You are on page 1of 7

Tema 8.

soflis meurneobis geografia


soflis meurneoba ekonomikis pirveladi dargebidan yvelaze
mniSvnelovani da farTod gavrcelebulia. is uZvelesicaa meurneobis
dargebidan. praqtikulad msoflioSi ar arsebobs arc erTi saxelmwifo,
romlis mosaxleobac ar aris Cabmuli meurneobis am dargSi.
soflis meurneoba, iseve rogorc materialuri warmoebis sxva dargebi
(mag. mrewveloba), SeiZleba warmovidginoT aseTi sistemis saxiT:
danaxarji →procesi →gamoSveba
danaxarjad unda CavTvaloT is bunebrivi (klimati, wyali, siTbo da
sxva) da adamianiseuli/sazogadoebrivi (muSaxeli, kapitali, teqnika da
sxva) komponentebi, romlis gareSec warmoudgenelia sasoflo-sameurneo
saqmianobis ganxorcieleba. procesi (xvna, Tesva, morwyva da a.S.) aris
aucilebeli saqmianoba, romelic sistemaSi danaxarjs saboloo
produqtad, anu gamoSvebad gadaaqcevs. cxr. 6 gviCvenebs sistemis am sami
Semadgenelis SesaZlo variantebs.

cxr. 6. sasoflo-sameurneo warmoebis Semadgeneli komponentebi

danaxarji procesi gamoSveba


bunebrivi garemodan: ▪ xvna ▪ marcvleuli, mag.
▪ reliefi ▪ Tesva xorbali, simindi
▪ mcenareTa dargva ▪ bostneuli, mag.
▪ niadagebi
▪ Sewamlva pomidori,
▪ klimati kombosto
▪ teni ▪ mka
▪ xili, yurZeni
▪ Tibva
▪ zeTovani
▪ sasuqis Setana
mcenareebi, mag.
adamianiseuli: ▪ rwyva zeTisxili,
▪ muSaxeli ▪ mosavlis aReba mzesumzira
▪ manqanuri teqnika da ▪ mosavlis Senaxva/ ▪ kvercxi
sawvavi dasawyobeba ▪ saqoneli, Rori,
▪ sasuqi da qimikatebi ▪ saqonlis cxvari
▪ cxovelis sakvebi Zoveba/Zoveba ▪ matyli
▪ mcenaris Tesli ▪ wvela ▪ frinveli
▪ cxovelis jiSebi ▪ Tiva, namja, cxovelis
sakvebi

115
soflis meurneobis sayovelTao gavrceleba ganapirobebs mis
mravalferovnebas msoflios masStabiT. sxvadasxva xalxi sxvadasxva
teritoriebze gansxvavebuli tipis soflis meurneobas misdevs. amis
mixedviT SesaZloa msxvili sasoflosameurneo regionebis gamoyofa,
rogorc es nax. 21-zea mocemuli.

riT aris gamowveuli soflis meurneobis mravalferovneba da


gansxvavebebi msoflio masStabiT?
soflis meurneobaSi Cabmuli adamianebi, _ glexebi, fermerebi,
gadawyvetilebas iReben imis Taobaze, Tu ra mcenareuli kulturebi
moiyvanon an romeli cxovelebi moaSenon TavianT meurneobaSi. maTi
gadawyvetileba didadaa damokidebuli adgilobriv bunebriv pirobebze
(niadagebis nayofiereba, temperatura, tenianoba da sxva) da
adamianur/sazogadoebriv faqtorebze.
cxr. 7 warmodgenas iZleva zogierT umniSvnelovanes bunebriv da
sazogadoebriv faqtorze, romlebic gavlenas axdenen soflis meurneobis
xasiaTze.

