Professional Documents
Culture Documents
BiologiaCampbel Binder2
BiologiaCampbel Binder2
Sesavali
suraTi 8.1 bioluminescencia sokoebSi
ZiriTadi koncefciebi
8.1 organizmSi metabolizmis procesSi mate mosaxuli sokos ujredebi, romlebic garkveul or-
riisa da energiis gardaqmna Termodinamikis ganul molekulebSi dagrovil energias sinaTled
kanonebs eqvemdebareba. gardaqmnis; am process bioluminescencia ewodeba (kaS-
8.2 reaqciis Tavisufali energiis clilebis mi kaSa ferebi izidavs mwerebs, rac xels uwyobs sokos
xedviT SeiZleba iTqvas, reaqcia spontanurad sporebis gavrcelebas). bioluminescencia da yvela sxva
xdeba, Tu ara. metaboluri aqtivoba, romelic ujredis mier xorciel-
8.3 atf egzoTermuli reaqciebis endoTermulTan deba, winaswaraa koordinirebuli da kontrolirebuli.
gawyvilebis saSualebiT ujredis muSaobas en ujredi Tavisi sirTuliT, efeqturobiT, mTlianobiTa
ergiiT amaragebs. da natif cvlilebebze sapasuxo reaqciebiT, ubadlo qi-
8.4 fermentebi energetikuli barieris dawevis sa miur qarxanas warmoadgens. metabolizmis safuZvlebi,
SualebiT aCqarebs metabolur reaqciebs. romlebsac Tqven am TavSi gaecnobiT, dagexmarebaT imis
8.5 fermentis aqtivobis regulacia xels uwyobs gagebaSi, Tu ra gzas gadis materia da energia sasicocx-
metabolizmis kontrols. lo procesebSi da rogor regulirdeba maTi nakadebi.
koncefcia 8.1
Sesavali
organizmSi metabolizmis
sicocxlis energia procesSi materiisa da ener-
giis gardaqmna Termodinamikis
ocxali ujredi miniaturuli qimiuri qarxanaa, sa-
dac mikroskopul sivrceSi aTasobiT reaqcia mimdin- kanonebs eqvemdebareba
areobs. Saqrebi SesaZloa aminomJavebad gardaiqmnas,
romlebic, saWiroebis SemTxvevaSi, cilebSi erTmaneTs organizmis qimiuri reaqciebis erTobliobas metab
ukavSirdeba; xolo cilebi, romlebic saWmlis monelebi- olizmi ewodeba (berZnulad metabole _ cvlileba). me-
sas aminomJavebad iSleba, Saqrebad gardaiqmneba. poli- tabolizmi sicocxlis emerjentuli Tvisebaa, romelic
merebad gaerTianebulma mcire molekulebma SemdgomSi, ujredis mowesrigebul garemoSi molekulebs Soris
ujredis cvlilebis Sesabamisad, SesaZloa hidrolizi urTierTqmedebiT aRiZvreba.
ganicados. mravalujredian organizmebSi bevri ujredi
qimiuri produqtebis eqsports axorcielebs, romlebic cocxali organizmebis qimiis organizeba
organizmis sxva nawilebSi gamoiyeneba. procesi, ro-
metabolur ciklebad
melic ujreduli sunTqvis saxiTaa cnobili, stimuls
aZlevs ujreds, ekonomiurad moaxdinos SaqrebSi da sxva ujredis metabolizmi SegviZlia aTasobiT qimi-
sawvavSi Senaxuli energiis eqstragireba. ujredebi am uri reaqciis samarSruto rukis saxiT warmovidginoT,
energias sxvadasxva saxis muSaobis Sesasruleblad iy- romlebic ujredSi gvxvdeba da saintereso metab-
eneben: mag., plazmuri memebranis gavliT gaxsnili niv- olur ciklebad aris organizebuli. metaboluri gza
Tierebebis transportirebisTvis, romelsac me-7 TavSi specifiuri molekuliT iwyeba, romelic Semdeg gansaz-
ganvixilavT. ufro uCveulo magaliTia suraT 8.1-ze ga- Rvruli safexurebis seriis gavliT icvleba, ris Sede-
162
gadac garkveuli produqti warmoqmneba. metaboluri konglomeratis xelaxali organizebis unari. mag., Tqven
gzis TiToeuli safexuri specifiuri fermentiT katal- energias xarjavT am wignis gverdebis gadasafurclad,
izdeba. xolo Tqveni ujredebi _ membranis gavliT garkveuli
nivTierebebis transportirebisTvis. energia mraval-
molekula
produqti
gvari formiT arsebobs, xolo muSaoba, romelsac cocx-
sawyisi
163
siTbo
qimiuri
energia
a) Termodinamikis pirveli kanoni: b) Termodinamikis meore kanoni: energiis yoveli gadacema an transformacia zrdis
energia SeiZleba gadaeces an gardaiqmnas, samyaros uwerigobas (entropias). mag., gepardis garemos uwesrigoba siTbosa da mcire
magram ar SeiZleba Seiqmnas an gaqres. mag., molekulebis saxiT emateba, romlebic metabolizmis gverdiT produqtebs warmoadgens.
suraTi. b-ze sakvebis qimiuri (potenci-
uri) energia gepardis moZraobis kineti-
kur energiad gardaiqmneba. suraTi 8.3 Termodinamikis ori kanoni
ben, rom am molekulebs, mag., glukozas, maRali qimiuri energiis gardaqmnis kanonebi
energia aqvs. kataboluri reaqciebisas xdeba atomebis
reorganizacia da energia Tavisufldeba, ris Sedegadac swavlebas energiis gardaqmnis Sesaxeb, romelsac ad-
naklebi energiis mqone daSlis produqtebi warmoiqmne- gili aqvs materiis konglomeratSi, Termodinamika ewo-
ba. aseTive transformacias aqvs adgili manqanis Zrava- deba. mecnierebi sityva sistemas sakvlevi materiis aR-
Sic, rodesac benzinis naxSirwyalbadebi feTqebadad saniSnavad iyeneben, xolo danarCen samyaros, yvelafers
moqmedebs JangbadTan da gamoiyofa energia, romelic sistemis gareT, garemos uwodeben. TiTqmis daxuruli
dguSebs awveba da gamonabolqvi warmoiqmneba. msgavs, sistema, rogoricaa, mag., siTxe TermosSi, garemosgan
Tumca nakleb feTqebad reaqciebSi, sakvebis molekule- izolirebulia. Ria sistemaSi energia (da xSirad materi-
bi JangbadTan urTierTqmedebisas daSlis produqtebis ac) SeiZleba sistemidan garemos gadaeces. organizmebi
saxiT naxSirorJangsa da wyals warmoqmnis. ujredebis Ria sistemebia. isini STanTqamen energias, mag., sinaTlis
struqtura da bioqimiuri gzebi SesaZlebels xdis sak energias an qimiur energias organuli molekulebis for-
vebis molekulebidan qimiuri energiis gamoyofas, ro- miT da garemoSi siTbosa da metabolizmis produqtebs,
melic sasicocxlo procesebs amaragebs. mag., naxSirorJangs, gamoyofen. energiis gardaqmna orga-
rogor gardaiqmneba erTi saxis energia meored? gan- nizmebsa da materiis yvela sxva konglomeratSi Termo-
vixiloT myvinTavi suraT 8.2-ze. axalgazrda kaci adis dinamikis ori kanoniT imarTeba.
safexurebze, platformisken; am dros Tavisufldeba
qimiuri energia sakvebidan, romelic man sauzmeze mi- Termodinamikis pirveli kanoni
iRo. energiis nawils igi kibeze asasvlelad, muSaobis am kanonis Tanaxmad, samyaros energia mudmivia. en-
Sesasruleblad iyenebs. amgvarad, kunTebis moZraobis ergia SeiZleba gadaeces da gardaiqmnas, magram ar Sei-
kinetikuri energia wylis donidan simaRlis matebis Zleba Seiqmnas an gaqres. pirveli kanoni cnobilia, ro-
gamo potenciur energiad gardaiqmneba. axalgazrda gorc energiis Senaxvis principi. eleqtruli kompania
kaci yvinTvisas Tavis potenciur energias kinetikur en- ki ar qmnis energias, aramed mas gamosayeneblad ufro
ergiad gardaqmnis, romelic myvinTavis wyalSi Sesvlis mosaxerexebel formad gardaqmnis. sinaTlis energiis
Semdeg wyals gadaecema. xaxunis gamo, energiis mcire ra- qimiur energiad gardaqmnisas mwvane mcenare moqmedebs,
odenoba siTbos saxiT ikargeba. rogorc energiis gardamqmneli, da ara rogorc energiis
axla erTi safexuriT ukan davbrundeT da ganvixi- mwarmoebeli.
loT sakvebis organuli molekulebis Tavdapirveli wy- gepardi suraT 8.3a-ze sakvebis organuli mole
aro, romelic myvinTavs safexurebze asasvlelad saWiro kulebis qimiur energias kinetikur da sxva saxis ener-
qimiur energias awvdis. Tavis mxriv, es qimiuri energia giebad gardaqmnis, romelTa saSulebiTac biologiuri
mcenareebis mier fotosinTezis procesSi sinTlis en- procesebi xorcieldeba. ra mosdis am energias muSao-
ergiidan warmoiqmna. organizmebi energiis gardamqmne bis Sesrulebis Semdeg? Termodinamikis meore kanoni am
lebi arian. kiTxvaze pasuxis gacemaSi dagvexmareba.
164
Termodinamikis meore kanoni man samyaros entropia unda gazardos. jer SevTanxmdeT,
rom sityva spontanurs iseTi process vuwodebT, ro-
Tu energia ar SeiZleba gaqres, maSin ratom ar Seu-
melic energiis miwodebis gareSe SeiZleba mimdinareob-
ZliaT organizmebs ubralod kidev erTxel CarTon
des. SevniSnavT, rom sityva spontanuris gamoyeneba ar
ciklSi TavianTi energia? ise xdeba, rom energiis yove-
gulisxmobs procesis swrafad mimdinareobas. zogi
li gadacemis an gardaqmnisas energiis nawili muSaobis
spontanuri procesi SeiZleba faqtiurad myisieri iyos,
Sesasruleblad gamousadegari xdeba. energiis gardaqm-
mag., afeTqeba; maSin roca sxva spontanuri procesebi
nis umetes SemTxvevebSi energiis gamoyenebadi formebi
gacilebiT nela mimdinareobs, rogorc, mag., droTa gan-
nawilobriv mainc siTbod gardaiqmneba, romelic atom-
mavlobaSi Zveli manqanis daJangva. process, romelic
ebis an molekulebis uwesrigo moZraobasTanaa daka-
ar SeiZleba TavisiT moxdes, araspontanurs uwodeben.
vSirebuli. sakvebis qimiuri energiis mxolod mcire
gamocdilebiT CvenTvis cnobilia, rom garkveuli mov-
nawili gardaiqmneba suraT 8.3b-ze gamosaxuli gepardis
lenebi spontanurad xdeba, xolo sxvebi ki _ ara. mag.,
moZraobad; udidesi nawili ki siTbos saxiT ikargeba,
viciT rom wyali daRma spontanurad miedineba, magaram
romelic garemoSi swrafad ganibneva.
aRma mxolod energiis miwodebiT moZraobs, mag., maSin,
qimiuri reaqciebis mimdinareobis procesSi, ro-
roca manqana wyals mizidulobis sawinaaRmdegod gada-
melic sxvadasxva tipis muSaobas axorcielebs, cocxa-
tumbavs. faqtiurad, meore kanoni SeiZleba asec Camoy-
li ujredebi energiis organizebul formebs aucile-
alibdes: procesi spontanurad rom mimdinareobdes, man
blad gardaqmnis siTbod. sistemas ki siTbos muSaobad
samyaros entropia unda gazardos.
gamoyeneba mxolod temperaturuli sxvaobis pirobebSi
SeuZlia, ris Sedegadac siTbo ufro Tbili adgilidan
biologiuri wesrigi da uwesrigoba
SedarebiT grils gadaecema. Tu temperatura Tanabar-
ia iseve, rogorc es cocxal ujredSia, maSin qimiuri cocxali sistemebi Tavis irgvliv zrdis garemos
reaqciebisas gamomuSavebuli energiis erTaderTi gamo- entropias, rogorc es Termodinamikis kanoniT aris
yeneba materialuri sxeulis, mag., organizmis, gaTbobaa gansazRvruli. cnobilia, rom ujredebi naklebad orga-
(amis gamoa, rom xalxiT gadaWedil oTaxSi usiamovnod nizebuli sawyisi masalidan mowesrigebul struqturebs
Tbila, radgan yovel adamianSi mravalricxovani qimi- qmnian. mag., specifiuri TanmimdevrobiT dalagebuli
uri reaqcia mimdinareobs!). aminomJavebi polipeptidur jaWvs qmnis. suraT 8.4-ze
energiis gadacemisas an gardaqmnisas sasargeblo en- organizmul donezea naCvenebi mcenaris fesvis araCveu-
ergiis dakargvis logikuri Sedegi isaa, rom TiToeuli lebrivad simetriuli agebuleba, romelic biologiuri
aseTi SemTxveva samyaros ufro uwesrigod aqcevs. mec- procesebis Sedegad SedarebiT martivi sawyisi masalis-
nierebi uwesrigobis an SemTxveviTobis sazomad iyeneben gan iqmneba. Tumca, organizmi materiisa da energiis or-
sidides, romelsac entropia ewodeba. rac ufro SemTx-
veviTaa organizebuli materiis konglomerati, miT me-
tia entropia. axla Termodinamikis meore kanoni Sem-
degnairad SegviZlia CamovayaliboT: energiis yoveli
gadacema an gardaqmna zrdis samyaros entropias. miuxe-
davad imisa, rom wesrigi SeiZleba lokalurad gaizar-
dos, mTlianobaSi, arsebobs samyaros uwesrigobisken
swrafvis SeuCerebeli tendencia.
xSir SemTxvevaSi, gazrdili entropia sistemis or-
ganizebuli struqturis fizikuri dezintegarciis
maCveneblia. mag., mzard entropias Tqven SeiZleba dauk-
virdeT eqsploataciaSi armyofi Senobis TandaTanobiT
ngrevisas. samyaros mzardi entropia metwilad nakleb
TvalsaCinoa, Tumca is siTbos mzardi raodenobis saxiT
da materiis naklebad mowesrigebuli formebiT iCens
Tavs. vinaidan gepardi suraT 8.3b-ze qimiur energias
kinetikur energiad gardaqmnis, igi agreTve siTbosa da
mcire molekulebis warmoqmniT, romlebic sakvebis daS-
lis produqtebia, zrdis garemos uwesrigobas. suraTi 8.4 wesrigi, rogorc sicocxlis maxasiaTebeli. wesrigi
entropiis cneba garkveuli procesebis gagebaSi cxadad Cans mcenare baias fesvis qsovilis detaluri anatomiidan
(ganivi kveTa, sinaTlis mikroskopi). organizms, rogorc Ria siste-
gvexmareba. aRmoCnda, rom procesi TavisiT, garedan dax-
mas, imdenad SeuZlia Tavisi wesrigis gazrda, ramdenadac SeuZlia
marebis (energiis miwodebis) gareSe rom mimdinareobdes, Tavis garemos wesrigis Semcireba.
165
ganizebul formebs garemodanac iRebs da maT naklebad G _ Tavisufali energiis cvlileba
mowesrigebuli formebiT Caanacvlebs. mag., cxoveli
saxamebelsa da sxva rTul molekulebs sakvebidan iRebs. SegaxsenebT, rom samyaro namdvilad `sistema~ plius
vinaidan katabolur procesSi es molekulebi iSleba, `garemo~-s eqvivalenturia. 1878 wels, profesorma j.
cxoveli gamoyofs naxSirorJangsa da wyals _ mcire vilard gibsma ieilSi gansazRvra Zalian sasargeblo
molekulebs, romlebic sakvebTan SedarebiT nakleb en- funqcia, romelsac sistemis gibsiseuli Tavisufali en-
ergias agrovebs. qimiuri energiis amowurva metaboliz- ergia ewodeba (misi garemos ganxilvis gareSe), romlis
mis dros warmoqmnili siTboTi aixsneba. ufro zogadad, simboloa aso G . Tavisufali energia zomavs sistemis
energia ekosistemaSi sinaTlis saxiT Sedis da siTbos energiis nawils, romelsac muSaobis Sesruleba Seu-
saxiT tovebs mas. Zlia, rodesac temperaturac da energiac mTels siste-
sicocxlis ganviTarebis adreul istoriul peri- maSi erTgvarovania ise, rogorc es cocxal ujredSia.
odSi rTuli organizmebi ufro martivi winaprebisgan ganvixiloT Tavisufali energiis cvlileba, romelsac
warmoiSva. mag., Cven SegviZlia Tvali gavadevnoT mcena- sistemis cvlilebisas _ mag., qimiuri reaqciis dros
reuli samefos warmoSobas gacilebiT ufro martivi aqvs adgili.
organizmebisgan, romelTac mwvane wyalmcenareebs uwo- Tavisufali energiis clileba G nebismieri spe
deben. Tumca, es organizaciuli zrda, romelic droTa cifiuri qimiuri reaqciisTvis SeiZleba Semdegi formu-
ganmavlobaSi xdeboda, ar arRvevs meore kanons. calkeu- liT gamovTvaloT:
li sistemis, mag., organizmis entropia SesaZloa faqti- G = H - TS
urad Semcirdes, maSin roca samyaros mTliani entropia am formulaSi mxolod TviT sistemis (reaqciis)
_ sistema plius misi garemo _ izrdeba. Tvisebebia gamoyenebuli: H sistemis entalpiis cv-
lilebas (biologiur sistemebSi igi sruli energiis
eqvivalenturia) gamosaxavs; S sistemis entropiis cv-
koncefcia Semowmeba 8.1 lilebaa; T _ absolturi temperatura kelvinis (K) er-
TeulebSi (K= C+273; ixile danarTi B).
1. rogor gvexmareba Termodinamikis meore kanoni Tu CvenTvis cnobilia procesis G sidide, igi imis
membranis gavliT nivTierebis difuziis axsnaSi? winaswar gansasazRvrad SegviZlia gamoviyenoT, procesi
2. ra damokidebuleba arsebobs energiasa da muSa spontanuri iqneba Tu ara (anu, warimarTeba Tu ara igi
obas Soris? energiis garedan miwodebis gareSe). asobiT eqsperiment-
3. aRwereT energiis formebi, romlebic gvxvde- ma aCvena, rom mxolod uaryofiTi G-s mqone procesebia
ba vaSlSi, manam, sanam is xeze izrdeba, Semdeg, spontanuri. imisTvis rom procesi spontanuri iyos,
Zirs vardnis dros da mas mere, rac SeWamen da sistemam an entalpia unda daTmos (H unda Semcirdes),
moineleba. an wesrigi (TS unda gaizardos), an _ orive. rodesac H
da TS cvlilebebi emTxveva, G uaryofiT mniSvnelobas
savaraudo pasuxebi ixile A danarTSi
iRebs ( G < 0). es niSnavs, rom yoveli spontanuri pro-
cesi amcirebs sistemis Tavisufal energias. procesebi,
romelTa G dadebiTi an nulis tolia, arasodes aris
8.2
spontanuri.
koncefcia es informacia Zalzed sainteresoa biologebisT-
vis, radgan misi saSulebiT SesaZlebelia winaswar gan-
isazRvros, Tu ra saxis cvlilebebi SeiZleba moxdes
reaqciis Tavisufali energiis dauxmareblad. aseTi spontanuri cvlilebebi SesaZloa
cvlileba gviCvenebs, aris Tu gamoyenebul iqnas muSaobis Sesasruleblad. es prin-
cipi Zalzed mniSvnelovania metabolizmis kvlevisas,
ara reaqcia sponatanuri rodesac mTavar amocanas imis gansazRvra warmoadgens,
Tu romel reaqcias SeuZlia energiis miwodeba cocxali
axlaxans ganxiluli Termodinamikis kanonebi sa- ujredisTvis muSaobis Sesasruleblad.
myaros, rogorc mTlians, exeba. rogorc biologebs,
Cven gvsurs sococxlis qimiuri reaqciebis gageba _ Tavisufali energia, mdgradoba
mag., imis codna Tu romeli reaqciebi mimdinareobs spon-
da wonasworoba
tanurad da romeli maTgani saWiroebs energiis garedan
miwodebas. magram ramdenad SesaZlebelia amis gageba, Tu rogorc wina nawilSi vnaxeT, rodesac sistemaSi pro-
ar SevafasebT calke aRebuli TiToeuli reaqciis ener- cesi spontanurad mimdinareobs, danamdvilebiT SeiZle-
giisa da entropiis cvlilebas mTlianad samyaroSi? ba iTqvas, rom G uaryofiTia. sxvagvarad, G SeiZleba
166
meti Tavisufali
energia (ufro maRali G )
naklebi mdgradoba
meti muSaobis
Sesrulebis unari
spontanuri
cvlilebis dros
sistemis Tavisufali
energia mcirdeba (G < 0)
sistema ufro mdgradi xdeba
gamoyofili Tavisufali
energia SeiZleba
naklebi Tavisufali
energia (ufro dabali G )
meti stabiluroba
naklebi muSaobis unari
a) b) g)
a) gravitaciuli moZraoba. sagnebi ufro didi simaRlidan ufro naklebi simaRlisken spontanurad moZraobs.
b) difuzia. molekulebi, saRebavis wveTSi difundirdeba, vidre uwesrigod ar ganawildeba.
g) qimiuri reaqcia. ujredSi Saqris molekula ufro martiv molekulebad iSleba. nax. 8.5 Tavisufali energiis damokidebuleba
stabilurobis, muSaobis unarisa da spontanuri cvlilebebis mimarT. arastabiluri sistemebi (zeda diagramebi) mdidaria Ta-
visufali energiiT, an G -Ti. isini amJRavneben tendencias Seicvalon spontanurad da gadavidnen ufro stabilur mdgomareobaSi
(qveda diagramebi) da SesaZlebelia es `daRmavali~ cvlileba gamoyenebul iqnas muSaobis Sesasruleblad.
suraTi 8.5 Tavisufali energiis kavSiri stabilurobasTan, muSaobis SesaZleblobasTan da spontanur cvlilebasTan. arasta-
biluri sistemebi (zeda sqemebi) mdidaria Tavisufali energiiT an G. maT aqvT tendencia spontanurad Seicvalon da miaRwion ufro
stabilur mdgomareobas (qveda sqema). SeiZleba gamoviyenoT es cvlilebebi samuSaos Sesasruleblad.
warmovadginoT, rogorc saboloo da sawyis mdgomareo- raime ar aferxebs mas, ufro meti stabilurobisken mi-
bebs Soris energiaTa sxvaoba: iswrafvis. myvinTavi vardeba, xsnari erTgvarovnad iRe-
beba, xolo Saqris molekulebi iSleba.
G = G saboloo
mdgomareobaSi _ G
kidev erTi termini maqsimaluri stabilurobis md-
G sawyis mdgomareobaSi
gomareobis aRsaniSnavad aris wonasworoba, romlis
amrigad, G mxolod uaryofiTi SeiZleba iyos, Sesaxebac Tqven me-2 TavSi SeityveT qimiur reaqciebTan
rodesac process, sawyisidan saboloo mdgomareobamde dakavSirebiT. Tavisufal energiasa da wonasworobas
cvlilebisas, Tavisufali energiis danakargi mosdevs. Soris, qimiuri wonasworobis CaTvliT, mniSvnelovani
imis gamo, rom sistemas saboloo mdgomareobaSi nakle- damokidebuleba arsebobs. SegaxsenebT, rom qimiuri
bi Tavisufali energia aqvs, savaraudod, igi naklebad reaqciebis umravlesoba Seqcevadia da midis im werti-
icvleba da aqedan gamomdinare, ufro stabiluria, vi- lamde, romelzec pirdapiri da Sebrunebuli reaqciebi
dre manam iyo. erTnairi siCqariT mimdinareobs. am SemTxvevaSi amboben,
Tavisufali energia SeiZleba miviCnioT, rogorc rom reaqcia qimiur wonasworobaSi imyofeba da reaqciis
sistemis arastabilurobis sazomi _ sistemis ufro sta- produqtebisa da reagentebis fardobiT koncentraciebs
biluri mdgomareobisken Secvlis tendencia. arastabi- Soris Semdgom faqtiur cvlilebebs adgili ar aqvs.
luri sistemebi (ufro maRali G -Ti) amJRavneben amgvari rodesac reaqcia wonasworobisken midis, reagen-
cvlilebis tendencias, raTa ufro stabilurni gaxdnen tebisa da produqtebis narevis Tavisufali energia mc-
(ufro naklebi G -Ti). mag., myvinTavi platformaze nak- irdeba. roca reaqciis wonasworoba irRveva, mag., zogi-
lebad mdgradia, vidre wyalze motivtive. koncentrire- erTi produqtis mocilebisas (da amgvarad, reagentebis
buli saRebavis wveTi naklebad stabiluria, vidre maSin, koncentraciasTan SefardebiT maTi koncentraciis cv-
roca siTxeSi uwesrigodaa ganawilebuli, xolo Saqris lilebisas), Tavisufali energia izrdeba. wonasworo-
molekulebi nakleb stabiluria im martiv molekulebT- baSi myof sistemaSi G- s umciresi SesaZlo mniSvneloba
an SedarebiT, romlebadac igi SeiZleba daiSalos (su aqvs am sistemaSi. wonasworuli mdgomareoba SegviZlia
raTi 8.5 momdevno gverdze). yoveli aseTi sistema, Tu ganvixiloT, rogorc energiis veli. wonasworobis mdgo
167
mareobaSi nebismieri mcire cvlilebis dros, G dadeb- endoTermulia reaqcia, romelic garemodan STanT
iT mniSvnelobas iRebs, xolo procesi spontanuri ar qavs Tavisufal energias (suraTi 8.6b). vinaidan am saxis
aris. amis gamo, sistemebi wonasworobidan spontanurad reaqcia faqtiurad molekulebSi inaxavs Tavisufal en-
arasodes gadaixreba. vinaidan wonasworobaSi myofi ergias (G izrdeba), G dadebiTia. aseTi reaqciebi ara-
sistema ar SeiZleba spontanurad Seicvalos, mas muS- spontanuria, xolo G sidide aris energiis raodenoba,
aobis Sesruleba ar SeuZlia. procesi spontanuria da romelic saWiroa reaqciis aRsaZravad. Tu qimiuri pro-
muSaobis Sesruleba mxolod maSin SeuZlia, rodesac igi cesi egzoTermulia (daRmavali) erTi mimarTulebiT, ma-
wonasworobisken miiswrafvis. Sin Sebrunebuli procesi endoTermuli (aRmavali) unda
iyos. Seqcevadi procesi ar SeiZleba orive mimarTule-
biT daRmavali iyos. Tu sunTqvis procesSi, romlis
Tavisufali energia da metabolizmi
drosac Saqari wylad da naxSirorJangad gardaiqmneba
axla Tavisufali energiis cneba ufro specifiur, G = -686 kkal/mol-ia, maSin Sebrunebuli procesi _
sasicocxlo procesebis qimiaSi SegviZlia gamoviyenoT. naxSirorJangisa da wylis konversia Saqrad da Jangba-
dad _ aucileblad endoTermuli unda iyos, sadac G
egzoTermuli da endoTermuli = +686 kkal/mol iqneba. aseTi reaqcia TavisTavad ara-
reaqciebi metabolizmSi sodes moxdeba.
maSin rogor warmoqmnis mcenare Saqars, romelsac
Tavisufali energiis cvlilebebis safuZvelze qi- organizmebi energiisTvis iyeneben? erTi moli Saqris
miuri reaqciebi SeiZleba egzoTermul (`garegani ener- warmosaqmnelad saWiro energias _ 686 kkal-s isini gare-
giis~) da endoTermul (`Sinagani energiis~) reaqciebad modan iReben sinaTlis daWerisa da misi energiis qimiur
klasificirdes. egzoTermuli reaqciebi Tavisufali energiad gardaqmnis saSulebiT. Semdeg, egzoTermuli
energiis faqtiuri gamoyofiT mimdinareobs (suraTi etapebis grZeli jaWvSi, am qimiur energias TandaTan
8.6a). egzoTermuli reaqciebisTvis G uaryofiTia, vi- xarjaven Saqris molekulis asagebad.
naidan qimiuri narevi kargavs Tavisufal energias (G
mcirdeba). G spontanurobis sazomad gamoiyeneba. eg-
wonasworoba da metabolizmi
zoTermulia reaqciebi, romlebic spontanurad mimdi-
nareobs (daimaxsovreT, rom sityva spontanuri ar gu- rogorc es suraT 8.7a-ze, Caketili hidroeleqtru-
lisxmobs, rom reaqcia myisierad, an Tundac swrafad li sistemisTvisaa naCvenebi, daxurul sistemaSi re
moxdeba). egzoTermul reaqciebSi G sidide warmoad- aqciebi faqtiurad wonasworobas aRweven da amitom
gens muSaobis maqsimalur raodenobas, romlis Sesrule- muSaobis Sesruleba ar SeuZliaT. metabolizmis qimiuri
bac reaqcias SeuZlia.1* rac metad mcirdeba Tavisufali reaqciebi Seqcevadia da isinic miaRwevdnen wonasworo-
energia, miT meti raodenobiT muSaobis Sesrulebaa Ses- bas, sacdel sinjaraSi izolaciaSi rom aRmoCeniliyvnen.
aZlebeli. vinaidan wonasworobaSi myofi sistemebis G minimal-
ujreduli sunTqvis jamuri reaqcia SegviZlia amis uria, da maT muSaobis Sesruleba ar SeuZliaT. ujredi,
magaliTad gamoviyenoT: romelic metabolur wonasworobas aRwevs, kvdeba! is
faqti, rom metabolizmi, rogorc mTeli, arasodes imy-
C 6H 12O 6 + O2 6CO 2 + 6H2O ofeba wonasworobaSi, sicocxlis erT-erTi ganmsaz-
G = -686 kkal/mol (-2,870 kj/mol) Rvreli Tvisebaa.
sistemebis umravlesobis msgavsad, ujredi Cvens
sunTqvis procesSi daSlili glukozis yovel molze sxeulSi ar imyofeba wonasworobaSi. materiis gamud-
(180 g) `standartul pirobebSi~ (TiToeuli reagentisa mebuli dineba ujredis gareT da mis SigniT icavs me-
da produqtis 1 M, 25C, pH 7) muSaobis Sesasruleblad tabolur gzebs wonasworobis miRwevisgan da ujredi
686 kkal (2,870 kj) energia xdeba misawvdomi. vinaidan en- ganagrZobs muSaobas Tavisi sicocxlis manZilze. es
ergia unda iqnas Senaxuli, sunTqvis qimiuri produqte- principi naCvenebia Ria (da ufro realisturi) hidro-
bi, reagentebTan SedarebiT erT molze 686 kkal-ze na- eleqtruli sistemis magaliTze, suraTi 8.7b. Tumca,
kleb Tavisufal energias agrovebs. garkveuli azriT, am martivi, erT-safexuriani sistemisgan gansxvavebiT,
reaqciis produqtebi procesis dros daxarjuli gam- ujredSi katabolur procesSi Tavisufali energia mTel
onabolqvia, romlebic Saqris molekulaSi Senaxul Ta- rig reaqciebSi gamoiyofa. amis magaliTia ujreduli
visufal energias iTvisebs. sunTqva, romelic suraTi 8.7g-zea gamosaxuli. sunTq-
vis zogierTi Seqcevadi reaqcia gamudmebiT erTi mimar-
1 * sityva maqsimaluri axasiaTebs mdgomareobas, radgan Tavisu- TulebiT `miiswrafvis~, anu igi daculia wonasworobis-
fali energiis nawili siTbos saxiT gamoTavisufldeba da muSao- gan. imisTvis, rom sistema ar gadavides wonasworobis
bis Sesruleba ar SeuZlia. aqedan gamomdinare, G warmoadgens mdgomareobaSi, erTi reaqciis produqti ki ar akumu-
misawvdomi energiis Teoriul zeda zRvars.
168
reagentebi produqtebi
Tavisufali energia
Tavisufali energia
gamoyofili saWiro
energiis energiis
raodenoba raodenoba
(G < 0)
energia energia ( G > 0)
produqtebi reagentebi
169
8.2
adenini
koncefcia Semowmeba
8.3
bmebi, romlebic atf-is kudis fosfatur jgufebs
Sorisaa SeiZleba hidroliziT dairRves. rodesac ter-
koncefcia
minaluri fosfaturi bma iSleba, araorganuli fos-
fatis molekula (SemoklebiT , am wignSi) scildeba
atf energiiT amaragebs ujre- atf -s, romelic adenozindifosafatad anu adf -ad
170
laboratoriaSi, standartul pirobebSi, mravali lizisas gamoyofili energiiT maragdeba (suraTi 8.11).
sxvadasxva reaqciisTvis gazomil iqna Tavisufali ener- TiToeul SemTxvevaSi, fosfaturi jgufi atf-dan rome-
giis cvlileba. Tu endoTermuli reaqciis G naklebia liRac sxva molekulas gadaecema, xolo fosforilireb-
vidre atf-is hidrolizisas gamoTavisuflebuli en- uli molekula, romelic muSaobas asrulebs, cvlilebas
ergia, maSin ori reaqcia SeiZleba imgvarad gawyvildes ganicdis. amis magaliTia aminomJava glutaminis sinTezi
rom, saboloo jamSi, asocirebuli reaqciebis energia glutaminis mJavidan (sxva aminomJavidan) da amoniumidan
egzoTermuli iyos (suraTi 8.10). (ixile suraTi 8.11g). jer atf axdens glutaminis mJavis
atf -is fosfatur bmebs zogjer maRal-energeti- (Glu) fosforilirebas da amiT qmnis naklebad stabilur
kul fosfatur bmebs miakuTvneben, vinaidan maTi hidro- fosforilirebul Sualedur produqts. Semdeg, amoni-
lizisas energia Tavisufldeba. magram termini mcdaria. umi Caanacvlebs fosfatur jgufs da warmoiqmneba glu-
atf -is fosfaturi bmebi ar aris uCveulod mtkice, ro- tamini (GluNH2). vinaidan mTliani procesi egzoTermu-
gorc es `maRali energiis~ mqone bmebSi SeiZleba igu- lia, igi spontanurad mimdinareobs (suraTi 8.10).
lisxmebodes; ufro sworad, TviT molekulas aqvs ufro
maRali energia Tavis produqtebis (adf da ) energias-
atf-is regeneracia
Tan SedarebiT. atf-is hidrolizisas energiis gamoyofa
ufro dabali Tavisufali energiis mdgomareobis qimi- organizmi muSaobis procesSi gamudmebiT iyenebs
uri cvlilebidan da ara uSualod fosfaturi bmebidan atf -s, magram atf ganaxlebadi wyaroa, romelic adf -
gamomdinareobs. isTvis fosfatis damatebiT SeiZleba aRdges (suraTi
atf ujredisTvis sasargebloa, im energiis gamo, 8.12). Tavisufali energia, romelic adf-is fosforil-
romelsac igi fosfaturi jgufis hidrolizisas gamo- irebisTvis aris saWiro, ujredSi egzoTermuli daS-
yofs da romelic yvela sxva molekulis mier mowode- lis reaqciebidan (katabolizmi) warmoiqmneba. araor-
bul energias aRemateba. magram ratom gamoiyofa misi ganuli fosforisa da energiis am maqos, atf-is cikli
hidrolizisas amdeni energia? Tu xelaxla ganvixilavT ewodeba da igi ujredis energiis gamomyof (egzoTer-
atf -is molekulas, suraT 8.8-ze, vnaxavT, rom samive mul) reaqciebs, energiis mSTanTqmel (endoTermul)
fosfaturi jgufi uaryofiTadaa damuxtuli. es msgavsi reaqciebTan awyvilebs. atf-is cikli saocari tempiT
muxtebi erTadaa Tavmoyrili da maTi ormxrivi ganzidva mimdinareobs. mag., momuSave kunTis ujredi atf-is
xels uwyobs atf-is molekulis am ubnis arastabiluro- mTel marags ganmeorebiT ciklSi erT wuTze nakleb
bas. atf-is trifosfaturi kudi SekumSuli zambaris qi- droSi CarTavs. am wrebrunvaSi, ujredSi erT wuTSi
miuri eqvivalentia. atf -is STanTqmuli da regenerirebuli 10 milioni
molekula monawileobs. adf-is fosforilirebiT atf-
is regenerireba rom ar xdebodes, adamiani yoveldRiu-
rogor asrulebs atf muSaobas
rad TiTqmis Tavisi sxeulis wona atf-s moixmarda.
rodesac sacdel sinjaraSi atf hidrolizdeba, vinaidan Seqcevadi procesi orive mimarTulebiT
gamoyofili Tavisufali energia ubralod aTbobs gare- daRma ver wava, adf-dan da -dan atf-is regeneracia,
momcvel wyals. organizmSi, siTbos amgvari warmoqmna aucileblad endoTermuli unda iyos:
SeiZleba zogjer sasargebloc iyos. mag., kankalis pro-
cesSi kunTebis SekumSvisas, atf-is hidrolizis pro- adf + atf + H 2O
cesSi warmoqmnili siTbo organizmis gasaTbobad gam- G= +7.3 kkal/mol (+30.5 kj/mol)
oyeneba. Tumca, umetes SemTxvevaSi, ujredSi mxolod (standartuli pirobebi)
siTbos warmoqmna energiis Zvirfasi wyaros araefeturi
(da potenciurad saxifaTo) gamoyeneba iqneboda. radgan adf-dan da P-dan atf-is warmoqmnis procesi
amis nacvlad, specifiuri enzimebis daxmarebiT, spontanuri ar aris, misi ganxorcielebisTvis Tavisufali
ujreds aqvs unari atf-is hidrolizisas gamoyofili energia unda daixarjos. kataboluri (egzoTermuli) gza,
energia pirdapir gauwyvilos endoTermul procesebs gansakuTrebiT ujreduli sunTqva, energias awvdis atf-
atf -is fosfaturi jgufis sxva molekulebze gadacemis is warmoqmnis endoTermul process. mcenareebi, atf-is
saSualebiT. amboben rom, xdeba fosfaturi jgufis re- formirebisTvis agreTve sinaTlis energias iyeneben.
cipientis fosforilireba. egzoTermuli da endoTer- amrigad, atf-is cikli aris turniketi, romlis gav-
muli reaqciebis gawyvilebis gasaRebi fosforilire- liTac energia kataboluri gzebidan anabolurs gadae-
buli Sualeduri produqtis warmoqmnaa, romelic ufro cema. faqtiurad, qimiuri potenciuri energia, romelic
reaqciisunariania (nakleb stabiluri), vidre sawyisi droebiT atf-Si inaxeba, biZgs aZlevs ujredis muSaobis
arafosforilirebuli molekula. udides nawils.
sami tipis ujreduli muSaoba _ meqanikuri, satrans-
porto da qimiuri _ TiTqmis yovelTvis atf-is hidro-
171
suraTi 8.10 energiis gawyvileba
endoTermuli reaqcia: G dadebiTia, reaqcia spontanuri ar aris
atf-is hidrolizis gamoyenebiT. am
magaliTSi, atf-is hidrolizis egzo-
Termuli procesi, endoTermuli proce-
sis _ glutaminis mJavidan da amoniumi-
dan aminomJava glutaminis _ sinTezis
G=+ 3.4 kkal/mol stimulirebisTvis gamoiyeneba.
172
suraTi 8.12 atf-is cikli. ujredSi,
adf + i-dan atf- adf+ i-ad atf-is hi-
is sinTezi, energias drolizisas, energia daSlis reaqciebisas (katabolizmi) gamo-
saWiroebs. Tavisufldeba. yofili energia, adf-is fosforilirebi-
atf sTvis, atf-is aRsadgenad gamoiyeneba. um-
Tavresad, atf-Si akumulirebuli energia
biZgs aZlevs ujredis muSaobas.
8.3
SemTxvevaSi metabolizmis gzebi uimedod iqneboda ga-
koncefcia Semowmeba datvirTuli, vinaidan bevri qimiuri reaqcia did dros
waiRebda. momdevno or ganyofilebaSi vnaxavT Tu ra
1. umetes SemTxvevaSi, rogor gadascems ujredSi aferxebs spontanur reaqciebs rom isini ufro swrafad
atf energias egzoTermuli procesebidan endo- warimarTos da rogor cvlis fermenti am situacias.
Termuls?
2. Semdegi jgufebidan romel maTgans aqvs meti Ta-
visufali energia: glutaminis mJava + amoniumi +
energetikuli barieris gaaqtiureba
atf -s, Tu glutamini + adf + -s? axseniT Tqveni molekulebs Soris yovel qimiur reaqcias mosdevs
pasuxi. rogorc bmebis daSla, aseve maTi warmoqmna. mag., saqa-
rozis hidrolizi iwvevs glukozasa da fruqtozas
173
saqaraza
+ H 20 0H H
suraTi 8.13 fermentiT katalizebuli reaqciis magaliTi: saqarozis hidrolizi saqarazis mier
tis molekulebis nawilebi erTmaneTs Soris icvleba: romelic molekulebis mier Tavisufali energiis dana-
AB + CD AC + BD kargs asaxavs.
reagentebisTvis energiis miniWeba, anu aqtivacia, aqtivaciis energiis miwodeba xSirad siTbos saxiT
grafikis aRmavali nawiliT _ reagentebis molekulebis xdeba, romelsac reagentebis molekulebi garemodan
Tavisufali energiis Semcvelobis gazrdiT _ aris STanTqavs. reagentebis bmebi mxolod maSin iSleba, roca
warmodgenili. mwvervalze, reagentebi arastabilur molekulebi sakmaris energias STanTqavs, imisTvis rom
mdgomareobaSi imyofeba, romelic cnobilia rogorc arastabiluri da aqedan gamomdinare, ufro reaqci-
gardamavali mdgomareoba: am dros isini aqtiurdeba da isunariani gaxdes (gardamaval mdgomareobaSi mrudis
adgili aqvs bmebis daSlasa da warmoqnas. reaqciis bmis pikze, suraTi 8.14). Termuli energiis absorbcia zrdis
warmoqmnis faza, mrudis daRmaval nawils Seesabameba, reagentebis molekulebis siCqares, imgvarad, rom isini
erTmaneTs ufro xSirad da ufro didi ZaliT ejaxebian.
amasTan, molekulaSi atomebis Termuli agzneba zrdis
AB da CD reagentebma garemodan sak-
bmebis gaxleCis albaTobas. mas Semdeg rac molekulebi
marisi energia unda STanTqan, raTa bmebis daSla da axali bmebis
arastabilur gardamaval mdgomareobas warmoqmna garemoSi siTbos moaxdenen bmebis axal, ufro stabilur mdgomareobaSi
miaRwion, sadac bmebi SeiZleba gawydes gamoyofiT mimdinareobs organizebas, garemoSi energia gamoiyofa. Tu reaqcia
egzoTermulia, E A dividendebs moitans, radgan axali
bmebis warmoqmnisas meti energia gamoiyofa, vidre Cai-
A B do Zveli bmebis dasaSlelad.
C D suraT 8.14-ze naCvenebi reaqcia egzoTermulia da
gardamavali mdgomareoba spontanurad mimdinareobs. Tumca, aqtivaciis energia
uzrunvelyofs bariers, romelic reaqciis siCqares
gansazRvravs. reaqciis dawyebamde reagentebma sakma-
A B risi energia unda STanTqan, raTa aqtivaciis energe-
tikuli barieris piks miaRwion. zogierTi reaqciisTvis
Tavisufali energia
174
rogor dasweven fermentebi E A bariers fermentebis substrat-specifiuroba
cilebi, dnm da ujredis sxva rTuli molekulebi reagenti fermentze iseve moqmedebs rogorc fer-
mdidaria Tavisufali energiiT da maT spontanurad daS- menti substratze. fermenti ukavSirdeba Tavis sub-
lis unari aqvT; anu Termodinamikis kanonebis mixedviT, strats (an substratebs, ori an meti reagentis SemTx-
isini unda daiSalos. es molekulebi mdgradia mxolod vevaSi) da ferment-substratul kompleqss warmoqmnis.
imitom, rom ujredisTvis tipur temperaturaze, cota roca fermenti da substrati dakavSirebulia erTmaneT-
molekulas Tu SeuZlia aqtivaciis energetikuli bari- Tan, fermentis katalizuri aqtivoba substrats reaq-
eris gadalaxva. Tumca, SerCeviTi reaqciebisTvis bari- ciis produqtad (an produqtebad) gardaqmnis. mTliani
erebi drodadro unda gadailaxos, raTa ujredebma si- procesi SeiZleba Semdegnairad Sejamdes:
cocxlisTvis aucilebeli procesebi ganaxorcielon.
siTbo reaqciebs aCqarebs, SesaZleblobas aZlevs ra re-
ferment fermenti +
agentebs ufro xSirad miaRwion gardamavl mdgomareo- fermenti +
substratuli produqt(eb)i
bas, magram aseTi gadawyveta miuRebeli iqneboda biolo- substrat(eb)i
kompleqsi
giuri sistemebisTvis. jer erTi, maRal temperaturaze
cilebi denaturirdeba da ujredi iRupeba. meorec, siT-
bo daaCqarebda yvela reaqcias, da ara mxolod saWiro mag., fermenti saqaraza (fermentebis umravlesobis
reaqciebs. aqedan gamomdinare, organizmebi iyeneben al- saxelwodeba bolovdeba aza -ze) akatalizebs disaqarid
ternativas: katalizs. saqarozas hidrolizs or monosaqaridad, glukozad da
fermenti reaqcias EA barieris daweviT akatali- fruqtozad (ix. suraTi 8.13):
zebs (suraTi 8.15), rac saSualebas aZlevs reagentebis
molekulebs sakmarisi energia STanTqas, raTa gardama-
saqaraza + saqaraza- saqaraza +
val mdgomareobas saSualo temperaturazec miaRwios.
saqaroza + saqaroza-H2O glukoza +
ferments ar SeuZlia reaqciis G -s Secvla; mas ar
H 2O kompleqsi fruqtoza
SeuZlia endoTermuli reaqcia egzoTermulad aqcios.
fermentebs mxolod reaqciebis daCqareba SeuZlia, rom-
lebic saboloo jamSi, mainc moxdeba, magram maTi funq-
cionireba saSualebas aZlevs ujreds iqonios dinamiuri yoveli fermentis mier katalizebuli reaqcia Ta-
metabolizmi da qimiuri transporti mTels ujredSi viseburia; ferments SeuZlia specifiuri substratis
Tanabrad warmarTos. vinaidan, fermentebi Zalian Ser- amocnoba iseT axlo monaTesave naerTebs Sorisac ki,
CeviTia im reaqciebisTvis, romelTac is akatalizebs, rogoricaa izomerebi. mag., saqaraza moqmedebs mxolod
swored isini gansazRvravs romeli qimiuri procesi saqarozaze da ar ukavSirdeba sxva disaqaridebs, mag.
unda mimdinareobdes ujredSi garkveul dros. maltazas. ra ganapirobebs molekulis amocnobas? Segax-
senebT, rom fermentebi cilebia, xolo cilebi _ makro-
molekulebi, unikaluri samganzomilebiani
konformaciiT. fermentis specifiuroba misi
reaqciis formiTaa ganpirobebuli, rac aminomJavuri
mimdinareoba
Tanmimdevrobis Sedegia.
fermentis
gareSe faqtiurad, mxolod fermentis molekulis
fermentis
SezRuduli ubani ukavSirdeba substrats. es
gareSe
fermentTan ubani, romelsac aqtiuri saiti ewodeba, Cveu-
erTad ufro lebriv, aris jibe an CaRrmaveba cilis zeda-
reagentebi nelia pirze (suraTi 8.16 a). rogorc wesi, aqtiuri
Tavisufali energia
reaqciis mimdinareoba
eSe (G) fermenti aCqarebs reaqcias misi aqtivaciis
energiis (EA) SemcirebiT.
175
suraTi 8.16 fermentisa da misi substratis induci
substrati (a) (b)
rebuli Sesabamisoba (a) kompiuteruli grafikis am mod-
elze fermenti (heqsokinaza, aRniSnulia lurjad) Tavis
zedapirze qmnis CaRrmavebas. misi substratia glukoza
(wiTeli). (b) rodesac substrati aqtiur saitSi Sedis,
aqtiuri igi ainducirebs cilis formis cvlilebas. es cvlileba
saiti ufro meti susti bmebis warmoqmnis saSulebas iZleva,
ris Sedegadac aqtiuri centri CairTavs substrats da ad
gilze akavebs mas.
ferment-substratuli kompleqsi
fermenti
1 2
substratebi Sedis aqtiur saitSi substratebi aqtiur saitSi iseTi
fermenti formas icvlis, ise rom aq- susti urTierTqmedebiT, rogoricaa
tiuri centri CairTavs substrats wyalbaduri bmebi da ionuri
(inducirebuli Sesabamisoba). bmebi, kavdeba.
3
aqtiur saits (da misi
aminomJavebis R jgufebs);
EA-s Semcireba da reaq-
substratebi ciis daCqareba SeuZlia
Semdegi gzebiT:
ferment-substratuli imoqmedos, rogorc
kompleqsi matricam
substratis orien-
tirebisTvis;
zewola moaxdinos
substratze da
daastabiluros gar
damavali mdgomareo-
6 ba;
aqtiuri
uzrunvelyos xel-
saiti misawvdomia
sayreli mikrogaremo;
substratis ori
pirdapir miiRos
axali moleku-
monawileoba katali-
lisTvis.
zur reaqciaSi.
fermenti
4
5 substratebi produqtebad gardai-
produqtebi gamoiyofa.
qmneba.
produqti
sureTi 8.17 aqtiuri saiti da fermentis katalizuri centri. ferments SeuZlia reagentis erTi an meti molekulis gardaqmna produqtis
erT an met molekulad. aq naCvenebi fermenti substratis or molekulas produqtis or molekulad gardaqmnis.
176
visgan iqmneba, cilis molekulis darCenili nawili ki gaRunos ZiriTadi qimiuri bmebi, romlebic unda gawydes
qmnis karkass, romelic aqtiuri saitis konfiguracias reaqciis dros. vinaidan EA bmebis gawyvetis sirTulis
gansazRvravs. fermentis specifiuroba substratis proporciulia, substratis deformireba aaxlovebs mas
formasTan aqtiuri centris formis TavsebadobiT aix- tranzitul mdgomareobasTan da amrigad amcirebs Tavi-
sneba. Tumca, aqtiuri saiti ar aris myari konstruqcia sufali energiis raodenobas, romelic absorbirebuli
substratisTvis. rogorc ki substrati Sedis aqtiur unda iqnas tranzituli mdgomareobis misaRwevad.
saitSi, urTierTqmedeba misi da cilis aminomJavebis mesame, aqtiuri saiti agreTve uzrunvelyofs mik-
qimiur jgufebs Soris fermentis formis umniSvnelo rogaremos, romelic ufro xelSemwyobi iqneba reaqciis
cvlilebas iwvevs. aqtiuri centri ufro moxerxebu- garkeveuli tipisTvis, vidre iqneboda TviTon xsnari fer-
lad ergeba substrats (suraTi 8. 16 b). inducirebuli mentis gareSe. mag., Tu aqtiur centrs aqvs amonomJavebi
Sesabamisoba xelis CamorTmevas hgavs. inducirebuli mJavuri gverdiTi jaWvebiT (R jgufebi), aqtiuri saiti
Sesabamisobis dros aqtiuri saitis qimiuri bmebi uax- SeiZleba iyos jibe dabali pH-iT, sxva mxriv, neitraluri
lovdeba iseT pozicias, rodesac maT mier qimiuri reaq- ujredisTvis. aseT SemTxvevaSi, mJavurma amonomJavebma
ciis katalizis unari izrdeba. SesaZloa xeli Seuwyos substratisTvis H+ -is gadacemas,
rogorc katalizuri reaqciis mTavar etaps.
katalizi fermentebis aqtiur saitSi katalizis meoTxe meqanizmi qimiur reaqciaSi aqti-
uri centris pirdapiri monawileobaa. zogjer, am pro-
fermentul reaqciaSi substrati aqtiur saits uka- cesSi substratsa da fermentis amonomJavis gverdiT
vSirdeba (suraTi 8.17). umravles SemTxvevaSi, aqtiuri jaWvs Soris arsebuli kovalenturi bmebicaa CarTuli.
saiti substrats akavebs susti urTierTqmedebiT, mag., reaqciis momdevno safexurze gverdiTi jaWvebi Tavda-
wyalbaduri da ionuri bmebiT. ramdenime aminomJavis- pirvel mdgomareobamde aRdgeba; amgvarad, aqtiuri cen-
gan Semdgari gverdiTi jaWvebi (R jgufebi), romlebic tri iseTive rCeba, rogoric adre iyo.
aqtiur saits qmnis, substratis produqtad konversias siCqare, romliTac fermenti substratis garkveul
akatalizebs da produqti cildeba aqtiur centrs. Sem- raodenobas produqtad gardaqmnis, nawilobriv, sub-
deg, fermenti Tavisufalia da SuZlia aqtiur centrs stratis sawyisi koncentraciis funqciaa. rac ufro
substratis meore molekula miuerTos. mTeli cikli im- metia substratis molekula, miT ufro xSirad aRwevs
denad swrafad xdeba, rom, Cveulebriv, fermentis erTi igi fermentis molekulebis aqtiur saitebs. Tumca, ar-
molekula substratis daaxloebiT aTasobiT moleku- sebobs zRvari, Tu ramdenad SeiZleba daCqardes reaqcia
lasTan urTerTqmedebs erTi wamis ganmavlobaSi. zogi- fermentis fiqsirebuli koncentraciisTvis substra-
erTi fermenti bevrad ufro swrafia. reaqciis Sedegad tis damatebiT. garkveuli TvalsazrisiT, substratis
fermentebi, sxva katalizatorebis msgavsad, sawyisi koncentracia sakmaod maRali iqneba imisTvis, rom fer-
formiT warmoiqmneba. amitom, fermentis Zalian mcire mentis yvela molekulis aqtiuri centri dakavebuli
raodenobas Zalzed didi metaboluri gavlenis moxdena iyos. rogorc ki produqti tovebs aqtiur centrs, masSi
SeuZlia katalizur ciklebSi ganmeorebiT CarTvis Sede- substratis meore molekula Sedis. amboben, rom sub-
gad. stratis am koncentraciaze fermenti gajerebulia,
metaboluri reaqciebis umravlesoba Seqcevadia da xolo reaqciis siCqare ganisazRvreba im siCqariT, rom-
ferments SeuZlia rogorc pirdapiri, aseve Sebrunebu- liTac aqtiuri centri substrats produqtad gardaqm-
li reaqciis katalizi. romeli reaqciisken gadaixreba nis. rodesac fermentis populacia gajerebulia,
isari, ZiriTadad reagentebisa da produqtebis fardo- produqtis warmoqmnis siCqaris gazrdis erTaderTi gza
biT koncentraciazea damokidebuli. fermenti reaqcias fermentis damatebaa. ujredebi amas xandaxan fermentis
yovelTvis wonasworobis mimarTulebiT akatalizebs. meti molekulis warmoqmniT axerxeben.
fermentebi mravalferovan meqanizmebs iyeneben, rom-
lebic aqtivaciis energias amcireben da reaqcias aCqare-
lokaluri pirobebis gavlena
ben (ixili suraTi 8.17, safexuri 3 ). reaqciebSi, rom-
lebSic ori an meti reagenti monawileobs, aqtiuri saiti fermentis aqtivobaze
Tavdapirvelad warmoadgens matricas substratebisT- garemos cvalebadi faqtorebi, rogoricaa, tempera-
vis, raTa maT reaqciisTvis saWiro orientacia miiRon. tura da pH gavlenas axdens fermentis aqtivobaze _ Tu
meore, radgan fermentis aqtiuri centri eWideba daka- ramdenad efeqturad funqcionirebs fermenti. masze
vSirebul substratebs, fermentma SesaZloa gamoiwvios agreTve SeiZleba gavlena iqonios qimiurma nivTiere-
substratis molekulebis gaWimva TavianTi tranzituli bebma, romlebic specifiurad moqmedebs fermentze.
mdgomareobis konformaciis mimarTulebiT, daawves da
177
temperaturisa da pH-is gavlena Tia, rkina da spilenZi ionebis saxiT. Tu kofaqtori
organuli molekulaa, misi ufro zusti saxelwodebaa
gaixeneT me-5 Tavidan, rom cilebis samganzomilebi- koenzimi. vitaminebis umravlesoba koenzimia an nedli
ani struqtura mgrZnobiarea Tavisi garemos mimarT. amis masala, romlisganac koenzimebi Sedgeba. kofaqtorebi
Sedegad, TiToeuli fermenti ukeT muSaobs garkveul sxvadasxvagvarad funqcionireben, magram yvela SemTx-
pirobebSi, vinaidan optimaluri pirobebi xels uwyobs vevaSi, sadac ar unda gamoiyenebodnen, isini gadamwyvet
fermentis molekulis yvelaze aqtiur konformaciis funqcias asruleben katalizis dros. am wignSi kofaq-
arsebobas. torebis magaliTebs Tqven mogvianebiT SexvdebiT.
temperatura da pH garemo faqtorebia, romlebic
mniSvnelovania fermentis aqtivobisTvis. SegaxsenebT,
rom temperaturis matebasTan erTad nawilobriv iz-
fermentis inhibitorebi
rdeba fermentuli reaqciis siCqare, rac imiTaa gan- garkveuli qimiuri reagentebi SerCeviT ainhibi-
pirobebuli, rom molekulebis swrafi moZraobisas sub- reben specifiuri fermentebis moqmedebas. Cven bev-
stratebi ufro xSirad ejaxeba aqtiur saitebs. Tumca, ri ram SevityveT fermentebis funqciebis Sesaxeb am
mocemuli temperaturis zeviT fermentuli reaqciis molekulebis moqmedebis meSveobiT. Tu inhibitori fer-
siCqare mkveTrad ecema. fermentuli molekulis Ter- ments kovalenturi bmis saSulebiT ukavSirdeba, inhibi-
muli aRgzneba xleCs wyalbadur bmebs, ionur bmebsa da reba, Cveulebriv, Seuqcevadia. Tumca, mravali fermen-
sxva sust kavSirebs, romlebic aqtiur konformacias tis inhibitori ferments susti bmebiT ukavSirdeba; am
astabilizebs, da saboloo jamSi, cilis molekula de- SemTxvevaSi inhibireba Seqcevadia. zogierTi Seqceva-
naturirdeba. TiToeul ferments aqvs optimaluri di inhibitori normaluri substratis molekulis ms-
temperatura, romelzec reaqciis siCqare maqsimal- gavsia da konkurencias uwevs mas aqtiur centrSi Ses-
uria. molekulebis yvelaze didi raodenobis Sejaxeba asvlelad (suraTi 8.19a da b). es msgavseba, romelsac
da reagentebis yvelaze swrafi gardaqmna produqtis
molekulebad fermentis denaturaciis gareSe am tem-
peraturazea SesaZlebeli. adamianis fermentebis um-
optimaluri tempera-
ravlesobisTvis optimaluri temperatura daaxloebiT tura Termofiluri
optimaluri tempera-
35-40 C-ia (uaxlovdeba adamianis sxeulis temperatu- tura adamianis tipu-
(Tbo-tolerantuli)
baqteriebisTvis
ras). baqteriebi, romlebic cxel wyaroebSi cxovrobs, ri fermentebisTvis
Seicavs fermentebs, romelTa optimaluri temperatura
reaqciis siCqare
kofaqtorebi
mraval cilas katalizuri aqtivobisTvis araci
lovani helperebi esaWiroeba. es damatebebi, romelTac
kofaqtorebi ewodeba, SesaZloa mWidrod ukavSird-
(b) optimaluri pH ori fermentisTvis
ebodes fermentebs, rogorc permanentuli reziden-
tebi, an SedarebiT Tavisufali da Seqcevadi kavSiri
suraTi 8.18 fermentis aqtivobaze moqmedi garemo faqtorebi.
warmoqmnas substratTan erTad. zogierTi fermentis
TiToeul ferments aqvs optimaluri (a) temperatura da (b) pH, romle-
kofaqtori araorganulia, mag., metalis atomebi: Tu- bic xels uwyobs cilis molekulis yvelaze aqtiur konformacias.
178
substrati tis sxva nawilis SeboWviT. es urTierTqmedeba aiZulebs
Cveulebriv, fermentis molekulas, Seicvalos forma da substratis
substrats
aqtiuri produqtad konversiisas aqtiur saits igi nakleb efeq-
SeuZlia fer-
mentis aqti- centri turs xdis.
ur centrTan toqsinebi da Sxamebi xSirad Seuqcevadi inhibitore-
dakavSireba bia. amis magaliTia zarini, nervul-paralitikuri gazi,
fermenti romelmac ramdenime adamianis sikvdili da mravali maT-
ganis daSaveba gamoiwvia, rodesac 1995 wels tokios me-
troSi iqna gaSvebuli. es mcire molekula Seuqcevadad
ukavSirdeba aminomJava serinis R jgufs, romelic ace-
(a) normaluri SekavSireba tilqolinesTerazas aqtiur saitSi gvxvdeba. fermenti
mniSvnelovania nervuli sistemisTvis. kidev erTi maga-
liTia pesticidi DDT da paraTioni, romlebic nervuli
sistemis sakvanZoO fermentebs ainhibirebs. dabolos, mra-
konkurentuli vali antibiotiki baqteriebSi specifiuri fermentebis
inhibitori ems-
inhibitoria. mag., penicilini blokavs fermentis aqtiur
gavseba substrats
da konkurencias konkuren- saits, romelsac bevri baqteria ujredis kedlis Sesaqm-
uwevs mas aqtiuri tuli in- nelad iyenebs.
saitisTvis. hibitori dasaxelebulma fermentulma inhibitorebma, romle-
bic metaboluri sawamlavebia, SeiZleba Seqmnas STabe-
Wdileba, rom fermentuli inhibreba, Cveulebriv, anom-
aluri da sazianoa. faqtiurad, molekulebi, romlebic
bunebrivad imyofebian ujredSi fermentis aqtivobas in-
(b) konkurentuli inhibireba hibitorebis msgavsad aregulireben. amgvari regulacia
_ SerCeviTi inhibireba _ arsebiTia ujreduli metabo-
lizmis kontrolisTvis, romelsac Semdeg ganvixilavT.
arakonkurenu-
tuli inhibitori,
8.4
ferments aqtiuri
saitisgan moSore- koncefcia Semowmeba
biT ukavSirdeba
da ise cvlis fer- 1. mravali spontanuri reaqcia Zalian nela mim-
mentis konforma-
dinareobs. ratom ar mimdinareobs yvela spon-
cias, rom aqtiuri
centri aRar
tanuri reaqcia myisierad?
funqcionirebs. 2. aRwereT, ratom moqmedebs fermentebi mxolod
Zalzed specifiur substratebze?
arakonkurentuli 3. malonati ferment suqcinat dehidrogenazas
inhibitori konkurentuli inhibitoria. aRwereT, rogor
(g) arakonkurentuli inhibireba daicavda malonati mis normalur substratze,
suqcinatze, zemoqmedebisgan ferments.
suraTi 8.19 fermentis aqtivobis inhibireba
8.5
konkurentuli inhibireba ewodeba, aqtiur centrSi
substratebis SeRwevis blokirebis saSualebiT amci- koncefcia
rebs fermentebis produqtiulobas. am saxis inhibiris
daZleva SesaZlebelia substratis koncentraciis
gazrdiT, radgan rogorc ki aqt iuri saiti misawvdomi
fermentis aqtivobis regulacia
xdeba, saitis Sesasvl elis irgvliv inhibitoris mole xels uwyobs metabolizmis
kul ebTan SedarebiT substratis meti molekula iyris
Tavs. da piriqiT, arakonkurentuli inhibitorebi kontrols
pirdapir konkurencias ar uweven substrats fermentis
aqtiur centrTan dakavSirebisas (suraTi 8.19g). amis ujredis yvela metaboluri gza erTdroulad rom
nacvlad, isini fermentul reaqciebs aferxeben fermen- moqmedebdes, amas Sedegad qimiuri qaosi mohyveboda.
179
sasicocxlo procesebisTvis niSandoblivia
alosteruli
ujredis mier sakuTari metaboluri gzebis fermenti alosteruli aqtiva-
mkacri regulirebis unari, rasac igi imis Semdgari aqtiuri saiti tori stabilurs xdis
mixedviT akontrolebs, Tu rodis da sad aris oTxi suber- (oTxidan aqtiur formas
Teulisgan erTi)
aqtiuri misi esa Tu is fermenti. ujredi amas
im genebis CarTviT da gamorTviT axorcielebs,
romlebSic specifiuri fermentia kodirebuli
(rasac Cven me-3 nawilSi ganvixilavT), an ukve
warmoqmnili fermentis aqtivobis regulire-
biT, rogorc aq aris ganxiluli.
regulatoruli
saiti (oTxidan
aqtivatori
fermentebis alosteruli erTi)
aqtiuri forma stabilizebuli
regulireba aqtiuri forma
180
mitoqondria ujreduli
nis suberTeulis konformaciuli cvlileba yvela danar- respiraciis (sunTqvis)
adgilebi
Cens gadaecema.
suberTeulebis am urTierTqmedebis saSualebiT, aqtiva-
toris an inhibitoris erTi molekula, romlic erT regu-
latorul saits ukavSirdeba, gavlenas moaxdens yvela su-
berTeulis aqtiur saitebze.
regulatorebis cvalebad koncentraciebs, SeuZli-
aT ujreduli fermentebis aqtivobis natifi sapasuxo
reaqciis gamowveva. mag., atf-is hidrolizis produqte-
bi (adf da ), anaboluri da kataboluri gzebis sakvan-
Zo fermentebze zemoqmedebis meSveobiT satransporto
nakadis balansis regulirebaSi mTavar rols asrulebs.
mag., atf alosterulad ukavSideba ramdenime katab-
olur ferments, amcirebs maT afinurobas substratis suraTi 8.22 organelebi da struqturuli wyoba metabolizmSi.
mimarT da amgvarad ainhibirebs mis aqtivobas. Tumca, organelebi, rogoric es mitoqondriebia (transmisiuli eleqtro-
adf funqcionirebs rogorc zogierTi fermentis aqti- nuli mikroskopi) Seicaven fermentebs, romlebic specifiur fun-
qciebs, am SemTxvevaSi, ujredul sunTqvas axorcieleben.
vatori. es logikuria, vinaidan katabolizmis ZiriTadi
181
inhibitoruli dakavSirebiT. suraT 8.21-ze naCvenebia da fermentebis kompleqss fiqsirebuli mdebareoba
kontrolis am meqanizmis moqmedeba anaboluri metabo- aqvs ujredis SigniT da moqmedebs, rogorc garkveuli
lizmis gzaze. zogierTi ujredi am xuTsafexurian gzas membranis struqturuli komponeneti. sxva fermentebi,
aminomJava izoleicinis sinTezisTvis iyenebs, romelic xsnarSi specifiuri membraniT SemosazRvrul eukari-
meore aminomJava treoninidan xorcieldeba. izoleici- otul organelebSi arian, romelTagan TiToeuls saku-
nis akumulirebasTan erTad igi fermentis alosteruli Tari qimiuri garemo gaaCnia. mag., eukariotul ujredSi,
inhibirebis saSualebiT metaboluri gzis pirvelive ujreduli sunTqvis fermentebi mitoqondriebis SigniT
safexuridan aferxebs Tavissave sinTezs. aqedan gamom- specifiur adgilzea ganlagebuli (suraTi 8.22).
dinare, ukukavSiris tipis mixedviT inhibireba ujreds am TavSi SevityveT, rom metabolizmi _ sicocx-
icavs qimiuri resursebis gaflangvisgan _ saWiroze lisTvis damaxasiTebeli qimiuri metaboluri gzebis
meti izoleicinis sinTezisgan. saintereso erToblioba _ aTasobiT gansxvavebuli
saxis ujreduli molekulis ansambluri urTierTqmede-
baa. momdevno TavSi Cven SeviswavliT ujredul sunTq-
fermentebis specifiuri lokalizacia
vas, ZiriTad katabolur gzas, romelic Slis organul
ujredis SigniT molekulebs da umniSvnelovanesi sasicocxlo proces-
ujredi ar aris mxolod qimiuri nivTierebebiT savse ebisTvis saWiro energias gamoyofs.
