S u dar ė

VYTAUTAS KAUKAS

i
KAUNAS
„ŠVIESA“
UDK 087.5
Ga285

Redaktorė SVETLANA LUKOŠENKOVAITĖ

© Sudarymas, Vytautas Kaukas, 1998

ISBN 5-430-02398-1 © Leidykla „Šviesa“, 1998
Pratarmė

Iš žilos senovės, kartu su ankstyvaisiais meno kūriniais,

pirmosiomis mokslo žiniomis, mus pasiekė ir įvairūs gal­
vosūkiai. Matyt, šis žmogaus saviraiškos būdas yra toks
pat natūralus kaip ir kita jo dvasinė ar fizinė veikla. Net­
gi kiekviena tauta tikriausiai turi savitą, tiktai jai bū­
dingą galvosūkių kūrimo ir sprendimo išraišką, susiju­
sią su šios žmonių grupės gyvenimo sąlygomis. Pavyz­
džiui, lietuvių tautai būdingas galvosūkių tipas —mįslės
ir minklės. Gaila, kad šiuo aspektu niekas netyrinėjo gal­
vosūkių kaip tautos ar atskiros civilizacijos bendros kul­
tūros dalies. Galbūt tai ateities dalykas.
Žmogaus kūnui reikia mankštos, fizinių krūvių, ku­
rie padeda išlaikyti organizmo funkcijų reikiamą tonusą,
o jo intelektą lavinti gali padėti galvosūkių sprendimas.
Reikia pasakyti, kad ši poilsio forma populiari tarp
bet kurio amžiaus žmonių, bet kurioje socialinėje ter­
pėje.
Šios knygos tikslas —pateikti įvairiausių galvosūkių,
bandant juos susisteminti. Stengtasi surinkti ne kuo
daugiau ar kuo įmantresnių uždavinių, bet kuo įvaires­
nių, klasikiniais tapusių. Antra vertus, tai ne matemati­
kos populiarinimo knygelė. Šie uždaviniai skirti net ir
neturintiems matematinių polinkių žmonėms. Tai dau­
giau pramoga nei rimtos problemos sprendimas.
Ir jeigu ši knyga padės užsimiršti ligoniui, sutrum­
pins nuobodžią kelionę į kitą pasaulio kraštą vykstan­
čiam keleiviui ar atitrauks nuo stikliuko neturintį ką
veikti jaunuolį, vadinasi, tikslas bus pasiektas.
Lietuvių kalba knygelių šia tema išleista visiškai ne­
daug. Grynai lietuviškų — dar mažiau. Buvo leidinių,
verstų iš rusų, anglų kalbų.
 Išrinkau šiai knygai iš savo kolekcijos, mano many­
mu, labiausiai vykusius ir labiausiai tinkamus tam ar
kitam uždavinių tipui galvosūkius. Dalis iš jų paties su­
galvoti, dalis — interpretuoti, kiti paimti iš įvairių rin­
kinių, žurnalų.
Galvosūkių sistematika — sąlyginė ir subjektyvi, ne­
siremianti kokiais nors loginiais išvedžiojimais. Tačiau ji
padės skaitytojui orientuotis knygoje ir tam tikru lygiu
(pramoginiu) atspindės galvosūkių pasaulį.
Ilgai galvojau ar pateikti ir išskirti kaip tipą braižy­
bos galvosūkius. Tai savotiški, į tradicinius galvosūkių
rinkinius neįeinantys, uždaviniai. Bet jie įdomūs ir rei­
kalauja daug sumanumo. Todėl galų gale įtraukiau ir
juos.
Galvosūkių atsakymai pateikiami knygos gale.
Vytautas Kaukas
 MATEMATIKOS GALVOSŪKIAI

Kai kuriems žmonėms žodis „matematika“dar iš mokyklos laikų kelia

gana nemalonias asociacijas. Tačiau šiuo atveju tai grynai sąlygiškas
pavadinimas. Tikrosios matematikos čia rasime labai mažai. Tai grei­
čiau vien aritmetika, na, ir, žinoma, nuovoka. Elementarūs skaičiavi­
mai, norint rasti teisingą atsakymą, tegul nieko neatbaido. Įrodykite,
kad jūs turite praktišką ir lankstų protą.
Galvosūkis kaip pramoga kilo grynai iš praktinių gyvenimo situa­
cijų matematinių problemų. Tai ir žemės matavimai, ir situacijos dėl
palikimo padalijimo, ir šiaip įvairios dalybos. Todėl, chronologiškai se­
kant galvosūkių atsiradimą, knygą ir pradėsime kaip tik tais aritme­
tiniais, atėjusiais iš senovės.

- - ;J.Į Senovės istorijos

Prisiminkime uždavinį apie Achilo ir vėžlio lenktynes, kurį užrašė ir
pateikė senovės filosofas Zenonas Elėjietis, gyvenęs net penktajame
amžiuje prieš Kristaus gimimą. Štai trumpa jo sąlyga.
1. Tarkime, kad Achilas yra taške A, o vėžlys —taške B.
Kol Achilas atbėgs į tašką B, vėžlio ten nebebus. Jis, nors
ir mažai, bet bus pasislinkęs į priekį ir atsidūręs taške
C. Kol Achilas atbėgs į tašką C, vėžlys vėl bus pasislin­
kęs į priekį, ir taip be galo. Vadinasi, Achilas niekada
nepasivys vėžlio. Bet žinome, kad gyvenime taip nebūna.
Kas čia nutiko?
Senovės romėnai labai išgarsėjo darbais teisės klausimais. Iki mūsų
laikų išlikę senovės romėnų matematikos darbai daugiau skirti prak­
tiniams, utilitariniams dalykams. Daug aritmetinių uždavinių susiję
su palikimo teise. Štai vienas iš jų.
®I

2. Vienas pilietis, jausdamas artėjančią mirtį, be to, ži­

nodamas, kad žmona laukiasi, surašė testamentą. Jeigu
gims sūnus —jam teks 2/3 turto, kurį mirštantysis pa­
lieka, o likusi 1/3 atiteks motinai. Jeigu gims duktė —ji
paveldės 1/3 turto, o 2/3 gaus motina.
Našlė pagimdė dvynukus —berniuką ir mergaitę. To­
kio atvejo testamentas nenumatė. Kaip padalyti paliki­
mą nenusižengiant mirusiojo valiai?
Uždavinys apie velnią ir valstietį.
3. Eina keliu valstietis ir dejuoja: „Nesiseka man gyveni­
mas. Niekaip galo su galu sudurti negaliu. Štai turiu ke­
lis grašius, bet ir tuos gausiu atiduoti, nes buvau iš pono
pasiskolinęs. Kad bent kas man padėtų!“
Tiktai spėjo šitai pasakyti, velnias šast ant kelio ir
stovi.
—Ką gi, —velnias šneka, —jeigu nori, aš tau padė­
siu. Tai visai nesunku. Matai tiltą per upę?
— Matau, — išsigandęs atsako valstietis.
—Na tai štai, tereikia tau pereiti per tiltą ir pinigai,
esantys kišenėje, padvigubės. Pereisi atgal, dar kartą pa­
dvigubės. Ir taip kiekvieną kartą. Tiktai viena sąlyga'—
tu kiekvieną kartą perėjęs tiltą atiduodi man 24 grašius.
Ar sutinki?
— Aišku sutinku, jeigu pinigai kiekvieną kartą pa­
dvigubės.
Perėjo valstietis vieną kartą. Perskaičiavo pinigus —
iš tikro padvigubėjo. Numetė velniui 24 grašius. Vėl per­
ėjo ir vėl pinigai padvigubėjo. Ir vėl velniui 24 grašiai.
Trečią kartą perėjo, pinigai padvigubėjo, tačiau jų buvo
lygiai 24 grašiai, kuriuos reikėjo velniui atiduoti. Taip
valstietis, tikėjęsis su velnio pagalba praturtėti, liko be
nieko. O tu pasakyk, kiek grašių valstietis turėjo iš pra­
džių?
Štai dar vienas uždavinys, kurį kada nors sprendė kone kiekvie­
nas.
4. Skrenda pulkas žąsų. Priešais atskrenda žąsinas ir sa­
ko: „Sveika, žąsų šimtine“. Į tai vedlys atsako: „Ne, mūsų
ne šimtas žąsų. Štai jeigu mūsų būtų dar tiek pat ir dar pu­
sė tiek, ir dar ketvirtis, ir dar tu, žąsine, tada jau ir būtų
šimtas“. Na, štai ir pasakykite: kiek žąsų buvo pulke?
 Mat e mat i k os galvosūkiai I7

Tai irgi senas uždavinys.

5. Senelis su keturiais vaikaičiais buvo miške grybauti.
Išsiskirstė visi į skirtingas puses. Senelis, žinodamas vie­
tas, greitai pririnko pintinėlę. Atsisėdo po medžiu laukti
vaikaičių ir, neturėdamas ką veikti, suskaičiavo grybus.
Jų buvo 45. Čia ir vaikaičiai atbėgo: tačiau tušti, neradę
nei vieno grybo. „Seneli, kad geriau sektųsi, duok kelis
grybus, į pintinėlę įsidėsiu“, —prašo vienas. „Ir man, se­
neli“, — prašo kitas. „Ir man“.
Išdalijo senelis visus grybus vaikaičių sėkmei, pa­
siuntė juos miškan, o pats atsigulė po medžiu. Vaikai­
čiai sugrįžo po kelių gerų valandų. Ir štai kas paaiškėjo:
vienas rado 2 grybus, kitas 2 grybus iš pintinėlės pame­
tė, trečias surado tiek grybų, kiek buvo gavęs iš senelio,
o ketvirtas pametė pusę senelio duotų grybų ir nei vie­
no nerado. Kai vaikai suskaičiavo savo grybus, pasiro­
dė, kad kiekvienas jų turi po lygiai. Kiek grybų kiekvie­
nas vaikaitis gavo iš senelio, ir po kiek grybų jie turėjo
sugrįžę?

Truputis geometrijos

Su geometrija susiję galvosūkiai įdomūs, reikalauja fantazijos ir erdvi­

nės vaizduotės. Jų yra ir labai sudėtingų. Iš kai kurių iš jų išsirutuliojo
ištisos matematinės problemos, o tai savo ruožtu turėjo įtakos visai ma­
tematikos raidai. Tačiau mes juk sutarėme: sudėtingų neliesime. Ir pa­
prastuose galima pajusti visą šių galvosūkių patrauklumą.
Pradžiai, lyg ir mankštai, trumpas, iš pirmo žvilgsnio nesudėtin­
gas klausimas.
1. Kaip 4 vienodus butelius pastatyti ant stalo taip, kad
jų kamšteliai būtų vienodai nutolę vienas nuo kito?
O štai dar vienas panašus klausimas, paimtas iš Šarygino knyge­
lės „Matematinė mišrainė“.
2. Kaip, nesinaudojant Pitagoro teorema, išmatuoti pa­
prastos statybinės plytos įstrižainę?
Su šiuo uždaviniu vargau dar besimokydamas vidurinėje mokyklo­
je. Niekaip nenorėjau sutikti su atsakymu, vis ieškojau savojo spren­
dimo.
 1 pav.
3. Į kiekvieną iš šių trijų namų (1 pav.) norima įvesti
dujas, elektrą ir vandenį. Ar galima komunikacijas nu­
tiesti taip, kad jos niekur nesusikirsdamos kiekvieną na­
mą sujungtų su dujų, elektros ir vandens šaltiniais?
O dabar ir vėl su palikimu susijęs uždavinys, tik šį kartą reikės
dalyti žemę, o tai šiais laikais labai populiaru.

+
0 o
o o
+ + +

4. Keturiems sūnums tėvas liepė pasidalyti žemės skly­

pą, kuriame augo 4 obelys ir 4 kriaušės (2 pav). Kad nei
vienas nebūtų nuskriaustas, sklypą reikia padalyti į vie­
nodos formos dalis. Kiekvienoje dalyje turi būti po vieną
kriaušę ir po obelį. Kaip tai padaryti?

Pjaustymo uždaviniai
Jie irgi šiek tiek susiję su geometrija. Figūrų pjaustymo uždaviniai
radosi grynai praktiniais sumetimais. Tikriausiai dar pirmykščiam
žmogui, nudyrus kailį nuo ką tik sumedžioto žvėries, iškildavo proble­
 Mat e mat i k os ga l vos ūk ia i | 9

ma — kaip jį suraižyti, kad išeitų ir apdangalas kūnui ir dar liktų

kilimėlis guoliui.
Daugelį paprastų pjaustymo uždavinių sprendimų atrado dar seno­
vės graikai, tačiau pirmąjį sisteminį traktatą šia tema parašė Abdul
Vefas, įžymus dešimtojo amžiaus persų astronomas. Štai ir vienas iš
jo galvosūkių.
1. Turime tris vienodus kvadratus. Kaip iš jų, kuo ma­
žiau pjaustant, padaryti vieną kvadratą?
Ir šiais laikais galvosūkių mėgėjai labai domisi geometrinių figūrų
pjaustymo uždaviniais. Tokiems uždaviniams spręsti nėra universa­
laus metodo, kiekvienas čia gali remtis intuicija ir parodyti kūrybinio
mąstymo sugebėjimus.
Anglas Henris E. Djudenis yra pasakęs, kad tam, kas domisi pjaus­
tymo uždaviniais, „retai kada pasitaiko išvengti grožio pojūčio. Visada
malonu stebėti gamtos dėsningumus, bet ypač stiprų įspūdį jie daro
tada, kai atsiskleidžia tiesiog akyse. Net ir visai nemokančiam geo­
metrijos sunku susilaikyti nesušukus „Okaip gražu!“, kai jis mato to­
kius dalykus...“*
O dabar dar keletas pjaustymo uždavinių.

2. Šią stilizuotą E raidę (3 pav.) reikia keturiomis tiesio­

mis linijomis perpjauti į septynias dalis taip, kad iš jų
būtų galima sudėti kvadratą.
Ypač efektingi yra tie kvadrato pjaustymo uždaviniai, kai kvadratu
galima paversti figūrą, kurios kontūrinė linija — kreivė.
Vienas iš tokių uždavinių.
* Gardneris M. Matematika laisvalaikiu. K. 1980. P. 122.
10 |

3. Šį ąsotį reikia perpjauti dviem pjūviais taip, kad iš

gautų dalių būtų galima sudėti kvadratą (4 pav.).

IV.! Magiškieji kvadratai

Taigi sudarinėsime vadinamuosius „magiškuosius kvadratus“. Taip va­
dinamos kvadratinės skaičių lentelės, kurių kiekvienos eilutės, stulpe­
lio ar įstrižainės skaičių suma būna lygi. Dėl ko tokius kvadratus vadi­
na magiškaisiais? Matyt, šis pavadinimas atėjęs iš gilios senovės, kai
šios lentelės galbūt buvo naudojamos kažkokioms mistinėms apeigoms.
Pirmieji magiškieji kvadratai, ko gero, pasirodė Kinijoje, nes
seniausiai jie paminėti kinų knygoje, kuri buvo parašyta 4000—5000 m.
prieš Kristaus gimimą. Štai kaip atrodė seniausias kinų magiškasis
kvadratas (5 pav.). Čia juodais skrituliukais pažymėti lyginiai (moteriš­
kieji) skaičiai, o baltais — nelyginiai (vyriškieji). Įprastai užrašius, šis
kvadratas ne toks efektingas (6 pav.).
(KKHHKKKK) p

4 9 2
3 5 7
8 1 6

5 pav. 6 pav.
 Ma t e ma t i k o s galvosūki ai | 11

Iš Indijos atėjęs ketvirtosios eilės magiškasis kvadratas datuoja­

mas maždaug pirmuoju mūsų eros amžiumi.
1. Pabandykite į 16 langelių surašyti skaičius nuo 1 iki
16, kad būtų įvykdyta pagrindinė magiškojo kvadrato są­
lyga.
Aišku, egzistuoja ir penktosios, ir šeštosios eilės magiškieji kvad­
ratai. Jeigu kam patiks šis užsiėmimas, gali tęsti jį toliau.
Mes gi panagrinėsime ypatingų kvadratinių lentelių rūšį, vadina­
muosius graikiškus —lotyniškus kvadratus. Dėl tokio gremėzdiško pa­
vadinimo kaltas garsusis matematikas Oderis (kvadratams užpildyti
jis naudojo dviejų rūšių simbolius: graikiškas ir lotyniškas raides). Jis
tyrinėjo šiuos kvadratus bei iškėlė vieną susijusią su jais hipotezę, ku­
ri galų gale pasirodė esanti klaidinga.
Pradėsime nuo aštuonioliktajame šimtmetyje populiaraus kortų
galvosūkio.
2. Iš visų spalvų kortų tūzų, karalių, damų bei bernelių
(iš viso — 16 kortų) reikia sudėti kvadratą taip, kad
kiekvienoje eilutėje ir kiekviename stulpelyje būtų skir­
tingų spalvų ir keturių skirtingų reikšmių kortos.
Šeštosios eilės kvadratui Oileris sugalvojo tokį uždavinį. Ar gali­
ma šešių skirtingų pulkų skirtingų laipsnių karininkus surikiuoti
taip, kad kiekvienoje kolonoje ir kiekvienoje gretoje stovintys šeši ka­
rininkai būtų šešių skirtingų laipsnių ir tarnautų šešiuose skirtin­
guose pulkuose? Pasirodo, negalima. Jeigu netikite, pabandykite pa­
tys surikiuoti. Pagal Oilerį, n-osios eilės kvadratą tokiu būdu gali­
ma užpildyti tiktai tada, kai n — nelyginis arba „lyginiai lyginis“,
t. y. dalus iš keturių. Štai čia ir yra didžiojo Oilerio klaida. Jau vė­
liau buvo sėkmingai užpildyti 10, 14, 18, 22 (ir t. t.) eilių graikiški
— lotyniški kvadratai.
3. O dabar pamėginkite sudaryti 10 eilės graikišką —
lotynišką kvadratą, panaudodami dviejų rūšių simbolius
taip, kad nei eilutėse, nei stulpeliuose tos pačios rūšies
simboliai nepasikartotų.
 Skaičių pynė

Crossword, kaip žinome, angliškas žodis, susidedantis iš dviejų: cross

—kryžius ir word — žodis. Pagal analogiją žodis crossnumber turėtų
būti verčiamas į lietuvių kalbą kaip „kryžiaskaičius“. Tačiau tokio žo­
džio dar niekur neteko sutikti. Štai žurnalėlyje „Aha!“ vartojamas žo­
dis „skaičių kryžiažodis“. Pagal prasmę tai labai netikslus vertimas.
Mes geriau vartosime pavadinimą skaičių galvosūkis. Pagaliau nuo pa­
vadinimo visiškai nepriklauso šių galvosūkių patrauklumas. Štai ke­
letas iš jų.
Tai mano sudarytas galvosūkis. Galvosūkio esmė ta, kad lange­
lius reikia užpildyti skaičiais, kurie tenkintų pateiktą sąlygą (7 pav.).
Beje, pildant langelius, laikomės tų pačių taisyklių, kaip ir spręsdami
kryžiažodžius, t. y. skaitmenys eina iš kairės į dešinę ir iš viršaus į
apačią.
1 2

3 4

5 6
7 8 9
10 11
12 13 14
15

16 17

7 pav.

1. Ho r i z o n t a l i a i : 3.8 vertikaliai padauginta iš 9

horizontaliai. 5. Skaičius, kurio visi skaitmenys skirtin­
gi ir nėra nei vieno, kuris pasikartotų eilutėje 15 hori­
zontaliai. 7. Šis skaičius skaičių eilėje yra tarp dviejų pir­
minių skaičių. 9. Skaičiaus kvadratas. 10. Pirminis skai­
čius. 11. 12 horizontaliai sandauga su 15 horizontaliai
skaičiaus pirmuoju skaitmeniu. 12. Analogiškas 7 hori­
zontaliai. 14. 6 vertikaliai skaičiaus pirmojo skaitmens
sandauga su 5 vertikaliai skaičiaus antruoju skaitmeniu.
15. Žiūrėti į 5 horizontaliai. 16. Iš 15 horizontaliai atimti
5 vertikaliai.
 Ma t e ma t i k o s galvosūkiai 13

V e r t i k a l i a i . 1. Vienetu daugiau nei 10 horizon­

taliai plius 12 horizontaliai. 2. Padalijus 4 vertikaliai iš
7 horizontaliai, gautą skaičių reikia rašyti iš antro galo.
4. Iš 16 vertikaliai reikia atimti 14 horizontaliai. Gautą
skirtumą reikia atimti iš 17 vertikaliai, rezultatą padau­
ginti iš 9 horizontaliai. 5. Triženklio skaičiaus kvadra­
tas. 6. 1 vertikaliai pakelta kvadratu. 8. Prie sandaugos
tarp 7 horizontaliai ir 12 horizontaliai reikia pridėti 2.9.
10 horizontaliai plius 12 horizontaliai. 13. 16 vertikaliai
padauginta iš 14 horizontaliai. 16. Dviženklio pirminio
skaičiaus kvadratas. 17. Suma 1 vertikaliai, 16 vertika­
liai, 8 horizontaliai ir 10 horizontaliai.
Dar vienas panašus uždavinys (8 pav.).

2. H o r i z o n t a l i a i . 1. Pirminio skaičiaus kvad­

ratas. 5. Skaičiaus, kuris yra bendras didžiausias kar­
totinis skaičių 10 ir 11 vertikaliai, pusė 11. 6. Skaičiaus,
kuris yra kito skaičiaus kvadratas, kubas. 8. Skaičiaus
1 horizontaliai kvadratinė šaknis. 10. Skaičiaus kvadra­
tas, be to, jis simetriškas, t. y. iš abiejų pusių skaitomas
vienodai. 13. Vienetu didesnis nei skaičius 9 vertikaliai.
14. Penkis kartus didesnis nei skaičius 8 horizontaliai.
15. Skaičius, kuris yra vienetu didesnis nei 13 horizon­
taliai kvadratas.
V e r t i k a l i a i . 1. 88 vienetais mažesnis nei ma­
žiausias sveikas skaičius, kurį dalydami iš 2, 3, 4, 5 ir 6
gautume atitinkamai liekanas 1, 2, 3, 4 ir 5.2. Jo skait­
menų suma lygi 29. 3. Pirminis skaičius. 4. Pirminis
skaičius, iš kurio dalijamas 11 vertikaliai. 7. Keturguba
sandauga 1/10 skaičiaus 15 horizontaliai iš skaičiaus 13
horizontaliai. 9. Dvigubas skaičius 4 vertikaliai. 10. At­
virkštinis skaičius 11 vertikaliai. 11. Kvadratinė šaknis
iš 10 horizontaliai. 12. Šis skaičius dalijamas iš didžiau­
sio skaičiaus 13 horizontaliai daugiklio.
14

3. Panašų galvosūkį kažkada buvau užtikęs žurnale

„Nauka i žizn“. Brėžinyje (9 pav.) šalia rodyklių nurody­
ta rodyklės kryptimi einančio stulpelio ar eilutės skait­
menų suma. Pastaba: stulpelyje ar eilutėje nėra pasikar­
tojančių skaitmenų.

19
1 27
I 21
23 j 10
33- I 10
40- 1
41
30 -21
◄ —36

tT
24 -11
-22

35
TT
42
45
T
35
9 pav.

Kriptoritmai
Jie truputį panašūs į prieš tai minėtuosius galvosūkius. Kriptoritmas
— uždavinys, kur reikia iššifruoti tam tikrus aritmetinius veiksmus.
Indijoje ir Kinijoje ši matematinių pramogų rūšis atsirado daugiau
kaip prieš tūkstantį metų. Paprastai šių uždavinių skaitmenys pa­
keičiami raidėmis ar kitokiais simboliais. Vienodi simboliai reiškia
vienodus skaitmenis. Išsprendus šiuos galvosūkius, iš raidžių, kurio­
mis paversti skaičiai, gaunami prasmingi tekstai.
Pavyzdžiui, 1924 m. įžymus anglų matematinių galvosūkių meist­
ras H. Djudenis sugalvojo tokį kriptoritmą:
send+more=money(9567+1085=10652)
(atsiuntė daug pinigų)
Keletas kriptoritmų iš autoriaus kolekcijos (10 pav.).
 Ma t e ma t i k o s g a l v o s ū k i a i | 15

ZUPE PE XX7XXXXXXX XXXX7X

PĖ UPĖ XXXXXX XX7XX
A P XXXX77X
MO XXXXXXX
UPĖ X7XXXX
UPĖ X7XXXX
0 XXXXXXX
XXXX7XX
XXXXXX
XXXXXX
0

MUSĖ JS KUR
* MUSĖ
XXXXX aat^
, XXXXX
XXXXX TO
XXXXX
XXXXMUSE
.t
RKK ^

Į V TU
IAR * 4

10 pav.

VII. Žaidimai su skaičiais

Tai nereikalaujantys daug vietos sąsiuvinio lape galvosūkiai labai
trumpomis sąlygomis.
1. Turime šešis penketukus: 5 5 5 5 5 5. Kokius reikia
tarp jų sudėti matematinius simbolius, kad atlikę veiks­
mus gautume lygiai šimtą?
2. Turime tris penketus. Reikia gauti vienetą.
3. Kaip iš trijų penketų gauti dvejetą?
4. Kaip iš trijų penketų gauti ketvertą?
5. Kaip iš trijų penketų gauti penkis?
6. Uždavinys pokštas. Turime 101-102=1. Kokį veiksmą
reikia atlikti su skaičiais, kad lygybė būtų teisinga?
16|

Perpylimas ir svėrimas

Tai kiekybiniai uždaviniai, kilę grynai iš praktinių paskatų. Tokie galvo­

sūkiai, kaip: turint kelis tam tikros talpos indus atmatuoti reikiamą
skysčio kiekį —žinomi jau seniai. Prisiminkime juos ir pasukime gal­
vas. Pavyzdžiui, nesunku turint 3 ir 5 1talpos indus atmatuoti 11.
Oštai iš pirmo žvilgsnio panašus uždavinys.
1. Alaus bare du linksmi studentai prašo įpilti jiems po
litrą alaus. Bufetininkas turi tiktai du ąsočius: 5 ir 3 1.
Atrodo, toks pat paprastas uždavinys. Tačiau dalykas
tas, kad vaikinai nori gauti po litrą alaus vienu metu ir
už tai siūlo net 100 litų. Pagalvojęs ir pamatęs, jog sta­
tinėje alaus jau nebedaug, bufetininkas uždavinį išspren­
dė ir už sumanumą gavo prizą. Ojūs ar sugebėtumėt iš­
sisukti panašioje situacijoje?
2. Laborantas turi 24 ml talpos buteliuką su chemika­
lais. Prieš bandymą jis nori padalyti chemikalus į tris
lygias dalis, o turi tik tris tuščias menzūrėles: 13, Il ir
5 ml talpos. Ar jam tai pavyks?
3. Kairėje svarstyklių pusėje butelis su stikline, o deši­
nėje — ąsotis. Jei perdėsime stiklinę į dešinę ir ten dar
padėsime lėkštę, o ąsotį nuimsime, svarstyklės vėl bus
pusiausvyroje. Jeigu kairėje pusėje padėsime du ąsočius,
o dešinėje tris lėkštes, vėlgi svarstyklės bus pusiausvy­
roje. Kiek kartų butelis sunkesnis už stiklinę?
4. Tarp 12 monetų viena yra netikra. Ją galima atskirti
pagal svorį, tiktai neaišku: sunkesnė ji už tikrąsias ar
lengvesnė. Turint svarstykles be svarelių, tris kartus sve­
riant reikia rasti netikrą monetą. Kaip tai padaryti?

