You are on page 1of 11

Tema: momxmareblis arCevanis optimizacia

mocemul TemaSi samxmareblo arCevanis optimizaciis modelis magaliTze


naCvenebia Tu rogor SeiZleba maTematikuri aparatis gamoyenebiT gaviazroT
ekonomikuri problema, lakonuri msjelobis gziT gavakeToT mikroeko-
nomikis standartuli kursidan CvenTvis ukve cnobili daskvna, davinaxoT
damokidebulebebi da Tvisebebi, romelTa cxadi aRwera Cveulebrivi sit-
yvieri msjelobiT faqtobrivad SeuZlebelia.

1. ZiriTadi daSvebebi da cnebebi

sargeblianobis funciis cneba da Tvisebebi

momxmareblis qcevis Tanamedrove Teoria sam ZiriTad daSvebas eyrdnoba:


1) momxmarebels Camoyalibebuli aqvs upiratesobebis sistema;
2) upiratesobebi tranzitulia;
3) moxmareba aragajerebadia.
pirveli daSveba gveubneba, rom momxmarebels SeuZlia Seafasos da
erTmaneTs Seudaros saqonelTa sxvadasxva nakrebi. Tu aRvniSnavT saqone-
lTa erT nakrebs 𝐴-Ti, meore nakrebs 𝐵-Ti, maSin pirveli daSvebis Tanaxmad
momxmarebels SeuZlia am nakrebebs Soris daamyaros an upiratesobebis
mimarTeba ( A  B an A  B ), an ekvivalenturobis mimarTeba ( A ~ B ).
meore daSveba asabuTebs momxmareblis mier arCevanis gakeTebis SesaZ-
leblobas: Tu momxmareblisTvis saqonelTa 𝐴 nakrebi upiratesia 𝐵 nak-
rebTan mimarTebaSi, xolo es ukanaskneli upiratesia, vidre 𝐶 , maSin 𝐴
nakrebi 𝐶 -sTan SedarebiT upiratesia. winaaRmdeg SemTxvevaSi momxmarebeli
arCevanis gakeTebas ver SeZlebs.
dabolos, mesame daSveba Seesabameba intuiciur warmodgenas imis Sesa-
xeb, rom momxmarebeli saqonlis met raodenobas naklebTan SedarebiT yo-
velTvis upiratesad miiCnevs.
SemdegSi vigulisxmebT, rom zemoT moyvanili daSvebebi sruldeba da
momxmarebeli warmoadgens (homo economikus) ekonomikur adamians, idealur ra-
cionalur momxmarebels, romelic samomxmareblo nakrebis ranJirebas ax-
dens garkveuli, mxolod misTvis damaxasiaTebeli wesiT. am wesis aRweris-
Tvis SemoviRoT sargeblianobis rigobiTi funqciis cneba.
