PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos kio ministro 2005 m. d. sakymu Nr. ELEKTROS LINIJ IR INSTALIACIJOS RENGIMO TAISYKLS I.

BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Elektros linij ir instaliacijos rengimo taisykls (toliau Taisykls) parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos statymu (in., 2002, Nr. 56-2224) (toliau Energetikos statymas). J reikalavimai yra privalomi elektros energijos gamintojams, visuomeniniams elektros energijos tiekjams, perdavimo ir skirstomojo tinklo operatoriams, elektros energijos vartotojams, t. y. visiems fiziniams ir juridiniams asmenims rengiant naujus, rekonstruojant arba kapitalikai remontuojant elektros renginius. 2. ios Taisykls nustato oro ir kabeli elektros linij, elektros instaliacijos ir srovlaidi iki 400 kV tampos (imtinai) rengimo elektros sistemose reikalavimus. 3. Taisykls netaikomos, kai elektros oro linijos ir srovlaidiai rengiami pagal specialisias taisykles, kitus norminius teiss aktus (elektros traukos kontaktiniams tinklams, automatinio blokavimo signalinms linijoms ir t. t.), taip pat rengiant elektrolizs rengini specialiuosius srovlaidius ir elektrotermini rengini tinklus. 4. Taisyklse vartojamos svokos ir santrumpos: Alyvos pripildyta kabeli linija alyvos pripildyta kabeli linija, kurioje ilgalaikis leistinas alyvos slgis yra 0,0250,294 MPa (0,253,0 kg/cm2) emo slgio kabeliuose su vininiu apvalkalu, 0,0250,49 MPa (0,255,0 kg/cm2) emo slgio kabeliuose su aliumininiu apvalkalu, 1,081,57 MPa (1116 kg/cm2) aukto slgio kabeliuose. Apvietimo srovlaidis srovlaidis, skirtas elektrai sisti viestuvams ir kitiems maos galios elektros imtuvams. Apvietimo yna yna skirta viestuvams ir nedidels galios elektros imtuvams maitinti. Atrama oro linijos laidus ir trosus laikanti gelbetonin, metalin, medin konstrukcija arba j derinys. Atakos atrama atrama, kurioje akojasi oro linija. Atvadas elektros ininerinio tinklo dalis nuo laid arba kabelio gnybt oro linijos atramoje ar kabelio gnybt kabeli spintoje iki vadins apskaitos spintos (skydo) arba vadins apskaitos skirstomosios spintos (skydo). Degus kabelis kabelis, galintis degti, iskiriantis arba neiskiriantis halogenus, taip pat dmus ir korozij sukelianias dujas. Drgna patalpa patalpa, kurioje santykinis oro drgnumas 6075 proc. Dulkta patalpa patalpa, kurioje gamybos proceso metu isiskiria technologini dulki, nusdani ant laid ir galini prasiskverbti rengini ar mechanizm vid. Skiriamos patalpos, kuriose yra elektrai laidi dulki, ir patalpos, kuriose yra elektrai nelaidi dulki. Elektros instaliacija (toliau instaliacija) elektros ininerin sistema pastat viduje ir iorje, kuri sudaro laid, kabeli ir j tvirtinimo element, laikanij apsaugini konstrukcij ir detali visuma. Elektros linija elektros ininerinio tinklo arba elektros ininerins sistemos dalis, kuri gali sudaryti kabeli, laid, izoliatori ir laikanij konstrukcij ranga elektrai perduoti. Elektrotechnikos darbuotojas fizinis asmuo, statantis ir (ar) eksploatuojantis elektrotechnikos objektus ir renginius pagal darbo ar kitoki sutart. Elektros ininerinis tinklas (elektros tinklas) tarpusavyje sujungt oro ir kabeli elektros linij, transformatori pastoi, skirstykl, skirstomj punkt ir transformatorini, skirt elektrai perduoti ir skirstyti, visuma.

2 Gabaritinis tarpatramis atstumas tarp dviej atram, ribojamas normuoto vertikaliojo atstumo nuo ems paviriaus iki laid, kai atramos pastatytos idealiai lygiame ems paviriuje. Galin atrama atrama oro linijos pradioje arba gale, taip pat kabeli intarpus ribojani viet atrama, atlaikanti vienpus laid tempim. linkis vertikalus atstumas oro linijos tarpatramyje tarp laido (troso, oro kabelio) ir tiess, jungianios j pakabinimo takus. Inkarin atrama nustatytais atstumais statoma atrama, skirta iilgai linijos veikianiai jgai atlaikyti. Iorin instaliacija (lauko instaliacija) elektros ininerinis tinklas arba elektros ininerin sistema statini konstrukcij iorje, taip pat tarp pastat ir pan. Lauko instaliacija gali bti atviroji ir paslptoji. Isiakojimo renginys vieta (kamera), kur (kurioje) baigiasi plieninis vamzdynas ir rengiamos galins movos. Kabelis izoliuotas laidininkas arba laidininkai, nuo iorinio poveikio apsaugoti apvalkalu arba apvalkalu ir apsaugine danga. Kabeli linija (KL) elektrai arba silpnj srovi signalams perduoti skirta elektros ininerins sistemos dalis, kuri sudaro vienas ar keli lygiagrets oro arba poeminiai kabeliai su jungiamosiomis, utveriamosiomis ir galinmis movomis, o alyvos pripildytose linijose dar yra alyvos papildymo aparatai ir slgio signalizavimo sistema. Kabeli auktas ne emesn kaip 1,8 m kabeliams tiesti skirta statinio dalis. Kabeli blokas konstrukcija su kabeliams tiesti rengtais kanalais ir jiems priirti skirtais uliniais. Kabeli estakada ilgas atviras, horizontalus arba nuoulnus ininerinis statinys, skirtas kabeliams tiesti. Kabeli estakada gali bti pereinamoji arba nepereinamoji, rengta ant ems arba reikiamame auktyje nuo ems. Kabeli galerija kabeliams tiesti skirtas ilgas ininerinis statinys su stogu ir sienomis (udara) arba be onini sien (atvira), horizontalus ar nuoulnus. Kabeli galerija gali bti rengta ant ems (udara) arba reikiamame auktyje nuo ems. Kabeli kamera udaras, su nuimamu denginiu kabeli tiesimo poeminis statinys, skirtas kabeli movoms rengti arba kabeliams blokus traukti. Kamera, turinti jimo liuk, vadinama kabeli uliniu. Kabeli ininerinis statinys specialusis statinys, skirtas kabeliams, kabeli movoms, alyvos pripildyt kabeli linijoms, alyvos papildymo aparatams ir kitiems renginiams sumontuoti ir j normaliam veikimui utikrinti. Kabeli inineriniams statiniams priklauso ne kitos paskirties statiniuose rengti kabeli tuneliai, kanalai, ds ir blokai, kabeli estakados, galerijos, kameros ir alyvos papildymo punktai. Kabeli achtos, kabeli auktai, dvigubos grindys nelaikomi kabeli inineriniais statiniais ir yra kit statini dalis ar konstrukcijos. Kabeli kanalas udaras, su nuimamu denginiu kabeliams tiesti skirtas statinys, jo dalis ar konstrukcija, visikai ar i dalies leistas grunt, grindis, perdang ir pan. Kabeli achta udara vertikalioji statinio dalis, kurios auktis kelis kartus didesnis u plot, su rengtomis kabmis arba kopiomis kabeliams tvirtinti, arba konstrukcija su nuimama atitvara. Kabeli tunelis udaras ininerinis poeminis statinys su lentynomis kabeliams tiesti ir iilginiu koridoriumi jiems priirti ir remontuoti. Kamera statinio patalpa arba patalpos dalis, kur rengiami aparatai ir ynos. Kampin atrama atrama, statoma oro linijos trasos poskiuose, skirta gretim tarpatrami laid tempimo atstojamajai apkrovai atlaikyti. Labai drgna patalpa patalpa, kurios santykinis oro drgnumas 75-90 proc. Magistralinis srovlaidis srovlaidis, skirtas elektrai sisti galios skirstomiesiems punktams, skydams ir atskiriems galingiems elektros imtuvams. Neustatyta teritorija laukai, darai, sodai, mikai, teritorijos su retais ir laikinais statiniais, vietovs, kurias gali vaiuoti transporto priemons ir ems kio mainos.

3 Oro kabelis (OK) susukti izoliuoti, sustiprinti arba nesustiprinti faziniai laidai ir sustiprintas, izoliuotas arba neizoliuotas nulinis laidas. Oro kabeli linija (OKL) elektros ininerins sistemos dalis skirta elektrai persisti atvirame ore nutiestais oro kabeliais pritvirtintais prie atram ar statini konstrukcij. Oro linija (OL) elektros ininerins sistemos dalis skirta elektrai persisti atvirame ore nutiestais neizoliuotais arba izoliuotais laidais pritvirtintais prie atram izoliatoriais. Papildymo agregatas automatikai veikiantis renginys, susidedantis i bak, siurbli, vamzdi, reguliavimo votuv, ventili, automatikos skydo ir kit rengini, papildani aukto slgio kabeli linijas alyva. Papildymo punktas vireminis, anteminis arba poeminis statinys, turintis alyvos maitinimo renginius (maitinimo ir slgio bakus, alyvos papildymo agregatus ir kt.). Pastogs patalpa (mansarda, mezoninas) pastogje rengtas auktas (arba jo dalis), kurio dalis sien arba lub gali bti nuoulnios. Pastog (palp) erdv tarp pastato virutinio aukto perdangos, sien ir stogo. Sankirtos atrama atrama, kurioje susikerta dviej krypi oro linijos arba oro kabeli linijos. Sausa patalpa patalpa, kurioje santykinis oro drgnumas ne didesnis kaip 60 proc. Savaime gstantis (nepalaikantis degimo) kabelis kabelis, gebantis degti normaliomis slygomis, paveiktas udegimo altinio, ir negebantis degti j atitraukus. Sankirta oro linijos tarpatramis, kertantis elektros, ryi, radijo transliacijos ir kitas linijas arba kelius, geleinkelius ir pan. Skirstykla elektros renginys, skirtas elektrai priimti ir skirstyti, turintis komutavimo aparatus, renkamsias ir jungiamsias ynas, pagalbinius renginius (kompresorius, akumuliatorius ir kt.), taip pat apsaugos ir automatikos taisus ir matavimo prietaisus. Skirstomasis punktas (610 kV) statinyje rengti pirminio ir antrinio komutavimo renginiai, skirti 610 kV tampos elektrai skirstyti tam tikroje teritorijoje, kurioje yra dvi ar daugiau yn sekcij, dvi ar daugiau vadini linij, relins apsaugos ir automatikos taisai, savj reikmi arba 610 kV galios transformatoriai, 610 kV tampos vadini ir ieinani linij komutavimui naudojami jungtuvai. Skirstomasis srovlaidis srovlaidis, skirtas elektrai persisti nedidels galios elektros imtuvams. Skirstomoji spinta spinta su joje rengtais komutavimo ir apsaugos aparatais skirta elektros imtuvams prijungti. Srovlaidis elektros energijai persisti renginys, susidedantis i neizoliuot ar izoliuot laidinink ir juos laikani izoliatori, apsaugini gaubt, laikanij ir atramini konstrukcij. Srovs nuotkio zona ems plotas, kuriame, emintuvu tekant srovei, atsiranda potencialas. Srovs skirtumin apsauga renginys, atjungiantis elektros srovs grandin, kai skirtumin srov, tekanti per diferiancialin jo element, pasiekia srovs nuostatos vert. Statinio elektros ininerin sistema (Vidin instaliacija) elektros ininerinis tinklas pastat viduje, kur sudaro laid, kabeli ir j tvirtinimo element, laikanij apsaugini konstrukcij ir detali visuma. Vidin instaliacija gali bti atviroji ir paslptoji. Stiebas oro linijos atramos gelbetoninis, metalinis ar medinis vertikalusis elementas, skirtas laidams ir konstrukcijoms laikyti. Styga plienin viela, itempta prie pat sien, lub ir kit paviri, skirta laidams ir kabeliams tvirtinti. Stovas konstrukcija, skirta laidams tvirtinti, rengta ant pastat stog, dengini, sien ir pan. lapia patalpa patalpa, kurioje santykinis oro drgnumas yra 90100 proc., lubos, sienos, grindys ir daiktai aprasoja. Tarpatramis horizontalus atstumas tarp dviej gretim atram aini linij.

4 Tarpin atrama atrama, statoma tiesiame oro linijos trasos ruoe tarp inkarini atram, skirta laid, tros svoriui, apalui ir vjo apkrovai atlaikyti. Transpozicin atrama atrama, skirta fazini laid idstymui keisti. Troljinis srovlaidis srovlaidis, skirtas elektrai judantiems elektros imtuvams persisti. Trosas (aibosaugos lynas) daugiavielis laidas su jame sumontuotu optiniu kabeliu arba be jo, skirtas oro linijai nuo tiesioginio aibo smgio apsaugoti. Trosu gali bti perduodami ir ryio signalai. Ugniai atsparus (nedegus) kabelis kabelis, nedegantis normaliomis slygomis udegimo altiniui veikiant j neribot laik. Ustatyta teritorija teritorija, kuri riboja miest, gyvenviei, sod bendrij, pramons, ems kio, transporto moni (uost, prieplauk, geleinkelio stoi ir kt.) kratini statini iorins ribos, ir ioje teritorijoje siterp parkai, papldimiai ir aliosios zonos. Ustatyta teritorija laikomi ir alieji plotai, dalijantys gyvenviei teritorijas kelias dalis. Vidin instaliacija elektros ininerinis tinklas pastat viduje, kur sudaro laid, kabeli ir j tvirtinimo element, laikanij apsaugini konstrukcij ir detali visuma. Vidin instaliacija gali bti atviroji ir paslptoji. emo slgio alyvos, pripildytos kabeli linijos sekcija, kabeli linijos ruoas tarp utveriamj mov arba tarp utveriamosios ir galins movos. Kitos iose Taisyklse vartojamos svokos suprantamos taip, kaip jos apibrtos Lietuvos Respublikos energetikos statyme, Lietuvos Respublikos elektros energetikos statyme (in., 2000, Nr.66-1984, 2004, Nr. 107-3964) ir Elektros tinkl kodekse, patvirtintame Lietuvos Respublikos kio ministro 2001 m. gruodio 29 d. sakymu Nr. 398 (in., 2002, Nr. 3-88). II. ELEKTROS INSTALIACIJA I. BENDRIEJI REIKALAVIMAI 5. Instaliacijai naudojam varini ir aliuminini laid ir kabeli skerspjvi plotai (toliau skerspjviai) turi bti ne maesni, nei nurodyti Taisykli 1 priedo 1 lentelje. Laid izoliacija turi atitikti tinklo vardin tamp. eminimo ir nulinimo laidinink reikalavimai pateikti Elektros rengini rengimo bendrj taisykli, patvirtint Lietuvos Respublikos kio ministro (toliau EBT), atuntajame skyriuje. 6. Plieniniuose ir kituose mechanikai atspariuose vamzdiuose, rankovse, loviuose, lentynose ir pastat statybini konstrukcij kanaluose skirting grandini laidininkus (iskyrus vienas kit rezervuojanius) leidiama tiesti kartu iais atvejais: 6.1. vieno agregato laidus ir kabelius; 6.2. technologiniu procesu susijusi keleto main, skyd, pult ir pan. galios ir kontrols laidus ir kabelius; 6.3. sudtingo viestuvo maitinimo laidus ir kabelius; 6.4. keleto grupi vienos ries (darbinio arba avarinio) apvietimo kabelius ir laidus, bet ne daugiau kaip po dvylika laid vamzdyje; 6.5. iki 50 V apvietimo ir auktesns kaip 50 V tampos galios grandini laidus ir kabelius. iuo atveju iki 50 V tampos laidai turi bti atskirame izoliaciniame vamzdyje. 7. Bendrame vamzdyje, rankovje, lovyje, pluote, statybini konstrukcij udarame kanale arba toje paioje lentynoje negalima tiesti viena kit rezervuojani grandini, darbinio ir avarinio apvietimo grandini, taip pat iki 50 V ir auktesns kaip 50 V tampos grandini (iimtys: darbinio ir avarinio apvietimo magistralins linijos, jeigu j izoliacija skirta ne emesnei kaip 660 V tampai, taip pat iki 50 V tampos grandini laidai atskirame izoliaciniame vamzdyje). ias grandines leidiama tiesti tik atskiruose lovi ir lentyn skyriuose, turiniuose

5 itisines A1 degumo klass statybos produkt pertvaras, kuri atsparumas ugniai ne maesnis kaip EI 15. 8. Darbinio ir avarinio (evakuacinio) apvietimo grandines leidiama tiesti lovio, kampuoio ir kitokio profilio konstrukcijos skirtingose iorinse pusse. 9. Kabeli renginiuose, gamybos patalpose ir elektros rengini patalpose reikia naudoti kabelius ir laidus su ugniai atspariu, savaime gstaniu (nepalaikaniu degimo) apvalkalu arba izoliacija, o degius kabelius ir laidus ugniai atspariame, sunkiai degiame vamzdyje, dengtame lovyje ir pan. arba daytus ugniai atsparia pasta. 10. Kintamosios srovs faziniai ir nulinis arba nuolatins srovs laidininkai turi bti tiesiami tame paiame vamzdyje. iuos laidininkus galima tiesti ir skirtinguose vamzdiuose, jeigu ilgalaik apkrovos srov nevirija 25 A. 11. Tiesiant laidus ir kabelius vamzdiuose, udaruose loviuose, lanksiose metalinse rankovse ir udaruose kanaluose, turi bti numatyta galimyb pakeisti laidus ir kabelius. 12. Pastat ir kit statini konstrukciniai elementai, udari kanalai ir ertms, kuriose tiesiami degs kabeliai ir laidai degia izoliacija, turi bti nedegs. 13. Laid ir kabeli gyslos turi bti sujungiamos mediag ir skerspjv atitinkaniais vartiniais ir spyruokliniais gnybtais, presavimo, virinimo ar litavimo bdu. 14. Laid ir kabeli gysl sujungimo, atakojimo ir prijungimo vietose turi bti numatyta laido ir kabelio atsarga pakartotinai sujungti, atakoti arba prijungti. 15. Laid ir kabeli sujungimo ir akojimosi vietos turi bti prieinamos apirti ir remontuoti. 16. Laidai ir kabeliai sujungimo ir akojimosi vietose neturi bti mechanikai tempiami. 17. Laid ir kabeli gysl sujungimo ir akojimosi viet, jungiamj ir akojimosi svar ir pan. izoliacija turi bti lygiavert ir i laid ir kabeli izoliacijai. 18. Laidus ir kabelius sujungti ir atakoti reikia dutse, svar izoliaciniuose korpusuose, specialiose statybini konstrukcij niose ir elektros rengini, aparat ir main korpusuose. 19. Jungiamosios ir akojimosi duts turi bti udarytos dangteliais. Jungiamj ir akojimosi dui konstrukcija turi atitikti laidinink tiesimo bd ir aplinkos slygas. 20. Jungiamosios ir akojimosi duts ir jungiamj ir akojimosi svar izoliaciniai korpusai turi bti pagaminti i A1 degumo klass statybos produkt arba C-s2, d2 degumo klass statybos produkt. 21. Metaliniai elektros instaliacijos elementai (konstrukcijos, loviai, lentynos vamzdiai, rankovs, duts, apkabos ir pan.) priklausomai nuo aplinkos slyg turi bti apsaugoti nuo korozijos. 22. Instaliacini lovi, srovlaidi ir kit elektros rengini apsaugos nuo kietj kn patekimo per apdangal renginio vid ir mogaus prisilietimo prie srovini dali, taip pat vandens patekimo renginio vid laipsnis turi atitikti rengimo ir eksploatavimo slygas. Apsaugos apdangalais laipsniai ir pagrindins charakteristikos pateiktos Taisykli 1 priedo 2 ir 3 lentelse. 23. Kertant temperatros ir nusdimo sili vietas, instaliacija turi bti rengta atsivelgiant konstrukcij pasislinkimo galimyb. II. ELEKTROS INSTALIACIJOS RYS. LAIDAI IR KABELIAI, J TIESIMO BDAI 24. Laidus, kabelius ir instaliacijos rengimo bd reikia parinkti pagal keliamus techninius reikalavimus ir aplinkos slygas. Instaliacija turi bti rengta taip, kad bt saugu j eksploatuoti ir kad ji tenkint gaisrins saugos reikalavimus ir patalp interjerui keliamus architektrinius reikalavimus. Instaliacijai naudojam laid ir kabeli izoliacija ir apvalkalas turi atitikti tiesimo bd ir aplinkos slygas ir tinklo vardin tamp.

6 Pagal LST HD 384.5.52 S1+A1+AC: 2002 Pastat elektros ranga. 5 dalis. Elektrini rengini parinkimas ir montavimas. 52 podalis. Kabeli ir laid sistemos (IEC 60364-5-52: 1993, modifikuotas) standart rekomendacijos instaliacijos sistemai parinkti yra pateiktos Taisykli 1 priedo 4 ir 5 lentelse. 25. Jeigu esama speciali reikalavim, susijusi su renginio pobdiu, laid izoliacija ir aplinka, laid ir kabeli apsauginiai apvalkalai turi bti parinkti atsivelgiant iuos, taip pat ir Taisykli 41 ir 42 punkt reikalavimus 26. Nulinio laido izoliacija turi bti tokia pat kaip ir fazini laid. 27. Laidai ir kabeliai, vamzdiai ir loviai su laidais ir kabeliais turi bti tiesiami, atsivelgiant gaisrins saugos reikalavimus (Taisykli 1 priedo 6 lentel). 28. Atvirai tiesiant laidus (kabelius) su D ir emesns degumo klass statybos produkt apvalkalais ir laidus be apvalkalo, atstumas nuo laido (kabelio) iki degi mediag pagrindo, konstrukcijos, detals paviriaus turi bti ne maesnis kaip 10 mm. Jeigu nurodyto atstumo ilaikyti negalima, tai laid (kabel) reikia atskirti nuo paviriaus A1 degumo klass statybos produkt sluoksniu, kurio kratai bt isiki kiekvien laido (kabelio) pus ne maiau kaip 10 mm, arba laidus (kabelius) tiesti nedegiame, plastmasiniame vamzdyje, lovyje ir pan. 29. Paslptai tiesiant laidus (kabelius) su D ir emesns degumo klass statybos produkt apvalkalais ir laidus be apvalkalo udarose niose, statybini konstrukcij tutumose (pavyzdiui, tarp sienos ir apdailos), grioveliuose ir pan., visur, kur yra degi konstrukcij, laidai ir kabeliai turi bti nedegiuose vamzdiuose. 30. Atvirai tiesiant C-s2, d2 mediag degumo klass statybos produkt vamzdius ir lovius A1 degumo klass statybos produkt arba C-s2, d2 mediag degumo klass statybos produkt pagrindais ir konstrukcijomis, atstumas nuo vamzdio (lovio) iki degi statybos produkt konstrukcij ir detali paviriaus turi bti ne maesnis kaip 100 mm. Jeigu nurodyto atstumo ilaikyti negalima, tai vamzd (lov) i vis pusi nuo i paviri reikia atskirti itisiniu ne plonesniu kaip 10 mm A1 degumo klass statybos produkt sluoksniu (specialios mastikos, tinko, alebastro, cementinio skiedinio, betono ir pan.). 31. Paslptai klojant C-s2, d2 mediag degumo klass statybos produkt vamzdius ir lovius udarose niose, statybini konstrukcij tutumose (pavyzdiui, tarp sienos ir apdailos), grioveliuose ir pan., vamzdius ir lovius i vis pusi nuo D ir emesns degumo klass statybos produkt konstrukcij ir detali paviri reikia atskirti itisiniu ne plonesniu kaip 10 mm A1 mediagos degumo klass statybos produkt sluoksniu. 32. Trumpi instaliacijos sankirtos su D ir emesns degumo klass statybos produkt statybini konstrukcij elementais ruoai, turi bti rengti pagal Taisykli 2731 punkt reikalavimus. 33. Auktos temperatros aplinkoje reikia naudoti laidus ir kabelius, izoliuotus atsparia temperatros poveikiui izoliacija ir apvalkalu. 34. Drgnose ir labai drgnose patalpose ir lauko renginiuose laid izoliacija ir izoliuojamieji ramsiai, taip pat atramins ir laikaniosios konstrukcijos, vamzdiai, loviai ir lentynos turi bti atspars drgms poveikiui. 35. Dulktose patalpose turi bti naudojama tokia instaliacija, ant kurios element negali kauptis dulks. Susikaupusios dulks turi bti lengvai paalinamos. 36. Chemikai aktyvioje aplinkoje visi elektros instaliacijos elementai turi bti atspars iai aplinkai arba apsaugoti nuo jos poveikio. 37. Laidai ir kabeliai su viesai neatsparia iorine izoliacija arba apvalkalu turi bti apsaugoti nuo tiesiogins sauls spinduliuots. 38. Vietose, kur galimi mechaniniai elektros instaliacijos paeidimai, laidai ir kabeliai turi bti klojami vamzdiuose, loviuose, atitvarose arba instaliuojami paslptai. Atvirai klojami laidai ir kabeliai turi bti su mechaniniam poveikiui atspariais apsauginiais apvalkalais. 39. Laidai ir kabeliai turi bti naudojami pagal paskirt ir tik tokioje aplinkoje, kuri nurodyta kabeli (laid) standartuose ir technini slyg aprauose. 40. Antrini grandini kabeliai ir laidai turi bti variniai.

7 Ant vibruojanio pagrindo tvirtinamus elektros renginius reikia prijungti variniais daugiavieliais laidais arba kabeliais. 41. Judamiesiems ir kilnojamiesiems elektros imtuvams maitinti, atsivelgiant galim mechanin poveik, reikia naudoti specialius laidininkus ir lanksius varini gysl kabelius. Visos j gyslos, tarp j ir eminanioji, turi bti bendrame apvalkale arba apipintos. Apribotos eigos mechanizmams (kranams, judamiesiems pjklams, vart mechanizmams ir pan.) reikia rengti lanksi kabeli kilpas, lanksi kabeli judamosios pakabos veimlius ar panaias konstrukcijas, kurios laid ir kabeli gyslas apsaugot nuo li. 42. Jei laid ir kabeli klojimo vietose yra alyvos ar emulsijos, tai reikia naudoti laidus ir kabelius su alyvai atsparia izoliacija ir apvalkalu arba laidai ir kabeliai turi bti apsaugoti nuo j poveikio. III. ATVIROJI ELEKTROS INSTALIACIJA PATALPOSE 43. Izoliuotieji laidai su apvalkalu ir neapsaugoti kabeliai atvirosios instaliacijos bdu turi bti tiesiami: 43.1. ne emiau kaip 2 m nuo grind arba prieiros aikteli elektros srovei nepavojingose patalpose, esant auktesnei kaip 50 V (kintamosios srovs) ir 120 V nuolatins srovs tampai, ir pavojingose ir labai pavojingose patalpose, esant tik iki 50 V kintamosios srovs ir 120 V nuolatins srovs tampai; 43.2. ne emiau kaip 2,5 m nuo grind arba prieiros aikteli elektros srovs atvilgiu pavojingose ir labai pavojingose patalpose, esant auktesnei nei saugi tampai. ie reikalavimai netaikomi atakoms nuo elektros instaliacijos linij iki ant sien rengt jungikli, akui lizd, skydeli, valdymo aparat, viestuv, iskyrus gamybos patalpas, kuriose ios atakos 1,5 m auktyje nuo grind arba prieiros aikteli ir emiau turi bti apsaugotos nuo mechanini paeidim. Patalpose, kurias gali patekti tik elektrotechnikos darbuotojai, atvirosios instaliacijos laidinink tiesimo auktis nereglamentuojamas. 44. Tiltini kran judjimo zonose neapsaugotus laidus ir kabelius reikia tiesti ne emiau kaip 2,5 m nuo krano veimlio aiktels lygio (jei aiktel rengta aukiau krano tilto pakloto) arba nuo krano tilto pakloto (jei paklotas rengtas aukiau krano veimlio aiktels). Jeigu to padaryti negalima, tai ant veimlio arba krano tilto esantiems darbuotojams apsaugoti nuo atsitiktinio prisilietimo prie laidinink turi bti imtasi saugos priemoni. Laidai ir kabeliai turi bti apsaugoti per vis krano tilto eigos ilg. 45. Atvirai, taip pat vamzdiuose ir ne maesnio kaip IP20 apsaugos laipsnio loviuose ir lanksiose metalinse rankovse nutiest kabeli ir laid rengimo auktis nuo grind ar prieiros aikteli nereglamentuojamas. 46. Kabeliams ir laidams kertant vamzdynus, atstumas tarp j turi bti ne maesnis kaip 50 mm, o iki degi arba lengvai usiliepsnojani skysi ir duj vamzdyn ne maesnis kaip 100 mm. Jei atstumas nuo laid ir kabeli iki vamzdyn maesnis kaip 250 mm, tai laidai ir kabeliai turi bti papildomai apsaugoti nuo mechanini paeidim po 250 mm abi puses nuo vamzdyno. 47. Kai laidai ir kabeliai nutiesti lygiagreiai su vamzdynu, tai atstumas nuo laido arba kabelio iki vamzdyno (iskyrus gamybos patalpas) turi bti ne maesnis kaip 100 mm, o iki degi arba lengvai usiliepsnojani skysi ir duj vamzdyn ne maesnis kaip 400 mm. 48. Kabeliai ir laidai, nutiesti lygiagreiai su kartais vamzdynais ir kertantys juos, turi bti apsaugoti nuo auktos temperatros poveikio arba turi bti atspars kariui. 49. Laid ir kabeli perjas per vidaus ir lauko sienas ir tarpauktines perdangas reikia rengti taip, kad jas bt galima lengvai pakeisti. Dl to perjos turi bti nutiestos vamzdyje, lovyje ir pan. Tarpus tarp laid, kabeli ir vamzdi (lovi ir pan.) perjose per sienas ir perdangas reikia per vis konstrukcijos stor usandarinti A1 degumo klass statybos produkt ir lengvai paalinamu upildu, kad negalt prasiskverbti ir susikaupti vandens ir plisti gaisras.

8 Usandarinti reikia taip, kad bt galima pakeisti laidus ir kabelius ir papildomai nutiesti naujus. Usandarinimo atsparumas ugniai turi bti ne maesnis nei sienos (perdangos). 50. Laidai perjose per sienas ir perdangas turi bti papildomai izoliuoti (pavyzdiui, izoliaciniame vamzdelyje). Jei laidai pereina i vienos sausos arba drgnos patalpos kit (saus arba drgn patalp), visus vienos linijos laidus galima tiesti viename izoliaciniame vamzdyje. Jei laidai pereina i sausos arba drgnos patalpos lapi patalp, i vienos lapios kit lapi patalp arba ieina i patalpos lauk, kiekvienas laidas turi bti tiesiamas atskirame izoliaciniame vamzdyje. Pereinantys i sausos arba drgnos patalpos lapi patalp arba lauk laidai turi bti sujungiami sausoje arba drgnoje patalpoje. 51. Laidus ir kabelius lentynose, ant atramini konstrukcij paviri, lyn, styg, juost ir kit laikanij konstrukcij galima tiesti vien prie kito vairi form (pavyzdiui, apvali, staiakampi, keleto sluoksni) pluotais (grupmis). Kiekvieno pluoto laidai ir kabeliai tarpusavyje turi bti sutvirtinti. 52. Laidus ir kabelius loviuose galima tiesti keliais sluoksniais, atsivelgiant gamintoj nustatytus j apkrovos ir klojimo bd reikalavimus. Jei ie reikalavimai neinomi, tai laid ir kabeli skerspjvi suma lovyje, skaiiuojant pagal j iorin skersmen, skaitant izoliacij ir iorinius apvalkalus, neturi bti didesn kaip 35 proc. itisai udaro lovio skerspjvio ir 40 proc. dangiu udengiamo lovio skerspjvio. 53. Pluotais (grupmis) arba keliais sluoksniais nutiest laid ir kabeli ilgalaiks leistinosios srovs turi bti nustatomos atsivelgiant pablogjusias auinimo slygas. 54. Elektros instaliacijos vamzdiai, loviai ir lanksios metalins rankovs turi bti nutiestos taip, kad jose nesikaupt ir nesikondensuot aplinkos drgm. 55. Tose patalpose, kuriose yra gar ir duj, ardani laid ir kabeli izoliacij ir apvalkalus, taip pat lauko renginiuose ir tose vietose, kur vamzdius, lovius ir rankoves gali patekti tepal, vandens arba emulsijos, vamzdi, lovi ir lanksi metalini rankovi tarpusavio jungs, taip pat jungs su skirstymo dutmis, elektros rangos korpusais ir pan. turi bti sandarios. iuo atveju lovi sienels turi bti itisins, o dangiai sandars. Jungi vietose vamzdiai ir loviai turi turti sandarinimo taisus, lanksios metalins rankovs turi bti hermetins. Dulktose patalpose vamzdi, rankovi, lovi jungs ir atakos turi bti apsaugotos nuo dulki. 56. Kaip eminimo arba apsauginio nulinimo laidininkais naudojam plienini vamzdi ir lovi jungtys turi atitikti Taisykli treiojo skyriaus, taip pat EBT atuntojo skyriaus reikalavimus.

9 IV. PASLPTOJI ELEKTROS INSTALIACIJA PATALPOSE 57. Gyvenamosios ir administracins paskirties patalpose paslptosios instaliacijos laidai ir kabeliai turi bti montuojami instaliacijai skirtose zonose. Horizontalij instaliacijos zon plotis yra 30 cm, o vertikalij 20 cm. Horizontaliosios instaliacijos zonos prasideda 15 cm atstumu nuo lub ir 15 ir 90 cm atstumu nuo grind. Vertikaliosios instaliacijos zonos prasideda 10 cm atstumu nuo lang, dur ir kit ang krat ir 10 cm atstumu nuo patalp kamp. Jungtukai, kitukiniai lizdai ir atakos duts turi bti rengti instaliacijos zonose. Jungtukai rengiami 105 cm arba 115 cm, o kitukiniai lizdai 30 cm ir 115 cm atstumu nuo grind. Elektros mainos, aparatai ir prietaisai, kuri vardin srov didesn kaip 16 A, turi bti prijungti prie skirstomojo skydo atskira elektros linija. 58. Paslptosios elektros instaliacijos vamzdiai, kanalai ir lanksios metalins rankovs turi bti sandars ir rengti atsivelgiant Taisykli 5456 punkt reikalavimus. Paslptosios elektros instaliacijos kanalai turi bti udari. 59. Elektros instaliacij tiesti vdinimo kanaluose ir achtose draudiama. Vdinimo kanalus ir achtas gali kirsti pavieniai laidai ir kabeliai, nutiesti mechaniniams poveikiams atspariuose vamzdiuose. Tiesiant laidus ir kabelius vir kabamj lub reikia atsivelgti Taisykli skyriaus nurodymus, taip pat Specialij patalp ir technologini proces elektros rengini rengimo taisykli, patvirtint Lietuvos Respublikos kio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandio 29 d. sakymu Nr. 4-140/D1-232 (in., 2004, Nr. 84-3051), pirmojo ir antrojo skyri reikalavimus. V. ELEKTROS INSTALIACIJA PASTOGS PATALPOSE 60. Elektros instaliacija pastogs patalpose gali bti atviroji ir paslptoji. 61. Atviroji instaliacija turi bti rengta nedegiais kabeliais arba nedegiais laidais vamzdiuose arba degiais kabeliais ir laidais A1 degumo klass statybos produkt vamzdiuose. Kabeliai, esantys emesniame kaip 2,5 m auktyje nuo grind, turi bti apsaugoti nuo mechanini paeidim. 62. Paslptoji instaliacija turi bti rengta sunkiai degiais (nepalaikaniais degimo) kabeliais arba degiais kabeliais ir laidais A1 degumo klass statybos produkt vamzdiuose, arba kabeliais ir laidais, nutiestais A1 degumo klass statybos produkt sienose ir perdangose. 63. Elektros instaliacija mechaniniams poveikiams atsparieji vamzdiai turi atitikti Taisykli 5456 punkt reikalavimus. 64. Pastogs patalpose elektros instaliacijos linijos atakas, nutiestas ne pastogje esanius elektros imtuvus, leidiama rengti atvirai vamzdiuose i metalo arba i kit ne emesns kaip B degumo klass statybos produkt, kuriomis liepsna neplinta, arba paslptai A1 degumo klass statybos produkt sienose (perdangose). 65. Pastogs patalpose rengiam viestuv ir kit elektros imtuv komutavimo aparatai turi bti montuojami ne pastogs patalpoje. Komutavimo aparatus galima rengti pastogs patalpoje ant A1 degumo klass statybos produkt sienos, jei ji yra prie dur ir pastogs patalp galima ulipti laiptais. VI. LAUKO ELEKTROS INSTALIACIJA 66. Lauko elektros instaliacija statini sienomis, lubomis ir kitomis laikaniosiomis konstrukcijomis turi bti rengiama kabeliais. Lauko elektros instaliacij rengti ant gyvenamosios ir visuomenins paskirties pastat stog, iskyrus atvadus, draudiama.