W \ Gryna matematika

Tai jau tikri matematiniai uždaviniai, kuriuos sprendžiant galima pa­

naudoti net algebros lygtis. Nors galima apsieiti ir be jų. Įvairiu laiku
šiuos uždavinius aš aptikau įvairiuose matematinių uždavinių ir gal­
vosūkių rinkiniuose, tarp kitko, labai dažnai besikartojančius. Tad nu­
statyti, kas tikrasis jų autorius, sunku. Beveik visus juos interpreta­
vau savaip.
 Ma t e ma t i k o s galvosūkiai |l7

1. Šaudant iš mažo kalibro šautuvo į standartinį taikinį,

buvo iššauta 10 šūvių ir surinkta 90 taškų. Žinodami,
kad buvo keturi dešimtukai, pasakykite, kiek kartų pa­
taikyta į aštuonetą, septynetą ir devynetą, nes kitokių
pataikymų nebuvo.
Dar vienas uždavinys, susijęs su šaudymo varžybomis.
2. Trys berniukai: Algis, Erikas ir Vytautas iššovė po 6
kartus. Jų pataikymai matyti taikinyje (I l pav.). Kai su­
skaičiavo rezultatus, pasirodė, kad kiekvienas surinko po
71 tašką. Pasakykite, kuris iš berniukų pataikė į pen­
kiasdešimtuką, jei pirmieji du šūviai Algiui davė 22 taš­
kus, o pirmasis Eriko šūvis buvo tik į trejetuką.

11 pav.

3. Viena linksma jaunųjų ūkininkų šeima atliko tokį eks­

perimentą. Paėmę vieną vienintelį viščiuką — vištytę, ją
užaugino ir leido padėti du kiaušinius, iš kurių išperino du
viščiukus. Savo eksperimentą jie grindė tokia taisykle: jei­
gu užaugęs viščiukas pasirodo esąs gaidys, jį tuojau pat su­
valgo, jeigu vištytė —jai leidžiama padėti du kiaušinius (iš
kurių vėl perinami viščiukai) ir tik po toji patenka ant sta­
lo. Taigi šis ūkininkų eksperimentas tęsėsi ilgokai ir galų
gale baigėsi, nes užauginti buvo abudu gaidžiai. Kiek buvo
suvalgyta vištų, jeigu gaidžių buvo suvalgyta 17?
4. Pardavinėjau kartą turguje aulinukus. Priėjo prie ma­
nęs žmogus ir klausia:
— Kiek nori už batus?
— 15 litų, — atsakiau.
— Tai vienas, vadinasi, kainuoja septynis su puse?
1*1

Aš atidžiai pasižiūrėjau į jį — ar tai juokdarys, ar

kvailys.
— Nežiūrėk, pone, taip į mane, —jis atsmaukė kel­
nių kišką ir parodė medinį kairės kojos protezą. —Kaip
matai, man tik vieno tereikia.
Vieno bato parduoti aš nesirengiau irjuokais pasakiau:
— Eik, susirask, kas neturi dešinės kojos, tada par­
duosiu abu.
Ir ką jūs manot, po kurio laiko jis iš tikro atsivedė
draugą be dešinės kojos ir juodu iš manęs nupirko auli­
nukus už 15 litų. Vėliau mane pradėjo kamuoti sąžinė,
kad per brangiai iš invalidų paėmiau, nutariau susirasti
juos ir grąžinti 5 litus. Bevaikščiodamas po turgų užsi­
maniau gerti ir už tris litus nusipirkau limonado. Paga­
liau, suradęs pirkėjus, grąžinau po vieną litą.
Paskui, jau eidamas namo, pradėjau mąstyti: kiekvie­
nas invalidas man sumokėjo po 6,5 lito. 3 litus išleidau li­
monadui. Vadinasi, iš viso 16 litų. Oinvalidai man iš pra­
džių davė tik 15 litų. Iš kur atsirado dar vienas litas?
O dabar keletas procentinių uždavinių.
5. Turime du gabalus aukso —2 ir 3 kg. Tačiau tai skir­
tingo procentinio kiekio auksas. Kiekvieną gabalą reikia
perpjauti į dvi dalis taip, kad iš keturių gabalų gautume
du: vieno kilogramo ir keturių kilogramų, bet su vienodu
procentiniu kiekiu aukso.
Dar viena turgaus istorija.
6. Pardavinėjant prekes, buvo 10%sumažinta iš pradžių nu­
matyta kaina. Tačiau prekes pardavus, 8%pelno vis dėlto li­
ko. Kiek procentų pelno buvo numatyta gauti iš pradžių?

Uždaviniai pokštai

Siekdami paneigti įsitikinimą, jog matematika sausas mokslas, pateik­

sime keletą vadinamųjų sąmojo uždavinių. Jų sąlyga tarsi imituoja
nors ir nesudėtingą, bet skaičiavimą. Galvosūkio esmė ta, kad reikia
nepasiduoti provokacijai, o pažvelgti atidžiau į sąlygą.
1. Uosio kamienas šakojasi į keturias dalis. Savo ruožtu,
kiekviena dalis šakojasi į tris storas šakas. Ant kiekvie­
nos storos šakos po penkias plonas šakeles ir ant kiekvie-
 Ma t e ma t i k o s galvosūkiai 19

nos šakelės — po septynis obuolius. Kiek obuolių iš viso

ant medžio?
2. Nuskendus laivui, bangos asiliuką išmetė į krantą
(12 pav.). Kaip jam nusigauti iki gyvenvietės, jeigu tą vie­
tą, kur pateko asiliukas, iš visų pusių supa miškas, o nu­
plaukti jis tegali tik penkis kilometrus? Per mišką jis ei­
ti negali, nes nusilauš ragus.

12 pav.

3. Žmogus sustojo prieš geležinkelio liniją ir mąsto

(13 pav.), kaip jam patekti į kapines, kurios yra kitoje
geležinkelio pusėje. Į vieną pusę traukiniai eina kas trys
minutės, kita linija į kitą pusę pravažiuoja kas penkios
minutės. Kaip jūs manote, ar gali žmogus patekti į kapi­
nes, neidamas per pervažą, kuri yra už trijų kilometrų?

13 pav.

4. Kokį veiksmą reikia atlikti su skaičiumi 666, norint

padidinti jį pusantro karto?
201

LOGIKOS GALVOSŪKIAI

Logika glaudžiai susijusi su matematika. Ryšys čia abipusis, matema­

tika vartoja logikos sukurtas priemones, o logika ima iš matematikos
kai kuriuos jos metodus ir pagal juos plėtoja savąsias teorijas. Logikos
tikslas —nustatyti logines pažinimo teisingumo sąlygas, sukurti prie­
mones, įgalinančias iš vienų išvesti kitus teiginius. Taip ir loginiai gal­
vosūkiai: analizuodami sąlygą, darome kai kurias išvadas arba formu­
luojame teiginius. Iš jų savo ruožtu išvedame kitus teiginius ir galų
gale taip randame vienintelį teisingą atsakymą. Tai nuostabu! Tai ne­
paprasta! Tad pirmyn į loginių galvosūkių pasaulį!

I.Į Rikiuotės galvosūkiai

Tai galvosūkiai, kai pagal sąlygoje pateiktas užuominas reikia suri­
kiuoti dalyvius su visais jiems priklausančiais duomenimis: ar tai bū­
tų dalyvio profesija, ar adresas, ar kas nors kita. Šie uždaviniai reika­
lauja daug darbo. Tačiau darbas malonus.
1. Vieno rato šaškių turnyre susitiko skirtingų Lietuvos
miestų gyventojai. Skirtingos buvo ir jų profesijos.
Pirmajame rate Vytautas laimėjo prieš žaidėją iš
Anykščių, Sakalauskas — prieš mokytoją, vilnietis —
prieš Vasiliauską, virėjas —prieš Saulių.
Antrajame rate Algis laimėjo prieš studentą, šiaulie­
tis — prieš tekintoją, gydytojas — prieš Astrauską,
alytiškis —prieš Lekecką.
Trečiajame rate elektrikas trečią kartą laimėjo prieš
Audrių, vairuotojas, atvirkščiai, trečią kartą pralaimėjo,
dovanodamas tašką Kostui. Saulius laimėjo prieš pane­
vėžietį. Dovydaitis antrą kartą pralaimėjo. Šį kartą prieš
marijampolietį, kuris jau turėjo du taškus.
Ketvirtajame rate elektrikas laimėjo prieš Antaną.
Trečiąjį tašką gavo gydytojas, laimėjęs prieš Vytautą. Pir­
mąjį tašką gavo Astrauskas, žaidęs su Aleksiejūnu, vii-
 Logikos g a l v o s ū k i a i | 21

nietis labai sunkiai laimėjo prieš virėją ir įsirašė sau tre­

čiąjį tašką.
Penktajame rate elektrikas vėlei laimėjo: šį kartą
prieš Gedą, jau surinkusį tris taškus. Studentas ketvirtą
kartą pralaimėjo dažytojui — Sauliui. Gedimino pergalė
prieš mokytoją atnešė jam ketvirtąjį tašką. Nepasisekė
Povilui — ketvirtas pralaimėjimas prieš klaipėdietį.
Šeštajame rate tekintojas prieš kaunietį iškovojo
penktąjį tašką. Povilas penktą kartą pralaimėjo, šį kartą
—Antanui, kuris gavo antrąjį tašką. Antrąjį tašką iško­
vojo ir Meškauskas, žaidęs su Andriumi, kuris jau buvo
iškovojęs dvi pergales.
Septintajame, paskutiniame rate, Algis lengvai laimė­
jo prieš vairuotoją ir, surinkęs šešis taškus, tapo čempio­
nu. Studentas netikėtai nugalėjo tekintoją, marijampo­
lietis sužaidė lygiomis su virėju, kuris turėjo du taškus.
Aleksiejūnas laimėjo prieš Dovydaitį.
Nustatykite kiekvieno šaškininko vardą, pavardę, gy­
venamąją vietą, profesiją, surinktus taškus ir vietą.
Iš anglų žurnalo „New Scientist“:
2. Holivudo kino studijos „XXII amžius“jubiliejaus pro­
ga buvo pateikta 19 vaidybinių juostų su 11 labiausiai
pagarsėjusių aktorių — Holivudo žvaigždžių. Festivalio
atsakingasis komitetas atrinko 7 filmus, kuriuose pa­
grindinius vaidmenis atliko tiktai septynios žvaigždės,
kiekviename filme — vis kita sudėtis. Beje, filmai buvo
atrinkti taip, kad kiekviena aktorių pora iš 21 galimos
kombinacijos pasirodydavo viename iš šių filmų.
Aktoriai buvo atrinkti iš šio sąrašo:
Fredas Astraidas, Hemfris Bogartas, Džoana Krau,
Beti Dei, Džudi Grin, Klarkas Geiteris, Ketrin Hepkorn,
Barbara Strei, Džeimsas Stradžonas, Spenseris Tričis,
Džonas Vailas.
O filmai štai kokie (po kiekvieno filmo surašyti pa­
grindinių vaidmenų atlikėjų inicialai):
. „Koza Nostra“ — D. K., D. G., B. S.
„Aukštuomenė“ — B. D., D. G., K. H.
„Laiptai į niekur“ — H. B., K. G., K. H.
„Džiazo žvaigždė“ — H. B., D. K., D. S.
„Mildred Prais“ — K. G., S. T., D. V.
„Absoliutus nulis“ — H. B., D. G., S. T.
„Karalius lokys“ — F. A., D. G., K. G.
„Smulkus lietus“ — B. D., K. H., D. S.
221

„Šiandien ir visada“ — D. K., B. D., K. G.

„Ponia mirtis“ — K. G., D. S., D. V.
„Robino Lokslio nuotykiai“ — K. H., B. S., D. V.
„Maltos kryžius“ — F. A., D. K., S. T.
„Laivas išplaukia pusiaunaktį“ — B. S., D. S., S. T.
„Sutik mane San Lui“ — B. D., K. G., B. S.
„Klajonių gėrimas“ — F. A., H. B., B. D.
„Prerijų dainos“ — F. A., D. K., K. H.
„Martinas medžiotojas“ — B. D., S. T., D. V.
„Geriausieji mūsų gyvenimo metai“—F. A., H. B., B. S.
„Dvigubas alibi“ — F. A., D. G., D. S.
Kokie filmai buvo atrinkti?
Iš žurnalo „Nauka i žiznj“:
3. Jūsų šviesybe, —raportavo Rošforas, —vakar vakare
atsitiktinai vaikštinėjau netoli užeigos „Žydrasis povas“.
Kai įėjau į vidų, ten jau sėdėjo šešetas muškietininkų su
tarnais. Deja, nei vieno iš jų aš nepažinau, bet išgirdau
keletą ištartų vardų bei titulų. Taip pat pastebėjau kai
kuriuos herbus ir emblemas, puošiančias tarnų drabu­
žius ir arklių pakinktus. Lankytojų užeigoje buvo ne­
daug, todėl prie stalų susėdo poromis: muškietininkas su
meškos emblema sėdėjo su kažkokiu grafu, D’Estrė su
muškietininku, į kurį jis kreipėsi kaip į hercogą, o La
Kostas — su muškietininku, kurio herbe buvo matyti
įniršęs šernas. Ir, matyt, ne be reikalo įniršęs, nes netru­
kus įsiliepsnojo ginčas.
Barnis pasibaigė dvikova: kiekvienas turėjo kovoti su
visais, išskyrus savo stalo kaimyną. Čia pat, prie „Žydrojo
povo“, muškietininkas su heraldiniu liūtu kovojo su minė­
tuoju grafu, ševaljė —su tuo, kurio vardas Montaranas, o
Biuzinji —su muškietininku, kurio herbe buvo elnias. Mū­
šis baigėsi nežymiais įdrėskimais. Čia pasirodė gvardiečių
būrys ir visa kompanija nušuoliavo ieškoti ramesnės vietos.
Aš nusekiau iš paskos. Prie Dešo vienuolyno kova atsinau­
jino, nors dabar visi pasikeitė priešininkais: muškietinin­
kas su vilko emblema kovojo su Vjeviliu, vikontas —su Pju-
tanžu, o muškietininkas su šernu skyde — - prieš markizą.
— Palūkėkite, Rošforai! —nutraukė jį kardinolas, —
jūsų žinios nenuoseklios. Kaip aš pranešiu karaliui? Kas
slypi po tais herbais? Kas tie grafas, vikontas, hercogas?
Man reikia tikslių duomenų! Nejau daugiau nieko nepaste­
bėjote? Papasakokite, kaip baigėsi kova prie vienuolyno.
— Du, monsinjore, buvo sunkiai sužeisti, — atsakė
Rošforas, — sužeistuosius nunešė į vienuolyną, o kova
 Logikos galvosūkiai 23

dar paaštrėjo, nes vėl buvo pasikeista priešininkais. Vis­

kas štai kaip baigėsi: muškietininkas su lapės emblema
išmušė barono špagą, o su meška herbe —įvarė D’Estrė
į kampą. Po šito visi susitaikė.
— Na, va, Rošforai! Dabar man viskas aiškm Tuojau
pat einu pas karalių, — tarė kardinolas. — Sį kartą
De Trevilis neišsisuks!
O jūs, ar sugebėsite nustatyti muškietininkų pavar­
des, jiems priklausančius titulus ir emblemas?
4. Dėl didžiojo San Rodrigo prizo varžėsi 6 žokėjai: Gard-
neris, Džoineris, Meisonas, Harodas, Holkombas ir Kal-
vertas. Jie buvo užsivilkę skirtingų spalvų liemenes: mė­
lyną, raudoną, žalią, geltoną, violetinę ir žydrą. Jų ar­
klių vardai: Arbitras, Duglas, Drąsusis, Najadė, Raketa
ir Meteoras.
Starte jie išsirikiavo taip:
1) Neporiniuose takeliuose (1—3—5) Gardneris, žo­
kėjus su mėlyna liemene ir Arbitras.
2) Poriniuose takeliuose (2—4—6) Džoineris, žokė­
jus su raudona liemene ir Najade.
3) Raketa buvo į dešinę nuo Džoinerio.
4) Duglas buvo kairiau Gardnerio.
5) Harodas nebuvo paskutinis iš kairės, o žokėjus ža­
lia liemene — paskutinis iš dešinės.
6) Holkombas buvo tarp Najades ir žokėjaus su žalia
liemene^
7) Žokėjus mėlyna liemene buvo tarp Kalverto ir
Drąsiojo.
8) Žokėjaus su raudona liemene bandymas aplenkti
šalia šuoliuojančius Gardnerį ir Arbitrą — nepavyko.
9) Žokėjus su mėlyna liemene atsiliko nuo Drąsiojo.
10) Žokėjus su geltona liemene aplenkė Holkombą.
Kokiuose takeliuose buvo žokėjai, kokias liemenes jie
vilkėjo ir kokie žokėjų arklių vardai?

Detektyvų mėgėjams
Jeigu skaitėte Edgaro Po ar Konano Doilio kriminalines noveles, su­
tiksite, kad kiekviena jų — savotiškas detektyvinis uždavinys. Vien
pastabumu ir dedukcijos metodu išnarpliojamos sudėtingiausios kri­
minalinės mįslės. Galvosūkių kūrėjai šia tema yra pateikę nemažai
įdomių uždavinių, kuriems išspręsti reikia seklio talento. Pamėginki­
te ir jūs palenktyniauti su garsiaisiais pasaulio sekliais.
24|

1. Prityręs detektyvas —inspektorius Verneris seniai pa­

žįstamas lenkų žurnalo „Przekroj“ skaitytojams. Jis pui­
kiai susidoroja su kriminalinėmis mįslėmis, kurios nuo­
lat pasitaiko jo kasdieniniame darbe. Čia jam sėkmingai
padeda energingasis seržantas Fitas, kuris, aišku, įžval­
gumu ir pastabumu negali prilygti savo šefui.
Štai viena iš jų nagrinėtų bylų.
Dujų kvapas, sklindantis iš pono Adamso buto, lai­
mei, atkreipė kaimyno dėmesį. Šį vėlyvą vakarą kaimy­
nas norėjo baigti skubų darbą. Iškviesti inspektorius Ver­
neris bei seržantas Fitas atvyko labai greitai. Tai padėjo.
Kaimynas dar buvo gyvas.
— Žmogžudys paliko pėdsaką, — konstatavo inspek­
torius, rodydamas paliktą prieškambaryje pirštinę, kuri,
kaip jie išsiaiškino, nepriklausė buto šeimininkui.
— Šis tipas įsibrovė į butą, atsuko dujas ir skubėda­
mas pamiršo pirštinę. Gali būti, kad jos pasigedęs ir vi­
siškai neįtardamas, kad žmogžudystė nepavyko, jis su­
grįš, bandydamas paslėpti pėdsakus, —balsu samprota­
vo seržantas Fitas.
Detektyvai užgesino šviesą ir pasiruošė sutikti „sve­
čią“. Ir tikrai, po gero pusvalandžio sugirgždėjo durys ir
kažkas tyliai įėjo į prieškambarį, pasišviesdamas degtuku.
— Rankas aukštyn! — sušuko inspektorius.
Seržantas uždegė šviesą ir kreipėsi į atėjusįjį:
— Jūs sugrįžote savo pirštinės, ar ne taip?
Nepažįstamasis šito neslėpė, tačiau dėl kaltinimo
žmogžudyste energingai prieštaravo. Seržantas dar ban­
dė aiškinti apie nuoširdų prisipažinimą, kuris sumažin­
tų kaltę, tačiau viskas veltui.
Inspektorius Verneris pasivedė kolegą į šoną ir pasakė:
— Pats vizitas vidury nakties išties įtartinas, tačiau
abejoju, ar šis žmogus bus prikišęs nagus prie bandymo
nužudyti.
Kuo pagrįstos inspektoriaus abejonės?
Štai puiki detektyvinė mįslė pagal A. Baltrūno knygelę „Matema­
tiniai galvosūkiai“.
2. Džonas Blekfordas kruopščiai ruošėsi šiam nusikaltimui.
Jis žinojo, kad pagrindinis dalykas —alibi. Todėl, kadjį užsi­
tikrintų, Blekfordas sugalvojo paprastą triuką. Žinodamas,
kad lemtingas susitikimas įvyks aštuntą valandą ryto,
 Logikos g a l v o s ū k i a i | 25

Džonas prieš keletą dienųpasiruošė fotoaparatą. Kameros re­

gėjimo lauke —atviras langas, dalis sienos su sieniniu kalen­
doriumi, palangė, ant kurios saulėje šildėsi katinas, už lango
alyvų krūmas ir pašto rūmų laikrodis, kuris rodė aštuonias
valandas. Kalendoriaus lapelis perverstas, jame rugpjūčio
17-oji, nors iš tikro buvo dar tik 15-oji.
17-osios rytą Džonas, pasikėlęs apykaklę, užsitraukęs
ant akių skrybėlę, stovėjo užsiglaudęs už storo medžio
direktoriaus Pulmano vilos sode. Nuo medžio už apykak­
lės lašėjo lietaus lašai, pro sodą apgaubusią miglą vos
matėsi vilos durys. Pagaliau, lygiai aštuntą, duryse pasi­
rodė Pulmanas. Nespėjęs nusileisti laipteliais, jis krito
Džono kulkos pakirstas.
Po valandos garsusis seklys Areas Pinkertonas kalbė­
josi su Džonu pastarojo bute:
—Jūs, be abejo, pažinojote direktorių Pulmaną. Biu­
re kalbama, kad pastaruoju metu jis grasino atleisiąs jus
už pinigų išeikvojimą.
— Na, ką jūs, inspektoriau! Mes kuo puikiausiai su­
tarėme. Tai pavyduolių paskalos.
— Vadinasi, jūs neturėjote motyvo nužudyti direkto­
rių. Ir vis dėlto, kur jūs buvote šį rytą?
—Šiandien iš ryto aš fotografavau, —atsakė Džonas
ir parodė inspektoriui dar drėgną nuotrauką. —Tarp kit­
ko, šioje nuotraukoje puikiai matyti mūsų pašto laikro­
dis. Tai, ko gero, tvirtas alibi, ar ne, ponas inspektoriau?
— O mane ši nuotrauka kaip tik verčia abejoti jūsų
nuoširdumu. Jūs suimtas, Džonai Blekfordai.
Džonas išbalo. Kodėl seklys suabejojo Blekfordo
alibi?
Iš anglų žurnalo „New Scientist“:
3. Penkiems liudytojams pavyko gerai įsižiūrėti į nubė­
gantį iš nusikaltimo vietos plėšiką. Kiekvienas jų savaip
aprašė nusikaltėlį, ir pagal tai sudarytas pastarojo žodi­
nis portretas. Štai kokie buvo parodymai.
1) Plaukai tamsūs, nosis nedidelė, barzdotas, mažy­
tės akys, liesas veidas.
2) Rudaplaukis, nosis didelė, barzdotas, mažytės
akys, liesas veidas.
3) Tamsiaplaukis, nosis didelė, nusiskutęs, mažytės
akys, liesas veidas.
 4) Plikas, didelė nosis, nusiskutęs, didelės akys, pil­
nas veidas.
5) Rudaplaukis, mažytė nosis, didelės akys, barzdo­
tas, liesas veidas.
Kai nusikaltėlį pagavo, pasirodė, kad kiekvienas jo iš­
vaizdos požymis bent vieno liudytojo buvo teisingai pa­
minėtas. Be to, kiekvienas liudytojas paminėjo vienodą
skaičių išvaizdos požymių.
Pabandykite ir jūs teisingai nusakyti nusikaltėlio iš­
vaizdą iš pateiktos informacijos.
4. ...Įvykio detalės pradėjo aiškėti. Pasitelkus liudytojus,
tardytojui pavyko surinkti visiškai tikslius faktus. Sie­
kiant nustatyti, kokiu automobiliu nuvažiavo nuo parduo­
tuvės nusikaltėliai, tereikėjo patikslinti kai kurias detales.
Pirmasis liudytojas negalėjo atitraukti žvilgsnio nuo
„Mersedeso“, todėl tik atsiminė, kad šalia stovėjusi balta
mašina, o kiek tolėliau — mėlyna.
Antrasis liudytojas buvo matematikos mokytojas. Jis
pranešė, kad mašinų buvusios keturios. Vienos numeris
— 233, bet jis neprisimenąs, kokios spalvos ši mašina,
nors įsitikinęs, kad geltonos ir mėlynos mašinos nume­
riai buvo kitokie. Šalia mašinos su numeriu 323 stovėju­
si mašina su numeriu 302. Matematikas taip pat prane­
šė, kad trečiasis eilėje, šalia raudonos spalvos mašinos,
stovėjo naujas „Fordas“. Be to, šalia mašinos su numeriu
233 „Mersedeso“ nebuvo.
Dar vieną numerį — 323 prisiminė trečiasis liudyto­
jas. Jis stovėjęs prie antrosios mašinos iš kairės ir jo at­
simintas numeris buvo baltojo automobilio.
Žaidęs kieme berniukas prisiminė, kad šalia fordo sto­
vėjo „BMV“, o dailininkas, netoliese piešęs etiudą, buvo
įsitikinęs, kad vienintelė mėlyna mašina stovėjusi šalia
raudonos, be to, mėlynoji mašina — tai ne „Fordas“.
Sulyginęs visus šiuos liudytojų parodymus, tardytojas
tuojau pat nustatė, kokios spalvos buvo stovėję prie laipti­
nės „Žiguliai“ir kuriai mašinai priklausė numeris 302.
Nustatykite ir jūs.
Populiarios yra detektyvinės paveiksliukų mįslės. Egzistuoja netgi
lietuviškas šio žanro tipažas —detektyvas Špokas iš žurnaliuko „Aha!“.
Tegul pas mus pasirodo dar vienas sumanus seklys, Špoko kolega, krimi­
nalinio skyriaus inspektorius —Augustinas Verba. Vieną iš bylų kartu
su Augustinu pamėginkite išnarplioti ir jūs (14 pav).
 Logi kos g a l v os ūk i ai 27

5. Tai buvo pati šiurpiausia žmogžudystė Lekiškių kai­

me. Nuošaliame vienkiemyje rastas senutės Piliauskie-
nės lavonas su daugybe kirstinių žaizdų.

Į įvykio vietą skubiai atvyko Priėjus arčiau namo, apylin-

kriminalinio skyriaus inspekto- kės inspektorius parodė išdauž-
rius Augustinas Verba. Jam ra- tą langą,
portavo apylinkės inspektorius.

Atidžiai apžiūrėjęs namą iš

Viduje policininkai rado išba- lauko ir viduje, Augustinas vėlei
lusį Roką, Piliauskienės vaikaitį. sugrįžo pas Roką. Jis nepatikėjo
jo pasakojimu. Kodėl?
14 pav.
28

Persikėlimai ir manevravimas
Tai persikėlimo, sakysime, per upę tam tikromis sąlygomis ir geležin­
kelio sąstatų manevravimo galvosūkiai. Čia jie sujungiami į vieną sky­
relį, nes savo sprendimo metodika labai panašūs.
Labai senas, klasikiniu tapęs, galvosūkis apie vilką, ožką ir kopūstą.
1. Valstiečiui reikia perkelti per upę vilką, ožką ir ko­
pūstą. Bet valtelė nedidelė ir valstietis gali pasiimti su
savimi tik arba vilką, arba ožką, arba kopūstą. Bet jeigu
ant kranto vienus kartu paliksi vilką su ožka, tai vilke­
lis jau progos nepraleis — ožka kaipmat bus sudorota.
Jei paliksi ožką su kopūstu vienu du, tai ir ši nesnaus —
valstiečiui kopūstienės neteks virti. Kaip valstietis per­
kėlė per upę savo ūkį?
2. Keturi riteriai ir keturi jų ginklanešiai priėjo upę, ku­
rios viduryje buvo matyti sala. Ant kranto riteriai aptiko
valtį, tačiau ja vienu metu galėjo plaukti tiktai du žmo­
nės. Reikia visiems persikelti į kitą upės krantą, tačiau
su sąlyga, kad nei vienas ginklanešys be savo šeiminin­
ko kitų riterių kompanijoje nebus nei krantuose, nei sa­
loje, nei valtyje. Kaip tai padaryti?
O dabar keletas uždavinių apie traukinių sąstatų manevravimą.
Pabūkime kurį laiką geležinkelio stoties dispečeriais ir pamėginkime
surikiuoti vagonus taip, kad nepadarytume avarijos.
3. (15 pav.) Traukinys B artėja prie geležinkelio stotelės,
bet jį vejasi traukinys A, kurį būtina praleisti į priekį.
Prieš stotelę yra šalutinė atšaka, kur galima laikinai pa­
statyti vagonus, bet bėda ta, kad atšakoje jokiu būdu ne­
tilps visas traukinys B. Kaip reikia manevruoti trauki­
nius, kad traukinys A vis dėlto išsiveržtų į priekį?

15 pav.

Šis manevravimo uždavinys buvo išspausdintas prancūzų žurnale

„Žaidimai ir strategija“. Jis ištisai skirtas žaidimams, uždaviniams ir
galvosūkiams.
 L o g i k o s g a l v o s ū k i a i (29

4. Geležinkelio stoties viršininkas įsakė traukinį, vyks­

tantį į Kauną, pasverti, o vykstantį į Rygą — nuplauti,
t. y. sukeisti juos vietomis (16 pav.). Yra tik vienas ma­
nevrinis lokomotyvas. Padarykite reikiamus manevrus ir
sugrąžinkite lokomotyvą į tą pačią vietą.
Turėkite galvoje, kad lokomotyvo ilgis 9 metrai, vago­
nų — po 5 metrus. Yra trys aklinės atšakos: X — 5 met­
rų ilgio, Y — 15 metrų ir Z — daugiau kaip 30 metrų.
Pasistenkite rasti patį trum piausią kelią.

IV Logika... logika.
Šiame skyrelyje įvairūs galvosūkiai, bet, norint gauti teisingą atsaky­
mą, ir vėl reikia pasitelkti loginį mąstymą.
Šitas galvosūkis atėjęs iš gilios senovės.
1. Jau pačioje civilizacijos pradžioje egzistavo opozicija
esamai valdžiai. Tačiau tų dienų opozicionieriai rizikavo
kur kas rimčiau, nei dabartiniai mūsų Seimo vyrai. Tai
štai, vieną įkyrėjusį opozicionierių vyriausiasis žynys nu­
tarė pakarti. Toje šalyje tuo laiku malonės prašymo ins­
titucijos neegzistavo, tačiau nusikaltėlis turėjo galimybę
kitaip išgelbėti savo gyvybę. Nuosprendžio vykdymo die­
ną jam atnešdavo du sulankstytus popieriukus, kuriuose
301

būdavo parašyta: viename — „mirtis“, kitame — „gyvy­

bė“. Ką išsitrauksi, pone, toks tavo ir likimas.
Tačiau šis opozicionierius buvo tiek įgrisęs, kad jį nu­
žudyti norėjo būtinai. Todėl vyriausiasis žynys abiejuose
rašteliuose įsakė parašyti „mirtis“.
Kaip ir visi prieš valdžią einantys, taip ir šis turėjo
draugų, kurie suuodė rengiamą klastą. Pasimatymo me­
tu vienas iš jų viską papasakojo pasmerktajam ir liepė
klastūnus lemtingąją dieną demaskuoti. Koks buvo drau­
go nustebimas, kai opozicionierius pareiškė, kad šito da­
ryti jokiu būdu negalima, kad tokiu būdu vyriausiasis žy­
nys išgelbėjo jam gyvybę.
Iš tikrųjų, nuosprendžio vykdymo dieną buvo traukia­
mi lapeliai ir opozicionierius išėjo į laisvę. Kaip jis suge­
bėjo išsisukti?
Visi mes mėgstame skaityti detektyvinę literatūrą, ypač romanus
apie šnipus. Dažnai sėkmingą kontržvalgybos operaciją lemia perim­
tas ir iššifruotas slaptas agentų pranešimas. Tokie tekstai, kuriuos ga­
lima perskaityti tik žinant kodavimo sistemą ir turint šifro raktą, va­
dinami kriptogramomis. Yra nemažai galvosūkių, kurių esmė — slap­
to teksto perskaitymas, kai neturime rakto.
2. Trumpam ir jūs pabūkite kontržvalgybos darbuotoju
ir iššifruokite žemiau pateikiamą pranešimą, tiksliau —
du. Užduoties palengvinimui pradėti šifruoti reikia nuo
antrojo pranešimo ir, juo remiantis, bus galima perskai­
tyti pirmąjį.
1) P R Š K B U A E I A S M 2) L Ė V h I T
NTDGI T EAAA I M KUI KEI
KLPKA P I ARJEI TŠSSN0
M0Į RPR VNVUKV S ŲE E R K
I EN 0Uh ŽIMTBA I KI YLI
TEK0SB LĖBACD MDTI TK
AEPEAU
PI PBSA
RI SKN P
LUUI AT
N RT I Ą0
0 ŪM N N I
BTEh 0R
I I KI VI
VRNI EV
0I ELĮ A
VNEHSS
ĄKA N A B
 Logikos g a l v o s ū k i a i | 31

Žymus matematinių pramogų kolekcionierius ir populiarintojas

M. Gardneris savo knygoje „Matematika laisvalaikiu“* pateikia tokį
uždavinį.
3. Vokiečių filosofas Kantas buvo viengungis ir turėjo
įprotį eiti pasivaikščioti griežtai tuo pačiu laiku. Kara­
liaučiaus gyventojai pagal jį tikrindavo savo laikrodžius.
Kartą Kantas pasibaisėjęs pastebėjo, kad jo sieninis
laikrodis vėluoja. Didysis filosofas niekaip negalėjo suži­
noti tikslaus laiko, nes jo rankinis laikrodis buvo taiso­
mas. Nepasukęs rodyklių, jis išėjo į svečius pas savo
draugą Šmitą, pirklį, gyvenusį maždaug už mylios. Įėjęs
į draugo namus, Kantas pažvelgė į laikrodį prieškamba­
ryje ir, pasisvečiavęs kelias valandas, leidosi namo. Grį­
žo tuo pačiu keliu kaip ir visuomet, oria, lėta eisena.
Kantas neturėjo nė menkiausio supratimo, kiek laiko jis
ėjo namo (Šmitas neseniai čia buvo persikėlęs). Tačiau,
parėjęs namo, jis iškart nustatė laikrodį teisingai. Kaip
Kantas sugebėjo sužinoti tikslų laiką?
Uždavinys iš A. Baltrūno knygelės „Matematiniai galvosūkiai“.
4. Kai teismo gydytojų komisija tyrė J. Hašeko herojaus,
šauniojo kareivio Šveiko, psichinę būseną, jis pasiūlė ko­
misijai uždavinį.
„Namas keturių aukštų, kiekviename šito namo aukš­
te po aštuonis langus, ant stogo dar du langai ir du ka­
minai, kiekviename aukšte gyvena po du nuomininkus.
Dabar atspėkit, ponai, kuriais metais mirė kiemsargio
senelė?“
O šis uždavinys labai panašus į „šveikišką“, tačiau nuo pastarojo
skiriasi tuo, kad jį galima išspręsti.
5. Gatvės pradžioje stovi namas. Šeštajame aukšte gyve­
na A, o septintajame — B, C ir D, kurie yra A broliai.
Daugiau brolių A neturi.
A bute yra trejos durys ir du langai.
B bute yra tiek langų, kiek C bute durų, ir tiek durų,
kiek C bute langų.
Butuose, kuriuose gyvena D broliai, iš viso yra tiek
langų, kiek ir durų.
O dabar pasakykite, ar gyvena šioje gatvėje A uošvė?
* Gardneris M. Matematika laisvalaikiu. K. 1980. P. 60—61.
32

Sakoma, kad šis uždavinys pateikiamas testuojant stojančiuosius į

policijos akademiją.
6 . Liliputas gyvena dvyliktajame aukšte. Tą dieną, kai
dešimtajame aukšte įvyko žmogžudystė, buvo nustatyta,
kad liliputas liftu pasikėlė iki devintojo aukšto ir toliau
iki savo buto kopė laiptais. Šis keistokas elgesys ir buvo
pagrindinė priežastis, dėl kurios liliputą sulaikė. Tačiau,
kai jis paaiškino savo keisto elgesio motyvą, tuojau jo bu­
vo atsiprašyta ir jį paleido. Koks tai motyvas?
7. Poliklinikoje yra dešim t įvairiausių kabinetų
(17 pav.). Keturi kampiniai kabinetai sudaryti iš dviejų
kambarių, sujungtų vidinėmis durimis. Į ambulatoriją
yra du įėjimai: A ir S.

17 pav.

Kaip išsidėstę pagrindiniai kabinetai, jei:

reumatologijos ir ausų, nosies, gerklės ligų kabinetai
turi porinius numerius;
į procedūrų kabinetą greičiau pateksi per įėjimą B;
vidaus ligų kabinetas (esantis kaimynystėje su stoma­
tologijos ir ortopedijos (prie pat įėjimo A) yra vienas prie­
šais kitą;
norint trumpiausiu keliu patekti į kardiologijos kabi­
netą, reikia praeiti pro ausų, nosies, gerklės ligų (vieno
kambario) ir chirurgijos kabinetus;
ortopedijos ir ginekologijos kabinetus jungia ta pati
siena?
Koks akių ligų kabineto numeris?

Toliau pateikiamuose uždaviniuose reikia surasti dėsningumus, pa­

gal kuriuos pavaizduoti atskiri fragmentai, ir, juos suradus, atkurti
trūkstam us fragmentus.
8. Čia pavaizduoti (18 pav.) portfeliai su skirtingomis jų
detalėmis. Tuščiuose langeliuose reikia nubraižyti tokius
portfelius, kurie nesuardytų dėsningumų nei eilėse, nei
stulpeliuose.

V
■>1 — ^

1— 1

V V
S. — / 3 _____ t 3 _____ C

w
3 _____t

V T

i*
i _____ C
V
s. — J

9. Kurį (19 pav.) iš pavaizduotų keturių kvadratų su

skaičiais reikia įdėti į tuščią vietą?

13 25 10 3
16 28 9 2
17 4
19 6
19 pav.
34|

GALVOSŪKIAI ŽAIDIMAI

Jeigu iki šiol nagrinėtiems galvosūkiams spręsti tereikėjo popieriaus

lapo, tušinuko, na, ir šviesaus proto, tai čia dar reikės tam tikros įran­
gos. Todėl šie galvosūkiai ir pavadinti žaidimais. Tos priemonės ele­
mentų konstravimas erdvėje ar plokštumoje ir sudarys užduoties es­
mę. Kartais tą priemonę galima įsigyti jau gatavą, bet dažniausiai ją
teks pasigaminti pačiam. Čia reikės įdėti daug sumanumo ir atkaklu­
mo. Pats priemonės gaminimas taps savotišku galvosūkiu.

L Pentaminas
Tai tik viena tokių galvosūkių rūšis. Išsirinkome jį, nes pentaminas
bene labiausiai paplitęs. Be jo, yra heksaminas, tetraminas ir t. t.
Taigi, kas yra pentaminas? Tai skirtingų, geometriškai apibrėžtų
figūrėlių rinkinys. Kiekviena figūrėlė susideda iš penkių vienodų kvad­
ratų. Tų kvadratų išsidėstymo variantų esama 12 (neskaitant veidro-
diškai atsikartojančių). Pentamino komplektas pavaizduotas (20 pav.).

20 pav.

Jį pagaminti galima iš paprasto kartono, parinkus patogų mastelį.

Įdėtas darbas bus to vertas. Praleisite daug puikių poilsio valandėlių
bedėliodami šias figūrėles.
 Gal v os ūk i ai ž a i d i ma i !35

Štai keletas uždavinių. Vėliau sugalvosite naujų uždavinių ne tik

sau, bet ir savo pažįstamiems.

_________ i— L _ n _ _ n
□ □ □
i_i u u
e
21 pav.

1. Iš viso komplekto figūrėlių reikia sudėlioti nubraižy­

tas geometrines figūras ( 2 1 pav.).
Tiems, kam patiko pentaminas, pateikiamas heksamino figūrėlių
rinkinys ir keletas užduočių.
2. 22 pav., 23 pav.

22 pav.
36

Rubiko kubas
Vengrų dizainerio Ernio Rubiko sugalvotas galvosūkis akimirksniu už­
kariavo visą pasaulį. Tokį „Rubiko kubo“ — taip jis buvo vadinamas — ,
populiarumą lėmė konstrukcijos kompaktiškumas, užduoties papras­
tumas ir už to paprastumo besislepiantis sudėtingas, bet ir nepapras­
tai žavus sprendinio ieškojimo kelias.
Pasirauskite nuošaliuose stalčiuose ir galbūt pavyks ten aptikti jau
visų užmirštą, bet nepraradusį savo žavesio „stebuklingąjį kubą“. Jis
suteiks daug malonių laisvalaikio valandėlių.

Užduotis iš tikro paprasta: reikia, kad kiekvienas ku­

bo šonas būtų vienodos spalvos. Kai kuriems mokslei­
viams iš bet kokios, laisvai parinktos pradinės kubo
pozicijos tai pavykdavo padaryti greičiau nei per 30
sekundžių. Oficialiai užfiksuotas rekordas — 25,79 se­
kundės. Pamėginkite, gal jum s pavyks jį pagerinti?
Nors nežinant surinkimo etapų nuoseklumo, kitaip sa-
 G a l v o s ū k i a i ž a i d i m a i | 3V

kant, nežinant teorijos, vargu ar tai pavyks. Bet... mė­

ginkite.
O tiems, kam pritrūko kantrybės, pateikiama etapi­
nė kubo surinkimo schema (beje, egzistuoja ne viena
tokia schema). Tai kartu bus ir galvosūkio a t s a k y ­
mas .
Pirmiausia reikia susitarti dėl žymėjimo pateiktose
schemose.
Kubo sieneles žymėsime taip:
P — priekinė sienelė, U — užpakalinė sienelė, K —
kairioji sienelė, D —dešinioji sienelė, V —viršutinė sie­
nelė, A — apatinė sienelė.
Laikysime, kad sienelės spalva priklauso nuo centri­
nio kvadratėlio.
Ant briaunos esančius kvadratėlius (jų 12) žymėsime
dviem mažosiomis raidėmis: pvz., pk —priekinėje siene­
lėje kairėje pusėje esantis kvadratėlis, pv — priekinės
sienelės viršuje esantis kvadratėlis, da — dešinėje pusė-
'je esančios sienelės apatinis kvadratėlis ir t. t.
Kampinius kvadratėlius atitinkamai žymėsime trimis
mažosiomis raidėmis: pvd — priekinės sienelės viršuti­
nio dešiniojo kampo kvadratėlis ir t. t.
Tomis pačiomis didžiosiomis raidėmis bus žymimi ir
elementarūs posūkiai: A raidė schemoje reikštų, kad
apatinę sienelę reikia pasukti 90 laipsnių kampu pagal
laikrodžio rodyklę. Žymėjimas A" reikštų, kad tą pa­
čią apatinę sienelę reikia pasukti 90 laipsnių kampu
prieš laikrodžio rodyklę. Žymėjimas V2, P2" reikštų,
kad atitinkamai viršutinę sienelę reikia pasukti 90
laipsnių pagal laikrodžio rodyklę du kartus ir priekinę
sienelę pasukti du kartus po 90 laipsnių prieš laikro­
džio rodyklę.
Raide T žymėsime operacijas su tarpiniu sluoksniu.
Salia šios raidės esanti mažoji raidė rodys, kokios siene­
lės atžvilgiu reikės pasukti tarpinį sluoksnį pagal ar
prieš laikrodžio rodyklę. Raidė O — pasukti visą kubą.
Pvz.: Op —priklausomai nuo priekinės sienelės padėties
pagal laikrodžio rodyklę pasukti visą kubą 90 laipsnių
kampu.
38

24 pav.

Pirmasis etapas. Viršutinės sienelės kryžius (24 pav.).

Čia reikėtų paaiškinti: bet kuriuo atveju kubelį leng­
vai galima pervesti į poziciją, pavaizduotą schemoje.
Kaip matome, galimi du variantai. Atvejis a paprastes­
nis, čia tereikia du kartus pasukti priekinę sienelę pagal
laikrodžio rodyklę. Atveju b jau reikia dirbti su viduri­
niu sluoksniu. Atidžiai išnagrinėkite schemą ir žymė­
jimus.
Antrasis etapas. Viršutinio sluoksnio surinkimas
(25 pav.).
Susirandame reikiamą kubelį (jis turi turėti prieki­
nės, viršutinės ir kairiosios sienelių spalvas) ir pastato-

Rezultatas:
surinktas
viršutinis
v sluoksnis
P" P" D"
7FF
A K" A" P A A D P
25 pav.
 Gal v os ūk i ai ž a i d i ma i 39

me jį į kairįjį apatinį priekinės sienelės kampą. Galimi

trys kubelio orientavimo atvejai. Palyginkite savo atvejį
su brėžiniu ir parinkę atlikite atitinkamą operaciją a, b
arba c. Taškeliais pažymėtos vietos, į kurias turi atsisto­
ti tinkamai orientuotas kubelis. Toliau tą patį padaryki­
te su likusiais trimis kampiniais kubeliais. Taip bus ge­
rai surinktas visas viršutinis sluoksnis. Pirmieji du eta­
pai palyginti lengvi ir paprastai niekam neužkliūva, nes
žiūrime tiktai į vieną sluoksnį, visiškai nekreipdami dė­
mesio į kitus du.
Trečiasis etapas. Vidurinio sluoksnio surinkimas
(26 pav.).
Ir čia, kaip ir ankstesniaisiais etapais, pirmiausia rei­
kiamas kubelis pastatomas į priekinės sienelės apačios
vidurį. Jeigu jis apačioje, sukdami apatinį sluoksnį, pa­
statome į mums reikalingą vietą, o jeigu jis viduriniame
sluoksnyje, — tomis pačiomis operacijomis a ir b pasta­
tome į apatinį sluoksnį. Vėliau, vėl sukdami apatinį
sluoksnį, pastatome kubelį į reikiamą vietą. Paskui a t­
liekame pavaizduotas operacijas ir tokiu būdu surenka­
me vidurinį sluoksnį.

A" P" A P A P A" P"

26 pav.
40

(VPD)V(D"V"P") —
(
--
V
4\
t
1
V V'1

27 pav.

Ketvirtasis etapas. Apatinio sluoksnio kryžius (27 pav.).

Tikslui pasiekti perstumsime tiktai vieno sluoksnio
kubelius, neliesdami kitų sluoksnių. Atlikdami brėžinyje
pavaizduotą procesą, galime paeiliui pastatyti visus ku­
belius į vietą. Kitame brėžinyje matyti, kas atsitinka su
kitais kubeliais, atliekant šį procesą. Galų gale visi ku­
beliai stovi savo vietose, bet labai dažnai būna netinka­
mai orientuoti.
Penktasis etapas. Dviejų netinkamai stovinčių kube­
lių orientavimas (28 pav.).
Čia reikia turėti galvoje, kad besisukdamas kubelis
turi būti dešinėje pusėje. Brėžinyje tas kubelis pavaiz-

surinktas pasku­
tinio sluoksnio
kryžius

a) posūkis V
b) posūkis V"
c) posūkis V2

28 pav.
 Gal vos ūki ai ž a i d i ma i 41

duotas rodyklėmis. Brėžinyje taip pat pavaizduotos gali­

mos negerai orientuotų kubelių padėtys a, b. Naudojant
bendrąją formulę, atveju a reikės atlikti tarpinį posūkį v.
Atitinkamai atvejams b ir c atliekame tarpinius posūkius
v" ir V2. Gali atsitikti taip, kad po pirmosios dalies (DT)4
tinkamas kubelis bus pasisukęs kaip reikia, bet suirs su­
rinkti sluoksniai. Jokiu būdu neišsigąskite ir nemeskite
pusiaukelėje beveik jau surinkto kubo. Atlikę tarpinį
veiksmą ir nekreipdami dėmesio į sugadintus apatinius
sluoksnius, vykdykite toliau antrąją proceso (DT) 4 dalį.
Viskas atsistos į savo vietas.
v
Sestasis etapas. 29 pav.
Po penktojo etapo dažniausiai vienas kampinis kube­
lis būtinai pateks į reikiamą vietą, nors ir netinkamai
orientuotas. Pasukite kubelį taip, kad jis atsidurtų toli­
majame kairiajame kampe. Dabar, atlikdami pavaizduo­
tas proceso operacijas, galėsite atitinkamai perstumti ku­
belius pagal ar prieš laikrodžio rodyklę. Ir pagaliau visi
keturi kampiniai kubeliai stovi savo vietose, bet du iš jų
(o gal ir visi keturi) negerai orientuoti.

Tarpinis Tarpinis Tarpinis

pasukimas — V pasukimas — V" pasukimas — V2

(DP"D"P)2 (DP"D"P)2
n kartų m kartų
n = 1,2 arba 3 m = 1, 2 arba 3

v D P" P D P" P .
1,2 arba 3 kartus

29 pav.
42|

30 pav.

Septintasis etapas. Kampinių kubelių deramas orien­

tavimas (30 pav.).
Pasukite kubą taip, kad reikiamas kubelis būtų deši­
niajame viršutiniame priekinės sienelės kampe. Aštuo-
nių ėjimų kombinacija pasukite jį 1/3 apsisukimo pagal
laikrodžio rodyklę. Jei po to kubelis dar neatsistojo į tin­
kamą padėtį, kombinaciją kartokite, kol pavyks.
Nekreipkite dėmesio į tai, kad suiro apatiniai sluoks­
niai. Analogiška padėtis buvo penktajame etape — atlik­
dami toliau dešiniąją kombinacijos dalį, pamatysite, kad
apatiniai sluoksniai pasitaisys savaime. Brėžinyje paro­
dytos trys „blogos“ kubelių padėtys. Priklausomai nuo
padėties naudosime vieną iš trijų tarpinių veiksmų: arba
V, arba V", arba V2. Rezultatas: paskutinis sluoksnis su­
rinktas.

Taigi stebuklingasis kubas surinktas. Tačiau tuo jūsų malonumai

nesibaigė. Galite ieškoti kitų, jums labiau patinkančių surinkimo sche­
mų, galite pasirinkti kitas uždavinio sąlygas ir ieškoti jo sprendimo,
galite atlikti operacijų analizę ir tuo pagrindu parašyti mokslinį dar­
bą.
Egzistuoja Rubiko kubo 3 * 3 * 3 modifikacija 4 * 4 * 4, vadinama
„Meistras“.
Šios modifikacijos vidurinysis sluoksnis tarsi perpjautas pusiau ir
vietoj vieno centrinio kubelio atsirado jau keturi. Čia posūkio me-
 Gal v os ūk i ai žai di mai 43

chanizmas yra truputį sudėtingesnis nei bazinio kubo. Vietoj kryžmės

naudojamas rutulys su išpjovomis, kurios užtikrina vidurinių kubelių
judėjimą. Periferiniai kubeliai, prilaikomi centrinių, juda tiesiog rutu­
lio paviršiumi (31 pav.).

Jeigu turite šią modifikaciją, pateiksime 1981 m. Prancūzijos Ru-

biko kubo surinkimo čempiono Ž. Žako Šarlio trum pą kubo 4 * 4 * 4
surinkimo metodiką.
Žymėsime tais pačiais simboliais, kuriuos pasirinkome
prieš tai. Tik operacijas su tarpiniais sluoksniais čia žymė­
sime raide T su mažąja raide, žyminčia tą ar kitą tarpinį
sluoksnį. Pavyzdžiui: Tv reikš, kad tarpinį sluoksnį, einan­
tį nuo viršaus, reikia pasukti 90 laipsnių pagal laikrodžio
rodyklę. Td" reikš, kad tarpinį sluoksnį, einantį iš dešinės,
reikia pasukti 90 laipsnių prieš laikrodžio rodyklę ir 1.1.

(DTd)V"(D"Td") = M,

(Tv2D2K2)2V2A2 = M2

32 pav.

Pirmasis etapas. Centrinių priekinės sienelės kubelių

parinkimas (32 pav.).
Reikiamas kubelis pirmiausiai išvedamas į viršutinės
sienelės nurodytą vietą. Reikia atsiminti, kad sienelės
spalva šiuo atveju priklausys nuo kampinio kubelio. Rei­
kiamus kubelius po vieną, atlikdami procesą Mi, pasta­
tome į vietą. Gali atsitikti, kad paskutinės poros centrus
reikės sukeisti vietomis. Tada atliksime procesą M 2 .
44

D"AD = M,_,

PA"D" = M3. 2

33 pav.

Antrasis etapas (33 pav.). Keturios poros viršutinės sie­

nelės briaunų kubelių parenkamos atliekant tam tikras
operacijas, kai du kubeliai susijungia į vienspalvę porą, pa­
sukus vidurinius sluoksnius ir perstūmus tą porą į jos sto­
vėjimo vietą, sukant atitinkamus išorinius sluoksnius.
Brėžinyje parodyta, kaip sujungti briauninius kubelius
pa ar da į poras pd. Atlikus operaciją M3 , reikiami kubeliai
iš apatinio sluoksnio perkeliami į vidurinį, o iš čia savo
ruožtu į viršutinį, pakartojant procesus M3-1 arba M3-2 .
Trečiasis etapas (34 pav.). Trijų kampinių viršutinės
sienelės kubelių parinkimas.
Veiksmas praktiškai nesiskiria nuo analogiškos ope*
racijos su kubeliu 3 x 3 x 3 .

Ketvirtasis etapas (35 pav.). Šešių briauninių kubelių

parinkimas viduriniuose sluoksniuose.
Pasinaudosime neparinktu ketvirtuoju kampiniu vir­
šutinio sluoksnio kubeliu. Iš padžių pagal spalvą pa­
rinksime tris viršutinio tarpinio sluoksnio kubelius. Tam
tikslui suraskite reikiamą kubelį apatiniame sluoksny­
je ir sudėliokite visą kubą į brėžinyje pavaizduotą padė­
tį. Jeigu atliktos operacijos D"AD ir PA"P" neduoda rei­
kiamo rezultato, vadinasi, pasirinkote ne tą kubelį, ku-
 Gal v os ūk i ai ž a i d i ma i 45

D"AD PA"P"

35 pav.

rio reikia, o jo „antrininką“, kuris eis ne į sluoksnį Tv,

o į sluoksnį Ta. Sitai priklauso nuo kubo gamybos tech­
nologijos.
Ketvirtojo kubelio kol kas neliečiame, palikdami lais­
vą kampą.
Lygiai taip parenkami briauniniai sluoksnio Ta ku­
beliai. Tačiau turite parinkti reikiamą kubelį į vieną
sluoksnį su laisvaisiais sluoksnių V ir Tv kubeliais ir tik
tada atlikti pavaizduotas operacijas M 3 .
Penktasis etapas (36 pav.). Dviejų paskutinių viduri­
nių sluoksnių kubelių pastatymas.
Čia iš pradžių reikia, kaip aprašyta anksčiau, pasta­
tyti kubelį į sluoksnį Tv ir atstatyti centrą. Po to, pasu­
kę apatinį sluoksnį, gausite padėtį, pavaizduotą brėžiny­
je. Atvejis 2 pervedamas į atvejį 1, panaudojus procesą
M5, o atlikę procesą Ms, paskutinį briauninį kubelį pa­
statysite į vietą.

36 pav.

Šeštasis etapas (37 pav.). Paskutinio kampinio viršutinio

sluoksnio kubelio pastatymas į vietą.
461

37 pav.