CanTa, romelic aTasobiT sxvadasxva saxis fermentisa
8.5
da substratis SemTxveviT narevs Seicavs. struqture-
bi ujredis SigniT xels uwyobs metaboluri gzebis wes- koncefcia Semowmeba
rigis damyarebas. zogierT SemTxvevaSi, metaboluri
1. rogor SeiZleba aqtivatorsa da inhibitors sxva
gzebis ramdenime safexuris fementebis nakrebi multi-
dasxvagvari gavlena hqondes erT alosterulad
fermentul kompleqsSi erTiandeba. organizebuloba
regulirebad fermentze?
akontrolebs da aCqarebs reaqciebis Tanmimdevrobas,
radgan pirveli fermentis Sedegad miRebuli produqti savaraudo pasuxebi ixile A danarTSi
kompleqsSi momdevno fermentis substrati xdeba da a.S.
saboloo produqtis gamoyofamde. zogierT fermentsa
8.1
(molekulebis Seneba, energiis STanTqma).
energiis formebi. energia aris cvlilebis ga
koncefcia
mowvevis unari: energiis zogierTi forma asru-
lebs muSaobas materiis gadaadgilebiT. kineti-
kuri energia moZraobasTan aris dakavSirebuli.
organizmis metabolizmi materiasa da
potenciuri energia materiis mdebareobaSi an
energias Termodinamikis kanonebis struqturaSi inaxeba da molekulis struqturis
qimiur energias moicavs.
Sesabamisad gardaqmnis
energiis gardaqmnis kanonebi. Termodinamikis
sicoxlis qimiis organizeba metabolur gzebad. pirveli kanonis, energiis Senaxvis kanonis Tanx-
metabolizmi aris qimiuri reaqciebis nakrebi, mad, energia arc warmoiqmneba da arc qreba, mx-
romelic organizSi gvxvdeba. fermentebis meSve- olod gadaecema an gardaiqmneba. meore kanonis
182
Tanaxmad, spontanuri cvlilebebi, romlebic ar atf -is regeneracia. kataboluri gzebi biZgs
saWiroebs energiis garedan miwodebas, zrdis sa- aZlevs adf-idan da fosfatidan atf-is regen-
myaros entropias (uwesrigobas). eracias.
183
fermentebis specifiuri lokalizacia ujre b. inhibitoris molekula aqtiur saits dai-
dis SigniT. zogierTi fermenti kompleqsebad kavebs.
aris dajgufebuli, zogi maTgani CarTulia mem- g. substratis koncentraciis gazrda gaa-
branaSi, danarCenebi ki organelebis SigniTaa mo- Zlierebs inhibirebas.
Tavsebuli. d. reaqciis inicirebisTvis meti energia iqne-
ba saWiro.
e. inhibitoris molekula SesaZloa qimiurad
ar iyos dakavSirebuli substratTan.
SeamowmeT sakuTari codna 6. TuU fermentis xsnari substratiTaa gajerebuli,
reaqciis produqtebis warmoqmnis daCqarebis
yvelaze efeqturi gza iqneba
a. fermentis damateba.
TviTSemowmeba b. xsnaris gaTboba 90 C-mde.
g. substratis damateba.
d. alosteruli inhibitoris damateba.
1. SearCieT terminebis wyvili, romelic swo- e. arakonkurentuli inhibitoris damateba.
rad daasrulebs winadadebas: katabolizmi 7. ra moxdeboda, Tu ferments daumatebdnen xsnars,
anabolizmTan iseTive mimarTebaSia rogorc romelSic substrati da reaqciis produqtebi
Tan. wonasworobaSi imyofebian?
a. egzoTermuli; spontanuri a. warmoiqmneboda damatebiTi produqti.
d. muSaoba; energia b. warmoiqmneboda damatebiTi substrati.
b. egzoTermuli; endoTermuli g. endoTermuli reaqcia egzoTermuliT
e. entropia; entalpia Seicvleboda.
g. Tavisufali energia; entropia d. Seicvleboda sistemis Tavisufali ener-
2. ujredebis umravlesoba muSaobis Sesasruleblad gia.
siTbos energiis wyarod ver iyenebs, radgan e. araferi Seicvleobda. reaqcia wonasworo-
a. siTbo energiis forma ar aris. baSi darCeboda.
b. ujredebi didi raodenobiT siTbos ar Sei- 8. zogi baqteria metabolurad aqtiuria cxel wy-
caven; isini SedarebiT grilia. aroebSi, radgan
g. Cveulebriv, ujredis SigniT erTgvarovani a. maT ufro dabali Sida temperaturis
temperaturaa. SenarCunebis unari aqvT.
d. siTbo ar SeiZleba iyos gamoyenebuli muS- b. maRali temperaturebi katalizs usargeb-
aobis Sesasruleblad. los xdis.
e. siTbo iwvevs fermentebis denaturacias. g. fermentebs maRali optimaluri tempera-
3. Termodinamikis pirveli kanonis Tanxmad: tura aqvT.
a. materia arc warmoiqmneba da arc qreba. d. maTi fermentebi temperaturis mimarT
b. energia inaxeba yvela procesSi. saerTod ar aris mgrZnobiare.
g. yvela procesi zrdis samyaros wesrigs. e. isini mTavar katalizatorebad aracilo-
d. energiiT mdidari sistemebi faqtiurad st van molekulebs iyeneben.
abiluria. 9. am daxasiaTebebidan, romeli maTgani ar aris da-
e. samyaro gamudmebiT kargavs energias xaxu- kavSirebuli fermentis aqtivobis alosterul
nis gamo. regulaciasTan?
4. Semdegi metaboluri procesebidan romeli Sei- a. substratis imitacia iwvevs konkurencias
Zleba moxdes sxva procesebidan sasargeblo en- aqtiuri saitisTvis.
ergiis miwodebis gareSe? b. bunebrivad arsebuli molekulebi katal-
a. adf + atf + H2O
izurad aqtiur konformacias astabili-
b. C6H 12O 6 + 6O2 6CO 2 + 6H2O zebs.
g. 6CO2 + 6H2O C 6H 12O 6 + 6O 2 g. regulatori molekulebi aqtiuri saitis-
d. amonomJavebi cilebi gan mocilebul ubans ukavSirdeba.
e. glukoza + fruqtoza saqaroza d. inhibiotorebma da aqtivatorebma SeiZleba
5. Tu fermenti arakonkurentulad inhibirdeba: konkurencia gauwion erTmaneTs.
a. im reaqciis G , romelsac is akatalizebs e. Cveulebriv, ferments meoTxeuli struq-
yovelTvis uaryofiTi iqneba. tura aqvs.
184
10. am metabolur gzaze, romelsac ganStoebebi aqvs, analizis meTodi: ujredebs petris Tasze igi umatebda
wiTeli isari minus niSniT metaboluri gzis sa fermentis substrats. Semdeg gansazRvravda warmoqm-
fexuris gverdiTi da saboloo produqtebis in- nil reaqciis produqtebis. Sedegebi produqtebis ra-
hibirebis maCvenebelia. odenobis saxiT y -RerZze, xolo dro _ sapirispiro
x-RerZze dahqonda. mkvlevari grafikis oTx monakveTs
aRniSnavs. drois mokle periodSi produqtebi ar Cnde-
ba (A monakveTi). Semdeg (B monakveTi), reaqciis siCqare
sakmaod izrdeba (mrudi damrecia). garkveuli drois
Semdeg reaqcia sagrZnoblad neldeba (C monakveTi),
Tumca produqtebi mainc agrZelebs warmoqmnas (mrudi
ar aris horizontaluri). mogvianebiT reaqcia ubrunde-
ba sawyis siCqares (D monakveTi). daxazeT grafiki da
romel reaqcias mieniWeba upiratesoba Tu ujred- SemogvTavazeT modeli molekuluri movlenebis asaxs-
Si rogorc Q, ise S maRali koncentraciiTaa? nelad. xazi gausviT am saintereso reaqciis profils.
mecniereba, teqnologia
a. L M g. L N
e. R S da sazogadoeba
b. M O d. OP
garemos dacvis saagento (EPA) afasebs yvelaze
ufro farTod gamoyenebuli organofosfaturi in-
evoluciuri kavSiri seqticidebis (fosfatis jgufis Semcveli organuli
naerTebi) usafrTxoebas. Cveulebriv, organofosfatebi
abrkolebs nervuli gadacemis process im fermentebis
ukanasknel xans aRorZinebuli anti-evoluciuri inhibirebiT, romlebic axdens mediatori molekulebis
`teleologiuri argumenti~ emyareba imas, rom bioqimi- degradacias, rac erTi neitronidan meoreze difuzi-
uri gzebi metismetad rTulia evoluciuri ganviTarebi- is saSualebiT xorcieldeba. mxolod mavne mwerebi ar
sTvis, radgan saboloo produqtis misaRebad mocemul aris mgrZnobiare maT mimarT; adamianebze da sxva xerx-
gzaze yvela Sualeduri produqti unda arsebobdes. emlianebze maT SesaZloa saziano zemoqmedeba iqonion.
gaakritikeT es argumenti. rogor gamoiyenebdiT metab- amrigad, organofosfaturi inseqticidebis gamoyene-
oluri gzebis arsebul mravalferovnebas, ris Sedega- ba janmrTelobisTvis garkevuuli riskis Semcvelia.
dac igive an msgavsi produqtebi warmoiqmneba, Tqveni TqvenTvis, rogorc momxmareblisTvis, riskis ra zRvar-
mosazrebis dasacavad? ia dasaSvebi xelmisawvdomi sakvebi produqtebis uxvad
momaragebis sanacvlod? kidev ra faqtebis codna gsurT
mecnieruli kvleva Tqveni mosazrebis dasacavad?
185
9 ujreduli sunTqva
qimiuri energiis
dagroveba
suraTi 9.1 es giganturi panda sasicocxlo qme
debebis warsamarTad sawvavs moixmars.
ATP
sicocxle Sromaa
siTburi energia
ocxalma organizmebma energia garemodan unda mi
iRon, raTa mravalnairi sakuTari davaleba Seasru N suraTi 9.2 energiis nakadi da qimiuri mimoceva ekosistemebSi.
lon, magaliTad, polimerebis awyoba, nivTierebebis
gadaqaCva membranis erTi mxaridan meoreze, moZraoba da
gamravleba. 9.1 suraTze gamosaxuli giganturi panda
sunTqvisaTvis saWiro sawvavad iyeneben. sunTqvis pro
Tavisi ujredebisaTvis energias moipovebs mcenareebis
cesis Sedegad, es sawvavi iSleba da warmoiqmneba atf.
WamiT. zogierTi cxoveli ikvebeba mcenaris mWameli sxva
sunTqvis narCeni produqtebi _ naxSirorJangi da wya
organizmebiT. sakvebis organul molekulebSi Senaxuli
li, fotosinTezis nedleuls warmoadgenen. Cven, am
energia, saboloo jamSi, mzidan modis. ekosistemaSi en
TavSi ganvixilavT imas, Tu rogor agroveben ujrede
ergia mzis sxivebis saxiT moedineba da siTbos saxiT rCe
bi organul molekulebSi Senaxul energias da rogor
ba (suraTi 9.2).
gamoiyeneben mas atf-is (adenozintrifosformJava(ATP))
amis sapirispirod, sicocxlisaTvis arsebiTi qi
warmosaqmnelad, molekulisa, romelic ujreduli saq
miuri elementebi, ganmeorebiT ciklSi erTvebian. fo
mianobis umetesobas warmarTavs. sunTqvis procesis zo
tosinTezis Sedegad warmoiqmneba Jangbadi da organuli
gierTi ZiriTadi sakiTxis ganxilvis Semdeg, yuradRebas
molekulebi, romelTac eukariotebis (mcenareebisa da
gavamaxvilebT sunTqvis sam sakvanZo mimocvlis gzaze:
wyalmcenareebis CaTvliT) mitoqondriebi ujreduli
186
glikolizze, limonmJava ciklsa da JangviT fosforili sas -686kkal-is (-2,870kj) tolia ( G = - 686 kkal / mol).
rebaze. gaixseneT, rom uaryofiTi G miuTiTebs imaze, rom qi
miuri procesis produqtebi ufro nakleb energias Sei
da atf-is warmoqmna
Jangva-aRdgeniTi reaqciebi:
organuli naerTebi energias inaxaven maTi atomebis
ganlagebaSi. fermentebis daxmarebiT, ujredi sistema Jangva da aRdgena
tiurad Slis potenciuri energiiT mdidar rTul organ kataboluri mimocvlis gzebi rogor iZlevian ener
uli molekulebs, naklebi energiis mqone, ufro martiv, gias glukozisa da sxva organuli sawvavebis daSliT?
narCen produqtebad. qimiuri sawyobebidan miRebuli pasuxis safuZvels warmoadgens eleqtronTa gadatana
energiis garkveuli raodenoba xmardeba muSaobas, xolo qimiuri reaqciebis dros. eleqtronebis gadaadgileba,
darCenili nawili, siTbos saxiT ifanteba. rogorc me-8 organul molekulebSi Senaxuli energiis gamoTavisu
TavSi iswavleT, metabolur gzebs, romlebic rTuli flebas iwvevs da es energia, saboloo jamSi, atf-is sin
molekulebis daSlis Sedegad aTavisufleben Senaxul TezisaTvis gamoiyeneba.
energias, kataboluri gzebi ewodeba. erT-erTi katab
oluri gza _ duRili, aris Saqrebis nawilobrivi daSla,
Jangva-aRdgenis principi
igi Jangbadis gamoyenebis gareSe mimdinareobs. magram
yvelaze metad gavrcelebuli da efeqturi katabol mraval qimiur reaqciaSi erTi an ufro meti eleq
uri gzaa ujreduli sunTqva, romelSic Jangbadi or troni (e-) gadaitaneba erTi moreagire nivTierebidan
ganul sawvavTan erTad iwveba. eukariotul ujredebSi, meoreze. am saxiT eleqtronTa gadatanas Jangva-aRdge
ujreduli sunTqvisaTvis aucilebeli metaboluri aR nis reaqciebi ewodeba. Jangva-aRdgenis reaqciebSi, erTi
Wurvilobis umetesoba mitoqondriebSia moTavsebuli. nivTierebis mier eleqtronebis dakargvas daJangva ewo
meqanizmebis didi sxvaobis miuxedavad,, sunTqva, deba, xolo meoreze eleqtronis damatebas aRdgena. (yu
principSi, avtomobilis ZravSi benzinis wvas waagavs, radReba miaqcieT, rom eleqtronis damatebas aRdgena
roca Jangbadi ereva sawvavs (naxSirwyalbadebs). sunTqvi hqvia. atomze uaryofiTi eleqtronis damateba, am ato
saTvis sawvavs sakvebi uzrunvelyofs da gamonayofs mis dadebiT muxts amcirebs). ganvixiloT martivi arabi
warmoadgens naxSirorJangi da wyali. saboloo procesi ologiuri magaliTi, reaqcia element natriumsa (Na) da
SeiZleba Semdegnairad Sejamdes: qlors (CI) Soris, romlis drosac sufris marili war
organuli naerTebi + Jangbadi moiqmneba:
naxSirorJangi + wyali + energia iJangeba
Tumca, naxSirwylebi, cximebi da cilebidan yoveli (eleqtrons kargavs)
187
reagentebi produqtebi radgan Jangbadi aseTi eleqtrouaryofiTia, yvela dam
Jangav agentebs Soris, is yvelaze efeqturia.
iJangeba
iseve rogorc burTis aRmarTze atanas sWirdeba en
ergiis daxarjva, atomidan eleqtronis Gamotyorcnasac
esaWiroeba energia. rac ufro eleqtrouaryofiTia ato
aRdgeba mi (ufro Zlieria misi miziduloba eleqtronebze), miT
meti energiaa saWiro eleqtronis atomidan mosaSore
blad. E rodesac eleqtroni naklebad eleqtrouaryofi
Ti atomidan gadadis metad eleqtrouaryofiT atomze,
kargavs potenciur energias, iseve rogorc burTi kar
meTani Jangbadi naxSirorJangi wyali gavs energias, roca is daRmarTze migoravs. Jangva-aR
(aRmdgeni (damJangavi dgenis reaqcia, romelic eleqtronebs gadaaadgilebs
agenti) agenti)
JangbadTan ufro axlos, rogoricaa meTanis wva, gamo
yofs qimiur energias, romelic SeiZleba muSaobaSi iqnas
suraTi 9.3 meTanis wva, rogorc energiis momcemi Jangva-aRd
gamoyenebuli.
genis reaqcia. reaqciis dros garemoSi energia gamoiyofa, radgan
eleqtronebi potenciur energias kargaven, roca isini Jangbadis
msgavs eleqtrouaryofiT atomTan ufro axlos aRmoCndebian. organuli sawvavi molekulebis da
Jangva ujreduli sunTqvis procesSi
JangbadiT meTanis daJangva aris wvis is reaqcia,
zogadi saxiT warmodgenil reaqciaSi, nivTiereba X- romelic gazis quris sanTurasTan mimdinareobs. Aavto
s, eleqtronebis donors, aRmdgeni agenti ewodeba. igi mobilis ZravSi benzinis wvac Jangva-aRdgeniT reaqciebs
aRadgens Y-s, romelic gacemul eleqtrons Rebulobs. miekuTvneba, gamoTavisuflebuli energia Zravis dguSs
nivTiereba Y, eleqtronTa aqceptori, damJangavi agen ubiZgebs. magram energiis momcem Jangva-aRdgeniT pro
tia. is Jangavs X-s misgan eleqtronis moSorebiT. radgan cess, romelic udides interess iwvevs, aris sunTqva:
eleqtronis gadatana moiTxovs rogorc donors, ise aq sakvebis SemadgenlobaSi Semavali glukozisa da sxva
ceptors, daJangva da aRdgena yovelTvis erTdroulad molekulebis daJangva. kidev erTxel ganvixiloT uj
mimdinareobs. reduli sunTqvis Semajamebeli gantoleba, magram am
Jangva-aRdgenis yvela reaqciaSi ar xdeba eleqtron jerad igi warmovadginoT rogorc Jangva-aRdgeniTi
Ta sruli gadatana erTi nivTierebidan meoreze. zogi procesi:
eleqtronis xarisxs cvlis kovalentur bmebSi ganawile iJangeba
biT. magaliTs warmoadgens suraT 9.3-ze gamosaxuli
C6 H 12 O 6 + 6O 2 6CO2 + 6H2O + energia
reaqcia meTansa da Jangbads Soris. rogorc me-2 TavSi
iyo ganmartebuli, meTanis kovalenturi eleqtrone aRdgeba
bi TiTqmis Tanabrad aris ganawilebuli erTmaneTTan
dakavSirebul atomebs Soris, radgan naxSirbadsa da rogorc meTanis an benzinis wvis dros, aqac sawvavi
wyalbads TiTqmis erTnairi Tvisoba aqvT valenturi (glukoza) iJangeba da Jangbadi aRdgeba. am procesis
eleqtronebis mimarT, isini TiTqmis erTnairad eleq Sedegad eleqtronebi kargaven potenciur energias da
trouaryofiTebi arian. magram, roca meTani reaqciaSi Se energia gamoiyofa.
dis JangbadTan, warmoqmnis naxSirorJangs, eleqtronebi Cveulebriv, organuli molekulebi, romlebic didi
naxSirbadis atomisagan gadaixrebian maTi axali koval raodenobiT Seicaven wyalbads, saukeTeso sawvavs war
enturi partniorisaken, Jangbadis atomebisaken, romle moadgenen, radgan maTi bmebi eleqtronebis wyaros
bic metad eleqtrouaryofiTebia. sabolood, naxSirba mwvervals warmoadgens. am bmebis energia SeiZleba ga
dis atomi nawilobriv `kargavs~ saziaro eleqtrons, ase moTavisufldes, roca es eleqtronebi `daeSvebian~ qve
rom, meTani iJangeba. viT energetikuli gradientis mimarTulebiT, rodesac
modiT, axla gamovikvlioT moreagire agent O2 is be isini gadaecemian Jangbads. sunTqvis procesis Semaja
di. Jangbadis molekulis (O 2) ori atomi Tanabrad iyofs mebeli gantoleba gviCvenebs, rom wyalbadi glukozidan
eleqtronebs erTmaneTs Soris. magram, roca Jangbadi Jangbadze gadadis. magram mniSvnelovani sakiTxi, rac ar
reaqciaSi Sedis meTanis wyalbadTan, wylis warmoqmni Cans am tolobaSi, aris is, rom eleqtronis mdgomareoba
sas, kovalenturi bmis eleqtronebi gadaixrebian Jang icvleba, roca wyalbadi gadaadgildeba Jangbadisaken,
badisaken ufro axlos (ix.suraTi 9.3). sabolood, Jang energia Tavisufldeba ( G uaryofiTia). sunTqvis pro
badis TiToeul atoms aqvs nawilobrivad `mierTebuli~ cesSi glukozis daJangvisas, glukozaSi Senaxuli ener
eleqtronebi da amgvarad, Jangbadis molekula aRdgeba. gia Tavisufldeba da gamoiyeneba atf-is sinTezisaTvis.
188
nad + nadH
dehidrogenaza
nad+-is aRdgena
suraTi 9.4 nad+, rogorc eleqtronis gadamtani. nad+-is sruli saxelwodeba, nikotinamidad
enindinukleotidi, misi struqturas aRwers; molekula Sedgeba sakuTari fosfaturi jgufebiT
dakavSirebuli (naCvenebia yviTlad) ori nukleotidisagan. (nikotinamidi azotovani fuZea, magram
igi ar warmoqdgens arc erT imaTTagans, romelic arsebobs dnm-Si an rnm-Si). sakvebSi, organuli
molekulidan ori eleqtronis da erTi protonis (H+) fermentuli gadatana nad+-ze, nad+-s aRad
gens nadH-mde. meore protoni (H+) ki gamoTavisufldeba. sakvebidan moSorebuli (Camocilebuli)
eleqtronebis umetesoba Tavdapirvelad nad+-ze gadaitaneba.
189
suraTi 9.5 eleqtronTa gadamtani jaW
vis ganxilva. (a) wyalbadsa da Jangbads So
(sakvebidan nadH-is meSveobiT) ris mimdinare wylis warmomqmneli arakon
trolirebadi egzoTermuli reaqcia didi
atf-is sinTezi raodenobiT energias gamoyofs siTbosa da
saTvis energiis sinaTlis saxiT: afeTqeba. (b) ujreduli
kontrolirebadi sunTqvis dros, igive reaqcia safexureo
ele
gamoTavisuf- brivad mimdinareobs: eleqtronTa gadam
Tavisufali energia, G
Tavisufali energia, G
atf
leba.
qtr
tani jaWvi eleqtronTagrovas Slis
siTbosa da ufro patara safexurebis seriebad da gamo
onT
sinaTlis atf
Tavisuflebuli energiis garkveul nawils
feTqebadi
a ga
gamoTavisu inaxavs iseTi formiT, romelic SesaZloa
atf
fleba gamoyenebul iqnas atf-is warmosaqmnelad.
dam
(energiis danarCeni nawili gamoTavisufl
tan
deba siTbos saxiT).
i ja
Wvi
energiis mcire nawilis dakargviT,
sanam sabolood Jangbads ar miaRw
even, anu eleqtronebis ukanasknel
aqceptors, romelsac eleqtronebis
mimarT Zalian maRali Tvisoba gaaC
nia. eleqtronis gadamtani yoveli
(a) arakontrolirebadi b) ujreduli sunTqva `daRmavali~ molekula ufro eleq
reaqcia. trouaryofiTia, vidre misi `aRma
vali~ mezobeli. amrigad, sakvebidan
nad+-iT amoRebuli eleqtronebi,
ciasTan: wyalbadsa da Jangbads Soris wylis warmoqmniT eleqtronTa gadamtan jaWvSi energiis gradients amci
mimdinare reaqcia (suraTi 9.5 a). SeurieT H 2 da O 2, en reben eleqtrouaryofiT Jangbadis atomSi ufro sta
ergiis aqtivirebisaTvis gamoiyeneT waperwkali da gaze biluri adgilis dasakaveblad. sxvanairad, Jangbadi
bi SeaerTeT feTqebadad. afeTqeba energiis gamoyofas eleqtronebs eweva jaWvis qveda nawilisaken energiis-
warmoadgens, roca wyalbadis eleqtronebi ufro axlos momcemi vardnis formiT, romelic simZimis Zalis mier
miuaxlovdebian Jangbadis eleqtronegatiur atomebs. sagnebis daRmavali mimarTulebiT mizidvis analogiuria.
ujreduli sunTqva aseve aaxloebs wyalbadsa da Jang amrigad, ujreduli sunTqvis procesSi, eleqtrone
bads wylis warmosaqmnelad, magram aq 2 mniSvnelovani bi moZraoben Semdegi `daRmavali~ marSrutiT: sakvebi
gansxvavebaa: pirveli, ujreduli sunTqvis dros, Jang nadH eleqtronTa gadamtani jaWvi Jangbadi.
badTan moreagire wyalbadi organuli molekulidan war mogvianebiT, am TavSi Tqven ufro mets SeiswavliT imis
moiqmneba da ara wyalbadis molekulisagan (H2). Mmeore, Sesaxeb, Tu rogor iyenebs ujredi am eleqtronebis eg
sunTqva eleqtronTa gadatanis jaWvs iyenebs raTa erTi zoTermuli vardnis procesSi gamoTavisuflebul ener
feTqebadi reaqciis sanacvlod, eletqronTa Jangbadze gias atf-is maragis aRsadgenad.
gadatanis procesi daSalos ramodenime energia-gamo axla, radgan ujreduli sunTqvis mTavari Jangva-aR
maTavisuflebel safexurad, (suraTi9.5 b). gadamtani dgeniTi meqanizmebi ganvixileT, modiT mTlianad pro
jaWvi Sedgeba ramodenime molekulisagan, umetesad cess SevxedoT.
cilebisagan, romlebic CaSenebulia mitoqondriis Sida
membranaSi. sakvebidan amoRebuli eleqtronebi nadH-is
formiT gadaitanebian `wverisaken~ _ jaWvis maRalener
ujreduli sunTqvis procesis
giuli Tavisaken. `fskerze~_ dabalenergiul boloze, safexurebi: winamimoxilva
Jangbadi am eleqtronebs miizidavs wyalbadis birTvTan
sunTqva aris sami metaboluri safexuris erToblivi
erTad da warmoqmnis wyals.
funqcia:
nadH-idan Jangbadze eleqtronebis gadatana egzo
Termuli procesia da Tavisufali energiis sxvaoba 1. glikolizi (TavSi gamosaxuli iqneba momwvano-mo
udris -53kkal/moli (-222 kj/moli). imis magivrad, rom lurjo feriT)
es energia erT feTqebad safexurze gamoTavisufl 2. limonmJava cikli (TavSi gamosaxuli iqneba narin
des da tyuilubralod daixarjos, eleqtronebi eSve jisfer-vardisferiT)
bian jaWvis daRmavali mimarTulebiT, erTi matarebeli 3. JangviTi fosforilireba: eleqtronTa transport i
molekulidan Semdegisaken, yovel momdevno safexurze da qemiosmosi (TavSi gamosaxuli iqneba iisferiT).
190
suraTi 9.6 ujreduli sunTqvis ganxilva. gli
nadH-iT da
kolizis procesSi, glukozis TiToeuli molekula
nadH-iT
fadH2-iT ixliCeba naerT piruvatis 2 molekulad. piruvati
gadatanili
gadatanili aRwevs mitoqondriaSi, sadac limonmJava cikliSi iJan
eleqtronebi
eleqtronebi geba naxSirorJangamde. nadH-s da mis msgavs kofer
ment fadH2-s glukozidan amoRebuli eleqtronebi
gadaaqvs eleqtronTa gadamtan jaWvze, romelic mito
JangviTi
glikolizi limon qondriis Sida membranaSia CaSenebuli. JangviTi fos
fosforili
mJava forilirebis Sedegad, eleqtronTa gadamtani jaWvi
glukoza piruvati reba: eleqtronTa
cikli transporti da qimiur energias iseT formaSi gardaqmnis, romelic
qemiosmosi
qemiosmosad wodebul procesSi atf-is sinTezisaTvis
gamoiyeneba.
191
nis, romelTagan ToTieuli 7.3 kkal/moli Tavisufal
energias Seicavs. sunTqvis procesi metad Zvirfasia en
ergetikuli TvalsazrisiT erT molekula glukozaze glikolizi limon- JangviTi
mJava fosfori-
gaangariSebiT (686kkal/moli). amitom ujredisaTvis cikli lireba
gacilebiT ufro praqtikulia masze muSaoba.
es winamimoxliva warmodgenas gviqmnis imaze, Tu
rogor arian morgebuli ujreduli sunTqvis mTlian atf atf atf
moxmarebuli
9.1
2 adf 2 atf
koncefcia Semowmeba
2 nad+ + 4 e _ + 4 H+ 2 nadH + 2 H+
sufTa mogeba
9.2
dis) stadiaze, roca atf warmoiqmneba substratuli
fosforilirebiT da nad + aRdgeba nadH-mde sakvebis koncefcia Semowmeba
(am SemTxvevaSi glukoza) daJangvisas gamoTavisufle
buli eleqtronebiT. glukozis erTi molekulidan 1. glikolizis procesSi Jangva-aRdgeniTi reaqciis
glikolizis procesSi miRebuli saboloo energia Sead dros (9.9 naxatze me-6 safexuri) romeli molekula
gens 2 atf-s damatebuli 2 nadH. moqmedebs, rogorc damJangavi agenti? aRmdgeneli
9.9 suraTze yuradReba miaqcieT, rom glukozaSi agenti?
Tavdapirvelad arsebuli naxSirbadis atomebi, piru
192
suraTi 9.9 glikolizis
ufro dawvrilebiT gacnoba.
marjvniv arsebuli saorien
tacio diagrama glikolizs limon- JangviTi
glikolizi
akavSirebs sunTqvis srul mJava fosfori-
procesTan. mTavar diagra cikli lireba
maze gamosaxul qimiur de
talebis gavleniT, Tqvens
glukoza warmodgenas glikolizze nu
SemofarglavT rogorc mx atf atf atf
olod atf-isa da nadH-is
atf wyaroze.
1
energiis investiciis faza
heqsokinaza 1 glukoza xvdeba ujredSi da fosforilirdeba ferment heqsokinaz
adf aTi, romelsac fosfatis jgufi gadaaqvs atf-idan Saqarze. fosfa
tis jgufis muxti Saqars iWers ujredSi, radgan plazmuri membrana
ionebis gaumtaria. fosforilireba glukozas aseve qimiurad ufro
P
aqtiurs xdis. am diagramaze, fosfatis jgufis an eleqtronTa wyvi
lis gadatana erTi moreagire naerTidan meoreze gamosaxulia Sew
yvilebuli isrebiT:
glukozo-6-fosfati
2
2 glukozo-6-fosfati gadaewyoba sakuTar izomerad, fruqtozo-6-
fosfoglukoizomeraza
fosfatad.
fruqtozo-6-fosfati
atf
3 3 am ferments fosfatis jgufi atf-idan gadaaqvs Saqarze, glikolizis
fosfofruqtokinaza procesSi meore molekula atf-is CadebiT (gaxarjviT). aqamde, 2 atf
daixarja. mopirdapire boloze arsebuli fosfatis molekulis gamo,
adf Saqari axla ukve mzad aris Suaze gasaxleCad. Ees aris glikolizis
regulaciis sakvanZo safexuri; fosfofruqtokinaza alosterulad
P P regulirdeba atf-isa da misi produqtebis mier.
P 5
izomeraza
5 izomeraza akatalizebs or samnaxSirbadian Saqars Soris Seqcevad
gardaqmnas. es reaqcia ujredSi wonasworobas verasodes aRwevs,
radgan glikolizis Semdgomi fermenti substratad moixmars mx
P olod gliceraldehid-3-fosfats ( da ara dihidroqsiaceton
dihidroqsiaceton- fosfats). es wonasworobas gadaxris gliceraldehid-3-fosfa
gliceralde-
fosfati tis mimarTulebiT, romelic warmoqmnisTanave Sordeba. ase, rom
hid-3- fosfati
saboloo Sedegi me-4 da me-5 safexurebisa aris eqvsnaxSirbadiani
Saqris gaxleCa 2 molekula gliceraldehid-3-fosfatad. TiToeuli
maTgani progresirebs glikolizis darCenil safexurebze.
193
energiis gamomuSavebis faza
2 nad H 6
es fermenti gliceraldehid-3- fosfatis dakavSirebiT Tavis aqti
triozofosfatde-
hidrogenaza ur centrSi akatalizebs 2 Tanamimdevrul reaqcias. pirveli, Saqari
6
iJangeba eleqtronebisa da H+-is gadataniT nad+-ze, da warmoiqmne
P 1
2 nad H ba nadH (Jangva-aRdgenis reaqcia). es reaqcia Zlier egzoTermulia
da fermenti gamoyofili energiis gamoyenebiT fosfatis jgufs mia
bams daJangul substratze da warmoqmnis Zlier maRali potenciuri
energiis mqone produqts. Ffosfatis wyaros warmoadgens araorgan
P
uli fosforis ionebis maragi, romelic mudam imyofeba citozol
Si. yuradreba miaqcieT, rom energiis gamomuSavebis fazaSi koefi
cienti 2 yvela molekulas udgas win. es safexurebi mimdinareoben
P mas Semdeg rac glukoza or samnaxSirbadian Saqrad gaixliCeba. (me-4
1,3-bifosfoglicerati
safexuri).
2 adf
2-fosfoglicerati
9
9 es fermenti substratSi warmoqmnis ormag bmas wylis moleku
enolaza lis gamoyofiT, da iZleva fosfoenolpiruvats (fep). substratis
eleqtronebi ise gadalagdebian, rom darCenili fosfaturi bma Za
lian arastabiluri xdeba da substrats amzadebs Semdgomi reaqci
isaTvis.
P
fosfoenolpiruvati
2 nad H
glikolizis bolo reaqcia kidev warmoqmnis atf-s fosfatis jgufis
10 pep-dan adf-ze gadataniT. es aris substratuli fosforilirebis
piruvatkinaza 10 meore magaliTi. radgan es safexuri orjer mimdinareobs TiToeuli
2 atf glukozis molekulisaTvis, 2 atf warmoiqmneba. jamSi, glikolizi
energiis investirebis fazaSi (pirveli da me-3 safexurebi) moixmars
2 atf-s da warmoqmnis 4 atf-s energiis gamomuSavebis fazaSi (me-7
da me-10 safexurebi), 2 atf sufTa mogeba miiReba. glikolizi atf-
is investicias 100%-iT ixdis. damatebiTi energia inaxeba me-6 safex
urze nadH-Si, romelic SeiZleba gamoyenebul iqnas atf-is war
mosaqmnelad JangviTi fosforilirebis gziT, Tuki areSi Jangbadi
arsebobs. Gglukoza ixliCeba da iJangeba piruvatis 2 molekulamde,
piruvati glikolizuri gzis bolo produqti. Tuki Jangbadi arsebobs, piru
vatis qimiuri energia SeiZleba amoRebul iqnas limonmJava cikliT.
194
koncefcia 9.3 JangviTi
glikolizi limon-
mJava fosfori-
organuli molekulebis piruvati cikli lireba
(glikolizidan, 2 moleku
energiis-momcemi Jangvis la erT glukozaze)
atf atf atf
procesi limonmJava cikliT
mTavrdeba nad +
glikolizi glukozaSi Senaxuli qimiuri energiis CoA
meoTxedze naklebs aTavisuflebs. energiis umete nad H
si nawili rCeba piruvatis 2 molekulaSi. Tu ki areSi acetil kofermenti A
molekuluri Jangbadi arsebobs, piruvati Sedis mito
CoA
qondriaSi, sadac limonmJava ciklis fermentebi daas
ruleben organuli sawvavis daJangvas.
CoA
aqtiuri transportis gziT mitoqondriaSi Sesasv
lelad piruvati jer gardaiqmneba naerTad, romelsac
ewodeba kofermenti A, an acetil CoA (suraTi 9.10). gli
kolizisa da limonmJava ciklis damakavSirebeli es sa
fexuri mimdinareobs multifermentuli kompleqsis
meSveobiT, romelic 3 reaqciis katalizs axdens: 1 piru limonmJava
_
vatis karbiqsilis jgufi (_COO ), romelic ukve sru cikli
lad daJangulia da amgvarad, mcire qimiuri energia aqvs,
scildeba da gareT gamoiyofa rogorc CO2-is molekula. fadH2 3 nad+
(es sunTqvis procesSi pirveli safexuria, romelzec
CO2 gamoiyofa). 2 darCenili 2 naxSirbadiani fragmenti fad nadH
iJangeba da warmoiqmneba naerTi saxelwodebiT acetati
(ZmarmJavas ionuri forma). gamoyofili eleqtronebi
adf P
ferments gadaaqvs nad +-ze da energia inaxeba nadH- 1
is formiT. 3 sabolood, kofermenti A, B vitaminidan atf
warmoqmnili gogirdSemcveli naerTi, acetats miebmeba
arastabiluri bmiT (klaknili xazi 9.10 suraTze), rac
nad + nad H
CoA acetilis jgufs (mibmuli acetati) Zlier reaqciis un
arians xdis. am qimiuri samzadisis produqti acetil
CoA, axla mzad aris Tavisi acetilis jgufis limonmJava
ciklSi Semdgomi daJangvisaTvis CasarTavad,.
acetil limonmJava cikls aseve uwodeben samnaxSirbadiani
piruvati kofermenti A
kofermenti A mJavebis cikls, an krebsis cikls, es ukanaskneli ger
satransporto cila manel-ingliseli mecnieris hans krebsis pativsacemad.
man es cikli 1930-ian wlebSi aRmoaCina. cikli moqmedebs,
rogorc metaboluri Rumeli, romelic piruvatidan
suraTi 9.10 piruvatis gardaqmna acetil koferment A-d, kavSiri
glikolizsa da limonmJava cikls Soris. radgan piruvati aris damux warmoqmnil organul sawvavs Jangavs. 9.11 suraTze Se
tuli molekula, mas SeuZlia mitoqondriaSi SeaRwios aqtiuri trans jamebulia Sesvla (datvirTva) da gamoSveba, roca pi
portis meSveobiT, satransporto cilis daxmarebiT. Semdeg, ramoden
ruvati iSleba 3 molekula CO 2-ad, piruvatis acetil
ime fermentisagan Sedgenili kompleqsi (piruvatdehidrogenazuli
kompleqsi) akatalizebs sam safexurs, romlebic Semdeg aris aRwerili CoA-d gardaqmnis dros gamoyofili CO2-is CaTvliT.
teqstSi. acetil koferment A-s acetilis jgufi, limonmJava ciklSi ciklis erTi brunis dros warmoiqmneba 1 molekula atf
erTveba. CO2is molekula difuzirdeba ujredis gareT.
substratuli fosforilirebiT, xolo qimiuri ener
195
1 acetil kofermenti A Tavis 2 naxSirbadian acetilis
JangviTi
glikolizi limon- jgufs umatebs oqsaloacetats da warmoqmnis citrats.
mJava fosfori-
cikli lireba
citrati gar
daiqmneba Tavis
izomerad, izoc
acetil kofermenti A itratad, wylis
8 erTi molekulis
substrati CoA _ SH moSorebiT da
iJangeba, nad+ meoris damate
aRdgeba nadH- biT.
mde da xelaxla nad H
warmoiqmneba 1
oqsaloacetati.
nad +
oqsaloacetati
8
2
malati citrati
3
izocitrati
7 citrati kargavs
wylis damatebiTi limon-mJava CO 2is moleku
molekula bmebs las da miRebuli
gadaawyobs sub
cikli 3
nad + naerTi iJangeba
7
stratSi. nad+-is nadH-
mde aRdgeniT.
nad H
fumarati CoA _ SH
ketoglu
tarati
6 CoA _ SH 4
4
fadH2 5
nad + meore CO2 ikarge
6
fad ba da miRebuli
ori wyalbadi naerTi iJangeba
suqcinati P S _ CoA nad H
nad+-is nadH-
gadaitaneba
fad-ze, war gtf gdf suqcinilko mde aRdgeniT.
moiqmneba fadH2 fermenti A Semdeg, darCe
da daJanguli nili molekula
suqcinati. adf aramyari bmiT
ukavSirdeba ko
ferment A s.
atf
suraTi 9.12 limonmJava ciklis ufro de miaqcieT, rom naxSirbadis is atomebi rom qondriul matriqsSi. gamonaklisia fermen
taluri gacnoba. qimiur struqturebSi, wi lebic ciklSi xvdebian acetil koferment ti, romelic akatalizebs me-6 safexurs, igi
Teli Srifti kvaldakval miyveba im 2 naxSir A-dan, pirvelive brunis ganmavlobaSi ar moTavsebulia mitoqondriis Sida membra
badis atomis bedisweras, romlebic ciklSi toveben cikls. isini ciklSi rCebian, mom naSi. karbonilis mJavebi warmodgenilia ion
xvdebian acetil koferment A-dan (pirveli devno brunis drosac, mas Semdeg rac aceti izirebul mdgomareobaSi, rogorc _ COO
_
)safexuri, da lurji Srifti miuTiTebs im lis meore jgufi emateba, isini gansxvavebul , radgan mitoqondriuli pHis pirobebSi
2 naxSirbadze, romlebic cikls toveben mdebareobebs ikaveben molekulebSi. amis upiratesad ionizebuli formebi arian. mag
CO2is formiT me-3 da me-4 safexurebze. Sedegad, oqaloacetati, romelic me-8 safex aliTad, citrati aris limonis mJavas ioni
(wiTeli moniSvna mxolod me-5 safexuramde urze aRdgeba, yovelTvis naxSirbadis gansx zebuli forma.
midis, Tqven SegiZliaT gaagrZeloT im nax vavebuli atomebisagan Sedgeba. limonmJava
Sirbadebis kvaldakval miyola). yuradreba ciklis yvela fermenti moTavsebulia mito
196
giis umetesi nawili gadaitaneba nad+-sa da monaTesave
koferment fad-ze Jangva-aRdgeniTi reaqciebis dros.
aRdgenil kofermentebs nadH da fadH 2, maRalener
koncefcia 9.3
getikuli eleqtronebis tvirTi gadaaqvT eleqtronTa
JangviTi fosforilirebis
gadamtani jaWvisaken.
modiT, axla limonmJava cikli ganvixiloT ufro dros, qemiosmosi eleqtr onebis
detalurad. cikls 8 safexuri gaaCnia, romelTagan Ti
Toeuli specifiuri fermentiT katalizdeba. 9.12 su transports atf-is sinTezTan
raTze Tqven SegiZliaT dainaxoT, rom limonmJava cik
awyvilebs
lis yovel brunze 2 naxSirbadi (wiTeli) Sedis acetilis
am TavSi, Cveni ZiriTadi mizania imis Seswavla, Tu
jgufis SedarebiT aRdgenili formiT (1-li safexuri)
rogor agroveben ujredebi sakvebis energias atf-is
da 2 gansxvavebuli naxSirbadi (lurji) gadis CO2-is
sinTezisaTvis. sunTqvis procesis aqamde ganxilul me
srulad daJanguli formiT (me-3 da me-4 safexurebi).
tabolur stadiebSi _ glikolizi da limonmJava cikli
acetil CoA-s acetilis jgufi ciklSi CaerTveba naerT
_ glukozis TiTo molekulidan 4atf molekula war
oqsaloacetatTan gaerTianebiT da warmoqmnis citrats
moiqmneba: aqedan 2atf glikolizSi da 2atf limon
(1-li safexuri). (citrati aris limonis mJavas ionize
mJava ciklSi. mocemul etapze, nadH-is ( da fadH2-is)
buli forma, swored amis gamo hqvia cikls saxeli). Semd
molekulebSi imyofeba sakvebidan gamoyofili ener
gom 7 safexurze citrati iSleba da isev oqsaloacetati
giis umetesi nawili. aRniSnuli eleqtronTa eskorti
miiReba. Swored, oqsaloacetatis regeneraciis gamo, es
glikolizsa da limonmJava cikls akavSirebs JangviTi
procesi ciklis saxes Rebulobs.
fosforilirebis meqanizmTan, romelic eleqtronTa
ciklSi moxvedrili acetilis yoveli jgufisaTvis
gadamtani jaWviT gamoTavisuflebul energias iyenebs
3 nad + aRdgeba nadH-mde (me-3, me-4 da me-8 safexurebi).
atf-is sinTezisaTvis. am nawilSi Tqven pirvel rigSi
me-6 safexurze eleqtronebi nad+-ze ki ar gadaitaneba,
imas SeiswavliT, Tu rogor muSaobs eleqtronTa gad
aramed eleqtronTa gansxvavebul aqceptorze fad-ze
amtani jaWvi, Semdeg ki, Tu rogor awyvilebs mitoqon
(flavinadenindinukleotidi, romelic warmoiSoba vi
driis Sida membrana eleqtronTa gadaadgilebas jaWvis
tamin riboflavinidan). limonmJava ciklis me-5 safex
daRmavali mimarTulebiT, atf-is sinTezTan.
urze warmoiqmneba gtf-is molekula. es xdeba uSualod
substratuli fosforilirebiT da aRniSnuli safexuri
msgavsia glikolizis im safexurebisa, romelTa drosac eleqtronTa transportis gza
atf warmoiqmneba. es gtf SemdgomSi gamoiyeneba atf-
eleqtronTa gadamtani jaWvi warmoadgens mito
is sinTezisaTvis da uSualod mxolod atf warmoiqm
qondriis Sida membranaSi ganlagebul molekulaTa na
neba limonmJava ciklSi. sunTqvis procesSi gamoyofili
krebs. mitoqondriis Sida membrana kristebis saxiT aris
atf-is umetesi nawili JangviTi fosforilirebis dros
Cawyobili da es misi zedapiris farTobs zrdis. amiT ki
warmoiqmneba, maSin roca limonmJava ciklis dros war
TiToeul mitoqondriaSi, aTasobiT jaWvisaTvis aris
moqmnili nadH da fadH2 s realurad, eleqtronebi
uzrunvelyofili sivrce. (kidev erTxel vxedavT, rom
gadaaqvT sakvebidan eleqtronTa gadamtani jaWvisaken.
struqtura Seesabameba funqcias). jaWvis komponentTa
isini process amarageben im energiiT, romelic adf-is
umetesobas warmoadgenen cilebi, romlebic multicilo
atf-ad gardaqmnisaTvis aris saWiro. Cven am process
van kompleqsebis saxiT arian warmodgenili da danomril
Semdgom nawilSi ganvixilavT.
ia I-dan IV-mde. am cilebTan mWidrod aris dakavSirebulia
prostetuli jgufebi, aracilovani komponentebi, rom
9.3
lebsac arsebiTi mniSvneloba aqvT zogierTi fermentis
koncefcia Semowmeba katalituri funqciis gamosavlenad.
9.13. suraTze naCvenebia eleqtronTa gadamtan jaWv
1. limonmJava ciklis Jangva-aRdgenis reaqciebi
Si arsebuli eleqtronTa gadamtanebis Tanamimdevroba
dan, energiis yvelaze didi raodenoba romel
da Tavisufali energiis vardna eleqtronTa moZrao
molekulaSi aris Senaxuli? es molekulebi rogor
bisas jaWvis bolosaken. jaWvis gaswvriv eleqtronTa
gardaqmnian TavianT energias iseT formaSi, ro
moZraobisas eleqtronTa matareblebis aRdgenili da
melic atf-is sinTezisaTvis gamoiyeneba?
daJanguli formebi monacvleoben, imis mixedviT isini
2. romeli ujreduli procesi warmoqmnis im nax
eleqtronebs iReben Tu gascemen. jaWvis TiToeuli kom
SirorJangs, romelsac Tqven amoisunTqavT?
ponenti aRdgeba, roca igi eleqtronebs iRebs Tavisi
`zeda~ mezoblisagan, romelsac ufro dabali Tvisoba
aqvs eleqtronebis mimarT (naklebad eleqtrouaryofi
197
amtani jaWvis pirvel molekulaze. es molekula fla
voproteinia. mas ase imitom uwodeben, rom mis pros
limon
Jangv. tetul jgufs warmoadgens flavin mononukleotidi
glikolizi fosfor. el.
mJava
cikli transp. da (fmn pirvel kompleqsSi). momdevno Jangva-aRdgeniT
qemoosmosi
reaqciaSi plavoproteini ubrundeba Tavis daJangul
formas, radgan eleqtronebs gadascems rkina-gogir
atf atf atf dovan cilas (Fe S pirvel kompleqsSi). es ukanaskneli
cilaTa im ojaxis erT-erTi warmomadgenelia, romelSic
nad H mWidrod aris dakavSirebuli rkina da gogirdi. rki
na-gogirdovani cila Semdeg eleqtronebs gadascems
naerTs, romelsac ubiqinoni (9.13 suraTze) ewodeba. igi
mcire zomis hidrofobur molekulas warmoadgens da
fadH2
eleqtronTa gadamtani jaWvis erTaderTi aracilovani
multifermentuli
O2-is Sesabamisi (kkal/mol) Tavisufali energia (G)
membranaTSorisi sivrce
membranaSi ar
sebuli rotori
miTiTebulis
msgavsad brunavs,
roca H + mie
dineba gverdiT
H+is gradientis
daRmavali mimar
TulebiT.
membranaSi CaZiru
2 H+ + 1/2 li statori iWers
girCas stabilu
rad (umoZraod).
198
mitoqondriis
Sida membrana
Jangv.
glikolizi limon fosfor. el.
mJava
cikli transp. da
qemoosmosi
eleqtronTa
gadamtanebis cit c
cilovani kom
pleqsi
atf
mitoqondriis
Sida membrana
sinTaza
fadH2 fad
nad H nad +
adf P 1 atf
(eleqtronebi
gadaaqvs sakvebidan)
mitoqondriuli
matriqsi
JangviTi fosforilireba
suraTi 9.15 qemiosmosi eleqtronTa gadamtan jaWvs auRlebs atf-is sinTezTan. nadH-s da fadH 2-s, glikolizisa da limonmJava ciklis
dros sakvebidan amoRebuli maRali energiis Semcveli eleqtronebi dagaaqvT eleqtronTa gadamtan jaWvze, romelic CaSenebulia mitoqon
driis Sida membranaSi. yviTeli isari kvaldakval miyveba im eleqtronTa gadaadgilebas, romlebic sabolood Jangbadze gadadian jaWvis `daR
maval~ boloze, wylis warmosaqmnelad. rogorc suraT 9.13-zea naCvenebi, eleqtronTa gadamtanebis umetesi nawili, jaWvSi warmodgenilia 4
jgufSi. ori mobiluri gadamtani, ubiqinoni (Q) da citoqromi c (Cyt c), membranis gaswvriv swrafad moZraobs da eleqtronebi gadaaqvT did
kompleqsebs Soris. I, III da IV kompleqsebi eleqtronebs iReben da gascemen, isini wyalbadis ionebs (protonebs) mitoqondriuli matriqsidan
membranaTSoris sivrceSi gadaqaCaven. (yuradreba miaqcieT, rom fadH2 Tavis eleqtronebs depozitis saxiT debs II kompleqsis meSveobiT da
amis Sedegad, ufro cota protoni gadaiqaCeba membranaTSoris sivrceSi, vidre nadH-iT.). sakvebidan originalurad Segrovebuli qimiuri
energia gardaiqmneba proton-motivirebul Zalad, H+-is gradientad membranis gamWolad. wyalbadis ionebi isev ukanve miedinebian sakuTari
gradiantis daRmavalad, membranaSi CaSenebul meore kompleqs _ atf sinTazaSi arsebuli arxiT. atf sinTaza proton-motivirebul Zalas
iyenebs adf-is fosforilirebiT atf-is warmosaqmnelad. H+is gradientis gamoyenebas (proton-motivirebuli Zala) energiis gadasatanad
Jangva-aRdgenis reaqciebidan ujredul samuSaoebze (am SemTxvevaSi atf-is sinTezi), qemiosmosi ewodeba. qemiosmosi da eleqtronTa trans
porti erTad Seadgenen JangviT fosforilirebas.
Jangbadi da ara eleqtronebi). eleqtronTa gadamtani ergetikul doneze, vidre amas nadH akeTebs. maSasadame,
jaWvi ramodenime saxis citoqroms Seicavs: TiToeuli eleqrtonTa gadamtani jaWvi, im SemTxvevaSi roca donors
warmoadgens gansxvavebul cilas, odnav gansxvavebuli warmoadgens fadH2 da ara nadH, atf-is sinTezisaTvis
eleqtronebis matarebeli hemis jgufiT. jaWvis bolo erTi mesamediT nakleb energias iZleva.
citoqromi cyt a3, eleqtronebs Zlier eleqtrouaryofiT eleqtronTa gadamtani jaWvi uSualod atf-is erT
Jangbadis atoms gadascems. Jangbadis TiToeuli atomi molekulasac ar asinTezebs. mis funqcias warmoadgens
wyalxsnaridan aseve ierTebs wyalbadis ionebis erT wee sakvebidan Jangbadze eleqtronTa gadatanis gaadvile
vils da warmoiqmneba wyali. ba, aseve didi raodenobis Tavisufali energiis vard
eleqtronTa gadamtani jaWvisaTvis eleqtronebis nis procesis danawevreba SedarebiT mcire safexurebis
meore wyaros warmoadgens fadH2, limonmJava ciklis seriebad, romelTa drosac energiis marTvadi raode
dros aRdgenili meore produqti. 9.13 suraTze yuradreba nobebiT gamoaTavisufleba xdeba. rogor axdens mito
miaqcieT imas, rom fadH2 Tavis eleqtronebs eleqtronTa qondria eleqtronTa transportisa da atf-is sinTezi
gadamtan jaWvs awvdis II safexurze, anu ufro dabal en saTvis saWiro energiis gamoTavisuflebis SeuRlebas?
199
eleqtronebis gadamtanebi
citozoli moicaven membranas mitoqondria
2 nad H
an
2 fadH2
daaxloebiT
Mmaqsimumi glukozis erT molekulaze
36 an 38 atf
suraTi 9.16 atf-is gamosavali ujreduli sunTqvis yovel safexurze erTi molekula glukozisaTvis.
200
gadasaqaCad membranis meore mxareze, mitoqondriuli ujreduli sunTqvis dros
matriqsidan membranaTSoris sivrceSi. H +-s, gradientis
mimarTulebiT, membranis gavliT isev ukan dabrunebis
warmoqmnili atf-is aRricxva
midrekileba aqvs. da atf sinTazebi erTaderTi adgile axla ki imisaTvis, rom ufro dawvrilebiT ganvixi
bia membranaSi, romlebic Tavisuflad atareben H+s. loT ujreduli sunTqvis sakvanZo procesebi, modiT da
ionebi gadian arxSi, romelic moTavsebulia atf sonTa vubrundeT mis zogad funqcias: sakvebSi arsebuli ener
zaSi. Ees ukanaskneli ki H+-is egzoTermul nakads iyenebs giis dagroveba atf-is sinTezisaTvis.
adf-is fosforilebis warsamarTad (ix. 9.14 suraTi). sunTqvis dros, energiis umetesi nawili miedine
amjerad, H +-is gradientSi akumulirebuli energia, ba Semdegi TanamimdevrobiT: glukoza nadH
membranis meore mxareze eleqtronTa gadamtani jaWvis eleqtronTa gadamtani jaWvi proton-ganpirobebu
Jangva-aRdgeniT reaqciebs atf-is sinTezTan auRlebs. li Zala atf. Cven SegviZlia garkveuli buRalteria
E e s aris qemiosmosis magaliTi. vawarmooT atf-is mogebis gamosaangariSeblad, roca
aq, Tqven SeiZleba imiT dainteresdeT, Tu rogor ujreduli sunTqvis Sedegad glukozis erTi molekula
gadaqaCavs eleqtronTa gadamtani jaWvi wyalbadis iJangeba naxSirorJangis 6 molekulamde. am metabol
ionebs. mkvlevarTa mier nanaxia, rom eleqtronTa gad uri sawarmos sam ZiriTad ganyofilebas warmoadgenen
amtani jaWvis zogierTi wevri Rebulobs da gascems glikolizi, limonmJava cikli da eleqtronTa gadamtani
protonebs (H +) eleqtronebTan erTad. jaWvis zogi jaWvi, romelic JangviT fosforilirebas warmarTavs.
erT safexurze eleqtronTa gadamtanebi H+-s ierTeben 9.16 naxazze mocemulia glukozis erTi molekulis da
da Semdgom garSemomyof xsnarSi gamoaTavisufleben. Jangvis Sedegad miRebuli atf-is detaluri aRricxva.
eleqtronTa gadamtanebi membranaSi specialurad ise aRricxvisas JangviTi fosforilirebis Sedegad war
arian ganlagebuli, rom H+ miiReba mitoqondriuli moqmnili atf-is bevrad meti molekula emateba im 4
matriqsidan da grovdeba membranaTSoris sivrceSi (ix. atf-s, romelic warmoiSoba uSualod substratuli
9.15 suraTi). miRebul H +-is gradients ewodeba pro fosforilirebis Sedegad, glikolizis processa da li
ton-ganpirobebuli (motivirebuli) Zala. igi xazs us monmJava ciklSi. yoveli nadH, romelsac eleqtronTa
vams gradientis unars Seasrulos muSaoba. Zala H+-s erTi wyvili gadaaqvs sakvebidan eleqtronTa gadamtan
warmarTavs ukan, membranis meore mxareze specifiuri jaWvze, monawileobs proton-ganpirobebuli Zalis war
H +-is arxebis saSualebiT, romlebic atf sinTazaTia moqmnaSi da miiReba maqsimumi, daaxloebiT 3 atf.
uzrunvelyofili. ratom aris 9.16 suraTze gamosaxuli raodenoba
zogadad, qemiosmosi aris energia-SeuRlebuli meqa arazusti? arsebobs 3 mizezi imisa, ris gamoc Cven ar
nizmi, romelic membranis gamWol H+-is gradientis for SegviZlia erTi molekula glukozis daSlis Sedegad
miT akumulirebul energias iyenebs ujreduli muSaobis warmoqmnili atf-is molekulebis ricxvis zustad
warsamarTad. mitoqondriaSi, gradientis warmosaqm gansazRvra. pirveli, fosforilireba da Jangva-aRdge
neli energia miiReba egzoTermuli Jangva-aRdgeniTi nis reaqciebi erTmaneTTan uSualod ar aris SeuRleb
reaqciebidan, xolo atf-is sinTezi aris Sesrulebuli uli, ase nadH-is molekulebis ricxvis Sefardeba atf-
samuSao. magram qemiosmosi mimdinareobs sxvaganac da is molekulebis ricxvTan mTeli ricxvi ar aris. Cven
sxvadasxva formiTac. qloroplastebi qemiosmoss iyene viciT, rom erTi nadH mitoqondriis Sida membranis
ben fotosinTezis procesSi atf-is sinTezisaTvis; am meore mxareze gadaitans 10 H+-s, da aseve isic viciT,
organoidebSi, sinaTle (da ara qimiuri energia) warmar rom zogan 3-sa da 4-s Soris raodenobis H + kvlav Sedis
Tavs, rogorc eleqrtonTa gadamtan jaWvSi eleqtronTa mitoqondriul matriqsSi, atf sinTazas meSveobiT erTi
gadaadgilebas, ise am gadaadgilebis Sedegad H+-is gra molekula atf-is warmosaqmnelad. erTi nadH warmo
dientis warmoqmnasac. qmnis 2,5-dan 3,3-mde atf-is molekulis sinTezisaTvis
prokariotebSi, romelTac arc mitoqondria da arc sakmaris proton-ganpirobebul Zalas. Cveulebriv,
qloroplastebi ar aaqvT, H+-is gradientis warmoqmna Cven vamrgvalebT da vambobT, rom erT nadH-s SeuZlia
xdeba plazmuri membranis gamWol. isini, Semdeg proton- daaxloebiT, 3 atf-is warmoqmna. limonmJava cikli
ganpirobebul Zalas iyeneben ara marto atf-is warmo eleqtronTa gadamtan jaWvs eleqtronebs aseve awvdis
saqmnelad, aramed aseve sakvebi nivTierebebisa da narCe fadH2-is meSveobiT, magram radgan igi jaWvSi mogvi
nebis gadasaqaCad membranis meore mxareze da sakuTari anebiT erTveba, eleqtronTa am gadamtanis TiToeuli
Soltebis trialisaTvis. prokariotebsa da eukarioteb molekula mxolod 1.5-dan 2-mde atf-is molekulis sin
Si energiis gardaqmnisaTvis centraluri mniSvnelobis TezisaTvis sakmarisi H+-is gadatanazea pasuxismgebeli.
gamo, qemiosmosi xels uwyobs bioenergetikis Sekvlevis meore, atf-is gamosavali icvleba im gadamtanebze
unificirebas. P1978 wels piter miCelma nobelis premia damokidebulebiT, romlebic gamoiyeneba eleqtronTa
miiRo qemiosmosuri modelis originalurad SemoTava gadasatanad citozolidan mitoqondriaSi. mitoqon
zebis gamo. driis Sida membrana ar atarebs nadH-s. ase, rom cito
201
zoluri nadH izolirebulia JangviTi fosforili
rebis meqanizmebisagan. glikolizis procesSi nadH-is
mier amoRebuli 2 eleqtroni gadatanili unda iqnas mi
koncefcia Semowmeba 9.4
toqondriaSi arsebuli eleqtronTa gadamtani ramoden 1. ra gavlena aqvs 9.15 suraTze gamosaxul procesze
ime sistemidan, erT-erTis mier. tipze damokidebilebis O 2 is ar arsebobas?
mixedviT ujredTa garkveul tipebSi, eleqtronebi ga 2. Tqveni azriT ra moxdeba Tu mitoqondriis membra
daitaneba nad +-is an fad-is mier. Tuki eleqtronebi ga naTSorisi sivrcis pH Semcirdeba O 2 is ar arse
daitaneba fad-ze, rogorc es xdeba tvinis ujredebSi, bobisas? Tqveni pasuxi ganmarteT.
yoveli citozoluri nadH-idan mxolod 2 atf war
moiqmneba. Tuki eleqtronebi mitoqondriul nad+-ze
gadaitaneba, rogorc amas adgili aqvs RviZlisa da gu
lis ujredebSi, gamosavals Seadgens 3 atf.
mesame cvlileba, romelic amcirebs atf-is gamo koncefcia 9.5
savals, aris sunTqvis procesis Jangva-aRdgeniTi reaq
ciebis Sedegad warmoqmnili proton-ganpirobebuli duRilis meSveobiT zogierTi
Zalis gamoyeneba sxva tipis samuSaos Sesasruleblad.
magaliTad, proton-ganpirobebuli Zalis meSveobiT ujredi atf-s Jangbadis
xdeba piruvatis SeTviseba citozolidan mitoqondrieb
Si. ase, Tu eleqtronTa gadamtani jaWvis mier warmoqm
gamoyenebis gareSe awarmoebs
nil proton-ganpirobebuli Zala gamoyenebul iqneba imis gamo, rom ujreduli sunTqvis dros warmoqm
atf-is sinTezisaTvis, glukozis erTi molekula war nili atf-is umetesi nawili JangviTi fosforilirebis
moqmnis maqsimums _ JangviTi fosforilirebis Sedegad Sedegia, sunTqvis dros atf-is gamosavlis Cveneuli Se
warmoqmnil 34 atf-s damatebuli substratuli fosfo faseba damokidebulia ujredis JangbadiT momarageba
rilirebis Sedegad warmoqmnili 4 atf da sabolood mi ze. eleqtrouaryofiTi Jangbadis gareSe, eleqtronebis
iReba 38 atf (an mxolod 36 atf, Tu nakleb efeqturi gadaadgileba sunTqvis JaWvis qveda mimarTulebiT da
gza funqcionirebs). JangviTi fosforilireba wydeba. miuxedavad amisa, du
Cven axla SegviZlia uxeSad SevafasoT sunTqvis Rili uzrunveluofs meqanizms, romliTac zogierT
efeqturoba, romelic aris glukozaSi Senaxuli im ujreds SeuZlia organuli sawvavis daJangva da atf-is
qimieri energiis procentuli mniSvneloba, romelic warmoqmna Jangbadis gamoyenebis gareSe.
akumulirdeba atf-Si. gaixseneT, rom erTi moli glu rogor SeiZleba sakvebi daiJangos Jangbadis gareSe?
kozis sruli daJangvis Sedegad gamoTavisufldeba 686 gaixseneT, rom daJangva niSnavs eleqtronTa dakargvas
kkal energia ( G = - 686 kkal/mol). Aatf-is warmosaqmne eleqtronTa nebismieri aqceptoris mier, da ara mxolod
lad, adf-is fosforilireba sul mcire 7.3kkal ener Jangbadis mier. Gglikolizi glukozas Jangavs 2 moleku
gias inaxavs atf-is erTi molisaTvis. amitom, sunTqvis la piruvatamde. glikolizis damJangavi agentia nad+
procesis efeqturoba aris 7.3 kkal atf-is erT mol da ara Jangbadi. zogadad, glikolizi egzoTermuli
ze gadaangariSebiT, gamravlebuli 38 mol atf-ze _ procesia, da energiis garkveuli nawili gamoiyeneba 2
glukozis erT molze gadaangriSebiT _ da gayofili molekula atf-is warmosaqmnelad substratuli fos
686kkal-ze _ aseve glukozis erT molze gadaangriSe forilirebis meSveobiT. Tu areSi Jangbadi moipoveba,
biT, rac sabolood 0,4-is tolia. ase rom, glukozaSi maSin damatebiTi atf miiReba JangviTi fosforili
Senaxuli energiis daaxloebiT 40% gadaitaneba mara rebis Sedegad, roca nadH glukozidan mocilebul
gis saxiT atf-Si. energiis darCenili nawili ikargeba eleqtronebs gadascems eleqtronTa gadamtan jaWvs.
siTbos saxiT. am siTbos nawils Cven viyenebT Cveni sxe magram glikolizi yovelTvis warmoqmnis 2 molekula
ulis SedarebiT maRali temperaturis SesanarCuneblad atf-s miuxedavad imisa Jangbadi aris Tu ara areSi, es
(37 ) da danarCens ki uqmad vfantavT oflis gamoyofisa eigi aerobul da anaerobul pirobebSi (berZnulidan air
da sxva gamagrilebeli meqamizmebis dros. ujreduli haeri da bios sicocxle, prefiqsi an- niSnavs `u~-s).
sunTqvis procesi gansakuTrebiT efeqturia energiis organuli sakvebis anaerobuli katabolizmi SeiZ
gardaqmnaSi. SedarebisaTvis, yvelaze efeqturi avtomo leba duRiliT warimarTos. duRili aris glikolizis
bili sawvavSi Senaxuli energiis mxolod 25%-s gardaqm gagrZeleba, romlis Sedegadac atf mxolod substrat
nis im energiad, romelic mas amoZravebs. uli fosforilirebis Sedegad warmoiqmneba. ramdena-
dac arsebobs nad+-is sakmarisi raodenoba eleqtronTa
misaerTeblad glikolizis Jangvis safexurze. GnadH-
idan nad+-is aRsadgeni meqanizmebis gareSe, glikolizs
202
duRilis tipebi
2 adf P 1 atf duRili Sedgeba glikolizs plius reaqciebi, rom
lebic nad+-s aRadgenen nadH-isagan, eleqtronTa ga
dataniT piruvatze an piruvatis warmoebulebze. nad+
glukoza glikolizi Semdgom SesaZloa, kvlav iqnas gamoyenebuli Saqris
dasaJangad glikolizSi, romelic iZleva 2 molekula
2 piruvati atf-s substratuli fosforilirebiT. duRilis mra
vali forma arsebobs. isini piruvatisagan warmoqmnili
2 nad + 2 nad H saboloo produqtiT gansxvavdebian. Oor gavrcelebul
tips warmoadgens spirtuli duRili da rZemJava duRili.
spirtuli duRilis dros (suraTi 9.17a), piruvati
or safexurad gardaiqmneba eTanolad (eTilis spirti).
pirveli safexuri naxSirorJangs gamoaTavisuflebs pi
ruvatisagan, romelic gardaiqmneba ornaxSirbadian ac
2 eTanoli 2 acetaldehidi etaldehidad. meore safexurze, acetaldehidi nadH-
iT aRdgeba eTanolamde. Ees aRadgens nad+-is marags,
a) spirtuli duRili
romelic glikolizis gasagrZeleblad aris saWiro.
mravali baqteria spirtul duRils anaerobul piro
bebSi awarmoebs. safuari (soko) aseve awarmoebs spir
tul duRils. aTaswleulebis ganmavlobaSi adamianebi
2 adf P 1 atf
safuars iyenebdnen ludis da Rvinis warmoebaSi, puris
cxobaSi. Ppuris safuariT warmoqmnili CO 2is buStebi
puris amosvlas iwvevs.
glukoza glikolizi rZemJava duRilis dros (suraTi 9.17b), piruvari
uSualod aRdgeba nad H-iT da CO 2is gamoyofis gar
eSe warmoqmnis saboloo produqts, laqtazas (laqtaza
2 nad + 2 nad H
glukoza
2 piruvati
citozoli
piruvati
2 laqtati O2 ar aris O2-is Tanaobisas
duRili ujreduli sunTqva
b) rZemJava duRili
203
aris rZis mJavas ionuri forma). garkveuli sokoebisa da met atf-s, vidre duRils SeuZlia 38-mde atf Sedare
baqteriebis mier warmoebuli rZemJava duRili gamoiy buli 2 atf-sTan, romlebic warmoiqmneba substratuli
eneba kvebis mrewvelobaSi yvelisa da iogurtis dasamza fosforilirebiT duRilis dros.
deblad. komerciulad mniSvnelovani mikrobuli du zogierT organizms, safuarebisa da bevri baqteri
Rilis sxva tipebis meSveobiT warmoiqmneba acetoni da is CaTvliT, SeuZlia sicocxlisaTvis sakmarisi atf-is
meTanoli (meTilis spirti). warmoqmna rogorc duRilis, aseve sunTqvis gziT. aseT
adamianis kunTovani ujredebi, roca Jangbadis nak saxeobebs fakultatur anaerobebs uwodeben. ujredul
lebobaa atf-s rZrmJava duRilis gziT awarmoeben. Ees doneze, Cveni kunTis ujredebi iqcevian rogorc fakul
xdeba daZabuli varjiSis adreul safexurebze, roca taturuli anaerobebi. Ffakultatur anaerobebSi, pi
Saqris katabolizmi atf-is warmosaqmnelad uswrebs ruvati warmoadgens metaboluri gzis ganStoebas,
sisxlidan kunTebis JangbadiT momaragebas. Aam piro romelic miemarTeba 2 alternatiuli kataboluri
bebSi, ujredebi aerobuli sunTqvidan gadaerTvebian marSrutiT (suraTi 9.18). aerobuli pirobebis dros, pi
duRilze. laqtazas, romelic akumulirdeba, SeuZlia ruvati SeiZleba gardaiqmnas acetil koferment A-d, da
gamoiwvios kunTebis daRla da tkivili, magram Cveu misi daJangva grZeldeba limonmJava ciklSi. Aanaerobul
lebriv, igi sisxlis saSualebiT RviZlSi gadaitaneba. pirobebSi, piruvati limonmJava ciklidan gadauxvevs,
RviZlis ujredebis mier, laqtaza ukanve piruvatad da gvevlineba rogorc eleqtronTa aqceptori nad+-is
gardaiqmneba. reciklirebisaTvis. igive raodenobis atf-is warmo
saqmnelad, fakultaturma anaerobebma Saqari gacile
bic ufro swrafad unda moixmaron duRilis dros, vi
duRilisa da ujreduli
dre sunTqvis dros.
sunTqvis Sedareba
duRili da ujreduli sunTqva sakvebis qimiuri en glikolizis evoluciuri mniSvneloba
ergiis mogrovebis gziT, atf-is warmosaqmneli aero glikolizis rols rogorc duRilis ise sunTqvis
buli da anaerobuli alternativebia Sesabamisad. orive procesSi evoluciuri safuZveli aqvs. Savaraudoa, rom
gza glikolizs iyenebs glukozisa da sxva organuli saw uZvelesi prokariotebi glikolizs iyenebdnen atf-is
vavebis piruvatamde dasaJangad da 2 molekula atf-is sawarmoeblad imaze gacilebiT adre, vidre Jangbadi
warmosaqmnelad substratuli fosforilirebis gziT. gaCndeboda dedamiwis atmosferoSi. Bbaqteriebis cno
Dda oriveSi, rogorc duRilSi, aseve sunTqvaSi nad+ aris bili uZvelesi namarxebi daTariRebulia 3.5 miliard
damJangavi agenti, romelic eleqtronebs Rebulobs welze adre, magram Jangbadis sagrZnobi raodenoba at
sakvebisagan glikolizis dros. sakvanZo gansxvavebas mosferoSi ar dagrovebula 2.7 miliard welze adre. ci
warmoadgens nadH-is isev ukan nad+-ad daJangvis kon anobaqteriebi O 2-s awarmoebdnen rogorc fotosinTez
trastuli meqanizmi, romelic aucilebelia glikolizis is Tanaproduqts. amitom, adreul prokariotebs atf-is
SesanarCuneblad. duRilis dros eleqtronis saboloo warmoqmna SeeZloT mxolod glikolizis gziT, romelic
aqceptori aris iseTi organuli molekula rogoricaa Jangbads ar saWiroebs. Ggarda amisa, glikolizi far
piruvati (rZemJava duRili), an acetaldehidi (spir Tod gavrcelebuli metaboluri gzaa, rac imaze metyve
tuli duRili). sunTqvis dros, sapirispirod, nadH-dan lebs, rom igi warmoiqmna sicocxlis istoriis adreul
eleqtronTa saboloo aqceptors warmoadgens Jangbadi. safexurebze. glikolizis citozoluri lokalizacia
es ara marto glikolizisaTvis saWiro nad+-is aRdgenas aseve miuTiTebs mis udides siZveleze; es mimocvlis
axdens, aramed aseve atf-sac aRadgens, roca eleqtron gza ar saWiroebs eukariotuli ujredis arc erT mem
Ta safexurebrivi gadatana nadH -dan Jangbadamde mar braiT SemosazRvrul organoids, romlebic warmoiqmnen
Tavs JangviT fosforilirebas. piruvatis limonmJava prokariotuli ujredis warmoqmnidan 1 miliardi wlis
ciklSi daJangvis Sedegad ufro meti atf warmoiSoba, Semdeg. Gglikolizi adreuli ujredebidan memkvidreo
rac sunTqvisaTvis aris damaxasiaTebeli. Jangbadis ga biT aris gadmocemuli da igi moqmedebas agrZelebs
reSe, piruvatSi jer kidev Senaxuli energia ujredisaT duRilsa da sunTqviTi procesis meSveobiT organuli
vis miuwvdomelia, gamouyenebelia. ase rom, ujreduli molekulebis daSlis pirvel safexurze.
sunTqva moimkis bevrad met energias Saqris TiToeuli
molekulidan, vidre es duRils SeuZlia. faqtiurad,
glukozis TiToeul molekulaze sunTqva iZleva 19-jer
204
koncefcia Semowmeba 9.5 cilebi naxSirwylebi cximebi
205
glukoza warmoqmnis, vidre erTi grami naxSirwyali. samwuxarod,
es aseve imas niSnavs, rom pirovnebam, romelic cdilobs
amf wonis daklebas, unda imuSaos bevri sxeulSi dagrove
glikolizi
buli cximis gamosayeneblad, radgan ase bevri kaloriaa
fruqtozo-6-fosfati astimulirebs
cximis yovel gramSi dagrovebuli.
fosfofruqtokinaza
biosinTezi (anaerobuli gza)
fruqtozo-1,6-bifosfati ujredebs iseve sWirdeba nivTierebebi, rogorc en
ainhibirebs ainhibirebs
ergia. sakvebis yvela organuli molekula ar aris gaT
valiswinebuli dasaJangad, rogorc sawvavi atf-isaT
vis. garda kaloriebisa, sakvebma aseve unda uzrunvelyos
naxSirbadovani ConCxebi, romlebic ujredebs sWird
ebaT maTi sakuTari molekulebis asagebad. monelebis
Sedegad miRebuli zogi organuli monomeri SesaZloa
uSualod iqnas gamoyenebuli. magaliTad, rogorc adre
piruvati
aRvniSneT, sakvebis cilebis hidrolizis Sedegad miRe
buli aminomJavebi SesaZloa CarTul iqnan organizmis
atf citrati
sakuTar cilebSi. magram, xSirad, sxeuli saWiroebs
acetil CoA
specifiur molekulebs, romlebic ar arian warmodgeni
li sakvebSi. glikolizisa da limonmJava ciklis Sedegad
warmoqmnili Sualeduri naerTebi SesaZloa anaerobul
cvlaSi CaerTon rogorc winamorbedebi, romelTaganac
limon- ujreds SeuZlia misTvis saWiro molekulebis dasinTe
mJava
cikli zeba. magaliTad, adamianebs SeuZliaT cilaSi arsebuli
20 aminomJavadan TiTqmis naxevaris warmoqmna limonmJa
va ciklidan gareT gamosuli naerTebisagan. aseve, glu
koza SesaZloa warmoiqmnas piruvatidan da cximovani
mJavebi SesaZloa warmoiqmnan acetil koferment A-dan.
