri nearly medieval grave at Tsitsamuri, Georgia. Pub-
xanis samarxebi. katalogi. mcxeTa. VII. lished online: 2 october 2008
Tb., 1985

486 487
nino sulava (12 cali; Tumca, SesaZloa es cifri gaizardos regionul muzeumebSi da-
saqarTvelos erovnuli muzeumi, culi, CvenTvis amJamad ucnobi masalis xarjze) teqnologiis mixedviT
simon janaSias saxelobis saqarTvelos muzeumi, erTi saxisaa _ brinjaosganaa Camosxmuli. SesaZloa iyenebdnen Wedvasac
mTavari kuratori, istoriis mecnierebaTa doqtori (Амброз А. К. 1966: 11). faraki, zogjer tixrebis gareSe, Semkuli iyo mwvane,
wiTeli, cisferi, Savi, TeTri minanqris naWrebiT. formisa da konstruqciis
mixedviT isini iyofa or jgufad _ I. fibula-broSebi (Tavisi qveti pebiT)

minanqriani da II. Sarniriani rkaliseburi fibulebi (sulava n. 2008: 183, tab. I).

fibula saqarTveloSi aRmoCenili fibula-broSebis I jgufi farakis formisaa da


Semkulobis mixedviT iyofa:
mcxeTidan IA ti pi _ mrgvali formis, mrgvali SverilebiT (stirfazi, II-III ss. (afxa-
zava n. 1979: 29, tab. I/17); SoSeTi, II-III ss. (fancxava l. 2001); mcxeTa, II-III ss.
XIX saukunis bolo periodi kavkasiaSi gvianbrin- (sulava n. 1996: 30, tab. X/79, XIX/79; sulava n. 2008: 86-89; sulava n., 2012: 38).
jao-adrerkinis xanis brinjaos brwyinvale nawar-
mis aRmoCenebis xanaa. saqarTvelos garda isini aRmoCenilia _ Crd. kavkasiidan (kamunTa, kumbul-
Ta) (Уварова П. С. 1900: tab. CXXVI/8-12, 14-18); yirimidan (pantikapeoni, olbia,
am aRmoCenebTan erTad, drodadro Cndeboda iseTi CernoreCie, qersonesi) (Амброз А. К. 1966: 32, tab. 14/20,22, 26, ტაბ. 152-4, 6, tab.
nivTebic, romelic sul sxva epoqisa da regionis 273; Амброз А. К. 1984: 241, tab. CLIV/320); mingeCauridan (Асланов Г. М. 1955: sur.
gemovnebisa da teqnologiuri miRwevebis amsaxve- 27/16; Халилов Д. А. 1985: 101, tab. LVII/24, 25); panoniidan, md. dunai-tisas ormdi-
li iyo. mxedvelobaSi gvaqvs minanqriani fibulebi, nareTi, Sveciidan (Patek E. 1942: tab. XVI/12, 14, 15; Pârducz M. 1944: tab. IX/2; Silven
romlebic mzaddeboda e.w. dasavleTis provincie- U. 1961: 118, sur. 16, 18; Böhme-Schönberger A. 1994: 516, 517, sur. 112/10, 11, sur. 115/4,
bis did saxelosnoebSi (panonia, galia, rainis mxa- 5);
re) da SavizRvispireTSic Semodioda. Ees fibulebi
vrceldeboda kavkasiaSic (Амброз А. К. 1966: 93). IAa ti pi _ mrgvali formis, rqisebri SverilebiT (kldeeTi, II s. (lomTaTi-
Ze g. 1957: 103-119, tab. II/1; afxazava n. 1979: 29; sulava n. 2008: 86-89);
kavkasiaSi gavrcelebuli minanqriani fibulebidan
erTi saxeoba minanqriT Semkuli brinjaos fibu- IB ti pi _ rqisebri formis (kldeeTi, II s. (lomTaTiZe g. 1957: 103-119, tab.
la-broSebi, romlebic CamosxmiT mzaddeboda, war- III/2; sulava n. 2008: 86-89);
momavlobiT galiis saxelosnoebTanaa dakavSirebu-
li. amgvari nivTebis saxelosno belgiis galiaSi IC ti pi _ rombiseburi formis, mrgvali SverilebiT (mcxeTa, I-III ss. (kalan-
_ vila anteSia aRmoCenili. vila antesagan 4 km-is daZe al. 1949: 270-273, tab. IX, sur. 2/57; afxazava n. 1979: 29, tab. I/12]; kikeTi
daSorebiT gamovlenilia kremaciuli samarovani, II-III ss. [afxazava n. 1979: 29, tab. I/11; sulava n. 2008: 86-89).
sadac aRmoCenilia 80 cali amgvari broSi. Sedar-
ebiT naklebi raodenobiTaa cnobili minanqriani saqarTvelos garda isini aRmoCenilia: Crd. kavkasiaSi (kamunTa, kumbulTa)
fibula-broSebi safrangeTidan, luqsemburgidan, (Уварова П. С. 1900: tab. CXXVI/8-12, 14-18); pantikapeonSi, olbiaSi, saratovis
rainis sanapiros provinciebidan, italiidan, ruse- mxaris sof. kanoSi (Амброз А. К. 1966: 33, tab. 157; Амброз А. К. 1984: 241, tab.
Tis samxreTidan da kavkasiidan. m. teniSevas azriT, CLIV/31); ust-almaSi (yirimi) (Высотская Т. Н. 1994: 101, tab. 16/16); zaalburgSi,
kavkasiaSi aRmoCenili minanqriani fibulebis ga- II s-is pirveli naxevari (Böhme A. 1972: tab. 6/343,344; Böhme-Schönberger A. 1994:
liuri warmoSoba eWvgareSea. maT dublikatebic ki 516, 517, sur. 112/12).
eZebnebaT sen-Jermenisa da namiuris muzeumebSi.Aax.w.
III saukunis meore naxevarSi minanqriani nivTebis ID ti pi _ zoomorfuli (xari, hi pokamfi) (soxTa (Куфтин Б. А. 1949: 21, 22, tab.
warmoeba antes saxelosnoSi frankebis Semosevis I/14; Пчелина Е. Г. 1969: 134, tab. I/15; afxazava n. 1979: 29); bori (lomTaTiZe g.
Sedegad wydeba (Тенишева М. К. 1930: 71-85). 1957: 201; ОАK за 1908: 182-184 ОАK за 1909-1910: 216; Придик Е. М. 1914: 103, tab.
VI/8); webelda (farSevangi (Воронов Ю. Н., . . . 1982: 25, tab. 29/18; sulava n. 2008:
saqarTveloSi amgvari nivTebis gamoCena XX sauku- 86-89).
nis dasawyisSi boris aRmoCenebTanaa dakavSirebu-
li (Придик Е. М. 1914: 103, tab. VI/8). maTi mTavari dama- saqarTvelos garda isini (xari, hi pokamfi, pantera, kurdReli, Txa, fantas-
xasiaTebeli niSania sxvadasxvagvari geometriuli tikuri cxovelebi, mamali, farSevangi, mtredi) aRmoCenilia - pantikapeonSi,
formis an zoomorfuli faraki; xolo sasuraTo olbiaSi, tanaisSi, qersonesSi (Амброз А. К. 1966: 34, tab. 15/14); kamunTaSi, kum-
sibrtye Semkulia sxvadasxva feris minanqris naWre- bulTaSi (Уварова П. С. 1900: tab. CXXVI/19); ust-almas samarovanze (Высотская
biT.saqarTveloSi aRmoCenili minanqriani fibulebi Т. Н. 1994: 101, tab. 430); iranSi, II-III ss. (Ghirshman R. 1964: tab. XXXI/3); dasavle-

488 489
Tis romauli provinciebSi, I-II ss. (Böhme-Schönberger A. 1994: 517). bibliografia
II jgufis minanqriani Sarniriani rkaliseburi fibulebi saqarTvelos Zeg-
lebidan mxolod boridanaa cnobili (Придик Е. М. 1914: 103, 104, tab. VI/4, 6, 1. afxazava n., adreuli Suasaukuneebis aR- 13. Отчёт Археологической комиссии за 1908 г.
10). analogiuri fibulebi cnobilia _ Crd. kavkasiidan (kamunTa, kumbulTa) mosavleT saqarTvelos nivTieri kul- СПБ. 1912
(Уварова П. С. 1900: tab. CXXVI/7); yirimis Zeglebidan (olbia) da krasnodaris tura, Tb., 1979 14. Отчёт Археологической комиссии за 1909-1910
mxaridan, II s. (Амброз А. К. 1966: 29, tab. 1410; Амброз А. К. 1984: 241, tab. CLIV/34); 2. kalandaZe al., axladaRmoCenili sama- гг. СПБ. 1913
mingeCauridan (Халилов Д. А. 1985: 101, tab. VII/21); evropis Zeglebidan, I-II ss. rovani mcxeTaSi. mimomxilveli, t. I. Tb., 15. Придик Е. М., Новые кавказские клады. МАР, №
(Böhme-Schönberger A. 1994: 516, 517, sur. 112/7,8,9; sulava n. 2008: 86-89)). 1949 34. Петроград, 1914
3. lomTaTiZe g., kldeeTis samarovani, Tb., 16. Пчелина Е. Г., Погребальные комплексы из
CvenTvis saintereso, da amjerad Cveni kvlevis sagani mcxeTis minanqriani 1957 Сохта, Урс-дзуар и Рук Юго-Осетии. Изв.
fibula ganekuTvneba I jgufis IC ti ps _ rombiseburi formis, mrgvali 4. sulava n., mTiani kolxeTi antikur xana- ЮОНИИ, XV. Цхинвали, 1969
SverilebiT (sulava n. 2008: 86-89). Si (leCxumi), Tb., 1996 17. Тенишева М. К., Эмаль и инкрустация. Seminari-
5. sulava n., minanqriani fibulebi saqarT- um Kondakovianum. Прага, 1930
am ti pis fibulebisaTvis damaxasiaTebelia rombuli formis firfiti- veloSi. Jurn. `iberia-kolxeTi~, # 4. Tb., 18. Уварова П. С., Могильники Северного Кавказа.
seburi faraki, centrSi lursmniseburi SveriliT an amoWrili Sua nawi- 2008 МАК, т. VIII. СПб. 1900
liT, wveroebze da kideebze mrgvali formis nakvTebiT. sasuraTo sibrtye, 6. sulava n., aRapiSvili T., kopaliani n., 19. Халилов Д. А., Кавказская Албания. Археология
lursmniseburi Sverili da kideebze ganlagebuli mrgvali nakvTebi amo- qoriZe i., patariZe m., baqraZe i., CageliS- СССР. Москва, 1985
Rarulia da Semkulia sxvadasxva feris (cisferi, wiTeli) minanqris naWre- vili r., mamardaSvili g., cageris isto- 20. Böhme A., Die Fibeln der Kastelle Saalburg und
biT. farakis ukana mxares orsayrdeniani Sarniriani Sesakravia. riuli muzeumi. albomi, Tb., 2012 Zugmantel. Saalburg-Jahrbuch, 29. 1972
7. fancxava l., minanqriani fibula raWidan 21. Böhme-Schönberger A., Fibel und Fibeltracht. Re-
mcxeTis minanqriani fibula (sur. 1) aRmoCenilia #1 individualur kramit- (moxseneba wakiTxulia akad. s. janaSias allexikon der Germanischen Altertums kunde, 8.
samarxSi (Tanmxlebi inventari: oqro _kameebiT Semkuli sayureebi, beWedi, sax. saqarTvelos saxelmwifo muzeumis Berlin-New York, 1994
qoiris firfitebi; brinjaos rgoli; rkinis dana; minis _ sura, sanelsac- samecniero sesiaze), Tb., 2001 22. Ghirshman R., Fibule en Iran. Iranica antiqua, IV.
xeblebi; Tixis doqi; lurji minis waxnagovani mZivebi. inaxeba _ sem - 2-54: 8. Амброз А. К., Фибулы юга европейской части 1964
12516). samarxi daTariRebulia I-III ss-iT (kalandaZe al. 1949: 270-273, tab. IX, СССР. САИ, вып. D1-30, 1966 23. Patek E., Verbreitung und Herkunft der römischen
sur. 2/57; afxazava n. 1979: 29, tab. I/12). 9. Амброз А. К., Фибулы. Археология СССР. М. Fibeltypen von Panonien. Budapest, 1942
1984 24. Pârducz M., Denkmäler der Sarmatenzeit Ungarns,
minanqriani fibulebis saqarTveloSi gavrcelebis mixedviT isini kavka- 10. Асланов Г. М., К изучению раннесредневековых II. Budapest, 1944
sionis mTiswineTis Zeglebidanaa cnobili. saqarTvelos SavizRvispireTis памятников Мингечаура. КСИИМК, вып. 60. 25. Silven U., Provinsialromerska emaljspänen. Svens-
Zeglebidan am saxis masala ucnobia. SeiZleba vivaraudoT, rom minanqriani 1955 ka fynd och deras kontinentala relationer. Tor, VII.
fibulebi Crdilo kavkasiidan vrceldeboda sauReltexilo gzebiTa da 11. Высотская Т. Н., Усть-Альминское городище и Stockholm, 1961
gadasasvlelebiT. некрополь. Киев, 1994
12. Куфтин Б. А., Археологическая маршрутная
radgan maTi warmoebis dawyeba I saukunis meore naxevridan ivaraudeba, экспедиция в Юго-Осетию и Имеретию. Тб.,
xolo warmoebis Sewyveta belgiis galiaSi frankebis Semosevis gamo III 1949
s-is meore naxevarSi moxda, unda vivaraudoT, rom isini CvenSi II-III ss-Si
vrceldeboda, da SesaZloa, IV saukuneSic iyo SemorCenili.

490 491
Nino Sulava
Georgian National Museum, S. Janashia Museum of Georgia
Doctor of History, Chief Curator

ENAMELED
FIBULA
FROM
MTSKHETA
Appearing of Fibula with enamel in Caucasus also be used; the plate, sometimes, without
is related to the end of the XIX c. Fibulas were partitions, are decorated with green, red, light
made in big workshops of the so-called West blue, black, white enamel pieces. According
Provinces (Panonia, Gaul, Rhineland) and were to the shape and construction, they are divided
delivered to Black Sea coast and Caucasus. into two groups – fibula- broches (with sub-ty-
Appearing of such items in Georgia is related pes – IA, IAa, IB, IC, ID) and II. Arched fibula
to the discoveries of Bohr, in the beginning of with hinge joint.
the XX c. Their common characteristic feature
is decoration of the picture plain of the plate The subject of our study – fibula with enamel
of different geometrical shapes or zoomorphic from Mtskheta belongs to IC type of I group –
plate with enamel pieces of different colors. diamond-shaped, with round heads. The grave,
where it was discovered, is dated back to I-III
Fibulas with enamel, discovered in Georgia c.c.
(12 pieces), according to technology, are of the
same type – casted of bronze, forging might

492 493
kiti maCabeli gareSe gavlenebi erTgvarad stimuls aZlevda xelovnebis tradiciuli
dargebis ganviTarebas, maT sicocxlisunarianobasa da mudmiv ganaxlebas.
g. CubinaSvilis saxelobis qarTuli xelovnebis
istoriisa da ZeglTa dacvis saqarTvelos, rogorc uZvelesi originaluri kulturis keris, rogorc
erovnuli kvleviTi centri, aRmosavleTisa da dasavleTis kulturul samyaroTa damakavSirebeli
mTavari mecnier-TanamSromeli, rgolis mniSvneloba amZafrebs interess misi xelovnebisadmi ganviTa-
xelovnebaTmcodneobis doqtori, rebis sxvadasxva etapze. saqarTvelos rolze Zveli xelovnebis saerTo
ganviTarebaSi araerTgzis miuTiTebdnen xelovnebisa da kulturis mkvle-
varni. TrialeTis kulturis cnobili mkvlevari b. kuftini gansakuTre-
mcxeTa biT usvamda xazs saqarTvelosa da kavkasiis rols `uZvelesi winaaziuri
samyaros formirebisa da ganviTarebis erTian procesSi“. o. daltoni
gvianromaul aRniSnavda, rom `romaul da bizantiur xanaSi qveyana (saqarTvelo) kvlav

da sasanur warmoadgenda gzas, romliTac aziis xelovneba evropaSi aRwevda“.

imperiaTa gvianantikuri xana, udidesi Zvrebis epoqa, saqarTvelos istoriaSi erT-


erTi umniSvnelovanesTagania. am dros mimdinare politikuri, socialuri
Soris da kulturuli procesebi uklebliv yvela qveyanas Seexo. III saukuneSi,
rodesac romis msoflio imperia umZimes kriziss ganicdida, romis aRm-
(gvianantikuri osavleTis provinciebi da axlo aRmosavleTis qveynebi am krizisis miRma
torevtika aRmoCndnen. mcire aziis qalaqebi kvlav inarCunebdnen savaWro-kulturul
urTierTobebs. CrdiloeTi da aRmosavleTi SavizRvispireTi kvlav aqtiu-
armazisxevidan) rad iyo CarTuli kulturul-ekonomikur urTierTobebSi. aRmosavleTis
qveynebi TandaTan elinistur-romauli gavlenebisagan Tavisufldebian da
adgilobrivi tradiciebis aRorZinebas cdiloben.
Sua saukuneebis qarTuli xelovnebis Camoyali-
bebaSi udidesi mniSvneloba hqonda qristianobis es iyo qveynebs Soris kulturuli da mxatvruli kavSirebis ukidure-
winare gvianantikur epoqas. amasTan dakavSirebiT si gaRrmavebisa da gafarTovebis epoqa, rodesac romis, parTiisa da Sem-
unda gavixseno xelovnebis gamoCenili mkvlevris deg ki sasanuri iranis gavlenebi aqtiur zemoqmedebas axdenda uZvelesi
andre grabaris mier adreqristianuli xelovnebis tradiciebis qveynebis, maT Soris saqarTvelos kulturaze. saqarTvelo
gansazRvra: `paleoqristianulma xelovnebam rodi Taviseburad gamoexmaura gvianantikur kulturul samyaroSi mimdinare
Secvala antikuri xelovneba, igi misi ganStoeba procesebs. am epoqis xelovnebis qmnilebaTa mxatvrul-stiluri Tavise-
iyo. Sto, romelic ayvavda maSin, rodesac sxvebs burebebis gaTvaliswinebiT ufro srulad SegviZlia aRvadginoT is sa-
momavali ar gaaCndaT“. es gakvriT naTqvami fraza fuZvlebi, romlebzec aRmocenda da ganviTarda Sua saukuneebis qarTuli
mniSvnelovania CvenTvis, radgan naTeli xdeba, Tu erovnuli xelovnebis sxvadasxva dargi.
ra wvlili miuZRvis gvian antikurobas Semdgomi
epoqis xelovnebis ganviTarebaSi. xelovnebis mTeli istoria adasturebs, rom xelovnebis qmnilebebSi zu-
stad airekleba qveyanaSi mimdinare socialuri, politikuri da kultur-
Zveli samyaros civilizaciaTa gzajvaredinze mde- uli procesebi. Tamamad SeiZleba iTqvas, rom xelovnebis nawarmoebebi
bare saqarTvelo aqtiurad iyo CarTuli wina aziisa aris `istoriis vizualizacia“. saqarTvelos gvianantikuri xelovneba
da xmelTaSuazRvispireTis intensiur politikur unda ganixilebodes epoqis dawinaurebuli qveynebis kulturul mona-
da kulturul cxovrebaSi. istoriis yvela etapze povrebTan mimarTebaSi. amasTanave, unda gvaxsovdes, rom saqarTvelo mxo-
saqarTvelos kulturas ori faqtori ganapirobeb- lod elinistur-romauli xelovnebis produqciis momxmarebeli rodi iyo,
da: erTi mxriv, igi warmoadgenda uZveles erovnul xmelTaSuazRvispireTis mravalmxrivi da farTo kulturuli gavlenebis
tradiciebze dafuZnebuli originaluri kulturis pirobebSi igi ganagrZobda xelovnebis adgilobrivi dargebis ganviTare-
keras, meore mxriv ki igi iyo aRmosavleTsa da da- basa da srulyofas.
savleTs Soris gadebuli xidi. sxvadasxva dros
samxreT kavkasiaze, saqarTveloze gadioda uZvele- gvianantikuri xanis qarTuli xelovnebis Zeglebi gviCvenebs, rom xmel-
si gzebi, romliTac sxvadasxva xalxTa kultur- TaSuazRvispireTTan urTierTobam Tavisi kvali daaCnia adgilobriv xe-
ebis urTierTgacvla xdeboda. yoveli maTgani Ta- lovnebas, magram es iyo gavlenis sakmaod zedapiruli Sre. elinistur-ro-
vis kvals tovebda saqarTvelos miwaze, rac xels mauli kultura Tavis zemoqmedebas saqarTvelos sazogadoebis umaRlesi
uwyobda xelovnebis intensiur ganviTarebas, msof- fenebis gemovnebaze axdenda, rac asaxavda maT politikur orientacias.
lios mowinave kulturul movlenebTan ziarebas. xalxi ki kvlav mihyveboda cxovrebis tradiciul wess da Zveli religi-

494 495
is, tradiciuli msoflSegrZnebis erTguli rCeboda. iberia, sxva qveynebis
msgavsad, politikuri orientaciiT nakarnaxevi elinizebuli kulturuli
tendenciebis miuxedavad, saTuTad inaxavda mama-papaTa tradiciebs. elini-
zebuli zedafenisa da tradiciebis erTguli xalxis masebis Tanaarseboba
gansazRvravda epoqis Taviseburebas.

gvianantikuri saxviTi xelovnebidan saqarTveloSi upiratesad liTon-


mqandakeblobis qmnilebebi SemorCa, romelTa Soris gamorCeulia mcxeTaSi,
armazisxevis pitiaxSTa nekropolSi aRmoCenili vercxlis naqandakaris
udidesi saganZuri. es aris is `istoriuli sabuTebi“, romlebSic SeiZleba
amovikiTxoT Cveni welTaRricxvis pirvel saukuneebSi qveyanaSi mimdinare
kulturuli, politikuri da socialuri procesebi. swored gvianantikuri
torevtika gvexmareba am epoqis saqarTvelos xelovnebis Zireuli tenden-
ciebis garkvevaSi. xelovnebis es dargi gviCvenebs qveyanaSi originaluri
adgilobrivi xelovnebis arsebobas, elinizmisa da orientalizmis Tavise-
bur urTierTmimarTebas.

vidre konkretul mxatvrul nawarmoebebs Sevexebode, unda SevniSno, rom 1. vercxlis Tasi antinoes portretiT. 2. vercxlis Tasi markus avreliusis por-
armazisxevSi aRmoCenil am epoqis vercxlis mxatvrul nakeTobebSi ramde- armazisxevi tretiT. bagineTi
nime jgufi gamoikveTa:

1. romauli importi. portretiT armazisxevidan da vercxlis langari imperator markus avre-


2. romauli gavlenebiT Seqmnili adgilobrivi vercxlis nawarmi. liusis portretuli medalioniT bagineTis sarkofagidan. werilobiTi
wyaroebidan vecnobiT romis saimperatoro karisa da romael didebulTa
3. aRmosavluri warmomavlobis nivTebi. gatacebas Zvirfasi liTonis mxatvruli nawarmiT, vercxlis mxatvruli
4. mkafiod gamovlenili adgilobrivi niSnebiT aRbeWdili nakeTobebi. nivTebis koleqcionerobas romSi (pliniusi, marciali, ciceroni, petroniu-
si). saimperatoro sufras amSvenebda cnobil moqandakeTa mier Seqmnili
I-III saukuneTa mxatvruli vercxlis nivTebi saqarTveloSi araTanabrad qandakebebiT Semkuli vercxlisa da oqros WurWeli. armazisxevis samar-
aris warmodgenili. SeimCneva garkveul kanonzomiereba _ SedarebiT nakle- xeuli inventari imis dasturia, rom iberiis mmarTvelTa karis cxovrebaSi
bia I saukunis torevtikis nimuSebi, isini upiratesad elinistur-romauli es Zvirfasi nivTebi farTod gamoiyeneboda da pitiaxSebs maT samarxebSi
xasiaTisaa da maTi umetesoba dasavleT saqarTveloSi aris aRmoCenili atandnen sxva Zvirfas nivTebTan erTad.
(Tagiloni, xaiSi). mkvlevarTa nawili I saukunis saqarTvelos torevtikas
adgilobriv saxelosnoebSi romauli gavleniT damzadebulad miiCnevs. es am problemasTan dakavSirebiT unda gavixsenoT gvianantikur saqarTve-
viTareba zustad asaxavs qveyanaSi arsebul situacias. romauli gavlene- loSi arsebuli oficialuri enis sakiTxi. mcxeTaSi aRmoCenili berZnul-
bis Semosvla saqarTveloSi I saukuneSi aRmosavleT SavizRvispireTidan arameuli warwerebi safuZvels aZlevs mkvlevarT amtkicon, rom orenovani
daiwyo da TandaTan aqedan gavrcelda aRmosavleT saqarTveloSi. warwerebi `ar asaxavda ori tradiciuli eniT sargeblobis miswrafebas,
aramed saqmis warmoebis ori sistemis, ori kancelariis arsebobas“ (r.
Semdgomi periodis (II-III ss.) torevtikis qmnilebebi upiratesad aRmosav- frai). iberiaSi es viTareba karga xans ganagrZobda arsebobas.
leT saqarTvelos ganekuTvneba. gansakuTrebuli simdidriTa da mravalfe-
rovnebiT swored mcxeTaSi aRmoCenili torevtikis saganZuri gamoirCeva. yuradReba unda SevaCero zemoxsenebul portretebian langrebze. gansa-
armazisxevis pitiaxSTa nekropolSi da bagineTSi aRmoCenil mxatvruli kuTrebuli mniSvnelobis aris imperator adrianes mmarTvelobis epoqiT
vercxlis nawarmSi, romelic sazogadoebis umaRles fenas ekuTvnoda, mka- (117-138) zustad daTariRebuli antinoes reliefuri portreti (samarxi
fiod aisaxa iberiis rogorc Sinauri, aseve sagareo viTarebis mWevrmety- N1) (sur. 1). imperatoris brZanebiT Seqmnil misi favoritis _ antinoes
veli suraTi. mravalricxovan skulpturul portretebs Soris dReisaTvis ar arse-
bobs arcerTi portreti vercxlis Tasis medalionSi. Zvirfas liTonis
mcxeTaSi aRmoCenil mxatvrul vercxlSi naTlad ikveTeba qveynis elini- Tasebsa da langrebze portretebiani medalionebis (imago clipeata) moTavse-
zaciisa da orientalizaciis sakiTxi, romlis ganxilvisas ar unda davivi- ba iyo romauli tradicia, romelic pirovnebis xsovnis ukvdavyofas, mis
wyoT, rom armazisxevisa da bagineTis samarxeuli inventari asaxavs qveynis gandidebas emsaxureboda. imperatoris amgvari Zvirfasi saCuqari iberiis
oficialur mxatvrul tendenciebs. unda gvaxsovdes, rom xmelTaSuazRv- pitiaxSisaTvis yvela dokumentze ukeT asaxavs am samefosadmi romis da-
ispireTis brwyinvale kulturas naziarevi iyo sazogadoebis maRali fena. mokidebulebas. miTumetesad, rom istoriuli wyaroebidan CvenTvis cnobi-
sakmarisia, gavixsenoT iberiis mmarTvelebisTvis romis imperiis boZebu- lia iberiis mefisadmi imperator adrianes gansakuTrebuli guluxvoba.
li `di plomatiuri saCuqrebi“: vercxlis langari antinoes reliefuri

496 497
mTavari tendenciebis saCveneblad. aq-
cents mxolod zogierT, gansakuTre-
bulad mniSvnelovan nivTze vakeTeb.

Semdegi nivTi, romelic romis saimpe-


ratoro karis Zvirfas WurWels mi-
nisterium-s ganekuTvneba, aris bersuma
pitiaxSis samarxSi (#3) aRmoCenili,
mxatvrulad da teqnikuri Sesrule-
biT gamorCeuli didi vercxlis lang-
ari (sur. 4) man yuradReba aRmoCenis-
Tanave mii pyro berZnuli warweriT,
romelSic moxsenebulni arian mefe
flavios dadesi da bersuma pitiax- 4. vercxlis langari. armazisxevi
Si. warweras gamokvlevebis mTeli
rigi mieZRvna da mis garSemo kamaTi
aTeuli wlebis ganmavlobaSi grZel-
3. vercxlis Tasi mamakacis portretiT. armazisxevi deba. amjerad CemTvis mniSvnelovania
vercxlis langris mxatvruli mxare.
iberieli pitiaxSis samarxeul inven-
rac Seexeba markus avreliusis portrets bagineTis vercxlis Tasze (sur. tarSi iseTi maRalmxatvruli romau-
2), isic unikaluria, radgan imperatoris portretTa Soris esec am impe- li nivTis arseboba, romelTa Sesaxeb
ratoris erTaderTi reliefuri portretia Zvirfas WurWelze (e.w. emb- mogviTxroben Zveli mwerlebi, bevri
lemata). bagineTis reliefuri portretis SejerebiT markus avreliusis ramis mTqmelia. langris ti pi, pal-
mravalricxovan portretebTan SesaZlebeli gaxda misi zusti TariRis metebis variaciebiT Seqmnili cen-
dadgena _ II s-is 70-iani wlebi (markus avreliusi, 161-180). es reliefu- traluri medalioni da farTo or-
ri portreti imperatoris cxenosani qandakebis Tanadrouli unda iyos. namentuli zoli Tavisi mxatvruli
niSnebiTa da rac mTavaria, teqnikuri
cnobilia, rom romis saimperatoro karTan arsebobda saoqromWedlo saxe- Sesrulebis maneriT II saukunisa da 5. vercxlis Tasi sasaniani didebu-
losnoebi, sadac sxvadasxva maRalmxatvrul WurWelTan erTad, sagangebod lis portretiT. armazisxevi
III saukunis I naxevris romaul verc-
iqmneboda vercxlis langrebi da Tasebi saimperatoro portretebiT, rom- xlis WurWelTan siaxloves avlens.
lebic megobari da mokavSire qveynebis mmarTvelebis Rirseul saCuqrebad
moiazreboda, swored am `di plomatiur saCuqrebs“ ganekuTvneba mcxeTaSi III saukuneSi, rodesac aRmosavleTis qveynebSi Sesustda romauli kul-
aRmoCenili es ori vercxlis WurWeli. turis zemoqmedeba, asparezze sasanianTa iranis didi imperia gamodis da
am SemTxvevaSic mcxeTaSi Cven gvaqvs iberia-iranis urTierTobis mWevrm-
gansakuTrebul interess iwvevs didi vercxlis Tasi mamakacis skulptu- etyveli sabuTi _ vercxlis Tasi sasaniani didebulis portretiT (sa-
ruli biustiT armazisxevidan (samarxi N6) (sur. 3), romlis ikonografiu- marxi N2) (sur. 5). vercxlis didi Tasi gamorCeulia Tavisi dekoratiuli
li niSnebi (Tmis varcxniloba, wveri) imperator adrianes portretebTan gadawyvetiT. mrgvali `ubeebiT“ dafaruli Tasis zedapiri centralur
siaxloves avlens. vercxlis skulpturuli portretis mxatvruli sti- medalionSi Casmul mamakacis gravirebul portrets cxovelxatul moCar-
lis analizma cxadyo, rom igi Seqmnilia ara romaul saxelosnoSi, ara- Coebas uqmnis. Zvirfasi vercxlis Tasi mamakacis portretiT sasanianTa
med romis imperiis aRmosavleTiT mdebare romeliRac mxatvrul centrSi iranis samefo karis xelovnebas ganekuTvneba. arsebobs mosazreba, ro-
da xasiaTdeba adrianes epoqis portretuli niSnebiT. am azrs iziareben melsac adasturebs portretis stiluri da ikonografiuli niSnebi, rom
romauli portretis mkvlevarni. ar aris gamoricxuli am skulpturuli gamosaxuli pirovneba iranis SahinSahis narses Tanamedrove didi moxele
biustis Seqmna iberiis saxelosnoSi. sakmarisia, SevadaroT armazisxevis pitiaxSi papaki unda iyos.
Tasze mamakacis skulpturuli portreti palmiris samarxeul `portre-
tul“ biustebs (II s.), romelnic adrianes ikonografiuli niSnebiT ari- am Tasmac, bersumas langris msgavsad, yuradReba mis fskerze moTavsebu-
an aRbeWdilni, rom cxadi gaxdes armazisxevis biustis `aRmosavluri“ li warweris wyalobiT mii pyro. me ar vexebi warweris teqstsa da mis
ieri. garda amisa, biustis struqtura, misi plastikuri maxasiaTeblebi interpretaciebs (g. wereTeli, S. amiranaSvili, v.HHheningi, v. lukonini).
axloa sabeWdavze amokveTil asparugis portretis kompoziciasTan (II s.). yoveli mkvlevari am sakmaod dazianebuli warweris Tavisebur wakiTxvas
gvTavazobs. oRondac yvela Tanxmdeba, rom igi pitiaxS papakis kuTvni-
armazisxevis mxatvrul vercxls araerTi gamokvleva mieZRvna, misi Rirse- lebas warmoadgenda. CemTvis sainteresoa torevtikis am gamorCeul qmni-
bebi farTod aris cnobili, amitom me aRniSnuli epoqis iberiis xelovnebis lebaSi gamJRavnebuli sasanuri iranisaTvis damaxasiaTebeli mxatvruli

498 499
da ikonografiuli niSnebi, romlebic
SemdgomSi zegavlenas moaxdens Sua
saukuneebis qarTuli xelovnebis Ca-
moyalibebaze.

sainteresoa, rom sasanuri iranis xe-


lovneba Tavis mxriv moeqca romis im-
periis kulturuli zegavlenis qveS.
es portretiani Tasi amis kargi maga-
liTia. yvelasTvis kargad aris cno-
bili sasanuri vercxlis langrebi
SahinSahTa nadirobisa da brZolis
scenebiT. armazisxevis Tasze, medali-
onSi portretuli biustis moTavseba
romSi gavrcelebuli imago clipetae-s
garkveul iranul `variacias“ warmo- 6. sasanuri vercxlis Tasi. detali
adgens.

biustis qvemoT gaSlili ornamentu-


li motivi romauli akanTis foTlebis
ornamentisa da aRmosavleTSi gavrc-
elebuli RvTaebaTa frTebis Tavise-
buri aluziaa. analogiuri „frTebi“
III saukunidan moyolebuli xSirad
gamoisaxeboda sasanur sabeWdavebze
da Stukis reliefebze. mamakacis kos-
tiumisa da misi Tavsaburavis („kula-
xi“) nairsaxeobebs vxedavT sasanur
monumentur kldis reliefebze da
monetebze. amgvari samoseli gvxvdeba
ara mxolod SahinSahebis, aramed sasa-
nian didebulTa portretebze.

gansakuTrebul yuradRebas imsaxu-


rebs mamakacis Jesti da yvavili mis
xelSi (sur. 6). mravalricxovan weri-
lobiT wyaroebSi aRwerilia sasani-
anTa samefo karis brwyinvaleba da iq
gavrcelebuli ceremoniebi. erT-erTi
aseTi tradicia iyo didebulTaTvis
sagangebo Rvawlis aRsaniSnavad Sahis
mier ayvavebuli totis an yvavilis
boZeba. amis ilustraciebia vercxlis
langrebze gamosaxuli samefo miRebe-
bis, banketebis reliefuri kompozicie-
bi. sasanur sabeWdavebze xSirad vxe-
davT sasanian didebulebs yvaviliT
xelSi. amgvarad, armazisxevis Tasze
gamosaxuli mamakaci CacmulobiTa da
atributebiT uTuod didi iraneli
7. qvasveti qarTveli di-
moxele unda iyos. aRsaniSnavia, rom debulis portretiT.
sasanianTa samefo karze gavrcelebu- dmanisi. VIs. 8. vercxlis Tasi sakurTxevlis win mdgomi cxenis gamosaxulebiT. armazisxevi

500 501
li es atributi _ Yyvavili _ gvxvdeba adreuli Sua saukuneebis (VI-VII bas. mcxeTis gvianantikuri torevtikis mdidari koleqcia kidev bevr in-
ss.) qarTul reliefebze gamosaxul qarTvel feodalTa portretebSi, ro- formacias gvTavazobs am epoqis iberiis mxatvruli cxovrebis mTavari
gorc maTi socialuri Rirsebis aRmniSvneli simbolo (sur. 7). tendenciebis Sesaxeb. magram am mokle mimoxilvidanac sakmaod naTlad
Cans, rom xmelTaSuazRvispireTis kulturuli samyaros zemoqmedebis sfe-
armazisxevis zemoganxiluli vercxlis ramdenime mxatvruli nivTis mi- roSi Sesuli saqarTvelo gverds ver auvlida iranuli mxatvruli cen-
xedviT SesaZlebelia garkveuli daskvnebis gakeTeba imis Taobaze, Tu ra trebis moZalebul gavlenas. es dualizmi Tavs iCens ara mxolod am is-
roli Seasrula erTi mxriv romaulma, meore mxriv _ iranulma gavlenebma toriul etapze, aramed Semdgomi xanis saqarTvelos xelovnebaSi.
maT Tanadroul da Semdgomi xanis qarTul xelovnebaze.

rac Seexeba elinistur-romauli mxatvruli elementebis mdgradobas, unda


aRvniSno, rom armazisxevis gvianantikuri vercxlis nakeTobebis nawili,
uTuod romauli gavlenebiT Seqmnili adgilobrivi nawarmia. antikur
mcxeTaSi aRmoCenili adgilobrivi oqromWedlobis WeSmariti Sedevrebi
da mkafiod gamovlenili adgilobrivi niSnebiT aRbeWdili vercxlis na-
keTobebi (langrebi sakurTxevlis win mdgomi cxenis medalioniT, rTuli
struqturis sareclis fexebi, surebi da sxv.) imis naTeli dasturia, rom
Cv. w. pirvel saukuneTa iberiaSi yvaoda ZirZvel tradiciebze aRmocene-
buli, elinistur-romauli gemovnebis liTonis mxatvruli damuSavebis xe-
lovneba, romelSic aRmosavluri elementebi iyo Sereuli. bibliografia
iberiaSi damzadebuli vercxlis Tasebis reliefur
dekorSi iranuli elementebis arseboba aRmosavle- 1. afaqiZe a., gobejiSvili g., kalandaZe a., de l`antiquité: „Bedi Kartlisa“, vol. XXXIV, Paris,
Tidan momdinare miTraizmis niSniT aris aRbeWdili lomTaTiZe g., mcxeTa I, Tb., 1955 1976
(sakurTxevlis win toraRmarTuli cxenebi) (sur. 8). 2. maCabeli k., Zveli saqarTvelos vercxli, 14. Porada E., Iran ancient, Paris, 1966
Tb., 1983 15. Riegle A., Spätrömische Kunstindustrie, B. 1-2,
unikaluria armazisxevis nekropolSi aRmoCenili 3. maCabeli k., saqarTvelo da irani _ mxat- Vien, 1901-1923
sareclis originaluri struqturis sareclis fe- vrul-kulturul urTierTobaTa aspeq- 16. Strong D. E., Greec and Roman Gold and Silver
xebi (samarxebi NN 3, 6), romelTa dekoratiul kompo- tebi: SoTa rusTavelis saxelobis sti- Plate, London, 1966
ziciebSi vxedavT ornamentuli da figuruli moti- pendiatTa Sromebi, I, Tb., 2008 17. Апакидзе А. М., Города и городская жизнь
vebis Serwymis nairgvar variaciebs (sur. 9). rTuli 4. maCabeli k., markus avreliusis portre- древней Грузии, Тб., 1963
teqnikiT Seqmnili sareclis fexebi mxatvruli li- ti bagineTidan: sabWoTa xelovneba, #7, 18. Луконин В. Г., Культура сасанидского Ирана, М.-
Tonis nawarmoebTa erTian jgufs Seadgens, romelic 1975 Л. 1969
Seqmnilia iberiis saxelosnoebSi adgilobriv tra- 5. CubinaSvili g., armazis saganZuri, Tb., 19. Мачабели К. Г., Серебряные фиалы из Арма-
9. sareclis fexebi. diciebze damyarebul da sxvadasxva kulturuli ke- 2007 зисхеви, Тб., 1970
vercxli. armazis- rebidan aTvisebul mxatvrul miRwevaTa SerwymiT. 6. Bandinelli R. B., Rome, II, La fin de l`art antique, 20. Мачабели К. Г., Несколько памятников сасанид-
xevi Paris, 1970 ской торевтики в Грузии: saq. ssr. mecniere-
axloaRmosavluri samyarodan momdinare, oRond ad- 7. Borelli L. V., Marco Aurelio, EACO, IV, Roma, baTa akademiis saz. mecn. ganyofilebis
gilobriv, iberiul niadagze gadamuSavebuli ikono- 1961 macne, N3, 1972
grafiis sruliad gansakuTrebuli nimuSebia taxtis 8. Christensen A., L`Iran sous les sassanides, Copen- 21. Мачабели К. Г., Торевтика позднеантичной Гру-
vercxlis skulpturuli fexebi bagineTis samefo hague, 1934 зии, Тб., 1976
sarkofagidan, romlebsac msoflio xelovnebis is- 9. Dalton O., East Christian Art, Oxford, 1925 22. Мачабели К. Г., Памятники торевтики и вопро-
toriaSi analogi ar moepoveba (sur. 10). rTul mo- 10. Francovich G., Persia, Siria e il medioevo europeo, сы культурных взаимосвязей в дохристианскую
noliTur plastikur konstruqciaSi, skulpturuli Napoli, 1984 эпоху (Грузия. Армения). П Международный
fantaziiT Seqmnil am miTologiuri arsebis dide- 11. Girshmann R., Iran, Parthes et Sassanides, Paris, Симпозиум по армянскому искусству. Сборник
bulebaSi adgilobriv xalxur rwmenaTa da uZveles 1962 докладов. т. 1, Ереван, 1981
religiur warmodgenaTa mTeli mravalferovneba 12. Grabar A., Le premier art Chrétien, Paris, 1972 23. Фрай Р., Наследие Ирана, Москва, 1972
aris Serwymuli. 13. Machabeli K., La toteutique géorgienne de la fin

romis imperiis dasustebam da aRmosavluri elemen-


10. taxtis fexebi. tebis momZlavrebam biZgi misca saqarTvelos tra-
vercxli. bagine- diciul, axloaRmosavlur mxatvrul midgomebTan
Ti daaxloebuli adgilobrivi xelovnebis ganviTare-

502 503
Kitty Machabeli
George Chubinashvili National Research Centre
for Georgian Art History and Heritage Preservation,
Chief Scientific Researcher, Doctor of Art History

MTSKHETA
BETWEEN
LATE
ROMAN
AND
SASSANID
EMPIRES
(LATE ANTIQUE TOREUTICS FROM ARMAZISKHEVI)

The importance of Georgia, as the ancient where we can read cultural, political and so-
original cultural center, as the link, connecting cial processes, occurring in the country in the
cultural worlds of the East and the West, inten- first centuries A.D. It is Late-Antique toreutics,
sifies the interest towards its art at different his-
which helps us to identify the basic trends of
torical stages. Georgian arts of that period. This branch of art
shows presence of original local art, peculiar
Late-Antique period, the period of greatest inter-relations of Hellenism and Orientalism.
shifts, is one of the most important ones in the
history of Georgia. Political, social and cultur- On the example of remarkable creations of to-
al processes, occurring in that period touched reutics, discovered in Armaziskhevi and Bag-
every country without exceptions. It was the ineti, the paper discusses the issue of Helleniza-
period of extreme intensification and widening tion and Easternization of the art of the country.
of cultural and artistic connections between the
countries, when the influences of Rome, Par- Weakening of Roman Empire and strengthen-
thia and afterwards Sasanian Iran were exerting ing of the oriental elements triggered develop-
active impact on the culture of the countries, ment of local art, approximated with tradition-
having ancient traditions. Art of the Late-An- al, Near-Eastern artistic approaches of Georgia.
tique period in Georgia shall be considered in Rich collection of Late-Antique toreutics of
the context of cultural achievements of the ad- Mtskheta offers even more information about
vanced countries of the period. basic trends of artistic life of Iberia of that pe-
riod; however, even this brief overview clear-
From the Late-Antique fine arts, predominantly ly shows that Georgia, being involved in the
the creations of metal sculpting were preserved sphere of influence of Mediterranean cultural
in Georgia; among them, the greatest treasury of worlds, could not avoid prevailing impact of
silver sculptures, discovered in Armaziskhevi Iranian artistic centers. This dualism occurs not
Pitiakhshes’ necropolis in Mtskheta, is out- only at this historical stage, but even in Geor-
standing. These are the “historical documents“, gian art of further period.

504 505
qeTevan r. ramiSvili am dros romauli gli ptikis nawarmia gabatonebuli [javaxiSvili q. 2015:
20]. IV s-is dasawyisidan, ZiriTadad aRmosavleT saqarTveloSi, ukve Cndeba
saqarTvelos erovnuli muzeumi, mcire raodenobiT sasanuri gemebi, romlebic TandaTanobiT anacvleben
simon janaSias saxelobis saqarTvelos muzeumi, romaul gemebs. aRsaniSnavia, rom saerTod, qarTli IV s-is pirveli naxevar-
gli ptikis fondis kuratori, Si gamoirCeva gli ptikuri masalis simciriT, rasac q. javaxiSvili xsnis
arqeologiis akademiuri doqtori, iberiaSi romauli gemebis Semodinebis SemcirebiTa da sasanuri gli pti-
xelovnebaTmcodne kuri nawarmis araintensiuri SemosvliT. IV s-Si romauli gemebi kvlav
inerciiT ganagrZoben arsebobas, magram maTi ricxvi klebulobs. IV s-is
meore naxevarSi romauli gemebis sasanuriT Canacvlebis procesi grZel-
sasanuri deba da kargad Cans e. w. maRalTvalbudian da mxrebdaqanebul iberiuli
(armazuli ti pis) beWdebis SemkulobaSi. maT nawilSi isev romauli gem-
gliptikuri ebia Casmuli, xolo meore nawilSi - ukve sasanuri [javaxiSvili q. 1972:
105-106; javaxiSvili q. 2015: 20]. sasanuri gemebis uxvi raodenobiT Semosvla
Zeglebi V s-is meore naxevridan iwyeba da grZeldeba VI-VII ss-is ganmavlobaSi,
didi rac ganpirobebuli iyo erTi mxriv, sasanur iranTan intensiuri vaWrobis
dawyebiT, xolo meore mxriv, samxreT kavkasiaSi iranis poziciebis Tan-
mcxeTidan daTanobiT gaZlierebiT, rasac 532 wels qarTlSi mefobis gauqmeba mohyva
[ramiSvili q. i. 1979: 55; javaxiSvili q. 2015: 20].
(saqarTvelos erovnul muzeumsa
da didi mcxeTis muzeum- nakrZalSi saqarTveloSi aRmoCenil sakmaod mravalricxovan sasanur sabeWdavs So-
daculi gliptikuri masalis mixedviT) ris umetesoba mopovebulia mcxeTis raionSi, yvelaze uxvad - samTavros
samarovanze, aseve armazisxevis rigiT samarxebSi, fiqrisgoraze, avWal-
iskarSi, axal armazSi, sveticxovlis ezoSi da sxv. aRmosavleT saqarTve-
iranis istoriaSi axali etapi daiwyo mas Semdeg, los sxvadasxva punqtebSi: TbilisSi, TelovanSi, sarTiWalaSi, vaSlijvar-
rac ax. w. 227 wels qveynis saTaveSi moeqca sasani- Si, rusTavSi, magraneTSi, JinvalSi, axalcixeSi, yoRoToSi, jinisSi, kaWreTSi
anTa dinastia, Tumca, pirveli Sahebis dros, xeli- [ramiSvili q. i. 1979: 4], qvemo alevSi [afxazava n. 1988: 103, tab. XXV], mcire
suflebas jer kidev ar hqonda gakeTebuli reli- raodenobiT dasavleT saqarTveloSi – modinaxeze [nadiraZe j. 1975: sur.
giuri arCevani, rac Zalze mniSvnelovani iyo ara 21] da korboulSi [ramiSvili q. i. 1979: 63-64].
marto iranis politikuri momavlisaTvis, aramed
sasanuri xelovnebis CamoyalibebisaTvisac. sasanu- saerTod,sasanuri sabeWdavebi da beWdebis Tvlebi,uklebliv yvela,mxolod
ri iranis mmarTvelebi idgnen didi dilemis winaSe, intalioebs warmoadgenen da gamoirCevian formaTa mravalferovnebiT -
maT unda aerCiaT an mazdeizmi, romlis mqadagebe- 1. beWdis Tvlebi: a) wakveTili konusi - amoburculpiriani; b) gverdeb-
li iyo kartiri, an maniqeizmi, romlis gavrcelebas daqanebuli da brtyelpiriani – gamosaxuleba farTo pirzea; g) Zlier
cdilobda axalgazrda mociquli mani [ramiSvili amoburculpiriani – e. w. kaboSoni; d) sworkuTxa - wakveTili piramida
r. 210: 144]. dapirispirebam sakmaod didxans gastana – gamosaxuleba mcire pirzea. 2. mTlianad qvis sabeWdavebi: a) wakveTili
da mxolod III s-is bolos, 70-ian wlebSi gamarjveba elifsisebri da b) wakveTili sferosebri - orives aqvs naxvreti zonri-
moi pova kartirma, romelmac ahuramazdas magupatT saTvis, piri wakveTil nawilzea - ovaluria an mrgvali; g) gumbaTisebri
magupatis – umaRlesi qurumis saxeli miiRo da – amoziduli zurgiTa da brtyeli piriT; d) mTlanad qvisgan gamoT-
Semdgom, varahran II-is droidan, III s. 70-90 wlebSi lili beWdebi – cal mxares wakveTili gamosaxulebisTvis. 3. liTonis
gaatara reformebi, ris Sedegadac iranSi Camoyal- Camosxmuli sabeWdavebi: a) gverdebSebrtyelebuli sfero; b) konoiduri
ibda Zlieri orTodoqsuli zotoastrizmi. swored – orives aqvs naxvreti zonrisTvis, piri ovaluria an mrgvali, iSviaTad
am periodidan iwyeba sasanuri iranis oficialu- oTxkuTxa an samkuTxa momrgvalebuli kuTxeebiT. formebisagan gansxvave-
ri xelovnebis sxvadasxva dargis, maT Soris gli p- biT, sasanur intalioebze gamosaxuli siuJetebi ar gamoirCevian mraval-
tikis Camoyalibeba [Фрай Р. 1972: 298-302; Луконин В. ferovnebiT da maTi Tematika sakmaod SezRudulia (mamakacis portreti,
1969: 97; Тревер К., Луконин В. 1987: 35-38]. RvTaebebi, gmirisa da cxovelis brZola, fantastikuri arsebebi, adamianebi,
cxovelebi, frinvelebi, mcenareebi, mnaTobebi da “neSanebi~ – niSnebi, e. w.
saqarTveloSi sasanur iranTan urTierTobis niSnebi monogramebi). sadac ki unda iyos aRmoCenili sasanuri gemebi, isini yvel-
Cndeba,ax. w. III s-is miwuruls da IV s-Si,Tumca,qarTl- gan gamoirCevian erTgvarovani formiTa da dakanonebuli siuJetiT aseve,
Si sasanuri gli ptikis Zeglebi Semosvlas iwyebs,Zir- erTiani Sesrulebis stiliTa da ikonografiuli detalebiTac ki [Борисов
iTadad, IV s-idan. I-III saukuneebi, rogorc cnobilia, А., Луконин В. 1963: 31]. masalad yvelaze xSirad gamoiyeneboda sardioni, la-
qarTlis samefosa da romauli samyaros politiku- Jvardi, orive saxeobis granati (almadini, piropi), aseve qalcedoni, aqati,
ri da kulturuli urTierTobis xanaa da iberiaSi frcxili, iaspi, nikolo, mTis broli, mina da sxv. sasanuri intalioebze ga-

506 507
mosaxulebebi ZiriTadad dazgaze, brunvis teqnikiTaa amokveTili. adreul portretisagan gansxvavdeba Tavise-
nimuSebze gamosaxulebebi SedarebiT realisturia, sakmaod reliefuri, buri poziT (marjvnivaa mobrunebuli,
plastikuri da faqizad Sesrulebuli. sasanuri xelovnebis ganviTarebis ris gamoc Cans mxolod misi cali mx-
saerTo tendenciis fexdafex, romelic warimarTa realisturidan sqema- ari da nawilobriv mkerdi), saxasiaTo
tur-stilizaciamde, gli ptikur Zeglebzec mogviano xanaSi gamosaxuleba- saxis nakvTebiT, metyveli mzeriT, mok-
Ta umetesoba zedapiruladaa nakveTi, xazobriv-sqematuria da e. w. `Strix- le Tmis varcxnilobiTa (xazebiT gad-
ul da ,,eskizur~ maneraSia Sesrulebuli, Tumca SesaZloa, guldasmiT da mocemul Tmaze gadaWerili aqvs bab-
kargad nakveTi gamosaxulebebic Segvxvdes. sasanur gemebze amokveTili Ta, romlis boloebi kefaze eSveba) da
gamosaxulebebi, TiTqmis yvela, simboluri mniSvnelobisaa da mWidrod xveulebiT gadmocemuli wveriT. aseve
Cans dakavSirebuli iranis uZveles religiur rwmena-warmodgenebTan, as- imiTac, rom Tavsaburavi – kulaxi da
tralur kultebTan, RvTaebebTan da RvTaebaTa zoomorful oreulebTan insigniebi ar gaaCnia. igi aseve aRniS-
[Борисов А., Луконин В. 1963: 24, 34-35; Фрай Р. 1972: 317; ramiSvili q. i. 1979: 23, navs, rom samTavros portretuli gema
42]. garkveuli niSnebiT msgavsebas pou- 2. mamakacis 3. mamakacis
portreti portreti
lobs adrebizantiur monetebze gamo- grifonis ga- sardionis
saqarTveloSi aRmoCenili sasanuri gli ptikuri Zeglebi safuZvlianad saxul portretebTanac da rom aq adg- mosaxulebiani gema-intalioze,
Seiswavla cnobilma gli ptikosma q. i. ramiSvilma da Tavis saetapo mono- ili aqvs dasavluri da aRmosavluri TavsaburaviT samTavro, bai-
grafiaSi “sasanuri gemebi saqarTveloSi~ warmoaCina maTi Rrma kvleva (iranuli) elementebis Serwymas, rac sardionis erniseuli
da TandarTuli Zalze STambeWdavi katalogi. mkvlevarma naSromSi didi damaxasiaTebelia adresasanuri Ze- beWedze, IV-V
adgili dauTmo mcxeTis raionSi aRmoCenili beWdebisa da sabeWdavebis glebisaTvis, xolo CarCos (romelic ss., samTavro,
farTobi 209
kvlevas [q. i. ramiSvili 1979], rasac Cvens naSromSi aucileblad daveyrd- Tavis droze moTvaluli iyo) Tavis
nobiT da SeZlebisdagvarad SevecdebiT yvela forma da siuJeti warmo- margalitis mZiviani sakidiT adgilo-
vaCinoT, amave dros, davamatebT mcxeTis muzeum-nakrZalSi dacul sasanur briv nakeTobad miiCnevs da III-IV s-is
gli ptikur masalasac. qarTul oqromWedlobis ZeglebTan akavSirebs, ris safuZvelze gemas ax.
w. III s-is miwuruliTa da IV s-is pirveli naxevriT aTariRebs [ramiSvili
mcxeTaSi aRmoCenil gli ptikur Ze- q. i. 1079: 57-58]. warCinebuli mamakacis portretia amokveTili samTavros
glebze sasanuri iranis gli ptikaSi samarovnis samxreT nawilSi - 209 farTobze aRmoCenil narinjisferi sar-
farTod gavrcelebul TiTqmis yvela dionisgan gamoTlil beWedze (erovnuli muzeumi, gl. f. 227; intalio –
formasa da siuJets vxvdebiT. sasanur 8X7 mm.). beWedi naklulia, intalios mxolod zeda naxevaria SemorCenili,
xelovnebaSi yvelaze adre Camoyalib- magram Cans, rom gamosaxuli yofila mamakacis Tavi (portreti) profilSi
da mamakacis portreti, rac Zalian marjvniv, misi maRali Tavsaburavi grifonis protomiTaa dabolovebuli
kargad aisaxa da farTod gavrcelda (sur. 2). daTariRebulia IV-V ss-iT. [ramiSvili q. i. 1979: 71-72]. msgavsi
gli ptikur Zeglebze. iseve, rogorc Tavsaburavebi, romlebic cxovelebisa da fantastikur arsebaTa TavebiTa
torevtikaSi, gli ptikaSic didebul- da protomebiT bolovdeboda, farTod iyo gavrcelebuli sasanuri xe-
Ta da mefeTa portretuli gamosax- lovnebis Zeglebze da ZiriTadad mefeTa da warCinebul pirTa portreteb-
ulebebi mkacrad kanonizirebulia ze gvxvdeba. swored aseTi Tavsaburaviani, oRond varangis (mtacebeli fr-
– warmodgenilia biusti pirdapir, inveli) TaviT daboloebuli kulaxi axuravs didebuls, romlis portreti
1. oqros medalioni granatis (piro- xolo Tavi – profilSi marjvniv. amoWrilia brinjaos beWdis farakze sarTiWalis muRanlodan. beWedze
pi) gemiTa da margalitis sakidiT. Tmis varcxniloba, Tavsaburavi – ku- yvelaze adreuli portretia gamosaxuli da daTariRebulia III-IV ss-iT.
intalioze mamakacis portretia
samTavro, qvis samarxi 4
laxi, samkaulebi da samosi uflebriv [ramiSvili q. i. 2003: 66]. Tavsaburavebze es elementi IV s-idan vrceldeba
insigniebs warmoadgendnen [Борисов farTod da mfarvel RvTaebaTa zoomorful gamosaxulebebs warmoadgen-
А., Луконин В. 1963: 13]. sasanuri por- da. aq SeuZlebelia ar gagvaxsendes iberiis mefe vaxtang gorgasali Tavi-
tretebi Zalian ganzogadebulia da si mglisTaviani muzaradiT, romelic SesaZloa, sasanuri maneriT yofili-
yovelgvar individualur niSnebs yo damzadebuli, sadac mgeli ganasaxierebda iberielTa totems, romelic
moklebuli. mTavari iyo gadmoecaT kanonikuri poza, adoraciis Jesti da qarTvelur tomTa uZveles rwmena-warmodgenebTan iyo dakavSirebuli [ra-
investituris niSnebi [Луконин В. 1969: 21]. didebulTa portretebTan erTad miSvili q. 2018: 48-55]. samTavroSi kidev aris aRmoCenili fr. baiernis mier
sabeWdavebze gamoisaxeboda saSualo fenis adamianebis portretebic da erTi ufro gviandeli gema rigiTi adamianis portretiT (sur. 3). narinjis-
isini oficialur portretebTan erTad Tanaarsebobdnen. samTavros sama- feri sardionis daqanebulgverdebian gema-intalios ovalur da brtyel
rovanze #4 qvis samarxSi aRmoCnda oqros medalioni, romelSic Casmulia pirze gamosaxulia wverosani mamakacis portreti mxrebiT pirdapir da
granatis (piropi) gema-intalio (erovnuli muzeumi, gl. f. 265; intalio – TaviT profilSi (erovnuli muzeumi, gl. f. 341; intalio – 10X8X2 mm.).
12X11 mm.; medalioni 25X22 mm.; sakidi – 15 mm.). intalioze arcTu Rrmad, ma- yurs mozrdili, mrgvali sayure umSvenebs. gamosaxuleba sqematuria, gad-
gram mkafiod amoWrilia wverosani mamakacis SesaniSnavi portreti (sur. 1), mocemulia iribi da horizontaluri xazebis monacvleobiT, portretis
romelic metad daxvewili namuSevaria da romelic sasanuri oficialuri marjvniv da marcxniv wyvetili, ovaluri Rrmulebia amoWrili (warwer-

508 509
is imitacia?). Sesrulebulia sasanur stilis, qvis formisa da beWdis mixed-
gli ptikaSi gvian gavrcelebuli e. w. viT adresasanur nakeTobadaa miCneu-
`Strixuli maneriT~ da daTariRebu- li da daTariRebulia ax. w. IV s-is
lia V-VI ss-iT [ramiSvili q. i. 1979: pirveli naxevriT [ramiSvili q. i. 1979:
103]. 28, 59-60]. seroSis gamosaxuleba amoW-
rilia agreTve samTavros samarovnis
sasanur gli ptikur Zeglebze da maT #171 qvis samarxSi aRmoCenil elif- 9. frTosani 10. frTosani cx-
Soris mcxeTur masalebSi farTod siseburi formis sabeWdavzec (erovnu- cxeni la- eni laJvardis
Jvardis in- intalioze,
aris gavrcelebuli RvTaebaTa ga- li muzeumi, gl. f. 189; intalio – 15X13
talioze, V-VI falauri war-
mosaxulebebi, romlebic antikuri mm.; sabeWdavi – 20 mm.). sabeWdavis es ss. samTavro, weriT ,,kerpi“,
RvTaebebis mibaZviTaa gamosaxuli. forma vrcel qronologiur periods samarxi 703 V-VI ss. arma-
rogorc cnobilia, adresasanuri xe- moicavs. igi mTlianad monacrisfro zisxevi, sa-
4. frTosani seroSi nikolos gemaze lovneba ganicdida romaul gavlen- qalcedonisganaa gamoTlili, aqvs marxi 173
vercxlis rombulbudian beWedSi. ebs, rac gansakuTrebiT kargad aisaxa naxvreti zonrisaTvis da cal mxares
IV s. pirveli naxevari, samTavro, sa- torevtikul masalaze. ganviTarebis wakveTilia. wakveTili nawili oval-
marxi 69 pirvel etapze sasanuri torevtikuli uria da brtyeli, masze mkafiod, ma-
Zeglebi Tavisi formiT dasavluria, gram Zalze sqematurad amoWrilia frTosani arseba seroSi profilSi,
Tumca gamosaxulebebi ukve arso- gawvdil xelSi sasanurbabTebiani sainvestituro gvirgvini uWiravs (sur.
brivad sasanuria. cnobilia aseve, rom 5). gamosaxuleba gadmocemulia pirobiTad - uxeSi, texili xazebiT, Rareb-
sasanuri gli ptika Tavisi formebi- iTa da RrmulebiT. daTariRebulia ax. w. V-VI ss-iT [ramiSvili q. i. 1979:
Ta da stiliT viTardeboda iseve da 88-89]. antikuri RvTaeba hermesis gviandel gamoZaxils unda warmoadgen-
igive kanonebiT, rogorc torevtika des mamakacis gamosaxuleba, romelic amokveTilia samTavros samarovnis
[Борисов А., Луконин В. 1963: 13, 47], amdenad, # 104 samarxSi aRmoCenil vercxlis beWedSi Casmul brtyel da ovalur
adresasanur xanaSi romauli gavlen- narinjisfer sardionze (erovnuli muzeumi, gl. f. 208; intalio – 11X9 mm.,
6. RvTaebis ebi gli ptikur Zeglebzec SeiniSneba. rkalis dm – 20 mm.). RvTaebas gaSlil xelebSi qisa da himationi uWiravs
gamosaxule- samTavros samarovnis #69 qvis samarx- da wmindad gviansasanur stilSia Sesrulebuli – sqematurad da uxeSad
ba sardionis
intalioze,
Si aRmoCnda vercxlis beWedi, romel- (sur. 6). beWeds mrgvalganivkveTiani rkali da konusuri bude aqvs. intal-
vercxlis Sic nikolos intalio zis (erovnuli ioc da beWedic TariRdeba ax. w. VI s-iT. beWedi dazianebulia [ramiSvi-
5. frTosani muzeumi, gl. f. 238; intalio – 6X5 mm.; li q. i. 1979: 29-30, 104-105]. antikuri pegasis gamoZaxils unda warmoadgen-
beWedSi, VI s.,
seroSi qa-
lcedonis
samTavro, sa- beWdis rkalis dm – 17 mm.). qva ti pi- des toraweuli frTosani cxenis stilizebuli gamosaxuleba, romelic
marxi 104 uri adresasanuri – wakveTili konu- TiTqos sakurTxevlis win dgas da romelic sakmaod xSirad gvxvdeba mcx-
elifsur sabe-
Wdavze, V-VI sis formisaa da budidan amoweulia. eTur gli ptikur Zeglebze. samTavros samarovnis ##47, 703 da armazisx-
ss., samTavro, intalios ovalur da brtyel pirze, evis #17 qvis samarxebSi aRmoCenil vercxlis beWdebSi Casmul nikolosa
samarxi 171 cisfer fonze - lurj fenaSi mkafiod da laJvardis gemebze sakmaod Rrmad da mkafiodaa amoWrili toraweuli
da Rrmad amoWrilia iranul miTo- frTosani cxenebi (erovnuli muzeumi, gl. f. 194, intalio – 8X7 mm., beWdis
logiaSi kargad nacnobi keTili ge- simaRle – 25 mm.; gl. f. 602, intalios piris dm – 12 mm., beWdis simaRle
nia - patara, frTosani, arseba seroSi, – 26 mm.; gl. f. 827, intalio – 12X10 mm., beWdis simaRle – 24 mm.). cxenis
romelic mifrinavs (sur. 4). RvTaeba es poza religiuri Tayvaniscemis niSania da mnaTobis gamosaxulebasTan
marjvena profilSia warmodgenili da kombinaciaSi SesaZloa dakavSirebuli iyo mzisa da mTvaris kultTan,
gawvdil xelSi gvirgvini upyria. se- aseve gamarjvebis RvTaeba vreTragnasTan. beWdebis formebic sasanuria -
8. frTosani cx- roSi antikuri erotis Sesatyvisia da mrgvalganivkveTiani rkali da wakveTili konusis formis bude, romelzec
eni nikolos
intalioze, IV
adresasanur xanaSi mas frTosani ero- mcire, mrgvali burTulebia darCiluli. da Tu samTavros #47 samarxis
s. samTavro, tis msgavsad gamosaxavdnen. kompozi- nikolos gema wakveTili konusis formisaa da mis ovalur da brtyel
samarxi 47 cia dinamikuria, xolo gamosaxuleba pirze Zalian sufTad amoWrili frTosani cxeni naxevarmTvaresTan erTad
sakmaod realisturad da plastiku- daxvewili namuSevaria da daTariRebulia ax. w. IV s-iT (sur. 8), samTavros
7. qalis ga- radaa gadmocemuli. beWedic saerTo samarovnis #703 samarxis (sur. 9) da arazisxevis #17 samarxSi (sur. 10)
mosaxuleba ieriT TiTqos gvianromauli xanis an- aRmoCenili gemebi - laJvardisaa da maT brtyel pirze amoWrili cxenebi
frcxilis
tikur beWdebs waagavs, Tumca, rombuli (armazisxevur gemaze falaur warwerasTan erTad, niSnavs – “kerpi~) ukve
beWedze, V-VI
ss. samTavro, budis mixedviT kargad TariRdeba IV uxeSi xazebiT - sqematuradaa gadmocemuli da daTariRebulia ax. w. V-VI
samarxi 450 s-iT. amave dros, damzadebis teqnikiT ss-iT [ramiSvili q. i. 1979: 31, 61, 90, 91-92].
igi armazul IV s-is beWdebs emsgavse-
ba. amdenad, intalio gamosaxulebis saqarTveloSi aRmoCenil sasanuri gli ptikis ZeglTa Soris gansakuTre-

510 511
bul yuradRebas i pyrobs adamianebis Cenil moyviTalo sardionis mrgval
gamosaxulebebi, romlebic amoWrilia da amoburcul gemaze, romelic ver-
qalcedonisgan, sardionisgan da aqa- cxlis beWeds amkobs (erovnuli muze-
tisgan gamoTlil beWdebze. msgavsi umi gl. f. 589; intalios dm – 13 mm,
beWdebi sakmaod uxvadaa aRmoCenili beWdis simaRle – 26 mm.). gemaze Rrmad,
mcxeTis raionSi. isini TiTze Ses- magram uxeSad amoWrilia gmirisa da
11. gmirisa da 12. gmirisa da
acmeli rgolebia, maTi rkali mxre- pirdaRrenili lomis Zalze eqspre-
lomis Serkine- lomis Serkine-
bisken odnav farTovdeba da gadadis siuli Serkinebis scena (sur. 12). da- 13. lomis gamosax- 12. gmirisa da
ba, V - VI s., ba, VII s.,
wakveTil, brtyel da ovalur nawilSi, TariRebulia VI-VII ss-iT [ramiSvili uleba niko- lomis Serkine-
samTavro, bai- samTavro, sa-
los intal- ba, VII s.,
erniseuli marxi 668 romelzec gamosaxulebebia amokveTi- q.i. 1979: 130-131]. monadires cal xel- ioze oqros samTavro, sa-
li da amdenad, sabeWdav pirs warmoad- Si satevari upyria, meore SemarTuli beWedSi, IV s. marxi 668
gens. beWdis rkals zogjer waxnagi aqvs da gadamwyveti SetakebisTvis samTavro, sa-
gasdevs.Aa. bivaris mosazrebiT ase- emzadeba, lomi yalyze dgas brZolis marxi 32
Ti beWdebi farTod vrceldeba IV-V ss-Si [Bivar A. 1963: 21-22]. samTavros molodinSi. msgavsi kompoziciebi ga-
samarovnis #450 samarxSi aRmoCenil yavisferi frcxilisgan gamoTlil mosaxulia ufro adreul, aqemeniduri
beWedze (erovnuli muzeumi gl. f. 310; intalio – 13X4 mm; beWdis simaR- xanis - e. w. Sereuli stiliT Ses-
le – 21 mm.) gamosaxulia qali profilSi marjvniv, grZeli nawnaviTa da rulebul berZnul-sparsul gli ptikur Zeglebze (Zv. w. V-IV ss.). msgavsi
naoWiani samosiT, xeli gawvdili aqvs, TiTqos yvavili an nayofi eWiros siuJeti Semonaxulia agreTve iberiul lurji minis mravalwaxnagebzec.
(sur. 7). Sesrulebulia gviansasanuri e. w. Strixuli maneriT da daTari- rogorc Cans, es siuJetebi gamoiyena sasanurma xelovnebamac da gli ptikur
Rebulia ax. w. V-VI ss-iT da ukavSirdeba RvTaeba anahitas [ramiSvili q. Zeglebze ukve sasanuri stiliT Sesrulebul kompoziciebad mogvevlina.
i. 1979: 100-101]. ufro adreul qarTul gli ptikur Zeglebze Zv. w. IV s-is
pirveli naxevriT daTariRebul brinjaos beWdis farakze gamosaxulia e. sasanur gli ptikur Zeglebze farTodaa gavrcelebuli cxovelTa, frin-
w. “sparseli qali~ xelSi bologadaSlili yvaviliTa da grZeli nawnaviT, velTa da mcenareTa gamosaxulebebi, rac kargada aris asaxuli mcxeTuri
romelic, Cveni mosazrebiT, aseve ukavSirdeba anahitas kults [ramiSvili gli ptikis Zeglebze. cxovelTa gamosaxulebebi gamoirCevian natural-
r. 1959: 9, sur. 10; ramiSvili q. r. 2021 a]. kamaraxevuri beWedi gamosaxulebi- isturi, daxvewili da plastikuri formebiT, gansakuTrebiT adresasanur
TurT aqemeniduri xanis berZnul-sparsuli gli ptikis “Sereuli stilis~ gemebze, Tumca, gviandeli gamosaxulebebic metad gamomsaxveli da sasia-
Wrila qvebis uSualo gavleniT Seqmnil adgilobriv nakeTobadaa miCneu- movno aRsaqmelia. gansakuTrebiT STambeWdavia sasaneli ostatebis mier
li [lorTqifaniZe m. 1981: 49, tab. II/7]. anahitas oficialuri Tayvaniscema cxovelebis gadmocema didi TvalebiTa da metyveli mzeriT, rac gamosax-
iranSi Zv. w. IV s-Si artaqserqse II-s SemouRia. misi kulti Zv. w. IV s-idan ulebebs ganumeorebel momxiblaobas aniWebs. cxovelTa Soris yvelaze
Sedis armeniaSi, lidiaSi, kapadokiaSi, pontosa da rogorc Cans, iberiaSic mniSvnelovania lomi, romelic siZlieris simboloa da mzis RvTaebis
[afxazava n. 1979: 88]. ax. w. IV s-is dasawyisSi ki, Sapur II-is (309 w.) gamefe- erT-erT zoomorful saxes warmoadgens (sur. 13). Llomi SesaZloa zodia-
bis Semdeg, iwyeba anahitas kultis xelaxali aRorZineba da emTxveva, rom qos niSani iyos. amave dros, SesaZlebelia, igi romaul miTraizms ukavSir-
nawnaviani qalis gamosaxulebebi xelSi yvaviliT sasanur gli ptikur Ze- debodes [Bivar A. 1963: 26]. samTavros samarovnis #32 qvis samarxSi aRmoCnda
glebzec farTod vrceldeba, rac kargad aisaxa samTavroSi aRmoCenil (# oqros beWedi nikolos intalioTi, romelzec amoWrilia xaxadaRebuli da
310) aqatisgan gamoTlil gviansasanur sabeWdav-beWedzec [ramiSvili q. r. kudaweuli lomis figura profilSi, romelic dinjad miabijebs (erovnu-
2021 a]. li muzeumi, gl. f. 211; beWdis simaRle – 19 mm.; intalio – 5,5X4 mm.). lomis
sxeuli plastikuradaa modelirebuli da Zalian daxvewili namuSevaria.
sasanur gli ptikaSi gavrcelebulia SuamdinareTis uZvelesi siuJeti – beWeds aqvs mrgvali, sada rkali, romelzec darCilulia wakveTili konu-
gmirisa da cxovelis (lomis) brZola, romelic gvxvdeba samTavroSi fr. sis formis bude. daTariRebulia ax. w. IV s-iT [ramiSvili q. i. 1979: 61-62].
baiernis mier aRmoCenil gverdebdaqanebul, ovalur da brtyel, mowiTalo
sardionis gemaze (erovnuli muzeumi, gl. f. 342; intalio – 14X12 mm.), ro- msxvilfexa CliqosanTa Soris Zalian mniSvnelovania xari, romelic sim-
melzec sakmaod Rrmad da uxeSad amoWrilia Zvel aRmosavlur cilindre- bolurad ukavSirdeboda pirvelqmnil xars – gao spentas, gamarjvebis
bze da gansakuTrebiT aqemenidur (sasaxlis stiliT Sesrulebul) gli p- RvTaeba vreTragnas, xolo oqrosrqeba xari ki - varskvlav tiStriias anu
tikur Zeglebze farTod gavrcelebuli gmirisa da lomebis brZolis siriuss [Борисов А.,Луконин В. 1963: 34]. xaris uZvelesi kultis Tayvaniscemas-
scena. baierniseul gemaze Zalan sqematurad da sumarulad gadmocemulia Tan aris dakavSirebuli iranul miTologiaSi kargad cnobili fantasti-
centrSi mdgomi wverosani monadire TaviT profilSi, taniT ki pirdapir, kuri frTosani arseba - gopatSahi (mefe-xari an mwyemsi-xari, Tavi adamianis,
romelsac gaSlili xelebiT upyria ori lomi (sur. 11). Mm. lorTqifaniZe sxeuli xaris) [Тревер К. 2000: 310]. gopatSahi mWidrod iyo dakavSirebuli
am gmirs lomebze gamarjvebul gilgameSs uwodebs da gemas postaqe- wina aziis xalxTa uZveles totemistur warmodgenebTan, saidanac misi
meniduri xaniT aTariRebs [lorTqifaniZe m. 2014:107]. gasaziarebelia q. gamosaxuleba Sevida aqemeniduri iranis xelovnebaSi. igi moiazreboda,
i. ramiSvilis mosazreba, romlis Tanaxmad gema gviansasanuri gli ptikis rogorc enqidus damxmare gilgameSis TqmulebaSi, rac kargad aisaxa asir-
Zeglia (ax. w. V-VI ss.) [ramiSvili q. i. 1979: 29, 102]. gmirisa da cxovelis iul xelovnebaSi [Борисов А., Луконин В. 1963: 34]. gopatSahis gamosaxuleba
brZola gamosaxulia agreTve samTavros samarovanze #668 samarxSi aRmo- xSirad gvxvdeba sasanuri gli ptikis Zeglebzec. samTavros samarovnis

512 513
# 711 qvis samarxSi aRmoCenil la- bunebasa da mnaTobTa Tayvaniscemas
Jvardis gema-intalios ovalursa da ukavSirdeba [Akerman Ph. 1938: 795].
brtyel pirze amoWrilia gopatSahis
gamosaxuleba (erovnuli muzeumi, gl. xaxadaRebuli daTvis Zalian real-
f. 605; zoma – 14X13X2,5 mm.). mas aqvs isturi da eqspresiuli, plastikuri
grZeli wveri da gadmocemulia TaviT formebiT modelirebuli da dinami- 18. daTvis ga- 19. qurcikis
win, xolo sxeuliT – profilSi (sur. kuri gamosaxulebaa amoWrili sakma- mosaxule- gamosaxule-
15. zebus gamosax- 16. zebus gamosax- 14). Sesrulebulia Zalian sqematurad, od Rrmad da mkafiod samTavros sama- ba nikolos ba almadinis
uleba sardi- uleba la- intalioze intalioze
sakmaod uxeSad – Rrma xazebiT, Rr- rovnis #605 qvis samarxSi aRmoCenili oqrosbudi- vercxlis
onis intal- Jvardis intal-
ioze, VI s. ioze oqros mulebiTa da RarebiT. miuxedavad imi- oqrosbudian vercxlis beWedSi Cas- an vercxlis beWedSi, V s.,
axali armazi, beWedSi, V-VI sa, rom gamosaxuleba absoluturad mul nikolos intalioze (erovnuli beWedSi, IV-V samTavro, sa-
samarxi 7 ss., armazisxevi, moklebulia plastikurobas, igi mainc muzeumi, gl. f. 582; intalio – 11X9 mm., ss., samTavro, marxi 251
samarxi 82 metad gamomsaxveli da momxiblavia. beWdis simaRle – 28 mm.). daTvis ga- samarxi 605
Sesrulebulia gviansasanuri - e. w. mosaxulebas irgvliv patara wreebis
`Strixuli maneriT~ da daTariRebu- mwkrivi Semouyveba, beWeds wakveTi-
lia ax. w. VI-VII ss-iT [ramiSvili q. li konusis formis bude da mrgval-
i. 1979: 31-32, 123-124]. sasanur sabeWdav- ganivkveTiani rkali aqvs (sur. 18).
ebze Zalian xSirad gamoisaxeba kuz- daTariRebulia ax. w. IV-V ss. [ramiS-
iani xari zebu, romelic ukavSirde- vili q. i. 1979: 73-74]. daTvi erT-erTi 20 21
ba xaris kultsa da marcvleulisa cxoveli iyo, romelzec nadirobdnen
da saqonlis nayofierebis uZveles da romlis xorci sakvebad gamoiyene-
RvTaebas [Akerman Ph. 1938: 796]. axal boda, Tumca, zoroastrizmi mas boro- kurdRlisa da Tagvis gamosaxulebe-
bi almadinis intalioebze vercxlis
armazSi #7 samarxSi aRmoCnda narin- ti warmoSobis cxovelad da demonis rombulbudian beWdebSi, V s. samTav-
17. verZis Sezrdili protomebi grana- jisferi sardionis intalio, romel- STamomavlad Tvlida [Brunner Ch.1978: ro, samarxebi 615 da 817
tis intalioze oqros beWedSi, IV s. ic gverdebdaqanebulia da ovaluri 101].
samTavro, samarxi 17
moyvaniloba aqvs. sabeWdavis odnav
Cadrekil pirze sakmaod mkafiod, ma- gareuli Cliqosnebi yovelTvis naxtomis an sirbilis dros arian gamo-
gram zedapirulad amoWrilia kuziani saxulebi, samTavros samarovnis #251 qvis samarxSi aRmoCenil vercxlis
xaris - zebus gamosaxuleba (mcxeTis muzeum-nakrZali, #11256; intalio – beWedSi Casmul almadinis mrgvali intalios brtyel pirze amokveTilia
16X14 mm.), momrgvalebuli drunCiT, sokoseburi kuziT, grZeli CaSvebuli zurgze rqebgadawyobili qurciki, romelic naxtomis momentSia aRbeWdili
kudiTa da daRaruli rqebiT (sur. 15). mkerdi horizontaluri RarebiTaa (erovnuli muzeumi, gl. f. 1122; intalio – 6X8 mm., beWedi gatexilia, aklia
gadmocemuli. gamosaxuleba sqematuria da stilizebuli, Tumca savsebiT rkalis nawili). miuxedavad sqematurobisa, metad dinamikuri da gamomsax-
inarCunebs figuratulobas da gamomsaxvelobas. gansakuTrebiT STambeWda- veli kompoziciaa (sur. 19). beWeds aqvs mrgvalganivkveTiani rkali da zed
via mogrZo, didi Tvali sevdiani gamometyvelebiT. #7 samarxi sardionisa darCiluli wakveTili konusis formis bude. daTariRebulia ax. w. V s-iT
da giSris Taviani brinjaos sakinZebis mixedviT daTariRebulia ax. w. VI [ramiSvili q. i. 1979: 80-81].
s-iT. gamosaxulebis Sesrulebis stilis mixedviT, vfiqrobT, rom sabeWda-
vic VI s-iT unda TariRdebodes. zebu gamosaxulia agreTve armazisxevis sakmaod xSiria kurdRlebisa da mRrnelebis gamosaxva. isini erTgvaro-
#82 samarxSi aRmoCenil oqros beWedSi (sur. 16) Casmul laJvardis oval- vani teqnikiTaa damzadebuli – Tavi da gava mcire CaRrmavebebiTaa gad-
ur da brtyel gemaze (erovnuli muzeumi, gl. f. 829; intalio – 11X10 mm., mocemuli, maTi SemaerTebelia weli, romelic mcire RariTaa miniSnebuli.
beWdis simaRle – 19, 5 mm.), daTariRebulia ax. w. V-VI ss-iT [ramiSvili q. samTavros samarovnis ##615 da 817 qvis samarxebSi aRmoCenilia vercxlis
i. 1979: 93-94]. rombulbudiani beWdebi, romlebSic ovaluri da piramoburculi almadin-
ia Casmuli (erovnuli muzeumi, gl. f. 581, intalio – 7X5, 5 mm., beWdis simaR-
wvrilfexa Cliqosan cxovelTa Soris Zalian mniSvnelovania verZi, le – 20 mm.; gl. f. 1123; intalio – 7X5 mm., beWdis simaRle – 20 mm.), erTze
radgan garda imisa, rom igi gamarjvebis RvTaeba vereTragnas Tanxmlebia kurdRlis (sur. 20), xolo meoreze Tagvis gamosaxulebebiT (sur. 21). da-
da warmatebis gansaxierebaa, amave dros samefo didebis simbolocaa. sam- TariRebulia ax. w. V s-iT [ramiSvili q. i. 1979: 78-79]. iranuli tradiciiT
Tavros samarovnis #17 qvis samarxSi aRmoCenil armazuli ti pis mxreb- iTvleboda, rom kurdRlis mokvla ar SeiZleboda, radgan is iyo sikeTis
dakuTxul oqros beWedSi zis granatis intalio, romlis ovalursa da momtani cxoveli [Brunner Ch.1978: 103-104].
brtyel pirze sakmaod Rrmad da mkafiod amoWrilia ori rqebCagrexili
verZis Sezrdili protomebi (erovnuli muzeumi, gl. f. 266; intalio – 12X9 frinvelebidan sasanur gli ptikur Zeglebze Zalze xSirad gamoisaxeba
mm, beWdis simaRle – 18 mm). gamosaxuleba sakmaod realisturia da cocxali arwivi, romelic mzis RvTaebis erT-erT zoomorfuli saxea da iranis
(sur. 17). qva gatexilia. daTariRebulia ax. w. IV s-iT [ramiSvili q. i. 1979: oficialur simbolikaSi miRebuli iyo rogorc Zlierebis gansaxiereba.
60]. f. akermanis mosazrebiT, wyvili cxovelis gamosaxva RvTaebaTa ormag avWaliskarSi, #2 samarxSi aRmoCnda rZisferi qalcedonisgan gamoTlili,

514 515
gverdebSebrtyelebuli sferos form- frinvelis gamosaxuleba aris amoW-
is sabeWdavi, romelic cal mxares rili fiqrisgoris #37 samarxSi aR-
wakveTilia (mcxeTis muzeum-nakrZali, moCenil aqatisgan gamoTlili be-
m#13096, piris dm – 15 mm.). wakveTili Wedis wakveTil nawilze, romelic
nawili pirs warmoadgens, wriulia ovaluria da brtyeli. frinvelis win
23. gareuli batis da brtyeli. sabeWdavs aqvs naxvreti da zurgs zeviT ori jvaria amokveTi-
gamosaxule- zonrisaTvis. pirze Rrmad, mkafiod da li (mcxeTis muzeum-nakrZali, inv. 60,
25. frinvelis gamosaxuleba aqatis be-
ba granatis naturalisturad amoWrilia arwivi dm – 27 mm.). gamosaxuleba amoWril- Wedze, V s. meore naxevari, fiqris-
intalioze damaxasiaTebel pozaSi - marjvniv ia sakmaod mkafiod, magram arcTu Rr- gora, samarxi 37
22. arwivis ga- oqros beWedSi,
Tavmibrunebuli, taniT piradapir da mad. frinveli aqvs ixviseburi sxeuli,
mosaxuleba IV-V ss., samTav-
qalcedonis ro, III Txrili naxevrad frTebgaSlili (sur. 22). dabali, brWyalebiani kidurebi, yvavis
sabeWdavze, V kargad Cans momcro momrgvalebuli moyvanilobis niskarti da daxrili
s., avWaliskari, Tavi mokauWebuli niskartiT, mrgvali kudi (sur. 25) Y(yvavis gamosaxuleba
samarxi 2 Tvali, daSvebuli kudi da klanWebiT msgavsi niskartiT da kudiT ix. Brun-
daboloebuli kidurebi. bumbuli tan- ner J. 1978: 112, # 98). sxeuli, frTebi
sa da frTebze mokle xazebiT aris da kudi paralelurad ganlagebuli
gadmocemuli. metad moxdenili da horizontaluri da vertikaluri xa-
gulmodgined Sesrulebuli gamosax- zebiT aris gadmocemuli, Sesrule- 26. abraamis mier cxvris Sewirva sar-
ulebaa. qva kargad aris gaprialebuli, bulia e. w. `Strixuli maneriT~. es dionis intalioze, vercxlis beWed-
Si, V-VI ss., samTavro, samarxi 17
gamosaxuleba mqrqalia. avWaliskaris samarxi daTariRebulia IV-V ss-iT
#2 samarxi marjnisTaviani sakinZebis [maisuraSvili n. da sxv. 2018: 89-91],
mixedviT daTariRebulia ax. w. V-VII Tumca, Sesrulebis sqematuri stili-
24. mtredis gamosaxuleba almadinis ss-iT. gamosaxulebis stilisa da qvis dan gamomdinare vfiqrobT, rom beWedi
intalioze oqros beWedSi, IV-V ss., formis mixedviT, vfiqrobT, sabeWdavi V s-is meore naxevarze adreuli ar unda iyos. iranul tradiciaSi yvavi
samTavro, samarxi 45 ax. w. Vs-iT unda daTariRdes. yvelaze gonier da sasargeblo frinvelad iTvleboda (gvamuri narCenebi-
sgan wmendda garemos) da misi mokvla ikrZaleboda [Brunner J. 1978: 111-112].
gareuli batis gamosaxuleba aris yvavi simbolurad RvTaeba miTras ukavSirdeba [Луконин В. 1963: 34]. jvris
amoWrili samTavros samarovanze, gamosaxulebiT beWedi SesaZloa adgilobriv nawarmad migveCnia, Tumca
III TxrilSi aRmoCenil granatis in- jvari sasanur gli ptikur Zeglebzec farTodaa gavrcelebuli [ramiS-
talioze, romelic oqros beWedSi vili q. i. 1979: 38], radgan qristianoba iranel mosaxleobas Sorisac iyo
zis (erovnuli muzeumi, gl, f. 210; in- gavrcelebuli, gansakuTrebiT xelosanTa Soris [Пигулевская Н. 1956: 293-
talio – 7X5 mm., beWdis simaRle – 20 294]. a. bivaris mosazrebiT, imis gamo, rom jvris gamosaxulebas zogjer
mm.). frinveli profilSia, zurgisken Tan axlavs zoroastruli Sinaarsis warwerebi, ver dasturdeba, rom jvris
Tavmibrunebuli da TiTqos mis zurgs gamosaxulebiani beWdebi aucileblad qristianis kuTvnileba iyo [Bivar
zemoT gamosaxul naxevarmTvares ucqers. Ppoza bunebrivia, xolo gamosax- A. 1963: 27]. q. i. ramiSvilis mosazrebiT, iberiel mosaxleobas ar esmoda
uleba - mkafio da moxdenili (sur. 23). beWdis rkali mrgvalganivkveTiania, sasanur gemaTa gamosaxulebebis simboluri mniSvneloba da sabeWdavebis
romelzec darCilulia wakveTili konusis formis bude, romelsac piri SerCeva xdeboda mxolod maTi gemovnebis mixedviT [ramiSvili q. i. 1979: 49].
dabtyelebuli aqvs. daTariRebulia ax. w. IV-V ss-iT [ramiSvili q. i. 1979: safiqrebelia, rom yvavis simboluri mniSvneloba SesaZloa marTlac ar
71]. esmoda iberiel mosaxleobas da is aRiqmeboda, rogorc ubralod frinve-
li, rasac ver vityviT jvrebze, romlebic maTi mrwamsis aRmniSvneli iyo
patara mtredi aris gamosaxuli samTavros samarovnis #45 qvis samarxSi da raSic arc frinveli (morwmune sulis gansaxiereba) SeuSlida xels.
aRmoCenil almadinis wakveTili piramidis formis intalioze, romlis
piri mcire mxaresaa, marTkuTxa formisaa da brtyeli. intalio oqros be- sasanuri da qristianuli motivebis urTierTgavlenebisa da gamovline-
WedSi zis da budidan wamoweulia (erovnuli muzeumi, gl. f. 222; intalio bebis Sesaxeb saintereso mosazrebas gamosTqvams v. lukonini, romlis
– 6X4 mm., beWdis simaRle – 18 mm.). bude Sig beWdis rkalSia CaWrili. gamo- Tanaxmad qristianebisTvis sayvareli bibliuri siuJeti - abraamis mier
saxuleba Rrmad da mkafiodaa amokveTili, Tumca didi ostatobiT ar ga- cxvris Sewirva – zoroastrul garemoSi axleburad gaiazreboda iranSi
moirCeva (sur. 24). qva kargad aris gaprialebuli, gamosaxuleba mqrqalia. macxovrebeli qristianebis mier, rac kargad aisaxa da farTod gavrcelda
beWedi formiT antikur beWdebs gavs, magram damzadebis mxriv armazuli gviansasanur gli ptikur Zeglebze [Луконин В. 1971: 49]. vfiqrobT, swored es
(IV s.) ti pis beWdebsac emsgavseba. beWedi da intalio daTariRebulia ax. w. siuJeti unda iyos amokveTili samTavros samarovanze #17 qvis samarxSi
IV-V ss-iT [ramiSvili q. i. 1979: 70]. mtredi sasanuri rwmena-warmodgenebiT aRmoCenil vercxlis beWedSi Casmul narinjisferi sardionis intalios
sikeTis momtani frivnelia da misi es Tviseba postsasanuri tradiciidan ovalur da brtyel pirze (erovnuli muzeumi, gl. f. 293; intalio – 13X12
momdinareobs [Brunner Ch.1978: 111]. mm., beWdis simaRle – 23 mm.), romelzec sqematurad, Rrma da uxeSi xazebiT,

516 517
e. w. Strixuli maneriT, amokveTilia SroSanisebri yvavili (sur. 28), rom-
grZel, naoWebian samosSi gamowyobili lis rtoze orive mxares babTebia Seb-
wverosani mamakaci profilSi, romel- muli (V s.) da samTavros samarovnis
ic cecxldanTebuli sakurTxevlis #203 samarxSi aRmoCenil rZisferi
(aTaSdanis) win dgas xelapyrobili qalcedonis elifsisebr sabeWdavis
27. morielis 28. SroSanise-
da rituals asrulebs (sur. 26). mis (erovnuli muzeumi, gl. f. 187; intalio
gamosaxule- bri yvavili 34. sardionisa (saguramo, samarxi 1)
ba brinjaos almadinis zurgs ukan Sesawirad moyvanili rqeb- – 19X18 mm., sabeWdavis simaRle – 20 da aqatis (fiqrisgora, samarxi 31)
sabeWdavze, intalioze Cagrexili cxvaria amoWrili. beWdis mm.) ovalur da brtyel pirze sakma- pirSeumkobeli beWdebi, V s.
V-VI ss., arma- vercxlis be- rkali mrgvalganivkveTiania, bude od zedapirulad amoWrilia stili-
zisxevi, sa- WedSi, samTav- saltiania - wakveTili konusis form- zebuli tita (sur. 29), romelic Zalze
marxi 70 ro, samarxi isa, masze cal mxares burTulaa dar- sqematurad, e. w. Strixuli maneriTaa
414
Ciluli. daTariRebulia ax. w. V-VI Sesrulebuli (V-VI ss.) [ramiSvili q.
ss-iT [ramiSvili q. i. 1979: 103-104]. i. 1979: 82-83,105-106]. fiqrisgoris sama-
rovnis #31 samarxSi aRmoCenil, mTli-
mcxeTur gli ptikis Zeglebze gvx- anad sardionisgan gamoTlili beWdis
35. qalcedonis pirSeumkobeli beWdebi,
vdeba sasanur gli ptikaSi farTod wakveTil nawilze (mcxeTis muzeum-na- I-III ss. mogvTakari
gavrcelebuli morielis gamosax- krZali, inv. 58, rkalis dm-23 mm), oval-
uleba, romlebic astralur kultebs ur da brtyel pirze sakmaod mkafiod
ukavSirdeba da SesaZloa zodiaqos amokveTilia stilizebuli broweu-
30. broweulis niSani iyos. mis gamosaxulebas avga- lis yvavili, romelic Sesrulebulia
yvavilis
stilizebuli
rozisa da nakbenisgan damcavi funq- sqematurad, e. w. `Strixuli maneriT~
gamosaxule- ciac gaaCnda. (sur. 30). daTariRebulia V s-is meo-
36. qalcedonis pirSeumkobeli beWedi,
ba sardionis re naxevriT. broweuli nayofierebis III s. baiaTxevi
29. tita qalce-
donis sabe-
beWedze, V s. morielia amokveTili armazisxevis simboloa da mWidrod ukavSirdeba
meore naxevari, #70 qvis samarxSi aRmoCenil brin- RvTaeba anahitas [ramiSvili q. r. 2021].
Wdavze, V-VI
fiqrisgora,
ss., samTavro, jaos gverdebSebrtyelebul da cal
samarxi 31
samarxi 203 mxares wakveTil sferoseburi sabeW- mTlianad qvisgan gamoTlili da Zalian kargad gaprialebuli beWdebi
davis ovalur da brtyel pirze, ro- aRmoCnda fiqrisgoris samarovnis ##31 da 37 samarxebSi (mcxeTis muze-
melsac TasmisTvis mozrdili naxvre- um-nakrZali, inv. 59, dm-27 mm, inv. 76, dm-24 mm.). maTi rkali Signidan brtyelia,
ti aqvs (erovnuli muzeumi, gl. f. 804; garedan amoburculi da uSualod gadadis wakveTil nawilSi, romelic
intalios piris dm – 11 mm,. sabeWdavis pirs warmoadgens. Taflisferi qalcedonis beWdis ovalursa da brtyel
simaRle – 10 mm.). morielis gamosax- pirze sakmaod mkafiod amokveTilia cecxldanTebuli sakurTxevelis sqe-
32. naxevarmT- ulebebi gadmocemulia Zalze sqemat- maturi gamosaxuleba (sur. 31), xolo moyviTalo qalcedonis rkaldaRarul
varisa da urad, arcTu Rrmad amoWrili iribi beWedze – mnaTobebis (naxevarmTvare da rvaqimiani varskvlavi) (sur. 32). es
rvaqimiani da texili xazebisa da morkaluli samarxebi daTariRebulia ax. w. IV-V ss-iT [maisuraSvili n. da sxv. 2018: 89-
varskvlavis Rarebis monacvleobiT (sur. 27). sa- 91]. gamosaxulebaTa Sesrulebis sqematuri stilidan gamomdinare vfiqrobT,
31. tita qal- gamosaxule-
cedonis beWdavi Camosxmulia, gamosaxuleba rom aRniSnuli beWdebi ax. w. V s-ze adreuli ar unda iyos. sakurTxeveli
sabeWdavze,
ba moyviTalo
dazgaze unda iyos amoWrili, daTari- mzis RvTaebasTanaa dakavSirebuli [Борисов А., Луконин В. 1963: 34], xolo
qalcedonis
V-VI ss., rkaldaRarul Rebulia ax. w. V-VI ss-iT [ramiSvili naxevarmTvare da rvaqimiani varskvlavi SesaZloa ukavSirdebodes RvTaeba
samTavro, beWedze, V s. q. i. 1979: 107-108]. miTras [ramiSvili q. r. 2019: 58]. #37 samarxSi aRmoCenilia agreTve aqa-
samarxi 203 meore naxevari, tisgan naTali beWedi, romlis piri Seumkobelia (sur. 33). mcxeTis raionSi
fiqrisgora, mcenareuli motivi xSirad gamoisax- mTlianad qvisgan gamoTlili pirSeumkobeli sasanuri beWdebi aRmoCenil-
samarxi 37 eba sasanur sabeWdavebze. isini, gansa- ia saguramoSi (sardioni, 1 samarxi, V s. sur. 34) da fiqrisgoraze (aqati, sa-
kuTrebiT SroSani, broweuli da tita, marxi 31, V s. sur. 34). qvis beWdebi, romelTa piri Seumkobelia, aRmoCenilia
anahitas kultTan Cans dakavSirebu- mcxeTis raionis ufro adreul samarxebSi - armazisxevSi [afaqiZe da sxv.
li. mag. samTavros samarovnis #414 1955: tab. CXV/15], mogvTakarSi (qalcedoni, I-III ss. sur. 35) baiaTxevSi (qal-
samarxSi aRmoCenil vercxlis beWdis cedoni, III s. sur. 36). qalcedonisgan gamoTlili pirSeumkobeli beWdebi
(erovnuli muzeumi, gl. f. 312; intalio (maT Soris rkaldaRarulebic) aRmoCenilia urbnisis samarovnis ##20, 50,
– 10X9 mm.) wakveTili konusis form- 96 ax. w. I-III ss-iT daTariRebul samarxebSi (sur. 37). isini romaul beWd-
33. aqatis pirSeumkobeli beWedi, V s. me- is budeSi Casmul amoburculpirian ebTan erTadaa aRmoCenili da romaul nawarmadaa miCneuli [javaxiSvili
ore naxevari, fiqrisgora, samarxi 37 almadinis intalioze sakmaod Rrmad q. 1972: 31, 71]. rogorc irkveva, msgavsi mTliani qvisgan gamoTlili beWdebi
da mkafiod amoWrilia stilizebuli gamosaxulebis gareSe an antikuri gamosaxulebebiT sasanur iranze adre

518 519
mzaddeboda romis imperiaSi, gamoi- debdaqanebuli, gamosaxuleba sakmaod
yeneboda xSirad qalcedoni da sxva sufTad da mkafiodaa amoWrili ganier
mineralebi: giSeri, qarva, mTis bro- mxareze (sur. 39). ,,monograma~ Sedge-
li. beWdebis gadakveTili nawili anu ba naxevarmTvarisa da varskvlavisgan
piri sasanurTan SedarebiT momcroa da gulis gamosaxulebisgan, romlis
da odnav wawvetebuli ovalis form- wveridan orive mxares rkaliseburi
isaa [Henkel 1913: 147-151, tab. LX/1615, 1616; babTebia gafrialebuli. beWdis rka-
37. qalcedonis rkaldaRaruli da tab. XII/1670, 1673,1674]. cnobilia, rom li mrgvalganivkveTiania, pirgadaSli-
sada pirSeumkobeli beWdebi, III s. sasanuri irani afarToebda ra Tav- li bude – wakveTili konusis formis,
urbnisi isi imperiis sazRvrebs dasavleTis kideze ganieri saltiT. daTariRe-
mimarTulebiT, eufleboda romaul bulia ax. w. V s-iT. ufro martivi
saxelosnoebs Tavis xelosnebianad, “neSani~ amoWrilia samTavroSi fr.
rac ganapirobebda kidec garkveul- baiernis mier aRmoCenil oqros be-
wilad sasanuri xelosnuri nawarmis WedSi Casmul laJvardis ovalur da
formaTa dasavlur stils [Тревер К., brtyel intalioze (erovnuli muze- 39. sasanuri mono- 40. sasanuri mono-
Луконин В. 1987: 56]. amdenad, mTliani umi, gl. f. 652; intalio – 9X7 mm.; grama almadi- grama laJvard-
qvisgan gamoTlili sasanuri beWdebi beWsis simaRle – 20 mm.). gamosaxule- nis intalioze, is intalioze
vercxlis oqros beWed-
Tavisi formiT msgavsia romis impe- ba Rrmad, mkafiod da simetriuladaa
beWedSi, V s. Si, V-VII ss.,
riaSi adre Camoyalibebul beWdebis amokveTili (sur. 40). beWdis rkali samTavro, sa- samTavro, bai-
formebisa, magram maTze amokveTili mrgvalganivkveTiania, xolo dabali marxi 17 erniseuli
gamosaxulebebi ukve wmindad sasanu- bude – cilindruli, daTariRebulia
38. mTis brolis beWedi qristianuli
monogramiT, VI s. samTavro, me-17 ria. SesaZloa, gamosaxulebis gareSe ax. w. V-VII ss-iT. [ramiSvili q. i. 1979:
ubani datovebul beWdebze SeZenis Semdeg 83-84; 135-136]. axal armazSi #7 samarx-
mflobels amoeWrevinebina sasurveli Si aRmoCnda narinjisferi sardionis mozrdili elifsiseburi sabeWdavi,
gamosaxuleba, magram faqtia, rom isini romelsac aqvs naxvreti zonrisaTvis, cal mxares wakveTilia (mcxeTis
gamosaxulebis gareSe utarebiaT da muzeum-nakrZali, m#11255; intalio – 16X14 mm). wakveTili nawili ovaluria
ise CauyolebiaT samarxSi. gamosaxulebiani beWdebi SeiZleboda gamoey- da brtyeli, masze sakmaod mkafiod, magram sqematurad da zedapirulad
enebinaT sabeWdav-beWdebad, rasTanac SeTavsebuli iqneboda samkaulisa da amoWrilia e. w. sasanuri monograma, romelic Sedgeba jvarze dafuZnebuli
avgarozis funqciebic, xolo beWdebi gamosaxulebis gareSe albaT gamoi- asimetriuli naxevarmTvarisgan da jvris qvemodan orive mxares mimarTu-
yeneboda mxolod samkaulad da avgarozad, miT umetes, rom im naxevradZ- li rkalebisagan. jvris horizontaluri mklavebi boloSi gadakveTilia
virfas qvebs, romliTac beWdebi mzaddeboda samkurnalo da damcavi Tvise- vertilaluri xazebiT (sur. 41). ,,monogramas~ gars uvlis CarCo, romelic
bebi miewereboda [ramiSvili q. r. 2021]. rogorc Cans, qvisgan gamoTlili Sedgeba mkafiod amokveTili ovalisagan da ovalis garSemo daudevrad
beWdebi metad popularuli yofila imdroindeli samyarosTvis da garda nakveTi - iribi xazebisagan. sabeWdavis zurgi ornamentirebulia da re-
romis imperiisa da sasanuri iranisa, mogvianebiT mzaddeboda bizantiaSic, liefuri wreebiT aris Semkuli. samarxi ax. w. VI s-iTaa. daTariRebuli,
magram modificirebuli saxiT. mag. mTlianad mTis brolisgan gamokveTi- vfiqrobT, es sabe|Wdavic imave xanis unda iyos.
li beWedi samTavros samarovnis me-17 ubnidan. igi bizantiuri beWedia,
samwaxnaga rkali da dawaxnagebuli mxrebi aqvs (sur. 38), xolo wakveTili Zalian saintereso “neSanebia~ aRbeWdili ori Tixis bulaze, romlebic
nawili – piri, romelzec qristianuli monogramaa amokveTili, wawvetebu- aRmoCnda sveticxovlis ubanze, abraamis saxlis #2 saTavsSi [afaqiZe a. da
li ovalis formisaa (erovnuli muzeumi, gl. f. 193). daTariRebulia ax. w. sxv. 2004: 70-81]. maT Soris erTi wmindad ganleqili, movardisfro Tixisga-
VI s-iT [Максимова М. И. 1950: 262. tab. II/62]. naa damzadebuli da dabrtyelebul momcro gundas warmoadgens, romlis
SuaSi moTavsebulia e. w. sasanuri monogramis (neSanis) mrgvali anabeWdi
sasanur gli ptikaSi metad gavrcelebuli gamosaxulebaa e. w. monogramebi (sur. 42), romlis garSemo saxel-patronimis Semcveli falauri warweraa
– “neSanebi~, romlebic b. lukonins gvarovnul niSnebad, aseve, titulebisa – iazdan-Sahi Ze stadanisa (warwera waikiTxa m. woweliam). bulis kideze
da taZrebis niSnebad miaCnia da maT prototi pad cecxlis sakurTxevlis SeiniSneba kidev ori anabeWdi – mwoliare lomisa da fexze mdgomi ada-
– aTaSdanis gamosaxulebas moiazrebda [Борисов А., Луконин В. 1963: 42, 45]. mianisa. meore aseTive, oRond monacrisfro Tixis bulaze, romelic imave
gemebi aseTi niSnebiT aRmoCenilia saqarTveloSic. qarTul masalaSi e. w. saTavsSi qvevris fskerze aRmoCnda, mocemulia mrgvali anabeWdi, romlis
monogramebis aucilebeli elementi aris zemoT moTavsebuli naxevarmTva- centrSi jvaria gamosaxuli, mis mklavebs zeviT - ori frTagaSlili frin-
re, Semdeg jvrisebur RerZze sxvadasxva kombinaciebiT ganlagebuli gareT veli, mklavebs qveviT - gafrialeburi sasanuri babTebi, xolo jvris ZirSi
gadaxrili rkalebi. yvelaze adreuli da Zalian originaluri `neSani~ erTmaneTTan kefiT mierTebuli ori jixvis Tavi (sur. 43). gverdiTa or
gamosaxulia almadinis intalioze, romelic samTavros samarovnis #17 anabeWdze gamosaxulia mwoliare jixvi da jvari gafrialebuli babTebiT
samarxSi aRmoCenil vercxlis beWeds amkobs (erovnuli muzeumi, gl. f. 192; (mcxeTis muzeum-nakrZali m#19765, m#19763). bulebi Seiswavla q. i. ramiS-
intalio – 11X9 mm.; beWdis simaRle – 23 mm.). intalio brtyelia da gver- vilma da gamoTqva mosazreba, romlis Tanaxmad pirveli bulis anabeWdi

520 521
zoroastr qurum-msajuls ekuTvnoda, man ganixila es ori arabulwarweri-
romelmac Tavisi beWdiT daadastura ani sabeWdavi-beWedic, romelTa Soris
saqonlis vargisianoba, xolo meore - erTs (erovnuli muzeumi, gl. f. 351;
qristiani sasuliero piris sabeWda- beWdis simaRle – 23 mm., dm – 20 mm.; in-
vis anabeWdad miiCnia da aRniSna, rom talios simaRle – 4 mm.) aqvs mkveTrad
masze ukve sasanuri stiliT Sesrule- gamoyofili horizontaluri mxrebi,
buli qristianuli Sinaarsis mqone romelic gadadis maRal, sworkuTxa
gamosaxulebaa mocemuli. mkvlevarma, nawilSi (farakSi). farakis zedapiri 44. mTis brolis amoburculpiriani
bulebi ax. w. IV-V ss-iT. daaTariRa brtyelia da sabeWdavis pirs warmoad- sasanuri sabeWdavi (kaboSoni) lo-
da aRniSna, rom am bulebis aRmoCe- gens (sur. 45). masze amoWrilia kuTx- mis gamosaxulebiTa da arabuli
warweriT, VI-VII ss., samTavro, bai-
41. sasanuri monogramis gamosaxuleba na kidev erTi dadasturebaa sasanuri ovani arabuli asoebiT Sesrulebuli erniseuli
sardionis elifsuri formis sabe- iranisa da qarTlis samefos Soris orstriqoniani warwera. asoebis mox-
Wdavze, sabeWdavis zurgi ornamen- mWidro kulturuli da ekonomikuri azulobis mixedviT sabeWdavi-beWedi
tirebulia reliefuri wreebiT, VI urTierTobisa adreul Suasaukuneeb- ax. w. X s. daTariRda. meore beWeds
s., axali armazi, samarxi 7 Si [ramiSvili q. 2005: 186-191]. aqvs CamogrZelebuli rkali, romel-
zec maRali sabeWdavia darCiluli
VII s-Si saqarTveloSi arabebis ga- (erovnuli muzeumi, gl. f. 352; beWdis
moCenasTan unda iyos dakavSirebuli simaRle – 24 mm., dm. – 16 mm,. intalios
samTavroSi fr. baiernis mier aRmo- sigrZe – 13 mm., sigane – 12 mm.). intali-
Cenili mTis brolis Zalian kargad os brtyeli piri da Svidi momrgvale- 45 46
gamoTlili da zedmiwevniT gapri- buli kide aqvs. sabeWdavis piri orive
alebuli, Zlier amoburculpiriani mxares rva-rva paraleluri xaziTaa
brinjaos arabulwarweriani sabeWda-
intalio –kaboSoni, romelic formiT daRaruli, xolo centrSi amoWrilia vi-beWdebi, X s. (sur. 46) da XII s. (sur.
gviansasanuri gli ptikis nakeTobaa da arabuli asoebiT Sesrulebuli sam- 47), samTavro, baierniseuli
42. sasanuri mon- 43. qristianuli romlis ovalur pirze sakmaod mkaf- striqoniani stilizebuli warwera
ograma Tixis monograma (sur. 46). msgavsi beWedi o. dalto-
iod, magram, arcTu Rrmad gamosaxulia
bulaze Tixis bulaze
gviansasanuri stiliT Sesrulebu- nis mixedviT X s-iT aris daTariRebuli [Dalton O. 1911: 121, 129], magram am
li Zu lomisa da mis fexebs Soris SemTxvevaSi ufro zusti damaTariRebeli aris warwera, romelic waikiTxa
IV-V ss. orive bula aRmoCenilia svet- ZuZusmwoveli bokveris gamosaxuleba qairos universitetis profesorma Subl ibraim ibeidma da beWedi (hijriT
icxovlis ubanze, abraamis saxlis me-2 (erovnuli muzeumi, gl. f. 345; intali- VI s.) XII s-iT. daaTariRa, man aRniSna, rom beWedze aweria `bedniereba
saTavsSi
os piri – 16X12 mm., simaRle – 9 mm.). mflobels~ [lorTqifaniZe m. 2014: 108].
lomis figuris zemoT erTstriqoni-
ani arabuli warweraa amoWrili (sur.
44). miuxedavad Zlieri sqematizaciisa
da stilizaciisa kompozicia metad originaluri, sakmaod daxvewili da
gamomsaxvelia. ise, rogorc lomis TaTebi arabuli asoebic kuTxovani
moyvanilobisaa da kargad exameba gamosaxulebebis Sesrulebis saerTo
stils. intalio daTariRebulia ax. w. VI-VII ss-iT da igi, rogorc Cans,
islamur periodSic gamoiyeneboda [ramiSvili q. i. 1979: 132].

samTavroSi baiernis mier mopovebulia ori brinjaos arabulwarweriani


beWedi, romelTa aRmoCenis faqti kidev ufro afarToebs mcxeTuri gli p-
tikis Zeglebis qronologiur diapazons da dgindeba, rom ganviTarebul
SuasaukuneebSic saqarTvelo (mcxeTa) aqtiurad iyo CarTuli garesam-
yarosTan kulturul da ekonomikur urTierTobebSi. aRsaniSnavia, rom fr.
baiernis mier mopovebuli Zeglebis savele dokumentacia sakmaod mouwes-
rigebelia da samarxebis dadgena, SeuZlebelia. am masalis nawili dacu-
lia saqarTvelos erovnuli muzeumis gli ptikis fondSi, xolo nawili
– moskovis istoriuli muzeumisa da saxelmwifo ermitaJis kuTvnilebaa.
Eerovnul muzeumSi daculi baierniseuli masala Seiswavla qarTuli
gli ptikis fuZemdebelma m. lorTqifaniZem da stiluri da SedarebiTi
analizis safuZvelze SemogvTavaza maTi klasifikacia. am masalebs Soris

522 523
bibliografia Ketevan R. Ramishvili
National Museum of Georgia,
Simon Janashia Museum of Georgia,
1. afaqiZe a., gobejiSvili g., kalandaZe a., Tb., 2018
Supervisor of Glyptic Fund,
lomTaTiZe g., mcxeTa, I, Tb., 1955 15. ramiSvili q. r., cxenosnis gamosaxule-
Academic Doctor of Archaeology,
2. afaqiZe a., nikolaiSvili v., da sxv., mcx- ba gemaze Jinvalis samarovnidan, ibe-
Art Historian
eTis eqspedicia, savele arqeologiuri ria-kolxeTi, saqarTvelos klasikuri
kvleva-Zieba 1989-1992 wlebSi (mokle an- da adremedievuri periodis arqeologi-

SASSANID
gariSebi), Tb., 2004 ur-istoriuli kvlevani, #5, Tb., 2019
3. afxazava n., adreul Suasaukuneebis aR- 16. ramiSvili q. r., sasanuri beWdebis erTi
mosavleT saqarTvelos nivTieri kul-
tura, Tb., 1979
jgufi didi mcxeTis arqeologiuri
saxelmwifo museum-nakrZalidan - muze- GLYPTIC
4. afxazava n., qvemo alevi adreul Sua umi da kulturuli memkvidreoba, VI. Tb., MONUMENTS
FROM
saukuneebSi, Tb., 1988 2021
5. lorTqifaniZe m., uZvelesi sabeWdavi-be- 17. ramiSvili q. r., „sparseli qalis~ mo-
Wdebi iberiidan da kolxeTidan, Tb., 1981 tivi qarTul gli ptikur Zeglebze, xel-
GREAT
MTSKHETA
6. lorTqifaniZe m., 1870-1877 wlebSi sam- naweri, Tb., 2021
Tavros samarovanze mopovebuli gemebis 18. javaxiSvili q., urbnisis naqalaqaris
katalogi, iberia-kolxeTi, #10, Tb., 2014 gli ptikuri Zeglebi, Tb., 1972
7. maisuraSvili n., diRmelaSvili q., mSvil- 19. javaxiSvili q., saqarTvelos gli ptiku-
(ACCORDING TO GLYPTIC MATERIALS,
daZe m., wowelia m., koberiZe k., janaSvili ri Zeglebi, iberia-kolxeTi, #11, Tb., 2015
PRESERVED IN GEORGIAN NATIONAL MUSEUM
j., Caduneli n., fiqrisgoris samarovani, 20. Борисов А., Луконин В., Сасанидские геммы,
AND GREAT MTSKHETA ARCHAEOLOGICAL
Tb., 2018 Ленинград, 1963
STATE MUSEUM-RESERVE – FROM ANCIENT TIME
8. nadiraZe j., yvirilis xeobis arqeolo- 21. Луконин В. Г., Культура сасанидского Ирана,
TO ROMAN PERIOD)
giuri Zeglebi, Tb., 1975 Москва, 1969
9. ramiSvili r., kamaraxevis samarovani – 22. Максимова М. И., Геммы из некрополя Мцхеты-
The paper covers the monuments of Sassanid led “hatchwork“ and “sketchy“ manner. The
masalebi saqarTvelosa da kavkasiis ar- Самтавро, saqarTvelos saxelmwifo muze-
glyptic, obtained as a result of archaeological images, engraved on Sassanid gemmas, almost
qeologiisaTvis, II. Tb., 1959 umis moambe, XVI-B, Tb., 1950
excavations in Mtskheta and Mtskheta sur- all, have symbolic meaning and appear to be
10. ramiSvili r., sulieri kulturis isto- 23. Пигулевская Н., Города Ирана в раннем
roundings. The glyptic material is distinguis- closely related to ancient religious beliefs, as-
riis zogierTi sakiTxi saqarTveloSi средневековье, Москва-Ленинград, 1956
hed not only for diversity of forms, but also tral cults, deities and zoomorphic duplicates of
qristianobis saxelmwifo religiad aR- 24. Тревер К., Луконин В., Сасанидское Серебро,
very interesting repertoire of plots. Majority of deities of Iran.
iarebis kviraZalze, iberia-kolxeTi, #6, Москва, 1987
quite numerous Sassanid stamps, discovered in
Tb., 2010 25. Тревер К., Мифы Народов Мира, I. Москва, 2000
Georgia, is found in Mtskheta districts, most Discovery of numerous Sassanid glyptic mo-
11. ramiSvili q. i., sasanuri gemebi saqarT- 26. Фрай Р., Наследие Ирана, Москва, 1972
abundantly – in Samtavro necropolis, also in numents is a significant proof of close political,
veloSi, Tb., 1979 27. Akerman Ph., Sasanian seals, SPA I, pp. 784-815,
ordinary burials of Armaziskhevi, in Pikrisgo- cultural and economic relations of Sassanid
12. ramiSvili q. i., sasanuri portreti sar- New York, 1938
ra, Avchaliskari, New Armazi, Svetitskhoveli Iran and the Kingdom of Kartli in early Middle
TiWalis sabeWdav-beWedze, iberia-kolx- 28. Bivar A., Catalogue of the Western Asiatic Seals in
courtyard, etc. Ages.
eTi, #1, Tb., 2003 the British Museum; Stamp Seals, II, London, 1963
13. ramiSvili q. i., ori bula mcxeTis svet- 29. Brunner Ch. J., Sasanian Stemp Seals in The Metro-
The most frequently used materials are corne- The paper also reviews two rings with Arabic
icxovlis ubnidan, Ziebani #15-16, Tb., 2005 politan Museum of Art, New York, 1978
lian, lazurite, garnet of both types (almandine, inscriptions, the fact of discovery of which in
14. ramiSvili q. r., ZaRlis (,,fantastikuri 30. Dalton O., Early Christian antiquities, London, 1911
pyrope) as well as chalcedony, agate, onyx, jas- Samtavro by Fr. Bayern, extends chronological
cxovelis gamosaxulebaTa semantika – 31. Henkel F., Die romischen Fingerringe der Rhein-
per, nicolo, rhinestone, glass, etc. The images range of glyptic monuments of Mtskheta, and
muzeumi da kulturuli memkvidreoba, V, land, Berlin, 1913
on Sassanid intaglios are mainly engraved it is established that even in late Middle Ages
using lathe, rotation technique. The images Georgia (Mtskheta) was actively involved in
on earlier samples are relatively realistic, qui- cultural and economic relations with the outer
te prominent, figurable and exquisitely done. world.
Following the general tradition of development
of Sassanid art, which was directed from rea-
listic to schematic-stylization, majority of the
images on glyptic monuments in later period is
engraved superficially and done in the so-cal-

524 525
qeTevan r. ramiSvili
saqarTvelos erovnuli muzeumi,
simon janaSias saxelobis saqarTvelos muzeumi,
gli ptikis fondis kuratori,
arqeologiis akademiuri doqtori,
xelovnebaTmcodne
tab. I

sur. 1, 2, 3, 4 – qalcedonis, sardionisa da


sasanuri aqatis beWdebi baiaTxevisa da fiqrisgoris
samarovnebidan
beWdebis
erTi jgufi
didi mcxeTis msgavsi, mTlianad qvisgan gamoTlili beWdebi inaxeba niu-iorkis metropo-
liten muzeumSi, isini safuZvlianad Seiswavla kristofer branerma da mis
arqeologiuri mier SemuSavebuli klasifikaciis mixedviT moaTavsa sasanuri elifsoidu-
ri beWdebis C jgufSi [Brunner C. J. 1978: 33]. aqedan gamomdinare vfiqrobT,
saxelmwifo rom Cvens mier gansaxilveli beWdebic sasanuri warmoSobisaa, miT umetes,
muzeum-nakrZalidan rom gamosaxulebebi, romlebiTac beWdebia Semkuli rogorc stilurad, ise
Sinaarsobrivad wmindad sasanuria.

4 beWedia aRmoCenili fiqrisgoris samarovnis #31 samarxSi, xolo ori


didi mcxeTis arqeologiur saxelmwifo muzeum-na- - #37 samarxSi. maTze amokveTilia frinvelebi, mcenare, sakurTxeveli
krZalSi daculia mravalricxovani da mraval- da mnaTobebi, daTariRebulia ax. w. IV-V ss-iT [maisuraSvili n. da sxv..
ferovani arqeologiuri koleqciebi, romelTa 2018:], Tumca gamosaxulebaTa Sesrulebis sqematuri stilidan gamomdinare
mcire nawili - daaxloebiT 300 nivTi - dResdRe- vfiqrobT, rom aRniSnuli beWdebi ax. w. V s-ze adreuli ar unda iyos. 31-e
obiT eqsponirebulia simon janaSias saxelobis samarxSi aRmoCenil sardionis beWdis pirze arcTu Rrmad, magram, mkaf-
saqarTvelos muzeumSi. gamofenaze sxvadasxva Ses- iod amokveTilia stilizebuli mcenareuli motivi – broweulis yvavili
aniSnav eqsponatTa Soris Cvens gansakuTrebul (tab. I/6), qalcedonis beWdis pirze ki, Zalze sqematurad, cecxldanTebuli
yuradRebas i pyrobs jgufi beWdebisa, romlebic sakurTxevelia mocemuli (tab. I/7), moyviTalo qalcedonis, rkaldaRarul
mTlianad gamoTlilia iseTi naxevradZvirfasi qve- beWedis pirze naxevarmTvare da rvaqimiani varskvlavia gamosaxuli (tab.
bisgan, rogoricaa qalcedoni, sardioni da aqati I/5), xolo aqatis beWdis piri Seumkobelia. gamosaxulebebi ar aris Rrmad
(tab. I/1-4). beWdebi TiTze Sesacmeli rgolebia, maTi amoWrili, Tumca anabeWdze mkafio gamosaxulebas iZleva.
rkali mxrebisken odnav farTovdeba da gadadis
wakveTil, brtyel nawilSi, romelzec gamosaxule-
bebia amokveTili da amdenad, sabeWdav pirs an e.
w. ,,faraks~ warmoadgens. rkali Signidan brtyelia,
garedan amoburculi, umetesad gluvi da iSvia-
Tad daRaruli, rkals SesaZloa SuaSi wibo gasde-
vdes. piri yovelTvis ovaluria da brtyeli. masze
amokveTilia sxvadasxva gamosaxuleba, Tumca nawi-
li beWdebis piri Seumkobelia (tab. I/1-3). beWdebi
gulmodginedaa gaTlil-gaprialebuli da kargadaa
daculi [didi mcxeTis arqeologiuri saxelmwifo 5. qalcedonis 8. aqatis beWedi
muzeum-nakrZalis koleqciidan 2016: 86, 87]. amgvari beWedi naxevar- frinvelisa da
6. sardionis be- 7. qalcedonis
mTvarisa da ori jvris ga-
beWdebi gamofenaze sul 8 calia warmodgenili. Wedi stilizebu- beWedi cecx-
varskvlavis mosaxulebebiT,
aqedan 4-is piri gamosaxulebebiTaa Semkuli, xolo li broweulis ldanTebuli
fiqrisgoris
gamosaxulebiT nayofis gamosax- sakurTxevlis
4-isa - Seumkobeli. qvisgan gamoTlili beWdebis fiqrisgoris samarovani, #37
umetesoba, 6 cali, aRmoCenilia fiqrisgoris sama- ulebiT, fiqris- gamosaxulebiT,
samarovani, #31 samarxi
goris samaro- fiqrisgoris
rovanze, erTi - baiaTxevis samarovanze da erTic samarxi vani, #31 samarxi samarovani, #31
saguramoSi. samarxi

526 527
tab. II

9. narinjisferi 12. #599 beWdis


sardionis be- anabeWdi
5. qalcedonis 6. vercxlis
Wedi mamakacis 10. #227 beWdis beWedi urb- beWedi ni-
Tavis gamosax- anabeWdi nisis sama- koloze se-
ulebiT (gl. f.
3. #184 beWdis rovnidan ga- roSis gamo-
#227), mamakacs
anabeWdi mosaxulebis saxulebiT.
axuravs grifo- 11. yavisferi aqatis 1. yavisferi 2. Ria yavis- gareSe samTavros sa-
nis protomiani beWedi lomis frcxilis feri frcx- marovani, #69
Tavsaburavi, gamosaxulebiT, beWedi ilis beWedi samarxi ver-
samTavros sama- samTavros sama- nawnaviani mamakacis cxlis beWedi
rovani, samxreT rovani, #734 qvis qalis gamo- gamosax- nikoloze
nawili, 208 far- samarxi, (gl. f. saxulebiT, ulebiT seroSis ga-
Tobi #599) samTavros barsmaniT mosaxulebiT.
samarovani, xelSi. samTavros sa-
#450 sa- rusTavi, marovani, #69
marxi. (gl. SemTxveviTi 4. qalcedonis 7. qalcedonis samarxi
rogorc cnobilia, sasanur xelovnebaSi TiToeuli gamosaxulebis sim- f. # 310) monapovari. beWedi urb- beWedi urb-
boluri daniSnuleba Zalze didi iyo [ramiSvili q. i. 1979: 22]. Tu gaviT- (gl. f. 184) nisis sama- nisis sama-
valiswinebT imasac, rom Wrila beWdebi gamoiyeneboda ara marto sabeW- rovnidan ga- rovnidan ga-
davebad, aramed avgarozebadac, maSin gamosaxulebaTa simbolikaze saubari mosaxulebis mosaxulebis
savsebiT misaRebad gveCveneba. Bbroweulis yvavili nayofierebis simboloa gareSe gareSe
da mWidrod ukavSirdeba RvTaeba anahitas. msgavsi ornamentuli samkauli
amkobs sasanur liTonis WurWels, keramikas, kedlis stukos da xSirad
gvxvdeba gli ptikur Zeglebzec [ramiSvili q. i. 1979: 37]. sakurTxeveli Tavisuflad SeeZloT etarebinaT iberiel qristianebs, viTarca sakuTari
ukavSirdeba mzis RvTaebas [Борисов А., Луконин В. 1963: 34], xolo naxevar- mrwamsis aRmniSvneli simbolo, raSic arc frinveli (rogorc morwmune
mTvare da varskvlavi (tab. III/2) savsebiT SesaZlebelia ukavSirdebodes sulis gansaxiereba) SeuSlidaT xels.
RvTaeba miTras. mag. mcxeTis muzeum-nakrZalis gamofenaze warmodgenilia
karsnisxevis #27 samarxSi aRmoCenili da III-IV ss-iT daTariRebuli rki- mTlianad qvis sabeWdavi-beWdebi cnobilia samTavros samarovnidanac. mag.
nis beWedi sardionis TvaliT, romelzec amoWrilia e. w. miTra-mxedris samarovnis samxreT nawilSi - 209 farTobze aRmoCnda narinjisferi sar-
gamosaxuleba (tab. III/1). mxedris Tavis marjvniv da marcxniv amokveTilia dionisgan damzadebuli beWedi (tab. I/9), romelic formiT zemoganxilul-
naxevarmTvarisa da varskvlavis gamosaxulebebi [ramiSvili q. r. 2019: 58]. Ta msgavsia (inaxeba erovnuli muzeumis s. janaSias saxelobis saqarTve-
los saxelmwifo muzeumis gli ptikis fondSi, sainventaro # 227). beWedi
37-e samarxSi aRmoCenili orive beWedi aqatisaa. erTis piri Seumkobelia naklulia, intalios mxolod zeda naxevaria SemorCenili, magram Cans, rom
(tab. 1/3), xolo meorisaze sqematurad amoWrilia frinveli (tab. I/8), ro- mis ovalursa da brtyel pirze gamosaxuli yofila mamakacis Tavi pro-
melic jvrebs Sorisaa moTavsebuli. mas aqvs momrgvalebuli sxeuli da filSi marjvniv, amoburculi mogrZo TvaliT, swori cxviriTa da iribi
mokauWebuli niskarti. frinveli simbolurad gamarjvebis RvTaeba vre- xazebiT gadmocemuli TmiT. mamakacs Tavze axuravs maRali Tavsaburavi,
Tragnas ukavSirdeba [Луконин В. 1963: 34]. gamosaxuleba e. w. ,,Strixuli romelic grifonis protomiTaa dabolovebuli. sakmaod daxvewili namu-
maneriT~ aris Sesrulebuli. jvris gamosaxulebiani beWdebi SesaZloa Sevaria, anabeWdze maRal reliefs da dasrulebul formas iZleva (tab.
adgilobriv nawarmad miviCnioT, Tumca aRsaniSnavia, rom es motivi sasanur I/10). daTariRebulia ax. w. IV-V ss-iT [ramiSvili q. i. 1979: 71, 72; tab. II/17].
gli ptikur Zeglebzec farTodaa gavrcelebuli [ramiSvili q. i. 1979: 38]. msgavsi Tavsaburavebi, romlebic cxovelebisa da fantastikur arsebaTa
rogorc cnobilia, Sapur I-isa da nerses dros iranSi mravali qristiani TavebiTa da protomebiT bolovdeboda, farTod iyo gavrcelebuli sasanu-
dasaxlda da iq qristianoba sakmaod farTod gavrcelda TviT iranul ri xelovnebis Zeglebze da ZiriTadad mefeTa da warCinebul pirTa por-
mosaxleobaSi, gansakuTrebiT ki qalaqis xelosanTa Soris [Пигулевская Н. tretebze gvxvdeba. Tavsaburavebze es elementi ax. w. IV s-idan vrceldeba
1956: 293-294]. swored am periodidan sasanur simbolikaSi farTod vrcel- da mfarvel RvTaebaTa zoomorful gamosaxulebebs warmoadgenda.
deba jvris gamosaxulebebi, zogjer damoukideblad, zogjer ki sxva sim-
boloebTan erTad. a. bivaris mosazrebiT, jer-jerobiT ver dasturdeba, mTliani qvisgan - yavisferi frcxilisgan gamoTlili beWedi aRmoCnda
rom jvris gamosaxulebiani beWdebi aucileblad qristianis kuTvnileba samTavros samarovnis #450 samarxSi (inaxeba erovnuli muzeumis gli p-
iyo, radgan zogjer jvris gamosaxulebebs Tan axlavs zoroastruli Si- tikis fondSi, sainventaro #310). formiT zemoganxilulTa msgavsia, oRond
naarsis warwerebi [Bivar A. 1963: 27]. Tumca, Cveni mosazrebiT, jvriani beWdebi rkalze waxnagi gasdevs (tab. II/1). beWdis ovalursa da brtyel pirze

528 529
tab. III mTliani qvis, Ria yavisferi frcxilis TeTri da muqi yavisferi ZarRve-
biT sabeWdavi-beWedi aRmoCenilia rusTavSi, SemTxveviTi monapovaria (in-
axeba erovnuli muzeumis gli ptikis fondSi, sainventaro #184). rkali
2. qalcedonis beWedi naxevarmT- waxnagiania, intalios piri brtyelia da ovaluri. pirze sqematurad gamo-
varisa da varskvlavis gamosax- saxulia mamakaci, profilSi marjvniv (tab. II/2). moxril xelSi barsmanis
ulebiT, fiqrisgoris samaro- kona uWiravs. welSi gadaWerili kaba mosavs da wawvetebuli fexsacmele-
vani, #31 samarxi
bi acvia. e. w. ,,Strixuli maneriT~ aris Sesrulebuli. anabeWdze dabal
reliefs iZleva (tab. II/3). daTariRebulia ax. w. V-VI ss. [ramiSvili q. i.
1979: 101-102, tab IV/51].
1. rkinis beWedi sardio-
nis Tvalze miTra-mxe- rac Seexeba mTliani qvis pirSeumkobel (,,farak~ Seumkobel) beWdebs, amg-
dris, naxevarmTvarisa vari vardisferi sardionis beWedi qvemo alevis samarovanze, #33 samarxSi-
da varskvlavis gamo- caa aRmoCenili da daTariRebulia ax. w. VI s-iT [afxazava n. 1988: 110, tab.
saxulebiT, karsnisxevi XVIII/38], aseve, armazisxevSi aRmoCenilia aqatis pirSeumkobeli beWedi da
ax. w. III-IV ss-iTaa daTariRebuli [afaqiZe da sxv. 1955: tab. CXV/15].
Zalze sqematurad gamosaxulia fexze mdgomi qali profilSi marjvniv, qvis beWdebi, romelTa piri Tu ,,faraki~ Seumkobelia (maT Soris rkalda-
grZeli nawnaviTa da naoWiani samosiT. xeli win aqvs gawvdili TiTqos Rarulic), gacilebiT ufro adreul samarxebSicaa aRmoCenili, mag., urb-
yvavili an nayofi eWiros. beWedi Seiswavla q. i. ramiSvilma, daaTariRa ax. nisis samarovnis ## 20, 50, 96 ax. w. I-III ss-iT daTariRebul samarxebSi
w. V-VI ss-iT da daukavSira anahitas kults [ramiSvili q. i. 1979: 100-101, (tab. II/4, 5, 7). isini yvela qalcedonisaa, sxva romaul beWdebTan erTadaa
tab IV/50]. fexze mdgomi grZelnawnaviani qalis gamosaxuleba profilSi, aRmoCenili da romaul nawarmadaa miCneuli [javaxiSvili q. 1972: 31, 71]. ro-
xelSi yvaviliTa da sxva ritualuri nivTebiT uZvelesi motivia da ufro gorc f. henkelis naSromidan irkveva, mTliani qvis beWdebi oRond pirze
adreul gli ptikur Zeglebze gvxvdeba Ee. w. ,,sparseli qalis~ saxeliT. antikuri gamosaxulebebiT an gamosaxulebis gareSe sasanur iranze ufro
,,sparseli qali~ Zv. w. V s-idan farTodaa gavrcelebuli aqemeniduri adre mzaddeboda romis imperiaSi. masalad gamoiyeneboda giSeri, qarva,
xanis berZnul-sparsul gli ptikur Zeglebze. cnobilia sardionisa da qa- mTis broli, qalcedoni da sxv. [Henkel F., 1913: 147-151, tab. LX/1615, 1616; tab.
lcedonis skarabeoidebi, romlebzec aRniSnuli gamosaxulebaa amoWrili LXII/1670, 1673,1674]. rogorc cnobilia, roca sasanuri imperia Camoyalibda,
[Boardman J. 1970: ## 879, 903]. qarTul gli ptikur masalebSi e. w. ,,sparseli Tavdapirvelad adresasanuri xelovneba ganicdida romaul gavlenas, rac
qali~ gamosaxulia Zv. w. IV s-is pirveli naxevriT daTariRebul brinjaos gansakuTrebiT kargad aisaxa torevtikul Zeglebze.PganviTarebis pirvel
farakian beWedze kamaraxevidan da Cans, dakavSirebuli unda iyos anahitas etapze sasanuri torevtikuli nawarmi Tavisi formiT wmindad dasavluri
kultTan [ramiSvili q. r. 2021]. Taviseburi stiluri niSnebis mixedviT, formisaa, Tumca gamosaxulebebi ukve arsobrivad sasanuria. aRsaniSnavia,
beWedi adgilobriv naxelavadaa miCneuli da berZnul-sparsuli sabeWdav- rom sasanur portretSic romauli gavlenebi SeiniSneba [Тревер К., Луконин
ebis im wres ekuTvnis, romelic e. w. Sereuli stilis Zeglebs aerTianebs, В. 1987: 47]. cnobilia aseve, rom sasanuri gli ptika Tavisi formebiTa da
kerZod aqemenidurmotivianebs [lorTqifaniZe m. 1981: 49, tab. II/7]. Zv. w. IV-III stiliT viTardeboda iseve da igive kanonebiT, rogorc torevtika [Борисов
ss-iTaa daTariRebuli vercxlis farakiani beWedi taxtiZiridan, romlis А., Луконин В. 1963: 13] anu romauli gavlenebi aqac SeiniSneba, rasac qvis
farakzec ,,sparseli qalis~ kidev ufro sqematuri gamosaxulebaa amoW- sabeWdavi-beWdebis formac naTlad gviCvenebs. ueWvelad gasaTvaliswine-
rili. es beWedic adgilobriv nawarmadaa miCneuli [javaxiSvili q. 2015: belia is faqtic, rom sasanuri irani warmatebiT awarmoebda ra Tavisi
10]. rogorc Cans, nawnaviani qalis motivi xelSi yvaviliT aRorZinebulia imperiis sazRvrebis gafarToebas dasavleTis mimarTulebiT, tyved ig-
da popularulobas inarCunebs sasanur xanaSic, Tumca gansxvavebulad – debda romaul (dasavlur) saxelosnoebs Tavis xelosnebianad, rac gana-
sasanur stilSia modelirebuli, rac kargad aisaxa samTavroSi aRmoCenil pirobebda kidec garkveulwilad sasanuri xelosnuri nawarmis formaTa
(# 310) aqatisgan gamoTlil sabeWdav-beWedzec. dasavlur stils [Тревер К., Луконин В. 1987: 56]. amdenad, savsebiT dasaSvebad
migvaCnia, rom qvisgan gamoTlili sasanuri beWdebi Tavisi formiT imeo-
mTliani qvis sabeWdavi beWedi, yavisferi aqatisa, zogan gamWvirvale rebdnen romis imperiaSi adre Camoyalibebul beWdebis formebs, Tumca
zolebiT aRmoCnda samTavros samarovnis #734 qvis samarxSi (beWedi in- maTze amokveTili gamosaxulebebi ukve arsobrivad sasanuria. es procesi
axeba erovnuli muzeumis gli ptikis fondSi, sainventaro #599). rkalis kargad aisaxa qarTlis samefoSi, gansakuTrebiT mcxeTis raionSi aRmoCe-
wakveTil nawilze – ovalur da brtyel pirze gamosaxulia lomi pro- nil gli ptikur nawarmze. am mxriv Zalian sainteresoa, rom samTavros sa-
filSi marjvniv (tab. I/11). cxoveli Zalze sqematurad da uxeSi xazebiT marovnis #69 qvis samarxSi aRmoCenili da ax. w. III-IV ss-iT daTariRebuli
aris gadmocemuli. welSi gazneqili sxeuli ki erTiani wagrZelebuli vercxlis beWedi formiT gvianromauli (gvianantikuri) beWdebis msgavsia
RrmuliTaa miniSnebuli. gamosaxuleba Rrmad da uxeSadaa nakveTi (tab. (tab.II/6), xolo nikolos (intalios) wakveTili konusis forma adresa-
I/12). daTariRebulia ax. w. VI-VII ss-iT [ramiSvili q. i. 1979: 126-127, tab sanuri xanisTvisaa damaxasiaTebeli. sasanuria agreTve nikolos pirze
VII/83]. Llomi iyo siZlieris simbolo da mzis RvTaebis erT-erTi saxe. gamosaxuli patara frTosani arseba seroSi, romelic antikuri erotis
zogi mosazrebiT, lomis gamosaxuleba romaul miTraizms ukavSirdeboda Sesabamisia [ramiSvili q. i. 1979: 59, tab. IX/2].
[Bivar A. 1963: 26].

530 531
mTliani qvis beWdebi, romelTa gadakveTil nawilze (,,farakze~) gamosax- Ketevan R. Ramishvili
ulebebia amoWrili, gamoiyeneboda sabeWdav-beWdebad, agreTve maT SeTavse-
buli hqondaT samkaulisa da avgarozis funqciebi, xolo beWdebi gamosax- National Museum of Georgia,
ulebis gareSe ver iqneboda sabeWdavebi, Tumca gamoiyeneboda samkaulad Simon Janashia Museum of Georgia,
da avgarozebad, miT umetes, rom im naxevradZvirfas qvebs, romliTac beWd- Supervisor of Glyptic Fund,
ebi mzaddeboda samkurnalo da damcavi Tvisebebi miewereboda. SesaZloa Academic Doctor of Archaeology,
gvefiqra, rom gadakveTili adgili (piri, ,,faraki~), romelzec gamosaxuleba Art Historian
ar aris amokveTili gankuTvnili iyo gamosaxulebisTvis anu mflobels
SeeZlo SeZenis Semdeg survilisamebr amoeWrevinebina esa Tu is gamosax-
uleba. savaraudod, SesaZloa asec yofiliyo, magram faqtia, rom beWdebi ONE GROUP
ise CautanebiaT samarxebSi, rom zed gamosaxuleba ar amouWriaT.
OF SASSANID
rogorc Cans, qvisgan gamoTlili beWdebi metad popularuli yofila im- RINGS FROM
THE GREAT
droindeli samyarosTvis da maT xangrZlivi drois ganmavlobaSi uarsebi-
aT. isini, garda romis imperiisa da sasanuri iranisa, mzaddeboda aRmosav-
leT romis imperiaSi anu bizantiaSic, magram modificirebuli saxiT. mag.
MTSKHETA
ARCHAEOLOGICAL
mTis brolis beWedi samTavros samarovnis me-17 ubnidan. igi bizantiuri
e. w. ,,farakiani~ beWedia, samwaxnaga rkali da dawaxnagebuli mxrebi aqvs,
xolo ,,farakis~ zedapiri, romelzec qristianuli monogramaa amokveTi-
li, wawvetebuli ovalis formisaa. daTariRebulia ax. w. VI saukuniT MUSEUM-RESERVE
[Максимова М. И. 1950: 262. tab. II/62]. maSasadame, naxevradZvirfasi qvebisgan ga-
moTlil beWdebs amzadebda sami imperia: romi, sasanuri irani da bizantia, The paper covers Sassanid rings, which are to- The rings, cut of stone, were very popular and
rac Zalian kargad aisaxa mcxeTaSi aRmoCenil samive periodis gli ptikur tally cut from semi-precious stones like chalce- stylish in the world of that time and existed du-
Zeglebze. dony, cornelian, or agate. The rings are circular ring long time. They, in addition to Sassanid
rings for putting on the finger; their arcs slight- Iran, were earlier manufactured in Roman Em-
ly widen towards shoulders and transition into pire, under the influence of which Sassanid Iran
bibliografia cut, flat part, where images are engraved and used to manufacture similar rings. Stone rings
thus, represent the surface of a stamp or the so- were made later too – in East Roman Empire
called “shield“. The ring is flat from the inside, of Byzantine, but in modified form. Thus, the
1. afaqiZe a., gobejiSvili g., kalandaZe a., 10. javaxiSvili q., saqarTvelos gli ptiku- bulging on the outside, mostly smooth, rarely rings, cut of semi-precious stones, were made
lomTaTiZe g., mcxeTa, I, Tb., 1955 ri Zeglebi – iberia-kolxeTi #11, Tb., grooved; the arc may have a facet in the idle. in three empires: Rome, Sassanid Iran and By-
2. afxazava n., qvemo alevi adreul Sua 2015 The surface always has oval shape and is flat. zantine, which found very good reflection in
saukuneebSi, Tb., 1988 11. Борисов А., Луконин В., Сасанидские геммы, Different images are engraved on it; neverthe- glyptic materials of all the three periods of the
3. didi mcxeTis aqeologiuri saxelmwifo Ленинград, 1963 less, some of the rings are not decorated. The Kingdom of Kartli of that time.
muzeum-nakrZalis koleqciidan, Tb., 2016 12. Максимова М. И., Геммы из некрополя Мцхеты- rings are cut well and polished.
4. lorTqifaniZe m., uZvelesi sabeWdavi-be- Самтавро. saqarTvelos saxelmwifo
Wdebi iberiidan da kolxeTidan, Tb., 1981 muzeumis moambe, XVI-B. Tb., 1950:
5. maisuraSvili n., diRmelaSvili q., mSvil- 13. Пигулевская Н., Города Ирана в раннем
daZe m., wowelia m., koberiZe k., janaSvili средневековье, Москва-Ленинград, 1956
j., Caduneli n., fiqrisgoris samarovani, 14. Тревер К., Луконин В., Сасанидское Серебро,
Tb., 2018 Москва, 1987
6. ramiSvili q. i., sasanuri gemebi saqarT- 15. Bivar A., Catalogue of the Western Asiatic Seals in
veloSi, Tb., 1979 the British Museum; Stamp Seals, II, London, 1963
7. ramiSvili q. r., gema mxedris gamosax- 16. Boardman J., Greek Gems and Finger Rings, Lon-
ulebiT Jinvalis samarovnidan. samecnie- don, 1970
ro-kvleviTi Jurnali Aarqeologia #2, 17. Brunner C. J., Sasanian Stemp Seals in The Metro-
Tb., 2019 politan Museum of Art. New York, 1978
8. ramiSvili q. r., ,,sparseli qalis~ mo- 18. Henkel F., Die romischen Fingerringe der Rhein-
tivi qarTul gli ptikur Zeglebze, xel- land, Berlin, 1913
naweri, Tb., 2021
9. javaxiSvili q., urbnisis naqalaqaris
gli ptikuri Zeglebi, Tb., 1972

532 533
qeTevan diRmelaSvili droidan erT-erT calke saxeobas qmnidnen saCxarunoebi. maTi uZvelesi
nimuSebi Tixisganaa damzadebuli (magaliTad, Zveli saCxarunoebi aRmoCe-
saqarTvelos kulturuli memkvidreobis nilia adre brinjaos xanis sagmatras namosaxlarze (TurqeTi), asemoiuqis
dacvis erovnuli saagento, da qiulTefes (TurqeTi) Zv.w. 2200-2000 ww. namosaxlarebze da sxv.). romaul
istoriis doqtori epoqaSi ki maTTan erTad Cndeba liTonisgan damzadebulebic (magaliTad,
brinjaos II-III ss. daTariRebuli saCxaruno daculia taranogis naciona-
lur arqeologiur muzeumSi). saCxarunoebi SeiZleba yofiliyo Tixis pa-
saTamaSoebi tara zomis WurWeli daxuruli TaviT, sxvadasxva cxovelis, an frinvelis
terakotuli figura, anda sferuli formis nivTi. yvela SemTxvevaSi maT
mcxeTis SigTavss warmoadgenda mcire zomis burTulebi, romlebic nivTis gato-
kebisas xmas gamoscemda, ramdenadac gasaocari ar unda iyos, saCxarunod
arqeologiuri gamoiyeneboda zarakis ti pis nivTebic (Kastner Marie-Odile 1995; Vandroux Karine
muzeumidan 2002; Wellens Marc M. 2013; Echoes...2016; 4,000 year old...2014).

saqarTveloSi saTamaSoebi calke aravis ukvlevia. amitom am Temazec bev-


ri araferia cnobili. am periodisTvis mxolod erTeuli SemTxvevebia,
TamaSebisa da saTamaSoebis arsebobis erT-erTi
romlebzec danamdvilebiT SegviZlia vTqvaT, rom isini saTamaSoebia, da-
uadresi kvali rogorc arqeologiuri, ise monu-
narCeni ki an maTgan gamomdinare SeiZleba miviCnioT saTamaSod, anda isev
menturi masalis mixedviT egvi pteSia dadasturebu-
da isev sakulto daniSnulebis nivTad ganisazRvros.
li. ukve mesame aTaswleulis arqeologiur fenebSi
aRmoCenilia saTamaSoebi, romlebic damzadebulia
amjerad SevCerdebiT mcxeTis arqeologiur saxelmwifo muzeum-nakrZalSi
rogorc Zvlis, ise xisa da Tixisagan. saTamaSoebi
dacul eqsponatebze, romelTa raodenoba rva erTeuls aRwevs da dRe-
warmoadgens cxovelis da sxvadasxva formis figu-
vandeli monacemebiT is saqarTvelos muzeumebs Soris erT-erTi pirve-
rebs. brinjaosave epoqis saTamaSoebi aRmoCenilia
lia. muzeumSi daculi saTamaSoebi terakotebia. ti pologiiT ki isini ase
mcire aziaSi, dRevandeli TurqeTis teritoriaze.
jgufdeba: zoomorfuli figurebi da saCxarunoebi.
msgavsi figurebi dadasturebulia adreantikuri
periodis samxreT italiaSi, saberZneTSi. romaul
zoomorfuli figurebi oTxi calia. maTgan sami cxenis figuraa, erTi
periodSi ki is gacilebiT didi raodenobiTaa aRm-
ki cxvris. TiToeuli aRmarTuli iyo oTx Tixisave borbalze, romlebic
oCenili romis sxvadasxva teritoriaze. am peri-
figuris fexebTan RerZulis (albaT xis?) saSualebiT iyo dakavSirebuli.
odSi saTamaSoebi ukve diferencirebulia sqesis
amJamad sruladaa SemorCenili erTi cxenis da cxvris figura Tavisi bor-
mixedviT. magaliTad, q. parionis samarovanze (Tur-
blebiT, erTi, aseve cxeni, mxolod protomiTaa SemorCenili, meoTxes ki ak-
qeTi) gogonebis samarxebSi mxolod mdedrobiTi an-
lia Tavi da borblebi. cxenebi moSavodaa gamomwvari, cxvris qandakeba ki
Tropomorfuli terakotuli figurebia aRmoCenili,
- Ria monacrisfrod (TiTqos specialurad gaTvaliswinebulia realobaSi
xolo biWebis samarxebSi mxolod mamrobiTi an-
cxovelTa Seferiloba).
Tropomorfuli figurebi. imave romaul samyaroSi,
saTamaSoebTan gamoTxoveba bavSvebis srulwlova-
aRvwerT TiToeul qandakebas:
nobasTan iyo dakavSirebuli (Kastner Marie-Odile 1995;
Vandroux Karine 2002; Wellens Marc M. 2013; Touching Discove-
ry…2017).

saTamaSoebi mzaddeboda rogorc sxvadasxva cxo-


velis Zvlisgan da xisgan, ise liTonisgan da, gan- 1. cxvris qandakeba (mm#10546) damza-
sakuTrebulad, Tixisgan. pirvel saTamaSoebSi yve- debuli tlanqad, saxe dagrZele-
laze gavrcelebuli iyo zoomorfuli figurebi buli aqvs, piri odnav gaxsnili,
da etlebi, romelTac borblebi qondaT gadasaad- nestoebi daberili, Camozrdili
gileblad. antikur samyaroSi maT ricxvs emateba Rababi gaxvretilia, wina da uka-
Tojinebi. Zv.w. VII saukunidan isini erT-erTi yve- na fexebs gaaCniaT saRerZe naxvre-
laze gamoyenebadia jer berZnul, xolo Semdgom _ ti, sasqeso organo mkveTrad aqvs
romaul epoqaSi. am periodis Tojinebs wina epoqe- gamokveTili. sigrZe - 19 sm., simaR-
bis anTropomorfuli gamosaxulebebisgan, romel- le - 11 sm.
Tac ufro sakulto daniSnuleba hqondaT, is ganas-
xvavebda, rom maTi kidurebi moZravi iyo. uZvelesi

534 535
2. cxenis qandakeba (mm#10553), naklu- xaxutaiSvili didi deda nanas sakulto nagebobebad miiCnevs, da fiqrobs,
lia. piri Camotexili aqvs, yeli rom masSi aRmoCenili nivTebi kultisadmi Sewiruli sagnebia, romelTagan
maRali, tani wagrZelebuli, Sua- nawili warmoadgens ukve mwyobridan gamosul nivTebs (xaxutaiSvili 1964:
Si odnav Cazneqili, dabal masi- 18-25).
ur fexebze, borblebisaTvis gan-
kuTvnili saRerZe naxvretebi cxvrisa da cxenis terakotuli qandakeba aRmoCenilia bambebis Zv.w. III-II
aqvs datanili. fafari da kudi ss. daTariRebul nagebobaSic, romelSic garda aRniSnuli nivTebisa, dada-
wiwvovani WdeebiTaa mocemuli. sturda WurWeli, sabeWdavebi da Cangze damkvrelis terakota. cxovelTa
simaRle - 17 sm., sigrZe - 19 sm. figurebidan ufro realisturia cxenis qandakeba, romelic daraxtul
mdgomareobaSia gadmocemuli. cxvris nakluli qandakeba ki ufro daude-
vari namuSevaria. orive figuras aklia fexis boloebi, amdenad maT dab-
oloebaze saubari SeuZlebelia. gamTxreli cxovelTa figurebs Sesawir
nivTebad miiCnevs (xaxutaiSvili 1964: 71).
3. cxenis qandakeba (mm#10532), na-
Tu gaviTvaliswinebT, Zvel romSi dadasturebul tradicias, romlis mixed-
klulia. wina fexebi gaer-
viTac, srulwlovanebs miRweuli bavSvebi saTamaSoebs RvTaebas swiravd-
Tianebulia, gaaCnia saRerZe nax-
nen da es, erTgvarad bavSvobasTan gamoTxovebis rituali iyo (Kastner
vretebi, qandakebis ZiriTadi
Marie-Odile 1995:91), araa gamoricxuli, rom ufliscixis saweso nagebobebSi
nawili dakargulia. simaRle -
RvTaebisadmi Sewirul terakotebSic msgavsi Sinaarsi vigulisxmoT.
14,4 sm., SemorCenili sigrZe - 9 sm.
saTamaSoTa meore saxeoba, romelic mcxeTis muzeumSia daculi saCxaru-
noebs warmoadgens. sul oTxi calia. amaTgan erTi srulia xolo danarCe-
ni nakluli. maTi saerTo maxasiaTeblebia: Tixisgan namzadoba, zedapiris
daxvreta da fuye SigTavsi, romlebSic Tixis burTulebi iyo Cayrili.
4. cxenis qandakeba (mm#10470). piri
Camotexili aqvs, yeli maRali, aRvwerT TiToeuls:
tani wagrZelebuli, SuaSi odnav
Cazneqili, dabal masiur fexebze
borblebisTvis gankuTvnili saR-
1. saCxaruno Tixis (mm#24453). mo-
erZe naxvretebi aqvs datanili.
vardisfrod gamomwvari, ganleqili
fafari da kudi wiwvovani Wdee-
keciT. fragmentis saxiTaa SemorCe-
biTaa mocemuli. simaRle - 12 sm.,
nili. sferuli formis. zedapiri
sigrZe - 19 sm.
daxvretili aqvs. SeRebili yofi-
la wiTeli saRebaviT. zedapirze
amokawrulia bavSvis frontaluri
pirveli sami qandakeba aRmoCnda werovnis samarovanze, gvianbrinjaos xanis gamosaxuleba, romelsac mtevangaS-
#75 samarxSi. ConCxi ar dadasturda, samarxis sxva masala ki mTlianad lili xeli idayvSi aqvs moxrili
Tixis WurWliTaa warmodgenili, ris gamoc samarxSi dakrZalulis asaksa da maRla aweuli.
da sqesze saubari SeuZlebelia (sadraZe 1989: 131-137). rac Seexeba meoTxe
qandakebas, is aRmoCnda werovnis imave samarovnis, gvianbrinjaos xanis #74
samarxSi, romelSic erTi micvalebuli iyo dakrZaluli xel-fexmokeciT
marjvena mxares. samarxSi aRmoCenili nivTebis mixedviT (Tixis WurWeli,
brinjaos umboni, xvia, Rili, mZivi da rkinis dana) is mamrobiTi sqesis unda
yofiliyo (sadraZe 1989: 130-131). 2. saCxaruno Tixis (mm#21200). movard-
isfrod gamomwvari. ganleqili ke-
cxovelis gamosaxulebiani liTonis an terakotuli figurebi saqarTve- ciT. SemorCenilia ori fragmentis
los araerT Zv.w. namosaxlarsa da samarovanzea aRmoCenili. Tumca yvelaze saxiT. sferuli formis iyo, zeda-
axlo msgavsebas maTgan amJRavnebs Zv.w. II-I aTaswleulebis mijniT daTari- piri daxvretili aqvs. SigTavsi
Rebul yaTlanixevis pirvel nagebobaSi aRmoCenili cxvris terakota (ro- fuye hqonia.
melsac fexebis bolo nawilSi gamWoli xvreli aqvs borblebis samagri
RerZisTvis), Tixisave borblebi da xaris terakota (romelsac zurgi dab-
rtyelebuli aqvs raRac nivTis dasamagreblad). aRniSnul nagebobas d.

536 537
3. saCxaruno Tixis (mm#25375). mo- gavrcelebuli xdeba. istoriuli wyaroebiT cnobilia oTxi TamaSi, rom-
vardisfrod gamomwvari, ganleqi- lebic ZvlebiT iTamaSeboda. amisTvis gamoiyeneboda yvelaze ufro xSirad
li keciT. sferuli formis (Tu koWis Zvlebi, Tumca sxva SemTxvevaSi SeiZleboda yofiliyo falangisac.
erTi mxare dabrtyelebuli aqvs rogorc werilobiTi, mxatvrobis Tu mcire plastikis nimuSebiT vigebT,
dasadebad?). SemorCenilia naxe- ZvliT TamaSobdnen ara mxolod bavSvebi, aramed zrdasruli mamakacebic
vari. zedapiri daxvretilia. Sig- da qalebic (Tumca TamaSebis saxeoba gansxvavebuli iyo) (Kastner Marie-Odile
Tavsi fuyea, masSi Cadebulia sami 1995: 85-100). erT-erTi am TamaSebidan gaxldaT „kenti-luwi“, romlis dro-
Tixis burTula, romelic nivTis sac erTi moTamaSe xelSi malavda koWebs, xolo meore asaxelebda kenti
gaqnevisas Cxarunobs. eWira Tu luwi. Tu ricxvs gamoicnobda, mis Zvlebs iTvisebda. TamaSis
arsi is iyo, rom rac SeiZleba meti koWi Seegrovebina mowinaaRmdegisgan.
meore TamaSi gaxldaT zedapirze moxazul wreSi garkveuli distancii-
dan nasroli koWebis moTavseba. mesame varianti iyo xuTi koWis haerSi
ayra da marjvena xeliT maTi daWera. gansakuTrebulad popularuli iyo
„koWis gagoreba“ (Kastner Marie-Odile 1995: 85-100).
4. saCxaruno Tixis (mm#14315), Ria-
vardisfrad gamomwvari wmindad
mcxeTis muzeumSi amJamad ramdenime
ganleqili keciT. tani msxlise-
aTeuli koWis Zvalia daculi, romle-
bri formisaa, romelic bolovde-
bic aRmoCenilia samTavroze (mm#5810,
ba wagrZelebuli satare yeliT.
5894, 5924, 6036, 6124, 6254, 15279), karsnisxev-
muclis zedapiri daxvretilia.
Si (mm#7002), sveticxovlis mimdebared
naxvretebs Soris ki kopebia das-
(mm#2951, 19761), karibWeze (mm#3902, 4030),
muli. aseTive kopebiTaa Semkuli
baiaTxevsa (mm#20326) da bebriscixeze
taric. SigTavsi fuyea, romelSic
(mm#2578). maTgan nawili samarxeuli
Tixisave burTulebia moTavsebu-
inventaria (samTavro, baiaTxevi), meore
li. burTulebi nivTis ganZrevis-
nawili ki namosaxlar fenebSia aRm-
as Cxarunobs.
oCenili.

samwuxarod, imis dabejiTebiT Tqma es koWis Zvlebi amuletebi iyo Tu sa-


yvela saCxaruno namosaxlarzea aRmoCenili, kulturul fenaSi: pirveli TamaSoebi, Znelia, Tumca gasaTvaliswinebelia ori ram: maTi erTi nawili
ori armazcixis saxlebidanaa, romlebic samefo karis moxeleTa sacxov- namosaxlar fenebSia aRmoCenili, rac maT amuletad gamoyenebis SesaZle-
rebladaa miCneuli (nikolaiSvili 2013: 8-15), mesame armazisxevis pitiaxSTa blobas amcirebs. koWis Zvlebi aRmoCenilia aseve samTavros samarovnis
rezidenciis teritoriaze, mogvianebiT gamarTuli nagebobidan (narimaniS- 1938-1940 ww. eqvs samarxSi, romlebSic bavSvebi iyvnen dakrZalulni. m.
vili 2016: 126), xolo meoTxe _ mcxeTisgoris namosaxlaridan. amdenad, yve- ivaSenko xersonesis magaliTis gaTvaliswinebiT samTavros am samarxebSi
la mosaxleobis farTo masebis kuTvnilebad unda miviCnioT. armazcixeze aRmoCenil koWis Zvlebs swored saTamaSoebad miiCnevs (Иващенко 1980: 145).
aRmoCenili saCxarunoebi gvianantikuri periodiT TariRdeba, armazisxe-
visa da mcxeTisgoris ki _ IV-V ss. (nikolaiSvili 2013: 8-15; afaqiZe...1978: sainteresoa, rom gvianantikuri da adreSuasaukuneebis aRniSnuli SemT-
61-64; narimaniSvili 2016: 126). xvevebi koWis ZvlebiTaa warmodgenili, maSin roca gvianbrinjao-adrerki-
nis xanis narekvavis samarxebSi bavSvis saTamaSoebad cxovelis falangis
erT-erTi adreuli Cxaruna, romelic saqarTveloSia aRmoCenili Zv.w. XI-VI Zvlebi gvevlineba (afaqiZe... 1999: 40, 49, 93).
ss. TariRdeba. is aRmoCenilia samTavros #84 ormosamarxSi, romelSic mo-
zardi iyo dakrZaluli (kalandaZe 1982: 15). esaa Tixis burTula, romelSic am niuansebis gaTvaliswinebiT ibadeba logikuri kiTxva, xom ar SeiZleba
raRacaa Cayrili da Cxrialebs. Tixis wriuli zedapirdaxvretili nivTi, mcxeTis gvianantikursa da adreSuasaukuneebis fenebSi aRmoCenili koWebi
romelSic aseve burTulebi Cxrialebs, aRmoCenilia ufliscixis Sida qa- qarTlis romTan urTierTobis gamoZaxili iyos da isini mcxeTis mosax-
laqis teritoriaze, samefo saxelosnoSi, romelic Zv.w. III s. xanZris Sede- leobaSi romauli koWiT TamaSebis gavleniT iyos gavrcelebuli?!
gadaa gadamwvari (xaxutaiSvili 1989: 25-27). Tavis dros is miCneuli iqna
sakulto nivTad, Tumca misi didi msgavseba armazcixisa da armazisxevis amdenad, mcxeTaSi aRmoCenili saTamaSoebi Zvel samyaroSi gavrcelebuli
saCxarunoebTan miuTiTebs, rom isic amave daniSnulebis nivTad unda mo- saTamaSoebis ti puri nimuSebia, romlebic drois farTo monakveTSi da
viazroT. sxvadasxva kulturebSia dadasturebuli.

aqve gvinda SevCerdeT saTamaSoebis kidev erT saxeobaze. esaa cxovelis


koWebi an falangis Zvlebi. rogorc cnobilia, ZvliT TamaSi jer ki-
dev Zvel egvi pteSi iRebs saTaves, xolo antikur samyaroSi ukve farTod

538 539
bibliografia Ketevan Digmelashvili
National Agency for Cultural Heritage Preservation of Georgia,
Doctor of History
1. afaqiZe a., kalandaZe a., nikolaiSvili v., documents d’époque romaine. In: Bulletin de l’As-
mcxeTa. 1975. mcxeTa. II, Tb., 1978 sociation Guillaume Budé, n°1, mars. 1995

TOYS FROM
2. afaqiZe a., nikolaiSvili v., yifiani g., si- 11. Vandroux Karine, Le hochet dans l’histoire. Revue
xaruliZe a., giunaSvili g., gavaSeli e., Spirale. N4, 2002
Rlonti n., kapanaZe m., 1999: narekvavi, mcxe- 12. Wellens Marc M., Les premiers jeux et jouets de
l’antiquité. En ligne: https://www.arretetonchar.
MTSKHETA
ARCHAEOLOGICAL
Ta. I. Tb., 1998
3. kalandaZe a., samTavros winareantikuri fr/wp-content/uploads/2013/IMG/archives/civil-
xanis samarovani. mcxeTa. VI. Tb., 1982
4. narimaniSvili g., armazisxevis arqeolo-
isation/Les%20premiers%20jeux%20et%20jou-
ets%20de%20lAntiquite%20-%20Marc%20Wel-
MUSEUM
giuri kompleqsis 2014-2015 ww. arqeolo- lens.pdf
giuri gaTxrebis angariSi. Ziebani sa- 13. Touching Discovery of 2.000-Year-Old Toys Inside
qarTvelos arqeologiaSi. 23, Tb., 2016 Ancient Greek Child Tombs. 2017. En ligne: https:// One of the earliest traces of existence of games As for the ankle bones, part of them is the
5. nikolaiSvili v., armazcixe-bagineTi, axa- www.ancient-origins.net/news-history-archaeolo- and toys are proven in Egypt. Toys were made burial inventory (Samtavro, Baiatkhevi), and
li arqeologiuri gaTxrebi. Jurn. `Zve- gy/touching-discovery-2000-year-old-toys-inside- of animal bones and wood, as well as metal other part has been discovered in the layers of
li xelovneba dRes~. 4, Tb., 2013 ancient-greek-child-tombs-021635 and clay. Zoomorphic figures and chariots with settlement ruins (Karsniskhevi, Bebristsikhe,
6. sadraZe v., werovani II. brinjao-rkinis 14. 4,000 year old „baby rattle“ among Kültepe finds. wheels were the most widely spread among Svetitskhoveli district) and all are dated back to
xanis samarovani, katalogi. mcxeTa. IX. Read more at. 2014: https://archaeologynewsnet- first toys. In Antique world, dolls were added. III-VI c.c. It is interesting, that the above-men-
Tb., 1989 work.blogspot.com/2014/08/4000-year-old-baby- Since ancient times, separate group has been tioned cases are represented by ankle bone,
7. xaxutaiSvili d., ufliscixe. Tb., 1964 rattle-among-kultepe.html#xiaXKG2Takg0yS7 formed by jingling toys of different shapes, whereas in Narekvavi burial grounds of Late
8. xaxutaiSvili d., ufliscixe - qalaqi 15. Echoes of Ancient Children: 4,200-Year-Old Rat- made of clay or metal and ankle or phalanx Bronze – Early Iron age, animal phalanx bones
kldeSi. Tb., 1989 tle Discovered in Turkey. 2016: https://www. bones of animals. Playing with these toys orig- are presented as toys for kids.
9. Иващенко М., Самтаврские погребения первых ancient-origins.net/news-history-archaeology/ inates from Egypt, and is quite widely spread in
трех веков н.э. Мцxeтa. III. Тб., 1980 echoes-ancient-children-4200-year-old-rattle-dis- the Antique world. Considering this nuance, logical question aris-
10. Kastner Marie-Odile, L’enfant et les jeux dans les covered-turkey-006557 es – could the ankle bones, discovered in Late
The toys, preserved in Mtskheta Museum are Antique – Early Medieval layers of Mtskheta,
represented by the following: 4 zoomorphic be the echo of relations of Kartli with Rome
wheeled figures (horse and sheep), made of and spread in Mtskheta population under the
clay; 4 lay jingling toys and dozens of animal influence of Roman ankle games?!
ankle bones.

Zoomorphic figures have been discovered in


Tserovani burial ground and are dated back to
the Late Bronze period, and jingling toys – in
Armaztsikhe houses, on the residential territory
of Armaziskhevi pitiakhshes, in later structures
and Mtskhetagora ruined settlement. They are
dated back to III-V c.c. and all represented the
property of all the layers of the society.

540 541
აბგდევზჱთიკლმნჲოპჟრ

სტჳუფქღყშჩცძწჭხჯჰჵ

542 543
ena
damwerloba
mwignobroba

544 545
qarTulisa enisaTvis1 da saerTo-semitur fuZe enebTan Tanaarsebobda.

mematianis Tanaxmad, farnavazma `ganavrco ena qarTuli da arRara izraxe-


boda sxva ena qarTlsa Sina, Tvinier qarTulisa~.
da marxul ars enaÁ qarTuli dRemde meored mos-
vlisa misisa sawameblad, rameTu yovelsa enasa erTiani, Zlieri saxelmwifos arsebobisa Tu saero-samTavroebad dayofis
RmerTman amxilos amiT eniTa. pirobebSic qarTuli ena inarCunebda saxelmwifo enis statuss. qristia-
nobis miRebam da gavrcelebam (IV s.) qarTuli enis es statusi kidev ufro
da ese enaÁ mZinare ars dResamomde. gaamyara. qarTuli iyo da dResac rCeba saqarTvelos marTlmadidebeli
eklesiis msaxurebis enad.
da saxarebasa Sina amas enasa lazare hrqvian.
giorgi merCulis mecxre saukuneSi warmoTqmuli – ,,qarTlad friadi
da axalman nino moaqcia da helene dedofalman da queyanaÁ aRiracxebis, romelsaca Sina qarTuliTa eniTa Jami Seiwirvis da
ese arian orni dani, viTarca mariam da marTaÁ. locvaÁ aResrulebis...~ - aqtualoba dResac ar daukargavs.
da megobrobaÁ amisTvis Tqva, rameTu yoveli sai- qarTuli ena, qarTul saxelmwifoSi ganaTlebis, mecnierebis, literaturis,
dumloÁ amas enasa Sina damarxul ars. kulturisa da religiis erTaderTi enaa. TavisTavad cxadia, im umTavres
TemaTagan, romelTac adgili unda daikavos mcxeTis muzeumis saeqspozi-
da oTxisa dRisa mkvdari amisTvis Tqva daviT wi- cio sivrceSi gaTvaliswinebuli unda iyos Tema – qarTuli ena.
naswarmetyvelman, rameTu „aTasi weli – viTarca
erTi dReÁ.“ qarTuli saxelmwifo enis istoria pirvelyovlisa uSualod mcxeTasTa-
naa kavSirSi. samuzeumo eqspoziciaSi aqcentirebuli unda iyos qarTu-
da saxarebasa Sina qarTulsa, Tavsa xolo maTeÁssa, li saxelmwifos dedaqalaqis – mcxeTis roli da mniSvneloba qarTuli
werili zis, romel asoÁ ars. da ityvis yovlad saliteraturo enis Camoyalibebis procesSi. qarTuli ena - gaazrebuli
oTx aTassa maragsa, - unda iyos istoriuli dedaqalaqis, rogorc qarTuli saxelmwifos for-
mirebis, kavkasiis ekonomikur-kulturuli, strategiuli, mravaleTnikuri
da ese ars oTxi dReÁ, da oTxisa dRisa mkvdari (ebrauli, sparsuli, berZnuli, somxuri da sxv.) Tu qronologiuri (antiku-
amisTvis misTanve dafluli sikvdiliTa naTlisRe- ri da elinisturi mcxeTa) mniSvnelovnebis konteqstSi.
bisa misisaÁTa.
mcxeTas ukavSirdeba qarTuli saliteraturo (saxelmwifo) enis Seqmnisa
da ese enaÁ, Semkuli da kurTxeuli saxeliTa uf- da Camoyalibebis procesi, qarTuli saliteraturo enis safuZveli - qar-
lisaÁTa, mdabali da dawunebuli – moelis dResa Tuli zedialeqturi koine (dedaqalaqis – mcxeTis metyveleba da Tavise-
meored mosvlasa uflisasa, bureba).
da saswaulad ese aqvs: oTxmeocda aToTxmeti weli amjerad, Cven mxolod am TemasTan dakavSirebul im umTavresi aqcentebis
umetes sxvaTa enaTa qristeÁs mosvliTgan vidre arasrul CamonaTvals warmovadgenT, rac sasurvelia aisaxos mcxeTis mu-
dResamomde. zeumSi. am Temis koncefcia, saeqspozicio vizualuri masalis darTviT,
srulyofili saxiT momzaddeba Sesabamis specialistTa mier, ris Sem-
da ese, romeli weril ars, mowamed warmogiTxras, degac efeqturi vizualizaciis xerxebis gamoyenebiT saTanado adgils
ese wili anbanisaÁ. daimkvidrebs mcxeTis muzeumis saeqspozicio Tu eleqtronul sivrceSi.
ioane zosime es aqcentebia:
qarTuli saxelmwifoebriobis erT-erTi umniS- • qarTuli enis saerTo - qarTveluri fuZe-enidan gamoyofis TariRi – Zv.
vnelovanesi Semadgeneli qarTuli enaa, uZvelesi, w. V-IV aTaswleulebis mijna;
msoflios cocxal enaTa Soris - ena - romlis
saerTo-qarTveluri fuZe-ena saerTo indo-evropul • qarTuli enis qronologia da qarTuli enis gavrcelebis geografiuli
areali;
• qarTuli saliteraturo ena - erTi - ,,TxuTmet saukunovani mTlianoba“.
1 X saukunis qarTveli himnografis, ioane-zosimes, X saukunis nusxis meSveobiT moRweu- qarTuli enis periodizacia;
li, qarTuli enisadmi miZRvnili sagalobeli, romelic cnobilia saxelwodebiT ,,qebaÁ
da didebaÁ qarTulisaÁ enisa“. asomTavruliT gadaweril, nusxaSi misi saTauria ,,qar- • qarTuli enis statusi - qarTveli eris saxelmwifo da saqarTvelos
Tulisa enisaTvis“. samociquli avtokefaluri eklesiis ena. qarTuli ena, rogorc qveynis

546 547
saxelmwifo da religiuri erTianobis safuZveli;
• qarTuli enis lingvisturi Taviseburebani (rac sxva enebSi ar dastur-
deba);
• qarTuli enis (mTisa da baris) dialeqtebi da sxva;
• qarTuli enis adgili msoflio enaTa Soris - iberiul-kavkasiur enaTa
jgufi.

qarTuli ena erTaderTia iberiul-kavkasiur enaTa Soris, romlis uwyve-


tad fiqsirebuli istoria IV saukunidanaa cnobili. qarTuli enis Senar-
Cunebis erT-erTi umTavari mizezi qarTuli damwerlobis arsebobaa.

droTa ganmavlobaSi grafika viTardeboda da icvleboda (asomTavruli,


nusxuri, mxedruli), cvlilebebs gansxvavebuli saweri masala da Tematikac
uwyobda xels, viTardeboda da icvleboda enac (Zveli qarTuli, saSualo
da axali qarTuli ena), Tumca Tanamedrove qarTvels Tavisuflad SeuZlia
rogorc uZvelesi qarTuli saliteraturo enis Zeglis `SuSanikis wameba~
(Vs.), ise SoTa rusTavelis `vefxistyaosnis~ (XII s.) wakiTxva da gageba.

qarTul enasTan erTad, mcxeTis muzeumis saeqspozicio sivrcis erT-er-


Ti mniSvnelovani da damamSvenebeli Temaa, qarTuli anbanis sami saxeoba
- asomTavruli (V-IX/X ss.), nusxuri (IX-XI ss.) da mxedruli (IX/XI-XXI ss.).

saeqspozicio sivrceSi, mxatvruli TvalsazrisiT maqsimaluri efeqturi


vizualizaciis xerxebis gamoyenebis meSveobiT, unda moxdes qarTuli an-
banis samive saxeobis istoriis sainteresod interpretireba, kaligrafiu-
li nimuSebis mravali formiT ilustrireba, qarTuli anbanis grafikuli
ganviTarebis sqemis Cveneba, efeqturi 3D vizualizacia musikaluri gafor-
mebis TanxlebiT. am miznis ganxorcielebis safuZvlad iqceva krebulis
rubrikaSi ,,ena, damwerloba, mwignobroba“, warmodgenili avtorebis naS-
romebi.

548 549
qarTuli wignis istoria
qarTul enasTan da anbanTan erTad, mcxeTis axali
muzeumis eleqtronul formatSi gaTvaliswinebu-
li unda iyos qarTuli wignis istoria da am isto-
riis umTavresi Tematuri aqcentebi.

es aqcentebia:
- qarTuli xelnaweri wigni, sasuliero xelnawerebi
(bibliuri, liturgikuli, Sereuli krebulebi, kano-
nikur-dogmatikuri), saero xelnawerebi (mxatvruli,
saistorio, samecniero, da sxv.,);
- qarTuli eniT Semonaxuli bizantiuri mwerlobis
Zeglebi (romelTa berZnuli dednebi dakargulia),
sparsuli, arabuli da siriuli literaturis Zeg-
lebis qarTuli Targmanebi da sxva.;
- qarTuli samwignobro da saganmanaTleblo kerebi
qveyanaSi da qveynis gareT (gelaTi, iyalTo, alaver-
di, SiomRvime da sxv.; iberTa monasteri, beTlemis
qarTuli monasteri, sabawmindis lavra, xaritonis
lavra, golgoTa, dertavi, derTufa, kappaTa, basilis
monasteri, Teodores monasteri, nikolozis monas-
teri, geTsimania, Sehani, jvris monasteri, sinis mTis
wm. ekaterines monasteri, olimpi, romana, konstanti-
nopoli, aTonis mTa, petriwoni);
- qarTveli mwignobrebi, gadamwer-Semkazmvelebi,
ilustratorebi;
- qarTuli beWduri wignis istoria, qarTuli Srifti,
ucxouri da samamulo beWduri produqcia: evropa-
Si (romSi) nabeWdi pirveli qarTuli wignebi; qar-
Tuli stamba ruseTSi; pirveli qarTuli stambebi
saqarTveloSi;

saeqspozicio sivrceSi warmodgenili unda iyos


qarTuli enisa da literaturis iseTi Zeglebi, ro-
goricaa iakob xucesis ,,SuSanikis wameba“ (Vs. moR-
weuli XI s. nusxiT), SoTa rusTavelis ,,vefxistyao-
sani” (XII s.), sulxan-saba orbelianis ,,leqsikoni
qarTuli” – ,,sityvis kona” (1685-1715)1.

1 Sesavali momzadda mixeil qurdianis naSromis ,,qarTuli ena da damwerloba“ (Tb.,


2008) mixedviT

550 551
aka morCilaZe
mwerali

qarTuli
damwerloba
qarTuli anbani Zvelia da mxolod qarTuli. misi
istoria saukuneebis dakargul siRrmeebSia mimal- eklesiis timpanze amokveTili
uli. vinme ioanes saqtitoro asomTavru-
li warwera. 993 w. naxsenebi arian
bagrat mefe da daviT kurapala-
Tanamedrove qarTul anbans grZeli da saintereso
ti. qva TbilisSi Camoitanes 1899w.-
gza gamouvlia. s. yala-boinas cixis teritoria,
tao-klarjeTi,istoriuli samxreTi
qarTulma damwerlobam ganviTarebis sami safexuri saqarTvelo (amJamad TurqeTis ter-
gaiara: asomTavruli (V-IX/X ss.), nusxuri (IX-XI ss.) itoria). simon janaSias saxelobis
da mxedruli (IX/XI-XXI ss.) TiToeul safexurze xelovnebis muzeumi (saqarTvelos
erovnuli muzeumi)
esa Tu is aso imdenad sxvadasxvagvaria, rom ifiq-
reb, sami sxvadasxva damwerlobaao, sinamdvileSi ki
pirvelisgan meore warmoiqmna, meorem ki – mesames,
qarTuli damwerlobis Seswavlisas, ivane javaxiSvili, miuTiTebda ra aso-
anu Tanamedroves, daudo saTave. Tumca axali sa-
Ta moxazulobis msgavsebaze, qarTuli anbanis safuZvlad semitur damwer-
xeobis warmoqmna Zvelis miviwyebas ar iwvevda, sami-
lobebs miiCnevda da masSi finikiuri damwerlobis kvals xedavda.
ve saxeoba Tanaarsebobda.
qarTuli anbanis semituri damwerlobebidan, ufro metad ki arameulidan
saerTo warmomavlobis miuxedavad, Tanamedrove qar-
momdinareobis Taobaze werdnen sxva qarTveli da ucxoeli mecnierebic.
Tuli anbanis mcodne sagangebod Tu ar iswavlis,
wina ori anbaniT dawerils ise ver amoikiTxavs.
1940 wels armazisxevSi aRmoCenili orenovani saflavis qva, romelic ax.
w.-is II saukuniT TariRdeba, asabuTebs berZnuli da arameuli enebis gam-
qarTuli damwerlobis yvelaze adrindeli Zeglebi
oyenebas im drois saqarTveloSi.
asomTavruliTaa Sesrulebuli, amitom miiCneva, rom
asomTavruli uZvelesia. Tumca, TiToeuli safexu-
ris warmoqmnisa da ganviTarebis etapebis qrono- mecnierTa umetesoba qarTuli damwerlobis safuZvlad mainc ufro ber-
logiis Taobaze mecnierTa Soris dRemde azrTa Znul anbans miiCnevs.
sxvadasxvaobaa. palestinasa da saqarTveloSi Se-
morCenili V saukunis asomTavruli warwerebis XIX saukunidan moyolebuli, qarTveli da ucxoeli mkvlevrebi aseve cdi-
erTi Sexedvac ki sakmarisia, rom davinaxoT am anba- lobdnen gaerkviaT qarTuli damwerlobis warmoSobis dro. zogi fiqrob-
nis karga xnis Camoyalibebuli saxe. da, rom is jer kidev elinur xanaSi warmoiSva dasavleT saqarTveloSi,
zogs is kidev ufro adrindel damwerlobad miaCnda.
asomTavruli (mrgvlovani) anbanis geometria mar-
tivia da sada. igi wreze, naxevarwreze da swor xaz- qarTuli damwerlobis SemoRebis drod ivane javaxiSvili Zv.w.-is VII
zea dafuZnebuli. mis agebulebaSi swored wrisa saukunes varaudobda.
da swori xazis cxra nairsaxeoba moqmedebs, yoveli
aso Zalian proporciulia da mTlianad an sana- zogi mecnieri miiCnevs, rom anbani saqarTveloSi qristianobis saxelmwifo
xevrod avsebs warmosaxviT kvadrats. asomTavruls religiad gamocxadebis Sedegad iSva; maTi oponentebi fiqroben, rom qris-
meore saxelad `mrgvlovani~ ewodeba. tianobamdeli qarTuli damwerlobis nimuSebi SesaZloa axali religiis
Semosvlisas ganadgurda, iseve, rogorc warmarTuli kerpebi da mrava-
zogadad, qarTuli anbanis kvleva Znelia, radgan is li sxva yofiTi Tu kulturuli elementi. mecnierTa nawili iziarebs
ar miekuTvneba anbanTa arcerT rigs.
ramaz patariZis Teorias, romelic maTematikuri da astronomiuli kvleve-

552 553
bis safuZvelze varaudobs qarTuli saukunidan Cans da nusxuris rTuli ganviTarebis Sedegia asomTavrulis
anbanis Zveli kolxeT-iberiis xucesTa mrgvlovani ieris erTgvarad SenarCunebiT.
(qurumTa) mier Seqmnas dro-Jamis saT-
valavis, anu kalendris safuZvelze. mxedrulic, nusxuris msgavsad, xelis auReblad sruldeba. gamonaklisia
mxolod ramdenime aso. nusxuris msgavsad, mxedrulsac axasiaTebs asoTa
qarTuli damwerlobis Semdegi etapia gadabma. gardamaval mxedrulSi gadabmis sistema ufro garTulebulia,
nusxuri (nusxa-xucuri), romelic asom- imdenad, rom xSirad, gansakuTrebiT – gakruli xeliT nawerSi, asoebis
Tavrulisgan iSva. calke aRqma rTulia.

pirveli nusxuri naweri 864 wliT da- samive damwerloba Tanaarsebobda saukuneebis ganmavlobaSi da erT-
TariRebuli `sinuri mravalTavia~, X maneTis paralelurad gamoiyeneboda rogorc sasuliero, ise sae-
saukunisTvis ki nusxuriT ukve araer- ro saqmeSi, Tumca TiToeul saxeobas mainc Tavisi gamoyenebis areali
Ti teqsti iwereba. nusxuri, rogorc
weris stili, swrafi werisken mis- hqonda mozomili: mxedruli, romelic saero cxovrebis wiaRSi Camoyalib-
wrafebam da wignze mzardma moTxov- da, ZiriTadad saxelmwifo saqmeTa warmoebisa (sabuTebis, kanonebis Sedge-
nilebam ganapiroba, ramac masalisa da na...) da saero literaturisTvis gamoiyeneboda, nusxuri da mrgvlovani ki
drois ekonomia gamoiwvia. darCa sasuliero damwerlobebad.
mxedruli teqsti pal-
imfsestis fenaze. X
s. sinuri xelnaweris
nusxurSi aso iwereba ara kvadrat- qarTuli damwerlobis Cvenamde moRweuli uZvelesi nimuSebi – mozaikuri,
asli. xelnawerTa er- Si, aramed oTx xazSi; wera gabmulia, qvaze amokveTili, freskuli da Weduri warwerebi – saflavis qvebs, taZ-
ovnuli centri asoebi ki marjvnivaa gadaxrili. rebis iataks, kedlebsa da jvar-xatebs SemorCa.

nusxuris meore saxelia `xucuri~, rac saqarTveloSi da mis sazRvrebs gareT aRmoCenili uZvelesi warwerebi
imaze migvaniSnebs, rom mas sasulie- adasturebs, rom ukve V saukuneSi qarTul anbans arsebobis sakmaod xan-
ro pirebi ufro xSirad iyenebdnen grZlivi istoria aqvs. XX saukunis bolos nekresSi aRmoCenil warwerebs
saeklesio xelnawerebSi, Tumca mTeli ki, mravalwliani Seswavlis safuZvelze, arqeologiuri fenebis mixedviT,
Sua saukuneebis ganmavlobaSi saekle- mecnierebi – levan WilaSvili, zaza aleqsiZe, ramaz patariZe – qristiano-
sio xelovnebis nimuSebzeGwarwerebi bamdeli periodiT, I-III saukuneebiT aTariReben.
ZiriTadad asomTavruliT sruldebo-
da. asomTavruliT Sesrulebuli uZvelesi qarTuli mozaikuri warwerebi 1952
wels aRmoaCina italielma arqeologma virjilio korbom iudeis udabno-
am or anbans mosdevs mxedruli – Si, ierusalimTan axlos, qarTuli monastris nangrevebSi. maT Soris erTi
dRevandeli qarTuli anbani. is X V saukunis 30-iani wlebiT TariRdeba.
maWavariani elene, al-
bomi „mwignobrobaÁ qar- V saukune Znelad CaiTvleba qarTuli anbanis dabadebis TariRad. amisT-
Tuli~, 1989w. mocemulia vis qarTul anbans da weriT kulturas didi tradicia uCans, rasac iakob
qarTuli anbanis samive xucesis (curtavelis) mier 476-483 wlebSi dawerili `SuSanikis wamebis~
saxeobis (asomTavru- maRali mxatvrul-literaturuli donec adasturebs.
li, nusxuri, mxedruli)
grafikuli ganviTareba
warwera da xelnaweri sruliad gansxvavebuli rameebia, Tumca uamrav ra-
saukuneebis mixedviT
mes Cveni istoriisas orives saSualebiT – Zveli foliantebidan da ekle-
siaTa kedlebsa da iatakebze datanili warwerebidan SevityobT xolme.

kedlis warwerebi sainformacio xasiaTisa iyo – ixseniebda taZris qti-


torebs, sxvadasxva rangis sasuliero da saero pirebs: kaTolikos-patri-
saRebaviT Sesrulebuli mxedruli
warwera lixnis eklesiis dasav- arqebs, mRvdelmTavrebs, mefeebsa da maTi ojaxis wevrebs, xuroTmoZRvrebs,
leT kedelze. XI s. momxatvelebs, xatebis damwer-momWedelT da a. S. xuroTmoZRvruli nage-
naxsenebi arian: protospaTari da boba ki albaT yvelaze informaciuli nageboba iyo im drois qveyanaSi:
vi patosi vaCe, petrik patrikiosi qvaze nakveTi warwerebi, freskebi da maTze minawerebi, xatebi da maTze mi-
da Wyondideli mwignobarTuxuce- weril-naWedi mcire zomis teqstebi, saeklesio wignebi da maTze gakeTebu-
si. asli. sof. lixni, gudauTis r-ni,
li sxvadasxva droisa da Sinaarsis minawerebi eklesias gansakuTrebul,
afxazeTi, dasavleTi saqarTvelo
imdroindel codnis adgilad, qveynis matianed aqcevda.

554 555
nakawri mxedruli warweris
fragmenti wm. giorgis eklesi-
is kedelze.
XI s. asli. ifxi, mestiis Temi,
svaneTi, dasavleTi saqarTvelo

Sua saukuneebSi anbanis codna didi upiratesoba iyo, misi srulyofilad


floba ki, TavisTavad, gamorCeuli codnis piroba.

uamrav omsa da ZnelbedobaSi gamotarebiT, saqarTvelom dRemde Semoin-


axa aTasobiT Zveli xelnaweri, sasuliero Tu saero literaturis nimuSi,
saxelmwifo sabuTi, sigeli, gujari Tu oqmi, romlebic dRes ara mxolod
literaturas da istorias gvicocxlebs, aramed qarTuli anbanis Tavga-
dasavalsac gviambobs.

X-XII saukuneebi gansakuTrebulia saqarTvelos istoriisaTvis. es aris


saqarTvelos samefo-samTavroebis bagrationebis gvirgvinqveS gaerTianebis
epoqa, romelsac mivyavarT daviT IV aRmaSeneblamde da Tamar mefemde.

es aris didi omebis, Tan ki didi aRmSeneblobis, axali qalaqebis, axali


saxelmwifos Seqmnis epoqa da, imave dros, didi qarTuli kulturis sauku-
neebi: giorgi merCules, ioane, eqvTime da giorgi mTawmindelebis, ioane
petriwis, arsen iyalToelisa da SoTa rusTavelis xana, rasac safuZveli
wina saukuneebis kulturulma memkvidreobam Seuqmna.

amitomac, azrovneba, wera, Txzva, Semoqmedeba, ganaTleba am epoqis erT-er-


Ti mTavari sayrdenia. iqmneba maRali donis saero, filosofiuri, saekle- asomTavruli warwera atenis sionis
sio literatura saqarTvelosa da mis farglebs gareT arsebul qarTul freskaze "iosebis sizmari":
kerebSi: palestinaSi, siriaSi, aTonis mTaze, sinaze, petriwonSi – iwereba "angelozi etyvis: ioseb, Zeo daviTiso,
nu geSinin miyvanebad mariamisa, coli-
bevri da iTargmneba bevri: moRvaweoben eqvTime da giorgi aTonelebi, ioane sa Senisa, rameTu romeli misgan iSvas,
zosime, efrem mcire, ioane minCxi, miqael modrekili. sulisagan wmidisa ars".
XI s. sof. ateni, goris r-ni, qarTli,
wignsa da sabuTs ganaTlebuli adamianebis didi resursi sWirdeboda. Sua aRmosavleTi saqarTvelo

556 557
saukuneebis wignebis gadamweri iyo xelovani ostati, kaligrafi, didi da
usasrulo Sromis SemZle adamiani, umetesad – beri; gadawera ki didad
mniSvnelovani saqme gaxldaT.

wignis gadawera SekveTis gareSe ver moxdeboda. SemkveTi ki Zalian SeZle-


buli unda yofiliyo. SekveTas mxolod samefo ojaxi, rCeuli didgvarov-
nebi da mdidari monastrebi Tu axerxebdnen, maRali fasis mizezi ki iyo
ara mxolod maRali kvalifikaciis Sroma, aramed saweri masalis siZvirec.

saqarTveloSi werdnen damuSavebul tyavze, anu etratze, da qaRaldzec. es


ukanaskneli ki, ZiriTadad, italiidan SemohqondaT. gvaqvs qarTul xelna-
werTa Wilze (papirusze) gadaweriT SemTxvevebic.

etrati xbos, cxvris, batknis tyavisgan mzaddeboda. erTi wignisTvis uam-


ravi damuSavebuli tyavi iyo saWiro. or gverds kargad gadawerili wig-
nisas erTi cxvris tyavi mainc sWirdeboda da Tuki parxlis mravalTavis
gverdebs (1310) daviTvliT, advili misaxvedria, ra xarjebi unda gaeRo
damkveTs.

yovelive amis gamo gadawerili wigni iSviaT, uZvirfases nivTad miiCneoda


qarTuli
da inaxeboda da gamoiyeneboda didi sifrTxiliT. Srifti
saRebavs, melans im droSi uwodebdnen wamals da sawerad ki wverwamaxul
lerwmis Reros an frinvelis frTas moixmardnen. arsebobda ufro Zvir- nabeWdi wignis samSoblo CineTia, Tumca danarCen
fasi, spilos Zvlis kalmebic. msoflioze cinis epoqis gamogonebebs gavlena ar
mouxdenia – ambisa da codnis gavrcelebas evropa-
gadamwerTa umetesoba samonastro da samefo skri ptoriumebSi moRvaweob- Si sul sxva ieri da siswrafe mxolod mas Semdeg
da. qarTuli anbanis ganviTarebaze dakvirveba swored maTi xelweris Ses- mieca, rac germanelma iohan gutenbergma (1400-1468
wavliTaa SesaZlebeli. ww.) pirveli sabeWdi dazga gamoigona da stamba
gamarTa.
magram gavida dro da anbani kidev erTi revoluciis winaSe dadga: XV
saukuneSi iohan gutenbergma wignis sabeWdi da Sriftebis Camosasxmeli mestambeobis xelobas mravali iseTi saqme dasWir-
dazgebi Seqmna da pirveli wignebi dastamba. aman sruliad Secvala anba- da, adre rom ar arsebobda, da, Sesabamisad, axali
nis gamoyenebis saukuneTa ganmavlobaSi Camoyalibebuli xerxebi. profesiebic gaCnda.

maTgan erT-erTi mniSvnelovani iyo Sriftebis Seq-


mna. Srifti sayovelTaod gasagebi unda iyos. erTia
gadamweris mxatvruli gemovneba, kaligrafia, meore
ki – dadgenili Srifti, romelic yvelasTvis mi-
saRebi iqneba, vinaidan cxadia, rom anbanis iolad,
swrafad da sworad aRsaqmelad misi moxazuloba
da ganlageba gadamwyvetia.

saqarTveloSi stambam mTeli sami saukuniT daig-


viana da es sami saukune misi istoriis umZimesi
periodia – gauTavebelma Sina Tu sagareo omeb-
ma, daqucmacebam, didi samxreTuli imperiebis Se-
madgenlobaSi sikvdil-sicocxlis zRvarze yofnam
saqarTvelos cxovreba xist saWiroebebze momarTa,
misi kultura ki sparsuli gavlenis qveS moaqcia
da is mZlavri kulturuli maragi, rac wina sauku-
neebidan mohyveboda qveyanas, dakninda.