10 67. Atstumas nuo atvado kabelio iki kelio (gatvs) ar vaiavimo vaiuojamosios dalies paviriaus turi bti ne maesnis kaip 5,5 m, o iki aligatvio ir tak paviriaus ne maesnis kaip 3,5 m. Atvado auktis prie pastato nuo ems paviriaus turi bti ne maesnis kaip 2,75 m. 68. Lauko elektros instaliacijos vamzdiai, loviai ir metalins rankovs turi turti sandarinimo taisus ir atitikti Taisykli 5456 punkt reikalavimus. emje u pastato rib plieniniuose vamzdiuose ir loviuose laid tiesti neleidiama. III. IKI 35 kV TAMPOS SROVLAIDIAI I. TAIKYMO SRITIS 69. is Taisykli skyrius taikomas iki 35 kV tampos kintamosios ir nuolatins srovs srovlaidiams. rengiamiems sprogiose ir degiose zonose srovlaidiams keliami papildomi reikalavimai. Skyriaus reikalavimai netaikomi specialiems elektrolizs rengini srovlaidiams, trumpiems elektrotermini rengini tinklams, taip pat srovlaidiams, kurie rengiami pagal specialias taisykles ir normas. II. BENDRIEJI REIKALAVIMAI 70. Srovlaidi laidininkus, izoliatorius, armatr, konstrukcijas ir aparatus reikia parinkti ir rengti pagal normalias darbo slygas (atitinkanias darbo tamp ir srov) ir atsivelgiant trumpojo jungimo sroves. Srovei laidios dalys turi bti paymtos ir nudaytos sutartinmis spalvomis (EBT 15 punktas). 71. Srovlaidiai, kur ore yra chemikai aktyvi mediag, ardani srovei laidias dalis, laikanisias konstrukcijas ir izoliatorius, turi bti apsaugoti nuo t mediag poveikio. 72. Srovlaidio pradioje ir gale ir tarpiniuose takuose reikia rengti stacionarius eminimo peilius arba numatyti vietas kilnojamiesiems emikliams prijungti. Kilnojamj emikli prijungimo viet skaiius turi bti toks, kad trumpojo jungimo metu indukuota tampa tarp dviej gretim emikli prijungimo tak neviryt 250 V. 73. Srovlaidi mechanin apkrova nustatoma atsivelgiant galimas apkrovas (vjo apkrov, apalo, rengini atak, mogaus ir ranki svor ir pan.), o standi yn trumpojo jungimo srovs elektrodinamin apkrov. 74. Srovlaidi idstymas ir konstrukcija turi bti patogi ir saugi rengti ir remontuoti. 75. Lauke esantys auktesns kaip 1000 V tampos srovlaidiai turi bti apsaugoti nuo atmosferini virtampi pagal auktesns kaip 1000 V tampos skirstykloms taikomus reikalavimus. 76. Dideli kintamj srovi srovlaidiuose turi bti numatytos priemons induktyviosioms varoms suvienodinti fazse ir joms sumainti, taip pat priemons elektros energijos nuostoliams, sukeltiems elektromagnetini lauk, yn laikikliuose, armatroje ir metalinse konstrukcijose sumainti. Tekant 2,5 kA ir didesnei srovei turi bti numatytos ir induktyviosios varos sumainimo ir ilyginimo priemons (pavyzdiui, paketo juost idstymas kvadrato kratuose, suporuotos fazs, profilins ynos, apvals ir kvadratiniai tuiaviduriai vamzdiai, transpozicija). Ilgiems lankstiems srovlaidiams turi bti naudojama fazs laid transpozicija. Priemoni reikalingum elektromagnetinio lauko sukeltiems elektros energijos nuostoliams sumainti reikia pagrsti techniniais ir ekonominiais skaiiavimais. 77. Tais atvejais, kai temperatros svyravimai, transformatori vibracija, netolygus pastato pamat sdimas ir pan. gali sukelti srovlaidi laidinink, izoliatori ar kit element pavojingus mechaninius tempimus, reikia numatyti naudoti juos alinanias priemones

11 (kompensatorius arba jiems tolygius renginius). Standi srovlaidi kompensatoriai turi bti rengti tose vietose, kur galimi statini poslinkiai ar j nusdimas. 78. Neiardomas srovlaidi jungtis siloma suvirinti. Atakas ir lanksius srovlaidius leidiama sujungti presuojamaisiais gnybtais. Skirting mediag laidininkai turi bti sujungti taip, kad kontakt paviriuje nevykt korozija. 79. Auktesns kaip 1000 V tampos srovlaidi skerspjv reikia parinkti pagal normalaus reimo srov ir poavariniu reimu patikrinti pagal ilgalaik leistinj srov, atsivelgiant apkrov didjim. 80. Srovlaidi ilgalaikes leistinsias sroves nurodo gamintojai. Kai nra fazs laid vidins transpozicijos, neizoliuot laid srovlaidio ilgalaik leistinoji srov sumainama 0,8 karto. III. IKI 1000 V TAMPOS SROVLAIDIAI 81. Srovlaidio atak vietos turi bti prieinamos priirti. 82. Gamybos patalpose srovlaidius, pagamintus pagal IP00 apsaugos apdangalais laipsn, reikia rengti ne emiau kaip 3,5 m auktyje nuo grind ar prieiros aiktels, o srovlaidius, pagamintus pagal apsaugos apdangalais laipsnius iki IP31, ne emiau kaip 2,5 m. Srovlaidi su izoliuotomis ynomis, pagamint pagal IP20 ir auktesn apsaugos apdangalais laipsn, taip pat srovlaidi, pagamint pagal IP40 ir auktesn apsaugos apdangalais laipsn, rengimo auktis nereglamentuojamas. Kintamosios srovs iki 50 V tampos ir nuolatins srovs iki 120 V tampos bet kokios konstrukcijos srovlaidi rengimo auktis nereglamentuojamas. Tik elektrotechnikos prieiros darbuotojams prieinamose patalpose (techniniuose pastat auktuose ir pan.) IP20 ir auktesnio apsaugos laipsnio srovlaidi rengimo auktis nereglamentuojamas. moni elektros rengini patalpose bet kurio apsaugos apdangalais laipsnio srovlaidi rengimo auktis nereglamentuojamas. Vietos, kur galima atsitiktinai prisiliesti prie srovlaidi, rengt pagal IP00 apsaugos apdangalais laipsn, turi bti atitvertos. Galim mechanini paeidim vietose srovlaidiai turi bti papildomai apsaugoti. Srovlaidiai ir j atitvaros, esanios vir perj, turi bti rengtos ne emiau kaip 1,9 m nuo grind ar prieiros aiktels. Srovlaidi tinklins atitvaros tinklo akis turi bti ne didesn kaip 25x25 mm. Srovlaidi laikaniosios ir atramins konstrukcijos turi bti pagamintos i A1 degumo klass statybos produkt ir turti ne maesn kaip R15 atsparumo ugniai laipsn. Srovlaidi perjimo per perdangas, atitvaras ir sienas vietose ugnis ir dmai neturi prasiskverbti i vienos patalpos kit. 83. Atstumas nuo atvir srovlaidio srovei laidi dali (IP00 apsaugos laipsnis) iki vamzdyn turi bti ne maesnis kaip 1 m, o iki technologins rangos ne maesnis kaip 1,5 m. Atstumas nuo gaubt turini yn (IP21, IP31, IP51, IP65 apsaugos laipsniai) iki vamzdyn ir technologins rangos nereglamentuojamas. 84. Atvir srovlaidi (IP00) atstumai tarp skirting fazi arba poli laidinink ir nuo srovlaidi iki pastat sien ir emint konstrukcij turi bti ne maesni kaip 50 mm, o iki degi pastato element (D-s2, d2 ir emesns degumo klass statybos produkt) ne maesni kaip 200 mm. 85. Srovlaidio atakos komutavimo ir apsaugos aparatra turi bti rengta atakos pradioje prie pat srovlaidio, atsivelgiant apsaugos aparat rengimo vietos parinkimo reikalavimus. i aparatra turi bti idstyta ir atitverta taip, kad nebt galima atsitiktinai prisiliesti prie srovini dali. Nepasiekiamame auktyje rengt aparat operatyviam valdymui nuo grind ar prieiros aikteli turi bti numatytos atitinkamos priemons (trauks, lynai).

12 Aparatai turi turti nuo grind ar prieiros aiktels matomas aparato padt nurodanias ymes (jungta, ijungta). 86. Srovlaidi izoliatoriai turi bti i A1 degumo klass statybos produkt (porcelianas, steatitas ir pan.). 87. Prie atvir srovlaidi (IP00) visoje trasoje kas 1015 m, taip pat moni buvimo vietose (kraninink aiktels ir pan.) turi bti pritvirtinti spjamieji enklai. 88. Srovlaidiuose turi bti priemons (pavyzdiui, izoliaciniai spyriai), neleidianios faziniams laidininkams pavojingai suartti ar priartti prie srovlaidio gaubto, tekant trumpojo jungimo srovei. 89. Srovlaidiams kran tarpatramiuose taikomi tokie papildomi reikalavimai: 89.1. neatitverti atviri srovlaidiai (IP00), tiesiami santvaromis, turi bti rengiami ne emiau kaip 2,5 m nuo tilto dangos ir krano veimlio, o tiesiami emiau kaip 2,5 m, bet ne emiau kaip denginio santvaros apatin juosta srovlaidiai turi bti atitverti, kad nebt galima atsitiktinai prisiliesti prie j nuo tilto dangos ir krano veimlio. Po srovlaidiu leidiama rengti prie paties krano pritvirtint atitvar; 89.2. atvir srovlaidi (IP00) ruoai, esantys vir kran remonto aikteli, turi bti atitverti taip, kad nuo krano veimlio dangos nebt galima prisiliesti prie srovei laidi dali. Atitverti nereikia, jeigu srovlaidis vir ios dangos rengtas 2,5 m ir didesniame auktyje arba jeigu iose vietose naudojami izoliuoti laidininkai. Pastaruoju atveju maiausias atstumas iki izoliuot laidinink nustatomas pagal remonto slygas; 89.3. srovlaidius tiesti po kranais j darbo zonoje leidiama rengus specialias apsaugos nuo mechanini paeidim priemones. Speciali apsaugos nuo mechanini paeidim priemoni nereikia iki 630 A srovs su bet kokiu apdangalu ynoms, esanioms netoli technologins rangos u krano veikimo zonos rib. IV. AUKTESNS KAIP 1000 V TAMPOS SROVLAIDIAI 90. Gamybos patalpose leidiama naudoti IP41 ir auktesnio apsaugos laipsnio srovlaidius. ie srovlaidiai turi bti rengti ne maesniame kaip 2,5 m auktyje nuo grind arba prieiros aiktels. Gamybos patalpose, prieinamose tik kvalifikuotiems elektrotechnikos darbuotojams (pavyzdiui, pastat techniniuose auktuose ir pan.), IP41 ir auktesnio apsaugos laipsnio srovlaidi rengimo auktis nereglamentuojamas. Elektros rengini patalpose leistina naudoti bet kokios konstrukcijos srovlaidius. emesns kaip IP41 apsaugos laipsnio srovlaidiai turi bti rengti ne maiau kaip 2,5 m nuo grind ar prieiros aiktels. IP41 ir auktesnio apsaugos laipsnio srovlaidi rengimo auktis nereglamentuojamas. 91. Iorje rengiam srovlaidi tipas nereglamentuojamas. 92. rengiant srovlaidius tuneliuose ir galerijose turi bti atsivelgta udarosioms skirstykloms ir pastotms taikomus, taip pat Taisykli 72 punkto ir iuos papildomus reikalavimus: 92.1. atvir srovlaidi (IP00) prieiros koridori plotis turi bti ne maesnis kaip 1 m esant vienpusiam rengini idstymui, ir 1,2 m esant dvipusiam rengini idstymui. Tiek vienpusi, tiek ir dvipusi ilgesni kaip 150 m srovlaidi prieiros koridorius turi bti ne maiau kaip 0,2 m platesnis u mintuosius; 92.2. atvir srovlaidi atitvaros auktis nuo grind turi bti ne maesnis kaip 1,7 m; 92.3. srovlaidio pradioje, pabaigoje ir tarpiniuose takuose reikia numatyti stacionariuosius eminimo peilius arba kilnojamj emikli prijungimo vietas. Kilnojamj emikli prijungimo viet skaiius turi bti toks, kad gretim laidinink trumpojo jungimo metu indukuota tampa tarp dviej gretim emikli prijungimo tak neviryt 250 V. 93. Tuneliuose ir galerijose, kur rengti srovlaidiai, turi bti rengtas apvietimas, atitinkantis Apvietimo elektros rengini rengimo taisykli, patvirtint Lietuvos Respublikos kio ministro 2004 m. birelio 30 d. sakymu Nr. 4-257 (in., 2004, Nr. 107-4005),

13 reikalavimus. Tuneli ir galerij apvietimo viestuvams energija turi bti tiekiama i dviej altini, lempas prie j jungiant pakaitomis. Atvir srovlaidi (IP00) apvietimo armatros prieira neturi kelti pavojaus. iuo atveju tunelio ir galerij apvietimo instaliacija turi bti ekranuota (kabeliai su metaliniu apvalkalu, instaliacija plieniniuose vamzdiuose ir pan.). 94. rengiant srovlaidi tunelius ir galerijas, turi bti atsivelgta iuos reikalavimus: 94.1. statiniai turi bti i A1 degumo klass statybos produkt. Gelbetonini atramini konstrukcij atsparumas ugniai turi bti ne maesnis kaip R45, o plienini lakt konstrukcij ne maesnis kaip R15; 94.2. vdinimas turi bti toks, kad, esant srovlaidi vardinei apkrovai, einanio ir ieinanio oro temperatr skirtumas neviryt 15 oC. Vdinimo angos turi bti udengtos aliuzmis arba tinklais ir apsaugotos stogeliais; 94.3. tuneli ir galerij vidins erdvs neturi kirsti jokie vamzdynai; 94.4. srovlaidi tuneliuose ir galerijose turi bti rengtos ryi priemons. Ryi priemoni aparatra ir jos rengimo vietos turi bti nurodytos projektiniuose sprendiniuose. V. LANKSTS AUKTESNS KAIP 1000 V TAMPOS SROVLAIDIAI 95. Lanksts srovlaidiai iorje turi bti rengiami ant atskir atram. Srovlaidius ir technologinius vamzdynus rengti ant bendr atram draudiama. 96. Atstumas tarp iskaidytos fazs laid turi bti ne maesnis kaip ei naudojam laid skersmenys. 97. Atstumai tarp srovini dali ir nuo j iki emint konstrukcij, statini, taip pat iki keli ir geleinkeli juostos turi bti nustatomi pagal Taisykli penktojo ir etojo skyri reikalavimus. 98. Jei srovlaidiai priartja prie statini, kuriuose yra sprogi zon, taip pat prie sprogi lauko rengini, turi bti laikomasi sprogioms zonoms taikom reikalavim. 99. Tikrinant atstumus nuo srovlaidi iki kertam statini, reikia atsivelgti papildom tarpfazini ir fazini laid spyri svorio apkrov ir poavarinio reimo didiausi laido ilim. Didiausia poavarinio reimo srovlaidio temperatra yra 70 oC. 100. Ilgo srovlaidio fazs, jei tam yra pritaikytos konstrukcijos, turi bti idstomos lygiakraio trikampio virnse. 101. Ilguose srovlaidiuose turi bti vietos kilnojamiesiems emikliams prijungti. Kilnojamojo emiklio prijungimo viet skaiius parenkamas pagal Taisykli 92 punkt. 102. Skaiiuojant lanksi srovlaidi laidus reikia vadovautis iais principais: 102.1. laid tempimas, esant vairiems iorini apkrov deriniams, priklauso nuo fazinio laido leistino normatyvinio tempimo, kur lemia naudojam atram ir mazg atsparumas. Fazinio laido leistinas normatyvinis tempimas turi bti ne didesnis kaip 0,98 kPa; 102.2. reikia vertinti tarpfazini ir fazini laid spyri svorio papildom apkrov; 102.3. vjo slg reikia skaiiuoti pagal Taisykli 238, 239 ir 331 punkt reikalavimus. IV. ELEKTROS KABELI LINIJOS I. BENDRIEJI REIKALAVIMAI 103. Kabeli linij (toliau KL) rengimas turi bti pagrstas techniniais ir ekonominiais skaiiavimais, atsivelgiant tinklo ipltim, linijos paskirt ir svarb, trasos pobd, klojimo bd, kabeli konstrukcij, natralaus kratovaizdio isaugojimo btinum ir pan. 104. KL turi bti tinkamos eksploatuoti esamomis darbo slygomis. Apsaugai nuo atmosferini virtampi i oro linijos puss kabeliai turi bti apsaugoti oro linij intarpuose ir

14 vaduose pastotes, skirstyklas, skirstomuosius punktus, transformatorines. Apsaugoti nuo atmosferini virtampi atvad nuo oro linij kabelius nereikalaujama. Vartotoj elektros rengini apsaugos nuo atmosferini ir vidaus virtampi reikalingumas nustatomas vadovaujantis EBT atuntojo skyriaus reikalavimais. Kabeliai taip pat turi bti tinkamai apsaugoti nuo mechaninio ir terminio poveikio ir korozijos. Kabeli konstrukcija (tipas, mark) parenkama projektavimo metu, atsivelgiant grunto savybes (Taisykli 125143 punktai). 105. Pagal Elektros tinkl apsaugos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 1993 m. balandio 14 d. sakymu Nr. 49 (in., 1998, Nr. 41-1119), vir poemini KL turi bti iskirtos tokios apsaugos zonos: 105.1. iilgai poemini KL ems juosta, kurios horizontalus plotis abiejose linijos pusse nuo KL konstrukcij krat 1 m, o atstumas iki statini pamat 0,6 m; 105.2. iilgai povandenini KL vandens sluoksnis, kurio horizontalus plotis abiejose linijos pusse nuo kratini kabeli 100 m. 106. Kabeliai trasoje turi bti apsaugoti nuo mechaninio poveikio, korozijos, vibracijos taip, kad neperkaist nuo atsiradusio elektros lanko gretimame kabelyje. Klojant kabelius, reikia vengti j tarpusavio sankirt, sankirt su vamzdynais ir pan. Parenkant emo slgio alyvos pripildyt KL tras ir siekiant racionaliausiai idstyti ir panaudoti alyvos papildymo bakus, reikia atsivelgti vietovs reljef. 107. Kabeli linijos turi bti rengiamos taip, kad kabeli rengimo ir eksploatavimo metu bt ivengta pavojing mechanini tempim ir paeidim, todl: 107.1. kabeliai turi bti nutiesti ilgesni, kad j pakakt galimiems grunto poslinkiams ir pai kabeli ir j konstrukcij temperatrinms deformacijoms kompensuoti. Neleidiama tiesti kabelius ied (vij) pavidalu; 107.2. kabeliai, nutiesti horizontaliai konstrukcijomis, sienomis (atitvaromis), perdangomis ir pan., turi bti standiai pritvirtinti kabeli galuose, prie vis tip mov ir abiejose kabelio ilenkimo pusse; 107.3. kabeliai, nutiesti vertikaliai konstrukcijomis ir sienomis, turi bti pritvirtinti taip, kad, veikiant j pai svoriui, nesideformuot apvalkalai ir nebt paeidiamos gysl jungtys movose; 107.4. konstrukcijos, ant kuri tiesiami nearvuoti kabeliai, turi bti tokios, kad nebt galima mechanikai paeisti kabeli apvalkal. i kabeli standaus tvirtinimo vietose apvalkalai turi bti apsaugoti nuo mechanini paeidim ir korozijos elastingomis tarpinmis; 107.5. visi kabeliai, nutiesti tose vietose, kur galimi mechaniniai paeidimai (autotransporto, mechanizm ir krovini judjimas, paalini asmen buvimas), turi bti apsaugoti iki 2 m auktyje nuo grind arba nuo ems ir iki 0,3 m gylyje emje; 107.6. klojant kabelius greta eksploatuojam kabeli, reikia imtis priemoni, kad pastarieji nebt mechanikai paeisti; 107.7. kabeliai nuo ilusi paviri turi bti nutiesti tokiu atstumu, kad neilt labiau u leistin temperatr. Jie turi bti apsaugoti nuo kaitusi duj ir skysi, galini prasiverti per sklendes ir junges. 108. Poemini kabeli linij ir ilgesni kaip 200 m atak galuose taip pat vadinse kabeli spintose apsauginis nulinis arba apsauginis laidas turi bti emintas vadovaujantis Taisykli 514 punktu. Kiti KL eminimo reikalavimai pateikti EBT. 109. Lauke ir neildomose patalpose kabeli rengini metalins dalys turi bti pagamintos i nerdijanios mediagos arba padengtos ilgaame, korozijai atsparia danga (lydine cinko danga, aliuminio cinko lydiniu, plastmase ir pan.). Poemini ininerini kabeli statini konstrukcijos turi bti rengtos atsivelgiant kabeli svor, grunt, kelio dang ir vaiuojanio transporto apkrovas. 110. Inineriniai kabeli statiniai ir konstrukcijos turi bti i A1 degumo klass statybos produkt. Kabeli inineriniuose statiniuose draudiama rengti bet kokius laikinus renginius, saugoti juose mediagas ir rang. Laikini kabeliai turi bti klojami laikantis vis kabeli klojimo reikalavim.

15 111. Atvirai tiesiant kabelius turi bti vertinti tiesiogini sauls spinduli ir kit ilumos altini poveikis. 112. Kabeli lenkimo vidins kreivs spindulio santykis su kabelio ioriniu skersmeniu turi bti ne maesnis, nei nurodyta kabeli standartuose arba gamintoj techninse slygose. 113. Montuojant kabeli movas ir galnes, kabelio gysl lenkimo vidins kreivs spindulio santykis su gyslos perskaiiuotu skersmeniu turi bti ne maesnis, kaip nurodyta kabeli standartuose arba gamintoj techniniuose dokumentuose. 114. Tiesiant kabelius vamzdiuose, traukimo jga turi bti nustatoma pagal gysl ir apvalkal leistinuosius mechaninius tempimus. 115. Kiekviena KL turi turti savo numer arba pavadinim. Jeigu KL sudaro keli lygiagrets kabeliai, tai kiekvienas i j turi turti t pat numer su raidmis A, B, C ir t. t. Atvirai nutiesti kabeliai ir visos movos turi turti ymenis, kuriuose nurodomas linijos numeris arba pavadinimas, tampa, kabeli tipai, gysl skaiius ir skerspjviai, montavimo data, mons pavadinimas ir montavusio asmens vardo pirmoji raid ir pavard. Papildomai nurodomas ir kabeli galini mov linijos ilgis. Kabeli fazi gysl spalva pagal LST-HD-308-52:2003. Kabeli, nutiest kabeli statiniuose, ymenys turi bti idstyti ne reiau kaip kas 50 m, taip pat poski ir perj per atitvaras ir sienas vietose. ymenys ir j tvirtinimo detals turi bti atsparios aplinkos poveikiui. 116. Kiekviena poemin KL turi bti paymta plane, nurodant jos koordinates esam statini arba specialiai rengt enkl atvilgiu. Neustatyt teritorij nedirbamose emse KL tiesiuose trasos ruouose ne reiau kaip kas 500 m, poski, sankirt su keliais, geleinkeliais ir poeminiais statiniais abiejose pusse ir sankirt su melioracijos grioviais vietose turi bti rengti poemini komunikacij atpainimo enklai. Dirbamose emse kabeli linijas reikia tiesti kuo tiesiau, trasos ymti nebtina. II. KABELI KLOJIMO BD PARINKIMAS 117. Pasirenkant iki 35 kV tampos galios KL tiesimo bdus, reikia vadovautis iais principais: 117.1. tiesiant galios kabelius emje, vienoje tranjoje turi bti tiesiama ne daugiau kaip ei kabeliai. Kai kabeli daugiau, jie turi bti tiesiami atskirose tranjose, ilaikant ne maesn kaip 0,5 m atstum tarp j, arba bendroje tranjoje atskiriant atskiras j grupes A1 degumo klass statybos produkt atitvaromis; 117.2. jei viena kryptimi tiesiama daugiau kaip 20 kabeli, jie turi bti tiesiami tuneliuose, estakadomis arba galerijose; 117.3. labai anktose trasose, sankirtoje su geleinkeliais ir pervaomis bei kitose vietose, kur kabeliai gali bti paeisti, jie tiesiami blokuose; 117.4. parenkant kabeli tiesimo bdus miest teritorijose, reikia atsivelgti statybos ir eksploatavimo darb ilaidas, aplinkos apsaug, kabeli rengini statini prieiros ekonomikum ir patogum. 118. Elektrini teritorijose KL turi bti tiesiamos tuneliuose, loviuose, kanaluose, blokuose, galerijose ir estakadomis. Tiesti galios kabelius tranjose leidiama tik toli esanius pagalbinius objektus (kuro sandlius, dirbtuves) ir ne daugiau kaip po eis vienoje tranjoje. Kabelius tiesti tranjose leidiama ir iki 25 MW galios elektrini teritorijose. 119. moni teritorijose KL turi bti tiesiamos tranjose, tuneliuose, blokuose, kanaluose, galerijose ir estakadomis ir pastat sienomis. 120. Pastoi ir skirstykl teritorijose KL turi bti tiesiamos tuneliuose, loviuose, kanaluose, vamzdiuose, tranjose, anteminiuose gelbetoniniuose loviuose, galerijose ir estakadomis.

16 121. Miestuose ir gyvenvietse atskiras KL reikia kloti tranjose nevaiuojamoje gatvs dalyje (po aligatviais), kiemuose ir aliosiose vejose. 122. Gatvse ir aiktse, kur tankus poemini komunikacij tinklas, 10 ir daugiau kabeli linijoms turi bti rengti kolektoriai, kabeli tuneliai arba kanalai. Kertant pagerintos dangos ir intensyvaus transporto eismo gatves ir aiktes, kabeliai turi bti klojami blokuose arba vamzdiuose. 123. Pastat viduje kabelius galima tiesti pastat konstrukcijomis (atvirai ir loviuose arba vamzdiuose), kanaluose, blokuose, tuneliuose, vamzdiuose, nutiestuose grindyse ir denginiuose, main pamatais, achtose, kabeli auktuose ir dvigubose grindyse. 124. Alyvos pripildyti kabeliai (esant bet kokiam kabeli skaiiui) gali bti tiesiami tuneliuose, galerijose ir tranjose. III. KABELI PARINKIMAS 125. Skirtingomis grunto ir aplinkos slygomis tiesiam kabeli tipas ir skerspjvis turi bti parinktas pagal nepalankiausias (auinimo, korozijos, grunto slankumo ir pan.) ruoo slygas. Jeigu pakankamai ilguose trasos ruouose yra skirtingos klojimo slygos, tai kiekvienam i j turi bti parinktas atitinkamas kabelio tipas ir skerspjvis. 126. Skirting auinimo slyg trasose klojam kabeli skerspjviai turi bti parenkami pagal trasos ruo, kuriame blogiausios auinimo slygos. 127. emje arba vandenyje tiesiam kabeli metaliniai apvalkalai privalo turti iorin dang, apsaugani juos nuo cheminio poveikio. Kitokias apsaugos dangas turintys kabeliai (nearvuoti) turi bti atspars mechaniniam poveikiui, jei jie klojami vis ri gruntuose, traukiami blokus ir vamzdius. Eksploatuojami kabeliai turi bti atspars ir iluminiam poveikiui. 128. Klojam emje ir vandenyje aukto slgio alyvos pripildyt KL vamzdynai turi bti apsaugoti nuo korozijos. 129. Kabeli inineriniuose statiniuose ir gamybos patalpose, kur yra mechanini paeidim pavojus, turi bti naudojami arvuoti arba kitaip nuo mechanini paeidim apsaugoti kabeliai. Ne kabeli statiniuose didesniame kaip 2 m auktyje nuo ems ar grind tiesiami nearvuoti kabeliai, o maesniame auktyje nearvuoti kabeliai turi bti apsaugoti nuo mechanini paeidim (loviais, kampuoiais, vamzdiais ir pan.). Kabeli inineriniuose statiniuose, gamybos ir kitose patalpose arvuoti kabeliai vir arvo, o nearvuoti vir metalini apvalkal neturi turti degios apsaugins dangos. 130. Neleidiama atvirai tiesti galios ir kontrolini kabeli degiais apvalkalais (Taisykli 9 punktas). Metaliniai kabeli apvalkalai ir metaliniai konstrukcij paviriai, ant kuri klojami kabeliai, turi bti padengti nedegia antikorozine danga. Chemikai aktyvios aplinkos patalpose turi bti naudojami kabeliai, atspars ios aplinkos poveikiams. 131. Elektrini skirstyklose ir pastotse, nurodytose Taisykli 161 punkte, naudojami kabeliai vulkanizuoto polietileno (XLPE) izoliacija turi bti su nepalaikaniu degimo ioriniu apvalkalu arba iorinis apvalkalas turi bti apsaugotas specialia nepalaikania degimo danga. Elektrinse neleidiama naudoti degios polietilenins izoliacijos kabeli, jei jie nra leidiami gamintojo ir nra nustatyta tvarka sertifikuoti akredituot laboratorij. 132. Kabeli blokuose ir vamzdiuose rengiamoms KL leidiama naudoti nearvuotus kabelius. Naudojami arvuoti kabeliai turi bti be iorins degios apsaugins dangos, iskyrus perjas per kelius ir pan. 133. rengiant KL gruntuose, kuriuose yra kabeli apvalkalus ardani mediag, (druskoemiuose, pelkse, supiltame grunte, kuriame yra lako, statybos produkt ir pan.), ir zonose, kur yra elektros korozijos pavojus, turi bti naudojami atitinkami kabeliai be metalini

17 apvalkal arba kabeliai su vininiais apvalkalais ir sustiprinta apsaugine danga, arba kabeliai su aliumininiais apvalkalais ir sustiprinta apsaugine danga, traukti itis drgmei nepralaidi ir atspari plastmasin arn. 134. Pelkse klojami kabeliai turi bti parenkami atsivelgiant geologines slygas ir chemin ir mechanin poveik. 135. Slankiuose gruntuose klojam KL kabeliai turi bti su vieliniais arvais arba imtasi priemoni paalinti jgas, veikianias kabel slenkant gruntui (grunto sutvirtinimas poli eilmis ir pan.). 136. Kabeli linijoms kertant upelius, j uliejamus slnius ir griovius, turi bti naudojami tokie patys kabeliai kaip ir klojami emje (Taisykli 183 punktas). 137. rengiant KL geleinkeli tiltuose, taip pat kituose intensyvaus transporto eismo tiltuose, turi bti naudojami arvuoti kabeliai su aliumininiu apvalkalu arba kiti vibracijai atspars kabeliai. 138. Judam mechanizm KL turi bti naudojami lanksts kabeliai su varinmis daugiavielmis gyslomis ir gumine ar kita analogika izoliacija, atsparia daugkartiniams lenkimams. 139. Povandeninms KL tikslinga naudoti vieno statybinio ilgio kabelius su apvali ir ploki viel tipo arvu arba kitus tam tinkamus kabelius. Leidiama naudoti ir viengyslius tokio pat tipo kabelius. Klojant KL nuo kranto jr, kur stipri bang ma, srauniuose upi ruouose, ruouose, kuri krantai iplaunami, arba dideliuose gyliuose (iki 4060 m), reikia naudoti kabelius su dvigubu metaliniu arvu arba toms slygoms tinkamus kabelius. Klojant kabelius per nedideles pastovios vagos ir dugno, laivininkystei ir plukdymui nenaudojamas upes, kuri plotis kartu su uliejamu slniu yra ne didesnis kaip 100 m, galima naudoti kabelius su plienini juost arvu. 140. Klojant iki 35 kV tampos KL vertikaliuose ir nuoulniuose trasos ruouose, esant auki skirtumui, virijaniam klampia mase impregnuot kabeli standarto nustatyt leistinj norm, turi bti naudojami netakios impregnuojanios mass kabeliai, silpnai impregnuotos popierins izoliacijos kabeliai ir gumins arba plastmasins izoliacijos kabeliai. iomis slygomis naudoti klampios izoliacijos kabelius galima tik su utveriamosiomis movomis, idstytomis trasoje pagal nustatyt iems kabeliams leistin auki skirtum. 141. emo slgio alyvos pripildyt KL utveriamj mov auki skirtumas nustatomas pagal atitinkamas kabelio technines slygas ir alyvos papildymo, esant ribiniam iluminiam reimui, skaiiavimus. 142. Daugiafaziuose tinkluose turi bti naudojami daugiagysliai kabeliai, kuri nulinis laidininkas yra su bendru apvalkalu (iskyrus oro kabelius). Keturlaidiuose kintamosios srovs tiesiogiai emintos neutrals tinkluose (apvietimo, galios ir miriuose) leidiama naudoti trigyslius iki 1000 V tampos galios kabelius su aliumininiu apvalkalu, naudojant j kaip nulin laid (ketvirtj gysl), iskyrus renginius, esanius sprogimui pavojingose zonose, ir renginius, kuriuose nulinio laido srov normaliomis eksploatavimo slygomis sudaro daugiau kaip 75 proc. fazinio laido ilgalaiks leistinosios srovs. 143. Kabeli linijose leidiama naudoti viengyslius kabelius. Iki 1000 V tampos viengysli kabeli naudojimas turi bti pagrstas ekonomikai. Kiekvienos daugiafazs grandins viengysliai kabeliai kelioms grandims skirtuose renginiuose turi bti idstyti greta (EBT 2 priedo 16 lentel). IV. KABELI ALYVOS RENGINIAI 144. Alyvos papildymo sistema turi utikrinti patikim linijos auinim esant bet kokiam leistinam veikimo reimui. 145. Alyvos kiekis, esantis alyvos papildymo sistemoje, turi bti nustatomas projektavimo metu, atsivelgiant kabeliams auinti sunaudojam alyvos kiek.

18 146. emo alyvos slgio linij alyvos papildymo bakai turi bti rengti udarose patalpose. Papildymo bakuose turi bti rengti prietaisai, kurie rodyt alyvos slg. 147. Aukto alyvos slgio linij papildymo agregatai turi bti rengti udarose, ne emesns kaip 10 oC temperatros patalpose ir kuo ariau prijungimo prie KL viet (Taisykli 214 punktas). Keli alyvos papildymo agregatai prie linijos turi bti prijungiami per alyvos kolektori. 148. Lygiagreiai klojant kelias alyvos pripildytas aukto slgio linijas, turi bti kiekviena linija papildoma i atskiro pripildymo agregato arba i bendro agregato, automatikai perjungiamo vien ar kit linij. 149. Alyvos papildymo agregatams elektra turi bti tiekiama i dviej nepriklausom altini, rengiant automatin rezervo jungim. Papildymo agregatai turi bti atskirti vienas nuo kito A1 degumo klass statybos produkt pertvaromis, kuri atsparumas ugniai ne maesnis kaip EI-45. 150. Kiekviena alyvos pripildyta KL privalo turti alyvos slgio signalizacijos sistem, utikrinani alyvos slgio sumajimo ir padidjimo vir leistin rib registracij ir perdavim budintiems darbuotojams. 151. Kiekvienoje alyvos pripildytos emo slgio KL sekcijoje turi bti rengti maiausia du davikliai, o aukto slgio linijoje daviklis kiekviename papildymo agregate. Avariniai signalai turi bti perduodami punkt, kuriame nuolat budi darbuotojai. Alyvos slgio signalizacijos sistema privalo bti apsaugota nuo galios KL elektros lauk. 152. emo alyvos slgio linij papildymo punktuose turi bti rengtas telefono ryys su elektros tinkl dispeeriniais punktais. 153. Alyvotiekis, jungiantis papildymo agregato kolektori su alyvos pripildyta aukto slgio KL, turi bti klojamas teigiamos temperatros patalpose. Leidiama j tiesti apildytose tranjose, loviuose, kanaluose ir emje giliau alo, jeigu utikrinama teigiama aplinkos temperatra. 154. Alyvos papildymo agregato automatinio valdymo prietais skydo patalpose vibracija turi neviryti gamintoj nurodyt leistin rib. V. KABELI JUNGTYS IR GALNS 155. Kabeli jungtims ir galnms reikia naudoti movas, kuri konstrukcija ir parametrai atitinka veikimo ir aplinkos slygas. Jungtys ir galns turi ilaikyti KL bandymo tamp ir eksploatavimo laikas turi bti ne maesnis kaip kabelio. 156. emo slgio alyvos pripildyt KL sekcij ilgiai ir utveriamj mov rengimo vietos parenkamos atsivelgiant linij papildym alyva normalaus ir pereinamj ilumini reim metu. 157. Alyvos pripildyt KL utveriamsias ir pusiau utveriamsias movas reikia montuoti kabeli uliniuose, jungiamsias movas, klojant kabelius emje, montuoti kamerose, kurios vliau upilamos sijota eme arba smliu. Kabeli vulkanizuoto polietileno izoliacija jungiamosioms movoms, klojant emje, speciali kamer ar ulini rengti nereikia. 158. Kabeli linijose klojami normaliai impregnuotu popieriumi izoliuoti ir netakia mase impregnuoti kabeliai turi bti sujungiami utveriamosiomis pereinamosiomis movomis, jeigu normaliai impregnuotu popieriumi izoliuoti kabeliai nutiesti aukiau negu netakia mase izoliuoti kabeliai (Taisykli 141 punktas). 159. Auktesns kaip 1000 V tampos KL lanksi kabeli su gumine izoliacija guminiame apvalkale sujungimo vietose izoliacija turi bti vulkanizuojama ir padengiama drgmei atspariu laku arba kabeliai sujungiami lanksiomis drgmei atspariomis movomis. 160. Kabeli linij jungiamj mov skaiius ir j rengimo vietos turi bti nustatomos priklausomai nuo mechaninio skaiiavimo rezultat, transportavimo galimybi, naudojamos montavimo technologijos, kabeli ekrano eminimo bdo ir kit veiksni.