JangviTi Ra Tqma unda, es anaboluri anu biosinTezuri gzebi ar
fosforilireba
warmoqmnian atf-s, piriqiT moixmaren mas.
garda amisa, glikolizi da limonmJava cikli moq
suraTi 9.20 ujreduli sunTqvis kontroli. GsunTqvis proce medeben rogorc metaboluri gadamcvlelebi, romlebic
sis garkveul wertilebze alosteruli fermentebi reagireben im Cvens ujredebs aZleven imis saSualebas, rom garkveuli
inhibitorebisa da aqtivatorebis moqmedebaze, romlebic exmare saxis molekulebi gardaiqmnan Cveni saWiroebisamebr.
bian glikolizisa da limonlJava ciklis tempis dadgenaSi. Ffosfo
magaliTad, glikolizis Sedegad warmoqmnili Suale
fruktokinaza, fermenti, romelic akatalizebs glikolizis me-3
safexurs (ix. suraTi 9.9), aris erT-erTi aseTi fermenti. igi stimu
duri produqti dihidroqsiaceton fosfati (ix. su
lirdeba amf-iT (adf-idan warmoqmnili) da inhibirdeba atf-iT da raTi 9.9, me-5 safexuri), SeiZleba gardaimnas cximebis
citratiT. es ukuregulacia sunTqvis siCqares ujredis katabol mniSvnelovani winamorbedebidan , romelime erT-erTad.
uri da anaboluri moTxovnilebebis Sesabamisad awesrigebs. Tuki Cven vWamT imaze met saWmels, vidre gvWirdeba, Cven
cximebs mainc vinaxavT imisdamiuxedavad Seicavs Tu ara
katabolizms energiis dagroveba aseve SeuZlia sakve Cveni sakvebi mas. metabolizmi mniSvnelovnad mraval
bidan mopovebuli, an sxeulis samarago ujredebSi arse ferovani da adaptaciis unaris mqonea.
buli cximebidan. Mmas Semdeg, rac cximebi daiSleba glic
erinad da cximovan mJavebad, glicerini gardaiqmneba ujreduli sunTqvis regulacia
gliceraldehid-3-fosfatad, glikolizis Sualedur
produqtad. cximebis energiis umetesi nawili dagrove
SeqceviTi meqanizmebiT
bulia cximovan mJavebSi. metaboluri Tanamimdevroba, momaragebisa da moTxovnilebis ZiriTadi princi
romelsac beta daJangva ewodeba, cximovan mjavebs Slis pebi aregulireben metabolur ekonomias. ujredi ar
ornaxSirbadian fragmentebad. es ukanasknelebi ki li xarjavs energias ufro meti raodenobiT gansakuTreb
monmJava ciklSi erTvebian acetil koferment As saxiT. uli substanciebis damzadebaze, vidre amis saWiroebaa.
cximebi saukeTeso sawvavs warmoadgenen. sunTqvis Sede Tuki arsebobs garkveuli aminomJavas siWarbe, magali
gad daJanguli 1 grami cximi 2-jer da ufro met atf-s Tad, anaboluri gza, romelic am aminomJavas sinTezs
206
axdens limonmJava ciklis Sualeduri produqtebidan, rebas axdens. es meqanizmi glikolizisa da limonmJava
iTiSeba, gamoirTveba. am kontrolisaTvis yvelaze me ciklis xarisxis sinqronizacias uwyobs xels. roca
tad gavrcelebuli gzaa SeqceviTi inhibireba: anaero citrati akumulirdeba, glikolizi neldeba da limon
buli gzis saboloo produqti ainhibirebs ferments, mJava ciklis momarageba acetilis jgufebiT mcirdeba.
romelic am gzis adreul (sawyis) safexurs akatalizebs Tu citratis moxmareba izrdeba, an atf-is ufro me
(ix. suraTi 8.21). es uzrunvelyofs sakvanZo metabol tad moTxobnilebis an kidev limonmJava ciklis inter
uri intermediatebis saWiroebisamebr moxmarebas. mediatebis anaboluri gzis meSveobiT ganlevis gamo,
ujredi aseve akontrolebs Tavis katabolizms. Tuki glikolizi Zlierdeba da moTxovnilebas Seesabameba.
ujredi gaZlierebulad muSaobs da misi atf-is koncen metaboluri balansi farTovdeba glikolizisa da li
tracia klebulobs, sunTqvis procesi Zlierdeba. rode monmJava ciklis sxva sakvanZo adgilebze lokalizebuli
sac moTxovnilebaze metia atf-is koncentracia, sunTq fermentebis kontroliT. sakuTar metabolizmSi ujre
va klebulobs, da Sesabamisi organuli molekulebi debi ekonomiuri, mizanmimarTuli da pasuxismgeblobis
izogeba sxva funqciebisaTvis. isev, kontroli ZiriTa mqone arian.
dad dafuZnebulia fermentTa aqtiobis regulaciaze isev davubrundeT 9.2 suraTs, raTa ujreduli
kataboluri gzis strategiul wertilSi. erT-erTi mniS sunTqva ganvixiloT ekosistemebSi energiis dinebisa da
vnelovani gadamrTvelia fosfofruktokinaza (suraTi qimiuri brunvis ufro farTo konteqstSi.
9.20), fermenti romelic akatalizebs glikolizis mesa energia, romelic Cven gvacocxlebs gamoiyofa, ma
me safexurs (suraTi 9.9). es aris glikolizis yvelaze gram ar warmoiqmneba, ujreduli sunTqvis Sedegad. Cven
adreuli safexuri, romelic Seuqcevad substrats iZl viyenebT im energias, romelic sakvebSi Senaxuli iqna
eva. am safexuris xarisxis kontroliT, ujreds SeuZlia fotosintezis Sedegad. Semdgom TavSi, Tqven Seiswav
mTlianad kataboluri procesis an Seneleba an daCqare liT Tu rogor iWers fotosinTezi sinaTles da rogor
ba. fosfofruktokinaza SeiZleba miCneul iqnas sunTq gardaqmnis mas qimiur energiad.
vis stimulatorad.
9.6
fosfofruqtokinaza alosteruli fermentia spe
cifiuri inhibitorisaTvis da aqtivatorisaTvis gan koncefcia Semowmeba
kuTvnili receptoruli saitebiT. igi inhibirdeba
atf-iT da stimulirdeba amf-iT (adenozin monofos 1. SeadareT cximis struqtura (ix. suraTi 5.11) nax
fati), romelsac ujredi warmoqmnis adf-idan. roca Sirwyalisas (ix. suraTi 5.3). maTi struqturis ra
atf akumulirdeba, fermentis inhibireba glikolizs TaviseburebiT aris ganapirobebuli is, rom cximi
anelebs. fermenti isev aqtiuri xdeba roca ujreduli ukeTesi sawvavia?
samuSaoebi atf-s gardaqmnian adf-ad (da amf-ad) imaze 2. ra garemoebaSi asinTezebs Tqveni sxeuli cxims?
ufro swrafad, vidre atf-is aRdgena xdeba. fosfo 3. ra mouva kunTovan ujreds, romelic mTlianad
fruqtokinaza aseve sensitiuria citratis _ limon gamoiyenebs misi Jangbadisa da atf-is marags? (ix.
mJava cilkis pirveli produqtis mimarT. Tu mitoqon suraTi 9.20).
driaSi citrati akumulirdeba, misi garkveuli nawili
citozolSi gaedineba da fosfofruqtokinazas inhibi
207
me- 9 Tavis Semowmeba
208
Zulebs H +is gadatanas mitoqondriuli matriqsidan mentebiT kontroldeba glikolizisa da limonmJava
membranaTaSoris sivrceSi, romelic inaxavs energias ciklis sakvanZo wertilebSi.
rogorc proton-motivirebul Zalas (H+ gradienti).
difuziis Sedegad H + isev ukan, matriqsSi brundeba
atf sinTazas meSveobiT, mis gadasvlas Tan sdevs SeamowmeT sakuTari codna
adf-is fosforilireba.
ujreduli sunTqvis dros warmoqmnili atf-is aR
ricxva. glukozis molekulaSi Senaxuli energiis TviTSemowmeba
daaxloebiT 40% gadadis atf-Si ujreduli sunTqvis
dros, romelic warmoqmnis atf-s.
1. romelia aRmdgeni agenti Semdeg reaqciaSi?
9.5
piruvati + nadH + H+ laqtati + nad+
koncefcia a. Jangbadib. nadHg. nad+
d. laqtatie. piruvati
2. energiis UuSualo wyaro, romelic awarmoebs atf-is
duRilis meSveobiT zogierTi ujredi
sinTezs atf sinTazas meSveobiT JangviTi fosfo
atf-s Jangbadis gamoyenebis gareSe rilirebis dros aris
a. glukozisa da sxva organuli naerTebis daJangva.
awarmoebs
b. eleqtronTa transportis jaWvSi eleqtronebis
duRilis tipebi. glikolizis Sedegad substrat gadaadgileba jaWvis qveda mimarTulebiT
uli fosforilirebiT warmoiqmneba ori atf imis g. Jangbadis afinuroba eleqtronebisadmi.
damiuxedavad Jangbadi aris Tu ara. Aanaerobuli pi d. H+is koncentraciuli gradienti Sida miroqon
robebis dros, eleqtronebi nadH-dan gadaecemian driuli membranis gaswvriv.
piruvats, aRdgenili nad+ saWiroa glukozis meti e. fosfatis gadatana adf-ze.
raodenobis dasaJangad. sayovelTaod cnobili du
Rilis 2 formaa spirtuli duRili da rZemJava du 3. romeli metaboluri gza aris saerTo duRilisa da
Rili. ujreduli sunTqvisaTvis?
duRilisa da ujreduli sunTqvis Sedareba. orive a. limonmJava cikli
maTgani glukozis dasaJangad iyenebs glikolizs, b. eleqtronTa transportis jaWvi
magram gansxvavdebian eleqtronTa saboloo aqcep g. glikolizi
torebiT. sunTqva met atf-s iZleva. d. piruvatidan aceril koferment As sinTezi
glikolizis evoluciuri mniSvneloba. Gglikolizi e. piruvatis daJangva laqtatamde
TiTqmis yvela organizmSi mimdinareobs da savarau
dod, igi warmoSobilia uZveles prokariotebSi, sanam 4. mitoqondriaSi egzoTermuli Jangva-aRdgenis rea
atmosferoSi O 2 dagrovdeboda. qciebi
a. warmoadgenen im energiis wyaros romlebic awar
9.6
moeben prokariotuli atf-is sinTezs
koncefcia b. uSualod arian SeuRlebuli substratul fosfo
rilirebasTan
g. uzrunvelyofen energias protonuli gradientis
glikolizi da limonmJava cikli mraval
dasamkvidreblad
sxva metabolur gzasTan aris d. naxSirbadis atomebs aRadgenen naxSororJangamde
e. fosforilirebuli Sualeduri produqtebis meS
SeuRlebuli
veobiT SeuRlebuli arian endoTermul proces
katabolizmis mravalferovneba. kataboluri gze ebTan.
bi eleqtronebs mravali saxis organuli molekule 5. eleqtronTa gadamtan jaWvSi eleqtronTa saboloo
bidan Tavs uyrian ujredul sunTqvaSi. aqceptori romelic JangviT fosforilirebaSi
biosinTezi (anaerobuli gza). organizms sakvebis monawileobs aris
mcire molekulebi SeuZlia gamoiyenos an uSualod, a. Jangbadib. wyalig. nad+
an kidev sxva nivTierebebis asagebad glikolizis an d. piruvatie. adp
limonmJava cilkis meSveobiT. 6. rodesac eleqtronebi mitoqondriaSi eleqtronTa
ujreduli sunTqvis regulacia SeqceviTi meqa gadamtani jaWvis gaswvriv miedinebian, CamoTvlilTa
nizmebiT. ujreduli sunTqva alosteruli fer gan romeli cvlilebebi xdeba?
209
a. matriqsis pH izrdeba
b. atf sinTaza protonebs gadaqaCavs aqtiuri trans evoluciuri kavSiri
portiT
g. eleqtronebi Rebuloben Tavisufal energias. fermenti atf sinTaza nanaxia prokariotebis plaz
d. citoqromebi adf-s afosforilireben atf-is war mur membranaSi, mitoqondriasa da qloroplastebSi. ras
mosaqmnelad. varaudobs es am eukariotuli organoidebisa da prokari
e. nad+ iJangeba otebis evoluciuri kavSiris Sesaxeb? SeuZlia sxvadasxva
wyarodan miRebuli atf sintazas aminomJavur Tanamim
7. metaboluri Sxamebis Tanaobisas, romlebic specifiu devrobas Tqveni hipoTezis mxardaWera an uaryofa?
rad da srulad ainhibireben mitoqondriuli atf sin
Tazas yvela funqcias, Tqven romels ivaraudebdiT?
a. pHis sxvaobis Semcireba Sida mitoqondriuli mecnieruli kvleva
membranis gaswvriv.
b. pHis sxvaobis gazrda Sida mitoqondriuli mem
1940-ian wlebSi, zogierTi eqimi pacientebs uwerda
branis gaswvriv
mcire dozas wamlisa, romelsac uwodebdnen dinitro
g. atf-is sinTezis gazrda
fenols (dnf). igi pacientebs wonis daklebaSi exmarebo
d. Jangbadis moxmarebis gazrda
da. es saxifaTo meTodi mitovebul iqna mas Semdeg, rac
e. nad+-is akumulireba, dagroveba
ramodenime pacienti daiRupa. Ddnf Seuwyvilebelia qemi
osmosur meqanizmTan, igi Sida mitoqondriul membranas
8. ujredebis mier naxSirorJangis katabolizmi imitom
H+isadmi ganvlads xdis. axseniT, rogor iwvevs es wonis
ar xdeba, rom
dakargvas.
a. misi ormagi bmebi sakmaod stabiluria imisaTvis
rom daSlil iqnas.
b. CO 2-sUufro sustad bmuli eleqtronebi aqvs, vidre mecniereba, teqnologia
sxva organul naerTebs.
g. CO2 ukve mTlianad aRdgenilia.
da sazogadoeba
d. CO2 ukve mTlianad daJangulia.
e. molekulas Zalian cota atomi aqvs. TiTqmis adamianTa mTeli sazogadoeba iyenebs duRils
iseTi alkoholuri sasmelebis sawarmoeblad, rogoricaa
9. CamonaTvalidan, romeli ufro WeSmariti gansxvavebaa ludi da Rvino. praqtika TariRdeba soflismeurneobis
duRilsa da ujredul sunTqvas Soris? yvelaze adreuli periodiT. Tqveni azriT rogor iqna
a. mxolod sunTqvis dros iJangeba glukoza. pirvelad aRmoCenili duRilis gamoyeneba? ratom aR
b. nadH eleqtronTa gadamtani jaWvis meSveobiT mx moCnda Rvino ufro gamosadegi sasmeli, gansakuTrebiT
olod sunTqvis dros iJangeba. preindustriuli kulturisaTvis, vidre yurZnis wveni,
g. duRili, da ara sunTqva, aris kataboluri mimocv romlisganac is iyo damzadebuli?
lis magaliTi.
d. substratuli fosforilireba damaxasiaTebelia
mxolod duRilisaTvis.
e. nad+ mxolod sunTqvis dros moqmedebs rogorc
damJangavi agenti.
210
10
fotosinTezi
S S suraTi 10.1 mzis sinaTle ferTa speqtrisgan
Sedgeba, romelic aq cisartyelas saxiT Cans.
211
XX suraTi 10.2 fotoautrotrofebi. es
organizmebi sinaTlis energias naxSiro-
orJangidan da wylidan (umravles SemTx-
vevaSi) organuli molekulebis sinTezis
stimulirebisaTvis iyeneben. isini ara
marto sakuTar Tavs kvebaven, aramed
mTel cocxal samyarosac. (a) xmeleTze,
sakvebis upiratesi mwarmoeblebi mcena-
reebi arian. wylis garemoSi, fotoma-
sinTezirebel organizmebs miekuTvneba:
(b) mravalujrediani wyalmcenareebi,
rogorc mag., es wabla wyalmcenare, (g)
zogierTi erTujrediani umartivesi,
mag., Euglena; (d) prokariotebi, saxel-
wodebiT cianobaqteriebi; da (e) sxva
(a) mcenareebi
fotomasinTezirebeli prokariotebi,
rogorc mag., es gogirdis mewamuli
baqteriebia, romlebic gogirds (sferuli globulebi) warmoqmnian (sinaTlis mikroskopi)
(g) erTujrediani 10 m m
umartivesi ||
(e) gogirdis 15 m m
mewamuli baqteria ||
is daWera da qimiur energiad misi gardaqmna; da kalvi- udidesi umravlesobis kvebazea pasuxismgebeli. qloro-
nis cikls, rodesac qimiuri energia sakvebis organuli plastebi sxvadasxva mafotosinTezirebel organizmeb-
molekulebis warmosaqmnelad gamoiyeneba. dabolos, Si gvxvdeba (ixile suraTi10.2), magram Cven yuradRebas
fotosinTezs evoluciuri perspeqtivis Tvalsazrisi- mcenareebze gavamaxvilebT.
Tac ganvixilavT.
10.1
qloroplstebi:
koncefcia fotosinTezis saitebi mcenareebSi
mcenaris yvela mwvane nawils, mwvane Reroebisa
fotosinTezi sinaTlis da daumwifebeli nayofebis CaTvliT qloroplastebi
energias sakvebis qimiur gaaCnia, magram mcenareTa umravlesobaSi, foTlebia
fotosinTezis ZiriTadi saitebi (suraT10.3). foTlis
energiad gardaqmnis zedapiris erT kvadratul milimetrze daaxloebiT nax-
evari milioni qloroplastia. foTols Seferilobas
me-6 TavSi Tqven qloroplastebs gaecaniT. es gan- qlorofili aZlevs, mwvane pigmenti, romelic qloro-
sakuTrebuli organela, Cvens planetaze, organizmebis plastebSia lokalizebuli. swored qlorofilis mier
212
X X suraTi 10.3 yuradReba gamaxvilebulia
mcenareSi fotosinTezis lokaciaze. foTlebi
foTlis ganivi kveTa
mcenareSi fotosinTezis mTavari organoebia.
am suraTebze gamosaxulia jerFfoToli, Semdeg
ujredi, dabolos qloroplasti organeli, bageebi
sadac fotosinTezs aqvs adgili (SuaSi aris
sinaTlis mikroskopia, qvemoT transmisiuli
eleqtronuli mikroskopia).
mezofili
213
tosinTezis toloba jer kidev 1800-iani wlebidan aris Si, k. b. van nilis mier. van nili fotosinTezs ikvlevda
cnobili. sinaTlis Tanaobisas, mcenaris mwvane nawilebi baqteriebSi, romlebic TavianT naxSirwyals CO 2-dan
naxSirorJangidan da wylidan organul nivTierebebsa warmoqmnian, magram Jangbads ar gamoyofen. van nilma
da Jangbads warmoqnis. molekuluri formulebis gamoy- daaskvna, rom CO 2 naxSirbadad da Jangbadad ar ixliCeba,
enebiT fotosinTezis procesi am qimiuri tolobis sax- yovel SemTxvevaSi, am baqteriebSi mainc. baqteriebis
iT SegviZlia SevajamoT: erTi jgufi, fotosinTezisTvis gogirdis sulfids
6CO 2 + 12H2O + sinaTlis energia C 6H 12O 6 + 6O 2 (H2S) ufro iyenebs vidre, wyals da narCeni produqtis
saxiT gogirdis yviTel globulebs warmoqmnis (es glob-
+ 6H2O
ulebi Cans suraTi10.2-ze). aq moyvanilia fotosinTezis
naxSirwyali C6H12O6 aris glukoza. 1* wyali tolo- qimiuri toloba gogirdis baqteriebSi.
bis orive mxares gvxvdeba, vinaidan fotosinTezis dros
12 molekula wyali gardaiqmneba, xolo 6 molekula Tav- CO 2 + 2H2S [CH2O] + H 2O + 2S
idan warmoiqmneba. Cven SegviZlia tolobis gamartiveba,
Tu mxolod wylis STaqnTmas aRvniSnavT. van nilma daaskvna, rom baqteria, Saqris warmosaqm-
6CO2 + 6H2O + sinaTlis energia _ C6H 12O 6 + 6O 2 nelad, xleCs H 2S-s da iyenebs wyalbadis atoms. Semdeg
man ganazogada es mosazreba da ivarauda, rom yvela fo-
Tu tolobas am formiT davwerT, vnaxavT, rom mTeli tomasiTezirebel organizms esaWiroeba wyalbadis wy-
qimiuri cvlileba fotosinTezis dros imis sapirispi- aro, magram es wyaro SeiZleba icvlebodes:
roa, rac ujreduli sunTqvisas xdeba. orive am metab-
olur process mcenaris ujredSi aqvs adgili. Tumca,
gogirdis baqteria: CO 2 + 2H2S [CH2O] + H 2O + 2S
rogorc amas male SeityobT, mcenareebi sakvebs mxolod
mcenare: CO2 + 2H2O [CH2O] + H 2O + O 2
sunTqvis procesis etapebis SebrunebiT ar qmnian.
zogadad: CO 2 + 2H2X [CH2O] + H 2O +2X
axla, fotosinTezis toloba 6-ze gavyoT da rac Sei-
Zleba martivi formiT warmovadginoT:
amrigad, van nilma gamoTqva hipoTeza, romlis Tanax-
CO 2 + H2O [CH 2O] + O 2 madac mcenare xleCs wyals, iyenebs wyalbadis atoms ro-
gorc eleqtronebis wyaros da gamoyofs Jangbads, ro-
frCxilebi aq aRniSnavs, rom CH 2O faqtiurad Saqa-
gorc gverdiT produqts.
ri ki ara, aramed naxSirwylis zogadi formulaa. sxva
van nilis hipoTeza mecnierebma TiTqmis 20 wlis Sem-
sityvebiT, Cven warmovadgineT Saqris molekulis sin-
deg daadastures; niSandebul atomad maT mZime izoto-
Tezi TiTo naxSirbadidan. eqvsi ganmeoreba glukozis
pi, Jangbadi-18 (18O) gamoiyenes, raTa Tvali miedevnebi-
molekulas warmoqmnida. axla, es gamartivebuli for-
naT Jangbadis atomis gzisTvis fotosinTezis procesSi.
mula imis sanaxavad gamoviyenoT, Tu rogor gaadevnes
eqsperimentebma aCvena, rom mcenareebidan gamoyofili
Tvali mkvlevarebma qimiuri elementebis (C, H da O) gzas
O2 18O-iT mxolod maSin moiniSneboda, Tu niSandebuli
fotosinTezis reagentebidan produqtebamde.
atomis wyaro wyali iyo (1-li eqsperimenti), xolo Tu
18O mcenareSi CO 2-is formiT iyo Setanili, niSandebuli
wylis gaxleCa
atomi gamoyofil O 2-Si ar aRmoCndeboda. Sejamebuli
fotosinTezis meqanizmis amoxsnis erT-erTi pirve- saxiT es Semdegnairad gamoixateba; wiTlad Jangbadis
li gasaRebi im aRmoCenidan iRebs saTaves, romlis Tanax- (18O) niSandebuli atomebia RniSnuli:
madac, mcenareebis mier bageebidan gamoyofili Jang-
cda 1: CO2 + 2H2O [CH 2O] + H 2O + O 2
badi wylidan da ara naxSirorJangidan warmoiqmneboda.
cda 2: CO 2 + 2H2O [CH 2O] + H 2O + O 2
qloroplasti wyals wyalbadad da Jangbadad xleCs.
am aRmoCenamde, gabatonebuli iyo hipoTeza, romlis
fotosinTezis procesSi atomebis gadaadgilebis
Tanaxmadac, fotosinTezi xleCs naxSirorJangs (CO2
mniSvnelovani Sedegia wyalbadis wylidan eqstraqcia
C+ O 2 ), xolo Semdeg, naxSirbads wyali emateba (C + H2O da misi SaqarSi CarTva. fotosinTezis narCeni produqti
[CH2O]). O2, atmosferoSi gamoiyofa. suraTi10.4-ze naCvenebia
fotosinTezis yvela atomis gza.
am hipoTezis mixedviT, fotosinTezis dros gamo-
yofili Jangbadi CO 2-dan modioda. es mosazreba wamoy- reagentebi: 6CO2 12H 2O
enebul iqna 1930-ian wlebSi, stenfordis universitet-
produqtebi: C 6H 12O 6 6H2O 6O 2
1
* fotosinTezis pirdapiri produqti faqtiurad sam-naxSirba-
diani Saqaria. glukoza aq mxolod fotosinTezsa da sunTqvas S S suraTi 10.4 atomebis gadaadgileba fotosinTezis procesSi
Soris damokidebulebis gasamartiveblad aris gamoyenebuli.
214
fotosinTezi rogorc Jangva-aRdgeniTi amrigad, sinaTlis energia qimiur energiad Tavda-
procesi pirvelad ori naerTis formiT nadpH-is, romelic
agznebuli eleqtronebis wyaroa (`aRmdgeni Zala~) da
modiT, mokled SevadaroT fotosinTezi ujredul
atp-is formiT gardaiqmneba, romelic ujredebSi en-
sunTqvas. orive procesSi Jangva-aRdgeniTi reaqciebia
ergiis mimocvlis moqnili saSualebaa. SevniSnavT, rom
CarTuli. ujreduli sunTqvis dros Saqridan energia
sinaTlis reaqciebis dros Saqari ar warmoiqmneba; es
gamoiyofa, rodesac wyalbadTan asocirebuli eleqt
fotosinTezis meore etapze, kalvinis ciklSi xdeba.
ronebi gadamtanebis saSualebiT Jangbads gadaecema,
kalvinis ciklma saxelwodeba melvin kalvinisgan mi-
ris Sedegadac warmoiqmneba wyali, rogorc gverdiTi
iRo, romelic 1940-iani wlebis bolos Tavis kolegebTan
produqti. eleqtronebi TavianT potenciur energias
erTad misi etapebis axsnas Seudga. cikli, qloroplastSi
kargaven, vinaidan isini eleqtronebis satransporto
ukve arsebul organul molekulaSi CO2-is haeridan in-
jaWvs qvemoT, eleqtrouaryofiTi Jangbadisken `ewevi-
korporirebiT iwyeba. naxSirbadis es sawyisi CarTva or-
an~, xolo mitoqodndriebi am energias atp-is sinTezisT-
ganul naerTSi cnobilia rogorc naxSirbadis fiqsacia.
vis iyeneben (ixile suraTi 9.15).
Semdeg, kalvinis cikli fiqsirebul naxSirbads, eleq
fotosinTezi eleqtronebis nakads sawinaaRmdegod
tronebis mimatebiT, naxSirwylamde aRadgens. aRmdgen
mimarTavs. wyali ixliCeba da eleqtronebi, wyalbadis
energias nadpH awvdis, romelic agznebul eleqtronebs
ionebTan erTad, wylidan naxSirorJangs gadaecema, ro-
sinaTlis reaqciebisas iZens. CO2-is naxSirwylad gardasaq-
melic mas Saqramde aRadgens. vinaidan wylidan Saqarze
menlad kalvinis cikls qimiuri energiac esaWiroeba atp-is
gadasvlisas eleqtronebis potenciuri energia izrde-
formiT, romelic aseve sinaTlis reaqciebiT generird-
ba, procesi energias saWiroebs. energiis am zrdas sina-
eba. amrigad, es aris kalvinis cikli, romelic Saqars war-
Tle uzrunvelyofs.
moqmnis, magram amis ganxorcieleba mxolod nadpH-is da
atp-is daxmarebiT aris SesaZlebeli, romlebic sinaTlis
fotosinTezis ori etapi: reaqciebis dros warmoiqmneba.
winaswari ganxilva kalvinis ciklis metabolur etapebs xandaxan sibne-
lis, anu sinaTlisgan damoukidebel reaqciebs miakuT-
fotosinTezis toloba Zalzed rTuli procesis
vneben, vinaidan arc erT etapze isini uSualod sinaTles
ukiduresad martivi jamia. faqtiurad, fotosinTezi
ar saWiroeben. miuxedavad amisa, mcenareTa umravle-
aris ara erTi, aramed ori procesi da TiToeul maTgans
sobaSi kalvinis cikli dRis sinaTleze mimdinareobs,
mravalricxovani safexurebi aqvs. fotosinTezis es
mxolod maSin SeuZliaT sinaTlis reaqciebs kalvinis
ori etapi cnobilia rogorc sinaTlis reaqciebi (fo-
ciklisTvis nadpH-is da atp-is miwodeba. arsebiTad,
tosinTezis foto nawili) da kalvinis cikli (sinTezis
qloroplasti, fotosinTezis ori etapis koordini-
nawili) (suraTi 10.5).
rebis saSualebiT, sinaTlis energias Saqris warmosaqm-
sinTalis reaciebi aris fotosinTezis safexure-
nelad iyenebs.
bi, romlebic mzis energias qimiur energiad gardaqm-
rogorc suraTi 10.5-zea naCvenebi, qloroplastis
nis. qlorofilis mier STanTqmuli sinaTle aRZravs
Tilakoidebi sinaTlis reaqciebis saitebia, maSin, roca
eleqtronebisa da wyalbadis wylidan aqceptorze ga
kalvinis cikli stromaSi mimdinareobs. TilakoidebSi
dacemas, romelsac nadp+ (nikotinamid adenin dinuk
leotid fosfati) ewodeba da romelic agznebul eleq nadp+-is da adp-is molekulebi Sesabamisad eleqtroneb-
trons droebiT inaxavs. wyali am procesSi ixliCeba da sa da fosfatis jgufs ierTeben da Semdeg stromaSi
amrigad, swored fotosinTezis sinaTlis reaqciebis gamohyofen, sadac isini TavianT maRal-energetikul
tvirTs kalvinis cikls gadascemen.
dros gamoiyofa O2 gverdiTi produqtis saxiT. sinaT-
fotosinTezis es ori etapi, am suraTze ganxilulia
lis reaqciebis eleqtronebis aqceptori nadp+ nad+-is
rogorc metabolizmis ori modeli, romlis drosac ad-
monaTesavea, romelic ujreduli sunTqvisas rogorc
gili aqvs ingredientebis SeTvisebas da produqtebis
eleqtronebis gadamtani funqcionirebs;
gamoyofas. momdevno nabiji fotosinTezis Seswavlis
es ori molekula erTmaneTisgan nadp+-Si arsebuli
mimarTulebiT iqneba am or etapis moqmedebis ufro ax-
damatebiTi fosfaturi jgufiT gansxvavdeba. sinaT-
los gacnoba, rasac sinaTlis reaqciebiT daviwyebT.
lis reaqciebi mzis energias nadp+-is nadpH-ad aRsad-
am diagramis ufro Semoklebuli varianti ramdenime
genad iyenebs wyalbadis birTvTan, anu H+-Tan erTad momdevno suraTze kvlav gamoCndeba, raTa SegaxsenoT
eleqtronebis wyvilis damatebiT. sinaTlis reaqciebi aRwerili movlenebi sinaTlis reaqciebSi xdeba, Tu kal-
agreTve axdens atp-is generirebas, risTvisac qemiosmoss vinis ciklSi.
iyenebs, raTa adp-sTvis fosfaturi jgufis mierTeba en-
ergiiT uzrunvelyos; procesi fotofosforilirebis
saxeliT aris cnobili.
215
SS suraTi 10.5 fotosinTezis sqema:
sinaTlis reaqciebisa da kalvinis
ciklis kooperireba. qloroplas-
tebSi, Tilakoidis membranebi aris
ubnebi, sadac sinaTlis reaqciebi
mimdinareobs, maSin roca kalvinis
cikli, stromaSi xdeba. sinaTlis H 2O CO2
reaqciebi nadpH -is da atp -is
warmosaqmnelad mzis energias
iyenebs, romlebic kalvinis ciklSi
sinaTle
Sesabamisad qimiuri energiisa da
aRmdgeni Zalis saxiT funqcioni-
rebs. kalvinis cikli CO 2-s organul NADP+
molekulebSi CarTavs, romlebic ADP ADP
Saqrad gardaiqmneba (me-5 Tavidan
SegaxsenebT, rom martivi Saqrebis P1
kalvinis
kalvinis
umravlesobas gaaCnia formula, sinaTlis cikli
cikli
romelic [CH 2O ]-s namravlia). nawilakebi
ADP
NADPH
qloroplasti
qloroplasti
[CH2O]
[CH2O]
O2 (Saqari)
Saqari
10.1
mzis sinaTlis buneba
koncefcia testi sinaTle energiis formaa, romelic eleqtromagni-
turi energiis saxelwodebiT aris cnobili. mas xSirad
1. rogor aRwevs fotosinTezis reagentebis mole eleqtromagnitur gamosxivebasac uwodeben. eleqtro-
kulebi foTlebSi, qloroplastebamde? magnituri energia ritmuli talRebis saxiT vrceldeba,
2. rogor Seuwyo xeli Jangbadis izotopis gamoy- im talRebis analogiurad, romlebic gubeSi kenWis Ca-
enebam fotosinTezis qimiis axsnas? vardnis Semdeg warmoiqmneba. Tumca, eleqtromagnituri
3. aRwereT rogor aris damokidebuli fotosin- talRebi ufro eleqtruli da magnituri velis dar-
Tezis ori etapi erTmaneTze? Rvevaa vidre materialuri garemosi, magaliTad, wylis.
eleqtromagnituri talRebis pikebs Soris manZils
talRis sigrZe ewodeba. talRebis sigrZe erT nano-
216
sinaTles, maSin, roca atarebs da ireklavs mwvane sina-
Tles (suraTi 10.7). pigmentis unari STanTqas sxvadasxva
gama ren- ultra infrawi- mikro- radio talRis sigrZis sinaTle SeiZleba xelsawyoTi gaizomos,
tgenis iis-
sxivebi Teli talRebi talRebi romelsac speqtrofotometri ewodeba.
sxivebi feri
es aparati sxvadasxva talRis sigrZis sinaTlis sxi
vebs pigmentebis xsnaris gavliT mimarTavs da sinaTlis
im nawils zomavs, romelsac talRis TiToeul sigrZeze
atarebs (suraTi 10.8). grafiks, romelic pigmentis mier
sinaTlis STanTqmis talRis sigrZeze damokidebulebas
asaxavs, STanTqmis speqtri ewodeba.
fotosinTezis pigmentebi:
qloroplastis pigmentebis STanTqmis speqtrebi,
sinaTlis receptorebi
fotosinTezis aRsaZravad saWiro sxvadasxva talRis
rodesac sinaTle materias xvdeba, is SeiZleba airek- sigrZis SefardebiTi efeqturobis axsnis gasaRebs war-
los, gatardes an STainTqas. nivTierebebi, romlebic moadgens, radgan sinaTles qloroplastSi muSaobis
STanTqavs xilul sinaTles, pigmentebis saxelwodeb- Sesruleba mxolod misi STanTqmis SemTxvevaSi SeuZlia.
iTaa cnobili. sxvadasxva pigmenti sxvadasxva talRis suraTi 10.9a-ze naCvenebia STanTqmis speqtri qlo-
sigrZis mqone sinaTlis STanTqmas axdens, xolo tal- roplastis sami tipis pigmentisTvis. Tu qlorofil
Rebi romlebic absorbirdeba, qreba. Tu pigments TeTri a-s STanTqmis speqtrs vnaxavT, SeiZleba vivaraudoT,
sinaTliT aSuqeben, feri, romelsac Cven vxedavavT, is rom fotosinTezis procesSi iisfer-lurji da wiTeli
feria, romelsac yvelaze metad aireklavs an atarebs sinaTle saukeTesod muSaobs, radgan igi STainTqmeba
pigmenti. maSin, roca mwvane, yvelaze nakleb efeqturi feria. es
(Tu pigmenti STanqams yvela sigrZis talRas, is Savad fotosinTezis moqmedebis speqtriT (suraTi 10.9b)
moCans). Cven vxedavaT mwvanes, roca foTols vuyurebT, dasturdeba, romelic procesis aRsaZravad saWiro
vinaidan qlorofili STanTqavs iisfer-lurj da wiTel sxvadasxva talRis sigrZis gamosxivebis SedarebiTi
217
suraTi 10.9 suraTi 10.8
kvleva:
ra talRis sigrZis mqone sinaTle yvelaze
kvlevis meTodi: STanTqmis speqtris gansazRvra
efeqturia fotosinTezis aRsaZravad
eqsperimetni sami sxvadasxva eqsperimentiT gamovlenil iqna
sinaTlis romeli talRis sigrZea mniSvnelovani
fotosinTezisTvis. Sedegebi qvemoT aris moce- gamoyeneba
muli. STanTqmis speqtri vizualurad gamoxatavs, Tu ramdenad kargad
Sedegebi STanTqavs konkretuli pigmenti sxvadasxva talRis sigrZis xilul
sinaTles. qloroplastis sxvadasxva pigmentis STanTqmis speqtri ex-
mareba mecnierebs mcenareSi TiToeuli pigmentis rolis gaSifvraSi.
qlorofili a
qlorofili b meTodi
speqtrofotometri, pigmentis xsnaris mier STanTqmul da
gatarebul sxvadasxva talRis sigrZis sinaTlis fardobiT ra-
karotinoidebi odenobebs zomavs.
TeTri
sinaTle
218
efeqturobis profils iZleva. qloroplastis agzneba sinaTlis
moqmedebis speqtris momzadeba qloroplastis sxva
dasxva feris sinaTlis dasxivebiT xdeba; Semdeg adgenen
saSualebiT
diagramas, romelzec asaxulia talRis sigrZis damokide- zustad ra xdeba, rodesac qlorofili da sxva pig-
buleba fotosinTezis siCqaris zogierT maCvenebelze, mentebi sinaTles STanTqavs? feri, romelic STanTqmuli
magaliTad, CO2-is STanTqmaze da O2-is gamoyofaze. moq- talRis sigrZes Seesabameba gatarebuli da areklili
medebis speqtri fotosinTezisTvis pirvelad 1883 wels sinaTlis speqtridan qreba. rodesac molekula sinaTlis
iqna naCvenebi germaneli botanikosis, Teodor v. engel- fotons STanTqavs, erT-erTi molekulis eleqtronebi
manis mier Catarebuli eqsperimentiT, romelmac Zafise- gadainacvlebs orbitalze, sadac maT meti potenciuri
br wyalmcenareebSi fotosinTezis siCqaris gasazomad energia aqvT. rodesac eleqtroni Tavis normalur or-
baqteriebi gamoiyena. bitalzea, amboben, rom pigmentis molekula sawyis md-
SevniSnavT, rom suraTi 10.9 a-s da 10.9 b-s Sedarebi- gomareobaSi imyofeba. fotonis STanTqma xels uwyobs
sas, fotosinTezis moqmedebis speqtri qlorofil a-s eleqtrons, rom ufro maRali energiis orbitalze gada-
STanTqmis speqtrs zustad ar miesdageba. mxolod qlo- vides, am dros ki, pigmentis molekula agznebul mdgo-
rofil a-s STanTqmis speqtri ar aris sakmarisi calkeu- mareobaSi imyofeba.
li talRis sigrZis efeqturobis Sesafaseblad raTa fo- mxolod is fotonebi STainTqmeba, romelTa energia
tosinTezi aRiZras. zustad utoldeba ZiriTad da agznebul mdgomareobebs
es nawilobriv imitom xdeba, rom damatebiTi pig- Soris energiaTa sxvaobas, xolo energiaTa sxvaoba erTi
mentebi, romelTac gansxvavebuli STanTqmis speqtri saxis atomidan Tu molekulidan, meoremde icvleba. am-
aqvT, fotosinTezis TvalsazrisiT, agreTve mniSvne rigad, erTi konkretuli nivTiereba specifiuri tal-
lovania qloroplastebisTvis da afarTovebs ferTa Ris sigrZis Sesabamis fotonebs STanTqavs, ris gamoc,
speqtrs, romelic fotosinTezis procesSi SeiZleba iq-
nas gamoyenebuli. erT-erTi aseTi damatebiTi pigmentia CH2 qlorofil a-Si
qlorofilis meore forma, qlorofili b. qlorofili CHO qlorofil b-Si
219
agznebuli
mdgomareoba
Ee
siTbo
eleqtronis energia
fotoni
(fluorescencia)
protoni ZiriTadi
mdgomareoba
qlorofilis
molekula
SS suraTi 10.11 izolirebuli qlorofilis agzneba sinaTlis saSualebiT. (a) protonis STanTqma qlorofilis moleku-
lis ZiriTadi mdgomareobidan agznebul mdgomareobaSi gadasvlas iwvevs. protoni xels uwyobs eleqtrons orbitalze
gadasvlaSi, sadac mas meti potenciuri energia aqvs. Tu dasxivebuli molekula izolaciaSi imyofeba, misi agznebuli
eleqroni dauyovnebliv ZiriTadi mdgomareobis orbitals ubrundeba, xolo misi Warbi energia siTbos saxiT gamoiyofa
da fluorescirebs. (b) qlorofilis xsnari ultraiisferi sinaTliT agznebisas wiTel-narinjisferi naTebas gamoscems.
TiToeul pigments STanTqmis unikaluri speqtri gaaCnia. inercias fluorescencia ewodeba. Tu qloroplaste-
amasTanave, fotonis absorbciis Sedegad eleqtroni bidan gamoyofil qlorofilis xsnars davasxivebT, igi
ZiriTadi mdgomareobidan agznebul mdgomareobaSi gada- speqtris narijisfer-wiTel nawilSi fluorescirebs da
dis; eleqtrons iq didxans darCena ar SeuZlia. agznebuli amasTanave siTbos gamohyofs (suraTi 10.11).
mdgomareoba, yvela maRal-energetikuli mdgomareobis
msgavsad, arastabiluria. Cveulebriv, rodesac izoli-
fotosistema: sinaTlis-Semkreb
rebuli pigmentis molekulebi STanTqavs sinaTles, maTi
agznebuli eleqtronebi wamis erT memiliardedSi kvlav kompleqsebTan asocirebuli
ZiriTadi mdgomareobis orbitals ubrundeba, xolo sareaqcio centri
TavianT Warb energias siTbos saxiT gamoyofs. swored
sinaTlis energiis siTbod gardaqmnis gamoa avtomobilis sinaTlis STanTqmis Sedegad agznebuli qlorofi
kapoti aseTi cxeli mzian dRes (TeTri manaqanebi yvelaze lis molekulebi intaqtur qloroplastebSi, izolire-
grilia, vinaidan maTi saRebavi xiluli sinaTlis yvela bulTan SedarebiT, Zalze gansxvavebul Sedegs iZleva
talRis sigrZes ireklavs, Tumca STanTqavs ultraiis- (ixile suraTi10.11). TavianT bunebriv garemoSi, Tila-
fer da sxva uxilav gamosxivebas). izolaciaSi, zogierTi koidis membranaSi, qlorofilis molekulebi sxva mci-
pigmenti, maT Soris qlorofili, fotonebis STanTqmis re organul molekulebTan da cilebTan erTad foto-
Semdeg siTbosTan erTad sinaTles asxivebs. sistemaSia organizebuli.
rogorc ki agznebuli eleqtronebi ZiriTad mdgo- fotosistema sareaqcio centrisgan Sedgeba, ro-
mareobas ubrundeba, fotonebi gamoiyofa. sinaTlis am melic sinaTlis Semkrebi kompleqsebiT aris gare-
220
S S suraTi 10.12 rogor krebs fotosistema sinaTles. rode-
Tilakoidi
sac sinaTlis Semkreb kompleqsSi fotoni pigmentis moleku-
las ejaxeba, energia molekulidan molekulas gadaecema,
vidre igi sareaqcio centrs ar miaRwevs. sareaqcio centrSi,
agznebul eleqtrons qlorofil a-s ori specializebuli
molekulidan erT-erTis pirveladi eleqtronis aqceptori
daiWers.
fotosistema stroma
eleqtronis
sinaTlis-Semkrebi reaqciis pirveladi mimRebi
kompleqsebi centri
fluorescirebs, vinaidan masSi eleqtronis aqceptori
ar aris, amgvarad, fotoagznebuli qlorofili ZiriTad
mdgomareobas ubrundeba.
qloroplastSi maRal-energetikuli eleqtronis
ukan, ZiriTad mdgomareobaSi, vardna Tavidan aris ac-
Tilakoidis membrana
221
bis ori SesaZlo gza arsebobs: cikluri da aracikluri. misi eleqtronuli xvreli unda Seivsos).
eleqtronebis aracikluri nakadi, ufro gavrcelebu- 4 TiToeuli fotoagznebuli eleqtroni, PS II-is
li gza, suraTi 10. 13-zea naCvenebi. eleqtronis pirveladi aqceptoridan PS I-ze eleq
cifrebi teqstis gadmocemisas naxazze aRniSul dan- tronebis satransporto jaWvis saSualebiT gada-
omril safexurebs Seesabameba. dis (eleqtronebis satransporto jaWvis msgavsad,
romelic ujreduli sunTqvisas funqcionirebs).
1 sinaTlis fotoni, sinaTlis Semkreb kompleqsSi eleqtronebis satransporto jaWvi Sedgeba PS II-sa
pigmentis molekulas ejaxeba da Semdeg pigmentis da PS I-s Soris eleqtronebis gadamtani plastoqin-
sxva molekulas gadaecema, vidre PS II-is sareaqcio onisgan (Pq), citoqromis kompleqsisa da cilisgan,
centrSi qlorofil a-s ori molekulidan erT-er- saxelwodebiT plastocianini (Pc).
Tis P680 ar miaRwevs. mas P680-is erT-erTi eleqtroni 5 eleqtronebis egzoTermuli `vardna~ ufro dabal
ufro maRal energetikul mdgomareobaSi gadahy- energetikul doneze uzrunvelyofs energias atp-
avs. is sinTezisTvis.
2 am eleqtronis daWera eleqtronis pirveladi aq- 6 am dros sinaTlis energia, sinaTlis Semkrebi kom
ceptoris mier xdeba. pleqsis saSualebiT PS I-is sareaqcio centrs gadae-
3 fermenti wylis molekulas or eleqtronad, wyal cema da qlorofil a-s ori molekulidan erT-erT
badis or ionad da Jangbadis atomad xleCs. es P700 eleqtrons aagznebs, romelic iq aris lokali-
eleqtronebi, saTiTaod P680-is molekulas miewo- zebuli. fotoagznebul eleqtrons Semdeg PS I-is
deba da TiToeuli maTgani pirvelad eleqtronul eleqtronis pirveladi aqceptori daiWers;P700-
aqceptorSi eleqtronis danakargs Caanacvlebs. Si eleqtronis `xvreli~ iqmneba. xvrels avsebs
(rodesac P680 eleqtrons kargavs, igi yvelaze ufro eleqtroni, romelic eleqtronis satransporto
mZlavri biologiuri damJangveli agenti xdeba; jaWvis bolos PS II-dan miaRwevs.
H 2O CO2
sinaTle
NADP+ T T suraTi 10.13 rogor axdes sinaTlis reaqciebis dros eleqt
ronebis aracikluri nakadi atp-isa da NADPH-is generirebas.
ADF
kalvinis oqrosferi isrebiT aRniSnulia sinaTliT stimulirebuli eleq
reaqcia cikli
sinaTleze tronebis gadasvla wylidan NADPH-ze.
ATF
NADPH
el
sat eqtr
O2 [CH2O] (Saqari) ra o
ns nebi
pirveladi
ja port s
Wvi o
mimRebi
pirveladi ele 4 7
qtr Fd
mimRebi one
Pq bis
gad NADP+
2 ata
2H+ H 2O citoqromis na 8
NADP+ +2H+
eleqtronebis energia
kompleqsi
+ reduqtaza
1/2 O2 3 NADPH
Pc
+H+
sinaTle P700
sinaTle
P680 5
1
6
ATF
fotosistema I
fotosistema II
222
7 fotoagznebuli eleqtronebi PS I-is eleqtronebis eleqtronebis cikluri moZraoba
pirveladi aqceptoridan, qvemoT satransporto
garkveul pirobebSi, fotoagznebuli eleqtronebi
jaWvis meore eleqtrons, cila feredoqsinis (Fd)
alternatiul gzas mimarTaven, romelsac eleqtronebis
saSualebiT gadaecema.
cikluri nakadi ewodeba, romelic fotosistema I-s iy-
8 fermenti NADP+ reduqtaza eleqtronebs Fd-dan
enebs, magram ar iyenebs fotosistema II-s. suraT 10. 15-
NADP+-ze gadascems. mis NADPH-mde aRsadgenad
ze Tqven xedavT, rom cikluri moZraoba mokle wreze
ori eleqtronia saWiro.
mimdinareobs: eleqtronul ciklSi eleqtronebi fe-
ramdenadac suraTi 10.13-ze gamosaxuli sqema rTu-
redoqsinidan (Fd) citoqromis kompleqsisken brunde-
lia, ar dakargoT misi funqcionirebis kvali: sinaTlis re
bian da aqedan agrZeleben gzas P700 qlorofilisken PS I
aqciebi mzis energias atp-is da NADPH-is generirebisTvis
sareaqcio centrSi.
iyenebs, romlebic Sesabamisad, qimiuri energiiTa da aRm-
am dros NADPH ar warmoiqmneba da arc Jangbadi
dgeni ZaliT uzrunvelyofs kalvinis ciklis Saqris war-
gamoiyofa. Tumca, cikluri nakadi atp-is generirebas
momqmnel reaqciebs. eleqtronebis energiis cvlilebebis
axdens.
analogi, maTi sinaTlis reaqciebSi moZraobisas naCvenebia
ra aris eleqtronebis cikluri nakadis funqcia?
suraT 10.14-ze.
eleqtronebis aracikluri nakadi atp-s da NADPH-s daax-
loebiT Tanabari raodenobiT warmoqmnis, magram kalvi-
nis cikli NADPH-ze met atp-s STanTqavs. eleqtronebis
aAtfF cikluri nakadi qmnis sxvaobas, radgan igi warmoqmnis
atp-s, magram ar warmoqmnis NADPH-s. SesaZlebelia,
NADPH-is koncentracia qloroplastSi xels uwyobdes
imis regulirebas, Tu romel gzas gahyveba eleqtroni
sinaTlis reaqciebSi, ciklurs Tu araciklurs.
Tu qloroplasti kalvinis ciklisTvis dabla sw-
evs atp-is koncentracias, NADPH iwyebs akumulirebas,
wisqvili radgan kalvinis cikli neldeba. SesaZloa NADPH-is
ni
foto
W W suraTi 10.15
pirveladi eleqtronebis cikluri
mimRebi nakadi. PS I-dan fotoag-
pirveladi Fd znebuli eleqtronebi,
mimRebi Fd drodadro feredoq-
sinidan (Fd) citoqromuli
NADP+
kompleqsisa da plasto-
Pq cianinis (Pc) gavliT ukan,
NADP+
qlorofilze gadadian.
reduqtaza
citoqromis eleqtronebis es gadasvla
NADPH avsebs atp-is marags (qemios-
kompleqsi
mosis saSualebiT), magram
ar warmoqmnis NADPH-s.
diagramaSi, ciklur gzasTan
Pc Sesadareblad CarTulia
eleqtronebis aracikluri
nakadis `Crdili~. diagram-
aze naCvenebi feredoqsinis
ori molekula faqtiurad
erTia eleqtronebis
saboloo gadamtani PS I-is
ATP
eleqtronebis satranspor-
to jaWvSi.
223
vixiloT qemiosmosi, procesi, romelic membranebs iy-
gasaRebi
enebs raTa Jangva-aRdgeniTi reaqciebi atp-is warmoqmnas
dauwyvilos. ufro maRali [H+]
ufro dabali [H+]
224
H 2O CO2
sinaTle
NADP +
ADP
sinaTlis kalvinis
nawilakebi cikli
ATP
NADPH
stroma
O2 [CH2O] (Saqari)
(H+-is dabali koncentracia)
fotosistema II citoqtromis fotosistema I NADP+
sinaTle kompleqsi reduqtaza
Fd NADP+ +2H+
NADPH +H+
Pq Pc
HO
2
1/2 O2
Tilakoidis Rru
(H+-is maRali koncen- O+2H
+ 2H+
tracia)
kalvinis
ciklisken
ATP-
stroma Tilakoidis sintaza
(H+-is dabali membrana ADP
koncentracia) + ATP
P1 H+
SS suraTi 10.17 sinaTlis reaqciebi da qemiosmosi: Tilakoidis membranis struqtura. diagrama Tilakoidis membranis struq-
turis Tanamedrove models gviCvenebs. oqrosferi isrebiT naCvenebia eleqtronebis aracikluri nakadi, romelic suraT10.13-zea
gamosaxuli. Jangva-aRdgeniT reaqciebSi, eleqtronebis gadamtanidan gadamtanze gadasvlisas, stromadan gamosuli wyalbadis
ionebi, Tilakoidis RruSi grovdeba da inaxavs energias, rogorc protonis mamoZravebel Zalas (H+-is gradienti). sinaTlis
reaqciebis sul mcire sami safexuri mainc xels uwyobs protonul gradients: wyali, fotosistema II-is mier, membranis im mxares
ixliCeba, romelic Tilakoidis Rrusken aris mimarTuli; rogorc ki mobiluri kompleqsi plastoqinoni (Pq), eleqtronebs cito-
qromis kompleqss gadascems, protonebi membranis meore mxares, Tilakoidis RruSi ganlagdeba, da wyalbadis ioni stromas scil-
deba, rodesac mas NADP+ ierTebs. yuradReba miaqcieT, rogorc es suraT10.16-zea naCvenebi, Tu rogor gadaitumbeba wyalbadis
ionebi stromadan Tilakoidis RruSi. H+-is difundireba Tilakoidis Rrudan ukan stromaSi (H+-is koncentraciul gradientTan
erTad) energiiT amaragebs atp-sintazas. sinaTliT stimulirebuli es reaqciebi energias NADPH-sa da ATP-Si agroveben, romelTac
energia Saqris warmomqmnel kalvinis ciklSi gadaaqvT.
10.2
modiT, SevajamoT sinaTlis reaqciebi. eleqtronebis
aracikluri nakadi, eleqtronebs wylidan, sadac isini koncefcia testi
dabal potenciur mdgomareobaSi imyofebian, NADPH-
sken ubiZgebs, sadac isini potenciuri energiis maRal
mdgomareobaSi inaxeba. sinaTliT stimulirebuli eleqt 1. ra feris sinaTle aris yvelaze naklebad efeq-
ronebis dineba agreTve axdens atp-is generirebas. amrigad, turi fotosinTezis stimulirebisaTvis? gan
Tilakoidis membranis aparati, sinaTlis energias qimiur marteT.
energiad gardaqmnis, romelic NADPH-sa da atp-Si inaxeba 2. ratom gamoyofen ganaTebisas intaqturi qlo-
(Jangbadi gverdiTi produqtia). axla vnaxoT, Tu rogor roplastebi nakleb siTbos izolirebuli qlo-
iyenebs kalvinis cikli sinaTlis reaqciis produqtebs rofilis xsnarTan SedarebiT da fluoresci-
CO2-dan Saqris sinTezisTvis. reben?
3. ra aris eleqtronebis donori sinaTlis re
aqciebSi? sad aris eleqtronebis dasaruli?
225
koncefcia 10.3 naxSirbadi kalvinis ciklSi CO2-is formiT Sedis da
Saqris formiT tovebs mas. cikli xarjavs atp-s rogorc
energiis wyaros da moixmars NADPH-s, rogorc aRmdgen
Zalas, raTa Saqris warmosaqmnelad maRal-energetiku-
kalvinis cikli CO 2-is Saqrad li eleqtronebi miierTos.
H 2O CO2
sinaTle
NADP+ 3 (Sedis saTiTaod)
ADP CO2
kalvinis
sinaTlis
cikli
nawilakebi
faza 1: naxSirba-
ATP
dis fiqsacia
NADPH
RuBP kar-
CH2O] (Saqari) boqsilaza
O2
3 P P
xanmokle Sualeduri
3 P P 6 P
kalvinis
3 ADP
cikli
3 ATP 6 P P
1,3-bifosfoglicerati
6 NADPH
faza 3: CO2-is 6 NADP+
aqceptoris 6 P
1
(RuBP) regeneracia P
5
G3P 6 P
gliceraldehid- faza 2:
3-fosfati reduqcia
(G3P)
1 P glukoza da
G3P sxva organuli
(Saqari)
naerTebi
gasavali
SS suraTi 10.18 kalvinis cikli. diagrama ciklSi naxSirbadis atoms (nacrisferi burTulebi) mihyveba. ciklis sami faza teqstSi
ganxilul fazebs Seesabameba. ciklSi Sesuli CO2-is yoveli sami molekuli, sufTa gamosavali samnaxSirbadiani Saqris, gliceral-
dehid-3-fosfatis (G3P) erTi molekulaa. sinaTlis reaqciebi kalvinis cikls ATP-isa da NADPH-is regenerirebiT inarCunebs.
226
10.3
faza 1: naxSirbadis fiqsacia. kalvinis cikli CO2-
is yovel molekulas, saTiTaod ukavSirebs xuTnaxSir- koncefcia testi
badian Saqars, saxelwodebiT ribuloza bisfosfats
(SemoklebiT RuBP). fermenti, romelic pirvel safexurs
akatalizebs, aris karboqsilaza anu rubisko (es aris 1. glukozis erTi molekulis sinTezisaTvis kal-
yvelaze ufro gavrcelebuli cila qloroplastebSi da vinis cikli iyenebs CO2-is
SesaZloa yvelaze gavrcelebuli cila dedamiwazec). 2. molekulas, atp-is molekulas da NADPH-
reaqciis produqti, eqvsnaxSirbadiani Sualeduri is molekulas.
forma imdenad arastabiluria, rom igi maSinve Suaze ix- 3. axseniT, ratom aris SesabamisobaSi kalvi-
liCeba da 3-fosfogliceratis or molekulas (TiToeul nis ciklSi gamoyenebuli atp-is da NADPH-is
CO2-ze) warmoqmnis. molekulebis didi raodenoba glukozis, ro-
faza 2: aRdgena. 3-fosfogliceratis TiToeuli mo gorc energiis wyaros maRal RirebulebasTan?
lekula atp-dan fosfatis damatebiT jgufs iRebs da 4. axseniT, ratom moaxdens sinaTlis reaqciebis
1,3-bisfosfogliceratad gardaiqmneba. Semdeg, eleq inhibirebasac sawamlavi, romelic kalvinis
tronebis wyvili, romelsac NADPH gascems, 1,3-bis- ciklis ferments ainhibirebs?
fosfoglicerats G3P-mde aRadgens. ufro zustad,
eleqtronebi NADPH-dan, 3-fosfogliceratis kar-
boqsilis jgufs G3P-s aldehidis jgufamde aRad-
gens, romelic met potenciur energias agrovebs. G3P
Saqaria; aseTive samnaxSirbadiani Saqari warmoiqmneba
glikolizisas, glukozis gaxleCis Sedegad. SevniSnavT,
koncefcia 10.4
rom suraTi10.18-ze, CO2-is yovel sam molekulaze G3P-s
mSrali, ariduli klimatis
eqvsi molekula modis. magram am samnaxSirbadiani Saqris
mxolod erTi molekula SeiZleba CaiTvalos naxSirwy- pirobebSi naxSirbadis
lis sufTa SenaZenad.
cikli 15 naxSirbadiT iwyeba, romelic naxSirwyliT, f iqsaciisalternatiuli
xuTnaxSirbadiani Saqris, RuBP-is sami molekulis for-
m eqanizmebi C amoyalibda
miTaa warmodgenili. axla ki, ukve 18 naxSirbadi gvaqvs,
naxSirwyal G3P-is eqvsi molekulis saxiT. erTi moleku-
mas Semdeg, rac mcenareebi daaxloebiT 475 milioni
la gamodis ciklidan, raTa mcenaris ujredis mier iqnes
wlis win pirvelad gadavidnen xmeleTze, isini xmeleTze
gamoyenebul, magram danarCeni xuTi xelaxla erTveba
arsebobas, kerZod ki, dehidrataciis problemas egue-
ciklSi (reciklizacia), raTa RuBP-is 3 molekulis re-
bian. 29-e da 36-e TavebSi Cven ganvixilavT anatomiur
generacia moxdes.
adaptaciebs, romlebic mcenareebs wylis SenarCunebaSi
faza 3: CO2-is aqceptoris (RuBP) regeneracia. uwyobs xels. Cven aq metabolur adaptaciebs SevexebiT.
rTuli reaqciebis mTel rigSi, G3P-s naxSrbadis Con- problemis gadawyvetas xSirad kompromisi mosdevs. amis
Cxis xuTi molekula kalvinis ciklis bolo safexurebze mniSvnelovani magaliTia kompromisi fotosinTezsa da
RuBP-is sam molekulad reorganizdeba. amis gansaxor- mcenaridan wylis Warbi raodenobiT dakargvis preven-
cieleblad cikli damatebiT 3 molekula atp-s xarjavs. cias Soris. foTolSi, fotosinTezisTvis saWiro CO 2
axla RuBP momzadebulia CO2-is kvlav misaRebad, da cik- bageebis, foTlis zedapirze arsebuli forebis, gavliT
li grZeldeba. xvdeba (ixile suraTi10.3).
erTi molekula G3P-s sufTa sinTezisTvis kalvinis Tumca, bageebi sunTqvis ZiriTadi magistralebicaa,
cikli mTlianad atp-is cxra da NADPH-is eqvs moleku- saidanac wyali aorTqlebis saSualebiT ikargeba. cxel,
las STanTqavs. sinaTlis reaqciebi axdens atp-isa da mSral dRes mcenareebis umravlesoba bageebs xuravs, es
NADPH-is regeneracias. G3P-s kalvinis ciklidan ga- aris sapasuxo reaqcia, rac wyals inarCunebs. es reaqcia
mosvla sawyisi masala xdeba metaboluri gzebisTvis, agreTve amcirebs fotosinTezis gamosavals CO 2-is mis-
romelic sxva organul nivTierebebs, maT Soris gluko- awvdomobis SezRudvis saSualebiT. nawilobriv daxuru-
zasa da sxva naxSirwylebs, asinTezebs. li bageebiTac ki, CO2-is koncentracia foTlis sahaero
arc marto sinaTlis reaqciebs da arc marto kal- saknebSi Semcirebas iwyebs, xolo sinaTlis reaqciebisas
vinis cikls CO 2-dan Saqris warmoqmna ar SeuZlia. fo- gamoyofili O 2-is koncentracia izrdeba. rogorc Cans,
tosinTezi intaqturi qloroplastis damaxasiaTebeli es pirobebi foTolSi xels uwyobs, mflangvel process,
Tvisebaa, romelic fotosinTezis ori safexuris inte- romelsac fotosunTqva ewodeba.
gracias axdens.