558 559
Tumca, saqarTvelos samefoebisTvis uaRresad sisxlianma XVII saukunem beWdi Sriftebic erTmaneTisgan damoukideblad iqmneboda.
mainc moaxerxa da axali kulturuli biZgi misca qveyanas.
XVIII saukuneSi ruseTSi moRvawe araerT qarTvels ucdia qarTuli stam-
pirveli qarTuli Srifti evropaSi Seiqmna im qarTul-italiuri leqsi- bis gamarTva. magaliTad, aTanase Tbilelis (amilaxvris) moskovis qarTul-
konisTvis, 1629 wels rom gamosca romSi stefano paolinim `propaganda ma stambam aT weliwadze metxans iarseba. gaioz reqtorma (nacvliSvilma)
fides~ patronobiT. mozdokSi daaarsa qarTuli stamba, xolo ioseb samebelma (qvabuliZem)
peterburgis akademiaSi Camoasxa qarTuli Srifti. am ukanasknelis stamba
es Srifti uTuod nikifore irbaxis (nikoloz irubaqiZe-ColoyaSvili. bibliis unebarTvod gamocemis gamo daxures.
daaxl 1585-1658 ww.) xelidan gamovida. Tumca, misi daxvewiloba, sisadave da
mimzidveloba mxolod xeliT damweris kaligrafiaze ver iqneboda damya- vaxtangiseuli stamba aRadgina mefe erekle II-m (1720-1798 ww.) da iq kvla-
rebuli. amaSi wvlili im drois italiuri mestambeobis did ganviTarebu- vac vaxtangiseuli Sriftebi gamoiyeneboda. Tumca, stambis ganviTarebis
lobasac udevs: beWdvis saqme italiur qveynebSi axali xili ar gaxldaT miuxedavad, XIX saukunis pirvel naxevarSic ki qarTveli kaligrafebi
– iq moxdenili Sriftebis Seqmnis xangrZlivi tradicia arsebobda. xelnawer wignebs qmnidnen.

qarTvelTa mier dastambuli pirveli qarTuli wigni ki iyo `fsalmuni~, 1795 wels Tbilisis stamba, rogorc sxva yvelaferi, aRa-mahmad-xanis daun-
romelic 1705 wels daibeWda. moskovSi gadaxvewilma arCil II-m (1647-1713 dobel Semosevas emsxverpla. erekle II-is memkvidreebma sastambo saqmis
ww.) moaxerxa da iq qarTuli stamba aawyo. xelaxla mowyoba miandes qristefore keJeraSvils, romelsac es saqme
palestinaSi Seeswavla. manac didi mowadinebiT gamarTa axali stamba
mas mere qarTuli Sriftebi Zalian didxans iqmneboda xelnawerebze TbilisSi. im stambaSi daibeWda daviT batoniSvilis (bagrationi, 1767-1819
dayrdnobiT, Tumca, evropaSi mestambeobis tradiciis damkvidrebis wya- ww.) narkvevebi, romlis Sriftic Zvelis gadamuSavebiT Seuqmnia Tavad ke-
lobiT, istorias SemorCa arCil mefis Zis, aleqsandres, mier Svedebis JeraSvils.
tyveobaSi yofnisas ungreli mestambisTvis, mikloS kiSisTvis, dakveTili
e. w. stokholmuri qarTuli Sriftebi. keJeraSvilis stambas muSaoba, savaraudod, rusebis mier Tbilisis dakave-
bis Semdeg, 1801 wlidan Seuwyvetia, radgan aqauri mTavarmmarTebeli, pavle
1708 wels ki, roca vaxtang VI-m TbilisSi stambis gaxsna gadawyvita da cicianovi, mozdokSi werilobiT sTxovda cnobil swavluls, gaioz req-
saukeTeso Sriftebis Sesaqmnelad azri Tavis ganTqmul `swavlul kacTa tors, Seni stamba TbilisSi gadmovitanoTo.
komisiasac~ hkiTxa, mas da mis swavlulebs win bevrad meti qarTuli xel-
naweri ewyoT, vidre stefano paolinis. cicianovs qarTuli stamba sWirdeboda mosaxleobaSi mimarTvebis, cnobe-
bisa da kanonebis gasavrceleblad, radgan qarTvelma glexebma da rusul
mecnierTa azriT, vaxtangiseul sastambo Srifts safuZvlad daedo solo- wesebze jerac vergadasulma moxeleebma axali mmarTvelebis ena saer-
mon maRalaZis mxedruli kaligrafia, romelic mcired Seaswora TbilisSi Tod ar icodnen. gaioz reqtoris im stambaSi, romelic ioli bedisa ar
movlenilma vlaxma mestambem, mixai iStvanoviCma. manve Camoasxa pirveli iyo, mestambe romanoz zubaSvili moRvaweobda. mas bevri emuSava qarTul
qarTuli nusxuri da asomTavruli Sriftebic. Sriftebze da ufro vaxtangiseuli Sriftebis Tanamedrove Targze moq-
ceviT iyo cnobili.
vaxtangis stambas berZnuli da laTinuri Sriftebic hqonia, qarTuli
Sriftebis dadgena ki did Sromas moiTxovda. cnobilia, rom nikoloz dRegrZeli ki aRmoCnda 1837 wels peterburgis saimperatoro akademiis
Tbilels, sulxan-saba orbelianis Zmas, bevri umuSavia qarTuli Sriftebis stambaSi Camosxmuli qarTuli Srifti, romelic dResac `akademiuris~ sa-
dadgenasa da miseuli versiis damkvidrebaze. xeliTaa cnobili.

Tbilisis stambaSi oci wigni daibeWda. aqedan sami – ganmeorebiTac da es Srifti, romelic metad gansxvavdeboda yvela winandeli qarTuli Srif-
pirveli iyo saxareba, awyobili erTi zomis nusxuri SriftiT, mas ki mohyva tisgan, Teimuraz batoniSvilis (1782-1846) xelnaweri asoebis mixedviT Seuq-
mxedruli „vefxistyaosani~, im drois namdvili samecniero gamocema. mnia frang mxatvars, de lafors. Tu gavixsenebT, rom am Sriftis gadamuSave-
bul variants Tavisi `deda enis~ da saxelmZRvaneloebis beWdvisas iyenebda
TandaTan DSriftebis zomac icvleboda da beWdvis xarisxic, rac stambis iakob gogebaSvili (1840-1912 ww.) da, amdenad, erT-erTi yvelaze sacnobi da
ganviTarebaze miuTiTebda. popularuli iyo saqarTveloSi XIX saukunis 70-iani wlebidan, `akademiurs~
pirveli qarTuli saxalxo Sriftic SeiZleba ewodos.
mere, politikur ZnelbedobaTa gamo, vaxtangma taxti dakarga, ruseTSi ga-
daixvewa da saqarTveloSi meoTxed saukuneze metxans ar dabeWdila qar- XIX saukunis dasawyisidan, mas Semdeg, rac ruseTma qarTl-kaxeTis samefo
Tuli wigni. stambebis awyobas ruseTSi vaxtangs gayolili sasuliero gaauqma, saxelmwifo saqmeTa warmoeba mTlianad rusul enaze gadavida.
pirebi da swavlulebi cdilobdnen da zogjer gamosdiodaT kidec. aman mospo mTeli dargi saxelmwifo damwerlobisa, Tumca mxedruli iqca
literaturisa da mimoweris saSualebad qarTvelTa Soris da pirvelma
qarTuli stambebi arsdeboda ruseTis sxvadasxva adgilas, amitom sa- qarTulma Jurnalebma is TandaTan saxalxo damwerlobad aqcia.

560 561
nusxuri (nusxa-xucuri) ki sasuliero damwerlobad darCa, magram aqac Sriftebis gaumjobesebaze muSaobda aseve im drois ori saukeTeso qarT-
didi Seviwroeba ganicada, radgan saeklesio enadac rusuli gamocxadda veli inteleqtuali, maTematikosi giorgi nikolaZe (1888-1931 ww.) da mxat-
da qarTuli eklesiis avtokefalia ki gauqmda. vari dimitri SevardnaZe (1885-1937 ww.). nikolaZis naadrevi sikvdilis gamo
daumuSavebeli darCa saintereso saSrifto variantebi, SevardnaZe ki, ro-
imave epoqaSi Semoitanes qarTul anbanSi ucxo asoebic, magaliTad – ф, melsac Sriftebze muSaobis didi gamocdileba hqonda, represiebs Seewira.
romelsac Sesabamisi xmovaneba unda gamoexata, Tumca sabolood es aso
ver damkvidrda. Sriftebis mowesrigebis saqme ganaxlda II msoflio omis dasrulebis Sem-
deg, 1947 wlidan, roca Seiqmna jer qarTuli Sriftis komiteti da Semdeg
mxedruls ki didi reforma eloda: masSi arsebuli 38 asodan xuTma XIX qarTuli Sriftis eqsperimentuli laboratoria.
saukunis Suawlebidan gaqroba daiwyo.
qarTuli Sriftis upirvelesi specialisti da mis ganviTarebisTvis
es asoebi,maTi xmovanebis sul naklebi da naklebi saWiroebis gamo,marTlac mravali saqmis wamomwyebi iyo beno gordeziani (1894-1975 ww.). misi xe-
rom zedmet tvirTad awva nawers, amitom ilia WavWavaZem, akaki wereTelma lmZRvanelobiT ara mxolod mowesrigda, gaTanamedrovda, gadakeTda da
da maTi Taobis mwerlebma TavianT nawerebSi À-s (e-merve), Á-s (iota), Â-s gaumjobesda im droisa­Tvis arsebuli qarTuli Sriftebi, aramed Seiqmna
(vie), Ã-s (xari), Ä-s (hoe) gamoyeneba Sewyvites. mravali axalic.

„qarTvelTa Soris wera-kiTxvis gamavrcelebeli sazogadoebac~ qarTul 1973 wlidan qarTuli Sriftis eqsperimentul laboratorias saTaveSi
skolebSi axali anbaniT aswavlida wera-kiTxvas da swored es aris dRe- Caudga anton dumbaZe (1933-1998 ww.), romelmac araerTi axali qarTuli
vandeli qarTuli anbanic – mxedruli, romelic 33 asosgan Sedgeba da Srifti Semoitana. dumbaZem Seqmna sadReisod saukeTeso qarTuli Srift-
romelSiac erTi aso erT bgeras aRniSnavs. ic – `kolxeTi~, romelic sadad da srulyofilad gamoxatavs qarTuli
anbanis arss.
XIX saukunis meore naxevramde arcerTi qarTuli Srifti ar iyo Tavisu-
fali kaligrafiulobisgan. pirveli sruliad axleburi, sada da martivad mTeli XX saukunis ganmavlobaSi, sabWoTa saqarTvelos paralelurad,
aRsaqmeli mxedruli Srifti gamoCnda 1866 wlis 10 ianvars gazeT `droe- arsebobda `sxva saqarTveloc~ – emigrantuli saqarTvelo, aTwleulebis
bis~ pirvel nomerSi da swored es dRe iqca Tanamedrove qarTuli Srif- ganmavlobaSi TiTqmis mTlianad mowyvetili samSoblosgan.
tis `cxovrebis~ dasawyisad.
1921 wlidan moyolebuli, mas Semdeg, rac wiTeli ruseTis jarebma Tbili-
`droebis~ mxedruli Srifti Seqmna mxazvelma, mweralma da qarTul saqme- si daikaves da saqarTveloSi sabWoTa xelisufleba damyarda, qarTuli
Ta didma moamagem, mixeil yifianma (1833-1891 ww.). man am dargSi arsebuli politikuri emigracia msoflioSi gaifanta. emigracia xom Zneli warmo-
msoflio gamocdileba saucxood moargo qarTul anbans. sadgenia wignis, gazeTisa da Jurnalis gareSe, amitom qarTuli stambebi
msoflios sxvadasxva wertilSi dafuZnda.
`droebis~ gamomcemelma, stefane meliqiSvilma, yifianis Srifti parizSi
waiRo da matricebi iq daamzadebina, Sriftis Camosxma ki venaSi moaxerxa. rasakvirvelia, emigrantul qarTul gamocemebs sWirdeboda Sriftebi da
amitom am Srifts karga xans `venuri~ erqva, 1950 wels ki, qarTuli saSri- aseTebi Seiqmna kidec. maTi umetesoba tradiciul qarTul Sriftebs daey-
fto meurneobis aRwera-mowesrigebisas, mas `Cveulebrivi~ ewoda. TiTqmis rdno, Tumca gaCnda sruliad axali qarTuli Sriftebic. magaliTad: ar-
mTeli erTi saukunis ganmavlobaSi `venuri~ yvelaze srulyofili da Cil metrevelisa – germaniaSi; avTandil merabiSvilisa – CileSi, viqtor
gavrcelebuli sateqsto Srifti iyo qarTul poligrafiaSi. nozaZis wignebisaTvis, an TviTon nozaZisa – parizuli linoti pis; mito
sindikelisa da givi kobaxiZisa – niu-iorkuli gamocemebisTvis, anda kita
erT SemTxvevaSi, lorTqifaniZem sruliad uaryo qarTuli asoebis grafi- Cxenkelis SekveTiT damzadebuli qarTuli literebi.
kuli, bunebrivi moxazuloba, meore Srifts ki safuZvlad laTinuris
proporciebi daudo. swored amitom, lorTqifaniZis Sriftebma ver ivar- magram yoveldRiurad saWiro, sakiTxavi, sateqsto Sriftebis gverdiT
ga gabmuli kiTxvisTvis, sasaTaurod ki ase Tu ise gamoiyeneboda Zveli aucileblad arsebobs mxatvruli, sasaTauro Sriftebic.
drois afiSebze.
sateqsto Srifti, Tundac iSviaTad gamoiyenebodes an popularuli ver
sasaTaure Sriftebi calke ambavi iyo da maTze bevrs muSaobda mxat- Seiqnas, mainc didi mniSvnelobisaa, radgan is samudamod rCeba istoriaSi
vari-graviori grigol tatiSvili (1848-1911 ww.), Tumca qarTuli Srifti da amiT yovelTvis sainteresod warmoaCens dargis ganviTarebis suraTs.
sistemurad mainc ver viTardeboda da ufro SemTxvevidan SemTxvevamde Cn-
deboda axali variantebi. asevea mxatvruli Sriftic, romelic iqneb iSviaT SemTxvevaSi gamoiyene-
ba da mxolod gansakuTrebuli mizniT iqmneba, magram cxadia, rom umisod
saqarTveloSi komunisturi reJimis damyarebidan Tormeti wlis Semdeg, 1933 Sriftis istoria naklebad saintereso iqneboda.
wels,Seiqmna qarTuli Sriftis reformis komiteti,raTa ociani wlebis sag-
amomcemlo da sastambo bumiT gamowveuli qaosi rogorRac moewesrigebina. bunebrivia, rom Sriftebisadmi interesi izrdeba nabeWdisadmi moTxovnis

562 563
zrdasTan erTad. wigni da gazeTi aseT viTarebaSi wamyvania. yvelgan ase Tauris qveS, romelsac `grafikul
iyo da ase iyo saqarTveloSic. oRond CvenTan es droeba dadga XIX sauku- dizains~ uwodeben.
nis 60-iani wlebidan da, Sesabamisad, dargis gafarToeba da ganviTarebac
im epoqidan daiwyo. Sriftis konstruirebis saqmeSi, is-
eve, rogorc sxva mraval dargSi,
gamomcemelTa konkurencia, gamocemis ydis ukeT warmoCenis survili, dauZ- dizaini vizualuri srulyofilebi-
abavad da iolad kiTxvis aucilebloba axal-axali, Tumca, zogjer dRemok- sken swrafvaa da, Sesabamisad, Sriftic
le Sriftebis simravles iwvevda. xangrZlivi sicocxle mxolod zogierT ganviTarebis axal-axal simaRleebs
maTgans ergo. Sriftis ganviTarebasTan erTad, moxda ise, rom Srifti ara swvdeba.
mxolod mxazvelTa, mestambeTa da am dargis viwro ostatTa saqme Seiqna,
aramed misiT mxatvrebic dainteresdnen; ara ubralod mxatvrebi, aramed Tanamedrove Srifti xelovnebisa
axal formaTa ZiebiT anTebuli avangardistebi, romelTac qarTuli Sri- da mecnierebis erTgvari nazavia –
ftis revoluciuri gardaqmnac ki daisaxes miznad. qarTul Sriftze am `mcire arqiteqtura~, romelic samuda-
mxriv didi amagi aqvT ilia da kirile zdaneviCebs, irakli gamrekelsa da mod rCeba furcelze an monitorze
sxvebs. da kvlavac samyaros diad monapovrad
miiCneva.
1918 wlidan damoukidebel saqarTvelos iseTi dargebi dasWirda, romlebic
1
iqamde ar gaaCnda: Tundac fulis beWdva da saxelmwifo qaRaldebis qar-
Tuli warwerebiT damzadeba. am saqmem sruliad axali Sriftebi moiTxova.

qarTuli fulisTvis Sriftebs qmnidnen mxatvrebi dimitri SevardnaZe da


ioseb Sarlemani (1880-1957 ww). isini cdilobdnen, qarTuli qaRaldis fu-
lis Srifti arqaulobisa da Tanamedroveobis nazavi yofiliyo.

1922 wels daarsda Tbilisis samxatvro akademia. es iyo gardamtexi mov-


lena bevri ramisTvis da, maT Soris, qarTuli SriftisTvisac. swored am
akademiis pirvel studentTa Soris iyvnen qarTuli Sriftis saqmis moma-
vali xelmZRvaneli beno gordeziani da qarTuli Sriftis skolis dam-
fuZnebeli da Teoretikosi lado grigolia (1903-1977 ww.).

XX saukunis 20-iani wlebis sabWoTa mmarTveloba jer kidev iZleoda Se-


darebiT Tavisufali Semoqmedebis saSualebas da es im drois Srifteb-
sac etyoba. msoflio inteleqtualuri miswrafebebis, gamomsaxvelobiTi
formebis revoluciuri cvlis kvalad, es daetyo qarTul Sriftebsac, sa-
dac Zlieri iyo axalgazrda mxatvarTa xeli da konstruqtivizmis kvali.

Semdgom aTwleulSi ki yovelive Seicvala da im drois qarTuli mxat-


vruli saSrifto moda aRmosavlur anbanebsa da ieroglifebze qarTuli
anbanis morgeba-stilizaciisken wavida. am mimarTulebaSi iyo saintereso
svlebic, magaliTad, firdousis `Sah-names~ ioseb gabaSvilis mier gafor-
mebuli qarTuli gamocema.

II msoflio omis Semdeg, ufro ki XX saukunis 60-iani wlebidan, beWdviTma


saqmem ganviTareba daiwyo. Srifti amas verasgziT CamorCeboda.

80-iani wlebis bolos cifruli teqnologiebis ganviTarebam axali moTx-


ovna wamoayena – qarTuli Sriftis morgeba vebstandartisTvis. am saqmeSi
didi wvlili Seitana pirveli qarTuli kompiuteruli Sriftebisa da Ta-
namedrove sateqsto fontebis, BBPG-is avtorma, besarion guguSvilma.

mravali dargis daaxloebam `mxatvari~ da `Sriftis ostati~ TiTqmis


ganuyofel cnebebad aqcia. TandaTan yovelive gaerTianda erTi didi sa- 1 `qarTuli damwerloba da ti pografika, istoria, Tanamedroveoba~, Tb., 2016

564 565
lia sixaruliZe
saqarTvelos erovnuli arqivi,
gansakuTrebulad faseul xelnawerTa
mxatvar-restavratori,

qarTuli
anbanuri
damwerloba1
Tanamedrove qarTul anbans 33 aso aqvs. Zvel anban-
Si 38 aso-niSani iyo, romelTagan xuTi Tanamedrove
qarTulSi aRar gamoiyeneba. saqarTvelos kul-
turuli memkvidreobis dacvis erovnuli saagentos
iniciativiT qarTuli anbanis sam saxeobas - asom-
Tavruls, nusxurs da mxedruls 2015 wlis martSi
aramaterialuri erovnuli kulturuli memkvidre-
obis Zeglis statusi mieniWa: „qarTuli anbanis sami
saxeobis cocxali kultura“, 2016 wlis 30 noembers parxlis oTxTavi. 973 w.
ki iuneskom kacobriobis aramaterialuri kul- etrati, qaRaldi. 260 f. (238 f. etra-
turuli memkvidreobis warmomadgenlobiT nusxaSi ti, 22 f. qaRaldi), zoma: 22,9x19,9 sm.
Seitana.
gadamweri: iovane bera, aRmdgeneli -
nikoloz abaSiZe
qarTuli damwerlobis Seqmnis TariRis Sesaxeb
gadaweris adgili: Satberdi
zusti wyaro ar mogvepoveba. XI saukunis qarTveli
istorikosi leonti mroveli mas farnavaz I-s miaw- A 1453
ers, Zv.w. IV-III saukuneebi - amis damadasturebeli
ufro adrindeli sabuTi ar arsebobs.

qarTuli damwerlobis warmoSobasTan dakavSire-


biT ZiriTadad sami umTavresi Tvalsazrisia gaba-
tonebuli: qarTuli damwerloba Sedgeba sami istoriuli saxisagan. es saxeobebia -
asomTavruli, nusxuri da mxedruli. asomTavruli uZvelesia qarTul dam-
1. mecnierTa erTi nawili iziarebs XI s-is qarTveli werlobaTa Soris, magaliTad: asomTavruliTaa Sesrulebuli V-VI sauku-
istorikosis leonti mrovelis Tvalsazriss, rom neebis palimfsesturi xelnawerebi (urbnisis oTxTavi - XI s.; xanmeti
qarTuli damwerloba Seqmna mefe farnavazma Zv. w. leqcionari - VII s.; sinuri mravalTavi - 864 w.; adiSis oTxTavi - 897 w.;
IV-III saukuneebis mijnaze; jruWis oTxTavi - 936 w.; parxlis oTxTavi - 973 w.; Satberdis mravalTavi
- 973-976 ww.; mestiis oTxTavi - 1033 w.; martvilis oTxTavi - X s.; urbnisis
2. ivane javaxiSvilis Tanaxmad, qarTuli damwerloba oTxTavi - XI s., f. A-28 da sxv.).
Seiqmna Zv. w. VII-VI saukuneebSi, finikiuri damwer-
lobis mibaZviT; Semdgom saukuneebSi ki asomTavruls iyenebdnen epigrafikuli warwerebi-
saTvis, aseve xelnawerebSi saTaurebisa da sazedao asomTavruli asoebis
3. mkvlevarTa nawili miiCnevs, rom qarTuli damwer- Sesasruleblad, ris gamoc damwerlobis am saxes umkvidrdeba saxelwode-
loba Seiqmna adreqristianul epoqaSi (IV-V ss-is ba „asomTavruli“ da formebis mixedviT mas „mrglovanic“ ewodeba.
dasawyisi) berZnuli damwerlobis safuZvelze.
yvela aso-niSani erTi simaRlisa da rTuli moxazulobisaa. nusxuri dam-
werlobis magaliTebi IX saukunidan gvxvdeba da XI saukunemde igi upi-
ratesad „sastriqonod“ mTavrulTan erTad gamoiyeneboda. arsebobs XII-
1 naSromSi gamoyenebulia lia sixaruliZis avtorobiT Seqmnili anbanis ilustraciebi

566 567
vanis oTxTavi. XII-XIII ss.
etrati, 274 f., zoma: 29,1×21
sm.
gadamweri: iovane
mxatvari: miqael koreseli
gadaweris adgili: romanas
monasteri
A 1335

XVIII saukuneebis xelnawerebi, romlebic nusxuriTaa Sesrulebuli.

asomTavrulsa da nusxurs erTad „xucursac“ uwodebdnen, radgan ZiriTa-


dad sasuliero pirebi sargeblobdnen saeklesio saWiroebisaTvis (ioane
maxareblis gamocxadebis Targmaneba - X s, f. H-1346; iadgari X-XI ss; ioane
maxareblis gamocxadebis Targmaneba X-XI ss, f. A-397; grigol RvTismetyv-
elis Targmaneba, fondi - XI s, f. A-92; mestiis oTxTavi 1033 w; maTes sax-
arebis Targmaneba XI s; martvilis oTxTavi 1050 w; svinaqsari XI s, f. A-97;
zodiaqoTaTvis 1210 w, f. A - 65; vanis oTxTavi XII s, f. A-1335; labsyaldis
oTxTavi XIII s; moqvis oTxTavi 1300 w. f. Q-902; daujdomeli - 1681 w, f. H-98;
vefxistyaosani - 1680 w. f. H-54;).

asomTavrulis grafikuli sistema martivi geometriuli elementebis wri-


sa da swori xazisagan aris Seqmnili. yvela aso erTi simaRlisaa da
vizualurad rTuli moxazulobisaa.

Tanamedrove qarTul anbans mxedruli - ewodeba, romelic xucuridan


arabuli damwerlobis kaligrafiis Zlieri zegavleniT ganviTarda.
jruWis I oTxTavi. 936-940 ww. Tavdapirvelad asomTavrulad werisas sityvebs erTmaneTisgan ar gamoy-
etrati, 297 f. zoma: 26×21 sm. ofdnen da teqsti gabmulad iwereboda.
gadamweri gabrieli, momxatveli Tevdore,
momgebeli grigol mirdatis Ze qristianobis damkvidrebisa da sasuliero mwerlobis SeqmnasTan erTad,
gadaweris adgili: Satberdi gaCnda sityvebs Soris mcire daSorebebi, radgan didi moculobis gabmu-
lad naweri teqstis kiTxva garkveul sirTuleebTan iyo dakavSirebuli.
H 1660
zogjer sityvebs Soris cariel adgils sami an ori wertiliT avsebdnen.

nusxurSi asoebi marjvnivaa gadaxrili da kuTxovani forma aqvs. iseve

568 569
SoTa rusTaveli,
qaragmebi
`vefxistyaosni~ 1680
w. qaRaldi, 263 f.,
zoma: 44,5×30 sm. qarTul damwerlobaSi adreve SemuSavda sityvebis Semoklebis Taviseburi
gadamweri: mdi- xerxi - daqaragmeba. sityvebis SemoklebiT weris ZiriTadi mizezi saweri
vani begTabegi masalis siZvire iyo.
H 54 SoTa rusTave-
li, `vefxistyaosni~
1680 w. qaRaldi, saweri masala
263 f., zoma: 44,5×30
sm.
gadamweri: mdi- sawer masalas, umTavresad, sagangebod damzadebuli tyavi - etrati war-
vani begTabegi moadgenda (xbos, cxvrisa da sxva). erTi wignisaTvis zogjer 100-ze meti
H 54 cxvrisa Tu xbos tyavi iyo saWiro. qaRaldi saqarTveloSi pirvelad XI
saukuneSi gvxvdeba da Semdeg, TandaTan iWers etratis adgils. Tumca,
etratze naweri wignebi XVIII saukunemdec arsebobs.

rogorc asomTavrulSi, nusxurSic asoTa vertikaluri xazebi horizon- nabeWdi wignebi


talurze sqelia. xSiria saero da sasuliero pirTa saxelebis, aseve re-
ligiuri mniSvnelobis sityvebis daqaragmeba. nusxurSi iSviaTad, magram
mainc gvxvdeba ori da sami wertiliT gamoyofili sityvebi (magaliTad pirveli nabeWdi qarTuli wigni, „qarTuli anbani locvebiTurT“ 1629 wels
sveticxovlis gulani 1681 w.), umetes xelnawerSi ki sityvebs Soris cari- qalaq romSi gamoica. wignSi warmodgenilia qarTuli mxedruli anbani,
eli daSorebebia. zogierTi xelnaweri Sesrulebulia orgvari, Savi da locvebi, mrwamsi, aTi mcneba da RvTismSoblis sagaloblebi qarTulad da
wiTeli (singuri) melniT. aseve laTinur enaze qarTuli transkrifciiT. am wignisaTvis qarTuli
Srifti Seqmna nikoloz ColoyaSvilma (nikifore irbaxi).
mxedruli specialurad saero pirebisTvis, swrafad werisaTvis iyo gan-
kuTvnili, ris gamoc droTa ganmavlobaSi ganviTarda asoTa gadabmis rTu- TbilisSi pirveli stamba 1708-1709 wlebSi daarsda vaxtang VI-is dros, ris
li sistema (mag. - „es“, - „el“, - „yo“). am sistemis Seqmna garkveul- gamoc am stambas „vaxtang VI-is stamba“ ewodeba. vaxtang VI-is stambaSi
wilad ganapiroba imanac, rom mxedruli kaligrafia arabulis zegavleniT pirvelad daibeWda „saxareba“. stambas hqonda ramdenime formis Srifti:
Seiqmna, romelSic TiTqmis yvela niSnis erTmaneTze gadabmaa SesaZlebe- qarTuli xucuri (asomTavruli, nusxuri), mxedruli, berZnuli da laTinu-
li. asoTa gadabmis zogierTi xerxi dRevandel Tanamedrove mxedrulSic ri; erTsa da imave dros iyenebdnen rogorc Savs, ise wiTel saRebavs.
SemorCa.
dRes ukve TiTqmis yvela gamocema beWduria. Tanamedrove beWdur wigneb-
wiTel melans qarTul xelnawerebSi garda dekoratiulisa, funqciuri sa da gamocemebSi ZiriTadad mxedrulis safuZvelze Seqmnili Sriftebia
datvirTvac hqonda. gadamwerebi wiTlad gamoyofdnen teqstis ZiriTad gamoyenebuli.
saTqmels, umniSvnelovanes frazebs. zogierT xelnawerSi, ZiriTadad mx-
edrulSi, wiTeli melani, erTgvarad, sasveni niSnebis rolsac iTavsebs. 2018 wlis ivnisSi, qarTuli asoniSnebis kidev erTi jgufi gamoCnda unikod-
magaliTad, axali abzacis an winadadebis pirveli sityva wiTeli melniT Si. Sedegad, qarTuli gaxda erTaderTi ena, romelsac oficialurad gaaCnia
iwereboda. vefxistyaosnis xelnawer gamocemebSi yoveli strofis pirve- ori bikameruli damwerloba.
li sityva da yoveli taepis pirveli aso wiTeli melniTaa Sesrulebuli.

XI-XVII saukuneebis mxedrul xelnawerebSi arsebobda asoTa gadabmis


rTuli sistema. mxedrulis ligaturad SeiZleba CaiTvalos „donisa“ da
„anis“ gadabma. ( )

570 571
572 573
daviT maisuraZe saxeobebis istoriuli ganviTareba xdis SesaZlebels, ganisazRvros xe-
lnaweris, dokumentis Tu warweris TariRi, warmomavloba Tu savaraudo
TinaTin wereTlis saxelobis saxelmwifosa avtori.
da samarTlis instituti, mecnier-TanamSromeli
Tu ar CavTvliT ivane javaxiSvilis naSroms, mTeli XX saukunis ganmav-
lobaSi qarTul damwerlobaTa klasifikaciis sakiTxi umartivesad iyo
qarTuli gadawyvetili. TiTqmis aqsiomadaa aRiarebuli, rom arsebobs sami (zogi
mkvlevris azriT – ori) ZiriTadi saxeoba qarTuli damwerlobisa: asom-
asomTavruli Tavruli, nusxuri, mxedruli; agreTve, cxadia, maT Soris gardamavali saxeo-

da nusxuri bebi da mTeli es xazi ganviTarebisa evoluciuria. amaze ufro Rrma anal-
izs mxolod javaxiSvilTan vxvdebiT. kerZod, igi asomTavruls, nusxursa
kaligrafiuli da mxedruls miiCnevs ara damwerlobaTa saxeobebad, aramed saxeobaTa
klasebad. igi cal-calke ganixilavs asomTavrul damwerlobebs, nusxur
saxeobebi damwerlobebs, mxedrul damwerlobebs, TiToeulis SigniT ki damwerlobis
ramdenime saxeobas gamoyofs, romelTac Sesabamis saxelsac arqmevs.
Sua saukuneebis
evropul javaxiSvilis es midgoma arsebiTad evropulia. evropul damwerlobebSi
(laTinuri, berZnuli, kirilica) qarTuli anbanis samive saxeobis funqci-
damwerlobebSi uri Tu grafikuli analogebis moZieba SeiZleba. yvela maTgani sawyis
etapze orxazovan badeSi ganawilebul sistemas warmoadgenda (maiusku-
mimdinare li; asomTavrulis Sesatyvisi), raRac etapze ki moxda oTxxazovan badeze

tendenciebis gadawyoba; oTxxazovani anbanebi ki sxvadasxva formiT gvxvdeba xelnawer


wignebsa (minuskuli; nusxuris Sesatyvisi) da samarTlebriv dokumentebSi
gaTvaliswinebiT (kursivi; mxedrulis Sesatyvisi).

winamdebare statia aris qarTuli asomTavruli da nusxuri damwerlobis


kaligrafiuli mimdinareobebisa da maTi ganviTarebis gansxvavebulad aR-
qarTuli paleografiis mecnierul kvlevas ivane
weris mcdeloba evropul damwerlobebSi mimdinare tendenciebis gaTval-
javaxiSvilma Cauyara safuZveli TiTqmis erTi
iswinebiT.
saukunis win.

qarTuli damwerlobis Sesaswavlad man pirvelad


gamoiyena evropuli paleografiis kvlevis meTode-
qarTuli anbani, rogorc evropuli damwerloba
bi da gamocdileba. 1926 wels gamocemul naSromSi
„qarTuli damwerlobaTmcodneoba, anu paleogra-
msoflio damwerlobebi SeiZleba dajgufdes damwerlobaTa ojaxebad sx-
fia“ javaxiSvili Seexo am dargis TiTqmis yvela
vadasxva niSniT. es SeiZleba iyos warmomavloba, grafikuli mxare, struq-
mimarTulebas, romelic im droisTvis aqtiuri ganx-
tura da sxv. yvela am niSnis gaTvaliswinebiT, qarTuli anbani evropul
ilvis Tema iyo sxva damwerlobaTa, gansakuTrebiT
damwerlobaTa rigs unda miekuTvnos.
ki berZnuli da laTinuri anbanebis Seswavlisas.1
maT Soris iyo qarTul damwerlobaTa urTierT-
mimarTeba da kategorizacia. Semdgom periodSi warmomavlobis mxriv msoflio damwerlobebSi SeiZleba gamoiyos ori
qarTuli paleografia ufro orientirebuli iyo didi jgufi, romelTac pirobiTad aRmosavluri da dasavluri SeiZleba
qarTuli anbanis warmoSobis problematikasa da ep- vuwodoT. aRmosavluri damwerlobebis saTave Cinuri simboloebia, romel-
igrafikaze. igi ufro naklebad Seexeboda anbanis Tac iaponuri marcvlovani damwerlobebi da koreuli asoebis grafikuli
ganviTarebas Sua saukuneebSi da wignis kaligrafi- moxazulobebi daefuZna. dasavluri jgufis saTave ki egvi pturi ierogli-
ul saxeobebs, asoTa evoluciur formacvalebado- febia, romelTa safuZvelzedac warmoiqmna pirveli anbanuri damwerlobe-
bas da SemoqmedebiT elements am evoluciaSi. arada bi – protosemituri da finikiuri. finikiurisgan, Tavis mxriv, ganviTarda
paleografiis swored es mimarTulebaa erT-erTi ori erTmaneTisgan gansxvavebuli anbani – arameuli da berZnuli. arameu-
yvelaze praqtikuli, xSirad swored kaligrafiuli li anbani axloaRmosavluri (semituri) da induri damwerlobebis mSobel
anbanad iTvleba, berZnuli ki – evropul anbanebs udebs saTaves.

amdenad, evropul damwerlobaTa ojaxis wevrobis pirveli niSani berZnul


1 javaxiSvili iv., qarTuli damwerlobaTmcodneoba, anu paleografia, 1926 anbanTan naTesaobaa. uSualod berZnuli anbanis umniSvnelo grafikuli

574 575
gardaqmniTaa Seqmnili, magaliTad, laTinuri, guTuri, kopturi anbanebi da am niSniTac qarTuli anbani evropuli damwerlobaa.
kirilica. Tumca berZnulTan naTesaoba aucileblad misgan moxazulobaTa
evoluciur warmomavlobas ar gulisxmobs. magaliTad, agreTve berZnuls da bolos, qarTuli anbanis evropul damwerlobebTan mWidro naTesaoba
enaTesaveba slavuri damwerloba glagolica, romlis asoTa moxazulo- kidev ufro mkveTrad Cans, Tuki Tvals gavadevnebT evropul damwerlobeb-
bac aranairad araa berZnuli asoebis msgavsi. naTesaoba am SemTxvevaSi Si mimdinare istoriul tendenciebs da maT asaxvas qarTul anbanSi. es
gulisxmobs mxolod imas, rom glagolicas berZeni avtorebi – kirile da yvelaferi momdevno TavebSi iqneba naCvenebi.
meTode – Semoqmedebisas berZnuli anbanis gavlenas ganicdidnen. es gavle-
na gulisxmobs glagolicaSi imave ideebis gatarebas, rac berZnul anbans
daedo safuZvlad: esaa anbanis saerTo rigi, asoTaTvis ricxviTi mniSvn- wignis asomTavruli
elobebis miniWeba, orxazovan da oTxxazovan badeSi ganawilebuli didi
(maiuskuli) da patara (minuskuli) asoebi, weris mimarTuleba, xmovnebis
aRmniSvneli asoebi anbanSi da sxv. yvelaze adreul kaligrafiul asom-
Tavruls vxvdebiT V-VII saukunee-
berZnul anbanTan swored amgvar ideur naTesaobas gulisxmoben mecnier- bis xelnawerebSi. am periodis asom-
ebi, romlebic qarTuli anbanis prototi pad berZnul damwerlobas asaxe- Tavrulze SeiZleba iTqvas, rom igi
leben2. es ukve kargad dasabuTebuli Sexeduleba gasaziarebelia da misi srulad Seesabameba amave periodis
damatebiTi argumentaciis saWiroeba am statiaSi ar arsebobs3. mxolod berZnul da laTinur xelnawerebSi
mcire Sejamebis saxiT vityviT qarTuli anbanis im saerTo niSnebs ber- gabatonebul mimarTulebas – maiu-
ZnulTan, romlebic mas evropul damwerlobebTan aaxlovebs: 1. weris skulsa da uncials4. kerZod, misTvis
mimarTuleba orive SemTxvevaSi aris marcxnidan marjvniv, gansxvavebiT damaxasiaTebelia orxazovan badeSi
semituri damwerlobebisagan, sadac teqsti marjvnidan marcxniv iwereba; ganawilebuli asoebi, romlebic war-
2. qarTul anbanSi, berZnulis msgavsad, aris xmovnis aRmniSvneli asoebic. mosaxviT kvadratSi Tavsdeba da, ro-
amgvari niSnebi ucxoa semituri damwerlobebisaTvis; 3. qarTuli anbanis gorc wesi, arc erTi aso ar iWreba
wyoba anidan qanis CaTvliT zustad imeorebs berZnuli anbanis wyobas, sxva asos sivrceSi. aseTi kaligrafii-
gamonaklisia mxolod Jani da iota; 4. qarTul asoTa ricxviTi mniSvne- Taa, magaliTad, Sesrulebuli gracSi
qarTuli wignis as-
lobebi aseve TiTqmis zustad emTxveva Sesamabis berZnul asoTa ricxviT daculi sinuri leqcionari (2058-1). omTavruli, berZnuli,
mniSvnelobebs; 5. zogierTi asos moxazuloba Zalian hgavs Sesabamisi VII saukunidan wignis asomTavrulis maiuskuli da laT-
berZnuli asos moxazulobas (f, T, q, o); 6. berZnulidan momdinareobs es mkacri wesrigi nel-nela irRveva: inuri unciali
agreTve „u“ bgeris ori niSniT Caweris wesi asomTavrulSi; 7. berZnuli asoTa RerZebi grZeldeba, zogierTi
damwerlobis gavlenad miiCneva aseve qarTul anbanSi „ჱ“, „ჳ“ da „ჵ“ asoebis asos gaziduli xazi winmdgomi an mom-
arseboba, romlebic qarTuli enis bgeraTa srulyofilad CawerisaTvis devno asos sivrceSi iWreba da avsebs
aucileblobas ar warmoadgendnen da sxv. Tavisufal adgilebs. aRsaniSnavia,
rom analogiur tendenciebs vxedavT
garda amisa, unda aRiniSnos, rom qarTuli anbanis zogadi grafikuli ier- berZnul da laTinur wignis mTavrul
saxe evropuli damwerlobebis im uzogades grafikul princi pebs efuZneba, anbanebSic. am tendenciis wyalobiT
romlebic ucxoa yvela sxva, maT Soris axloaRmosavluri anbanebisaTvis. VI saukuneSi Cndeba da VIII saukunem-
kerZod, qarTulis msgavsad, yvela evropuli damwerlobisaTvis adreul de aqtiurad gamoiyeneba berZnuli da
etapze damaxasiaTebelia orxazovan badeSi Cawerili Tanabari simaRlis laTinuri naxevarunciali5, romelic
asoebi; garkveuli periodis Semdeg ki, uklebliv yvela evropul anbanSi uncialisgan swored zogierTi asos
Cndeba oTxxazovan badeSi Cawerili gansxvavebuli simaRlis mqone asoebi. dagrZelebuli RerZiTa da orxazo-
vani badis darRveviT gansxvavdeba.

2 Gardthausen, Über den griechischen Ursprung der armenischen Schrift, 1876, gv. 74-80; Бакрадзе, Грузинская am periodis qarTuli, berZnuli, laTinuri da somxuri kaligrafiuli
Палеография, 1881, გვ. 208-209; kariWaSvili, xucuri anbani, gv. 30-32; kekeliZe, qarTuli mimdinareobebis msgavsi duqtusi unda ukavSirdebodes gansakuTrebul
kulturis ori dResaswauli, „mnaTobi“, # 5-6, Tbilisi, 1929, gv. 156, 158; Шанидзе, Порядок
brtyelwverian kalams, romelic gansakuTrebiT popularuli iyo swored
букв грузинского, армянского и албанского алфавитов, azerbaijanis istoriis muzeumis Sromebi,
t. II, gv. 33-41; gamyreliZe, weris anbanuri sistema da Zveli qarTuli damwerloba, Tbili- am drois kaligrafiaSi. kalmis brtyeli wveris saSualebiT xazebi sxva-
si, 1990, gv. 118-205; Boeder, Zur Analyse des altgeorgischen Alphabets, 1975, gv. 2-8; xurcilava, didi dasxva mimarTulebiT Zalian sqeli an Zalian Txeli gamodioda (ivane ja-
bakuri - qarTuli asomTavruli damwerlobis fuZemdebeli, Tbilisi, 2003
3 Tumca, aRsaniSnavia, rom XIX da XX saukunis dasawyisis avtorebi ufro metad mxars
uWerdnen qarTuli anbanis arameulisagan warmoSobis Teorias: ix. mag.: javaxiSvili,
qarTuli damwerlobaTa-mcodneoba anu paleografia, Tbilisi, 1949, gv. 1949, გვ. 232; 4 The Cambridge Encyclopedia of The English Language. Ed. David Crystal. Cambridge: Cambridge University-
Церетели, Армазское письмо и происхождение грузинского алфавита, Эпиграфика Востока, т. III, Л., Press, 1995. p. 258
1949, gv. 59-71 5 Bischoff, Halbunziale. In: Lexikon des gesamten Buchwesens 2, Stuttgart 1991, S. 333–334

576 577
vaxiSvili am Txel xazs bewvisebrs uwodebda). qarTuli, somxuri da ber-
Znuli wignis mTavrulisaTvis damaxasiaTebelia is, rom kalmis brtyeli
wveri 0-ian kuTxes qmnis sawer xazTan, ris gamoc sawer xazTan marTobu-
lad aRmarTuli vertikaluri xazi maqsimaluri sisqisaa, horizontaluri
xazi – maqsimalurad Txeli, xolo diagonali – Sualeduri sisqis. radgan
qarTul asomTavrulSi diagonaluri xazebi faqtobrivad ar arsebobs,
qarTuli wignis mTavruliT naweri ufro meti msxvili xaziT gamoirCeva
berZnulisagan. Tumca, rogorc Cans, saqarTveloSi zogadad ufro far-
Topiriani kalami iyo gavrcelebuli, vidre bizantiaSi6. laTinuris SemTx-
vevaSi, kalmis brtyeli wveri sawer xazTan qmnis 45-ian kuTxes, ris gamoc
msxvili da wvrili xazebis mimarTulebebic wanacvlebulia: maqsimalur
sisqes xazi aRwevs marcxniv gadaxril diagonalSi, maqsimalur siTxeles
ki – marjvniv gadaxril diagonalSi. marcxniv: foToleTis eklesiis
nakawri warwera10; marjvniv: Zveli
romauli kursivis nimuSi
adreuli qarTuli kursivi

cxadia, daxvewili wignis asomTavrulis paralelurad unda arsebuliyo


yoveldRiuri kursivi anu gakruli asomTavrulic. asoTa evoluciuri
formacvalebadoba swored kursiv xelSi xdeba, roca gadamweri swrafi I-IV saukuneebis berZnul-romauli kursivisaTvis damaxasiaTebelia wignis
werisaTvis ufro mosaxerxebel formebs eZiebs. es, rogorc wesi, gaucnobi- mTavrulis daxvewili formebis mkveTri damaxinjeba da orxazovani badis
ereblad, TavisTavad xdeba. aseTi kursivi damwerlobebi damaxasiaTebelia rRveva. swored kursiv nawerSi Cndeba pirvelad midrekileba oTxxazovani
yvela epoqisa da kulturisaTvis7. samarTlebrivi sabuTebisa da oqmebis badisaken. SeiZleba iTqvas, rom ganviTarebul Sua saukuneebSi Seqmnili
Casawerad swored swrafi xelia saWiro. amitom warmoudgenelia, rom qa- pirveli kaligrafiuli oTxxazovani evropuli sistemebi aris antikur
rTuli damwerlobis ganviTarebis adreul safexurzeve ar arsebuliyo periodSive kursiv damwerlobebSi gaCenili formebis Selamazebuli vari-
kursivi asomTavruli. Tumca, samwuxarod, adreuli qarTuli dokumentebi, antebi11. amgvarive suraTi unda gvqonoda qarTuli anbanis SemTxvevaSi:
romlebic aseTi swrafi xeliT iqneboda Sesrulebuli,dReisaTvis ucnobia. swrafi weris Sedegad asoTa formebis cvlileba da oTxxazovan siste-
maze gadasvla ver moxdeboda iq, sadac swrafad ar werdnen. sxvagvarad:
kursivi xeli, cxadia, cnobilia berZnul da laTinur paleografiaSi. oTxxazovani sistema ver gaCndeboda xelnawer wignebSi, misi safuZveli
I-IV saukuneebSi „Zveli romauli kursivi“ iyo gavrcelebuli8, xolo IV swored swrafad nawer dokumentebsa da nakawr warwerebSi unda veZioT.
saukunidan Sua saukuneebis bolomde – „axali romauli kursivi“9. maTi
adreuli nimuSebis didi nawili lapidaruli nakawri warwerebis saxiTaa aq ki aucileblad unda daisvas sakiTxi, Tu ramdenad zustia dReisaT-
SemorCenili. sainteresoa, rom maTi saerTo duqtusi da zogadi iersaxe vis cnobil qarTul nakawr warweraTa daTariReba. cxadia, es kiTxva ar
Zalian axlos dgas qarTul nusxurnarevi asomTavruliT Sesrulebul exeba TariRian warwerebs, Tumca nakawri warwerebis umravlesoba aris
nakawr warwerebTan, romlebsac, rogorc wesi, IX-XI saukuniT aTariReben. uTariRo da maTi daTariReba xSirad mxolod paleografiul analizs
efuZneba. Tanamedrove qarTul paleografiaSi miCneulia, rom oTxxazovani
badisaken midrekileba da kuTxovani formebi nusxuris gavlenis an nusx-
urze gardamavlobis niSania, rac IX saukuneze adreul periodSi naklebad
ivaraudeba. arada sruliad bunebrivi unda iyos is, rom qarTuli anban-
is ganviTarebis sawyis etapzeve gaCndeboda swrafi weris moTxovnile-
ba, swrafi wera ki asoTa formebis damaxinjebas da maTi gansxvavebuli
zomebiT gamoyvanas gamoiwvevda da amas didi droc ar sWirdeba (yovel
SemTxvevaSi, saukuneebi namdvilad araa saWiro amisTvis); bunebrivia isic,
rom maSinac, iseve, rogorc dRes, grafiti warweris gasakeTeblad kuTx-
iani forma ufro martivia, vidre mrglovani. da Tu es bunebrivi procesi
6 magaliTad, sainteresoa, rom saqarTveloSi gadawerili berZnuli korideTis saxarebis ase warimarTa berZnul da laTinur damwerlobebSi, qarTulSic ase unda
asoebis vertikaluri xazebi gacilebiT sqelia, vidre amave periodis bizantiur
xelnawerebSi vxvdebiT. amiT koriTedis saxarebiseuli berZnuli mTavruli ufro
metad uaxlovdeba qarTul asomTavruls
7 dResac, ra Tqma unda, yoveldRiuri xeli da qarTuli beWduri Srifti erTmaneTs ar 10 gogolaZe T., gelaSvili i., xarSilaZe n., foToleTis eklesiis nakawri warwerebi
emTxveva da maTi istoriul-wyaroTmcodneobiTi analizi, borjomis xeobis istoriuli da
8 Bischoff, Paläographie des römischen Altertums und des abendländischen Mittelalters, 4. Aufl., 2009, S. 85-89 xuroTmoZRvruli Zeglebi, 2014
9 iqve. 89-91 11 Bischoff, Paläographie des römischen Altertums und des abendländischen Mittelalters, 4. Aufl., 2009, S. 86

578 579
momxdariyo. amitom didia imis albaToba, rom uTariRo grafiti warwer-
ebis garkveuli nawili mainc iyos IX saukuneze adrindeli. ufro metic,
sruliad mosalodnelia, rom maTi nawili V-VII saukuneebis adreul mr-
glovan lapidarul warweraTa Tanadroulic iyos.

aRsaniSnavia, rom es mosazreba kargad xsnis, Tu ratom icvlian formebs


asomTavruli asoebi adreul periodSive. kerZod, ratom exsneba Tavi zogi-
erT asos, ratom ugrZeldeba RerZi ramdenime maTgans. wignis asomTavruli
swrafi xeliT ver daiwereba, amitom asoTa gardaqmna wignis gadawerisas marcxnidan marjvniv: 1. jani davaTis stel-
is; 2. jani bolnisis warwerebze, V-VII ss.15;
ar xdeba. samagierod, wignis gadamweri ganicdis yoveldRiuri swrafi
3. jani pantianis warweraze, VII s.16; 4. jani
naweriT SemuSavebuli axali formebis gavlenas da es formebi Semoaqvs daviT-garejis warweraze, VII s.17; 5. jani nag-
wignis nawerSic. iseve, rogorc sxva nebismier evropul anbanSi, es bune- zauras warweraze, VIII s18.
brivi procesia.

am gadmosaxedidan gasakviri aRar Cans zaza aleqsiZis mier mignebuli naz-


areTis grafitebi, romelTac igi 330-427 wlebiT aTariRebs, magram Zalian
frTxilad, radgan am grafitebze warmodgenili kuTxovani asomTavruli
da Tavgaxsnili asoebi „S“ da „“ TiTqos gacilebiT gviandelis STabe-
Wdilebas tovebs12. es nakawri warwerebi SeiZleba pirdapir dadasturebad
CaiTvalos zemoT gamoTqmuli mosazrebisa. amdenad, davaTis stelis warwer-
is TariRi, ufro savaraudoa, VI-VII
kidev erTi nakawri asomTavruli warwera, romelsac g. abramiSvili da z. saukuneebis mijna iyos. qarTul pa-
aleqsiZe adreuli periodiT, kerZod VI saukunis miwuruliT aTariReben, leografiaSi gabatonebuli Sexed-
aris davaTis stela13. am daTariRebas ar eTanxmeba v. silogava14, romel- ulebis mixedviT, am periodisaTvis
ic miuTiTebs, rom daTariRebis erTaderTi xelmisawvdomi kriteriumi pa- jer kidev ar unda iyos mosalod-
leografiuli niSnebia da am niSnebiT davaTis stelis warweris TariRi neli nusxuris msgavsi oTxxazovani
IX-X saukuniT unda ganisazRvros. rogorc zemoT ukve aRiniSna, nakawri sistemisaken midrekileba, Tumca da-
asomTavruli warwerebis paleografiuli niSnebis safuZvelze upirobod vaTis stela sapirispiro suraTs
IX-XI saukuneebiT daTariReba SeiZleba ar iyos zusti. miT ufro, rom dava- gviCvenebs. yvelaze TvalsaCinoa mes-
Tis stelis SemTxvevaSi gvxvdeba TavSekruli asoebic, romlebic mis adreu- ame xazi, romelzedac warmodgenilia
lobaze miuTiTebs. garda amisa, aRsaniSnavia davaTis stelis „j“ asos moxa- asoebi „n Á o p J“. „n“ asos Semdeg
zuloba, romlis analogebs mxolod VIII saukunemdel warwerebSi vxvdebiT. sakmaod didi sivrcea, Tumca warwer-
is avtori „Á“ asos mainc mcire zomi-
sas wers. mcire zomisaa agreTve „o“
da „p“ asoebic. „J“ aso ki aSkarad
dagrZelebuli RerZiTaa gamosaxuli.
es xuTive aso asomTavruli formi-
Taa dawerili, magram swored isea ga-
nawilebuli xazebSi, rogorc mogvi-
anebiT klasikur nusxurSi. xazebSi
ganawilebisken midrekileba igrZno-
ba pirvel da meore striqonzedac.
am monacemebiT davaTis stelis anba-
ni unda miviCnioT adreuli kursivi
asomTavrulis erT-erT nimuSad.

15 SoSiaSvili n., qarTuli warwerebis korpusi I, gv. 73, 75, 76, 81; qvemo qarTlis epigrafika
12 aleqsiZe z., luvri, sinas mTa, nazareTi, epigrafikuli etiudebi, krebuli: qristianuli I, gv. 75
kavkasia, t. 2, gv. 20-25 16 SoSiaSvili, n., qarTuli warwerebis korpusi I, gv. 99-100; qvemo qarTlis epigrafika I, gv.
13 abramiSvili g., aleqsiZe z., davaTis stela, enciklopedia „saqarTvelo“ 2, Tbilisi, 2012, 83-84
gv. 258-259 17 SoSiaSvili, qwk I, gv. 114-115
14 silogava v., svaneTis werilobiTi Zeglebi, II, Tb., 1988, gv. 226-228 18 aleqsiZe z., warwerebi dmanisidan, qristianuli kavkasia 3, Tbilisi, 2016, gv. 197

580 581
wignis nusxuri aseTive procesebi mimdinareobda Sua saukuneebis evropaSi. kerZod, VIII
saukunidan evropaSi iwyeba tendencia romauli kursivis safuZvelze ax-
ali kaligrafiuli xelweris SemuSavebisa. am periodSi iqmneba swored
wignis kaligrafiul nusxurs pirvelad vxvdebiT sinuri mravalTavis an- pirveli oTxxazovan badeSi ganawilebuli damwerlobebi Tanamedrove
derZSi, romelic 864 wliT aris daTariRebuli. sainteresoa, rom nusxur espaneTis21, italiis, safrangeTisa da germaniis22 teritoriaze. sxvadasx-
asoTa formebi sulac araa asomTavrulis gamartivebiT miRebuli, rac va monastrebSi arsebuli skri ptoriumebi TavianT individualur xelw-
erTi SexedviTac naTelia: maSin, roca zogierTi asomTavruli aso erTi eras aviTareben. maT Soris yvelaze warmatebuli gamodga VIII saukunis
xelis mosmiT iwereba, nusxurSi maTi dawera xelis ramdenime aRebiTaa miwuruls korbis saabatos skri ptoriumSi SemuSavebuli laTinuri ka-
SesaZlebeli (magaliTad, aseTia a, g, e). jer kidev ivane javaxiSvili miu- ligrafiuli mimdinareoba, romelic karolingTa dinastiis standartul
TiTebda, rom mrglovani asomTavrulidan aseTi rTuli moxazulobis damwerlobad iqca da mTel dasavleT evropaSi gavrcelda23. VIII saukuni-
kuTxovani nusxuris miReba evoluciurad SeuZlebelia19. igi hi poTeturad danve paralelurad anglosaqsuri24 da irlandiuri25 oTxxazovani siste-
uSvebda mrglovan asomTavrulamde arsebul jer kidev ucnobi kuTxovani mebi viTardeba dRevandeli inglisisa da irlandiis teritoriebze. amave
asomTavrulis arsebobas, romelic nusxuris uSualo winapari iqneboda20. tendenciis gamoZaxilia IX saukunidan gamoCenili da X saukunidan Tan-
Tumca aseTi mrglovanamdeli kuTxovani asomTavruli dRemde ar gamov- daTan gavrcelebuli berZnuli oTxxazovani damwerloba. yvela es axali
lenila. kaligrafiuli mimarTuleba minuskulis saxeliT erTiandeba da yvela
maTgani mTavruli anbanis darRveuli formebis „gakaligrafiulebis“ gzi-
asomTavrulidan nusxurze gadasvlis evoluciur jaWvis am bundovanebas Taa miRebuli samonastro skri ptoriumebSi.
kargad xsnis evropul damwerlobebze dakvirveba. saqme isaa, rom orxaz-
ovani badidan oTxxazovanze gadasxvlis procesi arc laTinur da arc SeuZlebelia, nusxuri damwerlobis warmoSoba mowyvetili iyos am saerTo
berZnul paleografiaSi wminda evoluciuri gziT ar warmarTula. am evropul tendencias. wignis nusxuris yvelaze adreuli nimuSebi sinas
anbanebis ganviTarebasa da Tanamedrove formebis CamoyalibebaSi umniS- mTis xelnawerTa koleqciaSi gvxvdeba, maT Soris yvelaze adreuli ki 864
vnelovanesia SemoqmedebiTi elementic. kerZod, ukiduresad Tavisufal da wliT daTariRebul sinur mravalTavSi gvxvdeba. sagulisxmoa, rom sinu-
spontanur kursiv nawerSi sruliad gaucnobiereblad mudmivad Cndeboda ri mravalTavis nusxuri Tavisi grafikiT axlos ar dgas am periodSive
axali, darRveuli formebi, xolo kaligrafebi am axali da darRveuli warmoqmnil berZnul minuskulTan. kerZod, sinuri mravalTavis nusxuri
formebis daxvewis gziT qmnidnen axlebur xelweras sruliad gacnobiere- naweria brtyelwveriani kalmiT da met-naklebad kuTxovania, asoebi ki
bulad da mizanmimarTulad. es procesi cikluria: darRveuli formebis odnav daxrilia marcxnisaken. berZnuli minuskuli ki wvrili wveriT naw-
„gakeTilSobilebis“ Semdeg am axali „keTilSobili“ formebis darRvevis eri kaligrafiaa da ufro metad Tanamedrove qarTul mxedruls waagavs
procesi iwyeboda swrafad nawer dokumentebSi, rac, Tavis mxriv, isev Semo- Tavisi saerTo vizualiT. amdenad, qarTuli nusxuris duqtusis SemuSave-
qmed kaligrafebs aZlevda axali moxazulobebis STagonebas. bisas qarTveli kaligrafebi ar SeiZleba berZnuli minuskulis gavlenis
qveS yofiliyvnen. sainteresoa, rom Tavisi duqtusiT sinuri mravalTavis
es cikluri procesi dRevandelobaSic araa ucxo da amis naTeli ilus- nusxuri ufro axlosaa dasavleTevropul laTinur kaligrafiul mimar-
traciaa, magaliTad, qarTuli „erTTaviani lasi“, „erTTaviani rae“, „mrgval- TulebebTan. kerZod, vestgoTur, karolingur da sxva dasavleTevropul
mucliani wili“ da sxv. aseTi „l“, „r“ an „w“ swrafi weris Sedegad gaCnda minuskuls, qarTuli nusxuris msgavsad, axasiaTebs met-naklebad kuTxovani
da XX saukunemde mxolod xelnawer dokumentebSi Tu pirad werilebSi moyvanilobebi da naweria brtyelwveriani kalmiT.
gvxvdeboda, magram XX saukunis Sriftis dizainerebma es kursivi forme-
bi aitaces da standartizebul SriftebSi Seitanes, ris Sedegadac am
formebs ukve beWduri gamocemebis teqstebSic vxedavT.

berZnuli minuskuli, laTinuri karolinguri


minuskuli da sinuri mravalTavis nusuri

21 Bischoff, Paläographie des römischen Altertums und des abendländischen Mittelalters, 4. Aufl., 2009, S. 130-136
22 iqve, S. 136-151
23 iqve, S. 151-160
19 javaxiSvili, qarTuli damwerlobaTmcodneoba, anu paleografia, 1926, gv. 184 24 iqve, 2009, S. 122-129
20 iqve, gv. 185 25 iqve, 2009, S. 113-122

582 583
qarTuli nusxuris msgavseba dasavlur kaligrafiul mimarTulebebTan Tu sinuri mravalTavis nusxuris saerTo duqtusi da stili SeiZle-
SeiZleba arc iyos SemTxveviTi. sagulisxmoa, rom erT-erTi pirveli ev- ba ukavSirdebodes palestinaSi SemuSavebuli laTinuri kaligrafiuli
ropuli minuskuli, vestgoTuri damwerloba, romelic pirvelad VII-VIII mimarTulebis stils, cxadia, amas ver vityviT Tavad calkeul asoTa moxa-
saukuneebis mijnaze gvxvdeba espaneTSi, iTvleba sinas monastridan wamoRe- zulobebze. ra Tqma unda, sinuri mravalTavis nusxuri kaligrafiis avto-
bul damwerlobad. kerZod, mkvlevarTa azriT, msgavsi laTinuri minuskuli ris STagonebis wyaro im drois yoveldRiuri kursivi xeli iqneboda. ro-
pirvelad palestinis midamoebSi unda Seqmniliyo adgilobrivi laTinuri gorc Cans, sinuri mravalTavis nusxurma ara Tu mTel qarTul kulturaSi,
tradiciis berebis mier. arabTa mier palestinisa da egvi ptis dapyrobis palestinis adgilobriv qarTul skri ptoriumebSic ver moi pova aRiareba,
Semdeg ki devnilma qristianebma espaneTSi waiRes xelnawerebi, romlebic radgan maleve, IX-X saukuneebSi sinur xelnawerebSi Cndeba axali stilis
safuZvlad daedo axal vestgoTur minuskuls26. sainteresoa aseve, rom nusxuri, romelzedac ukve SeiZleba iTqvas, rom gabatonebulia. am nusxu-
es Teoria dafuZnebulia sam laTinur xelnawerze, romlebic sinas mTis ri kaligrafiuli mimarTulebis dabadebis adgilic palestina unda iyos,
koleqciaSi inaxeba da IX-X saukuneebiT TariRdeba. am xelnawerebis ka- Tumca radgan palestinuri xelnawerebi sabolood sinas mTis monasterSi
ligrafia espaneTis vestgoTurTan imdenad axlosaa, rom SemTxveviTobas moxvda da am koleqciasac sinur xelnawerebs vuwodebT, albaT gamarTle-
mkvlevarebi gamoricxaven. es sami xelnaweri imave laTini berebis mier Se- buli iqneba, Tu kaligrafiasac „sinur nusxurs“ vuwodebdiT.
qmnili minuskulis tradiciis adgilobriv gagrZelebad miiCneva, romelTa
mier Seqmnili moxazulobebic VII saukuneSi espaneTSi aRmoCnda27.

sainteresoa agreTve isic, rom am sami laTinuri xelnaweris ara mxolod


TariRi (IX saukune) emTxveva sinuri mravalTavisas, aramed maTi gadaweris
adgilic (palestina) da saboloo daculobis adgilic (sinas mTa). pa-
leografiuli TvalsazrisiTac, es sami laTinuri xelnaweri kidev ufro
uaxlovdeba sinuri mravalTavis nusxurs. kerZod, isini naweria marjvniv
gadaxrili kuTxovani xeliT28. Znelia, es msgavsebebi SemTxveviTobad miiC-
nio. ufro savaraudoa, rom qarTuli wignis nusxuri imave kulturul da
geografiul garemoebebSi gaCnda, sadac evropeli berebi moRvaweobdnen.
amdenad, wignis nusxuris dabadebis savaraudo adgilad SeiZleba pales-
tinis qarTuli samwignobro kerebi ganixilebodes.

sinuri nusxuri

sinuri nusxuri uaRresad Tavisufali da moqnili moxazulobebiT xasiaT-


qarTuli nusxuri, laTinuri deba, Tumca mainc myari formebi gaaCnia da, sxvadasxva kaligrafis individ-
minuskuli, berZnuli mi- ualuri xelweris Taviseburebebis miuxedavad, is mainc Camoyalibebuli
nuskuli
erTiani kaligrafiuli skolaa. sinuri nusxuri asoebisaTvis damaxasiaT-
ebelia SuatanebTan SedarebiT sakmaod grZeli zedatanebi da qvedatanebi.
zogierTi asos kiduri ukiduresad grZelia. naweri marjvnivaa gadaxrili,
magram, ramdenime asos qveda kiduri mkveTrad icvlis mimarTulebas (b, g, e,
v, t, c, x). Zalian damaxasiaTebelia donis moxazuloba, romlis Tavic odnav
daxrili grZeli wvrili xazia da momdevno asos an asoebs zemodan faravs.
saxasiaToa aseve zenis momrgvalebuli maRali Tavi. sakmaod didia manis
Tavi, romelic pirdapir mrgvali muclidanaa aRmarTuli diagonalurad
da zogjer winmdgom asos zemodan faravs. banisa da ganis qveda kidurebi
iwyeba mkveTri kuTxiT, diagonalurad eSveba qvemoT da Semdeg kvlav ze-
moT moemarTeba sakmaod maRla. rogorc wesi, wilis erTi Tavi Sekrulia,
meore ki gaxsnili. oni metwilad erTkbiliania, iSviaTad orkbiliani.

Semdgomi periodis nusxuri, X saukunis bolodan XI saukunis bolomde,


gacilebiT Serbilebulia. am droidan nusxuri ukve aRaraa mxolod sinas
mTisa da palestinis adgilobrivi kaligrafiuli mimarTuleba da qar-
26 Bischoff, Paläographie des römischen Altertums und des abendländischen Mittelalters, 4. Aufl., 2009, S. 132 Tul skri ptoriumebSi sazogadod ikidebs fexs. savaraudod, tao-klar-
27 iqve.
28 iqve.
jeTisa da aTonis qarTulma samwignobro kerebma TavianTi SedarebiT

584 585
ufro mwyobri, kanonzomieri da rbili kaligrafiuli nusxuriT TandaTan eoba ikidebs fexs da xdeba sayovelTaod aRiarebuli. ganmanaTleblo-
gandevnes sinuri mimarTuleba. am periodis nusxurs pirobiTad „klasi- bis epoqaSi SemuSavebul pirvel qarTul nusxur sabeWd Sriftebs ki aq
kur nusxurs“ vuwodebT. klasikuri nusxurisaTvis damaxasiaTebelia Se- ganxilulTagan ukanaskneli edeba safuZvlad, cxadia mcire saxesxvaobiT.
darebiT ufro Tanazomieri proporciebi: zeda da qveda kidurebis simaR- ganmanaTleblobis epoqis nusxurs, zogadad, meti kuTxovaneba da naklebi
le TiTqmis emTxveva Suatanis simaRles. donis Tavi srulyofil zeda mxatvruli daxvewiloba axasiaTebs.
kidurad iqca marcxniv da marjvniv msxvili wertilebiT. enisa da vinis
qvedakidurebi mimarTulebas mkveTrad aRar icvlian. zenis Tavi mokle
diagonalad iqca. damoklda aseve manis Tavic da mucelTan SeerTebamde
gauCnda kuTxe; manis Tavi winmdgom asos aRar faravs. wili yovelTvis
Tavgaxsnilia. oni metwilad orkbiliania, iSviaTad erTkbiliani.

gviandeli nusxuri

Sejameba

klasikuri nusxuri
Sejamebis saxiT SeiZleba iTqvas, rom qarTuli damwerlobis ganviTareba
sruliad Seesabameba evropul damwerlobebSi mimdinare istoriul ten-
denciebs. asomTavruli damwerlobis wignuri kaligrafiuli saxeoba aris
berZnul da laTinur paleografiaSi maiuskulisa da uncialis saxeliT
mniSvnelovani grafikuli cvlilebebi xdeba nusxurSi XII saukunidan. cnobili mimdinareobebisa. adreuli daxvewili wignuri da lapidaruli
sainteresoa, rom am periodis xelnaweri wignis xelovnebaSi mTavari aqcen- asomTavrulis paralelurad unda arsebuliyo yoveldRiuri xeli doku-
ti dekorSi, sazedao asoebsa da miniatiurebSi gadadis, xolo kaligrafiis mentebis, oqmebis swrafad Casawerad. aseTi kursivi asomTavruli SeiZleba
mxatvruli mxare SedarebiT ukan iwevs. Tumca XII saukunis da Semdgomi veZioT nakawr warwerebSi, romelTa didi nawili IX-XI saukuneebiTaa da-
periodis xelnawerebSic, ra Tqma unda, gvxvdeba maRali kaligrafiuli TariRebuli. evropul damwerlobebze dakvirveba gvibiZgebs iqiTken, rom
ostatobiT Seqmnili namuSevrebi. mTavari, rac gviani Sua saukuneebis (XV nakawri warwerebis TariRebi gadaixedos: maTi nawili mainc unda iyos IX
saukunemdel) nusxurs gamoarCevs wina periodis nusxurisagan, aris ufro saukuneze adreuli, radgan oTxxazovani badisaken swrafva da kuTxovani
meti dekoratiuloba. aRsaniSnavia, rom dekoratiulobisaken midrekilebac formebi ar SeiZleba mxolod gviandel movlenad miviCnioT, radgan an-
am periodis saerTo evropuli tendenciaa. dasavleT evropaSi am dros banis ganviTarebis adreul etapzec swrafi weris moTxovnileba anbanis
Cndeba pirvelad gotikuri xelovneba, maT Soris gotikuri Srifti. bi- swored am saxiT „damaxinjebas“ gamoiwvevda. amas adasturebs is ramdenime
zantiur paleografiaSi ki Semodis slavuri mimarTulebis dekoratiuli nakawri warwerac, romlebic samecniero literaturaSi gamonaklisis sax-
xelwera, romlisTvisac, gansxvavebiT klasikuri periodis berZnuli ka- iT IX saukuneze adreuli periodiTaa daTariRebuli.
ligrafiuli mimarTulebebisagan, damaxasiaTebelia brtyelwveriani kalm-
is gamoyeneba sawer xazTan 45°-iani kuTxiT. swored 0°-iani kuTxis 45°-iT nusxuri damwerlobis wignuri nairsaxeoba unda CavTvaloT ara asom-
Secvla unda iyos XII saukunidan qarTuli nusxuris duqtusis Secvlis Tavrulisagan wminda evoluciuri gziT ganviTarebulad, aramed romelime
mTavari axsnac. kalmis kuTxis Secvlam gamoiwvia kuTxovani formebis Se- samwignobro keraSi momuSave Semoqmedi kaligrafis an kaligrafebis mier
darebiT Serbileba da sqeli da wvrili xazebis gansxvavebuli balansi SemuSavebul axali stilis kaligrafiul mimarTulebad. aseTi Semoqmedi
asos tanSi. garda amisa, Seicvala proporciebic: gviandel nusxur asoebSi, kaligrafebi, Tavis mxriv, cxadia, sazrdoobdnen im periodis kursiv xelSi
rogorc wesi, qveda da zeda kidurebi SedarebiT moklea SuatanTan Se- gaCenili formebiT.
darebiT.
nusxuri damwerlobis yvelaze adreuli kaligrafiuli saxeobebi, rom-
ra Tqma unda, nusxuris am sami saxeobis garda arsebobs Sua saukunee- lebic IX-X saukuneebis sinur xelnawerebSi gvxvdeba, SesaZloa pales-
bis sxva mimarTulebebic. amave dros, TiToeul am saxeobaSi kaligraf- tinis adgilobriv samwignobro kerebSi moRvawe kaligrafebis SemuSave-
is individualuri xelweris Semotana mas gansxvavebul iersaxes aZlevs. buli iyos. nusxuris es adreuli kaligrafiuli saxeobebi mniSvnelovan
Tumca Sua saukuneebis bolomde, e.i. XV saukunemde, mxolod es sami sax- stilistur msgavsebebs amJRavneben amave periodis palestinaSi gadawer-

586 587
ili laTinuri xelnawerebis kaligrafiasTan. Tavis mxriv, es laTinuri David Maisuradze
xelnawerebi stilisturad dasavleT evropul kaligrafiul mimdinareo- Tinatin Tsereteli State and Law Institute,
bebs enaTesaveba. Scientific Research Officer

nusxuri damwerlobis ganviTarebis gviandel etapzedac, XII saukunidan,


igrZnoba saerTo evropuli tendenciis gavlena, kerZod ki midrekileba
dekoratiulobisaken. nusxuri asoebis mkveTri da kuTxovani formebi Tan-
GEORGIAN
daTan rbildeba da ufro dekoratiuli xdeba, icvleba kalmis Weris wesi. ASOMTAVRULI
sabolood ki, SeiZleba iTqvas, rom mTeli Sua saukuneebis ganmavlobaSi AND NUSKHURI
qarTuli damwerlobis ganviTareba arasdros ar yofila mowyvetili ev- CALLIGRAPHIC
TYPES, WITH
ropuli kulturisagan. amave dros, saerTo evropuli tendenciebis asax-
vasTan erTad, qarTuli anbani yovelTvis inarCunebda TviTmyofadobas.
CONSIDERATION
OF THE TRENDS
OCCURRING IN
MEDIEVAL EUROPEAN
WRITINGS
Development of the Medieval Georgian writ- The book-based calligraphic directions of
ing had some influences of the general Euro- Nuskhuri seem to have been developed not in
pean trends, as well. In European alphabets the free evolutionary way, but they seem to have
there can be found the stylistic analogues for been specially treated by scribes in some edu-
almost all the calligraphic directions of the cational centers. On the one hand, such kind of
Georgian writing. Between the Asomtavruli work of the scribes, should have been inspired
used in Georgian books and the Nuskhuri used by the modified forms of the Georgian letters,
in the books, there should have existed the formed as a result of the every-day fast writ-
transitional italic handwriting. Some scratched ing. On the other hand, the work of the scribes
Asomtavruli inscriptions and inscriptions with should have been inspired by the general trend
mixture of Asomtavruli and Nuskhuri could be spread in Europe in VIII-IX cc., according to
the samples of this transition. If we take into which the two-lined writing grid was changed
consideration the well-studied development of with the four-lined one. And Palestinian edu-
the other European writings, it could be sup- cational centers, where the West and the Near-
posed that that kind of transitional scratched East cultures met, should be considered as the
Georgian inscriptions were more likely expect- main area where Georgian scribes could get ac-
ed from the period before the IX century. Ac- quainted with the innovations of the European
cording to this viewpoint, the dating of some book art. Even at the later stages, development
scratched inscriptions could be re-considered. of the Nuskhuri writing was never detached
from the European trends.

588 589
qeTevan diRmelaSvili swored am nawiliT Slidnen teqsts, asworebdnen sawer zedapirs da Sem-
deg isev axlidan daqondaT teqsti. aseTi ti pis saweri mowyobilobebi
saqarTvelos kulturuli memkvidreobis ara mxolod daculia pompeis kedlis mxatvrobaSi, aramed gaTxrebis
dacvis erovnuli saagento, Sedegad aRmoCnda kidec herkulanumsa da pompeiSi. msgavsi ti pis saweri
istoriis doqtori dafebi da stilosebi gvian Sua saukuneebamde gamoiyeneboda (Борухович
1976: 19-32; Elisabeth Lalou 1989: 123-140).

saweri - meore ti pis saweri saSualeba es iyo etrati, romelsac Semdeg grag-
nilis saxes aZlevdnen. maTze iwereboda didi moculobis teqstebi,
mowyobilobebi romelTa umetesoba biblioTekebis sacavSi idebda binas. etratze

mcxeTidan werdnen sxvadasxva feris melniT. sawer kalmad ixmareboda Zvlis an


liTonis wkiri – kalami, romelsac pir­­­­­-wamaxuli cxviri qonda. am
SemTxvevaSi, saweri mowyobilobis mesame komponenti gaxldaT samelne.
Zvel romSi samelneebi mzaddeboda rogorc liTonis (oqro, vercxli
ra enaze werdnen da urTierTobdnen antikuri pe- da brinjao), ise Tixisa da minisagan. liTonis samelneebs ZiriTa-
riodis saqarTveloSi, dRemde kvlevis sagania. sa- dad cilindris forma qondaT da Semkuli iyo sxvadasxva saxis
magierod, aravin davobs imaze, rom saqarTvelos ornamentiT an siuJeturi gamosaxulebebiT. umetesad gaaCndaT Tavisi
mosaxleobaSi wera-kiTxva uZvelesi droidan iyo saxuravi, romelic zogjer figuruli gaxldaT. Tixis samelneebi fi-
gavrcelebuli. mecnierTa daskvnebi emyareba alis an jamisebri formis iyo. umetesad maTac daxuruli Tavi qon-
erTi mxriv, werilobiT wyaroebSi dacul in- daT kalmis Casayofi xvreliT. rac Seexeba minis samelneebs, isini im
formacias, meore mxriv ki ufro zust monacemebs periodis minis sanelsacxeblis formebs imeorebdnen (Борухович 1976:
– saqarTveloSi aRmoCenil paleografiul nimuSeb- 19-32; Elisabeth Lalou 1989: 123-140).
sa da sawer mowyobilobebs, romlebic erTmaneTs
mniSvnelovnad avsebs. dReisTvis, mcxeTis teritoriaze ar-
qeologebi saweri mowyobilobebis Tu
im adgilebidan, sadac saweri mowyobilobis Semad- misi calkeuli nawilebis aRmoCenis
geneli elementebia aRmoCenili, bunebrivia, iberi- 13 SemTxvevas asaxeleben. isini gvi-
is dedaqalaqi gamorCeulia. aq mikvleuli sawe- anantikuri periodiT TariRdeba. am
ri mowyobilobebis erTi nawili erovnul muzeumsa, monacemebis mixedviT saweri mowyo-
xolo meore nawili didi mcxeTis arqeologiur bilobebi warmodgenilia sami saxiT:
saxelmwifo muzeumSia daculi. 1. mxolod stilosebi (armazcixe, sam-
Tavro, sveticxoveli), 2. stilosi
rogorc cnobilia, antikur dasavleTSi sawerad samelnesTan erTad (sveticxoveli,
ori ti pis masala gamoiyeneboda: samTavro, baiaTxevi, mcxeTa-qalaqi)
da 3. stilosi, samelne da penali
- xis an liTonis 20-40 santimetri sigrZis da ram- (sveticxoveli). magram, rigi garemoe-
denime santimetris siganis firfita, romelsac bebis gamo, vfiqrobT, aRniSnuli ricx-
kideebi CarCosaviT hqonda Sesqelebuli. dadable- vi gadaxedvas da dazustebas moiTx-
bul SidapirSi asxamdnen gamdnar cvils, romel- ovs. aRniSnul sakiTxze muSaobisas,
zec gaciebis Semdeg teqsti daqondaT. cvili Cveni yuradReba miiqcia iman, rom Zv-
saSualebas iZleoda SeSlili, anda saWiroebada- lis stilosebi formiT Zlier gavd-
karguli teqsti, gadaeSalaT da axali daeweraT. nen imave periodSi yofiT kulturaSi
aseT grifelis dafebs, rogorc wesi, iyenebdnen gavrcelebul sakinZeebs. Tu mxolod
saswavlo procesSi, saxelmwifo gankargulebaTa formebs aviRebdiT amosaval werti- saweri mowyobiloba.
dasawerad, saSemosavlo davTrebisa da msgavsi lad, maSin, gamovidoda, rom qarTlis mcxeTa (sveticxovlis ezo), samarxi
Sinaarsis teqstebisTvis. grifelis dafaze werd- #14. ax. w. III saukunis dasasruli - IV
dedaqalaqSi aTobiT aTeuli saweri
nen Zvlis an liTonis CxiriT, romelsac `stilo- saukunis dasawyisi.
Rerakebi iqneboda aRmoCenili. Cvenma foto: saqarTvelos erovnuli muzeumi
si~ ewodeboda. Cxirs erTi mxare wawvetebuli qon- dakvirvebam uCvena, rom Zvlis, an li-
da, romliTac cvilze warwera daitaneboda, meore Tonis sakinZismagvar nakeTobis sti-
bolo ki an gamsxvilebuli sfero iyo, anda niC- losad an wkirad misaCnevad, aucileb-
biseburad brtyeli. lad unda gagveTvaliswinebina ori
faqtori: 1. konteqsti 2. artefaqtis

590 591
aRmoCenis konkretuli (samarxSi mdebareobis) adgili. 3 kalmistari, romlebic xis gulaze verclis furclis SemokvriTaa
miRebuli (afaqiZe. . . 2003: 81-123). sawer mowyobilobaze mocemuli ber-
dResdReobiT, arqeologebi mcxeTaSi samelnis aRmoCenis 5 faqts asaxe- Znuli teqstebi waikiTxa T. yauxCiSvilma, da II-III saukuneebiT daa-
leben (XIX s. 70-ian wlebSi baiernis mier samTavros samarovanze, 1958 w. TariRa3. misi mosazrebiT xelsawyo mefe ustamoss ekuTvnoda, xolo
aragvis quCaze gaTxril #6 kramitsamarxSi, sveticxovlis siaxloves 1975 evgeniosi misi moxele-mwerali unda yofiliyo, romelic am xelsawyos
w. gaTxril #6 kramitsamarxSi, 1986 w. baiaTxevSi, #35 kramitsamarxSi iyenebda (yauxCiSvili 2003: 124-127).
da sveticxovlis ezoSi 2001 w. gaTxril akldamaSi)1. isini damzadebulia
oqros, vercxlisa da brinjaosgan. samelneebi formis mixedviT Semde- samelneebTan erTad4 aRmoCenilia saweri Cxirebi – stilosebi da wkirebi,
gi saxiT jgufdeba: 1. cilindruli, an odnav welSedrekili cilindris romlebic damzadebulia vercxlisgan, brinjaosa da Zvlisgan. formebis
formis. Ziri brtyeli aqvT (sveticxovlis #6, 14 da aragvis quCis #6 mixedviT ase jgufdebian: 1. Zvlis Tav-bolo wamaxuli Cxiri (sveticx-
samarxebi). aseT samelneebs aqvT saxuravi, romelic an waxnagovania, an ovlis #6 samarxi); 2. Zvlis wverwamaxuli da waxnagovani qudiseburi
mrgvali. erT SemTxvevaSi, saxuravi ornamentirebulia (sveticxovlis Tavis mqone stilosebi (sveticxoveli #6, baiaTxevi #35 kramitsamarxebi);
#14 samarxi). 2. fialiseburi, uquslo, saxuravis gareSe (baiaTxevis #35 3. Zvlis wverwamaxuli da cxovelis figurulTaviani stilosi5 (baiaTx-
samarxi)2. evis #35 samarxi); 4. xis gulaze Semokruli vercxlis furclisgan
damzadebuli wverwamaxuli da gadaWrilTaviani wkirebi (sveticxovlis
rac Seexeba saweri mowyobilobis sruli kompleqtiT aRmoCenas, mxolod #14 kramitsamarxi).
erTi SemTxvevaa dRemde cnobili da esaa sveticxovlis ezoSi gaTx-
rili #14 kramitsamarxi. yvela aRniSnul SemTxvevaSi samelneebic da stilosebic imeoreben
antikur dasavleTSi gavrcelebul saweri mowyobilobis formebs, rom-
kolofi damzadebulia vercxlisgan da ori nawilisgan Sedgeba: navise- lebsac iyenebdnen, rogorc melniT werisTvis, ise grifelis dafaze
buri moyvanilobis zurgimxarisgan da saxuravisgan. zurgis mxareze sam sawerad. magram, vinaidan mcxeTis SemTxvevaSi stilosebi samelneebTan
rigad mocemulia cxra muzis reliefuri gamosaxuleba, romelTac Tan erTadaa aRmoCenili, cxadia, isini melniT werisTvis gamoiyeneboda.
axlavs ganmartebiTi warwerebi. kolofis saxuravi, Tavis mxriv, Sedgeba
vercxlis gofrirebuli saxuravisgan, romelzec mocemulia menandres, garda am xuTi kompleqtisa, arqeologebi miuTiTeben stilosebis mcxeTa-
homerosis da demosTenes horeliefuri gamosaxulebebi da oqros Si aRmoCenis kidev ramdenime SemTxvevas: samTavros 1959 w. kramitsamarxs,
mcenareul ornamentiani Wviruli firfitis – SeWedilobisgan, romelzec sveticxovlis #11 samarxs, sveticxovlis Crd. kedlis gareTa monakveTs
amoWrilia berZnuli warwera: ,,ΒΑCΙΛΕWC ΟΥCΤΑΜΟΥ ΤΟΥKΑΙΕYΓΕΝΙΟΥ~ da armazcixes – sul 6 Zvlisa da erT brinjaos stiloss, romlebic
- ,,mefe ustamosisa da (agreTve) evgeniosisa~. kolofSi ido vercxlis formebis mixedviT ase jgufdebian: 1. mrgvalganivkveTiani Tavwawvetebu-
li Cxiri (sveticxoveli #11 samarxi, samTavros 1959 wels aRmoCenili
kramitsamarxi, armazcixis kulturuli fena), 2. aseTive Cxiri, romel-
* naSromi pirvelad gamoqveynda krebulSi ,,muzeumi da kulturuli memkvidreoba”, III, sac Semsxvilebuli xelis mtevnis moyvanilobis Tavi aqvs (sveticxov-
saqarTvelos kulturuli memkvidreobis dacvis erovnuli saagento, 2016 weli lis Crd. kedelTan kulturuli fenidan, samTavros #409 samarxi), 3.
wverwamaxuli da kvadratuli da WvirulTaviani stilosi (sveticxovlis
1 baiernis mier aRmoCenili samelnisa da aragvis quCaze gaTxril #6 kramit-
samarxSi aRmoCenili samelneebis Sesaxeb informacia Zalian mwiri da fragmen-
Crd. kedelTan kulturuli fenidan), 4. brtyelganivkveTiani Zvlis Cxiri,
tulia: arc erTi maTgani gamoqveynebuli araa, iseve rogorc ar arsebobs maTi romelsac yaisnaRiseburi Tavi aqvs (armazcixe), da 5. brinjaos wverwamax-
fotodokumentacia. baierniseuli samelnis Sesaxeb cnobili gaxda g. lomTaTiZis uli da oTxwaxnagovani SemsxvilebulTaviani stilosi (sveticxovlis
Canaweridan, romelic man gaakeTa 1958 w. aragvis quCaze aRmoCenili samelnis savele Crd. kedelTan kulturul fenaSi).
davTarSi gatarebisas. axladaRmoCenili cilindruli formis, Tavdaxuruli samelne
arqeologs Seudarebia baierniseuli samelnisTvis, romelic imJamad, misi TqmiT, aRniSnuli artefaqtebi, romelTac arqeologebi stilosebad miiCneven,
inaxeboda ermitaJSi. am ori samelnis Sesaxeb mokle informaciac, swored g.
lomTaTiZem gamoaqveyna Tavis monografiaSi saqarTvelos mosaxleobis kultura
garda erTisa (armazcixeze aRmoCenili yaisnaRiseburTaviani Zvlis nivTi-
da yofa I-XIII ss. (arqeologiuri masalebis mixedviT), Tb., 1977, gv. 29. 1975 w. aR- sa), ZiriTadad imeoreben mcxeTaSi, sawer mowyobilobebTan erTad aRmo-
niSnuli davTari naxa da iqidan saWiro informacia gadmoiwera arqeologma v. ni- Cenili stilosebis formebs. magram, rogorc zemoT ukve aRvniSneT, msgavs
kolaiSvilma (informaciis mowodebisa da problemaSi garkvevisaTvis did madlobas formebs mcxeTaSi sakinZebisTvisac iyenebdnen. magaliTad, moviyvanT
movaxsnebT baton vaxtang nikolaiSvils). samwuxaroa, rom dRes arc Tavad samelne or SemTxvevas: Zvlis stilosad miCneuli Rero, romelic aRmoCnda
da arc g. lomTaTiZiseuli savele davTari aRar iZebneba, da Sesabamisad, baierniseul sveticxovlis Crd. galavnis gareT, kulturul fenaSi da samTavros
da 1958 w. aRmoCenil samelneebze msjeloba mxolod gadmocemebze dayrdnobiTaa Ses-
aZlebeli.
2 saweri mowyobilobis (samelnisa da stilosis) aRmoCenis kidev erTi SemTxveva
arqeologebs dadasturebuli aqvT samTavros samarovanze 1959 w. gaTxril kramitsa- 3 samarxis TariRi ufro dazustda (III s. dasawyisi) masSi aRmoCenili sakidebisa da
marxSi. am konkretul SemTxvevaSi saxeldeba minis samelne. samarxis masala 1963 w. medalionebis Seswavlis safuZvelze, romelzec romis imperatoris markus avreliusis
gadaeca mcxeTis arqeologiis muzeums. imis gamo, rom ar arsebobs, arc savele dRiuri, meuRlis, faustinas, Svilis lucilas da lucilas bavSvebis gamosaxulebebia mocemu-
arc savele davTari da samuzeumo wignSic ar aris daculi misi aRweriloba, nivTis li (mSvildaZe 2018: 103-117)
identificireba ar moxerxda. am garemoebis gamo, am saintereso aRmoCenaze saubrisgan 4 garda baierniseuli samelnisa
Tavs SevikavebT. 5 samwuxarod, aRniSnuli stilosi muzeumSi ar iZebneba

592 593
#409 samarxSi, zedmiwevniT msgavsia 2014 w. fiqrisgoris samarovnis 1985: 111), rac imaze mianiSnebs, rom saweri mowyobilobebi ucxo eTno-
#48 samarxSi, micvalebulis Tavis areSi aRmoCenili Zvlis sakinZisa sis mcxeTel mosaxleobas ekuTvnoda. rac Seexeba sveticxovlis ezoSi
(maisuraSvili... 2018: 26-27); armazcixeze, erT-erT saxlSi aRmoCenili Zv- dakrZalul qalbatons, romelsac penali ekuTvnoda, TiTze gakeTebuli
lis stilosad miCneuli nivTi aseve msgavsia 2014 w. fiqrisgoris #32 saxelobiTi sabeWdavis mixedviT is qarTlis dedofal ulpiadaa miCneuli
samarxSi, micvalebulis TavTan aRmoCenili Zvlis sakinZisa (maisuraSvi- (mSvildaZe m. 2017: 53-61)8.
li... 2014: 21). es ori magaliTic uCvenebs, rom zRvari sakinZsa da sti-
loss Soris mxolod maT samarxSi aRmoCenis adgilsa da konteqstualur mcxeTaSi, sawer mowyobilobebSi stilosebi gansxvavebuli raodenobiT
nawilze gadis. xolo Tu mxedvelobaSi miviRebT, imasac, rom stilosad 1-dan 3-mde erTeuliTaa aRmoCenili, rac vfiqrobT, misi mflobelis mas-
moazrebuli artefaqtebis samarxebSi aRmoCenis adgili dafiqsirebuli Tan Sexebis sixSiriT unda iyos ganpirobebuli.
araa, maTi funqciuri identificireba kidev ufro rTuli gaxdeba. rac
Seexeba kulturul fenebSi aRmoCenil artefaqtebs, vfiqrobT, maTi sti- amdenad, qarTlis dedaqalaqSi aRmoCenili saweri mowyobilobebi adas-
losad miCneva an ar miCneva, erTnairi albaTobiT SeiZleba. turebs, rom gvianantikuri periodis mcxeTaSi wera-kiTxvis codna ar
warmoadgenda samefo privilegias da is qalaqis saSualo fenis war-
mcxeTaSi mopovebuli saweri mowyobilobebis aRmoCenis mixedviT 4 momadgenelTa nawilSic iyo gavrcelebuli, rac garesamyarosTan misi
konkretuli adgili ikveTeba: 1. samTavros samarovani, 2. baiaTxevis sama- mWidro kavSiris Sedegs warmoadgenda.
rovani, 3. sveticxovlis taZris ezo da 4. mcxeTa-qalaqi. maTgan erT
SemTxvevaSi, sawer-kalmebi nasaxlar fenebSia mikvleuli (sveticxovlis
galavnis Crd. kedlis gayoleba, Tu ki maT saweri mowyobilobis nawilad
miviCnevT), danarCeni ki – samarxebSi. aucileblad unda gavusvaT xazi
imasac, rom lokaciebidan erTi samefo samyofelia: sveticxovlis ezo _
samefo samoTxe da samarovani, danarCeni ki mosaxleobis farTo masebisT-
vis gankuTvnili samarovani (mcxeTa-qalaqi, samTavro, baiaTxevi). aRniSnul
samarovnebze ikrZalebodnen, rogorc sazogadoebis maRali, ise saSualo
da dabali fenebi, eTnikurobis TvalsazrisiTac sakmaod gansxvavebuli.

Tu Tvals gavadevnebT saweri mowyobilobebis aRmoCenis adgilebs da


kompleqsebs, davinaxavT, rom isini dadasturebulia rogorc mdidrul
inventarTan, ise SedarebiT Raribul samarxebSi. mdidruli samarxebi
(sveticxovlis #6,14 samarxebi) samefo fenas unda miekuTvnebodes, dan-
arCenebi ki _ SeZlebuls da saSualos (meomrebi, vaWrebi, xelosnebi, sa-
suliero pirebi). am monacemebis gaTvaliswinebiT, unda vigulisxmoT, rom
wera-kiTxva icoda ara mxolod sazogadoebis aristokratulma saero Tu
sasuliero nawilma, aramed sxva socialurma fenebis warmomadgenlebac -
vaWrebma, meomrebma, xelosnebma.

mcxeTaSi aRmoCenili saweri mowyobilobebis umetesoba eqsporti unda


iyos. yovel SemTxvevaSi, baiernis mier aRmoCenil brinjaos samelnes,
g. lomTaTiZis miTiTebiT, Zirze aqvs damRa, romelic ambobs, rom is
kalpurnis saxelosnoSia6 damzadebuli (lomTaTiZe 1977: 29).

sakiTxze muSaobis dros Cveni yuradReba miiqcia iman, rom 1. saweri


mowyobilobebis xuTi SemTxvevidan oTxi qalbatonis samarxSi iyo aR-
moCenili da 2. am xuTi SemTxvevidan sami kramitsamarxSi dadasturda,
xolo erTi qvis sarkofagSi7. rogorc mcxeTis teritoriaze aRmoCe-
nilma kramitsamarxebma cxadyo, am ti pis samarxebi ZiriTadad ucxo
eTnikuri mosaxleobis sakrZalavs unda warmoadgendes (sixaruliZe a.,

8 am sakiTxTan dakavSirebiT unda SevniSnoT isic, rom saqarTvelos teritoriaze


dResdReobiT aRmoCenili saweri mowyobilobebi an misi calkeuli nawilebi mx-
6 kalpurni gaxldaT qalaqi romis espanur provinciaSi, saidanac warmodga cno- olod mcxeTaSi da SavizRvis sanapiro qalaqebSia mikvleuli (aRniSnulis Ses-
bili kalpurnebis gvari. araa gamoricxuli, rom iq efunqcionera liTonis saxelosno- axeb ixileT: kviciani z. dasavleT saqarTvelosa da romis imperiis kulturul
sac. urTierTobaTa istoriisaTvis (ax.w.aR. I-IV ss.). Tb., 1997, gv.72-80), anu iq, sadac ucxo
7 baierniseuli samarxis ti pze monacemi ar gvaqvs. eTnikuri mosaxleobis xvedriTi wili mniSvnelovani iyo.

594 595
bibliografia Ketevan Digmelashvili
National Agency for Cultural Heritage Preservation of Georgia,
Doctor of History
1. afaqiZe a., kalandaZe a., nikolaiSvili v., buli nivTebi sveticxovlis #14 mdi-
didi mcxeTa 1975. arqeologiuri kvle- druli akldamidan. ivane javaxiSvilis
va-Ziebis Sedegebi, mcxeTa, II, Tb., 1978
2. afaqiZe a., yifiani g., nikolaiSvili v.,
saxelobis Tbilisis saxelmwifo uni-
versitetis saqarTvelos istoriis in-
WRITING
manjgalaZe g., kapanaZe m., sveticxovlis stitutis Sromebi, XIII, Tb., 2018 IMPLEMENTS
ezoSi Catarebuli arqeologiuri sa-
muSaoebi. mcxeTa 2001. 2001-2002 wlebis
7. nikolaiSvili v., giunaSvili g., baiaTxevi,
mcxeTa, X, Tb., 1995 FROM
savele arqeologiuri kvleva-Ziebis Se-
degebi, angariSebi, VI samecniero sesia,
8. sixaruliZe a., abuTiZe a., mogvTakaris
samarovani (katalogi). mcxeTa, VII, Tb.,
MTSKHETA
Tb., 2003 1985
3. lomTaTiZe g., saqarTvelos mosaxleo- 9. yauxCiSvili T., berZnulwarweriani At present, the writing utensils discovered on of upper, as well as middle and lower-class so-
bis kultura da yofa I-XIII ss. (ar- nivTebi mcxeTidan. 2001-2002 wlebis the territory of Mtskheta are dated back to II-IVciety, belonging to quite different ethnicities,
qeologiuri masalis mixedviT) Tb., 1977 savele arqeologiuri kvleva-Ziebis cc. They are represented in three types: 1. Sty- were buried in the above-mentioned burial
4. maisuraSvili n., diRmelaSvili q., mSvil- Sedegebi, angariSebi, VI samecniero se- lus; 2. Stylus together with an inkpot; 3. Stylus,
grounds. With consideration of the burial com-
daZe m., wowelia m., koberiZe k., janaSvili sia, Tb., 2003 inkpot and a pen-case; plexes, it should be assumed, that not only the
n., Caduneli n., fiqrisgoris samarovani, 10. Apakidze A., Kipiani G., Nikolaishvili V., A rich rulers were literate, but the people belonging
Tb., 2018 burial from Mtskheta (Caucasian Iberia) ANCIENT Both inkpots and styluses, discovered in to the religious circles, traders and warriors, as
5. mSvildaZe m., ulpias sabeWdavi beWdis WEST and EAST. VOLUME 3. NO 1. Brill. Lei- Mtskheta, repeat the forms of writing utensils well.
Seswavlis sakiTxisaTvis. ivane javaxiS- den, Boston, 2004 spread in the Antique West, used for writing
vilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo 11. Elisabeth Lalou. Les tablettes de cire medievales. with ink, and on slateboard, as well. The writing utensils, found in the capital of
universitetis saqarTvelos istoriis Bibliotheque de l’ecole de chartes, T.147, 1989 Kartli, prove that literacy in Mtskheta, in the
institutis Sromebi, XII. Tb., 2017 12. Борухович В. Г., В мире античных свитков. Под In Mtskheta, in certain cases, the writing uten- period of Late Antiquity, wasn’t a royal privi-
6. mSvildaZe m., flaviusebisa da antoniu- редакцией профессора Э. Д. Фролова. Саратов: sils, were discovered in ruined settlement lay- lege, and it was spread among the representa-
sebis saimperatoro gvarTan dakavSire- Издательство Саратовского университета, 1976 ers, in other cases - in the burial grounds. Out tives of the middle-class society of the city, as
of these teritories, Svetitskhoveli yard was the well; that was a result of the close contacts with
royal area, and others were the burials intend- the external world.
ed for the ordinary people. The representatives

596 597
esma mania saukuneebiT daTariRebul palimfsestur furclebze. es pirveli teqstebi
gadawerilia mTavruli anbaniT, maTSi dasturdeba aRniSnuli epoqis eno-
k. kekeliZis saxelobis brivi Tavisebureba – zmnis subieqturi da obieqturi pirebisa da xarisx-
xelnawerTa erovnuli centri, is formebis „xan“ prefiqsiT warmoeba. amitomac aseT teqstebs „xanmet“
xelnawer-siZveleTa dacvis departamenti, redaqciebs uwodeben. palimfsestur furclebze gadawerili oTxTavebi
mecnier-TanamSromeli, filologiis doqtori jer kidev ar aris gaformebuli sazedao asoebiTa da sxva ornamentuli
elementebiT.

qarTuli calkeuli Zeglebis Targmnis paralelurad Sedga saRvTismsaxuro-litur-


gikuli daniSnulenis krebulebi: 1. leqcionari – samrevlo da samonas-
xelnaweri tro msaxurebaSi sxvadasxva dResaswaulisTvis dadgenili wesgangeba, ro-

wignis melic moicavs Zveli da axali aRTqmis teqstebs; 2. iadgari – mTeli wlis
saRvTismsaxuro teqstebi, fsalmunisa da bibliis sxva wignebidan Sesabam-
tradicia isi sakiTxavis erTobliobiT. Semdgom epoqaSi isini saTaves udeben sxva-
dasxva Sinaarsis saRvTismsaxuro krebulebs: Tveni, marxvani, paraklitone-
bi da a.S.; 3. mravalTavi – RvTismsaxurebis damxmare krebuli. aerTianebs
saeklesio kalendarze gawyobil wm. mamaTa qadagebebs, agiografiul Tx-
qarTuli xelnaweris istoria sasuliero wignebis
zulebebsa da apokrifebs.
gadaweriT da TargmniT iwyeba. igi kvaldakval
misdevs qarTvelTa mier qristianuli kulturis
monastrebi warmoadgendnen mTavar skri ptoriumebs, romelTa saqmianoba
SeTvisebis, axali codnis miRebisa da gamyarebis
Tanamedrove qristianul samyarosTan mWidro kulturul-sarwmunoebrivi
process. xelnaweri wigni saxelmwifoebrivi da
kontaqtebis safuZvelze viTardeboda. magaliTad, qarTvelTa moRvaweobis
kulturuli statusis erT-erT mTavar sayrdenad
kvals palestinaSi da beTlemis maxloblad qarTvelTa monastris arse-
iqceva, rac xels uwyobs formiTa da daniSnulebiT
bobas italieli arqeologis, virjilio korbos, mier 1952-53 ww-Si aRmoCeni-
gansxvavebuli xelnawerebis Seqmnas, kerZod, yovel-
li sami qarTuli mozaikuri warwera (VI-VII ss.) da monastris nangrevebi
dRiuri samonastro saWiroebisTvis gankuTvnili
adasturebs. monasteri Teodore tironis saxelobis yofila. savaraude-
wignebis paralelurad, yalibdeba mcire formis
belia, rom am monasterSi samwignobro saqmianobasac eweodnen, magram aq
sada sabermonazvno, mdidrulad Semkuli, sagangebod
gadaweril xelnawerebs Cvenamde ar mouRweviaT.
akinZuli „sazeimo“ da piradi kuTvnilebis wignebi.
jvris monasteri ierusalimSi XI saukunis I naxevarSi, bagrat IV-is mefo-
qristianobis gavrcelebisa da qarTuli xelnaw-
bis (1027-1072) wlebSi misive finansuri mxardaWeriTa da sabawmideli moR-
eri tradiciis dasawyisSi qarTuli liturgia sam-
vawis, giorgi-proxores, xelmZRvanelobiT aSenda. jvris monasteri aTonis
revlo-kaTedraluri xasiaTisa iyo da, Sesabamisad,
iverTa monastris msgavsad kulturul-saganmanaTleblo centrad iqca.
saRvTismsaxuro praqtika, upirvelesad, mowodebuli
giorgi-proxorem xeli Seuwyo yvela mniSvnelovani siaxlis Targmnasa
iyo mrevlis ganaTlebisa da RvTismsaxurebaSi misi
da gadaweras, am wignTa ara mxolod palestinaSi moRvawe ber-monazonTa
wignieri CarTvisaken. amitomac, qarTuli eklesiis
Soris gavrcelebas, aramed saqarTveloSi arsebul eklesia-monastrebSic.
wiaRSi moRvawe xelnawerTa Semqmnelebis gansa-
kuTrebuli yuradReba mii pyro bibliam, upirvelesad,
giorgi-proxores xelmZRvanelobiT xelnawer wignTa Seqmnis saqmeSi gan-
axali aRTqmis wignebidan – saxarebam da samociqu-
sakuTrebuli wvlili Seitanes kaligrafebma _ ioane da miqael dvalebma,
lom, xolo Zveli aRTqmidan fsalmunma, dabadebam
miqael Cixuarelma. jvris monastris wignTsacavis Seqmnaze zrunva gior-
da winaswarmetyvelTa (ieremia, esaia, ezra) wignebma.
gi-proxorem monastris mSeneblobis dasrulebamde bevrad adre daiwyo.
maT paralelurad iTargmna da gadaiwera zogier-
jvrisaTvis gankuTvnili xelnaweri wignebi inusxeboda sabawmidis monas-
Ti adreuli apokrifi. mazdianur iranTan mwvave
terSi, sinis mTaze, antioqiaSi - Savi mTis savaneebSi, xolo mSeneblobis
dapirispirebis pirobebSi ganviTarda originaluri
dasrulebis Semdgom gagrZelda amave monasterSi.
agiografiuli mwerloba,gaCnda amave Janris pirveli
qarTuli Targmanebi. 476-482 wlebiT daTariRebuli
sinas mTaze qarTuli kolonia IX saukuneSi Camoyalibda, Tumca qarTvele-
originaluri Txzulebis, „SuSanikis wamebis“, Tanax-
bi iq pirvelad, savaraudod, VI saukuneSi mividnen. sinas mTis monaster-
mad, V saukunis 70-ian wlebSi saqarTveloSi ukve
Si qarTvelebs sakuTari eklesiebic hqondaT. erT-erTi eklesiis aSeneba
arsebobda saxarebis, pavles epistoleebis, fsalmu-
ki dakavSirebulia daviT IV aRmaSeneblis saxelTan (1089-1125 ww.). sinis
nisa da wminda mowameTa, anu agiografiuli wignebi.
mTaze taZrebis mSeneblobas saqarTvelosTvis ara marto sarwmunoebrivi
romlebic qarTvelebma qristianobis miRebisTanave
da kulturuli, aramed didi politikuri mniSvnelobac hqonda.
Targmnes. maTSi uZvelesi Targmanebi gvxvdeba V-VII

598 599
sinis monasterSi qarTvel berebs sakuTari umdidresi da mravalferovani
wignTsacavi hqondaT Tavisi katalogiT, anu wignebisa da xelnawerebis
nusxiT. sinaze moRvawe erT-erTi qarTvelis anderZidan irkveva, rom iqaur
wignTsacavSi sagangebo oTaxi iyo gamoyofili samkiTxvelo darbazisaT-
vis. iq msurvels SeeZlo esargebla wignebiT, magram maTi gatana akrZal-
uli iyo. sinas mTis qarTuli wignsacavi mxolod adgilze damzadebuli
xelnawerebiT ar mdidrdeboda, mas xSirad emateboda palestinis qarTuli
kerebidan wignebi.

wminda ekaterines monasterSi Tavi moiyares ara mxolod sabawmidelma,


aramed tao-klarjeTidan mosulma mamebmac. sinaze daculi qarTuli xe-
lnawerebis anderZ-minawerebidan vigebT, rom X saukunis II naxevarSi aq
moRvaweobdnen miqael kaTamoneli, iovane-zosime, kvirike miZnaZoreli, ezra
qobulianisZe (dayudebuli), kvirike soxastreli, ioane kumurdoeli, da sxv.

sinis wm. ekaterines monasteris wignsacavSi daculia sasuliero Sinaar-


sis 221 qarTuli xelnaweri wigni da fragmenti, romlebic gadawerilia IX-
XV saukuneebSi. sinas qarTul xelnawer wignTa koleqciaSi inaxeba pir-
veli TariRiani xelnaweri - 864 wels gadawerili e.w. sinuri mravalTavi,
romelic sabawmindis monasterSi gadaweres da SeqminisTanave Sewires
sinas mTas.

XV saukunidan qarTvelebi sinis mTaze aRar Canan.

aTonis iverTa monasteri, igive ivironi, saberZneTSi, qalkedonis naxevarkun-


Zulze mdebareobs. sazRvargareT arsebuli Zveli qarTuli mwerlobis
kerebs Soris erovnuli kulturis ganviTarebaSi aTonma mniSvnelovani
roli Seasrula. bizantiis imperatoris winaaRmdeg ajanyebli barda sk-
liarosis damarcxebaSi qarTulma jarma Tornike erisTavis xelmZRvan-
elobiT gadamwyveti roli Seasrula. Tornikem didZali nadavli igdo
xelT. am fuliT 980 wels monastris mSenebloba daiwyes, romelic 983
wels dasrulda. basili II-m yvela is adgili da sofeli daumtkica, rom-
lebic ioane mTawmindelma da Tornike svingelozma (igive Tornike eri-
sTavi) sTxoves.

iovane qarTveli iyo ara marto pirveli winamZRvari monastrisa, aramed


pirveli iniciatoric qarTuli mwignobrobis Semdgomi ganviTarebisa. man
gauRviva efTvime aTonels mwignobruli interesi da Caaba mTargmnelobiT
mamis (eqvTime ioane mTawmindelis Svili iyo) sicocxleSi mas Targmnili
hqonda ocdaaTamde wigni. ivironSi aseve moRvaweobdnen: iovane grZelisZe,
arseni ninowmideli, iovane xaxuleli da oqropiri, netari beri grigoli,
zaqaria mirdatis Ze da sxv. am moRvaweTa saxelebi im qarTuli xelnaw-
erebis araerT anderZ-minawerSia moxseniebuli, romlebic dResac aTonis
`iovane oqropiris cxovreba~. 968 w.
monasterSi inaxeba. etrati, 257 f., zoma: 15×12 sm.
gadamweri iovane safareli;
X saukunis 70-ian wlebSi oSkis mwignobarTa mniSvnelovani nawili Caeba momgebeli miqael fanaskerTeli
aTonze qarTvelTa koloniisTvis xelnawerTa gadaweris saqmeSi. 977 wels gadaweris adgili xaritonis lavra
stefane dekanozma gadawera wigni - `samoTxe”. X saukunis 70-ian wlebSi H 2124
ioane Ciraim gadawera ioane oqropiris cxovreba. oSkis lavraSi gadawer-
il wignTa Soris gansakuTrebuli mniSvneloba aqvs 978 wels gadaweril
oSkis biblias. oSkis biblia uZvelesi TariRiani nusxaa qarTuli bibli-
is Semcvel xelnawerTa Soris da Zveli aRTqmis wignebis Targmanisa da

600 601
redaqciis sakiTxavebis SeswavlisaTvis didi mniSvneloba eniWeba. samive
xelnaweri inaxeba aTonze, ivironis monasterSi.

petriwonis monasteri bulgareTSi, qalaq plovdivTan, mdinare asenicis


marjvena mxares mdebareobs. petriwoni sididiT meorea bulgareTSi. am sa-
vanes didi mniSvneloba hqonda qarTuli kulturis istoriaSi. garkveuli
periodi igi qarTuli mwerlobis umTavresi kera iyo. aq literaturul-fi-
losofiuri skola Camoyalibda, romelic petriwonis saxeliTaa cnobili.
petriwonis monasterma bulgareTis istoriaSic didi roli Seasrula.

xaritinos lavra, igive palavra, ierusalimis samxreT-aRmosavleTiT mde-


bareobs. monasteri IV saukuneSi daarsda, xolo qarTveli berebi palavra-
Si intensiurad X-XI saukuneebSi Canan. 968 wels ioane safarelis mier pa-
lavraSi gadaiwera giorgi aleqsandrielis Txzuleba „iovane oqropiris
cxovreba~. XI saukuneSi moRvawe daviT Tbilelma ki xaxulis monasterSi
yofnisas gadawera iovane oqropiris saxarebis ganmartebis teqsti da pa-
lavris monasterSi gagzavna. es xelnaweri dReisaTvis ierusalimur ko-
leqciaSia daculi.

dRemde SemorCenili xelnaweri wignebis kolofonebis mixedviT, qarTve-


li moRvaweebi golgoTazec Canan. 1049 wels iovane golgoTelis dakve-
TiT miqaelma gadawera „Tveni“ (xelnaweri amJamad inaxeba xelnawerTa
erovnuli centrSi, H-2337). golgoTis monastris sakuTrebas warmoadgenda
1156 wels giorgi dodosis mier gadawerili giorgi mTawmindelis didi
svinaqsari. am regionSi gvxvdeba agreTve dertavisa da derTufas qaTuli
monastrebis kvali.

kappaTa mdebareobda sionis mTaze. XI saukunis dasawyisSi monasteri ara-


bebma daangries. nangrevebis adgilas bagrat IV-is meuRlem borena dedo-
falma da asulma marTa dedofalma axali taZari aages.

XI-XIII saukuneebSi kappaTas dedaTa monasterSi mdidari wignTsacavi yo-


fila, am savanidan CvenTvis ramdenime xelnaweria cnobili. monastris
wignTsacavSi inaxeboda 1167 wels gadawerili paraklitoni (Jer 63), XIII
saukunis giorgi mTawmindelis redaqciis ianvris Tveni (xec, H-2338) da sxv.

kappaTas xelnawerebi gaifanta da wignTsacavi ganadgurda 1244 wels


xvarazmelebis Semosevis dros.

basilis monasteri Taya da amirindo amiraxorebma XV saukunis Sua wleb-


Si aaSenes. monastris biblioTekaSi inaxeboda XIII saukuniT daTariRebu- jruWis II oTxTavi, XII s.
li seqtember-ianvris Tveni. etrati, 278 f., zoma: 24,5×18,6 sm.
gadamweri da momxatveli: miqaeli
Teodores monasteri XVI saukunis meore naxevarSi aSenda, xolo 1635 wels H-1667
beJan da baadur ColoyaSvilebma SeakeTes. aq inaxeboda XII-XVI saukuniT
daTariRebuli Sereuli krebuli (Jer.Geo.17). qarTuli kvali gvxvdeba geT-
simaniaSi, SehanSi, olimpSi, romanaSi, konstantinopolSi.

SedarebiT mogvianebiT mkvidrdeba qarTuli saero Sinaarsis xelnawere-


bis (mxatvruli, saistorio, samecniero, samogzauro) gadaweris tradicia.

Sua saukuneebis qarTul saero xelnawerebSi gvxvdeba Sinaarsobrivad da

602 603
Janrobrivad mravalferovani mwerlobis nimuSebi, samecniero Tu mxatru- anbani locvebiTurT“, „RvTismSoblis savedrebeli“ da „qarTul-italiuri
li Sinaarsis Txzulebebi. leqsikoni“.

erTiani saqarTvelos daSlisa da politikuri Znelbedobis dros, qarTu- qarTvelTa Rvawli ufro naTlad Cans 1705 wels moskovSi dastambuli „da-
li samonastro kerebis Sesustebis periodSi, swored saero xelnawerma viTnis“ gamocemaSi. swored am wigniT daedo saTave qarTul poligrafi-
itvirTa wignis SemecnebiTi arealis gafarTovebisa da progresuli cod- ul tradicias. mTeli teqnologiuri procesi (literebis Camosxmidan _
nis Semotana-gavrcelebis funqcia. tiraJirebamde) qarTvelTagan iyo organizebuli. aRsaniSnavia isic, rom
„daviTnis“ gamocemisaTvis literebis moskovSi damzadebas win uZRoda
mxatruli Sinaarsis xelnawerebidan gamorCeulia SoTa rusTavelis poema arCil II da aleqsandre batoniSvilis Tavdauzogavi mcdeloba evropuli
„vefxistyaosani“, romlis pirveli vrceli redaqcia e.w. „avaliSviliseuli wignbeWdvis kulturis qarTul niadagze gadmonergvisaTvis.
nusxa“, XVI-XVII saukuneebiT TariRdeba.
aRsaniSnavia is faqti, rom zemod dasaxelebuli pirvelnabeWdi wignebi,
XV saukunidan iqmneba iranuli sagmiro-safalavno eposis „Sah-names“, ro- saqarTvelos farglebs gareT gamoica ucxour stambebSi ucxo poligraf-
gorc prozauli, aseve poeturi qarTuli versiebi. istTa daxmarebiT.

garda mxatvruli literaturisa, saero xelnawerSi gansakuTrebul yur- wignis beWvdis qarTul tradicias ki safuZveli vaxtang VI-m Cauyara. 1709
adRebas i pyrobs istoriuli Sinaarsis Txzulebebi. amaTgan gansakuTrebiT wels misi TaosnobiT TbilisSi daarsda pirveli stamba. vaxtangiseul-
mniSvnelovania qarTvelTaTvis saistorio mwerlobis unikaluri krebuli ma stambam sul 13 weli iarseba. stambaSi wignebi ibeWdeboda xarisxian
„qarTlis cxovreba“, romelic moicavs qarTveli eris istorias uZvelesi qaRaldze, iyenebdnen advilad sakiTxav nusxur da asomTavrul Sriftebs,
droidan XVIII saukunemde. ornamentul sazedao asoebs. wignebs darTuli hqonda graviurebi, rac maT
gamorCeulobas ganapirobebda.
XVII-XVIII saukuneebis saero xelnawerebs Soris mravlad moi poveba qa-
rTuli samarTlis wignebi. aRsaniSnavia vaxtang VI-is samarTlis wignTa vaxtangiseul stambaSi pirvelad saxareba daibeWda, 1712 wels ki vefx-
krebuli, romelmac gaaerTiana bibliuri, kaTalikosTa, berZnuli da somxu- istyaosani. Cvenamde am stambis 20 wignma moaRwia.
ri samarTali. krebulSi aseve Sedis beqa-aRbuRasa da giorgi brwyinvalis
wignebi, Tavad vaxtangis mier Sedgenili muxlebi. man Seqmna samarTlis wignis kulturul-istoriuli Rirebulebis Sefasebisas sagangebo mniSvn-
wignTa krebuli, romelic asaxa Tanadrouli iuridiuli yofa. eloba eniWeba ydas. wignis Semadgeneli yvela komponentidan (saweri ma-
sala da melani, teqstobriv-redaqciuli Taviseburebebi da mxatvrul-de-
gviani Sua saukuneebis qarTvelma moRvaweebma didi Rvawli dasdes samecnie- koratiuli sistema) igi yvelaze naklebad uZlebs drosa da saWiroebs
ro Sinaarsis wignebis Seqmna-gavrcelebas. gadaiwera leqsikografiuli, en- ganaxlebas. uZveles xelnawerebs ar SemorCaT Tavdapirveli ydebi ara
ciklopediuri, samogzauro, geografiul-kartografiuli, astronomiul-as- mxolod wignebis gadanacvlebis, aramed maTi xSiri gamoyenebis gamoc.
trologiuri, samedicino Sinaarsis wignebi. droTa viTarebaSi, SesaZloa, erTi egzemplari ramdenjermec ki akinZuliyo
da Casmuliyo ydaSi.
samecniero Sinaarsis wignebidan aRsaniSnavia sulxan-saba orbelianis
„sityvis kona“ – qarTuli enis ganmartebiTi leqsikoni, romelic gansa- dRes Cven xelT arsebuli tyavis ydebis didi umravlesoba XVII-XIX sauku-
kuTrebuli movlenaa qarTuli kulturis, enisa Tu samecniero azrovnebis neebiT TariRdeba.
istoriaSi. qarTul xelnawerTa fondebSi daculia leqsikonis ramdenime
redaqcia. „leqsikoni qarTuli“ moRweulia 50 xelnaweriT, maTgan 9 av- xelnaweri wignis SeqmnaSi saero aristokratiis CarTvis Semdgom gvxvde-
tografulia. ba mdidrulad Semkuli Weduri ydebi. es procesi saTaves XI saukunidan
iRebs. am epoqis Weduri ydis mqone Sav mTaze, kali posis lavraSi, gadaw-
saero xelnaweris moxatuloba erTian mimarTulebad XVI saukunidan, yal- erili xelnaweri amJamad inaxeba moskovis sajaro biblioTekis SCukinis
ibdeba. igi monastrebSi Seqmnili sasuliero wignis da freskuli mxatv- koleqciaSi. samwuxarod, ver moaRwia 1054 wels amave samonastro centrSi
robis gamocdilebas efuZneba. mis ganviTarebaze gansakuTrebuli gavlena gadawerilma, baRvaSTa feodaluri saxlis dafinansebiT moWedili ala-
e. w. xalxurma nakadmac iqonia, Tumca am jgufis qarTuli xelnawerebi verdis oTxTavis Wedurma ydam, romlis zust aRwerilobasac vecnobiT
ZiriTadad mainc sparsuli xelnaweri wignis dasuraTebis gavlenis qveS Tavad xelnawerze 1059 wels darTuli anderZidan. swored am anderZis
iqmneba, rac qveynis politikuri da kulturuli urTierTobebiTaa gap- safuZvelze XVII saukuneSi xelnaweri wignis ydis restavracia iTava
irobebuli. odiSis mTavarma levan dadianma, romelmac wigni tyavisa da mooqruli
vercxlis kombinirebul ydaSi Caasmevina.
qarTuli beWduri wignis istoria ki 1629 wlidan iwyeba. am wels qarTveli
di plomatis, sasuliero piris nikifore irbaxisa (nikoloz ColoyaSvili) qarTuli Weduri ydis unikaluri nimuSebi Seiqmna XII saukuneSi. Cvenamde
da italieli mestambe stefane paolinis damsaxurebiT, „romis kaTolikuri moaRwia XII-XIII saukuneebis berTis, tbeTisa da wyarosTavis saxarebebis
sarwmunoebis gamavrcelebeli sazogadoebis“ stambaSi daibeWda „qarTuli Wedurma ydebma. sagangebod dakveTili am ydebis avtorebi arian beqa da

604 605
beSqen opizrebi. Aam ydebzeQ tradiciulad gvxvdeba jvarcmisa da vedre- Esma Mania
bis kompoziciebi. am mxriv sainteresoa XII saukuneSi gadawerili gela-
Tis oTxTavis Weduri yda, romlis qveda frTaze gamosaxulia aRdgomis K. Kekelidze National Centre of Manuscripts,
siuJeti. Department of Manuscript Preservation and Registration,
Researcher, Doctor of Philology
rac Seexeba tyavis zedapiris Weduri elementebiT Semkobas, amgvari tradi-
cia Tavs iCens XIV saukunidan (Q-241, A-505, A-499, A-502). gansakuTrebuli
sixSiriT igi Cndeba XVI-XVII saukuneebSi, rodesac feodaluri saxlebis THE TRADITION
warmomadgenlebi aqtiurad erTvebian sagangebod moxatuli Zveli xelnaw-
eri wignebis dacva-restavraciis saqmeSi. OF GEORGIAN
HANDWRITTEN
BOOK
The history of Georgian manuscripts starts When United Georgian state got disintegrat-
with copying and translation of clerical man- ed and experienced political hardships, in the
uscripts. It follows the process of adopting period of weakening of Georgian monastery
Christian culture, obtaining and expanding centers, secular manuscripts became the main
the new knowledge by Georgians. A manu- bearers of the function of expansion an educa-
script book becomes one of the main pillars for tional role of a book, as well as introduction
demonstrating the statehood and cultural sta- and dissemination of the progressive knowl-
tus. That encouraged a creation of manuscripts edge.
of different, new forms and purposes; namely,
along with books intended for everyday mon- Georgian public figures of the Late Middle Ages
astery uses, small size, simple books for monks contributed a lot to creation and disseminatiton
and nunneries, richly decorated “ceremonial” of the scientific books. Books of lexicographic,
books, as well as books designed for personal encyclopedic, travel, geographic-cartographic,
belongings were produced. astronomic-astrologic, medical content were
copied.
Tradition of copying Georgian secular man-
uscripts was spread at a later stage. Among History of Georgian publications started in
the Medieval Georgian secular manuscripts, 1629. First printed books were issued outside
we come across with compositions of diverse of Georgia, in foreign publishing houses, with
content and genre, scientific and belles-lettres the help of foreign polygraphs. The Georgian
writings. tradition of book printing was established by
bibliografia King Vakhtang VI.

1. menabde l., Zveli qarTuli mwerlobis mer kekelia, lela SaTiriSvili, nestan
kerebi t. II, Tb., 1980 CxikvaZe, Tb., 2018
2. ucxoeTSi gadawerili qarTuli xel- 5. ZvelnabeWdi qarTuli gamocemebi, saqa-
nawerebi saqarTvelos siZveleTsacaveb- rTveloSi dabeWdili wignebi (1709-1818),
Si, Semdgenlebi: vladimer kekelia, naTia Semdgenlebi: dali maCaiZe, manana sam-
mirotaZe, Tamar oTxmezuri, dali Citun- aSvili, tomi I, Tb., 2010
aSvili, Tb., 2018 6. ZvelnabeWdi qarTuli gamocemebi, saqa-
3. qarTuli xelnaweri, Seadgines maia ka- rTvelos gareT dabeWdili wignebi
ranaZem, lela SaTiriSvilma, nestan Cx- (1629-1800), Semdgenlebi: feride kvaWanti-
ikvaZem, Tamar abulaZis monawileobiT, raZe, dali maCaiZe, ana jajaniZe, maia di-
meore gadamuSavebuli gamocema, Tb., 2018 asamiZe, tomi II, Tb., 2013 TavSi - „ena, damweroloba, mwignobroba~ gamoyenebulia d. maisuraZis qarTuli anbanis
4. qarTuli xelnaweri wigni sazRvarga- 7. http://geomanuscript.ge/ ilustracia da vizualuri masala eleqtronuli albomidan „qarTuli xelnaweri wigni,
reT, Semdgenlebi: maia karanaZe, vladi- V-XIX ss.“, Tbilisi, 2010

606 607
608 609
610 611
religia
saqarTveloSi

612 613
TaTia TevdoraSvili gamiznuli.3 gvxvdeba rogorc srulebiT
sada, Seumkobeli sartylebi, aseve, mra-
saqarTvelos kulturuli memkvidreobis
valfiguriani kompoziciebiTa da uxvi
dacvis erovnuli saagento,
dekoriT gaformebuli nimuSebi. kompo-
muzeumebisa da muzeum-nakrZalebis
ziciebSi CarTulia rogorc adamianTa,
samsaxuris TanamSromeli, xelovnebaTmcodne
aseve cxovelebisa da frinvelebis gamo-
saxulebebi. xSiria irmebis, xarebis, jix-
vebis, Tevzebis, gvelebis figurebi, aseve
brinjaos gvxvdeba cxenebi, ZaRlebi, mglebi, arCve-
bi da sxv. ornamentul motivebs Soris
gravirebuli gansakuTrebiT popularuli spiraluri
sartylebi formebia, zog SemTxvevaSi ki geometriu-
li saxis, martivi formebiT Seqmnili
mcxeTis ornamentebic gamoisaxeba.

muzeumidan kompoziciuri ganawilebis mixedviT,


1. gamoyenebulia m. xidaSelis sqe-
mebi
sartylebs ramdenime jgufad hyofen.
(sur. 1)
uZvelesi adamianis mier Seqmnili xelovnebis erTi
metad saintereso da gamorCeuli jgufi brinjaos pirveli jgufi yvelaze didi raodenobiTaa SemorCenili, misTvis damaxa-
gravirebuli sartylebis saxiTaa warmodgenili. siaTebelia kompoziciaSi, gamosaxulebebis erT mwkrivad ganlageba.
daaxloebiT, Zv.w. II aTaswleulis meore naxevarsa I
aTaswleulis pirvel naxevarSi, im periodSi, rode- meore jgufis sartylebs kompoziciis centrSi farTo ornamentuli zoli
sac gvianbrinjaos xanas adrerkinis xana enacvleba, miuyvebaT, romlis meSveobiTac gamosaxulebebi frizebad iyofa. sarty-
rkina aqtiurad anacvlebs brinjaos da meurneobis lis kideebSi ki centrisken wveroTi mimarTuli, ornamentebiT Seqmnili
yvela dargSic swored rkinis iaraRs gamoiyeneben. samkuTxedebi Cndeba. welze Semortymisas am samkuTxedebs rombis forma
brinjao, umeteswilad, ukve samkaulebisa da sakul- unda SeeqmnaT.
to daniSnulebis nivTebis dasamzadeblad moixma-
reba.1 mesame jgufis sartylebze horizontalur zolebTan erTad, vertikaluri
svetebic Cndeba. horizontalebi kompozicias kvlav frizebad anawileben,
swored am periods ukavSirdeba brinjaos gravi- vertikalebis meSveobiT ki, is kadrebadac iyofa.
rebuli sartylebis warmoqmnac amierkavkasiaSi, Zi-
riTadad, aRm. saqarTvelos, Crd. somxeTisa da das. meoTxe jgufSi kompozicia aseve frizebad da kadrebadaa dayofili, Tum-
azerbaijanis teritoriaze. maTi gavrcelebis ufro ca, vertikaluri svetebis nacvlad, kadrebs aq adamianTa maRali, Sveuli
miaxloebiT TariRebad ki mkvlevrebi Zv.w. IX-VII ss- figurebi, an ornamentuli saxeebi qmnian.
ebs moiazreben.2
mexuTe jgufis sartylebi, maqsimalurad datvirTuli gamosaxulebebiT
brinjaos sartylebi daaxloebiT 1.5-2mm. sisqis, wa- gamoirCeva. aq sibrtye `xaliCiseburadaa~ Sevsebuli.4
grZelebuli formis, kuTxeebSi odnav momrgvalebu-
li, brinjaos furclisagan mzaddeboda, gravirebiT, brinjaos sartylebis samecniero Seswavla daaxloebiT XIX s-is meore na-
an gravirebiTa da punsoniT erTad. maTi sigrZe xevridan daiwyo. axal aRmoCenaTa da kvlevis paralelurad ki samecniero
daaxloebiT, 80-85sm. sigane ki _ 16-22sm. iyo. sarty- wreSi gamoikveTa mosazreba, rom sartylebis mniSvneloba istoriul-ar-
lebis zogierT nimuSs mrgvali naxvretebi hqonda qeologiuri mimarTulebis paralelurad, saxelovnebaTmcodneo Tvalsaz-
datanebuli, rac SesaZlebelia brinjaosave miniatu- risiTac metad didia. sartylebis kompoziciebSi mTeli rigi sistemebis
ruli skulpturebis Camosakidad, an sartylis Sida arseboba, Tu saSemsruleblo ostatobis Taviseburebani am mosazrebas
pirze tyavis an qsovilis amosagebad yofiliyo udavod adasturebs.

paralelurad ki umniSvnelovanesia sartylebis semantikuri analizi. ro-

1 xidaSeli m., centraluri amierkavkasiis grafikuli xelovneba adreul rkinis xanaSi


(brinjaos gravirebuli sartylebi), Tb., 1982 3 lorTqifaniZe o., Zveli qarTuli civilizaciis saTaveebTan, Tb., 2002, gv. 111
2 xidaSeli m., dasax. naSromi gv. 18-26 4 xidaSeli m., dasax. naSr., gv. 41-49

614 615
gorc cnobilia, winaqristianuli xa-
nis SemoqmedebaSi yoveli gamosaxu-
leba Tavisi simbolur-alegoriuli
mniSvnelobis matarebelia. sartyle-
bis kompoziciebSi gaSlili mTeli
rigi siuJetebi ki am simboloTa gan-
sakuTrebul mravalferovnebas gvTa-
vazobs.

winamdebare naSromis ZiriTadi mi- 5. sqema mogvawoda mcxeTis muzeumma


marTulebac swored gamosaxulebaTa
kompoziciur Taviseburebebsa da maT
semantikur mniSvnelobebze dakvirve- dasxva cxovelisa da ramdenime adamianis gamosaxulebaa mocemuli. utri-
ba iqneba. rebuli da stilizebuli formebiT aq mgel-ZaRlebi, xarebi, iremi, jixvebi,
2
gareuli frinveli da monadireebi gamoisaxebian. (sur. 4)
ramdenime wlis win mcxeTis muzeumis
kompoziciuri ganawilebisa da warmodgenili gamosaxulebebis mixedviT,
narekvavis samarovnis am sartyels axlo paraleli eZebneba TrialeTis
samarovansa da kaxeTSi, e.w. `saavadmyofos ezos~ samarovanze aRmoCenil
sartyelTan, sadac imave sqemaSi, mcire gansxvavebebiT, TiTqmis igive siuJe-
tia warmodgenili.

narekvavis samarovnis sartyelze figurebi sakmaod faqizi, msubuqad CaW-


rili monaxazebiT Semoiwereba, Tumca, amavdroulad, sakmaod masiuri for-
mebis gadmocema xerxdeba. TiTqmis yvela figura moZraobaSi gamoisaxeba.
Zlieria siuJeturobisa da TxrobiTobis elementebi, kompozicia mwyobri
sistemiT nadirobis Tematikas eZRvneba.

amavdroulad ki TxrobiTobis paralelurad, mniSvnelovania, rom TiToeu-


li gamosaxuleba rTuli simboluri Sinaarsis matarebelia. TiToeuli
cxovelis gamosaxulebaSi mkvlevrebi calkeul semantikur niSnebs amoi-
3. sqema mogvawoda mcxeTis muzeumma 4 kiTxaven. magaliTad, xarebi mkafiod aqcentirebuli, naliseburi formis
rqebiT yovelTvis xvna-TesvasTan dakavSirebul RvTaebaTa hi postasebad
ganixileba. cxovelTa torsebis Wadrakuli motiviT Sevsebasac moxnuli
miwis asociaciur gadmocemas ukavSireben. sxva figuraTa torsebze da-
fondebSi daculi brinjaos ramdenime sartylis daTvalierebis SesaZle- tanili solaruli niSnebi ki, cxadia, mzis kultis garkveul gandidebas
bloba mogveca. im nimuSTa gverdiT, romlebic sakmaod dazianebulia da mianiSnebs.6
romelTa gamosaxulebebis amokiTxva rTulia, yuradRebas i pyrobs ramde-
nime metad saintereso sartyeli, rTuli kompoziciuri siuJetebiT. amdenad, sartylis kompoziciaSi kargad ikveTeba, rom siuJetis siRrmeSi
rTuli semantikuri wiaRsvlebia Caqsovili. gamosaxulebebi an Tavad gvev-
erT-erTi aseTia 1978 wels, narekvavis samarovanze aRmoCenili nimuSi. linebian calkeul RvTaebaTa hi postasebad, an am RvTaebaTa gandidebisaT-
(sur. 2) brinjaos firfita sakmaod dazianebulia, Tumca, arsebuli sqe- vis arian warmodgenilni.
misa da nino uruSaZisa da revaz davlianiZis statiis mixedviT SesaZ-
lebelia sartylis maxasiaTeblebze yuradRebis gamaxvileba5. (sur. 3) amave TvalsazrisiT sainteresoa kidev ufro uxvad Semkuli brinjaos
sartyeli nabaRrebis samarovnidan.7 (sur. 5)
brinjaos mTliani furclisagan damzadebul sartyelze erTian frizad
gaSlili kompoziciaa warmodgenili. scena irgvliv spiraluri xveulebis kompoziciuri ganawilebis mixedviT, nimuSi meore ti pis sartylebs mie-
ori rigiT isazRvreba, centrSi ki kvlavac or rigad ganawilebuli sxva-

6 Урушадзе Н., Бронзовая летопись древней Грузии, Tb., 1984


5 uruSaZe n., davlianiZe r., brinjaos sartyeli narekvavis samarovnidan, `Zeglis megoba- 7 iremaSvili S., nabaRrebis brinjaos sartyeli, saqarTvelos ssr mecnierebaTa akademiis
ri~, 1983, #63, gv. 22-24 moambe, 1982, t. 102

616 617
kuTvneba, sadac boloebSi datanebuli muSebis gverdiT, gansakuTrebul yu-
samkuTxa formebi welze Semortymi- radRebas imsaxurebs ornamentuli
sas rombis moyvanilobas qmnidnen. motivebiTa da solaruli niSnebiT
Semkuli kidev erTi sartyeli muxaT-
am SemTxvevaSi, siuJeti kidev ufro gverdis samarovnidan. (sur. 8)
rTuli da kompleqsuria. figuraTa
ganawilebac SedarebiT qaoturad ga- nimuSi 1980-1981 wlebSi, mcxeTis mud-
moiyureba, vinaidan, wina nimuSisagan mivmoqmedi, arqeologiuri eqspediciis
6 gansxvavebiT, aq erTian swor xazze mier sofel muxaTgverdSi, muxaTgver-
dalagebul gamosaxulebebs veRar di II samarovanze iqna aRmoCenili.
vxedavT. Tumca, miuxedavad qaoturo- sartylis zedapirs srulad avsebs
bis pirveladi STabeWdilebisa, Tanda- ornamentebi - spiraluri formebi da
TanobiT ikveTeba raoden plastikuri maTSi CarTuli, sakmaod mozrdili
da erTian ritms daqvemdebarebulia mzis gamosaxulebebi.9 (sur. 9)
TiToeuli cxovelis gamosaxuleba.
Cazneqili torsebiTa da gadrekili ornamentebis erTgvarovnebis miuxe-
fexebiT es figurebi TiTqos, erTgva- davad, kompoziciaSi mkafiod ikveTe-
ri sazeimo rokvis ritmSic ki arian ba mTavari da daqvemdebarebuli mo-
7 CarTulni. (sur. 6) nakveTebi. erTgvarad aqcentirebulia 8
centrSi gaSlili frizi, oTxi mzis
amjeradac mravalferovania cxovelTa saxeebi _ mgel-ZaRlebi, irmebi, gamosaxulebiT. amasTan, erTmaneTisa-
frinvelebi; zoomorfuli saxeebi rTuldeba, rodesac, magaliTad, mgel- gan Tanabari manZiliT daSorebuli
ZaRlebis figuraTa kudebi kvlavac cxovelTa an frinvelTa TavebiTaa mzeebi mkafio aqcentebs svamen spi-
daboloebuli. amgvarad, kidev ufro meti aqcentebi daismis cxovelTa ralur wrebrunvaSi da kompoziciaSi
totemur xasiaTebze. erTgvar pauzadac gvevlinebian.

TviTon geometriul formebSic mkvlevrebi garkveul semantikur niSnebs erTi zomis, erTmaneTisagan Tanabari
amoikiTxaven. magaliTad, rombebis, samkuTxedebis formebSi, Wadrakulad intervalebiT daSorebuli, urTierT-
daStrixul zedapirebSi miwis, mTebis motivebi, wylis, mdinarebis gamoxa- gadajaWvuli spiraluri formebis
tulebani amoikiTxeba. meSveobiT, sartylis kompoziciaSi aq-
tiuri ritmuli moZraoba gadmoicema.
zoomorful gamosaxulebaTa da ornamentTa simboluri saxe-xatebis gver-
diT, nabaRrebis kompoziciaSi mniSvnelovani elementia anTropomorful amasTan, erTgvar, Sinagan eqspresias
gamosaxulebaTa CarTvac. kompoziciis zeda marjvena kuTxeSi adamianis aZlierebs Tavad ornamentTa moyvani-
msgavsi figurebis erTgvari, ritualuri msvleloba, an ritualuri cekva lobac. TiToeuli spiraluri forma 9
gamoisaxeba. am SemTxvevaSic, miiCneva, rom es rituali kvlavac RvTaebebi- xom erTiani, siRrmisaken swrafuli,
sadmi SeTxovnis da maTi gandidebis gamomxatvelia. mZafri wrebrunvis gamomxatvelia.

amavdroulad ki kidev ufro met yuradRebas aqceven kompoziciis qveda formaTa Semomweri xazi faqizia, risi wyalobiTac uxvi ornamentuli for-
marjvena kuTxeSi ufro aqtiur moZraobaSi gamosaxul or figuras. es mebi, srulebiT ar `amZimebs~ sibrtyes da sanacvlod, sartylis kompozicia
eqspresiuli, dinamikuri moZraobis cekva bunebisgan miRebuli wyalobis dekoratiulobasTan erTad simsubuqiTac gamoirCeva.
sapasuxo, sixarulisa da amaRlebuli ganwyobilebis gamomxatvel rokvad
aRiqmeba.8 (sur. 7) rogorc zemoTac iTqva, zogadad, spiraluri ornamenti brinjaos sarty-
lebis dekoratiuli Semkobisas yvelaze farTod gavrcelebuli elemen-
amdenad, amjeradac iqmneba rTuli, kompleqsuri siuJeti - miwaTmoqmedebis, tia. Tumca, muxaTgverdis sartyels uSualo paraleli mainc ar eZebneba.
nayofierebis kultebis gandidebis da maTdami SeTxovnis momentebis erT- kompoziciuri ganawilebis mixedviT, msgavseba SeiZleba davinaxoT, kaxeTSi,
gvari TavSeyra. xirsis samarovanze aRmoCenil sartyelTan.

mcxeTis muzeumSi daculi, figuratiuli gamosaxulebebiT Semkuli am ni- fragmentulad SemorCenil sartyelze spiraluri ornamentis ori rigi

8 Урушадзе Н., dasax. naSromi 9 mcxeTa, arqeologiuri kvleva-Ziebis Sedegebi, Tb., 1989, t. IX

618 619
moCarCoebas uqmnis centrSi mocemul ormag spirals, cxovelTa figureb- maTi Seswavla, aramed, Sesabamisi sarestavracio samuSaoebis ganxorciele-
sa da mzis iseTsave gamosaxulebas, rogoric muxaTgverdis sartyelzea bis Semdgom, maTi axal samuzeumo sivrceSi eqsponireba.
warmodgenili. Tumca, gansxvavebulia, Tavad mzisa da spiraluri formebis
mniSvneloba kompoziciaSi. vinaidan, figuraTa gverdze, es formebi mainc rogorc zemoT aRiniSna, brinjaos gravirebuli sartylebi uZvelesi ada-
ufro ornamentis datvirTvas atareben, vidre mTavari kompoziciuri ele- mianis Semoqmedebisa da azrovnebis wesis Sesaxeb Zalian saintereso war-
mentebisa. modgenas gviqmnis. samuzeumo sivrceSi gamofenis SemTxvevaSi ki, rodesac
mnaxvels srulyofilad waredgineba arsebuli infromacia - vizualuri
muxaTgverdis sartyelze ki mTavari mniSvneloba swored mzes eniWeba. masalisa da teqstualuri ganmartebebis saTanadod Tavmoyris meSveobiT,
amasTan, kompoziciuri datvirTvis gverdiT mzis gamosaxuleba mniSvne- SesaZlebeli gaxdeba, rom uZvelesi adamianis Semoqmedebis Sesaxeb farTo
lovania semantikuri TvalsazrisiTac. mzis semantikas aZlierebs TviTon sazogadoebisTvisac gaxdes cnobili.
spiraluri formis ornamentebic, rogorc Tavadac solaruli niSnebi. zo-
gadad, xom miiCneva, rom feradovani laqebis, mravalferovani nakawrebisa,
Tu iseTi niSnebis Semdeg, rogorebicaa wertili, ovali, Rrmuli, Tu wre,
spirali mzis simboluri saxis erT-erT momdevno safexuria.10

rogorc cnobilia, mzis, rogorc qveynierebis manaTobeli, udidesi var-


skvlavis, mniSvneloba, uZvelesi adamianis cnobierebaSi ganuzomlad di-
dia. adamianTa rwmena-warmodgenebSi, is xSirad yovelives sawyisad da war-
momqmnelad moiazreboda, mzesTan akavSirebdnen sicocxlesac. mzis kulti
gavrcelebuli iyo iseT uZveles civilizaciebSi, rogorebicaa egvi pte,
Zveli aRmosavleTi – Sumerebi, CineTi, iaponia, aseve gvxvdeboda mezoame-
rikul, indoevropul tradiciebSi. SeiZleba iTqvas, rom mzis kulti ar-
sebobda, yvela im xalxis tradiciaSi, romelic cxovrebis wesis mixedviT,
momTabare mesaqonleobidan miwaTmoqmedebaze gadadioda.

yovelives manaTobel ciur sxeuls uZvelesi adamiani, ZiriTadad, dadebiT


Tvisebebs miawerda. gavrcelebuli rwmeniT, mze uzenaesobasTan, umaRles
ZalauflebasTan asocirdeboda. masTan akavSirebdnen sibrZnes, samarTlia-
nobasa da gmirul sawyiss. mnaTobi miiCneoda RvTaebriobis sawyis sim-
bolod, an mis gamovlinebad da saxe-xatad. SeiZleba gavixsenoT Tundac,
Zvelegvi pturi mzis RvTaeba - `ra~.

yvela am faqtoris gaTvaliswinebiT, unda vifiqroT, rom muxaTgverdis


sartyeli, spiraluri formebiTa da mzis gamosaxulebebiT mTlianad mzis
kultisadmi miZRvnili nawarmoebia da mzis gandidebisa Tu misdami SeT-
xovnis erTgvar gamomxatvelad gvevlineba.

saerTo jamSi, zemoganxiluli ramdenime nimuSis magaliTze, SeiZleba iT-


qvas, rom mcxeTis muzeumis koleqcia, brinjaos gravirebuli sartylebis
saxiT, uZvelesi adamianis Semoqmedebis erT-erT umniSvnelovanes nawils bibliografia
warmogvidgens. figuratiuli, Tu ornamentuli gamosaxulebebiT Semkuli,
araCveulebrivi mxatvruli ostatobiT Seqmnili gravirebuli sartylebi
rTuli simboluri niSnebis matarebelia. erTi mxriv, am nimuSTa semanti- 1. iremaSvili S., nabaRrebis brinjaos sar- 5. xidaSeli m., centraluri amierkavkasiis
kaSi iSleba uZvelesi adamianis rwmena-warmodgenaTa rTuli speqtri. amav- tyeli, saqarTvelos ssr mecnierebaTa grafikuli xelovneba adreul rkinis
droulad ki saxezea saocrad daxvewili mxatvruli ostatoba da Zlieri akademiis moambe, Tb., 1982, t. 102 xanaSi (brinjaos gravirebuli sar-
SemoqmedebiTi muxti. 2. lorTqifaniZe o., Zveli qarTuli civi- tylebi), Tb., 1982
lizaciis saTaveebTan, Tb., 2002 6. Урушадзе Н., Бронзовая летопись древней
amdenad, winaqristianuli xanis xelovnebis nawarmoebTa es jgufi namdvi- 3. mcxeTa, arqeologiuri kvleva-Ziebis Se- Грузии, Tb., 1984
lad gansakuTrebul yuradRebas imsaxurebs. mniSvnelovania ara mxolod degebi, Tb., 1989, t. IX 7. Урушадзе Н., Изобразительная символика
4. uruSaZe n., davlianiZe r., brinjaos sar- палеолита Грузии, Tb., 1989
tyeli narekvavis samarovnidan, `Zeglis
megobari~, 1983, #63
10 Урушадзе Н., Изобразительная символика палеолита Грузии, Tb., 1989, gv. 32-33

620 621
Tatia Tevdorashvili
National Agency for Cultural Heritage Preservation of Georgia,
Specialist at Museums and Museum-Reserves Unit,
Art Historian

ENGRAVED
BRONZE
WAISTBANDS
FROM
MTSKHETA
MUSEUM
Engraved bronze waistbands are one of the ex- The present article, basically, refers to the
tremely interesting groups of creative activities bronze waistbands, preserved in the Mtskheta
of ancient humans. The waistbands were made Museum. Relatively well-preserved samples
approximately in the second half of the II Mil- – the waistbands from Narekvavi, Nabaghre-
lennium B.C. and first half of the I Millennium bi and Mukhatgverdi burials are discussed in
B.C., mainly on the territory of East Georgia, the context of parallel materials. In each case,
North Armenia and West Azerbaijan. focus is made on their compositional charac-
teristics and content-related aspects. The main
According to compositional schemes, belts are semantic signs, that could be read in the depic-
divided into several groups. It is remarkable, tions of the waistbands, are discussed, as well.
that together with simple, undecorated ones,
those, decorated with multi-figure scenes and
abundant ornaments occur. Compositions pres-
ent the images of humans, as well as, fantastic
animals and birds. Ornamental motives, where
spiral shapes are the most popular, are also very
abundant and diverse.

622 623
nino abakelia rwmena-warmodgenebis Seswavlis umniSvnelovanes wyaros warmoadgenen.
ilias saxelmwifo universiteti, semiotikuri perspeqtividan ganxilul sartyels, rogorc materialur
profesori emeritusi nivTs, ritualis semiotikur sistemaSi CarTvisas niSnis funqcia eZleva,
xolo sistemidan amovardnis SemTxvevaSi, isev nivTad iqceva.Amisi semio-
tikuri statusi, SesaZloa, arsebiTad Seicvalos droSi, sxvadasxvanairad
sartylis funqcionirebdes rogorc erTi eTnosis SigniT, aseve, gansxvavebuli eTni-
kuri warmonaqmnisaTvis da icvlebodes situaciis mixedviT (abakelia 2011,
semiotikuri 104-112, iqve literatura).

kodebis aRniSnuli sartylebis maRali semiotikuri statusi Cans maT ramdenime


SeswavlisaTvis maxasiaTebelSi: a). dekorSi, romelic esTetikur CarCoebs scdeba; b). uZve-
lesi kosmologiis anareklSi; g). mis reglamentirebul xmarebaSi da sxv.
qarTul is, rogorc semiotikuri statusis mqone sagani, garkveuli saxis miTebTan,
anu sakralur istoriebTan, narativebTan aris dakavSirebuli. aqve aRsani-
kulturul Snavia, rom gansxvavebulad gaformebuli TiToeuli sartyeli sxvadasxva
praqtikaSi informaciis matarebelia.

brinjaos sartylebma aRmoCenisTanave mravali mecnieris yuradReba mii py-


ro. isini Seiswavleboda, upirveles yovlisa, rogorc xelovnebis nimuSebi
winamdebare statia ikvlevs sartyels, rogorc sa- da, Sesabamisad, mkvlevrebs maTSi ainteresebdaT formisa da stilis gan-
mosis vizualur niSanTa sistemis nawils, misi sim- viTareba. maT, aseve, ainteresebdaT Tu sad da vin atarebda amgvar qamrebs:
boluri velebis gamovlenas qarTul kulturul mezobeli urartuelebi, xeTebi Tu sxvebi,2 qalebi Tu mamakacebi, meomrebi,
praqtikaSi da gansxvavebul (adamianTa da kosmiur) warCinebulni, Cinianni Tu uCinoni da sxv. (Kozloff, Urushadze 1994; xidaSeli
saufloebSi maT funqcionirebas. am mizniT, anal- 1982, 2001, 2005; surgulaZe 1987; yifiani, 2000).
izisas gamoyenebulia rogorc eTnografiuli, aseve,
arqeologiuri masala. mecnierebi sxvadasxva dros maT dekoratiul detalebs xan nayofierebis
simboloTa sferos miakuTvnebdnen,xan miwaTmoqmedebasTan da amiranis epos-
qarTvelTa cocxal yofaSi daculi wes_Cveulebe- Tan akavSirebdnen da sxv. mag.: jvaredinad gravirebul rombisebr formebs
bi da saqarTvelos teritoriaze aRmoCenili ar- an kvadratebs Tvlidnen kultivirebul yanebad, gravirebul Strixebs –
qeologiuri masalebi cxadyofs, rom sartylebs wvimad, xolo dawinwklul samkuTxedebs mTis meurneobasTan akavSirebdnen;
ZvelTaganve didi mniSvneloba hqondaT e.w. gadasv- gansakuTrebuli maxvili keTdeboda iremsa da xarze, rogorc sameurneo
lis ritualebSi.1 cxovelebze da sxv. maT, aseve, agrikulturul kalendarTan da Sesabamis-
ad, pirveli kvalis gayvanasTan, TesvasTan da mosavlis aRebasTan da sxv.
saqarTvelos teritoriaze aRmoCenilia Zv.w. me-9 akavSirebdnen (Kozloff, Urushadze 1994), bolo dros ki – zogadad, nadirobas-
– me-7 saukuneebiT daTariRebuli adrebrinjaos Tan da purobasTan (ix. xidaSeli 1972, 5-17, 1982, 2001, 2005; surgulaZe 1987).
xanis gravirebuli sartylebi, romlebic, agreTve,
gvxvdeba dRevandeli somxeTisa da azerbaijanis aRniSnuli artefaqtebis kvlevebSi aqcenti ufro sameurneo saqmianobaze
teritoriebze (xidaSeli 1982, 11-26). an nadirobaze iyo gadatanili da naklebi yuradReba eqceoda anturaJs,
romlis SigniTac es simboloebi iyvnen moqceulni.
ramdenadac sartyeli,rogorc nivTi,droSi,sivrcesa
da kulturis konteqstSi funqcionirebs, aRniSnuli
artefaqtebi, rogorc vizualuri masala, werilobiT
wyaroebTan da zepirsityvier masalasTan erTad,

1 koncepti `gadasvlis ritualebi~ samecniero mimoqcevaSi pirvelad Semoitana


anTropologma arnold van genepma (1873-1957) naSromSi: gadasvlis ritualebi (1908),
romelSic mis mier klasificirebuli ritualebi aRniSnaven pirovnul an jgufis
identobis cvlilebas (dabadebis, simwifeSi Sesvlis, qorwinebis, dedobis an sikvdilis 2 literaturasa da xelovnebaSi geometriuli (Zv.w. 900-700 ww.) da `orientalizebuli~
dros) da statusis cvlilebas erTi socialuri jgufidan meoreSi gadasvlisas. (Zv.w. 730-600 ww.) periodebisTvis qamrebi, faqtobrivad berZeni gmirebis atributebia.
aRniSnuli koncepti, aseve gamoiyeneboda sezonur cvlilebebTan dakavSirebuli brZolis dros sartylis meSveobiT SesaZlebeli iyo mefis gamorCeva ubralo
ritualebis aRsaniSnavad mokvdavTagan

624 625
sartyeli ritualSi sartylis Semortyma da Sexsna
rogorc erTi modalobidan meoreSi
gadasvlis garkveuli piroba
zogadad, welze Semortymuli garkveuli saxis qamrebi/sartylebi yofaSi
mianiSneben maTi matareblis konkretul statusze da im Zalebze, rom-
lebsac fiqroben rom maTSia Cadebuli. amave kategoriaSi eqceva voti- sartylis Sekvrisa da Sexsnis simbolika qarTul sakralur poeziaSi (sa-
vuri, iniciaciuri an ceremoniuli sartylebi, romlebic yvela xalxis kralur sadResaswaulo teqstSi) wm. giorgis saxelTan asocirdeba:
ritualebsa da tradiciebSi dasturdeba (ix.: Chevalier J., Gheebrant A. 1994).
`dResam dReoba visia,
adamianis sxeulze gars Semortymul da Semokrul (xalxuri gamoTqmiT
– dabmul) qamars qarTul miTo-ritualur sistemaSi dacvis garda bedis wmindisa giorgisia.
dabmis funqciac gaaCnia (ix. abakelia 1997). giorgi galavanzeda
uqamro iareboda
sartyeli rogorc garkveuli pirobis, ficis, aRTqmis gansxeuleba da niSa-
ni, xSirad iRebs sakralur an iniciaciur Tvisebebs da amgvari aspeqtebi giorgis gadmonavalze
mravali xalxis (da maT Soris qarTvelebis) ritualebsa da tradicieb- xe alvad amosuliyo...~
Sic vlindeba.
T. jayelis azriT (1990, 29), zemoT motanil leqsSi gadmocemuli unda iyos
Zafi, romelic ritualSi Tokisa da jaWvis simbolikas iziarebs, qarTul dev-kerpebTan brZolidan dabrunebuli wm. giorgis saxe, romelsac brZol-
eTnografiul yofaSi bedis dabmis ideas unda ukavSirdebodes. amaze ase idan dabrunebuls sabrZolo qamari Seuxsnia.
fiqris saSualebas iZleva saingiloSi dafiqsirebuli axali wlis Sua
Rames Sesasrulebeli Zveli wesi, romlis drosac ojaxis ufrosi diasax- sartylis Sebma, mkvlevris azriT, sartylis Sexsnisgan gansxvavebiT omisT-
lisi rTavs Zafs da Semdeg mZinare vaJebs xelebze abams. vis mzadebas aRniSnavs (`emzade gudanis jvaro, welT Samoirtyi xmalia~)
(jayeli, 1990, 29).
Cveni azriT, aRniSnul ritualSi deda (an bebia) droebiT bedis mwerlis
(romlebic Zafis mrTvelebad da metaforulad adamianTa bedis mqsovele- Tumca, SesaZloa, igive sxvagvaradac aixsnas Tuki gaviTvaliswinebT sxva
bad aRiqmebian) rols iRebs, romlebmac momaval wels unda uzrunvelyos SemTxvevebsac, romlis drosac qamari ikvreba an ixsneba. upirveles yov-
ojaxis vaJebis iRbali, janmrTeloba da keTildReoba (ufro vrclad ix. lisa, albaT, mniSvnelovania xazgasma, rom Sekruli qamari, zogadad gai-
abakelia, 1997, 108-131). azreba rogorc sazRvari sakuTarsa da sxvas Soris da mis moxsnas an
Sebmas gaaCnda garkveuli miznebi da funqciebi. sxvadasxva SemTxvevaSi mas
bed-iRblis motivi, aseve, vlindeba bavSvis dabadebasTan dakavSirebul rit- ixsnidnen mZime mSobiarobis dros mSobiarobaze damswre qalebi (Абакелия
ualebSi. masTan specialuri salocavi ritualebi asocirdeba (Абакелия 1991) an micvalebulTan dakavSirebul wes-CveulebebSi glovis dros (rac
1991,37-64; 96-115). sxva SemTxvevaSi miuRebeli iyo. ix. T. RuduSauri 2010, 357).

Tokis Semokvris uZveles wess majaze (sxva SemTxvevaSi welze, yelze aRweril SemTxvevaTa sxvadasxvagvarobaSi TvalSi sacemia erTi saer-
da sxv.) erTis mxriv, SesaZloa damcveli funqciebi hqonoda, xolo meore To mdgomareoba: sartyeli (romelsac sxva funqciebTan erTad, sazRv-
mxriv – adamianze sasurveli Tvisebebis (dRegrZelobis, sibrZnis da sxv.)3 ris simboluri funqciac gaaCnia), ixsneba sxvis (ucxo) sferosTan
kontaqtis dros da komunikaciisa da kontaqtis erTgvari garantiis pi-
`dasabmeli~ saSualeba an garkveuli statusis amsaxveli yofiliyo. mog- roba xdeba. aq vlindeba is, ris gamoc, sartyels semiotikosebi sagani-
vianebiT, amgvari amuletebi, romlebsac xelze, yelsa da welze Semoir- Suamavlis funqcias miaweren sakuTarsa da sxvas Soris (ix. Байбурин
tyamdnen, damcveli samajurebis, sartylebisa da yelsabamis forma miiRo 1992, 8-10). aqedan gamomdinare, zeviT motanili leqsi SesaZloa asaxav-
(abakelia: 1997, 108-130). des gaxsnas sxva (miRmuri) samyaros mimarT (ix. n. abakelia 2017, 103-112).

sartylis Sexsnisa da Sebmis (Semortymisa da moxsnis) semantikuri am-


bivalentoba, Cveni azriT, unda migvaniSnebdes zRvrul simbolizmsa da
iniciaciaze, ramdenadac Sinidan gareT (saaqaodan saiqioSi4) gasvla erTi
modalobidan meoreze gadasvlas gulisxmobs. zRvris simbolizmTan da-
kavSirebulad migvaCnia, aseve, zemoT xsenebuli brinjaos gravirebuli

3 Sdr. Zv. w. III saukuniT daTariRebul vanSi aRmoCenil brinjaos figurebs, romelTac
yelze da xelis majebze oqros rgolebi aqvT Semortymuli, yurebSi ki oqros rgolebi 4 saiqio qarTul realiaSi ar niSnavs mxolod gardacvlilTa sauflos. is, zogadad,
aqvT gayrili (Лордкипанидзе 1989, 278; kaWarava 1983 , 115-118) miRmuri samyaros aRmniSvneli terminia (ix. abakelia 2017,15-45)

626 627
sartylis dekoridan da funqciebidan gamomdinare, migvaCnia, rom gravire-
buli sartyeli naTlad migvaniSnebs misi mflobelis identobaze – ro-
gorc monadireze, radgan sartyeli rogorc samosis atributi, misi statu-
sis maCvenebeli unda yofiliyo.

sartylis tareba, iseve rogorc monadiris mier magiuri beWdis floba,


romelsac tyis dedofali aZlevs mas, rogorc Tavis rCeuls, migvaCnia, rom
bed-iRbalTan aris dakavSirebuli (ix. ufro meti: abakelia, 2006, 201-213).
1. samTavros samarovani
samarxi # 211, saqarTvelos sax.
muzeumi, inv. #12-54/5305 daculoba da labirinTis daZlevasTan
aRmoaCina a kalandaZem, aRadgina dakavSirebuli Tavgadasavali
n. uruSaZem

nadirobis ganviTarebisTanave, adamiani or, erTmaneTis gadamfarav socia-


sartylebis dekoric, romelic funqcionalurad uSualod nadirobasTan lur struqturas _ ojaxsa da zrdasrul mamakacTaA kavSirs (Männerbund)
dakavSirebuli Cans. (sur. 1) ekuTvnis; da, Sesabamisad, misi samyaro or kategorias moicavs: Sinasa da
gares, daculobasa da Tavgadasavals, qalisa da mamakacis saqmianobas, si-
samonadireo rituali gulisxmobs gaSlas horizontalur, ori ti pis cocxlesa da sikvdils (Burkert 1983, 18).
sivrcul garemoSi _ Sinasa da gareSi _ da, Sesabamisad, sakiTxTan dakavSi-
rebiT vxmarob termin liminaruls (anu zRvruls), romelic Tavis droze eTnografiuli aRwerilobebi im procesis met-naklebi rekonstruqciis sa-
anTropologiaSi van genepma Semoitana droiT da sivrcul planSi, yvela- Sualebas iZleva, romelic nadirobasTan aris dakavSirebuli da SeiZleba
nairi cvalebadi socialuri da individualuri procesis Sesaswavlad daiyos ritualebad, romlebic sruldeboda saxlSi, sanadirod wasvlam-
(ix. van genepis dasx. naSromi); aRniSnul termins Cven vavrcobT samona- de, tyeSi Sesvlisas, nadiris monadirebis Semdeg tyeSi da Semdeg, kvlav
direo ritualzec da, Sesabamisad, naSromi organizdeba sakiTxze: Tu ras saxlSi dabrunebisas.
SeiZleba niSnavdes liminaluri zemoT xsenebul artefaqtebSi, romlebic
naratiul xatebad warmogvidgeba. qarTuli masala, viqrobT, kidev erTi dasturia hubertisa da mosis mier
daxasiaTebuli msxverplSewirvis ritualisa, romelsac isini TvalSi sa-
liminaluris ganxilvamde, unda aRiniSnos, rom zemoT xsenebuli sarty- cemi sammagi ritmiT axasiaTeben. es moicavs sanadirod wasvlamde da na-
lebis Setyobinebebis gacnobierebas SevyavarT komunikaciis arsSi, rome- dirobis dasasruls Sesasrulebel ritualebs, romelTa mTavar aqts mok-
lic adamiansa da bunebas Soris arsebobs da, Sesabamisad, imgvar sivrcul vla da sikvdilis gancda warmoadgens. v. burkerti aRniSnul sammagobas
mimarTebebSi, rogorebicaa opoziciebi Sina/gare, saaqao/saiqio da droiT adarebs (da es mniSvnelovania) jein harisonis mier (1927 wels) dadgenili
mimarTebebSi: amieri/imieri, warmavali/waruvali. iniciaciuri ritualis sammagobas, romelic παίδοτροφια - απαραγμόσ – άναβίωσι
Seesabameba (1983, 12).
qarTuli, specifikurad kompleqsuri percefcia, Tavisi bunebidan gamom-
dinare, dakavSirebulia mokvdavTaArealobasTan. Sesabamisad, sivrcul da amgvarad, pirveli zRurbli saxlidan (Sinidan) gareT gasvlisas unda ga-
droiT parametrebSi Sina da gare samyaroTa sivrculi mimarTebebi moce- dalaxuliyo. nadirobaSi warmatebisTvis aucilebeli iyo nadirT patro-
mulia istoriebSi, romelic exeba mogzaurobas, sanadirod wasvlas, miax- nis samyaroSi SeRweva da misi gaSinaureba (kiknaZe 2005, 191). amitom, Sinidan
loebas sakralur centrTan (abakelia, 2006). es gadasvlebi, romlebic li- gasvlisas da tyeSi, nadirT patronis sauflos teritoriaze Sesvlisas,
minaluri zonebis gadalaxvas gulisxmobs, aseve, droSi mogzaurobac aris. e.i. monadiris mier meore zRurblis gadalaxvis Semdeg, sruldeboda sa-
saiqioSi Sesvla (gasvla) SesaZlebelia: a) Tu individi iniciacia gavli- locavi rituali, xis qveS sanTlebis danTebiT.5
li da rCeulia; b) sakralur dros (magaliTad dResaswaulis dros), an g)
daSvebuli nadirobis dros, rac sakraluri centris mflobel nadirTpa- nadiris mokvlis aqtis dasrulebis Semdeg, monadiris sazrunavi Tanmimdev-
trons ukavSirdeba (n. abakelia, 2006, 201-13) da sxv. ix. misive, 2017,15-87). ruli wesebis dacva xdeboda: cxovelis gatyaveba, danawileba (da ganawi-
leba, Tu nadiroba jgufuri iyo), msxverplSewirva da ritualuri puroba.
cnobilia, rom sivrcisa da drois centrebi erTmaneTTan arian dakavSi-
rebulni (Топоров 1983). es is centria, romliskenac monadire iswrafvis. sa- msxverplSewirvis ritualSi, romelic nadiris mokvlis Semdeg srulde-
kralur centramde misvlis gza rTulia. saWiroebs momzadebas: ganbanvasa boda, saukeTeso nawili iyo Semdegi: gul-RviZli iwveboda da adgilzeve
da sufTa samosis Cacmas, seqsualur TavSekavebulobas, da rogorc Cven iWmeoda xmel-ganatexTan (e.i. usarTvo purTan) erTad, romelic am dRisT-
vfiqrobT, gansakuTrebuli atributebis gakeTebas (es SeiZleba iyos bal-
Ta/sartyeli, beWedi, gvirgvini da sxv.).
5 xe sxvadasxva jiSis SeiZleba yofiliyo, umetesad ki – naZvi

628 629
vis specialurad unda gamomcxvariyo ojaxSi qalis mier. xelSekrulebis dadeba da amiT bedis mopoveba, xdeba misi transformacia
Cveulebrividan araCveulebrivSi, rCeulSi.
monadirebuli cxovelis sisxlis daRvra, kvla, danawevreba da Wama, Sewi-
ruli cxovelis Zvlebis Segroveba da tyavSi gamokerva (an tyavis qvaze
gadakvra, rac uZvelesi msxverplSewirvis forma iyo), qalRvTaebis Tayva- labirinTi samonadireo ferxulsa
niscemis aqtad iTvleboda. nadirT patronis myofoba msxverplSewirvis da brinjaos artefaqtebis "ornamentebSi"
adgilas igulisxmeboda, anu iq, sadac `sakraluri~ ZRveni iwveboda, Zvlebi
grovdeboda da sadac sakurTxevel qvasTan, nanadirevis sisxli epkureboda.
mTlianoba, zemoT motanili wriuli saferxulo ritualebiTac gamoixate-
farTod gavrcelebuli rwmena-warmodgenebis mixedviT, nadiri, romlis mok- ba, romelic sruldeba garkveuli sociumis mier. masSi monadireebis garda,
vlis uflebac monadires hqonda nadirT patronis mier ganisazRvreboda. Cveulebriv, monawileobas mTeli mosaxleoba iRebda, radgan am ferxuliT,
monadire da nadirT patroni `debdnen erTgvar xelSekrulebas~, romelic, e. virsalaZis azriT, kosmiuri movlena _ gazafxulis dadgoma idResas-
rogorc yvela xelSekruleba, gulisxmobda ormxriv movaleobebs. nadirT wauleboda; teqstze Catarebuli analizi sxva interpretaciis saSuale-
patroni aZlevda monadires nadiris kvlis uflebas (Tumca, limitirebuli basac iZleva, kerZod, ferxuli, romelsac mTeli sofeli asrulebda, magi-
saxiT) da, Sesabamisad uzrunvelyofda mis iRblian nadirobas, keTildReo- ur qmedebad SeiZleba CaiTvalos, romelic, SesaZloa, jgufuri nadirobis
basa da baraqas; amis sanacvlod monadires masTan sasiyvarulo urTier- dros unda Sesrulebuliyo da romelsac mTeli soflisTvis sikeTe unda
Toba unda daemyarebina. moetana.

simboloebi, romlebic manifestirebulia miTsa (daRupuli monadiris cik-


nadirT patroni da monadire li) da ritualSi (wriuli ferxulebi), romlebic miTologizebul situ-
aciebSi sruldeboda, aseve, gvxvdeba arqeologiur vizualur masalaSi
kolxeTidan.
samonadireo wesebis siZvele dasturdeba ara marto artefaqtebiT, aramed,
wes-CveulebebiTac. aq mxedvelobaSi gvaqvs `dedatosis~ warweriani sabeWdavi-beWedi kolxi
warCinebuli meomris samarxidan.
raWisa da svaneTis ritualur praqtikaSi dafiqsirebulia saferxulo
simRera; `qalsa visme erqva SroSanao...~, romelic nadirT patrons, saxelad aRniSnuli beWdis Tvalze gamosaxulia sakraluri xis qveS, Tronosze
SroSanas eZRvneba. XIX saukunis bolos dafiqsirebuli aRniSnuli ferxu- mjdomi veluri bunebis qalRvTaeba. marjvena xelSi mas upyria fiala,
li gazafxulze sruldeboda. mis saTanadod Sesrulebas monadirisTvis marcxenaSi ki sakraluri xis toti. m. lorTqifaniZis mier igi adgilo-
iRbliani nadiroba unda moetana (ix. e. virsalaZe, 1964, 178-180). formatis briv eTnikur ti pad aris miCneuli, xolo beWedi _ adgilobriv nawarmad.
SezRudulobis gamo, aq ar SevudgebiT teqstis detalur analizs, miT igi qalRvTaebas dedatosis mfarvel qalRvTaebad miiCnevs (Лордкипанидзе
umetes, rom is sruli saxiT gamoqveynebulia (ix. n. abakelia 2017,167-204). 1978; lorTqifaniZe 1976).
amitom, aq mxolod miRebuli daskvniT SemovifarglebiT.
amrigad, monadire sazogadoebis is privilegirebuli piria, romelsac qal-
teqstidan vgebulobT, rom monadire qalRvTaeba SroSanas rCeuli gamxda- RvTaebis keTilganwyobis gamo SeuZlia da neba eZleva mivides sakralur
ra. rCeulobis niSani ki magiuri beWdis flobaa, romelic misTvis qalRv- centrTan, miaRwios samoTxiseul mdgomareobas da droebiT daeuflos
Taebas uCuqebia. kvlevidan gamomdinare, beWdis floba monadires tyis mTlianobas. ferxuls, rogorc `gacocxlebul gzas~ Tavisi ritmiT, te-
`droebiT, mokvdav mefed~ aqcevs da misadgoms uxsnis samyaros centrSi qstiT da musikiT, monawileni yoveldRiurobidan gadahyavs sakralur
amosul samyaros xesTan... qalRvTaebis mier micemuli beWedi, Cveulebriv, sferoSi. faqtobrivad, ferxuliT iwyeba monadiris rTuli Tavgadasavali
maTi seqsualuri kavSiris materialur sabuTad aris miCneuli, xolo mog- nadirT patronis saufloSi.
vianebiT, es beWedi meuRlis TiTze qalRvTaebis Ralatad miiCneva, ris ga-
moc monadiris bedi ukuRma trialdeba. amgvarad, beWdis floba, garkveuli zemoT xsenebuli mTlianoba,motanili wriuli saferxulo ritualiTac ga-
azriT, erTdroulad iRblianobacaa da uiRblobac es kargad aris cno- moixateboda. eTnologebis mier Seswavlili wriuli ferxulebi (zemyrelo,
bili e.w. daRupuli monadiris ciklidan (ix. virsalaZe 1964; kiknaZe 2005, saxato ferxulebi aRmosavleT saqarTvelos mTianeTSi) samyaros wesrigs,
Charachidzé 1986, abakelia 1988, surgulaZe, 2004). nayofierebas,keTildReobas da sxv. ukavSirdeba (ix. alaverdaSvili: 2004,24;
2005). magram,aqve kidev erTxel xazgasasmelia,rom sxvadasxva konteqstSi moq-
amgvarad, monadire sazogadoebis is privilegirebuli piria, romelsac ceuli TiToeuli ferxuli gansxvavebuli simboluri mniSvnelobis mqonea.
qalRvTaebis keTilganwyobis gamo SeuZlia, neba eZleva mivides sakralur
centrTan, miaRwios samoTxiseul mdgomareobas da droebiT daeuflos ras SeiZleba ukavSirdebodes samonadireo ciklSi CarTuli ferxuli da
mTlianobas. risi simbolo SeiZleba iyos is? amaze SeiZleba teqstma gvi pasuxos, ro-
melic realurad, qalRvTaebis invokaciaa da misma Sesrulebis wesma, ro-
monadiris gasvla gareT da Sexvedra qalRvTaebasTan, masTan satrfialo melsac mTeli sofeli asrulebs. orive, rogorc verbaluri, aseve, araver-

630 631
baluri qmedeba erTmaneTs avsebs da exmareba, orive erTad ki _ monadires. da purobis scenebTan? sartyeli, rogorc zemoT aRiniSna, Tavad unda miu-
TiTebdes mis mflobelze e.i. monadireze, romelsac imisaTvis, rom enadira
saferxulo moZraobebiT `daxatuli~ forma, Cveni azriT, SesaZloa, identi- samoTxis msgavs sakralur centrSi, qalRvTaebis gulis molboba da Tanx-
ficirebul iqnas rogorc labirinTi, xolo, cekva, rogorc e.w. labirinTu- moba esaWiroeboda, risTvisac is qalRvTaebis rCeuli unda gamxdariyo.
li cekva. aRniSnuli rwmena-warmodgenebis fonze gasagebi xdeba Tu ratom srulde-
boda saferxulo simRerebi mTeli soflis mier. es qalRvTaebis invoka-
aRniSnul konkretul situaciaSi cekvis mizania gaamxnevos monadire da cias gulisxmobda, rasac monadirisaTvis iRbliani nadiroba unda uzrun-
gauZRves mas uxilav bilikze, romelic warmavalidan waruvali sferosken veleyo. ferxulebis zogadi elementebi moicavs moZraobebis spiralur
miemarTeba (Sdr. Samanebis cekvas, romelic exmareba Samans gavides sulier kompleqsurobas, gameorebiT reversiebs (erT mxares brunvas, SeCerebas da
samyaroSi an Sivas cekvas cecxlovan wreSi, romelic Sesaqmes ukavSird- Semdeg sapirispiro mxares trials), TiTqosda, ganmeorebadi winaaRmde-
eba). gobebis gamo SeCerebebis Semdeg xelaxal formad qmnas, rac simbolurad
SeiZleba daxveul bilikebs warmoadgendes. sakraluri centris misad-
magram ras unda niSnavdes am konkretul SemTxvevaSi invokaciis Semcveli gomebi rTuli iyo da gmirs (am konkretul SemTxvevaSi, monadires) unda
ferxuli? Tu gaviTvaliswinebT sakraluri cekvebis sxvadasxva funqcias daeZlia labirinTuli siZneleebi. Cveni azriT, swored saferxulo simRe-
da, aseve, Tu mxedvelobaSi miviRebT im geometriul naxazs, romelic am rebis qoreografia labirinTuli konstruqciebis simbolizms avlens.
cekvebiT iqmneba, maSin Cven SegviZlia vTqvaT, rom aRniSnuli saferxulo
sakraluri cekvis mizani iyo im bilikis, im gzis daxatva, romelic unda amgvarad, aRniSnuli ferxulebis teqsti qalRvTaebisadmi mowodebaa/mox-
gaevlo monadires da romelic SeiZleba ganisazRvros rogorc labirin- mobaa; xolo, rac Seexeba saferxulo cekvis qoreografias, is Zneli gzis
Tuli cekva (cekva-labirinTi) an sulier samyaroSi gasasvleli simbolu- sirTuleTa magiuri daZlevis saSualebaa, romelic monadires gzis gavla-
ri gza. sakraluri cekvis mizani iyo monadiris gamxneveba da misi gac- Si unda daxmareboda.
ileba uxilavi bilikiT, romelsac is unda gaeyvana warmavalidan waruval
samyaroSi. Cveni azriT, ferxulis TuU magiuri labirinTuli cekvis Sesruleba/war-
modgena magiuri da damcavi sartylis floba (SesaZloa, magiur beWedTan
erTad) monadires unda daxmareboda sakraluri centris saxifaTo Ziebasa
da miRwevaSi.

zemoT motanili masalis analizi gvavaraudebinebs, rom sakraluri nad-


iroba uSualod dakavSirebuli iyo sazRvris garRvevasTan da, Sesabamisad,
labirinTis daZlevasTan, romelic, rogorc liminaluri zona, rTuli da
saxifaTo gzis daZlevis simboloa.

