Professional Documents
Culture Documents
Projektas Lietuvių Kalbos Pamokai
Projektas Lietuvių Kalbos Pamokai
KALBOS PAMOKAI
SUTARTINĖS
Kas yra sutartinės?
Sutartinės – daugiabalsinės lietuvių liaudies dainos. Dar
vadintos saugėmis, nes jų atlikimas yra stiprus ir grubokas,
tačiau šis terminas baigiamas užmiršti.
Kas yra būdinga sutartinėm?
• Aštrūs disonansiniai sąskambiai
• Sekundos intervalai tarp atskirų balsų
• Sinkopuoti ritmai
• Tekstuose labai mažai žodžių, kurie kartojasi
• Melodijos trumpos
Sutartinių rūšys
• Dvejinės
Dvejinės sutartinės atliekamos dviejų dainininkų arba jų grupių. Abu
balsai vienu metu dainuoja skirtingas melodijas, tačiau dažniausiai tais
pačiais žodžiais.
• Trejinės
Trejinės yra populiariausios iš sutartinių. Trejinę dainuoja trys chorai ar
trys instrumentai. Po pirmojo balso tarytum pavėlavęs įsijungia antrasis
balsas, dar vėliau – trečiasis. Įsiterpus trečiajam, pirmasis vieną dainos
dalį tyli. Taip daro ir savo posmelį padainavę antrasis bei trečiasis
dainininkas. Taigi, nors dainuoja trise, vienu metu skamba tik du balsai.
• Keturinės
Keturinės sutartinės labai panašios į dvejines, skirtumas tik toks, kad jas
dainuoja keturiese – dvi poros arba dvi grupės. Įdomu, kad abu
kiekvienos poros dainininkai dainuoja skirtingus žodžius.
ŠIUOLAIKINIAI MUZIKOS
KŪRĖJAI
BESIREMIANTYS
LIAUDĖS MUZIKA
Ką reikėtų žinoti
Keletą muzikos žanrų:
• Folkrokas – pramoginės muzikos stilius; grindžiamas liaudies
muzikos (dažniausiai vokalinės) intonacijų, melodijų, harmonijos,
roko muzikos ritmikos, harmonijos, orkestruotės sinteze. Atsirado
1965 m. JAV. alternatyvioji folklorinės muzikos kryptis, jungianti
įvairių stilių eksperimentus su tradicine folklorine muzika.
Neofolkloras apima platų temų asortimentą: etninę muziką,
pagonybę, romantizmą, okultizmą
• Ritualine ambietine muzika - tamsiosios ambientinės muzikos
požanris, kuriame kuriama ritualų atmosfera. Nuo kitų
ambientinės muzikos požanrių skiriasi gausesniu akustinių
instrumentų naudojimu, chorų, vokalų iš kitų kūrinių panaudojimu.
Viso kūrinio tikslas, sukurti garsinę ritualo atmosferą – tam
panaudojami įvairūs senoviniai instrumentai, maldų, šamanistinių
virštonių garsai, gamtos garsai ,hipnotizuojantys, ištęsti (drone)
elektroniniai garsai.
• Eksperimentine muzika - muzikos žanras, kuriam būdinga
eksperimentavimas su standartiniu garsu, instrumentuote ar atlikimo
būdu. Tam naudojami sudėtingi ritmai, instrumentų derinimai, neįprastos
harmonijos ar tonacijos, dainavimo technikos, kitų muzikos žanrų
įtraukimai, eksperimentiniai instrumentai.
•Ambient - muzikos žanras, kuriame didelė svarba skiriama garsui,
melodijai. kartais regio, roko, akademinės muzikos, noise elementų.
Atliekama elektroniniais instrumentais, įvairiais tautiniais pasaulio
instrumetais, kartojami trumpi ir paprasti motyvai. Ambientinėje
muzikoje didžiausias dėmesys skiriamas skambėjimo erdvei – dažnai
naudojamas klausytoją iš visų pusių apsupantis erdvinis efektas. Tembrai
dažniausiai švelnūs, o melodijos svaigios
•World - įvairiausių pasaulio tautų, etninę (liaudies) muziką apimantis
terminas. Kita vertus, ne tik įvairių kraštų liaudies muzika, bet ir kiti tų
šalių muzikos stiliai, turintys egzotišką skambes. Priskiriami world music
kategorijai. Naudojami įvairūs egzotišką skambesį kuriantys
instrumentai. Dažnai šių instrumentų garsai susintetinti. Vakarietiška
liaudies muzika į šį terminą paprastai nepatenka, nebent joje gausu
rytietiškų, egzotiškų motyvų, arba ji gan skirtinga nuo įprastos liaudies
muzikos. Pati World music taip pat gali būti persipynusi su kitais stiliais:
pvz., egzotinės melodijos su ryškiu, „plaukiojančiu“ vokalu vadinama
etninė ethereal muzika , world music su susintetintais garsais, foniniais
vokalais dažnai persipina su ambient arba New Age stiliumi
Atlikėjai
Atalyja
Atalyja – lietuvių folkroko,
postfolkloro ir world music
grupė, savo kūryboje
jungianti archajiškąjį lietuvių
folklorą su roko, džiazo, indų
muzikos elementais ir
išraiškos priemonėmis.
Pavadinimas aukštaičių
tarme reiškia „ateina lietus“.
Grupė naudoja tradicinius
lietuvių liaudies instrumentus
(kankles, skudučius, smuiką,
dūdmaišį, dambrelį) ir
išradingai jungia juos su
elektrine ir bosine gitaromis,
roko mušamaisiais.
– Uošveli mano,
Už girių girių Senas tėveli,
Ugnelė degė, Oi, kalėda, kalėda.
Atalyja – Ei, kalėda, kalėda.
už girių girių Atkelki vartus,
Jauni broleliai Paleiski žirgus,
Žirgelius ganė, Oi, kalėda, kalėda.
Ei, kalėda, kalėda.
– Nei vartų kelsiu,
Žirgelius ganė, Nei žirgų leisiu,
Pantelius vijo, Oi, kalėda, kalėda.
Ei, kalėda, kalėda.
Buvo negerti
Broliai pamigo Žalio vynelio,
Žirgai pabėgo, Oi, kalėda, kalėda.
Ei, kalėda, kalėda.
Žalio vynelio
Kur žirgų bėgta, Aukso kupkelio,
Ten rasa krėsta, Oi, kalėda, kalėda.
Oi, kalėda, kalėda.
– Tai ne aš gėriau
O ir nubėgo • – Bajorai gėrė,
Į tėvo dvarą, Oi, kalėda, kalėda.
Oi, kalėda, kalėda.
Spanxti
„Spanxti“ – Lietuvos
folkroko, ritualinės
ambientinės muzikos grupė,
įkurta 2001 m. Vilniuje.
Pavadinimas senąja prūsų
kalba reiškia „kibirkštis“.
„Spanxti“ kūryba įsimena
netradiciniais, gilios
tematikos neo-folk kūriniais,
kur baltiškas mitologinis
folkloras, linksmos latviškos
gaidos susitinka su
apeiginiais senųjų
indoeuropiečių tautų
tekstais. Daugiausia grojo
roko stiliumi perdainuotas
lietuvių liaudies dainas.
Aš pas savo giminėlę
Spanxti- Tai ne gert atėjau.
Aš pas savo giminėlę
Aš pas savo giminėlę
Pasedėt atėjau.
O gi mano giminėlę
Ir nugirdė manę.
Po liepelę, po žaliają,
Ir paguldė manę.
Giminėle mylimoji
Neapkalbėkit manę.
Giminėle mylimoji
Neapkalbėkit manę.