227
fotosunTqva: evoluciuri reliqti? sunTqvis Semcireba SesaZlebeli rom yofiliyo, ise,
rom sxva mxriv, zegavlena ar moexdina fotosinTezis
mcenareTa umravlesobaSi naxSirbadis sawyisi produqtiulobaze, mosavali da sakvebiT momarageba sa-
fiqsacia kalvinis ciklis fermentis, rubiskos saSu- varaudod gaizrdeboda.
alebiT mimdinareobs, romelic CO 2-s ribulozo bis- mcenaris calkeul saxeobebSi naxSirbadis fiqsaciis
fosfats uerTebs. aseT mcenareebs C3 mcenareebs uwo- alternatiuli modelebi ganviTarda, romelmac minimu-
deben, radgan naxSirbadis fiqsaciis pirveli organuli mamde daiyvana fotosunTqva da moaxdina kalvinis cik-
produqti samnaxSirbadiani naerTi, 3-fofsfoglicera- lis optimizacia cxeli, ariduli klimatis pirobebSic
tia (ixile suraTi10.18). brinji, xorbali da barda C3 ki. C 4 da CAM fotosinTezis ori yvelaze ufro mniS-
mcenareebia, romlebic mniSvnelovania soflis meur- vnelovani adaptaciiaa.
neobisTvis. rodesac maTi bageebi cxel, mSral dReebSi
nawilobriv daxurulia, C3 mcenareebi nakleb Saqars war-
C4 mcenareebi
moqmnian, radgan CO 2-s Semcirebuli raodenoba foTol-
Si SimSiliT klavs kalvinis cikls. amas garda, rubiskos C4 mcenareebma saxelwodeba iqidan miiRes, rom isi-
CO2-s adgilze O 2-is dakavSireba SeuZlia. ni, kalvinis cikls naxSirbadis fiqsaciis alternatiu-
li modeliT iwyeben, romlis pirvel produqts oTxnax-
radgan foTlis sahaero saknebSi CO2-s gaiSviaTeba
Sirbadiani naerTi warmoadgens. mcenareebis ramdenime
xdeba, rubisko kalvinis ciklSi CO2-is nacvlad O2-s
aTasi saxeoba, sul mcire, 19 ojaxidan C4 gzas iyenebs.
ierTebs. produqti ixliCeba da ornaxSirbadiani naerTi
soflis meurneobisTvis mniSvnelovan C4 mcenareebs So-
tovebs qloroplastebs. peroqsisomebi da mitoqondrie-
ris aris Saqris lerwami da marcvleuli, balaxovanTa
bi am naerTebis reorganizaciasa da gaxleCas CO 2-is gam-
ojaxis warmomadgenlebi.
oyofiT axdens. process fotosunTqva ewodeba, radgan
foTlis unikaluri anatomia korelaciaSi imyofeba
mas adgili aqvs sinaTleze (photo ) da CO 2-is warmoqmnisas
C4 fotosistemis meqanizmTan (suraTi10.19; SeadareT
O 2-s STanTqavs (sunTqva). Tumca, normaluri ujreduli suraTi10.3-s). C4 mcenareebSi ori gansxvavebuli tipis
sunTqvisgan gansxvavebiT, fotosunTqva ar axdens atp-is fotomasinTezirebeli ujredebia: gamtari konis ujre-
generirebas, faqtiurad fotosunTqva moixmars atp-s. debi da mezofiluri ujredebi. gamtari konis ujre-
fotosinTezisgan gansxvavebiT, fotosunTqva Saqa- debi foTlis ZarRvebis irgvliv, mWidrod Calagebul
rs ar warmoqmnis. faqtiurad, fotosunTqva, kalvinis garsebSia organizebuli, gamtari konis ujredebsa da
ciklidan organuli nivTierebebis gadaqaCviT, fo- foTlis zedapirs Soris ufro faSarad organizebuli
tosinTezis gamosavals amcirebs. mezofiluri ujredebia.
rogor SeiZleba avxsnaT metaboluri procesis kalvinis cikli gamtari konis ujredebis qloroplas-
arseboba, romelic, rogorc Cans, mcenarisTvis kon- tebiT aris SezRuduli. Tumca, cikli, mezofiluri ujre-
trproduqtiuli unda iyos? erTi hipoTezis mixedviT, debSi, organul naerTSi CO2-is inkorporirebiT iwyeba.
fotosunTqva aris evoluciuri tvirTi gacilebiT pirveli safexuri fermnt PEP karboqsilazas saSualebiT
ufro adrindeli metaboluri reliqti, rodesac at- xorcieldeba. CO2-is fosfoenolpiruvatTan mierTebiT
mosferoSi naklebi O2 da meti CO2 iyo, vidre amJamad. oTxnaxSirbadiani produqti, oqsaloacetati warmoiqmneba.P
uZveles atmosferoSi, romelic gabatonebuli iyo, karboqsilazas gacilebiT ufro maRali afinuroba aqvs
rodesac rubisko pirvelad Camoyalibda, fermentis aq- CO2-is mimarT, vidre rubiskos da saerTod ar aris afinuri
tiuri saitis uunaroba gamoericxa O2, mcire sxvaobas O2-is mimarT. aqedan gamomdinare, PEP karboqsilazas gaaC-
Tu gamoiwvevda. am hipoTezaze dayrdnobiT varaudoben, nia naxSirbadis efeqturad fiqsaciis unari, maSin, roca
rom Tanamedrove rubisko inarCunebs Tavis SemTxveviT rubiskos ar aqvs; es maSin, roca cxeli da mSrali amindia
afinurobas O2-is mimarT, romelic axla imdenad koncen- da bageebi nawilobriv daxurulia, rac foTolSi CO2-is
trirebulia atmosferoSi, rom fotosunTqva, garkveuli koncentraciis Semcirebasa da Jangbadis koncentraciis
raodenobiT, gardauvalia. gazrdas iwvevs. mas Semdeg rac C4 mcenare CO2-idan nax-
aris Tu ara fotosunTqva mcenareebisTvis raime Sirbadis fiqsacias moaxdens, mezofiluri ujredebi Ta-
formiT sargeblobis momtani, cnobili ar aris. cnobi- vianTi oTxnaxSirbadiani produqtebis (malatis, rogorc
lia mxolod, rom mravali tipis mcenareSi, marcvlov- es suraT10.19-ze moyvanil magaliTSia) eqsports gamtari
nebis CaTvliT, fotosunTqva xarjavs naxSirbadis 50%- konis ujredebSi, plazmodesmebis gavliT axorcieleben
s, romelsac kalvinis cikli afiqsirebs. bunebrivia, rom (ixile suraTi 6.30).
Cven, rogorc heterotrofebi, romlebic Cvens sakvebSi gamtari konis ujredebis SigniT, oTxnaSirbadiani
qloroplastebis mier naxSirbadis fiqsaciaze varT naerTebi gamoyofs CO 2-s, romelic rubiskosa da kal-
damokidebulni, fotosunTqvas araekonomiurad miviC- vinis ciklis mier organul nivTierebaSi xelaxla asi-
nevT. milirdeba. piruvatic regenerirdeba, raTa mezofilur
marTlac, calkeul mcenareTa saxeobebSi foto- ujredebSi PEP-ad gardaiqmnas.
228
mezofiluri mezofilis ujredi
C4 mcenaris foTlis ujredi CO2
mafotosinTezire- PEP karboqsilaza
beli ujredebi C4 gza
gamtari ko-
nis ujredi mezofilur ujredeb-
Si fermenti PEP kar-
oqsaloacetati (4C) PEP (3 C) boqsilaza PEP-s
boWko ADP naxSirorJangs
(gamtari qsovili) uerTebs.
malati (4C) ATP
oTxnaxSirbadiani
naerTi O2-is atomebs
purivati 3 C plazmodesmebis gav-
liT gamtari konis
CO2 ujredebs gadascems.
C4 foTlis anatomia bage
gamtari kalvinis
konis ujredi cikli CO2 gamoiyofa da
kalvinis ciklSi
erTveba.
Saqari
sinamdvileSi, C 4 mcenaris mezofiluri ujredebi va metabolizms, anu CAM-s uwodeben, mcenareTa ojaxis
CO 2-s gamtari konis ujredebSi gadatumbavs; amasTan Crassulaceae-s, sukulentebis mixedviT, romlebSic es
gamtari konis ujredebi, CO 2-s sakmaod maRal koncen- procesi pirvelad iqna aRmoCenili.
tracias inarCunebs, raTa rubisko, Jangbadze metad, CAM mcenareebis mezofiluri ujredebi TavianT
naxSirorJangs daukavSirdes. cikli moicavs reaqciebis vakuolebSi dilamde, rodesac bageebi daxurulia, inax-
rigs, romelSic PEP karboqsilaza monawileobs, xolo avs organul mJavebs, romlebsac isini RamiT warmoqmnis.
PEP-is regeneracia SeiZleba moiazrebodes rogorc DdRisiT, rodesac sinaTlis reaqciebs SeuZliaT kalvinis
CO2-is makoncentrirebeli tumbo, romelsac atp ener- ciklisTvis atp-isa da NADPH-is miwodeba, wina RamiT
giiT amaragebs. warmoqmnili organuli mJavebidan CO2 gamoiyofa, raTa
am gziT, C4 fotosinTezs minimumamde dahyavs fo- qloroplastebSi misi SaqarSi inkorporacia moxdes.
tosunTqva da zrdis Saqris warmoqmnas. es adaptacia SevniSnavT, rom suraTi 10.20-ze, CAM gza C4-is ms-
gansakuTrebiT wingadadgmuli nabijia intensiuri mzis gavsia, rac imaSi gamoixateba, rom naxSirorJangi, vidre
sinaTlis mqone cxeli regionebisTvis, sadac dRis gan- kalvinis ciklSi CaerTvebodes, jer organul Suale-
mavlobaSi bageebi nawilobriv daxurulia; garemo ki, dur produqtSi inkorporirdeba. gansxvaveba isaa, rom
romelSic C 4 mcenareebi viTardeba da uxvad izrdeba, C4 mcenareebSi, naxSirbadis fiqsaciis sawyisi safexuri
aseTia. kalvinis ciklisgan struqturulad gancalkevebulia,
maSin roca CAM mcenareebSi, orive safexuri sxvadasx-
CAM mcenareebis va dros, magram erTsa da imave ujredSi mimdinareobs
ariduli pirobebis mimarT meore fotosinTezuri (daimaxsovreT rom, saboloo jamSi, CAM, C 4, C 3 mcena-
adaptacia sukulent (wylis Semnaxvel) mcenareebSi (maT reebi kalvinis cikls naxSiroorJangidan Saqris warmo-
Soris, moyviTalo-momwvano mcenareebSi) Camoyalibda saqmnelad iyeneben).
kaqtusebis, ananasebis da sxva ojaxebis warmomadgen- safexurebis sivrculi ganawileba. C4 mcenareebSi
lebis CaTvliT. es mcenareebi TavianT bageebs RamiT naxSirbadis fiqsacia da kalvinis cikli sxvadasxva ti-
aReben, xolo dRisiT xuraven; swored sxva mcenareebis pis ujredebSi mimdinareobs.
sawinaaRmdegod iqcevian. bageebis dRisiT daxurva ud- safexurebis droSi ganawileba. CAM mcenareebSi
abnos mcenareebs wylis SenarCunebaSi exmareba, magram naxSirbadis fiqsacia da kalvinis cikli erTsa da imave
igi foTlebs CO 2-is SeRwevisganac icavs. RamiT, roca ujredSi sxvadasxva dros mimdinareobs.
maTi bageebi Riaa, mcenareebi CO 2-s iTviseben da mas sxva
dasxva organul mJavaSi CarTaven.
naxSirbadis fiqsaciis am models krasulaciur mJa-
229
10.4
energia inaxeba. mTeli procesis mimoxilvisTvis ixile
koncefcia testi suraTi10.21.
rogoria fotosinTezis produqtebis metaboluri
gza? qloroplastebSi warmoqmnili Saqari mTel mcena-
1. axseniT, ratom amcirebs fotosunTqva fo- res qimiuri energiiTa da naxSirbadis ConCxiT amaragebs,
tosinTezis gamosavals mcenareebSi? romelic mcenaris ujredis yvela ZiriTadi organuli
2. rogori cvlilebebia mosalodneli C4 da CAM molekulis sinTezisTvisaa saWiro.
mcenareebTan SedarebiT ufro mravalricxo- fotosinTezis dros warmoqmnili organuli nivTiere-
van C3 saxeobebSi, im geografiul regionSi, bebis 50% mcenaris ujredis mitoqondriebSi STainTqmeba
romlis klimati ufro cxeli da mSrali xdeba? rogorc sawvavi ujreduli sunTqvisTvis. zogjer foto-
sunTqvisas adgili aqvs fotosinTezis produqtebis dana-
kargs.
formalurad, mwvane ujredebi mcenaris erTaderTi
autotrofuli nawilia. danarCeni mcenare, foTlebidan,
C4 CAM
mezofiluri Rame
CO2 CO2
ujredi
mJavebSi inkorpo-
organuli riebuli CO2 organuli
mJava (naxSirbadis mJava
XX suraTi 10.20 C4 da CAM fotosinTezis fiqsacia)
Sedareba. orive adaptaciisTvis dam-
axasiaTebelia: CO2-is organul mJavebSi gamtari konis
dRe
winaswar inkorporireba, romelsac mosdevs
ujredi CO2
CO2-is kalvinis ciklisaTvis gadacema. organuli mJavebi
C4 da CAM gzebi, cxel mSral dReebSi, kalvinis CO2-s kalvinis kalvinis
cikli ciklisTvis cikli
nawilobriv an mTlianad daxuruli bagee-
bis pirobebSi, fotosinTezis SenarCunebis gamoyofen
problemis ori evoluciuri gadawyvetaa. Saqari Saqari
230
sinaTlis kalvinis
reaqciebi cikli W W gv. 198. suraTi 10.21 fotosin-
Tezis mimoxilva. am diagramaze
H 2O CO2 sinaTlis reaqciebisa da kalvinis
ciklis ZiriTadi reagentebi da
produqtebia gamosaxuli, rogorc es
sinaTle mcenaris ujredebis qloroplastebSi
NADP+ gvxvdeba. moqmedebis mTeli Tanmim-
ADP devroba qloroplastisa da misi mem-
branebis struqturul mTlianobazea
damokidebuli. fermentebi, qloro-
plastsa da citozolSi, kalvinis
RuBP 3-fosfoglicerati
ciklis pirdapir produqts, glicer-
fotosistema II aldehid-3-fosfats (G3P) mraval sxva
eleqtronebis organul nivTierebad gardaqmnis.
gadatanis jaWvi sinaTlis reaqciebi
fotosistema I
NADPH saxamebeli
mimdinareobs bageebSi;
(samarago) iyenebs ATP-sa da NADPH-s
aminomJavebi CO2-is Saqar G3P gardasaqm-
qloroplasti nelad;
cximovani
mJavebi
ADP-s, araorganul
saqaroza fosfatsa da NADP+-s
(eqsporti) sinaTlis reaqciebSi abrunebs
sinaTlis reaqciebi:
mcenareTa umravlesoba yoveldRiurad ufro meti robebs. ufro metic, sakvebis warmoqmnis TvalsazrisiT,
organuli masalis warmoqmnas axerxebs vidre esaWiroeba, mikroskopuli qloroplastebis koleqtiuri nayofiereba
rogorc sawvavi sunTqvisTvis da rogorc biosinTezis uzarmazaria. daangariSebulia, rom fotosinTezis pro-
winamorbedi. zedmet Saqars isini saxameblis sinTezis sa- cesSi weliwadSi daaxloebiT 160 miliardi metrikuli
SualebiT imarageben, nawils TviT qloroplatebSi inax- tona naxSirwyali (metrikuli tona 1,000 kg, daaxloebiT
aven, xolo danarCens fesvebis, gorglebis, Teslebisa da 1.1 tonaa) warmoiqmneba.
nayofebis samarago ujredebSi. fotosinTezis dros war- es organuli masala miaxloebiT am saxelmZRvanelos
moqmnili sakvebis molekulebis miRebisas ar unda dagvavi- 60 trilioni egzemplarisgan Semdgari dastis eqvival-
wydes, rom mcenareTa umravlesoba, heterotrofebisTvis, enturia, wignebis 17 dasta dedamiwidan mzemde aRwevs!
maT Soris adamianisTvisac, foTlebs, fesvebs, Reroebs, planetaze, verc erTi sxva qimiuri procesis gamosavali,
nayofebs da xandaxan mTels sxeulsac ki kargavs. fotosinTezis gamosavals ver Seedreba. da arc erTi
globaluri masStabiT, fotosinTezi aris procesi, sxva procesi fotosinTezze metad ar aris mniSvnelovani
romelic Cvens atmosferoSi Jangbadis arsebobas ganapi- dedamiwaze keTildReobisTvis.
231
me- 10 Tavis Semowmeba
10.1
ni maRal energetikul orbitalze gadahyavs. es
koncefcia agznebuli mdgomareoba arastabiluria. izolirebu
li pigmentis eleqtronebi ukan, ZiriTad mdgomaroba-
fotosinTezi sinaTlis energias Si dabrunebis tendencias amJRavneben da siTbos da/
an sinaTles gamoscemen.
sakvebis qimiur energiad gardaqmnis
XX fotosistema: sinaTlis-Semkreb kompleqsebTan
XX qloroplastebi: fotosinTezis saitebi mcenaree- asocirebuli sareaqcio centri fotosistema sa
bSi autotroful eukariotebSi fotosinTezi qlo- reaqcio centrisgan Sedgeba, romelic sinaTlis Sem-
roplastebSi mimdinareobs, organelebSi, romlebic krebi kompleqsebiTaa garemoculi, da romlebic fo-
Tilakoidebs Seicavs. Tilakoidebis wyeba grans war- tonebis energias sareaqcio centrisken mimarTaven.
moqmnis. rodesac sareaqcio centris qlorofili a-s moleku-
XX atomebis gza fotosinTezSi: samecniero SekiTx- la energias STanTqavs, misi erT-erTi eleqtroni
va fotosinTezis Sejameba amgvarad xdeba: 6CO 2 + pirvelad eleqtronul aqceptors scildeba. foto
12H 2O + sinaTlis energia C6H 12O 6 + 6O2 + 6H2O qlo- sistema I sareaqcio centrSi qlorofili a P700-is mo
roplastebi wyals wyalbadad da Jangbadad xleCs da lekulebs Seicavs; fotositema II P680-is molekulebs
Saqris molekulaSi wyalbadis eleqtronebis inkor- Seicavs.
porirebas axdens. fotosinTezi Jangva-aRdgeniTi XX eleqtronebis aracikluri nakadi eleqtronebis
procesia: H 2O iJangeba, xolo CO2 aRdgeba. aracikluri nakadi NADPH-s, ATP-sa da Jangbads war-
XX fotosinTezis ori safexuri: winaswari ganxil- moqmnis.
va sinaTlis reaqciebi granSi xleCs wyals, gamoyofs XX eleqtronebis cikluri nakadi eleqtronebis cik
O 2-s, ATP-sa da NADPH-s warmoqmnis. kalvinis cikli luri nakadi mxolod fotosistema I iyenebs, warmoqm-
stromaSi CO2-dan Saqars warmoqmnis da energiis wy- nis ATP-s, magram ar warmoqmnis NADPH-s an O2-s.
arod ATP-s, xolo aRmdgen Zalad NADPH -s iyenebs.
XX qemiosmosis Sedareba qloroplastebsa da mitoqon-
aqtivoba: fotosinTezis ganxilva
driebSi orive organelSi eleqtronuli satrans-
porto jaWvis Jangva-aRdgeniTi reaqciebi membranis
232
eracias moicavs. iyenebs ra NADPH-is eleqtronebs b. H 2O NADPH kalvinis cikli;
da ATP-is energias, cikli samnaxSirbadian Saqars g. NADPH qlorofili kalvinis cikli;
(G 3P) asinTezebs. G 3P-s didi nawili ciklSi xelaxla d. H2O fotosistema I fotosistema II;
gamoiyeneba, magram nawili gadis ciklidan da gluko- e. NADPH qlorofili eleqtronebis satrans-
zad da sxva organul molekulebad gardaiqmneba (gv. porto jaWvi O 2.
193-195).
3. romeli daskvna ar gamomdinareobs swavlebidan qlo-
koncefcia 10.4 rofil a-s STanTqmis speqtrisa da fotosinTezis
moqmedebis speqtris Sesaxeb?
a. fotosinTezisTvis yvela talRis sigrZe Tanab
mSral, aridul klimatSi naxSirba-
rad efeqturi ar aris.
dis fiqsaciis alternatiuli meqanizmi b. unda iyos damatebiTi pigmentebi, romlebic si
Camoyalibda naTlis speqtrs afarTovebs, rac xels uwyobs
fotosinTezs.
XX fotosunTqva: evoluciuri reliqti? mSral, cxel g. speqtris wiTeli da lurji ubnebi yvelaze efeq-
dRes mcenareebi xuraven TavianT bageebs da wyals turia fotosinTezis stimulirebisaTvis.
inarCuneben. Jangbadi, sinaTlis reaqciebidan, matu- d. qlorofilis feri mwvane sinaTlis STanTqmas mi
lobs. fotosunTqvisas, rubiskos aqtiur centrSi, ewereba.
O2 Caancvlebs CO2-s. es procesebi STanTqavs organul e. qlorofil a -s STanTqmis ori piki aqvs.
sawvavs da CO 2-s gamoyofs, ATP-is an Saqris warmoqm-
4. ori fotosistemis kooperireba saWiroa:
nis gareSe.
a. ATP-is sinTezisTvis.
XX C4 mcenareebi C4 mcenareebi, mezofiluri ujre- b. NADP+-is aRsadgenad.
debSi, oTx-naxSirbadian naerTSi CO 2-is inkorpori- g. cikluri fotofosfolirebisTvis.
rebiT, fotosunTqvis safasurs minimumamde amcire- d. fotosistema I-is sareaqcio centris dasaJangad.
ben. am naerTebis eqsporti gamtari konis ujredebSi e. protonis mamoZravebeli Zalis generirebisTvis.
xdeba, sadac isini, kalvinis ciklSi gamosayeneblad,
naxSirorJangs gamohyofen. 5. Tavisi meqanizmiT fotofosforilireba yvelaze me-
tad hgavs:
XX CAM mcenareebi CAM mcenareebi RamiT aReben Ta- a. glikolizSi substratul doneze fosfolir-
vianT bageebs, da CO2-s organul mJavebSi CarTaven, ilebas.
romlebic mezofiluri ujredebSi inaxeba. dRis gan- b. JangviT fosforilirebas ujreduli sunTqvisas.
mavlobaSi bageebi daxurulia da kalvinis ciklisT- g. kalvinis cikls.
vis CO 2 organuli mJavebidan gamoiyofa. d. naxSirbadis fiqsacias.
e. NADP+-is aRdgenas.
XX fotosinTezis mniSvneloba: ganxilva fotosinTez-
is dros warmoqmnili organuli naerTebi energiiTa 6. ra TvalsazrisiT aris fotosinTezis adaptaciebi C4
da samSeneblo masaliT uzrunvelyofs ekosistemebs. mcenareebSi da CAM mcenareebSi msgavsi?
a. orive SemTxvevaSi mxolod fotosistema I gamoiy-
eneba.
SeamowmeT sakuTari codna b. mcenareebis orive tipi warmoqmnis Saqars kalvi-
nis ciklis gareSe.
g. orive SemTxvevaSi, naxSirbadis fiqsaciis pirvel
TviTSefaseba safexurs, rubiskoskos garda, sxva fermentic ax-
orcielebs.
1. fotosinTezis sinaTlis reaqciebi kalvinis cikls d. mcenareTa orive tipi Saqars sibneleSi warmoqm-
awvdis: nis.
a sinaTlis energias; b. CO2-s da ATP-s e. arc C 4 mcenareebs da arc CAM mcenareebs Tila-
koidebi ar aqvs.
g. H2O-s da NADPH-s; d. ATP-s da NADPH-s;
7. am procesebidan romeli aris yvelaze pirdapir
e. Saqars da O2-s;
stimulirebuli sinaTlis energiiT?
2. romeli Tanmimdevroba warmoadgens sworad eleqt a. pH gradientis Seqmna protonebis gadatumbviT
ronebis nakads fotosinTezis dros? Tilakoidis membranis meore mxares.
a. NADPH O2 CO 2; b. bageebSi naxSirbadis fiqsacia.
233
g. NADP+-is molekulebis aRdgena.
d. qlorofilis molekulebidan eleqtronebis mo-
mecnieruli kvleva
cileba.
e. ATP-is sinTezi.
qvemoT, diagramaze, warmodgenilia eqsperimenti
8. am debulebaTagan, romeli ganasxvavebs sworad eleq
izolirebul qloroplastebze. qloroplastebi jer
tronebis ciklur da araciklur nakads erTmaneTis-
mJava xsnarSi, pH 4-ze moaTavses. mas Semdeg rac Tila-
gan?
koidis RruSi pH-ma 4-s miaRwia, qloroplastebi fuZe
a. eleqtronebis mxolod aracikluri nakadi war-
xsnarSi, pH 8-ze gadaitanes. Semdeg qloroplatebma sib-
moqnis ATP-s.
neleSi ATP warmoqmnes. axeniT es Sedegi.
b. garda ATP-isa, eleqtronebis cikluri nakadi
warmoqmnis agreTve O2-s da NADPH-s.
g. mxolod eleqtronebis cikluri nakadi axdens
sinaTlis utilizacias 700 nm-ze.
d. qemiosmosi unikaluria eleqtronebis ara- pH 7 pH 4
cikluri nakadisTvis.
e. mxolod eleqtronebis ciklur nakads SeuZlia pH 4 pH 8
moqmedeba fotosistema II-is ararsebobisas.
9. am debulebebidan, romeli maTgani ganasxvavebs swo- ATP
rad autotrofebs heterotrofebisgan?
a. mxolod hterotrofebi saWiroeben qimiur na
erTebs garemodan.
b. ujreduli sunTqva unikaluria heterotrofebi-
sTvis. mecniereba, teqnologia
g. mxolod htereotrofebs aqvT mitoqonriebi. da sazogadoeba
d. mxolod autotrofebs, magram ara heterotro-
febs, SeuZliaT Tavis gamokveba, CO 2-iT dawye-
buli da sxva araorganuli sakvebi elementebiT
CO 2 atmosferoSi siTbos akavebs da haers aTbobs,
damTavrebuli.
zustad ise, rogorc amas sufTa mina akeTebs saTburSi.
10. CamonaTvalidan romeli ar mimdinareobs kalvinis
mecnierulad dasabuTebulia, rom CO2, romelic haers
ciklSi?
SeSisa da namarxi sawvavis dawviT emateba, temperatu-
a. naxSirbadis fiqsacia.
ris globalur awevazea pasuxismgebeli. gamoTvlilia,
b. NADPH-is daJangva. rom mTeli fotosinTezis 20%-ze meti tenian tropikul
g. Jangbadis gamoyofa. tyeebze modis. rogorc Cans, gonivruli iqneboda gve-
d. CO 2-is aqceptoris aRdgena. fiqra, rom teniani tropikuli tyeebi globalur daT-
e. A TP-is STanTqma. bobas didi raodenobiT CO 2-is STanTqmiT Seamcirebda,
magram axla, bevr eqsperti miiCnevs, rom globaluri
daTbobis SemcirebaSi tenian tropikul tyeebs mcire wv-
evoluciuri kavSiri lili miuZRviT, anu faqtiurad ar monawileoben. ratom
unda iyos ase? (miniSneba: ra mosdis sakvebs, romelsac
teniani tropikuli tyeebi warmoqmnis, rodesac mas
fotosunTqvas SeuZlia mniSvnelovnad, daaxloebiT cxovelebi Wamen an rodesac xe kvdeba?)
50%-iT, Seamciros sois fotosinTezis gamosavali. ro-
gor fiqrobT, sois velur monaTesave formebSi es cifri
ufro maRali iqneba Tu ufro dabali? ratom?
234
11
u j r e d u l i k o munikacia
S S s uraTi 11.1 sasignalo gzis fermantTan
(mewamuli) dakavSirevuli viagra (mraval-
feriani).
m
davad imisa, warmoiSobian isini sxva ujredebidan, Tu
ogzaurs fexi ucurdeba da ecema cicabo xevSi, da- fizikuri garemocvis cvlilebebiT, rogoricaa sina-
cemisas izianebs fexs. tragedia acilebulia, roca mas Tle, Sexeba, sxvadasxva formisaa. Tumca, ujredebi erT-
SeuZlia telefonis amoReba da darekva. mobiluri tele- maneTTan kavSirebs mainc ufro xSirad, qimiuri signale-
foni, interneti, eleqtronuli fosta, dauyovneblivi biT amyareben. am TavSi, Cven yuradrebas gavamaxvilebT
Setyobinebebi _ aravis SeuZlia komunikaciis mniSvn- im mTavar meqanizmebze, romelTa saSualebiTac ujre-
elobis uaryofa Cvens cxovrebaSi. komunikaciis roli debi iReben, amuSaveben da pasuxoben sxva ujredebidan
aseve kritikulia sicocxlisTvis ujredul donezec. miRebul signalebs.
ujred-ujreduli urTierToba absoluturad aucile-
11.1
belia mravalujrediani organizmebisTvis, iqnebian es
adamianebi, Tu muxis xeebi. mravalujredian organizmeb-
koncefcia
Si trilionobiT ujredi unda daukavSirdes erTmaneTs
sakuTari aqtivobis iseTi koordinaciisTvis, rom orga-
nizms ganayofierebuli kvercxidan ganviTarebis, Semdeg garegni signalebi ujredSi
gadarCenis, da Tavis mxriv, isev gamravlebis saSualeba
mieces. ujredSorisi urTierTobebi aseve mniSvnelova- gardaiqmneba pasuxebad
nia mravali erTujrediani organizmisTvisac. ujredebs
Soris arsebuli urTierTobebis qseli SeiZleba gacile-
ras eubneba `molaparake~ ujredi `msmenel~ ujreds
biT ufro rTuli iyos, vidre msoflio sainformacio
da rogor pasuxobs ukanaskneli Setyobinebaze? modiT,
eleqtronuli qselia.
235
am sakiTxebis ganxilva daviwyoT pirvel rigSi mikroor- sxva ujreduli cvlilebebic. Sedegi ki aris ori sapir-
ganizmebs Soris urTierTobebis gacnobiT. ispiro tipis ujredis Serwyma, an Sewyvileba. axali a /
a ujredi Seicavs orive sawyisi ujredis yvela gens, ge-
netikuri resursebis kombinacias, romelic upirateso-
ujreduli sasignalo sistemebis
bas aniWebs Semdgomi gayofebis Sedegad warmoqmnil maT
evolucia STamomavlebs.
ujredTa `saubris~ erT-erTi Tema aris sqesobrivi safuaris ujredis zedapirze Sesawyvilebeli sig-
urTierToba yovel SemTxvevaSi, safuarisTvis Sacha- nali rogor icvleba an transducirdeba (gardaiqmneba)
romyces cerevisiae, romelsac adamianebi saukuneebis iseT formaSi, romelic iwvevs Sewyvilebis ujredul
manZilze puris, Rvinisa da ludis dasamzadeblad iyene- pasuxs? procesi, romlis Sedegadac ujredis zedapir-
ben. mecnierebma Seiswavles, rom am safuaris ujredebi ze signali gardaiqmneba specialur ujredul pasuxad,
TavianT wyvilebs Seicnoben qimiuri signalebiT. arse- warmoadgens safexurebis serias, romelsac signalis
bobs ori sqesi, an mewyvilis tipi, romelTac ewodebaT gadacemis gza ewodeba. mravali aseTi gza farTod aris
a da a (suraTi 11.2). a tipis mewyvilis ujredebi gamo- Seswavlili rogorc safuarebSi, aseve cxovelur ujre-
yofen qimiur signals, romelsac ewodeba a faqtori. mas debSi. sakvirvelia, magram signalis gadacemis moleku-
SeuZlia, daukavSirdes mezobeli a ujredis specialur luri detalebi saocrad msgavsia safuarebsa da Zu-
receptorul cilas. amavdroulad, a ujredebi gamo- ZumwovrebSi, TviT organizmTa am ori jgufis saerTo
yofen a faqtors, romelic ukavSirdeba a ujredebze winaparSic, romelic miliardi wlis win cxovrobda. es
arsebul receptorebs. faqtobrivad, ujredSi Sesv- msgavseba da aseve baqteriebisa da mcenareebis sasig-
lis gareSe, ori mewyvile faqtori aiZulebs ujredebs, nalo sistemebs Soris axlaxan gamovlenili msgavsebani
gamoizardon erTmaneTis mimarTulebiT da gamoiwvion amtkiceben, rom dRes gamoyenebuli ujreduli sasigna-
lo meqanizmebis adreuli variantebi bevrad ufro adre
a faqtori ganviTarda, vidre pirveli mravalujrediani arsebebi
Sewyvilebis receptori
faqtorebis gamoCndebodnen dedamiwaze. mecnierebi fiqroben, rom
mimocvla. sasignalo meqanizmebi pirvelad ganviTarda uZveles
yoveli prokariotebsa da erTujredian eukariotebSi da Semdeg
tipis ujredi
gamoyofs adaptirda maTi mravalujrediani STamomavlebis mier
Sewyvilebis gamosayeneblad.
faqtors,
romelic
meore tipis a faqtori adgilobrivi da distanciuri
ujredis
receptors
safuaris ujredi,
Sewyvilebadi a tipi
safuaris ujredi,
Sewyvilebadi a tipi
sasignalo gzebi
ukavSirdeba.
safuaris ujredebis msgavsad, ujredebi mravalu-
jredian organizmebSi Cveulebriv urTierToben qimi-
Sewyvileba. uri Suamavlebis meSveobiT, romlebic gamiznulia im
receptorebTan
ujredebisTvis, romlebic SesaZloa iyvnen erTmaneTis
faqtorebis daka-
vSireba ujredSi momijnave, an kidev ara. ujredebs komunikacia SeuZliaT
iwvevs cvlilebebs, uSualo kontaqtiT, rogorc es vnaxeT me-6 da me-7 Taveb-
romelic maT Serw- Si. rogorc cxovelebs, ise mcenareebs aqvT ujredis da-
ymas ganapirobebs.
makavSireblebi, romlebic maTi mdebareobis adgilebSi
mezobeli ujredebis citoplazmas uSualod akavSire-
ben erTmaneTTan (suraTi 11.3 a). aseT SemTxvevebSi ci-
axali a/ a ujredi.
Serwymis Sedegad miRebuli tozolSi gaxsnil sasignalo nivTierebebs Tavisuflad
ujredis birTvi Seicavs SeuZliaT momijnave ujredebs Soris gadasvla. garda
a da a ujredebis yvela amisa, cxovelur ujredebs komunikacia SeuZliaT ujre-
gens.
dis membranasTan dakavSirebul, zedapirul molekulebs
Soris uSualo kontaqtiT (suraTi 11.3 b). aseTi saxiT
signalis gadacema, romelsac ujred-ujredul Secno-
bas uwodeben, mniSvnelovania iseTi procesebisTvis, ro-
SS suraTi 11.2 safuaris Sewyvilebad ujredebs Soris komuni- goricaa embrionuli ganviTareba da imunuri pasuxi.
kacia. Saccharomyces cerevisiae- s ujredebi qimiur sasig-
nalo gzas iyeneben sawinaaRmdego Sesawyvilebeli ujredis mraval sxva SemTxvevaSi, Suamavali molekulebi ga
tipis gamosacnobad da Sewyvilebis procesis dasawyebad. ori moiyofian sasignalo ujredebidan. zogi maTgani mxolod
Sewyvilebadi tipi da maTi Sesabamisi signalebi, an Sewyvilebis mcire manZilze mogzaurobs, rogorebicaa adgilobrivi
faqtorebi iwodebian rogorc a da a . regulatorebis moqmedeba mezobel ujredebze. cxove-
236
plazmuri membrana isini mogzauroben sxeulis sxvadasxva nawilSi arsebuli
samizne ujredebisken (suraTi 11.4 g). mcenareTa hor-
monebi (xSirad uwodeben zrdis regulatorebs) zogjer
mogzauroben ZarRvebSi, magram ufro xSirad TavianT
samizneebs aRweven ujredebis gavliT moZraobiT (ixileT
39-e Tavi), an kidev haerSi difuziiT, rogorc airi. hor-
monebs axasiaTebs mravalferovneba molekulis zomisa
cxovelur ujredebs Soris plazmodesma mcenareul da tipis mixedviT, rogorc es xdeba adgilobriv regula-
gadakavSireba. ujredebs Soris. torebSi. magaliTisTvis mcenareuli hormoni _ eTileni,
a. ujredebis dakavSireba. rogorc cxovelebs ise mcenareebs axasiaTebT airi, romelic aCqarebs xilis damwifebasa da xels uwyobs
ujreduli SeerTeba (kavSirebi), romlebic molekulebs saSualebas aZ-
leven, advilad imoZraon mosazRvre ujredebs Soris, plazmuri membra- zrdis regulacias, aris mxolod 6 atomisgan Semdgari
nis gadakveTis gareSe. naxSirwyalbadi (C2H4), romelsac SeuZlia ujredis ke-
delSi gasvla. amis sapirispirod, ZuZumwovarTa hormoni
_ insulini, romelic aregulirebs Saqris koncentra-
cias sisxlSi, aris aTasobiT atomisgan Semdgari cila.
nervuli sistemis meSveobiT signalis gadacema aseve
SeiZleba iqnas miCneuli signalis distanciuri gadacemis
tipad. eleqtruli signali mogzaurobs nervuli ujredis
sigrZeze da Semdeg gardaiqmneba isev qimiur signalad,
romelic gadakveTs sinafss meore nervuli ujredisken,
Ub. ujred-ujreduli Secnoba. or cxovelur ujreds urTierToba Seu-
Zlia maT zedapirebze amoweul molekulebs Soris urTierTmoqmedebiT. sadac igi kvlav eleqtrul signalad gardaiqmneba. am
SemTxvevaSi, nervul signals mogzauroba SeuZlia mTeli
rigi nervuli ujredebis gaswvriv. radgan zogierTi ner-
SS suraTi 11.3 ujredebs Soris uSualo kontaqtiT
urTierToba. vuli ujredi sakmaod grZelia, nervul signals SeuZlia
did manZilze swrafad mogzauroba, magaliTad, Tqveni
tvinidan fexis ceramde. am tipis distanciuri sasignalo
luri lokaluri regulatorebis erTi klasi _ zrdis
gza detalutad iqneba ganxiluli 48-e TavSi.
faqtorebi, warmoadgens naerTebs, romlebic axlomax-
ra xdeba mas Semdeg, rac ujredi signals miiRebs?
lo arsebul samizne ujredebs zrdisa da gamravlebis
signali Secnobil unda iqnas specifiuri receptoruli
stimuls aZleven. erTdroulad mraval ujreds SeuZlia
molekulis mier da informacia, romelsac signali flobs,
miiRos da pasuxi gasces axlomaxlo myofi erTi moleku-
unda Seicvalos sxva formiT unda transducirdes uj
lis mier producirebul zrdis faqtoris molekulebs.
redis SigniT manamde, vidre ujredi SeZlebs pasuxis
cxovelebSi, am tipis adgilobrivi signalis gadacemas
gacemas. am Tavis darCenil nawilSi ganxiluli iqneba es
uwodeben signalis parakrinul gadacemas (suraTi 11.4).
procesi, pirvel rigSi ,cxoveluri ujredebisTvis.
Lsignalis lokaluri gadacemis meore, ufro special-
izebul tips, romelsac sinafsur gadacemas uwodeben,
adgili aqvs cxovelTa nervul sistemaSi. nervuli ujre- signalis gadacemis sami stadia:
dis gaswvriv eleqtruli signali iwvevs qimiuri signalis, mokle mimoxilva
neirotransmiteruli molekulis formiT sekrecias. igi
arsebul Sexedulebas imis Sesaxeb, Tu rogor moq-
difuzias ganicdis sinafsSi, patara sivrceSi, romelic
medebs qimiuri Suamavali sasignalo gzis meSveobiT, Ta
arsebobs nervul ujredsa da mis samizne ujreds (xSirad
visi fesvebi aqvs earl v. saterlendis pionerul naSromSi,
meore nervuli ujredi) Soris. neirotransmiteri iwvevs
romelmac 1971 wels nobelis premia miiRo. saterlendma
samizne ujredis stimulacias (suraTi 11.4 b).
da misma kolegebma vanderbiltis universitetidan gamoi-
mcenareebSi signalis adgilobrivi gadacema kargad
kvlies, Tu rogor astimulirebs samarago polidsqari-
ar aris Seswavlili. ujredis kedlis arsebobis gamo,
dis, glikogenis daSlas RviZlsa da kunTovan ujredebSi
mcenareebma unda gamoiyenon cxovelebSi arsebuli lo-
cxoveluri hormoni epinefrini. glikogenis daSlis Sede-
kalurad moqmedi meqanizmebisgan gansxvavebuli meqa-
gad gamoiyofa Saqari glukozo-1-fosfati, romelsac
nizmebi.
ujredi gardaqmnis glukozo-6-fosfatad. SemdegSi,
rogorc cxovelebi, ise mcenareebi signalebis grZel
ujreds (magaliTad, RviZlis ujredi) SeuZlia am naerTis,
manZilze gadacemisaTvis iyeneben qimiur naerTebs,
glikolizis adreuli gardamavali produqtis gamoyeneba
romelTac hormonebs uwodeben. cxovelebSi hormonul
energiis produqciisTvis. alternatiulad, naerTs Sesa-
sasignalo gzaSi, romelsac aseve uwodeben endokrinul
Zloa CamoSordes fosfati da RviZlis ujredidan sisxlSi
sasignalo gzas, specialuri ujredebi hormonis moleku-
gamoTavisufldes rogorc glukoza, romelsac SeuZlia
lebs gamoyofen sisxlZarRvebSi, romelTa saSualebiTac
237
adgiobrivi signalis gadacema distanciuri signalis gadacema
endokrinuli sisxlZarRvi
nervuli ujredis
samizne ujredi gaswvriv arse- ujredi
buli eleqtruli
signali iwvevs
neirotransmiter-
is gamoyofas
(a) siganlis parakrinuli gadacema. signa- (b) signalis sinafsuri gadacema. nervuli
lis gamomyofi ujredi moqmedebs mezobel ujredi neirotransmiterul molekulebs
samizne ujredebze, lokaluri regulato- gamoyofs sinafsSi da samizne ujredis
ris molekulebis (magaliTisTvis, zrdis stimulirebas axdens.
(g) hormonuli signalis gadacema.
faqtori) gamoyofiT ujredSoris siTxeSi.
specialuri endokrinuli ujredebi
gamoyofen hormonebs sxeulis siTxeebSi,
xSirad sisxlSi. hormonebs faqtiurad Seu-
SS suraTi 11.4 adgilobrivi da distanciuri ujreduli urTierToba cxove-
lebSi. rogorc adgilobrivi, ise distanciuri signalis gadacemisas, mxolod ZliaT miswvdnen sxeulis yvela ujreds.
specifikuri samizne ujredebi Seicnoben da pasuxoben mocemul qimiur signals.
ujredebis sawvaviT momarageba mTel sxeulSi.Aase, epine- eba ujredis zedapirze, an ujredis SigniT arsebul re-
frinis, romelic Tirkmelzeda jirkvlidan gamoTavisu- ceptorul cilas.
fldeba fizikuri an fsiqikuri stresis dros, erT-erTi
transduqcia. sasignalo molekulis dakavSireba
efeqtiaris sawvavis maragis mobilizacia.
transduqciis procesis inicirebiT, receptorul cilas
saterlendis samecniero jgufma aRmoaCina, rom epi
garkveulwilad cvlis. transduqciis safexuri signals
nefrini glikogenis daSlas astimulirebs citozoluri
gardaqmnis iseT formaSi, romelsac SeuZlia gamoavlinos
fermentis, glikogenfosforilazas raRacnairad gaaq-
specifiuri ujreduli pasuxi. saterlendis sistemaSi,
tivebiT. miuxedavad amisa, rodesac epinefrini daamates
epinefrinis dakavSireba RviZlis ujredebis plazmuri
cdis sinjaraSi, romelic Seicavda fermentsa da mis
membranis receptorul cilasTan, iwvevs glikogenfos-
substrat glikogens, aranairi daxleCa ar momxdara.
forilazas gaaqtivebas. zogjer transduqcia mimdin-
epinefrins glikogenfosforilazas gaaqtiveba mxolod
areobs erT safexurad, magram ufro xSirad saWiroebs
maSin SeuZlia, roca hormons amateben sxnars, romelic
cvlilebaTa Tanamimdevrobas sxvadasxva molekulebis
intaqtur (dauzianebel) ujredebs Seicavs. am Sedegebma
seriebSi signalis transduqciis gza. xSirad am gzaSi
saterlends ori ram auwyes: pirveli, epinefrini uSua-
molekulebs uwodeben gadamcem molekulebs.
lod ar urTierTqmedebs glikogenis damxleC ferment-
Tan; Sualeduri safexuri an safexurTa seria unda mim- pasuxi. ujredis signalis gadacemis mesame safex-
dinareobdes ujredis SigniT. meore ki is, rom plazmuri urze, gardaqmnili signali sabolood iwvevs specifiur
membrana raRacnairad CarTulia epinefrinis signalis ujredul pasuxs. pasuxi SesaZloa iyos TiTqmis nebism-
gadacemaSi. ieri ujreduli aqtivoba rogoricaa fermentiT katal-
saterlendi Tavis adreul SromaSi varaudobda, rom izi (magaliTad, glikogenfosforilaza), citoConCxis
ujreduli saubris mimReb nawilze mimdinare procesi gadawyoba, an kidev specifiuri genebis gaaqtiveba birT-
SeiZleba sam safexurad daiyos: miReba, transduqcia da vSi. Uujredis sasignalo gzebi imas uzrunvelyofs, rom
pasuxi (suraTi 11.5). zemoCamoTvlilis msgavsi kritikuli aqtivoba mimdi-
nareobdes Sesaferis ujredebSi, Sesaferis drosa da
miReba. miReba aris samizne ujredis mier ujred-
organizmis sxva ujredebTan zust koordinaciaSi. Cven
gare sivrcidan momavali sasignalo molekulis aRqma.
axla ufro detalurad ganvixilavT ujredis sasignalo
Qqimiuri signali `vlindeba~ maSin, rodesac is ukavSird-
gzebis meqanizmebs.
238
ujredgare siTxe citoplazma
plazmuri membrana
receptori
ujreduli
pasuxis
gaaqtiveba
sasignalo
molekula
SS suraTi 11.5 ujredis sasignalo gzis mimoxilva. miiRebs ra ujredi signals, ujredis sasignalo gza SeiZleba sam stadi-
ad daiyos: signalis aRqma (miReba), signalis transduqcia da ujreduli pasuxi. roca aRqma mimdinareobs plazmur membranaze,
rogorc aq aris naCvenebi, transduqciis stadia Cveulebriv mravalsafexuriani parocesia, misi TiToeuli molekula iwvevs
momdevnos cvlilebas. gzis saboloo molekula rTavs ujredis pasuxs. es sami stadia axsnilia teqstSi.
11.1
mewyvile a-ujredebs. Mmsgavsadve, miuxedavad imisa rom
koncefcia testi epinefini mravali saxis ujredze moqmedebs, roca is
sisxlSi cirkulirebs, mxolod garkveuli samizne ujre-
debi aRiqvamen mas da reagireben mis moqmedebaze. samizne
1. axseniT Tu rogor uzrunvelyofen nervuli ujredis zedapirze, an kidev mis SigniT arsebuli recep-
ujredebi lokaluri da grZel-manZiliani sig- toruli cila saSualebas aZlevs ujreds, `moisminos~
nalebis gdacemas. signali da pasuxi gasces mas. sasignalo molekula for-
2. rodesac epinefrini ereva cdis sinjaraSi ar- mis mixedviT komplementaluria receptoris specifi-
sebul glikogenfosforilazasa da glikogens, uri saitisa da gasaRebisa da klitis msgavsad emagreba,
warmoiqmneba glukozo-1-fosfati? ratom? an kidev substratisa da fermentis katalituri saitisa.
sasignalo molekula ligandis msgavsad iqceva. ligan-
di aris termini molekulisTvis, romelic specifiurad
ukavSirdeba meore molekulas. ligandis dakavSireba,
Cveulebriv iwvevs receptoruli cilis daqvemdebare-
239
ujredSida receptorebi hormoni ujredSorisi
(testosteroni) siTxe steroiduli hor-
ujredSida receptoruli cilebi nanaxia samizne
moni testosteri-
ujredis citoplazmaSi, an kidev birTvSi. aseTi re- ni gadis plazmur
ceptoris misaRwevad, qimiuri Suamavali gadalaxavs membranas.
samizne ujredis plazmur membranas. mraval mniSvnelo-
van sasignalo molekulas SeuZlia amis gakeTeba, radgan plazmuri
membrana testosteroni
isini sakmarisad hidrofoburebi arian, an sakmarisad
receptoruli ukavSirdeba re-
patarebi, raTa gadalaxon membranis fosfolipiduri cila ceptorul cilas
Sida nawili. aseT hidrofobur qimiur mesenjerebs war- citoplazmaSi da
moadgenen cxovelTa steroiduli da Tiroiduli hor- hormon-recepto- aaqtivebs mas.
monebi. sxva saxis qimiur signals, romelsac ujredSida ruli kompleqsi
receptorebi aqvs, warmoadgens azotis oqsidi (NO), airi.
misi Zalian patara molekula advilad Zvreba membranis
fosfolipidebs Soris. hormon-recep-
testosteronis moqmedeba steroiduli hormonebis toruli kompleq-
nimuSs warmoadgens. saTeslis ujredebis mier sekreti si Sedis birTvSi
da ukavSirdeba
rebuli hormoni mogzaurobs sisxlis meSveobiT da aR-
specifikur genebs.
wevs mTeli organizmis sxvadasxva ujredebamde. samizne dnm
ujrdebis citoplazmaSi, anu mxolod im ujredebSi rom-
lebic testosteronis Sesabamis receptorul cilebs mdnm dakavSirebuli
cila astimuli-
Seicaven, hormoni ukavSirdeba receptorul cilas da
rebs genebis tran-
aaqtivebs mas (suraTi 11.6). hormondakavSirebuli cila- skrifcias mrnm-Si.
receptoris aqtiuri forma aRwevs birTvSi da moqmedebs
specifiur genebze, romlebic akontroleben mamrobiTi birTvi axali cila
sqesis niSan-Tvisebebs. mrnm translird-
rogor rTavs hormon-receptoris gaaqtivebuli kom eba specifikur
pleqsi genebs? gaixseneT, rom ujredis dnm-Si genebis cilad.
citoplazma
funqciis realizeba xdeba transkripciiTa da sainfor-
macio (mesenjeruli) rmn-is (mrnm) sinTeziT, romelic
tovebs birTvs da specifiur cilad translirdeba ci- S S suraTi 11.6 s
teroiduli hormonis urTierTqmedeba
toplazmaSi arsebul ribosomebze. (ixileT suraTi 5.25). ujredSida receptorTan.
specialuri cilebi, romelTac transkripciis faqtorebi
ewodeba, akontroleben, Tu romeli genebis CarTva unda
moxdes, rac imas niSnavs, rom romeli genis transkripcia plazmuri membranis receptorebi
unda moxdes mrnm-ad garkveul ujredSi, garkveul dros.
wyalSi xsnadi sasignalo molekulebis umetesoba
testosteronis receptori rodesac aqtivdeba, moq-
ukavSirdeba ujredis plazmur membranaSi Camjdar ci-
medebs rogorc transkripciis faqtori, romelic rTavs
la-receptoris specifiur saits. roca aseTi tipis re
specifiur genebs.
ceptorebs specifiuri ligandi ukavSirdeba, isini for
transkripciis faqtoris msgavsad moqmedebiT, TviT
mis cvlilebiT an agregaciiT ujredgare sivrcidan
testosteronis receptori axdens signalis srul trans-
informacias gadaitanen ujredis SigniT.Cven SegviZlia
duqcias. ujredSida receptorebis umetesi nawili aseve
vnaxoT, Tu rogor muSaoben membranuli receptorebi sa
moqmedebs, miuxedavad imisa, rom mravali maTgani birTvSi
mi ZiriTadi tipis ganxilviT, esenia: G-cilasTan dakavSire-
arsebobs jer kidev manamde, sanam signali miaRwevs (mag-
buli receptorebi, Tirozinkinazuli receptorebi da
aliTs warmoadgens Tiroiduli hormonis receptori).
ionuri arxis receptorebi. es receptorebi ganxiluli
sainteresoa, rom am ujredSida receptoruli cilebis
da ilustrirebulia momdevno sam gverdze suraT 11.7-ze.
umetesoba struqturulad erTnairia, rac maT evolu-
gTxovT, jer es suraTi SeiswavloT da Semdeg gaagrZeloT
ciur naTesaobaze migvaniSnebs. hormonebs, romelTa re-
momdevno teqstis ganxilva.
ceptorebic ujredis SigniTaa moTavsebuli, Cven ufro
axlos gavecnobiT 45-e TavSi.
240
11.2
dis doneze mimdinare yvela saxis regulaciis gamaer-
koncefcia testi Tianebeli sakiTxi.
gaiTvaliswineT, rom sawyisi sasignalo molekula
fizikurad ar gadaadgildeba sasignalo gzis gaswvriv,
1. nervis zrdis faqtori (NGF) aris wyalSi xsnadi sa- umetes SemTxvevebSi, igi ujredamdec ki arasdros aRw-
signalo molekula. aqedan gamomdinare, Segi- evs. rodesac Cven vambobT, rom signali gadaicema sasig-
ZliaT ivaraudoT NGF-is receptori ujredis Sig- nalo gzis gaswvriv, Cven vgulisxmobT, rom garkveuli
niT, Tu plazmur membranaSia lokalizebuli? informacia gadaicema. Yyovel safexurze signali gar-
ratom? daiqmneba sxvadasxva formaSi, Cveulebriv, es cilis kon-
SemoTavazebuli pasuxebisaTvis ixileT danarTi A. formaciis cvlilebiT gamoixateba. Zalian xSirad kon-
formaciuli cvlileba gamowveulia fosforilirebiT.
241
suraTi 11.7
membranuli receptorebis Seswavla
G-cilasTan dakavSirebuli receptorebi
signalis dakavSirebis
saiti
G-cilasTan dakavSire-
sasignalo araaqtiuri
buli receptori plazmuri membrana
gaaqtivebuli molekula fermenti
receptori
GDPGDP
citoplazma G-cila (araaqtiuri) fermenti
GDP GDPGTP
membranis citoplazmur mxareze Tavisuflad mimagrebuli G-cila moqmedebs rodesac Sesabamisi sasignalo molekula ukavSirdeba receptors
rogorc molekuluri CamrTveli, romelic an CarTulia, an kidev gamorTuli, ujredgare mxareze, receptori aqtivdeba da formas icvlis, misi
imisda mixedviT, guaninis ori nukleotididan, romeli aris masTan mimagre- citoplazmuri mxare Semdeg ukavSirdeba araaqtiur G-cilas da
buli, gdf Tu gtf. swored, amis gamo hqviaGG-cila. (gtf an guanin trifosfati iwvevs gdf-is gtf-iT Secvlas. es G-cilas aaqtivebs.
atf-is msgavsia). roca gdf dakavSirebulia G-cilasTan, rogorc zemoT aris
naCvenebi,GG-cila araaqtiuria. receptori da G-cila erTad muSaoben meore
cilasTan urTierTobisTvis, xSirad fermentTan.
gaaqtivebuli
fermenti
GTP
GTP
P1
ujreduli pasuxi
gaaqtivebuli G-cila receptoridan disocirdeba da membranis gaswvriv cvlilebebi fermentsa da G-cilaSi mxolod droebiTia, radganac G-
difuzirdeba, Semdeg ukavSirdeba ferments da cvlis mis aqtivobas. roca cila aseve moqmedebs rogorc gtf-azuri fermenti da masTan dakavSire-
fermenti gaaqtivdeba, mas SeuZlia ujredis pasuxis ganmapirobebeli gzis buli gtf-is hidrolizs axdens gdf-ad. axla isev araaqtiuri G-cila
momdevno safexuris CarTva. tovebs ferments, romelic Tavis mxriv, sawyis mdgomareobas ubrundeba.
G-cila axla mzad aris isev gamosayeneblad.G-cilis gtf-azuri funq-
242 cia mimocvlis gzis swrafad Sewyvetis saSualebas iZleva im SemTxvevaSi,
roca sasignalo molekula aRar aris warmodgenili.
Tirozinkinazuli receptorebi
Tirozinkinazul receptorebs SeuZlia erTze meti sasignalo erT Tirozinkinazul receptoris kompleqss SeuZlia gaaaqtivos
gzis CarTva myisve da ujreds exmarebian zrdisa da gamravlebis proce- aTi an meti gansxvavebuli gadamcemi gza da ujreduli pasuxi. erTi li-
sebis mravali aspeqtis regulaciasa da koordinaciaSi. am receptorTa gandis dakavSirebiT mravali gzis CarTvis unari aris arsebiTi gansx-
klasi aris plazmuri membranis receptorebis erT-erTi ZiriTadi vaveba Tirozinkinazul da G-cilasTan dakavSirebul receptorebs So-
klasi, romlebic fermentuli aqtivobiT xasiaTdebian. kinaza aris ris. Aaranormuli Tirozinkinazuli receptorebi, romlebic sasignalo
fermenti, romelic fosfatis jgufebis gadatanas axdens. receptoris molekulis ararsebobis drosac ki funqcionireben, monawileobas Re-
citoplazmuri nawili moqmedebs rogorc Tirozinkinaza, fermenti, buloben zogierTi tipis kibos ganviTarebaSi.
romelsac fosfatis jgufi atf-dan gadaaqvs substratis molekulis
aminomJava Tirozinze. ase rom, Tirozinkinazuli receptorebi, mem-
branuli receptorebia, romlebic fosfats amagreben Tirozinebze.
sasignalo signalis
molekula dakavSirebis
saiti
sasignalo
a spirali molekula
membranaSi
Tirozinebi
Tyr Tyr
Tyr Tyr Tyr
Tyr
Tyr Tyr
Tyr Tyr Tyr
Tyr
Tyr Tyr Tyr Tyr Tyr
Tyr
Tirozinkinazuli
receptoruli cilebi dimeri
citoplazma (araaqtiuri monomerebi)
mraval Tirozinkinazul receptors aqvs aq warmodgenili struqtura. sa- sasignalo molekulis (rogoricaa zrdis faqtori) dakavSireba
signalo molekulis dakavSirebamde, receptorebi arseboben rogorc in- iwvevs ori receptoruli polipeptidis erTmaneTTan mWidrod
dividualuri polipeptidebi. YyuradReba miaqcieT, rom TiToeul maTgans dakavSirebas da warmoqmnian dimers (dimerizacia).
aqvs ujredgare signalis dakavSirebis saiti, membranis gamWoli a spirali
da mravali Tirozinis Semcveli ujredSida bolo.
gaaqtivebuli
gadamcemi
molekulebi
ujreduli pasuxi 1
P Tyr Tyr P
Tyr Tyr P Tyr Tyr P
Tyr P Tyr Tyr P
Tyr P Tyr Tyr P ujreduli pasuxi 2
Tyr P Tyr P Tyr Tyr P
Tyr Tyr P
6 ATP 6 ADP
dimerizacia aaqtivebs TiToeuli polipeptidis Tirozinkinazul regions; axla, radgan receptoruli cila srulad gaaqtivebulia, igi Seicnoba
TiToeuli Tirozinkinaza atf-is molekulidan fosfats amatebs meore specifikuri gadamtani cilis mier ujredis SigniT. yoveli aseTi cila uka-
polipeptidis kudis Tirozinze. vSirdeba specifikur fosforilirebul Tirozins da gamowveuli 243struq-
turuli cvlileba aaqtivebs dakavSirebul cilas. yoveli dakavSirebuli
cila iwyebs transduqciis gzas, romelic ujreduli pasuxisken midis.
hqondes asobiT sxvadasxva tipis proteinkinaza,
suraTi 11.7 (gagrZeleba) romelTaganac TiToeuli sxvadasxva substratuli
cilis specifikuria. erTad, SesaZloa isini ujredSi
ionuri arxis receptorebi
aregulireben ufro didi raodenobis, aTasobiT ci-
las. maT Sorisaa im cilebis umetesoba, romlebic
ligand-daWiSkruli ionuri arxi aris membranuli receptoris
tipi, romlis garkveul nawils WiSkrismagvari moqmedeba SeuZlia, Tavis mxriv, ujredis reproduqcias aregulire-
roca receptori formas icvlis. rodesac sasignalo molekula ben. aseTi tipis kinazebis uzomo aqtivobas SeuZlia
ukavSirdeba receptorul cilas rogorc ligandi, WiSkari iReba an gamoiwvios ujredis ukontrolo zrda da monawil-
iketeba, rac Na+ -is an Ca2+-is msgavsi specifikuri ionebis nakadis eoba miiRos kibos ganviTarebaSi.
receptorSi arsebuli arxis saSualebiT gatarebis an dablokvis sa-
Ffosforilirebis kaskadSi aseve mniSvnelovania
Sualebas iZleva. Cvens mier ganxiluli sxva receptorebis msgavsad,
es cilebi ligands ikavSireben maTi ujredgare mxaris specifikur protein fosfatazebic, fermentebi, romlebic ci-
saitze. lebs advilad aSoreben fosfatis jgufebs, am pro-
cess defosforilireba ewodeba. proteinkinazebis
defosforilirebiT da amgvarad, maTi inaqtivire-
sasignalo
1. aq naCvenebia ligand-daWiSk- molekula WiSkari biT, fosfatazebi uzrunvelyofen sasignalo gzis
ruli ionuri arxis recep- daketilia ionebi gamosarTvel meqanizmis im SemTxvevisTvis, rodesac
(ligandi)
tori, romelSic WiSkari sawyisi signali aRar arsebobs. fosfatazebi aseve
daketili rCeba manam, sanam proteinkinazebis kvlav gamoyenebis saSualebas iZle-
ligandi dakavSirebulia
vian da amiT ujreds saSualebas aZleven, ujredgare
receptorTan.
signals isev upasuxos. nebismier SemTxvevaSi, fosfo-
rilirebiT regulirebadi cilis aqtivoba damokide-
ligand- plazmuri
membrana
bulia kinazas aqtiur molekulebsa da aqtiur fosfa-
daWiSkruli
ionuri arxis tazas molekulebs Soris arsebul balansze ujredSi.
receptori fosforilireba/defosforilirebis sistema ujred-
Si moqmedebs rogorc molekuluri CamrTveli, ro-
melic saWiroebisamebr aqtivobas an CarTavs, an gam-
2. roca ligandi ukavSirdeba orTavs.
WiSkari Riaa
receptors da WiSkari iReba,
specifikur ionebs SeuZli-
aT imoZraon arxis gavliT mcire molekulebi da ionebi, rogorc
da swrafad Secvalon
garkveuli ionebis koncen- meoradi Suamavlebi
tracia ujredis SigniT. am
sasignalo gzis yvela molekula ar aris cila.
cvlilebam SeiZleba uSua-
lod imoqmedos ujredis mravali sasignalo gza aseve moicavs mcire, ara-
aqtiobaze garkveuli gziT. cilovan, wyalSi xsnad molekulebs, an airebs,
ujre- romelTac meorad mesenjerebs uwodeben (ujred-
duli gare sasignalo molekula, romelic membranul re-
pasuxi ceptors ukavSirdeba, warmoadgens `pirvelad Sua-
mavals). radgan meoradi mesenjerebi mcire zomisa
da wyalSi xsnadebi arian, maT difuziis gziT ad-
vilad gavrceleba SeuZliaT mTel ujredSi. magali-
3. rodesac ligandi diso- WiSkari daketilia Tad, mokled ganvixiloT Semdegi, arsebobs meoradi
cirdeba am receptoridan,
Suamavali, romelsac uwodeben ciklur amf-s. mas
WiSkari iketeba da ionebi
veRar Sedian ujredSi. epinefriniT gamowveuli signali gadaaqvs RviZlis
an kunTis plazmuri membranidan ujredis SigniT,
sadac is axorcielebs glikogenis daxleCas. meo-
radi Suamavlebi monawileoben rogorc G-cilasTan
SeuRlebuli receptorebiT dawyebul, aseve Tiro-
zinkinazuli receptorebiT dawyebul sasignalo
ligand-daWiSkruli ionuri arxebi Zalian mniSvnelovania nervuli
sistemisTvis. magaliTad, or nervul ujreds Soris sinafsSi (ixileT gzebSi. ori, yvelaze farTod gamoyenebadi Suama-
suraTi 11.4 b) gamoTavisuflebuli neirotransmiteris molekulebi, valia cikluri amf da kalciumis ionebi, Ca2+. gad-
rogorc ligandi, ukavSirdebian mimRebi ujredis ionur arxebs, iwveven amcemi cilebis umetesoba mgrZnobiarea aTasobiT
arxis gaRebas. ionebi Sedian SigniT da rTaven eleqtrul signals, ro-
melic vrceldeba mimRebi ujredis mTel sigrZeze. zogierTi daWiSk- Suamavalis citozoluri koncentraciis mimarT.
ruli ionuri arxi ligandis nacvlad, eleqtruli signaliT kontrol-
deba.; es voltaJ-daWiSkruli ionuri arxebi aseve kritikulia nervuli
sistemis funqcionirebisTvis, rasac Cven 48-e TavSi ganvixilavT.
