Professional Documents
Culture Documents
hidromeqanikuri procesebi
1
1.1. araerTgvarovani sistemebis daxasiaTeba
2
emulsiebisa da qafebisaTvis damaxasiaTebelia dispersuli fazis gadasvla dispersiulSi da,
piriqiT. aRniSnul gadasvlas, romelic SesaZlebelia fazebis garkveuli masuri Tanafardobebis
pirobebSi, uwodeben fazebis inversias an, ubralod, inversias.
araerTgvarovani sistemebis ZiriTad maxasiaTeblebs warmoadgens:
woniTi Tanafardoba dispersul da dispersiul fazebs Soris;
dispersuli fazis nawilakebis forma da zomebi, romlebic ZiriTadad damokidebulia
araerTgvarovani sistemis warmoSobisa da miRebis xerxebze;
toqsikuroba, agresiuloba, afeTqebisa da xanZarsaSiSroeba, qimiuri mdgradoba, aqroladoba.
3
dayofis efeqturoba fasdeba dayofis xarisxis mixedviT da gamoiTvleba formuliT:
4
sawyisi narevis ( ), gasufTavebuli produqtisa ( ) da naleqis ( ) moculobebi
SeiZleba ganisazRvros gamosaxulebebidan
(1) da (2) tolobebi amave dros gamosaxavs Serevis processac. (2) gantolebidan advilad
SeiZleba ganisazRvros miRebul narevSi Sewonili nivTierebis koncentracia
daleqva (dawdoma) aris dayofis kerZo SemTxveva, romlis drosac Txevadi an airadi
araerTgvarovani sistemidan myari an Txevadi nawilakebis gamoyofa xdeba gravitaciuli velis
zemoqmedebiT.
daleqva gamoiyeneba suspenziebis, emulsiebis da mtvris uxeSi dayofis mizniT. igi
xasiaTdeba procesis dabali siCqariT. daleqviT ver miiRweva araerTgvarovani sistemebis dispersul da
dispersiul fazebad sruli dayofa.
ganvixiloT daleqvis procesi, romlis drosac SeimCneva Sewonili nawilakebis koncentraciis
gazrda aparatSi zevidan qveviT. daleqva mimdinareobs ramdenime etapad. amavdroulad, aparatSi
warmoiqmneba oTxi zona (nax. 2): 1 – leqis fena; 2 – zona Sesqelebuli suspenziiT, 3 – Tavisufali
daleqvis zona, 4 – gasufTavebuli siTxis zona.
zonaSi 3 mimdinareobs Sesqelebuli suspenziis nawilakebis SemWidroeba, rasac Tan axlavs
am nawilakebs Soris xaxuni da urTierTdajaxebebi. amis gamo wvrili nawilakebi amuxruWeben
msxvili nawilakebis moZraobas.
5
N
nax. 2. daleqvis procesis sqema
1-leqis fena, 2-Sesqelebuli suspenziis zona,
3-Tavisufali daleqvis zona, 4-gasufTavebuli siTxis zona
daleqvis dasawyisSi jer ileqebian msxvili nawilakebi, rac ganapirobebs siTxis intensiur
moZraobas sawinaaRmdego mimarTulebiT (qvevidan zeviT). garkveuli drois Semdeg, rodesac
msxvili nawilakebis ZiriTadi masis daleqva dasruldeba, procesze siTxis damamuxruWebeli
moqmedeba mcirdeba da izrdeba daleqvis siCqare manam, sanam ar damyardeba dinamikuri
wonasworoba nawilakebze moqmed gravitaciul Zalasa da siTxis winaRobis Zalas Soris. amis
Semdeg nawilakebis daleqva mimdinareobs mudmivi siCqariT.
daleqvis bolo stadiaze procesi mimdinareobs SemWidroebuli nawilakebis areSi. nawilakebi
erTmaneTis mimarT axlos arian ganlagebuli da adgili aqvs maTi gadadgilebis Seferxebas, rac
ganapirobebs procesis mimdinareobas klebadi siCqariT.
ganvixiloT gravitaciuli Zalis zegavleniT daleqvis procesi (sur. 1.).
nawilakze moqmedebs vertikalurad qveviT mimarTuli simZimis Zala, romelic sferos formis
nawilakisaTvis tolia
vertikalurad zeviT mimarTuli siTxis amomgdebi Zala, romelic amave nawilakze moqmedebs,
tolia
6
nax. 3. simZimis Zalis zegavleniT
nawilakis daleqvis sqema
7
miRebuli formula marTebulia daleqvis nebismieri reJimisaTvis, Tu
Sesabamisad CavsvamT sididis mniSvnelobas.
Tu dasaleqi nawilakebi ar aris sferuli formis, maSin saWiroa ganisazRvros
maTi ekvivalenturi diametri , romelic SeiZleba gamovTvaloT nawilakis (V)
moculobis an (G) masis mixedviT formulidan
= .
day. <3000
day. >3000
8
sadac aris nawilakis kuTxuri siCqare, rad/wm;
– nawilakis brunvis radiusia.
amitom centridanul velSi dayofis faqtori iqneba
9
Tavisufali daleqva;
SezRuduli daleqva.
Tavisufali daleqvis SemTxvevaSi myari fazis koncentracia erTnairia daleqvis zonis mTel
simaRleze da mxolod aparatis ZirSi, SemWidroebuli naleqis sazRvarze SeimCneva koncentraciis
naxtomiseburi zrda.
SezRuduli, anu rigorc mas uwodeben konsolidirebuli daleqva xasiaTdeba daleqvis zonaSi
myari fazis cvladi koncentraciiT, romelic mcirdeba aparatis Ziridan zeviT. leqis simkvrive
maqsimaluria aparatis ZirSi.
suspenziis Sesasqeleblad gamoyenebul aparatebs uwodeben Semsqelebel saleqarebs, xolo
myari nawilakebis klasifikaciisaTvis gamoyenebul mowyobilobebs _ klasifikatorebs uwodeben.
perioduli qmedebis saleqari warmoadgens dabal WurWels amrevi mowyobilobis gareSe.
aseTi saleqari Seivseba suspenziiT da dayovndeba garkveuli drois ganmavlobaSi. am dros xdeba
aparatis Zirze nawilakebis daleqva. Semdeg gakrialebuli siTxis fenas Camoasxamen aparatidan leqis
fenis zemoT ganlagebuli silfonuri milis daxmarebiT. leqi warmoadgens denadi blanti siTxis masas,
romelsac gadmotvirTaven xeliT an CamouSveben aparatis qveda onkanidan.
perioduli qmedebis saleqari aparatis forma da zomebi damokidebulia dispersuli fazis
koncentraciaze da nawilakebis zomebze. rac ufro msxvilia nawilakebi da metia maTi simkvrive, miT
ufro naklebi diametri aqvs aparats. daleqvis siCqare damokidebulia dasayofi sistemis temperaturaze,
romlis cvlileba ganapirobebs siTxis siblantis cvlilebas. daleqvis siCqare ukuproporciulia siTxis
siblantisa, ukanaskneli ki mcirdeba temperaturis momatebis SemTxvevaSi.
10
nax. 4. Uwyveti qmedebis saleqari frTebiani amreviT
1-korpusi, 2-konusuri Ziri, 3-frTebiani amrevi, 4-wriuli Rari
naxazze mocemulia saleqaris principuli sqema. igi Seicavs suspenziis Sesayvan miltuCs 1,
korpuss 2, tixrebs 3, leqis Sesagrovebel bunkerebs 4 da gakrialebuli siTxis gamomyvan miltuCs 5.
mowyobilobaSi tixrebi axangrZliveben suspenziis gavlis dros da zrdian daleqvis zedapirs.
N
nax. 5. naxevrad uwyveti qmedebis saleqari
1-suspenziis Sesayvani miltuCi, 2-korpusi, 3-tixrebi, 4-leqis
Sesagrovebeli bunkerebi, 5-gakrialebuli siTxis gamomyvani miltuCi.
11
dasayofi siTxe (emulsia) tixrebs 3 Soris gavlis Sedegad mravaljer icvlis mimarTulebas, rac
xels uwyobs nawilakebis bunkerebSi 4 gamoleqvas. bunkerebis Sevsebis Semdeg danadgari
gaCerdeba da leqi gamoitvirTeba miltuCebis gavliT.
nax. 6-ze warmodgenilia uwyveti qmedebis saleqari, romelic Seicavs: emulsiis Semyvan
milyels 1, perforirebul tixars 2, aparatidan msubuqi fazis gamomyvan milyels 3, mZime fazis
gamomyvan milyels 4 da sifons 5.
perforirebuli tixari 2 xels uwyobs milyeliT 1 aparatSi Sesuli siTxis (emulsiis) Tanabar
ganawilebas da misi moZraobis laminarul reJimSi gadasvlas. saleqaris ganivkveTi im angariSiT
aiReba, rom siTxis dinebis siCqare ar aRematebodes ramdenime milimetrs wamSi da dinebis reJimi
iyos laminaruli. es gamoricxavs fazebis erTmaneTSi Serevas da xels uwyobs dawdomis process.
12
xangrZliobis gansazRvra
amocana 1.1.
mocemulia produqtis masa Gprod=50 kg. misi moculoba Seadgens 0,08 m3, xolo masSi
Semavali myari nivTierebis moculoba tolia Vmyari=0,05 m3. gamoTvaleT produqtis forianoba.
amoxsna
jer ganvsazRvravT produqtis simkvrives
13
amocana 1.2.
produqtis wona tolia 1000 kg. misi forianoba Seadgens 0,5. produqtSi Semavali myari fazis
simkvrivea 1100 kg/m3. gamoTvaleT produqtis moculoba.
amoxsna
jer ganvsazRvravT produqtis simkvrives
amocana 1.3.
narevi Sedgeba sami komponentisagan, romelTa procentuli Semcvelobebia a1=20 %, a2=40
%. komponentebis moculobiTi masebi Seadgens Sesabamisad 800 kg/m3, 500 kg/m3 da 900 kg/m3.
gamoTvaleT narevis sruli moculobiTi masa (simkvrive).
amoxsna
jer ganvsazRvravT mesame komponentis procentul Semcvelobas
amocana 1.4.
dayofas eqvemdebareba suspenzia, romlis masa Seadgens 120 kg. masSi Semavali myari
nawilakebi Seadgens mTliani sistemis 20 %-s. myari masis danakargebi procesSi Seadgens 5 %-s.
dayofis Sedegad miRebuli gakrialebuli siTxis masaa 22 kg. gamoTvaleT procesis sruli danakargebi.
amoxsna
siTxis mTliani procentuli Semcveloba produqtSi danakargebis gareSe
14
myari masis danakargebi
siTxis danakargebi
sruli danakargebi
amocana 1.5.
suspenziis dayofa xdeba simZimis Zalis zemoqmedebiT. myari nawilakebis saSualo moculoba
Seadgens 0,0000001 m3, xolo masa 0,00012 kg-is tolia. dispersiuli aris moculobiTi masaa 1000
kg/m3. gamoTvaleT nawilakze moqmede damleqi Zalis sidide, Tu igi mudmivi siCqariT moZraobs.
amoxsna
nawilakis simkvrive tolia
amomgdebi Zala
15
filtracia ewodeba suspenziis, mtvris an nislis dayofis process maT iseT forovan zedapirebSi
(winaRobaSi, toxarSi) gatarebis gziT, romelic atarebs siTxes an airs da iWers maTSi Sewonil
nawilakebs.
gafiltvris mamoZravebel Zalas warmoadgens wnevaTa sxvaoba gamyofi zedapiris Sesasvlelsa
da gamosasvlels Soris.
dispersiuli aris maxasiaTeblebis mixedviT ganasxvaveben airebisa da siTxeebis filtracias.
miznobrivi daniSnulebis mixedviT filtracia SeiZleba iyos gamwmendi da produqtis misaRebi.
gamwmend filtracias iyeneben suspenziebis gasayofad da xsnarebis gasawmendad
sxvadasxva minarevisagan (CanarTebisagan). am SemTxvevaSi miznobriv produqts warmoadgens
filtrati. sasursaTo warmoebaSi gamwmend filtracias iyeneben Rvinoebis, rZis, ludis da sxva msgavsi
produqtebis gasakrialeblad.
produqtiuli filtraciis mizania suspenziidan masSi dispergirebuli produqtis gamoyofa leqis
saxiT. miznobriv produqts warmoadgens leqi. aseTi filtraciis magaliTs warmoadgens safuvris
suspenziis dayofa.
16
gamfiltravi zedapiris saxeobis da suspenziis Tvisebebis Sesabamisad filtracia SeiZleba
mimdinareobdes filtris zedapirze leqis dagrovebiT, filtris forebSi (naxvretebSi) leqis gaWedviT da
sxva Tanmxlebi movlenebiT.
filtris zedapirze leqis warmoqmnas adgili aqvs im SemTxvevaSi, rodesac dispersiuli aris
nawilakebis eqvivalenturi diametri metia filtris naxvretebis (forebis) diametrze. es xerxi gamoiyeneba
im SemTxvevaSi, rodesac dispersiuli fazes raodenoba sistemaSi (suspenziaSi) 1%-ze metia. am
SemTxvevaSi iqmneba mfiltravi zedapiris gaswvriv suspenziis masis mier mikroTaRebis
warmoqmnis pirobebi (nax. 7), rac uzrunvelyofs daleqvis siCqarisa da myari fazis koncentraciis
gazrdas.
17
nax. 8. filtraciis saxeebi:
a-filtris zedapirze leqis warmoqmniT, b-forebis gabidvniT
filtraciis procesis mamoZravebel Zalas warmoadgens wnevaTa sxvaoba filtris orive mxares
Soris an centridanuli Zala.
filtris mxareebs Soris wnevaTa sxvaobas aRweven sxvadasxva xerxiT: gasafiltri siTxis
miwodebis wnevis gazrdiT an filtratis gamosasvlel mxareze vakuumis SeqmniT. am SemTxvevaSi
procesi mimdinareobs wnevaTa mudmivi sxvaobis pirobebSi. procesis siCqare pirdapirproporciulia
wnevaTa sxvaobisa da ukuproporciulia leqis winaRobisa. es movlena SeiZleba Caiweros Semdegi
gantolebis saxiT (filtraciis ZiriTadi gantoleba):
warmoadgens leqisa da filtris winaRobaTa jami. leqis winaRoba miT metia, rac naklebia misi
forovneba da metia is xvedriTi zedapiri, romelic dakavebulia myari nawilakebiT. winaRobaze
moqmedebs agreTve nawilakebis forma da zomebi.
18
centridanuli filtracia aris Txevadi araerTgvarovani sistemebis dayofis procesi centridanuli
Zalebis velSi centrifugis perforirebul rotorze. es procesi xorcieldeba gamfiltrav centrifugebSi.
centrifugaSi gamosayofi suspenzia centridanuli Zalis zemoqmedebiT gaityorcneba mbrunavi rotoris
kedlisaken siTxesTan erTad. aq gamosayofi suspenzis Cerdeba, xolo siTxe gaivlis filtris forebSi da
moxvdeba gaCerebuli cilindris kedlebze, romelic mbrunavi rotoris mimarT koaqsialuradaa
ganlagebuli. es siTxe grovdeba SemkrebSi da gaiyvaneba daniSnulebisamebr.
centridanuli dayofis efeqturoba xasiaTdeba frudis kriteriumiT anu dayofis faqtoriT
19
1) moqmedebis principis mixedviT centrifugebi iyofa leqdamWer da gamfiltrav
mowyobilobebad. leqdamWer centrifugebs gaaCniaT yru, xolo gamfiltravs perforirebuli
kedeli, romelic amogebulia mfiltravi qsoviliT an badiT;
2) dayofis faqtoris mixedviT sawarmoo centrifugebi pirobiTad iyofa normalur (dayofis faqtoria
3500 da naklebi) da Cqarosnul (dayofis faqtori metia 3500-ze) mowyobilobebad;
3) leqis dolidan gantvirTvis mixedviT ganasxvaveben centrifugebs xeliT, gravitaciiT, wneviT,
danebiT da xvetarebiT, dguSebiT da sxva meTodebis gamoyenebiT;
4) sayrdenebis da dolis RerZis ganlagebis mixedviT ganasxvaveben vertikalurad dakidebul,
vertikalurad mdgar, horizontalur da daxril centrifugebs;
5) procesis organizaciis TvalsazrisiT centrifugebi iyofa perioduli da uwyveti qmedebis
mowyobilobebad.
centrifugebis dadebiT mxared iTvleba leqis kargad gauwyloeba da fugatis (filtratis) maRal
doneze gakrialeba, procesis uwyvetoba, maRali mwarmoebloba, energies mcire danaxarji da mfiltravi
mowyobilobis mcire masa.
20
- warmoqmnili leqis Siga diametri, m;
21
sveli mtverdamWerebis muSaobas safuZvlad udevs kontaqti damtverianebul airsa da siTxes
Soris. am dros nawilakebis daleqva xdeba siTxis wveTebze, airis buStulebze an wylis fenaze.
eleqtrofiltrSi mtvris efeqturi daleqva xdeba nawilakebis eleqtruli damuxtvis xarjze.
airis gamwmendi aparatis muSaobis efeqturobis Sefaseba xdeba gawmendis xarisxiT
22
Sewonili nawilakebisagan airis nakadebis gasawmendad gamoiyeneba ramdenime xerxi:
gravitaciuli daleqva, daleqva inerciuli da centridanuli Zalebis zemoqmedebiT, airis sistemebis
filtracia forovani filtrebiT, sveli gawmenda, daleqva eleqtrul velSi.
airebis gravitaciuli daleqvis procesis gaangariSebisaTvis gamoiyeneba igive
kanonzomiereba, rac myari nawilakebis wveTovan siTxeebSi daleqvis SemTxvevaSi. mtvris
dasayofad gamoyenebuli aparatebi SeiZleba iyos perioduli an uwyveti qmedebis. maT ZiriTad nawils
warmoadgens mtvris dasaeqi kamerebi. isini gamoiyeneba airebis uxeSi gawmendisaTvis
(nawilakebis mosalodneli zomebiT 0,001-1,0 mm.). gawmendis xarisxi ar aRemateba 40-50%-s.
