Kauno miesto savivaldybės administracijos

Švietimo, kultūros ir turizmo plėtros reikalų valdybos

Švietimo ir ugdymo skyrius

Kauno pedagogų kvalifikacijos centras

SĖKMINGA PAMOKA

Kauno miesto mokytojų konferencijos,

skirtos švietimo reformos pradininkės
habil. dr. Meilės Lukšienės 100–osioms gimimo metinėms,
straipsnių ir pranešimų rinkinys

Kaunas
2013
UDK

Leidinio rengėjas
Kauno pedagogų kvalifikacijos centras

Rengiant leidinį talkino:

Vilija Barzdžiuvienė
Zita Verbickienė
Rozvita Brazaitienė
Sigita Dijokienė
Jolanta Vengalienė

Viršelio autorė
Gražina Šutienė

Už pranešimų turinį ir pateiktus duomenis atsakingi pranešimų autoriai.

Kauno pedagogų kvalifikacijos centras, 2013

 Gerbiami pedagogai,

Jūs pasirinkote kilnią ir garbingą profesiją. Nuo Jūsų pasiaukojamo darbo, kūrybiškumo ir įžval-
gumo dažnai priklauso jauno žmogaus likimas. Sėdami gėrio, tautiškumo, patriotizmo ir pilietiš-
kumo grūdus, kasdien pildydami jauno žmogaus dvasios aruodus, Jūs stebite, kaip auga Lietuvos
ąžuoliukai ir liepaitės. Džiaugiatės savo darbo vaisiais, nuolat ieškote naujų darbo formų, mokote ir
patys mokotės iš pačių žymiausių pedagogų. Jūsų mokiniai laimi prizus ir diplomus tarptautiniuose
konkursuose, olimpiadose, o tai yra Jūsų profesionalumo įrodymas.
Dažnai Jūs vadovaujatės filosofo Stasio Šalkauskio, žymios mokslininkės pedagogės Meilės Luk-
šienės ir kitų filosofijos bei edukologijos mokslininkų įžvalgomis apie ugdymo prasmę, kūrybiškumo
paieškas, kultūros ir švietimo sąsajas, humanistinės visuomenės vertybes. Stengiatės išlaikyti kultū-
ros savitumą ir toleranciją kitoniškumui.
Sveikinu ieškančius, kuriančius, nerimstančius pedagogus.
Dėkoju už jaunų žmonių – Nepriklausomos Lietuvos piliečių – mokymą ir ugdymą. Linkiu atrasti
tai, kas yra svarbiausia, neprarasti vilties net ir tada, kai labai sunku.

Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas

4
 Turinys
Pamokos kokybės analizė Kauno miesto bendrojo ugdymo mokyklose ........................................................................7
Sėkminga pamoka. Kokia ji?...............................................................................................................................................10
Sėkmingas intelektualiai gabių mokinių ugdymas ..........................................................................................................12
Ar humanistinis ugdymo modelis gali garantuoti sėkmę? .............................................................................................16
Informacinių komunikacinių technologijų taikymas ugdymo procese ........................................................................18
Metodinės savaitės „Sėkminga pamoka“ atvirų pamokų geroji patirtis .......................................................................21
PAMOKOS PLANAVIMAS ...............................................................................................................................................23
Kūrybiškas veiklos planavimas ir vykdymas lietuvių kalbos pamokoje .......................................................................23
Lietuvių kalbos pamoka 3 klasėje „Kaziukas – knygnešio padėjėjas“. Būtojo dažninio laiko veiksmažodžiai ........24
Geografinės aplinkos tyrimas .............................................................................................................................................26
Netradicinės metodikos panaudojimas – sėkmingos pamokos garantas. Daina kaip užsienio kalbos mokymo
priemonė ..............................................................................................................................................................................28
Geros kūno kultūros pamokos sėkmės kriterijai .............................................................................................................29
Sėkminga pamoka – pamoka, kurioje naudojamos informacinės ir komunikacinės technologijos .........................31
Mokymąsi skatinanti aplinka – raktas į pamokos sėkmę ...............................................................................................34
Produktyvi pamoka .............................................................................................................................................................38
Konferencijos „Sėkminga pamoka“ darbo grupės „Pamokos planavimas“ apibendrinimas ....................................40
MOKYMAS IR MOKYMASIS ...........................................................................................................................................41
Bendradarbiavimo galimybės lietuvių kalbos pamokose ...............................................................................................41
Integruota chemijos–IT pamoka „Neutralizacijos reakcijų lygčių rašymas naudojantis Microsoft Equation 3.0“ ...43
Integruotų pamokų sėkmingumas mokant ir mokantis .................................................................................................51
Mokymo(si) diferencijavimas ir individualizavimas lietuvių kalbos pamokose .........................................................52
Inovatyvios mokymo(–si) priemonės ir jų taikymas pradinio mokymo ir mokymosi kokybei gerinti ...................55
Mokymas ir mokymasis skaitmeninėje visuomenėje ......................................................................................................56
Pamokų su SMART NOTEBOOK 10 programa parengimo ir įgyvendinimo patirtis ..............................................58
Ankstyvasis užsienio kalbų mokymas Valdorfo mokykloje ...........................................................................................59
Matematikos mokymas pagal modulių programas Kauno Kovo 11 – osios vidurinėje mokykloje .........................60
Lietuvių kalbos ir matematikos pamokų integravimas ...................................................................................................65
Debatų metodo taikymas geografijos pamokose .............................................................................................................67
Sėkminga pamoka gimsta kuriant veiksmingas mokymosi aplinkas ............................................................................69
Sėkmingos pamokos garantas – tarpdalykinė integracija ir šiuolaikinės technologijos ............................................70
Mokymasis bendradarbiaujant: nuo informavimo prie veiklinimo ..............................................................................71
Kūrybiškumo ir verslumo kompetencijų ugdymas projekte „CREATIVE INDUSTRY PRIMARY SCHOOLS
(CIPS)“ ..................................................................................................................................................................................72
Diferencijavimas ir individualizavimas matematikos pamokose .................................................................................74
Žaidimas mokymo procese ................................................................................................................................................77
Konferencijos „Sėkminga pamoka“ darbo grupės „Mokymas ir mokymasis“ apibendrinimas .........................78
PAGALBA MOKINIUI PAMOKOJE ................................................................................................................................79
Specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių sėkmė projektinėje tiriamojoje veikloje ......................................................79
Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių ugdymas Kovo 11–osios vidurinėje mokykloje ..........................81
Sėkminga pamoka : pagalba mokiniui pamokoje taikant lėlių teatro elementus ........................................................82
Pagalba mokiniui, ruošiantis pagrindinio ugdymo patikrai ..........................................................................................87
Joga po įtempto darbo kompiuteriu ..................................................................................................................................88
Mokinių kūrybiškumo ugdymas – svarbus sėkmingų pamokų veiksnys .....................................................................92
Įdomi neįdomi pamoka .......................................................................................................................................................94
Interaktyvių ugdymo priemonių bei inovatyvių mokymo(si) metodų taikymas matematikos pamokose II
klasėje ....................................................................................................................................................................................96
Konferencijos „Sėkminga pamoka“ darbo grupės „Pagalba mokiniui pamokoje“ apibendrinimas ............................98
VERTINIMAS PAMOKOJE ..............................................................................................................................................99
Inkliuzinio ugdymo organizavimas kovo 11–osios vidurinėje mokykloje ..................................................................99
Viena iš sėkmingos pamokos sudedamųjų dalių – greita žinių patikra ......................................................................101
5
Vertinimas pamokoje ........................................................................................................................................................105
Iki pamokos (pasirengimo pamokai ir vertinimo patirtis) ..........................................................................................107
,,Optivote‘‘ balsavimo sistemos taikymas vertinant mokinius .....................................................................................109
Sėkminga tekstilės technologijų pamoka. Žaislas „Kubas“ ..........................................................................................110
Konferencijos „Sėkminga pamoka“ darbo grupės „Vertinimas pamokoje“ apibendrinimas ...............................112

6
 Įgyvendinant
Įgyvendinantmokyklose
mokykloseBendrąsias
Bendrąsiasprogramas,
programas,vienas
vienasišišsvarbiausių
svarbiausiųugdymo
ugdymo ypatumų
ypatumų yra
yra
tai,
tai,kad
PAMOKOS
kadorientuojamasi
KOKYBĖS
orientuojamasiį įdidesne
didesnemokymosi
ANALIZĖ
mokymosigalimybių
KAUNO
galimybiųįvairove
įvairovepasižymintį
MIESTO
pasižymintįugdymo
ugdymoprocesą:
procesą:
 ugdymas
BENDROJO UGDYMO MOKYKLOSE
ugdymasgrindžiamas
grindžiamasaktyviu
aktyviumokinių
mokiniųmokymusi;
mokymusi;
 ugdymas Ilmantė Bagdonė,
ugdymasindividualizuojamas;
individualizuojamas;
Kauno miesto savivaldybės administracijos
 daug
daugdėmesio
dėmesioskiriama
skiriamamokymosi
mokymosistrategijoms;
strategijoms;Švietimo, kultūros ir turizmo plėtros reikalų valdybos
vyriausioji specialistė
 ugdymas
ugdymasintegruojamas;
integruojamas;
Įgyvendinant
 taikomas mokyklose Bendrąsias programas, vienas iš svarbiausių ugdymo ypatumų yra tai, kad orientuo-
taikomasmokytis
mokytispadedantis
padedantisvertinimas;
vertinimas;
jamasi į didesne mokymosi galimybių įvairove pasižymintį ugdymo procesą:
sukuriama
•  ugdymas kompetencijų
grindžiamas
sukuriama aktyviuformavimąsi
kompetencijų skatinanti
skatinantimokymosi
mokinių mokymusi;
formavimąsi mokymosiaplinka.
aplinka.
• ugdymas individualizuojamas;
• daugKaune
Kaune vykstantis
skiriamabendrojo
vykstantis
dėmesio bendrojo ugdymo
mokymosi ugdymo mokyklų
strategijoms;mokyklų išorinis
išorinis vertinimas
vertinimas išryškino
išryškino ugdomojo
ugdomojo
• ugdymas
proceso integruojamas;
pamokose kokybės problematiką. Per 2004-2012 metų laikotarpį Kaune išorės vertinimas
proceso pamokose
• taikomas kokybės
mokytis problematiką.
padedantis vertinimas; Per 2004-2012 metų laikotarpį Kaune išorės vertinimas
• 42
vyko
vyko sukuriama kompetencijų
42 mokyklose
mokyklose (55 formavimąsi
(55 proc.
proc. visų skatinanti
visų mieste
mieste mokymosi
esančių
esančių aplinka.
mokyklų).
mokyklų). Apibendrinus
Apibendrinus išorinio
išorinio vertinimo
vertinimo
rezultatus,
rezultatus,išryškėjo,
išryškėjo,
Kaune vykstantis kad
kadmokyklose
bendrojo mokykloseveiklos
veiklos
ugdymo mokyklų sritis „Ugdymas
sritisvertinimas
išorinis „Ugdymas irirmokymas“
mokymas“
išryškino vertinama
proceso prasčiausiai
vertinama
ugdomojo prasčiausiai
pamokose ko-
kybės problematiką. Per 2004 – 2012 metų laikotarpį Kaune išorės vertinimas vyko 42 mokyklose (55 proc. visų
(veiklos
(veiklos kokybė
kokybė - -60
60proc.)
proc.)išišvisų
visų5išorinio
5veiklos
veiklos sričių
sričių(žr.
(žr.11pav.).
pav.). Šią
Šiąsritį
sritį sudarančių 66temų veiklos
mieste esančių mokyklų). Apibendrinus vertinimo rezultatus, išryškėjo, kadsudarančių
mokyklose veiklostemųsritis
veiklos
„Ug-
dymas
kokybės
kokybėsir mokymas“
indeksaivertinama
indeksai pateikti prasčiausiai
pateikti 22 paveiksle. (veiklos
paveiksle. Kaipkokybė
Kaip matyti– 60
matyti išišproc.) iš visų 5temų,
paveikslo,
paveikslo, veiklostiesiogiai
temų, sričių (žr. susijusių
tiesiogiai 1susijusių
pav.). Šią su
sritį
su
sudarančių 6 temų veiklos kokybės indeksai pateikti 2 paveiksle. Kaip matyti iš paveikslo, temų, tiesiogiai susijusių
pamokos
su pamokoskokybe
pamokos kokybe((„Pamokos
kokybe („Pamokos
„Pamokos organizavimas“,
organizavimas“,
organizavimas“, „Mokymo
„Mokymo
„Mokymo kokybė“),
kokybė“), kokybė“), veiklos kokybės
veiklosindeksai
veiklos kokybės kokybės indeksai
taip pat nėra taip
indeksai taip
aukš-
ti – tik 56,7 proc.
pat
patnėra
nėraaukšti
aukšti––tik
tik56,7
56,7proc.
proc.

11pav.
pav.Srities
1pav. Srities „Ugdymas
Srities„Ugdymas
„Ugdymas irirmokymas“
mokymas“
ir mokymas“ kokybės
kokybės
kokybės indeksas kitų 22pav.
pav. Srities
2pav. Srities
Srities „Ugdymas
„Ugdymas
„Ugdymas irirmokymas“
mokymas“
ir mokymas“ atskirų
atskirų
atskirų temų kokybės
sričių kontekste indeksai
veiklosindeksas
indeksas kitų
kitųsričių
planavimas“ sričių kontekste
kontekste
ir „Pamokos struktūros kokybė“ vertinimas temų
temų kokybės
kokybės66
(atitinkamai indeksai
indeksai
proc. ir 62,5 proc.
Analizuojant
įstaigų). Taitemą „Pamokos
reiškia, organizavimas“
kad mokytojai (žr. 3 pav.)dėmesio
nepakankamai pastebėta,skiria
kad rodiklis
veiklos„Klasės valdymas“
planavimui įvertintas
(pamokos
geriausiaiAnalizuojant
Analizuojant temą
iš trijų rodiklių temą „Pamokos
(gerai – 75 proc.,organizavimas“
„Pamokos organizavimas“
patenkinamai – 25 (žr.
(žr. 33 pav.)
proc. pav.) pastebėta,
pastebėta,
įstaigų), kad
kad rodiklis
rodiklis
tačiau didžiausią „Klasės
„Klasės
įtaką neaukštam
planavimui,
pamokos kokybės pamokos
indeksui laiko
turi racionaliamrodiklių
patenkinamas panaudojimui,
„Mokytojo mokymosi uždavinių irformulavimui)
veiklospatenkinamai
planavimas“ ir
valdymas“
valdymas“ įvertintas
įvertintas geriausiai
geriausiai išištrijų
trijųrodiklių
rodiklių(gerai
(gerai ––75
75proc.,
proc., patenkinamai ––„Pamokos
25
25 proc. struktūros
proc. įstaigų),
įstaigų),
kokybė“ vertinimas
pamokos (atitinkamai
struktūros kokybei 66 (uždavinių,
proc. ir 62,5 turinio,
proc. įstaigų).
metodų Taiirreiškia,
mokymo kad mokytojai
priemoniųnepakankamai
dermei, pamokos dėmesio
tačiau
tačiau
skiria didžiausią
didžiausią
veiklos įtaką(pamokos
įtaką
planavimui neaukštam
neaukštam pamokospamokos
pamokos
planavimui, kokybėslaiko
kokybės indeksui
indeksui turipatenkinamas
turi
racionaliam patenkinamas
panaudojimui, rodiklių
rodiklių
mokymosi „Mokytojo
„Mokytojo
uždavinių
logiškumuiirirpamokos
formulavimui) pagrįstumui).
struktūros kokybei (uždavinių, turinio, metodų ir mokymo priemonių dermei, pamo-
kos logiškumui ir pagrįstumui).

3 pav. Temos „Pamokos

3 pav. Temos organizavimas“
„Pamokos atskirųrodiklių
organizavimas“ atskirų rodiklių vertinimai
vertinimai

Temos „Mokymo kokybė“ patenkinamą vertinimą (žr. 4 pav.) lemia mokytojų 7

nepakankamai tikslingas ir mokinių aktyvumą bei motyvaciją skatinantis ugdomosios veiklos
 namų darbai ne visada atitinka mokinio poreikius, gebėjimus, namų darbų užduotys
nediferencijuojamos,
Temos „Mokymo kokybė“nepakankamai
patenkinamąaiški namų(žr.
vertinimą darbų skyrimo
4 pav.) ir atsiskaitymo
lemia mokytojų tvarka (patenkinamai
nepakankamai tikslingas ir mo-
kinių aktyvumą
vertinama 81bei motyvaciją
proc. įstaigų).skatinantis
Mokinių ugdomosios veiklos organizavimas
išmokimo stebėjimo pamokose. Rodiklio
procesas patenkinamai „Mokymo
vertinamas 75
nuostatos ir būdai“ patenkinamas (72 proc. įstaigų) vertinimas rodo, kad pamokose dažniausiai taikomi tradi-
proc.
ciniai mokyklų.
ugdymo Tai neskatinantys
metodai, reiškia, kad bendradarbiauti,
pamokose mokytojai nepakankamai
diskutuoti, argumentuoti.veiksmingai stebi darbai“
Rodiklio „Namų mokinių ver-
tinimas rodo, kad skiriami namų darbai ne visada atitinka mokinio poreikius, gebėjimus, namų darbų užduotys
mokymąsi, kaip jiems
nediferencijuojamos, sekasi, su
nepakankamai aiškikokiais sunkumais
namų darbų skyrimosusiduriama,
ir atsiskaitymokokią pagalbą
tvarka reikia suteikti,
(patenkinamai vertinama
81norint
proc. įstaigų).
pasiekti reikiamus mokymosi rezultatus. Pažymėtina, kad nuolatinis kryptingasreiškia,
Mokinių išmokimo stebėjimo procesas patenkinamai vertinamas 75 proc. mokyklų. Tai ir
kad pamokose mokytojai nepakankamai veiksmingai stebi mokinių mokymąsi, kaip jiems sekasi, su kokiais sun-
veiksmingas
kumais grįžtamasis
susiduriama, ryšys reikia
kokią pagalbą apie suteikti,
mokinionorint
mokymąsi
pasiektituri didelėsmokymosi
reikiamus įtakos mokinių motyvacijai,
rezultatus. Pažymėtina,
kad nuolatinis kryptingas ir veiksmingas grįžtamasis ryšys apie mokinio mokymąsi turi didelės įtakos mokinių
savigarbai, pasitikėjimui savo jėgomis.
motyvacijai, savigarbai, pasitikėjimui savo jėgomis.

4 pav. Temos „Mokymo kokybė“ atskirų rodiklių vertinimai

4 pav. Temos „Mokymo kokybė“ atskirų rodiklių vertinimai
Mokyklų veiklos kokybės išorės vertintojų šiuo metu naudojamas pamokos stebėjimo
Mokyklų veiklos kokybės išorės vertintojų šiuo metu naudojamas pamokos stebėjimo protokolas nurodo su-
tartus vertinti aštuonis
protokolas pamokos veiklos aspektus. Jeipamokos
mes palygintumėme Kauno m.Jeivertintų
mes pamokų kokybę su
Kauno
Kaunom. nurodo
vertintų
m.
sutartus
pamokų
vertintų pamokų
vertinti
kokybę
kokybę
aštuonis
susuLietuvos
Lietuvos vidurkiu
vidurkiu
veiklos
(žr.
(žr. 5
aspektus.
5 pav.),
pav.), taipamatytume,
tai pamatytume, palygintumėme
kadpamokų
kad pamokų
Lietuvos vidurkiu (žr. 5 pav.), tai pamatytume, kad pamokų kokybė Kauno mokyklose visais vertinamais aspektais
kokybė
yra geresnė Kauno
už
kokybė mokyklose
Lietuvos
Kauno vidurkį. visais
mokyklose visaisvertinamais
vertinamaisaspektais
aspektais yra geresnė už Lietuvos
geresnė už Lietuvosvidurkį.
vidurkį.

5 pav. Pamokų kokybė Kauno m. lyginant su Lietuva (max.=4)

5 pav. Pamokų kokybė
5 pav. Pamokų Kauno
kokybė Kaunom.
m.lyginant
lyginant susuLietuva
Lietuva (max.=4)
(max.=4)
Stebint pamokų kokybę Kauno mokyklose pagal klases (žr. 6 pav.), matyti, kad
Stebint pamokų kokybę Kauno mokyklose pagal klases (žr. 6 pav.), matyti, kad
Stebint pamokųvertinamos
geriausiai kokybę Kauno mokyklose
yra pradinių pagalmokytojų
klasių klases (žr.vedamos
6 pav.), matyti,
pamokos,kadprasčiausiai
geriausiai vertinamos yra pra-
– 5-8 klasių
diniųgeriausiai
klasių mokytojų vedamos
vertinamos yra pamokos, prasčiausiai
pradinių klasių – 5 – 8vedamos
mokytojų klasių pamokos.
pamokos, prasčiausiai – 5-8 klasių
pamokos.
pamokos.

6 pav.6 Pamokų kokybės

pav. Pamokų palyginimas
kokybės tarp klasių
palyginimas tarp klasiųKauno
Kaunom.m. (max.=4)
(max.=4)
6 pav. Pamokų kokybės palyginimas tarp klasių Kauno m. (max.=4)
Pamokųprotokolas
Pamokų stebėjimo stebėjimonenurodo
protokolaspageidaujamų
nenurodo pageidaujamų pamokos
pamokos kokybės kokybės
požymių, tadpožymių, tadskirtas
jis gali būti jis la-
bai įvairiai
galiorganizuotoms
Pamokų
būti skirtas pamokoms
stebėjimo
labai įvairiai ir įvairiems
protokolas metodams
nenurodo
organizuotoms stebėti.
pageidaujamų
pamokoms Sprendimą,
pamokos
ir įvairiems kiek tinkama
kokybės
metodams ir gera tad
požymių,
stebėti. yra tai,
Sprendimą, jis kas
8 galikiek
būtitinkama ir geraįvairiai
skirtas labai yra tai,organizuotoms
kas vyksta pamokoje,
pamokomsgaliirlemti įvairūsmetodams
įvairiems kriterijai. stebėti.
SiekiantSprendimą,
mokinių
kiekbendrųjų
tinkamakompetencijų ugdymo,
ir gera yra tai, mokytojai
kas vyksta turėtų gali
pamokoje, nuolat diskutuoti
lemti įvairūs dėl pamokų
kriterijai. kokybės,
Siekiant dėl
mokinių
vyksta pamokoje, gali lemti įvairūs kriterijai. Siekiant mokinių bendrųjų kompetencijų ugdymo, mokytojai turėtų
nuolat diskutuoti dėl pamokų kokybės, dėl mokinių mokymosi poreikių tenkinimo, dėl mokymosi rezultatų ir
daromos pažangos. Vadinasi, mokytojų mokymas turi būti tikslingas ir kryptingas. Tai nereiškia, kad mokiniai
kiekvienu atveju turi žinoti bendrąjį pamokų ar jų ciklo tikslą. Jį privalo žinoti mokytojas, o mokiniams pamokoje,
atsižvelgiant į pasirinktą metodą, pakanka konkretaus aiškiai suformuluoto ar paaiškinto mokymosi uždavinio.
Gera pamokos struktūra gali būti labai įvairi. Literatūroje yra aprašomų geros, sėkmingos pamokos požymių,
dėsnių, tačiau jų taikymo ribos yra labai plačios ir kiekvienas mokytojas pats pasirenka, kaip organizuoti ugdymo
procesą pamokoje. Pavyzdžiui, vieną iš tokių gero mokymo principų sąrašų pateikia UNESCO organizacija.

Gero mokymo pamokoje principai:

• Pradėkite pamoką trumpa ankstesnio mokymosi apžvalga.
• Pateikite naują medžiagą nedidelėmis porcijomis, pažingsniui, sudarydami sąlygas mokiniams
pasipraktikuoti po kiekvieno žingsnio.
• Ribokite medžiagos, su kuria mokiniai turi dirbti vienu metu, kiekį.
• Pateikite aiškius ir detalius nurodymus, tinkamai paaiškinkite.
• Pateikite daug klausimų ir tikrinkite supratimą.
• Skirkite daug aktyvių praktinių darbų kiekvienam mokiniui.
• Vadovaukite mokiniams, kai jie pradeda mokytis, kaip praktiškai taikyti žinias.
• Mąstykite garsiai ir demonstruokite veiklos žingsnius.
• Pateikite išbandytus problemų sprendimo modelius.
• Paprašykite mokinių paaiškinti, ką jie išmoko.
• Patikrinkite kiekvieno mokinio atsakymus.
• Sistemingai teikite grįžtamąją informaciją ir taisykite klaidas.
• Daugiau laiko skirkite paaiškinimams.
• Teikite pakankamai pavyzdžių.
• Jei būtina – mokykite iš naujo.

Tačiau šio ar kitokio sąrašo laikymasis nebūtinai lemia pamokos sėkmę. Tai, kas paverčia bet kokią pamokos
struktūrą gera, yra ne dogmatiškas kokio nors metodinio modelio taikymas, bet veiklų logika – jos turi būti tiks-
lingai nuoseklios, kad mokiniai jaustųsi dalyvaujantys prasmingoje, aiškios paskirties veikloje, o užsibrėžti pa-
mokos uždaviniai būtų pasiekti. Sėkminga pamoka veiksminga tik tam tikriems tikslams tam tikrose klasėse tam
tikromis aplinkybėmis siekti.
Pažvelgus į žemiau pateikiamoje lentelėje, matyti, kad stipriausios sąsajos (0,773) yra tarp mokymo ir planavi-
mo aspektų. Tai leidžia daryti išvadą, kad mokyklose dar vyrauja mokymo, o ne mokymosi paradigma, t. y. mo-
kytojai atidžiau susiplanuoja mokymą (savo veiklą pamokoje), nei mokymąsi (mokinių veiklą) ar kokį rezultatą
pamokoje turi pasiekti.
1 lentelė. Kauno miesto vertintų mokyklų pamokos komponentų koreliacinius ryšius

Mažesnis santykių ir vertinimo (0,477), santykių ir pagalbos (0,485) bei santykių ir

Mažesnis santykių ir vertinimo (0,477), santykių ir pagalbos (0,485) bei santykių ir pasiekimų (0,492) korelia-
pasiekimų
cinis (0,492)
ryšys rodo, koreliacinisplanuojant
kad mokytojams ryšys rodo, kad mokytojams
ugdymą vertėtų galvoti,planuojant ugdymą
kaip tinkamiau vertėtų
panaudoti galvoti, darbo
įvairesnius kaip
būdus (metodus), vertinimo, išmokimo stebėjimo formas ir būdus, kad jie geriau veiktų santykius pamokoje, būtų
tinkamiau
galima panaudoti
pamatuoti įvairesnius
kiekvieno mokinio darbo
daromąbūdus (metodus),
pažangą vertinimo,
ir siekti geresnių išmokimo
mokymosi stebėjimo
rezultatų. formas
Žemesnis ir
aplinkos
irbūdus,
pasiekimų
kad (0,485) koreliacinis
jie geriau ryšys parodo,
veiktų santykius kad mokyklose
pamokoje, galimapamatuoti
būtų galima tikslingiau,kiekvieno
veiksmingiau taikytidaromą
mokinio IKT, ki-
tas mokymo priemones ir turimus informacijos šaltinius. Vienas žemiausių (0,464) aplinkos ir pagalbos aspektų
pažangą irryšys
koreliacinis siektitaip
geresnių mokymosi
pat leidžia rezultatų.
teigti, kad mokykloseŽemesnis aplinkos ir pasiekimų
galima veiksmingiau (0,485) koreliacinis
panaudoti mokyklos mokymo(si)
ryšys parodo, kad mokyklose galima tikslingiau, veiksmingiau taikyti IKT, kitas mokymo9
priemones ir turimus informacijos šaltinius. Vienas žemiausių (0,464) aplinkos ir pagalbos aspektų
aplinką geresniam mokinių poreikių tenkinimui, kad kiekvienas mokinys pagal savo gebėjimus galėtų padaryti
kuo didesnę pažangą ir siekti aukštesnių pasiekimų.
Apibendrinant išorinio vertinimo rezultatus bei siekiant pagerinti pamokos kokybę, rekomenduojama moky-
tojams skirti daugiau dėmesio mokinių mokymosi poreikiams, tinkamai taikyti įvairius mokymo būdus (klausy-
mas, kalbėjimas, teksto analizė ir kt.) ir ugdomosios veiklos formas mokinių mokymosi motyvacijai skatinti bei jų
aktyvumui palaikyti. Pamokose reikėtų derinti individualų, grupinį ir visos klasės mokymąsi. Tobulinant pamo-
kos organizavimą, mokyklose reikėtų vykdyti pamokų stebėseną įvairiais lygmenimis: tarpdalykiniu (mokytojams
stebint ir vertinant vienas kito dalyko pamokas), administraciniu ir pasitelkiant pagalbą iš išorės (kviečiantis išo-
rės vertintojus). Pažymėtina, kad geriausias mokymasis – kai mokomasi vienas iš kito.

LITERATŪRA
1. Pradinio ir pagrindinio bei vidurinio ugdymo programos. Vilnius, 2008.
2. Petty G. Šiuolaikinis mokymas: Praktinis vadovas. Vilnius, 2006.
3. Rosenshine B. Principles of instruction. UNESCO: International Academy of Education, 2010.

SĖKMINGA PAMOKA. KOKIA JI?

Doc. dr. Ona Visockienė,
Kauno miesto savivaldybės administracijos
Švietimo, kultūros ir turizmo plėtros reikalų valdybos
Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjo pavaduotoja

Pasaulis pasikeitė ir sparčiai kinta, todėl būtina išugdyti kompetencijas, kurių reikės, kad mokiniai sėkmingai
gyventų ir kurtų ateities visuomenėje. Vadovaujantis šiuo požiūriu rytojui mokyti reikia šiandien. Šiuolaikiniame
pasaulyje žinių kiekiui greitai augant ir didėjant šio augimo greičiui, labai svarbus tokių kompetencijų ugdymas,
kad greitai kintančiose situacijose jis galėtų priimti sėkmę užtikrinančius sprendimus. Tuo tikslu pamokos or-
ganizavimas kaip iš vienos mokymo(si) formų turi būti sėkmingas procesas, sėkmingas mokiniui ir sėkmingas
mokytojui. Ką reiškia sėkminga pamoka?
Pirmiausia tai tokia pamoka, kuri atliepia keliamus bendrojo ugdymo mokyklai tikslus, kuri atliepia Pradinio
ir pagrindinio ugdymo bendrąsias programas (2008), bei Vidurinio ugdymo bendrąsias programas (2011). Šian-
dieną bendrojo ugdymo mokyklos tikslas yra kur kas sudėtingesnis nei kada nors yra buvęs, nes reikia nuspręsti,
žvelgiant į ateitį, kokių žinių besimokančiajam reikės ateityje, kuri yra nežinoma. Anot P.Jucevičienės (2001), no-
rint spėti keistis kartu su konkrečios darbo vietos ir profesionalaus darbo reikalavimais, būtina įgyti tokių kompe-
tencijų, kurios minimaliomis laiko sąlygomis leistų pasiekti efektyvų rezultatą. Svarbiausiu mokyklos tikslu tampa
kritinio mąstymo, bendradarbiavimo, gebėjimo dirbti komandoje, mokėjimo mokytis ugdymas. Siekiant reali-
zuoti keliamus pamokos uždavinius, būtina numatyti, kaip tai padaryti. Uždavinių įgyvendinimas priklauso nuo
adekvataus mokymo(si) metodų parinkimo. Taigi „ko“ įgyvendinimas priklauso nuo to, „kaip“ bus įgyvendinama.
Galima užsibrėžti uždavinius, bet jeigu nenumatysime atitinkamų metodų jiems realizuoti, rizikinga tikėtis, kad
jie bus įgyvendinti. Ar galima išmokyti kritiškai mąstyti, bendradarbiauti, mokytis, jei pamokose bus taikomi tik
žinių atkartojimą skatinantys metodai?
Remiantis Pasaulio banko ekspertais (2000), pokomunistinėse šalyse sėkmingai pavyko atsikratyti ideologi-
zuoto ugdymo turinio, tačiau ir toliau tebevyrauja tradicinės mokymo strategijos. Todėl pagrįstai kai kurie auto-
riai, pavyzdžiui, S. Leitner (1998), teigia, kad šiandien svarbiau ne tai, ko mokytojas moko, bet tai, kaip mokiniai
mokosi. G. I. Brown (1990) siūlo per daug nesirūpinti mokymo turinio keitimu, o tik ieškoti metodų, kaip mo-
kiniams geriau išmokti. Taigi šiandien pagrindinė didaktikos problema sutelkta į klausimą „kaip mokyti?“, t. y. į
mokymo metodų parinkimą ir taikymą, atliepiant pamokos uždavinius.
Siekiant užtikrinti pamokos sėkmingumą, tikslinga vadovautis tarptautinių tyrimų rezultatais, mokyklos švie-
timo stebėsenos rodikliais, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo ugdymo procese informacija, pasiekimų
tyrimų, mokyklos veiklos įsivertinimo ir įvykusio išorinio vertinimo duomenimis. Norėdami planuoti pamoką,
turime gerai žinoti situaciją. Pavyzdžiui, vadovaujantis Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros metiniu pra-
nešimu (2012, 3), galima teigti, kad žemiausiai vertinami pamokos aspektai yra pasiekimai, vertinimas, pagalba
mokiniui ir pamokos planavimas. Reikia atkreipti mokytojų dėmesį į tai, kad kai kurių pamokos sričių rezultatai,
lyginant 2009 – 2010 ir 2011 metus, mažėja, pavyzdžiui, santykiai ir pasiekimai (žr. 1 pav.).

10
pav.).

1 pav. Pamokose stebimų aspektų įvertinimo lygiai (balų vidurkiai) (Bendrojo ugdymo mokyklų
veiklos kokybė, Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros metinis pranešimas, 2012 (3)
1 pav.Nacionalinės
Pamokosemokyklų
stebimųvertinimo
aspektų agentūros
įvertinimo lygiai (balų
metiniame vidurkiai)
pranešime (Bendrojo
akcentuojama, kad ugdymo
nesikeičia mokyklų
2007 metais
išryškėjusi tendencija – pradinio ugdymo pakopos pamokų kokybė yra geriausia, o pagrindinio ugdymo pakopos
veiklos kokybė, Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros metinis pranešimas, 2012 (3))
prastesnė, ypač 7–9 klasėse. Lyginant pamokų kokybę pagal dalykus, geriausiai įvertintos neformaliojo švietimo
pamokos. Iš formaliojo
Nacionalinės ugdymo
mokyklų pamokų geresniais
vertinimo agentūrosvertinimais išsiskiria
metiniame kūno kultūros,
pranešime (2012,meninio ir technologinio
3) akcentuojama,
ugdymo, matematikos, lietuvių kalbos (gimtosios), informacinių technologijų pamokos. Prasčiausiai vertintos
kad rusų
nesikeičia 2007 kalbos,
kalbos, lenkų metaislietuvių
išryškėjusi
kalbos.tendencija – pradinio
Taigi mokytojas, ugdymo
planuodamas pakopos
pamoką, pamokų
turi paisyti kokybė
bendrojo yra
ugdymo
mokyklų išorinio vertinimo, tyrimų tendencijų.
geriausia, o pagrindinio
Planuojant pamoką,. ugdymo pakopos
A. Hargreaves (2008)prastesnė,
nuomone, XXIypačamžiuje
7–9 klasėse. Lyginant
reikalingas kokybiškai pamokų kokybęį
naujas požiūris
mokymą ir mokymąsi. Remiantis N. Longworth (2000), šiandien mokymasis traktuojamas kaip natūralus ir besi-
pagal dalykus,
plečiantis geriausiai
procesas, kuris įvertintos
turėtų tapti neformaliojo
malonia, sėkminga švietimo pamokos.žmones
veikla, įgalinančia Iš formaliojo ugdymo
pasirinkti, pamokų
užtikrinančias pa-
sitikėjimą savimi ateityje. Taigi mokymasis – aktyvus veikimas, patiems keliant klausimus, patiems kuriant pras-
geresniais vertinimais išsiskiria kūno kultūros, meninio ir technologinio ugdymo, matematikos,
mes, panaudojant žinias praktiškai, tai bandymų ir klydimų procesas, įtraukiantis mokinius į mokymąsi. G. Petty
(2006)
lietuvių akcentuoja,
kalbos kad mokymasis
(gimtosios), yra daug technologijų
informacinių svarbesnis už mokymą,
pamokos. todėlPrasčiausiai
reikėtų padaryti taip, kadrusų
vertintos mokytis būtų
kalbos,
smagu, todėl mokytojai turi padėti mokiniams pamėgti mokymąsi. Dar A. Komenskis (1989), mokymo procesą
lenkų kalbos, gamtos
aiškindamas lietuviųdėsniais,
kalbos. Taigikadmokytojas,
nurodė, mokymas(is) planuodamas
turi būti sėkmingas.pamoką,
Tik tadaturi paisyti
jis teiks bendrojo
džiaugsmo. Tik
tokiu būdu atsiras paslaptinga varomoji jėga, susidomėjimas dalyku, noras mokytis, entuziazmas dirbti. Veiklos
ugdymo
sėkmėmokyklų
atsispindiišorinio
mokinio vertinimo, tyrimų
jausmais, kurie tendencijų.
turi įtakos mokymui(si). Sėkmingam ir aktyviam mokymuisi būtinas
jausminis komfortas. G. Butkienės, A. Kepalaitės (1996) nuomone, mokinio noras mokytis stiprėja, kai:
• mokykloje jauku ir malonu;
• jis nepavargsta ir visada darbingas;
• per pamokas patiria sėkmės ir bendradarbiavimo džiaugsmą;
• vis nauja mokymosi medžiaga ir patraukli mokymosi forma patenkina jo smalsumą.

Taigi mokymasis turėtų būti ne tik aktyvus, bet ir įdomus, malonus ir sėkmingas procesas. Nors vadovaujantis
Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros metiniu pranešimu (2012, 3), mokytojai ir toliau pamokose konkre-
čiau planuoja savo kaip mokytojo veiklą – mokymą, bet ne mokinių veiklą – mokymąsi, nes ir dažname išorės ver-
tintojų protokole yra įrašas „pamokoje dominuoja mokytojas“, galima daryti išvadą, kad perėjimas nuo mokymo
prie mokymosi vyksta lėtai. Be abejo, sunku tikėtis, kad per trumpą laiką įvyks edukacinės paradigmos virsmas
(iš mokymo į mokymąsi), jeigu per amžius buvo įprasta mokytis įsimenant, o ne veikiant (P. Jucevičienė, 2007).
Tačiau pamokos uždavinių atitikimas Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosioms programoms (2008), Vi-
durinio ugdymo bendrosioms programoms (2011); o mokymosi metodų atitikimas pamokos uždaviniams; va-
dovavimasis įvairių tyrimų, vidinio ir išorinio vertinimo išvadomis ir kt. bei mokymosi paradigma, gal pakeis
tradicinį požiūrį į pamoką, kuris yra susijęs su pastovia pačios klasės ir mokinio vieta joje. Galbūt mokytojai atsi-
sakys pastovios ir nejudrios klasės, kurioje mokosi vienodo amžiaus, bet skirtingų poreikių, polinkių, sugebėjimų,
motyvacijos, interesų ir lūkesčių mokiniai. Gal nevyraus mokymo klasėje „sėdint kultūra“, militaristinis sėdėjimo
būdas.

11
 Apibendrinant galima teigti, kad sėkminga pamoka yra tokia, kuri:
• atliepia keliamus bendrojo ugdymo mokyklai tikslus, Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrąsias progra-
mas (2008), Vidurinio ugdymo bendrąsias programas (2011), o mokymo(si) metodai atliepia pamokos už-
davinius;
• vadovaujasi bendrojo ugdymo mokyklos vidinio ir išorinio vertinimo išvadomis, tyrimų rezultatais, moki-
nių pasiekimais;
• remiasi mokymosi paradigma, kai mokymasis laikomas sėkminga ir malonia veikla.

LITERATŪRA
1. Bendrojo ugdymo mokyklų veiklos kokybė. Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros metinis pranešimas,
2012, 3.
2. Brown G. I. Human Teaching for Human Learning. New York: The Viking Press, 1990.
3. Butkienė G., Kepalaitė A. Mokymasis ir asmenybės brendimas. Vilnius, 1996.
4. Hargreaves A. Mokymas žinių visuomenėje. Švietimas nesaugumo amžiuje. Vilnius, 2008.
5. Jucevičienė P. XXI amžiaus naujų mokymo teorijų paieškos: konstruktyvus aplinkos mokymas. Seminaro
medžiaga. LETA, Edukacinės kompetencijos centras, Edukologijos institutas, KTU, 2001.
6. Jucevičienė P. Besimokantis miestas: monografija. Kaunas, 2007.
7. Komenskis J. A. Pedagoginiai raštai. Kaunas, 1989.
8. Leitner S. Išmokime mokytis: kelias į sėkmę. Vilnius, 1998.
9. Longworth N. Making lifelong learning work: Learning cities for a learning century. Kogan page, 2000.
10. Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos. Švietimo ir mokslo ministerija, 2008.
11. Vidurinio ugdymo bendrosios programos. Švietimo ir mokslo ministerija, 2011.

SĖKMINGAS INTELEKTUALIAI GABIŲ MOKINIŲ UGDYMAS

Dr. Dalia Lapėnienė,
Kauno Jono ir Petro Vileišių pagrindinės mokyklos direktorė;
Vilma Milašiūnaitė,
Kauno Jono ir Petro Vileišių pagrindinės mokyklos psichologė

Gabūs ir talentingi vaikai vienareikšmiškai minimi kaip didžiausias mokyklos, bendruomenės bei visos tautos
turtas, intelektinis potencialas. Anot Šimelionienės (2012), pedagoginėje bei psichologinėje literatūroje galima
rasti daugiau nei 200 gabumų apibrėžimų, kuriuos analizuojant galima išskirti tris gabumų samprotavimų kryptis:
gabumai kaip įgimtas intelektinis sugebėjimas, potencialas aukštiems pasiekimams, kuris gali būti ugdomas, vys-
tomas. Tradiciškai gabus mokinys traktuojamas kaip imlus, smalsus ir motyvuotas, tačiau gabių mokinių atpaži-
nimą ir jų ugdymą apsunkina vyraujantys mitai: gabus mokinys visuomet ras būdų savirealizacijai, gabiems moki-
niams nereikia individualizuoto mokytojo dėmesio, gabus mokinys tiesiog „matosi“ klasėje, todėl nereikia taikyti
specialių priemonių gabiesiems atpažinti ir pan. A.Šimelionienės (2012) atlikto tyrimo duomenimis, intelektualiai
gabius mokinius (kurių gabumus patvirtino intelekto testavimas) tikslinga suskirstyti į dvi grupes: besimokančius
gerai ir labai gerai (71%) bei besimokančius vidutiniškai (29%). Daugiau nei penktadalis tirtų gabių mokinių ne-
realizuoja savo gebėjimų mokantis lietuvių kalbos, 15% – mokantis matematikos, o 18,5% – prasčiau mokosi abu
mokomuosius dalykus (t.y. turi mažesnį nei 6 minėtų dalykų metinį įvertinimą). Paprašius subjektyviai įsivertinti
turimus gabumus, 16,7% gabių mokinių nurodė, kad jie nėra kuo nors išskirtiniai iš savo bendraamžių. Tai nėra
konkrečių mokytojų, mokyklos ar Lietuvos švietimo sistemos problema. Anot A. Šimelionienės (2012), įvairių
šalių duomenimis 20 – 50 % gabių mokinių nesiskiria savo pasiekimais nuo bendraamžių, nėra traktuojami kaip
gabūs, nesulaukia deramos pagalbos ir išskirtinių gebėjimų pripažinimo. Intelektiniai gebėjimai yra svarbiausia
gabumų prielaida. Kaip parodė A.Šimelionienės (2012) tyrimas, kognityviniai, namų ir mokyklos aplinkos veiks-
niai neturi tokios reikšmės gabių mokinių pasiekimams, kaip asmenybės bruožai, emocijų ir elgesio problemos
bei mokymosi įgūdžiai.

Remdamiesi ilgalaikių tyrimų rezultatais, G.T. Bettsas ir Neihart (cit. pg. A.Šimelionienė, 2008) išskyrė šešis gabių
mokinių tipus:
• „sėkmės lydimas“ gabus vaikas – elgesio sunkumų neturintis vaikas, kuris demonstruoja labai geras žinias
bei kompetencijas ir siekia kuo daugiau mokytojų ir tėvų pripažinimo.

12
 • „sunkus“ gabus vaikas – ypač kūrybingas gabus vaikas, lydimas probleminių kūrybingos asmenybės bruožų
– sarkazmo, polinkio kvestionuoti ir ginčytis, savikontrolės stokos, nekantrumo ir pan.
• „slepiantis savo gabumus“ gabus vaikas – tai vaikas, kuris nori priklausyti ne tokių gabių vaikų grupei ir
pasirenka slėpti savo gabumus, būti „kaip visi“.
• „iškritęs iš mokyklos“ gabus vaikas – turi interesų veiklos sričiai, kuri yra nesusijusi su mokymusi. Pasiekia
didelių laimėjimų ir realizuoja save, bet nelanko mokyklos, nesukaupia reikiamų žinių.
• „dvejopai išskirtinis“ gabus vaikas – gabus vaikas, kuris viena vertus yra intelektualiai pranašesnis, bet kartu
turi negalią ar kitų sunkumų, pvz. regos negalią turintis vaikas, taip pat turintis išskirtinių gabumų muzikai.
• „savarankiškas“ gabus vaikas – gabus vaikas, kuris stengiasi „pasiimti“ iš mokyklos aplinkos viską, ką tik toji
aplinka gali jam duoti. Tai besidomintis, besimokantis, aktyvus, lyderiaujantis individualistas, kuris siekia
būti identifikuotas kaip gabus ir gauti to teikiamą naudą.

Manoma, kad absoliuti dauguma identifikuotų gabių mokinių priklauso pirmąjai arba paskutiniąjai katego-
rijai, bet visų kategorijų atstovai gali turėti išskirtinius gabumus, teikiančius jiems pranašumą. Gabių mokinių
identifikavimas ir ugdymas yra procesas, apimantis tikslingą ir planuotą pagalbą gabiam mokiniui, įsivertinti savo
gebėjimus ir imti traktuoti juos kaip gabią, stiprybę, išskirtinumą. Šiame procese išskiriami švietimo politikos,
mokyklos normų ir taisyklių, klasės mikroklimato, pamokos kokybės, neformaliojo ugdymo pasiūlos lygmenys.
Tolesnėse pastraipose gilinsimės į pamokos organizavimo prielaidas, leidžiančias daugumai gabių mokinių at-
skleisti savo pasiekimus. Analizuojant pamokos kokybę ir sėkmingumą intelektualiai gabių mokinių ugdymo as-
pektu, išskirtini keturi svarbūs momentai.

1. Mokytojo motyvacija. B.Narkevičienė (2012), gilindamasi į sėkmingo gabių mokinių ugdymo kliūtis, pa-
teikia mokytojų tyrimo rezultatus: su teiginiu „trūksta užmokesčio už papildomą darbą“ visiškai sutiko 59% tiria-
mųjų, sutiko – 30%. Remiantis B.Narkevičienės (2012) minimais rezultatais, 89% mokytojų pagrindine kliūtimi
individualizuotam intelektualiai gabių mokinių ugdymui laiko materialinio paskatinimo stygių. Tai atskleidžia
išorinės motyvacijos svarbą mokytojų bendruomenėje. Mokytojai projektuoja išorinės motyvacijos problemas į
gabių mokinių grupę. 88% B.Narkevičienės (2012) tiriamųjų mano, kad materialinio paskatinimo trūksta patiems
gabiems mokiniams. Savo ruožtu moksliniai ugdymo psichologijos tyrimai rodo, kad tik „sėkmės lydimi“ gabūs
vaikai sureikšmina išorinę motyvaciją, bet išorės motyvų struktūroje dominuoja ne materialinis atlygis, o mokyto-
jų, tėvų bei kitų reikšmingų asmenų pripažinimas. Gabiųjų mokinių veikla remiasi vidine motyvacija, o svarbiau-
sia sėkmingos pamokos gabiam vaikui prielaida – mokytojo darbo stilius (Goodhew, 2009). Net geriausias moky-
tojas negali individualizuoti pamokos visiems mokiniams, tačiau mokytojo vidinė motyvacija ir pasišventimas yra
svarbiausia sėkmingos pamokos prielaida. Clark (cit pg. Goodhew, 2009) tyrinėjo mokytojus ir nustatė, kad sėkmę
gabių vaikų ugdyme patiriantiems mokytojams būdingos šios charakteristikos:
• mokinius traktuoja kaip partnerius, kurie turi ką pasakyti ir gali nustebinti savo išmone;
• nuolat ieško galimybių diskusijų metu stimuliuoti aukštesnio lygio mąstymo gebėjimus;
• lanksčiai realizuoja pamokos planą, pirmiausiai atsižvelgiant į besimokančiųjų poreikius;
• skatina mokinius sieti pamokos turinį su jų interesų sritimis;
• jų pačių elgesyje atsispindi bruožai, priskiriami gabiems mokiniams.
Mokslininkas teigia, kad mokytojas, turintis šias charakteristikas, išpildo dvi svarbiausias sėkmingo gabių mo-
kinių ugdymo prielaidas: sukuria mikroklimatą, kai būti protingu yra privalumas, o ne gėda, bei užmezga emocinį
kontaktą su savitais, specifinių emocinių poreikių turinčiais gabiais mokiniais.

2. Mokytojo darbo stilius ir taikomos strategijos. Kiekvienas mokytojas turi savo darbo stilių, teikia priori-
tetą vieniems darbo metodams, bet visiškai nenaudoja kitų, nepriklausomai nuo teorinių žinių lygio. Sėkmingas
gabių mokinių ugdymas sietinas su tam tikromis pedagoginėmis strategijomis, kurios yra nuolat spontaniškai
taikomos, nes mokytojas tiki jų nauda ir prasme. Goodhew (2009) pedagogines strategijas siūlo skirstyti į du tipus:

Pamokos praturtinimo:
• „smegenų šturmas“ – pamokos pabaigoje skirti penkias minutes kitai pamokai – pristačius pamokos temą
paprašyti sugeneruoti kuo daugiau idėjų, susijusių su ta tema;
• namų darbų užduotys – pasakyti kitos pamokos temą ir paprašyti ateiti užrašius viską, ką mokiniai apie tą
temą žino;
• vertinimas – įvertinti, ar paskirtosios užduotys mokiniams nėra per lengvos, nuobodžios, gerai žinomos, be
jokio iššūkio;
• klausymas – išgirsti visus mokinių klausimus, replikas, pastebėjimus, įžvelgiant kritinio vertinimo aspektus;

13
 • įjungti įvairius gebėjimus – leisti atlikti užduotis naudojant ne tik rašymą, bet ir piešimą, koliažą, vaidybą ar
kitas priemones, padedančias reikštis talentui;
• skirti kūrybines užduotis – pvz., sukurti kryžiažodį, plakatą, pasirodymą, padedantį pademonstruoti skir-
tingus mokomosios medžiagos aspektus;
• skatinti analizės ir sintezės gebėjimus, pvz., kuriant proto žemėlapius, koncepcijų žemėlapius ir kt.

Dalyko turinio praturtinimo:

• pristatyti knygas, interneto puslapius ar kitus informacijos šaltinius, kurie padėtų giliau ir geriau suprasti
temą, į ją gilintis;
• paskatinti įvertinti temą iš skirtingų perspektyvų, skirtingų pozicijų, skirtingų mokslo disciplinų požiūriu;
• paskatinti atlikti tyrimą, pakartojant klasikinius mokslo tyrimus ar eksperimentus;
• integruoti kelių mokomųjų dalykų turinį suteikiant daugiau praktinio atspalvio teorinei medžiagai.

A. Šimelionienės (2012) tyrimo rezultatai atskleidė, kad gabūs mokiniai yra įsitikinę, jog tai, ko jie mokomi
mokykloje, nėra svarbu. 55% intelektualiai gabių mokinių nėra svarbu, ką kalba jų mokytojai. Šiuos duomenis
autorė aiškina tuo, kad savo gebėjimų nerealizuojantys mokiniai gauna jų poreikių neatitinkantį ugdymą: lengvos
sėkmės atveju neišmoksta dirbti, neįgyja mokymosi įgūdžių, nesiugdo mokymosi motyvacijos. Minėtas strategijas
taikantis mokytojas išvengia šių problemų ir sudomina gabų mokinį mokslu, nes parodo, kad mokslas yra kur kas
platesnis ir sudėtingesnis, nei parašyta vadovėlyje.

3. Pamokos planavimas. Pedagoginėje literatūroje gausu modelių, padedančių mokytojui suplanuoti sėkmingą
pamoką, kurios turinys individualizuotas gabiesiems. Vienas tokių – Alderman (cit. pg. Goodhew, 2009) modelis
„Privalo... Turėtų... Galėtų...“ (angl. Must Scould Could). Alderman pasiūlyta forma pamokos planui pateikiama
1 lentelėje.

1 lentelė. Pamokos planas remiantis „Privalo... Turėtų... Galėtų...“ modeliu

Pamokos tikslas:
PRIVALO... TURĖTŲ... GALĖTŲ...
Žinių minimumas, kurį privalo Programos apimtis, kurią turėtų Aukštesnio lygio mąstymo
suprasti kiekvienas klasės mokinys įsisavinti absoliuti dauguma gebėjimus stimuliuojanti veikla
mokinių, neturinčių mokymosi
sunkumų
Pagrindinių faktų pateikimas Sėkmingas tam tikrų užduočių Analizė ir sintezė
Svarbiausių sąvokų supratimas atlikimas Kritinis vertinimas
Mokėjimas pritaikyti medžiagą Medžiagos analizė, kritinis vertini- Kūrybiškas taikymas
... mas, siejimas su iki tol sukauptu Faktų kvestionavimas
žinojimu Alternatyvių teorijų kūrimas
... ...

Remiantis klasikine Bloom taksonomija, privalėjimo lygmuo apimtų pirmus du lygius: medžiagos žinojimo ir
supratimo; turėjimo lygmuo apimtų trečiąjį ir ketvirtąjį lygmenis – taikymo ir, iš dalies, analizės. Galėjimo lygmuo
susijęs su aukščiausiais Bloom taksonomijos pasiekimais – sudėtingesne analize, sinteze ir kritiniu vertinimu. Ga-
biųjų mokinių ugdymo literatūroje gausu specifinių metodų, skatinančių gabius mokinius pasitelkti savo neeilinį
intelektą.

4. Metodai, taikomi individualizuojant pamokos turinį gabiems mokiniams. A. Šimelionienės (2012) tyri-
mo rezultatai patvirtino, kad geriausių rezultatų gabūs mokiniai pasiekia atlikdami užduotis, skirtas aukštesnio
lygio samprotavimo gebėjimų ugdymui, o blogiausi rezultatai pastebimi atliekant žemesnio lygio mąstymo ge-
bėjimų reikalaujančias užduotis. Intelektualiai gabių mokinių pranašumas – loginis mąstymas, taigi jų gabumai
stimuliuojami būtent tokiomis užduotimis. Goodhew (2009) pateikia tokius metodų pavyzdžius:
4.1. Klausinėjimas. Kerry (cit. pg. Goodhew, 2009) tyrimo rezultatai parodė, kad 21% mokytojo klausimų skirti
klasės valdymui (kodėl tu žiūri pro langą?), 75,5% – skirti informacijos kartojimui (Kada vyko Žalgirio mūšis?) ir
tik 3,5% apeliuoja į aukštesnio lygio samprotavimo gebėjimus.
• Stimuliuodamas samprotavimą mokytojas gali naudoti Bragget (cit. pg. Goodhew, 2009) metodą „Mąsty-

14
tojo požiūriu“ (angl. Thinkers‘ keys). Metodas padeda mokytojui įvertinti bet kurį aspektą iš 20 skirtingų požiūrių,
pvz.,
§ Atvirkštinis mąstymas. Pvz., ko šis herojus niekada nedarytų? Ko šioje situacijoje tikrai negalėjo būti?...
§ Mąstymas apie pasekmes. Pvz., kokios būtų pasekmės, jei... Kas būtų buvę, jei...
§ Mąstymas apie žalą. Pvz., o kas būtų, jei nebūtų... Kas būtų nutikę, jei nebūtų įvykę...
§ 3P mąstymas: padidinti, pridėti, pakeisti. Pvz., sukurk istoriją padidindamas... pridėdamas... pakeisdamas...
ir kt.
• Kitas klausinėjimo metodas – kritinių klausimų formulavimas. Mokiniams pateikiama užduotis išanali-
zuoti medžiagą ir sugalvoti kuo daugiau prasmingų klausimų duotąja tema. Kitas metodo variantas nagrinėjant,
pvz., istorines asmenybes ar literatūros kūrybinius personažus – vienas mokinys sėda ant kėdės, o kiti jo klausinėja
įvairių dalykų, susijusių su vaidinamos asmenybės gyvenimu.
4.2. Mąstymo ugdymas. Orientuojamasi į analizės, sintezės ir vertinimo lygius, pagal Bloom taksonomiją.
• M.Lipman (cit. pg. Goodhew, 2009) pristatė metodą „Filosofija vaikams“, skirtą pradinių klasių mokinių
grupei. Vėliau buvo pateiktas metodo variantas „Filosofija paaugliams“. Metodu siekiama nuo pradinių klasių ug-
dyti mąstymo įgūdžius. Metodui skiriama visa pamoka. Pamokos pradžioje mokytojas perskaito situaciją, kurioje
slypi tam tikra vertybinė dilema. Paskui pateikiami klausimai, skatinantys analizuoti ir argumentuoti savo požiūrį.
Pamokos pabaigoje apibendrinami diskusijų rezultatai.
• De Bono (cit. pg. Goodhew, 2009) metodai taip pat tinka mąstymo ugdymui. Dažniausiai naudojama PMĮ
(plius – minus – įdomu) skatina mokinius įvertinti situaciją nurodant privalumus, trūkumus ir įdomius aspektus;
6 kepuraitės skatina analizuoti medžiagą iš šešių perspektyvų: žinių, kūrybingumo, emocijų, mąstymo, optimisti-
nio prognozavimo ir kritinio vertinimo.
• „Janusian“ mąstymas – mąstymo tipas, pavadintas remiantis romėnų dievo Jano vardu. Legenda byloja,
kad Janusas turėjo du veidus ir galėjo vienu metu matyti dvi priešingas puses. „Janusian“ mąstymu vadinamas
gebėjimas paraleliai vertinti du priešingus požiūrius į objektą. I.Fleiss (2005) teigimu, būtent šis mąstymo tipas
išskyrė didžiuosius mokslininkus ir filosofus, teorijų kūrėjus. Gabūs vaikai turi būti mokomi vertinti kaip objekto
trūkumai papildo privalumus, kokiose situacijose silpnybė tampa stiprybe ir kt.
4.3. Kūrybingumo ugdymas. Kūrybingumas – žinių ir įgūdžių pritaikymas siekiant vertingų tikslų. Mokytojų
praktikoje nuolat naudojami žaidimai ir aktyvinamieji metodai atitinka gabių mokinių poreikius, tačiau jiems tai-
kyti yra esminė sąlyga – klasės mikroklimatas turi būti drąsinantis patirti nesėkmę. Gabūs mokiniai nerizikuoja,
nes, labiau nei jų bendraamžiai, jaučia nesėkmės, pašaipos baimę. Dauguma gabių mokinių yra perfekcionistai,
taigi atsisako įsitraukti į veiklas, kurių metu jaučiasi kvailai ar rizikuotų apsikvailinti.

Apibendrinimas
Gabių mokinių ugdymas turėtų būti vystomas skiriant šiai sričiai ypač daug dėmesio. Kiekvienos mokyklos
klasėse yra specialiųjų poreikių mokinių. Tie, kurių poreikiai susiję su kognityvinių procesų veiklos nepakanka-
mumu, sulaukia daug mokytojų dėmesio, jiems rašomos specialios programos, jų progresas stebimas, vertinamas
ir nuolat ieškoma būdų, kaip sudominti juos mokymu. Tie specialiųjų poreikių mokiniai, kurių poreikiai kyla dėl
ypač aukštų intelektinių gebėjimų, dažnai yra net neatpažįstami, vadinami „nemotyvuotais“, „tinginiais“ ir nelai-
komi išskirtiniais vaikais.
Kiekvienas mokytojas gali atpažinti intelektualiai gabų paauglį mokinyje, kuris nėra iš pirmo žvilgsnio ypač su-
manus ar socialiai kompetentingas. Padidinti intelektiniai gabumai nereiškia ypač puikios socialinės raidos, nėra
adaptacijos mokykloje garantas. Gabūs mokiniai iškyla ir atsiskleidžia tada, kai pamokoje turi galimybę atskleisti
savo neeilinius samprotavimo gebėjimus, yra sudominami mokslu ir pajunta vidinę motyvaciją gilintis į dalyko
medžiagą.
Sėkminga pamoka – mąstymą lavinanti pamoka, kurios metu tradicinė pamokos struktūra praturtinama ga-
biems vaikams skirtais metodais. Pamokos sėkmė prasideda nuo vidinės mokytojo motyvacijos. Kūrybingiems ir
motyvuotiems mokytojams prieinama gausybė metodų, padedančių atskleisti mokinių kūrybingumą.

LITERATŪRA
1. Fleis I. Giftedness and Thinking. In P.Csermely, T.Korcsmaros, L.Ledernam (Eds.) Science Education: Best
Practices of Research Training for Students under 21, 2005.
2. Goodhew G. Meeting the Needs of Gifted and Talented Students. London: Continuum International Publis-
hing, 2009.
3. Šimelionienė A. Intelektualiai gabių vaikų pasiekimų veiksniai. Daktaro disertacija. Vilniaus universitetas,
2012.
4. Šimelionienė A. (2011). Intelektualiai gabių 16–18 metų mokinių akademinių pasiekimų veiksniai http://

15
 www.lietuviunamai.vilnius.lm.lt/index_files/gabus_0701(2).pdf Žiūrėta 2013 m. balandžio 20 d. per inter-
netą.
5. Šimelionienė A. Kaip atpažinti vaiko gabumus? Metodinės rekomendacijos pedagogams, švietimo pagalbos
specialistams ir tėvams. Vilnius, 2008.
6. Narkevičienė B. (2012). Kad augtumėm. (Itin) gabių vaikų ugdymo modelis. Gairės mokytojo pedagoginei
kūrybai. http://www.gvu.lt/wp–content/uploads/gvu/gvu.pdf Žiūrėta 2013 m. balandžio 20 d. per internetą.

AR HUMANISTINIS UGDYMO MODELIS GALI

GARANTUOTI SĖKMĘ?
Dr. Darius Klibavičius,
Kauno jėzuitų gimnazijos etikos mokytojas metodininkas

Akademinė bendruomenė mini humanizmo principų puoselėtojos prof. habil dr. Meilės Lukšienės 100–ąsias
gimimo metines, dėl to kviečiu giliau pažvelgti į humanistinį ugdymo modelį ir jo taikymą šiandienos mokykloje.
Tekste pasitelksiu humanistinės psichologijos pradininko Carlo R. Rogerso ir egzistencinės filosofijos pradininko
Søreno Kierkegaardo įžvalgas. Humanizmo teoretikai konstatuoja, kad kiekvienas žmogus iš prigimties yra geras.
Ar lengva suvokti tokią nuostatą ir kokiu būdu ją praktiškai taikyti ugdymo procese? Galbūt humanistinio mo-
delio taikymas griauna klasikinę ugdymo sampratą, transformuoja įprastinius mokinio ir mokytojo vaidmenis,
kėsinasi į vertinimo ir egzaminavimo sistemos stabilumą? Apžvelkime esminius į mokinį orientuoto mokymo
principus.

Asmens tapsmas, procesualumas ir kaita

Egzistencinė Kierkegaardo filosofija turėjo įtakos Carlui R. Rogersui ir kitiems humanistinės–egzistencinės

krypties mąstytojams, kurie akademinės ir profesinės atspirties tašku ėmė laikyti asmeninės patirties refleksiją, o
asmenybės brandumo požymiu – sąmoningus egzistencinius pasirinkimus ir „beviltišką norą būti pačiu savimi“1.
Kierkegaardo supratimu, egzistuojantis individas suvokiamas kaip esantis nuolatiniame tapimo procese. Jis pabrė-
žia, jog objektyvusis mąstymas suvedamas į visuotinai reikšmingus rezultatus ir išvadas, o subjektyvusis mąstymas
nepaiso rezultatų, nes susitelkia į asmens tapsmo procesą, į tiesos sau atradimą ir galimybę būti savimi.
C.Rogersas kritikavo klasikinio mokymo sampratą, nes toks mokymas pirmiausia siejamas su instruktavimu,
vadovavimu, nukreipimu, prievarta žinoti. Dėl šios priežasties „mokymas man yra palyginti nesvarbi ir labai per-
vertinta veikla“ 2. Akivaizdu, jei pats mokytojas iš anksto neprisiskiria lyderio vaidmens, nepretenduoja į tiesos
monopoliją ir palieka pakankamai erdvės grupės iniciatyvai, tuomet galios ir autoriteto santykius keičia bendra-
darbiavimo tradicija. Ji formuoja pokyčiams atvirą besimokančiojo asmenį, o mokytoją traktuoja kaip ugdymo
palengvintoją: „moderniame pasaulyje socialiai naudingiausias yra mokymosi proceso mokymasis, nenutrūks-
tantis atvirumas patirčiai ir įsitraukimas į kaitos procesą“ 3. Kalbant Aristotelio terminais, mokytojas susiduria
su mokiniais kaip su potencijomis (galimybėmis) ir visiškai neaišku, kaip šie mokiniai aktualizuosis, kuo jie taps
ateityje, kaip jie kurs save ir savo gyvenimą. Todėl iš esmės pavojinga ir net žalinga žiūrėti į mokinius kaip į švarią
lentą (lot. tabula rasa), t.y. kaip į objektą, kurį reikia „prirašyti“ iš anksto numatytų žinių visuma.

Laisvė rinktis ir laisvė prisiimti atsakomybę

Egzistencinis principas „arba – arba“ yra ir mūsų kasdienio gyvenimo sąlyga, ir egzistencinio pasirinkimo
esmė. Pasirinkimas dažnai yra nemalonus, kelia įtampą, jį norisi atidėlioti. Vis dėlto žmogus gali bręsti tiktai
atlikdamas arba – arba veiksmą. Kalbant metaforiškai, Kierkegaardas nori atvesti žmogų į kryžkelę, kurioje jis
pats galės rinktis vieną iš galimų kelių. Mokytojai gali pastebėti, kad iškėlus klausimą ar svarstant aktualią pro-

1
plg. Kierkegaard, Søren. Liga mirčiai, Iš danų k. vertė J.Adomėnienė. Vilnius: Aidai, 1997, p. 39.
2
Carl R. Rogers. Freedom to learn: a view of what education might become. – Columbus (Ohio): Charles E.
Merrill publishing company, 1969, p. 103.
3
Carl R. Rogers. Freedom to learn, p. 163.

16
blemą, klasėje ima tvyroti nemaloni tyla. Šios tylos nereikia išsigąsti ar ją skubiai nutraukti. Verta išlaukti, kol kas
nors iš mokinių prisiims atsakomybę ir prabils. Kadangi mokytojai (ir aš taip pat) linkę pasiduoti žaidimui „pats
klausiu – pats atsakau“, tai nereikėtų stebėtis augančiu mokinių pasyvumu ir asmeninės atsakomybės delegavimu
mokytojui.
Humanistiniai principai atitinka dialoginio bei terapinio poveikio modelį, nes remiasi tarpžmogišku santykiu
ir gali padėti ugdytiniams svarstyti iškilusias jų gyvenimo problemas, o pats mokytojas tampa mokymosi paleng-
vintoju (fasilitatoriumi): „Aš suvokiu mokymosi palengvinimą kaip ugdymo tikslą; būdą, kuriuo mes galime iš-
ugdyti besimokantį žmogų; būdą, kurį taikydami mes galime išmokti gyventi kaip asmenys procese. Aš suprantu
mokymosi palengvinimą kaip funkciją, kuri gali turėti konstruktyvius, neapibrėžtus, kintančius proceso atsaky-
mus į tam tikras giliausias dilemas, apnikusias šiandienos žmogų“ 4. Svarbu pabrėžti, kad mokytojas, dirbdamas
pagal humanistinius ugdymo principus, neviršytų savo profesinių įgaliojimų ir nepradėtų teikti psichologinių
konsultacijų. Toks pavojus visuomet egzistuoja, mat, sukūrus atvirą santykį su mokiniais, drauge pasirodo ir jų
asmeninės problemos. Ką su jomis daryti? Tokiu atveju visuomet verta pasikalbėti su mokiniu apie jį užklupusius
sunkumus, atspindėti ir įvardinti jai/jam kilusius jausmus, bet dėl rimtesnių ir ilgalaikių konsultacijų pasiūlyti
kreiptis į mokyklos psichologą (jeigu mokykla turi) arba rekomenduoti kitą mokiniui reikalingą specialistą. Išskir-
tiniais atvejais – patyčių, smurto, ketinimo nusižudyti – kai nebegalioja konfidencialumo taisyklė, mokytojas turi
nedelsdamas informuoti mokyklos administraciją ir mokinio tėvus apie susidariusią situaciją.