244
cikluri amf suxad atf-s gardaqmnis camf-ad, am SemTxvevaSi, epine-
frinis pasuxad. magram epinefrini adenilat ciklazas
earl saTerlendma rodesac daadgina, rom epinefri- uSualod ar astimulirebs. rodesac epinefrini ujre-
ni rogorRac iwvevs glikogenis daSlas plazmur membra- dis gareTa mxareze specifikur cila receptors ukav-
naSi gasvlis gareSe, daiwyo kvleva meoradi Suamavlisa Sirdeba, cila aaqtivebs adenilat ciklazas, romelsac
(man moigona es termini), romelsac signali gadahqonda Tavis mxriv SeuZlia camf-is mravali molekulis sin-
plazmuri membranidan citoplazmaSi arsebul metabol- Tezis katalizi. am gziT, camf-is normaluri ujreduli
ur manqanebamde. koncentracia SeiZleba 20-jer gaizardos wamebis ganma-
saTerlendma naxa, rom RviZlis ujredis plazmur vlobaSi. camf signals gadascems citoplazmas. hormo-
membranaze epinefrinis dakavSireba, zrdis citoplaz nis uqonlobis SemTxvevaSi, camf-is arsebobis periodi
mur koncentracias iseTi naerTisa, romelsac uwodeben didi ar aris, radgan arsebobs sxva fermenti, fosfodi-
ciklur adenozin monofosfats, SemoklebiT cikluri esTeraza, romelic camf-s gardaqmnis amf-ad. camf-is
amf an camf (suraTi 11.9). plazmur membranaSi Camjdari citozoluri koncentraciis kvlav gasazrdelad epine-
fermenti, adenil ciklaza, ujredgare signalis pa- frinis axali talRa aris saWiro.
sasignalo molekula
gaaqtivebuli
receptori gadamcemi
molekula 1. gadamcemi moleku-
la aaqtivebs pro-
teinkinaza1-s.
araaqtiuri
proteinkin-
aza 2. gaaqtivebul proteinkin-
1
aqtiuri aza1-s fosfati gadaaqvs
proteinkinaza atf-dan proteinkinaza2-is
fo
1 araaqtiur molekulaze da
sf
aaqtivebs am meore kinazas.
or
il
araaqtiuri
proteinkinaza ATP
ir
2
ADP P
eb
3. gaaqtivebuli pro-
aqtiuri
is
proteinkin- teinkinaza 2 Sem-
ka
aza deg akatalizebs
PP
sk
2 proteinkinaza3-is
P1
ad
fosforilirebas (da
i
gaaqtivebas).
araaqtiuri
ATP
proteinkinaza
3 ADP P
4. sabolood, aqtiuri
5. fosfatazebi (PP) qtiuri proteinkinaza 3 afos-
akatalizebs cilebi- PP proteinkinaza forilirebs cilas
dan fosfatis jgufis P1 3 (vardisferi), romelic
gamoyofas da isini iwvevs ujredis pasuxs
araaqtiuribi da xle- signalze.
more gamoyenebisTvis araaqti-
uvargisebi xdeba. uri cila ATP
ADP P
aqtiuri
cila ujredis pasuxi
PP
P1
SS suraTi 11.8 fosforilirebis kaskadi. fosforilirebis kaskadSi, mravali gansxvavebuli molekula fosforilirebas gan-
icdis, Tavis mxriv, yoveli molekula fosfatis jgufs amatebs mwkrivis momdevno wevrs. TiToeuli cilis aqtiuri da araaqtiuri
formebi sxvadasxva formebiT aris warmodgenili, raTa SegasxenoT Tqven, rom gaaqtiveba Cveulebriv asocirdeba molekuluri
konformaciis cvlilebasTan.
245
adenililciklaza
pirofosfati H 2O
SS suraTi 11.9 cikluri amf. Mmeoradi Suamavali cikluri amf (camf) warmoiqmneba atf-dan plazmur membranaSi CaSenebuli fermen-
tis, adenililciklazas moqmedebiT. cikluri amf inaqtivirdeba fosfodiesTerazaTi, fermentiT, romelic mas gardaqmnis amf-ad.
fosfodiesTeraza
Semdgomma kvlevam gamoavlina, rom epinefrini mxo axla, roca Cven viciT camf-is rolis Sesaxeb G-cilis
lod erTia im mraval hormonTagan da sxva sasignalo sasignalo gzaSi, SegviZlia molekuluri detalebiT avx-
molekulaTagan, romlebic iwveven camf-is warmoqmnas. snaT is, Tu rogor iwveven daavadebebs garkveuli mikro-
aseve gamovlinda camf-is gzis sxva komponentebic: G- bebi. ganvixiloT qolera, daavadeba romlis epidemiac
,
cilebi G-cilasTan dakavSirebuli receptorebi da didi sixSiriT vlindeba im adgilebSi, sadac sasmeli wyali
proteinkinazebi (suraTi 11.10). camf-is uSualo efeqti dabinZurebulia adamianis fekaliebiT.Aadamianebi qoler-
Cveulebriv aris serin/treoninuli proteinkinazas anu is baqteriebs _ Vibrio cholerae-s iZenen dabinZurebuli wy-
protein kinaza As gaaqtiveba. Semdeg gaaqtivebuli kin- lis smiT. baqteria saxldeba mcire nawlavis amomfen SreSi
aza sxva mraval cilas afosforilirebs, ujredis tipze da warmoqmnis toqsins. qoleris toqsini aris fermenti,
damokidebulebis mixedviT (epinefrinis stimulirebiT romelic qimiurad cvlis marilebisa da wylis gamoyofis
glikogenis daSlis sruli mimocvlis gza naCvenebia regulirebaSi CarTul G-cilas. radgan modificirebul
11.13 suraTze). G-cilas ar SeuZlia gtf-is gdf-ad gardaqmna, igi rCeba
ujredis metabolizmis Semdgomi regulacia uz- aqtiur formaSi da ganuwyvetliv astimulirebs adeni-
runvelyofilia sxva G-cilovani sistemiT, romelic lat ciklazas camf-is warmosaqmnelad. Sedegad miRebuli
ainhibirebs adenilat ciklazas. am sistemaSi, gansxvave- camf-is maRali koncentracia iwvevs nawlavis ujredebis
buli sasignalo molekula aaqtivebs gansxvavebul re- mier didi raodenobebiT wylisa da marilebis gamoyofas
ceptors, romelic aaqtivebs inhibitorul G-cilas. nawlavebSi.Ddaavadebul adamians swrafad uviTardeba
mwvave diarea da Tu mkurnalobis gareSe rCeba, SeiZleba
pirveladi Suamavali swrafad daiRupos wylisa da marilebis naklebobis gamo.
(epinefrinis msgavsi Cveni warmodgenebi cikluri amf-isa da monaTesave
sasignalo molekula) adenilil Suamavlebis monawileobiT mimdinare sasignalo gzebze
ciklaza
G-cila saSualebas gvaZlevs, ganvaviTaroT adamianis garkveuli
mdgomareobebis mkurnaloba. erTi aseTi gza sasignalo
molekulad iyenebs ciklur gmf-s, anu cgmf-s; misi efeqte-
bi moicavs arteriebis kedlebis gluvi kunTebis ujre-
G-cilasTan dakavSire- debis relaqsacias. naerTi, romelic ainhibirebs cilkuri
buli receptori gmf-is hidrolizs gmf-ad da ase axangrZlivebs signals,
meoradi
Suamavali Tavdapirvelad iniSneboda gulmkerdis areSi arsebuli
SS suraTi 11.10 tkivilis samkurnalod, radgan igi zrdida gulis kun-
camf rogorc meoradi Suama-
vali G- cilis sasignalo gzaSi. Tisken mimaval sisxlis nakads. es naerTi, romlis komer-
pirveladi Suamavali aaqtivebs ciuli saxelia viagra (ixileT suraTi 11.1), axla farTod
G-cilasTan dakavSirebul protein- gamoiyeneba ereqciis disfunqciis samkurnalod. viagra
receptors, romelic aaqtivebs kinaza
specifikur G- cilas. Tavis A iwvevs sisxlZarRvebis gafarTovebas, romelic sisxlis
mxriv, G- cila aaqtivebs adenil- nakadis penisisken warmarTvis saSualebas iZleva da amiT
il ciklazas, romelic atf-is misi ereqciisTvis saWiro fiziologiuri pirobebis opti-
camf-ad gardaqmnas akatalizebs.
Semdeg camf aaqtivebs sxva cilas, mizacias axdens.
xSirad proteinkinaza A- s. ujreduli pasuxebi
246
miuxedavad imisa, rom ujredebi yovelTvis Seicaven
ujredSorisi plazmuri
membrana garkveuli raodenobis Ca2+-s, am ions meorad Suamavlad
siTxe
funqcioba imitom SeuZlia, rom Cveulebriv SemTxveva-
Si misi koncentracia citozolSi gacilebiT dabalia
ATP tumbo ujredgare sivrcesTan SedarebiT (suraTi 11.11). faq-
mitoqondria tiurad, Ca2+-is done cxovelTa sisxlsa da ujredgare
siTxeSi xSirad 10 000-jer metia citozolTan SedarebiT.
kalciumis ionebi aqtiurad transportirdebin ujredi-
dan da aseve aqtiurad importirdebian citozolidan
birTvi endoplazmur retikulumSi (sxva garkveuli pirobebis
dros, mitoqondriebsa da qloroplastebSi) sxvadasxva
ionuri saqaCavebiT (ixileT suraTi 11.11). Sedegad, kal-
citozoli ciumis koncentracia endoplazmur retikulumSi, Cveu-
lebriv, gacilebiT maRalia, vidre citozolSi. radgan
citozoluri kalciumis done dabalia, ionebis raode-
nobis mcire cvlilebac ki did procentul cvlilebas
tumbo
warmoadgens kalciumis koncentraciisTvis.
endoplazmuri
sasignalo gzis Sedegad gadacemuli signalis sa-
bade
ATP pasuxod, citozoluri kalciumis done Cveulebriv Se
tumbo saZloa gaizardos im meqanizmiT, romelic Ca2+-s gamoaT-
avisuflebs ujredTa endoplazmuri retikulumidan.
sasignalo gzebi, romlebic kalciumis gamoyofiT mim-
gasaRebi maRali dabali dinareoben, sxva meorad Suamavlebsac Seicaven, es-
enia inozitol trifosfati (IP3) da diacilglicerini
SS suraTi 11.11 kalciumis ionis koncentraciis SenarCu- (DAG). es ori Suamavali warmoiqmneba plazmuri membra-
neba cxovelur ujredSi. koncentracia ujredSi Cveulebriv
bevrad ufro dabalia (cisferi), vidre ujredgare siTxeSi nis garkveuli tipis fosfolipidebis daxleCis Sede-
da enroplazmur badeze (muqi lurji). plazmur membranasa da gad. suraTi 11.12 gviCvenebs, Tu rogor mimdinareobs
endoplazmuri badis membranebSi arsebuli atf-iT marTvadi
kalciumis gamoyofa endoplazmuri badidan da rogor
cilovani tumboebi, Ca 2+-s gadaqaCaven citozolidan ujredgare
siTxesa da endoplazmuri badis lumenSi. mitoqondriuli tum- astimulirebs am process IP3. radgan IP3 mimocvlis am gze-
boebi, romlebic qemiosmosiT (ixileT me-9 Tavi) imarTebian, - s bSi kalciumze adre iwyebs funqcionirebas, kalciumi
gadaqaCaven mitoqondriaSi, roca kalciumis done sagrZnoblad
izrdeba citozolSi. SeiZleba `mesame Suamavlad~ iqnas miCneuli. miuxedavad
amisa, mecnierebi sasignalo gzebis yvela mcire zomis,
aracilovani komponentebisTvis iyeneben termins _
kalciumis ionebi da inozitol meoradi Suamavali.
trifosfati (IP3)
11.3
cxovelebSi mravali sasignalo molekula, neiro-
transmiterebis, zrdis faqtorebis da zogierTi hormo- koncefcia testi
nis CaTvliT, maT samizne ujredebSi pasuxebs iwveven is-
eTi sasignalo gziT, romelic kalciumis ionebis (Ca2+)
1. ra aris proteinkinaza da ra roli akisria mas
citozolur koncentracias zrdian. kalciumi, rogorc
sasignalo gzebSi?
meoradi mesenjeri, ufro farTod gamoiyeneba, vidre
2. rodesac sasignalo gza moicavs fosforili-
camf. Ca2+is citozoluri koncentraciis zrda mra- rebis kaskads, rogor xdeba ujredis pasuxis
val pasuxs iwvevs cxovelur ujredSi.AaseTia kunTovani gamorTva?
ujredis SekumSva, garkveuli nivTierebebis gamoyofa 3. receptorTan dakavSirebuli ligandiT fosfo-
da ujredis gayofa. mcenareul ujredSi, farTo rigis
lipaza C-s gaaqtivebisas, ra gavlena SeiZleba
hormonuri da garemo stimulebi iwveven citozoluri
hqondes IP3-daWiSkrul kalciumis arxs, cito-
Ca2+is koncentraciis swraf zrdas da amiT rTaven mra-
zoluri Ca2+-is koncentraciaze?
val sasignalo gzas, magaliTad, rogoricaa sinaTlis
sapasuxod gamwvanebis metaboluri gza (ixileT suraTi
39.4). ujredebi Ca2+-s meorad Suamavlad iyeneben ro-
gorc G-cilis, aseve Tirozinkinazuli sasignalo gze-
bis SemTxvevaSi.
247
W W suraTi 11.12 kalciumi da
1. sasignalo molekula ukavSirde- 2. fosfolipaza C xleCs plazmuri 3. DAG moqmedebs rogorc
IP3 sasignalo gzaSi. kalciumis
ba receptors da fosfolipaza Cs membranis fosfolipids PIP2-s DAG da meoradi Suamavali sxva
ionebi (Ca2+) da inozitol tri-
gaaqtivebas iwvevs. IP3-ad. gzaSi.
fosfati (IP 3) moqmedeben rogorc
sasignalo meoradi Suamavlebi mraval sasig-
molekula nalo gzaSi. am naxatze, procesi
ujredgare (pirveladi iwyeba sasignalo molekulis
siTxe Suamavali) dakavSirebiT G-cilasTan daka-
vSirebul receptorTan. Tiro-
G-cila zinkinazul receptorsac aseve
SeuZlia daiwyos es gza fosfoli-
paza Cs gaaqtivebiT.
DAG
GTP
IP3-daWiSkruli
kalciumis arxi
endoplaz-
muri bade (eb) mravali ujreduli
gaaqtive-
Ca2+ pasuxi
buli cila
Ca2+
(meoradi
citozoli Suamavali)
4. IP3 swrafad difuzirdeba cito- 5. kalciumis ionebi gamodian 6. kalciumis ionebi aaq-
zolSi da ukavSirdeba IP3-iT daWiSk- endoplzmuri badidan (koncen- tiveben momdevno cilas
rul kalciumis arxs endoplazmuri traciuli gradientiT) da ci- erT an erTze met gzaSi.
badis membranaze da iwvevs mis gaxsnas. tozolSi izrdeba Ca2+-is done.
moqmedebdes.
11.4
citoplazmaSi signalma SeiZleba gamoiwvios magali-
koncefcia Tad, plazmuri membranis ionuri arxis gaxsna an Caketva,
an kidev sxvadasxva saxis metaboluri cvlileba. rogorc
Cven ukve ganvixileT, hormon epinefrinis moqmedebaze
pasuxi: ujreduli sasignalo RviZlis ujredebis pasuxi xels uwyobs energiis metab-
gzebi citoplazmur aqtivobas olizmis regulirebas. sasignalo gzis saboloo safex-
uri aaqtivebs ferments, romelic glikogenis daxleCas
an transkripcias aregulireben akatalizebs. suraTi 11.13 gviCvenebs srulyofil mi-
mocvlis gzas, romelic glikogenidan glukozo-1-fos-
Cven axla ufro axlos gavecnobiT ujredgare sig-
fatis CamoSorebas axdens. yuradReba miaqcieT imas, rom
naliT gamowveul ujredis saboloo pasuxs, rasac zo-
yoveli safexuri pasuxs aZlierebs, rogorc amas mogvi-
gierTi mkvlevari `gamomuSavebul pasuxs~ uwodebs. ra
anebiT ganvixilavT.
bunebisaa sasignalo gzis saboloo safexuri?
mravali sxva sasignalo gza sabolood areguli-
rebs ara fermentTa aqtivobas, aramed fermentebis an
citoplazmuri da birTvuli pasuxebi sxva cilebis sinTezs, rasac Cveulebriv axorcielebs
specifikuri genebis CarTviT an gamorTviT birTvSi. gaaq-
sabolood, sasignalo gza erTi an meti ujreduli
tivebuli steroiduli receptoris msgavsad (ixileT su-
aqtivobis regulacias warmarTavs. pasuxi SeiZleba mim-
raTi 11.6), sasignalo gzis bolo gaaqtivebuli molekula
dinareobdes citoplazmaSi, an kidev SeiZleba birTvSi
248
miReba W W suraTi 11.13 signaliT gamowveuli birTvuli pasuxi:
epinefriniT stimulirebuli glikogenis daSla.Aam sasigna-
epinefrinis dakavSireba G-cilis receptorTan (1 molekula) lo sistemaSi, hormoni epinefrini moqmedebs G-cilasTan da-
kavSirebuli receptoris meSveobiT da aaqtivebs gadamcemi
molekulebis Tanamimdevrobas, camf-isa da ori proteinkin-
azas CaTvliT (ixileT aseve suraTi 11.10). saboloo cila,
transduqciaa
romelic aqtivdeba, aris fermenti glikogen fosforilaza,
araaqtiuri G-cila romelic glikogenidan gamoaTavisuflebs glukozo-1-fos-
fatis erTeuls. es gza hormonul signals aZlierebs, radgan
aqtiuri G-cila (102 molekula) erT receptorul cilas SeuZlia gaaaqtivos daaxloebiT 100
molekula G-cila da am gzis TiToeuli fermenti moqmedebs sub-
araaqtiuri adenililciklaza stratis mraval molekulaze, anu kaskadis momdevno moleku-
laze. yoveli safexurisTvis gaaqtivebuli molekulebis
aqtiuri adenililciklaza (102)
mocemuli ricxvi miaxloebiTia.
atf
cikluri amf (104)
araaqtiuri proteinkinaza A
araaqtiuri glikogenfosforilaza
aqtiuri glikogenfosforilaza (106)
pasuxi
glikogeni
glukozo-1-fosfati
(10 8 molekula)
SeiZleba moqmedebdes rogorc transkrifciis faqtori. pasuxs Soris? rogorc adre aRvniSneT, mravalsafexu-
suraTi 11.14 naCvenebia magaliTi, romelSic sasignalo rian sasignalo gzas ori mniSvnelovani sargebeli aqvs:
gza aaqtivebs genis CamrTvel transkrifciis faqtors: igi aZlierebs signals (ase rom, pasuxsac) da aseve monaw-
zrdis faqtoris signalze pasuxia mrnm-is sinTezi, ro- ileobas Rebulobs pasuxis specifikurobaSi.
melic citoplazmaSi specifikur cilad translirdeba.
sxva SemTxvevebSi, transkrifciis faqtori gens misi misi signalis gaZliereba
gamorTviT aregulirebs. xSirad, erTi transkrifciis
rTuli fermentuli kaskadebi aZliereben ujredis
faqtori mraval gansxvavebul gens aregulirebs.
pasuxs signalze. kaskadis TiToeul katalizur safex-
am TavSi warmodgenili Ggansxvavebuli tipis yvela
urze, gaaqtivebuli produqtebis raodenoba gacilebiT
sasignalo da gadamcemi molekula sxvadasxva genis mare-
metia, vidre wina safexurze. magaliTad, epinefriniT
gulirebel gzebSi da sxva saxis pasuxebis gamomwvev mo-
gamowveul sasignalo gzaSi suraT 11.13-ze, adenilil
micvlis gzebSi monawileobs. molekuluri Suamavlebi,
ciklazas TiToeuli molekula akatalizebs mravali
romlebic sapasuxod genTa regulacias iwveven, zrdis
camf-is warmoqmnas, proteinkinaza A-s TiToeuli moleku-
faqtorebi da garkveuli mcenareuli da cxoveluri
la afosforilirebs gzis momdevno safexurze myof
hormonebia. suraT 11.14-ze gamosaxulis msgavsi zrdis
kinazas molekulebs da ase Semdeg. gaZlierebis efeqti
faqtoris avadmoqmedi sasignalo gza SeiZleba CarTuli
warmoiSoba iqidan, rom es cilebi aqtiur mdgomareobaSi
iyos kibos ganviTarebaSi, rogorc amas vnaxavT me-19
sakmaod xangrZlivad inaxeba imisTvis, rom substratis
TavSi.
mravali molekula daamuSavon manamde, vidre isev ara-
aqtiurebi gaxdebodnen. signalis gaZlierebis efeqtis
pasuxis natifi regulacia wyalobiT, epinefrinis mcire raodenobis molekulebs,
ratom aris ase xSirad amdeni safexuri ujredis ukavSirdebian ra RviZlis an kunTovani ujredebis zeda-
zedapiris sasignalo movlenebsa da ujredis saboloo pirze arsebul receptorebs, SeuZliaT asobiT milioni
glukozis molekulis gamoyofa glikogenidan.
249
zrdis faqtorimiReba sTvisac. magram RviZlis ujredebi pasuxoben garkveul
miReba
signalebze da ignorirebas ukeTeben sxvebs da aseve
receptori
iqcevian gulis ujredebic. zogierTi tipis signali
orive ujredSi iwvevs pasuxs, magram pasuxebi gansxvave-
bulia. magaliTad, epinefrini astimulirebs RviZlis
ujredebs glikogenis dasaxleCad, xolo mis mimarT gu-
lis ujredebis mTavari pasuxi aris SekumSva, romelic
fosforilirebis gulis ufro swraf SekumSvebs ganapirobebs. rogor avx-
kaskadi
snaT es gansxvaveba?
transduqcia
signalebis mimarT gamovlenili specifikuri ujre
duli pasuxebisTvis axsna igivea, rogoricaa ujredebs
Soris arsebuli yvela gansxvavebis ZiriTad axsna: sx-
citoplazma
vadasxva tipis ujredebs aqvT cilebis sxvadasxva nakre-
bi (suraTi 11.15). gansakuTrebuli ujredis pasuxi sig-
nalze damokidebulia signalis receptoruli cilebis,
sasignalo
araaqtiuri aqtiuri molekula
transkripciis transkripciis
faqtori. faqtori
pasuxi
dnm receptori
geni
birTvi gadamcemi
mrnm molekula
250
gadamtani cilebisa da pasuxis ganmaxorcielebeli
cilebis gansakuTrebul nakrebze. magaliTad, RviZlis sasignalo molekula
ujredi dabalansebulia suraT 11.13-ze warmodgenili
cilebis im nakrebiT, romlebic saWiroa rogorc epine-
frinis Sesabamisi pasuxisTvis, aseve glikogenis warmo-
saqmnelad. receptori
ase, ori ujredi, romlebic gansxvavebulad pasuxo-
ben erTsa da imave signals, gansxvavdebian erTi an ori sami gansx-
vavebuli
ciliT, romlebic iReben da pasuxoben signals. suraT protein
11.15-ze yuradReba miaqcieT imas, rom gansxvavebuli kinaza
mimocvlis gzebi SeiZleba hqondes erTdroulad zogi- sayrdeni cila
erT molekulas. magaliTad a, b da g ujredebi erTsa da
imave receptorul cilas iyeneben citrusis sasignalo
molekulisTvis. gansxvaveba aris im cilebSi, romle- S S suraTi 11.16 sayrdeni cila. aq naCvenebi sayrdeni cila
erTdroulad ukavSirdeba specifikurad gaaqtivebul mem-
bic gankuTvnilia maTi gansxvavebuli pasuxebisTvis.Gd
branul receptors da 3 gansxvavebul proteinkinazas. es fizi-
ujredSi gansxvavebuli receptoruli cila gamoiyene- kuri struqtura aadvilebs signalis gadacemas sami molekulis
ba igive sasignalo molekulisTvis, romelic ukve sxva meSveobiT.
pasuxs iwvevs. Bb ujredSi, erTi sasignalo molekulis
mier CarTuli sasignalo gza, iyofa da or pasuxs iZleva. zas da es proteinkinazebi gadaaqvs, roca is ukavSird-
aseTi datotvili gza xSirad damaxasiaTebelia Tiro- eba saTanado gaaqtivebul membranul receptors; is
zinkinazuli receptorebis (romlebsac SeuZlia mra- ase aadvilebs specifikuri fosforilirebis kaskadis
vali gadamtani molekulis gaaqtiveba), an meoradi Sua- funqcionirebas (suraTi 11.16). faqtiurad, mkvlevre-
mavlebisTvis (romlebsac mravali cilis regulireba bi tvinis ujredebSi eZeben sayrden cilebs, romlebic
SeuZliaT).Gg ujredSi sxvadasxva signaliT gamowveuli permanentulad erTad iWeren sasignalo gzebis cilebs
ori sasignalo gza erTiandeba erTi pasuxis moduli- sinafsebTan axlos. es rTuli xlarTebi zrdis ujredebs
rebisTvis. sasignalo gzebis datotva da `gadalapara- Soris signalis gadacemis siCqaresa da sizustes.
keba~ (urTierToba) mniSvnelovania sxvadasxva wyarodan rodesac sasignalo gzebi pirvelad aRmoaCines,
sxeulSi momaval informaciaze ujredebis pasuxebis fiqrobdnen, rom isini sworxazovani da damoukideblebi
regulirebisa da koordinaciisTvis. garda amisa, erTi iyvnen. ujreduli komunikaciebis procesebis Cveneuli
da igive cilis gamoyeneba erTze met sasignalo gza- gageba imis realizaciidan sazrdoobs, rom nivTebi ase
Si, ujreds mis mier dasasinTezebeli gansxvavebuli martivia.Ffaqtiurad, rogorc suraT 11.15-zea gamo-
cilebis raodenobis ekonomiis saSualebas aZlevs. saxuli, zogierTi cila SesaZloa monawileobdes er-
Tze met sasignalo gzaSi sxvadasxva tipis ujredebSi an
igive ujredSi sxvadasxva dros, an sxvadasxva pirobebis
sasignalo gzis efeqturoba: sayrdeni arsebobisas. Ees mosazreba xazs usvams permanentuli, an
cilebi da sasignalo gzebis kompleqsebi xanmokle cilovani kompleqsebis mniSvnelobas ujredis
funqcionirebisTvis.
suraT 11.15-ze gamosaxuli sasignalo gzebi (iseve, im gadamcemi cilebis mniSvneloba, romlebic sa-
rogorc am TavSi aRwerili zogierTi sxva maTgani), bev- signalo gzebSi warmodgenilia rogorc gantotvis an
rad gamartivebulia. diagramebi gamosaxaven mxolod urTierTdakavSirebis wertilebSi, pirvel adgilzea
ramdenime gadamcem molekulas da TvalsCinoebisTvis wamoweuli im problemis gamo, romelic warmoiSoba am
am molekulebs citozolSi mimofantulad gamosax- cilebis defeqturobis an ararsebobis SemTxvevebSi.
aven. marTlac, ase rom iyos ujredSi, sasignalo gzebi magaliTad, memkvidruli daavadebis viskot-aldriCis
imuSavebdnen Zalian araefeqturad, radgan umetesad, (WAS) sindromis dros, erTi gadamcemi cilis ararse-
gadamcemi molekulebi cilebia da cilebi sakmaod didia boba iwvevs iseT gansxvavebul efeqts, rogoricaa ara-
imisTvis, rom swrafad difuzirdnen viskozur cito- normaluri sisxldena, egzema, infeqciebisa da leike-
zolSi. rogor naxulobs magaliTad, garkveuli pro- miisadmi midrekileba. fiqroben, rom es simptomebi
teinkinaza Tavis substrats? warmoiSoba pirvel rigSi, imunuri sistemis ujredebSi
Tanamedrove kvleva varaudobs, rom signalis ga- cilis ararsebobiT. normaluri ujredebis Seswavli-
dacemis efeqturoba mraval SemTxvevaSi SesaZloa gaz- sas mecnierebma naxes, rom WAS cila lokalizebulia
rdili iqnas sayrdeni cilebiT, didi gadamtani cile- uSualod ujredis zedapiris qveviT. cila urTierT-
biT, romelsac erTdroulad bevri sxva gadamcemi cila moqmedebs rogorc citoConCxis mikrofilamentebTan,
emagreba. magaliTad, Tagvis tvinis ujredebidan gamo- aseve im sasignalo gzebis mraval gansxvavebul kom-
yofili erTi sayrdeni cila ikavebs sam proteinkina-
251
ponentTan, romlebsac informacia gadaaqvT ujredis Aase rom, regulaciisadmi ujredebis uwyveti SeT-
zedapiridan SigniT, maT Soris aris imunuri ujredebis visebis gasaRebi aris signalis warmomSobi cvlilebebis
proliferaciis sasignalo gzebic. es mravalfunqciuri Seqcevadoba. sasignalo molekulebis receptorebTan
gadamcemi cila aris rogorc datotvis wertili, aseve dakavSireba Seqcevadia, rac ufro dabalia sasignalo
mniSvnelovani gadakveTis wertili, imunuri ujredebis molekulebis koncentracia, miT sustia dakavSire-
qcevis makontrolebel sasignalo gzebis rTul qselSi. ba nebismier mocemul momentSi. rodesac sasignalo
rodesac WAS cila ar arsebobs, citoConCxi saTanadod ar molekula tovebs receptors, receptori ubrundeba
aris organizebuli da sasignalo gzebi wydeba, rac WAS Tavis araaqtiur mdgomareobas. Semdeg, sxvadasxva
simptomebs iwvevs. garemoebis gamo, gadamcemi molekula brundeba Ta-
vis araaqtiur formaSi: G-cila damaxasiaTebeli gtf-
signalis terminacia azuri aqtivobis Sedegad axdens masTan bmuli gtf-is
hidrolizs; fermenti fosfodiesTeraza ciklur amf-s
Tuki suraT 11.15-s aseTi martivi saxiT SevinarCu-
gardaqmnis amf-ad; protein fosfatazebi axdenen fos-
nebT, Cven ver mivuTiTebT inaqtivaciis im meqanizmze,
forilirebuli kinazebisa da sxva cilebis inaqtivacias
romelic sasignalo procesebis arsebiTi sakiTxia.
da ase Semdeg. sabolood, ujredi swrafadve mzad aris
mravalujrediani organizmis ujredisTvis, gangaSis
axali signalis sapasuxod.
SesanarCuneblad da Semosul signalze pasuxis gasace-
am TavSi Tqven warmogidgineT ujreduli komuni-
mad, TiToeuli molekuluri cvlileba mis sasignalo
kaciis ZiriTadi meqanizmebi, rogoricaa ligandis da-
gzaSi mxolod mcire xniT unda grZeldebodes. rogorc
kavSireba, konformaciuli cvlilebebi, urTierTmoq-
qoleris magaliTSi vnaxeT, Tu sasignalo gzis komponen-
medebis kaskadebi da cilis fosforilireba. miyvebiT
ti narCundeba erT mdgomareobaSi, an aqtiurSi an araaq-
ra teqsts, Tqven SexvdebiT ujreduli sasignalo gzis
tiurSi, amas SeiZleba organizmisTvis sazareli Sedegi
mraval magaliTs.
moyves.
11.4
signalis lokalurad gadacemis dros, cxovelur
koncefcia testi ujreds SeuZlia an uSualo kontaqtiT urTierToba,
an iseTi lokaluri regulatoris gamoyofiT, rog-
orebicaa zrdis faqtorebi an neirotransmiterebi.
1. rogor Zlierdeba samizne ujredebis pasuxi distanciuri sasignalo gzebisTvis, rogorc mcena-
milionjer da ufro metad hormonis sapasuxod? reebi, ise cxovelebi iyeneben hormonebs; cxovelebi
2. axseniT, gansxvavebuli sayrdeni cilebis mqone signalebs gadascemen aseve nervuli ujredebiT.
ori ujredi rogor gansxvavebulad iqceva erTi
XX signalis gadacemis sami stadia: mokle mimoxilva.
da igive sasignalo molekulis sapasuxod?
earl saterlendma aRmoaCina, Tu rogor moqmedebs
SemoTavazebuli pasuxebisaTvis ixileT danarTi A. hormoni epinefrini ujredze. sasignalo molekula
epinefrini ukavSirdeba ujredis zedapirze arsebul
receptors (miReba), rac iwvevs mTel rig cvlilebebs
receptorsa da ujredSida molekulebSi (transduq-
ZiriTadi koncefciebis Semowmeba
cia) da sabolood, im fermentebis gaaqtivebas, rom-
11.1
lebic glikogens xleCen (pasuxi).
koncefcia
252
ris konformaciuli cvlileba xSirad aris signalis s meorad Suamavlad iyeneben rogorc G-cilis, ise
pirveli gardaqmna. Tirozinkinazul gzebSi. Tirozinkinazul gzas Seu-
Zlia aseve sxva ori Suamavlis gamoyenebac, DAG da IP3. IP3
XX ujredSida receptorebi. ujredSida receptorebi
arian citoplazmuri an birTvuli cilebi. sasignalo iwvevs Ca2+-is donis Semdgom zrdas.
11.4
molekulebi, romlebic arian mcire an hidrofobuli
da SeuZliaT, advilad gadalaxon plazmuri membrana, koncefcia
am receptorebs iyeneben.
pasuxi: ujreduli sasignalo
XX plazmuri membranis receptorebi. G-cilasTan da-
kavSirebuli receptori aris membranuli receptori, gzebi citoplazmur aqtivobas
romelic muSaobs citoplazmuri G-cilis daxmare- an transkrifcias aregulireben
biT. ligandis dakavSireba aaqtivebs receptors, ro-
melic Semdeg aaqtivebs specifiur G-cilas, romelic XX citoplazmuri da birTvuli pasuxebi. citoplaz
aseve aaqtivebs sxva cilas da ase gadascems signals maSi, sasignalo gzebi aregulireben magaliTad, fer-
sasignalo gzis gaswvriv. mentTa aqtivobas da citoConCxis gadawyobas. sxva
gzebi transkripciis faqtorebis cilebis, romle-
X X Tirozinkinazuli receptorebi sasignalo moleku
bic specifikur genebs CarTaven an gamorTaven gaaq-
lebis dakavSirebaze reagireben dimeris warmoqmniT
tivebiT aregulireben genebs.
da Semdeg, dimeris sxva suberTeulis citoplazmur
mxareze arsebul Tirozinebze fosfatis jgufebis XX Ppasuxis natifi regulacia. sasignalo gzis TiToeu-
damatebiT. Aamis Semdeg, ujredSi gadamcemi cilebi li katalizuri cila signals aZlierebs gzis momdev-
SesaZloa gaaqtivdnen sxvadasxva fosforilirebul no komponentebis mravali aslis gaaqtivebiT. distan-
TirozinebTan dakavSirebiT, rac am receptors mra- ciuri gzebisTvis, totaluri gaZliereba SesaZloa
vali gzis erTdroulad CarTvis saSualebas aZlevs. iyos milionjer an ufro metad. ujredSi arsebuli
cilebis gansakuTrebuli kombinacia, ujreds maRal
XX specifikuri sasignalo molekulebi iwveven membra-
specifikurobas aniWebs rogorc signalTan, aseve
naSi arsebuli ligand-daWiSkruli arxebis gaxsnas an
pasuxTan mimarTebaSi. sayrdeni cilebi signalis ga-
daxurvas, riTac aregulireben specifikuri ionebis
dacemas efeqturad zrdian. Ggzis datotva da gada-
nakads.
kveTa ujreds exmareba Semosuli signalebis koordi-
11.3
naciaSi. signalis pasuxi swrafad mTavrdeba ligandis
koncefcia dakavSirebis gauqmebiT.
XX mcire molekulebi da ionebi, rogorc meoradi Sua- 2. sasignalo molekulis romeli tipis receptorTan
mavlebi. meoradi Suamavlebi, rogorebicaa cikluri dakavSireba iwvevs uSualod anionebis da/an ka-
amf(camf) da Ca2+, advilad difuzirdebian citozol- Tionebis ganawilebis cvlilebas membranis mopirda-
Si da ase uwyoben xels signalis swrafad gavrcele- pire mxareebze?
bas. mravali G-cila aaqtivebs adenilil ciklazas, a. Tirozinkinazuli receptori;
romelic atf-dan warmoqmnis cAMF-s. ujredebi Ca 2+- b. G-cilasTan dakavSirebuli receptori;
253
g. Tirozinkinazuli receptoris fosforilirebu- 7. qimiuri signalis gaZliereba mimdinareobs, roca:
li dimeri; a. plazmuri membranis receptori aaqtivebs G-cilis
d. ligand-daWiSkruli ionuri arxi; zogierT molekulas, sanam sasignalo molekula
e. ujredSida receptori. masTan aris dakavSirebuli.
b. camf-is molekula aaqtivebs proteinkinazas erT
3. Tirozinkinazuli receptoris gaaqtiveba yovelT-
molekulas, sanam amf-ad gardaiqmnebodes.
vis xasiaTdeba:
g. fosforilazasa da fosfatazas aqtiobebi daba-
a. dimerizaciiTa da fosforilirebiT;
lansebulia.
b. IP3-is dakavSirebiT;
d. Tirozinkinazuli receptorebi dimerizacias
g. fosforilirebis kaskadiT;
ganicdian ligandis dakavSirebis Sedegad.
d. gtf-is hidroliziT;
e. a da d erTdroulad roca mimdinareobs.
e. arxis cilis konformaciuli cvlilebiT;
8. cximSi xsnadi sasignalo molekula, rogoricaa
4. CamonaTvalidan yvelaze metad romeli adasturebs,
testosteroni, yvela ujredis membranas gadalax-
rom ujredis sasignalo gzebi warmoiqmna sicocxlis
avs, magram moqmedebs mxolod samizne ujredebze,
istoriis adreul safexurze?
radgan:
a. isini nanaxia iseT `primitiul~ ujredebSi, ro-
a. mxolod samizne ujredebi inaxaven dnm-is Ses-
goricaa safuari.
abamis segmentebs.
b. safuaris ujredebi SewyvilebisTvis signalebs
b. ujredSida receptorebi mxolod samizne ujre-
gadascemen erTmaneTs.
debSia moTavsebuli.
g. Soreulad monaTesave organizmebis signalis gad-
g. ujredebis umetesobas ar aqvs saWiro Y qromo
amcemi molekulebi erTi da igivea.
soma.
d. ujredebiT signalis gadacema SesaZlebelia
d. mxolod samizne ujredebi Seicaven testostero-
grZel manZilebze
nis gardamqmnel citozolur fermentebs.
e. signalTa umetesoba miiReba ujredis zedapiris
e. mxolod samizne ujredebSi SeuZlia testoster-
receptorebiT. ons daiwyos fosforilirebis kaskadi, romelic
5. romelma dakvirvebam miiyvana saterlendi im mosaz- transkrifciis faqtoris gaaqtivebas iwvevs.
rebamde, rom RviZlis ujredebze epinefrinis moq- 9. signalis gadacemis gza ujredisTvis sasargebloa
medebisas monawileobas iRebs meoradi Suamavali? yvela momdevno mizezebis gamo, garda:
a. fermentuli aqtivoba proporciuli iyo ujrede a. isini exmarebian ujredebs, reagireba moaxdi-
bisgan Tavisufal eqstraqtze damatebuli kal non sasignalo molekulebze, romlebic Zalian
ciumis raodenobisa. didi, an Zalian polarulia, raTa maT gadakveTon
b. receptoris Seswavlam aCvena, rom epinefrini plazmuri membrana.
aris ligandi. b. isini gansxvavebul ujredebs aZleven imis saSu-
g. glikogenis daxleCa nanaxi iqna mxolod maSin, alebas, rom saTanadod upasuxon erTsa da imave
roca epinefrini gamoyenebul iqna intaqtur signals.
ujredebze. g. isini exmarebian ujredebs atf-is daxleCis Sede-
d. glikogenis daxleCa nanaxi iqna maSin, roca er- gad warmoqmnili fosfatis gamoyenebaSi.
Tad iqna gamoyenebuli epinefrini da glikogen- d. maT SeuZliaT signalis gaZliereba
fosforilaza. e. sasignalo gzebSi cvlilebebs SeuZliaT pasuxis
e. cnobili iyo, rom epinefrins gansxvavebuli efeq specifikurobis gazrda.
tebi gaaCnda gansxvavebuli tipis ujredebze.
1. cilis fosforilireba Cveulebriv CarTulia yvela 10. ganvixiloT sasignalo gza: epinefrini GG-cilas-
ferSi, garda Semdegi CamoTvlili procesebisa: Tan dakavSirebuli receptori G-cila adenil-
a. ujredgare sasignalo molekuliT transkrifci-
il ciklaza cAMF. gamoicaniT meoradi Suamavali.
is regulacia.
a. camf; b. G-cila;
b. fermentis gaaqtiveba;
g. gtf; d. adenilil ciklaza;
g. G-cilasTan dakavSirebuli receptoris gaaq-
tiveba; e. G-cilasTan dakavSirebuli receptori.
d. Tirozinkinazuli receptoris gaaqtiveba;
e. proteinkinazas molekulis gaaqtiveba.
254
energiis wvas. cnobilia, rom kofeini camf fosfodies-
evoluciuri kavSiri terazas aqtivobis blokirebas axdens, gamoicaniT meqa-
nizmi, romliTac kofeinis miReba iwvevs gaZlierebul
aqtivobas da uZilobas.
am TavSi Tqven SeiswavleT, rom ujred-ujreduli
kvleva rogor urTierToben ujredebi erTmaneTTan?
sasignalo gza warmoiSva sicocxlis istoriis adreul
safexurze. Aamas isic adasturebs, rom signalis gadace-
mis erTi da igive meqanizmebia nanaxi naTesaurad sakmaod
daSorebul organizmebSi.Mmagram ratom ar warmoiSva zo-
gierTi `ukeTesi~ meqanizmi? sruliad axali sasignalo mecniereba, teqnologia
meqanizmebis warmoSoba Znelia, Tu arsebuli meqanizmebi
da sazogadoeba
aris ubralod sakmarisi da amitom SenarCundnen? meore
mxriv, Seuwyobs xels bunebrivi gadarCeva ukeTesi sasig-
nalo meqanizmebis evolucias, Tu arsebuli meqanizmebi
arsebobs mosazreba, rom daberebis procesi
aris adekvaturi da efeqturi? ratom ki an ara?
ujredul doneze iwyeba. ujredis ramdenjerme gayo-
fis Sedegad warmoSobili cvlilebebis gamo, ujreds
ekargeba zrdis faqtorebsa da sxva qimiur signalebze
mecnieruli kvleva
pasuxis unari. daberebasTan dakavSirebuli kvlevebis
umetesoba mimarTulia aseTi danakargebis gagebisken,
epinefrini axdens im sasignalo gzis inicirebas,
misi ZiriTadi mizania adamianis sicocxlis xangrZli-
romelic moicavs cikluri amf-is (camf) warmoqmnas da
vobis mniSvnelovnad gazrda. miuxedavad amisa, yvela ar
iwvevs glikogenis ujredis ZiriTad energetikul wy-
eTanxmeba, rom es aris sasurveli mizani. Tuki sicocx-
arod, glukozad daSlas. magram glikogenis daSla faq-
lis albaToba bevrad gaizrdeba, rogori iqneba social-
tiurad mxolod nawilia epinefrinis mier gamowveuli
uri da ekologiuri Sedegebi? rogor gavarTmevT Cven
`brZola-Tu-gaqceva pasuxisa; organizmze misi mTeli
maT Tavs?
efeqti moicavs gulis aCqarebas da aqtiurobas, aseve
255
12
ujredis
sa s i c o c x l o c ikli
S S suraTi 12.1 qromosomebi gayofis procesSi
myof ujredSi
ZiriTadi koncefciebi
12.1 ujredis dayofa genetikurad identur Svileul ujredebad
12.2 mitozisa da interfazis monacvleoba ujredis sasicocxlo
sasicocxlo ciklSi.
12.3 ujredis sasicocxlo ciklis regulaciis molekuluri
kontroli
a. gamravleba. ameba _ erTujrediani eu- b. zrda da ganviTareba. es mikrografia g. qsovilebis ganaxleba. es, gayofis mdgo
karioti, iyofa or ujredad. yoveli axali gvaCvenebs zRvis brtyeli verskvlavis mareobaSi myofi Zvlis tvinis ujredebi (mi
ujredi iqneba axali damoukidebeli or- embrionis ganayofierebuli kvercxujredis niSnebulia isriT) warmoqmnian sisxlis axal
ganizmi (sinaTlis mikroskopiT miRebuli gayofas or ujredad, ganayofierebidan xan- ujredebs (sinaTlis mikroskopiaLM)
gamosaxuleba LM) mokle periodSi (sinaTlis mikroskopia LM)
12.1
S S suraTi 12.3 eukariotuli qromosomebi. mikrogramis cen-
trSi _ CanTosani virTagvas epiTelur ujredebSi Cans xiluli
koncefcia qromosomebi (Seferilia narinjisfrad). ujredi emzadeba
gayofisTvis.
257
eukariotuli qromosoma Sedgeba qromatinisagan yoveli gaormagebuli qromosoma Sedgeba tyupi
_ dnm-is kompleqtisa da masTan dakavSirebuli cilis qromtidisagan. orive qromatidi, romelTagan Ti
molekulebisagan. yoveli calkeuli qromosoma Seicavs Toe uli Seicavs dnm-is identur molekulas, mTel
dnm-is erT Zalian grZel, sworxazovan molekulas, ro- sigrZeze miwebebulia cilis molekulebTan. gaorma-
melic ramdenime aseulidan ramodenime aTasamde genis gebuli qromosomis SekumSuli forma Seviwroebulia
_ organizmis memkvidreobiTi niSnebis ganmsazRvreli gansakuTrebul adgilas, romelsac centromera ewode-
erTeulis _ matarebelia. Tanmxlebi cilis molekulebi ba. aq ori qromatidi gansakuTrebiT mWidrodaa mierTe-
emsaxureba qromosomis struqturis Seqmnasa da genebis buli (suraTi 12.4). mogvianebiT, ujredis gayofis pro-
aqtivobaze kontrolis ganxorcielebas. cesSi yoveli gaormagebuli qromosomidan gamoiyofa
ori tyupi qromatidi da gadaadgildeba or axal brTvSi,
qromosomebis ganawileba ujredis ujredis sapirispiro boloebSi. ukve gayofili tyupi
qromatidi ganixileba, rogorc damoukidebeli qromo-
gayofis procesSi
soma. amgvarad, TiToeuli axali birTvi Rebulobs dedi-
rodesac ujredi ar iyofa an mxolod aormagebs dnm- seuli ujredis pirveladi qromosomebis nakrebis iden-
s da emzadeba gayofisTvis, yoveli qromosomas aqvs tur kompleqts. ujredis gayofa _ mitozi, Cveulebriv,
grZeli gaSlili qromatinis Zafebis forma. magram dnm- dauyovnebliv mosdevs citokinezs _ citoplazmis gay-
is dublirebis Semdeg qromosomebi ikumSeba: qromatinis ofas. erTi ujredis nacvlad Cndeba ori, TiToeuli _
yoveli Zafi mWidrod ixveva da ikvreba. qromosomebi dediseuli ujredis genetikuri ekvivalenti.
imdenad mokldeba da sqeldeba, rom SesaZlebelia maTi rogor Seicvleba qromosomebis raodenobas, Tu mi-
sinaTlis mikroskopiT danaxva. vyvebiT adamianis sasicocxlo cikls Taobidan Taobam-
qromosomebis gaor-
mageba (dublikacia)
(dnm-is sinTezis
CaTvliT
centromera
wyvili
qromatidebi
wyvili
qromatide-
bis dacileba
centromerebi
wyvili qromatidebi
SS suraTi 12.4N qromosomebis gaormageba da ganawileba ujredis gayofis procesSi. gayofisaTvis momzadebis periodSi eukari-
otuli ujredi aormagebs Tavis yovel qromosomas. mikrogramaze naCvenebia adamianis gaormagebuli qromosoma (maskanirebeli
eleqtronuli mikroskopi (SEM). TiToeuli qromosomis asli ujredis gayofis procesSi nawildeba or Svileul ujreds Soris.
Cveulebriv, qromosomebi Zlier SemWidrovebuli saxiT, rogorc aq aris naCvenebi, arseboben mxolod ujredis gayofis procesSi;
suraTis Tavsa da boloSi qromosomebi SemWidrovebuli saxiT mocemulia mxolod TvalsaCinoebis mizniT.
258
de? Tqven memkvidreobiT gergoT 46 qromosoma _ 23 qro- r f a z a
i n t e
mosomisagan Semdgari kompleqti TiToeuli mSoblisgan.
isini gaerTiandnen erTi ujredis birTvSi, rodesac
mamis spermatozoidi Seerwya dedis kvercxujreds da
warmoqmna ganayofierebuli kvercxujredi anu zigota.
mitozisa da citokinezis meSveobiT axla 200 trilioni
(dbm-is sinTEezi)
somaturi ujredi qmnis Tqvens sxeuls da igive proces-
ebi agrZelebs axali ujredebis warmoqmnas dazianebuli
an daRupuli ujredebis Sesacvlelad. amisgan gansxvave-
i
biT, Tqven warmoqmniT gametebs _ kvercxujredebs an ez
k in
to
zi
spermatozoidebs _ ujredebis gamravlebis nairsaxeo- ci
o
t
mit
mi
biT, romelsac meiozi ewodeba da warmoqmnis dediseuli oz
(M) ur
i
faz
ujredis araidentur Svileul ujredebs qromosomebis a
12.2
zuri faza monacvleobs bevrad ufro grZel periodTan,
romelsac interfaza ewodeba da ujredis sasicocxlo
koncefcia
ciklis xangrZlivobis 90%-s Seadgens. swored interfa-
zis periodSi mimdinareobs qromosomebis zrda da gaor-
mitozisa da interfazis mona- mageba ujredis gayofisaTvis mosamzadeblad. iterfaza
SeiZleba davyoT ramdenime qvefazad: G 1 faza (pirveli
cvleoba ujredis sasicocxlo intervali first gap~), S faza, da G 2 faza (meore in-
tervali second gap~). samive qvefazis ganmavlobaSi
ciklSi ujredi izrdeba zomaSi, mimdinareobs iseTi cilebisa
da citoplazmis organelebis sinTezi, rogoricaa mi-
1882 wels germanelma anatomma valter flemingma toqondriebi, endoplazmuri bade (retikulumi). qro-
aRmoaCina saRebavebi, romlebic saSualebas aZlevda
259
suraTi 12.6
cxovelur ujredSi mitozuri gayofis analizi
kinotoqoris
birTvaki birTvis plazmuri qromosoma, romelic mikro milakebi
garsi membrana wyvili qromatidisgan Sedgeba
interfaza G2
ff birTvi SemosazRvrulia birTvis garsiT sinaTlis mikrografiaze warmodgenilia tri-
ff birTvi Seicavs erT an met birTvaks (nukleols) tonis filtvis ujredis gayofa, romelsac aqvs
ff erTi centrosomis gaormagebis Sedegad warmoiqmneba 22 qromosoma somatur ujredSi (qromosomebi
ff ori centrosoma Seferilia cisfrad, mikromilakebi mwvaned, Su-
ff cxovelur ujredSi yoveli centrosoma Seicavs aleduri boWkoebi wiTlad). gamartivebisaTvis
ff or centriols sqemebze naCvenebia mxolod 4 qromosoma.
ff S fazaSi gaormagebuli qromosomebi ar Cans calcalke,
ff radgan jer ar aris SemWidroebuli.
profaza
ff qromatinis Zafebi mWidrod ixveva, msxvildeba calkeul qromosomebad da sinaTlis mikroskopiisaTvis xiluli xdeba.
ff nukleolebi erTmaneTs Sordeba
ff yoveli gaormagebuli qromosoma warmodgenilia, rogorc erTmaneTTan dakavSirebuli tyupi qromatidi.
prometafaza
ff birTvis garsi iSleba
ff TiTistaras mikrimilakebs SeuZlia SeiWras birTvis midamoSi da daukavSirdes qromosomebs, romlebic kidev ufro SemWidroebulia
ffN mikromilakebi gadaWimulia centrosomebidan ujredis centrisken
ff qromosomis orive qromatids aqvs kinetoqori, centromeraze ganlagebuli specialuri cilovani struqtura
ff zogierTi mikromilaki ukavSirdeba kinetoqorebs da qmnis `kinetoqoris mikromilakebs~; isini ubiZgeben qromosomebs win da ukan
ff Camoyalibebas
260 iwyebs mitozuri Titistara. is Sedgeba centrosomebisa da maTgan gadmoWimuli mikromilakebisagan. mokle radialur mikromi lakebs, romlebic
260centrosomebidan gamodis `varskvlavs~ uwodeben
ff centrosomebi gadaadgildebian erTmaneTis sapirispirod, savaraudoa, maT Soris gaWimuli mikromilakebis dagrZelebis Sedegad
ff TiTistaras mopirdapire polusebidan gamomavali kinetoqorebTan SeukavSirebeli mikromilakebi urTierTqmedeben.
interfaza anafaza telefaza da citokinezi
gayofis Rari birTvis formireba
metafazuri firfita
birTvis garsis
centrosoma TiTistaras Svilobili formireba
TiTistara
erT polusze qromosomebi
metafaza
ff metafaza mitozis yvelaze xangrZlivi stadiaa; grZeldeba daaxloebiT 20 wuTis ganmavlobaSi
ff centrosomebi ujredis sapirispiro boloebSia ganlagebuli
ff qromosomebi Tavmoyrilia metafazur firfitaze warmosaxviT sibrtyeSi, romelic Tanabradaa daSorebuli TitistarAs orive polusidan. qromosomebis centro-
merebi ganlagebulia metafazur firfitaze
ff yoveli qromosomis tyupi qromatidis kinetoqori mimagrebulia TitistarAs mopirdapire polusidan gamosuli kinetoqoris mikromilakTan
ff mikromilakebis kompleqss TiTistarA ewodeba, Tavisi ormxrivwamaxvilebuli Sesaxedaobis gamo.
anafaza
ff anafaza mitozis yvelaze mokle stadiaa; grZeldeba sul ramodenime wuTi
ff anafaza iwyeba rodesac tyupi qromatidebi uecrad iwyeben gancalkevebas. amgvarad TiToeuli qromatidi xdeba damoukidebeli qromosoma
ff yoveli wyvilidan, calkeuli qromosoma iwyebs gadaadgilebas ujredis sapirispiro boloebisken, ramdenadac mokldeba maTi kinetoqorebis mikromilakebi. radgan
mikromilakebi mimagrebilia centromerebze, qromosomebi gadaadgildebian centromerebiT win (daaxloebiT 1 mikrometri/wuTSi siCqariT)
ff ujredi matulobs sigrZeSi, kinetoqorebTan daukavSirebeli mikromilakebis darZelebis gamo
ff anafazis dasasrulisaTvis ujredis orive boloSi aris qromosomebis sruli da eKvivalenturi kompleqti.
telofaza
ff ujredSi iwyebs Camoyalibebas ori Svileuli birTvi
ff birTvis garsi yalibdeba dediseuli birTvis fragmentebisa da endomembranuli sistemis sxva komponentebisagan
ff qromosomebi aRar aris mWidrod daxveuli
ff mitozi erTi birTvis gayofa or genetikurad identur birTvad amiT dasrulebulia
citokinezi
261
ff citoplazmis gayofa, Cveulebriv, kargadaa gamoxatuli telofazis mogvianebiT stadiaSi, amdenad, ori Svileuli ujredi Cndeba mitozis damTavrebisTanave261
mokle
droSi
ff cxovelur ujredebSi citokinezi vlindeba gayofis Raris CamoyalibebiT, romelic yofs ujreds Suaze
mosomebis gaormageba xdeba mxolod S fazis ganma- varskvlavi
astra
centrosoma
centrosoma
vlobaSi (dnm-is sinTezs ganvixilavT me-16 TavSi). wyvili
amgvarad, ujredi matulobs zomaSi (G1), agrZelebs qromatidi metafazuri
firfita
zrdas, ramdenadac aormagebs qromosomebs (S), kvlav
izrdeba manamde vidre amTavrebs ujredis gayofisaT-
vis mzadebas (G2) da iyofa (M). Semdgom cikls Svileu-
li ujredebi imeoreben.
adamianis ujredebis gayofis erTi cikli 24 saaTi
kinoto-
mimdinareobs. aqedan M faza 1 saaTze nakleb xans, S qorebi
faza ki 10-12 saaTi grZeldeba. danarCeni dro ga-
nawilebulia G1 da G 2 fazebs Soris. Cveulebriv, G 1
faza 4-6, xolo G2 faza 5-6 saaTi grZeldeba. G 1 fazis
xangrZlivoba sxvadasxva tipis ujredebSi SesaZloa
metad gansxvavebuli iyos.
gayofis procesSi ujredis cxovelqmedebaze
dakvirvebis Senelebuli firebi mitozs warmogvid-
gens, rogorc cvlilebaTa uwyvet jaWvs. magram aR-
werisTvis pirobiTad mitozi iyofa xuT stadiad,
esenia: profaza, prometafaza, metafaza, anafaza
da telofaza. citokinezi erTvis bolo qvefazebs
da asrulebs mitozs. Semdeg gverdebze 12.6 suraTze arakinotoqoris
asaxulia es fazebi cxovelur ujredSi. Semdeg or mikro milakebis gadafarva kinotoqoris
paragrafze gadasvlamde, sadac dawvrilebiT iqneba mikro milakebi
mitozuri TiTistara:
dawvrilebiTi ganxilva
mitozis procesSi mravli movlena damokidebulia
mitozur TiTistaraze, romelic profazis ganmav-
lobaSi iwyebs citoplazmaSi formirebas. es struq-
tura mikromilakebisa (mikrotubulebisa) da maTTan
dakavSirebuli cilebis boWkoebisagan Sedgeba. sanam
mitozuri TiTistara yalibdeba, ujredis ConCxis
sxva mikromilakebi nawilobriv iSleba, savaraudod
TiTistaras Sesaqmnel masalad. TiTistaras mikromi-
lakebi izrdeba sigrZeSi cila tubulinis damatebiTi
suberTeulebis gaerTianebis Sedegad (ix. cxrili 6.1).
TiTistaras mikromilakebi warmoiqmneba centro-
somaSi, aramembranul organelaSi, romelic ujredis
mTeli sasicocxlo ciklis ganmavlobaSi axdens mi-
kromilakebis sinTezs (mas agreTve mikromilakebis
warmomqmnel centrsac uwodeben). cxovelur ujred-
Si centrosomis centrSi ganlagebulia wyvili cent-
riola, magram isini ar asruleben mniSvnelovan rols
centromosoma
ujredis gayofaSi. mcenareuli ujredebis umravle-
sobis centromerebs ara aqvs centriolebi, cxovelur
ujredSi ki mitozis dros TiTistari Cveulebrivad S SsuraTi 12.7 mitozuri TiTistari metafazaSi.
qromosomis tyupi qromatidebis kinetoqorebi ganlagebulia
warmoiqmneba centriolebis lazeruli sxivebiT daS- erTmaneTis sapirispirod. aq yoveli kinetoqori, faqtiurad,
lis Semdegac. ukavSirdeba uaxloesi centromeridan gadmoWimul kineto-
interfazis ganmavlobaSi zogierTi centrosoma qorebis mikromilakebis jgufs. kinetoqorebTan SeukavSire-
beli mikromilakebis erTmaneTTan zeddeba xdeba metafazur
ganicdis replikacias da warmoiqmneba ori centro- firfitaze. (TEM s tele-eleqtro mikroskopia?)
262
suraTi 12.8. gamokvleva: anafazaSi,
kinotoqorebis mikrotubulebi mokldebian
TiTistaris polusis bolodan Tu
kinotoqoris mxridan?
eqsperimenti
1
kinetoqori
TiTistaras
polusi
gayofis Rari
2
niSani
Sedegi
qromosomis
moZraoba kinetoqori
tubulinis
suber-
mikromi- mamoZrave- Teulebi
lakebi beli cila
Svilobili
b. ujredis firfitis formieba ujredi
qromosoma mcenareul ujredSi (TEM)
2 TiTistaras polussa da qromosomebs Soris mcire monakveTSi kinetoqorebis mikromilakebis fluorescenciuli naTebis gaqrobisTvis gamoiyeneboda laz-
eri. anafazis mimdinareobisas, mkvlevarebi niSnulis orive mxares akvirdebodnen mikromilakebis sigrZis cvlilebas.
Sedegi . qromosomebis polusebisaken gadaadgilebis procesSi mikromilakebis segmentebi lazeris niSnulidan kinetoqorebis mxares mokldeboda, Titistaras
polusis mxares ki imave sigrZisa rCeboda.
daskvna . ewsperimenti cxadyofs, rom anafazaSi kinetoqorebis mikromilakebi mokldeba kinetoqorebis boloebidan da ara TiTistaras polusebis mxridan. es
aris mxolod erTi eqsperimenti, romelic amtkicebs, rom anafazis ganmavlobaSi qromosomebi gadaadgildeba mikromilakebis gaswvriv, radgan mikromilakebi ganic-
dis depolimerizacias kinetoqorebis boloebze da am dros aTavisuflebs tubulinis suberTeulebs.
263
soma, romlebic rCebian erTad ujredis birTvTan ax- mis centromera ganlagebulia TiTistaras or poluss
los. Semdeg, profazisa da prometafazis ganmavlobaSi, Soris centalur proeqciaze. am warmosaxviT sibrtyes
centosomebi wyvil-wyvilad Sordebian erTmaneTs, ram- ujredis metafazuri firfita ewodeba (suraTi 12.7).
denadac maTgan TiTistaras mikromilakebi izrdeba. amasobaSi mikromilakebi, romlebic ar arian dakav-
prometafazis bolos wyvili centrosoma aRmoCndeba Sirebuli kinetoQorebTan, matuloben zomaSi; metafa-
TiTistaras polusebze, ujredis or mopirdapire mxa zis ganmavlobaSi ukavSirdebian da edebian TiTistarAs
res. centrosomebisagan gamomavali mikromilakebis sawinaaRmdego polusidan gadmoWimul sxva Tavisufal
mokle, radialuri sxivebi qmnis varskvlavs. TiTistara mikromilakebs (maT zogjer polarul~ mikromilakeb-
Sedgeba centrosomebis, TiTistaris mikromilakebisa da sac uwodeben). metafazaSi varskvlavis mikromilakebic
varskvlavebsagan. izrdeba da ukavSirdeba plazmur membranas. TiTistarAA
qromosomis yovel tyup qromatids aqvs kinetoqo- amGgvaradAD saxiT dasrulebul formas iZens.
ri, struqtura, romelic iqmneba centromeraSi cilisa axla vnaxoT, rogor korelirebs dasrulebuli Ti-
da qromosomuli dnm-is specifikuri segmentis daka- Tistaras struqtura mis funqciasTan anafazaSi. ana-
vSirebiT. qromosomebSi ori kinetoqori mimarTulia faza iwyeba uecrad, rodesac cilebi, romlebic erTad
sapirispiro mxares. prometafazaSi TiTistaras zogi- amagrebs qromosomebis tyup qromatidebs, inqtivird-
erTi mikromilaki emagreba kinetoxors; maT kinetoqo- eba. am dros gancalkevebuli qromatidebi iqceva das-
ris mikromilakebi ewodeba. (kinetoqorTan mimagrebuli rulebul damoukidebel qromosomebad da miemerTeba
mikromilakebis raodenoba cvalebadia sxvadasxva saxe- ujredis sapirispiro boloebisken. rogoria kinetoqo-
obisTvis _ safuaris ujredebis erTi mikromilakidan, ris mikromilakebis funqcia qromosomebis ujredis po
zogierTi ZuZumwovaris 40 mikromilakamde). rodesac lusebisken mimarTuli moZraobisas? SesaZloa, es aixsnas
erTi qromosomis kinetoqori daWerilia` mikromi- imiT, rom qromosomebi daxveulia mikromilakebze, rom-
lakebiT, qromosoma iwyebs gadaadgilebas im polusi- lebic mokldebian TiTistaras polusebisken. amasTanave
saken, saidanac mikromilakia gadmoWimuli. amasTanave eqsperimentuli monacemebi amtkicebs hipoTezas, rom-
es procesi SeCerebulia manam, sanam mikromilaki meore lis Tanaxmad, moZraobis pirveladi meqanizmi iyenebs sa-
polusidan ar miemegreba meore kinetoqors. is, rac Sem- transporto cilebs kinetoqorebze, rac gadaaadgilebs
deg xdeba, Zalian hgavs bagiris gadazidvas. qromosoma qromosomebs mimagrebuli mikrimilakebis gaswvriv uax-
gadaadgildeba jer erT mxares, Semdeg meore mxares, loesi polusisaken. amasTanave mikromilakebi mokldeba
win da ukan, sanam ar ganlagdeba SuaSi ujredis or po- kinetoqoris boloebze depolimerizaciis Sedegad. (su-
luss Soris. metafazaSi yoveli gaormagebuli qromoso- raTi 12.8). (rogor gadaaadgilebs satransporto cilebi
1 2 3 4 5
1 profaza. qromqtini ganicdis SemWidroebas, nukleolebi iwyebs gancalkevebas. mitozuri TiTistara iwyebs Camoyalibebas, Tumca jer ar Cans
mikrogramebze.
2 prometafaza. ukve vxedavT calkeul qromosomebs TiTeuli Seicavs or identur tyup qromatids. prometafazis bolos birTvis garsi iwyebs
daSlas.
3 metafaza. Titistara Camoyalibebulia. kinetoqorebiT mikromilakebTan mimagrebuli qromosomebi ganlagebulia metafazur firfitaze.
4 anafaza. yoveli qromosomis qromatidebi gancalkevebulia da Svileuli qromosomebi gadaadgildeba ujredis boloebisken, ramdenadac maTi
kinetoqorebis mikromilakebi mokldeba.
5 telofaza. yalibdeba Svileuli birTvebi. amasobaSi iwyeba citokinezi: dediseuli ujredis gardigardmo Cndeba ujredis firfita, romelic
orad yofs citoplazmas.
SS suraTi 12.10 mitozi mcenareul ujredSi. xaxvis bolqvis ujredebSi mimdinare mitozis sinaTlis mikrografia.
264
gayofis ujredis
sawyisi wertili kedeli baqteriis
qromosomebi
plazmuri
E. coli - s ujredi membrana
qromosomebi
mikromilakebi
kinetoqoris
mikromilakebi
intaqturi
(xeluxlebeli)
birTvis garsi
SS suraTi 12.11 baqteriuli ujredis gayofa (binaruli gayofa). warmodgenilia baqteria E. Coli. erTaderTi wriuli qromosoma
ormagdeba da ori asli jerac ucnobi meqanizmiT gadaadgildeba erTmaneTis sawinaaRmdegod, ise rom gaormagebis ori sawyisi wer-
tili (mwvane), Tavsdeba ujredis sxvadasxva boloSi. ramdenedac ujredi dagrZelebulia, qromosomis gaormagebis dasrulebisTa-
nave, plazmuri membrana iwyebs Cazrdas, axali ujredis kedeli ganlagdeba or Svileul ujreds Soris da iyofa or axal ujredad.
265
obieqts mikromilakis gaswvriv ix. 6.21 suraTze). plazmuri membraniT, radgan amasobaSi ujredis fir-
ra funqcia akisria im mikromilakebs, romlebic ar fitis Semadgeneli nawilebisgan ganviTarebuli axali
arian dakavSirebuli kinetoqorebTan? cxovelur ujre- ujredis kedeli Camoyalibebulia or Svileul ujreds
debSi am mikromilakebis funqciaa anafazaSi mTliani Soris.
ujredis sigrZeSi gazrdaa. kinetoqorebTan Seukav- 12.10 suraTze mocemulia gayofis procesSi myofi
Sirebeli mikromilakebi sawinaaRmdego polusebidan mcenareuli ujredis mikrofotoebi. suraTis Seswavla
eqstensiurad edebian erTmaneTs metafazaSi (suraTi dagexmarebaT mitozisa da citokinezis gameorebaSi.