1
samomxmareblo saqonelTa nakrebi aRvniSnoT 𝑋-iT, sadac 𝑋 aris 𝑛 gan-
zomilebiani veqtori, romlis yoveli 𝑥𝑖 elementi gamosaxavs 𝑖 saxis sa-
qonlis raodenobas mocemul nakrebSi, e. i. 𝑋 = (𝑥1 , 𝑥2 , ⋯ , 𝑥𝑖 , ⋯ , 𝑥𝑛 ) . SemdegSi
vigulisxmebT, rom yvela saqoneli danawevrebis TvisebiT xasiaTdeba, ase
rom, momxmarebels TiToeuli maTganis nebismieri raodenobis SeZena Teori-
ulad SeuZlia. aRniSnulis gamo, saqonelTa nakrebis yvela SesaZlo ara-
uaryofiT 𝑋 veqtorTa simravle warmoqmnis saqonelTa 𝑛 ganzomilebian
sivrces:
𝐶 = {𝑋 = (𝑥1 , 𝑥2 , ⋯ , 𝑥𝑛 )|𝑥𝑗 ≥ 0, 𝑗 = 1,2, ⋯ , 𝑛}.
simartivisTvis, da momxmareblis qcevis modelis gadmocemis Tvalsa-
CinoebisTvis, zogjer SemovifarglebiT ori saqonlis veqtoris, 𝑋 = (𝑥1 , 𝑥2 ) ,
ganxilviT. amasTan, aRvniSnavT, rom am situaciisTvis miRebuli yvela
daskvna ZiriTadad marTebulia aseve saqonelTa nebismieri sasruli ricxvis
SemTxvevisTvis.
sargeblianobis funcia 𝑈(𝑥1 , 𝑥2 , ⋯ , 𝑥𝑛 ) vuwodoT wess, romelis mixed-
viTac saqonelTa yovel 𝑋 = (𝑥1 , 𝑥2 , ⋯ , 𝑥𝑛 ) nakrebs vusabamebT raime 𝑈 ricxvs,
romelic aris momxmareblis mier saqonelTa mocemuli nakrebis sargeblia-
nobis Sefaseba.
Tu saqonelTa sivrceze mocemulia momxmareblis sargeblianobis
𝑈(𝑥1 , 𝑥2 , ⋯ , 𝑥𝑛 ) funqcia, maSin momxmarebels yovelTvis SeuZlia Tqvas, ganxi-
luli nakrebidan romelia upiratesi da romlebia erTmaneTis ekvivalen-
turi (dazustebisaTvis gvinda aRvniSnoT, rom sargeblianobis rigobiTi
funqciis safuZvelze momxmarebels ar SeuZlia Tqvas, ramdeniT upiratesia
erTi nakrebi meoresTan SedarebiT).
sargeblianobis funqcia aracalsaxad aris gansazRvruli. davuSvaT,
mocemulia saqonelTa sami nakrebi: 𝑋 𝐴 = (𝑥1𝐴 , 𝑥2𝐴 , ⋯ , 𝑥𝑛𝐴 ) , 𝑋 𝐵 = (𝑥1𝐵 , 𝑥2𝐵 , ⋯ , 𝑥𝑛𝐵 ) da
𝑋 𝐶 = (𝑥1𝐶 , 𝑥2𝐶 , ⋯ , 𝑥𝑛𝐶 ) . maSin sargeblianobis funqciad SeiZleba ganvixiloT
nebismieri 𝑈 = 𝑈(𝑋) funqcia, romelic Semdeg moTxovnebs akmayofilebs:
𝑈(𝑋 𝐴 ) > 𝑈(𝑋 𝐵 ) , maSin da mxolod maSin, roca 𝐴 nakrebi upiratesia,