23
nax. 12. airebis inerciuli damleqis sqema
24
2. amocanebi filtraciaze
amocana 2.1.
gamoTvaleT perioduli qmedebis filtris mfiltravi zedapiris farTobi, Tu mfiltravi zedapiris
datvirTva tolia q=100 kg/m2, filtraciis xangrZlioba Seadgens 1000 wm, leqis gadmotvirTvis
xangrZliobaa 500 wm, xolo filtris momzadebisaTvis saWiro dro 500 wm. filtris
amocana 2.2.
centrifugas mwarmoebloba erTi ciklisaTvis Seadgens G=100 kg. damyofi cilindris diametri
tolia D=0,5 m. warmoqmnili leqis Siga diametri procesis dasasruls D0=0,3 m. leqis moculobiTi
amoxsna
mfiltravi cilindris simaRles ganvsazRvravT centrifugas mwarmoeblobis formulidan
amocana 2.3.
gamoTvaleT centrifugebis raodenoba, romlebic saWiroa dRe-RameSi Q=2000 kg filtratis
misaRebad, Tu filtraciis siCqare centrifugas damyof milSi Seadgens v=0,5 m3/wm. filtratis
amoxsna
erTi centrifugas mwarmoebloba toli iqneba
25
aparatebis raodenobas miviRebT
3. membranuli procesebi
26
ultrafiltracia warmatebiT cvlis ludis pasterizacias. am procesSi luds Sordeba baqteriebi da
maRalmolekuluri nivTierebebi, romlebic amcireben mis xarisxsa da stabilurobas. ultrafiltraciiT ludis
damuSavebis Rirebuleba daaxloebiT 2,5-jer naklebia pasterizaciaze.
27
nax. 14. ukuosmosiT xsnaris gayofis sqema
28
ukuosmosiT da ultrafiltraciiT dayofis SemTxvevaSi ar mimdinareobs fazuri gardaqmnebi.
muSaoba ixarjeba siTxeSi wnevis warmoqmnasa da mis membranaSi gatarebaze
A = AsiT + Agat
sadac AsiT aris siTxis SekumSvaze daxarjuli muSaoba, j;
Agat - muSaoba, romelic ixarjeba siTxis membranaSi gatarebaze, j.
radgan siTxe ukumSvadad iTvleba, amitom AsiT SegviZlia mxedvelobaSi ar miviRoT. siTxis
membranaSi gatarebaze daxarjuli muSaoba iangariSeba formuliT
Agat =
sadac aris wnevaTa sxvaoba membranis sxvadasxva mxareebs Soris, mpa;
V – membranaSi gatarebuli siTxis raodenoba, m3.
moviyvanoT Sedareba membranaSi 1 m3 wylis gatarebaze daxarjul da imave raodenobis wylis
aorTqlebaze daxarjul muSaobas Soris. pirvel SemTxvevaSi 4,9 mpa wnevis pirobebSi gatarebis
muSaoba Seadgens 4,9 mj-s, xolo aorTqlebis SemTxvevaSi – 2270 mj-s. am sidideTa Sedarebidan
naTlad Cans, rom ukuosmosiT dayofis SemTxvevaSi energiis xarji 60-jer naklebia aorTqlebasTan
SedarebiT.
ukuosmosiT da ultrafiltraciiT dayofis meTodi principulad gansxvavdeba Cveulebrivi
filtraciisagan. ultrafiltraciiTa da ukuosmosiT dayofis SemTxvevaSi miiReba ori xsnari:
koncentrirebuli da gaRaribebuli maSin, rodesac filtraciis SemTxvevaSi leqi grovdeba filtris
zedapirze. Ukuosmosisa da ultrafiltraciis dros gaxsnili nivTierebis membranis zedapirze dagroveba
(koncentraciuli polarizacia) dauSvebelia, vinaidan am SemTxvevaSi mkveTrad Semcirdeba
membranis seleqciuroba (dayofis unari) da gamtarunarianoba (kuTri mwarmoebloba), Semcirdeba
agreTve misi momsaxurebis vada.
membranis seleqciuroba da gamtarunarianoba warmoadgens mis ZiriTad teqnologiur
maxasiaTeblebs.
membranis seleqciuroba gamoiTvleba formuliT:
29
F - membranis muSa zedapiris farTobi, m2;
- procesis xangrZlioba, sT.
naxevrad SeRwevadi membranebiT xsnarebis dayofis procesis asaxsnelad arsebobs
ramdenime modeli. bolo wlebSi gavrceleba hpova kapilarul-filtraciulma modelma. am modelis
Tanaxmad organuli da araorganuli nivTierebebis xsnarebis dayofis procesze did gavlenas axdens
siTxis zedapiruli fena. siTxis membranasTan kontaqtis zonaSi moqmedebs zedapiruli Zalebi:
miwebebis (adgeziuri), zedapiruli daZabuloba da molekuluri mizidulobis. amitom siTxis da
membranis urTierTSemxebi fenis fizikur-qimiuri Tvisebebi gansxvavdeba siTxis moculobaSi
arsebuli fenebis Tvisebebisagan. sasazRvro fenis sisqis SemcirebiT es gansxvaveba izrdeba.
Membranebis seleqciurobasa da naxevradSeRwevadobaze did gavlenas axdens ionebis hidrataciis
unari. hidratacia imaSi mdgomareobs, rom gaxsnili nivTierebis ionebi gareoculia gamxsneliT da misi
moZravi nawilakebiT da urTierTmoqmedebs maTTan. wylis molekulebi ganlagebulia uSualod
gaxsnili nivTierebis ionebTan da warmoqmnian hidrogarss. membranis kapilarebze da maT SigniT
liofilur membranebSi warmoiqmneba bmuli wylis fena sisqiT , romlis fizikur-qimiuri Tvisebebi
gansxvavdeba siTxis moculobis Tvisebebisagan. bmuli wylis arseboba membranis kapilarebSi imis
mizezia, rom am kapilarebSi ver gadis gaxsnili nivTiereba, romelic ar ixsneba bmul wyalSi.
sqemaze (nax. 15) naCvenebia membranaSi dayofis principi.
30
wylis fena. xsnarSi arsebuli marilebis ionebi Tavisi Tburi moZraobiT waritaceben wyals membranis
zedapiridan, warmoqmnian wylis garss da am saxiT gadaadgildebian xsnaris SigniT. xsnasSi
mcirdebawylis molekulebis raodenoba da Sesabamisad mcirdeba wylis koncentracia am xsnarSi. es
movlena membranis Sexebis zedapirTan kompensirdeba sufTa wylis membranaSi gasvliT da xsnarSi
gadasvliT. wylis molekulebis aseTi gadasvla moxdeba manam, sanam wylis molekulebisa da ionebis
mizidulobis Zalebi ar iqneba gawonasworebuli hidrostatikuri wneviT xsnaris mxridan.
31
difuziuri membranebi gamoiyeneba iseTi komponentebis dasayofad, romelTa Tvisebebi
axlosaa erTmaneTTan, xolo molekulebis zomebi gansxvavebulia.
radgan difuziur membranebs kapilarebi ar gaaCnia, amitom isini ar ibidneba da maTi
SeRwevadoba mTeli procesis ganmavlobaSi ucvlelia.
difuziuri membranebi gamoiyeneba airadi da Txevadi narevebis dasayofad membranis gavliT
aorTqlebis meTodiT.
ukuosmosis da ultrafiltraciis procesebis Casatareblad gamoiyeneba forovani membranebi,
romlebic ZiriTadad mzaddeba polimeruli masalebisagan. polimeruli membranebi SeiZleba iyos
izotropuli da anizotropuli.
anizotropuli struqturis membranebi Sedgeba mikroforebisa da maTze gadakruli Txeli
zedapiruli fenisagan. dayofa xdeba zedapiris aqtiur fenaze.
izotropuli membranis warmoqmna xdeba Txeli polimeruli agskebis damuxtuli nawilakebiT
dasxivebis gziT, rac iwvevs forebis warmoqmnas. forebis warmoqmnis Semdeg xdeba qimiuri
damuSaveba. bolo dros awarmoben izotropul membranebs polikarbonuli afskiT.
dReisaTvis mrewvelobaSi gamoiyeneba Semdegi polimeruli membranebi: celulozis, celulozis
eTeris safuZvelze, akrilnitraluri, neilonis da polivinilqloridis, romlebic damzadebulia polikarbonatisa
da polisulfinebis bazaze.
32
membranuli aparati SeiZleba muSaobdes rogorc idealur gamodevnaze, ise idealur arevaze.
aparatebs unda hqondeT didi muSa farTobi dayofisaTvis, unda iyos martivi montaJisaTvis, saimedo
muSaobis procesSi. wnevaTa sxvaoba aparatebSi mcirea.
ukuosmosis uaryofiT mxared SeiZleba CaiTvalos maRali muSa wneva, rac moiTxovs
specialur Semamkvrivebel rgolebs. milsadenebi da aparatura gaTvlili unda iyos maRali wnevis
pirobebSi muSaobaze.
33
Seadgens 5-6,8 m3/sT, xolo koncentratis mixedviT _ 0,16-0,3 m3/sT. aparatis sqema naCvenebia nax.
16-ze.
34
nax. 18. cilindruli mfiltravi elementebi membranis sxvadasxva ganlagebiT:
a-sadrenaJe CarCoTi Siga mxares; b-sadrenaJe CarCoTi gare mxares;
g-kombinirebuli.
1-garsacmi mili, 2-membrana, 3-sadebi (drenaJi).
35
nax. 19. rulonuri mfiltravi elementi
1-mili, 2-membrana, 3-sadrenaJe sadebi, 4-bade-separatori
aseTi aparatebi xasiaTdeba didi muSa farTobiT. muSa farTobis gazrda SesaZlebelia daxveuli
paketis sigrZisa da siganis gazrdiT. paketis maqsimaluri sigane aRwevs 900 mm-s. paketis sigrZe
limitirebulia sadrenaJe fenis hidravlikuri winaaRmdegobiT filtratis mimarT da ar aRemateba 2,0 m-s.
membranuli procesis efeqtianobis TvalsaCinoebisaTvis nax. 20 da nax. 21-ze warmodgenilia
forToxlis wvenis koncentrirebisa da rZis gadamuSavebis procesebi.
36
nax. 20. forToxlis wvenis koncentrireba membranuli aparatiT
37
mTeli gafiltruli masisaTvis
38
amocana 3.2.
iangariSeT gaxsnili nivTierebis koncentracia sawyis xsnarSi, Tu membranis seleqciuroba
amoxsna
membranis seleqciurobis formulas aqvs saxe
amocana 3.3.
membranis SeRwevadoba tolia G=100 l/m2sT. filtratis moculoba Seadgens V=100 l.
membranas muSa zedapiris wrewiris diametric d=0,2 m. gansazRvreT procesis xangrZlioba.
amoxsna
membranis SeRwevadobis saangariSo formulidan ganvsazRvravT filtraciis xangrZlivobas
4. fsevdogaTxevadebis procesebi
39
fsevdogaTxevadebul fenaSi tardeba Serevis, transportirebis, klasifikaciis, fxvieri masalebis
daxarisxebis, Tbogadacemis, Srobis, adsorbciis da mravali sxva procesi.
fsevdogaTxevadeba xasiaTdeba Semdegi upiratesobebiT:
_ xdeba myari fazis intensiuri areva, romelic iwvevs temperaturisa da koncentraciis gaTanabrebas da
amiT gamoricxavs myari nawilakebis lokalur ubnebSi gadaxurebas da muSa agentTan kontaqtis
ararsebobas. es xels uwyobs procesis optimalur pirobebSi Catarebas da maRalxarisxovani saboloo
produqciis miRebas;
_ fsevdogaTxevadebuli fenis denadoba saSualebas iZleva procesis Casatareblad gamoyenebuli iyos
uwyveti qmedebis aparatebi, rodesac myari masa uwyvetad CaitvirTeba da gamoiyvaneba aparatidan;
_ maRalia Tbogadacemis koeficienti da Tbogamtareblobis efeqturoba fsevdogaTxevadebul fenasa da
muSa agents Soris. es saSualebas iZleva intensificirebuli iqnas Tbogadacemis procesebi da Semcirdes
Tbogadamcemi aparatebis muSa moculoba;
_ fsevdogaTxevadebis aparatebSi hidravlikuri wnaaRmdegoba dabalia da damokidebulia
gamaTxevadebeli agentis siCqareze fsevdogaTxevadebuli fenis arsebobis farglebSi;
_ myari nawilakebis da gamaTxevadebeli muSa agentis (airi, orTqli, wveTovani siTxe) Tvisebebis
diapazoni farToa da moicavs rogorc suspenziebs, ise blant masebs (pastebs);
_ aparatebi aris martivi, advilia maTi meqanizacia da avtomatizacia.
zemoT aRniSnul dadebiT mxareebTan erTad fsevdogaTxevadebu fenaSi procesis Catarebas
gaaCnia rigi naklovanebebi, kerZod:
_ fsevdogaTxevadebul fenaSi myari nawilakebi intensiurad ixexeba, rac zogierT produqtSi iwvevs
mtvris warmoqmnas da danakargebis gazrdas;
_ warmoqmnili mtveri muSa agentTan erTad gadaadgildeba da aucilebeli xdeba specialuri
mtverdamWeri filtrebis gamoyeneba;
_ fsevdogaTxevadebis procesSi dieleqtrikul nawilakebSi (sursaTis damzadebisaTvis gamyenebuli
nedleulis umetesoba swored dieleqtrikulia) erTmaneTTan da aparatis kedlebTan xaxunis Sedegad
SeiZleba warmoiqmnas statikuri eleqtruli deni. es warmoqmnis feTqebad ares.
40
fsevdogaTxevadebisaTvis saWiro wnevaTa sxvaoba aparatSi izomeba diferencialuri manometriT.
naxazze (nax. 23) gamosaxuli grafikidan TvalnaTliv Cans orfaziani sistemis mdgomareobis mrudi,
romelic gamoxatavs damokidebulebas fenaSi wnevis cvlilebasa da gamaTxevadebeli airis siCqares
Soris
airis dabali siCqaris SemTxvevaSi fxvieri (marcvlovani) fena rCeba badeze (tixarze) uZravad.
am dros xdeba airis filtracia – misi svla aerodinamikuri xvrelebis gavliT masalis fenaSi (mrudi OK).
airis siCqaris gazrdiT wnevaTa sxvaoba fenaSi izrdeba. garkveul momentSi marcvlovani
airis siCqaris Semdgomi gazrdiT fenis sisqe izrdeba. nawilakebis gadaadgilebis intensivobac
izrdeba, magram wnevaTa sxvaoba rCeba mudmivi.
41
nax. 23. fsevdogaTxevadebis mrudi
airis siCqaris garkveul Vkr.2 sididemde (rogorc mas uwodeben _ meore kritikul siCqaremde,
anu watacebis siCqaremde) gazrdis Semdeg xdeba nawilakebis wataceba fenidan. hidromeqanikuri
sistemis wonasworoba irRveva. es siCqare aris fsevdogaTxevadebuli fenis zda zRvari. rodesac
V>Vkr.2, maSin xdeba nawilakebis fenidan wataceba, ris gamo mcirdeba maTi raodenoba da fenis
masa. Sesabamisad, mcirdeba is energiac, romelic saWiroa myari fazis Sewonil mdgomareobaSi
dasaWerad.
fsevdogaTxevadebis realuri mrudi ramdenadme gansxvavdeba idealurisagan. Realuri
mrudisaTvis damaxasiaTebelia wnevis piki Pmax. fsevdogaTxevadebul mdgomareobaSi gadasvlis
42
siCqarisa da fsevdogaTxevadebis procesis dawyebis siCqares Soris Tanafardobas ewodeba
fsevdogaTxevadebis ricxvi
43
fsevdogaTxevadeba mkvriv fazaSi maSin iwyeba, rodesac muSa agentis siCqare aris
fsevdogaTxevadebis siCqaresa da watacebis siCqareebs Soris. rodesac , maSin
Soris, pa;
- aparatis ganivkveTis farTobi, m2;
44
- masalis myari nawilis simkvrive.
45
konusis RerZidan periferiebisaken, rac gamoricxavs nawilakebis mier koStebis warmoqmnas da
ganapirobebs masaSi arsebuli koStebis daSlas da erTgvarovani masis miRebas procesis dasasruls.
46
miiReba masa, romlis yvela nawili ganicdis muSa agentis ufro intensiur zemoqmedebas, vidre
koStebis SigniT. procesis bolos miiReba kargad damuSavebuli miznobrivi produqtis masa. amrevi
xels uSlis produqtis aglomeracias. amitom aseT aparatebSi uZravad gaCerebuli zonebi ar
warmoiqmneba.
pnevmosatransporto sistemis (nax. 25, e) daniSnulebas warmoadgens fxvieri masalebis
gadatana erTi adgilidan meoreze. am dros xdeba agreTve muSa agentad gamoyenebuli haeriT
transportirebuli masalis intensiuri damuSaveba (maTi aqtiuri kontaqtis gamo) teqnologiuri procesiT
moTxovnili operaciis Sesabamisad. SesaZlebelia aseve transportirebis procesSi fxvieri masalis sxva
saxis damuSavebac: gacxeleba, datenianeba, raimekomponentiT gamdidreba da sxv.
satransporto arxis boloSi sxvadasxva ganivkveTis milebi) masalis muSa agentisagan
gamoyofa xdeba ciklonis saSualebiT.
marcvoveni masalis damuSavebis dros Sadrevnebis warmoqmnis Tavidan acilebis mizniT (rac
iwvevs gaCerebuli zonebis warmoqmnas da araTanabrad damuSavebuli produqtis miRebas)
gamoiyeneba uwyveti qmedebis seqciuri aparatebi.
am aparatSi fxvieri (marcvlovani) masala nawildeba ramdenime perforirebul zedapirze.
damuSavebis procesSi SeiZleba vareguliroT gasaTxevadebeli fenis sisqe. masalis gadaadgileba xdeba
erTi seqciidan meoreSi gravitaciuli Zalis zemoqmedebiT specialuri gadasasvleeli mowyobilobebis
(milebis) saSualebiT. miwodebuli airis raodenobis da dasamuSavebeli masalis raodenobis regulirebis
gziT aparati warmatebiT SeiZleba gamoviyenoT sxvadasxva araadgeziuri masalebis
dasamuSaveblad.