2. samTavros samarovnis sartyeli


samarxi #276
inaxeba saqarTvelos sax. muzeumSi, inv.
#12-54/7399

Cveni azriT, igive idea unda iyos gamoxatuli adrebrinjaos xanis gravire-
bul sartylebzec. zemoT xsenebuli gravirebuli brinjaos sartylebis
kideebze SesaZlebelia labirinTis jvaredini modelis identificireba,
romelsac ukve eTnografiul doneze gaaCnda gamokveTili religiuri
mniSvneloba qarTvelebisTvis.

labirinTis modeli (romelic SeiZleba iyos Semdgari koncentruli wree-


bisagan, kvadratebisagan an romelime sxva geometriuli figurisgan) Cveni
azriT, SeiZleba identificirebuli iqnas zemoxsenebul brinjaos gravire-
bul sartylebis kideebze Seqmnil gamosaxulebebTan; labirinTis modeli
eTnografiul doneze avlens gamokveTil religiur funqciebs qarTvelTa
rwmena-warmodgenebSi. (sur. 2)

magram, ra savaraudo mniSvneloba SeiZleba hqondes brinjaos sartylebs,


romlebic mecnierebis mier gaigivebulia RvTiuri (RvTaebrivi) nadirobis

632 633
bibliografia Nino Abakelia
Ilia State University,
1. abakelia n., simbolo da rituali qar- `masalebi saqarTvelos eTnografiisaT- Professor Emeritus
Tul kulturaSi, Tb., 1997 vis~, 23, Tb., 1987
2. abakelia n., teluriuli da xTonuri 16. surgulaZe i., miTosi, kulti, rituali
Teofaniebi qarTul miTo-ritualur
sistemaSi, `kavkasiur-axloaRmosavluri
saqarTveloSi, Tb., 2003
17. surgulaZe i., nadirobis Tema qarTul
FOR THE
krebuli~, 10, Tb., 2001 miTo-religiur sistemaSi, `masalebi sa- STUDY OF
SEMIOTIC
3. abakelia n., saganTa funqcionirebis mi- qarTvelos eTnografiisaTvis~, XXVI, Tb.,
marTeba miTologiur koncefciebTan da 2004
maTi mniSvneloba eTnikuri specifikis
gamovlenaSi, `qarTveli xalxis eTnoge-
18. xidaSeli m., brinjaos mxatvruli damu-
Savebis istoriisaTvis antikur saqarT- CODES OF
nezi~, Tb., 2002 veloSi, Tb., 1972 WAISTBANDS
IN GEORGIAN
4. abakelia n., simbolo-analogiebi da im- 19. xidaSeli m., centraluri amierkavkasi-
plicituri `Teologia~ erT saweso sa- is grafikuli xelovneba adreul rki-
ferxulo simReraSi, `kavkasiur-axloaR-
mosavluri krebuli~, Tb., 2006
nis xanaSi (brinjaos grafikuli sarty-
lebi), gamokvleva da katalogi, Tb., 1982 CULTURAL
5. abakelia n., sartyeli-balTa kompleq-
sis sakulto da kosmologiuri ganzo-
20. xidaSeli m., samyaros suraTi arqaul
saqarTveloSi, Tb., 2001
PRACTICE
milebisaTvis qarTul miToritualur 21. xidaSeli m., rituali da simbolo ar-
sistemaSi, `anTropologiuri kvlevani~, qaul kulturaSi, Tb., 2005 This paper studies Semiotic Codes of waist- a belt, which is compared to maze construc-
Tb., 2010 22. RuduSauri T., micvalebulTan dakavSi- bands in Georgian cultural practice, which tions. As a result of the research, it has been
6. abakelia n., ornamentizebuli dro da rebuli wes-Cveulebi, wignSi: `saqarTve-
are discussed both in ethnographic, as well stated that the maze, engraved on a belt, in
sivrce saqarTvelos teritoriaze da- los eTnografia/eTnologia~, Tb., 2010
as archeological perspectives. The research is ethnographic culture corresponds to dances of
cul brinjaos artefaqtebze, semiotika, 23. yifiani g., brinjaos Wvirul balTaTa
Tb., 2011 atribuciis sakiTxebi, `kavkasiis macne~,
focused on bronze belts dated back to IX-VII magic functions, which the author considers
7. abakelia n., uZvelesi kosmologiuri #1, Tb., 2000H cc. B.C., which also appear in the neighboring to be a variation of maze dances. Overcoming
konceptebi da arqauli religiuri sim- 24. jayeli T., sauflo xe alva, `jvari vazi- countries. maze obstacles and constructions is one of the
boloebi qarTvelTa kulturul mexsie- sa~, #2, Tb., 1990 main requirements for entering the realm of the
rebaSi, Tb., 2017 25. Burkert W., Homo Necans, The Anthropology of The bronze belts used to be studied as works ruler of beasts.
8. alaverdaSvili q., wriuli ritualuri Ancient Greek Sacrificial Ritual and Myth. Trans- of art, and the researchers were interested in
ferxulebis simbolikisaTvis qarTuli lated by P. Bing. University of California Press. correlation of their shape and style. Also, while The article demonstrates that the dance, per-
eTnografiuli masalis mixedviT, `masa- Berkley, Los Angeles, London, 1983 studying the artefacts, focuses were made on formed by the whole community, was a magic
lebi saqarTvelos eTnografiisaTvis~, 26. Charachidzé G., Promethee ou le Caucase, Essai agricultural activities or hunting (Kozlov, Uru- activity, which may have been performed prior
25, Tb., 2005 de mythologie contrastive, Flammarion, P., 1986 shadze, Khidasheli, Surguladze, etc.), therefore to group hunting (or before the hunting season),
27. Chevalier Jean, Alain Gheebrant, The Penguin Dic-
9. alaverdaSvili q., centris simboliki-
less attention was paid to their importance, as meant to bring the good for the whole village.
saTvis qarTul saweso ferxulebSi tionary of Symbols (translated from the French by
objects, their functions and entourage (décor),
(koSki), `masalebi saqarTvelos eTno- John Buchnan-Brown), London, 1994
grafiisaTvis~, XXVI, Tb., 2004 28. Kozloff Arielle and Urushadze Nino, Animal Style
with various symbolic implications. In the article, both, the trajectory of dancing
10. virsalaZe e., qarTuli samonadireo epo- Bronze Art and its Closest Parallels: A Bronze Belt movements, as well as, the framing of a bronze
si (daRupuli monadiris cikli), Tb., 1964 and Axe Head. The Bulletin of the Cleveland Muse- The present paper views a belt from semiotic belt is identified with a maze. In the above spe-
11. kaWarava d., brinjaos qandakebebi vani- um Art. Vol..81. No.5 perspective as an object-mediator, which es- cific situation, the maze dance should have the
dan, `Zeglis megobari~, Tb., 1983 29. Van Gennep A., The Rites of Passage, University of tablishes spatial correlations with oppositions aim of influencing the route to be passed by a
12. kiknaZe z., monadiris ormagi cxovreba, Chicago Press, 1960 – internal/external, this and the next world, and hunter, who was performing a transition from
`masalebi saqarTvelos eTnografiisaT- 30. Абакелия Н., Миф и ритуал в Западной also time correlations with oppositions – eter- ephemeral world to the eternal realm.
vis~, 25, Tb., 2005 Грузии,Тбилиси, Мецниереба, 1991 nal/ephemeral, long-lasting/momentary.
13. kvantiZe g., qarTuli Cacmuloba (XVI-X- 31. Байбурин А., Пояс (к семиотике вещей). Из
VIIIss), Tb., 2019 культурного наследия народов Восточной The paper focuses on the realm of the ruler of
14. lorTqifaniZe m., arqauli da `arqaizi- Европы. СПб., 1992 beasts depicted in certain type of ornaments of
rebuli~ sabeWdavi-beWdebi vanidan, `vani 32. Лордкипанидзе О., Наследие древней Грузии,
II~, Tb., 1976 Тб., 1989
15. surgulaZe i., qarTuli xalxuri orna- 33. Топоров В.Н., Текст: семантика и структура.
mentis simbolika, Tb., 1986 surgulaZe i., М.,1983
sivrcobrivi aspeqtebi qarTvelTa su-
lier da miTologiur warmodgenebSi,

634 635
giorgi qavTaraZe sazogadoebrivi ganviTarebisa da saxelmwifoebriobis warmoqmnisaTvis.
iv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisis SemTxveviTi ar aris `mefeTa cxovrebis~ sityvebi: `da iyvnes qarTls es-
saxelmwifo universiteti, iv. javaxiSvilis reT aRreul ese yovelni naTesavni, da izraxeboda qarTlsa Sina equsi
istoriisa da eTnologiis instituti, ena: somxuri, qarTuli, xazaruli, asuruli, ebrauli da berZnuli. ese enani
Zveli qveynebis istoriis ganyofileba, icodes yovelTa mefeTa qarTlisaTa~ (qc, I, 16: 21-23)1.
mTavari mecnier-TanamSromeli
bunebrivia, rom msgavs polikulturul garemoSi mosalodneli iqneboda
gansxvavebuli religiuri kultebisa Tu sulac sistemebis `simbiozu-
warmarTuli ri~ Tanaarseboba, rasac TandaTanobiT sinkretuli kultebis Camoyalibeba
unda gamoewvia. mcxeTa-armazi xasiaTdeba warmarTuli RvTaebebis kulte-
iberiis bis siuxviT; gasuli saukunis qarTul literaturaSi es ase aris dasura-

RvTaebaTa Tebuli: `mcxeTaSi mravali religia daiferfla da mravali amayi RmerTi


daeca. mcxeTa iyo warmarTuli ierusalimi. aq iyvnen RmerTebi, romlebze-
arsisaTvis* dac qarTuli matiane religiuri TrTolviT laparakobs...~2.

qarTuli matianeebis Tanaxmad, mcxeTa-armazis warmarTul panTeonSi war-


modgenilia eqvsi RvTaeba: armazi, zadeni, gaci, ga Tu gaimi, aჲnina da danina.
iberiis samefos warmarTuli panTeonis raobis dad-
mravali mkvlevari Seecada zemo CamoTvlili RvTaebebis identificirebas,
gena winaistoriuli xanis saqarTvelos istoriis
Tumca, saerTo azri maTi vinaobis anu xasiaTis Sesaxeb ver Camoyalibda
erT-erTi umniSvnelovanesi sakiTxia. saqarTvelos
da azrTa sxvadasxvaoba am sakiTxis mimarT dResac sufevs, rac proble-
arc erT sxva mxareSi ar Cans ise mkveTrad Zveli
mis gadaulaxaobis niSania. rogorc cnobilia, qarTlis mTavari RvTaeba
_ winaqristianuli da axali, qristianuli samyaros
armazi sxvadasxva mkvlevris mier gaigivebuli iyo armasTan, TeSubTan,
dapirispireba da amave dros Serwyma-daaxloeba,
ahuramazdasTan, miTrasTan, mzis RvTaebasTan, romelic Semdeg ahuramazdad
rogorc qarTlis sadedaqalaqo mxareSi _ armazci-
gadaiqca da a.S. `qarTlis cxovrebaSi~ mecnier kacTa mier CarTuli dama-
xe-mcxeTaSi. iberiis samefos sakvanZo strategiuli
tebis, `andria mociqulis qadageba saqarTveloSi~ (BP‘b) Tanaxmad, qarTlSi
mdebareoba amierkavkasiis SuagulSi da amave dros
zemoCamoTvlili RvTaebebis garda sxva RvTaebebic unda yofiliyo, ker-
kavkasionis gadasalaxavi umTavresi uReltexilis
Zod, sosangeTs anu awyvers (Tanamed. d. awyuri) mosuli andria pirvelwo-
_ `kavkasiis karis~, igive darialis pirispir, mniS-
debuli SeCerebula `adgilsa erTsa, sada igi iyo taZari sakerpo~ (qc, I,
vnelovanwilad ganapirobebda gare samyaros mudmiv
39:27-29). imave CanarTis sxva adgilas awyverSi mdebare am taZris Taobaze
dainteresebas aq mimdinare movlenebiT. darialis
nauwyebia, rom `...iyo qalaqsa mas Sina bomoni sakerpo, romelsa Sina imsa-
efeqturi kontrolis aucilebloba kimerielebisa
xurebodes bilwni RmerTni maTni artemi da apolon~ da rom `apolon da
da skviTebis, anu bibliis eniT rom vTqvaT, apo-
artemi arian didni RmerTni~ (qc, I, 41: 4-5, 8).
kalifsuri gogisa da magogis `uwminduri~ tome-
bis axlo aRmosavleTSi Semosevis Semdegi drois
cxadia, rom es `didni RmerTni apolon da artem~ berZnul-romauli pan-
civilizebuli samyaros erT-erT umniSvnelovanes
Teonis RvTaebebi apoloni da artemidea (romauli _ Apollo da Diana).
amocanas warmoadgenda. Sesabamisad, iberiis samefo,
`qarTlis cxovrebis~ zemoaRniSnuli CanarTis mixedviT, ax.w. I s-is Sua-
da kerZod mcxeTa-armazi, warmoadgenda ara mxolod
xanebis qarTlis anu iberiis samefos dasavleT nawilSi damkvidrebuli
amierkavkasiisa da aRmosavleT anatoliis, aramed
yofila apolonisa da artemides kulti _ aq maT saxelze nagebi taZaria
mTel xmelTaSua zRvispireTul _ axlo aRmosav-
da aqve adgili hqonia maT kultmsaxurebas. bunebrivia kiTxva: ra viTareba
luri oikumenes Crdilo-aRmosavlur forposts; am
unda yofiliyo am mxriv iberiis samefos dedaqalaqSi, mcxeTa-armazcixe-
forpostis ZiriTadi funqcia civilizebuli samya-
Si, sadac, rogorc ukve iTqva, aRmarTuli iyo qveynis ZiriTadi RvTaebebis
ros dacva iyo CrdiloeTidan, imierkavkasiis stepe-
gamosaxulebebi, - gvxvdeba Tu ara aqac apolonisa da artemides kulti.
bidan gadmodenili nomadebis Semosevebisgan.
marTalia, am RvTaebebs Soris - armazi, zadeni, gaci, gaimi (`moqcevaÁ qarT-
lisaÁs~ _ ga), aÁnina, danina _ ar aris dasaxelebuli arc apoloni da arc
am garemoebas Tan erTvoda qveynierebis oTxive
artemi (artemide), magram Zneli warmosadgenia, zemoxsenebuli CanarTis
mxares mimavali mniSvnelovani savaWro gzebis ze-
damxedveloba, Sesabamisad, regionSi iqmneboda e.w.
Melting Pot-is efeqti, rodesac gansxvavebuli warmo-
mavlobisa da kulturuli Taviseburebebis mqone * naSromi Tavdapirvelad gamoqveynda iv. javaxiSvilis istoriisa da eTnologiis insti-
mosaxleoba Tavs iyris SedarebiT SezRudul teri- tutis kavkasiur-axloaRmosavlur krebulSi, XIII, Tb., `logosi~, 2009
toriaze da amis Sedegad, yvela winapiroba iqmneba 1 `qarTlis cxovreba~, aq da qvemoT, ix. yauxCiSvili 1955
2 leoniZe, 1922

636 637
informacia, qarTlSi apolonisa da artemides kultis arsebobis Sesaxeb, mWedlebs unda SeetanaT, vinaidan, igi warwerebSi `rkinisagan Sobilad~
yovelgvar safuZvels moklebuli yofiliyo, miT umetes, rom es RvTaebebi iwodeboda xolme (ubi ferrum nascitur)9. m. wereTeli, miuxedavad imisa, rom am
moixseniebian, rogorc `didni RmerTni~. savaraudo xdeba, rom mcxeTa-arm- RvTaebas TeSubTan akavSirebs, amave dros Tvlis, rom romelime anatoli-
azcixis zemoCamoTvlil RvTaebaTa Soris apoloni da artemide sxva sa- ur enaze misi Zveli saxeli SesaZloa savsebiT gansxvavebulad JRerdes
xelwodebiT yofiliyvnen nagulisxmevi. imis gaTvaliswinebiT, rom apolo- da SesaZloa igi sulac xuritul TeSubTan axlo mdgomi xaTuri cis
ni da artemide tyup RvTaebebs warmoadgenen, gansakuTrebul yuradRebas RvTaeba Zašapunas-i iyos10.
unda i pyrobdes RvTaebaTa wyvili gaci da gaimi; orive es erTmaneTis
gverdiT aRmarTuli kerpi xom yovelTvis erTmaneTisagan ganuyoflad da iupiter dolixenusis kulti evropaSi jer kidev Zv.w. III saukunidan iwyebs
erT konteqstSi moixsenieba xolme. SeRwevas11. igi jariskacebs, vaWrebsa da monebs SeutaniaT. damaxasiaTebe-
lia, rom iupiter dolixenusi ax.w. I s-is ukanaskneli mesamedidan III s-is
`qarTlis cxovrebis~ meore nawilis, `wm. ninos mier qarTlis moqcevis~ Suaxanebamde romaeli jariskacebis ZiriTadi mfarveli RvTaebaa da misi
cnobiT, `...kualad [armazisa - g.q.] iyo marjueniT missa kaci oqrosi da kulti farTod iyo gavrcelebuli imperiis samxedro wreebSi. iupiteri,
saxeli misi gaci; da marcxeniT missa udga kaci vecxlisa, da saxeli misi epitetiT: saukeTeso, udidesi (Optimus, Maximus), mTeli samyaros damcveli
gaim, romelni - igi RmerTad uCndes ersa mas qarTlisasa~ (qc, I, 89: 17-90: 1-2). da romauli saxelmwifos, misi mpyrobelobisa da Zalauflebis RvTaeba
iyo. romis mier daqvemdebarebuli qalaqebi mas msxverpls swiravdnen kapi-
imave teqstis XII s-is somxuri Targmanis (originalis Semoklebuli vari- toliumSi, xolo, TavianT mxareSi taZrebs ugebdnen kapitoliumis triadas
anti) mixedviT, saubaria ara konkretulad `kacze~, romelic Zvel qarTul- _ iupiters, iunonasa da minervas. romis imperiul xanaSi iupiteri gaxda
Si mamakacis garda `suls~, `adamiansac~ aRniSnavs, aramed zogadad, gamo- imperatorTa mfarveli, ramac xeli Seuwyo misi kultis gavrcelebas yve-
saxulebaze: `misgan marjvniv idga oqros gamosaxuleba saxelad gaci, da la provinciasa da jarSi. igi romis imperiaSi sayovelTaod gavrcelebu-
mis marcxena xelTan vercxlisa saxelad gaimi~ (qc-is somxuri Targmani, li kulti iyo. rogorc zemoT ukve aRiniSna, diana `solaruli~ apolo-
47)3 da Sesabamisad, masSi SesaZloa qalRmerTic yofiliyo nagulisxmebi). nis `lunaruli~ partnioria, romelsac am ukanasknelTan erTad zustad
somxur Targmans garkveuli mniSvneloba eniWeba qarTuli matianis teqst- gansazRvruli mudmivi doqtrinaluri mdgomareoba ekava iupiter doli-
is pirvandeli saxis dadgenisaTvis, vinaidan, qarTlis cxovrebis yvelaze xenusis TeologiaSi12, amasTanave, gacisa da gaimis oqrosa da vercxlis
adreuli manuskri pti, romelmac ki moaRwia Cvens xanamde, ana dedoflis gamosaxulebebs (rac, albaT, maT analogiur `solarul~ da `lunarul~
xelnaweria da igi XV s-iT TariRdeba (anaseuli nusxis savaraudo Tari- bunebaze unda migvaniSnebdes) axasiaTebT aseve mkafiod gamoxatuli daq-
Ri Tavsdeba 1479 da 1495 ww. Soris)4 maSin, rodesac `qarTlis cxovrebis~ vemdebarebuli pozicia armazisadmi, Sesabamisad, Cndeba eWvi, Tavis mxriv
XII s-is somxuri Targmanis yvelaze adreuli manuskri pti TariRdeba XIII am ukanasknelis xasiaTSic xom ar unda veZioT iupiterisaTvis damaxasia-
saukuniT5. il. abulaZis Tanaxmad, misi TariRi 1279 da 1311 ww. Soris unda Tebeli niSnebi. miT umetes, rom Teimuraz batoniSvilis cnobiT, ormuzi,
eqceodes6. `wm. ninos mier qarTlis moqcevis~ cnobis oqros da vercxlis anu armaz, igive iupiteria13. Tu armazi iupiteria anu Suqis mamaa, sacnauri
kerpebTan mimarTebaSi, unda gaviTvaliswinoT klasikuri xanis dolixeSi xdeba TxoTis mTaze mefe mirianisaTvis mzis dabnelebis anu sinaTlis
(Tanam. diuliuqi, gazianTefes CrdiloeTiT daaxl. 10 km. samxreT-aRmosav- gaqrobis mniSvneloba, rac armazis marcxis aRmniSvnelia (qc, I, 109: 10-15).
leT TurqeTSi) mikvleuli brinjaos fila, romelzec erTmaneTis gverdiT qarTul panTeonSi, iupiteris msgavsad, armazis erTaderT da umTavres ad-
gvxvdeba Apollo Citharoedus-is da misi dis Diana Lucifera-s (anu berZn. artemi- gils, gansakuTrebiT mkafiod avlens `wm. ninos mier qarTlis moqcevaSi~
des) gamosaxulebebi, mzisa da mTvaris saxiT. gadmocemuli ebraeli qalis mier wm. ninosadmi naTqvami: `RmerTi RmerTTa
armaz miuwess, romel ara ars missa gareSe sxua kerpi~ (qc, I, 89: 2-3).
orive es astraluri RvTaeba dolixes filaze ganlagebulia varskvlave-
biT garemoculi cisa da dRis Suqis RvTaebis iupiter dolixenusis (Iup- sayuradReboa, mefe mirianis mier qarTlis umTavresi RvTaebebis armazisa
piter Optimus Maximus Dolichenus) ferxTiT. dolixe xom am RvTaebis kultms- da zadenis daxasiaTeba: `rameTu aha esera, RmerTni didni, soflis mpy-
axurebis centria7. iupiter dolixenusi igive siriuli RvTaeba Hadad-ia robelni, mzisa momfenelni, WÂmisa momcemelni da queyanisa naSobTa ga-
dolixedan, romelic, Tavis mxriv, xeTuri panTeonis xurituli warmomav- momzrdelni RmerTni qarTlisani, armaz da zaden...~ (qc, I, 106: 15-18).
lobis qariSxlis RvTaebidan, TeSubidan iRebda saTaves8, iseve rogorc,
savaraudod, TviT armazis Tavdapirveli emanaciis _ elvisa da Weqa-quxi- armazisa da zadenis erTi da imave Tvisebebis mqone RvTaebebad daxasia-
lis mTis mwvervalis anatoliuri ti pis adgilobrivi RvTaeba. fr. kiumon- Teba, albaT, maT urTierTkavSirze unda mianiSnebdes. daaxloebiT aseTive
tis azriT, iupiter dolixenusis kulti komageneSi Tavdapirvelad xalib mimarTeba SeiniSneba romaul panTeonSi, sadac iupiteri igive TvisebebiT
aris aRWurvili, ra TvisebebiTac misi mama da amave dros mteri, saturni,
Tumca, amave dros, saturni ufro metad iTavsebs miwaTmoqmedebisa da nayo-
3 `qarTlis cxovrebis~ somxuri Targmani, ix. abulaZe 1953
4 yauxCiSvili 1955, 015; Toumanoff 1947, 340-344
5 Thomson 1996, v; Rapp 1998, 3 9 Cumont 1931, 135; Tseretheli 1935, 38
6 ix. abulaZe, 1953, 020 10 Tseretheli, 1935, 36-37
7 Speidel 1980, 5, 12, 16-17, fig. 31. aRsaniSnavia, rom oqrosa da vercxlis inventari farTod 11 Tseretheli, 1935, 38
iyo gamoyenebuli iupiter dolixenusis kultmsaxurebaSi (Speidel, 1 1980, 17) 12 Speidel, 1978, 22-23
8 Speidel 1980, 6-9, Abb. 3,8 13 Такайшвили, 1906-1912, 663

638 639
fierebis RvTaebis funqciebs. armazisa da zadenis `naTesauri~ urTierT- amierkavkasiis movlenebSi romaelTa intensiur monawileobas18, Sesabami-
mimarTeba unda Candes mirian mefis mimarTvaSi wmida ninosadmi `...anu xar sad, Tavisi kvali unda daemCnia adgilobriv sulier samyarozec, kerZod,
Sen asuli armazisi, anu Svili zadenisi...~ (qc, I, 106:9-10). religiur warmodgenebze. amrigad, SeiZleba iTqvas, rom iberiis uzenaesi
RvTaeba armazi avlens romis imperiis uzenaesi RvTaebisaTvis _ iupiteri-
am SemTxvevaSi, sityva `asuli~ ufro konkretuli Sinaarsis matarebelia saTvis, xolo, armazis Tanmxlebi kerpebi _ gaci da gaimi (ga) iupiterisad-
(masSi pirovnebis sqesic ki Cans), xolo `Svili~ ufro zogadi, STamomav- mi aSkarad daqvemdebarebuli apolonisa da dianasaTvis damaxasiaTebel
lobis maniSnebeli (zadenisa da saturnis SesaZlo kavSiris Sesaxeb, ix., zogierT niSan-Tvisebas. berZnuli miTologiuri warmodgenebis Tanaxmad,
qvemoT). `wmida ninos mier qarTlis moqcevis~ mixedviT, armazis kerpi aR- apoloni identificirdeba heliosTan, mzis RvTaebasTan, xolo, misi tyupi
werilia, rogorc: `...kaci erTi spilenZisa, da tansa missa ecua jaWჳ oqrosi, da artemide selenesTan, mTvaris RvTaebasTan. apoloni winaswarmetyvele-
da Tavsa missa Cabalaxi myari, da Tualni esxnes zurmuxti da bivrili, da bis, qoraluri galobisa da xelovnebis RmerTia, xolo artemides kulti
ჴelTa misTa aqunda ჴrmali brwyinvale, viTarca elva, da iqceoda ჴelTa mravalricxovani sisxliani msxverplSewirviT xasiaTdeboda. sayuradRe-
Sina. ukeTu vinme Seexebian, Tavi Tჳsi sikudilad ganwiris...~ (qc, I, 89:9-12). boa, wm. ninos mier qarTlis moqcevis mier gadmocemuli da mefe miriani-
sadmi miwerili gacisa da gaimis daxasiaTeba: `...yovlisa dafarulisa ga-
igive teqsti somxur TargmanSi Semdegnairad aris warmodgenili: `...kaci momeZiebelni, Zuelni RmerTni mamaTa CuenTani, gaci da gaim...~ (qc, I, 106: 15-18).
Semosili brinjaos gulsafariT da oqros muzaradiT, Tvalebi Semkuli
hqonda zurmuxtiTa da bivriliT, xelSi ekava maxvili, msgavsi elvaTa ko- Teimuraz batoniSvilis cnobiT, gaimi _ merkuri, xolo gaci _ silvani,
nisa. amoZravebda mas da SiSSi agdebda SekrebilT...“(47). tyis RmerTia, xolo gaim da gaci `dafarulTa gamomZebnelni~19. n. mari
SeniSnavs, rom bibliis qarTuli TargmanisaTvis astarte ga aris20, xolo
xelSi `elvaTa kona~ iupiteris erT-erTi umTavresi damaxasiaTebeli ni- k. kekeliZis Tanaxmad, astarta RmerTis Sesatyviss warmoadgens ga-gaim,
Sania. damaxasiaTebelia agreTve, rom kerpis xmali iyo brwyinvale, viTar- rogorc es aRniSnuli yofila qarTul bibliaSi (I mef. VII, 3-4)21. aRsa-
ca elva. aRsaniSnavia, rom ax.w. I saukunis 60-ian wlebSi aleqsandrieli niSnavia, rom moi poveba iupiteris iranul religiur sistemasTan Sexebis
ostati heroni qmnida elvisa da Weqa-quxilis iliuzias meqanikuri sa- wertilebi. kerZod, aqemenianTa xanaSi mas ahuramazdasTan aigivebdnen, vi-
Sualebebis gamoyenebiT, ase rom, egeb armazis kerpis moZravi maxvili su- naidan, es ukanaskneli aseve warmoadgenda `cis srulwres~, amas herodote
lac ar iyo mxolod SiSveli fantaziis nayofi. `elvaTa kona~, `maxvili~, gvamcnobs (I, 131). a. boltunovas azriT, SesaZloa es imis Sedegi iyos, rom
`javSani~ (`qercliani - javSani“ an `gulsafari~), frigiul CaCTan erTad, aqemenianTa batonobis xanaSi mcireaziuli RvTaebebis Zvel taZrebSi Se-
amasTanave, romael samxedroTa (da ara mxolod maTi) RvTaebis, iupiter aRwies da fexi moikides iranuli RvTaebebis kultebma. ufro gvian, zo-
dolixenusis damaxasiaTebeli niSnebicaa14. am mxriv, gansakuTrebiT sainte- gierTma kultma, Tavis mxriv, SeiTvisa elinizaciis zednadebi22; komagenes
resoa armazis Tavsaburavis aRwera, rogorc `myari Cabalaxisa~ (qc, I, 89 :10). mefis, antioqos I-is xanaSi iupiter dolixenuss ewodeboda zevsi - ora-
zedsarTavi `myari~ armazis kerpis TavsaburavTan mimarTebaSi marTebuli mazdi23. Tumca, cxadia, es garemoeba ar gvaZlevs imis uflebas, rom mexTa
iqneboda, Tuki saqme gveqneboda `frigiuli CaCis~ msgavs saganTan da ara mtyorcneli zevsi Tu iupiteri ahuramazdas identur RvTaebad gamovacxa-
sakuTriv qarTuli ti pis `CabalaxTan~ (yabalaxi). iupiter dolixenusi, Tu doT. Tavis mxriv, ahuramazdasTan armazis gaigivebis erT-erT ZiriTadad
romaelTa xelisuflebisa da maTi imperatoris ZiriTadi mxsneli iyo, igi, arguments movses xorenacis `somxeTis istoriis~ mier armazis `aramaz-
amave dros, romauli Zalauflebis gavrcelebis xelSemwyobicaa15; masTan dad~ moxsenieba warmoadgens, anu im saxeliT, romelic identuria somexTa
xdeboda xolme adgilobrivi, romaelTa mier daqvemdebarebuli mxareebis, uzenaesi RvTaebis aramaz dis saxelwodebisa. somexi mematiane wm. ninos,
uzenaesi cis RvTaebebis gaigiveba, xolo, aRmosavleTisaken misi kultis anu nunes Sesaxeb gvamcnobs, rom man: `...mospo Weqa-quxilis [momvlinebeli]
gavrcelebasTan erTad, siriis, mcire aziisa da sxva mxareebis RvTaebebi- aramazdis qandakebi, romelic qalaqisagan gancalkevebiT, didi mdinaris
sac. Sesabamisad, romauli panTeonis zemoqmedebis kvalis arseboba iberi- meore mxares idga. rogorc wesi, dil-dilobiT yvela scemda mas Tayvans
is dedaqalaqSi, romelsac romis imperatoris vespasianes mier agebuli saxlTa saxuravebidan, saidanac saxiT Canda igi...~ (II, 86).
galavani icavda16, moulodneli ar unda iyos. iberiis samefo panTeonis
sinkretuli xasiaTi, rogorc Cans, kidev ufro gamdidrebuli iyo romis Cemi azriT, moyvanili nawyveti ar gamodgeba armazis ahuramazdasTan gas-
religiuri warmodgenebisaTvis damaxasiaTebeli niSnebiT17. centraluri aigiveblad, vinaidan, imave somxur matianeSi moyvanilia romSi kerpTTay-
vanismcemlobis aRmdgeneli da qristianTa mdevneli keisaris iuliane
gandgomilis werili miwerili somexTa mefis tiranisadmi, romelic Sem-
14 mag.,Speidel, 1980, 9, 11, 18-20, Abb. 1, 7, 9, 11, 21,38, 41
15 Speidel 1980, 5, 7, 9, 15, 18, Abb. 4; Schwertheim 1991, 40
16 yauxCiSvili, 1976, 241-244; Halfmann, 1986, 48 ax.w. IV s-is meore naxevarsa da VII s-is meore naxevars Soris arsebuli drois Sua-
17 ukanaskneli xanebis qarTul istoriografiaSi gavrcelebuli azri, armazis warmo- lediT unda daTariRdes
mavlobis Taobaze iranuli ahuramazdasagan (gvelesiani, 2003), ZiriTadad, mainc am ori 18 Kavtaradze 2001, 204-224; qavTaraZe, 2003, 112-127
RvTaebis saxelwodebaTa fonetikuri msgavsebiT unda aixsnas, rac, Tavis mxriv, Sedegia 19 Такайшвили 1906 - 1912, 663
garkveuli istoriuli movlenis _ qarTlSi aqemenianTa gabatonebisa da iranelTa 20 Марр 1902, 21
mravalsaukunovani kulturul-religiuri zegavlenis arsebobis. amave dros, gasaTva- 21 kekeliZe, 1956, 266
liswinebelia, rom cecxlTayvanismcemlobis advilad SesamCnevi daRi qarTul kul- 22 Болтунова, 1949, 238
turul, religiur Tu enobriv samyaroze upiratesad sasanianTa sparseTis xanisaa da 23 Tseretheli 1935, 38

640 641
degnairad iwyeba: `bedisweriT ukvdavi, TviTmpyrobeli iulianosi, inaqis elvasTan da mexTan dasakavSireblad avtors mxolod mohyavs wm. ninos
STamomavali, aramazdis Ze, Cvens moxele tirans mogesalmebi~ (III, 15). cxovrebis is adgili, sadac laparakia armazis kerpis Semusvris mcdelo-
baze: `da, aha, wamis yofasa Tualisasa dasavaliT haerni da qarni SeiZrnes
ueWvelia, rom, aq `aramazdSi~ (Արամազդայ) iupiteria (igive zevsi) nagu- da Ãma sces quxilTa ÃmiTa sazareliTa~26.
lisxmevi, romlis kultic iulianem aRadgina da ara iranuli ahuramaz-
da. amasTanave, `somxeTis istoriis~ teqsti cxadyofs, rom ahuramazda mis k. kekeliZis dakvirvebiT iTrujanis saxelis WeSmaritTan miaxloebuli
furclebze iwodeboda ara `aramazdad~, aramed `ormizdad~ (Որմզդական, forma Semonaxulia Satberdul nusxaSi, sadac mas ewodeba `iTruSan~: `ege
- II, 77), kerZod, pirveli sasaniani Sahis ardaSir I-is somxeTSi gatarebuli armaz da qaldevelTa RmerTi iTruSana yovladve mter arian~27, rac fone-
RonisZiebebis Sesaxeb, mematiane SeniSnavs, rom ardaSirma “...kidev ufro tikurad qarTul niadagze saxeSecvlili falauri `atruSan/atroSan~-ia
aaRorZina kerpTmsaxureba; brZana agreTve, rom bagavanis baginSi dauSre- anu `cecxli~ unda iyos da jgufuri xmovnebis e-i-a da Tanxmovan t-s T-Si
telad egizgiza ormizdis cecxls. rac Seexeba im qandakebebs, romlebic gadasvlis Sedegad aris miRebuli. k. kekeliZe iqve dasZens, rom es falau-
valarSakma daudga Tavis winaprebs, agreTve, mzesa da mTvares armavirSi... ri sityva qarTulSi ukve V saukuneSi gvxvdeba iakob xucesis `SuSanikis
artaSirma daamsxvria isini~ (II, 77). wamebaSi~; `sawyalobel iqmna ubadruki varsqen, rameTu uvar-yo WeSmariti
RmerTi da aRiara artoSani~ (II, 18);
armazis kultis ahuramazdasTan mimarTebis sakiTxSi m. wereTeli did
mniSvnelobas marTebulad aniWebs `wm. ninos mier qarTlis moqcevis~ na- aq xelnaweris mcdari wakiTxvaa, k. kekeliZisa da iv. javaxiSvilis azriT,
wyvets, sadac gadmocemulia armazis TayvanismcemelTa mrwamsi24: `...nu ukue unda iyos `atroSani~28. k. kekeliZe ganmartavs, rom iTruSan-iTrujanis
da - same-vakle didebasa didisa amis RmrTisa armazissa, anu Se-same-vsceT qaldevelTa RmerTad moxsenieba xels ar uSlis mis iranul RvTaebad
sityuad ebraelTa Tana, gina moguTa Tana smenisa; da romel ityÂan ucebni miCnevas, vinaidan, qarTul agiografiul ZeglebSi irans xSirad ewodeba
ucxosa visTÂsme RmrTisa, nu ukue poos rame biwi da mces me maxÂli igi qaldevelTa an babilonelTa qveyana da amdenad, iTruSan - iTrujani ar-
misi, romlisagan eSinis yovelsa~ (qc, I, 89: 12-16). sebiTad igive unda iyos, rac iranuli atar-atruSani29. qarTuli kerpTay-
vanismcemlobis Seurigebel dapirispirebaze mazdeanobasTan metyvelebs
cxadi xdeba, rom mogvTa sityvis mosmenisTvis armazi sikvdiliT sjida. aseve `mefeTa cxovrebis~ monaTxrobi, farnajomis moRvaweobis Sesaxeb, mis
mazdeanobasTan (zoroastrizmTan) armazis kultis antagonizms avlens mier zadenis kultis damkvidrebis Semdeg xanaSi: `amisa Semdgomad Seiy-
amave Txzulebis sxva nawyvetic, sadac armazis Tayvanismcemelni cdilo- vara [farnajomma, - g.q.] sjuli sparsTa, cecxlis msaxureba, moiyvanna spar-
ben axsnan misi kerpis ganadgurebis mizezi: `qaldevelTa RmerTi iTrujan seTiT cecxlismsaxurni da moguni, da dasxna igini mcxeTas, adgilsa mas,
da Cueni ese RmerTi armaz yovladve mter arian, aman same mas zeda zRua romelsa aw hqÂan moguTa, da iwyo cxadad gmobad kerpTa. amisTÂs moiZules
moaqcia, da aw man Suri iZia da mis mier moiwia ese~ (qc, I, 91: 18-92: 1-2). igi mkÂdrTa qarTlisaTa, rameTu didi sasoeba aqunda kerpTa mimarT. maSin
SeiTqunes erisTavni qarTlisani umravlesni, da waravlines mociquli wi-
igives amcnobs mirian mefe wm. ninos: `ese armaz da qaldevelTa RmerTi naSe somexTa mefisa da rques: `mefe Cueni gardaÃda sjulsa mamaTa Cuen-
iTrujan yovladve mter arian: aman mas zeda zRua Semoadgina, da man amas Tasa, arRara msaxurebs RmerTTa mpyrobelTa qarTlisaTa, SemoiRo sjuli
zeda eseviTari urva moawia, viTar aqus Cveuleba soflis mpyrobelTa...~ mamuli da dauteva sjuli deduli. aw arRara Rirs ars igi mefed Cuenda..,
(qc, I, 106: 21-107: 1-3). guaSuele Zali Seni, da vaotoT farnajom, SemomRebeli axlisa sjulisa...~
(qc, I, 29: 4-7).
armazi, rom ver iqneboda ahuramazda, garda iTrujanTan (igive `atruSan-
Tan~, ix. qvemoT) misi brZolisa, unda mowmobdes mis mierve gamoyenebuli aSkaraa, rom matianis mixedviT, cecxlTayvanismcemloba kerpTTayvanismc-
brZolis xerxic: `mas zeda zRua moaqcia~ Tu `Semoadgina~. am mxriv, aR- emlobasTan SedarebiT axal, ucxo Zalis mier Semotanil sjulad ganixi-
saniSnavia, rom abibo nekreselis martvilobaSi, romelic IX s-is meore leba, romelic armazsa da mis Tanmxleb RvTaebebTan mkveTrad dapirispi-
naxevarSi kaTalikosma arsen didma safarelma dawera da XII s-is Sua xa- rebuli moZRvrebaa - `da iwyo cxadad gmobad kerpTa~. sainteresoa, rom n.
nebSi gadaumuSavebia nekresis erT-erT episkoposs, asaxulia cecxlTayva- mari, romlisTvisac armazi igive ormuzdia (anu ahuramazda), xolo zadeni,
nismcemelTa da maTi kultis winaaRmdeg brZolis uebari meTodi: `Tqvens miTra, gaocebas ver malavda qarTvel mematianeTa mier aRwerili suraTis,
cecxls, romelic xmeli damwvelia, erTi mcire wyali davasx. mZle eqmna misi azriT, WeSmaritebasTan SeusabamobaSi, vinaidan, maTi sityvebidan ise
da mokla igi, rameTu ufroÁs misa i pova wyali igi~25. gamodioda, rom TiTqos, sparselebi ormuzdsa da miTras (anu armazsa da
zadens) Seuracxmyobelad moixsenieben, xolo qarTvelebi maT icavdnen, ro-
k. kekeliZe SeniSnavda, rom vinaidan armazs iTrujanze zRva miuSvia da ma- gorc Tavis erovnul RmerTebs30. gasaTvaliswinebelia, isic, rom Tu armazi
Sasadame, wyliT emuqreboda mis arsebobas, iTrujani unda miviCnioT iseTi igive ahuramazdaa, maSin sruliad gaugebari gaxdeba mazdeanuri religiis
stiqionis RvTaebad, romelic wyliT SeiZleba mospobil iqnes da rome-
lic elvasTan da mexTanaa dakavSirebuli, _ e.i. cecxlis RvTaebad; Tumca,
26 Такайшвили, 754; kekeliZe, 1956, 268
27 Такайшвили, 769
28 kekeliZe 1956, 268-269
24 Tseretheli, 1935, 33 29 kekeliZe 1956, 269-270
25 kekeliZe, 1955, 56 30 Марр 1902, 10

642 643
princi pebis gaTvaliswinebiT `mefeTa cxovrebis~ gancxadeba: `da mokuda `wm. ninos cxovrebaSi~, ninos mcxeTaSi CamosvlisTanave mis mier cecxlT-
farnavaz, da dafles winaSe armazisa kerpisa~ (qc, I, 26: 11). ayvanismcemelTa ritualis naxva da meore dRes Semdgari armazis dResas-
wauli, n. maris SexedulebiT, ordRian mazdeanur dResaswauls warmoad-
s. repis azriT, sikvdilis Semdeg farnavazis kultis Camoyalibeba, miri- genda. amasTan dakavSirebiT m. wereTeli SeniSnavda, rom es ori sxvadasxva
an mefis mier farnavazis saflavis Semkoba (qc, I, 65:19), srul Tanxmoba- movlenaa da maT erTmaneTTan araferi aqvT saerTo. misi dakvirvebiT,
Sia, elinisturi xanis dasavleT aziaSi, gansakuTrebiT selevkidTa Soris, sinamdvileSi aRwerilia mxolod erTi armazis dResaswauli, xolo, maz-
gavrcelebul mefeTa RvTaebebad gadaqcevis wesTan31. aRsaniSnavia kidev deanTa mier Catarebuli rituali wm. ninom gzad, SemTxveviT ixila; ufro
erTi ram, ara erTxel Tqmula da Cvenc gavimeorebT, rom SuSanikis wamebaSi metic, es ori movlena m. wereTlis gancxadebiT, Satberduli nusxis or
mazdeanoba ar aris gamoxatuli kerpTTayvanismcemlobiT, aseve juanSeric sxvadasxva TavSia moqceuli, armazis dResaswaulis aRweriT axali Tavi
mazdeanobas aRwers, rogorc cecxlis kults da ar ukavSirebs mas kerpT- (v) iwyeboda33. `...da miviwieniT qalaqad mcxeTad, wiaRiT moguTas kidsa
Tayvanismcemlobas. nebismieri qveynis religiur Tu kulturul Tavisebu- zeda. davdegiT mun da vxedevdiT cecxlisa msaxursa mas ersa da mogueba-
rebebze msjelobisas, aucilebelia adgilobrivi kulturul-politikuri sa da cTomasa maTsa zeda vtiode, warwymedisa maTisaTÂs da ucxoebasaca
konteqstis gaTvaliswineba; miT umetes es SeiZleba iTqvas, winaqristianu- Cemsa veglovdi~34 da Semdeg ukve axali Tavidan aris axali dRe aRwerili:
li xanis axlo aRmosavluri samyaros politikuri interesebis koncen- `xvalisagan iyo ÃmaÁ oxrisaÁ da sayÂrisaÁ da gamovidoda eri uricx vi-
trirebis iseT obieqtze, rogorsac amierkavkasia da, kerZod, mis SuagulSi Tarca yuavilosanni...~35.
mdebare iberia warmoadgenda. SeiZleba iTqvas, rom Zv.w. IV saukunis meore
naxevridan ax.w. IV saukunis meore naxevramde aq ar Cans xelsayreli piro- amave dros, aucilebelia iTqvas, rom cecxlTayvanismcemloba qarTlSi
bebi da ramdenadme xangrZlivi drois monakveTi mazdeanobis gasavrcele- kerpTTayvanismcemlobaze bevrad ufro gamZle gamodga da SesaZloa esec
blad. aqemenianTa imperiis kolapsis Semdeg, iranis religiuri warmodge- aris qarTveli mematianeebis mier mis winaaRmdeg gamoxatuli paTosis
nebis gamovlineba TiTqmis mTlianad iyo gadafaruli elinizmis talRiT; mizezi. am moZRvrebis aseTi mdgradoba arc unda iyos moulodneli, igi
am warmodgenaTa mxolod TiTo-orola SemorCenili gadmonaSTi Tu aris garedan, iranidan Rebulobda sasicocxlo Zalebs da bizantiis keisris
damowmebuli iranis erovnul aRorZinebamde, romlis garkveuli niSnebi herakles mier iranis damarcxebamde da Semdeg arabebis mier am religi-
jer Tavs iCens Zv.w. I saukuneSi da sabolood yalibdeba sasanianTa di- is faqtobriv amoZirkvamde qristianobas amierkavkasiaSi did safrTxes
nastiis epoqaSi. kerZod, aqemenianTa erT-erT dedaqalaqSi suzaSi, sadac uqmnida. am sakiTxTan mimarTebaSi, sayuradReboa mirian mefis mier si-
ahuramazdas kulti ar iyo avtoqtonuri, selevkidur da arSakidul xanaSi cocxlis damlevs Tavisi Zis, baqarisadmi danatovari sityvebi: `da sada
moWril monetebze saerTod ar gvxvdeba iranuli warmomavlobis RvTae- povne vnebani igi cecxlisani kerpni, cecxliTa dawuen, da nacari Seasu
bebis gamosaxuleba. ufro gvian, rodesac xdeba berZnuli da iranuli romelni maT esvidnen~ (qc, I, 130). savaraudod, es sityvebi reminiscenciaa
RvTaebebis erTmaneTSi aRreva, es RvTaebebi moixsenieba, rogorc berZnuli, bibliuris: `xatebi kerpebisa maTisaÁ daswua cecxliTa~ (I, dan. 3: 2), oRond,
aseve, iranuli saxelwodebebiT. amis mkafio magaliTia, Zvel komageneSi, mirianis sityvebi ufro eqspresulia, aq saubaria cecxlisa da misi atri-
nimrud daRze, Zv.w. I saukunis Sua xanebis adgilobriv mefeTa RvTaebebis butebis cecxliTve ganadgurebaze. `mefeTa cxovrebaSi~ savsebiT cxadad
ormagi (berZnul-sparsuli) saxelwodebebis, mag. zevsi/oromazdesi, apolo- aris gamoxatuli, qarTvelebis sparselebTan religiuri dapirispirebisa
ni/miTra da sxv. gamovlenis faqti32. Tu ra saxis kulti iyo sinamdvileSi da maTTan aRrevis sawinaaRmdego tendencia. matianem Semogvinaxa qarTuli
gamefebuli wina qristianul qarTlSi kargad aris asaxuli wminda ninos aristokratiis damokidebuleba sparseTis mefis Zis (momavali mefe miria-
sityvebSi, rodesac igi axasiaTebs armazis kultis sadideblad armazci- ni) qarTlis mefed movlenisa da qarTlis samefo ojaxis erTaderTi war-
xeSi asul qarTlis maRal wodebasa da morwmuneebs, rom isini: `...quaTa da momadgenlis, mefis asulis abeSuras meuRled gaxdomis mimarT: `viTxovoT
ZelTa, spilenZsa da rvalsa ganWedilsa RmerTad Tayuanis-cemdes, da eseni misgan [sparsTa mefisgan - g.q.] damWirva sjulsa zeda mamaTa CuenTasa, da
icodes yovlisa Semoqmedad~ (qc, I, 90). viTxovoT Cuen Tana ara aRreva sparsTa da warCinebulad pyroba Cueni. nu
ukue Seiwynaros vedreba ese Cueni, da yos ese yoveli Cuen zeda da ukeTu
amrigad, cxadze cxadi xdeba, armazi ar aris ahuramazda da cecxlTayva- sjulsa mamaTa CuenTasa migÂRebdes, da Cuen zeda sparsTa warCinebul hy-
nismcemlobaze raime miniSnebac ki ara gvaqvs misadmi miZRvnil dResas- ofdes, da naTesavsa mefeTa CuenTasa moswyueddes, maSin sikudili umjobes
waulze, amdenad, arc mazdeanobis samefo kultad qcevaze SeiZleba saubari ars TavTa CuenTaTÂs vidre monaxvasa ese viTarisasa. davsxneT Tavni Cuen-
imdroindeli qarTlis dedaqalaqSi; es miT ufro sacnauria, rom `wmida ni cixeTa da qalaqTa Sina da movswydeT yovelni~ (I, 63).
ninos mier qarTlis moqcevis~ avtorma kargad icis qarTlSi cecxlTayva-
nismcemlebis arsebobis Sesaxeb. pirvelad qarTlSi Semosul wm. ninosTan am amonaridanac aSkara xdeba, rom wina qristianul epoqaSi qarTvelTa
dakavSirebiT igi SeniSnavda, rom `...miiwia sanaxebsa qarTlisasa, qalaqsa `sjuli mamaTa~ gansxvavebuli iyo mazdeanobisagan da misTvis es ukanas-
mas, romelsa ewodebis urbnisi, sada _ igi ixila eri ucxoTa TeslTa kneli udides safrTxes warmoadgenda. amazeve metyvelebs qarTuli agio-
RmerTTa msaxuri; rameTu cecxlsa (xazi Cemia, _ g.q.), qvaTa da ZelTa Rmer- grafiuli Txzulebebidan zemomotanili araerTi sxva citata. aRsaniSna-
Tad Tayuanis-cemdes~ (qc, I, 87).

33 Tseretheli 1935, 34-35, Sdr. Такайшвили 750


31 Rapp 2003, 279 34 Такайшвили 750
32 Bailey & Yarshater 1983, 866f. 35 Такайшвили, 750-751

644 645
via, rom arc garegnulad hgavda armazis kerpi ahuramazdas gamosaxulebebs. samyarosTan da Sesabamisad, arc is unda iyos moulodneli, rom armazis
m. wereTeli dauSveblad miiCnevs, Zveli qarTuli mwerlobis armazis mu- kultic mkafiod avlens Tavis ambivalentur xasiaTs. am mxriv niSand-
zaradiani da maxviliani kerpis identificirebas ahuramazdasTan, romlis oblivia, rom saberZneTSi mdebare, stratosis e.w. mTis RvTaebac, berZnebis
gamosaxulebac bisutunis kldidan frTian mzis diskozea mjdomare da mier stratiosis zevsad saxeldebuli, sparselTa mier ahuramazdasTan
xelT girlanda upyria36. igi xazgasmiT aRniSnavs, rom armazs ahuramazdas- iyo gaigivebuli, xolo sardesis ahuramazdas taZari agebuli iyo kanonmd-
Tan saxelis garda araferi aqvs saerTo37. iv. javaxiSvilic armazs ahura- ebeli zevsis saxelze43. ukve TviT saxelwodeba `iupiter oromazdesi~
mazdasTan ZiriTadad mainc saxelwodebis gamo akavSirebda38. n. mari, iseve (Jupiter Oromazdès) cxadyofs, rom mcire aziaSi adgili unda hqonoda iupite-
rogorc, Semdeg l. meliqseT-begi, Tvlida, rom armazis saxeli ahuramazdas risa Tu zevsis gaigivebas ahuramazdasTan; amis ara erTi sabuTi moi pove-
gaqarTvelebuli formaa: Armaz = somxuri Aramazd = sparsuli Ormuzd ba Zvel anatoliasa Tu iranSi. sparsuli religiuri nomenklaturiT Tu
(Ōhrmazd) = Ahura-azda39. imis gamo, rom `wm. ninos cxovrebis~ Satberdis nus- iupiteri (igive zevsi) ahuramazdaa, apoloni da artemide miTrasa da anahi-
xaSia `armazd~, xolo, WeliSurSi mcdarad `armazad~, l. meliqseT-begi tas Seesabamebian. Tumca, SeiZleba iTqvas, rom RvTaebaTa es gaigiveba rea-
Tvlida, rom `armazd~ Sualeduri formaa somx. aramazdidan qarT. armazam- lur sinkretizmamde ar aris misuli; saqme gvaqvs elinisturi samyarosT-
de, anu unda yofiliyo aramazd-armazd msgavsad sxva magaliTebisa, arta- vis damaxasiaTebel fenomenTan, aqemeniduri da berZnuli warmodgenebis
vazd-artvaz, amazasp-amzasp40. armazsa da ahuramazdas Soris sxvac rom SerwymasTan, rac, Tumca, xSir SemTxvevaSi, garegnuli Tu terminologiuri
aRmoCndes saerTo, mainc pirvel rigSi, gasaTvaliswinebeli iqneba is, rom daaxloebis dones ar scdeboda. m. wereTelis SexedulebiT, imis gaTva-
am or RvTaebas Soris msgavseba ar aris sistemuri xasiaTis, winaaRmdeg liswinebiT, rom mazdeanobam somxeTSi, faqtobrivad, amoZirkva adgilobri-
armazis kavSirisa iupiterTan da sxva mexTa mtyorcnel RvTaebebTan. mex- vi warmarTuli kultebi, savaraudo xdeba, rom masve didi daRi unda daes-
Tamtynorcneli zevsis kultisaTvis mTa aucilebel atributs warmoad- va Zvel qarTul religiur warmodgenebze da Sesabamisad, SesaZloa
genda, iseve rogorc erT-erTi misi saxeobisaTvis iupiter dolixenusisaT- qarTvelebsac gamoeyenebinaT cecxlTayvanismcemelTa uzenaesi RmerTis
vis, romlis xeTur/xurituli fesvebi kargad aris cnobili. rogorc unda ahuramazdas saxeli Tavisi mTavari RvTaebisaTvis, oRond Secvlili for-
gadawydes sabolood armazisa da ahuramazdas urTierTmimarTebis sakiT- miT _ armazi, rogorc amas ufro adre o. fon vezendonkic varaudobda. m.
xi, adreuli xanebidanve mazdeanobis arseboba aRmosavleT saqarTveloSi wereTlis azriT, aRniSnuli garemoeba sulac ar niSnavs, rom amis gamo-
eWvs ar unda iwvevdes, garda agiografiuli Txzulebebis monacemebisa, amas qarTvelebs unda eRiarebinaT ahuramazda, an rom ahuramazdaTi unda Canac-
mowmobs armazis sanaxebis toponimikis Taviseburebani, materialuri kul- vlebuliyo maTi Zveli mTavari RvTaeba44. rogorc zemoT ukve iTqva, movses
turis araerTi monacemi; gansakuTrebiT mxedvelobaSia misaRebi xovle, xorenacis teqstTan dakavSirebiT, somxuri RvTaebis `aramazdis~ saxeli
aseve, cixiagora (kavTisxevTan), sadac SesaZloa arsebobda aqemeniduri xa- dapirispirebulia ahuramazdas saxelTan, `ormizdTan~, rac ganpirobebuli
nis sakulto adgilebi. sxva sakiTxia, Tu ra xasiaTis unda yofiliyo maz- unda yofiliyo am or RvTaebas Soris arsebuli mniSvnelovani Sinaarso-
deanobis gavrceleba am teritoriaze. elinistur xanaSi sparsuli kul- brivi da garegnuli sxvaobiT. miuxedavad aqemenianTa xanis somxeTSi maz-
tis Semotana saqarTveloSi ukve naklebad mosalodneli iqneboda. l. deanobis aSkara gabatonebis faqtisa45, aq mas mainc Taviseburi saxe unda
meliqseT-begis mixedviT, mtkvar-aragvis xerTvisamde, md.mtkvarTan unda yo- mieRo; maSin rodesac aqemenianTa mefeebisaTvis miuRebeli iyo cxovelTa
filiyo aqemenianTa batonobis CrdiloeTi sazRvari41. a. boltunovas az- msxverplSewirva, somxebi, qsenofontis cnobiT, mzis RvTaebas cxenebs swi-
riT, savsebiT usafuZvloa varaudi aqemenianTa xanaSi saqarTveloSi maz- ravdnen (Xen., Anab., IV, V, 35). es garemoeba, axsnilia aqemenianTaTvis damaxa-
deanobis, rogorc gabatonebuli religiuri kultis arsebobis Sesaxeb. siaTebeli religiuri tolerantobiT, isini ar cdiloben xolme daqvemde-
samagierod, igi Tvlis, rom iberiis maRali wodeba mWidrod iyo dakavSi- barebuli xalxebis RvTaebaTa saxsenebelis aRmofxvrasa da Tavisi rwmenis
rebuli gvian aqemeniduri _ adreelinisturi xanis mcire aziis sinkretul, ZaldatanebiT gavrcelebas; isini iswrafodnen da axerxebdnen kidevac
kulturul samyarosTan, da, rom amasTanave armazis kulti atarebda aqeme- adgilobrivi kultebis sakuTari Zalauflebis dasayrdenad gamoyenebas46.
niduri da elinisturi mcire aziisaTvis damaxasiaTebeli sinkretizmis aqemenianTa religiuri Semwynarebloba somxeTze aranakleb, Tu ara ufro
anabeWds; xolo, mazdeanobis aq gavrcelebas ukavSirebs sasanianTa iranisa metad, unda gavrcelebuliyo iberiaze, sadac adgilobriv uzenaes RvTaebas,
da bizantiis urTierTbrZolas42. iberiis samefos panTeoni, marTlac, sin- armazs, rogorc vnaxeT, saxelwodebis garda araferi ecxo iranuli. arm-
kretuli xasiaTis RvTaebebisagan Sedgeboda, igi imTaviTve mWidrod dakav- azis kulti realurad rom arsebobda da ar iyo mwignobruli gziT Seq-
Sirebuli Cans gvian aqemeniduri _ adreelinisturi xanis winaaziur-aRm- mnili fiqcia, cxadi xdeba klasikuri xanis avtorTa mier, am RvTaebis sa-
osavleT xmelTaSuazRvispireTis sinkretuli xasiaTis kulturul xelis matarebeli cixe-simagris, armazcixis moxseniebis gamo. igi
sxvadasxva variaciebiT aris naxsenebi strabonis (XI, 29, 4), pliniusis (VI, 29),
klaudius ptolemaiosis (V, 11, 3; VIII, 19, 4) TxzulebebSi. armazcixe armazis
kultis ZiriTadad centrs warmoadgenda iberiaSi. aSkaraa, rom armazis
36 Tseretheli, 1935, 33, 64, j. raselis gancxadebiT, aleqsandre makedonelis Semdgomi xanis
ahuramazdas gamosaxulebebi iZenen mamakacur, mxedrul Tvisebebs (Rassell 2003, 154), Tum-
kultis Camoyalibeba ZiriTadad dakavSirebuli iyo elinisturi xanis sa-
ca es, albaT, ufro marTebulia am RvTaebis sasanianTa xanis gamosaxulebebis mimarT
37 Tseretheli 1935, 36
38 javaxiSvili 1979
39 Марр 1902, 4; Меликсет-Беков 1938, 13 43 Canby 1987, 714; McEvilley, 2002, 13
40 Меликсет-Беков 1938, 13-14, Sen. 2 44 Tseretheli, 1935, 32
41 Меликсет-Беков, 1938, 15 45 Russell, 1987, 14, 47
42 Болтунова, 1949, 235, 239-240 46 Redgate, 1999, 61

646 647
qarTveloSi saxelmwifoebriobis aRmocenebasTan da igi ar iyo garedan yofiliyo iazadani; m. wereTlis SexedulebiT, is Semzaravi adamianTa
Tavsmoxveuli, xolo misi saxelwodebis msgavseba ahuramazdas saxelTan msxverplSewirvebi, romlebsac qarTuli werilobiTi wyaroebis mixedviT
aqemenianTa xanidan gadmosul memkvidreobad unda iyos miCneuli. armazis adgili hqonia qarTlSi, SeuTavsebelia mazdaizmTan, Tundac misi arsebo-
kultis ganviTarebaSi gamoiyofa sxvadasxva etapebi, dakavSirebeli qveya- bis gvian stadiaze, rodesac sxvadasxva mxareSi adgilobriv kultebTan
naSi arsebul kulturul-politikur realiebTan. s. repis mier ukanas- Serwymis Sedegad am religiurma sistemam Tavisi pirvandeli saxe dakar-
knel xanebSi gakeTebuli gancxadebiT, armazi sinkretuli RvTaebaa, rome- ga54. meores mxriv, gasaTvaliswinebelia, rom pirmSoTa armazisadmi Sewirva
lic warmoadgens adgilobrivi qarTuli, iranuli da anatoliuri ar iyo ucxo iupiterisa da zevsis kultisaTvis; platonisa (respublika,
elementebis naerTs. amave dros, igi gamoricxavs armazisa da ahuramazdas 565 d-e) da pavsaniasis (saberZneTis aRweriloba, 8. 2. 3) cnobis mixedviT,
gaigivebis mcdelobebs. mas SedarebiT ufro gasaziareblad miaCnia g. me- arkadiaSi, likaeusis mTaze likaiosis zevss adamianebs da kerZod bavS-
liqiSvilis azri, armazisa da zadenis siaxlovis Sesaxeb anatoliur vebs swiravdnen xolme msxverplad, anu adgili hqonia e.w. religiur kani-
RvTaebebTan, armasTan da sanTaS/sandonTan, gansakuTrebiT im garemoebis balizms. winaqristianuli xanis amierkavkasiaSi cecxlTayvanismcemlobis
gamo, rom arma mTvaris RvTaebas warmoadgenda, xolo iv. javaxiSvili wina aradominanturoba kerpTayvanismcemlobasTan SedarebiT da am ukanaskne-
qristianuli xanis qarTvelTaTvis umTavares RvTaebad mTvares Tvlida, lis Tvisobrivi siaxlove romis imperiaSi gavrcelebul kultebTan, rac,
romlis kultic ufro gvian Seerwya adgilobriv warmodgenas wminda gi- garkveulwilad, romis politikuri da kulturuli zegavleniT iyo ganpi-
orgis Sesaxeb47. s. makalaTia da k. kekeliZe armazSi miTras xedavdnen48. am robebuli, mkvidr safuZvels warmoadgenda amierkavkasiaSi _ somxeTsa da
sakiTxTan dakavSirebiT, m. wereTels miaCnda, rom miTras sparsuli kulti saqarTveloSi qristianobis gamarjvebisaTvis. rogorc Cans, adgilobrivi
odesme marTlac Tu iyo qarTlis oficialuri religia, maSin gamoricxu- RvTaebebi, orive am amierkavkasiul qveyanaSi, romaul RvTaebebTan mimsgav-
li iqneboda is mkveTrad uaryofiTi damokidebuleba cecxlTayvanismcem- sebuli xasiaTisa unda yofiliyvnen, saqarTveloSi ufro metad, somxeTSi
lobis mimarT, rasac Zveli qarTuli werilobiTi Zeglebi avlenen; amave SedarebiT naklebad, iq bevrad ufro mZlavri iranuli zegavlenis gamo.
dros gasaTvaliswinebelia am ori RvTaebis (armazisa da miTras) erTmane- qristianoba qarTlSi Znelad Tu gaimarjvebda, Tu adgili ar eqneboda
Tisagan sruliad gansxvavebuli xasiaTic49. l. meliqseT-begis Tanaxmad, romTan intensiur, mravalmxriv kavSirebs, romlebic saukuneebis manZilze
armazi _ somxuri aramazdisa da sparsuli ahuramazdas msgavsad, mzis grZeldeboda. sazogadod SeiZleba iTqvas, rom aleqsandre makedonelis
RvTaebaa da mis gverdiT zadens, iseTive adgili ukavia, rogoric miTras epoqidan dawyebuli, Tu ara ufro adreuli xanebidan, kerZod, Zv.w. IV sau-
ahuramazdas gverdiT50. Tumca, rogorc cnobilia, armazis gverdiT ara za- kunis dasawyisidan, rodesac aqemenianTa saxelmwifo Tavisi ganviTarebis
deni, aramed gaci da ga iyvnen ganlagebulni, xolo zadeni armazcixis mo- krizisul xanaSi Sevida da ax.w. IV saukunis 60-ian wlebamde, qarTli
pirdapire mTaze, mtkvrisa da aragvis xerTvisis meore mxares mdebare `za- metnaklebad Tavisufali iyo iranis Zlieri politikuri zegavlenisagan.
denis mTaze~ iyo aRmarTuli. sazogadod armazisa da zadenis am mxriv, erTgvari gamonaklisi iyo ax.w. III saukunis meore naxevari, adre
urTierTmimarTeba erT-erTi yvelaze naklebad Seswavlili sakiTxia qar- sasanianTa xanis sparseTis mZlavrobis xana, romelic 298 w. nizibisis za-
Tul istoriografiaSi da es ZiriTadad, saTanado masalebis simwiriT viT damTavrda da romlis Tanaxmadac, winaqristianuli epoqis qarTli
aris gamowveuli. uxvi mosavlisa da nayofierebis RvTaeba zadeni, rogorc isev romis erTpirovnuli da mZlavri zegavlenis qveS moeqca. am garemoe-
Cans, miwaTmoqmedebisa da nayofierebis RvTaebis, iupiteris mamis, romauli bam mniSvnelovnad ganapiroba qveynis qristianuli arCevani da ganuxre-
saturnis (berZnuli miTologiis kronosis) qarTuli nairsaxeoba unda li ganviTareba, miuxedavad jer sasanianTa iranisa da Semdeg, muslimuri
yofiliyo. am ori RvTaebis erTmaneTTan gaigivebas arc maTi saxelwode- samyaros Znelad gasaZlebi zewolisa. rogorc irkveva, centralur da
bebis (zadeni, saturni) fonetikuri monacemebi unda uSlides xels. zade- aRmosavleT amierkavkasiaSi romauli samxedro nawilebis yofna ar iyo
nis kultis qarTlSi damkvidreba farnajom mefes miewereba: „aman farna- xanmokle movlena, rom aRaraferi vTqvaT amierkavkasiis dasavleT nawil-
jom mefeman umata yovelTa cixe-qalaqTa Seneba, da aman aRaSena cixe ze, romelic permanentulad romaelTa Zalauflebis qveS rCeboda. Tumca
zadeni da Seqmna kerpi saxeliT zaden, da amarTa zadens…~ (qc, I, 29: 1-2). iberiaSi, kolxeTisagan gansxvavebiT, romelic romis imperiis Semadgenel
nawils warmoadgenda, romaul samxedro erTeulebs mxolod iberiis xeli-
Teimuraz batoniSvilis cnobiT, zadeni anu zadnen _ apolonia: `mefemam 4 sufalTa neba-surviliT (Tundac formaluriT) SeeZloT yofna. amierkav-
farnajom aRaSena cixe zadenisa da aRmarTa kerpi zadenad wodebuli, ese kasiis mniSvnelobas romis samxedro strategiuli gegmebisaTvis, mraval
ars wvimisa da nayofTa aRmomcenebeli~51. zadens, n. mari da o. fon vezendo- sxva garemoebasTan erTad, isic mowmobs, rom ax.w. 95 w. daweril statiusis
ki, mazdeanur iazadanTan (=azata) akavSirebdnen keTili sulebis, angeloz- (45-96 ww.) poemaSi `silva~ kaspiis karibWe warmodgenilia kapadokiis arm-
Ta da sazogadod, sikeTis gansaxierebasTan52. Tumca, zadeni, romlisTvisac, iis moqmedebis bunebriv arealad (Silv. 4,4, 63f.)55. yuradRebas i pyrobs, wi-
iseve rogorc armazisaTvis, msxverplTa Sewirva xdeboda53, ar SeiZleba naqristianuli xanis amierkavkasiaSi gamovlenili berZnuli da laTinuri
epigrafikuli Zeglebis siuxve da maTSi asaxuli anTroponimikis berZnul-
romauli xasiaTi. zogierT SemTxvevaSi es warwerebi romaelTa samxedro
47 Rapp, 2003, 278
48 makalaTia 1927, 189; kekeliZe 1945, 350 Smd. Sdr., vawaZe, 2006, 285-291
49 Tseretheli, 1935, 45 85:13-14), ix., agreTve, `asurel mamaTa cxovrebis~ cnoba, rom ioane zedaznelis zeda
50 Меликсет-Беков 1938, 39 zadenze misvlis xanaSi iq adgili hqonia msxverlTa Sewirvas: `...eSmakni friad
51 Такайшвили 1906-1912, 663 damkჳdrebul iyvnes da hmsaxurebdes kuamliTa nazorevTaჲTa~ (ix., abulaZe 1955, 27 Smd.)
52 Марр 1902, 7; von Wesendonk 1924 54 Tseretheli 1935, 64
53 „xadodes RmerTTa maTTa armazs da zadens, da aRuTqmides maT SesawiravTa...“ (qc, I, 55 Bosworth 1977, 227

648 649
nawilebis amierkavkasiaSi ganlagebis faqtis amsaxvelia56. laTinuri da mauli religiuri sistemisaTvis damaxasiaTebeli TvisebebebiT. amrigad,
berZnuli warwerebis gamovlenis faqtebi sakuTriv iberiaSi da iberiasa centraluri amierkavkasiis movlenebSi romaelTa intensiur da mravalm-
da kaspiis zRvas Soris mdebare mxareSi, savaraudod, dakavSirebuli unda xriv monawileobas, sagrZnobi kvali unda daemCnia adgilobriv sulier
iyos romaelTa da iberielTa saerTo strategiul interesebTan, kontro- samyarozec, kerZod, religiur warmodgenebsa da kultebze. iberiaSi, iseve
lis qveS hyolodaT am arealSi ganlagebuli uReltexilebi. iberielTa rogorc romis imperiaSi, qristianobis saxelmwifo religiad aRiareba, bu-
samflobeloebis aRmosavleTis mimarTulebiT gavrceleba, rac amave dros nebrivia, kidev ufro ganamtkicebda am or qveyanas Soris winaqristianuli
aRmosavleli metoqeebis xarjze maTi politikuri Zalauflebis eqspansi- xanidan arsebul mWidro samxedro-politikur da kulturul-ekonomikur
is garantias iZleoda, ra Tqma unda, romis imperiis interesebSic Sedio- siaxloves, rac, ufro gvian, balavrad daedo qarTlisa (=saqarTvelos) da
da. amis gamo, romaelTa monawileoba romaeli imperatoris `klientis~, bizantiis mravalsaukunovan da mravalmxriv urTierTobasa da sulier
iberiis mefis laSqrobaSi parTelTa mokavSire, albanelebis winaaRmdeg, siaxloves.
mosalodneli iqneboda57. armazcixeze ukanasknel xanebSi Catarebuli gaT-
xrebis Sedegad aRmoCenilma epigrafikulma masalam damatebiT gagvacno
mefe amazaspis ezos moZRvris anagrenesis, agreTve dedofal drakontisisa
da msaxurTuxucesis anionis saxelebi58. sveticxovlis ezoSi, taZris Crdi-
lo-aRmosavleT mxares 2001 wels aRmoCenili akldamis (samarxi 14) gaT-
xris Sedegad, aRmoCnda gema dedoflis ulpias gamosaxulebiTa da berZ-
nuli warweriT, agreTve, penali mefe ustamosisa da eugeniosis saxeliT59.
rogorc Cans, adgili hqonda ara mxolod romaelebisa da iberielebis
bibliografia
axlo TanamSromlobas, dafuZnebuls kavkasiaSi maT saerTo strategiul
interesebze, aramed, xdeboda zogierTi romaelis WeSmariti integracia 1. abdalaZe a., movses xorenaci somxeTis 9. leoniZe g., qarTuli messianizmi, gaz.
iberiul sazogadoebaSi. am mxriv, gansakuTrebul interess iwvevs ax.w. II istoria Zveli somxuridan Targmna, Se- `baxtrioni~, #2, 1922
saukunis iberiis samefos ezosmoZRvris publikios agri pas pirovneba60. savali da SeniSvnebi daurTo a. abdala- 10. makalaTia s., RvTaeba miTras kulti
a. bosvorsis SeniSvniT, igi ver iqneboda iberieli didebuli, romelmac Zem, Tb., 1984 saqarTveloSi, saqarTvelos muzeumis
romauli moqalaqeoba da Sesabamisad, axali saxeli miiRo. moqalaqeobis 2. abulaZe il., qarTlis cxovrebis Zveli moambe, III. tf., 1927
miniWeba klienti-saxelmwifos gamorCeuli wevrebisaTvis xdeboda impera- somxuri Targmani, qarTuli teqsti da 11. qavTaraZe g., iberiis samefos `arsebo-
toris mier boZebiT da msgavs SemTxvevaSi, mosalodneli iyo, rom romau- Zveli somxuri Targmani gamokvleviTa bis arsi~ Zveli saistorio wyaroebis
li moqalaqeobis mimRebs etarebina imperiuli nomeni, rasac publikios da leqsikoniT gamosca, Tb., 1953 mixedviT, mnaTobi, #7-8, Tb., 2003
agri pas SemTxvevaSi ver vxedavT, Tumca, agri pas Ze, iodmangani ukve savse- 3. abulaZe il., asurel mamaTa cxovreba, 12. qavTaraZe g., kavkasia da `karTagenelebi~,
biT `gaiberielebuli~ unda yofiliyo61. iberia ar warmoadgenda imdenad il. abulaZis gamocema, Tb., 1955 iberia-kolxeTi, saqarTvelos klasikuri
Zlevamosil saxelmwifos, rom sruliad damoukideblad SesZleboda Ta- 4. gvelesiani m., armazis kerpis kultu- da adremedievuri periodis arqeologi-
visi politikuri miznebis xorcSesxma _ sxvadasxva qveynis gansxvavebuli rul-istoriuli aspeqtebi, armazis kul- ur-istoriuli kvlevani, #4, Tb., 2008
interesebi erTmaneTs swored aq, kavkasionze gadamavali umTavresi uRel- tis definiciisaTvis. disertacia isto- 13. yauxCiSvili T., saqarTvelos istoriis
texilis uSualod samxreTiT mdebare centralur amierkavkasiaSi kveTda. riis mecnierebaTa doqtoris xarisxis Zveli berZnuli wyaroebi, Tb., 1976
romaelebsa da iberielebs, erTi da imave orbis terarrum-is Semadgenel mosapoveblad (xelnaweris uflebiT), 14. yauxCiSvili s., qarTlis cxovreba, teqs-
nawilebs Soris arsebuli mWidro TanamSromloba, dafuZnebuli saziaro Tb., 2003 ti dadgenili yvela ZiriTadi xelnaw-
strategiul interesebze, moiTxovda iberiul sazogadoebaSi romaelTa 5. vawaZe v., gaci da gaimi, saistorio Zie- eris mixedviT, I. Tb., 1955
samxedro kontigentis integracias _ kapadokiasa da amierkavkasiaSi gan- bani (eqvTime TayaiSvilis saxelobis 15. wereTeli g., armazis bilingva, Tb., 1942
Tavsebuli romaelTa samxedro Zalebi maTi saerTo gegmebis ganxorcie- saqarTvelos saistorio sazogadoeba 16. javaxiSvili iv., qarTvelebis warmar-
lebis garantebs warmoadgendnen. afxazeTis organizacia), # 8-9, Tb., 2006 Toba, wgn.: iv. javaxiSvili, Txzulebani
6. kekeliZe k., qristianoba da miTraizmi, Tormet tomad, tomi I. Tb., 1979
yovelive zemoTqmulidan gamomdinare, albaT, SeiZleba vivaraudoT, rom wgn.: k. kekeliZe. etiudebi Zveli qarTu- 17. Болтунова А.И., К вопросу об Армази, Вестник
ZvelTaganve ZiriTadad, sinkretuli bunebis mqone RvTaebebisagan Semdga- li literaturis istoriidan, t. II. Tb, Древней Истории, № 2, 1949
ri iberiis samefos religiuri panTeoni, amierkavkasiaSi romis imperiis 1945 18. Марр Н., Боги языческой Грузии по древне-
dominirebis xanaSi kidev ufro metad iqneboda daRdasmuli berZnul-ro- 7. kekeliZe k., antimazdeisturi polemikis грузинскимисточникам, Записки Восточного
filosofiuri dasabuTeba uZveles qar- Отделения Императорского Русского
Tul mwerlobaSi, wgn.: k. kekeliZe, etiu- Археологического Общества, том ХIV, Вып. II-
56 mag.: qavTaraZe 2003, 124-133; Kavtaradze 2001, 211-219 debi Zveli qarTuli literaturis is- III, 1902
57 Меликишвили 1959, 351 Smd. toriidan, t. III. Tb., 1955 19. Меликишвили Г. А., К истории древней Грузии,
58 savaraudoa, es mefe amazasp I (ax.w. II s-is pirveli naxevari) yofiliyo, vinaidan, amazasp 8. kekeliZe k., iTrujani (cda misi eti- Тб.,1959
II (ax.w. III s-is Suaxanebi) gamoirCeoda mkveTri proiranuli orientaciiT
mologiis garkvevisa), wgn.: k. kekeliZe, 20. Меликсет-Беков Л., Армазни, Историко-архео-
59 mag.: qavTaraZe 2008, 114
60 wereTeli 1942, 16; yauxCiSvili 1976, 246 etiudebi Zveli qarTuli literaturis логический очерк, Материалы по истории Гру-
61 Bosworth, 1977, 231 istoriidan, t. I. Tb., 1956 зии и Кавказа, выпуск II.Тб., 1938

650 651
21. Такайшвили Е., Описание рукописей `Общества 31. Redgate A.E., The Armenians, Oxford: Blackwill, Giorgi L. Kavtaradze
распространения грамотности среди грузинско- 1999
го населения~, том II, вып. 1-4, Издание управ- 32. Russell J.R., Zoroastrianism in Armenia. Cam- Ivane Javakhishvili Tbilisi State University,
ления Кавказского учебного округа, Тифлис, bridge, Mass.: Harvard University Press, 1987 Ivane Javakhishvili Institute of History and Ethnology,
1906-1912 33. Schwertheim E., Iupiter Dolichenus, der Zeus von Department of Ancient Country History, Chief Scientific Officer
22. Bailey H., Yarshater E., The Cambridge History of Doliche und der kommagenische Königskult, in:
Iran, vol. 3: The Seleucid, Parthian and Sassanian Studien zum antiken Kleinasien: Friedrich Karl
Periods, London, 1983 Dörner zum 80, Geburtstag gewidmet. Asia Minor FOR THE
ESSENCE
23. Bosworth A. B., Arrian and the Alani, Harvard Stud- Studien, Bd. 3. Bonn: Habelt, 1991
ies in Classical Philology, vol. 81, 1977 34. Speidel M.P., The Religion of Iuppiter Dolichenus
24. Canby (Rev.) J.V., Donceel R., Lebrun R., Archèo-
logie et religions de l’Anatolie ancienne, Mèlanges
in the Roman Army, Leiden: E.J.Brill, 1978
35. Speidel M.P., Jupiter Dolichenus, Der Himmelsgott
OF THE
en l’honneur du professeur Paul Naster, Bibliotheca auf dem Stier, Stuttgart, 1980 PAGAN
Orientalis, Jaargang XLVI, № ¾, Mei-Juli 1987
25. Cumont Fr., Die orientalischen Religionen im Roe-
36. Thomson R.W., Rewriting Caucasian History, The
Medieval Armenian Adaptation of the Georgian
IBERIAN
mischen Heidentum, Leipzig, 1931 Chronicles, The Original Georgian Texts and the DEITIES
26. Halfmann H., Die Alanen und die römische Ostpo- Armenian Adaptation, Translated with Introduction
litik unter Vespasian, Epigraphica Anatolica, Zeit- and Commentary by R. W. Thomson. Oxford: Clar-
schrift für Epigraphik und historische Geographie endon Press, 1996 The ancient Pantheon of the Iberian Kingdom solar and lunar deities, have parallels in Apollo
Anatoliens, Heft 8, 1986 37. Toumanoff C., The Oldest Manuscript of the Geor- consisted of deities of the syncretic character. Citharoedus and Diana Lucifera, deities of the
27. Kavtaradze G.L., Georgian Chronicles and the rai- gian Annals: The Queen Anne Codex (QA), 1479- At the beginning, this Pantheon was connected Dolichenian pantheon. It was suggested that
son d’ètre of the Iberian Kingdom (Caucasica II), 1495. Traditio, V. Studies in Ancient and Medieval to the syncretic cultural world of the Post-Ach- Diana was the lunar partner of a solar Apollo
Orbis Terrarum, Journal of Historical Geography of History, Thought and Religion. New York, 1947 aemenian-Early Hellinistic Eastern Mediterra- and that they had a permanent precise doctrinal
the Ancient World 6, 2000, Stuttgart, Franz Steiner 38. Tseretheli M., The Asianic (Asia Minor) Elements nean area, and was afterwards enriched with the position in the theology of Juppiter Dolichenus.
Verlag, 2001 in National Georgian Paganism, Georgica, Journal religious notions, characteristic for the Roman The distinctly portrayed subordinate position
28. McEvilley T., The Shape of Ancient Thought: Com- of Georgian and Caucasian Studies, vol. I, no. 1, empire. From the viewpoint of the Roman-Ibe- of the [139] deities of sun and moon to Juppi-
parative Studies in Greek and Indian Philosophies, London, 1935 rian relations, the character of the supreme de- ter Dolichenus is to be detected on the bronze
New York, Allworth, 2002 39. Von Wesendonk O.G., Ueber georgisches Heiden- ity of Iberia - Armazi, which, though obvious- slab from Doliche, where both these deities are
29. Rapp (Ed.) St.H., K’art’lis c’xovreba, The Georgian tum, Leipzig, 1924 ly of Near Eastern provenance, reveals some placed beneath the feet of Juppiter Dolichenus
Royal Annals and their Medieval Armenian Adapta- traits, typical for the most important god of the who was surrounded by stars. One of the most
tion, Vol. II. Anatolian and Caucasian Studies. Del- Roman empire - Juppiter Optimus Maximus important deities of Iberia – Zaden, was an Ibe-
mar, New York, Caravan Books, 1998 Dolichenus. Juppiter Dolichenus, was the „pre- rian version of Roman Saturn. It seems, that the
30. Rapp St.H., jr. Studies in Medieval Georgian Histo- server of the whole world “, the main supporter intensity of the Roman involvement in Central
riography: Early Texts and Eurasian Context, Cor- of the Roman rule and Roman Emperor and, Transcaucasia could put its imprint on locally
at the same time, the promoter of the Roman existing religious cults.
pus scriptorum christianorum orientalium, Subsidia,
Tomus 113. Lovanii: Peeters, 2003 power, extending it to the East. The gold and
silver images to the right and left hand of Ar-
mazi, Gac’i and Ga, perhaps representations of

652 653
w(mida)i ese dedaqalaqi

654 655
gamoyenebulia saqarTvelos kulturuli
memkvidreobis dacvis erovnuli saagentos
dokumentTa sacavSi arsebuli masalebi

656 657
nino RambaSiZe ra ayalibebs erTi da igive kulturul elements erovnulad? erTi da
igive kulturuli elementi sxvadasxva xalxsac SesaZloa hqondes, magram
Tbilisis v. sarajiSvilis saxelobis es elementi gansxvavebul kulturaSi gansxvavebul formas, konteqsts,
saxelmwifo konservatoria, datvirTvas iZens. es procesi mravali faqtoris zegavlenas ganicdis:
istoriis doqtori geografiul-klimaturs, istoriuls, erovnuli fsiqologiis da sxva.

XVIII saukunis II naxevramde, kacobriobis istoriaSi, albaT, ar moiZebneba


mcxeTis xalxi, romelsac sarwmunoeba yofisgan gamoyofili hqondes. arqeologia
amis naTeli dasturia. adamiani yvelaferSi RmerTs xedavda, misiT qmnida
sakraluroba tradicias cxovrebis yvela sferoSi, rac Sedegad kulturas, erovnul

qarTvelTa da religiur identobas ayalibebda. ratom gaxda jvarcmisa da aRdgomis,


maradiuli sicocxlis idea qarTvelTa sarwmunoebis qvakuTxedi da Cve-
rwmenasa da neuli qristianobis damaxasiaTebeli niSani? sayovelTaodaa cnobili, rom
macxovris kvarTi ieso qristes sxeulis simboloa da logikurad, igi misi
ritualebSi simboluri sxeulia dedamiwaze. kvarTidan, macxovris simboluri daflu-
li sxeulidan anu simboluri saflavidan, izrdeba cxoveli sveti. aseve,
maradmwvane, saswaulmoqmedi xidan iTleba jvrebi, romlebic aRimarTeba
qarTvelTa qristianobis ierusalimurma warmomav- qarTlis samefoSi, rac kerpebs anadgurebs. mogvianebiT cxoveli svetisa
lobam da mcxeTis sakralurobam mniSvnelovnad da gamoTlili jvrebisTvis igeba eklesiebi. siwmindeebi, romlebic axlad
gansazRvra qarTvelTa qristianuli msoflmxedve- daarsebul saqarTvelos eklesias eZleva, aris ori samsWvali da ferxTa
loba, rwmena-warmodgenebi da wes-Cveulebebi. maTSi ficari. kvarTi - uflis simboluri sxeuli, ferxTa ficari, ori samsWva-
cxadad aisaxa mcxeTis, ase vTqvaT, `sulieri ieru- li, jvrad gamoTlili xe, jvarcmis iaraRi, romelic macxovris sisxliT
salimoba~.1 ikurTxa maradiuli xsnis simbolod, Cveni RrmaYrwmeniT, xatovan suraTs
qmnis eris koleqtiur fsiqikaSi jvarcmuli da mkvdreTiT aRmdgari macx-
albaT,sworia is mosazreba,rom `xalxuri sarwmunoe- ovris. eris amgvarma koleqtiurma xatma Tavisi gamoxatuleba pirveli
ba~ anu xalxuri rwmena-warmodgenebi, sarwmunoebis originaluri qristianuli eklesiis, jvris agebaSic hpova.
erovnuli formaa. igi aseve ubralo xalxis reli-
giaa, romlis gamoxatuleba Zalze mravalferova- rogorc a. oqropiriZe aRniSnavs, mcxeTis jvris taZari `kuTxis oTaxebiani
nia (Hiebert, Shaw, Tienou, 1999-2013:75). kultura, romel- tetrakonqia~ da xuTjvrian niSanze agebuli xuroTmoZRvrebaa~ (oqropi-
sac ayalibebs tradicia da romelic mkvlevarTa riZe, 2004:26), rac rogorc cnobilia qristes xuTi Wrilobis gamomxatveli
samecniero interesis sferos warmoadgens, eTnikur simboloa. es simbolo saxelmwifo droSis saxiT kvlav cocxlobs Cvens
xasiaTs aniWebs, Tundac sayovelTaod gavrcelebul erovnul da religiur TviTSegnebaSi. imavdroulad, mTas, romelzedac
movlenas da originaluri elferis mqones xdis mas. jvris taZaria aRmarTuli, mcxeTis sakralur sivrceSi golgoTa hqvia da
istoriis, garemo pirobebis zegavleniT iqmneba amg- masve ganasaxierebs.
vari, met-naklebad originaluri, `xalxuri sarwmu-
noeba~. swored amgvarad mniSvnelovani, gamorCeuli bunebrivia, taZrisgan ganuyofelia misdami miZRvnili dResaswaulic. amde-
da gansakuTrebuli adgili mianiWa uflis Tayvanis- nad, mcxeTis jvarsac aqvs dResaswauli, romelic `saqarTvelos erTiani,
cemis miseul formas qarTvelma, rodesac jvarcmas avtokefaluri eklesiis~ dResaswaulia da `romlis daweseba saqarTvelos
da aRdgomas, gamoxsnis, maradiuli sicocxlis ideas eklesiis avtokefaliis mopovebasa da vaxtang gorgaslis moRvaweobas
centraluri, umTavresi adgili dauTmo religiur unda davukavSiroT~ (patariZe, 1993:59). ganixilavs ra mcxeTis jvris taZars,
msoflmxedvelobaSi da masze aago Tavisi yofa. es vaxtang beriZe aRniSnavs: `jvris garegnuli saxe naTlad asaxavs sivrcis
Zalian kargad Cans magaliTad: xuroTmoZRvrebaSi, Siga danawevrebas, magram aq mxolod pasiuri ganmeoreba ki ar aris imisa,
galobaSi, erovnul xasiaTSi, xalxur sarwmunoeba- rasac SigniTa konturebi karnaxobda, aramed gare formebis mxatvrulad
Si da sxv. ismis SekiTxva: gana marto qarTveli gaazrebuli Sesabamisoba. es pirveli magaliTia Sua saukuneebis qarTul
qristianisTvisaa aRdgomis idea mTavari? is xom xuroTmoZRvrebaSi, rom fasadis saxe damoukidebeli, Segnebulad dasaxu-
zogadad qristianobis qvakuTxedia? diax, es asea. li, mxatvruli amocanis mniSvnelobas iZens. amieridan es qarTuli arqite-
qturis damaxasiaTebeli niSani iqneba, erTi im mravalTagani, romlebic
mkveTrad ganasxvavebs mas bizantiurisagan.... bizantiaSi xuroTmoZRvarTa
yuradRebas (xelovnebis ayvavebis periodSic) mTlianad i pyrobda didebu-
li Siga sivrcis Seqmnis amocana, fasadebi maT ar ainteresebdaT~ (beriZe,
1974:31). mcxeTis jvris taZari im mxrivadacaa originaluri, rom mas gum-
1 winamdebari statia efuZneba sxvadasxva gamocemaSi gamoqveynebul Cvens statiebs, Tum-
ca am SemTxvevaSi sakiTxi odnav gansxvavebuli rakursiTaa dasmuli – n. R.
baTis caSi jvris gamosaxvis tradiciisTvis unda daedo saTave, rac qa-

658 659
rTuli saeklesio xelovnebisTvisaa damaxasiaTebeli (oqropiriZe, 2003:35). umWidroesad akavSirebs mcxeTas da ierusalims~, mcxeTis golgoTas da
amdenad, mcxeTis jvari da misi dResaswauli saqarTvelos eklesiis pirve- ierusalimis golgoTas (WeliZe, 2002).
li nacionaluri taZari da masTan dakavSirebuli erovnuli qristianuli
dResaswauli iyo. wyarodan kargad aris cnobili, rom mcxeTis jvris aRm- gansakuTrebuli aRniSvnis Rirsia a. natroevis naSromSi mocemuli masala
arTvisas kerpebi daecnen mTels `sazRvarsa qarTlisasa~, xolo garkveu- mcxeTis jvris dResaswaulis aRdgomidan merve dRes aRniSvnis Sesaxeb.
li drois Semdeg, amave jvarma didi saswauli daanaxa `yoveli qarTlis~ igi saocar paralels avlens pirvel saukuneSi martvilSi ganviTarebul
mosaxleobas. amdenad, ar unda iyos gasakviri, rom mcxeTis jvris niSi an movlenebTan, rodesac wmida andriam didi Wyoni moWra. martvilis raion-
mis saxelze aRmarTuli eklesia `yoveli qarTlis~ sxvadasxva kuTxeSi Si dRemde axsovT, rom aRdgomidan merve dRes imarTeboda dResaswauli
daarsebuliyo. Wvenieroba, romlis drosac mamakacebi, uxucesis winamZRolobiT fesvianad
iRebdnen axalgazrda muxas, wm. andrias mier kerpTayvanismcemlobis damxo-
es asec aris. Cvens mier warmarTulma kvlevam aCvena, rom qarTlis same- bis niSnad. amave dRes, imereTSi, sof. ianeTSi aRniSnavdnen ianeTobas (Ram-
foSi, mcxeTis jvris saxelze, mravali salocavia agebuli. maT Sorisaa: baSiZe, 2009). Wvenieroba, ianeToba da aRdgomidan merve dRes mcxeTis jvris
lomisa, laSari, cecxlijvari, sof. qvemoWalis jvarpatiosani, qaSveTi, sa- dResaswaulis aRniSvna, vfiqrobT, xalxuri an gaxalxurebuli dResaswau-
varaudod, alaverdi da sxv. aseve, kvlevis Sedegad gagviCnda mosazreba, li unda iyos. marTalia a. natroevi aRniSnavs, rom es dRe saqarTvelos
rom aRmosavleT saqarTvelos mTianeTis salocavebs jvar-xatebi swored eklesiis dResaswaulia, magram, amis Tqmis uflebas gvaZlevs ioane zosimes
mcxeTis jvarTan maTi uSualo kavSiris gamo ewodaT (RambaSiZe, alaverd- kalendari, romlis mixedviT kviracxovlobis momdevno kviris yvela dRes
aSvili, 2018:246-251). amdenad, ieso qristes jvarcma da mkvdreTiT aRdgoma orSabaTis garda miCenili aqvs saeklesio dResaswauli (kekeliZe, 1957:279).
qarTvelTa pirvel erovnul qristianul dResaswaulsa da misdami miZ- jerjerobiT, rogorc CvenTvisaa cnobili, arc sxva romelime xelnaweri
Rvnil taZarSi gansxeulda. qarTvelTa, faqtobrivad, pirvelma erovnulma gvawvdis cnobas, rom mocemuli dResaswauli liturgikul kalendarSi
qristianulma dResaswaulma da misdami miZRvnilma salocavebma, qarTlis iyo CarTuli.
samefos sulieri ruka dafara. SesaZloa, pirdapiri Tu gadataniTi mniSvn-
elobiT im kerpebis adgilebi daikaves, romlebic, wyaros mixedviT, mcxeTis mcxeTis jvris 7 maisis dResaswauli qarTveli xalxis mexsierebaSi sain-
jvris aRmarTvam daamxo. maT warmarTuli qarTlis samefo gaaqristianes. tereso informacias inaxavs. kerZod, am dRes saqarTveloSi qristiano-
bis gavrcelebis sami etapi ukavSirdeba. kaxeTSi 7 maiss Zelicxovlobas
rogorc cnobilia, mcxeTis jvris dResaswaulTan sami TariRia uwodeben da wmida andria mociquls ukavSireben. TxoTis mTaze aRmarTu-
dakavSirebuli: aRdgomidan mesame kvira, jvrebis gamoTlis dRe, rodesac li jvris dRes qarTlSi 7 maiss ninoobas aRniSnaven. Tumca, mlocvels,
wyaros mixedviT misi dResaswauli daaweses da romelic moqcevis TariRs, romelic am dRes salocavSi ver avida, mis sworze (14/27 maiss) SeuZlia
326 wels (musxeliSvili, 2003:21-26; patariZe, 2000:13; klarjuli mravalTavi, TxoTis ninowmidis taZarSi sces Tayvani mociqulTaswors (`literaturu-
1991:151) 1 maiss emTxveoda. 7 maisi, rodesac gamoTlili sami jvari li saqarTvelo~, 1996:12). dRes saqarTvelos eklesia am dRes 13 asurel
sveticxovelSi aRimarTa da RvTis gangebiT gairkva, sad unda daedgaT mamas moixseniebs. 7 maisTan dakavSirebuli eTnografiuli masala datvir-
es jvrebi. sulTmofenobis momdevno oTxSabaTi, rodesac mcxeTis jvari Tulia ierusalimSi jvris gamoCinebasTan dakavSirebuli wes-CveulebebiT.
didi saswaulebiT gandidda. saswauli imdenad didi da sakvirveli
iyo, rom am dRem mcxeTis jvris dResaswaulebs Soris wamyvani adgili rac Seexeba aRdgomis mesame kviras, Cvens xelT arsebuli masalebis mixed-
daikava. sagulisxmoa, rom a. natroevi uTiTebs erT da gansxvavebul viT ar Cans, rom igi xalxisTvis saqarTveloSi qristianobis gavrcelebas
TariRs. misi TqmiT, mcxeTis jvris dResaswauli aRdgomidan merve dRes ukavSirdeba. magram, ukavSirdeba laSaris mTavar salocavs, rogorc mcx-
anu kviracxovlobis orSabaTsac aRiniSneboda, niSnad imisa, rom wm. ninom eTis jvris dResaswauli. dRes, rodesac aRdgomidan mesame kvira menel-
mcxeTis golgoTaze jvari aRmarTa. is jvari, romlisTvisac mogvianebiT sacxeble dedaTa xsenebis dRea, igi Tavis TavSi, albaT, moicavs mociqu-
mcxeTis jvris eklesia aSenda (Натроев, 1900:17). sulTmofenobis oTxSabaTis lobis ideas. gavixsenoT paseqis Jamni, sadac vkiTxulobT, Tu rogor auwya
mcxeTis jvris dResaswauli axladmonaTluli eris cxovrebaSi angelozma dedebs qristes mkvdreTiT aRdgoma da uTxra: `...warvediT da
gamorCeuli da STambeWdavi movlena iyo. cecxlovani jvris gamoCeniT, yovelsa sofelsa uqadageT, viTarmed sikvdili mokla mxsnelman Cvenman, da
Zlieri surnelebiT, mravali kurnebiT, ufalma qarTlis moqceuli aRsdga didebiT, viTarca ars Ze RvTisa, da macxovari kacTa naTesavisasa~
mosaxleoba qristianobaSi ganamtkica. am dRes kidev erTi mniSvnelovani (locvani, 2002:72).
aspeqti axlavs. mcxeTis jvris saswauli mWidrod ukavSirdeba 351 w. 7
maiss (qarTuli wyaros mixedviT 352 w.) ierusalimSi jvris gamoCinebas, rac qarTlis samefos sulier cxovrebaSi mkvdreTiT aRdgomis ideis upi-
im weliwads sulTmofenobis dReebs damTxvevia. am ori movlenis mWidro ratesobaze naTlad metyvelebs Wonas saxeliT cnobili SemovliTi rit-
da mravalmxriv kavSirs araerTi argumentirebuli samecniero naSromi uali.
mieZRvna (Кекелидзе, 1912:249; klarjuli mravalTavi, 1991:151; WeliZe, 2002;
oqropiriZe, 2003:36-37). qarTlis samefoSi ganviTarebul sulier movlenebs Wonaze saaRdgomod qarTlis yvela kuTxeSi, imereTSi, mesxeTSi, raWaSi, mTi-
Soris, rogorc aRiniSna, 7 maiss uflis nebiTa da miTiTebiT gamomJRavnda uleT-gudamayarSi da kaxeTSi dadiodnen. Wonaze siaruli wesiT wiTel
jvrebis aRmarTvis adgilebi, xolo sulTmofenobis oTxSabaTs mcxeTis paraskevs iwyeboda, zogan vnebis kviris orSabaTs da aRdgomamde grZel-
jvris saswauli moxda. samive SemTxvevaSi xalxis winaSe gamoCnda jvari. deboda. daaxloebiT Svidi-rva mamakaci, tyavis jubebSi gamowyobilebi, zo-
rogorc e. WeliZe aRniSnavs, `es gamocxadeba igiveobrivia, erTi mTliania. gjer qalebic da bavSvebic (rac, rogorc Cans, gviani movlenaa), kardakar

660 661
dadiodnen, ojaxs ulocavdnen da umRerodnen, magaliTad, ase: Tu alilos rituali Zalian hgavs saxarebiseul ambavs, Wonas msgavsi
ambavi srulebiTac ar gvxvdeba saxarebaSi. sxva qristianul qveynebSi
`saxlo, salxinod naSeno, amgvari saaRdgomo ritualebi ZiriTadad bzobis wina dRes, lazares
vin dagido muxis guli, SabaTs da lazares ukavSirdeba (Календарные Обычаи, 1977: .330, 355...). CvenTan
amSeneblis mama cxonda, ki, vfiqrobT, marTali lazare amindis marTvis ritual – lazarobasTanaa
Siga mdgomis dedis suli. dakavSirebuli (RambaSiZe, 1999:67-68.). Wona ki qarTuli SemovliTi ritualia,
alaTasa, balaTasa, romelic qristes aRdgomas, mis xarebas ukavSirdeba. ase rom, Cvens xelT
Camovkideb kalaTasa, arsebuli masalis mixedviT, uSualod saaRdgomo SemovliTi rituali, sxva
dedi, kvercxi gamogvita, evropul qristianul qveynebSi ar Cans.
RmerTi mogcems baraqasa.
tyidan xari gamovarda, kvlevam aseve aCvena, rom Wona CvenTvis cnobili eTnografiuli masalis
Txa SemiWama nisla, mixedviT, saqarTvelos yvela kuTxeSi ar dasturdeba.
maspinZelo, gamogvxede,
sxvaganac gvinda misvla~. aseve aRsaniSnavia, rom alilos gavrcelebis areali ufro vrcelia, vidre
Wonasi. qarTli aris erTaderTi kuTxe saqarTveloSi, sadac mxolod Wonas
*** wess asruleben da alilosas ara, rac kvarTTan da mcxeTis sulier ieru-
alaTasa balaTasa, salimobasTan unda iyos dakavSirebuli.
Camovkideb kalaTasa.
dedi erTi kvercxi mome, rogorc cnobilia, Tavdapirvelad sveticxoveli macxovris saxelobis
RmerTi mogcems baraqasa, Wonaaa2 taZari iyo da vaxtang gorgaslis droidan igi 12 mociqulis saxels
(Tsu folkloris kaTedris arqivi; 1971 da sxv.). atarebs. imavdroulad, qarTlis centrSi agebuli sveticxoveli ganasax-
ierebs msoflio eklesiis models, rogorc uflis simbolur sxeulze,
meWoneebs ojaxi sursaTiT asaCuqrebda. isini ZiriTadad kvercxs iTxovd- kvarTze agebuli da rogorc ierusalimis wm. sionSi sulTmofenobas moci-
nen. zogan meWoneebs Rame godrebi dahqondaT, maspinZels momaval aRdgomas qulebze dafuZnebuli miwieri eklesia, radganac wm. sionis eklesia dedaa
ulocavdnen da umRerodnen, ris drosac ojaxs iseT siuxves usurvebdnen, `yovelTa eklesiaTa,~ (xoStaria, 2001:27; klarjuli mravalTavi, 1991:43-44)
rogoric Sios maranSi iyo; rom saxlSi yvela janmrTeli da bednieri yo- mcxeTis jvari ki jvarcmuli da mkvdreTiT aRmdgari ieso qristes Cveneu-
filiyo. simRera mTavrdeboda misamReriT: `Wonaa, Wonaa!~ zogjer meWoneebs li modelia.
simReris Semdeg, SesaZloa, ferxulic SeesrulebinaT, daekraT salamurze,
gaemarTaT Widaoba, cekva-TamaSi da sxva. Tu ojaxi meWoneebs xelcariels amdenad, vfiqrobT, jvarcmis, mkvdreTiT aRdgomis Tema qarTlis samefos-
gauSvebda, isini daiwyevlebodnen, rac cudis niSani iyo. banzec icod- aTvis upiratesi aRmoCnda SobasTan mimarTebaSi, rac dRemde SemorCenil
nen asvla, romlis erdodan saxlSi CauSvebdnen kalaTas, rom diasaxliss eTnografiul masalaSic Cans. Wona bolo dromde, rogorc zemoT iTqva,
masSi sanovage, ZiriTadad, kvercxi Caedo. rogorc wesi, meWoneebi erTis gavrcelebuli iyo: dRevandel qarTlSi, mesxeTSi, mTiuleT-gudamayarSi,
nacvlad or kvercxs iTxovdnen da iZaxdnen: `orolobaa, orolobaa!~ zog- raWaSi, imereTisa da kaxeTis nawilSic, rac, faqtobrivad, (mciredi sax-
jer maT imdeni kvercxi ugrovdebodaT, rom bazarSic hyiddnen da aRebuli esxvaobiT) IV s. II naxevris da V s. I naxevrisAqarTlis (iveriis) same-
fuliT sursaTs, Rvinos yidulobdnen, Semdeg ki tradiciulad saaRdgomod fos teritorias warmoadgenda (musxeliSvili, 2003; 2016:6). SesaZloa vi-
qeifobdnen (RambaSiZe, 2011:264-265). rafiel erisTavis TqmiT, meWoneebis mi- varaudoT, rom sagazafxulo SemovliTi rituali, romelic CvenTvis Wonas
zani qristes dideba da momavali aRdgomis milocva iyo (erisTavi, 1986:101). saxeliTaa cnobili, zemoT xsenebul periodSi aRdgomas da qristianobas
daukavSirda da winare qristianuli sagazafxulo SemovliTi ritualis
miuxedavad sagrZnobi variantulobisa, rac folkloris erT-erTi niSan- saxesxvaobis Sedegad warmoiSva. Sesabamisad, aRdgomis Tema, qarTlis same-
doblivi maxasiaTebelia, arsebobs garkveuli sityvieri teqsti, romelic fos sulieri qvakuTxedi, kvarTis, sveticxovlis, mcxeTis jvris simbo-
alilosa da WonaSi identuri an msgavsia. rac Seexeba rituals, orive likiT gacxadda, rac dRemde Semoinaxa xalxurma SemovliTma ritualma.
SemTxvevaSi misi monawileebi tradiciulad iyvnen tyavis jubebSi ga- swored jvarcmisa da aRdgomis saswauli, qristianobis centraluri idea,
mowyobili mamakacebi. mealiloeebs komblebic ekavaT xelSi da Sobis aRmoCnda ara marto qveynis politikuri gaerTianebis mTavari sulieri
Rames, anu Rames, rodesac ieso qriste iSva, unda SeesrulebinaT rituali. qvakuTxedi, aramed misi sulieri sazRvaric da mcvelic, rac, faqtobrivad,
Cven xelT arsebuli masalis mixedviT, meWoneebs komblebi ar ekavaT xel- Wonas ritualis arsma da Sesrulebis geografiamac Semogvinaxa.3
Si da tradiciulad wiTel paraskevs iwyebdnen siaruls, rodesac kvercxi
SeRebili iyo da am SeRebil kvercxebs aRdgomisTvis agrovebdnen. Tumca,
eTnografiuli monacemebis mixedviT, zogjer isini ritualis Sesrulebas
3 WonasTan dakavSirebiT arsebobs gansxvavebuli mosazreba. aRsaniSnavia, rom manana
vnebis kviris orSabaTidanac iwyebdnen. WiraqaZes da maia RambaSiZes gansxvavebuli mosazreba aqvT termin WonasTan dakavSire-
biT. isini miiCneven, rom semantikurad, qarTvelur enebze dayrdnobiT, termini wmindas,
sakralurs, maRals, muxas, sagalobels niSnavs. aqedan gamomdinare, m. RambaSiZe da m.
WiraqaZe askvnian, rom Wona Tavdapirvelad didi Wyonis sagalobeli iyo. (RambaSiZe
2 es teqsti, rogorc aliloze aseve Wonaze imRereba da aqvs variantuli saxesxvaobebi. da WiraqaZe, 2010-2011, 8:42, 46). ufro adre ki, niko mari gamoTqvamda mosazrebas, rom Wona

662 663
aseve, xalxurma dResaswaulebma (ninoobam, Zelicxovlobam, 7 maisobam) Se- bibliografia
mogvinaxes xsovna saqarTveloSi qristianobis gavrcelebis istoriis sami
etapis Sesaxeb. niSandoblivia, rom es dResaswaulebi mcxeTis jvars uka-
vSirdebian. 1. beriZe v., qarTuli xuroTmoZRvreba, Tb., da mcxeTis jvarTan dakavSirebuli
1974 dResaswauli, Jur. saqarTvelos siZve-
mcxeTis jvari anu triumfaluri jvari da misi dResaswauli, romlis 2. erisTavi r., folklorul-eTnografi- leni, (13), Tb., 2009
niSebiT da maTTan dakavSirebuli dResaswaulebiT moiniSna mTeli qarT- uli werilebi, Tb., 1986 15. RambaSiZe n., qarTuli xalxuri da
lis samefo, faqtobrivad, qarTlis centrSi agebuli sveticxovlis pirm- 3. kekeliZe k., etiudebi Zveli qarTuli saeklesio dResaswaulebi, Tb., 2011
Soa. qarTlis centrSi agebuli kaTolike eklesiis simbolo, msoflio literaturis istoriidan, 5 Tb., 1957 16. RambaSiZe n., alaverdaSvili q., aRmosav-
eklesiis modeli, rogorc uflis simbolur sxeulze, kvarTze agebuli da 4. klarjuli mravalTavi, teqsti gamo- leT saqarTvelos tradiciuli kul-
ierusalimis wm. sionSi sulTmofenobas mociqulebze dafuZnebuli miwi- sacemad moamzada da gamokvleva daur- tura (gudamayris, xevis, TuSeTis salo-
eri eklesia, deda `yovelTa eklesiaTa.~ To Tamila mgalobliSvilma, Tb., 1991 cavebi), Tb., 2018
5. `literaturuli saqarTvelo~, gaz., 1996, 17. RambaSiZe m., WiraqaZe m., metalurgiis
(19-26 ivlisi) kultis erTi nakvalevisaTvis qarTul
6. locvani, fericvalebis saxelobis de- eTno-kulturul sivrceSi (saweso saga-
daTa monasteri Tb., 2002 lobeli `Wona~-s semantikuri analizis
7. musxeliSvili d., `saqarTvelo IV-VIII safuZvelze), Bulletin of the AGBAS, (8), 2010-
saukuneebSi, Tb., 2003 2011
8. musxeliSvili d., saqarTvelos istori- 18. xoStaria d., adreuli Suasaukuneebis
is atlasi, Tb., 2003 da meore Sevsebuli eklesiebi mcxeTaSi, ACADEMIA, I, 2001
gamocema, Tb., 2016 19. WeliZe e., mcxeTis jvris gamoCinebis
9. oqropiriZe a., mcxeTis jvris taZris Si- dResaswaulis Sesaxeb, mcxeTis jvris
naarsisTvis, Jurn. `codna da rwmena~, [#1 saswaulebrivi gamoCinebis dResaswau-
(11)], 2003 li da msaxureba (sulTmofenobis Semd-
10. oqropiriZe a., xuTjvriani droSis sim- gomi oTxSabaTi), Tb., 2002
bolikisaTvis, rwmena da codna, [#1 (12)], 20. javaxiSvilis sax. Tbilisis saxelmwifo
2004 universitetis folkloris kaTedris
11. patariZe l., `cxovreba wmidisa ninoÁsa” arqivi, sof. enageTi, 1970, № 9050, 1971, №
(qarTlis gaqristianebis kulturul - 9178; zestafonis r., sof. dilikauri, 1971,
istoriuli sakiTxebi), Tb., 1993 №9467 da sxv.
12. patariZe l., `qarTvelTa gaqristiane- 21. Календарные Обычаи и обряды в странах
ba `qarTlis cxovrebis~ mixedviT~, kr., зарубежной Европы конец XIX – начало XX в.,
qristianoba saqarTveloSi, istoriul весенние праздники, Москва, 1977
eTnologiuri gamokvlevebi , Tb., 2000 22. Кекелидзе К., Иерусалимский канонар, Тф., 1912
13. RambaSiZe n., 7 maisis dResaswauli saqa- 23. Натроев А., Мцхета и его собор Светицховели,
rTveloSi, Jur. analebi, (2), Tb., 1999 Тф., 1900
14. RambaSiZe n., wmida andria mociqulTan

Wanur-megrul sityva wanasTanaa dakavSirebuli, rac Tavis mxriv, wveulebas, dResas-


wauls, Sekrebilobas niSnavda

664 665
Nino Ghambashidze
Tbilisi V. Sarajishvili State Conservatoire,
Doctor of History

SACRALITY
OF MTSKHETA
IN BELIEFS
AND RITUALS
OF GEORGIANS
Jerusalem origin of Georgian Christianity and The Jvari Monastery in Mtskheta (The Holy
sacredness of Mtskheta has substantially deter- Cross Monastery) and festivals related to it are
mined Christian mindset, believes/perceptions also associated with the three stages of Chris-
and customs/traditions of Georgians. They ful- tianization of Georgia.
ly reflected, so to say, the “spiritual Jerusalem”
nature of Mtskheta. Mtskheta turned into the sacred Jerusalem not
only in Geographic, but also in a ritual way.
Georgian Orthodox church was founded on The example for this is Chona, the Georgian
main Christian relics: Shroud of Christ, symbol folk ritual for Easter, which aims to annunciate
of the body of Savior, feet board of Jesus Cru- the Ressurection of Jesus. It should be noted,
cifix and two holy nails, which are said to have that as a result of the study, we were not able
got to Georgia from Jerusalem and Byzantium. to discover such a ritual, spesifically associat-
I think that relics, which the national church is ed with the annunciation of the Ressurection of
based and developed on, defines Christian phi- Jesus, among the rituals of other Christin na-
losophy of the given nation. We assume that tions. At the present of stage of a research, I
the above mentioned relics have specifically assume, that Chona is a Christian variation of
shaped the idea of crucifixion and the Resur- a pre-Christian spring ritual, emerged in Geor-
rection, as opposed to other Christian nations. gian Christian environment and is characteris-
This was reflected in constructing the first orig- tic for Georgia.
inal Georgian church in Mtskheta – The Jvari
Monastery (The Holy Cross Monastery) on Till recent times Chona was spread in: Present
Golgotha of Mtskheta, and establishing/cel- Kartli, Meskheti, Mtiulet-Gudamakari, Racha,
ebrating festival of this temple, as well as, in Imereti and part of Kakheti, that actually (with
folk and nationalized festivals dedicated to this insignificant variations) represented territory of
temple and its niches: Lomisoba, Lasharoba, Kartli (Iveria) Kingdom of second half of IV c.
Tsetskhlijvroba, Shvidmaisoba, Chvenieroba, and first half of V c. Kartli is the only region
Ianetoba, Qashvetoba etc. (Wednesday follow- where only the Chona ritual was performed, in-
ing the Pentecost, May 7th, Zatic’s Zatic or third stead of the Alilo ritual.
Sunday after the Easter, second day after St.
Thomas’s Sunday, Monday, or the eighth day
after the Easter).

666 667
qeTevan siraZe sad avaSenoTo, razedac wmindanis pasuxia: `sadaca mTavarTa gonebaÁ mt-
kice arso~. maSin mefe samefo baRs irCevs. mefis samoTxed wodebul baRSi
skola ,,XXI saukune~, iwyeben taZris mSeneblobas: „naZuni igi did sakvirvelni mokueTes, rom-
pedagogi, filologiis doqtori lisganca Semzadnes suetni eklesiisani, xolo equsni igi ukue sueti aRm-
arTnes, sadaca ukue ineba adgilman Tvis Tvisad, xolo udidesi igi sueti
raÁ sazareli iyo ufrois maT sxuaTa, saSual eklesiisa aRmarTebad ga-
sveticxoveli naweses“ (leonti mroveli, 1955, 88).

da rogor cnobilia, taZris centraluri sveti ver aRmarTes; mefes auwyes,

sveti-cxoveli rom svets ver Zravdnen. mouxmo mefem didZal ers, magram verc simarjviT,
verc ZaliTa da verc gonierebiT verafers gaxdnen. damwuxrda mefe friad
da wavida. xolo wminda nino da dedebi (maTi ricxvi Tormeti iyo) darCnen
svetTan.
`sveticxoveli SemaerTebelia cisa da qarTuli
miwisa. igi mTeli qarTuli sulieri cxovre- rogorc deda sidonia igonebs, gamTeniisas wm. ninos locvis ZaliT gamoCn-
bis safuZvelTa safuZvelia... yvelas SeiZleba da Wabuki, naTliT Semosili, cecxlovani zewriT mosili, romelmac sami
gvqondes sakuTar sulier wiaRSi sakuTari svet- sityva uTxra wminda ninos. Semdeg xeli mohkida svets da aRamaRla. Sem-
icxoveli, xati da simbolo im mTavari sveticx- dgomad amisa ixiles naTlis sveti, cecxlis saxed gardaqmnili, zecidan
ovlisa anu RvTaebisa.~ Camomavali, romelic haerSi gaCerda, Semdeg ki dabla daeSva, mxolod sa-
revaz siraZe fuZvlamde ar Camosula, ori wyrTis simaRleze gaCerda da ase darCa
samudamod:
sveticxoveli qarTvelTa qristianuli yofierebis
safuZvelia; am taZris aRmarTviT iwyeba axali cno- „viTarca ixiles sakÂrveli igi, naTliTa brwyinvale sueti Camovidoda
biereba. adgilad TÂsad, reca viTarca zeciT, da dadga xarisxsa mas zeda, da daemy-
ara ÃeliT Seuxeblad kacTagan“ - anu sveticxoveli „Camosvetda“, SeiZle-
Cveni winamdebare naSromis mizania SeZlebisdag- ba ase iTqvas, RvTis ZaliT. es iyo udidesi saswauli. am udides saswauls
varad warmoCena imisa, Tu rodis da rogor dam- mohyva sxva saswaulebi. maT Sesaxeb gvamcnobs nikoloz gulaberisZis
kvidrda saxelwodeba „sveticxoveli~, aseve, misi sakiTxavi: naTlis sveti brmas Tvals uxelda, umZimes sneuls fexze ayeneb-
saxismetyvelebiTi analizi. erTi ram cxadia: „wmin- da, momakvdavs kurnavda...
da ninos cxovrebis“ uZveles redaqciebSi pirvel
SreTa Soris unda vigulisxmoT sveticxovlis aRm- mis dasacavad jer ficriT amoaSenes, Semdeg – qviT.
arTva: igi „mklavman RvTisaman aRiRo da ciT Camo
TviT daamyara...~ es sityvebi friad mniSvnelova- amTaviTve unda ganvasxvaoT erTmaneTisgan `sveti-cxoveli~ - naTlis sve-
nia da SeuZlebelia ar ukavSirdebodes CrdiloeT ti da `sveticxoveli~ - taZari.
fasadze gamosaxul gonioian marjvenas (r. siraZe,
1992, 111). amrigad, Tavad uflis gangebulebaa, rom aq, saxelwodebis - `sveti cxoveli~ - gavrceleba mTliani taZris mimarT
qalaq mcxeTaSi, aigo es udidesi taZari da amiTEed- bolo drois movlenaa. manamde, XVIII saukunis CaTvliT, calke moixsenie-
eba dasabami meore ierusalimis ideas: ba taZari, rogorc `meore ierusalimi~, `caTa mobaZavi~ da calke – sveti:
`sveti cxoveli~, `mironmdinari~, `kvarTsa saufloze aRmocenebuli~.
„mcxeTa, es qarTuli ierusalimi, mdebareobs md. mt-
kvrisa da aragvis Sesayarze, mis centrSia didebuli Tavdapirvelad ki sveticxovlis taZars, anu „quemo eklesias“, mirianis
sapatriarqo taZari 12 mociqulisa... aq, mtkvris na- TqmiT, erqva „wmidaÁ wmidaTaÁ“. es saxelwodeba, rogorc mkvlevarebi aR-
piras, sadac qarTvelebi moinaTlnen, dRemde Semor- niSnaven (T. mgalobliSvili) Zvel ierusalims, moses karavs da solomonis
Ca mRvime eklesiis nangrevebiT, romelsac beTlemi taZris „dabirs“, rogorc RvTis gamocxadebis adgils, ukavSirdeba.
ewodeba. mtkvris marjvena napiras, swored samxre-
TiT aRmarTulia Taboris saxeliT cnobili mTa. sveticxovlis taZris mSenebloba dauwyiaT solomonis igavebSi mocemu-
masze idga fericvalebis eklesia... mcxeTidan Crdi- li sibrZnis kvalobaze: „sibrZneman iSena Tavisa Tvisisa saxli da queSe
loeTiT, samxreT-aRmosavleTiT.. mdebareobs egreT Seudgna mas Svidni suetni“ (igav., 9.1) solomonis taZari iyo „Zveli aRTqmis“
wodebuli beTania“ (kekeliZe 1957, 362). udidesi taZari, radgan masSi idga sjulis kidobani. amasTan, „wmidaTa wmi-
daÁ“ qristianul taZrebSi sakurTxevels ewodeba, magram is, rom mirianis
wminda ninos cxovrebis Tanaxmad, mefe miriani taZ- wignSi am saxeliT moixsenieba mTeli taZari, „gansakuTrebuli, Tumca... uni-
ris asagebad adgilis SerCevisas wm. ninos ekiTxeba, kaluri movlenaa qristianul samyaroSi“ (z. kiknaZe, 1985, 61).

668 669
zurab kiknaZis TqmiT, „mcxeTaSi arsebuli eklesiis „wmidaTa wmidad“ ga- svetis cxoveloba (sicocxlis momniWebeli Zala) gamoxatulia imiT, rom
mocxadeba ganpirobebuli iyo masSi im svetis arsebobiT, romelic im- igi RvTaebrivi naTliTaa savse. sulxan-saba ganmartavs: „cxoel ars ufa-
TaviTve siwminded iqna Seracxuli: „sueti igi cxoveli“ aris pirveli li da cxoel ars suli Seni (IV mef. 4.30). cxoveli niSnavs cocxals da
erovnuli qristianuli siwminde“ (z. kiknaZe). gulisxmobs saRvTo sicocxles. qriste `ara ars RmerTi mkudarTa, aramed
RmerTi cxovelTa~ (mr. 12.27).
niSandoblivia is, rom „cxoveli sveti“ TavisTavad efuZneba adgils, sadac
daflulia uflis kvarTi da ufro adre, gadmocemiT, ilias xaleni. amde- r. siraZe miuTiTebs, rom analogiebi mravlad gamovlinda da aisaxa „ni-
nad, es udidesi siwmindeebi aq Tanaarsebobs. nos cxovrebaSi“, xolo radgan mrovelis redaqcias misdevs gulaberisZec,
Sesabamisad, gvxvdeba „sveticxovlis sakiTxavSic“. yvelaze mniSvnelovani
kvarTi uflisa, „Ze kacisas“ jvarcmamdeli samosi, sakuTriv qristianobis isaa, rom „ierusalimSia qristes saflavi, mcxeTaSi ki daflulia kvarTi
simboloa, elias xaleni - Zveli aRTqmisa, xolo „cxoveli sveti“, rogorc uflisa. swored uflis kvarTis Ziebas Camohyavs wm. nino mcxeTaSi. mcxeTa
cecxlovani sveti - Zveli aRTqmidan momdinare saxea uflisa. saxea e.w. „zeciuri ierusalimisa“, amitom analogiebi sulieri simbolikis
Sinaarss Seicavs... aq umTavres wyvileul saxeebs qmnian jvari vazisa da
n. gulaberisZis `sakiTxavSi~ moTxrobilia, Tu rogor moeniWa saqarTve- sveticxoveli, mayvlovani da „samoTxe“, armazis mTa da „borcvi juarisa“,
los uflis kvarTi. abiaTar mRvdeli hyveba, rom yovelive sakuTari ded-ma- „zemo“ da „qvemo“ eklesiebi, aqvea bibliuri sakulto mTebi: gebeli da
misgan moesmina, maT ki TavianTi winaprebisgan da gviambobs sayovelTaod garizani (siraZe 1987: 100).
cnobil ambavs, Tu rogor moxvda uflis kvarTi mcxeTaSi, sadac aRaravin
icoda misi adgilsamyofeli: aravin icoda, Tu sad miabares miwas sidonia sveticxoveli 12 mociqulis saxelze augiaT. simboluria sulieri kavSiri
uflis kvarTiT gulSi Cakruli: `adgili igi aravin hcna mier AJamiTgan, wminda ninosTan. wmnida nino, msgavsad konstantinesi da elene dedofilsa,
vidre DdResamomde, sada mdebare ars wminda igi kuarTi~, magram im adgils mociqulTa sworad moixsenieba. nikoloz gulaberisZe mas ase uwodebs:
migvaxvedrebs is, rom `naTlis sueti samaradisod brwinvaled zeda enTe- „mecamete WeSmariti mociqulio“. daaxloebiT amave dros igeba aia-sofias
bodis, romeli-ese ukue esreT ucilobel ars saTqmeladac da sagoneblad anu „sibrZnis“ taZari konstantinepolSi 12 mociqulis saxelze. mociqu-
ukue-Tumca sxuagan sadme mdebare iyo da aramca suetsa queSe~ (n. gula- lebrivi ideiT sveticxovels ukavSirdeba, agreTve, RvTismSobelic. es Cans
berisZe, 78). iqidan, rom sveticxoveli moixsenieboda sionadac. sioni saqarTveloSi
RvTismSoblis saxelobis taZrebs erqva. nikoloz gulaberisZe aRniSnavs,
`mefe miriani hyveba: vxedavTo „TvalT SeudgamiTa naTliTa naTlisasa“. rom saqarTvelo „nawilica iyo dedisa RmrTisao“.

wminda nino ganumartavs mefes, rom amiT ganxorcieldao RvTisCena. bibli- wm. ninosa da dedebis Ramis locva sveticxovlis dafuZnebisas mogvagonebs
aSi, Zvel aRTqmaSi, sveticxoveli RvTisCenas anu „Teofanias“ moaswavebs. RvTismSoblisa da menelsacxeble dedebis yofnas jvarcmisas.

egvi ptidan gamosul moses da ebraelebs win uZRviT sveti Rrublisa da amrigad, sveticxoveli amTlianebs Zvelsa da axal aRTqmas: qristes, uf-
sveti naTlisa: „da ara moaklda sueti igi Rrublisa dRisi da sueti ce- lis kvarTis saxiT, elias - xalenis saxiT, RvTismSobels – sionis saxel-
cxlisa Rame winaSe yovlisa erisa“ (gamosvl. 13. 22). cecxlis svetis saxiT debiT, 12 mociquls - eklesiuri cnobierebis gamavrcelebelT, romelTa
Camodis zecidan miwaze mcxeTis sveti-cxovelic (W. 141). is RvTis Zalad saxelobisacaa taZari, wm. ninos - mecamete mociquls da taZris amSenebels,
ganicdeba _ „xedvida yoveli kaci suetsa mas, viTarca Zalsa RmrTisasa“ pirvel qristian mefes – mirians; is aris RvTisCena Cvens miwaze da dasa-
(S. 160). bami axali qristianuli cnobierebisa.

amitom rogorc moses, romelmac „gare-miiqcia piri misi“ cecxlmodebuli


da Seuwveli mayvlisagan, „rameTu eSinoda mixedvad winaSe RmrTisa“ (gam.
3,6), imJamindel qarTlSic „mixedvadca ver eZlo kacsa sarTulsa missa“ bibliografia
(S. 160).

sveticxovlis saxeldebis safuZvlad unda miviCnioT pavle mociqulis 1. leonti mroveli, qarTlis cxovreba, I, 5. klarjuli mravalTavi. teqsti gamo-
epistole: „jer-ars saxlsa Sina RmrTisasa slvaÁ, romel ars eklesiaÁ Rm- Tb., 1955 sacemad moamzada da gamokvleva daur-
rTisa cxovelisaÁ, sueti da simtkice WeSmaritebisaÁ “ (I tim. 3,15). sayur- 2. nikoloz gulaberisZe, `sakiTxavi sueti- To Tamila mgalobliSvilma. Tb., 1991
adReboa, rom „ninos cxovrebis“ sinuri xelnaweris miniaturaSi svets sa cxovelisaÁ, kuarTisa saufloÁsa da 6. siraZe r., kultura da saxismetyveleba,
aRmarTavs qriste. kaTolike eklesiisaÁ~, saqarTvelos sa- Tb., 2008
moTxe gamocemis, peterburRi, 1882 7. siraZe r., qristianuli kultura da qar-
taZari anu eklesia aris saxli uflisa, samyofeli `cxoveli~ - cocxali 3. kekeliZe k., etiudebi Zveli qarTuli Tuli mwerloba, I, Tb., 1992
RmerTisa, romelic aris sveti WeSmaritebisa. sveticxoveli saRvTo WeS- literaturis istoriidan, IV t., Tb., 1957 8. siraZe r., qarTuli agiografia, Tb., 1987
maritebaa, saRvTo anu wminda sibrZnea, cxovrebis momniWebeli. amasve Sei- 4. kiknaZe z., mirzaSvili T., ras mogviTx- 9. Zveli qarTuli agiografiuli litera-
Zleba davukavSiroT uflis qarTuli saxeldebac - „macxovari“. robs mirianis „wigni“. kritika, #6, Tb., 1985 turis Zeglebi, I, 1963

670 671
Ketevan Siradze
School “XXI century”,
Teacher, PhD of Philology

SVETITSKHOVELI
AND
SVETI-TSKHOVELI
(“LIVING PILLAR”)

“Svetitskhoveli” is an ancient Georgian Chris- “Svetitskhoveli” unifies the Old and the New
tian Church, and “Sveti-tskhoveli” or the Testament: Christ in the face of the Shroud of
life-giving column implies to the column of Christ, Elia – in the face of Khalen, Virgin Mary
light, descending on it from the sky. In Geor- – with the name of Sioni, 12 apostles – dissem-
gian historic materials Mtskheta is mentioned inators of religious consciousness, the church
as the second Jerusalem. Here, in Jerusalem of being named after them, Saint Nino – the thir-
Mtskheta, at Svetitskhoveli - the place of buri- teenth apostle and the builder of the church, the
al of the Shroud of Christ, is the second grave first Christian king – Mirian; it represents the
of Christ. This temple takes its name from the emergence of the god on Georgian earth and
column of light descending on it: “Svetitsk- the start of the new Christian ideology.
hoveli” means a live, life-giving column. This
name was applied to the whole temple in recent
times. In the past, up to the 18th century, the
church was mentioned separately as the “sec-
ond Jerusalem”, “Imitator of skies” and the
column was mentioned separately as a Sveti,
(column), “Svetitskhoveli”, “Mironmdinari”
(“Saturated with Holy Oil”), “Built on the
Shroud of Christ”.

672 673
iulon gagoSiZe da sadideblad saxelisa misisa wmi-
disa~.4
saqarTvelos erovnuli muzeumi,
mecnier-konsultanti, amJamindel qarTul metyvelebaSi si-
istoriis mecnierebaTa doqtori tyviT `samoTxe~, upirveles yovlisa,
aRiniSneba jojoxeTis anti podi –
marTalTa sulebis zeciuri saukuno
mirian sasufeveli da agreTve dedamiwaze
uflis Seqmnili walkoti, adamisa da
mefis evas cdunebamdeli pirvelsacxovrisi

samoTxe1 (`dakarguli samoTxe~), magram, rogorc


davinaxeT, Zvel qarTulSi mas sxva
mniSvnelobac hqonia. es sxva mniSvn-
eloba am sityvis sulxan-sabaseul
`da mesamesa dResa Camoved qalaqad mcxeTad~, – ganmartebaSic Cans: `samoTxe - walko-
mogviTxrobs qarTvelTa ganmanaTlebeli, mociqulTa ti mSvenieri, gina fufuneba, gina yvav-
swori wminda nino – `da mivmarTe samoTxesa mas ilTa mtili, romeli daaarsa ufalman
mefisasa da miraved karsa zeda samoTxisasa, iyo aRmosavals mxares qveyanasa zeda~.5
saxlaki mcireÁ samoTxis mcvelisa~. mogvianebiT
wminda nino igebs, rom am samoTxeSi (`samoTxesa sityva `samoTxis~ etimologia gam- 1. aSurbani palis (q.w. 668-627) sasax-
magas Sina~) yofila `naZuTa qveSe babiloTa adgili, Wvirvalea. `samoTxe~ nawarmoebia si- le da baRi, asuruli reliefis Ca-
mcire sayuaviled Semzadebuli~, da Semdeg CvenebaSi tyvidan `moTxva~, romlis Zvelqar- naxati (I. Nielsen, 2001, nax. 10)
xedavs, Tu rogor `movidian mfrinvelni cisani,~ Tuli mniSvnelobaa `qceva, seirnoba,
– agrZelebs Txrobas wminda nino _ `STavidian slva~6 da, Sesabamisad, unda aRniSna-
mdinaresa, ganibanian da mividian samoTxesa mas da vdes `saseirno adgils~ – `sa-moTx-e.~
babilsa moisTvlebdian da yvavilsa mas Zovidian ramdenadac seirnoba Sesaferis gare-
da Cemdami RaRadobad rec Cemi ars samoTxeÁ igi, mosac moiTxovs (`raÁTa ara imo-
garemimodian JRavilad da xmoben Cemda momarT Txe Sueniersa amas adgilsa~, weria
mravalferad“.2 wm. feleqtimonis wamebaSi7), am sity-
vam walkotis, baRnaris, yvavilnaris,
asea aRwerili ZvelqarTul saistorio Txzuleba- rekreaciuli parkis mniSvneloba
Si qarTlis pirveli qristiani mefis, mirianis, `sa- SeiZina: `samoTxe – baRi, yvavilnari“ –
moTxe sameufeoÁ~ naZvnariT, maRlari venaxiTa (babi- ase ganmartavs am sityvas ilia abula-
lo) da surnelovani yvavilnariT, sadac frinvelTa Zis Zveli qarTuli enis leqsikoni.8
Jriamuli da mravalferi galoba ismoda. am sa-
moTxeSi Soreuli libanidan `mosruli da mcxeTad Zlierni ama qveynisani – mefeebi da
danerguli~ naZvic3 (anu libanuri kedari) xarobda. didebulebi, rogorc irkveva, uZvele-
samoTxes mdinarec Camoudioda. samoTxes qalaqSi si droidan aSenebdnen aseT samoTx-
gamavali karic hqonia, romelTanac samoTxis mcve- eebs TavianT da TavianTi ojaxis gan-
lis saxlic mdgara. sasveneblad. legendam uxsovar dros
daukavSira semiramidas dakidebuli
mainc ra iyo es samoTxe, romelSic qarTlis mefem, mi- baRebi, romlebic sinamdvileSi babi- 2. fasargadi. kiros didis (q.w. 559-
uxedavad `naZuTa simaRleTa da babiloTa maT nayo- lonis mefis, nabuqodonosor meoris 530) sasaxleebi da baRi (Stronach,
fierebaT da yvavilTa maT surnelebaTa~, gadawyvita, (q.w. 604-562), namoRvawaria.9 solomo- 2001, nax. 1)
aego pirveli eklesia – `RmerTis saxli~ `salocvelad

4 iqve. gv. 138


5 sulxan-saba orbeliani, sityvis kona qarTuli, romeli ars leqsikoni, S. iordaniSvilis
1 statia daibeWda samecniero konferenciis moxsenebaTa krebul „sveticxovelSi~ 2018 redaqciiT da winasityvaobiT, Tb., 1949
wels, sqolioebis gareSe 6 abulaZe i., Zveli qarTuli enis leqsikoni, Tb., 1973
2 moqcevaÁ qarTlisaÁ. Zveli qarTuli agiografiuli literaturis Zeglebi, wigni I (V-X 7 abulaZe i., qarTul-Zvelsomxuri dokumentirebuli leqsikoni, Tb., 2014, gv. 464
ss), ilia abulaZis redaqciiT, Tb., 1964, gv. 122, 123 8 abulaZe i., Zveli qarTuli enis leqsikoni, Tb., 1973
3 iqve. gv. 130 9 Мифы народов мира, 1962

674 675
ukanaskneli ZvelaRmosavluri imperi-
is – aqemenianTa iranis Sahan-Sahebma
gaagrZeles winamorbedTa tradicia
sasaxleebis sarekreacio parkeb-
Si mSeneblobisa. aqemenianTa iranis
erT-erTi dedaqalaqis - fasargadis
arqeologiuri gaTxrebis dros kiro-
sis (q.w. 553-530) agebuli da erTmaneTi-
sagan samasiode metriT daSorebuli
P da S sasaxleebis garSemo qvisagan
gamoTlili sarwyavi arxebis siste-
ma gamovlinda. gairkva, rom es sasax-
4. qumbaTis sasaxle (q.w. V s.), gegma leebi da kidev ori xuroTmoZRvruli
nageboba – А da В pavilionebi, md-
gara TiTqmis kvadratul parkSi, rom-
lis farTobi cxra heqtars aRwevda.11
aseT samefo parkebs kirosis Semd-
gomi aqemeniani monarqebic aSenebdnen
da, rogorc qsenofonte wers, piradad
zrunavdnen am parkebis mowyoba - gaS-
enebaze (Xenophon Oeconomicus 4, 13-14).12
aseTi sarekreacio parkebi iranis
sasanian Sahan-Sahebsac hqoniaT. (da
isic cnobilia, rom sparselebs sa-
moTxe-parkebis gansakuTrebuli siy-
5. ftolemaiosebis sasaxle da baRi varuli mTeli Sua saukuneebis gan-
3. kaspianas satrapis rezidencia (q.w V s.), yarajamirli (azerbaijani), florian knausis aleqsandriaSi (q.w. III-I ss.), (Inge
Nielsen, 2001, nax. 1)
mavlobaSi gahyvaT).13
rekonstruqcia
xuroTmoZRvrul nagebobaTa (sasaxle, pavilioni, koSki, auzebi da sxv.) da
baRis erTobliobas Zvelsparsulad, SesaZlebelia, paradaiadan ewodeboda
ni (q.w. 965-928) xatovnad aRwers surnelovan samoTxes broweulis, gundru-
(es sityva erTaderTxel aris naxsenebi artaqserqse II-is Sd warweraSi da
kisa da libanis xeebiT, muriTa da aloeTi, sadac iyo wyaro da `Tavwyaro
is maia saxokiam qarTulad Targmna sityviT `salxino~.14 cnobilia, rom
cxoveli~ (qebaÁ qebaTaÁ 4.13-14).
Zvelsparsulidan nasesxebma am sityvam berZnulSi paradeisos forma miiRo
da ase Sevida saxarebaSi saukuno sasufevlis mniSvnelobiT15: `xolo ieso
msgavsi samoTxeebi bibliur xanaSi ara marto mefeTa da didebulTa, ar-
rqua mas: amin getyvi Sen, dRes CemTan iyo samoTxeSi~ (lukaL23. 43). Bbibli-
amed rigiTi moqalaqeebis (cxadia, mdidrebis) saxlebTanac yofila gaS-
idan es sityva evropul enebSi gavrcelda samoTxis mniSvnelobiT.
enebuli. danielis winaswarmetyvelebis me-13 TavSi moTxrobili ambavi
usamarTlo msajulebis Sesaxeb viTardeba mdidari babiloneli moqalaq-
sparsul-aqemeniduri paradaiadan–samoTxe erTi mainc namdvilad arsebobda
is - ioakimes samoTxeSi, sadac, Cveulebriv, `imoTxvida~ (seirnobda) xolme
kavkasiaSic, sul axlos, saqarTvelos sazRvarTan: dasavleT azerbaijanSi,
ioakimes coli, susana, `friad mSvenieri da moSiSi uflisa da mSobelTa~.
samoTxeSi wyalic iyo da susanas iq ganbanvac SeeZlo. samoTxe mdebare-
obda ioakimes saxlis (`taZris~) mezoblad da samoTxidan saxlSi moxve-
the Danish Institute in Athens, Volume4, Athens, 2001, (pp. 165-187), gv. 172
dra ori mcire kariT SeiZleboda. samoTxis mesame kari, romelic Signidan 11 Stronach David, The Royal Garden at Pasargadae, Evolution and Legacy, in: Archeologia Iranic et Orientalis,
iketeboda, qalaqSi gadioda. Miscellanea in Honorem Louis Vander Berghe, Gent, 1989 (pp.475-502). D.Stronach. Parterres and Stone Wa-
tercourses at Pasaegadae: Note on the Achaemenid Contribution to garden Design, Journal of Garden History 14,
asureTis mefeTa sasaxleebic baRebiTa da parkebiT iyo garSemortymuli, no. 1, 1994 (pp.3-14). Stronach D., From Cyrus to Darius: Notes on Art and Architecture in Early Achaemenid
sadac werilobiTi wyaroebis Tanaxmad, mefeebi ara marto isvenebdnen, ar- Palaces. in: The Royal Palace Institution in the Fist Millennium B.C. Regional Development and Cultural Inter-
amed sadilobdnen kidec da stumrebsac iRebdnen xolme.EerT-erT asurul change between East and West, Edited by Inge Nielsen, Monographs of the Danish Institute in Athens, Volume
4, Athens, 2001 (pp. 95-111), gv. 96
reliefze aseTi parkicaa gamosaxuli.10 12 Nielsen Inge, gv. 183
13 iqve.
14 saxokia m., aqemenidTa Zvelsparsuli warwerebi, sparsulidan Targmna, Sesavali da
10 Nielsen Inge, The Gardens of the Hellenistic Palaces, The Royal Palace Institution in the Fist Millennium B.C. komentarebi daurTo maia saxokiam, Tb., 2015, gv. 58
Regional Development and Cultural Interchange between East and West, Edited by Inge Nielsen. Monographs of 15 Nielsen, iqve, gv. 183

676 677
Samqoris raionis sof. yarajamirl- sasaxle maRali borcvis Txemzea
isTan, 2006-2012 wlebSi arqeologiu- aSenebuli da mas vrceli, daaxloe-
ri gaTxrebiT gamovlinda aqemenianTa biT 3000 kvadratuli metri farTobis
iranis erT-erTi satrapiis _ kaspi- Sida ezo aqvs,20 sadac, SesaZlebelia,
anas satrapis rezidencia – sasaxle, baRic yofiliyo, dedoflis goris
ocdaTeqvsmetsvetiani misaRebi darba- misadgomebTan ki, vakeze, samefo parkis
ziT, romelic idga uzarmazar baRSi. arseboba ufro savaraudoa. am parkSi
sasaxlis kompleqsi (apadana, karib- sxva xe-mcenareebTan erTad libanuri
We-propileumi, galavanSemovlebuli kedaric mdgara. 8. dedoflis gora da dedoflis
samoTxe–parki) aSenebulia perse- mindori. xedi samxreTidan
polisSi SemuSavebuli proeqtiT ar- dedoflis goris sasaxlis Tanadrou-
6. qarTlis mefeTa sasaxle (q.w. II-q.S.
taqserqse pirvelis zeobaSi (q.w. 486- lia mis CrdiloeTiT, sul samiode ki-
I ss.) dedoflis goraze, gegma
465). alizis galavnis marTkuTxedSi lometris daSorebiT 1972-1976 wlebSi
moqceuli baRis farTobi – 18 heqtari arqeologiuri gaTxrebiT gamovle-
(450mX400 m m.) marTlac STambeWdavia.16 nili qarTlis mefeTa sagvareulo
samlocvelo. rva taZari, svetebiani
1994-1995 wlebSi wnoris maxloblad, karibWeebi da sxva nagebobebi erTian
alaznis velze, qarTul-germanul- sistemas qmnis heqtarze meti farTobis
ma eqspediciam gaTxara aqemeniduri kvadratuli Sida ezos garSemo, Tanac
xanis sasaxle, romelic yarajamirlis TiToeul taZars mcire zomis saku- 9. vercxlis Tasi maRlari venaxis
sasaxlesTan erTad mSenebelTa erTi Tari ezoc axlavs.21 gaTxrebis Sede- reliefuri gamosaxulebiT Wer-
da imave jgufis aSenebulia. trial gad am ezoebSi dadasturda sarwyavi misxevidan (VI s.)
mindorSi agebuli es sasaxlec iseve, arxebis sistema,rac aq baRebis arsebo-
7. dedoflis mindvris sataZro komp- rogorc satrapis rezidencia, rasak- bis mauwyebelia. rogorc Cans, baRebi
leqsi – qarTlis mefeTa sagvareu- virvelia, saseirno samoTxe-parkiT antikuri xanis saqarTveloSi warmar-
lo samlocvelo (q.w. II-q.S. I ss.) iyo garSemortymuli.17 Tuli RmerTebis taZrebsac amSvenebda.
samoTxe-baRi Zveli da antikuri xanis
aleqsandre makedonelis mier aqemenianTa imperiis dapyrobis Semdegac mefeTa sasaxleebis ganuyofeli, or-
`sameufeo samoTxeebis~ Senebis tradicia ar Sewyvetila. piriqiT, mTel ganuli nawili iyo.Aam samoTxeSi mefe
civilizebul samyaros moedo.18 am sayovelTao ferxulSi elinisturi xanis ojaxiTurT ara marto isvenebda, ar-
qarTlis samefoc yofila CarTuli. palinologiurma kvlevam gaarkvia, amed, rogorc irkveva, Tavisi saqmiani
rom Sida qarTlSi, dedoflis goraze, arqeologiuri gaTxrebiT gamovle- drois mniSvnelovan nawilsac at-
nili qarTlis mefeTa erT-erTi sasaxlis maxloblad, sxva xe-mcenareebTan arebda. sarekreacio-saqmiani parki sa-
(muxa, muryani, wifeli da sxv.) erTad wiwvovani mcenareebic, maT Soris ke- saxlesTan erTad samefo (sameufeo)
daric xarobda.19 Tuki muxa da muryani Cveulebrivia mtkvrispira Walebi- taZari-saxli iyo da mirian mefemac
saTvis, wifelsa da, miT umetes wiwvovanebs, SeuZlebelia bunebrivad exara naTlisRebis Semdeg es Tavisi saxli
Sida qarTlis vakeze, kedari ki namdvilad mxolod `libaniT mosruli da wminda ninos RmerTs gadasca da iq
danerguli~ SeiZleboda yofiliyo saerTod saqarTveloSi (sadac is bune- aaSena pirveli eklesia, RvTis saxli 10. sveticxovlis sakaTedro taZari
brivad ar xarobs) da, kerZod, – dedoflis goris sasaxlesTan. `sadidebelad wmindisa saxelisa misi-
sa, romeli egos ukuniTi ukunisamde~.22

16 Knauss Florian, Gagoshidze Iulon, Babaev Ilias, A Persian Propiyleion in Azerbaijan. Excavations at Karacamir-
li. In: Achaemenid Impact in the Black Sea. Communication of Powers, edited by Jens Nieling and Ellen Rehm).
Black Sea Studies, 11, Aarhus, 2010, (pp.111-122). gagoSiZe iulon, babaevi ilias, knausi florian,
aqemenidebi da samxreTi kavkasia. saqarTvelo-iranis politikuri, ekonomikuri da kul-
turuli urTierTobebisadmi miZRvnili meore saerTaSoriso konferenciis Sromebi.
Tb., 2016 (gv. 25-41), gv. 26
17 Gagoshidze I.,. The Achaemenid Influence in Iberia.In: Boreas, Band 19, Münster, 1996 (pp.125-136), gv. 130 20 Gagoshidze I., A Royal Palace in First-Century Iberia. The Royal Palace Institution in the Fist Millennium B.C.
18 zemoT araerTxel movixsenie inge nielsenis sagangebo gamokvleva, romelic man miuZRvna Regional Development and Cultural Interchange between East and West. Edited by Inge Nielsen. Monographs of
elinisturi xanis sasaxle-baRebs the Danish Institute in Athens, Volume4, Athens, 2001, (pp. 259-283), gv. 263-267
19 Kvavadze E., Gagoshidze I., Fibres of silk, cotton and flax in a weaving workshop from the first century A.D. 21 iqve, gv. 260-263
palace of Dedoplis Gora, Georgia. Vegetation History and Archaeobotany 17, 2008, (pp. 211-215), gv. 213 22 moqcevaÁ qarTlisaÁ... gv. 138

678 679
Yulon Gagoshidze
Georgian National Museum,
Scientist-Consultant,
Doctor of History

THE
PARADISE
OF KING
MIRIAN
According to the old Georgian chronicle The royal gardens in Georgia and South Caucasia
Conversion of Kartli, on her arrival in Mtskhe- is documented through archaeological finds
ta, Saint Nino, the Enlightener of Georgia from as early as the Achaemenid period. The
reached the gates of King Mirian’s Royal Gar- palace of the Achaemenid Satrap, excavated
den, where the house of the garden keeper near Karajamirli (Azerbaijan) dates back to the
stood. As the text says, rambling grapevines 5th century BC. It used to be surrounded by a
and flowers, as well as, tall trees including Leb- 20-hectare garden, enclosed within a mud brick
anese Cedar, grew there. wall. Another palace of the same period discov-
ered in Gumbati (Georgia) in 1994-1995, most
According to the evidence of literary and ar- likely stood inside a similar garden. Finding of
chaeological sources, it becomes clear that the remains of an irrigation system during the
building of royal gardens in the Near East was excavation of the temple complex of Dedoplis
common from biblical times. They represented Mindori (Georgia) of the 2nd-1st cc. BC, proves
an integral part of the palaces and kings used the existence of such gardens in the area. There
them not only for spending their leisure time, must have been a garden near the royal palace
but also to organise dinner parties and hold excavated at Dedoplis Gora, too, where, as pal-
business meetings. Gardens of this type were ynological research shows, there grew some
arranged by high rank officials and rich citi- trees not common to Shida Kartli, including
zens, too. the cedar of Lebanon, which does not usually
grow in Georgia. This is what King Mirian’s
Palaces of the monarchs of Achaemenid Iran, royal gardens were like, which are referred to
were also located in royal gardens, whereas the as ‘samotkhe’ (paradise) in The Conversion of
ancient eastern tradition of building royal gar- Kartli.
dens was spread all over the Hellenistic world
after the collapse of the Achaemenid Empire. In Modern Georgian the word indicates eter-
nal heaven, whereas, in Old Georgian it had
Supposedly, in Old Persian a royal garden a meaning of the royal garden, as well. After
was referred to as paradaiadan. This word, being baptized, King Mirian donated his ‘par-
borrowed by the Greeks, was transferred into adise’ (royal garden) to Saint Nino’s God and
paradeisos and this is how it entered the Bible had the first church – the house of God – built
and, further, European languages to refer to the in this garden to praise the Lord eternally.
heaven, the Garden of Eden. The existence of

680 681
guram yifiani elinistur xanaSi (amJamad ufro metad TariRs nu davakonkretebT, es azr-
Ta sxvadasxvaobas iwvevs) md. mtkvris marjvena sanapiroze qarTlis mmarT-
ilias saxelmwifo universiteti, veli azo safuZvels uyris qalaqs, romelsac mogvianebiT am dasaxlebas,
sruli profesori mTasac da ferdobebsac, sadac igi iyo ganfenili armazcixe Seerqva. es
swored straboniseuli harmozikea (,,Αρμοζικη“ - Strabo) [22, gv. 490-491], wyaro
ki gvamcnobs, rom igi arian qarTlidan mohyavs aleqsandre makedonels [17,
"mcxeTa gv. 81]. Tu vin unda davinaxoT aleqsandreSi, es sruliad sxva sakiTxia.
,,arian qarTli~, ki iranis qarTlia [25, gv. 118] (yovel SemTxvevaSi ukeTesi
qalaqi axsna ar mogvepoveba). qarTlis mmarTveli azo am mTaze or RvTaebas dgams,
da orive mamri bunebisaa (gac da ga, an gac da gacaÁ), Semdgomi mmarTveli
didi" ki, romelic uyoymanod mefea - farnavazi mwvervalze aRmarTavs RvTaeba
wminda armazs. cota mogvianebiT momdevno mefeebi, saurmag da mirvan qalRvTae-
bebsac aRmarTaven (ainina da danina), rogorc Cans, armazcixis karibWeebTan
ninos [17, gv. 82]. RvTaeba ,,armaz~ saxeldebiT uyoymanod ,,ahura-mazda~-s, iranel-
Ta uzenaesi RvTaebis gviandeli formaa (saSualo sparsuliT ,,ormuzd~-i,
moRvaweobis somxuri ,,aramazd~-i), magram, wyaros mixedviT misi buneba gacilebiT rTu-
droisaTvis lia, yovel SemTxvevaSi misi sinkretuli xasiaTi ,,moqcevaჲ~-Si namdvilad
ikiTxeba. armazcixe qarTvel warmarT mefeTa rezidenciad Camoyalibda,
(istoriul-arqeologiuri mimoxilva) magram, ax. w. I s-Si, mtkvris marcxena sanapiroze, md. mtkvrisa da aragvis
SesarTavSi, axali sataxto qalaqi mcxeTac ibadeba [14, gv. 92 da Smd.] (sur.
1).
qarTlis ganmanaTlebels, SemdgomSi qarTuli ekle-
siis mier wminda ninod wodebuls, saqarTveloSi
gamomgzavrebamde dedofal elenes karze sakmao
gamocdileba mieRo qristianobis gavrcelebisa da
qadagebis saqmeSi.

saqarTvelo im dros ,,Rrmad~ warmarTuli qveyana


iyo, aRzrdili da ganswavluli antikur tradic-
iebze. aq iWreboda aRmosavluri memkvidreobanic.
swored asec gaacnes ganmanaTlebels qarTlis
(berZen da romaelTa saxeldebiT iberiis) imdroin-
qalaqi mcxeTa:
deli suliskveTeba misi wamosvlis Jams: ,,da ars
1. antikuri monumenturi nagebobis
friad sawarmarToÁ rameTu ars qveyanaÁ igi saxel-
naSTebi, mefe mirianisa da wm. ninos
mwifoÁ berZenTa da uJikTa~ [17, gv. 113]. es uadresi
xis eklesia, gorgaslis bazilika
saistorio wyaro, sabolood formirebuli da re-
(Vs.), sveticxoveli (XIs.)
daqtirebuli, albaT, IX s-Si, ,,berZenTa~-Si, bunebriv-
2. mcxeTis aragvis kari, ,,antioqi" da
ia, rom elinistur-romaul tradiciebs gulisxmobs,
stefane wminda"
xolo ,,uJiki~, ,,uJikTa~ ki, rogorc cnobilia, midi-
3. antikuri xanis rotonda, mefe mirianis
ur-iranuli samyaroa [1, gv. 565]1, am droisaTvis (anu
bazilika, samTavros gumbaTovani
IV s-is dasawyisisaTvis) araerTgzis saxecvlil
taZari (XIs.)
kulturul tradiciaTa TvalsazrisiT (aqemeniduri,
1 4. gorgaslis karibWe
selevkiduri, parTuli, sasanuri da, albaT, sasanuri
5. mcxeTis dasavleTis karibWe
kulturis mier aRorZinebuli Zveli aqemeniduri
(savaraudod)
imperiis tradiciebi) wyaros cnoba met-naklebad
6. bagini, eklesia geTsimania
Tanabari donis kulturul memkvidreobaTa sinTezs
7. mcxeTis Zveli xidi (mogvTa xidi)
unda aRniSnavdes, qveynis politikuri orientaciis
8. akldama
xSiri cvlilebebis garda, anu politikur orienta-
9. warCinebulTa samarxebi
cias Tan sdevda kulturuli konteqstic.
10. samTavros samarovani
11. bebris cixe
12. jvris saxelobis taZari
1 ,,xuJiki~, ,,uJik~-i midieli

682 683
sayuradReboa is faqti, rom qarTlis lonis samisnoze mogviTxrobs ucxouri saistorio wyaro - e.w. borjias
pirveli mefeebis mier Camoyalibebuli papirusis sidonuri teqsti ,,...ori marmarilos sveti Zvel taZarSi iyo
panTeoni armazcixeze ganmanaTleblis aRmarTuli, sadac imyofeboda apolonis misani [3, gv. 200-205]. rev marTalis
mcxeTaSi moRvaweobis drosac ucv- (qarTlis mecxramete mefe) meuRle, dedofali sefelia afrodites qanda-
lelad da uZravad gamoiyureba. miC- kebas aRmarTavs sadRac ,,Tavsa zeda mcxeTisasa~ [7, gv. 58]. am CamonaTvals
neulia, rom armazcixe qalaq mcxeTis emateba ebraelTa galuTi, bagini, sadac mcxeTis gareubanSi SemosvlisTa-
akropolisi iyo, magram aseTi daSveba nave ganmanaTlebelma bina daido [17, gv. 146].
warmoudgenelia. urbanistikis isto-
2. mcxeTis Zveli xidi, n. Cernecovis ria ar icnobs iseT SemTxvevas, roca ai, aseTi poliTeisturi speqtri dax-
naxatis mixedviT polisi (am SemTxvevaSi qalaqi) da vda ganmanaTlebels IV s-is 10-ian
akropolisi (maRla qalaqi) erTmane- wlebSi. sad unda vigulisxmoT ,,bagi-
Tisagan mdinariTaa gamijnuli. Tanac ni huriaTa~ mcxeTaSi, sadac wm. ninos
unda gavixsenoT isic, rom armazcixidanac da mcxeTidanac sakmaodaa daS- pirvelsamyofeli iyo, ,,moqcevaÁ~ aRw-
orebuli (sur. 2). akropolisi, xom alyaSemortymul moqalaqeTaTvis bolo ers am adgils - ,,qalaqsa Sina dasav-
TavSesafaria, masSi maT swrafad unda SeaRwion. rac Seexeba mcxeTas igi leTsa, kars mogvisa, mtkuarsa zeda,
II s-dan mainc warmoadgenda istoriuli qarTlis dedaqalaqs. ,,moqcevaÁ~ friad didebul adgili igi dReTa
mcxeTis aRmSeneblobis dasawyiss qarTlis merve mefes bratmans miawers. CuenTa, rameTu dga igi velsa Tvinier
igive wyaro mecxre mefe mirians mcxeTis, rogorc saqalaqo sivrcis Camoy- naSenebsa~ - es zusti miniSnebaa. am
alibebas akuTvnebs _ ,,da mefobda mirvan da man aRaSena mcxeTaÁ~ qalaqi~ adgilas Zveli da axlaxan restavri-
[17, gv. 82]. qarTlis meTerTmete mefis, rokis dros mcxeTis samSeneblo rebuli eklesia dgas - ,,geTsimania~,
saqmianoba mTlianad gasrulda - ,,da mefobda rok, romelman raÁTurTiT sadac mcire masStabis arqeologiu- 3. adreqristianuli taZris tixris
mcxeTa gaiSora~ [17, gv. 82]. ri gaTxrebic warimarTa. gamoikveTa fragmenti
eklesiis adreuli samSeneblo fen-
ucxoel avtorTagan pirvelad mas plinius ufrosi axsenebs da mesxebis ebic (IVs.) (sur. 3) da winareqristian-
dasaxlebas uwodebs: ,, Moschorum tractus~ (Pl. NH, 1, 37, V). am dros (ax. w. I) is uli mozrdili nagebobis kvalic
misTvis ar gaxlavT arc gamagrebuli TavdacviTi kedlebiT SemosazRvru- (bagini?) [4, gv. 457 da Smd.] (sur. 4). aq
li dasaxleba (,,urbs~) da arc strategiuli punqti (anu ,,opidium~-i). plin- is unda gavixsenoT, rom ganmanaTle-
iusisaTvis igi ubralod dasaxlebaa (tractum). beli urbnisSic swored ebraelebTan
dasaxlda (,,bagini huriaTa~) [17, gv. 117-
erTi saukunis Semdgom samecniero kartografiis fuZemdebelma, geogra- 118]. mis am qmedebebs ramdenime mizezi
fosma da astronomma klavdios ptolemaiosma mcxeTa, rogorc qalaqi (po- ganapirobebda: jer erTi is, rom im-
lei) koordinatebiTac gansazRvra (7540′-45′) iberiis cxra qalaqsa da dasax- droindeli sakacobrio codnis didi
lebas Soris ,,mestleta~-s saxelwodebiT `Μεστλητα~ (Ptol. 5, 11, 3). nawili swored ebraelTa galuTebSi
iyo Tavmoyrili da garda amisa axali,
monoTeisturi religiis gavrcele- 4. geTsimania da winareqristianuli
wminda ninos mcxeTaSi Semosvlas (faravnis tbidan urnisSi da urbnisi-
ba, swored Zveli monoTeisturi re- nagebobis naSTi
dan mcxeTaSi) ,,moqcevaÁ~ TiTqmis miuaxlovda kidevac qalaqis gareubans
da aqedan ukan gaxeda mtkvris marjvena sanapiroze gaSenebul kidev erT ligiis wiaRidan iyo SesaZlebeli da
religiur centrs - ,,mogvTa~-s, zoroastruli tradiciuli kultis Tay- ara warmarTuli panTeonebidan. rac
vaniscemis adgils [17, gv. 118]. ,,mogvTa~ qarTlis mexuTe mefem, farnajomma Seexeba warmarTul areebs mcxeTaSi,
daaarsa [7, gv. 29]. maT wm. nino garkveuli rigiT moixi-
lavs da zogjer binavdeba kidevac am
saerTo fonze farnajomis qmedebebi ucnaurad gamoiyureba. Tu misi win- punqtebSi (,,samoTxe~, ,,mayvlovani~ da
amorbedni da misi momdevno mefeebic armazcixis panTeonis ganmtkicebiTa sxv.).
da misi aRmSeneblobiT iyvnen moculni, mas iranidan mogvebi Camohyavs
da mtkvris marjvena sanapiroze zoroastrul religiur centrs aarsebs. yvela am areals Cvenc movixilavT mokled mogvianebiT, magram manamde erT
garda amisa, RvTaeba armazis sapirispirod RvTaeba zadensac aRmarTavs arcTu ise umniSvnelo faqts minda mivaqcioT yuradReba. esaa wm. ninos
[24, gv. 7; 16, gv. 19-20], Cemi azriT, armazis mopirdapire mTaze, romelsac axla jvari, romelic man mayvlovanSi Seqmna - ,,da Seqmna nasxlevisa juari
wminda ninos saxelobis jvris gumbaTovani eklesia agvirgvinebs. da aRmarTa igi mun da ilocvida [mis winaSe]~ [1, gv. 321; 6, gv. 75; 7, gv. 448;
17, gv. 84]. es vazis rtoebisagan Sedgenili Taviseburi wnulia, mklaveb-
amas garda ,,samoTxeSi~, anu samefo baRSi, iq sadac jer mirianma xis ekle- daxrili, magram mTavari sul sxvaa, kerZod ki vazis kulturis gaazreba
sia aago, Semdgom ki amave adgilze vaxtang gorgaslis bazilika aRimarTa saqarTvelosaTvis wm. ninos mier, vazis CarTva axal qarTul qristian-
da am ukanasknelze XI s-Si sveticxovlis gumbaTovani taZari daSenda, apo- ul simbolikaSi. vazs saqarTvelosaTvis, vazis kulturis am klasikuri

684 685
da uZvelesi qveynisaTvis saxelmwifoebrivi datvirTva hqonda mTeli Sua armazis ,,usulobis~ RvTaebad aRqma safuZvelSive ewinaaRmdegeba wm. ni-
saukuneebis manZilze da ase iyo, rogorc Cans, ninosdroindel qarTl- nos msoflmxedvelobas, anu misTvis antikurobis is formulireba, rom
Sic, mefe mirianis mmarTvelobis dros. da aq ar SeiZleba ar gavixsenoT ,,xelovneba~ religiaa [19, gv. 68], safuZvelSive ewinaaRmdegeba mis Segnebas.
qristesmieri apelacia, romelic ioanes saxarebidanaa cnobili: ,,me var epiTetebs (cxadia uaryofiT konteqstSi), rasac mravlad gvawvdis ,,moqcev-
vazi WeSmariti da mamaCemi mevenaxea~ (ioane 15, 1). swored am Temam dabada aÁ~ armaz RvTaebis bunebis asaxsnelad, mTlianad berZnulidan qarTulad
arqiteqturuli plastikis brwyinvale nimuSebi, romlebsac axla ,,ayvave- naTargmni zevsis epiTetebia: ,,RmerTi RmerTai~ - anu uzenaesi (μεγιδτος,
bul jvars~ vuwodebT. χύδιστος) an ,,mzis momfeneli~ (κελαινερής), anu stiqiaTa gamgebeli da mr. sxv.
da sayuradRebo aq isaa, rom stiqiaTa gamgebels swored stiqia agdebs
marTalia Seudareblad gvian, XVII s-Si, Seiqmna dokumenti, romelic qarTve- (wyaros mixedviT wm. ninos winaswaruli locvis Sedegad) Tavisi bazisi-
lobis, saxelmwifoebriobisa da samarTlis amsaxvelia da masSi tradiciaa dan da aseve zaden-kerpsac: ,,moiRo setyuaÁ litrisa mas oden adgilsa da
asaxuli. mefe vaxtang VI, romelic amave dros kanonSemoqmedicaa, Tavis dalewa kerpni igi, dafqvna da daawulnina~ [17, gv. 121]. ise ki ra gamogvdis,
kanonTa krebulSi, sadac is qveynis socialuri fenebis statusebsac gan- RvTaebas ahura-mazda ewodeba (am SemTxvevaSi misi gviandeli formiT -
sazRvravs, ukanasknel adgilze asaxelebs ,,bogano~-s (upovars (?)), glaxaks ,,armaz~), magram, mTlianad zevsis bunebas atarebs. am droisaTvis da gac-
(?) da ganmartavs kidevac am ,,tituls~ - ,,... bogano amas quian, rome venaÃi ilebiT ufro adrec, berZnul da iranul RvTaebaTa sinkretizacia xdeba,
ara qondes~ [8, gv. 508] da srulebiT ar ainteresebs vTqvaT ,,kaci~ flobs zevsic da ahura-mazdac (keTili meufe), es zoroastruli rwmenis uma-
Tu ara saqonlis jogebs, an raime sxvas. SemTxveviTi araa, rom mTeli Sua Rlesi RvTaeba, uzenaesobis aRmniSvnelad damkvidrda. marto is faqti rad
saukuneebis manZilze yvela momxduri saqarTveloSi upirvelesad Cexavda Rirs, rom herodote, aqemenidur iranSi mogzaurobis dros ahura-mazdas
venaxebs, imitom, rom am qmedebebiT isini saxelmwifoebriobis safuZvels gamosaxulebebs (frTebgaSlil, caSi molivlive disks) zevsis saxeliT
spobdnen, spobdnen saqarTvelos kulturul potencials - vazis kulturas. moixseniebs, anu uzenaesobis tituliT [26, gv. 54, 95, 506; 23, gv. 102, 270, 527]2.

ganmanaTleblis xelSi ki am jvarma uecrad mravali datvirTva SeiZina: armazcixis nagebobaTagan gansakuTre-
qarTuli saxelmwifo axali wignieri religiiT, kulturuli da politi- bul interess iwvevs e.w. eqvsabsidiani
kuri orientacia qristianuli romisken, am axali evropuli civilizaci- taZari. igi, Cemi azriT, uSualo monaw-
is fuZemdeblisaken. es ki TiTqmis saboloo zurgSeqcevas gulisxmobda ilea ganmanaTleblis mcxeTasa da mis
iranuli samyarosadmi, saidanac momdinare nakadebma, arc Tu cota roli SemogarenSi moRvaweobisa. gegmiT esaa
Seasrula qarTuli kulturis Camoyalibebis saqmeSi. kvadrats miaxloebul sworkuTxedSi
(17.5x18m.) Cawerili eqvsi absida (eqse-
Cven zemoT CamovTvaleT zogierTi is warmarTuli are, sadac ganmanaT- dra) centraluri svetiT, romlis
lebeli dabinavda an moixila. yvela es are misi yuradRebis qveSaa, mas eqvskuTxa bazisi in situ mdgomareoba-
raRac ideuri, politikuri da religiuri struqturebi ainteresebs da Tu Si iyo, iqve aRmoCnda aseve eqvskuTxa
wyaroebi amaze duman, arqeologias savsebiT xelewifeba misi Sevseba. svetisTavis (impostis) namsxvrevebi
(sur. 5), magram arsad Canda TviT sveti,
Cven upirvelesad armazcixes unda SevexoT da gaviazroT iq mimdinare romelic bazisis zedapiris mixedviT
movlenebi da procesebi. sakmaod saintereso sxeuls warmoad-
genda. amasTanave isic unda aRiniSnos,
wm. ninosTvis armaz-kerpis buneba sruliad miuRebelia, magram isicaa aR- rom taZari arafriT gavda mtruli
saniSnavi, rom misi xilviT gamowveuli STabeWdileba misTvis mZafria da moqmedebebis Sedegad darRveuls da
,,Tavzardamcemi~: ,,... sazaro dgomaÁ vixile da aha dga kaci erTi spilen- misi detaluri analizis mixedviT
ZisaÁ da tansa missa ecua jaWvi oqroÁsaÁ da Cafxuti oqroÁsaÁ da samx- imis Tqmac ki SegviZlia, rom igi ma-
arni oqroÁsanive da Tualni viTarca frcxil da bivriti da xelsa missa namde ,,daiSala~, sanam bolomde gas-
aqunda xrmali lesuli, romel brwyinavda da iqceoda xelsa Sina, reca Tu ruldeboda [12, gv. 11-38; 18, gv. 49-74; 21, 5. armazcixe, eqvsabsidiani taZari, ge-
romeli Seexebian, Tavi Tvisi sikudid ganiwiris~ [17, gv. 119]. gv. 211-234]. taZris Sida sivrceSi qan- gma da Canaxati (g. yifiani)
dakebis pedestalic gamovlinda, rac
aRwerilobis mixedviT Cven winaSe meomari RvTaebaa, berZnul-elinisturi friad sayuradRebo nimuSs warmoad-
nimuSis mixedviT Seqmnili, ufro zustad es meomari zevsia (Στράτιος Ζεúς) gens mravali maxasiaTeblebiT, misi
da aq ar SeiZleba ar gavixsenoT apianes cnobebi miTridatuli omebis da taZris ganzomilebaTa urTierT-
Sesaxeb, romelic gvamcnobs, rom miTridatem ,,mamapapuri wesis mixedviT
msxverpli Seswira meomar zevss maRal mTazed...~, an kidev ,,gazafxuli rom
dadga, gamoscada [miTridatem Tavisi] floti, msxverpli Seswira meomar
zevss Cveulebisamebr~ [9, gv. 139-144]. zevsi yovelTvis, ugamonaklisod mTis 2 amas garda, persepolisis ZirSi, taZris nangrevebSi (Zv. w. IIIs.) aRmoCenil votivur
warweraSi zoroastruli triadis yoveli wevri Seesabameba da gaigivebulia berZnul
mwvervalze iyo aRmarTuli, analogiurad ,,mTa qarTlis~ wvers RvTaeba
RvTaebebTan: anahita - artemidasTan da aTinasTan, miTra - apolonTan da heliosTan,
,,armaz~-i agvirgvinebda. ahura-mazda ki igive zevsia, anu uzenaesoba

686 687
SejerebiT dgindeba, rom taZrisaTvis aq wyarosmieri dialogi i pyrobs gansakuTrebul yuradRebas, kerZod, gan-
igi moduls warmoadgenda. mis zeda- manaTlebelsa da jer kidev warmarT mefe mirianTan, mirianis mimarTva
pirze qandakebis terfTa budeebia ninosadmi, da es mas mere, rac kerpebi ukve damsxvreulia: ,,Sen xar asuli
amokveTili (sur. 6) (qandakeba miukv- armazisi, anu Svili zadenisi... da gyo Sen mcxeTisa mkÂdrad da msaxurad
levelia), da Cans is, rom igi aq Zalian armazisa. daRacaTu haeriT da setyÂTa misi SemusvraÁ vixileT, aramed igi
cota xans mdgara. ,,kerpi~ maSinve, an adg[i]li SeuZravi ars~ [17, gv. 131-132].
TiTqmis maSinve amougdiaT bazisidan
[12, gv. 17-18]. Tan gansakuTrebuli yur- friad sayuradRebo cnobaa: mirianisaTvis kerpebi maTi msxvrevis miuxeda-
adReba imasac unda mivaqcioT, rom ga- vad ,,cocxlebia~, garda amisa orive RvTaeba armazic da zadenic Svilieri
moTvlebis Sedegad Svidi metrisa da RmerTebia, da marTalia, isini daimsxvrnen stiqiis mier, magram mirianisaT-
ormocdaaTi santimetris simaRlis vis isini ganadgurebulni srulebiTac ar arian, imitom, rom ,,igi adg[i]
svetis (sur. 7) aranairi naSTi gaTxre- li SeuZravi ars~ da radgan miriani maT damxobilad ar Tvlis ninos igi
bis dros ar gamovlenila, TiTqosda armazis (zevsis) qurum-qalobas sTavazobs - ,,da gyo... msaxurad armazisa~.
gaqra (da marTlac gamqrals hgavs).
es cnobebi, rac ,,moqcevaÁ~-m mogvawoda, upirvelesad imaze migvaniSnebs,
rom warmarTi miriani kerpTa msxvrevis miuxedavad panTeonis aRdgenas
apirebs, aba sxvanairad rogor SesTavazebda igi qarTlis ganmanaTlebels
qurum-qalobas ,,...gyo msaxurad armazisa~.

6. armazcixe, qandakebis kvarcx- Semdeg ki mefe miriani radikalurad icvlis religiur da Sesabamisad
lebki, ganakveTebi da aqsono- politikur orientaciasac da iwyeba IV-s-is 20-iani wlebidan TandaTa-
metria (g. yifiani) nobiT, warmarTobis qroba da axali, monoTeisturi religiis dafuZnebis
xangrZlivi da wiaRsvlebiT aRsavse procesi mcxeTasa da mTlianad saqa-
rTveloSi.

mefe miriani imperatorisagan Txoulobs mRvdlebs (cxadia, rom liturgi-


kas Txoulobs) da mSeneblebs, anu mefe qristianuli sakulto nagebobis
koncefcias iTxovs, magram igi Cqarobs da moTxovnil xuroTa Camosvlam-
de ,,samefo baRSi~ anu ,,samoTxeSi~ TviT iwyebs xis eklesiis mSeneblobas,
swored iq, sadac apolonis samisnos arsebobaze gvauwyebs aRmosavluri
wyaroebi [2, gv. 2-14]. albaT, misi kuTvnili iyo is oTxi, erTgvarovani, ax. w.
II s-is kedlis burjTa korinTuli kapitelebi, romlebic sveticxovlis
sarestavracio samuSaoebisas aRmoCnda [11, gv. 61-64] (sur. 8).

7. armazcixe, eqvsabsidiani taZ-


ris centraluri sveti, re- 8. korinTuli kapiteli (IIs.) sveticxovlidan -
konstruqcia (g. yifiani) foto, anazomi (g. yifiani)

688 689
xis eklesiis asagebad aRmarTes eqv- warweraa, radgan misi sawyisi qrizmaa,
si sveti ,,TviT-Tvisad~, e.i. Tav-Tavis qristesmieri apelacia - Α - W (,,... me
adgilze, magram, gauWirdaT central- var ani da ohi“), anu ,,me var dasawyisi
uri svetis aRmarTva. saidanaa es sve- da dasasruli sityviTa uflisaiTa~
ti motanili? ,,moqcevaÁ~ gvauwyebs (da da rasac Cven ioanes gamocxadebidan
aqve leonti mrovelic) - ,,...mohkueT[e] vicnobT (ioanes gamocxadeba 1, 8; 21, 6)
s naZÂ igi da Seamzades suetad...~ [17, warwera akad. TinaTin yauxCiSvilis
gv. 138]; ,,...da mohkueTa naZvi igi... da mieraa wakiTxuli [10, gv. 229-230] da
aRmarTnes equsni igi suetni TÂs- masSi sami pirovneba ixsenieba: aqile-
TÂsad. xolo sueti igi udidesi, ro- vsi, epiton teqtonis, anu warCinebuli
meli sakÂrvel iyo xilviTa, saSual mSeneblis tituliT (es tituli, sam-
eklesiisa Sesagdebad ganmzadebuli, wuxarod, gamqralia samyaros cnobi-
ver SeuZles aRmarTebad misa~ [7, gv. erebidan), ixsenieba agreTve avrelios
112]. Svidsvetian taZars qristianuli aqolisi titulaturiT: arqiteqton
9. samTavro - rotonda, mefe mirianis saeklesio xuroTmoZRvreba araso- da arxiZografos, e. i. mTavari mSen-
bazilika, XI-is gumbaTovani taZari, des cnobda. garda amisa, uecrad moW- ebeli, Cveni dRevandeli aRqmadobiT 11. qvis stela berZnuli warweriT
gegma rili naZvi ase swrafad rogor iqca arqiteqtori da mTavari mxatvari. ,,antioqi"-dan
konstruqciul detalad, centralur es pirovneba amave titulaturiT ix-
svetad. xe, samSeneblo detalad rom senieba 1938 wels samTavros velze
iqces mas gamoSrobisa da damuSavebis sakmaod xangrZlivi dro sWirdeba. mikvleul saflavis qvaze CakveTil
amave dros, wyaroebidan ise sCans, rom nageboba tolgverda (da Sesabami- epitafiaSi Tavis meuRle bevrazur-
sad tolkuTxa) eqvskuTxeds efuZneba, e.i. im gegmarebiT models, romelic iasTan erTad. stelaze kidev erTi
armazcixeze gamovlinda eqvsabsidian gausrulebel taZarSi (misi gegmare- pirovnebis saxelia dadasturebuli
biTi sqemac tolgverda eqvskuTxedia). es Zlivs aRmarTuli sveti, mirianis - arspakoresi - es is ostatia, vinc
xis eklesiaSi, warmarTuli eqvsabsidiani taZridan xom araa Camotanili? uSualod CakveTa warwera.
iq xom marto svetis bazisi da svetisTavi daxvdaT arqeologebs [12. gv. 12].
sami ostatis saxelis erT warwera-
mere ki mcxeTaSi qristianuli koncep- Si, SesaZloa arasrul, magram mainc
tualuri bazilika Sendeba ,,mayvlov- ,,brigadas~ aRniSnavs da vin unda
anSi~, iq sadac ganmanaTlebeli xan- iyvnen es pirovnebebi Tu ara impera-
grZlivi drois manZilze imyofeboda. toris mier mirianisaTvis gagzavnili
arqeologiurad axla am eklesiis geg- xuroebi.
mis yvela elementia gamovlenili, igi
daSenebulia antikuri xanis roton- mcxeTaSi, sveticxovlis ezoSi 12. adreqristianuli antefiqsi, ,,si-
daze, mas ki daefina samTavros, axla adreqristianuli xanis saintereso cocxlis xe" jvris elementebiT
fericvalebis saxelobis XI s-is gum- antefiqsi aRmoCnda (sur. 12), mas ar-
baTovani taZari. mefe mirianis es bazi- qeologiuri konteqsti ar axlavs.
lika misive mowveuli mSeneblebis qm- mis farze asaxuli ,,samyaro~ metad
nilebaa da kabadokiidan gadmotanil metyvelia. es ,,naxati~ dialogis asax-
sqemazea dafuZnebuli. es mis zomebSic ulobaa warmarTul da qristianul
sCans (17x24m.) da proporciebSic [13, gv. samyaroebs Soris - ,,sicocxlis xe~
733 da Smd.] (sur. 9, 10). wminda nino ki jvris elementebiT. es asaxuloba da-
manamde miibara ufalma, sanam mayvlov- sawyisia warmarTobidan momdinare qa-
anSi ,,qvis eklesia~ gasruldeboda. rTuli qristianuli xelovnebisa [15,
gv. 34-36] da savsebiT bunebrivia, rom
im mSeneblebis ramdenime saxeli Cven igi swored mcxeTaSi warmoiqmna.
ukve viciT. mcxeTis ,,antioqiis~ ekle-
siis sarestavracio da arqeologiu- 10. mefe mirianis bazilika, rekon-
ri samuSaoebis dros qviSaqvis stela struqcia (g. yifiani)
aRmoCnda berZnuli warweriT (sur.
11). warwera paleografiulad ax. w.
IV s-iT TariRdeba. igi qristianuli

690 691
bibliografia Guram Kipiani
Ilia State University,
1. abulaZe i., Zveli qarTuli enis le- 13. yifiani g., mefe mirianis bazilika, bizan-
Full Professor
qsikoni, Tb., 1973 tinologia saqarTveloSi, 2, II, Tb., 2009
2. bibiluri T., apolonis taZari did mcx- 14. yifiani g., mcxeTis warmoSobis sakiTx-
eTaSi, qarTuli xelovneba evropisa da isaTvis (saqalaqo sivrce, dro da “MTSKHETA – GREAT CITY”
BY THE TIME
aziis kulturaTa konteqstSi, Tb., 2010 geografia), humanitarul kvlevaTa Jur-
3. TamaraSvili m., qarTuli eklesia dasa- nali ,,kadmosi~, 2. Tb., 2010
bamidan dRemde, Tb., 1995 15. yifiani g., akademikos andria afaqiZis
OF LIFE
AND ACTIVITIES
4. lorTqifaniZe g., yifiani g., ,,moqcevaÁ saxelobis arqeologiis institutis
qarTlisaÁ~ da mcxeTis galuTi gvian- emblemis warmomavloba da Sinaarsi,
antikur xanaSi, ,,istoriani~, samecniero
krebuli miZRvnili roin metrevelis
samecniero-kvleviTi Jurnali ,,arqeo-
logia~, 1. Tb., 2018
OF SAINT NINO
dabadebis 70 wlisTavisadmi, Tb., 2009 16. CxeiZe T., narkvevebi iranul onomasti- (HISTORICAL-ARCHAEOLOGICAL REVIEW)
5. nikolaiSvili v., sixaruliZe a., mcxeTis kidan, Tb., 1984
Zveli (,,pompeusis~) xidi, Tb., 2000 17. Zveli qarTuli agiografiuli litera-
6. sabinini (gobron (mixail), saqarTvelos turis Zeglebi, wigni I ,,moqcevaÁ qarT- The paper reviews diverse and polytheist center of Mtskheta, on the pagan territory; af-
samoTxe, peterburgi, 1882 lisaÁ~ ilia abulaZis xelmZRvanelobi- world of Mtskheta, the capital of ancient Kartli terwards, constructors, invited by King Mirian
7. qarTlis cxovreba, teqsti dadgenili Ta da redaqciiT, Tb., 1963 (Iberia) of the period when Saint Nino visited build the first Christian Canonical Basilica,
yvela ZiriTadi xelnaweris mixedviT s. 18. Kipiani G., The Last Pagan Temple at Armaztsikhe, it from the gate of the Empire with a special where the king and the queen were later bur-
yauxCiSvilis mier, tomi I, Tb., 1955 Ancient West and East, V. 10, 2011 mission. Georgia of that period was based and ied. Religious changes were naturally followed
8. qarTuli samarTlis Zeglebi, t. I, vax- 19. Виолле ле Дюк. Беседы об архитектуре, Т. I, М. educated on Antique traditions, also penetrated by the changes in political orientation. It was
tang VI-is samarTlis wignTa krebuli. 1937 by Eastern elements. The process of collapse shifted towards western civilization, Christian
teqstebi gamosca, gamokvleva da le- 20. Квезерели-Копадзе Н. И., Древний мцхетский of the pagan ideology and establishment and Rome, that meant completly turning its back
qsikoni daurTo prof. i. doliZem, Tb., мост, Тб., 1947 dissemination of the new monotheist religion from the Sasanian Iran.
1963 21. Кипиани Г., Новые находки в древней столице starts from the 20-ies of IV c. First, the king
9. yauxCiSvili T., apiane, miTridates omebis Грузии Мцхета, Археология Кавказа 1, Тб., 2006 starts to construct the Christian church in the
istoria, Tb., 1959 22. Ломоури Н., Возникновениие древнеибукийского
10. yauxCiSvili T., saqarTvelos berZnu- (картлиского) государства, Тб., 1977
li warwerebis korpusi II (aRmosavleT 23. Луконин В. Г., Искуство древнего Ирана, М.
saqarTvelo), Tb., 2000 1977
11. yifiani g., kedlis burjTa korinTu- 24. Марръ Н., Боги языческой Грузиы по древне-
li kapitelebi sveticxovlis ezodan, грузинскимъ источникамъ, С-Пб 1901
narkvevebi III, Tb., 1997 25. Меликишвили Г. А., К истории древней Грузии,
12. yifiani g., armazcixis ukanaskneli warm- Тб., 1959
arTuli taZari - ,,kamara~, qarTuli 26. Стратановского Г. А., Геродот, История в девяти
arqiteqturis Teoriisa da istoriis книгах, перевод и примечания, Ленинград, 1972
sakiTxebi, 1 (4), Tb., 2005

692 693
erik Tuno karibWis centraluri nawilis orive mxares TiTo mravalwaxnaga naxe-
varsvetebi da Rrma samkuTxa niSebia, romelTa Sorisac TeZamis mwvane tu-
natalia CitiSvilis monawileobiT fis laTinuri jvris reliefebia Casmuli (sur. 5, 6) (dRes mxolod erTia
rutgersis universiteti SemorCenili). cxadia, rom es arqiteqturuli detalebi xels uwyobs TaRo-
xelovnebis istoriis departamenti, profesori vani gasasvlelis aqcentirebas da, amave dros, aerTianebs zeda nawilTan.
amis Sedegad, centraluri nawili, romelic damatebiT xazgasmulia xaris
TavebiT, jvrebiTa da warweriT, warmoadgens erT mravlismetyvel mTlia-
sveticxovlis nobas.

sakaTedro XI saukuneSi sveticxovlis sakaTedro taZris mnaxvels melqisedekis

taZris karibWe1 karibWe sxvagvarad warmoudgeboda da ara im saxiT ra saxiTac dRem-


dea moRweuli. 1963-64 wlebSi, rodesac v. cincaZis xelmZRvanelobiT dai-
wyo sarestavracio samuSaoebi, Zegli savalalo mdgomareobaSi iyo, is
saWiroebda miwis moxsnas, samSeneblo narCenebisgan gawmendasa da gviani
sveticxovlis sakaTedro taZris galavnis dasav- minaSenebisgan gaTavisuflebas. restavraciamde gadaRebul fotoebze kar-
leT nawilSi arsebul kaTalikos-patriarq melqi- gad Cans, rom karibWe Rrmad iyo Cafluli miwaSi da misi yvela Riobi
sedek I-is (1010-1033) mier agebul monumentur karib- daxSuli iyo; TaRovani gasasvleli orive mxares gamagrebuli iyo Svidi
Wes gansakuTrebuli adgili ukavia Sua saukuneebis metris simaRlis vertikaluri kontrforsebiT, xolo zemodan dasrule-
saqarTvelos saeklesio arqiteqturaSi (sur. 1, 2). buli iyo qongurebiT. marTlac, restavraciamde ramdenime saukunis ganmav-
XI saukunis dasawyisSi agebuli orsarTuliani lobaSi karibWe aRar asrulebda calke mdgomi da funqciuri nagebobis
nagebobis pirveli sarTulis centrSi TaRovani Tavdapirvel funqcias, romelic taZrisa da misi Sida ezos Sesasvlelis
gasasvlelia mowyobili. SeisrulTaRiani gasasv- rols asrulebda; sanacvlod, igi daixura da Seerwya kaTedralis gala-
lelis gavliT mnaxveli gadis taZris ezoSi da vans (sur. 7, 8).
aqedan ukve Tavad taZarSi. Tumca, sanam sakaTedro
taZris sakralur teritoriaze Seabijebs, mas karib- v. cincaZis safuZvliani restavraciis Sedegad, romelmac, saboloo jamSi,
Wis dasavleTi fasadi egebeba, gamSvenebuli rigi TiTqmis Tavdapirveli saxe da funqcia daubruna karibWes (sur. 9), gamoCn-
arqiteqturuli, skulpturuli da epigrafikuli da TeZamis mwvane tufSi gamoqandakebuli, Tavdapirveli Canafiqris mixed-
detalebiT (isini nawilobriv jer kidev SemorCe- viT dasavleTi fasadidan gamoSverili, XI saukunis xaris Tavebi (sur. 10,
nilia). TaRovani gasasvlelis zemo nawilSi, orive 11; maTgan mxolod erTi SemorCa); mogvianebiT isini Tanamedrove aslebiT
mxares, xaris skulpturuli Tavebia ganTavsebuli Canacvlda. restavraciisas aseve gamovlinda saintereso detalebi karib-
(gasuli saukunis Canacvlebaa), xolo zemoT, karib- Wis mSeneblobis istoriis kuTxiT. amgvarad, v. cincaZis aRmoCenebze dayrd-
Wis meore sarTuli gaxsnilia or svetze gadayvani- nobiT, l. rCeuliSvilma da r. gverdwiTelma SeZles imis demonstrireba,
li samTaRediT, romelsac garSemo TiTqmis dauz- rom melqisedeks es karibWe cariel adgilze ar auSenebia, aramed gamoy-
ianebeli asomTavruli warwera miuyveba (sur. 3, 4): enebul iqna jer kidev VIII-IX saukuneebis ukve arsebuli karibWe, romelic
melqisedekis brZanebiT Sealamazes, raTa ufro STambeWdavi da sazeimo
q˜e adide Sn mier damyarebuli mfe Cni q˜es mier Sesaxedaoba hqonoda. yvelaze radikaluri Careva ganxorcielda Senobis
melqizedk qarTlisa kaTalikozi r˜nmn meored aRa- zeda sarTulze, romelic Ria platformad an aivnad gardaiqmna. dasav-
Sena [w]~Á kaToli [ . . . ] sulisa m˜Tisa. leTiT man daamata sami TaRiT gaxsnili kedeli, romelic momsvlelisken
mimarTuli calke mdgomi fasad-Sirmis rols asrulebda (sur. 1). melqi-
warweris rekonstruqciis ramdenime varianti arse- sedekisTvis, romelic pirdapir axsenebs karibWes („gareTa bWe”) mis mier
bobs. l. rCeuliSvilis mixedviT, is Semdegnairad Sedgenil sabuTSi „mcxeTis saydrisadmi“, karibWeze muSaoba ufro msxv-
ikiTxeba: ilmasStabiani samSeneblo kampaniis nawils warmoadgenda sakralur ter-
itoriaze, romelic iTvaliswinebda sruliad axali sakaTedro taZrisa
qriste, adide Sen mier damyarebuli meufe Cveni da samxreT-dasavleT kuTxeSi, savaraudod, misTvis gankuTvnili sasaxlis
qristes mier melqizedek qarTlisa kaTalikozi, mSeneblobas. amgvarad, karibWe warmoadgenda Sesasvlels am orive nage-
romelman meored aRaSena wmidaÁ kaTolike [ekle- bobisTvis, Tumca arcerTi maTganis mimarT ar iyo erT RerZze ganlagebu-
siaÁ da bWÀ ese gareTaÁ salxineblad (an salocve- li; SesaZloa, misi mdebareoba gamowveuli iyo adre arsebuli nagebobiT,
lad)] sulisa maTisa. romlis safuZvelzec aSenda igi. da mainc, sakaTedro taZris aRmosav-
leT-dasavleTi RerZidan odnav marcxniv ganlagebuli karibWe, upirveles
yovlisa, mimarTuli iyo taZrisken da misi dasavleTi Sesasvlelisken.

1 vizualuri masala da sqolioebi Tan erTvis naSromis inglisur versias


faqti, rom karibWis warweraSi naxsenebi ar aris arsukiZe, romelic pa-

694 695
suxismgebeli iyo sakaTedro taZris agebaze, rogorc amas amave Senobaze samsafexurian bazaze, golgoTaze aRmarTuli orive mxridan ganedlebu-
arsebuli ori warwera mowmobs, g. CubinaSvils afiqrebinebda, rom arsukiZe li xeebiT flankirebuli jvari, rac gvafiqrebinebs, rom Tavad es jvari
karibWis dasrulebamde gardaicvala. amdenad, SesaZlebelia is ar yofili- ganxilul unda iqnas, rogorc sicocxlis xe (sur. 6). mopirdapire mxares
yo pasuxismgebeli karibWis did nawilze, maT Soris, morTulobaze, Tumca darCenilia mcire fragmenti reliefisa, romelzec savaraudod identuri
- ase Tvlis g. CubinaSvilic - SesaZlebelia, rom igi yofiliyo karibWis kompozicia iqneboda gamosaxuli (sur. 5). orive fila, rogorc aRvniSneT,
zogadi monaxazis avtori. es Tu asea, faqti, rom misi saxeli ar aris mi- damzadebulia TeZamis mwvane tufisgan, romelic farTod gamoiyeneboda
TiTebuli warweraSi, SesaZloa mianiSnebdes imaze, rom misi Tavdapirveli melqisedekiseul dakveTebSi, ris magaliTadac aseve gvevlineba reliefe-
proeqti, saboloo jamSi, ar Sesrulda. nebismier SemTxvevaSi, me vityodi, bi samTavros taZris samxreT fasadze da imave xanis ramdenime kankelze.
rom karibWes gaaCnia gamarTuli da guldasmiT daproeqtebuli dizaini, miuxedavad SedarebiT mcire zomisa, mwvane feri reliefebs win wamoswevs
romelic mWidrod akavSirebs mas sveticxovlis kaTedralTan - saqarTve- karibWeSi aqtiurad gamoyenebuli yviTeli tufis fonze. Tuki jvris wa-
los axlad gaerTianebuli samefos yvelaze maRal da uwmindes taZarTan. grZelebuli forma mogvagonebs procesiebisTvis gankuTvnil X-XI sauku-
neebis vercxlis jvrebs (rogoricaa magaliTad martvilis jvari (sur. 13),
pirvel rigSi SevCerdeT karibWis Senobis warweraze (sur. 3, 4). warw- foTlebi mis mimdebare xeebze waagavs sveticxovlis dasavleTi fasadis
era, yuradRebas amaxvilebs ra kaTalikos-patriarq melqisedekze, rogorc orive mxares arsebul reliefebze gamosaxuli maRali xeebis foTlebs
„meored aRmSenebelze“, rogorc Cans, migviTiTebs mefe vaxtang gorgasal- (sur. 14-16). amdenad, sruliad SesaZlebelia, rom karibWis Sesasvlelis
ze, rogorc sveticxovlis sakaTedro taZris pirvel aRmSenebelze. sa- Tavze simetriulad ganlagebuli es ori jvari, romelic warmoadgens
varaudod, is gulisxmobs, rom vaxtang gorgasalic da melqisedekic arian sicocxlis xeebs, sagangebod iyo aq warmodgenili, rogorc kaTedralis
taZris aRmSenebelni, an aRmdgenelni, romlebmac Caanacvles mefe mirianis dasavleT fasadze gamosaxuli maRali xeebis paraleli.
mier IV saukuneSi agebuli xis eklesia axali, qviT nagebi taZriT . war-
wera, romelic gars Semoevleba samTaRovan Riobs, isea dayofili, rom SesaZloa, msgavs damTxvevasTan gvaqvs saqme ori didi xaris Tavis SemTx-
misi pirveli nawili, romelic qristes melqisedekTan akavSirebs, da am vevaSic, romelTagan, rogorc aRvniSneT, mxolod erTia SemorCenili da am-
ukanasknels moixseniebs, rogor qarTlis kaTalikoss, horizontalurad Jamad mcxeTis muzeumSi inaxeba. maTi sapirwone, rogorc aRniSnavs g. Cubi-
da yvelaze SesamCnevadaa ganlagebuli RiobTa Tavze, xolo danarCeni naSvili, gamosaxulia sveticxovlis aRmosavleT fasadze (sur. 17, 18). isini
nawilebis, romlebic dakavSirebulia qtitorobis da vedrebis sakiTxTan, TariRdeba vaxtang gorgasalis mier aSenebuli eklesiis periodiT da,
wakiTxva xdeba vertikalurad, jer marjvena mxares, xolo Semdeg gadadis miuxedavad imisa, rom axla Tavdapirvel adgilze aRar arian, savaraudod
RiobTa marcxena mxares. - iseve rogorc axla - erTad iyvnen gamosaxulni, SesaZloa dasavleT
fasadze, Sesasvlelis irgvliv.
warweris mdebareoba Soridanve TvalSisacemia da miaxloebisTanave mnax-
vels warmoudgens melqisedeks, rogorc taZris meored maSenebels. warwera imis gaTvaliswinebiT, rom xaris Tavi da jvari karibWis Sesasvlelis
ara mxolod aqcevs kaTalikos-patriarqs xangrZlivi da diadi qtitorobis orive mxaresaa ganTavsebuli, upriania maTi ganxilva simbolur kavSir-
zogad tradiciaSi, aramed erTmniSvnelovnad akavSirebs karibWis funqcias Si. marTlac, maTi masala - TeZamis mwvane tufi - TiTqosda xazs usvams
da mniSvnelobas sakaTedro taZarTan. warwera, iseve rogorc arqiteqtura maT urTierTkavSirs. magram ra kavSiri aqvs golgoTis jvars, rogorc
da skulpturuli morTuloba - xaris Tavebi da jvrebi - pirdapir kav- sicocxlis xes sakralur xarTan - samxreT kavkasiis winare-qristianuli
Sirs hqmnis karibWesa da taZars Soris. amgvarad, karibWis zeda sarTuli, ikonografiis gadmonaSTTan? erTi mxriv aqcenti jvarze, rogorc sicocx-
sammagi TaRediT, Tavis analogs poulobs sveticxovlis sakaTedro taZris lis xeze, akavSirebs am ukanasknels edemis baRTan da mis ZalauflebasTan,
dasavleTi da centraluri Sesasvlelis Tavze arsebul galereaSi (sur. rom mogvces maradiuli sicocxlis garantia; qristes msxverplSewirvis
12). aqac, svetebiT gayofili sammagTaRiani fanjrebi livlivebs bazilikis instrumenti warmodgenilia, rogorc xidi drosa da sivrceSi. amavdrou-
interieris Tavze, sadac centraluri Riobi gverdiTa Riobebze maRlaa lad, sicocxlis xis ikonografia SeiZleba ganvixiloT, rogorc konkret-
aziduli. sammagi TaRedis motivi, romelic romis imperiis triumfaluri ulad am adgilisTvis damaxasiaTebeli ram. magaliTad, karibWes mivya-
TaRebisTvisaa damaxasiaTebeli, mxolod sveticxovelSi ar gvxvdeba. is, varT im adgilisken, romelic, rogorc mogviTxrobs uZvelesi werilobiTi
magaliTad, gvxvdeba rigi qarTuli eklesiebis dasavleT nawilSi, sadac tradicia (qarTuli qronikebis - „moqcevaÁ qarTlisaÁ“ da „qarTlis cx-
asrulebs an gasasvlelis rols pirveli sarTulis doneze (oTxTasa da ovreba“ - saxiT), adre cnobili iyo, rogorc samefo baRi msxmoiare vaziT
parxalis taZrebi - X s.), an rogorc sveticxovelSi, warmoadgens Riobs da surnelovani yvavilebiT. am baRis saocari niadagidan amoizarda didi
meore sarTulze Sesasvlelebis Tavze (vaCnaZiani - IX s., tbeTi - XI s-is kedari, romlisganac damzadda cnobili sicocxlis momniWebeli sveti,
II nax. ganaxleba); igi aseve gamoyenebulia quTaisis „bagratis“ sakaTedro romelzec aSenda sveticxovlis sakaTedro taZari. zemoT xsenebul melq-
taZris samxreTi da dasavleTi karibWeebisTvis (XI s-is das.). Tumca, misi isedekis daweril dokumentSi, kaTalikosi am kedars uwodebs „yovelTave
arseboba sveticxovlis karibWeze umagaliToa da ganxilul unda iyos CrdiloeTisa kedarTa Soris uaRressa da uaRmatebules-udidebulessa”
sakaTedro taZris interierSi gamoyenebul msgavs arqiteqturul element- da axdens mis identificirebas TviT sveticxovelTan.
Tan kavSirSi.
amgvarad, mcire eWvis SetanaRa SeiZleba imaSi, rom sveticxovlis dasav-
karibWis dasavleT fasadze mxolod erTi jvaria SemorCenili, romelic leT fasadze warmodgenili monumenturi xeebi (romelTac analogi ar
jer kidev restavraciamde gadaRebul fotozec ki warmogvidgeba, rogorc gaaCniaT) ukavSirdeba am simboluri datvirTvis mqone samefo baRs, da

696 697
isini, karibWeze arsebul wyvil jvrebTan erTad, xazs usvamen kaTedralis
teritorias, rogorc axal zeciur samoTxes, romelSic aRmocenda sicocx-
lis xe, sanam is gadaiqceoda cxovelmyofel svetad, romelmac mravali
kurneba da saswauli moaxdina. amgvarad, wyvili jvari momsvlelebs aw-
vdis informacias im adgilis siwmindis Sesaxeb, romelze fexis Sedgmasac
isini apireben, da, amavdroulad, aqcents akeTebs karibWeze, rogorc miwier-
sa da maradiuls, sikvdilsa da xsnas Soris mdebareze.

gamoSverili xaris Tavebi ar warmoadgens maT zemoT ganlagebul jvarTa


saSualebiT gadmocemul xsnis qristianuli sqemis warmarTul anti pods.
piriqiT, isini avseben mis sazriss. cnobilia, rom xari mravalnair rols
asrulebda berZnul-romaul samyaroSi da axlo aRmosavleTSi, amitomac
ar SeiZleba maT mieweros erTi konkretuli mniSvneloba qristianul ka-
vkasiaSi, romelmac memkvidreobiT miiRo igi. n. garsoiani damajereblad
irwmuneba, rom rogorc zoroastrul, kosmologiur da esqatologiur te-
qstebSi, aseve samxreT kavkasiis uryev xalxur tradiciebSi, xars gaaCnia
ucvleli da Seumcdari mniSvnelobebi, sazrisebi. aq igi mocemulia pir-
vel qmnilebebs Soris da pirvelyofili xaris Sewirva Jamis aRsasruls,
moitans rogorc ukvdavebas adamianebisTvis, aseve borotze keTilis gamar-
jvebas. am gadmosaxedidan, karibWeze arsebuli xaris Tavebi ukavSirdeba
maT Tavze arsebul jvrebs maTi kavSiriT Jamis dasawyisTan da Jamis
aRsasruls msxverplSewirvis da gamarjvebis ideiT. Tumca, darwmunebiT
ver vityviT, rom igive mniSvneloba SeiZleba mieweros sveticxovlis aR-
mosavleT fasadze V saukunis droindeli xaris Tavebis gamosaxulebebs
(romlebic axla Tavdapirvel adgilze ar arian). Tumca, maTi guldasmiTi
daTvalierebiT Cans, rom, karibWeze arsebuli xarebisgan gansxvavebiT, isi-
ni foTlebian totebs miirTmeven. Tu amas ganvixilavT, rogorc sicocx-
lis xis nayofis SeWmad, es xarebic SeiZleba asociaciurad davakavSiroT
Jamis dasawyisTan da xsnasTan.

miuxedavad imisa, rom, rogorc aRvniSneT, karibWe ar mdebareobs sveticx-


ovlis dasavleT Sesasvlelis mimarT erT RerZze, eWvgareSea, rom swored
es ukanasknelia karibWis mTavari fokusi. Tuki kavSiri karibWesa da
kaTedrals Soris mxolod karibWis centraluri warweriT ar myarde-
ba, mis sammag TaReds da skulpturul dekoratiul elementebs, jvrebisa
da xaris Tavebis saxiT, analogebi gaaCnia sakaTedro taZris dasavleT
fasadze. erTmaneTTan kavSirSi myofi reliefebiT cxaddeba, rom ukvdave-
baSi gadasvla da samoTxeSi dabruneba gadasvlis sxva formas moiTxovs:
melqisedekis karibWis gavliT, da, Semdgom, am didebul taZarSi SesvliT,
sadac moxda qristes msxverplSewirvis xelaxali „gaTamaSeba“ im adgilze,
sadac, gadmocemis Tanaxmad, gaizarda sicocxlis xe da romelic isev adg-
ilzea cxovelmyofeli svetis saxiT. amgvarad, karibWis upirveles funq-
cias warmoadgenda melqisedekis da misi axali sakaTedro taZris, rogorc
qristianuli xsnisken umTavresi Suamavlis gandideba, romelsac axlad
gaerTianebul saqarTveloSi ver Seedreba vercerTi mRvdelmTavari an
kaTedrali.

698 699
Erik Thunø The central section of the gateway is flanked on
In collaboration with Natalia Chitishvili both sides by pairs of engaged polygonal col-
Rutgers University, umns and deeply cut triangular niches in between
Department of Art History, each of which is inserted a relief plaque in green
Professor Tedzami tufa featuring a Latin cross (sur. 5, 6);
only one has survived). Clearly these architec-
tural features serve to both accentuate and unite
the archway with its upper window section. As
GATEWAY a result, we may see this central part, as further
TO emphasized by its bull heads, its crosses and its
inscription, as one meaningful whole.
SVETITSKHOVELI
3. dasavleTi fasadi, karibWe, saerTo
xedi, foto e. Tuno
To the eleventh-century visitor to Svetitskhov-
CATHEDRAL eli Cathedral, however, Melchisedek’s gateway
looked somewhat different than it does today.
When restorations undertaken by V. Tsintsadze
The monumental gateway built by Catholicos-Patriarch Melchise- began in 1963/64, the monument was in a de-
dek I (1010-33), located on the western side of the Svetitskhoveli plorable state and, barely visible, it had to be
Cathedral enclosure, takes a unique place in the ecclesiastical ar- unearthed and liberated from an agglomeration
chitecture of medieval Georgia (sur. 1, 2). Rising two levels high, of debris and construction. Photos taken prior
the early eleventh-century building features a central and vaulted to the restoration thus witness the gateway as
passage on the ground floor. Marked at each end by a pitched arch, sunken deeply into the ground with all its open-
the passage allows visitors access to the courtyard and, further on, ings walled up, fortified by about seven meter
to the sanctuary itself. But before they enter the holy precinct of high buttresses on both sides of the archway and
4. karibWe, xedi Crdilo-aRmosavle-
the Cathedral, the gateway’s façade greets them with an important topped by a crenulated wall. Indeed, in the cen-
TiT, foto e. Tuno
number of architectural, sculptural and epigraphic features which turies prior to its restoration, the gateway was no
are – in part – still preserved. From each spandrel of the archway longer as originally intended: a free standing and
projects a large bull head (later replacements) and higher up, on the functional building that provided access to the
gateway’s second floor, is a triple arched set of windows separated church and its courtyard; instead, it was closed
by columns and framed by an almost intact inscription in Asom- and submerged into a reinforced cathedral enclo-
tavruli which says (sur. 3, 4): sure (sur. 7, 8).

q˜e adide Sn mier damyarebuli mfe Cni q˜es mier Tsintsadze’s comprehensive restoration, which
melqizedk qarTlisa kaTalikozi r˜nmn meored eventually brought the gateway back to its nearby
aRaSena [w]˜Á kaToli [ . . . ] sulisa m˜Tisa original appearance and function (sur. 9), un-
covered the eleventh-century bull heads which,
Various reconstructions of the damaged parts of the inscription carved in green Tedzami tufa, originally projected
have been proposed. 1 One is by L. Rcheulishvili, who read the en- 5. samTaRedi, karibWe, foto e. Tuno from the western façade (sur. 10, 11; only one
tire inscription as follows: has survived) and were subsequently replaced
by modern copies. The restoration also revealed
,,qriste, adide Sen mier damyarebuli meufe Cveni a couple of important things as far as the gate-
qristes mier melqizedek qarTlisa kaTalikozi, way’s building history is concerned. Thus, based
romelman meored aRaSena wmidaÁ. kaTolike [ekle- on Tsintsadze’s findings, Levan Rcheulishvili
siaÁ. da bWÀ ese gareTaÁ. salxineblad (an salocve- and Rusudan Gverdtsiteli could demonstrate that
lad)] sulisa maTisa.“2 Melchisedech did not build the gateway ex novo,
but used a pre-existing gateway dating back to the
eighth or ninth centuries which he embellished to
1 *I am grateful to Giorgi Gagoshidze and Zaza Skhirtladze for their critical comments and observations in preparing look more impressive and ceremonial. The most
this article. sveticxovlis karibWis warweris adreuli gamocemebi da bibliografia
ix.: l. musxeliSvili, mcxeTis sveti-cxovlis taZris uZvelesi warwerebi da maTi
damokidebuleba melqizedek kaTalikosis anderZTan, qarTuli xelovneba, I, Tbilisi,
1942, gv. 136 [full pages of the article, p. 169-175] 6. eore sarTuli, karibWe, naxazi l. istoriis narkvevebi, Tb., 1994, gv. 171 [full pages
2 rCeuliSvili l., mcxeTis sveticxovlis karibWis funqciisaTvis, qarTuli xelovnebis musxeliSvilis of the article, pp. 169-175]

700 701
radical intervention happened on the building’s to King Vachtang Gorgasali as the first builder
top floor which he transformed into an open- of Svetitskhoveli Cathedral. Supposedly it im-
air platform or balcony. On its western side he plies that both Vachtang Gorgasali and Melchi-
added the wall, including the triple arched set of sedek were the two builders, or restorers, each
windows, which served as a free standing screen of whom replaced the original fourth-century
façade directed at the incoming crowds (sur. wooden church, built by King Mirian, with a new
1).3 To Melchisedek, who explicitly mentions church made of stone.6 As it wraps around the
the gateway (,,gareTa bWe“) in a document he three arched windows, the inscription has been
wrote to the Cathedral, his work on the gateway broken up in such a way that its first part, the one
was part of a larger building campaign within the connecting Christ to Melchisedek, and mention-
holy precinct that included the construction of an ing the latter as Catholicos of Kartli, features hor-
entirely new cathedral and, presumably, a palace 7. d a z i a n e b u l i 10. jvris gamosax- izontally and most prominently above the win-
for himself in the south west corner.4 The gate- jvris gamosax- uleba, dasav- 11. karibWe, restavraciis Semdgom, dows, whereas the remaining parts, those relating
way, then, provides access to both of these new uleba, dasav- leTi fasadi, foto i. zenko, foto erovnuli saa- to the issue of patronage and intercession, can be
buildings, but is not directly aligned with any of leTi fasadi, karibWe, foto gentos arqividan read vertically, first to the right and then jumping
them, perhaps because its placement was deter- karibWe, foto g. gagoSiZe over to the left side of the windows.
g. gagoSiZe
mined by the preexistent structure on which it
was modeled. Yet, situated somewhat to the left The inscription’s conspicuous framing of the cen-
of the Cathedral’s longitudinal east-west axis, it tral window section provides it with the highest
is clear that the gateway was oriented primarily level of exposure. By announcing Melchisedek
towards the Church and its western entrance. as the second builder of Svetitskhoveli to the ap-
proaching visitor, it not only situates the Cathol-
The fact that the inscription on the gateway does icos-Patriarch within a long and august tradition
not mention Arsukisdze, who was responsible of patronage, but explicitly ties the function and
for the building of the Cathedral, as recorded by significance of the gateway to the Cathedral. Just
two inscriptions on that same building, made G. like the inscription, so too does large parts of the
Chubinashvili believe that Arsukisdze had died architecture and its sculptural decoration - the
before the completion of the gateway. He might 8. karibWe, XX saukunis II naxevari, bull heads and the crosses - seem to forge direct
not, therefore, have been responsible for much of restavraciamde, foto i. zenko, links between gateway and church. The gate-
the gateway, including its decoration, although foto erovnuli saagentos arqi- way’s upper floor with its triple arch, thus finds
vidan
-- so Chubinashvili -- it is possible that he made 12. karibWis centraluri nawili, dasav- its counterpart in the gallery situated above the
a general sketch of the gateway.5 If so, the fact leTi fasadi, foto e. Tuno
western and main entrance of Svetitskhoveli Ca-
that his name does not end up in the inscription thedral (sur. 12). Here too, a triple arched set of
might indicate that his original design was even- windows, separated by columns, hovers over the
tually abandoned. Be that as it may, I shall argue basilica’s interior with the central opening rising
that the gateway features a coherent and carefully above the two lateral ones. The triple arch motif,
planned design that closely aligns it with Sve- characteristic of triumphal arches of the Roman
titskhoveli Cathedral, the tallest and most holy Empire, was not unique to Svetitskhoveli. It was,
Church of the newly united kingdom of Georgia. for example, built into the western part of a num-
ber of Georgian churches where it either served
Let us first focus on the gateway’s building in- as an entrance way on the ground level (Otkhta;
scription (sur. 3, 4). By emphasizing the Ca- Parkhali – 10th cent) or, as in Svetitskhoveli, an
tholicos-Patriarch Melchisedek as “builder for 9. karibWe, XX saukunis II naxevari,
opening on the second floor above one or more
the second time,” the inscription appears to refer restavraciamde, foto, M(ucnobi) 13. xaris Tavi, inaxeba mcxeTis muzeum- of the entrances (Vachnadziani - 9th cent; Tbeti
Si, foto q. diRmelaSvili – second half of 11th cent. It also featured in the

3 rCeuliSvili l., dasax. naSromi., gv. 169-175


4 For a critical edition of this document, see: qarTuli istoriuli sabuTebis korpusi IX-XIII ss., 6 Beridse W. and Neubauer E, Die Baukunst des Mittelalters in Georgien vom 4. bis zum 18. Jahrhundert (Berlin,
Seadgines da gamosacemad moamzades T. enuqiZem, v. silogavam, n. SoSiaSvilma, Tb., 1984, 1981), pp. 22, 117-119; xoStaria d., adreuli Sua saukuneebis eklesiebi mcxeTaSi, ACA-
gv. 20-31. On Melchisedek’s palace, see: saqarTvelos istoriisa da kulturis ZeglTa aRwer- DEMIA, istoriul-filologiuri Jurnali, t. I, 2001, gv. 24-26 [full pages of the article, pp. 24-36];
iloba, 5, Tb., 1990, gv. 267-268 A. Plontke-Lüning, Frühchristliche Architektur in Kaukasien. Die Entwicklung des christlichen Sakralbaus in
5 CubinaSvili g., sveticxovlis galavanSi XI saukunis karibWis gaxsna, Zeglis megobari, Lazika, Iberien, Armenien, Albanien und den Grenzregionen vom 4. bis zum 7. Jahrhundert (Vienna, 2007), pp.
N1, 1964, gv. 6-10 198-201

702 703
southern and western entrance porch to Bagrati Given that a bull head and a cross appears on each
Cathedral (early 11th cent). Its appearance on the side of the gateway passage, it is worth looking
gateway, however, is unprecedented and should at them as being symbolically aligned. Indeed,
be seen in light of its counterpart on the inner their material – the green Tedzami tufa – seems
façade of the Cathedral. to underscore them as an interconnected. But
what does the Golgotha Cross as the Tree of Life
Only one of the relief crosses on the gateway’s have to do with a sacred bull - a carry-over from
façade has survived. Already visible in a photo Pre-Christian iconography in the South Cauca-
taken before the restoration, it manifests itself sus? On one level, the emphasis on the Cross as
on a three-stepped Golgotha like base flanked on a Tree of Life links the former to the Garden of
each side by a flourishing tree suggesting that the Eden and its power to guarantee eternal life. As
14. dasavleTi Sesasvleli, sveticxov-
cross itself should be seen as a Tree of Life (sur. such, Christ’s instrument of sacrifice is present-
lis sakaTedro taZari, foto nata-
6). A small fragment that might have shown the lia CitiSvili ed as a bridge that spans both time and space. At
same type of cross still remains in situ on the ex- the same time, the Tree of Life iconography may
act opposite side of the gateway (sur. 5). Both also be seen as site specific. The gateway, for ex-
relief plagues, as noted, are made of the green ample, leads into an area that an ancient written
Tedzami tufa which was extensively used under tradition, as represented by the Georgian Chron-
Melchisedek, as also exemplified by the reliefs icles Moksevai Kartlisai and Kartlis Tskhovreba,
of the southern façade of Samtavro Church and narrates was formerly known as the royal garden
several chancel screens from the same period.7 with fruitful vines and fragrant flowers. From the
Although relatively small, the green color makes miraculous soil of this garden grew a large ce-
the reliefs stand out against the more common dar from which was made the famous Life-giv-
yellowish tufa blocks of the gateway. Whereas ing Pillar upon which was erected Svetitskhov-
the lengthened form of the cross conjures up sil- eli Cathedral.10 In the aforementioned document
ver processional crosses of the 10th-11th century, written to the Cathedral, Melchisedek calls this
such as the Martvili Cross (sur. 13), the foliage cedar “the most excellent and glorious among
on the adjacent trees resembles that on the tall northern cedars” [”yovelTave CrdiloeTi-
trees shown in relief on both sides of the western 15. martvilis jvari, XI s., saqarTve- 17. vazis gamosaxuleba, sveticxovlis sa kedarTa Soris uaRressa da uaR-
façade of Svetitskhoveli (სურ. 14-16). Shown as los erovnuli muzeumi, foto e. Ta- dasavleTi fasadi, foto e. Tuno matebules-udidebulessa”] and identifies
the Tree of Life and placed symmetrically high yaiSvili it with Svetitskhoveli itself.11
above the entrance, the two greenish crosses
might have been intended as meaningfully paral- There can be little doubt, then, that the monu-
leling these tall trees.8 mental reliefs with the unprecedented trees on
the upper west façade of Svetitskhoveli should be
The same sort of matching might also be the case related to this symbolically charged royal garden
with the two large bull heads of which, as noted, and that they, in tandem with the pair of crosses
only one has survived and is now in the Mtskhe- on the gateway, underscore the site of the Cathe-
ta Museum. Their counterparts, as observed by dral as a new heavenly paradise in which grew the
Chubinashvili, are seen on the eastern façade of Tree of Life before it turned into the Life-giving
Svetitskhoveli (sur. 17, 18).9 They date back to Pillar which performed many cures and miracles.
the church built by Gorgasali and, although no 16. dasavleTi fasadi, sveticxovlis The pair of crosses, then, makes visitors aware
longer in situ, were probably – just like now -- taZari, foto e. Tuno 18. dasavleTi fasadi, sveticxovlis of the sacredness of the site on which they are
originally featured together, perhaps on the west- taZari, foto s. ciqolia about to set foot while underscoring the gateway
ern façade, around the entrance.

