Barbora

Vieni prieš 8 (aštuonerius), kiti prieš 4 (ketverius) metus šioje mokykloje pradėjome savo
mokyklinę kelionę. Mes nežinojome, kas mums nutiks ateityje, tačiau kasdien nekantriai
laukdavom, o kartais ir labai nelaukdavom rytojaus. Su šypsena veiduose ir su ašaromis akyse
vylėmės, kad viskas bus gerai. Laukimo šypseną keitė nerimo kupina mintis: „O kas toliau?“
Atrodė, kad kelias iki gimnazijos dar ilgas, kad dar daug laiko liko, tačiau šiandien jau stovime
ant progimnazijos durų slenksčio.

Justė
O dabar sėdim sulaukę to momento, kai rankose laikome dokumentą, žymintį vienos svarbios
gyvenimo stotelės pabaigą, lemiantį tolimesnius apsisprendimus, atspindintį pastangų kelią
gimnazijos durų link. Gera žinoti, kad ši mokykla jau baigta.
Galvodami apie laukiančią nežinią, susimąstome, jog vis dėlto čia, progimnazijoje, buvo gera.
Gera todėl, jog mane, kaip ir jus visus, supo draugai, patikimi suaugusieji, visuomet mumis
besirūpinę mokytojai. Būtent jie, negailėdami laiko ir pačių savęs, stengėsi padėti mums atrasti
tikrąjį pašaukimą, išmokti planuoti laiką ir tapti atsakingesniems. Tai jie, o ne kas nors kitas,
susistabdę koridoriuje primindavo apie neparašytą kontrolinį, nepateisintą praleistą pamoką.
Žinoma, priminimą lydėdavo ir pamokymas, kad gimnazijoje mes patys turėsime prisiminti
kiekvieną pareigą, kiekvieną neparašytą kontrolinį.

Barbora
Šioje progimnazijoje išmokome būti savarankiški, pasitikėti savimi, gavome didžiulį bagažą
žinių, kurios yra neįkainojamos. Ačiū jums, mokytojai, už visas žinias, už palaikymą,
buvimą kartu ir pagalbą tobulėjant tiek moksle, tiek ir gyvenimiškose situacijose. Jūs –
mokytojai - mus ruošėte šiai akimirkai - rimtam žingsniui.
Mes šioje mokykloje atradome save, jautėmės globojami ir šiltai priimami.
Dėkojame pradinių klasių mokytojai Ramunei už meilę ir kantrybę, ilgalaikę draugystę, už
tai, kad priėmė mus mažus ir nedrąsius ir parodė pirmuosius mokslo džiaugsmus.
Ačiū, auklėtoja, už rūpestį, pagalbą, nuoširdumą ir gerumą.

Justė
Vadovams norime padėkoti už griežtą, bet teisingą būdą ir pirmas išmoktas gyvenimo
taisykles, už perduotą meilę lietuvių liaudės šokiui, dainai, muzikai, tautiniam kostiumui, už
įspūdingiausias keliones ir patirtus neišdildomus įspūdžius. Tai, ką mums suteikėte,
nepamiršime visą savo gyvenimą.
Ačiū mokyklos bendruomenei, darbuotojams už saugumą, gausią ir įdomią užklasinę veiklą.
Ačiū tėveliams, kurie stengėsi dėl mūsų, puoselėjo didžiausias viltis, neleido mums klupti ir
padėjo nueiti šį kelią.
Širdingai ačiū jums visiems už viską.