47
nax. 26. uwyveti qmedebis seqciuri aparati
1-korpusi, 2-airgamanawilebeli, 3-gadasasvleli mowyobiloba
amocana 4.2.
48
ganvsazRvroT fsevdogaTxevadebis cilindruli aparatis diametri, Tu muSa agentis wnevis
vardna fsevdogaTxevadebul fenaSi gavlis Semdeg Seadgens mpa, airis siCqare tolia v=6,5
amoxsna
jer ganvsazRvravT aparatis ganivkveTis farTobs
amocana 4.3.
myari nawilis moculoba Seadgens m3. wnevis vardna fenaSi mpa. nayari
amoxsna
jer ganvsazRvravT produqtis myari nawilis simkvrives
sruli Serevis idealuri varianti naCvenebia nax. 27, a-ze. sruli Serevis SemTxvevaSi Semrevis
sxvadasxva adgilidan aRebuli sinjebi unda iyos erTnairi Semadgenlobis, romelTa komponentebad
dayofis SemTxvevaSi calkeuli komponentebis raodenoba erTmaneTis toli unda iyos. praqtikulad
aseTi narevis miReba meqanikuri Serevis gziT SeuZlebelia. es SeiZleba miRweuli iyos calkeuli
komonentebis xeliT dalagebis gziT.
50
a b
sur. 27. orkomponentiani narevis Serevis mdgomareoba:
a) mowesrigebuli narevi; b) mouwesrigebeli narevi
51
rodesac
52
_ Sesarev masaSi warmoiqmneba erTmaneTze mcuravi brtyeli fenebi, romlebzec xdeba Sereva –
gadaWriT Sereva;
_ nawilakebis jgufebis gadaadgileba erTi mdgomareobidan meoreSi – konveqciuri Sereva;
_ calkeuli nawilakebis adgilmdebareobis (poziciebis) cvlileba – difuziuri Sereva;
_ calkeuli nawilakebis gafantviT gaSla, maTi dajaxeba an dartyma aparatis kedlebze – dartymiTi
Sereva;
_ nawilakebis deformacia da gaxexva-daqucmaceba.
pnevmatikuri Sereva xorcieldeba SekumSuli airiT (xSir SemTxvevaSi haeriT), romelic
gaivlis Sesarev moculobaSi. airis Tanabari ganawilebis mizniT igi siTxeSi miewodeba barboteris
gavliT. barboteri warmoadgens perforirebul (naxvretebian) mils, romelic ganlagebulia aparatis Zirze
wriulad, spiralurad an aparatis centralur nawilSi (nax. 28).
nax. 29-ze warmodgenilia airis barboteri, romelic warmoadgens rezervuaris centralur nawilSi
ganlagebul perforirebul mils brunvis saSualebiT. am SemTxvevaSi SeTavsebulia meqanikuri Sereva
da barbotireba, rac uzrunvelyofs Serevis maRal xarisxs.
airis moculobiTi xarji iangariSeba formuliT:
53
pnevmatikuri Serevis SemTxvevaSi dauSvebelia airis iseTi zemoqmedeba, romelic
gamoiwvevs produqtis xarisxis gauaresebas.
cirkulaciuri Sereva xorcieldeba tumbos saSualebiT (nax. 30), romelic axdens siTxis gadatumbvas
Caketil sistemaSi ~Semrevi _ tumbo _ Semrevi~.
54
elementebi 3. maTi daniSnulebaa narevis turbulizacia da maSi arsebuli komponentebis maqsimaluri
Sereva maRali intensivobiT.
statikur Semrevebs iyeneben emulsiebis misaRebadac. magaliTad, grigaliseburi statikuri
Semrevi rZeSi cximebis Sesarevad uzrunvelyofs emulsirebis maRal efeqturobas 0,30_0,36 mpa
wnevis pirobebSi. mowyobiloba martivia dasamzadeblad da eqspluataciaSi. misi moqmedebis
principi dafuZnebulia centridanuli gafrqvevis efeqtze siTxis kaskaduri gamodinebis pirobebSi.
miRebul emulsiaSi nawilakebis zomebi ar aRemateba 3 mm. emulsia inarCunebs stabilurobas (ar
xdeba fenebad dayofa) 24 sT-is ganmavlobaSi.
55
Txevadi komponentebis Semrevi aparatebis ZiriTad elements amrevebi warmoadgens. maTi
daniSnulebaa asarev masas gadasces meqanikuri energia, romelic Semdgom gardaiqmneba
nawilakebis kinetikur energiad.Semrev aparatSi amrevis mier warmoqmnili siTxis nakadebis
mixedviT arCeven Semdegi saxis Semrevebs: tangencialuri, radialuri, RerZuli da Sereuli dinebis.
siTxis tangencialuri dinebis SemTxvevaSi misi nawilakebi aparatSi upiratesad moZraobs
aparatis Ziris paraleluri sibrtyeebis koncentrul wrewirebze amrevis brunvis mimarTulebiT.
gadaadgileba xorcieldeba Semrevis wibos boloze grigalebis warmoqmnis Sedegad. Serevis yvelaze
cudi pirobebi iqmneba maSin, rodesac siTxis nawilakebis brunvis siCqare tolia amrevis Sesbamisi
wertilis siCqarisa.
radialuri dineba aris siTxis mimarTuli moZraoba amrevidan Semrevi aparatis kedlebisaken,
amrevis brunvis RerZis marTobulad.
Semrevis didi siCqareebiT brunvis SemTxvevaSi asarevi siTxe ahyveba Semrevis brunviT
moZraobas da iwyebs Semrevis lilvis irgvliv brunvas, rac ganapirobebs Rrmulebis warmoqmnas
siTxeSi lilvis maxloblad. Rrmulebis siRrme amrevis brunTa ricxvis, siTxis siblantisa da simkvrivis
SemcirebiT izrdeba. am movlenis aRmofxvris mizniT Semrevi aparatis zeda nawilSi ayeneben siTxis
amrekls, romelic, Rrmulis warmoSobis aRmofxvris garda, xels uwyobs siTxis turbulizaciasac.
Rrmulis warmoqmna SeiZleba gamoiricxos agreTve aparatis sruli SevsebiT (es gamoricxavs haeris
zonis arsebobas aparatis saxuravsa da asarevi siTxis zedapirs Soris). SeiZleba aseve aparatis korpusis
SigniT Semrevis lilvis eqscentriulad dayeneba, aparatis korpusisaTvis mravalwaxnaga formis
micema. Tumca unda aRiniSnos, rom yvela es RonisZieba ganapirobebs moTxovnili simZlavris
gadidebas.
kvebis mrewvelobaSi gamoyenebuli yvela Semrevi mowyobiloba (nax. 32) SeiZleba or jgufad
daiyos. pirvel jgufSi Sedis frTebiani, turbinuli da propeleriani mowyobilobebi. meore jgufSi
gaerTianebulia specialuri Semrevebi: xraxnuli, Snekuri, konveieruli, CarCoebian, danebiani da sxv.
isini gamoiyeneba rogorc blanti, ise fxvieri masebis Sesarevad.
muSa organos (frTovanebis) brunTa ricxvis mixedviT Semrevi mowyobilobebi iyofa nel da
sxwafsvlian mowyobilobebad. Ruziani, Snekuri da lenturi Semrevebi miekuTvneba nelmaval
amrevebs. maTi frTebis boloze siCqare ar aRemateba 20_30 wT -1-s. swrafsvlian Semrevebs
miekuTvneba propeleriani (xraxnuli da turbinuli) mowyobilobebi, romelTa brunTa ricxvi Seadgens
100_3000 br/wT, xolo maqsimaluri siCqare amrevis periferiul boloze aRwevs 3_20 m/wm.
frTebiani Semrevebis upiratesobaa mowyobilobis simartive da mcire Rirebuleba. uaryofiT
mxares warmoadgens susti RerZuli nakadis Seqmna, romelic ver uzrunvelyofs Semrevis mTel
moculobaSi Tanabari Serevis ganxorcielebas. yvelaze Zlieri RerZuli nakadis miRweva SesaZlebelia
56
frTovanebis 300-iT daxris SemTxvevaSi. isini gamoiyeneba mcire siblantis (2 pa.wm) mqone
siTxeebis Sesarevad.
xraxnuli Semrevebi xasiaTdeba tumbos efeqtiT. isini iwvevs siTxis intensiur cirkulacias.
Amitom turbinuli Semrevebi gamoiyeneba iseTi siTxeebis Sesarevad, romelTa siblante aRwevs 500-
mde pa.wm, agreTve uxeSi suspenziebisaTvis.
Semrevis frTis periferiuli nawilis siCqare gamoiTvleba formuliT
57
blanti masebis Serevis SemTxvevaSi areva xorcieldeba uwyveti an perioduli qmedebis
SemrevebSi. Esaa specialuri mowyobilobebi, romlebic aRWurvilia CarCoebiani, Snekuri an lenturi
SemrevebiT (nax. 33). Mowyobilobebs SeiZleba hqondeT vertikaluri an horizontaluri amrevi
elementebi.
58
N nax. 34. doluri Semrevebis ZiriTadi tipebi
gavrcelebulia agreTve cilindrul-bikonusuri dolebi (nax. 35). aseTi Semrevebi, rogorc wesi, aris
perioduli moqmedebis. maTSi komponentebis CatvirTva-gamotvirTva, wina sqemebisagan
gansxvavebiT, ufro xSirad xdeba erTi lukidan. doli 1 bandaJebiT 2 dayrdnobilia gorgolaWebze 3 da
asrulebs brunviT moZraobas.
Aa b
Nnax. 36. perioduli qmedebis Semrevebi :
a-“barbaca kasri”; b-konusuri Semrevi
59
rogorc gamokvlevebi aCvenebs, fxvieri produqtebis Serevis xarisxi maTi mravaljeradi,
dasaSvebze zedmetad gadaCeCviT uaresdeba da narevSi mimdinareobs sawinaaRmdego procesi –
daxarisxeba da separacia. amis gamo, yoveli calkeuli produqtisa da SemrevisaTvis eqsperimentulad
ganisazRvreba produqtis gadaCeCvis optimaluri raodenoba, romelic uzrunvelyofs Serevis maRal
xarisxs.
amocana 5.1.
idealur narevSi komponentis wili Seadgens B0=0,4. Serevis Sedegad miRebuli produqtidan
aRebuliiqna sami sinji (n=3). sinjebis analizis Semdeg aRniSnuli komponentis wili Seadgenda:
a_variantSi: B1=0,25; B2=0,30; B3=0,35.
b_variantSi: B1=0,45; B2=0,48; B3=0,50.
gansazRvreT miRebuli narevis erTgvarovnebis xarisxi.
amoxsna
a_variantSi Bi<B0, amitom
amocana 5.2.
Serevis procesi tardeba marTkuTxa formis mqone aparatSi gverdebis sigrZeebiT a=0,5 m da
b=0,8 m. siTxis simaRle Seadgens H=0,5 m. cirkulirebuli siTxis moculoba tolia V=20 m3.
gamoTvaleT siTxis cirkulaciis jeradoba.
amoxsna
jer ganvsazRvroT aparatis ganivkveTis farTobi
60
siTxis cirkulaciis jeradobas ganvsazRvravT formuliT
amocana 5.3.
sasursaTi produqtis komponentebis Serevis procesi tardeba aparatSi, romlis muSa sakani
warmoadgens cilindrul WurWels diametriT D=0,5 m. Serevis procesi aris intensiuri K(=0,5). muSa
agentis (airis) saerTo danaxarji mTeli procesis ganmavlobaSi Seadgens Vsruli=500 m3. procesis
xangrZlioba tolia 5 sT-is. gamoiangariSeT airis wneva.
amoxsna
jer ganvsazRvravT aparatis ganivkveTis farTobs
Tbogadacema aris TavisTavad mimdinare Seuqcevadi procesi siTbos gadasvlisa ufro maRali
temperaturis mqone garemodan ufro dabali temperaturis garemoze.
siTbo Tbogacvlis procesis energetikuli maxasiaTebelia, romelic ganisazRvreba
ganisazRvreba energies im eaodenobiT, romelsac gascems an Rebulobis sxeuli Tbogacvlis procesSi.
61
Tbogacvlis procesebs miekuTvneba iseTi homologiuri (msgavsi) procesebi, romelTa
msvlelobis siCqare ganisazRvreba siTbos miRebis an gacemis siCqariT: gacxeleba, aorTqleba,
gaciveba, kondensacia.
6.1. Tbogadacemis ZiriTadi gantoleba
62
temperaturis cvlilebis fardobas izoTermul zedapirebs Soris manZilTan, rodesac es manZili
miiswrafvis nulisaken, temperaturuli gradienti ewodeba
Tbogamtareblobis ZiriTadi kanoni dadgenilia furies mier da cnobilia misi kanonis saxeliT. es
kanoni SemdegSi mdgomareobs: TbogamtareblobiT gadacemuli siTbos raodenoba proporciulia
temperaturuli gradientis, drois da im ganivkveTis farTobisa, romelic perpendikularuladaa mimarTuli
Tburi nakadis mimarT
=1
sadac QSTanTq aris STanTqmuli siTbos raodenoba;
Qarekl – areklili siTbos raodenoba;
Qgavlil – sxeulSi gavlili siTbos raodenoba;
Q – mTlianad sxeulze dacemuli siTbos raodenoba.
Sesabamisad SeiZleba daiweros
sxeulis gamosxivebis unars (E), sxeulis mier gamosxivebul energiasa (Q) da sxeulis (F)
zedapiris farTobs Soris damokidebulebas adgens stefan-bolcmanis kanoni
63
an praqtikuli angariSisaTvis
ewodeba fardobiTi gamosxivebis unari an Savi sxeulis xarisxi da icvleba sazRvrebSi 0-dan 1-mde.
3) konveqciuri Tbogacvla. Tbogacema ewodeba Tbogacvlis process sxeulis zedapirsa da
garemos Soris.
Tbogacemis intensivoba xasiaTdeba Tbogacemis koeficientiT, romelic tolia gamyof zedapirze
Tburi nakadis simkvrivis fardobisa (temperaturuli dawnevisa) Tbocvlis zedapirTan.
konveqciuri Tbogacvlisas siTbo vrceldeba myari sxeulis zedapiridan siTxeSi an airSi
konveqciiT da TbogamtarobiT. myari sxeulis zedapiridan siTxis nakadSi igi vrceldeba sasazRvro
fenis galiT TbogamtarobiT, sasazRvro fenidan siTxis an airis nakadis centrSi ki _ ZiriTadad
konveqviiT.
Tbogacemis procesis intensivobaze did gavlenas axdens siTxis an airis moZraobis xasiaTi.
ganasxvaveben Tbogacemas Tavisufali da iZulebiTi konveqciis pirobebSi.
Tavisufali anu bunebrivi konveqciis qveS igulisxmeba siTxis an airis nawilakebis
gadaadgileba Tbogadamcemi aparatis moculobis SigniT civi da gacxelebuli nawilakebis simkvriveTa
sxvaobis xarjze. bunebrivi konveqciis siCqare ganisazRvreba siTxis fizikuri TvisebebiT, civ da cxel
nawilakebs Soris temperaturaTa sxvaobiT da im moculobis sididiT, romelSic mimdinareobs procesi.
iZulebiTi konveqcia warmoiqmneba siTxeze an airze tumbos an ventilatoris zemoqmedebiT
da ganisazRvreba garemos fizikuri TvisebebiT, misi moZraobis siCqariT, im arxebis zomebiT da
formiT, romelSic moZraobs nakadi. am SemTxvevaSi Tbogacvlis procesi mimdinareobs gacilebiT
swrafad, vidre Tavisufali konveqciis dros.
64
Tbogadacemis procesis niutonis kanonis Tanaxmad Tbogadamcemi zedapiridan siTxis an
airis nakadisaTvis an piriqiT gadacemuli siTbos raodenoba pirdapirproporciulia Tbogacvlis zedapiris
farTobis, temperaturaTa sxvaobisa zedapirsa da nakads Soris da procesis xangrZliobisa
– Tbogacemis koeficienti.
1) gacxeleba (gaxureba).
gacxeleba ewodeba masalis temperaturis gadidebas masze siTbos miwodebis gziT. kvebis
mrewvelobaSi yvelaze metad gavrcelebuli gacxelebis meTodebia cxeli wyliT an raime sxva Txevadi
TbogadamtaniT, gajerebuli wylis orTqliT, namwvi airebiT an eleqtrodeniT gacxeleba.
am mizniT gamoiyeneba sxvadasxva saxiT Tbogadamcemebi.
wyliT gacxeleba gamoiyeneba produqtebis gacxelebisa da pasterizaciisaTvis temperaturiT
1000C-mde. 1000C-ze maRali temperaturis SemTxvevaSi gamoiyeneba gadaxurebuli wyali, romelic
imyofeba maRali wnevis qveS.
wylis an sxva Tbogadamtanis xarji iangariSeba Tburi balansis gantolebidan
65
da - wylisa da produqtis sawyisi temperaturebi, 0C;
najeri wylis orTqliT gacxeleba farTodaa gavrcelebuli rogorc kvebis mrewvelobaSi, ise
warmoebis sxva dargebSic. mis dadebiT Taviseburebebs miekuTvneba: didi raodenobiT siTbos
gamoyofa orTqlis kondensaciisas (2264_2024 k.jouli 1 kg orTqlis kondensaciis SemTxvevaSi
Sesabamisad absoluturi wnevisas 0,1_1,0 mpa), maRali Tbogadacemis koeficienti kondensirebuli
orTqlidan kedelze (20000_40000 kj/m2sTgrad), Tanabari gacxeleba.
wylis najeri orTqliT gacxelebis SemTxvevaSi gamoiyeneba ori ZiriTadi xerxi: gacxeleba
~yru~ orTqliT da gacxeleba “mwvave” (maxvili) orTqliT.