12.7). anafazaSi zeddebis nawili Semcirebulia, ram-
dendac mikromilakebze mimagrebuli satransporto
binaruli gayofa (orad gayofa)
cilebi gadaadgileben maT erTmaneTis sawinaaRmdegod
da amisaTvis, iyeneben atf-is energias. ramdenedac mik- prokariotebi (baqteriebi) mravldeba ujredis gayo-
romilakebi ubiZgeben erTmaneTs sawinaaRmdego mimar- fis tipiT, romelsac binaruli gayofa ewodeba, rac si-
TulebiT, polusebi aseve gadaadgildeba urTierT- tyvasityviT niSnavs Suaze gayofas. baqteriaTa genebis
sapirispirod da ujredi izrdeba sigrZeSi. amave dros umravlesoba ganlagebulia baqteriis erTaderT qromo-
mikromilakebi grZeldeba maT daboloebaze tubulinis somaze, romelic Sedgeba wriuli (cirkularuri (circular))
suberTeulebis damatebiT. Sedegad mikromilake-bi kv- dnm-is molekulisa da masTan dakavSirebuli cilebisa-
lav nawilobriv gadafaraven erTmaneTs. gan. miuxedavad imisa, rom baqteria ufro patara da mar-
anafazis bolos qromosomebis ori jgufi aRwevs tivia, vidre eukariotuli ujredi, genomis organize-
dagrZelebuli dediseuli ujedis mopirdapire boloe- buli replikaciisa da Svileul ujredebSi misi Tanabrad
bs. birTvebi yalibdeba telofazaSi. citokinezi iwyeba ganawilebis mniSvneloba Zalian didia. magaliTad baqte-
mitozis am bolo stadiebSi da TiTistara sabolood ria Escherichia coli-is srulad gaSlili qromosoma ujre-
iSleba. dis sigrZeze 500-jer metia. cxadia, aseTi grZeli qro-
mosoma mWidrod unda iyos daxveuli da kompaqturad
moTavsebuli ujredSi da es asecaa.
citokinezi: dawvrilebiTi ganxilva
Escherichia coli-is ujredis gayofis procesi iwyeba
cxovelur ujredebSi citokinezi aris procesi, rodesac baqteriis dnm-i iwyebs replikacias qromoso-
romelsac gayofas uwodeben. gayofis pirveli niSani mis specifikur adgilze _ replikatorze da warmo-
aris gayofis Raris _ viwro arxis gaCena ujredis qmnis or sawyis wertils. radgan qrimosoma agrZelebs
zedapirze uwindeli metafazuri firfitis axlos (su- replikacias, erT-erTi maTgani gadaadgildeba ujredis
raTi12.9). arxis citoplazmur zwdapirze ganlagebulia sapirispiro mxares (suraTi 12.11) da ujredis sigrZe
aqtinis mikroboWkoebis kontraqtuli rkali, romelic izrdeba. replikaciis damTavrebisTvis baqteriis ujre-
dakavSirebulia cila miozinis molekulebTan (aqtini di sawyis zomasTan SedarebiT orjer matulobs, misi
da miozini igive cilebia, romlebic ganapirobebn kun- plazmuri membrana Caizrdeba SigniTken da dediseul
Tebis SekumSvas, iseve, rogorc ujredSi ganxorciele- ujreds yofs or Svileul ujredad. yoveli maTgani mem-
bul sxvadasxva saxis moZraobas). aqtinis mikroboWkoebi kvidreobiT iRebs srul genoms.
urTierTqmedebes miozinis molekulebTan, rac iwvevs Tnanmedrove dnm-teqnologiebis gamoyenebis meS-
rkalis Sekvras. gayofis procesSi myofi ujredis mik- veobiT SesaZlebeli xdeba replikatorebis moniSvna mo
roboWkoebis rgolis SekumSva qisis Sekvras hgavs. gayo- lekukebiT, romlebic fluorescenciul mikroskopSi
fis Rari Rrmavdeba, sanam dediseuli ujredi imdenad ar mwvane naTebas iZleva (ix. suraTi 6.3), mkvlevarebs sa-
gadaiWimeba, rom gaiyos or nawilad ori damoukidebel Sualeba misca uSualod dakvirvebodnen baqteriuli
ujredad _ sakuTari biTviT, Tavisi wili citozoliTa qromosomis moZraobas. es moZraoba hgavs eukariotuli
da organelebiT. qromosomebis centromerebis nawilebis gadaadgilebas
mcenareul ujredebSi, romelTac ujredis kedeli polusebisken mitozis anafazaSi. magram baqteriebs ara
aqvs citokinezi, gamoxatulad gansxvavebulia. aq gayo- aqvs xiluli mitozuri TiTistara, arc mikromilakebi.
fis Rari ar viTardeba. samagierod telofazaSi goljis Seswavlili baqteriebis saxeobebis umravlesobaSi ori
aparatSi warmoqmnili buStukebi ujredis centrisaken replikatori gadaadgilebas amTavrebs ujredis sapir-
mikromilakebis gaswvriv gadaadgildeba, erTiandeba da ispiro boloebTan an sxva specifikur adgilas da, Sesa-
warmoqmns ujredis firfitas (suraTi 12.9 b). ujredis Zloa, fiqsirdebodes erTi an ramdenime cilis mier. ro-
firfita izrdeba, masze erTiandeba ujredis kedlis gor gadaadgildeba baqteriuli qromosoma da rogor
masala, romlis gadatana xdeba buStukebiT. igi matu- aris gansazRvruli da organizebuli maTi specifiuri
lobs manam, sanam garemomcveli membrana ar Seerwymeba lokalizacia, TandaTan naTeli xdeba, magram bolomde
plazmur membranas ujredis mTels perimetrze. Sedegad garkveuli ar aris. ramdenime cila identificirebulia,
miiReba ori damoukidebeli Svileuli ujredi sakuTari rac mniSvnelovan rols asrulebs problemis gadaWraSi.
266
mitozis evolucia
rogor viTardeboda mitozi? Tu gaviTvaliswinebT,
koncefcia 12.3
rom miliardobiT wlis win prokariotebi uZRodnen eu-
kariotebs, SeiZleba vivaraudoT, rom mitozi sawyiss ujredis sasicocxlo cikli
ujredis gamravlebis martivi baqteriuli meqanizmi- regulirdeba molekuluri
dan iRebs. faqtobrivad baqteriul binarul gayofaSi
monawile ramdenime cila eukariotuli proteinebis kontrolis sistemis saSuale-
monaTesavea, rac amtkicebs ujredis baqteriuli gayo-
fisgan mitozis Camoyalibebis Sesaxeb debulebas. sain- biT
teresoa, erT-erTi bolo Sroma, romelSic naCvenebia, ujredebis gayofis dro da xarisxi mcenarisa Tu
rom binarul gayofaSi monawile ori cila eukariotuli cxovelis sxvadasxva nawilSi gadamwyvetia normaluri
cilebis, tubulinisa da aqtinis monaTesavea. zrdis, ganviTarebisa da cxovelqmedebisaTvis. ujre-
rogorc eukariotebi ganviTarda Tavisi ufro didi dis gayofis sixSire gansxvavebulia sxvadasxva tipis
genomebisa da birTvis garsebis warmoqmiT, aseve binaru- ujredebisTvis. magaliTad, adamianis kanis ujredebis
li gayofis memkvidruli procesic rogorRac gadaiz- gayofis sixSire maRalia mTeli cxovrebis ganmavloba-
arda mitozSi. 12.12 suraTze mitozis safexurebrivi
ganviTarebis hipoTeza. SesaZlo Sualeduri etapebi
warmodgenilia Tanamedrove erTujredian mikroor- suraTi 1.15. gamokvleva. aris Tu ara citoplazma-
ganizmebSi aRmoCenili birTvis gayofis ori uCveulo Si molekuluri signalebi, romlebic aregulireben
tipiT. birTvis gayofis es ori magaliTi, savaraudoa
is SemTxveva, roca memkvidruli meqanizmebi evolu-
ujredis sasicocxlo cikls?
ciis procesSi SedarebiT ucvleli darCa. orive Sem- eqsperimenti
ZuZumwovarTa ujredebis kulturaze eqsperimen-
TxvevaSi birTvis garsi intaqturi rCeba. dinofla- tis dros aRiniSneboda, ujredis sasicocxlo ciklis sxvadasxva fa-
gelatebSi gaormagebuli qromosomebi mimagrebulia zaSi myofi ujredebis gaerTianeba erT orbirTvian ujredad.
birTvis garsTan da Sordeba erTmaneTs, ramdenadac eqsperimenti I eqsperimenti II
birTvis sigrZe izrdeba ujredis gayofis win. diato-
meis (Diatomeae) (wyalmcenaris) qromosomebs erTma-
neTs aSorebs Titistara ujredis birTvis farglebSi.
eukariotebis umravlesobaSi TiTistara yofs qromo-
somebs birTvis garsis daSlis Semdeg
269
XX suraTi 12.16 ujredis sa-
sicocxlo ciklis molekuluri
kontroli Gor sakontrolo wer-
koncentraciis Sedareba
mmf-s aqtivoba
tilSi. ujredis ciklis fazebi gan-
pirobebulia ciklin-damokidebuli
kinazebis (cdk) aqtivobis ritmul ciklini
meryeobze. aq Cven yuradRebas vamax-
vilebT mmf-ad wodebul, ciklin-cdk
kompleqsze, romelic or sakontrolo
wertilSi mitozis dawyebis gamSvebi
signalis rols asrulebs.
ciklinis dagroveba
aqtivoba piks aRwevs metafazaSi.
270
suraTi 12.17. gamokvleva. iwvevs Tu ara,
ujredis sasicocxlo ciklis gansazRvrul etapebze.
Trombocituli zrdis faqtori (Tzf) adamianis
amasTanave, xSir SemTxvevaSi mecnierebisTvis ucnobia
fibroblastebis ujredebis gamravlebis stimula-
faqtobrivad ra funqcias asrulebs zogierTi cdk.
cias kulturaSi?
miuxedavad amisa, maT moaxdines im signalebis gadace-
eqsperimenti mis gzis ramdenime etapis identificireba, romlebic
informacias awvdian ujredis sasicocxlo ciklis
meqanizms.
1 SemaerTebeli qsovilis masala Sinagani signalis gadacemis magaliTi gvxvdeba M
daiWira mcire nawilebad.
fazis sakontrolo wertilSi. anafaza tyupi qroma-
tidebis dacilebis procesi ar daiwyeba, sanam metafa-
petris jami
zis firfitaSi yvela qromosoma ar iqneba mimagrebuli
TiTistaras. mkvlevarebma daadgines, rom kinetoqore-
bi, romlebic ar aris jer mimagrebuli TiTistaras
2 fermentebi gamoyenebul iq
na eqstraceluluri (uj
mikromilakebs, agzavnis molekulur signalebs, rom-
redgareTa) matricis da lebic aiZulebs qromatidebs darCnen erTad da axan-
saSlelad da Tavisufali grZlivebs anafazis dawyebas. mxolod mas Semdeg, rac
fibroblastebis ujreduli
suspenziis misaRebad. yvela qromosomis kinetoqori miemagreba TiTistaras,
tyupi qromatidebi Sordeba erTmaneTs (maTi damaka-
vSirebeli cilis inaqtivaciis gamo). es meqanizmi uz-
runvelyofs, rom Svileulma ujredebma sabolood ar
miiRon naklebi an zedmeti qromosoma.
3 ujredebi gadatanil iqna kul- mkvebav kulturaSi gazrdil cxovelur ujre-
turis sterilur konteinerSi,
ZiriTadi mkvebavi niadagiT, debSi mecnierebma SeZles moexdinaT mravali rogorc
romelic Seicavda glukozas, fizikuri, aseve qimiuri faqtoris identificieba,
aminomJavebs eleqtrolitebsa
romelTac SeuZlia gavlena iqonion ujredis gayofis
da antibiotikebs (baqteriebis
zrdis asacileblad). Tzf dae procesze. magaliTad, ujredi kargavs gayofis unars,
mata kulturis konteinerebis Tu kulturis niadagidan mocilebuli iqneba mniS-
mxolod naxevars. inkubacia
mimdinareobda 370C-ze. vnelovani sakvebi nivTiereba (es hgavs avtomaturi
sarecxi manqanis gaSvebis mcdelobas wylis gareSe).
sxva yvela xelsayreli pirobis arsebobisSemTxveva-
Sic, ZuZumwovarTa umravlesobis ujredebi kultur-
aSi mravldeba, Tu niadagi Seicavs gansazRvrul zrdis
Sedegebi
faqtorebs. rogorc me-11 TavSia aRniSnuli, zrdis
(a) ZiriTadi mkvebavi niadagi Tzf-is faqtori aris garkveuli ujredebis mier gamomuSaveb-
gareSe (kontroli) ujredTa gamrav-
lebis uSedego mcdeloba.
uli cila, romelic astimulirebs sxva ujredebis gay-
ofas. miuxedavad imisa, rom cnebas _ zrdis faqtori,
(b) ZiriTadi mkvebavi niadagi Tzf-is
aqvs istoriuli mizezebi, cilas, romelic xels uwyobs
damatebiT. ujredebma ganicada pro- mitozis dawyebas, mitogenad ufro moixsenieben.
liferacia. skanirebad eleqtronul
mikrosopSi (SEM) Cans kulturaSi gam-
erT-erTi aseTi zrdis faqtori aris Tromboci-
ravlebuli fibroblastebi. tuli (sisxlis firfitebi) zrdis faqtori (Tzf), is
warmoiqmneba sisxlis ujredebSi, romelTac Tromboc-
itebi an sisxlis firfitebi ewodeba. 12-17 suraTze
ilustrirebuli eqsperimenti aCvenebs, rom Tzf-s ar-
seboba saWiroa ujredebis kulturaSi fibroblastebis
gayofisTvis. fibroblastebi SemaerTebelqso-
vilovani ujredebia, romelTac plazmur membranaze
Tzf-receptorebi aqvs. Tzf molekulebis mimagreba
am receptorebze (romlebic Trozinkinaza receptore-
bia; ix. Tavi 11) iwvevs signalis transduqciis meqaniz-
mis gaSvebas, Sedegad ujredi gadadis G1 sakontrolo
wertilSi da iwyebs gayofas. Tzf astimulirebs fi-
daskvna eqsperimenti adasturebs, rom Trombocituli broblastis gayofas aramarto kulturaSi, aramed
zrdis faqtori (Tzf) iwvevs adamianis fibroblaste-
bis ujredebis gamravlebis stimulacias kulturaSi. cxovelis organizmSic. qsovilis dazianebisas am mida-
271
moSi Trombocitebidan gamoTavisufldeba Tzf,
ujredi emagreba finjanis amis gamo fibroblastebis proliferacia xels uwy-
zedapirs da iyofa (mimag obs Wrilobis Sexorcebas. mecnierebis mier gamokv-
rebis damokidebuleba). leulia sul cota 50 gansxvavebuli zrdis faqtori,
romelic iwvevs ujredis gayofis stimulirebas. sx-
vadasxva ujredi reagirebs gansazRvrul specifiur
zrdis faqtorze an zrdis faqtorTa kombinaciaze.
ujredis gayofis garegani fizikuri faqto-
rodesac ujredebi qmnian
ris efeqti naTlad Cans simkvrive (simWidrove)-
erTi fenisgan Semdgar
Sres, isini wyveten gayofas damokidebuli daTrgunvis fenomenis magaliTze,
(simWidroviT gamowveuli rodesac didi raodenobiT dagrovili ujredebi,
gayofis daTrgunva). wyveten gamravlebas (suraTi 12.18-a, Semdeg gverze).
mravali wlis winaT pirvelad iqna nanaxi, rom ujre-
debi kulturaSi normalurad mravldeba, sanam kul-
Tu ramdenime ujreds amo-
turis konteineris Sida zedapirze ar warmoiqmneba
viRebT, darCenili ujre-
ujredTa erTi Sre. Semdeg ujredebi wyveten gayo-
debi gamravldeba, sanam
ar Seavsebs danakliss da fas. Tu ujredTa jgufi moSorebiTaa ganlagebuli da
Semdeg wyveten gamravlebas garSemortymulia Tavisufali sivrciT, isini iwyeben
(simWidroviT gamowveuli gamravlebas da mravldebian manam, sanam ar Seavse-
gayofis daTrgunva). ben Tavisufal ares. Tavdapirvelad varaudobdnen,
rom mezobeli ujredebis fizikuri kontaqti signa-
lia gamravlebis SewyvetisaTvis. miuxedavad imisa,
rom SesaZloa fizikur kontaqts hqondes garkveuli
gavlena TiToeuli ujredisaTvis, gacilebiT mniS-
vnelovania zrdis faqtorebisa da sakvebi nivTiere-
bebis saWiro raodenobis arseboba: cxadia, rodesac
ujredTa populacia aRwevs garkveul simWidroves,
iqmneba sakvebi nivTierebebis deficiti da misi ra-
(a) ZuZumwovris normaluri ujredebi. sak odenoba arasakmarisi xdeba ujredTa Semdgomi zr-
vebi produqtebis, zrdis faqtorebis da disa da gamravlebisTvis.
mimgrebisaTvis substratis arseboba gansaz- cxovelur ujredTa umravlesobas axasiaTebs
Rvravs ujredTa gamravlebis simWidroves
mimagrebis damokidebuleba (ix. suraTi 12.18-a).
(simkvrives) ujredTa erTi feniT.
gamravlebisaTvis saWiroa maTi mimagreba substra-
tze, rogoricaa ujreduli kulturis Semcveli fin-
jani, an qsovilis araujreduli matrica. eqsperi-
kibos ujredi ar avlens mimagrebis damokide- mentebi amtkicebs, rom mimagrebis Sesaxeb signali
bulebas an simkvrive-damokidebuli daTrgun-
ujredis sasicocxlo ciklis kontrolis sistemas
vis fenomens.
gadaecema gamtari gzebiT plazmuri membranis
cilebisa da masTan dakavSirebuli ujredis ConCxis
elementebis monawileobiT. simWidrove-damokide-
buli daTrgunva da mimagrebis damokidebuleba or-
ganizmis qsovilebSi moqmedebs iseve, rogorc kul-
turaSi akontrolebs ujredebis zrdis garkveul
optimalur simkvrivesa da adgilmdebareobas. kibos
(b) kibos ujredebi. kibos ujredebi agrZele- ujredebi, romelTac amis Semdeg ganvixilavT, ar
ben gayofas erTujrediani Sris warmoqmnis avlenen arc simkvrive-damokidebul daTrgunvas da
Semdegac da qmnian erTmaneTze dalagebuli arc mimagrebis damokidebulebas (suraTi 12.18-b).
ujredebis grovas.
272
1 2 3 4 1 simsivne izrdeba kibos erTi
ujredidan
SS suraTi 12.19 ZuZus avTvisebiani simsivnis zrda da metastazebis gavrceleba. avTvisebiani simsivnis ujredebi ukontrolo
zrdis Sedegad vrceldeba mezobel qsovilebSi da limfuri sadinarebisa da sisxlZarRvebis saSualebiT sxeulis sxva nawilebSi.
kibos ujredebis gavrcelebas maTi pirveladi ganviTarebis adgilidan moSorebiT, metastazebis warmoqmna ewodeba.
ujredis sasicocxlo ciklis kontrolis pirvelawyaro iyo simsivne, romelic amoaWres qals hen-
rieta laks (Henrietta Lacks). sapirispirod amisa, ZuZum-
meqanizmebis dakargva kibos ujredebSi wovarTa yvela normaluri, kulturaSi mzardi ujredi
kibos ujredebi, Cveulebriv, ar pasuxobs organiz- iyofa daaxloebiT 20-50-jer, ris Semdegac wyvets gam-
mis kontrolis meqanizmebs. isini Warbad mravldeba da ravlebas, berdeba da kvdeba (Cven gavecaniT am fenomenis
iWreba sxva qsovilebSi. daubrkolebeli zrdis pirobeb- SesaZlo mizezebs me-16 TavSi, rodesac ganvixilavT qro-
Si SeiZleba organizmis sikvdili gamoiwvios. mosomebis replikacias)
kurturaSi ujredebis zrdis Seswavlisas mec- organizmSi kibos ujredebis paTologiuri qceva
nierebma gamoikvlies, rom kibos ujredebi ar reagire- SesaZloa katastrofuli aRmoCndes. problema iwyeba,
ben ujredis ciklis maregulirebel normalur signale- rodesac qsovilis erTi ujredi ganicdis transforma-
bze. magaliTad, 12.18-b suraTi gviCvenebs, rom kibos cias _ process, romelic normalur ujreds gardaqm-
ujredi ar avlens simkvrive-damokidebuli daTrgun- nis kibos ujredad. Cveulebriv, organizmis imunuri
vis fenomens kulturaSi zrdisas; ujredebi ar wyveten sistema, transformirebul ujreds afasebs, rogorc
gamravlebas maSinac ki roca zrdis faqtorebi amowu- ucxo agents da anadgurebs mas. Tu ujredi gadaurCa ga-
rulia. am movlenis asaxsneli logikuri hipoTeza aris nadgurebas, igi swrafad mravldeba da warmoqmnis sim-
is rom kibos ujredebi zrdisa da gamravlebisTvis ar sivnes _ paTologiuri ujredebis masas normaluri qso-
saWiroeben kulturis niadagSi zrdis faqtorebis arse- vilis siRrmeSi. Tu paTologiuri ujredebi inarCunebs
bobas. isini an Tavad warmoqmnian maTTvis saWiro zrdis TavianT pirvelad adgilmdebareobas, simsivnes uwode-
faqtorebs, an SesaZloa, maTSi aRiniSneba darRveva sig- ben keTilTvisebians. keTilTvisebian simsivneTa umrav-
nalebis gadacemis sistemaSi, romelic gadascems zrdis lesoba ar qmnis seriozul problemas da SesaZlebelia
faqtoris signals ujredis sasicocxlo ciklis marT- mTlianad iqnes mocilebuli qirurgiuli gziT. amisgan
vis meqanizmebs am faqtoris ararsebobis pirobebSic. gansxvavebiT, avTvisebiani simsivne aris sakmaod in-
sxva SesaZlo variantia darRveva ujredis sasicocxlo vaziuri imisTvis, rom gamoiwvios erTi an ramodenime
ciklis marTvis sistemaSi. faqtobrivad, rogorc me-19 organos funqciis darRveva. Tu individs aqvs avTvise-
TavSi SeiswavliT, yoveli maTgani SeiZleba iyos kibos biani simsivne, amboben, rom mas aqvs kibo.
ganviTarebis mizezi. avTvisebiani simsivnis ujredebi, garda maTi in-
normalur da kibos ujredebs Soris arsebobs sxva tensiuri proliferaciis (gamravlebis) unarisa, pa-
mniSvnelovani gansxvavebac, romlebic asaxavs ujredis Tologiuria mravali sxva niSniTac: SesaZloa hqondes
sasicocxlo ciklis darRvevebs. rodesac simsivnuri qromosomebis araswori raodenoba (Tumca aris es trans-
ujredebi wyveten gamravlebas, es xdeba ciklis SemTx- formaciis mizezia Tu Sedegi,jerac sakamaToa). niv-
veviT momentebSi da ara Cveulebriv normalur sakon- TierebaTa cvla iyos darRveuli da SeiZleba Sewyvitos
trolo werilebSi. ufro metic, kulturaSi sakvebi yovelgvari normaluri funqcionireba; ujredis zeda-
nivTierebebis uwyveti miwodebis pirobebSi kibos ujre- pirze arsebuli paTologiuri cvlilebebis gamo maT da-
debs SeuZliaT gamravleba usasrulod, SeiZleba iTqvas, karguli an darRveuli hqondes damokidebuleba mezo-
`ukvdavni~ arian. gansacvifrebeli magaliTia ujredTa bel ujredebTan da ujredTaSoris sivrcesTan, SeuZlia
Taoba, romelic mravldeba kulturaSi 1951 wlidan. gavrceleba axlomdebare qsovilebSi. simsivnur ujre-
am Taobas HeLa-s ujredebs uwodeben, radgan maTi debs SeuZlia agreTve sasignalo molekulebis sekre-
273
cia, romlebic iwvevs sisxlZarRvebis zrdas simsivnis lis sistemaze. da mainc, Cveni codna genomis cvlileba-
mimarTulebiT. ramdenime simsivnuri ujredi SeiZleba Ta Sesaxeb, romlebic iwveven kibos ujredebSi sxvadasx-
mowydes ZiriTad simsivnes, moxvdes sisxlZarRvSi an vagvar darRvevebs, elementarul doneze rCeba.
limfur sadinarSi, aqedan ki _ sxeulis sxva nawilebSi, SesaZloa, mizezi kibos ujredebis garSemo mravali
sadac mas SeuZlia gamravldes da warmoqmnas axali sim- upasuxo kiTxvis arsebobisa, aris is, rom jer kidev bevr-
sivne. simsivnuri ujredebis sawyisi lokalizaciidan ia Sesaswavli normaluri ujredis funqcionirebis Ses-
daSorebul adgilebSi amgvar gavrcelebas metastazebs axeb. ujredi sicocxlis ZiriTadi struqturuli da
uwodeben (ix. suraTi 12.19). funqciuri erTeuli inaxavs sakmao raodenobiT saidum-
erT adgilas lokalizebuli simsivnis mkurnaloba los, rac mecnerebs momavalSi safuZvliani kvlevisken
SesaZlebelia maRalenergetikuli radiaciiT, romelic uxmobs.
azianebs kibos ujredebis dnm-s metad, vidre normal-
uri ujredebisas; safiqrebelia, rom kibos ujredebs
dakarguli aqvs amgvari dazianebisgan Tavdacvis unari.
cnobili an savaraudo metastazuri simsivneebis sam- koncefcia testi 12.3
kurnalod gamoiyeneba preparatebi, romlebic toqsi-
kuria im ujredebis mimarT, romlebic aqtiurad mrav-
ldebian. maTi Seyvana xdeba sisxlis mimoqcevis sistemis
1. mkvlevari zemoqmedebs ujredze qimiuri nivTiere-
saSualebiT. qimioTerapiuli medikamentebi ereva ujre-
biT, romelic aferxebs dnm-is sinTezs. ujredis sa-
dis sasicocxlo ciklis specifikur etapebSi. magali-
sicocxlo ciklis romel nawilSi akavebs ujreds es
Tad, medikamenti taqsoli mikrotubulebis depolimer-
zemoqmedeba?
izaciis Seferxebis gziT yinavs mitozur TiTistaras,
2. daakvirdiT 12.13. suraTs me-2 eqsperimentis Sede-
ris gamoc aqtiuri gamravlebis procesSSi myofi ujre-
gad ratom Seicavs birTvi dnm-is gansxvavebul ra-
debi aRar gadadis metafazaSi. qimioTerapiis uaryofi-
odenobas?
Ti moqmedeba vlindeba medikamentebis normalur ujre-
3. ra aris ujredisTvis gaSvebis signali G2 fazis kon-
debze zemoqmedebis Sedegad. magaliTad gulisreva
trolis wertilSi mitozSi gadasasvlelad?
Sedegia qimioTerapiis zemoqmedebisa nawlavebis ujre-
4. ra moxdeboda Tu Tqven ganaxorcielebdiT 12.17 su-
debze, Tmiscvena _ Tmis folikulebis ujredebze, in-
raTze asaxul eqsperiments, simsivnuri ujredebis
feqciebisadmi rezistentobis daqveiTeba _ imunuri
gamoyenebiT?
sistemis ujredebze.
5. umetesad ujredis sasicocxlo ciklis romel fa-
mecnierebi iwyeben garkvevas, rogor gardaiqmneba
zaSi imyofeba Tqveni somaturi ujredebi?
normaluri ujredi kibos ujredad. kibos ujredebis
6. SeadareT da erTmaneTs da aRwereT keTilTvisebiani
molekulur biologias ufro dawvrilebiT SeiswavliT
da avTvisebiani simsivneebis niSnebi.
me-19 TavSi. miuxedavad imisa, rom kibos ganviTarebis
meqanizmi mravalgvaria, ujreduli transformacia yov-
elTvis gulisxmobs genebis cvlileba, rac ase Tu ise
gavlenas axdens ujredis sasicocxlo ciklis kontro-
274
me- 12 Tavis Semowmeba
12.2
vlobaSi, SesaZloa mitozi ganviTarda ujredis gayo-
koncefcia fis prokariotuli tipidan. garkveuli protistebi
(erTujrediani organizmebi) mravldebian ujredis
mitozisa da interfazis monacvleoba gayofis iseTi tipiT, romelic Sualeduri formaa
baqteriul binarul gayofasa da eukariotuli ujre-
ujredis sasicocxlo ciklSi debis umravlesobisaTvis damaxasiaTebel mitozis
XX ujredis sasicocxlo ciklis fazebi gayofaTa So- process Soris.
ris SualedSi ujredi imyofeba interfazaSi: (G1, S
da G2 fazebi). ujredi zoma izrdeba interfazis gan-
275
koncefcia 12.3 teazebis mier;
e) garegani zrdis faqtorebis koncentraciis
daqveiTebiT inhibirebis
ujredis sasicocxlo cikli regulirdeba zRvarze dabla.
molekuluri kontrolis sistemis 2. mikroskopis saSualebiT xedavT, rom ujredis fir-
saSualebiT fita iwyebs ganviTarebas gardigardmod ujre-
dis SuaSi, xolo ujredis firfitis orive mxares
formirdeba birTvebi. es unda iyos:
XX citoplazmuri signalebis hipoTezis damajere-
a) cxoveluri ujredi citokinezis procesSi;
bloba citoplazmaSi arsebuli molekulebi aregu- b) mcenareuli ujredi citokinezis procesSi;
lireben ujredis sasicocxlo ciklis mimdinareobas. g) cxoveluri ujredi ujredis ciklis S fazaSi;
XX ujredis sasicocxlo ciklis kontrolis siste- d) baqteriuli ujredis gayofa;
ma maregulirebeli cilebis cikluri cvlilebebi e) mcenareuli ujredi metafazaSi.
rogorc ujredis sasicocxlo ciklis saaTis meqa- 3. vinblastini aris kibos samkurnalod gamoyenebuli
nizmis msgavsad moqmedebs. `saaTis meqanizms~ aqvs standartuli qimioTerapiuli saSualeba. radgan
specifiuri sakontrolo wertilebi, sadac ujre- is zemoqmedebs mikrotubulebis kompleqsze, efeq-
dis sasicocxlo cikli wydeba, manam ar miRebuli turoba dakavSirebuli unda iyos :
`gagrZelebis~ signals. maregulirebeli molekule- a) mitozuri Titistaras warmoqmnis darRvevasTan;
bia cikliniebi da ciklindamokidebuli kinazebi b) maregulirebeli cilebis fosforirebis inhibi-
(cdk). ujreduli kulturebi mecnierebs saSualebas ciasTan (daTrgunvasTan);
aZlevs Seiswavlon ujredis gayofis molekuluri de- g) ciklinis produqciis (warmoqmnis) daTrgunvas-
talebi. ujredis sasicocxlo ciklis sakontrolo Tan;
punqtebze gavlenas axdens rogorc Sida, ise garegani d) miozinis denaturaciasa da gayofis Raris formi
faqtorebi, signalis transduqciis gadacemis gze- rebis daTrgunvasTan;
bis saSualebiT. ujredTa umravlesoba avlens ujre- e) dnm-s sinTeziz daTrgunvasTan.
dis gamravlebis rogorc simkvrive _ damokidebuli
daTrgunvis fenomens, aseve mimagrebis damokideb- 4. gansazRvruli ujredi Seicavs im dnms-s naxevars,
ulebas. ujredis sasicocxlo ciklis kontrolis rasac Seicavs mitozurad aqtiuri qsovilis sxva
meqanizmebis dakargva kibos ujredebs ukargavs norm- ujredebi. safiqrebelia, rom aRniSnuli ujredi
aluri regulaciis unars, amitom isini iyofian kon- unda iyos:
trolis gareSe, ris Sedegadac warmoiqmneba simsivne. a) G1 fazaSi; b) G 2 fazaSi; g) profazaSi;
avTvisebiani simsivne iWreba garemomcvel qsovilebSi d) metafazaSi; e) anafazaSi.
da aqvs metastazirebis unari, SeuZlia gaavrcelos 5. erT-erTi gansxvaveba kibos ujredsa da normalur
kibos ujredebi sxeulis sxva nawilebSi, sadac war- ujreds Soris aris is, rom:
moiqmneba meoreuli simsivneebi. a) kibos ujreds ar SeuZlia dnm-s sinTezi;
b) ujredis sasicocxlo cikli kibos ujredSi Seka-
vebulia S fazaSi;
SeamowmeT sakuTari codna g) kibos ujredebi ganagrZobs gamravlebas maSinac
ki, rodesac
mWidrod arian erTmaneTTan ganlagebuli;
TviTSefaseba d) kibos ujredebs ar SeuZliaT gamarTulad funq-
cionireba, radgan ganicdian simWidrove-damo
1. ujredis sasicocxlo ciklis regulirebisTvis mniS- kidebul daTrgunvas;
vnelovani zogierTi proteinkinazas fermentuli aq- e) kibos ujredebi yovelTvis ujredis sasicocxlo
tivobis momateba gamowveulia: ciklis M fazaSi arian.
a) kinazebis sinTeziT ribosomebis mier; 6. mmf-s aqtivobis dacema mitozis bolos gamowveulia:
b) araaqtiuri kinazas gaaqtiurebiT ciklinTan da- a) protein kinazas (cdk) destruqciiT;
kavSirebis gziT; b) ciklinis sinTezis daqveiTebiT;
g) araaqtiuri ciklinis gardaqmniT aqtiur kinazad g) dnm-s sinTeziT;
fosforirebis gziT; e) ujredis moculobasa da misi genoms Soris Sefar
d) araaqtiuri kinazas daSliT citoplazmuri pro- debis gazrdiT.
276
7. sisixlis wiTel ujredebis (eriTrocitis _ RBC) si-
cocxlis xangrZlivoba 120 dRes Seadgens. Tu moz- evoluciuri kavSiri
rdil adamians saSualod 5 l. sisxli aqvs, amasTan
yoveli mikrolitri (L) Seicavs 5 milion eriTroc- mitozis Sedegad Svileuli ujredebi iReben qromo-
its (RBC), ramdeni axali ujredi ujda warmoiqmnas somebis imave raodenobas, ramdenic hqondaT dediseul
yovel wamSi, raTa aRdges eriTrocitebis sruli ujredebs. qromosomebis raodenobis SenarCunebis sxva
populacia (1L=10-6 L)? gza, SesaZloa yofiliyo Tavdapirvelad ujredis gayofa
a) 30 000; b) 2 400; g) 2 400,000; d) 18 000; e) 30 000 000. da Semdeg qromosomebis gaormageba warmoqmnil Svileul
8. medikamenti citoqalazin-B (Cytichalasin B) axdens aq- ujredebSi. ra problema SeiZleboda Seqmniliyo amgvari
tinis funqciis blokirebas. citoqalazin-B iwvevs alternativis pirobebSi? xom ar migaCniaT, rom es aris
ujredis sasicocxlo ciklis darRvevas? ujredis sasicocxlo ciklis organizebis erTnairad mis-
a) TiTistaras warmoqmnas; aRebi forma?
b) TiTistaras mimagrebas kinetoqorebze;
g) dnm-is sinTezs; mecnieruli kvleva
d) ujredis sigrZeSi momatebas anafazaSi;
e) gayofis Raris formirebas.
mikromilakebi aris polaruli struqturebi,
9. zogierT organizmSi mitozi mimdinareobs citokine- romelTagan erT boloze (egreTwodebuli `+ boloze~)
zis gareSe. amis Sedegi SesaZloa iyos: polimerizaciisa depolimerizaciis xarisxi bevrad
a) erTze metbirTviani ujredi; maRalia, vidre meore boloze (e.w. `boloze~). 12.8 su-
b) uCveulod patara ujredi; raTze asaxuli eqsperimenti naTlad ganasxvavebs am or
g) arasrulfasovanbirTviani ujredi; bolos.
d) qromosomebis destruqcia; a. Sedegebis mixedviT gamoyaviT `+ bolo~ da daas-
e) ujredis sasicocxlo cikli S fazis gareSe. abuTeT Tqveni msjeloba.
10. mitozis ganmavlobaSi ar gvxvdeba: b. Tu `+ bolo~ iqneboda sapirispiro mxare, rogor
a) qromosomebis SemWidroeba (gamsxvileba); Sedegs miviRebdiT? gaakeTeT modeli.
b) dnm-is gaormageba; g. gadaakeTeT 12.8 suraTis daskvniTi modeli. war-
g) tyupi qromatidebis gancalkeveba; moadgineT Tqveneuli Sedegebis axali versia.
d) TiTistaras warmoqmna;
e) centrosomebis gancalkeveba.
mecniereba, teqnologia
11. qvemoT gamosaxul xaxvis bolqvis apkis sinaTlis mik-
roskop miRebul gamosaxulebaze gamoyaviT ujrede-
da sazogadoeba
bi, romlebic imyofebian: interfazaSi, profazaSi,
metafazaSi da anafazaSi. aRwereT TiToeuli stadi- asobiT milioni dolari ixarjeba yovelwliurad ki-
isTvis damaxasiaTebeli ZiriTadi movlenebi. bos samkurnalo efeqturi saSualebebis ZiebaSi. bevrad
naklebi fuli ixarjeba kibos profilaqtikaze. ratom
ggonoaT, rom es sworia? rogori cxovrebis wesi dagvex-
mareba kibos Tavidan acilebaSi? ra saxis profilaqti-
kuri programebiT iqneba SesaZlebeli xeli SevuwyoT
amgvari cvlilebebis dawyebasa da ganxorcielebas?
romeli faqtorebi SeuSlida xels aseTi cvlilebasa da
programebs?
277
3
nawili
genetika
interviu ramdenime naSromi gamomigzavna. ujreduli neirobi-
ologiis Sesaxeb codnis gareSe am naSromebSi garkveva
SeuZlebeli iyo. amitom daviwye ujredis biologiis Ses-
erik lenderTan wavla. Semdeg gadavedi molekulur biologiaze da bo-
los, genetikac damWirda. amgvarad, erTi sagnis meores
genomika _ mecniereba organizmis yvela genisa da Seswavla mohyva. genetikas ki dRemde vswavlob!
maTi erToblivi funqcionirebis Sesaxeb, axali disci-
plinaa, romelmac biologiaSi revolucia moaxdina. erik ra iyo adamianis genomis proeqtis
lenderi, romelsac adamianis genomis proeqtSi mniS-
mTavari mizani?
vnelovani roli miuZRvis, am revoluciis lideria. doq-
tori lenderi masaCusetsis teqnologiis institutisa adamianis genomis proeqtis saboloo mizani iyo ada-
da harvardis gaerTianebuli institutis [Broad Institute mianis dnm-is sruli Tanmimdevrobis wakiTxva da misi
of MIT and Harvard] damfuZnebeli direqtoria, romelic aRqmis gaadvileba. aseTi informacia Tanamedrove bi-
genomikas daavadebebis axsnisa da maT mkurnalobaSi ax- ologiisTvis fundamenturia. sabolood, mis safuZvel-
ali saSualebebisa da miRwevebis danergvisTvis iyenebs. ze SeiZleba yvela biologiuri struqturisa da proce-
institutis SemadgenlobaSi Sedis genomis kvlevis sis axsna.
uaiThedis centri [Whitehead Center for Genome Research], SegiZliaT an individualuri genebis detaluri
Tvisebebis Seswavla, rasac biologebi adamianis genomis
romelsac adamianis genomis sekvenirebaSi wamyvani ad-
proeqtamdec akeTebdnen da dResac agrZeleben, an siste-
gili ukavia.
mis yvela komponentis urTierTqmedebis dadgena. orive
prinstonis kursdamTavrebulma, doqtorma lend-
mimarTulebiT dReisTvis mniSvnelovani aRmoCenebi ga-
erma, doqtorantura oqsfordis universitetSi, maTema-
keTda, magram zogierT problemas mxolod maSin xedav,
tikaSi, gaiara da rodsis stipendiantic iyo. harvardis
roca ukan ixev. warmoidgineT, rom puantilistis nax-
biznes skolaSi igi 1990 wlamde ekonomikas aswavlida,
ats uyurebT. axlodan mxolod wertilebs dainaxavT,
magram SemdgomSi biologiis kursbze gadavida. mis mra-
es ra TGqma unda sainteresoa, magram Tu ukan daixdevT,
valricxovan jildoebs Soris makarturis fondis sti- dainaxavT calkeul figurebs, romlebsac axlodan ver
pendiaa. is agreGTve airCies amerikis mecnierebaTa aka- amCnevdiT. adamianis genomis proeqtamde, ukan daxevisa
demiis wevrad. doqtori lenderi, rogorc masaCusetsis da adamianis genomis sruli suraTis danaxvis SesaZle-
teqnologiis institutis, aseve harvardis universite- bloba ar arsebobda.
tis profesoria. masaCusetsis teqnologiis institut- genomis analizma gamoaSkarava sxvadasxva momentSi
Si bolo aTi wlis ganmavlobaSi is biologiis dawyebiT da sxvadasxva qsovilebSi genebis moqmedebis CarTvisa
kurss kiTxulobs. da gamorTvis saerTo suraTi. axla SgviZlia modulebsa
Tu sistemebSi (sqemebSi) genebis TanamSromlobis danax-
rogor moxvediT genetikaSi? va. aseTi saerTo suraTi dRemde ar gvqonia.
278
mecnierTa sazogadoebis am SemoTavazebas nebismieri mokle segmentebad (egzonebad) dayofilia. adamianis
relisti sigiJed CaTvlida. magram realoba gacilebiT genebis gaSifvraze muSaobisas xmauris zRvaSi Tundac
ufro rTuli aRmoCnda. roca gavacnobiereT, Tu ramde- mcire signalebs veZebdiT. kompiuteruli programebi
nad mniSvnelovania dnm-is Tanmimdevrobebis gaSifvra genis Tanmimdevrobis amorCevaSi mxolod zedapirul
aTasobiT mecnierisTvis, dagvebada kiTxva: ratom ar samuSaos asrulebs. CvenTvis saintereso Tanmimdev-
SegviZlia amis gakeTeba? droTa ganmavlobaSi mogviwia robebi ATG-s Seicavs, romliTac yvela genebis mako-
TanmimdevrobiT mravali barieris gadalaxva. im mwiri direbeli Tanmimdevroba iwyeba. magram ATG genomisT-
imformaciis mosapoveblad, romelic im momentSi CvenT- vis Cveulebrivi tripledia da did arafers gveubneba.
vis sasargeblo iyo, jer Sualedur miznebs visaxavdiT. SeiZleba iseTi adgilebis moZebna, sadac sawyis signals
amavdroulad sakuTari Tavis darwmunebac gvWirdeo- nukleotidebis sakmaod grZeli fragmentebi mohyveba,
boda, rom swor gzas vadgavarT. TandaTan mizansac mi- sanam stop signals aRmniSvneli sami nukleotididan
vaRwieT: jer genetikuri rukebi SevadgineT, romelTa erT-erTi ar gamoCndeba. magram es SeiZleba SemTxveviT-
saSualebiT amjerad SegviZlia memkvidreobiT miRebuli ac moxdes. ase rom, roca am tipis signalebis mosaZebnad
daavadebebis kvalis dadgena da maTi memkvidreobiTo- mxolod kompiuters viyenebT, genebis identificirebis
bis prevencia, Semdeg SevadgineT qromosomuli dnm-is TvalsazrisiT sakmaod uxarisxo Sedegs viRebT.
fizikuri rukebi, sabolood ki mTeli genomis nukleo- sabednierod, Cven sxva xrikebsac mivmarTavT. genebis
tidebis Tanmimdevroba davadgineT. identificirebis erTi gzaa genomis Sedareba ujredis
es iyo didi miRweva. genomis proeqtSi CarTulma yve- informaciuli rnm-is molekulebis aslebTan (ix. naxati
la monawilem icoda, rom vmuSaobT sakiTxze, romelic 5. 25). kidev erTi mniSvnelovani xerxia adamianis Tan-
mecnierebisTvis 100 wlis Semdegac ki iqneba fundamen- mimdevrobebis Sedareba monaTesave saxeobebis Tanmim-
turi. vgrZnobdiT, rom Cveni Sroma Cveni SvilebisTvi- devrobebTan. mravali geni organizmis gadarCenisTvis
sac Zalian mniSvnelovania, vinaidan 50 wlis Semdeg me- sasicocxlod mniSvnelovania, amitom evoluciis msvl-
dicina zustad am Sedegebze iqneba dafuZnebuli. es iyo elobisas es genebi dakonservebis (didad ar icvlebian)
mravali pirovnebis, mravali centrisa da qveynis erTo- tendencias avlenen. Tu Cven adamianis genomis im nawi-
blivi Zalisxmeva, yovlismomcveli proeqti, romelSic lebs SevxedavT, romlebic sxva ZuZumwovrebis ganomis
amerikis SeerTebuli Statebis, didi britneTis, ger- nawilebis msgavsia, aRmovaCenT, rom aqac igive tenden-
maniis, iaponiisa da CineTis 20 samecniero centris ram- cia arsebobs. yvela genis povna momajadovebeli Tavsa-
denime aTasi adamiani monawileobda. es iyo saerTaSor- texia, romelic gamoTvliTi teqnikis dargSi momuSave
iso samecniero TanamSromlobis saukeTeso magaliTi, im mecnierebs, evoluciur biologebs, molekulur biolo-
adamianebis TanamSromlobis, romlebic udidesi mniSvn- gebsa da sxvebs erTnairad itacebs.
elobis sakiTxze erTad muSaobdnen.
Cveni mizmebis misaRwevad gamudmebiT gvWirdeobda ramdeni geni aqvs adamians?
axali meTodebis damuSaveba da maT avtomatizaciaze
zrunva. miRebuli monacemebis analizis saSualebebic Cemi dRevandeli varaudiT adamians cilis makodire-
gasarkvevi gvqonda. analizis Casatareblad maTematikis beli 20000-25000 geni aqvs. adamianis genomis saerTo zo-
midan gadinare iTvleboda, rom genebis raodenoba amaze
codna Zalian sasargeblo aRmoCnda.
bevrad metia, magram es varaudi ar dadasturda, rac ada-
mianis genomis proeqtis erT-erTi yvelaze gansacvifre-
genomis Tanmimdevrobebi A-s, C-s, T-sa beli aRmoCenaa. arc ise didi dro gavida, rac saxelmZ-
da G-s grZeli jaWvebia. saidan iciT am RvaneloebSi werdnen, ron adamians daaxloebiT 100 000
geni aqvs. roca Tanmimdevrobebis uxeSi suraTi miviReT,
jaWvis romeli monakveTebia genebi? vivaraudeT, rom adamians SeiZleba daaxloebiT 40 000-
adamianis genomis sami miliardi asos codnidan, am mde geni hqondes, magram male gairkva, rom aqedan mrava-
asoebis mier naTqvamis gagebamde jer kidev bevri sa- li fsevdogenia _ namdvili genebis arasrulyofili da
muSaoa Casatarebeli. Zalian grZel TanmimdevrobebSi arafunqcirebadi asli. genebis raodenoba mcirdeboda
genebis identificireba rTuli saqmea. es gansakuTrebiT da mcirdeboda. ra Tqma unda, genomSi arsebobs funqci-
uri rnm-is molekulebis, magaliTad ribosomuli rnm-is
adamiansa da sxva mravalujredian eukariotebs exeba,
genebi, romlebic cilebad ar iTargmneba, magram isini
romlebsac aqvT aramakodirebeli dnm-isa da gen-mako-
did adgils ar ikaveben. ase rom, savaraudo pasuxia mx-
direbeli Tanmimdevrobebis didi raodenoba, romelic
olod ramdenime aTasi geni, Tumca amaSi jer darwmuneb-
aramakodirebuli dnm-s fragmentebiT (intronebiT)
ulebi ara varT.
279
ramdenad axlos varT adamianis genomis detalebis aRdgena. SegviZlia im Zalebis danaxva, romle-
bic sxvadasxva TaobebSi moqmedeben. magaliTad, gavigeT,
gaSifvrasTan? rom adamianis SemTxvevaSi evoluciurad yvelaze ganvi-
Cveni ucodinroba mas Semdeg gamovlinda, roca ada- Tarebulia gamravlebasa da imunur reaqciebSi CarTuli
mianis genomi Tagvis genoms SevadareT. roca es genomebi genebi. mecnierebi didi xania varaudobdnen, rom genomi
erT xazad davalageT, aRmovaCineT, rom adamianis gen- evoluciaze zustad amgvar informacias unda Seicavdes,
omis daaxloebiT 5% Tagvis genomis msgavsia. am genebma magram mxolod axla dadginda, rom es marTlac asea. evo-
adamianis da Tagvis saerTo winapris droidan dawyebuli lucia eqsperimentatoria, romelic Tavis eqsperiments
mkveTri evoluciuri konservacia gamoavlines.A dnm- dedamiwaze sicocxlis gaCenis droidan, bolo samnaxeva-
is Tanmimdevrobebi funqciurad Zalian mniSvnelovani ri miliardi welia, ayenebs. saocaria, rom dRevandeli
unda iyos. magram am 5%-is mxolod erT mesamedze pasux- organizmebis genomebi am eqsperimentis laboratorul
imgebelia cnobili genebi da maregulirebeli Tanmim- Canawerebs inarCunebs. amitom SegviZlia ukan dabruneba
devrobebi. gacilebiT meti evoluciis mosavlelia, da im movlenebis aRdgena, romlebic uZveles warsulSi
vidre dRes SegviZlia avxsnaT. moxda.
genomika zustad am gamocanebis gamo miyvars. bi-
ologiis dargSi didi carieli sivrceebia, romlebic modiT, visaubroT genomikis medicinaSi
Cven unda SevavsoT. TiTqos uecrad SevZeliT mTeli
dedamiwis danaxva da, eSmakma dalaxvros, ramdenime is-
gamoyenebis Sesaxeb. ra siaxleebia am
eTi kontinenti davinaxeT, romelTa Sesaxeb dRemde kuTxiT broudis institutSi?
araferi vicodiT. genomika aCvenebs, rom Semdegi Taobis
mTavari amocanaa adamianis ZiriTadi daavadebebis
axalgazrda mecnierebsac kvlevisTvis uzarmazari Sesa-
molekuluri safuZvlebis axsna. magaliTad, diabetis,
Zlebloba eqneba.
filtvis kibos, fsiqikuri daavadebebisa da mravali
sxva daavadebebis. molekuluri meqanizmebis garkveva
rogor moqmedebs genomika evoluciis mkurnalobis gzebis mignebis gasaRebia. adamianis gen-
Seswavlaze? omis Tanmimdevrobis gaSifvram Seqmna myari safuZveli
daavadebebis sistemuri gaazrebisTvis, magram es mx-
genomikis monacemebis safuZvelze evoluciuri bio- olod dasawyisia. axla yvela funqciuri elementis
logiac icvleba. axla SegviZlia orgamizmebis sruli sruli codna gvWirdeba, romelic Cawerilia adamianis
Tanmimdevrobebis dadgena da amis safuZvelze maTi evo- genomis TanmimdevrobebSi da garkveva Tu rogor mar-
luciuri kavSirebisa da biologiuri istoriis natifi Taven isini genebs; unda gavarkvioT adamianis popula-
280
ciaSi gavrcelebuli yvela genetikuri Tanmimdevroba Tarebis Semdgomi stadiis marTvaSi daxmareba. Cvens
da maTi korelacia daavadebebis riskTan; genisa da ci- institutSi muSaobs masaCusetsis teqnologiis insti-
lis gamovlenis Tvisebebi, romlebic ujredul doneze tutidan, harvardis universitetidan da harvardis
mimdinare jaWvuri reaqciebis aqtivacias marTavs; yvela klinikebidan Camosuli sxvadasxva dargis specialisti:
genetikuri mutacia, romelic avTvisebiani procesebis biologebi, qimikosebi, eqimebi, matematikosebi da sxve-
ganviTarebis safuZvelia. paralelurad, unda mivagnoT bi. erTad vcdilobT biologiuri informaciis dagrove-
am informaciis gamoyenebis gzebs, rom samkurnalo pre- basa da medicinaSi misi danergvis axali gzebis moZiebas.
paratebisTvis swori samizneebi SevarCioT da Terapiis darwmunebulebi varT, rom Cvens mier miRebuli monace-
sxva mimarTulebebic ganvaviTaroT. mebi yvelasTvis xelmisawvdomi iqneba. yvela SeZlebs am
broudis institutis misiaa, biomedicinis ganvi- moanemebiT sargeblobas da axali kiTxvebis wamoyenebas.
281
13
meiozi da sqesobrivi
cxovrebis cikli
S S suraTi 13.1 frensis ford kopolo da misi ojaxi.
c
procesebi sqesobrivi sasicocxlo ciklis ganmavlobaSi
saxeobebs qromosomebis mudmiv ricxvs unarCunebs. Cven
ocxali organizmebi Tavisi msgavsis Seqmnis unariT ganvixilavT meiozis ujredul meqanizmsa da mis gansxvave-
gamoirCeva. muxis xes mxolod muxis xe qmnis, meti spi- bas mitozisgan. da bolos, im wvlils gavecnobiT, romelic
los gaCena mxolod spiloebs SeuZlia. amave dros, naS- meiozsa da ganayofierebas genetikur cvalebadobaSi
ieri ufro hgavs Tavis mSoblebs, vidre imave saxeobis Seaqvs, magaliTad, frensis kopolos ojaxSi arsebul cva-
naklebad monaTesave individebs. erTi Taobidan meoreze lebadobaSi (ix. suraTi 13.1).
niSan-Tvisebebis gadacemas memkvidreobiToba ewodeba
13.1
(laTinurad heres, heirmemkvidre). memkvidreobiTi ms-
gavsebis garda arserobs cvalebadobac: roca naSieri
koncefcia
mSoblebisa da dedmamisSvilebisgan garkveulwilad gan-
sxvavdeba. aTaswleulebia, rac miwaze momuSave xalxi am
dakvirvebas iyenebs da sasurveli niSan-Tvisebebis mqone qromosomebsa da genebs
mcenareebi da cxovelebi gamohyavs. adamiani Zveli droi-
dan dainteresebulia adamianebs Soris arsebuli memkvi-
STamomavloba mSoblebisgan
dreuli msgavsebiTa da gansxvavebiT, maT Soris ojaxis memkvidreobiT iRebs
wevrebs Sorisac (suraTi 13.1). sanam me-20 saukuneSi ar
daiwyo genetikis ganviTareba, memkvidreobiTobisa da ojaxis axloblebma SeiZleba aRniSnon, rom dedas
cvalebadobis meqanizmebi biologebs mxedevelobis areSi Worflebi da mamas Tvalebi gaqvs. Tumca, pirdapiri mniS-
ar imyofeboda. vnelobiT Tvalebs, Tmas, an nebismier sxva damaxasiaTeb-
genetika mecnierebaa memkvidreobiTobisa da mem- el niSans mSoblebi TavianT Svilebs ar gadascemen. maS,
kvidreobiTi cvalebadobis Sesaxeb. saxelmZRvanelos am sinamdvileSi ras viRebT memkvidreobiT?
282
genebis memkvidreobiT miReba romlebic moTavsebulia mSoblebisgan memkvidreobiT
miRebul qromosomebSi.
mSoblebi STamomavlobas uzrunvelyofen memkvidre-
obiTi erTeulebSi kodirebuli informaciiT. am erTeu-
lebs genebi ewodeba. dedisgan da mamisgan memkvidreobiT sqesobrivi da usqeso gamravlebis
miRebuli aTeulobiT aTasi geni genoms Seadgens. swored Sedareba
mSoblebTan arsebuli genetikuri kavSiri ganapirobebs
sakuTari Tavis zust aslebs mxolod is organizmebi
ojaxur msgavsebas, magaliTad Tvalis fersa an Worflis
qmnian, romlebic usqesod mravldebian. usqeso gamrav-
arsebobas. Cveni genebi specifikur niSan-Tvisebebs apro-
lebisas individi erTaderTi mSobelia, romelic saku-
gramebs, romlebic ganayofierebuli kvercxujredidan
Tari genebis yvela asls STamomavals gadascems. magali-
ganviTarebis dasawyisidan, zrdasrul asakamde vlindeba.
Tad, erTujredian eukariotul organizmebs usqesod
genebi dnm-is segmentebia. 1 da 5 TavebSi waikiTxeT,
gamravleba ujredebis mitozuri dayofiT SeuZlia, rom-
rom dnm nukleotidebad wodebuli oTxi sxvadasxva monom-
lis drosac mimdinareobs dnm-is kopireba da or Svileul
eris polimeria. memkvidreobiTi informacia TiTqmis iseve
ujreds Soris Tanabari ganawileba. STamomavalTa ge-
gadadis TiToeuli genisTvis specifikuri nukleotidebis
nomebi faqtobrivad mSoblis genomis zusti aslebia. zo-
Tanmimdevrobis saSualebiT, rogorc nabeWdi informacia,
gierT mravalujredian organizms aseve SeuZlia usqeso
romelsac konkretuli mniSvnelobis mqone asoebis Tanmim-
gziT gamravleba. meduzas monaTesave saxeoba - hidra,
devrobidan viRebT. ena simboluria. tvini sityvebs gon-
dakvirtviT mravldeba (suraTi 13.2). mSobeli hidras
ebriv gamosaxulebebad da azrebad Targmnis; magaliTad,
kvirtis ujredebi mitozis gziT warmoiqmna, amitom STa-
sagani, romelsac sityva vaSli-s kiTxvisas warmoidgenT,
momavali genetikurad mSoblis identuria. usqesod gam-
am sityvis moxazulobas arafriT ar hgavs. analogiurad,
ravlebuli individi dasabams aZlevs klons, genetikurad
ujredebi genetikur winadadebebs Worflebad da sxva
identuri individebis jgufs. usqeso gamravlebis mqone
niSan-Tvisebebad Targmnian, romlebic TviT genebs saer-
organizmebSi xandaxan Ggenetikuri sxvaobac arsebobs,
Tod ar gvanan. genebis umravlesoba ujredebSi specifi-
rac dnm-Si momxdari cvlilebebis mutaciebis Sedegia
kuri fermentebisa da sxva cilebis sinTezs aprogramebs,
(amas me-17 TavSi ganvixilavT).
romelTa erToblivi moqmedeba qmnis organizmis memkvi-
dreobiT niSan-Tvisebebs. dnm-is saxiT niSan-Tvisebebis
WW suraTi 13.2 hidras usqeso
daprogrameba biologiis dargebis erT-erTi yvelaze m gamravleba. es SedarebiT mar-
niSvnelovani Temaa. tivi mravalujrediani cxoveli
dakvirtviT mravldeba. kvirti -
memkvidreobiTi niSan-Tvisebebis gadacemis moleku- mitozurad dayofili ujredebis
luri safuZvelia dnm-s duplikacia anu genebis aslebis SemosazRvruli masa - patara
Seqmna, romlebic mSoblidan Svils gadaecema. cxovelebisa mSobeli hidraSi viTardeba, romelic mo-
da mcenareebis sasqeso ujredebs, romlebic erTi Taobi- mavalSi mSobels gamoeyofa (LM).
kvirti
dan meoreze genebis gadamtanebis anu tranwportis rols sqesobrivi gamravlebis
asruleben, gametebi ewodeba. mdedrobiTi da mamrobiTi dros ori mSobeli dasabams
gametebi (spermatozoidi da kvercxujredi) ganayofi- aZlevs STamomavlobas, ro
erebisas erTmaneTs erwymis da orive mSoblis genebs mem- melsac aqvs mSoblebisgan
kvidres gadascems. memkvidreobiT miRebuli
mitoqondriebsa da qloroplastebSi dnm-is mcire genebis unikaluri nakrebi.
raodenobaa, eukariotuli ujredis dnm ZiriTadi nawili klonisgan gansxvavebiT, sqe-
ujredis birTvSi arsebul qromosomebSia ganawilebu- sobrivi gamravlebis gziT
li. yvela cocxal saxeobas qromosomebis damaxasiaTe- miRebuli STamomavali Ta-
beli raodenoba aqvs. magaliTad, adamians TiTqmis yvela visi dedmamiSvilebisa da
ujredSi 46 qromosoma aqvs. TiToeuli qromosoma erTi mSoblebisgan genetikurad
grZeli dnm-is molekulisgan Sedgeba, romelic asocire- gansxvavdeba. es ojaxur msgavsebebze damyarebuli erTi
bulia sxvadasxva cilebTan da gulmodgined daxveulia saerTo Temis mqone variaciaa, da ara zusti asli. 13.1 su-
spiralad. erTi qromosoma ramdenime aseulidan ramden- raTze naCvenebia genetikuri cvalebadoba, romelic sqe-
ime aTasamde gens Seicavs, TiToeuli genis dnm-is moleku- sobrivi gamravlebis mniSvnelobas adasturebs. ra meqa-
laSi nukleotidebis specifikuri Tanmimdevrobaa. qro- nizmebi ganapirobebs genetikur cvalebadobas? sakvanZo
mosomaze genis specifikur adgilmdebareobas lokusi roli aq miuZRvis qromosomebis qcevas sqesobrivi sa-
ewodeba. Cveni genetikuri maragi im genebisgan Sedgeba, sicocxlo ciklis ganmavlobaSi.
283
koncefcia testi 13.1 suraTi 13.3
kvlevis meTodi: kariotipebis momzadeba
gamoyeneba
1. rogor gadadis mSoblebis niSan-Tvisebebi (maga kariotipi wyvilebad ganlagebuli mkvirivi qromosomebis
liTad Tmis feri) STamomavlibaze? nakrebia. kariotipirebas konkretuli memkvidreobiTi
daavadebis, magaliTad daunis sindromis gamomwvevi
2. mutaciis ararsebobis SemTxvevaSi usqesod defeqturi qromosomebis aRmosaCenad an qromosomebis
gamravlebadi organizmebi iZlevian STamomav- raodenobis cvlilebis Sesamowmeblad iyeneben.
lobas, romelic erTmaneTisa da mSoblebis gene- meTodi
tikurad identuria. ganmarteT. kariotips amzadeben izolirebuli somaturi ujredebidan,
3. ramdenad gvanan sqesobrivi garavlebis mqone romlebic mitozis mastimulirebeli nivTierebiT damuSave-
organizmebis STamomavlebi mSoblebs? bulia. am ujredebis kulturas ramdenime dRis ganmavlobaSi
zrdian. matafazaSi dafiqsirebul ujredebs Rebaven da Semdeg
digitaluri kamerasTan dakavSirebul mikroskopSi aTva-
liereben. qromosomebis digitaluri fotosuraTi kompoiut-
erSi SeaqvT, sadac qromosomebs zomisa da formis mixedviT
wyvilebad alageben.
13.2
A
koncefcia
sqesobriv sasicocxlo
ciklSi ganayofiereba
da meiozi monacvleobs
sasicocxlo cikli organizmis reproduqciul is-
toriiis manZilze, ganayofierebidan sakuTari STamoma-
vlobis warmoqmnamde, Taobidan Taobamde ganmeorebadi
stadiebis Tanmimdevrobaa. amave WrilSi ganvixilavT
adamians, romlis magaliTze gavecnobiT qromosomebis
qcevas sqesobrivi sasicocxlo ciklis ganmavlobaSi.
daviwyebT adamianis somatur ujredebsa da gametebSi
qromosomebis ricxvis ganxilviT; Semdeg gavecnobiT Sedegebi
adamianis sasicocxlo ciklSi da sqesobrivi ciklebis es kariotipi nirmaluri mamakacis qromosomebia. SeRebili
sxva tipebSi mimdinare qromosomebis qcevas. wyvilebis Tvisebebis daxmarebiT SesaZlebelia specifikuri
qromosomebisa da qromosomebis wyvilebis identifikacia.
Tumca suraTze gamosaxuli kariotipis garCeva rTulia, Cans,
adamianis ujredebis rom yoveli matafazuri qromosoma ori erTmaneTTan mimagre-
buli tyupi qromatidisgan Sedgeba (ixilaT diagrama).
qromosomebis nakrebebi
Hhomologiuri qromo-
adamianis yovel somatur ujreds (sasqeso ujre- somebis wyvili
debis garda nebismieri sxva ujreds) aqvs 46 qromosoma.
mitozis msvlelobisas qromosomebi mkvrivdeba. maTi da-
naxva sinaTlis mikroskopSic SesaZlebeli xdeba. qromo-
somebi gansxvavdeba zomiTa da centromerebis mdebare-
obiT. amis garda, qromosomuli preparatis SeRebvisas cetrnomera
qromosomebis zolebis struqturebi sxvadasxvanairad
iRebeba. amitom, Tu qromosomebis simkvrive Sesaferi-
tyupi qromatidebi
sia, maTi gansxvaveba SesaZlebelia mikroskopis saSuale-
biTac.
adamianis ujredis 46 qromosoma mitozis msvlelo-
bisas gadaiRes. miRebuli mikrofotoebis dawvrile-
biTi analizi aCvenebs, rom adamians yoveli tipis or-
ori qromosoma aqvs. es naTlad Cans, Tu qromosomebis
suraTebs, yvelaze grZeli qromosomebiT dawyebuli,
284
gasaRebi uri wyvilebis arseboba sqesis arsebobis Sedegia. ada-
miani TiToeuli mSoblis qromosomebis yoveli wyvili-
dedis qromosomebis dan STamomavlobiT TiTo qromosomas iRebs.A ase rom,
nakrebi (n=3) somatur ujredebSi myofi 46 qromosoma faqtiurad 23
2n=6
Mmamis qromosomebis qromosomis ori nakrebia (kompleqti) dedis nakre-
nakrebi (n=3) bi (dedisgan miRebuli) da mamis (mamisagan miRebuli).
erTi gaormage- TiTo nakrebSi qromosomebis raodenoba n-iT avRniS-
buli qromosomis noT. qromosomebis ori nakrebis mqone nebismier ujreds
ori tyupi qroma-
diploiduri ujredi ewodeba, M Amas aqvs qromosomebis
tida centromera
diploiduri raodenoba, romelic 2n-iT avRniSnoT. ada-
mianis qromosimebis diploiduri raodenobaa 46 (2n=46).
homologiuri es Cveni somaturi ujredebis qromosomebis raodenobaa.
homologi- qromosomebis ujredSi, sadac dnm-is sinTezi moxda, yvela qromosoma
uri wyvilis wyvili (yoveli
ori aratyupi gaormagebulia da misi TiToeuli nawili ori identuri
nakrebidan
qromatida erTi) qromatidisgan Sedgeba. suraTi 13.4 gvexmareba im ter-
minebis aRqmaSi, romlebsac diploidur ujredeSi gaor-
magebuli (dublirebuli) homologiuri qromosomebis
aRwerisas viyenebT. SeiswavleT es suraTi da SeecadeT
S S suraTi 13.4 qromosomebis aRwera.