19 VI. ELEKTRINI, PASTOI IR SKIRSTYKL KABELI KIO SPECIALIEJI REIKALAVIMAI 161. Reikalavimai, nurodyti Taisykli 162167 punktuose, taikomi 25 MW ir didesns galios ilumini elektrini ir hidroelektrini, 330400 kV tampos skirstykl ir pastoi, taip pat skirstykl ir pastoi, turini svarbi vert energetikos sistemoje, kabeli kiui (Taisykli 196 punktas). 162. Elektrins arba pastots pagrindin elektrini sujungim schema, savj reikmi ir operatyvins srovs schema, rangos valdymas ir rangos ir kabeli kis turi bti parenkami ir rengiami taip, kad kilus gaisrui kabeli kyje ar greta jo nebt paeistas daugiau kaip vieno elektrins bloko veikimas, nebt tuo pat metu atjungtos skirstyklos ir pastots pagrindin ir rezervin elektros grandin ir nebt atjungtos gaisro signalizacijos ir gesinimo sistemos. 163. Elektrini pagrindiniai kabeli pluotai turi bti nutiesti kabeli auktuose, tuneliuose, achtose ir pan., atskirtuose nuo technologins rangos ir neprieinamuose paaliniams asmenims. KL trasos elektrinse turi eiti taip, kad kabeliai neilt nuo kaitusi technologins rangos paviri, nebt paeisti usidegus ar sprogus dulkms, paalinamoms per dulki sistemos apsauginius renginius, kad tranzitiniai kabeliai nebt nutiesti pelen paalinimo technologiniuose tuneliuose, vandens cheminio valymo patalpose, taip pat ten, kur idstyti chemikai aktyvi skysi vamzdynai. 164. Svarbios viena kit rezervuojanios KL (galios, operatyvins srovs, ryi, valdymo, signalizacijos priemoni, gaisro gesinimo sistem ir pan.) turi bti tiesiamos taip, kad kilus gaisrui nebt atjungta ir rezervin KL. Kabeli kio ruouose, kur vykusi avarija gali smarkiai iplisti, kabeli pluotus reikia dalyti viena nuo kitos izoliuotas grupes. Kabeliai grupes skirstomi pagal vietos slygas. 165. Elektrins vieno energetinio bloko aplinkoje leidiama rengti EI-15 atsparumo ugniai kabeli ininerinius statinius. iuo atveju degi technologin ranga (bakai su alyva, alyvos stotys ir pan.) privalo turti ne maesnio kaip EI-45 atsparumo ugniai atitvaras, neleidianius usidegti kabeliams kilus gaisrui iame renginyje. Vieno energetikos bloko aplinkoje leidiama tiesti kabelius ne specialiuose kabeli inineriniuose statiniuose, jeigu jie patikimai apsaugoti nuo mechanini paeidim ir dulki, nuo kibirki ir ugnies, kai remontuojama technologin ranga, jeigu yra utikrinta normali KL temperatra ir patogi j prieira. Kabeli, nutiest 5 m ir didesniame auktyje, j prieirai turi bti rengtos specialios aiktels ir prieigos. Pavieniams kabeliams ir nedidelms j grupms (iki 20) eksploatacini aikteli galima nerengti, taiau turi bti numatyta galimyb greitai pakeisti ir remontuoti kabelius. Klojami vieno energetinio bloko aplinkoje ne kabeli specialiuose inineriniuose statiniuose kabeliai pagal galimyb turi bti iskaidyti atskiras, skirtingomis trasomis einanias grupes. 166. Kabeli auktai ir tuneliai, kuriuose idstyti skirting elektrins energetikos blok kabeliai, skaitant kabeli auktus ir tunelius po blok valdymo skydais, turi bti iskirstyti pagal blokus ir nuo kit patalp, kabeli aukt, tuneli, acht, lovi ir kanal atskirti A1 degumo klass statybos produkt pertvaromis ir perdangomis, kuri atsparumas ugniai ne maesnis kaip EI-45 ir REI-45. Tai galioja ir kabeli perjimo vietoms. Kabeli perjimo per pertvaras ir perdangas vietos per vis konstrukcijos stor turi bti utaisytos (siekiant utikrinti pakeitimo ir kabeli papildomo klojimo galimyb) A1 degumo klass statybos produkt, lengvai pramuamais upildais. Kabeli statiniuose kabeliai ne maiau kaip 0,3 m onus nuo pertvar, perdang ir panai statybini konstrukcij turi bti padengti atsparum ugniai didinaniais statybos produktais. Ilguose ilumini elektrini kabeli inineriniuose statiniuose turi bti avariniai ijimai, idstyti ne reiau kaip kas 50 m.

20 Elektrinei priklausantys kabeli inineriniai statiniai turi bti atskirti nuo nueinani elektros tinklo kabeli tuneli ir kolektori A1 degumo klass statybos produkt pertvaromis, kuri atsparumas ugniai ne maesnis kaip EI-45. 167. Kabeli vadai udarj skirstykl patalpas ir atvirj skirstykl valdymo ir apsaugos skyd patalpas turi turti A1 degumo klass statybos produkt pertvaras, kuri atsparumas ugniai ne maesnis kaip EI-45. Kabeli vadai elektrini blok valdymo skydus turi bti udengti A1 degumo klass statybos produkt pertvaromis, kuri atsparumas ugniai ne maesnis kaip EI-45. Kabeli achtos turi bti atskirtos nuo kabeli tuneli, aukt ir kit kabeli statini A1 degumo klass statybos produkt pertvaromis, kuri atsparumas ugniai ne maesnis kaip EI-45, ir viruje ir apaioje turi turti perdangas. Ilgos achtos perjose per perdangas ne reiau kaip kas 20 m turi bti padalintos sekcijas A1 degumo klass statybos produkt pertvaromis, kuri atsparumas ugniai ne maesnis kaip EI-45. Pereinamosios kabeli achtos turi turti duris ir rengtas kopias arba specialias kabes. VII. KABELI LINIJOS EMJE 168. KL gylis nuo ilyginto ems paviriaus 110 kV tampos kabeliams turi bti ne maesnis kaip 1,5 m, o tiesiant maesniame gylyje turi bti naudojamos specialios apsaugos priemons, 35 kV tampos kabeliams 1 m, 610 kV tampos kabeliams 0,7 m ir iki 1000 V tampos kabeliams 0,7 m. 110 kV tampos kabeliai tiesiogiai emje (iskyrus sankirtas) neturi bti tiesiami giliau kaip 2 m, o 0,3835 kV ne giliau kaip 1,5 m. 610 kV tampos kabeli vad pastatus, transformatorines, skirstyklas ir sankirtos su poeminiais statiniais vietose kabeli tiesimo gyl ne ilgesniame kaip 5 m ilgio ruoe galima sumainti iki 0,5 m. Iki 1000 V tampos kabelius galima tiesti ir 0,350,7 m gylyje tose vietose, kur yra poeminiai vamzdynai, nepakankamas grunto storis ir pan., nurodant tas vietas projekte. Per gatves, aiktes ir kelius iki 35 kV tampos kabeliai turi bti tiesiami ne maesniame kaip 1 m gylyje. Ariamose emse 0,410 kV tampos kabeliai turi bti tiesiami ne maesniame kaip 1 m gylyje. Tiesiant kabelius tranjose, po kabeliu ir vir jo turi bti pilami ne maesnio kaip 10 cm storio smlio arba kitos smulkios frakcijos grunto sluoksniai be akmen, statybini iukli ir lako. 169. Tranjose nutiest kabeli apsauga nuo mechanini paeidim priklauso nuo kabeli svarbos, tampos, paklojimo gylio ir vietos. Kabeli apsaugos priemoni mechaninis atsparumas turi bti ne maesnis kaip 6 MPa. 110 kV ir auktesns tampos kabeliai turi bti udengti ne plonesnmis kaip 50 mm gelbetoninmis ploktmis. 635 kV tampos kabeliai mieste turi bti apsaugoti nuo mechanini paeidim udengiant juos specialiais gaubtais, ploktmis, degto molio pilnavidurmis plytomis arba 1,55 mm storio apsauginmis juostomis 0,100,15 m atstumu vir kabelio arba kabeliai turi bti tiesiami keraminiuose, plastmasiniuose, asbestcemeniuose arba ketaus vamzdiuose. Vieno kabelio apsaugins juostos plotis 100 mm, dviej kabeli 200 mm. Naudojant apsaugines juostas, 0,3 m nuo ems paviriaus kiekvienam lygiagreiai nutiestam kabeliui tiesiama ne plonesn kaip 0,5 mm storio signalin juosta su urau Dmesio! Kabelis. 635 kV tampos kabeliai, nutiesti nedirbamose emse 0,71 m gylyje, turi bti apsaugoti nuo mechanini paeidim ir 0,3 m gylyje nuo ems paviriaus turi bti nutiesta signalin juosta. 635 kV tampos kabeliai ariamose emse nuo mechanini paeidim neapsaugomi, bet 0,5 m gylyje nuo ems paviriaus turi bti nutiesta signalin juosta. Iki 1000 V tampos kabeliai, nutiesti 0,350,7 m gylyje ir tuose tras ruouose, kur jie gali bti paeisti (pavyzdiui, dan kasinjim vietose), turi bti apsaugoti ploktmis, gaubtais

21 arba nutiesti vamzdiuose. Kitais atvejais mieste, taip pat po aligatvio danga ir nedirbamose emse 0,3 m gylyje nuo ems paviriaus, o ariamose emse 0,5 m gylyje nuo ems paviriaus pakanka nutiesti tik signalin juost. 110400 kV tampos kabeli mov rengimo vietose kabeli ulniai turi bti rengiami, jeigu ekonomikai tai pateisinama (r. taip pat Taisykli 157 punkto antrj pastraip). 170. Kabelis emje turi bti tiesiamas ne maesniu kaip 0,6 m atstumu nuo statini pamat. Kabeli neleidiama tiesti emje po pastat ir kit statini pamatais. Per statini pamatus kabeliai turi bti tiesiami vamzdiuose, kanaluose ir pan. Tiesiant tranzitinius kabelius gyvenamosios ir visuomenins paskirties pastat rsiuose ir techniniuose pogrindiuose, reikia vadovautis Taisykli ketvirtojo skyriaus reikalavimais. 171. Horizontalus atstumas tarp lygiagreiai klojam kabeli turi bti ne maesnis kaip: 171.1. 0,1 m tarp 610 kV ir emesns tampos kabeli, taip pat tarp j ir kontrolini kabeli; 171.2. 0,25 m tarp 35 kV tampos kabeli, taip pat tarp j ir emesns tampos kabeli; 171.3. 0,5 m tarp 110 kV ir kit kabeli. iuo atveju 110 kV tampos kabeliai atskiriami vieni nuo kit ir nuo kit kabeli vertikaliomis, ne emesnmis kaip 0,1 m aukio gelbetoninmis ploktmis. Be to, reikia vertinti elektromagnetin tak ryi kabeliams; 171.4. 0,5 m tarp kabeli, kuriuos eksploatuoja skirtingi operatoriai, taip pat tarp galios ir ryi kabeli; 171.5. 0,5 m tarp auktesns kaip 1000 V tampos kabeli, maitinani skirtingas pastoi sekcijas ir 1 m klojant mechanikai neapsaugotus kabelius tiesiogiai emje. Suderinus su eksploatuojaniomis monmis ir vertinus vietos slygas, Taisykli 171.2 ir 171.4 punktuose nurodytus atstumus leidiama sumainti iki 0,1 m, o tarp 10 kV ir emesns tampos galios kabeli ir ryi kabeli (Taisykli 171.4 punktas), iskyrus sutankint aukto danio telefono ryi sistem grandini kabelius, iki 0,25 m, ryi linijas eksploatuojanioms monms numaius priemones ryio kabeliams nuo galim paeidim dl galios kabeli gedim apsaugoti. Atstumai tarp kontrolini kabeli nereglamentuojami. 172. rengiant KL eldiniuose, atstumas nuo kabeli iki medi kamien turi bti ne maesnis kaip 2 m. Suderinus su mone, kuriai priklauso eldiniai, leidiama atstum sumainti, jeigu kabeliai klojami vamzdiuose, nepaeidiant akn sistemos. Klojant kabelius krmais apsodintose aliosiose zonose, nurodytus atstumus leidiama sumainti iki 0,75 m. 173. Klojant 35 kV ir emesns tampos KL ir alyvos pripildytas KL lygiagreiai su vandentiekiu, kanalizacijos ir kitais vamzdynais ir drenao linijomis, horizontalusis atstumas tarp j ir KL turi bti ne maesnis kaip 1 m. 174. Maiausi leistinieji atstumai nuo kabeli linij iki dujotieki vamzdyn turi bti: 174.1. nuo 1000 V tampos KL iki dujotieki plienini vamzdyn, kai darbinis duj slgis iki 16 bar 1 m, o kai slgis didesnis kaip 16 bar 5 m; 174.2. nuo 6110 kV tampos KL iki dujotieki plienini vamzdyn, kai darbinis duj slgis iki 5 bar 1 m, kai slgis didesnis kaip 5 bar ir iki 16 bar 2 m, o kai slgis didesnis kaip 16 bar 5 m; 174.3. nuo iki 35 kV tampos KL iki 10 bar slgio dujotieki polietilenini vamzdyn neustatytose teritorijose 1 m ir ustatytose teritorijose 0,5 m; 174.4. nuo 110 kV ir auktesns tampos KL iki 10 bar slgio dujotieki polietilenini vamzdyn grunte 1 m ir statiniuose (nuo statinio iorins sienos) 0,5 m. Ustatytose teritorijose Taisykli 173 ir 174 punktuose nurodytus atstumus nuo 35 kV ir emesns tampos KL iki vamzdyn, iskyrus atstumus iki degi skysi ir plienini dujotieki vamzdyn, leidiama sumainti iki 0,5 m be specialios kabeli apsaugos ir iki 0,25 m, klojant kabelius vamzdiuose. 110 kV tampos KL ir vamzdyn suartjimo ruouose, ne ilgesniuose kaip 50 m, horizontalj atstum nuo kabeli iki vamzdyn, iskyrus degi skysi ir plienini dujotieki vamzdynus, leidiama sumainti iki 0,5 m, jeigu tarp vamzdyn ir kabeli bus rengta

22 apsaugin atitvara, visikai apsauganti kabelius nuo mechanini paeidim. Kabelius tiesti lygiagreiai vir vamzdyn ir po jais draudiama. 175. Tiesiant kabelius lygiagreiai su ilumotiekiais, atstumas tarp kabelio ir ilumotiekio kanalo sienels turi bti ne maesnis kaip 2 m arba ilumotiekis visame priartjimo prie KL ruoe turi turti toki ilumin izoliacij, kad papildomas 10 kV ir maesns tampos kabeli ilimas nuo ilumotiekio bet kokiu met laiku neviryt +10 oC, o 35 kV tampos kabeli neviryt +5 oC. 176. Tiesiant KL lygiagreiai su geleinkeliais, kabeliai turi bti tiesiami u geleinkelio zonos rib. Tiesti kabelius geleinkelio zonoje leidiama tik suderinus su geleinkel eksploatuojaniomis monmis, taiau atstumas nuo kabelio iki plaiojo geleinkelio kratinio bgio turi bti ne maesnis kaip 3,2 m, iki siaurojo geleinkelio kratinio bgio 2,8 m, iki elektrifikuoto geleinkelio kontaktinio ir laidinio radijo transliacijos linij (LRTL) tinklo atram pamat ne maesnis kaip 1 m. Anktuose ruouose nurodytus atstumus leidiama sumainti, taiau kabeliai visame priartjimo ruoe turi bti klojami blokuose arba vamzdiuose. Kai geleinkeliai elektrifikuoti nuolatine srove, kabeliai turi bti klojami izoliuojamuose blokuose ir vamzdiuose (asbestcemenio, impregnuotuose gudronu arba bitumu ir pan.). 177. Klojant KL lygiagreiai su keliais, kabeliai turi bti klojami iorinje griovio arba pylimo papds pusje, ne maesniu kaip l m atstumu nuo griovio viraus krato arba pylimo papds. Nurodytus atstumus galima sumainti, prie tai suderinus su kelius eksploatuojania mone. 178. rengiant KL lygiagreiai su 110 kV ir auktesns tampos oro linijomis (OL), horizontalusis atstumas tarp kabelio ir kratinio linijos laido turi bti ne maesnis kaip 10 m. KL atstumas iki 135 kV tampos OL atram poemins dalies ir emintuv turi bti ne maesnis kaip 5 m, atstumas iki auktesns kaip 35 kV tampos OL ne maesnis kaip 10 m. Anktuose ruouose atstumas nuo KL iki auktesns kaip 1000 V tampos OL atskir atram poemini dali ir emintuv gali bti sumaintas iki 2 m. iuo atveju horizontalusis atstumas nuo kabelio iki kratinio OL laido nereglamentuojamas. Atstumas nuo KL iki 1000 V ir emesns tampos OL atramos turi bti ne maesnis kaip 1 m, o klojant kabel izoliuojamuosiuose vamzdiuose, linij priartjimo ruoe ne maesnis kaip 0,5 m. Elektrini ir pastoi teritorij anktuose ruouose KL leidiama tiesti ne maesniu kaip 0,5 m atstumu nuo atvirj srovlaidi ir auktesns kaip 1000 V tampos OL atram poemini dali, jeigu i atram eminimo renginiai prijungti prie pastoi eminimo rengini. 179. KL susikertant su kitais emje nutiestais kabeliais, atstumas tarp j turi bti ne maesnis kaip 0,5 m. Anktuose ruouose 35 kV ir emesns tampos kabeliams is atstumas gali bti sumaintas iki 0,15 m, jeigu kabeliai visame sankirtos ruoe ir dar 1 m atstumu abi puses nuo jo yra atskirti betoninmis arba tokio paties atsparumo kitokiomis ploktmis ir vamzdiais. iuo atveju ryi kabeliai turi bti nutiesti vir galios kabeli. 180. KL kertant vamzdynus, tarp j naftotiekius ir dujotiekius, atstumas tarp kabelio ir vamzdi turi bti ne maesnis kaip 0,5 m. atstum leidiama sumainti iki 0,25 m, jeigu kabelis sankirtos ruoe ir dar 2 m atstumu abi puses nuo jo yra klojamas vamzdiuose. Susikertant alyvos pripildytai KL ir vamzdynui, atstumas tarp j turi bti ne maesnis kaip 1 m. Anktuose ruouose is atstumas gali bti sumaintas iki 0,25 m, jeigu kabeliai klojami vamzdiuose arba udengtuose gelbetoniniuose loviuose. 181. Iki 35 kV tampos KL kertant ilumotiekius, atstumas tarp kabelio ir ilumotiekio perdangos arba emje nutiesto vamzdio turi bti ne maesnis kaip 0,5 m, o anktuose ruouose ne maesnis kaip 0,25 m. iuo atveju sankirtos ruoe ir dar 2 m atstumu nuo kratini kabeli kiekvien pus ilumotiekis privalo turti toki ilumos izoliacij, kad em bet kokiu met laiku neilt daugiau kaip iki 25 oC. Tais atvejais, kai nurodyt slyg vykdyti nemanoma, kabelius leidiama tiesti 0,5 m gylyje vietoj 0,7 m (Taisykli 168 punktas), naudoti didesnio skerspjvio kabelio intarp arba

23 tiesti kabelius vamzdiuose po ilumotiekiu ne maesniu kaip 0,5 m atstumu. iuo atveju vamzdiai turi bti nutiesti taip, kad kabelius bt galima pakeisti nekasant ems (pavyzdiui, vamzdi galus leisti kameras). Susikertant alyvos pripildytai KL ir ilumotiekiui, atstumas tarp kabeli ir ilumotiekio perdangos arba tiesiog emje nutiesto vamzdio turi bti ne maesnis kaip 1 m, o anktuose ruouose ne maesnis kaip 0,5 m. iuo atveju sankirtos ruoe ir dar po 3 m abi puses nuo kratini kabeli ilumotiekio ilumos izoliacija turi bti tokia, kad em bet kokiu met laiku neilt daugiau kaip iki 20 oC. 182. KL kertant geleinkelius ir kelius, kabeliai visoje kelio zonoje turi bti klojami tuneliuose, blokuose arba vamzdiuose ne maesniame kaip 1 m gylyje nuo kelio dangos ir ne maesniame kaip 0,5 m gylyje nuo vandens vedamojo griovio dugno. Jei kelio zona neapibrta, kabeliai nurodytu bdu klojami tik sankirtos ruoe ir dar 2 m atstumu abi puses nuo kelio juostos. Sankirtose su nuolatins srovs elektrifikuotais geleinkeliais kabeliai turi bti klojami izoliaciniuose blokuose ir vamzdiuose (Taisykli 176 punktas). Sankirta turi bti ne ariau kaip 10 m nuo paprast ir krymini iem ir nuo srov nuvedani kabeli prijungimo prie bgi vietos. Elektrifikuoto bginio transporto kelius kabeliai turi kirsti 7590 kampu. Ne maesniame kaip 0,3 m ilgyje blok ir vamzdi galai turi bti usandarinti pinto diuto raiiais, mirkytais vandens nepraleidianiu (minkytu) moliu arba kita specialia mastika. Kertant pramonins paskirties neintensyvaus judjimo aklakelius ir kitus panaius kelius, kabeliai klojami emje. Jeigu kabeli tras kerta naujai tiesiamas neelektrifikuojamas geleinkelis ar automobili kelias, pertiesti veikiani KL nereikia, taiau kabeliams remontuoti sankirtoje turi bti paklotas atitinkamas kiekis rezervini blok arba vamzdi su usandarintais galais. KL pereinant OL, kabelis ems paviri turi ieiti ne ariau kaip 3,5 m nuo pylimo pagrindo ar nuo kelio krato. 183. KL kertant vaiavimo kelius kiemus, garaus ir pan., kabeliai turi bti klojami vamzdiuose. Tokiu pat bdu turi bti apsaugoti kabeliai, kertantys upelius ir griovius. 184. KL, atstumas tarp kabeli movos korpuso ir artimiausio kabelio turi bti ne maesnis kaip 0,25 m. Jeigu kabeli movos rengiamos staiuose laituose, po jomis turi bti rengtos horizontalios montavimo aiktels. Suduriant klojamus kabelius, abiejose movos pusse turi bti paliekama kabelio atsarga, pakankama movai permontuoti. 185. Jeigu KL trasoje yra pavojingo dydio klaidiojani srovi, tai btina pakeisti KL tras, apeinant pavojingas zonas, o jeigu trasos pakeisti nemanoma, tai reikia numatyti priemones, maksimaliai sumainanias klaidiojani srovi dyd, naudoti didesnio atsparumo korozijai kabelius arba aktyvi apsaugos nuo elektros korozijos sistem. Klojant kabelius aktyviuose gruntuose ir neleistin dydi klaidiojani srovi zonose, turi bti naudojamas katodinis poliarizavimas, rengiant elektros drena, protektorius, katodin apsaug. rengiant elektros drena, srovs surinkimo ruouose turi bti laikomasi potencial skirtumo norm. KL antikorozins apsaugos btinumas nustatomas pagal elektrini tyrim ir grunto pavyzdi chemins analizs duomenis. KL antikorozin apsauga neturi kenkti gretim poemini statini darbui. KL antikorozin apsauga turi bti rengta iki j eksploatavimo pradios. Jeigu emje yra klaidiojani srovi, tai KL reikia rengti kontrolinius punktus, leidianius nustatyti pavojing ruo ribas. Tai btina siekiant racionaliai parinkti ir idstyti apsaugos priemones. KL potencial leidiama kontroliuoti kabeli vad transformatorines, skirstyklas ir pan. vietose.

24 VIII. KABELI LINIJOS BLOKUOSE, VAMZDIUOSE IR GELBETONINIUOSE LOVIUOSE 186. rengiant kabeli blokus ir klojant kabelius, leidiama naudoti mechaniniam poveikiui atsparius plastikinius, plieninius, ketaus, betoninius, keraminius ir pan. vamzdius. Parenkant vamzdius ir blokus, reikia atsivelgti gruntini vanden lyg ir j aktyvum ir klaidiojanias sroves. Vienfazius emo slgio alyvos pripildytus kabelius reikia tiesti i nemagnetini mediag pagamintuose vamzdiuose. Kiekviena faz turi bti klojama atskirame vamzdyje. 187. Kiekviename kabeli bloke turi bti iki 15 proc. rezervini kanal, bet ne maiau kaip vienas. 188. Kabeli blok ir vamzdi klojimo gylis parenkamas pagal vietos slygas, bet turi bti ne maesnis u nustatyt Taisykli 168 punkte, skaiiuojant iki virutinio kabelio. Kabeli blok ir vamzdi klojimo gylis udarose teritorijose ir gamybos patalp grindyse nereglamentuojamas. 189. Kabeli blokai turi turti ne maesn kaip 0,2 proc. nuolyd ulini link. Toks pat nuolydis turi bti ir klojant kabeli vamzdius. 190. Klojant KL vamzdius emje, maiausias atstumas tarp kabeli vamzdiuose, taip pat tarp kabeli vamzdiuose ir kit kabeli ir statini turi bti toks pat kaip ir kabeli, nutiest be vamzdi (Taisykli 171 punktas). Klojant KL vamzdius patalp grindyse, atstumai tarp kabeli turi bti tokie pat kaip klojant emje. 191. Vietose, kur keiiasi blokuose nutiest KL trasos kryptis, ir kabeli ir kabeli blok perjimo em vietose turi bti rengti kabeli uliniai, per kuriuos bt galima patogiai traukti ir itraukti kabelius i blok. Tiesiuose trasos ruouose taip pat turi bti rengti kabelio uliniai, atstumas tarp kuri nustatomas pagal didiausi leistinj kabeli tempimo jg. Iki 35 kV tampos kabeliai, kai j ne daugiau kaip 10 vienet, i blok em gali pereiti nerengiant kabeli ulini. iuo atveju kabeli ijimo i blok vietos turi bti utaisytos vandeniui nelaidiais upildais. 192. Blokuose ir vamzdiuose nutiest KL vadai pastatus, tunelius, rsius ir kitus statinius turi bti rengti arba tiesiai vedant kabeli vamzdius ir blokus statinius, arba statini viduje rengiant ulinius ir duobes, arba prie iorini statinio sien rengiant kameras. Turi bti numatytos priemons, neleidianios vandeniui ir smulkiems gyvnams i tranj pro vamzdius ar angas patekti statinius. 193. Kabeli blok kanal, vamzdi, j galini ang ir sandr pavirius turi bti lygus ir nuvalytas, kad traukiam kabeli apvalkalai nebt mechanikai sugadinami. Kabeli ivad i blok kabeli ininerinius statinius ir kameras vietose turi bti numatytos priemons, apsauganios kabeli apvalkalus nuo sugadinimo (elasting padkl naudojimas, reikiamo lenkimo spindulio laikymasis). 194. Esant auktam gruntini vanden lygiui atvirj skirstykl teritorijose, kabeliai turi bti tiesiami anteminiu bdu (lentynose arba loviuose). Antemins lentynos ir jas dengianios plokts turi bti gelbetonins. Lentynos turi bti rengiamos ant speciali betonini padkl ne maesnio kaip 0,2 proc. nuolydio trasoje. Jeigu antemini lentyn dugnuose yra lietaus vandens itekjimo angos, tai lentynos rengiamos be nuolydio. Atvirj skirstykl teritorijose KL lentynos turi bti rengtos taip, kad bt utikrintas automobili ir main ir mechanizm, reikaling remonto ir eksploatavimo darbams, privaiavimas prie rengini. Tam tikslui per kabeli lentynas turi bti rengtos gelbetonini ploki pervaos, ilaikanios vaiuojanio transporto svor ir isauganios lentynas rengtame lygyje. Neleidiama kabeli tiesti vamzdiuose, kanaluose ir tranjose po keliais ir pervaomis, esaniomis emiau rengt kabeli lentyn. Kabeliai nuo lovi iki valdymo ir apsaugos spint turi bti nutiesti ore vamzdiuose. Viename atvirosios skirstyklos prijunginio ribose kabeliai iki spint gali bti tiesiami tranjoje.

25 iuo atveju kabeli, einani valdymo ir relins apsaugos spintas, apsaugai naudoti vamzdius nerekomenduojama. Nuo mechanini paeidim kabeliai apsaugomi apsauginmis ir signalinmis juostomis. IX. KABELI LINIJOS KABELI ININERINIUOSE STATINIUOSE 195. Vis tip kabeli inineriniuose statiniuose turi bti numatytas rezervas papildomiems kabeliams elektros ininerini tinkl pltrai ir nenumatytoms reikmms nutiesti. 196. Kabeli inineriniai auktai, tuneliai, galerijos, estakados ir achtos nuo kit patalp ir gretim kabeli ininerini statini turi bti atskirti A1 degumo klass statybos produkt, ne maesnio kaip EI-45 atsparumo ugniai pertvaromis ir ne maesnio REI-45 atsparumo ugniai perdangomis. Ilgi tuneliai tokiomis pat pertvaromis turi bti suskirstyti ne ilgesnes kaip 150 m ilgio sekcijas, jeigu juose yra galios ir kontrolini kabeli, ir ne ilgesnes kaip 100 m ilgio sekcijas, jeigu juose yra alyvos pripildyt kabeli. Kiekvienos sekcijos dvigub grind plotas turi bti ne didesnis kaip 600 m2. Kabeli ininerini statini, kuri atsparumas ugniai yra ne maesnis kaip REI-45 ir pertvar ne maesnis kaip EI-45, dur atsparumas ugniai turi bti ne maesnis kaip EI-30, o elektros renginiuose, ivardytuose Taisykli 161 punkte, EI-45. Kabeli ininerini statini ijimo durys turi atsidaryti ior arba Dg ir Eg kategorij gamybos patalpas. Ijimo dur skaiius ir idstymas nustatomas atsivelgiant vietos slygas, taiau turi bti ne maiau kaip dvejos durys. Ne ilgesniame kaip 25 m kabelio inineriniame statinyje gali bti vienerios durys. Kabeli ininerini statini durys turi savaime usidaryti ir turti sandarinamsias svaras. Kabeli ininerini statini ijimo durys turi atsidaryti ior ir turti i vidaus be rakto atrakinamus uraktus, o durys tarp sekcij turi atsidaryti artimiausio ijimo pus ir savaime usidaryti. Pereinamosios kabeli estakados su prieiros tilteliais turi turti jimus su kopiomis. Atstumai tarp jim turi bti ne didesni kaip 150 m. Atstumas nuo estakados galo iki jimo j turi bti ne didesnis kaip 25 m. jimai turi turti duris, neleidianias estakadas laisvai patekti kabeli kio nepriirintiems asmenims. Duryse turi bti rengti savaime usirakinantys uraktai, i vidaus atrakinami be rakto. Atstumai tarp jim kabeli galerij, klojant joje iki 35 kV tampos KL, turi neviryti 150 m, o klojant alyvos pripildytus kabelius 120 m. Iorini kabeli estakad ir galerij atramins statybins konstrukcijos (kolonos, sijos) turi bti gelbetonins, kuri atsparumas ugniai ne maesnis kaip R-45, arba pagamintos i plienini konstrukcij, kuri atsparumas ugniai ne maesnis kaip R-15. Statini atramins konstrukcijos, galinios pavojingai deformuotis arba mechanikai susilpnti degant kabeli grupms ar pluotams, nutiestiems greta i konstrukcij ant iorini kabeli estakad ir galerijose, turi turti apsaug, utikrinani ne maesn kaip REI-45 saugom konstrukcij atsparum ugniai. Kabeli galerijos turi bti padalytos sekcijas A1 degumo klass statybos produkt priegaisrinmis pertvaromis, kuri atsparumas ugniai ne maesnis kaip EI-45. Galerij sekcij ilgis turi neviryti 150 m klojant iki 35 kV tampos kabelius ir 120 m klojant alyvos pripildytus kabelius. ie reikalavimai netaikomi i dalies udengtoms lauko kabeli galerijoms. 197. Tuneliai ir kanalai turi bti rengti taip, kad juos nepatekt technologinis vanduo ir alyva. Juose turi bti utikrintas gruntinio ir lietaus vandens nuotkis grind nuolydis vandens surinktuvo arba lietaus kanalizacijos pus turi bti ne maesnis kaip 0,5 proc. Perjoje i vienos sekcijos kit, jeigu jos yra skirtingame auktyje, turi bti rengtas tiltelis, kurio pakilimo kampas ne didesnis kaip 15o. rengti laiptelius tarp tuneli sekcij draudiama. Kabeli kanaluose, rengiamuose ne patalpose aukiau gruntinio vandens lygio, turi bti rengtas dugnas su 1015 cm storio plkto vyro ar smlio drenuojaniu sluoksniu. Tuneliuose

26 turi bti rengtas drenaas. Drenao siurbliai turi automatikai pasileisti pakilus vandens lygiui vir leistino. Paleidimo aparatai ir elektros varikliai turi bti skirti dirbti labai drgnoje aplinkoje. Pereinamojo tipo estakad ir galerij perjose nuo vienos altituds prie kitos turi bti rengtas tiltelis, kurio pakilimo kampas ne didesnis kaip 15o. Iimties atveju leidiama rengti 45o kampu pasvirusias kopias. 198. Skirstyklose ir patalpose dvigubos grindys ir kabeli kanalai turi bti udengti nuimamomis A1 degumo klass statybos produkt ploktmis. 199. Lauke rengt kabeli kanal nuimamos plokts turi bti upiltos ne plonesniu kaip 0,3 m ir ne storesniu kaip 1 m ems sluoksniu. Aptvertose teritorijose kabeli kanal nuimam ploki upilti eme nebtina. Rankiniu bdu nuimama denginio plokt neturi sverti daugiau kaip 70 kg. Ploktms pakelti turi bti rengtos kilpos ir pan. 200. Tuose ruouose, kuriuose gali isilieti ilydytas metalas, aukt temperatr skysiai arba mediagos, ardanios metalinius kabeli apvalkalus, neleidiama rengti kabeli kanal, o kolektoriuose ir tuneliuose liuk. 201. Lauke esani poemini tuneli perdangos turi bti upiltos ne plonesniu kaip 0,5 m ems sluoksniu. 202. Statiniuose kartu su kabeliais klojami ilumotiekiai turi bti izoliuoti arba rengtas vdinimas, kad bet kuriuo met laiku kabeli paklojimo vietoje oras nuo ilumotiekio papildomai neilt daugiau kaip +5 oC. 203. Kabeli inineriniuose statiniuose kabeliai turi bti klojami laikantis i reikalavim: 203.1. kontrolinius ir ryi kabelius reikia idstyti arba tik vir, arba tik po galios kabeliais ir atskirti juos pertvara. Sankirtos ir atakos vietose kontrolinius ir ryi kabelius leidiama tiesti vir ir po galios kabeliais; 203.2. kontrolinius kabelius leidiama tiesti greta 1000 V ir emesns tampos galios kabeli; 203.3. iki 1000 V tampos kabelius tiesiant vir auktesns kaip 1000 V tampos kabeli, btina juos atskirti pertvara; 203.4. skirtingas kabeli grupes generatori, transformatori ir kit pirmosios grups elektros imtuv auktesns kaip 1000 V tampos darbo ir rezervinius kabelius reikia tiesti skirtingais horizontaliais lygiais ir atskirti pertvaromis; 203.5. Taisykli 203.1, 203.3 ir 203.4 punktuose nurodyt atskiriamj pertvar atsparumas ugniai turi bti ne maesnis kaip EI-15. 203.6. Taisykli 203.3 ir 203.4 punktuose nurodyt pertvar galima nerengti, jeigu rengiami automatiniai gaisro gesinimo putomis arba vandeniu renginiai. Lauke rengtose kabeli estakadose ir i dalies udengtose kabeli galerijose Taisykli 203.1, 203.3 ir 203.4 punktuose nurodytos atskiriamosios pertvaros nereikalingos. iuo atveju viena kit rezervuojanios KL (iskyrus 1 grups ypa didelio patikimumo reikalingas elektros imtuv linijas) turi bti nutiestos ne maesniu kaip 0,6 m atstumu viena nuo kitos arba idstytos skirtingose iilgins atramins konstrukcijos (sijos, fermos), o galerijose skirtingose perjos pusse, jeigu technikai tai manoma. 204. Alyvos pripildytus kabelius reikia tiesti atskiruose kabeli inineriniuose statiniuose. Alyvos pripildytus kabelius leidiama tiesti ir kartu su kitais kabeliais, taiau jie turi bti apatinje kabeli statinio dalyje, atskirti nuo kit kabeli horizontaliomis pertvaromis, kuri atsparumas ugniai ne maesnis kaip REI-45. Tokiomis pat pertvaromis reikia atskirti vien alyvos pripildyt KL nuo kitos. 205. Kabeli inineriniuose statiniuose automatini stacionarij gaisrins signalizacijos ir gaisro gesinimo priemoni naudojimo reikalingumas ir j kiekis nustatomi pagal galiojanius priegaisrinius reikalavimus. Prie jim, liuk ir vdinimo acht (ne didesniu kaip 25 m spinduliu) turi bti rengti gaisriniai iaupai. Estakadose ir galerijose gaisriniai hidrantai turi bti idstyti taip, kad

27 atstumas nuo bet kurio estakados ir galerijos trasos aies tako iki artimiausio hidranto neviryt 100 m. 206. Kabeli inineriniuose statiniuose kontrolinius kabelius ir 25 mm2 ir didesnio skerspjvio galios kabelius, iskyrus nearvuotus kabelius su vininiu apvalkalu, reikia tiesti ant kabeli konstrukcij (gembi). Kontroliniai nearvuoti kabeliai, nearvuoti galios kabeliai su vininiu apvalkalu ir iki 16 mm2 skerspjvio vis tip nearvuoti galios kabeliai turi bti tiesiami lentynose arba pertvaromis (tiek itisinmis, tiek neitisinmis). Kabelius leidiama tiesti ne gilesni kaip 0,9 m kanal dugnu. iuo atveju atstumas tarp auktesns kaip 1000 V tampos galios kabeli grups ir kontrolini kabeli grups turi bti ne maesnis kaip 0,1 m arba ios kabelio grups turi bti atskirtos A1 degumo klass statybos produkt pertvara, kurios atsparumas ugniai ne maesnis kaip EI-15. Atstumai tarp atskir kabeli nurodyti Taisykli 2 priedo 1 lentelje. Kanaluose nutiestus galios kabelius draudiama upilti smliu, iskyrus 0, 1, 20 ir 21 kategorij sprogias patalpas ir sprogias zonas. Kabeli inineriniuose statiniuose perj auktis, plotis ir atstumai tarp konstrukcij ir kabeli turi bti ne maesni, kaip nurodyta Taisykli 2 priedo 1 lentelje, taiau 1 m ilgyje leidiamas vietinis perj susiaurjimas iki 0,8 m ploio arba paemjimas iki 1,5 m aukio, atitinkamai sumainant vertikalj atstum tarp kabeli, esant tiek vienpusiam, tiek ir dvipusiam konstrukcij idstymui. 207. Kontrolinius kabelius leidiama tiesti pluotais lentynose ir daugeliu sluoksni metaliniuose loviuose, laikantis i slyg: 207.1. kabeli pluoto iorinis skersmuo turi neviryti 100 mm; 207.2. kabeli sluoksni auktis viename lovyje turi neviryti 150 mm; 207.3. kabeli apvalkalai turi bti vieno tipo; 207.4. riti kabelius pluotus, klojant daugeliu sluoksni loviuose, ir tvirtinti kabeli pluotus prie lentyn reikia taip, kad bt ivengta kabeli apvalkal deformacijos dl kabeli ir tvirtinimo tais svorio; 207.5. vertikaliuose lovi ruouose ne didesniu kaip 20 m atstumu ir perjimo per perdangas vietose, o horizontaliuose lovi ruouose perjimo per pertvaras vietose lovi viduje turi bti rengtos ugn atitverianios juostos; 207.6. kiekviename kabeli lovyje reikia numatyti ne maesn kaip 15 proc. trio atsarg. Galios kabelius tiesti pluotais ir daugeliu sluoksni neleidiama. 208. Vietose, kur daug poemini komunikacij, leidiama rengti emesnius, nei nurodyta Taisykli 2 priedo 1 lentelje, bet ne emesnius kaip 1,5 m tunelius. iuo atveju KL tampa turi neviryti 10 kV, tunelis turi bti ne ilgesnis kaip 100 m, kiti atstumai turi atitikti Taisykli 2 priedo 1 lentelje nurodytus atstumus. Tunelio galuose turi bti rengti ijimai arba liukai. 209. emo slgio alyvos pripildyti kabeliai prie metalini konstrukcij turi bti pritvirtinti taip, kad aplink kabelius nesusidaryt udari magnetiniai kontrai. Atstumai tarp tvirtinimo viet turi neviryti 1 m. Atram skaiius ir j rengimo vietos nustatomos linijos projekte. Tvirtinimo ir prisilietimo prie atram vietose turi bti rengtos izoliacins tarpins. 210. Kabeli uliniai turi bti ne maesnio kaip 1,8 m gylio, o kabeli kamer auktis nereglamentuojamas. Jungiamj, utveriamj ir pusiau utveriamj kabeli mov uliniai turi bti tokio dydio, kad movas bt galima montuoti nekasant ems. Kabeli mov uliniuose kabeliai ir jungiamosios movos turi bti nutiesti ant konstrukcij, pertvar arba lentynose. Povandenini perj kranto uliniai privalo bti tokio dydio, kad juose tilpt rezerviniai kabeliai ir alyvos papildymo aparatra.