10 For the entire Moktsevai Kartlisai in English translation, see The Wellspring of Georgian Historiography. The
7 gagoSiZe g., alaverdis taZris Tavdapirveli kankelis fragmentebi, alaverdis eparqiis Early Medieval Historical Chronicle. The Conversion of Kartli and The Life of St. Nino, transl. Constantine
istoriis furclebi, samecniero konferenciis masalebi, 1, Tb., 2007, gv. 26-28 [full pages of the B. Lerner (London, 2004), pp. 166-167, 176-180 (Life of St. Nino); Kartlis Tskhovreba. A History of Georgia,
article pp. 24-31] Georgian National Academy of Sciences, ed. Stephen Jones, Tbilisi, 2014, pp. 52-53, 59-61. See also T. Mga-
8 Flemming J., “Der Lebensbaum in der georgischen Kunst und sein Verhältnis zu Byzans und zu einigen loblishvili, “How Mtskheta Turned into the Georgians’ New Jerusalem,” in Visual Constructs of Jerusalem, ed.
byzantinischen Einflussgebieten,” Proceedings of Tbilisi University 162, Tb., 1975, pp. 89-109, 95 B. Kühnel, G. Noga-Banai, and H. Vorholt (Turnhout, 2014), pp. 59-66, with further references
9 CubinaSvili g., dasax. naSromi, gv. 6; dadiani T., kvaWataZe e., xundaZe T., Sua saukuneebis 11 qarTuli istoriuli sabuTebis korpusi IX-XIII ss., Seadgines da gamosacemad moamza-
qarTuli qandakeba, Tb., 2017, gv. 17-18, sur. 9-10 des T. enuqiZem, v. silogavam, n. SoSiaSvilma, Tb., 1984, gv. 22

704 705
as situated between terrestrial and eternal, death
and salvation.

The two prominent bull heads are not pagan an-


tipodes to this Christian scheme of salvation epit-
omized by the two crosses above them. On the
contrary, they help complement it. To be sure,
the bull played a wide range of roles in the Grae-
co Roman world and the Near East and cannot,
therefore, be accorded one particular significance 19. aRmosavleTi fasadi, detali, svet-
in the Christian Caucasus that inherited it. Yet, icxovlis taZari, foto e. Tuno
Nina Garsoïan has convincingly argued that in
Zoroastrian cosmological and eschatological texts, as well as in the persistent folkloric traditions
of the South Caucasus, the bull had invariable and unmistakable connotations. Here, it appears
among the first creations and the sacrifice of the primordial bull at the end of time will provide
both immortality to humankind and the triumph of good over evil.12 Seen through this lens, the
bull heads on the gateway join the two crosses above them through their relation to the beginning
of time and the idea of sacrifice and victory at the end of time. It is not certain, however, if their
fifth-century counterparts on the eastern façade of Svetitskhoveli, which are no longer in situ, can
be attributed the same set of meanings. Yet, a closer look at them shows that, unlike the bulls on
the gateway, they seem to be eating leaved branches. If this should be seen as consuming from
the Tree of Life, these bulls too might be associated with the beginning of time and Salvation.

20. xaris Tavebi, detali, aRmosavleTi fasadi, sveticxovlis taZari, foto e. Tuno

Even if, as noted, the gateway is not directly aligned with the western entrance to Svetitskhoveli
Cathedral, there can be no question that the latter was the gateway’s principal focus. If the con-
nection could not be made through the central inscription alone, the triple arch and the sculptural
decoration on the gateway in terms of crosses and bull heads all seem to have had their counter-
parts on the Cathedral’s western facade. The interacting reliefs propagate that passage to eternal
life and return to paradise required another form of passage: through Melchisedek’s gateway,
and from there on into his magnificent church, where Christ’s sacrifice was reenacted on a site
believed to have grown the Tree of Life, still present in the Life-giving Pillar. As such, the prime
function of the gateway was to promote Melchisedek and his new Cathedral as the principal me-
diators of Christian Salvation that no other bishop or cathedral in the newly united Georgia could
compete with.

12 Garsoïan N., “The Iranian Substratum of the ‘Agatangelos’ Cycle,” in N. G. Garsoïan et al., eds., East of Byzan-
tium: Syria and Armenia in the Formative Period, Washington, D.C., 1980, pp. 151-89, 153-56

706 707
manana gabaSvili
saqarTvelos erovnuli muzeumi,
s. janaSias saxelobis saqarTvelos muzeumi,
giorgi wereTlis saxelobis
aRmosavleTmcodneobis instituti,
ilias universiteti, istoriis doqtori

sveticxovlis
sazRvao
Temebi
evropeizaciis
procesebis
WrilSi
sveticxovlis sakaTedro taZris istoriuli misia
gansakuTrebulia, rac misi didi mniSvnelobiTaa ga-
pirobebuli, im mravalmxrivi funqciiTa da roliT,
rasac saqarTvelos mTavari taZari saukuneebis man-
Zilze qveynis cxovrebaSi asrulebda1.

sveticxovlis taZris yovelmxrivi analizi, agreTve


masTan dakavSirebuli araerTi sakiTxis axlebu-
ri Cveneba, mxolod saqarTvelos istoriis zogad
WrilSia gansaxilveli. am mimarTulebiT kvlevebma
qarTul wyaroebTan, pirvel rigSi, ,,qarTlis cx-
ovrebasTan~ paralelis gavlebis saSualeba mogv-
ca. magram, Tuki ,,qarTlis cxovrebas~ werilobiTi
wyarosTvis niSandoblivi datvirTva da funqcia
aqvs, sveticxoveli mxatvruli xerxebiT, xelovnebi-
sTvis niSandoblivi eniTa da simboloebiT igives
akeTebs. rac mTavaria, orive (,,qarTlis cxovreba~
da sveticxoveli) qveynis cxovrebis umniSvnelo-
vanes istoriul etapebs asaxavs. amasTan, taZarSi
arsebuli sxvadasxva saeklesio Tu saero masa-
la qveynis ara mxolod Sida problemebze, aramed
saerTaSoriso kavSirebze, religiuri Tu saero
kuTxiT saerTaSoriso cxovrebaSi mis CarTuloba-
zec mianiSnebs. taZari aRmosavleTisa Tu dasav-
leTis gzagasayarze mdebare qveynis adgilsa da
rolsac warmoaCens.amdenad, sveticxoveli saer-
TaSoriso misiis matarebelicaa, rogorc agreTve
meore ierusalimi, sadac saeklesio tradiciis,

1 gabaSvili m., sveticxovlis istoriuali misia, samecniero Jurnali ,,logosi~, Tb., 2018

708 709
qarTuli Tu ucxouri wyaroebis Tanaxmad, qristes kvarTi inaxeba, roml- freskis am scenebis aslebi iseTma mx-
iTac qriste meored mosvlis Jams Seimoseba. Sesabamisad, sveticxovlis atvrebma Seasrules, rogorebic iyvnen
mniSvneloba scildeba sakuTriv saqarTvelos farglebs da zogad qris- gagarini, qiqoZe, kakabaZe da sxv2. fre-
tianul datvirTvas iZens. skaze qarTul kabaSi gamowyobili
solisti qali aSkarad firosmanis
qarTul istoriul Zeglebze dakvirvebam gagvicnobiera, rom Cveni qveynis STagonebis wyaro gaxda. calke didi
warsulis Taviseburebidan gamomdinare, mecnierTa Tu xalxis aRqmaSi isi- Temaa sveticxoveli qarTul litera-
ni qveynis winaSe valmoxdilebad warmoCindebian. am mxriv sveticxovlis, turaSi. poet lado asaTianis sityve-
rogorc mebrZoli eklesiis mniSvneloba gansakuTrebulia. saukuneebis biT, saqarTvelos cxeli guli svet-
manZilze saqarTvelos mTavari sakaTedro taZari, udidesi istoriuli icxovelSi asvenia.
matiane, enisa da erovnuli tradiciebis Semnaxvelad da eris erTianobis
simbolod, ,,qarTlis cxovrebasTan~ erTad qveynisTvis swori orientire- sveticxoveli unikaluri Zeglia im
bis damsaxavad da gezis mimcemad, erovnuli ideologiis damnergavad da TvalsazrisiTac, rom mis erT-erT
popularizatorad gvevlineba. sveticxovlis gavlena yovelTvis didi iyo freskaze zRva da sazRvao Tematikaa
qarTveli eris zneobaze. im saxiTa da formiTaa gamosaxuli,
sxvagan arc erT qarTul taZarze rom
cnobilia, rom sveticxovelSi sxvadasxva drosa da epoqaSi saqarTvelosT- ar gvxvdeba. freskaze aboboqrebuli
vis yvela mniSvnelovan movlenas hqonda adgili, mefed kurTxevis cere- zRva, realuri Tu fantastikuri cx-
monialsa Tu kaTolokosis xeldasxmas, iyo qarTvel mefeTa saZvale da ovelebi da mcenareebi, aseve ori afri-
sxv. mravlismetyvelia Semdegi faqtic; 1917 wlis 12 marts sveticxovel- ani xomaldia gamosaxuli maTze aRm-
Si gamocxadebulma saqarTvelos avtokefaliis sazeimod aRdgenam droSi arTuli oqrosferjvriani mewamuli
gauswro 1918 wlis 26 maiss saqarTvelos damoukideblobis gamocxadebas, feris droSebiT. mniSvnelovania fre-
riTac qarTulma eklesiam kidev erTxel daadastura Tavisi mebrZoli skis oTxive kuTxeSi gamosaxuli zR-
buneba. amdenad, sveticxovelTan brZola saqarTvelosTan brZolas niSna- vis qaris personifikaciebi3. Suagul
vda, sveticxovelze zrunva _ qveyanaze zrunvas. amitomac am didi simbo- qarTlSi zRvisa da gemebis gamosax-
los dazianebis SemTxvevaSi misi swrafad aRdgena xdeboda da, rac aseve vam yuradReba mii pyro da daabnia
mniSvnelovania, ekonomikuri gaZliereba. es ki misi kuTvnili mitacebuli kidevac mkvlevarni, istorikosebma ki
miwebis dabrunebas moaswavebda da sxv. sveticxovlis mniSvneloba gac- misi ignorireba moaxdines. amas Tav-
nobierebuli hqonda rogorc moyvares, ise mters. magram, masTan brZola isi mizezebi aqvs, rac pirvel rigSi cekva samaia, XVI saukune, sveticxove-
li. grigol gagarinis asli
sxvadasxva xasiaTisa iyo _ ideologiuri, iaraRiT, araprofesionalizmiTa saqarTvelos sazRvao interesebsa da
Tu gulgrilobiT. politikaSi arsebul xarvezebsa da
nihilizmSi unda veZeboT, rac Sede-
XIX saukunis dasawyisSi saxelmwifoebriobis dakargva sveticxovelzec gia zRvisadmi TiTqosda qarTvelebis
mZimed aisaxa. zogierTi freska uxarisxod da daudevrad Sesrulebuli gaucxoebis da mcdari propagandisa.
restavraciebis Sedegad dazaralda, zogic gaqra. miuxedavad amisa, ,,qar-
Tlis cxovrebis~ msgavsad, taZari iZleva saeklesio Tu saero istoriis sazRvao Tematikis amsaxveli sveticxovlis freska vizualuri mxaris
uwyvetad aRdgenis SesaZleblobas. Sesabamisad, sveticxoveli am mxrivac garda, romelic aRqmis TvalsazrisiT STambeWdavia, aseve araerT farul
saqarTvelos istoriis erT-erT umniSvnelovanes saistorio wyarod, saqa- Tu Ria informacias Seicavs. magram, mis gasaxsnelad aucilebelia am fre-
rTvelos istoriisa da kulturis did propagandistad unda miviCnioT. skis rogorc taZris, ise maSindeli epoqis mTlian konteqstSi ganxilva.
sveticxovlis freskebis udidesi nawilis msgavsad, isic XVII saukunes
sveticxovelSi dadasturebulma mravalferovanma da mdidarma informa- ekuTvnis, bevri TvalsazrisiT uaRresad saintereso xanas, romelic ,,mcire
ciam didi xania, rac sxvadasxva dargis qarTvel da ucxoel specialistTa renesansadac~ iwodeboda da romlis drosac araerT saintereso movlenas
yuradReba mii pyro. eseni arian religiis mkvlevarni, xelovnebaTmcod- hqonda adgili evropeizaciis procesebis CaTvliT, rac sveticxovelzec
neebi, arqiteqtorebi, TeatrTmcodneebi, musikaTmcodneebi, filologebi, as- aisaxa.
tronomebi, agreTve xalxuri da klasikuri cekvebis specialistebi, rom-
lebmac ara mxolod Teoriulad Seiswavles, aramed scenazec dadges
sveticxovlis freskaze gamosaxuli cekvis scenebi xalxursa (l. gvaramaZe,
a. TaTaraZe...) da klasikur baletSi, rogorc es vaxtang Wabukianma gaakeTa, 2 gabaSvili m., cekvis scena da musikosTa dasi sveticxovlis freskaze, samecniero
rodesac sveticxovlis freskis cnobili ,,samaia~ scenaze gaacocxla. Jurnali, qarTvelologia,1, Tb., 2017, gv. 78-79
3 gabaSvili m., afriani xomaldebi qarTuli droSebiT sveticxovlis freskaze,
qarTvelologia, Tb., 2017, 2016, 4; misive, zRva da afriani xomaldebi qarTuli droSebiT
sveticxovlis freskaze, saqarTvelos parlamentTan arsebuli heraldikis saxelmwifo
sabWo, Jurnali ,,heroldi~, 5, Tb., 2016

710 711
kastelis mier Caxatuli qarTuli
navebi, zRvaosnobasTan dakavSirebuli
Janruli scenebi am wyaroebs svet-
icxovlis freskis sazRvao Tematika
avsebs, amave dros sveticxoveli saz-
Rvao Temebis erTgvari propagandis-
tis rolSic gamodis.

ibadeba kiTxva, ramdenad aisaxa evro-


peizaciis procesebi sveticxovlis
CvenTvis saintereso sazRvao Tematikis
amsaxvel freskaze. sanam am kiTxvaze
pasuxs gavcemdeT, unda aRiniSnos Sem-
degi; yvela mecnieri aRiarebs simbo-
loebiT datvirTuli am freskis sir-
Tulesa da unikalurobas rogorc
gamomsaxvelobiTi TvalsazrisiT, ise
sazRvao Tematikis amsaxveli sveticxovlis freska, XVII s., uCveulobiT. amas qarTvelebis gar-
foto - Salva leJava da aRniSnaven ucxoelebic, germaneli
mecnieri g.p. Simenci, romelic mas re- saunjis Sesanaxi nageboba mTaze da
ligiuri TvalsazrisiT ikvlevs4. rac misionerebis navi, don kristoforo de
sagangebod unda aRiniSnos Semdegi Seexeba aRniSnuli freskisadmi Cvens kasteli
garemoeba; saqarTveloSi evropeizaci- interess, misi kvleva mxolod mas Sem-
is procesebi did sazRvao qveynebTan deg davisaxeT miznad, rodesac sazR-
kavSirSi warimarTeboda, rasac ar- vao Tematikas, saqarTvelos sazRvao
sebiTi mniSvneloba hqonda. am dros interesebsa da politikas movkideT xeli da davrwmundiT, rom amis gareSe
asparezze gamodian enciklopediste- saqarTvelos istoriis araerTi mxare da zogierTi mefis mmarTvelobis
bi, romlebic umniSvnelovanes aminds Taviseburebani ubralod ver aixsneba. magram, taZarSi sazRvao Tematika
qmnian saqarTvelos politikursa Tu gvxvdeba ara mxolod vizualurad, aramed werilobiTac.
kulturul cxovrebaSi. isini propa-
gandas uweven evropeizacias, Tumca ase, magaliTad, mariam dedofali (1634-1680 an 1683) mis mierve otia
paralelurad sakuTari tradiciebisa ufliswulisadmi Sedgenil epitafiaze Tavs ase warmoaCens: ,,Cven zRvaT
da kulturis aRorZinebaze zrunaven. mefis dadianis asuli.~
aseT viTarebaSi gansakuTrebul yur-
adRebas amaxvileben istoriaze, raSic aSkaraa, rom am SemTxvevaSic zRvaze keTdeba aqcenti, Tanac sveticxovelSi.
sazRvao Tematikac igulisxmeba. mniS- aseve moixsenieben mariams Tanamedroveni, magaliTad farsadan gorgijaniZe,
vnelovania, rom am procesebs ganaT- feSangi xiTariSvili ,,SahnavazianSi~5. mariamis Sav zRvasTan kavSiri Ta-
lebuli xalxi warmarTavda da maT vidanve aRiniSna farsadan gorgijaniZis mier, rogorc ki igi rostomTan
qarTveli mefeebi mizanmimarTulad dasaqorwineblad odiSidan wamoiyvanes: ,,mze Savi zRviT amosuli mariam
TavianT garSemo ikrebdnen. dedofali qarTlisken wamoabrZanes~6.

maT Sorisaa sulxan-sabac, qarTuli sanaosno terminologiis pirvel mkv-


levrad miCneuli. sazRvao Tematika SemTxveviT ar Cndeba sveticxovel-
Sic, Tanac saqarTvelos mTavar sakaTedro taZarSi. amiT aqcenti qarT- 4 Shiemenz G.P., Herz, wiezahlerich sind deine Weke! Eine verborgene psalm _ illustration in Mcxeta, Georgica,
velebis zRvisadmi gansakuTrebul damokidebulebasa da mniSvnelobazec Zeitschrift fur Kultur, Sprache und Geschicthe Georgiens und Kaukasiens, Jahrgang, 2004, 27. kidev erTi
keTdeba. marTalia, XVII saukunis qarTul naosnobaze sakuTriv qarTul iSviaTi Tavisebureba axlavs am uCveulosa da mimzidvel freskas. es aris varskvla-
wyaroebSi saintereso cnobebi dasturdeba, magram am xasiaTis masalebi vebi da Tanavarskvlavedi zodiaqos Tormeti niSniT, rac sveticxovlis garda sxva
gacilebiT metia ucxour wyaroebSi, rac am kuTxiTac saqarTvelosadmi qarTul taZarSi aseve ar gvxvdeba. masze dadasturebuli astronomiuli elementebi
cxovel interesze metyvelebs. am mxriv sainteresoa saqarTveloSi myofi sazRvao qveynebisTvisaa niSandoblivi, magram misi kvleva, garda religiurisa (b. gunia),
evropelebis informaciebi, kastelis mier Caxatuli qarTuli navebi, zR- jerac ar momxdara
5 gabaSvili m., mariam dedoflisa da otia ufliswulis freska sveticxovlis taZarSi
vaosnobasTan dakavSirebuli Janruli scenebi da sxv. (istoriuli da mxatvruli Tvalsawieridan), qarTvelologia, 6, Tb., 2017, gv. 90
6 gorgijaniZe f., ,,saistorio moambe~, w. II, tf., 1925, gv. 241

712 713
vfiqrobT, mariamic sagangebod akeTebs zRvis faqtorze aqcents. amiT igi
mianiSnebs, rom manuCar I dadianis (1590-1611) asuli da levan II dadianis
(1611-1658) daa, romelTa politikaSic Sav zRvas umniSvnelovanesi adgili
ekava. rodesac manuCar I-ma gurielTan erTad osmalebs mitacebuli aWara
gamostaca, amiT maT Sav zRvaze seriozuli problemebi Seuqmna. ase iyo
levan II-is drosac, romelic di plomatiis daxvewil xerxebsac mimarTa-
vda da Turqebs Sav zRvaze mudmiv daZabulobaSi amyofebda. mariami am
warweriT sveticxovelSi, iribad strategiulad umniSvnelovanesi odiSis
sazRvao istoriazec, iseve rogorc antiosmalur ganwyobebze mianiSnebs.
mxedvelobaSia misaRebi, rom mariami (levan II-Tan erTad evropasTan kav-
SirSi) antiosmaluri koaliciis mxardamWeri iyo. mariamis daqorwineba
rostomzec saerTaSoriso donezec ase iyo aRqmuli, rasac Turqebis mier
saqarTvelos sazRvao nawilis darbeva mohyva.

mniSvnelovania, rom mariami am politikas zogadqarTuli poziciidan ganix-


ilavs, razec zemomoyvanili sveticxovlis epitafiis warwerac metyvelebs,
romlis Tanaxmadac igi erTiani saqarTvelos dedofalia. amdenad saqa-
rTvelos daSlilobis periodSic es idea cocxalia. mravlismetyvelia,
rom rostom mefec erTiani saqarTvelos titulaturas iRebs, rac aSkarad
Tavidanve gaTvlili iyo7.

odiSi imiTac iyo mniSvnelovani, rom mis bunebriv gagrZelebas trapizoni


warmoadgenda, romelsac ,,megrelTa qveyanac~ ewodeboda8. ufro metic, XV
saukunis erTi italiuri dokumentis Tanaxmad, trapizoni da saqarTvelo
erT qveynadaa aRqmuli9. amave epoqaSi, aseve italiuri wyaroebis Tanaxmad,
saqarTvelo ekonomikurad ise dasustebuli ar yofila, rogorc qarTul
istoriografiaSia miCneuli10. tao-klarjeTis folklorSi trapizoni
saqarTvelos dedaqalaqia. am mimarTulebiT kvlevisas CvenTvis naTeli
gaxda, rom trapizonis politikas gagrZeleba unda hqonoda. aseTma anal-
izma saSualeba mogvca axleburad gagveazrebina rogorc Tamaris zemoaR-
niSnuli politika da misi realuri masStabi, ise gulanSaros faqtori,
romelsac arasworad eZebdnen da romelSic ukve dabejiTebiT SeiZleba
iTqvas trapizoni unda vigulisxmoT11.

trapizonis aRebisTanave 1461 w. Turqebma, romlebmac kargad icodnen, qa-


rTuli modgmis lazebiT dasaxlebuli es regioni yovelTvis qarTuli
samefos TvalsawierSi rom Sedioda, qarTvelebisgan Tavdasacavad sas-
wrafod TavianTi floti Seqmnes. amas sagangebod aRniSnavs Tanamedrove
Turqi istorikosi kirzi oRli, romelic Tavis monografiaSi XVI sauku-
nis miwurulis qarTvelTa zRvaosnobas, maT sabrZolo navebs maRal Se-

7 gabaSvili m., dasax. naSr. gv. 54, 85


8 leonti mroveli, qarTlis cxovreba, 1955, I, gv. 39; gabaSvili m., trapizoni qarTuli wya-
roebis mixedviT, Tbilisis saxelmwifo universitetis Sromebi, 327, aRmosavleTmcod-
neoba, Tb., 1998, gv. 145
9 Карпов С., Трапезундская империя и западноевропейские государства в XIII-XV вв., Москва, 1981, с. 116-
117
10 С. Карпов, Грузия и генуэзцы XV, веке новый архивный документ, krebuli Dedication, istoriul-
filologiuri Ziebani, Tb., 2001
11 gabaSvili m., zRvaosnoba da gulanSaros sakiTxi ,,vefxistyaosanSi~, saiubileo krebuli,
dedofali mariam dadiani da misi Svili otia. XVII-XVIII saukuneebi. sveticxoveli. SoTa mesxia, 90, Tb., 2006
grigol gagarinis asli
714 715
fasebas aZlevs12. Turqul wyaroebSi isic aris aRniSnuli, rom osmalebi taZarze daviT kurapalatis bizantiis imperatoris gvirgvinSi gamosaxva
Sav zRvaze Tavis dasacavad Tavis saxelmwifos usafrTxoebis garantiebs programulia da mravlismetyveli18. mogvianebiT kesarosi aRmosavlur da
Txovdnen, Sesabamisad, did angariSs uwevdnen levan II dadians13. amdenad, dasavlur politikasTan kavSirSi dasturdeba giorgi II-is titulaturaze,
XVII saukuneSic, axal pirobebsa da viTarebaSi trapizonis Tema kvlavac daviT aRmaSeneblis unikalur monetaze da sxv.19 am garemoebaze yuradReba
cocxali iyo. aseT dros ar aris SemTxveviTi mariam dedofals Tam- gavamaxvileT imis gamoc, rom kesarosobis es idea XVII saukuneSic, svet-
ar mefes rom adarebdnen14. Tumca, miuxedavad Tamaris epoqisadmi didi icxovlis freskebis Seqmnis drosac dasturdeba, oRond sxva saxiTa da
interesisa, qarTul istoriografias gaaCnda iseTi xarvezebi, rac misi formiT. bizantiuri orTaviani arwivi daSvebuli frTebiT gvxvdeba qarT-
politikis realur masStabSi garkvevas xels uSlida. saqme is aris, rom vel mefeTa gerbebze, beWdebze, dokumentebze, sionis eklesiis bareliefze20.
vis xelTac iyo Tavriz-trapizonis magistrali, is msoflio politiki- aseTi miniSneba davinaxeT sveticxovelSic, mariamis im freskaze, sadac igi
sa da saerTaSoriso vaWrobis sadaveebs flobda. amitomac es regioni yrma otiasTan erTad aris gamosaxuli, Tanac sazRvao Tematikis amsaxveli
tradiciulad msoflios cxel wertils, sxvadasxva epoqaSi sxvadasxva freskis siaxloves, rac aseve SemTxveviTad ar migvaCnia. saTanado dak-
xalxis, maT Soris qarTvelebisac interesisa da brZolis asparezs war- virvebis Sedegad mariamis am freskasa da Tamaris varZiis freskas Soris
moadgenda. amiT unda aixsnas Tamaris politikis didi horizonti da Tam- garkveuli saerTo niSnebic SevniSneT, zemoaRniSnuli kesarosobis ideis
ar mefisadmi qarTveli xalxis (ara marto qarTvelebis) gansakuTrebuli msgavsi. mariamis fexsacmeli wiTeli unda yofiliyo, romelic aSkarad
damokidebuleba. am masStabSi garkvevas (rasac mTeli rigi statiebi mi- fergasulia taZarze datexili aTasi ubedurebiT, romelsac saxuravidan
vuZRveniT) xels uSlida Semdegi garemoeba: qarTuli istoriografia Tam- Camosuli wvimac azianebda. Cvens am mosazrebas adasturebs Semdegi faqti;
aris mier trapizonis imperiis daarsebasa (1204) da sparseTSi laSqrobas feSangi xiTariSvili ,,SahnavazianSi~ vaxtang V-s kesarosad moixseniebs21.
(1210) Soris kavSirs ver xedavda. aseve ar iyo danaxuli Tamar mefis mier es imas niSnavs, rom es idea XVII saukuneSic cocxali iyo da is mariamzec
sazRvao politikis or etapad dayofac. pirveli etapi trapizonis impe- unda gavrcelebuliyo, vinaidan mariami Tavs mefes utolebda, rostomsa
riis daarsebas gulisxmobda, meore ki konstantinopolisken galaSqrebas, da vaxtang V-zec (romelic rostomisa da mis mier samefod iyo SerCeuli)
rasac Tamaris xelSewyobiT mis mier trapizonis taxtze dasmuli bagra- maRla mdgomad. amas adasturebs mariamisTvis gatanebuli mziTvis wignic,
tionebis axlo naTesavi aleqsi komnenosis Zma daviT komnenosi iwyebs15. romelSic levan II Tavs rostomze maRla ayenebs, vinaidan igi ,,RmrTiv
damyarebulia~, rostomi ki iranis Sahisgan daniSnuli22. mxedvelobaSia
sainteresoa, rom is, rac Tanamedrove qarTul istoriografias gamorCa, misaRebi, rom mariamma Tanamefobis sakiTxi Tavidanve dasva, rasac rostomi
kargad icodnen Sua saukuneebSi, rogorc Tavrizsa da trapizons Soris daeTanxma. magram, XVII s. axal pirobebSi am ideam sxva politikuri dat-
arsebuli urTierTkavSiri, ise konstantinopolisken warmarTuli poli- virTva SeiZina da qarTvelebis antiosmaluri koaliciis erT-erT iaraRad
tika. Sesabamis statiaSi vuCveneT, Tu rogor aris is varZiis freskaze iqca.
erTgvari politikuri programis saxiT sxvadasxva saxiTa da simboloebiT
warmodgenili. Tamari am freskaze, wiTel fexsacmelSia gamowyobili, rac evropeizaciis procesSi qarTvelebi espaneTis mefeebs, romlebic evropaSi
bizantiis imperatoris prerogativas warmoadgenda16. Tamaris mexotben- uZlieresad miaCndaT, bizantiis aRdgenasa da TurqTagan konstantinopo-
ic, romlebic axlos arian saistorio JanrTan, igives adastureben. ioane lis ganTavisuflebas sTavazobdnen, raSic samx edro daxmarebasac aRuTq-
SavTeli, romelic aRniSnavs trapizonis imperiis daarsebas (da visac vamdnen. am sakiTxSi da sxva SemTxvevaSic mariami da levani mokavSireebi
rusTaveli Tavis ,,vefxistyaosanSi~ moixseniebs), Tamars kesarossa da ,,ax- rom iyvnen, ara erTi faqtidan Cans da sveticxovelSic SeiniSneba. im dros,
alo romos~ uwodebs, CaxruxaZe ,,jemSid mflobels~ (anu sparseTis mflo- rodesac mariam dedoflis xelSewyobiT cnobili mariamiseuli ,,qarTlis
bels)17. aseve sagangebo kvlevebis safuZvelze CvenTvis naTeli gaxda, rom cxovreba~ gadaiwera, romlis saSualebiTac kidev erTxel sazRvao Teme-
saqarTvelos pretenzia bizantiis imperiis memkvidreobaze saqarTvelos bisa da trapizonis istoriis aqtivizaciac moxda, levan II-is miTiTebiT
gaerTianebisTanave (X s.) gaformda da daviT kurapalatis politikis qva- odiSSi ,,vefxistyaosani~ gadaiwera da mamuka TavaqaraSvilis mier moix-
kuTxedad iqca, romelSic trapizonic igulisxmeboda,YTumca, samwuxarod, ata. masSi poemis siuJetidan gamomdinare, bunebrivia, sazRvao cxovrebasa
qarTul istoriografias trapizonis sakiTxi aseve gamorCa. ase rom, oSkis da Temebs umniSvnelovanesi adgili uWiravT. es poema epoqis dokumenti-
caa, ramac ganapiroba, rom rusTavelma is Tamar mefes, mis warmatebul
politikas miuZRvna, romelSic Tamaris sazRvao interesebic igulisxma.
12 kirzi oRlus monografia damowmebulia T. beraZis naSromis mixedviT, zRvaosnoba am dros am kuTxiT ,,vefxistyaosanze~ yuradReba ar gamaxvilebula, miuxe-
Zvel saqarTveloSi, Tb., 1981, gv. 80 davad imisa, rom misi am xasiaTis cnobebi exmaureba Tamaris mexotbeebsa
13 mamisTvaliSvili e., saqarTvelos sagareo politika da di plomatia, Tb., 2011, II, 584
14 beri egnataSvili, qarTlis cxovreba, teqsti dadgenili yvela ZiriTadi xelnaweris
mixedviT s.yauxCiSvili mier, Tb., 1959, t. II, gv. 441
15 gabaSvili m., Tamar mefis sazRvao politikis istoriidan, krebuli valerian gabaSvili 18 gabaSvili m., trapizonis imperiis daarsebis winapirobebi _ daviT kurapalati, krebuli
90, Tbilisi, 2003, gv. 163-188; misive, Tamar mefis aRmosavluri da dasavluri politika, Tamar gamsaxurdia 70, Tb., 2007, gv. 121
krebuli valerian gabaSvili 90, Tb., 2003, 188-208 19 gabaSvili m., giorgi II-is titulatura rogorc saistorio wyaro, qarTvelologia, 1, Tb.,
16 gabaSvili m., Tamar mefis freskuli portretebi rogorc saistorio wyaro, nadiraZe g. 2012, gv. 21; misive, bizantiis dedofali marTa mariami da bizantiis imperiis Canacvle-
80, Tb., 2012, gv. 22-37 bis qarTuli politikuri idea, qarTvelologia, 4, Tb., 2013, gv. 90
17 gabaSvili m., Tamar mefis aRmosavluri da dasavluri politika mxatvruli nawarmoe- 20 kldiaSvili d., orTaviani arwivi, Jurnali ,,heroldi~, 4, Tb., 2015, gv. 76-77
bebis mixedviT (,,vefxistyaosani~, ,,abdulmesiani~, ,,Tamariani~), krebuli, aRmosavleTi da 21 ,,Sahnavaziani~ g. leoniZisa da s. iordaniSvilis reaqciiT, Tb., 1935, 1044-1045, 528
kavkasia, Tb., 2005, 3, gv. 55-56, 60, 72 22 anTelava i., levan II dadiani, Tb., 1990, gv. 22

716 717
da ,,qarTlis cxovrebis~ saTanado adgilebs. amdenad, Tamaris masStabu- Zlieri da didi floti hyavdaT, romlebic Soreul naosnobaSic dadiod-
ri sazRvao interesebis apologetad da propagandistebad warmoCindebian nen da axalSenebsac aarsebdnen26. v. latiSevi XX saukunis dasawyisSi aR-
SoTa rusTaveli, Tamaris mexotbeni, varZiis freska, mogvianebiT sveticx- niSnavs, rom kolxuri ti pis xomaldebi saukeTeso taqtikuri da teqnikuri
oveli. Tanac sveticxoveli Tu saqarTvelos mTavari sakaTedro taZaria, monacemebiT iyvnen aRWurvilni, rasac berZnebi da romaelebi iyenebdnen27.
,,vefxistyaosani~ saukuneebis manZilze qarTvelebSi saero wignebs Soris XVII saukuneSi, Sav zRvaSi ,,iberiuli xomaldis~ kursirebis periodSi
yvelaze sakiTxavi wignia, romelic rusTavelma Tamaris masStabur poli- afriani navebi kvlavac saqarTvelos yvelaze gavrcelebul transportad
tikas moargo. es niSnavs, rom am gziTac qarTvelebs arasdros daukargavT rCebodnen, miT umetes, rom Sua saukuneebSi sazRvao vaWroba yvelaze us-
kavSiri zRvasTan. igive unda iTqvas ,,qarTlis cxovrebasa~ da, cxadia, afrTxo da rentabeluri iyo. Sesabamisad, qarTul wyaroebSi navTan da-
sveticxovelzec. aqve isic unda aRiniSnos, rom imaT, vinc nihilisturad kavSirebuli mravali termini gvxvdeba (,,navi~, `menave~, ,,menaveTmoZRvari~
uyurebdnen qarTvelebis zRvisadmi damokidebulebas, am propagandis fonze da sxv.), xolo zRva da sazRvao transporti pirovnebis Sefasebis sa-
ar dausvamT Tundac aseTi kiTxva: ratom uWiravs ,,vefxistyaosanSi~ zRvasa Sualebasac warmoadgenda. magaliTad, daviT aRmaSenebels brZen menaves
da sazRvao Tematikas faqtobrivad wamyvani adgili. anda ratom flobda adarebdnen da sxv28. amdenad, sveticxoveli sxvadasxva dekorebis, monetebis
SoTa rusTaveli msoflio masStabiTac aseT Rrma da safuZvlian codnas (vaxtang VI-is), nivTebisa Tu arqeologiur masalebis, anu im wyaroTa rigSi
zRvasa da zRvaosnobaze, risi dasturic ,,vefxistyaosania~. unda davayenoT, romlebzec afriani navebia gamosaxuli. magram vfiqrobT,
sveticxovlis freskaze afriani navebis warmoCena maT ubralo demonstri-
mravlismetyvelia isic, rom ,,vefxistyaosanSi~ mxolod qarTuli sazR- rebas ar isaxavda miznad, aramed garkveuli politikuri datvirTvac unda
vao terminologiaa dadasturebuli, saidanac Cans qarTuli zRvaosnobis hqonodaT. amis Tqmis saSualebas am navebze aRmarTuli droSebi iZlevian,
maRali done. xolo meteorologiurma terminologiam TiTqmis ucvleli mewamul fonze oqrosferi jvriT. Tumca afriani xomaldebis msgavsad
saxiT dRemde moaRwia23. TavisTavad is faqtic, rom sazRvao sakiTxebs rus- arc es droSebi gamxdara sagangebo kvlevis sagani. am dros es is qarTu-
Taveli msoflio masStabiTac icnobs, Tanac yovlismomcveli kuTxiT, esec li droSebia, romlebic saerTaSoriso urTierTobebSic figurireben. qa-
qarTvelebis zRvebisadmi interesis da pirvel rigSi, Tamaris masStaburi rTveli elCebi antiosmaluri koaliciis CamoyalibebisTvis rom iRwvod-
politikis kidev erTi dasturia. mravlismetyvelia Tundac is faqti, rom nen, evropelebisTvis saqarTveloze sxvadasxva informaciis miwodebisas
aravis, TviT ucxouri wyaroebis Tanaxmadac (berZnuli, arabuli, italiuri, maT am droSasac acnobdnen 29. yuradReba mivaqcieT im faqts, rom aRwer-
Turquli...), Savi zRvisTvis imdeni saxeli ar daurqmevia, rogorc qarT- iT es droSa iseTivea, rogorc sveticxovelis freskaze dadasturebuli
velebsa da qarTul samyarosTan dakavSirebul xalxs: es aris: ,,kolxTa droSa. sxvaTa Soris, sveticxovlis analogiuri droSa dasturdeba levan
zRva~, ,,lazTa zRva~, ,,speris zRva~, ,,trapizonis zRva~, ,,qarTvelTa zRva~, II-is mier restavrirebul korcxelis taZarze, rac kidev erTxel mari-
,,daviTis zRva~, ,,megrelTa zRva~. axlaxans mivageniT Savi zRvis kidev am dedofalsa da levan II-s Soris arsebul koordinaciaze metyvelebs
ufro Zvel saxelwodebas, vidre ,,kolxeTis zRvaa~, ,,fasianis zRvas~, rac (sveticxovelSi, ierusalimSi da sxv.). es droSebi sveticxovelSi pirvel
igive kolxeTia. gvxvdeba Savi zRvis ganmazogadebeli saxeli ,,kavkasiis rigSi erovnul ideologiasa da saxelmwifoebriv interesebze, aseve irib-
zRvac~, romelsac XVII s. evropul rukaze (g.sansoni) mivakvlieT 24. ad qveynis SigniT Tu gareT arsebul viTarebazec mianiSneben, Tanac im
dros, rodesac qarTvelebi qveynis mahmadianuri garemocvisgan gamoxsnasa
yvela zemoT moyvanili nawarmoebi Tu saistorio wyaro sazRvao warsul- da evropasTan daaxloebas, evropelebTan erTad antiosmaluri koaliciis
Tan kavSiris aRdgenasTan erTad sainteresoa sxvadasxva ti pis sazRvao Seqmnas cdilobdnen, rasac adgili aqvs maleve, XV saukunidan, osmalebis
transportis TvalsazrisiTac, romlebic am mxrivac paralels pouloben mier konstantinopolis aRebis Semdeg da mTeli XVI-XVII saukuneebis man-
sveticxovlis sazRvao Tematikis freskaze gamosaxul afrian navebTan. Zilze. faqtobrivad es aris reaqcia, romelic 1453 w. konstantinopolis
gakvirvebas iwvevs is faqti, rom sveticxovlis afriani navebi TviT im dacemam gamoiwvia, ris Sedegadac msoflio politika da ZalTa ganlageba
mecnierTa naSromebSic ar aisaxa, romlebic sagangebod swavloben saqarT- Seicvala30.
veloSi naosnobisa da navTmSeneblobis sakiTxebs. am dros sveticxovlis
aRniSnuli navebi rogorc qarTuli navigaciis garkveul etaps, ise XVII Cveni TvalsazrisiT, sveticxovlis freska am atmosferosa da ganwyobas
saukuneSi Sav zRvaze arsebul viTarebasac asaxaven, romelsac uZvelesi (zRvis fonze gamosaxuli urCxulebiTa da sxvadasxva xasiaTis simboloe-
droidan akvirdebodnen. biT) mxatvrobisTvis niSandoblivi xerxebiT gamoxatavs. am mxriv saint-
eresoa z. gamsaxurdias dakvirveba sveticxovlis samxreTi kedlis bare-
hi pokrates, navi, kolxeTis transportis mTavar saSualebad miaCnda. cno- liefze, romelzec lomTan da vefxvTan mebrZoli wm. giorgia gamosaxuli,
bili iyo ,,kolxuri xomaldi~, ,,kolxuri floti~, mogvianebiT ,,lazuri
xomaldi~25. apolonios rodoselis (Zv.w. III s.) TqmiT, kolxebs sakmaod
26 apolonius rodoseli, argonavtika, berZnulidan Targmna, winasityvaoba da ganmarteba
daurTo akaki uruSaZem, Tb., 1948, gv. 160
23 kutaleiSvili z., naosnoba saqarTveloSi, Tb., 1987, gv. 135 27 Латышев В. В., Известия древних писателей греческих и латинских о Скифии и о Кавказе, т. II, Латинские
24 statiebi Savi zRvis saxelebis Sesaxeb ix. m. gabaSvili, qarTul samyarosTan dakav- писатели, СПб, 1906, ВДИ, 46, 1949, с. 262-263
Sirebuli kidev erTi uZvelesi saxelwodeba (,,fasianis zRva~), qarTvelologia, 2, Tb., 28 qarTlis cxovreba, t. I, Tb., 1955, gv. 361
2018; misive, Savi zRvis saxelwodeba ,,kavkasiis zRva~ qarTul samyarosTan dakavSire- 29 mamisTvaliSvili e., dasax. naSr., gv. 193
buli saxelwodebebis WrilSi, qarTvelologia, 3, Tb., 2018 30 gabaSvili v., qarTuli di plomatiis istoriidan (saqarTvelo da axlo aRmosavluri
25 kutaleiSvili z., dasax. naSr. gv. 31, 47-49, 51, 225-228 koaliciebi XVI-XVII saukuneebSi), statiebis krebuli, Tb., 2016

718 719
rogorc mebrZoli, marTlmadidebluri saqarTvelos simbolo, romelic cekvisa da simReris demonstrirebis siyvaruli. qsenofontes cnobiT (Zv.w.
politikur islams, vefxvs, anu TurqeTs da loms – irans amarcxebs 31. IV s.), Wanebi omsac saomari simRera-cekviT iwyebdnen34. krwanisis brZolaSi
(1795w.) daviT maCabelis dasi mxiaruli musikis hangebiT CarTula, romel-
amdenad, sazRvao Tematikis amsaxveli aRniSnuli freska 1453 wlis tragi- sac mxolod lxinis dros asrulebdnen. yvela daRupula, maT gmirobas
kuli movlenebis gamoZaxilad unda miviCnioT, romlis Sedegadac Sav zR- TviT aRa mahmad-xanic ki aRufrTovanebia35. amis uamravi magaliTia saqarT-
vas iseTi Zala daeufla, ris gamoc mas ,,osmalTa tba~ ewoda. 1461 w. trapi- velos istoriaSi. gamamxneveblad miiCneoda ,,vefxistyaosanic~, romlis Se-
zonis imperiis dacemam kidev ufro gaarTula saqarTvelosa da, zogadad. sabamis adgilebsac Teatralizebulad dgamdnen. aseTi midgoma, optimizmi
qristianuli samyaros mdgomareoba, Sesabamisad garTulda saqarTvelos da qveynis ukeTesobisken swrafva niSandoblivi saqarTvelos istoriisT-
Savi zRvis politikac, mzardi islamizacia ki Sav zRvasac Seexo. sakiTxs vis saqarTvelos gamZleobisa da sicocxlisunarianobis mTavar faqtorad
ase Tu davsvamT, maSin Seqmnil viTarebaSi afriani xomaldebi qarTuli unda miviCnioT.
droSebiT qarTuli sazRvao politikis erTgvar simbolur gansaxiereba-
dac unda miviCnioT, erovnuli, mebrZoli xazis gatarebad sveticxovel- XVII s. ,,mcire renesansad~ wodebul epoqaSi yvela sferoSi evropeizaci-
Si, dapirispirebad Turqul-mahmadianur eqspansiasTan, romelic 1453 wlis is mZlavri impulsi osmalebis mier bizantiis imperiis damxobas rom
Semdeg yvela mimarTulebiT (Savi zRvis CaTvliT) kidev ufro Zlierdeba, ukavSirdeba sveticxovlis sazRvao Tematikis freskazec aisaxa, Tanac
Sesabamisad Zlierdeba evropeizaciis tendenciebic. sainteresoa, rom aR- evropeizaciis WrilSi svams evropuli mxatvrobis gavlenis sakiTxs. iyo
niSnuli droSebi evropul rukebzec gvxvdeba. es is droa rodesac ev- Tu ara es pirdapiri gavlena Tu, rogorc zogierTi xelovnebaTmcodne
ropelebi saqarTvelos evropul nawilad ganixilavdnen32, saqarTveloSi fiqrobs (mariam dedoflis freskis magaliTze), is iranis gziT gavrcelda,
Camosuli evropeli misionerebi ki dasavlur orientacias yovelmxriv sadac am dros evropuli portretisadmi interesi didia36.
lobirebas uwevdnen, Sesabamisad, mxars uWerdnen saqarTvelos erTianobas,
vinaidan maSindel evropelebs esmodaT urTules regionSi saqarTvelos, magram ramdenad mxolod ase iyo es, amasTan dakavSirebiT gansxvavebu-
rogorc islamuri samyaros winaSe umniSvnelovanesi Semakavebeli faqto- li Sexeduleba gvaqvs, ris Taobazec uaxloes momavalSi statias gamova-
ris funqcia. qveynebT.

imis gaTvaliswinebiT, qristianobisTvis brZola saqarTvelos Tavisu- amJamad, sveticxovlis sazRvao freskaze pirdapiri gavlenis mxolod erT
flebisTvis brZolasTan rom iyo gaigivebuli, am mxrivac sveticxovlis magaliTs moviyvanT. es aris am freskis oTxive kuTxeSi gamosaxuli qa-
roli gansakuTrebulia. am brZolaSi ganaTleba, romelsac aseve Seexo ris personificirebuli figurebi, romlebic mxolod evropuli mxatvro-
evropeizacia da aRmosavlurTan SedarebiT progresulad miiCneoda, did bisTvis iyo damaxasiaTebeli da evropul rukebze gvxvdeba. maT Soris im
rols asrulebda. amis dasturi rogorc sveticxovlis mdidari biblioTe- rukebzec, romlebzec Savi zRva da samegreloa datanili. Cveni dakvirve-
ka, ise Cveni kvlevisTvis saintereso freskaa. yuradRebas i pyrobs agreTve, biT, sveticxovlis CvenTvis saintereso freskasac erTgvarad rukis forma
rom dramatizmiTa da sxvadasxva simboloebiT datvirTuli es freska aqvs. TavisTavad is faqti, rom evropelTa mier Sedgenili rukebi para-
srul kontrasts qmnis mis qvemoT warmodgenil mocekvave qalTa, momRe- lels pouloben sveticxovlis sazRvao Tematikis freskasTan, axleburad
ralTa da mosakraveTa gundis sazeimo ganwyobasTan, wina planze cekva ,,sa- svams misi kvlevisa da Sinaarsis gaxsnis problemasac. migvaCnia, rom masze
maias~ Semsrulebel, qarTul kabaSi gamowyobili solistis silaResTan. evropuli mxatvrobis gavlenis gareSe am uCveulo freskis axsna SeuZle-
es mxiaruli atmosfero TiTqos freskis saerTo dramatul atmosferos- belia, vinaidan am epoqisTvis niSandoblivma evropeizaciis procesebma
Tan kavSirSi ar unda iyos. am dros kavSiri arsebobs da mas gamiznuli gverdi verc sveticxovels auara.
xasiaTi aqvs. platon ioseliani (XIX s.) saqarTvelos istoriisa da qar-
Tuli xasiaTis gaTvaliswinebiT kontrastebis am monacvleobas zogadad niko berZeniSvili qarTul civilizacias sam svetze afuZnebda: saxareba,
saqarTvelos istoriis WrilSi ganixilavs da daaskvnis, rom qarTvelebi: ,,qarTlis cxovreba~, ,,vefxistyaosani~. vfiqrobT, meoTxe sveticxovelia.
,,Wirsa da lxinsa aerTeben. esreT iyo maSin, esreTve ars dRes33.~ igive sqe-
ma davinaxeT sveticxovelSic, romlis aRniSnuli freskac mxatvrobisTvis
niSandoblivi xerxebiT, urTules viTarebaSic (rac am freskis mixedviTac
Cans) qarTvelebis mebrZoli sulisa da optimizmis, maTi daumorCileblo-
bis demonstrirebas axdenen, rac mtris gamarjvebas droebiTs xdida. am
mosazrebas amagrebs patriotuli cekvebis _ ferxulisa da ,,samaias~ ga-
mosaxva, romelSic mxneoba, mterTan Seurigebloba da brZolis Jini ig-
ulisxmeba. jer kidev Zvel berZnebs SeniSnuli hqondaT qarTvelebis mier

31 gamsaxurdia z., saqarTvelos sulieri misia, Tb., 1990, gv. 25


32 gamyreliZe T., rCeuli werilebi da gamosvlebi, Tb., 2014, gv. 262 34 javaxiSvili iv., qarTuli musikis ZiriTadi sakiTxebi, Tb., 1990, gv. 211
33 cxovreba mefisa giorgi mecametisa aRwerili platon egnatis Zis ioselianisgan, tf., 35 abramiSvili m., Zveli qarTuli Teatri (istoriuli mimoxilva), tfilisi, 1925, gv. 40-41
1925, gv. 40-41 36 CixlaZe n., sveticxovlis moxatulobani, krebuli ,,mcxeTa~, Tb., 2010, gv. 241-242

720 721
Manana Gabashvili
Georgian National Museum,
S. Janashia Museum of Georgia,
Giorgi Tsereteli Institute of Oriental Studies,
Ilia University, Doctor of History

MARINE
TOPICS OF
SVETITSKHOVELI
IN THE LIGHT OF
EUROPEANISATION
PROCESS
Historical mission of Svetitskhoveli is spe- indicating to tragic results of the conquest of
cial from international and universal Chris- Byzantine Empire by Ottomans (1453), shows
tian viewpoint, as well. It is assumed, that at opposition and irreconcilability of Georgians
the time of the Second Advent, Christ will be to aggressive Muslim environment. This is also
dressed in Christ’s tunic, which is buried in proven by the group of optimistic dancers and
the central cathedral of Georgia. Svetitskhov- singers, depicted in the lower part of the fres-
eli fresco, created in XVII c., depicting marine co. Strengthening of Europeanization process-
motives, with real and unreal marine creatures, es in Georgia was also expressed in presence
sailing boats and Georgian flags, is unique and of influence of western art and was reflected in
does not occur elsewhere in Georgia. It pro- Svetitskhoveli, too. Only such approach allows
vides opportunity of outlining parallels with obtaining clear understanding of this unusual
the “Life of Kartli” and Tamar’s glorifiers fresco. Niko Berdzenishvili used to mention
(Shavteli, Chakhrukhadze), Rustaveli’s “The three pillars, supporting Georgian civilization:
Knight in the Panther’s Skin”, and Vardzia fres- Gospel, “Life of Kartli” and “The Knight in the
co, as well. It was not accidental that contem- Panther’s Skin”. In our opinion, the fourth pil-
poraries were comparing Queen Mariam with lar is Svetitskhoveli.
Tamar of Georgia. In our opinion, this fresco
of Svetitskhoveli, full of dramatic character,

722 723
ia Radua iSleba Txzulebis kompozicia da ris gamoc mas hagiografiul Janrs mia-
kuTvneben. Tumca, is homiletikuri Txzulebis niSnebsac atarebs da amit-
giorgi leoniZis saxelobis qarTuli omac mkvlevrebi mas panegirikul Txzulebad miiCneven.
literaturis saxelmwifo muzeumi,
unikaluri wignebis fondis kuratori, nikoloz gulaberisZis „sakiTxavis“ saTaurSi samive siwmindea aRniSnuli:
filologiis doqtori uflis kvarTi, sveti cxoveli da kaTolike eklesia. rac Seexeba himnogra-
fiul teqstebs, maTSi umetesad aqcentirebulia sveti cxovelis simbolika.
amavdroulad, orivegan „sueti cxoveli“ gvxvdeba sueti naTlisas poli-
"romeli-igi semiur sinonimad. es is mTavari svetia, romelic sveticxovlis Senobisas
adamianis xeliT ar aRimarTa, igi RvTis nebiT aRimarTa haerSi swored
lamprad im adgilas, sadac uflis kvarTia dafluli da sadac idga libanis naZvi.

brwyinvaled sveticxovlis ageba da meSvide svetis, anu mTavari svetis, aRmarTva niko-
da elvad loz gulaberisZes Sedarebuli aqvs solomonis mier taZris agebasTan,
romelSic rjulis kidobani inaxeboda. rac simbolurad ukavSirdeba sve-
cecxlisad ticxovelSi daflul uflis kvarTs.

egzebis nikoloz gulaberisZis monaTxrobiT, mirian mefes gaumarTleblad miaCnda


samaradisod..." uflis kvarTis adgilas aRmarTuli cxoveli svetisTvis xalxis mouride-
beli Sexeba da amitomac dafara ficriT siwminde. es xels ar uSlida maT,
(mcxeTis, sveticxovlisa da mcxeTobis dResaswaulis Sesaxeb vinc rwmeniT mieaxleboda. mogvianebiT, roca ficris aramdgradobis Sede-
nikoloz gulaberisZis, anton natroevisa da gad sveti cxoveli kvlav gamoCnda, mirianis Zem, revma, gadawyvita, qviTkiriT
giorgi leoniZis mixedviT) amoeSenebina kvarTis daflvisa da svetis aRmarTvis adgili. fizikurad
dafarvas ar SeuSlia xeli, rom sveti cxovels kvlav aResrulebina sas-
waulebi masTan rwmeniT misuli xalxisTvis. igi xom qarTvelTa mcvelia,
XII saukunis II naxevris moRvawis, nikoloz gula- rogorc sagalobelSia: „gixaroden Sen, sueto wmidao, ebguro da mcvelo
berisZis Sesaxeb cnobebi sakmaod mwiradaa Semo- Cveno da SvilTa SenTao, romelni, Cuenca, SeniTa didebiTa netar viqmnebiT“.
naxuli. biografiul elementebs vxvdebiT missave
TxzulebaSi: „sakiTxavi suetisa cxovelisa, kuar- sxvaTaSoris, „sakiTxavSi“, sxva saswaulebTan erTad moTxrobilia isic,
Tisa saufloisa da kaTolike eklesiisa“. rogor gauCnda adamianebs eWvi, ra iyo konqSi dafaruli. maT Soris da-
viT aRmaSenebelsac. am eWvis gamo mefem RamiT Cveneba ixila, „moxucebuli
1908 wels Txzuleba gamosca polievqtos karbelaS- vinme saxed Zuelisa dReTasaisa“, romelmac gakicxa mefe urwmunoebisTvis.
vilma. man nikoloz gulaberisZis moRvaweobis wle- daviTi ki imave Rames gaeSura sveticxovlisken da taZarSi muxlmodre-
bad 1149-1160 miuTiTa, Tumca, ar asaxelebs wyaros, kilma iTxova RvTisagan Sendoba.
saidan aiRo es TariRi. k. kekeliZis mosazrebiT
ki, kaTolikosi nikolozi 1150-1178 wlebSi moRva- zogadad, sveti cxovlis moxuci berikacis saxiT warmoCena sxva saswaul-
weobda, Tumca, arc is uTiTebs wyaros. srulyofili Sic gvxvdeba, magaliTad, rodesac Tavad nikolozs gamoecxada, kaTaliko-
kvleva rogorc teqstisa, ise misi avtoris Sesaxeb sobis Jams - mroveli episkoposi timoTe rom wesebis darRveviT akurTxa.
ekuTvnis nestan sulavas. man 2008 wels gamosca
monografia, romelSic yvela sakiTxzea yuradReba sveticxovlis aRsrulebul saswaulebze saubrisas nikolozi aseve saku-
gamaxvilebuli. Tar Tavze gancdils mogviTxrobs - Tu rogor gaiyvana armazs mimavali
nikolozi zecad aRweulma cxovelma svetma sofel wiwamurTan („sofelsa
dadgenilia, rom nikoloz gulaberisZes Txzuleba mas maxloeblsa aaragvisasa wiwamurs“) adidebuli aragvis erTi napiridan
dauweria Tamaris damoukideblad mefobis pirvel meoreze Tanmxleb pirTan erTad.
wlebSi. masSi mravali kulturologiuri da epo-
qaluri sakiTxia wamoWrili, maT Soris, msjeloba msgavsi saswauli aqvs aRwerili suji dedoflis SemTxvevaSic, rodesac
imaze, Tu ratom mogvivlina ufalma qali ganmanaT- dedofali kaxeTidan modioda ojaxTan da mravalricxovan erTan erTad.
leblad, mkveTradaa aqcentirebuli mesianuri idea, dedofalma aboboqrebuli mdinare aragvi gadalaxa da muxlmoyrilma
romelsac gamoxatavs termini „eri sazepuro“. yo- madloba Seswira cxovel svets gadarCenisTvis. nikoloz gulaberisZes
velive es kargad gamoxatavs mwerlis msoflmxed- es saswauli Sedarebuli aqvs moses winamZRolobiT ebraeli xalxis mier
velobas. am konteqstSi aqvs nikoloz gulaberis- mewamuli zRvis gadalaxvas: „ese ukue saswaulni, sayuarelno, israitelTa
Zes warmoCeniliis sami siwminde, romlis irgvlivac maT zeda qmnulisa saswaulisa araraiT ukue umcires ars, aramed kninRa da

724 725
absoluturad gansxvavebulad warmogvidgeba sveticxovlis taZari anton
natroSvilis (natroevis) wignSi: Мцхет и его собор Свэти-Цховели: Историко-
археологическое описание. Тифлис, 1900.2 monografiis sididis, kvlevis siRrmi-
sa da sxvadasxva aspeqtis mixedviT Tamamad SegviZlia vTqvaT, rom anton
natroevi mcxeTis taZris pirveli fundamenturi mkvlevari. anton natroe-
vis monografiaSi dawvrilebiTaa aRwerili mcxeTis sapatriarqo taZris
arqiteqtura, siZveleTsacavi, romelic Seesabameba saqarTvelos saeklesio
muzeumSi daculi qonebis aRwerilobas. aqve CamoTvlilia sxvadasxva ad-
gilas gatanili, maT Soris, sxvadasxva mizezTa gamo gayiduli saritualo
da arasaritualo nivTebic. axlavs SesaniSnavi fotoebi, romliTac SegviZ-
lia taZris iersaxe aRvadginoT. (sur. 1).

rac Seexeba mcxeTobis dResaswauls, is sveticxovlis taZris dResaswauls


ukavSirdeba, romelmac, rogorc am ti pis sxva dResaswaulebma, gaurkveveli
ritualuri Sinaarsi SeiZina da adrindelisgan gansxvavebuli forma mii-
Ro. CvenSi gavrcelebuli mosazrebiT, religiuri dResaswaulebis amgvari
transformirebis mizezs saqarTvelos gasabWoeba warmoadgens.

Tumca, Zalian bevri wyaro miuTiTebs, rom es procesi gacilebiT adre dai-
wyo – ruseTis imperiis mier saqarTvelos aneqsiis Sedegad, XIX saukuneSi.
amis dasturia gogla leoniZis 1916 wels dawerili werili, romelSic is
naTlad aRwers, Tu rogor dakarga sveticxovlobis didebulma dResas-
waulma Tavisi sulieri datvirTva.
1

1916 wels gazeT „saqarTveloSi“ moTavsebul werilSi gogla leoniZe gu-


listkiviliT werda, rom swored sveticxovlobis dResaswaulze igrZno
umetesad vgone, vinaiTgan igi mdovrad mdgomi zRuai iyo, xolo ese mqana-
da dainaxa qarTvelTa gadagvareba. werili pataraa, magram imdenad emociu-
red mavali, viTarca mgeli gamZvinvebuli, xolo orive RmrTisa mieri iyo“.
ri da STambeWdavia, gadavwyviteT, misi sruli versia SemogTavazoT:
Sejamebis saxiT gvinda vTqvaT, rom nikoloz gulaberisZis sakiTxavsa da „mcxeToba
sagalobelSi sveti naTlisa polisemiuri mniSvnelobisaa da igi ramde-
nime simbolur saxed moiazreba: 1. samebis simbolo, 2. qristes simbolo, Zveli suli aRar SegvrCenia, igi TandisTanobiT hqreba CvenSi.
3. saRvTismSoblo simbolod da 4. sveticxovlis mTavar svetad, romelic
aRimarTa RvTis nebiTa da ara adamianis xeliT. Sesabamisad, is simbolu- Tu gind guSin - win.
rad moiazreba rogorc saqarTvelosa da qarTveli eris mcvelad. amit-
omac araa gasakviri, rom cocxali svetis saxels atarebs saqarTvelos didi sarwmunoebrivi da istoriuli dRea 1-li RvinobisTve, rogorc dRe-
mTavari eklesia, romelic agebulia uflis kvarTis daflvis adgilas. saswauli saqarTvelos taZrisa, magram SeiZleba arasodes ar yofiliyos
niSandoblivia isic, rom 12 mociqulis saxelobis sveticxovlis taZars aseTi mniSvnelovani da mraval Wir-varamis gamamJRavnebeli, rogorc iyo
sionsac uwodebs, rac pirdapir ukavSirdeba RvTismSobels. n. sulavas guSin...
mosazrebiT, sveticxovlis ormagad moxsenieba ierusalimis im eklesiis
saxelwodebebs imeorebs, romelic sionis borcvzea agebuli da sadac, gad- guSindelma dRem erTxel kidev gvaCvena, rom yovelive mSobliuri gadaSen-
mocemiT, is saxli mdgara, romelSic mociqulebi Seikribnen suliwmindis ebis gzas adgia, rom sarwmunoeba dacemulia CvenSi...
mofenisas. amitomac atarebda is or saxels - sionsa da mociqulTasas da
rogorc pirvelnagebi eklesia iwodeboda didebul sionad, dedad yovel- ras warmoadgenda mcxeToba? - raRac karnavals da ara qarTul erovnul
Ta eklesiaTa. Sesabamisad, mcxeTaSi pirvelagebuli eklesia - sveticxove- dResaswauls... yovelive wvrilmans da rigs ucxouri elferi edva... mra-
li saqarTvelosTvis aris „deda yovelTa eklesiaTa“ da „didi sioni“. es valricxovan mlocavTa Soris verc ki gamoarCevT qarTvels. moxucebul-
ki cxadad warmoaCens mcxeTis, rogorc meore ierusalimis, simbolursa da Tac ki iSviaTad vxedavT... viRac gadamTielebi, zurniT, etlSi Camsxdarni
kulturologiur mniSvnelobas qarTvelTa istoriaSi.1

qarTuli ierusalimia
2 literaturis muzeumSi daculia anton natroevis zemoaRniSnuli wigni, romelsac
1 mcxeTisa da misi Semogarenis toponimika ierusalimsa da gankacebuli macxovris axlavs avtoris miZRvniTi warwera da avtografi. warweris mixedviT, natroevs es
saxelTan dakavSirebul wminda adgilebs Seadara k. kekeliZem da aRniSna, rom mcxeTa egzemplari ilia WavWavaZisTvis uCuqebia (sur. 2)

726 727
uvlian eklesias... WiWyinebs zurna, Rrianceli gaaqvT „Zma biWebo“.

ager arRanic... mis damtvreul xmebze malays gadadian aryiT gamomTvrali


rusis jaris kacebi. xelebis qneviT ecemian miwaze. gahkivian uwmawur...
sityvebs, ar eridebian mandilosanTa krebuls da sx... ismis garmonis Cax-
leCili xmac da arSin malalanis simRerebi. vin uwyoda Tu mcxeTac -
es saqristianos uwmidesi adgili (qristes perangis sacavi) da qarTvel
gvirgvinosanTa saflavnic eRirsebodnen arSin malalans?!3

jgufad somxebic qeifoben... ulxinod, usimRerod, Tumca didi RrianceliT


da yviriliT. gancalkevebul kuTxeSi ismis rusuli tostebi qarTvel
jaris aficrebisa da madlian da mWeqare „mraval- Jamieris“ nacvlad gri-
alebs samxedro marSi...

sad aris mSobliuri, qarTuli simRerebi? sad aris ferxuli, cangala, „mzev,
Sin SemodiT“, sad aris qarTuli Widaoba, burTi da jiriTi, an cxenosanTa
mier mowiwebiT Semovla eklesiis garSemo droSiT xelSi - es simbolo
saqarTvelos sicocxlisa?...

nu Tu yvelaferi moispo, ganqarda? me vxedavdi or ucxoels, qurTul


CveulebaTa dasaTvaliereblad ro iyvnen mosulni. daRonebulni daex-
etebodnen galavanSi, iRimebodnen arRan–garmoniT da ukvirdaT, nuTu am
veluri sakravebiT stkbeboda qarTveli xalxi mraval saukuneTa ganmav-
lobaSi? Soreul sparseTSi fereidanis patara saqarTveloSi samasi wliT,
mSobliur kalTidan mowyvetilma erma SeinarCuna qarTuli saxe da Cven
ki... vai, sircxvilo?...

oriode sityvac TviT eklesiaze. sabralo suraTs warmoadgens mcxeTis


taZari, Tavpiri Camostiris, SigniT ki, sul ganSiSvlebulia, qarTuli mx-
atvroba aRar amSvenebs mas (igi SebRalul iqmna aleqsandre pirvelis
Camosvlisas.) es suraTic erTxel kidev gvimtkicebs, rom Tu saqarTvelos
eklesiis cxovrebaSi Sesaferi reforma ar moxda, dacemulTan mravali
sxvac dagvakldeba!

aseTive upativcemo mdgomareobaSia qarTvel mefeTa saflavebi. mlocvele-


bi didi yuradRebiT sinjavdnen irakli meoris saflavs. ukvirdaT, rom
madlierma erma Tavis sayvarel gmirs mxolod es sada qva aCuqa rusuli
warweriT: „Здесь покоится Царь Ираклии“ da sxv.

gadagvarebis beWedi iraklisac ar ascda.

friad amaRelvebeli suraTi vnaxe: TeTrspetaki moxuci naRvelmoreuli


dahyurebda gaSiSvlebul saflavs, Semdeg Tavi aeRo, miubrunda patara Svi-
liSvils, romelic xelT eWira da uTxra:

-aq mefe irakli hmarxia!

-mefe irakli! Semoexvia mdabio xalxi.

2
3 igulisxmeba hajibekovis opera `arSin malalani~

728 729
-ho, mefe irakli! Ia Ghadua
Giorgi Leonidze State Museum of Georgian Literature,
yvela gaSterebiT acqerdeba saflavs. TiTqos maTi mzera, maTi Tvalebi Curator of the Unique Book fund,
Caswvda iraklis Zvlebs da dumiliT dagvirgvinebuli sastikad SeaSfo- Doctor of Philology
Ta... ukmayofilebiT aRevsoT guli.

gogla leoni.“
ABOUT MTSKHETA,
SVETITSKHOVELI
AND MTSKHETOBA
ACCORDING TO NIKOLOZ GULABERISDZE,
ANTON NATROIEV AND GIORGI LEONIDZE
bibliografia
In Nikoloz Gulaberisdze’s scripture and chant, и его собор Свэти-Цховели: Историко-
1. kekeliZe k., etiudebi Zveli qarTuli 4. sulava n., XII-XIII saukuneebis qarTuli the pillar of light is of polysemic meaning and археологическое описание. Тифлис, 1900)
literaturis istoriidan, IV, Tb., 1957 himnografia, Tb., 2003 it is understood as several symbolic forms: 1. in an absolutely different way. According to the
2. kekeliZe k., qarTuli literaturis is- 5. Натроев Н. Мцхет и его собор Свэти-Цховели: the symbol of trinity, 2. the symbol of Christ size of the monograph, depth of research and
toria, I, Tb., 1960 Историко-археологическое описание. Тифлис, and 3. the central pillar of Svetitskhoveli, various aspects, we may say, that Anton Natro-
3. nikoloz I (1149-1160) qarTlis kaTa- 1900 which was erected by the God’s will and not by ev was the first fundamental researcher of the
likoz patriarqis mier Sedgenili 6. gazeTi `saqarTvelo~, 1916 w. #216 a human hand. Consequently, it is considered Cathedral in Mtskheta. Anton Natroev’s mono-
`sakiTxavi sveticxovlisai kuarTisa symbolically as the protector of Georgia and graph provides detailed description of archi-
saufloisa da kaTolike eklesiisa~; Georgian nation. Thus, it is not surprising that tecture of Patriarchal Cathedral of Mtskheta,
tfilisi, 1908 the main cathedral of Georgia, which is built vault of antiquities, which corresponds to the
on the place of burial of Christ’s robe, bears the description of the property, preserved in Eccle-
name of a living pillar. siastic Museum of Georgia. It also lists ritual
and non-ritual items, taken to other places, in-
It is also remarkable that Svetitskhoveli cathe- cluding those sold for various reasons. It con-
dral, of the name of 12 apostles, is also called tains excellent photos, according to which we
Sioni, which directly relates to the Holy Moth- can restore the appearance of the cathedral.
er. According to N. Sulava’s opinion, the fact
of double-named referring to Svetitskhoveli As for the celebration of the day of Mtskheta,
repeats the names of the church in Jerusalem, it is related to the celebration of Svetitskhove-
which is built on Sioni hill and where, accord-li Cathedral, which, like other celebrations of
ing to narration, stood the house, where the this type, acquired unclear ritual content and
apostles were gathered at the moment of de- obtained the form, different from the earlier
scent of the Holy Spirit. That is why it had two
one. According to the widely spread under-
names – Sioni and Apostles’ and, as the first standing, the reason of such transformation of
church built, it was called magnificent Sioni, religious celebrations was the Sovietization of
mother of all churches. Consequently, the firstGeorgia. Nevertheless, many sources indicate
church, built in Georgia – Svetitskhoveli is the
that this process had begun much earlier – as a
“mother of all churches” and “great Sioni” for result of annexation of Georgia by the Russian
Georgia. It clearly shows symbolic and cultur- Empire, in the XIX c. This is proven by Gogla
ological importance of Mtskheta, as second Je- Leonidze’s article, published in the newspaper
rusalem. “Sakartvelo” of the 1916, where he clearly de-
scribes how glorious celebration of “Svetitsk-
Svetitskhoveli cathedral is presented in Anton hovloba” lost its spiritual sense and felt and
Natroshvili’s (Natroev) book “Mtskheta and saw degradation of Georgians just during the
its Cathedral Svetitskhoveli: Historical- Ar- “Svetitskhovloba” celebration.
cheological Description”, Tiflis, 1900 (Мцхет

730 731
mzia surgulaZe Cabarebuli hqondaT eparqialuri mamulebis 1/12 wili, romelsac centri-
dan marTavdnen adgilobrivi aznaurebis saSualebiT. mcxeTiSvilebs So-
korneli kekeliZis saxelobis ris iyo danawilebuli eparqialur taZarSi RvTismsaxureba, misioneruli
xelnawerTa erovnuli centri, saqmianoba, saqmiswarmoeba, arqivis movla-aRnusxva, samarTalwarmoeba, meur-
mTavari mecnier-TanamSromeli, neobis gaZRola, finansebi, eparqialuri laSqris xelmZRvaneloba.
wyaroTmcodneobisa da di plomatikis
ganyofilebis xelmZRvaneli, saukuneTa ganmavlobaSi mcxeTis sakaTalikoso eparqiis wargzavnilebi
istoriis doqtori monawileobdnen di plomatiur misiebSi, eweodnen kulturul-saganmanaT-
leblo saqmianobas. VI-VII saukuneebSi qarTlis kaTalikosTa mTavari saz-
runavi iyo qveynis SigniT qristianizaciis procesis dasruleba da probi-
mcxeTis zantiuri qalkedonituri mrwamsis dacva. VII-VIII saukuneebSi, aRmosavleT
saqarTveloSi arabTa batonobis pirobebSi, didad SeizRuda mcxeTis po-
eparqia litikuri da kulturuli roli. miuxedavad amisa, mcxeTa iyenebda yovel
xelsayrel SesaZleblobas Tavisi iurisdiqciis gasavrceleblad qarT-
lis samefos uSualo mosazRvre regionebSi (dasavleT saqarTvelo, isto-
qarTlis samefos gaqristianebis Semdeg mcxeTa riuli albaneTi). qarTlis erismTavris institutis gauqmebis Semdeg (VIII
qarTlis saeklesio centrad iqca, romlis saTave- s-is miwuruli) qarTlis kaTalikoss kidev ufro SeezRuda moqmedebis
Si Tavdapirvelad idga mcxeTis mTavarepiskoposi, SesaZleblobebi. IX-X saukuneebSi mcxeTis eparqia afxazTa samefos mo-
xolo V saukunis meore naxevridan – kaTalikosi. kavSire xdeba, romelic yvelaze Tanamimdevruli aRmoCnda saqarTvelos
pirveli kaTalikosebi iyvnen antioqiis sapatriar- xelaxali gaerTianebisaTvis brZolaSi. X-XI saukuneebSi, arabTa dasus-
qos mier xeldasxmuli berZeni saeklesio pirebi, tebis fonze, mcxeTam ganaaxla qristianobis gavrcelebis politika qarT-
magram VI saukunis 30-iani wlebidan qarTlis ekle- lis sazRvrebs gareT. amjerad qarTlis kaTalikosebis misiebi moqmedeben
siam konstantinopolisagan nebarTva miiRo kaTali- Crdilo kavkasiaSi da hereTSi (sadac somxuri eklesia iyo gabatonebuli).
kosis kandidatura adgilze, mcxeTis aristokratiu-
li sagvareuloebidan SeerCia. am gadawyvetilebiT XI saukunis dasawyisSi, saqarTvelos gaerTianebis kvaldakval, Sendeba
dasrulda qarTlis saeklesio ierarqiis gaerovnu- sveticxovlis axali taZari, romelic erTiani qarTuli monarqiis sim-
lebis procesi, rasac Sedegad mohyva qarTlis kaTa- bolod iqca. saqarTvelos Zlierebis saukuneebSi mcxeTis kaTalikosis
likosisa da misi eparqiis rolis ganuxreli zrda iurisdiqcia vrceldeboda mTel saqarTveloze da mis farglebs gareT –
qveynis politikur da kulturul cxovrebaSi. Crdilo kavkasiaSi da samxreTiT – Crdilo somxeTis teritoriaze.

mcxeTis eparqia saeklesio seniorias warmoadgenda, XIII-XIV saukuneebSi, rodesac monRolTa batonobis saukunovanma periodma
romelic flobda didZal mamulebs, hqonda saku- didad Seaferxa saqarTvelos saxelmwifoebrivi winsvla, qarTlis eparqi-
Tari marTvis aparati da jari. mcxeTis saeparqio am didi zarali ganicada – nawili misi mamulebisa aoxrda, nawili samefo
miwebi, gansxvavebiT sxva eparqiebisagan, gafantuli xelisuflebam miwadakargul aznaurebs dauriga. monRolTa gandevnis Sem-
iyo saqarTvelos yovel kuTxeSi da strategiulad deg mcxeTam kvlav daibruna Tavisi Zveli sazRvrebi da Seudga saeklesio
mniSvnelovan sasazRvro adgilebSi. mflobelobis cxovrebis aRorZinebas, magram es procesi SeaCera XIV saukunis bolos
aseTi struqtura ganpirobebuli iyo im mniSvnelo- dawyebulma Temurlengis Semosevebma. am dros daingra da gaiZarcva sve-
vani saxelmwifoebrivi funqciebiT, romlebsac as- ticxoveli, Sewyda RvTismsaxureba, amowyda mcxeTis msaxur aznaurTa mra-
rulebda kaTalikosi da misdami daqvemdebarebuli vali sagvareulo da aoxrda mcxeTis mamulebi. XV saukuneSi aleqsandre
institutebi. I-ma taxtze asvlisTanave daiwyo dazianebuli taZris restavracia. aRdga
RvTismsaxureba, Seivso mcxeTiSvilTa kontingenti da mowesrigda eparqia-
mcxeTis uzarmazari eparqia imarTeboda kaTali- luri mmarTveloba.
kosis rezidenciidan, romelsac Zvel saqarTvelo-
Si „mcxeTis saxli“ ewodeboda. „saxlis“ saTaveSi XV saukunis meore naxevarSi Seuqcevadi gaxda saqarTvelos erTiani mon-
idga kaTalikosi, romelic mmarTvelobas uZRvebo- arqiis daSlis procesi. am procesma gaaRviva saeklesio separatizmic,
da 12 umaRlesi moxelis, anu „mcxeTiSvilis“ saSua- romelsac gansakuTrebuli mxardaWera hqonda samcxe-saaTabagoSi, ufro
lebiT. mcxeTiSvilebi ganekuTvnebodnen saSualo susti mcdelobebi iyo kaxeTSic. am epoqaSi mcxeTis eparqia kaTalikosis
rangis feodalebs, anu gviandeli Sua saukuneebis meTaurobiT erTaderT organizebul Zalad rCeboda, romelic axerxebda
aznaurebs. mcxeTiSvilebis SerCeva mefisa da ka- erTiani kanonikuri sivrcis SenarCunebas qarTlSi, kaxeTSi da samcxe-saa-
Talikosis TanxmobiT xdeboda, rac adasturebs, TabagoSi. qarTlisa da kaxeTis mefeebisa da samoxeleo aristokratiis
Tu raoden maRali pasuxismgeblobis matareble- mxardaWeriT mcxeTis eparqia XVI saukunis bolomde kvlav rCeboda Ta-
bad iTvlebodnen aseTi pirebi. maT samarTavad vis Zvel sazRvrebSi. 1614 wels qarTlSi SemoWrilma Sah abasis jarma

732 733
sveticxoveli gaZarcva, mtris xels mxolod ganZeulis is mcire nawili Mzia Surguladze
gadaurCa, romlis gatana dasavleT saqarTveloSi moeswro.
Korneli Kekelidze National Center of Manuscripts,
Head of Department Source Studies and Diplomacy,
1632-1744 wlebSi iranis xelisufleba qarTlis taxtze mxolod gamahma- Chief Scientific Officer, Doctor of History
dianebul bagrationebs amtkicebda. irani ereoda kaTalikosebis kandida-
turis SerCeva-damtkicebaSic. am garemoebam Seasusta kaTalikosis avtori-

MTSKHETA
teti da misi zegavlena qarTul sazogadoebaze, romelSic TandaTanobiT
fexs ikidebda iranuli zne. SedarebiT gaumjobesda mdgomareoba XVII sau-
kunis meore naxevarSi, rodesac qarTlSi SedarebiT mSvidobianoba sufev-
da. am periodis qarTlis kaTalikosebma (domenti III bagrationi, nikoloz
EPARCHY
IX amilaxvari) gaaumjobeses eparqiis saerTo mdgomareoba da normalur
kalapotSi daabrunes saeklesio cxovreba. mcxeTis eparqiis xanmokle aRm-
avloba grZeldeboda XVIII saukunis dasawyis wlebSic vaxtang VI-is ja- After Christianization of the Kingdom of Kar- chy, which they were governing from the cen-
niSinobisa da domenti IV bagrationis kaTalikosobis dros. mcxeTam am tli, Mtskheta became a religious center of Kar- ter, through local nobles. Religious service,
dros daibruna kaxeTis dakarguli samflobeloebi, ramac SesaZlebloba tli, first, headed by the Mtskheta Archbishop, missioner activities, recordkeeping, mainte-
misca meti Semosavali miemarTa saganmanaTleblo-kulturuli saqmiano- and since the second half of the V c., headed nance-registration of archive, judicial proce-
bisaken. am periodSi daarsda qarTuli stamba, daibeWda saRvTismsaxuro by the Catholicos. This was followed by a sus- dures, management of economic activities,
da samecniero wignebi, aRorZinda saskolo saqme, ramac mcxeTis eparqias tainable growth of the role of the Catholicos of finances, command of eparchial army was dis-
RvTismsaxurTa ganaTlebuli axali Taoba SesZina. magram es mSvidobiani Kartli and his eparchy in political and cultural tributed among Mtskhetishvilis.
ganviTarebis periodi didxans ar gagrZelebula. 1723 wlidan osmaloba, life of the country.
Semdeg e.w. yizilbaSoba (1735-1744) umZimesi periodebi iyo qarTl-kaxeTis During centuries, the emissaries of Mtskheta
istoriaSi. 1744 wels, rodesac qarTlsa da kaxeTSi gamefdnen Teimuraz Mtskheta eparchy represented ecclesiastic Catholicos’ eparchy participated in diplomatic
II da erekle II, kaTalikosi gaxda anton I bagrationi, mcxeTis eparqiam manorialism, owning a lot of manors, having missions, conducted cultural-educational activ-
kvlav axali aRorZineba daiwyo. anton kaTalikoss, Tavisi drois did sa- its own administrative unit and army. Huge ities.
eklesio da saxelmwifo moRvawes, qveynis winsvlis aucilebel pirobad eparchy of Mtskheta was governed from the
saganmanaTleblo saqmeSi CamorCenilobis daZleva miaCnda, amitom miuZRvna residence of Catholicos, which was called the During the centuries, when Georgia was strong,
Tavisi cxovrebis umetesi dro saRvTismetyvelo azris ganviTarebas, sa- “Mtskheta House” in old Georgia. The “house” the jurisdiction of the Catholicos of Georgia
mecniero saxelmZRvaneloebis Sedgenasa da Targmnas, romlebic misi mona- was headed by Catholicos, who was governing was spread all over the territory of Georgia and
wileobiT daarsebul seminariebSi (Tbilisi, Telavi) iswavleboda. misive through 12 highest servants, i.e. “Mtskhetish- abroad – in North Caucasus and to the south –
iniciativiT sveticxovelTan Seiqmna wignTsacavi, romelSic 7000 xelna- vilis”. The Mtskhetishvilis were selected by on the territory of Armenia.
wer wigns mouyares Tavi. erekle II-sTan erTad anton kaTalikosma kvlav King’s and Catholicos’ agreement. They had
daubruna sakaTalikoso eparqias misi istoriuli funqcia – misi aqtiuri to manage 1/12 share of manors of the epar-
monawileoba saxelmwifos SenebaSi. mcxeTis sakaTalikoso eparqia orga-
nizaciulad da materialurad sruliad mowesrigebuli daxvda anton II-s,
aseve energiul, uaRresad ganaTlebul da saskolo saqmis didad moamage
kaTalikoss. 1810 wels ruseTis xelisuflebam anton II-s CamoarTva kaTa-
likosoba da iZulebiT gadaasaxla ruseTSi, xolo 1811 wels ruseTis si-
nodma gaauqma saqarTvelos eklesiis avtokefaluri eklesia, masTan erTad
gauqmda mcxeTis sakaTalikoso eparqia.

734 735
Tamar qoriZe

saqarTvelos universiteti,
xelovnebisa da humanitarul mecnierebaTa skola,
istoriis departamentis profesori,
istoriis doqtori

afxazeTis
(dasavleT
saqarTvelos)
sakaTalikoso
afxazeTis anu dasavleT saqarTvelos sakaTaliko-
so daaxl. IX saukunis 80-90-iani wlebidan 1814 wels
imperiuli ruseTis mier mis gauqmebamde arsebobda.

afxazeTis sakaTalikosos daarsebis Sesaxeb Zvel


saistorio wyaroebSi pirdapiri cnoba ar mogvepove-
ba, ris gamoc samecniero literaturaSi arsebobs
gansxvavebuli mosazrebani. mkvlevarTa es mosaz-
rebani aRniSnuli sakaTalikosos daarsebis drois
Sesaxeb VIII-XIII saukuneebis SualedSi Tavsdeba.

Zvel qarTul naratiul saistorio wyaroebSi afxa-


zeTis sakaTalikosos daarsebis Sesaxeb ramdenime
gviandeli cnoba moi poveba. juanSeris (XI s.) Txzu-
lebis arSiaze gakeTebuli minaweris mixedviT, aR-
niSnuli sakaTalikoso daarsda 720 wels (qarTlis
cxovreba, 1955, gv. 232). „matiane qarTlisai“-Si (XI s.)
vaxtang VI-is (1716-1724) komisiis mier gakeTebuli
CanarTis mixedviT, 830 wels qarTvelTa samTavros
(tao-klarjeTis) mTavarma bagrat I kurapalatma
(826-876) „...gaaCina da ganawesa kaTalikosi afxaze-
Ts“ (qarTlis cxovreba, 1955, gv. 255). batoniSvili
vaxuSti (XVIII s.) afxazeTis sakaTalikosos warmo-
qmnas zogadad „afxazTa“ samefos arsebobis xanas
ukavSirebda (batoniSvili vaxuSti, 1973, gv. 746). yve-
la es cnoba gviandelia da dazustebas saWiroebs.

sakiTxis garkvevisaTvis gadamwyveti mniSvneloba


eniWeba konstantinopolis sapatriarqosadmi daq-
vemdebarebuli saeklesio kaTedrebis nusxebs, e.w.
noticiebs, radganac afxazeTis sakaTalikosos war-
moqmna uSualod ukavSirdeba konstantinopolis
sapatriarqos daqvemdebarebisagan dasavleT saqar-
Tvelos saeklesio kaTedrebis gaTavisuflebas.

736 737
afxazeTis sakaTalikosos warmoqmnamde dasavleT saqarTvelos terito-
riaze sami saeklesio kaTedra arseboda: abazgiis igive sebastopolisis
saarqiepiskoposo, nikofsiis saarqiepiskoposo da fazisis samitropolito
masSi Semavali oTxi - rodopolisis (dRevandeli varcixe), caiSis, petras
(dRevandeli cixisZiri), ZiRanevis (dRevandeli gudava) saepiskoposoTi.
afxazeTis sakaTalikoso konstantinopolis sapatriarqos daqvemdebarebi-
sagan gaTavisuflebuli swored am saeklesio kaTedraTagan Seiqmna.

imis Sesaxeb, Tu rodis moxda maTi gaTavisufleba konstantinopolis sapa-


triarqos daqvemdebarebisagan cnobebs gvawvdis zemoaRniSnuli noticiebi,
romlebic arsebobs sxvadasxva nusxebis (g. parTiei, h. gelceri da v. bene-
SeviCi) saxiT. noticiebis qarTuli gamocema ekuTvnis s. yauxCiSvils.

am gamocemis mixedviT Cans, rom konstantinopolis sapatriarqosagan dasa-


vleT saqarTvelos eklesiis gaTavisufleba IX saukunis 30-iani wlebidan
901-907 wlebamde periodSi unda momxdariyo (georgika, 1952, gv. 196-198).

noticiebis Jan daruzesis mier 1981 wels parizSi gamocemuli kritikuli


publikacia drois aRniSnuli monakveTis ufro dakonkretebis saSualebas
iZleva da is 879 – 901-907 wlebSi Tavsdeba (daruzesi/darrouzes, 1981, 268,
269-288). ase rom, am gamocemis mixedviT, konstantinopolis sapatriarqosa-
gan dasavleT saqarTvelos saeklesio centrebis gamoyofa IX saukunis
80-90-iani wlebiT unda ganisazRvros.

ukve gaTavisuflebuli saepiskoposo centrebi imTaviTve – IX saukunis


ukanasknel oceulSi, unda gaerTianebuliyvnen damoukidebel saeklesio
organizaciad – afxazeTis sakaTalikosod.

axladwarmoqmnil afxazeTis sakaTalikosos politikur safuZvels dasa-


vlurqarTuli saxelmwifo – „afxazTa“ samefo warmoadgenda, ramac ganapi-
roba samefos analogiiT misi saxelwodebis „afxazTa sakaTalikosod“
formulireba. TavisTavad es faqti damatebiTi argumentia imisa, rom afxa-
zeTis sakaTalikoso „afxazTa“ samefos arsebobis xanaSi warmoiqmna.

afxazeTis sakaTalikosos kaTedrals RvTismSoblis saxelze X saukune-


Si agebuli biWvintis taZari warmoadgenda (sur. 1), ris gamoc afxazeTis
kaTolikosebi titulSi „biWvintis RvTismSoblisa“ , „afxazeTisa deda-
qalwulisa kaTolike samociqulo eklesiisa biWvintisa“, „CrdiloeTisa da
afxazeTisa biWvintisa embazisa“ saWeTmpyrobel kaTolikosebad iwodebo-
dnen (ase iwodebodnen kaTolikosebi mogvianebiTac – XVI-XVIII saukuneSi
sakaTalikoso rezidenciis biWvintidan gelaTis wmida giorgis eklesiaSi
gadmotanis miuxedavad). aseTi titulidan gamomdinare damkvidrda afxaze-
Tis kaTolikosTa ubralod „biWvintis“ kaTolikosebad moxsenieba. analo-
giur movlenas adgili hqonda aRmosavleT saqarTveloSi, sadac qarTlis
(aRmosavleT saqarTvelos) kaTolikosebi sakaTedro taZris adgilmdeba-
reobidan gamomdinare, ubralod „mcxeTis kaTolikosebadac“ iwodebodnen.
„mcxeTa“ kaTolikosTa titulSi mTel aRmosavleT saqarTvelosTan iyo
gaigivebuli, iseve rogorc „biWvinta“ – mTel dasavleT saqarTvelosTan
(T. qoriZe, 2006, gv. 186).

saeklesio damoukideblobis mopovebisa da afxazeTis sakaTalikosos 1. graviura karla serenas statiidan `mogzauroba samurzayanosa da afxazeTSi“ (Excur-
daarsebisTanave „afxazTa“ mefeebma daiwyes qveynis eklesiaSi arsebuli sion au Samourzakan et en Abkasie). Jurnali “Le Tour du Monde”, parizi, 1881, foto: d. ermakovi

738 739
berZnuli gavlenis aRmofxvra da misi gaqarTuleba. amis dasturia „afxa- afxazeTis sakaTalikoso qveynisa da eklesiis erTianobis xanaSi uwyvetad
zTa“ mefeebis didi saeklesio-saamSeneblo moRvaweoba, rac miznad isaxa- arsebobda, Tumca afxazeTis kaTolikosis uflebrivi mdgomareoba erT-
vda Zveli bizantiuri saepiskoposoebis moSlasa da maT nacvlad axali nairi ar iyo da qveyanaSi Seqmnili politikuri viTarebidan gamomdinare
qarTuli eparqiebis daarsebas. „matiane qarTlisai“-Si (XI s.) dasavleT sa- icvleboda.
qarTvelos eklesiaSi ganxorcielebuli mxolod erTi aseTi konkretuli
SemTxvevaa „mocvliT“ saxeldebuli (qarTlis cxovreba, 1955, gv. 281), rac XI-XII saukuneSi afxazeTis kaTolikosi damcrobili Cans. am dros mas ar
zustad asaxavs zogadad am movlenis Sinaarss – xdeboda Zveli saeklesio hqonda Tavisi iuridiuli mdgomareobis Sesabamisi funqcia. garkveulwi-
kaTedrebis ara ubralod gauqmeba, aramed maTi Canacvleba Sinaarsobri- lad amiTac unda aixsnebodes misi epizoduri moxsenieba im periodis
vad axali, qarTuli eklesiiT. ase „moicvala“ ZiRanevi//gudayva bediiT. saistorio wyaroebSi.
amasTan, dasavleT saqarTvelos Sida mxareebSi Seiqmna mTeli rigi axali
saepiskoposo kaTedrebi – moqvi, dranda, Wyondidi, cageri, nikorwminda. erTianobis xanaSi afxazeTis kaTolikoss dasavleT saqarTvelos
episkoposTa kurTxevis ufleba ar hqonda. maT „yovlisa saqarTveloisa
IX-X saukuneebSive Seicvala dasavleT saqarTveloSi berZnulenovani didi mamaT-mTavari“ kaTolikosi akurTxebda, razec metyvelebs dasavleT
RvTismsaxureba qarTuliT. am Tvalsazrisis dasturia is, rom uZvelesi da aRmosavleT saqarTveloSi mdebare saeklesio centrebis gaerTianebis
epigrafikuli Zeglebi dasavleT saqarTvelos teritoriaze swored IX SemTxvevebi erTi konkretuli piris, erTi saeklesio ierarqis xelSi. ase-
saukunidan gvxvdeba da isini aRmoCenilia sakuTriv afxazeTis (igulisx- Ti iyo bediel-alaverdelis (XII s. 20-iani wlebi), Wyondidel-mawyverelis,
meba afxazTa saerisTavos teritoria anakofiidan nikofsiamde) terito- Wyondidel-samTavnelis (XII s. 70-80-iani wlebi), Wyondidel-ujarmelis
riaze, sadac istoriulad ufro Zlieri iyo berZnuli gavlena. yvelaze (XIII s. 60-iani wlebi) saeklesio Tanamdebobani. saqarTvelos kaTolikos-
adrindeli maT Soris msigxuas (gudauTis r-ni) eklesiis asomTavruli -patriarqi akurTxebda TviT afxazeTis kaTolikossac. marTalia, am faq-
warwerebia, romlebic IX-X saukuneebiT TariRdeba (qarTuli warwerebis tis pirdapiri damadasturebeli cnoba ar gagvaCnia,magram XII-XIII sauku-
korpusi, 1980, gv. 30-31; axalaZe, 2005, gv. 145). IX-X saukunidan moyolebuli ki neSi aRmosavleT da dasavleT saqarTvelos gaerTianebuli saeklesio
afxazeTSi qarTul enaze Sesrulebuli epigrafikuli Zeglebi sul ufro kaTedrebis arseboba aSkarad miuTiTebs, rom mcxeTis taxtis iurisdiqcia
da ufro matulobs, rasac adastureben afxazi mkvlevrebic (bRaJba/Бгажба, mTel saqarTveloze vrceldeboda.
1967, gv. 5)
dasavleT saqarTvelos (lixT-imereTis) calke samefod gamoyofis Semdeg,
afxazeTis sakaTalikosos warmoqmnis Semdeg saqarTveloSi ori – qarT- XIII saukunis 60-iani wlebidan, afxazeTis kaTolikosma daiwyo TandaTa-
lisa (aRmosavleT saqarTvelos) da afxazeTis (dasavleT saqarTvelos) nobiT aRzeveba-brZola saqarTvelos kaTolikos-patriarqTan jer pativiT,
sakaTalikoso aRmoCnda. Semdeg ki uflebiT gaTanasworebisaTvis, rasac miaRwia mxolod XV sauku-
nis 70-ian wlebSi, anu mas Semdeg, rac saqarTvelos eklesiuri mTlianoba
afxazeTis sakaTalikoso misi arsebobis sawyis etapze (IX s-is bolo - X moiSala da is erTmaneTisagan damoukidebel or - dasavleT (afxaze-
s-is pirveli naxevari) damoukidebeli iyo qarTlis sakaTalikososagan. X Tis//lixT-imereTis) da aRmosavleT (qarTlis) saeklesio organizaciebad
saukunis ganmavlobaSi afxazTa mefeebis meTaurobiT saqarTvelos gaer- gaiyo.
TianebisaTvis brZolis paralelurad, eklesiuri gaerTianebis procesic
warimarTa, Tumca eklesiurma gaerTianebam win gauswro qveynis politikur XV saukunis meore naxevarSi, saqarTvelos feodaluri monarqiis daSlis
gaerTianebas da misi safuZveli gaxda. paralelurad, misi eklesiuri mTlianobac moiSala. saqarTvelos sapa-
triarqom SeZlo separatizmis aRkveTa samcxisa da kaxeTis eklesiebSi,
afxazeTisa da qarTlis sakaTalikosoebis gaerTianebis Sedegad Seiqmna dasavleT saqarTveloSi ki – vera. XV saukunis 70-ian wlebSi afxazeTis
erTiani saqarTvelos eklesia, romelsac saTaveSi uSualod ieso qristes (dasavleT saqarTvelos) sakaTalikoso gamovida mcxeTis sapatriarqos
kvarTze dafuZnebuli da ufro Zveli avtokefaluri tradiciis mqone iurisdiqciidan, rac am saqmis iniciatoris qarTl-imereTis mefe bagrat
saeklesio organizaciis saTaveSi myofi qarTlis (aRmosavleT saqarT- VI-is (1466-1478) didi ZalisxmeviT ganxorcielda, misi samefos - imereTis
velos) kaTolikosi Caudga. am droidan moyolebuli is ukve patriarqis damoukideblobis ganmtkicebis mizniT.
pativSi iqna ayvanili (T. qoriZe, 2003, gv. 314).
aRniSnuli gamosvla gulisxmobda mxolod mcxeTis sapatriarqos daq-
uaxlesi gamokvlevis safuZvelze gamoTqmulia Tvalsazrisi, rom saqarT- vemdebarebisagan gaTavisuflebas da saqarTvelos sapatriarqos or – da-
velos pirveli kaTolikos-patriarqi iyo ara melqisedek I (1010-1033), ara- savleT da aRmosavleT nawilebad gayofas, ramac asaxva hpova qarTuli
med parxlis X saukunis warweraSi moxseniebuli „qarTlisa da yovlisa eklesiis struqturul cvlilebaSi. afxazeTis sakaTalikoso arsebobis
aRmosavleTisa mamamTavari iovane“ (danelia...1997, gv. 68), rac safuZvels bolomde darCa qarTul marTlmadidebel eklesiad, afxazeTis kaToliko-
iZleva aRniSnuli iovane, X saukunis meore naxevarSi moRvawe qarTlis sebi TavianT Tavs Tvlidnen „yovlisa saqarTvelos mwyems“ kaTolikose-
kaTolikos ioane I oqropirad (980-1001) miviCnioT. mkvlevarTa nawili bad, rasac adastureben dokumenturi wyaroebi (kakabaZe. s., 1921, gv. 107).
iziarebs am Tvalsazriss da eklesiuri gaerTianebis TariRad X saukunis
meore naxevars – daviT III taoelis xanas miiCnevs (silogava v., 2003, gv. 302- eklesiuri gamoyofis iniciatorebma -- qarTl-imereTis mefe bagrat VI-m
303; qoriZe T., 2007, gv. 186-187). da dadian-gurielma Samadavlam dasavleT saqarTveloSi Sesawiravis

740 741
Sesagroveblad Camosul antioqiisa da ierusalimis patriarq miqaels viTarebaa aRwerili XV saukunis 70-ian ww-Si moRvawe – Samadavla da-
(1470/74-1484) afxazeTis kaTolikosad akurTxevines caiSel-bedieli mTava- dianis xobisadmi Sewirulobis sigelSi (misi fragmenti levan II dadins
repiskoposi iovakime, rac saqarTvelos kaTolikos-patriarqis mier afxa- aqvs CarTuli Tavis sigelSi) „mas Jasa uRmrTod da usjulod moiqcnen
zeTis kaTolikosis kurTxevis manamde arsebuli wesis darRveva iyo. afxazni... afxazTa garyvnes sjuli da kaTalikosoba“-o (saqarTvelos si-
Zveleni,1920, gv. 26).
am faqtTan dakavSirebiT Sedgenilma saeklesio samarTlis Zeglma -- „mc-
nebai sasjuloi“-m iuridiulad ganamtkica dasavleT saqarTvelos ekle- aseTi viTareba gamowveuli iyo CrdiloeT kavkasiis warmarTi tomebis Ca-
siis damoukidebloba aRmosavleT saqarTvelos umaRlesi saeklesio xe- mowoliT afxazeTis teritoriaze. XV saukuneSi es procesi ukve dawyebu-
lisuflebisagan. es dokumenti TviTon dasavleT saqarTvelos eklesiuri li Cans. Camosaxlebuli warmarTebi isakuTrebdnen afxazeTis teritorias,
gamoyofis iniciatorebs Tavidanve qarTulad unda SeedginaT patriarq aviwrovebdnen mkvidr qriastianul mosaxleobas da SemohqondaT TavianTi
miqaelis (masTan erTad, an dasaSvebia, mis gareSe) saxeliT, raTa sabuTisa- warmarTuli wes-Cveulebani, ramac gamoiwia „afxazeTis qriatianobisagan
Tvis kanonieri saxe miecaT (T. qoriZe, 2011, gv.130-131). sruliad midreka“ da „sjulis garyvna“.

„mcnebai sasjulo“-s mixedviT, mTavarepiskoposi iovakime kaTolikosad paralelurad daiwyo TurqeTis gavlenis gaZliereba CrdiloeTidan, rac
dasves afxazeTs „saydarTa maT andria mociqulisaTa“ (qarTuli samarT- mohyva 1475 wels maT mier yirimis dapyrobas. TurqeTis politikis erT-erT
lis Zeglebi, 1970, gv.222), riTac dokumentis Semdgenlebma xazi gausves konkretul gamovlenas afxazeTSi warmoadgenda jiqebis Tavdasxma 1533
afxazeTis kaTolikosis wm. andria pirvelwodebulis Tanamosaydrebas da wels, romelic Turqebis mier iyo inspirirebuli. jiqebTan gagris mida-
mis mier avtokefaliis kanonier mflobelobas. moebSi gamarTul am brZolaSi qarTvelebi mamia I gurielisa (1512-1534) da
mamia III dadianis (1512-1533) meTaurobiT damarcxdnen (qarTlis cxovreba,
„mcnebai sasjuloi“-s mixedviT Cans, rom afxazeTis kaTolikosi antioqiis 1959, gv. 497). es da msgavsi movlenebi momaswavebeli iyo imis, rom saqarTve-
sapatriarqos daemorCila, radgan kaTolikosi mis mier iqna xeldasxmuli. los ekargeboda es mxare, xolo kaTalikoss aRar edgomeboda maxlobel
amiT ki dasavleT saqarTvelos eklesiis TviTmwysoba Seilaxa. Tumca, mo- biWvintaSi.
vlenebis Semdgomma ganviTarebam cxadyo, rom patriarq miqaelis mier afxa-
zeTis kaTolikosis kurTxeva mxolod erTi konkretuli SemTxveva iyo. XVI saukunis 60-iani wlebis miwuruls
sakaTalikoso rezidencia biWvinti-
„mcnebai sasjuloi“-m daadgina afxazeTis sakaTalikosos, rogorc ukve dan gelaTSi iqna gadmotanili (sur.
damoukidebeli saeklesio organizaciis, samwyso sazRvrebi, romelic moi- 2). afxazeTidan wamosuli kaToliko-
cavda teritorias „Woroxsa aqaT, ovseTsa aqaT, zRuai pontosa aqaT, sada sebi veRarasodes dabrundnen biWvin-
didisa biWuintisa sazRuari miawevs“ (qarTuli samarTlis Zeglebi, 1970, gv. taSi, rogorc mudmiv rezidenciaSi.
223). afxazeTis kaTolikoss am vrcel teritoriaze episkoposebis kurTxe- miuxedavad amisa, biWvintis taZari
vis ufleba mieca, rac saqarTvelos kaTolikos-patriarqisagan misi damou- sakaTalikosos arsebobis bolom-
kideblobis erT-erTi umTavresi niSani iyo. male man patriarqis titulic de iTvleboda kaTedralur taZrad.
SeiTavsa. CvenTvis cnobili afxazeTis pirveli kaTolikos-patriarqi ma- kaTolikosebi datovebul eklesias
laqia I abaSiZea (XVI s. 20-30-iani wlebi). patronobdnen. iq msaxurobda erTi
qarTveli mRvdeli, magram eklesia
aRsaniSnavia, rom XVI saukuneSi afxazeTis sakaTalikosos samwyso sa- zogjer mTlianad dacarielebuli
zRvari CrdiloeTiT bevrad scildeboda lixT-imereTis samefo-samTa- iyo. XVII saukunis garkveul period-
vroebis politikur sazRvars. „biWvintis iadgari“-s (XVI s.) mixedviT, Si kaTolikosebi am eklesias yma-ma-
afxazeTis sakaTalikosos CrdiloeTisa da Crdilo-dasavleTis samwyso 2. gelaTis wm. giorgis sax. eklesia muls swiravdnen, amkobdnen saekle-
sazRvrad Sesabamisad „ruseTis samzRvari“ da kafaa dasaxelebuli. Sua sio nivTebiT, saWiroebis SemTxvevaSi
saukuneebSi (XIII s-is meore naxevridan 1783 wlamde), kafa erqva CrdiloeT midiodnen kidec iq, Tumca jaris Tan-
SavizRvispireTSi mdebare qalaq feodosias, rac imas niSnavs, rom afxaze- xlebiT, radgan Crdilokavkasieli
Tis kaTolikoss Crdilo-dasavleTiT mdebare teritoria qalaq kafamde, warmarTi mosaxleobis moZalebis
xolo CrdiloeTiT ruseTis sazRvramde, anu CerqezeTi da oseTi (alania) gamo gzebze usafrTxoebis garantia
Tavis samwysod miaCnda. amiTac unda aixsnebodes am periodSi afxazeTis ar arsebobda (stolniki toloCano-
kaTolikosis titulSi „afxazeTis“ (dasavleT saqarTvelo) garda „Crdi- visa da diaki ievlievis elCoba ime-
loeTis“ kaTolikosad moxsenieba (T.qoriZe, 2006, gv.183-186). reTSi, 1650-1652, 1926, gv. 154)

„mcnebai sasjuloi“-dan Cans, rom XV saukuneSi afxazeTSi (sakuTriv afxa- dasavleT saqarTveloSi mcxovrebi misionerebisa da mogzaurebis gadmo-
zeTSi) sarwmunoebrivi cxovreba Zalze daqveiTebula. dokumentSi naTqva- cemiT, kaTolikosebi TavianT zeobaSi erTxel mainc midiodnen biWvintis
mia „afxazeTi qristianobisagan sruliad midrekil iyvnes, qristes mcneba- taZarSi mironis mosaduReblad. viTareba Seicvala XVIII saukuneSi. da-
Tagan ganSuebul iyunes“ (qarTuli samarTlis Zeglebi, 1970, gv.222). aseTive savleT saqarTveloSi Seqmnili politikuri viTarebis gamo, afxazeTis

742 743
kaTalikosebs biWvintis taZarze wmida andria pirvelwodebulis saqarTveloSi, kerZod ki, dasavleT saqar-
xeli aRar miuwvdebodaT. am period- TveloSi moRvaweobis gamo, dasavleT saqarTvelos eklesia (afxazeTis
Si biWvintis taZari dacarielebuli sakaTalikoso) iTvleboda wm. andria pirvelwodebulis saydrad anu ta-
Cans. xtad, xolo afxazeTis kaTolikosi – am wmida mociqulis Tanamosaydred.
es aisaxa afxazeTis kaTolokosTa titulaturaSi, mag., kaTolikosi maq-
biWvintidan wamosuli afxazeTis ka- sime II abaSiZe (1776-1795) Tavis Tavs moixseniebs rogorc „mamamTavar-ka-
Tolikosebi imereTis mefe bagrat Tolikosi zogad yovelTave afxaz-imerTa da mjdomare saydarTa andria
III-is (1510-1565 ww.) mier axladaRdge- pirvel wodebulisa mociqulisasa.“ andria pirvelwodebulis saydarze
nil gelaTis wm. giorgis eklesiaSi dasvenebulad ixsenieba biWvintis RvTismSobelic. kaTolikosma ioseb I
damkvidrdnen. pirveli maT Soris iyo bagrationma (1769-1776) 1770 wels ganaaxla sakaTalikoso mamulebi „dide-
evdemon I CxetiZe (1557-1578), romelic bad RvTismSobelisad“ da „SeZinebad saydrisa misisa, romel ars saydari
amave taZarSia dakrZaluli. gelaT- pirvelwodebulisa andria mociqulisa da maszeda gansvenebulisa RvTis-
Sive iqna gadmobrZanebuli afxaze- mSobelisad biWvintisada“.
Tis sakaTalikosos mTavari siwmide
- biWvintis RvTismSoblis xati (sur. sabuTebidan Cans, rom biWvintis RvTismSobeli gulisxmobda; 1) RvTismSo-
3). blis xats; 2) afxazeTis sakaTalikosos sakaTedro taZars (jer q. biWvin-
tis RvTismSoblis, xolo Semdeg gelaTis wm. giorgis eklesias); 3) dasa-
Cvenamde moaRwia biWvintis RvTismSo- vleT saqarTvelos, anu afxazeTis sakaTalikosos mTlianad.
blis im xatma, romelic, amave xatis
qarTuli warweris mixedviT, afxa- XI-XVI ss-Si biWvintaSi, rogorc momqmed sakaTalikoso taZarSi moRvawe
zeTis kaTolokos evdemon CxetiZis afxazeTis kaTolikosTa Sesaxeb, wyaroTa simwiris gamo, mcire ram aris
3. biWvintis RvTismSobeli (1541;1557-1578) brZanebiT „moiWeda da cnobili. amave mizeziT ver xerxdeba aRniSnul periodSi moRvawe afxa-
srul iqmna“ 1568 wels da dabrZane- zeTis kaTolikosTa uwyveti qronologiuri rigisa da maTi moRvaweobis
bul iqna „taZarsa wmidisa RTismSo- zusti drois dadgena (T. qoriZe,2002., gv. 3-26).
blisasa biWointas“.
XI-XVI saukuneebidan saxeliT moxseniebuli afxazeTis sul cxra kaTo-
kaTolikosis gadmobrZaneba da xatis gadmosveneba biWvintidan gelaTs likosia CvenTvis cnobili. maTgan pirvelia svimeon I, romelic ixsenieba
Tanadroulad unda momxdariyo, radganac biWvintis RvTismSoblis xati XI s-is axalcixuri tyavis saxarebis amave periodSi maszeve Sesrulebul
da afxazeTis kaTolikosi ganuyofelni iyvnen – xati dabrZanebuli iyo minawerebSi. kaTolikosi svimeoni XI-XII ss-is mijnaze – daviT aRmaSene-
iq, sadac mudmivad imyofeboda kaTolikosi. aRsaniSnavia isic, rom kaTo- blis epoqaSi moRvaweobda. momdevno xanis kaTolikosebi arian – arsen I
likoss mimarTavdnen iseve, rogorc biWvintis RvTismSobels: „biWvintis bulmaisimisZe (XIII s-is 40-iani ww.), nikolozi (XIII s-is meore nax.,), danie-
RvTismSobeli“ – „biWvintis kaTalikosi“; „batoni biWvintisa RvTismSobe- li (XIV s-is 70-80-iani ww.), arsen II (XIV s-is 90-iani ww.), iovakime (XV s-is
li“ – „batoni kaTalikozi“; „CrdiloeTisa da afxazeTisa dedaqalwuli... 70-iani ww.), barTlome (daaxl. 1488-1519 ww.), malaqia I abaSiZe (1519 w. - XVI
biWvintisa RvTismSobeli“ – „CrdiloeTisa da afxazeTisa kaTalikozi“ da s-is 30-iani ww.), evdemon I CxetiZe (1541 w.; 1557-1578 ww.) (T. qoriZe, 2002, gv.
sxva (T. qoriZe, 2006, gv. 188). 3-26).

biWvintis RvTismSoblis xati ikonografiulad saqarTvelos eklesiis, am periodSi anu XVI saukuneSi afxazeTis sakaTalikosoSi Sedioda Sem-
kerZod ki, afxazeTis sakaTalikosos erTgvar matianes warmoadgens, rad- degi eparqiebi: biWvintis, drandis, bediis, moqvis, quTaisis, gelaTis, xonis,
gan masze gamosaxuli wmidanebi -- wm. ioane naTlismcemeli da wm. ioane nikorwmidis, cageris, caiSis, walenjixis, Wyondidis, xinowmidisa da Semoq-
oqropiri istoriulad saqarTvelos ukavSirdebian. kerZod, wmida ioa- medis.
nes patiosani Tavi garkveul periodSi dasavleT saqarTveloSi, komanis
maxloblad (q. soxumTan) mdebare gamoqvabulSi iyo Cafluli. komanSive XVII-XVIII ss-Si dasavleT saqarTveloSi politikuri viTareba kidev
aResrula wmida ioane oqropiri, romelic iqve dakrZales, mogvianebiT ki ufro garTulda afxazeTis barSi mTis (CrdiloeT kavkasieli) mosaxleo-
(438 w.) konstantinopolSi gadaasvenes. SemTxveviTi ar aris arc biWvintis bis Camowolis gamo, rasac mowmobs „afxazTa moqceva wamarTobisadmi“.
RvTismSoblis xatis aslis (XVII s.) Sida karedebze saqarTvelos pirveli am movlenam mwvaved iCina Tavi kaTolikosebis – daviT nemsaZisa (1673-
ganmanaTleblebis, wmida mociqulebis andria pirvelwodebulisa da svi- 1696) da grigol II lorTqifaniZis (1696-1742) moRvaweobis periodSi. Camo-
mon kananelis gamosaxva, radgan swored maTma saqarTveloSi moRvaweobam saxlebulma warmarTebma, romlebic TavianT Tavs „afsuebs“, xolo mkvidri
ganapiroba qarTuli eklesiis avtokefalia. yovelive es qarTuli ekle- qarTuli mosaxleoba „afxazebs“ uwodebda, odiSis samTavros TandaTan
siis - afxazeTis sakaTalikosos istoriis yvelaze naTeli furcelia da Camoaciles md. engurs gaRma mdebare teritoriebi, rasac Sedegad mohyva
swored mis mTavar xats - biWvintis RvTismSobels unda gadaeca mxilve- mkvidri qarTuli mosaxleobis ayra–gaqceva, sakaTalikoso soflebis moS-
lisaTvis (T. qoriZe,1996, gv. 54). la da ymaTa gayidva. kaTolikosi daviTi Seecada daecva sakaTalikosos
interesebi. man afxazeTis mTavars – yvapu ServaSiZes mosTxova Sewyveti-

744 745
liyo mis samTavroSi sakaTalikoso ymaTa ayra da gayidva. mTavarma ficis vTarSi, romelic XVIII saukunis viTarebas aRwers, aseve am periodis sxva
wigni uboZa kaTolikoss, rom Seasrulebda mis am moTxovnas, magram TviT werilobiT wyaroebSi arsad md. engurs gaRma mdebare arc erTi sakaTa-
afxazTa mTavarsac ar SeeZlo SeeCerebina es procesi, radgan mkvidri mo- likoso sofeli ukve aRar ixsenieba.
saxleobis damarbeveli „afxazebi“ afxazeTis mTavars ar emorCilebodnen.
aRsaniSnavia, rom kaTalikosma daviTma „afxazisagan“ ayrili 60 mosaxle afxazeTis sakaTalikosos bevri Rvawlmosili kaTolikosi edga saTaveSi.
swored afxazeTis mTavars yvapus Caabara, raTa maT usafrTxoebaze ezruna isini imereTis mefeebs mxarSi edgnen dasavleT saqarTvelos politikur
(qarTuli samarTlis Zeglebi, 1970, gv. 670). gaerTianebaSi, samarTlebrivi saxelmwifos Seqmnasa da kulturul-aRmSe-
neblobiT saqmianobaSi. isini aqtiur di plomatiur moRvaweobasac eweo-
misi winamorbedis msgavsad, kaTolikosma grigol II-mac awarmoa molapa- dnen. am mxriv, gansakuTrebiT aRsaniSnavia afxazeTis ukanaskneli kaTo-
rakeba yvapusTan sakaTalikoso ymebisa da mamulebis dacvis Sesaxeb, ma- likosi maqsime II abaSiZe. igi orjer iyo wargzavnili ruseTSi elCad.
gram uSedegod. maSin kaTolikosi grigoli TviTon gadavida md. engurs sainteresoa meore elCobis dros, 1792 wels mis mier q.astraxanidan dasa-
gaRma mdebare sof. naJaneulSi, sadac mas adre sakaTalikosos kuTvnili vleT saqarTvelos mRvdelmTavrebisadmi gamogzavnili werili. aRniSnul
60 komli ymidan mxolod eqvsiRa daxvda. aseTive mdgomareoba iyo md. werilSi igi gulistkiviliT aRniSnavda, rom mas, afxazeTis kaTolikoss,
engurs gaRma mdebare sxva soflebSic. kaTolikosma grigolma yvela ga- ar eRirsa afxazeTis (igulisxmeba sakuTriv afxazeTis samTavros teri-
darCenili sakaTalikoso yma md. engurs gamoRma gadmoiyvana da odiSis toria) naxva da „maTi samsaxuri“, mis Semdgom kaTolikosebs ki anderZad
soflebSi daasaxla (qarTuli samarTlis Zeglebi, 1970, gv. 670). daubara „afxazeTis moqceva“ da „biWvintis eklesiis ganaxleba“ (qarTuli
samarTlis Zeglebi, 1970, gv. 1016). kaTolikos-patriarqi maqsime II gardaic-
md. engurze afxazeTsa da odiSis samTavros Soris sazRvris gadmonac- vala q. kievSi 1795 wlis 30 maiss. igi dakrZales kievis mRvimis (kiev-peCe-
vlebas Sedegad mohyva ara marto sakaTalikoso mamulebis, aramed eparqia- ris) monasterSi.
Ta ricxvis Semcirebac. Crdilo-dasavleTiT gauqmda odiSis, imJamad ukve
afxazeTis samTavros teritoriaze mdebare moqvisa da drandis eparqiebi, 1795 wels dasavleT saqarTvelos eklesias saTaveSi Caudga quTaTeli mi-
„aramed aw afxazisagan arRara arian orTa amaT Sina episkopozni“-o, aR- tropoliti dosiTeozi (wereTeli), magram misi kaTolikosad kurTxeva ar
niSnavda batoniSvili vaxuSti (vaxuSti batoniSvili, 1973, gv. 781). mogviane- momxdara, amitom dokumentebSi igi Tavis Tavs ixseniebs rogorc „yovlad
biT, XVIII saukunis 60-ian wlebis miwuruls, imave mizeziT, gauqmda bediis samRvdelo quTaTeli mitropoliti da ganmge sakaTalikososi“. ruseTis
eparqiac, xolo samxreTiT, Turqebis mier qvemo guriis okupaciis Sedegad, mier imereTis samefos aneqsiis Semdeg sul male, 1814 wels ruseTis xe-
moiSala guriis samive eparqia --- xinos, Semoqmedisa da jumaTis. es uka- lisuflebam gaauqma afxazeTis (dasavleT saqarTvelos) sakaTalikoso da
naskneli ori kaTedra droebiT aRdgenil iqna XVIII saukunis 70-iani ww-Si uSualod SeuerTa ruseTis eklesias. Seiqmna „saqarTvelosa da imereTis
(s. kakabaZe, 1921, II, gv. 62). xinos saepiskoposos aRdgena ki SeuZlebeli gaxda, saegzarqoso“, romelsac ruseTis eklesiis meorexarisxovani moxele eg-
radgan rogorc Tavadi mamuka TavdgiriZe aRniSnavda, misi „mamulica da zarqosi Caudga saTaveSi.
saxinowmindloc TaTrisagan damZlavrebuliyo. mravali kidec gaaTaTres.
amisaTvis ar SeiZleboda, rom xinowmidels Tavisi eklesia da mamuli dae- 1917 wels saqarTvelos eklesiis avtokefaliis aRdgenis Semdeg, dasa-
pyra da arca me Zalmedva“-o (s.kakabaZe, 1921, II, gv. 62). vleT saqarTvelos saeklesio organizacia, rogorc saqarTvelos ekle-
siis ganuyofeli nawili, Sevida erTiani saqarTvelos marTlmadidebeli
afxazeTis sakaTalikosos mamulebis Sesaxeb cnobebi ZiriTadad gvaqvs samociqulo eklesiis SemadgenlobaSi da daeqvemdebara sruliad saqarT-
XVI saukunidan. „biWvintis iadgari“ (XVI s.) iuwyeba, rom odiSis erisTa- velos kaTolikos–patriarqis iurisdiqcias.
vma mamia III dadianma (1512-1533) Seuvaloba mianiWa sakaTalikoso mamulebs
da Seswira yma-mamuli, eklesia-monastrebi da sasaxleebi dasavleT saqar-
Tvelos TiTqmis yvela kuTxeSi, maT Soris biWvintis garSemo mdebare so-
flebi – aiTarne, aruxa da rabiwa, aiTarnes mTa zeTisxilovani. aRniSnuli
soflebi warmoadgenda afxazeTis sakaTalikosos ukidures mamulebs Cr-
dilo-dasavleTiT. am dros afxazeTi odiSis samTavros SemadgenlobaSi
Sedioda. aRsaniSnavia, rom XVII saukunis sakaTalikoso sabuTebSi ukve
arsad aRar ixsenieba biWvintis garSemo mdebare zemoaRniSnuli soflebi.
afxazeTis sakaTalikosos kuTvnilebas isini warmoadgendnen XVI saukune-
Si, anu maSin, rodesac afxazeTi odiSis samTavros SemadgenlobaSi Sedio-
da. XVII saukunis pirvel naxevarSi ki, rodesac odiSis samTavros gamoeyo
afxazeTis samTavro da sazRvari maT Soris md. kelasurze dafiqsirda,
sakaTalikosom dakarga Tavisi mamulebi am mdinaris dasavleTiT, sakuTriv,
afxazeTis teritoriaze. XVII saukunis bolos sazRvarma afxazeTisa da
odiSis samTavroebs Soris jer md. egriswyalze (md. RaliZga), Semdeg ki
md. engurze gadmoinacvla, rasac Sedegad mohyva sakaTalikoso mamulebis
mospoba aRniSnuli mdinaris gaRma. sruliad sakaTalikoso mamulis da-

746 747
bibliografia Tamar Koridze
University of Georgia,
1. axalaZe l., afxazeTis epigrafika ro- 13. qoriZe T., XI-XVI saukuneebis afxazeTis Department of the School of Art and Humanitarian Sciences,
gorc saistorio wyaro, t. I, Tb., 2005 (dasavleT saqarTvelos) kaTolikosTa Professor, Doctor of History
2. georgika, bizantiel mweralTa cnobe- qronologia, Jurn. „klio“ (saistorio
bi saqarTvelos Sesaxeb, IV, nakv. II, ber- almanaxi), #15, Tb., 2002
Znuli teqsti qarTuli TargmaniTurT 14. qoriZe T., afxazeTis (dasavleT saqarT- THE CATHOLICOSATE
OF ABKHAZIA
gamosca da ganmartebebi daurTo simon velos) sakaTalikoso, wgn: naTeli qris-
yauxCiSvilma, Tb., 1952 tesi saqarTvelo, w. I, Tb., 2003
3. danelia k., sarjvelaZe z., qarTuli pa-
leografia, Tb.,1997
15. qoriZe T., afxazeTis (dasavleT saqarT-
velos) kaTolikosTa titulatura, kre-
(WEST GEORGIA)
4. vaxuSti batoniSvili, aRwera samefosa buli: SoTa mesxia 90, Tb., 2006
saqarTvelosa, wgn.: qarTlis cxovreba, 16. qoriZe T., saqarTvelos eklesiuri gaer- The Catholicosate of Abkhazia (West Georgia) created under the leadership of the Catholicos
teqsti dadgenili yvela ZiriTadi xel- Tianebis istoriidan (X s.), krebuli: ma- was Georgian Orthodox Church, with Georgi- of Kartli (east Georgia), heading ecclesiastic
naweris mixedviT s. yauxCiSvilis mier, riam lorTqifaniZe-85, Tbilisis univer- an religious service, writing, ecclesiastic tra- organization, directly established on the Robe
t. IV, Tb., 1973 sitetis gamomcemloba, Tb., 2007 dition, architecture, wall painting, samples of of Christ and having ever older autocephalous
5. kakabaZe s., dasavleT saqarTvelos 17. qoriZe T., „mcnebai sarjulo“ da saqar- metalworking, epigraphic monuments. tradition, as a result of which it became the
saeklesio sabuTebi. w. II tf., 1921 Tvelos sapatriarqos or - dasavleT Catholicos of “All Georgia” and was raised in
6. saqarTvelos siZveleni. red.: TayaiSvi- da aRmosavleT nawilebad gayofa (XV The Catholicosate of Abkhazia was formed in the honor of the Patriarch.
li, t. I, Tb., 1920 s-is 70-iani wlebi), krebuli: valeri si- 80-90-ies of the IX c. as a result of unification
7. silogava v., patriarqi X saukunis sa- logava, mogonebebi, samecniero statiebi, of ecclesiastic centers of the west Georgia, li- The Catholicosate of Abkhazia existed conti-
qarTveloSi (parxlis warwera), naTeli Tb., 2011 berated from subordination to the Patriarcha- nuously throughout the period of unity of the
qristesi saqarTvelo. I. Tb., 2003 18. Бгажба Х. С., Из истории письменности в te of Constantinople (Phasis Metropolitanate country and the church, although its ruler, in
8. qarTlis cxovreba, teqsti dadgenili Абхазии, Тб., 1967 (with four eparchies, included in it – Rhodopo- reality, represented the bishop of Pitsunda and
yvela ZiriTadi xelnaweris mixedviT s. 19. Посольство стольника Толочанова и дьяка lis// Vartsikhe, Tsaishi, Dzighanevi// Gudava, was subordinated to the Catholicos-Patriarch
yauxCiSvilis mier, t. I, Tb., 1955 Иевлиева в Имеретию 1650-1652, sabuTebi ga- Petra// Tsikhisdziri), Abazgia// Sevastopolis of Georgia. In the second half of the XV c., the
9. qarTlis cxovreba, teqsti dadgenili mosca da Sesavali daurTo m. polievq- and Nicopsis Arch-bishoprics). process of disintegration of feudal monarchy of
yvela ZiriTadi xelnaweris mixedviT s. tovma (avtori), tfilisis universitetis Georgia, and, in parallel, the process of ecclesi-
yauxCiSvilis mier, t. II, Tb., 1959 gamocema, tf., 1926 Political basis of the newly formed Catholico- astic disintegration, was completed with its di-
10. qarTuli samarTlis Zeglebi, t. III. teqs- 20. Darrouzes A.A., NotitiaeEpiscopatuumEcclesiae sate of Abkhazia was west Georgian state – the vision into two independent – west (Abkhazia//
tebi gamosca, SeniSvnebi da saZieblebi Constantinopolitanae, Texte critique, introduction Kingdom of “Abkhazians”, which conditioned Likht Imereti) and east (Kartli) Georgian eccle-
daurTo prof. i. doliZem, Tb., 1970 et notes par Jean Darrouzés, Paris, 1981 formulation of its name, similar to the King- siastic organizations, which was implemented
11. qarTuli warwerebis korpusi, II, dasa- dom – “Catholicosate of Abkhazians”. under the initiative of the King of Kartli and
vleT saqarTvelos warwerebi. I. Semdg.: Imereti Bagrat and served to strengthening of
silogava, Tb., 1980 The Cathedral of the Catholicosate of Abkha- independence of his Kingdom.
12. qoriZe T., biWvintis RvTismSoblis xati, zia was Pitsunda Church, build in the X c. in
Tbilisis universitetis Sromebi,isto- the name of the Holy Mother. Pitsunda Holy Coming down of the North Caucasian pagan
ria, arqeologia,xelovnebaTmcodneoba, Mother was the main patron of the Catholico- tribes to the north-west part of Georgia, on
eTnografia, #321, Tb., 1996 sate of Abkhazia. the territory of Abkhazia itself, was followed
by disturbance-suppression of Christianity;
After formation of the Catholicosate of Abkha- for this reason, the residence of Catholicosa-
zia, two – Kartli (east Georgia) and Abkhazia te of Abkhazia moved from Pitsunda to Gelati
(west Georgia) Catholicosates turned out to be Church of St. George in 60-ies of the XVI c. In
in Georgia. XVII-XVIII c.c. this political process, occur-
ring in west Georgia, became even deeper. The
At the end of the X c., the process of ecclesi- resettled pagans, calling themselves “Apsuas”,
astic unification, happening in parallel with the and called by Georgians as “Abkhazians”, gra-
struggle for unification of Georgia under the dually took the territories of Odishi Princedom,
leadership of first Abkhazian kings and later which were located beyond the river Enguri,
by Bagrations of Tao-Klarjeti, was completed which was followed by forced uprooting and
successfully. United church of Georgia was flight of indigenous Georgian population, de-

748 749
rangement of Catholicosate villages, sale of the Churches of first east (1811) and then west
serfs, reduction of the number of eparchies. In Georgia (1814) was abolished.
the beginning of the XVIII c, when the border
between Abkhazia and Odishi Princedom was Following the restoration of autocephaly of
set at Enguri river, the Catholicoses of Ab- Georgian Church in 1917, ecclesiastic orga-
khazia no longer possessed serfs and estates nization of west Georgia, as integral part of
beyond river, on the territory of Abkhazia it- Georgian Church, joined Orthodox Apostolic
self. The Catholicoses, living and working in Church of united Georgia and subordinated to
the second half of the same century, actually, the jurisdiction of the Catholicos-Patriarch of
couldn’t manage to exercise their jurisdiction All Georgia.
on the territory of Abkhazia itself; neverthe-
less, they tried to re-Christianize Abkhazia and
restore Pitsunda Church. As a result of anne-
xation of the Kingdoms of first Kartli-Kakheti
and then Imereti, by Russia, the autocephaly of

750 751
eka berelaSvili xelovnebis qmnilebebi, maT Soris gansakuTrebuli mxatvruli Rirsebebi-
Ta da Sesrulebis (teqnikuri) ostatobiT gamoirCeva liturgikuli Sesa-
saqarTvelos erovnuli muzeumi moseli. asaxavs ra Tanadrouli sazogadoebis gemovnebasa da interesebs,
Salva amiranaSvilis saxelobis xelovnebis muzeumi, RvTismsaxurTa Sesamoseli organulad erwymis qarTuli saeklesio xe-
naqargobisa da qsovilebis fondis asistent-kuratori, lovnebis ganviTarebis ZiriTad xazs da saSualebas gvaZlevs aRvadginoT
kulturis kvlevebis doqtori epoqis kulturisa da xelovnebis xasiaTi. naqargobiT Semkuli, dRemde
SemorCenili saRvTismsaxuro samosis nimuSebi Sesrulebis maRali kul-
turiTa da mxatvruli doniT xasiaTdeba. saqarTveloSi Cvenamde moRweu-
samRvdelmTavro li am dargis uZvelesi nimuSia samRvdelmTavro samosis erT-erTi detali
sabuxari kacxis monastridan romelic XII saukunis bolo XIII saukunis
Sesamoselis dasawyisiT TariRdeba (amave epoqas ganekuTvneba uadresi SemorCenili
naqargobani sxva marTlmadidebluri qveynebidanac _ saberZneTi, ruse-
rekonstruqcia Ti, bulgareTi, moldova-vlaqerni, serbeTi da sxva). XIII-XVI saukuneebis
mcxeTis naqargobis nimuSebi mcire raodenobiTaa SemorCenili, danarCeni Zeglebi
moicavs XVII-XIX saukuneebs. SemorCenili mxatvruli naqargobis simcire,
muzeumis masalis cud gamZleobasTan erTad, mterTa Semosevebis Sedegad ekle-
sia-monastrebis aoxrebiTac aixsneba.
saeqspozicio
sivrceSi XVI-XVIII saukuneebi, miuxedavad qveyanaSi arsebuli mZime politikuri
mdgomareobisa, qarTuli xelovnebis ganviTarebis istoriaSi kultur-
is gamococxlebiTaa cnobili. kulturul-literaturuli saqmianobis
mniSvnelovani centrebi arsebobda qarTlSi, aseve kaxeTisa da imereTis
`Seimoss ra mRvdeli samRvdlo SesamoselTa swamebs samefo-sasaxleebSi (gremi, Telavi, quTaisi) da samegrelosa da guriis sam-
mis mier, romel Semamkobeli maT mier sxeulisa TÂ- TavroTa karze. kulturis mniSvnelovan centrebs warmoadgendnen saepis-
sisa, Seamkobs sulsaca keTil-msaxurebiTa“1. koposo kaTedralebi - sveticxoveli, wilkani, samTavisi, alaverdi, gelaTi,
caiSi, bedia, Semoqmedi da sxva.
samRvdelmTavro Sesamoselis formirebas qris-
tianobis pirvel saukuneebSi daedo saTave. samosi, qristianuli tradiciis mixedviT, saeklesio samosi, romliTac eklesiis
romelic samRvdeloebas ganasxvavebda sazogadoe- msaxuri imoseba, Tavad ganasaxierebs macxovars dedamiwaze da qristian-
bis sxva warmomadgenelTagan, cxadad gamoxatavs uli religiuri simbolikiT aris gajerebuli. samosi, romelic RmerTma
RvTismsaxurTa gamorCeul statuss. sxvadasxva sax- Zveli aRTqmis mRvdelmTavar aaronsa da mis STamomavlobas dauwesa, sxva
is mdidrulad dekorirebul samRvdelmTavro Sesa- adamianTagan maT gamorCeulobas usvamda xazs. „Zveli aRTqmis“ mixedviT,
moselSi _ formebSi, dekoris programaSi, ikonogra- RvTismsaxurebisaTvis saWiro samosi da am samosis forma, feri Tu „sam-
fiaSi, masalaSi _ SenivTebulia RvTismsaxurebis kaulebi“ garkveul normebsa da kanonikas emorCileboda. qristianulma
simboluri arsi. samyarom liturgiis damkvidrebisTanave SeimuSava RvTismsaxurebasTan da-
kavSirebuli sakuTari dogmaturi kanonebi.
naqargi Zvirfasi qsovilebi (xaverdi, abreSumi, diba)
da maTi samkauli (oqrosa da vercxlis Tma, oqrom- bizantiis imperiis dacemis Semdeg, saimperatoro xelisuflebis simbo-
kedi, vercxlmkedi, zezi, abreSumis Zafi. minanqari, loebma mTlianad gadainacvla „saeklesio sferoSi“. XI saukunemde patri-
oqros Zafi, klanWurebi, kilitebi, oqros burTule- arqs ar gamoarCevda arc erTi gansakuTrebuli insignia mitropolitis,
bi, Zvirfasi liToni (oqro, vercxli) Zvirfasi da mTavarepiskoposis an mRvdlisagan. RvTismsaxuris mier nebismieri saidum-
naxevrad Zvirfasi qvebi.) sataZro xuroTmoZRvrul los aRsrulebisas gamoyenebuli sagniTa Tu samosiT xazgasmulia macx-
formebTan, monumentur mxatvrobasTan (mozaika, fre- ovris Tandaswreba. rac imas gulisxmobs, rom eklesiis msaxurTa samosis
ska), Zvirfas liturgikul WurWelTan erTad Tana- zogadi simboluri mniSvneloba aris xiluli materialuri formiT ga-
monawileobs RvTismsaxurebis ritualSi. moxatuli sulieri samosi. rogorc wminda mamebi ganmartaven, mRvdelm-
Tavris Sesamoselis yvela Semadgeneli elementi, simbolurad dakavSire-
Sua saukuneebis saqarTveloSi, bizantiis msgavsad, bulia macxovris cxovrebasa da mowameobriv aRsasrulTan.
iqmneboda maRali mxatvruli ostatobis saeklesio
Semosva RvTismsaxurebaSi sulieri Sinaarsis matarebelia. misi mniSvne-
loba xazgasmulia liturgiaSi. evqaristiuli saidumlos aRsruleba iw-
yeba episkoposis sadResaswaulo SemosviT. krebulis winaSe, aRsaydrebuli
1 mokle ganmarteba liturRiisa, Sekrebili dekanozis grigol mansvetovis mier. tf., Cynb
(1852) welsa
mRvdelmTavari taZris dasavleT mklavSi an stoaSi ganemzadeba Jamiswir-

752 753
visaTvis. Sav samRvdelmonazvno Sesamosels, romelic saxea „ama soflis- sabuxari - pirvelad moixsenieba pe-
agan“ ganSorebisa anu codvaTagan Tavis damarxvisa, Caenacvleba sazeimo, tre antioqielis mier mixeil kero-
feradovani, naqargobiT damSvenebuli samoseli. lariosisadmi 1054 wels miweril
werilSi. werilis konteqstidan ga-
eklesiis msaxurTa samosis tarebisa da masTan dakavSirebuli tradicia momdinare, misi damweric da adresatic,
gansazRvruli iyo da aris saeklesio dadgenilebebiT. aqedan gamomdinare, orive patriarqi dajildovda sabux-
dawesda sasuliero pirTa ierarqiis sami xarisxis samosi da dakanon- arebis tarebis uflebiT, rogorc
da samosTa raodenoba xarisxis gaTvaliswinebiT. sasuliero pirebi, ier- maTi wodebisTvis gankuTvnili privi-
arqiuli safexuris Sesabamisad, RvTismsaxurebisas imosebian gamorCeuli legiiT. XIII saukuneSi sabuxarebs at-
SesamoseliT, ase magaliTad: umaRles safexurze mdgomi sasuliero piri arebdnen rogorc mRvdlebi, aseve epis-
imoseba yvela mis qvemoT safexurze mdgomi sasuliero piris Sesamosel- koposebi. XIV saukunis Sua xanebSi ki
Si. magaliTad, diakvans aqvs ufleba Seimosos olariTa da sabuxarebiT, sabuxarebs ukve diakvnebic atarebd-
mRvdels, garda diakvnis Sesamoselisa, aqvs sartyeli da filoni, episko- nen. sabuxari ganasaxierebs im Tasmebs,
poss aqvs omoforis, enqerisa da mitris, aseve panaRiis tarebis ufleba. romliTac macxovars dauborkes xe-
lebi, geTsimaniis baRSi, pilatesTan
diakvani imoseba sami saxeobis, mRvdeli - xuTi, xolo episkoposi - Svidi miyvanisas. sabuxari samajuris mova-
saxeobis samosSi. simon Tesalonikelis ganmartebiT (XVs.), Sesamoselis leobasac asrulebs. misi meSveobiT,
Svidi komponenti (stiqari, sabuxari, filoni, omofori, epitraqili, enqeri, Sida samosis saxeloebi maRla iweva,
sakosi) suliwmindis Svidi madlis simboloa. majaze mWidrod exveva da ufro mox-
erxebuls xdis samoss RvTismsaxure-
yvela xarisxisaTvis aucilebel sa- bisas. Cvenamde moRweuli trapeciis
moss warmoadgens „sadiakvno stiqa- formis sabuxarTa xmareba eklesiaSi
ri“ anu igive „fesuedi samosi“. (sur. XI saukunidan dasturdeba, mas Semdeg,
1). stiqari mosavT rogorc mRvdelm- rac bizantiis imperatorebma saekle-
saxurT, aseve medaviTneebsac. igi sio pirebs ufleba misces, RvTism-
Sida samosia, romelsac Zvelad yvela saxurebis dros saimperatoro samo-
qali da mamakaci atarebda. SemdgomSi sis garkveuli detalebi etarebinaT.
eklesiam miiRo rogorc Sida – fes- sabuxarebze yvelaze xSirad gamois-
vedi samosi. igi cvlis Zveli aRTqmis axeba „xarebis“ kompozicia. Cvenamde
qitons, amitomac mas xSirad qitonsac SemorCenil yvelaze adreul qarTul
uwodeben. karTagenis meoTxe kreba- sabuxarebze („kacxis sabuxarebi“, XII
ze ganisazRvra misi tarebis ufle- s.) gamosaxulia „ziarebis kompozi-
ba. adre stiqari iyo TeTri, razedac cia“. (sur. 2).
metyvelebs misi erT-erTi saxeli _
`alba~. es aris odnav kalTagagan-
ierebuli, koWebamde daSvebuli samo-
si, majasTan Seviwroebuli saxeloe-
biT, romlebic xlaTebiT bolovdeba,
xlaTebi ki majaze mWidrod exveva.
qristianuli TvalsazrisiT, saRvTism-
saxuro samoss sami ZiriTadi princi-
pi udevs safuZvlad: forma, feri da
wminda ricxvTa simbolika. umTavre-
si da wamyvani, formis TvalsazrisiT,
aris jvari, romlis Targzecaa aWrili
sadiakvno da samRvdlo stiqari. sim-
boluri gaazrebiT, saintereso deta-
lia stiqarisa da sakosis gulispiri-
sa da sayelos Wrili,romelic formiT
1 barZims mogvagonebs. da es SemTxvevi-
Ti araa, radgan RvTis msaxuri am sa-
mosiT Semosili, Tavadaa WurWeli. 2

754 755
olari - romelic i podiakvnebis, diakvnis olars qarTulad g i n g i l a
diakvnebisa da arqidiakvnebis Sesa- hqvia, xolo mRvdlebisa da episkopose-
moselia, garkveuli ikonografiuli bisas – e p i t r a q i l i , romelic
programiT morTuli grZeli, viwro warmosdgeba sadiakvno olarisagan.
qsovilia. olari gamoiyeneba ro- mRvdeli diakvnis uflebamosilebas-
gorc aRmosavleTis, ise dasavleTis Tan erTad iRebda damatebiT madls,
eklesiebSi. dasavleTSi mas „stola“ rac mas uflebas aniWebda yofiliyo
hqvia. werilobiT wyaroebSi olari ara marto msaxuri, aramed Caetarebi-
pirvelad 364 w. – laodikiis krebaze na saeklesio saidumloebebi da mRvd-
Cans, sadac misi tarebis uflebasa da lis funqciaSi Semavali yvela saqme.
weszea laparaki. dabali rangis msax- arqiepiskoposis netari simeonis
urT _ medaviTneebsa da mgaloblebs ganmartebiT, epitraqiliT mosili mR-
olaris tarebis ufleba ara aqvT. bi- vdeli RvTisadmi msaxurebis uRelSi
zantiuri periodis naqargobiT Sem- ebmeba. (sur. 4).
kul liturgikul Sesamosels Soris,
mxolod diakvnis olars aqvs (um- epitraqilis gareSe mRvdeli arc
Tavresad warweris saxiT), misi sim- erT msaxurebas ar atarebs. olari
boluri interpretaciis Sesatyvisi da epitraqili ganasaxierebs madl-
dekoracia. (sur. 3). sac da uRelsac. rac Seexeba omo-
fors, is mxolod episkoposTa samosia,
romlis gareSe liturgiis arcer-
Ti samsaxuris Catareba ar SeuZlia
mas. tradiciulad, epitraqilebze ga-
mosaxulia (Cvens dromde SemorCeni-
li uZvelesi epitraqili TariRdeba
XII-XIII saukuneebiT. inaxeba germani-
aSi, eixStetSi. masze warmodgenilia
RvTismSobeli, macxovari da aTi moci-
quli TaRebSi. saqarTveloSi SemorCe-
nilia XVII-XVIII ss-ebis epitraqile-
bi) sxvadasxva saxis moCarCoebaSi
RvTismSoblis, ioane naTlismcemlis,

mociqulebis, maxareblebis, mTavaran-


gelozebis, wmindanebis, mRvdelmTavre-
bis figurebi an qristes cxovrebis
amsaxveli scenebi. epitraqilis sakis-
reze, wreSi Cawerili macxovris an
misive simbolos - jvris gamosax-
ulebaa. paralelur masalaze epi-
traqilebze am adgilas gvxvdeba aseve
abraamis stumarTmoyvareobis scena.
mogvianebiT (XVIII s-is bolo XIX s.)

epitraqilebze figurebi mcenareul-


ma ornamentebma, jvrebma da serafimTa
gamosaxulebebma Caanacvla.

756 757
omofori jvrebiT Semkuli grZeli mRvdlebisTvisaa gankuTvnili filoni, romelic maT mxolod RvTismsax-
da ganieri qsovilia. adreuli xanis urebis dros acviaT. (sur. 6). filoni aris usaxelo, zeda samosi, romelic
omoforebi morTuli iyo qristes mTel sxeuls faravda. simbolurad filoni is qlamidaa, romelic qristes
cxovrebis amsaxveli siuJetebiT an moasxes warwymedis win. amave dros igi mRvdelmsaxurT Seaxsenebs simar-
mociqulTa Tu mRvdelmTavarTa ga- Tlis samosze, romliTac isini unda Seimoson, rogorc qristes msaxur-
mosaxulebebiT, rac saqarTvelos xe- ni. saberZneTsa da saqarTveloSi gamorCeuli Rirseba hqonda miniWebuli
lovnebis muzeumSi arsebuli masal- mravaljvrian filons - „polistavrions“.
iTac dasturdeba. (sur. 5) omofori
simbolurad dakargul cxvars, adami- filonis identuri mniSvneloba aqvs sakoss, romelic zogjer filons
anTa dakargul modgmas niSnavs. omo- cvlis. sakosi formiT gavs Zveli aRTqmis efodsa da berZeni imperato-
foriT mosili RvTismsaxuri gana- ris sakoss. saepiskoposo sakosi xelovnebaSi XIII saukunis bolos Cndeba
saxierebs qristes, romelmac, rogorc (ohrida 1295 w.).
keTilma mwyemsma, dakarguli cxvari
farasTan miiyvana. episkoposis mxre-
bze Semoxveuli omofori, pirvelad
isidore pelozionis, mogvianebiT
ki germane konstantinepolelis
mier mis liturgikul komentarebSi
ganmartebulia, rogorc dakarguli
cxvari (maTe 18: 12-13; luka15: 4-5):

„episkoposis omofori damzadebulia


Salisgan da ara selisgan, is war-
moadgens dakargul cxvars, romelic
Cvenma macxovarma i pova da Tavisi mx-
rebiT moiyvana“.

miuxedavad am simboluri tradicii-


sa, omofori xSirad mzaddeboda, ro-
gorc abreSumis, aseve Salisgan. is
ZiriTadad naqargi jvrebiT irTvebo-
da. SemorCenil omoforTagan bevris
miwari abreSumiTaa naqargi.

qarTuli olarebis, omoforebisa da


epitraqilebisaTvis damaxasiaTebeli
araa kanonikuri warwerebi, maTze mx-
olod saqtitoro warweras Tu Sevx-
vdebiT.

saqarTveloSi arsebuli Cvenamde


moRweuli olarebidan uZvelesia 1312
wliT daTariRebuli anCis olari.

6
5

758 759
sakosis Targs gaSlil mdgomareo-
baSi jvris forma aqvs. misi gverde-
bi Caukeravia. wina da ukana kalTebi
simboloa Zveli da axali aRTqmisa.
gverdebsa da saxeloebze dakerebuli
Rilebi uflis sityvis gamocxadebis
simboloa. (sur. 7)

rogorc Cans, sakosebi morTuli yo-


fila mravalferovani religiuri
scenebiT. amis dasturia erovnuli
muzeumis S. amiranaSvilis sax. xe-
lovnebis muzeumSi daculi sakosi,
romlis wina kalTis sayelosTan en-
drosferi zeziT mosiTvul miwarze
„xarebis“ kompoziciaa warmodgenili,
zurgis mxares ki - „vedreba“; gar-
da amisa, igi Semkulia yvela sauflo
dResaswauliT. masze warmodgenil-
ia agreTve wmindanTa da mociqulTa,
wminda meomarTa, mesveteTa figurebi.

760 761
Zveli aRTqmidan Semovida qristian-
ul saeklesio samosSi qamari _ sar-
tyeli. misi praqtikuli daniSnulebaa,
rom mRvdelma samosis qamriT SekvriT
ukeTesad Caataros mRvdelmsaxureba.
sartyeli simbolurad zeciuri niSa-
nia RmrTis Zalisa, codvasTan mebrZo-
li adamianis sulieri sifxizlisa da
RvTis mcnebis aRsrulebisa. igi mR-
vdelmsaxurs aZlierebs msaxurebis
aRsrulebisas. mis gareSe mRvdelm-
saxurs ufleba ara aqvs msaxurebis
Catarebisa. sartyelebi mzaddeboda
sxvadasxva masalisgan: tyavis, oqrosi,
abreSumnarevi Salis, selis. masze gam-
oisaxeba wmindanTa,winaswarmetyvelTa
gamosaxulebebi an simboluri mniSvn-
elobis mcenareul-geometriuli or-
namentebi. sartyeli ukan ikvreba Tas-
miT an balTebiT. Cvenamde moRweul
sartylebze aSkarad SeiniSneba, rom
mqargveli ostatebi, ZiriTadad or-
namentul dekors (figuraTa gareSe)
gamosaxavdnen Sig Cawerili jvre-
biT. Tumca SemoqmedebiTi amocanis es,
erTi SexedviT, erTgvari „gaioleba“,
arafers aklebs maT mxatvrul Rire-
bulebas. kompoziciis agebis aseTi
sqema ostatisagan damatebiT moiTx-
ovs umciresi ornamentuli detalis
gaazrebas kanonikuri Tu mxatvruli
TvalsazrisiT, rac arc Tu ise iolia
sartyelTa mcire zomis gamo. ramden-
ime sartyelze an mis balTaze gvxvde-
ba aseve saqtitoro warwerebi. (sur. 8)

bizantias ukavSirdeba enqeris war-


momavloba. igi ganekuTvneba mxolod
episkoposebs, arqimandritebs, raime
gansakuTrebuli damsaxurebisaTvis
zogierT mRvdelsac eZleva misi tare-
bis ufleba. (sur. 9) yvelaze Zveli
cnobebi enqeris Sesaxeb XI saukune- 9
Si gvxvdeba. Teodor valsamonis si-
tyvebidan irkveva, rom enqeri manamdec
yofila xmarebaSi. enqeri, simbolurad,
niSnavs sulier maxvils, romelic
RvTis sityvaa. enqeris rombiseburi
forma simboloa oTxi maxareblisa, ma-
gram, daniSnulebis mixedviT, is basri
maxvilia. sulxan-sabas ganmartebiT,
8 enqeri aris „xelsaxoci“. berZnuli

762 763
eklesia ganixilavs enqers, rogorc qristes sityvis maxvils da rogorc gvirgvins, aseve bizantieli didebulebis Tavsaburavebs, albaT imitom
xelsaxocs, romliTac macxovarma fexebi Seuwminda Tavis mowafeebs. XII rom xalxisaTvis SeexsenebinaT, rom bizantiis dacemis Semdeg, imperatori
saukunemde mxolod episkoposebs hqondaT misi tarebis ufleba, xolo Sem- misi wmidaTawminda avtoritetiT, RmerTis warmomadgeneli iyo dedamiwaze,
deg es ufleba sxva, gamorCeuli saeklesio wodebiT dajildoebul samR- romelic cocxlobda eklesiis saTaveSi. meore da mesame ti pis mitrebi
vdeloebasac gadaeca. maRalia da mrgvali, amaTgan erTs aqvs jvriT dafaruli saimperatoro

enqeri ikereba abreSumis qsovilisgan, xolo zedapiri ki iqargeba. masze gvirgvinis salte. orive gakeTebulia myari masalisagan da Zvirfasi
gamosaxuli Tematikis mixedviT, saeklesio daniSnulebis nivTTagan, metalebisgan. Semkulia qvebiTa da minanqris firfitebiT, iSviaTad _ naqa-
yvelaze mravalferovania. enqerze gamoisaxeba „jojoxeTis warmotyvev- rgobiT.
na“, „feriscvaleba“, „vedreba“, „me var venaxi“, „sameba“, „RvTismSobeli yr-
miT“, `qerubimi~, „suliwmindis gadmosvla“, `jvris dideba~. a.S. kompozicia saeklesio leqsikonSi CamoTvlilia is RvTismsaxurebi, romelTac mitris
yovelTvis diagonalzea agebuli, amiT xazgasmulia masSi Cadebuli sim- tarebis ufleba aqvT. aseTebia: mRvdelmTavrebi,arqimandritebi,gamorCeuli
bolo - borotebaze daSvebuli maxvili. enqeris sam kuTxeSi sami fun- dekanozebi. kaTolikos-patriarqis, mitropolitebisa da mTavarepiskopose-
ji, zaris simboloa, zarisa, romelic Sekrebs morwmuneT uflis sadide- bis mitrebi savaldebuloa jvrebiT gvirgvindebodes. liturgiis erT-erT
blad, gawmends haers mavne Zalebisgan, gaaZlierebs morwmuneT, raTa win ganmartebaSi vkiTxulobT: `xolo mitrasa nebarTviT ukeTil-msaxuresTa
aRudgnen borotebas. enqeri, rogorc RvTis sityva, unda ismodes yvel- xelmwifeTa gamo, garda mRudelmTavarTa hxmaroben mas arximandritni da
gan - „oTxiv kuTxiT“ da zaris xmaze Sekribos morwmuneni. sam kuTxe- romelnime dekanozica“.
Si mimagrebuli funji, simbolurad, samjer zaris rekvas gamoxatavs.
Cven mier Seswavlil mitrebze warmodgenil naratiul kompoziciebSi
yvela zemoT CamoTvlili samosiT Semosvisas warmoiTqmis Sesabamisi „jvarcmis“, „vedrebis“, „aRdgomis“ Temebi dominirebs. calkeuli gamo-
locvani aRebuli fsalmunidan, saxarebidan, Zveli aRTqmidan da a.S. es saxulebebis saxiT gvxvdeba macxovris sxvadasxva ikonografiuli ti pi,
locvebi cxadyofs im sixaruls, romelic sufevs ufalTan Sexvedris RvTismSobeli, ioane naTlismcemeli, mTavarangelozebi, wminda mamebi. mi-
samzadisSi. trebze yuradReba gamaxvilebulia macxovris, RvTismSoblisa da wmindan-
Ta meoxebis gziT morwmuneTa sasufevelSi damkvidrebis ideaze, romlisT-
mRvdelmTavris Sesamoselis srul SemadgenlobaSi Sedis aseve mitra, visac gamosaxulebebis irgvliv iqmneba sagangebo Teologiur programaze
romelic sxvadasxva religiuri gamosaxulebebiT aris Semkobili da jil- dafuZnebuli dekori.
dos saxiT gadaecemaT sasuliero pirebs. mRvdelmTavris mitriT Semos-
visas warmoiTqmis Semdegi locva: `daadga ufalman Tavsa Sensa gvirgvini mitrebis caze e.w. mTavar xatad mocemulia „xati miZinebisa“, „macxovari
qvisa misgan patiosnisa, cxorebaÁ sTxove mas da mogces Sen gangrZobaÁ Zveli dReTa“, „niSiani RvTismSobeli“, „jvarcmis“ gamosaxulebebi. safiqre-
dReT yovladve aw da maradis da ukuniTi ukunisamde amin“. belia, rom mitris ikonografiuli programis Sedgenas ganapirobebda dam-
kveTis an mflobelis piradi arCevani. aseve, SesaZloa, damkveTis an eklesi-
mitra moiazreba rogorc simbolo isa Tu monastris mfarveli wmindanis saxelTan yofiliyo dakavSirebuli
eklis gvirgvinisa da im sudarisa, mitraze mTavari xatisTvis gamorCeuli adgilis mikuTvneba.
romliTac daburvili iyo macxovris
dawylulebuli Tavi. (sur. 10) qris- droTa ganmavlobaSi mitrebze SeiniSneba dekoris princi pebis Secvla,
tianTaTvis mitra im gvirgvins moas- kerZod, mitrebis dekorSi ornamentis mniSvneloba gaizarda, rac eTanxmeba
wavebs, romliTac marTalni caTa sa- am periodis saerTo tendencias, Tu XVII saukunemde zogadad saeklesio
sufevelSi Seimkobian,aseve igi niSania Sesamoselze wamyvani mniSvneloba figurul gamosaxulebebs eniWeboda, am
mefis gvirgvinisa, radgan mRvdelmsax- periodidan moyolebuli saeklesio daniSnulebis naqargobebze (dafar-
uri qriste meufis saxiT aris Semosi- na, enqeri, sabuxari, olar–omoforebi) ornamenti gabatonda. ufro metic,
li. arsebobs berZnuli mitrebis sami mcenareulma ornamentma mTlianad Caanacvla figuruli gamosaxuleba.
saxeoba, romelTagan naqargobis Tval-
sazrisiT pirveli yvelaze saintere- rogorc ganxiluli mitrebis magaliTebma dagvanaxa, qarTuli mitrebi-
soa, vinaidan es aris mitris yvelaze saTvis SemuSavebuli ikonografiuli programis erT-erTi wamyvani Temaa
adreuli ti pi, martivi, mrgvali qudi, - „samoTxis Tema“, romelic sxvadasxva mcenareuli motivebis saSualebi-
brtyeli ciT, romelic warmosdgeba Taa warmodgenili. mitrebis dekori rTul Teologiur sazriss emyareba,
samonastro Tavsaburavidan. sadac figuratiul gamosaxulebasTan erTad sxvadasxva saxis simboluri
gamosaxuleba da ornamenti qmnis erTian mxatvrul-ideur mTlianobas.
10 esMmitra caze da gverdebze scenebiT
an calkeuli figurebiT iyo moqar- Seswavlili masalidan warmoCinda, rom saukuneTa manZilze mitrebis for-
guli; mitrebis danarCeni ori ti pi, ma icvleboda:
Zlier hgavda bizantiis saimperatoro

764 765
a) XVI saukunis bolosa da XVII saukunis dasawyisSi xelovnebis nimuSeb- naxevarSi qarTveli ostatebi ukve mTlianad moeqcnen ruseTis fabrikuli
ze warmodgenil sasuliero pirebs umTavresad xuravT ornawiliani mitra nawarmis gavlenis qveS“.
- gvirgviniT. amis Tqmis saSualebas gvaZlevs rogorc realurad Semonax-
uli masala, aseve vizualuri mowmobebi, Tumca am ukanasknelze Tavsabu- igive SeiZleba iTqvas qarTul saeklesio naqargobazedac. XIX saukunis
ravebis dekori ar aris gamokveTili. muzeumSi daculi msgavsi formis meore naxevarSi qarTuli saeklesio naqargoba mTlianad Secvala rusul-
mitrebi ki mdidruladaa Semkuli Zvirfasi qvebiTa da daxvewili teqnikiT ma fabrikulma mza nimuSebma, ramac gamoiwvia xelovnebis am metad saint-
Sesrulebuli sxvadasxva gamosaxulebiT. ereso dargis sruli gaqroba.

b) XVII saukuneSi, rogorc realurad SemorCenil masalaSi, aseve amave pe-


riodis xelovnebis sxvadasxva dargSi asaxulia dabali, sworgverdebiani
mitrebi, romlebzec gamosaxulebebi naqargobiTaa Sesrulebuli da ar
gamoirCeva mdidruli SemkulobiT.

g) XVIII saukunis bolos rusuli da evropuli kulturisadmi interesis


gaRviveba da maTTan realuri kontaqtebis damyareba erTgvar gamoZax-
ils saRvTismsaxurebo naqargobaSic poulobs. aRniSnuli gavleniT isev
icvleba mitrebis forma da is iRebs ufro maRal, cisken gafarToebul
formas, Sublze mWidrod morgebuli sartyliTa da momrgvalebuli ciT.
icvleba gamoyenebuli masala da dekoric, rogorc vizualur, ise realur
masalaSi warmodgenili aRniSnuli formis mitrebi gaformebulia minan-
qris medalionebiT, aseve margalitebiTa da Zvirfasi qvebiT Sedgenili
sxvadasxva saxis ornamentiT.

liturgikuli WurWlis safarebeli - dafarna saeklesio daniSnulebis


nivTia, romelic ixmareba barZimisa da feSxumis safareblad ziarebis
aRsrulebis dros. kompleqtebad moqarguli dafarnebidan, erTi feSxums
efareboda, meore-barZims, mesame ki _ orives erTad. (sur. 11) formisa da
zomis mixedviT isini erTmaneTisgan gansxvavdebian. barZimis da feSxumis
safareblebi SedarebiT mcire zomisaa da kvadratuli an jvruli forma
aqvs, xolo saerTo safarebeli marTkuTxaa da zomiTac ufro didia. adre,
mcire dafarnebisaTvis specialuri terminebi arsebobda: patarebs „pereqe-
li“ erqva, dids - jer „cai“, XVII saukunidan ki - „dafarna“, romelic XVIII
saukunis bolodan dRemde, maT saerTo saxelad damkvidrda. saukuneebis
manZilze dafarnebisaTvis iqmneboda da yalibdeboda ikonografiuli pro-
gramebi, romlebSic asaxuli iyo am nivTis ZiriTadi azri da funqcia. Cve-
namde moRweuli yvelaze adreuli qarTuli nimuSi XVII saukunis meore
naxevriT TariRdeba. saukuneebis manZilze dafarnebisaTvis SemuSavebuli
Teologiurad ucvleli siuJetebis - „liturgiuli msxverpli“, „evqaris-
tia“ da „meored mosvlis“ Temebi gvianfeodalur xanaSi axali ikonografi-
uli saxeebiT, formebiTa da xerxebiT gadmoicemoda. XVII saukunis bo-
losa da XVIII saukunis dasawyisSi naqargobis ikonografiaSi arsebiTi
cvlilebebi xdeba. dafarnebisaTvis SemuSavebuli zemoT dasaxelebuli
Teologiurad ucvleli Temebis gadmocemisas, mTavar Sinaarsobriv el-
ementad ukve simboluri mniSvnelobis mqone ornamenti iqca. maTi meS-
veobiT moxda rTuli Teologiuri cnebebisa Tu siuJetebis gadmocema.
aRniSnuli cvlilebebi TandaTan, etapobrivad ganviTarda. XIX saukunis
dasawyisSi Seqmnil dafarnebze ornaments ukve zogadi simboluri dat-
virTva aqvs da, umTavresad, dekoratiuli morTulobisTvisaa gamiznuli.
Seexo ra XIX saukunis Weduri xelovnebis nimuSebs, g. CubinaSvili werda:
11
„XIX saukunis pirvel naxevarSi kidev SeiZleba laparaki qarTuli saekle-
sio xelovnebis tradiciebis gagrZelebis Sesaxeb. amave saukunis meore

766 767
bibliografia

1. guCua v., „ganaTleba, xalxuri sityviere- 5. Sharon E.J. Gerstel, Beholding the Sacred myster-
ba“, saqarTvelos istoriis narkvevebi, t. ies: programs of the byzantine Sanctuary,Seattle and
II, Tb., 1973 London, 1999
2. mokle ganmarteba liturRiisa, Sekrebi- 6. Брокгаузь Ф. А., Ефронь И. А.,Энциклопедиче-
li dekanozis grigol mansvetovis mier. ский Словарь, т. 19, С-петербург, 1896
tf., Cynb (1852) welsa 7. Настолъная книга священнослужителя, т. 4,
3. saeklesio leqsikoni, redaqtori zurab Москва, 1983
ekalaZe, Tb., 2008
4. Jonstone P., Byzantine tradition in church embroi-
dery, London, 1967

768 769
Eka Berelashvili

Georgian National Museum,


Sh. Amiranashvili State Museum,
Curator of Fund of Embroideries and Textiles,
Doctor of Cultural Studies

RECONSTRUCTION
OF ARCHPRIEST'S
GARMENTS
IN THE
EXHIBITION
SPACE
OF MTSKHETA
MUSEUM
According to the Christian tradition, ecclesi- mined by ecclesiastic resolutions. Following
astic garments that religious servants put on, the above-mentioned, garments for three level
personify the Savior himself and are saturated hierarchy of churchmen were determined, and
with the Christian religious symbols. Garments, according to the level, the number of garments
which the God established for the archpriest of were established. According to their hierar-
the Old Testament Aaron and his descendants, chic position, churchmen wear special clothes
underlines their distinction from other humans. during the religious services, e.g. The church-
According to the “Old Testament”, garments man of the highest position wears garments of
required for religious service, their form, color all the churchmen being in the lower positions.
and “adornments” had to follow certain norms For instance, a deacon has the right to wear epi-
and canonic. As soon as the liturgy was es- trachelion and epinamikia; a priest, in addition
tablished, Christian world developed its own to the deacon’s garments, has belt and phelon-
dogmatic law, related to religious services. The ion; bishop has the right of wearing omophori-
tradition of wearing clothes of a churchman on, epigonation and mitre, as well as, panagia.
and the related traditions were and are deter-

770 771
nana burWulaZe da sxv.), romlebic Tavis droze saqarTvelos `wmida dedaqalaqis“ wmin-
da salocavebs ekuTvnoda. maT emateba agreTve is eqsponatebi, romlebic
saqarTvelos erovnuli muzeumi, XIX-XX saukuneebSia Seqmnili da ama Tu im kuTxiT ukavSirdeba mcxeTur
Salva amiranaSvilis saxelobis xelovnebis muzeumi, masalas (kedlis mxatvrobis aslebi, eklesiebis anazomebi, naxazebi, Canaxa-
Sua saukuneebis koleqciebis mTavari kuratori tebi da sxv.).

winamdebare publikaciis mizania mcxeTuri siZveleebis im rCeul nimuSTa


qristianuli Cveneba, romlebic iSviaTi ikonografiT, mxatvruli doniTa da ti polo-
giiT gamoirCeva. obieqturi mizezebis gamo amjerad ar vexebiT mcxeTuri
siZveleebi warmomavlobis masalas, romelic muzeumis e.w. oqros fondSi inaxeba da

mcxeTidan romlis gamomzeureba momavlis saqmea.

Salva SerCeuli eqsponatebis mimoxilvamde mokled gavixsenebT, rom saqarTve-


los sulier dedaqalaqs ukavSirdeba qristianobis iseTi mniSvnelovani
amiranaSvilis siwmindeebi, rogoric uflis kvarTi, wminda elia winaswarmetyvelis xa-
leni, wminda ninos jvari, golgoTis jvrisa da Zeli-cxovelis nawilebi
saxelobis da mravali sxva wminda relikviaa [4:106-122]. aswleulebis ganmavlobaSi
xelovnebis sveticxovelSi xdeboda qarTvel mefeTa da kaTalikosTa kurTxeva, aq iyo
maTi saflavebi da bunebrivia, rom aqauri saganZuri moculobiTac da xa-
muzeumSi risxobrivadac gansakuTrebuli iqneboda. marTlac, werilobiTi wyaroebi
naTlad mowmobs mcxeTis taZrebisa da pirvelyovlisa sveticxovlis sim-
didresa da didebulebas. amis naTeli dasturia melqisedek kaTalikosis
saqarTvelos erovnuli muzeumis Salva amiranaSvi- mier sveticxovlisadmi boZebuli sigeli (1031-1033 ww.), sadac saqarTvelos
lis saxelobis xelovnebis muzeumis Sua saukunee- eklesiis saWeTmpyrobelis mier naTqvamia:
bis xelovnebis ZeglTa sacavebSi qristianul siZve-
leebs wamyvani adgili ukavia. maTi udidesi nawili `... Cuen, qristes mier kurTxeulman qarTlisa k(aTaliko)z-patriarqman mel-
XX saukunis 20-30-ian wlebSia Camotanili sxvadas- qizedek, mas Jamsa, odes uRirsi /ese/ Rirs viqmen saWeT-pyrobad wmidisa amis
xva regionis eklesia-monastrebidan; im dros, roca taZrisa kaTolike samociquloÁsa eklesiisa da Sevamkev salxineblad su-
saeklesio nagebobebsa da saRvTismsaxuro siwmin- lisa Cemisa da warsamarTeblad qristeaneTa, da Sevamkev yovliTave samkau-
deebs ganadgureba emuqreboda. isini dargobrivi lobiTa, gareTiTa bWiTa da garSemo stoiTa moqmniTa da zedadaburviTa.
Taviseburebebis mixedviT gadanawilda da im niv- da Sevamkev yovliTa samkaulobiTa da vecxliTa, TualiTa da margalitiTa
Tebs daemata, romlebic qarTvel sazogado moRva- da saR(mr)ToTa /wignTa/ daweriTa. da SevWede sueticx(o)veli oqroiTa
weTa da sasuliero pirTa ZalisxmeviT saxelmwifo da vecxliTa. da SevWede w(mi)daÁ s(a)k(u)rTxeveli [oqroiTa] da vecxliTa,
sacavebSi ufro adre, XIX saukunis meore naxevarsa TualiTa da margalitiTa. da movWeden kankelni da k(a)rni s(a)k(u)rTx(e)
da XX saukunis dasawyisSi moxvda.1 am masalas 50- velis(a)ni oqroiTa da vecxliTa... da Sevqmnen Zelni cx(o)r(e)bis(a)ni oq-
ian wlebSi da mas merec, sxvadasxva eqspediciebis roÁs(a)ni b(evr)ni TualiTa da m(a)rgalitiTa. da Sevqmen w(mida)Á ese s(a)
Sedegad Tu taZrebis restavraciis dros gamovle- m(a)rtuil(o)Á oqroÁTa da vecxliTa, TualiTa da m(a)rgalitiTa. da amas
nili artefaqtebi da kerZo pirTagan Sesyiduli da Sig(a)n dausuenen yovelTa w(mi)daTa n(a)w(i)lni auracxelni da Zeli cx(o)
Sewiruli nivTebic daemata, ris Sedegadac xelovne- rebis(a)Á ...“[11: 22-23].
bis muzeumSi Camoyalibda Sua saukuneebis qristia-
nuli xelovnebis uZvirfasesi koleqcia. am koleq- rogorc Cans, melqisedekis zeobisas qarTvelTa deda-eklesia flobda
ciaSi gansakuTrebul yuradRebas iqcevs mcxeTuri Zvirfasi liTonebisgan damzadebul da Zvirfasad Semkul asobiT jvar-
eqsponatebi (arqiteqturuli Zeglebis fragmentebi, xats, barZim-feSxumebs, sacecxlurebs, sasakmevleebs, xelnawer wignebs, mdi-
xatebi, saeklesio qsovilebi, liturgiuli WurWeli drulad naqarg liturgiul qsovilebs, sasanTleebsa da a.S. maT Soris
iyo berZen mefeTa – basilis, konstantinesa da romanozis2 - naboZebi xate-
bi, samoseli, kretsabmelebi da sxv., rac, cxadia kidev ufro faseuls xdida
imxanad sveticxovelSi davanebul ganZs.
1 vgulisxmobT qarTvelTa Soris wera-kiTxvis gamavrcelebeli sazogadoebis, saekle-
sio muzeumis, saqarTvelos saistorio da saeTnografio sazogadoebisa Tu erovnuli
galeriis fondebSi aTwleulebis ganmavlobaSi dagrovil sakmaod didi moculobis
masalas, romelmac Semdgom, Tbilisis saxelmwifo universitetis Zveli qarTuli xe-
lovnebis muzeumisa Tu `metexis“ muzeumis koleqciebSi `gavliT“ dRevandeli xe- 2 aq unda igulisxmebodnen bizantiis imperatorebi: basili II (960-1025), konstantine VIII
lovnebis muzeumSi daido bina porfirogeneti (1025-1028) da romanoz II argirusi (1028-1034)

772 773
samwuxarod, am Zvirfasi saganZurisgan TiTqmis araferi gadarCa. Zalze xa boZs, romelsac cal waxnagze zustad filis zomis Rari aqvs. amgvari
mcire ram Semoinaxa gviandeli nivTebisganac, romlebic XIX-XX saukunee- Tanxvedridan gamomdinare, mkvlevarma boZi filis Casamagrebel sayrdenad
bis siZveleTmaZiebelTa aRwerilobebiT imxanad mcxeTasa da mis taZrebSi miiCnia, riTac daazusta misi adgili da funqcia [1: 36-37, 193].
inaxeboda [22: 220,222-223; 23: 249-259]. miuxedavad amisa, is, rac SemogvrCa,
Zalze mniSvnelovania ara mxolod qarTuli, aramed zogadad qristianuli asea Tu ise, sadac unda mdgariyo jvris taZris fila da ra funqciac unda
kulturis TvalsazrisiTac. naTqvamis naTelsayofad sakmarisia mcxeTuri hqonoda mas, igi kompoziciuri simwyobriT, kveTis teqnikuri daxvewilo-
samuzeumo siZveleebisTvis Tvalis erTi Sevlebac ki da maTi mokle da- biT, gamosaxulebis SinaarsiTa da mxatvruli iersaxiT misi wris ZeglTa
xasiaTeba. Soris erT-erTi saukeTeso nimuSia. am filis mniSvnelovnebas zrdis is
garemoebac, rom dRemde aRmosavleT saqarTveloSi marmarilos arqiteq-
daviwyebT qvaze kveTis nimuSebiT – turuli detalebis arseboba mcxeTis garda mxolod atenis sionSi fiq-
filiTa da ori steliT, romlebic sirdeba.4
Camotanilia jvris taZridan da misi
Semogarenidan. fila (96 X 114 X 6 sm) saerTod, Zvel qarTul taZrebSi samSeneblod Tu mosapirkeTeblad mar-
saqarTvelosTvis uCveulo masalis marilos qvis moxmarebis SemTxvevebi sakmaod iSviaTia da bizantiasTan
– marmarilosia, restavrirebulia da meti siaxlovis gamo umetesad dasavleT saqarTvelos eklesia-monastreb-
Sedgeba TabaSiriT SekavSirebuli 18 Si gvxvdeba (moqvi, biWvinTa, martvili, caiSi, xobi,…gelaTi). mkvlevarTa az-
naWrisgan (sur. 1), romlebic marmari- riT, yvela maTgani adreqristianul xanas ekuTvnis, prokonesuri warmomav-
los sxva natexebTan erTad 1938 wels, lobisaa da marmarilos zRvis kunZul marmoraze arsebul im saxelosnos
taZris restavraciis dros iqna amo- ukavSirdeba, romelic samSeneblo da mosapirkeTebeli masaliT amaragebda
Rebuli sakurTxevlis iatakidan3. bizantiis dedaqalaqs, italias da qristianuli samyaros bevr sxva mniS-
1. marmarilos fila. IV-V ss. jvris vnelovan punqtsac [1: 36].
taZari

g. CubinaSvilis azriT, fila SesaZloa ekuTvnoda: 1. qarTvelTa moqcevis rogorc irkveva, saqarTveloSi SemorCenili marmarilos nakeTobebi Zi-
adgilis mosaniSnad mTaze aRmarTuli xis jvris oqtogonalur kvarcxlb- riTadad spoilebia, anu Tavis droze isini axal adgilebze meoradi da-
eks; 2. jvrisTvis sagangebod agebul salxinebels (`gumbads“); 3. jvris niSnulebiT gamouyenebiaT [8: 227-242].5 Tavdapirvelad qvisgan nakveTi es
didi taZris kankels, an 4. sakurTxevlis afsids Semoyolebuli qvis na- nimuSebi mcire arqiteqturuli nagebobebis (kankelebi, sanaTlavi embazebi,
xevarwriuli xarisxis baliustradas [26.: 84, 86, tab. 29]. mkvlevari, V-VIII sakurnebeli wylis rezervuarebi, ambionebi, svetebi, kolonadebi da a.S.) na-
saukuneebis bizantiuri paralelebis safuZvelze (kankelis filebi romis wilebs warmoadgenda da maTi mxatvruli dekoric tradiciulad jvrebis-
san klimentisa da ravenis san apolinari nuovos bazilikebidan, fokidis gan, geometriuli figurebisgan da mcenareuli ornamentebisgan Sedgeboda.
osios lukasisa da salonikis wm. dimitri Tesalonikelis taZrebidan,
trapezis qva da svetebis bazisebi ravenis san vitales, baris san nikolas spoilebis gavrcelebas ramdenime mizezi hqonda. erTi is, rom isini maTi
da ravenis san apolinari in klases eklesiebidan da sxv.) VI saukunis mompovebel-Semwirvelebis SesaZleblobebs warmoaCenda, meore – axal ad-
pirveli naxevriT aTariRebs filas da miiCnevs mas jvris did taZarze gilebs amSvenebda, mesame – maTi warmomavlobis adgils fizikurad da
ufro adrindel nakeTobad. zemoxsenebul paralelebs davumatebdiT aTe- sulierad akavSirebda axal samyofelTan, da meoTxe (eklesiuri TvalTa-
nis benakisa da bizantiuri muzeumebis koleqciebSi dacul kankelebis xedviT gansakuTrebiT mniSvnelovani) _ axali nagebobebis kedlebsa Tu
marmarilos filebs, romlebic yvelaze metad gavs mcxeTur filas. interierebSi CarTviT es nivTebi wminda relikviebis rols asrulebda.

jvris taZris fila kankelis nawilad miiCnia r. Smerlingma [24: 60-62; cxadia, yvela importirebuli qva spoila ver iqneboda. zogjer isini
tab. 1]. man gamosaxulebis ikonografiiTa da stiliT igi e.w. delfosuri sagangebo SekveTebsac warmoadgenda. aseTi unda yofiliyo, savaraudod
filebis jgufs miakuTvna, gaafarTova ucxouri analogebis wre da V-VI qarTvelTa wminda dedaqalaqis, mcxeTis jvris marmarilos filac. ar ga-
saukuneebiT daaTariRa. amasTan mecnierma, g. CubinaSvilis msgavsad, es eq-
sponati bizantiuri warmomavlobis Zeglad CaTvala.
4 atenis sionis arqeologiuri kvlevis dros, 1969-1992 wlebSi, taZris SigniTac da gare-
Tac marmarilos ara erTi fragmenti aRmoCnda, romlebic V saukunis bazilikas ekuT-
filis daniSnulebis Sesaxeb g. CubinaSvilis erT-erTi versia gaiziara da vnoda. esaa svetebisa da bazisebis fragmentebi, romlebic pirveladi daniSnulebiT
daasabuTa g. abramiSvilma. man yuradReba miaqcia taZris centrSi mdgari SesaZloa trapezis, kankelis, ormetriani mrgvali svetis da balustradis nawilebs
oqtogonuri kvarcxlbekis erT mxares SemorCenil marmarilos oTxkuT- warmoadgenda [1: 36-41]
5 xelovnebis muzeumis qvis fondSi inaxeba marmarilos svetebis, bazisebisa da kapitel-
ebis sada da moCuqurTmebuli fragmentebi moqvidan. xobis monastris RvTismSoblis
taZris samxreT ekvderis interierSi da fasadis wyobaSi CarTulia ambionis filebi
3 fila 1940-iani wlebis dasawyisSi Sewebda arqiteqtor m. CxikvaZis sqemiT, 1947 wels ki jiqeTidan, romlebic samegrelos mTavarma, vamey dadianma omSi gamarjvebis Semdeg
xelovnebis muzeum `metexis“ sainventaro wignSi gatarda (sxsm `d“ 102). aqvea Canawe- Camoitana misi sagvareulos samarxi-eklesiisTvis [8: 231-236]. marmarilos spoilebi
ri marmarilos meore filis usaxuri namsxvrevebis Sesaxebac (sxsm `d“ 101), romelTa dRemdea SemorCenili martvilis, caiSis, biWvinTisa da gelaTis monastrebis mTavari
awyoba SeuZlebelia taZrebis interierebSi [8: 231-236]; 25: 20-23]

774 775
movricxavT, rom axladgaqristianebul iberiaSi es fila, kvarcxlbekisa ganrRveulis talRovani Tmis punsonirebuli boloebi, punsonirebuli
da, SesaZloa, agreTve kankelis nawilebTan erTad mcxeTaSi konstantine Tvalis guga, samosis nakecebis wyoba da damuSavebis manera aaxloebs mas
didis mier gamogzavnil RvTismsaxurebsa da xuroTmoZRvrebs CamoetanaT. TviT mcxeTis jvris didi taZris aRmosavleT fasadze nakveT VI-VII sau-
kuneebis qtitorTa portretebTan.
jvris filaze nakveTia golgoTis jvrebi da maT Soris ormag wreSi Ca-
werili eqvsfoTola varduli qrizmiT, romlebic ormagad gadaxlarTuli soterologiuri Sinaarsidan gamomdinare, uflis saswaulebis gamosax-
sartyeliT erTdeba ise, rom jvrebi kompoziciis qveda nawilSi gaSlil- vas saeklesio xelovnebis ganviTarebis pirvelive etapze gansakuTrebu-
gafoTlili sartylis boloebs eyrdnoba. qrizma, adreqristianul xana- li mniSvneloba eniWeboda [18: 162-186]. amitomac, ganrRveulis gankurneba
Si farTod gavrcelebuli macxovris niSan-simbolo sxvadasxva versiiT - brmis da eSmakeulis gankurnebasTan da lazares aRdginebasTan erTad
gvxvdeba [16: 30, 75, 78, 79; 17: 39, 41]. mas xSirad eqvsi an rva bolo aqvs, xan - sakmaod xSirad aisaxeboda kedlis mxatvrobaSi (II-III saukuneebis romis
R-ic erTvis, zogjer ki, wreSi Casmuli, `jvarcmaSi“ macxovris anTrop- katakombebisa da dura evroposis sinagogis freskebi) da qvis, liTonisa
omorful figuras enacvleba.6 ukanasknel SemTxvevaSi igulisxmeba, rom Tu spilos Zvlis mxatvruli damuSavebis xelovnebaSi [16: 11-12, 66-67, 242-
jvarcmuli ieso ukve sxeulebrivad amaRlebulia da eklesia elodeba mis 243]. niSandoblivia, rom swored qristes saswaulebis amsaxveli uZvelesi
meored mosvlas. swored am Sinaarsisaa mcxeTis jvris filis gamosaxule- artefaqtebis wreSi eqceva mcxeTuri eqsponatic, romelic imiTac iqcevs
bac, romelic mTlianobaSi orbunebovani RmerTis sikvdilze gamarjvebis gansakuTrebul interess, rom qvajvarebi da maTi aRmarTvis tradicia
Temas da sayovelTao xsnis dogmats asaxavs. aqve vityviT, rom marmarilos saqarTvelosgan gansxvavebiT, sakmaod iSviaTi movlenaa sxva qristianul
filebi am SinaarsiTa da am sqemis gamosaxulebebiT adreqristianul rom- qveynebSi.
sa da bizantiaSi arc Tu iSviaTia, magram saqarTveloSi mcxeTuri fila
erTaderTia. VI-VII saukuneebiT TariRdeba muzeumSi daculi kidev erTi qvis stelis
fragmenti jvris taZris mimdebare teritoriidan (41 X 28 X 30 sm.), romlis
aseve unikaluria jvris taZris mim- sam mxareze adamianebis, cxovelebisa da jvrebis gamosaxulebebi moCans
debare teritoriidan muzeumSi mox- (sur. 3-1,2).8 mis centralur waxnagze warmodgenilia macxovaris figura
vedrili VI-VII saukuneebis stelebis Tavze daSvebuli suliwmindis sxivebiT da ori angelozis frTebis narCe-
fragmentebic, romlebic marmarilos nebiT. mkvlevarTa erTi nawili aq `uflis didebiT gamocxadebas“ xedavs
filisgan gansxvavebiT anTropomor- [10: 332], meore ki _ `jvarcmas“ [6: 67]. kompoziciis zemoT, viwro areze naC-
ful, siuJetur gamosaxulebebs Sei- venebia `jvris amaRleba mfrinav angelozTa mier“, rac uSualod exmianeba
cavs7. erTi maTgani (sxsm `d“ 103/1), jvris didi taZris samxreT karis timpanis cnobil, jvarTamaRlebis gamo-
mcire zomisaa (21 X 21 X 12 sm.), Ca- saxulebas.
motexilia da Sesabamisad, masze war-
modgenili `ganrRveulis gankurneba“
nawilobriv moCans [6: 63, tab. 96]. fi-
lis zeda mxares, Rrma, iribuli kve-
TiT gamoyvanili vertikaluri zole-
bis rigi efeqtur TavsarTs qmnis da
mkafiod aCarCoebs ZiriTad gamosaxu-
2. stelis fragmenti `ganrRveulis lebas (sur. 2). mis qvemoT SemorCeni-
gankurnebis~ sceniT. VI-VII ss. lia aseve Rrma kveTiT gadmocemuli
jvris taZris mimdebare teritoria qristes Tmisa da Saravandis mcire
fragmenti da profiliT mdgari gan-
kurnebuli paralizebuli mamakaci,
romelsac zurgze TokiT mikruli
ayiravebuli sawoli mouCans.

6 vatikanis muzeumis IV saukunis sarkofagze (# 171) domicilas katakombidan dafnis


gvirgvinSi Casmuli da jvarze gakruli qrizmis da frinvelebis (morwmuneTa sulebi) 3.1 3.2
garda vnebis kviris amsaxveli yvela scena Cveulebrivad, adamianebis figurebis Cve-
3. 1,2 stelis fragmenti, VI-VII ss. jvris taZris midamoebi
nebiT gamoisaxeba. ufro metic, TviT qrizmian `jvarcmaSic“ mcvelebi naCvenebi arian
sxeulebrivad [16: 72, il. 40]
7 stelis sxva, CuqurTmebiani fragmentebic 1947 wlis dasawyisSia registrirebuli sain-
ventaro wignSi (sxsm `d“ 103/2-5), sadac maT Sesaxebac aris Canaweri imis Taobaze, rom 8 sainventaro davTris 1947 wlis Canaweris mixedviT qva muzeums arqiteqtorma m. Cxik-
SesaZloa muzeumSi isinic m. CxikvaZis motanilia vaZem gadasca (sainv. # sxsm `d“ 482)

776 777
stelis fragmentis gverdiTa waxna- svetis korpusis sam mxares amokveTilia dayiravebuli mcenare (xe, buCqi),
gebze warmodgenilia: wreebSi Caweri- romelsac mayvlisa da askilis msgavsi nayofebi aqvs. centralur waxnag-
li bolnuri jvrebi (marcxniv), ori ze warmodgenilia xis totebs moWidebuli SiSveli mamakaci, romelic aS-
cxoveli da 3/4-iT Sebrunebuli ber- karad adamia, miuxedavad imisa, rom muzeumis davTarSi moxseniebulia ro-
monazoni (marjvniv).9 mkvlevarTa erTi gorc eva. adamis saxisa da sxeulis momrgvalebuli, amoburculi nakvTebi
nawilis varaudiT, aq SeiZleba war- ganzogadebuli formisaa, xveuli Tma ki Tavze maRali gvirgviniviT adgas.
modgenili iyos: a) wm. Sio mRvimeli,
romelmac taZris qtitori, qarTlis es eqsponati daTariRebulia VII saukuniT [12: 4)], Tumca, SesaZloa, igi ram-
erisTavi stefanoz I qristes rjul- denadme Zvelic kia. misi uaxloesi analogebia xeze da qvaze kveTis IV-VI
ze moaqcia; an b) ioane zedazneli, saukuneebis nimuSebi saberZneTidan, sinas mTidan, CrdiloeT afrikidan (sa-
4.1 4.2 rogorc winamZRoli asurel ber-mo- qara, bauiti) da sxv. maT Sorisaa sworkuTxa svetebi salonikis wm. demetre
nazonTa; an g) krebiTi saxe zogadad Tesalonikelis taZris kri ptidan, qvis arqitravi ahnadan, bauitis stela
samonazno dasisa, romelic VI-VII sau- luvridan da sxv. (16: 148-149, 15: 22, 24-25). maTTan Cvens svets aaxloebs ga-
kuneebis qarTl-kaxeTSi mimdinare po- mosaxulebaTa siuJetebad upiratesad miTologiuri an bibliuri Temebis
litikur procesebSi zurgs umagreb- gamoyeneba, kveTis Rrma da rbili, e.w. Suq-Crdiliani teqnika, formaTa plas-
da saero xelisuflebas [10: 342-343]. tikuri gamomsaxveloba, msxvilmasStabiani mcenareuli dekori, personaJTa
am mxriv niSandoblivia, rom arsebobs bavSvuri ieri da figurebis momrgvalebuli, moculobiTi formebiT gad-
stelis am gamosaxulebis gansxvavebu- mocema [16: 148-150; 15: 22, 24-25]. maT saerTo aqvT agreTve sxeulTa propor-
li interpretaciac, romlis mixedviT ciebi, xorcieleba, saxis mokle da momrgvalebuli ovali, dabali kiseri,
4.3 ber-monazoni gaigivebulia daviT ga- gansakuTrebuli formis varcxniloba da rac xazgasmiTaa aRsaniSnavi -
rejelTan, xolo scena – misi cxovre- TviT svetebis specifikuri forma da konstruqcia.
4. xis konsoli bis erT-erT epizodTan [6: 67].
4.1 xis konsoli adamis gamosax- sayuradReboa, rom svetze adami dgas xesTan, xe ki (Axis Mundi) qristianuli
ulebiT. IV-V ss. stelis grafikulma rekonstruqciam saxismetyvelebiT dakavSirebulia adamis baRTan [21: 203]. igi akavSirebs
4.2 sveticxoveli, xis konsoli. IV-V
(avtori n. CakvetaZe) cxadyo, rom mu- miwasa da zecas anu warmoadgens maT Soris arsebul sulier xids, kibes,
ss. zeumSi daculi qvis fragmenti ste- riTic adamians saSualeba eZleva zeciuri mamis wiaRSi dabrunebisa. SemT-
4.3 sveticxoveli, xis konsolis zeda
mxare. IV-V ss. sveticxoveli
fanoz I-is mier taZris agebamde cota xveviTi ar aris, rom svetze adami ise dgas, rom Tan rcxvenia siSiSvlisa,
adre dadgmuli memorialuri da vo- Tan ki emzadeba misken daxril, dayiravebul xeze asasvlelad, rac niSnavs,
tivuri daniSnulebis Zeglis zeda na- rom igi ukve gamodevnilia samoTxidan, magram misTvis da misi monanuli
wils warmoadgenda. rogorc gairkva, modgmisTvis SesaZlebelia sasufevelSi dabruneba.
am stelis bazisis nawilia is qarTul-somxuri warwerebiani qvac, rome-
lic taZris gviandel kankelSi naxes CaSenebuli, 1938 wlis restavraciis sveticxovlis konsolis zeda waxnagze arsebuli reliefuri vardulis
dros, `gamoaTavisufles“ da romelic erTxans miaCndaT mirian mefis mier centrSi da sam waxnagis zeda nawilSi sxvadasxva siRrmisa da formis
aRmarTuli jvris postamentis mosapirkeTebel dafad [10: 352].10 fosoebi moCans. es ki imas mowmobs, rom konsoli iyo nawili raRac sxva
konstruqciisa, romelic didi albaTobiT TviT mironmdinare svetis ad-
garda jvris taZris siZveleebisa, muzeumis qvisa da xis nakeTobaTa fond- gils _ mis Cardaxs an bariers ukavSirdeboda. xis siZvele, wiwvovanTa ji-
Si iricxeba sveticxovlis taZris kuTvnili ramdenime eqsponati, romelTa Sisadmi kuTvnileba, misi reliefebis msgavseba IV-V saukuneebis ZeglebTan
Soris uZvelesi da uiSviaTesi xis konsolia. esaa saSualo zomis (73 X 23 uneblieT badebs kiTxvas _ xom ar ekuTvnoda es konsoli sveticxovlis
X 23 sm.), sworkuTxa, nawilobriv moCuqurTmebuli sveti, romelsac gansaku- adreul, pirvel an meore taZars? kiTxva legitimuria imdenad, ramdena-
Trebuli simboluri gamosaxulebebi aqvs (sur. 4-1,2,3).11 dac wm. ninos locvis ZaliT saswaulebrivad aRmarTuli cxovelmyofeli
svetica da masze daSenebuli taZaric Tavidanve simbolurad swored Axis
Mundi-s gamoxatavda [9: 122-123].

sveticxovlis taZridanaa momwvano tufis qvis kankelis Sewebebuli filac


(51 X 60 X 18 sm.), romelic samuzeumo davTris Canaweris mixedviT, mcxeTi-
dan TbilisSi kirion kaTalikosis kurTxeviT gadautaniaT (sxsm `d“ 195).
9 aq SeiZleba gavixsenoT wm mamanti (III s.), wm. elia (IV s.) da mariam (VI s.) egvi pteli, igi X, XI saukuneebiT TariRdeba (24: 97-98) da gansakuTrebul yuradRebas
wm. gerasime iordaneli (V s.), wm. francisk asizeli (XII-XIII ss.), wm. serafim saroveli iqcevs imiT, rom misi orive mxare uaRresad saintereso dekoriTaa dafa-
(XVIII- XIX s.) da sxvebi, vis biografiebSic cxovelebTan urTierTobas gansakuTrebu- ruli (sur. 5 - 1,2). filis ukana mxris dekori anikonuria da Sedgeba far-
li adgili ukavia To, oTkuTxa CarCosgan, romelic wreebSi Casmuli samfoTola mcenareebis
10 qva s. janaSias saxelobis saqarTvelos muzeumSi inaxeba or-ori rigiT ivseba da SedarebiT viwro, CaRrmavebuli centraluri are-
11 sveti 1958 wels iqna restavrirebuli, xolo 1959 w-s gaxda muzeumis eqsponati (sxsm
`d“ 827)
sagan, romelic iribi xazebiT isea dayofili, rom maTSi amoRaruli sada

778 779
5. sveticxovlis kankeli
5.1 kankelis filis ukana
mxare. X s.
5.2 kankelis wina mxare. XI s.

5.1 5.2 6.1

oTkuTxedebiTa da jvrebiT Semkuli kvadratebi erTmaneTs Wadrakulad


enacvleba. am ti pis kveTa da ornamentacia qarTuli xelovnebis sxva, iseT
cnobil Zeglebzec gvxvdeba rogoric X saukunis foToleTisa da xaSu-
ris kankelebis filebia [24: 97). niSandoblivia, rom maTi dekori imeorebs
winare qristianuli xanisa da adre Sua saukuneebis bazilikebis Wvirul
kankelTa ornamentacias.

filis meore mxareze sruliad sxva suraTi gvaqvs. aq SemorCenilia aRsay-


drebuli macxovris naxevarfigura, romelic filaze mxolod nawilobriv
moCans. misgan marcxniv, zemoT warmodgenilia medalionSi Cawerili mTava-
rangelozi, xolo qvemoT serafimi, rac migvaniSnebs, rom Cvens winaSea uf-
lis didebiT gamocxadeba _ Teofania [6: 266]. am satriumfo kompoziciasac
moCuqurTmebuli CarCos farTo zoli Semouyveba, romlis stilizebuli
mcenareuli motivi XI saukunis qarTuli arqiteqturis da maT Soris kan-
kelebis saxasiaTo niSania (ix. kankelebi zedaznidan, SiomRvimidan, safari-
dan da sxv.). filis ori mxaris gansxvavebuli teqnikiT kveTa, ikonografia
da stiluri maxasiaTeblebi sxvadasxva droiT aTariRebs maT [24: 97-98].
misi ukana mxare X saukunisaa, wina – XI saukunisa, rac imas mowmobs, rom
melqisedek kaTalikosis mSeneblebs taZris erT-erTi eklesiis kankeli-
saTvis ukve arsebuli, moCuqurTmebuli kankelisave fila gamouyenebiaT.

mcxeTis koleqciis erT-erTi saintereso nimuSia mowiTalo feris qvisgan


gamokveTili eklesiis modeli (sur. 6-1,2), romelic 40-ian wlebSi vinme
k. geraskins Caubarebia muzeumisTvis (sxsm `d“ 669). XVII saukuniT da-
TariRebuli es nakeToba (39 X 50 X 26 sm.) msgavsia im akroteriumebisa,
romlebic qristianuli taZrebis saxuravebis kexze wamodgmulni miwi-
eri da zeciuri eklesiebis erTobis simboloebad aRiqmeboda; Tumca, zog
SemTxvevaSi aseTi eklesiebi taZarTmSeneblobisTvis saWiro saproeqto, 6.2
moculobiT modelebadac gamoiyeneboda [8: 142-143]. aRsaniSnavia, rom svet-
icxovlis `eklesia“ rogorc formiT, iseve samxreT da dasavleT fasa-
debis gaformebiT12 dRevandel taZars zedmiwevniTaa mimsgavsebuli, rac mis

6. sveticxovlis modeli
6.1 xedi samxreT-dasavleTidan
12 modelis CrdiloeT fasadi sruliad sadaa, aRmosavleTisa ki dausrulebuli 6.2 aRmosavleT fasadi

780 781
TariRTan dakavSirebiT garkveul eWvebs aRZravs, vinaidan sveticxovlis ganxiluli masalis garda, xelovnebis muzeumis mcxeTur eqsponatTa Sori-
taZris `garSemo stoa“, romelic melqisedek kaTalikosis mier yofila saa sanawile xati da saeklesio naqargi qsovilebis ramdenime nimuSi, rom-
miSenebuli [11: 22] XIX saukuneSi, egzarqatobis dros moungreviaT [3: 54, 36].13 lebic gviani Sua saukuneebiT TariRdeba da Tavis droze sveticxovlis
taZris kuTvnilebas warmoadgenda. TiToeuli maTgani Zalze sainteresoa
calke aRniSvnas imsaxurebs mcxeTis mesame didebuli taZris, samTavros istoriiT, ti pologiiT da ikonografiul-mxatvruli maxasiaTeblebiT, ma-
kankelis tufis qvis fragmenti (sur. 7-1), romelic i. gagoSiZis mier 1969 gram, vinaidan maT Sesaxeb ukve arsebobs sagangebo publikaciebi [5: 56-63;
wels iqna SemTxveviT napovni monastris ezoSi da maleve xelovnebis 5: 64-74], amjerad mxolod fotoebsa da Zalze mokle informacias davjer-
muzeumis Sua saukuneebis koleqciis kuTvnileba gaxda (sxsm D`d“ 1062). am debiT.
fragments (40 X 31 X 21 sm), araferi aqvs saerTo im kankelTan, romelic
eklesiaSi dRes dgas. amJamindeli kankelis SedarebiT sruli saxe Zveli sveticxovlis mravalnawiliani xati-relikvariumi (sxsm `x“ 743) nakluli
CanaxatebiT SemogvrCa [19: 19, tab. XIII]. igi XV saukuniT TariRdeba da ale- da saxecvlilia. igi Tavis droze ferwerul samkareds warmoadgenda, ris-
qsandre I-is mier miwisZvriT dazianebuli taZris aRdgenis process ukav- ganac dRes mxolod frTebi SemorCa. ermakovis arqivis fotos mixedviT
Sirdeba [24: 179]. rac Seexeba muzeumis eqsponats, igi, winaswari mosazrebiT, mis centralur dafaze amokveTili yofila wminda nawilebisTvis gan-
XI saukunis pirveli mesamediT TariRdeba [7: 321)] da 2002-2004 wlebSi kuTvnili 88 bude, romelic mooqruli liTonis dafanjruli `badiT“ iyo
samTavros taZarSi arqeologiuri samuSaoebis dros aRmoCenil kidev 2 dafaruli (sur. 8 a). `badeze“ mocemuli iyo wminda nawilTa ganmartebiTi
fragmentTan erTiandeba [13:741]. mogvianebiT maT kankelis kidev sxva, Sesan- warwerebi da qarTlis kaTalikos-patriarq domenti IV-is saqtitoro te-
iSnavad moCuqurTmebuli fragmentebi Seemata, romelTagan erTze ornamen- qsti.15
tul dekorTan erTad wmindanTa figurebis naSTebic moCans (sur. 7-2, 3, 4).
isini dRes monastris muzeumSi inaxeba da ti pologiurad da stilurad
im jgufSi erTiandeba, romelic XI saukunis qarTul qvaze kveTilobis
xelovnebis saukeTeso nimuSebisgan Sedgeba.14

7. 1,2,3,4 kankelis filis fragmenti.


7.1 7.2
XI s. samTavros monastris xe-
lovnebis muzeumi

7.3 7.4 8. a) sanawile xatis dafa (samkaredis Sua nawili) wmin-


da nawilebiT. XVII s. sveticxoveli

13 am minaSenebis saZirkvlebi da kedlebis fragmentebi taZarTan dResac Cans


14 mxedvelobaSi gvaqvs kankelTa nawilebi zedaznidan, SiomRvimedan, sveticxovlidan,
iyalTodan, awyuridan, safaridan 15 xatis am dafis Sesaxeb ix. Натроев А., gv. 254-256

782 783
teqstis Tanaxmad kaTalikoss 1719
wels mravalnawiliani xatis sanaw-
ile dafa mouWedavs da daubrZanebia
TbilisSi, anCisxatis eklesiaSi. ro-
gorc Cans, im droisTvis samkaredi
ukve daSlili yofila da kaTalikoss
xelT mxolod misi centraluri dafa
hqonia. rac Seexeba frTebs, isini viRa-
cas erTi CarCoTi Seukravs da meore
mxridan wm. petresa da wm. pavles gamo-
saxulebebiT mouxatavs (sur. 8 b).bune-
brivia, rom xelovnebis muzeumSi dac-
uli es ormxrivi xati (48, 5 X 62,5 sm.)
sxvadasxva periodis mxatvrobis fen-
ebs Seicavs. misi dRevandeli ukana mx-
are XVII saukunis, wina mxare ki XVIII
saukunisaa. amasTan, wm. mociqulTa
gamosaxulebebi gadawerilicaa. mTa-
vari ki isaa, rom xatis Sida mxareze,
oqros fonze, imdeni miniaturuli ga-
mosaxulebaa, ramdeni sanawile budec
centralur dafazea mocemuli (sur. 8
g). isini isea ganawilebuli, rom wmin-
danTa da dResaswaulTa mcire xate-
bi, Tavdapirveli samkaredis arsebo-
bis SemTxvevaSi frTebis daxurvisas
zustad daedeboda budeebs, romleb-
Sic maTi wminda nawilebi inaxeboda.
yuradRebas iqcevs is faqti, rom XVII
saukunis mxatvrobis fenaze, marjve-
na frTis zeda registrSi moTavse-
bulia sveticxovlis TemasTan dakav-
Sirebuli gamosaxulebebi – angelozi
mironmdinare cxoveli svetiT xelSi
da wm. nino jvriT (sur. 8 d); xolo
orive frTis SuagulSi jvarcma-aRd-
gomasTan dakavSirebuli samsWvalebi,
Rrubeli, lodze mjdari angelozi da
iesos Sesagragni qsovilebi moCans.

muzeumis mcxeTur koleqciaSi sa-


gangebo yuradRebas iqcevs agreTve
liturgiuli qsovilebi, romlebic
sveticxovlisTvis sxvadasxva dros
SeuwiravT. maT Sorisaa sami gar-
damoxsna (sur. 9, 10, 11), oTxi did-pa-
tara dafarna (sur. 12, 13, 14), olari
da oric saepiskoposo sartyeli, rom-
lebic qarTvel mefe-didebulTa da
eklesiis saWeTmpyroblis mieraa Se-
8. b) erT xatad Sekruli sanawile
wiruli (sur. 15). qtitorTa warw-
samkaredis frTebi, XVII-XVIII ss. erebSi moixseniebian: gaerTianebuli

784 785
saqarTvelos ukanaskneli mefe gior-
gi VIII (1446-1466); qarTlis dedofali,
manuCar dadianis asuli mariami (1632-
1682); Tavadi givi amilaxvari (1678-
1694) da misi Tanamecxedre, vaxtang
V-is asuli Tamari; vaxtang V-is Ze,
batoniSvili levani da misi meuRle
TuTa. maTgan ori – mariam dedofali
da batoniSvili Tamari, maT Sewirul
gardamoxsnebze amoqargulic ki arian
muxlmoyriT vedrebis pozebiT.

aRniSnuli qsovilebi mcxeTidan Zve-


li qarTuli saeklesio naqargobis
saukeTeso nimuSebia. isini, iseve, ro-
gorc yvela zemoxsenebuli nivTi
sveticxovlis, jvrisa Tu samTavros
taZrebidan xelovnebis muzeumis um-
niSvnelovanesi eqsponatebia.

rogorc dasawyisSi iTqva, muzeumis


saganZurSi kidev araerTi mcxeTuri
siwminde inaxeba, romelTa Rirebule-
8. g) sanawile samkaredis frTebi- ba erovnuli memkvidreobis farglebs
sgan Sekruli xatis Siga mxare
scildeba. cxadia, maTi gasajaroeba
sasurveli da aucilebelic kia. vime-
dovnebT, rom momavalSi SesaZlebeli
gaxdeba `samefo da sameufeo qalaqis“,
wminda dedaqalaq mcxeTis samuzeumo
siZveleebis sruli katalogis Sedge-
na da maTTan dakavSirebuli damxmare
masalis (aslebi, anazomebi, naxazebi,
fotoebi) gamomzeurebac, ris saSuale-
basac winamdebare publikaciis forma- 9. giorgi VIII-iseuli gardamoxsna. XV s.
ti ar iZleva. sveticxoveli

8. d) sanawile xatis marcxena frTa


mironmdinare svetisa da wm. ninos
gamosaxulebiT (detali), XVII s.

10. mariam dedofliseuli gardamoxsna. XVII 11. givi amilaxvriseuli gardamoxsna. XVII
s. sveticxoveli s. sveticxoveli

786 787
15. barZimis pereqeli. XVII s.
sveticxoveli

13. barZimis pereqeli. XVII


s. sveticxoveli

14. samRvdelmTavro
12. feSxumis pereqeli. XVII s. sartyeli. XVII s.
sveticxoveli sveticxoveli

788 789
bibliografia Nana Burtchuladze
Georgian National Museum,
Sh. Amiranashvili State Museum,
1. abramiSvili g., atenis sioni, Tb., 2012 12. qristianuli gamofena muzeumis fonde- Chief Curator for Medieval Art Collections
2. baraTaSvili g., naqargi siwmindeebi sve- bidan da ierusalimis 2002 wlis eqspe-
ticxovlidan. sveticxoveli, samecniero diciis fotoebi, katalogi, Tb., 2003
konferenciis moxsenebaTa krebuli. Tb.,
2018
13. yifiani g., mefe mirianis bazilika. bizan-
tologia saqarTveloSi, 2. Tb., 2009 CHRISTIAN
3. beriZe v., qarTuli xuroTmoZRvreba. Tb., 14. javaxiSvili g., adrefeodaluri xanis ANTIQUITIES
FROM MTSKHETA
1974 qarTuli stelebi, Tb., 1998
4. bubulaSvili e., sveticxovlis siwmin- 15. Gabra G., Eaton-Krauss M., Coptic Art, Cairo,
deebi, sveticxoveli, Tb., 2010 NewYork
16. Milburn R., Early Christian Art and Architecture,
IN SHALVA
AMIRANASHVILI
5. burWulaZe n., sanawile xati sveticxov-
lidan saqarTvelos erovnul muzeumSi, California, 1988
sveticxoveli, samecniero konferenciis
moxsenebaTa krebuli., Tb., 2018
17. Runsiman S., Byzantine Style and Civilization,
1975
MUSEUM
6. dadiani T., kvaWataZe e., xundaZe T., Sua 18. Schiller G., Iconography of Christian Art, vol. I, OF FINE
saukuneebis qarTuli qandakeba, Tb., 2017
7. gagoSiZe g., gagoSiZe s., niqozis saepis-
New York, 1971
19. Stackelberg E., Gagarine G., Le Caucase Pittor- ARTS
koposo saydris Zveli kankeli, saqarT- esque, Paris, 1847
velos erovnuli muzeumis `moambe“, #7, 20. Библейская энциклопедия, Москва, 1890
Christian antiquities hold central place in me- In the present publication, selected exhibits
(52-B), 2016 (репринтное издание, 1990)
dieval collection of Shalva Amiranashvili Mu- of Mtskheta collection of Shalva Amiranash-
8. TumaniSvili d., nacvliSvili n., xoSta- 21. Вахрина В. И., Щенникова Л. А., Владимирская
seum of Fine Arts. From the last decade of XIX vili Museum of Fine Arts are presented – the
ria d.,MmSenebeli ostatebi Sua sauku- икона Божией Матери. Православная
c. Georgian public figures started identification samples of stone and wood carvings, icons and
neebis saqarTveloSi, Tb., 2012 энциклопедия, т. IX, М., 2005
and preservation of this collection in state de- embroidery, which are outstanding due to rare
9. oqropiriZe a., sveticxoveli _ sicoc- 22. Муравёв А., Грузия и Армения, СПб., 1848
positories. This process continued in the XX iconography, refined making techniques, high-
xlis xe, sveticxoveli, samecniero kon- 23. Натроев А., Мцхетъ и его собор Светисховели.
c., as well. Particularly active it became in 20- ly artistic style, interesting inscriptions and
ferenciis moxsenebaTa krebuli, Tb., 2018 Историко-археологическое описанiе, Тф., 1900
30-ies, when religious items, remaining in the even the special function. Some of them are
10. sixaruliZe n., sxirtlaZe z., stelis 24. Шмерлинг Р., Малые формы в архитектуре
abolished churches and monasteries, were in more or less known, and some are completely
fragmenti mcxeTis wm. jvris taZridan, средневековой Грузии. Тб., 1962
danger of being destructed. Firstly, they were unknown. Besides, together with the original
saistorio krebuli, t. 5, Tb., 2015 25. Хрушкова Л., Скульптура раннесредневековой
stored in the capital city in the funds of several pieces, we represent the copies of monumental
11. dawerili melqisedek kaTalikosisa Абхазии, Тб., 1980
charitable organizations and ecclesiastic muse- paintings of Old Mtskheta and measurements
moÃsenebuli mcxeTis saydrisadmi, qar- 26. Чубинашвили Г., Памятники типа Джвари, Тб.,
ums, then the collection was moved to Tbilisi and drawings of the monuments of ecclesiastic
Tuli istoriuli sabuTebis korpusi, t. 1948
State University, Georgian National Gallery architecture; as far as these monuments are in
I, Tb., 1984
and Art Museum „Metekhi“. Since 1950, ma- depreciated condition or their original appear-
jority of these items became the exhibits of the ances have complete disappeared, presently,
newly established Georgian State Museum of these materials have extremely important in-
Art. formational and scientific significance.

Among these exhibits, special attention is


drawn by the collection of Georgia’s spiritual
capital – Mtskheta, and particularly, the part of
this collection, which at certain time, belonged
to Jvari, Svetitskhoveli and Samtavro Monas-
teries. Unfortunately, the volume of this col-
lection is quite small, as the cathedrals in that
area suffered numerous invasions and looting,
during centuries (including the XX c.c.); nev-
ertheless, whatever has survived to the present,
is particularly valuable according to its cultur-
al-historical importance.

790 791
givi RambaSiZe da sxva) mimdinare imanenturi procesebiTa da saqarTvelos kavkasiuri
saqarTvelos erovnuli muzeumi, politikis Sedegad warmoSobili kavkasiuri saxelmwifoebriobis religi-
asocirebuli mecnier-TanamSromeli, ur-kulturul safuZvlad qristianuli religia da kultura gvevlineba,
daviT baazovis saxelobis saqarTvelos rac ufro aaxloebda saqarTvelosa da imierkavkasiis xalxebs erTmaneT-
ebraelTa da qarTul-ebraul urTierTobaTa Tan da aZlevda saSualebas gadaewyvitaT maT winaSe arsebuli istoriuli
istoriis muzeumi, direqtori problemebi [19: 227–228].

* * *

qarTuli CrdiloeT kavkasiis qveynebSi qristianuli religiisa da kulturis isto-


riis Seswavla kavkasiologiis erT-erTi mniSvnelovani samecniero prob-
qristianuli lemaa, romlis mTavar meTodologias istoriis, qristianuli arqeologi-

kulturis is, kulturis istoriis, wyaroTmcodneobis, enaTmecnierebis, paleografiis,


eTnografiis, folkloristikis, anTropologiisa da genetikuri kuTxiT
wris Zeglebi sagnis kompleqsurad kvleva warmoadgens.

centralursa XVIII s. miwurulidan imierkavkasiur sivrceSi mkvlevarTa Taobebis mier


gamovlenilia qristianuli religiisa da kulturis mravali miwisqveSa
da aRmosavleT da miwiszeda Zegli [45:8-21; 47:142-163; 4: 119-126; 6: 473-478; 5: 767-773; 22: 161-
imierkavkasiaSi 182; 48: 211-218; 42; 9: 72-78; 43; 26; 27; 13: 296-307; 18: 321-327; 3: 185-196; 23: 182-185;
24: 160-167; 2: 91-103; 25: 115-116; 17: 67-71; 10: 46-47; 11:34-35; 12:89-103; 30:12-13; 31:42;
32:55-57; 46:53-67; 36: 113-116; 37:79-81; 38; 14:514-520]:
Tanamedrove kavkasiologiur gamokvlevaTa fonze naeklesiar-nataZralebi (gumbaTiani – dasavleT imierkavkasiaSi, istori-
(romliTac cxaddeba zeda paleoliTSi kavkasiis ul alaneTSi – maTi bizantiuri Tu qarTuli warmomavlobis Taobaze
eTno-kulturul-istoriuli erTobis arseboba, ro- azrTa sxvadasxvaobaa; qarTuli qristianuli xuroTmoZRvrebisaTvis da-
melic Zv. w. V-IV aTaswleulebSi daSliT da Zv.w. maxasiaTebeli e.w. `sameklesiani bazilikebi~ – istoriul alaneTsa da
III aTaswleulisaTvis _ kavkasiis mosaxleobis Zi- inguSeTSi; umetesad ki gvxvdeba didi da mcire zomis, adgilobrivTaganac
riTadi eTnikuri jgufebis CamoyalibebiT mTavrd- agebuli e.w. `darbazuli~ (maT Soris uafsidonicaa) eklesiebi, romelnic
eba) [21], yuradRebas i pyrobs leonti mroveliseu- zogjer ar gamoirCevian arqiteqturul-mxatvruli TvalsazrisiT, magram
li (XI s.) cnobebi saqarTvelosa da kavkasiis Zveli mniSvnelovani arian sociologiuri kuTxiT – gvauwyeben mosaxleobaSi
istoriis Sesaxeb da, maT Soris, kavkasiis xalxTa qristianuli religiis safuZvlian gavrcelebasa da mis msaxurebaze);
saerTo warmomavlobis koncefcia [8: 3/5–11, 4/1–6],
romliTac isini bibliuri noes SvilTaSvilis _ qvis, xisa da liTonis monumenturi da mcire plastikis Zeglebi (nairg-
Targamosis STamomavlebad cxaddebian. mroveli- vari zomisa da formis jvrebi, maTi kvarcxlbekebi, jvarTa gamosaxulebani
seuli koncefcia mniSvnelovania imiTac, rom sava- samlocveloebze, eklesiis saxurav kramitebze, qvis kvadrebze, koSkebze, ak-
raudod, uZveles tradicias asaxavda, Tavisi epoqis ldamebze, gulsakidi da saeklesio droSebis jvrebi, eklesiis kankelebis,
msoflmxedveloba-suliskveTebasac gamoxatavda da lavgardanebisa da xis karebis reliefebi, eklesiis eqsterieris Semam-
gacxadda samefo dinastiis _ bagrationTa gvaris kobeli reliefebi, bareliefebi, qvis embazi da a.S.). siuJetur-kompozi-
izoTeistur (RvTaebrivi warmoSobis) TeoriasTan ciur-ikonografiuli TvalsazrisiT, ornamentuli motivebiTa da Ses-
erTad _ Zlieri da vrceli, Savsa da kaspiis zRvebs rulebis teqnikiT isini analogiebs pouloben SuasaukuneTa saqarTvelos
Soris teritoriaze saerTo-kavkasiuri saxelmwi- arqiteqturul, kankelebis, saeklesio kedlis mxatvrobis, Wedur, qvasa da
foebriobis Camoyalibebis istoriul epoqaSi [44: xeze kveTilobis ZeglebSi, rac maTTan genetikuri kavSiriT aixsneba da,
294-295]. amave dros, gaaCniaT lokaluri, damaxasiaTebeli niSnebic;
adreSuasaukuneTa miwuruls kavkasiis xalxTa saeklesio kedlis mxatvrobis nimuSebi (mTlianad SemorCenilic da, um-
politikur-socialur-ekonomikursa da kulturis Tavresad fragmentulad, rogorc interierSi, ise eqsterierSi – eklesiis
sferoebSi (feodalur–formaciuli Zvrebi, Crdi- karis timpanSi; sagangebodaa aRsaniSnavi adgilobriv qtitorTa gamosax-
loel momTabareTa da samxreTeli Zlieri saxel- ulebani);
mwifoebisagan Tavdacva, transkavkasiuri gzebis
floba-gamagreba, mTisa da baris ekonomikuri ka- adgilobriv mcxovrebTa samarx-samarovnebi (akldamebi, kldesa da miwaSi
vSirebi, ZirZveli eTno-kulturuli urTierTobani, nakveTi, qvebiT amoSenebuli da qvis fiqlebiT gadaxuruli da sxva). ar-
tradiciuli zne-Cveulebani – eTnofsiqikuri wyoba

792 793
qeologiurad qristianuli dasafla- nografiul masalebTan erTad [33:
vebis wesis dadasturebasTan erTad 351-354], naTlad uCveneben im qveynebSi
(eklesia-taZrebTan arseboba, sasaf- qristianizaciis xarisxze, mis qro-
laoebze qvis jvrebisa Tu maTi gamo- nologiur diapazonsa da, xazgasmiTaa
saxulebiani qvis stelebis aRmarTva, aRsaniSnavi, iq moqmed eklesia-taZreb-
samarxTa da micvalebulTa damxroba, Si qarTul RvTismsaxurebasa da mo-
poza, ZiriTadSi uinventaroba – mx- saxleobaSi qarTuli enisa da dam-
olod samarxisa da tansacmliseuli werlobis farTod gavrcelebaze,
aqsesuaris arseboba, gulsakidi jvre- rac safuZvels qmnis, Suasaukuneebis
bi da sxva), didi mniSvneloba aqvT an- epoqis garkveul periodSi, region-
Tropologiur monacemebsac – `ojax- Si, qarTuli enisa da damwerlobis
ur~ samarxebSi dedakacTa da bavSvTa `lingva franka~ – `koine enis~ so-
ConCxebis aRmoCena, aseve, mosaxleo- ciolingvisturi faqtis arsebobaze
bis farTod qristianizaciazea mima- visaubroT; Tavis mxriv, isini aseve,
TiTebuli; Zvirfas cnobebs gvawvdian istoriul
1. `xozita mad mariamis~ eklesia, XIs.
geografiaze (saxelmwifoebriv-admin- 4. wmida ioane. nuzalis eklesia. XIII
dasawyisi (Crd. oseTi)
ZiriTadad samlocvelo, samSeneblo, istraciulsa da saeklesioze), ono- s. (Crd. oseTi)
liturgiuli Sinaarsisa da adgilo- mastika-toponomikasa da a.S.
brivi saxelwodebebis aRmniSvneli,
krebsiTad X–XVI ss. (umTavresad X– mniSvnelovani kavkasiologiuri problemis Seswavlis dRevandeli donis
XI ss. da XII–XIV s.s.) daTariRebuli gaTvaliswinebiT, meTodologiurad gaumarTlebelia, rodesac, CrdiloeT
ZvelqarTuli werilobiTi Zeglebi kavkasiis qveynebis Suasaukuneebis materialur kulturebSi arsebuli
(samSeneblo qvebze, qvis jvrebsa [16: jvrebisa (uamrav formaTagan aRsaniSnavia `berZnuli~, `laTinuri~, `gol-
584-588; 51: 588-589] da jvarTa gamosax- goTiani~, `medalionebiT~ daboloebuli da didroni jvar–monumentebi)
ulebian qvis kvadrebze, eklesiis ked- da maTi gamosaxulebebis semasiologiuri analizisas, mkvlevarTa erTi
lis mxatvrobaSi CarTulebi, samSen- nawili gamodioda mxolod warmarTobis konfesiuri monizmis poziciidan.
eblo da sayofacxovrebo keramikaze, im qveynebSi qristianobis damkvidrebis droidan jvrebis gamosaxulebaTa
sefiskveris qvis sabeWdavze [11: 34-35; semantika, bunebrivia, qristianulia, nawilobriv ki, dualistur-sinkretu-
29: 72-73], etratsa da qaRaldze xelnaw- lic: jvari (solaruli niSani) + jvari (qristianuli religiis simbolo).
erebi [15: 144-146; 50:208]. zogi maTgani sakiTxi, Tu romeli safuZveli mZlavrobs, saWiroa gaSuqdes rogorc droSi
CrdiloeT kavkasiis qveynebSi saqarT- (romel epoqaSia Seqmnili), aseve sivrceSi (romel regionSi – centrsa Tu
velodan `moxumulia~, umravlesoba ki, periferiaSi). amasTanave, orive ganzomilebaSi sagnis ganxilvisas, gasaT-
adgilobriv xelosan-kaligrafosTa valiswinebelia qristianuli religiisa da kulturis gavrcelebulobis
2. nuzalis eklesia. XIII s. (Crd. os-
eTi) mieraa Seqmnili, rac maT mier Zvelqar- xarisxi. rac Seexeba jvrebis gamosaxulebebs gviani periodis samSeneblo
Tul damwerlobaTa – `asomTavruli- qvebze – nadirobis scenebSi, mxedarTa, cxovelTa, `babilonTa~, ornamentis,
sa~ da `nusxuris~ karg codnasa da astraluri niSnebis anturaJSi da, aseve, utilitaruli daniSnulebis (xe,
qarTuli damwerlobisaTvis damaxasi- liToni, qsovili) sagnebze, maTi nawili misaCnevia qristianuli religiis
aTebel tendenciebSi gaTviTcnobiere- simbolos ornamentul reminiscenciad.
baze miuTiTebs – or da oTxstriqo-
niani weris sistemebi, aso-niSanTa da centralursa da aRmosavleT imierkavkasiaSi qristianuli religiisa
qaragmaTa moxazuloba-Semkuloba- da kulturis kvlevis intensifikaciasTan erTad, bolo aTwleulebSi
ni, sityvaTa daSoriSoreba, gankveTis mravali axalic gamomzeurda (daRistan-saqarTvelos gaerTianebuli ar-
niSnebi, daqaragmeba, asoTa SewiaReba, qeologiuri eqspediciis erT-erTi mniSvnelovani aRmonaCenTagania – mTian
`asomTavrulisa~ da `nusxuris~ urT- daRistanSi, avareTSi, qarTuli wyaroebis `RunZeTSi~, misi dedaqalaqis
ierTgavlena, maTi urTierTSereva da – xunZaxs damyure aqaros mTaze, X–XIV saukuneebis `wmida Tormeti moci-
a.S.). qulis~ saxelobis (mcxeTis sapatriarqo sakaTedro taZris – `sveticxov-
lis~ msgavsad) eklesiis mikvleva, ZvelqarTuldamwerlobiani qvis jvreb-
gamomzeurebuli qristianuli re- iTa da saintereso arqeologiuri masaliT) [28: 68-70; 49: 33-35; 39: 82-86; 30:
ligiis qarTuli kulturis wris Ze- 12-13], Tumc, kidevaa `ucnobi miwebi~.
glebi, saistorio, enobriv (qristianu-
3. wmida RvTismSobeli. nuzalis li leqsikis, onomastikis, toponimikis aseve, daiwyo zogierTi Zvelad aRmoCenilis Tanamedrove mecnierul do-
eklesia. XIII s. (Crd. oseTi) arseboba), folklorulsa da eT- neze xelaxali Seswavla (zogierT SemTxvevaSi ar iyo da, dResac araa

794 795
sworad gansazRvruli – Tu ra enaze saqarTvelos gaerTianebamde (bagrat III–is epoqa – X s. 60-iani ww. dasawyi-
`saubrobdnen~ isini, araa garkveuli si – 1014 w.) Crdilo-dasavleT imierkavkasiaSi qristianobis gamavrcele-
maTi `gramatikuli Zirebi da diale- bel bizantiasTan (istoriuli alaneTis teritoriaze konstantinepolis
qturi saxecvlilebani~, rac araswor sapatriarqos daqvemdebarebuli alaneTis samTavarepiskoposos, SemdgomSi
daTariRebebsa da interpretaciebs ki, samitropolitos arseboba) erTad, dasavleT–qarTuli samefo-afxaze-
iwvevs; xazgasmiTaa aRsaniSnavi – Crdi- Tia (afxazTa mefis giorgi II–is (922–957 ww.) am mimarTebiT gamorCeuli
loeT kavkasiis qveynebis qristianuli moRvaweoba), centralursa da aRmosavleT imierkavkasiaSi – qarTli da
periodis kulturebSi adgilobriv kaxeTia, xolo, gaerTianebis Semdeg – saqarTvelos centraluri xelisuf-
lokalur niSanTa da TviTmyofado- lebaa. am istoriul procesSi gansakuTrebiTaa aRsaniSnavi saqarTvelos
5. `albi-Áerdas~ eklesia. XII-XIII bis gamovlenis tendencia swori is- samociqulo marTlmadidebeli eklesiis roli. sasuliero da saero xe-
ss. (inguSeTi) toriografiuli poziciaa, rac gan- lisufalTa saerTo qmedebaa, vfiqrobT, gamoxatuli inguSeTSi arsebuli
sazRvravs mis perspeqtiulobas). tyobÁa-Áerdas taZris (wmida Tomas, kviracxovlobis saxelobisa [41: 120-129],
X s. II naxevari, `sameklesiani bazilika~, XIII–XIV ss. `darbazul~ eklesiad
moxda sakiTxTa konkretizaciac da aRdgenil-gadakeTebuli) dasavleTis kedlis bareliefur qtitorul kom-
sagnis mTlianobaSi gaazrebac. gamoi- poziciaSi, sadac isini qristes miarTmeven eklesiis models.
kveTa problemis siRrmiseuli mov-
lenebi da misi axali waxnagebi. uary- cnobilia, Tu ra Rvawli miuZRvis adrefeodaluri xanis miwuruls saqa-
ofilia Zveli da miRebulia axali rTvelos eklesias erovnul–saxelmwifoebriv gaerTianeba–mSeneblobaSi.
qronologiuri CarCoebi. uaryofilia analogiuri roli Seasrula man saqarTvelosa da CrdiloeT kavkasiis
is mtkiceba, TiTqos CrdiloeT kavkasi- xalxTa daaxloebaSi. X s. cnobili qarTveli RvTismetyvelisa da mwer-
is xalxebisaTvis qristianuli reli- lis giorgi merCuliseuli qarTuli erovnuli mTlianobis definiciis
gia da kultura `zedapiruli~, `ucxo~, (istoriul _ geografiul-politikur-enobriv-konfesiuri aspeqtebi) Sem-
`Tavsmoxveuli~ movlena yofiliyos, cveli formula – `qarTlad friadi queyanaÁ aRiracxebis, romelsaca Sina
Rrmad ar Sexebodes imierkavkasiel- qarTuliTa eniTa Jami Seiwirvis da locvaÁ yoveli aResrulebis~,
Ta msoflmxedvelobas, riTac faqto-
brivad arqaizirdeboda im qveynebis ukve, X s. bolosa da XI s. dasawyisSi SeiZleba gavrceldes imierkavkasi-
sazogadoebriv-politikur-kulturu- azec. saqarTvelos sakaTalikoso–sapatriarqos status kvo da iurisdiq-
6. `tyobÁa-Áerdas~ eklesia. X s-is li ganviTarebis donec da kavkasiis cia, safiqrebelia, gacxadda saqarTvelos kaTalikos-patriarqis melqise-
II naxevari (inguSeTi) xalxTa konsolidaciis xarisxic. dek I (1012-1030, 1039-1045 ww.) `aRmosavleTis patriarqad~ saxeldebaSi imave
tyobÁa–Áerdas taZris lapidarul warweraSi. es, gaerTianebuli qarTuli
qarTuli arqeologiuri kavkasiolo- saxelmwifosa da gaerTianebuli qarTuli eklesiis (dasavleT da aR-
giis mier 1970-80 ww. SemuSavebuli mosavleT saqarTveloSi arsebuli ori sakaTalikososa, agreTve Crdi-
axali mtkicebulebiT ara XII–XIII loeT da aRmosavleT kavkasiisa da somxeTis qarTuli marTlmadidebeli
ss., saqarTvelos feodaluri monarqi- eklesiebisgan iqmneba erTiani sapatriarqo, romlis mamamTavaria saqarTve-
is, saqarTvelos saxelmwifoebriobis los eklesiis istoriaSi pirveli patriarqi – melqisedek I [20: 170, 222-223])
umaRlesi Zlierebis epoqaSi – daviT siZliere-avtoritetisa da bizantiis imperiasTan, konstantinepolisa da
IV aRmaSeneblis (1089-1125 ww.) – Tama- antioqiis sapatriarqoebTan rogorc zogad konfesiur-politikur urT-
ris (1184-1213 ww.) mefobis dros, ro- ierTobaTa konteqstSia gansaxilveli, aseve, SesaZloa, Crdilo kavkasiur
desac, saqarTvelo – CrdiloeT kav- sivrceSi interesTa Sejaxebis gamomxatvelic [40: 185-200].
kasiis qveynebis kavSiri kidev ufro
ganmtkicda, aramed, X s. iwyeba saqarT- arsebuli masalebi (saistorio-werilobiTi, arqeologiuri) safuZvels qm-
velodan imierkavkasiaSi qristianu- nis Suafeodalur xanaSi saqarTvelos saxelmwifoebrivsa da saeklesio
li religiisa da kulturis farTod iurisdiqciaSi Semavali imierkavkasiuri sivrce samitropolitoebad da ep-
gavrceleba-damkvidreba, rac saTana- arqiebad gaerTianebul samwysod warmovidginoT – IV msoflio saeklesio
dod aisaxa kidec im qveynebis mate- krebis dakanonebiT, saklesio sazRvari saxelmwifos sazRvars emTxveoda,
rialur kulturebSi. aqvea aRsaniS- saero–administraciuli dayofa saeklesioSi aisaxeboda. ase, magaliTad,
navi mociqulTa droidan mokidebuli, XIV s. giorgi V brwyinvalisa (1314-1346 ww.) da saqarTvelos kaTalikos eqv-
7. `tyobÁa-Áerdas~ eklesia. X s-is
saukuneTa ganmavlobaSi, CrdiloeT Time III (1310-1325 ww.) epoqaSi, mTiani daRistnis teritoriaze 3 saepiskoposo
II naxevari. dasavleTis bare-
kavkasiaSi qristianuli religiis (xunZaxis, anwuxisa da waxuris) saxeldeba; XV s. ki, xunZeli kaTalikosi
liefi (inguSeTi)
gavrcelebis adrindeli istoriuli oqropiria cnobili [7: 318-319]. Tu SevadarebT am periodis viTarebas X s.
faqtebic. dasawyisSi cnobili sparseli arabulenovani swavlulis ibn rusTis (IX
s. II nax. – X s. I nax.) mier aRwerils – sariris (avareTis) mefis cixe–

796 797
simagris mcxovrebni qristianebad, xolo qveynis danarCeni mosaxleoba ki, Zeglebis mimarT, rac, eTno-kulturuli tradiciis, sulieri memkvidreo-
warmarTad moixsenieba, naTlad Cans, magaliTad, mTiani daRistnis qristian- biTobisa da kulturis ekologiis mniSvnelovan, sayuradRebo istoriul
izaciis procesi, misi intensifikacia; aseve SeiZleba saubari inguSeTSi faqts warmoadgens.
(qarTuli wyaroebis – durZukeTi) kaTalikos arsen II-is (955-980 ww.) gior-
gi episkoposis (X s-is II nax.) da `aRmosavleTis patriarqad~ saxeldebu-
li kaTalikos-patriarqis melqisedek I-is (XI s-is I naxevari) moRvaweobis
Taobaze, ris Sesaxebac gvauwyebs imave tyobÁa-Áerdas qristianuli taZris
lapidaruli warwerebi [34: 47-48; 12: 89-103; 35: 246-250]; aqve aRvniSnavT, is-
toriul `RunZeTsa~, `durZukeTTan~ da `RliRveTTan~ (CaCneTi) mimarTebaSi
aRniSnul sakiTxTa garkvevisaTvis mniSvnelovania kaxeTis mefis kvirike
III didis (1010-1029 ww.) mier kaxeT–hereTSi Catarebuli administraciuli
reformis (igi adrindeli viTarebis gamomxatveli iyo _ m. lorTqifaniZe)
monacemebis gaTvaliswineba, rasac gvauwyebs XVIII s. cnobili qarTveli
istorikosi da geografosi vaxuSti bagrationi (am reformiT, `durZukeTi~
da `RliRveTi~ kaxeTis meore, kveteris, saerisTavoSi, `RunZeTi~ ki, here-
Tis mesame-maWis saerisTavoSi Semavali qveynebia); agreTve, misi monacemebi
niqozis saepiskoposos oseT–dvaleTTan dakavSirebiT [1: 561/5-25, 638/9-14].

aseve, arsebobs safuZveli, imierkavkasiur sivrceSi qristianuli religiis


arseboba oficialur-klerikalur xarisxSic miviCnioT, romelic axlos
bibliografia
iyo kanonikur normebTan da, romelic SeiZleba arsebobdes mxolod sazo-
gadoebrivi ganviTarebis maRali donis pirobebSi, Tu mas amkvidrebs ekle- 1. batoniSvili vaxuSti, aRwera samefosa 9. RambaSiZe g., qarTuli kulturis Zegle-
sia da mxars uWers saxelmwifo xelisufleba. saqarTvelosa. qarTlis cxovreba, IV, Tb., bi dvaleTSi. Jurn. `sabWoTa xelovneba~,
1973 #3 ,Tb., 1976
kavkasiis integraciis istoriuli evoluciuri procesi Sewyda TaTar-mon- 2. gamrekeli v., istoriuli masalebi dva- 10. RambaSiZe g., XI s. saqarTvelos kaTa-
RolTa da, gansakuTrebiT, Temur-lengis SemosevaTa Semdeg. warmoiSva leTidan. s.janaSias saxelobis saqarT- likos–patriarqis melqisedek I lap-
saxelmwifoebrivi, ekonomikuri, socialuri da kulturuli regresi. ganvi- velos saxelmwifo muzeumis moambe, t. idaruli warwera `tyobÁa–Áerdas~
Tardnen centridanuli Zalebi, romelTac daSales ara marto mTlianad XXIV-В, Tb., 1963 (inguSeTi) qristianuli taZridan.
kavkasiis, aramed, misi calkeuli mxareebis erTobac. bunebrivia, iSleba 3. gudava t., ori warwera (qarTuli da qa- samecniero sesia: `msoflio kul-
konfesionalur-kulturuli erTianobac da irRveva qristianuli religi- rTul–xunZuri) daRestnidan. masalebi turul–istoriuli procesi da saqa-
isa da kulturis safuZvlebic (SemdgomSi, CrdiloeT kavkasiaSi qristia- saqarTvelosa da kavkasiis istoriisaT- rTvelo~ (arqeologiuri monacemebis
nobis aRdgenis calkeuli istoriuli paradigmebi, aRar warmoadgendnen vis. Tb., 1954, nakveTi 30 mixedviT), Tb., 1993
movlenis evoluciuri ganviTarebis Sedegs, radganac, istoriuli safuZ- 4. doliZe v., xozita mairami _ saqarTve- 11. RambaSiZe g., evqaristiuli puris (se-
veli mas aRar gaaCnda). Crdilo-aRmosavleT imierkavkasiaSi (daRistani) losa da CrdiloeT kavkasiis xalxTa fiskveris) qarTul-warweriani sabeWda-
vrceldeba da mkvidrdeba islami, romelmac axali politikur-socialuri kulturuli urTierTobis sabuTi. saqa- vi daRistnidan. `kavkasiis arqeologi-
da religiur-kulturuli tendenciebi warmoSva, centralursa da dasav- rTvelos ssr mecn. akademiis moambe, t. uri konferencia-I~, moxsenebaTa mokle
leT imierkavkasiaSi ki mis gavrcelebamde, nawilobriv restavrirdebian XV, #2, Tb., 1954 Sinaarsebi, Tb., 1998
warmarTuli kultebi, romlebic qristianobasTan sinkretulad arsebo- 5. doliZe v., Tlis xuroTmoZRvruli Zeg- 12. RambaSiZe g., `arsenÁ m~-is samSeneblo
ben. am gardamavalma periodma warmoSva iq, gvian SuasaukuneebSi, arakanon- li _ saqarTvelosa da dvaleTis kul- keramikuli warwera tyobÁa-Áerdas (in-
ikuri arqiteqtura, romelsac samecniero literaturaSi `naxevradqris- turuli urTierTobis axali sabuTi, guSeTi) qristianuli taZridan. krebu-
tianul-naxevradwarmarTul~ samlocveloebad moixsenieben da, romelTac, saqarTvelos ssr mecn. akademiis moambe, li: feodaluri saqarTvelos arqeolo-
kanonzomieria, ver vxvdebiT daRistnis mTebSi. meTodologiurad mcdarad t. XXI, #6, Tb., 1958 giuri Zeglebi, VI, Tb., 1998
unda CaiTvalos, rodesac, CrdiloeT kavkasiis qveynebSi gvian Suasauku- 6. volskaia a., kedlis mxatvrobis frag- 13. RambaSiZe g., saqarTvelos samociqulo
neebSi arsebuli viTarebidan gamomdinare, axdenen im qveynebSi X-XIV ss. mentebi `xozita - mairamis~ qarTul eklesia da qristianuli religiisa da
religiur-konfesionaluri realobis rekonstruqcias. rogorc iTqva, amiT taZarSi. saqarTvelos ssr mecn. akademi- qarTuli kulturis wris Zeglebi Crdi-
xdeba CrdiloeT kavkasiis qveynebisa da xalxebis istoriuli (sazogadoe- is moambe, t. XV, #6, Tb., 1954 loeT kavkasiis qveynebSi. krebuli-qris-
briv-politikur-kulturuli) ganviTarebisa da saqarTvelosa da imier- 7. kekeliZe k., qarTuli kulturis isto- tianobis 20 saukune saqarTveloSi, Tb.,
kavkasieli xalxebis konsolidaciis maRalxarisxovnebis ugulebelyofa. riisaTvis monRolTa batonobis xanaSi. 2004
etiudebi Zveli qarTuli literaturis 14. RambaSiZe g., qarTuli kulturis wris
dasasrul, isic aRsaniSnavia, rom arsebuli empiriuli monacemebi naTlad istoriidan, t. II, Tb., 1945, Zeglebi CrdiloeT kavkasiis qveynebSi,
miuTiTeben CrdiloeT kavkasiis qveynebSi adgilobriv mcxovrebTa mowiwe- 8. leonti mroveli, cxovreba qarTvelTa enciklopedia qarTuli ena, Tb., 2008
basa da rids Tavisi istoriis qristianuli periodisa da misi kulturis mefeTa. qarTlis cxovreba, t. I, Tb., 1955 15. RambaSiZe g., qarTuli fsalmuni maRi-Áer-

798 799
das eklesiidan (inguSeTi), saerTaSori- хлеба (просвиры) с грузинской надписью из Грузинской апостольской православной церкви г. `Материалы по археологии Дагестана“, т.II,
so kongresi `qarTvelologiis proble- Дагестана. kavkasiis arqeologiuri kon- из грузино-ингушского храма Ткобя-Ерда Махачкала, 1961
mebi da perspeqtivebi~, masalebi I, Tb., 2015 ferencia – I, Tb., 1998 (Ингушетия),Историко-культурологический 45. Миллер Вс., Терская область, археологические
16. RambaSiZe g., X s. II nax. _ XI s. Zvelqa- 30. Гамбашидзе Г. Г., Грузинские лапидарные онлайн журнал `Prometheus“ №13 Париж (2012 экскурсии I. Археологические наблюдения в об-
rTuli warwera qvis jvris fragmentze надписи из христианского храма на горе г.) ласти чеченцев, МАК I, Москва, 1888
xunZaxidan (daRistani), (eldar mamisT- Акаро над Хунзахом (Дагестан). Материалы 39. Гамбашидзе Г Г., Средневековый город 46. Мусхелишвили Д., Взгляд сквозъ глубъ веков.
valiSvili _ 75, saiubileo krebuli) go- международной научной конференции – `Кавказ Хунзах и возвыищющаяса над ним гора Акаро Журнал `Литературная Грузия“, Тб., №4-6, 2003
ris saxelmwifo universiteti, 2015 и степной мир в древности и средние века“, (Дагестан) – культурно-исторические аспекты, 47. Чубинашвили Г. Н., Ткоба-иерди (к вопросу
17. SaniZe m., fsalmunis ori uZvelesi qar- Махачкала, 1999 saerTaSoriso samecniero konferenci- о культурных связях Ингушетии и Грузии).
Tuli xelnaweris Sesaxeb. `mravalTavi~, 31. Гамбашидзе Г. Г., Памятники древнегрузинской is _ `kavkasiis arqeologia, eTnologia, Вопросы истории искусства, исследования и
VI, Tb., 1978 письменности в странах Северного Кавказа. folkloristika~ - moxsenebaTa mokle заметки, т.II, Тб., 2002
18. Ciqobava a., qarTul–xunZuri warw- `Археология и этнология Кавказа“, Краткие Sinaarsebis krebuli, Tb., 2011 48. Шмерлинг Р. О., Церковь в с. Датуна в Дагестане,
era XIV saukunisa daRistnidan. ssrk содержаня докладов международной научной 40. Гамбашидзе Г Г., Надпись «Патриарха Jurn. `macne~, Tb., 1968, #2
mecnierebaTa akademiis saqarTvelos конференции. Баку, 2000 Востока Мелкиседека» из грузино-ингушского 49. Gambashidze G., Mount Akaro above Khunzakh
filialis moambe, t. I, # 4, Tb., 1940 32. Гамбашидзе Г. Г., О новом прочтении и христианского храма Ткобя-Ерда (Ингушетия). (Dagestan) in the light of archaeological and medi-
19. javaxiSvili i., qarTveli eris istoria, датировке одной грузинской надписи из goris saxelmwifo saswavlo universi- eval Arabic written sources, Archaeology of Cauca-
t. III, Tb., 1982 Дагестана, `kavkasiis arqeologia (IV) da tetis istoriisa da arqeologiis cen- sus: new discoveries and perspectives, international
20. mTavarepiskoposi anania jafariZe, saqa- eTnologia (III)~, saerTaSoriso samecnie- tri, SromaTa krebuli #7, gori, 2014 Scientific Session: Abstracts of Papers, Tb., 1997
rTvelos samociqulo eklesiis isto- ro konferenciis moxsenebaTa mokle Si- 41. Гамбашидзе Г.Г., К объяснению названия храма 50. Gambashidze G., The Georgian Psalm from
ria, t. 2, Tb., 1998 naarsebis krebuli, Tb., 2002 Ткобя-Ерда, istoriis, eTnografiis da xe- Maghi-Ierda’s Church (Ingushetia), International
21. jafariZe o., qarTvel tomTa eTnikuri 33. Гамбашидзе Г. Г., Несколько ингушских lovnebis seria. Tb., №2, 1974 Congress I, Problems and Prospects of Kartvelolo-
istoriis sakiTxisaTvis arqeologiuri фольклорных и этнографических парадигм, 42. Крупнов Е. И., Средневековая Ингушетия, gy, abstracts, Tb., 2015
monacemebis mixedviT, Tb., 1976 касающихся храма Ткобя-Ерда (Ингушетия). Москва, 1971 51. Gambashidze G., Inscription of II part of X century
22. Атаев Д. М., Христианские древности Аварии. `Археология, этнология и фольклористика 43. Кузнецов B. А., Зодчество феодальной Алании. – XI century on stone cross fragment from Khun-
«Ученые записки», т.IV, Махачкала, 1958 Кавказа“, Материалы международной Орджоникидзе, 1977 dzakh (Daghistan), Summary, Gori, 2015
23. Атаев Д. М., Каменные кресты из окрестностей конференции, Ереван, 2003 44. Ломтатидзе Г. А., Выступление на
Хунзаха, Материалы по археологии Дагестана, I, 34. Гамбашидзе Г. Г., Три лапидарные надписи заключительном заседании сессии 14 мая 1959
Махачкала, 1959 епископа Георгия (Х в.) из христианского храма
24. Ахвледиани Г. С., По поводу обнаружения Ткобя-Ерда (Ингушетия). `kavkasiis arqeo-
Заромагской псалтыри, Сборник избранных logia, eTnologia da folkloristika~,
работ по осетинскому языку, Тб., 1960 saerTaSoriso samecniero konferenciis
25. Гамбашидзе Г. Г., Древнегрузинские церковные moxsenebaTa mokle Sinaarsebis krebuli,
книги из Ингушетии, V Крупновские чтения по Tb., 2004
археологии Кавказа, Махачкала, 1975 35. Гамбашидзе Г. Г., Изображение епископа Ге-
26. Гамбашидзе Г. Г., К вопросу о культурно- оргия (X в.) из храма Ткобя-Ерда (Ингушетия).
исторических связях средневековой Грузии с Кавказ. Археология и этнология, Международ-
народами Северного Кавказа. II Международный ная научная конференция, материалы, Шамкир,
симпозиум по грузинскому искусству, Тб., 1977 2008
27. Гамбашидзе Г Г., Вопросы христианской 36. Гамбашидзе Г. Г., `Грузинские надписи XII-XIII
культуры и исторической географии Аварии вв. На каменом кресте из с. Хунзах (Дагестан)“,
в свете результатов Дагестано-Грузинской saerTaSoriso samecniero konferenci-
объединенной археологической экспедиции АН is _ `kavkasiis arqeologia, eTnologia,
ГССР и СССР; IV Международный симпозиум folkloristika~ moxsenebaTa Sinaarse-
по грузинскому искусству. Тб., 1983 bis krebuli Tb., 2010
28. Гамбашидзе Г. Г., Гора Акаро над Хунзахом 37. Гамбашидзе Г. Г., О прочтениях и датировках
(Дагестан) в свете археологических и надписей на штампах евхаристического хлеба
средневековых арабских письменных (просвиры) из Дагестана, saerTaSoriso
источников. kavkasiis arqeologia: uax- samecniero konferenciis _ `kavkasiis ar-
lesi aRmoCenebi da perspeqtivebi. saer- qeologia, eTnologia, folkloristika~
TaSoriso samecniero sesiis moxseneba- - moxsenebaTa mokle Sinaarsebis krebu-
Ta mokle Sinaarsebi, Tb., 1997 li, Tb., 2011
29. Гамбашидзе Г. Г., Штамп евхаристического 38. Гамбашидзе Г. Г., Надписи иерархов

800 801
Givi Gambashidze
Georgian National Museum,
Associate Researcher,
David Baazov Museum of History of the Jews,
Director

MONUMENTS
OF GEORGIAN
CHRISTIAN
CULTURAL
CIRCLE IN
CENTRAL AND
NORTH-EAST
CAUCASUS
With consideration of historical-cultural re- too. Islam was spread and established in North-
lations of the Georgian-Caucasian peoples East Caucasus (Dagestan), creating new politi-
in Middle Ages, the paper covers the Geor- cal-social and religious-cultural trends; in Cen-
gian monuments of Christian circle, identified tral and West Caucasus, before its spreading,
by the generations of researchers in Central pagan cults were partially restored, existing in
and East Caucasian space since the XVIII c.: synergy with Christianity. It shall be consid-
churches, stone, wooden and metal monumen- ered methodologically wrong, when, following
tal and small statuary (crosses of various sizes from the situation, existing in North Caucasian
and forms, their pedestals, images of crosses on countries in late Middle Ages, social develop-
chapels, roof tiles of churches, stone quadras, ment, religious- confessional realities of those
towers, crypts, crosses, worn of chest and those countries in the X-XIV c.c. are reconstructed; it
of church flags, reliefs of church iconostasis, is the discard of historical (social-political-cul-
arc cornices and wooden doors, reliefs, deco- tural) development of North Caucasian coun-
rating church exterior, bas-reliefs, stone bap- tries and peoples and high level consolidation
tismal font, etc.), church wall-paintings, graves of Georgia and Caucasian peoples.
and cemeteries of local population, monuments
of ancient Georgian writing… they, together Finally, it shall also be mentioned, that the ex-
with written, ethnographic, folkloristic, lin- isting empiric data clearly indicates how the
guistic data, indicate to Georgian-Caucasian local population in North Caucasian countries
political-religious-cultural unity in X-XIV c.c. respect and reserve the Christian period of their
history and its cultural monuments, which rep-
Historical evolutionary process of Caucasian resent important and interesting historical facts
integration stopped after invasions of Ta- about ethno-cultural tradition, spiritual heredi-
tar-Mongols, especially Tamerlane’s invasions. ty and cultural ecology.
Political, economic, social and cultural regress
occurred. Centrifugal forces developed, which
disintegrated unity of not only the whole Cau-
casus, but also its individual regions. Naturally,
confessional-cultural unity was disintegrated

802 803
804 805
samefo xelisufleba

806 807
nino SiolaSvili samefo xelisufleba _ Cveni qveynis istoriaSi erT-erTi gamorCeuli me-
fis daviT IV (1089-1125) aRmaSeneblis epoqis CvenebiT. qarTulma saistorio
saqarTvelos kulturuli memkvidreobis mwerlobam da istoriografiam daviT aRmaSenebeli udides saxelmwifo
dacvis erovnuli saagento, moRvawed da mxedarTmTavrad aRiara. mis saxelTanaa dakavSirebuli qar-
wm. andria pirvelwodebulis qarTuli universitetis Tuli saxelmwifos saboloo Camoyalibebisa da erovnuli TviTSegnebis
asistent-profesori, istoriis doqtori amaRleba.

2016 wels internetgamocema ,,the top tens“-ma daviT aRmaSenebeli msoflio


saqarTvelos yvela drois 20 saukeTeso mTavarsardals Soris daasaxela.

samefo mcxeTis muzeumis saeqspozicio sivrceSi `saqarTvelos samefo xelisu-

xelisufleba - mefe fleba _ mefe daviT IV aRmaSenebeli~ warmodgenili iqneba daviTis epoqis
amsaxveli artefaqtebiT, teqsturi nawiliTa da Tanamedrove teqnolo-
daviT IV giebis gamoyenebiT: Touch Screen-is programa, samganzomilebiani gamosaxule-
ba, igive 3D formatis grafika, animacia, video, audio gidi, da a.S.
aRmaSenebeli `saqarTvelos samefo xelisufleba _ mefe daviT IV aRmaSenebeli~ war-
modgenili iqneba qronologiisa da Tematikis dacviT.
`didi qalaqi, sajdomeli didTa mefeTaÁ...sada
RmerTni RmerToben da mefeni mefoben~1.
mefis titulatura
qalaq mcxeTas qarTveli erisa da qarTuli saxelm-
wifoebriobis CamoyalibebaSi mniSvnelovani adgi-
li ukavia. igi saukuneebis ganmavlobaSi samefos pirveli qarTveli mefe, romelmac
politikuri, ekonomikuri da religiuri centri iyo uari Tqva bizantiur sakariska-
_ `qalaqi mcxeTa gandidebul iyo umetes yovelTa- co titulze da iwodeboda: mefed
sa, da uwoddes deda-qalaqad2~. `afxazTa, qarTvelTa, ranTa, kax-
Ta, somexTa, SarvanSa da SahanSa~.
mcxeTa miTebisa da legendebis qalaqia, sadac sim-
bolo gadazrdilia miTSi, miTi simboloSi da sau-
kuneebis ganmavlobaSi cocxlobs miTologiuri ufliswuloba
warsuli.

leonti mrovelis koncefciiT `...farnavazis dros daviTis gamefebamde saqarTvelos


da farnavazis meoxebiT Seiqmna qarTvelTa saxelm- politikuri da ekonomikuri mdgo-
wifo, qarTuli teritoriiT, qarTuli eniT, qar- mareobis aRwera _ `iyo qveyana ese
Tuli weswyobilebiT (Tumca nasesxebiT), qarTuli sruliad oxer~ _ Turq-selCukTa
sarwmunoebiT, qarTuli mwignobrobiT da qarTveli Tavdasxmebi da maT mier dapyro-
mefiT~.3 bili teritoriebi; centralur
xelisuflebas dapirispirebuli
mcxeTa farnavazianTa, xosrovianTa da bagrationTa gamdgari didgvarovani feodale-
samefo qalaqia. bi.

mcxeTis axali samuzeumo sivrcis eleqtronuli vizualuri masala _ XI saukunis


formatisaTvis gaTvaliswinebulia Tema qarTuli msoflio rukaze naCvenebi iqne-
ba kavkasiasa da maxlobel aRm-
osavleTSi Turq-selCukebis mier
dapyrobili bizantiis aziuri
1 `moqcevaÁ qarTlisaÁ~, Zveli agiografiuli literaturuli Zeglebi, I, il. abulaZis 4. daviT aRmaSeneblis portreti gela-
redaqciiT, Tb., 1963, gv.76, 83 provinciebi da saqarTvelos aRm-
Tis taZridan
2 leonti mroveli, cxovreba qarTvelTa mefeTa, `qarTlis cxovreba~, teqsti dadgenili osavleTi da samxreTi teritorie-
yvela ZiriTadi xelnaweris mixedviT s. yauxCiSvilis mier, t. I, Tb. 1955, gv. 11 bi;
3 berZeniSvili n., saqarTvelos istoriis sakiTxebi, w. II, Tb. 1965, gv. 8

808 809
vizualuri masala _ adgilis pirobiTi Cveneba (kreba gaimarTa ori dasa-
2. sinas taZris wm. giorgis xatze xlebuli punqtis ruisisa da urbnisis maxloblad, `sanaxebs Soris~, saero
daviTis portreti daniSnulebis SenobaSi). animaciisa da audio gidis saSualebiT saeklesio
krebis rekonstruqcia: krebis Tavmjdomare kaTolikos-patriarqi, wevrebi:
episkoposebi, mefis aRmzrdeli giorgi Wyondideli, mefis moZRvari arseni,
samRvdeloeba; saero pirebi _ mefe daviTi, mefis mama giorgi II, daviTis
mamida _ bizantiis dedofali mariami da sxv. saeklesio etiketi _ jdo-
ma-dgomis wesi da a.S. saeklesio krebis dadgenilebis `Zeglisweris~ te-
qstis foto.

daviT aRmaSeneblis
gamefeba daviT IV aRmaSeneblis mier Seqmnili saxelmwifo in-
stituciebi
`...amas martod Sobilsa giorgis-
gan TÂT mamaman daadga gÂrgÂni me- • centraluri aparatis reforma - savaziro
fobisa...~ Seiqmna mefesTan arsebuli saTaTbiro da mmarTvelobiTi organo, saTanado
samoxeleo aparatiT dakompleqtebuli saxelmwifo sabWo, igive savaziro.

daviT IV aRmaSeneblis reformebi

• progresul moRvaweTa dasis Seqmna Tavisi aRmzrdelis giorgi mwigno-


barTuxucesiT saTaveSi.

• brZola urCi feodalebis winaaRmdeg - Rirsni wyalobisani Seiwyalna,


Semcodeni dai pyrna da wuarTna~.

centraluri xelisuflebis mowinaaRmdege didgvarovani feodalebis: kl-


dekaris erisTav li parit V baRvaSisa da aRmosavleT saqarTvelos feo-
daluri saxlis _ abuleTisZeTa Sepyroba.

vizualuri masala _ rukaze baRvaSTa da abuleTisZeTa safeodalo saxle-


bis _ mamulebisa da sagamgebo teritoriebis moniSvna (Tanamedrove saCxe-
re-WiaTuris teritoria da aragvis xeoba). safeodalo cixe-simagreebis _
kldekarisa da zedaznis cixeebis, sagvareulo eklesiebisa da saZvaleebis
_ kacxis monastris, mitacebuli saxelmwifo da saeklesio _ SiomRvimis
monasteri, sveticxovlis sapatriarqo taZari da wilknis saepiskoposo _
mamulebis Cveneba.

• `didTa wylulTa~ kurnebani - gardaqmnebi eklesiaSi _ ruis-urbnisis


saeklesio kreba _ `mbrZol veqmen yovelTa wesTa sjulisa SenisaTa... 3. ruis-urbnisis krebis `Zegliswera~
ara gecruvneT Sen, siwmindiT Cueno kaTolike eklesiao, arca gangceT
Sen, siqadulo Cueno marTlmadideblobao~.
vizuali _ imitirebuli savaziro, gacocxlebuli animaciiT. savaziroSi
ruis-urbnisis saeklesio reformis Sedegad saxelmwifom Tavisi gavlena winaswar xdeboda sxvadasxva uwyebis sakiTxebis ganxilva da erTiani po-
gaavrcela eklesiaze. amas xeli Seuwyo samefo xelisuflebis mier gata- litikuri xazis SemuSaveba. saxelmwifo sabWo umniSvnelovanes sakiTxebs
rebulma mniSvnelovanma RonisZiebam Wyondidlisa da mwignobarTuxucesis wyvetda mefis „sawolSi“, sadac „vaziroba“ anu TaTbiri mimdinareobda.
(saeklesio da saero) Tanamdebobebis gaerTianebam. „xelmwifis karis garigebis“ Tanaxmad, zustad iyo gawerili savaziro
sxdomebis Catarebis adgili da wesebi, dacvisa da momsaxure personalis
ufleba-movaleobebi;

810 811
savaziros sxdomas icavda e.w. „sawolis mekre“ (mesawoleTuxucesis xel- Si; mecixovneebi, maTi movaleoba _ cixe-simagreebis gamagreba, estafetiT
qveiTi moxele), romelic xelSi argniT idga sawolis „kars gareT“ da cixe-koSkebze anTebuli cecxlis meSveobiT mtris Semosvlisa da brZo-
sxdomaze Seiyvanda gamoZaxebul pirs („visca ubrZaneben“). laSi Cabmis niSani; mudmivi qarTuli laSqari _ laSqris gadaadgileba
brZolis velze, ra saomari da sabrZolo aRWurviloba gamoiyeneboda
mwignobarTuxuces-Wyondideli, rogorc umaRlesi saero da saeklesio moxe- brZolis dros da ra transportiT (cxeni, saxedari, jori, xari, borbliani
le, „vazirTa upirvelesad“ iTvleboda, xolo savaziroSi ufros-umcroso- transporti) xdeboda sabrZolo iaraRis, sakvebisa da furaJis gadatana,
bis rigiT Sediodnen: aTabagi, amirspasalari, mandaturTuxucesi, meWurWle- alafis wamoReba da daWrilTa transportireba. saalyo teqnika da sa-
Tuxucesi da msaxurTuxucesi. savaziro sxdomas saTaTbiro xmis uflebis tyorcni iaraRi cixesimagreTa asaRebad.
gareSe eswrebodnen vazirTa TanaSemweni: sawolis mwignobari, amilaxori
da amirejibi. sabrZolo wyoba _ daviT aRmaSeneblis dros saqarTvelos laSqars miRe-
buli hqonda bizantiuri, e.w. „mwkrivebrivi taqtika“. ramdenime razmi sam
mefe savaziros eTaTbireboda umniSvnelovanesi saxelmwifo saqmeebis ga- mwkrivad Wadrakis figurebis msgavsad ewyoboda: pirveli — winamZRoli
dasawyvetad, kerZod: Tavdacva, mterze laSqroba, zavis dadeba da a.S.; „va- jari, meore — yolbi jari (wre, rkali _ `kacni gars Semorigebulni~), xolo
zirobis“ mowveva da misi Tavmjdomareoba mefis prerogativa iyo. mesame — maSveli jari. maSvel mwkrivad iTvleboda roqis spa, romelsac
mefe meTaurobda. pirveli mwkrivi ieriSiT midioda da Tu sigrZeze mtris
• `mstovarTa~ instituti mowinave jars aRemateboda, maSin frTebs Slida da ormxriv moexveoda
mowinaaRmdeges. meore mwkrivi pirvels Sveloda da a.S.
daviTma Seqmna Zlieri sapolicio, sadazvervo – `mstovarTa~ _ instituti.
`mstovrebi~ akontrolebdnen rogorc Sinauri mtrebis, feodalTa saq- animaciis saSualebiT yivCayTa gadmoyvana Crdilo kavkasiidan.
mianobas, ise gareSe mtrebis _ Turq-selCukTa moZraobas;
• sabrZolo moqmedebebi
• sasamarTlo reforma _ `saajo kari~ an uzenaesi marTlmsajuleba
mefis ganwesebiT Seiqmna umaRlesi sasamarTlo organo _ „saajo kari“. 1096 wels evropaSi dawyebulma jvarosnulma laSqrobebma daviT mefes sa-
uwyebas xelmZRvanelobda mwignobarTuxuces-Wyondideli. orSabaTobiT va- fuZveli misca selCukebis mier mitacebuli qarTuli miwebi daebrunebina:
zirTa Soris upirvelesi „saajo karSi“ dajdeboda da qvrivTa da obol-
Ta saqmeebs ganixilavda. • pirveli da mniSvnelovani brZola kaxeTis dasabruneblad gaimarTa
erwuxis velze 1104 wels. es iyo mefis pirveli Zlevamosili gamarjve-
vizuali _ animaciiT sadazvervo organos `mstovarTa~ institutisa da ba mtris koaliciuri laSqris winaaRmdeg, romelsac mematianem `ZlevaÁ
uzenaesi marTlmsajulebis `saajo karis~ rekonstruqcia. sakvirveli~ uwoda.
• samSvildis cixe - 1110 weli
• samxedro reforma

daviT aRmaSeneblis RonisZiebebs Soris mniSvnelovani iyo samxedro re-


forma. qarTuli laSqari sam nawilad daiyo:

pirveli _ mefis piradi 5000-iani `mona-spa~.

meore _ mecixovneebi.

mesame _ mudmivi qarTuli laSqari.

mefem laSqris gazrdis mizniT 1118-1120 wlebSi Crdilo kavkasiidan Camoa-


saxla yivCaRTa 40 aTasi ojaxi. CamosaxlebulTa yoveli ojaxis valdebu-
lebas erTi SeiaraRebuli mxedris gamoyvana warmoadgenda.

samxedro reformis Semdeg momzadda niadagi Turq-selCukTa saqarTvelo-


dan gandevnisaTvis da saqarTvelos gaerTianebis procesis dasrulebi-
saTvis.
4. jvarosnebis mier ierusalimisa da antioqiis aRebis scenebi
vizuali _ animaciisa da audio gidis saSualebiT saqarTvelos laS- laTinuri xelnawerebis miniaturebidan
qris wyobisa da qarTveli meomris aRWurvilobis gacocxleba; mona-spa,
maTi movaleoba _ rogor icavs mefes. rodis da rogor ebmeba brZola-

812 813
• Zerna - 1110 weli didgoris brZola
• TrialeTSi TurqTa laSqris damarcxeba _ 1110 weli
• rusTavi _ 1115 weli „eha, meomarno qristesano! Tu RvTis sjulis dasacavad TavdadebiT vi-
• tao-klarjeTSi Turq-selCukebis damarcxeba _ 1116 wlis Tebervali brZolebT, aramc Tu eSmakis uricxv mimdevarT a, aramed TviT eSmakebsac
• giSi _ 1117 weli advilad davamarcxebT, da erT rames girCevT, rac Cveni patiosnebisa da
sargeblobisaTvis kargi iqneba: Cven yvelam, xelebis cisken apyrobiT,
• daviTis memkvidris, demetres, laSqroba Samqors da qalaq qalaZoris Zlier RmerTs aRTqma mivceT, rom misi siyvarulisaTvis am brZolis vel-
aReba _ 1117 weli ze davixocebiT da ar gaviqceviT. da raTa ar SegveZlos gaqceva, kidec
• raxsis piras Turqebis damarcxeba _ 1118 weli rom movindomoT, am xeobis Sesavali, romliTac SemovsulvarT, xeTa xSi-
ri xorgebiT SevkariT da mters, roca mogviaxlovdeba Cvenze ieriSis
• lores cixe _ 1118 weli mosatanad, mtkice guliT daundoblad SevutioT“ - am sityvebiT mimarTa
• agarani _ 1118 wlis ivlisi brZolis dawyebamde qarTvelTa mefem Tavis laSqars (gotie, frangi mema-
• selCukTa damarcxeba botorasTan (bortia) _ 1120 wlis 14 Tebervali tiane, antioqiis samTavros kancleri da jvarosnuli omebis monawile).

• Sirvanis qalaq yabalas aReba _ 1120 weli `mefeman daviT uSiSman da yovlad uZravman guliTa
• Sirvanidan selCukebis gaZeveba _ 1120 wlis maisi wina ganawyo spa misi da yoveli saqme Svenierad da
Ronierad hyo“
• aSornias da sevgulamejs Turq-selCukebis damarcxeba _ 1120 weli
- daviT aRmaSeneblis mematiane
• xunans selCukebis damaarcxeba _ 1121 wlis marti
• qalaq bardavis aReba _ 1121 wlis ivnisi didgoris brZolas saqarTvelosa da msoflio samxedro istoriaSi umniS-
• Tbilisis aReba _ 1122 weli, riTic, faqtobrivad, dasrulda saqarTve- vnelovanesi adgili ukavia.
los samefos mier warmoebuli qveynis Semomtkicebis procesi. Tbilisi,
400 wlis Semdeg, kvlav samefo dedaqalaqi gaxda brZola gaimarTa 1121 wlis 12 agvistos didgoris velze.

• Sirvanis qalaq gulistanisa aReba _ 1123 mahmadianTa koaliciuri laSqari 300.000-s aRemateboda, sardlobda baRda-
• SamaxiasTan selCukebis damarcxeba _ 1123 dis gamgebeli da jvarosnebis winaaRmdeg warmatebuli brZoliT ganTqmu-
li Turqi sardali da mxedarTmTavari nejm ad din ilRazi.
• saqarTveloSi arsebuli Turq-selCukTa ukanaskneli punqtis dmanisis
aReba _ 1124 wlis marti saqarTvelos samefo laSqari Sedgeboda 40 000 qarTveli, 15 000 yivCayi, 500
• Saburani _ 1124 wlis aprili osi da 100 frangi (evropeli) jvarosani meomrisgan.
• somxeTis cixeebis _ gagni, teronakali, qavazini, norbedi, manasgomni, ta-
linjaqaris _ gaTavisufleba selCukebisgan _ 1124 weli didgoris brZolas gadamwyveti mniSvneloba hqonda saqarTvelos samefos
istoriaSi, mefem samxedro Tavganwirvis sastik RonisZiebebs mimarTa _
• javaxeTis, kolas, karniforis, basianis selCukebisagan gawmenda _ 1124 ukandasaxevi gzebi Cauxerga qarTul laSqars. pirvelive SetakebisTanave
wlis ivnisi iZlia mtris uricxvi mxedroba.
• anel didebulTa Txovnis safuZvelze Turq-selCukebisgan somxeTis
yofili samefos dedaqalaqi anisisa da misi mimdgomi cixeebis gaTa- „mosrna saxelovanni igi mbrZolni arabeTisani, anu meotTa viTar simar-
visufleba _ 1124 weli jჳT da gankrZalulad sdevnna da mosrna, romliTa aRivsnes velni, mTani
da Releni mZorebiTa“.
• Sirvanis saboloo SemoerTeba _ 1124 wlis seqtemberi
mahmadianTa laSqari sastikad damarcxda. gaqceul mters qarTvelebma did
vizualuri mxare _ rukis daxmarebiT yvela im lokaciis Cveneba, rac manZilze sdies. mtris mxolod mcire nawilma gaaRwia samSvidobos. TviT
saqarTvelos laSqris mier iqna aRebuli. magaliTad: erwuxi brZola, Se- ilRazi, laSqris sardali, TavSi mZimed daWrili Zlivs gadaurCa brZolis
darebiT vrclad, aRwerili aqvs daviTis mematianes, amitom SesaZlebelia velze sikvdils.
brZolis epizodebis gacocxleba. saqarTvelos mefem axali taqtikuri
xerxi SesTavaza selCukebs _ „qmna wyobani didni“ anu, mZlavri flanguri didgoris brZolaSi gamovlinda daviT mefis udidesi mxedarTmTavruli
dartymebi ganaxorciela. mematianes cnobiT mefe win miuZRvoda laSqars, da strategiuli niWi. saqarTvelosa da misi centraluri xelisuflebis
lomiviT SeuZaxebda laSqars da amiT amxnevebda maT. am brZolaSi mefes avtoriteti ganuzomlad gaizarda. daviTma qveynis cxovrebis yvela mxare
sami cxeni moukles da meoTxe cxenze daasrula brZola. Tavis Zalauflebas daumorCila da xelisuflebis sruli koncentrireba
moaxdina.

814 815
didgoris brZolaSi gamarjvebam didi gamoxmaureba hpova maxlobel aR- urTierToba bizantiasTan
mosavleTsa da evropaSi. am brZolis Sesaxeb werdnen evropeli, somexi Tu
arabi istorikosebi.
daviTma Tavisi erT-erTi qaliSvili
vizuali _ 3D formatSi sabrZolo teritoriis _ didgorisa da niCbisis kataÁ 1116 wels bizantiis imperato-
xeobis landSaftis Cveneba; animaciiT da rukis saSualebiT mahmadianuri ris aleqsi I komnenosis umcros vaJ-
koaliciuri laSqris Semosvlis marSruti; qarTuli da mowinaaRmdege ze, isakze gaaTxova _ „gagzavna sa-
laSqris wyoba da brZolis detalebi dafuZnebuli werilobiT masalebze. berZneTs sZlad berZenTa mefisad“.
qarTuli laSqris sabrZolo taqtika _ 100 meomris gagzavna mowinaaRmde-
geTa banakSi; damarcxebuli laSqris devna saqarTvelos samefo sazRvre- vizuali _ bizantiis imperator
bamde da a.S. audio gidi _ mefis mowodeba Tavisi laSqrisadmi brZolis aleqsi I komnenosis portretis
win, didgoris brZolis Sefaseba TanamedroveTa mier _ gotie, maTe urqae- foto erT-erTi berZnuli xelnawe-
li, al fariki, daviTis mematiane. ris miniaturidan; animaciis saSua-
lebiT mefis asulis gagzavna bizan- 6. aleqsi komnenosis portreti
tiaSi Tavisi sefeqalebiT, Tanmxlebi
finansebi da ekonomika pirebiT da samefo qorwili.

daviT aRmaSeneblis mier gatarebul- urTierToba evropasTan (jvarosnebTan)


ma mravalmxrivma reformebma ganapi-
roba warmatebebi qveynis ekonomika-
Si; moWra ramdenime moneta qarTuli jvarosnebi daviTs Tavis mokavSired
warweriT da mefis titulaturiT: ganixilavdnen da Turq-selCukTa wi-
naaRmdeg brZolaSi jvarosanTa „win-
`qriste, daviT mefe afxazTa, qarT- burjad“ moixseniebdnen.
velTa, ranTa, kaxTa, somexTa~;
daviTis warmatebam selCukTa wi-
iTvaliswinebda ra muslimanur sa- naaRmdeg evropaSi Seqmna legendebi.
5. daviT aRmaSeneblis moneta myarosTan ekonomikur da politikur
urTierTobas moWra arabulwarwe- XIII saukunis laTinur enaze Sedge-
riani spilenZis moneta: `mefeTa mefe nil inglisur qronikaSi moTxro-
daviT, Ze giorgisa, mesiis maxvili~. bilia, rom „mTels saqristianoSi
gavrcelda xma, rom mefe daviTi, ioa-
ganviTarebis maRal dones miaRwia soflis meurneobam da xelosnobam; ne presviterad saxeldebuli, aurac-
vaWrobis ganviTarebis mizniT ucxoeli vaWrebisTvis gzebze sagangebo xeli jariT daiZra indoeTidan da
saxlebi aago, aaSena xidebi da gaiyvana gzebi. ukve dai pyro midia da sparseTio“.

vizuali _ daviT aRmaSeneblis mier moWrili monetebis fotoebi, monete- legenda gavrcelebuli iyo evropel
bis aRwera xmovani teqstis meSveobiT, aversisa da reversis gamosaxulebe- da aRmosavleTis xalxebSi: Cineleb-
bi, vlaqernis RvTismSobeli, mefis portreti, Cacmuloba, samefo insigniebi, Si, monRolebSi, TurqebSi, sparseleb-
mefis titulatura da a.S. Si, indoelebSi, arabebSi, somxebSi, ru-
seTSi.

qarTuli wyaros cnobiT daviTs ur-


TierToba hqonda ierusalimis mefe
bolduin (balduin) II-sTan?

vizuali _ bolduin II-is portretis


foto, erT-erTi laTinuri wignis mi-
niaturidan. 7. bolduin II-is portreti

816 817
toleranti mefe daviT aRmaSeneblis mier gatarebulma reformebma safuZveli Seuqmna XIII
saukunis qarTuli renesansuli kulturis, `oqros xanis~, Camoyalibebas.

daviT aRmaSenebeli Semwynareblobas iCenda rogorc sxva eTnosebis, ise vizuali _ gelaTis, SiomRvimis monastrebis, sazRvargareT arsebuli qar-
religiebis mimarT. ucxoeli istorikosebi aRniSnavdnen, rom daviT mefe Tuli saganmanaTleblo kerebisa da umaRlesi saswavleblebis, saeklesio
mfarvelobda mahmadian qveSevrdomebs. nivTebis _ sawinamZRvre jvrebis da a.S. foto kolaJi.

muslimanTa uflebebi privilegirebul mdgomareobaSi iyo ekonomikur da


finansur dargebSic.

daviTma isini erTi wliT gaaTavisufla sxvadasxva gadasaxadebisagan,


xolo Semdgom saxelmwifo xazinis sasargeblod yovelwliurad gadasa-
xadi TiToeul muslims sami dinari dauwesa, maSin rodesac qarTvelebi
xuT dinars ixdidnen.

daviTma mqadageblebs, sufiebsa da asketebs sasaxleebi auSena, Tuki mahma-


diani Tbilisidan wasvlas daapirebda mas samgzavro fuli eZleoda.

mefe aseve xels uwyobda saqarTveloSi mcxovreb somxebs. uflebrivad


qristian mosaxleobasTan iyvnen gaTanabrebulni ebraelebic.

vizuali _ animacia da xmovani teqsti _ XII saukunis Tbilisuri yofa


konfesiebis mixedviT: qarTvelTa ubani _ qristianuli Temi da marTlm-
adidebluri eklesia, somxebi da grigorianuli eklesia; mahmadianuri uba-
ni _ meCeTiT da minareTiT, ebraelTa ubani _ sinagogiT; xmovani teqsti _
qristianuli ubnidan zaris xma, mahmadianuri ubnidan molas locva. sub-
titrebiT an audio gidis gaxmovanebiT daviTis daxasiaTeba Tanamedrove 8. daviTis drois sawinamZRvro jvrebi
mahmadiani istorikosebis mier (al fariki da ibn-al-jauzi).

kulturul-saganmanaTleblo da saaRmSeneblo
moRvaweoba

daviT aRmaSeneblis periodSi ganviTarda qarTuli kultura da ganaTle- mefe mwignobari


ba. saqarTveloSi daviTis brZanebiT aSenda da Seimko mravali eklesia,
maT Soris gelaTisa da SiomRvimis monastrebi.
daviT aRmaSenebels laSqrobaSi Tu xangrZlivi mgzavrobisas jorebsa da
daarsda umaRlesi saganmanaTleblo saswavleblebi _ gelaTisa da iyal- saxedrebze akidebuli mcire biblioTeka dahqonda.
Tos akademiebi;
Cvens dromdea moRweuli daviTis mier Seqmnili originaluri poeturi
eklesia-monastrebTan arsebobda skolebic, sadac Teologias, himnografi- nawarmoebi RvTismSoblisadmi miZRvnili „galobani sinanulisani~, sadac
as, liturgikasa da qarTul mwignobrobas aswavlidnen. mefe SeTxovs ufals: `nu warmwymed codvaTa Sina da nu moixsenieb ZeTa
CemTa da nu damsji me qvesknelTa Tana, rameTu Sen xar RmerTi monanul-
codnis miRebis mizniT bavSvebs bizantiaSi agzavnida. TaÁ amaRlebuli zesknels caTa ZalTagan~.

did yuradRebas aqcevda kulturuli centrebis gamravlebas sazRvar-


gareTac: aTonis qarTvelTa monasteri, palestinis, petriwonis, Savi mTis
qarTvelTa monasteri siriaSi saqarTvelos samefo karis mzrunvelobis
qveS iyvnen.

818 819
gardacvalebamde daviTma taxtis memkvidred Tavisi vaJi demetre I ak-
urTxa mefed.

mefem gardacvalebis win anderZad datova, rom gelaTis monastris mTavar


karibWeSi daekrZalaT, raTa yvela momlocvels mis saflavze daedga fexi.
mefis saflavis qvas mxolod erTi warwera amSvenebs: „ese ars gansasuene-
beli Cemi ukuniTi ukunisamde; ese mTnavs: aqa davemkvidro me“.

varaudoben, rom daviTis wmindanad Seracxvis Semdeg misi nawilebi XVIII


saukuneSi mTavari taZris sakurTxevelSi gadaasvenes.
9. mefis xelrTva
pirovnuli Rirsebebisa da qveynisa da eris winaSe udidesi damsaxurebi-
saTvis, qarTulma marTlmadidebelma eklesiam daviTi wmindanad Seracxa,
xolo madlierma STamomavlobam mas aRmaSenebeli uwoda.
daviT aRmaSenebelma SiomRvimis monastris mamebs anderZad dautova, rom vizuali _ saqarTvelos ruka daviT mefis drois sazRvrebis moniSvniT.
didmarxvis paraskevs misTvis elocaT: `ufalo RmerTo, daviTs miuteven mefis saZvalis foto; mefis anderZi _ audio gidi; animaciis saSualebiT
bralni misni siyrmisa da cTomilebisani!~ daviTis mier demetre ufliswulis mefed kurTxeva.
mefe Tavis anderZSi sagangebod aRniSnavs _ `ara damiteva me sawuTroman
da, damZimebuli codvaTa simravliTa, mwuxared ganmiyuana winaSe msaju-
lisa...~

vizuali _ animacia: mefis gadaadgileba Tavisi Tanmxlebi pirebiTa da


biblioTekiT _ saxedrebze akidebuli wignebi; xmovani teqsti, citatebi
da fotokolaJi xelnawerebidan: `galobani sinanulisani~, daviTis sigeli
SiomRvimis monastrisadmi, mefis anderZi, daviT aRmaSeneblis xelrTva.

legendebi da Tqmulebebi

saintereso legendaa SemorCenili da-


viT aRmaSeneblis mier gelaTis taZ-
ris agebaze: mefes md. wyalwiTeladan
Tavisi xeliT amoutania ori uzarma-
zari qva da monastris samxreT-dasav-
leTis yureSi dautanebia. erT maTgan-
ze dRemde aris viTom daviTis mier bibliografia
gakeTebuli mzis saaTi.
10. mzis saaTis foto gelaTis taZri- 1. berZeniSvili n., saqarTvelos istoriis 6. `moqcevaÁ qarTlisaÁ~, Zveli agiografiu-
dan sakiTxebi, w. II, Tb., 1965 li literaturuli Zeglebi, I, il. abula-
mefis aRsasruli 2. gabiZaSvili e., ruis-urbnisis krebis Zeg- Zis redaqciiT, Tb., 1963
liswera, Tb., 1978 7. metreveli r., wminda daviT aRmaSenebeli,
3. leonti mroveli, cxovreba qarTvelTa Tb., 2011
daviT IV aRmaSeneblad wodebuli `mefe afxazTa, qarTvelTa, ranTa, kaxTa mefeTa, `qarTlis cxovreba~, teqsti dad- 8. cxovreba mefeT-mefisa daviTisi, `qarT-
da somexTa, SarvanSa da SahanSa~ gardaicvala 1125 wlis 26 ianvars, Tbi- genili yvela ZiriTadi xelnaweris mi- lis cxovreba~, teqsti dadgenili yvela
lisSi. xedviT s. yauxCiSvilis mier, t. I, Tb. 1955 ZiriTadi xelnaweris mixedviT s. yaux-
4. mesxia S., saSinao politikuri viTareba CiSvilis mier, t. I, Tb.1955
mefem Tavisi ocdaTeqvsmetwliani mmarTvelobis ganmavlobaSi gaaerTiana da samoxeleo wyoba XII saukunis sa- 9. wurwumia m., Sua saukuneebis qarTuli
saqarTvelo „nikofsiTgan darubandisa sazRuradmde da ovseTidgan soe- qarTveloSi, Tb., 1972 laSqari 900-1700, Tb., 2016
rad da aregawadmde“. 5. mesxia S., `ZlevaÁ sakvirveli~, Tb., 1972

820 821
Nino Shiolashvili
National Agency for Cultural Heritage Preservation of Georgia,
St. Andrews Georgian University,
Assistant Professor, Doctor of History

GEORGIAN
ROYAL
GOVERNANCE – KING
DAVID IV
THE
BUILDER
In the new museum of Mtskheta it is planned to In the exhibition space of the museum, the Roy-
represent the Georgian royal government - the al Government of Georgia will be represented
epoch of Georgia’s greatest King David IV the in textual materials, displaying artifacts from
Builder, the period during which the country the time of David the Builder and using mod-
experienced political, economic and cultural ern technologies: Touch Screen, Three-dimen-
progress, while the royal government reached sional images, same as the 3D format graphics,
the peak of centralization. animation, video, audio guide, etc.

822 823
guliko kvantiZe kurTxevisa~8,`cxovreba mefeT-mefisa daviTisi~9, `istoriani da azmani Sa-
ravandedTani~10, ioane SavTelis `abdulmesiani~, `ambavni qarTlisani~11; 2)
saqarTvelos erovnuli muzeumi, kedlis mxatvrobis: bediis, atenis, macxvariSis, varZiis, beTaniis, yinwvisis,
simon janaSias saxelobis saqarTvelos muzeumi, berTubnis, gelaTis, udabnos12, varZiis ananauris, garejis (naTlismcemlis),
eTnologiisa da istoriis koleqciebis ufrosi kuratori, axali SuamTisa da sxv. eklesia-monastrebis freskebis mixedviT; 3) relie-
istoriis doqtori febis: opizis, tbeTis, dolisyanis, oSkis13; 4) monetebis: daviT aRmaSeneblis,
laSa-giorgis14 da sxv.

samefo Cvens xelT arsebuli samecniero literaturis, werilobiTi da vizualu-


ri wyaroebis gamoyenebiT gairkva, rom qarTvel mefeTa samosi SesaZlebe-
Sesamoselis lia ramdenime saxeobad daiyos:

rekonstruqcia I saxeobas ganekuTvneba aSot kurapa-


mcxeTis muzeumis latis Cacmuloba (sur. 1), romelic
opizis (826-829 ww.) reliefze ekle-
saeqspozicio siis modeliTaa xelSi gamosaxuli.
qarTvel xelisufals welSi daviw-
sivrceSi rovebuli da qobasken gaganierebu-
li mokle kaba acia, sayelo mxrebzea
gadafenili da aqeT-iqiT kuTxeSi
mcxeTis axali muzeumis saeqspozicio sivrceSi TiTo, didi Rili amSvenebs. welze,
eleqtronul formatSi warmosadgen sxva mniSvne- TiTqos, rombiseburi formis, erTma-
lovan da saintereso TemaTa Soris, rekonstruire- neTze gadabmulfigurebiani sartye-
buli samefo Sesamoselisa da insigniebis eqsponi- li artyia, kaba bolomdea Caxsnili
rebacaa gaTvaliswinebuli. da marcxena mxares ikvreba. saxe-
loebi grZelia da gofrirebuli. am
saeqspozicio Tematikidan gamomdinare, statiis mi- saxeobis kabebi, ZiriTadad, gofri-
zania, werilobiTi wyaroebis, vizualuri masalisa rebuli, sada qsovilisganaa nakeri.
da samecniero literaturis daxmarebiT mimovixi- reliefebs Tu kargad davukvirdebiT,
loT qarTvel xelisufalTa samefo kostiumis sa- SevamCnevT, rom samosi rigebad Camw-
xeobebi, kostiumSi Semaval detalTa Targi, masa- krivebuli margalitebiTa da Zvir-
1. aSot kurapalati, opiza, IX s.
la, feri da Semkuloba. aseve, ganvixiloT samefo fasi qvebiTaa gamSvenebuli. feris
regaliebi. Sesaxeb, bunebrivia, verafers vityviT.

qarTul samecniero sivrceSi samefo samosi sakma- II saxeobis samefo samoss ganekuTvneba oSkis taZris reliefze (958-961 ww.)
od kargad Seswavlili Temaa, sxvadasxva dros aR- gamosaxuli adarnase III kurapalatis vaJebis _ bagrat erisTavT-erisTavi-
niSnul Temaze muSaobdnen: ivane javaxiSvili1, ivane sa da daviT magistrosis (SemdgomSi kurapalati) Cacmuloba. reliefis da-
ciciSvili2, sargis kakabaZe3, nino CofikaSvili4, Ti- zianebis miuxedavad, ikiTxeba ori erTeulisgan Semdgari samosi: koWebamde
naTin virsalaZe5, kiti maCabeli6, marika sayvareliZe7 sigrZis, Tavisufladmdgomi, wriul da mcenareulornamentiani mosasxami da
da sxvani. mosasxamis msgavsi (wriul da mcenareulornamentiani) qsovilis kaba, rome-
lic grZeli da ganieria da aseve Tavisuflad dgas. daxuruli kabis yeli
qarTvel mefeTa samosis kvleva SesaZlebelia we-
rilobiTi wyaroebis: 1) `wesi da gangeba mefed

8 `wesi da gangeba mefeT kurTxevisa~, qarTuli samarTlis Zeglebi, saero sakanonmdeblo


Zeglebi (X-XIX ss.). teqstebi gamoica, SeniSvnebi da saZiebeli daurTo prof. i. doliZem,
1 javaxiSvili iv., Txzulebani Tormet tomad, t. VII. Tb., 1984 t. II. Tb., 1965
2 ciciSvili i., masalebi qarTuli Cacmulobis istoriisaTvis, Tb. 1954 9 qarTlis cxovreba. s. yauxCiSvilis redaqciiT, t. I, Tb., 1955
3 kakabaZe s., `mefed kurTxevis wesi me-XIII s. dasawyiss Sedgenili~, tf. 1913 10 ix. sqolio #9
4 CofikaSvili n., qarTuli kostiumis istoria (VI-XIV ss.), Tb. 1964 11 papuna orbeliani, `ambavni qarTlisani~, Tb. 1981
5 Вирсаладзе Т., Фресковая роспись художника Микаела Маглакели в Мацхвариши, Грузинская 12 CofikaSvili n., dasax. naSromi, gv. 68
Средневековая монументальная живопись, Тб., 2007 13 iqve, gv. 68
6 maCabeli k., qarTuli istoriuli kostiumi (V-X ss.) Tb., 2013 14 patariZe m., faRava i., `giorgi-laSas mefed kurTxevis numizmatikuri asaxva~, saistorio
7 sayvareliZe m., samefo kostiumi (leon kaxT mefis mixedviT. 1520-1574 ww.) ssmm, Tb., 1975 krebuli t. 3, Tb., 2013

824 825
mrgvladaa amoWrili da margalitebi-
Ta da Zvirfasi qvebiT imkoba. saxeloe-
bi grZeli da viwroa, manJetebi ki ase-
ve Zvirfasi qvebiTaa Semkuli (sur. 2).

III saxeobas ganekuTvneba giorgi II-is


samosi atenSi (sur. 3), demetre I-is sa-
mosi macxvariSSi (sur. 4) da laSa-gi-
orgis samosi berTubansa da beTaniaSi.
kaba tanzea momdgari, welSi gamoyva-
nili, muxls odnav qvemoT sigrZis da
2. bagrat IV erisTavT-erisTavi, oSki bolosken trapeciad daSvebuli. same-
X s. fo kabis es saxeoba xan welamde, xan
ki kalTis bolomdea Caxsnili, yelic
gansxvavebulia, daxuruli gulispiri-
Ta da yelis areSi, nikapqveS mdgari
patara zomis samkuTxa sayeloTi. ka-
bis sartyeli TeZoze artyiaT da ara
welze. samosis am saxeobas enian ka-
basac uwodeben. rogorc vizualuri
masalidan aRiqmeba, kaba nakeri unda
iyos sqeli qsovilisagan, radgan we-
lidan gaSvebul trapecias ar aqvs
xSiri nakecebi. kabis gulispiri da
bolo, aseve saxelos manJetebi, gala-
mazebulia naqargobiT. Tavad qsovili
sadacaa da saxianic.

am saxeobas minda mivakuTvno qarT-


lis mefe giorgi X-is (1600-1606) same-
fo kaba (sur. 5), romelic formebiT
uaxlovdeba laSa-giorgisa da deme-
tre I-is samefo samoss. 5. giorgi X, XVII s. dasawyisi

IV saxeobas ganekuTvneba samefo kos-


gorc saxian, aseve sada da mZime qsovilisgan naker bisonebs. savaraudod,
3. giorgi II, atenis sioni, VII s-is I tiumi, romelic mosavT bagrat III-s
es qsovilebi unda yofiliyo: stavra, atlasi, zarqaSi da sxv. werilobiTi
nax. gelaTSi, bagrat IV-s atenSi, daviT
wyaroebis mixedviT, iyenebdnen, aseve, oqroqsovilebsa da ferad Zoweulebs.
aRmaSenebels gelaTSi, Tamar mefes
ZiriTadad, saxeldeba bisonis Semdegi ferebi: Ria mwvane, alublisferi,
varZiaSi, beTaniaSi, berTubansa da yin-
iisferi, TeTri, cisferi da sxv. ferebs Soris Warbobs alublisferi.
wvisSi.
bisons amkobdnen naqargobiT, sxvadasxva feris Zvirfasi qvebiTa da marga-
samefo kostiumi Sedgeba: bisonis,
litebiT.
diademasa da porfirisagan.
fesuedi samoseli, igive interula/kvarTi/podiri - bisonis Sida samosia,
bisoni qarTvel da bizantiel xeli-
ris gamoc ar ikiTxeba misi mTliani vizuali. mefeebs mouCanT mxolod
sufalTa Sesamoselia, grZeli, viwro
sayelo, bolo da saxelos manJetebi.
da gaSvebuli, koWamde sigrZis. moZ-
raobis gasaadvileblad wina kalTa
fesuedi samosi unda yofiliyo daxurulguliani, mrgvlad an oTxkuTxad
muxlamdea SeWrili. bisonis sayelo
4. demetre I, macxvariSi, XII s-is I nax. amoWrili, saxeloebi grZeli, tanze momdgari, kalTis bolo naoWmiyrili,
samkuTxa formaze Rrmadaa amoWrili,
rac mis ganier formaze migvaniSnebs. am Sida samoss bisonTan Sexamebuli
saxelo grZeli da tanze momdgaria.
ferisas atarebdnen. ZiriTadad, gamoyenebulia Ria feris Txeli qsovilebi.
kedlis mxatvrobaSi vxvdebiT ro-

826 827
diadi verdisagan, xolo, sagazafxulo-sazafxulos SedarebiT msubuqi faqturis
qsovilebisagan, rogoricaa magaliTad, daraia da abreSumi.

ma/loris diadema, igive loroni aris viwro, grZeli da swori qsovili. mZime qsovilis mosasxamebi umetesad dabewvilia da xSirad sayelosac
atarebdnen bisonze, welisa da mxrebze gadmotarebiT win aqcevdnen da bewvis zoli Semosdevs. xolo, Txeli qsovilis mosasxamebi usayelo da
bolo nawils mklavze gadaidebdnen. diademam forma Seicvala da dana- msubuqi qsoviliTaa dasarCulebuli. mosasxamis qsovilebi mravalferova-
wevrda, radgan mZime Semkulobis gamo, SeuZlebeli iyo misi tareba. sabo- nia, romelime gamorCeuli feri ar dominirebs. warmodgenilia saxiani da
lood, gamoiyo diademis ori ti pi: pirveli _ maniakidan vertikalurad ornamentirebuli qsovilebi.
daSvebuli da meore _ gulze gadajvaredinebulad damagrebuli.
V saxeobas ganekuTvneba gviandeli Sua saukuneebis mefeTa Sesamoseli,
diademas keravdnen sada, zogjer ki saxiani msubuqi qsovilisgan da auci- romelsac IV saxeobisagan gansxvavebiT, aRmosavluri, kerZod, iranuli el-
leblad asarCulebdnen gansxvavebuli feris abreSumiT. vxvdebiT TeTr, feri dakravs. magaliTisaTvis, mimovixilavT qarTlis mefe Teimuraz II-is
Sav, yavisfer, kubokrulsa da oqrosfer diademebs. SemkulobisTvis masze samefo kabas.
uxvad amagrebdnen budeSi Casmul Zvirfas qvebsa da margalitebs.
Teimuraz II-is (1744-1762) kaba Sekerilia uxeSi farCisagan, romelzec oq-
ronemsuliT gamoyvanilia yvavilovani ornamentebi. zeda nawili tanze
momdgaria, welSi gadaWrili, qveda ki _ Tavisuflad mdgari, Caqiani, rac mas
naxevarsferos formas aZlevs. kaba win mTlianad Riaa da ikvreba liTonis
buzmentebiT. sayelo dabali, mdgari, saxelo _ mklavze momdgari, iRliis
are _ idayvamde Ria, majasTan viwro da Sexsnili. saxelo ovaluri yoSiT
bolovdeba da gadakecilia. SesamCnevia yoSis gansxvavebuli qsoviliT
dafarva. gviandeli Sua saukuneebis ganmavlobaSi qarTvel mefeTa kabebis
forma, qsovili da Semkuloba odnavi cvlilebebiTaa warmodgenili.

zemoT daxasiaTebuli samefoOkostiu-


mis saxeobebisgan gansxvavebuladaa
Semosili levan kaxTa mefe (sur. 7),
romelsac Tavisuflad mdgomi, koWam-
de sigrZis, umklavo mosasxami acvia.
mosasxams samkuTxa formis, mdgari,
mxrebisken gadaSlili sayelo aqvs,
xolo, Signidan TeTri, tanze momdgari,
6. maniakis diademebi usayelo, CaRiluli, aseve ganieri da
grZeli samosi mouCans, romlis man-
maniaki (sur. 6) aris danawevrebuli diademas erT-erTi damoukidebeli Jetebi da kalTis bolo yavisferia.
detali, romelic farTo sayelos msgavsia. mrgvali formisaa da erTia- Tavad mosasxamis qsovili mewamuli
nad faravs gulispirsa da mxrebs. mas alamazebdnen Zvirfasi qvebiTa da ferisaa, zed Savi feris rkalebSi
TvlebiT, aseve naqargobiT. Caxatuli mcenareuli saxeebia, ro-
melic TiTqosda, orTaviani arwivis
porfiri mantiisa da qlamindis msgavsi mosasxami iyo15. kedlis mxatvrobis amobrunebul figuras mogvagonebs.
mixedviT, ori ti pis porfiri gvxvdeba: usaxelo da crusaxeloiani. usaxe-
lo mosasxami Targis, Semkulobisa da sigrZis TvalsazrisiT, trapeciad samefo fexsacmeli _ VI-VIII sauku-
iyo aWrili. erTianad gaSvebuli qsovili mxrebis gaswvriv, erTi RiliT neebSi samefo-sadidgvarovno fexsac-
ikvroda. vxvdebiT rogorc ubewvo, aseve yelis garSemo bewvSemovlebul meli mogvi iyo, romelic uqusloa da
da sarCulad bewvgamokrul usaxelo mosasxamebs. meore ti pis mosasxami maRalyeliani. mogvianebiT, IX-X sau-
crusaxeloiania. am samoss bewviT asarCulebdnen. Targi gansxvavebuli kuneebSi mogvis gverdiT Cndeba qus-
7. levan kaxTa mefe, XVI s.
iyo _ ufro swori da Zirs daSvebuli. iyenebdnen rogorc mZime, aseve msu- liani fexsacmlis saxeobani. X-XIV
buq qsovilebs. es nairgvaroba maT sezonurobaze mianiSnebs. sazamTro-sa- saukuneebSi gavrcelebuli Cans fex-
Semodgomo porfirs keravdnen dibas, qirmanSalis, sqeli farCisa da xa- sacmlis igive ti pebi, rac wina sauku-
neebSi iyo. mxolod fersa da Semku-
lobaSi aRiniSneboda sxvaoba (sur. 8).
15 CofikaSvili n., dasax. naSromi, gv. 144

828 829
gviandel Sua saukuneebSi mefeebi ni qarTlisani~-Sia naxsenebi. es aris
mogvis garda atarebdnen maSias, qoS- oqrosferi burTi. arsebobs jvriani
sa da maRalyelian Ceqmas. maSia qoSis da jvris gareSe sferoebi, romlebic
msgavsi ucxviro, qusliani fexsacme- aseve samyaros Zalauflebis simbo-
lia. keravdnen sxvadasxva ferisa da luri gamoxatulebaa.
xarisxis tyavisagan. qoSi maSias msgav-
si, qusliani fexsacmelia, romelsac TvalsaCinoebisTvis mogvyavs daviT
cxvirze Wvints _ kauWs ukeTebdnen aRmaSeneblis moneta, romelzec mefes
silamazisaTvis. Ceqma, sulxan-saba or- xelT qveynis sfero upyria. (sur. 9)
belianis ganmartebiT, `TurqTa enaa~
da qarTulad mogvi hqvia. igi maRaly- ski ptra, rogorc mas sulxan-saba gan-
eliani, lanCiani tyavis fexsamosia. martavs, samefo joxs niSnavs da mas
Ceqmis Zirebsa da quslebs gamZleo- qarTulad faeni hqvia. SeiZleba iT-
bisaTvis lursmnebiTa da nalebiT qvas, ski ptra yvelaze xSiradaa gamo-
amagrebdnen. saxuli monarqTa amsaxvel vizualur
masalaSi. ski ptras ramdenimenairi
samefo regaliebia: droSa, sfero, 10. daviT narini da daviT ulu ski p- gamosaxulebaa cnobili. xSiria misi
triT, oSkis reliefi, X s.
ski ptra, xmali, gvirgvini. jvarTan, sferosTan, bunTan da xmal-
Tan erTad gamosaxva. SedarebiT gans-
droSa xelisuflebisa da Zalaufle- xvavebulia giorgi XII-s ski ptra, ro-
bis simboluri gamoxatulebaa. papuna melsac jvris magivrad samfoTlovani
orbelianis `ambavni qarTlisani~-Si daboloeba aqvs. amgvarive ski ptriTaa
aRwerili droSa, romelic Teimuraz gamosaxuli simon I vatikanis biblio-
meoris brZanebiT sagangebod mefed TekaSi dacul graviuraze. TvalsaCi-
kurTxevisaTvis Seikera, `oTxiv jvri- noebis mizniT, simon I-is garda mog-
Ta moculi~ yofila, viTac Zvelad vyavs oSkis reliefze gamosaxuli
8. samefo fexsacmlis saxeobebi rigi yofiliyo. cnobidan irkveva mxo- daviT narini da daviT ulu, ski ptriT
lod is, rom Zvelad droSa jvrebiT xelSi (sur. 10).
moculi yofila da Teimurazs amis
gamo jvriani droSis Sekerva ubrZa- regalia-xmali (sur. 11) sferosagan gansxvavebiT, damowmebulia kurTxevis
nebia. rogorc `Zvel~, aseve `axal~ wesSi. CvenTvis ucnobia Tu romel saukuneSi
iRebs saTaves xmlis Sebmis tradicia. Tumca, is ki cxadia, rom XII sauku-
istoriulad, jvriani droSebi damow- nis I naxevarSi aRniSnuli wesi namdvilad arsebobda. daviT aRmaSenebel-
mebulia rogorc qarTul, aseve uc- ma Tavisi Ze, demetre Tavad akurTxa mefed da xmali Tavisi xeliT Seaba
xour wyaroebSi, magram, Cvenis azriT, welze.
droSaze oTxi jvris datanas gark-
veuli simboluri datvirTva unda
hqonoda. Teimuraz II-s SemTxvevaSi,
savaraudod, es unda yofiliyo sim-
boluri gamoxatuleba imdroindeli
qarTlis samxedro-administraciul
erTeulebad - sadroSoebad dayofi-
sa. droSis ferisa da zomis Sesaxeb
verafers vityviT, radgan amaze teqst-
9. daviT aRmaSeneblis moneta Si miniSnebiTac ki araferia naTqva-
mi. TvalsaCinoebis mizniT, sanimuSod
mogvyavs jvriani droSa da vaxtang
VI-is droSa.

samefo regaliaa aseve sfero. sfero,


rogorc samefo regalia pirvelad pa-
11. samefo regalia-xmali, XVIII s.
puna orbelianis TxzulebaSi - `ambav-

830 831
da ZlierebasTan asocirdeba, xolo, Tavad samosi Seqmnilia im periodis
uZlieresi qristianuli saxelmwifos, bizantiis kulturuli zegavlenis
mixedviT; 2) Seiqmnas samefo kostiumi II saxeobis mixedviT, romelSic
gaerTianebulia laSa-giorgisa da demetre I-is samosis msgavsi Casacmeli,
Sesabamisi samosis aqsesuarebiTa da regaliebiT.

12. samefo regalia-gvirgvini, XVIII s.; gvirgvinis saxeobani

mefisa da imperatoris regaliis saxiT, xmali iqca Zalauflebisa da su-


verenobis gamomxatvelad. simboluri niSnebis mixedviT, is zeciur da mi-
wier RmerTebs akavSirebda.

regalia-gvirgvini (sur. 12) erT-erTi ZiriTadi samefo insignia, romelic


romidan momdinareobs. Tavis droze ki regalia-gvirgvini etruskebidan
gadmouRiaT. bibliografia
vizualuri masalis mixedviT demetre I-s macxvariSis freskaze mar-
galitebiT galamazebuli, dabali, marTkuTxa formis gvirgvini xuravs. 1. kakabaZe s., mefis kurTxevis wesi me-XIII 7. CofikaSvili n., qarTuli kostiumi VI-
aseve, Zvirfasi TvlebiTa da qvebiTaa gamSvenebuli giorgi III-isa da Tamar s. dasawyiss Sedgenili, tf., 1913 XIV, Tb., 1964
mefis rkaliseburad momrgvalebuli gvirgvinebi varZiis freskaze. dakbi- 2. maCabeli k., qarTuli istoriuli kos- 8. ciciSvili i., masalebi qarTuli Cacmu-
luli gvirgvinebiT arian warmodgenilni giorgi III, Tamari da laSa-gi- tiumi (V-X saukuneebi), Tb., 2013 lobis istoriisaTvis, Tb., 1954
orgi beTaniisa da yinwvisis mxatvrobaSi. jvriani gvirviniTaa mocemuli 3. orbeliani papuna, ambavni qarTlisani, 9. `wesi da gangeba mefeT kurTxevisa~, qar-
giorgi III-is gamosaxuleba misive monetaze. Tb., 1981 Tuli samarTlis Zeglebi, saero saka-
4. patariZe m., faRava i., giorgi-laSas mefed nonmdeblo Zeglebi (X-XIX ss.). teqstebi
amgvarad, mcxeTis ganaxlebuli muzeumis eqspoziciisaTvis momzadda qarT- kurTxevis numizmatikuri asaxva, saisto- gamoica, SeniSvnebi da saZiebeli daur-
vel xelisufalTa rogorc samefo samosisa da aqsesuarebis aRweriloba, rio krebuli, t. 3, Tb., 2013 To prof. i. doliZem, t. II. Tb., 1965
aseve, ganvixileT regaliebi da maTi saxeebi. am mimoxilvis saSualebiT, 5. sayvareliZe m., samefo kostiumi (leon 10. javaxiSvili iv., Txzulebani Tormet
SesaZlebeli xdeba gakeTdes qarTveli mefis rekonstruirebuli suraTi, kaxTa mefis mixedviT. 1520-1574 ww.) saqa- tomad, t. VII. Tb., 1984
momzaddes eskizi da Seiqmnas samefo kostiumis asli. rTvelos saxelmwifo muzeumis moambe, 11. Вирсаладзе Т., Фресковая роспись художника
t. 31-B, Tb., 1975 Микаела Маглакели в Мацхвариши, Грузинская
aRniSnul sakiTxTan dakavSirebiT, arsebobs ori mosazreba: 1) qarTve- 6. qarTlis cxovreba, s. yauxCiSvilis re- Средневековая монументальная живопись, Тб.,
li mefis samefo kostiumi Seiqmnas XI-XIV saukuneebSi arsebuli mefeTa daqciiT, t. I, Tb., 1955 2007
Sesamoslis mixedviT. vinaidan, es periodi, calsaxad qveynis didebasTan

832 833
Guliko Kvantidze
Georgian National Museum,
S. Janashia Museum of Georgia,
Senior Curator of the Collections
of Ethnology and History, Doctor of History

RECONSTRUCTION
OF ROYAL
GARMENTS
IN THE
EXHIBITION
SPACE OF
MUSEUM OF
MTSKHETA
With consideration of written sources, visual The aim of the paper is to present a reconstruct-
materials and scientific literature, the paper re- ed picture of a Georgian king, for the renewed
views the types of royal costumes of Georgian exposition of Mtskheta museum.
authorities, sewing patterns, materials, colors
and decorations, used in costumes; royal rega-
lia are also considered.

834 835
qarTuli samarTali

836 837
mariam yufaraZe
iuneskosa da saerTaSoriso urTierTobebis samsaxuri,
saqarTvelos kulturuli memkvidreobis
dacvis erovnuli saagento,
samarTlis magistri

saxelmwifo
da
samarTali
1. mcire sjulis kanoni

samarTali aris bunebiT ganpirobebuli adamianTa


ufleba-movaleobebis ganmsazRvreli zogadsaval- anu `wigni samarTlisa kacTa
debulo qcevis wesebis erToblioba da sazogadoe- Secodebisa yovlisave~ da a.
brivi urTierTobebis mowesrigebis sistema, risi S. pirdapiri wyaroebi iyofa:
Sesrulebac saxelmwifoebrivi zemoqmedebiT aris saero da saeklesio wyaroe-
uzrunvelyofili1. bad. xolo es ukanaskneli ki,
Tavis mxriv, ucxour da adgi-
qarTuli samarTlis Seswavlisas aucilebelia sa- lobriv anu qarTuli eklesia-
marTlis wyaroebis ganxilva, radgan mniSvnelovania monastrebis mier miRebul wya-
vicodeT is uZvelesi istoriuli Zeglebi, romli- roebad. ucxouri wyaroebidan
danac qarTuli samarTali saTaves iRebs da war- aRsaniSnavia XI saukuneSi eqv-
moadgens Cveni qveynis umniSvnelovanes kulturul Time mTawmindelis mier berZ-
memkvidreobas2. nulidan qarTulad naTargmni 2. kaTolikosTa samarTali
`mcire sjulis kanoni~ da XII
samarTlis Zegli SeiZleba sxvadasxva saxis iyos: saukuneSi arsen iyalToelis
Cveuleba, kanoni, dadgenileba, gankarguleba, sasa- mier berZnulidan qarTulad naTargmni `didi sjulis kanoni~, garda uc-
marTlo precedenti da sxva. CamoTvlili aqtebi, xouri saeklesio samarTlis Zeglebisa, arsebobs aseve, qarTuli saeklesio
amave dros, moqmedi samarTlis formebia da, maSasa- sakanonmdeblo Zeglebi, romelTaganac mniSvnelovania: `ruis_urbnisis 1103
dame, samarTlis wyaros warmoadgenen. wlis saeklesio krebis Zegliswera~ da dasavleT saqarTvelos saeklesio
krebis mier XVI saukuneSi Sedgenili `kaTalikosTa samarTali~3. (sur. 1, 2)
arsebobs samarTlis wyaroebis Semdegi klasifi-
kacia: saeklesio (kanonikuri) da saero xasiaTis aseve or kategoriad iyofa saero xasiaTis samarTlis Zeglebi _ saxelm-
wyaroebi; aseve, arsebobs pirdapiri da arapirdapi- wifo-samarTlebriv (konstituciur) da sisxlisa da samoqalaqo. saxelm-
ri wyaroebi. es ukanaskneli iseTi wyaroebia, rom- wifo-samarTlebrivi Zeglebi uamravia, maT Soris gansakuTrebiT gamorCeu-
lebic Tumca uSualod ar eZRvneba samarTals, mag- lia: `xelmwifis karis garigeba~ da `dasturlamali~4.
ram garkveuli kavSiri maT Soris mainc arsebobs.
pirdapiri wyaroebi uSualod gvawvdian cnobebs aqve aRsaniSnavia, rom qarTuli samarTali, xangrZlivad inarCunebda reli-
qarTuli saxelmwifosa da samarTlis sxvadasxva giur elfers, amitomac Sua saukuneebis samarTlis Zeglebis dayofa saero
Temebze. aseTi pirdapiri wyaroebia, magaliTad, vax- da saeklesio kanonmdeblobis Zeglebad, mxolod maTi Sinaarsis mixedviT,
tang VI-is samarTlis wignTa krebuli; `xelmwifis Zalzed rTulia. es mdgomareoba sazogadod aixsneba saero da saekle-
karis garigeba~; `dasturlamali~; `giorgi brwyin- sio iurisdiqciis Sereuli xasiaTiT Sua saukuneebSi; magaliTad, im dros
valis samarTlis wigni~; beqasa da aRbuRas kanonebi sajaro da kerZosamarTlebrivi urTierTobebis mniSvnelovani sakiTxebi,
rogoricaa mefeTa kurTxeva, qorwineba, memkvidreoba da sxv. saeklesio iu-

1 https://ka.wikipedia.org/wiki/%E1%83%A1%E1%83%90%E1%83%9B%E1%83%90%E1%83%A0%E1%83
%97%E1%83%90%E1%83%9A%E1%83%98 3 gogiaSvili n.,; https://elawjournal.wordpress.com/
2 gogiaSvili n.; https://elawjournal.wordpress.com/ 4 iqve

838 839
risdiqciis sferos Seadgenda5. amave saukunes ganekuTvneba „wesi da
gangeba mefed kurTxevisa“, romelic
xalxis civilizaciisa da kulturis done metad mkafiod Cans sazoga- saqarTvelos saxelmwifoebrivi wyo-
doebaSi damkvidrebul marTlwesrigsa da iuridiul SexedulebaSi. rac bilebis Seswavlis TvalsazrisiT Se-
ufro maRalia xalxis marTlSegneba, miT ufro ganviTarebulia misi sa- saniSnavi Zeglia. samoxeleo wyobile-
marTlebrivi institutebi6. bis gaTvaliswinebiT is „xelmwifis
karis garigebis“ cnobebs avsebs da
saxelmwifosa da samarTlis Tanafardobis Sesaxeb msoflio istoriis adasturebs.
manZilze araerTi naSromia dawerili. avtorTa nawils miaCnda da miaCnia,
rom msoflio istoria arsebiTad daiyvaneba samarTlis istoriaze, ro- centralizebuli sakanonmdeblo
gorc civilizaciis umaRles miRwevaze, romelic koncentrirebulad Sei- saqmianoba feodalur saqarTvelo- 3. beqa jayeli, zarzmis monastris mx-
atvroba
cavs mTel mis Sinaarss. iyo da aris dRemde sawinaaRmdego mosazrebac, rom Si sagrZnoblad ganviTarda giorgi
saxelmwifo aris samarTlis Semoqmedi, rom samarTali sxva araferia, Tu brwyinvalis dros, romelmac aRmosav-
ara saxelmwifos mier dadgenili qcevis im wesTa sistemuri erToblioba, leT saqarTvelos mTianeTSi gaxSire-
romelTa Sesrulebac uzrunvelyofilia saxelmwifos zemoqmedebiT7. buli mkvlelobebisa da adgilobrivi
organoebis winaaRmdeg gamosvlebisa
saqarTvelos samarTlis sistemis istoria saqarTvelos saxelmwifoe- da sxva danaSaulebis gamo Seadgina
briobis paralelurad viTardeboda. saqarTveloSi kanonSemoqmdebiTi samarTlis wigni - „Zeglis dadeba“.
tradicia, saxelmwifo politikur xelisuflebasTan erTad, yovelTvis ar-
sebobda. rogorc istoriidan aris cnobili, qarTuli saxelmwifoebrioba XIV saukunis 80-ian wlebSi samcxe-saa-
da samarTali Cv.w. pirvel aTaswleulSi yalibdeba. bunebrivia, man sauku- Tabagos mTavarma aRbuRa aTabag-amir- 4. beqa jayeli, safara, wm. saba ganmw-
mendelis taZris mxatvroba
neebis ganmavlobaSi ganviTarebis mravali safexuri ganvlo da araerTi spasalarma beqa mandaturTuxucesis
cvlilebac ganicada, vidre dRevandeli formiT Camoyalibdeboda. calkeu- samarTlis wigni axali kanonmdeblo-
li xevebisa da soflebis Tu alagebisaTvis damaxasiaTebeli qcevis wese- biT Seavso, romelsac beqa-aRbuRas sa-
bi sazogadoebis ganviTarebasTan erTad, TandaTan cvlilebebs ganicdida, marTlis wignad vicnobT. am samarTlis wignis mniSvneloba didia qarTuli
SedarebiT erTian sistemur normebad yalibdeboda da jer winaresamarT- samarTlis istoriisTvis, is uZvirfases samarTlis wyaros warmoadgens.
lad, xolo Semdgom, droTa ganmavlobaSi samarTlis saxiT moevlineboda masSi mkafiod aris asaxuli XIII-XIV saukuneebis saqarTvelo. profesor
saxelmwifosa da sazogadoebas8. daviT CubinaSvilis gamocemaSi Zegli 175 muxlisgan Sedgeba, xolo vax-
tang VI-is gankargulebiT Sedgenil samarTlis wignTa krebulSi ki - 176
erTiani feodaluri saqarTvelo Seiqmna X saukunis damlevs. am dros muxlisgan10. zustad dadgenili araa vis ekuTvnis 98-is momdevno muxlebi.
saxelmwifo wes-wyobilebam Zireuli cvlilebebi ganicada, Seiqmna axali ivaraudeba, rom bagrat kurapalatis samarTlis wignis nawyvetebi swored
saxelmwifo organoebi, ramac Tavis mxriv, bunebrivad gamoiwvia yvela- am muxlebSia moTavsebuli.
feri Zvelis axal sistemaze morgeba. daviT aRmaSenebelma saxelmwifo
reformebs dasrulebuli saxe misca. feodaluri monarqiis Zlierebis XV saukuneSi saqarTvelos samefo-samTavroebad daSlam sabolood daamk-
xanis (XI-XII ss.) qarTvel mefeTa sakanonmdeblo saqmianoba laSa-giorgi- vidra partikularuli kanonmdebloba. vaxtang VI-is samarTlis wignic
sa da rusudan mefis moRvaweobiT mTavrdeba XIII saukunis 30-ian wlebSi. qarTlis samefosTvis iyo Sedgenili, romelSic mocemulia XVII-XVIII ss.
kanonmdeblobis funqciam samTavroebSi gadainacvla. sazogadoebrivi da saxelmwifoebrivi wyobilebis, klasebisa da socialu-
ri fenebis ekonomikuri da uflebrivi mdgomareobis mkafio suraTi, asa-
XIII saukunis bolos samarTlebrivi partikularizmi imdenad ganviTarda, xulia mravali samarTlebrivi instituti, adaT-Cveuleba, iuridiuli yofa
rom samcxis mTavarma beqa mandaturTuxucesma Tavisi samTavrosTvis da- da marTlSegneba. i. doliZis TqmiT:
moukidebeli samarTlis wigni Seadgina. (sur. 3, 4)
„vaxtangis samarTlis wigni qarTuli kulturis istoriis uZvirfasesi da
„xelmwifis karis garigeba“ XIV saukunis pirvel naxevarSi unda iyos Sed- umniSvnelovanesi ganZia.“
genili. Zegli, samwuxarod, nakluli saxiT aris Cvenamde moRweuli, rac mis
gagebas aZnelebs. mas samarTlianad miiCneven gaerTianebuli feodaluri vaxtang VI-is gankargulebiT Sedgenili samarTlis wignTa krebuli ixsne-
saqarTvelos konstituciuri xasiaTis Zeglad9. boda moses samarTliT. is amoRebulia bibliis im nawilidan, romelsac
`meore sjulisa~ ewodeba da romelic qristianul qveynebSi didi avto-
ritetiT sargeblobda11. krebuli sul Svidi wignisgan Sedgeba da moicavs
5 qarTuli samarTlis Zeglebi, t. II, gv. 4
6 qarTuli samarTlis Zeglebi, t. I, gv. 1
7 nadareiSvili g., saxelmwifosa da samarTlis istoria, gv. 33-34
8 iqve, gv. 28 10 nadareiSvili g., dasax. naSromi gv. 234
9 iqve, gv. 228 11 iqve, gv. 234

840 841
1921 wlis 21 Tebervals miRebul iqna saqarTvelos konstitucia, romelmac
mxolod oTxi dRe imoqmeda da Tavisi funqcia faqtobrivad ver Seasrula.
saqarTvelom Tavisi arseboba sxva saxelmwifos SemadgenlobaSi gaagrZe-
la da saxelmwifoebrivi sakanonmdeblo nebis damoukideblad gansazRv-
ris saSualeba ar hqonda.

saqarTvelos moqmedi konstitucia 1995 wlis 24 agvistos iqna miRebuli


saqarTvelos respublikis parlamentis mier.

,,Cven, saqarTvelos moqalaqeni, romelTa uryevi nebaa, davamkvidroT


demokratiuli sazogadoebrivi weswyobileba, ekonomikuri Tavisufle-
ba, socialuri da samarTlebrivi saxelmwifo, uzrunvelvyoT adamianis
7. vaxtang VI-is samarTlis
sayovelTaod aRiarebuli uflebani da Tavisuflebani, ganvamtkicoT sa-
wigni xelmwifoebrivi damoukidebloba da sxva xalxebTan mSvidobiani urTier-
Toba, qarTveli eris mravalsaukunovani saxelmwifoebriobis tradiciebsa
da saqarTvelos 1921 wlis konstituciis istoriul-samarTlebriv memkvi-
6. vaxtang VI-is samarTlis wigni, zugdidis xelnaweri dreobaze dayrdnobiT, RvTisa da qveynis winaSe vacxadebT am konstitu-
cias14.“

moses, berZnul, somxur, siriul-romaul, mefe saxelmwifoebis civiliziciis, kulturis da ganviTarebis dones mkafiod
giorgis da aRbuRas samarTlis Zeglebs. bolo gamoxatavs masSi damkvidrebuli iuridiuli marTlwesrigi da samarTle-
VII nawili daTmobili aqvs sakuTriv vaxtang brivi institutebi, romlebic did rols TamaSobs saxelmwifoebriobis
VI-is samarTlis wigns „samarTali batoniSvi- CamoyalibebaSi da warmoadgens udidesi Rirebulebis mqone kulturul
lis vaxtangisa“.12 (sur. 5, 6,7) memkvidreobas.

vaxtang VI-is kanonSemoqmedebis SesaniSnav


Zegls warmoadgens „dasturlamali“ (XVIII
5. vaxtang VI-is samarTlis
saukunis pirveli naxevari). igi pirvelyovli-
wigni sa sasaxlis ganawesia. amasTanave, masSi asa-
xulia mefis xelisuflebisa da mmarTvelo-
bis centraluri da adgilobrivi organoebis
daxasiaTeba da maTi funqciebis gansazRvra.
qarTlis samefos ekonomikuri da finansuri
mdgomareobis Sesaswavlad „dasturlamals“
verc erTi sxva samarTlis Zegli Seedreba.
aseve aRsaniSnavia saqalaqo wyobis, sasamarT- 9 10
lo organizaciis, sapolicio aparatis daxa-
siaTeba13. (sur. 8)
am umniSvnelovanesi faseulobis, qarTuli samarTlebrivi kulturuli
erTgvarad centralizebuli sakanonmdeblo memkvidreobis - qarTuli samarTlisa da samarTlis Zeglebis farTo sa-
moRvaweoba erekle II-is dros ganaxlda, Tum- zogadoebisaTvis gacnobis saukeTeso saSualebad mcxeTis muzeumis sa-
ca mxolod aRmosavleT saqarTveloSi, rac eqspozicio sivrce migvaCnia. es aris saukeTeso xerxi qveynis mraval-
1801 wels ruseTTan SeerTebiT dasrulda. saukunovani saxelmwifoebriobis demonstrirebisa. aRniSnul praqtikas
kanonSemoqmedebiTi saqmianoba XX saukuneSi, mravali saxelmwifo mimarTavs.
1918 wlis 26 maiss saqarTvelos demokratiu-
li respublikis mier saqarTvelos damouki- am miznis misaRwevad, Sesabamis sivrceSi sasurvelia damzaddes qarTuli
8. vaxtang VI deblobis aqtis miRebiT gagrZelda, ris sa- samarTlis istoriis amsaxveli efeqturi sainformacio dafa. (sur. 9)
fuZvelzec daiwyo konstituciis SemuSaveba. sivrceSi warmodgenil koleqcias Sinaarsidan gamomdinare individualu-
ri koncefcia unda gaaCndes, Tumca is organulad unda Seerwyas erTian

12 iqve, gv. 234-237


13 qanTaria b., qarTuli samarTlis istoria, gv. 56 14 saqarTvelos konstituciis preambula

842 843
Mariam Kuparadze
UNESCO and International Relations Unit,
National Agency for Cultural Heritage Preservation of Georgia,
Master of Law

11 12 13 14 THE
STATE
saeqspozicio konteqsts. samarTlis Zeglebis eqsponirebis sivrce unda AND
CavrToT qarTuli saxelmwifos istoriis amsaxvel erTian sivrceSi, vinai-
dan swored samarTali da samarTlis Zeglebia saxelmwifoebriobis erT- THE
erTi umTavresi myari argumenti. LAW
am sivrceSi unda gaimijnos saeklesio da saero samarTlis Zeglebi.
Law is the unity of universally obligatory natural, that it had gone through many stages of
koleqciebi, romlebic umTavresad wignebis, xelnawerebisa da grafikuli rules of conduct, determining human rights development during the centuries and had un-
masalis saxiT iqneba warmodgenili unda moTavsdes bnel sivrceSi, minis and responsibilities and the system of regula- dergone number of changes till it obtained the
gamWvirvale, gamWol, individualurad ganaTebul vitrinebSi. (sur. 10) sa- tion of public relations, fulfillment of which is present form. The level of civilization, culture
survelia aseve didi ekranis ganTavseba, sadac 3D gamosaxulebiT naCvenebi enforced by the influence of the state. When and development of states is clearly expressed
iqneba kanonSemoqmed mefe-mTavarTa portretebi (m.S. kedlis mxatvroba), studying Georgian law, it is necessary to con- by legal order and law institutions, established
xelrTvebi, sakanonmdeblo Zeglebis xelnaweri fragmentebi, xeliT Sesru- sider the law sources, as it is important to know in them, which play major role in the formation
lebuli ilustraciebi da sxva saxis efeqturi vizualuri masala. (sur. the oldest law monuments, where Georgian law of statehood and represent cultural heritage of
11 12, 13, 14) originates from and which one of them repre- the greatest value.
sent the most important cultural heritage of our
qarTuli samarTlis Zeglebis sivrcisaTvis saukeTesoa Zvelisa da ax- country. The classification of the law sources In our opinion, the exposition space of Mtskhe-
lis, klasikurisa da Tanamedrove dizainis, uaxlesi teqnikuri miRwevebis is as follows: ecclesiastic (canonic) and secular ta Museum is the best way for familiarizing the
gamoyeneba da Serwyma, sakanonmdeblo Zeglebis samuzeumo sivrceebSi eq- law sources; the history of the system of Geor- general society with this extremely important
sponirebis saerTaSoriso gamocdilebis gaziareba da qarTuli samarT- gian law was developing in parallel to the state- value, Georgian legal cultural heritage – Geor-
lis istoriidan da specifikidan gamomdinare, individualuri, Tanamedrove, hood of Georgia. The Law-making tradition in gian law and law monuments. This is the best
gansxvavebuli saeqspozicio sivrcis SeTavazebiT umTavresi miznis – qar- Georgia, together with the public political au- method for demonstrating the statehood of the
Tuli saxelmwifoebriobis siZvelisa da mniSvnelobis demonstrireba. thorities, always existed. As it is known from country, which counts many centuries. The
the historical sources, Georgian statehood and State applies the above-mentioned practice.
law was formed in the 1st Millennium A.D. It is

bibliografia

1. doliZe i., qarTuli samarTlis Zeglebi, 6. https://ka.wikipedia.org/wiki/%E1%83%A1%E


tomi I, Tb., 1963 1%83%90%E1%83%9B%E1%83%90%E1%83
2. doliZe i., qarTuli samarTlis Zeglebi, %A0%E1%83%97%E1%83%90%E1%83%9A
tomi II, Tb., 1963 %E1%83%98
3. nadiraSvili g., saxelmwifosa da sa- 7. h t t p s : / / e l a w j o u r n a l . w o r d p r e s s . c o m / , n .
marTlis istoria, Tb., 2008 gogiaSvili
4. qanTaria b., qarTuli samarTlis isto-
ria, Tb., 2014
5. saqarTvelos konstitucia

844 845
Tea qarTveliSvili samarTali), saqorwino-saojaxo samarTali (qorwinebisa da ganqorwinebis
wesebi da pirobebi, qonebrivi urTierTobebi), memkvidreobiTi samarTali
k. kekeliZis saxelobis saqarTvelos (memkvidreobis saxeebi, kanoniT da anderZiT memkvidreoba), sasamarTlos or-
xelnawerTa erovnuli centri, ganizebis (sasamarTlo organizacia, procesualuri sasamarTlo) sakiTxi.
ufrosi mecnier-TanamSromeli
saeklesio sakanonmdeblo aqtebi aerTianebs: saeklesio krebaTa dadgeni-
lebebs, ti pikonebs, sjuldebis wignebs, gamosavlis davTrebs, saaRape Cana-
saistorio werebs, sulTa matianeebs, ficis wignebsa da a.S.

sabuTebi, Sua saukuneebis saqarTvelos sabuTebis didi nawili exeba feodaluri

rogorc urTierTobebis mowesrigebasa da garkveuli normebis dakanonebas. maT


ricxvs ekuTvnis: wyalobis, Sewirulebis, nasyidobis, Seuvalobis, gayrisa
qarTuli da Seyris, gauyrelobis, ymobis (Tavdaweris) ficis, siTarxnis, pirobis, mow-
mobis sabuTebi, brZanebebi.
samarTlis Cvenamde SemorCenil pirvelive sais-
wyaro torio dokumentebSi ukve Cans qarTu-
li samarTlebrivi kulturis maRali
done. opizelTa da mijnaZorelTadmi
saqarTveloSi samarTlebrivi kultura uZvelesi gacemul bagrat IV-is sigelSi war-
droidan yalibdeboda. sazogadoebaSi gavrcelebu- modgenilia XI saukunis saqarTve-
li samarTlebrivi normebis Sesaxeb mogviTxroben loSi arsebuli procesualuri sa-
arqeologiuri, eTnologiuri, agiografiuli, epigra- samarTlos daxvewili saxe. sabuTSi
fikuli, qarTuli da ucxouri naratiuli wyaroebi. ganxilulia opizisa da mijnaZoris
Tumca qarTuli samarTlis (saero da saeklesio) monastrebs Soris mamulebis Sesaxeb
ZiriTad wyaros samarTlis krebulebi da mTeli warmoSobili dava. sasamarTlo pro-
rigi sakanonmdeblo aqtebi (iuridiuli Sinaarsis cess Tavad mefe xelmZRvanelobda.
saistorio dokumentebi) warmoadgens, romlebic modave mxareebis mier wardgenil sa-
gaicemoda mefis, saeklesio ierarqis Tu feodalis buTebs mefe sasamarTlo procesamde
mier (decentralizebul saxelmwifoSi) da kanonis swavlobda. saqmis winaswari Seswav- Sd - 1201 mefe bagrat IV-is sigeli
Zala hqonda. brZanebebisa da gankargulebis garda, lis Semdeg iniSneboda sasamarTlos opizel da mijnaZoreli mamebisadmi,
iuridiuli xasiaTis dokumentebi, aweseben sabuTis sxdoma, romelzec sabuTebis sajaro XI saukune
gamcemsa da mimRebs Soris raime iuridiul normas, gamoqveynebis Semdeg ismendnen mxa-
romelic SeiZleba exebodes: sxvadasxva ti pis val- reebis axsna-ganmartebas. mefe iwvev-
debulebas (SromiT, sagadasaxado), sakuTrebis uf- da samarTalmcodneebs, anu iuristebs,
lebas, sasamarTlo ganCinebebs, sasjelis dadebasa sadac erToblivad ganixilavdnen
Tu moxsnas, ficisa da pirobis dadebas da a.S. iu- saqmeebs, ecnobodnen damamtkicebel
ridiuli sabuTebis gaformebas mosaxleobis yvela sabuTebs da gamohqondaT ganaCeni.
kategoria saWiroebda. amdenad, dokumentebi form-
deboda dabal wodebaTa warmomadgenlebSic. XII saukunidan SemorCenil sul ram-
denime sabuTs Sorisaa giorgi III-is
saistorio dokumentebSi asaxulia Sua saukunee- sigeli SiomRvimisadmi (1170 w.) da
bis samarTlis yvela mimarTuleba: qarTuli sa- mxolod mis teqstSia dafiqsirebu-
xelmwifo samarTali (umaRlesi, centraluri da li am periodis saqarTveloSi ~mpa-
adgilobrivi mmarTveloba, saxelmwifo moxelee- ravTmZebnelis~ institutis arseboba.
bis ufleba-movaleobani), sisxlis samarTali (da- mparavmZebnelT evalebodaT qurdebi-
naSaulis da sasjelis aRmniSvneli terminebi, sa da yaCaRebis devna, Sepyroba, gas-
danaSaulis cneba, sisxlis samarTlis Semamsub- amarTleba da ganaCenis aRsruleba.
uqebeli da damamZimebeli garemoebani, pasuxismge- Hd - 1351 giorgi III-is sigeli SiomRvi-
ganmeorebiTi qurdobisTvis damnaSave
misadmi, 1170 weli
blobisgan gaTavisufleba, danaSaulTa klasifika- CamoxrCobiT isjeboda.
cia da sasjelis saxeebi), samoqalaqo samarTali
(sakuTrebis ufleba, valdebulebiTi da sanivTo gvian Sua saukuneebSi ~mparavTmZebne-

846 847
li~ Secvala ~mekobreTmZebnelma~. 1590 wels qarTlis mefe svimon I-ma ga- dgeboda sagangebod SemuSavebuli formis dacviT.
mosca brZaneba mekobreTmZebnelebis Sesaxeb, romelSic gansazRvruli iyo
maTi movaleobani da samoqmedo areali. XVIII_XIX ss. gavrcelda mediatorTa samarTlis mier miRebuli ganCinebe-
bi. modave mxareebi irCevdnen Suamavlebad maTTvis sasurvel da miuker-
saistorio dokumentebi metad mravalferovania da Sesabamisad, sxvadasxva Zoebel pirebs, romelnic saqmes ganabWobdnen, ganixilavdnen da saTanado
ti pis informaciis Semcveli. yvelaze gavrcelebuli iyo wyalobis sige- daskvna gamohqondaT. sabuTebSi aisaxa modave mxareTa mtkicebulebebi, saq-
lebi. amgvari sabuTebi TvalsaCinod axasiaTebda feodalur sazogadoebas, mis mimdinareoba da mediatorTa ganaCeni. mediatorTa ganCinebebSi mtki-
romelic damyarebuli iyo siuzerenis (mwyalobeli) da vasalis (wyalobis cebulebis mTavari forma iyo fici da maTi daskvnac, ZiriTadad, modave
mimRebi) urTierTobaze. wyalobiT, ZiriTadad, gaicemoda mamuli, romelic mxareebis mier dadebul fics emyareboda.
SeiZleba yofiliyo mkvidri, nasyidi, namziTvi, naanderZevi. wyalobiT eniWe-
bodaT Seuvaloba. cxadia, xdeboda Zveli wyalobis ganaxlebac. wyalobis saistorio sabuTebis kidev mravali qvesaxeoba arsebobda da isini moica-
sabuTebiT amtkicebdnen saxelmwifo moxeleebs da aniWebdnen maT samoxe- ven: angariSgebis, garigebis, etiketis wignebs, sasamarTlo aqtebs, statisti-
leo sargos. kur nusxebs, finansur urTierTobebsa da wilis baraTebs.

Sewirulebis sigelebi eklesiisadmi aris boZebuli da warmoadgens misT- saistorio sabuTebSi zedmiwevniT aris naCvenebi saqarTveloSi moqmed iu-
vis garkveuli qonebisa Tu uflebebis miniWebis iuridiul gaformebas. ridiul normaTa yoveldRiur cxovrebaSi gamoyenebis praqtika.
wyalobis gamcemi SeiZleba yofiliyo nebismieri socialuri wodebis war-
momadgeneli. rogorc wesi, xdeboda Zveli Sewirulebebis ganaxlebac. Se-
wirulebis sanacvlod eklesia valdebuli iyo Semwirvelis (cocxalTa
Tu micvalebulTa) saxelze wirva-locva daeyenebina, aRapi gadaexada da
a.S.

Sewiruleba xorcieldeboda danaSaulis gamosyidvis mizniTac, sasuliero


piris mier dawesebuli epitimiis safuZvelze da mas ~sakanono~ ewodeboda.

sasisxlo sigelebi wyalobis safuZvelze aRmocenebuli sakanonmdeblo


Zeglebia, romelic, ZiriTadad, dasavleT saqarTvelosTan aris dakavSi-
rebuli da aznaurTa fenisTvis privilegiebis damtkicebas iTvaliswi-
nebs. sasisxlo sigelebSi gansazRvrulia sisxlis fasi. Camoyalibebulia
danaSaulTa kategoriebi (fizikuri, zneobrivi da qonebrivi xelyofis:
kaciskvla, daWra, dasaxiCreba, colis gaupatiureba, saxl-karis, sabZelis,
wisqvilis, venaxis gadawva, naxiris gataceba, Ralati, muqara da a.S.) da
maTze dawesebulia sajaro gadasaxadi. sasisxlo sigelebi mniSvnelovan
cnobebs Seicaven saqarTveloSi sisxlis samarTlis istoriis Sesaxeb.

nasyidobisa da gacvlilobis wignebSi asaxulia qonebrivi urTierTobani,


romelic uZravi da moZravi qonebis sakuTrebis uflebas exeba.

saistorio sigelebis saxeobaa sesxis Sesaxeb arsebuli sabuTebi, romle-


bic valis aRebisa da dabrunebis dokumentebs aformeben, aseve sagirao
sesxs, romelsac windi ewodeboda.
Qd - 7118 mefe giorgi VIII-is
feodalur saqarTveloSi aqtualuri iyo dacvisa da erTgulebis pirobis sasisxlo sigeli giorgi Ju-
Sesaxeb dadebuli sabuTebi, romelic iTvaliswinebda mefesa da feoda- rulisadmi, 1460 wlis 12 ivnisi
lebs Soris dadebul mfarvelobas, feodalur saxlebs Soris keTilmoyv-
robas da Serigebul mxareebs Soris udaobis pirobas.

saqarTveloSi didad iyo ganviTarebuli anderZis instituti. anderZi Sed-


genili sakanonmdeblo Zeglia, romelic sabuTSi miTiTebuli adresatis
mimarT vrceldeba. samamulo anderZi ideboda pirdapiri memkvidris arar-
sebobis SemTxvevaSi. arsebobda saeklesio anderZebi, romelic ormxriv
(moanderZesa da eklesias Soris) valdebulebas iTvaliswinebda. anderZi

848 849
Qd - 9220 siTarxnis ganaxlebis wigni mefe
giorgi XII-isa cicikaSvilebisadmi, 1799 wlis Hd - 1329 mefe solomon II-is Sewir-
26 maisi ulebis wigni jruWis monastrisadmi,
1809 wlis agvisto

850 851
bibliografia Tea Kartvelishvili
K. Kekelidze Georgian National Center of Manuscripts,
1. surgulaZe iv., qarTuli saxelmwifosa 5. qarTuli samarTlis Zeglebi, teqsti ga-
Senior Researcher
da samarTlis istoriisaTvis, Tb., 1952 mosca, gamokvleva da leqsikoni daurTo
2. surgulaZe iv., qarTuli samarTlis is- i. doliZem, t. I, Tb., 1963
toriis wyaroebi, Tb., 1984 6. javaxiSvili iv., qarTuli sigelTa-mcod- HISTORICAL
DOCUMENTS
3. surgulaZe m., qarTuli saistorio aqte- neoba anu di plomatika, tf., 1926
bi XI-XV ss., Tb., 2006
4. qarTuli istoriuli sabuTebis korpusi,
AS THE
SOURCE OF
t. I, Seadgines da gamosacemad moamzades
T. enuqiZem, v. silogavam, n. SoSiaSvilma,
Tb., 1984
GEORGIAN
LAW
The main source of the history of Georgian law Ecclesiastical legislation incorporates: Res-
(secular and ecclesiastical) are the collections olutions of the Church Councils, typicon,
of law and a number of legislative acts (histori- Books of Jurisprudence, so called “Gamosavlis
cal documents of legal content), which were is- Davtari” - s, agape records, chronicles of the
sued by the king, ecclesiastical hierarch or feu- souls, books of oaths, etc.
dal lord (in a decentralized state) and had the
force of law. In addition to orders and decrees, Among the historical documents, the most
legal documents impose any legal norm be- common were: orders of the highest hierarchs,
tween the issuer and the recipient, which may documents of mercy, donation, purchase, in-
relate to: various types of obligations (labor, violability, divorce, non-divorce, will, oath,
tax), property rights, court rulings, sentencing pledge, vow, certificate, report, transaction, and
or revocation, taking an oath and making a blood documents, as well as etiquette books,
promise, etc. Legal documents were required court deeds, statistical lists, share cards,
for all categories of the population, so docu-
ments were drawn up for representatives of the Historical documents show in detail the prac-
low social classes as well. tice of applying the legal norms in everyday
life in Georgia.
Historical documents reflect all the areas of
medieval law: Georgian state law, ecclesiasti-
cal law, criminal law, civil law, marriage-fami-
ly law, inheritance law, the issue of organizing
the court.

852 853
arqeologia

854 855
vaxtang nikolaiSvili wlidan - teritoria mdinareebis aragvisa da mtkvris Sua bebriscixemde.
1966 wlidan mcxeTis teritoria mTlianad gamocxadda dacul teritori-
didi mcxeTis arqeologiuri ad, 1968 wlidan ki mcxeTas mieniWa qalaqi-muzeumis statusi.
saxelmwifo muzeum-nakrZali, kuratori,
saqarTvelos erovnuli muzeumi, 1974 wlis 24 aprils Camoyalibda saqarTvelos mecnierebaTa akademiis
mecnier-konsultanti, istoriis, arqeologiisa da eTnografiis institutis mcxeTis mudmivmoqme-
istoriis doqtori di arqeologiuri eqspedicia a. afaqiZis xelmZRvanelobiT. arqeologiuri
nikoloz maisuraSvili gaTxrebis gziT dagrovili masala saSualebas iZleva naTlad davinaxoT
didi mcxeTis arqeologiuri mravalsaukunovani istoria, maT Soris yvelaze mniSvnelovani mcxeTis
saxelmwifo muzeum-nakrZali, istoriis ori etapi, kerZod, dedaqalaqobamdeli da dedaqalaqobis xana.
direqtori, arqeologi mcxeTis mudmivmoqmedi arqeologiuri eqspedicia - 1994 wlidan instituti,
romelic saqarTvelos mecnierebaTa akademiis prezidiumis dadgenilebis
safuZvelze Seiqmna, mudmivad axdens rogorc Zveli, ise axlad gamovle-
nili Zeglebis kvleva-gamocemas. pirvel rigSi ganaxlda „mcxeTa~ seriis
mcxeTis gamocema gansxvavebuli formatiT.
arqeologiuri 1994 wlidan, sveticxovlis sakaTedro taZari, samTavros monasteri da
kvlevebis jvris monasteri Sesulia iuneskos msoflio memkvidreobis ZeglTa nusxaSi.

istoria 2006 wels saqarTvelos kulturis, ZeglTa dacvisa da sportis minis-


trisa da saqarTvelos ekonomikuri ganviTarebis ministris erToblivi
brZanebiT, 2006 w. 24 oqtombers damtkicebul iqna q. mcxeTis kulturuli
qarTlis samefos (berZnul-romauli wyaroebis ibe- memkvidreobis damcavi zonebi. samTavros samarovnis arqeologiur zonasa
riis) dedaqalaq mcxeTis (Zv.w. IV-III- ax.w. IV-V ss.) da landSaftis dacvis zonebs mniSvnelovani teritoriebi hqonda daTmo-
Sesaxeb mogviTxroben rogorc qarTuli, aseve ucx- bili.
ouri werilobiTi wyaroebi (straboni-Zv. w. I-ax. w.
I ss.; dion kasiosi-ax.w. II-III ss.; klavdios ptol- 2012 wlis 17 seqtembris #1750 saqarTvelos premier–ministris gankar-
emaiosi-ax.w. I-II ss. ; movses xorenaci-V s. da sxva) gulebiT, “q. mcxeTis kulturuli memkvidreobis damcavi zonebis dadge-
da arqeologiuri Zeglebi. nis Sesaxeb, Seicvala 2006 wels damtkicebuli kulturuli memkvidreobis
dacvis zonebi. mniSvnelovnad Semcirda landSaftis dacvis zonebi da
dedaqalaqobisdroindeli „didi mcxeTa~ naxsenebi samTavros samarovnis arqeologiuri zona. am droidan es teritoriebi
aqvs XI s-is qarTvel istorikoss leonti mrovels gaxda aqtiuri Carevis arealebi Tanamedrove mSeneblobebiT.
Tavis TxzulebaSi „cxovreba qarTvelTa mefeTa~,
romelic Sesulia saistorio qronikaSi „qarTlis istoriuli didi mcxeTis arqeologiisa da istoriul-kulturuli mem-
cxovreba~ - „qalaqi didi mcxeTa da ubanni misni, kvidreobis Seswavlis etapebi. saqarTveloSi arqeologiuri Zeglebis Ses-
sarkine, cixe didi da zanavi, ubani uriaTa...~. didi wavla, faqtobrivad, mcxeTaSi daiwyo XIX saukunis 70-ian wlebSi, rodesac
qalaqi mcxeTa naxsenebia, agreTve, `moqcevai qarT- avstrielma bunebismetyvelma da moyvarulma arqeologma f. baiernma sam-
lisais~ qronikaSi, romelic Sesulia X saukunis Tavros velze 600-mde samarxi Seiswavla. am gaTxrebis Sesaxeb ramdenime
Satberdis krebulSi. javaxeTSi, faravnis tbasTan naSromi gamoqveynda rogorc Cvens qveyanaSi ise sazRvargareT.
SeCerebul qarTlis ganmanaTlebel nino kapadokie-
lis SekiTxvaze „romlisa soflisani xarT Tqven?~ 1872 wels qvaze amokveTili arameul enaze Sesrulebuli epitafia aRmoCn-
mcxeTeli mwyemsi pasuxobs: „zogni dabiT da zogni da samTavroze, romelic gviandeli samarxis Sesadgenad iyo gamoyenebuli.
safurcliT da zogni qinjarelni da rabaTelni warwera d. xvolsonma gamoaqveyna 1884 wels.
didisa qalaqisa mcxeTisani, sada RmerTni RmerTo-
ben da mefeni mefoben~. amJamad es teritoria ase gamoCenilma qarTvelma istorikosma dimitri baqraZem Tavis naSromSi „О
Semoifargleba: aRmosavleTiT - rkinigzis sadguri доисторической археологии вообще и Кавказа в особенности“ mniSvnelovani adgi-
zahesi, dasavleTiT - Zegvi, xekorZulas xevi da nas- li dauTmo samTavros gaTxrebs. 1885 wels rusma mecnierebma a.s. da p.s.
takisi, CrdiloeTiT - muxranis sanaxebi, samxreTiT uvarovebmac specialuri naSromi miuZRvnes samTavros Zeglebs.
- sawkepela-didgoris qedi.
eqvTime TayaiSvilma 1902 wels sangrisxevTan, sadgur navTsadenis mida-
1940 wlidan mcxeTaSi arqeologiur-arqiteqturul moebSi Seiswavla I-VIII saukuneebis samarovani.
nakrZalad gamocxadda armazis midamoebi,xolo 1957

856 857
1918 wels g. lemleinma karsnisxevSi miakvlia Sua saukuneebis minis sad- samTavros veli. samTavros vels aRmosavleTiT esazRvreba md.
nobi warmoebis naSTebs. aragvi, dasavleTiT kodmanis vakobi, samxreTiT - monastrisxevi, xolo
CrdiloeTiT-baiaTxevi. gamovlinda mtkvar-araqsis periodis, Sua brinjaos,
1920 wels, qalaqis teritoriaze, sveticxovlis maxloblad, erT-erTi mosax- gvianbrinjao-adrerkinis, elinisturi, gvianantikuri da adre Suasaukunee-
lis ezoSi, miwis samuSaoebisas aRmoCnda gvianantikuri xanis qvasamarxi. bis arqeologiuri obieqtebi.

1924 wels g. Citaiam zahesis mSeneblobisas gaTxara ramdenime qvevrsa- samTavroze arqeologiuri gaTxrebi jer kidev XIX s-is meore naxevarSi
marxi. manve, sof. wiwamurTan, aragvis marcxena sanapiroze Seiswavla adrea- daiwyo, Tumca, kvleva-Ziebam sistemuri xasiaTi 1938 wlidan miiRo (sxva-
qemeniduri xanis meomris ormosamarxi cxeniT da SeiaraRebiT aRWurvili. dasxva wlebSi savele samuSaoebs xelmZRvanelobdnen: a. kalandaZe, m. ivaS-
Cenko, a. afaqiZe, v. nikolaiSvili, g. manjgalaZe, g. giunaSvili).
1924 wels e. pCelinam sof. saguramosTan, mcxeTis Crdilo-aRmosavleTiT
7 km-ze, Seiswavla ramdenime ormosamarxi. adreuli periodis samarxebi aRmoCenilia samTavros samxreT ubanze (Zv.w.
XVIII-XV ss.). maT Soris gamoirCeva samarxi #243. sadac sxva nivTebTan
1925 wels, karsnisxevis dasasruls g. nioraZis xelmZRvanelobiT gaiTxara erTad aRmoCenilia rapiriseburi maxvili. igi damaxasiaTebeli artefaq-
adre Suasaukuneebis, IV-V ss. samarovani. momdevno wels ki igive periodis tia kreta-mikenuri kulturisaTvis da asaxavs mWidro kontaqtebs xmelTa-
samarxebi meoradi dakrZalviT - aragvis marcxena napirze. SuazRvispireTis civilizaciasTan Zv.w. II aTaswleulis pirvel naxevarSi.

farTomasStabiani savele kvleva-Zieba didi mcxeTis teritoriaze daiwyo iqve, samxreTis ubanze, SeiZleba vivaraudoT samefo ojaxis warmomadgenel-
1937 wels, rodesac muSaobas Seudga mcxeTis arqeologiuri eqspedicia Ta gansasvenebeli. amaze unda metyvelebdes erT-erT mdidrul samarx-
ivane javaxiSvilisa da Semdeg simon janaSias xelmZRvanelobiT. Si (samarxi-akldamaa #905) dadasturebul mravalricxovan da mraval-
ferovan oqro-vercxlis nivTebTan erTad aRmoCenili warwera: „Tiridati
mcxeTaSi, arqeologiuri samuSaoebis gaSlasTan dakavSirebiT, iv. javax- ufliswuli (es langari) misi sakuTaria~.
iSvili aRniSnavda: `imis gasaTvaliswineblad, Tu ra mniSvneloba aqvs am
saqmes ara marto saqarTvelos istoriisaTvis, aramed mTeli kavkasiisa da am akldamaSi dakrZalulTa socialur kuTvnilebaze naTel warmodgenas
maxlobeli aRmosavleTis kulturul-istoriuli problemebis gadasawyve- gvaZlevs vercxlis langarze amokveTili wertilovani warwera: „ufliswu-
tad, unda gvaxsovdes, rom qalaqi mcxeTa iyo ori udidesi magistraluri li Tiridati (es langari) misi sakuTaria“. SeiZleba vivaraudoT, rom sam-
gzis gzajvaredinze da swored amis gamo bunebrivad unda movelodeT aq Tavros samarovanis samxreT ubanze gvianantikur xanaSi (III saukuneSi)
masalas sakacobrio kulturis istoriis mravali mecnieruli sakiTxis ikrZalebodnen samefo ojaxis wevrebic.
gasacnobad~.
samTavros samarx-akldamaSi aRmoCenili nivTebis nawili sxvadasxva qvey-
am TvalsazrisiT, uaRresad mniSvnelovani Zeglebi aRmoCnda armazisxev- nis saxelosnoebSia damzadebuli. aRniSnuli viTareba kidev erTi mow-
Si, samTavros velze, 40-ian wlebSi ki armazcixeze. gamovlinda saqalaqo mobaa im gacxovelebuli savaWro-ekonomikuri da kulturuli urTierTo-
xuroTmoZRvrebis, mxatvruli xelosnobis, oqromWedlobis, meTuneobis, min- bisa, romelic hqonia qarTls antikuri samyaros qveynebTan, kerZod, romis
is warmoebis, gli ptikisa da numizmatikis Zeglebi. imperiasTan.

40-ian wlebSi arqeologiuri samuSaoebis meore etapi Caatara mcxeTis ar- samarx-akldamaSi aRmoCenili oqromWedlobis, torevtikis Zeglebi mniS-
qeologiurma eqspediciam (xelmZRvanelebi s. janaSia, a. afaqiZe). amjerad, vnelovania ara marto gvianantikuri xanis qarTlis (iberiis) materialuri
gamovlinda saqalaqo cxovrebisaTvis damaxasiaTebeli mniSvnelovani Ze- kulturis istoriisaTvis, aramed, zogadad, antikuri kulturis istoriis
glebi: samefo sasaxle, safortifikacio sistema, romauli ti pis abano, SeswavlisTvisac pirvelxarisxovan masalas warmoadgens.
mavzoleumis ti pis akldama, erTiani qvisgan nagebi sarkofagi da sxva
sazogadoebrivi Tu sameurneo nagebobebis naSTebi. 1. samTavros samarovanze Seswavlilia e.w. “mwyemsis samarxi~, romelic Zv.w.
XIV-XIII ss-iT TariRdeba. samarxSi aRmoCnda ueno samTvliani salamuri,
1948-1958 wlebSi dedaqalaqobis xanis - II-III ss. samarxebi - ZiriTadad romelic migvaniSnebs, rom gvianbrinjaos xanaSi arsebobda mravalxmi-
kramitsamarxebi da qvasamarxebi aRmoCnda qalaqis centrSi. ani musikaluri instrumentis damzadebisa da gamoyenebis tradicia. es
ki imdroindeli musikaluri kulturis dawinaurebis maCvenebelia.
1963-1967 wlebSi Seswavlil iqna melqisedekis sasaxle sveticxovlis
galavanSi da V saukunis karibWe monastrisxevis marjvena napirze. 2. centraluri nawilis siaxloves gamovlinda samarxi #320. samarxSi
micvalebuli kevrze iyo dakrZaluli. es faqti mianiSnebs, rom saqa-
1974 wels, saqarTvelos mTavrobis dadgenilebis safuZvelze Seiqmna mcxe- rTvelos teritoriaze, Zv.w. VIII-VII ss-Si lewva kevrisa da pirutyvis
Tis mudmivmoqmedi arqeologiuri eqspedicia (xelmZR. a. afaqiZe). eqspediciam gamoyenebiT xdeboda. akad. niko berZeniSvilis azriT, amierkavkasiuri
gamoavlina da nawilobriv Seiswavla gvianbrinjao-adrerkinis, elinisturi brinjaos xanis Seswavlisas uTuod gasaTvaliswinebelia erTi Tavise-
da Suasaukuneebis namosaxlarebi da I-VIII saukuneebis 1000-ze meti samarxi. bureba. es mTisa da baris meurneobaTa SerwymaSi gamoixateba. iq mo-

858 859
saxle tomebi erTsa da imave dros miwaTmoqmedi da mesaqonle tomebi mniSvnelovan masalas warmoadgens rogorc uSualod mcxeTis, aseve zo-
unda yofiliyvnen. gadad saqarTvelos saxelmwifoebrivi istoriis Semdgomi multidisci-
plinaruli Seswavla-gaazrebisTvis.
3. samTavros Crdilo-dasavleT nawilSi, 1976 wels aRmoCnda gvianbrin-
jao-adrerkinis xanis goranamosaxlari. misi aRmosavleTi kalTe- mcxeTa - qalaqi - sveticxovlis ubani. 1975-85 wlebSi (xelmZR.
bi samTavros vels uerTdeba. namosaxlari terasuladaa ganlagebu- a. afaqiZe, v. nikolaiSvili) Seswavlil iqna ramdenime monakveTi - sveticx-
li. naxevradmiwuri banursaxuraviani saxlebi nagebia qvatexiliTa da oveli I-VI. Zegli mravalfeniania, TariRdeba Zv.w. I - gvian Sua saukuneebiT.
TixiT. interierSi, marcxena kuTxeSi organyofilebiani puris sacxo-
bi Rumelebia mowyobili. Rumelze miSenebul Taroebze ki samsxverp- 1992 wels, sveticxovlis ubanze, IV-VI ss. namosaxlarze, erT saxlSi, merx-
lo-sakurTxevlebia gamarTuli. zogierT sakurTxevelze TixiT naZer- ebiani nagebobis kuTxeSi Cafluli samtuCa xeladaSi aRmoCnda dagrag-
wi anTropomorfuli qandakebebi dgas. marjvena nawilSi mowyobilia nili oqros firfita (5,8X2,8 sm.), romelzedac amokveTilia 29 striqoni-
filafeniliT gamarTuli zRve sanerwyuliT da baga saqonlisaTvis. ani warwera, Sesrulebuli arameuli damwerlobiT (k. wereTeli), romelic
sacxovrebeli saxlis es saxeoba erdoian-gvirgvinovani xalxuri sacx- mcxeTeli ebraelis abraam saras Zis amulets warmoadgenda.
ovrebeli saxlis-darbazis prototi ps warmoadgens. namosaxlarze gam-
ovlenili saxlebi Zv. w. I aTaswleulis I naxevriT TariRdeba. qalaqis teritoriaze aRmoCenili dasaxlebebi ZiriTadad ax.w. III-VI ss.
ekuTvnis. sxvadasxva adgilas Cndeba aRniSnuli periodis qalaqis nawile-
4. namosaxlaris Zirze aRmoCnda Zveli da axali welTaRricxvebis mijnis bi, romlebic qalaqgegmarebis aRdgenisaTvis pirvelxarisxovan masalas
warmarTuli taZris naSTebi, rac mtkvrisa da aragvis xerTvisSi am warmoadgens. rogorc Cans, regularuli gegmarebis mqone centraluri
droisaTvis arsebuli dasaxlebis maCvenebelia da miuTiTebs iq didi nawili SemosazRvruli iyo zRude-galavniT. igi qvis safuZvelze al-
raodenobiT gamovlenili samarxebis sinqronuli dasaxlebis arseboba- iziT yofila nagebi da misi sigane zogan 6 m-s aRwevda. galavans ramden-
ze. ime karibWe hqonda. galavani aragvis marjvena napirze iwyeboda, Semdeg
monastrisxevis marjvena napirs auyveboda, mcxeTis goraze gadadioda da
5. gansakuTrebiT aRsaniSnavia samTavroze aRmoCenili epigrafikuli Ze- samxreT-dasavleTiT mtkvarTan eSveboda. galavani, savaraudod, mtkvrisa
glebi. ori arameuli da erTi ZvelberZnul enaze Sesrulebuli epita- da aragvis napirebsac miuyveboda da daxloebiT 35 ha farTobs moicavda.
fia. berZnuli epitafia mogviTxrobs: „aq ganvisveneb mxatvarT-uxucesi
da xuroTmoZRvari avreli aqolisi“. warwera IV s-iT TariRdeba. epita- sveticxovlis ezo. sveticxovlis sakaTedro taZris ezoSi, gasuli
fia meored gamouyenebiaT IV-V ss-Si axali samarxis asagebad. avreli saukunis 90-iani wlebis miwuruls Catarebuli arqeologiuri samuSaoebi-
aqolisis saxeli kvlav dadasturda 1997 wels antioqiis eklesiaSi sas (xelmZR. a. afaqiZe, v. nikolaiSvili) dadasturda gvianantikuri xanis
aRmoCenil samSeneblo warweraSi. es faqti IV s-is mcxeTaSi am Tana- samarxebi da maTi sinqronuli romauli ti pis abanos naSTebi (II-IV ss.).
mdebobis arsebobaze miuTiTebs. es termini ar gvxvdeba ZvelberZnul aRmoCnda agreTve, daaxloebiT amave xanis ramdenime arqiteqturuli deta-
samwerlo ZeglebSi, arc bizantiurSi XII saukunemde (s. yauxCiSvili). li (baza, frizis fragmenti karniziTurT da Tixis antefiqsi sicocxlis
arqeologiuri monacemebis gaTvaliswinebiT, es aRmoCena dedaqalaqobis xis gamosaxulebiT).
xanis mcxeTaSi qalaqmSeneblobis ganviTarebaze metyvelebs.
samarxebi zogadad III-IV ss-iT TariRdeba. inventaris siuxviT, mraval-
6. samTavros samxreT-dasavleT nawilSi – ferdze gaiTxara ganviTarebu- ferovnebiTa da unikalurobiT gamoirCeva samarxi-akldama #14. samarxSi
li Suasaukuneebis namosaxlaris naSTi e.w. `glexis saxli~. am perio- aRmoCnda oqros, vercxlis, brinjaos, rkinis, minis da sxvadasxva miner-
dis namosaxlaris naSTebi dadasturda iqve, ferdobze, dazvervisas. alebisagan damzadebuli 25 dasaxelebis nivTi. maT Soris unikaluria
vercxlisa da oqrosagan damzadebuli saweri mowyobiloba - penali. sami
samTavros Crdilo-dasavleT monakveTSi gadaxuruli da daculia 800 kv. kalam-kalmistari vercxlis kolofSia moTavsebuli, romelsac oqros
m farTobi, sadac gamovlenilia I s-is taZari, II-VII ss-is sxvadasxva ti pis warweriani firfitiT morTuli vercxlis saxuravi axuravs. saxuravze
samarxebi. aseve, gadaxuruli da daculia goranamosaxlaris ferdobze - damagrebulia bude, romelSiac oqros samelne yofila Cadgmuli. budeze
Zv. w. I aTaswleulis I naxevris ramdenime banursaxuraviani saxli. mocemulia kompozicia sami mamakacis gamosaxulebiT, romelTac amkobs
saTanado warwerebi ZvelberZnul enaze: menandre, homerosi da demosTene.
2008 wels, samTavros velze restoran „gujaris“ mimdebare teritoriaze, oqros Wvirul firfitaze ki amokveTilia - `mefe ustamosisa da evgeni-
kerZo saxlis mSeneblobis procesSi dafiqsirda qvayuTebi. arqeologiuri osisa~. xelsawyos zurgis mxares cxra muzis gamosaxulebaa saTanado
eqspediciis mier (xelmZR. T. bibiluri) Seswavlili iqna adre Suasauku- warwerebiT.
neebiT daTariRebuli 53 samarxi.
mcxeTaSi adre gamovlenil stilosebTan da samelneebTan erTad es aR-
samTavros velze gamovlenili samSeneblo fenebi, samarovnebi da arte- moCena qarTlis (iberiis) samefoSi mwignobrobis dawinaurebasTan erTad
faqtebi adasturebs, rom teritoria sakmaod intensiurad aris datvir- qalaquri kulturis maRal doneze metyvelebs.
Tuli sxvadasxva epoqis kulturuli fenebiT, romlebic Sua brinjaos
droidan Suasaukuneebis CaTvliT ganviTarebis uwyvet xazs qmnis da metad karibWe. „CrdiloeTis kari“, namosaxlari da samarovani karibWe mde-

860 861
bareobs qalaqis centrSi, mSrali xevis marjvena napirze. igi V–VI sauku- amdenad, fiqrisgora mcxeTis msoflio memkvidreobis Zeglebis buferul
neebiT TariRdeba. amJamad moqceulia mcxeTis arqeologiuri muzeumis arealSia da warmoadgens misi gansakuTrebuli zogadsakacobrio Rire-
Senobis qveS da vitraJiTaa daculi (Seswavlili iqna 1965-67 wlebSi. bulebis Semadgenel nawils.
xelmZRvaneli - a. kalandaZe)
XX s-is 70-ian wlebSi fiqrisgoraze aSenda mcxeTis raionuli saavad-
,,CrdiloeTis kari’’ CaSenebulia Zveli mcxeTis zRude-galavanis Crdi- myofo. mSeneblobis dros aRmoCnda samarxebi, romlebic 1975 w. Seiswav-
loeT nawilSi, sadac mSrali xevi TxriliT bolovdeba. karibWis kedlebi la mcxeTis mudmivmoqmedma eqspediciam (xelmZRvaneli: a. afaqiZe, razmis
(sisqe 0,9 m.) nagebia natexi qviT. wina mxare gaTlili qviTaa mopirkeTebu- ufrosi T. jRarkava). gawmendil iqna 12 samarxi.
li, ukana mxare, romelic zRudes ebjineba moupirkeTebelia, karibWes asaw-
ev-dasawevi kari unda hqonoda, SemorCenilia karis diris foso (0,38 - 0,3 m.). 2014 wels fiqrisgora kidev erTxel moeqca arqeologTa yuradRebis
qveS, rodesac, kerZo mesakuTris mier warmoebuli miwis samuSaoebis dros
karibWe garedan gamagrebulia koSkebiT (koSkebis rkalis sigrZe-11,8 m.). gamoCnda ramdenime samarxi, ramac gamoiwvia arqeologiuri samuSaoebis
galavnis kedlisa da koSkebis asagebad winaswar mousworebiaT miwis dawyeba (eqspediciis xelmZRvaneli n. maisuraSvili). gamovlenil da Ses-
zedapiri da zed natexi qviSaqvis qvafenili (sisqe 0,3-0,4 m.) daugiaT. wavlil iqna 64 samarxi.
qvafenilSi Sereulia riyis qva, kramitisa da Tixis WurWlis natexebi.
qvafenilze xreSia dayrili, mosworebul zedapirze ki Semdgom amoyvanil- samarovanze arqeologiuri samuSaoebi kvlav ganaxlda 2016 wels (eqs-
ia kedlebi da koSkebi. zRude-galavnis kedeli da koSkebi nagebia alizis pediciis xelmZRvaneli n. maisuraSvili). aRniSnul wels gamovlinda da
aguriT. qvafenili SigniTa mxridan cokolis msgavsadaa gamoweuli. Seswavlil iqna 99 samarxi.

zRude-galavani karibWiTurT adreuli xanis namosaxlarsa da samarovanzea samarovanze sxvadasxva ti pis samarxi dadasturda: qvayuTebi, ormosamarx-
daSenebuli. karibWis dasavleT kedels saurme gzis donidan SemaRlebu- ebi, kombinirebuli samarxebi, Tixis filasamarxebi, akldama.
li (0,1-0,15 m.) bordiuriT gamoyofili, riyis qviT mokirwyluli sacalfexo
gza miuyveba. aRmoCnda rogorc individualuri, aseve, koleqtiuri samarxebi. gamovlin-
da mravalferovani inventari: minis samelsacxeblebi; mSvildsakinZebi,
namosaxlari TariRdeba IV-V ss-iT. aq gamovlinda qviSaqviTa da riyis sakinZebi, sayureebi, sasafeTqle rgolebi, sakidebi, abzindebi, beWdebi, ki-
qviT nagebi SenobaTa naSTebi, marnebi, sameurneo daniSnulebis ormoebi, litebi, samajurebi, monetebi, mZivebi da sxva.
WurWlis gamosawvavi qurebi da mravalgvari Tixis WurWeli. ori quridan
erTs mozrdili WurWlis gamosawvavad iyenebdnen; masSi SemorCenili iyo samarxebis absoluturi umravlesoba adre SuasaukuneebiT (ax.w. IV-VIII
oryura dergis fragmentebi, meore navisebur quras - momcro WurWlisa da ss.) TariRdeba. dadasturda aseve ramdenime ganviTarebuli Sua saukunee-
Wraqebis gamosawvavad iyenebdnen, masSic idga xuTi WurWeli da ramdenime bis samarxi. rogorc Cans, samarovanze gamarTuli iyo gvianantikuri xanis
aTeuli Wraqi. qurebi kramitiT iyo gadaxuruli. miwurulis samarxebic, romelTa meoradad gamoyeneba moxda adre Sua-
saukuneebsa da ganviTarebul SuasaukuneebSi.
samarovani TariRdeba Zv. w. I - ax. w. I-II s-iT. gaiTxara 1 orsamarxi, 3
kramitsamarxi da 11 qvevrsamarxi. ormosamarxSi micvalebulis ConCxi, sami kodmani. 1979 wels mcxeTa-SiomRvimis gzis 1,7 km-ze, mcxeTis mudmivmo-
moneta da minis WurWeli aRmoCnda. kramitis samarxebi gaZarcvulia, maTSi qmedma arqeologiurma eqspediciam (eqspediciis xelmZRvaneli a. afaqiZe.
mxolod ramdenime moneta aRmoCnda. razmis ufrosi - m. ZnelaZe) gaTxara gvian romauli xanis kramitsamarxe-
bi (ax.w. II-III ss.). samarxebSi aRmoCnda ti piuri inventari: Tixis WurWeli,
zogierT qvevrsamarxSi ori micvalebuli esvena, sadac elaga Tixis xe- gemiani beWdebi, mZivebi da sxv. iqve gamovlinda adreSua saukuneebis (ax.w.
ladebi, brinjaosa da vercxlis samkaulebi, zarakebi, samajurebi, sasa- IV-VI ss.) namosaxlaris naSTebi (qvevrebi da samzareulo keramika).
feTqle rgolebi, sxvadasxva masalisa da formis Tu sididis mZivebi.
mcxeTis gora. arqeologiuri Zegli mdebareobs qalaqis CrdiloeT
mcxeTis arqeologiuri muzeumis axali Senobis rekonstruqciasTan da- nawilSi. a. kalandaZis xelmZRvanelobiT, 1957 da 1962 wlebSi gaiTxara
kavSirebiT, arqeologiuri samuSaoebi Catarda karibWeze 2018-20 wlebSic Tlili qviTa da kiris xsnariT nagebi gvianantikuri xanis mcxeTis zRu-
(eqspediciis xelmZRvaneli T. bibiluri). dis nawili, gvianantikuri xanidan adreul feodalur xanaze gardamavali
periodis da ganviTarebuli Sua saukuneebis xanis nagebobebis naSTi da
fiqrisgoris samarovani. q. mcxeTis fiqrisgora warmoadgens marani.
sxaltba-SiomRvimis qedis aRmosavleT ganStoebas da Tavze dahyurebs
samTavros monasters. fiqrisgoris samarovani samTavros velis nawilia, 1975, 1979-80 wlebSi mcxeTis mudmivmoqmedi arqeologiuri eqspediciis (xe-
romelic moqceulia baiaTxevs, monastris xevs, kodmanis tafobsa da md. lmZR. a. afaqiZe, v. nikolaiSvili) mier Seswavlil iqna alizis zRudisa
aragvs Soris. am geografiul sazRvrebSi fiqrisgorasTan erTad moq- da Tixatkepnili iatakis mqone natexi qviT nagebi saTavsoTa fragmentebi
ceulia samTavros monastris, samTavros samarovnis, baiaTxevis samarovnis, da samarovani. gorakze aRmoCnda ramdenime Tixis Tone-saTburi, Rariani
mcxeTis centraluri moednis Semogareni da mcxeTis samosaxlo ubnebi. da brtyeli kramitebis, Calisfrad gamomwvari Tixis yelwiboiani WinWi-

862 863
la-xeladebis, Rrma jamebis, qoTan-qilebis natexebi, rkinisa da brinjaos dadasturebuli gadmocemidan am adgilebSi mogvebis arsebobis Sesaxeb.
wvrili nivTebi, Sinaur cxovelTa Zvlebi, nacari, naxSiri, baTqaSisa da
alizis namtvrevebi. mogvTakaris akldama Cadgmulia 1,6-2,1 m-is simaRlis galavniT Semosaz-
Rvrul qvabulSi. galavnis kedlebi nagebia qvatexiliT da Semtkicebulia
orfeniani samarovnis pirveli fena Sedgeba filaqviT nagebi qvayuTebisgan, TixiT.
romelSic qristianuli dakrZalvis wesi dadasturda. TariRdeba adre
SuasaukuneebiT. meore fena warmodgenilia ormosamarxebiT, romlebic ezos aRmosavleT kuTxeSi ubelo cxeni daukrZalavT. akldama gegmiT
adre brinjaos xanas ganekuTvneba. mopovebuli masala inaxeba mcxeTis sworkuTxa (2,4X1,8 m.) erTsenakiani nagebobaa - dasavleTidan aRmosavle-
muzeumSi. TiT damxrobili. naxevarwriul kamariani da orferdasaxuraviani. miuxe-
davad gaZarcvisa, akldamaSi oqros, vercxlis, brinjaos, minis da Tixis Ses-
tuiaqoCoras samarovani. arqeologiuri Zegli mdebareobs mcxe- aniSnavi nivTebi aRmoCnda da iq dakrZaluli qali da bavSvi, savaraudod,
Ta-SiomRvimis gzis marcxena mxares, borcvze, TariRdeba IV-VIII ss. samefo ojaxis wevrebi unda yofiliyvnen. mcxeTis (mogvTakaris) akldama,
SeiZleba iTqvas, antikuri xanis erTaderTi arqeologiuri Zeglia mcxeTis
tuiaqoCoras samarovanze 1953 wels (xelmZR. a. afaqiZe) gaiTxara 14 qvayu- sinamdvileSi, romelic saxuravianad SemorCa. igi warmoadgens models
Ti. samarxebis nawili miwis samuSaoebis drosaa dazianebuli, nawili ki saero saxlisa, romelSic qarTlis samefos umaRlesi xelisufalni cxov-
adreve gauZarcvavT. IV samarxSi aRmoCnda: giSris, pastisa da minis mogr- robdnen.
Zo, cilindruli, rombisebri, da sworkuTxa mZivebi; oqros, brinjaosa da
rkinis sakinZebi, oqros sayureebi, Tvaledi da gemiani oqros beWdebi, minis armazcixe (bagineTi) mdebareobs qarTlis qedis dasasruls, mTaze
sabeWdavi, sanelsacxeble. mopovebuli masala inaxeba mcxeTis muzeumSi. (farTobi 30 ha.).

tuiaqoCoras samarovanze mikvleuli samarxeuli inventaris analogebi qarTlis samefo rezidencia armazcixe cnobilia rogorc qarTuli, aseve
uxvadaa gamovlenili aRmosavleT saqarTvelos Crdilo kavkasiisa da ucxouri werilobiTi wyaroebiT. qarTul saistorio wyaroebSi armazcixe
azerbaijanis nasaxlarebsa Tu samarovnebze. ixsenieba rogorc qarTli, qalaqi, dedaqalaqi, cixe, armazi, bagineTi. ucx-
ourSi: harmozike, hermastus, armaqtika. magram ZiriTadi informacia ar-
mogvTakari. leonti mroveli mogvTakaris Sesaxeb gadmogvcems: qar- mazcixis istoriis Sesaxeb miRebulia arqeologiuri gaTxrebis Sedegad.
Tlis mefe farnajomma „moiyvanna sparseTiT cecxlmsaxurni da moguni da
dasxa igini mcxeTas, adgilsa mas, romelsa aw hqvian moguTa“. cnobilma qarTvelma mecnierma eqvTime TayaiSvilma, ilia WavWavaZis Taos-
nobiT, 1890 wels armazcixis samefo rezidenciaSi Caatara mcire gaTxrebi.
mogvTakari mdebareobs mcxeTaSi, rkinigzis sadguris win, samxreTiT, mcxe- sxva masalebTan erTad, e.w. ,,orsenakian nagebobaSi’’ aRmoCnda I saukunis
Tis Tanamedrove xidis dasavleTiT. wyaroebSi pirvelad IX s-Si ixsenieba. freskis natexi, romelzedac sxvadasxva feris saRebavebiT qalRvTaebis
is mcxeTis ubania, sadac cecxlTayvanismcemeli mogvebi dasaxldnen. Zv. w. gamosaxulebaa aRbeWdili.
II s-Si iberiis meoTxe mefe farnajomma sparseTidan Camoyvanili cecxl-
Tayvanismcemlebi (mogvebi) mcxeTis erT-erT ubanSi - moguTaSi (mogvTa- 1993 wels armazcixeze, gaTxrebis Sedegad (xelmZR. a. afaqiZe; v. nikolaiS-
kari) daasaxla. vili), gamovlinda romauli ti pis ori abano, eqvsafsidiani warmarTuli
taZari da epigrafikuli Zeglebi - filaqvaze amokveTili, berZnul enaze
1926 w. SemTxveviT aRmoCnda sxvadasxva periodis (Zv.w. V -ax.w. III ss.) sa- Sesrulebuli warwerebi.
marxeuli inventari. 1937 w. sadguris ukan, baRSi gamovlinda kramitsa-
marxi, romelic I-III ss-is inventars Seicavda. 1943 w. mcxeTis arqeologiu- warwerebi qarTlis (iberiis) samefo karze mimdinare samSeneblo saqmi-
ri eqspediciis mier mcxeTis sadgurTan gaiTxara ramdenime kramitsamarxi. anobaze mogviTxroben. erT warweraSi moxseniebulia iberiis didi mefe
amazaspi da misi ezosmoZRvari anagranesi. mefe amazaspi unda iyos qarTu-
1975-78 ww. mogvTakarze mcxeTis arqeologiurma eqspediciam (eqspediciis li wyaroebis amazasp II. misi saxeli asaxa iranis SahinSah Sapur I (242-272
xelmZR. a. afaqiZe, razmis ufrosi a. sixaruliZe) Seiswavla romauli xanis ww.) persepolisTan aRmoCenil warweraSi - e.w. mazdas qaabze. es faqti
samarovani da nagebobis naSTebi. azustebs amazasp II-is zeobis xanas - III saukunis Sua xanebiT.

Seswavlili samarxebidan umetesoba kramityuTebia. samarovani ax.w. I-III pirvel terasaze aRmoCnda gegmaSi oTxkuTxa moyvanilobis, qviSaqvis kar-
ss. TariRdeba. gad damuSavebul qvaTlilebze amoyvanili, aliziskedlebiani, eqvsafsid-
iani taZari. misi farTobi 200 m-ia. mas dasavleTidan ebmis sameurneo
mcxeTis (mogvTakaris) akldama (I s.) mdebareobs mcxeTis rkin- nageboba da marani. taZris centrSi aRmoCnda qviSaqvis eqvskuTxa baza.
igzis sadgurTan, samxreTiT 300 m-ze, mtkvris marjvena sanapirosTan, qarT- masze xis sveti aRumarTavT. igi dagvirgvinebuli yofila qvis eqvskuTxa,
lis qedis kalTis Ziras. igi agebulia sagangebod mosworebul terasaze moCuqurTmebuli kapiteliT. es detalebi Tanabari ZaliT uyris Tavs
- qvabulSi. aRmoCnda 1951 wels (gaiTxara imave wels g. lomTaTiZis xe- rogorc dasavleTis, ise aRmosavleTis xuroTmoZRvrul tradiciebs da
lmZRvanelobiT). saxelwodeba momdinareobs „wminda ninos cxovrebaSi“ sabolood warmoadgens maT harmoniul sinTezs. taZris SigniT aRmoCn-

864 865
da kirqvanarevi qviSaqvis kvarcxlbeki qandakebisaTvis (70X70X32 sm.). misi kedlebi gaumagres. vespasianes warwera ax. w. 75 wliT daTariRda. 1938
gverdebi Semkulia vardulebiTa da svetnaris reliefuri gamosaxule- wels ki mopirdapire mxares (marcxena sanapiroze), avWaliskarTan aRmoCn-
bebiT. da didroni markirebuli lodebi, rogorc Cans, galavnis naSTi. iqve gaiTx-
ara amave periodis samarxic (xelmZRvaneli g. lomTaTiZe). savaraudod,
taZris gegmarebiTi sqemis analizi, arqiteqturul detalTa saxe da ar- vespasianes warweraca da arqeologiuri monapovaric miuTiTebs sasimagro
qeologiuri masala saSualebas iZleva misi TariRi III saukunis boloTi sistemaze, romelic avWaliskari-devis namuxlis (qoSigora) xazze gadioda
da IV saukunis dasawyisiT - an misi I naxevriT ganisazRvros. da aRmosavleTidan icavda did mcxeTas ax.w. I s-Si.

armazcixeze nagebobebi gadaxuruli yofila mcxeTuri ti pis brtyeli galavanTan siaxloves, mtkvris marcxena napirze g.nioraZem Seiswavla
gverdebakecili da Rariseburi kramitiT. adrerkinis xanis saintereso ormosamarxis inventari.

aq aseve gamovlenilia samefo mavzoleumis nangrevebi. didi raodeno- 1983-84 wlebSi, avWaliskarze samuSaoebi ganaaxla mcxeTis arqeologiurma
biT oqro-vercxlis nivTebi dadasturda mefis asulis samarx-sarkofagSi eqspediciam (eqspediciis xelmZRvaneli a. afaqiZe, razmis ufrosi l. xe-
(ax.w. II-III ss.). curiani). eqspediciam Seiswavla adre Suasaukuneebis samarovani.

aRniSnulma aRmoCenebma kidev erTxel daadastures qarTuli da ucxouri muxaTgverdi I-II. 1937 w. muxaTgverdis midamoebSi arqeologiuri daz-
werilobiTi wyaroebis monacemebi armazcixeze mefeTa rezidenciis arse- vervebi Caatara enis, istoriisa da materialuri kulturis institutis
bobis Sesaxeb. (enimki) eqspediciam.

XXI saukuneSi kvlav grZeldeba arqeologiuri samuSaoebi armazcixeze 1975-1976 da 1979-83 ww. mcxeTis arqeologiurma eqspediciam (eqspediciis xe-
(sxvadasxva dros eqspediciis xelmZR. v. nikolaiSvili, g. narimaniSvili). lmZRvaneli a. afaqiZe, razmis xelmZRvaneli l. xecuriani) Seiswavla adre
Suasaukuneebis samarovani (muxaTgverdi I) da mravalfeniani arqeologiu-
mTa qarTli. 1961-62 ww-Si aq gaTxrebi Caatara mcxeTis arqeologiurma ri Zegli - muxaTgverdi II, sadac dadasturda: adrebrinjaos xanis nasax-
eqspediciam (xelmZRvaneli n. berZeniSvili). gamoikveTa galavani, romelic laris naSTebi da oTxi sameurneo ormo; gvianbrinjao-adrerkinis xanisa
sami mxridan qviSaqvis didroni lodebiTaa nagebi, xolo CrdiloeTi mxare da elinisturi xanis samarovnebi. mtkvar-araqsis periodis masala Zv.w. III
- qvatexiliT. galavani oTxkuTxa koSkebiTaa gamagrebuli, romlebic sx- aTaswleulis meore naxevriT TariRdeba. gvianbrinjao-adrerkinis xanis
vadsxva manZiliTaa erTmaneTs daSorebuli. galavnis samxreT-aRmosavleT samarovani ki Zv.w. XIV-XIII ss. daTariRda.
kuTxidan 44 m-is daSorebiT mrgvali koSki augiaT, romelic galavans
ukavSirdeba qvatexiliT nagebi kedliT. galavnis SigniT gamovlinda qva- armazisxevi. namosaxlarebi da samarovnebi. armazisxevi
texiliT nagebi miwuris ti pis wagrZelebuli - oTxkuTxa nagebobebi. nage- mdebareobs armaziswylis SesarTavTan, mtkvris marjvena napirze - terasaze,
bobebs SigniT oTxkuTxa kerebia gamarTuli. galavnis SigniT, CrdiloeT mcxeTis rkinigzis sadguridan 2 km-ze. armazisxevSi faqtobrivad Camoy-
kedelTan gamovlinda ori marani, erTSi 14, meoreSi ki 4 qvevri aRmoCnda. alibda mcxeTis arqeologiuri eqspedicia da daiwyo stacionaluri gaTx-
galavanSi didi raodenobiT aRmoCnda Tixis WurWeli, romelic, ZiriTadad, rebi 1937-41, 1943-46 wlebSi (savele samuSaos xelmZRvanelebi: a. kalandaZe,
adreSuasaukuneebiT TariRdeba (ax.w. V-VIII ss.). galavanSi da koSkebSi g. gobejiSvili, a. afaqiZe, g. lomTaTiZe). aRmoCnda mcxeTis dedaqalaqobis
gvian CaSenebuli kvadrebi, romlebSic amoWrilia fosoebi e.w. mercxli- xanis ubrwyinvalesi Zeglebi, rogorc gairkva II-III ss. qarTlis erisTav-
skuda gadasabmelisaTvis, gvavaraudebinebs iq antikuri xanis dasaxlebis Ta, anu pitiaxSTa rezidenciis naSTebi (sasaxle, taZari, abano, marani) da
arsebobas. amasve gvidasturebs qvevrsamarxis aRmoCenac (Zv. w. I saukune). maTive gansasvenebeli, agreTve, adrerkinis xanisa da IV-IX ss. samarovnebi.
samarx-sakrZalavebSi aRmoCnda oqromWedlobis, gli ptikis, numizmatikis,
karsnisxevis meTune-xelosanTa dasaxleba (Zv.w. I - ax.w. III xelosnoba-xelovnebis sxvadasxva dargebis SesaniSnavi nimuSebi (erisTav-
ss.) mcxeTis SemogarenSi, XX saukunis 70-ian wlebSi gaiTxara kompleqsuri Ta insigniebi, sartyeli, diadema, satevrebi, sabeWdavebi). maT Soris aR-
Zegli: meTune-xelosanTa dasaxleba, sawarmoo ubani, marnebi da samarovani saniSnavia orenovani warwera, romelic qarTlis erisTavis - javaxosis
(xelmZRvaneli a. afaqiZe, v. nikolaiSvili). namosaxlarze dadasturda ori asulis serafitas samarxze aRmarTul stelaze yofila amokveTili. warw-
ti pis saxli: banursaxuraviani da orferdasaxuraviani. namosaxlaris si- eraSi faqtobrivad asaxulia qarTlis (iberiis) samefo karis ierarqiuli
axloves aRmoCnda misi Tanadrouli meTuneTa saxelosnos kompleqsi, sad- struqtura - mefe, ezosmoZRvari, pitiaxSi.
ac Tixis WurWlis damzadebis sruli cikli mimdinareobda. Zegli asaxavs
dedaqalaqobisdroindeli erT-erTi ubnis cxovrebas, kerZod ki, igi war- Zeglze aRmoCenilia SedarebiT kargad daculi romauli ti pis abano -
moadgens armazcixis ekonomikur saxsars ax.w. I saukuneebSi. msgavsi da sinqronuli armazcixis amave ti pis abanoebisa. abanosTan aris
dakavSirebuli e.w. „zRurbliani nageboba~, romelic didi zomis ori nage-
avWaliskari-devis namuxli (qoSigora) samSeneblo samuSoe- bobisgan Sedgeba. igi daungreviaT da gadauwvavT mtris Semosevisas, ma-
bisas devis namuxlTan (mtkvris marjvena napirTan) 1867 wels aRmoCnda 17 gram SemorCenili arqiteqturuli detalebi (karis morTuloba, karnizis
striqoniani ZvelberZnuli warwera, romelic iuwyeboda, rom romis imper- nawili, svetisZiri da svetisTavi) gvavaraudebinebs pitiaxSis sasaxlis
atorma vespasianem (ax. w. 69-79 ww.) iberiis mefe miTridates da mis xalxs arsebobas. iqve aRmoCnda amave periodis orsenakiani (akldama?) da erT-

866 867
senakiani nagebobis naSTebi da marani, romelSic 55 qvevria Cadgmuli. rkinis farflebiT. Crdilo-dasavleTidan sarkines icavda zRude, rome-
lic aseve qvis safuZvelze aliziT yofila nagebi. sarkines central-
ax. w. II-IV ss-Si iq qarTlis samefos pitiaxSebi - erisTavebi da maTi ojax- ur nawilSi aRmoCnda terasulad ganlagebuli qviTa da aliziT nagebi
is wevrebi saxlobdnen da ikrZalebodnen. amaze mogviTxroben epitafiebi sakulto (Teatri?) da sacxovrebeli nagebobani, romlebic gadaxuruli
da calkeul nivTebze amokveTili warwerebi. yofila kramitiT (56-50 sm.). iataze aRmoCnda terakotis niRbebi (Zv.w. II-I
ss.) dionises da ariadnes qandakebebi.
XXI s-Si kvlav gagrZelda arqeologiuri kvlevebi armazisxevis komple-
qsze (xelmZR. v. nikolaiSvili, g. narimaniSvili). sarkines naqalaqari miSvnelovani Zeglia qarTlis saqalaqo cxovrebis
SeswavlisaTvis. igi istoriuli didi mcxeTis Tavdacvis sistemis nawils
kaciTavana. XX saukunis 80-ian wlebSi, armazisxevis samxreTiT, arma- warmoadgens.
zisxevis kanionis marjvena napirze, pitiaxSTa rezidenciis Tavze mdebare
zegan-borcvze (farTobi 15 ha), romelsac „kaciTavana~ ewodeba, aRmoCnda grZeli mindori (10,5 ha.) sarkines naqalaqaris nawilia. CrdiloeT
qvaTlilebis safuZvelze aRmarTuli aliziT nagebi koSkisa da sasimagro nawilSi koSki (dakonservebulia) da galavnis naSTi aRmoCnda. central-
sistemis nawilebi (xelmZRvaneli a. afaqiZe, v. nikolaiSvili, g. giunaSvi- ur nawilSi ki saxelosnoebi gaumarTavT rkinis, tyviis da spilenZis gamo-
li). „kaciTavanaze~ dadasturda wiTlad moxatuli Tixis WurWeli - e.w sadnobad. aRmoCnda rkinis quris naSTebi, agreTve saoqromWedlo tvifri
samadlos ti pisa. igi adreelinisturi xaniT - farnavazis epoqiT TariRd- da xelsawyo. es faqti adasturebs saoqromWedlos arsebobas (1954-56 da
eba. xelovnurad ganmxoloebuli qedis nawili daculi Cans zRude-gala- 1979-80 wlebSi grZel mindorze kvlevebs awarmoebda arqeologiuri eqs-
vniT (23 m-is sigrZeze gamoikveTa). dadasturda 6 urTierTmonacvle fena pedicia a. afaqiZis xelmZRvanelobiT).
- adre Suasaukuneebidan adreelinisturi xanis CaTvliT. aRmoCnda qvis
safuZvelze aliziT nagebi koSki (6.20-6.60 m). gamovlenilia samadlos ti- grZel mindorze dadasturda sruli metalurgiuli ciklis arseboba -
pis keramika - Zv. w. III s. madnis dawurvidan gamoWedva-wrTobamde.

armazis cixe. cixe aRmarTulia armazisxevis saTavesTan, maRal kldo- qvabebi. SiomRvimis monastris midamoebSi, sxaltbis qedis ferdobebSi
van mTaze. Sedgeba galavnisa da koSkisagan. nagebia qvatexiliT. galavani nakveTi gamoqvabulebis Seswavla daiwyo 1948 wlidan. kvlevebi gagrZel-
gegmaSi trapeciismagvaria. koSki wiboebmomrgvalebul samkuTxa prizmas da Semdgom periodSic (xelmZRvanelebi g. yifiani; n. baxtaZe). qvabebidan
warmoadgens (gverdebis sigrZe 13,5 m.). igi galavnis samxreT nawilSi dgas. uZravi kulturuli fenebi xuT maTganSi dadasturda. kulturuli fen-
Sesasvleli CrdiloeTis mxridan meore sarTulzea. cixe samsarTuliani ebis Seswavlisas sami sxvadasxva epoqis naSTebi gamovlinda: pirvel, zeda
unda yofiliyo, dazianebulia, TariRdeba XIII-XV ss-iT (cixe Seiswavla p. fenaSi Sua saukuneebis sxvadasxva periodis uxeSi, sqelkedliani Tixis
zaqaraiam). WurWlis natexebi aRmoCnda. N7 qvabis siRrmeSi Calisferkeciani, wiTlad
naprialebi jamis natexebi elinisturi xanisa Cans. Semdeg gamovlinda gvi-
axali armazis samarovani. mdebareobs rkinigzis baqanTan, misgan anbribnjao-adrerkinis xanis Savad gamomwvari qoTnebis pir-gverdisa da
samxreTiT. armazisa da martazis xevebs Soris. 1976 wels igi Seiswavla yurebis nawilebi.
mcxeTis mudmivmoqmedma arqeologiurma eqspediciam (eqspediciis xelmZR-
vaneli a. afaqiZe, razmis ufrosi - a. abuTiZe). samarovani Sedgeba qviSaqvis martazisxevis samarovani. arqeologiuri Zegli mdebareobs mar-
filebiT nagebi qvasamarxebisagan. bevr samarxze dadasturda saniSne qvebi. tazisxevis anu sangrisxevis marcxena napirze, borcvze, rkinigzis xidis
CrdiloeTiT. martazisxevis samarovnis uZvelesi fena gviandeli brin-
micvalebulebi gulaRma gaSotili daukrZalavT qristianuli wesiT. sa- jaos xanisaa, Semdegi fena - elinisturi xanis, zeda fena ki ax. w. IV-VII
marxebSi aRmoCda: oqros, vercxlisa da rkinis beWdebi, samajurebi, sakinZe- saukuneebiT TariRdeba.
bi, Tixisa da minis sanelsacxeblebi, sxvadasxva masalis da formis mZivebi.
samarovani TariRdeba III-V ss-iT. 1951 wels mcxeTa-Zegvis samanqano gzis gafarToebis dros aRmoCnda ori
brtyeli qviT gadaxuruli samarxi. Sig esvena qristianuli wesiT da-
samarovnis maxloblad gamovlinda sinqronuli namosaxlaris naSTebi. krZaluli sami micvalebuli. samarxi, masSi aRmoCenili masalis mixedviT
(minis ori sanelsacxeble Semkuli minisave ZafebiT, minis beWdebi da mZive-
sarkine. naqalaqari (Zv.w. II-ax.w. II ss.) Crdilo-aRmosavleTidan Semo- bi, brinjaos mSvildsakinZi), ax. w. IV s-iT daTariRda.
farglulia jojoxeTis xeviT, dasavleTidan mcxeTa-SiomRvimis samanqano
gziT da zangeliebis xeviT, samxreTidan ki mdinare mtkvarze Camavali ci- 1967 da 1969 wlebis arqeologiurma eqspediciam (eqspediciis xelmZRv. n.
cabo kldeebiT. ugreliZe) gaTxara borcvis samxreT-aRmosavleT da Sua nawili. aRmoCnda
sam-sami didi filaqviT gadaxuruli qvayuTebi. umetesoba saojaxo samarx-
dasavleTi mxridan gamovlenilia saparado Sesasvleli-karibWe (XX s-is ebia da micvalebulebi dakrZaluli arian qristianuli wesiT. samarxTa
70-iani wlebis dasawyisi, xelmZRvaneli a. boxoCaZe). kedlebi nagebia riy- ti pisa da iq aRmoCenili nivTebis (minis sanelsacxeblebi, minis mZivebi,
is qvis safuZvelze aliziT (55-40-10 sm.) da mopirkeTebulia qviSaqvis pi- brinjaos sakinZebi) mixedviT, TariRdeba IV-VII saukuneebiT. gviandeli
ronebiani qvaTlilebiT (45-20-10 sm.). kari SeWedili Cans xis safuZvelze samarxebis gverdiT imave siRrmeze gaiTxara erTi qvevrsamarxi, romel-

868 869
ic samarxis ti pisa da inventaris (ramdenime mooqrovili mZivi) mixedviT, brinjiReles marjvena napirs gasdevs RarTiskaris zeda Txemidan aragvam-
TariRdeba Zv. w. II-I saukuneebiT. borcvis aRmosavleT nawilSi aRmoCnda, de. galavani gamovlenilia aragvis marcxena napirzec. igi aragvis napiri-
agreTve, Txeli filaqviT nagebi, CrdiloeTidan samxreTisken damxrobi- dan iwyeba da saguramos qeds ebjineba.
li qvayuTebi. TiToeulSi erTi bavSvis xelfexmokecili ConCxi esvena.
erT-erTSi aRmoCnda Savpriala Tixis yel-Zabriani Zir-wvetiani WurWeli RarTiskaris safortifikacio sistema warmoqmnili Cans Zv.w. IV-III ss.,
da minis mZivebi. WurWeli Zv. w. IV-III saukuneebs ganekuTvneba. amave xani- rodesac qarTlis samefo yalibdeboda. amaze metyvelebs iq aRmoCenili
saa meore qvayuTi, romelSic aRmoCnda oqros mocvaruli sayureebi, minis arqeologiuri masalebi da werilobiTi wyaroebi.
egvi pturi skarabeiodi, minis mZivebi, brinjaos zanzalakebi da Zvlis nivTi,
romelzedac faskunjia amokawruli. aragvis marjvena napirze–RarTiskaris Sida teritoriaze, safortifikacio
sistemis sinqronuli ramdenime sayuradRebo Zegli aRmoCnda (taZari, wis-
zemoaRweril samarxTa qveS aRmoCnda Senobis riyis qviT mogebuli iataki qvili, xuroTmoZRvruli kompleqsi). RarTiskaris zemoaRwerili saforti-
(3,0X1,5 m.), romelic dauzianebiaT gviandeli samarxebis CaWris dros. iat- fikacio sistema da dasaxleba qarTlis dedaqalaqis CrdiloeT karibWes
akze egdo gviandeli brinjaos xanisaTvis damaxasiaTebeli brinjaos ori warmoadgens. swored iq miegeba nadirobidan dabrunebul gaqristianebul
sakinZis Tavi. mirian mefes „nana dedofali da yoveli igi qalaqi~.