Atlikus procesą Mi ir Ms, kubeliai pastatomi į vietą

deramai orientuoti. Procesu Mg kubelis iš padėties C per­
vedamas į padėtį A. Vietoje stovintis, bet negerai orien­
tuotas kubelis grąžinamas procesu Mi. Trys sluoksniai
surinkti. Liko dar vienas.
Septintasis etapas (38 pav.). Paskutinio sluoksnio kam­
piniai kubeliai į vietą pastatomi dviem etapais: a ir b.
a. Atlikdami procesą M io, parinkite kampinius kube­
lius, nekreipdami dėmesio į jų orientaciją. Keisdami V į
V" ir V2, atlikę procesą Mio, gausite įvairių variantų. -
b. Apatinio sluoksnio kampiniai kubeliai orientuoja­
mi atliekant procesą Mū. Keičiasi tiktai vienas kampas,
kubelis pasisuka prieš laikrodžio rodyklę. Jeigu procesą
atliksime iš antro galo, sukdami, be to, į kitą pusę, ku­
belis pasisuks pagal laikrodžio rodyklę. Procesas nVn"V"
atliekamas tiktai su dviem kampais. Taigi, atlikdami šį

(D"A"D)V(D"AD)V" = mVmV" = M,„;

KA"K"P"A"P = M„ = n;
(PA"P")Tv"(PAP")Tv = M12

38 pav.
 G a l v o s ū k i a i ž a i d i m a i I 47

procesą, galite paeiliui pasukti ir tinkamai, pagal spal­

vas, orientuoti visus kampinius kubelius. Galima keisti
V į V" arba V2, nelygu kaip tas poras reikia pasukti.
Aštuntasis etapas (39 pav.). Paskutiniojo sluoksnio
briauninių kubelių surinkimas.
Čia pagrindinis procesas yra M12. Jeigu jį pakartosi­
me tris kartus, sugrįšime į pradinę padėtį. Pakeitę Tv" į
Ta" arba į V2, arba į Tv Ta, gausime daugybę pagrindi­
nės operacijos variantų. Derindami jį su vienu ar dviem
išorinio sluoksnio pasukimais (procesai M 13—Afie), su­
rinksime visą kubą.

(KA"K")Ta(KAK")Ta" = Mu
AK2(PA"P")Tv2(PAP")Tv2K2A" = M„
PTv"P(KTk)2P"TvP(KTk)2PD"TaDTvD"Ta"DTv"PTv = M„
39 pav.

MlT| Lankstymo galvosūkiai

Origamis — senovės rytų lankstymo iš popieriaus lapo menas. Kaip
tik šiuo menu ir remiasi daugybė galvosūkių. Pateiksime keletą iš jų.
1. Štai galvosūkis, kurį 1942, karo metais, pagamino ir
sėkmingai platino kažkokia Maunt Verono firma.
 Baltuose langeliuose nupiešti Hitlerio ir Musolinio
portretai, pilkame — tuometinio Japonijos ministro pir­
mininko Togo portretas (40 pav.). Po pastarojo portretu
(pilkame fone) ir virš jo nupiešti kalėjimo langai su gro­
tomis. Tarp grotų reikia išpjauti langelius. Galvosūkio
esmė ta, kad, lankstant popieriaus kvadratą pagal punk­
tyrines linijas, reikia įkišti nusikaltėlius už grotų. Aiš­
ku, pačių pasigamintame galvosūkyje šiuos nusibodusius
fiurerius galima pakeisti kitomis personomis.
Taigi uždavinys gana paprastas.
2. Daug sunkesnis ir, sakyčiau, grakštesnis uždavinys
„Ožkos ir avys“, kurį sugalvojo amerikiečių protestan­
tų kunigas bei psichiatrijos ir teologijos profesoriui
R. E. Nilas. Šį galvosūkį galima pagaminti iš popie­
riaus juostelės, sudarytos iš keturių kvadratų. Viena­
me juostelės gale reikia palikti mažytį liežuvėlį sukli-
javimui. Kad būtų patogiau vėliau lankstyti, juostelė
kelis kartus perlenkiama pagal punktyrines linijas. Po
to atitinkamos kiekvieno kvadratėlio puselės nudažo­
mos juodai, tačiau iš abiejų pusių, taip, tarsi dažai iš
vienos juostelės pusės būtų persigėrę į kitą. Galvosū­
kio pasigaminimo schema aiški iš piešinuko (41 pav.).
Užlenkus paskutinį kartą, reikia liežuvėlį įkišti į atsi­
radusią kišenėlę ir priklijuoti. Galų gale turi išeiti
kvadratas su keturiais juodais ir keturiais baltais tri­
kampėliais iš abiejų pusių. Tai bus mūsų ožkos ir avys.
Lankstant kvadratą pagal punktyrines linijas, reikia
paversti jį tokiu kvadratu, kurio viena pusė būtų juo­
da, o kita — balta, t. y. reikia atskirti ožkas nuo avių.
 Gal v os ūk i ai ž a i d i ma i 49

41 pav.

Tai nėra taip paprasta, tačiau patirsite didelį malonu­

mą, kai suprasite, kaip tai daroma, ir kai išmoksite
tai padaryti sparčiai ir vikriai.

Fleksogonai
Žodis kilęs iš angliško žodžio fleks — lenkti, lankstyti ir graikiško goni-
ja — kampas. Taigi fleksogoną galima suprasti kaip lankstomą dau­
giakampį.
Fleksogonų įvairovė, neišsemiamos tyrinėjimo galimybės traukia
ne tik viso pasaulio moksleivius ir studentus, bet ir įžymius moks­
lininkus. Gaila, kad Lietuvoje šie galvosūkiai visiškai nepaplitę.
Pirmasis fleksogoną dar 1939 metais suklijavo Mančesterio univer­
siteto aspirantas Arturas Stounas, vėliau tapęs matematikos profeso­
riumi. Aspirantas Ričardas Feinmanas, vėliau žinomas visame pasau­
lyje fizikas teoretikas, irgi įnešė savo indėlį į fleksogoniją.
Apie fleksogonus galima parašyti storiausią knygą. Mes aprašysi­
me tik kelis iš jų ir sąlyginai nesudėtingas jų transformacijas.

1. Pradėsime nuo „Stouno fleksovamzdelio“ — vieno iš

populiariausių XX amžiaus galvosūkių.
Įsivaizduokite vamzdį, kurio skerspjūvis — kvadra­
tas, taip pat ir sienelės kvadratai. Šį vamzdelį galima
išversti į kitą pusę, lankstant jį pagal kraštines stačių
trikampių, susidariusių iš kvadratų įstrižainių ir krašti­
nių. Tokį vamzdelį galima lengvai suklijuoti iš standes-
nio popieriaus juostos (42 pav.).
50

42 pav.

2. Šis fleksogonas, turint galvoje, kad fleksogonijoje var­

tojami organinės chemijos terminai, vadinamas heksatet-
rafleksogonu. Nuo kitų jis skiriasi ir tuo, kad jo gamybai
visiškai nereikia klijų. Gaminamas jis iš vyniojamo ne-
lūžtančio popieriaus. Patogiausia, kai mažojo kvadrato
kraštinė 3—5 cm. Fleksogono išklotinė pavaizduota
paveikslėlyje (43 pav.). Tiksliai pažymėkite skaičius ir
taškelius. Kairėje — viršutinė, dešinėje — apatinė flek­
sogono pusė. Viduryje padarykite kryžminę įpjovą pagal
tamsesnes linijas. Kelis kartus perlenkite fleksogoną rei­
kiamose vietose, kad vėliau būtų patogiau žaisti.
Kaip sudėstyti fleksogoną, kad plokštumoje būtų
vienodi skaitmenys?

3 • •
CN* 6 •

l K)1 LO LO
• •• ’3 i 6’*4^
•

LO*LO Vo H 6 f 3
• • •
•
3’ '6 CN •

43 pav.

Dar vienas fleksogonas iš gausios jų šeimos.

3. Kaip jį pasigaminti (44 pav.)? Visų pirma nusipirkite
75 mm pločio kaspiną. Vienam fleksogonui reikės maž­
daug 1 m kaspino. Iš nestoro kartono išpjaukite 36 ly­
giakraščius trikampius (kraštinės ilgis apie 80 mm). Juos
suklijuokite ant juostos pagal 1 piešinį. Tarpelis tarp tri­
kampiukų turi būti maždaug 6—8 mm. Skaičius užrašy-
 Gal v os ūk i ai ž a i d i ma i 51

Užsegimas

44 pav.
kite tušu. Vienodais dideliais skaitmenimis pažymėtus
trikampius nudažykite vienoda spalva. Jūsų fleksogonas
pasidarys daug gražesnis. Du galiniai trikampiukai pa­
liekami užsegimui. Patį užsegimą galima padaryti iš lip­
nios juostos arba pagaliau ir suklijuoti, tačiau šiuo atve­
ju fleksogono nebus galima išardyti, o tai kartais praver­
čia neįgudusiam žaidėjui.
Paruoštą juostą su trikampiukais reikia surikiuoti į
pradinę padėtį. Susukite juostą, sutapdindami trikam ­
piukus, pažymėtus vienodais skaičiais: 4—4, 5—5, 6—6
(2 piešinys). Užlenkite gautos juostos galus, sutapdin­
dami 21—22 ir 25—2g (3 piešinys). Ir pagaliau dar sykį
perlenkite pagal punktyrinę liniją, sutapdindami 23—24.
Sujunkite galus — ir viskas!
Paruoštas darbui fleksogonas parodytas 44 piešinėly­
je. Galvosūkio esmė ta, kad, atliekant įvairias transfor­
macijas, reikia išvesti į viršutinę plokštumą šešis trikam ­
piukus su vienodais skaičiais (vienodų spalvų). Bandyki­
te. Jei nepavyko, ką gi!
Kaip jau minėta, fleksogonų yra daug ir įvairiausių rūšių. Kelis iš
jų čia dar pateikėme (45 pav.). O tiems, kurie susidomėjo fleksogonais
rimčiau, patartum e ieškoti literatūros kitomis kalbomis.
52

Trihemicirkoheksafleksogonas

Hemitetrafleksogonas

45 pav.
 Gal v os ūk i ai ž a i d i ma i 53

V.Į Magikas (magiški Rubiko kvadratai)

Tai dar vienas E. Rubiko galvosūkis, šiek tiek primenantis tetraflek-
sogoną. Lietuvoje neteko matyti pramoninio šio gaminio, nors garsi
firma „Match Box“, ta pati, kuri gamina miniatiūrinius automobilių
modelius, pradėjo jų masinę gamybą 1987 metais.
Beje, jį nesudėtinga pasigaminti pačiam. Taigi, jeigu esate pasiruo­
šę, prašom (46 pav.)!
Galvosūkis susideda iš 8 vienodų kvadratinių elemen­
tų. Matmenys, pateikiami brėžinyje, tokie pat kaip ir ori­
ginalo, pagaminto iš organinio stiklo. Galima pasigaminti
ir iš medžio. Žaidimo elementai sujungiami tarpusavyje
kaproniniu 0,2—0,4 mm valu. Iš valo daromi keturi vie­
nodi žiedai, jų ilgis pasirenkamas toks, kokio reikia. Su­
jungti valo galus galima tušinuko vamzdeliu, suspaudus
jį keliose vietose replėmis. Surinkdami elementus, juos
sustatome į dvi eiles. Po to tempiame pirmąjį ir antrąjį
žiedą, bet neįtempiame jų ant paskutinio kvadrato (punk­
tyras brėžinyje reiškia, kad valas eina kita elementų pu­
se). Paskui įtempiami abudu žiedai ir viskas pakartojama
3 1 2 4 3 11 2 4

3 4 2 1 3

46 pav.
54

su kitais dviem žiedais. Valo įtempimas gana nemenkas:

2—33 kg. Paveikslėlyje parodyti visi keturi valai, bet
prieš juos dedant reikėtų ant kartoninio maketo skirtingų
spalvų pieštukais pasižymėti jų kelią.
Pramoninis galvosūkio modelis realizuojamas ne skai­
čiais kaip pas mus, bet antroje galvosūkio pusėje nupieš­
tais trimis įvairiaspalviais žiedais, priekinėje pusėje —

47 pav.

trijų žiedų fragmentais, išmėtytais bet kaip. Reikia taip

transformuoti kvadratėlius, kad išeitų plokščia figūra —
be vieno kampo kvadratas 3 * 3 * 3, ant kurio iš tų frag­
mentų turi susidėti trys įvairiaspalviai žiedai (47 pav.).
Visa tai pavaizduota pagrindiniame paveikslėlyje. Kita­
me paveikslėlyje pateikiamas analogas, išreikštas skai­
čiais. Jeigu sugalvosite ant kvadratų piešti žiedus, žino­
site kur koks fragmentas turi būti.
Kaipgi išspręsti galvosūkį? Tai padaryti galima įvai­
riais būdais (žr. atsakymą). Šituo galvosūkio galimy­
bės neišsemiamos. Galite sugalvoti įvairių užduočių.
Kaip pavyzdys pateikiamos figūros, kurias galima suda­
ryti (48 pav.).

48 pav.
o
 G a l v o s ū k i a i ž a i d i m a i I 55

Domino kauliukų galvosūkiai

Taip, taip, pasirodo, su tais juodais kauliukais galima ne tik „ožį“ skaldy­
ti, bet tai esanti ir puikiausia priemonė smegenų mankštai. Jeigu turite
domino kauliukų komplektą, galite pamėginti išspręsti keletą uždavinių.
Sudarinėti magiškuosius kvadratus iš domino kauliukų tokia pat
sena pramoga kaip ir pats domino žaidimas.
1. Paimkite keletą domino kauliukų (49 pav.). Juos rei­
kia sustatyti taip, kad tiek horizontaliai, tiek vertikaliai,
tiek įstrižai stovinčių kauliukų akių suma būtų 15.
••• ••• • ••• •••
••• •• ••• • ••• •••

49 pav.

O štai uždavinys iš prancūzų žurnalo „Sciens et vie“.

2. Taip pat reikia sudaryti magiškuosius kvadratus, tik
šį kartą iš viso komplekto: suskirsčius juos į 7 kvadrati­
nius rėmus po keturis kauliukus taip, kad kiekvieno rė­
mo kraštinėje esančių taškų sumos atitinkam ai būtų ly­
gios — 4, 4, 8, 10, 10, 12 ir 12.
Dar vienas uždavinys iš to paties žurnalo.
3. Iš domino komplekto išmetus visus dubletus ir tuščiuo­
sius kauliukus, likusius 15 galima įsivaizduoti kaip trup­
menas. Sudėkite juos į tris grupes po penkis kauliukus
taip, kad visų trupmenų suma kiekvienoje grupėje būtų 10.
4. Jeigu į domino akis žiūrėtume kaip į skaičius, tai iš
kauliukų galima sudaryti aritm etinių veiksmų pavyz­
džių. Sakysim, duota domino kauliukų išsidėstymo sche­
ma ir aritmetinio veiksmo ženklas. Reikia sudėlioti kau­
liukus taip, kad jie atitiktų schemą (50 pav.).

50 pav.
561

Pandoros skrynelė

Kodėl Pandoros? Pagal senovės Graikų mitologiją, Pandorai vyras

namuose leido daryti viską, tik buvo uždraudęs atidaryti vieną skry­
nelę. Geriau jau jis būtų nedraudęs, nes tada būtų bent šiokia tokia
tikimybė, kad ji tos skrynelės nepastebėsianti. O toje skrynelėje bu­
vusios visos mūsų nelaimės ir ligos. Sakoma, kad kaip tik nuo tada
ir atsiradusios spynos. Kiekviena spyna iš esmės yra įtaisas su slap­
tu mechanizmu. Norint perprasti Pandoros skrynelės slaptąjį me­
chanizmą, be pateikto šioje knygoje atsakymo jums tektų nemažai
pasukti galvą.
Šio galvosūkio idėją savo laiku pateikė anglų profeso­
rius Lajonelas Penrouzas. Jis sugalvojo tokią trijų kūnų
konfigūraciją ir tarpusavio padėtį, kad nei vienas iš tų
kūnų negalėtų pajudėti iš vietos, veikiamas tiktai poros
jėgų. Tiktai trimis jėgomis iš karto paveikus kiekvieną
kūną tam tikra kryptimi, jie pajudės. Mūsų galvosūkis
—skrynelė pažiūrėjus atrodo labai paprastas. Ypač efek­
tingai ji atrodo pagaminta iš organinio stiklo. Visa per­
matoma, jokios ypatingos paslapties, o atidaryti neįma­
noma. Jeigu jūsų šeimoje yra moksleivis, įdėkite į vidų,
sakysime, šokoladuką, tegul pasiima. Tik žiūrėkite, kad
vaikas nebūtų per daug nervingas, nes sulaužys jūsų
skrynelę.
O pasigaminti ją pagal pateiktus brėžinius visai ne­
sunku (51 pav.). Suklijavus pačią skrynelę, ypač atidžiai
reikia gaminti dangtelį, susidedantį iš trijų dalių. 2 de­
talė klijuojama prie skrynelės. Ši detalė, kaip matyti iš
brėžinio, padaroma iš trijų vienodų detalių, klijuojant jas
vieną ant kitos ir pasukant 90 laipsnių kampu. 3 ir 4
detalės visiškai vienodos.
Iš pateiktų brėžinių matyti ir šio galvosūkio spren­
dimas.
Beje, profesorius Penrouzas išnagrinėjo atvejį tik su
trimis jėgomis. Niekas neįrodė, kad su keturiomis jėgo­
mis negalima padaryti to paties. Gal jums, gerbiamas
skaitytojau, remiantis šia idėja, pavyks sukurti dar su­
dėtingesnį ir įdomesnį galvosūkį.
 Gal v os ūk i ai ž ai di m a i 57

Uždaryta dėžutė Atidaryta dėžutė

51 pav.
581

Viii. Degtukų galvosūkiai

Tai labai gausi galvosūkių kategorija. Šia tema net išleista knyga. Čia
parinkta keletas uždavinių, kurie išsamiai charakterizuos šį galvosū­
kių tipą.
Šį uždavinį prisimenu dar iš vaikystės. Mano tėvas, irgi didelis gal­
vosūkių mėgėjas, kartą uždavė jį man. Šiuolaikiniuose galvosūkių rin­
kiniuose kažkodėl neteko jo sutikti.
1. Duota dešimt degtukų, sustatytų į eilę (52 pav.). Rei­
kia juos sudėti vieną ant kito, bet su sąlyga, kad deda­
mas degtukas būtinai peršoktų per du kitus ir tik ant
trečiojo būtų dedamas. Kaip tai padaryti?

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

• • ■ 52 pav.
\

2. Įsivaizduokite, kad kvadratas iš keturių degtukų —

tai tvirtovė. Aplinkui tvirtovę iškastas griovys degtuko
ilgio pločio (53 pav.). Kaip nuo kranto patekti į tvirtovę,
jeigu turimi rąstai tokio pat ilgio, kaip griovio plotis, t. y.
degtuko ilgio?

53 pav.

3. Iš degtukų padarytas vėžys šliaužia į viršų (54 pav.).

Reikia perdėti tris degtukus taip, kad jis šliaužtų žemyn.*

54 pav.
 G a l v o s ū k i a i ž a i d i m a i I 59

4. Į „šampano taurę“ pateko pusė degtuko (55 pav.). Rei­

kia taip perdėti du degtukus, kad pusė degtuko atsidur­
tų šalia taurės.

ū
55 pav.

5. Reikia atimti tris degtukus taip, kad liktų trys

,i di kvadratai (56 pav.).

Žaidimas 15 ir kiti
Devyniolikto amžiaus septintajame dešimtmetyje Šernas Loidas
sugalvojo galvosūkį, kuris panašiai kaip Rubiko kubas dvidešimtame
amžiuje išjudino visą pasaulį. Nedidelę, mažų kubelių prikrautą dė­
žutę jis pavadino žaidimu 15. Penkiolika sunumeruotų kvadratėlių
gulėjo kvadratinėje dėžutėje taip, kaip pavaizduota paveikslėlyje
(57 pav.). Stum dant kvadratėlius, reikia du paskutiniuosius sukeisti
vietomis, o dešinysis apatinis kampas, kaip ir žaidimo pradžioje, turi
likti tuščias.

1 2 3 4

5 6 7 8

9 10 11 12

13 15 14
sr 57 pav.
60

Keletui matematikų paskelbus, kad šio galvosūkio išspręsti nega­

lima, susidomėjimas juo sumažėjo. Tačiau Loido galvosūkio pasiseki­
mas padėjo atsirasti daugybei analogiškų, kuriuose stumdomos įvai­
riausių formų figūros.
1. „Tėvuko galvosūkis“. Vienas tų galvosūkių (galimas
daiktas, pirmasis) vaizduojamas piešinyje (58 pav.).
Pasidarykite dėžutę 4 * 5, į kurią, atitinkam ai su­
pjaustę, sudėkite devynias figūrėles. Užduotis tokia: per-
stum iant po vieną figūrą ir neišimant jų iš dėžutės, rei­
kia perstumti kvadratą 1 iš kampo A į kampą D.
Reikia pridurti, kad niekas nežino, kaip atsirado šis
galvosūkis ir kodėl jis vadinamas „Tėvuko galvosūkiu“.
Tačiau kaip tik šiuo pavadinimu nuo 1926 m. jis buvo
pradėtas gaminti ir pardavinėti Amerikoje.

2. „Rudasis asilas“. Jeigu vieną iš stačiakampių (1 * 2)

iš ankstesnio galvosūkio perpjausime pusiau, gausime
naują galvosūkį (59 pav.).
 Gal v os ūk i ai ž a i d i ma i 61

Prancūzijoje ilgą laiką jis buvo žinomas „Rudojo asi­

lo“ pavadinimu. Zaidžiantysis turi stumdyti figūras tol,
kol didelis kvadratas su nupieštu jame asilu bus išstum­
tas pro apačioje esančią borto išpjovą. Dar niekas nerado
sprendimo, sudaryto iš nedidelio ėjimų skaičiaus. Paban­
dykite pakartoti vieno iš žaidėjų sprendimą, kuriam pri­
reikė tik (!) 81 ėjimo.
3. „Močiutės galvosūkis“. 1927 m. Čarlzas L. A. Dajemen-
das užpatentavo galvosūkį, pavaizduotą 60 paveikslėly­
je. Matyt, priešingai „Tėvuko galvosūkiui“, Dajemendo
galvosūkis buvo pavadintas „Močiutės galvosūkiu“. Figū­
ra 2 vadinosi „Mama“, figūra 5 — „Mano berniukas“. (Ki­
tos septynios figūros reiškė įvairias negandas kelyje tarp
motinos ir berniuko.)
Uždavinio tikslas toks: sujungus 2 ir 5 figūras, deši­
niajame viršutiniame kampe reikia sudaryti stačiakam­
pį 2 x 3 (jis gali būti bet kaip orientuotas). Pabandykite
šį uždavinį išspręsti 32 ėjimais.

„Mama“
1
CN

5 6 7
„Mano
berniukas“ 8

\ N 60 pav.

Paskutinį kartą šio tipo galvosūkius patobulino Šarlis E. Stotsas.

Būdamas septynerių metų jis apako. Vėliau Stotsas sugalvojo daugy­
bę nuostabių galvosūkių ir pats juos pagamino iš medžio, vielos ir
plastmasės. Tai dar kartą įrodo, kad žmogus labai norėdamas nugali
negalią, surasdamas įvairių būdų išreikšti save.
4. Kaip pasigaminti galvosūkį, aiškiai matyti iš pieši­
nuko ir schemos (61 pav.). Prie didžiojo kvadrato reikia
priklijuoti paveiksliuką su tigru. Viršutiniame dešinia-
62

a
b

c b "a

b=2a
\ ................................ITirS c=3a
61 pav.

jame kampe ant dėžutės krašto tvirtiname du kartono

gabaliukus, reiškiančius dalį aptvaro. Tris kitas aptvaro
dalis reikia klijuoti ant kaladėlių, pažymėtų skaičiais 1,
4 ir 6. Žaidimo pradžioje visos figūrėlės išdėstomos taip,
kaip parodyta piešinyje, o figūra 9 išimama iš dėžutės.
Stum dant figūras dėžutėje, reikia pasiekti, kad tigras
atsidurtų dešiniajame viršutiniame kampe ir kad iš vi­
sų pusių jis būtų apsuptas kvadratiniu aptvaru.

Siame galvosūkyje, kitaip nei ankstesniuosiuose, pakankamai

daug tuščios vietos, todėl kvadratinę figūrą kai kada galima pasukti
90 laipsnių kampu. Geriausią Stotso sprendinį sudaro 49 ėjimai.

Šaškių ir šachmatų galvosūkiai

Ne, šaškių ir šachmatų kompozicijų bei etiudų neliesime. Tai speci­
finiai uždaviniai. Šaškės ir šachmatai čia tiktai priemonė realizuoti
uždavinio sąlygas bei sprendimo ypatumus. Ši galvosūkių rūšis irgi
gausi, bet čia parinkta keli garsiausi, galbūt labiausiai žinomi. Nors
dažnam jie turėtų būti nauji ir nepaprastai įdomūs. Tad, jei turite
languotą lentą bei šaškių ir šachmatų komplektus, pirmyn.

1. Duotos keturios juodos ir keturios baltos šaškės

(62 pav.). Reikia jas sukeisti vietomis, darant ėjimus pa­
gal šias taisykles:
 Gal vos ūki ai ž ai di mai 63

1 2 3 4 5 6 7 8 9

1) kiekviena šaškė gali arba pasislinkti į tuščią lan­

gelį, arba peršokti per vieną šaškę į po jos einantį tuščią
langelį, bet ne toliau;
2) nei viena šaškė nebegali grįžti į langelį, kuriame ji
jau buvo;
3) langelyje negali būti daugiau nei viena šaškė;
4) pradėti reikia baltąja šaške.
2. Nubrėžkite ant lapo penkias linijas ir sudėkite ant jų
dešimt šaškių taip, kad ant kiekvienos linijos būtų po ke­
turias šaškes.
V ;7
3. Kaip ant šachmatų lentos (64 langeliai) sustatyti aš-
tuonias valdoves taip, kad nei viena iš jų negalėtų nu­
kirsti bet kurios kitos?
Šiuo uždaviniu savo laiku domėjosi garsus vokiečių
matematikas Gausas ir surado visus 92 šio uždavinio ga­
limus sprendimus. O kiek surasite jūs?
Senovinis uždavinys apie žirgo kelionę šachmatų lenta. Šį uždavinį
tyrinėjo kitas garsus matematikas Eileris.
4. Reikia su žirgu apeiti visus 64 šachmatų lentos lange­
lius, pabuvus kiekviename tik kartą ir sugrįžtant į tą pa­
tį langelį, iš kurio prasidėjo maršrutas.

ii *
4

t 5 <£\

10^
*^ H a
9
12^

5. Reikia sukeisti vietomis juoduosius ir baltuosius žir­

gus priimtu šachmatuose žirgo ėjimu (63 pav.).
64|

XII Kubeliai
Prisiminkime vaikystę, kai dėstydavome kaladėles. Nors užsiėmimas,
kurį siūlome, skirtas ne tik vaikams.
1. Pirmiausia pagal pateiktas išklotines reikia pasigamin­
ti keturis kubelius (64 pav.). Juos galima gaminti iš nesto­
ro kartono arba medžio. Nudažyti kubelius reikia griežtai
pagal piešinuką. Galvosūkio esmė — kubelius reikia susta­
tyti vieną šalia kito taip, kad gautosios prizmės kiekviena­
me šone būtų po vieną spalvą iš keturių. Patikėkite, tai nė­
ra taip paprasta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Keletas amerikiečio A. Fišerio galvosūkių. Jo uždavinių elementai

— įvairių formų detalės, pagamintos iš kubelių. Iš pagamintų detalių
reikia sudėti kubą.
2. Pirmasis uždavinys paprastesnis. Iš šešių detalių
(65 pav.) reikia surinkti kubą 3 * 3 * 3. Fišeris šį galvo­
sūkį pavadino „Minotauro kubas“. Pasak Fišerio, ši už-
 G a l v o s ū k i a i ž a i d i m a i j 65

duotis turinti tik vieną sprendimą. Bet vėliau buvo įro­

dyta, kad jų egzistuoja mažiausiai du. Vienas iš jų patei­
kiamas atsakyme.
3. „Minotauro superkubas“ — taip vadinamas antrasis
Fišerio galvosūkis. Šiuo atveju iš vienuolikos elementų
(66 pav.) reikia surinkti kubą 4 MX4 . Tai gana sudė­
tinga, tačiau, jeigu turėsite kantrybės pasigaminti galvo­
sūkį, užteks jos ir jį sprendžiant.
y— 7 — 71
y y ? y ?
/ / / / y f J? y >> y f J
) /
2 vnt. r )

— 71 /T~7|
A_
__Z___ f J1 y l__z__ /
)
»

66 pav.