~yru~ orTqliT gacxelebis SemTxvevaSi siTbo orTqlidan gasaxurebel sxeuls an garemos
gadaecema gamyofi kedlis gavliT. orTqli ~yru~ kedelTan Sexebis dros gadascems mas siTbos,
kondensirdeba da gamoiyofa siTxis saxiT. angariSis dros kondensaciis temperatura aiReba najeri
hercis sixSiris dens. maRali sixSiris denis misaRebad gamoiyeneba sxvadasxva saxis
eleqtrogeneratorebi.
dieleqtrikuli gaxurebis upiratesobebs warmoadgens: energiis (siTbos) gamoyofa uSualod
gasacxelebeli sxeulis SigniT, swrafi gacxeleba saWiro temperaturamde da procesis martivi
regulireba.
66
arapirdapiri gacxelebis RumelebSi siTbo gamoiyofa gamacxelebel elementebSi denis gavlis
Sedegad, gamoyofili siTbo ki gadaecema gasacxelebel masalas TbogamtarobiT, gamosxivebiT an
koveqciis gziT.
eleqtrodeniT gaxurebisaTvis saWiro siTbos raodenoba gamoiTvleba Tburi balansis
gantolebidan
kj/sT;
G – aparatSi gadasamuSavebeli produqtis raodenoba, kg/sT;
C – gadasamuSavebeli produqtis Tbotevadoba, kj/kg.grad;
temperaturebi, 0C;
2) aorTqleba da gaciveba
aorTqleba aris siTxis orTqlad gadaqcevis procesi masze siTbos gadacemis gziT. siTxeebis
efeqturi aorTqleba xdeba maTi duRilis dros.
kvebis teqnologiaSi aorTqleba gamoiyeneba wylis gasaciveblad, gamoxdisaTvis, xsnarebis
koncentrirebisaTvis, Txevadi areebis dasayofad.
aorTqlebis procesi tardeba amaorTqlebel aparatebSi. aparatebs, romlebic gamoiyeneba wylis
darbilebisaTvis ewodeba gamosaxdeli, xolo aparatebs, romlebic gamoiyeneba siTxeebis
koncentraciis asamaRleblad – amaorTqleblebi ewodeba.
aorTqlebis dros daxarjuli siTbo gamoiTvleba formuliT
67
magaliTad, 1 kg wylis srulad aorTqlebisaTvis unda daixarjos 2264 kj siTbo.
gaciveba ewodeba masalebis temperaturis Semcirebas maTgan siTbos arinebis gziT.
kvebis teqnologiaSi airebis da siTxeebis 25_300C-mde gasaciveblad iyeneben wyals an airs.
ufro dabal temperaturamde gasaciveblad gamoiyeneba dabaltemperaturuli gamacivebeli agentebi:
samacivro marilxsnarebi, freoni, amiaki, gogirdis orJangi, Txevadi azoti da sxv.
wyliT gaciveba xorcieldeba TbogadamcemebSi, sadac sicivis gadamtani gasacivebeli
produqtisagan gamoyofilia kedliT an gaciveba xdeba SereviT (magaliTad, airebis gaciveba xdeba
maTSi wylis gafrqveviT). gasaciveblad gamoiyeneba Cveulebrivi sasmeli (onkanis) wyali
temperaturiT 15_200C an arteziuli Wis wyali temperaturiT 8_120C. wylis ekonomiis mizniT
gasaciveblad nawilobriv gamoiyeneba wylis recirkulacia, rodesac gamoyenebuli wyali gacivdeba
sxvadasxva tipis saSxapeebSi da Semdeg kvlav ubrundeba ZiriTad process. aseTi wylis temperature
zafxulSi SeiZleba iyos 300C-mde.
gasaciveblad saWiro wylis raodenoba (xarji) iangariSeba Tburi balansis gantolebidan
saidanac
68
saSxape mowyobilobebSi, sadac wyali Camoedineba Txeli fenis saxiT an gaifrqveva frqvevanebis
mier zevidan qveviT, xolo haeri moZraobs wylis sapirispiro mimarTulebiT. am dros wylis gaciveba
xdeba ara marto Tbogacvlis Sedegad, aramed (ufro metad) wylis aorTqlebis xarjze.
3) kondensacia.
kondensacia aris nivTierebis gadasvla orTqlis an airis mdgomareobidan Txevad
mdgomareobaSi misgan siTbos arinebis xarjze. procesi tardeba kondensatorebSi.
kvebis teqnologiaSi kondensacia farTod gamoiyeneba sxvadasxva nivTierebebis
gaTxevadebisaTvis.
kondensacia SeiZleba ganxorcieldes nivTierebidan siTbos arTmevis gziT (rodesac
gamacivebeli agenti da nivTiereba erTmaneTisagan gamoyofilia kedliT) an am sakondensacio
nivTierebaSi gamacivebeli agentis Serevis gziT. pirvel SemTxvevaSi adgili aqvs zedapirul
kondensacias, meore SemTxvevaSi - kondensacias SereviT.
kondensaciis dros gamoyofili siTbos raodenoba gamoiTvleba formuliT
69
- kondensatis temperatura aparatidan gamosvlismomentSi, 0C;
70
nax. 37. garsacmmilebiani Tbomcvleli
1-korpusi, 2-cxaura, 3-milebis kona,
4-miltuCi, 5-saxuravi, 6-sayrdeni TaTi
71
nax. 38. ~mili_milSi~ tipis Tbomcvleli
1-gare mili, 2-Siga mili, 3-muxli, 4-milyeli
72
gamacivebeli siTxis Tanabar ganawilebasmilebis 2 mTel sigrZeze. aseTi mowyobilobebi martivia
dasamzadeblad, saimedoa muSaobaSi, Tumca xasiaTdeba dabali m.q. koeficientiT. rogorc wesi, es
Tbomcvlelebi montaJdeba Ria cis qveS.
amocana 6.1.
or sxeuls Soris Tbogadacemis farTobi Seadgens F=1 m2. Tbogadacemis koeficienti tolia
K=0,8 kj/m2wm0C. sxeulebis temperaturebia t1=200 da t2=1200. wonasworuli temperaturis
miRwevisaTvis daixarja Q=1000 kj siTbos raodenoba. ganvsazRvroT Tbogadacemis procesisaTvis
saWiro dro.
amoxsna
Tbogadacemis ZiriTadi gantolebidan ganisazRvreba TbogadacemisaTvis saWiro dro
amocana 6.2.
73
gamoTvaleT dasxivebis Sedegad produqtis mier STanTqmuli siTbos raodenoba, Tu
gamosxivebis wyaros mier gacemuli siTbos raodenoba Seadgens Qgac=500 kj, areklili siTbos
raodenobaa Qarekl=50 kj, xolo sxeulSi gavlili siTbos raodenoba Qgavl=100 kj.
amoxsna
jer davweroT Tburi balansis gantoleba
Qgac=QSTanTq + Qarekl + Qgavl
am gantolebidan ganisazRvreba produqtis mier STanTqmuli saZiebeli siTbos raodenoba
amocana 6.3.
eleqtrosaxurebel aparatSi gacxelebas eqvemdebareba G=100 kg produqti.
gamaxureblis mier gacemuli energia Seadgens Qel=300 kj. gadasamuSavebeli
produqtis kuTri siTbotevadoba tolia C=0,004 kj. produqtis sawyisi temperatura
tolia tsaw=200C. Tbodanakargebi garemoSi Seadgens Qdan=30 kj. gamoTvaleT produqtis saboloo
temperatura.
amoxsna
jer davweroT Tburi balansis gantoleba
7. gamoorTqvla (aorTqleba)
74
sadac T aris duRilis absoluturi temperatura, K;
r – mocemul temperaturaze wylis aorTqlebis kuTri siTbo.
xsnaris Tbotevadoba warmoadgens temperaturisa da xsnarSi gaxsnili nivTierebis raodenobis
funqcias. xsnarebis umetesi nawilis Tbitevadobas ar gaaCnia aditiurobis Tviseba. amitom maTi
Tbotevadoba ar SeiZleba gamoiTvalos gaxsnili da gamxsneli nivTierebebis saSualebiT. es gadaxra
miT ufro metia, rac ufro maRalia xsnaris koncentracia.
gamoTvlebis Casatareblad saWiroa visargebloT cdebis monacemebiT, romlebic grafikebis an
cxrilebis saxiTaa mocemuli fizikur-qimiur cnobarebSi.
gaxsnis siTbo damokidebulia gamxsnelisa da gaxsnili nivTierebebis bunebaze da xsnaris
koncentraciaze. myari nivTierebebis gaxsnisas, xSir SemTxvevaSi, xdeba maTi kristaluri meseris
rRveva, rac moiTxovs energiis xarjvas. am dros SeimCneva xsnaris temperaturis Semcireba. Tu
gamxsneli da gaxsnili nivTierebebi erTmaneTTan qimiur reaqciaSi Sedian, maSin warmoiqmneba
hidratebi da gamoiyofa siTbo. gaxsnis siTbo aris galRobisa da qimiuri reaqciis dros gamoyofil
siTboTa jami.
nivTierebebs, romlebic advilad warmoqmnian hidratebs, aqvT gaxsnis siTbos dadebiTi
mniSvnelobebi, xolo im nivTierebebs, romlebic wyalSi gaxsnis dros ar warmoqmnian hidratebs,
gaaCniaT gaxsnis siTbos uaryofiTi maCvenebeli.
gaxsnis integraluri siTbo ewodeba siTbos raodenobas, romelic gamoiyofa an STainTqmeba
1 kg myari nivTierebis gaxsnis procesSi.
75
maRali wnevis pirobebSi gamoorTqvlis dros warmoqmnili orTqli maRali temperaturisaa.
amitom is SeiZleba gamoyenebuli iqnas sxvadasxva siTbos momxmareblebSi (magaliTad,
saTburebSi). maRali wnevis pirobebSi gamoorTqvla xasiaTdeba xsnaris temperaturis aweviT, rac
gaTvaliswinebuli unda iyos teqnqologiur procesebSi.
kvebis mrewvelobaSi gamoiyeneba erTjeradi da mravaljeradi gamoorTqvla. isini tardeba
rogorc perioduli, ise uwyveti qmedebis aparatebSi.
siTburi energiis wyarod, umetes SemTxvevaSi, gamoiyeneba wylis najeri orTqli, iSviaTad,
eleqtruli gaxureba. Gamoiyeneba agreTve gaxureba Sualeduri TbogadamtaniT (gaxurebuli wyali,
zeTi da sxv.). asaorTqlebeli xsnaris gacxeleba ZiriTadad xdeba siTbos gadacemiT kedlis gavliT,
romelic gamacxelebels gamoyofs xsnaridan.
erTjeradi aorTqleba gamoiyeneba mcire mwarmoeblobis SemTxvevaSi. am SemTxvevaSi
warmoqmnili meoradi orTqli ar gamoiyeneba da eqvemdebareba utilizacias.
gamoorTqvis ZiriTad aparaturas warmoadgens amaorTqlebeli aparati, gamaxurebeli,
barometruli kondensatori da tumboebi.
amaorTqlebeli aparati Sedgeba zeda nawilisagan (separatorisagan) da qveda gamaxurebeli
saknisagan, romelic warmoadgens garsacmmilebian Tbogadamcems. milibis SigniT moZraobs
mduRare xsnari, xolo milebs Soris sivrceSi _ gamaxurebeli orTqli. separatorSi xdeba siTxis
wveTebis gamoyofa meoradi orTqlidan. orTqli Semdeg kondensirdeba da gamacivebel wyalTan
erTad barometruli milis gavliT gamodis aparatidan. koncentrirebuli xsnari uwyvetad gadaitumbeba
amaorTqlebeli aparatis qveda nawilidan mza produqciis sacavSi.
76
kondensatori, 6-wveTdamWeri, 7-manometruli mili
gaxsnili nivTierebisaTvis
77
raodenoba. am gamosaxulebaSi pirveli da mesame Sesakrebebis ricxviTi mniSvneloba meore
SesakrebTan SedarebiT mcire sidideebia. amitom gamoTvlebis dros xSirad gamoiyeneba gantoleba:
78
- hidrostatikuri danakargebi, romlebic gamoiTvleba formuliT
adre miRebul gantolebasTan SedarebiT naTlad Cans, rom Tburi tumbos gamoyenebis
SemTxvevaSi gamacxelebeli orTqlis raodenoba mcirdeba meoradi orTqlis enTalpiis momatebis
xarjze iSek sididiT
79
sadac aris turbokompresoris m.q. koeficienti.
80
amocana 7.1.
amoxsna
aorTqlebuli wylis raodenobis saangariSo formulidan ganvsazRvravT saZiebel sawyisi xsnaris
raodenobas
amocana 7.2.
aorTqlebis procesSi daixarja D=100 kg orTqli, romlis enTalpia Seadgenda i,,=2500 kj/kg.
miRebuli kondensatis enTalpia tolia i=400 kj/kg. meoradi orTqlis enTalpia i,=2200kj/kg. iangariSeT
xsnaris sawyisi temperatura, Tu misi Tbotevadoba Seadgens Csaw=0,8 kj/kg0C, xolo aorTqlebuli wylis
raodenoba tolia W=50 kg.
amoxsna
aorTqlebis procesSi orTqlis xarjis saangariSo formulidan ganvsazRvravT xsnaris sawyis
temperaturas
amocana 7.3.
Tbomcvlel aparatSi Tbogadacemis koeficientia K=0,5 vt/m2grad. procesis mamoZravebeli
0
Zala C. gacemuli siTbos raodenoba Q=500 j. aparatis Tbogadamcemi milebis diametria
d=0,05 m, xolo maTi sigrZe h=1,0 m. aparatSi gaxurebis xangrZlioba sT. gamoTvaleT aparatSi
81
milebis raodenoba toli iqneba
82
davuSvaT gasanawilebeli nivTiereba procesis dasawyisSi aris mxolod G fazaSi da aqvs
koncentracia X. sawyis momentSi L fazaSi gasanawilebeli nivTierebis koncentracia nulis tolia (X=0).
Tu gamanawilebel fazebs moviyvanT erTmaneTTan kontaqtSi, maSin gasanawilebeli nivTiereba
daiwyebs gadasvlas G fazidan L fazaSi. L fazaSi M gasanawilebeli nivTierebis gamoCenisTanave
iwyeba misi ukumimarTulebiT gadasvla. drois raRac momentSi M gasanawilebeli nivTierebis
gadasvla G fazidan L fazaSi metia ukuprocesze. raRac drois gasvlis Semdeg pirdapiri da ukuprocesis
sidideebi Tanabrdeba anu orive fazaSi gasanawilebeli nivTiereba Tanabari raodenobiTaa. am
moments ewodeba wonasworuli mdgomareoba. aseTi wonasworoba myardeba M gasanawilebeli
nivTierebis G da L fazebSi koncentraciaTa Tanafardobis mkacrad garkveuli mniSvnelobisaTvis. am
koncentracias ewodeba wonasworuli koncentracia.
wonasworobis dros G fazaSi yovel X koncentracias Seesabameba L fazaSi wonasworuli Ywon
koncentracia da piriqiT, L fazaSi yovel Y koncentracias Seesabameba G fazaSi wonasworuli Xwon
koncentracia. am or sidides Soris arsebobs garkveuli funqcionaluri damokidebuleba
83
ewodeba ganawilebis koeficienti. igi tolia mrudis mocemul wertilSi gavlebuli mxebis mier
abscisaTa RerZis dadebiT mimarTulebasTan Sedgenili kuTxis tangensisa.
wonasworuli damokidebuleba gviCvenebs, ara marto procesis mimarTulebas, aramed agreTve
gasanawilebeli nivTierebis gadasvlis siCqares erTi fazidan meoreSi.
sxvaoba faqtobriv da wonasworul koncentraciebs Soris axasiaTebs wonasworuli
mdgomareobis miuRwevlobis xarisxs da warmoadgens masacvlis procesebis SemzRudvel sidides.
masacvlis siCqaris koeficientebis da mamoZravebeli Zalis angariSi Seadgens masacvlis procesis
kinetikas.
zogadi kinetikuri gantolebis Tanaxmad, masacvlis procesebis siCqare pirdapirproporciulia
procesis mamoZravebeli Zalisa da ukuproporciulia difuziuri (masacvlis) winaRobisa.
aRvniSnoT difuziuri winaRobis sawinaarmdego sidide
K - masagadacemis koeficienti
- procesis mamoZravebeli Zala.
Zneli SesamCnevi araa, rom sidide aris masagadacemis siCqare kontaqtSi myof fazis
erTeulebs Soris.
drois erTeulSi gadatanili masa
84
gantolebas, romelic gamosaxavs damokidebulebas nivTierebis faqtobriv (muSa)
koncentraciebs Soris masagadacemis procesSi ewodeba masacvlis procesis muSa wrfe.
ganvixiloT elementaruli masacvlis aparatis sqema, romelSic xorcieldeba masacvla or, erTi da
imave mimarTulebiT moZrav fazas Soris. gamanawilebeli fazebia G da L. gasanawilebeli nivTierebis
koncentraciebi aRniSnul fazebSi (kilogrami kilogram nivTierebaze) Sesabamisad iyos Y da X.
CavTvaloT rom Y>Ywon. maSin gasanawilebeli nivTiereba gadava G fazidan L fazaSi.
Sesabamisad, G fazaSi koncentracia Semcirdeba Ysaw_dan Ysab mniSvnelobamde da amis Sedegad L
fazaSi gaizrdeba Xsaw. aparatSi usasrulod mcire zomis farTobisaTvis
აnu
anu
saidanac
85
Tu aRvniSnavT
da
86
rodesac temperatura mudmivia, wonasworul pirobebSi wonasworul fazebs Soris
damokidebuleba ganisazRvreba henris kanoniT, romlis Tanaxmad mocemul temperaturaze
xsnarSi airis moluri wili pirdapirproporciulia xsnarze airis parcialuri wnevisa
anu
anu
maSin gveqneba
87
gantoleba gviCvenebs, rom siTxeSi gasanawilebeli airis komponentis wonasworuli
koncentraciebi grafikulad gamoisaxeba swori xazebiT, romlebic gadis koordinatTa saTaveze da
romelTa daxris kuTxis tangensi tolia m sididisa da damokidebulia temperaturasa da wnevaze
wnevis gazrdiT da temperaturis SemcirebiT siTxeSi airis xsnadoba izrdeba. rodesac siTxe
wonasworobaSia masSi gaxsnil airTan, maSin henris kanons emorCileba narevSi yvela airis
komponenti.