vidre 𝐵 (e.i. roca X A  X B ) da piriqiT, 𝑈(𝑋 𝐴 ) < 𝑈(𝑋 𝐵 ) , maSin da mxolod

maSin, roca X B  X A ;

2
𝑈(𝑋 𝐴 ) = 𝑈(𝑋 𝐵 ), maSin da mxolod maSin, roca momxmareblisTvis, sargeb-
lianobis TvalsazrisiT, 𝐴 da 𝐵 nakrebebi erTmaneTis ekvivalenturia:
A
X ~ X B . ufro metic, saqonelTa nakrebebs Soris upiratesobis tranzitu-
lobis pirobebidan gamomdinareobs, rom, Tu 𝑈(𝑋 𝐴 ) > 𝑈(𝑋 𝐵 ) da 𝑈(𝑋 𝐵 ) > 𝑈(𝑋 𝐶 ),
maSin A  B , B  C da A  C .
zogad SemTxvevaSi moiTxoveba, rom sargeblianobis funqcia iyos
uwyvetad gansazRvruli pirveli da meore rigis warmoebulebis mqone fun-
qcia, romelsac Semdegi Tvisebebi gaaCnia:
𝜕𝑈(𝑥1 , 𝑥2 , ⋯ , 𝑥𝑛 )
1) = 𝑢𝑗, > 0 , 𝑗 = 1,2, ⋯ , 𝑛,
𝜕𝑥𝑗
e.i. Tu 𝑥𝑙𝐴 = 𝑥𝑙𝐵 yvela 𝑙 ≠ 𝑗 -sTvis da romelime 𝑗 -sTvis 𝑥𝑗𝐴 > 𝑥𝐽𝐵 , maSin 𝑈(𝑋 𝐴 ) >
𝑈(𝑋 𝐵 );
𝜕 2 𝑈(𝑋)
2) 2 = 𝑢𝑗,, < 0 , 𝑗 = 1,2, ⋯ , 𝑛 ,
𝜕𝑥𝑗
amasTan, igulisxmeba, rom meore rigis kerZo warmoebulebisgan,
𝜕 2 𝑈(𝑋) ,, 𝜕 2 𝑈(𝑋)
= 𝑢𝑖𝑗 = = 𝑢𝑗𝑖,, , 𝑖, 𝑗 = 1,2, ⋯ , 𝑛
𝜕𝑥𝑖 𝜕𝑥𝑗 𝜕𝑥𝑗 𝜕𝑥𝑖
Sedgenili heses matrica,
𝜕 2 𝑈(𝑋)
𝐻= ,
𝜕𝑋 2
uaryofiTad gansazRvrulia. SegaxsenebT, rom, ganmartebis Tanaxmad, 𝐻 uar-
yofiTad gansazRvrulad iTvleba, Tu nebismieri aranulovani 𝑌 veqtor-sve-
tisTvis, romlis ganzomilebaa 𝑛 × 1, sruldeba utoloba: 𝑌 𝑇 𝐻𝑌 < 0, sadac 𝑇
transponirebis niSania.
aq CamoTvlilTagan pirveli Tviseba gveubneba, rom sxva Tanabar piro-
bebSi Tu izrdeba erTi romelime saqonlis moxmareba, maSin izrdeba saqo-
nelTa nakrebis samomxmareblo Sefaseba. meore Tvisebis Tanaxmad, nebismi-
eri saqonlis zRvruli sargeblianoba mcirdeba misi moxmarebis gadidebi-
sas sxva Tanabar pirobebSi. am Tvisebas klebadi sargeblianobis kanoni
ewodeba; sxvanairad mas gosenis pirvel kanonsac uwodeben.
ganxiluli Tvisebebis pirobebSi sargeblianobis funqcia mkacrad Caz-
neqilia. maSasadame, saqonelTa 𝑛 ganzomilebian 𝐶 sivrceze gansazRvruli
𝑈(𝑋) funqcia nebismieri ori erTmaneTisgan gansxvavebuli 𝑋 𝐴 da 𝑋 𝐵 werti-

3
lisTvis, da nebismieri namdvili 0 < 𝛼 < 1 ricxvisTvis, Semdeg utolobas
akmayofilebs:
𝑈[𝛼𝑋 𝐴 + (1 − 𝛼)𝑋 𝐵 ] > 𝛼𝑈(𝑋 𝐴 ) + (1 − 𝛼)𝑈(𝑋 𝐵 ).

sargeblianobis funqcias, romelic zemoT ganxiluli Tvisebebis mqonea


sargeblianobis standartul funqcias uwodeben.

sargeblianobis funqciis geometriuli interpretacia

sargeblianobis funqciis geometriuli interpretaciisTvis ganvixiloT


saqonelTa organzomilebiani sivrce. am SemTxvevaSi CvenTvis saintereso
funqcia aris 𝑈(𝑋) = 𝑈(𝑥1 , 𝑥2 ). davuSvaT, rom mocemulia 𝑈(𝑋)-is raime mniSv-
neloba 𝑈 ∗ , romelsac SeiZleba, pirobiTad, sargeblianobis done vuwodoT.
maSin sargeblianobis funqciis gamoyenebiT SeiZleba movnaxoT saqonelTa
yvela SesaZlo kombinaciaTa nakrebi, romelTa sargeblianoba Seadgens 𝑈 ∗ -s.
cxadia, es nakrebi mdebareobs sargeblianobis funqciis donis wirze da
Semdeg gantolebas akmayofilebs:
𝑈(𝑥1 , 𝑥2 ) = 𝑈 ∗ . (1.1)

