Tradiciniai patiekalai

• Babutės pyragas
• Baltasis tinginys
• Ruginė duona
 Lietiniai su troškintais raugintais kopūstais
Tešlą blynams užplakti geriau prieš dvi valandas arba iš
vakaro. Mažiau reikia plakti, nebūna gumulėlių. Miltus
(0,5 kg.) užpilti šaltu vandeniu (2 stiklinės), įmušti du
kiaušinius, įberti žiupsnelį druskos, šaukštelį cukraus.
Keptuvę patepti lašinių gabalėliu ir kepti lietinius. Iš
skystesnės tešlos iškepami plonesni lietiniai. Rauginti
kopūstai (1 litras) apie valandą verdami nedideliame
kiekyje vandens (išsivirti galima iš vakaro). Keptuvėje
pakepinama smulkiai supjaustyti lašinukai (200 g.)
Skaniau švieži, bet tinka ir rūkyti. Sudedami išvirti
kopūstai (didesnį kiekį skysčio kuriame virė nupilti) ir
kokias tris minutes patroškinti. Pagal skonį pasūdyti.
Patiekalą valgyti tinka ne tik pusryčiams, bet ir pietums.
TRADICINIAI VERSLAI IR AMATAI
Sielininkystė 
Kalvystė, dervos gamyba 
Grybavimas 
Uogavimas 
Vaistažolių rinkimas 
Pynimas 
Medžioklė 
Žvejyba
 Tarmiški žodžiai
kantantas - patenkintas 
abrūsas - rankšluostis 
pednyčia - kojinė 
kaptūras - kailinių apykaklė 
vedelčia - šakutė 
 Anekdotai
Susilažina žemaitis su aukštaiciu katras protingesnis, aukštaitis ir pradeda: 
- Kas lenda iš žemes su raudona galva is S raides? 
Žemaitis galvoja galvoja ir nesugalvoja,tad taria: 
- Nežinau, a kas? 
Aukštaitis ir taria: 
- Sliekas 
Dabar žemaicio eilė, jis sako: 
- Kas lenda is žemes su raudonu galvu ir is O raides? 
Aukštaitis galvoja ir sako: 
-Nežinau 
Žemaitis pasididžiavęs atsako: 
- Ontrus slieks...
Tautiniai rūbai
Aukštaičių moterų drabužiai – jų skiriamasis bruožas - vyraujanti balta spalva: balti
nuometai, marškiniai, prijuostės, o kartais ir sijonai. GALVOS PAPUOŠALAI, NUOMETAI
Gražiausių jaunų merginų papuošalu būdavo ilgos kasos, į kurias jos įpindavo spalvotus
kaspinus. Ant galvos jos užsidėdavo rūtų ar kitų gėlių vainikus, nešiodavo sidabro,
aukso spalvos galionus bei kaspinų karūnas. Nuotakos ir jų pamergės užsidėdavo
kalpokus , kuriuos dabindavo gėlėmis, o prie visų tų puošmenų dar prisegdavo pluoštus
liemenį siekiančių įvairiaspalvių kaspinų. Per vestuvių apeigas jaunajai nuo galvos
nuimdavo rūtų vainiką ir jį pakeisdavo nuometu - simboliniu ištekėjusios moters galvos
apdangalu, kurį senu papročiu privalu būdavo ryšėti visą savo gyvenimą. Nuometus
ausdavo 3-4 m. ilgio iš ploniausių ir gražiausių lino gijų. Aukštaitės ryšėdavo ir
mažesnius, lengvesnius nuometėlius (galvaraiščius) arba baltas kiauraraščiu siuvinėtas
skareles. JUOSTOS Tai dekoratyviniai audiniai, skirti vyrų bei moterų drabužiams
sujuosti, sijonų, prijuosčių juosmenims, autų,lauknešėlių ir krepšelių parišimui.Juostas
ausdavo dovanoms ir įvairiems sveikinimų ceremonialams, reiškiantiems ypatingą
pagarbos ženklą. Aukštaitijoje būdavo naudojamos siauros "rinktinės","austinės"
juostos, tačiau daugiausiai -"pintinės". Jų raštai labai paprasti, su ritmiškai
pasikartojančiais "eglučių" bei "rombų" motyvais. Visas grožis jose - spalvų žaisme,
derinant raudonus, žalius, juodus, rudus, violetinius bei geltonus siūlus.
Aukštaičių vyrų – drabužiams būdinga
pilkos ir rudos durtinės (daugiausia
aplinkui rauktos) ir dvisiūlės į apačią
platėjančios sermėgos. Jos būdavo
sujuosiamos pinta, vyta, kartais rinktine
10-20 cm pločio margaspalve juosta arba
baltu, galuose raudonais žičkais užaustu
rankšluosčiu. Kelnės tos pačios spalvos
kalp ir sermėgos, tik Š.Aukštaitijoje
margaspalvės ,languotos, dryžuotos,
sujuostos 5-6 cm pločio ta pačia technika
austa juosta. Marškiniai balti, maža stačia
arba atverčiama apykaklaite, puošta
dantukais. Apavas – juodi arba balti
auliniai batai (dažniausiai su
atvartais),parišti odinėmis pintomis arba
vytomis juostelėmis (pakelėmis),
užsibaigiančiomis tos pačios odos
karpytais šepetėliais. Galvos apdangalai -
avių vilnų įv. formų veltos skrybėlės arba
kepurės.