88
mxriv aRsaniSnavia, rom radgan procesis saSualo mamoZravebeli Zala naklebia, amitom absorberis
gabaritebi da masa SedarebiT didi gamodis.
89
(romlebze Camodinebis Sedegad siTxe iSleba da warmoiqmneba didi sakontaqto zedapiri),
barbotaJiT momuSave absorberebad, romlebSic sakontaqto zedapirebi warmoiqmneba airis gavliT
uSualod siTxeSi, gamfrqvevian absorberebad, romlebSic sakontaqto zedapiri warmoiqmneba airSi
siTxis gafrqveviT.
zedapirul absorberSi (nax. 46) airs atareben moZravi siTxis zedapirze. aseT absorberSi
sakontaqto zedapiri didi araa. amitom ramdenime aparats ayeneben mimdevrobiT, sadac airi da siTxe
moZraoben urTierTSemxvedri mimarTulebiT. absorber Sedgeba horizontaluri milebisagan 2,
romlebSic gadis siTxe. misi sawinaaRmdego mimarTukebiT moZraobs airi. siTxis donis
SenarCuneba xdeba zRudis 3 meSveobiT. absorberis gagrileba xdeba milebze siTxis dasxurebiT,
romlis Tanabari ganawilebisaTvis milebis zemodan dayenebulia gamacivebeli siTxis gamanawilebeli
1.
90
nax. 47. afskuri absorberi
1-mili, 2-iTxis gamanawilebeli, 3-afskis brtyeli mimmarTveli
91
nax. 48. gamfrqvevi absorberi
amocana 8.1.
masagadacemis procesSi gasanawilebeli nivTierebis sawyisi koncentracia pirvel fazaSi
Seadgens Ysaw=0,2 kg/kg, xolo saboloo koncentracia tolia Ysab=0,05 kg/kg. pirveli fazidan meoreSi
gadasuli nivTierebis raodenobaa M=10 kg. gansazRvreT pirveli fazis saboloo masa.
amoxsna
masabsa da koncentraciebs Soris damokidebulebas aqvs saxe:
92
amitom SegviZlia davweroT
amocana 8.2.
absorbciis procesSi pirveli fazis koncentraciebia Ysaw=0,1 kg/kg da
Ysab=0,05 kg/kg. meore fazis sawyisi masaa L=20 kg. erTi fazidan meoreSi
gasasuli gasanawilebeli nivTierebis raodenoba tolia M=5 kg. meore fazis sawyisi
koncentracia Xsaw=0 kg/kg. gamoTvaleT meore fazis saboloo koncentracia.
amoxsna
jer ganvsazRvroT pirveli fazis masa
gaviTvaliswinoT formula
saidanac gveqneba
93
adsorbcia ewodeba airis an orTqlis narevidan an xsnaridan gaxsnili nivTierebis SerCeviT
STanTqmas myari mSTanTqmelis mier, romelsac adsorbenti ewodeba.
STanTqmul nivTierebas ewodeba adsorbtivi.
adsorbciisaTvis damaxasiaTebelia SerCeviTi STanTqma da ukuprocesis arseboba.
ukuprocesis (Seqcevadobis) ganxorcielebis SesaZleblobis gamo STanTqmuli nivTiereba garkveul
pirobebSi SeiZleba gamoiyos mSTanTqmelisgan (adsorbentidan). ukuprocess ewodeba desorbcia.
adsorbcia Zalze farTod gamoiyeneba mrewvelobis sxvadasxva dargSi airebis gasaSrobad da
xsnarebis gasawmendad da gasakrialeblad, orTqlisa da airis narevis dasayofad, gamxsnelidan
Rirebuli aqroladi nivTierebis gamosayofad.
kvebis mrewvelobaSi adsorbcia gamoiyeneba difuziuri wvenebis gasawmendad, Saqris sirofis
gasawmendad, ludis gasakrialeblad, spirits, koniakis, aryisa da Rvinis organuli da sxva
SenaerTebisagan gasawmendad, saxameblis sirofebis gasawmendad.
ganasxvaveben qimiur da fizikur adsorbcias. fizikur adsorbcias adgili aqvs adsorbentis da
adsorbitivis molekulebis erTmaneTTan vander-vaalsis ZalebiT mizidvis SemTxvevaSi. am
SemTxvevaSi ar warmoiqmneba qimiuri naerTi.
orTqlis STanTqmis SemTxvevaSi SeiZleba adgili hqondes mis kondensacias. am
SemTxvevaSi adsorbentis forebi ivseba siTxiT. xdeba kapilaruli kondensacia, romelic warmoiSveba
adsorbentis kapilarebSi orTqlis wnevis Semcirebis Sedegad siTxis Cazneqil meniskze metad.
qimiuri adsorbciis anu qemosorbciis dros adgili aqvs qimiuri kavSiris warmoqmnas
adsorbentsa da adsorbtivs Soris.
94
2*10-4 mm), gardamavali zomis forebad (zomiT 6*10-6 _ 2*10-4 mm) da mikroforebad (zomiT 2*10-6
_ 6*10-6). Forebis zomebiT ganisazRvreba adsorbentis StanTqmis unarianoba.
adsorbciis dros SeiZleba warmoiqmnas erTi molekulis sisqis mqone adsorbtivis molekulebis
fena (monomolekuluri adsorbcia) an ramdenime molekulis sisqis fena (polimolekuluri adsorbcia).
adsorbentebi xasiaTdeba garkveuli nivTierebebis StanTqmis unarianobiT (aqtiurobiT),
romelic ganisazRvreba adsorbentis masis an moculobis erTeulis mier StanTqmuli absorbtivis
raodenobiT.
aqtiuri naxSirebi miiReba naxSirbadSemcveli nivTierebebis (xis, torfis, Zvlebis 95sset95.)
gamowviT. gaaqtiureba xdeba maTi damuSavebiT 9000C temperaturaze. 95sset95s da liqior-aryis
warmoebaSi gamoiyeneba aryis xis da bambukisagan miRebuli gaaqtiurebuli naxSiri. gaaqtiurebuli
naxSirisaTvis kuTri muSa farTobi Seadgens 600_1750 m 2/gr, nayaris simkvrivea 250_450 kg/m3,
mikroforebis moculobaa 0,23_0,60 sm3/gr. Isini xasiaTdeba nacris mcire SemcvelobiT (8 %-ze
naklebi).
adsorbciuli gawmendis efeqturoba damokidebulia adsorbentis struqturaze da mikroforebis
moculobaze. Rekomendebulia im naxSirebis gamoyeneba, romelTa mikroforebis moculoba 0,3
sm3/gr-is farglebSia. Am forebis zomebi gansazRvravs StanTqmis siCqares. optimalurad iTvleba
naxSirebi, romelTa mikroforebis zoma aris sazRvrebSi 0,8_10 nanometri.
aqtiuri naxSirebi gamoiyeneba gamonabolqvi da warmoebaSi gamoyofili airebis
gasawmendad.
spirtisa da liqior-aryis warmoebaSi gaaqtiurebuli naxSiri gamoiyeneba spirtisagan da wylis
gamosayofad, spirtuli rqtifikatebis (aldehidebis, ketonebis, rTuli eTeruli naerTebis, maRalmolekuluri
nivTierebebis) mosacileblad. naxSiri StanTqavs glukozasa da fruqtozas, romlebsac Seicavs zogierTi
xarisxis arayi.
aqtiuri naxSirebi gamoiyeneba ludis da xilis wvenebis gasakrialeblad. Zvlebisagan miRebuli
aqtiuri naxSiri gamoiyeneba Saqris sirofis gaRiavebisaTvis. wvrilmarcvlovani dekolaris naxSiri
gamoiyeneba Saqris sirofebis, koniakis, Rvinis, xilis wvenebis, eTerzeTebis da Jelatinis
gasawmendad.
silikogeli warmoadgens siliciumis mJavas gelisagan miRebul gauwyloebul nivTierebas. mas
Rebuloben natriumis silikatis mineraluri mJavebiT an maTi marilxsnarebiT damuSavebis gziT.
silikogelebis xvedriTi forovneba Seadgens 400_780 m2/gr, nayari simkvrive tolia 100_800 kg/m3,
xolo granulebis diametric aris 7 m-mde.
silikogeli gamoiyeneba haeris gamosaSrobad, ludis da xilis wvenebis gasakrialeblad.
95
ceolitebi warmoadgens bunebrivi an sinTetikuri warmoSobis wylian alumosilikatebs. maTi
forebis zomebi sorbtivis molekulebis zomebis Tanazomieria. 96sset ceolitebs uwodeben molekulur
bades.
ceolitebi xasiaTdeba maRali StanTqmisunarianobiT. isini gamoiyeneba wvenebis
gasakrialeblad, agreTve haeris gamosaSrobad. maT mrewveloba uSvebs 2_5 mm zomis granulebis
saxiT.
Tixa da sxva Tixismagvari sorbentebi_bentonituri Tixebi montmorilonitis safuZvelze da
maTeTrebeli Tixebi: gumbrini, askaniti da sxva warmoadgens maRaldispersiul sistemebs rTuli
qimiuri SedgenilobiT. maTSi Sedis SiO2, Al2O3, Fe2O3, CaO, MgO da sxva liTonebis oqsidebi.
bunebrivi Tixebis gaaqtiurebis yvelaze gavrcelebul saxes wamoadgens maTi damuSaveba
mineraluri mJavebiT. damuSavebis procesSi maT Sordeba kalciumis, magniumis, rkinis da sxva
liTonebis oqsidebi, xdeba damatebiTi forebis warmoqmna. Tixebis kuTri zedapiri Seadgens 20_100
m2/gr. forebis saSualo radiusia 3_10 nanometri.
96
an
97
garkveuli drois ganmavlobaSi adsorbciis frontis profili ar icvleba. adsorbentis frontis
muSaobis dros, romlis ganmavlobaSi is xdeba adsorbtiviT najeri, ewodeba adsorbentis frontis
formirebis dro.
adsorbciis zona droSi gadaadgildeba adsorbentis mTeli fenis gaswvriv. amave dros mdovred
icvleba adsorbentis koncentracia fenaSi. adgili aqvs adsorbciis frontis raRac mudmivi siCqariT
gadaadgilebas. moments, romelic Seesabameba adsorbtivis Seucvlelad gavlas adsorbentSi
Seesabameba procesis dasasruli. am dros adsorbtivis saSualo koncentracias fenaSi ewodeba
adsorbentis fenis dinamikuri wonasworoba.
adsorbentis sisqis im monakveTs, romelSic mimdinareobs STanTqmuli nivTierebis
koncentraciis cvlileba sawyisi mniSvnelobidan saboloo mniSvnelobamde (STanTqmis Sewyvetamde)
ewodeba muSa fena, xolo Sesabamis dros _ ewodeba dacvis moqmedebis dro. adsorbciis frontis
mudmivi siCqariT gadaadgilebasa da dacvis moqmedebis dros Soris damokidebuleba gamoisaxeba
i.a.Silovis Semdegi gantolebiT
- adsorbentis forovneba;
98
Pprocesis organizaciis mixedviT adsorberebi iyofa perioduli da uwyveti qmedebis aparatebad.
perioduli qmedebis aparatebi arsebobs uZrav da fsevdogaTxevadebul Sriani. xsnarebis gasawmendad
spirtisa da Rvinis warmoebaSi gamoiyeneba moculobiTi Semreviani adsorberebi.
sasursaTo warmoebaSi SedarebiT farTodaa gavrcelebuli vertikaluri cilindruli perioduli
qmedebis adsorberi. granulirebuli adsorbentis garkveuli raodenoba adsorberis korpusSi 1
CaitvirTeba sarqvelidan. korpusSi aris perforirebuli tixari 2, romelzec moTavsdeba adsorbenti 4.
aseTi adsorberebi gamoiyeneba airisa da orTqlis narevebis, aseve Txevadi xsnarebis adsorbciuli
gawmendisaTvis.
99
desorbciis ZiriTad meTods warmoadgens STanTqmuli nivTierebis gamodevna adsorbentidan
raime sxva nivTierebiT, magaliTad, gajerebuli wylis orTqliT, romelic xasiaTdeba adsorbciis
saukeTeso unariT. procesis daCqarebis mizniT mas axorcieleben maRal temperaturaze.
vertikaluri adsorberi koaqsialurad ganlagebul perforirebul cilindrebs Soris
moTavsebuli adsorbentis uZravi feniT. am aparatis daniSnulebaa komponentebis STanTqma air-
orTql narevebidan. adsorberi Sedgeba vertikaluri korpusisagan 1, romlis SigniT koaqsialurad
ganlagebulia ori perforirebuli cilindri 2, 3. maT Soris xdeba adsorbentis 4 moTavseba. adsorbciis
procesSi air-orTqlis narevi Sedis adsorberis centralur milSi 5 da perforirebuli cilindris 2 gavlis
Semdeg kontaqtSi moxvdeba adsorbentTan 4. Ukanaskneli STanTqavs miznobriv components.
namuSevari air-orTqlis narevi gaivlis perforirebul cilindrSi 3 da Semdgom gadis atmosferoSi.
adsorbciis procesis dasrulebis Semdeg adsorbenti kargavs STanTqmis unars da saWiro xdeba
misi regeneracia anu desorbciis procesi.
adsorbirebuli nivTierebis adsorbentidan desorbciis procesi warmoadgens teqnologiuri procesis
aucilebel stadias, romelic aseve wyvets or amocanas: miznobrivi produqtis Tavisufali saxiT
gamoyofas da absorbentis regeneracias.
adsorberi fsevdogaTxevadebuli feniT. es adsorberi Sevsebulia wvrilmarcvlovani
adsorbentiT. sawyisi narevi miewodeba qveda milyelidan gamanawilebeli badis 2 gavliT. igi
kontaqtSi Sedis adsorbentTan. narevisaTvis garkveuli siCqaris miniWebis Semdeg adsorbentis
100
nawilakebi gadadis Sewonil mdgomareobaSi. aseT pirobebSi adsorbciis procesis intensivoba
mniSvnelovnad izrdeba da Sesabamisad mcirdeba procesis xangrZlivoba.
101
9. amocanebi adsorbciis procesebze
amocana 9.1.
gamoTvaleT airis narevis raodenoba adsorbciis procesSi, Tu adsorbentis raodenoba tolia
Vads=100 m3, adsorbtivis koncentracia adsorbentSi Seadgens Xsaw=0,01 kg/kg da Xsab=0,05 kg/kg. airis
narevSi adsorbtivis koncentraciebi Sesabamisad tolia Ysaw=0,01 kg/kg da Ysab=0,05 kg/kg.
amoxsna
adsorbciis procesSi wonasworobis gantolebas aqvs saxe
amocana 9.2.
gansazRvreT airis narevSi adsorbtivis saboloo raodenoba yovel kilogramze,
Tu narevis sawyisi raodenoba tolia G=50 kg. adsorbtivis sawyisi Semcveloba
Ysaw=0,1 kg/kg. adsorbentis raodenoba Seadgens Vads=50 kg da masSi
adsorbtivis sawyisi da saboloo Semcveloba Sesabamisad Seadgens Xsaw=0,0
kg/kg da Xsab=0,05 kg/kg.
amoxsna
adsorbciis procesSi wonasworobis gantolebas aqvs saxe
102
10. eqstraqciis procesebi
103
gasanawilebeli nivTierebis gadasvlas erTi Txevadi fazidan (sawyisi xsnaridan) meoreSi
(eqstragentSi) wonasworobis damyarebamde (anu fazaTa qimiuri potencialis gaTanabrebamde)
procesSi monawileobs sami komponenti (K=3) da ori faza ( =2). fazaTa kanonis Tanaxmad sistemis
mdgomareobis variantebis raodenoba 3-is tolia. temperatura da wneva, rogorc wesi, eqstraqciis
procesis dros mudmivi sidideebia. amitom eqstraqciuli sistemis variaciuloba 1-is toli iqneba.
aRniSnulidan gamomdinare, wonasworul mdgomareobaSi gasanawilebeli nivTierebis
mocemul koncentracias Seesabameba meore fazis garkveuli koncentracia.
eqstraqciis procesis wonasworuli mdgomareoba xasiaTdeba ganawilebis koeficientiT, romelic
tolia eqstragirebuli nivTierebis wonasworuli koncentraciebis Tanafardobisa orive fazaSi _ eqstraqtSi
da rafinatSi.
najeri xsnarebis umartives sistemebSi, ganawilebis koeficientis mudmivi mniSvnelobis dros,
10.1. gamotutva
104
gamotutvis procesSi wonasworoba maSin myardeba, rodesac erTmaneTs utoldeba gaxsnili
nivTierebis qimiuri potenciali da misive qimiuri potenciali myar nivTierebaSi. xsnaris miRweul
koncentracias, romelic Seesabameba mis najerobas, ewodeba xsnadoba.
gamotutva warmoadgens rTul mravalstadiur process, romlis drosac xdeba gamxsnelis difuzia
myari nivTierebis forebSi, gamosatuti nivTierebis gaxsna da misi difuzia myari sxeulis kapilarebis
siRrmidan mis zedapirze fazaTa gamyof zedapiramde da masagadacema saeqstraqcio nivTierebis
Txevad gamxsnelSi eqstraqciis centramde.
procesis CamoTvlili oTxi stadiidan masagadacemis siCqaris malimitirebels, rogorc wesi,
warmoadgens bolo ori stadia, vinaidan masagadacema pirvel or stadiaze gacilebiT ufro swrafad
mimdinareobs, vidre danarCen orze.
gamotutvis mamoZravebel Zalas warmoadgens sxvaoba myari sxeulis zedapirze saeqstraqcio
nivTierebis Ysaz=Ywon koncentraciasa da eqstragentis masaSi mis saSualo YsaS koncentracias Soris.
am SemTxvevaSi procesis siCqare
molekuluri difuziis siCqare sisqis mqone sasazRvro fenaSi ganisazRvreba fikis gantolebiT
105
Znelad dasayofi emulsiebis SemTxvevaSi yoveli seqciis Semdeg dayofis aseTma
organizebam SeiZleba migviyvanos aparatis gabarituli zomebis sagrZnob gazrdamde.
diferencialur-kontaqturi eqstraqtorebi uzrunvelyofs fazaTa Soris mudmiv kontaqts da
koncentratis mdovre cvlilebas fazebSi. fazaTa ganivi gadaadgilebis gamo SeiZleba adgili hqondes
saSualo mamoZravebeli Zalis Semcirebas idealuri gamotutvis aparatebTan SedarebiT.