sargeblianobis funqciis donis Sesabamis wirebs ganurCevlobis anu indefe-


rentulobis wirebi ewodeba.
ganurCevlobis wiri saqonelTa nakrebebis erTobliobaa, romelic uz-
runvelyofs momxmareblis moTxovnilebebis erTi da igive doniT (mocemul
konkretul SemTxvevaSi 𝑈 = 𝑈 ∗ doniT) dakmayofilebas.
SevniSnoT, rom (1.1) gantoleba aracxadi saxiT iZleva 𝑥2 = ℎ(𝑥1 ) funq-
cias, romelic arsebobs sargeblianobis funqcis 1)-3) daSvebebis pirobebSi.
saqonelTa sivrceSi ganurCevlobis tipuri mrudi warmodgenilia nax. 1.1-ze.
aRsaniSnavia, rom saqonelTa sivrcis nebismier (𝑥10 , 𝑥20 ) wertilSi gadis
ganurCevlobis raime mrudi, romlisTvisac 𝑈 = 𝑈(𝑥10 , 𝑥20 ) . erT-erTi mTavari
Tviseba, romelsac ganrCevlobis mrudebi akmayofileben, aris is, rom
sargeblianobis sxvadasxva donis Sesabamisi mrudebi erTmaneTs ar kveTen.
ganurCevlobis mrudze 𝐴 wertilidan, magaliTad, 𝐵 wertilSi gada-
adgilebisas saqonelTa garkveuli raodenobebis urTierTCanacvleba xdeba.
konkretulad, radganac am gadaadgilebisas pirveli saqonlis raodenoba 𝐵
nakrebSi ufro metia, vidre 𝐴 nakrebSi, vambobT, rom me-2 saqonlis ∆𝑥2 rao-
4
denobas anacvlebs pirveli saqonlis ∆𝑥1 raodenoba. cxadia, 𝐵 wertilidan
𝐴-Si gadaadgilebisas Canacvlebis mimarTuleba sawinaaRmdego iqneboda. me-
2 saqonlis pirveliT Canacvlebis siCqaris Sesafaseblad SemoRebulia Ca-
nacvlebis norma _ 𝑅𝑆12 (Rate Substitution). ganmartebis Tanaxmad,
𝑅𝑆12 = −∆𝑥2 /∆𝑥1 ,
sadac ∆𝑥1 = 𝑥1𝐵 − 𝑥1𝐴 > 0, ∆𝑥2 = 𝑥2𝐵 − 𝑥2𝐴 <0. roca ∆𝑥1 nazrdi Zalian mcirea

nax. 1.1
(∆𝑥1 → 0), maSin erTi saqonlis meoreTi Canacvlebis siCqaris Sefasebas warm-
oadgens Canacvlebis zRvruli norma 𝑀𝑅𝑆12 (Marginal Rate Substitution):
MRS12 = lim (− x 2 / x1 ) = −(dx2 / dx1 ) .
x1 →0

Canacvlebis norma, 𝑅𝑆12, afasebs me-2 saqonlis pirveli saqonliT Canac-


vlebis saSualo siCqares da grafikulad gamoisaxeba, rogorc tg 𝛽 (ix. nax.
1.1). Canacvlebis zRvruli norma, 𝑀𝑅𝑆12 , afasebs Canacvlebis siCqares 𝐴
wertilSi da gamoisaxeba, rogorc uaryofiTi niSniT aRebuli 𝑥2 -is ( 𝑥2 =
ℎ(𝑥1 )) warmoebuli 𝑥1 -iT. nax. 1.1-ze 𝑀𝑅𝑆12 -s Seesabameba tg 𝛼 = − tg 𝜏.
advilad SeiZleba vaCvenoT, rom Canacvlebis zRvruli norma ganur-
Cevlobis wiris nebismier wertilSi saqonlis zRvruli sargeblianobebis
meSveobiT SeiZleba gamovsaxoT. marTlac, saqonelTa yvela nakrebisTvis,
romlebic ganurCevlobis wirs miekuTvneba, nakrebSi nebismieri erTi an meo-
re saqonlis cvlilebiT gamowveuli sargeblis cvlileba igiurad nulis
tolia (ganurCevlobis wiridan gamomdinare). maTematikurad es SeiZleba
CavweroT rogorc sargeblianobis funqciis raime 𝑈 mniSvnelobisas sruli
diferencialis nulTan toloba:

5
U U
dU = dx1 + dx2 0.
x1 x 2
aqedan gamomdinareobs, rom
dx2 U U U1
− = = ,
dx1 x1 x2 U 2
anu
𝑀𝑅𝑆12 = 𝑈1′ /𝑈2′ .

moyvanil formulasTan dakavSirebiT erTi mniSvnelovan garemoebaze


gvinda gavamaxviloT yuradReba. zemoT Cven ukve aRvniSneT, rom sargebli-
anobis 𝑈(𝑋) funqcia calsaxad ar aris gansazRvruli da misi nebismieri
monotonuri gardaqmna aseve warmoadgens sargeblianobis funqcias. es niS-
navs, rom sargeblianobis sxvadasxva funqciisTvis gamoTvlili zRvruli
sargeblianobebi, 𝑈1′ da 𝑈2′ , zogadad sxvadasxva SeiZleba aRmoCndes. magali-
Tad, Tu ganvixiloT 𝑈(𝑋) da 𝑎𝑈(𝑋) + 𝑏 funqciebs, sadac 𝑎 da 𝑏 raime dade-
biTi parametrebia, SevniSnavT, rom am ori funqciis zRvruli sargebli-
anobebi erTmaneTisgan gansxvavebuli iqneba da gansxvavebis dones gansazRv-
ravs 𝑎 parametri. amis miuxedevad, orive funqciis pirobebSi gamoTvlili
Canacvlebis zRvruli norma erTi da igive iqneba:
𝑈1′ 𝑎𝑈1′
𝑀𝑅𝑆12 = = .
𝑈2′ 𝑎𝑈2′
maSasadame, miuxedavad imisa, rom sargeblianobis funqciis monotonuri
gardaqmnisas saqonelTa zRvruli sargeblianobebis mniSvnelobebi icvleba,
maTi Sefardeba, romelic gansazRvravs Canacvlebis zRvrul normas, damoki-
debuli ar aris sargeblianobis funqciis konkretuli saxis arCevis wesze.

momxmareblis sabiujeto SezRudva

zemoT Cven vaCveneT, rom sargeblianobis funqciis gamoyenebiT SeiZ-


leba aRvweroT momxmareblis upiratesoba. magram samomxmareblo arCevanis
amocanis maTematikuri formulirebisaTvis es sakmarisi ar aris. saWiroa
momxmareblis arCevanis SemzRudavi pirobebis formalizeba.
momxmareblis arCevanis mTavar SemzRudavs upirvelesad warmoadgens
momxmareblis Semosavali da bazrze arsebuli saqonelTa fasebi. Tu aRv-
niSnavT saqonelTa fasebis veqtors 𝑃 = (𝑝1 , 𝑝2 , ⋯ , 𝑝𝑛 ) -iT, sadac 𝑝𝑗 aris 𝑗