Šis kaladėlių galvosūkis buvo pateiktas rusiškame žurnale „Nauka

i žizn“. Jo autorius — B. Širobokovas.
4. „Dvigubas parketas“ — toks galvosūkio pavadinimas.
Išpjaukite iš medžio 67 pav. pavaizduotas detales — du
komplektus. Kiekvieną komplektą nudažykite skirtinga
spalva. Iš vieno komplekto išeina stačiakampis 4a * 8a.
Visi šio komplekto detalių iškilimai turi būti nukreipti į
viršų. Antrąjį detalių komplektą galima sudėti ant pir­
mojo taip, kad iš abiejų komplektų išeitų statusis greta-

r r s r-TT
f f* £—-
^— X-
__ s s
67 pav.
66|

Apatinė eilė

Viršutinė eilė

68 pav.

sienis. Antrojo komplekto detalės gula ant pirmojo išsi­

kišimais žemyn. Be to, pirmojo sluoksnio parketinis raš­
tas gali skirtis nuo antrojo. Kaip tai gali atrodyti, matyti
iš schemos (68 pav.).
Jeigu jums šį galvosūkį pasigaminti iš medžio sudė­
tinga, galite gaminti iš storesnio kartono, išsikišimų vie­
toje klijuodami antrą sluoksnį.

XII. Rekečiai
Tai tipas galvosūkių, kur erdvines medines ar plastmasines konstruk­
cijas reikia savaip erdvėje sujungti.
Verčiant galvosūkio pavadinimą iš anglų kalbos, tai būtų „spygliu­
kas“, iš rusų kalbos — „ežiukas“. Siūlome šį galvosūkį vadinti lietu­
viškai — reketis.
Šio galvosūkio atsiradimą slavų šalyse, taip pat, matyt, ir mūsų
krašte išplatino rusų admirolas Makarovas, atvežęs jį iš Kinijos. Savo
laiku Rusijoje šis „medinis stebuklas“ buvo nepaprastai populiarus.
Laikui bėgant pasirodė daug įvairiausių jo modifikacijų. Šioje knygoje
paliesime, aišku, ne visas. Tai būtų modifikacijos, kurias lengviau pa­
sigaminti, bet jokiu būdu ne surinkti ar išardyti. Tiems, kurie mėgsta
staliaus darbus, šio medinio žaisliuko gaminimas suteiks daug
džiaugsmo. Nuo detalių tikslumo, jų išvaizdos labai priklausys galvo­
sūkio patrauklumas.
 Gal v os ūk i ai ž a i d i ma i 67

1. Pradėsime nuo amerikietiškojo „Bilo spygliuko“. Pa­

sak žurnalo „Scientifik American“, tai pats sudėtingiau­
sias šio tipo uždavinys. Iš medžio ar plastmasės reikia
pasigaminti tokias detales, kurios parodytos 69 pav.
Šis galvosūkis skiriasi nuo įprastų tokio tipo galvosū­
kių tuo, kad neturi detalės be išėmų, savotiško kištuko,
kurį išėmus suyra visa konstrukcija. Amerikietis Bilas
Katleris, šio galvosūkio autorius, jį suprojektavo kompiu­
teriu. Norint ištraukti pirmąją detalę, reikia padaryti ke­
turis „tuščius“ ėjimus. Galvosūkio įmantrumą rodo tai,
jog mašininė programa nustatė vienintelį modelio surin­
kimo ir išardymo būdą.
Detalės gaminamos iš kvadratinio pjūvio juostelių.
Pjūvio proporcijos 6 * 2 x 2, t. y. galvosūkis susideda ta r­
si iš dvidešimt keturių elementarių kubelių. Piešinyje ša­
lia detalių brėžinių pateikiama jų schema. Užštrichuoti
elementarūs kubeliai, kuriuos gamybos eigoje reikia pa­
šalinti. Uždavinys sunkus, tačiau išsprendžiamas. Jeigu
jums tai pavyks, pasižiūrėkite į atsakymą.
68
 Gal v os ūk i ai ž a i d i ma i 69

<D

3
1 vnt. (dvi projekcijos)
70 pav.

2. O šis reketis, netgi ne reketis, o „paslaptingasis ku­

bas“, atkeliavo pas mus iš Rusijos. Jo autorius — Čebo-
tariovas. Jeigu jūs pagal pateiktus brėžinius pasigamin­
site komplektą detalių, tai, pasukę galvą, surinksite nuo­
stabų elementarų kubą (70 pav).
Šis reketis — autoriaus konstrukcija. Gal jį ne itin
sunku surinkti, bet surinktas neblogai atrodo. Na, ir pa­
gaminti jį ne itin sunku, nors detalių net 54. Jų eskizai
pateikiami 71 pav.

17 vnt.

10 vnt.

9 vnt.

12 vnt.

6 vnt.

71 pav.
70 |

23 21 19

17
18

11
12

5
6

O štai taip atrodo jau surinktas pats reketis (72 pav.).

Neblogai, ar ne? Kaip matote, detalių tik penki tipai. Pa­
lengvinimui galima pasakyti, kad visi mazgai renkami
pagal tą pačią schemą.

XIII. Kortų galvosūkiai

1. Turime 52 kortų kaladę su vienu džokeriu. Kortas rei­
kia kaladėje sudėti taip, kad nuolatos vieną paskui kitą
dvi kortas perkeliant į apačią, o trečiąją verčiant ant sta­
lo, jos eitų iš eilės, pradedant tūzu ir baigiant karaliumi.
Pirmieji turėtų pasirodyti pikai, po to kryžiai, toliau —
būgnai ir čirvai. Paskutinė likusi rankose korta turi būti
džokeris.
Mechaniškai dėstant kortas, kažin ar pavyks išspręs­
ti šį galvosūkį. Pradėkite nuo paprastesnio: paimkite de­
šimt sunumeruotų kortelių ir sudėstykite jas taip, kad
vieną nukėlus į apačią, antroji būtų pažymėta pirmuoju
numeriu, dar vieną nukėlus į apačią, ketvirtoji būtų pa­
žymėta antruoju numeriu ir t. t.
 Gal vosūki ai ž ai di mai 71

Kaip tik sprendžiant šį uždavinį galima atrasti algo­

ritmą, kuris visus panašius galvosūkius padės išspręsti
per labai trumpą laiką. Juos galima rodyti draugams
kaip fokusus. O algoritmo ieškojimas kaip tik ir sudarys
galvosūkio esmę.

XIV. Galvosūkis pasiansas

Kaip žinome, pasiansai būna dviejų rūšių. Tikimybiniai, kai viskas pri­
klauso nuo atsitiktinės pradinės kortų pozicijos ir jos dėstomos pagal
griežtas taisykles, be jokios alternatyvos. Ir pasiansai galvosūkiai —
čia atsitiktinė yra tik pradinė pozicija, o tolesnis dėstymas jau pri­
klauso nuo sugebėjimo logiškai mąstyti, pramatyti bent kelis ėjimus į
priekį. Tikimybė, kad pasiansą pavyks sudėlioti, įgudusiam strategui
gana didelė, todėl sugebėjimas sėkmingai žaisti čia ateina su prakti­
ka. Kaip tik vieną iš tokių pasiansų mes ir pateiksime. Jis vadinamas
nelabai etišku „Soliterio“ vardu.
Žaidimui reikia pilnos 52 kortų kaladės. Kortas gerai
sumaišius, jos išdėstomos eilutėmis paveiksliukais į vir­
šų taip, kad kiekvienoje eilutėje būtų po 8 kortas (pasku­
tinėje eilutėje tik keturios). Dėstoma iš kairės į dešinę.
Viršuje ant stalo paliekame vietos keturioms kortų krū­
velėms. Iš pradžių tos vietos tuščios. Žaidimo tikslas —
sudėti į tas vietas kortas atskirai pagal spalvas ir pagal
eilę, t. y. apatinė korta — tūzas, toliau — dviakė ir t. t.
iki karaliaus. Pasiansas pavyko, jeigu visos kortos šia
tvarka bus sudėliotos į krūveles.
Dėstymo taisyklės tokios.
1. Kiekvienu ėjimu galima perkelti tiktai vieną kortą.
2. Iš kiekvieno žemyn sudėlioto stulpelio galima imti
tiktai apatinę kortą.
3. Bet kurį tūzą, atsidūrusį stulpelio apačioje, tuoj pat
galima perkelti į bet kurią iš keturių stalo viršuje tam
tikslui paliktų vietų. Kaip jau minėta, ant tūzų žaidimo
eigoje pagal atitinkamą kortos spalvą iš eilės dedamos
dviakė, triakė ir t. t. Šios kortos imamos tik iš stulpelių
apačios arba iš „laikinojo sandėlio“, apie kurį bus pami­
nėta žemiau.
 4. Apatinę bet kurio stulpelio kortą galima perdėti
ant kito stulpelio apatinės kortos, jeigu pastaroji bus ki­
ta pagal viršumą ir atitiks spalvą. Taip, pavyzdžiui, kry­
žių septynakę bus galima perdėti į kitą stulpelį, kurio
apačioje bus kryžių aštuonakė.
5. „Laikinasis sandėlis“—tai vieta, kur galima laiki­
nai padėti bet kurio stulpelio apatines kortas, jeigu jos
trukdo tolesniam sėkmingam žaidimui ir jeigu jų negali­
ma padėti į tūzų eilę, bet ne daugiau kaip keturias. Kor­
tos, esančios „laikinajame sandėlyje“, yra žaidžiamos,
t. y., tarsi jos būtų stulpelių apačioje ir iš čia jas atėjus
laikui galima perkelti arba į tūzų eilę arba į bet kurio
stulpelio apačią pagal anksčiau minėtas taisykles.
6. Jeigu iš kurio nors stulpelio visos kortos išimtos, jį
galima vėl pradėti užpildyti bet kuria žaidžiama korta,
t. y., korta iš stulpelių apačios arba iš „laikinojo sandė­
lio“. Vėliau ant šios kortos bus galima dėstyti kitas kor­
tas j>agal ketvirtąją taisyklę.
Žaidimo eiga priklauso nuo pradinės kortų pozicijos
ir kiekvieną kartą ji kitokia. O dabar, kad būtų aiškes­
nės žaidimo taisyklės, pateiksime galimą, bet ne vienin­
telį, žaidimo eigos fragmentą nuo konkrečios pradinės
kortų pozicijos.
Sakysime, kad kortos iškrito taip:
P6 Č7 Č3 Č2 B3 PT K7 KK
KD Č5 B4 P2 PD Č9 B10 ČK
PB ČBB9 P9 P7 ČDK3 Č8
B2 P5 P10 ČT P4 Č6 BD KB
BT BK Č10 KT K8 B5 BBK10
K2 K9 B8 K5 P3 PK B6 K6
P8 B7 Č4 K4
Pradėsime nuo to, kad K4 padėsime į „laikinąjį san­
dėlį“, o K5 perkelsime po K6. Po to K4 iš „sandėlio“ per­
kelsime po ,K5, o KT ir CT padėsime į tūzų eiles. P8 pa­
dėsime po P9, o K2 perkelsime į tūzų eilę ant KT. BT
padėsime į tūzų eilę, o ant jo dėsime B2. PB, KD ir P6
padėsime į „laikinąjį sandėlį“, o B6 po B7. BB taip pat
padėsime į „sandėlį“, o BD —ištuštėjusio stulpelio viršų
pirmoje pozicijoje. Iš „sandėlio“ po BD padėsime BB. K3,
po to K4, K5 ir K6 dėsime į tūzų eilę, o B10 po BB. K7
vėlgi dėsime į tūzų eilę, o į ištuštėjusio stulpelio viršų iš
„sandėlio“ galima padėti, sakysim, KD ir t. t.
Pabaigti dėstyti šį pasiansą jau nėra sudėtinga.
 G a l v o s ū k i a i ž a i d i m a i Į 73

XV. Raištelių ir vielos galvosūkiai

Raištelių galvosūkiai labai įdomūs ir lengvai padaromi. Čia pateiksi­
me keletą šio tipo galvosūkių (73 pav.).
Pagal pateiktus eskizus detales reikia padidinti ir persipiešti ant
faneros, o po to išpjauti laibapjūkliu ir nudažyti.

73 pav.
1. Pirmojo galvosūkio tikslas nuimti inkarą,
2. Antrojo galvosūkio tikslas ■ atskirti raketą nuo mė-
nulio.

Galvosūkiams iš vielos gaminti reikia minkštos 1,5—2 mm vielos.

Žaidėjų uždavinys yra toks: nuimti vieną dalį nuo kitos, netiesinant ir
nelaužant vielos figūrų. Pastaruoju metu šis galvosūkių tipas yra lyg
ir pamirštas. Tačiau palyginti paprasta jų gamybos technologija bei
netikėti ir labai efektingi sprendimai turėtų padėti jiems vėl užimti
garbingą vietą tarp kitų galvosūkių.
3. Šį pirmąjį galvosūkį iš vielos aš prisimenu dar iš vai­
kystės (74 pav.). Mūsų kieme jis buvo labai populiarus.

74 pav.
74|

O štai dar pora vielos galvosūkių.

XVI.I Petro Pirmojo apyrankė

Šis galvosūkis aprašomas pagal straipsnį žurnale „Nauka i žizn“. Jis
logiškai susijęs su anksčiau minėtais vielos galvosūkiais.
Savo forma tai apyrankė, supinta iš keturių atskirų žie­
dų (77 pav.). Pasak legendos, pristatant Petrui Pirmajam
Archangelske geriausią kalvį — laivų statytoją, pastarasis
padovanojo carui kaip tik tokią apyrankę. Paėmus apyran­
kę už kraštų ir iš lengvo patraukus, ji lengvai suyra į ketu­
ris ligi šiol tarp savęs sukibusius žiedus. Na, o supinti juos
vėl, kaip buvę, iš karto nepavyksta niekam.
Carui šis galvosūkis nepaprastai patiko, kalvis buvo
dosniai apdovanotas, o pats galvosūkis nuo to laiko vadi­
namas Petro Pirmojo apyranke.
Pasidaryti apyrankę ne taip jau ir sunku. Ir būkite
tikras, tas, kas nors kartą paims ją į rankas ir pabandys

77 pav.
 Gal vos ūki ai ž ai di mai 75

įspėti jos paslaptį, neužmirš apyrankės niekada ir nesi­

gailės laiko, sugaišto jos gaminimui. Jeigu darysite apy­
rankę didesnę, reikės storesnės, 2,5—4 mm, varinės vie­
los, o žiedui ant piršto mūvėti vielos storis gali būti 1—
2 mm. Galima imti ir stačiakampio profilio strypelius.
Prieš pradedant dirbti vielą, kad ji būtų minkštesnė,
reiktų pakaitinti.
Paruoškite 14 metalinių strypelių. Jų skersmuo ne
tiek svarbu, reikia tik, kad jie būtų standesni už pyni­
mui paruoštą vielą. Jų ilgis apie 10—25 mm.

78 pav.

Turėdami galvoje jūsų pasirinktų vielos ir strypelių

storį, pagal pateiktą eskizą (78 pav.) pasidarykite natū­
ralaus dydžio pynės piešinį.
Pagal jūsų norimą apyrankės ar žiedo dydį susiraski­
te atitinkamo skersmens metalinį, plastmasinį ar kieto
medžio cilindrinį ruošinį.
Užklijuokite ant ruošinio pynės piešinį, pažymėkite
strypelių vietas ir išgręžkite jame kiaurymes, kad stry­
peliai į jas lįstų per daug neklibėdami.
Iš abiejų pynės pusių reikia išgręžti dar keturias
kiaurymes ir įsriegti sriegį. Varžteliais tose vietose pri­
tvirtinsite dvi juosteles, kurios darbo eigoje prispaus pi­
namas vielas.
Iš vieno galo prispauskite vielas ir pradėkite pinti,
nuosekliai įstatydami strypelius reikiamose vietose.
Kai pynimą baigsite, kitoje ruošinio pusėje nukirpki-
te reikiamo ilgio būsimos apyrankės ar žiedo galus ir juos
atitinkamai vieną su kitu sulituokite.
Dabar, išėmę strypelius, galite nuimti gatavą gaminį.
Tik neskubėkite jo išardyti. Iš pradžių pasistenkite gerai
įsidėmėti persipynimą, o dar geriau —susižymėkite žie­
delius.
Pabaigai reikia pridurti, kad šis galvosūkių tipas taip
pat labai senas ir, matyt, atėjęs pas mus iš Vidurinės Azi­
jos, kur įvairios jo modifikacijos populiarios iki šiol.
 TESTŲ GALVOSŪKIAI

Tai galvosūkiai, kurie lavina atmintį, dėmesį, reakciją. Jau pats pava­
dinimas — testų — sako, kad jais šias žmogaus savybes galima netgi
tirti. Paprastai, sprendžiant tokius galvosūkius, fiksuojamas laikas,
per kurį įvykdoma užduotis.
Kita vertus, šiuos galvosūkius galima išmokti, t. y. prie jų antru-
kart negrįžtama, juo labiau, negrįžtama po dienos ar net savaitės,
kaip būna su kitais, sudėtingesniais galvosūkiais, jei jų nepavyksta
iš karto išspręsti ar norima pasigilinti į uždavinio vingrybes. Gali­
ma sakyti, kad testų galvosūkiai „vienkartiniai, skirti trumpam nau­
dojimui“. Tačiau nuo to jie jokiu būdu nėra prastesni. Ir kaip nebe­
galime įsivaizduoti muzikos pasaulio be roko (o gal atvirkščiai — be
simfonijos), taip galvosūkių pasaulyje negalime apsieiti be testų gal­
vosūkių.
Šio tipo galvosūkių dabar daug spausdina žurnaliukai „Aha!“ bei
„Pelėda“. Kai kuriuos iš jų ir pateiksime.

Surask skirtumus
Duoti du iš pirmo žvilgsnio visiškai vienodi paveiksliukai. Tačiau, tik
iš pirmo žvilgsnio. Juose gausu sunkiai pastebimų skirtumų, kuriuos
reikia surasti. Kam greičiau tai pavyks padaryti, to pastabumas ir dė­
mesys geresni.
Štai keletas iš jų.
1. 79 pav. Reikia surasti dešimt skirtumų.
 Test ų g a l v o s ū k i a i 77

79 pav.
2. 80 pav. Dar kartą — dešimt skirtumų.

80 pav.
 Test ų g a l v o s ū k i a i 79

82 pav.

Šaunusis Pifas su savo draugužiu išsiruošė į kelionę. Bet

atsitiko bėda — užsispyręs asilas niekaip nebenori judin­
tis iš vietos (81 pav.). Tačiau tuo momentu, kai visi nete­
kę vilties numojo į jį ranka, asilas šovė į priekį (82 pav.).
Ir taip smarkiai, kad visi daiktai pabiro. Atidžiai pasi­
žiūrėkite į piešinukus ir pasakykite, kokį daiktą asiliu­
kas pametė?
 Jūsų dėmesiui dar dešimt uždavinių testų, paimtų iš įvairių „Aha!“
numerių.

Surask antrininką

83 pav.

Keturios panelės nupieštos iš dviejų pusių, iš priekio ir iš

užpakalio (83 pav). Deja, piešinėlių seka sumaišyta. Sura­
šykite kiekvieno atitikmenį, jungdami raidę su skaičiumi.

IV. Surask tikrąjį šešėlį (84 p a v .).

 Test ų g a l v o s ū k i a i 81

Atostogas prisiminus...

Kurie darbuotojai iš apatinio paveikslėlio (85 pav.) buvo

išvykę atostogauti? Parodykite juos, sujungdami raides
su skaičiais.

85 pav.
82

VI. Smūgis
Tarp 21 apačioje esančių kvadratėlių tik keturi — viršu­
tinio paveiksliuko fragmentai (86 pav.). Kurie?

86 pav.

87 pav.
 Test ų g a l v o s ū k i a i 83

VIII. Daiktai — poros

Per penkias minutes suraskite 11 daiktų — porų (88 pav.).

88 pav.

IX. Dailininkai
1. Kurio dailininko paveiksle yra mažiau klaidų (89 pav.)?

89 pav.
 2. 90 pav. per dvi minutes reikia rasti tris vienodus kvad­
ratėlius.
A B C D E F

1 O ~1)L/
2
AA^ i IAry\
3
rt < 7 <
4

5
AVN \T JS'
6 i^ O P i

90 pav.

3. 91 pav. tik keli daiktai nupiešti pirmajame paveikslėly­

je yra ir kituose. Pabandykite juos surasti per 5 minutes.

S i "A

Ji 1

91 pav.
 Test ų g a l v o s ū k i a i 85

92 pav.

1. Tarp septynių nykštukų yra dvynukai. Raskite juos.

XI. Surask du vienodus

1. Iš pavaizduotų 25 kvadratų tik du yra visiškai vieno­
di, nors galbūt jie nevienodai orientuoti (93 pav.).

mmmmm

93 pav.
86

2. 94 pav. pavaizduota scena iš pasakos apie valstietį ir vel­

nius. Kai atėjo valstietis į mišką, velniai išsislapstė. Pa­
bandykite šakų margumyne surasti keturis nelabuosius.

XII.Į Skaičių margumynas

Kas pirmas pateikė šį nuostabų galvosūkį — nežinau, tačiau prieš tris­
dešimtį metų jis buvo labai populiarus mūsų mokykloje. Per tuos tris­
dešimt metų nuolat užtikdavau jį įvairiuose žurnaluose ir keisčiausia,
kad nuo to laiko visiškai nepasikeitė skaičių išsidėstymas. Šis pasto­
vumas rodo galvosūkio tobulumą.
Suraskite visus skaičius eilės tvarka nuo 1 iki 90. Jei
pasiseks tai padaryti per 7 min. — esate labai pastabus,
per 7—10 min. — pastabus, 10—15 min. — neatidus,
daugiau negu per 15 min. — išsiblaškęs.
Galima truputį pasunkinti sąlygą: iš pradžių reikėtų
surasti 1, po to 90, vėliau 2 ir 89 ir t. t.

95 pav.
 Test ų g a l v o s ū k i a i 87

XIII. Labirintai
Tai dar vienas labai plačiai paplitęs galvosūkių tipas. Pats žodis a t­
ėjęs pas mus iš antikos laikų, kur taip vadindavo sudėtingo ir painaus
plano statinius. Iš tų laikų mus pasiekė legendos apie Minotauro labi­
rintą, egiptietišką labirintą su trimis tūkstančiais patalpų.
XVII—XVIII a. labirintus įrengdavo parkuose. Tai būdavo siauri,
tarpusavyje susiraizgę takeliai, iš abiejų pusių apsodinti aukštomis,
tankiomis gyvatvorėmis (prisiminkite Džeromą K. Džeromą).
Bet mes susipažinsime su kitokio tipo labirintais — labirintais ant
popieriaus lapo. Jie ne tokie painūs, tik čia daugiau reikia veikti gal­
va, o ne kojytėmis.
Iš daugybės sutinkamų labirintų pateiksime originalesnius, rečiau
pasitaikančius.
1. Vienas garsiausių labirintų pasaulyje, tai Kretos salos
valdovo Minojo rūmai. Archeologiniai kasinėjimai paro­
dė, kad jie turėjo keletą aukštų. Labirinto, kurį dabar
pateiksime, analogija su Minojo rūmais akivaizdi. Šis
erdvinis labirintas tęsiasi net per tris aukštus. Visų
aukštų planai pateikiami brėžiniuose (96 pav.). Įėjimas į
labirintą pirmajame aukšte, jis pažymėtas rodykle. Rei­
kia patekti į centrinį kambarį pirmajame aukšte (pažy­
mėtas kryžiuku), kuriame yra lobis. Skaičiai plane rodo,
į kurį aukštą galima patekti per šį kambarį. Antrojo
aukšto plane žymėjimas „0“ reiškia, kad iš šio kambario
galima patekti tiek į pirmąjį aukštą, tiek į trečiąjį. Spręs­
dami naudokitės tokiu užrašymu: skaitiklyje pažymėkite
kambarį, per kurį eisite, o vardiklyje žymėkite aukštus,
(9
iš kurio į kurį pereisite. Pavyzdžiui, reikš, kad iš
1 -3
kambario kairiajame viršutiniame kampe jus pateksite
iš pirmojo aukšto į trečiąjį.

a b c d e f g h i a b c d e f g h i a b c d e f g h i
96 pav.
88
2. 97 pav. Šį labirintą reikia praeiti du kartus: nuo A iki
B ir nuo B iki A. Tačiau reikia laikytis tokių taisyklių:
sukti į kairę draudžiama, einant nuo A iki S visą laiką
reikia lįsti po „tiltu“, o einant nuo S iki A — nelįsti. Pa­
teiktoji schema paaiškina šias taisykles.

negalima

iinHIh

97 pav.
 Test ų g a l v o s ū k i a i 89

3. Įsivaizduokime nelabai tolimą ateitį — industrija

įžengė į kosmosą. Orbitoje apie Žemę sukasi sudėtingos
konstrukcijos, kuriose įsikūrę mokslininkai, gamybos
cechai, gyvena žmonės. Viena iš tokių kosminių stočių
pavaizduota 98 pav. Dirbančiam joje technikui reikia iš
patalpos A patekti į patalpą B. Suraskite trum piausią
kelią.

98 pav.

4. 99 pav. Šis galvosūkis buvo išspausdintas prancūzų

žurnale „Science et vie“. Iš taško A reikia patekti į tašką
B, tačiau reikia laikytis kelių eismo taisyklių pagal sa­
votiškas šviesoforų kryžkelėse rodykles. Šie šviesoforai
ir prie jų esančios rodyklės parodytos paveikslėlio apa­
čioje: spalvotas štrichas leidžia eiti dviem kryptimis į
apačią, raudonas — dviem kryptimis į viršų, baltas —
tik horizontaliai, į kairę ir į dešinę, juodas šviesoforas —
akligatvis, praėjimo iš viso nėra.
90|

>
0Q3.
(D
CT)

*
a V o
 Test ų g a l v o s ū k i a i 91

5. 100 pav. Tai mokslinio instituto planas, kurio centri­

nėje patalpoje įrengta slapta laboratorija. Džeimsas Bon­
das, slaptasis agentas 007, turi nusigauti į ją ir paimti
naujai sukurto metalo pavyzdį. Sargų naktį institute nė­
ra, pasikliaujama elektronika.
Kiekvienoje patalpoje, kiekvienoje sienoje yra po vie­
nas duris. Jeigu siena išorinė, vadinasi, čia yra durys,
išeinančios į lauką. Sakysime, I l patalpoje yra 11 durų,
o 12 ir 13 patalpose — po ketverias.
Iš pradžių visos durys užrakintos, išskyrus vienas,
per kurias jūs (t. y. Bondas) ir įeinate į institutą. Kai tik
kas nors atsiranda patalpoje, suveikia talpinis daviklis
ir durys automatiškai užsirakina. Tuo pat metu atsive­
ria trečios durys, skaičiuojant iš kairės ir iš dešinės nuo
tų durų, per kurias įėjote (išskyrus 36 kambarį, iš kurio
atsiveria durys į 35 ir 37 patalpas). Jeigu kambaryje (1,
16, 17 ir kt.) tiktai trejos durys, tai skaičiuojant tiek į
kairę, tiek į dešinę, trečios durys bus tos, pro kurias įė­
jote. Nevenkite šių kambarių, jie padės pakeisti judėjimo
kryptį. Jeigu pro duris patekote laukan, pradėkite kelią
iš pradžių — nuo rodyklės. Taigi padėkite Džeimsui Bon-
dui, slaptajam agentui 007, nusigauti iki centrinės pa­
talpos.

