Žemės ūkis visada buvo ir bus labai svarbus pasauliniu mastu.

Kai žmonių populiacija nebuvo tokia didelė

ir grūdų rinka buvo pakankamai nusistovėjusi, žemdirbystei buvo skiriama gal šiek tiek mažiau dėmesio.
Kilus karui Ukrainoje, tapo aišku, kad svarbu aprūpinti žmones grūdais, nors palyginus kiek Ukraina
eksportuoja grūdų pasauliniu mastu, tai yra tik nežymūs skaičiai. Didėjant žmonių skaičiui, automatiškai
didėja ir grūdų poreikis. Seniau grūdų derlių galėdavome padidinti mineralinėmis trąšomis, dabar, trąšų
kainoms išaugus 2-4 kartus, automatiškai daugelis stengiasi jų sumažinti iki minimumo, kad su mažesniu
duodamu trąšų kiekiu galėtume užauginti stabilų derlių. Aišku viskas priklauso ir nuo dirvožemio, toje
pačioje Ukrainoje derlingas dirvožemis siekia apie metrą, todėl nualinti jį yra sunkiau, jie ir visiškai
nenaudodami trąšų gali užauginti stabilų derlių. Lietuvoje derlingas dirvožemis siekia geru atveju 30-35
centimetrus, todėl sugadinti jį galima ganėtinai greitai, nes jis yra jaunas, o jo atkūrimas gali užtrukti
šimtmečius. Kad to išvengti, Europa imasi įvairių reikalavimų, kurių tikslas yra sumažinti trąšų, chemikalų
sunaudojimą. Ūkininkams manau kartais yra pikta, kai Europoje yra dar tik svarstomos įvairios
alternatyvos, ribojimai, o Lietuva tai ima ir įgyvendina, tampa pradininke. Kartais iš tikro atrodo, kad visi
yra nusiteikę prieš ūkininkus, nes ir žiniasklaidoje neretai girdžiu, kad ūkiai yra didžiausi žemės teršėjai,
bet niekas nekalba apie jų svarbą. Suprantu, kad technika, gyvuliai išmeta nemažą kiekį angies ir visokių
kitų oksidų, bet gi viskas tobulėja ir esame priversti viską sumažinti ir stengtis tapti tvaresniais. Mano
pavyzdžiu, ūkis visada tobulėja, prieš šešis metus visiškai atsisakėme plūgo, praeitais metais nusipirkome
tiesioginę sėjamąją, gerokai sumažinome trąšų kiekį. Noriu paminėti, kad ūkis yra Pakruojo rajone, kur
derlingumas ir taip yra didesnis, todėl pelnas, augimas sparčiau vyksta, ne tokiuose derlinguose
dirvožemiuose ūkiai neturi galimybės greitai plėstis. Mano nuomone, artėjant naujai kartai, ūkininkai
atsižvelgia į naujoves, taip pat ir kaip gauti pelną, nenualinant dirvožemio, ar net jį pagerinant. Prie
ūkininkų apšvietos prisideda ir įvairūs renginiai. Tik mano nuomone jie kartais prasilenkia su ūkininkų
praktika. Dalyvaudamas šių metų parodoje ,,Ką pasėsi“ vykusiame seminare „Dirvožemio būklės
išsaugojimo ir gerinimo problemos“ pasigedau realių ūkinių žinių. Susidarė tokia nuomonė, kad
reklamuotų savo produkciją ir nori įbrukti savo įsitikinimus. Nors ir patys nenaudojame plūgų, bet
niekada nesakau kategoriškai ne, plūgas tinka kitokiuose dirvožemiuose. Jau pradžioje gerbiamas
dėstytojas pasakojo apie pakelių problemą, sumintus laukus, bet jei ir neapsėsime pakelių tai vis tiek
apsisukdami suminame, su navigacija kitaip apsisukame ir mažiau suslegiame, taip pat ir nuotraukos
buvo neparinktos atitinkamai, pakelių problema, bet aiškiai matosi, kad purškiant per galulaukę
apsisukant ne laiku buvo atjungtas purkštuvas. Toliau sekanti apkalbėta problema išplovimas, aiškinama,
kad lygūs laukai turi būti, bet juk kuo daugiau augalų ir grumstų jie sulaiko tą vandenį esant stipriam
lietui. Žodžiu diskusija buvo įdomi, bet kaip ir visada visur yra pasigendama realių ūkinių žinių. Suprantu,
kad reikia mažinti taršą ir tausoti dirvožemį, bet visada reikia atsižvelgti ir į ūkininkų praktiką. Tarkime
tikrai bus ir didelių ūkių kurie atsisakys didesnių išmokų dėl aplinkosauginių reikalavimų, nes tiesiog jų
nebepakels. Tarkime dėl griovių apsauginių zonų aplink griovius, kam reikalinga palikti 3 metrus.
Suprantu, kad lengvuose dirvožemiuose medžiagos greitai išsiplauna, bet palyginus mūsų rajono
dirvožemį, kad dirbame minimaliai, taikome trąšų kontrolę kurios metu mažiau tręšiame laukų kraštus,
purškimo sekcijų kontrolę tai daugiau išsiplauna per drenažą nei per griuvius. Na žodžiu nelabai patiko
diskusija, nes visi nori įbrukti savo teoriją.