Txevadi fazis dispergirebisaTvis moiTxoveba energies daxarjva. daxarjuli energiis saxis
mixedviT eqstraqtorebi SeiZleba iyos garedan energiis miwodebiT da miwodebis gareSe. garegani
energia urTierTmoqmed fazebs SeiZleba miewodos Semrevi mowyobilobiT, vibratorebiT,
pulsatorebiT. magaliTad, vibratorebiT _ vibropulsaciur eqstraqtorebSi, centridanuli Zalis saxiT _
centridanul eqstraqtorebSi, kinetikuri energiis nakadiT _ eJeqtorul da inJeqtorul eqstraqtorebSi.
Semrev-dasawdomi eqstraqtori Sedgeba ramdenime safexurisgan. yoveli maTgani Seicavs
Semrevs da damyofs. SemrevSi gare energiis miwodebis xarjze xdeba erTi Txevadi fazis dispergireba
dispersiuli fazis warmoqmniT, romelic nawildeba meore fazaSi. dispersiuli faza SeiZleba iyos rogorc
msubuqi, ise mZime.
damyofSi, romelic Tavis mxriv warmoadgens saleqars (ufro Tanamedrove mowyobilobebSi _
separators) xdeba emulsiis dayofa rafinadad da eqstraqtad.
ramodenime Semrev-saleqari mowyobilobis (seqciebis) SeerTebiT (kombinaciiT) miiReba
sxvadasxva sqemis mqone saeqstraqcio mowyobilobebi.
warmodgenili sqema xasiaTdeba rigi naklovanebebiT. kerZod, maRali liTonSemcvelobiT,
mniSvnelovani energodanaxarjebiT da didi sawarmoo farTobiT.
106
TefSebiani eqstraqtori warmoadgens sxvadasxva konstruqciis perforirebuli TefSebis
anakrebs. TefSebi aRWurvilia gadasadeni mowyobilobebiT. fazaTa Soris urTierTqmedeba
mimdinareobs maTi urTierTgadamkveTi moZraobiT yovel TefSze. Dispergirebuli faza (mZime an
msubuqi) gaivlis TefSebis naxvretebSi da daiyofa wvril wveTebad. dispersuli (brtyeli) faza
gadaadgildeba TfSebis gaswvriv da misi gadasvla Semdgom TefSze xdeba gadasxmiT gravitaciuli
Zalis zemoqmedebiT. TefSebze wvrili wveTebi warmoqmnis brtyel fenas TefSis zemoT (mZime
siTxe) an TefSis qvemoT (msubuqi siTxe). aseTi moZraobis Sedegad xdeba siTxeebis sakontaqto
zedapiris gazrda da eqstraqciis procesis intensifikacia. eqstraqtoris seqcionireba amcirebs fazaTa
ukuSerevas da uzrunvelyofs procesis mamoZravebeli Zalis gazrdas.
dispersuli fazis siCqare TefSebis naxvretebSi ganisazRvreba Wavluri reJimis SeqmniT (siTxis
uwyveti wvrili swrafi nakadi). siTxis gravitaciuli siCqare, romelzec xdeba wveTovani reJimis
WavlurSi gadasvla, ganisazRvreba TefSebis naxvretebis diametric mixedviT Semdegi formuliT:
107
1-cilindruli korpusi, 2-gadasasxmeli mowyobiloba, 3-perforirebuli TefSebi
eqstraqtoris zeda da qveda nawilebSi ganlagebulia daleqvis zonebi. eqstraqtis msubuqi fazis
wveTebi moZraobs zemoT da ganlagdeba zeda saleqar zonaSi. Qveda saleqar zonaSi ki moxvdeba
mZime siTxis nawili da daileqeba rafinatis saxiT.
eqstraqciis procesis intensifikaciisaTvis eqstraqtori aRWurvilia vibratorebiT an pulsatorebiT,
romlebic xels uwyobs siTxis moZraobis intensivobis amaRlebas. am eqstraqtorebSi urTierTmoqmedi
108
siTxeebi modis rxeviT moZraobaSi, rac zrdis gasanawilebeli nivTierebis eqstragentSi gadasvlis
siCqares da, Sesabamisad, amcirebs procesis xangrZlivobas.
eqstraqtorebi xasiaTdeba konstruqciis simartiviT, eqspluataciaze mcire danaxarjebiT da dabali
RirebulebiT.
siTxes rxeviTi moZraoba SeiZeba mianiWos korpusis gareT dayenebulma pulsatorma an
winsvliT-ukuqceviTi moZraobis mqone TefSebis sistemam, romlebic ganlagebulia uSualod korpusis
SigniT da damagrebulia erT RerZze. pirvel SemTxvevaSi eqstraqtori aris pulsaciuri, xolo meore
SemTxvevaSi _ vibraciuli. pulsaciur eqstraqtorebSi siTxeze pulsaciis gadacema xdeba daWirxnili
airiT. rxevis amplituda ganisazRvreba SekumSuli airis wneviT. pulsaciis sixSire icvleba sazRvrebSi
30_250 rxeva/wT-Si, xolo amplitude Seadgens 2_25 mm-s.
perkoliatori warmoadgens vertikalur cilindrul aparats konusuri ZiriTa da saxuraviT. Zirze
ganlagebulia bade, romelzec zeda saxuravis gavliT CaitvirTeba daqucmacebuli myari produqti.
gamotutvis Semdeg produqtis narCeni gamoitvirTeba qveda saxravis gaxsnis Semdeg.
109
perkoliatorebis batarea muSaobs ukunavis principiT. nebismier aparatSi, romelSic miiRweva
saeqstraqcio nivTierebis saWiro doneze gamoReba, xdeba procesis Sewyveta, eqstrahirebuli masalis
gamotvirTva, axali saeqstraqcio nedleuliT Sevseba da eqstraqciis procesis ganaxleba. eqstrahirebuli
produqtis gamotvirTva xorcieldeba TviTdinebiT, hidrostatikuri dawnevis xarjze. mTlianad batarea
uwyvetad muSaobs.
fsevdogaTxevadebuli feniT momuSave eqstraqtorebi saSualebas iZleva gaizardos procesis
ganmavlobaSi gamotutvisa da gaxsnis efeqturoba.
aparati warmoadgens kolonas, romlis Zirze ganlagebulia muSa agentis gamanawilebeli bade.
am badeze itvirTeba daqucmacebuli fxvieri produqti. gamxsneli miewodeba badis qveda mxridan.
misi siCqare ise SeirCeva, rom wnevaTa sxvaoba badeSi Sesvlamde da fenidan gamosvlis momentSi
uzrunvelyofdes masalis fsevdogaTxevadebuli fenis warmoSobas da adgili hqondes nawilakebis
watacebas. aseTi aparatebi SeiZleba muSaobdes naxevraduwyvet an uwyvet reJimSi.
uwyveti qmedebis difuziurma aparatebma farTo gamoyeneba poves Saqris warmoebaSi
Warxlis burbuSelidan Saqris gamosayofad.
daxrili orSnekiani difuziuri aparatis daxris kuTxe horizontis mimarT Seadgens 8_100. aparati
aRWurvilia Sewyvilebuli ori SnekiT da CamtvirTi bunkeriT. Snekebi warmoadgens paralelur
lilvebze xraxnulad dasmul frTovanebs, romlebic erTimeoreSi Sedian. Snekebis aseTi konstruqcia
uzrunvelyofs Warxlis burbuSelasa da Txevadi muSa agentis erTmaneTTan intensiur kontaqts da,
Sesabamisad, procesis intensifikacias. SnekebiT xdeba Warxlis burbuSelas gadaadgileba da misi
danadgaridan Srotis (rafintis) saxiT uwyvetad gadmotvirTva. Warxlis burbuSela SnekebiT
gadaadgildeba qemodan zemoT.
korpusis SigniT Snekebis qveS dayenebulia kontr-frTebi da winaRobebi, romlebic xels
uwyoben Warxlis burbuSelas da eqstragentis (wylis) erTmaneTTan intensiur kontaqts, rac aseve xels
uwyobs eqstraqciis procesis maRalefeqtur doneze Catarebas.
aparati aseve aRWurvilia gamaxurebeli mowyobilobiT procesis optimizaciis mizniT.
110
nax. 58. daxrili orSnekiani difuziuri saeqstraqcio aparati
1, 8-eleqtroZravebi. 2-mimRebi bunkeri, 3-saxuravi, 4-frTovanebi, 5-winaRobebi, 6, 9-frTovanebi, 10-
Sneki, 11-gamaxurebeli sakani, 12-bade, 13-difuzirebuli wvenis gamomyvani Stuceri, 14-wibo, 15-
izolacia, 16-sawinaaRmdego frTovana
amocana 10.1.
111
saeqstraqcio nivTierebaSi L=200 kg. eqstraqtuli nivTierebis raodenoba Seadgens XL=20 %.
eqstragentis masa tolia G=400 kg. eqstragentis sawyisi koncentraciaa Xsaw=0 %. miRebul eqstraqtSi
miznobrivi komponentis koncentraciaa Ysab=4 %. gamoTvaleT rafinatis raodenoba.
amoxsna
materialuri balansis gaTvaliswinebiT SegviZlia davweroT
saidanac gveqneba
112
_ siTbos gadacemis kombinirebuli xerxebis gamoyeneba, rac iZleva Srobis obieqtis saWiro
temperaturamde SedarebiT racionalurad gacxelebis saSualebas;
_ kombinirebuli saSrobi agregatebis Seqmna, romlebic uzrunvelyofen Srobis optimalur pirobebSi
Catarebas;
_ Caketili cikliT momuSave saSrobi agregatebis Seqmna.
gasaSrob masalaze siTbos gadacemis gzebis mixedviT gamoiyeneba Srobis Semdegi xerxebi:
_ konveqciuri anu airiT Sroba _ siTbos gadacema xorcieldeba gasaSrobi masalisa da gamSrobi
agentis uSualo kontaqtis gziT;
_ kontaqturi Sroba _ siTbos gadacema Tbomataridan (magaliTad wylis orTqlidan) masalaze
xorcieldeba gamyofi kedlis gavliT (yru orTqliT gacxeleba;
_ radiaciuli Sroba _ siTbos gadacema xdeba infrawiTeli sxivebis gamomsxiveblidan;
_ dieleqtrikuli Sroba (maRalsixSiruli da zemaRali sixSiris deniT) _ siTbos gadacema xdeba maRali
sixSiris denis velSi;
_ sublimaciuri Sroba _ gayinul mdgomareobaSi myofi produqtis Sroba Rrma vakuumSi.
113
adsorbciis unari. adsorbciuli tenis Sekaveba xdeba molekuluri Zalebis gavleniT. tenis adsorbcia
xasiaTdeba siTbos gamoyofiT, romelsac ewodeba hidrataciis siTbo.
osmosurad dakavSirebuli teni, anu gajijvis teni ganTavsebulia ujredebis SigniT da misi
Sekaveba xdeba osmosuri ZalebiT.
kapilarulad dakavSirebuli teni ganTavsebulia mikro da makro kapilarebis SigniT. es teni
meqanikuradaa dakavSirebuli nivTierebasTan da SedarebiT iolad scildeba mas. nivTierebis zedapirze
orTqlis wneva miT ufro naklebia, rac ufro mtkicea kavSiri nivTierebasa da wyals Soris. SedarebiT
mtkicea es kavSiri higroskopiul nivTierebebSi.
114
11.3. Srobis siCqare
(monakveTi B-C). es periodi grZeldeba masalis tenianobis pirveli kritikuli siCqaris Wkr
miRwevamde, ris Semdeg iwyeba Srobis siCqaris klebis periodi. am periodSi masalis tenianobis
klebis suCqare gamoisaxeba mrudiT C-E.
115
nax. 59. Srobis da siCqaris mrudebi
a-Srobis mrudi, b-Srobis siCqaris mrudi
Srobis siCqaris Semcirebis periodSi masalas scildeba bmuli teni da misi temperatura iwevs
wonasworul Wwon tenianobas (wertili E). wonasworuli tenianobis miRwevis Semdeg wydeba
masalidan tenis mocileba. am momentSi masalis temperatra aRwevs garemomcveli (siTbos
gadamtani) airis temperaturas (wertili E1). wonasworuli temperaturis misaRwevad saWiroa garkveuli
dro.
Srobis siCqare aris tenianobis (tenSemcvelobis) cvlileba drois erTeulSi (%/sT an wm-1).
mocemuli tenianobisaTvis masalis Srobis siCqare aris mrudis mocemul wertilSi gatarebuli
mxebis abscisaTa RerZis dadebiT mimarTulebasTan Sedgenili kuTxis tangensi.
Srobis siCqaris monacemebis mixedviT aigeba Srobis siCqaris grafiki. horizontaluri ubani B-
C gansazRvravs Srobis I periods, xolo monakveTi C-E _ meore periods. Srobis pirvel periodSi
produqts Sordeba Tavisufali teni da Srobis siCqare ganisazRvreba masacvlis winaRobis gare
difuziuri zoniT anu masagadacemis konveqciuri keficientiT. C wertilSi, romelic Seesabameba pirvel
kritikul Wkr tenianobas, masalis zedapirze tenianoba higroskopiulis toli xdeba. Wkr tenianobis
miRwevis Semdeg masalidan iwyeba bmuli tenis mocileba da Srobis siCqaris mniSvneloba
mcirdeba.
116
nax. 60-ze mocemulia konveqciuri saSrobis principuli sqema. saSobi Sedgeba produqtis
satransporto mowyobilobisagan (lenturi konveieri, vagonetebi, urikebi, da sxv.), ventilatorisa da
kaloriferisagan.
saSrobze miwodebuli teniani masalis raodenoba aRvniSnoT Gsaw kg/sT, mSrali masalis
raodenoba Gsab kg/sT, masalis sawyisi da saboloo tenianoba Sesabamisad W1% da W2%, xolo
masalidan Srobis Sedegad moSorebuli tenis raodenoba W kg/sT.
tenis materialuri balansi miwodebuli saSrobi agentis (mSrali airi) mixedviT SeiZleba
Caiweros Semdegi saxiT
117
konveqciuri saSrobis Tburi balansis Sedgena xdeba imave sqemis mixedviT: saSrobSi Sedis
teniani masala raodenobiT GmSr+W, romelic ganlagebulia Gkonv kg/sT masis mqone konveierze.
saSrobSi miewodeba absoluturad mSrali airi. kaloriferSi mas gadaecema Qkal kj/sT raodenobis siTbo.
saSrob sakanSi SesaZloa damatebiT Seyvanili iqnas Qdam kj/sT raodenobis siTbo.
Tburi balansi gamoisaxeba formuliT
118
haeris mravaljeradi Sualeduri gacxelebiT da misi recirkulaciiT Srobis calkeul
zonebSi, haeris gamoSrobis Caketili cikliT da sxv.
119
nax. 62. Sroba mSrobi agentis mravaljeradi gacxelebiT
a-saSrobi mowyobiloba, b-Srobis proceesi i-d diagramaze
1-saSrobi sakani, 2-kaloriferebi
120
fardobiTi tenianoba, agreTve muSa agentis maRali siCqare saSrobSi recirkulirebuli haeris damatebis
gamo.
Srobis organizaciis ganxiluli variantebi uzrunvelyofs Srobis rbil reJims da saWiro raodenobis
siTbos gadacemas muSa agentidan produqtze, rac aucilebelia sasursaTo produqtebis Srobis dros.
Srobis rbili reJimi miiRweva mSrobi haeris sawyisi temperaturis daweviT (nawilobrivi
recirkulaciis xarjze) da misi nakadis siCqaris gazrdiT saSrobSi. ukanasknel garemoebas mivyavarT
masagadacemis koeficientis da Srobis siCqaris gazrdamde Srobis pirvel periodSi.
konveqciur saSrobebs Soris umartivesia saSrobi kamerebi. igi warmoadgens korpuss, romlis
SigniT ganlagebulia Taroebiani urikebi (vagonetebi). maT Taroebze Tavsdeba gasaSrobi teniani
masala. siTbos gadamtani muSa agenti cxeldeba kaloriferSi da saSrobSi miewodeba ventilatoriT.
cxeli haeri gaivlis gasaSrobi masalis zedapiris gawvriv an mis mTel masaSi qvevidan zeviT.
namuSevari airis nawili eqvemdebareba recirkulacias.
aseTi saSrobebi aris perioduli qmedebis da muSaobs atmosferuli wnevis pirobebSi.
gamoiyeneba mcire sawarmoebSi, produqciis gasaSrobad SedarebiT dabal temperaturaze muSaobis
rbili reJimis pirobebSi. saknisebur saSrobebs aqvT SedarebiT dabali mwarmoebloba da xasiaTdeba
produqtis araerTgvarovani SrobiT saknis sxvadasxva lokalur adgilebSi muSa agentis gansxvavebuli
siCqareebis gamo.
121
nax. 64. saSrobi sakani
1-korpusi, 2-urika (vagoneti), 3-kaloriferi, 4-ventilatori, 5-Siberi (Camketi)
122
areva, rac xels uwyobs mis Tanabar Srobas da procesis intensifikacias. es Tavis mxriv, aCqarebs
Srobis process.
123
saSualebiT, kaloriferSi gacxelebis Semdeg, miewodeba Srobis pirvel zonaSi. gamSrali masalis
gamotvirTva xdeba uwyvetad Taroebiani dozatoriT.
124
airTan erTad miliT moxvdeba separatorSi (ciklonSi), romelSic xdeba airis da produqtis
erTmaneTisagan gamoyofa. produqti gravitaciuli Zalis zemoqmedebiT moxvdeba ciklonis qveda
mxares arsebul Semkreb bunkerSi, xolo gasufTavebuli mSrobi agenti gadis atmosferoSi.
125
nax. 69. vibraciuli saSrobi
1-Rari, 2-muSa agentis mimmarTveli, 3-mkvebavi dozatori, 4-kaloriferi, 5-ventilatori, 6-sayrdenebi, 7-
eqscentriuli vibroamZravi, 8-namuSevari airis Semkrebi, 9-gamSrali produqtis Semkrebi
126
gamfrqvevi saSrobebis daniSnulebaa xsnarebis, suspenziebis da pastisebuli masalebis Sroba.
gamfrqvev saSrobebze Rebuloben mSral rZes, sasursaTo safuarebs, kvercxis fxvnils, xilis da
bostneulis mSral koncentratebs.
gafrqveul masalasTan Tbomataris (airis) uSualo kontaqtis Sedegad TiTqmis myisierad xdeba
Tbomasagadacemis procesi. gasaSrobi masalis saSrobSi yofnis xangrZlioba ar aRemateba 50 wm-s.
gamfrqvevi saSrobebis upiratesobas sxva saSrobebTan SedarebiT warmoadgens maRali
temperaturis mqone Tbogadamtanis gamoyenebis SesaZlebloba iseTi masalebis SrobisaTvis,
romlebic ar aris medegi Termuli zemoqmedebis mimarT.
127
nax. 73. pastis saSrobi
1-Semrevi mowyobiloba, 2-gamanawilebeli badro, 3-kaloriferi,
4-eleqtroZrava, 5-CamtvirTi bunkeri, 6-saSrobi, 7-ventilatori,
8-ciklonis, 9-dozatori
gamfrqvevi saSrobebi xasiaTdeba orTqlis kuTri arevis unariT 20 kg/m3-mde, Tbomataris didi
xarjiT, maRali materialuri da energotevadobiT.
meqanikuri gafrqvevis dros gamoiyeneba gamfrqvevebi, sadac siTxe miewodeba 2,0 _ 20 mpa
wneviT. gafrqvevis xarisxi damokidebulia turbulizaciis xarisxze.
sublimaciuri saSrobebi gamoiyeneba ZviradRirebuli sasursaTo produqtebis gasaSrobad,
rodesac gamSral produqts moeTxoveba biologiuri Rirebulebis SenarCuneba xangrZlivi Senaxvis
pirobebSi (magaliTad, gayinul mdgomareobaSi xorci, bostneuli, xili da sxv.) sublimaciuri Sroba
tardeba Rrma vakuumis pirobebSi, romlis drosac wneva icvleba 133,3 _ 13,3 pa da ufro dabal
farglebSi.
sublimaciuri Srobis procesSi produqtSi arsebuli teni iyineba da yinulis fazidan uSualod
gadadis orTqlis fazaSi Txevadi mdgomareobis gavlis gareSe. produqtis zedapiridan tenis gadatana
orTqlis saxiT xdeba efuziis gziT, anu orTqlis molekulebis gadaadgileba xdeba erTmaneTTan
Sejaxebis gareSe.
sublimaciuri saSrobi Sedgeba sublimaciuri saknisagan (sublimatori), romelSic ganlagebulia
Rrutaniani filebi da gamosayini kondensatori. filebis SigniT cirkulirebs cxeli wyali. gasaSrobi masala
xonCebiT Tavsdeba filebze. xonCebs gaaCniaT specialuri wiboebi, romlebic warmoqmnis haeris
fenas am xonCebsa da filebs Soris. xonCebze siTbo gadaecema radiaciiT. Srobis dros warmoqmnili
orTqlis da haeris narevi sublimatoridan gadadis kondensatorSi. kondensator-gamomyinavi
warmoadgens garsacmmilebian Tbogadamcems, romlis milebs Soris cirkulirebs macivar-agenti
(amiaki). kondensator-gamomyinavi CarTulia sacirkulacio konturSi amiakis macivari danadgaris
saorTqlebelTan. vakuum-tumbos daniSnulebaa arakondensirebuli airebis gawova. kondensatoris
128
milebSi xdeba wylis orTqlis kondensacia da gamoyinva. sublimaciuri saSrobi aRWurvilia
monacvleobiT momuSave ori kondensatoriT. rodesac erT kondensatorSi mimdinareobs kondensacia
da gayinva, maSin meore kondensatorSi mimdinareobs CamolRoba yinulis mosacileblad.
masalidan tenis mocileba xdeba sam stadiad: pirvel stadiaze wnevis Semcirebis dros
mimdinareobs TviTgayinva da yinulis sublimacia masalis mier gacemuli siTbos xarjze. am dros
masalas scildeba tenis 15 %. sublimaciis meore stadiaze masalas scildeba tenis ZiriTadi nawili.
mesame stadiaze mimdinareobs Tburi Sroba, ris xarjzec masalas scildeba tenis darCenili nawili.
Termoradiaciuli saSrobebi gamoiyeneba marcvlovani masalebis (magaliTad, lobio, barda,
soio, wiwibura da sxv.) dasamuSaveblad. infrawiTeli sxivebiT Srobis procesSi asaorTqleblad saWiro
siTbo gadaecema Tburi gamosxivebiT. Tburi gamosxivebis generators warmoadgens specialuri
naTurebi, agreTve gaxurebuli keramikuli an liTonis zedapirebi.
TbogamosxivebiT Srobis procesSi gasaSrobi masalis farTobis erTeuls gadaecema gacilebiT
meti siTbos raodenoba, vidre airebiT an kontaqturi Srobis dros. Srobis proceSi sagrZnoblad
Cqardeba. Srobis xangrZlioba Txelfeniani masalebis infrawiTeli sxivebiT Srobis SemTxvevaSi
mcirdeba daaxloebiT 80 _ 100-jer.
radiaciuli saSrobi airis gamaxurebliani gamomsxiveblebiT warmodgenilia nax. 75-ze.
airis radiaciuli saSrobebi martivia konstruqciulad da ufro iafia naTurebian saSrobebTan
SedarebiT. am saSrobebSi gamomsxivebeli zedapiri cxeldeba airiT, romelic iwvis uSualod
gamomsxiveblis qveS an namwvi airebiT, romelic miewodeba gamomsxiveblebis SigniT arsebul
RruSi.
129
nax. 75. radiaciuli saSrobi
1-konveieri, 2-airis Semberi, 3-airis gamacxeleblebi,
4-gamomsxivebeli, 5-gamwovi mili
130
maRali sixSiris deniT Srobis SemTxvevaSi didia energiis kuTri danaxarji (2,5 _ 5,0 kvt.sT 1
kg aorTqlebul tenze). saSrobis konstruqcia SedarebiT rTuli da Zviria sxva saSrobebTan SedarebiT.
amitom maRalsixSiruli saSrobebis gamoyeneba mizanSewonilia ZviradRirebuli produqtebis Tburi
damuSavebisaTvis.
131
Pnaj - najeri orTqlis wneva, pa.
energiis xarji haeris gamaxurebelSi tolia
amocana 11.1.
gasaSrobi masalis sawyisi tenianoba Seadgens W1 =80%, xolo misi masaa G1=100 kg. Srobis
procesis dasasruls miiRes G2=40 kg gamSrali masa. gamoTvaleT miRebuli produqtis tenianoba.
amoxsna
masebis balanss aqvs saxe
aqedan gveqneba
132
amocana 11.2.
200 kg nedleulidan Srobis procesis dasasruls miiRes G2=100 kg produqti. sawyisi
tenSemcveloba Seadgenda X1=0,2, xolo saboloo X2=0,1. haeris kuTri wona tolia =1,3 kg/m3.
amocana 11.3.
gasaSrobad aiRes G1=50 kg masala. konveqciuri xerxiT gaSrobis Semdeg miiRes G2=20 kg
mSrali produqti. mSrobi agentis TboSemcveloba kaloriferSi Sesvlamde iyo QSes=10 kj, xolo
kaloriferidan gamosvlis Semdeg Qgam=500 kj. masalis kuTri siTbotevadoba Cmas=4 kj/kg0C, xolo
produqtisa Cprod=3,5 kj/kg0C. masalisa da produqtis temperaturebi Sesabamisad tolia tmas=200C da
tprod=600C. Tbodanakargebi Seadgens Qdan=80 kj. iangariSeT kaloriferSi daxarjuli siTbos raodenoba.
amoxsna
vwerT siTburi balansis gantolebas
კჯ
133
gamoxda da reqtifikacia aris erTgvarovani siTxeebis dayofis procesebi maTi komponentebis
aqroladobis kriteriumebis Sesabamisad.
komponentebis aqroladoba ganisazRvreba maTi duRilis temperaturis mixedviT: rac ufro
dabalia duRilis temperatura, miT maRalia aqroladoba.
gamoxda gamoiyeneba narevis uxeSi dayofisaTvis. narevi daiyofa distilatad, romelic
gamdidrebulia aqroladi nivTierebiT da kubis narCenad.
yvelaze martivi narevi Sedgeba ori komponentisagan. aseT narevs ewodeba binaluri.
orkomponentiani narevis Tavisuflebis xarisxi fazaTa kanonis Tanaxmad Seadgens
134
saidanac miviRebT
saidanac gveqneba
an
135
rogorc wesi, gamoxdisa da reqtifikaciis procesebi tardeba izobarul pirobebSi.
136
narevis Tavze saerTo wneva tolia sufTa komponentebis wnevaTa jaisa imave temperaturaze
(P=PA+PB). aqedan Cans, rom atmosferuli wnevis dros narevis Tavze wylis ortqlis wneva tolia
nax. 79-ze naCvenebia diagrama, romliTac ganisazRvreba wylis orTqliT gamoxdis dros
duRilis temperatura, romelic warmoadgens wylis orTqlisa da sxva siTxeebis drekadobaTa
gadakveTis wertilebs.
137
nax. 80. wylis orTqliT gamoxdis principuli sqema
1-kubi, 2-kondensatori, 3-separatori
138
reqtifikacia aris narevis dayofa komponentebad siTxis mravaljeradi aorTqlebiT da
kondensaciiT.
narevi SemadgenlobiT X1 cxeldeba duRilis t1 temperaturamde, ris Sedegad viRebT
wonasworuli mdgomareobis orTqls. am orTqlis kondensaciis Semdeg miiReba advilaqroladi
nivTierebebiT gamdidrebuli siTxe SemadgenlobiT X2. am siTxis Semdgomi gaxurebiT t2
temperaturamde da xelaxali kondensaciiT miiReba X3 Semadgenlobis siTxe. aRniSnulidan
gamomdinare, siTxis mravaljeradi aorTqlebiT da miRebuli orTqlis kondensaciiT, sawyisi xsnari
SeiZleba davyoT sufTa adviladaqrolad da Zneladaqrolad komponentebad.
reqtifikaciis materialuri da Tburi balansis Sedgena xdeba nax. 82-ze warmodgenili principuli
sqemis gamoyenebiT.
sareqtifikacio svetSi Sedis sawyisi narevi, romelic reqtifikaciis Sedegad iyofa distilatad da
kubis narCenad. svetidan gamosuli orTqli kondensirdeba deflegmatorSi da moxvdeba WurWelSi 3,
sadac iyofa or nawilad: erTs ewodeba flegma ( ) da igi ukan brundeba svetis mosarwyavad, xolo
139
sadac Gsaw, Gdist da Gfleg aris sawyisi narevis, distilatisa da flegmis
raodenoba;
Xsaw, Xdist da Xfleg - Sesabamisad, maTi wilebi saerTo masidan.
reqtifikaciis procesis dros miRebuli flegmisa da distilatis raodenobaTa fardobas flegmis
ricxvi ewodeba
140
milebiT an klaknila TbogadamcemiT. Tbogadamcemi SeiZleba ganlagebuli iyos sareqtifikacio svetis
qveda nawilSi an mis gareT.
mrewvelobaSi gamoiyeneba TefSebiani, badiseburi, nacmebiani, afskian milebiani kolonebi
da centridanul afskiani reqtifikatorebi, romelTa daniSnulebaa uzrunvelyon dasayofi siTxisa da
orTqlis fazaTa Soris urTierTqmedeba. es zemoqmedeba xorcieldeba TefSebze siTxis gavlis dros
masSi orTqlis barbotirebis gziT, an nacmebze siTxis Txeli fenis Camodinebis procesSi masTan
orTqlis kontaqtis xarjze, anda centridanul rotorul aparatSi myof siTxesTan orTqlis kontaqtis
pirobebSi.
qvemoT mocemulia warmoebaSi SedarebiT farTod gamoyenebuli sareqtifikacio kolonebis
konstruqciebi (nax. 83).
141
nax. 84. TefSebis tipiuri konstruqciebi
a) xufebiani; b) sarqveliani zeviT asvlis SemzRudveliT; g) sarqveliani qveviT Camosvlis SemzRudveliT;
d) S-is magvari elementebiT; e) brtyeli elementebiT;
v) finjnis magvari elementebiT; z) pirdapiri dinebiT
142
nax. 85. uwyveti qmedebis sareqtifikacio danadgari
1-Semkrebi, 2-gamanawilebeli, 3-sareqtifikacio sveti, 4-deflegmatori,
5-damyofi WurWeli, 6-kondensatori, 7-tumboebi, 8-saduRari
143
nax. 86. mravalkomponentiani narevis dasayofi sareqtifikacio danadgari
amocana 12.1.
144
reqtifikaciis procesSi sawyis narevSi miznobrivi produqtis wili Seadgens Xsaw=0,4, distilatSi
tolia Xdis =0,8, xolo flegmaSi _ Xgleg =0,1. sareqtifikacio nedleulis raodenoba (sawyisi narevis masa)
tolia Gsaw=100 kg. gamoTvaleT glegmis ricxvi R.
amoxsna
jer ganvsazRvravT distilatis raodenobas
amocana 12.2.
iangariSeT distilatis raodenoba, Tu reqtifikaciis procesSi gadamuSavebuli produqtis (siTxis
narevis) masa Seadgens Gsaw=200 kg, xolo flegmis ricxvi tolia R=2.
აmoxsna
cnobilia flegmis ricxvis mniSvneloba
viciT, rom
amitom gveqneba
145
13. kristalizaciis procesebi
kristalizacia ewodeba process, romlis drosac xsnaridan an mdnari masidan gamoiyofa myari
faza kristalebis saxiT. kristalebi warmoadgens sxvadasxva geometriuli formis myar sxeulebs,
romlebic SemosazRvrulia brtyeli waxnagebiT. kristalebs, romlebic wylis molekulebs Seicavs,
kristalhidratebi ewodeba. kristalizaciis mamZravebel Zalas warmoadgens nivTierebebis
koncentraciaTa sxvaoba.
sasursaTo warmoebaSi myari fazis gamoyofas xsnarebidan an nadnobebidan kristalizebuli
produqtis saxiT iyeneben saqarozas, glukozis, marilis da sxva produqtebis saboloo teqnologiuri
operaciis saxiT.
kristalizacias, rogorc wesi, awarmoeben wyalxsnarebidan. temperaturis daweviT an
gamxsnelis nawilis mocilebis Sedegad mcirdeba myari nivTierebis xsnadoba, xsnari xdeba
gadametjerebuli da amis Sedegad myari nawili gamoiyofa xsnaridan leqis saxiT.
xsnars, romelic mocemuli temperaturis pirobebSi wonasworobaSia myar fazasTan, ewodeba
najeri. aseT xsnarebSi myar nivTierebasa da xsnars Soris adgili aqvs dinamikur wonasworobas, rac
imas niSnavs, rom warmoqmnili kristalebis raodenoba tolia xsnarSi gadasuli kristalebis raodenobisa.
nivTierebis kristalizaciis Sedegad darCenil xsnars uwodeben dedaxsnars.
gadametjerebuli ewodeba iseT xsnars, romelSic gaxsnili nivTierebis koncentracia metia mis
xsnadobaze. gadametjerebuli xsnarebi aramdgradia. isini advilad gadadian gajerebul mdgomareobaSi.
aseTi gadasvlis dros gadametjerebuli xsnarebidan warmoiqmneba kristalebi.
temperaturis cvlilebis pirobebSi xsnarebis qceva xasiaTdeba xsnaris mdgomareobis diagramiT
(nax. 88).
is xsnarebi, romelTa koncentracia Seesabameba metastabilur ares, kristaldeba Zalian swrafad,
xolo is xsnarebi, romelTa koncentracia aris stabilur areSi, kristaldeba SedarebiT ufro nela. am
procesze gavlenas axdens temperatura, siTbos arTmevis an gamxsnelis aorTqlebis, aseve arevisa da
sxva faqtorebi.
146
nax. 88. xsnaris mdgomareobis diagrama
1-1 -xsnadobis mrudi; 2-2 -metastabilurobis aris sazRvari;
a-labiluri xsnarebis are, b-metastabiluri are, g-stabiluri are
147
nivTierebis difuziis siCqariT an am nivTierebis SerwymiT kristalTan an orive stadiis erTdroulad
mimdinareobis pirobebSi.
ganvixiloT saqarozas kristalizaciis procesi. kristalebis zrdis procesSi isini garemoculia
sasazRvro feniT, romelic warmoadgens gadametjerebul kristalebs Soris fenas sisqiT . Am fenaSi
ygad–dan ynaj-mde.
gantolebis integrirebiT miviRebT
148
v – xsnarSi kristalis moZraobis siCqare.
stoksis kanonis Tanaxmad
da Sesabamisad .
149
siTbo. kristalizaciis jamuri siTburi efeqti gamyarebis dros gamoyofili siTbos raodenobasTan
damokidebulebiT da hidratebis warmoqmnasTan dakavSirebiT SeiZleba iyos dadebiTi an uaryofiTi.