116
cxr. 7. sasoflo-sameurneo warmoebaze moqmedi faqtorebi

fizikuri/bunebrivi faqtorebi sazogadoebrivi faqtorebi


temperatura muSaxeli
mcenareTa umetesoba zrdas wyvets zogirT qveyanas (mag. indoeTs,
6ºCze nakleb temperaturaze. bangladeSs, CineTs) Warbi muSaxeli
dReebis an Tveebis raodenoba, hyavs. am qveynebSi brinjis moyvanaSi
rodesac temperatura 6ºC-ze metia, uamravi xalxia Cabmuli, Tesvisa da
gansazRvravs mcenareebis zrdis mosavlis aRebis dros. bevr
periodisxangrZlivobas. zogierT meCxraddasaxlebul mTian raionSi
qveyanaSi zrdis periodi metad ki (mag. SotlandiaSi,
xanmoklea mcenareebis mosayvanad. saqarTveloSi) mecxvareobas
amave dros, sxvadasxva mcenareebs misdeven, rac mcirericxovani
gansxvavebuli temperaturuli muSaxeliTac
amplituda sWirdebaT. mag. xorbali SeiZlebaganxorcieldes.
kargad xarobs zomieri sartylis finansebi
temperaturul pirobebSi, maSin
roca brinjs bevrad ufro maRali fermeris mier miRebuli mogeba
temperatura sWirdeba, gavlenas axdens im investiciebze,
ractropikuli da subtropikuli rac unda daixarjos manqanebis,
regionebisTvisaa damaxasiaTebeli. sasuqis, Teslis Sesyidvasa da
gamoyenebaze, aseve daqiravebuli
tenianoba muSaxelis xelfasebze.
yvela mcenaresa da cxovels bazari
zrdisTvis saTanado teni, wyali
sWirdeba, romlis raodenoba Tu fermers mogebis miReba surs,
gansxvavebulia calkeuli mas sWirdeba bazari saqonlis
saxeobebisaTvis. magaliTad, qeri gasayidad. did bazrebTan
kargad xarobs samxreT-aRmosavleT (xalxmraval qalaqebTan)
inglisSi, sadac naleqebis axlomdebare meurneobebi xSirad
raodenoba 600 mm-s ar aRemateba sabazro mebaReobaze, bostneulis
weliwadSi. inglisis mTebSi ki, moyvanaze, merZeveobaze da sxva
sadac naleqianoba 1000 mm-ze metia, malfuWadi produqtis warmoebazea
qeri kargad verxarobs Warbi specializebuli. ganviTarebul
tenianobis gamo. qveynebSi, Tanamedrove etapze, bevr
meurneobas pirdapiri
xelSekruleba aqvs dadebuli did
supermarketebTan Tavisi produqtis
Sesyidvaze.

117
mzis sinaTle politika
mzis naTebis xangrZlivobas didi bevri qveyana aqtiur politikas
mniSvneloba aqvs mcenareTa zrdis atarebs sasoflo-sameurneo
da damwifebis periodSi. yurZens sferoSi Tavisi fermerebis
damwifebisaTvis mzis naTebis dasaxmareblad. TiTqmis yvela
xangrZlivi periodi sWirdeba, rac ganviTarebul qveyanas gaaCnia
uzrunvelyofilia subsidiebis, e. i. finansuri
xmelTaSuazRvispira qveynebSi, maT daxmarebis, rTuli sistema, raTa
Soris saqarTveloSic. xeli Seuwyos Tavisi fermerebis
specializacias saWiro produqtis
niadagebi
warmoebaSi. zogierT ganviTarebad
marcvleuli kulturebis moyvana qveyanaSic saxelmwifo fermerebs
mizanSewonilia sqel, nayofier sTavazobs SeRavaTian sesxs
niadagebze. ufro mwiri, wyliT (kredits) an fulad daxmarebas
gaJRenTili niadagebi ki ZiriTadad (grants), manqanebis, sasuqebis,
saqonlis saZovrebad gamoiyeneba. Teslis SesaZenad.
reliefi tradiciebi
mTiani teritoriebi, romlebic bevri glexi Tu fermeri agrZelebs
dablobebTan SedarebiT ufro civi winaprebis mier danergil sasoflo
klimatiT da cicabo ferdobebiT sameurneo warmoebas. warmoebis
xasiaTdebian, sadac rTulia tipis Secvla xSirad sakmaod
meqanizaciis gamoyeneba, ZiriTadad Zviria (mag. mevenaxeobis nacvlad
cxovelTa saZovarad gamoiyeneba. merZeveobaze gadasvla) da
rbili reliefisa da klimatis araefeqturi. Tradiciebs didi
mqone dablobebi ki miwaTmoqmedebis mniSvneloba aqvs sasoflo
mTavari kerebia. TemebisaTvis.