Autentiškas buvimas – dėmesys savo patirčiai ir jausmams

C.Rogersas nurodo, kad filosofą Kierkegaardą jis laiko jautriu ir labai įžvalgiu draugu: „ (...) skaitydamas jo
darbus, tapau laisvesnis, labiau pasitikėjau savuoju patyrimu bei noru jį atskleisti“ 5. Rogerso metodas padėjo jo
patiems studentams patirti sėkmingą mokymosi procesą, nes šie išmoko sumažinti asmeninę gynybą (racionaliza-
vimą, projekciją, perkėlimą etc.) ir pasirengė susidurti su savo asmeninėmis problemomis. Filosofijos daktaras Sa-
muelis Tenenbaumas liudija, kaip Rogerso principai jį padrąsino atsikratyti dėstymo fobijos. Darbas su auditorija
iš pradžių jam kėlė įtampą ir siaubą, nes negalėjo suvokti, kokį vaidmenį kaip dėstytojas jis turi atlikti – skatintojo,
vadovo ar vyriausiojo vaidinimo režisieriaus. Be to, S.Tenenbaumui kliudė ir jo įsivaizdavimas, kad klausytojai bus
apatiški, nereaguos ir galų gale jis praras savitvardą: „Kai pirmą kartą susitikau su grupe, padariau tai, ko niekada
anksčiau nebuvau daręs. Aš nuoširdžiai kalbėjau apie savo jausmus. Užuot galvojęs, kad mokytojas turi viską žino-
ti ir studentai susirenka, kad juos mokytų, pripažinau silpnumą, dvejones, dilemas ir NEŽINOJIMĄ. Kadangi aš
tarsi nuvainikavau mokytojo vaidmenį auditorijos ir savo paties akyse, į išorę išsiveržė mano tikresnis aš, pasijutau
kalbąs lengvai, beveik kūrybiškai. Sakydamas „kūrybiškai“, turiu omenyje tai, kad idėjos kildavo kalbant“ 6. Šiuo
atveju, nežinojimas yra nuoroda į sokratiškąjį ugdymo metodą: kai mokytojas, keldamas klausimus, apsimeta ne-
žinančiu, tokiu būdu jis motyvuoja mokinius aktyviai samprotauti apie svarstomą problemą.
Kitas svarbus aspektas – jausmų atpažinimas ir raiška. Jeigu tikrai norime, kad mokiniai atpažintų ir tinkamai
reikštų savo jausmus, pirmiausia pačiam mokytojui reikia kalbėti apie klasėje kylančius jausmus ir nesidrovėti pri-
pažinti juos savais: „aš pykstu“, „aš nerimauju“, „aš džiaugiuosi“. Tokiu būdu sukuriamos sąlygos mokinių atviru-
mui ir jų kaip asmenų pažinimui. Iš esmės mokytojas tėra vienas iš grupės dalyvių, galinčių dalintis savo asmenine
patirtimi, jausmais ir tapti intelektiniu bei emociniu grupės ištekliumi, kuriuo, prireikus, grupė gali pasinaudoti.
Praktinis pavyzdys. Kai etikos pamokose nagrinėjame antropologinį klausimą „kas yra žmogus?“ ir analizuoja-
me įvairias asmenybės teorijas, skatinu mokinius suvokti skirtumą tarp biheivioristinio ir humanistinio ugdymo
modelių. Išsiaiškinę B.Skinerio, J.Watsono, C.Rogerso ir A.Maslow teorinius požiūrius, vieną pamoką skiriame
vaidinti dvi improvizuotas „pamokas“ (po 5 min.), kurios būtų pagrįstos šiais skirtingais ugdymo modeliais. Turiu
pasakyti, kad mokiniams daug lengviau vaidinti biheiviorizmo principais paremtą pamoką, nes didžioji dauguma
mokinių sunkiai suvokia, kaip perteikti humanistinio ugdymo esmę: iškyla keblumų dėl mokytojo ir mokinių
vaidmenų pasiskirstymo, veiklos organizavimo, vertinimo ir pan. Tai rodo, kad patys mokiniai kur kas geriau su-
sipažinę su biheivioristine ugdymo sistema ir giliau patyrę pastiprinimais–bausmėmis sąlygotą ugdymą.

4
Carl R. Rogers. Freedom to learn, p. 105.
5
Rogers, Carl. R. Apie tapimą asmeniu: psichoterapeuto požiūris į psichoterapiją. Iš anglų k. vertė A.Kučinskas.
Vilnius: Via Recta, 2005, p. 185.
6
Rogers, Carl. R. Apie tapimą asmeniu, p. 281.
17
 1 lentelė. Biheivioristinio ir humanistinio ugdymo aspektų palyginimas
Biheiviorizmas Humanizmas
Pagrindinis ugdymo organizatorius Mokytojas Mokinys
Ugdymas nukreiptas Į ugdomąjį dalyką, programą Į asmenį
Ugdymo esmė Rezultatas Procesas
Motyvacija Išorinė (pastiprinimai, bausmės) Vidinė (laisvas apsisprendimas)
Vertinimas Vertina mokytojas Įsivertina mokinys
Frontalus mokymas, linijinis suolų Bendras ratas, klasėje sukurtos
Ugdymo aplinka
išdėstymas klasėje atskiros mokymosi erdvės

Išvados
Neretai humanistinis ugdymo modelis kelia sumaištį tiek mokiniams, tiek mokytojams. Pirmiausia dėl to, kad
nelieka aiškių ribų, kurias gali pasiūlyti biheiziorizmas, taikydamas pageidaujamo elgesio skatinimą ir nepagei-
daujamo elgesio slopinimo mechanizmus. Antra vertus, humanistinis ugdymo modelis yra nepatrauklus ir dėl
to, kad verčia keistis ne tik mokinius, bet ir paties mokytojo asmenį, t.y. ragina iš naujo peržiūrėti savo gyvenimo
tikslus, poreikius ir tapti atviresniu savo patirčiai bei aplinkai. Žinoma, tai nėra lengva, nes kiekvienas pokytis yra
skausmingas procesas.
Vis dėlto humanistinio metodo nereikia laikyti ugdymo panacėja, o biheiviorizmą nepagrįstai nuvertinti. Ten-
ka pripažinti, kad biheiviorizmas yra veiksmingas elgesio keitimo modelis, tačiau vien tik šiuo modeliu grįsta
ugdymo sistema kelia pavojų mokinio asmenį paversti stimulo ir reakcijos grandinės dalimi arba imti jį traktuoti
kaip sisteminį vienetą. Tai pažeidžia prigimtinę asmens laisvę rinktis ir apsispręsti. Svarbu akcentuoti, kad huma-
nizmas jokiu būdu nedeklaruoja absoliučios laisvės ir netoleruoja anarchijos, kuri grindžiama principu anything
goes ( „viskas tinka“ ). Šis ugdymo modelis aiškiai parodo, kad už kiekvieną savo pasirinkimą ugdytinis turi pri-
simti asmeninę atsakomybę. Todėl su kiekvienu pasirinkimu individas vis labiau bręsta, išmoksta rinktis sąmo-
ningai ir geba priimti savo apsisprendimo sukeltus padarinius. Humanistinis ugdymo modelis taip pat akcentuoja
tiesioginį mokytojo ir mokinio santykį. Jei šis santykis yra autentiškas, pagrįstas abipusia pagarba, jis jau savaime
turi terapiniam santykiui būdingų aspektų ir gali ženkliai prisidėti prie ugdymo sėkmės.

LITERATŪRA
1. Kierkegaard, Søren. Liga mirčiai. Vilnius, 1997.
2. Rogers, Carl. R. Apie tapimą asmeniu: psichoterapeuto požiūris į psichoterapiją. Vilnius, 2005.
3. Rogers, Carl. R. Freedom to learn: a view of what education might become. Columbus (Ohio): Charles E.
Merrill publishing company, 1969.

INFORMACINIŲ KOMUNIKACINIŲ TECHNOLOGIJŲ

TAIKYMAS UGDYMO PROCESE
Rita Rasikienė,
Kauno miesto savivaldybės administracijos
Švietimo, kultūros ir turizmo plėtros reikalų valdybos
Švietimo ir ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė

Nūdienos švietimo sistemoje vis labiau įsigali informacinės ir komunikacinės technologijos (toliau — IKT). Jų
įdiegimas mokykloje yra svarbi pertvarkos dalis, nuo kurios sėkmės priklausys švietimo reformos sėkmė, krašto
socialinė bei ūkinė pažanga. Interneto sistema padarė informaciją lengviau prieinamą, todėl viršų ima ne teksto,
o teleekranų ir kompiuterių vaizdo kultūrą. Visuomenės pokyčiai, milžiniška technologijų plėtra ir įvairovė verčia
naujai žvelgti į mokymą kaip visuotinį procesą. Iš esmės kinta mokymo koncepcijos, pedagoginės nuostatos, tiks-
lai, metodai. Šiuolaikines informacines priemones ir technologijas skatinama vartoti visuose mokomojo proceso
lygmenyse, mokant ir besimokant įvairių dalykų. Audringas skaitmeninių technologijų veržimasis į visas nūdie-
nos gyvenimo sritis neišvengiamai koreguoja požiūrį i moderniosios edukologijos procesą.

18
 Informacinės komunikacinės technologijos ugdymo procese esmė
Informacinės ir komunikacinės technologijos apima visus metodus ir priemones, kurie yra skirti kompiute-
riniams duomenims apdoroti: rinkti, rūšiuoti, laikyti, perduoti bei kitaip automatiškai, pritaikant kompiuterio
programas, tvarkyti duomenis. Informacijos apdorojimo veiklos kitaip vadinamas informacinėmis ir komunika-
cinėmis technologijomis.
Kompiuterio integravimą į ugdymo procesą paveikė dvi pedagoginės psichologijos kryptys – biheviorizmas
ir kognityvyzmas. Jos atskleidžia kompiuterio panaudojimo ugdymo procese tikslus bei didaktines nuostatas.
1954 m. bihevioristinės ugdymo teorijos šalininkas B. F. Skinner sukūrė programuoto mokymo metodą. Progra-
muoto mokymo esmė – kiekvienam mokiniui turėdavo būti pateikiama mokomojo dalyko turinio santrauka,
po to reikalaujama, kad mokinys tuoj pat atsakytų į klausimą ar išspręstų uždavinį, ir jis tuoj pat būdavo infor-
muojamas, ar teisingai atliko užduotį. Programuotas mokymas davė impulsą siekti idealios individualizacijos –
mokyti taikantis prie besimokančiojo sugebėjimų, mokymosi tempo bei interesų. B. F. Skinner ir jo pedagogikos
šalininkai pirmieji įžvelgė, kad kompiuteris puikiai tinka mokyti programuoto mokymo metodais. Naudojantis
programuotu mokymu sukurta daugybė kompiuterinių mokymo programų, išpopuliarėjo testai, pratybos bei įgū-
džių lavinimo programos. Mokslininkai įrodė, kad tokios programos padeda individualizuoti mokymą, mokiniai
patiria emocijų, tampa aktyvesni mokymosi proceso dalyviai.
XX a. pabaigoje paplito kognityvioji teorija ir ja besiremiantis konstruktyvaus mokymo modelis. Konstrukty-
vaus mokymosi modelis akcentuoja mokymąsi, o ne jo rezultatus. Mokymasis yra aktyvus procesas, todėl ugdymo
tikslas – išmokyti mokytis, lavinti gebėjimą orientuotis įvairiose situacijose, pritaikant turimas žinias. „Kogni-
tyviuoju požiūriu mokymasis bus efektyvesnis, jei mokiniui bus ne tik pateikiama informacija, bet ir skatina-
mi aktyvūs supratimo procesai – informacijos paieška, alternatyvių sprendimų vertinimas, kūrybiškas rezultatų
interpretavimas, metapažinimas (A. Balčytienė, 1998)“. Kompiuteris yra puiki priemonė, galinti padėti sukurti
naują aplinką, tinkančią konstruktyviam mokymuisi. Naują aplinką, kurioje naudojamas kompiuteris ir naujos
informacijos technologijos (hipertekstas, hipermedia, multimedia, internetas). Tokios idealios aplinkos sukū-
rimas, remiantis konstruktyvizmo idėjomis, yra pagrindinis kompiuterio (su kompiuterių susietų informacijos
technologijų) integravimo į ugdymą tikslas.

IKT taikymo galimybes šiuolaikiniame ugdyme

Kompiuteris – viena svarbiausiu informacinės technologijos priemonių, jos struktūrinė dalis. Išskiriamos trys
kompiuterio taikymo metodai:
1) kompiuteris – mokytojas (priskiriami mokymo metodai, kuriuose kompiuteris vadovauja mokymuisi, pa-
vyzdžiui, pateikia klausimą, patikrina žinias, moko naujų dalykų);
2) kompiuteris – priemonė (priskiriami mokymo metodai, kuriuose kompiuteris yra naudojamas kaip instru-
mentas, padedantis greičiau ar veiksmingiau atlikti užduotis, ištirti reiškinius, surasti informacija ir pan.);
3) kompiuteris – mokymosi terpė (priskiriami mokymo metodai, kurie kompiuterio galimybes panaudoja mo-
kymosi aplinkai sukurti. Pagrindinis vaidmuo tenka besimokančiajam: jis vadovauja mokymuisi ir kompiuteriui;
galimybė klajoti po kompiuterio pateiktą aplinką ir informaciją, eksperimentuoti, ieškoti nauju būdų pažinti ir
išreikšti savo mintis).
Mokymo procesas iš esmės paremtas nuolatiniais informacijos mainais tarp besimokančiojo ir mokytojo, kartu
naudojant žmonijos patirtį bei žinias, saugomas vadovėliuose bei kituose informacijos šaltiniuose.
Plačios galimybes atsiveria naudoti internetą pamokoje mokant įvairių dalykų, ypač užsienio kalbų. Daug
metų dirbau mokykloje užsienio kalbos mokytoja ir esu išbandžiusi įvairius interneto panaudojimo būdus ir me-
todus pamokoje. Manau, kad tikslingas, planingas ir savalaikis interneto naudojimas pamokoje gali būti puiki
galimybė siekti aukštų ugdymo rezultatų, ugdymo procesą padaryti patraukliu, mokymosi motyvacija taip pat
sparčiai augs, nes mokiniai gali realiomis sąlygomis naudoti turimas žinias, plėsti įgūdžius. Išryškėja mokymosi
(užsienio kalbos) prasmingumas. Internetą galime naudoti kaip:
• vaizdinę priemonę (žemėlapiai, nuotraukos, filmai);
• informacijos šaltinį (žodynai, enciklopedijos, autentiški įvairių žanrų tekstai);
• įgūdžių lavinimo priemonę (savikontrolės testai, pratimai savarankiškam mokymuisi);
• komunikacijos ugdymo priemonę (elektroninis paštas, forumai, konferencinės pamokos).

19
 IKT sėkmingo diegimo į ugdymą sąlygos
Intensyvėjantis technologijų naudojimas įvairiose gyvenimo srityse, žinių visuomenės kūrimas vis daugiau
reikalauja skirti dėmesio tiems įrankiams, kurie paverčia kompiuterį mokomąja priemone – programinei įrangai,
kompiuterinėms programoms.
Apžvelgus mokyklų infrastruktūrą galima teigti, kad mokyklose yra pagrindinė sąlyga IKT kompetencijų plė-
tojimui, IKT diegimui į ugdymo procesą. Bet ar to pakanka siekiant esamų technologijų poveikio ugdymui?
Technologija – ne sprendimas, o tik priemonė. Technologijos savaime neduoda gero išsilavinimo. Pokyčiai
visuomenėje, žinomi kaip „Informacinė visuomenė“, „Žinių ekonomika“, „Globalizacija“, negali apeiti švietimo.
Vaikų, išaugusių technogeninėje aplinkoje, gyvenimo supratimą lydi skaitmeninės technologijos. Jei kursime mo-
kyklas, ignoruojančias aplinkinio pasaulio ir besivystančios visuomenės pokyčius, tai jos bus iš anksto pasmerk-
tos. Jos skatins mokinių susidvejinimą, nes jie patirs, kokia praraja skiria realų gyvenimą ir jo atspindį mokykloje.
Pirmasis kriterijus vertinant švietimo sistemos kokybę – pastangos kiek galima sumažinti šį atotrūkį.
Informacinės technologijos veikia mokymą ir mokymąsi. Mokymo metodai ir priemonės nuolat keičiasi, tobu-
lėja, o mokytojas turi sugebėti susigaudyti jų gausoje ir nepamiršti savo misijos – padėti vaikui mokytis. Kad peda-
gogai galėtų efektyviai taikyti inovatyvius informacinių ir komunikacinių technologijų grindžiamus mokymo(si)
metodus ir formas ugdymo procese, būtina turėti IKT kompetenciją. Iš esmės kinta mokymo koncepcijos, peda-
goginės nuostatos, tikslai, metodai. Todėl išskirtinis dėmesys turėtų būti skiriamas mokytojo, kaip dalyko spe-
cialisto, vaidmens kaitai. Mokslinėje literatūroje daug diskutuojama apie mokytojo IKT naudojimo kompetenciją,
kaip vieną reikšmingiausių sėkmingo IKT diegimo į ugdymo procesą prielaidų. Nuo mokytojo kompetencijos
ir motyvacijos priklauso didžia dalimi pokyčiai šioje srityje. Todėl išskirtinis dėmesys skiriamas mokytojo, kaip
dalyko specialisto, vaidmens kaitai. Mokytojas tai pas svarbiausias veiksnys, kuris lemia IKT naudingumą bei
naudojimo IKT lygį pamokose. Lietuvos pedagogų kompiuterinio raštingumo standartas (2001) apima kelių dalių
žinias ir gebėjimus:
• gebėti parengti mokymui programinę įrangą;
• gebėti kompiuteriu parengti tekstinę ir vaizdinę mokymo ir mokymosi medžiagą;
• naudoti pagrindines interneto paslaugas;
• žinoti pagrindines edukacinės informacijos kūrimo bei sklaidos internete formas bei suvokti šios veiklos
svarbą.

Vykdant įvairių Kauno miesto mokyklų veiklos priežiūrą, tenka pastebėti, kad sėkmingas IKT diegimas į ugdy-
mo procesą priklauso ir nuo ugdymo įstaigos vadovo turimos IKT diegimo į ugdymo procesą vizijos ir strategijos.
Galima drąsiai teigti, kad įstaigos, kurios puikiai aprūpintos IKT, tačiau stokojo vadovų aiškios pozicijos, moky-
tojo veiklos pokyčių inicijavimo, dažniausiai tik menka dalimi panaudoja turimas priemones tikslingai. Pokyčiai
plėtojant IKT diegimą į ugdymo procesą vyksta tik „entuziastų“ mokytojų veikloje. Antra vertus, net ir negausiai
aprūpintos naujausia IKT, efektyviai naudoja turimus išteklius ir pasiekia žymiai geresnių rezultatų šioje srityje,
jei mokykloje aiški IKT diegimo į ugdymo procesą strategija, organizuojama parama mokytojams, sudaromos
sąlygos kvalifikacijos plėtojimui, gerosios patirties sklaidai.

Išvados
IKT taikymo teorinis pagrindimas remiasi bihevioristine ir kognityvistine teorija, integravimas į ugdymo pro-
cesą akcentuojamas reglamentuojančiuose švietimą įstatymuose, teigiant, kad jis keičia ugdymo proceso dalyvių
roles, mokymo ir mokymosi metodus, mokymo turinį bei visą ugdymo procesą. Informacinės komunikacinės
technologijos gali būti veiksmingai taikomos kaip modernus ugdymo(si) metodas ir priemonė.
Tikslingas, tinkamu laiku ir efektyvus IKT kaip mokymo metodo ir priemonės naudojimas turi teigiamos
įtakos mokinių mokymosi motyvacijai, kuria modernias ugdymo(si) aplinkas, ugdymo turinį papildo autentiška
medžiaga ir daro teigiamą įtaką ugdymo rezultatų kaitai.
Sėkmingą IKT diegimą mokykloje lemia šie veiksniai: mokyklos techninio aprūpinimo moderniomis IKT prie-
monėmis lygmuo, mokytojų IKT profesinės kompetencijos lygmuo ir teigiamas požiūris į modernių priemonių
naudojimą bei ugdymo įstaigos vadovų tinkamai formuojama IKT diegimo ugdymo įstaigoje politika.

20
 LITERATŪRA
1. Ališauskas R. (2000). Informacijos ir komunikacijos technologijos diegimo Lietuvos švietime strategija. Žiū-
rėta 2013 m. kovo 12 d. per internetą: w.lssic.lt/alevel/pictures/Dokumentai/Teisine_baze/inform_komu-
nac_technolog_diegimo_strateg
2. Alm A. (2007). Motivationstheoretische Grundbedingungen fuer den Erfolgreichen Einsatz von Neuen Me-
dien im Fremdsprachenunterricht . Zeitschrift fur Interkulturellen Fremdsprachenunterricht. 12(2007) 256
– 264. Žiūrėta 2013 m. kovo 28 d. per internetą: http://zif.spz.tu–darmstadt.de/jg–12/beitrag/Alm1.htm/
3. Arends R. I. Mokomės mokyti. Vilnius: Margi raštai, 1998.
4. Asanavičienė V., Žegūnienė N. (2006). Užsienio kalbos pratybų esminiai bruožai ir turinys. Santalka. 14(2),
4–8. Žiūrėta 2013 m. kovo 28 d. per internetą: http://ktu.library.lt

METODINĖS SAVAITĖS „SĖKMINGA PAMOKA“

ATVIRŲ PAMOKŲ GEROJI PATIRTIS
Jūratė Slavinienė,
Kauno Antano Smetonos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė

„Pamoka – tai gerai apgalvotas veiksmų planas, kuris atspindi, kaip perprantama mokymosi programa, mokinio
gebėjimai, tai, ką mokiniui reikia dar sužinoti, ir būdai, kaip mokinys ir mokytojas vertina sėkmę“ (B.C.Carlton,
2007).
Pamoka yra toks privalomas ir savaime suprantamas mokyklinio gyvenimo elementas, kad kai kurie švietimo
terminų žodynai net nebando jos apibrėžti, o tie, kurie bando, apibrėžia labai trumpai ir panašiai: „Pamoka yra
mokymo periodas“, „Mokymo
Šią savaitę Kaunevienetas per laiko
pavadinome vienetą“ arba
METODINE „Pagrindinė
SAVAITE, nes mokymo forma,50ribojama
buvo pravesta laiko viene-
atvirų pamokų.,
tu“. Taigi apie pamoką kalbama labai įvairiai, tačiau aišku viena – pavykusi, kokybiška pamoka teikia džiaugsmo
pamokas
ne tik mokytojams, betstebėjo 353 mokytojai,
ir mokiniams. o atviros
Geriausias pamokoskiekvienam
įvertinimas vyko 25 Kauno mokyklose.
mokytojui – pamokos pabaigoje išgirsta
mokinių padėka. Pagalvokime,
Šiek ar dažnai išgirstame iš mokinių žodžius: „Ačiū, mokytoja, už pamoką“.
tiek statistikos:
Taigi kokia pamoka yra gera?
Savaitės metu mokytojai stebėjo 12 muzikos, 6 choreografijos, 5 lietuvių kalbos, 4 dorinio
Ant vienos svarstyklių pusės galime uždėti sėkmę, pasididžiavimą, atestaciją, o ant kitos – rūpesčius, proble-
ugdymo Kas
mas, galvos skausmą. (etikos, tikybos),
nusvers? Aišku4 viena:
integruotas,
puikiai3pasirengti
geografijos, po 2 reikia
pamokai matematikos, istorijos, chemijos,
laiko, kompetencijos ir sėkmės.
Šią savaitę chorinio
Kaune pavadinome METODINE SAVAITE, nes buvo pravesta 50 atvirų pamokų. Pamokas
dainavimo, po 1 pasaulio pažinimo, biologijos, teatro, fizikos, technologijų, dailės, rusų stebėjo
353 mokytojai, o atviros pamokos vyko 25 Kauno mokyklose.
kalbos (gimtosios), kūno kultūros pamoką.
Šiek tiek statistikos:
Savaitės metuKokia
mokytojai
pamoka stebėjo 12 muzikos, 6 choreografijos,
gera? Vienareikšmiškai 5 lietuvių
galima būtų pasakyti, kadkalbos, 4 dorinio
gera pamoka tada, ugdymo (etikos,
kai mokiniai
tikybos), 4 integruotas, 3 geografijos, po 2 matematikos, istorijos, chemijos, chorinio dainavimo, po 1 pasaulio
mokosi (1
pažinimo, biologijos, pav.) fizikos, technologijų, dailės, rusų kalbos (gimtosios), kūno kultūros pamoką.
teatro,

.
1 pav.
1 pav. Gera
Gera pamoka
pamoka
Aišku, puikiai suplanuoti pamoką yra labai svarbu, kai kurie mokslininkai netgi 21
vadina menu. Vienas iš pamokos modelių galėtų būti šis: (2 pav.)
 Aišku, puikiai suplanuoti pamoką yra labai svarbu, kai kurie mokslininkai netgi vadina menu. Vienas iš pamo-
kos modelių galėtų būti šis:

2 pav. Pamokos
2 pav. Pamokos modelis
modelis
Stebint mokytojų pamokas tenka pripažinti, kad kartais gali atsitikti taip, jog vienaip pamoka
Stebint mokytojų pamokas tenka pripažinti, kad kartais gali atsitikti taip, jog vienaip pamoka suplanuojama,
tačiau pakrypsta visai kita
suplanuojama, linkme.
tačiau Taip atsitinka
pakrypsta dėllinkme.
visai kita daugelioTaip
dalykų: mokinių
atsitinka dėl nusiteikimo, mokytojo
daugelio dalykų: kompeten-
mokinių
cijos ne tik planuoti mokinių darbą, bet ir gebėjimo valdyti klasę, gal net ir jaudulio.
nusiteikimo, mokytojo kompetencijos ne tik planuoti mokinių darbą, bet ir gebėjimo valdyti klasę,
Iš stebėtų
gal 50
netpamokų galime
ir jaudulio. daryti išvadą,
Iš stebėtų jog mokytojams
50 pamokų sekėsi:
galime daryti išvadą, jog mokytojams sekėsi:
• planuoti pamoką;
 Planuoti
• taikyti aktyviuosius pamoką; metodus;
mokymosi
• diferencijuoti užduotis;
 Taikyti aktyviuosius mokymosi metodus;
• suplanuoti mokinių veiklą;
Diferencijuoti
• grįžti prie nesuprastų užduotis;
dalykų;
• parinkti užduotis, atsižvelgiant į mokinių amžių ir patirtį;
 Suplanuoti
• diferencijuoti namų darbus;mokinių veiklą;
• parinkti įdomius,
 Grįžtimokiniams patrauklius
prie nesuprastų mokymosi metodus;
dalykų;
• taikyti įvairius vertinimo ir įsivertinimo metodus;
Parinktipasiekimus.
• tikslingaipamatuoti užduotis, atsižvelgiant į mokinių amžių ir patirtį.
 Diferencijuoti namų darbus;
Yra ir tobulintinų dalykų:
• suderinti temą, pamokos
Parinkti medžiagą,
įdomius, mokymosi
mokiniams metodus;
patrauklius mokymosi metodus;
• planuoti pamokos laiką;
• apibendrinti  Taikyti
pamoką,įvairius
siejant vertinimo ir įsivertinimo metodus;
su iškeltu uždaviniu.
 Tikslingai pamatuoti pasiekimus.
Ką daryti?
Yra dėmesio
Reikėtų dar daugiau ir tobulintinų dalykų: mokymo(si) metodų parinkimui pamokoje, nes tik tada ir mo-
skirti tinkamų
kiniai, ir mokytojai pajus atradimo džiaugsmą. Juk labai smagu pamokos pabaigoje išgirsti „Ačiū, mokytoja, už
 Suderinti temą, pamokos medžiagą, mokymosi metodus;
pamoką“
Meilė Lukšienė  yra pasakiusi:
Planuoti „Gyvename
pamokos laiką; šiandien, ir nors mokykla visą laiką žiūri į ateitį, bet ji yra čia ir da-
bar“. Taigi reikia tobulėti, siekti geriausio rezultato pamokoje, todėl mokykimės vienas iš kito, dalinkimės gerąja
 Apibendrinti pamoką, siejant su iškeltu uždaviniu.
patirtimi ir tobulėkime.
Ką daryti?

22
 PAMOKOS PLANAVIMAS
KŪRYBIŠKAS VEIKLOS PLANAVIMAS IR VYKDYMAS
LIETUVIŲ KALBOS PAMOKOJE
Audronė Kondrotienė,
Kauno „Saulės“ gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė

Sėkminga lietuvių kalbos pamoka turėtų atitikti pagrindinius šiuolaikinės pamokos kriterijus: aiškus, supran-
tamai suformuluotas pamokos uždavinys, atitinkantis bendrąsias programas ir orientuotas į rezultatą, kuriama
kūrybiška mokymo(si) aplinka, suplanuota mokymo(si) veikla, padedanti įgyvendinti iškeltą uždavinį, pritaikomi
tinkami mokymo metodai, naujos medžiagos įtvirtinimas veikiant praktiškai, planuojamas įsivertinimas ir verti-
nimas pagal uždavinyje numatytus kriterijus, numatoma, kaip patikrinti, ar įgyvendintas mokymo(si) uždavinys
(refleksija).Visas šias struktūrines pamokos dalis kalbėdama apie lietuvių kalbos apibendrinamąją pamoką, vestą
3 gimnazijos klasėje. Pamokos tema – „XVI a. Renesansas Lietuvoje“.
Įvadinę pamokos dalį pradedame klausimu, kuris atveria kelią naujos medžiagos išdėstymui (pvz., Kokios sąly-
gos skatino Renesanso atsiradimą Lietuvoje?) Pagal pateiktą klausimą prisimename, ką jau žinome, ir užrašome
kiek tik įmanoma daugiau idėjų (Smegenų šturmo metodas). Skelbiame temą. Po to suformuluojame pamokos
uždavinį (pvz., Remdamiesi mokinių vaidinimu apie kultūrines, istorines sąlygas bei figūras, reprezentuojančias šį
laikmetį, dirbdami individualiai ir grupėse sukurs dienoraščio fragmentą, kuriame išskirs 3 – 5 LDK svarbiausius
Renesanso faktus, reiškinius, idėjas). Naujos medžiagos perteikimas. Mokymo(si) turinio projektavimo ir vykdymo
dalyje svarbi mokinių motyvacija, kuri leidžia susitapatinti su veikėjais, įsijausti į to meto sąlygas, imtis iniciatyvos,
įvertinti savo ir draugų galimybes bei norus, savarankiškai repetuoti. Bus kuriama kūrybiška mokymo(si) aplinka,
suplanuota mokymo(si) veikla. Pritaikomi tinkami mokymo metodai (vaidmenų žaidimai). Pasinaudodami įvai-
riais šaltiniais, mokiniai kuria aplinką, veikėjų paveikslus, parengia kalbas. Viena grupė pristato Renesanso atsira-
dimo istorines, kultūrines sąlygas (Žygimanto Augusto dvaro aplinka, universitetas, biblioteka ir kt.), kita – asme-
nybes (A. Kulvietis, M.Mažvydas, M.Daukša, J.Radvanas, Radvila Našlaitėlis). Kalbėdami apie naujos medžiagos
apibendrinimą ir grįžtamojo ryšio pateikimą prisimename, analizuojame tai, kas vyko pamokoje. Iš anksto pareng-
toje lentelėje pažymime 3 – 5 dalykus, svarbius šiai epochai, nurodome istorines, kultūrines sąlygas, apibūdiname
asmenybes ir jų skelbiamas idėjas, išskiriame svarbiausią ir argumentuojame savo pasirinkimą. Vėliau įgytas žinias
mokiniai kūrybiškai pritaiko kurdami dienoraščio fragmentą (pvz., Įsivaizduokite, kad gyvenate XVI a. Lietuvoje.
Sukurkite šio įsivaizduojamo Renesanso personažo dienoraščio fragmentą (10 sakinių). Pasakodami panaudokite
detalių apie Renesanso epochos asmenybes, istorinius įvykius, to meto politinį, kultūrinį ir kasdienį gyvenimą).
Pamokos pabaigoje planuojamas įsivertinimas ir vertinimas pagal uždavinyje nurodytus kriterijus. Aptariami die-
noraščių fragmentai ir apibendrinama, kuo svarbi, naudinga buvo patirtis pamokoje (vienos minutės refleksija).
Naudoju ŽNI metodą: žinau – noriu sužinoti – išmokau. Lape mokiniai baigia sakinius pagal pateiktus klausimus
(pvz., Ką naujo sužinojote? Kas nustebino?) Vėliau gimnazistai įsivertina grupės darbą pagal struktūruotus klausi-
mus (pvz., Ką pasisekė padaryti gerai, ką kitą kartą darytumėte kitaip, ką išmokote ir ką dar turėtumėte išmokti) ir
įvertina kitų grupių darbą pagal iš anksto žinomus kriterijus (pristatymo struktūra, nuoseklumas, darbo esmės at-
skleidimas, pristatymo originalumas, vaizdumas, kontaktas su auditorija, gebėjimas įtikinti, darbų pasiskirstymas,
laikas, pastangos, kalbos sklandumas, taisyklingumas). Mokytojas surenka dienoraščio fragmentą, visas lenteles,
įvertina ir aptaria (kitą pamoką) mokinių darbą. Skiriamas namų darbas diferencijuojant užduotis. Mokiniai ren-
kasi, kokio pobūdžio rašinį kurs, samprotavimo („Kodėl svarbu kurti tautos praeities pasakojimą?) ar literatūros
(„Kokių tikslų siekia Renesanso herojus?“).
Tinkamai suformuluotas pamokos uždavinys nurodo tai, ko siekiama (įgyti žinių ir supratimo, konkrečių ge-
bėjimų ar įgūdžių), ir gali padėti mokytojui ir mokiniams susitarti dėl laukiamų rezultatų, įtraukti juos į mokymą-
si, vertinimą ir įsivertinimą. Tad remiantis mokymosi uždaviniu parenkamos tokios užduotys ir veiklos formos,
kurios leidžia kiekvienam pasiekti kuo geresnių rezultatų ir į(si)vertinti mokymosi pažangą. Taigi įsivertinti skir-
tas laikas ir numatyta veikla turėtų būti viena iš svarbiausių pamokos struktūrinių dalių. Rengiantis pamokai taip
pat pravartu pasvarstyti ir detalizuoti kai kuriuos kitus svarbius aspektus, pvz., pasiekimus (kokio rezultato tiki-
masi), apsispręsti dėl pamokos turinio apimties, dalykų ryšių, metodų, vertinimo elementų, literatūros (šaltinių)
atrankos, tinkamos ugdymosi aplinkos ir kt. Taip pat svarbu numatyti tinkamas veiklas, kurios skatintų mokinių
susidomėjimą aptariama tema. Suprantama, kad mokytojas, siekdamas padėti savo mokiniams įgyti komunikavi-
mo lietuvių kalba gebėjimų, privalo individualizuoti ir diferencijuoti ugdymo procesą, gebėti pasirinkti įvairias

23
strategijas bei taikyti veiksmingus mokomosios medžiagos atrankos, pritaikymo, mokinių pasiekimų vertinimo
kriterijus.

LIETUVIŲ KALBOS PAMOKA 3 KLASĖJE

„KAZIUKAS – KNYGNEŠIO PADĖJĖJAS“.
BŪTOJO DAŽNINIO LAIKO VEIKSMAŽODŽIAI
Živilė Radzevičienė,
Kauno Veršvų vidurinės mokyklos pradinių klasių mokytoja metodininkė

Siekiant kryptingai mokyti lietuvių kalbos pradinėse klasėse tikslinga kurti mokymosi situacijas. Mano pa-
mokų tikslas, kad mokymasis baigtųsi išmokimu, nes išmokimas tai ankstesnio mokymosi pasekmė. Todėl prieš
šią pamoką skatinau mokinius aktyviai dalyvauti renkant reikiamą informaciją. Pamokos metu mokiniai dirbo
grupėse bendradarbiaudami vieni su kitais. Grupėje mokiniai gali padėti vieni kitiems, girti ir kritikuoti vieni
kitų pastangas, vertinti. Bendra patirtis suformuoja palankią nuostatą. Po grupinio darbo naudinga padiskutuoti.
Diskusija – vienas iš mokymo metodų. Diskutuojant mokiniai mokosi aiškiai ir tiksliai reikšti mintis, vertinti ir
artėti prie teisingo sprendimo.

Uždavinys: Remdamiesi savo patirtimi ir po diskusijos su mokytoja pamokos metu, dirbdami grupelėmis ir
individualiai mokiniai gebės apibūdinti bent penkis pagrindinio veikėjo bruožus, tekste atpažinti visus būtojo
dažninio laiko veiksmažodžius ir išmoks taisyklingai juos rašyti.
Ilgalaikis tikslas: Mes už tai, kad Lietuva taptų labiausiai skaitančia šalimi Europoje.
Klasės pasirengimo lygis: puikus.
knygnešystės
Priemonės ir metodai: IKT, vadovėlis žingsnius,
„Naujasis išmokęs
šaltinis“, žmones lietuviškai
enciklopedija, parengtos skaityti
užduotys ir grupėms,
rašyti buvo vyskupas M
disku-
sija. Valančius.
Pamokos situacija: Prieš kelias dienas mokiniai lankėsi prie knygnešio skulptūros, todėl pamoka siejama su
Jo dėka buvo organizuojamos slaptos mokyklos. Vyskupui aktyviai talkino knygnešių ka
pasaulio pažinimo pamoka. Mokiniai sužinojo, kad neseniai, t.y. kovo 16–ąją, buvo knygnešio diena. Jie sužino-
jo, kad knygnešys, tai žmogus, kuris slapta gabeno
pramintas knygas.Jis
Jurgis Bielinis. Knygnešystė – tai 1864
savo ramų gyvenimą – 1904
iškeitė metais vykusi
į pavojingą lietuvių
uždraustų lietuviškų sp
tautos kova už gimtąjį žodį. Priminiau, kad lietuviškų
gabenimą. knygų draudimo
Lietuva, įvertinusi laikotarpiu
šio legendinio didelįpasiaukojamą
knygnešio darbą siekiant išsaugoti
veiklą, jo Gimtadie
lietuvišką raštiją, organizavęs pirmuosius knygnešystės žingsnius, išmokęs žmones lietuviškai skaityti ir rašyti
buvo vyskupas Motiejus Valančius.Knygnešių dieną.
Jo dėka buvo organizuojamos slaptos mokyklos. Vyskupui aktyviai talkino knygnešių karaliumi pramintas Jur-
gis Bielinis. Jis savo ramų gyvenimą iškeitė į pavojingą uždraustų lietuviškų spaudinių gabenimą. Lietuva, įverti-
nusi šio legendinio knygnešio pasiaukojamą veiklą, jo Gimtadienį mini Knygnešių dieną.

1 1pav.
pav. Mokiniai prie knygnešio skulptūros
Mokiniai prie knygnešio skulptūros
24
Pamokos eiga: Širdys – pilnos lietuviškų žodžių,
 Pamokos eiga: Širdys – pilnos lietuviškų žodžių,
Nesudegusių amžių ugny.
Jie iš tolimo sodžiaus į sodžių
Ėjo žodžiais šiltais nešini.
Vacys Bukauskas

Įvadiniame pokalbyje mokinys perskaito, kas parašyta apie knygnešius enciklopedijoje. Visi prisimena, ką pa-
sakojau muziejaus sodelyje prie knygnešio skulptūros. Mokiniai pagiriami, padrąsinami, paskatinami pasikalbėti
apie tai su tėvais ar paieškoti daugiau informacijos spaudoje.

2 2pav.
pav. Mokiniai
Mokiniai savarankiškai ieško informacijos
savarankiškai 3 pav. Mokiniai
ieško informacijos3 pav. Mokiniai dirba grupelėse
dirba grupelėse
Prieš pradedant skaityti vadovėlio straipsnelį trumpai papasakoju apie Praną Mašiotą.
Prieš pradedant skaityti vadovėlio straipsnelį trumpai papasakoju apie Praną Mašiotą. Pasakau mokiniams,
kad
okiniams, kadjis gyveno spaudos
jis gyveno draudimo
spaudos laikotarpiu,
draudimo pažinojopažinojo
laikotarpiu, knygnešių, matė, kaipmatė,
knygnešių,
Paskutiniai jo tėvai slėpė padeda
kaip
klausimai lietuvišką apibendrinti
spaudą, kaip pam
žandarai jos ieškojo, kaip kentėjo žmonės.
pė lietuvišką spaudą,
Prieš kaip skaityti
pradedant žandaraiprimenami
jos ieškojo, kaip kentėjo
mokiniams žmonės.
klausiama:
nesuprantamų žodžių reikšmės: žandaras – carinės Rusijos
policininkas; kontrobandininkas – žmogus,
Prieš pradedant skaityti primenami mokiniams nesuprantamų per sieną slapta gabenantis knygas.
žodžių reikšmės:
1. Ką jie sužinojo
Pirmą teksto dalį mokiniai skaito ir remiantis klausimais aptaria. Aptariant atkreipiamas apie spaudos draudimo
dėmesys į įvykiųlaikotarpį?
rai-
carinėsdą:
Rusijos
pamatė, policininkas; kontrobandininkas
sužinojo, paslėpė, – žmogus, per
pasitiko, atėjo, parodė. sieną slapta gabenantis
2. Kodėl apie tai mes turime žinoti?
Antrą teksto dalį mokiniai skaito savarankiškai atkreipdami dėmesį į net detektyvo elementų turinčias deta-
les – kur buvo slepiamos knygos. Tada nurašo tris sakinius3.tokia Kątvarka, kad būtų
jie sužinojo aišku,
apie kaip sunkėjo
pagrindinį tekstoberniuko
veikėją?
užduotys, kokia buvo įvykių seka. Perskaito.
Pirmą teksto dalį mokiniai skaito ir remiantis klausimais aptaria. Aptariant
Tada gauna užduotį teksto antroje dalyje surasti būtojo dažninio 4. Ką daryti, kad jų bendraamžiai
laiko veiksmažodžius. norėtųkad
Prisimenama, skaityti
visi kny
as dėmesys
būt. įd.įvykių raidą: pamatė,
l. veiksmažodžiai turi sužinojo, paslėpė,
priesagą –dav–. pasitiko,
Įveikę atėjo,mokiniai
šią užduotį parodė. pagiriami ir suskirstyti į grupeles pagal
gebėjimus turi parašyti kuo daugiau būt. d. l. veiksmažodžių 5. pažymint
Kuo ypatingi
priesagąbūt.d.l.
–dav–.veiksmažodžiai ir kodėl ji
Grupelės pristato savo
Antrądarbą
teksto dalį mokiniai skaito savarankiškai atkreipdami
ir pasako kas būdinga būt. d. l. veiksmažodžiams. Įvertinamos
dėmesį į net detektyvo
kaupiamuoju vertinimu.
laikotarpį.
Klasėje
rinčias detales – yra
kur nemažai knygų, todėl
buvo slepiamos pasiūloma
knygos. Tadakeliems
nurašo mokiniams pabūti
tris sakinius tokiaknygnešiais
tvarka, kadir išnešioti draugams kny-
gas. Tada mokiniai gali atsipalaiduoti ir susiradę tinkamą vietą susipažinti su gauta knyga ir individualiai surasti
kaip sunkėjo
kelis būt.berniuko užduotys, kokia
d. l. veiksmažodžius. Po tobuvo
juosįvykių
pasakę,seka. Perskaito.
dar kartą daro išvadą, kad būt. d. l. veiksmažodžiai turi priesagą
–dav–. Padariau išvadą, kad mokiniai geba tekste
Tada gauna užduotį teksto antroje dalyje surasti būtojo dažninio laiko veiksmažodžius.
veiksmažodžius, taisyklingai juos užrašyti bei sugalvo
ma, kad visi būt.d.l. klausimai
Paskutiniai veiksmažodžiai turi priesagą
padeda apibendrinti -dav-.ir Įveikę
pamoką šią užduotį
tai, ką sužinojo mokiniai
mokiniai. Mokinių klausiama:
1. Ką jie sužinojo apie spaudos draudimo laikotarpį?
ir suskirstyti į grupeles
2. Kodėl pagal
apie tai mes gebėjimus
turime žinoti? turi parašyti kuo daugiau būt. d. l.
3. Ką priesagą
džių pažymint jie sužinojo apie pagrindinį teksto veikėją? Kodėl pamoka pavyko:
4. Ką daryti, kad jų bendraamžiai norėtų skaityti knygas?
pelės pristato savo
5. Kuo darbąbūt.
ypatingi ir pasako kas būdingair būt.d.l.
d. l. veiksmažodžiai 1. Buvo
kodėl jieveiksmažodžiams.
vartojami atsižvelgta
kalbant į mokinių
Įvertinamos
apie spaudos ypatumus.
draudimo laikotarpį.
ju vertinimu. 2. Pamokoje atsispindėjo tarpdalykiniai ryšiai. Mokin
Padariau išvadą, kad mokiniai geba tekste surasti ir atpažinti būtojo dažninio laiko veiksmažodžius, taisyklin-
gai juos
Klasėje užrašyti bei
yra nemažai sugalvoti
knygų, todėlsavų. 3. Pamokoje
pasiūloma keliems mokiniams mokiniai irir mokytoja turėjo galimybę iš
pabūti knygnešiais
4. Buvo
augams knygas. Tada mokiniai gali atsipalaiduoti ir susiradę tinkamą geras
vietą mikroklimatas.
susipažinti su Mokiniai buvo25aktyvūs
a ir individualiai surasti kelis būt.d.l. veiksmažodžius. Po to juos pasakę, dar
5. Mokiniai kartą daro
suprato ir įsisavino nagrinėjamą medžiag
 Kodėl pamoka pavyko:
1. Buvo atsižvelgta į mokinių ypatumus.
2. Pamokoje atsispindėjo tarpdalykiniai ryšiai. Mokiniai turėjo atitinkamų žinių.
3. Pamokoje mokiniai ir mokytoja turėjo galimybę išreikšti save.
4. Buvo geras mikroklimatas. Mokiniai buvo aktyvūs.
5. Mokiniai suprato ir įsisavino nagrinėjamą medžiagą.
6. Įgyvendinti užsibrėžti uždaviniai.

Mokytojas nėra tik informacijos skleidėjas. Jis padeda mokiniams išmokti patiems. Šioje pamokoje stengiausi
parodyti, kad mokiniai ne tik sužino apie aplinką, bet ir įsisąmonina savo jausmines reakcijas į dalyką, mokymąsi,
suvokia vertybes, išreiškia save. Mokiniams pateikiama medžiaga su kuria jie dirba grupėse ar individualiai, ana-
lizuodami ir diskutuodami. Tai skatina siekti geresnių rezultatų.

GEOGRAFINĖS APLINKOS TYRIMAS

Irma Staniulienė,
Kauno Vaidoto pagrindinės mokyklos geografijos mokytoja

Geografinė pasaulėvoka – geografinių žinių ir gebėjimų jas taikyti visuma apie matomą (artimą) ar tolimesnį
pasaulį. Ją taip pat sudaro kitų gebėjimų – protinių, vertybinių orientacijų (pilietiškumo ir pan.) ugdymo galimy-
bė. Todėl geografinė pasaulėvoka gali būti viena iš geografinio išsilavinimo standarto sudėtinių dalių, akcentuo-
janti teorinių geografijos žinių taikymo realioje aplinkoje ir gyvenime išsiugdymą, t.y. geografinius gebėjimus. Šie
gebėjimai padeda susivokti mus veikiančioje ir vis labiau mūsų veikiamoje geografinėje aplinkoje.
Geografijos tyrimų objektas – artimesnė, tolimesnė ir labai nutolusi nuo tyrinėtojo geografinė erdvė. Nepa-
prastą viso pasaulio geoįvairovę mokomės pažinti klasėje. Tuo tarpu šalia mokyklos plyti gyvenamajai aplinkai
būdingas kraštovaizdis, kuris, beje, atspindi ir daugelio platesnių teritorijų (Lietuvos, Europos ar net pasaulio)
kai kurias geografines savybes. Dėl to mokyklos aplinka puikiai tinka geografinėms žinioms mokyti, jas gilinti,
įgūdžiams formuoti. Neįprasta ar besiskirianti nuo klasės aplinka gali paskatinti motyvaciją ir kitus mokymosi
kokybę gerinančius veiksnius.
Mokomųjų renginių aplinkoje pagrindinis tikslas – ugdyti ir įtvirtinti geografinius gebėjimus. Taip pat plėsti ir
stiprinti geografinį pažinimą, formuoti keliavimo, kaip svarbaus tiesioginio geografinės aplinkos pažinimo, įgū-
džius.
Dauguma mūsų gyvena, dirba, mokosi miestuose, miesteliuose, gyvenvietėse. Tai reali mūsų geografinė aplin-
ka. Todėl su ja supažindinti, joje mokytis yra pirmaeilis uždavinys, ypač įgyvendinant principą – „nuo artimo prie
tolimo ir atvirkščiai“.
Kadangi gyvename Kaune, tai mokiniai turi galimybę pamatyti kaip antroji pagal ilgį Lietuvos upė Neris įteka į
Nemuną. Išnaudosime šią galimybę pamoką vesdami ne geografijos kabinete. Tokia pamoka aktualina geografinių
žinių bei gebėjimų išmokimą, yra mielai mokinių vykdoma, nesunkiai ir nebrangiai organizuojama. Patirtis rodo,
kad darbui geriau skirti 2 pamokas.
Sudaromos darbo grupės po 2 – 3 mokinius. Kiekviena grupė sugalvoja pavadinimą. Darbo grupės iš anksto
turi pasigaminti laivelius. Laiveliai gali būti pagaminti iš storesnio popieriaus, tošies ar kitų medžiagų, bet prieš
paleidžiant laivelius į vandenį, reikėtų pagalvoti, kaip juos sugausite. Juk šiukšlėms upėje ne vieta. Vyksta gražiau-
sio laivelio konkursas.
Mokiniai supažindinami su šio darbo uždaviniu, metodu, vertinimu, pavyzdžiais, išklausomas instruktažas.
Aptariama, kaip norėtų supažindinti kitus su grupės darbo rezultatais.
Kiekvienas mokinys gauna užduočių lapus, kuriuose yra 10 užduočių. Prie kiekvienos užduoties nurodytas ver-
tinimas balais. Kad darbo grupės netrukdytų viena kitai, mokytojas kiekvienai grupei nurodo užduočių atlikimo
eigą.
Darbui reikalingos priemonės: pieštukas, trintukas, tušinukas, laikrodis, užduočių lapai, specialios priemonės
konkrečiai užduočiai vykdyti (jomis aprūpina mokytojas): kompasai, matavimo ruletė, kuoliukai, termometrai,
chronometras.
Kiekviena grupė pristato ir apibendrina atliktą darbą. Stengiasi tai padaryti kuo išradingiau ir įdomiau.
Pristačius atliktą darbą klasėje, reikia jį aptarti. Kas pavyko gerai? Ką galėjote padaryti geriau? Koks darbas
patiko labiausiai? Kokių problemų kilo? Ko išmokote?

26
 Geografinės aplinkos tyrimas

Pamokos tema: Nemuno ir Neries santakos aplinkos tyrimas

Klasė: 6
Pamokos uždavinys: Naudodamiesi mokytojo parengtais užduočių lapais ir remdamiesi turimomis
žiniomis, dirbdami poromis arba grupėmis, visi mokiniai gebės tinkamai pritaikyti
teorines žinias atlikdami bent 6 – 8 pateiktas užduotis ir teisingai suformuluoti 1 –
2 išvadinį sakinį.
Vertinimas: Formalus atlikus praktines užduotis
Metodas: Darbas porose arba grupėse
Data:
Grupės pavadinimas: ......................................................................................................................
Mokinio vardas, pavardė: ..............................................................................................................

1 užduotis. Nustatykite pasaulio kryptis pagal:

Saulę...................................................................................................................................................
............................................................................................................................................................
Kompasą.............................................................................................................................................
(0.5 balo)

2 užduotis. Nustatykite, kuri upė yra pagrindinė, o kuri intakas? (Neris, koks Nemuno intakas? Kur yra upės
žiotys?) :
.............................................................................................................................................................
.............................................................................................................................................................
.............................................................................................................................................................
(0.5 balo)
3 užduotis. Be termometro nustatykite oro ir upių vandens temperatūrą:
.............................................................................................................................................................
.............................................................................................................................................................
(0.5 balo)

4 užduotis. Naudodamiesi termometru nustatykite Nemuno ir Neries vandens temperatūrą (matavimai po 5

min.). Padarykite išvadą, lygindami su 3 užduotimi.
.............................................................................................................................................................
.............................................................................................................................................................
Išvada:.................................................................................................................................................
.............................................................................................................................................................
(1 balas)
5 užduotis. Apibūdinkite oro būseną:
Debesų tipas
Debesuotumas balais
Vėjo kryptis
Oro temperatūra
(2 balai)

6 užduotis. Nustatykite, kokiu azimutu teka Nemunas ir Neris? Koks Kauno pilies ir Aleksoto tilto azimutas?
Azimutus nubraižykite. (P.S.: vienas objektas – 0,5 balo)
(2 balai)
7 užduotis. Sutartiniais ženklais pavaizduokite:
Upę su dešiniuoju
Miško takelį Daubą Lapuočių mišką Piliakalnį
intaku
(1 balas)
27
 8 užduotis. Laivų paradas ir 10 m atstumo matavimas: (Nemuno ir Neries pakrantėje išsimatuojame atstumus
po 10 metrų. Įtvirtiname kuoliukus. Atstumas S=10 m)
Gražiausias Laivas-nugalėtojas..........................................................................................................

9 užduotis. Išmatuokite Nemuno ir Neries tėkmės greitį: (leidžiame laivelius ir fiksuojame, per kiek laiko laive-
liai įveikia 10 m atstumą)
Nemune fiksuotas laivelių laikas:
T1=
T2=
T3=
T4=
T Nemuno vidutinis=
Neryje fiksuotas laivelių laikas:
T1=
T2=
T3=
T4=
T Neries vidutinis=
(1 balas)

10 užduotis. Pagal formulę apskaičiuokite Nemuno ir Neries tėkmės greitį bei padarykite išvadą:
V Nemuno=S / T Nemuno vidutinis

V Neries = S / T Neries vidutinis

Išvada:...............................................................................................................................................
............................................................................................................................................................
(1.5 balas)
Savo veiklos pamokoje įsivertinimas:
Labai gerai, nes...............................................................................................................................
............................................................................................................................................................
Gerai, nes.........................................................................................................................................
............................................................................................................................................................
Patenkinamai, nes...........................................................................................................................
............................................................................................................................................................

NETRADICINĖS METODIKOS PANAUDOJIMAS –

SĖKMINGOS PAMOKOS GARANTAS. DAINA KAIP UŽSIENIO
KALBOS MOKYMO PRIEMONĖ
Nina Fedotova,
Kauno „Aušros“ gimnazijos rusų kalbos mokytoja metodininkė

Dainos mokymasis užsienio kalbos pamokose pripažintas viena efektyviausių užsienio kalbos mokymo meto-
dikų. Mokantis dainų susipažįstama su šalies kultūra; ji atlieka komunikacinę funkciją; ugdo kolektyviškumą; ma-
žina psichologinį krūvį, kai reikia kalbėti svetima kalba; padeda mokiniams atskleisti savo kūrybinius gabumus.
Dar vienas svarus argumentas yra tas, kad daina padeda giliau ir lengviau įsiminti leksiką ir gramatikos konstruk-
cijas, lavina tarimo įgūdžius ir artikuliacinį aparatą.
Todėl į rusų kalbos dalyko kursą stengiuosi įtraukti pamokas, kuriose mokomės dainų. Be išvardintų privalu-
mų, toks kalbos mokymo būdas paįvairina ugdymo procesą, gerina mokymosi motyvaciją, padeda greitai rasti
bendrą kalbą, susidraugauti su mokiniais. Manau, kad jau pirmąsias pamokas galima pradėti dainomis. Žemesnė-
se klasėse rusų kalbos pamokose tai gali būti daina „Šypsena“ arba kita nuotaikinga daina. O vyresnėse – „Naujas
posūkis“, nesudėtingas ritmiškas ir aktualios tematikos kūrinys iš grupės „Mašina vremeni“ repertuaro.

28
 Konkretus metodikos taikymo pavyzdys – darbas su daina „Sneg kružitsia“ antrose gimnazijos klasėse.
Pamokos įžanginėje dalyje trumpai aptariame veiklą, susijusią su praėjusia pamoka, analizuojame pamokos
tikslus, eigą ir įsivertinimo kriterijus, temos aktualumą.
Toliau keliame pamokos uždavinius.
1. Pasinaudoję būdvardžių darybos pavyzdžiu gebėsite sudaryti būdvardžius.
2. Naudodamiesi sudarytais būdvardžiais, duotais naujais žodžiais, įgyta kalbine patirtimi, dirbdami grupėse
gebėsite atlikti klausymo užduotį – įrašyti praleistus žodžius – ir išversti 3–čią dainos posmą.
Kitas etapas – supažindinimas su sėkmingo darbo pamokoje kriterijais.
Po to analizuojame veiklos aktualumą.
Dar vienas svarbus pamokos etapas, įvertinimas tarpiniu pažymiu, – namų darbo tikrinimas ir įsivertinimas
pagal kriterijus. Namų darbą tikriname dainuodami užduotus išmokti dainos posmus.
Pagrindinėje pamokos dalyje siekiame išsikeltų uždavinių. Mokiniai dirba grupėse: mokosi vartoti naujus žo-
džius, atlieka gramatikos pratimus, klausymo užduotį (įrašyti praleistus žodžius), verčia dainos tekstą. Kiekvienos
grupės teksto vertimas išklausomas, išrenkamas geriausias. Po kiekvienos užduoties patikrinama, kaip vaikai įsi-
vertina pagal turimus kriterijus. Darbas grupėje suteikia vaikui saugumo jausmą, galimybę pasitarti, išanalizuoti
savo teisingus ir neteisingus sprendimus su draugais.
Trečioje pamokos dalyje kartojama ir įtvirtinamos žinios. Dainuojame išnagrinėtą posmą, rašome, kokius nau-
jus žodžius prisimename, ir vėl įsivertiname. Namų darbas užduodamas toks, kad kiekvienas mokinys galėtų pasi-
rinkti jam tinkamiausią būdą darbui atlikti: kas nori gauti aukščiausią įvertinimą, turi mokėti dainą atmintinai; o
kam užtenka mažesnio balo, gali dainuoti iš lapelio arba išmokti pusę dainos atmintinai (nuo 6 iki 8 balų). Taip pat
užduodama išmokti naujus žodžius. Namų darbo užduotys skiriamos siekiant individualizuoti ugdymo procesą.
Pamokos pabaigoje mokiniai įsivertina, t.y. suskaičiuoja, kiek balų surinko už visų užduočių atlikimą, ir pri-
klausomai nuo surinktų balų pakelia žalią, geltoną arba raudoną lapelį. Pagal tam tikros spalvos korteles aptariami
mokymosi veiklos rezultatai ir procesas. Paprastai, rezultatas būna puikus, ugdymo procesas patinka. Mokiniai
pripažįsta, kad nepastebimai, lyg žaisdami, be kalimo, išmoko naujus žodžius. Tai skatina padaryti išvadą, kad dai-
na ir ritmas – neįtikėtina įsiminimo jėga, tinkanti skirtingų intelektų tipų žmonėms. Todėl daina padeda išmokti
svetimą kalbą daug greičiau ir lengviau.
Pateiktas pavyzdys akivaizdžiai rodo, kad vienas iš sėkmingos pamokos garantų – tai visų pamokos struktūri-
nių dalių, atitinkančių šiuolaikinius reikalavimus, bei nuolat aktualios netradicinės metodikos taikymo derinys.

LITERATŪRA
1. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos, Vilnius, 2008.
2. Cambrige English for Schools. Cambridge University Press, 2000.
3. Harmer J. The Practice of English Learning Teaching, Oxford University Press, 1989.
4. Jensen E. Tobulas mokymas. Vilnius, 1999.
5. Johansen B.A. ir kt. Vaiko galimybės ir mokykla. Vilnius, 1999.
6. Phillips S. Young Learners. Oxford University Press, 1993.
7. Petty G. Šiuolaikinis mokymas. Vilnius, 2006.
8. Русский язык за рубежом. Москва, 1986.
9. Изучение русского языка как иностранного. Москва, „Наука“, 2000.
10. Arends Richard I. Mokomės mokyti. Vilnius, 1998.
11. http://lingvotutor.ru/izuchenie–yazyka–pri–pomoshhi–pesen
12. epolyglot.ru/.../kak–uchit–inostranye–jazyki–pri–pomoschi–pesen.html
13. activelang.blogspot.com/2011/05/blog–post_30.html

GEROS KŪNO KULTŪROS PAMOKOS

SĖKMĖS KRITERIJAI
Dovilė Šertvytienė,
Kauno Jono Jablonskio gimnazijos vyresnioji kūno kultūros mokytoja

Mokslininkai teigia, kad šiuolaikinės ugdymo psichologija ir edukologija yra sukaupusios daug žinių apie
veiksmingus pamokos organizavimo būdus ir metodus, tačiau jokie tyrimai neteikia vienareikšmių ir privalomų
nurodymų, kokia turėtų būti gera pamoka.

29
 Sėkminga pamoka yra šiems mokiniams šiuo metu šioje klasėje ar salėje siekiant šių tikslų skirta pamoka.
Sprendimą ar ji gera, lemia mūsų pasirinkti vertinimo kriterijai.
Pateikiama viena kūno kultūros pamoka, kurioje bandoma atskleisti sąvokas – sėkmės kriterijai pamokoje,
aptariamos pamokos dalys.
Pamokos tema. Rankų jėgos lavinimas dirbant su svareliais. Krepšinio elementų mokymas: krepšinio kamuo-
lio varymas ir metimas į krepšį.
Pamokos uždaviniai: atlikę pratimus su svareliais, pagal parinktą mokytojos metodiką, tobulinsime rankų
jėgą; mokydamiesi kamuolio varymo technikos, pritaikysime praėjusių pamokų išmoktus pratimus ir išmoksime
kamuolio varymo aplink kliūtis ir kamuolio metimo į krepšį viena ranka nuo peties krepšinio žaidimo elementus.
Reikalingos priemonės: stoveliai, krepšinio kamuoliai, svareliai.
Parengiamoji dalis (10 min.) – pamokos uždavinio pateikimas, veiklos ir vertinimo aptarimas su mokinėmis.
Dėmesys: pamokos planavimui ir organizavimui.
Mokinės išsirikiuoja, nedalyvaujančios pamokoje įvardina nedalyvavimo priežastis. Mokytoja paskelbia pamo-
kos uždavinius, nurodo, kokias užduotis numatoma atlikti šioje pamokoje.
Apšilimas – mokinės (aplink pusės salės) atlikinėja įvairius ėjimo – bėgimo pratimus: ėjimas pasistiebus, ėjimas
ant kulnų, ėjimas išorine pėdos dalimi ir vidine pėdos dalimi, ėjimas sukant ištiestas rankas dideliais ratais pir-
myn, atgal, lėtas bėgimas, bėgimas atbulomis, bėgimas „žirklėmis“, bėgimas apibėgant kliūtis, šuoliukai pristatomu
žingsneliu, ėjimas „žąsele“... Mokytoja nuolat atkreipia mokinių dėmesį į taisyklingą laikyseną ir teisingą kvėpa-
vimą (prireikus stabdo užduoties atlikimą, paaiškina daromas klaidas, prašo pademonstruoti pataisytą užduotį).
Šioje pamokos dalyje vyksta formuojamasis vertinimas.

Sėkmės kriterijai:
• Geras mokinių nusiteikimas pamokai (gera nuotaika, neužmiegotos akys, gera savijauta).
• Motyvacija (pozityvus požiūris į judesį ir sportą).
• Drausmė pamokoje, mokytojos girdėjimas.
Pagrindinė dalis (30 min.) – mokymas ir mokymasis. Kūno kultūros pamokų efektyvumas labai priklauso
nuo tinkamo mokinių veiklos organizavimo. Mokinių veiklos organizavimo būdai kūno kultūros pamokose ap-
ima mokinių veiklos valdymo metodus, darbo formas (mokinių paskirstymo fiziniams pratimams atlikti būdus)
ir darbo tvarkos metodus (fizinių pratimų atlikimo eigą). Siekdama ugdymo kokybės, mokytoja pratimus rodo
pats arba pasitelkia mokinius, naudoja vaizdinę medžiagą ar pagal galimybes taiko informacinių technologijų
priemones.
Mokymosi veikla turėtų būti organizuojama taip, kad mokiniai bendrautų ir bendradarbiautų, geriau suvoktų
užduotį aiškindamiesi tarpusavyje, patirtų teigiamų emocijų. Siekiant pagerinti ugdymo kokybę, svarbu, kad prieš
pradėdami mokytis mokiniai turėtų galimybę išsiaiškinti ir suprasti, ko jie turėtų išmokti ir pasiekti.
Rankų jėgos lavinimas svareliais. Svarelių kėlimas į šalis tiesiomis rankomis (pratimas pečių ir viršutiniams
nugaros raumenims stiprinti). Svarelių kėlimas pirmyn prieš save tiesiomis rankomis (pratimas pečių raumenims
stiprinti). Rankos su svareliais tiesimas atgal (pratimas tricepsams stiprinti). Rankos su svareliais lenkimas ir tie-
simas (pratimas tricepsams stiprinti). Kiekvienas pratimas atliekamas po 10 kartų, daroma 2 minučių pertrauka ir
vėl kartojamas kiekvienas pratimas po 10 kartų.

Sėkmės kriterijai:
• Objektyvus savęs ir savo gebėjimų vertinimas, noras tobulėti, siekti geriausio rezultato.
Krepšinio kamuolio varymo ir metimo į krepšį mokymas. Visos mokinės paima po krepšinio kamuolį ir pakar-
toja kamuolio varymo įvairius pratimus: kamuolio perkusiją, varymą aplink save, kamuolio varymą žingsniuojant
įvairiomis kryptimis, kamuolio varymą aplink kliūtis ir kamuolio metimą į krepšį viena ranka nuo peties. Mo-
kytoja stebi, ar mokinės geba taisyklingai sustoti po kamuolio varymo, ar taisyklingai atlieka kamuolio metimo
judesius. Pastebėjus klaidas, mokytoja paaiškina, parodo ir paprašo mokinių pademonstruoti, siekiant išsiaiškinti,
ar mokinės suprato ir ar išmoko atlikti užduotį (formuojamasis vertinimas).
Mokytoja nuolat kreipia dėmesį į taisyklingą pradinę padėtį, į kūno laikyseną varant ir metant kamuolį.
• Geras fizinis pajėgumas (tam tikrų įgūdžių susiformavimas iš praėjusių pamokų).
Šioje dalyje užduotys diferencijuojamos ir individualizuojamos, atsižvelgiant į mokinių fizinio parengtumo
lygį, t.y. vengiama per sunkių, atskiram mokiniui ar grupei neįveikiamų užduočių ir lygiai taip pat – per lengvų,
nereikalingų užduočių.
Mokytojai rekomenduojama sudaryti mokiniams kuo daugiau galimybių patiems pasirinkti užduotis, atsižvel-
giant į jų fizinį parengtumą, fizinį pajėgumą, interesus, polinkius, siekiamus mokymosi uždavinius.
Dėmesys: mokytojo aiškinimui, demonstravimui ir nurodymų suprantamumui; mokymo medžiagos aktuali-

30
 Taip pat dėmesys skiriamas mokinių aktyvumui pamokoje, gebėjimas savarankiškai,
atsipalaidavimo - kvėpavimo pratimais ar žaidimais, t.y. aktyviu poilsiu taip pat įsivertinti – aptarti
taisyklingai atlikti užduotis individualiai ir komandoje.
pagrindinius pamokos rezultatus. Mokinėms vertinti taikomas formaliojo ir neformaliojo vertinimo
zavimui, kuris siejamas sudalis
Baigiamoji mokinių
(10 patirtimi, interesais,
min.). Šios daliesporeikiais;
paskirtistinkamas metodų parinkimas,
– sureguliuoti organizmo atsižvelgimas
funkcijas: į
būdų derinys.
mokinių poreikius; individualaus ir komandinio mokymo(si) derinimas.
atsipalaidavimo
Taip patDėmesys
dėmesys skiriamas - kvėpavimo
skiriamas pratimais ar
mokiniųasmeniniams
aktyvumui žaidimais,gebėjimas
pamokoje, t.y. aktyviu poilsiu taip taisyklingai
savarankiškai, pat įsivertinti – aptarti
atlikti užduo-
mokinių pasiekimams.
tis individualiai ir komandoje.
pagrindinius pamokos rezultatus. Mokinėms vertinti taikomas formaliojo ir neformaliojo vertinimo
Išmokusios
Baigiamoji dalis (10 krepšinio kamuolio
min.). Šios daliesvarymo
paskirtisir –metimo į krepšįorganizmo
sureguliuoti technikos,funkcijas:
mokinės pasiima nuo suolelio
atsipalaidavimo – kvė-
būdų
pavimo pratimais derinys.
ar žaidimais, t.y. aktyviu poilsiu taip pat įsivertinti – aptarti pagrindinius pamokos rezultatus.
savo įsivertinimo korteles:
Mokinėms Dėmesys
vertinti taikomas
skiriamasformaliojo ir neformaliojo
mokinių asmeniniams vertinimo būdų derinys.
pasiekimams.
Dėmesys skiriamas mokinių asmeniniams pasiekimams.
Išmokusios
Išmokusios krepšinio krepšinio
kamuolio kamuolio
varymovarymo ir metimo
ir metimo į krepšįį technikos,
krepšį technikos,
mokinėsmokinės
pasiimapasiima nuo suolelio
nuo suolelio savo įsi-
vertinimo korteles:
savo įsivertinimo korteles:

+ ? !
+ ? !
GERAI SEKĖSI ATLIEKANT UŽDUOTĮ UŽDUOTĮ ATLIKTI
ATLIKTI KLYDAU, MAN BUVO LABAI
UŽDUOTĮ REIKIA PADIRBĖTI SUNKU, NESISEKĖ

GERAI
Susėda ratu salės centre,SEKĖSI ATLIEKANT
atlieka kelis tempimo pratimus. UŽDUOTĮ UŽDUOTĮ
Mokytoja paeiliui mokinėms ATLIKTI
vardina pagrindines
pamokoje atliktas ATLIKTI
užduotis ir domisi, kaip mokinės KLYDAU,
įsivertina, kartais paprašoMAN BUVO
mokinių savoLABAI
įsivertinimą pako-
susėda ratu salės centre, atlieka kelis tempimo pratimus. Mokytoja paeiliui mokinėms vardina
UŽDUOTĮ
mentuoti (vyksta diagnostinis REIKIA
vertinimas). Vėliau mokytojaPADIRBĖTI SUNKU,
apibendrina pamoką, NESISEKĖ
remdamasi mokinių įsivertini-
pagrindines
mais (vyksta pamokoje
apibendrinamasis atliktas užduotis
vertinimas). Mokinių ir domisi, kaip mokinės
įsivertinimai įsivertina,
ir jų komentarai kartaismokytojai
padeda paprašo mokinių
planuojant
artimiausiųsavo
pamokų veiklas.
įsivertinimą pakomentuoti (vyksta diagnostinis vertinimas). Vėliau mokytoja apibendrina
susėda ratu salės centre, atlieka kelis tempimo pratimus. Mokytoja paeiliui mokinėms vardina
pamoką, remdamasi mokinių įsivertinimais (vyksta apibendrinamasis vertinimas). Mokinių
Sėkmės kriterijai:
pagrindines
• Pasiūlymų pamokoje
pateikimas atliktas užduotis ir domisi, kaip mokinės įsivertina, kartais paprašo mokinių
įsivertinimai ir jų ateinančioms pamokoms.
komentarai padeda mokytojai planuojant artimiausių pamokų veiklas.
• Padėkasavomokytojai už pravestą
įsivertinimą pamoką ir
pakomentuoti šiltas atsisveikinimas.
(vyksta diagnostinis vertinimas). Vėliau mokytoja apibendrina
Sėkmės kriterijai:
pamoką, remdamasi mokinių įsivertinimais (vyksta apibendrinamasis vertinimas). Mokinių
LITERATŪRA
1. www.upc.smm.lt/ugdymas/.../Kuno_kultu_i_patarimai.doc
įsivertinimai ir jų komentarai padeda mokytojai planuojant artimiausių pamokų veiklas.
2. http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/Geros%20pamokos%20receptai.pdf
3. Sėkmės
Taputis kriterijai: tobulėjimas – esminis vertinimo ir įsivertinimo tikslas“, 2010.
E. „Mokyklos

SĖKMINGA PAMOKA – PAMOKA, KURIOJE NAUDOJAMOS

INFORMACINĖS IR KOMUNIKACINĖS TECHNOLOGIJOS
Daina Gitana Paražinskienė,
Kauno ,,Varpelio’’ pradinės mokyklos direktorė;
Loreta Stanaitienė,
Kauno ,,Varpelio’’ pradinės mokyklos direktorės pavaduotoja ugdymui

Šiandienis pasaulis neįsivaizduojamas be kompiuterio, be interneto ir kitų informacinių įrankių bei technolo-
gijų. Jomis naudojasi visi – ne išimtis ir mokytojas. Priklausomai nuo mokytojo entuziazmo, kūrybiškumo, in-
formacinės ir komunikacinės technologijos (IKT) gali tapti puikiu pagalbininku organizuojant sėkmingą pamoką.
IKT naudojimo paskirtis pamokoje – palengvinti mokytojų darbą, mokinių mokymąsi, suteikti daugiau
džiaugsmo vaikams, praplėsti ugdymo galimybes. IKT taikymas ugdymo procese padaro mokymą ir mokymąsi

31
patrauklesnius, sudaro galimybes bendrauti ir bendradarbiauti, tačiau turime pabrėžti, kad inforamcinių tech-
nologijų taikymas ugdymo procese yra tik vienas iš daugelio inovatyvių metodų, todėl naudojant IKT turime
įvertinti jo tikslingumą, kryptingumą ir veiksmingumą.
IKT naudojimas pamokoje turi teigiamą įtaką įvairaus amžiaus, įprastai besimokančių ir specialiųjų poreikių
mokinių įvarių dalykų gebėjimams, tačiau pats naujų priemonių taikymas savaime nelemia geresnių ugdymo re-
zultatų. Rezultatai priklauso nuo pasirinktos programinės įrangos, nuo to, ką mokiniai veikia su šia įranga, kaip
mokytojai organizuoja ir valdo mokymosi procesą, ar pakanka galimybių naudotis IKT, ir nuo įvairių kitų veiks-
nių.
Mokykloje vykęs išorinis auditas (2012 m. spalio 8 – 11 dienomis) vieną iš stipriųjų pusių nustatė, kad yra tin-
kamas informacinių komunikacinių technologijų naudojimas ugdymo procese. Norime pasidalinti mokyklos pa-
tirtimi diegiant informacines ir komunikacines technologijas pamokose. Kiekvienais metais mokykloje, remiantis
mokytojų ilgalaikiais planais, parengiama ,,Informacinių technologijų programa“. Visi pradinių klasių mokytojai,
planuodami savo darbą ir rengdami ilgalaikį planą, numato mokomąjį dalyką ir IKT priemones, virtualias mo-
kymosi aplinkas, kurias naudos pamokose.
IKT programos gali būti klasifikuojamos pagal įvairius kriterijus: turinį, paskirtį, mokymo ypatumus. Šiame
straipsnyje, programos bus klasifikuojamos pagal paskirtį, pagal taikymą pradinio ugdymo procese (Markauskai-
tė, 2000).

Demonstravimo programos, skirtos vaizdo ir garso medžiagai, žemėlapiams, kitoms vaizdinėms mokymo prie-
monėms demonstruoti. Šių programų privalumas – mokymo medžiaga pateikiama vaizdžiai, jas galima stabdyti,
pakartoti tam tikrą fragmentą. Trūkumas, kad mokiniai lieka pasyvūs stebėtojai, o ne aktyvūs proceso dalyviai.
Pamokoje dažniausiai naudojamos šios demonstravimui skirtos programos:
• Pasakų kampelis – vaikams skirtų eilėraščių, pasakų svetainė. http://www.pasakukampelis.eu/
• Pasakos – galima rasti pasakas, J. Biliūno apsakymus, skirtus skaityti, bet ir įgarsintas V.V. Landsbergio
,,Obuolių pasakas“, taip pat lopšinių video įrašus. http://www.pasakos.lt/audio–pasakos/; http://www.pasa-
korius.lt/; http://lietuviupasakos.lt/;
• Portalas Mokinukai.lt – mokinius supažindina su geografijos ir astronomijos pagrindais, kalendoriumi,
gyvūnais, augalais, žmogaus kūnu bei sveikata. Spalvinga animacija, įdomūs veikėjai paaiškina tam tikras
pamokos temas. http://mkp.emokykla.lt/mokinukai/index.php;
• Lietuvos piliakalniai – išsami duomenų bazė apie daugiau nei 800 Lietuvoje išlikusius piliakalnius. http://
www.piliakalniai.lt/index.php;
• Lietuvos dvarai – išsamus vadovas po Lietuvos dvarus. http://lietuvosdvarai.wordpress.com/about/;
• Lietuvos didžiosios kunigaikštystės istorijos. Supažindinama su Lietuvos kunigaikštystės gyvavimo lai-
kais, pateikiami paveikslėliai, nuotraukos, trumpi to laikmečio aprašymai.

Pratybų ir kontrolės programos, skirtos įvairioms teorinėms žinioms įtvirtinti ir praktiniams įgūdžiams tobu-
linti. Šios programos skirtos mokytis tų dalykų, kuriems išmokti reikia praktikos ir įsiminimo, jos padeda moki-
niams savarankiškai išsiugdyti reikiamus įgūdžius. Trūkumas – šios programos negalime sustadyti ir baigti kada
norime, išsikviesti pagalbą, nes jos skaičiuoja laiką, per kurį atliekamos užduotys.
• Interaktyvios užduotys, žaidimai, lavinantys pradinių klasių mokinių kalbinius gebėjimus edukaciniame
projekte FREPY http://www.frepy.eu/part_lt.html;
• Žodžių krepšinis. Šią priemonę parengė Užsienio reikalų ministerijos, valstybės lietuvių kalbos inspekcijos,
viešosios įstaigos ,,Socialiniai partneriai“ projekto ,,Lietuviais esame mes gimę“ autoriai, žaidžiant krepšinį,
mokytis lietuvių kalvos, istorijos, kultūros, gamtos pažinimo https://www.urm.lt/zodziukrepsinis/;
• Gyvūnų spalvos – pažintinis kalbos žaidimas, kuriame pagal pateikiamas nuotraukas mokiniai turi parinkti
iš sąrašo žodžius, tinkamus gyvūnų kailio ar plunksnų spalvai apibūdinti. http://www.kalbosnamai.lt/gyvu-
nu_spalvos/;
• Lietuvių kalbos testai pradinukams – pateikiamos rašybos taisyklės, testai, kuriuos atlikdami mokiniai įsi-
vertina daiktavardžio, būdvardžio, veiksmažodžio rašybos gebėjimus. http://pradinukai.lt/testai–lietuviu/;
• Liema ir Padamukų planetos – mokomosios užduotys, skirtos lietuvių kalbos, matematikos, pasaulio pa-
žinimui ir kitų dalykų gebėjimams lavinti. Mokytojas gali stebėti, kaip mokiniams sekasi. http://kmp.moko.
lt/;
• Žiburėlis – mokymo priemonė, kurioje gausu užduotėlių kalbai, matematikos įgūdžiams lavinti, kritiniam
mąstymui ugdyti. http://www.ziburelis.lt/?p=nemokamai;
• Paveikslėlių aritmetika – programa, skirta mokytis keturių pagrindinių aritmetinių veiksmų – sudėties,
atimties, daugybos ir dalybos. Tinka formuoti ir lavinti skaičiavimo įgūdžius, mokytis daugybos lentelės,

32
 yra patogi vertinti mokinių žinias, joje yra galimybė pasirinkti užduočių sudėtingumo lygį. Ši priemonė
parsisiunčiama į kompiuterį iš svetainės http://portalas.emokykla.lt/Puslapiai/SMP.aspx.

Mokomieji žaidimai – tai mėgstamiausios pradinių klasių mokinių programos. Tokiose programose vyrauja
žaidybiniai elementai, vaikai lengvai mokosi. Trūkumas – sunku nutraukti veiklą, nes vaikai greitai įsitraukia į
žaidimus ir gali žaisti visą pamoką.
• Prime Maths (4CD) – mokomasis žaidimas skirtas matematikos įgūdžiams lavinti, kiekvienoje plokštelėje
pateiktas vis naujas scenarijus, kuriame yra apie 30 įvairių užduočių, jos sukurtos kaip žaidimai. Programa
mokama: http:// www.primemaths.co.uk;
• Šaltinėlis – mokomasis žaidimas skirta sustiprinti pirmoje klasėje įgyjamiems lietuvių kalbos žinioms ir
įgūdžiams. Programa mokama: http://sviesa.lt;
• Primary games – nesudėtinga, vaikiška interneto svetainė, kurioje gausu interaktyvių mokomųjų žaidimų.
Dalį jų galima parsisiųsti į kompiuterį. www.primarygames.com;
• Free World group – gausi interaktyvių žaidimų svetainė. http://freeworldgroup.com;
• Learning planet – įvairių matematkos žaidimų svetainė, tinka naudoti ir specialiųjų poreikių vaikams.
http://learningplanet.com;
• Pinigėnai – žaidimų svetainė, kurioje galima rasti atsakymus, iš kur gaunami pinigai, kokia jų vertė, kaip
pasirinkti prioritetus ir taupyti.

Mokymo terpės – mokomosios programos, kurios leidžia patiems vaikams išreikšti savo mintis, idėjas, šiose
programose ne kompiuteris moko vaiką, bet vaikas – kompiuterį. Mokinys mokosi savarankiškai kelti problemą,
ieškoti sprendimo ir atlikti kūrybinę užduotį. Trūkumas – vienos pamokos neužtenka su šiomis programomis
sukurti produktą.
• Mano darbeliai – mokymosi priemonė skirta ugdyti pradinių klasių mokinių kūrybiškumą. Naudodami
šią priemonę, mokiniai gali kurti rašinėlius, pasakas, rinkti statistinius duomenis, rūšiuoti informaciją, ją vaizdžiai
ir tinkamai pateikti. Ši priemonė parsisiunčiama į kompiuterį iš svetainės http://portalas.emokykla.lt/Puslapiai/
SMP.aspx;
• Mažasis Mocartas – muzikinė mokymosi priemonė, kurios personažas maestro Mažasis Mocartas ben-
drauja su mokiniu, moko kurti muziką ir groja įvairiais instrumentais. Šią priemonę sudaro dvi dalys: melodi-
jos kūrimas ir grojimas. Priemonė parsisiunčiama į kompiuterį iš svetainės http://portalas.emokykla.lt/Puslapiai/
SMP.aspx;
• Užburtasis miškas – mokymosi priemonė, kuria galima kurti ir konstruoti žaidimus, animacinius filmu-
kus, istorijas, vadovaujantis palyginti paprastomis programavimo taisyklėmis. Priemonė parsisiunčiama į kom-
piuterį iš svetainės http://portalas.emokykla.lt/Puslapiai/SMP.aspx;
• Džeronimas Šiltonas – šioje interaktyvioje svetainėje galima piešti, rašyti, kurti etiudus. http://geroni-
mostilton.com/portal/LT/lt/home/.

Siekiant kokybiško rezultato pamokose reikia turėti ne tik edukologinių, psichologinių bet ir informacinių
technologijų taikymo žinių. Tikslingai taikant IKT pamoka tampa ne tik įdomesnė, žaismingesnė, bet ir pagerėja
mokinių mokymosi rezultatai.

LITERATŪRA
1. Inforamacinių komunikacinių technologijų taikymo ugdymo procese galimybės. Rekomendacijos moky-
tojui. Vilnius, 2005.
2. Inovatyvių mokymo (–si) metodų ir IKT taikymas. Vilnius, 2010.
3. Inovatyvių mokymo metodų ir IKT diegimo pradiniae ugdyme organizavimo metodika. I, II dalis. Vil-
nius, 2012.
4. Markauskaitė L. Informacijos technologijos diegimo į ugdymą Lietuvos vidurinėse mokyklose tinklų ana-
lizė//Informatika. Nr. 35. 2000.

33
 MOKYMĄSI SKATINANTI APLINKA – RAKTAS
Į PAMOKOS SĖKMĘ

Rasa Butrimienė,
Kauno Varpo gimnazijos direktorės pavaduotoja,
anglų kalbos mokytoja metodininkė;
Jovita Damijonaitienė,
Kauno Varpo gimnazijos anglų kalbos vyresnioji mokytoja

Sėkminga pamoka – kiekvieno mokytojo lūkestis. Galima įvardinti daugybę sėkmingos pamokos sąlygų – įvai-
rių mokymo metodų, kurie „įdarbina“ visus mokinius, naudojimas, veiksmingai naudojamas laikas ir ištekliai,
veiklos individualizavimas, diferencijavimas ir daugelis kitų. Vis dėlto, yra keletas pamatinių dalykų, kurie sudaro
sėkmės pagrindą. Visų svarbiausia sukurti mokymąsi skatinančią aplinką, t.y. tinkamai, mokiniams suprantamai
suformuluoti pamokos uždavinį, parinkti mokymo(si) metodus, kurie skatintų mokinius mokytis ir bendradar-
biauti, įtampos nekelianti atmosfera bei išsami pamokos refleksija. Pranešime pateiksime tiek teorinius, tiek prak-
tinius mūsų veiklos aspektus bei trumpą mokinių apklausą apie mokymąsi skatinančias strategijas.

Tikslo kėlimas

„Mokymo tikslai nelyginant kelio žemėlapiai, jie padeda mokytojams ir jų mokiniams žinoti, kur link jie eina
ir kada pasiekia norimą vietą“ (R.I.Arrends). Tikslas – kiekvienos pamokos sėkmės atskaitos taškas. Pamokos
pradžioje kiekvienas mokytojas kelia pamokos uždavin(ius). Anot Alan Beckley, „tinkamai suformuluoti moky-
mosi uždaviniai – geros pamokos požymis, kadangi mokiniai turi suprasti kodėl ir ką jie daro“. Uždavinys turi būti
nusakomas paprastais, mokiniams suprantamais žodžiais, ypač kai dėstomas dalykas – anglų kalba ir juo labiau
kai pamoka vedama jaunesnėse klasėse. Vis dėlto uždavinys turi remtis būtinomis sąlygomis – mokinių veikla,
rezultatas bei kriterijus (pagal R.I. Arrends).
Formuluodamos uždavinį, stengiamės kuo išsamiau nusakyti kriterijus – apibūdinti bent 2 – 3 sakiniais, nau-
dodamas bent 2 – 3 raktinius žodžius, kadangi diferencijuojame ugdymą ir mokiniai iš anksto žino, ko iš jų tiki-
masi, ko jie turi siekti ir, svarbiausia, kad jie gali dirbti pagal savo gebėjimus. Tai iš anksto juos nuteikia pozityviai
ir dėl to yra vienas iš kertinių sėkmingos pamokos aspektų. Dėl aiškumo po uždaviniu pateikiame detalų pamokos
planą, kuriame atsispindi visa pamokoje numatoma veikla. Mokiniams patinka žinoti, kas jų laukia. Be to, kaip
teigia šiuolaikinio mokymo strategas G. Petty, „jeigu neturite plano, vadinasi suplanavote nesėkmę“.

Uždavinio ir pamokos plano, pateikiamo mokiniams, pavyzdys. Tema: Studying Abroad (Studijos užsienyje), 11
kl. anglų kalba.
BE ABLE TO DESCRIBE IN SHORT (AT LEAST 2 – 3 SENTENCES) YOUR CHOICE FOR STUDYING
ABROAD BY USING AT LEAST 2 – 3 KEY WORDS:
• By finding the reasons for studying abroad by matching sentences (5 min.) – group work.
• By matching key words to their definitions (3 min.). Group work.
• By listening to speakers describing their experience of studying abroad (10 min.) – individual and group
work.
• By describing pictures (10 min.) – group work.

Mokymosi metodų parinkimas

Ne mažiau svarbu ne tik uždavinio formulavimas, bet ir kaip tą uždavinį pavyks pasiekti. Ar mokiniai įsisavins
pamokos medžiagą priklauso nuo to, ar mokytojas parinks tinkamas darbo formas. Mokytojas turi kelti klausimą
– ar jo mokymas atitinka mokinių poreikius ir patenkina jų daugumą? Todėl itin svarbu, kad mokytojas pažintų
savo mokinius – ne tik kaip asmenybes, bet ir žinotų jų mokymosi ypatumus, t.y. kokiomis aplinkybėmis jiems
pavyksta geriausiai ir daugiausia išmokti.
Kauno „Varpo“ gimnazijoje 2012 m. buvo atliktas Mokymosi stilių tyrimas. Todėl žinodamos, koks stilius do-
minuoja dėstomose klasėse, atsižvelgiame parinkdamos mokymo metodus. Pavyzdžiui, 11 a klasėje dominuoja
regimasis mokymosi stilius, todėl pateikiame medžiagą skaidrėse, aptariame paveikslėlius, naudojame pagalbines
34
 priemones – spalvotus rašiklius, lapelius, mokiniai rašo ant spalvoto popieriaus, nes jie lengviau įsisavina medžia-
gą matydami, įsivaizduodami. Tuo tarpu 12 a klasėje vyrauja regimojo-girdimojo stilių samplaika, todėl neapsiri-
bojame vien vaizdine medžiaga, tačiau stengiamės įtraukti kuo daugiau klausymo užduočių, mokiniai skatinami
kuo dažniau kartoti einamąją medžiagą garsiai, nes mokiniams lengviau mokytis, kai jie girdi, klausosi.
Mokiniai dirba tiek individualiai, tiek grupėse. Pamokoje ypač daug dėmesio stengiamės kreipti į pamokos
temą – ne tik sausai ją nusakome, bet ir aptariame su mokiniais, kuo ši tema jiems reikšminga gyvenime. Sėk-
mingam mokinių mokymuisi reikalinga motyvacija – kodėl aš tai turiu mokytis? Kam man to reikia? Atsakymą
dažniausiai pateikia jie patys.
Pamokos pradžiai neretai pasitelkiame video medžiagą – tai itin naudinga regimuoju-girdimuoju mokymosi
stiliumi pasižymintiems mokiniams, nes siejamas vaizdas su garsu. Pavyzdžiui, nagrinėdami ekologijos temą, ro-
dėme trumpą video ištrauką, kaip kertami ir niokojami atogrąžų miškai. Po to – tinkamas pamokos temai aptarti
metodas – minčių lietus. Mokiniai iš tiesų buvo sukrėsti matytų vaizdų ir labai nuoširdžiai diskutavo apie gamtos
apsaugą.
Ne kiekvieną pamoką įmanoma rasti tinkamą vaizdo medžiagą, tad naudojame citatas, garso įrašą, nuotraukas
ar net anekdotą. Mokiniams patinka netikėtumas, intriga, tai sužadina smalsumą ir motyvuoja. Trumpa juokinga
istorija apie amerikietį ar anglą gali būti naudojama kaip įžanga analizuojant temą „Daugiakultūris pasaulis“ arba
„Užsienio kalbų reikšmė“.
2012 m. lapkričio mėnesį atlikome apklausą 11 – 12 klasėse, siekdamos išsiaiškinti, kokia mokinių nuomonė
apie mokymąsi skatinančius veiksnius mūsų pamokose. Buvo apklausti 90 mokinių. Pirmiausia, jie sulaukė klau-
simo, ar mes (pranešimą rengusios mokytojos) sukuriame motyvuojančią aplinką. Daugumos (net 92 %) mokinių
atsakymas buvo teigiamas. Paprašyti argumentuoti savo pasirinkimą, mokiniai (37%) teigė, jog jiems patinka, kad
visada pateikiamas aiškus pamokos uždavinys bei trumpas pamokos planas. Kita dalis (43 %) mokinių išskyrė
mokymosi metodus bei užduočių įvairovę. 15 % mokinių teigė, kad juos labiausiai skatina įsivertinimas pamokos
eigoje, o likusieji 5 % pateikė savus atsakymus – naudojamos IKT, geri tarpusavio santykiai klasėje ir kt. Respon-
dentų atsakymai pateikiami 1 diagramoje.

1 diagrama. Mokymąsi skatinanti aplinka – mokinių pasirinktos priežastys

1 diagrama. Mokymąsi skatinanti aplinka – mokinių pasirinktos priežastys
Kadangi pamokose dažnai taikome komandinį darbą, mokinių buvo klausiama, ar jiems patinka dirbti grupė-
se. Dauguma – 82 % atsakė pozityviai. Paprašyti nurodyti priežastį, net 55 % mokinių atsakė, kad jiems patinka
bendradarbiauti su kitais mokiniais – gali pasitarti ir nebijo suklysti. 28 % mokinių nurodė, jog yra patenkinti, nes
Kadangi
gali dirbti pamokose
pagal savo gebėjimus, dažnai
kadangi taikome
užduotis komandinį darbą,
grupėse diferencijuojame, ir todėl mokinių buvopatiriantis
kiekvienas jaučiasi klausiama, a
bent minimalią sėkmę. 17 % teigia, kad dirbdami grupėje jaučiasi svarbūs, prisiima atsakomybę už save ir grupę.
ems patinka dirbti grupėse. Dauguma – 82 % atsakė pozityviai. Paprašyti nurodyti priežastį, net
% mokinių atsakė, kad jiems patinka bendradarbiauti su kitais mokiniais – gali pasitarti ir nebij
uklysti. 28 % mokinių nurodė, jog yra patenkinti, nes gali dirbti pagal savo gebėjimus,35kadang
užduotis grupėse diferencijuojame, ir todėl kiekvienas jaučiasi patiriantis bent minimalią sėkmę. 17
% teigia, kad dirbdami grupėje jaučiasi svarbūs, prisiima atsakomybę už save ir grupę.

2 diagrama. Darbas grupėse – mokinių argumentai „už“

2 diagrama. Darbas grupėse – mokinių argumentai „už“
Tik 18 % respondentų teigė, jog jiems labiau patinka atlikti individualias užduotis, tačiau kaip priežastį nurodė
savo asmenines savybes ir temperamentą – yra drovūs ir uždaro būdo. Todėl šiems mokiniams leidžiame pasi-
rinkti – jungtis prie grupės ar ne.
Pasak E. Jensen, „svarbu leisti mokiniams patiems mokyti, pristatyti ir dažnai bendrauti tarpusavyje“. Organi-
zuodamos darbą grupėse, stengiamės išvengti įprastų klaidų – mokinius į grupes skirstome pagal gebėjimus, kad
darbo krūvis grupėje netektų vienam išskirtinai gabesniam mokiniui ir kiekvienas būtų lygiateisis grupės narys.
Remdamiesi A. Beckley, diferencijuojame užduotis grupėms – pavyzdžiui, pateikiame skirtingo sudėtingumo ar
apimties tekstą, klausimus ir pan. Kiekvienas mokinys gauna tik jam skirtą užduotį grupėje. Idealu, kai mokiniai
patys pasirenka, kurio klausimo ar sakinių jie norėtų, tačiau tam reikia ne vienos pamokos įdirbio su konkrečia
klase. Po užduoties arba pamokos pabaigoje, prašome įsivertinti grupės darbą pagal pateiktus kriterijus – pavyz-
džiui, atsakymų tinkamumą, taisyklingumą, grupės narių aktyvumą, tarpusavio santykius, elgesio kultūrą. Moki-
niai skatinami mokytis savarankiškai, aktyviai, o mokytojui tenka tik patarėjo, iniciatoriaus vaidmuo. Savarankiš-
ko mokymosi idėją itin akcentavo jau minėtas A. Beckley.
Mokiniai gana vieningai atsakė į klausimą apie metodą, kuris juos labiausiai įtraukia į pamokos veiklą. Kaip
vieną mėgstamiausių užduočių grupėse mokiniai nurodė dėlionę (net 64 mokiniai).

Užduoties pavyzdys. Tema: Studying abroad (Studijos užsienyje), 11 kl. Anglų kalba. Sugrupuokite ir suklijuokite atski-
ras detales, kad gautumėte prasmingus sakinius.

YOU LIVE IN AND LEARN OTHER METHODS OF STUDYING.

YOU GET TO KNOW NEW PEOPLE

YOU BENEFIT FROM ABOUT ANOTHER CULTURE

YOU LEARN NEW FRIENDS

YOU COME IN CONTACT MORE INDEPENDENT

YOU MAKE TO SPEAK ANOTHER LANGUAGE

YOU BECOME WITH OTHER WAYS OF THINKING

Atlikdami šią užduotį, mokiniai bendradarbiauja, tariasi, kiekvienas jaučia atsakomybę už savo grupę ir save
patį, padeda vieni kitiems. Jaučiamas darbinis šurmulys, kiekvienas mokinys atlieka savo funkciją – dėlioja lape-

36
lius, klijuoja, pristato atsakymus garsiai. Dažniausiai dauguma atsakymų būna teisingi ir mokiniai jaučia pasiten-
kinimą. Šį metodą naudojame įvairiose situacijose – aiškindamiesi gramatiką, pvz., sąlygos sakinius, kartodami
laikų sandarą, įtvirtindami naujus žodžius arba spėdami žodžius iš konteksto.
Dar vienas mokymo metodas, kurį kaip mėgstamiausią paminėjo mokiniai (48) – projektai. Anot G. Petty,
projektinės užduotys skatina savarankišką mokymąsi ir vis didina mokinio prisiimamą atsakomybę, todėl yra
labai reikšmingos visam mokymo(si) procesui. Vykdome tiek trumpalaikius, keliomis pamokomis apsiribojan-
čius projektus, tiek ilgalaikius – tarptautinius projektus. Šiais mokslo metais gimnazijoje vyksta Comenius indi-
vidualūs mokinių mainai (Comenius Individualių mokinių mainų programą Lietuvoje administruoja Švietimo
mainų paramos fondas. Šis projektas finansuojamas remiant Europos Komisijai. Šis leidinys atspindi tik autoriaus
požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą). Šeši
mokiniai jau mokėsi 3 mėnesius mūsų gimnazijoje, o šiomis dienomis po trijų mėnesių mokymosi Belgijoje ir
Ispanijoje grįžo mūsų gimnazistai. Mokiniai turėjo unikalią galimybę tobulinti anglų kalbos žinias netradicinėje
aplinkoje – užsienio šalyje. Besimokydami tiek Ispanijoje, tiek Belgijoje mokiniai neišvengiamai vartojo anglų
kalbą tiek mokykloje, tiek priimančiose šeimose. Puiki proga patobulinti anglų kalbos žinias buvo ir mokiniams,
likusiems Lietuvoje, kadangi mūsų pamokas lankė trys mokinės iš Belgijos ir trys Ispanijos mokinės. Mokiniai ne
tik aktyviai bendravo su užsienietėmis anglų k. pamokų metu, bet ir komunikuodavo bei pagelbėdavo užsienie-
tėms biologijos, istorijos, matematikos pamokose, dažniausiai dirbdami grupėse.
Mokiniai išskyrė IKT naudojimą kaip dar vieną sėkmingą faktorių pamokoje. Net 84 % mokinių teigė, kad
juos domina pamokos, kuriose mokytojai rodo skaidres, video filmus. Mokinius motyvuoja naujovės, tai, kad
mokytojas eina koja kojon su laikmečiu. Daug produktyviau ir įdomiau, kai mokytojas aiškina neveikiamąją rūšį
ar pateikia naujus žodžius ne tradiciškai rašydamas lentoje, tačiau rodydamas skaidres ar suteikdamas galimybę
atlikti užduotis kompiuteriu.

Įsivertinimas, refleksija

Pagal Sadler (cituota G. Petty), kiekvienam mokiniui, kad jis patirtų sėkmę pamokoje, reikia trijų dalykų:
1. Aiškaus tikslo – ką ketina daryti.
2. Medalio – informacijos apie tai, ką jis padarė gerai.
3. Misijos – informacijos apie tai, kur reikia patobulėti ir kaip tai padaryti.

Todėl kiekvienoje pamokoje skiriame daug dėmesio įsivertinimui ir refleksijai. Mokiniai įsivertina po kiekvie-
nos užduoties, naudodami šviesoforo metodą, skiriame daug dėmesio neformaliajam vertinimui. Mokiniui ne
mažiau svarbus padrąsinamas žodis ar pritariantis žvilgsnis. Tačiau itin didelį dėmesį (apie 7 – 10 min.) skiriame
bendram pamokos įsivertinimui. Mokytojui svarbu žinoti, ar mokinys įsisavino mokomąją medžiagą, ar pasiektas
pamokos tikslas, ar mokinys patyrė sėkmę ir pamoka pavyko.
Mes auginame žinių augalą. Mokiniai gauna lapelius, ant kurių jie parašo apibendrinamąjį (–uosius) – 1 – 2
sakinius panaudodami naujus žodžius ar gramatines struktūras. Kiekvienas mokinys paprastai sugeba parašyti
bent vieną sakinį ir panaudoti bent 1 – 2 naujus žodžius ar bent jau lengviausią gramatinę tos pamokos struktūrą.
Kiekvienas jaučiasi patyręs bent minimalią sėkmę. Prirašytus lapelius mokiniai perskaito garsiai, kad mokytojas
matytų, ar teisingai mokiniai parašė ir teiktų grįžtamąją informaciją. Paskui lapeliai metami į vazoną, iš kurio po
truputį stiebiasi ir auga žinių medelis. Mokiniai apklausoje paminėjo žinių medžio auginimą kaip efektyviausią
įsivertinimo metodą, kuris juos skatina mokytis, nes žino, jog bet kokiu atveju jausis šį tą išmokę.
Įsivertinę būtinai aptariame, ar pamoka pavyko. Mokiniams pateikiama keletas konkrečių klausimų (pagal
Sadler, misija) – ką jie išmoko, kuri užduotis ar metodas pamokoje labiausiai patiko, pavyko, kas buvo sunkiausia,
ką reikėtų tobulinti ir kaip tai padaryti.

Išvados

Apibendrinant galima teigti, jog mokymąsi skatinanti aplinka – tiesioginis kelias į sėkmę pamokoje. Šią aplinką
kiekvienas mokytojas susikuria savaip. Mums tai – aiškus pamokos siekinys, smalsumą žadinantys metodai, ben-
dradarbiavimas ir į savarankišką mokymąsi nukreiptas mokinių ugdymas bei įsivertinimas. Tai sukuria darbingą,
draugišką atmosferą, gerus santykius tiek tarp klasės draugų, tiek tarp mokinių ir mokytojo. Mokinio sėkmė tolygi
mokytojo sėkmei. Nėra idealių mokinių ir neįmanoma išmokyti visų mokinių vienodai gerai. Todėl net minimalus
mokinio pasiekimas jau yra sėkmė.

37
 LITERATŪRA
1. Arends R.I. Mokomės mokyti. Margi raštai, Vilnius, 2008.
2. Petty G. Šiuolaikinis mokymas. Praktinis vadovas. Vilnius, 2006.
3. Jensen E. Tobulas mokymas. AB OVO Vilnius, 1999.
4. http://www.ugdome.lt/kompetencijos5–8/pagrindinis/kompetenciju–ugdymo–praktika/pamoka/

PRODUKTYVI PAMOKA

Vanda Mažeikienė,
Kauno Rokų vidurinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja,
produktyviojo mokymosi praktikė ir kuratorė

Produktyvios pamokos idėja

2005 m. pradėta kurti Rokų bendruomenės mokykla (RBM). Jos pradžia – vietos sąlygų integravimas į pamo-
kas. Sudaryti pratybų sąsiuviniai pradinukams, humanitariniams, tiksliesiems, socialiniams ir gamtos mokslams.
Į užduotis integruotas Rokų apylinkių gamtinis, istorinis, materialiosios ir dvasinės kultūros kontekstas. RBM
įdirbis buvo puiki galimybė 2012 m. pavasarį laimėti Tarptautinį produktyviojo mokymosi projektą. Projekte su-
žinojome, kad nesame mokymosi bendruomenės ervėse naujokai – Niujorke dar 1972 metas buvo įkurta mokykla
„City-As-School“ (miestas kaip mokykla), kurios mokiniai mokėsi visame mieste – parduotuvėse, ligoninėse,
gamyklose, teatruose... 1983 m. iš Niujorko parsivežtą idėją pradėjo įgyvendinti vokiečiai. Dabar Vokietijoje yra
85 PM mokyklos su daugiau kaip 10 tūkst. vaikų. Vokietijoje veikia Europos produktyviojo mokymosi institutas,
o Tarptautinis produktyviojo mokymosi projektų ir mokyklų tinklas vienija 64 narius iš 19 valstybių, tarp jų ir
Lietuva.

Produktyvios pamokos požymiai

Mokymasis Berlyno produktyviojo mokymosi institute, lankymasis Vokietijos produktyviojo mokymosi (PM)
mokyklose, PM praktiko darbas Rokų vidurinės mokyklos eksperimentinėje PM grupėje padėjo suformuoti
nuostatas apie produktyvią – uždegančią vaiką noru mokytis, teikiančią naudos vaiko ateičiai, duodančią veiklos
produktą – pamoką. Manyčiau, kad ryškiausi produktyvios pamokos požymiai būtų šie:
1. Mokytis įkvepianti erdvė:
– Vidinė, arba mokyklos. PM klasėse Vokietijoje ugdytiniai turi asmeninius kompiuterius (PM jie padėjo
persiorientuoti nuo tuščių žaidimų į intensyvią rūpimos informacijos, mentorių paiešką ir savo ateities kūrimą,
nes naudojimasis internetinėje erdvėje esančia darbo rinkos informacija – būdas išplaukti krizės ištiktoje darbo
rinkoje, pasirinkus reikalingiausius mokymosi dalykus); spausdintuvą virtualioje erdvėje susikurtiems produktms
išsaugoti; kopijavimo aparatą koliažams įgyvendinti; poilsio kampelį. Rokų mokykloje turime mokymosi erdves,
padedančias kurti, sužavėjusias net Tarptautinio produktyviojo mokymosi kongreso dalyvius: mokyklos muziejų
(puiki vieta susikurti akmens amžiaus, 19 amžiaus, tarpukario, sovietmečio aplinką), lėlių teatrą (mūsų paslau-
goms ir dekoracijos, ir personažai).
– Išorinė, arba vietos sąlygos. Daug mokyklų turi bent šiokią tokią gamtinę aplinką (Rokų vidurinė mokykla
yra Jiesios draustinio teritorijoje – 666 rūšių augalų, 552 rūšių vabalų, 603 rūšių vabzdžių, 84 rūšių paukščių,
dešimčių rūšių žuvų, žinduolių įvairovė gali padėti tobulai išmokti biologiją, pavadinti tiksliai gyvūną ar augalą
(nesakyti balta ar geltona žibutė, spalvotas raktelis, o įvardinti tiksliai – baltažiedė ar geltonžiedė plukė, švitriešis,
plautė); žemės gelmių sanklodą atveriančios atodangos yra 70 milijonų metų Lietuvos geologinės praeities kny-
ga, anot rokiškio geologo L.Furmonavičiaus, o ne nuobodi knyginė geografija; Jiesia su 14 intakų ir jos šaltiniai
– puiki galimybė tirti vandens kokybę).

Istorija atgyja, kai pamoka vyksta istorinę praeitį liudijančiose vietose (Rokų muziejuje yra akmens kirvukų,
rastų pajiesyje; bet kada galima aplankyti Vainatrakio senkapius, Jiesios piliakalnį, dabar vadinamą Napoleono
kalnu, prie kurio randama žalvario dirbinių iš 11 a. stovėjusios pilies laikų, galima atsekti ir Napoleono stovy-
klavietės vietas; pavaikščioti Kauno siauruko, ėjusio nuo karmelitų bažnyčios pro Panemunės karo mokyklą iki
Žaliojo tilto, pylimu; pasidairyti po III ir IV fortus, aplankyti žydkapius, švedkapius, koplytstulpį knygnešiui).

38
 Materialiosios kultūros paminklai – buvę LDK popieriaus malūnai prie Jiesios, Bernardinų plytinės liekanos;
dabartinės gamyklos, įmonės, įstaigos – puikiausia vieta mokytis.
Dvasinę kultūrą ugdo ne tik gatvių pavadinimai, įamžinę gyvenvietės praeitį ir įžymius žmones, bet ir įžymių
žmonių (ekonomisto A.Rimkos, dailininkų R.Kalpoko, B.Pranckūno, žodynininko N.Grigo, rašytojų M.Gustaičio,
P.Babicko, K.Borutos, kompozitoriaus V.Kairiūkščio) sodybos ar sodybvietės. Pamokos šiose erdvėse išlieka vi-
sam gyvenimui. Tą lemia ir nepaprasta šių vietų aura.
2. Teorijos atradimas praktikoje, praktikos-teorijoje ir pasidalijimas atradimo džiaugsmu su visa klase. ( Nie-
kaip neįkirtę mechanikos PM mokiniai, pradėję mokytis UAB „Rokų keramika“ mechanikos ceche, perprato, kaip
ir kodėl veikia variklis, patys jį išardė ir, pašalinę gedimus, vėl iš naujo sumontavo. Keramikos ceche mokiniai,
pradėję naudoti puodų žiedimo įrangą, dar pagilino fizikos žinias ir sužinojo apie molio sudėtį, susirado informa-
cijos apie didžiausius molio karjerus. Darželyje mokęsi mergaitės rengdamos projektą apie sveiką mitybą, sužino-
jo, kokių maisto medžiagų labiausiai reikia augančiam vaikui, suprato, kodėl reikalingos žinios apie riebalus, bal-
tymus, angliavandenius, vitaminus. Veterinarijos klinikoje besimokančią mergaitę ne tik pagalba gydytojui, bet
ir pati aplinka mokė gyvūnų anatomijos ir fiziologijos specifikos. Praktikuojantis viešbutyje mokinėms paaiškėjo,
kam reikalinga per matematiką mokytis procentų, per kalbas – komunikavimo. Kad vaistinė – geriausia chemijos,
botanikos, geografijos mokykla, mokinė suprato tik pasirinkusi šią praktinio mokymosi vietą. Besimokydamos
konditerijos merginos suvokė, kad be chemijos, technologijų, dailės žinių, nesukurs patrauklaus produkto. Vaiki-
nai, besipraktikuodami universalinėje parduotuvėje (maisto, elektros, sodo, statybinės, žvejybos, poilsio prekės),
įsitikino, kad parduotuvė – vieta, kur reikalingos visų mokymosi dalykų žinios. Ne tik biologijos, chemijos, bet
ir geografijos, istorijos žinių netikėtai gavo nusiteikusieji nieko ypatingo neišmokti gėlių salone. Muzikinis teatras
buvo didžiulė paskata sužinoti daugiau apie muzikos istoriją, geografiją, stilius, repertuarų populiarumą. Kultūros
centras mokiniams suteikė galimybių tvarkyti ne tik ūkio reikalus – sąskaitų pildymas, išlaidų ir pajamų skaičiavi-
mas, bet ir išmėginti savo viešo komunikavimo gebėjimus, estetinių erdvių kūrimo, parodų organizavimo speci-
fiką. Pasirinkusioji žirgų sportą mokinė įsitikino, kad žirgynas – ne tik puiki vieta retesnei sporto šakai išmėginti,
bet ir praktinė biologijos, chemijos, geografijos, matematikos, istorijos mokykla).
3. Mokinio atsakomybė už savo mokymąsi. Mokiniui labai svarbu įsisąmoninti, kad jis pats atsakingas už
savo ateitį, už tinkamą pasirengimą darbo rinkai. Mokymasis tik dėl pažymio, siekimas nusirašinėti Vakarų šalyse
nesuprantamas reiškinys. JAV labai populiaru pasirašyti mokymosi kontraktą, kuriame mokytojas su mokiniu
susitaria, kas, kokiu būdu ir per kiek laiko bus išmokta, kokios žinių spragos bus užpildytos. Mokymosi kontrakto
metodas Lietuvoje buvo siūlomas nuo 1996 m., JAV Švietimo plėtros centro prof. Jody Spiro ir prof. Lawrence
Finkel pradėjus vesti aktyviųjų mokymosi metodų ir kritinio mąstymo seminarus. Aktyviųjų mokymosi metodų
esmė buvo suaktyvinti mokinių kritinį mąstymą ir padėti jiems pasirinkti tinkamą išmokimo strategiją. Dabar
aktyvieji metodai tapo privalomu elementu pamokoje, kartais visai neskatinančiu kritiškai mąstyti, o daugiau
išblaškančiu. Mokiniai dažnai skundžiasi, kad yra priversti dirbti grupėje, nors gal labiau norėtų individualiai pa-
sigilinti į norimą dalyką. Kartais mokiniui net ir nėra galimybės prisiimti mokymosi atsakomybės, jis blaškomas
po visokias mokytojams ar administracijai reikalingas pliusiukams užsidėti veiklas. Atsakomybę už mokymąsi
paskatinti padeda į pamokos struktūrą reikalaujama įterpti refleksija. PM mokinio atsakomybei pažadinti kie-
kvienos dienos geriausias namų darbas – savirefleksija (Ko aš dar nežinau, kokias spragas turiu užsipildyti? Kokia
mokymosi forma, erdvė man patiktų? Ką aš jau moku? Kaip to išmokau? Iš kur žinau, kad išmokau? Kam man to
reikės?). PM grupėje mokslo metų pabaigoje kiekvienas mokinys susikuria savirefleksijų aplanką su piešiniais,
nuotraukomis, apmąstymais. Tokie aplankai vadinami portfolio (yra speciali metodika, kaip jį sudaryti).
4. Išlaisvintas kūrybiškumas per dvasinį saugumą, empatišką grupę, lankstų mokytoją. Tam būtinas pasitikė-
jimas savimi ir mokytoju. Mokiniai tradicinėje klasėje į pamoką eina nusiteikę prisitaikyti prie dalyko mokytojo,
jo keliamų reikalavimų. Jeigu įsivaizduotume mokinius ir mokytoją kaip vaisių krepšelį, matytume, kad tradicinė-
je pamokoje mokytojas ‚apelsinas“ būtinai nori tokiais pačiais padaryti ir mokinius „bananą“, „slyvą“, „vynuogę“.
Toks pavojus ne kartą buvo pabrėžtas PM seminaruose. Į švietimo standartus, kaip į Prokrusto lovą, negalima
įkišti kiekvieno vaiko. Kai tai bandoma daryti, atsiranda pasipriešinimas, dingsta motyvacija eiti į mokyklą. Vai-
kai praranda savivertę, nes nuolat girdi mokytojų, tėvų priekaištus, neretai iš tokių vaikų tyčiojasi bendraamžiai.
Akademinės žinios tikrai ne kiekvienam. PM pamokų praktikai pabrėžia, kad PM simbolis turi būti ne tik sme-
genys (protas), bet ir širdis, ir rankos. Ką vieni suvokia protu, kiti perima per jausmus, potyrius, o dar kiti – tik
pačiupinėję, patys išbandę, pagaminę. Jei kiekvienam vaikui leistume mokytis, atsižvelgdami į jo galimybes, vaikas
jausdamasis saugus, suprastas, taptų kūrėju, o ne abejingu mechanizmu. Dabar propaguojami mokymosi stiliai
galėtų puikiai pagelbėti, jei visi mokytojai atsižvelgtų į juos, pritaikytų užduotis.
5. Sukurtas produktas, įprasminantis pamokos ar pamokų ciklo žinias ir veiklą. PM mokiniai visados atsi-
mins, ką išmoko, nes sukurtas objektas pats primins apie mokymosi prasmingumą. Pavyzdžiui, vaikinas, moky-
damasis UAB „Kilobaitas“, per pamoką surinkdavo po kompiuterį; darželyje mokęsi merginos sukūrė projektą

39
apie sveiką mitybą, išmokė vaikus dainelių, vaikinai suremontavo ir nudažė medinius žaislus ir baldus; kultūros
centre – suorganizavo koncertą neįgaliesiems; gėlių salone pkvietė į paskaitą apie gėlių rūšis, geografiją, priežiūrą,
kompozicijas. Parengtos skaidrės apie praktinio mokymosi vietas, sukurtas filmas apie praktinio ir teorinio mo-
kymosi galimybes įvairiose praktinio mokymosi vietose – puikūs PM produktai. Mokiniai susidomėjo kalbotyra,
pasaulio kalbomis gavę galimybę per pamoką išmokti bendravimui reikalingiausių frazių ir apie tai sukūrę filmuką
(PM sukūrė filmą italų kalba). Ne tik PM, bet ir tradicinėjė klasėje vaikai mielai kuria mokymosi produktus, įpras-
minančius teorinį mokymąsi – leidžia mini vadovėlius, išaiškinančius jiems suprantamus, bet klasės draugams
sunkiau suvokiamus dalykus antikos principu – Docendo docimus (mokydami mokomės).
Produktyvią pamoką, laikantis aukščiau išvardintų penkių principų, galima sėkmingai vesti ne tik PM grupėje,
bet ir įprastoje klasėje. Pirmiausia mokytojai turėtį išdrįsti išsivaduoti iš jiems primetamų pamokos rėmų, pagal
kuriuos mokytojus patogu kontroliuoti, bet kurie ne visada padeda pasiekti rezultato ir varžo mokytoją, verčia
tik pagal instrukcijas veikiančiu robotu. „Pirmiausia mokytojai turėtų keisti požiūrį į mokymą, patys mokytis
produktyviojo mokymosi metodo“. Taip teigia Tarptautinio produktyviojo mokymosi projektų ir mokyklų tinklo
konferencijos „Produktyvusis mokymasis – kitoks būdas mąstyti“ dalyvis, Europos produktyviojo mokymosi
instituto direktorius Holger Mirow.
Straipsnis parašytas remiantis Berlyno Produktyviojo mokymosi instituto 2012 – 2013 m.m. seminarų ir prak-
tinių mokymų Berlyne bei Rostoke medžiaga (Kauno Rokų vidurinės mokyklos ir dar dviejų Lietuvos mokyklų
pedagogai, laimėję produktyviojo mokymosi konkursą, mokosi Berlyno Produktyviojo mokymosi institute).

LITERATŪRA
1. Alternative Schooling – Types of Alternative Schools, Alternative School Models, International Alternati-
ve Schools, Conclusion – Students, Public, Choice, and Programs – StateUniversity.com http://education.
stateuniversity.com/pages/1746/Alternative–Schooling.html#ixzz2Wbi4j0po
2. Eduardo Vianna pranešimas „Knowledge, Identity and Social Change: Expanding the Vygotskian project
in educational theory and practice“, skaitytas 2013–01–29 jaunimo mokyklų atstovams viešbutyje „Park
Inn Vilnius“.
3. http://www.ted.com/talks/tags/name/education

KONFERENCIJOS „SĖKMINGA PAMOKA“

DARBO GRUPĖS „PAMOKOS PLANAVIMAS“
APIBENDRINIMAS
Sigitas Alubauskas,
Kauno Tado Ivanausko vidurinės mokyklos direktorius,
grupės moderatorius

Pamokos planavimas yra labai svarbi kiekvienos pamokos struktūrinė dalis, kuri atspindi mokytojo veiklos
profesionalumą, gebėjimą tinkamai suformuluoti pamokos uždavinius (numatyti veiklas, sąlygas, konkrečius sie-
kiamus rezultatus, kurie „uždegtų“ ir motyvuotų mokinius), atsižvelgiant į mokinių patirtį, gebėjimus, amžių.
Pamokos planavimas glaudžiai siejasi su jos organizavimu, todėl mokytojas turi gerai apgalvoti pamokos struktū-
rą, jos dalis, logišką ir nuoseklią seką, kuri derėtų su pamokos uždaviniu. Planuodamas pamoką, mokytojas turi
numatyti metodus ir priemones, taip pat derančias su pamokos uždaviniu, kad būsima veikla pamokoje nebūtų
nei per lengva, nei per sunki. Siekdamas išsikeltų uždavinių ir organizuodamas mokinių veiklą, mokytojas turėtų
nepamiršti laiko vadybos, užtikrinti tinkamą pamokos tempą: tiek visos klasės, tiek atskirų mokinių. Kiekvienam
mokytojui būtina gerai žinoti, kad pamokos planavimos labai glaudžiai susijęs su pasiekimų pamokoje įvertini-
mu: būtina su mokiniais įvertinti ir įsivertinti ar įgyvendinti pamokos uždaviniai, ar padaryta asmeninė pažanga,
kas gerai pavyko ir ką reikėtų tobulinti.
Grupės „Pamokos planavimas“ darbe dalyvavo miesto įvairių tipų švietimo įstaigų (pradinių, pagrindinių,
vidurinių, gimnazijų) pedagogai.
Bendru sutarimu, atsižvelgiant į konferencijos temą, dirbdami mažesnėse grupelėse padiskutavome ir apibrė-
žėme sėkmingos pamokos elementus: mokinių asmeninės pažangos matavimą pamokoje; vertinimo ir įsiverti-
nimo organizavimą; refleksiją; diferencijavimą ir individualizavimą; aktyvių metodų taikymą; tinkamą pamokos
uždavinio formulavimą ir informacinių komunikacinių technologijų taikymą.

40
 Grupės narių vertinimu visi pranešimai buvo įdomūs, pranešėjai sulaukė nemažai klausimų, kilo įdomios dis-
kusijos. Nors dalies pristatytų pranešimų nagrinėtos temos neatitiko pagrindinės temos „Pamokos planavimas“
irgi sulaukė didelio susidomėjimo ir kolegų tolerantiškumo, nes buvo aktualios ir kūrybiškai pateiktos („ Moky-
mąsi skatinanti aplinka – raktas į pamokos sėkmę“, Rasa Butrimienė ir Jovita Dominaitienė, Kauno „Varpo“ gim-
nazija; „Mokymąsi skatinti aplinka – kelias į sėkmės pamokas“, Gerda Kemežienė, Kauno Viktoro Kuprevičiaus
vidurinė mokykla ).
Didelio dalyvių susidomėjimo ir įvairių klausimų sulaukė Žiedrūna Jovaišienė, Kauno Kazio Griniaus progim-
nazijos biologijos mokytoja, pristačiusi pranešimą „Kompetencijų ugdymas biologijos pamokų cikle“, kuriame
pristatė savo asmeninę patirtį organizuojant mokinių asmeninės pažangos stebėjimą ir fiksavimą, taip pat Audro-
nė Kondrotienė, Kauno „Saulės“ gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja, pranešime „Kūrybiškas veiklos planavimas
ir vykdymas lietuvių kalbos pamokoje“ akcentavusi savo patirtį ugdant mokinių kūrybiškumą, darbą grupėse.

MOKYMAS IR MOKYMASIS
BENDRADARBIAVIMO GALIMYBĖS LIETUVIŲ
KALBOS PAMOKOSE
Albina Ausmanienė,
Kauno Jono Basanavičiaus gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė

Lietuvių kalbos ugdymo programa išskiria bendradarbiavimą kaip vieną iš būdų ugdyti kalbinius gebėjimus
(dirba su kitais, gerbia ir palaiko juos, vertina kitų darbą ir t.t.). Didaktinės nuostatos taip pat pabrėžia, kad dau-
giausia dėmesio skiriama mokymuisi bendradarbiaujant. Taigi planuodamas darbą mokytojas apmąsto, kaip bus
skatinamas aktyvus mokinių įsitraukimas ir mokymasis bendradarbiaujant. Mokymas(is) suvokiamas kaip so-
cialinis procesas, kurio esmė – dalijimasis. Mokiniai mokosi ne tik iš mokytojo, bet ir vieni iš kitų keisdamiesi
patirtimi, nuomonėmis, diskutuodami, gebėdami pasiskirstyti darbus ir būti atsakingi ne tik už save, bet, siekda-
mi rezultato, ir už bendradarbius. Be to, bendradarbiavimą pamokoje būtina panaudoti tam, ko mokinys vienas
namuose negali padaryti – diskusijoms, projektams, bendravimo gebėjimams ugdyti, problemoms spręsti, vienam
kitą mokyti ir pan.
Vienas iš bendradarbiavimo būdų – darbas grupėse. Kaip žinoma, grupės gali būti sudaromos labai įvairiai, bet
savo praktikoje dažniausiai suburiu įvairių gebėjimų 4 žmonių grupeles arba, jei užduotys skirtingo sudėtingumo,
pagal mokymosi lygį (patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis). Jei mokiniai pažįstami, tai mokslo metų pradžioje
susėdame taip, kad, reikalui prireikus, galėtume dirbti grupėse. Jei nepažįstami, tą padarysime kiek vėliau. Išdaliju
lapelius (juos įsiklijuos sąsiuvinio pradžioje) su bendraisiais pasiūlymais, kaip dirbti grupėse:
• Išsirinkite darbo koordinatorių.
• Stenkitės vienodai įdėti darbo.
• Kitoje lapo pusėje parašykite, kuris kiek procentų darbo įdėjo (100% padalijamas 4 žmonėms).
• Dirbkite sparčiai.
• Susitarkite, kuris darbą pristatys (gebėti turite visi).
• Pasiruoškite vertinti kitų grupių darbą.

Darbo grupėse vertinimas yra kaupiamasis: keturių grupinio darbo procentiniai įvertinimai verčiami pažymiu
ir įrašomi į dienyną.
Darbą grupėse galima taikyti įvairioje ugdymo veikloje, o šiame pranešime išskirčiau tris: aiškinantis naują
medžiagą, kartojant pamokų ciklą, aktyvinant darbą pamokoje.

Darbas grupėse, aiškinantis naują medžiagą. Tema (11 kl.) „K. Donelaičio asmenybė“. Uždavinys toks: dirb-
dami grupėse, nagrinėsite K. Donelaičio biografiją ir gebėsite ne mažiau kaip 5 požymiais apibūdinti poeto asme-
nybę. Pamokos pradžioje rodau skaidrėje K. Donelaičio žodžius: „Gerų lietuvių mūsų laikais reta“. Išsiaiškiname
žodžio geras reikšmes ir tuomet klausiu: Ar galėtume spėti (teigti), kad K.Donelaitis geras lietuvis plačiąja šio
žodžio prasme? Šį tą mokiniai žino. Išsamų atsakymą ras dirbdami grupėse. Pamokoje laikas ribotas, todėl labai
svarbu tiksliai apibrėžti darbo apimtį:
• I gr. Šeima, Chrestomatija, p. 325, 326 (kur ir kokioje šeimoje užaugo, kokią pats sukūrė).

41
 • II gr. Išsilavinimas, Chrestomatija, p. 325, 326 (kur mokėsi, ko, kaip...).
• III gr. Darbas, Chrestomatija, p. 326 (kur ir kuo dirbo, koks požiūris į darbą...).
• IV gr. Laisvalaikio pomėgiai, Chrestomatija, p. 326, 327 (įvairūs užsiėmimai, kūryba).
• V gr. Apšvietos žmogus, Chrestomatija, p. 328, 329 .
• Visoms grupėms – Vadovėlis, p. 157–159.

Taip pat pasiūlau, kaip efektyviau dirbti grupėse:

• Operatyviai rinkite medžiagą, vienas fiksuokite.
• Sugalvokite įtaigų medžiagos pateikimo būdą.
• Įvertinkite kiekvieno atliktą darbą procentais (paskirstykite 100% ir parašykite kitoje lapo pusėje).
• Nuspręskite, kas pristatys (+ arba pažymiai į kaupiamojo vertinimo lentelę).

Prieš pristatymą primenu uždavinį (kiekvienas turės bent 5 požymiais apibūdinti K. Donelaičio asmenybę),
todėl svarbu žymėtis, ką sako draugai. Kai po pristatymo įsivertiname (pildome įsivertinimo lapelius), darbą api-
bendrinu kitais K. Donelaičio žodžiais – priesakais sau: „Kiekvienam daryti gera / Savo darbu ir žodžiu,/ Visad
elgtis taip, kaip dera,/ Ir teisingas būt geidžiu./ Nekerštauti niekada,/ Gyvo padaro gailėti,/ Dievą, žmones jo mylėti
–/ Mano priedermė šventa“.
9 klasėje nagrinėjame temą „K. Donelaitis ir jo poema „Metai“. Tema platesnė, bet žinių devintokams reikia pa-
viršutiniškesnių (11 kl. gilinsime), tai darbą grupėse skirstau pagal mokymosi lygius: patenkinamas lygis ruošiasi
kalbėti apie K. Donelaičio darbą, pagrindinis – apie išsilavinimą, aukštesnysis – apie kūrybą.
Daug sudėtingiau dirbti grupėse, kai nagrinėjamas kūrinys – reikia labai susitelkti, nes mokiniai skirtingai geba
analizuoti tekstą, išskirti esminius dalykus, apibendrinti. 11 klasėje nagrinėjame K. Donelaičio „Metų“ ištrauką
sąlyginiu pavadinimu „Apie lietuvninkų būrų vertę“. Pamokos uždavinys skamba taip: nagrinėsite K.Donelaičio
poemos ,,Metai“ ištrauką ir gebėsite išsamiai atsakyti į klausimą, kaip reikia gyventi lietuviui, kad turėtų autoritetą
tarp kitataučių (paminėti ne mažiau kaip 3 dalykus).
Mokiniai dirba grupėse, kuriose yra įvairaus lygio mokinių, o namų darbams siūlau pasirinkti, kokio lygio
užduotį nori atlikti. Klasė suskirstyta į 6 grupes, o užduotys tik 2 (kitaip sakant, vienodas užduotis atliks 3 grupės
atskirai – įdomu palyginti darbo kokybę). Mokiniams išdalijami lapai, kur nukopijuota poemos ištrauka. Supažin-
dinu su užduotimis ir paskirstau, kuri grupė kurią užduotį atliks: I užduotis – Pričkaus požiūris į lietuvninkų būrų
elgesį bei į svetimtaučius; II užduotis – Enskio ir Selmo požiūris į lietuvninkų būrų elgesį bei į svetimtaučius + 2
kl. + p. 164 Lietuviai ir kitataučiai. Paaiškinama, kaip dirbti grupėse:
• Šalia eilutės, kurioje išsakytas požiūris į lietuvninkus ir kitataučius, parašykite apibendrintą mintį.
• Suformuluokite apibendrintą požiūrį.
• Pasidalykite darbais (kas bus vertėjas; galite tekstą susiskaidyti, o po to visi apsitarsite). Koordinatorius pa-
rašys, kaip pasidalijote 100 proc.

Kai viena grupė pristato darbą, kitos dvi papildo, be to, aš pati rodau skaidres, kaip turėtų atrodyti išsamiai at-
likta užduotis. Bendradarbiavimas pamokoje daugumai tikrai padės atsakyti į uždavinyje iškeltą klausimą. O labai
šiuolaikiškai skambanti ištrauka suponuoja namų darbus – reikės sukurti pastraipą pasirenkant sudėtingumo lygį :
• Patenkinamas lygis – Kaip turėtų gyventi lietuviai, kad juos gerbtų kitataučiai?
• Patenkinamas lygis – Kuo K. Donelaičio aprašytas gyvenimo būdas šiuolaikiškas?
• Aukštesnysis lygis – Kaip aš suprantu tautinę savigarbą?
Tokio tipo pamokos iš mokytojo reikalauja preciziškai apgalvoti užduotis, o iš mokinių – intensyviai ir koky-
biškai dirbti.

Darbas grupėse kartojimo pamokose. Tokiose pamokose atsiveria puikios galimybės ugdyti mokinių kūry-
biškumą. 8 klasėje kartodami neasmenuojamąsias veiksmažodžio formas išsikėlėme tokį uždavinį: remdamiesi
turimomis kalbos žiniomis, vadovėliu, grupėse sukursime neasmenuojamų veiksmažodžio formų gramatinius
požymius atspindinčią schemą (piešinį, lentelę) ir kiekvienas gebėsime ją aptarti bei vertinti draugų darbą. Prime-
nu mokiniams bendruosius pasiūlymus, kaip dirbti grupėse. Akcentuoju, kad reikės vertinti draugų darbus: kas
pavyko, ką siūlytumėte taisyti, ko pritrūko ir pan. Kai mokiniai pristato grupinius darbus, mokosi ir taktiškai, ir
reikliai išsakyti savo pastebėjimus, kurie bus prasmingi bendradarbiaujant ateityje. Panašiai organizuoju įterpinio
kartojimo pamoką. Uždavinys – grupėse sukurti įterpinių suvokimo ir skyrybos schemą (piešinį, lentelę) ir kie-
kvienam gebėti ją aptarti bei vertinti draugų darbą. Tokio tipo užduotys mokiniams labai patinka: jie noriai imasi
darbo, stengiasi nustebinti draugus, parodo dalyko išmanymą, atsiranda galimybė ištaisyti žinių spragas, atsisklei-
džia loginis mąstymas, ir, svarbiausia, kūrybiniai gebėjimai.

42
 Darbas grupėse – būdas aktyvinti mokinius pamokoje. Ypač skatinu bendradarbiavimą su suolo draugu. Juk
susėda dažniausiai draugai, o su tokiu ir dalykinius reikalus aptarti yra malonu. Pavyzdžiui, nagrinėdama temą
„Pusdalyviai“, pateikiu skaidrėje įvairių veiksmažodžio formų, o mokiniai, pasitardami poroje, išsirašo tik pusda-
lyvius. Aptardama dalyvių rašybą, siūlau, taip pat pasitarus su draugu, atsakyti į klausimus, kodėl skirtingai rašomi
žodžiai (sėjąs – sėjęs, abejojąs – abejojęs, važinėjąs – važinėjęs; plaukas – plaukąs, maišas – maišąs, pasakose – pa-
sakosią; atlydys – atlydįs, genys – genįs, ryšys – ryšįs – ryšis ir pan.).
Visi žinome, kaip mokiniai mėgsta tikrinti draugo sąsiuvinį. Mano mokiniai draugo klaidoms žymėti turi žalią
rašiklį. Tačiau galima ne tik tikrinti, bet ir padėti draugui, nes darbas grupelėje – bendras reikalas. Pavyzdžiui,
penktoje klasėje, aptariant reikšmines žodžių dalis, atliekama tokia užduotis:
• Su suolo draugu pasirinkite po 1 skirtingą žodį ir užrašykite kuo daugiau giminiškų, suskaičiuokite, para-
šykite žodžių skaičių.
• Tada pasikeiskite sąsiuviniais ir dar prirašykite bendrašaknių žodžių.
• Kas daugiausia parašys, gaus +. Todėl porelė turi labai stengtis.

Labai prasminga derinti individualų darbą ir bendradarbiavimą, nes dvi galvos, tikėtina, išmąstys daugiau nei
viena. Netgi jei suolo draugai yra skirtingų gebėjimų, skirtingos motyvacijos, atlikdami užduotį gali pamatyti
skirtingus, bet svarbius dalykus. (Žinoma, galima siūlyti bendradarbiauti ir su lygiaverčiu partneriu.) Pavyzdžiui,
9 klasėje nagrinėdami K. Donelaičio „Metų“ Slunkiaus monologą mokiniai individualiai turi surasti visus argu-
mentus, kuriais Slunkius pagrindžia savo tinginystę. Po to su suolo draugu atsakymus suderina. Atliekant panašias
užduotis sukyla sveikos ambicijos, be to, dažnai pasiteisina principas, kad išmokstama kitus bemokant.
Čia apžvelgiau keletą konkrečių pavyzdžių, kaip galima bendradarbiaujant siekti ugdymo kokybės. Reikia jaus-
ti, kada kokį metodą taikyti, kad neatsibostų, kad būtų efektyvu, kitaip tariant, svarbu įvairių metodų orkestruotė.
O geras skambėjimas be bendradarbiavimo (įsiklausymo, prisitaikymo, prisiderinimo) neįmanomas.

INTEGRUOTA CHEMIJOS – IT PAMOKA

„NEUTRALIZACIJOS REAKCIJŲ LYGČIŲ RAŠYMAS
NAUDOJANTIS MICROSOFT EQUATION 3.0“
Jurgita Kėdžiuvienė,
Kauno Jono Basanavičiaus gimnazijos chemijos mokytoja metodininkė;
Sandra Budrevičienė,
Kauno Jono Basanavičiaus gimnazijos IT mokytoja metodininkė

Kauno Jono Basanavičiaus gimnazijoje daug dėmesio skiriama dėstomų dalykų integracijai. Integracija yra
svarbi ne tik dėl plėtojamų kompetencijų, bet ir dėl mokinių mokymo(si) motyvavimo, paties proceso tobulinimo
ir efektyvinimo, krūvio mažinimo, užduočių individualizavimo ir diferencijavimo.

Darbo tikslas:
Pateikti chemijos ir informacinių technologijų integruotos pamokos „Neutralizacijos reakcijos lygčių rašymas
naudojantis Microsoft Equation 3.0 moduliu“ planą.
Uždaviniai:
1. Atskleisti ugdymo integracijos sampratą.
2. Išanalizuoti chemijos ir informacinių technologijų Bendrosiose programose integravimo galimybes.
3. Pateikti pamokos planą kartu su pamokoje įgyjamomis kompetencijomis.
4. Apibendrinti pravestą integruotą chemijos – IT pamoką ir pateikti rekomendacijas.

Chemijos ir IT bendrųjų programų integravimo galimybės

Informacinių technologijų mokymas užima svarbią vietą visose bendro lavinimo mokyklų pakopose įgydamas
įvairiausių formų – nuo tiesiogiai mokiniams neįvardijamo integruoto į kitus dalykus informacinio ugdymo iki
atskiro privalomo informacinių technologijų dalyko mokymo. Mokant visų dalykų, aktualu toliau intensyviai nau-
dotis kompiuteriais ir kitomis informacinėmis technologijomis.

43
technologijų mokinių gebėjimų raidos lentelėse išskirti gebėjimai (1 lentelė ir 2 lentelė) leido integruoti šiuos
mokomuosius dalykus
Bendrosiose 9–10bendram tikslui pasiekti.
klasių pagrindinio ugdymo programose gamtos mokslų ir informacinių technologijų moki-
nių gebėjimų raidos lentelėse išskirti gebėjimai (1 lentelė ir 2 lentelė) leido integruoti šiuos mokomuosius dalykus
bendram tikslui pasiekti. 1 lentelė. Gamtamokslinis ugdymas 9-10 klasėms

1 lentelė. Gamtamokslinis ugdymas 9–10 klasėms

2 lentelė. Informacinės technologijos 9-10 klasėms

2 lentelė. Informacinės technologijos 9–10 klasėms

Integruota chemijos – it pamoka

44 Planavimas
 Integruota chemijos – IT pamoka

Planavimas

Vis plačiau naudojant IKT mokymo(si) procese, aktualu mokinius supažindinti su esančiomis kompiuterio
galimybėmis, naudojantis Microsoft Word programos Equation 3.0 moduliu teisingai ir greitai užrašyti cheminių
reakcijų lygtis.
Šioje integruotoje pamokoje bus ugdomos mokėjimo mokytis, asmeninės ir komunikavimo kompetencijos.
Mokiniai bus skatinami apmąstyti, vertinti ir atsirinkti jiems tinkamus mokymosi būdus, padrąsinami dirbti po-
romis.
Ši pamoka parodys, kaip, mokantis rašyti chemijos reakcijų lygtis, galima padėti mokiniams ugdytis mokėjimo
mokytis ir kitas bendrąsias kompetencijas.

Pamokos planavimo metu aptarti šie pamokos aspektai:

• vaikų motyvavimas mokytis abiejų dalykų, nes jie gali būti siejami ir integruojami tarpusavyje;
• numatyti pamokos darbo eigos etapai, darbo, vertinimo ir įsivertinimo metodai;
• komunikavimas ir rezultatų aptarimas.

Detalus pamokos planas

Pamokos tema:
„Neutralizacijos reakcijos lygčių rašymas naudojantis Microsoft Equation 3.0 moduliu“.
Uždavinys:
Mokiniai, išklausę mokytojų aiškinimo, savarankiškai dirbdami poromis prie kompiuterių, užrašys neutrali-
zacijos reakcijų bendrąsias, jonines ir sutrumpintas reakcijų lygtis taikydami Microsoft Equation 3.0 modulio
funkcijas ir pateiks atliktų darbų kompiuterinius variantus mokytojų vertinimui.
Metodai:
Mokytojų aiškinimas, demonstravimas, darbas porose, praktinis darbas kompiuteriais.
Priemonės:
Multimedija, interaktyvi lenta, kompiuteriai, medžiagų tirpumo lentelė, padalomosios užduotys, periodinė ele-
mentų lentelė.
Vieta:
Informacinių technologijų kabinetas.
Pamokos situacija:
Mokiniai jau moka atskirti reagentus ir produktus, juos pavadinti; jie taip pat geba nustatyti medžiagų agregati-
nes būsenas ir jonų krūvius, naudodamiesi medžiagų tirpumo lentele. 1E klasės mokiniai gali užrašyti reakcijų
lygtis bendrosiomis, joninėmis ir sutrumpintomis joninėmis lygtimis.

Informacinių technologijų srityje mokiniai moka dirbti Microsoft Word teksto tvarkymo ir redagavimo pro-
grama: rašyti bei koreguoti tekstą, sudaryti įvairias lenteles bei schemas. Taip pat geba taikyti minėtąją programą
integruojant ją į kitus ugdymo(si) modulius.

Pamokos planas:
3 lentelė. Pamokos veikla

Pamokos dalys Laikas Mokytojo veikla Mokinio veikla Bendrosios kompetencijos

Siekiant sudominti mo-
kinius nagrinėjama tema Komunikavimo:
iškeliamas probleminis mokysis pagrįsti savo
Įsitraukia į pamokos
Įvadinė dalis: klausimas: požiūrį, tarsis su po-
veiklą atsakinėdami į
Motyvavimas, 2 min. Knygoje randame ros nariu; perteiks
klausimą.
sudominimas parašytas cheminių susistemintą informaciją
reakcijų lygtis. Ar galime žodžiu.
išmokti jas užrašyti
patys?

45
 Skelbia pamokos temą
ir pristato tikslus bei
pamokos uždavinius. Ap- Užsirašo temą į
Temos skelbimas 3 min. taria mokymo(si) planą sąsiuvinius. Klauso.
šios pamokos metu ir
vertinimo (įsivertinimo)
kriterijus.
IT mokytoja: paaiškina
Microsoft Word pro-
Nauja medžiaga, gramos modulio Micro- Stebi, klauso.
taikymas: soft Equation 3.0 galimy- Atsakinėja į pa- Socialinė:
Naujos bes ir funkcijas. teikiamus klausimus. dirbs kartu pagal aptartas
5 min.
medžiagos Chemijos mokytoja: Užsirašinėja pagrin- taisykles, tarsis su part-
dėstymas Primena bendrosios ir dines mintis. neriu.
joninės lygties rašymo
taisykles.

Gautas užduotis (1
priedas), mokytojų
padedami mokiniai Mokėjimo mokytis:
Mokytojos pada-
atlieka porose: vienas kryptingai veikia
lina parengtas bendras
poros narys atlieka įgyvendindami pamokos
chemijos – IT užduotis
Užduoties atliki- užduotį sąsiuvinyje – uždavinį; išbando ir ren-
25 min. (1 priedas). Iškilus
mas kitas narys lygiagrečiai kasi mėgstamus mokymo-
neaiškumams padeda
kompiuteriu. Sekančios si būdus; Pažinimo: domi-
juos išspręsti.
lygties užrašymą mo- si naujomis galimybėmis
kiniai jau realizuoja pasiekti tikslą.
pasikeitę vietomis.

Atliktas užduotis moki-

niai išsaugo, įsivertina
Apibendrini- Mokytojos žodžiu api- pagal pateiktus kriteri-
mas, vertinimas bendrina atliktą darbą. jus (2 priedas) ir Mokėjimo mokytis: ver-
(įsivertinimas), 10 min. persiunčia mokytojai (3 tina mokymosi pažangą.
namų darbų sky- Mokytoja paskiria namų priedas).
rimas darbų užduotis. Mokiniai pasižymi
namų darbų užduotis
savo sąsiuviniuose.