28 ulinio dugne turi bti rengtos duobs gruntiniam ir lietaus vandeniui surinkti. Taip pat turi bti numatytas rengti vandens paalinimo renginys, atitinkantis Taisykli 197 punkto reikalavimus. Kabeli uliniuose turi bti montuotos metalins kopios. 211. Kabeli ulini ir tuneli liuk skersmuo turi bti ne maesnis kaip 0,65 m, liukai turi bti udengiami dvigubais metaliniais dangiais. Apatiniame dangtyje turi bti rengtas uraktas, i tunelio puss atrakinamas be rakto. Dangiuose privalo bti taisai jiems nuimti. Patalpose antro dangio rengti nereikia. 212. Tuneliuose, kabeli auktuose ir kanaluose 635 kV tampos galios kabeli bitumins jungiamosios movos turi bti apsaugotos specialiais gaubtais, lokalizuojaniais gaisrus ir sprogimus, galinius kilti pramuus mov izoliacij. 213. Klojant alyvos pripildytus kabelius galerijose, btina rengti galerij ildym, atitinkant alyvos pripildyt kabeli techninius reikalavimus. 214. Alyvos papildymo agregat patalpose turi bti natralus vdinimas. Poeminius papildymo punktus galima rengti ir kabeli uliniuose. iuo atveju uliniuose turi bti rengti vandens alinimo renginiai pagal Taisykli 210 punkto reikalavimus. 215. Kabeli inineriniuose statiniuose, iskyrus estakadas, jungiamj mov ulinius, kanalus ir kameras, turi bti natralus arba dirbtinis vdinimas, be to, kiekvienos sekcijos vdinimas turi bti nepriklausomas. Kabeli ininerini statini vdinimas apskaiiuojamas atsivelgiant tiekiamo ir alinamo oro temperatros skirtum, kuris turi bti ne didesnis kaip 10 oC. Be to, turi bti ivengta karto oro zon susidarymo tuneli susiaurjimuose, poskiuose, apylankose ir t. t. Vdinimo renginiai privalo turti sklendes, nutraukianias oro tiekim kilus gaisrui, taip pat apsauganias tunelius nuo alimo iemos metu. Vdinimo renginiai turi bti tokie, kad bt galima automatikai nutraukti oro tiekim statin. Patalpose nutiesti kabeliai turi neperkaisti dl padidjusios aplinkos temperatros ir technologini rengini takos. Kabeli inineriniuose statiniuose, iskyrus kanalus, kameras, jungiamj mov ulinius ir atviras estakadas, turi bti rengtas tinklas, skirtas elektros apvietimui ir kilnojamiesiems viestuvams ir instrumentams prijungti. iluminse elektrinse instrument maitinimo tinklo galima nerengti. 216. Kabeliai kolektoriuose, technologinse galerijose ir technologinmis estakadomis klojami pagal galiojanius normatyvus. Maiausi atstumai nuo kabeli estakad ir galerij iki pastat ir kit statini turi atitikti Taisykli 2 priedo 2 lentelje nurodytus atstumus. Kabeli estakad ir galerij sankirtas su elektros oro linijomis, gamykl vidiniais geleinkeliais ir automobili keliais, priegaisriniais vaiavimo keliais, lyn keliais, ryi ir radiofikacijos oro linijomis ir vamzdynais reikia rengti ne maesniu kaip 30 kampu. Lygiagreiuose estakad, galerij ryi, radiofikacijos OL ruouose maiausi atstumai tarp kabeli ir ryi arba radiofikacijos linij laid nustatomi pagal KL poveik ryi ir radiofikacijos linijoms. Ryi ir radiofikacijos linij laidus leidiama tiesti po estakadomis ir galerijomis arba vir j. Pramons mons teritorijos nevainjamojoje dalyje rengt kabeli estakad ir galerij maiausias auktis turi bti toks, kad apatin kabeli eil nuo ilyginto ems paviriaus bt ne emiau kaip 2,5 m. Sprogimui ir degimui pavojingose zonose estakados ir galerijos rengiamos pagal zon, kuriose gali vykti sprogimas ir kilti gaisras pagal Specialij patalp ir technologini proces elektros rengini rengimo taisykli, patvirtint Lietuvos Respublikos kio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandio 29 d. sakymu Nr. 4-140/D1-232 (in., 2004, Nr. 84-3051), nurodytus ketvirtojo skyriaus reikalavimus.

29 X. KABELI LINIJOS GAMYBOS PATALPOSE 217. Klojant KL gamybos patalpose, reikia laikytis i reikalavim: 217.1. kabeliai turi bti prieinami remontuoti, o atvirai nutiesti ir apirti. Kabeliai (taip pat ir arvuoti), nutiesti tose vietose, kur juda transportas ir veami mechanizmai, renginiai ir kiti kroviniai, turi bti apsaugoti nuo paeidim pagal Taisykli 107 punkto reikalavimus; 217.2. atstumai tarp kabeli turi atitikti atstumus, nurodytus Taisykli 2 priedo 1 lentelje; 217.3. atstumas nuo nutiest kabeli iki lygiagrei jiems bet koki vamzdyn turi bti ne maesnis kaip 0,5 m, o iki dujotieki ir degi mediag vamzdyn ne maesnis kaip 1 m. Suartjimuose ir sankirtose sumajus atstumams tarp kabeli ir vamzdyn, kabeliai turi bti apsaugoti nuo mechanini paeidim (metaliniais vamzdiais, gaubtais ir pan.) visame suartjimo ruoe ir dar po 0,5 m abi puses nuo jo. Prireikus kabelius reikia apsaugoti nuo perkaitimo. Kabeliai patalp perjas gali kirsti ne maesniame kaip 1,8 m auktyje nuo grind. Neleidiama tiesti kabeli lygiagreiai su degi skysi vamzdynais ir po alyvotiekiais ir vir j. 218. Grindyse ir aukt perdangose kabeliai turi bti klojami kanaluose arba vamzdiuose, kad eksploatavimo metu kabelius bt galima pakeisti. Kabelius, kertanius perdangas ir sienas, leidiama tiesti vamzdiuose ir angose, kuri tutumos per vis konstrukcijos stor turi bti utaisomos A1 degumo klass lengvai pramuamais statybos produktais. Neleidiama tiesti kabeli vdinimo kanaluose. iuos kanalus gali kirsti mechaniniam poveikiui atspariuose vamzdiuose nutiesti pavieniai kabeliai. Laiptinse tiesti kabeli atviruoju bdu neleidiama. XI. POVANDENINS KABELI LINIJOS 219. KL kertant upes, kanalus ir pan., kabelius reikia tiesti ruouose, kur dugnas ir krantas maiausiai iplaunami (dl upeli kirtimo r. Taisykli 136 punkt). Kabeliai, klojami per nepastovios vagos ir iplaunam krant upes, turi bti kasami dugn atsivelgiant vietos slygas. Kabeli kasimo gylis nustatomas projekte. Prieplauk, krantini, uost, kelt zonose, taip pat nuolatinse laiv ir bar iemojimo vietose tiesti kabeli nerekomenduojama. 220. Klojant KL jroje, turi bti vertintas tos vietos jros gylis, vandens tkms greitis ir kryptis, vyraujantys vjai, dugno profilis, dugno ir vandens chemin sudtis. 221. Kabelius dugne reikia tiesti taip, kad nelygiose vietose jie nekabt, o atrs ikilimai turi bti nulyginti. Seklumas, akmen utvaras ir kitas povandenines klitis reikia apeiti arba rengti jose tranjas ir perjas. 222. Kertant KL upes, kanalus ir pan., kabelius pakrantse ir sekliose vietose ir laivininkysts ir plukdymo ruouose reikia kasti dugn ne maiau kaip 1 m, o klojant alyvos pripildyt KL ne maiau kaip 2 m. Laivininkystei naudojamose upse ir kanaluose 110 kV klojam tampos alyvos pripildyt KL apsaugai nuo mechanini paeidim tranjas reikia prikrauti mai su smliu, o po to jas uversti akmenimis. 223. Tarp kabeli, kasam ne platesni kaip 100 m upi, kanal ir pan. dugn, turi bti ne maesnis kaip 0,25 m atstumas. Nauj klojam povandenini KL atstumas nuo veikiani KL turi bti ne maesnis kaip 1,25 vandens telkinio gylio, apskaiiuoto pagal daugiamet vidutin vandens lyg. Klojant emo slgio alyvos pripildytus kabelius 515 m gylyje, kai vandens tkms greitis nevirija l m/s, atstumas tarp atskir fazi kabeli (be specialaus kabeli tarpusavio tvirtinimo) turi bti ne maesnis kaip 0,5 m, o atstumas tarp lygiagrei linij kratini kabeli ne maesnis kaip 5 m.

30 Klojant kabelius vandenyje didesniame kaip 15 m gylyje, taip pat esant didesniam u 1 m/s vandens tkms greiiui, atstumas tarp skirting fazi ir linij kabeli numatomas projekte. Vandenyje lygiagreiai klojant alyvos pripildytas KL ir iki 35 kV tampos KL, horizontalusis atstumas tarp j turi bti ne maesnis kaip 1,25 vandens telkinio gylio, apskaiiuoto pagal daugiamet vidutin vandens lyg, bet ne maesnis kaip 20 m. Horizontalusis atstumas nuo kast upi, kanal ir kit vandens telkini dugn kabeli iki vamzdyn (naftotieki, dujotieki ir pan.) turi bti nustatomas projekte, atsivelgiant kasimo darb, atliekam klojant vamzdynus ir kabelius, r, ir turi bti ne maesnis kaip 50 m. Tam tikrais atvejais atstum galima sumainti iki 15 m. 224. Krantuose, kur nerengtos krantins, kabelio povandeninio perjimo vietoje turi bti paliktas ne maesnis kaip 10 m ilgio kabelio rezervas upi pakrantse ir 30 m jr pakrantse. is kabelio rezervas klojamas atuonetu. rengtose krantinse kabeliai turi bti klojami vamzdiuose. Kabeli ijimo vietose turi bti rengti kabeli uliniai. Virutinis vamzdio galas turi eiti kranto ulin, o apatinis turi bti ne maesniame kaip 1 m gylyje nuo emiausio vandens lygio. Kranto ruouose vamzdiai turi bti gerai usandarinti. 225. Iplaunama vaga ir krantai turi bti sutvirtinti (grindiniu, apsauginiais pylimais, poliais, laidais, ploktmis ir pan.), kad ledonei ir potvyni metu neatsidengt kabeliai. 226. Kabeliai po vandeniu neturi kirstis. 227. Povandenins kabeli sandros vietos krantuose turi bti paymtos vidaus vandens keli laivybiniais signalizacijos enklais. 228. Vandenyje klojam iki 35 kV tampos kabeli skaiius parenkamas vadovaujantis projektiniais sprendiniais. XII. KABELI LINIJOS SPECIALIUOSE STATINIUOSE 229. KL akmeniniais, gelbetoniniais ir metaliniais tiltais turi bti tiesiamos kanaluose arba kiekvienas kabelis atskirai A1 degumo klass statybos produkt vamzdyje po psij takais. iais vamzdiais neturi tekti lietaus vandenys. Metaliniais ir gelbetoniniais tiltais ir j prieigose kabeliai turi bti tiesiami mechaniniam poveikiui atspariuose vamzdiuose. Perjimo nuo tilto konstrukcij em vietose kabeliai taip pat turi bti tiesiami mechaniniam poveikiui atspariuose vamzdiuose. Metaliniais ir gelbetoniniais tiltais nutiesti kabeliai turi bti izoliuoti nuo tilto metalini dali. 230. KL mediniais statiniais (tiltais, prieplaukomis, pirsais ir pan.) turi bti tiesiamos mechaniniam poveikiui atspariuose vamzdiuose. 231. Kabeli perjimo per tilt temperatros siles ir nuo tilto konstrukcij kranto ramsius vietose turi bti numatytos rengti priemons, apsauganios kabelius nuo mechanini tempim. 232. KL tranjas leidiama kasti utvankose, pirsuose, prieplaukose, sankasose, jeigu virutinis ems sluoksnis yra ne plonesnis kaip 1 m. Kelio sankasose tranjas kasti leidiama tik ypatingais atvejais. V. IKI 1000 V TAMPOS ORO LINIJOS I. BENDRIEJI REIKALAVIMAI 233. Mechaninis laid, izoliatori, tvirtinimo detali, OL atram ir j pamat atsparumas turi bti skaiiuojamas ribini bvi metodu pagal faktines apkrovas. 234. Elektros OL turi bti nutiestos taip, kad atramos neutvert jimo pastatus tak, vaiavimo kiemus keli, nekliudyt psij ir transporto eismui.

31 235. Ant OL atram 1,73 m auktyje nuo ems turi bti paymtas atramos eils numeris. Jei atrama iki ryi kabelio yra pastatyta ariau nei pus OL atramos aukio, tai turi bti ikabintas plakatas, kuriame nurodytas atstumas nuo ios atramos iki ryi kabeli linijos. 236. Oro linij atram metalins konstrukcijos turi bti apsaugotos nuo korozijos. Antikorozin danga turi apsaugoti ne blogiau kaip kartas cinkavimas arba aliuminio cinko danga. Atram eminimo reikalavimai pateikti EBT atuntajame skyriuje. II. KLIMATO SLYGOS 237. Elektros oro linij vjo slgis, apalo ir erkno storis turi bti nustatomi pagal Lietuvos Respublikos teritorijos vjo ir apalo ir erkno meteorologinius ir vykusi elektros linij avarij faktinius duomenis. Iki 1000 V tampos OL didiausia (skaiiuojamoji) vjo slgio ir apalo ir erkno apkrova turi bti nustatoma pasikartojanti vien kart per 5 metus. Lietuvos Respublikos teritorijos rajonavimas vykdant elektros tinklo (elektros linij, pastoi ir transformatorini) statyb, rekonstravim ir kapitalin remont pagal vj ir apal pateiktas Taisykli 4 priedo 1 ir 2 paveiksluose. is rajonavimas atliktas remiantis mokslo tiriamaisiais darbais, kuris suderintas su Lietuvos meteorologijos institucija. 238. Didiausias vjo greitis, pasikartojantis vien kart per penkerius metus 10 m auktyje nuo ems paviriaus neustatytoje vietovje, turi bti pasirenkamas: 238.1. 1 vj rajonui 21 m/sek.; 238.2. 2 vj rajonui 24 m/sek.; 238.3. 3 vj rajonui 27 m/sek.; 238.4. 4 vj rajonui 30 m/sek. 239. Vjo slgis skaiiuojamas taip: v2 q= ; 16 ia: v vjo greitis, m/sek. Vjo slgio pataisos koeficientai didesniam kaip 10 m aukiui atvirose (neustatytose) vietovse, ustatytose vietovse arba vietovse su auktesnmis kaip 10 m ir iki 25 m aukio klitimis ir miestuose arba vietovse su auktesnmis kaip 25 m klitimis pateikti Taisykli 4 priedo 1 lentelje. 240. Didiausias ekvivalentinis apalo sienels storis, pasikartojantis kart per penkerius metus iki 10 m auktyje nuo ems paviriaus ant 10 mm skersmens apvalaus metalinio elemento, turi bti pasirenkamas: 240.1. 1 apalo rajonui 3 mm; 240.2. 2 apalo rajonui 5 mm; 240.3. 3 apalo rajonui 10 mm; 240.4. 4 apalo rajonui 15 mm. Apalo sienels storio pataisos koeficientai, esant kitokiam kaip 10 m aukiui nuo ems paviriaus ir kitokio kaip 10 mm skersmens laidams, yra pateikti Taisykli 4 priedo 2 ir 3 lentelse. Parenkant oro kabelius ir izoliuotus laidus treiajame apalo rajone, skaiiuojamasis apalo sieneli storis turi bti nustatomas kaip antrajame apalo rajone, o ketvirtajame kaip treiajame apalo rajone. 241. OL laidus reikia parinkti vertinant skirting klimato rajon vjo ir apalo apkrov, kai laidai ir trosai nenutrk, tokiam klimato slyg deriniui: 241.1. temperatra aukiausia, vjo ir apalo nra; 241.2. temperatra emiausia, vjo ir apalo nra; (1)

32 241.3. temperatra minus 5 oC, vjo nra, laidai apal; 241.4. temperatra minus 5 oC, vjo slgis qmax, apalo nra; 241.5. temperatra minus 5 oC, vjo slgis 0,25 qmax (greitis 0,5 vmax nevertinant gsi), laidai apledj. Laid priartjimas prie statini nustatomas vertinant vjo greit ir aukiausi temperatr. 242. Skaiiuojamoji aukiausia oro temperatra Lietuvos teritorijoje turi bti priimama plius 35 oC, vidutin plius 5 oC ir emiausia minus 35 oC. III. LAIDAI IR ARMATRA 243. Oro linijoms turi bti naudojami daugiavieliai laidai. Ipint laid naudoti neleidiama. Pagal mechaninio atsparumo slyg OL reikia naudoti ne maesnio kaip 25 mm2 skerspjvio aliumininius laidus. OL laidai turi bti parenkami pagal gamintoj pateiktas fizikines ir mechanines laid charakteristikas. 244. Laid atsparumas turi bti skaiiuojamas, esant didiausiai iorinei apkrovai ir emiausiai temperatrai, kai nra iorins apkrovos. Skaiiuojant reikia naudoti gamintoj pateiktus leistinuosius laid mechaninius tempimus. 245. Laidai turi bti sujungiami jungiamaisiais gnybtais. 246. Jungtys, kurios yra tempiamos, turi bti ne maesnio kaip 90 proc. laido mechaninio atsparumo. 247. Skirting metal arba skirting skerspjvi laidai turi bti sujungiami tik atramoje. Gnybtai ir juos jungiantys laidai neturi bti mechanikai tempiami. 248. Laidai prie izoliatori tvirtinami viengubai, o galinse, inkarinse ir sankirt atramose dvigubai. Laidai prie smaigini izoliatori tvirtinami vielos raiteliais arba gnybtais. 249. Smeigi atsparumo atsargos koeficientas turi bti ne maesnis kaip 2. 250. Laidams tvirtinti naudojam smaigini izoliatori atsparumo atsargos koeficientas turi bti ne maesnis kaip 2,5. 251. Nulinis laidas turi bti tvirtinamas prie izoliatori. OL isiakojimo vietose atsiakojanius laidus reikia tvirtinti prie atskir (papildom) izoliatori. IV. LAID IDSTYMAS 252. Atramose leidiamas bet koks fazini laid idstymas nepriklausomai nuo klimato rajono. Nulin laid reikia tiesti emiau fazini laid arba ant apatins traversos, ant kurios gali bti montuojamas ir fazinis laidas. Dvigrandse OL abiem grandims tiesiamas atskiras arba bendras nulinis laidas, jeigu jos prijungtos prie tos paios transformatorins. Tuo atveju nulinio laido skerspjvis turi bti ne maesnis kaip didesnio laidumo linijos fazinio laido skerspjvis. Iorinio apvietimo laidai, montuojami atramoje kartu su OL laidais, turi bti kabinami emiau OL laid. Ioriniam apvietimui turi bti nutiestas atskiras nulinis laidas. Tiesiant ant elektros oro linij atram skirtingiems operatoriams priklausanius laidus, reikia vadovautis Elektros ir kit linij eksploatavimo bendrojo naudojimo atramose reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos kio ministro 2000 m. birelio 14 d. sakymu Nr. 220 (in., 2000, Nr. 50-1450). 253. Apsaugos, sekcijavimo ir kiti renginiai linij atramose turi bti montuojami emiau laid ir oro kabeli. Iki 1000 V tampos OL laidus tiesiant ant bendr atram su 610 kV tampos OL izoliuotais laidais, iki 1000 V tampos OL laidai turi bti nutiesti emiau 610 kV tampos OL izoliuot laid. Atstum tarp laid reikalavimai pateikti Taisykli 368 punkte. 254. Atstumai tarp tos paios ar skirting grandi laid atramose ir tarpatramiuose turi bti ne maesni kaip 0,4 m.

33 Vertikalusis atstumas tarp skirting fazi laid atakos atramoje arba skirting OL sankirtos bendroje atramoje turi bti ne maesnis kaip 0,1 m. 255. Horizontalusis atstumas tarp laid, nuleist atrama emyn, turi bti ne maesnis kaip 0,15 m. Atstumas nuo laid iki atramos paviriaus, traversos ir kit atramos element turi bti ne maesnis kaip 0,05 m. V. ATRAMOS 256. Kampins ir galins atramos, atsivelgiant j tip, gali bti su ramsiais arba su atotampomis. Atram atotampos tvirtinamos prie em kast inkar arba prie mrini, akmenini, gelbetonini, metalini pastat. Atotampos gaminamos i plieno ir turi bti tiktai vienviels. Atotampas reikia parinkti pagal skaiiavimus, taiau atotamp skersmuo turi bti ne maesnis kaip 10 mm. Kampins ir galins atramos gali bti ir vienstiebs su rygeliais, jei naudojami atsparesni nei tarpini atram stiebai. 257. emintos neutrals tinkluose atram atotampos turi bti prijungtos prie nulinio laido. 258. Oro linij vis tip atram mechanin apkrova turi bti nustatoma esant nenutrkusiems laidams, vertinant j apal. Kai tarpatramis maesnis u kritin, galini ir kampini atram mechanin apkrova turi bti skaiiuojama, kai laidai neapal, oro temperatra emiausia ir nra vjo. Atliekant skaiiavimus leidiama apsiriboti i pagrindini apkrov vertinimu: 258.1. tarpinms atramoms laid ir atramos konstrukcij horizontalioji skersin vjo apkrova; 258.2. inkarinms atramoms laid ir atramos konstrukcij horizontalioji skersin vjo apkrova ir gretim tarpatrami laid tempimo skirtumo iilgin horizontalioji apkrova. Maiausias iilginis horizontaliosios atram veikianios apkrovos dydis turi bti 50 proc. didiausio vienpusio laid tempimo dydio; 258.3. kampinms atramoms laid tempimo horizontaliosios skersins apkrovos (nukreiptos iilgai skersinio) ir skersins horizontaliosios vjo apkrovos laidus ir konstrukcijas atstojamoji apkrova; 258.4. galinms atramoms vienpusio laid tempimo horizontalioji apkrova. 259. Oro linijoms turi bti naudojamos gelbetonins arba metalins, o sunkiai prieinamose vietovse medins su gelbetoninmis pakojomis atramos. Daugiaauki nam rajonuose turi bti naudojamos OL su ne emesnmis kaip 11 m atramomis arba kabeli linijos. 260. Medinms OL atramoms turi bti naudojami ne emesns kaip treios ries rstai, impregnuoti antiseptikais. 261. Atram pagrindini element (stieb, ramsi) rsto virns skersmuo turi bti ne maesnis kaip 14 cm. 262. Atram kasimas ir j tvirtinimo bdai turi bti nustatomi atsivelgiant atram aukt, tvirtinam laid skaii, grunto savybes, taip pat grunto kasimo bdus. 263. Uliejamose trasos vietose, kur gruntas gali bti iplautas, atramos turi bti papildomai tvirtintos (papildomai apkasant eme, apgrindiant ir pan.). Pelktose vietovse turi bti naudojami rygeliai. VI. SANKIRTOS IR PRIARTJIMAI 264. Oro linijoms kertant vairius objektus, iskyrus ryi (telekomunikacij) linijas (RL), laidinio radijo transliacijos linijas (LRTL), kabelins televizijos linijas (KTL), miest ir gyvenviei gatves ir aiktes, kirtimo kampas nereglamentuojamas. OL priartjimuose prie KTL ir j sankirtose taikomi tie patys reikalavimai kaip OL priartjimuose prie LRTL ir j sankirtose.

34 265. Atstumas nuo labiausiai linkusi laid iki ems ir keli (gatvi) vaiuojamosios dalies paviriaus turi bti ne maesnis kaip 6 m. Sunkiai prieinamose vietose atstumas nuo laid iki ems paviriaus turi bti ne maesnis kaip 3,5 m. 266. Nustatant atstum nuo OL laid iki ems ar vandens paviriaus, taip pat iki vairi OL kertam statini, reikia vertinti didiausi laid link (nepaisant j ilimo nuo elektros srovs), kuris gali atsirasti vienu i dviej skaiiuojamj atvej: 266.1. aplinkos temperatra minus 5 oC, laidai apal ir nra vjo; 266.2. aplinkos temperatra aukiausia ir nra vjo. 267. Horizontalusis atstumas nuo labiausiai priartjusi laid iki statinio balkon, teras, lang turi bti ne maesnis kaip 1,5 m, o iki aklin sien 1 m. OL laid vir pastat tiesti negalima. 268. Horizontalieji atstumai nuo OL atram iki poemini kabeli, vamzdyn ir antemini vairios paskirties kolonli turi bti ne maesni, kaip nurodyta Taisykli 4 priedo 1 lentelje (Taisykli 278 punktas). 269. Kertanios laivybos upes OL turi bti rengtos pagal Taisykli etojo skyriaus reikalavimus, taikomus auktesns kaip 1000 V tampos OL. Kertant laivybai nenaudojamas ir ulanias nedideles upes, kanalus ir pan., atstumas nuo OL laid iki aukiausiojo vandens lygio turi bti ne maesnis kaip 3 m, o iki ledo ne maesnis kaip 6 m. 270. Oro linij trasoje mik ir eldini proskyn ikirsti nebtina. Tokiu atveju atstumas iki medi nuo labiausiai linkusi ar priartjusi laid turi bti ne maesnis kaip 1 m. Mikingose vietovse ir gyvenvietse, apaugusiose mediais, tikslinga naudoti oro kabeli linijas (OKL). 271. Kertantis emesns ir auktesns nei 1000 V tampos OL, turi bti atsivelgta Taisykli 408413 punkt reikalavimus. Maiausias horizontalusis atstumas tarp lygiagreiai nutiest arba suartjani iki 1000 V tampos OL, taip pat tarp OKL, tarp OL ir OK, taip pat tarp iki 1000 V tampos OL arba OKL ir 610 kV tampos OKL turi bti ne maesnis kaip aukiausios atramos auktis neanktuose trasos ruouose ir ne maesnis kaip 1,5 m anktuose ruouose. Maiausias horizontalusis atstumas tarp lygiagreiai nutiest ar suartjani iki 1000 V tampos OL arba OKL ir auktesns kaip 1000 V tampos OL turi bti toks pat kaip ir maiausias horizontalus atstumas tarp suartjani auktesns kaip 1000 V tampos OL (Taisykli 5 priedo 14 lentel), o tarp 610 kV tampos OL izoliuotais laidais ir 1000 V tampos OL arba OKL turi bti ne maesnis kaip 1,62 m. emesns ir auktesns kaip 1000 V tampos OL laidus galima tiesti ant t pai atram. Toje paioje atramoje susikertanius OL laidus reikia tiesti pagal Taisykli 368 punkto reikalavimus. Virutins OL laidai prie smaigini izoliatori turi bti tvirtinami dvigubai. Iki 1000 V tampos OL kabliai, smeigs ir armatra turi bti eminti sankirt su auktesns kaip 1000 V tampos OL ribojaniose atramose ir atramose, kuriose kartu nutiestos ir auktesns kaip 1000 V tampos grandys. eminimo renginio vara turi bti ne didesn kaip 30 . 272. Iki 1000 V tampos OL gali kirstis atramoje arba tarpatramyje. Vertikalusis atstumas atramoje ir tarpatramyje tarp susikertani OL laid turi bti ne maesnis kaip 1 m, kai aplinkos temperatra 15 oC ir nra vjo. Toks pat vertikalusis atstumas atramoje ir tarpatramyje turi bti taip pat tarp 610 kV tampos OKL ir iki 1000 V tampos OL. Kertantis OL tarpatramyje, sankirtos viet reikia parinkti kuo ariau virutins OL atramos. Nuo ios atramos iki kertamosios linijos laid turi bti ne maesnis kaip 2 m atstumas. OL sankirtos vietose gali bti naudojamos inkarins ir tarpins atramos. Atram smeigi, kabli ir armatros eminimo ir nulinimo reikalavimai pateikti Elektros rengini rengimo bendrosiose taisyklse. 273. Elektros linijai kertant RL ir LRTL, turi bti pasirenkamas vienas i i variant: 273.1. OL laidai neizoliuoti, o RL ir LRTL laidai izoliuoti; 273.2. OL laidai neizoliuoti, o RL, LRTL poeminis arba kabamasis kabelis; 273.3. OL, RL ir LRTL laidai neizoliuoti;

35 273.4. OKL, RL ir LRTL laidai neizoliuoti; 273.5. OL poeminis kabelio intarpas, o RL ir LRTL laidai neizoliuoti. 274. OL kirtimosi su RL ir LRTL kampas turi bti kuo statesnis. 275. Vertikalusis atstumas nuo OL laid iki RL, LRTL laid arba kabamj RL ir LRTL kabeli sankirtos tarpatramyje, esant didiausiam laid linkiui (aukiausia temperatra, apalas), turi bti ne maesnis kaip 1,25 m. Vertikalusis atstumas nuo OL laid iki LRTL laid arba LRTL ir KTL kabelio, kai jie nutiesti ant bendr atram arba kai kertasi toje paioje atramoje, turi bti ne maesnis kaip 1,5 m. 276. Oro linij laid ar OK sankirtos su RL ir LRTL vieta turi bti ne ariau kaip 2 m iki OL atramos. 277. Kertantis OL neizoliuotiems laidams su RL ar LRTL izoliuotais laidais, turi bti laikomasi i reikalavim: 277.1. OL ir RL laidai turi kirstis tik tarpatramyje. OL ir LRTL laidai gali kirstis ir tarpatramyje, ir bendroje atramoje; 277.2. OL sankirtos su magistralini ir zonini ryi tinkl linijomis atramos turi bti inkarins, o su kit RL ir LRTL inkarins arba tarpins; 277.3. sankirtos ruoe OL, RL ir LRTL linij izoliuoti laidai turi turti atmosferos poveikiui atspari izoliacij, kurios bandomoji tampa ne emesn kaip 2 kV, o laid atsparumo tempimui atsargos koeficientas blogiausiomis meteorologinmis slygomis ne maesnis kaip 1,5; 277.4. OL laidai turi bti vir RL ir LRTL laid. Sankirt ribojaniose atramose OL laidai arba OK laikantieji lynai turi bti tvirtinami dvigubai. Jeigu 400/230 V ir emesns tampos OL laidai tiesiami emiau RL ir LRTL laid, nutiest ant nam stog pritvirtint stov, RL ir LRTL laidai sankirt ribojaniuose stovuose turi bti tvirtinami dvigubai; 277.5. OL laid, taip pat ir RL ar LRTL laid sankirtos tarpatramyje sujungti negalima. Neizoliuoti OL aliumininiai laidai sankirtoje turi bti daugiavieliai ir ne maesnio kaip 25 mm2 skerspjvio. 278. Oro linij neizoliuotiems laidams kertantis su RL ir LRTL poeminiu ar kabamuoju kabeliu, turi bti vykdyti ie reikalavimai: 278.1. atstumas nuo RL ir LRTL poemini kabeli iki OL atramos emintuvo arba gelbetonins atramos ustatytoje vietovje turi bti ne maesnis kaip 3 m, neustatytoje 10 m; 278.2. horizontalusis atstumas nuo RL ar LRTL kabelio atramos pagrindo iki OL artimiausio laido projekcijos horizontalij ploktum turi bti ne maesnis kaip OL atramos auktis. OL kirtimosi su RL ir LRTL vietoje naudoti RL ir LRTL kabelio intarpus netikslinga, jeigu dl to reikt rengti papildom ar perkelti jau esant RL stiprinimo punkt arba jeigu bendras LRTL kabelio intarp ilgis viryt leistinj. 279. Kertantis OL neizoliuotiems laidams su RL ir LRTL neizoliuotais laidais, turi bti laikomasi i reikalavim: 279.1. OL ir RL laidai turi kirstis tik tarpatramyje. OL ir LRTL laidai gali kirstis ir tarpatramyje, ir bendroje atramoje. OL neizoliuoti laidai susikirsti su abonentini ir fiderini LRTL laidais, kuri tampa tarp laid iki 360 V, gali ir OL atramoje; 279.2. sankirtoje OL atramos turi bti inkarins; 279.3. RL laid atsparumo tempimui atsargos koeficientas, esant blogiausioms slygoms (apalas arba emiausia temperatra), turi bti ne maesnis kaip 2,2; 279.4. OL laidai turi bti vir RL ir LRTL laid ar kabamojo ryi kabelio. Sankirt ribojaniose atramose OL laidai arba OK laikantieji lynai turi bti tvirtinami dvigubai. 400/230 V ir emesns tampos OL laidai gali bti emiau LRTL laid, nutiest ant nam stog pritvirtint stov. iuo atveju LRTL laidai sankirt ribojaniuose stovuose turi bti tvirtinami dvigubai;

36 279.5. OL laid, taip pat ir RL ar LRTL laid sankirtos tarpatramyje sujungti negalima. Neizoliuoti OL aliumininiai laidai sankirtoje turi bti daugiavieliai ir ne maesnio kaip 25 mm2 skerspjvio. 280. Visais Taisykli 277 ir 279 punktuose mintais atvejais sankirtos atramose laidai turi bti tvirtinami dvigubai. 281. Kertantis OL poeminiam kabelio intarpui su RL ir LRTL neizoliuotais laidais, reikia laikytis i reikalavim: 281.1. atstumas nuo OL poeminio kabelio intarpo iki RL ir LRTL atramos ir jos emintuvo turi bti ne maesnis kaip 1 m, o klojant kabel izoliaciniame vamzdyje ne maesnis kaip 0,5 m; 281.2. horizontalusis atstumas nuo OL kabelio intarpo atramos pagrindo iki artimiausio RL ir LRTL laido projekcijos horizontalij ploktum turi bti ne maesnis negu RL ir LRTL atramos auktis. 282. Elektros oro linijoms einant lygiagreiai su RL ir LRTL atstumas tarp j turi bti ne maesnis u bet kurios linijos didiausios atramos aukt, o anktuose trasos ruouose ne maesnis kaip 1,5 m. 283. Elektros oro linij priartjimas prie radijo perdavimo centr anten rengini, radijo primimo centr, iskirtj radiofikacijos primimo punkt ir vietini radijo mazg nereglamentuojamas. 284. Horizontalusis atstumas tarp OL laid ir RL bei LRTL laid, televizijos kabeli ir TV anten atvad turi bti ne maesnis kaip 1,5 m. Be to, OL atvad ir vad laidai negali kirstis su RL ir LRTL atvad laidais ir negali bti emiau RL ir LRTL laid. 285. Ant bendr atram negalima tiesti OL ir RL arba LRTL neizoliuot laid. Ant bendr atram gali bti nutiesti OL laidai, RL kabeliai, LRTL izoliuoti laidai, optins ryi linijos ir kabelins televizijos kabeliai. Ant bendr atram gali bti nutiesti anksiau pakabinti LRTL neizoliuoti laidai. Kai OL yra rekonstruojama, turi bti keiiami ir LRTL neizoliuoti laidai. Visais atvejais turi bti vykdytos ios slygos: 285.1. OL tampa turi bti ne auktesn kaip 400/230 V; 285.2. RL, LRTL ir KTL vardin tampa turi bti ne auktesn kaip 360 V; 285.3. OL laidai turi bti vir RL kabelio, LRTL laid ir KTL, o vertikalusis atstumas nuo apatinio OL laido iki virutinio LR kabelio, LRTL laido (kabelio), neatsivelgiant j tarpusavio idstym, turi bti ne maesnis kaip 1,5 m atramoje ir ne maesnis kaip 1,25 m tarpatramyje. OL, RL kabeli ir LRTL izoliuot laid bei KTL, optini ryio linij ir KTL tiesimas ant bendr atram turi bti suderintas su ias linijas eksploatuojaniomis monmis ar linij savininkais. 286. Leidiama ant bendr atram tiesti ne auktesn kaip 400/230 V tampos OL laidus ir RL bei KTL kabelius, optini ryi kabelius ir LRTL izoliuotus laidus, jeigu tenkinami Taisykli 285 punkte nurodyti reikalavimai. 287. Ant bendr atram galima tiesti ne auktesns kaip 400/230 V tampos OL ir telemechanikos grandini laidus, jeigu telemechanikos grandins nenaudojamos kaip telefoninio ryio laidiniai kanalai ir laikomasi Taisykli 285 punkte ivardyt reikalavim. Galima tiesti telemechanikos grandini laidus ir iki 10 kV tampos oro kabelius, taip pat kabelins telemechanikos grandines, kuri izoliacija skirta ne emesnei kaip 10 kV tampai, ir 10 kV tampos OL neizoliuotus laidus. 288. Geleinkel, AM, AI, AII, BI, BII, CII kategorij kelius (Taisykli 4 priedas) ir A1, A2, B1 ir B2 kategorij gatves OL turi kirsti tiktai kabelio intarpu. OL sankirtose su kitais keliais galima naudoti tarpines atramas. Kai OL kerta geleinkelius ar eina lygiagreiai su jais, turi bti laikomasi Taisykli 397 ir 429431 punktuose ivardyt reikalavim. Kai OL kerta automobili kelius ar eina lygiagreiai su jais, turi bti laikomasi Taisykli 434438 punktuose ivardyt reikalavim. 289. Oro linijai priartjant prie automobili keli ar juos kertant, atstumas nuo linijos laid iki kelio enkl ir juos laikani lyn turi bti ne maesnis kaip 1 m. iose vietose kelio

37 enklus laikantys lynai turi bti eminti, eminimo renginio vara turi bti ne didesn kaip 10 . 290. Oro linijai priartjant prie troleibus kontaktini tinkl ir troljus laikani lyn ar juos kertant, turi bti laikomasi i reikalavim: 290.1. OL negali bti tiesiamos kontaktini tinkl uimtoje zonoje ir ant j atram; 290.2. OL laidai kontaktinio tinklo uimtoje zonoje turi bti vir kontaktinio tinklo laikanij lyn, taiau negali bti tiesiami lygiagreiai vir kontaktinio tinklo laid. OL laidai turi bti daugiavieliai. Aliumininiai laidai turi bti ne maesnio kaip 35 mm2 skerspjvio. OL laid sankirtos tarpatramyje sujungti negalima; 290.3. atstumas nuo labiausiai linkusi OL laid iki vaiuojamosios gatvs dalies paviriaus troleibus linijos zonoje turi bti ne maesnis kaip 10,5 m. Be to, visais atvejais atstumas nuo OL laid iki laikaniojo lyno ar kontaktini laid turi bti ne maesnis kaip 1,5 m. Kontaktini tinkl zonoje OL atramos turi bti inkarins, o laid tvirtinimas dvigubas; 290.4. OL negali kirsti kontaktinio tinklo ties jo skersmis. Iorinio apvietimo linijos tiesiamos ant bendr OL atram tik suderinus su OL eksploatuojania mone. 291. Oro linijai kertantis arba priartjant prie lyn keli arba vir ems nutiest metalini vamzdyn, turi bti vykdyti ie reikalavimai: 291.1. OL turi bti nutiesta emiau lyn kelio; 291.2. OL laidams atitverti lyn kelio apaioje turi bti rengti tilteliai arba tinklai; 291.3. OL einant po lyn keliu arba vamzdynu, laidai turi bti nutol ne maiau kaip 1 m nuo lyn kelio tilteli ir atitveriamj tinkl arba vamzdyno, kai laidai link maiausia, ir tuo atveju, kai laidai daugiausia link ir labiausiai atlenkti nuo vjo; 291.4 OL kertant apaioje esant vamzdyn, atstumas nuo labiausiai linkusi laid iki vamzdyno element turi bti ne maesnis kaip 1 m; 291.5. horizontalusis atstumas nuo OL laid iki lygiagreiai einanio lyn kelio ar vamzdyno turi bti ne maesnis kaip atramos auktis, o anktuose trasos ruouose ne maesnis kaip 1 m didiausio laid atsilenkimo vietoje; 291.6. sankirtoje su OL vamzdynai turi bti eminti. eminimo renginio vara turi bti ne didesn kaip 10 . 292. OL priartjant prie rengini, kuriuose gali kilti gaisras ar vykti sprogimas, reikia laikytis Taisykli 452 punkto reikalavim, o priartjant prie oro uost Taisykli 463 punkto reikalavim. 293. Iki 1000 V tampos OL negalima tiesti per mokykl, stadion ir sporto kompleks teritorijas. VII. IKI 1000V TAMPOS ELEKTROS ORO KABELI LINIJOS 294. Oro kabeli linijas vietoje OL neizoliuotais laidais tikslinga naudoti mikingose vietovse ir gyvenvietse, apaugusiose mediais. Oro kabeli panaudojimas veikiani OL laidumui padidinti turi bti pagrindiamas techniniais ir ekonominiais skaiiavimais. 295. OKL skaiiuojamosios klimato slygos turi bti numatomos pagal Taisykli etojo skyriaus antrojo skirsnio reikalavimus. Skaiiuojamosios apkrovos nustatomos pagal i Taisykli etojo skyriaus antrojo skirsnio reikalavimus, padauginus apkrovas i pataisos koeficiento K= d p + 2b ekv 10 + 2b ekv ; (2)

ia: dp skaiiuojamasis izoliuot laid pyns (bendro apvalkalo) skersmuo, milimetrais; bekv ekvivalentinis laido apalo sienels storis, milimetrais.