SeamCnioT sxvaoba, romelic homologiur qromosomebs,
Q aq naCvenebia 6 (2n=6) diploiduri raodenobis qromosomebis mqone tyup qromatidebs, aratyup qromatidebsa da qromoso
ujredebi interfazis GGG2-Si, romelic qromosomebis gaormagebas mebis nakrebebs Soris arsebobs.
mosdevs. (qromosomebi gamosaxulia mkvriv mdgomarebaSi). yoveli somaturi ujredebisgan gansxvavebiT, gametebi (sper
gaormagebuli qromosoma ori tyupi qromatidisgan Sedgeba, rom-
matozoidi da kvercxujredi) qromosomebis TiTo na-
lebic cetromeris adgilas erTmaneTs emagreba. Yyoveli homolo-
giuri wyvili dedis nakrebis erTi qrmomsomisgan (wiTeli) da mamis krebs (komleqts) Seicavs. aseT ujredebs haploiduri
nakrebis erTi qromosomisgan (cisferi) Sedgeba. Yyoveli nakrebi ki ujredebi ewodeba. TiToeul maTgans qromosomebis
sami qrmomsomisgan Sedgeba. Aaratyupi qromatidebi homologiuri haploiduri raodenoba (n) aqvs. adamianis SemTxvevaSi
qromosomebis wyvilebis nebismieri ori qromatidaa, romlebic
haploiduri raodenobaa 23 (n=23), rac gametebSi qromo-
tyupi qromatidebi ar aris.
somebis raodenobis tolia. 23 qromosomian nakrebSi 22
autosoma da erTi sasqeso qromosomaa. Ggaunayofierebe-
wyvil wyvilad davawyobT. qromosomebis mTlian gamo- li (momwifebuli) kvercxujredi X qromosomas Seicavs,
saxulebas kariotipi ewodeba (suraTi 13.3). spermatozoidi ki, SeiZleba an X da an Y qromosomis
or wyvil qromosomas, romelebsac erTnairi sigrZe, matarebeli iyos.
centromerebis erTnairi mdebareoba da SeRebvis msgav- yuradReba miaqcieT, rom yovel saxeobas sqeso-
si unari axasiaTebs, homologiuri qromosomebi an ho- brivi ganayofierebis Sedegad miRebuli qromosomebis
mologebi ewodeba. TiToeuli wyvilis orive qromosoma konkretuli diploiduri ricxvi axasiaTebs. es ricxvi
im genis matarebelia, romelic erTsa da imave memkvidre- SeiZleba adaminis qromosomebis ricxvze didi, mcire an
obiT niSnebs akontrolebs. magaliTad, Tu Tvalis feris toli iyos. axla ki gavarkvioT qromosomebis qceva ada-
geni konkretuli qromosomis gansakuTrebul lokusSia mianis sasicocxlo ciklis ganmavlobaSi.
ganlagebuli, maSin am qromosomis homologsac Sesabam-
is lokusSi Tvalis feris ganmsazRvreli geni eqneba.O
qromosomebis nakrebis qceva adamianis
ori gansxvavebuli qromosoma, romlebsac Sesabami
sad X da Y qromosomebi ewodeba, mniSvnelovanad gansx- sasicocxlo ciklSi
vavdeba somaturi qromosomebisgan da homologiurobis adamianis sasicocxlo cikli maSin iwyeba, roca mamis
saerTo sistemidan gamonakliss qmniss. qalebs X qro- haploiduri spermatozoidi dedis haploidur kvercxu-
mosomebis homologiuri wyvili (XX) aqvT, magram mamak- jreds erwymis. gametebis SeerTebas, romlis kulminacia
acebs wyvilSi erTi X da erTi Y qromosoma (XY) aqvT. X birTvebis Serwymaa, ganayofiereba ewodeba. ganayofi-
da Y qromosomebis mxolod mcire nawilia homologi- erebuli kvercxujredi _ zigota diploiduria, vi-
uri. X qromosomis genebis umetesobas patara Y qromo- naidan qromosomebis or hapliodur nakrebs Seicavs. es
somaSi analogi ara aqvs, Y qromosomas ki is genebi aqvs, im genebis nakrebia, romlebic dedisa da mamis ojaxur
romlebic X-s aklia. X da Y qromosomebi individis sqess xazebSi arsebobs. roca adamiani zigotidan sqesmwife
gansazRvravs, amitom maT sasqeso qromosomebi ewode- zrdasrul organizmamde viTardeba, Msxeulis yvela so-
ba. sxva qromosomebs ki autosomebs uwodeben. maturi ujredi mitozis Sedegad warmoiqmneba. zigotis
adamianis TiToeul somatur ujredSi homologi- qromosomebis nakrebi da yvela geni, romlebsac es qro-
285
mosomebi Seicavs, somatur ujredebs zustad gadaecema. noba gametebSi naxevrdeba, rac ganayofierebis dros
gametebis garda, adamianis sxeulis yvela ujredi mi- momxdar gaormagebas abaTilebs. cxovelebSi meiozi mx-
tozis Sedegad warmoiqmneba. gametebi viTardeba gonad- olod sakvercxeebSi an saTesleebSi mimdinareobs. mei-
ebSi _ qalis sakvercxeebsa da mamakacis saTesleebSi. ozis Sedegad adamianis TiToeuli spermatozoidi da
(suraTi 13.5) somaturi ujredebis msgavsad, adamianis kvercxujredi haploiduria (n=23). ganayofiereba, qro-
gametebi mitozuri gayofis Sedegad rom warmoqmnili- mosomebis haploiduri nakrebis gaerTianebis Sedegad,
yo, isinic diploidurni iqneobodnen. am SemTxvevaSi diploidur raodenobas aRadgens. aseTi sasicocxlo
ganayofierebisas - ori gametis Serwymisas, romelTa cikli Taobidan Taobamde meordeba (ix. suraTi 13.5).
normaluri ricxvi 46-ia - maTi raodenoba gaormagdebo- spermatozoidisa da kvercxujredis warmoqmnaze met
da da 92 qromosomas miviRebdiT. qromosomebis ricxvi informacias 46-e TavSi SeityobT.
yovel Semdgom TaobaSic gaaormageboda da ase usasru- adamianis sasicocxlo ciklis safexurebi damaxa-
lod gagrZeldeboda. siaTebelia bevri cxovelisTvis. marTlac, ganayofi-
sqesobrivi gamravlebis mqone organizmebSi qromo- erebisa da meiozis procesebi sqesobrivi gamravlebis
somebis ricxvis mudmivi zrda hipoTeturi situaciaa, unikaluri Tvisebaa. ganayofiereba da meiozi sqesobriv
romelic meiozis procesis gamo ar xorcieldeba. ujre- sasicocxlo ciklebSi monacvleobs da qromosomebis
debis meiozuri gayofis Sedegad qromosomebis raode- ricxvze urTierTgavlenas abaTilebs. am rpocesis gamo
saxeobis qromosomebis raodenoba mudmivi rCeba.
286
gasaRebi
mravalujredebiani haploidi mra-
haploidi haploidi organizmi valujredebiani
diploidi (gametofiti) organizmi
gametebi
mitozi mitozi mitozi
mitozi
n
gametebi
meiozi ganayofiereba
sporebi gametebi
meiozi ganayofiereba
zigota
SS suraTi 13.6 sasqeso sasicocxlo ciklebis sami tipi. yvela am ciklis saerTo niSania meiozisa da ganayofierebis monacvleoba.
am ZiriTad movlenebs sakuTari wvlili SeaqvT STamomavlobis genetikur cvalebadobaSi. meiozi da ganayofiereba samive sasicocx-
lo cilkis tipSi sxvadasxva dros mimdinareobs.
13.2
Si, gvxvdeba. gametebis Serwymisa da zigotis warmoqmnis
Semdeg meiozi diploiduri STamomavlobis ganviTarebis koncefciis testi
gareSe mimdinareobs. is haploidur ujredebs, da ara
gametebs, warmoqmnis, romlebic Semdeg mitozurad 1. riTi gansxvavdeba qalis kariotipi mamakacis ka
iyofa da haploidur mravalujredian zrdasrul orga- riotipisgan?
nizmad viTardeba. haploiduri organizmi SemdgomSi mi- 2. sqesobrivi gamravlebis mqone organizmebis
toziT iyofa da viRebT ujredebs, romlebic gametebad sacicocxlo ciklSi meiozis da ganayofierebis
yalibdeba. am saxeobebis erTaderTi diploiduri sta- monacvleoba yovel saxeobaSi misTvis damaxa-
dia erTujrediani zigotaa. (suraTi 13.6 g) (miaqcieT siaTebel qromosomebis ricxvs inarCunebs. ro-
yuradReba, rom haploidur da diploidur ujredebs mi- gor?
toziT gayofa SeuZlia, rac damokidebulia sasicocxlo 3. ZaRlis spermatozoidi 39 qromosomas Seicavs.
ciklis tipze. Tumca meiozi mxolod diploidur ujre- risi tolia ZaRlis qromosomebis haploiduri
debSi mimdinareobs. da diploiduri raodenoba?
sqesobrivi sasicocxlo ciklebis sami tipi imiT 4. romeli process (meiozi Tu mitozi) meti wvli-
gansxvavdeba, rom meiozi da ganayofiereba ciklis sx- li miuZRvis cxovelebis gametebis warmoqmnaSi?
vadasxva dros xdeba. miuxedavad amisa, am procesis mcenareebis da sokoebis umetesobis gametebis
Sedegi yvelasTvis saerToa: TiToeul cikls yoveli warmoqmnaSi?
qromosomis ganaxevrebiTa da gaormagebiT STamomav-
lobis genetikuri cvalebadobaSi Tavisi wvlili Seaqvs.
meiozis Semdgomi Seswavla am cvalebadobis wyaroebs ga-
moavlens.
287
koncefcia 13.3 interfaza
mSobeli diploidi
ujredis qromosomebis
meiozi qromosomebis nakrebebis homologiuri wyvili
288
mitozi meiozi
mSobeli jredi Qqiazma (krosin- meiozi I
(qromosomebis goveris adgili)
gaormagebamde)
Pprofaza Pprofaza I
Mmetafaza Mmetafaza I
Qqromosomebi tetradebi ganla-
ganlagebulia gebuli metafa-
metafazur zur firfitaze
firfitaze
mitozis Svileu-
li ujredebi meiozi II
2n 2n
n
n n n
Mmeiozi II-is Svileuli ujredebi
anafaza II-is ganmavlobaSi tyupi
qromatidebi calkevdeba
Ddaskvna
Tvisebebi mitozi meiozi
dnm-is gaorma- xdeba interfazaSi mitozis dawyebamde mimdinareobs interfazaSi meiozi I-is dawyebadme
geba
dayofebis erTi: profazis, metafazis, anafazisa da Mmimdinareobs profaza I-is ganmavlobaSi. formirdeba tet-
raodenoba telofazis CaTvliT. radebi (oTxi qromatidis jgufebi); aratyup qromatidebs
Soris krosingoveri mimdinareobs.
homologiuri ar aris ori, orive mimdinareobs profazaSi, anafazaSi da telo-
qromosomebis fazaSi.
sinapsi
Svileuli ujre- ori, yoveli maTgani diploidia (2n) da oTxi, yoveli haploidi (n) mSobeli ujredis qroma-
debis raodenoba genetikurad identuria mSobliuri tidebis naxevars Seicavs; genetikurad gansxvavdeba
da genetikuri ujredis mSobeli ujredisa da erTmaneTisgan.
Semadgenloba
roli cxove- zigotidan mravalujrediani zrdas- iZleva gametebs; anaxevrebs qromosomebis raodenobas da
lis sxeulSi ruli viTardeba; organizmis zrdisa da gametebSi genetikur cvalebadobas ganapirobebs
qsovilebis formirebisTvis ujredebs
iZleva
289
suraTi 13.8
kvleva: cxoveluri ujredis meiozuri dayofa
tyupi qroma-
centrosoma (cen- centromera tidebi mimagre-
triolebis wyviliT) (kinetoqoriT) buli rCeba
qiazma
tyupi qromatidi metafazuri
TiTistara firfita
290
Mmeiozi II: tyupi qromatidebis daTiSva
viRebT or haploidur ujredes, ujredis dayofis meore etapze tyupi qromatidebi sabolood cildeba, amis Sedegad oTx haploidur
magram qromosomebi jer gaormage- Svileul ujreds viRebT, yovels aqvs erTi qromosoma
bulia
Mmetafaza II telofaza II da citokinezi
telofaza I da ci-
tokinezi Qqromosomebi metafazur firfitaze Fformirdeba birTvaki, iwyeba qromo-
telofaza I-is dasawyisSi ujredis qromosomebis gaormageba ar mimdin- iseve lagdeba, rogorc mitozis dros. somebis dekondensacia da citokinezi
yoveli naxevars aqvs qomosomebis areobs meiozi I-is dasasrulamde da mimdinareobs.
sruli haploiduri nakrebi, magram meiozi II-es dasawyisamde, vinaidan Mmeiozi I-is ganmavlobaSi momxdari kros-
yoveli qromosoma jer ori tyupi qromosomebi ukve gaormagebulia. ingoveris gamo yoveli qromosomis ori mSobliuri ujredis meiozuri dayofa
qromatidisgan Sedgeba. tyupi qromatida genetikurad identuri oTx Svileul ujreds iZleva, yovels aqvs
aRar aris. qromosomebis haploiduri nakrebi.
Pprofaza II
citokinezi (citoplazmis dayofa) TiTistaras Fformireba. tyupi qromatidebis kinetoqori mi- oTxi Svileuli ujredidan yoveli gene-
rogorc wesi, telofaza I-is parale- magrebulia mikromilakebTan, romlebic tikurad gansxvavdeba sxva Svileuli
lurad mimdinareobs, ris Sedegad or Ggvian profaza I-Si (ar aris naCvenebi) mopirdapire polusebidan vrceldeba. da mSobliuri ujredebisgan.
haploidur Svileul ujreds viRebT qromosomebi, romlebic jer ori
qromatidisgan Sedgeba, metafaza Aanafaza II
II-is firfitasTan moZraobs.
Yyoveli qromosomis centromerebi sab-
cxovelur ujredSi formirdeba olood cildeba da tyupi qromatidebi
daTiSvis Rari. (mcenareebis ujredSi erTmaneTs wydeba.
formirdeba ujredis firfita).
axla yoveli qromosomis tyupi qro-
zog saxeobaSi qromosomebi Zafisebr marida, ori individualuri qromosomis
struqturas iRebs. birTvis garsi da msgavsad, mopirdapire polusebisken
birTvaki axlidan warmoiqmneba. moZraobs.
291
gasaRebi
dedis qromosomebis
nakrebi SesaZlebloba II
SesaZlebloba I
mamis qromosomebis
nakrebi
Mmetafaza II
Svileuli
ujredebi
292
msvlelobisas tyupi qromatidebis gayofis meqanizmi fis metafazaSi qromosomebis homologiuri wyvilebis
praqtikulad identuria. SemTxveviTi orientaciaa. homologiuri wyvilebi erTi
dediseuli da erTi mamiseuli qromosomisgan Sedgeba. I
13.3
metafazaSi isini metafazur firfitaze lagdeba (SeniS-
koncefciis testi neT, rom terminebi dediseuli da mamiseuli im individis
dedas da mamas exeba, romlis ujredebi meiozs gadis).
yoveli qromosoma, mamiseul an dediseul homologTan
1. ganmarteT, rogor inarCunebs mitozi qromo-
erTad, SeiZleba polusTan romelime mxriT ufro ax-
somebis ricxvs maSin, rodca meiozis msvlelo-
los ganlagdes misi orientacia iseTive SemTxvevi-
bisas qromosomebis raodenoba naxevrdeba.
Tia, rogorc xurda fulis agdebis Semdeg misi aversiT
gamoiyeneT qromosomebis nakrebis koncepcia.
an reversiT davardnis albaToba. 50%-iani albaTobiT I
2. mitozis metafazisa da II meiozis metafazis gan-
meiozuri gayofis Sedegad Svileuli ujredi Sesabamisi
mavlobaSi ra msgavsebas da gansxvavebas avlens
homologiuri wyvilidan dedis qromosomas miiRebs,
qromosomebi?
50%-iani albaTobiT ki mamis qromosomas.
I metafazaSi qromosomebis TiToeuli homologiuri
wyvili ganlagebulia sxva wyvilebisgan damoukideblad,
amitom yoveli wyvilis I meiozuri gayofis Sedegad de-
13.4
diseuli da mamiseuli homologebi Svileul ujredSi
koncefcia sxva wyvilebisgan damoukideblad nawildeba. am process
damoukidebeli ganawileba ewodeba. yoveli Svileuli
ujredi iRebs dediseuli da mamiseuli qromosomebis
sqesobrivi sasicocxlo yvela SesaZlebeli kombinaciidan erT-erTs. rogorc
ciklebis msvlelobisas mimdin- naCvenebia 13.10 suraTze, Svileuli ujredebisTvis,
romlebic yalibdeba qromosomebis ori homologiuri
areobs genetikuri cvlilebebi, wyvilis mqone diploiduri ujredebis meiozis proces-
Si, kombinaciebis SesaZlo raodenobaa 4 (2n = 4). gaiT-
romlebic evoluciaze aisaxeba
valiswinT, rom suraTze naCvenebi Svileuli ujredebis
oTxi kombinaciidan erTi diploiduri ujredis meiozis
13.1 suraTze naCvenebia genetikuri cvalebadobis
Sedegs mxolod ori warmoadgens, vinaidan I metafazaSi
magaliTi. rogor SegviZlia misi axsna? Semdgom TavebSi
erT mSobliur ujreds qromosomebis SesaZlo erTi an
waikiTxavT, rom genetikuri gansxvavebebis mTavari wy-
meore ganlagebidan SeiZleba romelime maTgani, da ara
aroa mutacia. organizmis dnm-Si mimdinare cvlilebebi
orive hqondes. amrigad, didi raodenobis diploiduri
genebis sxvadasxva versias qmnian. sxvadasxva versiebis
ujredebis meiozis Sedegad miRebuli Svileuli ujre-
warmoqmnisTanave, es versiebi sqesobrivi gamravlebis
debis populaciaSi oTxive tipi daaxloebiT Tanabari
msvlelobisas gadaadgileba da cvalebadobas gvaZlevs,
raodenobiT iqneba. Tu n=3, Svileul ujredebSi qro-
romelic saxeobis, unikaluri niSan-Tvisebebis kombina-
mosomebis rva kombinacia iqneba. zogadad, meiozSi qro-
ciis mqone, yovel wevrze aisaxeba.
mosomebis damoukidebeli ganawilebisas kombinaciebis
SesaZlo raodenobaa 2n, sadac n organizmis qromo-
STamomavlobis genetikuri somebis haploiduri raodenobaa.
cvalebadobis wyaro adamianis qromosomebis haploiduri raodenobaa
n=23. amrigad, gametebSi dediseuli da mamiseuli qro-
sqesobrivi gamravlebis mqone saxeobebis yovel
mosomebis SesaZlebeli kombinaciebis raodenoba = 223
TaobaSi meiozisa da ganayofierebis msvlelobisas mim-
rac daaxloebiT 8 milionia. yoveli gameta, romelic si-
dinareobs cvlilebebi, romlebzec pasuxismgebelia
cocxlis ganmavlobaSi Tqvens organizmSi warmoiqmneba,
qromosomebis qceva. ganvixiloT sami procesi, romle-
dedisgan da mamisgan memkvidreobiT miRebuli qromo-
bic sqesobrivi gamravlebis Sedegad miRebul geneti-
somebis 8 milioni SesaZlebeli kombinaciidan erT-erTs
kur cvalebadobaSi monawileobs. es procesebia: qro-
Seicavs.
mosomebis damoukidebeli gadawyoba, krosingoveri da
ganayofierebis SemTxveviToba.
krosingoveri
qromosomebis damoukidebeli gadawyoba meiozis msvlelobisas xdeba qromosomebis da-
moukidebeli gadanawileba. amitom TiToeuli Cven-
sqesobrivi gamravlebis erT-erTi Tviseba, romelic
Tagani sicocxlis ganmavlobaSi qmnis gametebis
genetikur cvalebadobas ganapirobebs, I meiozuri gayo-
koleqcias, romlebSic qromosomebis kombinaciebi ab-
293
soluturad gansxvavdeba mSoblebisgan memkvidreobiT bolomde, yoveli tyupi qromatidis segmenti sxva qro-
miRebuli qromosomebis kombinaciebisgan. 13.10 sura- matidis darCenil nawils uerTdeba. amis Sedegad ori
Tze naCvenebia, rom gametas yoveli individualuri qro- homologiuri segmenti adgils icvlis an krosingovers
mosoma warmoSobiT an mxolod dediseulia an mamiseuli. gadis. amitom dediseuli da mamiseuli genebis axali
magram sinamdvileSi ase ar aris, vinaidan krosingoveris kombinaciis mqone qromosomebs viRebT (ix.suraTi 13.11).
Sedegad viRebT rekombinantul qromosomebs anu in- adamianis yovel qromosomul wyvilSi saSualod er-
dividualur qromosomebs, romlebic orive mSoblisgan Tidan samamde krosingoveri xdeba, rac damokidebulia
miRebul genebs (dnm) Seicavs. (suraTi 13.11). qromosomebis zomasa da maTi centromerebis adgilmde-
bareobaze. uaxlesma gamokvlevebma aCvena, rom zogierT
saxeobaSi krosingoveri aucilebelia sinapsisTvis da
Mmeiozis profaza I Aaratyupi I meiozSi qromosomebis swori ganlagebisTvis. Tumca
qromatidebi krosingoversa da sinapss Soris kavSiri jer naklebad
Seswavlilia da rogorc Cans, cvalebadia saxeobebis
mixedviT.
II metafazaSi erTi an meti rekombinanti qromati-
tetrada dis Semcveli qromosomebi sxva qromosomebis mimarT
SeiZleba ori alternatiuli mimarTulebiT iyos orien-
Qqiazma
krosin- tirebuli, vinaidan maTi tyupi qromatidebi identuri
goveris tyupebi aRar arian. II meiozis msvlelobisas araidentu-
adgili ri tyupi qromatidebis damoukidebeli ganlageba mniS-
vnelovnad zrdis meiozis Sedegad miRebuli Svileuli
ujredebis genetikuri tipebis raodenobas.
krosingoveris Sesaxeb ufro mets me-15-e TavSi
metafaza I SeityobT. amjerad mTavaria, rom krosingoveri, sqeso-
brivi sasicocxlo ciklis ganmavlobaSi ori mSoblidan
memkvidreobiT miRebuli dnm-is erT qromosomaSi kom-
binaciis saSualebiT, genetikuri cvalebadobis mniS-
vnelovan wyaros warmoadgens.
ganayofierebis SemTxveviToba
metafaza II
meiozis msvlelobisas warmoqmnil genetikur cva-
lebadobas ganayofierebis SemTxveviTobac emateba. mag-
aliTad, adamianis TiToeuli mdedrobiTi da mamrobiTi
gameta, qromosomebis daaxloebiT 8 milioni kombinaci-
idan erT-erTs Seicavs, rac meiozis ganmavlobaSi mim-
dinare damoukidebeli ganawilebis Sedegia. ganayifi-
Svileuli erebisas erTi mamrobiTi gameta erT mdedrobiT gametas
ujredebi erwymis. viRebT zigotas, romelic daaxloebiT 64 tri-
lioni (8 milioni X 8 milionze) diploiduri kombinaci-
idan erT-erTis matarebelia. (Tu 223 X 223 zustad gaam-
Nrekombinanti qro-
mosomebi ravlebT, aRmoCndeba, rom namravli 70 trilionze met
ricxvs gvaZlevs). Tu yovelive amas krosingoveris Sede-
SS suraTi 13.11 krosingoveris Sedegebi gad miRebul cvalebadobas davamatebT, miviRebT Sesa-
meiozis ganmavlobaSi. Zlebeli kombinaciebis marTlac astronomiul ricxvs.
ra gasakviria, rom Zmebi da debi erTmaneTisgan sagrZno-
krosingoveri I profazis dasawyisSi mimdeinareobs,
blad gansxvavdebian. yoveli Tqvengani marTlac unikal-
roca homologiuri qromosomebi sigrZeSi erTmaneTis
uri organizmia.
gaswvriv lagdeba. yoveli homologis TiTo geni meore
homologis Sesabamisi genis pirdapir xvdeba. krosin-
goveris erTi movlenisas ori aratyupi qromatidis dnm- populaciebSi genetikuri cvalebadobis
is molekulebi (homologiuri wyvilis erTi dediseuli
evoluciuri mniSvneloba
da erTi mamiseuli qromatidis dnm) erTsa da imave adg-
ilas wydeba da Semdeg maTi dnm - is monakveTebi erTma- axla, roca gaecaniT sqesobrivi gamravlebis mqone
neTis-s ukavSirdeba. gawyvetis adgilidan qromatidis populaciis STamomavlobaSi genebis axali kombinaciebis
294
warmoqmnis meqanizms, vnaxoT, ra kavSiria populaciis wlamde mis aRmoCenebs biologebze gavlena ar hqonda.
genetikur cvalebadobasa da evolucias Soris. darvin- am droisTvis ki darvinis (1809-1882) da mendelis (1822-
ma SeniSna, rom populaciis ganviTarebas misi wevrebis 1884) gardacvalebidan 15 welze meti gavida. Semdeg Tav-
gansxvavebuli reproduqciuli warmateba ganapirobebs. Si gaecnobiT, Tu rogor aRmoaCina mendelma ZiriTadi
garemosTan yvelaze kargad Seguebuli individebi saSua- kanonebi, romelTa daxmarebiT konkretuli niSan-Tvise-
lod met STamomavlobas toveben da sakuTar genebs meti bebis memkvidreobiToba ixsneba.
warmatebiT avrceleben. bunebrivi gadarCevis Sedegad
13.4
is genetikuri cvalebadoba grovdeba, romlsac garemo
upiratesobas aniWebs. garemos pirobebis Secvlis Sem- koncefcia testi
TxvevaSi populacia maSin gadarCeba, Tu yoveli Taobis
ramdenime wevri axal pirobebTan efeqtur Seguebas SeZ-
1. xilis buzis qromosomebis diploiduri raode-
lebs. sxva genetikur Semadgenlobas, xom ukeTesi Sedegi
nobaa 8, xolo muSa futkrebis diploiduri ra-
SeiZleba hqondes, vidre adre gavrcelebul genotips.
odenoba - 32-ia. Tu ar CavTvliT krosingovers,
am TavSi ganvixileT sqesobrivi gamravlebis kavSiri
erTi da igive mSoblebis STamomavlobaSi arseb-
populaciis genetikur cvalebadobasTan, romelic mu-
uli genetikuri cvalebadoba meti iqneba buzisa
taciebis Sedegad Cndeba.
Tu futkris SemTxvevaSi? ganmarteT.
darvini mixvda, rom evolucia mimdinareobs mem-
2. ra pirobebSi meiozis dros mimdinare krosin-
kvidreobiTi cvalebadobis gamo; magram man ver axsna
goveri ar monawileobs Svileuli ujredis gene-
STamomavalisa da mSoblis mxolod msgavsebisa da ara
tikur cvlilebebSi?
identurobis movlena. sainteresoa, rom darvinis Ta-
namedrovem, gregor mendelma, darvinis sicocxle-
Sive memkvidreobiTobis Teoria gamoaqveyna, sadac axs
nilia genetikuri cvalebadobis meqanizmi; magram 1900
295
gad, haploiduri gametebi formirdeba; TiToeuli XX populaciis genetikuri cvalebadobis evoluciu
gameta 23 qromosomisgan Semdgar erT nakrebs (n) Sei- ri mniSvneloba. bunebri gadarCevis gziT mimdinare
cavs. ganayofierebis dros, kvercxujredi da sper- evoluciisTvis genetikuri cvalebadoba nedli masa-
matozoidi erTmaneTs erwymis da viRebT diploidur laa. am cvalebadobebis wyaroa mutaciebi; sqesobrivi
(2n) erTujredian zigotas, romlidanac mitozuri gamravlebisas cvalebadi genebis axali kombinaciebis
gayofiT mravalujrediani organizmi viTardeba. Seqmna damatebiT genetikur mravalferovnebas gva-
Zlevs.
XX sqesobrivi sasicocxlo ciklebis mravalferovne-
ba. sqesobrivi saicocxlo ciklebi erTmaneTisgan ga-
nayofierebasTan SefardebiT meiozis dawyebis droiT
SeamowmeT sakuTari codna
gansxvavdeba. mravalujrediani organizmebi diploi-
duria, haploiduria, an haploiduri da diploiduri
Taobebi monacvleobs.
TviTSefaseba
296
d. gametofiti; e. zigota;
297
14
mendeli da misi
Sexeduleba genebze
S S suraTi 14.1 gregor mendeli baRis bardaze
muSaobis procesSi.
y
avisferi, cisferi, mwvane Tu nacrisferi Tvalebi;
Savi, yavisferi, qera Tu wiTuri Tma es adamianSi mem-
lis aRiarebamde.
am TavSi Cven droebiT gadavuxvevT qromosomis Temas,
raTa Tvali mivadevnoT gzas, romelic mendelma ganvlo
kvidrul variaciaTa mxolod ramdenime magaliTia, rom- sakuTari Teoriis SemuSavebamde. visaubrebT imazec,
lebsac populaciis calkeul warmomadgenelSi vxvdeb- Tu rogor xdeba niSnebis memkvidruli gadacemis prog-
iT. romeli genetikuri kanonebiT aixsneba mSoblebidan nozireba; ganvixilavT memkvidrulobis SedarebiT rTul
STamomavlebze amgvari niSan-Tvisebebis gadacema? SemTxvevebsac, vidre amas mendeli swavlobda baRis bar-
memkvidrulobis erT-erTi SesaZlo axsna aris niSan- daSi; da bolos, gavecnobiT, Tu rogor iyeneben amJamad
TvisebaTa `Serwymuli memkvidreobis~ hipoTeza, romlis mendeliseul models adamianis mutaciebis mimarT, maT
mixedviT, STamomavlebSi xdeba orive mSoblidan miRebuli Soris iseTi memkvidruli darRvevis SemTxvevaSi, rogori-
genetikuri masalis iseTive aRreva, rogorc es lurji caa namglisebrujrediani daavadeba.
14.1
da yviTeli saRebavis urTierTSezavebis gziT axali
mwvane feris miRebisas. am hipoTezis Tanaxmad, Tavisu- koncefcia
fali Sejvarebisas mravali Taobis manZilze, individTa
erTobliobam SesaZloa dasabami misces erTgvarovan pop-
ulacias; cocxal organizmebze Cveni yoveldRiuri dak- mendelma memkvidrulobis ori
virveba, iseve rogorc cxovelebisa da mcenareebis axali
kanoni mecnieruli kvlevis
jiSebis gamoyvanis mizniT warmoebul eqsperimentTa Sede-
gebi, ewinaaRmdegeba am hipoTezas. meTodis safuZvelze SeimuSava
niSan-TvisebaTa `Serwymuli memkvidreobis~ hipoTeza
verc memkvidrulobis sxva SemTxvevebs xsnis, magaliTad, mendeli erTmaneTs ujvarebda mcenare baRis bardas
niSnebis ganmeorebiT gamovlenas ramdenime Taobis gamo- gansxvavebul formebs da kargad dagegmili eqsperimentis
tovebis Semdeg. safuZvelze mivida memkvidrulobis ZiriTadi principebis
298
14.2 kvlevis
aRmoCenamde. Tu Tvals mivadevnebT mis saqmianobas, Cvenc
naTlad davinaxavT mecnieruli kvlevis procesis im Ziri- suraTi meTodi.
Tad elementebs, razec 1-el TavSi vsaubrobdiT. mcenareTa Sejvareba
baRis bardas
mendelis mier eqsperimentuli magaliTze.
raodenobrivi kvlevis meTodis gamoyeneba gamoyeneba ori wminda xazis organizmis Sejvarebis
(SeuRlebis) gziT SesaZlebelia memkvidru-
mendeli aRizarda mSoblebis kuTvnil patara fermaSi lobis suraTis Seswavla. am SemTxvevaSi mendeli ajvarebda baRis
bardas formebs, romlebic yvavilis feriT gansxvavdebodnen erT-
avstriis erT-erT mxareSi, romelic amJamad CexeTis re-
maneTisgan.
spublikis teritoriazea. skolaSi swavlis periodSi saba-
meTodi
ziso ganaTlebis miRebasTan erTad, mendeli TanatolebT-
an erTad praqtikul sasoflo-sameurneo saqmianobasac mewamul yvavils moacileben
mtvrianebs.
eufleboda. mogvianebiT, umaRles skolaSi, Semdeg ki ol-
TeTri yvavilis
miucis filosofiur institutSi swavlis periodSi, men- mtvrianebidan
dels finansuri da janmrTelobasTan dakavSirebuli gamohyofen spermiis
garkveuli problemebis gadalaxva mouwia. Semcvel mtvris mar-
cvlebs da gadaaqvT
1843 wels, 21 wlis mendeli avgustinelTa monasterSi kvercxujredis
berad aRikveca. misi mcdeloba gamxdariyo maswavlebe- Semcvel, mewamuli
li, kraxiT dasrulda. gamocdaze warumateblobis Semdeg yvavilis butkoze.
299
14.3
mendelma gadawyvita, Seeswavla mxolod iseTi niSnebi,
suraTi kiTxva: rogori feris romlebic srulad `vlindeboda~ an `ver vlindeboda~ STa-
yvavilebs ganiviTareben F2 Taobis momavlobaSi da ar SeerCia iseTi niSan-Tvisebebi, romle-
mcenareebi, Tu moxdeba bardas F 1 bic TaobebSi `sxvadasxva xarisxiT~ vlindeboda. ase mag-
aliTad, sakvlevi mcenareebi ikeTebdnen mxolod mewamul
Taobis mcenareTa TviTdamtverva?
an TeTr yvavilebs. am niSnis Sualeduri gamovlena gamor-
cda cda: wminda xazis mewamulyvavilian bardas icxuli iyo. mendelis arCevani marTebuli iyo. winaaRmdeg
ajvarebdnen TeTryvavilian mcenaresTan
SemTxvevaSi, Tuki mendeli dasakvirveblad iseTi niSnebs
(Sejvarebas aRniSnaven X simboloTi). F1 TaobaSi miRebul hibridebs
amravlebdnen TviTdamtvervis gziT an F1 Taobis sxva hibridebTan SearCevda, romlebic gamudmebiT varirebda individebs
jvaredini damtvervis gziT. akvirdebodnen yvavilis Seferilobas F2 Soris (magaliTad, Teslis wona), igi ver daadgenda mem-
Taobis mcenareebSi.
kvidrulobis diskretul bunebas (Tu ratom, amas mogvi-
anebiT SeityobT).
P formebi
(wminda xazis mSobliuri eqsperimentebis dawyebamde mendeli darwmunda imaSi,
formebi) rom cdisTvis SerCeuli mcenareebi WeSmaritad wminda
mewamuli
xazebi iyo. rodesac wminda xazis mcenareebs TviTdamt-
yvavilebi X verviT amravleben, maTi STamomavloba erTgvarovania.
TeTri yvavilebi
magaliTad, mewamuli yvavilebis mqone mcenare WeSmaritad
wminda xazisaa, Tu TviTdamtverviT miRebuli yvela Tes-
F1 Taoba lidan mxolod mewamulyvaviliani mcenare viTardeba.
(hibridebi)
ganvixiloT mendelis erT-erTi tipuri eqsperimenti.
mendeli jvaredinad mtveravda bardas ori kontrastuli
yvela mcenares hqonda niSnis (mag. mewamuli da TeTri yvavilebis) mqone jiSis
mewamuli yvavilebi mcenareebs (ix. suraTi 14.2). wminda xazis formebis amgvar
Sewyvilebas, anu Sejvarebas hibridizacias uwodeben.
wminda xazis mSobliur formebs P Taobas (mSoblebis Tao-
F2 Taoba
bas) miakuTvneben, maTi hibriduli STamomavloba ki F1 Tao
baa (filial - laTin. `vaJiSvili). F1 Taobis hibridebs TviT-
damtverviT amravleben da isini iZlevian F2 Taobas (meore
Taobas). Cveulebriv, mendeli ikvlevda niSan-Tvisebebis
gamovlenas P mSobliur formebSi, F1 da F2 TaobaSi. mxolod
F1 TaobiT rom Semofargluliyo, igi ver SeZlebda mem-
kvidrulobis fundamenturi suraTis daxatvas. F2 Taobis
Sedegebi F2 TaobaSi gamoCnda orive niSnis rogorc
mewamulyvaviliani, ise TeTryvaviliani mcenareTa mimarT raodenobrivi analizis meTodis gamoy-
mcenareebi. mendelma mis mier Catarebul cdebSi miiRo 705 mewamuli eneba iyo swored mendelis warmatebis sawindari, ramac
da 224 TeTri yvavilis mqone mcenareebi, romelTa Tanafardoba iyo
daaxloebiT 3 mewamuli: 1 TeTri.
mas SesaZlebloba misca, aRmoeCina memkvidrulobis ori
ZiriTadi kanoni. isini dRes daTiSvis da genTa damoukide-
blad ganawilebis kanonebis saxelwodebiTaa cnobili.
daTiSvis kanoni
lis warmomqmneli organo (mtvriana), ise kvercxujredis
warmomqmneli organo (butko). bunebaSi barda, Cveulebriv, niSan-TvisebaTa `Serwymuli memkvidreobis~ hipoTeza
TviTdamtverviT mravldeba: mtvrianadan gadmofantuli marTebuli rom yofiliyo, mewamuli da TeTryvaviliani
mtvris marcvlebi imave mcenaris butkoze xvdeba. mtvris mcenareebis Sejvarebis gziT miRebuli hibridebi Ria
marcvlis sperma anayofierebs kvercxujreds. jvaredini mewamuli feris yvavilebs gaikeTebdnen, kerZod, orive
damtvervis (sxvadasxva mcenareTa Sejvarebis) mizniT, men- mSoblis (Sualeduri) niSani gamovlindeboda. yuradReba
delma winaswar, mtvris marcvlebis warmoqmnamde moaci- miaqcieT im faqts, rom eqsperimentSi miRebul iqna sru-
la moumwifebeli mtvrianebi mcenareebs da sxva mcenari- liad gansxvavebuli Sedegi (ix. suraTi 14.2): F1 TaobaSi
dan aRebuli mtvris marcvlebiT damtvera kastrirebuli yvela mcenares hqonda zustad iseTive mewamuli yvavile-
yvavilebi (suraTi 14.2). yoveli warmoqmnili zigotidan bi, rogorc erT-erTi mSoblis formas. ra daemarTa TeT-
mogvianebiT ganviTarda mcenaris Canasaxi, romelic ryvaviliani mcenaris niSans? is rom dakarguliyo, maSin F1
bardis TeslSi iyo moTavsebuli. vinaidan mendelma zus- Taobis mcenareebi F2 TaobaSi mxolod mewamulyvaviliani
tad icoda, Tu rodis mimdinareobda TviTdamtverva da formebis warmoqmnas SeZlebdnen; magram rodesac mendel-
rodis iyo sruliad gamoricxuli jvaredini damtvervis ma TviTdamtverviT gaamravla hibriduli mcenareebi da
SesaZlebloba, mas yovelTvis SeeZlo axalwarmoqmnili daTesa maTi Tesli, F2 TaobaSi xelaxla iCina Tavi TeTry-
hibriduli Teslis mSobliuri formebis identificireba. vavilianobis niSanma.
300
faqtori ver gamovlinda F1 Taobis
cxrili 14.1 F1 Taobis hibridTa mendeliseuli hibridebSi da ratom gamovlinda
Sejvarebis Sedegebi Svid wyvil niSan-Tvisebaze mxolod yvavilis mewamuli Seferi-
lobis niSani. Tu mendeliseul ter-
dakvirvebisas minologias gamoviyenebT, yvavilis
mewamuli Seferiloba aris dominan-
F2 Taoba
niSan-Tviseba dominanturi X recesiuli dominanturi: Sefardeba turi, xolo TeTri Seferiloba
niSani niSani
recesiuli recesiuli niSan-Tviseba. F2 TaobaSi
yvavilis
Seferiloba
TeTryvaviliani mcenareebis xelax-
ali gamovlena imis dadasturebaa,
rom F1 Taobis mcenareTa hibridebi
or memkvidrul faqtors floben.
mewamuli TeTri
am pirobebSi ar xdeba recesiuli
yvavilis
mdebareoba niSan-Tvisebis ganmsazRvreli mem-
kvidruli faqtoris ganzaveba me-
wamuli yvavilis faqtoriT.
memkvidrulobis msgavsi su-
raTi naxa mendelma kidev eqvs sxva
gverdiTi kenwruli
niSanze dakvirvebisas. TiToeuli
Teslis
Seferiloba maTgani warmodgenili iyo ori
gansxvavebuli variantiT (cxrili
14.1). magaliTad, bardis mSobli-
yviTeli mwvane uri mcenareebi ikeTebdnen gluv an
Teslis danaoWebul Tesls.
forma
rodesac mendelma erTma-
neTTan Seajvara ori WeSmaritad
mrgvali danaoWebuli
wminda jiSis mcenare, F1 Taobis
nayofis (Wotis)
forma
yvela hibridma ganiviTara gluvi
Teslebi (gluvTeslianoba domi-
nanturi niSan-Tvisebaa); F1 TaobaSi
Seberili
Teslebis 75% iyo gluvi, xolo 25%
daCutuli
_ danaoWebuli, Tanafardoba ki
nayofis (Wotis) 3 : 1, rogorc es me-14.3 suraTzea
Seferiloba
naCvenebi. axla ki Tvali mivadevnoT,
Tu rogor mivida mendeli sakuTar
eqsperimentul Sedegebze dayrdno-
mwvane yviTeli
biT daTiSvis kanonis aRmoCenamde.
Reros Cvens msjelobaSi gamoviyenebT Ta-
sigrZe
namedrove terminebs im terminolo-
giis sanacvlod, romelTac iyenebda
mendeli (magaliTad, Cven mendeli-
seuli `memkvidruli faqtoris~
maRali juja nacvlad vixmarT termins `geni).
mendelis modeli
mendelma didZali eqsperimentuli masala gaanaliza; mendelma miRebuli Sedegis asa
amasTan, igi udidesi sizustiT aRricxavda Sedegebs: F2 xsnelad wamoayena hipoTeza, anu modeli da ganmarta 3 : 1
Taobis mcenareTagan 705-s hqonda mewamuli, 204-s ki daTiSva F2 TaobaSi. bardaze Catarebul eqsperimentebSi
TeTri Seferilobis yvavilebi. am monacemebis Tanaxmad, igi yovelTvis iRebda daTiSvas msgavsi TanafardobiT. aq
mewamuli da TeTryvavilian mcenareTa Tanafardoba iyo Cven aRvwerT aRniSnuli modelis Semadgenel oTx konce-
daaxloebiT 3 : 1 (suraTi 14.3). mendeli Seudga imis garkve- fcias, romelTagan meoTxe daTiSvis kanons warmoadgens.
vas, Tu ratom moxda, rom TeTryvavilianobis memkvidruli pirveli, memkvidruli niSan-Tvisebebis cvalebado
ba genebis alternatiuli formebis arsebobiT aixsne-
301
via konkretul qromosomaSi. dnm
yvavilis mewamuli feris ganmsazRvrel aleli
SeiZleba varirebdes am lokusSi
hqondes nukleotidebis gansxvave-
buli Tanamimdevrobebi da aqedan
gamomdinare, atarebdes sxvadasxva
informacias. mewamulyvaviliano-
homologiuri bis da TeTryvavilianobis alelebi
yvavilis feris ganmsazRvreli genis lokusi qromosomebis
wyvili dnm-is ori saxesxvaobaa, romlebic
SeiZleba iyos mcenare bardis qro-
mosomebSi, yvavilis feris ganmsaz-
Rvrel lokusSi.
meore, yoveli organizmi mem
yvavilis TeTri feris ganmsazRvreli aleli kvidrulad iRebs or alels konkre-
tuli damaxasiaTebeli niSnisTvis,
SS suraTi 14.4 alelebi, genis alternatuli saxesxvaobebi. somatur ujreds aqvs TiTo-TiTos calkeuli mSoblis-
yoveli qromosomis ori asli (romlebic qmnian homologiur wyvils) da, Sesabamisad, yoveli
genis ori aleli, romlebic SeiZleba iyos identuri an gansxvavebuli. suraTze gamosaxulia gan. aucilebelia aRiniSnos, rom
bardas F1 hibridis qromosomebis erTi homologiuri wyvili. qromosoma, romelic Seicavs mendeli ise mivida aRniSnul daskv-
mewamuli feris ganmsazRvrel alels, erTi mSoblisgan aris miRebuli, TeTri feris ganmsaz- namde, rom araferi icoda qromo-
Rvreli alelis Semcveli qromosoma ki meore mSoblisgan.
302
somebis rolis Sesaxeb. me-13 Tavis Sinaarsidan gavixsenoT, recesiuli niSnisTvis ki patara asoebi: Cvens magaliT-
rom diploiduri organizmis TiToeul somatur ujreds Si P Seesabameba mewamul, p ki TeTri feris yvavilis
aqvs orive mSoblisgan miRebul qromosomaTa ori nakrebi. ganmsazRvrel alels.
amrigad, genetikuri lokusi diploidur ujredSi or ca- kidev ismis kiTxva: rogori iqneba hibridebis F2 Taoba-
lad aris warmodgenili. garkveul lokusSi mdebare ori Si garegnuli niSan-Tvisebebi? mcenareTa erTma meoTxedma
aleli SesaZloa erTmaneTis identuri iyos, rogorc es memkvidreobiT miiRo ori mewamuli feris ganmsazRvreli
aris mendeliseuli mSobliuri formebis WeSmaritad wmin- aleli da, cxadia, maT mewamuli Seferiloba eqneba; F2 Tao-
da xazebSi. alelebi SeiZleba kidevac gansxvavdebodnen bis naxevarma memkvidreobiT miiRo erTi mewamuli, xolo
erTmaneTisgan, rogorc amas pirveli Taobis hibridebSi meore TeTri feris ganmsazRvreli aleli; maTi yvavile-
vxvdebiT (ix. suraTi 14.4). bic mewamuli feris, anu dominanturi niSnisa iqneba. da bo-
mesame, Tu erT da imave lokusis ori aleli gansxvavdeba los, F2 Taobis mcenareTa erTma meoTxedma memkvidreobiT
erTmaneTisgan, maTgan erTi, dominanturi aleli, gansaz- miiRo ori TeTryvavilianobis ganmsazRvreli aleli da
Rvravs organizmis garegnul niSnebs, xolo meore, rece maTSi moqmedebs recesiuli aleli. amrigad, mendeliseu-
siuli aleli, ver axdens ramdenadme gamoxatul gavlenas li modeli xsnis avtoris mier F2 TaobaSi miRebul niSan-
organizmis garegnul iersaxeze. amrigad, mendelis cdebSi TvisebaTa Tanafardobas 3 : 1.
F1 Taobis mcenareebi mewamul yvavilebs ikeTebdnen, vinaid-
an am niSnis ganmsazRvreli aleli dominanturia, xolo Te- genetikuri leqsikoni
Tri yvavilebis ganmsazRvreli aleli recesiuli.
im organizms, romelic flobs konkretuli niSnis ma-
meoTxe da ukanaskneli, dResdReobiT daTiSvis kan
kontrolebeli genis alelTa erTnair wyvils, homozigo
onis saxeliT cnobili koncefciis Tanaxmad, memkvidruli
turs uwodeben. amis magaliTia mewamulyvavilebiani
niSnis ganmsazRvreli ori aleli gancalkevdeba (iTiSeba)
wminda xazis barda (PP). TeTryvaviliani bardac homozigo-
gametis formirebis procesSi da sxvadasxva gametaSi gan-
turia, oRond mas mxolod recesiuli alelebi (pp) aqvs.
Tavsdeba. amrigad, kvercxujredi da sperma organizmis
Tu dominantur homozigotebs SevajvarebT recesiul
somatur ujredebSi arsebuli ori alelidan mxolod erTs
homozigotebTan, rogorc es xdeba mSobliuri formebis
miiRebs. qromosomul terminologias Tu gamoviyenebT,
Sejvarebisas (ix. suraTi 14.5), yvela STamomavals (F1
alelebis daTiSva Seesabameba meiozSi homologiuri qro-
Taobis hibridebs) eqneba ori gansxvavebuli aleli Pp.
mosomebis ganawilebas gametebSi (ix. suraTi 13.7). SeniS-
organizms, romelsac aqvs erTi genis ori gansxvavebuli
neT, rom Tu organizms garkveuli niSnis mixedviT aqvs
aleli, am genis mixedviT heterozigotuls uwodeben.
identuri alelebi, anu Tu igi WeSmaritad wminda xazia mo-
homozigotebisgan gansxvavebiT, heterozigotebi ar war-
cemuli niSnis mimarT, maSin yvela gametas erTnairi aleli
moadgenen wminda xazs, vinaidan warmoqmnian sxvadasxva
eqneba. rodesac organizms aqvs gansxvavebuli alelebi,
alelis Semcvel gametebs magaliTad, P da p alelis Sem-
rogorc es gvxvdeba F1 hibridebSi, maSin gametebis 50% mi-
cvel gametebs suraT 14.5-ze gamosaxul F1 hibridebSi.
iRebs dominantur, 50% ki recesiul alels.
Sedegad, F1 hibridebi TviTdamtverviT gamravlebisas
ismis kiTxva: xsnis Tu ara mendeliseuli daTiSvis mod-
iZlevian rogorc mewamul, ise TeTryvavilian STamomav-
eli mis mier warmoebuli mravalricxovani Sejvarebebis
lobas.
dros F2 TaobaSi miRebul Tanafardobas 3 : 1? modelis
dominanturi da recesiuli alelebis gansxvavebuli
mixedviT, F1 individebSi yvavilis Seferilobis ganmsaz-
urTierTqmedebis gamo organizmis garegnuli niSnebi yov-
Rvreli alelebi gametebSi ise ganawildeba, rom gametaTa
elTvis ar gamoxatavs mis genetikur struqturas. amrigad,
naxevars mewamuli, meore naxevars ki TeTryvavilianobis
Cven ganvasxvavebT organizmis fenotips, garegnul niSan-
aleli eqneba. TviTdamtvervis procesSi gametebi SemTx-
Tvisebebs da genotips, genetikur Sedgenilobas. suraTi
veviT erTdebian. yvavilis mewamuli Seferilobis alelis
14.6 ganmartavs am cnebebs. yuradReba miaqcieT im gare-
Semcveli kvercxujredi ganayofierebisas Tanabari al-
moebas, rom fenotipi Seexeba rigorc fiziologiur niSan-
baTobiT SeiZleba Sexvdes rogorc erTi, ise meore niSnis
Tvisebebs, ise uSualod garegnul (morfologiur) niS-
alelis matarebel spermas. igive iTqmis TeTryvaviliano-
nebs. magaliTad, cnobilia bardas iseTi jiSi, romelsac
bis alelis Semcvel kvercxujredzec. aqedan gamomdinare,
dakarguli aqvs TviTdamtvervis unari. es fiziologiuri
arsebobs spermisa da kvercxujredis Serwymis oTxi Sesa-
cvlileba fenotipuri niSania.
Zlo kombinacia.
suraT 14.5-ze gamosaxul penetis cxrilSi warmodge-
nilia monacemebi, romliTac SesaZlebelia cnobili gene-
gamaanalizebeli Sejvareba
tikuri struqturis mSobelTa Sejvarebis Sedegad miRe- davuSvaT, gvaqvs mewamulyvaviliani barda. yvavilis
bul STamomavlebSi winaswar ganisazRvros maTi aleluri Seferilobis mixedviT ver ganvsazRvravT, rogori geno-
struqtura. yuradReba miaqcieT im detals, rom dominan- tipisaa es mcenare homozigoti Tu heterozigoti, vi-
turi niSnis aRniSvnisTvis gamoyenebulia asomTavruli, naidan erTsa da imave Sedegs iZleva rogorc PP, ise Pp
303
fenotipi genotipi damoukideblad
ganawilebis kanoni
mewamuli PP (homozigoturi) mendelma bardas gansxvavebuli jiSis
mcenareTa Sejvarebisa da maTi gamravle
bis eqsperimentis safuZvelze daadgina
daTiSvis kanoni. igi calkeuli wyvili niS
nis (magaliTad, yvavilis Seferilobis)
mewamuli Pp (heterozigotuli)
memkvidreobas akvirdeboda. pirveli Tao-
ba man miiRo wminda xazis mSoblebis Se-
jvarebiT. Sejvarebas, rodesac mSoblebi
erTi niSniT gansxvavdebian, monohibrid
mewamuli Pp (heterozigotuli) uli ewodeba. pirveli Taobis hibridebi
heterozigotulia erTi niSnis mixedviT.
memkvidrulobis meore kanoni mendel-
ma or niSanze erTdrouli dakvirvebis
safuZvelze daadgina. magaliTad, mis mier
Seswavlili Svidi niSan-Tvisebidan men-
deli ors akvirdeboda Teslis Seferi-
TeTri pp (homozigoturi)
lobasa da formas. bardis Tesli SeiZleba
iyos yviTeli an mwvane feris. amavdrou-
lad, is SeiZleba iyos gluvzedapiriani an
daTiSva 3 : 1 daTiSva 1 : 2 : 1 naoWiani. erTeuli niSnis memkvidruloba-
ze dakvirvebis Sedegebidan gamomdinare,
SS suraTi 14.6 fenotipi da genotipi. F2 Taobis mcenareTa dajgufeba yvavilis
Seferilobis fenotipuri niSnis mixedviT, iZleva tipur fenotipur daTiSvas 3 : mendelma gansazRvra, rom yviTeli feris
1. genitipis mixedviT ki, arsebobs mewamulyvavilian mcenareTa ori kategoria: PP Teslis ganmsazRvreli geni dominantu-
(homozigoturi) da Pp (heterozigotuli), romlebic iZlevian 1 : 2 : 1 genotipur ria (Y), xolo Teslis mwvane Seferilobis
daTiSvas.
aleli recesiuli (r).
davuSvaT, erTmaneTs ujvareben bar
dis or wminda xazis mSobels yviTeli,
genotipi; magram Tu aseT mcenares TeTryvavilian bar-
mrgvali (YYRR) da mwvane, naoWiani (yyrr)
dasTan SevajvarebT, miRebuli STamomavlobis garegnuli
Teslebis mqone mcenareebs. am saxis Sejvarebas dihibrid
niSnebiT SevZlebT davadginoT mewamulyvaviliani mSob-
uli ewodeba (rodesac mSobliuri formebi ori wyvili
liuri formis genotipi (suraTi 14.7).
niSniT gansxvavdebian erTmaneTisgan). F1 Taobis mcena-
vinaidan yvavilis TeTri Seferiloba recesiuli niSa-
reebi heterozigotuli iqneba orive niSnis mixedviT
nia, TeTryvaviliani mSobliuri forma iqneba homozigo-
(YyRr), magram gadaecema Tu ara mSoblebidan axal Taobas
turi (pp). Tu yvela STamomavals eqneba mewamuli yvavilebi,
es ori niSani (Teslis feri da forma) erT `kompleqtSi?
maSin bunebrivia, rom meore mSobliuri forma homozigo-
sxvagvarad rom vTqvaT, darCeba Tu ara Y da R alelebi
turia dominanturi alelis mixedviT, radgan PP x pp Sejva-
yovelTvis erTad da gadaecemian Tu ara isini Taobidan
rebis Sedegad miRebul yvela STamomavals eqneba Pp geno-
Taobas SeWidulad? da kidev, memkvidreobs Tu ara Tes-
tipi. Tu STamomavlobaSi gamovlindeba orive fenotipis
lis feris da Teslis formis ganmsazRvreli niSnebi erT-
(mewamuli da TeTryvaviliani mcenareebi), maSin mewamuly-
maneTisgan damoukideblad? suraTi 14.8 ilustrirebul
vaviliani mSobliuri forma ueWvelad heterozigotulia.
pasuxs gvaZlevs, Tu rogoraa SesaZlebeli dihibriduli
PP x pp Sejvarebis Sedegad miRebul STamomavlobaSi feno-
SejvarebiT (F1 Taobis dihibridul formebs Soris Sejva-
tipuri daTiSva xdeba TanafardobiT 1 : 1. Sejvarebis iseT
rebiT) ganisazRvros romelia swori am ori hipoTezidan.
formas, rodesac homozigot recesiul individs ujvareben
ucnobi genotipis dominanturi fenotipis mflobel orga- YyRr genotipis mqoneF1 Taobis mcenareebi amJRavneben
nizms, gamaanalizebel Sejvarebas uwodeben. es meTodi orive dominantur fenotips Teslis yviTel Seferilo-
mendelis mieraa SemuSavebuli da amJamadac genetikosTaT- basa da mrgval formas, miuxedavad imisa, Tu rogoria pa-
vis kvlevis mniSvnelovan iaraRad rCeba. suxi zemoT dasmul kiTxvebze. am eqsperimentSi arsebiTia
pirveli Taobis hibridebis TviTdamtverviT meore Taobis
304
miReba. Tu hibridebma TavianTi alelebi imave kombinaciiT memkvidrulobis suraTi gacilebiT rTulia, vidre amas
unda gadascen Semdeg Taobas, rogori kombinaciac TviTon iTvaliswinebda damoukideblad ganawilebis kanoni. me-15
miiRes mSoblebisgan memkvidreobiT, maSin miiReba gam- TavSi Cven ganvixilavT memkvidrulobis aseT SemTxvevebs.
etebis mxolod ori klasi:YYR da yr. am hipiTezis mixedviT, garegnulad gamoxatuli yvela is niSan-Tviseba, romelsac
mosalodnelia, rom daTiSvaF2 TaobaSi iqneba Tanafardo- mendeli bardaSi swavlobda, kontrolirdeboda araho-
biT 3 : 1, iseTive, rogorc monohibriduli Sejvarebisas mologiur qromosomebSi ganTavsebuli genebiT. amgvarad,
iyo (ix. suraTi 14.8). SemTxveviTi faqtori didad daexmara mendels bardas maga
alternatuli hipoTezis mixedviT, alelTa orive liTze miRebuli polihibriduli Sejvarebis Sedegebis
wyvili erTmaneTisgan damoukideblad daiTiSeba. sxva si- interpretaciaSi. yvela SemTxveva, romelsac winamdebare
tyvebiT rom vTqvaT, genebi gametebSi yvela SesaZlo ale- Tavis momdevno nawilSi ganvixilavT, sxvadasxva qromo-
luri kombinaciiTaa `Cawyobili~ ise, rom TiToeuli gam- somebSi lokalizebuli genebis memkvidreobas Seexeba.
eta yoveli genis TiTo alels flobs. Cvens mier ganxilul
SemTxvevaSi F1 Taobis mcenareebs erTnairi TanafardobiT
SeuZliaT warmoqmnan oTxi klasis gametebi: YR, Yr, yR da koncefcia testi 14.1
yr. Tu oTxive klasis spermebi da kvercxujredebi erT-
nairi albaTobiT Seerwymian erTmaneTs, maSin F2 TaobaSi
alelTa kombinaciebis 16 (4X4) Tanabrad SesaZlo varianti
miiReba, rogorc es suraT 14.8-is marjvena mxares moce- 1. mokled aRwereT, Tu rogor daadastura me-14.3
mul penetis cxrilSia naCvenebi. kombinaciaTa variantebi suraTze gamosaxuli eqsperimentis Sedegebma
oTx fenotipur kategorias qmnis TanafardobiT 9:3:3:1 mendelis diskretul niSan-TvisebaTa hipoTez-
(9 wili yviTeli-mrgvali: 3 wili mwvane-mrgvali: 3 wili is marTebuloba.
yviTeli-danaoWebuli: 1 wili mwvane-danaoWebuli). rode- 2. mcenare bardas, romelic heterozigotulia
sac mendelma daasrula eqsperimenti da daajgufa F2 Tao- Reroze yvavilTa ganlagebis da Reros sigrZis
bis warmomadgenlebi (anu, moaxdina maTi klasificireba), niSnebis (AaTt) mixedviT, TviTdamtverviT am-
miRebuli Sedegebi miaxloebuli aRmoCnda navaraudev ravleben. ganviTarebuli Teslebidan daTeses
9:3:3:1 TanafardobasTan, riTac dadasturda SemuSave- 400 cali. gansazRvreT, ramden mcenares eqneba
buli hipoTezis marTebuloba. am hipoTezis mixedviT, qondara, kenwrulad ganlagebuli yvavilebi?
calkeuli niSnis Teslis feris an Teslis formis mem- (ix. cxrili 14.1).
kvidreobiT gadacema sxva niSnebisagan damoukideblad
mimdinareobs.
mendelma bardaSi SerCeuli Svidive sakvlevi niSani sx-
vadasxva dihibridul kombinaciaSi gamoikvlia. meore Tao-
baSi yovelTvis iRebda fenotipur daTiSvas Tanafardo-
biT 9:3:3:1. yuradReba miaqcieT suraT 14.8-ze gamosaxul
detals: Tu miRebul Sedegs calkeuli wyvili niSnis koncefcia 14.2
mixedviT gaaanalizebT, fenotipuri daTiSva konkretuli
niSnisTvis iqneba 3 : 1 TanafardobiT; saxeldobr, Teslis mendeliseul memkvidrulobas
sami nawili aris yviTeli, xolo erTi mwvane; sami nawili
mrgvalia, xolo erTi naoWiani. amrigad, TiToeuli wyvi- albaTobis kanonebi ganageben
li niSani iseTive TanafardobiT iTiSeba, rogorc amas
adgili hqonda monohibriduli Sejvarebis SemTxvevaSi. mendelis daTiSvis da damoukideblad ganawilebis
mendelis mier Catarebuli dihibriduli Sejvareba genTa kanonebi SesabamisobaSia albaTobis imave kanonebTan, rom-
damoukideblad memkvidreobis kanonis saxelwodebiT lebsac agdebuli monetis, kamaTlis Tu dastidan amoRe-
cnobili kanonzomierebis safuZvels warmoadgens. aRniS- buli banqos SemTxvevebi eqvemdebareba. albaTobaTa mniS-
nuli kanonis mixedviT, formirebis procesSi gametebSi vnelobebi 0-dan 1-mde intervalSi meryeobs. albaTobis
alelTa konkretuli wyvili sxva wyvilebisgan damoukide- mniSvneloba iseTi SemTxvevisTvis, romelic aucileblad
blad nawildeba. moxdeba, 1-is tolia, xolo iseTi SemTxvevis albaToba, ro-
Tu ufro davakonkretebT, es kanoni mxolod iseT melic danamdvilebiT ar moxdeba 0-ia. Tu iseT monetas
genebs (alelTa wyvilebs) Seexeba, romlebic sxvadasxva aviRebT, romlis rogorc Sublis, ise zurgis mxare erT-
qromosomebSi (arahomologiur qromosomebSi) arian lo- nairia, imis albaToba, rom agdebisas moneta ise daecema,
kalizebuli. genebi, romlebic erTsa da imave qromosomaSi rom Subli gamoCndes, 1-is toli iqneba, xolo imis albaTo-
erTmaneTTan axlos arian lokalizebuli, midrekilni ari- ba, rom zurgi gamoCndes 0-is toli. Cveulebrivi monetis
an memkvidreobiT erTad gadaecnen momaval Taobebs. maTi SemTxvevaSi rogorc Sublis, ise zurgis gamoCenis alba-
305
14.7 kvlevis
aleli gametebSi sxva genebis alelebisgan damoukideblad
suraTi meTodi ganawildeba (damoukideblad ganawilebis kanoni). alba-
gamaaanalizebeli Tobebis ori umTavresi kanoni dagvexmareba ganvWvritoT
Sejvareba amgvar gametaTa Serwymis Sedegebi martivi monohibridu-
li Sejvarebisa da ufro rTuli Sejvarebis SemTxvevebSi.
gamoyeneba organizmi, romelic avlens dominantur
niSan-Tvisebas, magaliTad, mewamulyvavil-
iani barda, SeiZleba iyos dominanturi alelis mixedviT ho- monohibridul SejvarebaSi gamoyenebuli
mozigoturi an heterozigotuli. organizmis genotipis dad-
genis mizniT atareben gamaaanalizebel Sejvarebas.
gamravlebisa da dajamebis wesebi
meTodi gamaaanalizebeli Sejvarebisas, gaurk rogor ganvsazRvroT imis albaToba, rom ori an meti
veveli genotipis individebs ajvareben
damoukidebeli movlena erTdroulad moxdeba specifi-
gamoxatuli recesiuli niSnis mqone homozigotur individ- kuri kombinaciiT? magaliTad, rogoria albaToba imisa,
Tan (Cvens SemTxvevaSi, TeTryvavilian mcenaresTan). STamoma-
vlobis fenotipze dakvirvebis gziT SegviZlia ganvsazRvroT rom erTdroulad agdebuli orive moneta ise daecema,
mewamulyvaviliani mSobliuri formis genotipi. rom orive maTganze gamoCndeba Subli. gamravlebis wesis
mixedviT, am albaTobis gansazRvrisTvis erTi damoukide-
beli movlenis moxdenis albaToba (monetis davardna Sub-
liani gamosaxulebiT zemoT) mravldeba meore damoukide-
X
beli movlenis (monetis davardna Subliani gamosaxulebiT
dominanturi fenotipi recesiuli fenotipi qvemoT) xdomilebis albaTobaze. amrigad, gamravlebis
ucnobi genotipia Tu cnobili genotipi pp wesis mixedviT, albaToba imisa, rom orive moneta daecema
Pp?
Subliani gamosaxulebiT zemoT utoldeba 1/2 x 1/2=1/4-s.
igive SeiZleba davuSvaT monohibriduli Sejvarebis
Sedegi SemTxvevaSic (suraTi 14.9). mcenare bardaSi Teslis forma
memkvidruli maxasiaTebeli niSania da F1 Taobis mcenareTa
Sedegebi PP-is SemTxvevaSi Pp-is SemTxvevaSi
STamomavlobaSi yvela mcenares STamomavlobaSi mcenareTa genotipi aris Rr. heterozigotul mcenareSi alelebis ga-
eqneba mewamuli yvavilebi 1/2-s eqneba mewamuli da 1/2-s nawileba monetis agdebis magaliTis msgavsia: TiToeuli
eqneba TeTri yvavilebi
kvercxujredisTvis albaToba imisa, rom mas eqneba domi-
nanturi aleli (R) 1/2-is tolia da aseve 1/2-is tolia imis
albaTobac, rom kvercxujreds eqneba recesiuli ale-
li (r). igive iTqmis spermiebzec. imisTvis, rom F2 Taobis
mcenares hqondes danaoWebuli Tesli (recesiuli niSani),
kvercxujredic da spermac, romlebic Seerwymebian erT-
maneTs, unda flobdnen recesiul alels r-s. imis alba-
Toba, rom gametaSi ganayofierebis Sedegad moxvdeba ori r
aleli, tolia 1/2 (albaToba, rom kvercxujredi atarebs
r-s) x 1/2 (albaToba, rom sperma atarebs r-s). amrigad, gam-
ravlebis wesis mixedviT, F2 mcenaris mier danaoWebul Tes-
lis ganiviTarebis (rr) albaToba 1/4-ia (ix. penetis cxrili
Toba 1/2-is tolia. banqos SemTxvevaSi, sadac kompleqti
suraTze 14.9). amis msgavsad, albaToba, rom F2 mcenares
52 furcels moicavs, albaToba imisa, rom dastidan amovi-
Teslis formis ganmsazRvreli orive aleli iqneba domi-
RebT yvavis tuzs, 1/52-is tolia. nebismieri SemTxvevisT-
nanturi (RR), aseve 1/4-is tolia.
vis yvela SesaZlo Sedegis albaTobebi ikribeba, magram
imisTvis, rom cifrebiT gamovsaxoT, ramdenad me-
maTi jami arasodes aRemateba 1-s. banqos SemTxvevaSi al-
baToba imisa, rom amoviRebT nebismier karts garda yvavis tia albaToba imisa, rom monohibriduli Sejvarebisas F2
tuzisa, 51/52-is toli iqneba. mcenare iqneba heterozigotuli da ara homozigoturi,
monetaTa agdebis magaliTi albaTobis arsSi gas- Cven dagvWirdeba meore wesis (dajamebis wesis) gamoy-
arkvevad gacilebiT mosaxerxebelia. monetis yoveli ag- eneba. suraT 14.9-ze yuradReba miaqcieT im faqts, rom
debisas niSnis gamoCenis albaToba1/2-is tolia. Sedegze dominanturi aleli SeiZleba `Seitanos~ kvercxujredma,
gavlenas ar axdens monetis wina agdebis Sedegebi. nebis- xolo recesiuli aleli Semovides spermiidan. dasaSve-
mier SemTxvevas Cven ganvixilavT rogorc damoukidebel bia Sebrunebuli variantic. es niSnavs, rom F1 gametebi
movlenas. monetis nebismieri agdeba, damoukideblad kombinireben da gadascemen axal Taobas Rr alelebs ori
imisa, zedized erT monetas avagdebT, Tu ramdenime mon- damoukidebeli da urTiergamomricxavi gziT: yvela het-
etas erTdroulad, damoukidebeli movlenaa; da msgavsad erozigot F2 hibrids dominanturi aleli miRebuli eqneba
monetis ori damoukideblad agdebisa, erTi genis ori kvercxujredidan an spermiidan, magram arc erT SemTx-
306
14.8
lia. meore variantis albaTobac,
suraTi rom mcenare recesiul alels
kiTxva: gadadian Tu ara Teslis feris da Teslis formis miiRebs kvercxujredidan,
ganmsazRvreli alelebi gametebSi SeWidulad (erTad) Tu xolo dominanturs spermidan
agreTve 1/4-ia (ix. suraTi 14.9).
erTmaneTisagan damoukideblad?
dajamebis wesis gamoyenebiT Cven
cda Seajvares ori niSniT gansxvavebuli mcenareebi erTs hqonda yviTeli daviangariSebT F2 heterozigo-
feris gluvi Teslebi, meores mwvane da danaoWebuli. miiRes dihibrid-
tis albaTobas: 1/4+ 1/4 = 1/2.
uli F1 mcenareebi, romlebic orive niSnis mixedviT heterozigotuli iyvnen. maTi TviTdamt-
verviT miiRes F2 Taoba. ori hipoTeza or gansxvavebul fenotipur daTiSvas varaudobs. gaiT-
valiswineT, rom yviTeli feri (Y) da mrgvali forma (R) dominanturi niSnebia. kompleqsuri
PP mSobliuri formebi genetikuri amocanebis
gadawyveta albaTobis
gametebi kanonebiT
albaTobis kanonTa gamoyene-
biT aseve SesaZlebelia mrav
F1 Taoba lobiTi niSnebis momcvel (igi
SeWidulad gada- damoukideblad ve polihibridul) SejvarebaTa
cemis hipoTeza gadacemis hipo- Sedegebis winaswari gansazRv
Teza
rac. gaixseneT, rom TiToeu-
spermebi li aleluri wyvili gametebis
kvercxujredebi
spermebi kvercx- formirebis procesSi erTmane-
ujredebi Tisgan damoukideblad iTiSeba
(damoukideblad ganawilebis ka
noni). amrigad, dihibriduli an
F2 Taoba polihibriduli Sejvareba ori
(savaraudo an meti damoukidebeli da erT-
STamomav-
loba) droulad mimdinare monohibrid-
uli Sejvarebis ekvivalenturia.
