Professional Documents
Culture Documents
osm = mRT
M (10.14)
am formuliT SesaZlebelia gaxsnili nivTierebis (araeleq-trolitis) moluri ma-
sis gansazRvra.
osmosis movlenas didi mniSvneloba aqvs mcenareuli da cxoveluri organizmebis
sicocxlisaTvis. ujreduli garsebi warmoadgens membranebs, romlebic SeRwevadia
wylisaTvis, magram ar atarebs ujredSiga siTxeSi gaxsnil nivTierebebs. ujredSi SeR-
weuli wylis gamo viTardeba hidrostatikuri wneva (osmosuri wneva), romelic ganapi-
robebs ujredis garsis daWimulobas da drekadobas, rac uzrunvelyofs biologiuri
qsovilis elastikurobas. amave dros, ujredSi da qsovilSi wylis Semcveloba auci-
lebelia iq mimdinare sxvadasxva fizikuri, qimiuri da biologiuri procesebis mimdi-
nareobisaTvis.
cocxal ujreds naxevarSeRwevadobis unars protoplazmis garsi aniWebs. magaliTad,
eriTrocitebis protoplazmuri garsi SeuRwevadia rigi kationebisaTvis (magaliTad,
Na+, K+), Tumca kargad atarebs anionebs da wylis molekulebs. Tu mcenareuli an cxove-
luri ujredi moxvdeba wylis garemoSi, ujredi Seiwovs wyals (endoosmosi), rac gamoiw-
vevs ujredis gajirjvebas. Tu es procesi gagrZelda, ujredis garsi gaixeva da SigTavsi
gadmoiRvreba. am movlenas hemolizi ewodeba. marilis koncentrirebul xsnarebSi ki sa-
pirispiro movlena aRiniSneba – ujredis SekumSva (plazmolizi), romelic wylis moleku-
lebis dakargviT aris gamowveuli (egzoosmosi), e.i. misi gadasvla gare koncentrirebul
xsnarSi.
xsnarebs, romelTa osmosuri wneva standartuli xsnaris osmosuri wnevis tolia,
izotonuri xsnarebi ewodeba, ufro maRali osmosuri wnevis xsnarebs hipertonuli,
ufro dabalisas ki hipotonuri.
adamianis sisxli, limfa, qsoviluri siTxeebi mravali nivTierebis molekulebisa
da ionebis xsnarebs warmoadgens. maTi jamuri osmosuri wneva 37˚C-ze 7.4 – 7.8 atm to-
lia. aseT wnevas aviTarebs 0.86 %-iani NaCl-is xsnari, romelic sisxlis izotonuria.
mas fiziologiur xsnars uwodeben.
adamians da maRalorganizebul cxovelebs gaaCniaT sisxlis mudmivi osmosuri wne-
va, rasac izoosmia ewodeba. izoosmiis darRveva organizmisaTvis momakvdinebelia.
roca samkurnalo mizniT organizmSi wyalxsnarebis Seyvana xdeba, am xsnarebs unda
gaaCndeT iseTive osmosuri wneva, rogorc sisxlis plazmas, e.i. unda iyos misi izoto-
nuri.
vas Seesabameba misi Sesabamisi fuZe da piriqiT. mJava gascems ra protons, gadaiqceva
fuZed, romelsac am mJavis SeuRlebul fuZes eZaxian, xolo fuZe SeiZens ra protons,
gardaiqmneba mJavad, romelic misi SeuRlebuli mJavaa. amasTan, rac ufro advilad
gascems mJava protons, miT ufro Znelad ierTebs misi SeuRlebuli fuZe mas. es imas
niSnavs, rom rac ufro Zlieria mJava, miT ufro sustia misi SeuRlebuli fuZe da pi-
riqiT.
protonulma Teoriam, rogorc vxedavT, gaafarTova warmodgenebi fuZeebisa da
mJavebis Sesaxeb. garda amisa, am Teoriam aCvena nivTierebis mJavebad da fuZeebad da-
yofis fardobiToba. rogorc zemoT aRvniSneT, CH3COOH wyalxsnarSi mJava bunebas av-
lens, radgan is am SemTxvevaSi H+-is donoria:
CH3COOH + H2O ↔ CH3COO- + H3O+,
xolo uwylo gogirdmJavaSi ZmarmJava fuZis rols asrulebs, radgan am SemTxvevaSi is
H+-is aqceptoria:
CH3COOH + H2SO4 ↔ [CH3COOH2]+ + HSO4-
magram, mJava da fuZe bunebis mqone naerTTa ricxvi imdenad didi da mravalferovania,
rom yvela maTgani am Teoriamac ver gamijna.
arsebobs nivTierebebi, romlebic mkveTrad gamoxatuli mJava an fuZe TvisebebiT
xasiaTdebian, magram am TeoriiT maT verc erTs mivakuTvnebT da verc meores, radgan
ar Seicaven protonebs. amitom ver gascemen maT da arc protonebis SeerTeba SeuZ-
liaT. aseTi nivTierebebia boris, aluminis, siliciumis, kalis halogenidebi da a.S.,
romlebic mJavuri bunebiT xasiaTdebian.
amerikelma mecnierma niuton luisma kidev ufro ganazogada Teoriebi mJavebis da
fuZeebis Sesaxeb da 1933 wels Camoayaliba mJavebis da fuZeebis ufro farTo Sinaarsis
cnebebi.
luisis Teoriis Tanaxmad, mJava aris nivTiereba, romlis Semadgenel romelime
atoms aqvs ra Tavisufali orbitali, SeiZleba iyos eleqtronuli wyvilis aqceptori,
xolo fuZe aris nivTiereba, romelic SeiZleba iyos eleqtronuli wyvilis donori.
magaliTad, reaqciaSi: H
: