Professional Documents
Culture Documents
gulis SekumSvebi xorcieldeba gulis kunTSi sakiTxi miokardiumis irgvliv mdebare qso-
periodulad aRmocenebuli agznebis Sedegad. gu- vilebidan adamianTa Soris metad gansxvavebulia.
lis kunTi (miokardiumi ) xasiaTdeba TvisebebiT, winagulovani konebis Sesaxeb informacia XX
romlebic uzrunvelyofen mis ritmul moqmede- saukunis dasawyisSi gaCnda, Tumca, maTi mniS-
bas; es Tvisebebia: agznebadoba, avtomatizmi, gam- vneloba praqtikulad ugulebelyofil iqna,
tarebloba, SekumSvadoba (modunebis unariT), ga- rameTu maTi dazianeba winagulebSi agznebis ga-
xangrZlivebuli refraqteroba . miokardiumis tarebis siCqares mniSvnelovnad ar cvlida. mogvi-
kidev erTi mniSvnelovani Tviseba misi sinciti- anebiT ki, natifi eleqtrofiziologiuri gamokv-
uri Senebaa (ix. qvemoT). levebiT, dadginda, rom: - am konebSi agzneba ufro
agznebadoba, rogorc cnobilia, aris gamRi- swrafad vrceldeba (0,4-0,8 m/wm), vidre winaguleb-
zianeblebis moqmedebis Sedegad agznebis una- is miokardiumSi (0,1-0,2 m/wm),
ri, romlis drosac icvleba kunTovani qsovilis, - kaliumis koncentraciis momatebis mimarT
upirvelesad, biofizikuri da biomeqanikuri isini ufro mdgradi arian: kaliumis iseTi koncen-
Tvisebebi. traciisas, rodesac miokardiumis boWkoebi ag-
gulSi agzneba warmoiqmneba periodulad mas- znebas veRar atarebs, winagulovani konebi
Si mimdinare procesebis gavleniT. am movlenam av- gamtareblobas inarCunebs.
tomatizmis saxelwodeba miiRo. avtomatizmis una- parkuWebis agznebis gamtari sistemis (hisis-
riT xasiaTdeba miokardiumis garkveuli ubnebi, purkinies sistemis) safuZvels purkinies ujrede-
romlebic Sedgeba specifikuri (atipiuri), mio- bi/boWkoebi Seadgens, romelic kumSvad kardiomi-
fibrilebiT Raribi, sarkoplazmiT mdidari ganiv- ocitebTan T-ujredebiTaa (ix. qvemoT) dakavSire-
zoliani kunTovani ujredebisagan; isini embrio- buli.
nul kunTovan qsovils waagavs. specifikuri mus-
kulatura gulSi warmoqmnis agznebis gamtar sis-
temas: sinus-winagulovan (sinoatriul) kvanZs -
gulis ritmis wamyvans (marjvena winagulis ke-
delSi Rru venebis SerTvis adgilas), winagul-par-
kuWovan (atrioventrikulur ) kvanZs (marjvena
winagulis kedlis im ubanSi, romelic mas gamoh-
yofs marjvena parkuWidan), am kvanZidan sawyiss
iRebs winagul-parkuWovani kona (hisis kona), ga-
dis winagulovan-parkuWovan ZgideSi da iyofa mar-
jvena da marcxena fexebad, romlebic mihyvebian
parkuWTaSoris Zgides. gulis mwvervalis midamo-
Si hisis konis totebi uxveven zemoT da gadadian
gulis agznebis gamtarebeli miocitebis (purkini- sur.11-2. agznebis gamtari sistemis sqema
es boWkoebis) subendokardiul badeSi da erTvian
parkuWebis kumSvad miokardiums. zogierT adamians gulSi agznebis gamtari
sur.11-2-ze, aseve, warmodgenilia gulis agz- sistemis damatebiTi (anomaliuri) gzebic aReniS-
nebis gamtari sistemis sqema. masze sistema deta- neba. magaliTad, jeimsis kona (winagulebsa da
lizebulia da Cans winagulebis atipiuri kardio- atrioventrikuluri kvanZis qveda nawils Soris),
miocitebiT Sedgenili konebi (baxmanis, venkenba- kentis kona (winagulebsa da parkuWebs Soris). es
xis, torelis) da hisis konis marcxena fexis gan- struqturebi gulis ritmis zogierTi darRvevis
totva wina da ukana totebad. am ukanasknelT di- genezSi monawileoben (magaliTad, parkuWebis naa-
di mniSvneloba aqvT winagulebsa da parkuWebSi ag- drevi agznebis sindromi).
znebis gavrcelebis siswrafisa da koordinirebi-
saTvis. sur.11-2-ze mosCans, rom sinoatriuli kvan- miokardiumis ujredebis eleqtruli
Zidan atrioventrikulurisken miemarTeba sami aqtivoba
kvanZTSorisi traqti : wina (baxmanis kona/traq- bunebriv pirobebSi miokardiumis ujredebi
ti) - marcxena winagulisken mimavali winagulT- mudmivad imyofebian ritmuli aqtivobis (agzne-
Sorisi koniT, Sua (venkenbaxis kona/traqti) da bis) mdgomareobaSi, ris gamoc maT membranul po-
ukana (torelis kona/traqti). aRsaniSnavia, rom tencials mxolod pirobiTad SeiZleba ewodos
am struqturebis histologiuri diferencirebis mosvenebis potenciali. miocitebis umetesobisaT-
28 1
vis igi -90 mv-ia da TiTqmis mTlianadaa ganpiro- membranis depolarizacia iwvevs kalcium-
bebul i K+-is koncentraciuli gradientiT. natriumis neli arxebis aqtivacias . Ca2+ nakadi
ujredSida mikroeleqtrodebis saSualebiT ujredSi am arxebis gavliT iwvevs moqmedebis po-
gulis sxvadasxva midamoSi registrirebuli moq- tencialis platos ganviTarebas (faza II). platos
medebis potencialebi mniSvnelovnad gansxvavde- periodSi natriumis arxebi inaqtivirdeba da uj-
bian erTmaneTisagan Tavisi formiT, amplitudiT redi inarCunebs absoluturi refraqterobis
da xangrZlivobiT. sur.11-3-ze sqematuradaa naC- mdgomareobas. erTdroulad xdeba kaliumis arxe-
venebi sinoatriuli kvanZis (atipuri kardiomi- bis aqtivacia. ujredidan gamomavali K+-s nakadi
ocitebi) da parkuWis miokardiumis (`muSa~, uzrunvelyofs membranis swraf repolarizacias
kumSvadi, tipuri kardiomiocitebi) ujredebis (faza III), romlis drosac ixureba kalciumis ar-
moqmedebis potenciali. am ukanasknelis wamoqmni- xebi, rac aCqarebs repolarizaciis process (mcir-
saTvis saWiro iyo membranis depolarizacia 30 mv- deba membranis depolarizacaSi monawile kalciu-
iT da masSi arCeven Semdeg fazebs (sur.11-3, qve- mis Semavali nakadi).
da): membranis repolarizaciisas gK TandaTan
- sawyisi swrafi depolarizacia - faza I; izrdeba. Sedegad aRdgeba miokardiumis ujrede-
- neli repolarizacia - faza II; bis agznebadoba - es aris e.w. SedarebiTi refraq-
- swrafi repolarizacia - faza III; terobis periodi (ix., aseve, qvemoTac). yovelive
- mosvenebis - faza IV. es warmodgenilia sur.11-4-ze.
sur.11-3. gulis sxvadasxva agznebadi elementis muSa miokardiumis (winagulebi, parkuWebi) uj-
moqmedebis potenciali
redebSi met-naklebad mudmiv donezea SenarCune-
winagulebis miokardiumis, gulis gamtari mi- buli membranuli potenciali (erTmaneTis momdev-
ocitebis (purkinies boWkoebis) da parkuWebis mi- no moqmedebis potencialTa Soris intervalebSi).
okardiumis ujredebSi I fazas aqvs igive genezi, magram sinus-winagulovani (sinoatriuli) kvanZis
rac nervuli da ConCxis kunTebis boWkoebis moq- ujredebSi, romelic asrulebs `ritmis wamyvanis~
medebis potencialis aRmaval fazas - igi ganpiro- rols, aRiniSneba spontanuri diastoluri depo-
bebulia natriumis ganvladobis momatebiT , e.i. larizacia, romlis kritikuli donis miRwevisas
ujredis membranis natriumis swrafi, marTvadi ar- (daaxloebiT - 50 mv) warmoiqmneba axali moqmede-
xebis aqtivaciiT, rac xanmokle procesia da maleve bis potenciali (sur.11-3, zeda; sur. 11-5). am me-
icvleba gNa-is inaqtivaciiT. moqmedebis poten- qanizmzea dafuZnebuli gulis aRniSnuli ujrede-
cialis pikis periodSi membranuli potencialis ni- bis avtoritmuli aqtivoba . aqve unda aRiniSnos
Sani icvleba (-90 mv-dan +30 mv-mde). maTi sxva mniSvnelovani Taviseburebebic:
28 2
gaxdes atrioventrikuluri kvanZi (meore rigis sebobis pirobebSi, anu agzneba winagulebis kumS-
peismeikeri). am dros impulsebi warmoiqmneba vad miokardiumze mxolod neqsusebiT rom gavr-
wuTSi 40-50 sixSiriT . Tu es kvanZi mwyobridan celebuliyo.
gamova, ritmis wamyvani SeiZleba gaxdes hisis ko- winagulovan-parkuWovani kvanZSi, misi kunTo-
nis boWkoebi (hisis kona da misi gantotebebi pur- vani boWkoebis mcire sisqisa da maTi SekavSirebis
kinies boWkoebis CaTvliT mesame rigis peisme- gansakuTrebuli wesis gamo, iqmneba agznebis gata-
ikerebia). am SemTxvevaSi gulis SekumSvTa sixSire rebis garkveuli dayovneba (0,05 wm). dayovnebis
ar gadaaWarbebs wuTSi 30-40-s. im SemTxvevaSi, Tu gamo agzneba winagulovan-parkuWovan konasa da gu-
mwyobridan gamova ritmis es kerac, maSin agznebis lis gamtar miocitebs (purkinies boWkoebs) aRwevs
procesi SeiZleba spontanurad warmoiqmnas pur- mxolod winagulebis miokardiumis SekumSvisa
kinies boWkoebSi. am dros gulis ritmi iqneba Za- da winagulebidan parkuWebSi sisxlis CaWirxv-
lian iSviaTi - daaxloebiT wuTSi 20. es ar aris sak- nis Semdeg. atrioventrikuluri dayovneba, aseve,
marisi tvinis umaRlesi ganyofilebebis normalu- uzrunvelyofs winagulebidan momavali impulse-
ri funqciis hemodinamikuri uzrunvelyofisTvis bis nawilobriv blokirebas, Tu maTi sixSire wuTSi
(cnobierebis SenarCunebisaTvis). gulis sxvadasx- 180-200-ia. Tu CaiTvleba, rom sinoatriuli kvan-
va nawilis avtomatizmis xarisxi kargad vlindeba Zis moqmedebis potencialis xangrZlivoba mini-
bayayis gulze staniusis cdiT (ligaturebiT), rom- mum 120 mwm-ia, Teoriulad guli wuTSi 400-ze met
lis sqema mocemulia sur.11-6-ze. SekumSvas ganaviTarebda; magram es ase ar xdeba
swored imitom, rom arsebobs atrioventrikuluri
dayovneba.
amrigad, atrioventrikuluri dayovneba uz-
runvelyofs winagulebisa da parkuWebis S ekumS-
vaTa aucilebel Tanmimdevrobas (koordinacias).
gansxvavebiT nervul boW koebSi agznebis ormxri-
vi gatarebis SesaZleblobisgan (kanonidan), mio-
kardiumis gamtar sistemaS i normaSi agzneba mxo-
lod erTi mimarTulebiT - sinoatriuli kvanZidan
purkinies boWkoebisken tardeba, rac metad mniS-
vnelovania gulSida hemodinamikisaTvis.
s u r . 1 1 - 6 . gulis sxvadasxva nawilis avtomatizmis agznebis gavrcelebis siCqare winagulovan-parku-
xarisxi (staniusis mixedviT) Wovan konaSi da difuzurad ganlagebul gulis gamtar
miocitebSi aRwevs 4,5-5 m/wm, rac 5-jer metia miokardi-
umSi agzebis gavrcelebis siCqareze. aRniSnulis gamo mi-
gulis kunTis ganmasxvavebel Taviseburebas
okardiumis ujredebi SekumSvaSi irTvebian TiTqmis er-
warmoadgens mis ujredebSi didi raodenobiT mWid-
Tdroulad, e.i. sinqronulad.
ro ujredSorisi kontaqtebis - neqsusebis arse-
ujredebis SekumSvis sinqronuloba zrdis mi-
boba. es kontaqtebi warmoadgens erTi ujredidan
okardiumis SekumSvis Zalas da parkuWebis mtum-
meoreze agznebis (da ara marto agznebis, ix. qve-
bavi funqciis efeqturobas. Tu agzneba gatarde-
moT) gadasvlis adgils. aRniSnuli kontaqtebis ga-
boda ara winagulovan-parkuWovani koniT da hisis
mo calkeul ujredebisagan Semdgari miokardiumi
konis totebiT, aramed gavrceldeboda kumSvadi
muSaobs, rogorc erTi mTliani da warmoadgens
miokardiumis ujredebze difuzurad, maSin asin-
funqciur sincitiums . ujredSorisi kontaqte-
qronuli SekumSvis periodi (ix. kardiocikli) gag-
bis didi raodenobiT arseboba zrdis miokardium-
rZeldeboda ufro did xans, miokardiumis ujre-
Si agznebis gatarebis saimedoobas. neqsusebis sim-
debi SekumSvaSi CaerTvebodnen ara yvela erTad,
Widrove yvelaze metia purkinies boWkoebis mim-
aramed TandaTanobiT da sistolisas parkuWebi da-
debare zonebSi.
kargavdnen TavianTi Zalis 50%-mde.
agzneba, romelic warmoiqmneba sinusur-wina-
agznebis gatarebis siCqare parkuWebis miokar-
gulovan (sinoatriul) kvanZSi, vrceldeba winagu-
diumis sxvadasxva midamoSi gansxvavebulia: hisis
lebze da aRwevs winagulovan-parkuWovan (atrio-
konis ReroSi - 1 m/wm-mde, hisi-purkinies boWkoeb-
ventrikulur) kvanZs. ritmis wamyvanSi aRmocene-
is sistemaSi 4-5 m/wm-Si, kumSvad kardiomiociteb-
buli agzneba winagulebis gamtari sistemiT TiTq-
Si - 0,5 m/wm-Si.
mis xuTjer meti siCqariT aRwevs atrioventri-
amrigad, gamtari sistemis arseboba uzrun-
kulur kvanZs, vidre es moxdeboda am konebis arar-
28 4
velyofs gulis mTel rig mniSvnelovan fiziolo- zogierTi mkvlevari arCevs efeqturi re-
giur Tvisebebs: fraqterobis periodsac; eleqtrokardio-
- impulsebis (moqmedebis potencialebis) ri t- gramasa da gulSida eleqtrogramaze igi TiTqmis
mul generacias da gavrcelebas; emTxveva absolutur refraqterobas, anu parku-
- winagulebisa da parkuWebis SekumSvaTa au- Wovani kopmpleqsis xangrZlivobas, Tumca, kardi-
ci lebel Tanamimdevrobas (koordinacias); ociklSi es drois mcire monakveTia, rodesac im-
- parkuWebis miokardiumis ujredebis sinqro- pulsi rom aRmocendes kidec, is ver gatardeba.
nul SekumSvas (rac zrdis sistolis efeqturobas).
amas garda, agznebis z emoaRniSnuli sqemiT gavr-
celeba uzrunvelyofs sisxlis dinebas erTi mi- eleqtrokardiografia
marTulebiT - gulis fuZidan mwvervalisaken.
parkuWebis miokardiumis moqmedebis potenci- `muSa~ miokardiumis ujredebSi agznebis gav-
ali grZeldeba daaxloebiT 0,3 wami (100-jer da me- rcelebis gamo guli xdeba mZlavri eleqtroge-
tad ufro xangrZlivia, vidre ConCxis kunTis moq- neratori. sxeulis rbili qsovilebi, romlebic xa-
medebis potenciali). moqmedebis potencialis siaTdeba SedarebiT maRali eleqtrogamtarobiT,
dros ujredis membrana xdeba augznebadi sxva gam- saSualebas iZleva sxeulis zedapiridan daregis-
Rizianeblebis moqmedebaze, e.i.refraqteruli . trirdes eleqtruli potencialebi. gulis eleq-
sur.11-4 -ze naCvenebi iyo Tanafardoba miokardi- truli aqtivobis kvlevis aseTma meTodikam, ro-
umis moqmedebis potencialis fazebsa da misi agz- melic Semotanili iqna praqtikaSi v.einThovenis,
nebadobis xarisxs Soris. absoluturi refraq- a.samoilovis, t.luisis, v.zeleninisa da sxvaTa mi-
terobis (sruli augznebadobis) periodi grZel- er, miiRo eleqtrokardiografiis saxelwode-
deba 0,27 wm, e.i. odnav ufro xanmoklea, vidre moq- ba, xolo misi daxmarebiT registrirebul mruds
medebis potenciali; SefardebiTi refraqte- ewodeba eleqtrokardiograma (ekg).
robis periodi, rodesac miokardiums SeuZlia Se- eleqtrokardiografia farTod gamoiyeneba
kumSviT upasuxos zezRurblovan gaRizianebas, medicinaSi rogorc sadiagnostiko meTodi, rome-
grZeldeba 0,03 wm; am fazaSi potencialis gavr- lic gulis moqmedebis darRvevis saxis da lokal-
celebis siCqarec naklebia. xanmokle supernor- izaciis dadgenis saSualebas iZleva.
maluri agznebadobis periodSi (es ukve dias- gulmkerdis RruSi gulis garkveuli mdebare-
tolaa!) gulis kunTs SeuZlia SekumSviT upasuxos obisa da adamianis sxeulis Taviseburi formis ga-
qvezRurblovan gaRizianebasac ki da eqstrasis- mo gulis agznebul (-) da augznebel (+) ubnebs So-
tola ganaviTaros. eqstrasistolebi SeiZleba gaC- ris warmoqmnili eleqtruli Zalwirebi sxeu-
ndes ara mxolod miokardiumis xelovnuri gaRi- lis zedapirze araTanabrad nawildeba. ami-
zianebisas, aramed sxvadasxva paTologiuri pro- tom potencialis gamomyvani eleqtrodis adgilm-
cesis gavleniT, emociuri agznebisas da a.S. debareobis mixedviT sxvadasxvaa ekg-is forma da
eqstrasistolebis arseboba, an ararseboba, misi kbilebis (komponentebis) voltaJi (amplitu-
agreTve, maTi xasiaTi, ganisazRvreba eleqtrokar- da). ekg-is registraciisaTvis potencialis gamoy-
diografiulad (ix. qvemoT). vanas axdenen kidurebidan da gulmkerdis zeda-
miokardiumis SekumSva (sistola) grZeldeba piridan. xSirad iyeneben sam e.w. bipolarul (or-
daaxloebiT 0,3 wami da droSi TiTqmis emTxveva polusian) standartul gamoyvanas (ganxras) kidu-
refraqterobis fazas. SekumSvis periodSi guls rebidan (sur.11-7):
ar SeuZlia sxva gamRizianebelze reagireba da ma- I gamoyvana: marjvena xeli - marcxena xeli;
Rali sixSiris gaRizianebaze pasuxobs mxolod er- II gamoyvana: marjvena xeli - marcxena fexi;
Txelobrivi (da ara tetanuri) SekumSviT. III gamoyvana: marcxena xeli - marcxena fexi
amdenad, xangrZlivi refraqterobis fazis arseboba potencialebis gulmkerdidan gamoyvanisas pir-
xels uSlis miokardiumis mdgradi, tetanuri Se- veli eleqtrodi unda moTavsdes sur. 11-8-ze naC-
kumSvis ganviTarebas, rac gulis gaCerebis tol- venebi eqvsidan erT wertilze, xolo meore eleqt-
fasi iqneboda. rodi - marjvena xelze. meore eleqtrodad SeiZle-
aRsaniSnavia, rom yvelaze xanmokle re- ba, agreTve, gamoyenebuli iqnas erTad SeerTebuli
fraqteruli periodi winagulebSia, yvelaze sami eleqtrodi, romlebic moTavsebulia orive xel-
xangrZlivi - sinoatriul kvanZSi . es erT-erTi
sa da marcxena fexze. am SemTxvevaSi ekg-is forma
mizezia imisa, rom winagulebis TrTolvisa da cim-
asaxavs eleqtrul cvlilebebs mxolod gulmkerdis
cimis dros sinoatriul kvanZSi yvela impulsi ver
eleqtrodis moTavsebis adgilas. kidurze moTav-
aRwevs.