zemoxsenebuli faqtorebis gavleniT msoflioSi soflis meurneobis


bevri gansxvavebuli tipi warmoiSva, romelTa ZiriTadi nawili nax. 21-zea
warmodgenili. amasTan erTad, saerTo niSnebis mixedviT maT Semdeg
jgufebad aerTianeben:
• samomxmareblo (naturaluri) da komerciuli (sabazro) soflis
meurneoba: bevr glexur (upiratesad ojaxur) meurneobaSi, gansakuTrebiT
ganviTarebad qveynebSi, moyvanili produqti maTi mwarmoeblebis mierve
gamoiyeneba sakuTari Tavisa da ojaxis gamosakvebad. ganviTarebul
qveynebSi ki soflis meurneoba ZiriTadad komerciuli mimarTulebisaa
(anu biznesis sferos warmoadgens), radgan moyvanili mosavlisa da
moSenebuli pirutyvis udidesi nawili bazarze gasayidad da mogebis
misaRebadaa gamiznuli.
• intensiuri da eqstensiuri: intensiur meurneobas axasiaTebs didi
SromiTi da finansuri danaxarjebi im mizniT, rom miRweul iqnas maRali
produqtiuloba (mosavlis didi raodenobiT miReba) farTobis erTeulze

118
(heqtarze). Amis magaliTs warmoadgens sabazro mebaReoba didi qalaqebis
gareubnebSi an brinjis moyvana samxreTaRmosavleT aziaSi. eqstensiur
meurneobebSi dabalia danaxarjic da mosavlianobac erT heqtarze.
saTanado raodenobis mosavlis miReba aq didi farTobebis damuSavebiT
miiRweva. eqstensiuri meurneobebi mravladaa ganviTarebad qveynebSi.
• mkvidri (mudmivi) da momTabare (nomaduri): Tanamedrove
msoflioSi meurneobaTa umetesoba mkvidria, rac imas niSnavs, rom
glexebi/fermerebi soflebSi cxovroben da yovelwliurad amuSaveben
TavianT miwis nakveTebs. momTabareebi gadaadgildebian erTi adgilidan
meoreze TavianTi saqonlisaTvis axali saZovrebis sapovnelad an miwis
axali nakveTebis asaTviseblad.