Išvados

Integruota chemijos – IT pamoka padėjo mokiniams suvokti, kad skirtingų mokymo(si) disciplinų tai yra daly-
kų žinios ir veiklos būdai gali būti siejami tarpusavyje ir priklausyti vienas nuo kito. Šios pamokos metu mokiniai
atliko chemijos dalyko užduotis naudodamiesi kompiuteriais – taip įtvirtindami neutralizacijos reakcijos lygčių
rašymo žinias ir darbo kompiuteriu įgūdžius. Atlikę užduotis, mokiniai įsivertino savo žinias ir gebėjimus užpil-
dydami chemijos ir IT įsivertinimo kreives. Patikrinusios mokinių darbus ir išanalizavusios minėtas įsivertinimo
kreives, mes, mokytojos sužinojome: kas mokiniams sekėsi sunkiau, kur reikia gilinti jų žinias, tobulinti darbo
kompiuteriu gebėjimus.
Stengiamės pamokas priartinti prie gyvenimo, supaprastinant mokymąsi integruojant dvi disciplinas tarpusa-
vyje. Būtent šios pamokos darbas parodė mokiniams, kad lygčių rašymo išmokimas svarbus ir reikalingas norint
užrašyti chemines lygtis IKT. O gebėjimas gerai rašyti formules kompiuteriu, tai yra teksto tvarkymo programa,
leidžia šias žinias pritaikyti įvairių dalykų mokyme(si).

46
 Rekomendacijos

Rekomenduojame šią pamoką vesti, kai mokiniai jau moka rašyti neutralizacijos reakcijų bendrąsias ir jonines
lygtis sąsiuviniuose, kai moka dirbti Microsoft Word teksto tvarkymo ir redagavimo programa.

LITERATŪRA
1. Kompetencijų ugdymo metodinė svetainė. Prieiga internete: www.ugdome.lt.
2. Jasiūnienė R., Vaitkus R., Valentinavičienė V. „Chemija 9 klasei“, 2004.
3. Lozdienė A., Mackevič I. „Pasaulis kompiuteryje II d. Informacinės technologijos IX–X klasėms“, TEV, Vil-
nius, 2010.

PRIEDAI
1 priedas. Pamokos užduotis

Tema
„NEUTRALIZACIJOS REAKCIJŲ LYGČIŲ RAŠYMAS
NAUDOJANTIS MICROSOFT EQUATION 3.0 MODULIU“
Vardas Pavardė Nr.1
Vardas Pavardė Nr.2

I. Parašykite šių medžiagų neutralizacijos reakcijų lygtis (bendrąsias, jonines ir sutrumpintas jonines).
II. Nurodykite visų medžiagų agregatines būsenas ir pavadinimus:
1. MgCO3(k) + HCl (aq)

2. Cu(OH)2(k)+ H2SO4(aq)

3. Na2CO3(aq) + H2SO4(aq)

4. Fe(OH)2(k) + HCl(aq)

5. CO2(d) + KOH(aq)

III. Atliktą darbą atsiųsti mokytojoms.

Adresu: ...............................................
Laiško tema: 1E Chemija
Failo pavadinimas: Pavarde1,Pavarde2

47
48
2 priedas. Atlikto darbo įsivertinimo šablonas

Integruota chemijos – IT pamoka

2 priedas. Atlikto darbo įsivertinimo šablonas
„NEUTRALIZACIJOS REAKCIJŲ LYGČIŲ RAŠYMAS NAUDOJANTIS MICROSOFT EQUATION 3.0 MODULIU“
GEBĖJIMŲ
Integruota ĮSIVERTINIMO
chemijos – IT pamoka KREIVĖS
(Pelyte pasirinkdami kvadratėlius po vieną sudėliokite
„NEUTRALIZACIJOS REAKCIJŲ LYGČIŲ RAŠYMAS NAUDOJANTIS MICROSOFT juos atitinkamose chemijos ir IT plokštumose
EQUATIONpagal darbo sunkumą ir atlikimo būdą.)
3.0 MODULIU“
GEBĖJIMŲ ĮSIVERTINIMO KREIVĖS
(Pelyte pasirinkdami kvadratėlius po vieną sudėliokite juos atitinkamose chemijos ir IT plokštumose pagal darbo sunkumą ir atlikimo būdą.)
Chemija Informacinės Technologijos

Nustatyti jonų krūvius Išskaidyti medžiagas joninėje lygtyje Parašyti darbo pavadinimą ir autorių Rasti rašymui reikalingus simbolius Tvarkingai nukopijuoti lygtį

Parašyti druskų formules Parašyti būsenas joninėje lygtyje Nustatyti ženklintą automatinį sąrašą Parašyti lygtį viename lygties lauke Modifikuoti nukopijuotą lygtį

Išlyginti lygtį Pavadinti medžiagas Parašyti lygtyje tik apatinį, tik Atlikti elementų išbraukimą lygtyje Išsaugoti failą reikiamu pavadinimu
viršutinį indeksą

Nustatyti medžiagų būsenas Parašyti sutrumpintas jonines lygtis Parašyti lygtyje abu indeksus Parašyti elementų pavadinimus Nusiųsti failą mokytojai
3 priedas. Mokinių atlikto darbo ir įsivertinimo pavyzdys
3 priedas. Mokinių atlikto darbo ir įsivertinimo pavyzdys

49
 13

50
 INTEGRUOTŲ PAMOKŲ SĖKMINGUMAS
MOKANT IR MOKANTIS
Irūna Januškevičienė,
Kauno Vaidoto pagrindinės mokyklos istorijos vyresnioji mokytoja;
Violeta Vencevičiūtė,
Kauno Vaidoto pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė;
Ramunė Lukoševičiūtė,
Kauno Vaidoto pagrindinės mokyklos muzikos vyresnioji mokytoja

Bendrosios programos pabrėžia tarpdisciplininių ryšių svarbą, prasmingo mokymosi idėjas. Tai siejama su
naujais tyrimais, nustatančiais, jog pagrindinė smegenų savybė yra ieškoti ir atrasti modelius ir bendras prasmes.
Manoma, kad žmogaus smegenys atskirais atvejais gali net priešintis atskirų, suskaldytų faktų mokymuisi, todėl
mokslininkai neuropsichologijos pagrindu sujungė edukologijos idėjas, kurias galima taikyti integruoto mokymo
procese.
Tarpdisciplininis mokymas apima dalykų derinimą, projektiškumą, platesnį nei vadovėlio turinį. Jame derina-
mos įvairios kryptys, išryškėja teminis vieningumas.
Integruojant teminį vienetą, pasirenkama plati tema, kuri apima daugelį disciplinų. Tuo siekiama mokyti mo-
kinį lyginimo, analizės, apibendrinimo, platesnio požiūrio į reiškinius, kritinio mąstymo.
Pranešimo tikslas – atskleisti integruotų pamokų sėkmingumą mokant ir mokantis.

Uždaviniai:
1. Atskleisti integracijos, mokymo ir mokymosi sampratas.
2. Išskirti integruotų pamokų sėkmingumą, privalumus ir trūkumus mokant ir mokantis.

Pranešimo metodologija: Darbas grindžiamas humanistinė mokymo(si) samprata. Humanistai teigia, kad
pedagogikos ir psichologijos kertinis teiginys, orientuotas į žmogaus prigimties galių atskleidimą, doro, laisvo,
atsakingo žmogaus ugdymą.
Pagrindinis principas – kiekvieno asmens vertės pripažinimas ir pagarba jam, asmens pasirinkimo laisvė ir
atsakomybė. Remiantis R. Grigaitiene mokykla pirmiausia turi padėti kiekvienam suprasti save, suvokti savo
tapatybę, rasti gyvenimo tikslą. Vadinasi, ugdymas turi būti orientuotas į žmogų, turi jam padėti išreikšti save ir
tapti geresniam.
Integruotų pamokų sėkmingumas mokant ir mokantis
Jaunimas gyvena sparčioje informacinėje erdvėje, kurią veikia naujos idėjos, keičiančios gyvenimo būdą ir ge-
bėjimą mokyti ir mokytis. Naujų technologijų plėtra kelia naujus iššūkius valstybei, visuomenei, mokyklai, darosi
vis sunkiau sudominti mokinius pamokoje.
Mokytojas renkasi metodus, kurie geriausiai padėtų pasiekti ugdymo tikslus ir uždavinius.
Savo pamokose taikome įvairius mokymo būdus ir metodus: grupinį darbą, testus, diskusijas, projektų rengi-
mą, integruotas pamokas.
Kauno Vaidoto pagrindinėje mokykloje rugpjūčio mėnesį rengiant ilgalaikius teminius planus planuojamos
integruotos pamokos, parenkamos integruojamos temos, numatomos datos.
Integruotai pamokai reikia rengtis iš anksto, turi bendradarbiauti su kitų dalykų mokytojais, suderinti pamokų
tvarkaraštį, aptarti naudojamas priemones ir kt.
Mūsų mokykloje dažniausiai integruojami šie dalykai: lietuvių kalba, istorija ir muzika ( pamokos: ,,Sibiro vai-
kai“, ,,Karžygiški, herojiški motyvai partizanų kūryboje“, ,,Mūsų krašto istorijos“); geografija ir istorija (pamoka:
,,Didieji geografiniai atradimai“), istorija ir choreografija (pamoka: ,,Renesansas LDK“).
Integruotos pamokos planavimas
Pasirengti integruotai pamokai reikia daug laiko. Norint suplanuoti integruotą pamoką tenka suplanuoti labai
daug dalykų:
1. Pamokos temą.
2. Išsikelti uždavinį – kaip vienos pamokos metu suderinti ir perteikti mokiniams kelių dalykų artimas temas.
3. Dėstomą medžiagą.
4. Vedamos pamokos struktūrą. Paprastai susitariama, kuris mokytojas paskelbs pamokos temą, uždavinį, ku-
ris kokias užduotis skirs, kaip mokiniai bus vertinami.
5. Pamokos sėkmingumą.

51
 Integruotų pamokų privalumai:
1. Mokiniams šios pamokos palieka didelį įspūdį, kadangi vienu metu pamokoje dainuoja, mokosi istorijos,
skaito ir aptaria eilėraščius.
2. Visi dirba noriai, pamokose bendrauja ir bendradarbiauja.
3. Mažinamas mokymosi krūvis, racionaliai panaudojamas laikas.
4. Naudojamos įvairios priemonės, šaltiniai.
5. Bendradarbiauja mokytojai.
6. Sėkmingą darbą lemia bendri interesai, geranoriškumas, tolerancija, tikėjimas sėkme.
7. Per vieną pamoką galima daug sužinoti ir išmokti.

Integruotų pamokų trūkumai:

1. Reikia daug laiko rengiantis pamokai: aptarti pamokos eigą, metodus, dėstomą medžiagą, klasės užduotis,
namų darbus, vertinimą ir pan.
2. Pamoką veda du ar daugiau mokytojų, todėl sunku suderinti pamokų tvarkaraščius.

Išvados

1. Integracija – tai visuminis požiūris į reiškinius.

Mokymas – pedagoginis procesas, kurio metu mokiniai, mokytojo vadovaujami, įgyja žinių, mokėjimų bei
įgūdžių, šiame procese kartu plėtojamos mokinių pažinimo galimybės ir intelektas, formuojasi jų pažiūros ir ver-
tybės, t. y. jie lavinami ir auklėjami.
Mokymasis – tai svarbiausia besiformuojančios asmenybės veiklos rūšis, kurios metu vyksta sparti ir įvairiapu-
siška asmenybės raida.
2. Integruoto ugdymo reikšmę gali užtikrinti vertybių akcentavimas: mokinys tampa kūrėju.
Sėkmingą darbą lemia bendri interesai, geranoriškumas, tolerancija, tikėjimas sėkme.
Integruotos pamokos padeda mažinti mokymosi krūvius, racionaliai panaudoti laiką, bendrauti ir bendradar-
biauti, panaudoti įvairias priemones, šaltinius. Per vieną pamoką galima daug sužinoti ir išmokti.
Integruotų pamokų trūkumai: užima daug laiko rengiantis pamokai, sunku suderinti mokytojų tvarkaraščius.
Integruota pamoka tampa šiuolaikinio mokymo būtinybe. Atnaujintų bendrųjų programų tikslas – pritaikyti
ugdymo turinį taip, kad kiekvienas mokinys pagal savo poreikius ir išgales bręstų kaip asmenybė, įgytų kompe-
tencijų, būtinų tolesniam mokymuisi bei prasmingam aktyviam gyvenimui šiuolaikinėje visuomenėje. Mokytojas
tampa konsultantu, kuris geba derinti teorines ir praktines žinias, tai perteikia savo mokiniams, tobulina jų kom-
piuterinę ir informacinę kultūrą.

LITERATŪRA
1. Grigaitienė R. Kritinio mąstymo ugdymas: kodėl ir kaip? Kaunas, 2004.
2. Jovaiša L. Edukologijos įvadas. Kaunas, 1993.
3. Rajeckas V. Mokymas – ugdymo pagrindas. Vilnius, 1997.
4. http://wwwbiblioteka,vpu.lt/pedagogika/PDF/2005/80/vilkelienė.pdf
5. http://www.kpskc.lt/edukacinis/informatika/k.pdf

MOKYMO(SI) DIFERENCIJAVIMAS IR INDIVIDUALIZAVIMAS

LIETUVIŲ KALBOS PAMOKOSE
Renata Matulaitienė, Danutė Ruseckienė,
Kauno šv. Pranciškaus mokyklos lietuvių kalbos mokytojos metodininkės

Šiuolaikinis pedagogas žino, jog organizuojant dabartinius reikalavimus atitinkančią pamoką būtina atsižvelgti
į visus pamokos komponentus: uždavinio formulavimą, darbo metodiką, mokymosi aplinką, laiką, vertinimą ir
įsivertinimą ir, be abejo, mokymo(si) diferencijavimą ir individualizavimą.
Kauno šv. Pranciškaus mokykloje pakankamai kryptingai vykdomas išorinis ir vidinis ugdymo veiklos diferen-
cijavimas. Jau trejus metus Mokytojų tarybos nutarimu ( 2011–06–15 d. Mokytojų tarybos posėdžio nutarimas
Nr.Nr.1.2–07)sudaromos laikinosios grupės:

52
 • pagrindinio ugdymo programoje (5–10 kl.) iš paralelių klasių mokinių lietuvių kalbos ir matematikos pa-
mokoms, mokinių gabumams plėtoti, skirtingoms mokymosi strategijoms įgyvendinti;
• laikinosios grupės pagrindinio ugdymo programoje (5–10 kl.) sudaromos atsižvelgiant į mokinio moky-
mosi motyvaciją, individualią pažangą ir sąmoningai keliamus mokymosi tikslus.
Mokiniai, baigdami 5,6,7,9 klasę, gegužės mėnesį atlieka matematikos ir lietuvių kalbos diagnostinius testus
(mokyklos lituanistai turi parengę elektroninius testus, kuriems kurti ir atlikti naudojama eTest.lt programa), o 4
ir 8 klasių mokinių pasiekimai tikrinami skaitymo bei rašymo standartizuotais testais. Pagal minėtų darbų rezul-
tatus mokiniui rekomenduojama mokytis patenkinamo/pagrindinio, pagrindinio/aukštesniojo lygio laikinojoje
grupėje, žinoma, daug ką lemia ir pusmečio/metinis pažymys bei asmeninės vaiko savybės. Kai tėvai/globėjai su-
sipažįsta su vaiko pasiekimais ir dalykininkų bei klasės auklėtojo rekomendacijomis, mokiniai turi galimybę kas
pusmetį, pastebėjus pažangą ar mokymosi spragų, pereiti iš vieno lygio laikinosios grupės į kitą. Remiantis trejų
metų patirtimi, galima teigti, kad lietuvių kalbos ir matematikos mokymas(is) laikinosiose grupėse pasiteisina,
kadangi 1) kyla mokinių mokymosi motyvacija (kai kurie patenkinamu ar pagrindiniu lygiu besimokantys moki-
niai suinteresuoti neatsilikti nuo bendraamžių, daryti pažangą, siekia pakliūti į aukštesniuoju lygiu besimokančių-
jų grupę); 2) mokytojai planuoja darbą jau išoriškai diferencijuotose grupėse; 3) patenkinamu/pagrindiniu lygiu
besimokančių mokinių grupės yra mažesnės, vadinasi, atsiranda didesnės galimybės individualizuoti mokymo(si)
procesą, o tai yra tikrai efektyvu; 4) pamokose natūraliai ugdomos mokinių bendravimo ir bendradarbiavimo,
mokymosi mokytis, pažinimo ir asmeninės kompetencijos. Beje, lietuvių kalbos ir matematikos mokytojai darbo
krūvį laikinosiose pasiekimų lygių grupėse pasiskirsto proporcingai: stengiamasi, kad kiekvienas dalykininkas
dirbtų su skirtingų lygių grupėmis. Tad mokytojams atsiranda poreikis nuolat kelti savo kvalifikaciją įvairiuose
seminaruose, mokslinėse–praktinėse konferencijose, dalytis gerąja patirtimi, kurti metodinę medžiagą, tobulinti
aktyviųjų mokymo(si) metodų taikymą pamokose, dažnai naudotis IKT, ieškoti netradicinių mokymo(si) būdų,
dalyvauti projektuose. Galime pasidžiaugti, jog prie išorinio lietuvių kalbos ir matematikos mokymo diferencija-
vimo priprato mokyklos bendruomenė, be to, puikiai šią sritį įvertino rugsėjo mėnesį mokyklos veiklą tikrinusi
išorės audito komisija.
Dalijamės savo patirtimi dirbant su 7 klasių mokiniais. Pirmiausia statistika: dabartiniai 7–okai jau nuo 5–os
klasės lietuvių kalbos mokosi trijų pasiekimų lygių grupėse (aukštesniojo, pagrindinio, patenkinamo); per trejus
metus į aukštesnius lygius perėjo 10 mokinių, į žemesnius – 6; aukštesniojo lygio grupėje yra 25, pagrindinio – 27,
patenkinamo – 16 mokinių. Be abejo, lituanistės, dirbančios su skirtingų gebėjimų mokiniais, susiduria ir su skir-
tingais iššūkiais: reikia parinkti atitinkamus mokymo(si) metodus, pagalbines ugdymo priemones, planuoti veiklą
taip, kad kiekvienas galėtų tobulėti. Mokoma pagal bendrąsias pagrindinio ugdymo programas ir visoms grupėms
skiriama vienodai pamokų. Mokslo metų pradžioje mokiniai supažindinami su bendrosiose pagrindinio ugdymo
programose pateiktu pasiekimų lygių aprašu, tam tikruose lapuose gali pasižymėti savo pasiekimus ir įsivertinti.
Informacija ir įsivertinimas padeda nusistatyti mokymo(si) kryptį.
Patirtį diferencijuojant ir individualizuojant 7–okų mokymą(si) aukštesniojo ir patenkinamo pasiekimų lygių
grupėse pateikiame lyginamojoje lentelėje.

Sritis, kurioje vyksta

diferencijavimas ir Aukštesnysis lygis Patenkinamas lygis
individualizavimas
Planavimas: Mokiniai mokomi pagal ilgalaikį
a) atsižvelgiama į Mokiniai mokomi pagal ilgalaikį planą planą + viena mokinė mokoma pagal
mokinių(–io) poreikius; individualizuotą lietuvių kalbos programą
Kalbos pažinimas Įvardis – 5 pamokos
b) atsižvelgiama į Įvardis – 4 pamokos Skaitvardis – 5 pamokos
mokinių(–io) moky- Skaitvardis – 5 pamokos Prieveiksmis – 6 pamokos
mosi tempą; Prieveiksmis – 4 pamokos Per pamoką atliekami 1–3 pratimai arba
Per pamoką atliekami 3–5 pratimai + užduotys iš pratybų sąsiuvinių +
užduotys iš pratybų sąsiuvinių. individualizuotos užduotys.
Skaitomi privalomosios literatūros Dažniausiai skaitomos privalomosios
c) atsižvelgiama į kūriniai + grožinės ir negrožinės literatūros kūrinių ištraukos + negrožinės
turinio apimtį. literatūros kūrinių ištraukos. literatūros ištraukos.
Privaloma perskaityti bent 8 Privaloma perskaityti bent 4 knygas
knygas savarankiškai. savarankiškai.

53
 Kalbėjimas ir klausymas. Mokomasi Mokomasi gerbti kalbantįjį,
įdėmiai išklausyti kito nuomonę, tin- nereplikuoti, bandoma diskutuoti, aiškiai
kamai ir aktyviai diskutuoti, reikšti ir reikšti nuomonę, nereikalaujama
Veikla pamokoje:
pagrįsti nuomonę, apibendrinti. apibendrinti diskusijų.
a) atsižvelgiama į veik-
los pobūdį.
Rašymas. Rašoma spontaniškai ir pasi- Rašoma tik pasirengus. Daugeliu atvejų
rengus. Daugeliu atvejų planuojama ir planuojama, rašoma konsultuojantis su
rašoma savarankiškai. mokytoju.
Užduotys atliekamos iš anksto
Užduotys atliekamos įvairiai formuoja- suskirstytose grupėse (patenkinamo
mose grupėse, porose ar individualiai. pasiekimų lygio mokiniai neretai turi
elgesio, bendravimo sutrikimų, trūksta
Noriai dirbama, kai taikomi šie motyvacijos, taigi tenka gerai apgalvoti,
metodai: „Minčių lietus“, „Minčių kaip formuoti grupes, kad vyrautų darbinė
žemėlapis“;Interviu, dialogai; Dis- nuotaika). Geriausiai atliekamos užduotys,
kusijos; Projektinė veikla; Kūrybinės kai dirbama poroje.Skiriamos individu-
užduotys (įgarsinimas, iliustravimas, alios užduotys.
inscenizavimas, pateikčių kūrimas
b) parenkami tinkami ir kt.); Tiriamasis darbas (skiriamos Noriai dirbama, kai taikomi šie metodai:
mokymo(si) metodai ilgalaikės užduotys grupėms); Prob- „Minčių lietus“, Dialogai.
atsižvelgiant į lemos sprendimas; Darbų pristatymas; Kai kurios kūrybinės užduotys (darbo
mokymosi stilių Interpretavimas; Šešių kepuraičių pradžia paprastai būna produktyvi, o
metodas; Ekspertų metodas; Mozaika; tinkamai pabaigti darbą pritrūksta
Užduočių, testų, diktantų kūrimas; motyvacijos). Tiriamasis darbas pamokoje;
Viktorinos; Žaidimai; Kontrolinių Problemos, artimos mokinių patirčiai,
darbų taisymas taikant metodą „Pamo- sprendimas; Darbų pristatymas; Mozaika;
ka“; Kūrybiškas rašymas; Netradicinės Žaidimai; Filmų peržiūra, įrašų klausymas-
pamokos: išvykos į muziejų, teatrą, is; Demonstravimas (skaidrės, pavyzdiniai
edukacinės programos, pamokos gam- bendraamžių darbai); Pasakojimas/ atpasa-
toje, bibliotekoje, kito dalyko kabinete, kojimas; Netradicinės pamokos: išvykos į
integruotos lietuvių kalbos ir IT pamo- muziejų, edukacinės programos, pamokos
kos bei kitos. gamtoje, kito dalyko kabinete, integruotos
lietuvių kalbos ir IT pamokos.
Dalomoji medžiaga, plakatai (ypač
pačių sukurti), lapai darbui, iliustraci- Dalomoji medžiaga, plakatai (ypač draugų
jos, IKT (kompiuteris, mokomosios sukurti), lapai darbui, iliustracijos, IKT
c)parenkamos kompiuterinės programos, internetas, (kompiuteris, mokomosios kompiuterinės
tinkamos priemonės multimedija, diktofonas, fotoaparatas, programos, internetas, multimedija,
filmavimo kamera, išmanieji telefonai) išmanieji telefonai) pratybų sąsiuviniai,
žymekliai, pratybų sąsiuviniai, žodynai, žinynai, spalvotos kortelės.
enciklopedijos
Šešių kepuraičių metodas; Spalvotos
Spalvotos kortelės/ veidukai temos
kortelės temos suvokimui įsivertinti;
d) suteikiama galimybė suvokimui įsivertinti; Balsavimas;
Interviu; Vertinimo, įsivertinimo
įsivertinti, vertinti Vertinimo, įsivertinimo lentelės;
lentelės; Teisingų atsakymų demon-
Teisingų atsakymų demonstravimas.
stravimas; Voratinklis.
Kūrybinės užduotys (praeitų ir Kūrybinės užduotys (dažniausiai naujai
naujų temų sintezė). Užduotys pagal temai įtvirtinti). Atkartojimo užduotys;
Namų darbų
gebėjimus; Tiriamieji darbai; Užduotys pagal gebėjimus/ mokymosi
skyrimas
Individualios užduotys atskiram stilius (smalsiems, judriems, pastabiems ir
mokiniui/porai/grupei. pnš.); Individualios užduotys.

54
 Apibendrinant galima teigti, kad nepaisant metodų taikymo, išmokimo laiko, turinio apimties ir kitų skirtu-
mų, stengiamasi, kad minėtos priemonės padėtų mokiniams tobulėti, nesustoti, visada skatinama siekti daugiau.
Sėkminga pamoka – tai lyg dėlionė: džiugu, kai visos detalės atsiduria savo vietose.

INOVATYVIOS MOKYMO(–SI) PRIEMONĖS IR JŲ TAIKYMAS

PRADINIO MOKYMO IR MOKYMOSI KOKYBEI GERINTI
Birūta Pilvelienė,
Žiežmarių mokyklos–darželio pradinių klasių mokytoja metodininkė

Dirbdama su mokiniais pastebėjau, kad vis daugiau mokinių turi įvairių mokymosi sunkumų. Šnekamosios
kalbos sutrikimai ir skurdus žodynas turi įtakos tolesniam mokymuisi. Šie mokiniai patiria sunkumų mokyda-
miesi gimtosios kalbos, matematikos, pasaulio pažinimo.
Ugdydama mokinius, nuolat ieškau kuo įvairesnių metodų ir mokomųjų priemonių, bandau jas kurti pati.
Kurdama priemones vadovaujuosi aktualumo ir pritaikomumo principais. Pavyko sukurti priemonę, skatinan-
čią mokymo(si) motyvaciją, įsivertinimo fiksaciją ir pažangos stebėjimą, skirtą ikimokyklinio, priešmokyklinio,
pradinio ugdymo bei kalbinių sutrikimų turintiems vaikams. Priemonė „Matau, tariu, rašau“ padeda vaikams
suvokti kalbos garsų įvairovę ir išlaikyti ryšį su supančia gamta. Mokytojams – palengvina rengimąsi pamokoms.
Sukurti du šios priemonės variantai. Naudojant kompiuterinį variantą galima koreguoti pateiktis ir padalomąją
bei vaizdinę medžiagą. Dalyvaujant UAB „Smaltijos“ leidyklos rengiamame mokymo priemonių kūrimo projekte
išleistas spausdintas priemonės variantas. Priemonė pristatyta Kaišiadorių rajono švietimo ir kultūros paslaugų
centre organizuotoje metodinių priemonių parodoje „Žingsnis kokybės link“. Lietuvos parodų ir kongresų centro
LITEXPO parodoje „Mokykla 2012“ šalies pedagogai šią priemonę galėjo apžiūrėti ir įsigyti.
Naudodami šią priemonę pedagogai gali pasiūlyti mokiniams diferencijuotas užduotis, atsižvelgiant į mokinių
gebėjimus ir jų mokymosi stilių. Neturėdami galimybės naudotis kompiuteriu, mokiniai šias užduotis gali atlikti
naudodami spausdintą šios priemonės variantą.

Priemonės „Matau, tariu, rašau“ (kompiuterinio varianto) turinys:

10 pateikčių: i–y, u–ū, e–ė, ė–ie, o–uo, b–p, d–t, k–g, s–z, š–ž;

Kiekvienoje pateiktyje:
• 15 Lietuvos gyvūnų, paukščių, augalų, žuvų, grybų, gėlių, vabzdžių nuotraukų ir žodžiai su paryškintomis
raidėmis;
• Padalomoji žodžių, sakinių ir teksto medžiaga su praleistomis raidėmis;
• Žodžiai, sakiniai ir tekstas pasitikrinimui su įrašytomis raidėmis.

Priemonės „Matau, tariu, rašau“ (spausdinto varianto) turinys:

10 komplektų i–y, u–ū, e–ė, ė–ie, o–uo, b–p, d–t, k–g, s–z, š–ž;

1 komplektą sudaro:
• 15 vnt. 3 lygių (žodžių, sakinių ir teksto) padalomosios laminuotos kortelės (10x12 cm) garsų ir raidžių
diferencijavimui savarankiškam darbui arba porose. Praleista po 10 raidžių;
• 3 laminuoti A3 formato plakatai (žodžių, sakinių ir teksto) pasitikrinimui;
• klaidų diagramos, įsivertinimui, pažangos stebėjimui.15 vnt., 18–16 cm;
• 15 laminuotų nuotraukų–žodžių (10x12 cm), garsų ir raidžių diferencijavimui, aprašymo ir pasakojimo,
vaidybinių situacijų kūrimui, žodyno turtinimui, pagal nurodytą požymį ir t.t. savarankiškam, grupiniam
arba darbui porose.

Naudojant šią priemonę užduotis galima atlikti įvairiais būdais: savarankiškai, poromis ar grupėse. Supažin-
dinant vaikus su Lietuvos fauna ir flora, suteikti jiems žinių apie gyvūnus ir augalus, esančius vaiko artimiausioje
aplinkoje. Pažindami juos supantį pasaulį, vaikai lengviau atlieka pateiktas lietuvių kalbos užduotis. Žiūrėdami
pateiktis, gali įvardyti, ką mato, išgirsti ir pasakyti, kurį garsą girdi žodyje, kelintas tai garsas, kiek šių garsų

55
yra žodyje. Priemonė padeda suvokti kalbos garsų įvairovę (ilgi, trumpi, skardūs ir duslūs). Perskaitę teisingą
žodį mokiniai iš karto gali pasitikrinti ir patirti mokymosi sėkmę. Nuotraukos padeda tikslinti ir plėsti žodyną,
kurti aprašymus, pasakojimus bei vaidybines situacijas, grupuoti gyvūnus ir augalus pagal įvairius nurodytus
požymius, sugalvoti sinonimus, prisiminti giminiškus žodžius ir sudaryti naujus. Padalomoji ir demonstracinė
medžiaga suteikia žinių, leidžia pasitikrinti ir išsiaiškinti klaidas. Klaidų diagramos padeda mokiniui įsivertinti,
pedagogams, tėvams ir pačiam vaikui stebėti pažangą.
Naudodama mokymo(si) priemonę „Matau, tariu, rašau“ pastebėjau, kad šią vaizdinę priemonę galima kūry-
biškai panaudoti dirbant su įvairaus amžiaus vaikais. Ši priemonė įvairina ugdymą, sudomina mokinius, žadina
jų motyvaciją mokytis ir išlaiko dėmesį visą pamoką. Vaikai, patys pildydami klaidų diagramą, gali akivaizdžiai
palyginti savo pasiekimus. Tai skatina juos siekti geresnių rezultatų. Klaidų diagramas patogu naudoti ir per ma-
tematikos bei pasaulio pažinimo pamokas įsivertinant testų, savarankiškų darbų užduotis.

MOKYMAS IR MOKYMASIS SKAITMENINĖJE

VISUOMENĖJE
Aušra Ražauskienė,
Kauno Jono ir Petro Vileišių pagrindinės mokyklos
lietuvių kalbos mokytoja metodininkė;
Edita Rabizaitė,
Kauno Jono ir Petro Vileišių pagrindinės mokyklos
anglų kalbos mokytoja metodininkė

Lietuvoje dar dažnai girdime dejones, kad nuolatinis vaikų sėdėjimas prie kompiuterių yra absoliutus blogis.
Gausu prieštaringų nuomonių, o kartais ir prietarų apie kompiuterių žalą. Aimanuojama, kad spausdindami teks-
tus klaviatūra mokiniai nemokės paprastame sąsiuvinyje ranka parašyti tekstą. Išsakoma nuomonė, kad tokiais
tempais besivystanti kompiuterizacija ilgainiui išnaikins mūsų akiai įprastas knygas ir net bibliotekas. Bet ar ka-
daise gimęs kinas sunaikino teatrą, nors tai buvo pranašaujama?
Eurobarometro tyrimai rodo, kad jau dabar esame skaitmeninė karta. Europoje 94% jaunimo naudojasi in-
ternetu. Šios amžiaus grupės žmonės retai perka interneto parduotuvėse. Bet net 84% jaunuolių yra socialinių
tinklų lankytojai. Dauguma iš mūsų naudojamės kompiuteriais ir išmaniaisiais telefonais kasdien ir laikome šias
priemones svarbia savo gyvenimo dalimi. Mes esame gimę ir augame kartu su vis tobulėjančiomis skaitmeninėmis
technologijomis. Lietuvoje irgi auga skaitmeninė karta, tad padėkime mūsų vaikams atitikti XXI amžiaus kelia-
mus reikalavimus. Kompiuteris paprasčiausiai yra tik dar viena priemonė tobulėti mokiniui ir tobulinti mokymo
procesą mokytojui. Viskas tobulėja. Juk be senovinės lentos vakar, šiandien neturėtume mokyklinės išmaniosios
lentos.

Internet World Stats, 2012

Internet World Stats, 2012
56

XVIII amžiuje mokyklos misija buvo šviesti, išmokyti skaityti ir rašyti, nes dauguma
 išmokinių
mokinių
išišmokinių perper
per pamokas
pamokas
pamokas mokytismokytis
mokytis rašyti
rašyti
rašyti žąsies
žąsies
žąsies plunksna?
plunksna?
plunksna? Ar
ArArmūsų mūsų
mūsų mokiniaimokiniai
mokiniai atleistų,
atleistų,
atleistų, jei išaugintume
jeijeiišaugintume
išaugintume
juosjuos
juos beraščiais
beraščiais
beraščiais skaitmeninėje
skaitmeninėje
skaitmeninėje visuomenėje?
visuomenėje?
visuomenėje? NejauNejau
Nejau mokysime
mokysime
mokysime kaip
kaipkaip viduramžių
viduramžių
viduramžių mokykloje,
mokykloje,
mokykloje, kada
kadakada
XVIII
buvo amžiuje
siekiama mokyklos
išmokyti misija
lotynųbuvokalbos
šviesti,verčiant
išmokyti mokinius
skaityti ir rašyti,
iškalti nes dauguma
tekstus žmonių Ar
mintinai? buvomokinių
beraščiai.
buvo
buvo siekiama
siekiama išmokyti
išmokyti lotynų
lotynų kalbos
kalbos verčiant
verčiant mokinius
mokinius iškalti
iškalti tekstus
tekstus mintinai?
mintinai?
Tuos iššūkius nugalėjome. Kokia mūsų misija yra šiandien, kai analoginę televiziją keičia skaitmeninė, įprastą tele- Ar Ar mokinių
mokinių
foną mokymosi
– išmanusis?
mokymosi
mokymosi motyvaciją
motyvaciją
motyvaciją irdrausmę
Ar kamir nors drausmę
irdrausmędabarvėl vėlvėl
kiltų užtikrinsime
mintis
užtikrinsimereikalauti
užtikrinsime mentoriaus
iš mokinių
mentoriaus
mentoriaus liniuote?
per pamokas mokytis rašyti žąsies plunks-
liniuote?
liniuote?
na? Ar mūsų mokiniai atleistų, jei išaugintume juos beraščiais skaitmeninėje visuomenėje? Nejau mokysime kaip
viduramžių mokykloje, Manau,
Manau,
Manau, kad
kad
kada kad į įšiuos
įbuvo
šiuos šiuos klausimus
klausimus
klausimus
siekiama yra
išmokytiyrayra
tik tikvienas
vienas
tikvienas
lotynų atsakymas.
atsakymas.
kalbosatsakymas.
verčiant ReikiaReikia
Reikia
mokinius žengti
žengti
žengtikoja
iškalti koja koja
kojon
tekstus kojon
kojonsusu suAr
mintinai?
mokinių
laiku.
laiku. mokymosi
laiku.Tiesą
Tiesą motyvaciją
Tiesąsakant,
sakant,
sakant, sunkusunku
sunku irnueiti
drausmę
nueiti
nueiti vėl užtikrinsime
klystkeliais,
klystkeliais,
klystkeliais, kaikaikaimentoriaus
visosvisos
visos liniuote?mokymo
šiuolaikinės
šiuolaikinės
šiuolaikinės mokymo
mokymo ir mokymosi
ir irmokymosi
mokymosi
Manau, kad į šiuos klausimus yra tik vienas atsakymas. Reikia žengti koja kojon su laiku. Tiesą sakant, sunku
priemonės
priemonės
priemonės
nueiti tampa
tampa
tampa
klystkeliais, kai skaitmeninėmis.
skaitmeninėmis.
skaitmeninėmis.
visos šiuolaikinės PatsPats
Pats
mokymo laikas
laikas
laikasirbūtų būtų
būtų pradėti
pradėti
mokymosi pradėti dirbtidirbti
dirbti
priemonės su
susutampa mokiniu
mokiniu
mokiniu išvienišvien
išvien ir Pats
skaitmeninį
ir irskaitmeninį
skaitmeninėmis. skaitmeninį
laikas būtų
pradėti dirbti su mokiniu išvien ir skaitmeninį pasaulį bei moderniąsias technologijas paversti nuoširdžiu moky-
pasaulįbei
pasaulį
pasaulį beimoderniąsias
bei moderniąsias
moderniąsias technologijas
technologijas
technologijas paversti
paversti
paversti nuoširdžiu
nuoširdžiu
nuoširdžiu mokytojo
mokytojo
mokytojo pagalbininku,
pagalbininku,
pagalbininku, mokinio
mokinio
mokinio
tojo pagalbininku, mokinio geranorišku patarėju mokantis. Žinoma, įprastinis mokymas(is) yra ir bus reikalingas.
geranorišku
geranorišku
geranorišku patarėju
patarėju
patarėju mokantis.
mokantis.
mokantis. Žinoma,
Žinoma,
Žinoma, įprastinis
įprastinis
įprastinis mokymas(is)
mokymas(is)
mokymas(is) yra yra
yrair ir reikalingas.
irbus
busbus reikalingas.
reikalingas.

1 pav. Anglų kalbos pamoka, 2012 2 pav. Integruota veikla,

veikla, 2013 3 pav. Lietuvių kalbos pamoka, 2013
1 1pav.
1pav. Anglų
pav. Anglų
Anglųkalbos
kalbos pamoka, 2 2pav.
pamoka,
kalbospamoka, 2pav.Integruota
pav. Integruota
Integruota veikla, 3 3pav.
veikla, pav.Lietuvių
Lietuvių
3 pav. kalbos
Lietuviųkalbos pamoka,
pamoka,
kalbos pamoka,
2012
2012 2013
2013
2013 2013
2013
2013
2012 Vileišių pagrindinėje mokykloje veikia wifi interneto ryšys. Čia dirba 6 mokytojai nova-
Kauno Jono ir Petro
toriai, kurie moderniąsias technologijas, interneto šaltinių teikiamas galimybes, skaitmenines mokymo priemo-
nes pavertė uoliomis mokytojo tarnaitėmis. Mokykloje yra moderniųjų technologijų klasė, kurioje mokosi 24
mokiniai. Kiekvienas turi planšetinį kompiuterį. Didžioji dalis vadovėlių ir pratybų sąsiuvinių yra skaitmeniniai.
Mokiniai, naudodamiesi virtualia mokymosi aplinka moodle, peržiūri pamokai skirtą vaizdo ir garso medžiagą,
atlieka užduotis. Užduočių įvertinimas, padarytų klaidų analizė pateikiama iškart. Pasibaigus pamokoms moki-
niai su mokytojais intensyviai bendrauja elektroniniu paštu, aptaria atliekamus darbus, konsultuojasi. Penkių pa-
grindinių dalykų pamokos vyksta mokant ir paties dalyko, ir skaitmeninio raštingumo, ir sugebėjimo pasinaudoti
moderniosiomis technologijomis. Tokias integruotas pamokas veda lietuvių ir anglų kalbų, istorijos, matematikos,
dailės ir informacinių technologijų mokytojai.
Klasėje vyksta ne tik šiuolaikinis mokymas ir mokymasis. Čia vyrauja kūrybinga aplinka, ugdanti mokinio
gebėjimus kurti. Mokiniai filmuoja ir montuoja trumpametražius filmus bei animaciją, rašo ir maketuoja elektro-
ninius laikraščius, kuria garso takelius projektiniams darbams, ruošdamiesi viešajam kalbėjimui, rengia pateiktis,
piešia komiksus, fotografuoja, retušuoja ir taip toliau. Jie yra sukūrę teminių albumų, elektroninių pasakų, kuriose
mokoma lietuvių kalbos taisyklių, darbų, kuriuose vaizdžiai pasakojama apie įdomius istorinius faktus. Mokiniai
anglų kalba rengia vaizdo pamokas, kuria vaizdo laiškus bendraamžiams Lietuvoje ir užsienyje. Vaikų sukurtus
darbus galite rasti mokyklos svetainėje www.vileisis.kaunas.lm.lt (žiūrėti skyrelį ,,Planšetiniai kompiuteriai pamo-
koje‘‘).
Klasės mokinių mokymosi motyvacija yra aukšta. Pamokoms pasibaigus vykdomi įvairūs projektiniai darbai.
Mokytojo suteiktos žinios jiems reikalingos daug ilgiau nei 45 minutes, kol tęsėsi pamoka. Tas žinias jie pritaiko,
patikrina ir panaudoja, savarankiškai informaciją surinkdami iš įvairių šaltinių. Galime drąsiai teigti, kad šiuolai-
kinė klasė iš mokyklos kabineto perkeliama į virtualią erdvę ir yra tarsi be sienų, kurios kartais ir apriboja.
Reikia sutikti, kad mokymo procese neužtenka vadovėlio ar pratybų sąsiuvinio. XXI amžiaus mokykloje turi
atsirasti ir kompiuteris, ir išmaniosios, moderniosios technologijos. Knyga neatstos moderniųjų technologijų, o
kompiuteris niekada neatliks vadovėlio funkcijų. Išmokime patys sujungti šiuos pagalbininkus, kad galėtume sėk-
mingai mokyti mūsų vaikus. Juk kiekvienoje knygoje galime rasti nuorodų į internetinius šaltinius, o kiekviename
kompiuteryje galime rasti elektroninę knygos kopiją.
Be praeities nebūtų dabarties, be dabarties neturėtume ateities.

57
 PAMOKŲ SU SMART NOTEBOOK 10 PROGRAMA
PARENGIMO IR ĮGYVENDINIMO PATIRTIS
Vilija Ramanauskienė,
Kauno Vaidoto pagrindinės mokyklos pradinių klasių vyresnioji mokytoja

Jau niekas neabejoja, kad informacinės komunikacijos technologijos yra ne tik vienas iš daugybės ugdymo
metodų pradinėje (ir ne tik) mokykloje, tai vienas pažangiausių, efektyviausių metodų, kurio pritaikymo gali-
mybės ypač plačios. Pasak Marc Prensky, šiandieniai mokiniai yra pirmoji karta, augusi ir brendusi su šia nauja
technologija. Visą savo gyvenimą jie praleido kompiuterių, video žaidimų, skaitmeninių muzikos grotuvų, vaizdo
kamerų, nešiojamų telefonų ir visų kitų žaislų bei įrankių apsupti ir juos naudodami. Dėl tokios visur esančios
aplinkos ir intensyvios sąveikos su ja dabartiniai mokiniai mąsto ir apdoroja informaciją iš esmės kitaip negu jų
pirmtakai. Jiems patinka apdoroti vienu metu iš lygiagrečių šaltinių gaunamą informaciją ir daryti keletą užduočių
vienu metu. Jiems geriau, kai vaizdas yra pirmesnis nei tekstas, o ne priešingai.
Dauguma mokytojų nori išgirsti /sužinoti apie praktiškai įgyvendinamus būdus/ metodus ar naudojamus kom-
piuterinius išteklius ar priemones, kurios leidžia sėkmingai mokyti(is) pradinukams. Norėčiau pasidalyti savo
patirtimi apie pamokų su SMART NOTEBOOK 10 programa parengimą ir įgyvendinimą, naudojant interakty-
viąją (sąveikiąją) lentą, siekiant pačių geriausių rezultatų.
Manau, kad dauguma mokytojų dirba su šia programa klasėje ar informacinių technologijų kabinete.
Jau antri metai dirbu su SMART NOTEBOOK 10 ir 11 programa. Noriu pateikti dvi savo pamokas sukurtas su
šia programa 3 klasei. Tai pasaulio pažinimo pamoka „ Oi, tie plastikai!“ (Pamokos uždavinys: susipažinę su plas-
tiko savybėmis ir iš jo pagamintais daiktais, remdamiesi turimomis žiniomis ir asmenine patirtimi individualiai/
padedant mokytojui suskirstykite į atskiras grupes 3 – 8 iš plastiko) ir 3 – 8 iš kitų medžiagų pagamintus daiktus).
Vertinimo kriterijai: 1) teisingai suskirstysite 3 – 8 iš plastiko ir 3 – 8 iš kitų medžiagų pagamintus daiktus į atski-
rus stulpelius; 2) darbą atliksite individualiai/padedant mokytojui; 3) už pastangas ir aktyvumą.) ir lietuvių kalbos
pamoka „ Esamojo laiko veiksmažodžių ir prieveiksmių kartojimas“ (Pamokos uždavinys: pasikartoję esamojo lai-
ko veiksmažodžius ir prieveiksmius individualiai/padedant mokytojui teisingai suskirstykite 3 – 8 veiksmažodžius
(1 – 2 taškai) ir 3 – 8 prieveiksmius (1 – 2 taškai). Vertinimo kriterijai: 1) teisingai suskirstys 3 – 8 veiksmažodžius
ir 3 – 8 prieveiksmius į atskirus stulpelius; 2) darbą atliks individualiai/padedant mokytojui.) .
Norėčiau pasidalyti savo pastebėjimais dirbant su SMART NOTEBOOK 10 ir 11 programa. Pamokų uždavi-
niai buvo sėkmingai įgyvendinti, nes mokiniams patiko sužadinimas, aiškinimas ir praktinių ar kitokių užduočių
atlikimas (pvz., bandymas, tyrimas), įvairių daiktų naudojimas (pvz., daiktai pagaminti iš plastiko). Mokiniams
aktyviai įsijungus į veiklą, labai patiko, nes buvo nenuobodu, jie iškart sužinojo, kiek teisingų atsakymų pažymėjo
lentelėje bei galėjo palyginti savo bei klasės draugų rezultatus.
Mokytojui naudinga, nes jis iškart mato kiekvieno mokinio pamokos medžiagos įsisavinimo lygį .
Dirbant su šia programa norėčiau pasiūlyti naudoti daugialypės terpės lenteles, kurios ugdo mokinių susido-
mėjimą tolesne veikla. Visose pamokose dirbant su SMART NOTEBOOK programa siūlyčiau naudoti daugia-
lypės terpės lentelę, kurioje galima surašyti klasės mokinių vardus ir kompiuteris pats išrenka, kuris mokinys eis
atlikti užduotį. Pildant daugialypės terpės lenteles reikia apgalvoti, kiek mokinių dalyvaus pamokoje, nes labai
svarbu planuoti, kiek laiko kiekvienas mokinys užtruks pildant lentelę su mokytojo parengta užduotimi.
Siūlyčiau fiksuoti laiką, per kurį mokinys atlieka užduotį interaktyviojoje lentoje. Jei pildote daugialypės terpės
lentelę, kurioje parašote užduotį, skirtą medžiagos pakartojimui ar įtvirtinimui, būtinai atsižvelkite į mokinių
skaičių klasėje. Kuo didesnis mokinių skaičius klasėje, tuo trumpesnės (laiko atžvilgiu) turi būti skiriamos užduo-
tys. Galima padaryti kelis lentelių variantus, kad mokiniai neužfiksuotų atmintyje draugo pažymėtų atsakymų. Kai
mokinys atlieka užduotį, kuri pateikta interaktyviojoje lentoje, kitiems mokiniams tuo metu turi būti pateikiama
kita veikla, tačiau ne iš karto, bet po kiek laiko (po kelių minučių).
Siekiant pamokos parengimui skirti kuo mažiau laiko, dažniausiai naudojamas lenteles, paveikslėlius ar kitas
priemones susidėkite į „ Mano turinį“.

Išvados

• Būtina tinkamai suformuluoti uždavinį.

• Suplanuoti laiką per kurį atliksite skirtas veiklas pamokoje.
• Veikla ir lentelės turi būti periodiškai keičiamos .

58
 • Pamokos su SMART NOTEBOOK programa labai tinkamos temos kartojimui, įtvirtinimui.
• Šios pamokos patinka visiems mokiniams .
• Specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniai atliekant užduotis labiau susikaupia, atlieka jas kruopščiai, stengiasi
kuo geiau atlikti.
• Padeda mokiniams siekti aukštesnio gebėjimų lygio.

LITERATŪRA
1. http://lituanistika.emokykla.lt/?tur=7&straip=1

ANKSTYVASIS UŽSIENIO KALBŲ MOKYMAS

VALDORFO MOKYKLOJE
Daiva Šalkevičienė,
Kazlų Rūdos „Elmos“ progimnazijos vokiečių kalbos mokytoja metodininkė

Šiandien, minint dr. M. Lukšienės šimtmetį ir prisimenant jos įžvalgas apie humanistinės visuomenės vertybes,
norėčiau per ankstyvojo užsienio kalbų mokymo pavyzdį trumpai apžvelgti Valdorfo mokyklos, kaip visuminio
ugdymo humanistinės pedagogikos, bruožus.
Atskiri bandymai įvesti užsienio kalbas jau pradinėse klasėse prasidejo pasibaigus Antrajam pasauliniai karui,
tačiau tik po 1990 m. įvykusio kongreso Locume buvo pradėta kalbėti apie tai, kad siekiant daugialkalbystės,
ankstyvas užsienio kalbų mokymas turėtų būti privalomas visose ES šalyse. Pagrindinis šio siekio veiksnys – nau-
ja politinė–ekonominė situacija. Rengiant rekomendacijas ankstyvajam užsienio kalbos mokymui, Niurnbergo
siumpoziume (1993) buvo remiamasi sėkminga mokyklų, tarp jų ir Valdorfo mokyklos, patirtimi.
Valdorfo mokykloje ankstyvasis užsienio kalbų mokymas buvo pradėtas nuo 1919 m., kai Štutgarte (Vokietija)
R. Šteineris įkūrė pirmąją Valdorfo mokyklą, kurioje jau nuo pirmos klasės dėstomos net dvi užsienio kalbos.
Ankstyvasis užsienio kalbų mokymas yra vienas iš Valdorfo mokyklos specifinių bruožų ir jo negalima nagrinėti
izoliuotai nuo bendros humanistinės Valdorfo pedagogikos.
Ko gero labiausiai nuo tradicinės pedagogikos Valdorfo koncepcijoje skiriasi tikslai ir uždaviniai. Čia pagrindi-
nis ugdymo dėmesys skiriamas asmenybei formuoti, todėl ir užsienio kalbos, kaip ir bet kurios kitos disciplinos,
mokymas yra tik priemonė, o ne pagrindinis pragmatinis tikslas. Užsienio kalba tampa tik ugdymo įrankiu, kurios
kertiniai uždaviniai yra Mąstymo– Jausmų–Valios lavinimas. Mokytojas kiekvieną savo pamoką turi organizuoti
taip, kad mokinys praplėstų savo suvokimo galimybes, patirtų kuo platesnį teigiamų emocijų spektrą bei fizine–
motorine veikla formuotų valią.
Valdorfo pedagogikoje ypač daug dėmesio skiriama amžiaus tarpsniams, kai žmogaus raida analizuojama sep-
tynmečiais, atitinkamai ir kiekvienai klasei būdinga tam tikra specifika. Pirmoje klasėje dar vyrauja pamėgdžioji-
mo jėgos: vaikai labai empatiški, todėl ir užsienio kalbos mokoma imitatyviai, natūraliuoju būdu, panašiai kaip ir
gimtosios kalbos: vaikai „maudosi“ vienkalbėje užsienio kalbos aplinkoje, pamėgdžioja mokytojo gestus ir mimi-
ką, kalba choru, daug juda ir žaidžia.Veiksmas vyrauja asmenyje „mes“. Kadangi šiame amžiaus tarpsnyje stipriau
dirba dešinysis smegenų pusrutulis, nei kognityvinis kairysis, vertimas tik trukdytų nesąmoningam kalbos įsisa-
vinimui. Antroji klasė yra dualizmo laikotarpyje, kai pasireiškia lengvi prieštaravimai bei padidėjęs smalsumas.
Keičiasi ir ugdymo turinys – įvedama pritarimas ir paneigimas, klausimas – atsakymas, asmenys „aš – tu“. Kaip
ir pirmojoje klasėje daug vietos paliekama fantazijai lavinti, tad įvairūs rekvizitai naudojami saikingai, juos keičia
pantomima, o pasakojimų iliustracijos pateikiamos tik išklausius tekstą ir vaikams susikūrus vaizdinius. Žaidimai
orientuoti į atminties bei suvokimo lavinimą, ritmo pajutimą, motorikos ir pusiausvyros gerinimą. Maždaug nuo
trečios klasės vidurio pasikeičia ne vien tik vaiko fizinė būklė (palygėja kvėpavimas, širdies ritmas, kalbos organai
tampa ne tokie lankstūs), bet ir atsiranda naujas požiūris į išorinį pasaulį. Vaikai jau suvokia save kaip individą,
pradeda kritikuoti ne tik savo draugus, bet kartais ir mokytoją. Šiame amžiaus tarpsnyje pamažu įvedamas raštas.
Kaip ir gimtosios kalbos pamokose pirma rašymas (produkcija), tik po to skaitymas (reprodukcija). Vaikai rašo į
A4 formato sąsiuvinius be linijų anksčiau mintinai išmoktą tekstą ir iš savo sąsiuvinio mokosi skaityti išgyvenda-
mi mokomąją medžiagą per atpažinimą kitokia forma ir kitokiu suvokimo lygmeniu. Šiame etape užsienio kalbos
mokymas iš kolektyvinio proceso pereina į individualų. Sąsiuvinius vaikai dailina piešiniais, taip sukurdami savo
asmeninę iliustruotą mokymosi priemonę. Siekiant išvengti rutinos, Valdorfo mokyklose vadovėliai nenaudojami
arba naudojami labai saikingai.

59
 Pirmaisiais trejais mokymosi metais formuojamas intuityvusis, nesąmoningas gramatinių dėsningumų suvoki-
mas. Nuo ketvirtos klasės pamažu pereinama prie sąmoningo gramatikos mokymosi, kai vaikai, remdamiesi per
trejus metus sukauptais kalbiniais pavyzdžiais, patys atranda gramatinius dėsningumus ir bando suformuluoti
taisykles, kurias užrašo į sąsiuvinius. Be to labai svarbu, kad mokiniai jau būtų išmokę gimtosios kalbos gramati-
kos pagrindų. Pamažu užsienio kalbų pamokose atsiranda dvikalbystė, nes gimtoji kalba, padeda tiksliau perprasti
mokomąją medžiagą. Nuo ketvirtos klasės įvedami dvikalbiai žodynėliai.
Visose pradinės pakopos klasėse daug dainuojama ir deklamuojama choru. Siekiant išvengti monotonijos nau-
dojami įvairūs kalbėjimo būdai (garsus, tylus, greitas, lėtas, poromis, grupėmis, individualus ir t.t). Tekstų kalba
ne vien pragmatinė, dažniau meninė poetinė.Temos derinamos su klasės mokytojo temomis. Valdorfo pedago-
gikoje ypač daug dėmesio skiriama klausymui, garso kokybei, tad stengiamasi muzikuoti gyvai, vengti bet kokių
garso įrašų, o informacinių technologijų panaudojimas atsiranda tik vyresnėse klasėse.
Pamokos eiga ritualizuota: pradedama vaikų pasveikinimu rankos paspaudimu, stengiantis pajusti ir perprasti
vaikų emocinę būklę, jų nusiteikimą bendrai veiklai. Vėliau sakoma prakalba ar dainuojama dainelė, toliau seka
ritminiai pratimai, pakartojimas jau išmoktų tekstų, nauja medžiaga, o pabaigoje ramybei nuteikiantis mokytojo
pasakojimas ar bendra daina, asmeninis atsisveikinimas.
Visose pradinėse klasėse mokytojas turi būti autoritetas, tik vyresnėse jis tampa draugu bei patarėju. Labai svar-
bus mokytojų bendradarbiavimas su tėvais, jie turi būti supažindinami su mokymo didaktiniais principais, kurie
gana stipriai skiriasi nuo tų metodų, kuriais mokomi buvo tėvai. Labai naudinga, kai tėvai stebi pamokas ir gauna
atsakymus į juos dominančius klausimus.
Šiuo metu Lietuvoje pagal Valdorfo pedagogiką dirbama Kauno Valdorfo mokykloje (8 klasės), Vilniaus Val-
dorfo mokykloje (12 klasių), Kazlų Rūdos „Elmos“ progimnazijoje bei Kauno Prano Mašioto pradinės mokyklos
atskirose klasėse.
Dr. Meilė Lukšienė yra pasakiusi: „Eidama į savarankišką gyvenimą Europos tautų bendrijoje, mūsų jaunoji
karta visais atžvilgiais privalės padaryti didelį šuolį į priekį. Todėl jai reikia tvirtų pagrindų (žinių, dorovės, cha-
rakterio)“. Manau, kad Valdorfo pedagogika, pagrindinį dėmesį skirdama Mąstymo–Jausmų ir Valios ugdymui,
yra vienas iš kelių, kuris galėtų padėti įgyvendinti šiuos dr. M. Lukšienės siekius.

MATEMATIKOS MOKYMAS PAGAL MODULIŲ

PROGRAMAS KAUNO KOVO 11 – OSIOS
VIDURINĖJE MOKYKLOJE
Alma Sotkevičiūtė,
Kovo 11 – osios vidurinės mokyklos matematikos vyresnioji mokytoja

Kauno Kovo 11 – osios vidurinėje mokykloje taikomas modulinis mokymas – mokymo būdas, kurio metu ug-
dymo turinys suskirstomas moduliais. Moduliai – logiškai užbaigti ugdymo turinio vienetai, suformuoti taip, kad
juos būtų galima išmokti per apibrėžtą laiką. Modulis leidžia mokomąją medžiagą pateikti baigtinėmis porcijomis,
visiškai atitinkančiomis užsibrėžtą didaktinį tikslą. Modulinio mokymo paskirtis – suteikti galimybę mokiniui
laisvai rinktis mokymosi programą pagal savo poreikius, galimybes ir individualias savybes. Ši mokymo sistema
skatina mokinius daugiau dėmesio skirti savarankiškam mokymuisi, atsižvelgiant į savo turimus gebėjimus, gabu-
mus, mokymosi stilių, siekiamus tikslus. Tai ugdo mokinių atsakingumą už pasiektus rezultatus, priimant svarbius
sprendimus, padeda rasti savo vietą tarp kitų žmonių, moko dirbti individualiai ir komandoje. Taip pat tokia mo-
kymo sistema skatina mokytojų kūrybiškumą, priverčia neprisirišti prie vieno vadovėlio, įdėti daugiau pastangų
sudarant modulio teminius planus, diagnostinius bei modulio atsiskaitomuosius darbus, vertinant mokinių ži-
nias ir gebėjimus. Pirmiausia supažindinsiu su 9 – 10 ir 11 – 12 klasių matematikos modulių sistema.
9 – 10 klasėje modulinis mokymas leidžia mokiniui pasirinkti akademinę ar taikomąją matematikos mokymosi
kryptį, atsižvelgiant į savo poreikius, nuostatas, galimybes ir individualias savybes.

Matematikos modulių 9–10 klasėms sistemą sudaro:

• privalomi moduliai (juos galime pavadinti branduolio moduliais, nes jų programose sukoncentruotas pa-
grindinis mokymo(si) turinys, būtinas sėkmingam tolesniam matematikos mokymui(si));
• privalomai pasirenkami moduliai: akademiniai ir taikomieji (mokinys pasirenka akademinius arba taiko-
muosius modulius, atsižvelgdamas į savo polinkius, poreikius, numatydamas tolesnę mokymosi kryptį);
• laisvai pasirenkami moduliai (juos renkasi mokiniai, orientuoti į tiksliuosius mokslus).
60
 Privalomi moduliai Privalomai pasirenkami moduliai
B–1(9 kl.). Veiksmai realiųjų skaičių aibėje.
Akademiniai moduliai:
B–2(9 kl.). Plokštumos geometrija.
A–1(9 kl.). Geometrinių sąryšių paieška.
B–3(9 kl.). Tiesinės ir kvadratinės lygtys. Lygčių
A–2(9 kl.). Finansinio raštingumo elementai. Statistika.
sistemos.
Tikimybių teorija.
B–4(9 kl.). Funkcija. Funkcijų grafikai.
A – 3(10 kl.). Problemų sprendimas, taikant funkcijų
B–5(10 kl.). Nelygybės. Nelygybių sistemos.
savybes.
B–6(10 kl.). Racionalieji reiškiniai ir jų pertvar-
A–4(10 kl.). Situacijų aprašymas matematiniais modeliais.
kiai.
Taikomieji moduliai:
B–7(10 kl.). Racionaliosios lygtys. Lygčių siste-
T–1(9 kl.). Geometrija kasdieniame gyvenime.
mos, kai viena lygtis yra netiesinė.
T–2(9 kl.). Renkame duomenis, kombinuojame, tikimės…
B–8(10 kl.). Erdvės geometrija.
T–3(10 kl.). Funkcijų savybių taikymas nagrinėjant realias
B–9(10 kl.). Teminis pagrindinės mokyklos ma-
situacijas.
tematikos kurso kartojimas.
T – 4(10 kl.). Kasdienių situacijų aprašymas lygtimis,
B–10(10 kl.). Uždavinio sprendimo strategijos
nelygybėmis, jų sistemomis.
paieškos.

Laisvai pasirenkami moduliai

L – 1(9 kl.). Raskite vieną ar daug skaičių – ar tai įmanoma: kaip ir kodėl?
L – 2(10 kl.). Kampai, ilgiai ir plotai.
Planuodamas savo mokymąsi 11−12 (gimnazijos III–IV) klasėse, mokinys pasirenka matematikos mokymosi
kryptį: bendrojo kurso modulių programą „Matematikos pagrindai“ arba išplėstinio kurso modulių programą
„Matematika“.

11 – 12 kl. modulių programos

Modulių programa „Matematikos pagrindai“ formuoja dalyko pagrindus, matematinį raštingumą, reikalingą
vidurinį išsilavinimą įgijusiam asmeniui. Jos paskirtis – sudaryti galimybę mokiniams pasirengti tenkinti gyve-
nimo visuomenėje praktines reikmes, įgyti bendrąjį kultūrinį išprusimą ir bent minimaliai pasirengti tolesniam
mokymuisi. Programa apima plačiai vartojamas matematikos sąvokas, svarbiausias idėjas (įskaitant ir jų konteks-
tą), pagrindinius dėsningumus ir bendrųjų kompetencijų ugdymą.

11 klasė 12 klasė
4 modulis. Trigonometrija.
1 modulis. Realieji skaičiai. Reiškiniai. Sekos.
Diferencialinis skaičiavimas.
2 modulis. Lygtys ir nelygybės. Lygčių ir nelygybių sistemos.
5 modulis. Geometrijos pagrindai.
3 modulis. Funkcijos sąvoka. Laipsninė, rodiklinė ir logaritminė
6 modulis. Tikimybių teorija.
funkcija.
Statistika.

Modulių programa „Matematika“ skirta nuosekliai ugdyti nuostatas ir gebėjimus matematiškai mąstyti, spręs-
ti problemas, komunikuoti (pasitelkiant matematiką) bei savarankiškai mokytis matematikos. Ji orientuota į to-
lesnes ekonomikos, gamtos, tiksliųjų mokslų bei technologijų studijas. Savo turiniu modulių programa „Mate-
matika“ platesnė ir labiau integruota už modulių programą „Matematikos pagrindai“. Svarbus šios programos
tikslas – mokyti operuoti matematikos žiniomis ir metodais ne tik sprendžiant sudėtingesnius praktinius uždavi-
nius, bet ir atliekant nesudėtingas teorines užduotis.

61
 11 klasė 12 klasė
5 modulis. Trigonometrija.
1 modulis. Realieji skaičiai ir reiškiniai.
6 modulis. Tikimybių teorija. Statistika.
2 modulis. Lygtys, lygčių sistemos. Nelygybės,
7 modulis. Diferencialinis skaičiavimas.
nelygybių sistemos.
8 modulis. Vektoriai plokštumoje ir erdvėje.
3 modulis. Funkcijos sąvoka. Laipsninė, rodiklinė ir
Geometrijos kurso sisteminimas.
logaritminė funkcijos.
9 modulis. Integralinis skaičiavimas. Algebros ir
4 modulis. Geometrija.
analizės pradmenų kurso sisteminimas.

Planavimas ir supažindinimas su modulio programa

Matome, kad vieno modulio turinys dažnai apima dviejų mokslo metų medžiagą. Planuojant modulį reikia
atsižvelgti į mokinių jau turimas žinias, modulio programą, literatūrą, kuria galės naudotis mokiniai. Rašydama
teminį planą lentelėje nurodau ne tik temą, pamokų skaičių, gebėjimus, bet ir mokinių žinias ir supratimą, skirtin-
ga spalva nurodau, ką jie jau turėjo mokėti ankstesnėse klasėse. Plane taip pat nurodau pamokų turinį ir vertinimą
trims mokinių pasiekimų lygiams. Prie plano pridedu modulio programoje nurodytus gebėjimus atitinkančius
vertinimo kriterijus mokiniui su užduočių pavyzdžiais. Mokinių pasiekimų vertinimo kriterijai sudaromi trimis
lygiais. Patenkinamas lygis įvertinamas pažymiu yra orientuotas į 4–5, pagrindinis – į 6–8, aukštesnysis – į 9–10.
Mokiniai supažindinami su reikalavimais visų lygių pasiekimams kiekvienam moduliui atskirai. Naudodamasis
šiais kriterijais mokinys gali pasiruošti baigiamajam kontroliniam darbui, įvertinti savo įgyjamas žinias ir gebė-
jimus, nes užduotys pateikiamos skirtingiems (patenkinamam, pagrindiniam ir aukštesniajam) lygiams. Tokie
užduočių rinkiniai leidžia mokiniui pačiam įvertinti savo žinias, nustatyti savo pasiekimų lygį, skatina stengtis
mokytis. Su modulio programa, vertinimo kriterijais, numatomais atsiskaitymais mokiniai supažindinami pirmą-
ją modulio pamoką. Dirbant pagal modulių programas naudinga visą informaciją apie modulį patalpinti bendroje
pašto dėžutėje arba stende (tik ne visada stende visa informacija telpa).

Stenduose arba pašto dėžutėje turi būti:

• kiekvieno modulio tikslai ir uždaviniai;
• modulio turinio apimtis;
• modulio programa;
• orientacinis kiekvienos temos pamokų skaičius;
• modulio vertinimo kriterijai mokiniui su užduočių pavyzdžiais;
• numatoma veikla bei atsiskaitymo formos;
• literatūra.

Modulio vertinimas

• Formuojamasis vertinimas – nuolat.

• Diagnostinis vertinimas – diagnostinės užduotys išnagrinėjus kiekvieną modulio temą, pradedant modu-
lį. Mokytojas neformaliai įvertina nurodydamas spragas, mokinys konsultuojamas mokytojo sudaro planą
kaip jas užpildys ir jį įgyvendina.
• Kaupiamasis vertinimas – savarankiški darbai, apimantys atskiras modulio temas, namų darbai, jų kiekis ir
kokybė, įvairios užduotys – vertinami taškais, surinkti taškai konvertuojami pažymiu.
• Apibendrinamasis vertinimas – kontrolinis darbas, vertinamas pažymiu, išnagrinėjus ir susisteminus visą
modulio medžiagą (rašomas dvi pamokas 11 – 12 klasėse, o 9 – 10 klasėse – vieną pamoką).
• Galutinis modulio įvertinimas: kaupiamojo ir apibendrinamojo vertinimo aritmetinis vidurkis. Jei modulio
metu buvo skirtas kūrybinis darbas, tai modulio įvertinimas gali būti kūrybinio darbo, kaupiamojo ir api-
bendrinamojo vertinimo aritmetinis vidurkis.

62
 Kaip vertinama?
9 – 10 kl. ir 11 – 12 kl. vertinama moduliais.
9 – 10 kl. ir 11 – 12 kl. nei pusmečio, nei metiniai
pažymiai nevedami.
10–oje ir 12–oje klasėse vedamas dviejų metų
modulių įvertinimų vidurkis.
Visų modulių įvertinimai turi būti teigiami.
Neigiamas modulio įvertinimas laikomas skola, kurią
mokinys turi likviduoti iki mokslo metų pabaigos.
Jei liko kurio nors modulio neigiamas įvertinimas,
negali būti vedamas teigiamas galutinis įvertinimas
10–oje ir 12–oje klasėje. Tokiu atveju skiriami papil-
domi darbai iš to modulio.
Jei mokinys keičia mokyklą po 9 ar 11 klasės, tai
jam vedamas modulių vidurkis, jei nėra neigiamų
įvertinimų.
Tokio vertinimo pliusai:
Atsiskaitymas už didesnės apimties medžiagą ska-
tina mokinius nuolat mokytis ir kartoti išmoktą
medžiagą, vertinti savo žinias, likviduoti spragas.
Kadangi skirtingų dalykų moduliai baigiasi skirtingu
laiku, tai mokinys gali geriau pasiruošti, sumažėja
įtampa ir krūvis.
Kiekvieno modulio pažymys tampa svarbus.
Mokiniai privalo rašyti kiekvieno modulio
atsiskaitomąjį darbą.
Mokinai yra priversti bent minimaliai išmokti visų
modulių medžiagą.
Mokiniai turi išmokti ir pagerinti modulio
įvertinimą.
Tai žinodami mokiniai labiau stengiasi.
Žinojimas, kad metų pabaigoje vien iš matematikos
galima turėti kelias pataisas motyvuoja mokinius
mokytis.

Mokinio segtuvas
Kaupti, analizuoti, teikti informaciją apie mokinio žinias, gebėjimus bei daromą pažangą padeda mokino seg-
tuvai.
Segtuvo paskirtis
• teikti mokiniui informaciją apie jo mokymosi sėkmę, daromą pažangą, pokyčius;
• padėti mokiniui mokytis analizuoti savo pasiekimus, vertinti savo darbus;
• formuoti teigiamą požiūrį į įprastinį tvarkingai atliekamą darbą ir atsakomybę už savarankišką mokymąsi;
• padėti mokiniui susiformuoti savarankiško mokymosi įgūdžius;
• suteikti mokinio tėvams papildomos informacijos apie jų vaiko pasiekimus;
• padėti klasės auklėtojui geriau pažinti mokinį, nukreipti jį siekti sėkmės, palaikyti ryšį su dalyko mokytoju;
teikti informaciją mokyklos vadovams apie mokinio ugdymąsi.

Segtuvo turinys
• matematikos vertinimo kriterijai;
• matematikos modulių įvertinimų ir įsivertinimų lentelė;
• kiekvieno modulio mokinio savianalizės anketa;
• tam tikram moduliui reikalinga medžiaga, kurią sukaupia pats mokinys;
• savarankiški ir kontroliniai darbai;
• savarankiškų ir kontrolinių darbų taisymas, pavyzdžiai;
• kūrybiniai darbai (jei telpa į segtuvą).