28 5
sebuli SeerTebuli eleqtrodi indiferentuli, sebri kunTisa da gulis mwvervalis (zogi monace-
anu `nulovania~, radgan misi potenciali ar icvleba mebiT - parkuWTaSua Zgidis) agznebiT, R kbili -
gulis ciklis ganmavlobaSi. orive parkuWis zedapirisa da fuZis agznebiT, S
kbilis dasasrulisTvis orive parkuWi mTlianad
agznebulia, gulis mTeli zedapiri eleqtrouar-
yofiTia da miokardiumis sxvadasxva nawils Soris
potencialTa sxvaoba ar arsebobs; amitom S-T seg-
menti imyofeba izoeleqtrul _ nulovan _ xaz-
ze.
T kbili asaxavs repolarizaciis, e.i. parkuWe-
bis miokardiumis ujredebis normuli membranuli
potencialis aRdgenis process. es procesi sxva-
dasxva ujredSi warmoiqmneba ara mkacrad sinqro-
nulad. aRniSnulis gamo Cndeba potencialTa sxva-
oba im ubnebs Soris, romelTa miokardiumi jer ki-
dev depolarizebulia da im ubnebs Soris, romel-
Ta sawyisi muxti ukve aRdgenilia.
s u r . 1 1 - 7 . ekg-is bipolaruli gamoyvanebi potencialTa miTiTebuli sxvaoba registrir-
deba T kbilis saxiT. es kbili ekg-is yvelaze cva-
aseTi eleqtrokardiografiuli gamoyvanebi lebadi nawilia. T kbili normaSi umetes ganxrebSi
anu ganxrebi, romlebic mowodebuli iyo vilso- dadebiTia (e.i. mimarTulia izoeleqtruli xazis
nis mier, iwodeba unipolarulad anu erTpo- zemoT). es aixsneba imiT, rom gulis kunTSi repo-
lusianad. am ganxrebs aRniSnaven laTinuri V li- larizacia iwyeba iq, sadac depolarizacia ukve
teriT (V1-V6) , xolo kidurebidan miRebul unipo- damTavrda. T kbilsa da momdevno P kbils Soris
larul ganxrebs - aVR, aVL, aVF (Sesabamisad - mar- arsebuli segmenti Seesabameba gulis mosvenebis
jvena xeli, marcxena xeli da marcxena fexi) periods, e.i. saerTo pauzasa da gulis saknebis sis-
(sur.11-8). adamianis normaluri eleqtrokardi- xliT pasiur Sevsebas.
ograma meore standartul ganxraSi (gamoyvana-
Si) aRwerilia sur.11-8-ze.
eleqtrokardiogramaze arCeven P, Q, R, S da
T (zogjer U-sac, ix. Semdeg gverdze) kbilebs.
eleqtrokardiogramis analizisas afaseben mis
komponentebs - kbilebs, intervalebs, seg-
mentebs. kbilTa amplituda (simaRle, voltaJi)
gulis ama Tu im nawilis agznebis xarisxis amsaxve-
lia, kbilTaSoris intervali (magaliTad, inter-
vali P-Q) - agznebis gatarebis siCqarisa; ekg-is seg-
menti mrudis monakveTia, romelic sakuTriv kbi-
lis xangrZlivobas ar Seicavs. kbili P warmoad-
gens marjvena da marcxena winagulebis agznebisas
warmoqmnili eleqtruli potencialebis algeb-
rul jams. QRST kbilebis kompleqsi asaxavs eleq-
trul cvlilebebs, romlebic ganpirobebulia par-
kuWebis agznebiT: QRS kbilebi asaxaven parkuWe-
bis agznebis dasawyiss, xolo T kbili - mis dasas-
ruls. P-Q intervali asaxavs im dros, romelic
aucilebelia winagulebidan parkuWebamde agzne-
bis gavrcelebisaTvis. parkuWebis agznebis proce-
sis amsaxveli mrudis SedarebiTi sirTule, albaT,
imiT aixsneba, rom agzneba parkuWebs swrafad ver
moicavs. iTvleba, rom Q kbili ganpirobebulia s u r . 1 1 - 8 . ekg-is unipolaruli gamoyvanebis sqema.
parkuWebis SigniTa zedapiris, marjvena dvrili-
28 6
- dvriliseburi kunTebis an purkinies boWkoebis odi, magram morigi avtomaturi impulsi jer ar gen-
repolarizaciasTan, erirebula, aRiniSneba gulis naadrevi SekumSva -
-diastolis dros K-is ionebis SesvlasTan sinusuri eqstrasistola. pauza, romelic Tan
kardiomiocitebSi. sdevs aseT eqstrasistolas, grZeldeba imdenive
depolarizaciisa da repolarizaciis proce- xans, rac Cveulebrivi pauza.
sebi miokardiumis sxvadasxva ubanSi warmoiqmneba marcxena an marjvena parkuWis miokardiumSi
araerTdroulad ; amitom, gulis ciklis ganmav- warmoqmnili analogiuri riggareSe agzneba ver ax-
lobaSi icvleba potencialTa sxvaobis sidide gu- dens gavlenas sinusur-winagulovan (sinoatriuli)
lis kunTis sxvadasxva ubans Soris . pirobiTi xa- kvanZis avtomatizmze. es kvanZi droulad agzavnis
zi, romelic aerTebs yovel mocemul momentSi po- morig impulss, romelic parkuWamde aRwevs im mo-
tencialTa yvelaze didi sxvaobis mqone or wer- mentSi, rodesac isini jer kidev eqstrasistoliT
tils, wodebulia gulis eleqtrul RerZad . Ti- gamowveuli refraqterobis mdgomareobaSi imyofe-
Toeul mocemul momentSi gulis eleqtruli Rer- bian; amitom, parkuWebis miokardiumi ar (ver) pasu-
Zi xasiaTdeba garkveuli sididiTa da mimarTu- xobs impulss, romelic modis winagulidan. Semdeg,
lebiT, e.i. aqvs veqtoruli sididis Tvisebebi. gu- parkuWebis refraqterobis periodi mTavrdeba da
lis jamuri veqtori emTxveva gulis kunTSi maT kvlav SeuZliaT gaRizianebaze pasuxi, magram
impulsis gavrcelebis mimarTulebas: zemo- sinusidan miRweuli morigi impulsis misvlamde
dan qvemoT, marjvnidan marcxniv, uknidan Cndeba drois intervali _ sakompensacio pauza,
win da Signidan gareT . miokardiumis sxvadasx- romelic am tipis _ parkuWovani eqstrasisto-
va ganyofilebis agznebis araTanabrad gavrcele- lis _ damaxasiaTebeli niSania (sur.11-11).
bis Sedegad es veqtori icvlis Tavis mimarTule-
bas. klinikuri praqtikisaTvis informaciulia ara
marto gulis kunTis potencialTa sxvaobis sidi-
dis (ekg-ze kbilebis amplitudis) registracia,
aramed gulis eleqtruli RerZis mimarTulebis
cvlilebaTa registraciac. potencialTa sxvaobi-
sa da eleqtruli RerZis mimarTulebis cvlileba-
Ta erTdroulma Caweram miiRo veqtoroeleqt-
rokardiografiis saxelwodeba.
WerdiT. gulis kedlis “gasworebis” unari aixsneba mravalricxovani monacemebia im meqanizmTa Se-
ara marto misi calkeuli elementebis elas- saxeb, rac uSualod winagulebSi miiwovs sisx-
tikurobiT, aramed, ufro metad, kunTebis calkeu- ls. es meqanizmi imaSi mdgomareobs, rom parkuWe-
li Sreebis urTierTgansxvavebuli mimarTulebiT bis sistolis dros, rodesac mokldeba maTi gaswv-
ganlagebiT. rivi zoma, winagulovan-parkuWovani Zgide iwevs
qveviT, rac iwvevs winagulebis gaganierebas da Rru
gulis avseba sisxliT venebidan maTken sisxlis gadmosrolas. Tumca, va-
gulis sisxliT avsebis erT-erT mizezs warmo- raudoben sxva meqanizmebis arsebobasac.
adgens gulis wina SekumSviT gamowveuli mamoZ- gulis diastolis dros parkuWebSi winagule-
ravebeli Zalis narCeni . am narCeni Zalis arsebo- bidan pasiurad Camodis sisxlis daaxloebiT 70%.
baze is miuTiTebs, rom gulTan axlos gadaWrili winagulebis sistolisas parkuWebSi kidev gadai-
qvemo Rru venis periferiuli bolodan aRiniSne- Wirxneba daaxloebiT 30%. amrigad, winagulebis mi-
ba sisxlis dineba, rac ar SeiZleba yofiliyo, gu- okardiumis mWirxnavi funqciis mniSvneloba sisx-
lis wina SekumSvis Zala mTlianad rom daxarjuli- lis mimoqcevisaTvis SedarebiT mcirea. winagule-
yo. bi warmoadgenen rezervuars gulTan mosuli sisx-
sisxlis mimoqcevis didi wris venebSi sisxlis lisaTvis, isini kedlis mcire sisqis gamo advilad
saSualo wneva daaxloebiT vercxliswylis svetis icvlian TavianT tevadobas. am rezervuaris mocu-
7 mm-ia. diastolis dros gulis RruebSi igi axlo- lobam SeiZleba moimatos damatebiTi tevadobebis
saa nulTan, e.i. wnevis gradienti, romelic uz- - winagulebis yurebis - xarjze, romlebic mogva-
runvelyofs venuri sisxlis gulTan mosvlas, goneben erTgvar qisebs, SeuZliaT ra gaSlisas da-
Seadgens vercxliswylis svetis daaxloebiT 7 ition sisxlis mniSvnelovani moculoba.