't ' 100 pav.

 ERUDICIJOS GALVOSŪKIAI

Šie galvosūkiai reikalauja iš sprendžiančiojo ne tik įgimto sugebėjimo

abstrakčiai ir logiškai mąstyti, bet ir treniruoto intelekto, besiremian­
čio specialiomis sistemingomis įvairių sričių žiniomis. Galima sakyti,
tai aristokratų galvosūkiai. Jie neužima daug vietos, nereikalauja spe­
cialios įrangos, todėl populiarūs bet kurio žurnalo ar laikraščio pramo­
gų skyriuje.

_L| Kryžiažodžiai
Tai bene populiariausias šio skyriaus galvosūkių tipas.
Kryžiažodžiai kartu su futbolu atkeliavo pas mus iš ūkanotosios
Anglijos, kur buvo pradėti sudarinėti palyginti neseniai, tik šio am­
žiaus pradžioje. Jie plačiai paplito po visą pasaulį, ir dabar kasdien jų
sudaroma ir išleidžiama įvairiomis kalbomis labai daug.
Lietuvoje šio žanro specialistas —gerbiamas Algimantas Šaduikis.
1986 metais išleista jo knygelė „Kryžiažodžiai ir ratažodžiai“.
Reikia pasakyti, kad kryžiažodžių sudarymas yra ne mažiau (o gal
net labiau) įdomus užsiėmimas, nei jų sprendimas.
Patį kryžiažodį sąlygoja du kriterijai: tai tinklelio ornamento sudė­
tingumas ir estetinis išbaigtumas bei žodinio turinio temos parinki­
mas ir kryžiažodžio sprendimas. Siauri teminiai kryžiažodžiai sunkūs
sudarinėti, tačiau mėgėjų ypač vertinami.
O dabar pateiksime keletą kryžiažodžių.
1. Lietuvos turistiniais keliais (101 pav.).
 Erudi ci j os g a l v o s ū k i a i j 93

1 2
3
4

5 6 7 8 9 10
11

,>y:,
12 > 13
14
15 16
17
18 19

20

101 pav.

V e r t i k a l i a i : 1. Upelis, pratekantis pro Vil­

kaviškį. 2. Senovėje garsus Dzūkijos miestas. 3. Senoji
Lietuvos sostinė. 6. Miestelis ant Šešupės kranto. 7. Vie­
ta, kur įsikūręs liaudies buities muziejus. 8. Miestelis
Marijampolės rajone, pagarsėjęs savo spirito gamyk­
la. 10. Miestelis Kelmės rajone, garsus bažnytinių ir
kitokių architektūrinių pastatų ansambliu. 14. Pats di­
džiausias Ignalinos ežeryno ežeras. 15. Nemažas mies­
telis Prienų rajone, įsikūręs ant ežero kranto. 16. Že­
maitijos miestelis, išgarsėjęs 1893 m. įvykusiomis sker­
dynėmis.
H o r i z o n t a l i a i : 4. Apdainuotas Panevėžio
rajono miestelis. 5. Upė Nemuno kilpų rajone, Nemuno
intakas. 9. Neries baseino upė, ištekanti iš Švenčionių
aukštumos. 11. Aukščiausia kalva Lietuvoje. 12. Lietu­
vos totorių „Meka“. 13. Miestelis Pakruojo rajone. 17. Ra­
jonas, kuriame yra geografinis Lietuvos centras. 18. Že­
maitijos sostinė. 19. Vienas ilgiausių Lietuvos ežerų.
20. Rajono centras, 1899—1918 m. oficialiai vadintas Mu­
ravjovu.
 1 2 3 4
5 6
7
8
9 .'į 10
11 12 13 1 14
15
16 17
18
19 20 21
22 23
24 25
26

27 28

102 pav.

2. Gyvoji gamta (102 pav.).

Ve r t i kal i ai : 1. Didžiausias pasaulio graužikas.
2. Australijos laukinis šuo. 3. Brangiakailis žvėrelis.
4. Afrikos savanos medis. 7. Daržovė. 9. Pirmos katego­
rijos grybas. 10. Antilopių rūšis. 12. Lietuvos nacionali­
nis paukštis. 13. Plėšrus paukštis. 18. Atogrąžų vaisius.
19. Upių pakrantėse augantis medis. 21. Per 100 milijo­
nų evoliucijos metų beveik nepasikeitęs medis. 24. Pel­
kių paukštis ilgomis kojomis. 25. Madagaskaro drėgnųjų
miškų nykstantis gyvūnas.
H o r i z o n t a l i a i : 5. Vienas primityviausių
augalų. 6. Žinduolis, gyvenantis jūroje. 8. Vėžiagyvių at­
stovas. 11. Paukštis, kurio vardu pavadintas ištisas
paukščių būrys. 14. Spygliuotis visžalis medis. 15. Lau­
kinis karpis. 16. Žolinis dviskiltis augalas, kurio eteri­
niai aliejai naudojami parfumerijoje. 17. Vištinių būrio
medžiojamas paukštis. 20. Brangiakailis žvėrelis. 22. Po­
rakanopis atrajojantis žinduolis. 23. Greitakojė graži
dykumų antilopė. 26. Australijos augalas, kurio lapai,
kad išsaugotų drėgmę, apsitraukia druska. 27. Beždžio­
nių rūšis. 28. Banginių rūšis.
 Erudicijos g a l v o s ū k i a i j 95

Rebusai
Rebusas — tai galvosūkis, kurio tekstas (priežodžiai, mįslės, patarlės)
paslėptos paveikslėliuose. Rebusų iššifravimo technika įgyjama prak­
tikuojantis. Pateiksime keletą pavyzdėlių, iš kurių paaiškės pagrindi­
nės šifravimo taisyklės (103 pav.).

Pirmajame paveikslėlyje skaičius 4 rodo žodį — keturi. Prie nuro­

dytų žodžio raidžių (nurodo skaičiai apačioje) pridėję raidę J, turėsime
REIKJ. Toliau nupieštas grybas, panašus į baravyką. Nubraukę tris
pirmąsias raides ir vietoj Y parašę I, gausime — AVIKAS. Visas žodis
— REIKJAVIKAS.
Antrajame paveikslėlyje nupieštas perbrauktas daiktas. Tai reiš­
kia, kad prieš jo pavadinimą reikia parašyti žodelį ne. Taigi čia reikė­
tų .rašyti
v
NEVĖŽYS. Priešdėlis PA prieš piešinėlį rodo, kad prieš NE-
VĖŽYS turi būti dar dvi raidės — P iv A. Taip gausime miesto pava­
dinimą — PANEVĖŽYS.
Trečiajame paveikslėlyje užšifruotas knygos „Princas ir elgeta“ au­
torius — TVENAS. Du juodi rutuliukai rodo, kad šios raidės išmeta­
mos, lieka tnas, skaitant atvirkščiai bus SANT. Tada pridedame raidę
J , bus SANTJ. Toliau nupiešta saga, skaitome atvirkščiai — AGAS.
Gauname žodį SANTJAGAS.
Ketvirtajame paveikslėlyje nupieštas katinas. Ženklas M reiškia,
kad reikia išbraukti trečiąją žodžio raidę ir vietoj jos įrašyti M. Gau­
sime žodį KAMINAS.
96

Pabandykite išspręsti šiuos rebusus.

1. 104 pav.

/ j O O O / j/ j/ j O 5,6,2,4 O O /J /J /J OOO/j/ j/ j/ j / j OO/j/ j O

2. 105 pav.

K - = K K . ► .. / j OO/j/ j O

105 pav.

Anagramos
Tai žaidimai su žodžiais. Anagrama — žodis, padarytas iš kito žodžio,
sukeičiant pastarojo raides vietomis (KIAULE — LĖKIAU). Tarp gal­
vosūkių mėgėjų šio termino prasmė kiek praplėsta ir reiškia net kelis
žaidimų su žodžiais variantus.
1. Pradėsime nuo tikrųjų anagramų. Pasistenkite iš turi­
mų žodžių padaryti pagal prasmę visiškai kitus žodžius,
panaudodami visas raides, tik sukeisdami jas vietomis.
KALVIS —
DUGNAS —
KIRPĖJA —
Kitas šio žaidimo su žodžiais variantas taip pat vadinamas anagra­
ma. Duodamas koks nors žodis (paprastai su daugiau raidžių). Iš jo
 Erudi ci j os g a l v o s ū k i a i I 97

reikia padaryti kiek įmanoma daugiau kitų žodžių, tačiau šiuo atveju
galima naudoti ne visas pradinio žodžio raides. Štai ir užduotis:
2. RESPUBLIKA —padarykite iš šio žodžio raidžių kuo
daugiau naujų žodžių.
Trečias variantas: pakeičiant žodyje vieną raidę kita, o likusias kei­
čiant vietomis, reikia nuo duoto žodžio pereiti prie kito, taip pat
duoto, žodžio. Paprastai tarpinėms žodžių reikšmėms surasti būna
užvedantys ant kelio apibrėžimai.
Pabandykite susidoroti su tokia užduotimi:
.
3 Duotas pradinis žodis KAUKAS. Pereinant aštuonias
tarpines reikšmes, reikia gauti žodį VAIRAS.
O štai užvedantys ant kelio apibrėžimai, nors jie gali
eiti ir ne iš eilės:
1. Adomo ir Ievos vyriausias sūnus.
2. Žmogaus jauniklis.
3. Vienas iš matmenų.
4. Lietuviškiausias miestas.
5. Kūno struktūros elementas.
6. Administracinis vietovės pavadinimas.
7. Ne namai.
8. Pavasario žymė ant veido.

Šarados
Šis galvosūkių tipas nepelnytai užmirštas. Šarada — tai savotiška
mįslė. Šią mįslių rūšį žmonės žinojo jau nuo seno, bet labiausiai šara­
das buvo pamėgę aštuonioliktame amžiuje. Tai buvo labai paplitęs sa­
lonų žaidimas. Jas ne tik deklamuodavo (juk j°s beveik visada būna
eiliuotos), bet ir vaidindavo.
Šaradoje paprastai reikia įminti ne vieną, o kelis panašiai skam­
bančius žodžius, sudurtinį žodį ar net visą sakinį.
Pabandykite iššifruoti vieną šaradą ir jūs:
Padabintas jis puta balta
Atgaivins tave, jei bus diena karšta.
Ojei aukštielninką apversi,
Gėrimą kitokį tuoj pat gersi.
Jei dvi raides pridėsi,
Tai atsisėsk ir pailsėsi.
Pirmą raidę jei kitokią dėsi,
Smeigti žemėn jį galėsi.
Dvi kitas raides pakeisi,
Ant ugnies tuojau užkaisi.
981

Galvosūkis viktorina
Tai galvosūkis, susidedantis tarsi iš dviejų etapų. Norint išspręsti pa­
grindinį uždavinį, reikia atlikti daugybę pagalbinių užduočių. Tik taip
iššifruojama pagrindinio uždavinio sąlyga. Pagalbinės užduotys —
klausimai iš įvairiausių sričių — mokslo, meno, sporto, technikos ir
t. t. Tai primena buvusią populiarią pramogų rūšį — viktoriną.
Mūsų atveju pagrindinis uždavinys būtų toks.
Pagal pateiktą piešinėlį (106 pav.) reikia iš atskirų žo­
džių sudaryti prasmingą ir taisyklingą sakinį. Žodžių rai­
des tuščiuose langeliuose (107 pav.) gausite Išsprendę pa­
galbines užduotis.

106 pav.

107 pav.
 Erudi ci j os gal v os ūki ai 99

Pirmoji pagalbinė užduotis ir pirmasis žodis, kurį reikia iššifruoti,

susijęs su LITERATŪRA IR ENTOMOLOGIJA.
Pateikiamos ištraukos iš lietuvių klasikų kūrinių. Virš kiekvienos
ištraukos yra drugelio iliustracija. Drugelių pavadinimai parašyti gale,
po cituojamų tekstų. Literatūrinių ištraukų autorių pavardes reikia
surašyti šalia drugelių pavadinimų (virš citatų). Iš pirmųjų literatų
pavardžių raidžių ir gausite pirmąjį žodį.

108 pav.

Oi neverk, matušėle, kad jaunas sūnus

Eis ginti brangiosios tėvynės!
Kad pavirtęs kaip ąžuolas girių puikus
Lauks teismo dienos paskutinės.

110 pav.

Niekur neišeisi, niekur iš laukų tų,

Kur dangus toks melsvas, kaip melsvi linai.
Nors svetur ir auksu grįsti miestai būtų,
Be tėvynės dūmų trokši tu tenai.
100

...Gediminas mintyse nusikeikė. Pamišo, ar ką, jeigu

kiekvienoje moteryje su juodomis kasomis vaidenasi Ak­
vilė...

112 pav.
Lietuva — akmuo prie slenksčio seno
Ir lietaus lašelis debesy.
Lietuva — ugnis, kurią kūrenam
Ir kurioj sudegsime visi.

...Misa vėso. Atėjo laikas užduoti gyvenimą. Per kraštus

putomis drimbantį ąsotį pasiejo apivaru ir įleido kubilan
taip, kad jis laikytųsi paviršiuje. Ir peržegnojęs tarė: — „Su
Dievo padėjimu gaukis ir gyvenk...“

114 pav.
 Erudi ci j os galvosūkiai 101

...Jūra susverdėjo ir atsirėmė į medį. Ji nieko nesuprato,

ji viską suprato. Pienių laukas raudonavo saulėlydyje.
Lauko gilumoje Jūra pamatė tris vyriškius. Jie kažko ieš­
kojo, mosikavo rankomis, ginčijosi. Ji aiktelėjo pažinusi
juos — tai buvo jos trys psichiatrai...

Paskutinį mano meilės lašą

Aš išgersiu šiandien su tavim.
O rytoj: tave likimas neša,
Aš liekuosi kruvina širdim.

1. Machaonas. 5. Kopūstinis baltukas

2. Pelkinis gelsvys. 6. Dilgėlinukas.
3. Baltamargė meškutė. 7. Citrinukas.
4. Admirolas. 8. Karpytūnė.

Antroji užduotis susijusi su ARCHITEKTŪRA IR KINOLOGIJA.

Šioje užduotyje prie architektūrinės detalės pateikta veislinio šuns
iliustracija. Gale — šių šunų veislių pavadinimai. Prie veislių pavadi­
nimų reikia parašyti architektūrinės detalės, esančios prie atitinkamo
šuns, pavadinimą. Iš terminų pirmųjų raidžių ir susidarys antrasis
žodis.

116 pav. 117 pav.

117 pav. Inkrustacijos rūšis: į medinį paviršių įleidžiami

kitokios spalvos medžio intarpai.
102 |

119 pav. Gaubta puošybinė juosta iš pakaitomis einančių

statmenų, kiaušiniškų ir strėliškų darinių. Apačioje, daž­
nai ir viršuje, juosta baigiama perlų vėriniu.

121 pav. Keturkampė plokštė, dengianti antikinės kolonos

kapitelį.

122 pav. 123 pav.

123 pav. Laidojimo indas sudeginto mirusiojo pelenams

laikyti.
 Erudicijos g a l v o s ū k i a i | 103

125 pav. Pagrindinė laikančioji sija, kurios apatinė dalis

remiasi į kolonų kapitelius.

126 pav. 127 pav.

127 pav. Nedidelė stačiakampė, kartais profiliuota plokš­

tė tarp arkos ir kolonos, pilioriaus ar piliastro.

129 pav. Pusrutulio formos pastato dengimo konstrukcija.

104 |

1. Rotveileris —
2. Juodasis terjeras —
3. Kaukazo aviganis —
4. Anglų seteris —
5. Spanielis —
6. Erdelterjeras —
7. Afganų kurtas —
Dar viena užduotis susijusi su ASTRONOMIJA IR GINKLAIS. Ša­
lia žvaigždynų schemų pavaizduoti pistoletai. Šių ginklų sistemų pa­
vadinimai pateikiami gale. Jeigu šalia ginklų pavadinimų surašysite
prie jų esančių žvaigždynų pavadinimus, tai iš pastarųjų pirmųjų rai­
džių gausite ketvirtąjį žodį.

134 pav. 135 pav.

 Erudicijos g a l v o s ū k i a i j 105

136 pav.

138 pav.

140 pav. 141 pav.

1. Parabelis —
2. Mauzerio sistema —
3. Kolto sistema —
4. Manlicherio sistema —
5. Brauningo sistema —
6. Stečkino sistema —
Užduotis TECHNIKA IR SENOVĖS GRAIKŲ MITOLOGIJA.
Prie kiekvieno klausimo iš technikos srities paminėtas kuris nors
dievas ar deivė iš senovės graikų mitologijos. Gale surašyti tų dievų
vardai. Jeigu šalia atitinkam ų vardų surašysite teisingus atsakymus
į klausimus iš technikos, tai iš atsakymų žodžių pirmųjų raidžių gau­
site ketvirtąjį žodį.
Kaip vadinama judanti elektros variklio dalis?
Mirties dievas.
106

Šis išradėjas (142 pav.) Amerikoje gavo per tūkstantį paten­

tų įvairiems techniniams išradimams. Jis išrado ir fonogra­
fą, šiuolaikinio elektrofono prototipą. Kokia jo pavardė?
Nesantaikos deivė.

Prietaisas elektrinei varžai matuoti.

Apgaulės deivė.

Įrenginio, kurio schema čia pateikta (143 pav.), pavadi­

nimas:
1 — kompresorius, 2 — kondensatorius, 3 — droselinis
vožtuvas, 4 — garintuvas.
Miego dievas.

144 pav. nubraižyto įrenginio pavadinimas.

Keršto deivė.

R VT-

rrT-'

d_
144 pav.

Kaip vadinama ši detalė aviamodelizme (145 pav.)?

Pergalės deivė.

145 pav.
 E r u d i c i j o s g a l v o s ū k i a i I 107

Šio elektroninio įrenginio (146 pav.) pavadinimas.

Gydymo meno dievas.

Kaip vadinamas ilgio matavimo vienetas, turintis

3,086*1016 metro?
Karo dievas.

Kaip vadinasi šis prietaisas (147 pav.)?

Meilės dievas.

147 pav.

Kaip vadinamas įrankis, kuriuo galima padaryti mažas

kiaurymes?
Grožio ir meilės deivė.
1. Hipnas —
2. Afroditė —
3. Arėjas —
4. Eskulapas —
5. Eridė —
6. Nikė —
7. Apatė —
8. Erotas —
9. Tanatas —
10. Nemesidė —
108

Užduotis MENAS IR MATEMATIKA. Pateikta meninio kūrinio re­

produkcija. Po ja — klausimas iš įdomiosios matematikos. Atsakymai
į klausimus, kaip visada, pabaigoje. Prie šių atsakymų surašykite ati­
tinkamas meno kūrinių autorių pavardes. Iš jų pirmųjų raidžių gausi­
te penktąjį žodį.

148 pav.

Kas įvedė mums įprastą daugybos ženklą x į matematiką?

149 pav.

Mokslininkas, įvedęs kintamąjį dydį į matematiką.

 Erudi ci j os g a l v o s ū k i a i I 109

„Auksinį pjūvį“ gausime, jei atkarpą padalysime į dvi da­

lis taip, kad visos atkarpos ilgio santykis su didesniąją
dalimi būtų lygus didesniosios dalies ilgio santykiui su
mažesniąja. Kieno dėka šis santykis tampa universaliu
grožio matu?

151 pav.

Lygtis xn + yn = zn (n — bet koks natūrinis skaičius, di­

desnis už 2) neišsprendžiama natūriniais skaičiais. Šią
lygtį jau daugiau kaip 300 metų bando išspręsti viso pa­
saulio matematikai. Kas ją esą įrodęs ir kieno vardu ji
vadinama?
 152 pav.

Kai Anglijos karalienė perskaitė vieną vaikišką knygelę

— pasakaitę, ši jai taip patiko, kad panoro to autoriaus
knygučių dar. Koks buvo jos nustebimas, kai dvariškiai
atnešė mokslinių knygų su matematinėmis studijomis.
Pasirodė, kad tos pasakos (žinomos visame pasaulyje) au­
torius neblogas matematikas. Kokia jo pavardė?

153 pav.

Vienas įžymus mokslo vyras paprašė savo mokinių, kad

po mirties jo antkapyje būtų iškaltas į ritinį įbrėžtas ru­
tulys, nes jis pirmas sugebėjo palyginti jų tūrius. Kas jis?

1. Kerolis — 4. Archimedas —
2. Otredas — 5. Ceizingas —
3. Dekartas — 6. Ferma —
 Erudicijos g a l v o s ū k i a i | 111

Užduotis GEOGRAFIJA IR FUTBOLAS. Šešių žymių pasaulio fut­

bolininkų nuotraukos pateiktos šalia geografijos klausimų. Futbolinin­
kų pavardės, kaip visada, surašytos toliau. Parašykite prie tų pavar­
džių atitinkamus atsakymus ir gausite šeštąjį žodį.
Tai Ispanijos karalių rezidencija. Kaip ji vadinasi?

155 pav.

154 pav. 155 pav.

156 pav. Upės pavadinimas.

157 pav.

156 pav. 157 pav.

112

158 pav. Ežero pavadinimas.

159 pav.

tradesių įl.
Stintinės įl.

'ervalka

Velikuš- , „ . .
kiųpil. IZ a lv e s e z .

^ Z a d u o ja ež.

DUSETOS
• ta m '* ,

158 pav. 159 pav.

160 pav. Miesto pavadinimas.

161 pav.

161 pav.
 E r u d i c i j o s g a l v o s ū k i a i I 113

162 pav. Žemyno, kurio kontūro fragmentas matyti, pa­

vadinimas.
163 pav.

162 pav. 163 pav.

164 pav. Valstijos, pažymėtos klaustuku, pavadinimas.

164 pav. 165 pav.

1. Bekenbaueris —
2. Platini —
3. Kruifas —
4. Garinča —
5. Pelė —
6. Eusebijas —
1141

Užduotis BIBLIJOS VEIKĖJAI IR CHEMIJA. Čia reikia šalia to­

liau pateiktų cheminių junginių pavadinimų surašyti Biblijos veikėjų
vardus. Iš pirmųjų raidžių gausite septintąjį žodį.
Angelas, kurį pasiuntė Dievas, kad praneštų Marijai apie
Jėzaus gimimą.
166 pav.
H-CHO 166 pav.

Ketvirtas žmogus pasaulyje.

167 pav.
<°
I H
(CHOH)4
CI-įoH 167Pav
Didysis vadas, išvadavęs izraelitus iš Egipto vergovės ir
atvedęs juos iki Kanaano.
168 pav.
HOCH2— CH(OH) — CH2OH 168pav.
Gražioji Labano duktė. Jokūbui ji taip patiko, kad jis be
atlygio septynerius metus dirbo Labanui, tikėdamasis,
jog pastarasis atiduos dukterį į žmonas.
169 pav.

„Žydų karalius“, kuris, gimus Jėzui, ir pajutęs grėsmę

sostui, liepė išžudyti visus berniukus iki dvejų metų.
170 pav.
H,C
'C = 0
H3C 170 pav.
 Erudi ci j os g a l v o s ū k i a i I 115

Doras žmogus, gyvenęs didelio blogio ir pasileidimo lai­

kais. Kai Dievas sumanė žmones nubausti, tik jam vie­
nam buvo leista išsigelbėti.
171, a pav.
0 = C ----------- 1
I
C — OH
i O
C — OH
I
H —C----------- 1 H H
I I
I H -C -O -C -H
HO — C — H I I
I H H
c h 2oh
171, a pav. 171, b pav.

Dievo žadėtasis Abraomo ir Saros sūnus. Jis gimė, kai

tėvai buvo jau visiškai seni.
171, b pav.
1. Glicerinas — 5. Vitaminas C —
2. Etilo spiritas - 6. Acetonas —
3. Mentolas — 7. Gliukozė —
4. Formaldehidas
Užduotis BIOLOGIJA IR ISTORIJA. Prie kiekvieno biologijos klau­
simo yra penki atsakymai. Reikia išrinkti teisingą ir pasižymėti jo rai­
dę. Be to, po kiekvieno biologijos klausimo pateikiamas klausimas apie
kurį nors istorinį įvykį. Įvykius reikia surikiuoti chronologine tvarka,
pradedant nuo seniausiai įvykusio. Dabar, jei šalia įvykio parašysite
raidę, kuri stovėjo prie teisingo biologijos klausimo atsakymo, tai iš tų
raidžių gausite paskutinį žodį.
Kuri žolė yra ankštinis augalas?
U. Dobilas.
R. Gyslotis.
C. Rasakila.
L. Sidabražolė.
D. Usnis.
Kada baigta Panamos kanalo statyba?
 Kodėl žmogaus plonoji žarna nesuvirškinajoje esančio kas-
pinuočio?
Z. Kirmėlės kūną saugo apvirškinto maisto masė.
J. Kaspinuotis juda, dažnai keičia vietą.
S. Kaspinuočio kūno danga ypatinga, atspari virškinimo
sultims.
7. Kaspinuočio oda nuolat atauga.
A. Žarnyne nėra oro, kuris palengvintų virškinimą.
Kada Paragvajus surengė pirmuosius laisvus rinkimus?
Kuri žuvis yra kremzlinė?
L. Atlanto silkė.
K. Bangininis ryklys.
N. Lydeka.
E. Margasis upėtakis.
D. Sidabrinis karosas.
Kada įvyko „Geltonųjų raiščių“ sukilimas?
Kurio organo neturi paukščių klasės atstovai?
Y. Aortos.
V. Ausų.
Ų. Inkstų.
C. Seilių liaukų.
E. Šlapimo pūslės.
Kada žmogaus teisių gynimo komitetas paskelbė savo de­
klaraciją?
Kuris žmogaus organas gamina insuliną ir gliukagoną —
hormonus, reguliuojančius gliukozės koncentraciją krau­
jyje?
O. Antinksčiai.
P. Blužnis.
K. Kasa.
R. Kepenys.
Š. Skydliaukė.
Kada pasirašytas Briono — Kelogo paktas?
Kuris Lietuvoje auginamas gyvulys efektyviausiai įsisavi­
na pašarą?
K. Arklys.
L. Avis.
N. Karvė.
A. Kiaulė.
O. Triušis.
Kada graikai išsikovojo nepriklausomybę?
 BRAIŽYBOS GALVOSŪKIAI

Braižybos galvosūkiai, kaip jau buvo minėta, netradiciniai. Jie skel­

biami, tačiau nekvalifikuojami kaip atskiras galvosūkių tipas. Norė­
dami pademonstruoti jų savotiškumą ir patrauklumą, pradžiai pateik­
sime štai tokį braižybos paradoksą.
Kaip matote, 172 pav. nupiešta 13 japonų karių—samu­
rajų. Rodyklė rodo tiesiai į šiaurę. Jeigu tiksliai iškirpsi-
te gaublio kontūrą apskritimu ir pasuksite jį, kad rodyk­
lė rodytų į šiaurės vakarus, pamatysite, kad samurajų
liko tiktai 12 (173 pav.). Kur dingo tryliktasis sam ura­
jus? Pamąstykite — tai bus lengva pramankšta.