Tu visargeblebT im codniT, ro-
melic ukve gvaqvs monohibridu-
li Sejvarebis sakiTxTa irgvliv,
fenotipuri daTiSva SevZlebT penetis cxrilis ga-
mouyenebladac ki ganvsazRvroT
F2 TaobaSi warmoqmnili specifi-
fenotipuri daTiSva
kuri genotipebis Sexvedris al-
Sedegi baToba.
fenotipuri daTiSva aris daaxloebiT 9: 3 : 3 : 1 ganvixiloT suraT 14.8-ze
mocemuli dihibriduli Sejva-
reba YyRr heterozigotebs So-
daskvna Sedegebi adasturebs alelTa damoukideblad ganawilebis hipoTezis
marTebulobas. Teslis ferisa da formis ganmsazRvreli alelebi
ris. Tavdapirvelad yuradRebas
erTmaneTisgan damoukideblad gadadis gametebSi. gavamaxvilebT Teslis Seferi-
lobis niSanze. Yy mcenareebis
monohibriduli Sejvarebisas
vevaSi orivedan. dajamebis wesis mixedviT, ori an meti STamomavlobaSi Y genotipis al-
urTierTgamomricxavi movlenis xdomilebis albaToba baToba 1/4-s utoldeba, Yy genotipis 1/2-s, xolo yy geno-
gamoiTvleba calkeuli movlenis xdomilebis albaTobaTa tipis albaToba 1/4-ia. analogiuria genotipebis albaTo-
dajamebis gziT. baTa ganawileba Teslis formis niSnis SemTxvevaSi: 1/4 RR,
rogorc zemoT vnaxeT, gamravlebis wesi gvawvdis in- 1/2 Rr da 1/4 rr. viciT ra es albaTobebi, gamravlebis wesis
dividualuri albaTobebis mniSvnelobebs, romlebic gamoyenebiT martivad SegviZlia ganvsazRvroT F2 TaobaSi
Semdeg unda dajamdes. magaliTad, imis albaToba, rom F2 TiToeuli genotipis Sexvedris albaToba. magaliTad, F2
heterozigoti mcenare dominantur alels miiRebs kver- TaobaSi YRR genotipis mcenaris albaToba tolia 1/4 X 1/4
cxujredidan, xolo recesiuls spermiidan, 1/4-is to- = 1/16, rac suraT 14.8-ze Seesabameba penetis cxrilis zeda
307
mcire, samidan ori niSnis mixedviT?
Rr Rr
sanam pasuxs gavcemdeT am kiTxvaze, CamovTvaloT STa
alelebis segrega- alelebis segrega-
cia kvercxujre- cia spermaSi momavlobaSi mosalodneli yvela genotipi: ppyyRr, ppYyrr,
debSi Ppyyrr, PPyyrr, an ppyyrr. (radgan amocanis pirobaSi naT
qvamia `sul mcire, ori niSnis mixedviT, pasuxSi unda mi-
vaTvaloT bolo genotipic, romelic samive recesiul
sperma
fenotipur suraTs iZleva). amis Semdeg gamoviTvliT al-
baTobis mniSvnelobebs TiToeuli genotipisTvis, rom-
lis mocemac SeuZlia PpYyRr xPpyyrr Sejvarebas. amisTvis,
TiToeuli aleluri wyvilisTvis gamoTvlil individua-
lur albaTobebs gadavamravlebT erTmaneTze, rogorc es
gavakeTeT dihibriduli Sejvarebis SemTxvevaSi. yuradRe-
ba miaqcieT im garemoebas, rom iseTi Sejvarebis SemTxveva-
Si, romelic moicavs heterozigotul da homozigotur
kvercxuj alelur wyvilebs (magaliTad, Yy X yy), heterozigotul
redebi
individTa warmoSobis albaToba 1/2-ia da aseve 1/2-is to-
lia homozigoturi individebis warmoSobis albaTobac.
bolo etapze visargeblebT dajamebis wesiT da SevkrebT
308
14.2
netikas iseT memkvidrul SemTxvevebze, romlebic mendels
koncefcia testi ar Seuswavlia.
14.3
alelis meore alelze sruli dominirebis gamo. aseT vi-
koncefcia TarebaSi SeuZlebelia heterozigotisa da dominanti ho-
mozigotis fenotipebis erTmaneTisgan garCeva.
speqtris meore ukiduresi gamovlineba aris orive
memkvidrulobis suraTi xSirad alelis kodominantoba. es niSnavs, rom orive aleli cal-
gacilebiT rTulia, vidre amas calke axdens gamoxatul efeqts fenotipze. magaliTad,
adamianSi MN sisxlis jgufi determinirebulia kodomi-
martivi mendeliseuli genetika nanturi alelebiT, romlebic gansazRvraven eriTroc-
itebis zedapirze ori specifikuri molekulis arsebo-
gulisxmobda bas. calkeuli genis lokusi, romlisTvisac SesaZlebelia
ori aleluri variantis arseboba, gansazRvravs sisxlis
me-20 saukuneSi genetikosebma mendeliseuli kanonebi jgufis fenotips. individebs, romlebic homozigoturi
ara marto mravalgvar organizmebze, aramed memkvidru- arian M alelis mixedviT (MM), sisxlis wiTel ujredebze
lobis ufro rTul SemTxvevebzec ganavrces, vidre es aqvT mxolod M molekulebi; N alelis mixedviT homozigo-
mendels hqonda aRwerili. saucxoo (amasTanave, iRbliani) tur individebs (NN) eriTrocitebis zedapirze mxolod
iyo mendelis arCevani dasakvirveblad mcenare bardis N molekulebi aqvT. magram M da N alelebis mixedviT het-
niSan-Tvisebebis SerCevisas. am niSnebs SedarebiT marti- erozigot individebs (MN) eriTrocitebis zedapirze
vi genetikuri safuZveli aRmoaCndaT: TiToeuli niSani, orive, M da N molekula aqvT. SeniSneT, rom MN fenotipi
romelsac mendeli ikvlevda, erTi geniT iyo determinire- ar aris Sualeduri M da N fenotipebs Soris. orive feno-
buli, romelsac mxolod ori aleli hqonda da erTi aleli tips, M da N-s, avlenen heterozigotebi, radgan maT sisx-
srulad dominirebda meoreze*. magram yvela memkvidruli lis ujredebSi arsebobs orive molekula.
niSani, TviT baRis bardaSic ki, ar akmayofilebs am piro- zogierTi niSnis ganmsazRvreli aleli dominantobis
bebs. genotipi-fenotipis urTierTdamokidebuleba iSvia- speqtris SuaSi xvdeba. aseT SemTxvevaSi F1 hibrids aqvs
Tad aris esoden martivi. miuxedavad amisa, es sruliadac fenotipi, romelsac ori mSobliuri formis fenotipebis
ar amcirebs mendeliseuli genetikis (mendelizmis) mniSvn- ramdenadme Sualeduri gamovlineba aqvs. es fenomeni,
elobas, vinaidan daTiSvis da damoukideblad ganawilebis romelsac oridan erT-erTi alelis arasrul dominire
kanonebi moqmedeben memkvidrulobis ufro kompleqsur bas uwodeben, nanaxia mcenare devispiraSi. rodesac wiTe-
SemTxvevebSic. am TavSi Cven ganvavrcobT mendeliseul ge- lyvavila devispiras ajvareben TeTryvavila formasTan,
* arsebobs erTi gamonaklisi: genetikosebma daadgines, rom mendelis mier Seswavlili erT-erTi niSani Reroze yvavilis gan-
lageba, faqtobrivad, ori geniTaa determinirebuli.
309
vardisferyvavilian mcenareebSi wiTelyvavilianobis
PP mSobliuri da TeTryvavilianobis ganmsazRvreli alelebis ganawile-
formebi ba gametebSi adasturebs mosazrebas, rom yvavilis Seferi-
lobis ganmsazRvreli alelebi memkvidruli faqtorebia,
wiTeli TeTri romlebic hibridebSi inarCuneben individualobas, rac
CR CR CW CW niSnavs, rom memkvidruloba diskretulia.
310
14.2 mravlobiTi alelebiT
alelebi recesiulia; magram lipidis metabolizmSi mo
nawile ferments heterozigotul individSi axasiaTebs cxrili
efeqtis Sualeduri gamovlineba normaluri alelis determinirebuli sisxlis ABO jgufebi.
matarebel homozigot da Tei-saqsiT daavadebuli indi-
videbis fenotips Soris. bioqimiur doneze Sualeduri genotipi fenotipi eriTrocitebi
fenotipi erT-erTi alelis arasruli dominirebisTvisaa (sisxlis jgufi)
damaxasiaTebeli. sabednierod, heterozigotuli mdgo-
mareoba ar iwvevs daavadebis simptomebis gamovlinebas,
radganac sanaxevrod ganxorcielebuli normaluri fer- IA IA an IA i A
mentuli aqtivoba sakmarisia Tavis tvinSi lipidebis dag-
rovebis Tavidan asacileblad.
Tuki analizs sxva doneze gadavitanT, davinaxavT,
rom heterozigoti individebi Tanabari odenobiT gamoi- IB IB an IB i A
muSaveben fermentis normalur da defeqtur molekulebs.
amrigad, molekulur doneze normaluri da Tei-saqsis
alelebi kodominanturi arian. rogorc xedavT, alelebis
erTmaneTis mimarT sruli dominantoba, arasrul dominan- I A I B AB
toba Tu kodominantoba damokidebuli yofila imaze, Tu
romel fenotipur niSans vixilavT.
ii O
dominanturi alelebis sixSire
miuxedavad imisa, rom Tqven SeiZleba migaCndeT, rom
garkveuli niSnis ganmsazRvreli dominanturi aleli
ufro metad aris gavrcelebuli populaciaSi, vidre misi
Sesatyvisi recesiuli aleli, es yovelTvis marTebuli ar
ganapirobebs sisxlis wiTel ujredebze A da B naxSirw-
aris. magaliTad, amerikis SeerTebul StatebSi yoveli 400
ylebis mimagrebas. fermenti, romelsac IA aleli kodi-
axalSobilidan erTs fexze zedmeti TiTi aqvs. es darRveva
rebs, gansazRvravs A naxSirwylis arsebobas ujredebis
polidaqtiliis saxelwodebiTaa cnobili. polidaqtiliis
zedapirze, maSin, rodesac IB aleli gansazRvravs B nax-
gamomwvevi aleli dominantobs ufro gavrcelebuli niS-
Sirwylis ganTavsebas ujredebis zedapirze. fermenti,
nis _ kidurebis xuTTiTianobis ganmsazRvrel alelze.
romelsac I aleli kodirebs, ar gansazRvravs arc A da arc
sxva sityvebiT rom vTqvaT, yoveli 400 adamianidan 399
B naxSirwylis arsebobas. vinaidan yoveli adamiani atarebs
warmoadgens am niSnis mixedviT recesiul homozigots. mo-
niSnis or alels, genotipTa eqvsi klasi formirdeba, rom-
saxleobaSi recesiuli aleli gacilebiT xSiria dominan-
lebic oTxi saxis fenotipiT vlindeba (ix. cxrili 14.2).
tur alelTan SedarebiT. 23-e TavSi Tqven SeityobT, Tu ra
orive aleli IA da IB, dominanturia I alelis mimarT. am-
gavlenas axdens bunebrivi gadarCeva populaciaSi alelTa
rigad, IAIB da IAi individebs aqvT A jgufis sisxli da
sixSiris Tanafardobaze.
IBIB da IBi individebs aqvT B jgufis sisxli. recesiul ho-
mozigotebs ii-s aqvT 0 sisxli, vinaidan maTi sisxlis er-
mravlobiTi alelebi iTrocitebs ar gaaCniaT arc A da arc B naxSirwyali. IA
niSnebs, romelTac mendeli bardaSi swavlobda, mx- da IB alelebi kodominanturia; orive maTgani vlindeba
olod ori aleli gansazRvravda, magram populaciaSi heterozigotul IAIB fenotipSi, romelsac aqvs AB jgu-
genebis umetesoba, faqtobrivad, orze meti aleluri fis sisxli.
formiT arsebobs. magaliTad, adamianis sisxlis ABO sisxlis jgufebis SeTavsebulobas gadamwyveti mniS-
sistema erTi genis sami aleliT aris determinirebuli. vneloba aqvs sisxlis usafrTxo transfuziisTvis. mag-
arsebobs am niSnis oTxi SesaZlo fenotipi: adamians Sei- aliTad, Tuki individs, romelsac aqvs A jgufis sisxli,
Zleba hqondes A, B, AB an 0 jgufis sisxli. es simboloebi gadausxamen B jgufis mqone donoris sisxls, recipientis
Seesabameba or naxSirwyals A-s da B-s, romlebic SeiZle- imunuri sistema amoicnobs `ucxo~ B nivTierebas donoris
ba arsebobdes sisxlis wiTeli ujredebis zedapirze. indi- sisxlis ujredebze da Seutevs mas. aseTi reaqcia gamoi-
vidis sisxlis ujredebs SeiZleba hqondeT A naxSirwyali wvevs gadasxmuli sisxlis ujredebis Sejgufebas, rasac
(A tipis sisxli), B naxSirwyali (B tipis sisxli), orive nax- SesaZloa recipientis sikvdili mohyves (ix. 43-e Tavi).
Sirwyali (AB tipis) an arcerTi maTgani (0 tipis sisxli),
rogorc es sqematurad aris warmodgenili cxrilSi 14.2. pleiotropia
sisxlis oTx jgufs gansazRvravs im fermentis (I) gan-
aqamde Cven iseTi kuTxiT ganvixilavdiT mendeliseul
sxvavebuli alelebis sxvadasxva kombinaciebi, romlebic
311
memkvidrulobas, TiTqos erTi genis moqmedeba mxolod
erT fenotipur niSans gansazRvravda; magram genebis
umetesobas axasiaTebs mravlobiTi fenotipuri efeqti,
movlena, romelsac pleiotropias uwodeben (berZn. plei-
on meti). magaliTad, pleiotropuli alelebi ganapi-
robeben mravlobiT simptomebs, romlebic adamianis bevr
memkvidrul daavadebas ukavSirdeba. aseTebia: kisturi
fibrozi da namglisebrujrediani daavadeba, romlebsac
qvemoT, amave TavSi ganvixilavT.
Tuki gavecnobiT im rTul molekulur da ujredul
meqanizmebs, romlebic safuZvlad udevs organizmis gan-
viTarebas da masSi mimdinare fiziologiur procesebs,
ucnaurad aRar mogveCveneba is faqti, rom konkretul gens
SeuZlia organizmis mTel rig niSnebze moaxdinos gavlena.
epistazi
epistazis (berZn. `gaCereba) SemTxvevaSi erTi loku- S S suraTi 14.11 epistazis magaliTi. penetis cxrilSi moce-
mulia BbCc genotipis mqone ori Savi Tagvis Sejvarebis Sedegad
sis erTi geni cvlis meore lokusis genis fenotipur miRebuli Taobis genotipebi da fenotipebi. C/c geni, romelic
eqspresias. qvemoT moyvanili magaliTi dagvexmareba am epistatikuria B/b genis mimarT, akontrolebs bewvis nebismieri
sakiTxis ukeT gagebaSi. TagvebSi bewvis Savi Seferiloba pigmentis gamovlineba-gamouvlineblobas.
dominirebs ruxze (bevr sxva ZuZumwovara cxovelSic Savi
bewvi dominirebs mura yavisferze). am niSnis ganmsazRvre- bridebis Sejvarebas, sadac tipuri mendeliseuli cdebis
li ori aleli B da b simboloebiT aRvniSnoT. ruxi bewvis msgavsad, daTiSva 9:3:3:1 TanafardobiT xdeba. F2 Taobis
mqone Tagvs eqneba bb genotipi. sinamdvileSi am alele- genotipebis gamosaxvisTvis SegviZlia visargebloT pe-
biT determinirebuli niSnebis gamovlena sulac ar aris netis cxriliT (suraTi 14.11). epistazis Sedegad F2 Tao-
ase martivi: TagvebSi arsebobs kidev sxva geni, romelic baSi fenotipebis Tanafardoba iqneba 9 Savi : 3 yavisferi :
gansazRvravs, moxdes Tu ara pigmentis dagroveba bewvSi 4 (3+1) TeTri. epistazis sxva SemTxvevebi sxvadasxva Tana-
(anu hqondes Tu ara cxovels Seferili bewvi). feris ar- fardobas iZlevian, magram yvela maTgani aris 9:3:3:1-is
sebobis ganmsazRvreli dominanturi aleli, romelsac modificirebuli varianti.
C simboloTi aRvniSnavT, ganapirobebs erT-erTi (Savi an
yavisferi) pigmentis dagrovebas bewvSi imaze damokide- poligenuri memkvidruloba
bulebiT, Tu rogoria genotipi pirvel lokusSi; magram
mendeli swavlobda iseT niSnebs, romlebic SeiZleba
Tu Tagvi recesivi homozigotia meore lokusis mixedviT
klasificirdes, rogorc niSnebi, romelTagan erT-erTi
(cc), maSin misi safarveli iqneba TeTri (albinosi), miuxeda-
fenotipurad gamovlindeba. ase magaliTad, yvavilis me-
vad misi genotipisa Savi/yavisferi Seferilobis ganmsaz-
wamuli da TeTri Seferiloba; magram bevri niSnisTvis,
Rvrel lokusSi. am SemTxvevaSi amboben, rom pigmentis
magaliTad, adamianis kanis feris an simaRlis ganmsaz-
dagrovebis geni epistatikuria im genis mimarT, romelic
Rvreli niSnebisTvis, aseTi klasificireba SeuZlebelia,
Sav an yavisfer pigments kodirebs.
radganac isini populaciaSi sxvadasxva xarisxiT vlinde-
ras unda movelodeT, Tu erTmaneTTan SevajvarebT
bian (maT axasiaTebT xarisxobrivi variabeloba). aseT
orive genis mixedviT heterozigot Savi feris Tagvebs
niSnebs raodenobriv niSnebs uwodeben. raodenobrivi
(BbCc)? miuxedavad imisa, rom orive es geni erTsa da imave
niSnebi, Cveulebriv, poligenur memkvidrulobas _
fenotipur niSanze (bewvis Seferilobaze) moqmedeben,
erT fenotipur niSanze ori an meti genis aditiur efeqts
isini damoukidebeli ganawilebis kanons eqvemdebarebian.
gamoxataven (es efeqti pleiotropiis sapirispiro movle-
amrigad, aRniSnuli eqsperimenti warmoadgens F1 dihi-
naa, romlis drosac erTi geni ramdenime fenotipur niSan-
312
ze moqmedebs).
magaliTisTvis, arsebobs ara erTi eqsperimentuli
mtkicebuleba, rom adamianSi kanis pigmentacia kontrol- AaBbCc AaBbCc
deba sul mcire, sami svadasxva geniT (savaraudod metiT-
ac, magram simartivisTvis Cven mxolod sams davakvirdeb-
iT). ganvixiloT sami geni, romlis kanis muqi Seferilobis
ganmsazRvreli alelebi (A, B an C) TiTo `erTeuls~ umate-
aabbcc Aabbcc AaBbcc AaBbCc AABbCc AABBCc AABBCC
ben kanis muqi Seferilobis fenotips da amasTan, arasru-
lad dominireben sxva alelebze (a, b an c-ze). ABBCC geno- 20/64
tipis individs Zalian muqi Seferilobis kani eqneba maSin,
roca aabbcc genotipis individi iqneba Zalian Ria ferisa.
STamomavlobis nawili
AaBbCc genotipis mqone individs eqneba kanis Sualeduri
Seferiloba. radgan alelebs aqvT kumulaciuri efeqti, 15/64
313
Cven gamoviyenebT mendeliseul genetikas adamianis mem-
kvidrulobis mimarT da aqcents gavakeTebT memkvidruli
daavadebebis gadacemaze.
14.4
cneba fenotipi ar SeiZleba FSemoifarglos mxolod
specifikuri niSnebiT, magaliTad, yvavilis Seferilo- koncefcia
biT an sisxlis jgufobriobiT. is exeba mTel organizms
misi fizikuri garegnobis yvela aspeqts, Sinagan anato-
mias, fiziologias da qcevas. amis msgavsad, cneba genotipi
adamianis mravali niSan-Tviseba
SeiZleba moicavdes organizmis mTlian genetikur konsti- mendeliseuli kanonzomierebebiT
tucias da ara konkretuli alelebis genetikur lokusebs.
umetes SemTxvevaSi, romelime genis gavlena fenotipze memkvidreobs
ganicdis sxva genebis da garemos zegavlenasac. memkvi- barda genetikuri kvlevebisTvis xelsayreli obieq-
dreobisa da cvalebadobis integrirebuli Sexedulebis tia, rasac ver vityviT adamianze. adamianis generaciuli
Tanaxmad, organizmis fenotipi mTlianobaSi asaxavs geno- simwifis asakis xangrZlivoba daaxloebiT 20 welia da bar-
tipsa da unikalur garemo pirobebs. dasTan da saxeobaTa umetesobasTan SedarebiT mSoblebi
Tu Tvals mivadevnebT yovelives, rac SeiZleba mcirericxovan Svilebs Soben. ufro metic, mendelis eqs-
niSanma ganicados genotipidan fenotipSi realizaciis perimentebis msgavsi Sejvarebis eqsperimentebi adamian-
gzaze, marTlac STambeWdavia, rogor SeZlo mendelma ebis mimarT miuRebelia. am winaaRmdegobaTa miuxedavad,
aRmoeCina is fundamenturi kanonebi, romlebic marTaven sakuTari memkvidrulobis Secnobis surviliT waqezebu-
mSoblebidan STamomavlebze individualuri genebis ga- li, adamianis genetika intensiurad viTardeba. moleku-
dacemas. mendelis ori kanoni daTiSvisa da damoukide- luri biologiis axali meTodebis gamoyenebiT bevri sen-
blad ganawilebis kanoni, xsnis genebis (memkvidruli saciuri aRmoCena gakeTda, magram mendelizmi mainc rCeba
`nawilakebis) alternatiuli formebis memkvidrul vari- adamianis genetikis qvakuTxedad.
aciebs, maT gadacemas Taobidan TaobaSi albaTobis marti-
vi wesebis mixedviT. memkvidrulobis es Teoria Tanabrad
genealogiuri analizi
marTebulia bardisTvis, buzebisTvis, TevzebisTvis, fr-
invelebisTvis da adamianisTvis. ufro metic, daTiSvis ar SeuZliaT ra adamianTa Sewyvilebis eqsperimente-
da damoukideblad ganawilebis kanonebis gavrcobam mem- biT manipulireba, genetikosebma ukve momxdari SeuRlebis
kvidreobis zogierTi suraTis, magaliTad, epistazis da Sedegebi unda gaaanalizon. amas isini garkveuli niSnis
raodenobrivi niSnebis axsnis mizniT dagvanaxa, Tu raoden mimarT ojaxuri istoriis Sesaxeb monacemebis Segrovebis
farTo gamoyeneba aqvs mendelizms. gziT axdenen da es informacia SeaqvT genealogiuri xis
mendeliseuli monastris baRidan modis diskretuli gamosaxulebaSi, romelic gamoxatavs Taobidan TaobaSi
(`dacalkevebuli~) memkvidreobis Teoria, romelic ga- mSoblebsa da Svilebs Soris urTierTdamokidebulebas. am
namtkicebs Tanamedrove genetikas. am Tavis bolo nawilSi xes genealogiur xes uwodeben.
314
Ppirveli Taoba
(babuebi bebiebi)
Ww ww ww Ww
meore Taoba Ff Ff ff Ff
(mSoblebi, mamide-
bi, deidebi biZebi)
mesame Taoba
Ww ww ww Ww Ww ww (ori da) FF an Ff ff ff Ff Ff ff
WW ww ff FF
Ww Ff
qvrivis piki qvrivis piki ar aris Sezrdili bibilo bibilo Sezrdili ar aris
a dominanturi niSani (`qvrivis piki). mocemulia e.w. qvrivis b recesiuli niSani (Sezrdili yuris bibilo). imave ojaxis
pikis niSnis memkvidruli gadacema sami TaobaSi. SeniSneT, rom sagvartomo xea, magram amjerad vakvirdebiT recesiul niSans
mesame TaobaSi, meore qaliSvils ara aqvs es niSani, miuxedavad Sezrdil yuris bibilos. SeniSneT, rom mesame TaobaSi, pirvel
imisa, rom mis orive mSobels aqvs aRniSnuli niSani. memkvidru- qaliSvils aqvs Sezrdili yuris bibilo, miuxedavad imisa, rom
lobis aseTi suraTi adasturebs mosazrebas, rom niSnis ganviTa- mis arcerT mSobels ara aqvs aRniSnuli niSani (orives aqvs
rebas ganapirobebs dominanturi aleli. qvrivis piks recesiuli yuris Tavisufali bibilo). memkvidrulobis aseTi suraTi ad-
aleli rom iwvevdes da orive mSobels recesiuli fenotipi rom vilad aixsneba, Tu davuSvebT, rom Sezrdili bibilos fenotips
hqonoda, maSin maT yvela STamomavals agreTve eqneboda recesiu- gansazRvravs recesiuli aleli. am niSans dominanturi aleli
li fenotipi. rom iwvevdes, erT mSobels mainc unda hqonoda Sezrdili yuris
bibilo.
suraT 14.14 a-ze gamosaxulia sami Taobis momcveli imisa, rom bavSvs eqneba `qvrivis piki? es iqneba mendeli-
genealogiuri xe, romelic asaxavs Sublze Tmis sawyisi seuli F1 monohibriduli Sejvarebis (Ww X Ww) analogi
zolis wamaxvilebuli konturis, e.w. `qvrivis pikis~ mem- da Sesabamisad, albaToba imisa, rom bavSvi memkvidreobiT
kvidrulobas. am niSans dominanturi aleli gansazRvravs. miiRebs dominantur alels da eqneba `qvrivis piki, aris
maSasadame, yvela, visac gamoxatuli ar aqvs Sublze `qvr- 3/4 (1/4 WW + 1/2 Ww). rogoria imis albaToba, rom bavSvs
ivis piki, recesiuli homozigotia (ww). papa-didedas, eqneba yuris Sezrdili bibilo? isev gavixsenoT, rom es
romelTac hqondaT `qvrivis piki, unda hqonodaT Ww aris monohibriduli Sejvarebis msgavsi (Ff X Ff), magram
genotipi, radgan zogierTi maTi STamomavali iyo rece- amjerad gvWirdeba ganvsazRvroT, Tu rogoria albaToba
siuli homozigoti. F2 TaobaSi yvela, visac moepoveba es imisa, rom bavSvi iqneba recesiuli homozigoti (ff). es al-
niSani, unda iyos agreTve heterozigoti, vinaidan isini baToba 1/4-is tolia. da bolos, rogoria albaToba imisa,
warmoSobili arian Ww X ww? SeuRlebis Sedegad. am nusx- rom bavSvs erTdroulad eqneba `qvrivis piki~ da Sezrdili
is mesame TaobaSi aris ori da. erT-erTi maTgani, romelsac bibilo? Tu davuSvebT, rom am ori niSnis ganmsazRvreli
aqvs `qvrivis piki, SiZleba iyos homozigoti WW an het- genebi sxvadasxva qromosomaSia, aseT dihibridul Sejva-
erozigoti Ww, maTi mSoblebis Sesaxeb Cvens xelT arse- rebaSi (WwFf X WwFf) alelebis es ori wyvili damoukide-
buli monacemebidan gamomdinare (orive iyo Ww). blad memkvidreobs. gamoviyenebT gamravlebis wess da
suraTi 14.14 b imave ojaxis sagvartomo xea, magram ganvsazRvravT: 3/4 (albaToba, rom eqneba `qvrivis piki) X
amjerad vakvirdebiT recesiul niSans yuris Sezrdil 1/4 (albaToba, rom eqneba Sezrdili bibiloebi) = 3/16 (al-
bibilos. recesiuli alelisTvis gamoviyenebT f da domi- baToba, rom eqneba `qvrivis piki~ da Sezrdili bibiloebi).
nanturi alelisaTvis F simboloebs (es ukanaskneli genealogiuri analizi gansakuTrebiT mniSvnelovania,
gansazRvravs Tavisufali bibilos arsebobas). kidev erTx- roca saqme exeba invalidobasTan dakavSirebul niSnebs, an
el SeniSneT, rom sagvartomo analizis procesSi genoti- romelime leTalur memkvidrul daavadebas da ara Tmis
pis winaswar gansazRvrisTvis Cven viyenebT im codnas, rac xazis an bibilos formis sruliad `uwyinar~ niSnebs. unda
mendeliseuli memkvidrulobis Seswavlisas dagvigrovda. aRiniSnos, rom memkvidruli paTologiebis mimarTac,
sagvartomo analizi didad gvexmareba momavalSi romlebic martivi mendeliseuli niSnebis msgavsad mem-
niSnebis memkvidruli gadacemis suraTis SeqmnaSi. war- kvidrulobs, iseTive genealogiuri analizis meTodebs
moidgineT, rom meore TaobaSi wyvilma (ix. suraTi 14.14) iyeneben.
gadawyvita, iyolios kidev erTi Svili. rogoria albaToba
315
recesiuli memkvidruli darRvevebi spireTis ebralebis an araebrael mosaxleobis Sesabamis
maCveneblebTan SedarebiT. aseTi araTanabari ganawilebis
cnobilia mravali genetikuri darRveva, romelTa mizezi dabalganviTarebuli teqnologiebis xanaSi msof
memkvidreoba martivi recesiuli niSnebis msgavsad xde- lio xalxebis gansxvavebuli genetikuri istoria gaxlavT.
ba. es darRvevebi varirebs simZimis mixedviT SedarebiT im periodSi msoflios mosaxleoba ufro metad imyofe-
sustidan, rogoricaa albinizmi (pigmentaciis uqonloba, boda geografiuli (da aqedan gamomdinare, genetikuri)
rac iwvevs organizmis midrekilebas kanis kibos ganviTa- izolaciis pirobebSi. amjerad Cven ganvixilavT or rece-
rebisadmi, agreTve uqmnis mxedvelobasTan dakavSirebul siul memkvidrul daavadebas, romlebic aseve adamianTa
problemebs), sicicxlisTvis saSiS iseT daavadebamde, ro- garkveul jgufebSi prevalireben.
goricaa kisturi fibrozi.
rogor avxsnaT, rom recesiuli alelebs SeuZliaT,
kisturi fibrozi
gamoiwvion aRniSnuli daavadebebi? gaixseneT specifi-
kuri funqciis cilebis makodirebeli genebi. aleli, amerikis SeerTebul StatebSi yvelaze ufro gavrce
romelic iwvevs genetikur darRvevas, kodirebs mrav- lebuli leTaluri genetikuri daavadeba kisturi fib
lobiTi funqciis mflobel cilas an arafers. recesiuli rozia, romelic evropuli warmoSobis amerikelebSi yov-
daavadebis SemTxvevaSi heterozigotebi fenotipurad el 2500-e adamianSi vlindeba, maSin, rodesac is sakmaod
normaluri arian, radgan normaluri alelis erTi asli iSviaTia mosaxleobis danarCen nawilSi. evropuli warmo-
producirebs sakmarisi odenobis specifikur cilas. am- Sobis amerikelebSi 25-dan erTi (4%) kisturi fibrozis
rigad, darRveva, romelic recesiulad memkvidreobs, gamomwvevi alelis mflobelia. am genis normaluri ale-
vlindeba mxolod homozigotur individebSi, romelTac li kodirebs membranul cilas, romelic monawileobs
orive mSoblisgan miiRes TiTo recesiuli aleli. aseT in- garkveul ujredebs Soris, agreTve ujredgare siTxidan
dividTa genotipi SegviZlia gamovsaxoT aa simboloebiT, ujredSi qloris ionebis transportSi.
normaluri fenotipis individis genotipi SeiZleba iyos bavSvebSi, romlebmac mSoblebisgan memkvidreobiT
AA an Aa. miuxedavad imisa, rom fenotipurad normaluri miiRes kisturi fibrozis gamomwvevi ori recesiuli
arian, heterozigotebs (Aa) SeuZliaT gadascen STamoma- aleli, plazmur membranaSi qloris ionis satransporto
vlebs recesiuli aleli, ris gamoc maT alelis matareb arxebi defeqturia an saerTod ar gvxvdeba. am darRvevis
lebs uwodeben. Sedegad, ujredis gareT grovdeba qloris ukiduresad
recesiuli darRvevebis mqone individTa umetesobis maRali koncentracia, warmoiqmneba lorwo, romelic
mSoblebi darRvevebis matareblebi arian, Tumca TviTon ujredTa nawils lorwovan safarvelSi xvevs da normal-
normaluri fenotipi aqvT. darRvevis niSnis mflobelTa urTan SedarebiT met webovnebas aniWebs. lorwo grovdeba
SeuRleba SesabamisobaSia mendeliseuli F1 Taobis monohi- pankreasis jirkvalSi, filtvebSi, momnelebel traqtSi
bridul SejvarebasTan (Aa X Aa); F2 TaobaSi mosalodnelia da sxva organoebSi, rac Tavis mxriv, iwvevs mravlobiT
daTiSva genotipuri TanafardobiT 1AA:2Aa:1aa. amrigad, (pleiotropul) darRvevebs, maT Soris nawlavebidan
TiToeul bavSvs aqvs 1/4 albaToba imisa, rom mSoblebisgan sakvebis Sesustebul adsorbcias, qronikul bronqits,
memkvidreobiT miiRos recesiuli alelis ormagi doza da faRaraTianobas, baqteriuli infeqciebis recidivebs.
daavadebuli aRmoCndes. genotipuri Tanafardobidan isic ukanaskneli periodis gamokvlevebma aCvena, rom ujred-
Cans, rom normaluri fenotipis mqone sami bavSvidan (erTi gare qloridi xels uSlis agreTve sxeulis zogierTi
AA + ori Aa) ori, savaraudod, heterozigoti matarebeli ujredis mier bunebrivi antibiotikis gamomuSavebas.
iqneba (albaToba 2/3). recesiuli homozigoti SeiZleba rodesac imunitetSi monawile ujredebi `saSvelad~ mo-
daibados Aa X aa da aa X aa SeuRlebis Sedegadac, magram emarTebian, maTi narCenebic lorwos emateba da iqmneba
Tu daavadebis leTaluri Sedegi reproduqciul asaka- Sekruli cikli.
mde vlindeba, an Tu is iwvevs sterilobas, maSin aa indi- Tu ar moxdeba daavadebul bavSvTa mkurnaloba, isini
videbi ver gamravldebian. maSinac ki, rodesac recesiul xuT wlamde asakSi daiRupebian. mkurnaloba gulisxmobs
homozigotebs aqvT gamravlebis unari, populaciaSi maTi mkerdis frTxil masaJs daxSuli sasunTqi gzebis lorwos-
wili mainc mniSvnelovnad naklebia heterozigot alelis gan gaTavisuflebis mizniT, antibiotikebis yoveldRiur
matareblebTan SedarebiT (amis mizezebze 23-e TavSi vis- miRebas infeqciebisgan Tavdasacavad da sicocxlis gasax-
aubrebT). angrZlivebisken mimarTul sxva prevenciul RonisZiebebs.
adamianTa sxvadasxva jgufebSi genetikur darRve- amerikis SeerTebul StatebSi daavadebulTa naxevari
vaTa ganawileba ZiriTadad araTanabarzomieria. magali- dRes ukve 20, zogjer ki 30 wlis asaksac aRwevs.
Tad, Tei-saqsis daavadebis gavrcelebis areali arapro-
porciulad maRalia aSkenazis ebraelebSi. am ebraelTa namglisebrujrediani daavadeba
winaprebi centralur evropaSi saxlobdnen. Tei-saqsis namglisebrujrediani daavadeba afrikuli warmoma-
daavadeba fiqsirdeba 3600 axalSobilidan erTSi. es vlobis mosaxleobaSi yvelaze ufro gavrcelebuli daa-
maCvenebeli TiTqmis 100-jer maRalia xmelTaSua zRvi- vadebaa, romelic gvxvdeba Savkaniani amerikelebis 400
316
warmomadgenlidan erTSi. namglisebrujredian daavade- axlonaTesauri qorwinebebi
bas iwvevs sisxlis wiTeli ujredebis cila hemoglobinSi
rodesac daavadebis gamomwvevi recesiuli aleli pop-
erTi aminomJavis meoriT Canacvleba. rodesac daavade-
ulaciaSi iSviaTia, erTi da igive saziano alelis mflo-
buli individis sisxlSi mcirdeba Jangbadis done (mag-
beli individebis daqorwineba naklebad mosalodnelia
aliTad, zRvis donidan maRal simaRleze, an raime fizi-
_ amis albaToba dabalia. magram Tuki mamakaci da qali
kuri stresis pirobebSi), xdeba defeqturi hemoglobinis
erTmaneTis axlo naTesavebi arian (magaliTad, da-Zma, an
molekulebis agregacia, isini iReben Cxirisebur formas
pirveli rigis biZaSvil-mamidaSvili), maSin STamomavle-
da iwveven eriTrocitebis deformacias, aniWeben ra maT
bze recesiuli niSnis gadacemis albaToba Zlier izrdeba.
namglis formas (ix. suraTi 5.21).
amas `sisxlis aRrevas~ uwodeben da aseT kavSirebs sagvar-
namgliseburi formis ujredebi SeiZleba daecos wvr-
tomo nusxaSi ormagi xaziT aRniSnaven. aramonaTesave ada-
il sisxlZarRvebSi, rac xSirad iwvevs avadmyofobis sxva
mianebTan SedarebiT, saerTo axlo winapris Camomaval
simptomebis gamovlenasac, magaliTad, fizikur sisustes,
adamianebSi albaToba imisa, rom isini erTsa da imave rece-
tkivils, organoTa dazianebas da paralizebasac ki. namg-
siul alelebs atareben, metia. Sesabamisad, gacilebiT
lisebrujrediani daavadebis gamomwvevi alelis ormagi
maRalia imis albaToba, rom axlonaTesaur qorwinebaTa
dozis mravlobiTi efeqti pleiotropiis kidev erTi maga-
Sedegad dabadebuli bavSvebi recesiuli homozigoturi
liTia. sisxlis regularuli gadasxmebis gziT SeiZleba
(maT Soris, saziano) niSnebis matareblebi aRmoCndebian.
daavadebuli bavSvebis dacva Tavis tvinis dazianebisgan,
amis magaliTebi mravlad gvxvdeba Sinaur cxovelebsa da
xolo axali samkurnalo preparatebiT SesaZlebelia sxva
zooparkis inbredul binadrebSi.
problemebis prevencia da mkurnalobac, Tumca daavadebi-
axlonaTesauri qorwinebis SemTxvevaSi memkvidru-
sgan gankurneba ar xdeba.
li daavadebebis gamovlenis riskis zrdis Sesaxeb ge-
miuxedavad imisa, rom namglisebrujrediani daava
netikosebs Soris azrTa sxvadasxvaobaa. bevri saziano
debis srulad gamovlenisTvis aucilebelia daavadebis
alelis efeqti imdenad mZimea, rom is iwvevs Canasaxis
gamomwvevi ori alelis arseboba, fenotipze gavlenas ax-
spontanur aborts dabadebamde didi xniT adre. dRes-
dens erTi alelis matareblobac. amrigad, organizmis
dReobiT sazogadoebis did nawilSi axlonaTesauri qor-
doneze, normaluri aleli arasrulad dominirebs namg-
winebebi akrZaluli an tabudadebulia. am akrZalvebs
lisebrujredian alelze. heterozigotebi, Cveulebriv,
SesaZloa amyarebdes empiriuli dakvirvebebic, romelTa
janmrTelebi arian, magram SesaZloa gamouvlindeT daa-
mixedviT mkvdradSobadobis da Tandayolili defeqtebis
vadebis zogierTi namglisebrujrediani simptomi xan-
sixSire gansakuTrebiT maRalia axlo monaTesave mSo-
grZlivi drois ganmavlobaSi sisxlSi Jangbadis daqveiTe-
blebis SemTxvevaSi. axlonaTesauri qorwinebebis amkrZa-
buli Semcvelobis pirobebSi. molekulur doneze, es ori
lav kanonebze da tradiciebis Camoyalibebaze socialur-
aleli kodominanturia da heterozigotebSi warmoebs ro-
ekonomikuri faqtorebic moqmedeben.
gorc normaluri, ise defeqturi (namglisebrujrediani)
hemoglobinis sinTezi.
yoveli aTi afrikuli warmoSobis amerikelidan TiTq- dominanturi memkvidruli darRvevebi
mis cxras aqvs namglisebrujrediani daavadebis niSnebi.
miuxedavad imisa, rom mravali saziano aleli rece-
maT Soris uCveulod maRalia daavadebis gamomwvevi alel-
siulia, adamianSi rigi daavadebebi swored dominanturi
is mixedviT heterozigoti individebis sixSire. am faqtis
alelebiT gamoiwveva. amis magaliTia aqondroplazia, ju-
erT-erTi axsna imaSi mdgomareobs, rom namglisebru-
jobis erT-erTi forma, romelic 25000 individidan erTSi
jrediani alelis erTi aslis arseboba organizms aniWebs
gvxvdeba. heterozigotebs aqvT jujas fenotipi (suraTi
mdgradobas malariis mimarT, amcirebs Setevebis simZimes,
14.15). amrigad, yvela is adamiani, romelic ar aris aqon-
gansakuTrebiT mcirewlovan bavSvebSi. malarias? paraz-
droplaziuri juja (msoflio mosaxleobis 99,9%), ho-
iti sasicocxlo ciklis naxevars adamianis eriTrociteb-
mozigotia recesiuli alelis mixedviT. xelis da fexis
Si atarebs (ix. suraTi 28.11) da namglisebrujreduli he-
mtevnebze mravalTiTianobis msgavsad, razec zemoT vsau-
moglobinis Tundac ganaxevrebuli raodenoba parazitis
brobdiT, aqondroplaziac is niSania, romlis recesiuli
Semcvelobis Semcirebas da, maSasadame, malariis simptom-
aleli Sesabamis dominantur alelTan SedarebiT ufro
ebis Sesustebas iwvevs.
farTodaa gavrcelebuli.
amrigad, tropikul afrikaSi, sadac gavrcelebulia
leTaluri daavadebis gamomwvevi domonanturi ale
malariis gamomwvevi paraziti, namglisebrujreduli ale-
lebi gacilebiT iSviaTia, vidre aseTive efeqtis mqone
li erTsa da imave dros aris sasikeToc da damRupvelic.
recesiuli alelebi. yvela aseTi leTaluri aleli sper-
afrikuli warmoSobis amerikelebSi namglisebrujreduli
matozoidSi an kvercxujredSi momxdari mutaciis (dnm-Si
niSnebis maRali sixSire maTi afrikuli warmomavlobis
momxdari cvlilebis) Sedegad Cndeba. savaraudod, aseTi
erTgvari nakvalevia.
mutaciebis sixSire ar aris damokidebuli imaze, dominan-
turia Tu recesiuli mutanturi aleli; magram, Tu leTa-
317
luri dominanturi aleli imis gageba, rom mas memkvidreobiT aqvs miRebuli fata-
iwvevs bavSvis sikvdils luri da jer ukurnebeli avadmyofoba. ojaxis Seqmnis
manamde, sanam is mom- gadawyvetilebis miRebamde, zogierT adamians SeiZleba
wifdeba da miaRwevs re- gauCndes daavadebis matareblobaze Semowmebis survili.
produqciul asaks, maSin
mutanturi aleli ver
multifaqtoruli darRvevebi
gadaecema Semdgom Tao-
bebs. amis sapirispirod, aqamde ganxilul memkvidrul paTologiebs zogjer
leTaluri recesiuli iseT darRvevebad miiCneven, romlebic martivi mendeli-
aleli SeiZleba Taobidan seuli wesiT memkvidreoben (maT mendeliseul darRvevebs
Taobas gadaeces hetero- uwodeben). aseTi mosazreba efuZneba im faqts, rom aRniS-
zigotuli matareblebis nul daavadebebs iwvevs erTi lokusis erTi an orive aleli.
meSveobiT, romelTac zemoT ganxiluli darRvevebisgan gansxvavebiT, gacilebiT
normaluri fenotipi ufro gavrcelebulia multifaqtoruli, genetikuri kom-
aqvT. aseTi alelis mflo- ponentisa da garemos monawileobiT warmarTuli daavade-
belebi mravldebian da bebi. mraval adamians aqvs winaswarganwyoba daavadebebis
gadascemen recesiul mimarT, romlebsac multifaqtoruli safuZveli aqvT.
alels axal Taobas. leTa- gulis daavadeba, diabeti, kibo, alkoholizmi, gonebrivi
luri daavadeba mxolod aSlilobis zogierTi forma, maT Soris, Sizofrenia da
SS suraTi 14.15 aqondropla recesiul homozigotebs maniakalur-depresiuli sindromi, agreTve sxva tipis daa-
zia. msaxiob devid rapoports uviTardebaT. vadebebi erTiandeba multifaqtorul paTologiaTa qveS.
hqonda aqondroplazia, jujo-
leTaluri dominan- xSir SemTxvevaSi memkvidruli genetikuri komponenti
bis erT-erTi forma, romelsac
iwvevs dominanturi aleli. turi aleli mxolod im poligenuria. magaliTad, mravali geni moqmedebs gul-
SemTxvevaSi `gadaurCeba~ sisxlZarRvTa mdgomareobaze da isini bevr CvenTagans Se-
eliminacias, Tu misi leTaluri efeqti SedarebiT gvian darebiT metad winaswarganwyobils xdis gulis Setevebisa
asakSi vlindeba. aseT SemTxvevaSi, daavadebis simptom- da infarqtis mimarT. amasTan, Cveni cxovrebis wesis zegav-
ebis gamovlenis droisTvis individebs SesaZloa ukve
gadacemuli hqondeT SvilebisTvis leTaluri aleli.
magaliTad, hantingtonis daavadebas, nervuli sistemis
degeneraciul daavadebas iwvevs leTaluri dominanturi
aleli, romelsac 35-45 wlis asakamde ar gaaCnia gamoxatu-
li fenotipuri efeqti. mas Semdeg, rac daiwyeba darRveve-
bi nervul sistemaSi, procesi Seuqcevadi da yovelTvis
fataluria. nebismier bavSvs, romelsac hyavs hanting-
tonis daavadebis alelis matarebeli mSobeli, imyofeba
50%-iani riskis qveS, rom memkvidreobiT miiRebs alels da
avadmyofobas. (SeuRleba SeiZleba gamovsaxoT simboloe-
biT Aa X aa, sadac A hantingtonis daavadebis gamomwvevi
dominanturi alelia). amerikis SeerTebul StatebSi am
damRupveli daavadebis sixSirea 1 : 10000 mosaxleze.
ukanasknel dromde simptomebis gamoCena rCeboda
erTaderT niSnad imisa, rom individs memkvidreobiT
miRebuli hqonda hantingtonis aleli. gaaanalizes ra S S suraTi 14.16 mravalwevriani ojaxi kvlevis saucxoo
saSualeba adamianis genetikaSi. am suraTze nensi veqsleri,
daavadebis maRali sixSiris mqone erT-erTi didi ojaxis kolumbiis universitetisa da memkvidrul daavadebaTa kvlevis
wevrTa dnm-is sinjebi, genetikosebma SeZles hantingtonis organizaciis warmomadgeneli, ikvlevs uzarmazar sagvartomo
nusxas, romelic erT-erT ojaxs ekuTvnis venesueladan. igi
alelis lokusis identifikacia, romelic me-4 qromosomis
akvirdeba hantingtonis daavadebis memkvidrulobis suraTs
boloSi aRmoCnda (suraTi 14.16). am faqtma xeli Seuwyo ramdenime TaobaSi. ojaxis gamokvleva, romelic aerTianebs
sadiagnostiko testis SemuSavebas, riTac ganisazRvreba klasikur, mendeliseul analizsa da molekuluri biologiis
kvlevis meTodebs, saSualebas aZlevs mecnierebs, ganaviTaron
individis genomSi hantingtonis alelis arseboba (meTo-
testebi hantingtonis daavadebis ganmsazRvreli dominanturi
debze, romlebmac SesaZlebeli gaxades aseTi testirebis alelis gamosavlenad, iseTi deteqciis saSualebebis Sesa-
Catareba, me-20 TavSi visaubrebT). maTTvis, visac aqvT han- muSaveblad, rac saSualebas iZleva dadgindes alelis matare-
bloba jer kidev daavadebis simptomebis gamovlenamde. doqt.
tingtonis daavadebis ojaxuri istoria, gadawyvetilebis
veqsleris deda hantingtonis daavadebiT gardaicvala da amde-
miReba Caitaron aseTi testireba mtanjveli dilemaa: nad, mas aqvs 50%-iani riski imisa, rom atarebdes dominantur
ra viTarebaSi SeiZleba janmrTelma adamianma moindomos alels, Tumca amJamad ara aqvs daavadebis aranairi simptomi.
318
lena gulsisxlZarRvTa da sxva multifaqtorul daavade- matareblebi (Aa genotipiT). Tu orive, jonic da kero-
bebze uaRresad Zlieria. varjiSi, racionaluri dieta, lic, arian alelis matareblebi, maSin arsebobs 1/4-iani
uaris Tqma Tambaqos wevaze da stresuli situaciebis riski imisa, rom am wyvilis STamomavlebSi romelime bavSvi
marTvis unari yovelive es amcirebs gulis daavadebis da iqneba daavadebuli.
zogierTi saxis kibos ganviTarebis risks. rodesac Cven viyenebT mendeliseul kanonebs SeuR
amJamad Zalze cota ramaa cnobili imis Sesaxeb, Tu lebis Sedegebis gansazRvris mizniT, mniSvnelovania gvax
rogoria genetikuri faqtorebis roli multifaqtoruli sovdes, rom TiToeuli bavSvis daavadeba damoukidebeli
daavadebebis gamowvevaSi. saukeTeso strategia sazogado SemTxvevaa im gagebiT, rom misi genotipi ar ganicdis da-
ebis janmrTelobis dacvis saqmeSi, adamianebisTvis iseTi ZmaTa ganotipebis mxridan raime gavlenas. warmovidginoT,
codnis miwodebaa, romelic asaxavs garemo faqtorebis rom kerolsa da jons hyavT kidev sami Svili da samive daa-
mniSvnelobas da xels uwyobs cxovrebis jansaRi wesis dan- vadebulia. aseTi SemTxvevis xdomilebis albaToba aris
ergvas. erTi 64-dan (1/4X1/4X14). sami avadmyofi bavSvis dabadebis
Semdegac ki, momdevno bavSvisTvis daavadebis albaToba
genetikuri testireba da konsultireba mainc 1/4 rCeba.
319
a. amniocentozi. b. qorionis xaos sinjis aReba.
nayofi
nayofi
saSvilosno saSvilosnos
yeliyeli
siTxe
nayofis ujredebi
nayofis ujredebi
kariotipireba
SS suraTi 14.17 nayofis gamokvleva genetikuri darRvevis matareblobaze. bioqimiuri testebiT SesaZlebelia iseTi nivTiere-
bebis deteqcia, rac garkveul paTologiebs ukavSirdeba. aq gamosaxuli kariotipidan Cans, rom nayofs aqvs normaluri raodeno-
bisa da struqturis qromosomebi
320
ujredebi swrafad proliferireben da, amdenad, maleve dabadebisTanave gamovlenis SemTxvevaSi, fenilalaninis
SeiZleba maTi kariotipireba. analizis am swraf meTods dabalSemcveli specialuri dieta, Cveulebriv, bavSvis
garkveuli upiratesoba aqvs amniocentozTan SedarebiT, normalur ganviTarebasa da gonebrivi CamorCenilobis
romlis drosac ujredebi kariotipirebamde ramdenime Tavidan aSorebas uzrunvelyofs. samwuxarod, dResdReo-
kvirian inkubirebas saWiroeben. qorionis ujredebis biT Zalze cota genetikuri darRvevis mkurnalobaa Sesa-
meTods kidev is upiratesoba aqvs, rom misi Catareba or- Zlebeli.
sulobis ukve merve-meaTe kviras SeiZleba; magram am meTo- seriozuli xasiaTis memkvidrul paTologiebze axal-
dis gamoyeneba mouxerxebelia, roca testuri analizisT- Sobilisa da nayofis skriningi, alelis matarebelTa gamo-
vis saWiroa amnionis siTxe da amitom amniocentozTan savleni testirebis meTodebi da genetikuri konsultacia
SedarebiT is naklebad aris gavrcelebuli. bolo dros Tanamedrove medicinis yvela es saSualeba memkvidru-
samedicino dargis mecnierebma SeimuSaves dedis sisxlSi lobis mendeliseul models emyareba. Cven swored gregor
gadasuli nayofis ujredebis gamoyofis meTodebi. miuxe- mendels unda vumadlodeT genialuri mignebebisTvis, misi
davad imisa, rom aseTi ujredebi Zalze mcirericxovania, `eleganturi~ raodenobrivi analizis eqsperimentuli
xerxdeba maTi kultivireba da Semdgomi gamokvleva. meTodisTvis, unda vaRiaroT misi koncefcia `diskretu-
nayofis gamosaxulebaze dakvirvebis meTodebi, eq- li~ memkvidruli faqtorebis arsebobis Sesaxeb _ `idea
ims SesaZleblobas aZlevs, daakvirdes nayofis ZiriTad genebis Sesaxeb, romlebic martivi albaTobis kanonebiT
anatomiur anomaliebs. ultrabgeriTi gamokvlevis dros, gadaecema STamomavlobas. mendelis naSromis gamoqvey-
romelic martivi arainvaziuri proceduraa, nayofis ga- nebidan ramdenime aTwleulis ganmavlobaSi, me-20 sauku-
mosaxulebis misaRebad iyeneben bgeriT talRebs. fetos- nis dasawyisamde, biologebma ver SeniSnes da mxedvelobi-
kopiis SemTxvevaSi saSvilosnoSi SehyavT Zalian viwro dan gamorCaT misi aRmoCenis udidesi mniSvneloba. Semdeg
mili, romelzec damagrebulia dasakvirvebeli linza da TavSi Tqven SeityobT, Tu rogori fizikuri safuZveli
gamanaTebeli. aqvs mendelis kanonzomierebebs, rac sasqeso ujredTa
ultrabgeriTi gamokvleva rogorc dedisTvis, ise formirebis procesSi qromosomebis qcevaSi gamoixateba.
nayofisTvis araviTar riskTan ar aris dakavSirebuli. visaubrebT imazec, Tu rogori `katalizatoris~ roli
amniocentozi da fetoskopia ki SemTxvevaTa 1%-Si iwvevs iTamaSa mendelizmisa da memkvidreobis qromosomuli
garTulebebs, magaliTad sisxldenas dedis organizmSi Teoriis sinTezma genetikis ganviTarebis saqmeSi.
an zogjer, nayofis daRupvasac ki. amis gamo, aRniSnul
14.4
meTodebs ZiriTadad maSin mimarTaven, rodesac SedarebiT
maRalia genetikuri darRvevis an romelime Tandayolili koncefcia testi
defeqtis mosalodnelobis xarisxi. Tu nayofis testebi
gamoavlens rame seriozul darRvevas, mSoblebi mZime
1. betisa da toms, orives hyavT kisturi fibroziT
dilemis winaSe dgebian miiRon gadawyvetileba orsulo-
daavadebuli Zmebi, magram arc maT da arc mSob-
bis Sewyvetis Taobaze, Tu ganewyon da moemzadon geneti-
lebs ar aqvT daavadebis niSnebi. gamoiTvaleT,
kuri defeqtis mqone bavSvis movlisTvis.
rogoria albaToba imisa, rom Tu es wyvili iyo-
liebs Svils, maT bavSvs eqneba kisturi fibro-
axalSobilTa skriningi zi. rogori iqneba avadmyofi bavSvis dabadebis
zogierTi genetikuri darRvevis deteqcia advilia da albaToba, Tu testuri gamokvleva gamoavlens,
amJamad amerikis SeerTebuli Statebis mraval hospital- rom tomi aris daavadebis alelis matarebeli,
Si aseTi tipis gamokvlevebi dabadebisTanave rutinulad beti ki ara?
tardeba martivi testebis gamoyenebiT. sayovelTao skrin- 2. jons dabadebidan, orive fexis terfze aqvs eqvs-
ingis erT-erTi programa moicavs fenilketonuriis gamo- eqvsi TiTi, anu aReniSneba dominanturi niSani
savlen meTods. fenilketonuria recesiuli memkvidruli polidaqtilia. zedmeti TiTi aqvs mis dedasac
darRvevaa, romlis populaciuri sixSire StatebSi Sead- da xuTi da-Zmidan ors. mamas terfebze TiTebis
gens erT SemTxvevas 10000 15000 axalSobilze. aRniSnuli normaluri raodenoba aqvs. rogoria jonis ge
darRvevis mqone bavSvebis organizmSi ar xdeba aminomJava notipi am niSnis mixedviT? axseniT Tqveni pa-
fenilalaninis saTanado daSla. es naerTi da misgan warmo- suxi. niSnis alelebis simboluri aRniSvnisTvis
qmnili produqti fenilpiruvati, SeiZleba dagrovdes gamoiyeneT D da d asoebi.
sisxlSi da miaRwios toqsikurobis zRvars; es ki, Tavis
mxriv, iwvevs gonebriv CamorCenilobas; magram defeqtis
321
me- 14 Tavis Semowmeba
koncefcia 14.2 ori an meti geni erT da imave fenotipur niSanze moq-
medebs. mravlobiTi genebiT gansazRvruli niSnebi,
Cveulebriv, raodenobrivia, rac niSnavs, rom isini
mendeliseul memkvidrulobas albaTobis gamudmebiT ganicdian cvalebadobas.
322
XX buneba da aRzrda: garemos gavlena fenotipze geno- vadebaTa sul ufro meti da meti ricxvisTvis da meti
tipis eqspresiaze gavlenas axdens garemo. garkveuli sizustiT SeiZleba darRvevis matarebelTa identifi-
genotipis Sesabamisi fenotipis cvalebadobis farg- kacia. mas Semdeg, rac bavSvi Caisaxeba, amniocentozisa
lebs reaqciis normas uwodeben. poligenur niSnebs, da qorionis xaos sinjebis gamokvleviT SesaZlebelia
romlebic agreTve ganicdian garemos zegavlenas, mul- dadgindes mosalodneli genetikuri darRvevis arse-
tifaqtorul niSnebs uwodeben. boba-ararseboba. Semdgomi genetikuri gamokvleva Sei-
Zleba Cautardes axalSobils.
XX memkvidreobasa da cvalebadobaze mendeliseul Se
xedulebaTa integrireba organizmis fenotipi mo gamokvleva: rogor dasvamdiT Tqven genetikuri dar
icavs mTel organizms mis fizikur garegnobas, Sina- Rvevis diagnozs?
gan anatomias, fiziologiasa da qcevas, mTlianobaSi
asaxavs genotips da unikalur garemo pirobebs. kom-
pleqsuri memkvidrulobis SemTxvevaSic ki, amJamad
isev xelmZRvaneloben daTiSvisa da damoukideblad ga-
SeamowmeT sakuTari codna
nawilebis mendeliseuli fundamenturi kanonzomiere-
bebiT.
genetikis sakiTxebi
323
Seajvares pirvel TaobaSi moRebul Sav zRvis goWTan, 8. rogoria albaToba imisa, rom qvemoT moyvanili mSo-
maT STamomavlobaSi 7 iyo Savi, xolo 5 albinosi. ro- belTa wyvilebi mogvcemen mocemuli genotipis STamo-
gor genetikur axsnas mouZebniT am SemTxvevas? dawer- mavlobas:
eT mSobliuri formebis, gametebis da STamomavlobis a) AABBCC X aabbcc AaBbCc
genotipebi. b) AABbCc X AaBbCc AabbCC
g) AaBbCc X AaBbCc AaBbCc
4. mcenare qenjuTSi erTWotiani nayofis arseboba (P)
d) aaBbCC X AABbcc AaBbCc
dominirebs samWotiani nayofis ganviTarebaze (p),
xolo foTlis normaluri forma (L) foTlis da- 9. karensa da stivs, orives, hyavT namglisebrujrediani
naoWebis niSanze (l). Woti nayofis da foTlis tipis anemiiT daavadebuli da-Zma. arc kareni, arc stivi da
ganmsazRvreli niSnebi erTmaneTisgan damoukideblad arc maTi mSoblebi ar arian daavadebuli da arcerTi
memkvidruloben. gansazRvreT mSobliur mcenareTa maTgani ar Semowmebula niSnis matareblobaze. am aras-
genotipebis SesaZlo variantebi iseTi SejvarebebisT- ruli monacemebis pirobebSi, SeecadeT gamoTvaloT,
vis, romelTa Sedegad, pirvel TaobaSi, qvemoCamoTv- rogori iqneba albaToba, rom wyvils eyoleba namg-
lili niSnebis mqone mcenareebi miiReba Semdegi Tana- lisebrujrediani daavadebis mqone bavSvi.
fardobiT:
10. 1981 wels, erTi upatrono kata
a) 318 erTWotiani, normaluri foTlebiT: 98 erT-
uCveulo formis mrgvali da
Wotiani, danaoWebuli foTlebiT
ukandaxveuli yurebiT, Seikedla
b) 323 samWotiani, normaluri foTlebiT: 106 samWo-
erT-erTma ojaxma kaliforniaSi.
tiani, danaoWebuli foTlebiT
mas Semdeg, am katis asobiT naS-
g) 401 erTWotiani, normaluri foTlebiT
ieri daibada da seleqcionerebi
d) 150 erTWotiani, normaluri foTlebiT: 147 erT-
imedovneben, rom SeZleben dax-
Wotiani, danaoWebuli foTlebiT: 51 samWotiani,
veuli yurebis mqone katis jiSis gamoyvanas. warmoid-
normaluri foTlebiT: 48 samWotiani, danaoWe-
gineT, rom Tqven xarT pirveli daxveulyurebiani ka-
buli foTlebiT
tis patroni da gsurT, miiRoT wminda xazis cxovelebi.
e) 223 erTWotiani, normaluri foTlebiT : 7298
rogor daadgendiT, aRniSnuli aleli dominanturia
erTWotiani, danaoWebuli foTlebiT : 76 samWo-
Tu recesiuli? rogor miiRebdiT wminda jiSis yure-
tiani, normaluri foTlebiT : 27 samWotiani, da-
bdaxveul katas? rogor unda darwmundeT, rom miRe-
naoWebuli foTlebiT.
buli cxovelebi wminda xazisaa?
5. A jgufis sisxlis mqone mamakaci daqorwinda B jgufis
11. warmoidgineT, rom aRmoaCines TiTqos romeliRac
mqone qalze. maT Svils aqvs 0 jgufis sisxli. rogoria
daavadeba vlindeba mxolod 0 sisxlis jgufis mqone
mSoblebis genotipebi? kidev rogor genotipebs da
individebSi, Tumca daavadebis da sisxlis jgufis
rogori sixSiriT SeiZleba movelodeT am qorwinebis
ganmsazRvreli genebi erTmaneTisgan damoukideblad
Sedegad dabadebul bavSvebSi?
memkvidreobs. A jgufis sisxlis mqone janmrTel ma-
6. fenilketonuria memkvidruli daavadebaa, romelsac makacs da B jgufis sisxlis mqone janmrTel qals hy-
iwvevs recesiuli aleli. Tu qalsa da mamakacs, romle- avT erTi daavadebuli Svili. qali amJamad orsuladaa.
bic arian am niSnis matarebeli, hyavT sami Svili, ro- rogoria imis albaToba, rom meore Svilsac eqneba daa-
goria albaTobaTa mniSvnelobebi qvemoCamoTvlili vadeba? dauSviT, rom orive mSobeli daavadebis gamom-
SemTTxvevebisTvis: wvevi genis mixedviT heterozigotulia.
a) yvela bavSvs eqneba normaluri fenotipi
12. vefxvebSi recesiuli aleli iwvevs bewvis pigmentaciis
b) erTi an meti bavSvi iqneba daavadebuli
uqonlobas (TeTri vefxvebi) da sielmes. Tuki dawyvil-
g) samive bavSvi iqneba daavadebuli
deba ori fenotipurad normaluri vefxvi, romlebic
d) sul mcire, erTi bavSvi mainc iqneba janmrTeli
heterozigotuli arian aRniSnuli lokusis mixedviT,
(SeniSvna: gaxsovdeT, rom yvela SesaZlo albaTobaTa
procentulad maT ramden naSiers eqneba sielme? ram-
mniSvnelobebis jami yovelTvis 1-is tolia).
deni procenti iqneba TeTri feris?
7. tetrahibriduli Sejvarebis Sedegad miRebul F1 Tao-
13. marcvleul kulturebSi dominanturi aleli I inhibi-
bis yvela individs eqneba AaBbCcDd genotipi. Tu da-
rebs marcvlis feris ganviTarebas, xolo recesiuli
vuSvebT, rom es oTxive geni erTmaneTisgan damoukide-
aleli i gansazRvravs Seferili marcvlebis ganviTa-
blad nawildeba TaobebSi, rogoria albaToba imisa,
rebas homozigotur mcenareebSi. sxva lokusSi, domi-
rom F2 Taobis individebs eqnebaT Semdegi genotipebi:
nanturi P aleli iwvevs mewamuli, xolo homozigotu-
a) aabbccdd d) AaBBccDd
ri recesiuli genotipi pp wiTeli feris marcvlebis
b) A aBbCcDd e) AaBBCCdd
ganviTarebas. Tu erTmaneTTan SevajvarebT orive
g) AABBCCDD
324
lokusis mixedviT heterozigotul mcenareebs, ro- sul ufro gaxSirda gviani qorwinebis SemTxvevebi, vidre
gori iqneba fenotipuri daTiSva miRebul TaobaSi? es iyo uwin, mSoblebisa da bebia-babuebis TaobaSi. Teori-
ulad imsjeleT, rogor imoqmedebs es faqti maRal asakSi
14. qvemoT mocemul sagvartomo nusxaSi naCvenebia bio-
gamovlinebadi, dominanturi leTaluri daavadebebis pop-
qimiuri darRvevis, alkaptonuriis memkvidruloba.
ulaciur sixSireze.
daavadebul individebs, romlebic sqemaze Seferili
wreebiT an kvadratebiT arian gamosaxuli, ar SeswevT
nivTiereba alkaptonis daSlis unari. es ukanaskneli mecnieruli kvleva
muq Seferilobas aniWebs Sards da sxeulis qsovilebs.
Tqven gaZleven mcenare bardas, romelsac aqvs grZeli
rogoria alkaptonuriis gamomwvevi aleli domi-
Rero da gverdiTi yvavilebi da gTxoven, rac SeiZleba
nanturi Tu recesiuli? CawereT sqemaSi imaTi geno-
swrafad gansazRvroT mcenaris genotipi, Tuki iciT, rom
tipebi, romelTa gansazRvrac SesaZlebelia. rogori
maRali Reros ganviTareba (T) dominanturi niSania da
ganotipebia dasaSvebi sagvartomos danarCeni wevrebi-
dominirebs jujobaze (t), xolo yvavilebis gverdiTi gan-
sTvis?
lagebis niSani (A) dominirebs kenwruli yvavilebis ganvi-
giorgi arlen
Tarebis (a) niSanze.
sandra tomi semi vilma eni maikli
a) CamoTvaleT Tqveni sakvlevi mcenaris yvela SesaZlo
genotipi.
danieli alani tina karla
b) aRwereT romelime erTi Sejvarebis eqsperimenti,
romelSic Tqven SeecdebodiT mcenaris zusti geno-
kristoferi tipis dadgenas.
325