6
saqonlis fasi, xolo Semosavals 𝑀 -iT, maSin saqonelTa nakrebis simra-
vlem, romelic xelmisawvdomia momxmareblisaTvis mocemuli fasebisa da
Semosavlis pirobebSi, Semdeg utoloba unda daakmayofilos:
𝑃𝑋 ≤ 𝑀, anu ∑𝑛𝑗=1 𝑝𝐽 𝑥𝑗 ≤ 𝑀, (1.2)
sadac 𝑝𝑗 𝑥𝑗 aris 𝑗 saqonlis 𝑥𝑗 raodenobis SeZenis danaxarji. momxmareb-
lisTvis saqonelTa kombinaciebis xelmisawvdomi anu dasaSvebi simravle ,
{𝑋 ∈ 𝐸 𝑛 | 𝑃𝑋 ≤ 𝑀, 𝑋 ≥ 0},
aris saqonelTa sivrcis aracarieli kompaqturi (Caketili da SemosazR-
vruli) amozneqili qvesimravle.
sabiujeto SezRudvis daxasiaTebisas zogjer sakmarisia Semovifar-
gloT ori saqonlis SemTxvevis ganxilviT:
𝑝1 𝑥1 + 𝑝2 𝑥2 ≤ 𝑀.
aseTi midgoma imaze zogad xasiaTs atarebs, vidre erTi SexedviT Cans,
radganac aucileblobis SemTxvevaSi mocemuli oridan erT-erTi saqoneli
SegviZlia yvela im danarCen saqonelTa warmomadgenlad ganvixiloT, ro-
melTa moxmarebac individs surs. magaliTad, Tu gvinda SeviswavloT moT-
xovna kvebis romelime produqtze, 𝑥1 -iT SegviZlia aRvniSnoT misi Tviuri
moxmareba, 𝑥2 -iT ki _ yvela danarCeni saqoneli, romlis SeZenac mocemul
TveSi surs momxmarebels. meore saqonlis aseTi interpretaciisas 𝑥2 -s kom-
pozituri saqoneli ewodeba da, faqtobrivad, gamosaxavs yvela danarCen sa-
qonelze dasaxarji Tanxis raodenobas, xolo 𝑝2 avtomaturad udris 1-s.
saqonelTa dasaSvebi qvesimravlidan gansakuTrebiT aRsaniSnavia iseTi
nakrebebi, romelTa jamuri Rirebuleba zustad 𝑀 -is tolia. aseTi nakrebi
aRniSnuli qvesimravlis sazRvarze mdebareobs da sabiujeto wirs warmoq-
mnis, romlis gantolebaa:
𝑛

∑ 𝑝𝐽 𝑥𝑗 = 𝑀.
𝑗=1
es gamosaxuleba 𝑛 = 2 -isTvis wrfea, 𝑛 = 3 -isTvis _ sibrtyea, xolo zogad
SemTxvevaSi _ hipersibrtye. ori saqonlis SemTxvevaSi sabiujeto SezRudva
aris wrfis monakveTi saqonelTa sivrceSi. amaSi advilad davrwmundebiT,
Tu (1.3) gantolebas,
𝑝1 𝑥1 + 𝑝2 𝑥2 = 𝑀, (1.3)
Semdegnairad gadavwerT:
7
𝑀 𝑝1
𝑥2 = − 𝑥1 . (1.4)
𝑝2 𝑝2
(1.4) aris wrfis gantoleba, romelSic 𝑀/𝑝2 gvevlineba Tavisufali
wevris rolSi da gamosaxavs 𝑥2 -Tan gadakveTas, fasebis Sefardeba, 𝑝1⁄𝑝2 , ki
wrfis daxras gansazRvravs. am Sefardebas „lamazi“ ekonomikuri interpre-
tacia gaaCnia. kerZod, sabiujeto wiris daxra, 𝑝1⁄𝑝2 , gviCvenebs proporcias,
romlis Sesabamisadac bazari Tanaxmaa meore saqonlis garkveuli raodeno-
ba “Caanacvlos” pirveli saqonlis Sesabamisi raodenobiT. zogjer amboben,
rom sabiujeto wiris daxra gamosaxavs pirveli saqonlis moxmarebis (SeZe-
nis) alternatiul danaxarjebs.
saqonelTa sivrceSi gamavali sabiujeto SezRudvis wrfe gamosaxulia
nax. 1.2-ze. rodesac momxmarebeli pirveli saqonels ar yidulobs da mTeli
Semosavali mimarTulia me-2 saqonlis SeZenaze, cxadia, am ukanasknelis
SeZenis raodenoba maqsimaluria da Seadgens 𝑀⁄𝑝2 -s (nax. 1.2). meore saqo-
nelze uaris Tqmis SemTxvevaSi ki momxmarebels SeuZlia SeiZinos pirveli
saqonlis maqsimaluri raodenoba 𝑀⁄𝑝1 . maSasadame, wertilebi (0, 𝑀⁄𝑝2 ) da
(𝑀⁄𝑝1, 0) sabiujeto wrfis kidura wertilebia.