1974 wels, martazisxevis marcxena napirze aRmoCnda qvevrsamarxi. kargad narekvavi. 70-90-ian wlebSi gaiTxara (xelmZR. a. afaqiZe, v. nikolaiSvi-
ganleqili, movardisfrod gamomwvari qvevri horizontalurad CaudgamT. li; sxvadasxva wlebSi razmis xelmZR. v. sadraZe, r. davlianiZe, e. gavaSe-
pirgadaSlili, maRalyeliani, kvercxiseburtaniani da brtyelZira qvevri li) Zv. w. I aTaswleulis pirveli naxevris goranamosaxlarebze ganlage-
ti piuria am periodis qvevrsamarxebisaTvis. micvalebuli CausvenebiaT buli sacxovrebeli saxlebi da maT Tanadrouli samarovani. swored am
marcxena gverdze, xelfexmokecili, TaviT aRmosavleTiT. samarxSi aRmoCn- periodSi, mtkvrisa da aragvis xerTvisSi da mis SemogarenSi yalibdeba
da: TeTri angobiT Semkuli xelada, wiTlad SeRebili qusliani jami, rome- pirobebi qalaqis warmoSobisaTvis, rasac narekvavze Catarebuli gaTxre-
lic palmetebiTaa Semkuli. brinjaos da rkinis samajurebi da sxvadasxva bis Sedegebic adasturebs.
masalisa da formis mZivebi. samarxi Zv.w. I saukuniT TariRdeba (samarxi
Seiswavles: g. narimaniSvilma, g. manjgalaZem). iqve, ferdze mcxeTis mud- narekvavis gvianbrinjao-adrerkinis periodis arqeologiur Zeglze kv-
mivmoqmedma arqeologiurma eqspediciam gaTxara da Seiswavla adre Sua- levebi gagrZelda XXI s-is dasawyisSic (xelmZRvaneli v. nikolaiSvili).
saukuneebis samarovani.
werovani. sxaltbis qedis CrdiloeTi kalTis qveda terasaze, Tbili-
saTovle-nabaRrebi. mdebareobs xekorZulas xevSi, md. xekorZulas si-goris samxedro gzis 31-e km-ze, kalandaZis gorebis Tavze mdebareobs
saTaveebSi. aRniSnul adgilas pirveli dasaxleba jer kidev Zveli qvis werovnis samarovani. is adrebrinjaos xanidan Cans aTvisebuli. samaro-
xanidan Cndeba. aqedan moyolebuli am adgilebSi adamianis cxovrebis vanze, gasuli saukunis 70-ian 80-ian wlebSi gaiTxara gvianbrinjaos xanis
uwyveti kvali Cans (mciredi xarvezebiT) gviani Sua saukuneebis bolomde. 64 samarxi (eqspediciis xelmZRv. a. afaqiZe, razmis xelmZR. v. sadraZe),
aq Tavmoyrilia arqeologiuri Zeglebi romlebic TariRdeba eneoliTuri gvianbrinjaos xanis samarovanze Seswavlil iqna qvayriliani, miwayril-
xaniT (Zv.w. V-IV aTaswleulebi), gvianbrinjao-adrerkinis xaniT (Zv.w. XII- iani ormosamarxebi da katakomburi ti pis samarxebi. gvxvdeba rogorc
VII ss.) da sxva. individualuri, ise koleqtiuri samarxebi. gvxvdeba kenotafebic. micvale-
buli daukrZalavT marjvena an marcxena gverdze, xelfexmokecili, TaviT
saTovle nabaRrebze gvianbrinjao-adrerkinis xanis samarovani Seiswavla CrdiloeTiT damxrobili. samarovanze arsebobda cxovelebis Sewirvis
arqeologiurma eqspediciam 1978-81 wlebSi (eqspediciis xelmZR. a. afaqiZe, tradicia (aRapi).
razmis ufrosi - S. iremaSvili).
samarxebSi aRmoCnda: iaraRi - brinjaos Sedgeniltariani satevari (uqu-
RarTiskari. RarTiskarze arqeologiuri samuSaoebi 1979-86 wleb- do, dafanjruli tariT, romelic welSi gamoyvanilia da TeTri pastiTaa
Si mimdinareobda (xelmZR. a. afaqiZe, v. nikolaiSvili; razmis ufrosi m. inkrustirebuli); brinjaos danismagvari iaraRi, rkinis dana; samkauli -
ZnelaZe, g. narimaniSvili). igi Tanamedrove mcxeTis CrdiloeT nawilSi brinjaos sada da grexilReroiani kisris rkalebi, samajurebi, sakidebi,
mdebareobs. Rrma, amJamad mSrali xevi md. aragvs marjvena mxridan erT- Tavxvia sakinZi, sasafeTqle rgolebi da sxv. mZivebi (brinjaos, sardionis,
vis. CrdiloeTiT, paralelurad meore xevi uerTdeba, mas brinjiReles pastisa da sxv.); Tixis WurWeli — dergebi, qilebi, sadRveblebi, sasmisebi,
uwodeben. maT Soris mdebare teritoria (30 ha farTobi) ukavia sasimagro jamebi, langrebi. samarxebi Zv. w. XIV-XIII ss-iT daTariRda.
sistemas, romelic dedaqalaqobisdroindeli mcxeTis CrdiloeTi karibWe
unda yofiliyo. wilkani. 1979 wels Seswavlil iqna gvianantikur-adre Suasaukuneebis
xanis Zeglebi: namosaxlaris, samarovnis da eklesiis naSTebi (xelmZR.
RarTiskari mtkvris da aragvis xerTvisis yvelaze viwro yels warmoad- a. afaqiZe; v. nikolaiSvili). maT Soris gamoirCeva qvaTlilebiT nagebi
gens da strategiulad marjve adgilia - muxranis velidan momxdurTagan miwisqveSa akldama. akldamis dasavleT kedelze wiTeli da Savi saRe-
Tavis dasacavad. swored am mizniT Cans agebuli qvis safuZvelze aRmar- bavebiT berZnuli samSeneblo warweraa gamosaxuli. is iq dakrZalulTa
Tuli 3 m-mde siganis aliziT nagebi koSkebiani zRude-galavani, romelic vinaobaze mogviTxrobs.

870 871
wiwamuri. naqalaqari mdebareobs sof. wiwamuris Tavze, misgan Crdiloe- 1993 wels gamovlinda wiwamuris velis koSkura saxli. igi gegmaSi rva-
TiT ganlagebul goraze-serze. moxseniebuli aqvs I s-is berZen swavluls kuTxa koSkia, romelic qvis safuZvelze aliziT yofila nagebi da dasav-
- strabons Tavis „geografiaSi~, rogorc qalaqi-armazcixesTan erTad. leTidan ebmis trapeciis formis minaSeni. dauxuravT antikuri xanis mcx-
eTuri brtyeli da Rariani kramitiT.
1924 wels giorgi Citaiam straboniseuli sisamura-wiwamuris siaxloves
miakvlia mxedris ormosamarxs, romelic Tavis cxenTan erTad iyo da- qvayuTebi mcxeTis arqeologiuri gaTxrebis aRwerisas g. lomTaTiZe
krZaluli. cxens pirSi rkinis lagami hqonda SerCenili. samarxSi aRmoCn- aRniSnavs: „axali welTaRricxvis I-III saukuneebSi mcxeTis mosaxleoba
da iaraRi (isriswverebi da rkinis grZeli maxvili) da samkauli (brinjaos mkveTrad cvlis micvalebulTa dakrZalvis wess: samarx qvevrebs veRar
cxovelsaxovani samajuri da Zewkviani sakinZebi). agreTve, Tixis gofrire- vxedavT, maT enacvleba mogrZo-sworkuTxovani gadaxuruli da zogjer
buli, ormagsaxeluriani xelada. agreTve iatak-dagebuli „yuTebi~. am yuTebis saSen masalad gamoyenebulia
brtyeli da Rarisebri kramitebi, didroni kvadratuli agurebi, xolo
1953 wels mcire masStabis samuSaoebi Caatara mcxeTis arqeologiurma eqs- ramdenadme mogvianebiT qviSaqvis Tlili fiqalebic. kramityuTebi da agu-
pediciam (eqspediciis xelmZR. a. afaqiZe). wiwamurze aRmoCnda Tlili qviT ryuTebi III saukunis Semdeg aRar gvxvdeba, xolo qvayuTebi ki didxans
nagebi mrgvali nageboba (dm-16 m.). qvaTlilebi erTmaneTTan xis solebis ganagrZoben arsebobas aqac da saerTod mTel saqarTveloSi~.
„uwyvetebiT~ Cans gadabmuli. dadasturda mSeneblobis ori fena. erTi
adreuli mSralad nawyobi, romelic elinisturi xaniT TariRdeba (wiwamu- calke gamoyofen 1941 wels gzis gafarToebisas aRmoCenil qvayuTs, igi
ri I), meore ki duRabze nagebi (wiwamuri II). igi gvianromauli xaniT unda mdinare aragvis marcxena napirze im mTis ZirSi mdebareobda, romelzec
daTariRdes. mrgvali nageboba mkvlevarTa nawils (k. meliTauri) warmar- mcxeTis jvris taZaria aRmarTuli. samarxSi aRmoCnda: Ria mwvane gam-
Tuli taZris naSTad miaCnia. Wvirvale minis Txelkedliani WurWeli, romlis sam gverdze gamosaxulia
tolmklavebiani jvari, erTze samtota xis sqematuri gamosaxulebaa. sa-
wiwamuris seris ZirTan, gazsadenis trasis gayvanisas Seqmnil WrilSi marxSi iyo agreTve rgolovanReroiani oqros sayureebi, vercxlis sayuris
Cans kedlis nawili, romlis sigane 3 m-de aRwevs da qvatexiliT aris nage- mrgvalganivkveTiani ori Reros natexi, rkinis beWedi, brinjaos naxevars-
bi. igi dasavleTiT bebriscixisken miemarTeba. bebriscixeze Catarebuli feruli ori zaraki. aRniSnuli eqsponatebi inaxeba saqarTvelos saxelm-
gaTxrebisas aRmoCnda msgavsi da Tanadrouli - qvis safuZvelze aliziT wifo muzeumSi.
nagebi kedlis naSTebi. kedeli, rogorc Cans, dedaqalaqobisdroindeli
mcxeTis Tavdacvis zRudis meore rigs warmoadgenda RarTiskaris Semdeg namosaxlari (saTxiebis namosaxlari). arqeologiuri Zegli
da im damcavi sistemis nawili unda iyos, romelic antikuri xanis mcxeTas mdebareobs mcxeTis Crdilo-dasavleTiT, buCqnariT dafaruli saTxiebis
CrdiloeTidan icavda. qedis ferdze. kulturuli fena alag-alag gadarecxilia. SemorCenilia
kiris xsnarze natexi qviT nageb SenobaTa naSTebi. keramikuli masalis
1986 wels mcxeTis mudmivmoqmedma arqeologiurma eqspediciam (xelmZR. a. mixedviT, namosaxlari III-IV saukuneebiT TariRdeba (xelmZR. a. boxoCaZe).
afaqiZe, v. nikolaiSvili; razmis xelmZRvanelebi: a. abuTiZe, T. jRarkava)
sof. wiwamuris samxreTiT, saavtomobilo gzis gafarToebiTi samuSaoebi- kamaraxevis samarovani. 1976-78 ww. kamaraxevis napirTan, 432 m2 far-
sas Seiswavla gvianromauli xanis (ax w. II-III ss-is) namosaxlaris naSTebi Tobze mcxeTis mudmivmoqmedma arqeologiurma eqspediciam (eqspediciis
da sakulto moedani (3X2 m.). xelmZR. a. afaqiZe, razmis ufrosi T. jRarkava) Seiwavla 176 samarxeuli
kopleqsi, romelic Zv. w. IV-III ss-iT daTariRda. adreelinisturi xanis
moedanze aRmoCnda: oqros sayureebi, romauli vercxlis moneta, vercxlis- (Zv.w. IV-III ss.) Zeglebis kvlevisaTvis mniSvnelovania kamaraxevis ti pis
ave kovzi, minis sanelsacxeble, brinjaos oinoxoias saxeluri sirinozis Zeglebis aRmoCena muxaTgverdze, cixedidisxevSi, nataxtarze, wiwamurTan.
skulpturuli gamosaxulebiT da brinjaos batilumi - aqandazis moyvani-
lobis sakulto sagani (sigrZe - 24 sm.), romelzedac cecxls anTebdnen zemoaRniSnuli masalebis analizis safuZvelze, WeSmaritebasTan axlos
kultmsaxurebisas. es ori nivTi aSkarad romaul imports warmoadgens. unda iyos qarTul istoriul gadmocemebSi Semonaxuli cnobebi SiomRvi-
mis monastris gamoqvabulis kompleqsebis uZveles xanaSi Seqmnis Sesaxeb.
antikuri xanis werilobiTi wyaros,straboniseuli „sevsamoras~ = wiwamuris
midamoebSi,aragvis marcxena sanapiroze,xidis yureSi,1986 wels mcxeTis mud- amrigad, axali arqeologiuri aRmoCenebisa da Zveli monacemebis safuZ-
vivmoqmedma arqeologiurma eqspediciam (xelmZR. a. afaqiZe, v. nikolaiSvili. velze, gamoikveTa „didi mcxeTis~ gamagrebuli sistemiT SemosazRvruli
razmis ufrosi g. narimaniSvili) gaTxara mravalfeniani arqeologiuri teritoria: RarTiskari, savaneTis qedi, grZeli mindori - sarkine, cixedi-
Zegli (wiwamuri III). 1500 m2 farTobze dadasturda Semdegi stratigrafia: I disxevi, kaciTavana-armazisxevi, armazcixe, devis namuxli, avWaliskari, wi-
fena -adrebrinjaos xanis (Zv.w. III aTaswleuli) ormoebiT aris warmodgeni- wamuri, romelic Caewera didi mcxeTis cnobil geografiul sazRvrebSi.
li (dm - 0,3 m.), romlebic, SesaZloa, xis ximinjebisTvis iyo gankuTvnili; II
fenas ekuTvnis Suabrinjaos xanis (Zv.w. II aTaswleuli) gorasamarxi (N13); didi mcxeTis sasimagro sistemis farglebSi arsebuli sxvadasxva funqci-
III fena wamoadgenda Zv. w. I saukunis marans; IV fena ax.w. I saukunis or- is mqone dasaxlebebis politikuri gaerTianeba-sinoikizmi xdeba qarTlis
moebs Seicavda; V fena ax.w. pirveli saukuneebis samarovniT iyo warmodge- samefos (iberiis) warmoSobisa da mcxeTis gadedaqalaqebis procesSi.
nili; VI fena - yvelaze gviani - ax.w. II-III saukuneebis marnis naSTebs ekava.

872 873
bibliografia mixedviT), kreb.: ,,kavkasiis macne“ (spe- 54. Муравьев С.Н., Заметки по исторической
cialuri gamocema 3), Tb,. 2004 географии Закавказья. Плиний о населении
34. nikolaiSvili v., didi mcxeTis istori- Кавказа, Вестник древней истории,1, 1988
1. afaqiZe a., gobejiSvili g., kalandaZe a., Tis kedlis mxatvrobis naSTebi ax.w. I uli topografia, `iberia-kolxeTi~, #2, 55. Николаишвили В., Историчекая топография
lomTaTiZe g., armazisxevis arqeologiu- saukunisa, kreb. mcxeTa XI, Tb., 1996 Tb., 2005 стольного города Картли (Иберии)
ri Zeglebi, Tb., 1955 18. lomTaTiZe g., arqeologiuri gaTxrebi 35. nikolaiSvili v., gavaSeli e., narekvavis “Мцхета Великой” в свете новых открытий,
2. afaqiZe a., qalaqebi da saqalaqo cxovre- saqarTvelos Zvel dedaqalaqSi, Tb., 1945 arqeologiuri Zeglebi, Tb., 2007 Международная научная конференция,
ba Zvel saqarTveloSi, I, Tb., 1963 19. lomTaTiZe g., ciciSvili i., axladaRmo- 36. nikolaiSvili v., sixaruliZe a., diRmel- Археология (5) этнология (4), фольклористика
3. afaqiZe a., wiwamuri-naqalaqari, saqarT- Cenili akldama mcxeTaSi, saqarTvelos aSvili q., papiZe i., papiZe m., beltiscixe Кавказа – Сборник кратких содержании
velos istoriisa da kulturis ZeglTa mecnierebaTa akademiis moambe, t. XII, #10, bebriscixe, Tb., 2009 докладов, Ереван, 2003
aRweriloba, V, Tb., 1990 1951 37. nikolaiSvili v., armazcixis samefo 56. Страбон, География в 17 книгах, изд. “Наука”,
4. afaqiZe a., sarkine-naqalaqari, saqarTve- 20. lorTqifaniZe Oo., Zveli saqarTvelo rezidencia, Tb., 2011 Л., P, 1964
los istoriisa da kulturis ZeglTa (kolxeTi da iberia) strabonis geogra- 38. nioraZe g., zemo avWalis samare, saqarT- 57. Plinius Secundus, Naturalis Historiae, Libri 37,
aRweriloba, V, Tb., 1990 fiaSi, Tb., 2010 velos muzeumis moambe, VI, tf., 1931 v.1_6, §.29-3O, Lipsiae - 1870-98 [wignSi],
5. afaqiZe a., nikolaiSvili v., mcxeTa, seria. 21. maisuraSvili n., diRmelaSvili q., mSvil- 39. nioraZe g., miwiszeda samarxi, enmikis Катон, Варон,Колумелла,Плиний, О сельском
t. I-XI. daZe m., wowelia m., koberiZe k., janaSvili moambe, saq. mecn. akad. filialis ,,moam- хозяйстве, Москва, 1957
6. afaqiZe a., yifiani g., nikolaiSvili v,. n., Caduneli n., fiqrisgoris samarovani, be~, V-VI, 1940 58. Баиерн Ф., Исследование древних горбниц близ
manjgalaZe g., kapanaZe m., sveticxov- Tb., 2018 40. qarTlis cxovreba, teqsti dadgenili мцхета летом 1871 г. Газ. “Кавказ”, 1872
lis ezoSi Catarebuli arqeologiu- 22. `moqcevai qarTlisai“, Satberdis krebu- yvela ZiriTadi xelnaweris mixedviT s. 59. Xвольсон Д.А., надгробная надпись из Мцхета,
ri samuSaoebi, VI samecniero sesia, an- li X saukunisa, gamosacemad moamzades yauxCiSvilis mier, tomi I, Tb., 1955 СПБ, 1884
gariSebi, mcxeTa-Tbilisi, 2003 b. gigineiSvilma da e. giunaSvilma, Tb., 41. qarTlis cxovreba, IV, batoniSvili vax- 60. Такаишвили Е., Краткий ответ о раскопках,
7. abuTiZe a., axali armazis samarovani, 1979 uSti, aRwera samefosa saqarTvelosa, Tb., произведенных по поручению Имп. Арх.
saqarTvelos istoriisa da kulturis 23. makalaTia s., 1920-1924 wlebSi saqarT- 1973 Комисии летом 1902 г. Близ ст. Мцхет. Изв.
ZeglTa aRweriloba, t. 5. Tb., 1990 veloSi aRmoCenili zogierTi nekropo- 42. qarTlis cxovrebis topoarqeologiuri Кавказ. Отд. Моск. Арх. Общ. Вып. I. 1904; ОАК
8. boxoCaZe a., nastakisi, sarkine, Zalisi lisis daTariRebisaTvis, ssmm, IV, Tb., 1928 leqsikoni, mT. r. g. gamyreliZe, 2013 за 1902
(arqeologiuri kvlevis Sedegebi), „Zeg- 24. narimaniSvili g., manjgalaZe g., marta- 43. yauxCiSvili T., strabonis geografia, Tb., 61. Куфтин Б., Археологические раскопки в
lis megobari“, #3, 1973 zisxevis qvevrsamarxi,mcxeTa IX, Tb., 1989 1957 Триалети, I. Тб.,1941
9. boxoCaZe a., wminda ninos eklesia da 25. nioraZe g., karsnisxevis sasaflao, saqa- 44. yauxCiSvili T., wilknis akldamis ber- 62. Лемлеин Г.Л., Остатки стеклодувного
galavani, saqarTvelos istoriisa da rTvelos muzeumis Sromebi, t. 4, 1926 Znuli warwera, kreb. macne, #2, 1982 производства в Карсани близ Мсхета. Сообщения
kulturis ZeglTa aRweriloba, t. 5. Tb., 26. nikolaiSvili v., axlad aRmoCenili ar- 45. yifiani g., gavaSeli e., wiwamuris velis АН Грузинской ССР, т. IV, 1945
1990 qeologiuri Zeglebi istoriuli didi koSkuara saxli, mcxeTis arqeologiuri 63. Пчелинна Е., Отчет о раскопках близ деревни
10. boxoCaZe a., namosaxlari, saqarTvelos mcxeTis teritoriaze, Zeglis megobari, institutis IV samecniero sesia, Tb., 2000 Сагурамо., moambe, III, 1927
istoriisa da kulturis ZeglTa aRwer- # 63, 1983 46. Citaia g,. gaTxrebi zemo avWalaSi, Jur. 64. Уваровы А.С. и П.С., Взгляд на мцхетский
iloba, t. 5. Tb., 1990 27. nikolaiSvili v., giunaSvili g., Rlonti ,,mecniereba da teqnika~ #3, 1925 могильник, “Древности”, Труды имрераторского
11. gvetaZe j., martazisxevis samarovani, n., mcxeTisgoris samarovani, mcxeTa VII, 47. ZnelaZe m., kodmani II, saqarTvelos isto- Московского Археологического Обшества. т.ч.
saqarTvelos istoriisa da kulturis Tb., 1985 riisa da kulturis ZeglTa aRweriloba, 1885
ZeglTa aRweriloba, t. 5, Tb., 1990 28. nikolaiSvili v., Zveli mcxeTis isto- t. 5. Tb., 1990 65. Уварова П.С., (“Археология”) Каталог
12. gvetaZe j., qvayuTi, saqarTvelos istori- riuli topografia axal aRmoCenaTa 48. wereTeli g. mcxeTis berZnuli warwera коллекций Кавказского музея (“Museum Cauca-
isa da kulturis ZeglTa aRweriloba, Suqze, reprinti, Tb., 1990 vespasianes xanisa, Tb., 1958 sicum”) Тф., т. V. 1902
t. 5, Tb.,1990 29. nikolaiSvili v., tuiaqoCoras samaro- 49. wereTeli k., mcxeTis arameuli amuleti,
13. davlianiZe r., sadraZe r., narekvavis na- vani, saqarTvelos istoriisa da kul- kreb. mcxeTa XI, Tb., 1996
mosaxlari da samarovani, Tb., 1993 turis ZeglTa aRweriloba, t. 5, Tb., 1990 50. jRarkava T., kamaraxevis samarovani, mcx-
14. zaqaraia n., armazis cixe, saqarTvelos 30. nikolaiSvili v., karsnisxevis meTune-xe- eTa VI, arqeologiuri kvleva-Ziebis Se-
istoriisa da kulturis ZeglTa aRwer- losanTa dasaxleba, Tb., 1993 degebi, Tb., 1982
iloba, t. 5. Tb., 1990 31. nikolaiSvili v., narimaniSvili g., wi- 51. Apakidze A., Nikolaishvili V., An Aristocratic Tomb
15. kalandaZe a., boxoCaZe a., aragvis kari, wamuri III, mcxeTa X, arqeologiuri kv- of the Roman period from Mtskheta, Georgia, The
„Zeglis megobari“, #15, 1968 leva-Ziebis Sedegebi, Tb., 1995 Antiquaries journal, volume LXXIV, London, 1994
16. kalandaZe a., nikolaiSvili v., samTavros 32. nikolaiSvili v., axali arqeologiuri 52. Apakidze A., Kipiani G., Nikolaishvili V., A rich
samarovani da namosaxlarebi, saqarve- aRmoCenebi armazcixe-bagineTze, kreb.: from Mtskheta (Caucasian Iberia) Ancient West and
lios istoriisa da kulturis ZeglTa `Zeglis megobari~, #4(95), Tb., 1996 East, volume 3, #1, Brill, Leiden-Boston, 2001
aRweriloba, t. V, 1990 33. nikolaiSvili v., qalaqi mcxeTa ax.w. 53. Baiern Fr., Die ausgrabungen der alten Gräber bie
17. kavlelaSvili e., armazcixe-bagine- III-VI ss. (arqeologiuri monacemebis Mzchet. Zeitschrift fur Ethnologie, Berlin, 1872

874 875
Vakhtang Nikolaishvili
Great Mtskheta Archaeological
State Museum-Reserve, Curator,
National Museum of Georgia,
Scientific Consultant, Doctor of History
Nikoloz Maisurashvili
Great Mtskheta Archaeological
State Museum-Reserve,
Director, Archaeologist

HISTORY OF
ARCHAEOLOGICAL
INVESTIGATIONS
OF MTSKHETA
Georgian, as well as foreign written sources Large scale field research started on the territo-
(Strabo – I c. B.C. - 1 c. A.D.; Dio Cassius – II- ry of Great Mtskheta in 1937, when archaeolo-
III c. A.D.; Claudius Ptolemy – I-II c.c. A.D.; gical expedition, headed by Ivane Javakhishvili
Movses Khorenatsi – V c.; etc.) and other ar- and then Simon Janashia, started to work and
chaeological monuments narrate about the continues to date with certain intensity.
Kingdom of Kartli.
During the above-mentioned period, many dis-
The “Great Mtskheta” of the period of its being tricts of Mtskheta were studied archaeologi-
the capital is mentioned by Georgian historian cally: Armaztsikhe (Bagineti); Armaziskhevi;
of the XI c. Leonti Mroveli: “the city of Great Samtavro Valley; Pikrisgora necropolis; Kars-
Mtskheta and its districts, Sarkine, Tsikhe Didi niskhevi, Mtskheta (Mogvtakari) tomb; Ghar-
and Zanavi, district of Jews...”. Great city of tiskari; Tsitsamuri; Sarkine; Grdzeli Mindori;
Mtskheta is also mentioned in the chronicle Avchaliskari – Devis Namukhli (Koshigora);
“Conversion of Kartli”, which is included in Mtskhetis Gira; Tuiakochora, Martaziskhevi;
Shatberdi Collection of the X c. Kamarakhevi; Kodmani; Karibche; Katstava-
na; Svetitskhoveli courtyard; Narekvavi, etc.
In Georgia study of archaeological monuments Chronological frame of the above-mentioned
started, actually, in Mtskheta in 70-ies of the monuments, mainly, varies in the range of the
XIX c., when about 600 burials were excavated XV c. B.C. – VIII c. A.D.; nevertheless, cul-
in Samtavro Valley. And in 1890, archaeologi- tural layers of Mtkvari-Araks (Early Bronze
cal investigations started in Armaztsikhe under Age) and Middle Bronze Age is also discove-
Ekvtime Takaishvili’s leadership. red on the territory of Great Mtskheta.

As a result of archaeological studies, the boun-


daries of the territory of Great Mtskheta are as
follows: in the east – railway station Zahesi,
in the west – Dzegvi, Khekordzula gorge and
Nastakisi, in the north – Mukhrani outskirts, in
the south – Satskepela- Didgori ridge.

876 877
vaxtang liCeli grakliani gora
iv. javaxiSvilis saxelobis
Tbilisis saxelmwifo universiteti,
profesori grakliani gora (tab. 1 a-b) aris mravalfeniani Zegli, romelzec dadastu-
rebulia 11 kulturuli fena paleoliTidan (daaxloebiT 1 800 000 weli)
vidre adreqristianul xanamde (ax. w. IV-V saukuneebi). Zegli ori nawilis-
gan Sedgeba: samarovani da namosaxlari.
sabeWdavebi,
samarovani _GgaTxrilia 325 samarxi da moicavs periods adre brinjaos
sawonebi xanidan (Zv.w. IV aTaswleuli) vidre ax.w. IV-V saukuneebamde.
da namosaxlari _ arqiteqturuli naSTebi, romlebic funqciurad sxvadas-
warwerebi xvagvaria (sacxovrebeli, sameurneo, sakulto, sawarmoo), ZiriTadad, gane-
kuTvneba Zv.w. II-I aTaswleulebs. gacilebiT adreuli Senobebi ganadgure-
grakliani bulia swored am xanis nagebobebis mSeneblobis dros. (tab. 2 a)
goradan
saqarTvelos arqeologiis istoriaSi mravali Zeg-
lia gamorCeuli, magram maT Soris mcxeTas gansa-
kuTrebuli adgili ukavia, rac ori faqtiT aris
ganpirobebuli: pirveli gaxlavT is, rom mcxeTa
aris arqeologiuri Zegli, sadac jer kidev XIX
saukuneSi farTomasStabiani da rac mTavaria, im
droisaTvis kvalificiuri gaTxrebi daiwyo (d.
meRvineTxucesiSvilis mier ufliscixeSi Catare-
buli gamokvlevebi, samwuxarod, ar iyo ase masSta-
buri); meorec - mcxeTis teritoriaze da mis are-
alSi araCveulebrivi erovnuli da saerTaSoriso
mniSvnelobis da farTo qronologiuri diapazo-
nis mqone Zeglebia Tavmoyrili, rac mcxeTis deda-
qalaqobis drois naSTebiT aris dagvirgvinebuli.
amdenad, moulodneli ar aris is, rom `didi mcxe-
Tis~ miwam arqeologiur mecnierebas SesZina ara-
erTi pirvelxarisxovani Zegli, romelTa Sorisaa
gvianbrinjao-adrerkinis xanis namosaxlarebi da
samarovnebi (davlianiZe r., sadraZe v., 1973, gv. 4).
gadauWarbeblad SeiZleba iTqvas, rom mcxeTis Se- ixileT bmuli 2. a
mogarenisa da gansakuTrebiT, samTavros samarovnis
kvlevam da qronologiis SemuSavebam Tavis droze
safuZveli Cauyara gvianbrinjao-adrerkinis xanis Zv. w. II aTaswleulis miwurulisa da I aTaswleulis dasawyisis Senobebi
Zeglebisadmi axlebur midgomas (dawv. ix: sadraZe v., gansakuTrebul interess iwvevs am xanis taZarSi aRmoCenili warwerebis
xoxobaSvili T., RliRviSvili e., 2018, gv. 6-59). konteqstSi. Tumca, mogviano xanis (Zv.w. V-IV saukuneebis) nagebobebic spe-
cialuri interesis sferoa, radgan grakliani gora jer-jerobiT erTa-
bunebrivia, rom Sida qarTlis am xanis Zeglebis derTi Zeglia, romelzec aqemeniduri xanis Zeglebi farTo masStabiTa da
kvleva dResac mcxeTis Zeglebis upiratesi gaTva- didi mravalferovnebiTaa warmodgenili (liCeli v., 2016 a. liCeli v., 2016
liswinebiT mimdinareobs da ar aris gasakviri, rom b. Licheli V., 2015. Licheli V., 2019, p. 92)
grakliani goris qronologiis SemuSavebaSi `didi
mcxeTis~ monacemebs gansakuTrebuli adgili ukavia. amjerad, yuradReba aris gamaxvilebuli graklian gorasa da mis sate-
litur Zegl _ mrgval Walaze (wina gora) gamovlenili sami kategoriis
artefaqtebze: sabeWdavebi, sawonebi da warwerebi.

878 879
sabeWdavebi

graklian goraze aRmoCenilia rogorc adgilobrivi, ise importuli sa-


beWdavebi.

importuli sabeWdavebi ar gamoirCeva didi mravalferovnebiT: aRmosav-


leT saqarTveloSi mopovebuli calebis mixedviT isini qmnian ramdenime
jgufs: cilindruli, konusuri da sabeWdavi-tvifari.

cilindruli sabeWdavebi, romelic mesopotamiaSi Camoyalibda da ganvi-


Tarda Zv.w. IV aTaswleulis meore naxevarSi, gavrcelda proto-dinastiur
da adre-dinastiur egvi pteSi, Tumca igi _ mogvianebiT _ iq skarabeoidma
Caanacvla (Lapp Nancy L., 1989, pp. 1-15). sabeWdavebis gavrceleba sxvadasxva
regionSi sxvadasxva qronologiur monakveTSi xdeboda. Crdilo mesopota- 2. g
miaSi sabeWdavebi dRevandeli siriis teritoriaze gavrcelda da agreTve,
daiwyo maTi adgilobrivi warmoebac. magaliTad, palestinaSi arcerTi Zv.w.
III aTaswleulis mesopotamiuri sabeWdavi ar aris jer-jerobiT mikvleu- es aris Tevzebis gamosaxuleba an wy-
li, magram aris egvi ptidan da siriidan Semotanili nimuSebi. am periodis lisaTvis gankuTvnili ori WurWeli,
saqarTveloSi ki gavrcelebulia cilindruli da konusuri sabeWdavebi, rac adrebrinjaos xanis samxreT me-
romlebic adrebrinjaos xanis kompleqsebSi gvxvdeba (magaliTad, gudaber- sopotamiuri sabeWdavebisaTvis miRe-
tya. ix. z. SerazadiSvili, 2014, gv. 168-182). Aamave qronologiur jgufSi eqce- buli simboloa (v. liCeli n. samso-
va graklian goraze aRmoCenili importuli maryuJiani sabeWdavi tvifari. nia. dasax. naSr., gv. 184). ramdenadac
CemTvis cnobilia, es aris am saxis
nimuSad ganvixilav or gansxvavebul adreuli tvifar-sabeWdavis aRmoCenis
sabeWdavs: erTaderTi SemTxveva saqarTveloSi
(SesaZloa, kavkasiaSic). aqve aRvniSnav,
importuli sabeWdavebis arqeologiu- rom cilindruli (`sagoravi~) sabeW-
ri konteqstis magaliTisaTvis dava- davebis paralelurad gamoiyenebo-
saxeleb erTs: II terasaze gaTxril da `brtyeli~ sabeWdavebic (tvifari),
tab. 2 a monumentur sakurTxevlian taZarSi, romlebic xmarebidan gamovida Zv. w.
CrdiloeTi kedlis gaswvriv agebul III aTaswleulSi, Tumca misi gamoye- 2. d
merxze, sxvadasxva saxis kermikul na- neba kvlav daiwyes Zv.w. IX saukunidan
warmTan erTad, aRmoCnda Ria feris (Albenda P., 1978, pp. 17-22).
gamomwvari Tixisagan damzadebuli
tab. 2 b
cilindruli sabeWdavi (tab. 2 a). igi adgilobrivi sabeWdavebi: termin
Sua nawilSi gaxvretilia da Semku- `sabeWadvis~ gamoyeneba adgilobrivi
lia zigzagiseburi ornamentiT (H = warmoebis nimuSebisaTvis, romlebic
5,2 sm.). sabeWdavTan erTad ido saxeluriani kaTxa, romelic k. ficxelau- Zv.w. II-I aTaswleulebs ganekuTvneba,
ris qronologiis mixedviT TariRdeba Zv.w. 1100-900 wlebiT (k. ficxelau- SesaZloa, arc aris marTebuli, radgan
ri. 1973, tab. LXIX; Licheli V. 2011; Licheli V. 2011; Tumca aqve minda aRvniSno, rom yvela maTgani aris saxeluriani
calsaxeluriani kaTxebis didi nawili aRmoCenilia SedarebiT gviandel tvifari.Aadgilobrivi warmoebis
kompleqsebSic - Zv.w VIII - VII saukuneebi). am ti pis sabeWdavebi kargad `sabeWdavebi~ iberiis teritoriaze,Cemi
aris cnobili mesopotamiidan da ganekuTvneba adreuli mesopotamiuri sa- azriT,Cndeba Zv.w. XII-XI saukuneebidan.
beWdavebis meoTxe, e.w. `Sevronebiani~ sabeWdavebis jgufs (v. liCeli, n. sam- Ees TariRi emyareba grakliani goris
sonia. 2010, gv. 183-184. rusul enaze). am sabeWdavis damzadebis TariRi Zv.w. III terasaze gaTxrili N III-4 Senobis 2. e
IV-III aTaswleulebia, xolo damzadebis adgili ki _ samxreTi mesopotamia (tab. 2 g) TariRs. Mmisi arqeologiuri
(uruki?). gansxvavebulia maryuJian saxeluriani sabeWdavi, romelic Calis- konteqsti aseTia:Aam Senobis
feri qvisagan aris damzadebuli.Mmis sasuraTe sibrtyeze amokveTilia oT- Crdilo-dasavleT kuTxeSi agebuli
xkuTxedi, romelsac sam mxares, gverdebze da zemoT, gareT (radialurad) Rumelis garSemo Semowyobili iyo
mimarTuli xazebi amkobs da `RvTis saxlis~ anu gasxivosnebuli taZris WurWeli (tab. 2 d, e), romlis erTi
imitacias warmoadgens (tab. 2 b). taZarSi ori gamosaxuleba Cans. SesaZloa,

880 881
nawili analogiuria xovles VIII artefaqtebis garkveuli saxeobebi,
horizontSi mopovebuli calebisa. romlebic sxvadasxva saxis inovacia-
aqve ido sabeWdavi-tvifaric, xovles ze msjelobis saSualebas iZleva. maT
es horizonti Tavis droze Zv.w. XV Soris aris sawonebi.
saukuniT daTariRda da maSin es 3. g 3. d
sruliad logikuri da marTebuli Zveli ekonomikis sazogadod da am
3. a TariRi iyo (d. musxeliSvili. xovles SemTxvevaSi, saqarTvelos ekonomikuri
namosaxlaris arqeologiuri masala, da kulturuli potencialis mdgoma-
Tbilisi, 1978, gv. 7 da Semdgom).Mmagram, reobis kvlevis Sesaxeb Zv.w II-I aTasw-
ukanasknel xanebSi xovlegoraze leulebis sawonebis mniSvnelobis
Catarebuli kvlevebis Sedegad (C14- gadaWarbebiT Sefaseba Znelia. aRia- 3. e 3. v
is TariRebi) uCvena, rom yvelaze rebulia, rom metrologiuri codna
adreuli fenebi aq ganekuTvneba (romlis erT nawilsac sawonebi da
periods ara uadres Zv.w. XIII-XII awonvis idea warmoadgens) aris sazo-
saukunisa (Heinch S., 2017). Sesabamisad, gadoebis inteleqtualuri ganviTare-
grakliani goris III-4 Senobac da aq bis kvlevis erT-erTi mniSvnelovani
mopovebuli `sabeWdavic~ aseve _ Zv.w. safuZveli.Mmas SeuZlia uCvenos azro-
3. z 3. T
3. b XII-XI saukuneebi _ unda daTariRdes. vnebis/fiqris SesaZlebloba abstra-
Tumca, es TariRi, SesaZloa, ufro qtuli ricxvebisa da kompleqsuri
gaaxalgazrdavdes erTi mizezis maTematikuri urTierTobebis Tval-
gamo: am Rumels aqvs iseTive bafTiseburi ornamenti, rogoric warweriani sazrisiT; amasTan, is xels uwyobs
taZris dasavleT kedelze midgmul Rumel-sakurTxevels. es konstruqcia mecnierebis warmoSobis Canasaxebis
ki moqceulia im SenobaSi, romelic sam sxvadasxva laboratoriaSi warmoCenas (Pare C. F.E.., 1999, p.477). kon-
3. i 3. k
gagzavnili sinjebis mixedviT, ganekuTvneba periods ara uadres Zv. w XI kretuli metrologiuri sistemis ga-
saukunis miwurulisa da X saukunisa (dawvr. ix. warweraze msjelobisas). moyeneba uCvenebs agreTve, kulturu-
li kontaqtebis mimarTulebebsa da urTierTgacvlis SesaZleblobas.Ees
amave qronologiur monakveTSi eqceva kidev erTi adgilobrivi war- gansakuTrebiT iTqmis awonvis sistemasTan mimarTebaSi, rasac vaWrobaSi
moebis tvifari, romelic gansakuTrebul yuradRebas imsaxurebs. misi gadamwyveti roli aqvs.amitom, arqeologiasa da istoriaSi metrologi-
wriuli sasuraTe sibrtye (d=4,6 sm.) burRiT gakeTebuli wertilebiT is kvlevas princi puli mniSvneloba aqvs. awonvis sistemebis warmoSo-
aris Sevsebuli (tab. 3 a, b). saxeluri unagirisebri gantotviT mTavrd- ba-ganviTareba mWidrod aris dakavSirebuli metalurgiasTan. magaliTad,
eba. sasuraTe sibrtyis centraluri adgili ukavia oTx wres, romle- iTvleba, rom sawonebis gamoCena troaSi (II periodi), agreTve polioxnsa
bic erTmaneTisagan Tanabari manZiliT aris daSorebuli. wreebi erTi da kastriSi, emTxveva kaliani brinjaos gamoCenas (Rahmstorf L., 2016, p. 81-8;
zomisaa da maT Soris wertilebia mimofantuli. TiToeul wreSi geg- Bobokhian A., 2009, p. 40). izotopurma analizma uCvena, rom brinjao, romelic
mazomierad, erTmaneTisagan Tanabari daSorebiT, dasmuli da gadanawi- gamoyenebuli iyo troaSi, kastriSi, polioxniSi, TermiSi da Tel-abraqSi
lebulia wertilebi Semdegi TanmimdevrobiT: I wre _ oTxi wertili; miRebuli iyo erTi wyarodan, avRaneTidan an centraluri aziidan (Weeks,
1999). didi albaTobiT unda vivaraudoT, rom kaliani brinjaosa da sawo-
mis sapirispirod, II wre _ xuTi wertili; I wris marcxniv, III wre _ eqvsi nebis urTierTmimarTebis TvalsazrisiT, daaxloebiT igive situacia aris
wertili. III wris sapirispirod (I wris marjvniv), IV wre _ Svidi wertili. kavkasiaSi, sadac sawonebis gamoyeneba swored kaliani brinjaos warmoebis
cxadia, wertilebis es sistema ar aris SemTxveviTi da arc dekoratiuli dasawyiss mosdevs.
daniSnulebis. Cemi azriT, es astraluri simbolikaa, sadac yvela cifrs
Tavisi konkretuli ricxobrivi mniSvneloba da semantika aqvs. iseTi STa- am konkretuli Tanxvedridan gamomdinare, sawonebis aRmoCena graklian
beWdileba rCeba, rom aq mTeli kosmiuri samyaroa warmodgenili, romlis goraze sruliad logikuri Cans, radgan warmoebis procesSi aucilebeli
sawyisi samyaros oTxi mimarTulebaa (oTxi wertili _ aRmosavleTi, da- iyo nedli Tu sxva saxis masalis awonva. graklianze mikvleulia swored
savleTi, CrdiloeTi, samxreTi) da mis sapirispirod, xuT wertilSi moqceu- sxvadasxva saxis _ spilenZis, rkinisa da keramikis _ warmoebis naSTebi,
lia mikrokosmosi. rac zemoxsenebul varauds ucilobels xdis.

es unikaluri artefaqtebi, romlebic ekonomikuri da savaWro urTier-


sawonebi (metrologia) Tobebis intensiur xasiaTze miuTiTeben, aris yvelaze naTeli dasturi
ara mxolod vaWrobis Zalian maRali donisa, aramed sazogadoebis inte-
leqtualuri ganviTarebisa saerTod, radgan sawonebis arseboba niSnavs
ukanasknel wlebSi graklian goraze da misi satelitur Zegl wina go- standartizebuli metrologiuri sistemis arsebobas, rac, SesaZlebelia,
raze (sof. mrgvali Wala) Catarebuli kvlevebis Sedegad mikvleulia kontrolirebad vaWrobaze migvaniSnebdes. amasTan, vaWrobis aseTi maRa-

882 883
lorganizebuli sistema, cxadia, vaWarTa Camoyalibebul klass anu, sa- 3 unda iyo mkvrivi, ar unda tyde- X X
zogadoebis socialur stratifikaciaSi ukve kargad fesvgadgmul, myar bodes advilad.
erTeuls gulisxmobs.
4 qvisagan damzadebuli calebi a) b-X b-X
Tu Ggraklianisa da wina goris sawonebis parametrebs erTmaneTs Seva- gaprialebuli unda iyos da b)
unda hqondes erTi an ramdenime
darebT da SevajerebT, miviRebT maTi jeradobis naTel suraTs. am saxis brtyeli mxare.
gamokvlevebma daadastura, rom Zv.w. XI-IX saukuneebis qarTlSi gamoiyene-
boda adgilobrivi wonis erTeuli (mas SeiZleba vuwodoT `iberiuli an 5 saukeTeso SemTxvevaSi maT unda 0 0
graklianuri mina~), romlis wona 363 gr. iyo ( Licheli V. 2017 p. 83 - 88). hqondeT amokveTili xazebi an
warwerebi.
TavisTavad, 363 gramiani erTeulis arsebobas (romelic trapeciis formis
sawonis analizs emyareba. (tab 3 g) qarTlSi aqvs realuri safuZveli, ra- 6 unda iyos im arqeologiuri kon- X X
dgan sawonebis (tab. 3 d -k) identificirebis erT-erTi mTavari parametri teqstis nawili, romelic maT ga-
maTi jeradobaa, rac graklianze kargad Cans. l. rahmstorfi (Rahmstorf L., moyenebaze miuTiTebs.
2016, p. 9-47) sawonebis identifikaciis princi pebs ase ayalibebs: 7 sxvadasxva wonisa unda iyos. X X
1. maT unda hqondeT regularuli, advilad aRsaqmeli forma. 8 aRmoCenili unda iyos ara samar- X X
xebSi, aramed namosaxlarebze da
2. maT dasamzadeblad gamoyenebuli unda iyos erTgvarovani masala (ume- miuTiTebdnen maTi praqtikuli
tes SemTxvevaSi mainc). gamoyenebis SesaZleblobas.
3. masala unda iyo mkvrivi, ar unda tydebodes advilad.
9 sasworebi an maTi gamosaxulebe- 0 0
4. qvisagan damzadebuli calebi gaprialebuli unda iyos da unda hqondes bi sadme axlos unda iyos aRmo-
erTi an ramdenime brtyeli mxare. Cenili.
5. saukeTeso SemTxvevaSi maT unda hqondeT amokveTili xazebi an warwe- 10 awonvis sistema _ standartuli X X
rebi. erTeulis jeradi _ unda iyos
6. isini unda iyos im arqeologiuri konteqstis nawili, romelic maT ga- Tanmimdevruli da qmnides lo-
gikur Tanmimdevrobas.
moyenebaze miuTiTebs.
7. isini sxvadasxva wonisa unda iyos.
8. isini aRmoCenili unda iyos ara samarxebSi, aramed namosaxlarebze da
miuTiTebdnen maTi praqtikuli gamoyenebis SesaZleblobas. amdenad, sakmaod didi albaTobiT SegviZlia davadasturoT, rom Zv.w. XI-IX
9. sasworebi an maTi gamosaxulebebi sadme axlos unda iyos aRmoCenili. saukuneebSi qarTlSi ukve hqondaT wonis sakuTari erTeuli (363 gr.), ro-
melic, SesaZloa, e.w. `hibriduli minisagan~ (564 gr.) iRebs saTaves.
10. awonvis sistema _ standartuli erTeulis jeradi _ unda iyos Tanmim-
devruli da qmnides logikur Tanmimdevrobas.
warwerebi
aSkaraa, rom sawonebis identifikacia sakmaod rTuli sakiTxia. miuxedavad
amisa, Cems xelT arsebuli masala iZleva garkveuli varaudebis gamoTqmis
saSualebas. Ppirvel rigSi, cxadia, gasarkvevia is, Tu ramdenad akmayofi- graklianze aRmoCenil warwerebs gansakuTrebuli samecniero da erovnu-
lebs am moTxovnebs graklianisa da wina goris arqeologiuri konteqsti. li mniSvneloba aqvs.
graklianisa da wina goras monapovrebis am kriteriumebis mixedviT Cata-
rebuli analizi Semdeg suraTs iZleva: graklianma goram am TvalsazrisiT sruliad gansakuTrebuli masala mog-
vca, romelmac mTlianad daangria yvela istoriuli stereoti pi da axali
realobis kvlevis aucilebloba warmoaCina. miuxedavad imisa, rom genia-
lurma qarTvelma istorikosma iv. javaxiSvilma saqarTveloSi damwer-
N daxasiaTeba grakliani wina gora
lobis sawyis etapad im droisaTvis sruliad warmoudgenlad adreuli
1 regularuli, advilad aRsaqme- X X TariRi ivarauda (rac asaxuli iyo, agreTve, „matiane SemecnebisaSi“), xolo
li forma; Tanamedrove mkvlevarebma (magaliTad, r. patariZe, T. gamyreliZe, T. Cxenke-
li, e. maWavariani, l. WilaSvili da mravali sxva) brwyinvale gamokvlevebi
2 gamoyenebuli unda iyos erTgva- X X
rovani masala miuZRvnes qarTuli damwerlobis warmoSobis sakiTxs, warmodgenac ki ar
SeeZlo vinmes imisa, rac graklianze aRmoCnda _ Zv.w. XI-X saukuneebis ori,

884 885
erTmaneTisagan gansxvavebuli warwe- rac saidumlo damwerlobis erTgvar
ra! es imdenad mniSvnelovani faqtia, saxes warmoadgenda saukuneTa man-
rom graklianze mcxovrebi sazoga- Zilze. Tu riTi aris es gamowveuli,
doebis kulturul sistemaze sauba- jer-jerobiT rTuli saTqmelia. aqve
ri aqve SeiZleba davasruloT, radgan minda aRvniSno, rom, rogorc Cans, es
sazogadoeba, romelic graklianze warwera iwyeboda CrdiloeTis kedel-
cxovrobda am dros, eziara civili- ze da miemarTeboda dasavleTisaken
zaciis umaRles mwvervals _ damwer- (anu ikiTxeboda marjvnidan marcxniv,
lobas! am aRmoCenam radikalurad rogorc im drois yvela sxva damwer-
4. a Secvala Cveni codna Zveli saqarTve- loba), rasac mowmobs CrdiloeTi ke-
los istoriisa da kulturis Sesaxeb. dlis nangrevebSi aRmoCenili asoebis
Tamamad SeiZleba iTqvas, rom arc Tu fragmentebi ( tab. 4 b). samwuxarod, am
4. g
ise bevr brwyinvale aRmoCenas (rome- warweridan SemorCa mxolod sami aso.
lic aqamdec bevri gvqonda qarTul
arqeologiaSi!) ar gamouwvevia imde- rac Seexeba meore warweras (warwe-
ni pozitiuri cvlileba Cveni qveynis, ra „B~) romelic taZris centralur
saqarTvelos warsulis kvlevaSi da nawilSi aRmoCnda, aseve sakurTxevel- 4. d
ise naTlad ar warmouCenia Cveni wina- ze, igi gakeTebulia gansxvavebuli
prebis mier dapyrobili umaRlesi in- teqnikiT (tab. 4 g-e). pirvel rigSi
teleqtualuri mwvervalebi, rogorc sainteresoa TviTon sakurTxeveli.
es graklianis warwerebma gaakeTa da igi warmoadgens Tixis konstruqcias,
SemdgomSi kidev ufro mets gaakeTebs. romelic zemoT gafarToebuli niJa-
4. b riseburi sadgamiT dadgmulia Tixis
is SekiTxva, rac pirvel rigSi uCnde- postamentze da gegmaSi kideebmomrg-
ba adamians, romelic ecnoba am warwe- valebuli oTxkuTxedis forma aqvs.
rebs aris _ SeiZleba Tu ara, rom ase- masSi Cadgmulia aseTive formis, ma-
Ti formis, aseTi moxazulobis niSnebi gram, mcire zomis sanacre „fiala“,
sazogadod warmoadgendes warweras? romlis Crdilo nawilSi Tixisagan
damzadebuli verZebis ormagproto-
am SekiTxvas pasuxi SedarebiT advilad SeiZleba gaeces da es pasuxi da- miani qandakebaa gamoyvanili. sakur-
mokidebulia warwerebis grafikul analizze. am etapze me swored warwe- Txeveli Crdilo kedelze iyo midg- 4. e
rebis grafikuli analizis Sedegebze saubari mimaCnia SesaZleblad da am muli. xolo warwera amokveTilia
martivi gziT vecdebi vaCveno, rom damwerlobis ganviTarebis Tvalsazri- postamentze, esec iatakTan axlos.Aaq,
siT aq sruliad Cveulebriv movlenasTan gvaqvs saqme. albaT, umalve iCens Tavs kidev erTi
SekiTxva _ ratom aris orive warwe-
daviwyoT „A„ warweriT (tab. 4 a) rogorc aRvniSne, igi SemorCenilia sami ra iatakTan axlos? pasuxi martivia
aso-niSnis saxiT. isini miZerwilia taZris dasavleT kedelze midgmu- _ siriuli taZrebis gamokvlevebis
li Rumel-sakurTxevlis Crdilo kuTxeSi, iatakTan axlos. es aso-niSnebi mixedviT dadgenilia, rom umetes Sem-
samxreTuli tendenciis matarebelia: maxlobeli aRmosavleTis terito- TxvevaSi taZarSi gakeTebuli warwe-
riaze, sadac uZvelesi civilizaciebi ganviTarda da sadac sxvadasxva rebi magiuri xasiaTisaa da isini ar
eTnikuri jgufebi mosaxleobdnen aTaswleulebis manZilze, SemorCenilia aris gankuTvnili yvelasaTvis sana- 4. v
aseulobiT arqeologiuri Zegli da epigrafikuli naSTi. maT Soris aris xavad, miT ufro, rom wera-kiTxva ma-
Zv.w. II-I aTaswleulebis araerTi Zegli, romlebic graklianis warwerebis Sin mxolod sazogadoebis dawinau-
grafikuli analizisaTvis SeiZleba gamodges. am mxriv upirveles yura- rebulma wevrebma, qurumebma icodnen.
dRebas imsaxurebs e.w. Crdilo-dasavleT semituri arealis damwerlobis
nimuSebi. magaliTisaTvis aRvniSnav, rom grakliani `A-I~ grafemas pirda- aseTi xasiaTis warwerebi xSirad ga-
piri analogiebi aqvs el-hadris asoebTan. warwera „A~-s samive grafema keTebulia mofarebul adgilas _ ka-
sruliad aSkarad iseTive moxazulobisaa, rogorc im drois sxvadasxva ris ukan, kibis qveS da a.S. amdenad,
damwerlobis asoebi maxlobeli aRmosavleTis teritoriaze. Sesabamisad, cxadia, rom graklianze sakulto da-
warwera „A~-s Sesaxeb pasuxi SekiTxvaze - SeiZleba Tu ara amgvari moxa- niSnulebis warwerebis gakeTebis ana-
zulobis niSnebi warmoadgendnen asoebs - erTniSnadia da dadebiTi. gan- logiuri tradiciaa SenarCunebuli.
sxvaveba mxolod isaa, rom graklianis warwera gakeTebulia sarkiseburad, 5. a 5. b

886 887
warwera „B~-s amokveTilia Tixis postamentze (tab. 4 g-v). rogorc tra- maSin da imave mefis warwerebSi, romelSic pirveli qarTuli saxelmwifo
sologiurma analizma uCvena, warweris bloki, romlis sigrZe aRmosav- warmonaqmnebi - asureTis mefis tiglaT-fileser I warweraSi Zv.w. 1112
leTidan dasavleTisaken 80 sm., sigane 14 sm., xolo simaRle ki- 8-10 sm-ia, wels! Tumca, rogorc pirovnebis, iseve rogorc adgilis saxeli `aram~
calke aris damzadebuli, amokveTilia warwera da Semdeg aris igi midg- ukve Zv.w. III aTasweleulSia cnobili). Zv.w. XI saukunidan maT Camoaya-
mul/milesili sakurTxevelze. rogorc sakurTxevlis, ise postamentisa da libes saxelmwifoebi (samali, arpadi, hamaTi dasavleT siriaSi da go-
warweriani blokis Tixa uxeSia, msxvilminarevebiani, cudad ganleqili, ma- zani Crdilo-aRmosavleT siriaSi). miiRes ra finikielebisagan anbanuri
gram, zemodan Tixis Txeli, sufTa feniT SesaniSnavad aris gadalesili da damwerloba, gaaumjobeses is xmovani asoebis damatebiT da daaxloebiT
moprialebuli.Aam bolo teqnologiuri proceduris gamo mTlianad aris Zv.w 1000 wels gauziares momijnave regionebSi mcxovreb tomebsa da sa-
waSlili Tixis damuSavebis wina teqnologiuri etapebi, Tumca mainc Cans, xelmwifoebs. Zv.w. VIII saukunidan arameulma Tavisi simartivisa da moqni-
rom postamentis Tixa ukeTesi xarisxisaa, romelSic SeiniSneba Calisa da lobis wyalobiT Caanacvla aqaduri da qanaanuri. iesos xanaSi arameulad
bzis Zalze didi yuradRebiT da saguldagulod daWrili didi da mcire metyvelebdnen mTels semitur samyaroSi, garda im adgilebisa, sadac pu-
zomis CanarTebi.Ppostamentis dasavleTi nawili ukeT aris Semonaxuli nikuri da arabuli gamoiyeneboda. gansakuTrebiT yuradsaRebia k. beieris
imis gamo, rom igi xanZarSia moxvedrili da gamomwvaria, xolo aRmosavle- mosazreba imis Taobaze, rom adreuli arameuli Sedgeboda ori kargad
Ti nawili dazianebulia masze midgmuli Sewiruli WurWliT. postamentis gamijnuli da standartizebuli damwerlobisagan, kerZod, originaluri
frontalur nawilze aris amokveTili warwera, romelic 10 aso-niSnisagan dasavleT siriuli, orTografiulad dakavSirebuli finikiurTan da erTi,
Sedgeba. isini amokveTilia erTi, momrgvalebulTaviani xelsawyoTi, rome- romelic Semdgom ganviTarda aRmosavleTiT, SesaZloa, iseT adreul xana-
lic postamentis zedapirTan mimarTebaSi sxvadasxva kuTxiT, sxvadasxva Si, rogoric Zv.w. XI saukunea. grakliani goris warweris warmoSobisa da
daxrilobiT Cans gamoyenebuli. aso-niSnebis siRrme saSualod 10 mm-ia, istoriuli konteqstis gaazrebis TvalsazrisiT, k. baieris es mosazreba
maTi Sida piri da kideebi momrgvalebul-gadalesilia. uaRresad mniSvnelovania. miT ufro, rom graklianis aRmoCenamde yvelaze
CrdiloeTiT mdebare yvelaze adreulad iTvleboda bukanis (dasavleTi
am aso-niSnebis SedarebiTi analizi gacilebiT farTo kvlevas moiTxovs, irani, urmiis tbis samxreTiT) arameuli warwera, romelic mxolod Zv.w.
vidre warwera ,,A~. rac am etapze dabejiTebiT SeiZleba iTqvas, aris is, VIII saukuniT TariRdeba (Sead. Sokoloff M., 1999, pp. 105-115). Tumca, vimeoreb,
rom warwera „B~-s pirdapiri grafikuli analogiebi aqvs maxlobeli aR- rom graklianis warwera `B~ mxolod grafikulad waagavs arameuls da am
mosavleTis qveynebis Zveli civilizaciebis arealSi aRmoCenil sinqro- etapze sxva saxis interpretaciisagan Tavs vikaveb.
nul arameul warwerebTan (H. Donner, W. Sead.MmagaliTad: S.Gitin, T. Dothan, J.
Naveh. 1997). magram, xazgasmiT unda aRiniSnos erTi mniSvnelovani faqti: ra SeiZleba iTqvas am warweris Sinaarsisa da daniSnulebis Sesaxeb:
sakmaod maRali albaTobiT unda vivaraudoT, rom aq saqme gvaqvs Zvel
samyaroSi kargad cnobil tendenciasTan: martivi arameuli damwerlobis 1. imis gamo, rom igi sakurTxevlis postamentze, taZarSia dadgmuli, mas,
sistema modificirebulia adgilobrivi, qarTuli fonetikuri moTxovni- cxadia, sakulto daniSnuleba unda hqondes.
lebis Sesabamisad da Seqmnilia adgilobrivi damwerlobis sistema.Aam
tendenciis saukeTeso nimuSia darios I-is mier iranSi ganxorcielebuli 2. SesaZloa, es aris magiuri Sinaarsis mqone warwera, romelic nayofie-
reforma, rodesac man lursmnuli damwerlobis magier sakuTari imperi- rebis/uxvi mosavlis RvTaebasTan aris dakavSirebuli.Aam mosazrebis
is dasavleTi administraciisaTvis SemoiRo arameulis modificirebuli, safuZvelia ori faqti: I. swored am sakurTxevels hqonda Semowyobili
e.w. `imperiuli arameuli damwerloba~. e. li pinski miuTiTebda (Lipinski fetviT savse (Sewiruli) WurWeli. II. sakurTxeveli Semkuli iyo verZis
E..,1997, p. 89), rom Zveli arameuli moicavs periods Zv.w. 900 wlidan vidre ormagprotomiani qandakebiT. verZi ki yovelTvis siuxvisa da nayofiere-
Zv.w. 600 wlamde, praqtikulad neo-asuruli imperiis dasasrulamde. Tumca, bis kults ganasaxierebda. am varauds amyarebs kidev erTi faqti - swo-
k. beieri Tvlida, rom Zveli arameuli werilobiTi formiT gvxvdeba Zv.w. red am warweris samxreT-aRmosavleT kuTxesTan iyo aRmarTuli verZis
XI saukunidan rogorc pirveli arameuli saxelmwifos ena. igi miiCnevda, Tavis skulpturuli gamosaxulebiT dagvirgvinebuli stela, romelzec
rom uadresi nimuSebi cnobilia Crdilo siriidan (Zv.w. X-VIII saukunee- garkveuli informacia aris amokveTili. Zalze mniSvnelovania is, rom -
bi) da es qronologia, zogadad, miesadageba asurul-arameul urTierTo- rogorc trasologiuri analizis Sedegad dadginda _ warwera `B~ da
bebs. k. baieris mixedviT, imperiuli anu `oficialuri~ arameuli moicavs stela erTi da igive pirovnebis mier aris Sesrulebuli, cxadia, erTi
qronologiur monakveTs daaxloebiT Zv.w. 600-dan daaxloebiT Zv.w. 150 da igive dros _ Zv.w. X saukuneSi. amave konteqstSi gansakuTrebul
wlebs Soris da faravs neo-babilonur, aqemenidur da adreelinistur pe- yuradRebas imsaxurebs amave samlocveloSi, dasavleT Rumel-sakurT-
riods. Sua arameuli SeiZleba moeqces Zv.w 150 da ax.w. 300 wlebs Soris. xevelze dadgmuli Tixis „orqonguriani“ qandakeba-kerpi. misi erTi na-
magram am dayofam SeiZleba SecdomaSi Segviyvanos, radgan standartuli wili mdedrobiTi bunebisaa - ganaxlebisa da nayofierebis simboloa,
literaturuli arameuli sxvadasxva variaciebiT Tanadroulad gamoiye- xolo meore nawilis Sinaarsis dadgena am etapze Wirs (orbunebovani
neboda mTel aqemenidur da berZnul-romaul xanaSic, magram mTavari is RvTaeba?) (sur. 5a-b).
gaxlavT, rom am mcire mimoxilvaSic ki kargad Cans arameulis rogorc
lingua franca-s mniSvneloba. klaus beieri aRniSnavda (Beyer K.,. 1986, p. 8), rom 3. warwerebi stacionaluria, anu adgilze, Sida qarTlSi, graklian gora-
Zv.w. XII saukunidan arameelebi, roca isini xelsayreli garemoebebis gamo zea Sesrulebuli, rac mis adgilobrivobaze miuTiTebs.
gamravldnen, gavrceldnen farTo teritoriaze siriaSi, mesopotamiaSi da
babiloniaSi (saintereso damTxvevaa - arameelebi pirvelad moixseniebian 4. warwerebis TariRi dadgenilia evropisa da amerikis laboratoriebSi

888 889
(grioningenis univertsitetis radiokarbonuli laboratoria, ciurixis
laboratoria da maiamis beta laboratoria). yvela SemTxvevaSi erTi da
igive TariRi _ Zv.w. X saukunea miRebuli.

am epoqidan anu Zv.w. X saukunidan dawyebuli saqarTvelos teritoriaze


TiTqmis uwyvetad arsebobs da gamoiyeneba damwerloba, romelic bunebrivi
ganviTarebisa da daxvewis gziT viTardeboda. erTaderTi qronologiuri
monakveTi, sadac jer-jerobiT arqeologiurad anu dokumenturad dada-
sturebuli adgilobrivi damwerlobis nimuSebi ar Cans, aris Zv.w. IX_V
saukuneebi, radgan Zv.w. IV-ax.w. IV saukuneebis adgilobrivi (protoqarTu-
li) damwerlobis nimuSebi (tab. 5) karga xania, rac aRmoCenilia kolxeTsa
da iberiaSi da klasificirebulia Cems mier jer kidev 1989 wels (liCeli
v., dablagomuri aso-niSnebi. `macne~ istoriis, arqeologiis, eTnografiisa
da xelovnebis istoriis seria,~ Tbilisi, 1989, gv. 30-43; liCeli v., kolxe-
Tisa da iberiis kulturis sakiTxebi, Tbilisi, 2001, gv. 5-29). Cemi mosazreba
am xanis anu Zv.w. IV - ax.w. IV saukuneebis adgilobrivi (`protoqarTu-
li~) damwerlobis Sesaxeb ZiriTadad, gaziarebulia specialistebis mier
(Sead. Fähnrich, H., 2013, p. 221. kvaSilava g., 2017, gv. 50-67 ). aqve aRvniSnav, rom
sayuradRebo Cans sruliad garkveuli grafikuli msgavseba dablagomis
doqis protoqarTuli warweris (tab. 6) marcxnidan meore da graklianis
`B~ warweris pirvel niSansa, agreTve, dablagomis doqi warweris marcxni-
dan meoTxe da graklianis „B~ warweris marcxnidan mecxre niSnebs Soris.
meores mxriv, aseve mniSvnelovania isic, rom protoqarTuli damwerlobis
niSnebi gamoyenebulia asomTavrulSic.

5 6

890 891
bibliografia Vakhtang Licheli
Ivane Javakhishvili Tbilisi State University
1. davlianiZe r., sadraZe v., narekvavis namo-
th th
dom of Urartu, 9 -7 century BCE. Presentation, Proffesor
saxlari da samarovani, Tb., 1973 2017
2. kvaSilava g., saqarTveloSi aRmoCenili 16. Lapp N. L., Cylinder Seals and Impressions of the
dablagomis doqis warwerisa da jumi- Third Millennium B. C. from the Dead Sea Plain.
Bulletin of the American Schools of Oriental Re-
STAMPS,
WEIGHTS
Tis qvis uZvelesi xazovani niSnis gaS-
ifrvis Sesaxeb, qarTvelologia, Tb., 2017 search, No. 273 -Feb., 1989
3. liCeli v., paleo-qarTuli damwerloba, 17. Licheli V., Achaemeneid type pottery in Central
Transcaucasia and eastern Anatolia- one way of
AND
INSCRIPTIONS
saerTaSoriso qarTvelologiuri kong-
resis masalebi, saqarTvelos erovnuli development. In: International Symposium on East
mecnierebaTa akademia, Tb., 2016 a
4. liCeli v., grakliani gora _ samarxebi-
Anatolia _ South Caucasus Cultures. Proceeding II,
Ed. M. Ishikli and M. Birol Can, Cambridge Scho- FROM
dan damwerlobamde. qarTvelologiuri lars Publishing, 2015 GRAKLIANI
HILL
simpoziumi, Tb., 2016 18. Licheli V., New evidences of Achaemenid _ Geor-
5. liCeli v., samsonia n., mesopotamiuri sa- gian relations. Abstracts. First International Con-
beWdavebi graklianidan. Kkr. `kavkasiis gress of the Eurasian Association of Iranian Studies,
arqeologia, eTonologia, folkloris- St.-Petersburg, 2019
Grakliani Hill (Kaspi Municipality) is a 1. Local (XII-X c.c. B.C.) as well as imported
tika~ saerTaSoriso konferenciis mox- 19. Licheli V. Cultural Relations in Central Transcau-
multi-layer monument, where the II cultural (IV-III c.c. B.C.) stamps were discovered
senebaTa mokle Sinaarsebi, Tb., 2010 casus.The Caucasus: Georgia on the Crossroads.
layer is proven. Ruins of a settlement draws on Grakliani Hill;
6. sadraZe v., xoxobaSvili T., RliRviSvili Cultural exchange across the Europe and Beyond.
special interest. Revealed architectural re- 2. As a result of researches conducted on
e., Sida qarTlis gvianbrinjao-rkinis Proceedings. 2nd International Symposium of Geor-
mains, having different functions (residential, Grakliani Hill and its satellite monument
farTo aTvisebis xanis namosaxlarebis gian Culture, November 2-9, 2009, Florence, Italy.
economic, cult, manufacturing), mainly belong – front hill (village Mrgvali Chala), diffe-
kultura (Zv.w. XIV-VI saukunebi), Tb., 2018 Tbilisi, 2011
to II-I Millennia B.C. Much earlier buildings rent types of scale weights were discove-
7. ficxelauri k., aRmosavleT saqarTve- 20. Licheli V., Urban Development in Central Trans-
were destroyed during the construction of red; according to their analysis, it could be
los tomTa istoriis ZiriTadi proble- caucasia in Anatolian Context: New Data - Ancient
buildings of this very period. established that the local measurement of
mebi (Zv.w. XV-VII ss.), Tb., 1973, tab. LXIX Civilizations from Scythia to Siberia. Brill, Nether-
weight (Grakliani mina, 363 g.) was used
8. SerazadiSvili z.,Aadrebrinjaos xanis lands. Volume 17, Number 1, 2011
The buildings of the end of II Millennium B.C. there;
mtkvar-araqsis kulturis sabeWdavebi 21. Licheli V., Intellectual Innovations in Georgia (11th
and I Millennium B.C. are the subject of special 3. According to the analysis of the “b” inscrip-
gudabertyas namosaxlaridan. kavkasiisa _ 9 th cc BC) In: CONTACT ZONES OF EUROPE
investigation, in the context of inscription, dis- tions of Grakliani Hill, we could suppose
da anatoliis adreliTonebis xanis ar- from the 3rd mill. BC to the 1st mill. AD Interna-
covered in the temple of that period (X c. B.C.). with high probability, that here we have to
qeologiis problemebi. saerTaSoriso tional Scientific Conference Humboldt Colleague
Nevertheless, the structures of the later period deal with quite well known trend of the old
konferencia, Tb., 2014 Moscow, 29 September _ 2 October, 2017 PRE-
(V-IV c.c. B.C.) also represent the sphere of world: simple Aramean system of writing
9. Albenda Pauline, Of Gods, Men and Monsters on LIMINARY PUBLICATION OF CONFERENCE
great interest, as Grakliani Hill, so far, is the is modified in compliance with local, Geor-
Assyrian Seals. The Biblical Archaeologist, Vol. 41, PROCEEDINGS, p. 83 _ 88)
only monument, where the monuments of Ach- gian phonetical requirements and local wri-
No. 1, Mar., 1978 22. Lipinski E., Semitic Lingustics in Historical per-
aemenid period are presented in wide scale and ting system (Paleo-Georgian) is created.
10. Beyer K., The Aramaic Language. Its distribution spective, Peeters, 1997
great diversity.
and subdivisions. Translated from German by John 23. Pare Ch. F. E., Weights and Weigning in Bronze Age
Healey. Vandenhoeck&Ruprecht in Gottongen. Central Europe. In: Eliten in Der Bronzezeit Ergeb-
Monuments of three categories are considered
1986 nisse Zweier Kolloquien in Mainz und Athen, Teil
in the paper: stamps, weights and inscriptions.
11. Bobokhyan A., 2009 Trading implements in early 2, Mainz, Verelag des Romisch-Germanischen Zen-
Troy. Anatolian Studies, 59 tralmuseums in Kommission bei Dr. Rudolf Habelt
12. Donner H., RÖllig W., Kanaanääische und Aramäi- GMBH Bonn, 1999
sche Inscripften.Wiesbaden, 1964 24. Rahmstorf L., In search of the earliest balance wei-
13. Gitin S., Dothan T., Naveh J., A Royal Dedicatory ghts, scales and weighing systems from the east Me-
Inscription from Ekron. Israel Exploration Journal, diterranean, the Near and Middle East. In. Weihgts
1997 in context.Proceedings of the international collo-
14. Fähnrich H., Die ältesten georgischen Inschriften. quium, Roma, 2016
Leiden, Boston: Brill. 2013 25. Sokoloff M., The Old Aramaic Inscription from Bu-
15. Heinch S., in ccoperation with Grigolia G., Licheli kan: A Revised Interpretation. Israel Exploration
V., Kiuntner W.,Khovle Gora at the time of the king- Journal, Vol. 49, No. ½, 1999

892 893
zurab giorgaZe
saqarTvelos kulturuli memkvidreobis
dacvis erovnuli saagento,
arqeologiis samsaxuri, ufrosi specialisti
Tamar niniaSvili
saqarTvelos kulturuli memkvidreobis
dacvis erovnuli saagento,
arqeologiis samsaxuri, specialisti

mcxeTis
municipaliteti
sof. werovnis
teritoriaze 1

mdebare
adre Suasaukuneebis
samarovnis
gadarCeniTi
arqeologiuri
samuSaoebi
2019 wlis ianvris TveSi mcxeTis munici palite-
tis sof. werovnis teritoriaze miwis samuSaoebis
dros dazianda adre Sua saukuneebis samarovani.
teritoria daTvalierda, samuSaoebi daigegma da ga- tab. 1
darCeniTi arqeologiuri samuSaoebi ganxorcielda
arqeolog konstantine (kiazo) ficxelauris xelm- nawilSi dazianda adre Sua saukuneebis samarovani - Tixis sarkofagebi.
ZRvanelobiT. samarovani, nawilobriv Sedis miwis nakveTis dasavleT kideSi, Crdilo-sam-
xreTis mimarTulebiT gamavali samanqano gzis qveS. aRniSnul gzas sof-
teritoria, romelzec arqeologiuri samuSaoe- lebis, werovnisa da gorovnis mosaxleoba iyenebs saxnav-saTes nakveTebSi
bi Catarda, mdebareobs mcxeTis munici palitetSi, misasvlelad.
soflebis werovnis, gorovnisa da Cardaxs Soris
(Cardaxidan Crdilo-aRmosavleTiT 850 m., dasaxle- samarxTa erT-erTi saxeoba _ Tixis sakrofagi adreqristianuli xanis sa-
ba werovnidan dasavleTiT 300 m., xolo gorovni- qarTveloSi farTodaa gavrcelebuli (tab. #1). misi aRmoCenis calkeuli
dan CrdiloeTiT 1 km. manZilze) da vake adgils da masStaburi SemTxvevebi cnobilia Sida qarTlidan _ TxoTi, Zalisa,
warmoadgens (sakadastro kodi 72.08.17.145, terito- qsovrisi, wilkani, axalgori, qsani, saguramo, aRaiani, skra, axalxiza, ateni,
riis farTobi 40635 kv/m, GPS koordinatebi: 1). 472024.25 urbnisi, duSeTi; qvemo qarTli _ lilo, rusTavi, kazreTi; kaxeTi _ Telavi,
m E, 4638143.26 m N; 2). 472012.38 m E, 4638260.05 m N; 3). kisisxevi; samegrelo _ lia, darCeli, samegrelo - darCeli (zugdidi), lia
472224.07 m E, 4638284.63 m N; 4). 472222.00 m E, 4638092.00 (walenjixa); guria - ureki, vaSnari, ozurgeTi (eqadiis ubani), meria, samcxe-
m N, simaRle zRvis donidan 500-501 m.) (sur. 1). javaxeTi _ borjomi. aRsaniSnavia, rom dasavleT saqarTvelos sarkofa-
gebi ufro „sigariseburi~ formiT xasiaTdebian, gansxvavebiT aRmosavleT
Sps. teq.servisis saproeqto teritoriis dasavleT saqarTveloSi mikvleuli sarkofagebisgan, romelTac „abazanis~ moyvani-
loba aqvT.

894 895
(savaraudod, mindvris Tagvi) ConCxs areul mdgomareobaSi.

rogorc aRiniSna, samarxi warmoadgenda adreSua saukuneebis saqarTve-


loSi farTod gavrcelebul Tixis sarkofags - mozrdil abazanisebur,
ovaluri formis WurWels, romelic gadaxuruli iyo Tixisave saxuraviT,
Zirze ki hqonda naxvretebi (8 naxvreti, diametri 1.5-1.8 sm.), raTa Tavisu-
2 flad gaetarebina droTa ganmavlobaSi sarkofagSi Camdinare gruntis, an
saxuravis dazianebis gamo Casuli wyali (sur. 6). garda amisa, miCneulia,
rom msgavsi naxvretebi emsaxureboda micvalebulis organizmis gaxrwni-
sas warmoqmnili gazebisgan samarxi WurWlis gaTavisuflebas.

samarxSi iwva erTmaneTTan mWidrod mikruli, qristianuli wesiT dakrZa-


luli ori micvalebuli, gulaRma, TaviT dasavleTiT, xelebi welis areSi
(sur. 7). Tavis qalis da menjis Zvlis

3. samarxi #1-is saxuravze dafarebu- tab. #2 mixedviT, sarkofagSi samxreTiT Casvenebuli micvalebuli mamakaci, xolo
li xis Zelebi CrdiloeTiT - qali unda yofiliyo (sur. 7).
samarovanze, romelic Tixis sarko-
#1 sarkofagis samarxeuli inventari: samarxSi, CrdiloeTiT dafiqsire-
fagebiT iyo warmodgenili, gaiTxara
buli micvalebulis Tavisa da welis (marcxena zeda kiduris mtevanTan)
sul 6 samarxi, maTgan dafiqsirda 4
areSi dadasturda Semdegi masala:
samarxis aRmosavleT da dasavleT
kuTxeebis da xis morebis kvali (tab.
#1. sakinZi. spilenZis Senadnobiani, mrgvalganivkveTiani, mTlianadsxmuli
#2) tranSeis WrilSi.
sakinZi, bolovdeba burTuliT, sakinZs amSvenebs sferuli formis muqi
4. samarxi #1-is Wrili
feris mZivi, romlis Tavic Semkulia pastis TeTri burTuliT. sakinZi, sa-
samarovnis mikvleuli nawili Sua-
varaudod gadatexilia, SemorCenili fragmentis zomaa 5 sm., mZivis Tavis
Si iyo gadaWrili 60 m-de sigrZis,
diametri - 9 mm.;
3.5 m-mde siganisa da 2 m-mde siRrmis
tranSeiT (sur. 2), sadac dagegmilia
#2. analogiuri #1 sakinZisa;
betonis sqeli da maRali kedlisT-
vis armaturis konstruqciis mowyoba.
#3. spilenZis Senadnobiani, mrgvalganivkveTiani, mTlianadsxmuli sakinZi,
swored aRniSnuli tranSeis gaWrisas
bolovdeba burTuliT, Semkulia pastis cilindruli formis dabalxaris-
dazianda da dafiqsirda samarovani.
5. samarxi #1 gadaxurvis Zelebis xiani mZiviT, maTgan ori, rogorc #1 da #2 sakinZeebis SemTxvevaSi, Semku-
aRebis Semdeg lia pastis TeTri burTuliT. 3c.;
samarxi #1 gamovlinda samarovnis
ukidures Crdilo-aRmosavleT na-
#4. spilenZis Senadnobiani, mrgvalganivkveTiani, mTlianadsxmuli sakinZi,
wilSi, C1-D1 kvadratebSi. samarxs ze-
Zlier dazianebuli. bolovdeba burTuliT, Semkulia 4 TeTri da 1 cis-
modan efara 15-25 sm. sisqis, 30-40 sm.
feri pastis mZiviT. sferuli formis burTebi ganlagebiT jvris formas
siganis Suaze gapobili xis morebi
qmnian. 5X7 mm.;
(Zelebi), romlebic uSualod ebjine-
boda sarkofagis gadaxurvis filas
#5. spilenZis Senadnobiani, mrgvalganivkveTiani, mTlianadsxmuli sakinZi,
(sur. 3). nayari miwis fenis simZimis
6. samarxi #1-is sarkofagi Zvlovani bolovdeba burTuliT. sakinZi Semkulia ovaluri formis, ori mxridan
gamo (1-1.1 m.), xis morebis Suaweli
masalisa da inventaris alagebis profildabrtyelebuli mZiviT, romelzec mirCilviT aris damagrebuli
droTa ganmavlobaSi qvemoT izniqe-
Semdeg spilenZisSenadnobiani burTula. 6mmX10 mm. 2c.;
boda. Sesabamisad, gaTxrisas ovaluri
forma hqondaT miRebuli (sur. 4). ga-
#6. spilenZis Senadnobiani, mrgvalganivkveTiani, mTlianadsxmuli sakinZi,
daxurvis fila Camtvreuli dafiqsir-
bolovdeba burTuliT. sakinZi Semkulia ovaluri formis, prizmiseburad
da da Sesabamisad, sarkofagi TiTqmis
damuSavebuli mZiviT. mZivis zomebi 6X7mm.;
mTlianad Zelebis, gadaxurvis filis
natexebiTa da miwiT iyo amovsebuli
#7. savaraudod, tansacmlis Sesamkobeli (Rili?). masala - liToni (?). ur-
(sur. 5). miwis amowmendis procesSi
mis borblis formis, fragmentebad daSlili. diametri 7 mm. masTan erTad
wavawydiT mcire zomis mRrRnelis
7. samarxi #1 aRmoCnda amave liTonis rkalebi, mcire zomis;

896 897
#8. mZivis burTulebi - 23 c. maTgan iyo dakrZaluli. dafiqsirda erTi
22 pasta, 1 qarva (?). pastis mZivebi uxa- individis Zvlovani masala wels qve-
risxod aris damuSvebuli, Ria cisfe- moT. micvalebuli gulaRma iwva, qvemo
ri, ZiriTadad sada, ovaluri formisaa. kidurebi muxlebSi odnav moxrili da
zomebi meryeobs 5X5 mm-dan 5X9 mm-mde. marjvniv (samxreTisken) gadaxrili.
pastis burTulebSi yvelaze didi samarxeuli inventari ar dadasturda.
zomisaa 1.5 sm. diametris, simaRle 1.01
sm. igi erTi mxridan dawaxnagebulia. samarxi #3 gamovlinda samarovnis
masze SesaZloa gamosaxuli iyos ma- TiTqmis centralur nawilSi, mcired
radiuli brunvis simbolo (SeimCneva dasavleTiT, F6 kvadratSi. imis gamo,
erT wertilze gamavali, urTierTga- rom adgilobrivi samanqano gzis mo-
8 damkveTi xazebi). wyobisas sakmaod sqlad (20-40 sm.)
moewyo gza (moixreSa), xolo manamde
13. samarxi #3
zemoxsenebuli mZivebidan aRsaniSna- Tbilisi-senaki-leseliZis avtobanis
via kidev erTi, moyavisfro feris mZi- mowyobis dros aRniSnul teritoria-
vis burTula, masala - qarva(?), romlis ze moiWra sakmaod mZlavri miwis fena
erTi gverdi aseve dawaxnagebulia. (50-70 sm.), #3 da #4 samarxebi TiTqmis
wriuli formis waxnagis sibrtyes ar- mTlianad ganadgurebulebi dafiqsir-
Siad Semouyveba dakeWnil-Wdovani or- da. SemorCenili iyo micvalebulTa we-
namenti, romlis SuagulSic SesaZloa, lisa da mkerdis Zvlebis nawili, Tavi
gamosaxuli iyos mistiuri frTosani da qvemo kidurebi ar dafiqsirebula.
cxoveli - grifoni (?) an frinveli, mTlianad mongreuli dadasturda sa-
9. samarxi #2-is Wrili datotvili frTebiT. nivTis zomebi marxis kidisa da gadaxurvis filebi,
10 mmX9 mm-ze, simaRle 7 mm. gamosaxu- xis Zelebis mcire fragmentebiRa iyo
lebis CarCos zomebi 7X6 mm. SemorCenili (sur. 12).

samarxi #2 gamovlinda samarovnis samarxi #4 gamovlinda samarovnis


centralur nawilSi, C6-D6 kvadrateb- TiTqmis centralur nawilSi, mcired 14. samarxi #5-is saxuravze dafarebu-
Si. samarxs zemodan efara 15-25 sm. sis- dasavleTiT, F10 kvadratSi. 3 samarxis li xis Zelebi
qis, 30-40 sm. siganis Suaze gapobili msgavsad, aqac analogiuri situacia
xis morebi, romelic uSualod ebji- iyo. SemorCenili iyo micvalebulTa
10. samarxi #2 gadaxurvis Zelebis neboda sarkofagis gadaxurvis filas welisa da mkerdis Zvlebis nawili,
aRebis Semdeg (sur. 8). nayari miwis fenis simZimis Tavi da qvemo kidurebi ar dafiqsire-
gamo (0.7-0.9 m.), xis morebis Suaweli bula. mTlianad mongreuli dagvxvda
droTa ganmavlobaSi qvemoT izniqe- samarxis kidisa da gadaxurvis file-
boda. Sesabamisad, gaTxrisas ovaluri bi, xis Zelebis mcire fragmentebiRa
forma hqondaT miRebuli (sur. 9). ga- iyo SemorCenili (sur. 13).
daxurvis fila Camtvreuli dafiqsir-
da da Sesabamisad, sarkofagi TiTqmis samarxi #5 gamovlinda samarovnis
mTlianad Zelebis, gadaxurvis filis ukidures Crdilo-dasavleT nawilSi,
natexebiTa da miwiT iyo amovsebuli 1 kvadratSi. samarxs zemodan efara
11. samarxi #2 (sur. 10). 15-25 sm. sisqis, 30-40 sm. siganis Suaze 15. samarxi #5-is Wrili
gapobili xis morebi, romelic uSua-
samarxi dazianebuli dagvxvda, mZime lod ebjineboda sarkofagis gadaxur-
teqnikis mier momtvreuli hqonda Ta- vis filas (sur. 14). nayari miwis fe-
vis garkveuli nawili (dasavleTi mxa- nis simZimis gamo (1-1.1 m.), xis morebis
re). fragmentebi Camoyrili iyo, xolo Suaweli droTa ganmavlobaSi qvemoT
micvalebuli - welis aremde, araana- izniqeboda. Sesabamisad, gaTxrisas
tomiur SesaxsrebaSi, isic Zvlovani ovaluri forma hqondaT miRebuli
masalis mcire nawiliT (sur. 11). (sur. 15). garda nayari fenisa, rogorc
12. samarxi #4 aRvniSneT, samarovnis es mxare eqceva 16. samarxi #5-is Wrili
samarxSi, rogorc Cans, erTi individi da sanaxevrod Sedis kidec samanqano

898 899
gzis qveS. Sesabamisad, am mxares sama- erTmaneTTan mWidrod miwyobili xis morebi efara.
rovani kidev ufro dazianebuli da
gadaxurvis Zelebic ufro Cazneqil- vinaidan samarxebis gadaxurvis Zelebis siRrme zustad iyo cnobili, sama-
CaSlili dagvxvda. gadaxurvis fila rovnis gavrcelebis mizniT, teritoria daiSurfa traqtoris daxmarebiT,
Camtvreuli dafiqsirda da Sesabami- romelsac cxadia, arqeologi meTvalyureobda (sur. 19-20).
sad, sarkofagi TiTqmis mTlianad Ze-
lebis, gadaxurvis filis natexebiTa sarkofagebis TariRis dasadgenad Zalzed mniSvnelovania aRaianSi gaT-
da miwiT iyo amovsebuli. xrili sarkofagi, romelSic dadasturebuli oqros nivTebi da monete-
bi IV-VI ss. TariRdeba. specialistebis azriT, saqarTveloSi aRmoCeni-
samarxSi iwva erTmaneTTan mWidrod li sarkofagebi adreqristianuli periodis sawyis etaps ganekuTvneba da
17. samarxi #6-is saxuravze dafarebu-
mikruli, qristianuli wesiT dakrZa- qristianobis religiis gavrcelebasTan aris dakavSirebuli. maT qrono-
li xis Zelebi
luli ori micvalebuli, gulaRma, Ta- logiur sazRvrad IV-VII ss. da VIII s-is dasawyisia miCneuli.
viT dasavleTiT, xelebi welis areSi.
Tavis qalis da menjis Zvlis mixed- Tixis sarkofagebis gavrcelebasTan dakavSirebiT saintereso mosazreba
viT, sarkofagSi samxreTiT Casvenebu- aqvs vaxtang nikolaiSvils, igi am ti pis samarxebs ebraelTa Temis didi
li micvalebuli mamakaci, xolo Crdi- mcxeTis teritoriaze gansaxlebas ukavSirebs, aRniSnuli faqti, dastur-
loeTiT - qali unda yofiliyo (sur. deba arqeologiuri monacemebiTac. Tixis sarkofagebi farTod iyo gavrc-
16). elebuli wina aziaSi. mesopotamiaSi, babilonis samefos yofil terito-
riaze sadac semituri modgmis tomebi saxlobdnen, Tixis sarkofagebi
samarxeuli inventari: #9. spilen- gansakuTrebiT parTul epoqaSi yofila gavrcelebuli (Zv.w. III - ax.w III
ZisSenadnobiani wyvili sayure, sada, ss.). niSandoblivia is faqti, rom sarkofagebis arseboba saqarTveloSi da
wriuli, naxevarmTvarisebri formis. kerZod, didi mcxeTis teritoriaze, ebraelTa ierusalimidan intensiur
sayureebi gamovlinda sarkofagis amosvlas da wminda ninos misioneruli moRvaweobis periods ukavSirdeba.
samxreTiT dasvenebuli micvalebu- swored am faqtebze dayrdnobiT fiqrobs batoni vaxtang nikolaiSvili,
lis TavTan. rom Tixis sarkofagebSi Tavdapirvelad swored ebraelebi ikrZalebod-
18. samarxi #6
nen, jer warmarTni, mogvianebiT gaqristianebulni. Semdeg igi adgilobriv
samarxi #6 gamovlinda samarovnis mcxovrebTa sakrZalavi gaxda. aRniSnuli mosazreba yuradsaRebia, Tumca
Crdilo-aRmosavleT nawilSi, A4-B4 im masalaze dayrdnobiT, rac Cvens xelTaa rTulia mas daeTanxmo an ra-
kvadratebSi. samarovanze gaTxrili dikalurad gaemijno.
yvela sxva samarxisgan gansxvavebiT, 6
samarxi ara sarkofags, aramed ormo- werovnis samarovnidan momdinare masala zust analogs avlens aRaianSi,
samarxs warmoadgenda. sxvaTa msgav- atensa da urbnisSi gaTxril, IV-VI ss. daTariRebul sarkofagebTan, ro-
sad, xis ZelebiT Tu morebiT gada- gorc msgavsi formebiT, aseve samarxeuli masaliT (brinjaos sakinZebi).
xuruli iyo uSualod samarxi ormo
(sur. 17), romelSic qristianuli po-
ziT, TaviT dasavleTiT dakrZaluli
19. teritoriis Semowmeba Surfebis erTi zrdasruli individi dafiqsir-
saSualebiT da (sur. 18). samarxeuli inventari ar
dafiqsirebula.

Cvens mier Seswavlili xuTive samar-


xis Tixa erTgvarovnad msxvilmarc-
vlovania, muqvardisfer-mowiTalod
araTanabrad gamomwvari, nacrisferi
sarCuliT. sarkofagis forma - wagrZe-
lebuli ovali, sqeli, brtyeli ZiriT
da Sveuli kedlebiT (kedlebisa da samarxebSi gamovlenili artefaqtebi
Ziris sisqe, iseve rogorc saxuravis
- 3-4 sm.). samarxi gadaxuruli iyo Ti-
xisve didi filiT (SemorCa mxolod
20. teritoriis Semowmeba Surfebis
#3-e samarxs, rogorc zemoT aRiniS-
saSualebiT
na). Tixis gadaxurvis filas zemodan,

900 901
bibliografia Zurab Giorgadze
National Agency for Cultural Heritage Preservation of Georgia,
Archaeological Unit, Senior specialist
1. gvasalia j., aRmosavleT saqarTvelos 4. „saqarTvelos istoriisa da kulturis
Tamar Niniashvili
istoriuli geografiis narkvevebi, Tb., ZeglTa aRweriloba“, t. II, Tb., 2004
1983 5. „qarTlis cxovrebis topoarqeologiu- National Agency for Cultural Heritage Preservation of Georgia,
2. nikolaiSvili v., istoriuli didi mcxe- ri leqsikoni“, gamyreliZe g., mindoraS- Archaeological Unit, Specialist
Tis teritoriaze ebraelTa cxovrebisa vili d., bragvaZe z., kvaWaZe m. da sxv.,
da moRvaweobis damadasturebeli weri- saqarTvelos erovnuli muzeumi, arqeo-
lobiTi da arqeologiuri monacemebi;
saqarTvelos ebraelTa istoriul-eT-
logiis centri. pirveli gamocema, Tb.,
2013 RESCUE
nografiuli muzeumis Sromebi, t. IV, Tb., ARCHAEOLOGICAL
WORKS ON EARLY
2006
3. oqropiriZe n., muxranis velis arqeolo-
giuri Zeglebi Zv. w XVII-VII ss., „masale-
MEDIEVAL
GRAVEYARD
bi saqarTvelos da kavkasiis arqeolo-
giisaTvis“, t. IV, Tb., 1965

LOCATED ON THE
TERRITORY OF
VILLAGE
TSEROVANI,
IN MTSKHETA
MUNICIPALITY
The archaeological site is located in Mtskheta order to give a free passage to groundwater, or
Municipality, between the villages of Tserovni, water leaked from damaged roof. Besides, the
Gorovni and Chardakhi. holes might have served to free the tomb from
the gases generated as a result of the decay of
On the cemetery, represented with clay sar- the corpse.
cophagus, 6 tombs were excavated and traces
of the eastern and western corners of 4 tombs Tserovni cemetery material found an analogue
and wooden logs were found in the trench sec- in IV-VI century sarcophagus excavated in
tion. Aghayan, Ateni and Urbnisi, similar in forms
and buried material (bronze fasteners).
The discovered tombs are clay sarcophagus,
which were widespread in early medieval
Georgia – a big bath-type oval vessel, which
was covered with a clay roof and had holes in
the bottom (8 holes, diameter 1.5-1.8 cm) in

902 903
samuzeumo koleqciebi

904 905
nino CxartiSvili nawili simon janaSias saxelobis
muzeumi darCa.
saqarTvelos erovnuli muzeumi,
simon janaSias saxelobis muzeumi, gaerTianebis mizani koleqciebis Se-
ZiriTadi fondis ufrosi asistenti, naxvis, marTvisa da usafrTxoebis
arqeologiis magistri pirobebis gaumjobeseba iyo.

saqarTvelos erovnuli muzeumis si-


mcxeTis mon janaSias saxelobis muzeumis
ZiriTad fonSi daculia pirveli ar-
masalebi qeologiuri koleqciebi, romlebic ka-

uvarovas vkasiis muzeumSi SemTxveviT mopovebu-


li, Sesyiduli Tu SemowirulobebiT
katalogis iyo SeZenili. muzeumis mimarT mkle-
varTa interesi da yuradReba kidev
mixedviT ufro gaizarda XIX saukunis 70-iani
wlebidan, rodesac kavkasiaSi sensaci-
ur aRmoCenebs hqonda adgili, esenia:
saqarTvelos erovnuli muzeumis daarseba bevrad samTavro, yazbegi, yobani, TuSeTi, Rari 1
ufro Rrma warsulidan iwyeba, rodesac Tbilis- da a.S. muzeumis fondebis gasacnobad
Si 1852 wels ruseTis saimperatoro geografiuli da samuSaod TbilisSi xSirad Camodi-
sazogadoebis kavkasiis departamenti Seiqmna. Tumca, odnen cnobili mecnierebi, romlebic
misi SenarCuneba ZviradRirebuli iyo geografiuli aqveynebdnen da popularizacias uwe-
sazogadoebisTvis da 1864 wlis agvistoSi pirveli vdnen arsebul koleqciebs.
qarTuli muzeumi daixura (2:30).
arqeologiuri fondebis gamdidre-
sul male, eTnografma da bunebismetyvelma gustav baSi didi wvlili miuZRvis rus ar-
radem daaarsa kavkasiis muzeumi (2:30). man Tavi mou- qeologs praskovia uvarovas (sur. 2).
yara sakuTar da aseve muzeumis sxva koleqciebsac, igi kavkasiaSi muSaobda 1879 wlidan.
romelTa safuZvelzedac Seiqmna muzeumis fondebi. Tavdapirvelad, Tavis meuRlesTan,
muzeumSi Sedioda zoologiis, geologiis, botani- graf aleqsei uvarovTan erTad (5:14-
kis, eTnografiisa da istoria-arqeologiis ganyo- 15), iyo gaTxrebis monawile Savi zRvi-
filebebi. 1865 wels gustav rades proeqti damt- sa da kavkasiis eqspediciebSi, Semdeg
kicda da igi gaxda muzeumis ucvleli direqtori ki gaTxrebis xelmZRvaneli Crdilo
gardacvalebamde, 1903 wlamde (sur. 1). kavkasiis mTianeTSi, Cr. oseTSi, ra-
Wa-leCxumSi, xevsureTSi, svaneTsa da
kavkasiis muzeumma didi roli iTamaSa saqarTvelo- yazbegSi. man Tavi mouyara da Seiswav- 2
Si samuzeumo cxovrebis aRdgenasa da ganaxlebaSi. la aq mopovebuli masalebi. uvarovam
is iyo pirveli samecniero-saganmanaTleblo dawe- aRniSnuli koleqciebi geografiuli
sebuleba da moicavda, rogorc samxreT, aseve Crdi- punqtebis mixedviT daalaga. Semdeg aRmoCenis pirobebisa da masalis mok-
lo kavkasiasac. fondebis Sevsebis mizniT, TiTqmis le aRwerilobebiT, rusul da germanul enaze gamoaqveyna ,,kavkasiis muze-
yovel wels imarTeboda samecniero eqspedicie- umis arqeologiuri koleqciebis’’ pirveli katalogi (sur. 3). aRniSnuli
bi da mivlinebebi. muzeumi moiazreboda, rogorc katalogis redaqtori gustav raddea, romlis redaqtorobiTac gamoce-
qarTveli xalxis materialuri kulturis umniS- mulia tomebi: botanikaSi, zoologiasa da geologiaSi.
vnelovanes nimuSTa Tavmoyrisa da dacvis centri.
kavkasiis muzeumis bazaze erovnuli dawesebulebis erovnuli muzeumis ZiriTad fondSi daculia gustav raddes gardacvalebis
Seqmnis survili gaCnda. 1919 wels mTavrobam ka- Semdeg, misadmi miZRvnili ,,kavkasiis muzeumis arqeologiuri koleqciebis’’
vkasiis muzeumi gaauqma da mis bazaze 1927 wels VI tomi (3:2),romelic moicavs avtobiografiasa da biografias (sur. 4). wigni
saqarTvelos muzeumi Camoyalibda. mas Semdeg, 1947 gamocemulia 1912 wels ruseTis saimperatoro komisiis kancelariis mier.
wels simon janaSias saxelobis muzeumi daerqva, aq Sesulia saintereso cnobebi raddes cxovrebisa da moRvaweobis Sesaxeb.
xolo saqarTvelos erovnuli muzeumi 2004 wlis
dekemberSi daarsda da misi mTavari Semadgeneli aseve katalogSia mis mier akvareliT Sesrulebuli unikaluri Canaxati,

906 907
sadac warmodgenilia kavkasiis pirve- Tixis sasmisebi da doqebi iyo ganlagebuli. erT-erTi didi zomis Wur-
li muzeumis proeqti da ezo (sur. 5). Weli micvalebulis sayrdensac warmoadgenda. cnobilia, rom mamakacebi
marjvena gverdze iyvnen dasvenebulni, dedakacebi _ marcxenaze. samarxebSi
praskovia uvarovas TavmjdomareobiT ConCxTa didi umravlesoba moTavsebuli iyo oTx riyis qvas Soris, ro-
imarTeboda sazogadoebis yovelTviu- melTagan ori TavTan iyo aqeT-iqiT, xolo danarCeni ori ki _ mokecili
ri da yovelwliuri Sekrebebi, sadac qveda kidurebis areSi. mamakacTa samarxebs yovelTvis axlda iaraR-saWur-
ganixileboda samecniero-istoriuli veli da Tixis WurWeli, zogjer samkauli, qalebisas _ Tixis WurWeli da
sazogadoebis mier Catarebuli gaTx- samkauli. keramika gamovlinda TiTqmis yvela samarxSi da yvela maTgani
rebisa da gamokvlevis Sedegebi. misi moSavo-monacrisfro ferisaa (1:259).
moRvaweobis periodSi Catarda cxra
arqeologiuri yriloba. amaTgan ar- gvianbrinjao-adrerkinis xanis samarxebSi didi raodenobiT gvxvdeba
qeologiis ganviTarebas gansakuTre- 3 4 iaraR-saWurveli. adreul etapze gvxvdeba mokle, foTliseburi da uta-
biT Seuwyo xeli 1881 wels TbilisSi ro satevari, masragaxsnili Subisa da xelSubis wveri. momdevno xanebSi
sruliad ruseTis arqeologTa V yri- Cndeba: brinjaos mTlianadasxmuli satevari, brinjaos wvermaxvili da
lobis mowvevam, romelic mTlianad bolokveTili maxvilebi, rgolebi, sartylebi da aRmosavlur-amierkavkasi-
mieZRvna kavkasiis siZveleTa Seswav- uri, kolxuri culebi da sxva.
las.
muzeumis ZiriTad fondSi inaxeba baiernis mier Seswavlili samarovnis,
ZiriTad fondSi daculi ,,kavkasiis rogorc brinjaos masala: satevari, Subispiri, culi, irmis figurebi, Zvli-
muzeumis arqeologiuri koleqciebis’’ sa da brinjaos sxvadasxva ti pis qinZisTavebi (sur. 6-13), aseve mZivebi:
V tomis katalogi dResac moqmedi da sardionis, giSris, Zowisa da brolis (sur. 14-15). sainteresoa rkinis iara-
Zalzed mniSvnelovania, radgan igi mo- Ri, romelic xasiaTdeba warmoebis ufro maRali xarisxiT. Cndeba rkinis
icavs yvela Tavdapirvel arqeologi- sakmaod grZeli, brinjaos an Zvlistariani maxvilebi da satevrebi, aseve
ur koleqcias, romelic daculi iyo grZeli Subiswverebi, rkinis satevrebi da mokle danebi. Warbobs sufrisa
kavkasiis muzeumSi da memkvidreobiT da samzareulo daniSnulebis Tixis WurWeli: doqi, xelada, qoTani, sasmisi.
gadmoeca saqarTvelos saxelmwifo 5 garegnuli niSnebis mixedviT umetesi nawili Carxzea amoyvanili. fiqsird-
muzeumis arqeologiis ganyofilebis eba sxvadasxvanairi moyvanilobisa da sididis, Savpriala da ruxi, moSavo
ZiriTad fonds. da nacrisferkeciani, reliefurad naZerwi, naWdevi da natvifri saxeebiT
uxeSad Semkuli WurWeli. feodaluri xanis samarxebidan aRsaniSnavia min-
arqeologiuri koleqciebis V tomSi Tavmoyrilia masalebi, rogorc saqa- is WurWeli (sur. 16-21).
rTvelos teritoriidan, aseve samxreT da Crdilo kavkasiidanac. maTgan
erT-erT arqeologiur punqts mcxeTa warmoadgens (4:62). aq aRwerilia sama- dResdReobiT, ZiriTad fondSi daculia 80 sainventaro davTari, mimdinare-
rovnis masala, romelic 1872 wels saqarTvelos samxedro gzis mSeneblo- obs masalis Sejereba, davTrebis eleqtronuli versiis Seqmna da foto-
bisas aragvispiras aRmoaCines. gaiTxara didi samarovani, sadac 1876 wels fiqsacia. aRniSnuli saqmianoba masalasTan xelmisawvdomobas aadvilebs,
muSaobda avstrieli bunebismetyveli da moyvaruli arqeologi fridrix fondSi dainteresebul pirebs swrafad da martivad SeuZliaT maTTvis
baierni. man 600-mde samarxi gaTxara. aq gamovlinda gviandeli brinjaos saintereso artefaqtebis moZieba.
(100-mde samarxi), brinjaos rkinaze gardamavali periodis (200-mde samarxi)
da adreuli rkinis xanis (300-mde) samarxi (1:258).

samarovnis arseboba TiTqmis sami aTasi wliT ganisazRvreba. samarxebi


metnaklebad sworkuTxa ormoebia, isini xis ZelebiT iyo gadaxuruli da
miwayriliT mozvinuli. aseve, damaxasiaTebelia qvis filebiT nagebi swor- bibliografia
kuTxa qvayuTebi, riyis qviT SemosazRvruli samarxebi, damwvari agurebi-
sgan naSeni samarxebi, mogrZo da gverdebSi moRunuli kramit samarxebi, 1. saqarTvelos istoriisa da kulturis 4. Уварова П.С., _ Коллекции Кавказского Музея
sigrZiT - 50 sm. siganiT - 35 sm., romlebic aseve kramitiT iyo gadaxuru- ZeglTa aRweriloba, tomi 5, qarTuli en- обработанные совместно с учеными специали-
li (4:62). uZveles samarxebad baierns miaCnda riyis qviT SemosazRvru- ciklopedia mTavari samecniero redaq- стами и издание Г.И. Радде (Археология). Томь
li samarxebi, romlebSic aRmoCenili iyo brinjao da rkina. danarCen cia, Tb., 1990 V. 1902
samarxebSi Warbobda fufunebis sagnebi, rogoricaa qinZisTavebi, sakisre 2. saqarTvelos saxelmwifo muzeumis mo- 5. Труды Государстенного Исторического музея.
rgolebi, beWdebi, sarkis fragmentebi, aseve monetebi. ormosamarxTa didi ambe, #44, Tb., 2002 Выпуск 144. Воспоминания Графини Прасковьи
nawili inhumaciuri da individualuria. dadasturda kenotafebi, meoradi 3. Ганомь К. Ф., Коллекции Кавказского Музея, Сергеевны Уваровойю. Москва 2005
dakrZalvis wesi da wyvilTa dakrZalvis faqtic. fexebmoxrili micvale- Автобиография Г. И. Радде. Томь VI. 1912
buli dakrZaluli iyo samarxis centralur nawilSi, romlis irgvlivac

908 909
7

11

13 12

9 10 14 15

910 911
Nino Chkhartishvili
Georgian National Museum, S. Janashia Museum of Georgia,
Senior Assistant of the Main Fund, Master of Archeology

MTSKHETA
MATERIALS
ACCORDING TO
16
UVAROVA’S
CATALOGUE OF
ARCHAEOLOGICAL
17 18
MUSEUM
The article gives information about condition The catalogue of vol. V of the „Archeological
and state of materials from Mtskheta, preserved Collections of Caucasian Museum“, preserved
in the Main Funds of Simon Janashia Museum in the Main Fund is still valid and very import-
of the Georgian National Museum. ant, as it includes all initial archeological col-
lections, which were preserved in Caucasian
First, I review brief history of the Museum Museum and were handed over, as an inheri-
and its development stages, that conditioned tance, to the Main Fund of the Department of
formation of the Archeological Department, Archeology of the Georgian National Museum.
existence of diverse materials in funds and
collections. The Museum was intended to be Uvarova’s Catalogue unifies materials from the
19 the center of collection and preservation of the territory of Georgia, as well as, from South and
most important samples of tangible culture of North Caucasus. One of the archeological sites
Georgian nation. is Mtskheta. Burial ground materials, discov-
ered near Aragvi, in the process of construction
Since ancient times the artifacts, found in Cau- of the Military Road of Georgia in 1872, are
casus were the sphere of interest for numbers described there. Big burial ground, where Aus-
of scientists. Russian archeologist Praskovia trian natural scientists and amateur archeolo-
Uvarova made great contribution to enrich- gist Friedrich Bayern worked in 1876, was ex-
ment of archeological funds. She collected, cavated. Bronze, iron, clay and bone artifacts,
studied initial collections and arranged them as well as, beads and glassware of various
according to geographic locations. Then, with types, studied by Bayern, are preserved in the
brief description of the conditions of discovery Main Fund. The above-mentioned collection is
and material, she published the first catalogue unpublished and is suitable for exhibition.
20 „Archeological Collections of Caucasian Mu-
seum“ in Russian and German languages.

21

912 913
qristine SavlayaZe saqarTvelos erovnuli muzeumis si-
mon janaSias saxelobis saqarTvelos
saqarTvelos erovnuli muzeumi, muzeumis samTavro-TrialeTis fond-
simon janaSias saxelobis saqarTvelos muzeumi, Si daculia samTavros samarovanze
laboranti, arqeologiis doqtori 1938-1958 wlebSi gaTxrili 66 kramit-
samarxis inventari _ sul 571 sainven-
taro nomeri da daaxloebiT 2000-mde
samTavros nivTi. maTi Seswavlis aucilebloba
da gansakuTrebuli interesi gamo-
samarovnis iwvia im faqtma, rom es eqsponatebi tab. I
dRemde arasdros yofila xelmisaw-
kramitsamarxebis vdomi farTo samecniero sazogadoe-
inventari bisaTvis4.

kramitsamarxebis inventari ti polo-


giisa da gamoyenebis xasiaTis mixedviT,
gvianantikur xanaSi saqarTvelos teritoriaze
SesaZloa ramdenime jgufad davyoT I.
mravalricxovani dakrZalvis wesia gavrcelebuli.
WurWeli (I. 1. sufris; I. 2. sameurneo;
maT Soris erT-erTi saintereso da dRemde nakle-
I. 3. samzareulo; I. 4. figuruli; I. 5.
bad Seswavlilia kramitsamarxebSi1 micvalebulTa
sapirfareSo); II. iaraRi (sameurneo);
dakrZalvis wesi, romelic drois mokle monakveTSi
III. sayofacxovrebo daniSnulebis niv-
_ ax.w. I-IV saukuneebSi vrceldeba, ZiriTadad, saqa-
Tebi; IV. samkauli (IV. 1. piradi; IV. 2. tab. II
rTvelos aRmosavleT nawilSi, umTavresad mcxeTis
tansacmlis); V. ritualuri daniSnu-
SemogarenSi.
lebis nivTebi; VI. sabeWdavi-beWdebi;
VII. monetebi.
kramitsamarxebi gansakuTebiT didi raodenobiTaa
gaTxrili samTavros samarovanze2 (tab. I), romelic
inventaris dajgufebis ZiriTad prin-
welTaRricxvaTa mijnidan ax.w. VII-VIII saukuneebam-
ci pad nivTebis daniSnuleba miviCnieT,
de mcxeTis yvelaze didi saqalaqo samarovani iyo3
xolo TiToeul jgufSi qvejgufebi
(11: 47).
masalis mixedviT gamovyaviT. ase, rom
aRvwereT jer Tixis, Semdeg minis da
samTavros samarovanze gvxvdeba rogorc mxolod
liTonis WurWeli TiToeuli samar-
kramitiT, aseve aguriT, qvis filebiT, xis dafebiTa
xis mixedviT. iaraRi da samkauli Sem- tab. III
da kramitiT nagebi samarxebi (tab. II). maT asagebad
degi TanmimdevrobiT aRvwereT: oqro,
gamoyenebulia minimum ori da maqsimum 50 rogorc
vercxli, brinjao, rkina. mZivebi ki
brtyeli, aseve Rariani kramiti. kramitsamarxebSi
Semdegi TanmimdevrobiT: 1. qvis; 2. mi-
dakrZalulia umetesad erTi, zogjer ori individi,
nis; 3. pastis; 4. liTonis; 5. sadafis
TaviT, ZiriTadad, aRmosavleTiT, zurgze gaSotil,
da Zvlis mZivebi.
an moxril mdgomareobaSi. xSiria kramitsamarxeb-
Si axalSobilTa dakrZalvis SemTxvevebi. samarxebi
Tixis WurWeli. samTavros samarovanze 1938-1958 wlebSi gaTxril, samoc-
damxrobilia aRmosavleTidan dasavleTisaken (11:
daeqvs kramitsamarxSi jamSi 94 Tixis WurWeli aRmoCnda. maTi umetesoba
16-17).
mTliania, mxolod pir-yeli aqvs Camotexili (69 WurWeli), zogi ki mxolod
TiTo fragmentiTaa warmodgenili (25 sainventaro nomeri).

doqebi formidan gamomdinare sam ti pad iyofa: yelwiboiani, burcobebiani

1 kramitebiT Sedgenili samarxi 4 samTavros samarovanze aRmoCenili kramitsamarxebi da maTi inventari ukve TiTqmis
2 mcxeTis CrdiloeTiT 40 welia ar gamxdara specialuri Seswavlis sagani. erTaderTi publikacia, romelic
3 samTavros samarovanze dReisaTvis 3000-ze meti sxvadasxva ti pis (ormosamarxebi, samTavros samarovnis kramitsamarxebs exeba aris М. М. Иващенко-s naSromi: Самтаврские
qvevrsamarxebi, kramitsamarxebi, qvis samarxebi, agurkramitsamarxebi) samarxia gaTxrili, погребения первых Трех веков Н. Э. Мцхета. Результаты археологических исследовании. Том III.
romlebic gavrcelebuli mosazrebis Tanaxmad mcxeTaSi mcxovreb, sxvadasxva eTnosis Тб.,1980, romelSic mocemulia samarxeuli inventaris ti pologiuri jgufebi, naSromi
warmomadgenlebs ekuTvnoda angariSis ti pisaa

914 915
da samtuCapiriani doqebi (tab. III). isini movardisfro-mowiTalodaa gamom- yuris qveS, yuris perpendikularulad
wvari. zogierTis zedapiri sadaa, zogierTi wiTeli saRebaviTaa SeRebili. da gaformebulia sami kopiT7.
tans aqvs msxliseburi an sferoseburi forma. piri gadaSlilia, piris
diametri odnav aRemateba yelisas. yeli farTo da dabalia, swori an wi- sasmisebi, savaraudod, berZnuli asko-
boiani, tanisgan ar aris mkveTrad gamoyofili5. Ziri brtyelia da pirze sis mibaZviT, adgilobrivaa damzade-
gacilebiT farTo. WurWlebi calyura an oryuraa. yuri, ZiriTadad, ova- buli da ax.w. II s-iT TariRdeba8.
lurganivkveTiania, yvela SemTxvevaSi miZerwilia yelze da tanis udides
diametrze. umetes maTgans yurze zemodan kopi aqvs daZerwili, romlis minis WurWeli. ax.w. I saukuneSi sabe-
tab. V
diametri 0,4-0,8 sm-s ar aRemateba. ravi milis gamogonebis Sedegad minis
warmoeba bevrma qveyanam aiTvisa da
pirveli ti pis doqebi uornamentoa, meore da mesame ti pis doqebs tanze minis WurWeli yoveldRiuri moxmare-
burcobebis ramdenime rigi Semouyveba. isini adgilobrivi nawarmi unda bis sagani gaxda9.
iyos. maTi paralelebi mogvepoveba aRmosavleT saqarTvelos sinqronuli
periodis namosaxlarebsa da samarovnebze6. dasavleT saqarTveloSi msgav- minis WurWeli iberiaSi ax.w. I sau-
si doqebi ar gvxvdeba, rac imas miuTiTebs, rom isini iberiaSi, adgilo- kunidan ukve samarxeuli inventaris
briv iwarmoeboda. saxelosnos zusti adgilmdebareoba CvenTvis ucnobia. aucilebel Semadgenel nawils war-
Tumca, mcxeTaSi, karsnisxevis namosaxlarze gaTxrilia elinisturi xanis moadgens da dakrZalvis ritualTan
sameTuneo ubani, sadac Tixis WurWlis warmoebis sruli cikli dadastur- mWidrod Cans dakavSirebuli. gansaku-
da. ase rom, rogorc Cans, mcxeTaSi Tixis WurWlis warmoeba gvianantikur TrebiT es SeiZleba iTqvas sanelsac- tab. VI
xanaSic grZeldeboda. xebleebze (tab. V).

saqarTvelos sazRvrebs gareT zustad analogiuri, meore ti pis doqi sul 66 kramitsamarxidan minis WurWlis Cataneba 23 samarxSi dadasturda.
gvxvdeba mxolod somxeTSi, garnis samarovanze, romelic inventaris mixed- isini jamSi 44 WurWels ekuTvnis. minis WurWeli samarxis sxvadasxva na-
viT ax.w. I-II ss-iT TariRdeba da savaraudod samTavruli unda iyos (10: 51). wilSi gvxvdeba: ConCxis Tavis qalasTan, marjvena xelSi, fexTan. maTi didi
nawili uTuod importulia, xolo nawilis warmomavloba gaurkvevelia (11:
Tixis doqebis samive ti pi Tanadrou- 147). damzadebis teqnikis TvalsazrisiT minis WurWeli sam jgufad iyofa:
lia da samarxeuli inventaris gaT- Tavisuflad naberi, mozaikuri da formaSi gamoberili WurWeli.
valiswinebiT ax.w. I s-is meore na-
xevridan ax.w. III s-is meore naxevris importuli minis WurWeli sufris, aseve sapirfareSo saxeobebiT aris war-
CaTvliT gansazRvruli monakveTiT modgenili. gvxvdeba sasmisebi, surebi da sanelsacxebleebi.
TariRdeba.
sanelsacxebleebi warmodgenilia miniaturuli sacremleebiT, romlebic
Tixis WurWlidan aRsaniSnavia, agreT- yvelaze adreulia da ax.w. I s-is pirveli naxevriT TariRdeba; konusur-
ve Tixis ori figuruli askosi, rom- taniani sanelsacxebleebiT, isini ax.w. I-II ss-is mijniT TariRdeba, kolbi-
lebic doqebis msgavsad movardis- seburi sanelsacxebleebiT, isini ax.w. I-II ss-iT TariRdeba da figuruli
fro-mowiTalodaa gamomwvari (tab. sanelsacxebleebiT.
IV). zedapiri da Sidapiri gluvia, sam-
tuCa, Ziri brtyeli. ovalurganivkve- figuruli sanelsacxebleebi feradi minisgan damzadebul, reliefurorna-
Tiani yuri miZerwilia pirze da tanis mentian WurWels warmoadgens. kramitsamarxebSi am ti pis sul sami sanel-
zeda nawilze. yurze zemodan datani- sacxeblea aRmoCenili. mina ar aris irizebuli, maRali xarisxisaa, WurW-
lia ori kopi. yuris tanTan SeerTe- lebi Txelkedliania. erT-erTi maTganis piri gadaSlilia, yeli dabali,
tab. IV bis adgilas zemodan datanilia sami, Ziri mcire zomis, marTkuTxa qusliT mTavrdeba. WurWlis orive mxares
erTmaneTis paraleluri Rari. mxars datanilia ori, erTmaneTSi Casmuli, reliefuri, koncentruli wre, romel-
irgvliv Semouyveba iribi naWdevebis Ta centrSi gamosaxulia mcenareuli ornamenti (yvavili). figuruli yuri
erTi rigi. aseTive rigi datanilia

7 WurWlis simaRle yuris gareSe: 11,7 sm.; tanis diametri: 10-10,8 sm.; Ziris diametri: 6-7,4
sm.; yelis diametri: 3,2 sm.
5 WurWlebis saSualo zomebi: simaRle: 14,2 sm.; pir-yelis simaRle erTad: 2,5 sm.; tanis 8 maTi paralelebi mogvepoveba baiaTxevis da Jinvalis samarovnebze, sadac maT samarxeu-
maqsimaluri diametric: 15 sm.; piris diametric: 8,2 sm.; yelis diametric: 7,8 sm.; Ziris li inventaris gaTvaliswinebiT ax.w. II-III ss-iT aTariReben
diametric: 11 sm. 9 amis damadasturebelia ara mxolod iberiis, aramed CrdiloSavizRvispireTis da ro-
6 karsnisxevis samarovani, sveticxoveli I, Jinvalis samarovani, Treligorebi da arma- mis imperiis provinciebis gvianantikuri xanis samarovnebze gaTxrili samarxebi, sadac
zisxevis samarovani saSualo fenis warmoadgenlebsac ki uxvad atandnen minis WurWels

916 917
miZerwilia mxarze da yelze. simaRle; 7,5 sm. piri Camotexilia, qusli: samTavros samarovnis ax.w. I-III ss-is samarxebSi jamSi 5 sarkea aRmoCeni-
1,5X0,9 sm. (sainv. #12-54: 11928) (tab. VI). li. isini or an met nawiladaa gatexili. sarkeebi warmoadgenen mrgval,
brinjaos firfitas, 10 sm-is diametriT. rogorc Cans, maTi CarCoebi xisgan
figuruli sanelsacxebleebi sidonSi, enionis saxelosnoSi10 unda iyos mzaddeboda, radgan erT-erT qvissamarxSi aRmoCenil sarkis namtvrevebTan
damzadebuli. WurWeli vertikalurad orad iyo gayofili da Ziri calke erTad xis fragmentebic iyo. maTi TariRi samarxeuli inventaris mixedviT
mzaddeboda. enionis WurWlebi didi odenobiT iyideboda siriidan ita- ax.w. II s-iT ganisazRvreba (2: 96).
liamde da kvi prosidan CrdiloSavizRvispireTamde da Cans, rom iberia-
Sic11 popularuli iyo (12: 140; 14: 24; 13: 220-226). samkauli. samTavros samarovnis ax.w.
I-III ss-is samarxebSi Zlier gavrce-
ax.w. I-III saukuneebSi adgilobrivi minis warmoeba saqarTvelos terito- lebulia samkaulis Cataneba. kramit-
riaze arqeologiurad ar dasturdeba, Tumca sainteresoa samTavros #84 samarxebSi aRmoCenilia rogorc pira-
ormosamarxSi wundebuli sanelsacxeblis da urbnisis naqalaqaris gvia- di, ise tansacmlis oqros, vercxlis,
nantikur fenaSi minis ori uformo zodis aRmoCenis faqti, rac TiTqos am brinjaos da rkinis samkauli. pirad
periodSi iberiaSi minis warmoebas unda ukavSirdebodes (5: 269-278). Sesa- samkaulSi Sedis: sayure rgolebi,
Zloa ax.w. I saukuneSi, iseve rogorc es samxreT kavkasiis da CrdiloSavi- sakidebi, mZivebi, samajurebi, beWdebi
zRvispireTis mraval Zeglzea dadasturebuli minis WurWeli siriidan da da balTebi. samkaulis mravlobiTi
romis provinciebidan Semodioda da Semdeg iberiis mosaxleoba maT mina- aRmoCenebi dasturdeba ara mxolod tab. VIII
baZebs amzadebda, Tumca amisaTvis ar arsebobs sakmarisi mtkicebulebebi. samTavros, aramed armazisxevis, kars-
nisxevis, baiaTxevis, Jinvalis, kldee-
liTonis WurWeli. liTonis WurWli- Tis da boris gvianantikuri xanis sa-
dan kramitsamarxebSi gvxvdeba mxo- marovnebze.
lod brinjaos WurWeli, kerZod, pate-
ra da sura (#12-54: 10697, #12-54: 10698) kramitsamarxebSi oqros sayureebis
(tab. VII). isini mxolod erT krami- ramdenime ti pia aRmoCenili; yvelaze
tsamarxSi dafiqsirda, romelic ax.w. martivi formaa brinjaos da oqros
II s-iT unda daTariRdes. pateris su- rkalgaxsnili rgolebi (tab. VIII).
rasTan erTad, erT samarxSi aRmoCena isini ax.w. II s-es ganekuTvneba, xolo
SemTxveviTi araa, mas ritualuri da- yvelaze rTuli formaa samnawiledi
niSnuleba hqonda da xelsabans war- da oTxnawiledi sayureebi, romelTa
moadgenda12. pateris aRmoCena piradi zeda nawili warmoadgens ovalur,
higienis kultTan aris dakavSirebu- farTonapirebian Tvalbudes, romel- tab. IX
tab. VII li, rac aseve saberZneTidan unda iyos Sic amoburculi almandinis Tvali
Semosuli. zis. qveda nawili warmoadgens nuSis-
gulisebr Tvalbudes. zemoaRwerili
sayofacxovrebo da sameurneo daniSnulebis nivTebi warmodgenilia Zvlis nawilebi erTmaneTs ukavSirdeba mci-
ori stilosiT, brinjaos ori sarkiTa da Tixis WraqiT. Wraqis Cataneba sa- re rgolebis (yunwis) meSveobiT. qveda nawilze damagrebulia daxveuli
marxSi saiqioSi gzis ganaTebas unda gulisxmobdes. rac Seexeba stiloss, mavTulis Reraki, romelic margalitis mZiviT bolovdeba. isini ax.w. III
dReisaTvis mcxeTis samarxeul ZeglebSi ukve xuTi aseTi nivTi gamoiyofa. s-iT TariRdeba. msgavsi sayureebi aRmoCenilia aRmosavleT saqarTvelos
saweri mowyobilobebis aRmoCenebi sveticxovlis ubanze da samTavros sa- sinqronuli periodis samarovnebze. samTavros samarovnis kramitsamarxe-
marovanze mowmobs wignierebis gavrcelebas Zvel mcxeTaSi (3: 73-74). bSi dadasturebuli ax.w. I-II ss-is sayureebi ax.w. VII s-is kompleqsebSic
gvxvdeba ase, rom es magaliTebi sayuris formis adreul da mogviano xana-
Si damzadebis Sesaxeb adasturebs maT adgilobriv warmoebas adgilobriv
10 enionis saxelosno mdebareobda siriaSi, kerZod sidonSi da ax.w. I s-is dasawyisidan saxelosnoebSi (10).
Sua xanebamde amzadebda formaSi gamoberil WurWlebs
11 figuruli sanelsacxebleebi aRmosavleT saqarTvelos teritoriaze aRmoCenilia: samTavros samarovnis kramitsamarxebSi yvelaze mravalricxovan inven-
samTavros samarovnis #460 samarxSi, urbnisis samarovanze, dedoflis goraze, mogv-
tars piradi samkaulis erT-erTi saxeoba _ mZivebi warmoadgens. sul jam-
Takaris samarovanze; xolo saqarTvelos sazRvrebs gareT msgavsi sanelsacxebleebi
gvxvdeba: pantikapeionis, garnis, mingeCauris, samoTrakes samarovnebze, daculia minis Si 66 samarxidan mZivebi 41-Si dadasturda: qvis mZivebSi gvxvdeba sxvadasx-
WurWlis kerZo koleqciebSi, agreTve ermitaJis, bostonisa da kiolnis muzeumebSi va formis giSris, sardionis13, qarvis, granatis, qalcedonis, aqatis, brolis,
12 samTavros samarovnis garda paterisa da suris erTad aRmoCenis SemTxvevebi dadastu-
rebulia armazisxevis, borisa da kldeeTis samarovnebze da zruderis ganZSi. zRuder-
Si, kldeeTsa da armazisxevSi vercxlis, xolo samTaroze da borSi brinjaos patere-
bia aRmoCenili. saqarTvelos sazRvrebs gareT msgavsi SemTxvevebi dadasturebulia 13 giSris da sardionis gamosavlebi saqarTvelos teritoriazec aris, ase rom isini Sei-
qerCSi, olbiaSi, anapaSi, tanaisSi, yubanSi, pompeis gaTxrebis dros Zleba adgilobrivad miviCnioT

918 919
iaspis, sarderis, kvarcisgan damzadebuli mZivebi (tab. IX). ss-is samarxebis aucilebel atribu-
ts warmoadgens.
pastis mZivebi Zlier mravalricxovania. gvaqvs feradi, umetesad egvi ptu-
ri pastis mZivebi da sxvadasxva gamosaxulebebiani sakidebi14, Tvaladi, mo- bagissafari mxolod erT samarxSi
zaikuri, eqvswaxnaga, momwvano, molurjo da Savi feris mZivebi. formis mi- aRmoCnda da ax.w. III s-iT TariRdeba17.
xedviT pastis mZivebi yvelaze mravalferovania. isini cnobilia kldeeTis bagissafaric xoirebTan erTad mic-
da brilis samarovnebis ax.w. I-III ss-is samarxebidan. cnobilia, agreTve valebulis kultTan dakavSirebuli
yirimSi da garnis samarovanze da ax.w. I-II ss-iT TariRdeba. atributebia da miiCneven, rom kreta- tab. XI tab. XII
-mikenis samyaros ukavSirdeba. isini
minis mZivebic mravalricxovani da mravalferovania. gvxvdeba sferuli, gvianantikuri xanis saqarTveloSi
cilindruli, milakiseburi, bikonusuri, cremliseburi, koWiseburi, pirami- farTod iyo gavrcelebuli, rac ber-
dis formis, Sindis kurkis formis mZivebi. cisferi minis mravalwaxnaga Znul-romaul samyarosTan mWidro
mZivebi ax.w. II s-is dasawyisidan III s-is Sua xanebamde periodiT TariR- kontaqtebiT SeiZleba aixsnas (4: 29).
deba. isini didi odenobiTaa aRmoCenili CrdiloSavizRvispireTis gvianan-
tikuri xanis samarovnebze: qersonesSi, qerCSi, pantikapeionSi. zarakebs ritualuri daniSnuleba
hqonda, maT, ZiriTadad, bavSvis samarxe-
samkaulidan agreTve aRsaniSnavia balTa ,,herakles kvanZi~15. igi ramde- bSi aTavsebdnen18. isini ax.w. I-III ss-iT
nime nawilisgan Sedgeba. TiToeuli nawili warmoadgens oqros CarCos, TariRdeba.
romelSic Casmulia didi zomis, kargad damuSavebuli almandinis Tvali.
sakuTriv CarCo Sedgenilia ori, sqeli oqros mavTulisgan, romlebic mo- sabeWdavi-beWdebi. mxolod eqvsi nimuSiTaa warmodgenili. yvela maTgani
xrili da erTmaneTze TavebiT gadadebulia. es rkalebi erTi meorezea romaul gemebs ganekuTvneba da gamosaxulebaTa stilis, beWdis formisa
dadebuli da ovalur figuras qmnis. balTa or kramitsamarxSi dadas- da samarxSi aRmoCenili sxvadasxva nivTebis gaTvaliswinebiT ax.w. I-II
turda (sainv. #12-54: 9105; #12-54: 10638)16 (tab. X). balTis TariRi samarxeu- ss-iT TariRdeba. gvxvdeba masobrivi warmoebis nimuSebi, umetesad adamia-
li kompleqsis gaTvaliswinebiT, SesaZloa ax.w. I-II ss-iT ganisazRvros. nis piradi qonebisa da keTildReobis mfarveli RvTaebebi da maTi sim-
boloebi. beWdebze Semdegi gamosaxulebebia datanili: mwevari, nemesida,
asklepioni, nikolosi, nika da a.S. gvxvdeba rogorc kargi _ plastikuri da
moculobiTi namuSevrebi, ise daudevari _ uxeSad Sesrulebuli, sqematuri
gamosaxulebani (tab. XI-XII). yvela gema intalios warmoadgens da beWdis
Tvlebadaa gamoyenebuli (1: 87-88).

monetebi. monetebi savaWro-ekonomikuri urTierTobebis arsebobis utyua-


ri mowmobaa, radgan saqonlis gacvla-gamocvla monetebis meSveobiT xde-
boda. kramitsamarxebSi, ZiriTadad, vxvdebiT gotarzes parTul draqmebsa
da augustusis romaul denarebs. monetebi, marTalia, TviTon kargad Ta-
riRdeba, magram, magaliTad, augustusis denarebi elinisturi xanidan ax.w.
tab. X III s-mde mimoiqceoda da Sesabamisad, xvdeboda samarxebSi, amitom mxolod
monetaze dayrdnobiT samarxis TariRis gansazRvra aramarTebulia.
ritualuri daniSnulebis nivTebi warmodgenilia dasakrZalavi gvirgvi-
nis furclebiT, bagissafariTa da zarakebiT. amrigad, Seswavlili artefaqtebis safuZvelze dgindeba, rom kramitsamar-
xebi saSualo fenis mosaxleobas ekuTvnis, romelTac atandnen didi ode-
dasakrZalavi gvirgvinis furclebs niaxuris foTlis forma aqvT. maTi nobiT Tixis da minis WurWels, pirad samkauls da monetebs. am viTarebiT
sigrZe daaxloebiT 3 sm-ia da 1 grams iwonis. aRmoCenilia armazisxevis samTavros samarovnis kramitsamarxebi sakmaod gansxvavdeba CrdiloSavi-
samarovanze, agreTve qersonesisa da pantikapeionis samarovnebis ax.w. I-III zRvispireTis, pantikapeionis da qersonesis samarovnebze dadasturebuli
situaciisgan, sadac saSualo fenis mosaxleoba ufro Raribia. es gansxva-
veba igrZnoba monetebis CatanebaSic. Tuki samTavros samarovanze vxvdebiT
spilenZis, vercxlisa da oqros monetebsac ki, pantikapeionis da qersonesis
14 ax.w. I-II ss-dan egvi pturi pastisgan damzadebuli mZivebi da sakidebi gavrcelda mTel
sinqronul samarovnebze monetebi mxolod brinjaosi da spilenZisaa da,
romis imperiaSi da mis ganapira provinciebSi
15 saiuveliro xelovnebis erT-erTi specifikuri motivi _ e.w. herakles kvanZi, romelic samagierod, minis WurWeli ufro metia, TiTqmis yvela samarxSi gvxvdeba.
farTod vrceldeba elinistur xanaSi da Semdgom arsebobas ganagrZobs ax.w. pir-
vel saukuneebSi, saTanado gamoZaxils hpovebs Zveli kolxeTisa da iberiis arqeolo-
giur monapovarSi. elinisturi xaniT daTariRebuli herakles kvanZis gamosaxulebiani
oqros poliqromuli balTebi (2 c.) aRmoCenilia vanSi 17 samTavros samarovnis garda aRmoCenilia urbnissa da kldeeTSi
16 msgavsi balTa cnobilia sof. boridan da ax.w. I s-iT TariRdeba 18 msgavsi zarakebi aRmoCenilia kldeeTis da Treligorebis ax.w. I-III ss-is samarxebSi

920 921
kramiti iberiaSic iwarmoeboda da bibliografia
werilobiTi wyaroebis da arqeolo-
giuri monacemebis mixedviT mcxeTaSi
sacxovrebeli nagebobebis saxurave-
bi kramitebiT iyo gadaxuruli. bu- 1. anTiZe n. (red)., qarTuli oqromWedlo- 7. Tolordava v., arqeologiuri gaTxrebi
bis nimuSebi samTavros samarovnidan. dablagomSi 1973-1974 wlebSi. vani III.
nebrivia kramiti xelmisawvdomi iyo
saqarTvelos erovnuli muzeumis kole- arqeologiuri gaTxrebi. Tb., 1977
mosaxleobis saSualo fenisaTvis da qciebi (interdisci plinaruli kvleva) 8. lomTaTiZe g., saqarTvelos mosaxleo-
samarxebis asagebad xmarebidan ga- Tb., 2019 bis kultura da yofa I-XIII ss. (arqeo-
tab. XIII mosul kramitebs iyenebdnen. aseTive 2. afaqiZe a., gobejiSvili g., kalandaZe al., logiuri masalebis mixedviT). Tb., 1977
situacia dadasturebulia Crdilo- lomTaTiZe g., II-IV saukuneTa samarovani. 9. lorTqifaniZe oT., antikur xanaSi in-
SavizRvispireTis _ pantikapeionis da mcxeTa, armazisxevis arqeologiuri Ze- doeTidan Savi zRvisaken mimavali sa-
glebi. tomi I. Tb., 1955 tranzito-savaWro gzis Sesaxeb. saqar-
qersonesis samarovnebze.
3. afaqiZe a., kalandaZe al., nikolaiSvili Tvelos mecnierebaTa akademiis moambe
v., mcxeTis mudmivmoqmedi arqeologiuri XIX, #3. Tb., 1957
samTavros samarovnis garda aRmosavleT saqarTvelos teritoriaze kra- eqspediciis 1975 wlis muSaobis angari- 10. Аракелян В., Гарни I., Результаты раскопок 1949-
mitsamarxebi, ZiriTadad, mcxeTis SemogarenSia dafiqsirebuli19. dasavleT Si. mcxeTa, arqeologiuri kvleva-Ziebis 1950. Ереван, 1951
saqarTvelos teritoriaze isini ar gvxvdeba. aris mxolod erTi elinis- Sedegebi. tomi II. Tb., 1978 11. Иващенко М. М., Самтаврские погребения
turi xanis kramitiT gadaxuruli samarxi dablagomidan (tab. XIII) (7: 71). 4. afaqiZe a., nikolaiSvili v., mcxeTis первых трех веков. Мцхета, Результаты
warCinebulTa gansasvenebeli. ax.w. III археологических исследований. Том III. 1980
saukunisa _ akldama 905. mcxeTa, arqeo- 12. Кунина Н., Сирийские выдутые в форме
kramitsamarxebSi dakrZalvis Cveuleba saberZneTidan Semovida, sadac es logiuri kvleva-Ziebis Sedegebi. tomi сосуды из некрополя Пантикапеа. Памятники
wesi jer kidev elinisturi xaniT daTariRebul olinTos samarovanzea XI. Tb., 1996 Тантичного Анчичного прикладного исскусства.
dadasturebuli (15). 5. baxtaZe r., samTavros samarovanze mopo- Ленинград, 1973
vebuli minis WurWlis qimiuri Seswa- 13. Кунина Н., Стеклянные стаканы с греческими
importuli saqoneli qarTlSi upiratesad samxreTis savaWro magistraliT vla. saqarTvelos saxelmwifo muzeumis надписями в собрании Эрмитажа Античная
moambe XVIII-Ƃ, Tb., 1954 история, культура средиземноморья и
ikvlevda gzas mcxeTaSi, xolo Semdeg mtkvris gayolebiT vrceldeboda 6. gabunia a., gli ptikis nimuSebi saqar- причерноморья. Ленинград, 1968
qarTlis samefos sxvadasxva centrebSi da xvdeboda, agreTve dasavleT da Tvelos erovnuli muzeumis koleq- 14. Grossman R. A., Ancient Glass. A guide to the Yale
samxreT-dasavleT saqarTveloSic. amis damadasturebeli masalebi mogve- ciidan. iberia-kolxeTi. saqarTvelos collection. New Haven, 2002
poveba boridan, kldeeTidan, quTaisidan, aWaridan. klasikuri da adremedievuri periodis 15. Robinson D. M., Excavations at Olynthus. Part V.
arqeologiur-istoriuli kvlevani 13. London, 1933
ax.w. I-II saukuneebSi romisa da qarTlis samefos urTierToba ZiriTadad Tb., 2017
mSvidobiani da keTilmezobluri iyo, rasac ormxrivi ekonomikuri inte-
resebi ganapirobebda: romaelebi amierkavkasiis qveynebiT interesdebodnen,
rogorc maTi strategiuli mniSvnelobis, ise CrdiloSavizRvispireTTan
siaxlovis gamo, romelic monaTa uSret wyaros warmoadgenda; romaelTa
ekonomikur interesTa sferoSi eqceoda, agreTve is didi savaWro magis-
trali, romelic aRmosavleTis qveynebs amierkavkasiis gavliT dasavleT
samyarosTan akavSirebda; xolo qarTlis samefos mesveurebs aintereseb-
daT is saqoneli, romelic dasavleTidan Semodioda iberiaSi (9; 8: 32-33).

19 karsnisxevis samarovani, sveticxovlis ubani, armazisxevis samarovani, mogvTakaris sa-


marovani, Jinvalis samarovani, Treligorebis samarovani, aRaianis samarovani

922 923
Kristine Shavlakadze
Georgian National Museum, S. Janashia Museum of Georgia
Doctor of Archaeology

IMPLEMENTS
OF THE ROOF
TILE GRAVES
FROM
SAMTAVRO
GRAVEYARD
Tile graves from Samtavro cemetery have been the earrings of similar type in the graves of the
attracting scientists’ attention since as early as III-IV c.c. A.D. and later, VII c. Ritual items
the past century. Out of the numerous graves, are represented by funeral wreathes, lip covers
excavated on Samtavro cemetery, tile graves and small bells. The most numerous items out
make one of the most important and, in Late of those discovered in tile graves are beads –
Antique period (I-IV c.c. A.D.), the most nu- made of stone, glass, paste, metal, mother of
merous group. Tile graves were used for bu- pearl and bone. Ritual items are represented by
rial of the middle class population, as proven funeral wreath leaves, small bells and lip co-
by the implements, accompanying the dead: vers. These implements, related to the cult of
crockery are in almost all graves, their number the dead, occur in the graves of not only Ibe-
varies from 1 to 12, in most cases, two or three ria, but those of Late Antique period of north
dishes; glassware is already widely spread and Black Sea shore. Stamp-rings are represented
represents every-day, non-expensive goods, by cameos of Roman period, and the coins – by
which is proven by the cases of their discovery Roman denarii and Parthian drachmes. Accor-
in looted tile graves. Battle weapon does not ding to grave inventory, tile graves are dated
occur in graves, only utility knives have been back to I-III c.c. A.D. and hold the first place
discovered. Household and utility items are re- among the graves of this period according to
presented in the form of oil lamps, mirrors and the number. The custom of burying in tile gra-
styli. The facts of discovery of bone styli in the ves should have been introduced in Iberia from
graves of middle class graves indicate to the Greece, where this way of burial was known as
wide spreading of literacy and writing in the early as in Hellenistic period.
capital of Iberia. Particularly remarkable are
adornments, almost completely made of gold.
It is demonstrated by the facts of discovery of

924 925
Tina kaxeliSvili xanis CaTvliT (Zv. w. III aTaswleuli _ ax.w. IV-VIII ss.). mcxeTaSi aRmo-
Cenili arqeologiuri masala moiTxovda mis damuSavebas da samecniero
saqarTvelos erovnuli muzeumi, mimoqcevaSi Sesvlas. saamisod saWiro iyo misTvis mudmivi adgilsamyofe-
simon janaSias saxelobis muzeumi, lis gamonaxva.
samTavro-TrialeTis fondis
kurator-asistenti 1895 wels gazeTi `iveria~ werda: `didad sasurvelia rom me-19 s-is damlev-
Si mainc moifiqros Cvenma ganaTlebulma sazogadoebam, rom saerTo sax-
lis, muzeumis ageba saWiro aris da miT ufro gauCinon bina mas, rac kidev
samTavros darCenilia Cvens qveyanaSi Zveli nivTi da naSTi da yvela erTad moawyos
Cven winaparTa sasaxelod da sadideblad~. asrulda didi ilias natvra.
fondSi mopovebuli masala inaxeba muzeumis fondsacavebSi, romelTa Soris erT-

daculi erT mniSvnelovans `samTavros~ fondi warmoadgens.

artefaqtebi dRes-dReobiT `samTavros~fondSi inaxeba 14000-mde nivTi. nivTebi gatare-


bulia 17 samuzeumo davTarSi. masala, imisda mixedviT Tu rogor mdgo-
mareobaSia nivTi, Calagebulia specialurad misTvis gankuTvnil yuTSi
da ganTavsebulia Taroebze. Zvirfasi liTonisagan (oqro-vercxli) damza-
mcxeTaSi da mis teritoriaze aRmoCenilma masalam,
debuli nivTebi inaxeba muzeumis e.w. oqros fondSi, numizmatikuri masala
romelic saqarTvelos erovnuli muzeumis s. jana-
numizmatikis fondSi, gli ptika-gli ptikis fondSi da a.S.
Sias saxelobis saqarTvelos muzeumis samTavros
fondSi inaxeba, mecnierebs saSualeba misca mniS-
dResdReobiT dacvis pirobebi samTavros fondSi Seesabameba Tanamedrove
vnelovani Zeglebis gamovlenis saSualebiT Sees-
standarts, xolo rac Seexeba aRricxvianobas, garda samuzeumo davTrebisa,
wavla aRmosavlur-qarTuli samefos istoria. es
mzaddeba eleqtronuli versia, romelic iTvaliswinebs mocemuli nivTis
didZali da mravalferovani masala saSualebas gva-
Sesaxeb arsebul srul informacias, rac Tavis mxriv gulisxmobs inven-
Zlevs warmodgena viqonioT qarTvel tomebSi saxel-
taris nomers, nivTis dasaxelebas, masalas, zomebs, Zvel sainventaro nomers,
mwifoebriobis Casaxva-ganviTarebis Sesaxeb, ufro
mokle aRwerilobas, raodenobas, fotos, SeniSvnasa da adgilmdebareobas.
mkafiod warmovadginoT maTi socialur-ekonomiku-
yvela es monacemi srul warmodgenas gviqmnis nivTis Sesaxeb. eleqtro-
ri, politikuri Tu kulturuli mdgomareoba, Tva-
nuli versiis arseboba, nivTis Sesaxeb srul informacias dainteresebul
li gavadevnoT aq dasaxlebul adamianTa cxovrebas
pirTaTvis xelmisawvdoms xdis.
Zv.w XVI-XV saukuneebidan.
samTavros fondSi daculia mravalferovani masala: brinjaos nivTebi,
mecnierTa mxriv, samTavros fondSi daculi arte-
samkauli, minisa da Tixis WurWeli. sailustraciod warmovadgenT samkau-
faqtebis mimarT interesi yovelTvis didi iyo. es
lis, brinjaos, minisa da Tixis eqsponatebis nimuSebs.
artefaqtebi qarTveli eris adrindeli istoriis
mravali bundovani problemis gaSuqebis saSuale-
bas iZleva.
brinjaos nivTebi
1938-1962 wlebSi Catarebuli samuSaoebis Sedegad
gaiTxara 3000-ze meti sxvadasxva epoqisa da aRnago-
bis dasakrZalavi nageboba, romelTagan 660-ze meti 12-54:10697 _ azarfeSa brinjaosi, pir-
brinjao-adrerkinis xanas miekuTvneba (1: 33-173, 2: 72- farTe da zolebSemovlebuli, Rrma,
1050). mTavrdeba dabali qusliT, brtye-
li yuri nawilobriv dafanjrulia
1975 wels kvlav ganaxlda savele arqeologiuri da mTavrdeba ovaluri burTuliT.
samuSaoebi, romelic met-naklebi intensivobiT dRe- quslis qveda mxare Sedrekilia da
sac mimdinareobs. irgvliv movlebulia reliefuri
koncentruli zolebi. erT adgil-
samTavros fondSi daculi masala dasturia imi- ze nivTi Camotexili da aRdgenilia.
sa, rom mcxeTis teritoriaze gaTxrilia sxvadasx- azarfeSa importulia. misi simaRlea 1
va droisa da aRnagobis samarxebi da namosaxlari 4.5 sm. piris d17.7 sm. taris sigrZe
fenebi. maTi qronologiuri CarCo moicavs periods 13.5 sm. quslis d7 sm. gaiTxara 1939
adreuli brinjaodan ganviTarebuli feodaluri w. kramitsamarxi #159, samxreT-aRmo-

926 927
12-54:3464 mZivi aqatisa, grZeli, bikonusuri formis, Ria yavisferi TeTri
zolebiT, romlis sigrZea 4 sm. gaiTxara 1939 w. qvis samarxi #136, qvayu-
Tis samxreT-aRmosavleT nawilSi. Zveli # 923, ganekuTvneba antikur xanas
(sur. 4).

12-54:3929 mZivi granatisa, sferuli formis 37 cali, gaiTxara 1939 w. qvis


2
samarxi #303, Zveli #2351, mZivi antikuri xanisaa (sur. 4).

12-54:5946 mZivi giSrisa, oTxkuTxa formis, zigzagurad gamokveTili priz-


savleT kuTxeSi ConCxis fexTiT, mebi, gaiTxara 1940 w. qvis samarxi #532, Zveli #4427 (sur. 4). aseTi mZivebi
Zveli #1536. am ti pis WurWeli ganekuTvneba rkinis aTvisebis periods da antikur xanas.
zogadad damaxasiaTebelia anti-
kuri periodisTvis (sur. 1). 3
minis WurWeli
aRsaniSnavia kaxuri ti pis satevari.

12-54:2036 satevari brinjaosi, mTlianadsxmuli, gaaCnia dabali ququdo, ro-


melsac datanebuli aqvs samkuTxa gamWoli fanjrebi, ququdos centrSi
gavlebulia viwro xidi, am ukanasknelis erT mxares Camagrebulia sami
mrgvalTaviani manWvali. Camosxmis dros orive mxares datanebuli aqvs
ramdenime kamariseburi Rari. satevris sigrZe 32 sm. ud. sigrZe vadasTan
6.4 sm-ia. gaiTxara 1939 w. ormosamarxi #87, marcxena idayvTan, menjis Zvlam-
de, Zveli #1732 (sur. 2). ganekuTvneba XIV-XIII ss.

samTavros fondSi mravlad aris daculi sakinZebi.


5 6 7
12-54:3736 sakinZi brinjaosi, mrgvalganivkveTiani ReroTi da gamwvetebuli,
Tavi granatisa, romelsac Tavze azis margalitis mZivi. misi sigrZe 6 sm-ia,
gaTxrilia 1939 w. qvis samarxi #237, Zveli #1894 (sur. 3). Sedgenili sakin- samTavros fondSi didi raodenobiTaa daculi antikuri periodis minis
Zebi damaxasiaTebelia gvianantikuri xanisTvis. WurWeli.

12-54:3734 sakinZi brinjaosi, mrgvalganivkveTiani wvrili ReroTi, granatis 12-54:10648 sanelsacxeble minisa, pirgaSlili, yelmaRali, dakuTxuli taniT,
mrgvali TaviT. gaTxrilia 1939 w. qvis samarxi #237, Zveli #1894 (sur. 3). SuaSi wibo gadavlebuli, orive mopirdapire mxare Semkulia reliefuri
koncentruli wre-xazebiT. lurji feris figuruli yurebi SeerTebulia
12-54:5870 sakinZi brinjaosi, sardionis mrgvali TaviT, romelsac Tavze erTi TaviT yelis Sua nawilze, meore ki mxarTan, gverdi nawilobriv Ca-
azis margalitis mZivi, Rero mrgvalganivkveTiani da wvrilia, gamwvetebu- motexili, SemdegSi aRdgenili. simaRle 7 sm. piris diam: 2 sm. gaTxrilia
lia. sigrZe sakinZisa aris 7 sm. gaiTxara 1940 w. qvis samarxi #490, samar- 1939, kramitsamarxi #148, ConCxis fexebTan, Zveli #1968, nivTi ganekuTvneba
xisO0 mxareSi. Zveli #3956. am ti pis sakinZebi TariRdeba gvianantikuri antikur xanas (sur. 5).
xaniT da Sua saukuneebiT.
12-54:10819 WurWeli cisferi minisa, masiuri, pirgaSlili, yelmaRali, oTxkuT-
xa, tani mTavrdeba oTxkuTxa Sedrekili ZiriT, figuruli yuri SeerTebu-
samkauli lia erTi TaviT yelis Sua nawilTan, meoreTi _ mxarTan. Ziris zedapirze
Semovlebulia koncentruli wre-xazebi, centrSi gamosaxulia yvavilovani
ornamenti. simaRle 29.5 sm. piris diam: 2.5 sm. Ziris diam: 8 sm. gaiTxara 1939
adamiani samkauls uxsovari droidan, w. samarxi “A”. WurWeli antikuri periodisaa (sur. 6).
kerZod, qvis xanidan iyenebs. samTav-
ros fondSi mravlad aris sxvadasxva 12-54:12498 sanelsacxeble minisa, momwvano feris, sqelkedliani, pirgaSlili,
saxeobis mZivi, rogorc adgilobrivi yelmaRali, konusuri tani mTavrdeba brtyeli ZiriT. nivTis simaRle 8.2
aseve importuli warmoebis, gansaku- sm. piris diam: 5.5 sm. Ziris diam: 6 sm. kramitsamarxi #1, S-kedelTan muxlis
TrebiT mravalia sxvadasxva formisa gaswvriv, mkerdis marcxena nawilSi, qveda neknTan. Zveli #51. nivTi TariR-
da feris sardionis mZivebi (sur. 4). deba antikuri periodiT (sur. 7).
4

928 929
Tixis WurWeli Tina Kakhelishvili
Georgian National Museum, S. Janashia Museum of Georgia,
Curator - Assistant of Samtavro-Trialeti Fund
samTavros fondi mdidaria Tixis
WurWlis mravalferovnebiT.

12-54:1633 qila Tixisa, Savi feris, oryu- ARTIFACTS


ra, gaprialebuli, ori sartyliT, WurW-
lis Sida mxare dafanjrulia, xolo
PRESERVED
8 9 gareTa piri gadaSlilia. brtyelga- IN THE
nivkveTiani yurebi SeerTebulia tan-
Tan. aRdgenilia. Sevsebulia TabaSi- SAMTAVRO
riT. qilis simaRlea 28 sm. piris d.26 FUND
sm. Ziris d.11 sm. gaiTxara 1939 w. or-
mosamarxi #56, piris win samarxis N-T
nawilSi. savaraudod, WurWeli gamoi- Materials, discovered in Mtskheta and on its As a result of activities conducted in 1938-
yeneboda saritualo daniSnulebisT- territory, which are preserved in Samtavro 1962, over 3000 burial sites of different periods
vis. Zveli #1203. TariRdeba XIV-XII Funds of S. Janashia Museum of Georgia, have and structures were excavated, out of which,
ss. (sur. 8). provided the scientists with the opportunity to over 660 belong to Bronze - Early Iron Age.
10 11
uncover important monuments and the history
12-54:2218 maTara Tixisa, nacrisferi, pirgadaSlili, yelmaRali da gamoyva- of East Georgian Kingdom. This huge and di- Inventory, preserved in Samtavro Fund of S.
nili, tani ovaluria, brtyelganivkveTiani yurebi SeerTebulia tanTan, ze- verse material gives us the opportunity to have Janashia Museum of Georgia of Georgian Na-
dapirze centrSi Semovlebulia amoRaruli wre, mTeli zedapiri dafaru- an idea about conception-development of sta- tional Museum, with its scientific value and di-
lia iribi paraleluri zolebiT, ukana mxareze centri Zabriseburia, yeli tehood in Georgian tribes, imagine their social- versity, would adorn exposition of any museum
irgvliv daRarulia, alag-alag amovsebulia. simaRle 30 sm., piris d.6.7 sm., economic, cultural and political situation more of the world.
tanis d.17.5 sm. gaTxrilia 1939 w. ormosamarxi #104, wvivis Zvlebze, Zveli clearly; trace the life of people, settled there
#2077. nivTi TariRdeba XIV-X ss. (sur. 9). since XVI-XV c.c. B.C.

12-54:1097 koTxo Tixisa, moSavo feris, farTo gadaSlili piriT, welSi ga- The scientists’ interest towards the artifacts,
moyvanili, TandaTan Zirisken farTovdeba, brtyeli ZiriT, WurWlis zedapi- preserved in Samtavro Fund has always been
ri Semkulia rTuli ornamentiT. simaRle 17.8 sm. piris d.14.7 sm. Ziris d.9.2 great; it was caused by the circumstance that
sm. gaiTxara 1939 w. ormosamarxi #18, Crdilo-aRmosavleT nawilSi, kefis they bring light to many vague problems of
gaswvriv, Zveli #456. nivTi TariRdeba XIV-XII ss-iT (sur. 10). early history of Georgian nation.

12-54:994 WurWeli Tixisa, Savi feris, kargad naprialebi, pirgadaSlili,


mucelgamoberili, zoomorfuli ori yuriT. swored am periodSi Cndeba
zoomorfuli yuri. Ziri brtyeli, zedapiri sakmaod lamazi ornamentiT
aris dafaruli. simaRle 32.5 sm. piris d.18.7 sm. Ziris d.10.5, ormosamarxi
#5, saflavis Crdilo nawilSi. Zveli #193. WurWeli TariRdeba XIV-XII
saukuneebiT (sur. 11).

bibliografia

1. kalandaZe al., mcxeTa, arqeologiuri 2. kalandaZe al., mcxeTa, arqeologiuri


kvleva-Ziebis Sedegebi, tomi IV. samTav- kvleva-Ziebis Sedegebi, tomi V. samTav-
ro winareantikuri xanis arqeologiuri ros samarovnis winaantikuri xanis ar-
Zeglebi. Tb., 1980 qeologiuri Zeglebi. Tb., 1981

930 931
mindia jalabaZe
saqarTvelos erovnuli muzeumi,
simon janaSias saxelobis muzeumi,
mTavari kuratori, istoriis doqtori

qarTuli
oqromWedlobis
nimuSebi
samTavros
samarovnidan
saqarTvelos erovnuli muzeumis koleqciebi
(interdisciplinuri kvleva)

2018 wels saqarTvelos kulturuli memkvidreo-


bis dacvis erovnuli saagentos mier dafinansebul
proeqtTa Soris, saqarTvelos erovnuli muzeumis
mier wardgenili sakonkurso Tema `interdisci pli-
nuri kvleva - qarTuli oqromWedlobis nimuSebi
samTavros samarovnidan“ (saqarTvelos erovnuli
muzeumis koleqciebi) moxvda. proeqtis mizans mcxe-
Tis, rogorc UNESCO-s Zeglis, istoriis kvleva da
popularizacia warmoadgenda (2018 wlis 15 martis
#3/115t xelSekruleba).

proeqtSi monawileoba miiRes saqarTvelos erovnu-


li muzeumis TanamSromlebma: m. jalabaZem, q. java-
xiSvilma, c. davlianiZem, m. kublaSvilma, n. qobaliam,
a. saxvaZem. oqros nivTebis qimiur-teqnologiuri
analizi da samecniero kvleva Caatares n. qebula-
Zem da n. kalandaZem, xolo mineralogiuri kvleva _
teqnikuri universitetis profesorma n. foforaZem.

samTavros samarovani mravalfeniani Zeglia, sadac


1871-1878 wlebSi avstrielma bunebismetyvelma da
moyvarulma arqeologma, fridrix baiernma, pirveli
arqeologiuri gaTxrebi Caatara. Zeglis Seswavla
1937 wlidan ganaxlda da dRemde mimdinareobs.

saqarTvelos erovnuli muzeumis Zvirfasi liTon-


ebis fondSi amJamad daculia samTavros samarovan-
ze sxvadasxva wlebSi aRmoCenili oqros nivTebis
didi nawili, romelTa raodenoba 250-mde erTeuls
iTvlis. maTi umetesoba specialistebisTvis da far-
To sazogadoebisTvis naklebad cnobili, an sruli-
ad ucnobia. aRsaniSnavia, rom f. baiernis aRmoCenili

932 933
nivTebis Sesaxeb informacia mxolod p. uvarovas mier 1902 wels gamoq-
veynebul katalogSi moi poveba (Уварова П.С. Коллекции Кавказского Музея.
Археология. Т. V. Тифлис. 1902). dRes es naSromi bibliografiul iSviaTobas
warmoadgens, masSi arsebuli fotoebi arasrulia, uxarisxo da rTulia ama
Tu im nivTis Sesaxeb zusti informaciis moZieba. saqarTvelos erovnul
muzeumSi qarTuli oqromWedlobis istoriis gamofenaze eqsponirebulia
samTavros samarovanze aRmoCenili oqros nivTebis mcire nawili, xolo
danarCeni eqsponatebi specialur sacavSi aris daculi da farTo sazoga-
doebisTvis xelmiuwvdomelia.

samTavros samarovani farTo qronologiur areals moicavs. aq aRmoCenili


oqros nivTebis Sesaxeb specialuri mecnieruli kvleva ar Catarebula da
qarTuli oqromWedlobis istoriis mniSvnelovani etapi dazustebas saWi-
roebs. muzeumis fondebSi daculi oqros nivTebi, ZiriTadad, ax. w. I-VIII
s-ebiT TariRdeba da emTxveva qarTuli mxatvruli xelosnobis istoriis
erT-erT umniSvnelovanes periods. proeqtze muSaobis dros miTiTebuli
qronologiuri CarCos qveda zRvarma mniSvnelovnad daiwia. magaliTad,
1939 wels, samTavros velze gaTxril #51 ormosamarxSi, eleqtrumis or-
namentirebuli garsakravis fragmentebTan erTad aRmoCnda brinjaosa da
rkinis nivTebi, romlebic, r. abramiSvilis qronologiuri cxrilis mixed-
viT, Zv. w. XI-X ss-ebiT TariRdeba.

samecniero kvleva warmoudgenelia Tanamedrove interdisci plinuri


meTodebis gamoyenebis gareSe.

saqarTvelos erovnuli muzeumis qimiur-sarestavracio laboratoriaSi


speqtruli da teqnologiuri analizi Cautarda 65 eqsponats, romelTa
Soris, samTavroSi aRmoCenilis garda, moxvda ramdenime analogiuri nivTi
sxva arqeologiuri Zeglebidan (kldeeTi, Jinvali, armazisxevi da sxv.). aR-
saniSnavia, rom bevr nivTze, maTi Semadgeneli nawilebis mixedviT, saWiro
gaxda ramdenime analizis Catareba (n. qebulaZe).

samTavros oqros nivTebis erTi nawili sufTa liTonisgan aris damza-


debuli, meore jgufi ki Zvirfasi da naxevradZvirfasi qvebiT aris Semku-
li. mineralogis mier speqtrometris saSualebiT xelaxla gadamowmda da
ganisazRvra oqros samkaulSi gamoyenebuli mineralebis saxeobebi (maT
Soris minis, gaumWirvale minis). miRebuli analizis Sedegebi katalogSi
Sesworebuli saxiT aris warmodgenili (n. foforaZe).

naSromi orenovania (qarTul-inglisuri) da Tan erTvis katalogi, sad-


ac samTavros samarovanze aRmoCenili nivTebi dawyobilia sagnobrivi
TanmimdevrobiT (Tavsamkauli, samajuri, beWedi, sayure da a.S. TiToeuli
dasaxelebis sagani klasificirebulia formisa da qronologiis gaTval-
iswinebiT. mocemulia nivTis aRweriloba, miTiTebulia masala, zoma, wona,
inventaris nomeri, samarxis nomeri, aRmoCenis weli da savaraudo Tari-
Ri. momzadda maRali xarisxis fotosuraTebi, romelTagan umetes nawils
sazogadoeba pirvelad ixilavs.

imedi gvaqvs, rom warmodgenili naSromi mkiTxvels erTian warmodgenas


Seuqmnis qalaq mcxeTis istoriis da mxatvruli xelosnobis erT-erTi
mniSvnelovani monakveTis Sesaxeb.

934 935
Dr. Mindia Jalabadze
Georgian National Museum, S. Janashia Museum of Georgia
Chief Curator, Doctor of history

THE SAMPLES
OF GEORGIAN
GOLDMITHERY
FROM
SAMTAVRO
GRAVEYARD
GOLLECTIONS OF GEORGIAN
NATIONAL MUSEUM (INTERDISCIPLINARY STUDY)

Fund of Precious Metals of Georgian Natio- The present scientific article will provide rea-
nal Museum presently preserved major part der with certain understanding about one of the
of goldware – about 250 units, discovered in most important periods of history of Mtskheta
Samtavro burial in different years. Majority of and artistic artisanship.
them is not well known, or totally unknown to
specialists and public society.

936 937
restavracia

938 939
nino qebulaZe
saqarTvelos erovnuli muzeumi,
arqeologiuri da eTnografiuli masalis
sarestavracio-kvleviTi laboratoriis xelmZRvaneli,
istoriis doqtori
nino kalandaZe
saqarTvelos erovnuli muzeumi,
1
restavracia-konservaciis samecniero
institutis xelmZRvaneli,
istoriis doqtori

uZvelesi
dekoratiul-gamoyenebiTi
xelovnebis nimuSebi
mcxeTis muzeumidan
2

saqarTveloSi, kulturuli memkvidreobis dacva-


Si monawile or udides institucias, saqarTvelos dros dauzianebiaT, Sedegad samarxis
erovnul muzeumsa da kulturuli memkvidreobis miwayrilebi da mcire zomis qvayri-
dacvis erovnul saagentos Soris TanamSromloba, lebi ganadgurebula (2. gv. 77).
bolo wlebSi sxvadasxva mimarTulebiT farTovde-
ba. erT-erTi mimarTuleba moZravi obieqtebis kvle- samarovanze miwayriliani da qvayri-
vas da restavracia-konservacias moicavs. liani ormosamarxebi dafiqsirda, sa-
dac micvalebulebi ikrZalebodnen
didi mcxeTis arqeologiuri saxelmwifo muzeum- individualurad, wyvilad da koleq-
nakrZalis fondebi umdidresia sxvadasxva perio- tiuradac, marcxena an marjvena gverd-
dis arqeologiuri liTonis eqsponatebiT. am sag- ze, xelfexmokecili TaviT Crdiloe- 3
anZuridan, dasamuSaveblad, spilenZis Senadnobisgan Tisken. oTxive sakvlevi nivTi gviani
damzadebuli, dekoratiul-gamoyenebiTi xelovne- brinjaos periodiT daTariRebuli
bis niSnebiT gaerTianebuli oTxi eqsponati SeirCa samarxebidan modis.
(sur. 1). es artefaqtebi, mniSvnelobidan gamomdina-
re, axali muzeumis saeqspozicio sivrceSi, erT-erT umboni #10299 werovanis samarovnis, #41 samarxSi, sadac xelfexmokecili
centralur adgils daikavebs. sami micvalebuli iyo dakrZaluli, meore micvalebulis Tavis qalasTanaa
gamovlenili. daTariRebulia Zv.w. XIV-XIII ss-iT (sur. 2).
SerCeul nivTebs, ori satevari (#7232, #7226) da ori
umboni (#10299, #10226) warmoadgens, romlebic wero- naxevradsferuli zedapiri Semkulia dugmiseburi saxiT, yunwi brtyeli
vanSi, 1977 wels, brinjaos xanis samarovanze iqna (h-1,7 sm.; d-5,5 sm.). samarxSi, umbonTan erTad, aRmoCnda Tixis Svidi WurWe-
aRmoCenili. li, brinjaos xatisuReli, Rilebi, brinjaos da pastis mZivebi (2. gv. 101-103,
foto 685-700).
werovani II samarovani 1977-1979 wlebSi,akademikos an-
dria afaqiZis xelmZRvanelobiT, mcxeTis mudmivmoq- umboni Camosxmulia cvilis modeliT. Sida moculoba amovsebulia mona-
medma arqeologiurma eqspediciam Seiswavla. samarov- crisfro masiT (sur. 3). Cvenis azriT, es masa e.w ,,samsxmelo silas“ war-
nis centraluri nawili, am teritoriaze mSenebare moadgens. samsxmelo silas sayalibe qviSasac uwodeben, romelSic Sedis
sacxovrebeli saxlebisaTvis qvabulebis amoRebis 5-dan 20%-mde Tixa.

940 941
cnobili faqtia, rom martivi sagnebis mkvriv masas qmnis, rac gvafiqrebinebs,
Camosxmis pirobebSi Tixis raodenoba rom saqme gvaqvs liTonis Tixis masa-
sayalibe qviSaSi ufro naklebi unda liT inkrustaciasTan.
iyos. sayalibe qviSaSi Tixis Sere-
vis raodenoba damokidebulia nivTis statiaze muSaobis procesSi, werova-
zedapiris sirTuleze. rTulprofi- nis umbonis ori paraleli moviZieT.
liani nivTebis SemTxvevaSi sayali- erTi maTgani Tanamedrove aRmoCenaa
be Tixa plastiuri unda iyos. misi (sur. 7). igi somxeTSi, karaSambas gaT- 7
4 plastiuroba da simagre ki damokide- xrebzea aRmoCenili da Zv.w. XIV-XIII
bulia qviSaSi Sereuli Tixis raode- ss-iT TariRdeba.
nobaze. rogorc wesi, samsxmelo qvi-
Sad iyenebdnen da dResac warmatebiT meore umbonis moZiebaSi, qarTveli
iyeneben kvarcis qviSas. kvarci metad restavratorebis mier mudmivad war-
gavrcelebuli mineralia. kvarcis moebuli, individualuri sarestavra-
qviSa moi poveba suramis, WiaTuris, xa- cio Jurnali dagvexmara.
ragaulis midamoebSi.
umboni (#64-05/XX-11), 1996 wels, nino
5 umbonis paralelad, TviT werovanis qebulaZis mieraa restavrirebuli da 8
samarovanze #60 samarxSi aRmoCenili daculia s. janaSias saxelobis sa-
umboni gvevlineba. naxevradsferuli qarTvelos muzeumis ZiriTad fondSi
umboni patinirebulia. #10299 umbonis (sur. 8).
msgavsad, am umbonis zurgic, zustad
analogiuri, dugmiseburi reliefuri miuxedavad 30 wlis win Catarebuli
saxeebiTaa Semkuli (sur. 4). Sida na- restavraciisa, mas recidivis kvali ar
wili, iseve rogorc wina umboni, Sev- aRmoaCnda. umboni, erevnis guberniis
6 sebulia samsxmelo TixiT. yunwi ga- Crdilo-aRmosavleT nawilSi mdebare,
nivkveTSi oTkuTxaa. zomebic TiTqmis novobaiazeTis mazris teritoriazea
igivea: d-5,5 sm., h-1,5 sm. (2. gv. 122, foto aRmoCenili ervand lalaiancis mier
842). da gviani brinjaos periodiTaa da-
TariRebuli. am nimuSma, Cveni varaudi,
umboni #10226 werovanis samarovanze, #27 samarxSi, xel-fexmokecil for- rom #10299 umbonis msgavsad, #10226 9
maSi dakrZalul or micvalebuls Sorisaa aRmoCenili. daTariRebulia umbonic samsxmelo qviSiT iqneboda
Zv.w. XIV-XIII amovsebuli, romelic Tavis mxriv or
funqcias asrulebda, daadastura.
ss-iT (h-1,2 sm., d-4,2 sm.) (sur. 5). samarxSi, umbonTan erTad, gamovlinda sami
xatisuReli, sasafeTqle rgoli, oTxi samajuri, xvia, umboni, brinjaos ga- satevrebi, maTi warmoSobidan dawyebuli dRemde, mxatvrulobis elferis
litebi, konusuri moyvanilobis brinjaos nivTi, sakidi, Tixis sabeWdavi misacemad Camosxmis dros gakeTebuli dekoriT, Tu maTze mogvianebiT ga-
mZivebi - pastis, niJaris, sardionisa da mTis brolis, obsidianis anatkeci Cenili inkrustaciiT, romelic xSirad aucilebel atributad gvevlineba,
(2. gv. 93-95, foto 619-639). SeiZleba mxatvruli xelovnebis pirvel nimuSebad CaiTvalos. arqeolo-
giuri gaTxrebisas aRmoCenil uZvelesi satevrebis tarebs Camosxmis dros
umboni naxevradsferuli formisaa, Zirze Semouyveba 2 farTo Rari. zurg- micemul morTulobasTan erTad, xSirad vercxlis, oqros, da Zvirfasi
ze gamosaxulia jvriseburi reliefuri saxe. umbonis zedapiri gaforme- qvebisgan Seqmnili mdidari inkrustaciac alamazebs. im droSi metalur-
bulia oTxi samkuTxa ornamentiT. samkuTxa nakveTebi Wvirulia (sur. 6). gebi ukve cdilobdnen, sxvadasxva gziT miecaT iaraRisTvis mxatvruli
vfiqrobT, es umbonic, #10299 umbonis msgavsad, amovsebuli iyo samsxmelo da mimzidveli ieri. Zvirfasi liTonis da qvebis gverdiT, mina, xe da sxva
qviSiT (msgavsi forma, tenqologia). masalac gamoiyeneboda, Sedegad, Seudarebeli ornamentika iqmneboda.

gansxvaveba am umbonebs Soris gamosaxulebis Sesrulebis teqnikaSia. Tu satevari - #7226, werovanis #22 samarxSia gamovlenili. marjvena gverd-
Cvens varauds gaviTvaliswinebT, SesaZloa am SemTxvevaSi samsxmelo qviSa ze xel-fexmokecil formaSi dakrZaluli ori micvalebulidan, pirveli
ori funqciiT yofiliyo gamoyenebuli, pirveli teqnologiuri, xolo meo- micvalebuli win mdebareobda. daTariRebulia Zv.w. XIV-XIII ss-iT (h-1,2 sm.,
re funqcia - sainkrustacio masalad gamoyeneba. samsxmelo qviSis gadmoy- d-4,2 sm.) (sur. 9).
ra, gadmocvena Wviruli nakveTebidan SeuZlebeli iqneboda, radgan samsxme-
lo qviSa, rogorc wesi svel mdgomareobaSi ixmareba, gaSrobis Semdeg ki samarxSi satevarTan erTad Tixis Svidi WurWeli da Tavxvia sakinZi aRm-

942 943
oCnda (2. gv. 89-90, foto 589-596). satev- satevari Sedgenilia _ welSi gamoy-
ris sigrZe 31 sm,. taris sigrZe 2,5 sm,. vanili vada pirzea gadmosuli. satev-
sigane vadasTan 6,5 sm. ris piris vadasTan SeerTebis adgili
orive mxidan ovaluri formis Rrmu-
satevris Sedgenili tari, ori furc- liTaa gaformebuli.
lovani liTonisganaa damzadebuli
orive mxares nakeriT. dabali ququdo piri-foTlisebri, rombisebri qedi
dafanjrulia da tixarze xis sole- gravirebiT Sesrulebuli badisebri
biT magrdeboda. piri-samkuTxa, daba- ornamentiTaa Semkuli. gravirebisas,
li qedi Semkulia sami kamariseburi, liTonis zedapiris amoWra an CaWra
10
e.w. sisxlis RariT (sur. 10). yovelTvis keTdeba saWreli instru-
mentebiT-saWrisebiT (sur. 14). gra-
satevari inkrustirebuli unda yo- virebisaTvis, ZiriTadad iyenebdnen 13
filiyo. vadaze SigniT xis naSTi instrumentebs basri profiliani Ta-
fiqsirdeba. am konkretuli satevris vebiT, romelTa ZiriTadi princi pia
magaliTze naTlad Cans, rom aq, sili- masalis amoReba originali zedapi-
katuri masis magier, xis masalaa ga- ridan, romlis drosac saWrisis Tavi
moyenebuli. savaraudod, aseve xiT iyo kuTxiT zemoqmedebs liTonze (1. gv. 58
amovsebuli taris dafanjruli Tavic, nax.1).
11 sxva sityvebiT, am SemTxvevaSi saxezea
liTonis xiT inkrustaciis faqti. satevari adre restavrirebuli aRm-
oCnda da zedapiri da formebi Sec-
am ti pis inkrustaciiT damzadebuli vlilia (sur. 15). es dadasturda 14
satevrebi,kvlav 1996 wels restavrire- rodesac is SevadareT, batoni vaJa
bul nivTebs Soris moviZieT da Zali- sadraZis statiis - ,,brinjao-rkinis
an saintereso paralelebs mivageniT. xanis samarovani“ tabulebSi gamoye-
nebul satevris Tavdapirvel fotos
satevari #50-06/XIII-1 erevnis guber- (2. sur. 811).
12 niis Crdilo-aRmosavleT nawilSi
mdebare, novobaiazeTis mazris teri- informacia imis Sesaxeb, Tu sad da
toriazea aRmoCenili ervand lalai- rodis iyo eqsponati restavrirebuli,
ancis mier. ver moviZieT.

satevarTan erTad 30 wlis win konservacia xis naSTebsac gaukeTda. sa- saqarTveloSi, meoce saukuneSi, spi-
tevaric da xis mosarTavic Semdgomi dazianebis gareSea Semonaxuli. sa- lenZis Senadnobebisgan damzadebuli 15
tevarSi, iseve rogorc werovanis nimuSis tarSi, fiqsirdeba xis naSTi. sa- eqsponatebis restavraciisaTvis, Ziri-
tevris Tavi dakargulia, Tumca xis CanarTs aSkarad etyoba naWdevebi, rac Tadad qimiuri meTodebi gamoiyenebo-
satevris Tavis dafanjvris da xis fragmentis sainkrustaciod gamoyenebis da. nivTi mTlianad ideboda xsnarSi,
dasturia (sur. 11). aqve gvinda gaCvenoT xis sainkrustaciod Semavseblad an adgilobrivad, reaqtivSi dasvele-
gamoyenebis sxva magaliTi, satevarze (#64-05/XIX-5), romelic lalaiancis buli tamponebiT xdeboda nadebis
mier mdinare gogCis (axlandeli -debedi) napirasaa aRmoCenili (sur. 11). moSoreba. satevarze gamoyenebuli
wmendis meTodi ufro gviandels an
satevari #7232, werovanis samarovnis #55 samarxSia gamovlenili. ConCxi dasavleT evropaSi im droisaTvis 16
dakrZaluli iyo individualurad, marjvena gverdze, xelfexmokecili. sa- ukve danergil meTods hgavs. gamoyene- 17
tevari ido micvalebulis gulmkerdTan, wveriT samxreTisken (Zv.w. XIV-XIII bulia ZiriTadad meqanikuri wmendis
ss.) (sur. 12). satevarTan erTad samarxSi mxolod ori nivTi, Zvlisgan dam- meTodi (Tumca ar gamovricxavT lo-
zadebuli kverTxis Tavi da rgoli dadasturda (2. gv. sur. 810-813). satev- kalurad, tamponebis gamoyenebasac).
ris sigrZe 33 sm,. taris sigrZe 12 sm., sigane vadasTan 6,5 sm.
satevris erTi mxare isea gadaxexili, rom oqsidaciis mxolod qveda fen-
werovanSi gamovlenili #7232 satevari, ornamentebis Sesrulebis teqniki- ebia SemorCenili (sur. 16). rogorc wesi, am fenas spilenZis wiTeli kupri-
dan gamomdinare unikalur nimuSs warmoadgens. igi uxvad inkrustirebu- ti (Cu2O) warmoadgens (3. gv. 433).
lia (sur. 13).

944 945
satevris meore mxares, romelzec gra- analizebma cxadhyo, rom oTxive artefaqti, gviani brinjaos periodisaTvis
virebuli ornamentia, kupritTan er- damaxasiaTebeli, kaliani brinjaosganaa damzadebuli (cxrili)
Tad, nadebis saxiT, fiqsirdeba spilen-
Zis da sxva liTonebis gardaqmnis satevari #7232, istoriuli ganviTarebis yvela niSniT (teqnologia, gamosa-
produqtebi, rogoricaa: spilenZis xulebis Sesrulebis xerxi, ornamentaluri motivebi) miekuTvneba kolxur-
karbonatebi (spilenZis karbonat hi- yobanur brinjaos da qronologiuri sazRvrebic am kulturis Sesatyvi-
droqsidi - malaqiti (Cu2CO3(OH)2) da sia. rac imas mianiSnebs, rom abzindebis paralelurad, miniT damzadebul
qloridebi (CuCl, Cu2Cl), kalis oqside- saintereso inkrustacias kavkasiur iaraRzec vxvdebiT.
bi (kasiteriti SnO2 ) da sxva (sur. 17).
Cvens mier Seswavlili satevari miniT inkrustaciis teqnikiT morTul
Cvens mier moZiebul iqna satevris sami iaraRs Soris, jerjerobiT, uZvelesia da amasTanave unikaluria dekori-
paraleli (sur. 18). pirveli maTgani, rebis teqnologiis TvalsazrisiT. satevari moiTxovs sxvadasxva mimar-
romelic Tlias samarovanzea aRmoCe- TulebiT kvlevebs, rac Cvens mier ukve mimdinareobs da Sedegebs uaxloes
18 nili, Cveni nimuSis Zalian axlo ana- momavalSi warmovadgenT.
logs warmoadgens Zv.w. XIII-XII sauku-
neebiT TariRdeba (7, gv. 106, nax. 894). rogorc statiaSi moyvanili nimuSebidan vxedavT, gviani brinjaos period-
Si xelosnebma ukve Zalian kargad ician nivTis funqciuri daniSnulebidan
meore paralelad CavTvaleT brinjaos satevari, romelic zemo ruTxas gamomdinare Senadnobis qimiuri SedgenilobiT varireba, mravalferovani
(Crdilo kavkasiis centraluri nawili, digoros xeoba) samarovanzea aR- saCamosxmo meTodebis gamoyeneba da amasTanave saukeTesod floben nivTis
moCenili da Zv.w.aR. XIV-XIII ss-iT aTariReben. samwuxarod, am satevris vizualuri gaformebis xelovnebas, rasac Cvens mier ganxiluli, Tundac
aRweriloba jer ver moviZieT (5. gv. 177. nax. 216). mxolod es oTxi artefaqti mowmobs. werovanis samarovnis artefaqtebis
da maTi paralelebis saxiT, dekoratiul-gamoyenebiTi xelovnebis nimuSeb-
mesame paralels, yobanis samarovanze (CrdiloeT oseTi) aRmoCenili sat- ze sxvadasxva masaliT damzadebuli inkrustaciis saukeTeso magaliTebs
evari warmoadgens, romelic ermitaJis muzeumSia daculi (1360/32, 22,5 sm.). gavecaniT, sadac sainkrustacio masalad xe, sayalibe qviSa da minisebri
is Zv.w. II - ax.w. I aTaswleulebis zRurbliTaa daTariRebuli (4. gv. 52. masa mogvevlina.
sur. 24, 26).

werovanis samarovanze gamovlenil TiToeuli eqsponatis liTonsa da na-


debs Cautarda kvleva aradestruqciuli rentgenofluorescentuli ELVA
X speqtrometriT. analizebi Catarda 45 kilo-eleqtronvoltiT (keV). yvela
nimuSis analizi Catarda 100 wami cocxali droiT. koncentraciis xarisxi
(wonis %-Si) ganisazRvra regresis kvadratuli modelis saSualebiT Ser-
Ceuli masalis Sesabamisi standartebis analizis safuZvelze.
samwuxarod, speqtruli xelsawyos saanalizo kameris zomebSi SezRudvis
gamo, satevari #7232 kameraSi ver moTavsda. mikroskopis qveS daTvaliere-
bis Semdeg saanalizod SeirCa ramdenime nimuSi. satevris piridan (cxrili
1, an. 1) da taridan (cxrili 1, an. 2) mogrovili Jangis sinjebis analizma bibliografia
didi raodenobiT spilenZi aCvena, rac kanonzomieria. moxerxda im elemen-
tebis daWera, romelic Tavdapirvel SenadnobSia. es elementebia: kala (Sn),
tyvia (Pb) da dariSxani (As). Senadnobi kalian brinjaos warmoadgens, rac 1. kalandaZe n., kolxeTis gvianbrin- Zis Senadnobebis kvleva da restavra-
cxad informacias iZleva originali Senadnobis Sedgenilobaze. jao-adrerkinis xanis gravirebuli cia-konservaciis meTodebis SedarebiTi
da inkrustirebuli brinjaos nawarmi analizi. saqarTvelos erovnuli muzeu-
N (ti pologiur-teqnologiuri gamokv- mis moambe VII (52-B), Tb., 2016
dasaxeleba nivTis N samarxis N Cu Sn Pb Ag As Zn
leva). istoriis mecnierebaTa kandida- 4. Доманский Я.В., Древняя художественная
1 umboni 10299 41 85.557 12.881 1.119 0.443 tis samecniero xarisxis mosapoveblad бронза Кавказа (в собрании Государственного
2 umboni 10226 27 83.497 13.002 2.680 0.442 0.379 warmodgenili disertacia (xelnaweris Эрмитажа. Москва,1984
uflebiT), 2006 5. Крупнов Е.И., Древняя история Северного
3 satevari 7226 55 77.536 21.514 0.103 0.45 0.397
2. sadraZe v., brinjao-rkinis xanis samaro- Кавказа. 1960
4 Jangi-satevris
piridan
7232 55 94.841 4.236 0.224 0.429 0.270 vani. mcxeTa, arqeologiuri kvleva-Zie- 6. Техов Б.В., Центральный Кавказ в XVI-X вв. до
5 Jangi-satevris
7232 55 90.162 8.579 0.413 0.478 0.368 bis Sedegebi, tomi IX, Tb., 1989 н.э. Москв, 1977
taridan 3. qebulaZe n., Zigua n., goginaSvili n., ar-
qeologiuri da eTnografiuli spilen-

946 947
Nino Kebuladze
Georgian National Museum,
Chief of the Restoration-Research Laboratory
of Archaeological and Ethnographic Objects Restoration,
Doctor of History
Nino Kalandadze
Georgian National Museum,
Chief of the Restoration and Conservation Scientific Institution,
Doctor of History

THE SAMPLES
OF ANCIENT
DECORATIVE-APPLIED
ART FROM
MTSKHETA
MUSEUM
The funds of Great Mtskheta Archaeological Dagger #7226 should have been encrusted. On
Museum-Reserve are extremely rich with met- the handle, inside of it, there are remains of
al archaeological relics of different periods. wood. On the example of this specific dagger, it
From this treasure, four metal exhibits, unified is clearly seen that instead of silicate material,
by signs of decorative-applied art, were select- wood material is used. Assumedly, the honey-
ed for study. combed head of the handle was also filled with
wood, i.e., the fact of encrustation of metal
The selected artifacts are two daggers (#7232, with wood is obvious.
#7226) and two shield cores (#10299, #10226),
excavated in 1977. All the four studied artifacts Dagger #7232, according to all signs of his-
come from burials, dated back to Bronze Age – torical development, belongs to Colchis-Ko-
XIV-XIII c.c. B.C. ban bronze and, according to chronological
boundaries, also corresponds to this culture. It
Both of the shield cores have the form of semi- indicates to the fact that in parallel to buckles,
sphere. They are moulded using wax method. interesting encrusting, made of glass occurs on
Internal area of the shield core #10299 is filled Caucasian arms.
with grey mass. In shield core #10226 this mass
occurs only in the fissures of open-cast orna-
ment. Assumedly, they were also filled with
moulding sand. The difference between these
two shield cores is only in techniques of manu-
facturing. In the case of the second shield core,
moulding sand is used with two functions, the
first – technological, and the second – using it
as the encrustation material.

