RAŠOME

RECENZIJĄ
 KAS YRA RECENZIJA?
 Recenzija  (lot. recensio 'vertinimas')

● žurnalistikos ir literatūros žanras, kuriam būdingas

kritinis ar aiškinamasis spektaklio, kino filmo,
literatūros, meno, mokslo leidinio ar veikalo įvertinimas.

● recenzijoje autorius išsako savo asmeninę nuomonę ir

vertinimus, tačiau taip pat pateikia ir objektyvią
analizę.
 RECENZIJOS PASKIRTIS

 viešai pristatyti ir kritiškai įvertinti (kino filmą,

spektaklį, knygą, eilėraštį ir t.t.), padėti suprasti, išreikšti
asmeninę nuomonę, rekomenduoti, suteikti pakankamai
informacijos, pvz.: apie filmą, kad skaitytojas galėtų
nuspręsti, ar jis nori jį pažiūrėti.
!!!Kai perskaito kūrinio
recenziją, skaitytojas gali
susidaryti ir teigiamą, ir neigiamą
nuomonę apie jį !!!
MOKOMĖS KRITIŠKAI VERTINTI
MOKOMĖS KRITIŠKAI VERTINTI
PASIRENGIU RAŠYTI RECENZIJĄ
 Pirmiausia atidžiai ir tikslingai perskaitome kūrinį, kurį
turėsime pristatyti, paaiškinti ir kritiškai įvertinti.

 Perskaitome ir kitas šios knygos recenzijas.

 Perskaitome apie autorių, kad būtų aiškesnis aptariamos

knygos kontekstas.
 ŽYMIUOSI PASTABAS
 Recenzijos žanras reikalauja apibūdinti veikalą, jį
paaiškinti ir kritiškai įvertinti.

 Todėl pasižymime reikšmingiausias vietas, terminus,

įprastus pasakymus, perfrazuojame įdomesnius
dalykus.

 Reikės ne tik aiškinti, bet ir vertinti, todėl pasibraukiame

tas vietas, kurioms pritariame arba nepritariame.
 ŽYMIUOSI PASTABAS
 Pasižymime, kokias asociacijas kelia viena ar kita
mintis.
 Pasižymime viską, kas atkreipia mūsų dėmesį.

 Būtinai išsirašome citatų, kurios patvirtina

aiškinamąsias ar vertinamąsias pastabas, nurodome
tikslų jų šaltinį.

 Tik žinodami, ką norime pasakyti (PAGRINDINĖ

MINTIS), galime planuoti ir komponuoti recenzijos
tekstą.
 RENGDAMIESI APMĄSTOME
 Koks mano rašymo tikslas?
Pavyzdžiui, norėsiu sudominti nauja knyga, supažindinti su
jos turiniu, išsakyti savo nuomonę ir paskatinti tam
tikriems veiksmams.

 Kas bus mano adresatas?

 Kas adresantas?

 Kokių tikslų tikiuosi iš savo skaitytojo?

 Kaip rašysiu, kad pasiekčiau išsikeltus tikslus?
●Rašysiu paprastai, suprantamai ir glaustai.
●Stengsiuosi parodyti, kuo prasminga knygos tema,
keliamos problemos, įterpsiu ryškesnių kūrinio citatų.
●Leisiu kalbėti pačiai knygai, atskleisiu, kokį įspūdį ji
man padarė, bet nepiršiu savo požiūrio.
ESAME NAUJOS KNYGOS
VERTINTOJAI
ESAME NAUJOS KNYGOS
VERTINTOJAI
ESAME NAUJOS KNYGOS VERTINTOJAI
ESAME NAUJOS KNYGOS VERTINTOJAI
 RECENZIJOS STRUKTŪRA
 Įžangoje apibūdinamas objektas
 Dėstymo dalyje supažindinama su turiniu, išdėstomas
savas požiūris (pagrindinė mintis) ir tą požiūrį
pagrindžiantys faktai, pavyzdžiai, citatos. Tai
argumentavimo dalis. Joje kūrinys įvertinamas, aptariami
jo ypatumai, apibūdinama kalba ir stilius.
 Pabaigoje apibendrinamos pasakytos mintys. Padaroma
galutinė išvada: teigiamai ar neigiamai vertinamas
kūrinys, kokia jo reikšmė ar vertė. Pabaigoje dažnai
pasakome savo reakciją ir patirtą įspūdį, pateikiame
patarimų skaitytojui (klausytojui, žiūrovui).
 Glaustesnės struktūros pavyzdys:

 Įžangoje sudomink.

 Pagrindinėje dalyje supažindink su turiniu ir įvertink.

 Pabaigoje reaguok.
 KURIU PASTRAIPĄ
 Kiekvienas teiginys yra pradedamas naujoje pastraipoje.
 Pastraipa turi savo pradžią (teminį sakinį), dėstymą
(įrodymus) ir pabaigą (apibendrinamąjį sakinį).

Įsidėmėti!
Atskira pastraipa – atskira tema (tiksliau atskira vienos
temos dalis), dėl to pradedame iš naujos eilutės.
PASTRAIPOS STRUKTŪRA

Teminis sakinys, pasakantis

Teiginys
pagrindinę mintį

Keli rišlūs sakiniai, aiškinantys –

Įrodymas
detalizuojantys pagrindinę mintį

Užsklandos sakinys, baigiantis

Apibendrinimas
dėstytą mintį - išvadą
 PAVYZDYS
 Knyga „Paryžiaus dienoraštis“ – populiarių esė rinkinys,
suteikiantis estetinį pasigėrėjimą ir atskleidžiantis magiško
Paryžiaus paslaptis, keliančias nenumaldomą susidomėjimą ir
žavesį. Tačiau taip pat nurodomas ir Vilniaus, visos Lietuvos
vaizdinys, kuris daug kam gali asocijuotis su pesimistinėmis
jausenomis, nors, kaip suprantame iš viename interviu pateiktų
Jaroslavo Melniko minčių, Vilniuj norima suteikti laisvės,
laimės ir optimizmo, persismelkusių paryžietiška dvasia: „Jei
knygoje kalbu apie Lietuvos ir lietuvių neigiamus bruožus, tai
tik dėl to, kad karštai trokštu matyti šią šalį ir jos gyventojus
tokius pat laimingus ir laisvus kaip prancūzai“. Todėl tai ne tik
optimizmo vadovėlis, bet ir „tam tikra prasme – tai
išgyvenimo Lietuvoje vadovėlis. Nes suprasti Paryžių –
vadinasi, perprasti laimės paslaptis“.
 PAVYZDYS
,,Stefano Chboskio (Stephen Chbosky) parašyti “Atskalūno
laiškai” yra labai gražiai parašyta knyga, labiausiai
tinkanti paaugliui bei truputį vyresniam žmogui.
Skaitytojai, atsidūrę tokioje pat padėtyje kaip bei Čarlis
gali pasimokyti kaip elgtis situacijose, kai pasaulis atsuka
tau nugarą. Iš kitos pusės, skaitytojai ,,pergyvenę” Čarlio
patirtį, gali daugybę kartų sugrįžti į praeitį bei permąstyti
tam tikrus dalykus, padariusius nemažą įtaką jų asmenybei.
<...>  Kūrinys įkvepia. Rekomenduoju šią knygą visiems,
nes ji pasiliks jūsų mintyse bei širdyse amžiams. Apsibūti
Čarlio galvoje yra nepamirštamas bei vienkartinis potyris”.

(Inesa Banionytė)