38 Skaiiuojant OKL atramas, turi bti numatoma tokia vjo kryptis, kai jgos, veikianios atram, yra didiausios. Visais skaiiuojamaisiais reimais aerodinaminis oro kabelio pasiprieinimo koeficientas turi bti lygus 1,2. VIII. ORO KABELIAI, ARMATRA, ATRAMOS 296. Oro kabeli linijoms naudojami ie oro kabeliai: 296.1. izoliuoti faziniai laidai, susukti vien pyn kartu su izoliuotu arba neizoliuotu sustiprintu nuliniu laidu; 296.2. sustiprinti izoliuoti faziniai ir nulinis laidai, susukti vien pyn, turintys bendr apvalkal arba jo neturintys; 296.3. izoliuoti faziniai ir nulinis laidai, susukti vien pyn su laikaniuoju lynu. Naudojami oro kabeliai turi atitikti Lietuvos standart LST 1790 ir LST 1790/A2 reikalavimus. 297. Mechaninis OKL laidinink skaiiavimas turi bti atliekamas vertinant ias slygas: 297.1. didiausi iorin apkrov; 297.2. emiausi temperatr, kai nra iorins apkrovos; 297.3. vidutin. Visas mechanines apkrovas turi atlaikyti OK sustiprinti laidai arba tik sustiprintas nulinis laidas. Fizikines ir mechanines laid charakteristikas ir leistinsias elektrines apkrovas reikia nustatyti atsivelgiant gamintoj technini dokument reikalavimus. Leistinieji mechaniniai tempimai OK laikaniuosiuose laiduose (sustiprintame nuliniame laide) pateikti Taisykli 3 priedo 3 lentelje. 298. Oro kabelis arba sustiprintas nulinis laidas tarpinse ir kampinse atramose turi bti tvirtinamas specialiais laikaniaisiais gnybtais, o inkarinse atramose tempiamaisiais tvirtinimo gnybtais. OK arba sustiprintas izoliuotas nulinis laidas tvirtinimo gnybtuose turi turti izoliuojanius dklus. OK faziniai ir nuliniai laidai jungiami apspaudiamaisiais jungiamaisiais gnybtais. Inkarinse atramose OK sujungti galima naudoti vartinius gnybtus. Tokie gnybtai naudojami ir eminimo laidininkams sujungti. 299. Prie OKL atvadams, gatvi apvietimo viestuvams ir kontrols prietaisams prijungti turi bti naudojami atakos gnybtai. Visi OKL naudojami gnybtai, iskyrus gnybtus, naudojamus neizoliuotiems nuliniams laidams sujungti, turi turti izoliacinius apsauginius gaubtus. 300. Laikantiesiems ir tempiamiesiems gnybtams tvirtinti prie atram ir pastat konstrukcij naudojami kabliai arba kronteinai. Jie turi bti apskaiiuoti ribini bvi metodu, kai laidai ir trosai nenutrk. Kabli, krontein ir linijins armatros mechaninis atsparumas turi tenkinti Taisykli penktojo ir etojo skyri reikalavimus. 301. Oro kabeliai turi bti apsaugoti nuo laid isipynimo abiejose sujungimo gnybt pusse. Sujungti OK galai turi bti apsaugoti gaubtais i viesos poveikiui atsparia izoliacija. 302. Oro kabeli linijoms gali bti naudojamos vis tip atramos. J rengimo reikalavimai pateikti Taisykli penktajame ir etajame skyriuose. IX. ORO KABELI LINIJ ATSTUMAI IKI KIT OBJEKT, SANKIRTOS IR PRIARTJIMAI 303. Atstumas nuo labiausiai linkusi OK iki keli (gatvi) vaiuojamosios dalies paviriaus priklausomai nuo kelio kategorijos privalo atitikti Taisykli 318 punkto reikalavimus ir negali bti maesnis kaip 5,5 m. Atstumas nuo atvad pastatus iki aligatvi ir psij jimo

39 viet turi bti ne maesnis kaip 3,5 m, o atstumas nuo atvado iki ems ne maesnis kaip 2,75 m. Atstumas nuo OK iki ems paviriaus ustatytose vietovse turi bti ne maesnis kaip 5,5 m, neustatytose vietovse 5 m, sunkiai prieinamose vietovse 3,5 m. 304. Horizontalusis atstumas nuo daugiausia atlenkt OK iki balkon, teras ir lang turi bti ne maesnis kaip 1 m, iki aklin sien 0,15 m, o iki stogo atbrailos 0,5 m. 305. Leidiama OK nutiesti ant gamybos pastat stog, iskyrus pastatus, kuriuose gali vykti sprogim ir kilti gaisr. Atstumas iki stog turi bti ne maesnis kaip 2 m. 306. Atstumas nuo OK, nutiest statini sienomis ir konstrukcijomis, iki viet, kur danai bna moni, turi bti ne maesnis kaip: 306.1. 0,3 m vir lang ir dur bei 0,5 m po balkonais ir langais kai linijos nutiestos horizontaliai; 306.2. 0,5 m iki lang ir dur, 1 m iki balkon ir 2,5 m iki ems paviriaus kai linijos nutiestos vertikaliai. Atstumas nuo OK, nutiest pastat iorje, iki sien turi bti ne maesnis kaip 0,06 m. 307. Atstumas nuo OK iki laivybai nenaudojam upi ir vandens telkini vandens paviriaus, esant aukiausiam jo lygiui, turi bti ne maesnis kaip 2 m, o iki ledo paviriaus, kai lauko temperatra minus 5 oC ir laidai apal, ne maesnis kaip 4,5 m. 308. Po OKL, nutiestomis per mikus ir eldinius, nereikalaujama ikirsti proskyn, taiau medi akos neturi liesti OK. 309. Oro kabeli linij sankirtos ir priartjimas prie auktesns kaip 1000 V tampos OL turi atitikti Taisykli 311 ir 402413 punkt reikalavimus. 310. Leidiama ant bendr atram nutiesti iki 1000 V tampos OK ir 610 kV tampos OL izoliuotais arba neizoliuotais laidais, atsivelgiant Taisykli 368 punkto reikalavimus. 311. Tiesiant ant bendr atram kelias OK grandis, horizontalusis ir vertikalusis atstumas tarp j turi bti ne maesnis kaip 0,3 m. Atstumas tarp OK ir iki 1000 V tampos OL neizoliuot laid, nutiest ant bendr atram, oro temperatrai esant 15 oC ir nesant vjo, turi bti ne maesnis kaip 0,4 m. OK turi bti nutiestas emiau OL laid arba skirtingose atramos pusse. Leidiama ant bendr atram nutiesti OK, RL ir KTL kabelius ir LRTL izoliuotus laidus, jeigu: 311.1. OKL tampa ne auktesn kaip 400/230 V; 311.2. vardin RL, KTL ir LRTL linijos tampa ne auktesn kaip 360 V; 311.3. skaiiuojamieji RL ir KTL kabeli bei LRTL izoliuot laid tempimai ne didesni kaip 160 Mpa; 311.4. OK nutiesti vir RL ir KTL kabeli bei LRTL laid ir vertikalusis atstumas iki virutinio RL ir KTL kabelio bei LRTL laido atramoje ir tarp atram ne maesnis kaip 0,5 m. OK ir RL, KTL kabeliai, LRTL laidai bei optins ryio linijos idstomos skirtingose atram pusse, jei tokios galimybs nra leidiama toje paioje pusje. 312. Susikertant OKL su auktesns kaip 1000 V tampos OL, atstumas tarp OK ir OL laid turi bti ne maesnis kaip 1,62 m. 313. Iki 1000 V tampos OKL tarpusavio ir su iki 1000 V tampos OL sankirtos leidiamos rengti bendrose tarpinse atramose ir naudojant tarpinse atramas tarpatramyje. Vertikalusis atstumas tarp susikertani OL laid ir OK, kai oro temperatra 15 oC ir nra vjo, turi bti ne maesnis kaip 0,4 m. Atstumas tarp atskir susikertani iki 1000V tampos OK, taip pat tarp susikertani iki 1000 V tampos ir 610 kV OK turi bti ne maesnis kaip 0,3 m. Susikertant OKL tarpusavyje ar su OL tarpatramyje, sankirtai viet reikia parinkti kuo ariau virutins kertaniosios OL atramos. Horizontalusis atstumas tarp kertamosios linijos laid ir kertaniosios linijos atramos turi bti ne maesnis kaip 2 m, jeigu susikerta OKL su OL, ir ne maesnis kaip 1 m, jeigu susikerta dvi OKL. 314. Oro kabeli linijos susikirsti su RL gali tik tarpatramyje, o su LRTL tarpatramyje ir bendroje atramoje.

40 Su magistralinmis ryi tinkl linijomis susikertani OKL atramos turi bti inkarins. OKL kertant kitas ryi linijas galima naudoti ir tarpines didesnio atsparumo atramas (sudvejintas, su spyriais ir pan.). OKL turi bti nutiestos vir RL (LRTL). 400 V ir emesns tampos OKL leidiama nutiesti ir emiau LRTL. iuo atveju OK turi bti tvirtinami tempiamaisiais gnybtais. OK negalima sudurti sankirtos tarpatramyje. 315. Vertikalusis atstumas nuo OK iki RL (LRTL) laid arba kabeli, esant didiausiam OKL linkiui, tarpatramyje turi bti ne maesnis kaip 0,5 m. Toks pat atstumas turi bti ir susikertant OKL su LRTL kabeliu arba laidais bendroje atramoje. 316. Horizontalusis atstumas nuo OK iki RL, LRTL ir radijo anten vad turi bti ne maesnis kaip 0,5 m. 317. Leidiama ant bendr atram nutiesti OK ir LRTL izoliuotais arba neizoliuotais laidais, jeigu: 317.1. OKL tampa ne auktesn kaip 400 V; 317.2. vardin LRTL linijos tampa ne auktesn kaip 360 V; 317.3. skaiiuojamieji LRTL izoliuotais laidais laid tempimai ne didesni kaip 160 MPa; 317.4. OK nutiesti vir LRTL laid ir vertikalusis atstumas iki virutinio LRTL laido atramoje ir tarpatramyje ne maesnis kaip 0,5 m. 318. Oro kabeli linij sankirtose su geleinkeliais, su AM, AI, AII, BI, BII ir CII kategorijos automobili keliais ir su A1, A2, B1 ir B2 kategorij gatvmis btina naudoti poeminius kabeli intarpus, kurie turi bti rengiami pagal Taisykli ketvirtojo skyriaus reikalavimus. Vertikalusis atstumas nuo OK iki AIII, AIV, AV, BIII, BIV, CIII ir CIV kategorij keli ir C1, C2, D1, D2, E1, E2, F1 ir F2 kategorij gatvi vaiuojamosios dangos turi bti ne maesnis kaip 5,5 m. Sankirtose su keliais ir gatvmis galima naudoti tarpines atramas. 319. Oro kabeli linijoms priartjant prie automobili keli, atstumas nuo laid iki kelio enkl ir juos laikani lyn turi bti ne maesnis kaip 0,5 m. Kelio enkl ir laikanij lyn eminti nereikalaujama. 320. rengiant iki 1000 V tampos OKL, reikia papildomai vadovautis Taisykli 264, 276, 281, 283, 287 ir 292 punkt reikalavimais. VI. AUKTESNS KAIP 1000 V TAMPOS ORO LINIJOS I. BENDRIEJI REIKALAVIMAI 321. Mechaninis laid, izoliatori ir armatros, OL atram ir j pamat atsparumas turi bti skaiiuojamas ribini bvi metodu pagal faktines apkrovas. Kit skaiiavimo metod taikymas kiekvienu atveju turi bti pagrstas projekte. 322. Iki 35 kV tampos OL fazi transpozicijos pastotse btinumas nustatomas projektiniuose sprendiniuose. 323. Kad bt galima vaiuoti iilgai 110 kV ir auktesns tampos OL trasos ir privaiuoti prie jos, turi bti ivalyta ne siauresn kaip 2,5 m ems juosta: joje neturi likti eldini, kelm ir akmen. Iimtys: 323.1. pelktos ir labai raiytos vietovs, kur nemanoma vaiuoti. iose vietose palei OL tras reikia rengti ne siauresnius kaip 0,8 m psij takelius su tilteliais; 323.2. sodai, verting kultr plotai ir eldiniai, skirti geleinkeliams ir keliams apsaugoti nuo sniego. 324. Oro linijos turi bti tiesiamos atokiau nuo upi, aplenkiant nuolat paplaunamus krantus, galimus ups vagos poslinkius ir uliejamas vietoves, taip pat vietas, kur galimi lietaus arba kitokio vandens srautai, ledoneis ir kt. (raguvos, upi uliejami slniai ir pan.).

41 Jei OL atram negalima pastatyti atokiau nuo nurodyt viet, jas reikia apsaugoti nuo paeidim (specialiais pamatais, krant, lait, atlaii sutvirtinimais, vandens nutekjimo grioviais, rengiant lytlauas arba kitus statinius ir pan.). Atramas statyti nuoliau ruouose draudiama. Aukiausias ledoneio ir potvynio vandens lygio horizontas nustatomas 2% tikimybe (pasikartoja 1 kart per 50 met) arba pagal stebjim duomenis. 325. Ant OL atram 1,73 m auktyje turi bti pritvirtinti ie nuolatiniai enklai: 325.1. eils numeris ant vis atram; 325.2. OL numeris arba sutartinis ymuo (pavadinimas) ant linijos pirmosios ir linijos atakos atram, ant atram vienodos tampos linij sankirtos vietose, ant atram abiejose sankirtos su geleinkeliais ir valstybins reikms keliais (magistraliniais, krato ir rajoniniais) pusse, taip pat ant vis lygiagreiai nutiest linij atram, jeigu atstumas tarp j ai maesnis kaip 200 m. Ant dvigrandi ir daugiagrandi OL atram turi bti paymta kiekviena grandis; 325.3. enklai, kuriuose nurodyti atstumai nuo OL atramos iki kabeli ryi linijos, ant atram, rengt maesniu kaip puss atramos aukio atstumu iki ryi kabelio. Klijuoti lipni enkl iorje ant konstrukcij neleidiama. Prie automobili keli ant atram rengiami enklai turi bti tokio dydio, kad neblakyt vairuotoj dmesio. 326. Metalins atramos ir visos OL gelbetonini atram metalins detals turi bti apsaugotos nuo korozijos, jos turi bti dengiamos nerdijaniais metalais (cinku, aliuminiu cinku) arba gaminamos i nerdijani mediag. OL atramos turi bti emintos. OL eminimo reikalavimai pateikti EBT atuntojo skyriaus 275281 punktuose. 327. Pastotse turi bti rengti specials prietaisai 110 kV ir auktesns tampos OL gedim vietai nustatyti. Jei ios OL nutiestos rajonuose, kuriuose apalo sieneli storis 20 mm ir daugiau, esant danam tokio apalo pasikartojimui, reikia rengti prietaisus, signalizuojanius apie apalo atsiradim. 328. Projektuojant OL, reikia apeiti pelkes ir vietas, kur susidaro nuoliauos, storas apalo sluoksnis, bna stiprs vjai ir pan. Trasos parinkim reikia pagrsti lyginamaisiais techniniais ir ekonominiais skaiiavimais. II. KLIMATO SLYGOS 329. Oro linij konstrukcijoms skaiiuoti klimato slygos turi bti nustatomas pagal Lietuvos Respublikos teritorijos apalo ir vjo rajon emlapius, pateiktus Taisykli 4 priedo 1 ir 2 paveiksluose. 330. Skaiiuojamieji (didiausi) vjo slgio dydiai, apalo bei erkno sluoksni storiai 6400 kV tampos oro linijoms turi bti: 330.1. 35 kV ir auktesns tampos OL pasikartojantys kart per 25 metus; 330.2. 610 kV tampos OL pasikartojantys kart per 10 met. 331. Didiausias vjo greitis 10 m auktyje nuo ems paviriaus neustatytoje vietovje turi bti pasirenkamas: 331.1. 1 vj rajonui pasikartojantis vien kart per 10 met 20,3 m/sek. ir pasikartojantis vien kart per 25 metus 23,2 m/sek.; 331.2. 2 vj rajonui pasikartojantis vien kart per 10 met 23,5 m/sek. ir pasikartojantis vien kart per 25 metus 27 m/sek.; 331.3. 3 vj rajonui pasikartojantis vien kart per 10 met 26,7 m/sek. ir pasikartojantis vien kart per 25 metus 30,5 m/sek.; 331.4. 4 vj rajonui pasikartojantis vien kart per 10 met 30 m/sek. ir pasikartojantis vien kart per 25 metus 34 m/sek. 332. Vjo slgis skaiiuojamas pagal Taisykli 239 punkte pateikt formul.

42 Vjo slgio pataisos koeficientai, esant kitokiam kaip 10 m aukiui atvirose (neustatytose) vietovse, ustatytose vietovse arba vietovse su auktesnmis kaip 10 m ir iki 25 m aukio klitimis ir miestuose arba vietovse su auktesnmis kaip 25 m klitimis, pateikti Taisykli 3 priedo 1 lentelje. Vjo slgis OL laidams turi bti nustatomas perskaiiuoto vis laid svorio centro auktyje, o vjo slgis trosams tros svorio centro auktyje, kuris randamas pagal formul:

2 hp = hv f ; 3

(3)

ia: hv vidutinis laid tvirtinimo prie izoliatori auktis arba vidutinis tros tvirtinimo prie atram auktis, metrais, skaiiuojamas nuo ems paviriaus atram pastatymo vietos; f didiausias laido arba troso linkis metrais, esant aukiausiai temperatrai arba esant apalui be vjo. Vjo slgis (greitis) tarpiniuose, negu yra pateikta Taisykli 4 priedo 1 lentelje, aukio takuose randamas tiesins interpoliacijos bdu. 333. Didiausias ekvivalentinis apalo sienels storis, kuris gali susidaryti ant 10 mm skersmens laid 10 m auktyje nuo ems, turi bti pasirenkamas: 333.1. 1 apalo rajonui pasikartojantis vien kart per 10 met 8,4 mm ir pasikartojantis vien kart per 25 metus 12,4 mm; 333.2. 2 apalo rajonui pasikartojantis vien kart per 10 met 11,5 mm ir pasikartojantis vien kart per 25 metus 17 mm; 333.3. 3 apalo rajonui pasikartojantis vien kart per 10 met 15,5 mm ir pasikartojantis vien kart per 25 metus 23 mm; 333.4. 4 apalo rajonui pasikartojantis vien kart per 10 met 20 mm ir pasikartojantis vien kart per 25 metus 29,8 mm. Atsivelgiant daugiamei stebjim duomenis ir vykusi avarij pobd, linij statybos vietose, apalo sienels storis tikslinamas projektavimo metu. Parenkant OL izoliuotus laidus treiajame apalo rajone, skaiiuojamasis apalo sieneli storis turi bti nustatomas kaip antrajame apalo rajone, o ketvirtajame kaip treiajame apalo rajone. 334. Vjo slgis atram konstrukcijoms nustatomas atsivelgiant zonos vidurinio tako aukt nuo ems paviriaus. Pataisos koeficiento verts nustatomos pagal Taisykli 4 priedo 1 lentel. 335. Oro linij ruoams, rengiamiems ustatytoje vietovje, didiausi normatyvin vjo slg leidiama sumainti vertinant Taisykli 3 priedo 1 lentelje B ir C tipo vietovms pateiktus pataisos koeficientus. Taip pat normatyvin vjo greit leidiama pakeisti, jeigu OL trasoje pagal vietinius stebjimus arba atliktus matavimus vjo greitis labai skiriasi nuo normatyvinio. 336. Skaiiuojant vjo slg laidams ir trosams, vjo kryptis numatoma statmena OL. Skaiiuojant atramas, vjo kryptis pasirenkama 90, 45 ir 0 kampu OL. 337. Normatyvin laid ir tros vjo apkrova, esant vjo slgiui q, kPa/m2, puiant vjui laipsni kampu laid (tros), kiekvienam skaiiuojamajam reimui nustatoma pagal formul: Pv = Kl.CxqvFsin2 , kPa; (4)

ia: koeficientas, vertinantis vjo slgio netolygum OL tarpatramyje, lygus 1,0 kai vjo slgis iki 0,27 kPa/m2; 0,85 kai vjo slgis 0,40 kPa/m2; 0,75 kai vjo slgis 0,55 kPa/m2; 0,7 kai vjo slgis 0,76 kPa/m2 ir didesnis (tarpins verts nustatomos tiesins interpoliacijos bdu); Kl koeficientas, vertinantis vjo apkrovos priklausomyb nuo tarpatramio ilgio, lygus: 1,2 kai tarpatramio ilgis iki 50 m; 1,1 kai tarpatramio ilgis 100 m; 1,05 kai

43 tarpatramio ilgis 150 m; 1,0 kai tarpatramio ilgis 250 m ir daugiau (tarpins Kl verts nustatomos tiesins interpoliacijos metodu); Cx aerodinaminis koeficientas, lygus: 1,1 neapalusiems laidams ir trosams, kuri skersmuo 20 mm ir didesnis; 1,2 visiems apalusiems laidams ir trosams, taip pat neapalusiems laidams ir trosams, kuri skersmuo maesnis kaip 20 mm; qv skaiiuojamojo reimo vjo slgis kilopaskaliais kvadratin metr; F laido iilginio pjvio plotas kvadratiniais metrais (atsivelgiama apalo sienels stor, kai apkrova skaiiuojama apledjus laidui); kampas tarp vjo krypties ir OL aies, laipsniais. 338. Vjo slgis ir apalo sienels storis 10 mm skersmens laidui 10 m auktyje, kai vjo greitis ir apalas pasikartoja kart per 5, 10 ir 25 metus, pateikti Taisykli 238, 240, 331 ir 333 punktuose nustatyti pagal Lietuvos Respublikos teritorijos daugiamei meteorologini stebjim ir vykusi avarij dl apalo su vju duomenis. Atsivelgiant daugiamei stebjim duomenis, priklausomai nuo vietos slyg (mikingumo, vjo krypties OL atvilgiu apalo metu, vietovs aukio ir pan.), apalo sienels storis projektavimo metu gali bti tikslinamas. 339. Oro linijos laid apalo sienels storis, esant kitokiam nei 10 m aukiui, turi bti nustatomas perskaiiuojant 10 m aukiui ir 10 mm skersmens laidui Taisykli 333 punkte nurodyt apalo sienels stor dauginant j i Taisykli 3 priedo 2 ir 3 lentelse pateikt pataisos koeficient. Gabaritiniame tarpatramyje perskaiiuoto laid arba tros svorio centro auktis hp metrais nustatomas pagal (3) formul. 340. Tros ir laid apalo mas turi bti parenkama 0,9 g/cm3. 341. Parenkant OL izoliuotus laidus antrajame apalo rajone skaiiuojamasis apalo sieneli storis turi bti skaiiuojamas kaip pirmajame apalo rajone, treiajame kaip antrajame ir ketvirtajame kaip treiajame. 342. OL ruoams, nutiestiems per hidroelektrini utvankas ir arti auinimo tvenkini, kai nra stebjim duomen, apalo sienels stor reikia skaiiuoti 5 mm didesn negu reikalaujama iam rajonui. 343. Oro skaiiuojamoji temperatra nustatoma pagal faktini stebjim duomenis arba pagal Taisykli 242 punkt. 344. OL nenutrkusi laid ir tros atvejui skaiiavimus reikia atlikti iomis klimato slygomis: 344.1. aukiausia temperatra, vjo ir apalo nra; 344.2. emiausia temperatra, vjo ir apalo nra; 344.3. vidutin metin temperatra,vjo ir apalo nra; 344.4. laidai ir trosai apal, temperatra minus 5 oC, vjo nra; 344.5. didiausias normatyvinis vjo slgis qmax, temperatra minus 5 oC, apalo nra; 344.6. laidai ir trosai apal, temperatra minus 5 oC, vjo slgis 0,25 qmax (vjo greitis 0,5 vmax). Vietovse, kur apalo sienels storis 15 mm ir didesnis, vjo slgis, esant apalui, turi bti imamas ne maesnis kaip 0,14 kPa/m2 (vjo greitis ne maesnis kaip 15 m/sek.). 345. Oro linijoje nutrkusio vieno ar keli laid arba tros atvejui skaiiavimus reikia atlikti iomis klimato slygomis: 345.1. vidutin metin temperatra, vjo ir apalo nra; 345.2. emiausia temperatra, vjo ir apalo nra; 345.3. laidai ir trosai apal, temperatra minus 5 oC, vjo nra; 345.4. laidai ir trosai apal, temperatra minus 5 oC, vjo slgis 0,25 qmax. 346. Tikrinant OL atram atitikt eksploatavimo slygoms, reikia atsivelgti ias klimato slygas: temperatra minus 15 oC, vjo slgis 15 m auktyje nuo ems 0,625 kPa/m2, apalo nra. 347. Skaiiuojant laid priartjim prie OL atram element ir statini, reikia vertinti: 347.1. didiausi normatyvin vjo slg qmax, kai temperatra minus 5 oC, esant veikimo tampai (Taisykli 344 punktas);

44 347.2. vjo slg q = 0,1qmax (v 0,3 vmax), bet ne maesn kaip 6,25 daN/m2, kai temperatra +15 oC, esant arba vidiniams, arba atmosferiniams virtampiams; 347.3. kai temperatra minus 15 oC, vjo ir apalo nra ir norima saugiai lipti atram esant tampai. Vjo slgio qmax vert tokia pati, kaip ir nustatant vjo slg, tenkant laidams. Priartjimai pagal Taisykli 347.2 punkt skaiiuojami ir tada, kai vjo nra. Laid ir tros atsilenkimo kampas laipsniais nustatomas naudojantis formule:
tg = kP ; G 1 + 0,5G g

(5)

ia: k koeficientas, vertinantis laido svyravim dinamik laidui atsilenkiant, lygus: 1,0 kai vjo slgis iki 0,40 kPa/m2; 0,95 kai vjo slgis iki 45 kPa/m2; 0,9 kai vjo slgis iki 55 kPa/m2; 0,85 kai vjo slgis iki 65 kPa/m2; 0,8 kai vjo slgis iki 80 kPa/m2 ir didesnis (tarpins verts nustatomos tiesins interpoliacijos bdu); P normatyvin vjo apkrova, tenkanti laidui, dekaniutonais; G girliandos apkrova nuo laid svorio, dekaniutonais; Gg izoliatoriaus girliandos svorio apkrova, dekaniutonais.
III. LAIDAI IR TROSAI

348. Oro linijos tiesiamos su vienu ar keliais laidais fazje. Faz, kurioje yra keli laidai, vadinama iskaidytja. Laid skersmuo, skerspjvis ir skaiius fazje, taip pat atstumas tarp iskaidytosios fazs laid nustatomas skaiiuojant. 349. Pagal mechaninio atsparumo slygas OL turi bti naudojami daugiavieliai laidai ir trosai. Laid parametrai turi bti skaiiuojami pagal gamintoj pateiktus mechaninio atsparumo duomenis. Trosams reikia naudoti daugiavielius plieninius, ne maesnio kaip 35 mm2 skerspjvio lynus, kuri ribinis atsparumas ne maesnis kaip 0,12 kPa/mm2. Ypa svarbiose perjose ir didesnio cheminio poveikio ruouose, taip pat apsaugos nuo perknijos trosus naudojant aukto danio ryiams ir tais atvejais, kai tai btina pagal terminio atsparumo slygas (Taisykli 353 punktas), iems trosams reikia naudoti bendrosios paskirties plieninius aliumininius arba specialius laidus. Ant 330 kV ir emesns tampos oro linij atram, suderinus su operatoriumi, gali bti tiesiami savineiai viesolaidiniai kabeliai. 110330 kV tampos oro linijose naudojami trosai su viesolaidiniais kabeliais turi bti ne maesnio mechaninio ir terminio atsparumo, kaip nurodyta treioje io punkto pastraipoje OL ir geleinkeli sankirtoms nuo perknijos apsaugoti reikia naudoti plieninius trosus, kuri ribinis atsparumas ne maesnis 0,12 kPa/mm2, o skerspjvis ne maesnis kaip 35 mm2 pirmojo apalo rajonuose ir ne maesnis kaip 50 mm2 kituose rajonuose. 350. 35400 kV OL tarpatrami ilgiai turi bti nustatomi atsivelgiant gamintoj pateiktas laid ir atram mechanines charakteristikas ir vertinant papildomas apkrovas. 10 kV ir emesns tampos OL tarpatramio ilgis nustatomas pagal techninius albumus vertinus trasos slygas. 10 kV tampos OL su smaiginiais izoliatoriais tarpatrami ilgiai nustatomi vadovaujantis techniniais normatyviniais dokumentais. 10 kV OL plienini aliuminini laid skerspjvis turi bti ne maesnis kaip 35 mm2. 351. Tiesiant OL vietovse, kuriose plieninius aliumininius laidus gali veikti korozija (jr pakrantse, chemijos monse, pramons rajonuose ir pan.), reikia naudoti korozijai atsparius laidus. Jeigu eksploatavimo duomen nra, tai ten, kur reikia naudoti korozijai

45 atsparius laidus, pakrants lygum juostos plotis turi bti 5 km, o juostos nuo chemijos moni plotis atsivelgiant vietos slygas. 352. Esant altitudms iki 1000 m vir jros lygio, pagal vainikinio ilydio slygas OL naudoti tokio skerspjvio laidus kaip nurodyta Taisykli 4 priedo 4 lentelje arba, vertinus vietos slygas, skerspjvis parenkamas vadovaujantis techniniais sprendiniais. Pasirenkant OL konstrukcij ir laid skaii fazje, taip pat atstumus tarp OL fazi, laid paviriuje elektros lauko tamp reikia apriboti iki vainikinio ilydio ir radijo trikdi leistino lygio. 353. Turi bti patikrintas troso, parinkto pagal mechanin atsparum, terminis atsparumas. Troso terminio atsparumo tikrinti nereikia ruouose, kur jis pritvirtintas prie izoliatori. 354. Auktesns kaip 1000 V tampos OL laid ir tros mechanines apkrovas reikia skaiiuoti esant ioms slygoms: 354.1. didiausioms iorinms apkrovoms; 354.2. emiausiai temperatrai, kai nra iorini apkrov; 354.3. vidutinei metinei temperatrai, kai nra iorini apkrov. 355. OL laid ir tros mechaniniams skaiiavimams reikia naudoti gamintoj pateiktas fizikines ir mechanines charakteristikas. 356. Mechaniniai tempimai, atsirandantys aukiausiuose plienini aliuminini laid pakabinimo takuose, turi neviryti 105 proc. gamintoj techniniuose dokumentuose nurodyt reikalavim. tempimai aukiausiuose plienini aliuminini laid pakabinimo takuose visuose OL ruouose, taip pat ir didelse perjose turi neviryti 110 proc. gamintoj pateikt veri, jei gamintojas leidia. 357. Oro linij laidai ir trosai turi bti apsaugoti nuo vibracijos vertinant technini dokument reikalavimus. 358. Iskaidytos fazs laidai tarpatramiuose ir inkarini atram kilpose turi bti su spyriais. Atstumas nuo atramos iki pirmojo spyrio arba spyri grups turi neviryti 75 m, esant neizoliuotiems spyriams, ir neviryti 40 m, esant izoliuotiems spyriams. Atstumai tarp atskir spyri arba spyri grupi turi atitikti normas.
IV. LAID IR TROS IDSTYMAS IR ATSTUMAI TARP J

359. OL laidai ant atram idstomi bet kokia tvarka. 35 kV ir auktesns tampos OL idstant laidus keliais auktais, gretim aukt laidai turi bti perstumti horizontaliai (Taisykli 362364 punktai). Rajonuose, kur apalo sienels storis 15 ir 20 mm, taip pat rajonuose, kur danas laid vytavimas, jie turi bti idstyti horizontaliai. 110 kV ir auktesns tampos OL, kai apalo sienels storis didesnis kaip 20 mm, laidai turi bti idstyti tik horizontaliai; 35 kV ir auktesns tampos OL, kai apalo sienels storis didesnis kaip 20 mm, leidiama laidus idstyti horizontaliai ir trikampiu. 360. Atstumai tarp OL laid turi bti parenkami pagal darbo tarpatramyje slygas, pagal Taisykli 347 punkto nuorodas ir leistinus tarp laid ir atramos element izoliacinius atstumus, taikomus OL apsaugoti nuo virtampi ir monms saugiai pakilti atram. Atstumas tarp laid, taip pat tarp laid ir tros parenkamas pagal darbo tarpatramyje ir apsaugos nuo atmosferini virtampi slygas ir pagal laid link, atitinkant gabaritin tarpatram, t. y. pagal Taisykli 361364 punkt nurodymus ir pagal apsaugos nuo virtampi reikalavimus. iuo atveju troso linkis turi bti ne didesnis u laido link. Atskiriems tarpatramiams, parinktiems idstant atramas ir virijantiems gabaritinius tarpatramius ne daugiau kaip 25 proc., didinti atstum tarp laid, apskaiiuot gabaritiniam tarpatramiui, nereikia.