948 949
ani Serozia (msxvreva, deformacia, daSla da sxv.) ganicdis. miwidan amoRebiT gamowveu-
li garemos mkveTri cvla ki didi stresia nivTisTvis.
saqarTvelos kulturuli memkvidreobis
dacvis erovnuli saagento, sarestavracio-sakonservacio samuSaoebis swori warmarTva nivTis zust
muzeumebisa da muzeum-nakrZalebis Seswavlazea damokidebuli. arqeologiuri konteqstis codna, garda masa-
samsaxuris TanamSromeli, lisa da arsebuli mdgomareobis Seswavlisa, aranakleb mniSvnelovania.
xelovnebis mcire nimuSebis
restavracia-konservaciis magistri `arqeologiuri konteqsti nivTebis urTierTganlagebaSi, raobasa da fun-
ana dvali qciaSi gamoixateba. ...konteqstis arasworma wakiTxvam da naCqarevma da-
skvnebma SeiZleba seriozul Secdomebamde migviyvanos: SeiZleba Tixis
saqarTvelos erovnuli muzeumi, WurWlis gamoyenebis droindeli, ganzrax gakeTebuli naxvreti SemTxveviT
s. janaSias saxelobis saqarTvelos muzeumi, dazianebad miviRoT da amovavsoT, saritualod ganzrax gaRunuli iaraRi
arqeologiur-eTnografiuli masalis gavasworoT, ...daumTavrebeli nakeToba dazianebulad CavTvaloT da a.S.~1
sarestavracio kvleviTi laboratoriis konservatori,
qimiis fakultetis bakalavri konservaciis mTavari mizani nivTis damazianebeli procesebis stabiliza-
ciaa. liTonisTvis umTavres safrTxes koroziuli produqtebi warmoad-
gens, romelic Tavis mxriv sxvadasxva garegnuli saxis, bunebisa da Sedge-
nilobisaa. spilenZis Senadnobebis SemTxvevaSi gvxvdeba rogorc aqtiuri,
didi ise pasiuri koroziis produqtebi.

mcxeTis spilenZis SenadnobebisTvis yvelaze did safrTxes qlorovani spilenZi


(CuCl) warmoadgens. `is qimiurad aramdgradi da higroskopiulia. haer-
arqeologiuri ze iJangeba, hidrolizdeba da gardaiqmneba ZiriTad qloris spilenZad
(CuCl2∙3Cu(OH)2). tenian haerze qlorovani spilenZi iolad moqmedebs li-
muzeum-nakrZalis Tonur spilenZTan da Slis mas. arqeologiur nivTebze, muzeumSi ganvi-
Tarebul am process, brinjaos muzeumis daavadebas uwodeben.2 koroziis
eqsponatebis produqtis zogierTi ti pi garemosa da nivTs Soris damcav fenas qmnis.
am ti pis fenas misi stabiluri bunebis gaTvaliswinebiT, keTilSobil pa-
restavracia-konservacia tinad movixseniebT. is mWidrod ekvris liTonis zedapirs, erTgvarovania
da nivTis formas zedmiwevniT imeorebs. garkveul SemTxvevaSi, koroziis
produqtebi warmodgenilia rogorc nivTis zedapirze, aseve mis siRmeSi,
napralebSi. gvxvdeba iseTi SemTxvevebic, rodesac erT nivTze erTdrou-
artefaqti materialur masalas warmoadgens, ro-
lad sxvadasxva saxis koroziis fenebia.
melsac samecniero istoriuli, kulturuli da/an
religiuri mniSvneloba gaaCnia. konservacia koleq-
zogadad, koroziis bunebas, erTi mxriv, niadagSi arsebuli garemo, Tavad
ciebis dacvis garda, mniSvnelovan adgils ikavebs
Senadnobis masala, misi avTentikuri damuSavebis teqnologia/ebi, xolo
maTi Seswavlis procesebSi. dRes ukve naTelia, rom
meore mxriv, gaTxrebis Semdgomi (eqsponatebis ganTavsebis adgili - gamo-
sakonservacio samuSaoebi arqeologiuri kvlevebis
fena, fondi an sxv.) garemopirobebis zemoqmedeba gansazRvravs.
mniSvnelovani nawilia.
Cven ar SegviZlia gavlena viqonioT niadagSi mimdinare movlenebsa da niv-
Tanamedrove konservacia interdisci plinarul
Tebis dazianebis procesebze,Tumca SegviZlia vakontroloT gaTxrebisa da
codnasa da gamocdilebaze dgas. konservatorisT-
misi Semdgomi etapebi. Sesabamisad, sagamofeno sivrcesa Tu sacavSi nivTe-
vis mniSvnelovania, rogorc maRali xarisxis ost-
bisTvis xelsayreli pirobebi unda iyos Seqmnili. winaaRmdeg SemTxvevaSi,
atoba, ise sxvadasxva mecnierebebSi gaTviTcnobier-
Seusabamo pirobebi safrTxes uqmnis eqsponatebs, xels uwyobs maTze koro-
eba (qimia, fizika Tu sxva). konservatori muSaobis
ziis gaCenas. ukve korodirebul nivTebze mis ganviTarebasa da gavrcelebas,
procesSi iTvaliswinebs nivTis asaks, masalis bu-
xolo drouli reagirebis ararsebobisas artefaqtebis mTlianad daSlas.
nebas, gamZleobas, dazianebis xarisxs, mis esTetikur
da samecniero mniSvnelobas.

artefaqti atmosferoSi moxvedramde, niadagSi sau- 1 berduku mari-klod, konservacia arqeologiaSi, Tb., 2016, gv. 41
kuneebisa da aTaswleulebis manZilze imyofeba. 2 qebulaZe n., kalandaZe n., borjomis mxareTmcodneobis muzeumis arqeologiuri liTo-
miwaSi yofnisas is sxvadasxva saxis dazianebas nis arefaqtebis restavracia da kvleva, muzeumi da kulturuli memkvidreoba, Tb., 2018,
gv. 114

950 951
saWiro garemo pirobebis Sesaqmnelad gaTvaliswinebuli unda iyos Seno- maregulirebeli xelsawyoa moTavsebuli, arsebuli monacemebiT, fardobiT
bis gare da Sida faqtorebi. gare faqtorebi: regionaluri klimati; Seno- tenianoba 57-65%-ia (wvimian amindSi 72%-mde izrdeba), rac dadgenil nor-
basTan arsebuli klimati; haeris dabinZurebis xarisxi; ,,wylis SeRwevam maze (liTonisTvis) gacilebiT maRalia da amasTanave meryevi. Sesabamisad,
an nestis gazrdam SesaZloa gamoiwvios tenianobis gazrda, Tu Senoba cu- temperaturuli normis zRvrebic darRveulia.
dad kondicirdeba an cudad aris agebuli; amindis uecarma cvlilebebma
SesaZloa dramatuli cvlileba gamoiwvios, Tu Senoba izolirebuli ar didi mcxeTis arqeologiuri muzeum-nakrZalis sxva danarCeni nimuSebidan
aris; pirdapirma mzis sxivebma liTonis da minis saxuravebze SesaZloa statiaSi warmosadgenad SeirCa TerTmeti artefaqti.
gamoiwvios siTbos dagroveba da dReRamuri meryeoba SenobaSi. Sida faq-
torebi: Senobis Sida klimati; mikroklimati... sustma haeris cirkulaciam 1. beWedi - martazisxevi, ax.w. V-VII ss. brinjao, dm – 2,2 sm. sainv. #19024
an ventilaciam SesaZloa gavlena moaxdinos SenobaSi arsebul pirobebze 2. beWedi - martazisxevi, ax.w. V-VII ss. brinjao, sainv. #19065
(mikroklimati), romelic gansxvavebulia garemomcveli pirobebisgan; gaT- 3. beWedi - martazisxevi, ax.w. V-VII ss. brinjao, sainv. #19029
bobis sistemebi, romlebic mxolod adamianebis komfortisTvisaa CarTuli, 4. sakinZi - martazisxevi, ax.w. V-VII ss. brinjao, pasta, mina, sigrZe – 6,3 sm.
SesaZloa gamoiwvios dRiuri cvalebadoba; damTvalierebeli matebs tens, sainv. #19012
gansakuTrebiT wvimis dros (sveli labadebi da qolgebi); garemo pirobeb- 5. samajuri - navdaraanTkari, SemTxveviTi monapovari, elinisturi xana,
ze gavlenas axdens mravalricxovani damTvalierebeli, damTvalierebel- rkina, sainv. #26353
Ta asaki _ skolis jgufebi, potenciurad ufro rTulad kontrolireba- 6. samajuri - martazisxevi, ax.w. V-VII ss. brinjao, dm – 6 sm. sainv. #19060
dia garemosTvis, vidre mozardTa turistuli jgufebi an individualuri 7. varduli - (01/10 kulturuli fena), brinjao, dm. 3,4 sm. Zv.w. VIII-VI ss.
damTvalierebeli; „ganaTebam, romelic mimarTulia pirdapir nivTebze, Se- sainv. #9282
saZloa warmoqmnas adgilobrivi ubnebi maRali temperaturiT da dabali 8. satevari - #16191
tenianobiT; radiatorebi da gamaTbobeli agregatebi, muzeumis nivTebis 9. satevari - (werovnis samarovani, samarxi N#55) - brinjao; sigrZe- 33sm;
siaxloves warmoqmnian dabali fardobiTi tenianobis dones konkretulad taris sigrZe 12sm; piris sigane vadas 6,5 sm; Zv.w. XIV-XIII ss. sainv. #7232
am nivTebisTvis; sagamofeno karadebma, romlebic ZiriTadad gamoyenebulia 10. satevari - (werovnis samarovani, samarxi N#22) - brinjao; sigrZe-31 sm;
ufro xelsayreli garemos Sesaqmnelad, SesaZloa moaxdinon sapirispiro piris sigane vadasTan-2,5 sm; Zv.w. XIV-XIII ss-ebiT. sainv. #7226
gavlena: ganviTardes mavne mikro-klimati (sagamofeno karadebis masali- 11. satevari - (nataxtris samarovani, samarxi N#7) - brinjao; sigrZe-15,5 sm;
dan gamomdinare).“ 3 udidesi sigane-4sm. Zv.w. III aTaswleulis II naxevari - I aTaswleulis
I naxevari. sainv. #12496. 6
muzeumis sacavebSi temperaturis normas warmoadgens 15-18°C zamTarSi, da
20-25°C zafxulSi. xolo, fardobiTi tenianobis normas 40-55%. temperatu- zogadad, yvela nivTi dazianebis ti pis, xarisxis, Tvisebebisa da struqtu-
ris sadReRamiso ryeva ≤ 2-5°C. tenianobis sadReRamiso ryeva≤≤ 3-5%. tempe- ris gaTvaliswinebiT, individualur midgomasa da mkurnalobis gansaku-
raturis dasaSvebi sxvaoba zamTarsa da zafxuls Soris aris 10-15°C, xolo Trebul meTods saWiroebs.
fardobiTi tenianobis SemTxvevaSi 10-15%.
sarestavracio-sakonservacio samuSaoebis dawyebamde, TiToeul nivTs de-
statiaSi ganxilulia, didi mcxeTis arqeologiuri muzeum-nakrZalis li- talurad SeviswavliT. es procesi sxvadasxva RonisZiebas aerTianebs da
Tonis artefaqtebze, saqarTvelos erovnuli muzeumis arqeologiur-eTno- umTavres rols asrulebs Semdgomi etapis _ restavracia-konservaciis,
grafiuli masalis sarestavracio-kvleviT laboratoriaSi, ganxorciele- marTebulad ganxorcielebaSi.
buli sarestavracio-sakonservacio samuSaoebi.4
pirvelyovlisa, aucilebelia arte-
aRniSnuli artefaqtebi, didi mcxeTis arqeologiur muzeum-nakrZalis faqtebis arsebuli mdgomareobis am-
sxva koleqciebTan erTad, 2012 wlidan, axali Senobis reabilitaciis das- saxveli detaluri fotofiqsacia.
rulebamde, ganTavsebulia mcxeTis qonebis marTvis Senobis nulovan sar- restavratoris mier, sarestavracio
Tulze.5 miuxedavad imisa, rom nulovan sarTulze fardobiTi tenianobis rveulSi keTdeba nivTis zusti gra-
fikuli Canaxati, magaliTad: sur. 1.
misi vizualuri Seswavlis safuZvel-
ze (rogorc SeuiaraRebeli TvaliT,
3 qebulaZe n.`rogor davicvaT samuzeumo koleqciebi SesaZlo safrTxeebisgan~, 2017, gv. 25 ise stereoskopuli mikroskopis qveS)
4 2018 wels saqarTvelos erovnuli muzeumis arqeologiur-eTnografiuli masalis
sarestavracio-kvleviT laboratorias, kvleva-konservaciis mizniT, saqarTvelos
iwereba informacia artefaqtis mdgo-
1
kulturuli memkvidreobis dacvis erovnuli saagentos didi mcxeTis arqeologiuri mareobis - dazianebis xarisxisa da
saxelmwifo muzeum-nakrZalidan 19 nivTi gadaeca. laboratoriaSi Sesul artefaqtebze
muSaobdnen, rogorc erovnuli muzeumis, ise saqarTvelos kulturuli memkvidreobis
dacvis erovnuli saagentos restavratorebi. samuSaoebi arqeologiur-eTnografiuli
masalis sarestavracio-kvleviTi laboratoriis xelmZRvanelis q-n nino qebulaZis saxelobis saqarTvelos erovnul muzeumSia droebiT sagamofenod warmodgenili
xelmZRvanelobiT mimdinareobda 6 artefaqtebis monacemebi warmodgenilia didi mcxeTis arqeologiuri muzeum-
5 didi mcxeTis arqeologiur muzeum-nakrZalis koleqciis mcire nawili s. janaSias nakrZalis saaRricxvo dokumentaciebis Sesabamisad

952 953
gavrcelebis arealis Sesaxeb. amis satevris - #7232 (sur. 7, 8), taris Tav-
Semdeg, saWiroebis SemTxvevaSi, masze ze, kideebSi mdebare, gansakuTrebiT
tardeba speqtraluri kvleva. lurji feris inkrustaciis garSemo,
SeiniSneba ruxi feris Txeli fena,
restavraciis dawyebamde, laborato- xolo recidivi mcire wertilebis 7 8
riaSi Semosuli nivTebi, maTze mavne saxiT mTlian zedapirzea gavrcele-
2 3 4 qloridebis arsebobis dasadgenad, buli (sur. 9). satevris erT mxares
droebiT movaTavseT tenian kamera- SemorCenilia nivTis pirvandeli saxe
Si. mavne qloridebis arsebobis SemT- da ikiTxeba satevris pirze datanili
xvevaSi, nivTis zedapirze moyviTalo ornamentebi. araerTgvarovan zedapir- 9 10
Seferilobis wveTebi unda warmoq- ze lokalurad gvxvdeba recidivi -
mniliyo, Tumca ukanaskneli arcerT momwvano-mocisfro feris fxvnilise-
5 6 nimuSze ar dafiqsirda. bri nadebi, romelic ornamentirebul
teriotoriaze Warbobs, ris gamoc
Semdgom, nivTebi mikroskopis qveS vizualurad SeviswavleT. nivTis koro- didi nawili dazianebuli da waSli-
lia (sur. 10). meore mxares, satevris 11 12
ziul nawilSi skalpelis wveris msubuqi daWeriT vxvdebiT Jangis fenis
simkvrives, Tu ramdenad mWidro SeWiduloba aqvs mas artefaqtis zedapir- piri, savaraudod wina restavraciis
Tan. aRmoCnda, rom zemoTCamoTvlil nivTebze ganviTarebuli koroziuli procesSi, mTlianad dazianebuli-ga-
produqtebi da niadagovani nadebi erTmaneTisgan gansxvavebuli struqtu- daxexili da mosworebulia, ornamen-
risa da simkvrivis iyo. tebi ki mxolod mcire monakveTze
ikiTxeba. aRniSnul ubanze, mTel si-
nivTebis dazianebis xarisxis, koroziis struqturisa da Tvisebebis Ses- grZeze, vrceldeba Savi feris nadebi. 13
wavlis Semdgom, artefaqtebi, Casatarebeli sarestavracio-sakonservacio nivTis tarze, orive mxares, zedapiri
meTodebis mixedviT, davyaviT or jgufad: araerTgvarovania da masze momwvano,
ruxi fxvieri masa gvxvdeba. ornamenti-
I jgufi – meqanikuri wmendis meTodi rebuli piris mxares, taris marcxena
zolSi SeiniSneba lurji feris Txe-
varduli (#9282); rkinis samajuri (#26353); satevari (#16191); (#7232); li fena (sur. 11). miwiT aris amovse-
(#7226); (#12496). buli satevris orive mxares, centrSi
arsebuli, farTo ovaluri Rrmulebi
vardulze warmodgenili nadebi araerTgvarovani iyo, alag-alag fxvieri (sur. 12, 13).
masis, romlis qveSac advilad ikiTxeboda nivTis Tavdapirveli zedapiri.
garkveul wertilebSi koroziis produqtebi SedarebiT mWidrod ekvroda SesaZlebelia vivaraudoT satevarze aRniSnuli nadebebis Semadgenloba,
patinirebul zedapirs, Tumca, meqanikuri (skalpelis meSveobiT) damuSave- maTi vizualisa da imis gaTvaliswinebiT, rom satevari spilenZis Senad-
biT nivTidan nadebi srulad moixsna (sur. 2, 3, 4). nobs warmoadgens. kerZod, Savi feris nadebi didi varaudiT aris teno-
riti - CuO; qalkociti - Cu2S; Sindisferi nadebi-kupriti- Cu2O; cisferi
rkinis samajuris struqtura sakmaod myife iyo, erT wertilSi ki sama- nadebi- spertiniti- Cu(OH)2; Ria ruxi nadebi-nantokiti- CuCl; mwvane nadebi
juris rkali erTmaneTs dacilebuli. Tumca nivTis pirveladi burco- – malaqiti - Cu2CO3(OH)2 da a.S. cuocu2o
bebiani forma mkafiod ikiTxeboda. liToni Zlier korozias ganicdida.
zedapirze warmodgenili iyo kirovani nadebi da marilebi. nivTis susti feri Mmineralis dasaxeleba Qqimiuri formula
struqturidan da misi nadebis simkvrividan gamomdinare gadavwyviteT misi
mikroWavluri xelsawyoTi gawmenda, vinaidan am teqnikiT nivTze zewola Savi tenoriti CuOCu2O
sakmaod msubuqia da ar iwvevs Sida vibracias. skalpelis gamoyeneba am qalkociti
SemTxvevaSi aramarTebulad miviCnieT, nadebis mosacileblad Zlieri ze- Sindisferi kupriti Cu2O
wolis saWiroebis gamo. mikroWavluri xelsawyos meSveobiT moixsna kiro- cisferi spertiniti Cu(OH)2
vani nadebis fena da marilebi (sur. 5, 6). georgiti Cu2CO3(OH)2
azuriti Cu2(CO3)2(OH)2
zemoT ganxiluli araxelsayreli garemo pirobebis artefaqtebze cudi Ria ruxi nantokiti CuCl
zemoqmedebis naTel magaliTs warmoadgens oTxi satevari sainventaro mwvane malaqiti Cu2CO3(OH)2
nomrebiT: #7232, #7226, #12496, #16191. dakvirvebis Sedegad dadginda, rom atakamiti Cu2Cl(OH)3
oTxive maTgani adre restavrirebulia, Tumca maTze erTmaneTis msgavsi momwvano-mocisfro eriokalciti CuCl2.2H2O
dazianebebia (wertilovani saxiT gavrcelebuli recidivi) gaCenili. koveliti CuS

954 955
miuxedavad imisa, rom satevris zeda- di (kompleqsuri wmendisas nivTebi
pirze recidivi SeiniSneba, misi res- damuSavda rogorc meqanikuri, ise qi-
tavracia meqanikuri gziT Catarda, miuri wmendis meTodiT).
radgan qimiuri gziT wmenda nivTis
zedapirs kidev ufro daazianebda, moa- beWedi - #19024; beWedi - #19065; beWedi -
26 27
Sorebda xis fragmentebs da waSlida #19029; sakinZi - #19012; samajuri - #19060.
inkrustaciasa da satevarze Semor-
Cenil ornamentebs. meqanikuri gziT pirvel rigSi, gvinda gamovyoT gemiani
restavraciisas, lancetis saSualebiT, beWedi - #19024 (sur. 30). misi masala
frTxilad gavwmindeT mxolod reci- saaRricxvo baraTSi aRniSnuli iyo,
divis wertilebi, miwa, Jangi da sxva 28 29 rogorc brinjao. vizualuri Seswav-
rbili nadebi. miwisgan gavwmindeT lisas beWdis budis Seferilobam da
orive mxares tarze arsebuli farTo 14 15 faqturam dagvaeWva masalis sisworeSi,
ovaluri Rrmulebi (sur. 14, 15). spir- rac dagvidastura X-Ray fluorescen-
tiani bamba gamoviyeneT nadebis da- tuli analizis Sedegmac. analizis
salbobad an ukve mocilebuli nade- pasuxma aCvena (analizebis Sedegebi
bis satevris zedapiridan mTlianad 30 31 32 ix. cxrilSi)7, rom beWdis bude damza-
mosaSoreblad. xelSeuxebeli davto- debuli iyo vercxlisgan da ara spi-
veT SedarebiT myari zedapiris mqone lenZis Senadnobisgan. amavdroulad,
nadebebi, inkrustaciis adgilebi da vcdilobdiT beWdis rkalis Tavda-
ornamentebis areali, maTi dazianebis 16 17
pirveli zedapiris gamovlenas, rome-
da saWiro informaciis waSlis Tavi- 33 34 35 lic dafaruli iyo mkvrivi JangeuliT,
dan asarideblad (sur. 16, 17). is mWidrod ekvroda beWdis zedapirs.
Tavdapirvelad vcadeT meqanikurad,
satevari, sainv. #7226 (sur. 18), ori na- skalpelis meSveobiT gawmenda. maleve
wilisgan Sedgeba (ornamentirebuli davrwmundiT, rom am meTods SeeZlo
Tavis fragmenti da satevari). dak- rkalis Tavdapirveli zedapiris da-
virvebis Sedegad dadginda, rom nivTi 36 37 zianeba, dakawvra.
qimiuri gziT aris restavrirebuli.
ornamentirebuli Tavis fragmentze sabolood, misi qimiuri meTodiT da-
dafiqsirda bambis narCenebi. arsebul 18 muSavebis gadawyvetileba miviReT.
fragmentze gvxvdeba mowiTalo feris beWedi movaTavseT 40 °C-ze gamTbar
nadebi, romlis qveS recidivi SeiniS- titri pleqsisa gamoxdili wylis da
neba (sur. 19). satevris (# 7226) erT- 38 39 titri pleqsisa 4%-ian xsnarSi. wmen-
erT mxares, taris brtyel nawilze, dis procesis Semowmeba permanentu-
aRiniSneba erTi gamWoli naxvreti da lad xorcieldeboda – artefaqti amogvqonda xsnaridan, vwmenddiT rbili
erTi Rrmuli, msgavsi Rrmuli gvxvde- jagrisiT da vakvirdebodiT. Semdgom, isev vabrunebdiT xsnarSi. wmendis
19 20 21
ba imave mxares, satevris piris dasawy- dros, bude da rkali dascilda erTmaneTs, ris Semdgomac ganvagrZeT mxo-
isSi (sur. 20, 21). aragamWoli Rrmuli los rkalis damuSaveba, vinaidan budis zedapiri SedarebiT nakleb iyo
aseve dafiqsirda satevarebze sainv. koroziis produqtebiT dafaruli. qimiuri damuSavebisas mniSvnelovania
#12496 (sur. 22, 23) da #16191 (sur. 24, procesis swor dros Sewyveta. maSin, roca gamoCndeba nivTis Tavdapir-
25) cal mxares. nivTebs dazianebe- veli zedapiri. qimiuri wmendis dasrulebis Semdgom, nivTi movaTavseT
bic erTmaneTis msgavsi gaaCniaT, ker- gamoxdil wyalSi, romelsac periodulad vcvlidiT neitralur reaqci-
22 23
Zod, maT zedapirze lokalurad aris amde. Semdgom, beWdis zedapiri davamuSaveT meqanikurad, foladis bambis
gavrcelebuli recidivis wertilebi. meSveobiT. beWdis acetoniT gaucximovnebis Semdeg daviwyeT restavraciis
procesi – bude da rkali SevawebeT orkomponentiani epoqsidis, araldi-
samive satevars da satevris frag-
ments erTnairad - meqanikuri gziT
restavracia-konservacia Cautarda
24 25 7 analizSi naCvenebi vercxlis (g) maRali maCvenebeli ar niSnavs, rom beWedi
(sur. 26, 27, 28, 29).
Tavdapirveladve aseTi maRali sinjis vercxliT iyo damzadebuli. am SemTxvevaSi,
spilenZi (Cu), rogorc ufro aqtiuri elementi, zedapirze moeqca da Senadnobis
II jgufi - kompleqsuri wmendis meTo- zedapiri spilenZisgan gaRaribda

956 957
tis meSveobiT (sur. 31). yvela nivTi sagangebod ifuTeba da sarestavracio baraTis aslebTan er-
Tad xdeba maTi laboratoriidan gatana.
qimiuri wmendis procesebi gaiara danarCenma oTxma artefaqtmac (ori be-
Wedi (sur. 32, 33, 34, 35); sakinZi (sur. 36, 37); samajuri (sur. 38, 39). warmodgenili restavracia-konservaciis magaliTebidan Cans, rom artefaq-
tis gadarCena damokidebulia araerT faqtorze, rogoricaa Tavad nivTis
TiToeuli nivTi, restavraciis saboloo etapze, deli pidaciis mizniT da- arsebuli mdgomareoba, swori diagnostika, mkurnalobis meTodebis zusti
muSavda acetoniT da konsolidaciisTvis daifara Paraloid B72-is 4%-iani gansazRvra da ganxorcieleba.
acetonxsnariT.

aqve gvinda aRvniSnoT, rom samuzeumo standartebis Sesabamisad, zemoT aR-


werili restavracia-konservaciisas gamoyenebuli yvela masala Seqcevadia.

zemoT CamoTvlil TiToeul nivTze Catarda X-Ray fluorescentuli ana-


lizi. analizis Sedegebma aCvena, rom satevrebi, nomriT #7232, 7226, da 12496,
brinjaosganaa damzadebuli. rac Seexeba artefaqtebs - beWdebi #19065;
#19029; sakinZi #19012; samajuri #19060, isini ara brinjaos, aramed TiT-
brisganaa damzadebuli. brinjaos SemTxvevaSi spilenZis ZiriTadi malegi-
rebeli elementebia kala (Sn) da dariSxani (As), xolo TiTbris SemTxveva-
Si TuTia (Zn) (ix. cxrili).

dasaxeleba sainv. # Cu Zn Pb Sn As Fe Ag Au

beWedi #19024 9,405% - 0,304% - - - 89,073% 1,218%

beWedi #19065 83,273% 15,885 2,736% 3,169% - 1,613% 0,842% -


beWedi #19029 82,643% 16,117% - 0,828% - - 0,572% -
sakinZi #19012 89,503% 8,614% 0,091% 0,457% 0,632% 0,162% 0,482% -
samajuri #19060 78,701% 18,166% 2,463% - - - 0,670% -
satevari #7232 94.841% 0.224% 4.236% 0.270% 0.429%
(satevris
piri) - - -

satevari #7232 90.162% 0.413% 8.579% 0.368% 0.478%


(satevris
tari) - - -

satevari #7226 77.72% 0.157% 21.41% 0.319% 0.38%


(satevris
Tavi) - - -

satevari #7226 77.265% 0.045% 21.6% 0.47% 0.527%


(satevris
piri) - - -

satevari #12496 78.598% 20.954% 0.448%

- - - - -
40 41
sarestavracio samuSaoebis dasrulebis Semdeg xdeba restavrirebuli ar-
tefaqtebis fotofiqsacia da TiToeuli maTganisTvis sarestavracio bar-
aTis momzadeba. sarestavracio baraTSi iwereba: nivTis laboratoriaSi
Semosvlis TariRi; maTi mdgomareoba; zoma, wona; Catarebuli sarestavra-
cio samuSaoebi; restavraciisTvis gamoyenebuli masala da emateba, restav-
raciamde da Semdgom, artefaqtebis foto-masala (sur. 40, 41).

958 959
Ani Sherozia
National Agency for Cultural Heritage Preservation Georgia,
Museums and Museum-Reserves Unit, Employee
Master of Fine Arts in Restoration/Conservation
of Small-Size Art Pieces
Ana Dvali
Georgian National Museum,
S. Janashia Museum of Georgia,
Restoration-Research Laboratory
of Archaeological and Ethnographic Objects,
Conservator, Bachelor of Sciences in Chemistry

RESTORATION
AND CONSERVATION
OF EXHIBITS
OF THE
GREAT MTSKHETA
ARCHAEOLOGICAL
MUSEUM-RESERVE
Archaeological Museum-Reserve of Great them in improper environmental conditions.
Mtskheta is remarkable for its diverse and in-
teresting materials. Restoration methods were selected with con-
sideration of condition, level of damage and
Collections of Mtskheta Museum include va- nature of each item. The artifacts were studied
riety of metal, as well as other (ceramic, glass, visually (with unarmed eye and using binocu-
etc.) artifacts, having extremely high histori- lar) and based on the results of spectral X-Ray
cal-cultural significance. Consequently, stor- fluorescent analysis.
age of the exhibits in proper conditions, their
timely restoration-conservation and study is According to results of analyses, it was estab-
necessary for their preservation and retention. lished that the components of several artifacts
hadn’t been entered correctly in the passports.
The article presents restoration-conservation Rings #19065, #19029; brooch #19012;
works, performed on metal (iron, copper alloys) bracelet #19060 were not made of bronze but
artefacts of the Great Mtskheta Archaeological brass, and ring #19024 – of silver. As for dag-
Museum-Reserve, in Restoration-Research gers, their bronze structure was confirmed.
Laboratory of Archaeological-Ethnographic
Materials of the Georgian National Museum, In addition to restoration-conservation works,
using various methods (mechanical, complex). which, in their turn, ensure long-term preser-
vation of artifacts and termination of the on-
Certain part of the items, which were received going damage processes, in our opinion, the
in the laboratory (daggers #16191, #7232, conducted researches clearly demonstrate the
#7226, #12496) and restored earlier, had sim- importance of restoration-conservation role in
ilar damages – locally spread points of relapse, the studying of museum collections.
which, obviously, were conditioned by keeping

960 961
nino qebulaZe konservaciis oTxi done arsebobs: 1. pasiuri konservacia; 2. nawilobrivi
konservacia; 3. sruli konservacia; 4. gamofenis standarti – es done gan-
saqarTvelos erovnuli muzeumi, xorcielda Semosul masalaze [8:3-4].
arqeologiuri da eTnografiuli
masalis sarestavracio-kvleviTi Tavdapirvelad, laboratoriaSi Semusul yvela (500 erTeuli) artefaqts
laboratoriis xelmZRvaneli, Cautarda fotofiqsacia da moxda maTi vizualuri daTvalireba (binoku-
istoriis doqtori lari).
nino kalandaZe
saqarTvelos erovnuli muzeumi, masalis mixedviT nivTebi 9 jgufad daiyo: 1. oqro; 2. oqro + vercxli/rki-
restavracia-konservaciis samecniero na/qva/mina/Zvali; 3. vercxli; 4. vercxli + qva/mina; 5. spilenZis Senadnobi;
6. mina/pasta; 7. qva (Zvirfasi, naxevradZvirfasi); 8. Zvali; 9. sadafi.
institutis xelmZRvaneli,
istoriis doqtori
yvela eqsponati saWiroebda gawmendas, nawili - restavracias.

vizualurma daTvalierebam cxadyo, rom nawili eqsponatebis masala (li-


"saganZuri Toni, qva, mina) arasworad iyo gansazRvruli da Semdgom, oficialur doku-
mentebSi dafiqsirebuli!!! amitom, aucilebeli gaxda damatebiTi RonisZie-
mcxeTis bebis gatareba: 1. speqtruli analizi /liToni/; 2. Sesabamisi specialistis
mowveva /qva, mina/; 3. miRebul Sedegebze dayrdnobiT oqmis gaformeba; 4.
muzeumidan" - dokumentaciaSi Sesworebis Setana.

eqspoziciis qvis da minis zusti identificirebisTvis, Cveni rekomendaciiT, saqarTve-


los kulturuli memkvidreobis dacvis erovnulma saagentom moiwvia teq-
momzadeba nikuri universitetis mineralogi, profesori n. foforaZe.

da Semdgomi liTonis qimiuri Sedgenilobis analizebi, laboratoriaSi arsebuli ara-


destruqciuli rentgenofluorescentuli ElvaX-speqtrometriT ganisazRv-
ra.
rekomendaciebi1
analizi Cautarda saeWvo 4 eqsponats: 1. sarke (#22130); 2. sarke (#22119); 3.
abzinda (#22124); 4. abzinda (#4612).
saqarTvelos kulturuli memkvidreobis dacvis
erovnuli saagentos didi mcxeTis arqeologiuri es nivTebi gatarebuli iyo rogorc Zvirfasi liToni–vercxli (cxrili 1)
muzeum-nakrZalis koleqciis, s. janaSias saqarTve- kvlevebma Cveni eWvebi daadastura. artefaqtebi spilenZis Senadnobisgan
los muzeumis saganZurSi droebiTi eqsponirebisT- damzadebuli aRmoCnda.
vis, 2016 wlis 3 marts, muzeumis arqeologiuri da
eTnografiuli masalis sarestavracio-kvleviT la- cxrili 1. arqeologis mier Catarebuli analizi (TvaliT)
boratoriaSi 500 eqsponati Semovida.
inv.# dasaxeleba masala warmomavloba maxasiaTeblebi periodi
muzeumis laboratoria 1932 wlidan funqcioni-
4612 abzinda vercxli samTavro, samarxi #173 8,88gr III-IVss
rebs. igi erTaderTi centria saqarTveloSi, sadac
wlebis ganmavlobaSi kompleqsurad warmoebs ar- 22119 sarke vercxli samTavro, samarxi #981 2,91gr d-7,5x8,5sm IIIs
qeologiuri da eTnografiuli masalis kvleva da 22130 sarke vercxli samTavro, samarxi #984 d-12,2sm II-IIIss
Tanamedrove msoflio sarestavracio praqtikaSi 22124 abzinda vercxli samTavro, samarxi #982 2,18gr; d-1,4sm; III-IVss
danergili meTodebiT restavracia-konservacia.
rogorc analizebma aCvena, nivTebi spilenZis sxvadasxva Senadnobisganaa
damzadebuli: #22130-kaliani brinjao (Cu-Sn), #22119-kaliani brinjao (Cu-
Sn-Pb), #22124 - TiTberi (Cu-Zn-Sn), #4612 -kaliani brinjao (Cu-Zn-Sn-As)
(cxrili 2).
1 naSromi pirvelad gamoqveynda saqarTvelos kulturuli memkvidreobis dacvis er-
ovnuli saagentos sakonferencio masalebis krebulSi `muzeumi da kulturuli memkv-
idreoba“ 2017, gv. 289-300

962 963
cxrili 2. speqtruli analizis Sedegebi restavracia-konservacia
analizis Z n P b spilenZis Senadnobi
№ dasaxeleba warmomavloba inv.№ Cu % As % Sn %
№ % %

samTavro,
1 sarke 16-144 22130 71.82 27.42 0.77 spilenZis Senadnobisagan damzadebu-
samarxi #984
li nivTebze nadebis fenebs #22130
sarkis magaliTze ganvixilavT.
samTavro,
2 sarke 16-148 22119 53.84 42.12 4.05 sarkeze, nawilobrivi koroziis fena, sarkis koroziuli fenebi
samarxi #981 romelic Senadnobis arakorodire-
buli narCenebis koroziis produ-
samTavro, qtebTan rTuli gadaxlarTvaa, Savi
3 abzinda 16-147 22124 89.91 2.1 6.93 ferisaa. fenis Savi Seferva spilen-
samarxi #982 Zis [II] oqsidis CuO-s (1) arsebobiTaa
ganpirobebuli. zogadad, myarsa da
korodirebul liTons Soris mkafio
samTavro, sazRvari ar arsebobs.
4 abzinda 16-145 4612 73.97 2.03% 16.06 7.91
samarxi #173
niadagovani koroziis Sedegad nadebs sarkeebi da abzindebi restavraciis
rTuli qimiuri Sedgeniloba aqvs. Semdeg
speqtrulma analizma aCvena, sarkeze
msgavsi da sxva gaugebrobebis Tavidan asacileblad, aucilebelia arqeo- ZiriTadi masa spilenZisa da kalis
logi iyenebdes termins-spilenZis Senadnobi. restavratori da arqeologi SenaerTebia. tenian kameraSi testma
unda muSaobdnen SeTanxmebulad. arqeologma unda icodes ra SeiZleba qloris ionebis arseboba daadastura.
gaukeTdes nivTebs velze, ra unda damuSavdes sarestavracio laborato- es, nawilobriv koroziis fenaSi gan-
riaSi. rogorc wesi: lagebuli moTeTro-momwvano feris
qlorovani spilenZi CuCl-minerali
1. dauSvebelia, araspecialisti (arqeologi, fondis mcveli, sxv.) TviTne- nantokitia (2). is qimiurad aramdgra-
burad atarebdes restavracias!!! di da higroskopulia. haerze wylis
orTqlis arsebobisas igi iJangeba da abzinda restavraciamde da restavraci-
2. dauSvebelia, araspecialisti (arqeologi, fondis mcveli, sxv.) sazRvrav- hidrolizdeba, gardaiqmneba ZiriTa- is Semdeg
des liTonisgan an qvisgan damzadebuli artefaqtebis Semadgenlobas. di spilenZis mwvane qloridad - Cu-
SecdomiT dadgenilma masalam SesaZloa momavalSi didi gaugebroba Cl2·3Cu(OH)2-mineral atakamitad (3).
gamoiwvios!!!
sarkis zedapiruli nadebis Sua da gare fena, romlebic nawilobrivi ko-
3. rogorc wesi: ar SeiZleba mecnierebis sxva dargebis (qimia, mineralo- roziis fenaSia ganTavsebuli, im SenaerTebisgan Sedgeba, romlebic krista-
gia da a.S.) gverdis avla da miTumetes, araspecialistebis mier mecnie- luri struqturiTa da SemadgenlobiT spilenZis bunebrivi mineralebis
ruli daskvnebis gakeTeba!!!! identuria. sarkis koroziis Sua fenis fuZea minerali kupriti (spilenZis
[I] oqsidi Cu2O) (4), romelic Sindisferia. kupritis masaSi, rogorc wesi,
SnO2–is fenebi gvxvdeba, romlebic SedgenilobiT mineral kasiterits Se-
esabameba [1:498].

arqeologiuri liTonisTvis yvelaze damRupvels, qloris ioni warmoda-


gens. Tu eqsponatze spilenZis qloridi fiqsirdeba aucilebelia misi
moSoreba, winaaRmdeg SemTxvevaSi droTa ganmavlobaSi SesaZloa nivTi
mTlianad daiSalos.

sarkeebi (#22130; #22119) da abzindebi (#22124; #4612), qloris ionebis aRmo-


saCenad, 24 saaTiT movaTavseT rozenbergis kameraSi. sarkeebze dafiqsirda
Seferili wveTebi, rac qloris arsebobis damadasturebelia. აbzindebze
wveTebi ar dafiqsirebula.

964 965
Catarebul analizebsa da kvlevebze dayrdnobiT, SeirCa wmendis kompleq- vaSoreT almasis borebiT. procedu-
suri (qimiuri+meqanikuri) meTodi. yvela nivTi individualurad moTavsda ra ramdenjerme gavimeoreT. gawmendis
40°-mde SemTbar xsnarSi: Titriplex + H2O (gamoxdili) (40g+1l). dasrulebis Semdeg Rero daifara Pa-
raloid B72-is 4%-iani acetonxsnariT.
periodulad, eqsponatebi, gamdinare wylis qveS jagrisiT iwmindeboda da
ideboda axal xsnarSi. Gawmendis dasrulebis Semdeg nivTebi moTavsda
gamoxdil wyalSi. oqro
wylis ganaxleba neitralur reaqciamde warmoebda. Semdgom, TermostatSi
gamSrali ori abzinda, kvlav gaiwminda jagrisiT da daifara Paraloid B72– №4492 yelsabami iyo daSlili. yvela
is 4%-iani acetonxsnariT: 400gr Paraloid B72+1,5l acetoni. nawili Tavdapirvelad meqanikurad yelsabami restavraciis Semdeg
spirtiani tamponebiT gaiwminda. Sem-
sarkeebi saWiroebda restavracias. SemakavSireblad gamoviyeneT orkompo- dgom moxda yelsabamis restavracia.
nentiani epoqsidi: Araldite AY2020+ Hardener HY2020 (3:1). Araldite AY2020 daedo Tvliani oqros budis jaWvTan gadab-
did sarkes sarCuladac. restavrirebuli sarkeebi konservirda Paraloid ma moxda Tavisive-oqros (1) da axa-
B72-is 4%-iani acetonxsnariT. li-TiTberis (2) Reroebis daxmarebiT,
romlis boloebzec polieTilenis
milakebi (3) iqna wamocmuli da mima-
vercxli grebuli. jaWvis gawyvetili nawilebi
erTmaneTs ZuiT (4) gadaeba.

vercxlis abzinda #22124 spilenZis


JangeulebiT da karbonatebiT iyo da- №4823 sakidebi, Tavdapirvelad spir- saeqspoziciod momza-debuli yelsa-
faruli, spilenZis Senadnobis sarkee- bami
tiT gaiwminda. eqspoziciisTvis sa-
bis msgavsad, isic kompleqsonis xsna- surveli formis misacemad, sakidebi
riT gaiwminda da analogiuri gziT aewyo specialur mavTulze (2) da bo-
moxda misi gawmenda-konservaciac. loebi damagrda samagriT (1). mavTuls
vercxlis nivTebis meore jgufi, da- da samagrs Cautarda speqtruli ana-
moneta restavraciamde da restavraci- faruli vercxlis qloridebiT da
is Semdeg
lizi. orive maTgani melxiorisganaa
sulfidebiT (mag. moneta #2343) mo- damzadebuli: 80,41%- Cu; 19,59% -Ni.
Tavsda amoniumis rodanidis (NH4CNS)
10%-ian xsnarSi. periodulad, gamdinare wylis qveS jagrisiT iwmindeboda.
gawmendis dasrulebis Semdgom moxda NH4CNS-is gamoxdili wyliT ganei-
traleba. gawmendili nivTebi TermostatSi gaSra. zedapiri gaiwminda me- mina, qva, Zvali
qankurad da acetoniT gaucximovnda. bolos nivTebi Paraloid B72-is 4%-iani
acetonxsnariT daifara.
minis, qvis da Zvlisgan damzadebuli
eqsponatebi meqanikurad gaiwminda
rkina eTilis spirtSi (C2H5OH) CaZirviT, ja-
grisis da saWiroebisamebr, lancetis Tasi restavraciamde da restavraciis
Semdeg
gamoyenebiT. kargad gamSral nivTebs
ZvlisTaviani sakinZis (#4641) rkinis (qvis garda), Cautarda paraloid B72-
Rero, sruliad daJanguli da oTx na- is 4%-iani acetonxsnariT konserva-
wilad iyo gatexili. Reros damuSave- cia.
ba Tavdapirvelad abraziuli WavliT
moxda. abrazivad gamoviyeneT korun- minis Tasi №6159 laboratoriaSi Se-
dis qviSa (Al2O3). Semdeg fragmentebi mosvlisas iyo ukve Sewebebuli, na-
gavJRinTeT aralditis, gamamyareblis kluli da dafaruli irizaciis da
sakinZi restavraciamde da restavraci- WuWyis nadebiT. Tasi Tavdapirvelad
is Semdeg da acetonis (5:1:0,5) nareviT. saSrob
karadaSi (TermostatSi) 50°C–ze gaS- kargad gaiwminda meqanikurad, spirtis
robis Semdeg koroziuli nadebi mo- da acetonis gamoyenebiT. Semdeg mox- firfita restavra-ciamde da restavra-
da nakluli adgilebis Sevseba, risT- ciis Semdeg

966 967
instalaciamde TiToeul eqsponatze, or calad Sedga daculobis aqti.

sul 968 aqti momzadda.

daculobis aqtis erT mxares aris: nivTis dasaxeleba,inventaris nomeri,zoma,


wona, erTeulis raodenoba. mocemulia informacia: nivTis mudmivi Senaxvis
adgilis,damzadebis TariRis,warmomavlobis,mopovebis adgilis,restavraci-
is, zogadi mdgomareobis, dazianebis ti pis (struqturuli, zedapiruli, bi-
ologiuri) Sesaxeb. aqvea baraTis Sevsebis TariRi, Semavseblis saxeli da
gvari, adgili damatebiTi SeniSvnebisTvis baraTis meore mxares fiqsirdeba
Cambareblis da gamofenaze mimRebis xelmowerebi da TariRi. baraTs erT-
vis nivTis fotoebi, sadac dawvrilebiT aris aRniSnuli yvela dazianeba.
beWedi #6725
gamofenaze instalaciisas da moxsnisas nivTi mowmdeba, raime cvlilebis
SemTxvevaSi, emateba SeniSvna da xelmowerebiT xdeba gadabareba.

visac, arsebuli mTeli zedapiridan xdeboda silikoniT formis aReba,


Sesavseb adgilze morgeba da damagreba. nakluli sivrcis Sevsebas vax- Semdgomi rekomendaciebi
dendiT silikonSi Araldit2020-is SeSvebiT, saineqcio nemsis gamoyenebiT. 24
saaTis Semdeg vxsnidiT silikons. dasrulebuli WurWeli kvlav gaiwminda
da konservirda Paraloid B72-is 4%-iani acetonxsnariT. eqspoziciaze warmodgenili eqsponatebi sxvadasxva masalisganaa (liToni,
mina, Tixa, Zvali, sadafi da qva) damzadebuli. isini Senaxvisa da movlis
Zvlisgan damzadebuli (#21450) eqsponati iyo damtvreuli da saWiroebda gansxvavebul pirobebs moiTxovs.
restavracias. Tavdapirvelad fragmentebi spirtiT gaiwminda. moZiebuli
nawilebi Sewebda Paraloid B72-is 20%-iani acetonxsnariT. nivTi Paraloid B72-is samuzeumo eqsponatebze uaryofiTi gavlenis mqone mTavari faqtorebia:
4%-iani acetonxsnariT konservirda da damagrda gamWvirvale plastikat- fardobiTi tenianoba, temperatura, sinaTle, mikroorganizmebi, haeris dama-
ze, romelic Semdeg eqsponatis napirebis formaze zustad SemoiWra. binZureblebi.

yvela eqsponatze samuSaoebis dasrulebis Semdeg Sedga individualuri dRes-dReobiT, msoflios yvela muzeumi aqcentirebulia dazianebis pre-
da krebsiTi sarestavracio baraTebi. venciaze. myari konstruqciis, kargad dagegmarebul-agebuli Senobas xSi-
rad koleqciebisTvis srulad misaRebi garemo aqvs, Tundac iq ar iyos
TiToeul individualuri sarestavracio baraTs aqvs nomeri. baraTis erT haeris maregulirebeli danadgarebi. Senoba, romelic sqeli qvis kedlebi-
mxares ganTavsebulia eqsponatis saxeli, inventaris nomeri, informacia ma- Taa nagebi an forovani aguris konstruqciiT da aqvs maRali Weri uzrun-
salis, damuSavebis Semdeg Senaxvis adgilis, nivTis zomis, wonis, gaTxrebis velyofs karg izolacias klimaturi cvlilebebis winaRmdeg.
procesSi fiqsaciis, miRebisas mdgomareobis, nadebi/depozotis, dazianebis
gavrcelebis, pirveladi restavraciis, aslis/yalibis arsebobis, fotoebis pirobebis gamokeTeba sacavisaTvis da koleqciebis gamofenisaTvis Se-
saerTo raodenobis/firis #-is Sesaxeb. aqvea zogadi SeniSvnebi da eqspo- saZloa TviTon SenobaSi Sesaferisi sacavis da sagamofeno sivrceebis
natis fotoebi restavraciamde da restavraciis Semdeg. gamonaxviT da Senobis maxasiaTeblebis gamoyenebiT pirobebis gansazR-
vrisaTvis.
baraTis meore mxares mocemulia damuSavebis dawyebis da dasrulebis
TariRi, restavratoris xelmowera, nivTze Catarebuli samuSaoebis aRwera, didi mcxeTis arqeologiur saxelmwifo muzeum-nakrZalSi daculia kul-
romelic moicavs informacias: pirveladi gamagrebis (nivTiereba), wmendis turuli memkvidreobis moZravi Zeglebi, romelTa dacva samuzeumo saqmia-
meTodis (meqanikuri, qimiuri da a.S), gamagrebis, inhibitoriT damuSavebis, nobis mniSvnelovani da prioritetuli aspeqtia. reabilitirebuli mcxe-
deli pidaciis, konservaciis dros gamoyenebuli nivTierebebis, gamoyenebu- Tis muzeumis saerTo strategiis erT-erTi mniSvnelovani nawili, SesaZlo
li weboebis, Semavseblebis da saRebavebis Sesaxeb. aqvea zogadi SeniSvnebi. riskisTvis mzadyofna unda iyos. riskis analizi da misi zemoqmedebis
Serbileba uzrunvelyofs mwiri resursebis ukeTes gamoyenebas da mcxe-
krebsiT sarestavracio baraTSi gaerTianda oqrosgan (103 erTeuli) da Tis muzeumis koleqciebis sicocxlis gaxangrZlivebisTvis optimaluri
qvisgan (20 erTeuli) damzadebuli eqsponati. maTze erTi ti pis, am SemTx- pirobebis Seqmnas.
vevaSi, mxolod gawmendiTi samuSaoebi Catarda.
axali samuzeumo sivrcis zonirebas, win unda uswrebdes Senobis klimatis
eqspoziciamde momzadda yvela gemis grafikuli gamosaxuleba (mag. #6725). grZelvadiani monitrongi, raTa dadgindes uzrunvelyofs Tu ara Senoba
karg izolacias. Mmsgavsi monitoringi saSualebas mogvcems zustad ganv-

968 969
sazRvroT koleqciebis sacavebis mdebaroeba, masalis specifikidan gamom- aramgrZnobiare masala araorganuli masala liToni, qva, keramika,
dinare.Mkargad dagegmili da organizebuli sacavis sivrce uzrunvelyofs mina L
nivTebis dacvas da xelmisawvdomobas. kargi sacavi mTavari komponentia dabali mgrZnobelobis ma- Tanamedrove plsatmasi, rezini, saRebavebi,
prevenciuli konservaciis praqtikaSi. kargad dagegmili da organizebu- sala romlebic Seicavs gamosxivebis stabiliza-
li sacavi amcirebs nivTis dazianebis safrTxes [4:155-156]. Dkoleqciebis torebs
dazianeba minimumamde iqneba dayvanili, Tu iqneba: saSualo mgrZnobelobis xe, ferwera, spilos Zvali, Zvali, Sali, bam-
masala ba, abreSumi
• sacavis Sesabamisi aRWurviloba
• mopyrobis kargi praqtika; maRali mgrZnobelobis ma- zeTis ferwera fotosensitiuri pigmentebiT
sala (TuTiis TeTri, titaniumis TeTri). foto, qa-
• efeqturi usafrTxoeba da saxanZro usafrTxoeba; Raldi.
• Sesaferisi garemo pirobebi; Zalian maRali mgrZnobe- zogierTi dabali xarisxis qaRaldi, rogo-
• mavneblebisgan Tavisufali garemo da IPM-integrirebuli mavneblebis lobis ricaa gazeTi
menejmenti [5:1-8]. masala

axali muzeumebisTvis sacavis sivrcis dagegmarebis problema, Zvel mu-


zeumebSi ki maTi gafarToebis problema SeiZleba sxvadasxvagvarad ga-
daiWras. momavali gafarToebis mizniT, SeiZleba Tavidanve ufro didi
farTi dagegmardes. meore gza aris damatebiTi sivrcis mopoveba maRali
Weris dagegmarebiT da momavalSi antresolis CaSenebiT.

mcxeTis rebilitirebuli muzeumisTvis sagamofeno karadebis dasamza-


deblad unda gamoviyenoT saeqspozicio nivTisaTvis ,,usafrTxo” masala
[2:164-170]. sakmarisi dro unda iyos gamoyofili imisaTvis rom, karadis
asagebad gamoyenebuli webo, Semkvreli, saRebavi Tu sxva mosapirkeTebeli
masala kargad gaSres. mxolod amis Semdeg SeiZleba sagamofeno eqspona-
tis karadaSi ganTavseba da germetulad daxurva.

sagamofeno karadebisTvis gamosayenebeli masalis kvlevaSi dagvexmareba bibliografia


e.w. odi testi [7:138-153]. minis cecxlgamZle WurWelSi vaTavsebT sakvlev
masalas (mag. mdf) da aqve tenis misaRebad Tavsdeba mcire zomis wyliani 1. qebulaZe n., Zigua n., goginaSvili n., ar- 5. Jessup, W.C., Integrated pest management into op-
konteineri. amave WurWelSi unda moTavsdes liTonis nimuSi (Cu, Al, Ag, Pb qeologiuri da eTnografiuli spilen- eration. Collect. Caretaker 1998
da sxva). WurWeli unda gaxurdes 60°C–mde. 28 dRis Semdeg xdeba nimuSebis Zis Senadnobebis kvleva da restvra- 6. Michalski, S., “Damage to Museum Objects by
Semowmeba. Tu liTonis nivTebma ar ganicada cvlileba, maSin saqme gvaqvs cia-konservaciis meTodebis SedarebiTi Visible Radiation (Light) and Ultraviolet Radia-
usafrTxo masalasTan. xolo, Tu liTonma saxe icvala (korozia, gamuqeba), analizi. saqarTvelos erovnuli muzeu- tion (UV)”. In, Lighting in Museums, Galleries and
es imis maniSnebelia, rom garkveuli drois gavlis Semdgom, nivTis Senax- mis moambe. sazogadoebriv mecnierebaTa Historic Houses. London: Museums Association,
visaTvis gamoyenebulma masalam, SeiZleba safrTxe Seuqmnas artefaqtebs. seria VIIL(52-B). Tb., 2016 UKIC, and Group of Designers and Interpreters for
2. Cecily M., Grzywacz & Norman H., Tennent. Pol- Museums, 1987
nebismieri muzeumis srulyofili funqcionirebisaTvis aucilebelia ga- lution Monitoring in Storage and Display Cabinets: 7. Sheng W., Lingdong K., Zhisheng A., Jianmin C.,
naTebis swori marTva. unda gvaxsovdes, rom gamofenisTvis arsebobs gana- Carbonyl Pollutant Levels in Relation to Artifact Laimin W., Xinguang Z., An Improved Oddy Test
Tebis oTxi safexuri: Deterioration.” In IIC Ottawa Congress: Preventive Using Metal Films. Studies in Conservation. Volu-
Conservation Practice, Theory and Research, Edit- me 56. Issue 2. 2011
• 15 luqsi mxolod usafrTxoebisTvis, rodesac gamofena daketilia ed by Roy Ashok and Perry Smith. London: Inter- 8. Watkinson D., Virginia N., First Aid For Finds.
• 50 luqsi mgrZnobiare nivTebisTvis national Institute for Conservation of Historic and Published by RESCUE-The British Archaeological
Artistic Works, 1994 Trust and Archaeology Section of the United King-
• 200 luqsi naklebad mgrZnobiare nivTebisTvis
3. Christopher C., “Damage to Museum Objects Due dom Institute for Conservation with The Museum of
• 250-300 luqsi gamofenis instalaciisa da deinstalaciis dros [3; 6: to Light Exposure.” CIBSE National Lighting Con- London. 2001
3-16]. ference, 1996
4. Hillberry J.D., Weinburg. S.K. Museum Collec-
tion Storage in Care of Collections. (edited by S.J.
Knell). New York 1994

970 971
Nino Kebuladze
Georgian National Museum,
Chief of the Restoration-Research Laboratory
of Archaeological and Ethnographic Objects Restoration,
Doctor of History
Nino Kalandadze
Georgian National Museum,
Chief of the Restoration and Conservation Scientific Institution,
Doctor of History

“TREASURY
FROM MTSKHETA
MUSEUM” – PREPARATION
OF EXHIBITION
AND FURTHER
RECOMMENDATIONS
About 500 exhibits of the collection of the Great misunderstandings, it is necessary for the ar-
Mtskheta Archaeological Museum-Reserve chaeologist/fund keeper to use the term – cop-
of the National Agency for Cultural Heritage per alloy.
Preservation of Georgia was delivered to Res-
toration-Research Laboratory of Archaeologi- According to the materials, the items were di-
cal and Ethnographic Materials of S. Janashia vided in 9 groups. The composition of deposi-
Museum of Georgia of Georgian National Mu- tion was studied for each item and individual
seum for temporary exhibition in the Georgian method of restoration-conservation was cho-
National Museum, in early 2016. The Muse- sen.
um’s laboratory, which operates since 1932, is
the only center in Georgia, where the complex Upon completion of works on all exhibits, 333
study of archaeological and ethnographic ma- individual and one cumulative (for 123 exhib-
terials and their restoration is implemented, its, cleaned by one method) restoration cards
based on the methods, introduced in modern (each card was prepared in two copies) were
global restoration practice. made.

During eight months, all the artifacts step-by- Before exposition, sketches of all images, ex-
step underwent: photo-fixation, study, clean- isting on gemma, were made and preservation
ing, restoration, conservation. Materials of part acts were made for each exhibit.
of the exhibits had been incorrectly defined
and entered in official documents, that were The exhibits, presented on the exposition are
delivered in Museum!!! The materials were made of different materials. Consequently, fur-
identified by relevant specialists, on the basis ther recommendations for preservation of the
of analyses. exhibits are provided in the article.

The analyses showed, that part of the items, Attention shall be focused on damaging factors
registered as silver, were made of different cop- and prevention of the damage.
per alloys. In order to avoid similar and other

972 973
974 975
saqarTvelo - Rvinis
samSoblo

976 977
iulon gagoSiZe
saqarTvelos erovnuli muzeumi,
mecnier-konsultanti,
istoriis mecnierebaTa doqtori

mevenaxeoba - meRvineobis
rvaaTasi weli
saqarTveloSi
saeqspozicio koncefcia

saqarTvelos tyeebSi dRemde SemorCenilia veluri


vazi (Vitis sylvestris), rac safuZvels iZleva vamtkicoT,
rom vazis domestikacia SeiZleboda adgilobriv
momxdariyo. arqeobotanikuri monacemebi gviCvenebs,
rom es marTlac aq moxda: saqarTveloSi aRmoCe-
nilia ukve kulturuli vazis (Vitis Vinifera) wi pwebi,
romlebic yvelaze Zvelia msoflioSi da miekuTvne-
ba neoliTis xanas. am periodis agrikulturis sa-
fuZvelia saqarTvelos teritoriaze botanikurad
ukve diferencirebul kulturul mcenareTa far-
ToO asortimenti: maRalganviTarebuli xorblis,
qeris, parkosani kulturebis arseboba mwarmoeblu-
ri meurneobis xangrZliv winaistorias adasturebs
(radiokarbonuli TariRebi: 7662-7868 cal BP; 7690-
7775 cal BP). vazis wi pwebi aRmoCenilia saqarTvelos
brinjaos xanis Zeglebzec q.w. IV-II aTaswleulebSi.
q.w. II aTaswleulidan paleobotanikur monacemebSi
gvxvdeba vazis sasufre jiSebic, rac kulturuli
vazis evoluciis Semdgom etaps gulisxmobs.

saqarTvelo gamoirCeva kulturuli vazis jiSebis


mravalferovnebiT (saqarTveloSi 500-mde saRvine
da sufris jiSia cnobili), maT Soris SemorCenil-
ia orsaxliani jiSebic, rac Sualeduri rgolia
evoluciis procesSi velursa da kulturul vazs
Soris: kulturuli vazis jiSebis absoluturi um-
ravlesoba, veluri vazisgan gansxvavebiT, erTsax-
liania. vazis qarTuli jiSebis saxelwodebebi, ro-
gorc wesi, im mikrozonasTan aris dakavSirebuli,
sadac esa Tu is jiSia gavrcelebuli, rac mis adg-
ilobriv warmoSobaze metyvelebs.

mevenaxeobisa da meRvineobis istoriam asaxva hpova


qarTul enaSi da saqarTvelos materialur da suli-
er kulturaSi (arqeologia, eTnografia, miTologia,
kulti,xelovneba,folklori). qarTul enaSi warmod-
genilia mevenaxeoba-meRvineobasTan dakavSirebuli

978 979
mdidari originaluri terminologia. sityva `Rvino~ mraval sxva enaSi brinjaos xana
qarTulidan aris nasesxebi.

saqarTvelo erTaderTi qveyanaa, romelSic Semoinaxa Rvinis dawurvis, Se- adreuli brinjaos xanis mtkvar-araqsis kultura moicavs QqristeSobamde
naxvisa da moxmarebis arqauli wesebi, rac meRvineobis sxva centrebSi IV aTaswleulis II naxevarsa da III aTaswleulis I naxevars. mtkvar-araq-
dakargulia. aq warmodgenilia mevenaxeoba-meRvineobasTan dakavSirebuli selTa meurneobaSi miwaTmoqmedebis did mniSvnelobaze miuTiTebs sami-
sameurneo iaraRi (bari, Toxi, sasxlavi, sarcxi, orSimo); yurZnis sawuri da waTmoqmedo iaraRebis gansakuTrebuli simravle da mravalferovneba.
Rvinis Sesanaxi WurWeli (sawnaxeli, saqajavi, TaRari, Wuri, qvevri, qoco),
sufris saRvine WurWeli da sasmisebi (xelada, fiala, Tasi, jami, WinWila, mTavari samiwaTmoqmedo kultura marcvleuli iyo. mohyavdaT xorbali
kula, marani, yanwi da sxv.). TiToeul xsenebul artefaqts xangrZlivi da (maT Soris iseTi jiSic, rogoricaa dika, romelic saqarTvelos endemia),
uwyveti tradicia aqvs saqarTveloSi. qeri, fetvi da Svria, aseve parkosnebic. saxnavad ukve iyenebdnen gamwev
Zalas – msxvilfexa saqonels, kaJis namglis paralelurad spilenZ-brin-
vazi da Rvino saqarTveloSi uZvelesi droidan mWidrod aris Serwymuli jaos namglebsac xmarobdnen. farTovdeba kulturuli vazis areali: va-
kultTan da sakulto ritualebTan. ase iyo rogorc warmarTobis droin- zis wi pwebi TianeTis maxloblad, badaanis mtkvar-araqsuli xanis namosax-
del (sakurTxeveli maranSi, sazedaSe qvevrebi, saweso Rvinis sma, warmar- larzec aris napovni.
Tuli saritualo teqstebi da qmedebebi), ise qristianul saqarTveloSi.
yurZens, yurZnis wvens da mis nawarms (Rvino, koniaki, WaWis arayi, CamiCi, mtkvar-araqsul SenobebSi aRmoCenili Tixis sxvadasxva zomisa da formis
badagi, TaTara-felamuSi, CurCxela, tkbiliskveri, Zmari) mniSvnelovani adg- WurWeli (sasmisebi, xeladebi, badiebi, dergebi da sxv.) meRvineobasTan unda
ili uWiravs qarTvelebis kvebis racionSi. yofiliyo dakavSirebuli.

Rvino da Rvinis moxmareba adreuli brinjaos xanaSi ukve mWidrod uka-


neoliTis xana vSirdeba kults da RvTismsaxurebas: qristesSobamde 3000 wliT daTari-
Rebul taZarSi, romelic dedoflis goraze gaiTxara, marcvleuliT savse
dergTan erTad aRmoCnda wylis frinvelis formis ori keramikuli sasmi-
msoflioSi jerjerobiT uZvelesi kulturuli vazis namarxi wi pwebi aR- si, romlebSic, rogorc gairkva, maRalxarisxovani Rvino esxa. es sasmisebi
moCenilia saqarTveloSi, neoliTuri xanis namosaxlarebze xramisa da ma- jerjerobiT msoflioSi uZvelesi ritonebia (ase ewodeba saRvine sas-
Saveris ormdinareTSi. namosaxlarebi Qqristes Sobamde VI-V aTaswleuls miss, romlis forma romelime cxovelis garegnobiT aris nakarnaxevi da
ganekuTvneba. romelic farTod vrceldeba Zvel samyaroSi, maT Soris saqarTveloSic
adreuli rkinis xanasa da, gansakuTrebiT, antikur xanaSi).
qvis xanis bolo safexuri - neoliTi kacobriobis istoriis erT-erTi
umniSvnelovanesi epoqaTagania, romelic aRiniSneba Zireuli ZvrebiT pir- Sua da gviani brinjaos xanaSi (qristeSobamde III aTaswleulis meore
velyofili sazogadoebis ekonomikaSi: adamiani iwyebs mwarmoeblur meur- naxevari da II aTaswleuli) vazis saRvine jiSebTan erTad sufris jiSe-
neobas – mesaqonleobas da miwaTmoqmedebas, amzadebs teqnikurad ufro bic Cndeba, rac mevenaxeobis Semdgom ganviTarebasa da kulturuli vazis
srulyofil Sromis iaraRs, isaxeba da viTardeba meTuneoba - Tixis Wur- evoluciis axal etaps gulisxmobs. am periodisTvis izrdeba mevenaxeo-
Wlis warmoeba. ba-meRvineobis wili soflis meurneobaSi, rasac qvevrebis simravle da
maTi gazrdili tevadoba adasturebs.
saqarTveloSi Seswavlil neoliTuri xanis nasaxlarebze (dangreuli
gora, gadaWrili gora, xramis didi gora, aruxlo, imiris gora, Sulavris sufris saRvine WurWeli Tixis garda ukve brinjaos, vercxlisa da oqros-
gora da sxv.) domesticirebuli vazis wi pwebTan erTad aRmoCenilia kul- ganac mzaddeba. Rvinis saweso sma sapatio adgils ikavebs sazogadoebis
turul mcenareTa farTo asortimenti _ xorblisa da qeris ramdenime sazeimo-sakulto ritualebSi. TrialeTSi aRmoCenil vercxlis Tasze, ro-
saxeoba da parkosnebi (ospi, barda, ugrexeli), rac imaze metyvelebs, rom melic qristeSobamde XVIII saukuniT TariRdeba, gamoqandakebulia mamak-
mevenaxeoba-meRvineobis ganviTareba ar aris SemTxveviTi. sameurneo saqmia- acTa sazeimo msvleloba sasmisebiT xelSi.
nobis maRal dones Sromis iaraRebis (Toxi, bari, culi, namgali, sasxlavi)
mravalgvarobac adasturebs.
adreuli rkinis xana
yurZnis mtevnebis reliefuri gamosaxulebiT Semkuli Tixis qvevri, rome-
lic xramis did goraze aRmoCnda, viwro Ziriani qvevrebis winamorbedia da,
SesaZlebelia, msoflioSi uZvelesi saRvine WurWeli iyos. iqve fiala-sas- adreuli rkinis xana (qristeSobamde II aTaswleulis bolo saukuneebi
misebic aris napovni. da I aTaswleulis pirveli naxevari) saqarTveloSi aRiniSneba mevenaxeo-
ba-meRvineobis Semdgomi winsvliT. inergeba miwaSi Caflul qvevrSi Rvinis
dayenebisa da daZvelebis im droisaTvis axali, progresuli wesi, romel-

980 981
ic aq, saqarTveloSi dRemde Semoinaxa. Sesabamisad, yalibdeba viwroZiri- Sua saukuneebi
ani saRvine qvevris Tanamedrove ti pi. kidev ufro mravalferovani xdeba
saRvine sasmisebis formebi, farTod vrceldeba Rvinis saweso smisaTvis
gankuTvnili iseTi WurWeli, rogoricaa omfalosiani fiala da zoomor- mevenaxeoba-meRvineoba Sua saukuneTa saqarTveloSic soflis meurneobis
fuli ritonebi, romelTa SesaniSnavi nimuSebia aRmoCenili diRomSi gaTx- wamyvan dargad darCa da sagulisxmoa, rom venaxi glexis socialur sta-
ril qristeSobamde VIII saukunis mdidrul samarxSi. tuss gansazRvravda: uvenaxo glexs, romelsac bogano ewodeboda ekava
feodaluri ierarqiuli kibis umdablesi safexuri.
Rvinis smis sazeimo scenebi gamosaxulia qristeSobamde VIII-VII saukunis
brinjaos gravirebul sartylebze, romlebic mravladaa aRmoCenili saqa- qristianobam, romelic Cveni welTaRricxvis IV saukunis Semdeg qarT-
rTveloSi. Rvinis saweso-saritualo mniSvnelobas adasturebs imave xanis velTa erovnul religiad gadaiqca, Rvinosa da Rvinis tradiciul, mra-
brinjaos qandakebebi, romlebic gamosaxaven mamakacs sasmisiT xelSi. valsaukunovan kults axali, ufro maRali Sinaarsi SesZina: wminda ninom,
qarvelTa ganmanaTlebelma qristes rjuli vazis jvriT Semoitana. vazi
yovladwminda RvTismSoblis simboloa da saqarTveloc xom RvTismS-
antikuri xana oblis wilxvedri qveyanaa. vazis (venaxis) gamosaxulebam, rogorc sicoc-
xlis xis gansaxierebam adgili daimkvidra qarTuli qristianuli taZre-
bis kedlebze, vazis lerwiTa da foTlebiT aris STagonebuli qarTuli
qristeSobamde VI saukuneSi saqarTvelos teritoriaze yalibdeba kolxe- xuroTmoZRvruli da saoqromWedlo ornamentuli dekoris wamyvani mo-
Tis saxelmwifo, romelsac q.w. IV saukunis dasasruls Caenacvla qarTlis tivi. qristianobam xeli Seuwyo saqarTveloSi vazis mravalricxovani,
samefo, anu iberia, saxelmwifo, romlis samarTalmemkvidrea dRevandeli xalxuri seleqciiT aTaswleulebis ganmavlobaSi gamoyvanili jiSebisa
saqarTvelo. pirveli qarTuli saxelmwifoebis arsebobis pirvel aTas- da meRvineobis SenarCunebas; xolo tradiciul qarTul sufraze dRemde
wleuls pirobiTad antikur xanas vuwodebT. vazis movlisa da Rvinis saeklesio sagaloblebi - mravalJamieri ismis.1
dayenebis, Senaxvisa da moxmarebis tradiciam, romelic memkvidreobiT ga-
daecemoda Taobidan Taobas saukuneebis ganmavlobaSi, sabolood swored
antikur xanaSi Camoyalibda.

arqeologiuri gaTxrebis Sedegad saqarTvelos sxvadasxva kuTxeSi aRm-


oCenilia uamravi saRvine qvevri, romelTa tevadoba 100-dan 1500 litram-
dea. sasaxleebTan da taZrebTan (samadlo, cixia-gora, ufliscixe, awyuri
da sxv.) gaiTxara marnebi, romlebSic aTeulobiT tona Rvinis Senaxva iyo
SesaZlebeli. yurZnic, rogorc wesi, maranSi mdgar sawnaxelSi iwureboda.
sawnaxlidan tkbili Caedineboda Tixis didi zomis sagangebo WurWelSi
(TaRari, isarna), saidanac is ukve qvevrebSi gadahqondaT.

qarTuli Rvino antikur xanaSive, rogorc Cans, sazRvargareTac gahqondaT.


kolxeTidan Rvinis eqsportis mauwyebeli unda iyos qristeSobamde IV
saukunis kolxuri qvevrebisa da amforebis aRmoCena CrdiloeT SavizRv-
ispireTSi, antikuri xanis qalaqebis gaTxrebis dros.

magram, saqarTveloSi dayenebuli Rvinis udidesi wili adgilzeve, saqarT-


veloSi moixmareboda. gaocebas iwvevs saqarTveloSi antikuri xanis arqeo-
logiuri Zeglebis gaTxrebis dros aRmoCenili sufris saRvine WurWlis
(doqebi, kraterebi, fialebi, ritonebi da sxv.) raodenoba da nairsaxeoba.
sufris saRvine WurWeli mzaddeboda Tixisagan, minisgan, liTonebisgan
(oqro, vercxli, spilenZi, brinjao) da qvisagan.

saqarTveloSi Rvinis moxmarebis tradiciuli kavSiri warmarTul kul-


tebTan da ritualebTan is nayofieri niadagi gamodga, romelzec iolad
gavrcelda da gansakuTrebiT popularuli gaxda Zveli berZnebisagan na-
sesxebi Rvinisa da meRvineobis RvTaeba, dionise da masTan dakavSirebuli
personaJebi da rituali.
1 gamoyenebulia ilustraciebi wignidan `saqarTvelos ampelografia~, avt. kecxoveli n.,
ramiSvili m., tabiZe d., Tb., 1960, xelmeore gamocema, Tb., 2012

982 983
TaTia TevdoraSvili
saqarTvelos kulturuli memkvidreobis
dacvis erovnuli saagento,
muzeumebisa da muzeum-nakrZalebis
samsaxuris TanamSromeli,
xelovnebaTmcodne

Rvinis
Tematika
qarTul
xelovnebaSi
qarTuli kulturis ganviTarebis istoriaSi Rvinis
Tematika saxesxvaobiTa da mniSvnelobiT gamoirCe-
va.

sazogadoebis yofiTi cxovrebis, sakulto-religiu-


ri msoflxedvisa Tu SemoqmedebiTi moRvaweobis
mravalferovnebaSi Rvino da masTan dakavSirebuli
atributebi gansakuTrebuli aqcentebiTaa warmoCe-
nili.

preistoriuli xanis mravalferovani arqeologiu-


ri masala, antikuri xanis adgilobrivi, Tu import-
uli nawarmi, qristianobis damkvidrebasTan dakav-
Sirebuli Zeglebi, Sua saukuneebis qristianuli
xelovnebis nawarmoebebi, literaturis Zeglebi, mra-
valferovani eTnografiuli masala, gviani Sua sau-
kuneebis gamoyenebiTi xelovnebis nimuSebi - Rvinis
Tematikis mravalSrian gaazrebasa da interpreti-
rebas gvTavazobs.

qarTuli kulturisaTvis Rvinis gamorCeul mniS-


vnelobas pirvel rigSi, arqeologiuri monacemebi
adasturebs. jer kidev XX saukunis 60-ian wlebSi
ganxorcielebuli eqspediciebis farglebSi iqna
aRmoCenili neoliTuri xanis saRvine WurWeli, ra-
mac saqarTvelos teritoriaze uZvelesi Rvinis
arsebobis Sesaxeb pirveli mosazrebebis Camoyali-
bebis saSualeba Seqmna. XXI saukuneSi ganxorcie-
lebulma multidisci plinarulma kvlevebma (bio-
molekuluri, paleobotanikuri, klimatologiuri)
saqarTvelos teritoriaze, neoliTis xanis namo-
saxlarebze (`dangreuli gora~, `gadaWrili gora~,
`xramis didi gora~, `aruxlo~, `imiris gora~, `Sula-
veris gora~) msoflioSi uZvelesi Rvinis naSTebis

984 985
arseboba daadastura.2 Sesabamisad, sa- turis erTi, metad mniSvnelovani nawili warmovaCinoT.
qarTvelos `Rvinis samSoblod~ mox-
senieba absoluturad legitimuri da viTvaliswinebT ra samuzeumo sivrcis mokrZalebul zomebs, masalis si-
dasabuTebuli gaxda. uxvesa da mravalgvarobas, vfiqrobT, rom Txroba cifrul formatSi unda
ganxorcieldes.
am aRmoCenaTa paralelurad, msof-
lioSi qarTuli Rvinis popularoba ****
da misdami interesi sul ufro izrd-
eba. 1999 wels qarTuli Rvinis pavi- Rvinis istoriis Txrobisas, upirveles yovlisa, mniSvnelovania qristeSo-
lioni londonis Rvinis gamofenaze bamdeli periodis arqeologiuri masalis damowmeba. uZvelesi adamianis
- `vinopolisi~ iqna wardgenili. qar- mier Seqmnili mravalferovani keramikuli WurWlidan gansakuTrebul yu-
Tul kuTxes aq `saqarTvelo Rvinis radRebas imsaxurebs xramis did goraze aRmoCenili, neoliTis xanis, Zv.w.
1. posteri gamofenisTvis `saqarTve- samSoblo~ ewoda.3 2017 wels safran- VI aTaswleulis Tixis dergi (sur. 4), romlis zedapiric yurZnis mtevne-
lo meRvineobis akvani~, bordo, sa- geTSi, qalaq bordoSi moewyo gamofe- bis reliefuri gamosaxulebebiTaa Semkuli.
frangeTi; wyaro: https://institutfrancais. na `saqarTvelo meRvineobis akvani~
ge/fr/about-us/photo-gallery/ (sur. 1).4 2018 wels, qarTuli saxelm- uZvelesi dergis zedapirs kargad
wifoebrivobis 100 wlis iubilesTan SerCenia ovalisebr moyvanilobaSi
dakavSirebiT, braziliis fostam axa- Casmuli marcvlebis reliefuri for-
li safosto marka gamosca (sur. 2), mebi - yurZnis mtevnebis gamosaxule-
romelzec saqarTvelos teritoriaze bebi. mniSvnelovania, rom WurWlis
aRmoCenili uZvelesi qvevria gamosa- zedapiris am ti pis dekoriT Semkoba
xuli. 2019 wels iaponiis dedaqalaq mxolod mis daniSnulebaze mimaniS-
tokioSi moewyo gamofena saxelwode- nebeli ar unda iyos. am SemTxvevaSi,
biT `saqarTvelo - Rvinis samSoblo~ ukve Rvinis, rogorc kultis obieq-
(sur. 3).5 am yovelives gaTvaliswine- tis gaazrebasTan unda gvqondes saq-
biT, vfiqrobT, metad mniSvnelovania, me. amavdroulad ki garkveuli esTe-
rom TviTon `Rvinis samSobloSic~ tikuri damokidebulebis arsebobac
arsebobdes qarTuli meRvineobis SeigrZnoba. saRvine WurWlis damza-
kulturisa da istoriis amsaxveli debisas, avtori mis saTanado Semko-
4. Tixis dergi, xramis didi gora, neo-
muzeumi. amdenad, migvaCnia, rom qveynis bas, vazisa da yurZnis mtevnis gansaku-
2. braziliis fostis safosto marka; liTi; wyaro: saqarTvelos erovnu-
erT-erTi umniSvnelovanesi samuzeumo Trebuli mniSvnelobis aqcentirebas li muzeumi
wyaro: https://www.georgianjournal.ge sivrcis - mcxeTis muzeumis koncef- cdilobs.
ciis SemuSavebis procesSi mniSvne-
lovani iqneba Rvinis Tematikis pre- gansakuTrebul yuradRebas imsaxu-
zentirebis gaTvaliswinebac. rebs Zv.w. II aTaswleulis dasawyi-
sis TrialeTis vercxlis Tasi (sur.
sazogadoebis sulieri da yofiTi 5), romelic damzadebis maRalteqno-
cxovrebis elementebis Tu Semoqme- logiuri meTodis, Semamkobeli kom-
debiTi moRvaweobis nimuSebis erTi- poziciebis mxatvrul Tu semantikur
an konteqstSi Tavmoyra saSualebas mniSvnelobaTa gaTvaliswinebiT, am pe-
mogvcems Rvinis istoria, misi sakul- riodis erT-erT saukeTeso namuSevra-
3. posteri gamofenisTvis `saqarTve- to-religiuri maxasiaTeblebi, mas- daa miCneuli.
lo - Rvinis samSoblo~, tokio, ia- Tan dakavSirebuli gamomsaxvelobiTi
ponia; wyaro: https://agenda.ge elementebi muzeumis damTvaliere- Tasi vercxlis mTliani furclisga-
bels gavacnoT da amiT qarTuli kul- naa damzadebuli, zedapiri ki relie-
furi kompoziciebiT Semkul oTx fri-
zadaa danawevrebuli. ganapira ori
5. TrialeTis vercxlis Tasi, Zv.w.
2 https://www.nationalgeographic.ge/wm.php?page=magazine2&fotocat=553&id=619 frizi ornamentuli dekoriT ifare- XVIII s. wyaro: saqarTvelos er-
i. gagoSiZe, mevenaxeoba meRvineobis rvaaTasi weli saqarTveloSi, winamdebare publikacia ba, centrSi ki figuratiuli scenebi, ovnuli muzeumi
3 https://www.nationalgeographic.ge/wm.php?page=magazine2&fotocat=553&id=619 zemoT fexze mdgom figuraTa ritua-
l. gaCeCilaZe, T. kandelaki, `venaxi, Rvino da qarTvelebi~, Tb., 2004
luri msvleloba, qvemoT ki irmebis
4 https://www.nationalgeographic.ge/wm.php?page=magazine2&fotocat=553&id=619
5 https://agenda.ge/en/news/2019/656 rigia warmodgenili. am SemTxvevaSi,

986 987
gansakuTrebul yuradRebas swored spiralis monacvleoba da maTSi Cawerili, rigebad ganawilebuli inkrus-
es kompoziciebi i pyrobs. tirebuli Zvirfasi feradovani qvebi.

mkvlevarTaTvis bolomde gamourk- arqeologiur masalaze saubrisas mniSvnelovania mcire plastikis nimu-
vevelia aq warmodgenil figuraTa Sebis erTi jgufi - mcire zomis mamakacTa iTifaluri figurebi. am ti pis
realuri vinaoba-raoba. vinaidan, maT gamsaxulebaTa erT-erTi nimuSia kaxeTSi, melaanis teritoriaze aRmoCeni-
adamianis sxeuli aqvT, magram aqve ga- li Zv.w. I aTaswleulis mcire skulptura (sur. 7). mamakacs mxarze sateva-
moisaxeba mglis kudebi da, saxeebic, ri aqvs gadakidebuli, marjvena xelSi ki sasmisi - yanwi uWiravs.
win gamoweuli cxviriT maT cxovels
miugavT. xelSi am figurebs sasmise- iTifalurobidan gamomdinare, cxadia, skulptura nayofierebis kultTan
bi uWiravT da centraluri, taxtze dakavSirebul gamosaxulebad ganixileba. aqve mniSvnelovania misi mxarze
mjdomi figurisaken miemarTebian, ro- gadakidebuli satevaric, romelic sabrZolo sawyiss aZlierebs. CvenTvis
melsac Tavis mxriv, aseve sasmisi upy- sayuradRebo ki isaa, rom marjvena xelSi warmodgenili yanwis mixedviT
ria xelSi. sayuradRebo detalebia 6. TrialeTis oqros Tasi, Zv.w. XVI- figuras Rvinis kultTan akavSireben.
centraluri figuris or mxares gamo- II-XVII ss. wyaro: saqarTvelos er-
ovnuli muzeumi
saxuli sicocxlis xe da ori Tasi.6 naSromSi `Rvino da Rvinis RvTaeba badagoni~ melaanis teritoriaze aRm-
oCenili es figura swored badagonis RvTaebasTan kavSirSi ganixileba.8
ikvreba metad saintereso da rTuli wignSi moyvanilia eqvTime mTawmindelis (955-1028) cnoba uZvelesi warmar-
Sinaarsis gamosaxuleba. dazustebiT Tuli RvTaebebis Sesaxeb, sadac armazis, gacis, gaimisa da boCis gverdiT
rTulia iTqvas aq adamianebi arian eqvTime mTawmindeli badageonze saubrobs da mas ase axasiaTebs - `bada-
warmodgenilni cxovelTa niRbebiT, geon, romeli igi yurZensa wnexdes, bilwisa mis dionises saxelsa ityvian
Tu garkveuli fantasmagoriuli arse- da sicilsa aRazrzenen ...~.9
bebi, romlebic erTdroulad, adamia-
nur da cxovelur sawyiss aerTianeben. swored am RvTaebasTan akavSirebs av-
Tumca, Sinaarsis bundovanebis miuxe- tori melaanis mcire qandakebasa da
davad, calsaxaa, rom aq garkveuli ri- mis xelSi aRmarTul Rvinis sasmiss.
tualuri msvlelobaa warmodgenili,
romlis mTavari elementi garkveuli Rvinis, misi kultTan kavSirisa da ri-
wminda sasmeli - savaraudod, swored tualurobis TvalsazrisiT SesaZle-
Rvinoa. belia Zv.w. IX-VII saukuneebSi gavrc-
elebuli brinjaos gravirebuli
qristeSobamdeli periodis sasmiseb- sartylebis dasaxelebac. figuratiu- 8. brinjaos gravirebuli sartye-
ze saubrisas, aucileblad unda mo- li kompoziciebiT Semkuli zogierTi li samTvaros samarovnidan, sqema,
vixsenioT Zv.w. II aTaswleulis dasa- sartylis gamosaxuleba rTul siuJe- detali; manana xidaSelis sqemis
wyisis TrialeTis oqros Tasic (sur. tebs warmogvidgens, romelTa Soris mixedviT
6), romelic damzadebis rTuli teq- ritualuri purobis gamosaxulebebic
nologiuri meTodiTa da gaformebis gvxvdeba. magaliTad, sartyeli sam-
saocrad daxvewili midgomiT gamoir- Tavros samarovnidan, romelzec kom-
Ceva. 7,3 sm. simaRlisa da 7,8 maqsimal- poziciis centralur nawilSi erT-
uri diamteris Tass oqros mTliani maneTis pirispir ori figura xelSi
furclebisgan damzadebuli ormagi sasmisebiT gamoisaxeba (sur. 8). kidev
kedeli aqvs, romelTa Soris sivrce erTi saintereso scena ki Tliis sa-
daaxloebiT 2 mm. - ia. mxolod Ta- marovanze aRmoCenili sartylis kom-
7. mamakacis figura yanwiT. brinjao, sis sadgamia ZiriTad moculobasTan poziciaSia CarTuli. aq ara mxolod
Zv. w. VIII_VII ss., melaani, kaxeTi; mirCiluli.7 oqros zedapirs araCveu- sasmisebi, aramed sufris sxva atribu-
wyaro: saqarTvelos erovnuli lebriv, sadResaswaulo iers hmatebs tebic aisaxeba - sxvadasxva formisa
muzeumi
Txeli grexilebiT Semowerili xuTi da moyvanilobis sagnebi, savaraudod, 9. brinjaos gravirebuli sartyeli
Tliis samarovnidan, sqema, detali;
manana xidaSelis sqemis mixedviT

6 kldiaSvili a., izoria m., saqarTvelo uZvelesi gvianbrinjao-adrerkinis xanamde, Tb., 8 qoqraSvili z., qarTuli fenomeni - Rvino
2001, gv. 34-35 da Rvinis RvTaeba badagoni, Tb., 2004, gv. 15-23
7 iqve, gv. 37-38 9 qoqraSvili z., dasax. naSromi, gv. 18

988 989
sufraze ganlagebul sakvebs unda aR-
niSnavdes; gansakuTrebiT mkafiod ki
sasmelis WurWeli, savaraudod, doqi
ikiTxeba (sur. 9).

sainteresoa, rom kompoziciebSi Car-


Tuli figurebi bolomde adamianTa
msgavsi araa, maT niskartisebri da-
bolovebis cxvirebi aqvT, samTavros
scenis figurebze ki kargad irCeva
maTi kudebic. Sesabamisad, kvlavac
saqme gvaqvs erTgvari fantasmagoriu- 11. qalis niRabi yurZnis mtevnebiTurT, 12. dionise, terakota, Zv.w. II-I s.s. sarkine
li arsebebis asaxvasTan. es ki scenis terakota Zv.w. II s. nastakisi, mcxeTa; (mcxeTa); wyaro: saqarTvelos erovnuli
sakulto, ritualur xasiaTs kidev wyaro: saqarTvelos erovnuli muzeumi muzeumi
ufro aZlierebs da am ritualSi Car-
Tuli sasmelis mniSvnelobasac gansa-
kuTrebuli saxiT warmoaCens. dakavSirebul inventars warmogvidgens - keramikuli nawarmi, Tixis amfo-
rebi, brinjaos surebi, doqebi, maTarebi, aramed, aRmoCenili masalis mixed-
preistoriul epoqaSi Rvinis kul- viT, aq Rvinis RvTaeba dionises kultis arsebobac ivaraudeba.11
tis erT-erT mniSvnelovan simbolod
SeiZleba miviCnioT vanis naqalaqaris aRmoCenilia mevenaxeoba-meRvineobis RmerTTan dakavSirebul, mis Tanam-
teritoriaze aRmoCenili. e.w. `Tama- gzavr RvTaebaTa gamosaxulebebiT Semkuli saritualo WurWeli, terako-
10. brinjaos qandakeba `Tamada~, Zv.w.
VII s. vanis naqalaqari; wyaro: das~ qandakeba (sur. 10). mcire zomis tuli niRbebi da qandakebebi (sur. 11, 12).12 berZnuli daxvewili mxatvruli
www.facebook.com - Georgia Homeland of brinjaos skulptura Zv.w. VII sauku- metyvelebis es araCveulebrivi nimuSebi Rvinisadmi uZvelesi sazogadoe-
Wine - https://www.facebook.com/georgia- niT TariRdeba. axalgazrda mamakaci bis gansakuTrebul damokidebulebas kidev erTxel aTvalsaCinoebs.
cradleofwine1/posts/1375363202519641/ jdomis pozaSia warmodgenili, mar-
jvena aweul xelSi ki sasmisi, sava- dionises kultTan mimarTebiT gansaku-
raudod, yanwi uWiravs. TrebiT sainteresoa mcxeTis munici-
palitetis sofel ZalisSi aRmoCeni-
berZnuli kolonizaciis dawyebasTan erTad, berZnul samyarosTan gaZlie- li antikuri naqalaqaris moxseniebac
rebul kavSirebsa da kulturuli informaciis mimocvlaze, pirvel rigSi, (Zv.w. II - ax.w. VIII ss.). naqalaqaris
mravlad SemorCenili mxatvruli nawarmoebebi metyvelebs. CvenTvis sain- kompleqsSi Semaval darbazs iata-
teresoa, rom am nawarmoebTa Soris Rvinis Tematika da meRvineobis RvTae- kis mozaika amkobs, romlis siuJetu-
bebTan dakavSirebuli motivebic sakmaod aqtiurad gaiJRerebs. ri gamosaxulebani swored dionises
kults ukavSirdeba. Cvenamde moRweul
antikur periodSi saqarTvelos teritoriaze mevenaxeobis maRalganviTa- 13. iatakis mozaika, detali, ax.w. II s. gamosaxulebaTa Soris am mxriv gan-
rebulobis aRsaniSnad, gavixsenoT apolonios rodoselis `argonavtika~ Zalisis naqalaqari, wyaro: https:// sakuTrebulia kompozicia, romelic
da kolxeTis mefe aietis sasaxlis aRweriloba: ka.wikipedia.org dionisesa da ariadnes figurebs war-
mogvidges, maT win xviara vazi iSle-
`...iazonma da misma mxleblebma daubrkolebliv gadaabijes fexi sasax- ba, aqvea saRvine WurWeli, larnakebi.
lis WiSkris zRurbls, romelTanac maRla amarTuli, mwvane foTlebiT yurZnis mtevnebisa da vazis ylorte-
Semosili vazebi gaSliliyvnen. vazebis qveS oTxi dauSreteli Sadrevani bis monacvleoba erTi mxriv, scenis
moCuxCuxebda. es wyaroebi hefestom amoaCqefa miwis gulidan. erTi rZis mniSvnelovani siuJeturi komponentia,
Sadrevani iyo, meore Rvinisa...~10 amavdroulad ki kompoziciis gamana-
wilebel dekoratiul elementadac
teqstSi metaforulad aRwerili meRvineobis maRalganviTarebuloba mra- gvevlineba (sur. 13).
valferovani arqeologiuri masaliTac dasturdeba. dasavleT saqarT-
veloSi vanis naqalaqarisa Tu aRmosavleTiT, sisamura//sevsamoras, sar-
kineTis teritoriis arqeologiuri monapovari ara mxolod RvinosTan
11 lorTqifaniZe o., Zveli qarTuli civilizaciis saTaveebTan, Tb., 2002, gv. 224-226, 256-257.
gaCeCilaZe l., kandelaki T., `venaxi, Rvino da qarTvelebi~, Tb., 2004, gv. 91-102
10 http://dspace.gela.org.ge/bitstream/123456789/5214/4/Argonavtika.pdf 12 lorTqifaniZe o., iqve

990 991
amdenad, Cvenamde moRweuli masala naTels xdis uZvelesi adamianis yo- saqarTveloSi qristianobisTvis va-
fierebaSi Rvinis gansakuTrebul mniSvnelobas. garda imisa, rom Rvino zis gansakuTrebuli mniSvnelobas
mniSvnelovani sasmeli produqti iyo da did adgils ikavebda adamianTa Tavis mxriv, aZlierebs is faqtic rom
yofiT cxovrebaSi, gansakuTrebiT didi iyo misi, rogorc kultis obieqtis IV saukuneSi wm. nino swored vazisgan
mniSvneloba da ritualur ceremoniebTan kavSiri. mTeli es SemorCenili Sekruli jvriT qadagebs. amasTan, ro-
masala da aq warmodgenili gamosaxulebani Rvinos erTgvar mistikur gorc zemoTac iTqva, zogadadac, vazi,
saburvelSi xvevs da mis sakulto mniSvnelobas araCveulebrivad warmoa- yurZeni da Rvino rTuli Teologiu-
Cens. ri Sinaarsis matarebeli xdeba da Ta-
vad macxovris, mis mier kacbriobisT-
vis gaRebuli msxverplis simbolod 17. ananuris eklesia, samxreTi fasadi,
**** gvevlineba. XVII s.

14. sveticxoveli, samxreTi fasadi, XV- gansakuTrebiT sainteresoa istoriu- 18. ubisis eklesia, aRmosavleTi afsidi, `uflis seroba~, XIV s.
XVII, XVIII-XIX ss. li gardatexebis Semdgom Rvinis mniS-
vnelobis SenarCuneba da misi axal
kulturul sivrceSi transformire-
ba. welTaRricxvaTa gasayarze qris- Sesabamisad ki Rvinis Tematika, vazis ylortebisa Tu yurZnis mtevnebis
tianuli religia axali ideologiiT, gamosaxulebani Sua saukunovani qristianuli kulturis erT-erT umniS-
msoflxedviTa da azrovnebis wesiT vnelovanes elementad iqceva.13
imkvidrebs adgils. icvleba Tayvani-
scemis obieqtis, kultis, ritualisad- qarTul qristianul xelovnebaSi vazisa da yurZnis mtevnebis gamosaxule-
mi damokidebuleba. myardeba axali bani gansakuTrebuli mravalferovnebiT gamoisaxeba. mcenaris bunebrivi
dogmebi da dgindeba axali kanonebi. maxasiaTeblebi, misi xviara xasiaTi da ylortebisa da mtevnebis ritmuli
monacvleoba, garda simbolur-alegoriuli mniSvnelobebisa, ornamentul-
Tumcaki, am cvlilebebisa da siax- dekoratiuli TvalsazrisiTac, Sua saukunovani xelovnebis nimuSebis erT-
15. atenis sioni, aRmosavleTi fasadi, leebis fonze, narCundeba da metic, erTi aqtiuri Semamkobeli elementi xdeba.14
detali
SeiZleba iTqvas, kidev ufro Zlier-
deba Rvinis mniSvneloba. Rvino qris- qarTul qristianul xelovnebaSi adreuli etapebidanve vazisa da yurZ-
tianul religiaSi sarwmunoebis nis motivebi gansakuTrebiT aqtiurad reliefur qandakebebSi gamoisaxeba.
umniSvnelovanes saidumlos – evqa- taZarTa Semkobisas, yurZnis mtevnebisa da vazis foTlebis monacvleoba
ristias ukavSirdeba. macxovris gaRe- zogjer evqaristiaze pirdapir mimaniSnebeli ikonografiuli datvirTvis
buli msxverplisa da misi daRvrili matarebelia, xan ki mcenareuli motivi sarkmelTa Tu sxva arqiteqturuli
sisxlis simbolod gvevlineba da am-
16. martvilis taZari, aRmosavleTi fa- denad, kvlavac ritualis ganuyofel
sadi, detali, VII s. elementad iqceva.
13 oqropiriZe asmaT, vazi - sicocxlis xe, krebuli, Tb., 2010, gv. 7-31
14 oqropiriZe asmaT, dasax. naSromi

992 993
elementebis Semamkobel uxv ornamentul saxeebSi CarTuli, cxovelxatu- ...
li dekoris saxiTaa warmodgenili. `Seiqmna sma da puroba, msgavsi maTisa
Zalisa;
vazis ylortebi da yurZnis mtevnebi mniSvnelovani motivia Suasaukunovani sxva gaxareba aseTi ars unaxavi Tval-
Weduri xelovnebis Zeglebze, naqargobaze; kedlis moxatulobaSi Rvinis isa!
Tematika, dekoratiulobaze metad, scenaTa ikonografiuli mniSvnelobebis jami da Wiqa - yvelai ferozisa da
mixedviT gvxvdeba. taZarTa moxatulobis programaSi xSirad CarTuli mo- lalisa.
ciqulTa ziarebis scenebis, Tu `uflis serobis~ amsaxveli kompoziciebis arvisi brZana mefeman arca gaSveba
erT-erTi mTavari Sinaarsobrivi elementi xom swored Rvino, macxovris mTrvalisa.~ 21. XIX s-is saRvine WurWeli; wyaro:
https://allwine.ge
daRvril sisxlsa da gaRebul msxverplze mimaniSnebeli wminda sasmelia.

Tumca, dekoratiulobis Tvalsaz- ****


risiT SeiZleba gelaTis RmrTismS-
oblis saxelobis taZris moxatulo-
baSi CarTuli daviT aRmaSeneblis Sua saukuneebis xangrZlivi epoqis
gamosaxulebis dasaxeleba. samefo sa- dasrulebis Semdgom, XIX saukune sa-
mosi aq swored yurZnis mtevnebisa da qarTvelos istoriisaTvis, SeiZleba
vazis foTlebis stilizebuli for- iTqvas, Tanamedroveobamde erTgvari
mebis monacvleobiTaa gaformebuli gardamavali etapia. amasTan, am gar-
(sur. 19). damavlobas ara mxolod bunebrivi,
droiTi mocemuloba qmnis, aramed, is
amdenad, SeiZleba iTqvas, rom Sua sau- mniSvnelovani istoriul-kultur-
kuneebis qarTuli qristianuli xe- uli gardatexebic, romlebmac, saerTo
lovnebisaTvis vazisa da yurZnis Tema jamSi, XX saukunis dasawyisis, Taname- 22. niko firosmanaSvili, `malaknebis
erT-erTi yvelaze farTod gavrcele- drove qarTuli kulturis ZiriTadi qeifi~
buli motivia, romelic Tavs iCens msoflxedva da mimarTulebebi gan-
xelovnebis TiTqmis yvela dargSi, sazRvra.
19. gelaTis RmrTismSoblis Sobis
adreuli etapebidan, vidre gvian Sua
saxelobis eklesia, CrdiloeTi saukuneebamde. mTeli am kulturul-istoriuli
mklavi, daviT aRmaSeneblis ga- Zvrebis paralelurad ki Rvinis mniS-
mosaxuleba, detali, XVI s. Sua saukuneebis epoqaze saubrisas, au- vneloba kvlavac aqtualuri rCeba
cileblad unda gavixsenoT qarTuli qarTuli kulturisaTvis. rad Rirs
saero literaturis umniSvnelova- Tundac, XIX saukunis mravalferovani
nesi Zegli - `vefxistyaosani~, sadac vercxlis saRvine WurWlis - surebis,
mravalferovani nadimebisa, Tu perso- Tasebis, azarfeSebis, yaryarebis dasa-
naJTa SedarebiT intimuri, sasiyvaru- xeleba. es nakeTobani ara mxolod yo-
lo Sexvedrebisas Rvinis sma erT-er- fiTi daniSnulebis TvalsazrisiTaa
Ti Tanmdevi elementia. striqonebis sayuradRebo. maTSi araCveulebrivad
23. lado gudiaSvili, `sadRegrZelo
kiTxvisas, mkiTxvelis Tvalwin pirda- vlindeba qarTuli liTonmqandake- gariJraJze~; wyaro: www.burusi.word-
pir cocxldeba Zvirfas feradnovan blobis teqnologiis istoriuli mex- press.com
WurWelSi Camosxmuli am jadosnuri siereba. amavdroulad ki sasmisebis
sasmelis cxovelxatuli elvareba. zedapirebis mxatvruli damuSaveba,
maTze warmodgenili kompoziciebi Tu
`mutribni modges yovelgniT, ismodis calkeuli figurebi istoriul pirTa
xma winwilisa; da movlenaTa Zalian saintereso asax-
SeyriT Zes gori oqrosa da badaxSisa vaa.15 Rvino da masTan dakavSirebuli
Tlilisa;
msmelTaTvis wyaro Rvinisa asgan dis,
20. vefxistyaosnis miniatura, XVIII s. msgavsi milisa,
wereTliseuli nusxa; wyaro: saga- 15 sasmisebis gamosaxulebaTa Taviseburebebis, maTi farTo kulturul konteqstSi gan-
bindiT ciskramdis sma iyo, gardaxda
momcemlo proeqti `ganZi rCeuli~ xilvisTvis, ixileT a. SanSiaSvili, niko firosmanaSvilis Semoqmedeba da qarTuli sax-
Jami dilisa~. viTi xelovnebis tradiciebi, disertacia, Tb., 2015. http://press.tsu.ge/data/image_db_innova/
- `vefxistyaosani~, Tb., 2010
Disertaciebi/ana_shanshiashvili.pdf

994 995
Tematika mniSvnelovania XX saukunis qarTuli kulturisTvisac. calkeul Tatia Tevdorashvili
SemoqmedTa nawarmoebebSi, Rvinis, masTan dakavSirebuli nadimebis, natur-
mortebis, Janruli scenebis kompoziciebi mravalferovani konteqstebiTaa National Agency for Cultural Heritage Preservation of Georgia,
datvirTuli. aq unda aRiniSnos, rom TiToeuli avtoris SemoqmedebaSi, Specialist at Museums and Museum-Reserves Unit,
es Temebi ukve individualuri mxatvruli midgomebisa da Tanadrouli Art Historian
kulturuli msoflxedvis Sesabamisad, sxvadasxva, mravalferovan aspeqtSi
iSleba. amdenad, avtorebica da maTi nawarmoebebic damoukidebel, siRrmi-
seul ganxilvas saWiroebs. WINE
am etapisTvis, am ti pis midgoma gascdeba mocemuli naSromis farglebs. RELATED
amitomac, aq mxolod nawarmoebTa ilustrirebiT SemovifarglebiT, raTa TOPICS IN
GEORGIAN
pirvel rigSi, Rvinisa da masTan dakavSirebuli Tematikis aqtualobis aR-
niSvna gaxdes SesaZlebeli.

****
ART
saerTo jamSi, zemoganxiluli mravalferovani masalis meSveobiT, vfiq-
During the history of its development, Geor- Georgian culture. There is a focus on the cultic
robT, kargad warmoCindeba qarTuli kulturisTvis Rvinisa da masTan
gian culture represents diversity of topics re- significance of wine and its transformation and
dakavSirebuli Tematikis mniSvnelovneba. amasTan, gansakuTrebiT sainte-
lated to wine. preservation in parallel with cultural and ideo-
resoa, rom am Tematikis aqtualoba kulturuli ganviTarebis TiTqmis
logical changes.
yvela etapze vlindeba, qristeSobamdeli, uZvelesi periodidan, vidre Ta-
The earliest evidence of grape wine-making in
namedroveobamde. mravalgvaria mxatvruli nawarmoebebi, maTi daniSnuleba
Georgia has been revealed. Wine is of special Subject to the above, by preparing the expo-
da funqciebi. Tumca, am mravalferovan masalas Rvinisadmi gansakuTrebu-
importance in various aspects of everyday life, sition in digital format and using appropriate
li damokidebuleba aerTianebs - yofiTobis paralelurad, misi, rogorc
cult-religious beliefs or artistic activity. The technical equipment, it could be expedient to
wminda sasmelis gaazrebis, misTvis sakulto mniSvnelobis miniWebisa da
themes related to wine can be met both in the present the wine theme in one of the most im-
ritualurobis konteqstSi ayvanis elementebi.
ancient pre-Christian period, as well as, in the portant museum spaces of the country - the
medieval Christian epoch and also, in the mod- Mtskheta Museum.
amdenad, qarTuli kulturis mravalferovan ZeglebSi Rvinis Tematikis
ern artistic activities.
aseTi aqtiuri gaJRereba, misi saTanado eqsponirebis araCveulebriv SesaZ-
leblobas iZleva. samuzeumo sivrceSi, masalis cifrul formatSi gamo-
The article focuses on the existence and diver-
safenad, sasurveli iqneba zemoganxiluli nawarmoebebis Tavmoyra. damate-
sity of wine related topics in the works of art
biT, SesaZloa am ti pis sxva masalis moZieba da damuSavebac.
created at different stages of development of
masalis warmoCenis maqsimaluri efeqtiurobisa da yvela asakobriv ka-
tegoriaze morgebisTvis, saWiroebis SemTxvevaSi, SesaZlebeli unda iyos
audio masalis gamoyenebac. SesaZloa calkeul kompoziciebSi CarTul
gamosaxulebaTa da scenaTa gacocxleba. preistoriuli xanis arqeolo-
giur masalaze warmodgenili sakulto-ritualur gamosaxulebaTa warmo-
sadgenad aseve SesaZlebelia am ritualebis savaraudo rekonstruireba,
scenaTa Sesabamisad, figurebis moZraobaSi CarTva da amiT kompoziciebis
gacocxleba da ametyveleba. magaliTisaTvis, am ti pis rekonstruqcia, vfiq-
robT, kargad moergeba qristeSobamdeli epoqis brinjaos gravirebuli
sartylebis purobis scenaTa gamosaxulebebs. uCveulo figurebisa da sce-
nebis gacocxleba namdvilad saintereso da TvalismomWreli sanaxaoba
gaxdeba muzeumSi misuli mcirewlovani damTvaliereblebisaTvis.

saerTo jamSi ki unda iTqvas, rom saqarTveloSi uZvelesi Rvinis naSTe-


bis arseboba, qveynis `Rvinis samSoblod~ saxeldeba, qarTul kulturaSi
Rvinis, vazisa da yurZnis Tematikis gansakuTrebuli mravalfrovneba, namd-
vilad iZleva Zalian myar mocemulobas imisaTvis, rom Rvinis istoria
da kulturisTvis misi mniSvneloba samuzeumo sivrceSi saTanadod iqnas
warmoCenili.

996 997
vazisa da Rvinis kultura
saqarTveloSi: Rvinis
erovnuli saagentos
samecniero proeqti
d. maRraZe1, l. mexuzla1, a. koberiZe1, i. mdinaraZe1, d. lorTqifaniZe2, m. ja-
labaZe2, e. yvavaZe2, n. rusiSvili2, T. kezeli3, l. ujmajuriZe4, p. makgoverni5,
r. baCilieri6, o. faila7, g. kola7, l. mariani7, s. batiuki8, t. gilberti9, l.
bubi10, a. WeiSvili11, e. boareto12, n. uelsi13, l. daviTaSvili14.

(1) Rvinis erovnuli saagento, marSal gelovanis gamz. #6. 0159. Tbilisi,
saqarTvelo
(2) saqarTvelos erovnuli muzeumi, a. furcelaZis q. #3. 0105. Tbilisi, sa-
qarTvelo
(3) asociacia „qarTuli Rvino“, mTawmindis q. #12. 0108. Tbilisi, saqarTve-
lo
(4) soflis meurneobis samecniero-kvleviTi centri, marSal gelovanis
gamz. #6. 0159. Tbilisi, saqarTvelo
(5) University of Pennsylvania Museum of Archaeology and Anthropology. 3260 South St., Phi-
ladelphia, PA 19104, USA
(6) INRA-CIRAD-SupAgro, UMR AGAP, 1334 Montpellier, France
(7) University of Milan. Via Celoria 2, 20133 Milano, Italy
(8) University of Toronto, Dept. of Near & Middle Eastern Civilizations, 4 Bancroft Ave, Toron-
to, Canada
(9) University of Copenhagen, Øster Voldgade 5–7, 1350 Copenhagen, Denmark
(10) Instutut des Sciences de l’Evolition. University of Montpellier. Place Eugene` Bataillon,
22, 34095 Montpellier, France
(11) EHESS (Ecole des hautes études en sciences sociales), Cercec/CNRS, 54 boulevard
Raspail, 75006 Paris, France
(12) Weizmann Institute of Science, Israel Herzl St 234, Rehovot 7610001, Israel
(13) BioArCh, Department of Archaeology, University of York, Heslington, York YO10
5DD, UK
(14) garemos dacvisa da soflis meurneobis saministro, marSal gelo-
vanis gamz. #6. 0159. Tbilisi, saqarTvelo

1. Sesavali

saqarTveloSi mevenaxeoba-meRvineobas Rrma fesvebi aqvs. msoflioSi is


uZvelesi qveyanaa Rvinis dayenebis tradiciis 8000 wlovani istoriiT
(McGovern, 2003/2006, Batiuk, 2013, McGovern et al. 2017).

saqarTvelo ara mxolod 525 adgilobrivi vazis jiSis samSobloa, aramed


veluri - „krikina“ - vazis (Vitis vinifera ssp sylvestris Gmel.) mravali populaci-
is gavrcelebis keracaa (Maghradze et al. 2012a). kulturuli vazis (Vitis vini-
fera ssp. sativa) domestikacia veluri winaprisgan swored kavkasiis arealSi
(Zohary, 2000) ganxorcielda. Rvinis damzadebis aqamde arsebuli yvelaze

998 999
Zveli mtkicebuleba neoliTis periods ukavSirdeba da moicavs axlo 2. masalebi da meTodebi
aRmosavleTis mTian regionebSi - kavkasiaSi, aRmosavleT tavrSi (torosi)
da Crdilo-dasavleT zagrosSi - Catarebul aRmoCenebs, sadac qimiurad
dadasturda yvelaze adreuli saRvine WurWelis aRmoCena haji firuz Te- struqtura
feSi (McGovern, 2003/2006). kavkasiaSi VI-V aTaswleulebamde kultivaciis
damaxasiaTebeli niSnebi jer kidev ar iyo xelmisawvdomi, ris Semdegac proeqti organizebulia xuT samuSao jgufad: 1) arqeologia da istoria;
karbonizebuli wi pwebi, marcvlebi, yvavilis mtveri da xis naSTebi ufro 2) Zveli da Tanamedrove dnm; 3) bio-molekuluri arqeologia; 4) qarTuli
da ufro xSirad gvxvdeba Vitis sylvestris gavrcelebis arealebis SigniT (Ru- mevenaxeoba da meRvineoba; 5) Sedegebis gavrceleba da sazogadoebis in-
sishvili, 2010, Bouby et al. 2013). formireba.

qveynisaTvis mevenaxeobisa da meRvineobis mniSvnelobis gaTvaliswinebiT, 2.1 arqeologia da istoria


Rvinis erovnulma saagentom, 2014 wels daiwyo „qarTuli vazisa da Rvinis
kulturis kvlevis samecniero proeqti~ (Maghradze et al. 2016, 2019). proeqti 2.1.1 arqeologia
xorcieldeba qarTuli da ucxouri institutebis TanamSromlobiT (kana-
da, dania, safrangeTi, israeli, italia, didi britaneTi, aSS). proeqtis miza- 2014 wlidan, „gadaWrili gorisa“ da „Sulaveris goris“ neoliTuri xanis
nia sxvadasxva samecniero sferoSi kvlevis organizeba, kerZod: dasaxlebebze (marneuli, qvemo qarTlis regioni) ganaxlebuli arqeolo-
giuri gaTxrebi yovelwliurad tardeba (Hamon et al. 2016). es adgilebi e.w.
neoliTuri periodis dasaxlebebis axali arqeologiuri gaTxrebi; klasterebia im sasoflo-sameurneo dasaxlebebisa, sadac mosaxleobdnen
„Sulaveri-Somu Tefe~-s kulturis saxeliT cnobili adamianebi (Zv.w VI
• saqarTvelos teritoriaze mopovebuli sxvadasxva istoriuli perio- aTaswleuli). gaTxriT samuSaoebs awarmoeben saqarTvelos erovnuli mu-
dis vazisa da sxva mcenareTa naSTebis sistematuri analizebi da ra- zeumisa (xelmZ. m. jalabaZe) da torontos universitetis (xelmZ. s. batiu-
diokarbonuli daTariReba; ki) arqeologebi.

• arqeologiuri artefaqtebis bioqimiuri testireba, m.S. Rvinis mJavis gaTxrebis warmoeba ramdenime mizans emsaxureba:
identificireba - Vitis vinifera-s Rvinis markeri;
- neoliTuri periodis Rvinis SesaZlo warmoebasa da moxmarebasTan da-
• saqarTvelos agroklimaturi parametrebis daxasiaTeba mevenaxeo- kavSirebuli arqeologiuri nimuSebis mdidar monacemTa bazis Sedgena; -
ba-meRvineobis praqtikebTan mimarTebaSi, m.S. warsuli „holocenis~ kli- mopovebuli masalebis dacva da konservacia;
matis rekonstruqcia da klimaturi fonis gaTvaliswineba samxreT ka-
vkasiidan mevenaxeobis sxva regionebSi gavrcelebis procesebis axsnis - gaTxrebis adgilis sazogadoebisTvis wardgena;
mizniT;
- qarTuli da kanaduri universitetebis arqeologiis disci plinis samive
• arqeobotanikuri wi pwidan Zveli dnm-is eqstraqcia da Seswavla vazis safexuris studentebisaTvis erTobliv saganmanaTleblo programaSi
Tanamedrove genofondis (jiSuri da veluri vazis) dnm-Tan Sedarebis monawileobis SesaZlebloba.
mizniT;
am etapisaTvis, gaTxrebis Sedegad, gadaWril goraze gamovlinda neoliTu-
• qarTuli mevenaxeobisa da meRvineobis enologiuri da eTnografiuli ri soflis mosaxleobis 2 faza, Sulaveris goraze ki 6 faza.
memkvidreobis warmoCena;

• mevenaxeoba-meRvineobis Tanamedrove praqtikis analizi, istoriul fon-


ze maTi Sefasebisa da argumentaciis mizniT.

warmodgenili naSromis mizania am proeqtis samuSaoebis da am droisaTvis


miRebuli ZiriTadi Sedegebis Tavmoyra, Sedegebisa, romlebic warmoaCens
vazisa da Rvinis mdidar kulturul memkvidreobas saqarTveloSi.

1. „gadaWrili goris“
gaTxrebi, 2018 weli

2. „Sulaveris goris“ arqeologiuri Zegli, 2018 weli

1000 1001
es samuSaoebi warmatebuli aRmoCnda farTo mniSvnelobiT. SesaZlebeli 2.1.3 paleobotanika/palinologia
gaxda keramikuli WurWlis, qvis iaraRebis, faunis (cxovelis Zvlebi), pa-
leobotanikuri (mcenareebi/Teslebi) da geologiuri (niadagi) nimuSebis niadagebi da nimuSebi, standartuli procedurebis Sesabamisad, damuSavda
kvleva da kacobriobis istoriis am etapisaTvis soflis meurneobisa da saqarTvelos erovnuli muzeumis paleobiologiis institutis palinolo-
mebaReobis, cxovrebis wesSi garkveva. am kvlevebis Sedegebma Cveni warmod- giur laboratoriaSi (Moore et al. 2015).
genebi axlo aRmosavluri neoliTis Sesaxeb Secvala.
proeqtis pirvel etapze, paleobotanikuri meTodis gamoyenebiT, „gadaWri-
2.1.2 arqeobotanika da wi pwebis morfometria li goris~ namosaxlaridan (Zv.w. VI aTasw.) 100-ze meti nimuSi iqna Seswav-
lili. nimuSebi aRebuli iyo 8 WurWlis, 9 ormos, 6 sakuWnao/sacavisa da 15
momdevno arqeobotanikuri da paleobotanikuri laboratoriuli kvlevisa kulturuli Sridan. kvlevis Sedegebi aisaxa statiaSi McGovern et al. (2017).
da radiokarbonuli daTariRebis mizniT, flotaciis meTodi iyo gamoyene- momdevno 2017-2019 ww-Si, „gadaWrili goridan~ da „Sulaveris goridan~, da-
buli karbonizebuli mcenareuli naSTebis Sesagroveblad (n. rusiSvili, matebiT 63 nimuSi iqna Seswavlili.
e. yvavaZe).
2.1.4 radiokarbonuli daTariReba
sakvlevi nimuSebi Seswavlil iqna rogorc „gadaWrili gorisa~ da „Su-
laveris gori~-s gaTxrebidan, aseve sxva aqtiuri gaTxrebis teritoriebi- arqeologiuri gaTxrebis Sedegad aRmoCenili wi pwebisa da mcenareuli
danac: „Treligorebi~ (sof. diRomi, Zv.w.IV-II ss.), „kapnisTavi~ (xelvaCauris naSTebisaTvis SerCeuli nimuSebis radiokarbonuli daTariReba C14 meTo-
r-ni, adr. Suasaukuneebi) da „dexviri~ (cageris r-ni, gviani Suasaukuneebi), diT ganxorcielda.
gldani (Sua saukuneebi), Zalisa (mcxeTis r-ni, romauli periodi), „dedof-
lis gora~ (qarelis r-ni, Zv.w. II-I ss.), quTaisi (Zv.w. I aTasw.), q. rusTavi proeqtis farglebSi daTariRda gasuli samoci wlis ganmavlobaSi sxva-
(sxvadasxva periodis nimuSebi). dasxva arqeologiuri gaTxrebis dros, aseve, amJamad mimdinare gaTxrebis
dros aRmoCenili wi pwisa da naxSiris 29 nimuSi. analizebi Sesrulda
arqeologiuri da Tanamedrove vazis wi pwebis kvlevis Sedegad, aseve, veismanis institutis D-REAMS radiokarbonuli daTariRebis laborato-
daTariRda saqarTvelos erovnuli muzeumis ukanaskneli samoci wlis riaSi e. boaretos xelmZRvanelobiT (Boaretto et al. 2009). kvlevis pirveli
manZilze aRmoCenili wi pwebis ocdaeqvsi nimuSi. daTariReba ganxorciel- etapis Sedegebi warmodgenilia naSromSi McGovern et al. (2017). analogiuri
da veismanis institutis D-REAMS laboratoriaSi (israeli), e. buaretos samuSao gagrZeldeba da „Sulaveris kulturis“ da sxvadasxva arqeolo-
xelmZRvanelobiT (radiokarbonuli (C14 meTodi)). giuri Zeglebidan 24 nimuSi daTariRdeba.

gaTxrebis Sedegad mopovebuli wi pwebis SerCevisa da fotofiqsaciis (sur. 2.1.5 franguli arqivebi da samuzeumo koleqciebi
3) mizans, „morfogeometruli analizis~ saSualebiT (l. boubis xelmZ.),
maTi qarTul da evropul jiSebTan, aseve, veluri vazis Tanamedrove wi p- safrangeTis saarqivo dawesebulebebSi, biblioTekebsa da muzeumebSi Ca-
webTan Sedareba warmoadgenda. gamoyenebuli morfogeometriuli meTodi tarebuli kvlevis Sedegad moxda qarTuli vazisa da Rvinis kulturis
wi pwis dorsaluri da ventraluri mxaris elifsebis furies gardaqmnebis Sesaxeb arsebuli XVII-XIX saukuneebis frangulenovani masalebis (sta-
(transformaciebis) analizs emyareba (Terral et al. 2010, Pagnox et al. 2015). pir- tiebi, wignebi, saarqivo Canawerebi da fotoebi) moZieba da maTi sistema-
vel rigSi, ganxorcielda arqeologiuri gaTxrebis Sedegad napovni Vitis tizacia. safrangeTis muzeumebSi daculi masalebis Seswavlis Sedegad
wi pwebis xelmisawvdomi nimuSebis inventarizacia da radiokarbonuli me- gamovlinda dRemde ucnobi qarTuli saRvine WurWlis koleqciebi, romle-
Todis gamoyenebiT maTi umetesobis qronologiis dadgena. bic frangma arqeologebma da eTnografebma saqarTvelodan XIX saukunis
manZilze da XX saukunis dasawyisSi sxvadasxva samecniero eqspediciebis
Sedegad gaitanes.

2.2 dnm-s Seswavla

2.2.1 Tanamedrove dnm

dnm teqnologiiT Seswavlili iqna qarTuli warmoSobis 60 kultivirebu-


li da 100-ze meti veluri vazis nimuSi. kvlevis Sedegebi Sedarebul iqna
safrangeTis agraruli kvlevebis erovnuli institutis (INRA) did mona-
cemTa bazasTan (Laucou et al. 2011, 2018). pirvel etapze, Cven CavatareT dnm-is
mikrosateluri (SSR) analizi EU-Vitis monacemTa bazaSi (http://www.eu-vitis.de/)
gamoyenebul cxra SSR-is bazaze genoti pebis identificirebis, SesaZlo
3. qvevrSi aRmoCenili wi pwebis ori ti pi (joxTnixevi (gldani), Sua saukuneebi). foto sinonimebis, omonimebis, mSoblebisa da araswori saxeldebis gadasamowme-
n. rusiSvili blad. mas Semdeg, rac dadasturda originaluri genoti pis nusxa, Cven ga-

1002 1003
moviyeneT INRA-sa da GeoGenetics-is mier SeTanxmebuli dnm-is daaxloebiT mJava, vaSlmJava, limonmJava da qarvis mJava. Semdgomi eqstraciis analizebi
10 000 martivi nukleotiduri variaciis (Single Nucleotide Variaton, an SNP) Se- Catarda gazuri qromatografi mass speqtrometris (GC-MS), infrawiTeli
darebiTi analizi. Cveni nimuSebis nakrebs davamateT Vitis gvaris 12 aziuri speqtrometri forie gardaqmnis (FT-IR) da Orbitrap siTxuri qromatografi-
saxeoba da erTi Muscadinia saxeoba, rogorc gare jgufi (r. baCilieri). is dakavSirebuli mass speqtrometris (LC / MS / MS) saSualebiT (Maghradze
et al. 2016, McGovern et al. 2017).
2.2.2 Zveli dnm
mikroskopuli Semowmebisa da fotografirebis Semdeg, SerCeuli Tixis
arqeologiuri gaTxrebis Sedegad mopovebuli mcenareuli naSTebidan natexebis Sida mxridan aRebuli iqna saanalizo nimuSebi, romlebic dayo-
dnm-is eqstraqciis meTodika SemuSavda kopenhagenis universitetis „Geo- fili iqna FT-IR da GC-MS-is analizebisTvis LC / MS / MS-gan gancalkeve-
Genetics~-is paleogenomikis laboratoriaSi (xelmZRvaneli t. gilberti) bulad Orbitrap siTxuri qromatografiis dakavSirebuli mass speqtrome-
da Semowmda arqeologiuri eqspediciebis dros saqarTvelos erovnuli trisaTvis (LC / MS / MS) (Orbitrap LC / MS / MS).
muzeumis bazaze.
1. mopoveba/eqstraqcia: FT-IR da GC-MS analizebisaTvis Tixis natexebis
proeqtis pirvel etapze, 2017 wlamde, arqeologiuri gaTxrebis Sedegad Sida zedapirebi 1-3 mm-is siRrmeze iqna gamofxekili mas Semdeg, rac
aRmoCenili 19 Vitis wi pwisa da 2 uZvelesi merqnis koleqcia damuSavda manamde distilirebuli wyliT iqna Camorecxili. fxvnilis narCene-
kopenhagenis universitetis paleogenomikis laboratoriaSi, zemodamowme- bi kidev ufro daqucmacda aqatis jamisa da rodinis gamoyenebiT, da
buli teqnikis gamoyenebiT, Tumca, miRebuli iqna uaryofi Sedegebi dnm-is eqstraqtirda Cveni qloroformi/meTanolis proceduris dacviT - 3 sT.
eqstraqciis SeuZleblobis gamo (n. uelsi). minis WurWelSi duRiliT, da simSralemde aorTqlebiT.

Semdgom wlebSi amave laboratoriaSi damuSavda arqeologiuri Vitis wi p- 2. FT-IR analizebi, monacemTa baza da kvleva: FT-IR monacemebi miRebul
wis axali koleqciebi: Seswavlili nimuSebi Zv. w. X s-dan ax. w. XVII sau- iqna Termo-nikoletis speqtrometrze. FT-IR speqtrebis monacemebi Se-
kunemde periods miekuTvneba da moicavs istoriul xanaSi vazis adreuli darebuli iqna did monacemTa bazebTan, romlebSic gaerTianebulia bu-
moSenebis mniSvnelovan etapebs. nebrivi produqtebi, damuSavebuli organul masalebi, sinTezuri naerTe-
bi, Tanamedrove Rvinis nimuSebi da „Zveli Rvinis sacnobaro nimuSebi~.
nimuSebisgan izolirebuli dnm-is bazaze Sesrulda Tanmimdevruli sekve- es ukanaskneli aris uZvelesi WurWlis naSTebi, romlebic savaraudod,
nireba (shotgun sequencing). - Vitis baqteriuli da sokovani dnm-is SedarebiT Tavdapirvelad Seicavda Rvinos. es varaudi emyareba arqeologiur kon-
proporciebis raodenobrivi maCvenebelis dadgenisaTvis, nimuSebSi dnm-is teqstebsa da/an WurWlis eqsterierze mocemuli warwerebis Sinaarss.
warmoSoba, gamoikvlies NCBI-is BLAST monacemTa bazis gamoyenebiT. nimu- gansakuTrebuli interesis obieqtebia is nimuSebi, romlebic Sesabami-
Sebi, romlebmac aCvenes vazis dnm-is maRali done, Seswavlil iqna birT- sobas avlens Zvel da Tanamedrove Rvinis nimuSebTan, albaTobis maRal
vuli SNP saSualebiT. samuSao Seasrula n. uelsma (2019 wlidan n. uelsi doneze (90 an zemoT 100-ze masStabiT, Sesabamisad, Thermo Scientific-is OM-
samuSaoebs agrZelebs iorkis universitetSi, didi britaneTSi). NIC algoriTmis mixedviT).

2.2 biomolekuluri arqeologia 3. GC-MS analizebi, monacemTa baza da kvleva: GC-MS analizis Catarebis
Cveni eqsperimentuli meTodologiisTvis ixileT McGovern et al. (2013a,
2014 da 2015 wlebSi, neoliTis xanis Sulaveris kulturis nasaxlaridan, 2013b).
22 WurWlis natexs, maTSi SesaZlo yurZnis/Rvinis naSTebis aRmoCenis miz-
niT, Svid Sesabamis miwis nimuSTan erTad Cautarda analizi maTSi Rvinis 4. Orbitrap LC/MS/MS-iT eqstraqcia da analizebi: LC / MS / MS analizis
naSTebis SesaZlo aRmoCenis mizniT (McGovern et al. 2017). Catarebis Cveni eqsperimentuli meTodologiisTvis ixileT McGovern et
al. (2013b). nimuSis eqstraqtSi Rvinis mJava, vaSlmJava, qarvis mJava da li-
nimuSebi miekuTvneboda „gadaWrili gori~-s, „Sulaveris gori~-sa da „arux- monmJava identificirda (a) cnobil standartebTan, nimuSis naerTebis
lo~-s arqeologiur Zeglebs. isini gaiTxara profesorebis sved hansenisa Sedarebis gziT; da (b) analizuri gziT miRebuli organuli mJavebis
(germania) da guram fircxalavas xelmZRvanelobiT. masebis ganazomebis SedarebiT Teoriulad gansazRvrul masebTan. pi-
kebis are miRebuli iqna an manualuri integraciiT, an ICIS pikis algo-
prof. patrik makgoverni pensilvaniis muzeumis universitetis biomole- riTmis Xcalibur programul paketis saSualebiT.
kuluri arqeologiuri proeqtidan xelmZRvanelobda am nimuSebis Seswav-
las aSS-Si Semdeg universitetebTan TanamSromlobiT: prof. greThen r. 5. bioinformatikuli Sefaseba: bioinformatikuli meTodi gadamwyveti
holi pen-laboratoriidan, prof. kristian peterseni vinTerturis muzeu- iyo yurZnis/Rvinis da sxva bunebrivi produqtebis identificirebisaT-
mis konservaciis laboratoriidan, prof. maikl kalahani da prof. karen vis, romlebic SesaZloa gamoyenebuli yofiliyo adamianis mier.
smiti nasas godardis kosmosuri frenis centridan.
2.4. qarTuli mevenaxeoba da meRvineoba
proeqtis farglebSi, Rvinis yvela ZiriTadi organuli mJavis identifici-
rebisTvis, gamoyenebul iqna axali, mgrZnobiare meTodika. aseTebia: Rvinis

1004 1005
2.4.1 mevenaxeobis agroklimatologia ziaSi vazis gavrcelebis gzaa holocenis periodSi.

yvela biologiur cikls garemos pirobebis cvlilebebi ganapirobebs. am speqtruli analizi daefuZna or mTavar analitikur meTods: maqsimaluri
TvalsazrisiT, Zalze mniSvnelovania garemo resursebis, vazis ganviTare- entropiis meTods (Childers, 1978) da Lomb-Scargle Periodogram meTods (Lomb,
bis, warmoebis SezRudvebis da klimatis cvalebadobis gaTvaliswinebiT 1975, Scargle, 1982). da bolos, speqtralur pikebze SerCeuli droiTi perio-
mevenaxeobis arealis analizi da daxasiaTeba. debisaTvis, stiudentis t-testi iqna gamoyenebuli El Niño-s gavlenis Sesa-
faseblad.
Tuki dasavleTi evropis klimatze mkveTri gavlena moaxdina klimatis
cvlilebam me-20 saukunis 80-iani wlebis bolos (Mariani et al. 2012), msgavsi 2.4.3. eTnografia
signalebi saqarTveloSi ramdenime wlis Semdeg - 1994 wels dafiqsirda.
amis gamo, amJamindeli klimaturi fazis (1994-2013) saSualo wliuri tempe- saqarTvelos erovnulma muzeumma proeqtis Sida veb-gverdze ganaTavsa
ratura 1.40С-iT aRemateba wina fazis (1974-1993) temperaturas. qveynis mevenaxeobasa da meRvineobasTan dakavSirebuli arqeologiuri da
eTnografiuli monacemebi, rac „arqeologiuri katalogisa~ da „eTnogra-
am TvalsazrisiT, gansakuTrebiT sainteresoa imis Sefaseba, Tu ramdenad fiuli katalogis~ gamoqveynebis saSualebas iZleva, maTi sistematizaciis,
didi gavlena moaxdina 1994 wlis klimaturma realobam vazis fenolo- kvlevisa da Semdgomi gamoyenebisTvis.
giaze.
2.4.4. Wraqis mimarT gamZleoba
vazis fenologiaze klimatis cvlilebis gavlenis Sefasebis mizniT, gaa-
nalizebulia Termuli resursebis xelmisawvdomoba or klimatur fazaSi, V. vinifera vazis qarTuli jiSi mgalobliSvilis, V. vinifera saerTaSoriso
xuT simaRliT sartyelSi, 0-1250 m. diapazonSi. jiSi pino Savisa da Vitis-is saxeobaTaSorisi hibriduli jiSis Bianca
orwliani mcenareebi Sediodnen sakvlev proeqtSi Sediodnen - Plasmopara
garda amisa, qarTuli jiSebis fenologiuri modelis kalibracia gan- viticola-s mimarT gamZleobis Sesafaseblad, romelic iwvevs vazis Wraqis
xorcielda 2012–2014 wlebSi koSkebisa da saguramos or eqsperimentul daavadebas (Toffolatti et al. 2018). eqsperimentuli inokulacia Catarda P. viti-
bazebze Segrovebuli fenologiuri monacemebis gamoyenebis safuZvelze cola-s sporangiumebiani xsnaris SesxurebiT, raTa sinaTlis mikroskopis
(Rustioni et al. 2014a, 2014b). normaluri siTburi saaTebis (NHH) meTodze da- gamoyenebiT Sefasebuliyo daavadebis simZime da paTogenebis zrdis siZ-
fuZnebul models (Mariani et al. 2013) winaswar SeuZlia gansazRvros BBCH liere foTlis qsovilebze. paralelurad, ganxorcielda sruli tran-
fenologiuri etapi - 61 (yvavilobis dasawyisi), 71 (nayofis gamonaskva) da skri ptomuri analizi inokulirebuli da ara-inokulirebuli mcenareebis
81 (SeTvaleba), oTxi Sesabamisi qarTuli jiSisaTvis (mwvane kaxuri, rqa- qsovilebis analizisaTvis, raTa momxdariyo mcenareTa damuSavebis am or
wiTeli, ojaleSi da saferavi). es modeli Semowmda goriciaSi, italiaSi meTods Soris, gansxvavebulad eqspresirebuli genebis (DEGs) moqmedebis
(Maghradze et al. 2012b) Sekrebil damoukidebel samwlian monacemTa bazasTan mniSvnelobis aqcentireba. im mizniT, rom P. viticola-s mimarT SeefasebinaT
mimarTebaSi (2004–2006). mgalobliSvilis gamZleobis meqanizmi, Seswavlili da erTmaneTTan Se-
darebul iqna mgalobliSvilis, pino Savisa da biankas DEGs genebi.
2.4.2. uZvelesi klimatis rekonstruqcia
2.4.5. ampelografia: kultivirebuli
dasavleT saqarTveloSi Vitis vinifera-s gavrcelebis amJamindeli zRvaria jiSebi da veluri vazi
daaxloebiT 500–800 metri zRvis donidan, rac damokidebulia iseT morfo-
logiur maxasiaTeblebze, rogoricaa ferdobi da daxriloba. es zRvari Tanamedrove vazis genofondis (qar-
gavlenas axdens mzis radiaciasa da temperaturaze. sxvaTa Soris, es zRva- Tuli adgilobrivi jiSebi da velu-
ri Tanamimdevia sxva Termofilur taqsonebTanac, msgavsad, Zelkova carpinifolia ri vazi) dnm - is Seswavlis mizniT,
Pall. da Castanea sativa L. Segrovebuli iqna vazis 60 jiSi da
4. veluri vazis koleqcia sof.
100 veluri forma. jiRauraSi, 2017 w.
amis gaTvaliswinebiT, Cven miviReT sami sartyeli afxazeTis regionisaT-
vis, gansazRvruli konorisa da yvavaZis mier (Connor and Kvavadze, 2008), ro- kultivirebuli vazis winapris - veluri vazis Vitis vinifera ssp. sylvestris mo-
gorc dasavleT saqarTveloSi veluri da kulturuli vazis (Vitis vinifera ZiebisaTvis, qveynis masStabiT Catarda ramdenime eqspedicia. aRmoCenili
L.) gavrcelebis sarwmuno zRvari zRvis donidan. amrigad, korelaciis mcenareebi ampelografiuli da GPS meTodebiT aRiwera. kalmebi Segrovi-
koeficientis gamoyenebiT 1100/-1300 metrisaTvis, Cven ganvsazRvreT holo- li iqna dnm-is Sesaswavlad da gamravlebis mizniT:
cenis evolucia - vazis gavcelebis simaRliTi limitebi mTeli qveynis
teritoriisaTvis (nax. 4, 5). am mcenareebisagan 2014 wels gaSenda savele koleqcia ssi p soflis meur-
neobis samecniero-kvleviTi centris solomon ColoyaSvilis saxelobis
Catarda gamokvleva klimatis ciklebis gavlenis Sesaxeb, evraziaSi vazis erovnul koleqciaSi (FAO-s saerTaSoriso kodi GEO-038), sof. jiRaura,
domestikaciasa da uZveles migraciebze. kvleva moicavs teritorias, ibe- mcxeTis munci paliteti (sur. 4).
riis naxevarkunZulidan iaponiamde. xSirad miiCneva, rom es regioni evra-

1006 1007
2017 da 2018 wlebSi koleqciaSi arsebuli 28 veluri vazis genoti pis kv- arqeologiuri dazverva neoliTis periodis landSaftis gagebis mcdelo-
leva Catarda (da amJamadac mimdinareobs danarCen formebze), ampelografi- bas warmoadgenda. gaTxrebis Sedegad miviReT mtkicebulebebi adreuli
is, fenologiis, enokarpologiis, enologiis, enoqimiis, eTnobotanebisa da Rvinis Senaxvisa da moxmarebis Sesaxeb (McGovern et al. 2017), magram misi
mcenareTa paTologiis dadgenili meTodebiT, vazisa da Rvinis saerTaSo- warmoebis adgilebi dasazustebeli darCa. axlad dawyebuli kvlevebis
riso organizaciisa (OIV, 2009) da COST ACTION FA1009 proeqtis mier Se- samizne swored am warmoebis adgilebis moZieba iyo.
moTavazebuli meTodikebis safuZvelze (Rustioni et al. 2014a,b).
garda amisa, Taflis adreuli gamoyenebis mtkicebulebaTa aRmoCena (e.
2.5. Sedegebis gavrceleba da sazogadoebis informireba yvavaZe, zepiri informacia) da Sinauri cxovelebis gamoyenebis mravalfe-
rovneba cxadyofs saocrad rTuli, adreuli meurneobis kulturis nimu-
specialur qvejgufs evaleba proeqtis Sedegebis gavrceleba popularul Sis arsebobas am regionSi. amasTanave, axali da meoreuli produqtebis
da samecniero wreebSi. inovaciuri gamoyenebiT es kultura afarToebs Tavis axali saxeobebis
saarsebo bazas.
qarTuli vazisa da Rvinis kulturis proeqtis farglebSi miRebuli Se-
degebi waredgina adgilobrivsa da saerTaSoriso farTo auditorias. aqedan gamomdinare, gansakuTrebuli yuradReba daeTmo maRalmTian adgi-
am mizniT gamoyenebuli iyo samecniero da popularuli publikaciebi, lebs, sadac SesaZlebeli iyo, Rvinis warmoebis procesSi gamoqvabulebis
prezentaciebi Rvinis gamofenebze evropaSi, dokumenturi filmi, Rvinis gamoyeneba (rogorc arsebobs amis mowmoba somxeTSi, eneoliTis/adreuli
gamofenebi bordosa (2017) da tokioSi (2019), satelevizio da radio gad- brinjaos periodSi) (Areshian et al. 2012).
acemebi da a.S.
2017-2018 wlebis sezonebze 78 aseTi adgili dafiqsirda, romelTa So-
ris aTi neoliTuri periodiT daTariRda. arcerTi neoliTuri mRvime
3. Sedegebi da ganzogadeba da borcvi ar aris gamovlenili, rac imas niSnavs, rom Rvinis warmoebis
procesi mimdinareobda an Tavad dasaxlebul adgilas, an yurZnis moyvanis
wyaros siaxloves.
3.1. arqeologia da istoria
proeqtis farglebSi identificirebis, Sedarebisa da gaanalizebis mizniT,
arqeologiuri programa moicavs gaTxrebis warmoebas „gadaWrili gori- mzaddeba „arqeologiuri katalogi~, sadac Tavs moiyris am droisTvis mo-
sa~ da „Sulaveris goris~ neoliTur namosaxlarebze. am arqeologiur povebuli, mevenaxeoba-meRvineobasTan dakavSirebuli arqeologiuri arte-
Zeglebze yovelwliurad izrdeba ganaTxari teritoriis farTobi, xdeba faqtebi. damatebiT, arqeologiuri artefaqtebisa da vazis naSTebis (wi p-
namosaxlaris qveda Sreebis miRweva. specialistebma daaTariRes gaTxre- wa, merqani) sistematuri radiokarbonuli analizis saSualebiT qarTuli
bis sxvadasxva adgilidan Segrovebuli vazis naSTebi (wi pwa, merqani) da mevenaxeobis istoriis qronologiuri rekonstruqcia, maTi dakavSireba
biometruli meTodis gamoyenebiT Seadares Zveli wi pwebi axlebs. meRvineobasTan saqarTvelos istoriul periodebTan SesabamisobaSi.

meRvineobis istorikosebma gamoikvlies artefaqtebi saqarTvelos mraval- „gadaWrili goris~ teritoriaze arsebul nagebobebSi, sacavis ormoebsa
ferovani istoriis sxvadasxva periodebidan; ganxorcielda XVII da XIX da Senobebis kedlebze gamovlenilia uZvelesi vazis yvavilis mtveris
saukuneebis franguli istoriuli arqivebSi daculi masalebis Seswavla. arseboba. vazis yvavilis mtveri da wi pwebi „Treligorebis~ Zeglzec aRm-
saarqivo masalebSi daculia informacia saqarTvelos vazis jiSebisa da oCnda. sxva kulturebis karbonizirebuli Teslebi, rogorebicaa xorbali,
meRvineobis Sesaxeb. qarTuli mevenaxeobisa da meRvineobis, misi istoriisa qeri, mware cercvela, ospi, barda da soflis meurneobasTan asocirebuli
da msoflioSi misi adgilis Sesaxeb mopovebuli saarqivo masala bevr sarevelebi aRmoCenil iqna „gadaWril goraze~, rac qvemo qarTlSi 8 000
siaxles Seicavs. wlis win soflis meurneobis arsebobas adasturebs.

3.1.1. arqeologia 3.1.2 wi pwebis morfometria

samxreT kavkasiis „Sulaveri-Somu Tefes kulturis~ (Zv.w.VI-VaTasw.) adreu- geomorfometriuli meTodebis gamoyenebiT Vitis-is wi pwis profilis ana-
li neoliTuri dasaxlebebis arqeologiur Zeglebze - „gadaWrili gora~ lizi mniSvnelovan warmodgenas iZleva uZvelesi da kultivirebuli va-
da „Sulaveris gora~ - SesaZlebelia axali arqeologiuri gaTxrebis zis mravalferovnebis da vazis domestikaciis Sesaxeb.
Sedegad aRmoCenili artefaqtebis mevenaxeoba-meRvineobasTan dakavSireba.
aRniSnulis gamoTqmis saSualebas gansakuTrebiT Tixis nawarmi iZleva. aseve, naSromis safuZvels warmoadgens veluri vazisa da kultivirebuli
jiSebis - Vitis-is gavrcelebis arealidan warmoSobili, Tanamedrove wi p-
„Sulaveris goraze~ warmoebulma gaTxrebmac dasaxlebis qveda fenamde webis Seswavla - esenia xmelTaSuazRvispireTi, evropa da samxreT-dasav-
miaRwia. axali gaTxrebis Sedegad, SesaZlebeli gaxda mevenaxeoba-meRvi- leTis aziis qveynebi, saqarTvelos CaTvliT.
neobasTan dakavSirebuli axali artefaqtebis - gansakuTrebiT Tixisa da
masTan dakavSirebuli niadagis nimuSebis mopoveba (McGovern et al. 2017). am droisaTvis SevZeliT saqarTvelos teritoriaze warmoebuli sxvadas-

1008 1009
xva arqeologiuri gaTxris Sedegad moZiebuli, Vitis gvaris 500-mde wi pwis gvxvdeba RvinoSi. es ukavSirdeba im mwerebs, romlebic yurZnisa Tu RviniT
gaanalizeba (periodi - adre brinjaos xanidan dRemde). pirveli domes- savse WurWlis garSemo yovelTvis trialeben.
ticirebuli morfoti pi gamovlenilia rkinis xanidan da is ZiriTadad,
yvela arqeologiur nimuSSi sWarbobs. am droidan moyolebuli, veluri „gadaWrili goris~ sacavebsa da sayofacxovrebo ormoebSi mopovebul
vazi kvlav gamoyenebulia, magram dominirebs kultivirebuli vazi. aRsa- WurWelSi, gansakuTrebiT ki maT fskerze napovnia yvavilis mtvris marc-
niSnavia moSinaurebuli formebis mravalferovneba. maT Soris ramdenime vlebi, saxamebeli, vazis rqis mikroskopuli ujredebi da mwerebis bususe-
morfoti pia, romelTa umetesi nawili kavkasiasa da saberZneTSi moZiebuli bi. Vitis-is gvaris yvavilis mtvris marcvlebi napovnia aseve, sacxovrebeli
Tanamedrove jiSis wi pwebTan siaxloviT gamoirCeva. saxlebis iatakze, sameurneo ormoebsa da sacavebSi. es aRmoCenebi adastu-
rebs, rom adamianebi neoliTis xanaSi vazs aSenebdnen.
3.1.3 palinologiuri /paleobotanikuri kvleva
gansakuTrebiT sainteresoa, im vazis (Vitis vinifera) yvavilis naSTebis aRm-
„gadaWrili goris~ nimuSebis Seswavlis Sedegi cxadyofs, rom maTgan 80% oCena, romlebic sacxovrebel fenebSi iqna gamovlenili. gTavazobT am
Seicavs Vitis vinifera L. da venaxTan asocirebuli sarevelebis mtvris marc- SemTxvevis asaxsnelad ramdenime arguments. SesaZlebelia, rom vazi (Vitis
vlebs. vinifera) Cven mier warmoebuli gaTxrebiT gamovlenili Senobis maxloblad
iyo darguli, an misi yvavilebi specialurad Seagroves da Seinaxes saca-
„gadaWril gorasa~ da „Sulaveris goras~ nimuSebis gamokvleva gviCvenebs, vebsa da sacxovreblis ormoebSi. cnobilia, rom vazis foTlebs, wi pwasa
rom vazis yvavilis mtveri farTod da sakmaod uxvad iyo gavrcelebuli da yurZnis wvens mravali samkurnalo Tviseba aqvs. ufro metic, adamia-
gaTxrebis orive adgilze, adreuli neoliTuri konteqstebidan, magram nebi iyenebdnen yurZens sakvebisTvis
niadagis dRevandel fenebSi maTi arseboba ar dasturdeba (McGovern et al. da, Sesabamisad, is unda yofiliyo ad-
2017). am mxareSi amJamad uaxloesi venaxi ramdenime kilometris daSore- gilobrivi kvebis racionis mniSvne-
biTaa gaSenebuli. amitomac, gaTxrebis adgilze qaris saSualebiT Taname- lovani nawili. es faqti dasturdeba
drove mtvris miRwevis albaTobis daSveba SeuZlebelia. vazis yvavilis mtvrisa (Vitis vinifera)
da ZmarmJavas aRmoCeniT WurWlis ked-
SeiZleba davaskvnaT, rom neoliTuri konteqstidan gamovlenili yvavilis lebsa da fskerze (Kvavadze et al. 2010b).
mtveri ara Tanamedrove dabinZurebis Sedegi, aramed, marTlac uZvelesia.
garda amisa, aRwerili yvavilis mtvris marcvlebis aglomeraciidan gamom- am mikronaSTebze dayrdnobiT Camoya-
dinare vvaraudobT, rom vazi izrdeboda neoliTuri periodis dasaxlebe- libebuli iqna ori mniSvnelovani
bis axlos, an Tundac, imave adgilebSi. damatebiT, am daskvnebis damadas- daskvna McGovern et al. (2017) mier: vazi
turebeli mtkicebulebebia vazis saxameblisa da epidermisis ujredebis izrdeboda dasaxlebis siaxloves,
arseboba gaanalizebul nimuSebSi. imave rigisaa xilis buzis (Drosophyla anda SesaZlebelia, sakuTriv dasax-
melanogaster) naSTebis arseboba, romelsac, zogadad, izidavs Saqari da al- lebaSi da misi nayofi gamoiyeneboda
koholi. sakvebad. ramdenime Sesanaxi WurWlis
qimiuri da mikrobotanikuri mtkice-
WurWlis palinologiuri speqtris Sinaarsi mtkiced migviTiTebs maTSi bulebebis kombinirebis Sedegad, maT- 5. a) „gadaWrili gora“, kvadrati #11,
Rvinis arsebobas, rac gansakuTrebiT sainteresoa. arqeologiuri gaTxre- Si Txevadi SigTavsis mqone yurZnis kulturul fenebSi aRmoCenili
bis Sedegad aRmoCenil WurWelSi Rvinis naSTebis saidentifikaciod pa- produqtis dadasturebis Semdeg, ga- qeris (1), xorblis (2-5) da vazis
linologiuri analizis gamoyeneba warmatebiT daiwyo (Rosch, 2005, Kvavadze keTda daskvna, rom yurZnis Rvino iq mtvris marcvlebi (6-8)
et al. 2010a, 2010b). mtvris marcvlis monitoringis saerTaSoriso programam, erT-erTi yvelaze savaraudo produq-
romelic ganxorcielda inglissa da saqarTveloSi (Kvavadze et al. 2010b, Tur- ti iyo.
nen and Brown, 2004, Kvavadze and Chichinadze, 2007), mniSvnelovnad Seuwyo xeli
kvlevis am mimarTulebas. monitoringma aCvena, rom kaxeTSi, karg klimatur palinologiurma gamokvlevebma ase-
pirobebSi (e.i. rodesac ar aris gvalva da Zalian civi zamTari yinviT) ve daadgina Sulaveris kulturis pe-
rqawiTelis mtvris marcvlebis produqtiuloba izrdeba. weliwadSi 50 riodSi sxva mebaReobis kulturebis
000-ze meti mtvris marcvali grovdeba 1sm2 niadagze vazis mcenaris qveS. arsebobac. kerZod, kakali da sxva
foTlebsa da yurZenze ileqeba mtvris mniSvnelovani raodenoba, rac da- kaklovani kulturebi izrdeboda da
wurvis Semdeg xvdeba RvinoSi. eqsperimentma aCvena, rom erT sezonze daax- inaxeboda samarago ormoebSi. Zali-
loebiT aTasi mtvris marcvali xvdeba Sinaur pirobebSi dayenebul erT an ganviTarebuli Cans xorblis war-
litr RvinoSi. moeba, risi Tqmis safuZvelsac iZleva
5. b) „gadaWrili gora“, kvadrati #11,
palinologiuri da paleobotanikuri lok. 38, sameurneo ormo, sadac na-
axali kvleva aseve cxadyofs, rom yvavilis mtvris marcvlebis garda, ase- kvlevebis Sedegad gamovlenili xor- povnia vazis mtvris marcvlebi
ve, kargi maCvenebelia Rvinis arsebobis dasadastureblad saxameblisa da blis ramdenime saxeobis arseboba
epidermisis ujredebi. aseve, mwerebis mikroskopuli bususebic yovelTvis (sur. 5 a,b). mexorbleobis ganviTare-

1010 1011
bas miuTiTebs agreTve uamravi xorblis fitoliti. garda amisa, arsebobs (± 1σ), rom es TariRi Zv.w. 5980–5900 ww. Soris, an Zv.w. 6020–5890 ww. Sorisaa
selis moyvanis mtkicebuleba, romlisganac qsovilebs amzadebdnen (Jalabad- 95.4% albaTobiT (± 2σ) savaraudod (McGovern et al. 2017).
ze et al. 2010).
„gadaWril gorisa~ da „Sulaveris goris~ nimuSebis meore nawili dadas-
gasuli wlebis ganmavlobaSi miRebuli palinologiuri Sedegebisa da turebulad miekuTvna Zv.w. VI aTaswleulis dasawyiss, xolo, erTi nimuSi
paleoekologiuri informaciis gaTvaliswinebiT, „gadaWrili gorisa~ da „Sulaveris goradan~ daTariRda Zv.w. 6010–5810 wlebiT 95.4% albaTobiT (±
„Sulaveris goris~ masalebis safuZvelze (Kvavadze et al. 2010a, 2010b, Jalabadze 2σ), da ixreba Zv.w. VII aTaswleulis dasasrulisaken, rogorc amas adgili
et al. 2010, Kvavadze et al. 2014), SesaZlebelia ganvsazRvroT is landSafti, ro- hqonda nimuSebis wina nakrebSi.
melic uZveles xanaSi tyis safariT iqneboda dafaruli.
neoliTuri nasaxlarebis garda, arqeologiuri gaTxrebidan mopovebu-
mopovebulia mtkicebulebebi sacxovreblis garSemo rcxilisa da aRm- li sxva nimuSebi miekuTvna xangrZliv qronologiur CarCos - Zv.w. II
osavluri rcxilis tyeebis arsebobis Sesaxeb. aseve, dadasturebulia ise- aTaswleulis dasawyisidan - 1950 wlamde. es TariRebi saSualebas iZleva
Ti mcenareebis arseboba, rogorebicaa wifeli, muxa, Tela, Zelqva, xeWreli, arqeobotanikuri masalebis safuZvelze da zusti radiokarbonuli kv-
tirifi, bza da Rvia. dablobis Walis tyeebSi ki mdinaris napirze izrd- levis meTodis gamoyenebiT, Cveni qveynis teritoriaze moxdes vazis isto-
eboda muryani, tirifi da kavkasiuri lafani (Pterocarya fraxinifolia). mniSvne- riis rekonstruqcia.
lovani raodenobiT unda yofiliyo warmodgenili tyis gvimrebi, radgan
maTi sporebi moi poveba gaanalizebuli masalebis TiTqmis, yvela palino- 3.1.5. saqarTvelos mevenaxeoba da meRvineoba frangulenovan literaturaSi
logiur speqtrSi. gamovlenilia gvimris Semdegi saxeobebi - Polypodium
vulgare, Asplenium, Dryopteris, Cryptograma crispa da Ophioglosum vulgatum. napovnia kvlevis erTi mimarTuleba iyo XVII-XIX saukuneebis frang mogzaurTa da
Lycopodium clavatum - is sporebi. es taqsonebi, iseve rogorc muryani da mkvlevarTa publikaciebSi qarTuli vazisa da Rvinis Sesaxeb arsebuli
kavkasiuri lafani, saWiroebs tenian klimatur pirobebs. mTis maRal fer- informaciis moZieba - gansakuTrebiT iseTi avtorebis, romelTa masala uc-
dobebze unda yofiliyo gavrcelebuliyo fiWvis, soWisa da naZvis tyeebi. nobi iyo saqarTveloSi.

gamovlenili mcenareebis taqsonomiuri CamonaTvali da maTi ekologia qarTuli vazisa da Rvinis kulturis Sesaxeb yvelaze adreuli Canawerebi
adasturebs, rom neoliTis periodSi regionis klimati bevrad ufro no- ekuTvniT Jan-batist tavernies (1605-1689), Jan Sardens (1643-1713), Jozef pit-
tio da Tbili unda yofiliyo. unda aRiniSnos, rom dRes Zelqva da kavka- ton de turnefors (1656-1708), Jan-fransua gambas (1763-1833), frederik diubua
siuri lafani mxolod alaznisa da kolxeTis xeobebSi izrdeba. kaxeTSi de monperes (1789-1850). Semdegi drois mogzaurebidan aRsaniSnavia pirveli
babaneuris tyis nakrZali is adgilia, sadac mesameuli periodis Semdeg mogzauri qalis karla serenas (1820-1884) Canawerebi da graviurebi, frangi
gadarCa Zelqvis tyis didi nawili. xolo, lafanis xe izrdeba mxolod entomologebis Teofile deirolis (1844-1923) da giiom-antuan olivies
lagodexis nakrZalSi da mdinare alaznis napirebze. alaznis tyis gamok- (1756-1814) naSromebi, baron de bais (1853-1931) mier Segrovebuli koleqciebi
vleuli niadagisa da xavsebis palinologiuri speqtrebi cxadyofs, rom da parizSi gamoqveynebuli naSromebi, Jiul muries (1846-19??) naSromi same-
aseve mniSvnelovania tyis gvimris sporebi, romlebic Seesabameba „gadaWri- greloze, Jerman bapstis (1853-1921) mivlinebis angariSebi. bevrma maTganma,
li goris~ kulturul fenebSi napovn mcenareTa palinologiur speqtrs. naSromebis garda, fotoebi (mag., hugo kraftisa (1853-1935) da baron de bais
fotokoleqciebi) da graviurebi dagvitova.
amdenad, SeiZleba davaskvnaT, rom qvemo qarTlis 8000 wlis winandeli kli-
maturi pirobebi dResdReobiT, alaznis velze arsebuli pirobebis msgavsi kvlevis meore mimarTuleba iyo, qarTuli vazis jiSebis Sesaxeb safran-
unda yofiliyo. aq naleqebis wliuri raodenoba 700–800 mm-ia, xolo, sa- geTSi XIX saukuneSi gamocemul ampelografiul naSromebSi daculi in-
Sualo wliuri temperatura +14°C-15°C. qvemo qarTlSi ki, sadac Warbobs formaciis mopoveba.
stepuri landSafti, dResdReobiT, naleqebis wliuri jami ar aRemateba
350–400 mm-s, xolo, saSualo wliuri temperatura ufro dabalia, vidre am mxriv Segrovda da momavali statiisaTvis damuSavda andre Julien-
alaznis velze da aRwevs 12,0°C-12,5°C-s. aqve unda aRiniSnos, rom Seswav- is (1766-1832), viqtor pulias (1827-1896), alfons masis (1817-1875), Jozef de
lili regionis stepuri cenozebis Tanamedrove palinologiuri speqtri rovazendas (1824-1913), Jan-mari giionis (18??-19??), pier vialasa (1859-1936) da
mniSvnelovnad gansxvavebuli ti pisaa da zemoT naxsenebi tyis gvimrebi, viqtor vermorelis (1848-1927) naSromebi - maTSi mocemulia 30-mde qarTu-
Zelqvisa da kavkasiuri lafanis mtvris marcvlebi saerTod ar aris na- li vazis jiSis aRwera. qarTuli vazis Sesaxeb aranakleb mniSvnelovan
povni (Kvavadze and Stuchlik, 1993). informacias iZleva Jiul Jierasa (1872) da ludovik portesis (1886-1889)
Sromebi.
3.1.4. radiokarbonuli daTariReba
aRsaniSnavia, rom im dros, rodesac evropaSi aqtiurad eZebdnen filoqseras
Cveni kvlevis pirvel etapze naCvenebi iyo, rom mevenaxeobis gavrcelebis problemis gadaWris saSualebebs, ampelografTa didi nawili cdilobda
uZvelesi TariRi adreuli neoliTuri periodis saqarTveloSi, „Sulave- swored kavkasiaSi epovna iseTi vazis jiSi, romelic filoqserasadmi Se-
ris gorasa~ da „gadaWrili goras~ gaTxrebis mixedviT, Zveli welTaRric- degi aRmoCndeboda. jer kidev XIX saukunis dasawyisidan samxreT kavka-
xvis VI aTaswleulis I saukunea. ufro zustad, arsebobs 68.2% albaToba sia, kerZod saqarTvelo, evropul specialur literaturaSi mevenaxeobis

1012 1013
akvnad iTvleboda. swored amitom, enologebsa da ampelografebs filo- prebis kvali geografiuli regionebis mixedviT da Taobebis siRrmeSi
qseras krizisisgan Tavis daRwevis saSualebad saqarTveloSi gavrcele- bundovani gaxada. dabolos, mniSvnelovania im qarTuli jiSebis aRmoCena,
buli endemuri vazis jiSebis Seswavla da maTi safrangeTSi Setana esax- romlebic am bolo periodSi dasavleT evropaSi seleqciisaTvis ar yo-
ebodaT. swored am dainteresebam ganapiroba is faqti, rom XIX saukunis fila gamoyenebuli. aseTi aRmoCena SesaZloa, samomavlo kvlevebisa da
meore naxevris yvela mniSvnelovan ampelografiul gamocemaSi qarTuli aqtiuri seleqciuri sqemis Sedgenis winapiroba gaxdes. yvela SemTxvevaSi,
jiSebis CamonaTvalsa da aRweras vxvdebiT. frangi avtorebis gverdiT, qarTuli jiSebis Seswavla Zalze informatiulia vazis domestikaciis
saintereso cnobebs gvawvdis basil tairovisa (1859-1938) da, gansakuTrebiT istoriisa da msoflioSi misi gavrcelebis asaxsnelad. mimdinareobs kv-
ki simon qvarianis (1868-1946) publikaciebi frangul enaze. levebi, romlebSic yuradReba gamaxvilebulia balkaneTis genetikur re-
sursebze, rogorc SesaZlo xidze kavkasiaSi vazis domestikaciasa da Sem-
aRniSnuli masala safuZvlad daedo ukve gamoqveynebul (WeiSvili, 2018) da deg mis evropaSi gavrcelebaze.
momaval publikaciebs am Temebze.
INRA-s mier dawyebulia proeqti proantociandinebis (PA) mravalferovnebis
3.2 Zveli da Tanamedrove dnm Sesaswavlad, Vitaceae-s did koleqciaSi, romelSic saqarTvelodan CarTu-
lia adgilobrivi jiSebi da veluri vazi (V. silvestris). kvlevis Sedegebze
proeqtis erT-erTi mimarTulebaa Zveli da axali dnm-is analizi ar- dayrdobiT ikveTeba PA Semadgenlobaze seleqciis gavlena rogorc domes-
qeologiur masalasa da dRevandel vazis jiSebSi. es samuSao miznad tikaciis, ise Tanamedrove seleqciis dros (Romieu et al. 2018). PA struqtur-
isaxavs uZvelesi jiSebis dnm-s Sedarebas Tanamedrove qarTul da evrop- is mravalferovnebam aCvena aRmosavleT-dasavleTis gradienti, ufro meti
ul velur vazTan da kulturul jiSebTan, raTa gamokvleuli iqnes maTi mravalferovnebiT aRmosavleT-xmelTaSua da kavkasiis regionSi.
filogenezi, taqsonomiuri urTierTdamokidebuleba, dasabuTdes vazis do-
mestikaciis Sesaxeb arsebuli hi poTeza da misi kultivireba xmelTaSua 2016 wels milanis universitetis mier, Vitis18kSNP nakrebis saSualebiT,
zRvis auzis garSemo (Maghradze et al. 2016). miRebuli genetikuri informacia SNP-s markerebis gamoyenebiT daxasiaTebuli iyo qarTuli vazis (veluri
gaerTiandeba genofondis ampelografiul daxasiaTebasa da kultivire- da kultivirebuli) 65 genoti pi (De Lorenzis et al. 2015).
bis monacemebTan, raTa cnobili gaxdes maTi ganawileba da gamoyeneba
globalur konteqstSi. 3.3 biomolekuluri arqeologia

Zveli da Tanamedrove masalebis genetikuri profilebis Sedareba saSuale- samecniero gundis mier Catarebulma qimiurma analizebma aRmoaCina uZve-
bas gvaZlevs aRvadginoT evropuli vazis mravalferovnebis istoriuli lesi organuli naerTebi, romlebic adreuli neoliTuri periodis Tixis
sawyisebi da avxsnaT misi kavSirebi kavkasiis regionTan (Ramos-Madrigal et al. WurWlebSi iyo daleqili. aman warmoadgina Zv.w. 5900-5500 wlebiT (McGov-
2019). manam, sanam arqeologiuri masalebis kvleva grZeldeba, Tanamedrove ern et al. 2019) daTariRebuli Rvinisa da vazis arsebobis biomolekuluri
nimuSebis dnm-s Seswavlis Sedegebi ukve gaxda xelmisawvdomi da aRmo- arqeologiuri mtkicebulebebi axlo aRmosavleTSi. qimiur aRmoCenebTan
vaCineT pirveli, meore da mesame donis memkvidreoba, 783 Tanamedrove vazis kavSirSia klimaturi da sacxovrebeli garemos rekonstruqcia, agreTve,
jiSs Soris msoflios 44 qveynidan da maT Soris - saqarTvelodan (Laucou vazis yvavilis mtvris, saxameblis da epidermisis arqeobotanikuri mtkice-
et al. 2018). aRmoCnda, rom qarTul jiSebs pirveli donis naTesaoba mxolod bulebebi, romlebic dakavSirebulia msgavsi ti pis da TariRis WurWelTan.
evropul vazis jiSebTan akavSirebT (mag.: saferavi aris ukrainuli jiSe- am regionSi Zv.w. VI aTaswleulis dasawyisiT daTariRebuli vazis Rvinis
bis bastardo maRaraCas da rubinovi maRaraCas mSobeli). aRmoCenilia aRmoCena umniSvnelovanesia danarCen msoflioSi Rvinis istoriis gagr-
sxvadasxva qarTuli jiSis naTesavebic (De Lorenzis et al. 2015), magram ara ZelebisaTvis.
evropul jiSebTan damatebiT, ramdenime kargad cnobili qarTuli jiSi
(badagi, colikouri, usaxelouri, avasirxva) ar avlens kavSirs arcerT va- uZvelesi WurWlis SigniT Rvinis da sxva organuli mJavebis qimiuri ga-
zis evropul jiSTan (Laucou et al. 2018). movlena, romlebic evraziuli yurZnis (Vitis vinifera) da misi produqtebis
markerad iTvleba, Rvinis arsebobis dasadgenad gadamwyveti mniSvnelo-
Tavis mxriv, qarTuli jiSebi ufro mravalferovania, rogorc genetikurad bisaa. damatebiT, botanikuri naSTebisagan da xis fisisagan sxva qimiuri
(Bacilieri et al. 2013, Laucou et al. 2018), ise fenoti purad (magaliTad, Romieu et al. naerTebis aRmoCena, rogorebicaa diterpenoidebi da triterpenoidebi, Sei-
2018) dasavleTis jiSebTan SedarebiT. maTi ufro maRali individualuri Zleba gamoyenebuli iqnes warsulSi arsebuli meRvineobis specifikuri
heterozigotrobis done (Fis) da minarevTa (admixture) procentuli maCveneb- praqtikis aRsadgenad.
lebi (Laucou et al. 2018) SeiZleba miuTiTebdes, rom saqarTvelo istoriulad
genoti pebis intensiuri seleqciis adgils warmoadgenda, jer veluri na- dRemde yvelaze mniSvnelovani Sedegi proeqtisaTvis „Sulaveris gora 16a
Tesavidan moSinaurebis procesSi, mogvianebiT ki SeiZleba dasaxeldes Tixis WurWlis ufro detaluri analizia sxva neoliTuri WurWlis ana-
mezobeli qveynebi (Sua azia, irani, kavkasia, TurqeTi da saberZneTi). lizebTan erTad. es is natexia, romelsac Rvinis mJavis Semcvelobis mxriv
dadebiTad mravali wlis win asaxelebda p. makgoverni naklebad zusti
iSviaTi pirdapiri naTesauri kavSirebi qarTul da dasavleT evropul meTodebis safuZvelze (McGovern, 2003/2006). amis Semdeg media aqveynebda
vazis jiSebs Soris SesaZloa niSnavdes imas, rom adgilobrivi seleqcia „mtkicebulebas~, rom yvelaze Zveli Rvino warmoSobiT saqarTvelodanaa,
Zalian aqtiurad mimdinareobda dasavleT evropaSic, ramac saerTo wina- miuxedavad avtoris gafrTxilebisa, rom es iyo mxolod erTi nimuSi da

1014 1015
daskvnebis sizustisTvis meti ana-
lizi da ukeTesi meTodebi iyo saW-
iro. mocemulma proeqtma SesaZlebe-
li gaxada aseTi analizis Catareba,
aRmoaCina kidev erTi fragmenti (II-9)
„gadaWrili goradan, romelic aseve
perspeqtiuli aRmoCnda, da romel-
mac Rvinis mJavis testis arsebobaze
dadebiTi pasuxi aCvena Orbitrap LC / MS /
MS-ze. masSi Rvinis mJavis Semcveloba
meti iyo (10X), vidre gaTxrebis adg-
ilidan aRebul miwaSi. qarvis mJavis
garda, vaSlisa da limonis mJavebis
(Rvinis mJavasTan asocirebuli) Sem-
cvelobac ufro maRali iyo, vidre mi-
wis nimuSSi.
6. biomolekulur analizSi CarTuli
WurWlebis fragmentebi: a) SG-16a saerTo jamSi, „gadaWrili goris“
fskeri da ganivi kveTi. b) SG-782 xuTma WurWlis Zirma da „Sulaveris
fuZe da gare mxare. g) GG-IV-50 fuZe goris“ samma WurWlis Zirma dadeb-
da Sida mxare (McGovern et al. 2017)
iTi Sedegi aCvena Rvinis mJavisa da
sxva organuli mJavebis (vaSlis, qar-
vis, limonis) Semcvelobaze, romlebic
gvxvdeba yurZenSi/RvinoSi.
7. vazis kultivirebisaTvis vargisi teritoria (vardisferi) meRvineobis uZveles peri-
2016 wlis III fazis analizma sabolood daadgina, rom neoliTis periodis odSi (8000 BP) da holocenis klimaturi optimumis pikis dros (6700 BP)
saqarTveloSi (McGovern et al. 2017) yurZnis Rvinis warmoeba dayeneba xor-
cieldeboda. es faqti ki aqamde cnobil, yvelaze adreuli Rvinis warmo-
Sobis TariRs ukan swevs 800-1000 wliT axlo aRmosavleTSi: manamde haji iqonies kavkasiis regionSi vazis domestikaciis procesze da mis Semdgom
firuz tepes iranidan hqonda es prioriteti McGovern et al. (1996) statiis gavrcelebaze evraziaSi.
gamoqveynebis Semdeg.
avtorebis Kvavadze and Conor ( 2005) da Conor and Kvavadze ( 2005) mier Zelkova
3.4. qarTuli mevenaxeoba da meRvineoba carpinifolia Pall. mtvris marclis safuZvelze ganxorcielebuli kvlevebis Se-
degad gamokveTili iqna holocenis klimatis eqvsi optimumi (mTavari maT
3.4.1 agroklimatologia mevenaxeobisTvis Soris mdebareobda 6000–5500 BP, 3800–2500 BP da 1350–800 BP periodebSi). amas
garda, tbisa da tba-Waobis naleqebis analizma arxizis (Arkhyz) regionis
saqarTvelos agroklimaturi analizi fokusirebuli iyo saqarTvelos maRal mTebSi gamokveTa holocenis klimatis kidev sami optimumi (4300–
klimatis amJamindel Tbil fazaze, romelic daiwyo mkveTri klimaturi 4200 BP, 1300– 1200 BP da 400–350 BP). vanis tbis (aRmosavleT TurqeTi) fenebis
cvlilebis Semdeg 1994 wels (Cola et al. 2017, 2019). saqarTvelos mevenaxeo- analizmma aCvena ori mTavari klimaturi faza: mSrali faza (11000–8200
bis 12 regionisTvis, garemo resursebisa da SezRudvebis safuZvelze, Sed- BP), wvimebis TandaTanobiT matebis faza (8200 – 6200 BP) da Termul-plu-
genil iqna venaxebis menejmentis Tanamedrove saxelmZRvanelo. vimetruli optimumi (6000 – 4000 BP), romelic axlos iyo axlandel mSral
pirobebTan (sur. 7).
am saxelmZRvaneloSi Sedis qarTuli mevenaxeobis agroklimaturi aRwe-
riloba, misi menejmenti da praqtikuli rekomendaciebi axali klimaturi suraTebze naCvenebi monacemebis safuZvelsa da samxreT eqspoziciis gaT-
realobis gaTvaliswinebiT. informacia Tavmoyrilia orenovan (inglisu- valiswinebiT (yvelaze xelsayreli mdebareoba vazis kultivirebisaTvis),
ri, qarTuli) saxelmZRvaneloSi - „qarTuli klimatis analizi mdgradi Sedgenil iqna istoriuli rukebi vazis potenciuri Sesabamisobisobis
mevenaxeobisaTvis~. gansazRvrisaTvis da cxra klimaturi fazis gaTvaliswinebiT:

3.4.2 uZvelesi klimatis rekonstruqcia 6 - 8000 B.P. - meRvineobaSi pirveli saqmianoba saqarTveloSi

klimatis ciklebze Catarebuli kvlevis Sedegebi (Mariani et al. 2018) Seesa- 7 - 6700 B.P - holocenis klimaturi optimumis piki (HCO)
bameba im hi poTezas, rom holocenis klimatis ciklebma SesaZlo gavlena 8 - 3400 B.P. - mikenuri klimaturi optimumi (MCO)

1016 1017
weuli iqnas maTi gamoxatuleba da dadasturdes maTi roli P. Viticola-s
gamZleobaSi.

3.4.4. mevenaxeobis sxvadasxva aspeqti

proeqtis farglebSi grZeldeba saqarTvelos veluri - „krikina“ - vazis


eqspediciuri gamokvleva qveynis regionebSi. Sedgenili iqna ruka „veluri
vazis gavrceleba saqarTveloSi~. eqspediciur kvlevas mosdevs kalmebis
Segroveba, mindvris koleqciis daarseba, genoti pebis aRwera molekuluri
genetikis, ampelografiis da enologiis meTodebis saSualebiT.

2014 wlidan soflis meurneobis samecniero-kvleviTi centris sofel sag-


uramos (jiRauras) nakveTSi daarsda veluri vazis mindvris koleqcia.

2017 wlidan sistematiurad xorcieldeba iq arsebuli formebis ampe-


lografiuli Seswavla da aRwera. mimdinareobs koleqciaSi arsebuli
formebis ampelografiuli baraTebis Sedgena OIV deskri ptorebis bazaze
da vazis organoebis fotomasaliT. vazis eqsperimentulma Rvinom aCvena
sakmaod kargi enologiuri maCveneblebi. dadasturebuli iqna veluri va-
8. mevenaxeobisaTvis Sesabamisi teritoria, 9 klimaturi fazis dros; procentulad ga-
zis genofondis maRali potenciali domestikaciasa da seleqciaSi Zvel
moxatuli, qveynis saerTo farTobTan mimarTebaSi (Maghradze et al. 2016) saqarTveloSi (kikilaSvili, 2018, Maghradze et al. 2019).

3.5. gavrceleba da sazogadoebis informireba


9 - 2900 B.P. - rkinis xanis klimatis gauareseba
ganvlil periodSi proeqtis Sedegebis Taobaze gamoqveynebuli iqna cxra
10 - 2100 B.P. - romauli klimaturi optimi (RCO)
samecniero statia inglisurenovan reitingul JurnalebSi da sami wigni
11 - 1800 B.P. - klimaturi gauareseba (kobaiZe, 2014, nakaSiZe, 2018, staroselski, 2019).
12 - 900 B.P. - Suasaukuneebis Tbili periodi (MWP)
2014 wels National Geographic Magazine-ma gamoaqveyna amerikeli mwerlis, Jur-
13 - 400 B.P. 0 - patara gamyinvarebis era (LIA) nalistisa da mogzauris pol salopekis onlain statia Cveni proeqtis
14 - 0 B.P. - mimdinare Tbili periodi (CWP) Sesaxeb inglisur da qarTul enebze - “Ghost of the Vine – In Georgia, science
probes the roots of winemaking” (Maghradze et al. 2016).
TiToeuli periodisTvis Sedga Sesabamisobis ruka. (sur. 8) mkafiod aCve-
nebs mevenaxeobisaTvis klimaturad Sesaferis saqarTvelos teritorias, mevenaxeobisaTvis da meRvineobisaTvis saqarTvelos arqeologiuri da eT-
romelic cvalebadia mTliani teritoriis daaxloebiT 40%-dan 60%-mde nografiuli memkvidreobis mniSvnelobis warmoCenisa da aqcentirebisaT-
farglebSi. ufro dabali maCveneblebi iqna miRebuli civ periodebSi (fa- vis, aseve, arsebuli informaciis sistematizaciis mizniT, yvela Canawers
zebi 1,3,4,8), xolo ufro maRali - Tbil periodebSi (fazebi 2,5,7,9). civi Tavi moeyara „arqeologiur katalogsa~ da „eTnografiul katalogSi~ -
fazebis dros mevenaxeoba brundeboda dablob adgilebSi da SedarebiT sul 610 statia, interviu da foto. es monacemebi sabolood Tavmoyrili
dabal mTian nawilebSi, Tbil fazebSi ki ufro maRal simaRliT sartyel- iqneba wignSi, saxelwodebiT „vazi da Rvinoebi saqarTveloSi, arqeologi-
ze gadadis. uri da eTnografiuli monacemebis mixedviT~.

3.4.3. Wraqis mimarT gamZleoba „gadaWrili goris~ da „Sulaveris goris“ arqeologiuri gaTxrebisa da
axlad aRmoCenili arqeologiuri nivTebis Sedegebis prezentaciis mizniT,
eqsperimentuli inokulaciebis, sinaTlis mikroskopis da am proeqtSi gan- saqarTvelos erovnuli muzeumi sistematurad awyobs sademonstracio
xorcielebuli transkri ptomikuri analizis safuZvelze naCvenebi iqna, dReebs, masmediisa da adgilobrivi avtoritetebis monawileobiT (kul-
rom mgalobliSvils - Vitis vinifera-s adgilobriv jiSs saqarTvelodan, aRm- turis saministro, soflis meurneobis saministro, qvemo qarTlis region-
oaCnda unikaluri rezistentuli Tvisebebi Wraqis agentis Plasmopara vitico- aluri administracia, marneulis raionis munici paliteti, Rvinis erovnu-
la-s mimarT (Toffolatti et al. 2018, 2020). kerZod, mgalobliSvilma aCvena genebis li saagento, Rvinis asociacia da saqarTvelos erovnuli muzeumi).
amaRlebuli regulireba DAMP-ebis (zianTan asocirebuli molekuluri
nimuSebi) mimarT. es genebi daTrgunuli iyvnen an ar moqmedebdnen pino proeqtis mxardaWeriT 2017 wels safrangeTSi, bordoSi, Rvinis civili-
SavSi da/an biankaSi. Semdgomi kvlevebi mimarTulia genebis nakrebze ge- zaciis muzeumSi da 2019 wels tokioSi moewyo gamofena „saqarTvelo -
nomis redaqtirebis (CRISPR-Cas9 sistema) sistemis gamoyenebiT, raTa miR- mevenaxeobis akvani~.

1018 1019
proeqtis Sesaxeb momzadda dokumenturi filmis - „saqarTvelo - Rvinis bibliografia
akvani~ ori versia (Maghradze et al. 2019).

samecniero kvlevebis Sedegebi prezentirebuli iyo vazisa da Rvinis sa- 1. kikilaSvili S., magistris sadi plomo Maghradze. BMC Plant Biology 15, 154 (2015)
erTaSoriso organizaciis (OIV) or kongresze (2016, 2018 wlebi) (Maghradze naSromi, Tb., 2018 18. Hamon C., M. Jalabadze, T. Agapishvili, E.
et al. 2016, 2019), italiis mevenaxeTa meSvide erovnul konferenciaze (2018 2. kobaiZe T., vazis qarTuli jiSebis cno- Baudouin, I., Koridze, E. Messager. Quaternary
weli) (Maghradze et al. 2018) da miznobriv konferenciebze agroklimatolo- bari, Tb., 2014 International 395, 154-169 (2016)
giaSi (2015 da 2018 ww.) (Cola et al. 2018), arqeobotanikaSi (Bouby et al. 2019) da 3. nakaSiZe e., mevenaxeoba-meRvineoba guria- 19. Failla O. Vitis J. 54 (special issue), 1-4 (2015)
aSS-Si „amerika-saqarTvelos biznes sabWos“ mier organizebul Rvinis or samegreloSi, aWaraSi da afxazeTSi, meo- 20. Jalabadze M., K. Esakia, N. Rusishvili, E. Kva-
forumze (2018 da 2019 ww.). re gamocema, Tb., 2018, vadze, I. Koridze, N. Shakulashvili, M. Tsereteli.
4. staroselski v., quTaisis guberniis So- Dziebani – Journal of the Georgian Archaeology
rapnisa da quTaisis mazrebis vazis ji- 18, 17–32 (2010)
Sebi, meore gamocema. Tb., 2019, 21. Kvavadze E., L. Stuchlik. Acta Palaeobot. 33(1),
5. WeiSvili a., meRvineoba samegreloSi, Tb., 365–376 (1993)
2018, gamoqveynebulia 14.06.2018. (vinoge. 22. Kvavadze E., S. Connor. Review of Palaeobotany
com/print/7268) and Palynology 133, 69–89 (2005)
6. Areshian G.E., B. Gasparyan, P.S. Avetisyan, R. 23. Kvavadze E., M. Chichinadze. Proceedings of the
Pinhasi, K. Wilkinson, A. Smith, R. Hovsepyan, D. 6-th International Meeting of Pollen Monitoring
Zardaryan. Antiquity 86, 115–130 (2012) Programme, Riga, 2007. 45–47 (2007)
7. Bacilieri R., T. Lacombe, L. Cunff, M. Vecchi-Sta- 24. Kvavadze E., M. Chichinadze, I. Martkoplishvili.
raz, V. Laucou, B. Genna, et al. BMC Plant Biology Proceedings of 33-rd World Congress of Vine and
13: 25 (2013). Wine, 8-th General Assembly of the OIV, 20–25
9. bordoSi wardgenili istoriuli Rvinis sasmisebi 8. Batiuk S.D. J., Anthropological Archaeology 32, June 2010, Tbilisi, Georgia (2010a)
449–477 (2013) 25. Kvavadze E., M. Jalabadze, N. Shakulashvili.
9. Boaretto E., X. Wu, J. Yuan, O.Bar-Yosef, V. Chu, Proceedings of 33-rd World Congress of Vine and
4. daskvnebi Y. Pan, K. Liu, D. Cohen, T. Jiao, S. Li, H. Gu, Wine, 8-th General Assembly of the OIV, 20–25
P. Goldberg and S. Weiner. Proc. Nat. Acad. Sci. June 2010, Tbilisi, Georgia (2010b)
(PNAS), 106(24), 9595-9600 (2009) 26. Kvavadze E., M. Jalabadze, I. Koridze, N. Rusish-
saqarTvelos mudmivi da grZelvadiani monawileobis wvlili mecnierebaSi 10. Bouby L., I. Figueiral, A. Bouchette, N. Rovira, vili, Chichinadze, I. Martkoplishvili. Proceedings of
(mevenaxeoba, genetika, istoria, enologia da a.S.) sakmaod mniSvnelovania. S. Ivorra, et al. PLOS ONE, May 2013, 8(5), 1–13 Natural and Prehistoric Section 6, 42–57 (2014)
man vazis moSenebisa da Rvinis damzadebis istoriis TvalsazrisiT gav- (2013) 27. Lomb N.R. Astrophys. Space Sci. 39, 447–462
lena moaxdina evropul da msoflio cnobierebaze. es aris am TanamSrom- 11. Bouby L., Wales N., Jalabadze M., Rusishvili N., (1975)
lobis mTavari Sedegebi. Bonhomme V., Ivorra S., Evin A., Boaretto E., Ba- 28. Laucou V. et al. Theor. Appl. Genet. 122, 1233–
cilieri R., Gilbert M.T.P., Terral J.F., Lordkipanidze 1245 (2011)
kvleviTi proeqtis mier, bolo wlebis ganmavlobaSi mopovebuli Sedegebi D., Maghradze D. Proceedings of the 18th confer- 29. Laucou V., A. Launay, R. Bacilieri, T. Lacombe,
aCvenebs multidisci plinuri midgomis efeqturobas; agreTve, saqarTvelos ence of the international workgroup for palaeoeth- A-F. Adam-Blondon, A.Bérard, A. Chauveau, M.T.
mevenaxeoba-meRvineobis mdidari mravalferovnebis da Rrma istoriuli nobotany. 3-8 June, 2019. Lecce, Italy (2019) De Andrés, L. Hausmann, J. Ibáñez, M.C. Le Paslier,
fesvebis Seswavlis TvalsazrisiT gamokveTs Rrma samecniero kvlevis 12. Childers D.G. (Ed.). Modern Spectrum Analysis. D. Maghradze, J.M. Martinez-Zapater, E. Maul, M.
warmoebis mniSvnelobas. (Chapter II). New York. IEEE Press (1978) Ponnaiah, R. Töpfer, J.P. Péros, J.M. Boursiquot.
13. Cola G., O. Failla, D. Maghradze, L. Meghrelidze, PLoS ONE 13(2), e0192540 (2018)
L. Mariani, 2016. Int. J. of Biometeorology 61, 761- 30. Maghradze D., G. Samanishvili, L. Mekhuzla,
samadloblebi 773 (2017) I. Mdinaradze, G. Tevzadze, A. Aslanishvili, P.
14. Cola G., L. Mariani, D. Maghradze, L. Brancadoro,O. Chavchanidze, D. Lordkipanidze, M. Jalabadze, E.
Failla, Analisi Climatica per una Moderna Kvavadze, N. Rusishvili, E. Nadiradze, G. Arch-
Rvinis erovnuli saagentos, saqarTvelos erovnuli muzeumis, partniori Viticoltura in Georgia (Bologna: Dipartimento di vadze, P. McGovern, P. This, R. Bacilieri, O. Failla,
institutebis yvela TanamSromels, romlebmac daxmareba gauwies proeqtis Scienze Agrarie – Universita di Bologna (2018) G. Cola, L. Mariani, N. Wales, M.T. Gilbert, L. Bou-
samuSaoebis ganxorcielebas; 15. Cola G. Mariani L., Maghradze D., Failla O. Aus- by, T. Kazeli, L. Ujmajuridze, S. Batiuk, A. Graham,
tralian Journal of Grape and Wine Research. Online L. Megrelidze, T. Bagratia and L. Davitashvili, BIO
aSS-Si proeqtis Sedegebis popularizaciisaTvis, „amerika-saqarTvelos publication: 19/09/2019. (2019) Web of Conferences 7, 03027 (2016)
biznes sabWos“ prezidents - mamuka wereTels; 16. Connor S.E., E.V. Kvavadze. J. Biogeogr. 36, 529– 31. Maghradze D., L. Rustioni, J. Turok, A. Scienza, O.,
545 (2008) Failla (Eds). Caucasus and Northern Black Sea Region
Tamar maRraZes, naSromis qarTuli Targmanis SesrulebisaTvis. 17. De Lorenzis G., R. Chipashvili, O. Failla, D. Ampelography. Vitis (special issue). 489p. (2012a)

1020 1021
32. Maghradze D., L. Rustioni, A. Scienza, O. Failla. J. 44. Pagnoux C., L. Bouby, S. Ivorra, C. Petit, S.M. Val- D. Maghradze1, L. Mekhuzla1, A. Koberidze1, I. Mdinaradze1, D. Lortkipanidze2, M. Jala-
Amer. Pom. Soc. 66(2), 56–67 (2012b) amoti, T. Pastor, S. Picq, J-F. Terral. Vegetation His- badze2, E. Kvavadze2, N. Rusishvili2, T. Kezeli 3, L . Ujmajuridze4, P.E. McGovern5, R. Baci-
33. Maghradze D., G. Cola, L. Mariani, O. Failla. tory and Archaeobotany 24, 75–84 (2015) lieri,6, O. Failla7,G.Cola7, L. Mariani7, S. Batiuk8, T. Gilbert9, L. Bouby10, A. Cheishvili11, E.
Analisi Delle Risorse Agroclimatiche Della 45. Ramos-Madrigal J., AK. Wiborg-Runge, L. Bou- Boaretto12, N. Wales3, L. Davitashvili14
Viticoltura Georgiana. The 7th National conference by, T. Lacombe, JA. Samaniego Castruita, AF. Ad-
on Viticulture of Italy – Piacenza 9–11.07.2018 am-Blondon, I. Figueiral, C. Hallavant, JM. Marti- (1) National Wine Agency, Marshal Gelovani Avenue # 6. 0159. Tbilisi, Georgia
(2018) nez-Zapater, C. Schaal, R. Töpfer, B. Petersen, T. (2) Georgian National Museum, A. Purtseladze Street #3. 0105. Tbilisi, Georgia
34. Maghradze D., A. Aslanishvili, I. Mdinaradze, D. Sicheritz-Ponten, P. This, R. Bacilieri, MTP. Gil- (3) Association “Georgian Wine”, Mtatsminda street #12. 0108. Tbilisi, Georgia
Tkemaladze, L. Mekhuzla, D. Lordkipanidze, M. bert, N. Wales. Nature Plants 5: 595-603 (2019) (4) Scientific Research Center of Agriculture,Marshal Gelovani Avenue #6. 0159. Tbilisi, Georgia
Jalabadze, E. Kvavadze, N. Rusishvili, P. McGov- 46. Romieu C., R. Bacilieri, H. Fulcrand, G. Billerach, (5) University of Pennsylvania Museum of Archaeology and Anthropology. 3260 South St., Phi-
ern, P.This, R. Bacilieri, O. Failla, G.Cola, L. Mar- C. Marchal, C. Dentraygues, J. Jiang, M. Musayev, ladelphia, PA 19104, USA
iani, S.L. Toffolatti, G. De Lorenzis, P.A. Bianco, M. Reynders, P. Nick, D. Maghradze, M. Grisoni, (6) INRA-CIRAD-SupAgro, UMR AGAP, 1334 Montpellier, France
F. Quaglino, N.Wales, M.T.P. Gilbert, L. Bouby, T. JM. Brillouet. Diversity of tannins in a large collec- (7) University of Milan. Via Celoria 2, 20133 Milano, Italy
Kezeli, L. Ujmajuridze, L. Mamasakhlisashili, S. tion of Vitaceae. Paper presented at the XII Interna- (8) University of Toronto, Dept. of Near & Middle Eastern Civilizations, 4 Bancroft Ave, Toron-
Batiuk, A. Graham, E.Boaretto, A. Cheishvili, and tional Conference on Grape Breeding and Genetics, to, Canada
L. Davitashvili. BIO Web of Conferences 12, 03003 Bordeaux 15-20 July (2018) (9) University of Copenhagen, Øster Voldgade 5–7, 1350 Copenhagen, Denmark
(2019) 47. Rosch M. Veg. Hist. Archaeobot, 14, 179–188 (10) Instutut des Sciences de l’Evolition. University of Montpellier. Place Eugene` Bataillon,
35. Mariani L., G. Cola, D. Maghradze, O. Failla, F. (2005) 22, 34095 Montpellier, France
Zavatti. Science of the Total Environment, 635, 48. Rusishvili N. Grapevine culture in Georgia on basis (11) EHESS (Ecole des hautes études en sciences sociales), Cercec/CNRS, 54 boulevard
1240-1254 (2018) of paleobotanical data. ‘Mteni Association’, ISBN Raspail, 75006 Paris, France
36. Mariani L., S. Parisi, G. Cola, O. Failla. Int. J. Bio- 978-9941-0-2525-9, 37 p. (2010) (12) Weizmann Institute of Science, Israel Herzl St 234, Rehovot 7610001, Israel
meteorol. 56, 1123–1134 (2012) 49. Rustioni L., D. Maghradze, C.F. Popescu, et al. Vitis (13) BioArCh, Department of Archaeology, University of York, Heslington, York YO10
37. Mariani L., R. Alilla, G. Cola, G. Dal Monte, C. 53, 219-226. (2014a) 5DD, UK
Epifani, G. Puppi, O. Failla. Int. J. Bio-meteorol. 50. Rustioni L., G. Cola, S. Fiori, et al. Acta Hortic. (14) The Ministry of Environmental Protection and Agriculture, Marshal Gelovani Avenue
DOI 10.10007/s00484-012-0615-x: 1–13 (2013) 1032, 253-260. (2014b) #6. 0159. Tbilisi, Georgia
38. McGovern P.E., M.M. Voigt, D.L. Glusker, L.J. 51. Scargle J.D. Astrophysical J. 263, 835–853. (1982)
Exner. Nature 381(6), 480-481 (1996) 52. Terral J-F., E. Tabard, L. Bouby, S. Ivorra, T. Pastor,
39. McGovern P.E., Ancient Wine: The Search for the I. Figueiral, S. Picq, J-B. Chevance, C. Jung, L. Fab-
Origins of Viniculture (Princeton University, Princ- re, C. Tardy, M. Compan, R. Bacilieri, T. Lacombe, VINE AND WINE
CULTURE
eton, 2003/2006) This P. Annals of Botany 105, 443–455 (2010)
40. McGovern P.E., G.R. Hall, A. Mirzoian. Danish J. 53. Toffolatti S.M., G. De Lorenzis, A. Costa, G.
of Archaeology 2, 112-131 (2013a)
41. McGovern P.E., B.P. Luley, N. Rovira, A. Mirzoian,
Maddalena, A. Passera, M.C. Bonza, M. Pindo, E.
Stefani, A. Cestaro, P. Casati, O. Failla, P.A. Bianco, IN GEORGIA:
M.P. Callahan, K.E. Smith, G.R. Hall, T. Davidson,
J.M. Henkin. Proc. Nat. Acad. Sci. USA (PNAS)
D. Maghradze, F. Quaglino. Scientific Reports 18,
12523 (2018)
SCIENTIFIC
110(25), 10147-10152. (2013b) 54. Toffolatti S.L., De Lorenzis G., Brilli M., Moser PROJECT OF
42. McGovern P. E., M. Jalabadze, S. Batiuk, M.P.
Callahan, K.E. Smith, G.R. Hall, E. Kvavadze, D.
M., Shariati V., Tavakol E., Maddalena G., Passera
A., Casati P., Pindo M., Cestaro A., Maghradze D., NATIONAL
Maghradze, N. Rusishvili, L. Bouby, O. Failla, G.
Cola, L. Mariani, E. Boaretto, R. Bacilieri, P. This,
Failla O., Bianco A.B., Quaglino F. 2020. Genes 11,
261. (2020)
WINE AGENCY
N. Wales, D. Lordkipanidze, Proc. Nat. Acad. Sci. 55. Turnen S.D., A.G. Brown. Review of Palaeobotany
USA (PNAS) 114, E10309 (2017) and Palynology, 129, 117–132 (2004)
This communication will provide the latest in- and viniculture and to reconstruct their devel-
43. OIV, 2009. OIV Descriptor List for Grape Varieties 56. Zohary D., M. Hopf. Domestication of plants in the
formation about the progress of the “Research opment from Neolithic civilizations to the pres-
and Vitis Species (2nd edition). Office International Old World, 3rd edn. New York: Oxford University
Project for the Study of Georgian Grapes and ent. The project is multidisciplinary in nature,
de la Vigne et du Vin (OIV), Paris. Press, 151–159 (2000)
Wine Culture”, managed by the National Wine merging contributions from archaeology, histo-
Agency of Georgia since 2014. Local and for- ry, ethnography, molecular genetics, biomolec-
eign institutions continue to work together with ular archaeology, palaeobotany, ampelography,
the aim of stimulating multidisciplinary scien- enology, climatology and other scientific fields.
tific research activity on Georgian viticulture

1022 1023
iulon gagoSiZe
saqarTvelos erovnuli muzeumi,
mecnier-konsultanti,
istoriis mecnierebaTa doqtori
eliso yvavaZe
saqarTvelos erovnuli muzeumi,
mTavari mecnier TanamSromeli,
palinologiis jgufis xelmZRvaneli,
saqarTvelos universiteti, sruli profesori,
geologia-mineralogiis doqtori
elena rova
veneciis universiteti Ca‘ Foscari,
axlo aRmosavleTis arqeologiis
asocirebuli profesori,
mecnierebaTa doqtori

Rvinis
uZvelesi
zoomorfuli
sasmisebi
dedoflis
goridan
qristianebisTvis, maT Soris qristiani qarTvele-
bisTvisac, vfiqrobT, zedmeti unda iyos imis mtki-
ceba, rom Rvinis gamoyenebas sakulto-religiur ri-
tualebSi mravalsaukunovani istoria aqvs. sazeimo
sufraze qarTvelebi xom ZvelTaganve sadRegrZe-
los RviniT vsvamT da Rvinosve wavuqcevT xol-
me saflavze gardacvlilTa sulis mosaxseneblad,
morwmune qristianebi ki eklesiaSi regularulad
eziarebian xolme macxovris sisxlsa da xorcs
RviniTa da puriT. ziarebis wess ki safuZveli dau-
do macxovarma roca saidumlo serobaze misca mo-
ciqulebs puri da uTxra maT: „ese ars xorci Cemi,”
Semdeg misca maT sasmeli da Tqva: „sviT amisgan
yovelTa, ese ars sisxli Cemi axali aRTqmisai (maT.
26.26-26). amrigad irkveva, rom RviniT da puriT zia-
rebis wess TiTqmis oriaTasi wlis istoria aqvs.
magram, is faqti, rom Rvino wminda sasmelia iudev-
lebisTvisac romlebic ar cnoben saxarebas, imaze
metyvelebs, rom Rvinos ukve bibliur xanaSi, e.i sul
cota, samiaTasi wlis winac iyenebdnen saweso ri-
tualebSi.

1024 1025
dRes aRaravin davobs imaze, rom saqarTvelo Rvinis samSobloa. neoli-
Turi xanis namosaxlarebze, romlebic qvemo qarTlSi gaiTxara, aRmoCnda
msoflioSi jerjerobiT uZvelesi kulturuli yurZnis wi pwebi da Tixis
WurWeli, romelSic namdvilad Rvino idga, daaxloebiT, rvaaTasi wlis win.

qarTulma miwam Semogvinaxa Rvinis saweso-saritualo gamoyenebis dama-


dasturebeli msoflioSi jerjerobiT aseve uZvelesi faqtic.

Sida qarTlSi, qarelis munici palitetSi e.w. dedoflis mindvris samxreT


boloSi, mtkvris marcxena Senakadis, md. dasavleTi fronis (fciulas)
marcxena napiras, misi mtkvarTan SesarTavis maxloblad mdebareobs er-
ovnuli mniSvnelobis arqeologiuri Zegli - aradeTis orgora. arade-
Tis orgoris dasavleTi, ufro maRali gora dedoflis goris saxeliTaa
cnobili. dedoflis gora saqarTveloSi jerjerobiT erTaderTi cnobi-
li arqeologiuri obieqtia, sadac adamiani saxlobda TiTqmis uwyvetad
xalkoliTis epoqidan mokidebuli qristianuli welTaRricxvis VII sau-
kunemde, da, rogorc arqeologiuri gaTxrebiT gairkva, dedoflis goraze
adamiani cxovrebis TiTqmis oTxi aTasi wlis ganmavlobaSi dagrovili
kulturuli danaSrevebis simZlavre (sisqe) ToTxmet metrs aRemateba. 1. dedoflis gora. mtkvar-araqsis xanis sakurTxevelze aRmoCenili ritonebi, raSic
palinologiurma kvlevam Rvinis kvali aCvena
arqeologiuri gaTxrebi, romelic dedoflis goraze daiwyo 1985 wels s.
janaSias saxelobis saqarTvelos muzeumis (amJamad saqarTvelos erov-
nuli muzeumi) arqeologiurma eqspediciam - dRemde grZeldeba. 2013-2016 orive es WurWeli uTuod sasmisebi unda iyos, radganac masSi siTxis Cas-
wlebSi dedoflis goraze erovnuli muzeumis eqspediciasTan erTad mu- xma im SemTxvevaSi SeiZleba mxolod, roca Riobi, e.i. figuris (frinvelis)
Saobda Cveni ucxoeli kolegebis jgufi veneciis kafoskaris universite- bolo vertikalurad zeviTaa, yel-tari ki horizontalur mdgomareobaSia,
tis profesoris elena rovas xelmZRvanelobiT. kulturuli danaSrevebis fexebze dadgmul am WurWelSi ki Casxmuli siTxe gadmoiRvreba.
stratigrafiisa da qronologiis dazustebis mizniT dedoflis goris
samxreT-dasavleT da aRmosavleT ferdobze gavavleT xuT-xuTi metris rogorc ukve iTqva, arc aseTi da arc raime mimsgavsebuli WurWeli aqam-
siganis TiTo stratigrafiuli Txrili. de aravis unaxavs mtkvar-araqsis kulturis arqeologiur kompleqsebSi,
magram teqnologiuri TvalsazrisiT orive es sasmisi ti puri mtkvar-araq-
aRmosavleTis stratigrafiul TxrilSi gamovlenil sul qveda kultu- suli nawarmia, mtkvar-araqsulia kecic da mikroskopuli bzarebis badiT
rul fenaSi, romelic Seqmnilia adreuli brinjaos xanis e.w. mtkvar- dafaruli gakrialebuli zedapiric.
araqsis kulturis danaSrevebiT, gamoiyo eqvsi samSeneblo faza. meoTxe
fazaSi, zedapiridan TiTqmis 14 m. siRremeze gaiwminda Tixis 30 sm, sisqis am sasmisebis mtkvar-araqsis kulturisadmi kuTvnilebas maTi aRmoCenis ad-
kedliani saTavsos samxreT-aRmosavleT kuTxe. miuxedavad imisa, rom na- gilic (stratigrafia), Tanxmlebi masalac (ti puri mtkvar-araqsuli dergi)
gebobis mTlianad gaTxra ver moxerxda, radgan statigrafiuli Txrilis da absoluturi qronologiac eTanxmeba: dedoflis goris aRmosavleTi
sigane - 5 m. amis SesaZleblobas ar iZleoda. mainc, darwmunebiT SeiZleba ferdobis statigrafiul TxrilSi am sasmisebis aRmoCenis adgilis qve-
iTqvas, rom nawilobriv gamovlenili es Senoba ara rigiTi sacxovrebeli moT arsebuli mtkvar-araqsuli meeqvse fazidan mopovebuli radiokarbo-
saxli, aramed, sazogadoebrivi daniSnulebis nageboba, savaraudod taZari nuli TariRi q.w. XXXI saukunea. aRmoCenis adgilis gadamfaravi fenidan
unda yofiliyo. amaze metyvelebs upirveles yovlisa am nagebobis zomebi miRebuli radiokarbonuli TariRebi q.w. 2900 da 2880 wlebs Soris eqceva.
da struqtura. saTavsoSi sul 3 keramikuli WurWeli aRmoCnda. erTi didi ase rom, sasmisebis daTariReba q.w. XXX saukuniT eWvs ar unda iwvevdes.
zomis dergi da ori erTnairi mtkvar-araqsisTvis sruliad uCveulo Sedar-
ebiT mcire zomis WurWeli. erTi maTgani damtvreuli iyo, Tumca moxerxda mevenaxeoba-meRvineobis TiTqmis rvaaTaswlian ganviTarebas Tan sdevda am
misi sruli restavracia. meore ki faqtobrivad mTelia. am WurWlis forma saqmianobasTan dakavSirebuli xelsawyo-iaraRisa da WurWlis ganviTare-
aSkarad STagonebulia wylis frinvelis - batis an gedis garegnobiT. na- bac, sanam isini dasrulebul srulyofil saxes miaRwevdnen. icvleboda
viseburi moyvanilobis Rru tani erTaderTi RiobiT iq, sadac frinvelis Rvinis Sesanaxi, gadasazidi da mosaxmarebeli WurWlis formebic. ase, ma-
bolo igulisxmeba, ori fexi da tanis mimarT vertikalurad aRmarTuli galiTad, qvevrs - Rvinis dasaduRebel, dasavargebel da Sesanax universa-
masiuri yeli, romelic xmarebisas taris funqcias asruleda da brtyeli lur WurWels dasWirda oTxiaTasi weli, raTa q.w. pirveli aTaswleulis
Tavi, romelic frinvelis Tavs mxolod niskartis formis cxviriT Tu dasawyisSi mieRo is daxvewili forma, romelic man saqarTveloSi mainc
waagavs; boloSi qvemodan miZerwili aqvs fexebze ufro mokle Sverili, TiTqmis ucvlelad SeinarCuna dRemde.

romelic uzrunvelyofs sibrtyeze WurWlis myarad dgomas (sur. 1). Tuki qvevri Rvinis Sesanaxi WurWlis erTaderTi saxeoba iyo meRvineobis

1026 1027
yvela qveyanaSi xis kasriT mis Canac- minirebs kulturuli marcvlovanebi.
vlebamde, ufro mravalgvari iyo Rvi- gansakuTrebiT xorbali. didi raode-
nis gadasazidi da gacilebiT ufro nobiT gxvdeba venaxisa da baRis, aseve
mravalgvari - mosaxmari WurWeli. kulturuli marcvleulis naTesebis
sarevelebis mtveri, iseTebis, rogori-
saweso, sazeimo Tu samgloviaro suf- caa matitela, RiRilo, Roris birka,
raze gansakuTrebiT mravalgvari iyo mJauna da vardkaWaWa.
Rvinis sasmisebi - dawyebuli martivi
saRvine WiqiTa Tu fialiT dasrule- rac Seexeba arapalinologur naSTebs,
buli yanwiT da miniaturuli qvevre- samive nimuSi Seicavda saxamebels da
biT Sedgenili ziarWurWliT, romel- drozofilas (qinqla) bususebs (sur.
sac qarTvelebi marans vuwodebdiT, 3).
Zveli berZnebi ki - kernoss.
arapalinologiur masalebSi yurZnis
qristesSobamde I aTaswleulSi, e.w. wvenis saxameblisa da gansakuTrebiT
aqemenidur da elinistur xanaSi meR- drozofilas naSTebis arseboba imis
vineobis qveynebSi gansakuTrebiT po- utyuari mowmobaa, rom WurWlebSi Rvi-
pularuli gaxda ritoni sxvadasxva no idga. am daskvnis Sesamowmeblad
masalisagan (oqro, vercxli, brinjao, CavatareT ori Tanamedrove Rvinis pa-
3. dedoflis gora. ritonebSi na-
2. dedoflis gora. ritonebSi aRm- qva, spilenZi, spilos Zvali, mina, ke- linologiuri analizi. erTi Rvino
povni qinqlas (Drosophila) bususebi
oCenili ganamarxebuli vazis (Vitis ramika) damzadebuli saRvine sasmisi, damzadebulia im yurZniT, romelic
(1,2,3); kaxeTis Tanamedrove RvinoSi
vinifera) mtvris marcvlebi romelsac raime realurad arsebu- xarobs aradeTis orgoris midamoebSi,
napovni qinqlas (Drosophila) bususe-
li an fantastikuri cxovelis forma xolo meore aRebulia kaxeTis regio-
bi (4,5)
hqonda. swored ritonebia dedoflis nis sofel qvemo maRarodan. Rvinis
goraze aRmoCenili zemoT naxsenebi nimuSebSi aseve aRiniSna vazis mtvris
ori zoomorfuli WurWelic. marcvlebi (sur. 4), kaklisa da Txi-
lis mtveri. Tanamedrove Rvinis ori-
klasikuri xanis ritonebisgan gansxvavebiT, dedoflis goris ritons mxo- ve nimuSis arapalinologiur naSTeb-
lod erTi Riobi aqvs, saidanac is ivseboda RviniT da saidanac am Rvinos Si dominirebs saxamebeli. cxoveluri
svamdnen. klasikur ritons, rogorc wesi, ori Riobi aqvs: erTi Rvinis Ca- warmoSobis naSTebSi identificirda
saxmelad, meore ki Rvinis dasalevad. drozofilas bususebi.

miuxedavad am sxvaobisa dedoflis goris es WurWeli mainc sasmisebia, aradeTis orgoraSi napovni zoomor-
sxva daniSnuleba maT SeuZlebelia hqonodaT (zemoT es ukve iTqva). sasmi- fuli WurWlis mtvris speqtri sao-
sebis Sidapirze daleqili masis palinologiurma analizma aCvena, rom am crad waagavs ara marto Tanamedrove
sasmisiT swored Rvinos svamdnen. Rvinoebis speqtrebs, aramed sxvadas-
xva periodis arqeologiur saRvine
saanalizod sul sami nimuSi aviReT. ori gatexili ritonidan (nimuSebi WurWlebSi moZiebuli namarxi Rvinoe-
#1 da #2), erTi mTelidan (nimuSi #3). bis naSTebis speqtrebsac: mtkvar-araq-
sis xanis WurWeli naWivWavebidan, q.w.
velodiT, rom #3 nimuSi gansakuTrebiT sayuradRebo unda yofiliyo, rad- pirveli aTaswleulis qvevri Treli
ganac WurWeli, saidanac es nimuSi aviReT praqtikulad dauzianebelia, Sig gorebidan, klasikuri xanis amforebi 4. kaxeTis Tanamedrove RvinoSi aRm-
miwa ar Sesula da e.i. is naklebad dabinZurdeboda miwaSi yofnis sauku- vanidan da qvevrebi abulmugis Sua oCenili vazis (Vitis vinifera) mtveri
neebis ganmavlobaSi. magram, samive nimuSis analizma praqtikulad erTnai- saukuneebis marnidan. yvela am WurW-
ri Sedegebi mogvca. rogorc Cans, pirveli ritonic axalgatexili iyo. lidan aRebul nimuSebSi warmodgeni-
li iyo vazis mtveri, saxamebeli da
#3 nimuSSi sul 13 merqniani da 19 balaxovani mcenaris yvavilis mtveri drozofilas bususebic.
aRmoCnda. xeebs Soris, garda vazis yvavilis mtverisa (sur. 2), dominanturi
pozicia ukavia kakals, rcxils da fiWvs. kargad aris warmodgenili wi- sayuradReboa, rom ritonebTan erTad, imave SenobaSi aRmoCenili mtkvar-
feli, muryani, naZvi da Txili. xolo mcire raodenobiT gvxvdeba agreTve araqsuli dergis SigTavsis palinologiurma analizma gviCvena, rom masSi
aryis, muxis, lafanis, aRmosavluri rcxilas, Telas da askilis yvavilis Tavis droze eyara xorbali. ase rom, uZveles taZarSic gverdigverd puri
mtveri. balaxovan taqsonebs Soris, iseve rogorc N1 da N2 nimuSebSi do- da Rvino aRmoCnda.