Vertindama mokinių darbus remiuosi šiais matematikos vertinimo kriterijais:

• Kontrolinis darbas. Kontrolinis darbas rašomas baigus ir apibendrinus kiekvieno modulio medžiagą. Apie
kontrolinį darbą mokiniams pranešama iš anksto.
• Savarankiškas darbas. Savarankiškas darbas rašomas baigus platesnę, svarbesnę temą 15 – 30 minučių.
Savarankiško darbo tikslas – sužinoti, kaip mokinys sugeba pritaikyti įgytas žinias individualiai atlikdamas
praktines užduotis naudodamasis mokytojo nurodytomis mokymo priemonėmis. Savarankiški darbai ver-
tinami taškais.
• Kontrolinio darbo vertinimas. Už kiekvieną teisingai atliktą žingsnį skiriamas vienas taškas. Balai rašomi
remiantis šia lentele:

63
 Balai 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
Procentai [0;3) [3;10) [10;25) [25;35) [35;45) [45;60) [60;70) [70;80) [80;90) [90;100]

Už nerašytus savarankiškus ir kontrolinius darbus mokinys privalo atsiskaityti: susitaręs su mokytoju dėl
abiems priimtino laiko (jei praleido pamokas dėl pateisinamų priežasčių); mokytojo nurodytu laiku(jei praleido
pamokas be pateisinamos priežasties). Jei mokinys neatsiskaito savarankiško darbo, tai už jį rašoma 0 taškų. Kon-
trolinį darbą atsiskaityti privaloma.

Namų darbai

Namų darbų tikslai:

• pakartoti ir įtvirtinti klasėje įgytas žinias;
• ugdyti mokinių gebėjimą prisiversti reguliariai ir savarankiškai mokytis.
Vertinimas
• Namų darbai pažymiu nevertinami, kartais jie gali būti vertinami taškais, kurie įtraukiami į kaupiamojo
vertinimo pažymį.

Kūrybiniai darbai

Kūrybinių darbų tikslai:

• ugdyti mokinių kūrybiškumą, savarankiškumą;
• ugdyti mokinių gebėjimus kryptingai kaupti informaciją iš įvairių šaltinių ir ją lyginti, analizuoti, apiben-
drinti rezultatus;
• ugdyti mokinių gebėjimus argumentuoti, apginti savo nuomonę.
Kūrybiniai darbai gali būti skiriami iš vienos ar kelių temų. Nurodomas darbo atlikimo laikas. Kūrybinius dar-
bus mokiniai pristato savo bendramoksliams.
Vertinimas
Kūrybinio darbo įvertinimas rašomas atsižvelgiant į mokinio įsivertinimą, jo bendramokslių bei mokytojo
įvertinimus. Kūrybinio darbo įvertinimas gali būti vertinamas atskiru pažymiu ir, rašant modulio įvertinimą, ve-
damas kūrybinio darbo, kaupiamojo vertinimo ir apibendrinamojo vertinimo vidurkis.
Mokinio segtuvo pradžioje po jau minėtų matematikos vertinimo kriterijų būna įdėta:

MATEMATIKOS MODULIŲ ĮVERTINIMŲ IR ĮSIVERTINIMŲ LENTELĖ

Kaupiamasis vertinimas Mokinio

Modulio Kontrolinis Modulio
Modulis Galimų taškų Surinktų modulio
pavadinimas Įvertinimas darbas įvertinimas
suma taškų suma įsivertinimas
Kiekvieno modulio pabaigoje mokiniai pildo mokinio savianalizės anketą. Pavyzdžiui:
B – 1 VEIKSMAI REALIŲJŲ SKAIČIŲ AIBĖJE

Aš moku: Labai gerai Gerai Patenkinamai Nemoku

paaiškinti, kokie skaičiai vadinami natūraliaisiais
paaiškinti, kokie skaičiai vadinami sveikaisiais
perskaityti ir užrašyti .........................

Tokias lenteles mokiniai pildo jau parašę baigiamąjį modulio darbą. Turėdami prieš akis visus savo darbus, jie
tarsi iš naujo „perbėga“ visą modulio medžiagą. Analizuoja savo darbus, prisimena pagrindines sąvokas, įsiverti-
na kaip išmoko modulio medžiagą. Peržvelgus šias anketas matau, ką mokiniai prisimena, moka, ką dar reikėtų
pakartoti, įtvirtinti. Taip pat matau, ar mokiniai geba teisingai save įsivertinti.

64
 Modulio apibendrinamieji darbai sudaromi remiantis tokia matrica:
Užduočių taškų paskirstymas pagal mokinių
kognityvinių gebėjimų grupes
Užduočių
Žinios ir supratimas Taikymas Problemų sprendimas
pasiskirstymas pagal
35% 45% 20% Iš viso taškų
pasiekimų lygius
Užduočių numeriai ir Užduočių numeriai ir Užduočių numeriai ir
taškai taškai taškai
Patenkinamas lygis
30%
Pagrindinis lygis
40%
Aukštesnysis lygis
30%
Iš viso taškų: Iš viso taškų: Iš viso taškų:
Savarankiškus darbus 11 – 12 klasėse sudarau trims mokinių pasiekimų lygiams. Kiekvieną uždavinį mokiniai
gali pasirinkti iš atitinkamo lygio. Taip mokiniams yra suteikiama galimybė, atsižvelgus į uždavinio sąlygą, įver-
tinti savo žinias. Mokiniai pamato, ko dar nemoka ir iki baigiamojo darbo gali dar pasimokyti, konsultuotis su
mokytoja ir klasės draugais.

Modulinio mokymo privalumai:

• modulinis mokymas skatina mokinius daugiau dėmesio skirti savarankiškam mokymuisi, atsižvelgiant į
savo turimus gebėjimus, gabumus, mokymosi stilių, siekiamus tikslus;
• ugdo mokinių atsakingumą už pasiektus rezultatus;
• atsiskaitymas už didesnės apimties medžiagą skatina mokinius nuolat mokytis ir kartoti išmoktą medžiagą,
vertinti savo žinias, likviduoti spragas;
• kadangi skirtingų dalykų moduliai baigiasi ne tuo pačiu metu, tai mokiniai gali geriau pasiruošti, sumažėja
įtampa ir krūvis.

Modulinio mokymo trūkumai:

• nedalyvavusiems pamokose mokiniams sunkiau savarankiškai mokytis, nes nėra vieno, pritaikyto moduli-
niam mokymui, vadovėlio;
• mokytojoms daug ilgiau reikia rengtis pamokoms.

LIETUVIŲ KALBOS IR MATEMATIKOS

PAMOKŲ INTEGRAVIMAS
Dovilė Žaunerūnaitė,
Kauno „ Atžalyno“ vidurinės mokyklos lietuvių kalbos vyresnioji mokytoja;
Jolita Stankevičienė,
Kauno „ Atžalyno“ vidurinės mokyklos matematikos vyresnioji mokytoja

Daugelis mokytojų puikiausiai supranta, kad bet kokio sėkmingo mokymo pagrindas – mokinio motyvacija.
Kuo toliau, tuo dažniau tenka susidurti su motyvacijos mokytis neturinčiais vaikais. Pedagogai skundžiasi moki-
nių apatija, išsiblaškymu, nenoru mokytis. Patys mokiniai dažnai akcentuoja, kad per pamokas nuobodu, temos,
kurių jie mokosi niekaip nesusijusios su realiu gyvenimu, neturi jokios praktinės naudos. Ypač sudėtinga nemo-
tyvuotą, bet gabų aštuntoką sudominti aštuntos klasės literatūros kursu, kai vyrauja tendencija neskaityti ir teigti,
kad vadovėliuose pateikti kūriniai nuobodūs. Todėl labai svarbu pasistengti tokį mokinį sudominti ir skatinti jo
motyvaciją skaityti ir mokytis, ugdyti kūrybinį mąstymą. Vienas iš būdų – lietuvių kalbos ir matematikos pamokų
integravimas. Integravimo pagrindas – matematikos žinių taikymas atliekant lietuvių kalbos ir literatūros užduo-
tis. Šiuo atveju mokiniai turėjo pritaikyti per matematikos pamokas gautas statistikos žinias. Statistika – tai kie-

65
 mokiniaimokėsi žinias turėjo
mokėsianalizuoti
analizuoti grožinįpritaikyti atlikdami
kūrinį––aptarti
aptarti literatūros
veiksmo pamokoje
laiką,erdvę,
erdvę,nuotaiką gautasir veikėjo
nuotaiką užduotis.būseną.Literatūros pamoko
mokiniai grožinį kūrinį veiksmo laiką, ir veikėjo būseną.
Be tradicinių mokiniai
tradicinių literatūros
literatūros mokėsi
kūrinio analizuoti
analizės grožinį
būdų, kūrinį – aptarti
mokiniams veiksmo
pasiūlytalaiką,
buvo pasiūlyta erdvę,statistikos
pritaikyti nuotaiką ir veikėjo būsen
Be kūrinio analizės būdų, mokiniams buvo pritaikyti statistikos
kybinių duomenų
rinkimo, lyginimo Be tradicinių
apie įvairiausius
ir aptarimo
aptarimo literatūros
reiškinius
metodus. kūrinioir apdorojimas.
rinkimas
Pirmiausia analizės būdų,Statistinis
buvo sudarytos
sudarytos mokiniams buvo
grupėspasiūlyta
stebėjimas
5 darbo
darbo pasižymi
po keturis pritaikyti
planingu,statistik
keturis
rinkimo, lyginimo ir
moksliškai organizuotu irrinkimo,
dažniausiai metodus.
sistemingu Pirmiausia
tam tikrų buvo
duomenų 5
rinkimu. buvo grupės
Iš surenkamų po
statistinių duomenų
mokinius lyginimo ir aptarimo metodus. Pirmiausia sudarytos 5 darboA. grupės po ketur
išvedami
mokinius (1(1 pav.
rodikliai, pav. „Padėkliuko“
„Padėkliuko“
padedantys metodas).
analizuotimetodas). Kiekviena
ir suprasti Kiekviena
tam darbo
tikrus reiškinius
darbo grupė analizavo
bei procesus.
grupė analizavo skirtingus
Mokiniai statistikos
skirtingus A. žinias
turėjo pritaikyti atlikdami
Mickevičiaus poemosmokinius
literatūros(1pamokoje
„Gražina“ pav. „Padėkliuko“
fragmentusgautas metodas).
ir užduotis.
skaičiavo Literatūros
4 kalbosKiekviena
kalbos pamokoje darbo grupėmokėsi
mokiniai
dalių pavartojimo
pavartojimo analizavo
dažnumą. skirtingus A
analizuoti
Mickevičiaus poemos
grožinį kūrinį – aptarti veiksmo „Gražina“ fragmentus
laiką, erdvę, nuotaiką ir skaičiavo
ir veikėjo 4
būseną.ir Be dalių
tradicinių dažnumą.
Mickevičiaus poemos „Gražina“ fragmentus skaičiavo 4 literatūros
kalbos dalių kūrinio analizėsdažnum
pavartojimo
būdų,Sunkiai kalbos dalis skiriantiems mokiniams buvo pasiūlyta nustatyti
Sunkiai kalbos dalis skiriantiems mokiniams buvo pasiūlyta nustatyti balsių bei priebalsių buvo
mokiniams buvo pasiūlyta pritaikyti statistikos rinkimo, lyginimo ir aptarimo balsių bei
metodus. priebalsių
Pirmiausia
sudarytos 5 darbo grupės Sunkiai kalbos dalis (1
po keturis skiriantiems mokiniams buvo Kiekviena
pasiūlyta darbo
nustatyti balsių bei priebals
pasikartojimo
pasikartojimo dažnumą.
dažnumą. Nustatęmokinius
Nustatę kalbos dalių,
kalbos
pav. „Padėkliuko“
dalių, balsių, priebalsių
balsių,
metodas).
priebalsių dažnumą,grupė
pavartojimo dažnumą,
pavartojimo
analizavo
aptarę
aptarę
skirtingus A. Mickevičiaus poemos „Gražina“
pasikartojimo dažnumą. fragmentus
Nustatę irkalbosskaičiavo
dalių,4 kalbos
balsių,dalių pavartojimo
priebalsių dažnumą.
pavartojimo Sun- apta
dažnumą,
rezultatus,
kiairezultatus,
kalbos mokiniai
dalismokiniai
skiriantiems turėjo sudaryti
mokiniams dažnių
buvo lenteles
pasiūlyta (2
nustatytipav.),
balsiųnubraižyti
bei skritulines
priebalsių
turėjo sudaryti dažnių lenteles (2 pav.), nubraižyti skritulines (3 pav.)., (3
pasikartojimo pav.).,
dažnumą.
Nustatę kalbos dalių, rezultatus,
balsių, mokiniai
priebalsių turėjo dažnumą,
sudaryti dažnių lenteles (2 mokiniai
pav.), nubraižyti skritulines (3 pav.
stulpelines, linijines
stulpelines, linijines diagramas,
diagramas, oo pavartojimo
gautus rezultatus
gautus rezultatus palyginti aptaręirrezultatus,
palyginti ir išsiaiškinti (4(4 pav.),
išsiaiškinti
turėjo
pav.), kokiu
kokiu
sudaryti
tikslu dažnių
tikslu
lenteles (2 pav.), nubraižyti skritulines
stulpelines, (3 pav.).,
linijines stulpelines,
diagramas, linijines
o gautus diagramas,
rezultatus o gautus
palyginti rezultatus(4palyginti
ir išsiaiškinti ir
pav.), kokiu tiks
analizuotame
išsiaiškinti (4 pav.),
analizuotame poemos poemos
kokiu fragmente
tikslu
fragmente vartojama
analizuotame
vartojama poemos tam
tam tikra
fragmente
tikra kalbos
kalbos dalis.
vartojama
dalis. Vėliau
tam
Vėliau atliktą
tikra kalbos
atliktą tyrimą
dalis.
tyrimą turėjo
Vėliau
turėjo atliktą
analizuotame
tyrimą turėjo pristatyti klasės draugams, poemos
o savo fragmente
darbą pamokoje vartojama tam tikra kalbos dalis. Vėliau atliktą tyrimą turė
įsivertinti.
pristatyti klasės draugams,
pristatyti klasės draugams, o savo
o savo darbą
darbą pamokoje
pamokoje įsivertinti.
įsivertinti.
pristatyti klasės draugams, o savo darbą pamokoje įsivertinti.

Daiktavardis VeiksmažodisBūdvardis
Daiktavardis Veiksmažodis
Veiksmažodis Būdvardis Dalyvis
Dalyvis
Daiktavardis Būdvardis
Daiktavardis Dalyvis
Veiksmažodis Būdvardis Dalyvi
Dažnis
Dažnis 52
52 54 33 9
Dažnis 52 Dažnis 545452 33 3354 9 933 9

11pav.
pav.1 Padėkliukas”
„Padėkliukas”
„ pav. „Padėkliukas“
1 pav. „Padėkliukas” 22pav.
pav.
2 pav. Dažnių
Dažnių lentelė
lentelė
Dažnių lentelė
2 pav. Dažnių lentelė

33pav.
pav. Skritulinė diagrama 44pav.
pav.Išvados
Išvados
3 pav. Skritulinė diagrama
3 pav. Skritulinė diagrama 4 pav. Išvados
4 pav. Išvados
Skritulinė diagrama
Rezultatai
Rezultatai
Rezultatai Rezultatai

Remdamiesi dažnumo lentelėmis, diagramomis ir literatūros žiniomis, mokiniai turėjo padaryti išvadą, kodėl
A. Mickevičiaus poemos „Gražina“ įvairiose teksto dalyse dažniau vartojama tam tikra kalbos dalis, balsiai arba
priebalsiai. Pavyzdžiui, mokiniai, tyrę balsių, priebalsių (skardžiųjų ir dusliųjų) dažnumą tekste, formulavo tokias
išvadas: „Balsiai padeda sukurti pakilią poemos intonaciją, stiprina kalbos raiškumą, muzikalumą, duslieji prie-
balsiai dažnesni tose teksto vietose, kuriose kuriama paslaptinga nuotaika“. Mokiniai, tyrę kalbos dalių dažnumą,
išsiaiškino, kad „daiktavardžiai dažniausiai vartojami veiksmo vietai aprašyti, o būdvardžiai – veikėjų būsenai ir
veiksmo vietai charakterizuoti, veiksmažodžiai vartojami aprašant įvykius“.

Išvados

Integruota lietuvių kalbos ir matematikos pamoka – sėkmingos pamokos pavyzdys, nes mokiniai, taikydami
skirtingų disciplinų žinias praktiškai, įsitikino, kad mokslinė tradicija remiasi tam tikromis prielaidomis. Viena jų
sako, kad niekas nėra savaime aišku ir akivaizdu, todėl tiesa turi būti įrodyta objektyviai, pagrįsta faktais, o faktai
dažnai yra sistemingai surinkti duomenys. Kita mokslinė prielaida yra ta, kad visi natūralūs reiškiniai turi prie-
žastis, t.y. vieni duomenys yra susiję su kitais. Vadinasi, tam tikros kalbos dalies, balsių ar priebalsių dominavimas
tekste – nėra atsitiktinis reiškinys. Taigi toks lietuvių kalbos ir matematikos pamokų integravimas pratina mokinį
kūrybiškai pažvelgti į mokymosi procesą – taikyti skirtingų, kartais, atrodo, visai nieko bendro tarpusavyje netu-
rinčių disciplinų žinias ir tyrimo būdus.
66
 DEBATŲ METODO TAIKYMAS GEOGRAFIJOS PAMOKOSE
Aldona Vėlyvienė,
A. Stulginskio mokyklos – daugiafunkcio centro geografijos mokytoja metodininkė

,,Jūs galite būti teisus, o aš galiu klysti, bet bendromis pastangomis mes galime priartėti prie tiesos“, – teigia
Karlas Poperis.
Debatų metodas – tai griežtai reglamentuotas problemų svarstymas, kuriam skiriamas ribotas laikas. Deba-
tai — tai žodžių, minčių dvikova.
Be to, debatai :
• moko suvokti, kad nėra ir negali būti vienos nuomonės;
• moko argumentuotai bei logiškai mąstyti ir kalbėti, aiškinti ir pagrįsti savo nuomonę faktais, statistika, gy-
venimiškais pavyzdžiais;
• ugdo kritinį mąstymą ir savarankiškumą;
• skatina išklausyti oponentą ir gerbti priešingą nuomonę;
• moko kooperuotis, dirbti komandoje ir laikytis vienos komandinės linijos;
• ugdo greitą reakciją (mokėjimą persiorientuoti iš vienos situacijos į kitą);
• ugdo kalbėjimo prieš auditoriją įgūdžius, padeda atsikratyti scenos baimės, moko kalbos manierų;
• lavina intelektą, skatina pasitikėti savimi ir komandos draugais.
Debatų esama įvairaus stiliaus ir formų. Pristatysiu pagal Karlo Poperio stilių parengtą ir pamokai pritaikytą
debatų metodą.

Struktūra

Debatuojant reikia laikytis tam tikros struktūros. Tai reiškia, kad kiekviena komanda turi galimybę kalbėti,
klausinėti ir parengti savo argumentus per nustatytą laiką.

Debatai vyksta taip:

• Teigiančiųjų kalba (3 min).
• Kryžminė neigiančiųjų paklausėjų apklausa teigiančiųjų komandai (2 min.).
• Neigiančiųjų kalba (3 min.).
• Kryžminė teigiančiųjų paklausėjų apklausa teigiančiųjų komandai (2 min.).
• Apibendrinanti teigiančiųjų kalba (2 min.).
• Apibendrinanti neigiančiųjų kalba (2 min.).

Kalbėtojų vaidmenys

Debatų sėkmė priklauso nuo visos komandos darbo. Kaip ir bet kokioje komandoje, kiekvienas narys turi savo
vaidmenį. Štai kiekvieno komandos nario užduotys.

Teigiantysis kalbėtojas kalba 3 min.

Pasveikina (pvz., gerbiami oponentai, panelės ir ponaičiai, klasės draugai ir t.t.), pristato komandos narius,
primena debatų temą;
• paaiškina komandos nuostatą debatuojamos temos atžvilgiu (pvz., Aš jums įrodysiu, kad Egipte gyventi
tikrai nuostabu), pasako, apie ką konkrečiai kalbės kiekvienas komandos narys;
• pateikia savus argumentus ( pvz., Savo nuostatą įrodyti pasitelksiu šiuos argumentus), juos analizuoja;
Baigia kalbą sakydamas, kad yra pasirengęs kryžminei apklausai.

Neigiantieji paklausėjai kalba 2 min.

Klausinėja teigiančiuosius, stengdamasis pateikti kuo daugiau klausimų. Teigiantieji privalo atsakyti į kuo dau-
giau klausimų. Kryžminė apklausa parodo, kaip atidžiai debatuotojai seka vieni kitų kalbas, kaip sugeba pastebėti
net ir mažiausią netikslumą priešininko kalboje. Pavyzdžiui, jei kalbantysis sako „labai mažai žmonių tai žino...“,
priešininkas visuomet gali įvaryti jį į kampą prašydamas patikslinti „kiek tai yra labai mažai“ ir t.t.

67
 Neigiantysis kalbėtojas kalba 3 min.
Kaip ir teigiantysis, pasveikina dalyvius, sutinka su temos apibrėžimu arba jį atmeta ir pasiūlo savo alternatyvą;
• atmuša teigiančiųjų argumentus;
• pateikia savo komandos nuostatą debatuojamu klausimu, paskirsto kalbėtojų roles;
• pateikia savo argumentus.
Neigiantysis baigia kalbą, kaip ir teigiantysis, pasakydamas, kad jis pasirengęs kryžminei apklausai. Jį 2 min.
klausinėja teigiančiųjų paklausėjai.

Teigiančiųjų paklausėjai kalba 2 min.

• Mandagiai kreipiasi į savo oponentus;
• klausinėja neigiančiuosius, stengdamasis pateikti kuo daugiau klausimų.
Apibendrinanti teigiančiųjų kalba 2 min.
Kreipiasi į visus dalyvius, sakydamas, kad apibendrins teigiančiųjų kalbą;
• išvardija teigiančiųjų pateiktus argumentus;
• pabrėždamas stipriąsias savo komandos puses, parodo galutinį kontrastą tarp abiejų bylų.

Apibendrinanti neigiančiųjų kalba 2 min.

Daro viską tą patį kaip ir teigiančiųjų apibendrintojas, akcentuodamas stipriausius savo komandos punktus ir
nepateikdamas naujų argumentų.
Laikrodis – mokinys fiksuoja laiką (pvz., Jūs kalbėjote tiek ir tiek minučių, pasibaigus duotam laikui stabdo
kalbėtojus).
Dalyvauja vertindamas komandas.

Kaip vertinti kalbas?

Prasta kalba
Lieka laiko.
Mažai argumentų.
Neduodami pavyzdžiai.
Kalba neįtikinama ir nuolat skaitoma.
Nekonkretūs paklausėjų klausimai.

Gera kalba
Labai įtaigi kalba, mintys nuoseklios, neskaitomos iš rašto.
Argumentai įrodomi pavyzdžiais.
Puikus darbas komandoje.
Konkretūs paklausėjų klausimai.

Pamokos plano pavyzdys

7 klasė
21 mokinys buvo suskirstyti į komandas: teigiančiųjų – 4 mokiniai, neigiančiųjų – 4 mokiniai,
Paklausėjai – dvi komandos po 3 mokinius, apibendinantieji teigiantieji ir neigiantieji – po 3 mokinius, laikro-
dis – 1 mokinys.

Tema: ,, Egiptas“

Pamokos uždaviniai:
1. Susipažins su nauju mokymosi metodu – debatais ir jį įvertins.
2. Dirbdami debatų metodu, išanalizuos gyvenimo sąlygas Egipte.

Debatų tema: ,, Egipte gyventi gerai‘‘

Laikas Mokytojo veikla Mokinių veikla Priemonės
Pakartojama praėjusios
Mokiniai atsako į mokytojo
2 min. pamokos medžiaga. Multimedija
pateiktus klausimus.
Temos ir uždavinių skelbimas.

68

Supažindinu su debatų metodu,
4 min. paaiškinu, ką kiekviena
komanda turi padaryti
Padedu kiekvienai komandai
15 min.
suprasti debatų metodiką.
14 min. Klausau debatuojančiųjų kalbų.
1. Mums patiko ar nepatiko dirbti
Refleksija ir įsivertinimas.
2. Mums pamokoje sekėsi ....
5 min. Vertiname kartu su mokiniu –
laikrodžiu.
Įtvirtinimas ir namų darbų
5 min.
skyrimas
Vadovėlis, užduočių lapai,
Susipažįsta su užduotimis,
priedas (jame nurodyta, kaip
mokomąja medžiaga
pasisveikinti, baigti kalbą, kas
apie Egiptą.
yra bloga ir gera kalba).
Mokiniai ieško argumentų, Vadovėlis,
rengia kalbas. užduočių lapai
Komandos debatuoja. Paruoštos kalbos
debatų metodu, nes....
Multimedija
3. Galėjome geriau.....
4. Norime pagirti..............
už....................
Multimedija

Debatai plečia regėjimo ir suvokimo ribas. Jie skaidrina mąstymą, padeda geriau suprasti aplinką. Debatai
vyksta įvairiomis temomis, o tai padeda visapusiškai tobulėti.
Debatus, kaip mokymo metodą, pasirinkau dar ir dėl to, kad rengdamiesi kalboms su mokinais išbandome
įvairius darbo su tekstu bei diskutavimo būdus. Manau, kad visa tai puikiai tiktų mokant ne tik geografijos, bet
kitų dalykų.
Iš dalies atrodo, kad tai – žaidimas, kurio metu dvi komandos gvildena tą pačią temą iš savo pozicijų (vieni
teigia, kiti juos neigia), bando argumentuotai įtikinti, kad jų pozicija stipresnė. Tačiau tai rimtas darbas, ugdantis
mokinių gebėjimus.

SĖKMINGA PAMOKA GIMSTA KURIANT

VEIKSMINGAS MOKYMOSI APLINKAS
Laima Daukšytė–Koncevičienė,
Kauno Simono Daukanto vidurinės mokyklos matematikos vyresnioji mokytoja;
Rytis Koncevičius,
Kauno Dainavos vidurinės mokyklos informacinių technologijų kvalifikuotas mokytojas

Sakoma, kad „Visų mokinių visko išmokyti neįmanoma!“, bet „Visus mokinius galima kai ko išmokyti“. Pamoka
laikoma sėkminga, kai sėkmę patiria abu: tiek mokytojas, tiek mokinys. Sėkmingai pamokai nepakanka vien gero
pamokos plano. Mokytojas nepatirs sėkmingos pamokos skonio, jei neturės gerų santykių su mokiniais.
Mokytojas turi įgyti mokinių pasitikėjimą, mokiniai turi nebijoti klausti, diskutuoti. Kiekvienas iš jų turi pasiek-
ti optimaliausių rezultatų. Tik kai kiekvienas mokinys pasiekia maksimaliai tai, ką jis gali, mes galime sakyti, kad
pamoka buvo sėkminga.
Norėdama „prisijaukinti“ mokinius (ypač tuos, kuriems nesiseka matematika), bendradarbiaudama su dailės
būrelio vadove, technologijų mokytoja, nutariau sukurti matematikos kabineto aplinkas (kaip mokomąją medžia-
gą), palankias mokiniams. Padedami mokytojų, vyresniųjų klasių mokiniai siūlė idėjas, kūrė eskizus, rinko me-
džiagas, konstravo. Jie piešė geometrines figūras, konstravo maketus iš erdvinių figūrų, siuvo vėliavėles. Mokinių
sukurtas miestas iš matematinių figūrų papuošė kabineto sienas.
Rengiant ir įgyvendinant šį projektą mokiniai buvo įtraukti į sąmoningą mokymąsi, atsirado didesnis pasitikė-
jimas tarp mokinių ir mokytojos, bendras tikslas siekti tarpusavio supratimo per pamoką ir maksimalios kiekvieno
asmeninės sėkmės.
Jaunesniųjų klasių mokiniai, pasinaudodami vyresniųjų sukurtomis mokymosi priemonėmis, ieškojo figūrų,
atliko įvairius skaičiavimus. Pvz., viena iš užduočių: geometrinių figūrų mieste surasti visas jiems žinomas figūras
ir suskaičiuoti kiek jų yra. Šią užduotį mokiniai atlikinėjo grupėmis ir bendradarbiavo, buvo pasiskirstę, kokias
figūras kiekvienas skaičiuos. Vyresnių klasių mokiniams buvo skirta užduotis geometrinių figūrų mieste pasirink-
ti po vieną geometrinę figūrą ir, naudojantis matavimo priemonėmis, apskaičiuoti jų ilgį, plotį, plotą, perimetrą,

69
spindulį, skersmenį ir apskritimo ilgį. Vyresnieji mokiniai, atlikdami šias užduotis, galėjo konsultuotis vienas su
kitu ir su mokytoju, bendradarbiavo. Pamoka buvo sėkminga, kadangi kiekvienas mokinys patyrė maksimalią sė-
kmę. Šioje pamokoje veiksmingas mokymo(si) priemonių taikymas pavertė pamoką sėkminga. Mokymosi aplinka
padėjo pasiekti tą tikslą.
Pamokoje, pasinaudodami vyresniųjų mokinių sukurtomis mokymosi priemonėmis, ieškojo figūrų iš vėliavė-
lių, kuriose yra užrašytas žodis MATEMATIKA, kurių ir kiekviena raidė sudaryta iš geometrinių figūrų. Reikėjo
išvardinti, kiek ir kokių geometrinių figūrų yra jų pavaizduotoje vėliavėlėje. Viena vėliavėlė buvo skirta dviems
mokiniams. Atlikus šią užduotį, kiekvienas mokinys turėjo užrašyti savo vardą, kurio kiekviena raidė būtų sudary-
ta iš geometrinių figūrų. Po to mokiniai apsikeitė sąsiuviniais ir kiekvienas ieškojo ir skaičiavo, kiek ir kokių figūrų
yra pavaizduota klasės draugo varde. Mokiniai šioje pamokoje įtvirtino išeito skyriaus medžiagą, netradiciniu
būdu atliko pateiktas užduotis, kurias kaip mokomąją medžiagą sukūrė vyresnieji mokiniai. Šioje pamokoje veiks-
mingas mokymo(si) priemonių taikymas pavertė pamoką sėkminga. Mokymosi aplinka, kaip mokomoji medžiaga
padėjo pasiekti tą tikslą.
Jaunesniųjų klasių mokiniai, susiskirstę grupėmis, atliko keletą užduočių. Pirmoji užduotis: kabineto erdvėje
mokinių sukurtuose maketuose surasti erdvines figūras. Kita užduotis: suskaičiuoti konkrečias erdvines figūras.
Kiekvienas grupės narys turėjo surasti skirtingas erdvines figūras ir suskaičiuoti, kiek jų yra. Trečioji užduotis:
sugalvoti kiek įmanoma daugiau erdvinių figūrų iš mūsų aplinkos. Atlikę visas užduotis, klasėje suorganizavome
mini viktoriną. Mokiniams buvo įdomu dirbti grupėse, bendradarbiauti ir siekti grupės bei savo asmeninio tikslo.
Vyresniųjų klasių mokiniams, atpažinus figūras, reikėjo paaiškinti, kur yra erdvinės figūros pagrindas (jei toks
yra), pagal duotus duomenis apskaičiuoti viso paviršiaus plotą, šoninio paviršiaus plotą ir tūrį. Mokiniai dirbo
poromis, todėl vienas su kitu galėjo konsultuotis ir bendradarbiauti. Pamoka buvo sėkminga, nes ne tik mokiniai,
bet ir mokytoja kartu su vaikais patyrė asmeninę sėkmę. Šioje pamokoje mokiniams patiko viktorina, kurioje kie-
kvienas mokinys stengėsi, kad jo grupė sėkmingiau pasirodytų.
Tikslingas mokymosi aplinkų kūrimas ir panaudojimas skatina mokinių mokymosi motyvaciją, mokymąsi ben-
drauti, bendradarbiauti ir tai mus veda į sėkmingą pamoką.

SĖKMINGOS PAMOKOS GARANTAS – TARPDALYKINĖ

INTEGRACIJA IR ŠIUOLAIKINĖS TECHNOLOGIJOS
Daiva Alaburdienė,
Kauno Veršvų vidurinės mokyklos informacinių technologijų mokytoja metodininkė;
Birutė Dručkutė,
Kauno Veršvų vidurinės mokyklos anglų kalbos vyresnioji mokytoja

Pastaruoju metu daug diskutuojama ir rašoma apie sėkmingą pamoką, ją lemiančius veiksnius, tačiau iki šiol
dar niekas nepateikė patvirtinto sėkmingos pamokos recepto. Ir ko gero nepateiks. Nuomonės sutampa tik dėl
vieno dalyko – neatskiriama sėkmingos pamokos dalis ir pradžia yra pamokos planavimas.

Daug įvairių veiksnių įtakoja pamokos sėkmę. Tai:

• mokymas ir mokymasis;
• pagalba mokiniui: individualizavimas, diferencijavimas ir integravimas;
• santykiai, tvarka, klasės valdymas;
• namų darbų skyrimas ir jų diferencijavimas;
• edukacinė mokymosi aplinka;
• pažangos ir pasiekimų vertinimas;
• pasiekimai pamokoje, refleksija.

Nepateiksime sėkmingos pamokos scenarijaus ir mes, tik pasidalinsime savo patirtimi, savo sėkme. Sėkminga
pamoka yra ta pamoka, kuri pateikta vaikams įdomia forma ir panaudojant jiems įdomias priemones. Kokia yra
dažno mokinio artimiausia aplinka? Kas jam svarbu? Patinka mums tai ar ne, bet turime pripažinti – kompiuteris,
išmanusis telefonas yra tikrai ne paskutinėje vietoje.
Neapsakomai greitai keičiasi gyvenimas, turi keistis ir mokytojas. Kompiuteriai, internetas, šiuolaikinės ryšio
priemonės iš pagrindų keičia kiekvieno žmogaus gyvenimą, jo buitį, veiklą. Naujas galimybes šios technologijos

70
atveria ir šiandienei mokyklai, siekiančiai parengti dabartinius mokinius gyventi nuolat besikeičiančiame pasau-
lyje.
Šiuolaikinių technologijų naudojimas mokymo procese skatina mokinius mokytis, pamokos tampa patraukles-
nės jaunimui, įdomesnės. Kompiuteriai tapo neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi. Mūsų mokykla turi APPLE
kompiuterių klasę ir tai mes stengiamės maksimaliai išnaudoti ugdymo procese. Integruotos anglų kalbos ir infor-
macinių technologijų pamokos, panaudojant APPLE ir ne tik APPLE kompiuterius, būna įdomios ir sėkmingos.
Tarpdalykinis integravimas, kaip teigiama Atnaujintose Bendrosiose programose (Pradinio ir pagrindinio ug-
dymo bendrosios programos, 2008), „sudaro daugiau galimybių priartinti mokymąsi prie gyvenimo, plėtoti ben-
drąsias mokinių kompetencijas, pritaikyti užduotis pagal mokinių poreikius, polinkius ir galias, išvengti kartoji-
mosi ir didelių mokymosi krūvių“. Mes dar pridėtume, padaro pamokas įdomesnes ir sėkmingesnes.

MOKYMASIS BENDRADARBIAUJANT:
NUO INFORMAVIMO PRIE VEIKLINIMO
Evelina Milerienė,
Kauno „Žiburio“ vidurinės mokyklos etikos mokytoja,
„Kūrybinių partnerysčių“ projekto kuratorė;
Izolda Zakarauskienė,
Kauno „Žiburio“ vidurinės mokyklos direktorės pavaduotoja ugdymui

Kauno „Žiburio“ vidurinė mokykla įgyvendina „Kūrybinių partnerysčių“ projektą. Mokykloje dirba kūrybos
agentas ir kurianti praktikė – televizijos ir kino režisierė. Projekte dalyvauja 22 aštuntos klasės mokiniai ir sep-
tyni mokytojai.
Projektas vyksta pamokų laiku, nesilaikant įprastos pamokos struktūros ir laiko. Kartą per savaitę mokiniams
būna viena netradicinė pamoka. Penkių valandų trukmės pamokoje mokomasi įvairių dalykų. Visi projekto mo-
kytojai ir mokiniai pamokoje dalyvauja kartu nuo jos pradžios iki pabaigos. Pamokos šūkis: „Visi esame lygūs tik
su skirtingomis patirtimis“. Poilsis tarp veiklų nesutampa su mokyklos pertraukų laiku.
Bendradarbiaudami mokytojai ir mokiniai mokosi derinti skirtingą patirtį, kelti klausimus, abejoti supranta-
mais dalykais, priimti iššūkius, vertinti, derinti vieno mokomojo dalyko tikslus su kitais dalykais, apmąstyti savo
veiklą ir pokyčius, ieškoti sprendimų. Taip atsirado netikėtas dalykinės integracijos sprendimas. Įvairių dalykų:
etikos, lietuvių k., matematikos, fizikos, geografijos, informatikos ir dailės mokytojai, bendradarbiaudami su mo-
kiniais ir kūrėjais, įsteigė mokyklos radijo stotį Žiburys FM. Pritaikydami fizikos žinias apie garsą ir jo perdavi-
mo būdus, mokiniai suprojektavo radijo tinklą ir instaliavo jo komponentus: stiprintuvą, kolonėles, mikrofonus,
laidus ir t.t. Dailės mokytojos padedami vizualizavo studijos erdvę, pritaikė radijo laidoms vesti ir poilsiui. Laidų
vedimo įgūdžių mokiniai įgijo praktikuodamiesi su žurnaliste. Mokiniai mokėsi rengti interviu, filmuoti, kalbėti
prieš kamerą, rašyti ir redaguoti skaitomus tekstus.
Kartu su mokytojais mokiniai rengia penkias mokomąsias radijo laidas: „Oro ir vandens transportas“, „Romeo
ir Džiuljeta“, „Proporcijos ir tūriai“, „Žmogaus teisės ir lygios galimybės“, „Europos Sąjungos valstybės“. Bendra-
darbiaudami ieško įdomių faktų, netradicinių dalykų integravimo sprendimų.
Pirmoji tiesioginė laidos „Oro ir vandens transportas“ transliacija mokyklos bendruomenei vyko 40 minu-
čių, dviejų ilgųjų pertraukų metu. Laidos tema siejasi su fizika – Archimedo dėsniu. Iššūkis – integruoti ir kitus
mokomuosius dalykus (1 priedas). Tai atsispindi laidos rubrikose: Žinių tarnyba; Smegenų diktantas (klausimai
mokyklos bendruomenei); Reaguok greitai (viktorina); Tai bent. Geras! (įdomūs faktai). Rubrikoje Prie kavos
tiesioginio eterio metu mokiniai kalbino oro balionų pilotę ir instruktorę Agnę Simonavičiūtę, laivų modeliavimo
būrelio vadovą Algimantą Repečką.
Informacinių technologijų, lietuvių kalbos, dailės žinias ir įgūdžius mokiniai pritaiko redaguodami tekstus,
viešindami juos mokyklos tinklapyje, facebook grupėje, siųsdami miesto dienraščiams.
Dirbdami kartu, mokiniai ir mokytojai išmoko naujų bendradarbiavimo metodų, sistemingo savo veiklos ir
pasiekimų reflektavimo. Mokiniams mokymasis tapo įdomesnis, visi atrado naujų idėjų, išmoko mokytis iš patir-
ties ir praktikos

71
 idėjų, išmoko mokytis iš patirties ir praktikos
1 priedas. Laidos rubrikų turinys integruoja fizikos, matematikos, geografijos, etikos,
1 priedas. Laidos rubrikųlietuvių
turinys integruoja fizikos, matematikos,
kalbos, informacinių geografijos,
technologijų, etikos,mokomuosius
dailės lietuvių kalbos, informacinių
dalykus.
technologijų, dailės mokomuosius dalykus.

KŪRYBIŠKUMO IR VERSLUMO KOMPETENCIJŲ

UGDYMAS PROJEKTE „CREATIVE INDUSTRY
PRIMARY SCHOOLS (CIPS) “
EC Project Grant 517960–LLP–1–2011–1–IT–COMENIUS–CMP

Rasa Krulikauskienė,
Kauno šv. Pranciškaus mokyklos anglų kalbos mokytoja metodininkė;
Rozvita Brazaitienė,
Kauno šv. Pranciškaus mokyklos informacinių technologijų mokytoja ekspertė

Dalyvavimas projektinėje veikloje daro didelį poveikį vidinei mokinių motyvacijai. Mokymas projekto metu
tampa mokymusi, kai mokinys yra atsakingas už savo veiklą ir jos rezultatus. Projekte įgautos kompetencijos,
geresnis savęs ir draugų pažinimas leidžia aktyviau įsitraukti į mokymąsi, patirtas sėkmės jausmas motyvuoja
tolesnei veiklai.
CIPS projekto tikslas – skatinti scenos ir vaizduojamojo meno integravimą į jaunesniojo mokyklinio amžiaus
mokinių kūrybiškumo ir verslumo kompetencijų ugdymo veiklą. Siekiama, kad jauni žmonės ugdytųsi originalias
idėjas kompetencijoms reikšti, rastų išteklių joms įgyvendinti, siekti kūrybiško ir konkretaus rezultato. Taip pat
siekiama skatinti saviraišką, domėjimąsi simbolių pasauliu ir atverti galimybes europiniam identitetui kurti.

Projekto metu numatytos trys pagrindinės veiklos rūšys:

• Gerosios patirties pavyzdžių analizė ir sklaida. Tiriamasis darbas, kuriame aprašomi meninio ugdymo
metodai ir būdai, eksperimentiniai ugdymo modeliai, skirti jaunesniojo mokyklinio amžiaus mokinių verslumui
ugdyti visose projekte dalyvaujančiose šalyse.
• Specialios kūrybiškumo ir verslumo ugdymo programos sudarymas ir kvalifikacijos kėlimo moky-
mai, skirti mokyklų darbuotojams ugdytis kūrybiškumo ir verslumo kompetencijas.

72
 • Kūrybinės dirbtuvės jaunesniojo mokyklinio amžiaus mokiniams. Dalyviams skirti užsiėmimai pa-
rengti pagal bandomąją metodiką. Mokiniai kūrybinėje veikoje įgyja verslumo pradmenis, mokosi laiko ir išteklių
vadybos. Kūrybinėse dirbtuvėse siekiama meno disciplinų ir bendrųjų kompetencijų sinergijos, ugdomos vertybi-
nės nuostatos bei tarpkultūrinė kompetencija.

Gerosios patirties tyrimas

Gerosios patirties pavyzdžių rinkimas vykdomas siekiant integruotai įvertinti esamos situacijos analizę, part-
nerių atliktą kiekvienoje šalyje. Informacija buvo renkama pildant aprašymo formas, kurios ir pateikiamos kata-
loge. Kiekviena šalis partnerė pristato maždaug 10 pavyzdžių.
Gerosios patirties pavyzdžių katalogas sudarytas siekiant išsamiai aprašyti ir pateikti kiekvienoje projekte daly-
vaujančioje šalyje naudojamus menų disciplinų panaudojimo būdus ir metodus bei eksperimentus, skirtus ugdyti
„verslumo dvasiai“ ir kūrybiškumui.
Tyrimo metu surinkti 48 kūrybiškumo ir verslumo ugdymo pavyzdžiai iš penkių šalių (Italijos, Lietuvos, Len-
kijos, Graikijos ir Turkijos). Aprašytieji projektai buvo organizuoti siekiant ugdyti jaunesniojo mokyklinio am-
žiaus mokinių bei jų mokytojų kūrybiškumą ir verslumą.
Įvertinus tarptautinį kontekstą ir palyginus CIPS projekto partnerių pasiūlytus gerosios patirties pavyzdžius,
galima daryti išvadą, kad kūrybiškumo ir verslumo ugdymo svarba pripažįstama, tačiau įvairios institucijos kiek
skirtingai interpretuoja šių kompetencijų supratimą. Kūrybiškumas suprantamas ir kaip meninių gebėjimų ugdy-
mas, ir kaip mąstymo lankstumo bei gebėjimo spręsti problemas lavinimas.
Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į tą faktą, kad iš tiesų yra labai nedaug projektų, skirtų mokytojų verslumo
kompetencijoms ugdyti bei metodologijai perteikti. Apie kūrybiškumą ir verslumą daug kalbama, tačiau mokymų
ir kursų pasiūla nėra didelė. Galima daryti išvadą, kad mokytojams reikia rengti kuo įvairesnius kursus, kūrybines
dirbtuves, mokymus ir seminarus, kad ugdytojai patys išbandytų įvairius kūrybiškumo ir verslumo ugdymo me-
todus ir galėtų juos taikyti.
Gerosios patirties kataloge aprašytų projektų organizatoriai teigia, kad tokią veiklą vykdyti yra prasminga, ir
suvokia mokyklai iškilusį poreikį imtis kūrybiškumo ir verslumo ugdymo. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad šias
kompetencijas reikia ugdytis tiek mokytojams, tiek mokiniams. Taip jiems suteikiama galimybė ateityje efektyviai
dalyvauti visuomeniniame gyvenime.

Speciali kūrybiškumo ir verslumo ugdymo programa ir kvalifikacijos kėlimo mokymai.

Bendradarbiaudami su Kauno pedagogų kvalifikacijos centru, projekto koordinatoriai parengė programą ir
organizavo mokytojų kvalifikacijos kėlimo seminarą. Mokymų dalyviai, projekto tikslinė grupė susipažino su di-
daktinėmis nuostatomis, orientuotomis į mokinio asmenybės auginimą, įgavo kompetencijų, reikalingų kūrybiš-
kumui ir verslumui ugdyti, kad galėtų kartu su meninio ugdymo specialistais organizuoti kūrybiškumo studijas
mokiniams. Mokytojai diskutavo apie kūrybiškumui ir verslumui ugdyti reikalingas sąlygas, praktiškai išbandė
daugybę įvairių aktyviųjų metodų. Mokymų dalyviai pastebėjo, kad mokinių verslumo kompetencijoms atsiskleis-
ti ypač geras sąlygas sudaro „Lietuvos Junior Achievement“ – ne pelno organizacija, jaunimo verslo ir ekonominio
švietimo programų lyderė Lietuvoje. Organizuojant kūrybines dirbtuves, nutarta įkurti ir mokinių mokomąsias
bendroves, taip užtikrinant kūrybiškumo ir verslumo subalansuotą ugdymą.

Kūrybinės dirbtuvės jaunesniojo mokyklinio amžiaus mokiniams.

Kauno šv. Pranciškaus mokykloje vykdomo projekto CIPS metu buvo organizuotos trejos kūrybinės dirbtu-
vės mokiniams. Kūrybinio rašymo dirbtuvės mokomoji bendrovė priėmė pirmuosius užsakymus vaikų kūrybos
kalendoriams. Ši kūrybinė veikla paskatino mokinius pamilti gimtąją kalbą, nebijoti žaisti žodžiais, ieškoti naujų
raiškos formų, teksto ir formos bei spalvos sąsajų. Tarpkultūrinės mozaikos dirbtuvės dalyviai ne tik išmoko nau-
jos mozaikos technikos, bet dar įgijo laiko ir išteklių planavimo įgūdžių, patobulino bendravimo ir bendradarbia-
vimo kompetencijas. Kūrybinės dirbtuvės, skirtos muzikiniam kūrybiškumui ugdyti, suteikė progą mažiausiems
projekto dalyviams, pirmokams, tapti džiunglių garsų kūrėjais, pajusti garso ir judesio vienovę. Mokiniai galėjo
išbandyti daugybę muzikos instrumentų ir patys juos kurti bei pažinti turtingą gamtos garsų pasaulį.
Daugiau informacijos http://www.cipsproject.it/lt/

73
 DIFERENCIJAVIMAS IR INDIVIDUALIZAVIMAS
MATEMATIKOS PAMOKOSE
Jūratė Pakalniškienė,
Kauno suaugusiųjų mokymo centro matematikos mokytoja metodininkė;
Drąsutė Jatkonienė,
VDU „Rasos“ gimnazijos matematikos mokytoja ekspertė

Mokiniai yra labai skirtingi. Gera pamoka pasižymi tuo, jog šių skirtybių yra paisoma, tačiau vienu metu atsi-
žvelgti į visas skirtybes yra vargiai įmanoma. Todėl planuojant pamoką reikia numatyti, į kurias jų bus sutelkiamas
dėmesys.

Mokinius skirstome į grupes:

• pagal ugdymo(si) poreikius,
• pagal mokymosi pasiekimus: taikomas durstinio metodas, t. y. vienos grupės nariai gauna skirtingo sudėtin-
gumo uždavinius ir privalo juos vienas kitam paaiškinti,
• pagal darbo tempą: taikomas mokymosi tempo dueto metodas, t. y. kiekvienas mokinys dirba jam įprastu
tempu, po to aptaria savo sprendimą su panašiu greičiu dirbančiais mokiniais,
• pagal interesus: taikomas mažų grupinių projektų metodas, t. y. iš pateiktų uždavinių mokiniai išsirenka tą,
kuris juos labiausiai domina.
Mokiniai, turintys tuos pačius ugdymo poreikius, suskirstomi į grupes. Jei kuris nors mokinys turi silpnybių,
kurių neturi nė vienas kitas klasėje, tada jam priskiriamas stiprus mokinys, kuris padeda įveikti nežinomas spragas
arba dirba vienas, nuolatos suteikiant jam paramą.
Atskiroms grupėms išdalinama specialiai jų poreikiams pritaikyta medžiaga, informuojama apie darbo eigą ir
šiam darbui skirtą laiką. Pirmiausia dirbama individualiai, po individualaus darbo rezultatai aptariami grupėje.
Kartais nurodoma, ką pirmiausia reikia atlikti savarankiškai, dar prieš pradedant aptarimą grupėje. Kadangi in-
dividualiam grįžtamajam ryšiui apie kiekvieno atliktą darbą prireiktų labai daug laiko, todėl, pasibaigus aptarimo
etapui, mokiniams išdalinami lapai su uždavinių sprendimais. Mokiniams atlikus užduotį, patikrinama, kokią pa-
žangą padarė mokiniai. Priklausomai nuo gauto rezultato ir turimo laiko, skiriamos tolesnės į reikiamus ugdymo
poreikius nukreiptos užduotyss arba atidedamos vėlesniam laikui.

Darbas klasėje Darbas namuose

Užduotys Užduotys Užduotys
Užduotys turintiems Užduotys Užduotys
visiems visiems turintiems
sunkumų smalsiems smalsiems
mokiniams mokiniams sunkumų
Raskite funkcijos f(x)
11j;
reikšmių mažėjimo inter- Raskite funkcijų
Raskite funk-
valus: monotoniškumo
cijos didėjimo, Iš skyrelio
10; f(x)=–x 2–2x+10; intervalus:
mažėjimo intervalus, „Prisiminkite“
11a, c, d, e, h. f(x) =2x2–6x+8; y= 6x–3; 11i, k, 445
nubraižykite funkcijos 441, 473, 11b,
f(x) =x5–20x+1. y= 2|x|–5;
grafiką: f, g
Didėjimo intervalus: y= 8–x/5;
f(x) = x2–3x, x<3
f(x) =4x2–4x+1; y=7x2–12x+3.
3–x, x≥3
f(x)= 1\4x4+x2.

Skirtingi yra klasės mokinių uždavinių sprendimo greičiai, todėl parenkami atitinkamo sudėtingumo uždavi-
niai, kad jie įstengtų juos išspręsti. Ta pati užduotis, kuri vieniems yra per sunki, kitiems bus per lengva. Remiantis
šiomis žiniomis, mokiniai suskirstomi į grupes, kurių pasiekimo lygiai yra panašūs.
Grupėse dirbama durstiniu metodu: pagal keturis pasiekimų lygius sudaromos viena ar kelios to paties pasieki-
mų lygio grupės. Kiekvienas mokinys dirba individualiai, po to aptaria savo darbo rezultatus grupėse.

74
 Tikrinamojji užduotis
Diagnostinė Savarankiškas darbas Pasirenkant užduotį
Taškai Taškai
užduotis Patenkinamas lygmuo Pagrindinis lygmuo
1. Kokio skaičiaus 2t Išspręskite sudarę lygtį: Išspręskite sudarę lygtį: 4/6
ir jo kvadrato suma 1. Stačiakampės lentos plotas 1. Iš stačiakampio skardos lakšto
7 kartus didesnė už 5400 cm2 . Nuo jos nupjautas padaryta dėžė. Lakšto kampuose
patį skaičių stačiakampio formos gaba- iškirpta po kvadratą, kurio
las, kurio plotis lygus lentos kraštinė 5 cm, o likusieji kraštai
pločiui, o ilgis 1,5 m. Likusi užlenkti. Kokio dydžio buvo
lentos dalis sudaro kvadratą. skardos lakštas, jei jo ilgis buvo
agnostinė užduotis Taškai Savarankiškas darbas Raskite jo plotą (Ats.: 900
pasirenkant užduotį dvigubai Taškaididesnis už plotį ir jeigu
cm2). dėžutės tūris 1500 cm3?
2. Už prekių 4t
Patenkinamas lygmuo 2. Sudarę lygčių sistemą Pagrindinis lygmuo 2. Sudarę lygčių sistemą 4/7
iškrovimą
okio skaičiaus ir jo 2t sumokėta
Išspręskite sudarę lygtį: išspręskite uždavinį:
Išspręskite sudarę lygtį: išspręskite uždavinį:
drato suma 7 40 Lt. Kadangi
kartus į Mokykla nupirko 20 porų Iš Ruminių kaimo į Kėdainius
1. Stačiakampės lentos plotas 5400 1. Iš stačiakampio skardos lakšto padaryta 4/6
snė už patį skaičių
dar- užduotis Taškai slidžių
darbą atėjo 3Diagnostinė ir 6 poras pačiūžų už pasirenkant išvyko turistas. Po Taškai
1 val. 20
2
cm . Nuo jos nupjautas dėžė. Lakšto kampuose iškirpta po
stačiakampio formos gabalas, kurioSavarankiškas
kvadratą, kurio darbas
kraštinė 5 cm, o likusieji užduotį
bininkais daugiau 128
plotis lygus lentos pločiui, o ilgis Lt. Kitą kartą nupirko
kraštai užlenkti. Kokio dydžio buvo 24 min. iš to paties kaimo, ta
ž prekių iškrovimą
okėta 40 Lt. negu
Kadangibuvo
4t susitarta, poras slidžių ir 8 poras pačiūžų pačia kryptimi išvyko dvira-
1,5 m. Likusi lentos dalis sudaro skardos
Patenkinamas lakštas,
lygmuo jei jo ilgis buvo dvigubai
Pagrindinis lygmuo
kvadratą. Raskite jo plotą (Ats.: 900 didesnis už plotį ir jeigu dėžutės tūris 1500
bą atėjo 3 tai kiekvienas gavo už 160cmsudarę
Lt.? Kiek
lygtį: kainavo Išspręskite sudarętininkas, kuris po 30 min. turistą
2 3
cm ). skaičiaus ir jo
1. Kokio 2t Išspręskite lygtį:
ininkais daugiau
3 Lttaimažiau,kvadrato
u buvo susitarta, negu suma 7 kartus
didesnė už patį skaičių
pora pačiūžų
2.
1. Stačiakampės
2
Sudarę
lentos ir
lygčiųviena
plotas 5400 pora
sistemą Iš stačiakampiopralenkė.
1.išspręskite Atvykęs4/6į Kėdainius,
skardos lakšto padaryta
vienas gavo 3 Lt cm . Nuouždavinį:
jos nupjautas dėžė. Lakšto kampuose iškirpta po
iau, negu buvo
buvo numatyta. slidžių
2. Sudarę lygčių sistemą išspręskite
stačiakampio (Ats.: 4 Lt slidės
formos gabalas, kurio kvadratą, dviratininkas
ir 8 Ltkurio kraštinė 5 cm, o likusieji nesustojęs grįžo
uždavinį: plotis lygusIšlentos
Ruminių kaimo į Kėdainius išvyko Kokio dydžio buvo
atyta. Kiek Kiek darbininkų 2. Už prekių iškrovimą pačiūžos). pločiui, o ilgis kraštai užlenkti.
atgal ir sutiko turistą po 1 val.
turistas.
1,5 m. Likusi lentosPo 1 val.
dalis 20 min.skardos
sudaro iš to paties
lakštas, jei jo ilgis buvo dvigubai
ininkų buvo? sumokėta
Mokykla 40 Lt. Kadangi
nupirko 20 porų
4t slidžių ir
buvo? į darbą atėjopačiūžų
6 poras 3
kvadratą. kaimo,
už 128 Lt. Kitą 2
Raskite jo ta plotą
pačia(Ats.:
kryptimi
3
išvyko už plotį ir30
900 didesnis min.
jeigu 4/7 po
dėžutės tūrispirmojo
1500 susitikimo.
cm ). dviratininkas, kuris po 30cmmin. ? turistą
darbininkais daugiau
kartą nupirko 24 poras slidžių ir 8
negu buvo susitarta, tai pralenkė. Atvykęs į Kėdainius,
Raskite jų greičius, jei atstumas
2. Sudarę lygčių sistemą išspręskite
poras pačiūžų už 160 Lt. Kiek
kiekvienas
kainavo
gavo 3 Lt dviratininkas nesustojęs
2. Sudarę lygčių sistemą išspręskite grįžo
uždavinį:atgal ir tarp Ruminių kaimo ir Kėdainių
mažiau, negupora
buvopačiūžų ir viena pora sutiko turistą po 1 val. 30 min. po pirmojo
slidžių Kiek
numatyta.
uždavinį:
(Ats.: 4 Lt slidės ir 8 Lt
susitikimo. Raskite jų greičius,
Iš Ruminių
turistas. jei
kaimo
24
Po atstumas
km (11x = 3y; 4,5km/h)
į Kėdainius išvyko
1 val. 20 min. iš to paties
pačiūžos).
darbininkų buvo? Mokykla nupirko 20 porų slidžių ir
tarp Ruminių kaimo
6 poras pačiūžų už 128 Lt. Kitą
ir Kėdainių
kaimo, ta 24 km
pačia (3x
kryptimi +išvyko
5y = 96. 16.5 4/7km/h)
(11x24=poras
3y; slidžių4,5km/h)dviratininkas,
(3x + kuris
5y =po 30 min. turistą
kartą nupirko ir 8
96. 16.5 km/h) pralenkė. Atvykęs į Kėdainius,
poras pačiūžų už 160 Lt. Kiek
Komentaras: Užduotys gali būti ir kitos, svarbu, kad mokiniai pastebėtų savo klaidas, analizuotų su mokytoju,
kainavo pora pačiūžų ir viena pora
dviratininkas nesustojęs grįžo atgal ir
sutiko turistą po 1 val. 30 min. po pirmojo
slidžių (Ats.: 4 Lt slidės ir 8 Lt
dar kartą išsiaiškintų uždavinio sprendimą.
Komentaras: Užduotys gali būti irpačiūžos).
kitos, svarbu, kad mokiniai pastebėtų susitikimo. Raskite jų greičius, jei atstumas
savo klaidas, analizuotų su
tarp Ruminių kaimo ir Kėdainių 24 km
mokytoju, dar kartą išsiaiškintų uždavinio sprendimą. (11x = 3y; 4,5km/h) (3x + 5y =
Taikomas tempo duetas. Visiems mokiniams išdalinami vienodo sunkumo uždaviniai spręsti lapuose, kuriuose
96. 16.5 km/h)
Taikomas tempo duetas. Visiems mokiniams išdalinami vienodo sunkumo uždaviniai
pateikti uždaviniai privalomi beiKomentaras: papildomi. Užduotys gali būti ir kitos, svarbu, kad mokiniai pastebėtų savo klaidas, analizuotų su
spręsti lapuose, kuriuose
Diagnostinė pateikti
užduotis. uždaviniai
(Mokiniai
mokytoju, privalomi
gali patys
dar kartą išsiaiškintų bei papildomi.kokią užduotys atliks.)
pasirinkti,
uždavinio sprendimą.
1.1. Diagnostinė užduotis. (Mokiniai gali patys pasirinkti, kokią užduotys atliks.)
Taikomas tempo duetas. Visiems mokiniams išdalinami vienodo sunkumo uždaviniai
Patenkinamas lygmuo
spręsti lapuose, T uždaviniai Taškai
kuriuose pateikti privalomi bei papildomi. Pagrindinis lygmuo Taškai
a
1.1. Diagnostinė užduotis. (Mokiniai gali patys pasirinkti, kokią užduotys atliks.) T
1. Nubraižytas š 1. Kurios iš duotųjų
aš funkcijų
Patenkinamas lygmuo Pagrindinis lygmuo
funkcijos f(x) = ax + b k T grafikas pavaizduotas
k
a a ai T
grafiko eskizas. š brėžinyje? aš
i
Patenkinamas lygmuo Pagrindinis lygmuo
1. Nubraižytas Kokie a ir b ženklai? k
1. Kurios iša duotųjų y = 3(x + 1) 3) y = 6 – 3x
k
ai
funkcijos f(x) = ax + b y funkcijų i y = 3(x – 1) 4) y = x – 3
y

grafiko eskizas. 1. Nubraižytasf(x)=ax+b grafikas pavaizduotas

1. Kurios iš duotųjų
Kokie a ir b ženklai? funkcijos f(x) = ax + b y 1
brėžinyje? funkcijų
y
2
grafiko eskizas. 1) y 
f(x)=ax+b grafikas pavaizduotas
0
Kokie a ir b ženklai? 1 3(x + 1) 3) y brėžinyje? x 2
0
1) y 
-2 x  6 – 3x 1 3(x + 1) 3) y
0
x 2
0
-2 2) y x3(x – 1) 4)  6 – 3x
yx–3 2) y  3(x – 1) 4)
yx–3

2. Išspręskite nelygybę:
2. Išspręskite nelygybę: 2. Išspręskite
2. Išspręskite nelygybę
nelygybę
4x – 3 – x24x
> 0– 3 – x2 > 0 2 2 2 x  21  x 2
3 3
2
2
9 x
3. Nustatykite funkcijos apibrėžimo
3. Kokios turi būti kintamojo x reikšmės, kad funkcija sritį 75
3x  1 3 lg( 3  x) 3
f(x) = įgytų reikšmę mažesnę už 1? h(x)   x5
2x  1 x 1
 4x – 3 – x 22> 0 2 2 x  21  x 3
2 2 x  21 2x 222 3
4x –– 33 –– xx >> 00
4x 22 9 22xxx2  21 212 xx  2 33
9  x 22  22
3. Nustatykite99 
 x
x funkcijos apibrėžimo
3. Nustatykite funkcijos apibrėžimo
3. Kokios turi būti kintamojo x reikšmės, kad funkcija sritį
3.
3. Nustatykitefunkcijos
Nustatykite
3. Nustatykite funkcijos apibrėžimo
funkcijos apibrėžimo
3. 3.Kokios
Kokios turi
turi būtikintamojo
būti kintamojo xxreikšmės,
reikšmės, kad funkcija sritį
3.3 x 
3. Kokios 1
Kokios turi
turi būti
būti kintamojo
kintamojo xx reikšmės,
reikšmės, kad funkcija
kad funkcija
3 lg(sritį
3sritį
 x )
apibrėžimo 3
f(x) = 3įgytų kad funkcija
x  1 reikšmę mažesnę už 1? 3 h(x)  lg( 3 xx) sritį
5 3
f(x) =
2 x ==1 33xx  11 įgytų reikšmę mažesnę už 1? 3 33 h(x)x 1lg( lg(33 xx)) x  5 3 33
f(x)
f(x) 2 x  1 įgytųįgytų reikšmę
reikšmę mažesnę
mažesnę už už 1?
1? h(x)  x  1  xx  55
h(x)
22xx 11 xx 11
4. Raskite funkcijos y = (x2 – 1)(5 – 4x ) išvestinę. 4. Raskite funkcijos y 
4. Raskite funkcijos y = (x222– 1)(5 – 4x ) išvestinę. 4.4. Raskite funkcijos
Raskite funkcijos yy=
4. Raskite
4. Raskite funkcijos
funkcijos yy == (x(x –– 1)(5
1)(5 –– 4x
4x )) išvestinę.
išvestinę. 2 4.2 Raskite
4 x4. Raskite
1 2 funkcijos yy 
funkcijos 3
4. Raskite funkcijos y = (x2 – 1)(5 – 4x ) išvestinę. 2 2 4 x  1
išvestinę. 3 3
22 4 x22
 1 išvestinę.
3x  24 x2  1 išvestinę.
2 33
3x 22  2 išvestinę.
33xx  22
5. Tiesė liečia funkcijos y = x2 + 22 grafiką taške, kurio x2
5.5. Tiesėliečia
Tiesė funkcijosy y==x x+222+2 grafiką
liečiafunkcijos 2 grafiką taške, kurio
taške, 5.5. Raskite kreivės
kreivės yy = xtašką,
2
tašką,
abscisė5. x0 = -1.
5. Tiesė
Tiesė Raskite
liečia
liečia tos liestinės
funkcijos
funkcijos pasvirimo
yy ==liestinės
xx ++ 22 grafikąkampo
grafiką taške,
taške, kurio
kurio
3 5. Raskite kreivėsxy2 xx  22 tašką,4
abscisė x =
kurio xabscisė
0 -1. Raskite
x = –1. tos
Raskite tos pasvirimo
liestinės kampo3 3 5. Raskite
5. Raskite kreivės
kreivės yy  x  2 tašką, tašką, 4 4
tangentą.
abscisė
abscisė x =
= -1.
-1. Raskite
Raskite tos
tos liestinės
liestinės pasvirimo
pasvirimo kampo
kampo 33per per
kurįkurį nubrėžta liestinė suxx 
ašimi
 220x 44
0
tangentą.pasvirimo
00
kampo tangentą. nubrėžta liestinė
per kurį nubrėžta su ašimi
liestinė su ašimi
tangentą.
tangentą. 0x sudaro per
per kurį
kurį
135 nubrėžta
nubrėžta
0
0kampą. liestinė
liestinė su
su ašimi
ašimi
sudaro
0x sudaro 135135 kampą.
0
00
kampą.
0x0x sudaro
sudaro 135 135 kampą.
kampą.