46 Tarpatrami, kuri ilgis virija gabaritinius daugiau kaip 25 proc., atstumus tarp laid reikia patikrinti pagal Taisykli 361363 punkt nuorodas, o tarp laid ir tros pagal Taisykli 366 punkt ir apsaugos nuo virtampi reikalavimus. iuo atveju leidiama nustatyti atstumus tarp laid pagal Taisykli 361363 punktuose pateiktas formules, neatsivelgiant Taisykli 4 priedo 6 ir 7 lenteles. 361. 35 kV ir auktesns tampos OL su kabamaisiais izoliatoriais horizontaliai idstant laidus, maiausias atstumas tarp laid (d), metrais, pagal priartjimo slygas tarpatramyje, atsivelgiant vardin linijos tamp ir laid didiausi link, nustatomas pagal formul: d = 1,0 + U + 0,6 f ; 110 (6)

ia: U OL vardin tampa, kV; f didiausias laido linkis, atitinkantis gabaritin tarpatram, m. Ilgesni kaip 500 m OL tarpatrami atstumai tarp laid nustatomi pagal didiausi laido link pereinamajame tarpatramyje. Atstumai tarp laid, esant laido linkiui iki 16 m, apskaiiuoti pagal pirmiau pateikt formul ir suapvalinami iki veri, kurios dalijasi i 0,25, pateikti Taisykli 4 priedo 5 lentelje. Kai atstumas d didesnis kaip 8 m, leidiama apvalinti iki veri, kurios dalijasi i 0,5, o kai atstumas d didesnis kaip 12 m iki veri, kurios dalijasi i 1. 362. Atstumai tarp 35330 kV OL su kabamaisiais izoliatoriais nehorizontaliai idstyt laid tarpinse atramose, esant laid linkiui iki 16 m, pagal veikimo slygas tarpatramyje turi bti: 362.1. rajonuose, kuriuose laid vytavimas pasikartoja reiau kaip kart per 510 met, atstumai tarp laid nustatomi pagal Taisykli 4 priedo 6 lentel. iuo atveju rajonuose, kur apalo sienels storis 510 mm, papildomai tikrinti apalo slyg nereikia. Tais atvejais, kai atstumai negali bti nustatyti pagal Taisykli 4 priedo 6 lentel (pavyzdiui, esant maesniam negu nurodyta lentelje vertikaliam atstumui), atstumas tarp laid turi bti ne maesnis, negu reikalaujama horizontaliai idstant laidus (Taisykli 361 punktas). Rajonuose, kur apalo sienels storis 1520 mm, atstumai tarp laid nustatomi pagal Taisykli 4 priedo 6 lentel ir papildomai patikrinami pagal formul:

d = 1,0 +

U + 0,6 f + 0,15 h ; 110

(7)

ia: U OL vardin tampa, kV; f didiausias laido linkis, atitinkantis gabaritin tarpatram, m; h vertikalus atstumas tarp laid, m. I dviej atstum, nustatyt pagal Taisykli 4 priedo 6 lentel ir apskaiiuot pagal (7) formul, reikia pasirinkti didesn; 362.2. rajonuose, kuriuose laid vytavimas pasikartoja kart per 5 metus, vertikalusis atstumas nustatomas pagal Taisykli 4 priedo 7 lentel, papildomai netikrinant apalo slyg. Tais atvejais, kai atstumai tarp laid negali bti nustatyti pagal Taisykli 4 priedo 7 lentel, atstumai tarp laid turi bti ne maesni, negu apskaiiuojami pagal (7) formul; 362.3. vietovse, kuriose laid vytavimas pasikartoja kart per 5 metus, oro linijoms, apsaugotoms nuo skersini vj vietovs reljefo, miko masyvo, statini, kuri auktis ne maesnis kaip 2/3 atram aukio, parenkant laid idstymo bd ir atstum tarp j, reikia vadovautis Taisykli 3 priedo 6 lentelje pateiktais duomenimis. Tarpinse atramose, kai laid linkis didesnis kaip 16 m, atstumai tarp laid apskaiiuojami pagal (7) formul.

47 363. Inkarinse atramose atstumai tarp laid skaiiuojami pagal (6) formul. Inkarinse atramose maiausi horizontalieji gretim lygi (aukt) laid poslinkiai turi bti ne maesni kaip nurodyta Taisykli 4 priedo 8 lentelje. 364. Vis tip atramoms horizontaliai perstumti laid nereikia, jeigu vertikalus atstumas tarp neiskaidyt laid didesnis kaip: d = 0,8 f + U/250; ir iskaidyt laid d = f + U/250; (9) (8)

ia: U OL vardin tampa, kV; f didiausias laido linkis, atitinkantis gabaritin tarpatram, m. (7), (8) ir (9) formuls tinka ir 400 kV OL. iuo atveju horizontalusis gretim aukt laid poslinkis turi bti ne maesnis kaip nurodytas Taisykli 4 priedo 9 lentelje. Linijose, nutiestose rajonuose, kur nebna apalo, horizontaliai perstumti laid nereikia, o atstumas tarp laid vis tip atramoms nustatomas pagal Taisykli 361 punkte pateikt formul. Kai naudojama ranga OL laidams apsaugoti nuo okinjimo, atstum tarp laid leidiama apskaiiuoti pagal (6) formul, o horizontalj gretim aukt poslink pagal Taisykli 4 priedo 8 lentel. 365. 610 kV OL su smaiginiais izoliatoriais, esant bet kokiam laid idstymui, atstumas tarp laid pagal j suartjimo tarpatramyje slygas turi bti ne maesnis u vertes, apskaiiuotas pagal formul: U d= + 0,19 f b ; (10) 110 ia: U OL vardin tampa, kV; f didiausias laido linkis, atitinkantis gabaritin tarpatram, m; b apalo sienels storis, milimetrais (610 kV oro linijos su smaiginiais izoliatoriais d = 10 mm). Atstumas tarp 610 kV tampos OL tos paios grandies izoliuot laid atramoje ir tarpatramyje nepriklausomai nuo laid idstymo ir klimatinio rajono turi bti ne maesnis kaip 0,4 m. 366. Vertikalusis atstumas tarp troso ir laido 35400 kV tampos OL atramoms su vienu trosu gabaritiniams tarpatramiams nustatomas pagal apsaugos nuo virtampi slygas. Tarpatramiuose, parinktuose idstant atramas pagal profil ir ilgesniuose kaip gabaritiniai, leidiama naudoti atramas, kur atstumas tarp laid ir tros parinktas pagal gabaritinius tarpatramius. 35330 kV tampos OL atramose su horizontaliai idstytais laidais ir dviem trosais horizontalieji poslinkiai tarp troso ir artimiausio laido turi bti ne maesni kaip: 366.1. 1 m 35 kV tampos OL; 366.2. 1,75 m 110 kV tampos OL; 366.3. 2,75 m 330 kV tampos OL. 400 kV tampos OL tarpinse atramose horizontalieji poslinkiai tarp troso ir artimiausio laido nurodyti Taisykli 4 priedo 9 lentelje. 35400 kV tampos OL inkarinse atramose leidiama kabinti tros vir horizontaliai neperstumto laido, jeigu tokios atramos pasikartoja vidutinikai kas du linijos kilometrai. 367. T pai ir skirting tamp oro linij neizoliuotus ir izoliuotus laidus bei oro kabelius tiesiant ant bendr atram, auktesns tampos elektros linij grandys turi bti tiesiamos aukiau emesns tampos grandi. Dvigrands (daugiagrands) OL atramose atstumai tarp artimiausi skirting grandi neizoliuot laid pagal darbo tarpatramyje slygas turi bti ne maesni kaip:

48 367.1. 2 m iki 10 kV tampos OL su smaiginiais izoliatoriais; 367.2. 2,5 m 35 kV tampos OL su smaiginiais izoliatoriais; 367.3. 3 m 35 kV tampos OL su kabamaisiais izoliatoriais; 367.4. 4 m 110 kV tampos OL; 367.5. 7 m 330 kV tampos OL; 367.6. 8,5 m 400 kV tampos OL. Esant skirtingoms grandi tampoms, turi bti imamas auktesns tampos oro linijai nurodytas atstumas. Atstumas tarp artimiausi skirting grandi laid dvigrandse (daugiagrandse) 610 kV tampos izoliuotais laidais OL turi bti ne maesnis kaip 0,62 m. Atstumai tarp artimiausi grandi laid taip pat turi atitikti Taisykli 361363 punkt reikalavimus. Iki 35 kV tampos izoliuotosios neutrals tinkl linij, turini bendro pakabinimo su auktesns tampos OL ruous, elektromagnetinis ir elektrostatinis poveikis, esant normaliam tinklo reimui, neturi sukelti didesnio kaip 15 proc. fazins tampos dydio neutrals poslinkio. 368. Ant bendr atram leidiama kabinti 610 kV tampos OL izoliuotus ir neizoliuotus laidus bei oro kabelius, taip pat 610 kV OL izoliuotus ir neizoliuotus laidus bei oro kabelius kartu su 1000 V ir emesns tampos OL neizoliuotais laidais ir oro kabeliais. iuo atveju iki 1000 V tampos OK turi bti parinkti pagal 610 kV tampos OL skaiiuojamsias slygas. 610 kV tampos OL izoliuoti ir neizoliuoti laidai turi bti nutiesti vir 1000 V ir emesns tampos OK. Izoliuoti ir neizoliuoti laidai turi bti tvirtinami dvigubai. Izoliuoti laidai turi bti tvirtinami naudojant dvi riimo spirales, o neizoliuoti laidai dvigubai. Vertikalusis atstumas tarp 1000 V ir emesns tampos OK ir 610 kV tampos OL izoliuot laid atramoje ir tarpatramyje, oro temperatrai esant +15 oC ir nesant vjo, turi bti ne maesnis kaip 1,62 m; tarp 610 tampos OK ir 1000 V ir emesns tampos OL neizoliuot laid 1 m. Atstumas tarp 610 kV OK ir 1000 V ir emesns tampos OK turi bti ne maesnis kaip 0,3 m. Atstumas tarp 610 kV OK ir izoliuot 610 kV tampos OL laid turi bti ne maesnis kaip 0,62 m. Jei 610 kV tampos OL yra su neizoliuotais laidais, tai esant toms paioms slygoms is atstumas turi bti ne maesnis kaip 1,62 m. Toks pat atstumas turi bti ir tarp 610 kV tampos izoliuot ir neizoliuot laid. Vertikalusis atstumas tarp 610 kV tampos izoliuot laid ir 1000 V bei emesns tampos neizoliuot laid atramoje ir tarpatramyje turi bti ne maesnis kaip 1,62 m, esant +15 oC oro temperatrai ir nesant vjo.
V. IZOLIACIJA

369. Visose 35 kV ir auktesns tampos OL atramose ir 10 kV tampos OL galinse inkarinse ir sankirtos atramose turi bti naudojami tik kabamieji izoliatoriai. Kitais atvejais 10 kV ir emesns tampos OL gali bti naudojami kabamieji arba smaiginiai izoliatoriai. 370. 10 kV tampos OL turi bti naudojami smaiginiai izoliatoriai, kuri ilydio tampa turi bti ne emesn kaip 40 kV, kai jie lapi. Smaigini izoliatori pramuimo tampos santykis su ilydio tampa, kai izoliatoriai yra sausi, turi bti ne maesnis kaip 1,5. 1035 kV tampos OL kabamj izoliatori, kuri nuotkio kelio ilgis ne maesnis kaip 25 cm, skaiius girliandose turi bti toks: 2 izoliatoriai 10 kV tampos OL, 3 izoliatoriai 35 kV tampos OL. 1035 kV tampos OL kabamj izoliatori skaiius girliandoje ir smaigini izoliatori tipas parenkamas neatsivelgiant aukt vir jros lygio. 371. 110400 kV tampos OL kabamj girliandos stiklini izoliatori skaiius girliandoje parenkamas pagal patikimo veikimo utikrinimo slygas, esant veikimo tampai. Be

49 to, maiausias lyginamasis girliandos nuotkio kelio ilgis pagal IEC-60815 ir vietovs utertumo lyg neutertos atmosferos rajonuose turi bti ne maesnis kaip 1,3 cm/kV didiausios veikimo tampos, vertinant izoliatoriaus nuotkio kelio ilgio panaudojimo efektyvumo koeficient OL. Girliandos izoliatori skaiius, gautas pagal maiausio lyginamojo nuotkio kelio ilgio slyg, turi bti padidintas vienu izoliatoriumi 110 kV tampos OL ir dviem izoliatoriais 330 400 kV tampos OL, kad, pramuus vien arba du izoliatorius, linijoje ilikt pakankamas izoliacijos lygis. Izoliatori girlianda, parinkta pagal veikimo tamp, tikrinama pagal komutacini virtampi (Taisykli 4 priedo 10 lentel) poveikio slygas, jei izoliatori nuotkio kelio ilgio santykis su girliandos ilgiu didesnis kaip 2,3. 372. Kabamj stiklini izoliatori kiek girliandoje reikia parinkti pagal iuos reikalavimus: 372.1. 110 kV tampos OL tempiamosiose girliandose vis tip kabamj izoliatori skaii reikia padidinti vienu izoliatoriumi, lyginant su laikanij girliand skaiiumi; 372.2. auktesnse kaip 40 m perj atramose izoliatori skaii girliandose reikia padidinti vienu izoliatoriumi kas 10 m atramos aukio, virijanio 40 m; 372.3 nutiest vietovmis, kur izoliacija uteriama, OL izoliatori kiekis ir tipai parenkami vertinant vietos slygas. Polimeriniai strypiniai izoliatoriai renkami pagal nuotkio keli (vertinus vietovs utertum ir IEC-60815), mechanines jgas ir gamintojo nurodymus. 373. Izoliatori atsparumo atsargos koeficientas (izoliatorius suardanios mechanins apkrovos santykis su didiausia normatyvine apkrova) turi bti ne maesnis kaip 2,7, o esant vidutinei metinei temperatrai ir nesant apalo ir vjo ne maesnis kaip 5, kai laidai ir trosai nenutrk. 400 kV tampos OL kabamj izoliatori atsparumo atsargos koeficientas turi bti ne maesnis kaip 2, o 330 kV ir emesns tampos OL ne maesnis kaip 1,8, kai vienas ar keli laidai arba trosai nutrk. Izoliatori apkrovos, kai vienas ar keli laidai arba trosai nutrk, nustatomos pagal Taisykli 350352 ir 354 punktus.
VI. ARMATRA

374. Laidus prie kabamj izoliatori ir trosus reikia tvirtinti naudojant laikaniuosius arba tempiamuosius gnybtus. Tempiamieji gnybtai turi bti tokie, kuriuos naudojant nereikia perpjauti laido. Prie smaigini izoliatori laidai turi bti tvirtinami vieliniais raiiais arba specialiais gnybtais. 375. Laikantieji gnybtai naudojami aklinieji arba su riboto tvirtumo kaiiu. Patikimiau naudoti aklinuosius gnybtus. Trosus prie atram reikia tvirtinti tik aklinaisiais gnybtais. Didelse perjose naudojamos daugiarits pakabos ir specialieji gnybtai. 376. Laidus ir trosus reikia sujungti naudojant jungiamuosius gnybtus arba suvirinti. Galima naudoti ir abu iuos bdus. Viename OL tarpatramyje kiekvienas laidas arba trosas gali bti sujungtas ne daugiau kaip du kartus. Maiausias atstumas nuo vieno jungiamojo gnybto iki kito gnybto su riboto tvirtumo kaiiu turi bti ne maesnis kaip 25 m. 377. Laid ir tros tvirtinimo stiprumas jungiamuosiuose ir tempiamuosiuose gnybtuose turi bti ne maesnis kaip 90 proc. ribinio laido arba troso atsparumo. 378. Linij armatros atsparumo atsargos koeficientas, t. y. maiausios ardaniosios apkrovos santykis su normatyvine apkrova, tenkania armatrai, turi bti ne maesnis kaip 2,5, kai laidai ir trosai nenutrk, ir ne maesnis kaip 1,7, kai vienas ar keli laidai arba trosai nutrk. Kabli ir smeigi atsparumo atsargos koeficientai turi bti ne maesni kaip 2,0, kai laidai ir trosai nenutrk, ir ne maesni kaip 1,3, kai vienas ar keli laidai arba trosai nutrk. Veikianios armatr, kablius ir smeiges apkrovos, kai vienas ar keli laidai arba trosai nutrk, nustatomos pagal Taisykli 382384 ir 386 punktus.

50
VII. ATRAMOS

379. Auktesns kaip 1000 V tampos OL atramos yra dviej pagrindini tip: inkarins, atlaikanios laid ir tros tempim gretimuose tarpatramiuose, ir tarpins, laid tempimo neatlaikanios arba atlaikanios j i dalies. Inkarins atramos naudojamos tiesiuose linijos ruouose, linijos poskiuose, galuose ir laid transpozicijai. Atsivelgiant pakabinam grandi skaii, atramos skirstomos viengrandes, dvigrandes ir t. t. Tarpins atramos gali bti lanksios ir standios konstrukcijos. Inkarins atramos turi bti standios. Jos gali bti ir lengvesns konstrukcijos. Atramos gali bti su atotampomis ir be j. Atram pamatai ir pagrindai turi bti skaiiuojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos standartais ir normomis. 380. Atramos turi bti apskaiiuotos pagal apkrovas, kai laidai ir trosai nenutrk ir kai vienas ar keli laidai arba trosai nutrk. Inkarins atramos turi bti apskaiiuotos pagal laid ir tros tempimo jg skirtumo, kuris susidaro dl nevienod ekvivalentini tarpatrami ilgi abiejose atramos pusse. iuo atveju slygos tempimo jg skirtumui apskaiiuoti nustatomos priklausomai nuo atramos konstrukcijos. Visais tempimo reim atvejais dvigrands atramos turi bti apskaiiuotos pagal slygas, kai nutiesta tik viena grandis. Atramos turi bti patikrintos pagal apkrovas, atsirandanias jas surenkant ir pastatant, taip pat montuojant laidus ir trosus. Atram metalins konstrukcijos turi atitikti Taisykli 256 punkto reikalavimus. 381. OL atramos turi bti skaiiuojamos iomis slygomis: 381.1. laidai ir trosai nenutrk ir be apalo, esant maksimaliam vjo slgiui ir minus 5 oC temperatrai; 381.2. laidai ir trosai nenutrk, su apalu; esant 25 proc. maksimalaus vjo slgio, minus o 5 C temperatrai (Taisykli 344 punktas). Inkarins ir tarpins kampins atramos taip pat skaiiuojamos emiausios temperatros slygomis, kai nra vjo, jeigu laid arba tros tempimo jga iuo reimu didesn negu didiausi apkrov reimu. Galins atramos skaiiuojamos vienpusiam vis laid ir tros tempimui, atsivelgiant tai, kad pastots arba gretimo su didele perja tarpatramio pusje laidai ir trosai nenutiesti. 382. Tarpins OL atramos su laikaniosiomis girliandomis ir aklinaisiais gnybtais turi bti skaiiuojamos pagal horizontalisias statines apkrovas vertinant ias slygas: 382.1. nutrks vienas laidas arba vienos fazs laidai (esant bet kokiam laid skaiiui atramoje), trosai nenutrk; 382.2. nutrks vienas trosas, laidai nenutrk; 382.3. skaiiuojam atramos element ros nustatomos, pridedant slygin apkrov to laido arba troso tvirtinimo vietoje, kuriam nutrkus, ra susidaro didiausia. Atramos laid ir tros apkrovas reikia nustatyti pagal vidutines eksploatavimo slygas (be apalo ir vjo); 382.4. skaiiuojant OL atramas su neiskaidytomis fazmis reikia vertinti 50 proc. didiausi laid apkrov metalinms atramoms be atotamp ir gelbetoninms atramoms su atotampomis arba 40 proc. didiausi laid apkrov, kai laid skerspjvis 205 mm2 ir didesnis; 382.5. skaiiuojant OL gelbetoninms atramoms be atotamp atramas su neiskaidytomis fazmis reikia vertinti: 30 proc. didiausi laid apkrov arba 25 proc. didiausi apkrov, kai laid skerspjvis 205 mm2 ir didesnis. Skaiiuojant iki 330 kV tampos OL atramas su iskaidytomis du laidus fazmis, normatyvin apkrova nustatoma padauginant vertes, nurodytas Taisykli 382.4 ir 382.5 punktuose, i papildomo koeficiento 0,8; iskaidant tris laidus i koeficiento 0,7, iskaidant keturis laidus i koeficiento 0,6.

51 Skaiiuojant 400 kV tampos OL atramas su iskaidytomis fazmis, normatyvin slygin apkrova vienos fazs laido tvirtinimo vietoje turi bti lygi 15 proc. didiausios, bet ne maesn kaip 0,18 kPa. Tarpins atramos apkrov, naudojant iilgines apkrovas ribojanias priemones (kai tvirtinama riboto tvirtumo kaiiais, blokais ir kt.), reikia skaiiuoti pagal normatyvines apkrovas, atitinkanias ias ribojanias priemones. Apskaiiuota apkrova turi bti ne didesn u slygin apkrov, numatom tvirtinant laidus aklinaisiais gnybtais. Slygin troso horizontalioji apkrova turi bti lygi 50 proc. didiausios apkrovos. Lanksioms atramoms (gelbetoninms atramoms be atotamp) leidiama nustatyti normatyvin apkrov nutrkus trosui ir vertinant atramos lankstum. Skaiiuojant leidiama vertinti atram prilaikym nenutrkusiais laidais ir trosais, esant vidutinei metinei temperatrai be apalo ir vjo. iuo atveju normatyvines slygines apkrovas reikia numatyti ir metalinms atramoms be atotamp, ir gelbetoninms atramoms su atotampomis, o mechaniniai tempimai, susidarantys palaikaniuose laiduose ir trosuose, turi neviryti 70 proc. ribinio atsparumo. 383. Tarpins atramos, kuriose laidai vieliniais raiiais tvirtinami prie smaigini izoliatori, skaiiuojamos pagal iilgai linijos veikiani horizontalij jg, lygiai vieno laido tempimo jgai, bet ne didesn kaip 0,15 kPa, esant vidutinei metinei temperatrai be apalo ir vjo, kai vienas ar keli laidai arba trosai nutrk. 384. Inkarines atramas reikia skaiiuoti pagal atvej, kai nutrk btent tie laidai ir trosai, dl kuri nutrkimo atramos elementuose susidaro didiausi tempimai. Skaiiuojama pagal iuos atvejus: 384.1. OL su bet kokio skerspjvio aliumininiais ir iki 150 mm2 plieniniais aliumininiais laidais, kai viename tarpatramyje nutrk dviej fazi laidai, o trosai nenutrk esant bet kokiam grandi skaiiui atramoje (inkarins atramos) ir kai viename tarpatramyje nutrk vienos fazs laidai, o trosai nenutrk esant bet kokiam grandi skaiiui atramoje (lengvesns konstrukcijos inkarins atramos); 384.2. viename tarpatramyje nutrk vienos fazs laidai, o trosai nenutrk esant bet kokiam grandi skaiiui atramoje, jeigu OL yra 185 mm2 ir didesnio skerspjvio plieniniai aliumininiai laidai (inkarins atramos); 384.3. inkarinms atramoms neatsivelgiant kabamj laid mark ir skerspjv, viename tarpatramyje nutrks vienas trosas, o laidai nenutrk. Laid ir tros apkrovos imamos lygios laid arba tros tempimo jgai, esant minus 5 oC temperatrai ir apalui bei nesant vjo arba esant emiausiai temperatrai, jeigu tempimo jga iuo atveju didesn negu esant apalui be vjo. 385. Inkarins atramos turi bti tikrinamos iomis slygomis: 385.1. viename tarpatramyje nutiesti visi laidai ir trosai, kitame tarpatramyje jie nenutiesti. Tempimo jga nutiestuose laiduose ir trosuose santykinai lygi 66 proc. didiausios tempimo jgos. Klimato slygos nustatomos pagal Taisykli 346 punkt. iuo atveju atrama ir jos tvirtinimas grunte turi turti normomis reglamentuojam stiprum, nerengiant laikinj atotamp; 385.2. viename i tarpatrami, esant bet kokiam laid skaiiui atramoje, vienas po kito bet kokia tvarka montuojami vienos grandies laidai, trosai nenutiesti; 385.3. viename i tarpatrami, esant bet kokiam tros skaiiui atramoje, vienas po kito bet kokia tvarka tiesiami trosai, laidai nenutiesti. Tikrinant pagal Taisykli 385.2 ir 385.3 punktus, laikoma, kad atskiri atramos elementai laikinai sutvirtinti atotampomis. 386. Apskaiiuojant dideli perj tarpines atramas su neiskaidytais laidais fazje, tvirtintais aklinuosiuose gnybtuose, normatyvin apkrova turi bti lygi redukuotai tempimo jgai, susidaraniai nutrkus laidui, esant apalui ir be vjo. Iskaidytiems laidams normatyvin apkrova sumainama iki 80 proc. didiausios apkrovos, esant dviem laidams fazje, iki 70 proc. esant trims laidams fazje ir iki 60 proc. esant keturiems laidams fazje.

52 Tiesiant laidus ir trosus, santykin apkrova, veikianti iilgai linijos, imama 0,20 kPa esant vienam laidui fazje, 0,35 kPa esant dviem laidams fazje, 0,50 kPa esant trims ir daugiau laid fazje. Viengrandi dideli perj tarpins atramos apskaiiuojamos tariant, kad vienas laidas arba vienos fazs visi laidai nutrk, o dvigrandse linijose nutrk dviej fazi laidai, o apkrovos skaiiuojamuose atramos elementuose yra didiausios. iuo atveju teigiama, kad trosai nenutrk. Dideli perj tarpini atram normatyvin apkrova nuo aklinu gnybtu pritvirtinto troso turi bti lygi didiausiai troso tempimo jgai, kai laidai nenutrk. Viengrands dideli perj inkarins atramos su 185 mm2 ir didesnio skerspjvio plieniniais aliumininiais laidais skaiiuojamos teigiant, kad nutrks vienos fazs laidas arba visi iskaidytos fazs laidai. Viengrands dideli perj inkarins atramos su maesnio kaip 150 mm2 skerspjvio plieniniais aliumininiais laidais, taip pat visos dvigrands inkarins atramos su bet kokio skerspjvio laidais skaiiuojamos imant, kad nutrk dviej fazi laidai, o trosai nenutrk. Dideli perj inkarini atram normatyvin apkrova nuo troso turi bti lygi didiausiai troso tempimo jgai, kai laidai nenutrk. Nustatant atramos element apkrovas, vertinamos didiausios slygins apkrovos arba nesubalansuoti tempimai, atsirandantys nutrkus laidams arba trosams. 387. Auktesns kaip 1000 V tampos OL atramos turi bti tikrinamos pagal apkrovas, atitinkanias projekte numatyt rengimo bd, vertinant tempianiojo troso apkrov ir tiesiam laid (arba tros) bei izoliatori svorio dedamsias, taip pat papildomas svorio apkrovas nuo elektrotechnikos darbuotojo, rangos ir ranki. Skaiiuojamosios tiesiam laid (arba tros) ir girliand svorio apkrovos nustatomos: 387.1. tarpinse atramose, vertinant dvigub tarpatramio laid (tros) be apalo ir girliandos svor, tariant, kad tiesiami laidai (trosai) ir girlianda gali bti pakelti vienu skrysi bloku; 387.2. inkarinse atramose, vertinant traukiamojo lyno apkrov, nustatom laikant, kad traukimo mechanizmas yra 2,5 karto toliau nuo atramos, lyginant su vidurins fazs laido kabinimo atramoje aukiu. Izoliatori tvirtinimo vietoje elektrotechnikos darbuotojo ir rangos svorio normatyvin apkrova turi bti lygi 0,25 kPa 400 kV tampos OL atramoms; 0,2 kPa iki 330 kV tampos OL inkarinms atramoms su kabamaisiais izoliatoriais; 0,15 kPa iki 330 kV tampos OL tarpinms atramoms su kabamaisiais izoliatoriais ir 0,1 kPa atramoms su smaiginiais izoliatoriais. Travers konstrukcijose turi bti nustatytos takelao tvirtinimo vietos. 388. Kiekviena dvigrands ir trigrands tempiamosios girliandos grandis prie atram turi bti tvirtinama atskirai. Tempiamosios daugiau kaip trij grandi girliandos, taip pat dideli perj (nuo 700 m) atram girliandos turi bti tvirtinamos prie atram ne maiau kaip dviejuose takuose. Oro linij su kabamaisiais izoliatoriais 120 mm2 ir didesnio skerspjvio neiskaidytais laidais sankirtose su geleinkeliais, AM, AI ir BI kategorij automobili keliais, miest gatvmis, troleibus linijomis tempiamosios girliandos turi bti dvigrands, kiekviena grandis atskirai tvirtinama prie inkarini atram. Oro linij laidai prie smaigini izoliatori ustatytoje vietovje ir sankirtose su inineriniais renginiais, nurodytais Taisykli 408461 punktuose, turi bti tvirtinami dvigubai. OL izoliuoti laidai turi bti tvirtinami specialiais spyruokliniais raiiais. 389. 110 kV ir auktesns tampos OL atram konstrukcijos turi bti tokios, kad remonto darbus bt galima atlikti neijungiant tampos (EBT atuntasis skyrius). 390. Oro linij atram konstrukcija turi bti tokia, kad priirintys elektrotechnikos darbuotojai galt patogiai pakilti atram. iam tikslui turi bti numatytos rengti tokios priemons:

53 390.1. metalinse atramose iki 20 m aukio, kai atstumai tarp atramos stovo gretim skersini jungi yra didesni kaip 0,6 m arba kai skersini jungi pasvirimo kampas didesnis kaip 30, tai ant vieno atramos stovo turi bti rengti specials laipteliai; 390.2. metalinse atramose, kuri auktis didesnis kaip 20 m ir maesnis kaip 50 m, ant vienos atramos stovo turi bti rengti specials laipteliai, siekiantys virutin travers, arba kopios be aptvar. Metalinse dvigrandse ir daugiagrandse atramose, kuri auktis maesnis kaip 50 m, laipteliai turi bti rengti taip, kad bt galima ulipti nuo atjungtos grandies puss; 390.3. metalinse atramose, kuri auktis 50 m ir didesnis, turi bti rengtos kopios su aptvaromis iki atramos virns. iuo atveju ant kiekvienos atramos sekcijos turi bti rengtos aiktels su aptvaromis. Aptvaros taip pat turi bti rengtos ant i atram travers; 390.4. iki gelbetonini atram apatins traversos turi bti galima pakilti mechanizuotomis priemonmis. 35400 kV tampos OL atramose gelbetoniniams stovams pakelti vir apatins traversos turi bti rengti specials laipteliai. is reikalavimas netaikomas 35 kV tampos OL keturkampms gelbetoninms atramoms. Kad 35400 kV tampos OL gelbetoninse atramose bt galima pakilti tros stovus ir atram metalines dalis, rengiami specials laipteliai; 390.5. ant gelbetonini atram, prie kuri negali privaiuoti automobiliuose rengti boktai (sunkiai prieinama vietov, intensyvaus ems dirbimo ruoai, atram tvirtinimas grunte ant pylim ir pan.) arba prie kuri negalima rengti kopi bei panaudoti speciali klimosi priemoni (pavyzdiui, atramos su atotampomis arba vidiniais ryiais, pritvirtintais ant stovo emiau apatins traversos), turi bti rengtos stacionariosios kopios be aptvar, siekianios apatin travers. Aukiau apatins traversos turi bti ranga, nurodyta io punkto penktoje pastraipoje; 390.6. atram konstrukcija turi utikrinti montavimo priemoni tvirtinim unifikuotomis detalmis ir technin prieir atliekani elektrotechnikos darbuotoj prijim prie girliand tvirtinimo mazg, kad bt galima tvirtinti girliandas, laidus ir trosus. Stacionarieji klimosi atram renginiai turi prasidti 3 m auktyje nuo ems paviriaus. Atram elementus reikia patikrinti pagal mogaus svorio apkrov, lygi 0,1 kPa. 391. Atstumai tarp inkarini atram nereglamentuojami ir nustatomi atsivelgiant trasos slygas, kai 35 kV ir auktesns tampos OL laidai pakabinti ant tarpini atram aklinaisiais gnybtais arba gnybtais su riboto tvirtumo kaiiais, 10 kV ir emesns tampos OL su smaiginiais izoliatoriais atstumai tarp inkarini atram turi neviryti 10 km rajonuose, kur apalo sienels storis yra iki 10 mm, ir 5 km rajonuose, kur apalo sienels storis yra 15 mm ir didesnis. 392. Inkarins atramos naudojamos Taisykli 409, 422, 432, 435, 440, 444, 447 ir 454 punktuose nustatytais atvejais. Lengvesns konstrukcijos inkarines atramas leidiama statyti linijos poskiuose ir sankirtose su vairiais objektais, kai pagal OL eksploatavimo slygas tarpins atramos neutikrina btino patikimumo. 393. Ant gelbetonini atram stieb turi bti gamyklos ymuo, nurodantis stiebo ifr, ir stiebo gilinim nurodanios iedins yms.
VIII. ORO LINIJOS NEUSTATYTOSE IR SUNKIAI PRIEINAMOSE VIETOVSE

394. Atstumai nuo OL laid iki ems paviriaus neustatytoje ir sunkiai prieinamoje vietovje, kai laidai ir trosai nenutrk, turi bti ne maesni, negu nurodyti Taisykli 4 priedo 11 lentelje. Maiausias atstumas nuo 610 kV tampos OL izoliuot laid iki ems paviriaus neustatytoje vietovje turi bti 6 m. Maiausi atstumai turi bti nustatomi esant didiausiam laid linkiui (esant aukiausiai oro temperatrai, neatsivelgiant laid ilim nuo elektros srovs, arba esant apalui be vjo).

54 395. Tiesiant OL izoliuotais ir neizoliuotais laidais ir OKL per neustatytas teritorijas pavieniai statiniai neturi patekti linij apsaugos zonas, taiau suderinus su operatoriais, ie statiniai gali patekti linij apsaugos zonas.
IX. ORO LINIJ TIESIMAS PER MIKUS IR ELDINIUS

396. Tiesiant OL per mikus ir eldinius, turi bti ikirstos proskynos. Nutiest per mikus ir eldinius OL proskyn plotis turi bti: 396.1. emagiuose eldiniuose, kuri auktis iki 4 m, ne maesnis negu atstumas tarp kratini OL laid, plius 6 m (po 3 m kiekvien pus nuo kratini laid). Tiesiant OL per sodus, kai eldini auktis ne didesnis kaip 4 m, proskyn kirsti nebtina; 396.2. auktesniuose negu 4 m eldiniuose proskyn plotis turi bti toks, kad atstumas nuo laid, kai jie labiausiai atlenkti, iki medi vainiko bt ne maesnis, kaip nurodyta Taisykli 397 punkte. alia proskynos auganios medi grups ir pavieniai mediai, kurie virsdami galt kliudyti OL (mediai, pasvir linijos pus, silpnai sitvirtin grunte), turi bti ikirsti. Vis 35400 kV tampos OL, kurios yra vienintelis elektros persiuntimo altinis, proskyn plotis turi bti ne maesnis kaip horizontalusis atstumas tarp kratini laid plius pagrindinio miko masyvo auktis kiekvien pus nuo kratini OL laid. iuo atveju medi grups arba atskiri mediai, augantys alia OL proskynos, turi bti ikirsti, jeigu j auktis didesnis negu atstumas nuo medi iki OL laid. Nutiest per mikus ir aliuosius eldinius 610 kV tampos OKL proskyn plotis turi bti ne maesnis kaip atstumas tarp kratini OK plius 0,4 m kiekvienoje linijos pusje nepriklausomai nuo eldini aukio. Tiesiant OLI per mikus ir aliuosius eldinius bei sodus, kuriuose eldini auktis didesnis kaip 4 m, atstumas nuo kratini linijos laid iki vaismedi turi bti ne maesnis kaip 1,25 m. Atstumas OKL nuo medi ak ir kamien turi bti ne maesnis kaip 0,4 m. laitais ir daubomis nutiest OL, kai atstumas nuo laid iki medi virni didesnis kaip 8 m, proskyna emyn laitu turi bti kertama 2 m horizontaliuoju atstumu nuo kratini laid. Miko aukt btina nustatyti, vertinant medi vainiko isipltim per ateinanius 25 metus. Reikia vengti tiesti OL iilgai siaur eldini juost. 397. Parkuose, draustiniuose, aliosiose zonose aplink gyvenvietes, vertinguose mik masyvuose, apsauginse geleinkeli, plent, vanden juostose OL proskyn plotis turi bti toks, kad atstumai nuo laid, kai jie labiausiai atlenkti, iki medi vainiko bt ne maesni kaip: 3 m 610 kV tampos OL; 1,25 m 610 kV tampos OL izoliuotais laidais; 0,4 m 610 kV tampos OK; 4 m 35110 kV tampos OL; 6 m 330400 kV tampos OL. Reikia vengti kirsti apsauginius eldinius prie geleinkeli ir vandens telkini.
X. ORO LINIJOS USTATYTOSE TERITORIJOSE

398. OL, tiesiamos ustatyta teritorija, susikirtimo su gatvmis (keliais) kampas nereglamentuojamas. 399. Laidai prie smaigini izoliatori turi bti tvirtinami dvigubai, o naudojant kabamuosius izoliatorius laidai turi bti tvirtinami aklinaisiais gnybtais. 300 mm2 ir didesnio skerspjvio laidams leidiama naudoti gnybtus su riboto tvirtumo kaiiais. 610 kV tampos izoliuoti laidai prie smaigini izoliatori turi bti tvirtinami dvigubai specialiais spyruokliniais raiiais. OL sankirtose su gatvmis (keliais) laidai ir trosai turi bti be sudrim. 400. Ustatytoje vietovje atstumai nuo OL izoliuot arba neizoliuot laid iki ems paviriaus (gatvi vaiuojamosios dalies paviriaus), esant didiausiam laid linkiui (neatsivelgiant laid ilim nuo elektros srovs), turi bti ne maesni, negu nurodyta Taisykli 4 priedo 12 lentelje.