1028 1029
zemoT ukve aRvniSneT, rom aradeTis orgoraze aRmoCenil zoomorful
WurWels pirdapiri analogi saqarTvelos mtkvar-araqsis periodis Zeg-
lebze mopovebul masalebSi jer-jerobiT ar gaaCnia. Tumca, unda iT-
qvas, rom restavrirebuli WurWlis saxis nakvTebi stilisturad msgavsia
mtkvar-araqsis kulturaSi gavrcelebuli anTropomorfuli da zoomor-
fuli figurebisa. aradeTis ritonebi, rogorc Rvinis saritualo sasmise-
bi, SeiZleba SevadaroT aseve mtkvar-araqsis kulturis Zeglebze aRmoCe-
nil uCveulo formis or sasmiss, romlebic SeiZleba ganvixiloT, rogorc
anTropomorfuli WurWeli, radganac maT adamianis fexis (an Ceqmis) forma
aqvs. erTi aRmoCenilia arslanTefeze (TurqeTi) amtkvar-araqsis nageboba-
Si, meore ki - qvacxelaze, sul axlos dedoflis goridan.

aradeTis orgoris ritonebi SeiZleba aseve Sedardes ufro mogviano pe-


riodis zogierT zoomorful WurWels. magaliTad, kikladuri kulturis
ritonebs, romelTac agreTve frinvelis forma aqvT, magram, isini TariR-
deba q.w. III aTaswleulis Sua xanebiT, e.i. ramdenime aseuli wliT ufro
axalgazrdaa dedoflis goris sasmisebze da maT ukve or-ori Riobi aqvT,
rogorc gviandeli zoomorfuli ritonebis mTel serias.

amrigad, dedoflis goraze adreuli brinjaos xanis mtkvar-araqsis arqeo-


logiuri kulturis kuTvnil taZarSi aRmoCenili ori keramikuli sasmisi
Rvinis ueWvelad ritualuri moxmarebisaTvis gankuTvnil jer-jerobiT
uZveles WurWlad unda CaiTvalos.

1030 1031
TbilRvino - Rvino
saqarTvelodan
mas Semdeg, rac saqarTvelos teritoriaze 8000
wlis win, pirveli qvevri, dergi gaCnda, Rvinom didi
gza ganvlo.

ambebi, romlebic istoriam Semogvinaxa, qarTveli


adamianis cxovrebaSi vazis kulturis mniSvnelo-
baze mowmobs. umdidresi, saamayo istoria ki dRemde
qarTveli adamianis Sromisa da Tavdadebis Sede-
gad movida - swored am ideiT daiwyo TbilRvinom
muSaoba animaciaze, romelic Rvinis mravalsaukun-
ovani ganviTarebis gadmosacemad Seiqmna.

istoriuli personaJebisa da faqtebis saSualebiT,


Rvinis mier ganvlili gzis aRwera ganvizraxeT,
raSic saqarTvelos teritoriaze Catarebuli ar-
qeologiuri gaTxrebis Sedegad aRmoCenili arte- 5000 wlis win, Rvinom saqarTveloSi
faqtebi dagvexmara. saritualo funqcia SeiZina.

animaciaSi gamoyenebuli siuJetebi im konkretuli amis dasturia, Sida qarTl-


epoqisTvis damaxasiaTebeli CacmulobiT, perso- Si, dedoflis goraze aRmoCenili
naJebiTa da nivTebiT gamovsaxeT. sakraluri funqciis, cxovelis form-
is mqone Rvinis ori uZvelesi sasmisi
Txroba Zv.w. 6000 wlis win iwyeba, qvemo qarTlSi, - ritoni.
gadaWril goraze, sadac aRmoCenili kulturuli
da gareuli jiSis vazis wi pwebi mowmobs, rom vazis Catarebulma palinologiurma kvle-
gakultureba swored saqarTvelos teritoriaze vam daadastura ritonebSi Rvinis kva-
moxda. lis arseboba. savaraudoa, rom aq mcx-
ovrebi adamianebi, Rvinos saritualo
Tixis mozrdil WurWelSi, dergSi aRmoCenili, Rvin- msaxurebisas miirTmevdnen.
is duRilisTvis damaxasiaTebeli utyuari kvali ki
cxadhyofs, rom gadaWril goraze mcxovrebi axali
qvis xanis adamianisTvis Rvino nacnobi sasmeli iyo.

1032 1033
Rvinis didi mogzauroba yurZnis vazs, rogorc qarTuli identobis
naJurisTvis saxelwodeba Rvinis ganuyofel nawils, xuroTmoZRvrebis
darqmeviT grZeldeba. Rvinis aRmniS- mraval Zeglze SevxvdebiT. maT Soris,
vnel sityvas TiTqmis yvela enaSi gansakuTrebiT gamoirCeva sveticxove-
erTi fuZe aqvs. li, romlis fasads XI saukuniT da-
TariRebuli vazis reliefuri forme-
lingvistebis varaudiT, es sityva bi amSvenebs.
sxva enebSi im qveynidan unda Sesuli-
yo da damkvidrebuliyo, romelic im SoTa rusTaveli erdoian-gvirgvini-
droisTvis Rvinis samSoblod iwode- ani saxuraviT damaxasiaTebel mesxur
boda. darbazSia gamosaxuli, sadac XI-XII
saukuniT daTariRebuli Rvinis Wur-
rogorc materialuri memkvidreo- Wels vxedavT: sura, romelic dmanisis
bidan irkveva, dRevandeli saqarTve- naqalaqarzea aRmoCenili da moWiqu-
los teritoriaze, vazis kulturas li sasmisi Tbilisis arqeologiuri
uZvelesi, adreuli brinjaos xanidan gaTxrebidan.
icnobdnen, rac aCens mosazrebas, rom
SesaZloa, Rvinis aRmniSvneli sityvis saqarTveloSi aRmSeneblobis xana iw-
pirvelwyaro qarTuli enidan mom- yeba! qveyana viTardeba da Zlierdeba.
dinareobdes. savaraudoa, rom sityva daviT aRmaSeneblis monapovars Tamar
„Rvino“ „Rvivilidan“ momdinareobs, mefe kidev met didebulebas sZens.
rac gamosaxavs imas, rac duRs, amodis,
Rvivdeba. Tamars qarTuli oqromWedlobis ga-
morCeuli nimuSiT - bediis barZimiT
animaciaSi gamovsaxeT fazisis porti, locaven.
romelic erT-erTi yvelaze mniSvnelo-
vani iyo kulturis ganviTarebisTvis. barZimis 12 TaRis qveS TiTo figu-
Txevadi nivTierebebis transportire- raa gamosaxuli. zeda nawilSi erT-
bisTvis ki, gvianantikur periodSi aq- striqoniani asomTavruli warweraa,
tiurad gamoiyeneboda Tixis WurWeli. romelic gvamcnobs, rom afxazeTis
animaciis sanaxavad ixileT bmuli mefe bagrati da misi deda gurandux-
SavizRvispireTis regionebSi mrav- ti barZims swiraven maT mierve axlad
ladaa aRmoCenili keramikuli tara, aSenebul bediis taZars, romelic afx-
ris gamoc savaraudoa, rom kolxuri azeTSi mdebareobs.
Tixis WurWliT Savi zRvis regionSi
Rvinis eqsporti xdeboda. vaxuSti batoniSvili Tavis naSromSi,
„aRwera samefosa saqarTvelosi“ saqa-
rTvelos teritoriaze gavrcelebu-
li vazis jiSebisa da Rvinis gemovnu-
ri Tvisebebis Sesaxeb mogviTxrobs.

1034 1035
vaJa-fSavela, aleqsandre yazbegi,
iakob gogebaSvili, ilia WavWavaZe,
olRa guramiSvili

saqarTveloSi Tanamedroves mims-


gavsebuli pirveli Rvinis boTli
XVIII saukuneSi Cndeba. qimiurad
neitraluri mina da bunebrivi sacobi
idealuri WurWeli aRmoCnda - Rvi-
no ganviTarebas ganagrZobda da arc
oqsidacias ganicdida.

Rvinis boTli da moxmarebis evropu-


li tradicia qarTuli romantizmisa
da salonuri Sexvedrebis ganuyofe-
li nawili maleve gaxda.

vazi saqarTvelos istoriis ganvi-


Tarebis mniSvnelovani nawilia, rome-
lic saukuneTa ganmavlobaSi daixvewa.
memkvidreoba, romelic Cvenma winapreb-
ma dagvitoves, gvaZlevs motivacias,
rom dRes Rvino umaRlesi xarisxiT
vawarmooT, gavacnoT Rvinis ucxoel
moyvarulebs, gavagrZeloT qarTuli
tradiciebi da vakeToT saqme, romlis
ukan aTaswleulebi dgas.

amJamad, TbilRvino graklianis da


goris istoriul-eTnografiul muze-
umTan TanamSromlobs, sadac adgi-
lobrivi warmoebisaTvis damaxasiaT-
ebeli, qvis xanidan antikur epoqamde
daTariRebuli, sxvadasxva periodis
10 fenis gaTxris Sedegad aRmoCenili
artefaqtebi inaxeba.

1036 1037
qarTuli
gastronomiuli
kultura

1038 1039
xelovnebis sxvadasxva dargebis msgavsad eris saintereso da mdidar kul-
turul saxes qmnis.

saqarTvelos kulturuli memkvidreobis dacvis erovnuli saagentos gad-


awyvetilebiT saqarTvelos sxvadasxva kuTxis tradiciul sakvebsa Tu
misi momzadebis teqnologias miniWebuli aqvs aramaterialuri kulturu-
li memkvidreobis Zeglis statusi. gTavazobT srul CamonaTvals:

• mesxuri yvelis „tenili“-is damzadebis teqnologias, kulturuli mem-


kvidreobis dacvis erovnuli saagentos generaluri direqtoris, ni-
koloz anTiZis 13.11.13 # 03/207 brZanebis Tanaxmad miniWebuli aqvs ara-
materialuri kulturuli memkvidreobis Zeglis statusi.

• saqarTvelos umniSvnelovanes istoriul-kulturul faseulobaTa


samarTlebrivi dacvis uzrunvelyofis mizniT, aramaterialuri kul-
n. firosmani, "xuTi mcxeTis axali muzeumis saeqspozicio sivrcem,
Tavadis qeifi", turuli elementis, „uZvelesi fSauri sakvebi produqtis - „dambalxaWo“
usaTuod unda gaiTvaliswinos qarTuli aramate-
muSamba, zeTi, (dambali xaWo) damzadebis teqnologias, kulturuli memkvidreobis
rialuri kulturuli memkvidreobis umniSvnelova-
104X194 sm. dacvis erovnuli saagentos generaluri direqtoris, nikoloz anTiZis
nesi komponenti - qarTuli samzareulo.
03.09.14 #2/156 brZanebiT miniWebuli aqvs aramaterialuri kulturuli
memkvidreobis Zeglis statusi.
kulinaria erovnuli mentalobis, tradiciuli Ri-
rebulebebis, masSi dabadebuli simboloebis gamox-
• saqarTvelos umniSvnelovanes istoriul-kulturul faseulobaTa
atvis formaa, romelic eTnikuri TviTidentifikaci-
samarTlebrivi dacvis uzrunvelyofis mizniT, svanuri marilis, TaS-
isa da kulturaTaSorisi komunikaciis erT-erTi
mijabis, kubdaris, fetviani xaWapuris damzadebis tradiciul meTods,
mniSvnelovani saSualebaa. igi erTgvari kriteri-
kulturuli memkvidreobis dacvis erovnuli saagentos generaluri
umia qveynis niWierebis, originalurobis da civi-
direqtoris, nikoloz anTiZis 09.03.15 #2/34 brZanebiT miniWebuli aqvs
lizebulobisa. erovnuli kulinaria mniSvnelovani
aramaterialuri kulturuli memkvidreobis erovnuli Zeglis statusi.
aspeqtia qveynis istoriis gasaazreblad.
• kaxuri puris (dedas puri) da kaxuri CurCxelis damzadebis teqnolo-
erovnuli samzareulo Tavis TavSi moiazrebs kul-
gias saqarTvelos umniSvnelovanes istoriul-kulturul faseulobaTa
turis iseT sxvadasxva mniSvnelovan aspeqts, ro-
samarTlebrivi dacvis uzrunvelyofis mizniT, kulturuli memkvidre-
goricaa masala, WurWeli, rituali, etiketi da sxva
obis dacvis erovnuli saagentos generaluri direqtoris, nikoloz
mravali.
anTiZis 30.10.15 #2/305 brZanebiT miniWebuli aqvs aramaterialuri kul-
turuli memkvidreobis Zeglis statusi.
erovnuli samzareulos mniSvnelobas cxadyofs
axlad warmoqmnili mecniereba - gastika, romel-
• afxazuri marilis - „apirpil-jikas“ da megruli ajikis momzadebis
ic Seiswavlis gemovnebis modalobis kulturul
teqnologias, kulturuli memkvidreobis dacvis erovnuli saagentos
rols, ritualebsa da tradiciebs. es aris mecnier-
generaluri direqtoris, nikoloz anTiZis 19.11.18 #02/67 brZanebis Ta-
ebis axali da saintereso dargi, sakvebis da sas-
naxmad miniWebuli aqvs aramaterialuri kulturuli memkvidreobis Ze-
melebis semiotikuri da komunikaciuri funqciebis
glis statusi.
Sesaxeb.
• „xaWapuris tradicia saqarTveloSi“, kulturuli memkvidreobis dacvis
qarTuli kulinaria da tradiciuli sufris kul-
erovnuli saagentos generaluri direqtoris movaleobis Semsruleb-
tura mravalsaukunovan istorias iTvlis. qarTu-
lis, paata gafrindaSvilis 22.01.19 #02/3 brZanebis Tanaxmad miniWebuli
li tradiciuli samzareulo mravalferovani, indi-
aqvs aramaterialuri kulturuli memkvidreobis Zeglis statusi.
vidualuri, jansaRi da metad aromatulia. sakvebis
mosamzadeblad gamoyenebuli teqnologiebi, pro-
• aWaruli kerZis, boranos momzadebis wesi da tradicia, kulturuli
duqtebi, kerZebis saxeobebi da maTi momzadebis wesi
memkvidreobis dacvis erovnuli saagentos generaluri direqtoris, ni-
mkafiod warmoaCens qarTvelTa kulturul Tavise-
koloz anTiZis 27.02.19 #02/13 brZanebiT miniWebuli aqvs aramaterialu-
burebas. kerZebi, maTi Semadgenloba, momzadebisa
ri kulturuli memkvidreobis Zeglis statusi.
da wardgenis formebi, iseve rogorc maTTan daka-
vSirebuli ritualebi da trapezis nairsaxeobebi,
• sufris kultura, gansakuTrebuli Rirebulebis matarebelia da qarTu-

1040 1041
li identobis ganuyofeli nawilia. mas, rogorc qarTuli tradiciuli
sufris/purobis kulturisTvis (qarTuli sufrisTvis), saqarTvelos
mTavrobis 2020 wlis 18 Tebervlis #119 dadgenilebiT ganesazRvra
erovnuli mniSvnelobis kategoria.

Tema - ,,qarTuli samzareulo“, kompleqsurad gaazrebuli da efeqturad


vizualizebuli, qarTuli Rvinis TematikasTan erTad, mcxeTis axal muze-
ums pikanturobas Sematebs da gazrdis interess mis mimarT, xels Seuwyobs
mis ganviTarebasa da popularizacias, rac Tavis mxriv qveynis ekonomika-
Sic hpovebs asaxvas.
ekaterine bulaSvili

n. firosmani, „naturmorti Saqris TaviT“, Tunuqi, zeTi, 55X62 ss.

1042 1043
dali catava rogorc sistemis kvlevaSi, SeviswavleT am mimarTulebiT arsebuli mdgo-
mareoba. es cneba zogadad axalia da asocirdeba sabWoTa gastronomTan,
iv. javaxiSvilis saxelobis refleqsiuri momenti rac am sistemaSi erT-erTi mniSvnelovani punqtia,
Tbilisis saxelmwifo universiteti, sustad viTardeba, am sferoSi moRvawe adamianebs cudad, an ar esmiT gas-
humanitarul mecnierebaTa fakultetis doqtoranti, tronomiuli kulturis mniSvneloba, turizmis, ekonomikis, kulturis gan-
Tsu turizmis kvleviTi centri, viTarebis sferosaTvis.
mowveuli leqtori,
sazogadoebriv mecnierebaTa instituti (GIPA), daskvna: amrigad, gastronomiuli kulturis, rogorc sistemis gacnobi-
biznesis fakultetis leqtori ereba da am mimarTulebiT globalur msoflioSi mimdinare movlenebis
Seswavla, xels Seuwyobs, gastronomiuli kulturis ganviTarebas, eris
TviTmyofadobis SenarCunebas, masTan erTad gastronomiuli turizmis xe-
gastronomiuli lSewyobas da qveynis ekonomikis gaZlierebas, romlis resursi qarTul
gastronomiul kulturas namdvialad aqvs, Tundac qarTuli Rvinis fenome-
kultura nis da yvelis kulturis saxiT.

rogorc sakvanZo sityvebi: gastronomiuli kultura, kulinaria, trapezi, kulinar-


sistema da iuli turizmi.

qveynis Sesavali

saimijo gastronomia aris sfero, romelsac SeuZlia mravali winaaRmdegobebis


resursi daZleva, is yvelaze humanuria, radgan mas ar aqvs sazRvrebi, konfliqtebi
da politikuri orientacia, am sferos sxvadasxva mimarTulebebis Serwyma
Tavisuflad SeiZleba Tu kargad flob mis xelovnebas.
Sesavali da mizani: gastronomiuli kultura eris 2003 wlidan ZalaSi Sevida da moqmedebs iuneskos konvencia aramateri-
TviTmyofadobis gamoxatulebaa, globalizaciis aluri kulturuli faseulobebis dacvis Sesaxeb - mis mfarvelobaSi
procesma Secvala samyaro,masTan erTad am sferoSic Sedis wes-Cveulebebi, cekvebi, uZvelesi enebi, musika, Teatri, simRera, dResas-
bevri ram icvleba da gaqrobis saSiSroebis wi- waulebi da rasakvirvelia kulinaria. konvenciis mizania cocxali, zepiri
naSe dgas, icvleba trapezis kultura da masTan tradiciis gadarCenis gziT msoflios kulturuli mravalferovnebis Sen-
damokidebuleba, rac eris identobis erT-erTi max- arCuneba. 2014 wlisTvis ori qarTuli nominacia: „qarTuli polifonia“ da
asiaTebelia, kacobriobis didi nawili gamudmebiT „qvevris Rvinis dayenebis uZvelesi qarTuli tradiciuli meTodi“ ikaveben
ebRauWeba am kauWs. amas SeiZleba mivaweroT bolo- sapatio adgils kacobriobis aramaterialuri kulturuli memkvidreobis
droindeli „gastronomiuli bumi“. ras moicavs Tav- warmomadgenlobiT nusxaSi. 1gastronomiuli kulturebidan iuneskos nusx-
is TavSi gastronomiuli kultura rogorc sistema, aSi mxolod franguli kulinaria ikvebs sapatio adgils, magram Tamamad
ratom gaxda dReisaTvis gastronomiuli kulturis SeiZleba iTqvas, rom qarTul gastronomiul kulturas amis potenciali
Tema aseTi aqtualuri, rogori zegavlena moaxdina namdvilad aqvs.
kacobriobis ganviTarebaSi trapezis kulturam, ro-
gor Seuwyobs xels am sakiTxebis codna gastrono- dRes Zalian aqtualuri gaxda kvebis da kulinariis sakiTxi, yvelaferi
miuli turizmis, rogorc qveynis erT-erTi saimijo mianiSnebs imaze, rom sakvebis miReba scildeba mxolod biologiuri
resursis ganviTarebas. moTxovnilebebis dakmayofilebis sferos da es ar aris mxolod SimS-
ilis dakmayofilebis wyaro es aris kulturis fenomeni. kveba yvelas-
kvlevis meTodologia: naSromis Teoriul da meT- Tvis cnobili cxadi ramaa, didxans sakvebis istoriisa da kulinariis
odologiur safuZvlebs warmoadgens gastronomi- mimarT gulgrili iyvnen sxvadasxva dargis warmomadgenlebi, bolo dros
uli kulturis sakiTxebze arsebuli Tanamedrove ki erTbaSad daiwyo „kulinariuli bumi“, ris Sedegadac istoriis, anTro-
samecniero naSromebi, gastronomiuli turizmis pologiis, eTnografiis, geografiis, ekonomikis, filosofiis, fsiqologiis
sakiTxebisadmi miZRvnili saerTaSoriso konferen- da lingvistikis specialistebma mravali TvalsaCino da bevr SemTxveva-
ciebis masalebi da sxva wyaroebi. kvlevisas gamov-
iyeneT logikuri, analizis da faqtobrivi kvlevis
meTodebi.
1 UNESCO-s konvencia msoflio kulturuli da bunebrivi memkvidreobis dacvis Sesaxeb.
Sedegebi da gamoyeneba: gastronomiuli kulturis gzamkvlevi. saqarTvelos kulturuli memkvidreobis dacvis erovnuli saagento, 2014,
gv. 45

1044 1045
Si umniSvnelovanesi interdisci plinaruli naSromebi Seqmnes. nebismieri oelis TvaliT danaxuli qarTuli gastronomiuli kulturis saintereso
sferos mkvlevarisTvis, sakvebis warmoSobisa da misi moZraobisaTvis Tva- niuansebi, es sakiTxi aseve kargad aRwera aleqsandre diumam Tavis wignSi
lis gadavleba SeiZleba idealuri gza aRmoCndes istoriaSi miCqmaluli „kavkasia“, ivane javaxiSvili3456 Tavis naSromebSi aranakleb yuradRebas uT-
ambebisa da socialuri urTierTobebis gamosavlenad. sakvebi xom mudam mobda qarTuli kvebis etiketis sakiTxs. kneina barbare jorjaZis pirveli
warmoadgenda rogorc dResaswaulebisa da religiuri ceremoniebis, ise qarTuli samzareulo wigni „sruli samzareulo“, mecxramete saukunis
socialuri statusis Tu eTnikur-religiuri mikuTvnebulobis simbolos. saqarTvelos uamrav istoriul, kulturul, geografiul da ekonomikur
sakvebi xSirad mediatoris rolSi gvevlineba adamiansa da RmerTs Soris. faqtze migvaniSnebs7.
am rituals zogjer rame sagangebo simRera-sagalobeli an locva-Sel-
ocva axlavs Tan. kerZebi da maTi momzadebis wesebi uzrunvelyofen maT- yoveli eris tradiciebi dakavSirebulia sakvebTan da kvebis kultur-
Tan dakavSirebuli tradiciebis dacvasa da Taobidan Taobaze gadacemas. asTan, erovnuli samzareulo TviTmyofadia da eris istorias, mis nacio-
sakvebi gansazRvravs adamianis an adamianTa jgufis socialur mdgomareo- nalur gemos da xasiaTs asaxavs. magram masze did zegavlenas bunebrivi
basac. swored sakvebi, misi xelmisawvdomoba, misi xarisxi da raodenobaa is, pirobebi, klimati, geografiuli mdebareoba, istoriuli movlenebi, sarw-
rac pirvel rigSi gamoarCevda da gamoarCevs mdidrebs Raribebisgan. ax- munoeba axdens. globalizaciis procesi ufro mZafrs xdis am sakiTx-
ali ti pis saWmelis Semotana da masTan ziareba xandaxan sazogadoebrivi isadmi interess, radgan es sfero identobis erT - erTi mniSvnelovani
cxovrebis wesis Secvlaze miniSnebaa, xolo zogjer Secvlis aucilebeli kauWia, rogorc levan berZeniSvili Tavis esseSi “identobis kulinariuli
pirobacaa. kvebasa da masTan dakavSirebul wesebs gansakuTrebuli mniSvn- done“ aRniSnvs: „identobis kulinariuli donis mniSvnelobis naTelsay-
eloba eniWeba saeklesio ritualebis Sesrulebisas. religiuri ritual- ofad mxolod erTs vityvi, mSobel eTnosTan kavSiris gawyvetis mxolod
isTvis momzadebuli sagangebo kerZebi da tkbileuli ama Tu im dResas- boloswina safexuri aris sruli indiferentuloba eTnikuri warmomav-
waulis da ara mxolod regligiuris simbolo xdeba. mokled rom vTqvaT, lobisadmi, xolo sul bolos kvebis produqtebisadmi erTguleba kvdeba“8.
yvela ers dedamiwaze raRac simbolod qceuli Tavisi ritualuri kerZi Tanamedrove samecniero wreebSi am Temas ukve gansakuTrebuli yuradReba
aqvs, rac eris tradiciis da adaT-wesebis gamoxatulebaa, misi gastronomi- eqceva, magaliTisaTvis moviyvan harvardis universitets, sadac 2010 wels
uli kulturis nawilia. gamoyenebiTi mecnierebebisa da inJineriis fakultetze daiwyes saintere-
so sagnis swavleba-mecnereba da kulinaria, leqtorebi arian, rogorc har-
sakvebis gamo xdeboda ekonomikuri eqspansiebi, samxedro konfliqtebi. vardis fizikis fakultetis profesorebi, aseve kulinariis sferos cno-
kolonizatorebis mTavari mizani teritoriebis gafarToebasTan erTad, bili specialistebi, konteqsti aris rasakvirvelia mecnierebis, teqnikis,
sakvebze kontrolis mopoveba iyo. bolos da bolos, ra aris kacobriobis kulturis urTierTdamokidebuleba kvebis kulturasTan. rac erT-erTma
istoria, Tu ara mudmivi brZola sarCosaTvis.2 mecnierma harold mak gim Tavis saxelmZRvaneloSi asaxa On Food and Cooking:
The Science and Lore of the Kitchen by Harold McGee9.
Tanamedrove globalur, samyaroSi Zalian aqtualuri gaxda es Tema, mas-
Tan kompleqsuri midgoma da swored aman ganapiroba axali cnebis - gas- kvlevis mizani. Cvens mizans warmoadgens gastronomiuli kulturis ro-
tronomiuli kultura, Semotana. romelic jer kidev kvlevis sagania da gorc sistemis danaxva, masTan mimarTebaSi kulturis, qveynis istoriis,
mecnierebis did dainteresebas iwvevs. geografiis da zne-Cveulebebis, adaT-wesebis mniSvnelobis warmoCena, ro-
gorc qveynis imijis ganmsazRvreli komponentis danaxva da Seswavla, rac
am sferoSi mimdinare tendenciebis maxasiaTeblebia, satelevizio kuli- turizmis aRorZinebas uwyobs xels, radgan Tanamedrove turists mxolod
nariuli Souebi, Jurnal-gazeTebi, kulinariuli wignebi. sakvebis momza- danaxva ukve aRar akmayofilebs, is cdilobs, rom qveyana „SeigrZnos.“
deba kerZo rutinuli saqmianobidan sajaro aqti xdeba, rac gamoixateba swored sakvebi uwyobs xels, rom qveynis kulturaSi SeaRwio da igrZno
master-klasebSi, kulinariul duelebSi, gamofenebSi da gastronomiul is „sxva“ ara marto inteleqtualur doneze, aramed grZnobebis donezec.
festivalebSi, rac xels uwyobs turizmis iseTi mimarTulebis bums ro- sakvebi turistis destinaciis mniSvnelovani atributia, romelic SegrZne-
goricaa „gastronomiuli turizmi“, xSirad mas moixsenieben rogorc bebiT avsebs turistul STabeWdilebebs. globalizaciam da yvelafrisad-
„kulinariuli turizmi“, romlis mizania ara marto samzareulos gacnoba mi xelmisawvdomobam sakvebis rolis da mniSvnelobis win wamowevam ufro
da sakvebis dagemovneba, aramed misi mirTmevis da wamoSobis istoria da saintereso da mimzidveli gaxada turistuli marSrutebi, gansakuTrebiT
wesebi. ase rom, is ukve xdeba kulturis da istoriis eris TviTmyofadobis ki gurmeebisaTvis, istorikosebisa da anTropologebisaTvis. isini ikvlev-
gamoxatvis nawili. Tumca unda aRiniSnos, rom kacobriobas mudmivad ain- en ama Tu im kerZis fesvebs, eris interesebs, garemos, yofas da adaTebs. rac
teresebda es sakiTxi, amaze metyvelebs uZvelesi nawerebi da traqtatebi
kvebis Sesaxeb, SuamdinareTSi napovni Tixis filebi, sadac moTxrobilia
sakvebis Sesaxeb, romelic SeiZleba pirvel gastronomiul naSromebad 3 diuma al., „kavkasia“, Tavi X, frangulidan Targmna TinaTin qiqoZem, Tb., 2014
CaiTvalos, aseve apiciusis, montenis, aleqsandre diumas, balzakis, poxleb- 4 Похлёбкин В.В., Книга о вкусной и здоровой пище, Нарком пищевой промишленности СССР, 1939.
kinis nawerebi. Jan Sardenma cnobilma frangma mogzaurma dawvrilebiT 5 Sardeni Jan, „nadimi saqarTvelos mefis karze“
aRwera „nadimi saqarTvelos mefis karze“, sadac Zalian kargad Cans ucx- 6 apiciusi m.g., wigni kulinariis, kvebis da saneleblebis xelovnebis Sesaxeb
7 barbare erisTavi-jorjaZisa „sruli samzareulo“, 1914
8 berZeniSvili l., identobis kuliariuli done. krebuli „saqarTvelo aTaswleulTa
gasayarze“, 2005, gv. 1
2 gorgilaZe r., „kerZTayvaniscema“, 2012, gv. 22, 23, 27, 2012 9 On Food and Cooking: The Science and Lore of the Kitchen by Harold McGee, 2004

1046 1047
mxolod adgilze SeiZleba „SeigrZno,“ ase rom sul ufro da ufro meti wes-Cveulebebi, restornebi, bistroebi, duqnebi.
adamiani irCevs aseT turebs am mizniT.
gastronomiuli kulturis cnebaSi es niSnavs: sakvebis miRebis-trapezis
arsebuli mdgomareobis analizi. yovelive zemoTTqmulidan gamomdinare, wesebis, ritualebis wes-Cveulebebis dacvas, ritualuri kerZebis wesisame-
mecnierebaSi kompleqsurad ganixilaven swored cnebas gastronomiuli br momzadebas da trapezis organizebas, sufrasTan qcevis wesebs, rogorc
kultura, sadac moazrebulia yvela is materialuri Tu aramaterialuri qarTul sufrazea. am cnebaSi Sedis stumris miRebis wesebis dacva, misdami
faseulobebi, rac eris TviTmyofadobas, asaxavs. damokidebuleba, kerZebis sufraze ganlageba, rigiToba da sxva.

berZnuli miTis Tanaxmad aTenSi idga medicinis mfarvelis asklepiosis • momzadebis da sakvebis miRebis procesebze refleqsia.
qandakeba, erT mxarze mas misi qaliSvili higia eyrdnoboda meoreze ki
misi mzareuli kulina. morali imaSia, rom janmrTelobis sawyisi higiena kerZebis momzadebis da misi miRebis kultura gastronomiuli kulturis
da swori kvebaa, rom sakvebs udidesi mniSvneloba hqonda adamianis janmr- umniSvnelovanesi da ganmapirobebeli faqtorebia, am yvelaferze refle-
TelobisTvis, sicocxlisunarianobisa da ara marto. aqedan modis sityva qsia gastronimiuli kulturis ufro Semdgomi etapia. is xels uwyobs
kulinariac – kulina – samzareulo – kulinaria ki xelovneba samza- tradiciuli kulinariuli xelovnebis ganviTarebas da SenarCunebas, mis
reulosa da sakvebi produqtebis Sesaxeb. ase, rom adamianebs odiTganve SeTvisebas da popularizacias, mis daxvewas da modernizebas. refleqsiis
ainteresebdaT kvebis kulturis sakiTxi gastronomia, rac berZnulad gas- es formebi SeiZleba mravalgvari iyos, magaliTad wignebi. am TemasTan
tros-kuWi da nomos-wesi - swavlebas kulinariasa da kulturas Soris arse- dakavSirebiT, samecniero kvlevebi, statiebi, satelevizio gadacemebi, xe-
buli kavSirebis Sesaxeb niSnavs10. lovnebis nimuSebi, kulinariuli enciklopediebi, kulinariuli leqsikone-
bi da ganmartebebi, receptebiT nabij-nabij, romlebic refleqsiis specifi-
gastronomiuli kulturis istoriul da ekonomikur WrilSi analizis kuri formebia.
pirveli cda „analebis skolis“11 warmomadgenlebs hqondaT, kvebis, rogorc
kulturuli fenomenis Teoriul Seswavlas ukve struqturalistebis kv- aqedan gamomdinare vxedavT, rom gastronomiuli kultura aris specifiu-
levebSi vxvdebiT, klod levi-strosi cnobili anTropologi da filo- ri normebis, princi pebis, magaliTebis, adaTebis sistema, gamoxatuli sakve-
sofosi, Tavis naSromebSi xazs usvams Tu rogor gaakultura „xorbalma“ bis momzadebis tradiciebis da teqnologiebis SerwymaSi da Semdeg am
adamiani, is aRniSnavs, rom sakvebi unda iyos „aramarto sasargeblo saWme- procesebze refleqsiaSi asaxuli. es ki miuTiTebs imaze, rom erovnu-
lad, aramed safiqreladac~12. struqturalistebma ase vTqvaT, biZgi misces li samzareuloebi, masTan dakavSirebuli yvela komponenti qveynis da
am mimarTulebis mecnierul xedvas, rac dReisaTvis Zalian farTe kvlevis eris tradiciebis imijia, maTi identobis erT - erTi gamoxatulebaa Tana-
sagnad aris gadaqceuli, sadac CarTulia rogorc mecniereba, kultura, medrove globalur samyaroSi.
aseve biznesi. Tumca, unda aRiniSnos, terminis gastronomiuli kultura
araerTgvarovani definiciebi, radgan is Zalian farTo speqtrSi ganixile- erovnuli samzareulo, rogorc lingvistika, mudam ganicdis sxva erebis
ba, kultura, istoria, anTropologia, lingvistika, fiziologia, ekonomika Tu dampyroblebis samzareulos da religiebis, adaTebis zegavlenas, es is-
da a.S. gastronomiuli kulturis mkvlevarebis greg riCardsis, anne mete toriulad sruliad normaluri procesia da misi aRmofxvra SeuZlebelia,
hialageris, m.v. kapkanis13 naSromebidan SeiZleba davaskvnaT, rom gastrono- miT umetes globalizaciis epoqaSi. erovnuli trapezis kultura, rogorc
miuli kultura aris sistema, romelic Tavis TavSi moicavs sam ZiriTad aRvniSneT, adgilobrivi ekosistemis Taviseburi gamoxatulebaa, romelSic
elements: eTnosis formireba xdeba. konkretuli biotopebis (sasicocxlo adgi-
lis) specifikac zemoqmedebas axdens erebis kvebis erovnuli tradiciebis
• sakvebis momzadebis kultura, kulinariis xelovneba. warmoSobasa da CamoyalibebaSi. magaliTad, roca italieli trapezze ge-
patiJeba, sityva “Pasta” misTvis ar niSnavs mxolod spagetis an comeuls,
gastronomiuli kulturis cnebaSi es niSnavs: sakvebi produqtebis SerCev- aramed es misTvis saerTod sakvebis da am ritualis gayofis ceremoniaa.
as, maT Sexamebas, tradiciuli meTodebis gamoyenebas da dacvas nacional- urTierTobis iseTive sakulto da saritualo niSania qarTvelisaTvis
uri gemos SesanarCuneblad, teqnologiebis dacvas produqtis damuSavebis „sufra“, „puris Wama“. qarTvelebis es Cveva Sumerebis maqsimasTan Zalian
da momzadebis procesSi. axlos dgas. „sicocxle sakvebia, sakvebi sicocxlea imitom, rom sakvebis
gaziareba sicocxlis gaziarebas niSnavs“, sityva megobaric sakvebis miRe-
• saWmlis miRebis-trapezis kultura, dResaswaulebi, ritualebi, bis process ukavSirdeba - “saerTo gobidan Wama“. amasve niSnavs aziuri
sufris gayofa stumrisTvis „dastarxani“14, romelic sityvasityviT Sei-
Zleba qarTuli terminis msgavsad „gadasafarebelsac“ aRniSnavdes, magram
10 https://ka.wikipedia.org mas iseTive ritualuri datvirTva aqvs, rogorc qarTul sityvas „sufra“.
11 École des Annales („analebis“ skola), an La Nouvelle Histoire („axali saistorio mecniereba“) - rusul kulturaSi igi gamoixateboda rogorc „хлеб да соль“, romelsac
istoriuli mecnierebis mimarTulebebi, daarsebuli lusien fevrisa (1878-1956) da mark
blokis (1866-1944) mier
12 Jurnali kulinART- Fine Art of Food, 2016
13 Tourism and Gastronomy – by Anne-Mette Hjalager and Greg Richards, Routledge (UK), 2001 14 Восточный дастархан/Туристический портал Сentral Аsia Travel [Электронный ресурс], 2013. – Режим
- М.В. Капкан-Феномен гастрономической культуры, научная работа 2010 доступа: http://www.centralasia-travel.com/ru/

1048 1049
mopatiJebis da pativiscemis niSnad karis zRurblze miagebebdnen stumars. nebismieri adamiani, romelic ama Tu im qveyanaSi Cadis, ejaxeba qveynis
samzareulos, mis gastronomiul kulturas da amiT mniSvnelovan warmod-
mokled rom vTqvaT, adamianebis sazogadoeba, bunebis mier mowodebul re- genas iqmnis zogadad qveynis Sesaxeb da saerTod naciis Sesaxeb. kargi
surss efeqturad iyenebs da mas rituals ukavSirebs. yvelafer amas ki da maRalxarisxiani erovnuli samzareulo aris swored kulinariuli
adamianebi ganixilavdnen ara marto rogorc fiziologiuri moTxovnile- turizmis efeqturobisa da popularobis ganmsazRvreli faqtori. glo-
bebis dakmayofilebis process, aramed RmerTTan miaxloebis, sicocxlis balizaciam Tanamedrove samyaroSi yvela es problema TiTqmis ukve gad-
gagrZelebis, siamovnebis, esTetikis da urTierTobis „Cvenianad“ da sxvi- aWra. supermarketSi SesaZlebeli gaxda nebismieri msoflio produqtis
sianad“ aRiarebis process. Zvel indielebSi, stumari, romelic ar miiReb- yidva. trapezi ki makdonaldizaciis procesma TiTqmis erTiani da erTnai-
da maT sakvebs SeiZleboda moeklaT, radgan Tvlidnen, rom „swor sakvebs ri gaxada. magram miuxedavad amisa, turistebis didi nawili swored gas-
radgan ar Wams, Cveniani ar aris da ucxoa“. tronomiul turebSi miemgzavreba im mizniT, rom daagemovnos nacionalu-
ri samzareulo da gaigos naciis avTenturi gemo adgilze, sadac esa Tu
ramdennairicaa cxovrebis wesi, imdennairi SeiZleba iyos trapezis da is kerZi Tu Rvino warmoiSva da dResac Zveli wesiT mzaddeba. amitomac
masTan dakavSirebuli Taviseburebebis aqti. ra aris trapezi da ra aris aris, rom turizmis msoflio organizacia sul ufro da ufro mzard ten-
trapezis kultura, ras asaxavs igi? - trapezi15 - ewodeba taZarSi yvelaze denciad miiCnevs kulinariul turebs.
metad ganaTebul oTxkuTxa magidas (qvis an xisa), romelic moTavsebulia
sakurTxevlis SuagulSi da romelsac TeTri tiloTi da Zvirfasi qso- termini „kulinariuli turizmi“ pirvelad Semoitana amerikis universite-
viliT mosaven. trapezze saidumlod, uxilavad sufevs TviT ufali, ro- tis profesorma lusi longma17. dReisaTvis ki es termini ukve turistuli
gorc meufe da mbrZanebeli taZrisa. masTan miaxleba da ambori mxolod produqtis mniSvnelovani gamoxatuleba gaxda mTels msoflioSi. aqve
RvTismsaxurebisTvisaa dasaSvebi. trapezi ewodeba aseve berZnul samkuTxa unda aRvniSnoT isic, rom am terminis Semadgeneli nawilia aseve Rvinisa
tablas, romelzec sanovage elaga antikuri saberZneTis simpoziumSi, anu da ludis Tematuri turebi, festivalebi, romlebic cxadad gvacnoben ama
adgili sadac ikvebebodnen, ufro mogvianebiT ki TviT kvebis process ewo- Tu im qveynis vazis, Rvinis, da sxvadasxva sasmelebis kulturas. rogorc
da trapezoba. am biznesis da kulturis sferos warmomadgenlebi varaudoben, turizmis
es niSa bevri ramis mizezi gaxdeba samomavlod. pirvel rigSi unda aRin-
ase rom trapezis kultura, romelic gastronomiuli kulturis umniS- iSnos, rom nebismieri turistisaTvis kveba da sasmeli upirvelesi kompo-
vnelovanesi nawilia, aris procedura, romelic dakavSirebulia adamianebis nentia mogzaurobis dros, miT umetes Tu turi saerTod exeba nacionalur
socio - kulturul fenomenTan, maT qcevasTan, wes-CveulebebTan rogorc samzareulos, es mniSvnelovani faqtori xdeba Semdgomi motivaciisaTvis,
aseve samgloviaro, religiuri da sxv. sakvebis erToblivi miReba es mx- rom Caxvide im qveyanaSi da nacionalur samzareulosTan erTad kultur-
olod danayrebis momenti ar aris, aramed es aris, adamianebis urTierToba, as da sxva faseulobebs gaecno.
komunikacia - TviTon sakvebi ki am dros xdeba simbolo, ritualurobis
komponenti, erovnulobis, Taviseburebebis niSani. kulinariuli turizmi saSualebas aZlevs qveyanas, rom turists mTe-
li erovnuli aramaterialuri Tu materialuri faseulobebi, rituale-
kacobrioba, gansakuTrebiT bolo dros, im daskvnemde mivida, rom trapezis bi, tradiciebi, folklori, musika, cxovrebis stili, sarewao saqmianoba,
tradiciebi iseTive kulturaa, rogoric arqiteqtura, musika, erovnuli ekologiurad sufTa produqtis warmoeba, erovnuli gansakuTrebuli te-
samosi da folklori, amitomac aris, rom iuneskos saerTaSoriso organi- qnologiuri procesebi adgilze avTentur situaciaSi gaacnos. kidev unda
zacia icavs, rogorc materialur, aseve aramaterialur faseulobebs. yur- aRiniSnos erTi mniSvnelovani faqti, rom erovnuli samzareulo aseve
adreba mivaqcioT erT faqts, im qveynebSi, sadac saTuTad icaven tradiciebs, Sanss aZlevs turists TviTon miiRos ama Tu im erovnuli, naciisaTvis
da ufrTxildebian kulturas, kvebas, trapezis kulturas gansakuTrebul gansakuTrebuli kerZis momzadebaSi monawileoba. risTvisac bevri tur
yuradRebas aqceven. magaliTisaTvis moviyvanT, Cinur, iaponur, frangul kve- operatori turistul marSrutSi debs degustaciebs, kulinariul mas-
bis ceremonialebs. trapezoba ar emsaxureba danayrebas, is aris cxovre- ter klasebs da a.S. gastronomiuli turizmis turistebi xSirad iseTi
bis arsi da kulturis nawili, emociuri mdgomareoba, xolo rodesac sxva adamianebi arian, romelTac mogzaurobis didi staJi aqvT, da axla imave
religiis, da sxvadasxva qveynis kulinariul kulturas ecnobi grZnob im qveyanaSi SeiZleba mxolod gastronomiuli kuTxiT qveynis gasacnobad
kulturis „gemovnebis mTel gamas.“ klod levi-strosi Tavis eseSi „an- Cavidnen. amitomac upriania yvelam ekonomikis saministroSi Tu turizmis
Tropologi Tanamedrove samyaros problemebis pirispir“, iaponiis Sesaxeb departamentSi gaicnobieros, rom yvela turisti ar midis muzeumSi da
wers: „iaponia gabedulad da mtkiced Sevida Tanamedrove civilizaciSi gamofenebze, magram yvela turisti agemovnebs qveynis sakvebs, zogi ki mi-
da amis gakeTeba dRemde individualobis, misi Taviseburebebis dakargvis zanmimarTulad, raTa swored am kuTxidan gaicnos esa Tu is eTnokultura,
gareSe SeZlo. ... kultura Tavisi Tavis erTguli unda iyos, amis safasuri romlis bumic XXI saukuneSi dadga.
ki erTgvari siyruea maTi Rirebulebebisgan gansxvavebuli Rirebulebebis
mimarT, mTliani Tu nawilobrivi ugrZnobloba maTTan mimarTebaSi“16. garda adgilobrivi gastronomiuli kulturis Secnobisa gastronomiulma

15 Бурлачук В., Трапеза как предмет социологического исследования, 2010 g. marjaniSvili, parizi, 2011
16 levi-strosi k., „anTropologi Tanamedrove samyaros problemebis pirispir“, Targmani 17 Culinary Tourism, Lucy M. Long, University of Kentuky, 2004

1050 1051
turizmma moicva kidev erTi mniSvnelovani komponenti, es aris gastrono- aRniSnuli kvleva mxolod erTi pirveli cdaa kompleqsur WrilSi gangvex-
miuli turistis mier adgilobrivi kerZebis avTenturi gemos Seqmnis te- ila gastronomiuli kultura da misi reprezentirebis formebi. samomav-
qnologiuri procesebis adgilze gacnoba da masSi monawileobis miReba. lod Cvens mizans am fenomenis ufro Rrma da safuZvliani Seswavla war-
adgilobrivi mosaxleobis Tu cnobili Sefebis mier adgilze gakeTebuli moadgens Tavisi sakvanZo sakiTxebiT.
kerZis niuansebSi da saidumloebebSi wvdoma, swored amisTvisac ixdis is
did fuls. turisti acnobierebs Tu ra radikaluri gansxvaveba da ra kvlevis mimarTuleba dakavSirebuli iqneba erTis mxriv Teoriuli cod-
saerToa im qveynis, Tu regionis warmamadgenlebs da mas Soris. adgilo- nis gaRrmavebasTan, rogorc msoflio aseve qarTuli gastronomiuli
brivad festvalebSi monawileoba da tradiciis Tu kulturis nawilad kulturis sakiTxebisadmi, konkretuli magaliTebisa da kvlevebis dros
qcevis procesi kidev ufro STmbeWdavs xdis turistis STabeWdilebebs da gamokveTili kanonzomierebis ganxilvisa da gaanalizebis Sedegebze. samo-
swored amas iyenebs turizmi, rogorc didi biznesi. mavlo amocana iqneba aseve yvelafer amis fonze qarTuli gastronomiuli
kulturis Tanamedrove situaciis analizi globaluri perspeqtivebis
gastronomiuli turizmi anu rogorc zogjer mas uwodeben Food Tour- fonze, roca sociokulturuli urTierTobebis paradigma icvleba, makdon-
ismus-i, turists sul sxva xedvas uyalibebs qveynis Sesaxeb, is ukve sxva aldizaciis procesi globalizaciis sinonimad iqca, gastronomiuli kul-
TvaliT uyurebs kulturas da landSafts, iwyebs am qveynis konkretuli turis mediatizacia axal gamowvevebs gvTavazobs, amaze pasuxi gastrono-
regionis sxvagvarad Sefasebas. miuli kulturis reprezentirebis axalma relevanturma formebma unda
gasces. saqarTvelos gastronomiul kulturas ki aqvs imis potenciali
kvlevebi aCvenebs, rom turizmisa da maspinZlobis industria, ekonomikis rom am gamowvevebs upasuxos.
mzardi seqtoria msoflio masStabiT. magram mTavari erTia, rom tur-
izmi udidesi biznesia, Tan globalizebuli msoflios is kauWi, romelsac am sakiTxebis gadawyveta gastronomiuli kulturis problemebis mogvare-
calkeuli qveynebi da erebi, gansakuTrebiT mcire erebi ebRauWebian Tav- bis safuZveli gaxdeba, romelic xels Seuwyobs, gastronomiuli biznesis
ianTi identobis da maTi gansakuTrebulobis SesanarCuneblad. amitomac ganviTarebas, adamianebis mier sakuTari identobis, sxvadasxva kulture-
mecniereba da biznesi am sferos did momavals uwinaswarmetyvelebs. amaSi bis da civlizaciebisadmi damokidebulebis gacnobierebas, mcire da didi
ki erT-erTi umniSvnelovanesi komponenti qveynis gastronomiuli kul- erebis adaTebis formirebis da multikulturuli urTierTobebis Cam-
turaa. oyalibebisa da ganviTarebis, tolerantulobis swavlas globalizaciis
pirobebSi.
daskvna
vfiqrob, droa qarTulma gastronomiulma kulturam saTanado adgili
amrigad, gastronomiuli kultura aris sistema, romelic sam ZiriTad el- daimkvidros saqarTvelos samuzeumo sivrceSeebSic. es SesaZlebelia qa-
ements Seicavs, kulinariis xelovneba, trapezis kultura da yvelafer rTuli samzareulos popularizaciis mizniT, ganxorcieldes muzeumis
amaze refleqsia. es iseTi sistemaa, romelic aris mravlismomcveli da holis sainformacio-sasuvenire sivrceebsa da samuzeumo kafeSi.
mravalferovani, aseTi funqciebis farTo speqtris gamo misi romelime
konkretuli sferosadmi mikuTvneba Zalian gaWirdeba. gastronomiuli saqarTvelos gastronomiis asociacias muzeumis vizitorebisTvis SeuZlia
kultura mentalobas, eris istorias mis ganviTarebas da axali epoqis rogorc myar, aseve eleqtronul formatSi saqarTvelos gastronomiuli
gamoZaxilebs exmaureba da axal formebs iZens, Tumca istoriis, adaT - we- gzamkvlevis momzadeba. bukletis formiT momzadebuli gzamkvlevis re-
sebis, tradiciebis codnis da gamocdilebis safuZvelze. rac gamoixateba alizacia sasuvenire sivrceSia SesaZlebeli, xolo gzamkvlevis Sinaarsis
samzareuloSi, trapezis wesebSi, kulinariul literaturaSi da sxvadasx- eleqtronuli formiT gacnobas, vizitori samuzeumo sivrcis holSi sxva
va gastronomiul RonisZiebebSi. misi reprezentireba dRes metwilad Ta- danarCen informaciasTan erTad, eleqtronul formatSi SeZlebs. es saW-
namedrove sakveb obieqtebSi xdeba, es obieqtebi axdenen erSi miRebuli iroa ara marto ucxoeli, aramed adgilobrivi - qarTveli turistisaTvi-
nacionaluri trapezis kulturis translirebas Tanamedrove egzotikuri sac. regionaluri gastronomia arc qarTvelebisaTvisaa kargad cnobili.
saxiT, rom naciis gemo da dRevandeli kulinariuli turistis erT-erTi
mniSvnelovani Tezisi „amis dagemovneba mxolod aq SeiZleba“, gaamarTlon, dRevandeli tendencia samomavlod iTvaliswinebs, rom aseT adgilebSi
Tumca zogjer damaxinjebuli saxiT. sxva sasuvenire produqciasTan erTad SesaZlebelia gaiyidos „gastrono-
miuli suvenirebi“.
gastronomiuli kulturis rogorc sistemis analizi saSualebas gvaZlevs
ufro Rrma globaluri sakiTxebis gansaxilvelad, rogorebicaa idento- qarTuli samzareulos damatebiTi popularizaciisaTvis, karg saSualebad
bis formulireba, wesebis, adaTebis, tradiciebis, faseulobebis translire- gvesaxeba muzeumis sivrceSi, gastronomiuli kulturis Sesaxeb mokleme-
ba, kulturuli Taviseburebebis danaxva, qveynis turistuli potencialis traJiani filmebis retrospeqtiva. saqarTvelos gastronomiis asociacias,
Sefaseba Tanamedrove globalizebuli msoflio gamowvevebis fonze. ami- SeuZlia muzeumebisaTvis am saxis produqciis miwodeba.
tomac aris upriani, rom am sakiTxis farTo masStabiT popularizeba. re-
fleqsiuri aspeqtis daxvewa xels Seuwyobs sxvadasxva sferoSi momuSave rac Seexeba samuzeumo kafes koncefcias, vfiqrobT erTi mimarTuleba
adamianebs. unda iyos SerCeuli. pirdapiri gagebiT „kafe“, sadac mxolod nugbari
da Carozi iqneba an Sereuli, magaliTad msubuqi salaTebi, buterbrodebi,

1052 1053
snekebi da nugbari. Dali Tsatava
Ivane Javakhishvili Tbilisi State University,
vinaidan mcxeTis axal muzeumSi gaTvaliswinebulia samecniero datvirT- Doctoral Student,
va, Cvenis mxriv SesaZlebelia saleqcio formiT (leqciebis kursi an sa- TSU Tourism research Centre, Lecturer,
jaro leqciebi) monawileoba. saleqcio Tematika moicavs gastronomiul Georgian Institute of Public Affairs(GIPA),
turizmsa da regionalur qarTul gastronomiul kulturas. Business Faculty Lecturer
aseve, survilis SemTxvevaSi, Cvenis mxriv SegviZlia saintereso kulinari-

GASTRONOMIC
uli masterklasebis mowyoba, cnobili Sefebis Camoyvana da a.S.

sasurvelia muzeumis saganmanaTleblo programaSi, sxva danarCenTan er-


Tad gastronomia/kulinariis xelovnebis gaTvaliswineba. es Tema sadRei-
CULTURE AS
sod erTob trendulia mTels msoflioSi, amavdroulad erTnairad saint- A SYSTEM
ereso yvela asakobrivi jgufisTvis.
AND THE
Cvenis azriT, qarTuli gastronomiuli kulturis gaTvaliswineba mcxeTis COUNTRY’S
axal muzeumSi (da ara mxolod mcxeTis), muzeumis popularizaciis mniS-
vnelovani faqtori iqneba.” IMAGE
RESOURCE
Introduction and aim: Gastronomic culture Results and implications: Gastronomic cul-
is an expression of the nation’s identity, glo- ture as a system of research, we have studied
balization has changed the world, with him in the situation in this regard. This concept is new
this area, too many things are changing, and the and is generally associated with the Soviet gas-
disappearance of the threat, changing meal cul- tronom, reflective moment in the system - one
ture and attitude, which is the nation’s identity - of the essential items, weakly developed, work-
one of the tenants, a large part of humanity con- ing in this field for people with bad, or do not
stantly cling to the hook. This can be attributed understand the importance of gastronomic cul-
to the recent “gastronomic boom.” What in- ture, tourism, economy, culture domain.
volves gastronomic culture as a system, why it
was such a topical issue at present gastronomic Conclusion: Thus, gastronomic culture, as
culture, the impact on the development of cul- a system of understanding and in the global
ture in the development of mankind meal, how world events study, promote, gastronomic cul-
they contribute to the knowledge of the gastro- ture, the nation’s identity preservation, with
bibliografia nomic tourism in the country - one of the image gastronomic tourism promotion and the coun-
resource development. try’s economy, whose resources Georgian gas-
tronomic culture really have to have, even if
1. berZeniSvili l., identobis kuliar- turuli memkvidreobis dacvis erovnu-
Research methodology: The theoretical and Georgian wine phenomenon and culture in the
iuli done. krebuli „saqarTvelo li saagento, 2014
methodological foundations of the gastronomic form of cheese.
aTaswleulTa gasayarze“, 2005 6. Бурлачук Виктор, Трапеза, как предмет
culture of the modern scientific papers, gastro-
2. gorgilaZe r., „kerZTayvaniscema“ 22, 23, социологического исследования, 2010
nomic tourism at the international conference Keywords: Gastronomic Culture, Cuisine, The
2012 7. Похлёбкин В.В., Книга о вкусной и здоровой
materials and other supplies. The survey used a process of eating meals (Trapeza) Culinary
3. barbare erisTavi-jorjaZisa „sruli пище, Нарком пищевой промишленности СССР
logical, factual analysis and research methods. Tourism.
samzareulo“, 1914 1939
4. levi-strosi klod, „anTropologi Tana- 8. Капкан-Феномен гастрономической культуры,
medrove samyaros problemebis pirisp- научная работа 2010
ir“, Targmani g. marjaniSvili, parizi, 9. Tourism and Gastronomy – by Anne-Mette Hjalager
2011 and Greg Richards, Routledge (UK), 2001 M.B.
5. UNESCO-s konvencia msoflio kulturu- 10. Culinary Tourism, Lucy M. Long, University of
li da bunebrivi memkvidreobis dacvis Kentuky, 2004
Sesaxeb. gzamkvlevi. saqarTvelos kul-

1054 1055
nino mindaZe
iv. javaxiSvilis saxelobis
istoriisa da eTnologiis instituti,
mTavari mecnier-TanamSromeli,
istoriis mecnierebaTa doqtori

qarTuli
sufra
sakvebs adamianisTvis, iseve rogorc yvela saxis
cocxali arsebisTvis, sasicocxlo mniSvneloba
aqvs. gaSlil sufrasTan Tavyriloba ki, socialuri
da kulturuli datvirTviT gamoirCeva. gansxvavde-
boda, da axlac gansxvavdeba sxvadasxva kulturis
xalxebis, socialuri fenis, sxvadasxva mizeziTa da
mizniT gaSlili sufris wesi da rigi.

Cveni kvlevis obieqti qarTuli sufraa - mniSvne-


lobiT sruliad gansakuTrebuli qarTveli xalx-
isaTvis. fsiqologi gaga niJaraZe wers: „arc Tu
advilia i povo raime wes-Cveuleba Tu rituali, ro-
melic ama Tu im kulturaSi iseT rols TamaSob-
des, rogorc sufra - qarTulSi. sufra cxadad Tu
farulad monawileobs lamis yvela socialur aq-
ciaSi, rac ki saqarTveloSi xdeba“ [niJaraZe g., 2004,
25].

saqarTveloSi lxinic da Wiric sufriT aRiniSne-


boda. sufra iSleboda da axlac iSleba religiuri
Tu sxva saxis dResaswaulebis dros, saqorwilod,
stumris miRebisas, micvalebulis dakrZalvis da
mis mosaxsenebel dReebSi da sxva. mcire sufra
iSleboda yoveldRiurad ojaxSi, rodesac mTeli
ojaxi erTad iyrida Tavs. aRsaniSnavia is faqtic,
rom Cveulebriv saojaxo sufraze saqarTveloSi,
moulodneli stumris mosvlasac iTvaliswinebdnen
da misTvis saukeTeso kerZi iyo gadanaxuli.

rogori iyo qarTuli sufra da ra niSan-Tvisebebi


gamoarCevda mas?

sityva sufra, sulxan-saba orbelianis ganmartebiT,


„sparsTa enaa, qarTulad tabla hqvian“, xolo tabla,
„ars sufra da yoveli feÃedi ficari win sadgmeli“
[orbeliani sulxan-saba, 1993] e.i. sulxan-saba orbe-
lianis mixedviT, sufra magidis aRmniSvnelia. igi
sparsulSi arabulidan damkvidrebula da misi Ta-
vdapirveli mniSvneloba samgzavrod, sanovagisTvis
n. firosmani, `qeifi rTvelis dros~, muSamba, zeTi, 105X349 (sem)

1056 1057
gankuTvnil tomara, samgzavro sufra, saWmeldalagebuli sini yofila [ime- sparsuli Cvevebis danergvamde, „mamani da dedani“ /e.i. kacebi da qalebi/
daZe s., 2014, 72]. purs cal-calke Wamdnen, cal-calke sadilobdnen. marTlac, Cven gvaqvs
cnobebi, romelTa mixedviT, Zvel sparseTSi wveulebis da garTobis dros
Zvelad lxinisTvis gaSlil sufras mejliss, lxins, nadimsac uwodebdnen, „mamani da dedani“ purs erTad Wamdnen“ [WanturiSvili s., 1984, 207].
maTi etimologiac ar aris qarTuli.
XVII saukuneSi saqarTveloSi myofi Jan Sardeni, romelic ar icnobda
sufris aRmniSvnel uZveles qarTul sityvebad V saukunis hagiografiul iakob curtavelis „SuSanikis wamebas“, qalisa da mamakacis gancalkevebiT
ZeglSi iakob curtavelis ,,SuSanikis wamebaSi“ moxseniebuli puris Wama, jdomis wess, mahmadianurad Tvlida da werda: „radganac saqarTveloSi
puroba iTvleba, magram, iv. javaxiSvilma sityva `puri~ berZnulad, xolo mahmadianuri Cveulebebi, religiasTan erTad, sul ufro da ufro ikidebs
mis uZveles qarTul Sesatyvisad `diari~ miiCnia. `diari~ svanurSi puris, fexs, qalebis Tavisuflebac iq TandaTanobiT ikveceba da es mSvenieri sqe-
xolo megrulSi, sxva mniSvnelobebTan erTad, saqorwilo purisWamis aRm- sis warmomadgenlebi iZulebulebi arian misdion wess da gancalkevebiT
niSvnelic yofila [javaxiSvili iv., 1996, 437-439]. „puris Wamas zogjer moiyaron Tavi“ [Jan Sardeni, 1975,344]. aRniSnul wess, mecnierebis nawili
garkveuli garemoebisda mixedviT, sakuTari specialuri saxelic hqonia“ qristianobis gavrcelebas ukavSirebs [ix. gociriZe g., 2007, 272; kvantiZe g.,
- wers iv. javaxiSvili [sarTania d., 2002, 129]. erT-erT aseT saxelad man 2014, 237].
erTaWama miiCnia [sarTania d., 202, 221].
saqarTveloSi ar iyo miRebuli sufrasTan iaraRasxmuli jdoma. ojaxSi
qarTul sufras odiTgan Tavisi wesi da rigi hqonda. cnoba, erT-erTi ase- stumrad misuli mamakaci iaraRs diasaxliss abarebda. am tradiciis arse-
Ti wesis Sesaxeb, V saukunis qarTuli literaturis ZeglSi iakob cur- bobaze eTnografiuli monacemebis garda, istoriuli wyaroebic gvauwyeben.
tavelis „SuSanikis wamebaSia~ daculi, sadac vkiTxulobT: „odes yofil farsadan gorgijaniZis mier aRweril rostom mefis qorwilis epizodSi
ars aqamomde, Tumca mamaTa da dedaTa erTad eWamaT puri“ [curtaveli aRniSnulia, rom erT-erT stumars, sufrasTan dajdomis win „iaraRisa da
iakobi, 1982, 23]. aRniSnuli cnobis mixedviT, V saukuneSi mamakaci da qali xmlis Semoxsna Seepatijnes iman Sor daiWira, ar Semoixsna. ZalaT warT-
sufrasTan erTad ar sxdeboda. es wesi saqarTveloSi sakmaod didxans iyo meva Seekadrnes“ [kakabaZe s., 1925, 242].
damkvidrebuli, rac SemdgomSi gancalkevebiT sxdomam Secvala. vaxtang
batoniSvili (XVIII s.) aRniSnavda, rom tradiciulad qalebi da mamakacebi ivane javaxiSvili italieli mogzauris, kontarinis (XV s.) da sxva is-
erT sufrasTan, magram erTmaneTis pirispir isxdnen. coli - qmris an axlo toriuli wyaroebis monacemebis safuZvelze, saqarTveloSi didgvaro-
naTesavi mamakacis pirdapir da piriqiT [batoniSvili v., 1914, 44]. eTnografi- vanTa sufrasTan fexmorTxmiT jdomis wess adasturebs, rasac Temur
uli monacemebiTac, arc Tu Soreul warsulSi „saqarTveloSi sanadimo lengis Semosevebis Semdeg, damkvidrebul Cveulebad miiCnevs [sarTa-
sufrasTan qalebi da mamakacebi cal-calke isxdnen“ [ivelaSvili T., 1999, nia d., 2002, 230]. manamde ki, rogorc Cans, sufra magidaze iSleboda. XIII
189]. imavdroulad, didgvarovanTa wreSi sufrasTan sxdomis dros daculi saukunis sakanonmdeblo ZeglSi - „garigeba xelmwifisa karisa“ vkiTxu-
iyo socialuri ierarqia, sxdebodnen Tanamdebobis da wodebis mixedviT, lobT: „amirejibi - kaTalikozTa, moZRvar-moZRvarTa, Wyondidelsa - amaT
xolo glexobaSi asakis, ufros-umcrosobis mixedviT. magram, yvelgan da win tablas dasdgmen da zed tabaks igi daudgams“ [qarTuli samarT-
yovelgvar sufraze stumars gansakuTrebuli, sapatio adgili ekava. lis...1965, 93]. iv. javaxiSvili aRniSnavs, rom „tabla aris aveji, romelic
magidis funqcias asrulebs da tabaki ki aris WurWlis erT-erTi sax-
samegreloSi, iseve rogorc saqarTvelos sxva kuTxeebSi, sufrasTan dasx- eoba, [...] rac Seexeba `xelmwifis karis garigebaSi~ aRweril tabaks [...]
domis mkacrad reglamentirebuli wesi arsebobda. pirvelad stumrebi sx- aq aucileblad xonCa unda vigulisxmoT. miT umetes, wyaroSi dasaxele-
debodnen ufros-umcrosobis rigis dacviT: marjvniv mamakacebi, marcxniv bulia `oqros tabaki“ [sarTania d., 2002, 129]. aRmosavleT saqarTvelos
qalebi. stumarTa mopirdapire mxares imave wesiT sxdebodnen maspinZlebi; mTianeTSi, saWmels xis dabal magidebze - tablaze awyobdnen da ise
sufris saqalebo mxaris gagrZelebaze ki bavSvebi. nefe-dedoflis, mej- Seeqceodnen. Wamis dros qalebi da mamakacebi cal-calke sxdebodnen.
varisa da mdadeebisaTvis adgili gamoyofili iyo sufris TavSi. isini TiToeul maTgans win Tavisi patara tabla edga [makalaTia, 1984, 109-110].
mogvianebiT Semodiodnen [anTelava n., 2005, 205].
sufrasTan fexmorTxmiT sxdomis wess „yizilbaSur“ gavlenad miiCneven
qalsa da mamakacTan dakavSirebuli rwmena-warmodgenebisa da wes-Cveulebis beri egnataSvili [egnataSvili b., 1940, 182] da vaxuSti batoniSvili [ba-
Taviseburebebi asaxulia saqarTvelos zogierT kuTxeSi tradiciuli toniSvili v., 1973, 24]. am wesis damkvidrebas didgvarovanTa wreSi, isini
sacxovreblis Sida sivrcis samamakacod da sadiacod dayofis wesSi, rom- ufro gviandel - rostom mefis xanas ukavSireben [kvantiZe g., 238-240].
lis Sesaxeb mniSvnelovani kvleva aqvs Catarebuli i. surgulaZes. igi
sufrasTan jdomisa da „saxlis Sinas“ sivrcis saqalebo da samamakaco mx- s. makalaTia samcxe-javaxeTSi sufrasTan fexmorTxmiT jdomis wess XX
areebad dayofis wess, Soreuli warsulidan momdinare tradiciad miiCevs saukuneSic adasturebs. misi cnobiT, qorwilis dros, samcxe-javaxeTis
[surgulaZe ir., 2003, 75]. mkvidrni „darbazSi ageben Wilobebsa da fardagebs, zed stumrebi sxdebian
da maT Sua sufras orwyebad Slian“ [makalaTia s., 1938, 95].
s. WanturiSvili, romelic adrefeodaluri saqarTvelos yofasa da kul-
turas ikvlevda, aRniSnavda: „varsqenis (qvemo qarTlis pitiaxSi V saukune- qarTvel didgvarovanTa sufra gansakuTrebuli wesrigiT gamoirCeoda.
Si n.m.) gamazdeanebamde da, rogorc Cans, „taZarSi“ /e.i. samTavrobo saxlSi/ Jan Sardeni wers: „erT magidaze msxdomi sami evropeli ufro mets xmau-

1058 1059
robs, vidre am nadimze myofi asormocdaaTi kaci“ [Jan Sardeni, 1975, 347]. kacs mohqonda. me ukve vTqvi, rom „Romi“ aris fafa, romliTac megrelebi
am sufras sagangebo momsaxure personalic hyavda, romelic am wesrigs ikvebebian, iseve, rogorc Cven puriT. orma kacma jalamberiT Semoitana
uzrunvelyofda. mrgvlad moxarSuli Rori da oTxmac - TiTo didi doqi Rvino, yvelaferi
es pirvelad miarTves dedofals, Semdeg mis moxeleebs, Semdeg ki Cven da
uSualo „wesrigis damcvelebis garda, samejliso sufris Tadarigs, mom- bolos amalas. garda amisa, dedofals miarTves xis pinaki, romelzedac
saxure personalis ufrosi, ,,yorCibaSi“ da ,,yularaRasi“ akontrolebda“ ewyo puri da cxare mwvanili madis gasaRviZeblad, da didi vercxlis lan-
[kvantiZe g., 2014, 226]. gari, romelzedac ori frinveli iyo, erTi moxarSuli, meore Senwvari“ [Jan
Sardeni, 1975, 221]. es amonaridi sainteresoa imdenad, ramdenadac informa-
yuradsaRebia, rom saqarTvelos sxvadasxva kuTxeSi, mag., qarTlSi da svaneT- cias gvawvdis samegrelos didgvarovani qalis, kerZod ki, mTavris meuRlis
Si sufris wesrigs specialurad gamoyofili pirebi - mamakacebi icavdnen nadimze, sufrasTan sxdomis, sufris gawyobis wesze, WurWelsa da kerZebze.
[ivelaSvili T., 1995, 24, ioseliani x., 2005, 122].
aseve sainteresoa iohan giuldenStedtis naSromi (XVIII s.), romelic gvau-
qarTuli saxelmwifo samarTlis XVIII saukunis ZeglSi „dasturlamalSi“ wyebs, rom didgvarovanTa sufraze iyo: `moxarSuli dedlebi, saqonlis,
aRniSnulia, rom sufras emsaxureboda: oTxi ,,abdari“ , erTi ,,sufraji“, cxvris da goWis xorci“ [giuldenStedti, 1962, 113], rac moutaniaT xis
oTxi ,,sufraqeSi“ , ori ,,TuSmali“ ori ,,meSarbaTe“, erTi ,,meRvineT-uxuce- jamebiT. Rvino ki vercxlis didi sawdeeebiT, romelic „idga magidis Sua-
si“ [qarTuli samarTlis Zeglebi, 1965, 251]. Si. yvelas win edga vercxlis brtyeli Tasi, romelsac TiToeuli sawdeSi
CaSvebuli vercxlisave didi kovziT avsebda survilis mixedviT, vercxlis
abdari, higienuri wesebis dacvis sakiTxs agvarebda. mis movaleobas Sead- didi doqidan asxamdnen Rvinos TasSi. dailia sakmaod uxvad“ [giulden-
genda sufrasTan dasxdomis win stumrebis da maspinZlebis xelis dabanis Stedti, 1962, 113].
organizeba - `sufra rom iTxoon, abdarabaSman batonis taSti wumwuma
gamoitanos. sxva rva abdari Semovides misis taSt-wumwumebiTa, da oTxman sadResaswaulo sufris Sesaxeb, ufro adreuli cnoba, zemoxsenebul
iqiT Caurigos da oTxman aqaT~ [qarTuli samarTlis Zeglebi, 1965, 252]. sakanonmdeblo ZeglSi „garigeba xelmwifis karisa“-Sia daculi. aq aR-
werilia axali wlis, „weliwdis Tavis“ samefo nadimi: „saRvineT win qve
eTnografiuli monacemebiTac, sufrasTan, sadResaswaulo iqneboda es Tu dasmen [mefesa] maRla - skamiTa, tablas win daudgmen, da veluris taxis
samgloviaro, dasxdomis win miRebuli iyo xelis dabana. samegreloSi „wy- Tavs moxarSuls win daudgmen.
lis damsxmeli qaliSvilebi Camwkrivebulebi iyvnen sefis SesasvlelTan;
marjvena xelSi wyliT savse doqebi eWiraT marcxenaze – gadadebuli amas winaT, saRvineTake, imis kerZs Sors, adre mkervalT - uxucesi da ty-
hqondaT xelsaxocebi... rogorc wesi, jer stumrebs iwvevdnen, Semdeg ki ismcvelni dasxdebian da mexeladeT - uxucesi dganan, aRTvlaven maTca da
maspinZlebi modiodnen; daibandnen Tu ara xels, pirjvars gadaiwerdnen da dasxdebian masve adgilsa, saca dgebian“... [qarTuli samarTlis Zeglebi, t.
sufrasTan dasasxdomad gaemzadebodnen“ [anTelava n., 2005, 205]. 3, 1965, 80].

albaT, sayuradReboa is faqtic, rom arqeologiuri monacemebiT, „sufraze aRniSnuli amonarididan Cans, rom nadimze sxdoma garkveul wess emor-
xelis gadabanis wesi“ saqarTveloSi elinisturi xanis dasawyisSi das- Cileboda. sufra magidaze iSleboda, romelzedac moxarSuli taxis Tavi
turdeba [gagoSiZe i., 2020, 16]. ido. saaxalwlo sufraze, moxarSuli Roris Tavis dadebis tradicia saqa-
rTvelos zogierTma kuTxem dRemde Semoinaxa.
saqarTvelos sxvadasxva kuTxeSi sufras ojaxis axlobeli qalebi,
umeteswilad, mezoblebi emsaxurebodnen, mxolod e.w. ,,meRvineTuxucesis“ qarTuli sufris mravalferovnebis warmoCenas lxinis sufris, kerZod
funqcias asrulebda mamakaci - meriqife, romelsac Zvelad ,,mwde“ ewode- ki, saqorwilo nadimis, aRweriT Sevecdebi. lxini „mxiarulad gaxareba,
boda, sulxan-saba orbelianis ganmartebiT, ,,mwde“ „Rvinis damsxmeli“-a mxiarulad xareba sma-WamiTa da (si)mReriT sixaruli“, ganmartavs sulx-
[orbeliani sulxan-saba, 1991]. an-saba orbeliani. zurab kiknaZe, zemoxsenebuls sadRegrZelosac umatebs
da wers: „martivia qarTuli sufris struqtura, misi elementebia: Rvino,
saqarTveloSi namyofi ucxoelebi garkveul informacias gvawvdian puri (zogadad, sakvebis mniSvnelobiT), sadRegrZelo da simRera. am oTxi
„sufris mowyobilobasa“ da meniuze. Jan Sardeni samegrelos mTavris elementis urTierTmonacvleoba da harmoniuli Sexameba qmnis qarTul
meuRlesTan gaSlil sufras ase aRwers: „rodesac dedofali dabrZanda, sufras“ [kiknaZe z., 2017]. am oTxive elements Seicavs saqorwilo sufra.
sufrajma win grZeli moxatuli tilos safari gauSala. man erT boloSi
daalaga sufris mowyobiloba, romelic Seicavda or did da patara Wiqas, saqorwilo lxinis Sesaxeb adreul cnobas „qarTlis cxovreba“ gvawvdis,
oTx langars da rva sxvadasxva sididis jams, erT badias, erT CamCas da kerZod, juanSeri wers: „maSin arCil mefeman aRusrula neba misi. wargza-
erT qafqirs; yvelaferi es vercxlisa iyo. amave dros sxva msaxurebma vna mociquli barzabodissa, da iTxova asuli misi (sagduxti n.m.) colad
sufrasTan msxdomTa win dades ficari, rac sufras cvlida. erTi ficari Zisa TÂsisa (mirdatisaTis n.m.) xolo barzabod ganixara sixaruliTa did-
dades agreTve qalebis winac. rodesac yvelaferi moamzades, moitanes ori iTa [...] mosca man asuli TÂsi ziTviTa didiTa: moiyvanes mcxeTas da qmnes
qvabi: erTi Zalian didi, romelic oTx kacs mohqonda da savse iyo Cveu- qorwili, Sueba da gancxroma dReTa mravalTada“... [qarTlis cxovreba, 1955,
lebrivi RomiT, meore ufro momcro zomisa TeTri RomiT, romelic or 142]. sulxan-saba orbelianis gamartebiT, gancxroma xumrobasa da lxins

1060 1061
niSnavs [orbeliani sulxan-saba., 1991]. e.i arCils vaxtang gorgaslis mS- lia SaqriT, dariCiniTa da zafraniT. wiTelSi broweulis wvenia gareuli,
oblebis qorwineba mravaldRiani lxiniT aRuniSnavs. TeTri ki naturaluria da yvelaze ukeTesi. [...] meore Tavi iyo Rvezele-
bi, CaSuSuli da moxrakuli xorceuli, motkbo da momJavo sawebliT da
Jan Sardens detalurad aqvs aRwerili saqorwilo nadimi Sah-navazis sxva amgvari saWmelebi. mesame Tavi warmoadgenda mSralad Semwvar xorcs.
karze, romelic gamarTuli yofila specialurad agebul msubuq nagebo- samive Tavs sasuliero pirTaTvis mosdevda: Tevzi, kvercxi da mwvanili.
ba - sefaSi. sefa, mdidrulad mowyobili ficarnagi, didi, fanCaturiT iyo iyo rogorc saxsnilo, aseve samarxvo saWmelebi“ [Jan Sardeni, 1975, 346-347].
gadaxuruli, „fanCaturs ise marjved da ostaturad hqonda akruli oqro-
sa da vercxlisferi farCa, xaverdis saxiani tilo, rom CiraRdnebis fonze g. kvantiZe, romelmac gviani Sua saukuneebis sufris tradiciebi Seiswavla,
yvavilovan mavritanul samkauls waagavda. am periodis sadResaswaulo sufris kerZebis Sesaxeb Semdeg informacias
gvawvdis: „im droisaTvis (gvian SuasaukuneebSi), aRmosavleT saqarTveloSi
am darbazismagvari nagebobis SuaSi wylis didi auzi iyo, Tumca srulebiT gavrcelebuli sufris kerZebidan, upiratesobiT sargeblobda brinjisa-
ar cioda, radganac uamravi xalxi da agizgizebuli didi koconebi ise gan damzadebuli sxvadasxva SeWamadebi: Cilavi, Sestrangi, muTanji da sxv...
Zlier aTbobada iqaurobas [....] iatakze saucxoo xaliCebi efina. mTeli sufraze mohqondaT Zroxis xorcis wvniani e.w. „iaxini...scodniaT aseve
darbazi ormoci didi CiraRdniT iyo ganaTebuli“ [Jan Sardeni, 1975, 344]. ,,Samqababi~, romelsac wina dRes Semwvar xorcs uwodebdnen da sufraze mi-
tanis win, erboSi acxelebdnen. samefo sufras amSvenebda sxvadasxvagvarad
eTnografiuli monacemebiT, sefaSi sufris gaSlis tradicia, xalxmrava- momzadebuli batknisa da Semwvari qaTmis SeWamadebi. magaliTad, Semwvari
li purobis dros, umeteswilad, dasavleT saqarTveloSia dadasturebuli. qaTami mwvane lobios garniriT - e.w. ,,borani~. borani erqva aseve mawon-
es, saxeldaxelod agebuli msubuqi, gadaxuruli nageboba, ra Tqma unda, gadasxmul mxaleuls... sufras amSvenebda nanadirevi...~ [kvantiZe g., 2014,
Sardenis mier aRwerili sefisgan mkveTrad gansxvavdeboda. magram, Tu 227]. aRsaniSnavia, rom iaxnis da boranis saxelwodebis kerZebs aWarlebi
qorwili mTeli Ramis ganmavlobaSi grZeldeboda sefas aqac xelovnurad axlac amzadeben.
anaTebdnen da aTbobdnen - „am mizniT or rigad gawyobil tablebs Soris
yovel 1 an 2 metrSi CaarWobdnen daaxloebiT 1 m. simaRlis xis dgarebs lxinSi saqarTvelos didgvarovnebi umeteswilad Rvinos miirTmevden
da maTze Wraqs Semodebdnen an sanTlebs daanTebdnen. garda amisa, sefaSi Rvinis dalevis sakmaod Tavisebur wess Jan Sardeni Semdegnairad aRwers:
ramdenime adgilze gaaCaRebdnen cecxls, rac sicivis SemTxvevaSi siTbos „Tavdapirvelad erTxans Rvinos saerTod ar svamdnen, mxolod mesame Tavi
wyaroc iyo“ [anTelava n., 2005, 207]. kerZis Semotanisas mieZalnen Rvinos. svamdnen sakmaod ucnaurad, aseTi
wesiT: mTavarTan msxdom rva kacs, oTxs marjvniv da oTxs marcxniv, rva
sefaSi magidebi erTamaneTis pirdapir idgmeboda, magidebis TavSi special- Tanabari zomis RviniT savse sasmisebs miarTmevdnen, isini wamodgebodnen
urad odnav SemaRlebul adgilze, nefe-dedoflis sufra iyo gaSlili da vidre sasmisebs ar dasclidnen, fexze idgnen. pirvelad marjvniv msx-
[gociriZe g., 2007, 268]. amaRlebul adgilze nefe-dedoflisTvis gankuTvni- domni dalevdnen erTad, xolo marcxniv msxdomni maT pasuxobdnen, Semdeg
li sufris gaSlis tradicia dasturdeba saqarTvelos sxva kuTxeebSic. rvanive dajdebodnen da rva sasmisi maT uaxloes mezobels gadaecemoda.
mag., samcxe-javaxeTSi mesxuri darbazis Sesasvleli karis marjvniv iyo ase grZeldeboda manam, sanam sadRegrZelo yvelas ar Semoivlida. Semdeg
SemaRlebuli adgili - ajilaki, sadac qorwilis dros nefe-dedofals yvelaferi iwyeboda Tavidan. axali sadRegrZelo rva ufro mozrdili
baliSebze aTavsebdnen [makalaTia s., 1938, 87]. nefe-dedoflis sufraze, saqa- sasmisiT ismeboda“ [Jan Sardeni, 1975, 347].
rTvelos sxvadasxva kuTxeSi, tradiciuli kerZebis garda, ideboda jvris-
gamosaxulebiani an jvriT morTuli ritualuri puri, xevsureTSi mas rogorc vxedavT, Sua saukuneebSi qarTvel didgvarovanTa sufra mdidari
„jvris purs“ uwodebdnen. da mravalferovani iyo, magram mas aSkarad etyoba aRmosavleTis gavlena
da es arc aris gasakviri, Tu gaviTvaliswinebT imdroindel saqarTveloSi
Jan Sardeni sufraze kerZebis Semotanisa da ganawilebis Sesaxeb wers: arsebul socio-politikur situacias. es faqti ki, miuTiTebs, rom ama Tu
„Tavdapirvelad yvela sufris win, sefis sam mxares gaSales sufrebi, isi- im epoqis politikuri Tu socialuri situacia gansakuTrebul gavlenas
ni ficarnagis sifarTisa iyo. Semdeg moitanes samnairi puri: erTi Txeli elitarul, didgvarovanTa nadimebze axdenda.
rogorc qaRaldi, meore TiTis sisqe, mesame momcro zomisa da tkbili. saW-
meli vercxlis mozrdil langrebze ewyo. evropaSi aseT did langrebs erovnuli xasiaTi, ufro metad, socialurad SedarebiT ufro dabali fen-
ar akeTeben. aseTi langari xufianad Cveulebriv ormocdaaT an samoc ebis sufram Semoinaxa, romelic imavdroulad, kuTxobrivi Taviseburebeb-
markas iwonis. msaxurTagan erTni Semoitandnen darbazSi langrebs da iTac gamoirCeva. es Taviseburebani saqarTvelos sxvadasxva kuTxis bio-
daawyobdnen gaSlil sufraze. meoreni miitandnen mas sufrajebTan, xolo geografiuli garemoTi da mosaxleobis cxovrebis tradiciuli wesiT iyo
eseni ki saWmels Rrma TefSebze awyobdnen da Semdeg stumarTan mihqondaT. ganpirobebuli. g. Citaia aRniSnavda: „sakvebis Sedgenilobas apirobebs
pirvelad mTavars miarTmevdnen, xolo Semdeg sxvebs, maTi rangis mixed- klimatur-geografiuli garemo da am garemoSi warmoebuli meurneobis
viT, Tavdapirvelad yvelas erTnair xorceuls miarTmevdnen, Semdeg meore xasiaTi. mag., zRvispireTSi mosaxleobis ZiriTadi sakvebi Tevzeulia, me-
saxis xorceuls da a. S. mTeli nadimis ganmavlobaSi sami Tavi saWmeli saqonle tomebis - xorcisa da rZis produqtebi, miwaTmoqmedi xalxebis
Semoitanes TiToeuli daaxloebiT samoc aseT langarze iyo dawyobi- - xorbelulis, parkosnebisa da bostneulisagan damzadebuli saWmlis
li, pirveli Tavi iyo mravalnairi Silaflavi moxarSul xorcTan erTad, saxeobebi“ [Citaia g., 2001, 151].
flavs sxvadasxva gemosa da ferisas amzadeben yviTeli feris Semzadebu-

1062 1063
zemoaRniSnuli ganapirobebda qarTuli sufris mravalferovnebas. saqa- alobnebda sufras, nefe-dedofals Seavedrebda salocavs, Semdeg war-
rTvelos sxvadasxva kuTxis sufraze yovelTvis iyo am kuTxisaTvis da- moiTqmeboda sadRegrZeloebi, Seismeboda patara yanwebiT arayi. TiTqmis
maxasiaTebeli erTi an ramdenime kerZi, puri Tu namcxvris saxeoba, sufris yoveli sadRegrZelos Semdeg mRerodnen saqorwilo simReras [oCiauri
kuTxobriv Taviseburebebs fqvileulisgan dazadebuli pruduqtic war- al., 1980, 112].
moaCens. qarTl-kaxeTSi sufras SoTebi, dedaspurebi, nazuqebi amSvenebda,
imereTSi kelamidebze gamomcxvari mWadebi da xaWapurebi, guriaSi brin- gansxvavebuli tradiciebia dadasturebuli dasavleT saqarTvelos
jula, did qvis kecebze gamomcxvar mWadTan da xaWapurTan erTad, same- mTianeTSi. svaneTSi, sadac xalxmravali qorwili scodniaT, sufraze Ta-
greloSi amas emateboda Romi, elarji, raWa-leCxumSi lobianebi, svaneTSi vidanve ideboda puri, yveli, „xorci-moxarSuli da msxvilad daWrili,
kubdari, WviStari, aRmosavleT saqarTvelos mTianeTSi, mxlovanebi, sxva- civi da cxeli, calke saqonlis, calke Roris an sxva saklavisa. Sem-
dasxvagvari qadebi, samcxe-javaxeTSi - somini, biSi, aWaraSi - sinori, eriSta wvari xorci ornairad SemohqondaT - SamfurebiT da ise Semwvari, Semdeg
da mravali sxva, romelTa CamoTvla Sors wagviyvanda. zogierTma kuTxem jamebiT Cadgamdnen cxel-cxel wvnian kerZebs. amas mohyveboda svaneTSi
ama Tu im tradiciuli produqtis saxelwodebasTanac ki daimkvidra adg- gansakuTrebiT popularuli kubdari. kubdari ar iWreboda mas mTlianad
ili, mag., TuSuri Tu imeruli yveli, megruli Tu svanuri sulguni, kaxuri daudebdnen xolme stumars.
CurCxela, imeruli Tu aWaruli xaWapuri, guruli Rvezeli, raWuli lori,
Sqmeruli (Sqmeri sofelia raWaSi), afxazura (kupatis nairsaxeoba) da sxv. xorciani kerZebis Semdeg yveliani Semodioda. jamebiT - mozelili, an
gawelili da dawnuli. amas mohyveboda xaWapuri. sufraze iyo agreTve,
qorwils saqarTveloSi umetesad Semodgomaze ixdidnen, rodesac mosava- gamxmari an cocxali xili, Ciri, SedarebiT iSviaTad, Tafli“ [ioseliani
li aRebuli iyo. sufra iSleboda rogorc saxlSi, ise ezoSi an aivanze. x., 2005, 123-124].
„sufrasTan, upirveles yovlisa, sapatio stumrebs dasvamdnen, Semdeg naTe-
savebs, axloblebs, mokeTeebs. Sinaurebi da axlo mezoblebi sufras em- fSav-xevsureTisgan gansxvavebiT, sadac sufras xevisberi uZRveboda,
saxurebodnen, yvela SemTxvevaSi daculi iyo sxdomis ufros-umcrosobis svaneTSi saqorwilo sufras hyavda Tamada, romelic pirvelad RmerTis
wesi... Tamada saufroso magidis TavSi ijda, gamorCeul, sapatio adgilas“ sadidebels Sesvamda da axalSeqnili ojaxis Semweobas da mfarvelobas
[gociriZe g., 2007, 269]. SesTxovda. Semdeg mTavarangelozsa da wminda giorgis SesTxovda igives
da mxolod amis Semdeg, dalevden nefe-dedoflis sadRegrZelos, zogan
saqorwilo sufrisTvis ojaxi arafers iSurebda, magram yovelTvis da micvalebulTa Sesandobars. Semdeg ismeboda stumrebis, axloblebis sa-
yvelgan igi siuxviTa da mravalferovnebiT ar gamoirCeoda. aRmosavleT dRegrZeloebi da bolos yovlad wminda RvTismSoblis sadidebels da-
saqarTvelos mTianeTSi saqorwilo sufra sakmaod mokrZalebuli iyo. levdnen, yoveli sadRegrZelos Semdeg mRerodnen, imarTeboda cekva-TamaSi,
s. makalaTias cnobiT, fSaur qorwilSi qalisa da vaJis mayrebi orpirad ferxulebi [ioseliani x., 97-100].
sxdebodnen. danarCeni xalxi keris Tavsa da bolos „dajardeboda“ (moi-
yrida Tavs). yvelas win calke xonCebi edga da meRvineebic eyena. mejvare XIX saukunis bolosa da XX saukunis dasawyisSi saqarTvelos mTel rig
nefe-dedofals win jvrian xonCas daudgamda da iwyeboda vaxSmoba. Camoar- regionSi, rogorc Cans, saqorwilo sufra bevrad ufro uxvi da mraval-
igebdnen lavaSebs, xorcs, yvels da yanwebiT sasmels. gaimarTeboda sma da ferovani gaxda, vidre adre iyo. 1902 wels gazeT „cnobis furcelis“
Sair-sityvaoba. qalisa da vaJis mayrebi erTmaneTs [...] eleqsebodnen... erT-erTi korespondenti imereli glexis qorwilis Sesaxeb werda: „uwin-
del droSi glexis daqorwineba sul ubralo saqmes Seadgenda. exla ki,
saxlis derefanze lxini iyo gaCaRebuli, ukravdnen garmons da TamaSobd- jvrisweris dros sasiZosTan moyavT 20-30-mde mayari, iSleba sufra, ikvleba
nen [...] kvira dilas mezoblebi meqorwileebs TavianT ojaxebSi xinkleb- Zroxa, cxvrebi, Rorebi, Sinauri frinveli da sakmao Rvino. exla sufra iS-
ze iwvevdnen [...] naSuadRevs saxlis banze qorwilis sufra iSleboda. leba aivanze an ezoSi“ [cnobis furceli, #1691]. marTlac, eTnografiuli
gaSlidnen tyav-fardagebs da xonCebiT dadgamdnen pur-lavaSebs, xorcs, monacemebis mixedviT, imereTSi XX saukunis dasawyisSi qorwilis „sufra
yvels, tikebiT Rvinos da arays. Sua sufraze Cadgamdnen erT qvab ludsac xvaviani iyo: purebi, xaWapurebi, mWadebi, Romi, mwvanili, mxaleuli, Semwvari
[...] qudebs moixdidnen da xevisberi xelSi anTebuli sanTliT da RviniT qaTmebi, mSralad da isrimmayvalSi Cadebuli, nigvziani xarSo, Semwvari
savse TasiT „axalyoilT“ (axaldaqorwinebulebs n.m.) ase daamwyalobnebda goWi, zogjer SigneuliT datenili, Roris kuW-maWi da sufris bolos, Ro-
(dalocavda n.m.): „gaumarjos xelmwife laSaris jvars muxis angelozs ris gul-RviZlisa da WaWebis mwvadebi - ToneSi Semwvari.
[... ] giorgi muxis angelozi swyalobdeT erTad Seyril axal yoilTa...“
[makalaTia s. 1985, 148-150]. yanwi dilisTvis daileoda. tolumbaSs (Tamadas) moutandnen did xaWapurs,
imas unda daeWra da daerigebina yvelasaTvis. beWi da goWis Tavi tolum-
saqorwilo sufra, XX saukunis 70-80-ian wlebSi moZiebuli eTnografi- baSs (Tamadas n. m.) ekuTvnoda.
uli masalis mixedviT, ufro uxvic yofila, zemoxsenebul kerZebs, zog-
jer emateboda: qada, xaviwi (erTad moduRebuli erbo da fqvili), keceuli qalebisaTvis sufra calke iyo gaSlili. sufras emsaxurebodnen meriqi-
(xaWapuri, yveliTa da mwvaniliT Sezavebuli guliT), moxarSuli xorci, feebi. sadRegrZeloebis arc raodenoba da arc Tanmimdevroba SezRuduli
yaurma, mwvadi. [ivelaSvili T., 1999, 188]. ar iyo. pirvelad dalocavdnen nefe-patarZals, bolo sadRegrZelo ki, iyo
sayovladwmindao, romliTac moixseniebdnen yovlad wm. RvTisSobels da
fSav-xevsurTSi qorwils Tamada ar uZRveboda, mxolod xucesi daamwy- usurvebdnen erTmaneTs mis Semweobas. amis Semdeg ki ukve sufra aiSlebo-

1064 1065
da“ [abduSeliSvili n., 1989, 45]. xanaSi, Tavis specifikas kargavs. axla kuTxeebs Soris mimosvla, urTier-
Toba gaadvilebulia. saqarTvelos ama Tu im kuTxis mosaxleoba advilad
megruli sufrac uxvi da mravalferovani iyo. am sufrasac, imerulis ms- eziareba sxva kuTxis mkvidrTa kulinariul codna-gamocdilebas. quTais-
gavsad, amSvenebda xaWapuri, yveli, mWadi, Semwvari qaTmebi, goWi. amasTan er- Si ugemrieles xinkals akeTeben, kaxeTSi gamomcxvari mWadi da xaWapuri
Tad, xaris an Txis moxarSuli xorci, sufrasTan xalxis dasxdomis Semdeg, ki dasavlurs arafriT Camouvardeba. raWuli lobianebi mTel saqarTve-
cxeli Romis, kuWmaWis, kupatis Camotareba scodniT [anTelava n., 2005, 209]. loSi gavrcelda da marxvis (da ara mxolod marxvis) dros siamovnebiT
miirTmeven. sxvadasxva kuTxis kerZebma rogorc yoveldRiur sufraze, ise
pirveli sadRegrZelo ojaxisa iyo. Semdeg Tamadis brZanebiT SemohyavdaT xalxmraval nadimebze moiyara Tavi.
nefe-patarZali, romelsac moyvebodnen mejvare da mdadeebi. maTi gamoCe-
nisTanave iwyeboda simRera [...] sadRegrZeloebi cvlida sadRegrZeloebs, lxinisa Tu Wiris sufra saqarTveloSi sasmelis gareSe warmoudgene-
simRera – simReras, Sairi – Sairs. mamakacebi asrulebdnen iseT sagundo lia. Zvelad didgvarovanTa „puris Wamis erT-erTi aucilebeli elementi
simRerebs, rogoric iyo: „kunta bedinera“ – mokle bedinera~ da sxv. [an- Rvinis sma iyo, romelsac, rogorc „SuSanikis wamebidan“ vigebT, WiqiT
Telava n., 210 - 211]. moarTmevdnen: „colman jojikisman moarTva Rvino /SuSaniks/ WiqiTa“ [Wan-
turiSvili s., 1984, 203].
guruli saqoorwilo sufrac bevrad ar gansxvavdeboda zemoaRwerilisgan,
mxolod sufraze unda SemoetanaT axalmoxarSuli cxeli beWi, special- eTnografiuli monacemebiTac, sufraze ZiriTadad Rvinos svamdnen, yurZnis
ur sawebelTan erTad, romelic mZaRe nigvzisgan mzaddeboda da „mZaRe“ adgilobrivi jiSebisgan dayenebuls. aRmosavleT saqarTvelos mTianeTSi
ewodeboda. ki, ZiriTadad aryiT da ludiT umaspinZldebodnen stumrebs. xevsureTSi:
„saqorwilod sami qvabi ludi duRdeboda, romelTaganac erTi RvTis iyo,
aRmosavleT saqarTvelos baris regionebis (qarTli, kaxeTi) qorwilis meore micvalebulebis Sesandobari da mesame nefe-dedoflis sadRegr-
sufra ramdenadme gansxvavdeboda dasavlurisagan. aqac sufraze Tavidan Zelo. xuci moxsnida am nefe-dedoflis sadRegrZelo luds da ityoda
ido: yveli, mwvanili, mwnili, magram aq, Semwvar qaTams mrgvlad moxarSul jvris weris didebas, romelsac uwodebdnen Jamis wirvas [makalaTia s., 1984,
dedals amjobinebdnen, SemohqondaT saqonlis mSralad moxarSuli xor- 171-172].
ci, e.w. xaSlama, flavi, bozbaSi, romelsac axla mxolod samgloviaro
sufrisTvis amzadeben, uwin ki lxinis sufris meniuSic Sedioda, yaurma, qarTuli sufris ritualis, sadRegrZelos dalevis wesis da Tamadobis
mwvadi. qarTlSi, nefisTvis moxarSuli beWis, xolo dedoflisaTvis mox- institutis Sesaxeb qarTvel mecnierTa Soris sxvadasxva azria gamoTqmu-
arSuli kanWis mirTmeva scodniaT, „qorwilis pirvel dRes ki, Sua nadimis li. mecnierTa nawili miiCnevs, rom sufraze sadRegrZelos warmoTqmis
dros sufraze unda gaetanaT Roris moxarSuli Tavi da beWi“ [ivelaSvi- wesi, iseve rogorc Tamadobis tradicia, gviandelia (XIX s.), nawili ki am
li T., 1999, 198-199]. tradicias uZvelesad miiCnevs.

samxreT saqarTveloSic saqorwilo sufra Taviseburi meniuTi gamoirCe- eTnologebis mier, litraturuli, Tu istoriuli werilobiTi wyaroebis,
oda. s. makalaTias monacemebiT, samcxe-javaxeTSi „pirvelad SemohqondaT eTnografiuli masalis, enaTmecnieruli monacemebis Tu kvebis kulturis
puriTa da yveliT savse cxrili, purebs Sua sufraze dahyridnen, Semdeg Sesaxeb arsebuli samecniero literaturis safuZvelze, gamoTqulia azri,
tabakebiT SemohqondaT daWrili yveli amas mohyveboda xorcis cxeli ker- rom qarTuli sufra, Tavisi warmomavlobiT sawesoa. mas Tavdapirvelad
Zi da sxva danarCeni. uZRveboda sasuliero piri, romelic SeiZleba yofiliyo saxarebis qa-
rTul TargmanSi moxseniebuli puris ufali (ufrosi sufraze, lxinis
meriqifeebs doqebiT SemohqondaT Rvino, avsebdnen kaTxebsa da sxva jamebs meTauri, maspinZeli) [ix. ioseliani x., 2005, 91, gociriZe g., 2007, 295-296].
da yvelas rigiT awvdidnen, sufris ufrosi adRegrZelebda jer nefe-dedo-
fals da daamRerebdnen [...] amas mohyveboda mejvaris, dades, nefe-dedoflis gamoTqmulia aseve mosazreba, rom gvian feodalur xanaSi, TavadaznaurTa
mSoblebisa da sxvaTa sadRegrZeloebi. SemohqondaT Samfurebze mwvadebi, wreSi, aRmosavleTis gavleniT, qarTuli sufra (albaT, elitaruli n.m.)
korkotis flavi da sxva. smas mohyveboda lxini, sakravebis dakvra da sim- kargavs „saweso qmedebis“ Sinaarss, xalxmravali nadimebis, darbazobis
Rera. leqsobaSi Sejibreba [makalaTia s., mesxeT-javaxeTi, 94-95]. saxes iRebs da saero xasiaTs iZens. amave epoqas ukavSirdeba sparsuli
sityvis „Tamadis“ gavrceleba „qarTul sityvierebaSi“ [gociriZe g., 2007,
pirveli kerZis - wvnianis Semdeg, samcxe-javaxeTSi biSis Semotanac scod- 296-298]. rac Seexeba sadRegrZelos, „dalocvis, locva-vedrebis ganviTare-
niaT. bolo kerZi ki yofila yaisafa, erboSi moTuSul xaxvSi Sereuli bul formas unda warmoadgendes. mas „win uswrebda qarTuli sityva „war-
WanWurisa da msxlis Ciri [ivelaSvili T., 1999, 199]. saTqmeli“, romelic Tavisi SinaarsiT aSkarad gamoxatavs saweso sufris
sakralur funqcias. mogvianebiT, saweso sufris transformaciasTan daka-
aWarul sufraze „Warbobda: [...] brinjis flavi, korkoti [...] hasuTa, borano, vSirebiT, „warsaTqmelma“ dakarga Tavisi Tavdapirveli mniSvneloba. sae-
luxumi, baqlava, eriSta. rZis nawarmisgan damzadebuli produqtebi... xor- ro sufraze, is dRegrZelobisaken mimarTul sityvier formulad iqca da
cisgan momzadebuli kerZi [ivelaSvili T., 1999, 188-189]. mWermetyvelebis damoukidebel Janrad Camoyalibda“ [gociriZe g., 2007, 317].
amave azrs iziarebs g. kvantiZe [kvantiZe g., 2014, 233-234].
saqarTvelos sxvadasxva kuTxis sufra dRes, aqtiuri globalizaciis

1066 1067
Cvenc veTanxmebiT eTnologebis am mosazrebas da amavdroulad saWirod Tuli qorwili sxvadasxva saxis saqorwilo simRerebiT iyo Tanxlebuli.
migvaCnia moviyvanoT amonaridi XV saukuneSi saqarTveloSi myofi ital- maTgan yvelaze gavrcelebuli da popularuli mayrulebia“ [ruxaZe T.,2013,
ieli mogzauris ambrozio kontarinis Canawerebidan „18 ivliss samegre- 4]. maT garda „qarTul qorwilSi sxva simRerebis Sesrulebac dasturde-
los sazRvris maxloblad tyeSi, romelsac garSemoertya mTebi... vi poveT ba. amgvar nimuSebs Sorisaa aWarul-SavSuri „vin mogitana“ da „gelano“,
mefe bagrat... Cven yvelani mivediT mis sanaxavad. mefem sadilad migvi- qarTl-kaxuri da mesxuri „mefis dalocvebi“, svanuri „sadami“, xevsuru-
wvia. dagvsxa Zirs iqaur Cveulebisamebr gagviSales tyavi. Cveni saWmeli li „qorwilis samRerali“ da „saqorwilo simRera“. Cvenebur qorwils
iyo cudad Semwvari mwvadi da cotaodeni qaTmis xorci da sxva raRac axlda ferxulebic (zogjer Teatralur sanaxaobad qceuli), maT Soris
cudmadi. samagierod Rvino blomad iyo, radgan Rvinis siuxve saukeTeso aWarul-SavSuri „ohi nano“, qarTluri „bastis Cabma“, kaxuri „vai sabra“,
maspinZlobad miaCniaT, sadilis Semdeg daiwyes sadRegrZeloebis sma didi mesxuri “Svidi wyvili ferxuli“... [ruxaZe T., 2013, 22-23].
staqnebiT. simaRle TviTeuli staqnisa naxevari wyrTa iyo. maTSi vinc
mets dalevda, imas meti pativiscema hqonda“ [italieli mogzaurebi... 1884, amgvarad, istoriuli Tu eTnografiuli monacemebis safuZvelze Seveca-
56]. es amonaridi Sua saukuneebSi sadRegrZelos warmoTqmis tradicias deT warmogvedgina qarTuli sufris mravalferovneba, misi wesi da rigi.
adasturebs. romelic gulisxmobda sufris gaSlisa da sufrasTan sxdomis sxvadasxva
wess, sxvadasxvagvar menius, kerZebis garkveul Tanmimdevrobas - jer civ
sufraze sasmels sxvadasxva saxis sasmisiT svamdnen. Jan Sardeni qarTul sauzmeuls, Semdeg cxel kerZsa Tu kerZebs, zogjer tkbileuls da xils;
sufraze Rvinis WurWlis siuxvesa da mravalferovnebas gasakuTrebiT aR- sufris gaZRolis tradicias, Tavdapirvelad sasuliero piris, romelic
niSnavs [Jan Sardeni, 1975, 347]. sufras sakraluri sadRegrZeloebiT iwyebda da amTavrebda, Semdeg ki
ukve saero piris mier. magram, qarTuli sufris fenomeni kvlav mraval
marTlac uxvi da mravalferovania saqarTveloSi RvinisTvis gankuTvnili kiTxvas badebs.
WurWeli, sasmisebi iqneba Tu Rvinis Casasxmeli. Sors rom ar wavideT, amaze
maTi saxelwodebebic migvaniSnebs. ZvelTagan saqarTveloSi sxvadasxva ma- Znelia gairkves qarTuli sufris tradiciebis warmomavlobis sakiTxi, ro-
salis xis, Tixis, rqis, vercxlis, oqros sawde-sasmisi iyo gavrcelebuli, dis da rogor Camoyalibda misi wesi da rigi, rogor icvala man saxe dro-
romelic aerTianebda: fialas, jams, Tass, dostaqans, kvanCxs, sarioSs [(raW.), Ta ganmavlobaSi da sxva. erTi ram ki cxadia, rom ama Tu im epoqis social-
yanws, kulas, azarfeSas, WinWilas, e.w. marans. es ukanaskneli saritualo, uri Tu politikuri viTareba, arsebuli ideologia, sufrazec garkveul
umeteswilad saqorwilo Tixis WurWelia, marnis zeda nawilSi aTamde Win- gavlenas axdenda. ara mgonia, Znelbedobis Jams, Tundac didTurqobis dros,
Wilaa Semowkrivebuli. erT-erTi WinWila Rvinis Casasxmelia, sasmisis win rodesac „ara iyo maT JamTa Sina Tesva da mka: mooჴrda queyana da tyed
moTavsebuli yoCis an irmis Tavi ki marnis piria... [lekiaSvili a., 1972, 125]. gardaiqca, da nacvlad kacTa mÃecni da nadirni velisani daemkÂdrnes. da
iyo Wiri mouTmeneli yovelTa zeda mkÂdrTa queyanisaTa...“ [qarTlis cx-
g. Citaias gamartebiT, marani Tavisi ornamentebiT, sxvadasxva saxeebiT nay- ovreba, 1955, 321] saqarTveloSi sufra gaSliliyo, da Tu mainc gaiSleboda,
ofierebis simbolos gamomxatveli iyo da am sasmisiT umeteswilad qor- iseTi yofiliyo rogoric daviT aRmaSeneblis an Tamaris epoqaSi.
wilSi miirTmevdnen Rvinos.
konkretuli politikuri situaciidan gamomdinare, sufra garkveul sim-
qarTul sufraze odiTgan Rvino Tixis sxvadasxvanairi doqiT mihqondaT. bolur datvirTvasac iZenda, ganjis aRebis Semdeg, niSnad morCilebisa
„gaTxrebis Sedegad miwis wiaRSi ukve xuTi-oTxi aTasi wlis winandeli adgilobrivma muslimma mosaxleobam „Seiyvanes daviT (soslani n.m.) dar-
tuCniskartiani doqebia napovni. zogi maTgani uTuod „samaWrea,“ WurWlis bazsa Sina, taxtsa sasultnosa zeda dasues, TanjanobaTasa sasultnosa
niskartis win datanebuli Taviseburi sawuravi, rogorc Cans, WaWa-wi pwebis ukres, da Roris ÃorciTa didad Zali puroba gardaiÃades“ [qarTlis cx-
dasakaveblad iyo gankuTvnili“ [lekiaSvili a., 1972, 120]. ovreba, 1959, 127]. musulmanTa mier qristiani mefisaTvis purobis gamarTva
Roris xorciT, aSkarad morCilebis gamoxatvis manifestacia iyo.
didgvarovanTa sufraze umeteswilad RviniT savse surebi idga. „oqro-ver-
cxlis surebi xSirad aris dasaxelebuli Zvel mziTvis wignebsa da qonebis aseve naTelia gvian Sua saukuneebSi, gamahmadianebuli mefeebis rostomisa
nusxebSi“ [lekiaSvili a., 1972, 121]. Tu Sahnavazis epoqaSi, ram ganapiroba qarTvel didgvarovanTa sufraze
aRmosavluri gavlena.
sasmisebi da Rvinis Casasxmeli WurWeli umeteswilad moWiquli - moxat-
uli iyo, xSirad maTze warwerebsac akeTebdnen, „amavseb RviniT, agavseb ar aris gamoricxiuli, rom XIX saukunis damdegs ruseTis imperiis ze-
lxiniT, Sesvi, gaamos“, arcTu iSviaTad waikiTxavT Zvelebur sawde Tasebze. wolis dros, „qarTuli saxelmwifoebriobis moSlis epoqasa da qarTu-
li sazogadoebriv-politikuri cxovrebis ukiduresi dakninebis xana“-Si
saqarTveloSi saqorwilo sufraze yovel sadRegrZelos garkveuli wesi- [bregaZe l., 2004, 13] qarTul sufras TviTmyofadobis dacvis funqcia mini-
Ta da TanamimdevrobiT warmosTqvamdnen, TiToeul sadRegrZelos Sesabam- Weboda, Tumca ver daveTaxebiT mosazrebas, rom es epoqa unda miviCnioT
isi simRera axlda. „qarTuli sufris kulturis (Tu kultis) arnaxuli gafurCqvna-ayvavebis“
dasawyisad [bregaZe l., 2004, 13]. vaxtang gorgaslis dabadebis aRsaniSnavi
saqorwilo simRerebis stilisa da Janris Seswavlis Sedegad musikaTm- „puroba da gancxroma“ [qarTlis cxovreba, 1955, 143], XIX saukuneSi gaSlil
codne T. ruxaZem gamoitana daskvna, rom „mdidari da mravalferovani qar- sufraze naklebad „gafurCqnul-ayvavebuli“ ar iqneboda.

1068 1069
iakob curtavelis „SuSanikis wamebidan“ Cans, rom V saukuneSi, da al- bibliografia
baT ufro adrec, qarTuli sufris kultura Camoyalibebuli iyo, Tundac
imitom, rom am dros ukve gansazRvruli iyo sufrasTan sxdomis wesi da
SesaZlebelia sxva wesebic, romelTa Sesaxeb jer-jerobiT cnobebi ar 1. abduSeliSvili n., dasavleT saqarTve- 12. egnataSvili b., axali qarTlis cxovreba,
mogvepoveba. ra Tqma unda, droTa ganmavlobaSi, rogorc aRvniSneT, ama Tu los tradiciuli kvebis sistemis so- XVIII s. damdegi, t. I, teqsti, iv. javax-
im epoqis politikuri da socialur-kulturuli viTarebis Sesabamisad, cialur-kulturuli aspeqtebi (imereTi iSvilis winasityvaobiTa da redaqciiT,
icvleboda qarTuli sufris forma da Sinaarsi, gansxvavdeboda sxvadasxva XIX-XX), 1989, xelnaweri, iv. javaxiSvilis Tb., 1940
socialuri fenis, sxvadasxva mizeziTa da mizniT gaSlili sufra. magram, sax. istoriisa da eTnologiis insti- 13. zedginiZe g., javaxuri leqsikoni, Tb., 2014
albaT, yvelgan da yovelTvis, qarTuli sufra, iSviaTi gamonaklisis garda, tutis saqarTvelos eTnologiis ganyo- 14. ivelaSvili T., saqorwino wes-Cveuleba-
dadebiT rols TamaSobda saqarTvelos mosaxleobis cxovrebaSi da arc filebis arqivi ni saqarTveloSi, Tb., 1999
Tu iSviaTad mas sikeTis qmnis, wyalobis gaRebis, adamianis socialuri mx- 2. anTelava n., tradiciuli saqorwino 15. ivelaSvili T., qarTuli sufris etiketi,
ardaWeris funqciac eniWeboda. rom araferi vTqvaT, eklesia-monastrebSi wes-Cveulebani samegreloSi, Tb., 2005 Tb., 1995
gamarTul trapezebsa da salocavis karze gamarTul xalxur sadResas- 3. batoniSvili v., aRwera samefosa saqarT- 16. iToniSvili v., qarTvel mTielTa sao-
waulo purobebze, sadac yvela gaWirvebuls, mSiersa da mwyurvals SeeZlo velosa, qarTlis cxovreba, t. IV, teqsti jaxo urTierTobis istoriidan, Tb., 1960
danayreba, madlis qmnis, wyalobis gaRebis funqcia hqonda micvalebulis dadgenili yvela ZiriTadi xelnaweris 17. imedaZe s., arabuli warmoSobis leqsika
mosaxsenebel sufrasac. guriis tradiciuli yofis SesaniSnavi mcodne da mixedviT, s. yauxCiSvilis mier, Tb., 1973 sulxan–saba orbelianis „leqsikon qar-
aRmweri apolon wulaZe werda: „micvalebulis sulis saoxi da misi sulis 4. batoniSvili v., istoriebri aRwera vax- TulSi“, filologiis doqtoris akade-
pativiscema iyo ... aRapis gamarTva, aRapis gadaxda. aRapi... Cveneburi qelex- tangis mier, s. kakabaZis gamocema, tfili- miuri xarisxis mosapoveblad warmodge-
ia.... uwindeli aRapis mizani iyo maTxovarTa, xeibarTa da mSier-mwyurval- si, 1914 nili disertacia, 2014
Ta gaZRoma da maTTvis mowyalebis micemac ki“ [wulaZe ap.,1971, 202-203]. dRes, 5. gagoSiZe i., taxtiZiris samarovani, Tb., 18. ioseliani x., stumarmaspinZlobis
am mizniT, samgloviaro sufra aRar iSleba, magram, qelexze „Semoswrebu- 2020 tradiciebi svaneTSi, Tb., 2005
li“ ucnobis, rogorc sapatio stumris, dapureba dResac miRebulia da es 6. dasturlamali mefis vaxtang meeqvsisa, 19. italieli mogzaurebi saqarTveloSi me-
albaT zemoxsenebuli Zveli tradiciis gamoZaxili unda iyos. redaqtorobiT petre umikaSvilisa, tf., XV saukuneSi. iosafa barbaro, ambrozio
1886 kontarini, moambe Tviuri Jurnali, XI, tf.,
da mainc, ras warmoadgenda qarTuli sufra, raSi mdgomareobda misi arsi? 7. bregaZe l., sadRegrZelo da misi kompen- 1894
satoruli buneba, qarTuli sufra da 20. kakabaZe s., farsadan gorgijaniZis isto-
zurab kiknaZem qarTuli sufra qarTvelebis erT-erT Zlier saidentifik- samoqalaqo sazogadoeba, Tb., 2004 ria, saistorio moambe, II. tf., 1925
acio niSnad miiCnia da aRniSna, rom qarTvelebi „sixaruliT ikribebian 8. giuldenStedtis mogzauroba saqarTve- 21. kvantiZe g., eTnografiuli suraTebi
ara mxolod imisaTvis, rom sufraze kargi, Zvirfasi Rvino da nugbari loSi, t. I, germanuli teqsti qarTuli XVII-XVIII ss. saqarTvelos istoriidan
saWmelebi egulebaT, aramed, maTi sixaruli imiTac aris ganpirobebuli, TargmaniTurT gamosca da gamokvleva (istoriul-eTnografiuli kvleva) sa-
rom maTi monawileobiT sruldeba rituali, romlis mizani adamianTa daurTo g. gelaSvilma, Tb.,1962 disertacio naSromi istoriis doqto-
Soris keTilganwyobili urTierTobebis damyareba-ganmtkicebaa. kavSiri 9. glexis qorwili imereTSi, `cnobis ris akademiuri xarisxis mosapoveblad,
erTmaneTTan awmyoSi da winaprebTan warsulSi.... maT SeuZliaT aq gulRi- furceli,~ #1691, 1902 Tb., 2014
ani iyvnen, miscen gasaqani keTilganwyobilebas, wrfel grZnobebs... sufris 10. gociriZe g., kvebis xalxuri kultura 22. kiknaZe z., qarTuli sufra, Rvinis smis
sivrce, garkveuli azriT, pirobiTi sivrcea, Tumca es pirobiToba guliTa- da sufris tradiciebi saqarTveloSi, wesi, 2007, http://vinoge.com/istoria/qarTuli-su-
di grZnobebiT aris Seferili da gazavebuli. am pirobiTobas emorCileba Tb., 2007 fra-Rvinis-smis-wesi
sufris yoveli wevri, man icis, rom is ar imyofeba Cveulebriv adgilze, 11. griSaSvili i., qalaquri leqsikoni, Tb., 23. lekiaSvili a., Sen xar venaxi, Tb., 1972
rom sufra sxvaa da rom aq sxvaa, yoveldRiuri yofisgan gansxvavebuli 1997 24. makalaTia s., mesxeT-javaxeTi, Tb., 1938
wesebi [kiknaZe z., 2007].

sufras marTlac gansakuTrebuli adgili eWira qarTveli xalxis cxovre-


baSi, mas hqonda mniSvnelovani socalur-kulturuli da fsiqologiuri
datvirTva, igi saqarTvelos mosaxleobas sakmaod rTuli da mZime isto-
riis manZilze saSualebas aZlevda dadebiTi emociebis gancdis, sikeTis
da keTilganwyobis gamovlenis, Tundac wamierad, mSvidad amosunTqvis sa-
Sualebas mudmivi Znelbedobis Jams....

1070 1071
25. makalaTia s., fSavi, Tb., 1985 li yvela ZiriTadi xelnaweris mixed- Nino Mindadze
26. makalaTia s., xevsureTi, Tb., 1984 viT, s., yauxCiSvilis mier, Tb.,1955
27. niJaraZe g., qarTuli sufra kulturul 36. qarTlis cxovreba, t. II, teqsti dadgeni- Iv. Javakhishvili State University,
konteqstSi, krb.: qarTuli sufra da li yvela ZiriTadi xelnaweris mixed- Iv. Javakhishvili Institute of History and Ethnology,
samoqalaqo sazogadoeba, Tb., 2004 viT, s., yauxCiSvilis mier, Tb., 1959 Chief Scientific Officer, Doctor of History
28. orbeliani sulxan-saba, leqsikoni qar- 37. qarTuli materialuri kulturis eT-
Tuli, t. I, Tb., 1991 nografiuli leqsikoni, Tb., 2017
29. orbeliani sulxan-saba, leqsikoni qar- 38. qarTuli samarTlis Zeglebi, II, teqsti GEORGIAN
“SUPRA”
Tuli, t. I, Tb., 1993 gamosca, SeniSvnebi da saZieblebi daur-
30. oCiauri al., stumarmaspinZloba xev- To prof. i. doliZem, Tb., 1965
sureTSi, Tb., 1980 39. Citaia g., Sromebi, xuT tomad, IV, sale-
31. Jan Sardenis mogzauroba sparseTsa da qcio kursi saqarTvelos eTnografiaSi,
aRmosavleTis sxva qveynebSi, Tb., 1975 Tb., 2001 “Supra” had special place in the life of Geor- regional peculiarities. These peculiarities were
32. ruxaZe T., qarTuli saqorwino musika - 40. curtaveli iakob, SuSanikis wameba, qar- gian people, it had its rules and procedures and conditioned by bio-geographical environment
stilisa da Janris sakiTxebi, xelovne- Tuli proza, w.1, Tb., 1982 significant social-cultural and psychological and traditional ways of life of the population.
baTmcodneobis doqtoris akademiuri 41. wulaZe ap., eTnografiuli guria, Tb., 1971 function. It becomes clear from Georgian writ- It wasn’t appropriate in Georgia to sit at the su-
xarisxis mosapoveblad warmodgenili 42. xelmwifis karis garigeba, eqvTime Ta- ten sources that in the 5th century, and, proba- pra with arms on. A man, visiting family, was
disertaciis avtoreferati, Tb., 2013 yaiSvilis redaqciiT, tf., 1920 bly, even earlier, the culture of Georgian supra giving his weapon to the hostess. Supra, also,
33. sarTania d., ivane javaxiSvili da qar- 43. javaxiSvili iv., Txz. t. I, Tb.,1979 was formed. By that time, the rule of sitting at had its service personnel, ensuring this order.
Tuli etiketis istoriis sakiTxebi, Tb., 44. javaxiSvili iv., saqarTvelos ekonomiu- Georgian supra was already defined. Certain- Georgian supra was leaded by Tamada, who
2002 ri istoria, t. 4, Tb., 1996 ly, by the time, the form and content of Geor- pronounced toasts. Georgian celebration or
34. surgulaZe ir., miTosi, kulti, rituali gian supra was changing in accordance with funeral supra is unimaginable without drink.
saqarTveloSi, Tb., 2003 political and social-cultural situation of this or Wine, made of local varieties, was taken; and
35. qarTlis cxovreba, t. I, teqsti dadgeni- that epoch; Supra, arranged by different social in mountainous areas of East Georgia, mainly
layers, for different reasons and purposes, was vodka and beer were used to treat guests.
different. In nobles’ community, social hierar-
chy was observed when sitting at the supra; the Georgian supra, everywhere and always, with
attendees were arranged according to the posi- rare exceptions, played positive role in the life
tions and titles, and among peasants – accord- of population of Georgia and it had often at-
ing to the age gradation; however, everywhere tached the function of doing good, giving mer-
and on all kinds of supra, guests had special, cy, providing of social support to people.
honorable place. National character was better
preserved by the supra of relatively low social
layers; it, at the same time, is distinguished for

1072 1073
1074 1075
ekaterine TabukaSvili
saqarTvelos kulturuli memkvidreobis
dacvis erovnuli saagento,
saganmanaTleblo samsaxuri, ufrosi specialisti

lurji
sufra
arseboben sagnebi, romelTa mniSvneloba maT dan-
iSnulebas aRemateba _ mxatvrul-ideur ,,sazris-
Si gatarebuli~ sruliad ubralo nivTi Rirssac-
nob-mravlismetyvel saxed warmoCindeba. Aamgvar,
SemoqmedebiTad gardaqmnil xatebad gamorCeulia
,,lurji daCiTuli sufra~1. feradovnebiTac2 rCeu-
li sufris, lurjisa da TeTris kontrastze ,,awyo- xarisxi,zoma) imis maniSneblia, rom igi farTod gavrcelebuli da sazoga-
bili~ gamosaxulebani, cxovrebis siyvaruliT savse doebis yvela fenisTvis xelmisawvdomi yofila. yvelaze metad, sworkuTxa
amaRlebul, sazeimo ganwyobas qmnis. materialuris- patara da gansakuTrebulad didi zomis ,,lurji sufrebi~ gvxvdeba, maSin,
gan daclili, arcTu SemTxveviT SerCeuli lurji roca mTiuleTSi dRemde inaxeba grZeli da viwro formis sufrebi. nino
feri, Cvenda uneburad araerT literaturul Tu brailaSvilis TqmiT, ,,lurji sufris~ ieris gansazRvraSi mniSvnelovan
ferwerul nawarmoebs gvaxsenebs. rols asrulebdnen TviT saCiTavi yalibebic. im dros, rodesac ,,daCiTuli
qsovilis~ dasabeWdi yalibi faqizi da rTuli naxatiT amomWreli xelos-
,,lurji sufris~ zusti warmomavlobis Sesaxeb Cven nisgan did ostatobasa da xis magar jiSebs moiTxovda yalibi ,,lurji
araferi viciT. erT-erT istoriul cnobas (1640-1643 sufrisTvis~ (naxatiT dafaruli misi zedapiri ficris udides nawils
ww.) imereTSi myof Teimuraz mefesTan mosalapar- ikavebs) SedarebiT advili gasakeTebeli yofila da iWreboda rbili ji-
akeblad miwveuli, mefis guluxvi miRebiT moxiblu- Sis xeze, ris Sedegadac naxati ufro Taviseburi gamodioda da amasTanave
li rusi elCebi gvawvdian: ,,mefem Cvens win daCiT- atarebda mkveTrad gamovlenil xalxur xasiaTs~3.
uli sufra gadaafara da uxvad gagvismaspinZlda~.
danamdvilebiT ara, magram savaraudod, SesaZlebe- xalxuri xelovneba, mravalsaukunovani SemoqmedebiTi gamocdilebaa _
lia aqLlurji sufra igulisxmebodes. sazogadoebis erTiani emocia, gamorCeuli individis mier mxatvrulad gar-
daqmnili naazrevi, romelic droTa ganmavlobaSi cxovrebiseuli moTx-
dRevandlamde SemonaxuliYyvelaze Zveli daCiTu- ovnebisDSesabamisad muSavdeboda, didad ixveweboda.
li sufra XVIII saukunis bolos da XIX saukunis
dasawyiss miekuTvneba. SemorCenilia 1808-1815 wlebiT xalxuri xelovnebisaTvis niSneuli SeTxzulisa da realuris Serwyma
daTariRebuli sufrebic (sagulisxmoa, rom Rebvis lurj sufrazec Taviseburad vlindeba. sufris are stilizebuli figure-
amgvari wesi evropaSi XVII saukunis 80-iani wlebidan bisa Tu mcenareul ornamentTa, sxvadasxvagvari gamosaxulebiT TiTqmis
gvxvdeba). sufris sxvadasxvagvaroba (qsovili, mTlianad aris datvirTuli. xalxuri xelovnebisaTvis damaxasiaTebeli
xaliCisebri dekoratiuloba aqac sagulisxmodaa Cenili – uxvad moCiTuli
sufris lurj fonze TeTrad mocimcime, xatovani ,,saxeebi~ Tanabarwilad,
* naSromi pirvelad gamoqveynda saqarTvelos kulturuli memkvidreobis dacvis er- umniSvnelo intervaliT daSorebuli, erTmaneTis gverdigverdaa mofenili.
ovnuli saagentos sakonferencio masalebis krebulSi `muzeumi da kulturuli memkv- amdenad, sufris arc erT monakveTze, ar arsebobs am gamosaxulebaTa So-
idreoba“, 2016, gv. 202-206 ris raime umetesoba. msubuqi ritmiT gamTlianebuli kompoziciebi yvelgan
* statiaSi gamoyenebulia n. brailaSvilis ,,saqarTvelos eTnografia lurji sufrebi~ simetriuli da teqtonikuria. sufris centraluri nawili mcenareuli da
1964 w. foto-masala geometriuli ornamentiT Sedgenil wreebs uWiravs, romlis garSemoc sxva-
1 ZvelTaganve farTod gavrcelebuli qsovilis ,,daCiTvasTan~ erTad saqarTveloSi
gamoyenebuli iyo aRmosavleTidan Semosuli e.w. civi kuburi Rebvac (холодное кубовое
dasxva zomis figura Tanabrad nawildeba. moxatulobis centralur ares
крашение). am, ase vTqvaT, ,,negatiuri~ wesiT qsovilis Rebvis dros naxatis rezervacia
xdeba qsovilis saCiTavi yalibiT cximnarevi sanTlis daRvenTiT. Aamgvarad miRebulma
CiTma (выбойка) saqarTveloSi specialuri gamoyeneba hpova: ruseTisa da evropisgan gansxvavebiT
aqa ase ,,CiTavdnen~ mxolod da mxolod ,,lurj sufrebs,~. n. brailaSvili ,,saqarTvelos 3 2010 wlidan Tbilisis apolon quTaTelaZis saxelobis saxelmwifo samxatvro aka-
eTnografia lurji sufrebi~ 1964 w., gv 1 demiasTan arsebul, ,,lurji sufris~ samecniero kvleviT laboratoriaSi, TinaTin
2 bambis, selis qsovilebi iRebeboda mcenareuli saRebaviT indigo, romelic sufras intensiur kldiaSvilisa da qeTevan qavTaraZis TaosnobiT aRdgenilia lurji moCiTuli sufris
lurj feradovnebas aniWebda warmoebis uZvelesi beWdvis tradicia

1076 1077
ki viwro dekoratiuli zoliT erTmaneTisgan gami- rwmena-warmodgenebis amave rigSi moiazreba astraluri simbolo bor-
jnuli segmentebi dauyveba, sadac warmodgenilia jRalo, romelsac mklevarni mzes uwodeben. Mmze rogorc EnaTebis astra-
stilizebuli saxis rogorc mcenareuli da geo- luri niSani da RvTaebis ,,nawili~ sayofacxovrebo sagnebis mravalfero-
metriuli ornamenti (aRmosavluri mani, rozetebi), van dekorSi mcxunvarebisa da moZraobis simbolod aRibeWdeboda.5
ise sxvadasxvagvari figuruli gamosaxuleba: Citis,
irmis,lomis,monadirisa Tu Tevzis...Yyoveli maTgani garkveuli ikonografiuli datvirTviT warmogvidgeba sufris lurji
ucvlelad meordeba, radgan im erTaderT nimuSs feric, sxva ferTagan (sxvadasxvagvari, urTierTsapirispiro mniSvnelobiT)
mihyveba, romelic Stampvis, beWdvis gziTaa miRebu- gansxvavebuli lurji feri cnobilia rogorc ,,zeciuris6, ukidegano sivr-
li da mza formiT sasuraTe sibrtyes datanili. cis, maradiulis, brwyinvalebis, RvTaebrivi sibrZnis feri~ _ feri, romel-
sufraze aRbeWdil kompoziciuri sqemaSi ,,monaw- sac gansakuTrebuli datvirTvis misaniWeblad irCevdnen. am SemTxvevaSi ki
ile“ figuraTa: Tevzis, iremis, cxvaris, sakraluri lurjis gamomsaxvelobas masTan Sexamebuli TeTri feri aZlierebs, Cndeba
daniSnuleba cnobilia. adamianTa figurebi, sayo- erTgvari ,,kontrastuli mTlianoba~, romelic saxierad gansakuTrebul
facxovrebo nivTebi (dana-Cangali) ki mogvianebiT feradovan efeqts qmnis.
Cndeba. ,,yvela es motivi uneblied gvafiqrebinebs,
rom maT, wminda dekoraciuli mniSvnelobis garda, ,,lurj sufraze~ datanil gamosaxulebaTa mxatvrul gadawyvetaSi gansa-
gacilebiT Rrma da xalxis uZveles msofmxedve- kuTrebulia Sinaarsi, romelic Tanmimdevrulad ki ar aris moTxrobili,
lobasTan dakavSirebuli Sinaarsi aqvT. amitomac aramed garkveuli ideuri datvirTvis mqone simboloebiT droSi ganzo-
savaraudoa, rom ,,lurji sufrebi~ maTi sayofacx- gadebuli saxiTaa danaxuli da warmodgenili. Mmraval wels gamovlil-
ovrebo daniSnulebis garda garkveul ritualur ma, Cvenamde moRweulma ,,xat-simboloebma’ warmarTulidan qristianobaSi
xasiaTs atarebdnen. am mxriv sayuradReboa is faq- daides bina da qristianul rwmena-warmodgenebs SeeTvisen.
ti, rom ukanasknel dromde ,,lurji sufrebi~ iSle-
boda mxolod gansakuTrebiT sazeimo viTarebaSi ,,lurji sufra~ eris cocxali kulturis SemoqmedebiTi bunebis erTi
_ saqorwino nadimis dros, saeklesio dReobaSi~.4 TvalsaCino nimuSia. TvalisTvis naCvevi, mravlgzis gancdili, mexsierebiT
daculi, organulad SenivTuli ,,saxeebi~ xalxuri ostatis mier Semo-
qarTul sinamdvileSi am sufris arseboba Tval- qmedebiTadaa ametyvelebuli. pirobiT-simboluri xasiaTis, konkretulo-
naTliv adasturebs imas, Tu ramdenad siRrmiseulia bas moklebuli xelovnebis es nimuSi ganzogadebuli xasiaTisaa. uSualo
religiuri datvirTvis mqone rwmena-warmodgenebis gancdiT gamsWvaluli sakraluri motivebi sicocxlis ZaliT savse sam-
gavlena xelovnebis nimuSebze. saxiani qsovilis yaros warmogvidgens. yofiTi sagnisTvis damaxasiaTebeli Cveulebrioba,
yvela figuruli gamosaxuleba garkveuli ideuri xalxuri ostatis nakeTobiT gansakuTrebul mniSvnelobas iZens da misi
datvirTvis matarebelia. maTi warmomavloba Soreul warsulSi, warmar- ,,xatovani modeli~ gulgrils aravis tovebs.
Tul rwmena-warmodgenebSia saZiebeli. zogierTi maTgani ucvlelad, zog-
ic mxolod umniSvnelo cvlilebiT ara mxolod gadmovida, aramed organ- qarTuli mxatvruli Semoqmedebis mravalTagan erTi memkvidre ,,lurji
uladac damkvidrda qarTul ikonografiaSi. aRniSnul gamosaxulebaTagan sufra~ ,,Cveni7 rogorc sixarulis, imav dros sevdis momgvrelia, amgvarad
gamorCeuli qorbuda iremia, romelic materialuri kulturis adreul gansulierebuli sagnebi ki qmnian SuqmnaT atmosferos, romelic ase alama-
araerT Zeglze, keramikaze, brinjaos sartyelebze, Wvirul balTebsa da zebs Cvens yofas~.
kolxur culebzea dadasturebuli. miTologiidan Cans, rom yovel nadirs
RvTaeba hyavda, romelic anTropomorfuli an zoomorfuli saxis iyo. igi
xSirad irmis saxiT moevlineboda monadireebs. iremi e.w. ,,wiliani~ anu Rv-
Tis wili cxovelia, romelic raime gansakuTrebuli niSniT aris rCeuli
(mag. oqros rqebi, TeTri feri, TeTri laqa da sxva). qarTuli eTnologi-
uri monacemebiT iremi xSirad zebunebrivi Zalis matarebeli da RvTiur
samyarosTan dakavSirebuli arsebaa; zogan ki simdidrisa da siuxvis mom-
niWebladac gvevlineba.

metad sainteresoa TevzTan dakavSirebuli rwmena-warmodgenebi, mas nayof-


ierebis, gamravlebis funqcia ukavSirdeba. adreqristianul periodebSi ki
vidre qristes ikonografia Camoyalibdeboda, Tevzis gamosaxuleba qristes
evqaristiul simbolod aRiqmeboda. berZnulad Tevzi ,,ixtus~-ad gamoiTqmis,
rac abreviaturaa – pirobiTi Semokleba sityvebis: ,,ieso qriste Ze RvTisa~.
5 ix. vrclad surgulaZe i., ,,qarTuli xalxuri ornamentis simbolika~. 1986, gv. 88
6 didebuliZe m., ,,yincvisis wm. Nnikolozis taZris XIII saukunis damdegis moxatulobis
feradovneba,~ saqarTvelos siZveleni, 2007, # 11, gv. 91
4 brailaSvili n., ,,saqarTvelos eTnografia lurji sufrebi~ 1964, gv 2 7 Ле Корбюзье, ,, Архитектура XX века“, декоративное искусство сегодня, 1970, стр. 59

1078 1079
Ekaterine Tabukashvili
National Agency for Cultural Heritage Preservation of Georgia,
Educational Service, Senior Specialist

BLUE
TABLECLOTH
(SUPRA)
The sample of Georgian ethnology, “Blue Ta- eye, continually felt, preserved by the memory,
blecloth” is one of the distinguished products organically merged, are creatively revived by
of creative nature of living culture of the na- the folk craftsman. This piece of art of condi-
tion. Existence of this tablecloth in Georgian tional-symbolic nature, lacking specificity, has
reality clearly proves how deep the influence generalized nature. Sacral motifs, inspired by
of beliefs and imaginations of religious nature immediate emotion, present the world full of
on the samples of art is. All figural images are vital power. The commonness, characteristic
the bearers of certain ideas. Their origin should for every-day items, obtains special meaning
be sought in dim and distant past, in pagan be- in the folk craftsman’s work and “picturesque
liefs and imaginations. Some of them without model” distinguished for its colorfulness leaves
change, and some – with only minor chang- nobody without emotion.
es, not only transferred but even organically
established in Georgian iconography. Various
zoomorphic figural images, familiar for the

1080 1081
ekaterine bulaSvili
saqarTvelos kulturuli memkvidreobis
dacvis erovnuli saagento,
muzeumebisa da muzeum-nakrZalebis
samsaxuris TanamSromeli

barbare
erisTavi-jorjaZe
- pirveli
qarTuli
kulinariuli
wignis
avtori
`am drois cvlilebas, glexTa reformas da dRe-
vandels Cuens mdgomareobas rom uyureb, saWiroTa
vxedavdi samzareulos wignis Sedgenas, radganac
ar megulveba qarTuls enaze amgvari wigni~.

barbare erisTavi - jorjaZisa

saqarTveloSi gamocemuli pirveli kulinariuli


wignis, saxelwodebiT ,,sruli samzareulo“ avto-
ria barbare erisTavi-jorjaZisa (1833-1895). qarTvel-
ma mandilosanma Tavi mouyara saukuneebis manZil-
ze, zepirsityvierad gadmocemul, mravalferovani
produqtebisagan, aseve mravalferovani kerZebis
momzadebis, maT Soris ucxoeTidan, saqarTvelo-
Si Semosul-damkvidrebul receptebs. publikacias,
kulinariuli TvalsazrisiT, dResac ar daukargavs
aqtualoba.

barbare erisTavi-jorjaZis kulinariuli wignis


istoriis rekonstruirebis sarwmuno wyaroa, 1914
wlis gamocemisaTvis darTuli, misive qaliSvilis,
manana jorjaZe-gextmanis winasityvaoba. masSi gad-
mocemulia Semdegi:

,,didi xnis mecadineobis Semdeg, pirveli samzareu-


lo gansvenebulma 1874 wels dabeWda. es gamocema
mokle xanSi gaiyida.“

am epizodidan naTlad Cans, rom naSromis gamocema


barbares didi Zalisxmevis Sedegad mouxerxebia.

1082 1083
pirveli kulinariuli wigni, gansvenebuli, aramc Tu TviTon iyo diasaxlisi, aramed igi sxvebsac
„qarTuli samzareulo da agulianebda da aqezebda – rom ojaxisTvis miexednaT, ojaxi fexzed daey-
saojaxo sameurneo nacadni enebinaT da ekonomiurad gamagrebuliyvnen.
cnobani (damatebiT zogi-
erTTa rusulTa saWmelTa)“, gansvenebuli sityviT ar kmayofildeboda da mwerlobiTac surda, gaewia
eqvTime xelaZis stambaSi* „propaganda~ diasaxlisTa Soris. sxvaTa Soris man ganizraxa qarTuli
momzadda gamosacemad da samzareulos Sedgena da gamocema – radgan grZnobda, rom eris warmateba-
1874 wels daibeWda. Si da cxovrebaSi pirveli alagi janmrTelobas ukavia – es ukanaskneli
ki damokidebulia karg da saR sazrdoze. meore mxriT ojaxSi saWmelis
kerZebis mravalferovne- rigze momzadebas didi ekonomiuri mniSvneloba aqvs. gamoucdeli diasax-
basTan erTad, mis mier di- lisi yovelTvis met sanovages xarjavs da masTan verc noyiers da yuaTian
asaxlisTaTvis momzadebul sadils amzadebs...
publikaciaSi, SegxvdebaT
murabebis da mwnilebis re- ai am mosazrebiT xelmZRvanelobda gansvenebuli samzareulos Sedgenis
ceptura, Rvinis dayenebis dros. yoveli saWmeli, rac ki am wignSi Sedis, yvela misi piradi gamoc-
teqnologia, aryis gamoxdis tfilisi, eqvTime xelaZis stamba, 1874 dilebis Semdeg aris dawerili...“2.
specifika, sxvadasxva pro-
duqtebis Senaxvis wesebi, Zaf- mamulisTvis sargebelis motanis uzomo survilma aaRebina kalami Tav-
ebis Rebvis teqnikis Taviseburebebi, misi mravalWirnaxuli gamocdilebiT mdabal qalbatons da daawerina CvenTvis saintereso pirveli qarTuli
miRebuli misi Tanamedrove, yoveldRiuri sayofacxovrebo codna. kulinariuli wigni:

publikaciam didi popularoba moi pova, da maleve xelmeored ,,...Tbilis- „...yovels SemTxvevaSi, Tu am SromiT, mciredsac aras sargeblobas moutan
Si axpatelovs daubeWdavs da esec male gayidula. gansvenebuls azraT CemTa memamuleTa, me viqnebi dajildoebuli miT; xolo am Sromas, Tu raime
hqonda mesame gamocemis dabeWdva, magram ulmobelma sikvdilma SeuSala naklulevaneba SeamCndes, vimedovneb, sazogadoeba SeminiSnavs da gamamx-
xeli. damzadebuli masala me (manana jorjaZe-gextmanisa - e. b.) damrCa. nevebs darigebiTac, raTa SemdegSi gamovsce ufro sruli da ukilo samza-
am masalidgan zogi gamovtove, rasac dRevandeli momentisaTvis cota reulo da saojaxo sameurneo wigni“3.
mniSvneloba hqonda, da zogi evropiuli da qarTuli saWmelebic daumate.
am rigad Sevsebuli samzareulo, mgonia, did sargeblobas moutans Cvens ,,sruli samzareulos“ momdevno publikaciebi 1988 da 2017 wlebSi ganx-
diasaxlisebs... “1. orcielda da bibliografiuli iSviaToba dainteresebuli sazogadoe-
bisaTvis metad misawvdomi gaxda. niSandoblivia, rom kulinariul wigns
amdenad, barbare erisTavi-jorjaZis kvlavac SenarCunebuli aqvs misdami didi interesi da aqedan gamomdinare
samzareulo wignis momdevno, 1914 Sesabamisi popularoba.
wlis gamocema, saxelwodebiT „sruli
samzareulo“, barbares qaliSvilis, publikaciaSi, me-19 saukunis saqarTvelos dramaturgiisa da Teatris isto-
manana jorjaZe-gextmanis mieraa re- riidan, saintereso informacias vecnobiT mwerali qalis ojaxis Sesaxeb.
daqtirebuli da misive ZalisxmeviT
gamocemuli. barbare erisTavi daibada sofel
qistaurSi,daviT erisTavis ojaxSi 1833
barbares portretis ukeT warmosad- wels. ojaxis ufross, mamas, barbare
genad, sainteresod migvaCnia manana mogonebebSi mosiyvarule da gulisx-
jorjaZis asuli gextmanis am gamoce- mier aRmzrdelad ixseniebs. daviTi
misaTvis darTuli winasityvaoba: qalis ganaTlebisaTvis saswavlebels
saWirod ar miiCnevda. ojaxSi mdidari
„gansvenebuli deda Cemi, kn. barbare biblioTeka iyo, rac momaval mweral
jorjaZisa, erTi im diasaxlisTagani qals TviTganaTlebis SesaZleblobas
iyo, romelic ojaxSi Sinaur saqmis aZlevda. deda - avTandil amilaxvris rafiel erisTavis saxl-muzeumi, sof.
gakeTebas da ojaxis movla-patrono- qistauri
bas ar Takilobda...

2 ,,sruli samzareulo“, Sedgenili kn. barbare jorjaZis mier, bakur sulakauris ga-
momcemloba, Tb., 2017
1 ,,sruli samzareulo“, Sedgenili kn. barbare jorjaZis mier, bakur sulakauris ga- 3 qarTuli samzareulo da saojaxo sameurneo nacadni cnobani (damatebiT zogierTTa
momcemloba, Tb., 2017 rusulTa saWmelTa), Sedgenili kn. barbare jorjaZisagan. tf., 1874

1084 1085
asuli, nino, aseve saSinao ganaTlebis is avtoria leqsebis, poemebis, moTxrobebis, piesebisa da polemikur-kriti-
mqone, qarTuli enis kargi mcodne yo- kuli werilebisa. muSaobs samzareulo wignis Sedgenaze:
fila. misi gardacvalebis Semdgom,
barbares aRzrdaSi mniSvnelovani „-iqneba isini ar hsaWiroebdnen am gvars wigns, romelnic mzareulebiT da
wvlili mis gamdels - dilavard- rusulis samzareulos wignebiT uzrunvelni arian, magram, visac SeZleba
isas miuZRvis, romelic mas saojaxo ara aqvs, rom daiWiros qiriT, kargi mzareuli da arc icis rusuli, rom im
saqmesTan erTad xelsaqmes aswavli- enazed dawerilis wignebidan mainc SesZlos gaakeTebinos saWmelebi, maSin
da, uambobda zRaprebsa da legendebs, imas SeuZlia am wigniT isargeblos.
ukiTxavda wignebs. barbare erisTavi-jorjaZis naqoni
nivTebi. daculia rafiel erisTavis
- esec unda davsZino rom, SeZlebac rom gqondeT, xandis-xan ise gaZnel-
saxl-muzeumSi, sof. qistauri
cnobili qarTveli sazogado moR- deba xolme xeiriani mzareulis Sovna, romelic am Tquens gemovnebazed
vawis, poet rafiel erisTavis umcro- ver gaakeTebs saWmels da an srulebiT winaaRmdegs Tquenis survilisas.
si da, barbare erisTavi Zalian adre,
gremSi, yofil samxedro pirze, zaqa- - radgan, TiTqmis, yovels qals valaT aZevs ojaxis mzrunveloba, amisaTvis
ria jorjaZeze daaqorwines. samxe- es wigni mza aris, iyos saxelmZRvaneloT samzareuloSi, umetnavesaT saqa-
dro karieraSi xelmocaruli zaqaria rTueloSi arsebulTa saWmelTa gakeTebisaTvis da sxva saojaxo sameur-
soflad cdilobda TviTdamkvidre- neo nacadTa cnobaT sargeblobisaTvis, ese igi: masalebis Senaxvisa, Rvinis
bas. SemoqmedebiTi bunebis, sruliad dayenebisa, aryis gamoxdisa, Zafebis SeRebisa, sapnis moxarSvisa, murabebis
axalgazrda barbare Tavidanve mZime da mwnilebis gakeTebisa da sxvaTa, da sxvaTa, romelnic moucilebel-
ekonomikur pirobebSi aRmoCnda. gazeT ni saWironi arian, unametnavesaT sofelSi da es Tu asea, amisaTvis aqve
„droebaSi“ daculia saadgil-mamulo davsZine raodenime evropiuli saxel-da-xelo saWmelebic“5.
bankis gamgeobis gancxadeba barbares
mamisa da zaqaria jorjaZis ojaxis me-19 saukunis meore naxevarSi, ruseTidan dabrunebulma axalgazrdebma,
valebis Sesaxeb. romelTac „Tergdaleulebis“ saxeliT vicnobT, miznad qarTul liter-
aturaSi damkvidrebuli mZime samwerlobo enis gardaqmna daisaxes. or
gamouval mdgomareobaSi Cavardnis sapirispiro banaks („mamebi“ da „Svilebi“) Soris, anton pirvelis sami
da qonebis „prikazSi“ dagiravebis stilis Teoriis mxardamWerma, barbare jorjaZem, „mamebis“ mxare daiWi-
gamo zaqarias soflis mitoveba da ra. Tavisi poziciis gamo, qarTul enasTan dakavSirebul polemikaSi bar-
saxelmwifo samsaxurSi Cadgoma mou- bare ilia WavWavaZesac daupirispirda. qalis amgvarma sazogadoebrivma
wia. soflad, upatronod mitovebuli aqtivobam saerTo yuradReba miiqcia. Jurnal „ciskris“ furclebma Semoi-
adgil-mamuliT, sami bavSviT zaqarias naxa misi da ilias mwvave kamaTis Sinaarsi:
finansuri daxmarebis gareSe darCe-
nili barbaresTvis autaneli Seiqmna rafiel erisTavi „...erT Zvel droSi, agiaanT gamdels ityvian, romelic yovel dRe wirvaze
yofa. Zmisadmi, rafiel erisTavisadmi, Turme midioda, sanam eklesiaSi mividoda mitrial - motrialebaSi iq
miwerili werilSi kargadaa asaxuli wirva gamosuli daxvdeboda da manam Sin miaRwevda, sadili gaTavebuli
misi mdgomareobis simZime: daxvdeboda. am gzazed siaruliT da mibruneb - mobrunebiT orives mok-
lebuli iyo. Tu ukacravad ar iqnebi Tqvenc am gzazed siaruliT swored
„es zaqaria raRasa Svreba, Seni Wirime, rafiel, gagonila mag kacis saqme? ise mogdiT. aq qarTulsa scdebiT da iq - evropiulsa...“6.
swored erTi Tve aris kapiki ar gamougzavnia, ram unda macxovros? yma
da mamulze es aris „prikazis“ valSi apekuni dauyenebiaT da puris Semo- iliam sanacvlod, barbares kritikisa da poeziisaTvis Tavis danebeba da
savlisa da venaxisa SarSandelic imaT waiRes, me ar damanebes da welsac samzareulos sakiTxebiT Tavis Seqceva urCia.
imaTve waiRes. venaxsac axla isini dahkrefen da me risTvisRa vdgevar,
tyvilad aqa? vswer Seitane „prikazSi“ fuli meTqi da ara meSvela ra“4. „Tu literaturul sakiTxebSi barbale TergdaleulT ebrZvis, axlis wi-
naaaRmdegia da Zvelis motrfiale, saWirboroto sazogadoebriv sakiTxeb-
miuxedavad aseTi mZime mdgomareobisa, man mainc SeZlo Tanamedrove sazo- Si is mowinave qalia“7.
gadoebriv cxovrebaSi CarTva da adgilis damkvidreba. 1858 wlidan misi
Semoqmedeba Tavs iCens „ciskris“, „droebis“, „iveriis“, „kvalisa“ Tu „jeji-
lis“ furclebze.
5 qarTuli samzareulo da saojaxo sameurneo nacadni cnobani (damatebiT zogierTTa
rusulTa saWmelTa.) Sedgenili kn. barbare jorjaZisagan, tf., 1874
6 Jurnali „ciskari“, 1861
4 gaCeCilaZe amberki, narkvevebi XIX saukunis qarTuli dramaturgiisa da Teatris isto- 7 dgebuaZe fucu - fularia f., moRvawe qalebi revoluciamdel saqarTveloSi, soxumi,
riidan, Tb., 1957, gv. 262 1957, gv. 170

1086 1087
erovnul samosSi gamowyobili, warmo- Rvawlsa da Sromas ar Seudrkebian Tuki saqmes ar uSvelian rasme“8.
sadegi Sesaxedaobis, qarTveli mandi-
losnis progresuli pozicia kargad 1895 wlis 10 aprils barbare jorjaZem 62 wlis asakSi, gomboris gzaze
Cans missave werilSi - „oriode si- daasrula sicocxle:
tyva ymawvil kacebis sayuradRebod“,
sadac barbare qarTvel mamakacebs „diliT yvelasTan erTad momzadebuliyo samgzavrod da rZlis SemweobiT
mouwodebs, qalTa dacinvisa da dam- asuliyo etlzed, Camjdariyo da maSinve mosvloda gulis qSenva, mcire
cirebis nacvlad, debs, colebs, qaliS- xnis Semdeg guli wasvloda. bevri saSualeba exmaraT, magram yovelive
vilebs ganaTlebis saSualeba miscen, amao gamxdariyo, veRar moebrunebinaT“9.
raTa maT Tanamedrove gamowvevebTan
gamklaveba SeZlon. barbare jorja- pirveli kulinariuli wignis avtori, barbare erisTavi-jorjaZisa, Sesani-
Zis es werili samarTlianadaa miCneu- Snavi qarTveli mandilosani, saukeTeso deda da meojaxe, Zveli qarTuli
li qarTuli feminizmis manifestad. tradiciuli enisa da mwerlobis kargi mcodne, mwerali - leqsebis, wer-
ilebis, moTxrobebisa da piesebis, pirveldawyebiTi pirveli saxelmZRvane-
los - „dasawyisi swavlisa“ avtori, legendebis da siZveleTa saucxoo
mcodne, eris TviTmyofadobis SenarCunebisaTvis Seupovari mebrZoli, qal-
Ta uflebebis damcveli, me-19 saukunis TvalsaCino progresuli sazogado
barbare jorjaZis xelnaweri moRvawea, romlis Semoqmedebis srulfasovnad warmoCena Semdgomi kvlevis
sagania.
„oriode sityva ymawvil kacebis sayuradRebod~
barbare erisTavi-jorjaZis samzareulo wigni gamorCeuli qarTuli gas-
tronomiuli kulturis istoriuli, enobrivi da socialuri Sinaarsis
„pirvelidanve dawyebuli yoveli kaci dedakacebis gakilvaSi yofila da
mqone qarTuli kulinariuli xelovnebis matianea.
aris; yovelive braleuloba qals miaweres da didad cdiloben es Ta-
vis amxanagi yovlis gziT daecaT da daemdablebinaT. siyrmidanve amas
barbare erisTavma-jorjaZisa saTanado adgili daimkvidra qarTuli mwer-
CasZaxoden „Sen, radgan Semoqmeds qalad daubadebixar, Seni wesi es unda
lobis saukeTeso moRvaweTa Soris.
iyos. xmagakmendili Cumad unda iyo, aravis Sehxedo, arsad waxvide, yurebi
daixSo, Tvalebi daxuWe da ijeq,... swavla da sxva enebiT ganaTleba ra
Seni saqmeao... TiTon mamakacma ki Seisxa ampartavnobis da zvaobis frTebi,
daiWira vrceli asparezi da sTqva: „me radgan kaci var, gavswev, gavquslav
cis kidemde, Cemi damabrkolebeli ara aris - ra, vimWevrmetyveleb, viswavli,
yovelgvari Tavisufleba da qveynis mflobeloba xelT mi pyriao“. gaifar-
Tova gza da dedakaci viTom valdebulebaSi Caagdo, Tu me ara lukmas ver
SesWamo, - ra iyo ufro daemonebina... mamakacma ojaxSiac ki arad Caagdo
dedakacis Sroma, upiratesoba TviTon dai pyro da yurebi gamouWeda: Tqven
Wkua ara gaqvT, ara gaqvT guli da grZnoba, arc ara gesmiT,... xarT daun-
dobelni, moRalateni...

...Cvenma ieso qristem brZana: ara ars garCeva arca mamakacTa da arc de-
dakacTao. magram ra wresac pirvelad daadga kaci, im wris gadacileba
sjulis gardamavlobad miaCnda.

qalebs im daCagvriT mainc ver dauTrgunes niWi da goneba; Tu ganaT-


leba ar misces, TavianT dedaenazed mainc kargad da saZirkvlianad See-
ZloT naTeli msjeloba, da saqmianoba, vin iyo mwignobrobis patroni da
wera-kiTxvis gamavrcelebeli CvenSi, Tu ara qali, rodesac kacebi mamulis
damcvelebad Tof-iaraRzed iyvnen dayudebulni?...

...axala mainc Cvenma kacebma daanebon Tavi zvaobas da meSurneobas, miscen


TavianT debsac Tanaswori swavla da mimarTuleba, rom SeeZloT kidec
kvalSi Cadgoma da angariSis moTxovna Tanamedrove qalebisa, Torem Zvel 8 Jurnali „kvali~ 1893 weli, #16
dedakacebs samaris meti veRara gagvasworebs ra da axali Taobis qalebic 9 gardacvaleba da dakrZalva kneina barbare daviT erisTavis asulisa da T-dis z. jor-
jaZis meuRlisa, gazeTi ,,iveria“, #80, 1895, gv. 2

1088 1089
bibliografia Ekaterine Bulashvili
National Agency for Cultural Heritage Preservation of Georgia,
1. gaCeCilaZe amberki,narkvevebi XIX sauku- 6. qarTuli samzareulo da saojaxo
Museums and Museum-Reserves Unit, Employee
nis qarTuli dramaturgiisa da Teatris sameurneo nacadni cnobani (damatebiT
istoriidan, Tb., 1957 zogierTTa rusulTa saWmelTa), Sedge-
2. dgebuaZe fucu - fularia f., moRvawe nili kn. barbare jorjaZisagan, tf., 1874 BARBARE
ERISTAVI-JORJADZE
qalebi revoluciamdel saqarTveloSi, 7. qarTuli samzareulo da saojaxo
soxumi, 1957 sameurneo nacadni cnobani (damatebiT
3.
4.
Jurnali „ciskari“, 1861 zogierTTa rusulTa saWmelTa.) Sedge-
– AUTHOR OF
THE FIRST
Jurnali „kvali“, 1893 weli, #16 „oriode nili kn. barbare jorjaZisagan, tf., 1874
sityva ymawvil kacebis sayuradRebod“ 8. gardacvaleba da dakrZalva kneina bar-
5. ,,sruli samzareulo“, Sedgenili kn. bar- bare daviT erisTavis asulisa da T-des
GEORGIAN
CULINARY
bare jorjaZis mier, bakur sulakauris z. jorjaZis meuRlisa. ,,iveria“, #80, 1895
gamomcemloba, Tb., 2017

BOOK
Barbare Eristavi-Jorjadze happens to be the Barbare Jorjadze shares personal experience to
unifier of the knowledge accumulated in Geor- Georgian housewives on proper storage of food
gia in the field of culinary and the author of the products, use of cooking technologies with con-
first culinary book, published in Georgia. The sideration of various peculiarities and specifici-
collection, compiled by her, the technology of ty. Her book is the handbook in the kitchen for
cooking of dishes, included in it, hasn’t lost its mastering in cooking of Georgian dishes, jams,
actuality even in the 21st century. pickles, boiling, fermentation, dyeing.

The publication “Full cuisine” contains signi- Cooking book by Barbare Eristavi-Jorjadze is
ficant nuances for housewives, to allow them the chronicle of Georgian culinary art, having
efficient implementation of day-to-day house- historical, linguistic and social content of outs-
keeping activities. tanding Georgian gastronomic culture.

1090 1091
1092 1093
dali catava
iv. javaxiSvilis saxelobis
Tbilisis saxelmwifo universiteti,
humanitarul mecnierebaTa fakultetis doqtoranti,
Tsu turizmis kvleviTi centri,
mowveuli leqtori,
sazogadoebriv mecnierebaTa instituti,
GIPA biznesis fakultetis leqtori

ra
dagvitova
kneina
barbare gastronomiuli kulturis gulSematkivrebs misi aRorZinebis didi Sesa-
Zlebloba eZlevaT.

jorjaZem unda aRiniSnos aseve is faqtic, rom wigns gaaCnia yvela is kriteriumi, rac
Tanamedrove kulinariis saxelmZRvaneloebisaTvis aris damaxasiaTebeli.
gastronomiuli kulturis istoria1
rogorc yvela srulyofili kulinariuli wigni, iwyeba samzareulo xel-
sawyoebiT, Tumca ver vityvi, rom kulinariuli wesrigi daxvewilia. dRevan-
Tanamedrove cxovrebis ritmis, sirTuleebis, Sez-
deli gadmosaxedidan Tu vimsjelebT rigiTobis logikuri jaWvi TiTqos
Rudvebisa da teqnologiuri progresis gamo Cveni
darRveulia, rac sruliadac ar akninebs mis mniSvnelobas da sidiades.
bebiebisa da babuebis receptebi xSirad daviwyebas
magram es aris cda, da sakmaod kargi, rom qarTveli qalbatonebi gaanaT-
eZleva, Canacvleba xdeba ufro praqtikuli, Tana-
los am mimarTulebiT, Tanac STamomavlobas gastronomiuli kulturis
medrove meniuTi. amgvarad ziandeba, ikargeba Cveni
istoria dautovos. dawerilia, im droisaTvis aqtiuri eniT, barbarizmebs
memkvidreoba, namdvili memkvidreoba, rac yvelasgan
vgulisxmob, magram es albaT ufro imiT aris ganpirobebuli, rom yvel-
gamogvarCevs da Tavisebur individualobas sZens
asTvis gasagebi yofiliyo. sainteresoa imitom, rom kargad Cans qarTu-
eris kulturas.
li imdroindeli yofa. gastronomiuli kultura xom TviTmyofadia da
eris tradiciebs, mis yofa-cxovrebas, epoqas asaxavs. Tvalwin warmogidge-
Tanamedrove saqarTveloSi aqtiurad daiwyo Zveli
ba qarTul kabaSi gamowyobili Cixtikopiani qarTveli kneinebi, Zvirfasi
qarTuli receptebis Segroveba da aRdgena, maT ukve
faifuris WurWlidan rogor miirTmevdnen vardis murabas da Cais.
xSirad naxavT maRali klasis restornebis meni-
uebSi. Tavis droze swored ase daiwyes frangebma
Sevecdebi wignis Tanmimdevrobas mivyve, rom ufro cxadi warmodgena Sevuqm-
da italielebma, amitomac aiyvanes maTi samzareulo
na mkiTxvels, imaze Tu ra dagvitova kneina barbare jorjaZem.
msoflio klasikis doneze.
pirvel rigSi TvalSi gvxvdeba wonis erTeulebi, rasakvirvelia dRevand-
kneina barbare jorjaZis pirveli qarTuli samza-
elobisaTvis sruliad sxva, aseve kerZebis da maTi ingredientebis dasaxe-
reulo wigni, meTvramete-mecxramete saukunis saqa-
lebebi, swored es aris interesis, kvlevisa da maTi gacocxlebis sagani.
rTvelos uamrav istoriul,kulturul,geografiul
sawoni da sawyao erTeulebi, wylisTvis, erbosTvis, burRuleulisTvis, vec-
da ekonomikur faqtze migvaniSnebs. ras ar naxavT aq,
debi ganvmarto:
Zvel qarTul tradiciul,aseve miviwyebul receptebs,
cnobebs sakvebad gamosadegi mcenareebis Sesaxeb,san-
girvanqa – 1453,59 gr.
eleblebsa da im droisaTvis, sruliad ucxo evro-
puli kerZebis momzadebis wesebs. ase, rom qarTuli
staqani – 250 gr.

loti – 12,79725 gr.


1 statia pirvelad gamoqveynda JurnalSi `kulinART~, 2016

1094 1095
misxali – 5 gr. aTvis rodesac superTanamedrove macivrebi ar iyo, albaT aqtualur Temad
iTvleboda.
Cafi – 12-16 l.
sufris gaSlas rac Seexeba, dRevandelobisaTvis cota komikuria ‒
sapalne – 147 kg. „wveulebis dros Suagul sufraze sigrZeze dalagebuli larnakebi savse
xiliT, kompotiT, wniliTa da murabebiT.“ sufris esTetikuri mxarec ar
Tungi – 2-4 l. aris daviwyebuli, imas, rom sufra yvavilebiT unda moirTos garkveuli
yuradReba aqvs daTmobili. sufris momsaxure personalisaTvis avtori
Careqa – litris naoTxali calke rCevebs iTvaliwinebs, magram gansakuTrebiT minda aRvniSno, rom:

baTmani-iranuli – 3 kg. „mosamsaxureebi ar unda aCqardnen da wynarad iyvnen, TefSebis gamocvlis


dros, raxuni ar ismodes da sazogadod mosamsaxureni, wynarad da dinjad
osmluri – 7 kg. unda emsaxurebodnen stumrebs. mosamsaxure frTxilad unda iyos, rom
saWmlis mitanis dros, wveni aravis gadaasxas. Rvinoebs, ki maspinZeli Tav-
oya – 1200 gr. azobs stumrebs, xils, yavas da Cais ki diasaxlisi.“

TviTon avtori zogierTis axsnas gvaZlevs – „erTi staqani wyali iwo- sasmelTan dakavSirebiT im epoqis Sesabamisi rCevebia mocemuli, yvela
nis naxevar girvanqas,“ „erTi girvanqa nuSi sami staqania,“ „erTi stolis boTls Tavisi Rvinis saxeli unda eweros, xolo rac Seexeba sxva sas-
kovzi dafxvnili Saqari, erTi lotia.“ „bahari – inglisuri pilpilia,“ melebs: „sasmelTa Soris unda iyos liqiori CaisaTvis da koniaki, radgan
„ugrexela – greCixaa.“ am sasmelebs, bevrni miirTmeven CaiT da yaviT.“

TemaSi Sesvla xorciT iwyeba. saocrad kargad aris rCevebi mocemuli, Tu minda yuradReba gavamaxvilo xemsze, anu rogorc barbare jorjaZe uwodebs,
rogor unda SevarCioT da gamovicnoT axalia Tu ara saqonlis xorci. „patara sufra zakuskisTvis“ sanam sadili iqneba ‒ magidaze alagia „xi-
Cemi yuradReba erTma niuansma mii pyro, Cven gviyvars, axali da Tbili xor- zilala axali xaxviT, Tevzeuli, paSteti, lori, Zexvi, sardinka, karaqi, sxva-
ci, xSirad gaigonebT bazarSi ‒ sul Tbil-Tbili axali xorcia CasaSu- dasxva magari sasmeli.“
Sado ‒ kneina barbare gvirCevs, rom xaris xorci Tbil-Tbili da axali
arasdros ar unda mivirTvaT, aramed mxolod mesame dRes. am midgomas wignis erT-erTi Tavi sxvadasxva gamosadeg rCevebs aqvs daTmobili, rome-
dRes mkacrad icaven klasikur evropul samzareuloSi. lic nebismier diasaxlissa Tu adamians Wirdeba da SeiZleba dRevandelo-
baSic kargad gamoadges:
barbare jorjaZes wuTebSi aqvs gaTvlili sxvadasxva xorceulis Sewvis
dro, rasakvirvelia imis gaTvaliswinebiT, rom qarTvelebs kargad moxr- 1. „yaviT an SokoladiT daCneulis amoyvana. daCneul alagas wausviT
akuli xorci gviyvars. xolo xorceulis moxarSvis teqnologiis gaT- kvercxis guli da glicerini, aiReT sufTa naWeri da nel-Tbili wyliT
valiswinebisas gveubneba, rom aTvlis wertili wamoduRebidan iwyeba da amowmindeT.“
sxvadasxva xorceulisaTvis sxvadasxvanairad grZeldeba.
2. „danas Tu xaxvis suni aqvs, mSrali mariliT gawmindeT.“
etyoba friad ganswavluli kneina kargad icnobda mkurnalobis RmerTis,
asklepiosis erT-erTi qaliSvilis, higias mcnebebs, radgan zedmiwevniT 3. „WianWvela sadac gaCndes pamidoris foToli daayareT.“
gvaswavlis sakvebTan mimarTebaSi higienuri normebis dacvis teqnikas. kar-
gad Cans, rom gacnobierebuli aqvs, erTi SexedviT umniSvnelo niuansebi, kulinariuli receptebi da teqnologiuri procesis aRwera qarTuli sax-
momzadebis meTodebi da teqnologiuri procesebi rogor ganapirobeben snilo kerZebiT iwyeba da pirveli sapatio adgili „artalas“ ekuTvnis,
saboloo Sedegs, amitomac Zalian sainteresod migviTiTebs produqtis Semdeg modis „bozbaSi“ da mTeli rigi piris pativisa kerZebis saxiT.
pirvandeli damuSavebisa da Semdeg maTi sworad gamoyenebis meTodebze.
erT-erTi rCevis wakiTxvisas bebiaCemi gamaxsenda, romelic arays asmevda
aSkaraa gurme qalbatonTan gvaqvs saqme, gveubneba, rom nebismieri kerZi dasaklavad gamzadebul mamals, Tumca Zveli gimnazistka ki iyo, namdvilad
mxolod axladmomzadebuli unda mivirTvaT, rom misi namdvili gemo gav- vici, rom barbare jorjaZis wigni ar qonia: „visac surs, frinvelis xorci
igoT, amitomac zustad unda vicodeT, rodis movamzadoT, rom saTanado magari ar iyos, sami saaTis win Zmari CaaylapeT da iseT alagas daamwyvdi-
dros moxvdes is sufraze. aseve gakvriT, magram sworad aris miTiTebuli eT, rom moZraoba ar SeeZlos, qaTams, erTi Cais kovzi, indours, bats, ixvs
zogierTi kerZis servirebis Sesaxeb. kulinariuli samyaros mTavari rCeva, erTi stolis kovzi. mere dakaliT gabtyveniT da erTi Rame ise iyos. ase
rom marili yovelTvis naklebi unda davamatoT, radgan damateba yovelT- dakluli frinveli rbili da gemrielia.“
vis SeiZleba, mokleba ki ara, mkveTrad gasdevs avtoris mTel wigns.
am Sesavalidan frinvelis xorcisgan gakeTebuli kerZebi iwyeba ‒ qaT-
ar aris gamorCenili aseve produqtebis Senaxvis meTodebi, rac im drois- mis CixirTma, bati wvniani Sindis CurCiT, qaTmis wvniani gurulad, ras

1096 1097
aRar naxavT. erTma saTanadod miiqcia Cemi yuradReba ‒ „arisa cxvris an gamagrilebeli da sezonurad saWiro sakvebi ufroa. „pomidvris SeWaman-
idourisa“, sadac xorcTan erTad ixarSeba xorblis marcvlebi da Semdeg di,“ „Svindis SeWamandi,“ mayvlis, tyemlis da a. S. bevr maTgans TiTqmis
neldeba sakmazebiT. ar icnobs dRevandeli qarTuli samzareulo ‒ „Rolos (mJauna) SeWaman-
di,“ „kvrinCxis (qliavis gvaris ekliani mcenare) SeWamandi,“ „isvrimis“ an
wignidan istoria imzireba da irkveva, rom imdroindel qarTul samza- „alublis Wrianteli.“
reuloSi aqtiurad moixmareboda mtredi, kakabi, mwyeri, torola, kurdRe-
li, Tumca axla aseTi popularuli aRar aris. aRniSnul wignSi, dRemde samzareuloze yovelTvis axdens gavlenas mezobeli qveynebis da dampy-
moRweuli davac gadawyvetilia da misi avtoris azriT, sacivi namdvilad roblebis gastronomiuli kultura, amitomac flavis fenomeni gansakuTre-
gurulia. bulia saqarTveloSi. Jan Sardeni, rodesac „nadims saqarTvelos mefis
karze“ aRwerda, xazgasmiT aRniSnavda, rom pirvel kerZad sxvadasxva feris
qarTvelebi rom xorcis moyvarulebi varT axali araferia, Tumca bost- flavi SemohqondaT samefo sufraze. rasakvirvelia barbare jorjaZis
neulis kerZebic Zalian gviyvars, rac kargad Cans gansakuTrebiT lobios „srul samzareuloSi“ es fenomeni aucileblad unda asaxuliyo, am qal-
variaciebSi – „axali lobios borani,“ „axali lobio erbo kvercxiT,“ batons xom ambicia qarTul srul samzareulos daxvewilobaze, servire-
„ispanaxis borani,“ „badrijnis borani,“ „badrijani moxrakuli,“ „satacu- baze, sufraze mirTmevis kulturaze, momsaxurebaze da sxva bevr niuansis
ri erbokvercxiT,“ „badrijani xorciT.“ aRweraze hqonda. flavis uamrav variaciebs gvTavazobs ‒ „erbos flavi,“
„flavi muTanjis,“ „flavi burRulis.“ sainteresoa, kliaris gamoyenebis
fafebis kultura TiTqosda araqarTulia, am dros kneina barbare jor- wesi samarxvo kerZebSi, romelsac barbare jorjaZe, rogorc qababs ise
jaZe mTel rig saintereso kulinariul receptebs gvawvdis, fafebi xom moixseniebs ‒ „qababi vaSlisa,“ „qababi qondrisa,“ „qababi xaxvisa“:
Tavisi TvisebebiT unikaluri erTeulia: „rZis korkoti,“ „xalifafa-daR-
erRili xorblisgan,“ „qaSi“ ‒ fetvisgan,“ „pitnis naxarSSi gakeTebuli ‒ „gaakeTeT wminda fqvilis Txeli comi, marili CayareT, didroni Tavi
fafa fqvilisa.“ xaxvebi grZlad daTaleT, amoavleT am Txel comSi da mowviT cximSi.“

ar aris daviwyebuli martivi kerZebi, rogorebicaa: „erbo-kvercxi pamidor- gogra, axlac, saqarTvelos yvela regionis samzareulos erT-erTi aqti-
iT,“ „yiyliyo,“ „SanTraqi“ ‒ sami stolis kovzi erbo gaacxeleT tafaSi, urad moxmarebadi produqtia, is gamoiyeneba ramdenime mimarTulebiT, ro-
kvercxi gatexeT, CaagdeT mTliv, kidev da kidev, ramdeni kvercxic gnebamT; gorc kerZi, magaliTad wvniani, rogorc fxali, rogorc garniri xorceul-
roca Seiwos, marili moayareT. visac surs pilpilsac moayris. SanTraqi Tan, rogorc deserti, es albaT im tradiciebis aqtiuri gagrZelebaa, rasac
aduRebul wyalSiac keTdeba uerbood.“ kneina barbares wignSi vxvdebiT.

calke ganyofilebaSia Tavmoyrili e.w. „samarxo saWmelebi,“ aq kargad Cans rac Seexeba samarxvo kerZebis ganyofilebas, minda xazi gavusva erT sain-
Tu rogor iyenebdnen Cveni winaprebi Zalian sasargeblo da noyier bur- tereso detals, aq simJavisaTvis yovelTvis gamoiyeneba Sindi an Sindis
Ruleulebs, magaliTisaTvis moviyvan „maxoxis“ dayenebas, romelic qatos- CurCi. aqve ar aris daviwyebuli yvelasaTvis unikaluri sakvebi soko ‒
gan keTdeba, gansakuTrebul kerZad momeCvena „lobio zarbabiT“, romelic aqcenti boRlamazea, anu uwylod bevr xaxvSi moxrakul kerZze ‒ kalmaxis
qarTvelebisaTvis damaxasiaTebeli erTi gemo namdvilad ar aris, radgan sokos, daTvis sokos, qama sokos, niyvis gamoyenebiT.
moxarSul lobios qiSmiSi, nuSi da ziriSki (kowaxurismagvari mJave kenk-
ra) emateba, nigvzis magivrobas ki Tafli uwevs. parkosnebidan aqve vxvdeb- Tevzeulobis ganyofilebaSi,rogorc Tevzis martivad sxvadasxva nedleul-
iT cercvis, muxudos gamoyenebiT gakeTebul kerZebs. ze da cximze Sewvidan dawyebuli Zalzed ucxo da egzotikuri Tevzis da
xizilalisgan gakeTebuli kerZebia mocemuli. „oraguli wveniT“ ‒ wvri-
am nawilSi aqtiurad Cans qarTul samzareuloSi koWas da zafranas ga- li Tevzebis asortisgan saucxoo wvniani kerZis recepti. „loqo wveniT
moyenebis tendenciebi. samarxvo kerZebis saintereso receptebSia aseve, anu Rlavi,“ „gelaqnuri (iSxani) Svindis CurCiT,“ „Wanari civad,“ „zuTxi
muxudos da ospis wvnianebi. satacuris wvniani, satacuri zeTiT, satacuri civad,“ „gelaqnuri civad nigvziT,“ „oragulis Caxoxbili.“
mSralad, RanZilis, ispanaxis, WinWris, svintris (SroSanisebrTa), Warxlis,
danduris, badrijnis, „kombostos moTreula“: aqve aris axsnili, rogor unda gamovicnoT, rom Tevzi moixarSa, yuradRe-
ba eqceva momzadebis teqnologiur process da wina samuSaoebs, tempera-
– „erTi Tavi kombosto aduRebul wyalSicCadeT da moTuTqeT, wvrilad turul reJims. Tevzis Senaxvis, damarilebis meTodebs. Tevzeulis ganyo-
dasWeriT, danayeTcnigozi da sami stolis kovzi danayili nigozi erT filebaSi yvelaze saintereso da egzotikur kerZad SeiZleba CaiTvalos
staqan ZmarSi gaxseniT da daasxiT daWril kombostos da moSuSeT, Tu „zuTxis Tilima“: ,,zuTxi rom moxarSoT, amoalageT. mere moumzadeT Zmari,
Zmari an nigozi cotaa, kidev miumateT, marili uyviT, roca gacivdes.“ CaasxiT Zmari qoTanSi, Sig CaayareT dariCini, dafnis foToli, mixaki, ili,
bahari, marili. eseni erTad wamoaduReT, roca gacivdeba qilaSi daasxiT
vitaminebis mTel Taiguls vxedavT „mwvanilis SeWamandSi,“ romelic zuTxs.“ aRsaniSnavia, aseve, zRvis sxva produqtebis kerZebi: „kibo wveniT,“
sezonuria da neldeba aseve nigvziT. saerTod SeWamandebis seria me- „kibo qarTuli badrijniT“ da a.S.
tad yuradsaRebi Temaa am wignSi. es Taviseburi civi supeulia, zogier-
Ti maTgani SegviZlia aseve cxelic mivirTvaT, magram zafxulis sezonze uyuradRebod ar aris darCenili garnirebis Temac ‒ erT-erTi Tavi eZ-

1098 1099
Rvneba „salaTa sxvadasxva SemwvarisaTvis“ ‒ Tumca miTiTebuli ar aris evropuli saWmelebis ganyofileba, romelic rogorc irkveva, misma qal-
romel Semwvars gulisxmobda am SemTxvevaSi Cveni gurmani qalbatoni, al- iSvilma Seavso sabolood, 1914 wlis gamocemaSi, bulionebiT iwyeba. es
baT, qarTul piris gemos Tu miando es saqme. loris momzadeba kupatebis SeiZleba ufro franguli gavlena iyos, radgan is konsomes damzadebis
da Sinauri Zexveulis damzadebis teqnologiuri gaSrobis da Semdeg Sen- wess ufro hgavs. „yvela wveni salfetkSi unda gawuroT.“ SCi, borSi, ak-
axvis procesebic aseve naTlad aris gadmocemuli. roSka da sxvadasxva wvniani kerZebi. aseve „bevSteqsi,“ „rostbivi,“ „Jar-
kovi,“ „atbivni,“ es kerZebi da maTi momzadebis teqnologia dawvrilebiT
rac Seexeba cxobas, calke qveTavSi „fqvileulis gamocxoba“ xaSis day- aris mocemuli. avtors ucvlelad aqvs datovebuli saxelwodebebi, albaT
enebidan dawyebuli, puris, xmiadebis, simindis da fetvis mWadebis, rZiani imdroindeli kulinarebisaTvis Jargoni ufro axlobeli iyo da kerZis
comiT nazuqis gamocxobiT damTavrebuli, TiTqmis yvelanairi comeulis ucxo warmoSobasac xazs usvamda.
damzadebis recepti gvaqvs.
uyuradRebod arc subproduqtebia darCenili ‒ „tvinis katleti,“ „cx-
ai xaWapuri, regionebis mixedviT ar aris dayofili da martivi afuebuli viris an xbos Siganuri,“ „Zroxis ena“. aqve albaT am produqtebisaTvis
comisagan keTdeba, aseve ar aris axsnili xaWapurSi yveli imeruli iqneba, gankuTvnil evropul sousebs vxedavT: „TeTri sousi,“ „garoxis sousi,“
Wyinti Tu sxva. „xardalis (xrenis) sousi,“ „sousi provansi“ ‒ anu imdroindeli maionezi,
„sousi xaxvis“: „rva Tavi xaxvi dasWeriT, CayareT qvabSi, daasxiT sami sto-
„falustaki“ ki namdvili Carozia, moxaluli fqvilisgan da erbosgan ga- lis kovzi xorcis wveni. am wvenSi kargad moxarSeT. ori natexi Saqari
keTebuli, romelic Semdeg ixarSeba TaflTan erTad, keTdeba burTulebi daasveleT, tafaze dadeT, roca dawiTldes, erTi stolis kovzi wyali
da gacivebis Semdgom albaT, rogorc halva ise iWmeva. daasxiT da aaduReT. erTi stolis kovzi moSuSuli fqvili, ori stolis
kovzi erbo, es xaxvi sul erTad aurieT da sacerSi gaxexeT. Zmari da cota
qarTul nacionaluri samzareulos erT-erTi saintereso maxasiaTebeli Saqari uyaviT da isev erTad wamoaduReT.“
apetaizerebia, maT Soris upirvelesi Tu ara, erT-erTi mniSvnelovani adg-
ili dRemde mwnilebis kulturas uWiravs, am mxriv Cveni kneina barbare evropuli kerZebis ganyofilebaSi aris ganTavsebuli e.w. „sacivi“ ‒ anu
Zalian bevr recepts gvTavazobs, etyoba, rom kargad aqvs gamokvleuli laba-xolodeci, aseve „goWi moxarSuli araJniT da xardliT (xreni),“
es Tema, radgan mravalferovani da Zalzed sainteresoa. etyoba, rom zam- „SCuka an sxva Tevzi gatenili.“
TrisaTvis an ufro sworad „piris pativisa da nabaxusevisaTvis“ mudmiv
TadarigSi iyvnen qarTvelebi, rodesac tarxunas, isrims, Sinds, panta vaSls, ratomRac tkbileulis da namcxvrebis Tema ar aris fqvileulTan erTad,
alubals, qliavs, atams, siminds, ekalas anu rogorc mas uwodebs avtori albaT desertis funqciis gamo.
RiWs, amwnilebdnen. araferi rom vTqvaT, kombostos mwnilis mraval varia-
ciaze, badrijnisa da pomidvris mwnilebze. „pudingi brinjisa,“ „pudingi Romis an mani krupisa,“ „pudingi TeTri puri-
sa.“ „perogi xaSiT,“ „perogi samarxo oraguliT,“ „vareniki tvarogisa,“ ,,va-
yvelam kargad viciT, Tu rogori faqizi sakvebia rZis produqtebi, ami- reniki alublisa.“ „blinebi saxeldaxelod mawvniT“ Tu droJiani comis
tomac am ganyofilebas wignis avtori da Cveni kulinariis bebia kneina, blinebi, „ponCiki moxarSuli“:
higienuri normebis dacviT iwyebs, Tan dasZens: „Tu im alagas, sadac rZea
Senaxuli, sxva araferia, isa sjobs, radgan rZe advilad iTvisebs sxva „erT-naxevari Cais staqani mduRare wyali CaasxiT qvabSi an rame Wur-
nivTierebis sunsa da gemos.“ aseve gvaswavlis kulinariul xriksac, Tu WelSi, ori stolis kovzi erbo, ori Cais staqani fqvili CaayareT, Zalian
rogor unda gamovicnoT wyalgareulia Tu ara rZe: „kargi rZe rom frCx- gaTqvifeT; roca comi gacivdes, oTxi kvercxi CaaxaleT, ori stolis kovzi
ilze daviwveToT mrgvalad daemCneva, wyliani ki — maSinve gaiSleba.“ danayili Saqari, limonis qerqi(cedra), cota vanili, an wmindad danayili
saintereso rCevebia naRebis moxdis da Semdeg rZis moxaWovebis, araJnis, dariCini, eseni sul kargad aurieT. patara qvabSi CaasxiT erbo, roca erbo
mawvnis, karaqisa da erbos gakeTebis Sesaxeb. am yvelafris Semdeg saubaria duRils daiwyebs, kovzi daasveleT erboSi, amoiReT patar-patara comebi
yvelze da iwyeba e.w. maWikis an rogorc mas uwodebs nawis Tema, romelic da CayareT am aduRebul erboSi. roca comi zeviT moitivtivebs, maSin
yvelis dedad ixmareba, aseve sxva variantic aqvs ‒ megruli dvrita, anu amoiReT, sacerze daawyeT; rac meti erbo aqvs daiwritos, bludze daawyeT,
igive nawi, Tumca teqnologia ufro sxvaa. swored am dvritaTi gakeTebuli Saqari moayareT;“
sulguni aqvs aRwerili TandarTuli rCevebiT, Tu rogor unda SevinaxoT,
rom organoleptikuri Tvisebebi SeinarCunos. sxva CarozebTan erTad gvxvdeba aseve „vafli umSvenieresi,“ „vaSlis pi-
rogi vozduSni,“ „vaSlis Sarlota.“ desertebSi xilisa da bostneulis
albaT, kneina barbares dros gacveTili Tema iyo, magram CvenTvis siaxlea fafebia: „fafa gogrisa,“ fafa mJave vaSlisa,“ „fafa mJave mocxarisa, Jo-
isrimis maSarabi: losa, mayvlisa, alublisa an qliavisa“ am rangSi gadis aseve sxvadasxva
xilisagan momzadebuli felamuSebi.
„roca isrims Tvali Sesdis, im dros unda dakrifoT, gamoswuroT; is wveni
sacerSi gaswureT, CaasxiT qvabSi; rom aduRdes, qafi moxadeT da didxans tortebis cxoba SeSis RumelSi TiTqos warmoudgenelia, magram aRweraSi
aduReT; roca gasqeldes, rogorc badagi, gaacieT, boTlebSi CaasxiT da kargad Cans, Tu rogor profesionalTan gvaqvs saqme, ase zedmiwevniT yvela
SeinaxeT.“ detalis gadmocema mxolod iseT adamians SeuZlia, vinc TviTon kargad

1100 1101
aris gawafuli am saqmeSi: „feCzed aris damokidebuli kargis gamocxoba, cal-calke daiwuros, ara da erTad.“
imisTvis jer qaRaldi SedeT feCSi, Tu maSinve gayviTlda da daiwo, feCi
cxelia da Tu qaRaldi nel-nela gayviTlda feCi kargia;“ aqve vxvdebiT „axtaSiris“ damzadebas:

ase cxveboda torti „karolevski,“ „italianuri,“ „naRbisa,“ „wablis,“ „Raridan aiReT TeTri yurZnis tkbili did qvabSi da maSinve aaduReT,
„Sokoladis,“ „nuSisa,“ „suxrisa,“ „nigvzisa.“ rusuli gastronomiuli qafi moxadeT da gaacieT. Semdeg CaasxiT karga garecxil qocoSi, aamseT
kulturis hitad wodebuli gurievis fafa ‒ „qaSi gurievisa,“ da sxvadasx- piramdis, SemouwyeT qocos pirze vazis foTlebi, daaxureT sarqveli, miwa
va „peroJnebi.“ daayareT, zed civi wyali daasxiT, ise magrad datkepneT, rom kargad dai-
talaxos. qristeSobis TveSi gadaiReT, maWariviT sasmelia.“
CarozebTan gvxvdeba aseve nayinis receptebi, rogorc mas uwodebs ‒ „nay-
invi (maroJni) rZisa,“ „nayinvi (maroJni) yavisa,“ da Jeleebis momzadeba, tkbili sasmelebis dayeneba calke ganixileba: nalivkebi ‒ viSniovka,viSnia-
Rvinisgan, limonisgan, kenkrovnebisgan, nesvisgan. ki, yavis nalivka, Si povka, arayi vardisa, arayi melia kudasi, arayi pitnisa,
es yvelaferi dawvrilebiT aris mocemuli. aqve aris aseve samzareulos
kuliCebisa da pasqis gamocxoba iwyeba Tavdapirvelad safuaris dayenebiT, erT-erTi mniSvnelovani sanelebeli Zmari da misi momzadebis wesebic.
radgan aseTi ti pis comeuli nawarmisTvis yvelaze mniSvnelovani swored
kargi safuaria. es etyoba kneina barbares dros kargad icodnen. aqve gva- kneina barbare jorjaZis naSromi erT-erTi mniSvnelovani faseulobaa, ara
Zlevs pasqis mosarTavebis receptsac ‒ „glazurie.“ am TavSivea, rusuli marto gastronomiuli TvalsazrisiT, aramed socialuri TvalsazrisiTac,
babkebis, korJikebis, krendilebisa da bulkebis cxobis imdroindeli ara radgan is, rogorc cnobilia, pirveli qali iyo, vinc xma aimaRla qalTa
marto receptebi, aramed teqnologiuri procesis aRwerebi, rasac Tan aseve uflebebze da cdilobda, rom yvela qali saukeTeso yofiliyo Tavis
kulinariuli xrikebic axlavs. amasve gvTavazobs murabebis moxarSvis saqmeSi. amis magaliTs ki rogorc misi mematianeebi weren, TviTon iZleoda.
procesis aRwerisas: „roca siropi gasqeldeba da nayofi zemod aRar moi-
tivtivebs, muraba mzad aris.“ „roca kargad gacivdes, maSin CaasxiT qilaSi wignSi avtori sayofacxovrebo pirobebisaTvis saWiro TiTqmis yvela ni-
da SeinaxeT, Tu cxels SeinaxavT, siropi ZirSi darCeba, nayofi ki zeviT uanss exeba, sapnis moxarSvidan dawyebuli, saRebavebis ferebis dayenebiT
moitivtivebs.“ damTavrebuli. aq vfiqrob, rom lingvistebsac Zalian saintereso masala
elis ‒ alisarCulis saRebavi, sandlisferi, piris feri.
romel murabas ar naxavT aq, TeTri da wiTeli blis, Tu wengosi da badri-
jnis, komSisa Tu mocxaris, mayvlisa Tu Jolosi, vardisa Tu vaSlis, sazam- misasalmebelia, rom qarTul sivrceSi ukve gamoCndnen cnobili kulin-
Tros qerqisa Tu gogris da miwavaSlasi, leRvisa Tu limonisa. arebi, romlebic acocxleben kneina barbare jorjaZis danatovars, axlax-
an gamoCnda aseve qarTuli restorani, romlis meniuc mTlianad barbare
gozinayi ‒ qarTuli kulinariis erT erTi saritualo Carozia da Tu tur- jorjaZis kulinariuli receptebiT aris Sedgenili, kerZebi qarTuli
istuli marketingis TvalsazrisiT SevxedavT dRemde erT-erTi „Teiqevvei“ produqtisgan mzaddeba, gemo avTenturia, mowodeba evropuli, rac udavod
produqtia. kneina barbares drosac, rogorc Cans ase iyo, is nuSis, nigvzis, misi Sefmzareulis damsaxurebaa.
Txilis da sxva naWuWianebisgan gakeTebuli gozinayis ramdenime recepts
gvawvdis.

aqve vnaxavT saintereso Carozs Taflisgan, romelsac „alvaxazs“ uwodebs,


da sakmaod rTul teqnologiur process gvTavazobs.

erovnuli siamaye CurCxelis receptebis seria ki rasakvirvelia, saCurCx-


ele nigvziani acmisa da badagis winaswari momzadebiT iwyeba.

Cireulis momzadebis wesebTan erTad gvTavazobs Rvinis dayenebas (kaxurad):

„umTavresi pirobani sazogadod kargis Rvinis dayenebisa arian:

1-li: qvevrebi iyos kargad garecxili.

2-re: yurZeni iyos Zalian Semosuli, radganac Tu yurZeni mwife aris,


ukeTesi Rvino dgeba.

3-me: Tu saSualeba aris, yurZeni gadirCes, ise rom kvaxe da dampali ar


Seyves da TiToeuli jiSis yurZeni (rqa-wiTeli, mwvane, mcvivani, saferavi)

1102 1103
musika
da
qoreologia

1104 1105
Tamamad SeiZleba iTqvas, rom saSemsruleblo xe-
lovneba, yvelaze zustad asaxavs aramaterialuri
kulturuli memkvidreobis Tvisobriv maxasiaTe-
bels - mas adamiani qmnis da mxolod Sesrulebis
momentSi „abstraqtulad“ arsebobs (mag.: Teatri, mu-
sika, cekva).

saukuneebis manZilze cocxali ganviTarebisa da


mudmivi evoluciis formiT mimdinare es mimarTu-
leba ara marto Sinagani emociebis gamoxatvis, es-
Tetikuri tkbobis gancdis da sakuTari Semoqme-
debiTi potencialis gamomJRavnebis saSualeba iyo,
aramed, samyarosadmi damokidebulebis Cvenebisa da
garkveuli saazrovno stereoti pebis Camoyalibebis
formaqmnadi fenomenic.

aramaterialuri kultura yvelanair distancias


muzeumis multifunqciur datvirTvaSi, dominanti, Slis adamiansa da memkvidreobas Soris, radgan is,
albaT mainc, masSi akumulirebuli kulturuli Cveni yoveldRiurobis ganuyofeli nawilia. misi si-
sivrcea. xolo, kulturis vrcel definiciaTa area- cocxlisunarianobis garantic sazogadoebis saWi-
lidan, erT-erTi mTavari sayrdeni, Tavad adamia- roebebidan momdinareobs, rac Tanmdevad, Rirebule-
nis (sazogadoebis, adamianTa garkveuli jgufebis, biT mniSvnelobasac uzrdis. am ti pis memkvidreobis
er(eb)is) saazrovno kategoriebis gaerTianebaa, rac arseboba samuzeumo sivrceSi, msoflmxedvelobrivi
ukavSirdeba msoflaRqmas, mentalobas... amitom, mu- ganviTarebis Cvenebis da uwyveti emociuri kavSi-
zeumi ara marto icavs (igulisxmeba dacvis sruli ris gancdis saSualebaa. Cveni identobis erT-erTi
meqanizmi), aramed, kompleqsurad warmoaCens yvela- ganmsazRvreli „poliazrovnebiTi“ kategoriac, ro-
ze ufro mniSvnelovans - im memkvidreobas, rome- gorc qveynis kulturuli mravalferovnebis sayr-
lic azrovnebis Sedegad moi pova kacobriobam. es deni (kuTxuri mravalferovneba, kilouri da dia-
azrovneba, rogorc aramaterialuri memkvidreobis leqturi simravle, qarTuli damwerlobis saxeobebi
umTavresi safuZveli, ayalibebs kidec iseT ganms- da a.S.), aramaterialur konteqstSi reprezentirebis
azRvrel maxasiaTeblebs, rasac identoba hqvia. swor koncefcias moiTxovs. es Tema aseve moicavs
qarTul musikalur memkvidreobas, romelic metad
aRniSnuli konteqstiT irkveva, rom aramaterial- mkafiod, SemoqmedebiTad da Rrma fsiqologiuri
uri kulturuli memkvidreobis „eqsponireba“ samu- semantikiT gvagrZnobinebs Cven winaparTa samyaros
zeumo sivrceSi, aucilebeli faqtoria, rac, amave msoflaRqmis xangrZliv gamWol process.
dros, rTul konceptualur midgomebs moiTxovs.
erTi SexedviT, TiTqos marTlac warmoudgenelia salome xmiadaSvili
aramaterialuris materializeba, Tumca, aq ganms-
azRvreli unda iyos Tavad am memkvidreobaSi Sema-
vali konkretuli mimarTulebis umTavresi arsisa
da maxasiaTeblis warmoCena.

aramaterialuri memkvidreoba yvelaze mkafiod gad-


moscems eris kulturul azrovnebas, rac mTlia-
nobaSi - msoflio kulturuli memkvidreobis
konteqstSi - saocar eTnokulturul mravalferov-
nebas qmnis. es aris kacobriobis udidesi saganZuri,
romelic RirebulebaTa sistemebzea aRmocenebuli.
amis gacnobierebiT da aRiarebiT Seqmna gaerTiane-
buli erebis ganaTlebis, mecnierebisa da kulturis
organizaciam (UNESCO) konvencia aramaterialuri
kulturuli memkvidreobis dacvis Sesaxeb (2003 w.).

1106 1107
salome xmiadaSvili saistorio-saeTnografo samecniero sazogadoeba, romelTanac moewyo is-
saqarTvelos kulturuli memkvidreobis toriul-eTnografiuli muzeumi.
dacvis erovnuli saagento,
saganmanaTleblo samsaxuris specialisti, yovelive zemoTqmuli iyo mcdeloba im mniSvnelovani memkvidreobis saTa-
musikismcodneobis doqtori nadod dacvisa da warmoCenisTvis, rasac moZrav memkvidreobas vuwodebT
da romelic, SeiZleba iTqvas, saboloo jamSi, mainc warmatebiT iqna gadaW-
rili. Tumca, aris ufro „faqizi“ mimarTuleba - aramaterialuri memkvi

You might also like