TaškaiTaškai 3-4 3 –54 65 76 87 9-108 11-13

9 – 10 14-15
11 – 13 14 – 15
Taškai 3-4 5 6 7 8 9-10 11-13 14-15
Taškai
Taškai
Pažymys 3-43
3-4 55 4 66 5 77 6 88 7 9-10 9-10 8 11-13 11-13 10 9 14-1514-15 10
Pažymys 3 4 5 6 7 8 9 10
Pažymys 3 4 5 6 7 8 9 10
10
Pažymys
Pažymys 33 44 55 66 77 88 99
Kiekvienas mokinys pirmiausia aiškinasi uždavinius savarankiškai. Baigęs tą daryti, atsistoja ir parodo, jog nori
aptarti pirmąją užduotį. Kiekvienas Kitammokinysmokiniuipirmiausia
atsistojus iraiškinasi
davus ženklą,
uždaviniusjog jissavarankiškai.
taip pat atliko šią užduotį,
Baigęs abu mokiniai
tą daryti,
Kiekvienas mokinys pirmiausia aiškinasi uždavinius savarankiškai. Baigęs tą daryti,
sudaro porą, tarpusavyje lygina
Kiekvienas savo individualaus
mokinys pirmiausia darbo rezultatus,
aiškinasi vienas
uždavinius kitą pataiso
savarankiškai. bei papildo.
Baigęs Tuo
tą metu,
daryti,
atsistoja
kai vieni jau ir parodo, Kiekvienas
bendradarbiauja jog nori mokinys
aptarti
porose, pirmąją pirmiausia
daružduotį.
aiškinasi
Kitam mokiniui uždavinius savarankiškai.
atsistojus ir davus ženklą, Baigęs jog tą daryti,
atsistoja ir parodo, jog nori kiti
aptartivis pirmąjądirbaužduotį.
individualiai.
Kitam Palyginę
mokiniuisavo individualaus
atsistojus ir davusdarbo ženklą, rezulta-
jog
tus, jis
mokiniai atsistoja
atsistoja
taip patimasi ir
ir
atlikokitos parodo,
parodo, jog
jog
užduoties.
šią užduotį, nori
nori
abuTas, aptarti
aptarti pirmąją
pirmąją
kuris baigė
mokiniai sudaro užduotį.
užduotį.
darbą,
porą,vėl Kitam
Kitam
signalizuoja
tarpusavyje mokiniui
mokiniui atsistojus
atsistojus
atsistodamas
lygina ir
ir davus
davus
ir parodo, darbo
savo individualaus ženklą,
ženklą,
kurią užduotįjog
jog
jis
norėtų aptarti. taip Darpat atliko šią užduotį, abu mokiniai sudaro porą, tarpusavyje lygina savo individualaus darbo
jis taip
jis taip patvienam
pat atliko
atliko mokiniui
šią užduotį,
šią užduotį, atsistojus
abu mokiniai
abu ir parodžius,
mokiniai sudaro
sudaro jog
porą,
kaiporą,
jistarpusavyje
atliko tą pačią
vienitarpusavyje lygina
lygina užduotį,
savoporose,
savo abu mokiniai darbo
individualaus
individualaus sudaro
darbo
porą,rezultatus,
lygina vienas
tarpusavyje kitą
savopataiso bei papildo.
individualaus darbo Tuorezultatus,
metu, vienas jau
kitą
rezultatus, vienas kitą pataiso bei papildo. Tuo metu, kai vieni jau bendradarbiauja porose, kiti vis
bendradarbiauja
pataiso bei papildo.Tuo kiti viskai
metu, vieni
rezultatus,
rezultatus,
jau bendradarbiauja
dar dirba individualiai. vienas
vienas
porose, kiti kitą
kitą pataiso
pataiso
vis dar dirba
Palyginę bei
bei papildo.
papildo.
savoindividualiai. Tuo
Tuo
individualaus metu,
metu,
Tolesnės kai
kai vieni
vieni
darbo užduotys jau
jau
rezultatus, bendradarbiauja
bendradarbiauja
atliekamos
mokiniaikartojant porose,
porose,
imasi tą kiti
pačią vis
kitos kiti vis
eigą.
dar
Tie, kurie atliko dirba individualiai.
privalomas Palyginę
užduotis,Palyginę savo
imasi papildomų, individualaus
kurių nebūtina darbo rezultatus,
atliktirezultatus,
visiems klasės mokiniai
mokiniams.imasi kitos
dar dirba
dar
užduoties. dirba
Tas, individualiai.
individualiai.
kuris baigė darbą, Palyginę
vėl savo individualaus
savo
signalizuoja individualaus
atsistodamas darbo
darbo ir rezultatus,
parodo, kurią mokiniai
mokiniai
užduotį imasiKaskart,
imasi
norėtų kitos
kitos
atlikus papildomą
užduoties. užduotį,
Tas, kurisgreitesnieji
baigė mokiniai
darbą, vėl taip pat turėtų jąatsistodamas
signalizuoja aptarti porose. ir Kadangi
parodo, mokymosi
kurią užduotį tempo dueto
norėtų
metodas užduoties.
užduoties.
kiekvienam Tas,
Tas,
suteikia kuris
kuris baigė
baigė
galimybę darbą,
darbą,
dirbti vėl
vėl
jam signalizuoja
signalizuoja
įprastu greičiu, atsistodamas
atsistodamas
aptarti. Dar vienam mokiniui atsistojus ir parodžius, jog jis atliko tą pačią užduotį, abu mokiniai reikia numatyti ir
ir parodo,
parodo,
konkrečią kurią
kurią šioužduotį
užduotį
darbo norėtų
norėtų
pabaigą.
aptarti. Dar vienam
Kuo heterogoniškesnė mokymo mokiniui
grupė, tuo atsistojus
didesni bus ir parodžius,
užduočių jog jis atliko
atlikimo skirtumai.tą pačią Tie,užduotį,
kurie busabu mokiniai
nespėję atlikti
sudaro aptarti.
aptarti.
porą, Dar
Dar
lygina vienam
vienam mokiniui
mokiniui
tarpusavyje atsistojus
atsistojus
savo ir
ir
individualaus parodžius,
parodžius,darbo jog
jog jis
jis atliko
atliko
rezultatus, tą
tą pačią
pačią
vienas užduotį,
užduotį,
kitą abu
abu
pataiso mokiniai
mokiniai
bei
privalomųsudaroužduočių, porą, privalės
lyginajastarpusavyje
užbaigti namuose. Jeigu daugumadarbo
savo individualaus mokinių jau yra atlikę
rezultatus, vienas tamkitą tikras papildomas
pataiso bei
užduotis, sudaro
galima porą,
aptarti lygina
dar ir jas.tarpusavyje
Jeigu jas savo
atliko tik individualaus
papildo.Tuo metu, kai vieni jau bendradarbiauja porose, kiti vis dar dirba individualiai. Tolesnės bei
sudaro porą, lygina tarpusavyje savo individualaus
keletas mokinių, darbo
darbojos rezultatus,
rezultatus,
surenkamos vienas
vienas
ir kitą
kitą
patikrinamos pataiso
pataisonamuosebei
arba šiemspapildo.Tuo
mokiniams
papildo.Tuo
papildo.Tuo
metu,
išdalinami
metu,
metu,
kai vieni
kai lapai
kai vieni
vieni
jausprendimais.
su
jau
bendradarbiauja porose, kiti vis dar dirba individualiai. Tolesnės
jaueigą.
bendradarbiauja
bendradarbiauja porose,
porose, kiti vis
kiti vis dar dar dirba
dirba imasi
individualiai.
individualiai. Tolesnės
Tolesnės
užduotys
Aukščiau atliekamos
pristatytieji kartojant
diferencijavimo tą pačią metodai, Tie, kuriepamokoje
taikant atliko privalomas
mokymąsi užduotis,
bendradarbiaujant, papildomų,
užduotys atliekamos kartojant tą pačią eigą. Tie, kurie atliko privalomas užduotis, imasi yra orientuoti
papildomų,
į visus užduotys
užduotys atliekamos
atliekamos
todėl čia kartojant
kartojant
nuolatos tą
tą pačią
pačią
kaitaliojamoseigą.
eigą. Tie,
Tie, kurie
kurie
individualaus atliko
atliko
kurių nebūtina atlikti visiems klasės mokiniams. Kaskart, atlikus papildomą užduotį, greitesnieji formos,
klasės mokinius, darboprivalomas
privalomas
ir darbo užduotis,
užduotis,
grupėse imasi
imasi
arba papildomų,
papildomų,
porose
kurių nebūtina
tačiau individualus ugdymas atlikti
galivisiems
reikšti taip klasės
pat mokiniams.
ir atskirą pavienių Kaskart, atlikusugdymą.
mokinių papildomą užduotį,
Mokinių greitesnieji
ugdymas vykdo-
kurių
kurių nebūtina
nebūtina atlikti
atlikti visiems
visiems klasės
klasės mokiniams.
mokiniams. Kaskart,
Kaskart, atlikus
atlikus papildomą
papildomą užduotį,
užduotį, greitesnieji
greitesnieji
masmokiniai
atsižvelgus taip
į pat turėtų pasiekimus,
mokymosi ją aptarti porose. pagal Kadanginustatomas
kuriuos mokymosiugdymo
mokiniai taip pat turėtų ją aptarti porose. Kadangi mokymosi tempo dueto metodas kiekvienam
tempo dueto poreikis. metodas
Kita kiekvienam
vertus, ugdymas gali
mokiniai
orientuotismokiniai
ir į mokinių taip
taip pat
pat turėtų
interesus.
turėtų ją
ją aptarti
aptarti porose.
porose. Kadangi
Kadangi mokymosi
mokymosi tempo
tempo dueto
dueto metodas
metodas kiekvienam
kiekvienam
suteikia galimybę dirbti jam įprastu greičiu, reikia numatyti konkrečią šio darbo pabaigą. Kuo
Pamoką, suteikia galimybępatenkinti
kuria siekiama dirbti jamskirtingus
įprastu greičiu,
atskirų reikia
mokinių numatyti
ugdymosi konkrečią
poreikius, šiovadiname
darbo pabaigą. Kuo
individualiza-
suteikia
suteikia galimybę
galimybę dirbti
dirbti jam
jam įprastu
įprastu greičiu,
greičiu, reikia
reikia numatyti
numatyti konkrečią
konkrečią šio
šio darbo
darbo pabaigą.
pabaigą. Kuo
Kuo
vimuheterogoniškesnė
arba individualizuotu mokymo mokymusi.grupė, Iš tuoesmės
didesni bus užduočių
kiekvienas mokinysatlikimomokosi skirtumai.
skirtingai irTie, kurie bus
kiekvienam reikia vis
heterogoniškesnė mokymo grupė, tuo didesni bus užduočių atlikimo skirtumai. Tie, kurie bus
kitokio ugdymo. Individualus
heterogoniškesnė
heterogoniškesnė ugdymas
mokymo paprastai
grupė, suprantamas
tuojasdidesni
didesni bus kaip
užduočių pagalba atlikimosilpnesniems
skirtumai. mokiniams,
Tie, kurie kadbusšie
nespėję atlikti privalomųmokymo užduočių,grupė, privalės tuo užbaigti bus užduočių
namuose. Jeiguatlikimo
dauguma skirtumai.
mokiniųTie, jau kurie
yra bus
nespėję
galėtų įveikti savoatlikti
mokymosi privalomų sunkumus, užduočių, privalės jas užbaigti
ir stipresniesiems, kad šie namuose.
dar geriauJeigu išvystų dauguma
išskirtines mokinių jau yra
savo stiprybes.
Individualus nespėję
atlikę nespėję
tam ugdymas
tikrasatlikti
atlikti privalomų
privalomų
paprastai
papildomas užduočių,
užduočių,
įgyvendinamas
užduotis, galimaprivalės
privalės
peraptarti jasdar
jas
mokymosi užbaigti
užbaigti namuose.
jas. namuose.
irdiferencijavimą
Jeigu jas atliko Jeigu
Jeigu
grupėse. dauguma
dauguma
tik mokinių
keletasmokinių
mokinių,jau jau yra
yra
atlikę tam tikras papildomas užduotis, galima aptarti dar ir jas. Jeigu jas atliko tik keletas mokinių,
Atsižvelgiant
atlikę įtam individualius
tam tikras mokiniųužduotis,
papildomas poreikius,galima
užduotis, parenkama ugdymo poreikiams jastinkama mokomoji medžiaga
atlikę
joss surenkamos
– uždaviniai
tikras
ir papildomas
patikrinamos namuose arbagalima
šiems aptarti
aptarti
mokiniams dar iririšdalinami
dar jas.
jas. Jeigu lapai
Jeigu jas atliko
atliko tik
tik
su sprendimais.keletas mokinių,
keletas mokinių,
jossbei metodai,
surenkamos diferencijavimas
ir patikrinamos namuose priartėja prie
arbaindividualizavimo
šiems mokiniams keliamų išdalinami tikslų.
lapai su sprendimais.
Mokymasis joss surenkamos
joss surenkamos irir patikrinamos
bendradarbiaujant patikrinamos namuose arba
namuose
atveria mokytojams arba šiems mokiniams
šiems
galimybes mokiniams
individualiai išdalinami
išdalinami lapai su
lapai
padėti mokiniams su sprendimais.
sprendimais.
ir individualiai
juos konsultuoti:
• susikoncentruoti į visų mokinių sprendimo uždavinių įgūdžių ugdymą,
• siekti didesnio individualizavimo matematikos pamokose,
• įtraukti į šį procesą ir kitus mokomuosius dalykus, t.y. fiziką, informatiką, chemiją.
Pavyzdžiui, matematikos ir chemijos žinių vertinimui skirta užduotis:
Kolba buvo pilna druskos tirpalo. Po to 1/n jo nupilta į mėgintuvėlį, o kolboje likęs tirpalas virinamas tol,
kol druskos kiekis procentais padidėjo dvigubai. Tada į kolbą buvo supiltas mėgintuvėlyje esantis tirpalas, dėl to
druskos kiekis padidėjo p% , palyginti su pradiniu:
• Kiek procentų druskos buvo pradiniame tirpale?
76
 1)1) Kiek
1) Kiekprocentų
Kiek procentųdruskos
procentų druskos
druskos buvo
buvo
buvo pradiniame
pradiniame
pradiniame tirpale?
tirpale?
tirpale?
2)2) Kurią
2) Kurią
Kuriąpradinio
pradiniotirpalo
pradinio tirpalo dalį
tirpalo
dalį reikia
dalį
reikia nupilti,
reikia kad
nupilti,
nupilti, po
poaprašytos
kadkad po procedūros
aprašytos
aprašytos druskos
procedūros
procedūros procentai
druskos
druskos procentai
procentai
• Kurią pradinio tirpalo dalį reikia nupilti, kad po aprašytos procedūros druskos procentai padidėtų pusantro
karto?padidėtų
padidėtųpusantro
pusantrokarto?
karto?
padidėtų pusantro karto?
Sprendimas:
Sprendimas:
Sprendimas:
Sprendimas:
1.

1.
1.1.
1 n 1 y 1 1
1  11 nn11 y y 1 1 y 1 1
11n  n n y n y 
 n  1 nn yn n 100 n n n n
nn11x  y y2 x,  100 100
100n x x100 2 x2,x,  x
100
100nn 100 100 xx
1
 ( y  1)1
 yy 2 x  11 x  ( y(  y n )( )x  p) 100;
y 1
100 22x x100n x x  100n n( x(x  p)p)100;
nn
100;
100
100 100
100 100
100
Mokymasis bendradarbiaujant, kai atskiram mokiniui suteikiama daugiau individualaus mokymo(si) galimy-
bių, mokiniai padeda vieni kitiems mokytis, tačiau svarbos nepraranda tradicinė pamoka. Įpratę prie mokymosi
bendradarbiaujant eigos bei metodų, mokiniai dar įgyja ir socialines kompetencijas, kurios jiems yra būtinos tam,
kad dirbdami grupėse intensyviai susikoncentruotų į konkrečius ugdymo aspektus.

ŽAIDIMAS MOKYMO PROCESE

Laima Krūminienė,
Kauno Kovo 11–osios vidurinės mokyklos pradinių klasių mokytoja

Pradėjęs lankyti mokyklą vaikas turi prisitaikyti prie visai pasikeitusių gyvenimo sąlygų. Siekdami padėti vai-
kui adaptuotis mokymosi veikloje, mokytojai turi deramai organizuoti pamokas, nes pradinukai greitai pavargsta,
jiems atsibosta vienoks ar kitoks darbas. Mokymasis turi remtis ankstesnės veiklos pagrindu – žaidimu.
Kas lemia vaiko domėjimąsi žaidimu? Kodėl kartais nuobodus įkyrėjęs darbas, įgavęs žaidimo formą sužavi
vaikus? Kokia ta varomoji vaiko organizmo jėga? Kodėl vaikas žaidžia, nors ir reikia laikytis taisyklių? Kas atsitin-
ka? Kaip veikia žaidimas? Mokyti žaidžiant. Esu įsitikinusi, kad ši idėja daugelį mokytojų tikrai domina.
Kartais mokytojai mano, kad mokymasis yra tiesiog būtinybė, prie kurios buvęs ikimokyklinukas turi prisitai-
kyti. Tuo atveju mokymasis greitai tampa tik nemalonia pareiga, kurią reikia vykdyti, jei nenori užsitraukti tėvų ir
mokytojų nemalonės. Judrumas, smalsumas, mąstymo konkretumas, didelis imlumas įspūdžiams, emocingumas,
mėgdžiojimas ir nesugebėjimas ilgesniam laikui sukoncentruoti savo dėmesio – tokie bendri pradinukų bruožai.
Kuo mažesnis vaikas, tuo daugiau žaidimų reikėtų žaisti. Vaikai nepavargsta nuo darbo, kuris atitinka jų gyvenimo
poreikius, nes ir vaikai, ir suaugę pavargsta ne nuo paties darbo, bet nuo jo prievartinio pobūdžio.
Žaidimas patenkina pradinuko poreikį. O kiekvieną poreikio patenkinimą lydi teigiamos emocijos. Teigiamų
emocijų sūkuryje vaikas be didelių pastangų išmoksta tai, kam paprastai reikalinga valia. Teigiamos emocijos su-
stiprina motyvaciją. Mokomoji užduotis, pateikta žaidybinėje situacijoje, atliekama susidomėjus, sutelkus dėmesį,
ilgiau nenusibosta, mokiniai išlieka darbingi. (Žaidimas „Įkelk į bokštą vėliavėlę“. Užduotis: įtvirtinti raidę „L“ ir
garsą „el“. Taisyklės: sugalvok žodį su garsu „el“, žodyje turi būti tiek raidžių, kiek yra langelių. Eiga: į peliukų na-
mus nori įsiveržti katinas. Tai sužinojęs peliukas nori į bokštą įkelti vėliavėlę, kad perspėtų apie pavojų. Vėliavėlę
į bokštą galės įkelti tik tada, kai visi laipteliai bus užpildyti žodžiais). Pamokoje kur žaidžiama, nėra nuobodžiau-
jama, nepavargstama. Čia pastebimas maksimumas mokinio, minimumas mokytojo ir labai daug žaidimo. Vaikų
aktyvumą tokioje pamokoje skatina noras laimėti. Laimėjimo džiaugsmas mano, sustiprina suvokimą, padidina
motyvaciją, padeda pasitikėti savo jėgomis. Džiaugsmas pasireiškia įveikus užduotį, nugalėjus. Valingai mes jo
negalėtume iššaukti. Žaidimų reikšmę savo darbuose nagrinėjo mokslininkas P. Lesgaftas. Jo nuomone, žaisdamas
mokinys įgauna patyrimo, kuris padeda nugalėti sunkumus gyvenime. (Žaidimas „Detektyvas“. Užduotis: mokyti
greitai ir teisingai skaičiuoti 20–ties ribose. Taisyklės: suskaičiavus veiksmą ir žinant raidę, kelti ranką. Eiga: mo-

77
kiniams rodomas seklių laiškas, kuriame prašoma padėti išsiaiškinti nesuprantamus skaičius bei veiksmus. Gal čia
koks šifras? Išsiaiškinami žodžiai. Išsiunčiamas atsakymas sekliams). Freudas rašė „kad į žaidimą vaikas žiūri labai
rimtai, jį net sudvasindamas“. J. Komenskis kalbėjo, kad „žaidimas – laimingos vaikystės sąlyga“. Duokime vaikui
atlikti jo mėgiamą darbą, ir jis eis per klasę „kaip pusdievis, o ne kaip šešėlis...“.

Žaidimo taikymas pamokoje daro ją sėkmingą:

• skatina mokinių aktyvumą;
• sustiprina mokymosi motyvaciją;
• nuima nervinę įtampą;
• vyrauja džiugi nuotaika;
• mokymo procesas nenusibosta;
• vaikai taip greitai nepavargsta;
• lengviau įsimenama ir suvokiama mokomoji medžiaga;
• vaikai geriau sukoncentruoja dėmesį;
• be didelių pastangų išmoksta to, kam paprastai reikalinga valia.

Žaidimas pamokoje suteikia mokytojui galimybę kūrybingiau žvelgti į ugdymo turinį akcentuojant kompe-
tencijas. Žaisdamas vaikas ieško savo vietos tarpe bendraamžių, o galbūt savo „vaidmens“ gyvenime ir bando ten
įsitvirtinti. Žaidimai teigiamai veikia vaikų tarpusavio santykius, moko derinti savo interesus su grupės interesais,
padėti vienas kitam, džiaugtis draugo sėkme. Žaidimų metu jausmai pačiam sau dėl kitų mokinių reakcijos pasi-
keičia. Todėl ugdomas didesnis savęs vertinimas. (Žaidimas „Kopimas į kalną“. Užduotis: mokytis mandagumo,
turtinti žodyną. Taisyklės: užduotį atlieka visa komanda, bet perskaito vadas. Eiga: tolimoje karalystėje susirgo
princesė. Ją išgelbėti gali tik ant aukšto kalno augančios obels obuolys. Į kalną gali įkopti tik mandagūs vaikai.
Nupiešiamas kalnas su 4 stotelėmis. Kiekvienoje – nauja užduotis: parašyk pasisveikinimo, atsisveikinimo, atsipra-
šymo, padėkos žodžius. Išrenkama geriausia alpinistų komanda).
Rekomendacijos: ikioperacinės fazės esminis principas – žaidimas (J. Piaget). Vadinasi, mokymas pamokoje
turėtų remtis žaidimu. Prof. A. Gaižučio duomenimis, 7 – 12 metų vaikai ypač mėgsta grupinius žaidimus. Juos
geriausia žaisti pamokos pradžioje kartojant medžiagą ir pamokos pabaigoje įtvirtinant medžiagą. Pamokos pra-
džioje labiau tinka trumpi, emocionalūs, reikalaujantys greitos oreantacijos žaidimai, o pamokos pabaigoje galima
žaisti ilgesnius, kūrybinius žaidimus. Žaidimu, kaip mokymo ir mokymosi metodu, gali būti organizuojama visa
kartojimo pamoka. Tie patys žaidimai gali būti žaidžiami kitose pamokose tik pakeičiant didaktinę užduotį. Gali
būti organizuojamos žaidimų dienos (pvz., „Savaitės kapitonas“), žaidžiant per visas pamokas, jas apjungiant žai-
dybine situacija. „Geras mokytojas išmoko ne tik faktų, bet ir mokytis iš patirties. Žaidimas neleidžia mokiniui
išsigąsti jo paties nežinojimo ar nesupratimo“, – rašo G. Petty.
„Nuostabu, kiek daug per pamoką gali įveikti mokiniai žaisdami“, – teigia Werner Bleyhl.

Literatūra:
1. Petty G. Įrodymais pagrįstas mokymas. Vilnius, 2008.
2. Šiaučiukėnienė L., Visockienė O., Talijūnienė P. Šiuolaikinės didaktikos pagrindai. Kaunas, 2006.
3. Rajeckas V. Asmenybės raida ir ugdymas. Vilnius, 1995.

KONFERENCIJOS „SĖKMINGA PAMOKA“ DARBO

GRUPĖS „MOKYMAS IR MOKYMASIS“ APIBENDRINIMAS
Sigita Dijokienė,
Kauno „Saulės“ gimnazijos geografijos mokytoja ekspertė,
grupės moderatorė

„Mokymas kaip tik yra gražus tuo, kad tavo kaip mokytojo, augimas neturi ribų, lygiai taip, kaip neįma-
noma iš anksto numatyti, kiek dar gali išmokti tavo mokiniai“ (Herbertas Kohlis).
Grupėje – Mokymas ir mokymasis perskaityti pranešimai, labai skirtingi savo turiniu ir pranešėjų kvalifika-
cija, gebėjo sudominti klausytojus ir išprovokuoti diskusijas. Pagrindė išsakyta mintis yra ta, kad mokymas turi
garantuoti išmokimą, kuris yra neįmanomas be mokymosi proceso. Mokymas tai vadovavimas mokymuisi. Ir

78
nepriklausomai nuo aplinkos, kurioje vyksta šis procesas, mokytojas išlieka mokinių konsultantu. Kovo 11 – osios
vidurinės mokyklos pradinių klasių mokytoja Laima Krūminienė mano, kad pradėjęs lankyti mokyklą vaikas turi
prisitaikyti prie visai pasikeitusių sąlygų, tad mokymasis turi remtis ankstesnės veiklos pagrindu – žaidimu. Mo-
kytojas formuoja konstruktyvų mokymą, nukreiptą į aktyvią veiklą su aiškiai apibrėžtais rezultatais.
Mokymasis, pasak V. Rajecko (1999), – tai svarbiausia besiformuojančios asmenybės veiklos rūšis, kurios metu
vyksta sparti ir įvairiapusiška asmenybės raida, kuriai vadovauja pedagogas. Dr. Darius Klibavičius kalbėdamas
apie medijų sampratą ir jų poveikį ugdymo procesui, paminėjo, jog medijų akivaizdoje mokytojas jau nebėra
vienintelis žinių šaltinis. Visi, sakė jis, esame tyrėjai – mėgėjai ir medijų vartotojai. Svarbu, ne pateikti atsakymus,
o iškelti klausimus (Lyotard. Postmodernus būvis). Elektroninės medijos atveria daug galimybių: teikia greitą at-
galinį ryšį ir motyvuoja mokinius aktyviai užsiimti savo aplinkos keitimu. Tad norint mokymosi procesą padaryti
veiksmingą, reikia užtikrinti atitinkamas mokymo sąlygas: visapusišką mokinio pažinimą, tinkamos mokymuisi
aplinkos sukūrimą, mokinio aktyvumo skatinimą, skatinti paties mokinio siekimą tobulėti, anksčiau išmoktų da-
lykų plėtojimą. Vaida Gailiuvienė, Erika Gylienė, pradinių klasių mokytojos metodininkės iš Juozo Grušo meno
vidurinė mokyklos, kalbėjo apie mokinių kūrybinių galių plėtotę netradicinėse pamokose. Viena iš netradicinių
pamokų – debatai, aptarti mokytojos Aldonos Vėlyvienės. Ji mano, kad debatų metodo taikymas per geografi-
jos pamokas – sėkmingos pamokos laidas. Ugdymo psichologija ir edukologija yra sukaupusios daug žinių apie
veiksmingus pamokos organizavimo būdus ir metodus, tačiau jokie tyrimai neteikia vienareikšmių ir privalomų
nurodymų, kokia turėtų būti sėkminga pamoka. Taip teigia Veršvų vidurinės mokyklos mokytojos Daiva Alabur-
dienė ir Birutė Dručkutė iš Veršvų vidurinės mokyklos. Sėkminga pamoka yra pamoka, kuri pateikta vaikams
įdomia forma ir panaudojant jiems įdomias priemones. Šiuolaikinių technologijų naudojimas mokymo procese
skatina mokinius mokytis, pamokos tampa patrauklesnės jaunimui, įdomesnės. Tarpdalykinis integravimas, kaip
teigiama Atnaujintose Bendrosiose programose (Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos, 2008)
„sudaro daugiau galimybių priartinti mokymąsi prie gyvenimo, plėtoti bendrąsias mokinių kompetencijas, pritai-
kyti užduotis pagal mokinių poreikius, polinkius ir galias, išvengti kartojimosi ir didelių mokymosi krūvių“.
Dalykų integracija, padaro pamokas įdomesnes ir kartu sėkmingesnes. Neatsitiktinai šia tema kalbėjo keli pra-
nešėjai. Integruotos chemijos ir IT pamokos vyksta Jono Basanavičiaus gimnazijoje, netradicinės integruotos pa-
mokos taikomos Kauno „Žiburio“ vidurinės mokyklos ugdymo procese bei Vaidoto pagrindinėje mokykloje. Ne-
tradicinė aplinka ir netradicinis ugdymo procesas vyksta Kazlų Rūdos „Elmos“ progimnazijoje. Mokytoja Daiva
Šalkevičienė pasidalijo mintimis apie ankstyvąjį užsienio kalbų mokymą Valdorfo mokykloje.
Svarbiausi mokymosi aplinkos veiksniai: efektyvus pedagoginio proceso organizavimas, mokymo(si) metodų
įvairovė, įpratinimas sistemingai, nuosekliai dirbti. Mokymosi procesą aktyvina mokymo(si) diferencijavimas ir
individualizavimas. Apie savo patirtį kalbėjo ir mokymo(si) priemonę pristatė Žiežmarių mokyklos – darželio
mokytoja Birūta Pilvelienė. Visi klausytojai mano, kad sėkminga pamoka prasideda planavimu ir baigiasi vertini-
mu bei įsivertinimu. Tai priklauso nuo visos bendruomenės požiūrio ir ugdymo proceso organizavimo. Mokymo
ir mokymosi kaip segmento atskirti negalima tai vientisa ugdymo proceso gija ir tikslas – kiekvieno vaiko sėkmė,
mokinių pasiekimų gerėjimas.
„Neužtenka stengtis daryti tai, ką gali. Mes turime daryti tai, kas iš tikrųjų reikalinga. Mums reikės įgūdžių,
žinių, vaizduotės ir naujo, įkvepiančio nusiteikimo“ (Eric Jensen, 1999). Šiais žodžiais baigėme darbą grupėje.

PAGALBA MOKINIUI PAMOKOJE

SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ MOKINIŲ SĖKMĖ
PROJEKTINĖJE TIRIAMOJOJE VEIKLOJE

Danutė Saudargienė,
Kauno specialiosios mokyklos vyresnioji biologijos mokytoja;
Raimonda Bandzevičienė,
Kauno specialiosios mokyklos vyresnioji matematikos mokytoja

Kauno specialioji mokykla skirta judesio ir padėties sutrikimų bei kompleksinės negalios didelių ir labai dide-
lių specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams ir jaunuoliams nuo 7 iki 21 metų, kuriems, be bendrojo ir
specialaus lavinimo, reikalingas reabilitacinis medicininis gydymas, priežiūra bei slauga.

79
 Kadangi mokykloje mokosi mokiniai, turintys sveikatos sutrikimų ir mokymosi sunkumų, svar-
bu:
• subalansuoti ir su sveikatos reikalavimais suderinti mokinių mokymosi krūvį;
• parinkti tinkamus mokymo(si) metodus, būdus bei formas;
• sudaryti darbui tinkamas sąlygas ir atmosferą;
• motyvuoti mokinius: veiklai (parenkant temas, užduotis, kurios atitiktų jų amžių, patirtį, galimybes), rezul-
tatui siekti;
• pratinti mokinius vertinti savo pasiekimus.

Pranešimo uždavinys:
• aptariant asmeninės patirties pavyzdžius pristatyti biologijos ir matematikos pamokose taikomus mokymo
principus, metodus ir priemones.

Nuo ko pradedame užsiėmimus?

• nuo klausimo sau, ką tiksliai norėsiu pamokoje pristatyti, perteikti;
• nuo užsiėmimo uždavinio formulavimo;
• nuo pamąstymo, ar tai, ką siūlysiu mokiniams bus prasminga, paveiku.

Taikydamos įvairius aktyviuosius ugdymo metodus, supratome, kad šiems mokiniams mokytis tinkamiausi
yra tyrimo ir projekto metodai. Svarbiausia projektinės tiriamosios veiklos sąlyga yra sėkmė. Ji priklauso nuo
mokinių praktinio bei intelektinio patyrimo, jų sugebėjimo ir noro veikti bei mokytis. Todėl užsiėmimų metu
svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp rimto darbo ir malonios tiriamosios veiklos. Projektą su specialiųjų ugdymosi
poreikių mokiniais vykdome netradiciniu būdu. Projektą „Gyvenkime sveikai“ pradėjome nuo išvykos į parduo-
tuvę, kur mokiniai rinkosi norimus maisto produktus, rašėsi jų sudėtį. Grįžus – vyko aptarimas, kurie produktai
vertingesni organizmui, ir literatūros analizė, sveikos mitybos piramidės sudėties apžvalga. Tik tada buvo pereita
prie subalansuotos mitybos reikšmės, organinių bei mineralinių medžiagų svarbos organizmui, mitybos taisyklių
laikymosi. Ugdytiniai susidomėjo ir žmogaus virškinimo sistema.
Matematikos pamokose – aiškinamasi apie produktų kainas, atitinkančias prekės kokybę, kainas akcijų metu
(ar verta pirkti), kainos ir kiekio santykį, braižomos piramidės, skaičiuojamas jų plotas, tūris (padeda mokiniams
ugdyti vaizduotę), palyginami trapecijų plotai. Mokiniai taiko formules, skaičiavimams ir geometrinių figūrų brė-
žimams reikalingas priemones, geba bendradarbiauti ir pateikti atsakymus. Pasiskirstę darbais atliko praktinį dar-
bą ,,Mano sveikos mitybos piramidė“, išleido stendą ,,Gyvenkime sveikai‘.
Mokytis apie paukščius pradėjome nuo jų globos – gamindami lesyklas ir ruošdami tinkamą maistą, mokiniai
išmoko paukščių organizmo sandarą ir funkcijas, susidomėję atliko su gamta susijusius matematinius skaičiavi-
mus.
Projektinės tiriamosios veiklos metodas specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams tinkamas yra ir dėl to, kad
silpniau besimokantys integruojami į ugdymą su visos klasės mokiniais, leidžiant jiems rinktis užduotis ir rezul-
tatų pristatymo būdą. Šių pamokų metu mokiniai patiria teigiamų emocijų, geba vizualiai įvertinti savo veiklos
prasmingumą. Labai svarbus yra šios ugdomosios veiklos galutinis rezultatas, kai mokiniai mato, kad jų darbas
išauga į kažką konkretaus. Didžiausias mokinių įvertinimas būna tada, kai savo atliktus darbus gali pristatyti ne
tik mokyklos bendruomenei, bet ir miesto, regiono ar respublikos renginiuose. Kai geru pasirodymu džiaugiasi
stipresnieji, tada ir silpnesnieji pasitempia, nes apima noras būti stipriųjų vietoje, būti pastebėtiems. Mokiniai
pamato, kad įvairių dalykų mokymas neapsiriboja vien teorine medžiaga, formulėmis ar uždavinių sprendimu,
bet aprėpia įvairias gamtamokslines, socialines sritis. Kaupiamajam vertinimui taikome „įsivertinimo medį“ – pa-
siekimus mokiniai įsivertina kabindami atitinkamos spalvos figūrėles. Baigus temą atliekami kontroliniai darbai,
kurie vertinami pažymiu. Sėkminga pamoka mums yra ne tada, kai mokiniai pasako, kad pamoka buvo įdomi, ką
sužinojo. Sėkminga pamoka yra tada, kai mokiniai įvardija, ko jie dar nežino.
Mokinių turinčių mokymosi sunkumų, poreikiai įvairūs ir sudėtingi. Jų kompetencijų tobulinimas neapsiribo-
ja vien programos parengimu pusmečiui ar mokslo metams, todėl dažnai taikome mokiniams patrauklią projek-
tinę veiklą. Specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių mokymosi sėkmę, vykdant projektinę tiriamąją veiklą, lemia:
saugumas, teigiamos emocijos, savęs vertinimas, savarankiškumas. Atlikdami projektinius ir tiriamuosius darbus
mokiniai įgyja įvairiapusiškų naujų žinių, geba susieti teoriją su praktika. Patraukli, įvairi projektinė aplinka tei-
giamai veikia mokinių motyvaciją mokytis, skatina jų kūrybiškumą. Mokiniai geba išsikelti hipotezes, planuoti
darbą, pasiskirstyti veikla, rasti reikiamus informacijos šaltinius, daryti apibendrinimus bei išvadas. Individuali-
zuojant ugdymą ir mokymąsi, taikant projektinę tiriamąją veiklą mokinius nuteikiame mokytis pagal savo išgales,
nebijoti suklysti, turėti galimybę tobulinti savo darbus pačiam arba padedamam kitų mokinių, mokytojo.

80

SUP mokinių individualizuoto ar pritaikyto ugdymo per projektinę tiriamąją veiklą nauda:
• padeda mokiniui suprasti savo mokymąsi;
• įgalina sėkmingiau mokytis;
• atliepia individualius poreikius;
• didina pasitikėjimą savimi ir savigarbą;
• sudaro galimybes savirealizacijai;
• gerina motyvaciją;
• užtikrina reikiamą pagalbą;
• sukuria saugesnę mokymosi aplinką.

35. SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ TURINČIŲ MOKINIŲ

UGDYMAS KOVO 11–OSIOS VIDURINĖJE MOKYKLOJE
Birutė Kastečkienė,
Kovo 11–osios vidurinės mokyklos specialioji pedagogė, logopedė metodininkė;
Jūratė Kirijenkienė,
Kovo 11–osios vidurinės mokyklos specialioji pedagogė, logopedė;
Virginija Kregždienė,
Kovo 11–osios vidurinės mokyklos specialioji pedagogė, logopedė metodininkė

Kauno Kovo 11–osios vidurinėje mokykloje 1–12 klasėse mokosi 17 % specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių
mokinių. Jiems pagalbą teikia suformuota specialistų komanda: specialusis pedagogas, surdo pedagogas, logope-
das, psichologas, socialinis pedagogas.
Mokyklos logopedas, atsižveldamas į sutrikimų pobūdį ir laipsnį, teikia pagalbą individualiam mokiniui arba
mokinių grupėms, kurios formuojamos to paties sutrikimo pagrindu. Logopedo uždavinys – ugdyti natūralią
vaiko sąvokų supratimo ir operavimo jomis raidą, turtinti žodyną. Ugdydamas mokinių kalbą ir komunikaciją,
įtvirtina per pamokas nagrinėjamas temas.
Psichologo atlikti vertinimai padeda mokytojams sužinoti mokinio stipriąsias ir silpnąsias intelektinės veiklos
puses, parinkti geriausiai tinkančius mokėjimų ir gebėjimų formavimo būdus, vertinti specialiosios pedagoginės
pagalbos pobūdį ir poreikį.
Socialinis pedagogas analizuoja ir padeda mokytojams, tėvams suprasti ir tenkinti mokinių socialinius peda-
goginius poreikius. Bendradarbiaudamas su mokytojais, organizuoja mokinių bendravimą ir bendradarbiavimą,
siekia formuoti artimesnius tarpasmeninius santykius ir gerą socialinį – pedagoginį klimatą.
Specialusis pedagogas įvertina SUP mokinių įgūdžius ir pasiekimų lygį, padeda sudaryti pagrindinių moko-
mųjų dalykų individualias, pritaikytas programas, padeda mokiniams įsisavinti nesuprastą mokomąją medžia-
gą. Atsižvelgiant į specialiuosius ugdymo poreikius, ugdymo pobūdį, klasės, kurioje mokinys mokosi, ypatumus,
mokytojo, mokančio mokinį, profesinę patirtį, specialiojo pedagogo darbas organizuojamas naudojant įvairius
ugdymo aplinkos taikymo ir pedagoginio bendradarbiavimo derinius. Ypač efektyvu, kai specialusis pedagogas ir
mokytojas bendradarbiauja klasėje, visiems mokiniams kurdami atvirą ugdymo aplinką. Pamokoje vadovaujama-
si bendru pamokos planu, kuriame aiškiai apibrėžti kiekvieno tikslai ir vaidmenys. Drauge aptaria, kokią panau-
dos papildomą atraminę medžiagą, numato konkrečias užduotis (atitinkančios kiekvieno mokinio individualius
gebėjimus) kiekvienai pamokai, testams, kontroliniams darbams. Numato, kaip SUP turintis mokinys dalyvaus
bendroje klasės veikloje. Mokytojas organizuoja visos klasės darbą ir dėsto dalyką, o specialusis pedagogas, de-
rindamas darbą su mokytojo veikla, sprendžia sutrikimų išprovokuotas problemas – ugdymo suvokimo, nemo-
kėjimo paklausti, paprašyti pagalbos, per pokalbį palaukti savo eilės, išsakyti nuomonę, bendradarbiauti grupėje,
padėti atlikti užduotis.
Labai dažnai specialusis pedagogas (individualiai ar vienos klasės mokinių grupei) padeda pasirengti naujai
temai, kuri bus nagrinėjama klasėje. Sugrįžęs į bendrąją klasę, mokinys įtvirtina ir kartoja jam jau žinomą me-
džiagą, gali su visais dalyvauti pamokoje ir patirti sėkmę. Ši pasiruošimo kitai pamokai strategija labai efektyvi
dirbant su klausos sutrikimus ar kochlearinius implantus turinčiais mokiniais, kurių aktyvų dalyvavimą pamo-
koje apsunkina skurdus žodynas, sąvokų nesupratimas. Siekiant pagerinti komunikavimo kokybę su klausos ne-
galia turinčiais mokiniais naudojamos FM sistemos. Interaktyvios lentos padeda vaizdžiai perteikti mokomąją

81
medžiagą, aktyvinti mokinius pamokose ir individualių užsiėmimų metu. Pratybų metu specialusis pedagogas
taiko modeliavimo, užduoties analizės, sąvokų mokymo strategijas, klausimų, IKT metodus. Individualaus darbo
rezultatas – mokinio aktyvus dalyvavimas pamokoje.
Dirbant su regos sutrikimus turinčiais mokiniais, naudojame kompiuterinę programą JAWS, įgarsinančią teks-
tinę medžiagą. Ugdydami mokinius su žymiais regos sutrikimais, mokytojai glaudžiai bendradarbiauja su tiflope-
dagogais.
Mokykloje sėkmingai dirba vaiko gerovės komisija (VGK), kuri vienija visus specialistus į komandą. Tik ben-
dradarbiaudami mes galime sėkmingai įvertinti mokinių raidos sutrikimus, numatyti reikiamos specialiosios pe-
dagoginės pagalbos poreikį ir pobūdį, nustatyti ugdymo turinio individualizavimo lygmenį, konsultuoti mokyto-
jus, tėvus ir, remiantis savo kompetencijomis, teikti mokiniams specialiąją pagalbą.

SUP turinčių mokinių kompetencijų formavimo vertinimas yra nenutrūkstamas procesas, nes tik pagal įver-
tintą pažangą ir pasiekimus galima spręsti, ką daryti toliau. VGK vieną kartą per mokslo metus aptaria kiekvieno
SUP turinčio mokinio pažangą ir pasiekimus, iškylančias ugdymo(si) problemas. Tuo tikslu kviečiamas susirinki-
mas, kuriame dalyvauja mokinys, tėvai, specialistai.
• Mokinys pasako, kas jam patinka, kas jam sekasi, kokius mokymosi sunkumus jis patiria, išsako savo pa-
geidavimus.
• Tėvai įvardina teigiamas vaiko savybes, ugdymosi bei raidos poslinkius, vaiko sunkumus
(kuriuos pastebi), įvardija, kurių specialistų konsultacijų pageidauja, ką įsipareigoja daryti siekdami padėti vaikui.
• Mokytojas aptaria, kokias priemones ir būdus taikė siekdamas įveikti mokymosi sunkumus, įvertina mo-
kinio pažangą ir pozityvius ugdymosi poslinkius, mokymosi sunkumų pobūdį ir priežastis.
• Specialistai įvardija, kokią pagalbą teikė mokiniui, apibūdina sunkumų pobūdį ir priežastis, analizuoja
teikiamos pagalbos rezultatus, teikia pasiūlymus dėl tolesnės pedagoginės pagalbos teikimo.

Išsakyta tėvų, mokytojų ir specialistų nuomonė leidžia plačiau ir išsamiau pažvelgti į SUP turinčių mokinių
ugdymąsi ir pagalbos teikimo kokybę.
Mokykloje SUP turinčių mokinių kompetencijų formavimo vertinimas yra nenutrūkstamas procesas. Pagal
įvertintą pažangą ir pasiekimus tikslingai sprendžiame ką daryti toliau.

SĖKMINGA PAMOKA: PAGALBA MOKINIUI PAMOKOJE

TAIKANT LĖLIŲ TEATRO ELEMENTUS
Danguolė Bagdonienė,
Kauno Vinco Kudirkos progimnazijos direktorė;
Aurika Navickienė,
Kauno Vinco Kudirkos progimnazijos pradinių klasių mokytoja metodininkė;
Roma Terechovienė,
Kauno Vinco Kudirkos progimnazijos socialinė pedagogė metodininkė

Matykime vaikus tokius, kokie jie yra, o ne tokius, kokius norėtume matyti. Yra svarbu kiekvieną vaiką ugdyti
atskirai ir individualiai. Reikia remtis principu, jog vaiko vystymasis yra savaiminis vyksmas, pagal savo prigim-
ties dėsnius (J. Ronsseau, J., Lockes).
Šiuolaikinė mokykla atvira įvairių gebėjimų vaikams. Lygių ugdymosi galimybių, švietimo prieinamumo prin-
cipai skatina ir įpareigoja ugdymo turinį ir metodus pritaikyti kiekvienam mokiniui, nes vaikai skirtingi, kiekvie-
nas žmogus – individualybė. Pirmiausia, skirtingos vaikų ugdymosi prielaidos, gyvenimo sąlygos, interesai, polin-
kiai, gebėjimai. Mokiniai skiriasi ne tik bendrąja raida, žiniomis, bet ir gebėjimais, darbingumu, drausmingumu,
dėmesingumu. Todėl labai svarbu sudaryti kuo geresnes sąlygas kiekvieno mokinio mokymui bei auklėjimui, kad
geriausiai plėtotųsi jų gebėjimai, polinkiai, interesai, kad kiekvienas galėtų žengti pirmyn pagal savo galias.
Organizuojant ugdymo procesą progimnazijoje, siekiant mokymosi tikslų, atsižvelgiama į mokinių gebėjimus,
todėl ugdymas individualizuojamas. Tai pripažinimas, kad mokiniai yra skirtingi ir skirtingais būdais pasiekia ge-
riausių rezultatų, kad jie mokosi ir įgauna patirties ne tik per pamokas, bet ir namuose, neformalioje veikloje, pvz.,
progimnazijoje vykdomos vasaros socializacijos programos mažas pajamas turinčių šeimų vaikams, panaudojant
progimnazijos patalpas bei turimą inventorių, siekiant organizuoti aktyvų mokinių poilsį, ugdyti jų socialinius

82
įgūdžius, stiprinti pasitikėjimą savimi, tenkinti pažinimo, lavinimosi, saviraiškos bei bendravimo poreikius.
Pagal sudarytą veiklos planą vykdomos įvairios veiklos: sporto užsiėmimai, išvykos į gamtą, kino filmų ir mu-
ziejų lankymas, teatro dienos (lėlių gaminimas, vaidinimas). Pastaroji veikla ypač mėgstama mokinių. Vaikai kuria
spektaklį pagal pačių pasirinktą pasaką. Perskaitę pasaką mokiniai reflektuoja, emocionaliai dalijasi įgyta teigia-
ma patirtimi, analizuoja, kaip ją galima pritaikyti kasdienėse situacijose. Atsižvelgiant į kiekvieno mokinio indi-
vidualius poreikius, charakterio savybes, interesus, individualiai kiekvienam parenkamas personažas. Tai daroma
tikslingai, siekiant didinti mokinių mokymosi motyvaciją, pasitikėjimą ir savigarbą, ugdyti socialinius įgūdžius.
Mokiniai gaminasi lėles, kuriose įprasmina save. Jie neatsiejamai susigyvena su savo lėle – pasakos personažu.
Vaidindami mokosi bendrauti, geriau pažinti save ir juos supantį pasaulį. Įsijausdami į improvizuojamo herojaus
pasaulį, jie atsipalaiduoja, aptaria jų įkūnytų veikėjų būdą, įgūdžius, vertybes, supranta pasakos moralą.
Akivaizdu, kad individualizuoto ugdymo taikymas neformalioje veikloje yra sėkmingas tik tuomet, kai apima
visą mokyklos veiklą: padeda įgyti kompetencijų gyvenimui šiuolaikinėje visuomenėje, gebėti tapti aktyviais jos
nariais, asmenybėmis.
Individualizuotas ugdymas – tai mokinių individualių poreikių ir mokymosi stilių nustatymas, ugdymo turinio
(dalykų turinio, mokymo, mokymosi ir vertinimo būdų, mokymosi aplinkos ir kt.) pritaikymas individualiems
mokinių poreikiams, mokyklos darbo organizavimas taip, kad kiekvienas mokinys pasiektų kuo geresnių rezulta-
tų, kiekvieno žmogaus vertingumą pripažįstančios mokyklos kultūros kūrimas, paramos ir pagalbos taikymas bei
į skirtingus mokinių poreikius orientuota popamokinė veikla. Todėl svarbu, kad pamokoje ar kitoje ugdomojoje
veikloje būtų tiek mokiniams, tiek mokytojams aiškūs mokymosi uždaviniai; nuolat stebima, peržiūrima indivi-
duali kiekvieno mokinio pažanga; sudaryta galimybė mokiniams pasirinkti ugdymo turinį: temas, užduotis, mo-
kymosi ir vertinimo būdus; organizuojamas aktyvus sąmoningas mokymasis; vertinama siekiant padėti mokiniui
mokytis ir išmokti.
Diferencijuotas ugdymas grindžiamas tuo, kad svarbiausia yra ne mokymas, ne žinių, mokėjimų ir įgūdžių for-
mavimas, bet pats mokymasis. Mokytojas, taikydamas diferencijuoto mokymo būdą, ieško, kaip palengvinti, ska-
tinti mokymąsi, kaip atskleisti mokinio polinkius, interesus, sugebėjimus, kaip padėti vaiko asmenybei realizuoti
save, parodo individualaus požiūrio į kiekvieną besimokantįjį svarbą (L. Šiaučiukėnienė). Individualus požiūris
dažniausiai reiškiasi per tiesioginius mokytojo ir mokinio santykius. Mokytojas, remdamasis ir skatindamas tei-
giamus mokinio individualybės bruožus, padeda mokinio raiškai ir savirealizacijai. Pvz., mokytojas, skatindamas
mokinį drąsiau išsakyti savo mintis, paskatina jį piešti. Piešinyje atsiskleidžia mokinio meniniai gebėjimai. Moky-
tojas, kartu su mokiniu aptardamas piešinį, pagiria, pasidžiaugia jo darbu. Tuo tarpu mokinys jaučiasi suprastas,
įvertintas.
Anot B.Bitino, diferencijuotas mokymas yra tokia mokymo kryptis, kai, atsižvelgus į mokinių skirtybes, suda-
romos specialios mokinių grupės, kurios mokomos skirtingai.
Progimnazijoje ugdymo turinys diferencijuojamas pritaikant dalykų programą pagal klasės gebėjimus, metų
teminį planą – pagal klasės pasirengimo lygį, temos planą – skirtingų gebėjimų mokiniams, taip pat diferencijuo-
jamas pamokos planas, uždaviniai, mokymo būdai, metodai, užduotys, vertinimas. Vertinant mokinių žinias taip
pat būtina diferencijuoti, nes skirtingų gebėjimų mokiniams yra taikomi skirtingi vertinimo kriterijai ir standar-
tai.
Namų darbų užduočių skyrimas yra neatsiejama pamokos dalis. Skirdami namų darbus progimnazijos moky-
tojai numato, ar tikslingai jie yra skiriami, ar mokiniai pritaikys pamokoje įgytas žinias, ar geriau įsisavins pamo-
kos temą, ar atlikę namų darbus darys pažangą.
Pastaruoju metu pradinėse klasėse pastebima vis daugiau vaikų, turinčių elgesio arba emocijų, o kartais ir el-
gesio, ir emocijų problemų. Tai pasireiškia amžiaus neatitinkančiais dėmesingumo (nesugebėjimas pakankamai
ilgai išlaikyti dėmesį, baigti pradėtą darbą), padidėjusio aktyvumo arba hiperaktyvumo (bėgiojimas, judėjimas,
triukšmavimas, kai reikia sėdėti ramiai, įkyrus elgesys) ir impulsyvumo (nesugebėjimas sulaukti savo eilės, atidėti
noro išpildymo) požymiais. Sutrikimas stebimas bent dviejose aplinkose, pvz., namuose ir mokykloje ir turi įtakos
atitinkamam raidos etapui būdingam funkcionavimui socialinėje srityje, mokykloje, namie ar kitoje aplinkoje.
Kartais vyrauja nuolatinis negatyvaus, priešiško, įžūlaus, provokuojančio elgesio kompleksas be akivaizdaus aso-
cialaus elgesio ar agresijos priepuolių. Vaikui būdingi sutrikusio elgesio ypatumai pasireiškia bendraujant klasėje
su kitais mokiniais. Dažnai kinta nuotaika, ne visada mokytojas gali tai numatyti. Dėl to labai išgyvena mokinio
tėvai. Tokiam mokiniui padėti stengiasi ne tik mokytojas. Progimnazijoje teikiama mokytojo pagalbininko, spec.
pedagogo, logopedo, socialinio pedagogo, psichologo pagalba. Dirbant su tokiais vaikais mokytojas turi būti ypač
atidus, supratingas, atjaučiantis, turėti pakankamai žinių, kompetencijų, patirties. Anot amerikiečių psichologo
A. Maslow, kiekvienas vaikas nori, kad būtų tenkinami jo fiziologiniai, saugumo, meilės ir priklausomybės bei
saviraiškos poreikiai. Todėl ypač svarbu, kad mokytojas būtų kūrybiškas ir aktyvus, nes jis tampa pavyzdžiu savo
mokiniams. Mokiniai išmoksta atrasdami, o mokytojas sudaro tam tinkamas sąlygas.
Šiandien ugdymo turinys prioritetiškai orientuojamas į asmens visapusišką kūrybinę sklaidą, o ne į dalyko
83
žinių reprodukavimą, paremtą atmintimi ir išskirtinai intelektu. Mokykla padeda mokiniui maksimaliai išskleisti
individualias kūrybos galias ir gebėjimus tenkindama jo prigimties reikmes, saviraiškos, pagarbos, kūrybos, tvar-
kos ir darnos poreikius. Todėl pamokose labai tikslingai panaudojami teatro elementai. Žinoma, kad jaunesnio
amžiaus vaikai yra ypač jautrūs menui ir kūrybai, o teatro veikloje jie jaučiasi kūrėjais, tai suteikia jiems daug
džiaugsmo. Atsižvelgiant į vaikų poreikius, progimnazijoje įkurtas lėlių teatras, kuris gyvuoja jau ilgą laiką, nes
lėlės tapo vaikų draugais ir pagalbininkais. Minkštos, mielos lėlės sužavi ką tik į mokyklą atėjusius pirmokus. Juk
jos – neatsiejama jų vaikystės dalis. Pažintis su lėlėmis, prasidėjusi rugsėjo pirmąją, tęsiasi ketverius metus. Ka-
dangi pamokose dažnai naudojami teatro elementai, lėlių teatras tapo neatskiriama ugdymo dalimi. Dž. Rodaris
rašė, kad lėlių teatras ypač padeda jautriems, nepasitikintiems savo jėgomis vaikams, nes mokinys, sukoncentruo-
damas dėmesį į lėlę, užsimiršta ir atsipalaiduoja, lengviau reiškia savo mintis, sklandžiau ir suprantamiau kalba,
nebijo suklysti. Tad vaikai mokosi lavindami savo kūrybingumo kompetenciją. Pastebėta, kad kūrybinė aplinka
mokiniams padeda saugiau jaustis klasėje, skatina mokymosi motyvaciją. Kai pamokoje panaudojamos lėlės bei
teatro elementai, vaikai labiau domisi dėstomu dalyku, geriau įsiklauso, tyrinėja, analizuoja, išmoksta, taip pat
ilgiau atsimena medžiagą.
Lėlės klasėje ne tik vaidina, žaidžia, bet ir padeda spręsti uždavinius, papasakoja vaikams įdomių istorijų. Rytais
vaikai randa lėlių „paruoštas“ užduotis, kurias jie atlieka savarankiškai, komandose ar su draugu. Tai užduotys,
skirtos lietuvių kalbos, matematikos, pasaulio pažinimo, dailės ir technologijų pamokoms. Mokiniai ne tik noriai
atlieka komandines užduotis, bet ir stengiasi atlikti kuo geriau. Be to, taip dirbdami, mokosi vienas iš kito.
Lėlės vaikams teikia daug džiaugsmo, teigiamų emocijų, gerina nuotaiką, gelbsti sudėtingose bendravimo situ-
acijose. Tad kaip gi lėlės padeda mokytis pamokų metu? Lėlės tampa pagalbininkėmis įvairių dalykų pamokose.
Dažniausiai lėlės padeda lietuvių kalbos pamokose, kai skaitomos ir analizuojamos pasakos. Tada vaikai nusako
kūrinio veikėjų, pvz., pikto vilko, bailaus kiškelio, drąsaus gaidelio savybes, skiria teigiamus ir neigiamus veikėjus,
mokosi dialogų, taip turtėja jų žodynas. Štai lapė, žinoma kaip gudruolė, apgavikė, mokanti pataikauti, išvaro kiš-
kelį iš jo trobelės. Vaikai skirtingai „įgarsina“ lapę, mokosi reikšti jausmus, bendrauti, gaili kiškelio, aptaria, kaip
tokiomis aplinkybėmis pasielgtų patys. Mokymasis tampa smagiu žaidimu. Vaikams tai suteikia daug džiaugsmo.
Be to, kiekviena pasaka pamoko, lavina, ugdo vaizduotę, suteikia žinių.
Teatro elementai ypač padeda vaikams, turintiems kalbos ir komunikacijos sutrikimų. Jie įsijaučia, tarsi persi-
kūnija į personažą, atsipalaiduoja, mokosi pakartoti žodžius kelis kartus, taisyklingiau taria garsus. O žaisminga ir
pakili nuotaika pamokos metu skatina teigiamą jų mokymosi motyvaciją, pasitikėjimą mokytoju, klasės draugais.
Štai imamas vienas pasakos veikėjas, vyksta dialogas. Vaikai įdėmiai klauso, nes reikės pakartoti. Tai vėliau panau-
dosime kitose pamokose arba lėlių teatro būrelyje.
Pavyzdžiui:
– Miau miau miau, sušalau,
o pelės nepagavau...(katė)
– Au au au, au au au,
kieme kaulą suradau! (šuo)
– Aū, neturiu namų! (vilkas)

Atkreipiame dėmesį, kaip kalba paukšteliai. Imamas balandėlis, kuris tupi ant namelio kamino. Vaikams paaiš-
kinama: pavasarį jis ieško pačios ir burkuoja:

– Burkū burkū,
Mes gražūs abu! (karvelis)

Tada parodomas pasišiaušęs žvirblis:

– Čirik čirik,
Aš vyrs, aš vyrs! (žvirblis)

O čia jau gerai žinomi pasakų veikėjai gaidelis ir vištelė:

– Kakariekū, kakariekū
Turiu pulką vaikų! (gaidelis)
– Ko ko ko,
Ar aš nežinau ko? (vištelė)

Imituodami, įsijausdami vaikai mokosi taisyklingai tarti garsus, lavina atmintį. Be to, tai pakartoja su lėlėmis ir
84
pamokose, ir vėliau, žaisdami pertraukų metu.
Norint panaudoti pasakų veikėjus, vaikai turi žinoti pasakas. Todėl ugdymo procesas glaudžiai susietas su pa-
sakomis ir lėlių teatru. Su vaikais pasakos skaitomos per lietuvių kalbos pamokas. Veikėjai piešiami per dailę.
Daugiau pasakos analizuojamos neformaliojo ugdymo veikloje, t.y., lėlių teatro būrelyje.
Matematikos pamokose lėlės taip pat puiki pagalbinė priemonė. Padedamas stovelis su pirštininėmis lėlėmis ant
stalo ir siūloma vaikams įsižiūrėti. Tada visų prašoma užsimerkti. Viena lėlė, pvz., lapė, keičiama kita – katinėliu.
Kai vaikai atsimerkia, klausiama, kas pasikeitė, ar lėlių tiek, kiek buvo. Kitą kartą lėlės sukeičiamos vietomis, vėliau
viena nuimama. Mokiniai skaičiuoja lėles, svarsto, kurios trūksta. Taip mokosi susikaupti, ilgiau išlaikyti dėmesį.
Žaisdami mokosi. Tai ypač naudinga pirmokams, kai reikia daugiau vaizdinių priemonių. Tokiuose žaidimuose
noriai dalyvauja visi vaikai, nesvarbu, kokių gebėjimų bebūtų. Lėlės praverčia ir kuriant uždavinius. Štai imame
lapę su lapiukais iš pasakos „Katinėlis ir gaidelis“. Mokiniai kuria: „Iš miško atbėgo lapė. Paskui ją dar 3 lapiukai.
Kiek lapių yra dabar?“ Arba „Oloje tupėjo 5 lapės, 2 pabėgo (paslepiame). Kiek lapių liko oloje?“ Lentoje užrašo-
mas veiksmas 5 – 2 = 3 .
Kita situacija apie vištą su viščiukais iš pasakos „Vištytės pyragėlis“: „Kieme buvo 2 viščiukai. Atstriksėjo dar 3
(pridedu kitus viščiukus). Kiek viščiukų yra kieme?“ Užrašome veiksmą 2 + 3 = 5 .
Žaisdami su lėlėmis, mokiniai po truputį įpranta ir sugalvoja vis daugiau uždavinių. Mokydamiesi sudėti ir
atimti didesnius skaičius, sujungia kelias pasakas. Vienoje pasakoje yra 7 veikėjai, kitoje – 6, trečioje – 8. Netikėtai
susitinka šių pasakų veikėjai, juos reikia suskaičiuoti, suskirstyti į grupeles. Pavyzdžiui, atskiriami sparnuočiai. Jie
„atskrenda“ ir sutupia ant namelio stogo. Atskirai susėda naminiai gyvulėliai, atskirai miško gyventojai ir t.t. Pri-
simenama, kaip kalba gaidelis, vilkas ar žvirblis. Kartu plečiasi mokinių akiratis, gausinamos pasaulio pažinimo
žinios. Individualizuojant užduotis pagal gebėjimus, jos sudėliojamos skirtingiems „pagalbininkams“: šuniukas
atneša užduotis silpnesniems, katinėlis stipresniems. Išdalinama, vėliau vaikai grąžina atliktas užduotis atitinka-
mai šuniukui arba kačiukui.
Pamokoje vaikų klausiama, kas iš pasakų veikėjų malė grūdus? Vaikai vardina: višta, viščiukai, žąselė, gaidys
(rikiuojame). O dar? Pelytė ilgauodegytė. Suskaičiuoja, kiek jų buvo iš viso. Vaikai noriai skaičiuoja, pataiso, jei
kuris suklysta. Jei vaikui nesiseka suskaičiuoti, galima prieiti ir skaičiuoti iš eilės po vieną.
Dar vienas pavyzdys. Sprendžiami uždaviniai su liekana. Kuriame: „Ruduo. Pelytė laukuose rado 20 grūdelių.
Nori pavaišinti 3 draugus. Po kiek grūdelių gaus kiekvienas draugas? Ar visiems užteks?“ Rašomas veiksmas, vai-
kai skaičiuoja: 20 : 3 = 6 (liek. 2). Kiek liko pelytei? Atkreipiamas dėmesys į liekaną.
Pasaulio pažinimo pamokose lėlės naudojamos, kai kalbama apie paukščių ar gyvūnų išorinius požymius, apta-
riant jų gyvenimo būdą. Pavyzdžui, apžiūrime avinėlį. Avinėlis „papasakoja“, kad atvyko iš kaimo. Klausiama, ar
yra matę avinėlį, kur jis gyvena? Ką ėda? O ką žmonės daro, kai apkerpa? Kas yra vilna, ką iš jos daro? Apsižiūri,
kas dėvi liemenę, kas megztuką. Prisimena, ką mamos ar močiutės yra numezgusios. Jei yra ratelis, galima pri-
siminti, kaip seniau siūlus suverpdavo. Vaikams parodomi veltinio darbai, aptariama, kaip galima patiems pasi-
puošti ir namus pagražinti. Klausiama, kokias dainas žino apie avelę? O pasaką? Vaikams be galo patinka klausyti
pasakų ir mokytojos dainuojamų dainų. Taip nenutolstama nuo mūsų lobyno – lietuvių tautosakos. O juk dažnas
tėtis ar mama šiandien nebeturi laiko pasekti pasaką, užminti mįslę ar gražiai tykų vakarą drauge su savo vaikais
padainuoti.
Lėlės mums padeda ir etikos pamokose, kai analizuojame gero ir blogo elgesio situacijas, mokomės bendrauti
ir pan. Kartais žmogų palyginame su piktu vilku, užsispyrusiu ožiuku ir kt. Vaikai ima lėles, persikūnija į perso-
nažą ir pabando spręsti iškilusias problemas, nesutarimus tarp draugų. Inscenizuoja įvairias situacijas. Štai vaikai
susistumdo, nepraleidžia draugo pro duris į klasę. Tuomet „atkeliauja“ du ožiukai ir ginčijasi, kuris pirmas praleis
draugą pereiti per lieptelį, mokosi susitarti. Vaikai siūlo savo mintis. Jos būna labai skirtingos. Smagu, kai susi-
draugauja.
Muzikos pamokose lėlės padeda dainuoti daineles, dalyvauja rateliuose, apdainuoja kurį nors žvėrelį. Štai nuo
palangės atkeliauja kiškutis, klausia, kaip vaikams sekasi mokykloje, ko išmoko ankstesnėje pamokoje ir praneša,
ko vaikai mokysis šioje pamokoje. Nurimsta ir hiperaktyvūs, ir agresyvūs, ir kitokie vaikai. Mokosi dainelę „Oi tu,
kiški, žvairy“. Dainuodami vaikai tarsi kalbasi su kiškeliu, pamoko jį:

Oi tu, kiški, žvairy, tai tau (rodo piršteliu),

Nežvairuok į mane, tai tau,
Kai įšoksi daržan, tai tau (šokteli),
Kopūstėlių ėsti, tai tau,
Aš pagausiu tave, tai tau (ploja),
Už auselių stačių, tai tau (rodo auseles),
Už striukos uodegos, bus tau (ploja rankomis).

85
 Sukame ratelį porose „Kiškelis bebėgdams, kazokėlį bešokdams“. Berniukai kiškeliai, o mergaitės voveraitės.
Mokomės gražiai nusilenkti, pasisveikinti su sutiktuoju draugu. Yra vaikų, kurie nenoriai dalyvauja žaidimuose,
rateliuose. Kai žaidžiama ir dainuojama su lėlėmis, dalyvauja visi.
Sukant ratelį „Aš rately mūsų paukštininkė būsiu“, į vidurį pakviečiama vištelė, vėliau antelė, gaidelis, žąselė ir
t.t. Mokiniai, linksmai dainuodami ir pamėgdžiodami naminius paukštelius, atsipalaiduoja, stengiasi kuo tikroviš-
kiau pamėgdžioti. Prisimena jų balsus: ko ko ko, ga ga ga, kry kry kry, kakariekū ir kt.
Ypač vaikams patinka lietuvių liaudies daina „Išbėgs išbėgs pelė iš miško“. Dainuojant šią dainą, galima pasi-
rinkti daugiau veikėjų, todėl vaikai drąsiai renkasi lėles ir vis tęsia dainelę:

„Išbėgs išbėgs pelė iš miško,

Išbėgs išbėgs pelė iš miško.
Ta pelė tą grūdą, tas grūdas per puse,
Ir nėr grūdo.“

Tada kartojama, pridedant po vieną veikėją: katę, šunį, lapę, vilką, mešką, jautį ir t.t.

Išbėgs išbėgs katė iš miško.

Ta katė tą pelę,
Ta pelė tą grūdą,
Tas grūdas per puse,
Ir nėr grūdo.

Tęsiama:

Išbėgs išbėgs lapė iš miško.

Ta lapė tą katę,
Ta katė tą pelę,
Ta pelė tą grūdą,
Tas grūdas per puse,
Ir nėr grūdo ir t.t.

Dailės ir darbelių pamokose lėlės moko vaikus daryti darbelius. Štai šuniukas turi lankstinukus ir siūlo išmokti
lankstyti šuniuką ir namelį – būdą. Kiekvienas vaikas gauna šuniuko paruoštų spalvotų popierėlių ir kartu mokosi
lankstyti. Po to darbeliais papuošiama klasė. Kiek spalvotų šuniukų! Kokie gražūs jų nameliai, juk kiekvienas vai-
kas kitaip išpuošė. Ant namelio galima užrašyti šuniukui sugalvotą vardą. Ir Margis džiaugiasi. Prisimename, kaip
Margis loja: „Au au au, kieme kaulą suradau!“
Dirbant su vaikais įsitikinome, kad lėlės ir lėlių teatras gali būti naudojami įvairiais aspektais, kaip: mokymas ir
mokymasis bei ugdymas ir ugdymasis; socialinę brandą skatinantis veiksnys; terapijos forma jautriems vaikams;
prasminga pramoga ir laisvalaikio leidimo forma.
Taip lėlės susidraugauja su vaikais, dirba ir ilsisi kartu. Ši veikla dalyvaujant lėlėms ne tik pagyvina pamokas,
bet ir ugdymo procesą daro nepertraukiamą. Vaikai žaisdami mokosi, ugdosi ir lavinasi. Kiekvienam sudaromos
sąlygos mokytis pagal individualius gebėjimus. O juos ugdant bei siekiant užsibrėžtų tikslų ir uždavinių, stengia-
mės išsemti kuo daugiau lėlių teatro teikiamų galimybių.
Pasak Alan Beckley, kad šių dienų mokinys gautų kokybišką išsilavinimą, jaustųsi saugus ir laimingas, reikia
geros mokyklos, o „gera mokykla yra tokia, kurios mokinys gali pasakyti: žinau savo mokymosi tikslus ir mokau-
si, kad juos pasiekčiau; žinau, ką reiškia atlikti gerai užduotis ir galiu sau padėti; žinau, kad jei reikės pagalbos,
sulauksiu jos mokykloje; žinau, kaip esu vertinamas ir ką turėčiau daryti, kad pagerinčiau mokymosi rezultatus;
žinau, kokie dalykai man sekasi gerai mokytis; noriu dirbti kartu su kitais mokiniais ir mokytis ne tik iš mokytojų,
bet ir iš savo klasės draugų; baigęs mokyklą galėsiu įgyti tokią profesiją, kokios noriu“.

LITERATŪRA
1. Bitinas B. Ugdymo filosofija: Enciklopedija. Vilnius, 2000.
2. Dabrišienė V. Pedagogo veikla individualizuojant ugdymo programas Lietuvos bendrojo lavinimo moky-
kloje: daktaro disertacija: socialiniai mokslai, edukologija (07S)// Kauno technologijos universitetas, Kau-
nas, 2001.
3. Jucevičienė P. Besimokantis miestas. Kaunas, 2007.

86
 4. Jucevičienė P., Lepaitė D. Kompetencijos sampratos erdvė. Socialiniai mokslai, 1(22), 2000.
5. Gage N. L., Berliner D. C. Pedagoginė psichologija. Vilnius, 1994.
6. Maslow A. H. Motyvacija ir asmenybė. Vilnius, 2006.
7. Rajeckas V. Ugdymo tikslas ir uždaviniai: mokymo priemonė. Vilnius, 2002.
8. Teresevičienė M., Gedvilienė G.. Mokymasis grupėse ir asmenybės kaita: monografija. Kaunas, 2003.
9. Žvirblių takas. Specialus padagoginis leidinys, Nr. 3, 2006.

PAGALBA MOKINIUI, RUOŠIANTIS PAGRINDINIO

UGDYMO PATIKRAI
Vida Skučaitė,
Kauno Jurgio Dobkevičiaus vidurinės mokyklos
lietuvių kalbos mokytoja metodininkė

„Skaitau, mąstau, rašau“ – taip su bendraautore A. Pielikiene pavadinome savo knygelę, skirtą pasirengti pa-
grindinio ugdymo patikrai. Knygelė, kaip šiuolaikinė mokymo priemonė, kad nereikėtų vargti su padalomąja
medžiaga, pirmiausia mums reikalinga kaip papildoma praktinė priemonė. IX–X klasių vadovėliai daugiau skirti
žodinei komunikacijai ugdyti, nepateikia pakankamai medžiagos, nesudaro sąlygų pratyboms, reikalingoms siste-
mingai pakartoti rašybos, skyrybos, kalbos kultūros dalykus.
Nors per literatūros pamokas mokiniai atsakinėja į įvairius klausimus ir mokomi suvokti tekstą, to nepakanka.
Patikros užduotys būna sudarytos šiek tiek kitu principu, pateiktos kelios teksto atkarpos, kai kurie klausimai rei-
kalauja abiejų tekstų apibendrinimo, palyginimo. Todėl tokiu principu sudėliojome ir teksto suvokimo užduotis.
Svarbu buvo parinkti, mūsų galva, tinkamas tekstų ištraukas, kad jos aktualizuotų jaunuolių bendrąjį lavinimą,
kalbėtų apie žmogiškąsias praėjusių amžių ir šių laikų vertybes, lygintų jas, verstų mąstyti, kitaip, nei paaugliai
įpratę, pažvelgti į pasaulį, prisiminti, polemizuoti. Manome, kad mažai teskaitantiems mokiniams tai gali padėti
pasirengti patikros rašinių temoms. Nors ir neilgose tekstų ištraukėlėse keliamos įvairios gyvenimo problemos
ir aptariamos temos, kurios žadintų pilietiškumą, jauno žmogaus brandumą, pasitikėjimą savimi, primintų, jog
galime įveikti savo ir visuomenės ydas. Tiesa, kai kurios teksto atkarpos reikalauja brandesnio požiūrio, todėl tai
labiau tiktų kaip papildoma medžiaga gabesniems mokiniams. Pažindama klasę, jei ji silpnesnė, daliai mokinių
nurodau atsakyti tik kai kuriuos klausimus. Sudėtingesnių atsakymus pateikia tik gabiausi, o bendrai aptariame,
kaip tuos atsakymus buvo galima įžvelgti tekste.
Be teksto suvokimo knygelėje yra ir kalbos užduotys, adekvačios patikroje pateikiamoms užduotims. Tai pa-
vyzdžiai, kai reikia surasti išplėstinius pažyminius ar aplinkybes, keisti juos šalutiniais sakiniais, surasti sakiniuose
perkeltinės reikšmės junginius ir juos paaiškinti, įrašyti nebaigtų žodžių dalis. Rišliame tekste įrašyti praleistas
raides, skliausteliuose pateikiamus žodžius rašyti drauge ar skyrium, kitose užduotyse sudėti trūkstamus skyrybos
ženklus. Pabraukti taisyklingus variantus sakiniuose, taisant gramatikos ar žodyno klaidas.
Antroje knygelės dalyje pateikiamos taisyklės, kurios leidžia pasikartoti aktualesnius rašybos atvejus. Šalia tai-
syklių pateikiami ir pratimai. Įdėtos ir privalomosios skyrybos taisyklės bei sakiniai – pratybos skyrybai įtvirtinti.
Kadangi reikalingi ir tinkami kalbos kultūros įgūdžiai, yra skyrelis „Kalbos ABC“, kur primenamos pagrindi-
nės giminių, skaičių, linksnių, galūnių, laipsnių, įvardžiuotinių formų, morfologijos, kalbos dalių, sakinių sudary-
mo klaidos, pateikiami pavyzdžiai ir pratybos.
Knygelė rekomenduotina IX–X kl., rengiant mokinius pagrindinio ugdymo patikrai, ugdant teksto suvokimo
įgūdžius bei kartojant rašybą, skyrybą bei kitus minėtus kalbos dalykus. Taip pat ji naudotina ir vyresnėse klasėse
rašybos ir skyrybos taisyklėms priminti ir pratybomis jas įtvirtinti.
Atskiras knygelės užduotis papildomai galima skirti individualizuojant ir diferencijuojant darbą, kai vykdomos
atitinkamų temų kartojimo pamokos.