172 pav. 173 pav.

O štai ir pirmasis braižybos galvosūkis.

118|
1. 174 pav. nupiešti šešėliai, kuriuos meta plokščios figū­
ros, apšviestos šviesos šaltinio. Pagal šešėlius reikia nu­
braižyti pačių figūrų kontūrus, turint galvoje, kad figūros
yra lapo plokštumoje, o šešėliai — jai statmenoje plokštu­
moje. Pirmojoje paveikslėlio pozicijoje — pavyzdys.

174 pav.

2. Kitam uždaviniui reikia kuo apvalesnio obuolio, į kurį

susmeigiami degtukai taip, kad obuolio su degtukais vaiz­
das visose trijose projekcijose būtų vienodas (175 pav.).
Kiek degtukų tam prireiks?

175 pav.

O dabar keletas uždavinių iš knygos „Įdomioji braižyba“.

3. Pirmose dviejose projekcijose (176 pav., 177 pav, 3—4
uždavinys) taškai pažymėti skaitmenimis, o jų vietos akso-
nometriniame vaizde — atitinkamomis raidėmis. Pirmuo­
ju atveju, sekdami skaičių eilės tvarka, iš raidžių sudėsite
dailininko pavardę, antruoju — vaizdingą posakį.
 B r a i ž y b o s g a l v o s ū k i a i | Į1O

176 pav.

177 pav.

4. Šiame uždavinyje (178 pav.), atvirkščiai, raidės sužy­

mėtos projekcijose. Jeigu jas skaitysite iš eilės pagal vie­
tas aksonometriniame vaizde atitinkančius skaitmenis,
tai perskaitysite įžymaus rusų karvedžio patarlę.

178 pav.
120 |

5. „Šri jantra“ — senovės indų scheminis brėžinys, sukur­

tas jau daugiau kaip prieš du tūkstančius metų. Iš pažiū­
ros tai nesudėtingas, turintis azijietiškų motyvų orna­
mentas. Tačiau paimkite liniuotę ir pieštuką ir pabandy­
kite jį atkurti. Pamatysite, kaip sunkiai jums seksis. Tai
tikras galvosūkis tiems, kas mėgsta braižyti.
„Šri jantros“ pagrindinis elementas — centrinė ketu-
riolikakampė žvaigždė, sudaryta iš devynių didelių su­
sikertančių trikampių, kurie savo ruožtu sudaro dar 43
mažus trikampius. Žvaigždė apsupta dviejų lotoso žie­
dų, kuriuos juosia keturi apskritimai. Visa tai — ap­
tvaro su ketveriomis durimis viduje. Durys simbolizuoja
keturias pasaulio šalis. Kiekvienas ornamento elemen­
tas turi savąją kosmogeninę prasmę, ir Indijoje bei Ti­
bete „Šri ja n tra“ iki šių dienų naudojama kaip ritualinė
kompozicija.

179 pav.
 B r a i ž y b o s g a l v o s ū k i a i | 121

Atkreipkite dėmesį į centrinę žvaigždę (179 pav.), ku­

ri stebina savo geometriniu įmantrumu. Atidžiau įsižiū­
rėjus matyti, kad kone kiekviena žvaigždės atkarpa pra­
eina pro kitų trijų, keturių ar net šešių atkarpų susikir­
timo tašką. Štai čia ir yra pagrindinis sunkumas
braižant ornamentą —pasiekti, kad visos atkarpos susi­
kirstų viename taške. Kaip tai galėjo pasiekti žmonės
prieš du tūkstančius metų, jeigu net ir su šiuolaikine
braižymo technika tai padaryti nėra paprasta?
Braižant kai kurie susikirtimo taškai nebesutaps.
Bandant juos sutapdinti, išsiskirs kiti taškai ir t. t. Ne­
sinaudojant jokia metodika, teisingai nubraižyti orna­
mentą neįmanoma (bandyti niekas nedraudžia). Pateik­
sime laipsnišką netikslumų taisymą (metodas buvo pa­
skelbtas žurnale „Nauka i žizn“), kuris padės braižant.
Metodas remiasi tuo, kad braižant ornamentas suskirs­
tomas į keturis struktūrinius elementus.
Išnagrinėkime pirmojo komponento sudarymo eigą
pusei žvaigždės (dalijant pagal vertikaliąją simetrijos
ašį) (180 pav.). Nubraižę išorinį apskritimą, brėžiame du
didžiuosius trikampius, prieš tai pasirinkę ordinatę yA.
Ant trikampio, kurio viršūnė viršuje, pagrindo pasiren­
kame taško A'padėtį ir brėžiame liniją I—A' iki susiker­
tant su vertikaliu skersmeniu. Gauname tašką 2. Dabar
per tašką 2 brėžiame horizontalę iki susikertant su ap­
skritimo lanku (taškas D). Pravedame liniją 3—A' iki
susikirtimo su apskritimo lanku kažkuriame taške D'.
Stumdant tašką A', reikia pasiekti, kad taškas D sutap­
tų su tašku D’. Tęsiant procesą, reikia laikytis šių tai­
syklių:
a) jeigu naujame etape skirtumas tarp taškų D ir D'
didesnis nei prieš tai buvęs, tašką A' reikia perstumti į
priešingą pusę ir atvirkščiai;
b) jeigu taškai D ir D' pasikeičia vietomis, reikia ieš­
koti tarpinės padėties.
Antrojo struktūrinio komponento braižymas (181 pav.)
beveik simetriškas pirmojo atžvilgiu. Skirtumas tas, kad
reikia pasirinkti parametrą yB, nusakantį taško 6 padė­
tį. Taip surasime apytikslę taško A padėtį, kurią tikslin­
sime jau aprašytu būdu. Trečiajam struktūriniam kom­
ponentui (182 pav.) panaudosime jau gautus rezultatus.
122 |

Iš pradžių nubrėšime horizontalę per tašką 6 ir gausime

tašką 7. Po to brėšime tiesę per taškus 8—7 ir gausime
tašką 9. Dabar brėžiame horizontalę per tašką 9 ir gau­
name tašką 10. Keisdami taško 6 padėtį, turime pasiek­
ti, kad linijų 6—7 ir 10—I l susikirtimo taškas sutaptų
su tiese 3—D.

Ketvirtojo etapo (183 pav.) esmė ta, kad reikia sutap-

dinti vidinio, įbrėžto, ir išorinio, apibrėžto, apskritimų
centrus. Tai galima pasiekti keičiant pirmojo etapo para­
metrą yA. Tačiau pakeitus jį, reikės iš naujo pereiti vi­
sus etapus.
Beje, jūs galbūt atrasite visiškai naujus metodus brai­
žyti „Šri jan trą“. Bandykite! Sėkmės!

183 pav.
 123

Literatūra

1. Baltrūnas A. Matematiniai galvosūkiai. K., 1989.

2. Gardneris M. Matematika laisvalaikiu. K., 1980.
3. Vorotnikovas I. Įdomioji braižyba. V., 1981.
4. IIIapuzuH H. MaTeMaTHuecKHH BHHnrpeT. M., 1991.
124 |

Atsakymai

MATEMATIKOS GALVOSŪKIAI

. l.j Senovės istorijos

1. Nenagrinėsime šio uždavinio sprendimo, tik paminė­

sime, kad erdvės negalima laikyti diskrečia, t. y. sudėta iš atskirų taš­
kų. Mus supanti erdvė yra tolydi, todėl pateiktosios sąlygos samprota­
vimai yra klaidingi.
2. Romėnų juristas Salvinas Julianas taip išsprendė šį
uždavinį: sūnui 4 dalys, motinai 2 dalys, dukrai — 1. Taigi berniukas
gauna dvigubai daugiau, o mergaitė dvigubai mažiau už motiną. Mi­
rusiojo valia lyg ir įvykdoma, tačiau, antra vertus, nukenčia motinos
interesai, nes pagal testamentą ji turi gauti mažiausiai 1/3 turto. Šiuo
atveju ji gauna tik 2/7, o tai mažiau už 1/3. Jai palikus 1/3 turto, o
likusį padalijus tarp vaikų, sūnus turėtų gauti 8 dalis, motina — 5, o
duktė 2 dalis turto.
3. 21 grašį.
..
4 36 žąsys.
5 Sugrįžęs kiekvienas vaikaitis turėjo po 10 grybų. Pir­
masis gavo iš senelio 8 grybus, antrasis — 12, trečiasis —5, ketvirta­
sis — 20.

IE] Truputis geometrijos

1. Iš pirmo žvilgsnio paprastas klausimas slepia

gas: plokštumoje išdėstyti keturis taškus taip, kad jie būtų vienodai
nutolę vienas nuo kito, neįmanoma. Tai galima padaryti tik erdvėje.
Taisyklingojo daugiasienio tetraedro viršūnės kaip tik vienodai nuto-
 Atsakymai 125

lusios viena nuo kitos (184 pav.). Taigi vieną butelį reikia statyti
kakleliu žemyn.
2

2. 185 pav.

3. Spręstume taip: du namus nesunku sujungti su šalti­

niais pagal sąlygą. Visa plokštuma tokiu atveju komunikacijos tinklų
padalijama į tris dalis: X, Y ir Z (186 pav.). Jeigu trečiasis namas a t­
sidurtų X zonoje, jis būtų atskirtas nuo vandens šaltinio, jei Y — nuo
elektros, o jei Z — nuo dujų. Vadinasi, komunikacijų nutiesti taip, kad
jos nesikirstų, neįmanoma.

186 pav.
126

187 pav.

III.Pjaustymo uždaviniai
1. 188 pav. Tiesa, tai Abdul Vefo atsakymas. Eg
ir Henrio Djudenio sprendimas, kur kvadratas susideda tik iš 6 dalių.
Bet tai gana sudėtingas sprendimas, ir čia jo nepateiksime. Tarp kit­
ko, šis Djudenio sprendimas kol kas rekordinis. Gal jums pavyks pa­
gerinti šį rekordą? Pamėginkite.

2. 189 pav.

189 pav.
 A t s a k y m a i Į 127

3. 190 pav.

IV.Į Magiškieji kvadratai

1. 191 pav.
1 14 15 4
12 7 6 9
8 11 10 5
13 2 3 16 191 pav.

2. KB, ČT, PD, BK

BD, PK, ČB, KT
ČK, KD, BT, PB
PT, BB, KK, ČD

3. 192 pav.

00 47 18 76 29 93 85 34 61 52
86 11 57 28 70 39 94 45 02 63
95 80 22 67 38 71 49 56 13 04
59 96 81 33 07 48 72 60 24 15
73 69 90 82 44 17 58 01 35 26
68 74 09 91 83 55 27 12 46 30
37 08 75 19 92 84 66 23 50 41
14 25 36 40 51 62 03 77 88 99
21 32 43 54 65 06 10 89 97 78
42 53 64 05 16 20 31 98 79 87
128 |

V. Skaičių pynė

1. Horizontaliai: 3.23544,5.10523,7.12,9.16,10.163,11.
108, 12.18,14.15,15.68974,16.53598.
Vertikaliai: 1.182, 2.694, 4.5952, 5.15376, 6.33124, 8.218, 9.1881,
13.7935, 16.529, 17.886.
2. Horizontaliai: 1.5329, 5.418,6. 729,8. 73,10. 698896,
13.39, 14.365, 15.1600.
V ertikaliai: 1.51,2.31799,3.97,4.19,7.24960,9.38,10.638,11.836,
12.650.
3. 193 pav.

0
9 8 6
9 8 6 3 7
9 8 7 4 5 6 1
9 8 7 6 1 0 5 2 3
4 8 7
7 6
6
5
5
4
i8 9 2 4 5 1
1 0 3 2
5 4 3 7 2 1 0
3 2 5 1 0
1 6 0
- 9 193 pav.

Kriptoritmai

1 . 3125= 125.
25
7375428413
2. =58781.
125473
3. MUSĖ — 9376.
4. 903
882 43
21
399 20
420
483 63
 A t s a k y m a i | 129

VII. Žaidimai su skaičiais

555 - 55
1.
5

5+5
3. 5
5
4. 5
5'

5.5 +5-5 = 5 - .
5
6 . 101 - 102 = 1.

VIII. Perpylimas ir svėrimas

1. Kadangi statinėje alaus nedaug, taigi turėdamas gal­

voje, kad 100 litų padengs išlaidas, bufetininkas atitinkamu momentu
alų iš statinės išpylė ir panaudojo ją kaip papildomą indą. O uždavinį
jis išsprendė taip: (0,5) - (3,2) - (0,2) - (2,0) - (2,5). Dabar visas alus
iš statinės išpilamas. Ir pilstoma toliau taip: (0,0,7) - (3,0,4) - (0,3,4) -
- (3,3,1) - (1,5,1) - (1,1,0). Pirmasis skaičius — alaus kiekis 3 1 ąso­
tyje, antrasis — 5 1, o trečiasis — alaus kiekis statinėje.
2. Laborantas turi atlikti tokius veiksmus:
1) (0,11,5,8); 2) (13,3,0,8); 3) (8,3,5,8); 4) (8,8,0,8). Čia pirmas
skaičius reiškia chemikalų kiekį 13 ml talpos menzūrėlėje, antrasis
— Il ml, trečiasis — 5 ml ir ketvirtasis — chemikalų kiekį buteliu­
ke.
.
3 Penkis kartus.
4. 194 pav.
 130

M onetas s u n u m e ru o ja m e ir s u s k irs ta m e į tris d a lis 1

©@@®I©®@® ®@®@

194 pav.
 A t s a k y m a i I 131

IX.I Gryna matematika

1. 10,10,10,10,9,9,9,8,8,8,7-
2. Algis (20,2,3,25,20,1), Erikas (3,50,10,5,2,1), Vytautas
(25,20,5,1,10,10).
3. 17.
4. Peršamas neteisingas skaičiavimas. Juk iš 13 litų, ku­
riuos išleido invalidai, 10 sumokėta už batus, o 3 už limonadą.
5. Įsivaizduokite, kad gabalus reikia po lygiai padalyti
penkiems žmonėms. Tam tikslui kiekvieną gabalą padalijame į pen­
kias lygias dalis. Gauname penkias lygias dalių poras, kuriose po vie­
nodai aukso. Viena pora sveria 1 kg. Joje nuo pirmojo gabalo 0,4 kg,
o nuo antrojo — 0,6 kg.
6. 20%.

X. Uždaviniai pokštai

1. Net Mičiurinas nesugebėjo užauginti ant uosio obuo­

lių. Taigi obuoliai ant uosio neauga.
2. Asilai ragų neturi.
3. Gali. Nors tai ir juodas humoras, bet žmogui tereikia
atsigulti ant bėgių.
4. Apversti aukštyn kojom.

LOGIKOS GALVOSŪKIAI

l.| Rikiuotės galvosūkiai

1.1. Algis Sakalauskas —elektrikas, Kaunas, 6 taškai.

2. Kostas Gediminas — tekintojas, Vilnius, 5 taškai.
3. Gedas Vasiliauskas — gydytojas, Marijampolė, 4,5 taško.
4. Saulius Aleksiejūnas — dažytojas, Alytus, 4 taškai.
5. Vytautas Meškauskas — studentas, Panevėžys, 3 taškai.
6. Audrius Lekeckas — virėjas, Klaipėda, 2,5 taško.
7. Antanas Dovydaitis — mokytojas, Šiauliai, 2 taškai.
8. Povilas Astrauskas — vairuotojas, Anykščiai, 1 taškas.
132 |

2. „Koza Nostra“,
„Dvigubas alibi“,
„Geriausieji mūsų gyvenimo metai“,
„Laivas išvyksta pusiaunaktį“,
„Džiazo žvaigždė“,
„Maltos kryžius“,
„Absoliutus nulis“.
3. Baronas Biuzinji — šernas.
Markizas D’Estrė — liūtas.
Ševaljė La Kostas — vilkas.
Vikontas Montaranas — meška.
Grafas Vjevilis — lapė.
Hercogas Pjutanžas — elnias.
4. Pirmasis takelis —Meisonas, violetinė liemenė, Arbitras.
Antrasis takelis — Harodas, raudona liemenė, Duglas.
Trečiasis takelis — Gardneris, žydra liemenė, Meteoras.
Ketvirtasis takelis — Džoineris, žalia liemenė, Drąsusis.
Penktasis takelis — Holkombas, mėlyna liemenė, Raketa.
Šeštasis takelis — Kalvertas, geltona liemenė, Najadė.

IT] Detektyvų mėgėjams

1. Uždegtas degtukas galėjo sukelti sprogimą.

2. Tą dieną lijo, o Džono nuotraukoje buvo matyti saulė­
tas rytas.
3. Rudaplaukis, maža nosis, nusiskutęs, mažos akys,
pilnas veidas.
4. „Mersedesas“—geltonas, 302. „Fordas“—baltas, 323.
„BMW“—raudonas, 233. „Žiguliai“—mėlynas, numeris nepateiktas.
5. Langas išmuštas iš vidaus, nes stiklo šukės tik lauke.
Tai galėjo padaryti tiktai savas žmogus.

I1l. Persikėlimai ir manevravimas

1. Pirmiausia perkėlė ožką, paskui sugrįžo ir pas

ką. Perkėlęs vilką, grįždamas atgal į kitą upės krantą, su savimi pa­
ėmė ožką, kurią ten ir paliko. Plaukdamas vėl į kitą krantą, pasiėmė
kopūstą ir paliko jį su vilku. Pats sugrįžo pas ožką ir perkėlė ją į kitą
krantą.
 A t s a k y m a i I 133

2. Dešinysis Sala Kairysis

krantas krantas
AB C D
abcd
D perveža d į salą AB C D
ir grįžta abc. d
C perveža c į kitą AB C D
krantą ir grįžta ab.. d ..c .

D perveža C į kitą AB .D ..C.

krantą ir grįžta ab.. d ..c.
b perveža B į kitą A ..D .BC.
krantą ir grįžta a... bd ..c.
į salą
d perveža D į kitą AB., ..CD
krantą, o grįžta B a .. . b .. c d
A perveža B į kitą A...
krantą ir grįžta a .. . b .BCD
.. c d
A perveža a į kitą B A. C D
krantą, o į salą . . . . b a.cd
grįžta B
B perveža b į kitą . . . . AB C D
krantą abcd

3. Traukinys B su visais vagonais pravažiuoja atšaką, pas­

kui atbulas į ją sugrąžina tiek vagonų, kiek ten telpa, ir nuo jų atsikabi­
nęs pavažiuoja į priekį. Tada traukinys A su visais vagonais pravažiuoja
atšaką, prisikabina joje esančius vagonus ir sugrįžta atgal. Traukinys B
su likusiais vagonais įvažiuoja į atšaką. Traukinys A, atkabinęs sveti­
mus vagonus, išvyksta į priekį, o traukinys B iš atšakos grįžta atgal, pri­
sikabina savo vagonus ir juda į priekį paskui traukinį A.
4. Lokomotyvas važiuoja į aklinę atšaką Y, prisikabina Ry­
gos vagoną ir per sukamą ratą stumia jį į aklinę atšaką X. Po to lokomo­
tyvas sugrįžta į aklinę atšaką Z ir nustumia Kauno vagoną aplinkiniu
keliu iki tos pačios aklinės atšakosX, kur prisikabina Rygos vagoną ir su
jais abiem sugrįžta į aklinę atšaką Z. Rygos vagonas įstumiamas į akli­
nę atšaką Y, o Kauno vagonas aplinkiniu keliu nustumiamas į aklinę
134 |

atšaka X. Sugrįžęs lokomotyvas Rygos vagoną pastato į plovyklą ir vė-

V

liau, per aklinės atšakas Z ir Yvažiuoja į aklinę atšakąX ir Kauno vago­

ną stato ant svarstyklių, o pats grįžta į savo vietą.

V. Logika... logika...

1. Pasmerktasis ištraukė raštelį ir jį prarijo. Budeliams

nieko kito neliko, kaip išvynioti likusį raštelį. Kadangi ten buvo žodis
„mirtis“, taigi aišku, kad tame raštelyje, kurį ištraukė ir prarijo pa­
smerktasis, buvo žodis „gyvybė“.
2. 1) PRANEŠKITE, KADA BUS GALIMA PAIMTI
KROVINĮ. JAM PERVEŽTI NUPIRKOME LĖKTUVĄ. BOBAS
2) LĖKTUVĄ IŠSIŲSKITE SEKMADIENIO RYTE. PRIPILKITE
PILNUS BAKUS KURO. BUTINA PAIMTI VIENĄ TONĄ KROVINIO
IR VIENĄ KELEIVĮ. HANSAS
Skaityti reikia 45 laipsnių kampu, pradedant iš viršutinio kairiojo
kampo. Pirmoji šifrograma skiriasi nuo antrosios tuo, kad kas antra
eilutė perkelta į kitą stulpelį. Paskutinės raidės reikalingos tam, kad
užpildytų eilutes iki šešių raidžių.
3. Net jeigu šis faktas nėra iš Kanto biografijos, spren­
džiant uždavinį tai neturi reikšmės.
Išeidamas iš namų, jis užfiksavo laikrodžio rodomą laiką. Grįžęs pa­
žvelgė į laikrodį ir sužinojo, kiek laiko nebuvo namie. Taip pat jis tiksliai
žinojo, kiek laiko praleido pas Šmitą (atėjęs ir išeidamas žvilgtelėjo į
laikrodį). Atėmęs šį laiką iš viso laiko, praleisto ne namie, sužinojo, kiek
laiko keliavo. Padalijęs pastarąjį laiką iš dviejų, sužinojo, kiek laiko ėjo
nuo draugo namų iki savųjų. Žinodamas, kokiu laiku pagal draugo laik­
rodį jis išėjo namo, parėjęs galėjo nustatyti savo laikrodį.
4.Butuose, kuriuose gyvena D broliai, bendras langų ir
durų skaičius yra lyginis. B ir C butų langų ir durų skaičius irgi yra
lyginis. Tačiau A bute yra trejos durys ir du langai, t. y. durų ir
langų skaičius — nelyginis. Tad A nėra D brolis. Tačiau D yra A
brolis. Vadinasi, A yra D sesuo. A — moteris, tad ji negali turėti
uošvės.
5. Liliputas lifte pasiekė tik devintojo aukšto mygtuką.
6. 1 — chirurgijos, 2 — kardiologijos, 3 — procedūrų, 4
—reumatologijos, 5 —vidaus ligų, 6 —stomatologijos, 7 —akių ligų,
8 — ginekologijos, 9 — ortopedijos, 10 — ausų, nosies, gerklės ligų.
7. 195 pav.
 A t s a k y m a i I 135

8. 195 pav.

3___C N----1
V
i ___t

1
—1 l—l ■—i l—i

V
1___t 3___C K
/---V /—v

w (V V
1___t 3___C ^— t

X~7 V7 V7 r~7

w fr V
3___C ^^ 1___t

9. Kvadratą B. Abiejose įstrižainėse esančių skaiči

mos yra lygios.

GALVOSŪKIAI ŽAIDIMAI
I. Peritaminas
1. 196 pav.

196 pav.

2. 197 pav.
A
ijjp -WI
K
n
r

197 pav.
1361

IMTI Lankstymo galvosūkiai

1. Kvadratą nusibraižome taip, kaip jis pavaizduotas pie­

šinyje, tik reikia nepamiršti, kad užštrichuoti paveiksliukai — kitoje
lapo pusėje. Lenkiame viršutinę eilę atgal, po to kairę eilę į save ir
pagaliau apatinę eilę nuo savęs. Po šito reikia dešinėje pusėje esan­
čius tris kvadratėlius lenkti nuo savęs ir įkišti juos į susidariusią ki­
šenėlę. Pamatysite, kad iš sulankstytų kvadratėlių krūvelės abiejų pu­
sių už grotų bus matyti po fizionomiją. Gaila, bet centre esančią fizio­
nomiją niekaip nepavyksta įkišti už grotų — šis langelis tik kampais
siekiasi su kvadratėliais, kuriuose pavaizduotos grotos.
2. 198 pav.

198 pav.

1. Galvosūkio pradinė padėtis.

2. Sulenkite šį kvadratą per pusę, išilgai horizontalios įstrižainės,
lenkdami jo apatinį kampą į viršų į save taip, kad išeitų kažkas pa­
našu į Napoleono laikų skrybėlę.
3. Dabar skrybėlės pagrindą išskleiskite, gaudami mažesnį kvad­
ratą su schemoje nurodytu štrichų deriniu.
4. Ištempkite priekyje esančią kišenėlę ir gautą figūrą išlyginkite.
5. Pasukiteją kitu šonu ir su čia esančia kišenėle padarykite tą patį.
6. Jeigu priekinę sienelę patrauksite į save, o užpakalinę nuo sa­
vęs, gausite kubelį, atvirą iš viršaus ir iš apačios. Vėl padarykite iš jo
plokščią stačiakampį, lenkdami pagal priešingas lenkimo linijas. Štri­
chų derinys turi būti toks, kaip parodyta piešinėlyje.
7. Laikydami figūrą dešine ranka, kairiosios rankos nykščiu paspau­
skite apatinį kairįjį kampą. Gausite figūrą, pavaizduotą piešinyje.
8. Pasukite figūrą kitu šonu ir viską pakartokite. Turi susidaryti
mažas kvadratas, kurio abi pusės pilkos.
9. Išskleiskite šį kvadratą viršuje, kad vėl išeitų skrybėlė, dabar
jau pilka iš abiejų pusių.
 Atsakymai 137

10. Patempkite į skirtingas puses apatinius šios skrybėlės taškus ir

gausite didįjį kvadratą, kurio abi pusės nudažytos skirtingai. Taigi at-
skyrėte avis nuo ožkų. Pakartoję visas operacijas atvirkštine tvarka, vėl
gausite pradinę figūrą. Jeigu gerai įgusite ir sugebėsite visas operacijas
atlikti, sakysime, po stalu, kitiems šitai atrodys tiesiog kaip fokusas.

IV Į Fleksogonai

1. Tai tik vienas iš kelių galimų Stouno fleksogono

timo į kitą pusę variantų (199 pav.).

D
©
199 pav.
138 |

Pažymėkime suploto vamzdelio viršūnes raidėmis A, B, C, D, E, F.