soflis meurneobas dargobrivi struqturac aqvs. gamoiyofa ori


ZiriTadi dargi: memcenareoba (anu miwaTmoqmedeba) da mecxoveleoba.
memcenareobis mTavari qvedargia marcvleuli kulturebis moyvana.
marcvleuls msoflios mTeli damuSavebuli farTobebis naxevari ukavia.
es kulturebi msoflios, gansakuTrebiT ganviTarebadi qveynebis,
mosaxleobis kvebis ZiriTad produqts warmoadgenen. yvelaze farTodaa
gavrcelebuli sami mTavari "pureuli" kultura: xorbali, brinji da
simindi.
xorblis warmoSobis kerad wina azia da xmelTaSuazRvispireTi iTvleba.
dRes is 70-mde qveyanaSi mohyavT. udidesi mwarmoeblebi arian aSS, kanada,
avstralia, CineTi, safrangeTi, aseve ruseTi da ukraina.
brinjis warmoSobis keraa CineTi. misi moyvana ZiriTadad aRmosavleT da
samxreT-aRmosavleT aziaSi xdeba. simindi meqsikaSi warmoiSva da aqedan
gavrcelda "Zvel samyaroSi". aSS, brazilia da CineTi simindis umTavresi
mwarmoeblebi arian.
memcenareobis sxva sakvebi (aramarcvleuli) kulturebidan farTod
moixmareben zeTovan (mag. soio, araqisi), bolqvovan (mag. kartofili),
Saqris Semcvel (mag. Saqris Warxali, Saqris lerwami), matonizirebel
(mag. Cai, yava, kakao) kulturebs, aseve xils (vaSli, atami, qliavi da a.S.)
da bostneuls (pomidori, kitri, kombosto da sxva). mniSvnelovania
mevenaxeobac.
memcenareobis kidev erTi qvedargia teqnikuri kulturebis warmoeba.
gansakuTrebiT mniSvnelovania iseTi arasakvebi boWkovani kultura,
rogoricaa bamba. is ZiriTadad aziis qveynebSi mohyavT, Tumca amerikis da
afrikis kontinentebic Sedian bambis mwarmoebelTa siaSi. sxva boWkovani
kulturebidan unda aRiniSnos juTi da seli.
mniSvnelovani teqnikuri kulturaa kauCuki, romelic umTavresad
samxreT-aRmosavleT aziaSi mohyavT.

119
sakvebi teqnikuri kulturebidan mniSvnelovania SaqrisSemcveli (mag.
Saqris Warxali, Saqris lerwami) da zeTisSemcveli/zeTovani (mag.
mzesumzira) mcenareebi.

mecxoveleobac, memcenareobis msgavsad, msoflioSi TiTqmis yvelganaa


gavrcelebuli. Tanac mdeloebs da saZovrebs samjer meti farTobi ukaviaT
saxnav-saTes miwebTan SedarebiT. mecxoveleoba upiratesad zomier
sartylebSia ganviTarebuli. dReisaTvis msoflio meurneoba TiTqmis 5
miliard sul pirutyvs iTvlis.

mecxoveleoba sami mTavariqvedargisagan Sedgeba: msxvilfexa


pirutyvis moSeneba, meRoreoba da mecxvareoba.
msxvilfexa rqosani pirutyvi (Zroxa, xari, kameCi) iZleva msoflioSi
moxmarebuli xorcis 1/3-s da rZis TiTqmis 100%-s. Sesabamisad arsebobs
saxorce da sarZeve, aseve Sereuli _ saxorce-sarZeve mimarTulebebi.
xorcis warmoebaSi lideroben aSS, kanada, argentina da avstralia.
sarZeveSi _ aSS, ruseTi, indoeTi, germania da safrangeTi.
meRoreoba msoflios xorcis produqciis 2/5-s iZleva. is ZiriTadad
mWidroddasaxlebul regionebSi da msxvili qalaqebis maxloblad
viTardeba. Roris suladobis naxevari aziis aramuslimur (sadac Roris
moSeneba da misi xorcis sakvebad gamoyeneba religiis mier aris
akrZaluli) qveynebze, pirvel yovlisa CineTze modis.
mecxvareoba xorcTan erTad matylsac iZleva. cxvris suladobiT
gamoirCeva avstralia, axali zelandia, didi britaneTi, CineTi. matylis
warmoebiT- avstralia, CineTi da axali zelandia.
soflis meurneobis sxva dargebidan didi mniSvneloba aqvs
mefrinveleobas da meTevzeobas (Tumca es ukanaskneli zogjer calke
dargad ganixileba).

amrigad, soflis meurneoba umniSvnelovanesia ekonomikis pirvelad


dargebs Soris, radgan maszea damokidebuli mosaxleobis gamokveba. mis
mravalferovnebaze did gavlenas axdens bunebrivi pirobebi da
sazogadoebrivi faqtorebi. soflis meurneobis mTavari dargebia
memcenareoba da mecxoveleoba.