87
 JOGA PO ĮTEMPTO DARBO KOMPIUTERIU
Jolita Barauskaitė,
Kauno Veršvų vidurinės mokyklos
kūno kultūros mokytoja metodininkė

Sveikos gyvensenos pamokų, individualių pokalbių su vyresnių klasių mokiniais metu paaiškėjo, kad dauguma
jų skundžiasi galvos, sprando ar pečių skausmais, krūtinės maudimu ar akių perštėjimu. Šie požymiai išryškėja
po ilgesnio darbo kompiuteriu. 11–12 kl. mokiniams buvo pasiūlytas jogos modulis. Jogos pamokos skirtos rau-
menims, įsitempusiems dėl darbo kompiuteriu,
Mokiniai buvoatpalaiduoti. Mokiniams
supažindinti su keliamas
jogos pagrindais, uždavinysasanų
išmoko pagrindinių išmokti tempimo ir
(kūno padėtis),
atsipalaidavimo pratimus, pažinti savo kūną, sutelkti dėmesį į tai, kas vyksta jo viduje, nuraminti protą.įvairaus
gilaus jogiško kvėpavimo. Jie sužinojo ir įsitikino praktiškai, kad joga gali užsiimti
Mokiniai buvo supažindinti su amžiaus
jogos pagrindais, išmoko
ir fizinio pajėgumo pagrindinių
asmenys. asanų
Kiekvieną jogos (kūno
asaną galimapadėtis), gilausgebėjimus
pritaikyti įvairius jogiško kvė-
pavimo. Jie sužinojo ir įsitikino praktiškai, kad joga gali užsiimti įvairaus amžiaus ir fizinio pajėgumo
turinčiam asmeniui, todėl mokiniai noriai klauso ir mokosi jiems naujos veiklos pagrindų. asmenys.
Kiekvieną jogos asaną galima pritaikytiDirbdami
įvairiuskompiuteriu
gebėjimus turinčiam
pamirštame, asmeniui,
kad kvėpuoti turimetodėl mokiniai
pilnai ir noriai
giliai. Galvos, klauso
sprando ir ir
mokosi jiems naujos veiklos pagrindų.
pečių skausmai, krūtinės maudimas ir akių gėlimas – tai pagrindiniai simptomai, kuriais skundžiasi
Dirbdami kompiuteriu pamirštame, kad kvėpuoti turime pilnai ir giliai. Galvos, sprando ir pečių skausmai,
žmonės, dirbantys kompiuteriu. Nuolat ir kiek galima dažniau atliekamas paprastas tempimas
krūtinės maudimas ir akių gėlimas – tai pagrindiniai simptomai, kuriais skundžiasi žmonės, dirbantys kompiu-
atpalaiduoja įtampas visame kūne. Pamokos vieta – aktų salė.
teriu. Nuolat ir kiek galima dažniau atliekamas paprastas tempimas atpalaiduoja įtampas visame kūne. Pamokos
vieta – aktų salė.
Gilus, pilnas kvėpavimas

Gilus, pilnas kvėpavimas

Atsisėskite tiesiai, rankas pasidėkite ant kelių delnais aukštyn. Užsimerkite, ištieskite nugarą, viršugalviu temp-
Atsisėskite tiesiai, rankas pasidėkite ant kelių delnais aukštyn. Užsimerkite, ištieskite
kitės aukštyn, pečius pastumkite atgal, atverkite krūtinės ląstą, pečius nuleiskite žemyn. Pilnai iškvėpkite, giliai
nugarą, viršugalviu tempkitės aukštyn, pečius pastumkite atgal, atverkite krūtinės ląstą, pečius
įkvėpkite pro nosį į pilvą, apatinę krūtinės dalį ir galiausiai į viršutinę krūtinės dalį. Kvėpuokite tolygiai. Atlikite
nuleiskite žemyn. Pilnai iškvėpkite, giliai įkvėpkite pro nosį į pilvą, apatinę krūtinės dalį ir
dešimt kvėpavimo ciklų. Šis pratimas padeda išvalyti kraują, pripildyti kūną deguonimi, stimuliuoja galvos sme-
genų veiklą, ramina nervų sistemą. galiausiai į viršutinę krūtinės dalį. Kvėpuokite tolygiai. Atlikite dešimt kvėpavimo ciklų. Šis
pratimas padeda išvalyti kraują, pripildyti kūną deguonimi, stimuliuoja galvos smegenų veiklą,
„Katė“ (2 padėtys) ramina nervų sistemą.
„Katė“ (2 padėtys)

Atsiklaupkite, rankomis pečių plotyje remkitės

Atsiklaupkite,
Atsiklaupkite, rankomis
rankomis
įpečių
grindis. Įkvėpdami
pečiųplotyje
plotyje remkitėsįišlenkite
remkitės
nugarą
į grindis.Įkvėpdami
grindis. Įkvėpdamižemyn, žiūrėkite
išlenkite
išlenkite
į nosies
nugarąžemyn,
nugarą žemyn,
galiuką. Iškvėpdami išlenkite nugarą aukštyn, galvą nuleiskite tarp rankų, smakrą stumkite krūtinkaulio link. Šis
žiūrėkiteįnugaros
žiūrėkite
pratimas padeda atsipalaiduoti į nosiesgaliuką.
nosies galiuką. Iškvėpdami
Iškvėpdami
raumenims, išlenkite
išlenkite
pagerina visų nugarą
nugarą
organų aukštyn,
aukštyn, galvąnuleiskite
galvą
kraujotaką. nuleiskitetarp
tarprankų,
rankų,smakrą
smakrą
Pakartokite padėtis dešimt
stumkite kartų.
stumkite krūtinkauliolink.
krūtinkaulio link.Šis
Šispratimas
pratimaspadeda
padedaatsipalaiduoti
atsipalaiduotinugaros
nugarosraumenims,
raumenims,pagerina
pagerinavisų
visų
organųkraujotaką.
organų kraujotaką.
Pakartokitepadėtis
Pakartokite padėtisdešimt
dešimtkartų.
kartų.

„Lazda“
„Lazda“
88 (3(3padėtys)
padėtys)

Atsisėskite
Atsisėskite ant
ant kilimėlio,
kilimėlio,
 Pakartokite padėtis dešimt kartų.

„Lazda“
„Lazda“ (3 padėtys) (3 padėtys)

Atsisėskite ant kilimėlio,

ištieskite kojas. Remkitės delnais į
grindis vienoje linijoje su klubais,
Atsisėskite ant kilimėlio, ištieskite kojas. Rem-
rankų pirštai pasukti pirmyn. Įkvėpkite.
kitės delnais į grindis vienoje linijoje su klubais,
rankų pirštai pasukti pirmyn. Įkvėpkite.

Pasilenkimas pirmyn sėdint.

Pasilenkimas pirmyn
Pasilenkimas pirmyn sėdint.
sėdint.
Iškvėpdami lenkitės pirmyn per klubo
Iškvėpdami lenkitės
Iškvėpdami lenkitės pirmyn
pirmyn per
per klubo
klubo
sąnarius, rankas tieskite kojų pirštų link.
Pasilenkimas
sąnarius,
sąnarius, rankas pirmyn
rankas tieskite
tieskite kojų sėdint.
kojų pirštų
pirštų
Stenkitės Iškvėpdami
link.
link.
nuleisti lenki-
galvą kuo žemiau.
tės pirmyn
Stenkitės
Stenkitės per klubo
nuleisti
nuleisti galvą
galvą sąnarius,
kuoturižemiau.
kuo
Nugara žemiau.rankas tieskite kojų
likti tiesi. Įkvėpdami grįžkite
pirštų link.
Nugara turi
turi likti
Stenkitės
likti tiesi.
nuleisti
tiesi. Įkvėpdami
Įkvėpdami
galvą kuo žemiau.
grįžkite
Nugara grįžkite
į „lazdos“ padėtį.
Nugara turi likti tiesi. Įkvėpdami grįžkite į „laz-
įį „lazdos“
„lazdos“ padėtį.
dos“ padėtį.
padėtį.

Atsiremkite pėdomis į grindis ir

pakelkite
Atsiremkite pėdomis
pėdomis klubus kuo aukščiau.
Atsiremkite įį grindis
grindis irir
Atloškite galvą, ji turi laisvai kaboti.
pakelkite klubus
klubus kuo
kuo aukščiau.
aukščiau.
Atsiremkite pėdomis
galvą, jiji turi
į grindis
Nelenkite
turi laisvai
kelių, irįtempkite
laisvai kaboti.
kaboti.
pakelkitepilvo
klu-
Atloškite galvą,
bus kuo aukščiau. raumenis. Atloškite galvą, ji turi laisvai
kelių, įtempkite
Nelenkite kelių, įtempkite pilvo
pilvo
kaboti. Nelenkite kelių, įtempkite pilvo raumenis.
raumenis.

Šias tris kūno padėtis pakartokite dešimt kartų.

Šias tris
Šias
Šias tris kūno tris kūno padėtis
kūno
padėtispadėtis pakartokitedešimt
pakartokite
pakartokite dešimt kartų.
kartų. Kojų tempimas

Kojų tempimas Kojų tempimas

Atstumas tarp kojų pusantro metro, rankų pirštai sunerti už nugaros. Iškvėpdami lenkitės pirmyn tiesia nuga-
ra. Kelių nelenkite, įtempkite priekinius kojų raumenis, kūno svorį perkelkite ant priekinės pėdos dalies – turite
pajusti, kad įsitempia nugaros ir nugariniai kojų raumenys. Žiūrėkite į bambą, kvėpuokite per nosį. Atlikite dešimt
kvėpavimo ciklų, baikite įkvėpdami.

89
 Pratimas krūtinės ląstai atverti

Pratimas krūtinės ląstai atverti

Stovėkite tiesiai,
nugaros į „maldą“. Pajuskite
Stovėkite tiesiai, rankas sudėkite už nugaros į „mal-
ląsta. Atlikite dešimt kvėpav
dą“. Pajuskite kaip atsiveria krūtinės ląsta. Atlikite de-
šimt kvėpavimo ciklų.

Peties raumenų tempimas Peties raumenų tempimas

Pakelkite dešin
kaire ranka paimkite u
dešinę ranką kairio p
kvėpavimo ciklus ir pa
Pakelkite dešinę ran
Pakelkite dešinę ranką iki pečių aukščio, kaire ran-
kaire ranka paimkite už de
ka paimkite už dešinės alkūnės, stumkite dešinę ranką
dešinę ranką kairio peties
kairio peties link. Atlikite penkis kvėpavimo ciklus ir
kvėpavimo ciklus ir pakeisk
pakeiskite ranką.

„Lankas“
At
„Lankas“
pilvo, p
„Lankas“ paimkite
Atsigul
Atsigulkite ant kilimėlio ant pilvo, pakelkite sulenk- kojas trau
pilvo, pakelk
tas kojas ir paimkite rankomis už čiurnų. Tiesdami ko- neišskėsti
paimkite ranko
jas traukite krūtinę aukštyn. Stenkitės neišskėsti kojų, Iškvėpdam
kojas traukite k
įtempkite sėdmenis. Iškvėpdami baikite pratimą. Pa- du kartus
neišskėsti koj
kartokite du kartus.
Iškvėpdami ba
du kartus.

Pečių sąnarių tempimas Pečių sąnarių tempimas

Atsikl
kulnų. Sune
Pečių sąnarių tempimas
nugaros, pas
Atsiklaupkite ir atsisėskite ant kulnų. Sunerkite
nuleiskite ga
rankų pirštus už nugaros, pasukite delnus išorėn ir nu-
grindų. Iškv
leiskite galvą, kaktą pasidėkite ant grindų. Iškvėpdami
aukštyn ir
kelkite rankas aukštyn ir stumkite pirmyn, įkvėpdami
įkvėpdami la
laikykite padėtį. Atlikite dešimt kvėpavimo ciklų.
dešimt kvėpa

Žvakė

Ši padėtis yra viena e

Ji veikia ir kūną, ir protą
priemonė nuo įvairių negalių
90 nugaros ant kilimėlio, kelkite
kūną paremkite rankomis.
 Žvakė

Žvakė
Ši padėtis yra
Ji veikia ir kūną, i
Ši padėtis yra viena efektyviausių jogos pozų. Ji vei- priemonė nuo įvairių
kia ir kūną, ir protą, yra kaip profilaktinė priemonė
nugaros ant kilimėlio,
nuo įvairių negalių ir ligų. Atsigulkite ant nugaros ant
kilimėlio, kelkite kojas ir dubenį aukštyn, kūną parem- kūną paremkite rank
kite rankomis. Alkūnes laikykite kuo siauriau, kojas iš- siauriau, kojas išties
tieskite ir visu kūnu tempkitės aukštyn. Atpalaiduokite aukštyn. Atpalaiduo
kaklą, galvą ir veido raumenis, kūnas turi būti tiesus. raumenis, kūnas turi b
Atlikite dešimt pilnų kvėpavimo ciklų. Baikite lėtai nu-
kvėpavimo ciklų. Bai
leisdami nugarą ir kojas, kūną laikykite rankomis.
kojas, kūną laikykite r

Pilnas kvėpavimas
Pilnas kvėpavimas

Atlikite dešimt kvėpavimo ciklų.

Atlikite dešimt kvėpavimo ciklų.

Galutinis atsipalaidavimas – „negyvėlio poza

Galutinis atsipalaidavimas – „negyvėlio poza“ Atlikite dešimt kvėpavimo ciklų.

Atsigulkit

Galutinis atsipalaidavimas –plotyje, rankos

„negyvėlio poza
Atsigulkite ant nugaros. Kojos klubų plotyje, rankos nuleistas ant
delnais aukštyn, smakras nuleistas ant krūtinės. Visas išguldytas ant
stuburas išguldytas ant kilimėlio, visi raumenys atpa- Atsigulkit
atpalaiduoti. Steb
laiduoti. Stebėkite kvėpavimą, nevaldykite jo, jauskite, plotyje, rankos
jo, jauskite, kaip
kaip oras teka šnervėmis, mintimis peržvelkite visą nuleistas ant
kūną, nusišypsokite sau (atsipalaiduos veido raume- peržvelkite visą
išguldytas ant
nys). (atsipalaiduos vei
atpalaiduoti. Steb
jo, jauskite, kaip
Šie pratimai padės atsipalaiduoti ir pailsėti po darbo prie komp
Šie pratimai padės atsipalaiduoti ir pailsėti po darbo prie kompiuterio, pagerins savijautą, leis kvėpuotiperžvelkite visa visą
leis kvėpuoti visa krūtine, pripildys kūną energijos ir sveikatos.
krūtine, pripildys kūną energijos ir sveikatos. (atsipalaiduos vei

Pasimankštinę mėnesį, mokiniai pripažino, kad savijauta pagerėjo. Pasimankštinę

Jie įgijo gebėjimą stebėtipripažino,
mėnesį, mokiniai kūno kadpojūčius,
savijauta pagerėjo
Šie pratimai padės atsipalaiduoti ir pailsėti po darbo prie komp
išmoko giliai kvėpuoti, atpalaiduoti įsitempusius raumenis. kūno pojūčius, išmoko giliai kvėpuoti, atpalaiduoti įsitempusius raumenis
leis kvėpuoti visa krūtine, pripildys kūną energijos ir sveikatos.

LITERATŪRA Pasimankštinę mėnesį, mokiniai pripažino, kad savijauta pagerėjo

LITERATŪRA
1. Sivananda Yoga Vedanta Centre, 1996. kūno pojūčius, išmoko giliai kvėpuoti, atpalaiduoti įsitempusius raumeni
1. Sivananda Yoga Vedanta Centre, 1996.
2. Joga, kūnas ir dvasia. „Homo fabe“, 2009.
3. Šri Amanda Joga/ Kūno ir sielos harmonija. Vilnius, 2006. 2. Joga, kūnas ir dvasia. „Homo fabe“, 2009.
4. Devi I. Sai joga „Asveja“, 2008. LITERATŪRA
5. Šiffers M. Prostaja Joga dlia ženščin. Maskva „Vadim Levin“, 2005.
1. Sivananda Yoga Vedanta Centre, 1996.
6. Šivananda S. Zolotaja kniga jogi. Joga samchita. Maskva, 2004.
2. Joga, kūnas ir dvasia. „Homo fabe“, 2009.

91
 MOKINIŲ KŪRYBIŠKUMO UGDYMAS –
SVARBUS SĖKMINGŲ PAMOKŲ VEIKSNYS
Daiva Klusaitienė,
Kauno Aleksandro Puškino gimnazijos
lietuvių kalbos mokytoja metodininkė

Nėra receptų, kurie garantuotų kiekvienos pamokos sėkmę. Sutinku su nuomone, jog sprendimą, ar ji gera,
lemia mūsų pasirinkti vertinimo kriterijai. Svarbus vertinimo kriterijus yra ugdymo tęstinumas (ryšys su kitomis
pamokomis) ir rezultatai. Šio pranešimo tikslas – pasidalinti patirtimi, kaip mokinių kūrybinių sugebėjimų ugdy-
mo tęstinumas pamokose lemia mokymosi (giliau suvokti, analizuoti, kurti tekstus ir kt.) rezultatus ir yra svarbus
sėkmingų pamokų veiksnys.
Svarbiausiu lietuvių (valstybinės) kalbos pamokų tikslu tampa ne tik išmokyti kalbėti ir rašyti lietuviškai, bet
ir brandinti vertybines mokinių orientacijas – toleranciją, atvirumą pasauliui, skatinti saviraišką bendraujant lie-
tuvių kalba.
Saviraiška yra žmogaus kūrybiškumo pagrindas. „Kūrybiškumas – tai kiekvieno žmogaus instinktas. Tai įgim-
tas mūsų instinktas, kurį mes pirmiausia naudojame spręsdami ir reikšdami savo gyvenimo problemas. Kūry-
biškumas, gebėjimas tyrinėti ir analizuoti – tai viena iš jėgų, be kurios žmogus negali egzistuoti“, – teigia žymus
amerikiečių „meninės elgsenos“ teoretikas Viktoras Lovenfeldas. Žmogaus ateičiai be galo svarbi natūrali saviraiš-
ka imliausiame jo vystymosi periode – vaikystėje. Tuo metu ypač svarbu sudaryti kuo didesnes galimybes veikti
kūrybiškai. Vaikas nuo pat mažens beveik visiškai negali, nesugeba gėrėtis tuo, kur jis pats nedalyvauja. Pasyviai
grožėtis jis nemoka. Todėl tik žaidimas „gali išjudinti mokinio jausmų ir fantazijos bangavimą tarp dviejų sąmo-
nės krantų: tikrovės ir iliuzijos […] Jeigu mokytojas tik dėstys literatūrą, „nežais literatūra“ – jo darbo rezultatai
bus apverktini“ – taip žaidimo būtinumą mokykloje apibūdino vaikų literatūros tyrinėtojas V.Auryla. Todėl lietu-
vių kalbos mokymo procesas pradinėse klasėse turi būti paverčiamas veikla, kuriančia žaismingą vaikų nuotaiką,
atveriančia vaiko dvasinį pasaulį, žadinančia kūrybines galias.
Jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų bruožas – emocinis jautrumas. Pradinių klasių mokiniai neslepia savo
jausmų, tiesiogiai ir atvirai reiškia džiaugsmą, liūdesį, baimę. Emocinį bangavimą galima pastebėti, kai vaikas
skaito arba klauso skaitymo. Jis gali garsiai juoktis ir atvirai reikšti liūdesį. Psichologai skiria dvi jausmų rūšis:
realius, sukeltus gyvenimiškos situacijos ir įsivaizduojamus, atsiradusius dėl meno įtakos. Realūs jausmai ir su-
augusiems, ir vaikams dažniausiai tampa veiklos impulsu. Įsivaizduojami jausmai suaugusiojo vidinį gyvenimą
suaktyvina, o vaiką, kaip ir realūs, gali paskatinti konkretiems veiksmams. Skaitant emocijos didina vaiko vidinį ir
išorinį aktyvumą, o tai savo ruožtu padeda jam teisingiau ir giliau suvokti literatūros kūrinį. Emocijų, mąstymo,
vaizduotės ypatumai lemia suvokimo ryškumą, imlumą. Dažnai vaikystėje perskaityta knyga gerai įsimenama
visam gyvenimui. Todėl mokytojo užduotis pradinėse klasėse pasirinkti tokius vaikų literatūros tekstus, kuriuose
realus gyvenimas būtų perteiktas kaip pasaka, nuotykis, sapnas, svajonė, žaidimas. Vaizdas juose turėtų būti lyg,
pasak poetės J.Degutytės, „spalvotas žaislas vaikiškame delne“. Aišku, nuoširdus mažųjų mokinukų įsijautimas į
skaitomo kūrinio veikėjų išgyvenimus trukdo jam objektyviai vertinti jų poelgius. Tačiau klystame, jei galvojame,
kad veikėjų dvasinis pasaulis vaikams neprieinamas. Loreta Žvironaitė plačiai analizuodama žaidimo įtaką vaiko
gyvenime, pastebi, kad „vaikai nėra izoliuoti nuo sudėtingų egzistencinių problemų, kurios rūpi tik didiesiems
mąstytojams“. Ir kaip patvirtinimą pateikia Karlo Jasperso mintį: „nuostabus žmogaus įgimto polinkio filoso-
fuoti ženklas yra vaikų pateikiami klausimai, kuriuose slypi pasaulio pažinimo, būties prasmės momentai“. Jeigu
atkreipsime vaiko dėmesį į skaitomo kūrinio konkrečias detales, nurodysime kryptį, jis pradės gilintis į veikėjų
dvasinį pasaulį, geriau supras jo elgesio motyvus.
Kūrybinė vaiko prigimtis, ypač pradinėse klasėse, atsiskleis lietuvių kalbos pamokas integruojant su piešimu.
Vaiko piešinys – tai jo kalbėjimo būdas. Piešdamas jis ne tik atkuria tikrovę, bet ir ją sukuria, pertvarko, įsivaiz-
duoja, svajoja. Taip mokytojo skaityto teksto vaizdai piešimo lape virsta realybės ir fantazijos žaidimu. Ir tik išgirdę
mažojo mokinuko aiškinimus, pasakojimus (puiki proga sakytinės kalbos ugdymui), galime teisingai suprasti
piešinio lape paslėptą informaciją: „Aš matau tai, ko, Jūs mokytoja, nematote“…
Vaikai mėgsta žaisti spalvomis. Renkuosi A.Dovydėnaitės „Spalvos ir spalviukai“. Knygutės tekstas paskatina
savitą vaikų mąstymą ir vaizduotę. Susipažįstame su spalviukų gyvenimu, spalvų žaismu. Pasiūlau pažaisti piešinio
lape spalvomis, skiriu temas, kurias mokiniai patys pasirenka: „Spalviukai jūroje“, „Spalviukai pievoje“, „Spalviu-
kai danguje“ ir t.t. Žaismas su spalvomis pasiūlo naujas temas, kurias savo piešiniams sugalvoja patys mokiniai:
„Spalviukai ir Velykos“, „Spalviukų išdaigos pavasarį“ ir t.t. Spalvos sustiprina žaidimo piešinio lape malonumą,
pasak B.Navako, „žaidžiant gimsta nauji, iki tol nematyti ir negirdėti, neregėtai gražūs pavidalai“. Nupiešę pasako-

92
jame, kuriame pasakojimus apie savo spalviukų žaidimus ir keliones, pasakojimus trumpai užrašome, mokomės
spalvų rašybos, apibendriname, kad žodžiai, reiškiantys spalvas, yra būdvardžiai, randame juos savo tekstuose,
pabraukiame. Vyresnėse klasėse spalvų žaismas piešinio lape paryškina kūrinio suvokimą, padeda subtiliau pa-
justi kūrinio nuotaiką. Šeštoje klasėje skiriu užduotis: atskleisti J.Biliūno apsakymo „Joniukas“ arba „Kliudžiau“
nuotaiką piešimo lape spalvomis, pagrįsti savo nuomonę, kodėl rinkausi būtent šias spalvas.
Laisva saviraiška nesitęsia visą gyvenimą. Intuityvaus pajautimo vaiko piešiniuose vis mažėja, augdamas jis nu-
stoja žaisti ir vyresnėse klasėse visai atsisako žaidimo (ne tik piešinio lape) teikiamo malonumo. Pradinėse klasėse
mokiniai piešia viską, jie nepaiso formų bei išraiškos tikslumo, vėliau jie pradeda kritiškai žiūrėti į savo piešinius
ir dėl to varžosi, ne viską nori piešti, iliustruoti, pareiškia, kad nemoka piešti arba pradeda išsisukinėti, sakydami,
kad neįdomu, nenori ir pan. Dailės mokytojų nuomone, tokie vaikai išgyvena krizę, kuri gali tęstis visą gyvenimą.
Jie meną supranta kaip realaus pasaulio atvaizdavimą, nes nieko nėra girdėję apie meno istoriją, estetiką, nesimokę
vaizdų kalbos abėcėlės.
Lietuvių kalbos pamokose nereikėtų atsisakyti iliustravimo darbų. Eilėraščio turinio iliustravimas piešiniais
turi ir mokomąją, ir lavinamąją reikšmę. Padeda giliau suprasti turinį, lavina atmintį, mąstymą, vaizduotę, gebė-
jimą piešti (prasminga dalykinė integracija). Mokinio piešinys – tai jo kalbėjimo būdas ir kartu refleksija. Prieš
ką nors iliustruodamas, mokinys turi atsiminti vaizdų seką, daiktų formas, suprasti jų ryšius, įsivaizduoti, kaip
visa tai turės nupiešti. Iš mokinio iliustracijų sprendžiame, kaip jis suprato tekstą, kokia jo vaizduotė. Iliustracijų
kūrimas skatina mokinį mokant kartą grįžti prie teksto, pasitelkti fantaziją, kūrybines galias, asmeninę patirtį, iš-
gyvenimus, yra svarbus kūrybiškumo ugdymo pagrindas. Šv. Valentino dieną lietuvių kalbos pamokos metu skai-
tytas poetės Salomėjos Nėries mintis, jausmų individualumą, subtilumą mokiniai atskleidė piešiniuose tinkamai
parinkdami spalvas, simbolius, išreikšdami šios temos savitą suvokimą. Per kūrinių iliustravimo patirtį mokiniai
turi galimybę suvokti kūrybiškumo reikšmę, pajusti sėkmę mokymosi procese.
Aukštesniųjų klasių mokinių literatūrinis kūrybingumas ribotas, kūrinių suvokimas skurdus, o individualus
estetinis skonis – tik retos išimtys…Kodėl ?.. M.Martinaitis apie šią situaciją yra kalbėjęs taip: „Tvirtinu, net ir
geriausi mokyklas baigę mokiniai, su laimingomis išimtimis, nesugeba savarankiškai suvokti literatūros kūrinio,
atskleisti jo prasmę ir samprotauti raštu. Mažai kas lieka iš kalbos ir literatūros, kai tai pervaroma per iškaltus
apibrėžimus, taisykles, privalomas kartoti mintis. Vakaruose nėra programų, o žinių tikrinimas pakeičiamas po-
kalbiais, kūrybiniu žaidimu“. Ir vėl žaidimas… Įsigilinkime… Argi pokalbių, diskusijų pamokų metu nevyksta
žaidimas ?.. V.Daujotytė knygoje „Tekstas ir kūrinys“ cituoja H.–G.Gadamerį „Pokalbis ima „vesti“ mus – žodis
reikalauja žodžio, mintis – minties. Kas išaiškės pokalbyje, kur jis pasisuks – iš anksto negalima žinoti“. Ar ne taip
vyksta žaidimas ?.. Gal ši H.–G.Gadamerio mintis galėtų būti kurios nors pokalbių, diskusijų pamokos išeities
tašku. Leiskime mokiniams įsigilinti, pamąstyti, ieškoti žodžių prasmės…
Svarbu nepalikti mokinio vieno atradinėti visas tiesas… Mokytojas savo patirtimi gali praturtinti mokinių dar
nedidelę kūrinio suvokimo patirtį, kuri laikui bėgant vis gilės. Pradėti nuo mokymosi pastebėti, įsigilinti, įsijausti.
Juk, kaip sako V. Daujotytė, – „žiūrėjimas įgyja prasmę tik tapdamas matymu“. Gal pamokos temą „Pavasaris“
galėtume pakeisti „Ar mačiau žydint vyšnias?“, remiantis ta pačia V.Daujotytės fraze?.. Ta pati pamokos tema, at-
sižvelgiant į mokinių suvokimo galimybes, galėtų būti įdomiai svarstoma nuo 5 iki 12 klasės (pateikiami mokinių
tekstų pavyzdžiai).
Mokiniai turi gerai suvokti atliekamo darbo pamokoje prasmę, tikslus, įsigilinimo į tekstą svarbą, kad po pa-
mokos galėtų džiaugtis savo ir klasės draugų atradimais, pastebėjimais. Pamokose negali būti primesta vienintelio
supratimo (pateikiu pamokos „Kas slepiasi duonos gabalėlyje, kurį laikau savo rankose? įdomesnius momentus).
Pamokos „Kas slepiasi duonos gabalėlyje, kurį laikau savo rankose?“ tikslas ne tik iš naujo giliau pažvelgti, ką
reiškia duona mūsų gyvenime, bet ir įsigilinti į žodžio reikšmę. Skaitomas jaudinantis tekstas apie duoną, kuris
pasiūlo daug įdomių minčių šia tema. Gilesnei analizei siūlau teksto pabaigą:
„Dalinimasis… Duona… Į šiuos žodžius telpa viskas. Kas slepiasi mano duonos gabalėlyje, kurį laikau ranko-
je?.. Kas yra tai, ką aš turiu, kuo aš galiu, kuo aš noriu pasidalinti? Viltis? Meilė? Žodis? Tyla? Duona? Supratimas?
Ištvermė? Gailestis? Kantrybė? Kas? Ištarkime tai garsiai ir padėkime ant stalo, pasidalinkim, duokim tai ir kitiems
paragauti. Kad sustiprėtume: ir aš (kuris dalinu), ir tie, kurie priima“.
Užduotis pavaizduoti pabrauktus teksto žodžius piešinio lape simboliais – tai mokiniams pasiūlytas tam tikras
tikrovės modeliavimo būdas arba tiesiog žaidimas. Į teksto žodžių suvokimą mokiniai įsitraukia kaip į visa api-
mantį žaidimą, kuris veda prie gilesnio nagrinėjamos temos atskleidimo, supratimo. Pasiūlytame žaidime pasireiš-
kia mokinių mąstymo skvarbumas, aktyvinama vaizduotė, kuri čia atsiskleidžia kaip stipri kuriamoji jėga. Įdomus
ir individualus ne tik mokinių simbolių vaizdavimas, bet ir jų aiškinimas. Štai keletas pavyzdžių:
• Kantrybė – dantis, nes jei gali iškęsti dantų skausmą, tai esi kantrus. (Nadežda)
• Kantrybė – mokytoja, nes jos darbas reikalauja daug kantrybės. (Tatjana)
• Kantrybė – voras, kuris kantriai nejudėdamas laukia savo grobio. (Olga)

93
 • Kantrybė – bitė, nes ji kantriai renka medų, nors žmogus jį atima. (Svetlana)
• Kantrybė – mėnulis, nes jis kantriai laukia savo laiko šviesti naktį. (Artūras)
Arba :
• Gailestis – raudonas kryžius, nes jis simbolizuoja pirmąją pagalbą. (Tatjana)
• Gailestis – ašara, nes, kai žmogus verkia, jo gaila. (Irina)
• Gailestis – užkimšta ausis, nes, kai tau sako, tu negirdi, o po to gailiesi. (Vadim)
Arba :
• Tyla – meška, mieganti urve miško gilumoje, nes miškas ramina. (Viktorija)
• Tyla – debesys, kurie sau plaukia tyliai, niekam netrukdydami. (Aleksandr)
• Tyla – jūra – paviršiuje ji būna nerami, bet apačioje, dugne, visada viešpatauja tyla. (Ana)
• Tyla – snaigės, jos tyliai krenta ant žemės, snaigių tyloje gimsta gražios mintys. (Kristina)

Taip dirbant labiau išryškėja šių žodžių prasmė, tai, ką kiekvienas individualiai esame suvokę, pergyvenę, pa-
tyrę. Be to, giliau atsiskleidžia skaityto teksto esmė, lengviau randami atsakymai į klausimus, kilusius skaitymo
metu. Aptariant kūrybinius darbus ir apibendrinant pamoką, mokiniai jaučiasi drąsesni, jie turi ką pasakyti, nes
tai, apie ką kalba, yra jų pačių suvokta, apmąstyta. Tai yra kiekvieno mokinio individualių (pagal savo gebėjimus)
atradimų, patirtų pamokoje, sėkmė.
Kūrybiškumo galia slypi kiekviename žmoguje, o kūrybos poreikis – vienas iš svarbiausių. Kiekvienoje pamoko-
je yra labai svarbi kiekvieno mokinio asmenybė ir vieta bendroje veikloje, kiekvienas atliktas darbas individualus
ir vertingas, nepaisant to, kad mokinių kūrybinių sugebėjimų lygiai ir pasiekti rezultatai yra skirtingi. Svarbesnis
tampa pats kūrybinės veiklos procesas, kai mokiniai įgyja žinių, gebėjimų ir formuojasi nuostatas patys aktyviai
veikdami.
Mokinių kūrybiškumo ugdymo tęstinumo rezultatai ir mokinių individuali sėkmė pamokose patvirtina, kad
kūrybinių sugebėjimų (meninių literatūrinių) ugdymas neapriboja bendrųjų gebėjimų, bet padeda jiems plėtotis
bei juos turtina ir yra svarbus sėkmingų pamokų veiksnys.

LITERATŪRA
1. Šleinotienė, E. Kalbų mokymo naujovės Europoje ir jų taikymo galimybės Lietuvoje mokant gimtosios kal-
bos (interaktyvus), 2012. Prieiga per internetą: /gfx/web/Eglleinotien.KalbmokymonaujovsEuropoje.pdf
2. Žvironaitė L. Žaidimas lietuvių vaikų poezijoje. Kaunas: Šviesos leidykla, 2005.
3. Petrulytė A., Beresnevičienė D., Samašonok K. Mokinių kūrybiškumas ir
mokymosi sėkmė // Ugdymo psichologija. Mokslo darbai. Nr. 11 – 12. Vilnius, 2004.
4. Daujotytė V. Tekstas ir kūrinys.Vilnius, 1998.
5. Gadameris H. G. Grožio aktualumas: menas kaip žaidimas, simbolis ir šventė.Vilnius, 1997.

ĮDOMI NEĮDOMI PAMOKA

Daiva Usonienė,
Kauno „Atžalyno“ vidurinės mokyklos
pradinių klasių mokytoja metodininkė

Pradinio ugdymo tikslas – ugdyti aktyvų, kūrybingą, elementaraus raštingumo ir socialinių, pažintinių, infor-
macinių, veiklos gebėjimų bei bendrųjų vertybių pamatus įgijusį vaiką, pasirengusį mokytis toliau pagal pagrin-
dinio ugdymo programas.
Pradinio ugdymo mokytojui tenka didelė atsakomybė siekiant šio tikslo. Mokytojas turi gebėti pažinti mokinį,
jo poreikius ir į juos atsižvelgti. Tada jam pavyks sudaryti mokiniams sąlygas mokytis ir išmokti. Taip bus suku-
riama tinkama ugdymo(si) aplinka.
Kas padaro pamoką neįdomia, kokie ugdymo proceso trūkumai?
• Netikslingos užduotys.
• Mažai dėmesio skiriama mokymui mokytis.
• Neindividualizuojamos ar retai individualizuojamos mokymo užduotys.
• Nepakankamai dėmesio skiriama mokymosi aplinkai.
• Nepakankamas vertinimo veiksmingumas.
• Nepakankamai dėmesio skiriama mokinių poreikiams tenkinti.
Kad neįdomi pamoka taptų įdomia, reikia kai kurių vadinamųjų sėkmingo mokymosi, sąlygų: motyvacijos

94
(nevalingas medžiagos įsisąmoninimas), kartojimo (savanoriškas daugkartinis grįžimas prie medžiagos), dėmesio
išlaikymo (savanoriškas pakartotinis koncentravimasis į medžiagą), palankios emocinės aplinkos. Verta nepa-
miršti, kad kuo tvirtesnė motyvacija, tuo lengviau mokytis, geriau įsimenama medžiaga, kad sėkmė, mokymosi
malonumas ir siekiai yra patys geriausi motyvai, reikia sugalvoti, kaip praktiškai pritaikyti žinias, būtina pagirti
(ir save), kai pavyksta, ko nors pasiekti. Nebus nei gero mokymo, nei gero mokymosi, jei mokiniai ir mokytojai
nesidžiaugs bendru darbu.
Sėkmingas mokymas grindžiamas atradimo džiaugsmu. Mokytojui visi mokiniai vienodai svarbūs: užduotys
individualizuojamos ir diferencijuojamos, o mokymo medžiaga siejima su gyvenimo praktika ir mokinio porei-
kiais.
Labai svarbu sukurti palankią mokymo aplinką, kurioje net ir sunkiai suvokdamas temą, mokinys nepasimes-
tų, jaustųsi saugus.

Kokio mokytojo nori vaikai?

• Charizmatiško, esančio kartu su vaikais, bet ne to, kuris turi daug žinių.
• Mokytojų, kurie kalba akimis: 2 sekundės gali padaryti stebuklus.
• Tokio, kuris ir 100–ąjį kartą išgirdęs tą patį klausimą, nesupyktų.
• Tokio, kuris taip gerai išmano savo dalyką, kad gali jį suprantamai išdėstyti.
• Tokio, kuris mato žmogų ir tame mokinyje, kuris silpnai moka.
• Tokio, kuris nesijuokia iš vaikų, o juokiasi kartu su jais.

Pateiksime keletą veiklos pavyzdžių, kurie tinka bet kokiai pamokai.

Nerasime mokytojo, kuris nenorėtų, kad jo mokiniai geriau suprastų ir įsimintų informaciją. Šio tikslo lengviau
pasieksite, jei vaizdingai kalbėsite, naudosite iliustracijas, piešinius, palyginimus, panašumus.
Susidraugaukime su klaidomis. Jos – būsimos sėkmės pagrinadas. Gerai, kai mokytojas tai suvokia ir padeda
mokiniams suvokti. Klaidos neatskiriama bet kokio mokymosi proceso dalis. Tas kuris neklysta, paprastai išvis
nieko neveikia. Problema yra ne klaida, bet mūsų požiūris į ją. Klaidos – išminties šaltinis, todėl jų reikės ne vie-
nos!
Bausmės už klaidas kenkia pozityviam mokymuisi, nes klaidos neatsiejamos nuo mokymosi proceso. Svarbu
ne pačios klaidos, svarbu sugebėti iš jų mokytis (ką man daryti, kad iš jų būtų naudos, ką galiu padaryti, kokių dar
esama galimybių, aha: šitaip negalima, ko galiu išmokti).
Pamokoje būna momentų, kai vaikai pradeda garsiau kalbėti. Norint išvengti nemalonių pastabų, mokytojas
gali naudoti tokius būdus drausminti kaip: „Tylos slaptažodis“, „Tylos perdavimas“, suploti ritmą, o vaikai jį atkar-
toja. Tinka ir „Plepių bilietai“.
Siūlome pabandyti tokį metodą: „Dainuok ir žaisk“. Tada įsimenama daugiau mokomosios medžiagos vaikams
to net nesuvokiant, kad jie ką nors turi išmokti. Džiugioje veiklos atmosferoje (žaidimo azartas, intriguojantis
tekstas, melodija ir ritmas) vaikai pakartoja medžiagos turinį daug kartų.
Norėdami organizuoti veiklą grupelėmis, joms sudaryti galime naudoti tokius būdus: 8 akių grupė (vaikai gau-
na užduotį susėsti grupelėmis taip, kad kiekvienoje būtų po 8 akis), sinonimų grupės, paveikslo dėlionė.
Naują medžiagą lengviau įsisavinti padės įdomiau pateiktos užduotys, žaidimai.
Kas pirmas pasieks 100? Veikla dviem mokiniams. Puikiai tinka tobulinti sudėties įgūdžius. Pradedama nuo 0.
Mokiniai paeiliui prideda skaičių nuo 1 iki 9. Tas, kuris pirmas pasiekia 100 (lygiai), laimi.
Linksmosios trupmenos. Žaidžia 2 – 4 vaikai. Paruošiamos dviejų rūšių (gali būti dviejų spalvų) kortelės: su
sveikais skaičiais ir su trupmenomis. Visos kortelės užverčiamos. Žaidėjai paeiliui ima po kortelę su sveiku skai-
čiumi ir su trupmena ir apskaičiuoja, kokią sveiko skaičiaus dalį sudaro trupmena (pvz., 3/8 skaičiaus 48 yra 18).
Gautą skaičių kiekvienas žaidėjas užsirašo: tai jo taškai. Jei papuola kortelė tokio sveiko skaičiaus, kurio dalies
vaikai nemoka apskaičiuoti (pvz., 2/5 skaičiaus 32), tai tenka užrašyti 0 taškų. Žaidimo pabaigoje suskaičiuojama,
kiek kuris žaidėjas surinko taškų. Laimi surinkęs daugiausia.
Triukšmaujantys veiksmai. Žaidimui reikia veiksmų kortelių. Keli veiksmai gali turėti tokį patį atsakymą. Tinka
įtvirtinant sudėtį (arba daugybą, atimtį ar dalybą). Puiki užduotis visai klasei, nors ir sukelia daug triukšmo. Kie-
kvienas žaidėjas gauna kortelę su veiksmu. Mokytojui pasakius „Pradedam“, vaikai vaikšto garsiai sakydami savo
veiksmą ir bando surasti savo grupę, t. y. tuos vaikus, kurie turi veiksmą su tokiu pačiu atsakymu. Prieš pradedant
vaikams pasakoma, kiek vaikų bus jų grupėje. Kai grupė surenkama, ji susėda kartu. Laimi pirma susirinkusi
grupė.
Atspėk. Puikus žaidimas visai klasei. Tobulinami sudėties, atimties, daugybos ir dalybos gebėjimai. Vienas vai-
kas arba mokytojas užrašo veiksmą ir nerodo kitiems, pvz., 4x3=12. Kiti turi atspėti, koks veiksmas užrašytas.
Teikiami klausimai apie skaičius ir ženklus (Ar yra skaičius 7? Ar yra sudėties ženklas? Ar yra skaičius 3? ). Atsa-

95
koma tik „taip“ arba „ne“. Laimi tas, kuris pirmas atspėja. Vyresniems vaikams veiksmai gali būti sunkesni, pvz.,
sudėties veiksmas surašomas stulpeliu ir spėliojantysis gauna lapelį su tuščiais langeliais vietoj skaičių ir veiksmų
arba žaidėjai gali sudaryti sudėtingesnius veiksmus su 2 ženklais, pvz., 5x2–6=4.
Kartuvės. Įdomi seno žaidimo matematinė versija. Jei nenorite naudoto kartuvių, galite piešti ką nors kitą, va-
zoną ar lenktyninę mašiną. Šis žaidimas yra žaidžiamas kaip ir su žodžiais, bet vietoj raidžių naudojami skaičiai.
Nupieškite brūkšniukus vietoj kiekvieno skaičiaus ir simbolio. Veiksmai gali būti pritaikomi pagal mokinių lygį.
Sudėtingesniems skaičiavimams, pvz., 56x27=1512, gali būti leidžiama naudoti skaičiuotuvus. Žaidėjai paeiliui
sako skaičių arba veiksmą, kol užrašinėtojas įrašo atspėtą veiksmą ar skaičių. Užrašinėtojas laimi, jei piešinys už-
baigiamas, arba žaidėjas laimi, jei jis pasako paskutinį simbolį ar skaičių ir užpildo visą eilutę.
„Tvisteris“. Ant grindų išdėliojamos raidžių kortelės. Vaikai išsitraukia kortelę su žodžiu ir paraidžiui tariant
žodį turi padėti ranką ar koją ant tam tikros raidės.
Seklys. Naudodamiesi žodžių kortelėmis vaikai suranda žodį tekste ir jį užrašo tiek kartų, kiek rado.
Žybsintys žodžiai. Lentoje ar pateiktyje surašyti žodžiai. Klasėje išjungiama šviesa. Mokytojas žibintuvėliu ap-
šviečia kurį nors žodį, o mokiniai jį perskaito.
Patirtis rodo, kad tokie metodai leidžia kiekvienam mokiniui būti lygiaverčiu komandos, grupės, klasės nariu,
nežlugdo pasitikėjimo. Neįdomi pamoka tampa įdomia.

LITERATŪRA
1. Senge P., Besimokanti mokykla. Versa. 2008.
2. Kret E., Mokykimės kitaip. Kaunas, Šviesa, 2001.
3. 600 kūrybinių žaidimų.
4. Buehl D., Interaktyviojo mokymosi strategijos. Vilnius, Garnelis, 2001.
5. Hargreaves A., Keičiasi mokytojai, keičiasi laikai. Vilnius, Tyto alba, 1999.

INTERAKTYVIŲ UGDYMO PRIEMONIŲ BEI

INOVATYVIŲ MOKYMO(SI) METODŲ TAIKYMAS
MATEMATIKOS PAMOKOSE II KLASĖJE
Jūratė Masiulienė,
Vilniaus r. Buivydiškių pradinės mokyklos
pradinių klasių ir anglų kalbos mokytoja

Tarptautiniu mastu pripažintas idėjų generavimo lyderis, rašytojas, konsultantas Marc Presky teigia, kad mūsų
mokiniai iš esmės pasikeitė. Šiandiena mokiniai – nebe tie žmonės, kuriuos numato mokyti mūsų švietimo siste-
ma. Jie tapo pirmąja karta, augusia ir brendusia su šia nauja technologija. Visą savo gyvenimą jie praleido kom-
piuterių, video žaidimų, skaitmeninių muzikos grotuvų, vaizdo kamerų, nešiojamų telefonų ir visų kitų žaislų bei
įrankių apsupti ir juos naudodami. Autorius drąsiai juos vadina „skaitmeninio pasaulio čiabuviais“, o mus – mo-
kytojus, dėstytojus – „skaitmeninio pasaulio imigrantais“.
Todėl vienu didžiausių šiuolaikiniam mokytojui keliamu reikalavimu tampa gebėjimas susikalbėti su jaunąja
karta – drąsiai priimti naujus iššūkius, analizuoti naujoves ir efektyviai vartoti skaitmeninę kalbą. Keičiasi ir paties
mokymo(si) proceso eiga: besimokantieji žinias įgyja patys aktyviai veikdami, o reikalingą informaciją ir veiklos
būdus perima aktyviai ir savarankiškai protiškai dirbdami.
Šiandien daugelis pedagogų ugdymo procese taiko įvairius metodus, kurių įvairovė ir gausa leidžia pasirink-
ti pačius įdomiausius ir rezultatyviausius. Tikslingai taikomi metodai pažadina vaikų smalsumą ir pažinimo
džiaugsmą, didina vidinę bei išorinę mokymosi motyvaciją. Mokomosios kompiuterinės programos turi pranašu-
mų, kai jų naudojimas keičia ugdymo procesą, daro jį efektyvesnį. Atsiranda virtuali pamoka, virtualus laboratori-
nis darbas, tarptautinis ar nacionalinis užsiėmimas, virtuali knyga, duomenų bazės, žurnalai, multimedija įranga,
paskaitos iš laboratorijų, prognoziniai testai ir kt. Svarbu, kad visa tai padėtų mokytojui ir mokiniui siekti geresnių
rezultatų bei pagelbėtų įgyvendinant mokomuosius uždavinius.
Matematikos pamokose efektyviai taikau inovatyvius metodus: interaktyvias priemones, internetinius išteklius,
skaitmeninius mokymosi objektus. Taip sužadinimas mokinių smalsumas, didėja mokymosi motyvacija, aktyvi-
nama pažintinė veikla, ugdomas gebėjimas klausyti, skatinamas kritinis mąstymas, leidžiama imtis naujos veiklos
ir pan.

96
 kritinis mąstymas,
kritinis mąstymas,leidžiama imtis
leidžiama naujos
imtis veiklos
naujos ir pan. ir pan.
veiklos
Pateiksiu dažniausiai naudojamas kompiuterines priemones.
Pateiksiu dažniausiai naudojamas kompiuterines priemones.
Pateiksiu dažniausiai naudojamas kompiuterines priemones.
Naujoje kompiuterinėje priemonėje „Liema ir Padamukų planetos“ randame iki
50 matematinių žaidimų. Naujoje kompiuterinėje priemonėje „Liema ir Padamukų planetos“ randame iki 50 ma-
Naujojetematinių žaidimų.
kompiuterinėje priemonėje „Liema ir Padamukų planetos“ randame iki
Naujoje kompiuterinėje priemonėje „Liema ir Padamukų planetos“ randame iki
50 matematinių žaidimų.
www.mokinukai.lt – portalas
www.mokinukai.lt vaikams,
– portalas kuriame
vaikams, randame
kuriame naujovišką
randame naujovišką mokymosi metodi-
50 matematinių žaidimų.
mokymosi metodiką, Zoom ką,interaktyviu
paremtą paremtą
miestas interaktyviu
vaiko ir mokymosi
(http://miestas.zoom.lt/) –vaiko
naujasirinternetinis
mokymosi
aplinkos santykiu aplinkos
bei santykiu
vaizdo ir
edukacinis
garso bei vaizdo ir garso inte-
integracija perduodant
žaidimas, gilinantis
gracija perduodant informaciją.
www.mokinukai.lt
finansinį sąmoningumą.– portalas vaikams, kuriame randame naujovišką
informaciją.
mokinių
mokymosi metodiką, paremtą interaktyviu vaiko ir mokymosi aplinkos santykiu bei vaizdo ir garso
www.pinigėnai.lt – verslumo
www.mokinukai.lt kompetencijai
– portalas tobulinti bei
vaikams, kuriame finansinio
randame raštingumo gebėji-
naujovišką
integracija perduodant
Zoominformaciją.
mams
miestas ugdyti skirtas
(http://miestas.zoom.lt/) žaidimas.
– naujas internetinis edukacinis
Zoomwww.pinigėnai.lt
ismiestas – verslumo
(http://miestas.zoom.lt/) kompetencijai
– naujas internetinis tobulinti bei finansinio
edukacinis
mokymosi metodiką,
Math
žaidimas, gilinantis mokinių paremtą
finansinį
Zoom interaktyviu vaiko– naujas
Fun (www.mathsisfun.com)
sąmoningumą.
miestas ir mokymosi
– matematinių
(http://miestas.zoom.lt/) internetinis aplinkos
edukacinis santykiu bei vaizdo ir garso
išteklių svetainė.
žaidimas, gilinantis
raštingumo gebėjimams Zoom
mokinių miestas
finansinį
ugdyti (http://miestas.zoom.lt/)
sąmoningumą.
skirtas žaidimas. – naujas internetinis edukacinis
žaidimas, gilinantis mokiniųZoom
integracija perduodant
žaidimas, gilinantis Zoom
finansinį
mokinių finansinį miestas
sąmoningumą.
informaciją.
miestas (http://miestas.zoom.lt/)
(http://miestas.zoom.lt/)
sąmoningumą. – naujas– internetinis
naujas internetinis
edukacinisedukacinis žaidimas, gili-
Zoomwww.pinigėnai.lt
nantis
miestas mokinių – finansinį
verslumo sąmoningumą.
(http://miestas.zoom.lt/) –kompetencijai tobulinti
naujas internetinis bei finansinio
edukacinis
žaidimas, gilinantis Math
mokinių finansinį sąmoningumą.
is Fun (www.mathsisfun.com)
www.peliukai.lt – matematinių
– Matematikos išteklių svetainė.
pamokose interaktyvių prezentacijų,
Zoom miestas (http://miestas.zoom.lt/) – naujas internetinis edukacinis
žaidimas, gilinantis
raštingumo mokinių
gebėjimams isfinansinį
Math ugdyti sąmoningumą.
skirtas žaidimas.taikome
Fun (www.mathsisfun.com) – matematinių išteklių svetainė.
vertinimo ir įsivertinimo užduočių
žaidimas, gilinantis mokinių kūrimui
finansinį
Math is Fun sėkmingai
sąmoningumą.
(www.mathsisfun.com) Mouse Mischief
– matematinių – Pelių Išdykėlių
išteklių svetainė.
programą. Math is Fun (www.mathsisfun.com) – matematinių išteklių svetainė.
www.pinigėnai.lt – verslumo kompetencijai
Math is Fun (www.mathsisfun.com) tobulinti
– matematinių bei finansinio
išteklių svetainė.
www.peliukai.lt – Matematikos pamokose interaktyvių prezentacijų,
vertinimo ir įsivertinimo užduočių kūrimui sėkmingai
www.peliukai.lt taikome Mouse
– Matematikos Mischief
pamokose – Pelių Išdykėlių
interaktyvių prezentacijų,
raštingumo gebėjimams Math
Math is Fun
isugdyti
Fun (www.mathsisfun.com)
(www.mathsisfun.com)
skirtas žaidimas. – matematinių
– matematinių išteklių svetainė.
išteklių svetainė.
programą. ir įsivertinimo www.peliukai.lt – Matematikos pamokose interaktyvių prezentacijų,
vertinimo užduočių kūrimui sėkmingai taikome Mouse Mischief – Pelių Išdykėlių
Math www.peliukai.lt
iskūrimui
www.peliukai.lt
vertinimo ir įsivertinimo užduočių – Matematikos
Fun (www.mathsisfun.com)
– Matematikos
sėkmingai taikome Mouse–Mischiefpamokose
matematinių
pamokose interaktyvių
– Peliųišteklių
interaktyvių svetainė. prezentacijų, vertinimo ir įsiver-
prezentacijų,
Išdykėlių
programą.
vertinimo
programą. ir įsivertinimo užduočių
tinimo
kūrimuiužduočių kūrimui
sėkmingai taikome
http://www.bbc.co.uk/bitesize/ks1/maths/ sėkmingai
Mouse –Mischief – taikome Mouse Mischief – Pelių Išdykėlių progra-
Pelių Išdykėlių
KS1 Bitesize užduotys
programą. pamokoms.
matematikos
mą.
www.peliukai.lt – Matematikos pamokose interaktyvių prezentacijų,
www.peliukai.lt – Matematikos pamokose interaktyvių prezentacijų,
http://www.bbc.co.uk/bitesize/ks1/maths/ – KS1 Bitesize užduotys
vertinimo ir įsivertinimo užduočių kūrimui sėkmingai
www.peliukai.lt taikome Mouse Mischiefinteraktyvių
– Pelių Išdykėlių
vertinimo ir pamokoms.
matematikos įsivertinimo užduočių kūrimui– sėkmingai
Matematikos pamokose
taikome Mouse Mischief – prezentacijų,
Pelių Išdykėlių
programą. http://www.bbc.co.uk/bitesize/ks1/maths/
http://www.bbc.co.uk/bitesize/ks1/maths/ – KS1
– KS1 Bitesize užduotys Bitesize užduotys matematikos pamo-
vertinimo ir įsivertinimo užduočių kūrimui sėkmingai taikome Mouse Mischief – Pelių Išdykėlių
programą. koms.
matematikos pamokoms. http://www.bbc.co.uk/bitesize/ks1/maths/ – KS1 Bitesize užduotys
programą. http://bestappsforkids.com/ – planšetiniams kompiuteriams kuriamos
matematikos pamokoms. http://www.bbc.co.uk/bitesize/ks1/maths/ – KS1 Bitesize užduotys
http://bestappsforkids.com/ – planšetiniams kompiuteriams kuriamos
priemonės.
matematikos
priemonės. pamokoms.
http://bestappsforkids.com/
http://www.bbc.co.uk/bitesize/ks1/maths/
http://bestappsforkids.com/ – –planšetiniams
kuriamoskompiuteriams
KS1 Bitesize
– planšetiniams kompiuteriams užduotys kuriamos priemonės.
priemonės. pamokoms. http://bestappsforkids.com/ – planšetiniams kompiuteriams kuriamos
matematikos http://www.bbc.co.uk/bitesize/ks1/maths/
Atogrąžų
Atogrąžų matematika.
matematika. Gausus Gausus ir kūrybiškas
ir kūrybiškas – KS1elementų
gamtos
gamtos elementų Bitesize užduotys
priemonės. http://www.bbc.co.uk/bitesize/ks1/maths/
http://bestappsforkids.com/ – KS1 kuriamos
– planšetiniams kompiuteriams Bitesize užduotys
panaudojimas
matematikos
panaudojimas pamokoms.
matematikos Atogrąžų
matematikosmokymo
mokymo
priemonėjematematika.
priemonėje
leidžia leidžia Gausus
integruotiintegruoti ir irkūrybiškas
matematikos
matematikos gamtos elementų panaudojimas matemati-
pasaulio ir pasaulio
priemonės. pamokoms.
matematikos
pažinimo mokymą.
pažinimo mokymą. kos mokymo priemonėje leidžia integruoti matematikos ir pasaulio pažinimo mokymą.
Atogrąžų matematika. Gausus ir kūrybiškas gamtos elementų
http://bestappsforkids.com/ – planšetiniams kompiuteriams kuriamos
panaudojimas matematikos Atogrąžų
mokymo matematika. Gaususintegruoti
priemonėje leidžia ir kūrybiškas gamtos
matematikos elementų
ir pasaulio
priemonės.
pažinimo mokymą.
panaudojimas matematikos Atogrąžų
mokymo priemonėje leidžia integruoti matematikos ir pasaulio
matematika.žaidimų
Matematinių Gausus ir kūrybiškas
online talpyklagamtos elementų
–http://www.kidsmathgamesonline.com/
pažinimo mokymą.
http://bestappsforkids.com/ – planšetiniams kompiuteriams kuriamos
panaudojimas http://bestappsforkids.com/
matematikos Matematinių
mokymo priemonėje – planšetiniams
žaidimųleidžia online
integruoti talpykla kompiuteriams
matematikos– ir pasaulio kuriamos
priemonės. Matematinių
http://www.kidsmathgamesonline.com/ žaidimų online talpykla –
priemonės.
pažinimo mokymą.
Atogrąžų matematika. Gausus ir kūrybiškas gamtos elementų
http://www.kidsmathgamesonline.com/
Matematinių žaidimų online talpykla – pasaulio
Interaktyvūs
panaudojimas matematikos mokymo matematiniai
priemonėje žaidimai
leidžia integruoti adresu:irhttp://www.multiplication.com/
matematikos
http://www.kidsmathgamesonline.com/
Matematinių žaidimų online talpykla –
pažinimo mokymą. Interaktyvūs matematiniai žaidimai adresu:
Atogrąžų matematika.
Atogrąžų
http://www.kidsmathgamesonline.com/
matematika. Gausus
Gausus ir ir kūrybiškas
kūrybiškasgamtos
gamtoselementų
elementų
http://www.multiplication.com/ Matematinių žaidimų online talpykla –
panaudojimas
panaudojimas matematikos
matematikos
Interneto mokymo
platybėse mokymo
gausu priemonėje
Interaktyvūs
priemonėje
mokomųjų leidžiaintegruoti
matematiniai
leidžia
priemonių, integruoti
žaidimai matematikos
matematikos
išteklių, virtualių ir pasaulioaplinkų. Siekiant palengvinti
adresu:ir pasaulio
mokymosi
http://www.kidsmathgamesonline.com/
http://www.multiplication.com/
mokymo(si)
pažinimo
pažinimo mokymą.procesą, kuriamos
mokymą. Interaktyvūs naujos mokomosios
matematiniai erdvės. Šiuolaikinės
žaidimai adresu: informacinės kompiuterinės technolo-
gijos (IKT), interaktyvios
http://www.multiplication.com/ erdvės padeda
Matematinių
Interaktyvūs
sukurti patrauklesnį
žaidimų
matematiniai
online
žaidimai
ugdomąjį
talpykla
adresu:
–procesą, sužadina mokinio motyvaciją,
padeda lengviau įsiminti mokomąją medžiagą, lavina vaizduotę, atmintį, ugdo kūrybingumą. Todėl šiuolaikiniam
http://www.kidsmathgamesonline.com/
http://www.multiplication.com/
mokytojui keliamas uždavinys – pamokose
Interaktyvūs kūrybiškaižaidimai
matematiniai naudoti inovatyvius
adresu: metodus, taisyklingai vartoti skaitme-
ninę kalbą užtikrinant
http://www.multiplication.com/ mokinių ugdymo(si) kokybę.
Matematinių
Matematinių žaidimų
žaidimų online
online talpykla
talpykla – –
LITERATŪRA
http://www.kidsmathgamesonline.com/
Interaktyvūs
http://www.kidsmathgamesonline.com/ matematiniai žaidimai adresu:
1. Prensky M. Skaitmeninio pasaulio čiabuviai ir imigrantai. Prieiga per internetą: http://lituanistika.emoky-
http://www.multiplication.com/
kla.lt/?tur=7&straip=1

Interaktyvūs matematiniai žaidimai adresu:

Interaktyvūs matematiniai žaidimai adresu:
http://www.multiplication.com/
http://www.multiplication.com/

97
 KONFERENCIJOS „SĖKMINGA PAMOKA“ DARBO GRUPĖS
„PAGALBA MOKINIUI PAMOKOJE“ APIBENDRINIMAS
Jolanta Vengalienė,
Kauno Dainavos vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui,
pradinių klasių mokytoja ekspertė,
grupės moderatorė

Kasdienis darbas klasėje, vienijančioje skirtingų galimybių, polinkių, poreikių mokinius, reikalauja iš mokyto-
jo kasdien planuoti savo darbą, taikyti jį prie klasės ugdymo uždavinių ir t. t. Visa tai atlikdami mokytojai turi at-
verti erdvę kūrybingumui ir iniciatyvai. Kaip man sekasi? Kur tie syvai, padedantys kiekvienam augti tiek, kiek
leidi augti, padedantys atrasti tiek, kiek leidi atrasti? Suvokdami, kad pagalba čia ir dabar yra būtiniausias įrankis
slėpingai prigimčiai atrakinti, kiekvienas mokytojas numato galimus būdus bei veiklas į mokinio atradimo
džiaugsmą. Svarbu – nepersistengti ir nepadaryti „meškos“ paslaugos. Duoti tiek – kiek ima, neatimti ieškojimo.
Tokiu būdu net neįdomi pamoka tampa įdomia. Kauno „Atžalyno“ vidurinės mokyklos pradinių klasių mokytoja
metodininkė Daiva Usonienė pripažino, kad mokytojas turi gebėti pažinti mokinį, jo poreikius ir į juos atsižvelg-
ti. Tuomet jam pavyks sudaryti mokiniams sąlygas mokytis ir išmokti. Taip bus sukuriama tinkama ugdymo(si)
aplinka. Kad neįdomi pamoka taptų įdomia, reikia kai kurių vadinamųjų sėkmingo mokymosi sąlygų: motyvaci-
jos (nevalingas medžiagos įsisąmoninimas), kartojimo (savanoriškas, daugkartinis grįžimas prie medžiagos), dė-
mesio išlaikymo (savanoriškas pakartotinis koncentravimasis į medžiagą), palankios emocinės aplinkos. Labai
svarbu sukurti palankią mokymo aplinką, kurioje net ir sunkiai suvokdamas temą, mokinys nepasimestų, jaustųsi
saugus. Svarbu nepamiršti, kad bausmės už klaidas kenkia pozityviam mokymuisi. Svarbu ne pačios klaidos, svar-
bu sugebėti iš jų mokytis (ką man daryti, kad iš jų būtų naudos, ką galiu padaryti, kokių dar esama galimybių, aha:
šitaip negalima, ko galiu išmokti). Svarbu parinkti tokius metodus, kurie leistų kiekvienam mokiniui būti lygiaver-
čiu komandos, grupės, klasės nariu, nežlugdo pasitikėjimo. Kauno Aleksandro Puškino gimnazijos lietuvių kalbos
mokytoja metodininkė Daiva Klusaitienė įrodė, kad mokinių kūrybiškumo ugdymas – svarbus sėkmingų pamokų
veiksnys. Nėra receptų, kurie garantuotų kiekvienos pamokos sėkmę. Sprendimą, ar ji gera, lemia mūsų pasirink-
ti vertinimo kriterijai. Svarbus vertinimo kriterijus yra ugdymo tęstinumas (ryšys su kitomis pamokomis) ir re-
zultatai. Mokytoja pasidalijo patirtimi, kaip mokinių kūrybinių sugebėjimų ugdymo tęstinumas pamokose lemia
mokymosi (giliau suvokti, analizuoti, kurti tekstus ir kt.) rezultatus ir yra svarbus sėkmingų pamokų veiksnys.
Kūrybinė vaiko prigimtis, ypač pradinėse klasėse, atsiskleidžia lietuvių kalbos pamokas integruojant su piešimu.
Vaiko piešinys – tai jo kalbėjimo būdas. Piešdamas jis ne tik atkuria tikrovę, bet ir ją sukuria, pertvarko, įsivaiz-
duoja, svajoja. Taip mokytojo skaityto teksto vaizdai piešimo lape virsta realybės ir fantazijos žaidimu. Per kūrinių
iliustravimo patirtį mokiniai turi galimybę suvokti kūrybiškumo reikšmę, pajusti sėkmę mokymosi procese. Svar-
bu nepalikti mokinio vieno atradinėti visas tiesas… Mokytojas savo patirtimi gali praturtinti mokinių dar nedide-
lę kūrinio suvokimo patirtį, kuri bėgant laikui vis gilės. Svarbu pradėti nuo mokymosi pastebėti, įsigilinti, įsijaus-
ti. Kauno Jurgio Dobkevičiaus vidurinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Vida Skučaitė,
galvodama apie nuolatinę pagalbą mokiniui, rengiantis pagrindinio ugdymo patikrai, kartu su kolege A. Pielikiene
parengė knygelę „Skaitau, mąstau, rašau“. Užduotys parengtos įvairių gebėjimų mokiniams. Tai pagalba mokantis
čia ir dabar. Kauno Vinco Kudirkos progimnazijos mokytojų kolektyvas teigė, kad į pagalbą pamokoje sėkmingai
integruojasi lėlių teatro elementai. Mokytoja Aurika patarė, kad atsižvelgiant į kiekvieno mokinio individualius
poreikius, charakterio savybes, interesus, individualiai kiekvienam reikia parinkti personažą, kuriame kiekvienas
galės įprasminti save. Įsijausdami į improvizuojamo herojaus pasaulį, mokiniai atsipalaiduoja, aptaria jų įkūnytų
veikėjų būdą, įgūdžius, vertybes. Dž. Rodaris rašė, kad lėlių teatras ypač padeda jautriems, nepasitikintiems savo
jėgomis vaikams, nes mokinys, sukoncentruodamas dėmesį į lėlę, užsimiršta ir atsipalaiduoja, lengviau reiškia
savo mintis, sklandžiau ir suprantamiau kalba, nebijo suklysti. Kai pamokoje panaudojamos lėlės ir teatro elemen-
tai, vaikai labiau domisi dėstomu dalyku, geriau įsiklauso, tyrinėja, analizuoja, išmoksta, taip pat ilgiau atsimena
medžiagą. Specialiųjų pedagogų komanda iš Kovo 11–osios vidurinės mokyklos tvirtino, kad kai specialusis peda-
gogas ir mokytojas bendradarbiauja klasėje kurdami atvirą ugdymo aplinką visiems mokiniams, tuomet lengviau
pasiekiami laukiami rezultatai. Kai dirbama pamokoje kaip partneriai, vadovaudamiesi bendru pamokos planu,
kuriame aiškiai apibrėžti kiekvieno tikslai ir vaidmenys, greičiau ir tikslingiau įveikiami mokymo(si) sunkumai.
Labai svarbu, kad mokykloje pagalbą teiktų VGK, dirbanti kaip komanda. Bendradarbiavimas yra svarbi sėkmin-
gos pagalbos pamokoje prielaida. Kauno Aleksandro Puškino gimnazijos anglų kalbos vyresnioji mokytoja Nina
Čerenkova priminė, kad į mokyklą vaikai ateina su skirtinga gyvenimo patirtimi, augę dvikalbėje aplinkoje, nepil-
noje šeimoje, psichosocialinio nepritekliaus sąlygomis, praradę mokymosi motyvaciją. Skirtinga kalbinė aplinka,
nevienodas vaikų išprusimas, kultūra lemia tai, kad ne visi mokiniai vienodai gerai per tą patį laiką pajėgia įgyti

98
visas žinias, gebėjimus bei įgūdžius, numatytus bendrosiose programose. Pradėjus lankyti mokyklą, vaikui būtini
bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžiai. Juos padeda formuoti ir plėtoti grupinio mokymo metodas. Mokyma-
sis grupėmis sudaro galimybę ugdyti lyderį: skatina suprasti savo vaidmenį ir išbandyti jėgas. Taip dirbant išryš-
kėja noras „valdyti“ arba noras „paklusti“. Dingsta baimė, kad reikės atlikti ne savo vaidmenį. Dar nepradėjus
dirbti, būtina mokinius supažindinti su darbo grupėje taisyklėmis, jas aptarti, laikytis. Svarbu išsiaiškinti ir pažy-
mio kelią iki vaiko. Ar mokinys žengia įvertinimo link drąsiai, norėdamas pažinti, atrasti, nebijodamas klysti ir
ieškoti atsakymų, pasitikėdamas savimi ir mokytoju? Ar jis patiria įtampą ir nusivylimą savimi, savo mokymosi
rezultatais? Ieškant atsakymo į šiuos klausimus, reikėtų sutelkti dėmesį ne į įvertinimą, bet į vertinimą ugdymo
procese, vykstantį nuolat: stebint, susidarant nuomonę, kalbantis, diskutuojant, jaučiant mokinio reakciją. Verti-
nimas gali būti reali pagalba save atrandant, motyvuojant. Kauno specialiosios mokyklos mokytojos Danutė Sau-
dargienė ir Raimonda Bandzevičienė ugdymo(si) sėkme pripažino projektinę tiriamąją veiklą. Projektinės tiria-
mosios veiklos metodas specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams tinkamas ir dėl to, kad silpniau besimokantys
integruojami į ugdymą su visos klasės mokiniais, leidžiant jiems rinktis užduotis ir rezultatų pristatymo būdą. Šių
pamokų metu mokiniai patiria teigiamų emocijų, geba vizualiai įvertinti savo veiklos prasmingumą. Labai svarbus
yra šios ugdomosios veiklos galutinis rezultatas, kai mokiniai mato, kad jų darbas išauga į kažką konkretaus. Inte-
raktyvių ugdymo priemonių bei inovatyvių mokymo(si) metodų taikymas matematikos pamokose nuspalvina
pamokas atradimo spalvomis. Jūratė Masiulienė iš Vilniaus rajono Buivydiškių pradinės mokyklos padrąsina ko-
legas priimti naujus iššūkius, analizuoti naujoves ir efektyviai vartoti skaitmeninę kalbą. Pasidalindama praktinė-
mis įžvalgomis akcentuoja, kad besimokantieji žinias įgyja patys aktyviai veikdami, o reikalingą informaciją ir
veiklos būdus perima aktyviai ir savarankiškai protiškai dirbdami. Sėkme ji pavadino virtualią pamoką, virtualų
laboratorinį darbą, virtualią knyga, duomenų bazes, žurnalus, multimedijos įrangą, prognozinius testus ir kt. Svar-
bu, kad visa tai padėtų mokytojui ir mokiniui siekti geresnių rezultatų, pagelbėtų įgyvendinant mokomuosius
uždavinius. Šiuolaikinės informacinės kompiuterinės technologijos (IKT), interaktyvios erdvės padeda sukurti
patrauklesnį ugdomąjį procesą, sužadina mokinio motyvaciją, padeda lengviau įsiminti mokomąją medžiagą, la-
vina vaizduotę, atmintį, ugdo kūrybingumą. Todėl šiuolaikiniam mokytojui keliamas uždavinys – pamokose kū-
rybiškai naudoti inovatyvius metodus, taisyklingai vartoti skaitmeninę kalbą užtikrinant mokinių ugdymo(si)
kokybę. Ar reikia mokinius mokyti atsipalaiduoti po įtempto darbo? Kauno Veršvų vidurinės mokyklos kūno
kultūros mokytoja metodininkė Jolita Barauskaitė suintrigavo, kodėl mokykloje ji sėkmingai diegia jogos pamo-
kas, skirtas raumenims, įsitempusiems dirbant kompiuteriu, atpalaidavimui. Tik po specialių užsiėmimų mokiniai
išmoksta tempimo ir atsipalaidavimo pratimų, pažįsta savo kūną, sutelkia dėmesį į tai, kas vyksta jo viduje, nura-
mina protą. Ar tai nėra sėkmės pamokose įrankis, pagalba mokantis, padedantis įgauti naują įkvėpimą atradi-
mams, naujiems rezultatams siekti.
Tai kas ta pagalba? Tai buvimas šalia, tai ėjimas kartu, tai krypties nurodymas.