mm-s. es sidide ar aris didi da amitom venuri sisx-
li dinebis nebismierma winaaRmdegobam (mag., SemT- gulis ciklis (kardiociklis) fazebi
xveviTi msubuqi zewola Rru venebze qirurgiuli gulis saknebis eleqtromeqanikuri muSaobis
operaciebis dros) SeiZleba mTlianad Sewyvitos Tanmimdevrobas da koordinirebulobas gan-
sisxlis motana gulTan. guls praqtikulad ar ga- sazRvraven Semdegi garemoebebi:
aCnia sisxlis deponirebis unari da arteriebSi ga- - winagulebis da parkuWebis miokardiumi izo-
daisvris mxolod im sisxls, romelic masTan mo- lirebulia,
dis venebidan. amitom, venuri nakadis Sewyveta - gulis ritmis wamyvani sinoatriul kvanZSia,
swrafad iwvevs sisxlis arteriul sistemaSi gadas- - atrioventrikulur kvanZSi agznebis gatare-
rolis Sewyvetas da arteriuli wnevis mkveTrad ba yovndeba,
dacemas. - gulSi agzneba vrceldeba mxolod fuZidan
gulisken sisxlis midinebis meore mizezia mwvervalisken da ara retrogradulad.
sisxlis miwova gulmkerdis mier, gansakuTre- gulis SekumSvas Tan sdevs wnevis cvlilebebi
biT _ SesunTqvis dros. SesunTqvis dros nekn- mis Rruebsa da sisxlZarRvebSi, pulsuri talRe-
TaSua kunTebisa da diafragmis SekumSva zrdis bisa da bgeriTi movlenebis gaCena da a.S. am movle-
gulmkerdis Rrus tevadobas: Rrus organoebi, naTa erTdrouli grafikuli registraciisas SeiZ-
kerZod _ Rru venebi iWimeba, Rru venebSi (da wi- leba ganisazRvros gulis ciklis (kardiociklis)
nagulebSi) wneva uaryofiTi xdeba. swored ami- fazebis xangrZlivoba, rac saSualebas iZleva Se-
tom periferiidan Rru venebisken sisxli inten- fasdes miokardiumis kumSvadi funqcia. kardio-
siurad miedineba. ciklis periodizacia mocemulia sur.11-12-ze.
gulTan sisxlis midinebis mesame mizezia roca gulis SekumSvaTa sixSire 75-ia
ConCxis kunTebis SekumSva da Sedegad _ ki- wuTSi, gulis ciklis - sistolis, diastoli-
durebisa da sxeulis venebze maTi zewola. cno- sa da pauzis - saerTo xangrZlioba 0,8 wamia.
bilia, rom venebSi arsebuli sarqvelebi uzrun- saerTo pauza (gulis pauza) drois monakveTia
velyofen sisxlis moZraobas mxolod erTi mi- (daaxloebiT 0,37 wm), rodesac winagulebic da
marTulebiT - gulisaken. venebze perioduli ze- parkuWebic modunebulia. Tumca, iTvleba, rom sis-
wola iwvevs gulisken sisxlis sistematur gadas- tola da diastola, principSi, dinamikuri proces-
rolas. es e.w. venuri tumbo uzrunvelyofs fi- ebia.
zikuri muSaobis dros gulTan venuri sisxlis gulis SekumSva iwyeba winagulebis sisto-
nakadis gazrdas da, Sesabamisad, gulidan sisx- liT, romelic grZeldeba 0,1 wams. am dros wina-
lis gadasrolis momatebas. gulebSi wneva imatebs vercxliswylis svetis 5-8
29 0
mm-mde. winagulebis sistolis damTavrebis Semdeg `Sesasvleli~ da `gasasvleli~) jer kidev da-
iwyeba parkuWebis sistola , romlis xangrZli- xurulia, parkuWebSi sisxlis moculoba rCeba mud-
voba 0,33 wamia. parkuWebis sistola iyofa ramde- mivi; sisxli arakumSvadi siTxea, amitom is mocu-
nime periodad da fazad. lobas ver Seicvlis, Sesabamisad - parkuWis SekumS-
parkuWebis daZabvis periodi. daZabvis perio- vis tipi aris izometruli - miokardiumis boWkoe-
di grZeldeba 0,08 wm-s da Sedgeba ori fazisagan: par- bis sigrZe ar icvleba, matulobs mxolod maTi da-
kuWebis miokardiumis boWkoebis asinqronuli Se- Zabva. didi siswrafiT matulobs parkuWebSi wne-
kumSvis faza grZeldeba 0,05 wm-s, am fazis ganmav- vac. marcxena parkuWi iZens mrgval formas da Zlie-
lobaSi agznebis da misi momdevno SekumSvis proce- rad urtyams gulmkerdis SigniTa zedapirs mexuTe
si vrceldeba parkuWebis miokardiumze. parkuWeb- neknTaSua areSi marcxena laviwSua xazidan 1 sm-iT
Si wneva jer kidev axlosaa nulTan. fazis dasasruls gareT; am momentSi palpaciiT SeigrZnoba, xolo ma-
SekumSva moicavs miokardiumis yvela boWkos, xolo makacebs (da bavSvebs) vizualuradac aReniSnebaT
wneva parkuWebSi swrafad iwyebs matebas; izomet- gulis biZgi (ix., aseve, gulis muSaobis meqanikuri
ruli SekumSvis faza (0,03 wm) iwyeba winagulovan- da bgeriTi gamovlinebani).
parkuWovani (atrioventrikuluri) sarqvelebis da- daZabvis periodis bolos swrafad mzardi wne-
xurviT. am dros warmoiqmneba gulis pirveli anu va marcxena da marjvena parkuWebSi aWarbebs wne-
sistoluri toni. sarqvelebisa da maTi Camketi sis- vis dones aortasa da filtvis arteriaSi. parku-
xlis masis gadaxra winagulebisaken iwvevs wnevis ma- Webidan sisxli am sisxlZarRvebisaken miemarTeba,
tebas winagulebSi (winagulebSi wnevis registraci- namgliseburi sarqvelebis jibeebs miakravs sisx-
is mrudze Cans patara kbili). parkuWebSi wneva swra- lZarRvTa SigniTa kedels da gadadis aortasa da
fad matulobs: vercxliswylis svetis 70-80 mm-de filtvis arteriaSi. dgeba kardiociklis Semdegi
marcxenaSi da 15-20 mm-mde marjvenaSi. periodi.
parkuWebidan sisxlis gandevnis periodi
grZeldeba 0,25 wams da Sedgeba swrafi (0,12 wami) da
neli (0,13 wami) gandevnis fazebisagan. am dros par-
kuWebSi wneva matulobs: marcxenaSi - vercxliswy-
lis svetis 120-130 mm-mde, xolo marjvenaSi - 25 mm-
mde. neli gandevnis fazis bolos parkuWebis mio-
kardiumi iwyebs modunebas, dgeba misi diastola
(0,47 wami). parkuWebSi wneva ecema, sisxli aortidan
da filtvis arteriidan miemarTeba ukan parkuWebis
RruebSi da Tavad ketavs namglisebr sarqvelebs; am
dros Cndeba gulis II anu diastoluri toni.
parkuWebs mTlianad agzneba 5-10 mwm-s ganmav-
lobaSi `moicavs~.
modunebis (diastolis) sawyisi periodi
grZeldeba 0,12 wami. drois monakveTi parkuWebis
modunebis dawyebidan namglisebri sarqvelebis
daxurvamde iwodeba protodiastolur perio-
dad (0,04 wami). namglisebri sarqvelebis daxurvis
Semdeg parkuWebSi wneva TiTqmis nulamde ecema.
sur.11-12. kardiociklis fazebi kariani sarqvelebi am dros jer kidev daxurulia,
ar icvleba parkuWebSi darCenili sisxlis mocu-
parkuWebSi jer aigzneba parkuWTaSua Zgide, loba da, Sesabamisad, miokardiumis boWkoebis sig-
Semdeg - gulis mwvervali da bolos - parkuWebis rZe. amitom, aRniSnuli periodi iwodeba izomet-
fuZis midamo. purkinies boWkoebis Taviseburi gan- ruli modunebis fazad (0,08 wami). mis bolos par-
lagebis gamo dvriliseburi kunTebi ufro adre aig- kuWebSi wneva ufro dabalia, vidre winagulebSi,
zneba, vidre agzneba parkuWis kedlebs moicavs. ami- ixsneba winagulovan-parkuWovani sarqvelebi da
tom, samkariani da mitraluri sarqvlebis `karebi~ sisxli winagulebidan iwyebs parkuWebSi gadasvlas.
iWimeba ufro adre, vidre maTze parkuWis SekumSvis iwyeba parkuWebis sisxliT avsebis periodi , ro-
Zala imoqmedebs. melic grZeldeba 0,25 wams da iyofa swrafi (0,08
kariani da namgliseburi sarqvelebi (parkuWSi wami) da neli (0,17 wami) avsebis fazebad.
29 1
sisxlis swrafi nakadiT gamowveuli parkuWe- wuTmoculoba ewodeba. igi adamianis mosvenebul
bis kedlebis rxeva iwvevs gulis III tonis gaCe- mdgomareobaSi saSualod Seadgens 4,0-6,0 (5,0 -
nas, neli avsebis fazis bolos viTardeba winagu- 5,5) litrs. wuTmoculobis gayofiT 1 wuTis gan-
lebis sistola. winagulebi parkuWebSi tumbaven mavlobaSi Sesrulebuli SekumSvebis ricxvze SeiZ-
sisxlis damatebiT raodenobas - darCenil 30%-s leba gamoangariSebuli iqnas sisxlis sistoluri
(presistoluri periodi - 0,1 wami ), ris Semde- moculoba , anu is moculoba, romelsac gadaisv-
gac iwyeba parkuWebis moqmedebis axali cikli. ris parkuWebi erTi sistolis ganmavlobaSi. Tu gu-
winagulebis SekumSviTa da parkuWebSi sisxlis lis SekumSvaTa ritmi wuTSi 70-75-ia, sistoluri
damatebiTi raodenobis gadasvliT gamowveuli gu- moculoba 65-70 ml-is tolia, rac sistolamde
lis kedlis rxevebi iwvevs gulis IV tonis gaCe- RruSi arsebuli sisxlis 50-60%-ia. sisxlis moc-
nas. gulis auskultaciisas kargad ismis I da II to- uloba parkuWebSi maTi sistolis dawyebis win
nebi, xolo III da IV tonebi gamovlindeba mxolod (anu saboloo diastoluri moculoba) 120-
gulis tonebis grafikuli registraciisas (fono- 180 ml-ia.
kardiografiisas ). gulis tonebis Sesaxeb - ix., gulidan sisxlis gandevnis Semdeg parkuWSi
aseve, `gulis muSaobis meqanikuri da bgeriTi ga- daaxloebiT 70 ml sisxli rCeba. am moculobas sab-
movlinebani~. oloo sistoluri moculoba ewodeba. igi gulis
wneva gulis saknebSi da gulSida hemodinamika muSaobis warmadobis zrdis resursia. magaliTad,
ciklis sxvadasxva fazaSi mocemulia sur.11-13-ze. gulze simpaTikuri eferentaciis gavleniT gulis
kumSvadi aqtivoba da sistoluri moculoba izrde-
ba. magram gulis yvelaze Zlieri SekumSvis Semde-
gac ki parkuWSi rCeba sisxlis garkveuli raodeno-
ba - es narCeni moculobaa , saboloo sistoluri
moculobis nawili.
gulis muSaobis SefasebisaTvis iyeneben gu-
lis indeqss; es gulis wuTmoculobis fardobaa
sxeulis zedapiris farTobTan da saSualod Sead-
gens 2 - 4 (3 - 3,5) l/wT/kv.m.
adamianis sisxlis nakadis wuTmoculobis gansazRv-
ris zusti meTodi mowodebulia fikis mier. misi arsi gu-
lis wuTmoculobis arapirdapiri gaangariSebaa Semdegi
maCveneblebis mixedviT: - arteriul da venur sisxlSi
O 2 SemcvelobaTa sxvaoba; - adamianis mier erT wuTSi
moxmarebuli O 2 moculoba.
integraluri reografia sisxlis sis-
toluri da wuTmoculobis gansazRvris me-
Todia. reografia (impedansografia ) aris ada-
mianis sxeulis qsovilebSi gatarebuli eleqtro-
denis mimarT eleqtruli winaRobis registraciis
meTodi, miRebuli mrudi ki - reograma (sur. 11-
14, Semdeg gverdze). qsovilTa dazianebis Tavidan
acilebis mizniT iyeneben metad mcire Zalis zema-
Rali sixSiris denebs. sisxlis winaRoba mniSvne-
lovnad ufro mcirea, vidre qsovilebis winaRoba.
sur.11-13. wneva gulis saknebSi da gulSida hemo- amitom, qsovilebis sisxliT avseba sagrZnoblad
dinamika kardiociklis sxvadasxva fazaSi
aqveiTebs maT eleqtrul winaRobas.
ramdenime mimarTulebiT gulmkerdis jamuri
sisxlis sistoluri da wuTmoculoba eleqtruli winaRobis registraciisas misi perio-
gulis ZiriTadi fiziologiuri funqcia sisx- duli mkveTri Semcireba aRiniSneba gulis mier
lis gadatumbvaa sisxlZarRvTa sistemaSi. erT aortasa da filtvis arteriaSi sisxlis sistolu-
wuTSi orive parkuWis mier gadmosrolili sisx- ri moculobis gadasrolis momentSi. am dros wina-
lis raodenoba gulis funqciuri mdgomareobis Robis Semcirebis sidide sistoluri moculobis
erT-erTi mniSvnelovani maCvenebelia da gulis sididis proporciulia.
29 2
raoba msxvil sisxlis ZarRvebSi iwvevs mTeli sxe- as. I tonis centraluri nawili ekg-s S kbils emTx-
ulis qsovilebis rxevebs, romlebic damokidebu- veva da Seicavs 4-8 oscilacias. orkaredi sarqv-
lia reaqtiuli ukucemis movlenaze, msgavsad imi- lis muSaobis amsaxveli I toni moismineba gulis
sa, rac aRiniSneba qvemexis gasrolisas (meTodi- mwvervalis midamoSi V neknTaSua sivrceSi laviw-
kis saxelwodebac `balistokardiografia~ war- Sua xazidan marcxniv; samkaredi sarqvlis amsaxve-
modgeba sityvidan `sasroli Wurvi~). li I toni moismineba maxviliseburi morCis bolos.
rogorc zemoT aRiniSna, gulis muSaobisas war- I toni ufro yru, xangrZlivi da patara terci-
moiqmneba bgerebi, romelTac gulis tonebs uwo- iT an kvartiT dabalia meore tonze; igi aris dia-
deben. gulis toni gulis sarqvlovani aparatis pazonSi rediezi- soli (ix.sqema, aqve, qvemoT).
muSaobisa da gulSida hemodinamikis bgeriTi gam-
ovlinebaa. tonebis mosmena SeiZleba auskulta-
ciuri meTodiT, fonendoskopiT (an stetos-
kopiT) gulmkerdis marcxena naxevarze, IV-V nekne-
bis doneze an gulis fuZis midamoSi.
ganarCeven sxvadasxva sixSiris (15-400 hc) da
simaRlis oTx tons, Tumca moismineba, rogorc
I toni II toni I toni II toni
aRiniSna, I da II tonebi; III da IV tonebi, I da II-Tan
erTad, registrirdeba fonokardiografiulad . meore toni (maRali, xanmokle) aRmocendeba
gulis tonebis detaluri analizi SesaZlebe- diastolis dasawyisSi, protodiastoluri perio-
li gaxda eleqtronuli aparaturis gamoyenebiT. dis bolos, aortis da filtvis arteriis sarqve-
Tu gamosakvlev pirs gulmkerdze davadebT lebis daxurvisas maTi kedlebis da sisxlis vibra-
mgrZnobiare mikrofons, romelic dakavSirebulia ciis gamo; misi xangrZlivoba 0,08 wm-ia; ekg-ze igi
gamaZlierebelTan da oscilografTan, SesaZlebe- emTxveva T-kbilis dasasruls da Seicavs 2-3 osci-
lia gulis tonebis registrireba moZrav fotofir- lacias. aortis sarqvlis II toni moismineba II nekn-
ze an fotoqaRaldze mrudebis saxiT, romelTac TaSua sivrceSi marjvniv, filtvis arteriisa ki -
fonokardiograma ewodeba (sur.11-15). marcxniv.
meore toni ufro mkveTri, xanmokle, patara
terciiT an kvartiT maRalia pirvel tonze; igi aris
diapazonSi fadiezi-sibemoli.
intervali I da II tons Soris 0,2 wm-ia, xolo
II da Semdeg I tons Soris - 0,42 wm.
sarqvlovani xvrelebis Seviwroeba an sarqve-
lebis arasruli daxurva iwvevs gulis Suilebis
gaCenas, romlebic warmoiqmneba sisxlis turbu-
lenturi dinebis gamo gulis xvrelebSi. aRniSnul
Suilebs didi sadiagnostiko mniSvneloba aqvs gu-
lis sarqvlebis dazianebisas.
mesame toni warmoiqmneba parkuWebis kedle-
bis vibraciis Sedegad, romelic aRiniSneba sisx-
toni toni
lis swrafi Cadinebisas parkuWebSi maTi avsebis fa-
sur.11-15. fonokardiograma da eleqtrokardiograma zis dasawyisSi; igi aRmocendeba II tonidan 0,11
wm-is Semdeg.
pirveli toni (yru, dabali, xangrZlivi) aR- meoTxe tons aqvs ori komponenti. pirveli
mocendeba sistolis dasawyisSi, amitomac sisto- maTgani warmoiqmneba winagulebis miokardiumis Se-
luri toni ewodeba, igi samkomponentiania da kumSvisas, xolo meore Cndeba winagulebis modu-
grZeldeba 0,12 wm; misi dabalsixSiruli kompo- nebis dasawyisSi da maTSi wnevis dacemisas im mo-
nenti dakavSirebulia parkuWebis miokardiumis Se- mentSi, rodesac parkuWebidan sisxli miiswrafvis
kumSvis dawyebasTan; maRalsixSiruli komponenti winagulebisaken. igi, zogjer, erwymis I tons, ekg-
aRmocendeba atrioventrikuluri sarqvelebis ze igi emTxveva P kbilis dasasruls.
daxurvisas; I tonis bolo nawili asaxavs filtvis gulis moqmedebis garegan gamovlinebebs mia-
arteriis da aortis naxevarmTvarisebri sarqvele- kuTvneben arteriul pulss, romelic asaxavs ara
bis gaRebas, am sisxlZarRvisa da sisxlis vibraci- marto gulis moqmedebas, aramed arteriuli sis-
29 4
asinqronul agznebas da gulis ritmis sxvadasxva marjvena winagulis gaWimva Trgunavs miokardiu-
tipis darRvevis ganviTarebas. mis kumSviT aqtivobas, aortaSi gadaisroleba sis-
ujredTaSoris urTierTobas miekuTvneba, ag- xlis naklebi raodenoba, xolo venebidan sisxlis
reTve, miocitebis urTierToba miokardiumis Se- midineba gaZnelebulia. msgavsi reaqciebi mniSvne-
maerTebelqsovilovan ujredebTan. es ukanasknel- lovan rols TamaSoben sisxlis mimoqcevis regu-
ni ubralo meqanikur sayrdeni struqturebi ar laciaSi imiT, rom uzrunvelyofen arteriuli
aris, isini miokardiumis kumSvad ujredebs amara- sistemis sisxlsavseobis stabilobas.
geben mTeli rigi maRalmolekuluri produqte- rogorc cnobilia, arteriebis kedlebi rigi-
biT, romlebic aucilebelia kumSvadi ujredebis dulni arian. arteriul sistemas, venurisagan gan-
struqturisa da funqciis SesanarCuneblad. uj- sxvavebiT, ar Seswevs unari mniSvnelovnad Secva-
redTaSorisi urTierTobis am tipma miiRo krea- los Tavisi tevadoba. gaangariSebebiT naCvenebia,
toruli kavSirebis saxelwodeba. miokardiumSi rom gulis mier arteriul sistemaSi Cveulebrivi
ujredTaSoris urTierTobis procesebi regulir- 50-70 ml magivrad 150 ml sisxlis myisieri gadade-
deba nervuli sistemiT. nisas sistoluri wneva masSi unda momatebuliyo
gulSida periferiuli refleqsebi. gu- vercxliswylis svetis 400 mm-mde, rasac sisxl-
lis moqmedebis organosSida regulaciis ufro ZarRvebis elastikuroba aRar eyofoda da saSiSi
maRali done warmodgenilia gulSida nervuli iqneboda sicocxlisaTvis.
meqanizmebiT. gulSi aRmoCenilia e.w. periferi- cnobilia, rom arsebobs aortis rkalisa da sa-
uli refleqsebi, romelTa rkalic ikvreba ara Zile arteriebis baroreceptorebi, romlebic
cns-Si, aramed miokardiumis intramurul akontroleben arteriuli wnevis dones uaryofi-
gangliebSi . TbilsisxlianTa gulis gadanergvi- Ti ukukavSiris principiT. arteriebSi wnevis mo-
sa da eqstrakardialuri warmoSobis yvela ner- matebisas baroreceptorebi warmoqmnian signa-
vuli elementis degeneraciis Semdeg gulSi rCe- lebs, romlebic aRweven sisxlZarRvTa mamoZrave-
ba da funqcionirebs refleqsuri principiT or- bel centrs da iwveven sisxlZarRvTa tonusis daq-
ganizebuli organosSida nervuli sistema. es sis- veiTebas. es saregulacio meqanizmebi axorciele-
tema moicavs aferentul neironebs, romel- ben regulacias `gadaxris principiT ~, e.i. isini
Ta dendritebi miokardiumis boWkoebsa da ko- irTvebian maSin, rodesac arteriuli wnevis done
ronarul sisxlZarRvebze warmoqmnis gaWimvis ukve Seicvala. maT SeuZliaT aweuli arteriuli
receptorebs, Suamdebare neironebs da efe- wneva daubrunon normas, magram ar SeswevT unari
rentul neironebs. am ukanasknelTa aqsonebi dasawyisSive aRkveTon sicocxlisaTvis saSiSi
ai nerv irebs mioka rdiu ms da koron aruli wnevis mkveTri momateba arteriebSi.
sisxlZa rRvebis gluv kunTebs. aRniSnuli `gulis kanonis~ Sesabamisad, gulis mier sisx-
neironebi erTmaneTTan dakavSirebulia sinapse- lis gadasrola miT ufro matulobs, sisxlis rac
biT da qmnis gulSida refleqsur rkalebs. ufro meti raodenoba moedineba diastolis dros
marjvena winagulis miokardiumis gaWimvis gaz- venebidan gulSi. garda amisa, cnobilia e.w. anre-
rda (bunebriv pirobebSi aseTi mdgomareoba war- pis efeqti, romlis Sesabamisadac parkuWebis mio-
moiqmneba gulTan sisxlis moWarbebuli midinebiT) kardiumis SekumSvis Zala matulobs arteriul sis-
iwvevs marcxena parkuWis miokardiumis SekumSva- temaSi winaaRmdegobis (sisxlis wnevis) matebis
Ta gaZlierebas. amrigad, Zlierdeba SekumSvebi ara proporciulad.
marto gulis im ganyofilebisa, romlis miokar- es regulaciis e.w. homeometruli meqanizmia,
diumic uSualod iWimeba momdinare sisxliT, romelic, heterometruli meqanizmisagan gansx-
aramed sxva ganyofilebebisac , raTa momdinare vavebiT, miokardiumis SekumSvaTa Zalas cvlis mi-
sisxls `gauTavisuflos adgili~ da daaCqaros misi si boWkoebis sawyisi (diastoluri) sigrZis ucvle-
gadasrola arteriul sistemaSi. damtkicebulia, lobis fonze (e.i. gulTan venuri sisxlis mudmivi
rom es reaqciebi xorcieldeba gulSida perife- nakadis SenarCunebisas).
ruli refleqsebis saSualebiT. orive miTiTebulma meqanizmma - heteromet-
msgavsi reaqciebi aRiniSneba mxolod gulis rulmac da homeometrulmac SeiZleba gamoiwvi-
dabali sawyisi sisxlsavseobisa da aortis Sesar- os gulis SekumSvis energiis mkveTri mateba ve-
Tavsa da koronarul sisxlZarRvebSi sisxlis wne- nebidan sisxlis nakadis uecari gazrdisas an ar-
vis umniSvnelo sididis fonze. Tu guli gadavse- teriuli wnevis momatebisas. aseT dros arteri-
bulia sisxliT da aortis SesarTavsa da korona- uli sistema ver gauZlebda sisxlis nakadis myi-
rul sisxlZarRvebSi wneva maRalia, maSin gulis sier mZlavr dartymas, rom ara gulSida nervu-
29 6
li sistemis refleqsebi, romelTac dacviTi ro- ni. pirveli neironebis sxeulebi, romelTa mor-
li akisriaT. Cebi qmnian cTomil nervebs (vegetaturi nervu-
gulis saknebis gadavseba momdinare sisxliT li sistemis parasimpaTikuri ganyofileba) ganla-
(iseve, rogorc aortis SesarTavTan da koronarul gebulia mogrZo tvinSi. am neironebis morCebi bo-
sisxlZarRvebSi sisxlis wnevis mniSvnelovani ma- lovdeba gulis intramurul gangliebSi. aqve mo-
teba) gulSida periferuli refleqsebis meSveo- Tavsebulia meore neironebi , romelTa morCebi
biT iwvevs miokardiumis SekumSvTa Zalis daqvei- midian gamtar sistemasTan, miokardiumTan da ko-
Tebas. am dros sistolis momentSi guli arterieb- ronarul sisxlZarRvebTan.
Si gadaisvris parkuWebSi arsebuli sisxlis ufro nervuli sistemis simpaTikuri ganyofile-
nakleb raodenobas, vidre normalur pirobebSi. bis pirveli neironebi , romlebic impulsebs ga-
gulis saknebSi Tundac mcire raodenobiT sis- dascemen guls, ganlagebulni arian zurgis tvinis
xlis damatebiTi moculobis SeCereba maT Rrueb- gulmkerdis ganyofilebis zemo xuTi segmentis
Si zrdis diastolur wnevas, rac iwvevs gulTan ve- gverdiT rqebSi. am neironebis morCebi bolovde-
nuri sisxlis nakadis daqveiTebas. sisxlis Warbi bian kisrisa da gulmkerdis zemo simpaTi-
moculoba, romelsac arteriebSi myisieri gadas- kur kvanZebSi . am kvanZebSivea moTavsebuli me-
rolisas SeeZlo gamoewvia mkveTrad uaryofiTi Se- ore neironebi, romelTa morCebi midian gul-
degebi, Cerdeba venur sistemaSi. Tan. gulis mainervirebeli simpaTikuri nervuli
organizmisaTvis saSiSroebas warmoadgenda, boWkoebis didi umravlesoba gamodis varskvlavi-
agreTve, gulidan gadasrolili sisxlis moculo- sebri kvanZidan.
bis Semcirebac, rasac SeeZlo gamoewvia arteriu- cTomili nervebis gavlena gulze pirve-
li wnevis kritikuli dacema. aseT saSiSroebasac lad Seiswavles Zmebma veberebma 1845 w. maT daad-
aRkveTaven gulSida sistemis saregulacio reaq- gines, rom am nervebis gaRizianeba gulze Semaka-
ciebi. vebel gavlenas axdens (ix. qvemoT) gulis srul
gulis saknebis da koronaruli sisxlZarRve- gaCerebamdec ki diastolis fazaSi. es iyo orga-
bis sisxliT arasakmarisi avseba iwvevs miokardiu- nizmSi nervebis Semakavebeli gavlenis aRw-
mis SekumSvaTa gaZlierebas gulSida periferiu- eris pirveli SemTxveva.
li refleqsebis saSualebiT. am dros sistolis mo- gadaWrili cTomili nervis periferiuli mo-
mentSi parkuWi aortaSi gadaisvris masSi arsebu- nakveTis Zlieri eleqtruli gaRizianebisas xdeba
li sisxlis ufro met raodenobas, vidre normalur gulis SekumSvaTa Seneleba. es movlena iwodeba
pirobebSi. swored amiT xdeba arteriuli sistemi- uaryofiT qronotropul efeqtad. erTdrou-
saTvis saSiSi arasruli avsebis Tavidan acileba. lad aRiniSneba SekumSvaTa amplitudis Semcireba
parkuWebis modunebis momentisaTvis isini Seica- - uaryofiTi inotropuli efeqti. cTomili ner-
ven ufro naklebi raodenobis sisxls, vidre nor- vebis Zlieri gaRizianebisas gulis muSaoba ramde-
malur pirobebSi, rac xels uwyobs gulTan venuri nime xnis ganmavlobaSi wydeba. am periodSi gulis
sisxlis nakadis matebas. kunTis agznebadoba daqveiTebulia, amitom misi
bunebriv pirobebSi gulSida nervuli sis- aRdgenisaTvis saWiroa ufro Zlieri gaRizianeba.
tema ar aris avtonomiuri. igi warmoadgens gu- agznebis es daqveiTeba cnobilia, rogorc uaryo-
lis moqmedebis maregulirebeli nervuli meqa- fiTi baTmotropuli efeqti. amasTan erTad,
nizmebis rTuli ierarqiis erT-erT rgols. am ie- gulSi agznebis gatareba Senelebulia - uaryofi-
rarqiis ufro maRal rgols warmoadgenen cTomi- Ti dromotropuli efeqti. araiSviaTad aRiniS-
li da simpaTikuri nervebi, romlebic axorciele- neba agznebis gatarebis sruli blokadac winagu-
ben nervuli regulaciis eqstrakardialur proce- lovan-paruWovan (atrioventrikulur) kvanZSi.