“mwvane revoluciis” Sesaxeb ix. CanarTi 2.

120
CanarTi 2. "mwvane revolucia"
msoflios bevr qveyanaSi saukuneTa ganmavlobaSi sasoflo-sameurneo
warmoebis ganviTareba pirdapir iyo dakavSirebuli mosaxleobis
sursaTiTa da sakvebiT uzrunvelyofasTan. es sakiTxi kidev ufro
aqtualuri gaxda mosaxleobis swrafi zrdis pirobebSi. adamianebis
gamokvebisa da SimSilobis aRmofxvris problema gansakuTrebiT naklebad
ganviTarebul qveynebSi gamoikveTa.
rigi saerTaSoriso organizaciebisa da msoflios sxvadasxva qveynis
mecnierebis ZalisxmeviT II msoflio omisSemdgom periodSi mravali
RonisZieba ganxorcielda soflis meurneobis produqtiulobis zrdisa
da xelSewyobis mimarTulebiT, rac miznad isaxavda mosaxleobis
sursaTiT uzrunvelyofis gaumjobesebas aziis, afrikisa da laTinuri
amerikis im qveynebSi, romlebSic gansakuTrebiT mwvaved idga mosaxleobis
gamokvebis problema.
es RonisZiebebi ZiriTadad mimarTuli arian soflis meurneobis
intensifikaciisaken da iTvaliswinebdnen:
• agrikulturebis gaumjobesebuli, yinva da gvalvagamZle
maRalproduqtiuli jiSebis gamoyvanas da danergvas sasoflosameurneo
warmoebaSi. amis Sedegad SesaZlebeli gaxda erT heqtarze calkeuli
kulturebis (mag. xorblis, simindis, brinjis) mosavlianobis 3-4-jer
gazrda. Amas garda axali jiSebis ufro mcire vegetaciuri (zrdisa da
damwifebis) periodi (mag. 4 Tve 5 an 6-is nacvlad) ori an ramdenime
mosavlis moyvanissaSualebas iZleva igive nakveTze.
• sasuqebis xelmisawvdomoba da maTi gamoyeneba niadagebis
gasamdidreblad mosavlianobis zrdis mizniT.
• traqtorebisa da meqanizaciis sxva saSualebebis gamoyeneba sasoflo-
sameurneo warmoebaSi.
• sairigacio sistemebis danergva miwebis morwyviT mosavlianobis
gazrdis mizniT.
• kreditebisa da grantebis (usasyidlo daxmarebis) xelmisawvdomoba
glexebisa da fermerebisaTvis sasoflo meurneobis saTanado finansuri
uzrunvelyofisaTvis (Teslis, sasuqebis Sesasyidad, traqtoris
dasaqiraveblad da a.S.).
"mwvane revoluciis" Sedegebi, miuxedavad zogi uaryofiTi momentisa
(mag. zogi tradiciuli mcenareTa jiSis gadaSeneba axal jiSebTan
konkurenciis Sedegad, zogierTi miwebis farTo masivebis damlaSeba Warbi
irigaciis pirobebSi da sxva) sakmaod pozitiuri aRmoCnda bevr iseT
xalxmraval qveyanaSi, rogoricaa indoeTi an CineTi. specialistTa
SefasebiT, 1960-iani wlebidan "mwvane revoluciis" Sedegad 1 miliardze
meti adamianis sicocxle gadaurCa SimSiliT sikvdils. miuxedavad amisa,
mosaxleobis sasoflo-sameurneo produqciiT uzrunvelyofis problema
jer kidev ar aris gadaWrili, radgan msoflioSi 900 milioni adamiani
kvlavac SimSilobis zRvars qveviT ganagrZobs arsebobas, rasac msoflio
banki iuwyeba.

121

You might also like