55 401. Oro linij ir gatvi, keli ir pan. sankirtoje vertikalieji atstumai nuo OL maesnio kaip 185 mm2 skerspjvio laid iki ems paviriaus turi bti patikrinti tuo atveju, jei laidas nutrkt gretimame tarpatramyje, esant vidutinei metinei temperatrai be vjo ir apalo, neatsivelgiant laid ilim nuo elektros srovs. ie atstumai turi bti ne maesni, negu nurodyta Taisykli 4 priedo 12 lentelje. Miestuose specialiais koridoriais tiesiam OL nepriklausomai nuo laid skerspjvio ir visur tiesiam OL su 185 mm2 ir didesnio skerspjvio laidais, nutrkus laidui, tikrinti vertikaliojo atstumo nereikia. 402. Maiausias atstumas nuo 610 kV tampos OK iki ems paviriaus arba iki kelio dangos ustatytose vietovse turi bti ne maesnis kaip 6 m, neustatytose vietovse ne maesnis kaip 5,5 m, o sunkiai prieinamoje vietovje ne maesnis kaip 3,5 m. Horizontalusis atstumas nuo OL atramos pagrindo iki gatvs (vaiavimo) vaiuojamosios dalies krato turi bti ne maesnis kaip 1,5 m; atstumas iki aligatvi ir psij takeli nereglamentuojamas. 403. Neleidiama tiesti OL per stadionus ir vaik staig teritorijas. Draudiama iki 330 kV tampos OL tiesti vir statini degi stog ir vir gyvenamosios bei visuomenins paskirties pastat. 400 kV tampos OL tiesti vir statini draudiama. Vertikalieji atstumai nuo OL laid iki pramons paskirties pastat ir negyvenamosios paskirties pastat nedegi stog, esant didiausiam laid linkiui, turi bti ne maesni, negu nurodyta Taisykli 4 priedo 12 lentelje. Po 330 kV tampos OL esaniose gamybos patalpose dirbantys mons turi bti apsaugoti nuo elektros lauko poveikio. Metaliniai stogai, vir kuri nutiestos OL, turi bti eminti. Stog eminimo vara turi bti ne didesn, kaip nurodyta rengini eminimo reikalavimuose (EBT). 404. Horizontalieji atstumai nuo OL kratini laid, kai jie labiausiai atlenkti, iki daugiausia isikiusi gyvenamosios, visuomenins ir gamybos paskirties statini dali turi bti ne maesni kaip 2 m 610 kV tampos OL izoliuotais ir neizoliuotais laidais, 4 m 35110 kV tampos OL, 20 m 330 kV tampos OL ir 30 m 400 kV tampos OL. Horizontalieji atstumai nuo OL kratini laid, kai jie labiausia atlenkti, iki daugiausia isikiusi elektrini ir pastoi gamybos ir ne gamybos paskirties statini dali turi bti ne maesni kaip 8 m 330 kV OL ir 10 m 400 kV tampos OL. Nurodytus horizontaliuosius atstumus priartjimuose prie nedegi aklin gamybos paskirties statini sien leidiama sumainti. iuo atveju bet kuris atstumas tarp laido ir pastato (statinio) turi bti ne maesnis u nurodytus Taisykli 4 priedo 12 lentelje vertikaliuosius atstumus iki gamybos paskirties pastat nedegi stog. 405. Oro linijoms priartjant prie statini, kuri patalpose gali vykti sprogimas, taip pat priartjant prie galini sprogti ir usidegti iorini rengini, atstumas turi bti toks, kad bt tenkinamas Taisykli 452 punkto reikalavimas. 406. Atstumai nuo OL laid iki medi, pasodint iilgai gatvi, parkuose ir soduose, taip pat iki keli enkl pakabinimo tros turi bti ne maesni, negu nurodyta Taisykli 397 punkte. 407. Atstumai nuo OL atram emint dali iki emje paklot galios kabeli linij turi atitikti Taisykli 178 punkto reikalavimus.
XI. ORO LINIJ SANKIRTOS IR TARPUSAVIO PRIARTJIMAS

408. Auktesns kaip 1000 V tampos OL tarpusavio sankirtose ir sankirtose su 1000 V ir emesns tampos OL kampas nereglamentuojamas. Sankirtos vieta turi bti parenkama kuo ariau virutins (kertaniosios) OL atramos, taiau horizontalusis atstumas nuo ios atramos iki apatins (kertamosios) OL laid, kai jie yra labiausia atlenkti, turi bti ne maesnis kaip 6 m, o nuo apatins (kertamosios) OL atramos iki

56 virutins (kertaniosios) OL laid ne maesnis kaip 5 m. Kai 400 kV tampos OL sankirtos vietoje yra inkarins atramos, nurodyti atstumai turi bti ne maesni kaip 10 m (Taisykli 411 punktas). Susikertant 610 kV tampos OL izoliuotais laidais tarpusavyje arba su 610 kV tampos neizoliuotais laidais, arba su 1000 V ir emesns tampos OL neizoliuotais laidais, horizontalus atstumas nuo virutins (kertaniosios) linijos atramos iki apatins (kertamosios) OL laid ir nuo apatins linijos atramos iki virutins linijos laid turi bti ne maesnis kaip 1,5 m. Tam tikrais atvejais leidiama OL susikirsti ir toje paioje atramoje. 409. 330400 kV tampos OL tarpusavio sankirtose kertaniosios OL atramos turi bti inkarins. 330400 kV tampos OL sankirtose su emesns tampos OL ir vis emesns tampos OL tarpusavio sankirtose leidiama naudoti tarpines atramas. 330 kV ir emesns tampos OL leidiama tiesti po veikianiomis 330400 kV OL tarpatramiuose, apribotuose tarpinmis atramomis. Kertaniosios OL laidai sankirtos tarpinse atramose turi bti tvirtinami aklinaisiais gnybtais arba dvigubai pritvirtinti prie smaigini izoliatori. 300 mm2 ir didesnio skerspjvio laidus leidiama tvirtinti gnybtais su riboto tvirtumo kaiiais. Tiesiant OL po esania OL, sankirtos atramose leidiama palikti laikaniuosius gnybtus. 610 kV tampos OL izoliuoti laidai turi bti tvirtinami specialiais spyruokliniais raiiais. 410. Auktesns tampos OL turi bti tiesiamos vir emesns tampos OL. Iimtiniais atvejais leidiama 35 kV OL su 120 mm2 ir didesnio skerspjvio laidais tiesti vir 110 kV OL. 411. Atstumai tarp susikertani OL metalinmis ir gelbetoninmis atramomis artimiausi laid ir tros, oro temperatrai esant 15 oC be vjo, turi bti ne maesni, kaip nurodyta Taisykli 4 priedo 13 lentelje. Atstumas tarp artimiausi susikertani 610 kV tampos OL izoliuot laid, oro temperatrai esant 15 oC, kai nra vjo, turi bti ne maesnis kaip 0,62 m. Toks pat atstumas turi bti ir tarp susikertani 610 kV tampos OL izoliuot laid ir 610 kV tampos OK. Susikertant 610 kV tampos OL izoliuotais laidais su 610 kV tampos OL neizoliuotais laidais, su 1000 V ir emesns tampos OL neizoliuotais laidais, su 1000 V ir emesns tampos OK artimiausias atstumas tarp skirting linij laid, tarp laid ir kabelio turi bti ne maesnis kaip 1,62 m. Toks pat atstumas turi bti ir tarp susikertani 610 kV tampos OL neizoliuot laid ir 610 kV tampos OK. Atstumas tarp artimiausi susikertani 610 kV tampos OK turi bti ne maesnis kaip 0,3 m. Nustatant atstumus tarp susikertani OL laid reikia vertinti abiej OL paeidimo nuo aibo galimyb ir nustatyti atstumus pavojingesniam atvejui. Jeigu virutin OL apsaugota trosais, tai atsivelgiama tik apatins OL paeidimo galimyb. Kertamj iki 110 kV tampos OL atramas po kertanij OL laidais leidiama palikti, jeigu vertikalusis atstumas nuo kertaniosios OL laid iki kertamosios OL atramos virns yra 4 m didesnis u atstumus, nurodytus Taisykli 4 priedo 13 lentelje. 412. OL su metalinmis ir gelbetoninmis atramomis virtampi ribotuv rengti nereikia. 413. Tarp lygiagreiai nutiest ir suartjani OL horizontalieji atstumai turi bti ne maesni, nei nurodyta Taisykli 4 priedo 14 lentelje. Tarp lygiagreiai nutiest ir suartjani 610 kV tampos OL neizoliuotais laidais ir 6 10 kV tampos OL izoliuotais laidais arba OK horizontalusis atstumas iki 10 kV tampos OL turi bti ne maesnis, kaip nurodyta Taisykli 4 priedo 14 lentelje. Horizontalusis atstumas tarp 610 kV tampos OL izoliuotais laidais ir 610 kV tampos OK arba tarp atskir lygiagreiai nutiest ir suartjani 610 kV tampos OL izoliuotais laidais turi bti ne maesnis kaip 2,75 m normaliuose trasos ruouose ir ne maesnis kaip 2 m anktuose trasos ruouose.

57 Horizontalusis atstumas tarp atskir lygiagreiai nutiest ir suartjani 610 kV tampos OK turi bti ne maesnis kaip 2 m normaliuose trasos ruouose ir ne maesnis kaip 1,5 m anktuose trasos ruouose.
XII. ORO LINIJ PRIARTJIMAS PRIE RYI, SIGNALIZACIJOS IR RADIJO TRANSLIACIJOS STATINI IR SANKIRTOS SU JAIS

414. Iki 35 kV tampos OL sankirtos su RL ir LRTL turi bti atliktos vienu i i bd: 414.1. OL laidais, o RL ir LRTL poeminiais kabeliais; 414.2. OL poeminiu kabeli intarpu, o RL ir LRTL neizoliuotais laidais; 414.3. OL laidais, o RL ir LRTL neizoliuotais laidais. 415. Iki 35 kV tampos OL sankirtos su RL ir LRTL neizoliuotais laidais yra galimos tokiais atvejais: 415.1. jeigu nemanoma pakloti nei RL ir LRTL poeminio kabelio, nei OL kabeli intarp; 415.2. jeigu naudojant kabeli intarp reikia rengti RL papildom arba perkelti esam ryi linijos stiprinimo punkt; 415.3. jeigu panaudojus kabeli intarp radijo transliacijos linijoje, bendras radijo transliacijos linijos kabeli intarp ilgis virija leistinj dyd; 415.4. jeigu iki 35 kV tampos OL panaudoti kabamieji izoliatoriai. Tokiu atveju OL sankirtos su neizoliuotais RL ir LRTL laidais ruoai turi bti didesnio laid ir atram mechaninio atsparumo (Taisykli 422 punktas). 416. 110 kV ir auktesns tampos OL sankirtose su RL ir LRTL pastarosiose linijose laidai turi bti neizoliuoti arba paklotas poeminio kabelio intarpas. 417. 110 kV ir auktesns tampos OL susikertant su RL ir LRTL, kabeli intarp RL ir LRTL kloti nereikia iais atvejais (Taisykli 419 punktas): 417.1. jeigu panaudojus kabeli intarp RL btina rengti papildom arba perkelti anksiau rengt RL stiprinimo punkt, o nepanaudojus io intarpo nevirijamos oro linij trukdanio poveikio RL normos; 417.2. jeigu panaudojus kabeli intarp LRTL bendras kabeli intarp ilgis virija leistinj dyd, o nepanaudojus io intarpo, nevirijamos OL trukdanio poveikio LRTL linij normos. 418. Neleidiama OL kirstis su miesto telefono ryio oro linijomis. iuo atveju RL sankirtoje turi bti nutiesta kabeliu. 419. Susikertant OL, kuriose numatyti aukto danio ryio ir telemechanikos kanalai su aparatra, veikiania sutampaniais daniais ir turinia didesn kaip 10 W gali vienam kanalui, su RL ir LRTL, pastarosios turi bti nutiestos poeminiais kabeli intarpais. Kabeli intarpo ilgis nustatomas pagal apskaiiuot OL poveik ryi (radijo transliacijos) linijoms, o horizontalusis atstumas nuo RL ir LRTL perjimo kabel atramos pagrindo iki OL kratinio laido vertikaliosios projekcijos turi bti ne maesnis kaip 100 m. Jeigu aukto danio aparatros, veikianios sutampaniais daniais, galia didesn kaip 5 W, bet nevirija 10 W vienam kanalui, tai kabelio intarpo arba kit apsaugos priemoni ryi (radijo transliacijos) linijose panaudojimo btinyb nustatoma pagal skaiiuojamj poveik. Jeigu aukto danio aparatros, veikianios sutampaniais daniais, galia iki 5 W vienam kanalui, tai naudoti kabelio intarpo pagal trukdanio poveikio slygas nereikia. Jeigu RL ir LRTL kabeli intarpas rengiamas ne pagal trukdanio aukto danio OL kanal poveikio slygas, kai aukto danio aparatros galia iki 10 W vienam kanalui su nesutankintais, sutankintais nesutampaniais daniais arba sutankintais sutampaniais daniais, tai horizontalusis atstumas nuo RL ir LRTL perjimo kabel atramos pagrindo iki kratinio OL laido projekcijos horizontalij ploktum turi bti ne maesnis kaip 15 m, neatsivelgiant OL laid atlenkim nuo vjo.

58 420. Oro linija susikirsti su RL ir LRTL poeminiu kabeliu gali bet kokiu kampu, taiau turi bti laikomasi i reikalavim: 420.1. atstumas nuo OL emintuvo ir atram poemins dalies iki RL ir LRTL kabelio turi bti ne maesnis, negu nurodyta Taisykli 4 priedo 15 lentelje. Jeigu kabelis arba kabelio intarpas, ekranuojamas po OL ir po 10 m abi OL puses nuo kratini laid klojant j plieniniame vamzdyje arba udengiant profiliuota sija ar pan., tai Taisykli 4 priedo 15 lentelje nurodytus atstumus galima sumainti iki 5 m. iuo atveju sankirtoje su 110 kV ir auktesns tampos OL kabelio apvalkal abiejuose galuose reikia sujungti su profiliuota sija arba vamzdiu; 420.2. metalin kabeli intarpo danga turi bti eminta abiejuose galuose; 420.3. kabeli intarp apsauga nuo perknijos virtampi, kabeli tipai, kabeli intarpo rengimo sankirtos ruoe bdai parenkami pagal keliamus RL ir LRTL kabeliams reikalavimus. 400 kV tampos oro linijoms susikertant su RL ir LRTL linijomis, atstumas nuo RL ir LRTL atramos virns iki OL laid turi bti ne maesnis kaip 20 m. 421. Iki 35 kV tampos OL kabelio intarpas susikirsti su RL ir LRTL neizoliuotais laidais gali bet kokiu kampu, taiau turi bti laikomasi i reikalavim: 421.1. atstumas nuo poeminio OL kabeli intarpo iki neemintos RL ir LRTL linijos atramos turi bti ne maesnis kaip 2 m, o iki emintos RL arba LRTL linijos atramos ir jos emintuvo ne maesnis kaip 10 m; 421.2. horizontalusis atstumas nuo OL su nesutankintais, sutankintais nesutampaniais daniais ir sutampaniais daniais, atsivelgiant aukto danio aparatros gali ir atstum nuo perjimo kabelio intarp atramos pagrindo iki RL ir LRTL linijos laid projekcijos, turi bti parenkamas pagal Taisykli 420 punkte idstytus reikalavimus, taikomus kaip ir OL laidams susikertant su RL bei LRTL poeminiu kabeliu; 421.3. poeminiai OL kabeli intarpai turi bti rengiami vadovaujantis i Taisykli 4 skyriaus ir EBT atuntojo skyriaus apsaugos nuo virtampi reikalavimais. 422. OL susikertant su neizoliuotais RL ir LRTL laidais, reikia laikytis i reikalavim: 422.1. OL susikirtimo su RL ir LRTL laidais kampas turi bti kuo statesnis. Anktoje trasoje susikirtimo kampas nereglamentuojamas; 422.2. susikirtimo vieta turi bti parenkama kuo ariau OL atramos. iuo atveju horizontalusis atstumas nuo OL atramos iki RL ir LRTL laid turi bti ne maesnis kaip 7 m, o nuo RL ir LRTL atram iki artimiausio OL laido ne maesnis kaip 15 m. Be to, atstumas tiesija nuo 400 kV tampos OL laid iki RL ir LRTL atram virni turi bti ne maesnis kaip 20 m. Draudiama tiesti RL ir LRTL atramas po OL laidais; 422.3. susikirtimo vietoje OL atramos turi bti inkarins. Jeigu 35 kV ir auktesns tampos OL laidai yra 120 mm2 ir didesnio skerspjvio, tai sankirtoje leidiama statyti tarpines atramas, tvirtinant laidus dvigubai. OL kertantis su magistralinmis RL, turi bti naudojamos inkarins atramos; 422.4. OL laidai turi bti tiesiami vir RL ir LRTL laid. OL laidai sankirtoje su RL ir LRTL turi bti daugiavieliai aliumininiai ne maesnio kaip 50 mm2 skerspjvio arba plieniniai aliumininiai ne maesnio kaip 35 mm2 skerspjvio; 422.5. OL laidai ir trosai sankirtoje turi bti be jungi. Leidiama vienam laidui naudoti vien jungiamj gnybt, jeigu laidai yra 240 mm2 ir didesnio skerspjvio, o iskaidytos fazs tris laidus atveju 150 mm2 ir didesnio skerspjvio; 422.6. OL sankirtose su RL ir LRTL turi bti naudojami tik kabamieji izoliatoriai ir aklinieji gnybtai. Iskaidant faz ne maiau kaip tris laidus, galima naudoti gnybtus su riboto tvirtumo kaiiais; 422.7. RL ir LRTL atram, ribojani sankirt su OL, rengimo viet galima pakeisti tuo atveju, jeigu RL ir LRTL sukryiavimo elemento vidutinio ilgio nuokrypiai nevirija norminiuose techniniuose dokumentuose nurodyt dydi; 422.8. atramose su traversomis RL ir LRTL laidai sankirtoje su OL turi bti tvirtinami dvigubai tik ant virutins traversos, o atramose su kabliais tik ant dviej virutini grandi;

59 422.9. vertikalieji atstumai nuo OL laid iki kertam RL ir LRTL laid nenutrkus laidams bei trosams ir nutrkus vienam arba keliems laidams gretimame OL tarpatramyje turi bti ne maesni, negu nurodyta Taisykli 4 priedo 16 lentelje. Vertikalusis atstumas nuo 610 kV tampos oro kabeli (OK) arba nuo OL izoliuotais laidais iki kertam RL ir LRTL laid turi bti ne maesnis kaip 2 m. 423. Ant OL bendr atram leidiama tiesti OK ir savineius oro kabelius (Taisykli 349 punktas). 424. Atstumai tarp OL (OK, OL izoliuotais laidais) ir RL bei LRTL oro linij laid ir apsaugos nuo elektros linij poveikio priemons nustatomi pagal leistinj ryi renginiams trikdi lyg. Maiausias horizontalusis atstumas nuo neatlenkt izoliuot arba neizoliuot kratini OL laid ar OK iki RL bei LRTL oro linij laid turi bti didesnis u bet kurios linijos aukiausi atram. is atstumas anktuose trasos ruouose, kai OL izoliuoti arba neizoliuoti laidai arba OK nuo vjo yra labiausiai atlenkti, turi bti ne maesnis kaip 2 m iki 10 kV tampos linijoms, 4 m 35110 kV tampos linijoms, 8 m 330 kV tampos linijoms, 10 m 400 kV tampos linijoms. iuo atveju atstumas tiesija nuo 400 kV tampos OL laid iki RL ir LRTL atram virni turi bti ne maesnis kaip 20 m. OL laid transpozicijos ingsnis pagal poveikio RL ir LRTL slygas nereglamentuojamas. 425. Oro linijos su smaiginiais izoliatoriais poski ruouose, kai OL priartja prie RL ir LRTL, atstumas tarp linij turi bti toks, kad laidas, atsipalaidavs nuo tvirtinimo kampinje OL atramoje, nepriartt prie artimiausio RL ir LRTL laido ariau, negu nurodyta Taisykli 424 punkte. Jeigu io reikalavimo vykdyti negalima, tai OL laidai, nutiesti vidinje poskio pusje, turi bti pritvirtinti dvigubai. 426. OL priartjant prie poemini RT ir LRTL kabeli, maiausi atstumai tarp j nustatomi pagal leistinj renginiams trikdi lyg ir turi bti ne maesni, negu nurodyta Taisykli 4 priedo 15 lentelje. 427. Atstumai nuo OL iki radijo centr perdavimo rengini anten statini turi bti ne maesni, negu nurodyta Taisykli 4 priedo 17 lentelje, pridedant faktin ariausiai OL esanio anten statinio aukt. Atstumai nuo OL iki priimanij radijo centr, radiofikacijos primimo punkt, vietini radijo mazg, televizijos ir radijo centr rib turi bti ne maesni, negu nurodyta Taisykli 4 priedo 18 lentelje. Kai sunku ilaikyti atstumus, nurodytus Taisykli 4 priedo 18 lentelje, leidiama juos sumainti, jeigu OL bus rengtos trikdius mainanios priemons. Projektuojant OL turi bti sudarytas radijo trikdi mainimo priemoni projektas, kur btina suderinti su suinteresuotomis monmis. 428. OL priartjimuose prie KTL ir j sankirtose taikomi tie patys reikalavimai, kaip ir OL priartjimuose prie LRTL kabeli ir j sankirtose.
XIII. ORO LINIJ PRIARTJIMAS PRIE GELEINKELI IR SANKIRTOS SU JAIS

429. Auktesns kaip 10 kV tampos OL gali kirsti geleinkelius, o labai intensyvaus eismo geleinkeliuose, geleinkelio stotyse, pereinant per sankasas ir kitais technikai sudtingais atvejais turi bti naudojami kabeliai. 10 kV ir emesns tampos OL geleinkelius turi kirsti tik kabeli intarpais. OL susikirtimo su elektrifikuotais geleinkeliais kampas turi bti ne maesnis kaip 40. Sankirtas reikia atlikti kuo statesniu kampu. 430. OL priartjant prie geleinkeli ir susikertant su jais, atstumas nuo OL atramos pagrindo iki geleinkelio gabarito ribos neelektrifikuotuose geleinkeliuose arba iki elektrifikuot geleinkeli kontaktinio tinklo atram aies turi bti ne maesnis negu atramos auktis plius 3 m. Anktuose trasos ruouose atstumus leidiama sumainti iki 3 m 10 kV ir

60 emesns tampos OL; iki 6 m 35110 kV tampos OL; iki 8 m 330 kV tampos OL ir 10 m 400 kV tampos OL. 431. OL kertantis ir priartjant prie geleinkeli, atstumai nuo laid iki vairi geleinkelio element turi bti ne maesni, negu nurodyta Taisykli 4 priedo 19 lentelje. Vertikalusis atstumas nuo laid iki vairi geleinkelio element, taip pat iki elektrifikuot geleinkeli virutinio laido arba laikaniojo troso nustatomas, esant didiausiam laid linkiui, vertinant papildom laid ilim nuo elektros srovs, kai laidai ir trosai nenutrk. Kai nra duomen apie OL elektros apkrovas, laid temperatra vertinama 70 oC. Vertikalieji atstumai sankirtose vieno ar keli laid arba tros nutrkimo gretimame tarpatramyje atveju tikrinami esant vidutinei metinei temperatrai, kai nra vjo, ir tik toms OL, kuri laid skerspjvis maesnis kaip 185 mm2. Kontaktinio tinklo atramas leidiama palikti po kertaniosios OL laidais, jei vertikalusis atstumas nuo OL laid iki kontaktinio tinklo atram virns yra ne maesnis kaip 7 m iki 110 kV tampos OL 9 m 330400 kV tampos OL. OL priartjant prie geleinkeli, iilgai kuri nutiestos ryi ir signalizacijos linijos ir susikertant su jais, reikia laikytis Taisykli 4 priedo 19 lentelje nurodyt reikalavim ir OL sankirtoms ir priartjimams prie ryi statini keliam reikalavim. 432. Kertant elektrifikuotus geleinkelius OL atramos, esanios sankirtos vietoje, turi bti inkarins. Intensyvaus traukini eismo geleinkelio ruouose ios atramos turi bti metalins. iame sankirtos tarpatramyje, apribotame inkarinmis atramomis, leidiama statyti tarpines atramas bet kuri geleinkelio keli sankasos pakraiuose ir tarp keli, kurie nra skirti reguliariam keleivini traukini eismui. ios atramos turi bti metalins arba gelbetonins. Laid tvirtinimas iose atramose turi bti dvigubas, o tvirtinimo gnybtai aklini. Kertant kio subjekt geleinkelius, leidiama naudoti lengvesns konstrukcijos inkarines atramas ir tarpines atramas su aklinaisiais gnybtais tvirtintais laidais. Vis tip atramos, statomos sankirtose su kio subjekt geleinkeliais, leidiama statyti su atotampomis ir be j. Tempimo girliandose laidai turi bti tvirtinami pagal Taisykli 388 punkto reikalavimus. OL sankirtose su geleinkeliais neleidiama naudoti smaigini izoliatori. 433. OL susikertant su geleinkeliu, turiniu apsaugini eldini, reikia vadovautis Taisykli 397 punkto reikalavimais.
XIV. ORO LINIJ PRIARTJIMAS PRIE AUTOMOBILI KELI IR GATVI IR SANKIRTOS SU JAIS

434. OL susikirtimo su automobili keliais ir gatvmis kampas nereglamentuojamas. 435. OL atramos sankirtose su AM, AI ir BI kategorij automobili keliais ir A1, A2, B1 ir B2 kategorij gatvmis turi bti inkarins. OL su kabamaisiais arba smaiginiais izoliatoriais laidai turi bti tvirtinami pagal Taisykli 388 punkto reikalavimus. Linij atramos sankirtose su AII, AIII, AIV, BII, BIII, BIV, CII, CIII ir CIV kategorij automobili keliais ir C1, C2, D1, D2, E1, E2, F1 bei F2 kategorij gatvmis gali bti tarpins arba lengvesns konstrukcijos inkarins. Tarpinse atramose su kabamaisiais izoliatoriais laidai turi bti tvirtinami aklinaisiais gnybtais; o ant atram su smaiginiais izoliatoriais laid tvirtinimas turi bti dvigubas. Izoliuoti 610 kV tampos laidai turi bti tvirtinami specialiais spyruokliniais raiiais. Esant fazei, iskaidytai ne maiau kaip tris laidus, leidiama naudoti gnybtus su riboto tvirtumo kaiiais. Sankirtoms su AV kategorij automobili keliais taikomi tie patys reikalavimai kaip ir tiesiant OL neustatyta vietove. Kai tiesiami nauji keliai eina po veikianiomis 400 kV tampos oro linijomis, OL perstatyti nereikia, jeigu atstumas nuo OL apatinio laido iki kelio sankasos yra ne maesnis kaip 9 m, o atstumas nuo atramos pamato iki kelio sankasos krato ne maesnis kaip 25 m.

61 436. OL priartjant prie automobili keli ir susikertant su jais, atstumai turi bti ne maesni, negu nurodyta Taisykli 4 priedo 20 lentelje. Visais OL priartjimo prie vingiuot automobili keli ruo atvejais maiausi atstumai nuo OL laid iki kelio krato turi bti ne maesni kaip Taisykli 4 priedo 20 lentelje nurodyti atstumai. Vertikalusis atstumas nuo OK iki kelio (gatvs) dangos turi bti ne maesnis kaip 6 m. Vertikalieji atstumai, kai laidai ir trosai nenutrk, tikrinami, esant didiausiam laid linkiui, neatsivelgiant laid ilim nuo elektros srovs. Atstumai vieno arba keli laid ar tros nutrkimo gretimame tarpatramyje atveju tikrinami, esant vidutinei metinei temperatrai, kai nra apalo ir vjo, ir tik toms OL, kuri skerspjvis maesnis kaip 185 mm2. 437. OL sankirtos su keliais apsaugos zonose kelio enkl rengti neleidiama. 438. Automobili keli sankirtos su 400 kV tampos OL vietoje, prie apsaugos zonos rib, reikia rengti kelio enklus, draudianius sustoti linij apsaugos zonose.
XV. ORO LINIJ PRIARTJIMAS PRIE TROLEIBUS LINIJ IR SANKIRTOS SU JOMIS

439. Oro linij sankirtos su troleibus linijomis kampas nereglamentuojamas. 440. OL sankirt su troleibus linijomis atramos turi bti inkarins. OL su 120 mm2 ir didesnio skerspjvio laidais leidiama naudoti tarpines atramas, kuriose laidai prie kabamj izoliatori tvirtinami aklinaisiais gnybtais, o prie smaigini izoliatori laidai tvirtinami dvigubai. 610 kV tampos OL izoliuoti laidai turi bti tvirtinami specialiais spyruokliniais raiiais. Esant fazei, iskaidytai ne maiau kaip tris laidus, leidiama naudoti gnybtus su riboto tvirtumo kaiiais. Naudojant inkarines atramas, laidus reikia tiesti pagal Taisykli 388 punkto reikalavimus. 441. Oro linijoms priartjant prie troleibus linij ir susikertant su jomis, vertikalieji atstumai, kai laidai ir trosai nenutrk ir esant didiausiam laid linkiui, turi bti ne maesni, kaip nurodyta Taisykli 4 priedo 21 lentelje ( laid ilim nuo elektros srovs neatsivelgiama). Vieno arba keli laid ar tros nutrkimo gretimame tarpatramyje atveju vertikalieji atstumai tikrinami esant vidutinei metinei temperatrai, kai nra apalo ir vjo, ir tik toms OL, kuri skerspjvis maesnis kaip 185 mm2. 442. Leidiama palikti kontaktinio tinklo atramas po kertaniosios OL laidais, jeigu vertikalusis atstumas nuo OL laid iki kontaktinio tinklo atram virns ne maesnis kaip 7 m iki 110 kV tampos OL, 9 m 330 ir 400 kV tampos OL.
XVI. ORO LINIJ SANKIRTOS SU VANDENS TELKINIAIS

443. Oro linij susikirtimo su vandens telkiniais (upmis, kanalais, eerais, uostais ir t. t.) kampas nereglamentuojamas. 444. OL atramos sankirtose su vandens telkiniais, kuriais vyksta reguliarus laiv eismas, turi bti inkarins. OL su 120 mm2 ir didesnio skerspjvio plieniniais aliumininiais laidais ir 50 mm2 bei didesnio skerspjvio plieniniais trosais leidiama naudoti tarpines atramas arba lengvesns konstrukcijos inkarines atramas. Jei naudojamos tarpins arba lengvesns konstrukcijos inkarins atramos, tai gretimos joms atramos turi bti inkarins. Sankirtoje naudojant tarpines atramas, laidai ir trosai prie j turi bti tvirtinami aklinaisiais arba specialiaisiais gnybtais. Sankirtoms su vietins reikms vandens keliais, kuri navigacinis gylis iki 1,65 m, maomis upmis, kuri gylis iki 1,0 m, ir laivininkystei nenaudojamais vandens telkiniais taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir tiesiant OL neustatytomis vietovmis, papildomai pagal Taisykli 4 priedo 22 lentel tikrinant atstumus iki aukiausio vandens lygio, ledo ir iki laiv.

62 445. Atstumai nuo apatini OL laid iki vandens paviriaus turi bti ne maesni, negu nurodyta Taisykli 4 priedo 22 lentelje. Skaiiuojamieji ledo ir vandens lygiai imami pagal stebjim duomenis, neatsivelgiant OL laid ilim nuo elektros srovs. Tiesiant OL arti nepakeliamj tilt, po kuriais plaukiani laiv stiebai ir vamzdiai turi bti nuleisti, leidiama, suderinus su suinteresuotais kio subjektais, pagal Taisykli 4 priedo 22 lentel sumainti atstumus nuo OL laid iki aukiausio vandens lygio. 446. Oro linij sankirtos su laivininkystei naudojamomis upmis, kanalais ir pan. turi bti paymtos krantuose rengtais signaliniais enklais pagal norminius dokumentus.
XVII. ORO LINIJ TIESIMAS PER TILTUS

447. Tiesiant OL per tiltus, paskutin linijos atrama prie tilt, pirmoji atrama arba kitos laikaniosios konstrukcijos ant tilto ir prie pakeliamosios tilto dalies turi bti inkarins. Visos kitos atramos ir kitos laikaniosios konstrukcijos ant tilt gali bti tarpinio tipo su laidais, tvirtinamais aklinaisiais gnybtais arba tvirtinamais dvigubai prie smaigini izoliatori. 610 kV tampos OL su izoliuotais laidais atramos ir laikaniosios konstrukcijos ant tilt gali bti tarpinio tipo, o laidai specialiais spyruokliniais raiiais tvirtinami prie smaigini izoliatori arba prie izoliacini pakab. 448. Ant metalini geleinkelio tilt su apaioje esania vaiuojamja dalimi, turini visame ilgyje virutines konstrukcijas, laidus leidiama kabinti vir arba alia tilto konstrukcij, ilaikant nustatytus atstumus iki tilto konstrukcij ir elektrifikuot geleinkeli kontaktinio tinklo element. Atstumai nuo OL laid iki kit linij, nutiest tilto konstrukcijomis, nustatomi pagal Taisykli 431 punkto reikalavimus kaip ir anktuose trasos ruouose. Miest ir plent tiltuose laidus leidiama tiesti ne tik u tilto statinio rib, bet ir psij bei transporto eismo zonoje. 449. Maiausi atstumai nuo OL laid iki vairi tilto dali turi bti suderinti su monmis, kuri inioje yra tiltas. iuo atveju didiausias laid linkis nustatomas, esant aukiausiai skaiiuojamajai oro temperatrai arba didiausiam laid apalui.
XVIII. ORO LINIJ TIESIMAS PER UTVANKAS IR PYLIMUS

450. Tiesiant OL per utvankas, pylimus ir pan., atstumai nuo OL laid, kai jie daugiausia link ir atlenkti, iki vairi utvankos ir pylimo dali turi bti ne maesni, negu nurodyta Taisykli 4 priedo 23 lentelje. Tiesiant OL utvankomis ir pylimais, kuriais nutiesti ir keliai, OL turi taip pat atitikti reikalavimus, keliamus OL sankirtoms ir priartjimams prie atitinkam susisiekimo keli objekt. Didiausias laid linkis turi bti nustatomas temperatrai esant minus 5 oC su apalu ir aukiausiai skaiiuojamajai temperatrai.
XIX. ORO LINIJ PRIARTJIMAS PRIE VANDENS AUINTUV

451. Priartjant OL prie vandens auintuv, atstumai nuo kratini OL laid iki vandens auintuv nustatomi vadovaujantis norminiais teiss aktais. Jeigu priartjimo atstumas nenurodytas techniniuose dokumentuose, tai atstumas nuo OL aies iki vandens auintuv turi bti ne maesnis kaip pusantro atramos aukio, o anktuose trasos ruouose, suderinus su atitinkamais kio subjektais.

63
XX. ORO LINIJ PRIARTJIMAS PRIE RENGINI, GALINI SPROGTI IR USIDEGTI

452. OL priartjimo prie statini ir iorini technologini rengini, kuriuose igaunamos, gaminamos, naudojamos ir saugomos galinios sprogti ir usidegti mediagos, reikalavimai nustatomi norminiais teiss aktais. Jeigu priartjimo atstumas nenurodytas techniniuose dokumentuose, tai atstumas nuo OL aies iki nurodyt statini ir iorini technologini rengini turi bti ne maesnis kaip pusantro atramos aukio, o anktuose trasos ruouose, suderinus su atitinkamais kio subjektais, atstum leidiama sumainti.
XXI. ORO LINIJ PRIARTJIMAS PRIE IORINI VAMZDYN, LYN KELI IR SANKIRTOS SU JAIS

453. OL susikirtimo su ioriniais duj, naftos ir naftos produkt vamzdynais kampas turi bti kuo statesnis. OL susikirtimo su kitais ioriniais vamzdynais kampas nereglamentuojamas. Neleidiama po veikianiomis 110 kV ir auktesns tampos OL tiesti nauj iorini magistralini duj, naftos ir naftos produkt vamzdyn. OL leidiama kirsti vienvamzdius iorinius magistralinius duj, naftos ir naftos produkt vamzdynus ir veikiani magistralini vamzdyn techninius koridorius, kai ie vamzdynai pakloti sankasoje 1000 m atstumu abi puses nuo OL. 454. Oro linij atramos sankirtose su ioriniais vamzdynais ir lyn keliais turi bti inkarins. OL su 120 mm2 ir didesnio skerspjvio plieniniais aliumininiais laidais ir 50 mm2 bei didesnio skerspjvio plieniniais trosais leidiama naudoti lengvesns konstrukcijos inkarines atramas ir tarpines atramas, jei laidai tvirtinami aklinais gnybtais. Esant fazei, iskaidytai ne maiau kaip tris laidus, leidiama naudoti gnybtus su riboto tvirtumo kaiiais. 455. OL laidai turi bti kabinami vir vamzdyn ir lyn keli. Tam tikrais atvejais iki 110 kV tampos OL leidiama tiesti po lyn keliais, kurie turi apaioje atitverianius OL tiltelius arba tinklus. Tvirtinti tiltelius ir tinklus prie OL atram draudiama. OL sankirtos vietas su ioriniais dujotiekiais, iskyrus vamzdynus, nutiestus pylimais, reikia apsaugoti aptvaromis. Aptvaros abiejose sankirtos pusse turi bti nutolusios nuo labiausia atsilenkusi kratini OL laid projekcij ne maiau kaip 3 m iki 10 kV tampos OL; 4 m 35 110 kV tampos OL; 6 m 330 kV tampos OL; 6,5 m 400 kV tampos OL. Atstumai nuo OL iki tilteli, tinkl ir aptvar nustatomi kaip iki ioriniams vamzdynams ir lynams (Taisykli 456 punktas). 456. OL priartjimo prie iorini vamzdyn, lyn keli ir susikirtimo su jais atstumai turi bti ne maesni, negu nurodyta Taisykli 4 priedo 24 lentelje. Vertikalieji atstumai, nenutrkus OL laidams, nustatomi esant didiausiam laid linkiui ir neatsivelgiant j ilim nuo elektros srovs. Vertikalieji atstumai, nutrkus vienam ar keliems laidams gretimame tarpatramyje, tikrinami tik toms OL, kuri laid skerspjvis maesnis kaip 185 mm2, esant vidutinei metinei temperatrai, kai nra vjo ir apalo. 457. Sankirt su OL tarpatramyje metaliniai vamzdynai, iskyrus paklotus pylimuose, kabamieji keliai, aptvaros, tilteliai ir tinklai turi bti eminti. Dirbtini emintuv vara turi bti ne didesn kaip 10 .