sebs, Tanac ara izolirebulad, aramed gulSida sa- winagulebis erTeuli kunTovani boWkoebidan
regulacio meqanizmebTan TanamoqmedebiT. potencilebis mikroeleqtrodulma gamoyvanam aC-
vena membranuli potencialis Semcireba cTomili
eqstrakardialuri saregulacio nervis Zlieri gaRizianebisas _ hiperpolari-
meqanizmebi zacia.cTomili nervis xangrZlivi gaRizianebisas
nervuli eqstrakardialuri regulacia. dasawyisSi Sewyvetili gulis SekumSvebis aRdgena
regulaciis es tipi xorcieldeba impulsebiT, rom- SesaZlebelia, Tanac miuxedavad imisa, rom gaRi-
lebic modian cns-dan cTomili da simpaTikuri zianeba grZeldeba. am movlenas uwodeben gulis
nervebiT. yvela sxva vegetaturi nervis msgavsad, gasxletas (gasxltomas) cTomili nervis gav-
gulis nervebic ori neironisagan arian warmoqmnil- lenisagan. es fenomeni orgvari savaraudo meqa-
29 7
pregangliuri boWkoebiT mosuli impulsebisaTvis, mili nervebiTac. am SemTxvevaSi adgili aqvs regu-
aramed im impulsebisTvisac, romlebic warmoiqm- laciis meqanizmebis dublirebas, urTierTSevsebas
nebian gulSida nervul sistemaSi. da urTierTkontrols, rac metad mniSvnelovania
gulis intramuruli eferentuli neironebi arteriebis sisxlsavseobis stabilobis SenarCune-
warmoadgenen saerTo saboloo gzas rogorc eqs- bisaTvis.
trakardialuri, ise intrakardialuri warmoSobis amrigad, cTomil nervs, urTierTqmedebs ra
nervuli gavlenebisaTvis. am dros ganviTarebu- gulSida saregulacio meqanizmebTan, SeuZlia ga-
li gulis reaqci ebis xasiaTi damokidebulia eqs- moiwvios gulis moqmedebis rogorc Sekaveba, ise
trakardialuri da intrakardialuri warmoSobis gaZliereba da awarmoos arteriuli si stemis sis-
impulsebis urTierTqmedebaze. intramurul nei- xlsavseobis adekvaturi donis regulaci a.
ronebs Soris aRmoCenili a ara marto qolinergu- gulTan sisxlis normaluri nakadisa da guli-
li, aramed adrenerguli eferentuli neironebic. sa da arteriuli sistemis normaluri sisxlsavse-
cTomili nervis pregangliuri boWkoebiT gulTan obis pirobebSi adamiansa da mTel rig cxovelebSi
misuli impulsebi (iseve, rogorc impulsebi, war- Warbobs cTomili nervis gulze Semakavebeli gav-
moqmnili miokardiumis gaWimvis receptorebSi, lena, ris dadasturebasac warmoadgens e.w. cTo-
romlebic miekuTvnebian gulSida nervul siste- mili nervis centrebis tonusi.
mas), SeiZleba moxvdes gulis rogorc qolinergul,
ise adrenerul eferentul neironebze.
mTeli rigi monacemebi miuTiTeben, rom adre- gulis maregulirebeli centrebis tonusi
nerguli eferentuli intramuruli neirone- nervuli centri, romlidanac gulisaken modis
bi xasiaTdebian ufro maRali agznebadobiT, cTomili nervebi, rogorc wesi, imyofeba mudmivi
vidre qolinerguli. amis gamo maTTan mosuli agznebis - e.w. centraluri tonusis mdgomareo-
susti intensivobis impulsaciisas (rogorc eqst- baSi. sisxlis mimoqcevis normalur pirobebSi cTo-
rakardialuri, ise intrakardialuri warmoSobi- mili nervebiT gulTan mudmivad modis Semakave-
sa) aigznebian gulSida adrenerguli neironebi. beli gavlenebi. am gavlenaTa Sewyveta orive cTo-
maT mier gamoyofili noradrenalini zrdis gulis mili nervis gadakveTis Semdeg ZaRlSi iwvevs gu-
SekumSvaTa Zalas, sixSires, agznebadobas da agz- lis SekumSvaTa gaxSirebas.
nebis gatarebis siCqares. mosuli impulsaciis gaZ- adamianSi cTomili nervebis gavlenis droebi-
lierebisas xdeba adrenerguli neironebis Sekave- Ti gamoTiSva SesaZlebelia alkaloid atropinis
ba da qolinerguli eferentuli neironebis agz- SeyvaniT. aseT SemTxvevebSi gulis SekumSvebi
neba. maT mier gamoyofili acetilqolini, piriqiT, mkveTrad xSirdeba.
amcirebs gulis SekumSvaTa Zalas, sixSires, agzne- orive varskvlaviseburi kvanZis mocileba ,
badobasa da agznebis gatarebis siCqares. romelTagan gamodis gulisaken momavali simpaTi-
cTomili nervis erTi da igive ZaliT ga- kuri nervebi, ar iwvevs gulis SekumSvaTa gamoxa-
Rizianebisas gulze misi gavlenis xasiaTi tul gaiSviaTebas, radganac nervuli centrebis
SeiZleba iyos urTierTsapirispiro imis mi- tonusi, romelTaganac gulisken modis simpaTiku-
xedviT, Tu rogoria gulisa da koronaruli ri nervebi an saerTod ar arsebobs, an gamoxatu-
sisxlZarRvebis sisxliT avsebis xarisxi im lia sustad. cTomili nervebis centraluri tonu-
momentSi. mniSvnelovani sisxlsavseobis fonze, sis SenarCuneba ganpirobebulia refleqsuri gav-
romelic iwvevs meqanoreceptorebis intensiur lenebiT, e.i. cTomili nervebis centrebis agzne-
agznebas, cTomili nervis pregangliuri boWkoebis biT im impulsebiT, romlebic masTan centriske-
gaRizianeba gulze axdens Semakavebel gavlenas. nuli nervebiT modis sxvadasxva receptoridan,
gulis umniSvnelo sisxlsavseobisas, rac iwvevs gansakuTrebiT _ aortis rkalidan da karotidu-
gulSida nervuli sistemis gaWimvis receptorebis li sinusidan.
sust gaRizianebas, warmoiqmneba gulis muSaobis am nervebis gadakveTa iwvevs cTomili nerve-
mastimulirebeli gavlenebi. bis tonusis dacemas da Sedegad aRiniSneba gulis
regulaciis es meqanizmi moqmedebs iseve, ro- SekumSvaTa iseTive gaxSireba, rogoric TviT cTo-
gorc ukve aRwerili regulaciis gulSida meqaniz- mili nervebis gadakveTis Semdgom.
mi (gulSida periferiuli refleqsebis meSveobiT). cTomili nervebis tonusze gavlenas axdens,
amis Sedegad arteriuli kalapotis sisxlsavseobis agreTve, zogierTi qimiur faqtori. tonusi matu-
mudmivoba regulirdeba ara marto gulSida nervu- lobs sisxlSi adrenalinis Semcvelobis momatebiT,
li sistemis refleqsuri reaqciebiT, aramed cTo- romelsac sisxlSi gamoyofs Tirkmelzeda jirkv-
29 9
lebis tvinovani nivTiereba, agreTve, kalciumis erT-erT dones warmoadgens im centrebis ierar-
ionebis momatebisas. qiaSi, romelnic aregulireben gulis moqmedebas.
cTomili nervebis tonusi icvleba sunTqvis igi warmoadgens Semsrulebel meqanizms, romelic
fazasTan dakavSirebiT. amosunTqvis bolos igi ma- uzrunvelyofs organizmis gul-sisxlZarRvTa
tulobs da amitom gulis moqmedeba neldeba. Se- sistemis (da sxva sistemebis) funqciebis integri-
degad aRiniSneba sunTqviTi aritmia . igi qreba rebul gadawyobas im signalebis Sesabamisad, ro-
cTomili nervebis gadakveTis an atropinis Seyva- melic moemarTebian tvinis ufro zemoT ganlage-
nis Semdeg. buli ganyofilebebidan - limburi sistemidan da
axalSobilebs jer ar aqvT gamoxatuli axali qerqidan.
cTomili nervebis centraluri tonusi: gu- limburi sistemis an axali qerqis garkveuli
lis nervebis gadakveTa axalSobil cxovelebSi, ag- struqturebis gaRizianeba, samoZrao reaqciebTan
reTve, atropinis Seyvana bavSvebSi, rac gamorTavs erTad, cvlis gul-sisxlZarRvTa sistemis funq-
cTomili nervebis gavlenaTa gadacemas gulze, ar ciebsac: arteriul wnevas, gulis SekumSvaTa six-
axdens gavlenas gulis SekumSvaTa sixSireze; Tum- Sires da a.S.
ca, eqsperimentSi gadaWrili cTomili nervis eleq- gulis moqmedebis refleqsuri regula-
trostimulacia gulze Semakavebel efeqts av- cia xorcieldeba centraluri nervuli sistemis
lens. amdenad, axalSobilebSi cTomili nervebis yvela CamoTvlili ganyofilebis monawileobiT.
tonusis ararseboba (maTi pulsis sixSire 150'-s aR- refleqsur reaqciebs SeuZliaT gulis muSaobis
wevs) centraluri tonusis meqanizmebis Camouya- rogorc Sekaveba (Seneleba an Sesusteba), ise aq-
libeblobiT unda aixsnas. tivireba (aCqareba da gaZliereba).