Sutarkime, kad tada, kai vamzdelis iš suploto transformuojamas į erd­
vinį, atsiradusi viršūnė antrininkė bus žymima ta pačia raide tik su
indeksu. Pvz., E'.
Pradžioje imame fleksogoną kaire ranka už kampo D ir sutapdina-
me D ir F taip, kad gautume figūrą, pavaizduotą 1 paveikslėlyje.
Sutapdiname A, E ir E", išskleisdami sparnus BED ir B"E"D pagal
ašį BD. Gausime figūrą, pavaizduotą 2 piešinyje.
Dešine ranka laikydami už apatinio kampo D, išskleidžiame flek­
sogoną pagal horizontalią ašį EC (3 piešinys).
Ištraukime iš vidaus kampą F, kuris anksčiau buvo sutapdintas su
kampu D (4 piešinys).
Atskleidžiame fleksogoną pagal ašį FD, laikydami kaire ranka už
kampo D (5 piešinys), pervesdami į padėtį, pavaizduotą 6 piešinyje.
Tam tikslui sutapdiname kampą C su A ir £ taip, kad viršuje atsi­
darytų kišenėlė BDB"C, o apačioje kišenėlė BEB“A (6 piešinys). Laiko­
me dešine ranka kampą D ir atidarome apatinę kišenėlę (7 piešinys).
Kad būtų patogiau, apsukame fleksogoną 180° kampu (8 piešinys)
ir, paėmę kaire ranka kampą F, dešine prastumiame plyšio AE—AE"
vidun kampą D, iki jis sutaps su kampu F (9 ir 10 piešinys).
Toliau kairė ranka laikome fleksogoną už kampo D, o dešine iš­
skleidžiame jį, prakišdami pirštą tarp B ir B" (Il piešinys). Štai vamz­
delis ir išverstas į kitą pusę.
2. 200 pav. Lenkiame į apačią vienetukus (kampas 1—
2—3) taip, kad gautume figūrą, pavaizduotą 1 piešinyje. Toliau tęsia­
me fleksogono transformaciją ta pačia kryptimi taip, kad kvadratėliai,
pažymėti vienodais skaitmenimis, sutaptų: 5 su 5, 4 su 4, 3 su 3 ir 6
su 6. Tada fleksogono vienoje pusėje atsidurs vienetukai, o kitoje pu­
sėje — dvejetukai. Fleksogonas paruoštas.
Paimkite jį į rankas taip, kad viršuje būtų 2 plokštuma (2 pieši­
nys). Jeigu dabar pastatysite fleksogoną stogeliu pagal vertikalią len­
kimo liniją, o vėliau išskleisite kaip knygą, tai viršuje atsidurs 3 plokš­
tuma. Pasukite fleksogoną 90 laipsnių ir vėl išskleiskite. Susidarys 4
plokštuma, o po jos, jei vėl išskleisite, 1 plokštuma.
Tokiu būdu, pasukdami kas kartą fleksogoną 90 laipsnių ir jį iš­
skleisdami, paeiliui pamatysime jo plokštumas, pažymėtas skaičiais
1,2,3,4 ir vėl 1,2 ir t. t., su keturiais taškais centre.
Okurgi 5 ir 6 plokštumos? Kaip išskleisti fleksogoną, kadjos susida­
rytų? Bandykite atsakymą rasti patys. Nepavyko? Ką gi, darykite taip.
Iš pozicijos „2“ (3 piešinys) su taškeliais centre vėl padarykite na­
melį, sulenkę jį pagal liniją aa, bet neskleiskite fleksogono į plokštu­
mą, o suplokite jį pagal liniją cc. Jeigu fleksogoną dabar išskleisite, pa­
sirodys plokštuma „6“ su taškais centre. Tokiu pat būdu galima flekso­
goną iš pozicijos „3“ pervesti į poziciją „5“ su taškais centre.
 A t s a k y m a i I 139

200 pav.

3. Štai metodas, kurį pasiūlė matematikas B. Take

nas. Jis taip ir vadinamas „Takermano kelias“ (201 pav.).

O © v 0
4

O ©
201 pav.

Iš pradžių kaire ranka reikia sutapdinti trikampiukus, kurie pažy­

mėti skaičiais 3g—36 (jie apačioje, kitoje vienetukų pusėje). Gausite
piramidę su uodegėle. Pastumkite trikampiukus 1—1 į centrą, ir flek-
sogonas atsivers, parodydamas plokštumą 6. Dabar, kad fleksogonas
atsivertų kita plokštuma, pasukite jį 60 laipsnių prieš laikrodžio ro­
dyklę ir pakartokite tą pačią operaciją. Ir t. t. Matote, kaip viskas pa­
prasta.
140 |

~v] Magikas (magiški Rubiko kvadratai)

1. Vienas iš sprendimų toks (202 pav.):

202 pav.

Padedame plokštelę aukštyn kojomis ta puse, kurioje turės būti su­

rinkti žiedai. Kitoje pusėje turėtų būti trys nesujungti žiedai, taip pat
aukštyn kojomis. Plokštelę sulenksime, pakišdami tolimesnę dalį po
apačia. Kilstelėję viršutinę dalį, perstumsime žiedą per vieną kvadra­
tą į kairę. Atlenksime į save viršutinę dalį. Dešinę ir kairę puses kaip
langines užversime ant viršaus. Gausime dvigubą kvadratą 2 x 2 . Vėl
išvyniosime dvigubą kvadratą, bet jau ant kitų ašių. Užversime ant
viršaus kvadratėlius 1—2, sutapdindami juos su 3—3. Atlenkiame
kvadratą 1 į kairę. Nuo savęs atlenkiame kvadratėlius 1—8, sutapdin­
dami juos su 4—7. Atverčiame iš kairės į dešinę 8—1 kvadratėlius.
Tai ir viskas.
 A t s a k y m a i I 141

VI. Į Domino kauliukų galvosūkiai

1. 203 pav.
•
•
•
•••
•••

•••
•••
•
V •• ••
••• •• ••
•••
•• •• •• •
•• •• •
203 pav.

2. 204 pav.

3 1 0 1 6 3
1 0 4 6
0 0 4 5 4 1
0 5 3 6 6 0
3 2 5 6
5 0 3 1 5 6
204 pav.

3. 205 pav.

205 pav.
142

4. 206 pav.
1 0 5 3 4
X
6 0 3 0 4
4 2 1 3 6
3 1 6 0 2
6 3 2 0 4
6 3 5 2 4 2 3 3 6 206 pav.

VIII. Degtukų galvosūkiai

1. Ketvirtąjį degtuką dedame ant pirmojo, septintąjį —

ant trečiojo, penktąjį — ant devintojo, aštuntąjį — ant dešimtojo, šeš­
tąjį — ant antrojo.
2. 207 pav.

207 pav.

208 pav.

209 pav.
 At sakymai 143

5. 210 pav.

» A----- »

210 pav.

IX. Žaidimas 15 ir kiti

1. 5, 4, 1, 2, 3, 4 (aukštyn ir dešinėn), 1, 6, 7, 8, 9, 5, 4, 1, 6,
7, 8, 9, 5 (kairėn ir aukštyn), 9, 8, 5, 4, 1, 3, 2, 7, 6, 4 (aukštyn ir kairėn),
6, 7, 4, 5, 6, 7, 5 (dešinėn ir aukštyn), 3, 2, 5, 4, 3, 2, 4 (žemyn ir dešinėn),
2, 3, 6, 7, 1, 4, 5, 2, 3, 6, 7, 1, 4 (kairėn ir aukštyn), 9, 8, 1.
2. 9 (iki vidurio, t. y. iki linijos, dalijančios laisvą akutę
pusiau), 4, 5, 8 (žemyn), 6, 10 (iki vidurio), 8, 6, 5, 7 (aukštyn ir kai­
rėn), 9, 6, 10 (kairėn ir žemyn), 5, 9, 7, 4, 6, 10, 8, 5, 7 (žemyn ir
kairėn), 6, 4, 1, 2, 3, 9, 7, 6, 3, 2, 1, 4, 8, 10 (dešinėn ir aukštyn), 5, 3,
6, 8, 2, 9, 7 (aukštyn ir kairėn), 8, 6, 3, 10 (dešinėn ir žemyn), 9 (že­
myn ir kairėn), 1, 4, 2, 9, 7 (iki vidurio), 8, 6, 3, 10, 9 (žemyn), 2, 4, 1,
8, 7, 6, 3, 2, 7, 8, 1, 4, 7 (kairėn aukštyn), 5, 9, 10, 2, 8, 7, 5, 10 (aukš­
tyn ir kairėn), 2.
3. 9 (kairėn), 8, 7, 6, 5, 9 (aukštyn), 8, 7, 6, 4, 2, 1, 3
(aukštyn, kairėn), 2, 4, 6, 5, 9 (vertikaliai žemyn), 6 (kairėn ir žemyn),
4, 2, 5 (dešinėn), 6 (dešinėn ir žemyn), 4 (žemyn), 3, 1, 2, 5.
4. 5, 6, 2, 3, 1, 4, 2 (kairėn), 3 (kairėn), 1, 4, 2, 3 (aukštyn),
7, 8 (kairėn ir aukštyn), 5, 6, 1, 4, 3, 2, 7, 8 (aukštyn), 5, 6, 1, 8 (dešinėn
ir žemyn), 5, 6, 1, 8 (žemyn), 4, 2 (pasukti 90 laipsnių kampu ir mažąją
kraštinę sutapdinti su 3 kvadrato kraštine taip, kad 3 kvadratas atsi­
durtų virš 2 stačiakampio), 7, 5, 6 (pasukti 90 laipsnių kampu ir padėti
horizontaliai po 5 kvadratu aptvaru žemyn), 4, 2 (pasukti 90 laipsnių
kampu ir padėti horizontaliai po 7 figūra), 3 (pastumti dešinėn iki 2 sta­
čiakampio galo), 7, 8, 1, 4, 6 (pasukti 90 laipsnių kampu ir įstumti į vir­
šutinį tarpą tarp 5 ir 7 figūrų, aptvaras turi būti iš dešinės), 4, 8.(kairėn
ir žemyn), 2 (žemyn ir kairėn), 3 (žemyn ir kairėn), 1.

Šaškių ir šachmatų galvosūkiai

1. 6 — 5, 4 — 6, 3 — 4, 5 — 3, 7 — 5, 8 — 7, 6 — 8, 4 — 6, 2 —
4, 1 —~2, 3 — 1, 5 — 3, 7 —5, 9 — 7, 8 — 9, 6 — 8, 4 — 6, 2 — 4,
3 — 2, 5 — 3, 7 — 5, 6 — 7,4 — 6, 5 — 4.
144

2. 211 pav. Neišsigąskite, linijas reikia brėžti ta

išeitų penkiakampė žvaigždė. Juk tai nuostabi geometrinė figūra.

211 pav.
3. Pateiksime tik vieną iš galimų sprendimų: a6, b8, c2,
d4, el, f7, g5, h3.
4. Yra net keletas metodikų, padedančių atrasti sprendi­
mo algoritmą, tačiau mes jų nenagrinėsime. Pateiksime tik vieną iš
galimų atsakymų — 212 pav.

54 49 40 35 56 47 42 33

39 36 55 48 41 34 59 46

50 53 38 57 62 45 32 43

37 12 29 52 31 58 19 60

28 51 26 63 20 61 44 5

11 64 13 30 25 6 21 18

14 27 2 9 16 23 4 7

1 10 15 24 3 8 17 22

5. I l — 4, 2 — 7, 6 — 11, 9 — 2, 10 — 9, 5 — 10, 12 —
5, 7 — 12, 1 — 6, 6 — 7, 8 — 1, 1 — 6, 3 — 8, 8 — 1, 4 — 3, 3 — 8,
9 — 4 ,4 — 3 ,1 0 — 9 ,9 — 4 ,5 — 10,10 — 9, 12 — 5, 5 — 10,7 —
12,6 — 7 , 1 — 6, 12 — 5 , 7 — 12,2 — 7, 9 — 2 , 8 — 1, 3 — 8 , 4 —
3, I l — 4, 4 — 9, 6 — 11, 7 — 6.

XI. Kubeliai
1. 213 pav.
m • © o
 A t s a k y m a i I 145

2. 214 pav.

3. 215 pav.

4. 216 pav. Tai tik vienas iš galimų sprendimų.

216 pav.
146 |

XII. Rekečiai

1. Štai kaip surenkamas šis reketis (217 pav):

217 pav.

Pirmiausia sustatykite rekečio detales taip, kaip parodyta brėžiny­

je. Jos parodytos tokioje padėtyje, kokioje stovės reketyje (rodyklėmis
parodytos manipuliacijų su detalėmis kryptys). Toliau reikia:
1) įstumti 2 detalę į 4 detalės kairę išpjovą;
2) pakelti 6 detalę ir įstatyti ją į 4 ir 2 detalių išpjovas;
3) pakelti 5 detalę, įstatyti ją į 4 detalės išpjovą ir stumti į kairę
iki atramos;
4) pakelti 3 detalę ir įstatyti ją taip, kad būtų užimta 5 detalės
išpjova;
5) visą konstrukciją pakelti kaire ranka už 4 detalės galų ir įstaty­
ti 1 detalę, sujungiant 3, 4, 5 ir 6 detalės išsikišimus;
6) pastum ti į dešinę 5 detalę;
7) pastum ti į apačią 2 detalę;
8) pastum ti į dešinę 5 detalę;
9) pastum ti nuo savęs 3 detalę.
Išardoma atvirkštine tvarka, bet, kaip jau minėta, 5, 2, 5, 3 detales
reikia stumtelėti ir tik tada išimsite 1 detalę.
2. Surinkinėti geriausia ant stalo.
1. Dvi detales 1 reikia pastatyti vertikaliai ir iš kairės surišti jas
detalė 2 taip, kad visos trys detalės sudarytų kairiąją plokštumą, o
vidinės detalės 2 išsikišimas būtų žemiau jos horizontalios ašies.
2. Analogiškai surenkame ir dešinę kubo plokštumą, tik čia detalės
2 vidinis išsikišimas turės būti aukščiau horizontaliosios jos ašies.
3. Dabar tarp šių dviejų gatavų mazgų surinksime trečiąjį iš pen­
kių detalių 3, 4, 5, 6 ir 7 tokia tvarka. Detalės 3, 4 ir 5 statomos verti­
kaliai į plokštumą tarp anksčiau surinktų sluoksnių, be to, detalė 3
stovi toliau nuo mūsų, jos išsikišimas atsuktas į mus ir yra viršutinėje
 A t s a k y m a i | 147

detalės dalyje. Detalė 4 stovi viduryje tarp detalių 3 ir 5, ojos mažasis

įdubimas nukreiptas į dešinę. Dabar surenkamoji konstrukcija suriša­
ma horizontalioje plokštumoje detale 6 iš kairės (jos vidinis išsikiši­
mas nukreiptas nuo mūsų) ir detale 7 taip, kad jos platesnė ir stores­
nė dalis būtų nukreipta nuo mūsų. Detalės 6 ir 7 turi gerai priglusti
viena prie kitos, o jų galai turi sutapti su detalių 3 ir 5 galais.
4. Priartinę visas tris surinktas konstrukcijas vieną prie kitos, ga­
lime matyti visas kubo plokštumas.
5. Dabar šitas konstrukcijas reikia surišti detalėmis 8 ir 9 taip,
kad detalė 8 įeitų į įdubą, esančią vertikalioje plokštumoje, iš viršaus,
o detalė 9 — iš apačios.
6. Iš apačios po detale 9 įstatoma detalė 10.
7. Ketvirtoji konstrukcija renkama iš detalių 10 ir 11 taip, kad 10
detalės jungtis įeitų į detalės 11 įdubą.
8. Pastatę surinktą konstrukciją raidės T pavidalu ir detale 10 į
save, pradėsime nuleidinėti apatinį detalės 11 galą į atitinkamą kubo
vietą. Operacija atliekama trimis etapais. Reikia pastūmėti 3 detalės
ir 7 detalės išsikišimus nuo savęs. Tam tikslui paspaudžiame 7 deta­
lės galą ir tuo pačiu metu kitos rankos pirštais pastumiame 3 detalę
atstumu, lygiu šios detalės išsikišimo aukščiui. Po šito 11 detalė įeis
į atitinkamą kubo vietą maždaug per pusę. Pastūmę 6 detalę į save, o
3 detalę įstūmę gilyn į kubo korpusą, dar kiek pajudinsime 11 detalę.
Galų gale 6 ir 3 detales vėl pastumiame nuo savęs. 10 ir 11 detalės
užims savo vietas. Kubas surinktas.
Išardyti kubą reikia atvirkštine tvarka:
1. Paspausti 7 detalę nuo savęs ir tuo pačiu metu pastumti 3 deta­
lę nuo savęs, pakelti 10 ir 11 detales į viršų.
2. Atstatyti 3 detalę į vietą, o 6 detalę išstumti į save. 10 ir 11
detales galima pakelti aukščiau.
3. Paspausti 6 detalę nuo savęs ir vėl ištraukti 3 detalę nuo savęs.
Po to reikia 10 ir 11 detales išimti iš kubo.
3. Pradėti surinkinėti reketį reikia nuo centrinio ma
Imame detales 27 ir 28. Jos abi yra A tipo. Į atsiradusį plyšį viduryje
išpjovimu į viršų dedame 10 detalę. Ji taip pat A tipo. Po to, sujung­
dami jau minėtas detales, apkabiname jas 45 ir 46 detalėmis. Jos šiuo
atveju B tipo. Ir užbaigiame mazgą 9 detale. Ji — C tipo ir ją reikia
kišti išpjovomis žemyn.
Pagal tokią pat schemą surenkami ir visi likusieji mazgai.

XIII. Kortų galvosūkiai

1. Pradėkime nuo antrojo, paprastesnio uždavinio. Popie­
riaus lape surašome skaičius nuo vieno iki dešimt. Kas antrą skaičių
šioje eilutėje užbraukiame, o po užbrauktais skaičiais, vėl juos nume­
148

ruodami, iš eilės rašome skaičius taip pat nuo 1 iki 10. Po penkių už­
brauktų skaičių viršutinės eilutės vaizdas bus toks:
I A 3 A 5 A I A 9 TO
1 2 3 4 5
Skaičius viršutinėje eilutėje braukysime sugrįždami įjos pradžią ir
vykdydami sąlygą užbraukti kas antrą neužbrauktą skaičių. Kai baig­
sime braukyti, vaizdas bus toks:
/ 5
8 1 6 2 10 3 7 4 9 5
Vadinasi, korteles reikia sudėlioti pagal antrosios eilutės num era­
ciją. Pirmoji kortelė bus 8, antroji 1, trečioji 6 ir t. t.
Naudodamiesi pateiktu algoritmu, lengvai išspręsite ir pirmąjį už­
davinį.
K 5, B 4, P 1, B D, K 6, P 2, Č 10, B 5, P 3, K 7, Č 8, P 4, B K,
K 8, P 5, B 6, Č 5, P 6, K 9, Dž, P 7, B 7, K 10, P 8, Č 1, Č D, P 9,
K B, B 8, P 10, Č 6, K D, P B, Č 2, B 9, P D, K K, Č 9, P K, Č B,
B 1, K 1, B 10, Č 3, K 2, B 2, Č 7, K 3, BB, B 3, K 4, Č K, Č 4.

XV. Raištelių ir vielos galvosūkiai

1. Pirmasis galvosūkis sprendžiamas taip: kilpa ištem­

piama ir įveriama į apatinę žiedo skylę, paskui virš raištelio į kairiąją
skylę, po to į kilpą iš apačios įkišamas žiedas ir kilpa patraukiam a
atgal. Tą patį reikia padaryti ir dešinėje žiedo skylėje. Taip inkaras
nuimamas. Kilpos negalima sukioti.
2. Antrajame galvosūkyje pirmiausia reikia ištraukti kilpą
per viršutinę mėnulio skylę, įkišti per kilpą sagą ir ištraukti kilpą atgal.
Paskui reikia ištraukti kilpą per apatinę skylę, toliau padaryti vėl tą patį.
3. Kilpelę A reikia užmauti ant išsikišimo C, po to auselę
B prakišti pro išsikišimo C vidų į priekį ir kilpelę A numauti nuo iš­
sikišimo C. Čia detalės ir atsiskirs.
4. 218 pav. Norint nuimti šaudyklę nuo spiralės, reikia
pristum ti šaudyklę prie kilpos ir, pasukus kilpą, ištraukti per šaudyk­
lę spiralę, paskui ištraukti šaudyklę iš kilpos ir iš spiralės.

5. 219 pav. Galvosūkio tikslas — pristumti figūrą ik

kimo, sudėti lankelius, ir tada žiedas lengvai nusiima nuo figūros ir lan­
kelių. Norint vėl sunerti figūras, viską reikia atlikti atvirkščia tvarka.
 A t s a k y m a i j 149

Testų galvosūkiai

. Surask antrininką
A — 3; B — 4; C — 1; D — 2.

IV.Į Atostogas prisiminus

C — 9; F — 11; H — 8; I — 5; M — 1; N — 16; R — 13;

U — 19; Z — 3.

V.Į Surask tikrąjį šešėlį

Pirmoje eilėje ketvirtas iš kairės.

VI.Į Smūgis (220 pav.)

220 pav.

VII.Į Margučiai
4.

VIII.Į Daiktai — poros

Slidės, lagaminai, buteliai, lėkštės, peiliai, puodeliai,
šaukštai, pypkės, žaidimo kauliukai, dvi poros slidžių lazdų.
150

IX. Dailininkai
1 . 221 pav.

221 pav.

2. B — 2, C — 5, E — 2.

Nykštukų dovanos
1. Ketvirtas ir septintas.
2. Kamuolys ir svogūnas.

Surask du vienodus
1. Paskutinis pirmoje eilėje ir antras antroje eilėje.
2. 222 pav.
 At sakymai 151

XIII. Labirintai

C 9 . A8 AT B8 ' A6 D8 E9 A4
L 1-2’ 2-3’3-2’2-1’1-3’3-2’ 2 -3 ’3 -2 ’
A3 A l . D3 F I H2 H 3 . i f 4 F 3 £3 £4
2 - 3 ’ 3 - 2 ’ 2 - 1 ’ 1 - 2 ’ 2 - 1 ’ 1 - 2 ’ 2 - 3 ’ 3 - 2 ’ 2 - 3 ’ 3-1'

2. 223 pav.

A B

223 pav.
 152 j

224 pav.
 At sakymai 153
. 225 pav.
154 |

ERUDICIJOS GALVOSŪKIAI

________ y Kryžiažodžiai

1. Vertikaliai: 1. Žeimena. 2. Merkinė. 3. Kernavė. 6. Kal­

varija. 7. Rumšiškės. 8. Antanavas. 10. Tytuvėnai. 14. Dringis. 15. Jiez­
nas. 16. Kražiai.
Horizontaliai: 4. Krekenava. 5. Peršėkė. 9. Strėčia. 11. Juozapinė.
12. Raižiai. 13. Linkuva. 17. Kėdainiai. 18. Telšiai. 19. Aisetas.
20. Mažeikiai.
2. Vertikaliai: 1. Kapibara. 2. Dingas. 3. Bebras. 4. Baoba­
bas. 7. Agurkas. 9. Baravykas. 10. Gerenukas. 12. Gandras. 13. Vanagas.
18. Bananas. 19. Gluosnis. 21. Platanas. 24. Garnys. 25. Indris.
Horizontaliai: 5. Papartis. 6. Delfinas. 8. Langustas. 11. Kragas.
14. Kedras. 15. Sazanas. 16. Levanda. 17. Fazanas. 20. Sabalas.
22. Elnias. 23. Gazelė. 26. Balandūnė. 27. Tinginys. 28. Finvalas.

II. Rebusai

1. Auksas ir pelenuose žiba.

2. Nekeisk kelio dėl takelio.

I1l. Anagramos

1. KALVIS —VILKAS, DUGNAS — DANGUS, KIRPĖ­

JA — PIRKĖJA.
2. KUBILAS, REPLIKA, BUKAS, PILKAS, RUBLIS,
LUPA, LIEPA, KUPRA, SRIUBA.
3. KAUKAS — KAULAS — ŠLAKAS — LAUKAS —
KAUNAS — KAINAS — KAIMAS — LAIKAS — VAIKAS — VAI­
RAS.

IV.

ALUS — SULA — SUOLAS — KUOLAS — PUODAS.

 Atsakymai 155

Galvosūkis viktorina

1. LINKSMAS. 2. AKCIJAI. 3. MIESTO. 4. ŠYPSENOMIS. 5. DA­

LIJA. 6. GATVES. 7. KAUKES. 8. MERGINA.
v
Gražioji mergina dalijo linksmas kaukes akcijai: „ŠYPSENOMIS
PAPUOŠKIME SAVO MIESTO GATVES“.

BRAIŽYBOS GALVOSŪKIAI
1. 226 pav.

2. Reikės tik keturių degtukų (227 pav.).

227 pav.

3. ŽMOGUS YRA PIRMUTINĖ PASLAPTIS PASAU­

LYJE.
4. LEONARDAS DA VINČIS.
BRĖŽINYS — TECHNIKOS KALBA.
5. PATS MIRK, BET DRAUGĄ IŠGELBĖK (A. V. Suvo­
rovas).
Turinys

Pratarmė...................................................................3
MATEMATIKOS G A LV O S Ū K IA I ..............................5
Senovės istorijos......... .5
Truputis geometrijos.... .7
Pjaustymo uždaviniai... .8
Magiškieji kvadratai..... 10
Skaičių pynė................. 12
Kriptoritmai.................... 14
Žaidimai su skaičiais... 15
Perpylimas ir svėrimas 16
Gryna matematika....... 16
Uždaviniai pokštai....... 18

LOGIKOS GALVOSŪKIAI 20
Rikiuotės galvosūkiai.............. 20
Detektyvų mėgėjams.............. 23
Persikėlimai ir manevravimas 28
Logika... logika........................ 29

GALVOSŪKIAI ŽAIDIM AI 34
Pentaminas......................................... 34
Rubiko kubas...................................... 36
Lankstymo galvosūkiai...................... 47
Fleksogonai......................................... 49
Magikas (magiški Rubiko kvadratai) 53
Domino kauliukų galvosūkiai........... 55
Pandoros skrynelė............................. 56
Degtukų galvosūkiai.......................... 58
Žaidimas 15 ir kiti............................. 59
Šaškių ir šachmatų galvosūkiai..... 62
Kubeliai............................................... 64
Rekečiai.............................................. 66
Kortų galvosūkiai............................... 70
 Tu r i n y s | 15 7

Galvosūkis pasiansas............ 71
Raištelių ir vielos galvosūkiai 73
Petro Pirmojo apyrankė.......... 74

TESTŲ GALVOSŪKIAI........................................................... 76
Surask skirtumus.......................................................... 76

I
Surask trūkstamą daiktą.............................................. 79

Surask antrininką.......................................................... 80
Surask tikrąjį šešėlį......................................................80
ERUDICIJOS GALVOSŪKIAI..................................... ....... 92
Atostogas prisiminus.....................................................81
Smūgis............................................................................ 92
Kryžiažodžiai........... 82
Margučiai........................................................................ 95
Rebusai.................... 82
Daiktai — poros............................................................ 96
Anagramos............... 83
Dailininkai....................................................................... 83
Šarados.................... 97
Nykštukų
Galvosūkisdovanos........................................................
viktorina 85
98
Surask du vienodus......................................................85
Skaičių margumynas.....................................................86
BRAIŽYBOS GALVOSŪKIAI 117
Labirintai......................................................................... 87
„Šri jantra". 120

Literatūra....................................................................................... 123
A ts a k y m a i.....................................................................................124
GALVOSŪKIŲ PASAULYJE
Sudarė Vytautas Kaukas
Redaktorė Svetlana Lukošenkovaitė
Viršelis Laimos Prialgauskaitės
Rinko ir maketavo „Šviesos“ leidyklos kompiuterių baras
SL 259. 1998 03 25. 8,3 leidyb. apsk. 1.
Tir. 3000 egz. Leid. Nr. 13 651. Užsak. Nr. 3337.
Akcinė bendrovė leidykla „Šviesa“, Vytauto pr. 25, 3000 Kaunas.
Spausdino SPAB spaustuvė „Aušra“, Vytauto pr. 23, 3000 Kaunas.
Sutartinė kaina
Ga285 Galvosūkių pasaulyje / sudarė Vytautas Kaukas. —
Kaunas: Šviesa, 1998. — 157 p.: iliustr., brėž.
Bibliogr., p.123. — Tiražas 3000 egz.
ISBN 5-430-02398-1
Tai ne įprasta galvosūkių knyga, čia keliamas tikslas ne vien
sudominti skaitytoją galvosūkių sprendimais, bet ir pateikti jų klasifi­
kaciją. Tai tarsi galvosūkių enciklopedija. Autorius, daugybę metų rin­
kęs įvairius galvosūkius, parengė knygą, kurioje jie skirstomi pagal
tematiką. Knyga gausiai iliustruota. Skiriama visiems, kas domisi gal­
vosūkiais, kryžiažodžiais, ratažodžiais ir t. t.
UDK 087.5
Kaip surinkti R u b i k o k u b ą ?
P a n d o r o s skrynelės paslaptis,
kriminalinės mįslės detektyvų m ė g ė j a m s ,
testų galvosūkiai, lavinantys
p a s t a b u m ą ir dė mesį,
ir da r d a u g d a u g įdomybių.
Visa tai jūs rasite
šioje knygelėje.