nax. 1.2 nax. 1.3. nax. 1.4

fasebis cvlilebisas sabiujeto SezRudvis wrfe, rogorc wesi, gada-


adgildeba. magaliTad, aRniSnuli wrfe uaxlovdeba koordinatTa saTaves
pirveli saqonlis fasis 𝑝11 -mde gadidebisas da scildeba koordinatTa
saTaves 𝑝12 -mde Semcirebisas (nax. 1.3). roca cvlilebas ganicdis momxmareb-
lis Semosavali, sabiujeto wrfe paralelurad an eSveba dabla (roca 𝑀
mcirdeba 𝑀1 -mde), an paralelurad gadaadgildeba zemoT (roca 𝑀 izrdeba
𝑀2 -mde) (nax. 1.4).

8
2. samomxmareblo arCevanis optimizaciis amocana

arCevanis optimizaciis amocanis standartuli saxe

simartivisTvis ganvixiloT SemTxveva, roca momxmarebels ori gans-


xvavebuli saqonlis SeZena SeuZlia. maSin samomxmareblo arCevanis optimi-
zaciis amocana ori saxiT SeiZleba CamovayaliboT. erT SemTxvevaSi mas
Semdegi sistema Seesabameba:
𝑚𝑎𝑥𝑈(𝑥1 , 𝑥2 ) (2.1)
𝑝1 𝑥1 + 𝑝2 𝑥2 ≤ 𝑀 (2.2)
𝑥1 ≥ 0, 𝑥2 ≥ 0,
sadac 𝑝1 , 𝑝2 da 𝑀 mocemuli dadebiTi sidideebia. aseTnairad mocemuli
sistema arawrfivi programirebis amocanaa, romelSic saZiebeli cvladebia
SesaZen saqonelTa raodenobebi: 𝑥𝑗 , 𝑗 = 1,2 ; miznis funqcias warmoadgens
sargeblianobis 𝑈(𝑋) funqcia. iTvleba, rom es ukanaskneli aris uwyvetad
diferencirebadi, aqvs dadebiTi pirveli rigis kerZo warmoebulebi da me-2
rigis warmoebulebis uaryofiTad gansazRvruli heses matrica. utolobis
saxiT mocemuli sabiujeto SezRudva Seicavs SezRudvis wrfiv funqcias da
aRwers saqonelTa sivrcis aracariel kompaqtur (Caketil da SemosazR-
vrul) amozneqil qvesimravles. imis gamo, rom miznis funqcia uwyvetad
diferencirebadia, xolo dasaSveb amonaxsnTa simravle kompaqturia, veier-
Strasis Teoremis Tanaxmad, arsebobs am amocanis amonaxsni da is erTad-
erTia, radgan, daSvebis Tanaxmad, miznis funqcia mkacrad Cazneqilia da
dasaSveb amonaxsnTa simravle amozneqilia.
momxmareblis arCevanis am saxiT dasmuli amocanis amoxsnisaTvis auci-
lebeli da sakmarisia kuni-Takeris pirobebis Sesruleba, romlebsac aq ar
ganvixilavT.
SedarebiT martivi gasaanalizebelia arCevanis optimizaciis amocanis
meore varianti,
𝑚𝑎𝑥𝑈(𝑥1 , 𝑥2 ) (2.3)
𝑝1 𝑥1 + 𝑝2 𝑥2 = 𝑀 , (2.4)

romelSic sabiujeto SezRudva utolobis nacvlad mkacri tolobis


saxiTaa warmodgenili. amocanis aseTi saxiT dasma dafuZnebulia moxmarebis
aragajerebadobis daSvebaze: Tu Semosavali srulad ar iqneba gamoyenebuli
9
momxmarebels SeuZlia darCenili SemosavliT SeiZinos romelime saqonlis
damatebiTi raodenoba da Sesabamisad gazardos sargeblianobis done.
(2.3)-(2.4) maTematikuri programirebis klasikuri amocanaa. mis amosaxs-
nelad visargebloT lagranJis meTodiT. avagoT lagranJis funqcia:

𝐿(𝑥1 , 𝑥2 , 𝜆) = 𝑈(𝑥1 , 𝑥2 ) + 𝜆(𝑀 − 𝑝1 𝑥1 − 𝑝2 𝑥2 ) (2.5)

da movZebnoT misTvis upirobo maqsimumis wertili. davuSvaT, rom aseTi


werilia (𝑥1∗ , 𝑥2∗ , 𝜆∗ ) . maSin Semoklebuli wertili (𝑥1∗ , 𝑥2∗ ) (2.3)-(2.4) amocanis
amonaxsni iqneba.
funqciis eqstremumis aucilebeli pirobebis Tanaxmad (𝑥1∗ , 𝑥2∗ , 𝜆∗ ) werti-
lma Semdegi gantolebebi unda daakmayofilos:

𝜕𝐿⁄𝜕𝑥1 = 𝑈1, − 𝜆𝑝1 = 0, (2.6)

𝜕𝐿⁄𝜕𝑥2 = 𝑈2, − 𝜆𝑝2 = 0, (2.7)

𝜕𝐿⁄𝜕𝜆 = 𝑀 − 𝑝1 𝑥1 − 𝑝2 𝑥2 = 0. (2.8)

maSasadame, es wertili samucnobiani ( 𝑥1 , 𝑥2 , 𝜆 ) sami gantolebisagan Sem-


dgari sistemis amoxsnis Sedegad SeiZleba miviRoT.
Tu (2.6) da (2.7) gantolebebidan gamovsaxavT zRvruli sargeblianobebis
Sefardebas, miviRebT, rom saqonelTa optimaluri nakrebis pirobebSi es
Sefardeba Sesabamisi fasebis Sefardebis tolia:
𝑈1′ 𝑝1
= . (2.9)
𝑈2′ 𝑝2
(2.3)-(2.4) amocanis (anu pirobiTi maqsimumis povnis amocanis) amoxsnis
geometriuli interpretacia saSualebas iZleva miviRoT is tradiciuli
suraTi, romelic mikroekonomikis Sesabamisi saxelmZRvaneloebidan kargad
aris cnobili (nax. 2.1).

nax. 2.1.
10
avxsnaT nax. 2.1-ze moyvanili momxmareblis wonasworobis gamosaxuleba.
pirobiTi optimumis aucilebeli pirobebis Tanaxmad momxmareblis optima-

luri 𝑋 ∗ arCevanisaTvis sruldeba (2.6) da (2.7) pirobebi. isini Semdegnairad


gadavweroT:

(2.10)

(2.10) tolobis marcxena nawili warmoadgens miznis 𝑼(𝒙𝟏 , 𝒙𝟐 ) funqciis


gradients. fasebis veqtori, marjvena nawilSi, aseve gradientia, oRond
SezRudvis pirobis 𝑮(𝒙𝟏 , 𝒙𝟐 ) funqciisaTvis:

𝐺(𝑥1 , 𝑥2 ) = 𝑀 − 𝑝1 𝑥1 − 𝑝2 𝑥2 .

marTlac, advilad SevniSnavT, rom

𝜕𝐺 ⁄𝜕𝑥1 = − 𝑝1 , 𝜕𝐺 ⁄𝜕𝑥2 = − 𝑝2 .
maSasadame, (2.10)-is Tanaxmad, miznis funqciis gradienti da funqcia-

pirobis gradienti erTmaneTis proporciulia proporciis (_ 𝜆 ) koeficien-



tiT. es niSnavs, rom miznis funqciis donis wirs (ganurCevlobis 𝑼(𝑿 )
wirs) da 𝑮(𝒙𝟏 , 𝒙𝟐 ) funqcia-pirobis nulovani donis wirs (sabiujeto Sez-
Rudvas: 𝑀 − 𝑝1 𝑥1 − 𝑝2 𝑥2 = 0 ) saerTo mxebi gaaCnia, romelic 𝑋 ∗ wertilSi
orive gradientisTvis erTdroulad perpendikularulia. es ukanaskneli
niSnavs, rom ganurCevlobis mrudi da sabiujeto wiri erTmaneTs exeba
samomxmareblo arCevanis optimumis wertilSi (romelic (2.3)-(2.4) amocanis
amonaxsnia).

11

You might also like