VERTINIMAS PAMOKOJE
INKLIUZINIO UGDYMO ORGANIZAVIMAS
KOVO 11–OSIOS VIDURINĖJE MOKYKLOJE
Laima Lukšienė,
Kovo 11–osios vidurinė mokykla direktoriaus pavaduotoja ugdymui

Inkliuzinio ugdymo organizavimas bendrojo ugdymo mokykloje – sudėtingas procesas. Šiuo metu mokyklose
labai ryškus „rinkos mąstymas“, kai ugdymo kokybė vertinama tik pagal mokymosi pasiekimus. Ši nuostata ypač
pavojinga mokiniui, kuriam mokslai sekasi šiek tiek sunkiau. Mokinių tėvai paprastai elgiasi kaip „klientai‘‘, kurie
apie mokyklą sprendžia tik pagal mokymo rezultatus. Mokykla, siekdami būti patrauklia, kelia mokiniams labai
aukštus reikalavimus, orientuoja į akademinių pasiekimų svarbą, todėl skirtingų gebėjimų mokiniams ugdymosi
procesas tampa dar sudėtingesnis. Atsitinka taip, kad mokyklos noras siekti aukštų rezultatų ir kartu integruotai
ugdyti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius mokinius darosi tarpusavyje nesuderinami.
Galimas ir kiek kitoks ugdymo organizavimo būdas, kurį pasirinko Kovo 11–osios vidurinė mokykla. Šios
mokyklos požiūris į ugdymo tikslus pagrįstas bendrai priimtomis vertybėmis, tolerancija, atsakomybe ir bendra-
darbiavimo principais. Kauno Kovo 11–osios vidurinės mokyklos veiklos kokybės išorinio vertinimo ataskaitoje
teigiama, kad visų bendruomenės lygmenų atstovai nurodo tas pačias vertybes – toleranciją, užuojautą, bendruo-
meniškumą, bendradarbiavimą, gerus tarpusavio santykius. Išorės vertintojai, stebėdami pamokas, bendraudami
su mokyklos bendruomenės nariais, stebėdami mokytojus, aptarnaujantį personalą ir mokinius pertraukų metu
99
ar pasibaigus pamokoms, įsitikino, kad mokyklos bendruomenės narių šilti ir pagarbūs tarpusavio santykiai, grįsti
pozityvumo nuostatomis, padeda paveikiai ugdytis vertybes, siekti mokyklos pažangos. Tolerancija kitokių porei-
kių turintiems žmonės, gebėjimas juos suprasti, jiems padėti lanksčiai ugdomas kasdien bendraujant su specialių-
jų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais, kurie mokosi mokykloje.
Vienas iš svarbiausių veiksnių įgyvendinant inkliuzinį ugdymą yra mokytojų požiūris. Inkliuzinis ugdymas
priklauso nuo mokytojų veiklos klasėje, nuo jų kompetencijų, motyvacijos, patirties, įsitikinimų. Tačiau labai
svarbūs ir kiti veiksniai: vietinės valdžios parama, tarpinstitucinis bendradarbiavimas, finansavimo šaltiniai, pa-
galbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai tarnybų veikla.
Kovo 11–osios vidurinės mokyklos mokytojų požiūrį į inkliuzinį ugdymą ir patirtį padeda atskleisti šios mo-
kyklos mokytojų apklausos duomenų lyginimas su kitų mokyklų mokytojų apklausos rezultatais. Lyginant remia-
masi bakalauro darbu (Simona Daniutė „Inkliuzinio ugdymo samprata ir patirtis pedagogų požiūriu“, bakalauro
darbo vadovė – doc. dr. Lina Miltenienė).
Kovo 11–osios vidurinės mokyklos, mokytojai tvirtina gerai suprantantys inkliuzinio ugdymo sąvoką ir mo-
kinių, turinčių specialiųjų poreikių sąvoką. Lyginant inkliuzinio ugdymo sampratos rezultatus pastebėta, kad tik
dalis Kovo 11–osios vidurinės mokyklos mokytojų inkliuzinį ugdymą tapatina su integruotu ugdymu, o daugelis
kitų mokyklų apklaustų mokytojų inkliuzinį ugdymą tapatina su integruotu ugdymu. Apibūdinant šią sampratą
buvo išskirtos keturios kategorijos: tapatinamas su integruotu ugdymu; ugdymo turinio/programos individuali-
zavimas ir pritaikymas specialiųjų poreikių mokiniams; asmens poreikius atliepianti ir pritaikyta sistema/aplinka;
mokykla (vienodos ugdymosi sąlygos) visiems. Džiugu, kad Kovo 11–osios vidurinės mokyklos mokytojai, apibū-
dindami inkliuzinio ugdymo sąvoką, akcentuoja inkliuzinio ugdymo naudą visiems, dalyvavimą bendrose veiklo-
se, nurodo, kad inkliuziniam ugdymui svarbios pedagogų kompetencijos, pedagogų/tėvų nuostatos. Šių išvardintų
kategorijų nebuvo išskirta kitų mokyklų mokytojų atsakymuose, minėtosios trys kategorijos buvo būdingos tik
Kovo 11–osios vidurinei mokyklai. Apklausiant kitų mokyklų mokytojus pasitaikė atvejų, kai inkliuzinis ugdymas
painiojamas su ugdymo turinio integracija, siejamas su integracija į visuomenę arba tik su sutrikusių funkcijų
ugdymu.
Aptariant antrąją „mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių“ sąvoką bei jos supratimą tarp skirtingų
mokyklų mokytojų akivaizdžių skirtumų nepasitaiko. Išskyrus tai, kad kitų mokyklos mokytojai, apibūdindami
minėtąją sąvoką, labiau pabrėžia mokymosi sunkumus, šiems mokiniams reikalingą pagalbą. Kitų mokyklų mo-
kytojai nurodo ir tai, kad mokiniai, kurie turi specialiųjų ugdymosi poreikių, reikalauja specifinio priėmimo,
dėmesio ar požiūrio į juos.
Kalbant apie negalios sampratą, apklaustųjų mokytojų įvairiose mokyklose atsakymai visiškai sutampa. Tiek
vieni, tiek kiti mokytojai apibūdindami šią sąvoką remiasi medicininiu modeliu. Tačiau tik Kovo 11–osios vidu-
rinės mokyklos mokytojai nurodo, kad negalią įtakoja ir įsigalėjęs visuomenės požiūris į neįgaliuosius (šių moky-
tojų samprata remiasi socialiniu–interakciniu modeliu).
Tiriant mokytojų nuostatas į mokinių, turinčių specialiųjų poreikių, inkliuzinį ugdymą bendrojo ugdymo mo-
kykloje išryškėjo tai, kad Kovo 11–osios vidurinės mokyklos mokytojų nuostatos šiuo klausimu yra kur kas pozi-
tyvesnės, labiau pritariančios inkliuziniam ugdymui. Kovo 11–osios vidurinės mokyklos mokytojai pritaria tiek
mokinių, turinčių nežymių mokymosi sunkumų, tiek mokinių, turinčių sunkią negalią inkliuziniam ugdymui
drauge su bendraamžiais. To negalima pasakyti apie kitų mokyklų apklaustuosius mokytojus. Pastarieji linkę pri-
tarti (palankiai vertinti) tik mokinių, su nežymiomis negaliomis, inkliuziniam ugdymui bendrojo ugdymo klasėje.
Kitų mokyklų apklaustieji mokytojai nepritaria inkliuziniam ugdymui tų vaikų, kuriems ugdymo procese reikia
daugiau didesnis dėmesio, reikalinga speciali pagalba, specialiosios technologijos, t.y. vaikų, turinčių sunkią ne-
galę inkliuziniam ugdymui. Kovo 11–osios vidurinės mokyklos mokytojai, dirbdami su įvairių gabumų vaikais,
šiek tiek jaučia nerimą tik dėl savo gebėjimo paskirstyti dėmesį visiems mokiniams. Kitų mokyklų mokytojai, be
jau minėto teiginio (būdingo Kauno Kovo 11–osios vidurinės mokyklos mokytojams), nerimauja dėl savo turimų
žinių, gebėjimų, reikalingų ugdyti mokinius, turinčius negalią, dėl darbo krūvio padidėjimo, jeigu klasėje būtų
ugdomi mokiniai, turintys negalią. Kovo 11–osios vidurinės mokyklos mokytojai šioje srityje jaučiasi labiau pasi-
tikintys savo jėgomis darbe su neįgaliaisiais mokiniais negu kitų mokyklų mokytojai. Tiek Kauno Kovo 11–osios
mokyklos, tiek kitų mokyklų mokytojų požiūris į negalią, į neįgalųjį mokinį yra palankus, teigiamas.
Apibendrinant kitų mokyklų mokytojų pasirengimą inkliuziniam ugdymui bendro ugdymo klasėje, dominuoja
vidutiniškas savo gebėjimų vertinimas. Kovo 11–osios vidurinės mokyklos mokytojai savo pasirengimą inkliuzi-
niam ugdymui vertina pakankamai aukštai. Išryškėja šios mokyklos mokytojų pasirengimo inkliuziniam ugdymui
stipriosios pusės: jie geba skatinti mokinius dirbti kartu porose ar mažomis grupėmis, nustatyti, ar vaikai tinkamai
suprato tai, ko mokytojas mokė, planuoti mokymosi uždavinius, atsižvelgiant į mokinių individualius poreikius,
pateikti alternatyvų, kitokį paaiškinimą, jeigu mokiniams kažkas neaišku, taikyti įvairias vertinimo strategijas
(pvz., aplankus, modifikuotus testus, įsivertinimą), pritaikyti mokykloje priimtą vertinimo sistemą negalių turin-

100
tiems vaikams ir silpnosios pusės: teisinių žinių apie inkliuziją, jos politiką ar neįgaliųjų mokinių teises trūkumas.
Jeigu integraciją laikysime žemesne inkliuzinio ugdymo pakopa, o perėjimą matuosime dešimties balų sistema,
tai mokykla, per aštuonis suplanuotos veiklos metus, pasiekė penkių balų vertinimo pakopą. Mokykla gali kilti
aukščiau, inkliuzinio ugdymo link, nes mokykloje susiformavęs palankus mokytojų požiūris į inkliuzinį ugdymą,
aukšta mokytojų motyvacija, teigiama patirtis ir tikėjimas, kad mokykla įgyvendinanti inkliuzinį ugdymą turi
ateitį. Kauno Kovo 11–osios vidurinės mokyklos veiklos kokybės išorinio vertinimo ataskaitoje išorės vertintojai
teigia, kad pamokose išryškėjo motyvuojantis ir pasitikėjimą stiprinantis specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių
ugdymas: ugdymo turinys, mokymo uždaviniai, užduotys, metodai buvo kryptingai orientuoti į specialiųjų ug-
dymosi poreikių mokinių gebėjimų ugdymą. Bet labai svarbūs yra ir kiti veiksniai: vietinės valdžios palaikymas,
tarpinstitucinis bendradarbiavimas.

LITERATŪRA
1. Inkliuzinis ugdymas ir komandinė pagalba mokiniui, Specialiosios Pedagogikos Psichologijos Centras,
2011.
2. Daniutė S. Inkliuzinio ugdymo samprata ir patirtis pedagogų požiūriu. Bakalauro darbo vadovė doc. dr.
Lina Miltenienė. Šiaulių Pedagoginis Universitetas, 2012 .

VIENA IŠ SĖKMINGOS PAMOKOS SUDEDAMŲJŲ

DALIŲ – GREITA ŽINIŲ PATIKRA
Ramutė Grinkevičiutė,
Kauno Jurgio Dobkevičiaus vidurinės mokyklos
matematikos ir fizikos vyresnioji mokytoja

Mokiniai, kaip ir kiekvienas iš mūsų, seną informaciją pamiršta kai tik gauna naujos. Sėkmingoje pamokoje
turi būti priemonių, kurios leistų prisiminti jau išmoktus dalykus. Nuolatinis seniau įgytų žinių kartojimas išlaiko
išmoktus dalykus atmintyje neskiriant jų mokymuisi papildomo laiko. Be to, kartojimas, kaip išmoktų dalykų
apžvalga, skatina mokinius aktyviai raustis atmintyje ieškant išmoktų dalykų, pasitelkti įgytus intelektinius ir fi-
zinius įgūdžius bei žinias. Visa tai padeda žinias sudėlioti atmintyje taip, kad prireikus būtų galima greit atrasti.
Atmintis ir turimos žinios yra pagrindas mokantis naujų dalykų.
Šiandien mokiniai nori, kad rašomieji darbai būtų trumpi, o mokytojai – kad juos būtų galima greitai ištaisyti.
Dėstydama du dalykus pastebėjau, kad testai ne visada padeda išsiaiškinti, ar mokinys žino atsakymą į pateiktą
klausimą, ar jis atspėjo atsakymo variantą. Savo darbo praktikoje pradėjau taikyti kitokią apklausos formą. Iš
pradžių ją taikiau fizikos pamokose, o nuo šių mokslo metų ir matematikos pamokose. Užduotys įvairios – vie-
nos reikalauja atsakyme įvertinti, ar teiginys teisingas ar klaidingas, kitos – atsakyme parašyti sąvoką, simbolį ar
skaitinę vertę. Mano sudarytos užduotys yra dviejų rūšių – skirtos mokomos temos žinioms įsivertinti / įvertinti
ir mišrios – iš jau mokytų dalykų nepaisant laiko, kada tai vyko.
Kad būtų aiškiau, apie ką kalbama, pateiksiu pavyzdžių:
Tema „Kartotiniai ir daliniai vienetai“ 7 klasė. Tai užduotis pagal einamą temą. Visos užduotys sudaromos
dviem variantais, tačiau pateiksiu tik po vieną iš jų:

Apklausos užduotis: Užduoties atsakymas

1. Simbolio „G“daugiklis. 106
2. 10→ yra simbolio .... reikšmė. N
3. Kokia raide užrašomas sudurtinio žodžio „mikro–“ dalis? Μ
4. Daugiklis 10–6 skaitomas „mega“. Ne
5. Simbolis „h“ prieš vienetą tariamas ... . Hekto–
6. Daugiklis 10–1 užrašomas simboliu „d“. Taip
7. Kuri skaičiaus dalis yra „centi–“? Šimtoji
8. Milijonui užrašyti trumpiau naudojamas simbolis ... . M
9. Tūkstantoji skaičiaus dalis užrašoma simboliu ... . m
10. Simbolio „k“ reikšmė yra 10t. Taip

101
 Išmokus šiuos simbolius kita apklausa susieta su jų taikymu verčiant vienus matavimo vienetus kitais :

Apklausos užduotis: Užduoties atsakymas

1. 3mN = … N 0,003
2. 1,2 dal = ... l 12
3. 1500 Hz = ... MHz 0,0015
4. 4,62 dm = ... hm 0,00462
5. 2200 W = ... kW 2,2
6. 800s = ... ms 800 000
7. 47 μJ = ... mJ 0,047
8. 342 a = ... ha 3,42
9. 220 mV = ... V 0,22
10. 75,6 kcal = ... cal 75 600

Šią užduotį pateikiu ir fizikos, ir matematikos pamokoje. Taip mokiniai įsitikina, kad dalykai yra susieti, o ne
atskiri ir nepriklausomi vieni nuo kitų.

Apklausos užduotis: Užduoties atsakymas

1. 3,7 km = ... dm 37 000

2. 3 ha 5a = ... a = ... m2 305 ir 30 500
3. 200 cm2 = ... dm2 2
4. 150 ml = ... cm3 150
5. 540 mm2 = ... cm2 5,4
6. 8 l = ... cm3 8 000
7. 0,5 km2 = ... m2 = ... a 500 000 ir 5000
8. 9352 g = ... kg 9,352
9. 23 g = ... mg 0,023
10. 69 dm = ... mm 6 900

Keičiantis klasėms užduotims sudaryti naudoju vis daugiau teorijos. Štai užduotis naudojama 9 klasėje praėjus
elektrą ir 12 klasėje kaip „mankšta“. Tai įvairių temų „mišinys“:

Apklausos užduotis: Užduoties atsakymas

1. Slėgio matavimo vienetas. Pa
2. Fizikinis dydis, kuris parodo, kokią erdvės dalį užima kūnas. Tūris
3. Elektros srovė, kurios kryptis ir stipris laikui bėgant nekinta. Nuolatinė
4. Dydis žymimas raide A. Darbas
5. Medžiagos lydymosi temperatūra aukštesnė nei kietėjimo. Ne
6. Skysčių ar dujų keliamoji jėga. Archimedo
7. Kietoji vandens agregatinė būsena. Ledas
8. Kokia yra elektrono krūvio skaitinė vertė? 1,6∙10–19 C
9. Fizikinis dydis, apibūdinantis kūnų šiluminę būseną. Temperatūra
10. Jei įelektrinti kūnai sąveikauja Žemėje, tai jie sąveikaus ir Mėnulyje. Taip

arba

102
 Apklausos užduotis: Užduoties atsakymas
1. Kiek yra agregatinių medžiagų būsenų? Trys
2. Fizikinis dydis, parodantis judėjimo spartą. Greitis
3. Molekulė yra mažiausia medžiagos dalelė, išlaikanti jos chemines savybes. Taip
4. Ausimis sugaunamas oro virpėjimas. Garsas
5. Kas užrašė formulę F=ma? Niutonas
6. Fizikos skyrius, kuris nagrinėja kūnų judėjimą. Mechanika
7. Pagreitis yra skaliarinis ar vektorinis fizikinis dydis? Vektorinis
8. Saugikliai, kuriuos naudojame keletą kartų. Automatiniai
9. Jėga brėžiniuose žymima atkarpa. Ne
10. Laiko tarpas, per kurį įvyksta vienas virpesys. Periodas

Ir dar viena:

Apklausos užduotis: Užduoties atsakymas

1. Egzistuoja tarp bet kokių besiliečiančių paviršių. Trintis

2. Visuotinės traukos dėsnį užrašė Archimedas. Ne
3. Kūno svoris skaitine verte yra lygus kūno masei. Ne
4. Pusė skersmens. Spindulys
5. Kiek yra pagrindinių SI sistemos vienetų? 7
6. Jėga yra deformacijos ir greičio kitimo priežastis. Taip
7. Visa, kas realiai egzistuoja pasaulyje, Žemėje ir už jos ribų. Materija
8. Škotų botanikas, tyrinėjęs dalelių judėjimą. Braunas
9. Elektrinė, naudojanti branduolinį kurą. Atominė
10. Sudegė popierius. Ar tai fizikinis reiškinys? Ne

Tokias užduotis naudoju ir kaip kontrolinį darbą išėjus skyrių. Pavyzdžiui, 10 klasėje „Šviesa ir jos savybės“. Tik
čia prie atsakymo „Ne“ prašau parašyti teisingą atsakymą.

Apklausos užduotis: Užduoties atsakymas

Taip
1. Baltos šviesos pluoštui einant per prizmę labiausiai lūžta violetiniai spinduliai.
2. Baltą šviesą išskaidyti į spektrą galima tik prizme.
Ne. Skaidriu kūnu
3. Gama spinduliuotės bangų ilgis mažiausias.
Taip
4. Šviesos dispersijos rezultatas yra šviesa ir tamsa.
Ne. Spektras
5. Infraraudonieji spinduliai naudojami pavojaus signalams perduoti blogo oro
Taip
sąlygomis.
6. Rentgeno spinduliai atrasti XXa. pradžioje.
Ne. XIXa.
7. Saulė, suvirinimo aparato lankas ir kvarcinė baktericidinė lempa yra pavojingi
Taip
žmogaus akims ultravioletinės spinduliuotės šaltiniai.
8. Difrakcinės gardelės konstanta priklauso nuo rėžių skaičiaus plokštelėje.
Taip
9. Žiūrint į žibalo dėmes ant drėgno asfalto stebimas difuzijos reiškinys.
Ne. Interferencijos
10. Šviesos difrakcijos reiškinys ryškiausias, kai kliūties matmenys didesni už
Ne. Artimi bangos
šviesos bangos ilgį.
ilgiui

Panašias užduotis sudarau dešimtokams matematikoje. Pradėjome kartojimą ir tokios trumpos užduotėlės pa-
deda greitai pasitikrinti ir patikrinti turimas žinias. Be to, šios užduotys tinka ir penktos klasės mokiniams.

103
 Apklausos užduotis: Užduoties atsakymas
1. 59,84 suapvalinkite iki vienetų. ≈ 60
2. 123,321 suapvalinus iki dešimčių gauname 100. Ne
3. Skaičių 467,37087 suapvalinkite h = 0,01 tikslumu. ≈ 467,37
4. 763,0956 suapvalintas iki dešimtųjų užrašomas taip 760. Ne
5. 1000,4302 suapvalinkite iki tūkstantųjų. ≈ 1000,430
6. 7,5627, 5. Ar ši lygybė teisinga, jei buvo apvalinta iki dešimtųjų? Ne
7. 64,9819 suapvalinkite iki tūkstančių. ≈0
8. 0,8763 suapvalintas iki šimtųjų bus užrašytas taip 0,8800. Ne
9. Skaičius 3999,95111 užrašykite h = 0,1 tikslumu. ≈ 4000,0
10. 3003,003 supavalintas iki šimtų bus užrašytas 3000. Taip

Ir paskutinė apklausa, kurią rašė dešimtokai, buvo tokia:

Apklausos užduotis: Užduoties atsakymas

1. MBK(48; 24 ir 60) = 420. Ne. 240
2. Užrašykite visus pirminius skaičius nuo 30 iki 40. 31 ir 37
3. 36 yra skaičiaus 9 kartotinis. Taip
4. DBD ( 72; 126) = ? 18
5. Skaitinio reiškinio 0,00012∙4,5∙10 +20∙10 reikšmę užrašykite standartine
–1 –5
2,54∙10–4
išraiška.
6. Ar skaičius 30360 5dalijasi iš 9? Iš 6? Ne. Taip
5 7. 2  7  ...
7.7. 2  7  ... 9 4
59 4 -4
7. 25  7  ... 8. 26 : 12  15 1   8 -4 9
9  1  5   9
4 Ne.  8
7.8. 2 26: 712  ...
 157.   2 8  7  ... 4  -Ne.
44  8
9  14 9 9 4
8.8. 26 : 12  151    8 2 2 - 4
9 9 -449–8 4,5
Ne.
  15 9. 4 Apskaičiuokite
 1  ir palyginkite
2 2 7  2 ir  20,25 4  4,5 Ne.  8 119
8.9. 26 : 12
Apskaičiuokite 8. 8 palyginkite
ir26 :  12  15 782 ir  20,25 11 9 Ne.  8
 4  11
9 Ne.
Taip  8
 skaičiaus
10. ir14palyginkite
yra 4  4211 29
2daliklis. 4Taip
9  4,5
9. Apskaičiuokite
10. Apskaičiuokite
14 yra skaičiaus 42 daliklis. 7  2 ir
211 29  20 , 25 4 11 4,5 9
9. 9.Apskaičiuokite 2 2 4  4,5
9. irirApskaičiuokite
palyginkite
palyginkite ir  20,25
7 ir2palyginkite
11 9trumpi, bet 11 7  2 ir  20 , 25 11
Taip 11 mokinių turimas
10. 14 yra skaičiaus Tokių 42 daliklis.atsakymai
užduočių pateikia
9 daug Taip informacijos apie
Tokių
10. užduočių atsakymai trumpi, bet pateikia daug informacijos apie mokinių turimas Taip
10.1414yra yra skaičiaus
10.
skaičiaus
žinias.
42
14
Palengvinamas
daliklis.
42yra skaičiaus
daliklis. 42 daliklis.
kaupiamasis vertinimas, atsiranda galimybė stebėti kiekvieno mokinio
Taip
žinias.Tokių užduočių atsakymai
Palengvinamas kaupiamasis trumpi, bet pateikia
vertinimas, atsiranda dauggalimybė
informacijosstebėtiapiekiekvieno
mokinių mokinio
turimas
Tokių užduočių
pažangą.
Tokių užduočių atsakymai
TokiųMokiniai
atsakymaiužduočiųtrumpi,
skatinamibet
atsakymai
trumpi, pateikia
betirpateikia
mokomi
trumpi, daug
daug bet informacijos
mokytis,pateikia
informacijos daugapie
nes akivaizdžiai mokinių
matyti,
informacijos
apie mokinių turimas
turimas kuržinias.
apie suklydo
mokiniųir turimas
ką dar
Palengvinamas
žinias.
pažangą. Palengvinamas
Mokiniai skatinami kaupiamasis ir mokomi vertinimas,
mokytis,atsiranda galimybė
nes akivaizdžiai stebėti
matyti, kurkiekvieno
suklydo irmokinio
ką dar
kaupiamasis
žinias. Palengvinamas vertinimas,
reikėtų kaupiamasis
pasimokyti. atsiranda Mano galimybė
vertinimas,
manymu, stebėti
atsiranda
tokioskiekvieno
galimybė
užduotys mokinio pažangą.
stebėtigalimybė
skatina Mokiniai
kiekvienoišmokimą,
ilgalaikį mokinio skatinami ir mokomi
kas labaimokinio
svarbu
pažangą. Mokiniai žinias. Palengvinamas
skatinami irmatyti,
mokomi kaupiamasis vertinimas, atsiranda stebėti kiekvieno
mokytis,
reikėtų pasimokyti. nes akivaizdžiai
Mano manymu, kur mokytis,
tokiossuklydo
užduotysirnes akivaizdžiai
kąskatina
dar reikėtų matyti,
pasimokyti.
ilgalaikį kurMano
išmokimą, suklydo ir ką
kasmanymu,
labai dar
tokios užduotys ska-
svarbu
pažangą.tinaMokiniai
ilgalaikį skatinami
šiandienėje
išmokimą,
pažangą. ir
kasmokomi
mokykloje.labai mokytis,
svarbu nes akivaizdžiai
šiandienėje mokykloje. matyti, kur suklydo ir kąkurdarsuklydo ir ką dar
reikėtų pasimokyti.
šiandienėje mokykloje. ManoMokiniaimanymu, skatinami
tokios ir mokomi
užduotys mokytis,
skatina nes
ilgalaikį akivaizdžiai
išmokimą, kasmatyti,
labai svarbu
reikėtų pasimokyti. Mano
reikėtų manymu, tokios
pasimokyti. užduotys skatina
Mano manymu, ilgalaikį išmokimą,
tokios užduotys skatina ilgalaikį kas labai svarbu kas labai svarbu
išmokimą,
šiandienėjeLITERATŪRA
mokykloje.
šiandienėje 1. mokykloje.
Geoffšiandienėje
Petty. „Šiuolaikinis
mokykloje. mokymas. Praktinis vadovas“, Vilnius, 2007.
2. Fizikos ir matematikos vadovėliai, kontroliniai ir savarankiški darbai, testai, uždavinynai ir egzaminų už-
LITERATŪRA
LITERATŪRA duotys.
1. Geoff Petty. „Šiuolaikinis mokymas. Praktinis vadovas“, Vilnius, 2007.
LITERATŪRA
1. Geoff Petty. „Šiuolaikinis mokymas. Praktinis vadovas“, Vilnius, 2007.
LITERATŪRA 2. Fizikos ir matematikos vadovėliai, kontroliniai ir savarankiški darbai, testai, uždavinynai ir
LITERATŪRA
1.
2. Geoff Petty.
Fizikos „Šiuolaikinis
ir matematikos mokymas. Praktinis
vadovėliai, kontroliniai vadovas“, Vilnius, 2007.
ir savarankiški darbai, testai, uždavinynai ir
1. Geoff Petty. „Šiuolaikinis
egzaminų mokymas.
užduotys.
1. Geoff Petty. Praktinis
„Šiuolaikinis vadovas“,
mokymas. Vilnius, 2007.
2. Fizikos užduotys.
egzaminų ir matematikos vadovėliai, kontroliniai ir Praktinis
savarankiški vadovas“,
darbai,Vilnius,
testai, 2007.
uždavinynai ir
2. Fizikos ir matematikos vadovėliai, kontroliniai ir savarankiški darbai,
2. Fizikos ir matematikos vadovėliai, kontroliniai ir savarankiški darbai, testai, testai, uždavinynai ir uždavinynai ir
egzaminų užduotys.
egzaminų užduotys. egzaminų užduotys.

VERTINIMAS PAMOKOJE
VERTINIMAS PAMOKOJE
VERTINIMAS PAMOKOJE Virginija Šidlauskienė,
Virginija Šidlauskienė,
VERTINIMAS PAMOKOJE
KaunoVERTINIMAS PAMOKOJE
humanitarinės pradinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui;
104 Virginija Šidlauskienė,
Kauno humanitarinės pradinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui;
Virginija Šidlauskienė,
Daina Girdzevičienė,
Virginija Šidlauskienė,
Kauno humanitarinės pradinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui;
Daina Girdzevičienė,
Kauno humanitarinės pradinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui;
 VERTINIMAS PAMOKOJE
Virginija Šidlauskienė,
Kauno humanitarinės pradinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui;
Daina Girdzevičienė,
Kauno humanitarinės pradinės mokyklos pradinių klasių mokytoja metodininkė;
Ingrida Žemantauskienė,
Aktyvus mokinio dalyvavimas pasiekimų vertinime ir įsivertinime; klasių vyresnioji mokytoja
Kauno humanitarinės pradinės mokyklos pradinių

Vertinimo svarba
Akcentuojamas formuojamasis vertinimas;
Mokinių pasiekimų vertinimas šiuo metu yra problemiškas, kadangi pasikeitė pati pasiekimų samprata. Anks-
čiau
 Aktyvuspasiekimų pagrindą
mokinio sudarė žinios,pasiekimų
dalyvavimas dabar – kompetencijos.
vertinimeĮvertinti kompetenciją – reiškia įvertinti mokinio
ir įsivertinime;
Vertinimas padeda patirti sėkmę.
žinias, gebėjimus, vertybines nuostatas.

 Vertinimo tendencijos:
Akcentuojamas formuojamasis vertinimas;
Teisingai
• pasirinkti vertinimo
Mokymosi sunkumų būdai: ir būdų, kaip mokiniui siekti pažangos, numatymas.
diagnozavimas
• Aktyvus mokinio dalyvavimas pasiekimų vertinime ir įsivertinime.
 Vertinimas padedatik
• Akcentuojamas patirti sėkmę.
formuojamasis vertinimas.
leidžia •mokytojui padeda įvertinti,
Vertinimasne patirti sėkmę.kaip dirbo mokiniai,

 Teisingai pasirinkti
Teisingai pasirinkti vertinimo
vertinimo būdai:būdai:
bet ir įsivertinti savo veiklą,
• leidžia mokytojui susimąstyti
ne tik įvertinti, kaip dirbo apie savo darbo metodus, jų tinkamumą.
mokiniai,
 leidžia
• betmokytojui
ir įsivertintine įvertinti,
tikveiklą,
savo kaipapie
susimąstyti dirbo mokiniai,
savo darbo metodus, jų tinkamumą.

Vertinimo/įsivertinimo planavimas
 bet ir įsivertinti savo veiklą, susimąstyti apie savo planavimas
Vertinimo/įsivertinimo darbo metodus, jų tinkamumą.
Pamokos uždavinys
Pamokos uždavinys
Vertinimo/įsivertinimo planavimas

Pamokos
Užduočiųuždavinys
skaičius
Užduočių skaičius


Vertinimo/įsivertinimo
Užduočių skaičius
būdas

Vertinimo/įsivertinimo
Sistemingas mokinių pasiekimų pažangos būdas tėvų informavimo tvarka apie
vertinimas, susitarimų laikymasis,

mokinių mokymą(–si) leidžia mokiniams siekti gerų mokymo ir mokymosi rezultatų.
Vertinimas kaip informavimas turi būti kryptingas. Pamokose mokytojai turi aiškiai nurodyti mokinių veiklos
Vertinimo/įsivertinimo būdas
vertinimo kriterijus bei nuolat stebėti, kaip mokiniams sekasi atlikti užduotis, vykdyti pamokos uždavinį, kokių
sunkumų jie patiria ir kaip juos įveikia.
emingas mokinių pasiekimų pažangos vertinimas, susitarimų laikymasis, tėvų informavim
apieSistemingas
mokinių mokinių pasiekimų
mokymą(-si) pažangos
leidžia vertinimas,
mokiniams
Vertinimo
susitarimų
siekti
ir įsivertinimo
laikymasis,
gerų mokymo
pavyzdžiai
tėvų informavimo
ir mokymosi rezultatų.
varka apie mokinių mokymą(-si) leidžia mokiniams siekti gerų mokymo ir mokymosi rezultatų.
tinimasLietuvių
kaip kalba
informavimas turi būti kryptingas. Pamokose mokytojai turi aiškiai nurody
Vertinimas kaip informavimas
Tema. Pažintis su V raide. turi būti kryptingas. Pamokose mokytojai turi aiškiai nurodyti
ų veiklos
Klasė:vertinimo
1 kriterijus bei nuolat stebėti, kaip mokiniams sekasi atlikti užduoti
mokinių Pamokos
veiklos uždavinys.
vertinimo kriterijus
Skaitydami bei„Voverės
tekstą nuolatir voro
stebėti, kaip bei
draugystė“ mokiniams sekasipratybų
atlikdami užduotis atliktisąsiuvinyje,
užduotis,
i pamokos uždavinį,
susipažins su garsu irkokių sunkumų
spausdintine raide [ v jie
], raspatiria
tekste neirmažiau
kaipkaip
juos įveikia.
5 žodžius su v raide ir išspręs kryžiažodį.
vykdyti pamokos uždavinį,
Vertinimas. Ant suolųkokių sunkumų
kiekvienas jie patiria
vaikas turi ir kaipsujuos
pieštą voverytę įveikia.
krepšeliu. Už aktyvų dalyvavimą pamokoje,
teisingus atsakymus į klausimus bei teisingai atliktas užduotis, vaikai gauna riešutukų. Kiekvieno mokinio tikslas
– atsakyti kuo daugiau klausimų, teisingai atlikti užduotis ir voverytei surinkti kuo didesnį riešutukų derlių.
Įsivertinimas. Atlikdami užduotis, mokiniai nuolat įsivertina savo darbą veideliais: žalia šypsenėlė – puiku,
Vertinimo
Vertinimo
viską suprantu; geltonas rimtas
irirįsivertinimo
įsivertinimo
veidelis – suprantu,
pavyzdžiai
pavyzdžiai
bet dar noriu pasitikslinti; raudonas liūdnas veidelis – nesu-
Lietuvių
Lietuvių kalba
kalba
105
Tema. Pažintis
Pažintis su Vsu V raide.
raide.
prantu, noriu pasiaiškinti. Pamokos pabaigoje vaikai įsivertina savo žinias „Voratinklio“ metodu: grupelėse pina
voratinklį įvardindami, kas pamokoje jiems sekėsi puikiai ar ką dar turėtų pasimokyti, kas patiko.

Lietuvių kalba
Tema. Būdvardžio kartojimas
Klasė: 3
Pamokos uždavinys. Stebėdami mokytojos parengtą medžiagą pateiktyse ir remdamiesi savo žiniomis, prisi-
mins būdvardžio reikšmes, klausimus, į kuriuos jis atsako, gimines, skaičius ir be klaidų išnagrinės 4–7 būdvar-
džius.
Vertinimas. Kiekviena grupė turi raudonų ir žalių ėjimo bokštelių. Kiekvieną teisingą atsakymą pažymi žaliu
ėjimo bokšteliu, klaidingą – raudonu. Atlikus visas užduotis, suskaičiuojami kiekvienos grupės ėjimo bokšteliai ir,
atsižvelgiant į pamokos uždavinį, vertinama ,,Šviesoforo“ metodu.
Įsivertinimas. Atlikę užduotis, mokiniai įsivertina ,,Pyrago“ metodu, t.y. padalina ,,pyragą“ į tokias dalis, ku-
rios vaizdžiai parodo kiekvieno grupės nario indėlį grupės darbe. Pamokos pabaigoje kiekvienas mokinys įsi-
vertina, kaip jam sekėsi įgyvendinti uždavinį ,,Laiptų“ metodu, savo magnetuką padėdamas ant jo pasiekimus
atitinkančios laiptų pakopos.

Lietuvių kalba
Tema. Daiktavardžio kartojimas.
Klasė: 4
Pamokos uždavinys. Naudodamiesi turimomis žiniomis, pasikartos daiktavardžio požymius ir nustatys gimi-
nę, skaičių, linksnį ne mažiau kaip 7 daiktavardžiams.
Vertinimas. Ant suolų kiekvienas vaikas turi „Vertinimo juostelę“ su uždengtomis žodžio raidėmis. Teisingai
išnagrinėję daiktavardį ir mokytojai leidus gali atversti vieną raidę. Tikslas – atversti visas raides ir perskaityti žodį.
Įsivertinimas. „Autoportretas“. Pamokos pabaigoje mokiniai piešia veidą: plaukai – kaip aktyviai dirbo pamo-
koje, akys – tokio dydžio, kiek naujo sužinojo, lūpos – kokios emocijos lydėjo pamokoje. Vėliau autoportretai su
vardais kabinami lentoje, mokytoja aptaria.

Pasaulio pažinimas
Tema. Vanduo ir gyvybė.
Klasė: 1
Pamokos uždavinys. Naudodamiesi vadovėlyje pateikta informacija bei klausydami mokytojos aiškinimo, ap-
tars vandens reikšmę žmogui, augalui, gyvūnui, grupėse atliks 2 – 4 tiriamuosius darbus ir suformuluos išvadas.
Vertinimas. Mokinių grupė gauna „Akvariumą“. Už kiekvieną teisingai atliktą bandymą, suformuluotą išvadą,
mokytojai leidus, grupelė nupiešia vieną žuvį. Akvariume turi plaukioti tiek žuvų, kiek atliko bandymų ir sufor-
mulavo išvadų.
Įsivertinimas. Pamokos pabaigoje mokiniai ant lietaus lašiukų rašo, ko išmoko pamokoje, kas patiko, kokį
bandymą norėtų pakartoti, o lašiuką kabina po skėčiu.

Matematika
Tema. Ilgio matavimas liniuote.
Klasė: 1
Pamokos uždavinys. Klausydami mokytojos aiškinimo ir atlikdami užduotis pratybų sąsiuvinyje, mokysis pa-
matuoti daiktų ilgį liniuote ir teisingai išmatuos 3–5 daiktų ilgius.
Vertinimas. Kiekviena grupė ant suolo turi piešinėlį, kuriame pavaizduotas nykštukas, einantis pasiimti dova-
nėlės. Už kiekvieną teisingai išmatuotą daiktą mokiniai įgyja teisę nuspalvinti po vieną pažymėtą kelio atkarpą.
Tikslas – nuspalvinti visą nykštuko kelią.
Įsivertinimas. Atlikę užduotis, mokiniai įsivertina dėdami tam tikros spalvos dovanėles į maišą. Žalios spalvos
dovanėlę deda, jeigu viskas sekėsi puikiai, geltonos – jeigu iškilo nedidelių sunkumų, raudonos – jeigu buvo labai
sunku. Taip pat kiekviena grupė vertina labiausiai patikusį ar nepatikusį kitos grupės darbą ir jo pristatymą, įteik-
dama spalvotą dovanėlę (spalvų reikšmė ta pati).

Matematika
Tema. Perimetras.
Klasė: 4
Pamokos uždavinys. Pasikartos perimetro žymėjimą bei matavimo vienetus ir naudodamiesi įvairiomis mata-
vimo priemonėmis apskaičiuos ne mažiau kaip 6 figūrų perimetrus.

106
 Vertinimas. Pamokos metu statomas „Lego bokštas“. Už teisingai apskaičiuotą figūros perimetrą skiriama lego
kaladėlė. Tikslas – pastatyti kuo aukštesnį bokštą.
Įsivertinimas. Kiekvienas grupės narys, dėdamas lego kaladėles, įsivertina savo indėlį į grupės darbą.

Anglų kalba
Tema. Pasaka „Auksaplaukė ir trys meškinai“.
Klasė: 2
Pamokos uždavinys. Naudodamiesi žodyno kortelėmis susipažinę su naujais žodžiais, žaisdami žodžių įsi-
minimo žaidimus ir inscenizavę pasakos veikėjus, mokiniai supras pasakos turinį ir gebės savo kalboje vartoti 7
naujus žodžius.
Vertinimas. Pamokoje bus vertinamos šios mokinių atliktos užduotys: aktyvus dalyvavimas atminties lavinimo
žaidime, gebėjimas atsakyti į pateiktus klausimus apie pasaką ir jos veikėjus, TPR užduoties atlikimas su pasakos
daiktais, pasakos inscenizavimas. Vertinimui mokytoja naudoja korteles su žodžiu COOL. Šis žodis turi 4 raides,
tiek pat, kiek yra užduočių. Kaskart sėkmingai atlikus užduotį, mokiniai trintuku keliauja nuo vienos raidelės prie
kitos. Pamokos pabaigoje mokiniai būna atlikę visas užduotis ir perėję visas raideles.
Įsivertinimas. Pamokos pabaigoje mokiniai įsivertina, kaip pavyko atlikti jiems skirtas užduotis. Mokytoja
dar kartą primena, kokias užduotis mokiniai atliko per pamoką, o mokiniai kiekvieną atliktą užduotį įsivertina
pakeldami spalvotas juosteles.

Išvados

• Vertinimo metodų sėkmingą taikymą pamokoje lemia teisingai, tiksliai ir aiškiai suformuluotas pamokos
uždavinys.
• Nuolatinis taikomas mokinių įsivertinimas stiprina jų mokymosi motyvaciją, pasitikėjimą savimi, objektyvų
požiūrį į savo pasiekimus ir daromą pažangą.
• Sistemingas mokinių pasiekimų pažangos vertinimas, susitarimų mokykloje laikymasis leidžia mokiniams
siekti gerų mokymo ir mokymosi rezultatų.

IKI PAMOKOS (PASIRENGIMO PAMOKAI IR

VERTINIMO PATIRTIS)
Danutė Balčiūnienė,
Kauno Pilėnų pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė;
Gražina Kaštalianovienė,
Kauno Pilėnų pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė

Pamoka yra svarbiausia ugdymo proceso grandis. Jos metu mokinys įgyja naujų žinių, gebėjimų, lavinama
jo asmenybė, užmezgami tolesnės ugdymosi veiklos interesai. Kad pamoka pavyktų, tenka daug laiko praleisti
iki pamokos, apmąstyti ir parengti kiekvieną pamokos žingsnį. Aptarsime keletą klausimų, kylančių rengiantis
pamokai, kurioje bus dirbama grupėmis bendradarbiavimo metodu, ir pagrindinį dėmesį sutelkti į vertinimo ir
įsivertinimo patirtį.

1.Kokiu pagrindu skirstysimės grupėmis?

1.1. Laikinos grupės. Jas formuoju keletu būdų;

• Žaidimo būdu (išsiskaičiuoti). Tinka jaunesniems mokiniams, kai pamokoje nemažai žaidimo
elementų.
• Burtų keliu. Tinka, kai reikia atlikti vienos pamokos užduotį (pvz., pasirengti diskusijai).
• Pagal parengtą darbą. Šį būdą taikau užklasinio skaitymo pamokose, kai reikia pasiskirstyti gru-
pėmis pagal tai, kokią knygą mokiniai yra perskaitę.
1.2. Homogeninės grupės. Vaikai gali ir patys susiburti, pvz., jei pasiūlomos skirtingo lygio užduotys, o ugdy-
tiniai patys nusprendžia, kokiu lygiu jie jas sugebės atlikti. Homogeninės grupės privalumai tie, kad ugdyti-
niai atlieka užduotis, atitinkančiais jų individualius gebėjimus.
1.3. Heterogeninės grupės. Europos specialiojo ugdymo plėtros agentūros ataskaitoje Inkliuzinis ugdymas

107
 ir veikla klasėje vidurinėje mokykloje nurodoma, kad heterogeninis mokinių grupavimas – tai ugdymo
aplinkos suformavimas, kai SUP turintys vaikai dirba vienoje grupėje su kitais bendraamžiais. Tai pabrėžia
principą, kad visi mokiniai yra lygūs, o mokinių suskirstymas pagal jų gabumus reikštų mokinių, turinčių
SUP, atstūmimą. Tai patvirtina mūsų mokyklos psichologės Rasos Svidrienės atlikto Individualių poreikių
mokinių mokymosi motyvacijos ir socializacijos mokykloje 2013 m. tyrimo rezultatai. Daugelis tiriamųjų
(12 iš 21) sakė, kad jiems nėra malonu, kai pamokoje taikomos lengvatos ir jie norėtų mokytis ir užduotis
atlikti kaip visi klasės draugai, 2 sakė, kad jiems nepatinka mokytis iš kitų vadovėlių, 2 – gėda, kai teikiama
papildoma pagalba. Remdamasi šiais pastebėjimais dažnai formuoju heterogenines grupes, į kurias susi-
skirsto (šiek tiek patariami) patys mokiniai.

2. Kaip diferencijuosiu ugdymą?

2.1. Laikas. Skirti užduočiai atlikti skirtingą laiką.

2.2. Atliekamų užduočių skaičius. Nurodyti mokiniams galimą atliekamų užduočių kiekio intervalą (Suformu-
luokite 3–5 argumentus. Pagrįskite argumentus 1–3 pavyzdžiais).
2.3. Užduočių kokybė. Parinkti skirtingo lygio (homogeninėms grupėms) grupėms skirtingas užduotis.
2.4. Pagalba grupėms. Didesnę pagalbą teiksiu toms grupėms, kuriose yra problemiškų mokinių.
2.5. Grupės narių vaidmenys (apgalvoti skirtingo lygio vaidmenis, ypač svarbu problemiškiems mokiniams).
2.6. Vertinimas. Jis turi būti itin apgalvotas, nes jei pagal pritaikytą programą dirbantį mokinį už tą patį rezul-
tatą vertinsiu geriau, kitiems iškils klausimas, kodėl vertinimas nevienodas, o tokiu atveju, manau, integra-
vimo idėja žlunga.

3. Kaip vertinsiu?

Mokytojai žino, kad vertinimas yra bene sunkiausia pamokos dalis. Ypač, kai dirbama grupėmis. Iš kokių būdų
galiu pasirinkti?

3.1. Žinoma, visus darbus vertinsiu žodžiu. Pagirsiu už tai, kas pavyko.
3.2. Taškų dalybos. Skiriu grupei taškus (pavyzdžiui 42), o jie turi pasidalyti. Tai pažymiai.
3.3. Vienos užduoties atlikimą įsivertinsime šypsenėlėmis – tai grįžtamoji informacija man, iš jų suprantu, ko
mokiniai dar nesuprato.
3.4. Darbo pristatymo metu, grupės vertina viena kitos darbą atskiruose lapeliuose (+, – sistema). Pabaigus
pristatymą, išsidalijami lapeliai ir grupės susiskaičiuoja įvertinimus. Taip mokiniai gauna informaciją, kuri
užduotis jiems pavyko geriau. Aš pateikiu įsivertinimo kriterijus pagal surinktą pliusų ar minusų kiekį. Taip
informacija pasiekia mane.
3.5. Pabaigę darbą, įsivertinsime „Pyrago“ metodu. Per kelias pamokas surinkęs „pyragą“ mokinys vertinamas
kaupiamuoju (+).

Žinoma, svarbu, kad vertinimas būtų sisteminga ir natūrali ugdymo proceso dalis. Norime pasidalinti konkre-
čia vertinimo sistemos patirtimi.

1. Svarbu su vertinimo sistema mokinius supažindinti per pirmąją dalyko pamoką mokslo metų pradžioje.
Kaip ir daugelis mokytojų, mokinių pasiekimus vertinu pažymiais, formuojamuoju ir kaupiamuoju vertini-
mu.
2. Kaupiamasis vertinimas ir įsivertinimas. Skiriu kelis kaupiamojo vertinimo variantus. Už žodžių diktantus,
nedidelius atsiskaitymo ar mažesnės apimties namų darbus mokiniai gauna suvestinį pažymį už tris sukaup-
tus balus atskirai iš kiekvienos darbų srities. Taip vertinant mokinys turi galimybę pagerinti savo turimą
balą, didėja mokymosi motyvacija.
3. Kreditų sistema. Vienas kreditas lygus vienam balui. Taikant kreditų sistemą metų pradžioje susitariame
dėl daugelio dalykų. Numatome kreditų rinkimo laiką, galimų surinkti kreditų skaičių, už ką ir kiek kredi-
tų mokinys gali gauti. Trimestrui baigiantis visų mokinių surinkti kreditai keičiami pažymiu. Svarbu, kad
mokiniai ir jų tėvai žinotų, kiek kreditų ir kokius kaupiamojo vertinimo balus jie yra sukaupę. Tam turime
lapus, į kuriuos mokiniai pasižymi visą vertinimo informaciją.
4. Klaidų lapas. Jame žymimos kiekvieno mokinio kontrolinių darbų metu padarytos konkrečios klaidos. Savo
ruožtu mokiniai turi žodynėlius, į kuriuos taiso klaidas. Tokiu būdu galiu lengvai pastebėti mokinio pažan-
gą, klaidų taisymą ir už tai pridėti kreditų. Be to, šios žinios apie mokinį leidžia geriau diferencijuoti darbą.

108
 5. Įsivertinimas. Išbandėme įvairius įsivertinimo būdus, tačiau pasilikome emocinio vertinimo, šviesoforo ir
refleksijos metodus.

Išvados

Gerai pamokai pasirengti reikia daug laiko. Svarbu apgalvoti ne tik ugdymo turinį, bet ir darbo būdus, meto-
dus, jausti laiko resursus, ypač dirbant grupėmis. Labai svarbi pamokos dalis yra vertinimas – juk nuo jo priklauso
ugdymosi motyvacija. Reikia atrasti savo vertinimo metodus, kurie mokytojui ir mokiniams būtų tinkamiausi.

,,OPTIVOTE‘‘ BALSAVIMO SISTEMOS

TAIKYMAS VERTINANT MOKINIUS
Deimantė Karaliūtė,
Kauno ,,Santaros‘‘ gimnazijos direktorės pavaduotoja;
Nomedas Špilkovas,
Kauno ,,Santaros‘‘ gimnazijos chemijos mokytojas metodininkas

Vertinimas – nuolatinis informacijos apie mokinio mokymosi pasiekimus ir padarytą pažangą kaupimas, in-
terpretavimas ir apibendrinimas. Tai nuolat vykstantis procesas.
Siekiant praturtinti ugdymo procesą interaktyviomis mokymo priemonėmis, ,,Santaros‘‘ gimnazijoje yra nau-
dojama ,,Optivote‘‘ interaktyvi balsavimo sistema, kuri padeda greitai ir efektyviai vykdyti testavimą, nuomonių
ir požiūrių analizę, atlikti apklausas vienu ar kitu klausimu. Mokiniai naudojasi tiesioginio ryšio tilto technolo-
gija – testus sprendžia specialiais nešiojamais pulteliais, kuriuose mygtukų paspaudimais pasirenka vieną iš kelių
atsakymų variantų. Svarbu tai, kad mokiniai tuoj pat gali susipažinti su atlikto testo rezultatais, vertinti padarytą
pažangą. Mokymasis vyksta įdomiai ir žaismingai. Pultelių taikymas tinka tiek diagnostiniam, tiek formuojama-
jam, tiek apibendrinamajam vertinimui.
Formuojamasis vertinimas – nuolatinis vertinimas ugdymo proceso metu. Jo paskirtis – padrąsinti mokinius,
išsakyti pastabas, nukreipti tinkamai veiklai. Tikslas – ne kontroliuoti, bet padėti mokytis, jis nesiejamas su pažy-
miu, vertinimo rezultatai viešai neskelbiami. Taikant balsavimo sistemą, po kiekvieno balsavimo mokytojas gali
žodžiu aptarti mokinio rezultatus, nurodyti, ką reikia tobulinti ir taip nukreipti tolesnei veiklai.
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo etapą – temą ar kurso dalį. Paskirtis – išsiaiškinti mo-
kinio pasiekimus ir padarytą pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio mokymosi galimybes, suteikti pagalbą
įveikiant sunkumus. Atliekamas remiantis mokinių stebėjimu, namų darbų, kontrolinių užduočių rezultatais. Tai
mokytojas atlieka rengdamas klausimus specialioje ,,Optivote‘‘ sistemoje, į kuriuos mokiniai, naudodami balsavi-
mo pultelius, atsakinėja per pamokas. Mokytojas rezultatus talpina specialioje klasės susikurtoje byloje ir skyriaus
pabaigoje išvedamas bendras pažymys.
Apibendrinamasis vertinimas naudojamas baigus programą, kursą, modulį. Jo rezultatai formaliai patvirtina
mokinio pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
,,Optivote‘‘ balsavimo sistema puikiai tinka kaupiamajam vertinimui. Tai formuojamojo ir /ar diagnostinio ver-
tinimo forma. Šiuo vertinimu mokinys įvertinamas ir už pastangas tobulinti savo ir kitų žinias ir gebėjimus, siekti
geresnių mokymosi rezultatų. Mokytojas, taikydamas kaupiamąjį vertinimą, nuolat fiksuoja mokinio pastangas,
pažangą, stiprina grįžtamąjį ryšį, skatina mokinius bendradarbiauti, padėti kitiems mokytis, motyvuotai siekti
numatytų ugdymosi uždavinių.
Balsavimo pulteliai tinka ir mokinių pasiekimų ir pažangos fiksavimui. Pamokos pabaigoje mokinių padaryta
pažanga (taikant pultelius pradžioje pamokos ir pabaigoje) fiksuojama kiekvienos dienos mokytojo susikurtame
lape. Klasės (srauto) mokinių per kontrolinį darbą padaryta pažanga fiksuojama susikurtoje klasės byloje.
Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą sužinoję kontrolinio darbo rezultatus, signalinius rezul-
tatus bei pasibaigus pusmečiams, metams. Per apibendrinamąsias pamokas jie lygina savo rezultatus su ankstes-
niais, daro išvadas apie pažangą, planuoja galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja savo sąsiuviniuose.
Mokytojas turėtų sudaryti sąlygas mokiniui leisti žinoti, kiek jis paėmė (savęs vertinimas) ir kaip galėtų paimti
daugiau (tolimesnių mokymosi žingsnių planavimas).
Balsavimo pulteliai tinka ir mokinių žinių įsivertinimui. Pamokos pabaigoje mokiniai įsivertina savo žinias ir
padarytas pastangas naudodami balsavimo pultelius. Mokytojas ir mokiniai gali ekrane matyti, kaip savo žinias ir
pastangas vertina patys mokiniai, kartu daryti išvadas.

109
 ,,Santaros‘‘ gimnazijoje atliekant tyrimus apie mokymosi proceso veiksmingumą, paaiškėjo, kad mokiniams
įdomu mokytis tų dalykų, kur laikas neprailgsta, taikomos IKT, matoma kiekvieno mokinio sėkmė. Kad moky-
kloje IKT taptų mokymosi savastimi, visa bendruomenė turi būti pasirengusi efektyviai jas taikyti. Šiuo atveju
vadovas turi sukurti aplinką, kurioje žmonės mokytųsi drauge.

SĖKMINGA TEKSTILĖS TECHNOLOGIJŲ PAMOKA.

ŽAISLAS „KUBAS“
Dr. Rita Pocienė,
Kauno „Vyturio“ katalikiškos vidurinės mokyklos
vyresnioji technologijų mokytoja

Siekiant motyvuoti mokinius sėkmingai veiklai technologijų pamokose tenka įvertinti skirtingus mokinių įgū-
džius, pomėgius, gebėjimą bendrauti ir bendradarbiauti, tinkamai parinkti darbo medžiagas, kurios leistų mė-
gautis darbo procesu, džiaugtis darbo rezultatais, mokytis vertinti savo ir kitų darbą. Šiame apraše norėčiau pasi-
dalinti tekstilės technologijų pamokų „Lavinančių žaislų kūrimas“ patirtimi, kaip mokymo ir mokymosi metodų
parinkimas skatina sėkmingą veiklą technologijų pamokose.
Darbo tikslas – aprašyti tekstilės technologijų pamokose taikomus mokymo ir mokymosi metodus, kurie ska-
tina mokinių mokymosi motyvaciją, iškeltų uždavinių siekimą, aktyviai ugdo mokinių gebėjimus.
Uždavinys – pristatyti mokymosi būdus, priemones, kurie motyvuoja mokinius sėkmingai veiklai technologijų
pamokose.
Technologijų pamokose pastebėjau, kad mokiniai linkę kurti gaminius, kurie būtų pritaikomi buityje. Mokiniai
noriai gamina dovanas, ypač džiaugiasi galėdami gaminti dovanas vaikams. Su dešimtos klasės mokinėmis tech-
nologijų pamokose nusprendėme sukurti ir pagaminti tekstilinį žaislą „Kubą“ neįgaliems vaikams. Pamokos tema
ir iškeltas tikslas iš karto mobilizavo mokines tikslingai, apgalvotai, kūrybingai ir kokybiškai veiklai pamokose. Jau
po pirmosios pamokos buvo gana aiški pamokų veikla, apimtis, problemos.
Pamokų ciklą sudarė 20 pamokų, kuriose mokinės rinko ir sistemino informaciją, planavo darbus (2 pamokos);
kūrė eskizus, braižė ir kirpo detales, rinkosi papildomas medžiagas (2 pamokos); komponavo, siuvo, siuvinėjo,
nėrė, mezgė kubo kraštinių detales (14 pamokų); aptarė ir pristatė savo darbus (2 pamokos). Technologijų pamo-
kose mokines motyvuojantys veiksniai ir sėkmės pateikiami 1 lentelėje. Siekdamos sukurti originalų, naudingą,
įdomų ir saugų gaminį vaikams, mokinės turėjo galimybę pritaikyti informacinių technologijų žinias, turimus
technologinius įgūdžius bei mokytis naujų. Kiekvienoje pamokoje mokinės aktyviai bendravo ir bendradarbiavo,
patarinėjo ir siūlė, kaip geriau ar gražiau sukomponuoti detales, keitėsi medžiagomis. Mokines kūrybai ypač mo-
tyvavo siekiamas aiškus rezultatas – sukurtas galutinis produktas.

1 lentelė. Motyvuojantys veiksniai ir sėkmės technologijų pamokose.

Eil.Nr. Pamokos tema Motyvuojantys veiksniai Sėkmės

• gaminio pavyzdys
Pozityvus požiūris į
• galimybė padėti kitiems
naujoves; socialinės,
• naujas iššūkis
asmeninės kompetenci-
• žinių šia tema nagrinėjimas
jos ugdymas;
Pamokų ciklo tema, • galimybė kurti savo originalų gaminį
aktyvumas pamokoje;
1 informacijos paieška • aiškus tikslas
bendradarbiavimas;
(2 pamokos) • galimybė pritaikyti informacines tech-
tikslingos informacijos
nologijas
suradimas;
• naujos žinios, pasidalijimas turima pat-
galimybė keistis infor-
irtimi
macija.
• aktyvus aptarimas, diskusija

110
 • kūrybos laisvė, atmosfera
• galimybė pritaikyti teorines žinias
• galimybė gilinti technologinius įgūdžius
Sukurti originalūs eskizai
• mokytojo padrąsinimai
Eskizų kūrimas, pagal kiekvieno mokinio
• praktinė veikla
medžiagų ir gebėjimus;
• nesudėtingos medžiagos
2 priemonių tikslingai parenkamos
• galimybė patiems rinktis medžiagas,
parinkimas medžiagos, pagal jų
detales, keistis medžiagomis
(2 pamokos) savybes, panaudojimo
• galimybė pritaikyti jau išmoktas tech-
galimybes.
nologines veiklas
• galimybė išbandyti technologines nau-
joves

• praktinė veikla
• matomas realus gamybos rezultatas Produktyvi, įdomi veikla;
Gaminio detalių
• bendravimas ir bendradarbiavimas gebėjimų atskleidimas ir
siuvimas,
3 • galimybė pritaikyti praktinius gebėjimus, ugdymas;
komponavimas
ugdyti įgūdžius užsibrėžto tikslo siekimas;
(14 pamokų)
• galimybė padėti ir gauti pagalbą iš kitų užbaigtas gaminys.
• galimybė dirbti grupėje

• surengta darbų paroda Pasidalijimas patirtimi;

• pozityvi atmosfera klasėje galimybė vertinti savo ir
Aptarimas, • galimybė matyti rezultatą kitų darbus;
4 pristatymas • galimybė jaustis reikalingu darbų dovanojimas vaikų
(2 pamokos) • supratimas apie darbo vertingumą darželiui;
• galimybė įvertinti savo pažangą, atliktą teigiamas vaikų
darbą. įvertinimas.

Gaminys. Visos mokinės siekė, kad jos gaminamas kubas būtų išsiskiriantis, įdomus. Be to, gamindamos kubą
mokinės turėjo galimybę laisvai pasirinkti kokias ir kokio sudėtingumo detales gamins, individualiai rinkosi tech-
niką (siuvinėjimą,
pritaikyti jau jau
pritaikyti siuvimą,
turimus
turimusnėrimą ar kt.), tai
technologinius
technologinius leido produktyviai
įgūdžius.
įgūdžius. Mokinių pritaikyti
Mokinių jau turimus
sukurtų gaminių
sukurtų gaminių technologinius
pavyzdžiai
pavyzdžiai įgūdžius.
pateikiami
pateikiami 1 1
Mokinių sukurtų gaminių pavyzdžiai pateikiami 1 paveiksle.
paveiksle.
paveiksle.

P amokose galiu išbandyti skirtingas

P amokose galiu išbandyti skirtingas 78 22
te chnikas 78 22
te chnikas
P amokose ste ngiuosi kuo ge riau atlikti
P amokose
už duotis,ste
ne ngiuosi kuobus
s ž inau kam ge riau atlikti
skirtas 84 17
už duotis, ne s ždarbas.
inau kam bus skirtas 84 17
darbas.
P amokose išmoktus dalykus pritaikau
56 28 16
praktikoje
P amokose išmoktus dalykus pritaikau
56 28 16
praktikoje

Pamokose galiu pasireikšti kūrybiškai 72 17 11

Pamokose galiu pasireikšti kūrybiškai

Sutinku 72 17 11
Nei sutinku, nei nesutinku
0% 20% 40% 60% 80% 100%
Sutinku
Nesutinku
Nei sutinku, nei nesutinku
0% 20% 40% 60% 80% 100%
Nesutinku
1 pav.
1 pav. Mokinių
Mokinių sukurtųsukurtų darbų
darbų pavyzdžiai 2 pav.2 pav.
Mokinių apklausos
Mokinių rezultatai
apklausos rezultatai

1 pav. Mokinių pavyzdžiai

sukurtų darbų 2 pav. Mokinių apklausos rezultatai
Mokinių apklausa parodė, kad sėkmingai veiklai technologijų pamokose motyvuoja supratimas, kam bus skir-
pavyzdžiai
tas gaminys (84 proc.), galimybė išbandyti skirtingas gamybos technikas (78 proc.), galimybė pasireikšti kūry-
Mokinių
biškai (72 proc.), apklausa
galimybė parodė,
pritaikyti kaddalykus
išmoktus sėkmingai veiklai
praktikoje technologijų
(56 proc.). pamokose
Pastebima, motyvuoja
kad mokinės pozityviai
vertina veiklą pamokose,
supratimas,
Mokiniųkam o ypač galimybę
bus skirtas
apklausa pagaminti
gaminys
parodė, naudingą,
(84sėkmingai
kad gražų
proc.), galimybė gaminį.
išbandyti
veiklai skirtingaspamokose
technologijų gamybos technikas
motyvuoja
(78 proc.),
supratimas, kamgalimybė pasireikšti
bus skirtas gaminyskūrybiškai
(84 proc.),(72galimybė
proc.), galimybė
išbandyti pritaikyti
skirtingasišmoktus
gamybosdalykus
technikas
111
praktikoje (56 proc.). Pastebima, kad mokinės pozityviai vertina veiklą pamokose, o ypač
(78 proc.), galimybė pasireikšti kūrybiškai (72 proc.), galimybė pritaikyti išmoktus dalykus galimybę
pagaminti naudingą, gražų gaminį.
 Išvados

Apibendrinant galima teigti, kad mokinių mokymosi motyvaciją technologijų pamokose skatina pasirinkta
aktuali tema – iššūkis. Sėkmingai veiklai technologijų pamokose mokinius skatina galimybė pagaminti vertingą
gaminį, galimybė kurti, galimybė pamokose pasirinkti savo veiklos tempą ir sudėtingumą, stebėti savo ir kitų pa-
siekimus, galimybė pritaikyti jau žinomas technikas ir mokytis naujų.

LITERATŪRA
1. Barkauskaitė M. Mokymosi motyvacijos problema ir jos sprendimo galimybė/ M. Barkauskaitė, E. Motiejū-
nienė // Pedagogika. ISSN 1392–0340. 2004, nr. 70, 38–43 p.
2. Strakšytė A. Mokymosi sėkmę sąlygojantys aplinkos veiksniai ir jų įtaka paauglių motyvacijai // jaunųjų
mokslininkų darbai. ISSN 1648–8776. 2008, nr. 1(17), p. 112–118.

KONFERENCIJOS „SĖKMINGA PAMOKA“ DARBO

GRUPĖS „VERTINIMAS PAMOKOJE“ APIBENDRINIMAS
Rozvita Brazaitienė,
Kauno šv.Pranciškaus mokyklos informacinių technologijų mokytoja ekspertė,
grupės moderatorė

Bendrosios kompetencijos jau yra atradusios savo vietą ugdymo programose, o jų ugdymas glaudžiai siejasi su
visų tradicinių dalykų mokymu. Šiame procese vertinimas užimą labai svarbią vietą. Mokiniui vertinimas padeda
geriau suprasti savo mokymosi procesą ir mokymosi poreikius, parodo, kas yra laikoma vertingu mokymosi sie-
kiu. Vertinimas gali padėti mokiniams išmokti, įgyti ir apdoroti naujas žinias, surasti tinkamą mokymosi būdą ir
tapti savarankiškais, savimi pasitikinčiais mokymosi proceso dalyviais.
Konferencijoje „Sėkminga pamoka“ darbo grupėje „Vertinimas pamokoje“ buvo išklausyta daug vertingų pra-
nešimų, pateikta gerosios praktikos pavyzdžių, vyko aktyvi diskusija tarp konferencijos dalyvių ir garbingų svečių.
Kauno Pilėnų pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytojos metodininkės Danutė Balčiūnienė ir Gražina Kaš-
talianovienė dalijosi konkrečia vertinimo sistemos patirtimi. Pamokoje taikomas kaupiamasis vertinimas, įsiver-
tinimas, kreditų sistema ir klaidų lapas leidžia mokytojui stebėti mokinio pažangą, diferencijuoti darbą, nekartoti
klaidų.
Sėkmingoje pamokoje turi būti priemonių, kurios leistų prisiminti jau išmoktus dalykus. Tai nuolatinis žinių
kartojimas, pasitelkiant įgytus intelektinius ir fizinius įgūdžius bei žinias. Greitą turimų žinių patikrą, kaip vieną iš
sėkmingos pamokos sudedamųjų dalių išsamiai pristatė Kauno Jurgio Dobkevičiaus vidurinės mokyklos matema-
tikos ir fizikos vyresnioji mokytoja Ramutė Grinkevičiutė. Tai palengvina kaupiamąjį vertinimą ir skatina ilgalaikį
išmokimą.
Siekiant praturtinti ugdymo procesą, mokyklose diegiamos interaktyvios mokymo priemonės. Kauno „Santa-
ros“ gimnazijos direktorės pavaduotoja Deimantė Karaliūtė ir chemijos mokytojas metodininkas Nomedas Špil-
kovas pristatė gimnazijoje naudojamą „Optivote“ interaktyvią balsavimo sistemą, kuri greitai ir efektyviai padeda
vykdyti testavimą, nuomonių ir požiūrių analizę, apklausas. Mokymasis vyksta įdomiai ir žaismingai. Pulteliai
tinka diagnostiniam, formuojamajam ir apibendrinamajam vertinimui. Taikant informacines komunikacines
technologijas mokiniams įdomu mokytis tų dalykų, kurių pamokos organizuojamos taip, kad laikas neprailgsta,
matoma kiekvieno mokinio sėkmė.
Inkliuzinio ugdymo organizavimas bendrojo ugdymo mokykloje – sudėtingas procesas. Kovo 11–osios viduri-
nės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Laima Lukšienė pateikė kiek kitokį ugdymo organizavimo būdą,
pagrįstą bendrai priimtomis vertybėmis, tolerancija, atsakomybe ir bendradarbiavimo principais. Apibūdinant
šią sampratą buvo išskirtos keturios kategorijos: tapatinamas su integruotu ugdymu; ugdymo turinio/programos
individualizavimas ir pritaikymas specialiųjų poreikių mokiniams; asmens poreikius atliepianti ir pritaikyta sis-
tema/aplinka; mokykla (vienodos ugdymosi sąlygos) visiems. Džiugu, kad Kovo 11–osios vidurinės mokyklos
mokytojai, apibūdindami inkliuzinio ugdymo sąvoką, akcentuoja inkliuzinio ugdymo naudą visiems, dalyvavimą
bendrose veiklose, nurodo, kad inkliuziniam ugdymui svarbios pedagogų kompetencijos, pedagogų/tėvų nuosta-
tos.
Mokinių pasiekimų vertinimą pradiniame ugdyme, vertinimo svarbą, tendencijas ir planavimą per įvairių
dalykų pamokas pristatė Kauno humanitarinės pradinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Virginija

112
Šidlauskienė, pradinių klasių mokytoja metodininkė Daina Girdzevičienė ir pradinių klasių vyresnioji mokytoja
Ingrida Žemantauskienė. Sistemingas mokinių pasiekimų vertinimas, tiksliai ir aiškiai suformuluotas pamokos
uždavinys, nuolatinis mokinių įsivertinimas skatina mokinius siekti gerų mokymo ir mokymosi rezultatų, pasiti-
kėti savimi.
Svarbu, kad mes visi suvoktume, jog siekiame vieno tikslo – padaryti mokyklą tokią, kurioje visi mokiniai pa-
justų sėkmingo mokymosi džiaugsmą ir realizuotų savo gebėjimus!

113
Spausdino „UAB Vitae Litera“, Kurpių g. 5-3, LT-44280 Kaunas
www.vitaelitera.lt, www.tuka.lt