cTomili nervebisagan gansxvavebiT, simpaTi- gulis muSaobis refleqsuri cvlilebebi Cnde-
kuri nervebis boWkoebi ar urTierTqmedeben gul- ba sxvadasxva receptoris gaRizianebisas. gulis
Sida nervuli sistemis mier ganxorcielebul sa- muSaobis regulaciaSi gansakuTrebuli mniSvnelo-
regulacio procesebTan. isini gulze axdenen mxo- ba aqvs receptorebs, romlebic moTavsebulia sis-
lod mastimulirebel gavlenas, e.i. dadebiT ino-, xlZarRvTa sistemis zogierT nawilSi. isini aigz-
qrono-, baTmo- da dromotropul efeqtebs. nebian sisxlZarRvebSi sisxlis wnevis cvlilebi-
cTomili da simpaTikuri nervebis centrebi gu- sas an humoruli (qimiuri) gamRizianeblebiT.
lis muSaobis maregulirebeli nervuli cent- midamoebi, sadac Tavmoyrilia aseTi recepto-
rebis ierarqiaSi warmoadgenen meore safe- rebi iwodebian sisxlZarRvovan refleqsoge-
xurs. am ierarqiis ufro maRali safexuria hi- nur zonebad. gansakuTrebiT mniSvnelovania
poTalamusis midamos centrebi. hipoTalamusis aortis rkalSi da saZile arteriis gantot-
sxvadasxva zonis xelovnuri eleqtruli gaRziane- vis midamoSi moTavsebuli refleqsogenuri zo-
bisas aRiniSneba gul-sisxlZarRvTa sistemis gamo- nebis roli. aq imyofeba centriskenuli nervebis
xatuli reaqciebi, romlebic rogorc ZaliT, ise xa- daboloebebi, romelTa gaRizianeba refleqsurad
risxiT bevrad aWarbeben bunebriv pirobebSi war- iwvevs gulis SekumSvaTa Senelebas.
moqmnil reaqciebs. hipoTalamusis zogierTi ubnis es nervuli daboloebebi warmoadgenen pre-
lokaluri wertilovani gaRizianebisas moxerxda soreceptorebs. maTi bunebrivi gamRiziane-
izolirebul reaqciebze dakvirveba: mxolod gulis belia sisxlZarRvis kedlis gaWimva wnevis ma-
ritmis cvlileba, an mxolod marcxena parkuWis Se- tebisas. presoreceptorebidan aferentuli
kumSvis Zalis, an mxolod marcxena parkuWis modu- nervuli impulsebis nakadi zrdis cTomili ner-
nebis xarisxis cvlileba da a.S. amrigad, gamovlin- vebis birTvebis tonuss, rac iwvevs gulis Sekum-
da, rom hipoTalamusSi aris struqturebi, romel- SvaTa gaiSviaTebas.
nic aregulireben gulis calkeul funqciebs. bu- rac ufro maRalia wneva sisxlZarRvovan
nebriv pirobebSi es struqturebi ar moqmedeben refleqsogenur zonaSi, miT ufro xSiria preso-
izolirebulad. receptorebidan aferentuli impulsebis naka-
hipoTalamusi warmoadgens integraciul di. gulis moqmedebis refleqsuri cvlilebebi
centrs, romelsac SeuZlia Secvalos gulis moqme- SeiZleba gamowveuli iqnas sxva sisxlZarRvTa
debis da gul-sisxlZarRvTa sistemis nebismieri receptorebis gaRizianebiTac.
ganyofilebis parametrebi ise, rom uzrunvelyos magaliTad, filtvis arteriaSi wnevis mo-
organizmis moTxovnilebebi garegani (an Sinagani) ga- matebisas gulis muSaoba neldeba. gulis muSa-
remos cvlilebis sapasuxod ganviTarebuli qcevi- oba SeiZleba Seicvalos mravali Sinagani orga-
Ti reaqciebisas. magram hipoTalamusic mxolod nos sisxlZarRvTa receptorebis gaRizianebiTac.
30 0
e.w. mdumare ujredebSic ki. momatebuli avtoma- ergiis damatebiT wyaros warmoadgens, Tanac,
tizmi ganapirobebs eqtopiuri parkuWovani ko- rZemJavas daSliT miokardiumi xels uwyobs pH-is
mpleqsebis, agznebis heterotropuli kerebis aR- mudmivobis SenarCunebas. miokardiumis mier mox-
moceneba; metic, avtomaturi aqtivoba, SesaZloa, marebuli energiis daaxloebiT 30% glukozis xar-
arapeismekerul ujredebSic ganviTardes. jze ifareba. fizikuri datvirTvisas glukozis en-
Sejamebis saxiT: ujredis gareT kaliumis kon- ergetikuli wilis Semcirebis Tanadroulad
centraciis Semcireba - hipokaliemia (3,5 - 4,0 izrdeba cximovani mJavebisa da rZemJavas wili.
mmol/l-ze naklebi) membranaSi kaliumis ganvla- kardiomiocitebis Taviseburebaa, agreTve,
dobis momatebiT gamowveuli hiperpolarizaciis nivTierebaTa cvlis procesebis cikluroba kar-
Sedegad kumSvad da peismekerul ujredebSi erT- diociklis Sesabamisad: energiiT mdidari naerTe-
gvarovan, magram sxvadasxva xarisxis cvlilebebs bis - atf-s da glikogenis swrafad daSla sisto-
iwvevs; saxeldobr, kumSvad ujredebSi kaliumis lis dros xdeba (QRS kompleqsi ekg-ze), maTi sru-
dabali Semcvelobis xsnaris perfuzia xangrZliv li resinTezi ki diastolis dros xorcieldeba.
hiperpolarizacias iwvevs; peismekerul ujredeb- gulis kunTis muSaobisTvis aerobuli Jangvis
Si ki hiperpolarizacia xanmoklea, tranzi- mniSvneloba mas metad damokidebuls xdis Jangba-
torulia da swrafad icvleba mzardi depolar- dis miwodebis xarisxze. mTeli organizmi sxeulis
izaciiT, romelic gamowveulia neli diastoluri masis 1 kilogramze wuTSi daaxloebiT 4 ml Jang-
depolariazaciis gamoxatuli aCqarebiT; amas mo- bads moixmars, xolo miokardiumi – 100 ml-s, anu
hyveba avtomaturi aqtivobis gaCena “mdumare” 25-jer mets. ConCxis kunTs, magaliTad, SeuZlia
purkinies boWkoebSic ki, rac ganapirobebs eqtopi- garkveul xans glikolizis xarjze, saerTod uJan-
uri parkuWovani kompleqsebisa da ritmis gaCenas. gbadod (“nisiad” ) imuSaos. amitomac, koronaruli
SesaZloa, aseT pirobebSi avtomaturi aqtivoba sisxlis nakadis gauaresebisas da gulis kunTSi
ganviTardes arapeismekerul ujredebSic ki. Jangbadis arasakmarisi raodenobiT miwodebisas
amasTan, hipokaliemiis pirobebSi repolariza- masSi iolad viTardeba iSemiuri procesebi.
cia neldeba da moqmedebis potencials grZeli amasTan, miokardiumSi qemoreceptorebia, rom-
“kudi” mohyveba, rac, aseve, xels uwyobs eqtopi- lebic iSemiis dros aigzneba, signalebi simpa-
uri agznebis ganviTarebas. Tanac, moqmedebis po- Tikuri aferentuli boWkoebiT vrceldeba da
tencialis “kudi” gamtari sistemis ujredebSi tkivilis SegrZneba aRmocendeba.
ufro xangrZlivia, vidre parkuWebSi; ase rom, aras- miokardiumisTvis erTgvar damcav rols mio-
ruli repolarizacia purkinies boWkoebSi ufro globini asrulebs, romlis Semcveloba gulis kun-
xangrZlivia, vidre parkuWebis boWkoebSi. TSi daaxloebiT 4 mg-ia qsovilis masis 1 g-ze.
es yovelive asocirdeba parkuWovani taqikar- rogorc cnobilia, mas didi ~msgavseba~ aqvs O2-Tan,
diis, parkuWovani eqtopiis, parkuWebis fibrilaci- intensiurad warmoiqmneba diastolis dros da “ga-
is, sistolaSi gulis gaCerebis da uecari sikvdil- icema” sistolis dros, roca marcxena parkuWis
is saSiSroebasTan, mZime hipokaliemia (2,5 mmol/l- gvirgvinovan arteriebSi sisxlis nakadis mxolod
ze naklebi) ki - miopaTiasa da apnoesTan. 15%-ia SenarCunebuli (cnobisTvis: am dros mar-
jvena parkuWsa da winagulebSi sisxlis nakadi ucv-
gulis kunTis energetikuli uzrunvelyofis lelia!). am rezervis miuxedavad, miokardiumSi
Taviseburebebi sisxlis nakadis ukmarisobisas ujredebi Jangba-
miokardiumis margi qmedebis koeficien- diT da sayuaTo nivTierebebiT saTanadod ver ma-
ti daaxloebiT 30%-ia, ConCxis kunTisa – 20-25%. ragdeba, uaresdeba Na/K-atf-azis muSaoba,
anaerobuli Jangva, anu anaerobuli glikolizi mi- ujredSi grovdeba Na+, ujredis gareT ki –K+ da
okardiumSi, ConCxis kunTisagan gansxvavebiT, um- sabolood - uaresdeba miokardiumis gamtareblo-
niSvnelo rols asrulebs. ba da kumSvadoba.
miokardiumisTvis energiis ZiriTad wyaros hipoqsia da hiperkapnia centraluri da
warmoadgens aranaxSirwylovani substrateb- periferiuli qemoreceptorebis aqtivaciis gziT
is aerobuli Jangva. es Tavisufali cximovani aagznebs simpaTikur nervul sistemas, rasac mos-
mJavebi, rZis mJava (daaxloebiT 60%), piroyurZ- devs gulis moqmedebis stimulacia. msubuqi hipo-
nis mJava, ketosxeulebi da aminmJavebia (10%-ze na- qsia uSualod gulze moqmedebiT astimulirebs mis
klebi). kunTebis intensiuri muSaobisas iq mim- muSaobas, mniSvnelovani hipoqsia ki, JangviTi pro-
dinare anaerobuli glikolizis Sedegad sisxlSi cesebis SezRudvis gamo, Trgunavs mas. hipoqsiis
grovdeba rZemJava. laqtati miokardiumisTvis en- da hiperkapniis Tanmxlebi mniSvnelovani faqtori,