VIENTISINIO SAKINIO

SKYRYBA
 Vientisinis sakinys

Tai sakinys, kuriame yra vienas

gramatinis centras.
 1.

Brūkšnys tarp veiksnio ir sudurtinio tarinio

vardinės dalies rašomas, kai praleista jungtis, o
vardinė dalis reiškiama daiktavardžio arba
skaitvardžio vardininku (Vilnius – Lietuvos sostinė.
Du plius du – keturi).
 2.

Brūkšnį tarp veiksnio ir suvestinio tarinio

bendraties rašome tada, kai praleistas pirmasis
suvestinio tarinio dėmuo (Mūsų pareiga –
mokytis).
 3.

Brūkšnį rašome gretimųjų pasakymų antroje

dalyje vietoje praleisto, bet iš pirmos dalies
numanomo žodžio (Iš vienos stalo pusės sėdi
motina, iš kitos – tėvas).
 4.

Kableliais išskiriami du ar keli derinamieji

neišplėstiniai pažyminiai, einantys po pažymimojo
žodžio (Buvo rytas, giedras, ramus).
 5.

Kableliais reikia išskirti vieną ar daugiau

nederinamųjų pažyminių, einančių po pažymimojo
žodžio ir išsiskiriančių savo intonacija (Buvo ilgas
ir saulėtas ruduo, be sniego).
 6.

Kableliais išskiriami išplėstiniai dalyviniai ir

būdvardiniai pažyminiai, einantys po pažymimojo
žodžio. Prieš pažymimąjį žodį tokie pažyminiai
neskiriami (Žuvis, užaugusias upėje, pašauks jūra.
Upėje užaugusias žuvis pašauks jūra).
 7.

Kableliais arba brūkšniais išskiriami

paprasti ir išplėstiniai priedėliai, einantys po
pažymimojo žodžio (Žmonių – vyrų, moterų ir
paauglių – priėjo pilna Blažio gryčia).
Priedėlis, einantis prieš pažymimąjį žodį,
kableliais neskiriamas (Rašytoja Žemaitė yra
visiems žinoma).
 8.

Kableliais išskiriamos tikslinamosios ap-

linkybės. Jei jos turi jungiamųjų žodžių (tai yra,
pavyzdžiui, kaip ir, ypač), tai išskiriamos drauge su
tais žodžiais (Aukštai medyje, pačioje viršūnėje,
tupėjo šarka. Šiandien, tai yra vasario 19 d., įvyks
tėvų susirinkimas).
 9.

Kableliais skiriamos bejungtukės vienarūšės

sakinio dalys (Praūžė, pradundėjo karo vėtra). Dvi
vienarūšės sakinio dalys, sujungtos jungtukais ir, ar,
arba, bei, kableliais neskiriamos (Ak, iškelk mane į saulę
ar nutrenki į gelmes). Kai prieš vienarūšes sakinio dalis
kartojasi jungtukai ir, ar, arba, nei, kablelis dedamas
prieš antrąjį ir tolimesnius jungtukus (Susiliejo ir tikrovė,
ir sapnai). Prieš priešinamuosius jungtukus o, bet, tačiau,
tik, jungiančius vienarūšes sakinio dalis, kablelis
dedamas visada (Vyrai kalbėjo tyliai, bet labai aiškiai).
 10.

Po apibendrinamojo žodžio prieš vienarūšes

ir skaičiuojamąsias sakinio dalis rašomas dvitaškis
arba brūkšnys (Eglė susilaukė trijų sūnų: Ąžuolo,
Uosio, Beržo). Kai apibendrinamasis žodis eina po
vienarūšių sakinio dalių, tai prieš jį rašomas
brūkšnys (Ir laukuose, ir miškuose – visur buvo
daug sniego).
 11.

Kableliais sakinyje skiriami kreipiniai

(Tekėk, saulele, tekėk). Išplėsti kreipiniai išskiriami
drauge su pažyminiais (Lauk, brangioji sesute,
manęs).
 12.

Įterpiniai paprastai išskiriami kableliais (Kitą

kartą, savaime aišku, jis nepadarys tokios klaidos),
skliausteliais (Tik pamatėva: nebetoli eina prievaizdas
Gimbutas (tas pats, kuris ir dabar paupyje
tebegyvena)), brūkšniais (Rudeniop – prabėgs greit
laikas – susitiksim vėliai). Tarp sudėtinio sakinio
dėmenų įsiterpę įterpiniai išskiriami kableliais ir
brūkšniais (Būna tokių valandėlių, - Krizas jas gerai
žino, - kada draugas mėgsta atitolti, pabūti vienas su
savo žila galva).