SemoviRoT aRniSvnebi:
sqemaze (nax. 89) naCvenebi Tbonakadebis mixedviT Tburi balansis gantolebas eqneba saxe
150
13.3. kristalizatorebis klasifikacia
151
aparatSi ar unda xdebodes kristalebis daleqva, Tbogadacemis pirobebi unda uzrunvelyofdes
minimalur danaxarjebs da uzrunvelyofili unda iyos Tanabari optimaluri zomis kristalebis miReba.
nax. 91-ze naCvenebia Saqris warmoebaSi gamoyenebuli kristalizatoris principuli sqema.
koncentratori da kristalizaori Sesrulebulia wriuli segmentebis saxiT muSa zedapirebis gaxurebiT
milebis saSualebiT. koncentratori hermetulad ais gamoyofili aparatis danarCeni kvanZebisagan, rac
iZleva masSi Warbi wnevis Seqmnis SesaZleblobas. kristalizatori zeda Ria zedapiriT dakavSirebulia
utfelis Tavze arsebul kristalebis zrdis sivrcesTan. kristalebis zrdis sakani warmoadgens cilindrs,
romelic aRWurvilia gamacxelebeli mowyobilobiT. cilindruli da radialuri tixrebis daxmarebiT igi
iyofa oTx seqtorad.
damyarebul reJimSi xsnari Sedis koncentratorSi da kristalebis zrdis sakanSi. koncentratorSi
maRali wnevis pirobebSi xsnari Sesqeldeba (xdeba blanti). misi temperatura Seadgens
kristalwarmoqmnis temperaturaze 10_150C-iT mets. xsnari Sedis kristalgeneratorSi, sadac duRdeba.
am dros orTqldeba gamxsnelis nawili. orTqli Sordeba sawyis xsnars da xdeba temperaturis
Semcireba. es iwvevs gadametjerebis koeficientis mkveTrad gazrdas. xsnaris (tkbilis) cirkulaciis
procesSi mimdinareobs kristalebis intensiuri zrda. kristalebis Semadgenlobis regulireba xdeba xsnaris
gaxurebiT koncentratorSi da kristalizatorSi miwodebuli orTqlis raodenobiT.
kristalgeneratorSi miRebuli utfeli uwyvetad Sedis kristalebis zrdis sakanSi. aqve uwyvetad
miewodeba agreTve sawyisi xsnari. utfeli TandaTan gadadis pirveli seqciidan meoTxeSi, duRdeba da
gamosatvirTi mowyobilobiT gamodis kristalizatoridan.
152
nax. 91. uwyveti qmedebis kristalizatori
1-koncentratori, 2-mili, 3-milis mdebareobis saregulirebeli
saxeluri, 4-kristalizatori, 5-gadamtani mili, 6-barboteri,
7-gadmosatvirTi mowyobiloba, 8-kristalebis zrdissakani
153
sawyisi xsnari sacirkulacio milSi Seereva dedo xsnars, narevi cxeldeba TbogadamcemSi da
saduReri milis saSualebiT moxvdeba aparatis muSa zonaSi. aq mimdinareobs intensiuri
orTqlwarmoqmna. gadametjerebuli xsnari eSveba kristalizatoris qveda nawilSi. aq xsnaris cirkulaciis
gamo warmoiqmneba fsevdogaTxevadebuli fena. warmoqmnili msxvili kristalebi, romelTa zoma
naklebi an tolia 2 mm-is, daileqeba aparatis Zirze da gamoitvirTeba aparatidan. wvrili kristalebi ki
agrZeleben zrdas an gamoitvirTeba Semkrebidan 3.
154
13. amocanebi kristalizaciis procesebze
amocana 13.1.
kristalizaciis procesis Sedegad miiRes dedaxsnari raodenobiT Gded=60 kg, romelSic mSrali
nivTierebis koncentracia Seadgens Xded=0,1. xsnaris sawyisi wona tolia Gsaw=150 kg. gauwyloebis
Sedegad mocilebuli wylis raodenoba W=40 kg. gamoTvaleT sawyis xsnarSi miznobrivi nivTierebis
koncentracia, Tu kristalebi wyals ar Seicavs.
amoxsna
sawyisi xsnaris raodenoba warmoadgens deda xsnaris, kristalebisa da mocilebuli wylis
raodenobaTa jams. amitom SegviZlia davweroT
amocana 13.2.
kristalizacias eqvemdebareba sawyisi xsnari, romlis kuTri siTbotevadoba Seadgens Csaw=0,6
kkal/kg0C, xolo temperatura tolia tsaw=200C. kristalizaciis kuTri siTboa rkr=80 kkal/kg0C. xsnaris masa
Seadgens Gsaw=20 kg. gamacivebeli agentis mier arTmeuli siTbo tolia Q=500 kkal, gamxsnelis mier
aorTqlebisas arinebuli siTboa Q3=600 kkal, dedaxsnarTan erTad arinebuli siTbo Q4=500 kkal,
kristalebTan erTad arinebuli siTbo tolia Q5=500 kkal, xolo Tbodanakargebis raodenoba Seadgens
Qdan=100 kkal. gamoTvaleT sawyisi xsnaris raodenoba.
amoxsna
jer ganvsazRvravT kristalizaciaze daxarjuli siTbos raodenobas
155
aRniSnuli formulidan ganvsazRvravT sawyisi xsnaris gacxelebaze daxarjuli siTbos
raodenobas
daqucmaceba ewodeba myari masalebis zedapiris gazrdis process misi gaWyletis, daCexvis,
gaxexvis, dartymis an sxva zemoqmedebis gziT. kvebis mrewvelobaSi daqucmaceba gamoiyeneba
myari sxeulebis zedapiris farTobis gasazrdelad bioqimiuri da difuziuri procesebis siCqaris momatebis
mizniT xilis da bostneulis gadamuSavebis procesSi da, agreTve, narCenebis gadamuSavebis dros.
daqucmaceba farTod gamoiyeneba fqvilis, xorcis, Saqris, spirtis, ludis, sakonservo da sxva
sawarmoebSi.
daqucmacebis xerxi SeirCeva dasaqucmacebeli masalis zomebis da misi fiziko-meqanikuri
Tvisebebis Sesabamisad. praqtikaSi xSirad gamoiyeneba daqucmacebis kombinirebuli meTodebi.
daqucmacebis procesebi iyofa danawevrebis (msxvili, saSualo, wvrili), daqucmacebis
(wminda da Zalze wminda) da daWris procesebad. daWra im SemTxvevebSi gamoiyeneba, rodesac
saWiroa ara marto zomebSi Semcireba, aramed garkveuli formis micemac. daWras eqvemdebareba
bostneuli, xili, comiseburi masebi, xorci da sxva produqtebi.
damqucmacebel manqanebze SeiZleba miRebuli iqnas rogorc msxvili namsxvrevebi
(naWrebi), aseve wvrili nawilakebi 0,1 mm zomebamde.
klasifikacia ewodeba erTgvarovani fxvieri masalis dayofas nawilakebis zomebis mixedviT.
xSirad teqnologiuri procesis warmarTvis dros moiTxoveba iseTi nedleuli, romlis nawilakebis zomebi
moqceuli iqneba garkveul sazRvrebSi.
156
daqucmacebis procesi xasiaTdeba daqucmacebis xarisxiT, rac fasdeba daqucmacebamde
nawilakebis saSualo zomis SefardebiT daqucmacebis Semdeg imave masaSi nawilakebis saSualo
zomasTan
157
organoebis cveTaze, n.m;
- dasaqucmacebeli masalis damSleli daZabuloba, n/m2;
158
sadac Adef aris muSaoba, romelic ixarjeba dasaqucmacebeli masalis
nawilis deformaciaze, j;
Azed - muSaoba, romelic ixarjeba axali zedapiris warmoqmnaze, j;
K1 - proporciulobis koeficienti, romelic tolia sxeulis
erTeuli moculobis rRvevamde misayvan deformaciamde
daxarjuli muSaobis, j;
- dasaqucmacebeli sxeulis moculobis cvlileba, m3;
159
msxvil nawilakebad daqucmacebis maRali xarisxis SemTxvevaSi SeiZleba ugulebelyofili iyos
moculobis cvlilebaze daxarjuli muSaoba da imis gaTvaliswinebiT, rom , miviRebT
160
14.2. damqucmaceblebis konstruqciebi
161
da Sordeba erTmaneTs. daqucmacebuli masala damqucmaceblidan gadmovardeba moZravi ybis
ukusvlis dros. samsxvrevis principuli sqema warmodgenilia nax. 95-ze.
162
sadac f aris dasaqucmacebeli masalis xaxunis kuTxe ybebis masalis mimarT;
a - masalis CaTrevis kuTxe.
praqtikaSi CaTrevis kuTxe aiReba 15 – 220 farglebSi.
moZravi ybis svlis xangrZlioba marcxena kidura mdebareobidan marjvena kidura
mdebareobamde n brunTa ricxvis pirobebSi tolia
163
Nnx. 96. konusuri damqucmacebeli
1-sferuli sayrdeni, 2-korpusi, 3-muSa fila, 4-moZravi
Tavi, 5-vertikaluri lilvi, 6-eqscentriki
164
Ncirk - simZlavre, romelic ixarjeba masalis cirkulaciaze, vt.
masalis daqucmacebaze (sasargeblo winaRobis daZlevaze) daxarjuli simZlavre Seadgens
amocana 14.1.
165
nedleulis Wris procesSi misi fenis sawyisi sisqe iyo h=0,05 m. Wris momentSi SekumSuli
fenis sisqe gaxda hkum=0,01 m. SekumSvis pirobiTi moduli mocemuli produqtisaTvis tolia =500 j.
166
briketirebis fizikuri arsi mdgomareobs masalis Semadgeneli nawilakebis erTmaneTTan
daaxloebaSi, rac niSnavs fxvieri masis myari fazis nawilakebis erTmaneTTan SekavSirebas da
gamkvrivebas gareSe meqanikuri Zalis zemoqmedebis gziT.
briketirebis (granulirebis) maxasiaTebel sidided SemoRebulia gamkvrivebis (SekumSvis)
xarisxi, romelic warmoadgens dasawnexi masalis nayaris moculobis fardobas amave moculobis
masalidan miRebuli dawnexili briketis (granulis) moculobasTan. mudmivi ganivkveTis sawnex
sakanSi masalis dawnexis procesSi SekumSvis xarisxi SeiZleba gamoisaxos formuliT:
167
matricaSi ganlagebuli briketis (nax. 98) elementarul fenaze puansonis Ziridan Z manZilze
moqmed ZalaTa wonasworobis pirobebSi vertikalur sibrtyeSi moqmedebs normaluri Zalebi PZ da
PZ,_dPZ, xaxunis Zalebi da gverdiTi dawnevis Zalebi PXZ. farTobis erTeulze moqmedi xaxunis
Zala tolia
168
hidravlikuri wnexis muSaobis principi damyarebulia hidravlikis kanonebze. mowyobilobis
ZiriTad kvanZs warmoadgens muSa cilindri, romlis SigniT moZraobs plunJeri (dguSi). dguSi
SeerTebulia masTan erTadmoZrav filasTan. dguSi moZraobaSi modis siTxis zemoqmedebiT.
dasawnex masalas moaTavseben uZrav da moZrav filebs Soris.
wnevis Zala, romliTac zemoqmedebs cilindri masalaze, proporciulia misi farTobisa
nax. 99. xilidan wvenis misaRebi xazis sqema hidravlikuri wnexis gamoyenebiT
1-bunkeri, 2-konveieri, 3-sarecxi da Teslis mosacilebeli, 4-tumbo-damqucmacebeli, 5-blanti masis
tumbo, 6-bunkeri, 7-wnexi
169
nax. 100. daxrili Snekuri wnexi
1-separatori, 2-Snekis lilvi, 3-perforirebuli konusuri zedapiri, 4-damwnexi Sneki, 5-cilindri perforirebuli
zedapiriT, 6-RreCos regulatori, 7-Srotis gamosatvirTi RreCo, 8-konusuri zedapiri, 9-milyeli, 10-siTxis
gamosasvleli naxvreti, 11-filtraciis damatebiTi zedapiri, 12-siTxis gamosasvleli milyeli
Ggmownexili Srotis gamotvirTva xdeba Snekis boloSi arsebuli wriuli RreCodan, romelic
arsebobs konusur mfiltrav zedapirsa da Snekis korpuss Soris. am RreCos zomis regulirebis xarjze
regulirdeba gamownexis xarisxi. RreCos regulirebisaTvis gaTvaliswinebulia regulatori 6.
daxril da horizontalur Snekur wnexebs analogiuri konstruqciebi aqvT. horizontalurisagan
gansxvavebiT vertikalur wnexebSi ar xdeba gamownexili siTxis da Srotis xelmeored Sereva.
vertikaluri Snekuri wnexis (nax. 101) ZiriTad nawils warmoadgens Rru vertikaluri lilvi,
romelic damagrebulia specialur sayrdenebze. Snekis garsacmze urTierTmopirdapire mxareebze
damagrebulia Snekis xvias sawinaaRmdego mimarTulebiT daxrili kontr-frTebi, romlebic Sedian
Snekis wyvil frTebs Soris areSi da qmnian winaaRmdegobas, riTic xels uSlian masalis
gadaadgilebasa da SnekTan erTad brunvas. es xels uwyobs gasauwyloebeli masalidan siTxis
maqsimalur gamowurvas. kontr-frTebSi gaTvaliswinebulia naxvretebi, saidanac xdeba orTqlis
miwodeba. wnexis zeda nawilSi ganlagebulia masalis CamtvirTi xvimira, qveda nawilSi – (cilindris
torsul zedapirTan) konusuri perforirebuli zedapiri, romelic Snekis bolosTan qmnis solisebur konusur
RreCos.
teniani Sroti miewodeba xvimiradan Snekis zeda frTebs. am frTebiT xdeba masis
gadaadgileba zevidan qveviT. wnexis gare cilindrul garsacmsa da Siga konusur perforirebul lilvs
Soris gadaadgilebis procesSi xdeba Srotis TandaTan Seviwroeba, SekumSva da siTxis gadasvla
cilindrisa da lilvis perforaciaSi, ris Semdegac gravitaciuli Zalis zemoqmedebiT Camoedineba qveviT
da arxiT 10 da milyeliT 9 gamodis wnexidan. gauwyloebuli Sroti safxeki mowyobilobiT 8
gamoitvirTeba wnexidan.
170
nax. 101. vertikaluri wnexi
1-amZravi kbilanebi, 2-CasatvirTi xvimira, 3-Sneki, 4-mosaxsneli
perforirebuli zedapiri, 5-kontr-frTa, 6-konusuri
bade, 7-WanWiki, 8-safxeki, 9-miltuCi, 10-arxi (sadinari)
cilindruli badis qveda boloSi ganlagebulia konusuri bade, romelic SeiZleba gadaadgildes
Snekis lilvis gaswvriv WanWikebis 7 daxmarebiT. am badesa da cilindrul bades Soris RreCos
regulirebiT icvleba Srotis gamownexis xarisxi.
granulatoris daniSnulebaa fxvieri masalebisagan garkveuli zomis granulebis miReba,
romelTa forma miaxloebulia sferos an cilindrTan. am procesSi xdeba fxvieri masis nawilakebis
erTmaneTTan dakavSireba meqanikuri zemoqmedebiT an sxva meTodiT. granulatoris erT-erTi
varianti warmodgenilia nax. 102-ze. granulatori warmoadgens cilindrul korpuss zeviT amoburculi
ZiriT. igi asrulebs rTul moZraobas horizontalur sibrtyeSi _ korpusi brunavs sakuTari RerZisa da
amZravi lilvis garSemo. aseTi rTuli moZraoba warmoqmnis fxvnilis aRmaval xraxnul moZraobas.
Sedegad warmoiqmneba granulebis birTvebi fxvnilSi Semavali nawilakebis erTmaneTTan
miwebebiT. birTvs yvelaze xSirad warmoadgens Saqris kristalebi, qiSmiSi, Txili da sxv. granulis
gareTa nawili ki Sedgeba Saqris, kakaos, yavis da sxva wvrildispersiuli masalebisagan, romelTac
gaaCniaT birTvTan Sewebebis unari.
171
nax. 102. granulatorSi nawilakebis moZraobis sqema
172
Nkum - simZlavre, romelic ixarjeba Srotis SekumSvaze, vt;
Ngad - simZlavre, romelic ixarjeba Srotis gadaadgilebaze, vt.
– amZravis m.q. koeficienti.
173
zemoqmedebiT. CatvirTvis, eqstruziis da gamotvirTvis saerTo xangrZlioba Seadgens 1 – 2 wT-s,
wneva tolia 50 mpa, xolo temperatura - 1800C.
ufro xSirad eqstrudirebas eqvemdebareba marცvlovani nedleuli (xorbali, qeri, brinji, simindi
da sxv.), romelTa ZiriTad komponents warmoadgens saxamebeli. eqstruziis procesSi saxamebeli
ganicdis sagrZnob cvlilebebs, ris Sedegadac xdeba molekuluri dezorganizacia. igi kargavs Tavis
kristalurobas da xSirad uerTdeba dasamuSavebeli masis lipidebs.
174
eqstruderis gare kedlebidan. masalis tenianoba icvleba 10_20% sazRvrebSi. aseTi wesiT mzaddeba
simindis Cxirebi, xraSuna puri, mSrali saWmelebi.
amocana 15.1.
Snekuri wnexis lilvis brunvis sixSire Seadgens n=1200 wT-1. Srotis gamosasvlelSi Ria RreCos
rgolis farTobia F=0,1 m2. am RreCosTan ganlagebuli Snekuri frTis bijia t=0,2 m. Snekis wyvetili
frTebis farTobia F1=1 m2, xolo uwyveti Snekuri xraxnuli xvias farTobi - F2-2 m2. mwarmoebloba
Seadgens Q=6000 kg/sT. gamoTvaleT Snekidan gamosuli Srotis simkvrive .
amoxsna
jer unda ganisazRvros Snekis koeficienti, anu Snekis wyvetili xviebis zedapiris farTobis
Sefardeba Snekis xraxnul zedapiris farTobTan
amocana 15.2.
gamoTvaleT Snekur wnexSi Srotis SesakumSad saWiro simZlavre, Tu misi amZravis m.q.
koeficienti tolia =0,8. Srotsa da korpusis perforirebul nawils Soris xaxunis dasaZlevad saWiro
simZlavre Seadgens Nper=4 kvt, korpusis danarCen nawilsa da Srots Soris xaxunis dasaZlevad saWiro
simZlavre Nkor=2 kvt, Snekis xviebsa da Srots Soris Nxv=4 kvt, xolo Srotis gadasaadgileblad daxarjuli
simZlavre Ngad=2 kvt. manqanis mier moTxovnili sruli moTxovnili simZlavrea N=30 kvt.
amoxsna
Srotis SekumSvaze daxarjuli simZlavre gamoiTvleba Snekis amZravis mier moTxovnili
simZlavris saangariSo formulidan. saWiro sidide iqneba
175
176