64
XXII. ORO LINIJ PRIARTJIMAS PRIE POEMINI VAMZDYN IR SANKIRTOS SU JAIS

458. Iki 35 kV tampos OL susikirtimo su poeminiais magistraliniais duj, naftos ir naftos produkt vamzdynais ir visais kitais poeminiais vamzdynais kampas nereglamentuojamas. 110 kV ir auktesns tampos OL susikirtimo su naujai tiesiamais poeminiais duj, naftos ir naftos produkt vamzdynais, taip pat su veikianiais i vamzdyn techniniais koridoriais kampas turi bti ne maesnis kaip 60. 459. 6400 kV OL atstumai iki dujotieki vamzdyn turi bti ne maesni kaip norminiuose dokumentuose nurodytos OL apsaugos zon ribos, suderinus su elektros tinklo ir dujotieki operatoriais, atstumas gali bti sumaintas, bet ne daugiau kaip leidiama ustatytose teritorijose. Ustatytose teritorijose atstumas nuo atramos, jos pamato ir (ar) emintuvo 635 kV OL iki 16 bar slgio dujotieki vamzdyn turi bti ne maesnis kaip 1 m, o iki dujotieki vamzdyn, kuri slgis didesnis kaip 16 bar, ne maesnis kaip 5 m. 110400 kV OL ustatytose teritorijose atstumas nuo atramos, jos pamato ir (ar) emintuvo iki vis slgi dujotieki vamzdyn turi bti ne maesnis kaip 5 m. OL neatlenkti laidai turi bti ne ariau kaip 300 m nuo magistralini (didesnio kaip 16 bar slgio) dujotieki praptimo vaki. Kai nauji tiesiami magistraliniai naftos ir naftos produkt vamzdynai klojami ariau OL, negu nurodyta Taisykli 395 punkte, turi atitikti reikalavimus, keliamus ne maesns kaip treios kategorijos vamzdyn ruoams. Jei Taisyklse dujotieki (duj) vamzdyn mediaga nenurodyta, reikia suprasti, kad tai taikoma tiek plieniniams, tiek polietileniniams dujotiekiams. 460. Oro linijai priartjant ir susikertant su atakomis nuo naftos ir naftos produkt vamzdyn naftos bazes ir mones, atstumai nuo OL atramos, jos pamato ir (ar) emintuvo iki vamzdyn turi bti ne maesni kaip 5 m 635 kV tampos OL ir 10 m 110 kV ir auktesns tampos OL. 461. Oro linijai priartjant ir susikertant su ilumotiekio, vandentiekio ir nuotek alintuv (slgini ir savitaki) vamzdynais, vandens nuleistuvais ir drenao vamzdynais, atstumas tiesija nuo OL emintuvo ir poemins atramos dalies (pamato) iki vamzdyn turi bti ne maesnis kaip 2 m iki 35 kV tampos OL ir ne maesnis kaip 3 m 110 kV ir auktesns tampos OL. Tam tikrais atvejais, kai iki vamzdyn nemanoma ilaikyti nurodyt atstum (pavyzdiui, kai OL nutiesta elektrini, gamybos ir pramons moni teritorija, miest gatvmis), iuos atstumus leidiama sumainti, prie tai suderinus su suinteresuotomis monmis. Tokiu atveju reikia numatyti rengti OL atram pamat apsaug nuo paplovimo ir apsaug nuo pavojing potencial iplitimo metaliniais vamzdynais.
XXIII. ORO LINIJ PRIARTJIMAS PRIE NAFTOS IR DUJ FAKEL

462. Priartjant prie naftos ir duj gavybos verslovi fakel, OL turi bti nutiesta i vyraujani vj puss. Atstumas nuo OL iki fakel turi bti ne maesnis kaip 60 m.
XXIV. ORO LINIJ PRIARTJIMAS PRIE ORO UOST

463. OL tiesti oro uost apsaugos zonose leidiama tik suderinus su atitinkamais kio subjektais. Suderinti reikia, kai OL tiesiama: 463.1. iki 15 km atstumu nuo oro uosto ribos nepriklausomai nuo OL atramos aukio;

65 463.2. bet kuriuo atstumu nuo oro uosto ribos, kai atramos yra 100 m ir didesnio aukio. 464. Prie oro uost OL atram enklinimo btinyb ir tvarka nustatoma vadovaujantis atitinkamais teiss aktais.
XXV. AUKTESNS KAIP 1000 V TAMPOS ORO LINIJOS IZOLIUOTAIS LAIDAIS

465. Tiesiant 610 kV tampos OL izoliuotais laidais per tiltus, utvankas ir pylimus, taip pat ioms linijoms priartjant prie geleinkeli, automobili keli ir gatvi, troleibus linij, vandens auintuv, vandens telkini, prie rengini, galini sprogti ir usidegti, prie naftos ir duj fakel, oro uost, prie viremini ir antemini vamzdyn, lyn keli, poemini vamzdyn ir kertantis su jais reikia laikytis t pai kaip 610 kV OL neizoliuotais laidais reikalavim. Kiti OL izoliuotais laidais reikalavimai pateikti Taisykli 340, 367, 368, 394398, 400, 404, 408, 409, 411, 413, 422, 424, 435 ir 447 punktuose.
VII. ATVAD IR VADINI APSKAITOS SPINT RENGIMAS I. TAIKYMO SRITIS

466. is Taisykli skyrius taikomas rengiant nauj bei rekonstruojam gyvenamosios paskirties vieno ar dviej ir daugiau but nam, gyvenamosios paskirties kit tip nam (bendrabui, vaik nam, prieglaud ir pan.), sodo nam (vasarnami), administracins paskirties pastat, maitinimo paskirties pastat, gamybos ir pramons paskirties pastat bei kit vartotoj vadines apskaitos spintas (AS), vadines apskaitos skirstomsias spintas (ASS), skirstomuosius skydelius (SS) ir nustato j pagrindinius rengimo bei prijungimo prie tinklo operatoriaus tinklo techninius reikalavimus. 467. vade pastat turi bti vadin apskaitos spinta arba vadin apskaitos skirstomoji spinta. Pastatui leidiama rengti vien ar kelias vadines apskaitos spintas arba vadines apskaitos skirstomsias spintas. 468. Vartotojams, kuri leistinoji vartoti galia virija 10 kW, turi bti rengiami trifaziai vadai. 469. I vadins apskaitos skirstomosios spintos leidiama maitinti vartotoj renginius kituose pastatuose, jeigu tarp i vartotoj esama funkcini ryi. 470. Elektros tinklo nuosavybs arba eksploatavimo rib tarp vartotojo ir operatoriaus tinkl nustato operatorius techninse slygose. 471. Nepriklausomai nuo to, ar maitinimo linijos pradioje yra komutavimo aparatai, jie turi bti rengti visuomenins, administracins, prekybos paskirties patalp ir pan., taip pat administraciniu arba kiniu atvilgiu atskir vartotoj patalp maitinimo linij vaduose.
II. ELEKTROS SKYDINI VIETOS PARINKIMAS IR J RENGIMAS

472. Elektros skydins rengiamos pastat cokoliniuose, pirmuosiuose auktuose arba rsiuose, kuo ariau apkrov centr ir elektros tiekimo altini (transformatorini ir kt.). 473. Elektros skydini patalpos turi bti prie iorini sien ir turti atskir jim i lauko. Atvado ilgis pastate turi bti kuo trumpesnis. 474. Vietose, kurios gali bti utvindytos, AS, ASS turi bti rengiamos aukiau prognozuojamo utvindymo lygio. Grindys turi bti 100 mm auktesns nei gretim patalp. 475. Elektros skydinse, kuriose yra alyvos pripildyt rengini, turi bti rengiamos priegaisrins durys. Kitose elektros skydinse leidiama rengti medines duris.

66 476. Tiesti per elektros skydines vandentiekio, ildymo (iskyrus ildymo) ir nuotek paalinimo vamzdius, vidaus lietvamzdius, vdinimo ir kitus vamzdius leidiama iimtinais atvejais su slyga, kad juose nebt atak, ang, sklendi, revizini dangi, ventili ir pan. Neleidiama per elektros skydines tiesti dujotieki ir vamzdyn, kuriais tekt degs skysiai. 477. Elektros skydinse turi bti elektros apvietimas ir natralaus vdinimo sistemos. Elektros skydinse turi bti avarinis apvietimas, jei pastate jis rengiamas ir kitoms patalpoms. 478. Elektros skydinse kabeli kanalai turi bti udengti nuimamais A1 degumo klass statybos produkt denginiais. iems kanalams udengti retai atidengiamuose ruouose (kabeliams vesti ir remontuoti) galima naudoti kanal dengini ploktes, o daniau atidengiamuose ruouose rifliuotojo plieno laktus ar kitoki degimo nepalaikani mediag. 479. Elektros skydinse i priekins skydo puss prieirai skirti takeliai turi bti ne siauresni kaip 0,8 m (matomasis plotis) ir ne emesni kaip 1,9 m (matomasis auktis). Takuose neturi bti daikt, kurie trukdyt elektrotechnikos darbuotojams vaikioti ar neti renginius. Atskirose statybini konstrukcij isikiimo vietose leidiama takelius susiaurinti, taiau jie tose vietose turi bti ne siauresni kaip 0,6 m.
III. ATVAD KABELIU ELEKTROS SKYDINES TIESIMAS

480. Atvadai elektros skydines tiesiami vadovaujantis Taisykli 2, 4 ir 5 skyri reikalavimais. Kai atvad kabeli paklojimo gylis didesnis kaip 1,5 metro, jie nuleidiami pastato iorje arba viduje: iorje prie pastato sienos rengiant ulin su metalinmis koptlmis ir dangiu, viduje paioje elektros skydinje. Turi bti numatytos priemons, kad per vamzdius ir angas pastato vid nepatekt vanduo bei smulks gyvnai. Kabeliai gali bti tiesiami techniniu pogrindiu ir pastato rakinam rsi koridoriais atvirai ant konstrukcij, loviuose, statybini konstrukcij kanaluose arba metaliniuose ir kituose A1 degumo klass statybos produkt vamzdiuose. Neleidiama kabeli tiesti atvirai per sandli patalpas. 481. Tiesiant i skydins kabelius ar laidus, vertikaliosios perjos per perdangas kitus auktus ir horizontaliosios gretimas patalpas turi bti rengiamos vadovaujamasi Taisykli 49 ir 50 punkt reikalavimais. Usandarinimui reikia naudoti A1 degumo klass statybos produktus. 482. Kanal gylis ir poskiai turi utikrinti didiausio skerspjvio leidiam kabelio lenkimo spindul. Kabeliai privalo turti atsarg pakartotinai galinei movai rengti.
IV. VADINS APSKAITOS SPINTOS IR J RENGIMAS

483. AS ir ASS apsaugos laipsniai turi bti ne emesni kaip: 483.1. IP44 rengiant lauke; 483.2. IP31 rengiant pastat viduje. 484. Naudojamos elektrotechnikos konstrukcijos turi bti gaminamos i plastmasini, nerdijani mediag arba padengtos antikorozinmis dangomis (Taisykli 4 priedo 1 lentel). 485. vadini apskaitos spint ir vadini apskaitos skirstomj spint korpusai turi atitikti iuos reikalavimus: 485.1. korpus skardos storis turi bti ne maesnis kaip 1,5 mm; 485.2. po eme ir 100 mm vir ems konstrukcijos, ant kuri montuojami elektrotechnikos renginiai, turi bti ne maesnio kaip 2,5 mm storio ir pagamintos vienu i i bd: 485.2.1. poliesterio, sustiprinto stiklo pluotu, arba nerdijani metalo lydini; 485.2.2. plienins konstrukcijos, padengtos ne maesniu kaip 150 m storio cinko sluoksniu; 485.2.3. plienins konstrukcijos, padengtos ne maesniu kaip 50 m storio aliuminio ir cinko sluoksniu;

67 485.2.4. plienins konstrukcijos, padengtos ne maesniu kaip 50 m storio cinko sluoksniu ir nudaytos epoksidinmis dervomis, kuri sausos plvels sluoksnis ne maesnis kaip 200 m. 486. AS ar ASS nuimama tvirtinimo konstrukcija prie statini sienos turi utikrinti ne maiau kaip 60 mm atstum nuo sienos, o tvirtinant kitose vietose ne maiau kaip 100 mm nuo j paviriaus. 487. Elektros imtuvus, kurie priklauso skirtingoms tarifinms grupms, leidiama maitinti i vienos arba keli AS. Leidiama rengti kelias AS, jei vartotojai turi skirting tarifini grupi elektros imtuvus ar skirting elektros imtuv grupes. 488. Kai vieno ir dviej but gyvenamajame name yra kit vartotoj (parduotuv, staiga ir pan.), savininko pageidavimu jiems leidiama rengti atskirus apskaitos prietaisus. J elektros renginiai prijungiami nuo bendros ASS. Jei pastato viduje negalima nutiesti elektros linij iki kit vartotoj, juos galima prijungti atskirai nuo operatoriaus arba nuo kito vartotojo iorje esanio tinklo. 489. Elektros tinklo operatoriaus vadins skirstomosios spintos ir pastat AS ar ASS, esant techninms galimybms, rengiamos elektros skydins. Operatoriaus tranzitins SS, vartotoj AS ar ASS gali bti rengiamos elektros skydinse, laiptinse ar kitose bendrojo naudojimo ar kitose laisvai prieinamose patalpose, prie pastat iorini sien, vartotoj aptvert teritorij tvor (aptvar) iorje, ant oro linij atram, prie kabeli linij tranzitini SS ir pan. 490. AS ir ASS turi bti rengiamos kuo toliau nuo vamzdyn (vandentiekio, ildymo, kanalizacijos, dujotiekio, lietvamzdi ir pan.). Atstumas nuo toki vamzdyn turi bti ne maesnis kaip 0,5 m. 491. vadinje apskaitos skirstomojoje spintoje elektros skaitiklio ir vartotojo renginius maitinanios linijos apsaugai AS, prie elektros skaitikl turi bti rengiami automatiniai jungikliai. J vardins srovs apskaiiuojamos pagal kiekvienam vartotojui suteikt leistinj gali. AS, ASS, SS ir operatoriaus tranzitinse spintose visi komutavimo aparatai ir kiti renginiai turi bti suymti, o vidinje dur pusje turi bti permatomas dklas su rengt rengini ir aparat elektros grandins schema. Visi raai turi bti suprantami, neitrinami ir lengvai skaitomi. 492. vadini apskaitos spint, vadini apskaitos skirstomj spint ir pagrindini skirstomj spint elektros grandinms tiesti turi bti naudojami laidai itisinmis (monolitinmis) varinmis gyslomis. 493. Apsaugos nuo virtampi priemoni reikalingumas nustatomas vadovaujantis Elektros rengini rengimo bendrj taisykli atuntuoju skyriumi. Atvado oro kabelio skerspjvis turi bti parenkamas perspektyvinms apkrovoms. Atvadui neleidiama naudoti kabeli gumine izoliacija. 494. vadini apskaitos spint ir vadini apskaitos skirstomj spint rengimo viet elektros tinklo operatorius nurodo techninse slygose. 495. Patalpos, kuriose rengtos vadins apskaitos skirstomosios spintos ir pagrindins skirstomosios spintos, turi bti vdinamos ir apviestos.
V. VADINI APSKAITOS IR SKIRSTOMJ SPINT RENGIMAS DAUGIABUIUOSE IR DAUGIAAUKIUOSE NAMUOSE

496. Daugiabuiuose ar daugiaaukiuose gyvenamuosiuose namuose pagrindins SS ir bendriems namo poreikiams (bendrojo naudojimo laiptini, rsi ir kit patalp apvietimas, liftai, bendrojo naudojimo siurbliai ir pan.) AS ar ASS rengiamos elektros skydinse. Vykdant nam rekonstrukcij ar kapitalin remont reikia vadovautis projektiniais sprendiniais.

68 497. But AS rengiamos cokoliniame, pirmame pastato aukte arba lauke ant pastato sienos ar sklypo ribos laisvai elektros tinklo operatoriui ir vartotojui prieinamoje vietoje, o SS kiekviename bute. 498. Komerciniai elektros skaitikliai rengiami kiekvienam butui ir bendriems namo poreikiams. Bendriems namo poreikiams suvartojamos elektros komerciniai skaitikliai rengiami gyvenamojo namo AS ar ASS, greta gyvenamojo namo pagrindins skirstomosios spintos. 499. Daugiabuiuose vieno aukto gyvenamuosiuose namuose kiekvienas butas prijungiamas prie operatoriui priklausanios elektros linijos ar skirstomosios spintos. 500. But AS rengiamos bendrojo naudojimo koridoriuje, o jeigu jo nra gyvenamojo namo iorje prie sienos ar kitoje Taisykli 498 punkte nurodytoje vietoje. 501. Elektros skydinse ar gyvenamojo namo ASS turi bti namo vidaus elektros tinklo schemos su visomis nurodytomis AS. 502. Esant keli korpus pastatui vadins kabeli linijos korpusus turi bti tiesiamos lauke emje. Nesant vadini kabeli tiesimo emje galimybi, jie tiesiami pastato viduje vadovaujantis Taisykli ketvirtojo skyriaus ir Specialij patalp ir technologini proces elektros rengini rengimo taisykli (toliau SET), patvirtint Lietuvos Respublikos kio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandio 29 d. sakymu Nr. 4140/D1-232 (in., 2004, Nr. 84-3051), reikalavimais. 503. But AS prijungti skirtos elektros linijos turi bti tiesiamos atskiruose kanaluose, vamzdiuose, perdang ir sien kiaurymse ir pan. 503. But AS prijungti skirtos elektros linijos ir vadins elektros linijos statiniuose turi bti tiesiamos laikantis i Taisykli antrojo ir ketvirtojo skyri ir SET reikalavim. 504. I but AS ieinani kabeli (laid), nutiest laiptinje iki but SS, apsaugai buto AS, prie elektros skaitiklius turi bti rengiami automatiniai jungikliai. J vardins srovs apskaiiuojamos pagal kiekvienam vartotojui suteikt leistinj naudoti gali. Nuo AS ar ASS laidininkai iki vartotojo elektros rengini gali bti tiesiami aukt aiktelmis, bendrojo naudojimo koridoriais, achtomis ir pan. Neleidiama laidinink tiesti per patalpas, priklausanias kitam savininkui.
VI. VADINI APSKAITOS SPINT IR ATVAD RENGIMAS VIENO IR DVIEJ BUT GYVENAMUOSIUOSE NAMUOSE

505. Vieno ir dviej but gyvenamj nam AS rengiamos gyvenamojo namo iorje elektros tinklo operatoriaus darbuotojams itis par laisvai prieinamoje vietoje. Tokia vieta yra: 505.1. operatoriaus emosios tampos oro linijos atrama arba kabeli tinklo tranzitin SS prie gatvs ir kitoje bendrojo naudojimo emje; 505.2. miest ir gyvenviei neaptvert sklyp, kaimo vienkiemi sodyb, sodinink bendrij ir pan. sklyp riba; 505.3. aptvert urakinam (nesuteikiant teiss patekti teritorij) sklyp tvoros (aptvaro) i gatvs ar bendrojo naudojimo ems puss; suteikiant teis patekti aptvertas urakinamas teritorijas teritorijos viduje. 506. AS rengiamos tokiame auktyje, kad iki elektros skaitiklio gnybt bt 1,41,7 m. 507. Jei ant atramos rengiamos dvi ar daugiau AS, tarp j montuojama gnybt dut, kurioje prijungiamas maitinimo kabelis nuo oro linijos ir kabeliai ar laidai AS. Ant atramos, prie jau esanios, greta leidiama rengti kit AS ir be gnybt duts. 508. Jei atrama yra su ramsiu, o kabeliai tiesiami ne i AS esanios ant atramos, juos galima tvirtinti prie ramsio. 509. Vienas ar du kabeliai prie atramos tvirtinami i vieno ono, kad nebt trukdoma j pakilti. Jei atramoje tiesiami trys ar daugiau kabeli, jie tvirtinami 100 mm atstumu nuo jos. iuos kabelius galima tvirtinti ir prie ramsi.

69 510. Jei AS ar ASS vestas vadinis ir i jos ivestas kabeliai tiesiami lygiagreiai, tarp j turi bti ne maesnis kaip 50 mm atstumas arba jie turi bti klojami atskiruose vamzdiuose. 511. vadins apskaitos spintos rengiamos greta elektros tinklo operatoriaus emosios tampos kabeli linijose esani tranzitini SS. 512. Vidaus grupiniams tinklams prijungti SS rengiamos toje namo patalpoje, kurioje avarij ar nelaiming atsitikim metu bt galima be klii ijungti elektr. 513. Gyvenamuosiuose namuose, kuriuose rengiami stacionarieji patalp elektrinio ildymo ar kiti didesns galios elektros renginiai ir apkrovos galia virija 30 kW, vartotojo SS rengiamas automatinis jungiklis ir pan. 514. rengiant naujus ar rekonstruojant esamus atvadus arba vadines apskaitos spintas ar vadines apskaitos skirstomsias spintas nuo oro linijos btina laikytis i slyg: 514.1. iki vadini apskaitos spint arba vadini apskaitos skirstomj spint turi bti tiesiamas trigyslis arba penkiagyslis kabelis ar oro kabelis, kai prie AS, ASS nerengiamas eminimo renginys, arba dvigyslis ar keturgyslis kabelis ar oro kabelis, kai prie AS, ASS rengiamas eminimo renginys; 514.2. rengiamo AS, ASS ar atramos, nuo kurios tiesiamas atvadas, eminimo renginio vara turi bti ne didesn kaip 30 , o elektros linijos, nuo kurios rengtas atvadas, apsauginio nulinio laido pakartotini eminimo rengini atstojamoji vara ne didesn kaip 10 (Elektros rengini rengimo bendrj taisykli 216 punktas); 514.3. prie rekonstrukcij atvad AS ar ASS, jeigu prie j buvo rengtas vartotojo eminimo renginys, kurio vara maesn kaip 10 , tuomet prie naujos rengtos AS ar ASS taip pat turi bti rengiamas eminimo renginys, kurio vara bt ne didesn kaip 10 ; 514.4. vadinje apskaitos spintoje arba vadinje apskaitos skirstomojoje spintoje PEN laidininkas iskiriamas ant atskir PE ir N laidinink gnybt. PEN laidininko iskyrimas PE ir N turi bti atliekamas prie laidinink N jungiant elektros skaitikl. AS, ASS ar SS korpusai po PEN laidininko iskyrimo turi bti eminami tik PE laidininku, o N laidinink jungti su PE laidininku draudiama; 514.5. atvado oro kabeliu ilgis nuo atramos iki gyvenamojo namo turi bti parinktas vertinant OK mechanin atsparum. 515. Atvadai nuo OL atramos iki AS turi bti montuojami oro kabeliais, jeigu pagal gyvenviets ininierinius tinklus (savivaldybs, seninijos nustatytus reikalavimus) projektinius sprendinius nenustatyta kitaip. 516. Vartotojo elektros renginius maitinanios linijos ir elektros skaitikli apsaugai, AS prie elektros skaitikl turi bti rengtas automatinis jungiklis, kurio vardin srov turi bti apskaiiuota pagal vartotojui suteikt leistinj naudoti gali. 517. Atvado rekonstrukcijos ar remonto metu nuo atramos iki AS arba ASS turi bti tiesiamas oro kabelis su sustiprintu vientisu nuliniu laidu. Jei dl didelio nulinio laido skersmens jo negalima tiesiogiai prijungti prie elektros skaitiklio gnybto, leidiama j pertraukti ir patikimai sujungti plombuojamoje spintos dalyje, o elektros skaitikl jungti maesnio skersmens laid. 518. Prie atramos ir AS ar ASS paliekama atvado kabelio atsarga, kurios kilpos spindulys turi bti ne maesnis kaip 0,3 m. 519. AS ant gyvenamojo namo sienos nuo lango rengiama ne maiau kaip 1 m atstumu. 520. Jungiant AS poemini kabeli linij magistrals galuose arba ilgesni kaip 200 m atak galuose, AS turi bti papildomai emintos. eminimo vara turi bti ne didesn kaip 30 . eminimo renginiai turi bti rengiami ir KL atakose prie AS ir sujungiamos su kabeli PEN laidininku, jei jose PEN iskiriamos PE ir N. KL nulinio laidininko bendroji vara turi bti ne didesn kaip 10 . 521. vadins apskaitos spintos, kabeli spintos yra linij elementai, todl parenkant 0,4 kV OL apsaug reikia vadovautis Elektros rengini relins apsaugos ir automatikos rengimo taisyklmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos kio ministro. ___________________

Elektros linij ir instaliacijos rengimo taisykli 1 priedas

1 lentel. Laid ir kabeli maiausi leistinieji skerspjviai
Instaliacijos sistema Grandins Laidininkai skerspjvis, mediaga mm2 Varis 1,5 Aliuminis 2,5* Varis Varis Aliuminis Varis Varis 0,75*** 0,5** 10 16 4 0,75

Stacionarioji instaliacija

Kabeliai ir Galios ir apvietimo grandins izoliuoti Signalizacijos ir kontrols laidininkai grandins

Galios grandins Neizoliuoti laidininkai Signalizacijos ir kontrols grandins Specialij rengini ir Izoliuot laid ir kabeli kontrols prietais grandins lanksiosios jungtys Kitoks pritaikymas

*Operatoriaus tinkle maiausias leidiamas skerspjvis 16 mm2. Aliuminini laidinink jungtys turi bti ibandytos ir aprobuotos konkreiam naudojimui. **Signalizacijos ir kontrols grandini laidinink, jungiam prie elektronini prietais, maiausias leidiamas skerspjvis 0,1 mm2. ***Signalizacijos ir kontrols grandini lankstiesiems septyni ir daugiau gysl kabeliams, jungiamiems prie elektronini prietais, maiausias leidiamas skerspjvis 0,1 mm2.
2 lentel. Apsauga nuo prisilietimo prie tamp turini srovini dali ir paalini daikt patekimo per apdangal elektros renginio vid
Apsaugos laipsnis IP(0...6)x 0 1 2 3 4 5 6 Poymiai, charakteristika Paalinio daikto matmuo, mm Apsaugos nra Apsauga nuo paalini daikt, didesni kaip 50 mm Apsauga nuo paalini daikt, didesni kaip 12 mm Apsauga nuo paalini daikt, didesni kaip 2,5 mm Apsauga nuo paalini daikt, didesni kaip 1,0 mm Apsauga nuo kenksming dulki apna Apsauga nuo dulki mogaus knas ir paaliniai daiktai Apsaugos nra Apsauga nuo prisilietimo ranka Apsauga nuo prisilietimo pirtais Apsauga nuo prisilietimo rankiais arba kitais daiktais Apsauga nuo prisilietimo rankiais,viela ir pan. Apsauga nuo bet kokio prisilietimo Apsauga nuo bet kokio prisilietimo

3 lentel. Apsauga nuo vandens patekimo per apdangal elektros renginio vid
Apsaugos laipsnis IPx(0...8) 0 1 2 3 4 5 6 7 8 Poymiai, charakteristika Nra jokios ypatingos apsaugos Apsauga nuo vertikaliai krintanio vandens (vandens la) Apsauga nuo vertikaliai krintanio vandens (vandens la), kai renginys pasvirs 15 laipsni kampu Apsauga nuo smulki vandens la (dulksnos), krintani apdangal 6 laipsni nuo vertikals kampu Apsauga nuo vandens pursl i bet kurios puss Apsauga nuo vandens iurkli i bet kurios puss Apsauga nuo stipri vandens bang Apsauga nuo vandens patekimo elektros rengin, panardinant j nustatytam laikui nurodyt gyl Apsauga nuo vandens patekimo elektros rengin, panardinant j neribotam laikui

PASTABA. Apsaugos apdangalais laipsniai ymimi tarptautiniu ymeniu IP ir po jo einaniais dviem skaitmenimis XX (IPXX). Pirmasis skaitmuo (X) nurodo apsaugos nuo kietj kn patekimo renginio vid ir mogaus prisilietimo prie tamp turini srovini dali laipsn. Antrasis skaitmuo (X) nurodo apsaugos nuo vandens patekimo renginio vid laipsn. Pirmasis skaitmuo yra nuo 0 iki 6, o antrasis nuo 0 iki 8.
4 lentel. Elektros instaliacijos tiesimo sistemos parinkimas
Laidininkai ir kabeliai netvirtinami Instaliacijos sistema tvirti- tiesiami tiesiami tiesiami tiesiami ant tvirtina- tvirtivamz- kabeli kabeli lentyn, mi prie nami nami apka- diuose dse kana- gembi ir izolia- prie lyn luose kit atrami- tori bomis ni kons(laikiktrukcij liais) + + + + + + + + + + + + + + + 0 0 + +

Neizoliuoti laidininkai Izoliuoti laidininkai Daugiagysliai kabeliai su apvalkalais Viengysliai kabeliai su apvalkalais

+ 0

PASTABOS: 1. + leidiama. 2. neleidiama. 3. 0 prastinmis slygomis praktikoje nenaudojama.

5 lentel. Elektros instaliacijos tiesimo bdo parinkimas

Laidinink ir kabeli tiesimo renginiai Statybini konstrukcij ertms Kabeli kanalai Tranjos emje Mrins sienos ir kitos statybins konstrukcijos Sien ir statybini konstrukcij pavirius Atviruose kabeli renginiuose Vandenyje netvirtinami Instaliacijos bd grup tvirti- tiesiami tiesiami tiesiami tiesiami ant tvirti- tvirtinami nami nami vamz- kabeli kabeli lentyn, prie prie apka- diuose dse kana- gembi ir luose kit atrami- izolia- lyn bomis tori ni kons(laikiktrukcij liais) 0 5, 6, 1 43, 44 43, 44, 7, 8, 9 70 30, 31, 32, 33, 34 30, 31, 32, 33, 34 0

5, 16, 0, 47 6

4, 55

52, 3

2, 3

58

58

1, 2, 59, 60 4

50

45

20

52, 53 6, 7, 8, 9 30, 31, 32, 33, 34 10, 11 30, 31, 32, 33, 34 0

36

36

35

80

PASTABOS: 1. Instaliacijos bdo skaitmeninis ymuo priimtas pagal Elektros rengini. rengimo bendrj taisykli 2 priedo 2 lentel. 2. neleidiama. 3. 0 prastinmis slygomis praktikoje nenaudojama.

6 lentel. Instaliacija, laid ir kabeli tiesimo bdai pagal priegaisrins saugos reikalavimus

Pagrindas ir konstrukcijos D ir emesns Ne emesns kaip A2 degumo degumo klass statybos klass statybos produktai arba ne produktai emesns kaip B degumo klass statybos produktai Atviroji instaliacija Ant ne emesns kaip A2 degumo klass statybos Tiesiogiai produkt pakloto Tiesiogiai Tiesiogiai Ne emesns kaip B degumo klass Ne emesns kaip A2 statybos produkt arba ne degumo klass statybos emesns kaip A2 degumo klass produkt vamzdiuose ir statybos produkt vamzdiuose ir loviuose loviuose Paslptoji instaliacija Ant ne emesns kaip A2 degumo klass statybos produkto pakloto, vliau tinkuojant arba apsaugant i Tiesiogiai vis pusi itisiniu kitos ne emesns kaip A2 degumo klass statybos produkto sluoksniu Ant emesns kaip A2 degumo klass statybos Tiesiogiai produkt pakloto Ne emesns kaip B D ir emesns degumo klass degumo klass statybos statybos produkt vamzdiuose ir produkt vamzdiuose ir loviuose ubetonuojant arba ne loviuose antne emesns emesns kaip A2 degumo klass kaip A2 degumo klass statybos produkt itisiniame statybos produkt pakloto , sluoksnyje vliau utinkuojant

Laidas ir kabelis

Kabelis Nedegus kabelis Degus kabelis, laidas be apvalkalo arba degios mediagos apvalkale

Kabelis, laidas be apvalkalo arba degios mediagos apvalkale

Sunkiai degus kabelis, laidas sunkiai degios mediagos apvalkale

Degus, sunkiai degus ir nedegus kabelis, laidas be apvalkalo

Pastabos. 1. Ne emesns kaip A2 degumo klass statybos produkto paklotas turi nutolti kiekvien laido, kabelio, vamzdio arba lovio pus ne maiau kaip 10 mm. 2. Vamzdis utinkuojamas itisiniu, ne plonesniu kaip 10 mm tinko ir pan. sluoksniu. 3. Aplink vamzd (lov) turi bti itisinis, ne plonesnis kaip 10 mm ne emesns kaip A2 degumo klass statybos produkto (tinko, betono ir pan.) sluoksnis.

Elektros linij ir instaliacijos rengimo taisykli 2 priedas

1 lentel. Maiausi atstumai kabeli statiniuose
Maiausi matmenys, m klojant kabeli kanaluose klojant tuneliuose, ir dvigubose grindyse galerijose, kabeli auktuose ir estakadomis 1,8 Nereglamentuojamas, bet ne didesnis kaip 1,2 0,3, esant gyliui iki 0,6 m; 0,4, esant gyliui nuo 0,6 iki 0,9 m; 0,6, esant gyliui didesniam kaip 0,9 m

Matmens pavadinimas

Auktis

Horizontalusis atstumas tarp konstrukcij, kai jos idstytos abiejose perjos pusse (perjos plotis) Horizontalusis atstumas nuo konstrukcijos iki sienos, kai jos idstytos vienoje perjos pusje (perjos plotis) Vertikalusis atstumas tarp horizontali konstrukcij*: galios kabeliams: iki 10 kV tampos 35 kV tampos 110 kV ir auktesns tampos kontroliniams ir ryi kabeliams, taip pat iki 1000 V tampos iki 25 mm2 skerspjvio galios kabeliams Atstumas tarp atramini konstrukcij iilgai statinio Vertikalusis ir horizontalusis atstumas tarp pavieni iki 35 kV tampos galios kabeli*** Horizontalusis atstumas tarp kontrolini ir ryi kabeli*** Horizontalusis atstumas tarp 110 kV ir auktesns tampos kabeli

1,0

0,9

Tas pats

0,2 0,25 0,3** 0,1

0,15 0,2 0,25 0,1

0,81,0

0,81,0

ne maesnis kaip kabelio skersmuo

nereglamentuojamas ne maesnis kaip kabelio skersmuo

0,1

*Gembs naudingas ilgis tiesiuose trasos ruouose turi bti ne didesnis kaip 0,5 m. **Idstant kabelius lygiakraiu trikampiu, kurio kratins po 0,25 m. ***Taip pat kabeliams, klojamiems kabeli achtose.

2 lentel. Maiausi atstumai nuo kabeli estakad ir galerij iki statini

Statinys, objektas Pastatai ir kiti statiniai itisinmis sienomis Pastatai ir kiti statiniai su imomis sienose Gamyklos vidaus neelektrifikuotas geleinkelis Gamyklos vidaus automobili keliai ir priegaisriniai keliai Lyn keliai Vireminiai vamzdynai Oro linijos Gamyklos vidaus neelektrifikuoti geleinkeliai Gamyklos vidaus elektrifikuoti geleinkeliai Gamyklos vidaus automobili kelias (priegaisrinis kelias) Vireminiai vamzdynai Elektros oro linijos Ryi ir radiofikacijos oro linijos Atstumas Horizontalusis atstumas Nuo estakados ir galerijos konstrukcijos iki statinio arba pastato sienos Tas pats Nuo estakados ir galerijos konstrukcijos iki geleinkelio gabarito ribos Nuo estakados ir galerijos konstrukcijos iki bordiro, alikels iorinio griovio krato arba sankasos krato Nuo estakados ir galerijos konstrukcijos iki judamojo lyn kelio sstato gabarito Nuo estakados ir galerijos konstrukcijos iki artimiausi vamzdyno dali Nuo estakados ir galerijos konstrukcijos iki laid Vertikalusis atstumas Nuo apatins estakados ir galerijos ymos iki bgio viraus Nuo apatins estakados ir galerijos ymos iki: bgio viraus; aukiausiai esanio laido arba kontaktin tinkl laikaniojo lyno Nuo apatins estakados ir galerijos ymos iki kelio dangos Nuo estakados ir galerijos konstrukcijos iki artimiausi vamzdyno dali Nuo estakados ir galerijos konstrukcijos iki laid Tas pats Nereglamentuojama 2 Galerijoms ir pereinamosioms estakadoms 1; nepereinamosioms estakadoms 3 2 1 0,5 r. 404 punkt Maiausi atstumai, m

5,6

7,1 3 4,5 0,5 r. 403 punkt 1,5

______________________

Elektros linij ir instaliacijos rengimo taisykli 3 priedas

1 lentel. Maiausi leistinieji horizontalieji atstumai nuo OL atram iki poemini kabeli, vamzdyn ir antemini kolonli
Objektas Vandens, iki 16 bar slgio plienini dujotieki, garo ir ilumos vamzdynai, kanalizacijos vamzdiai Priegaisriniai hidrantai, poemins kanalizacijos uliniai (angos), vandens kolonls Benzino kolonls Kabeliai (iskyrus ryi, signalizacijos, radijo transliavimo) Kabeliai (iskyrus ryi, signalizacijos, radijo transliavimo), nutiesti izoliuotame vamzdyje Ryi ir signalizacijos kabeliai ustatytoje vietovje Ryi ir signalizacijos kabeliai neustatytoje vietovje Atstumas, m 1 2 10 1 0,5 2 5

2 lentel. Leistinieji mechaniniai tempimai laikaniuosiuose oro kabeli laidininkuose

OK laikaniojo laido arba sustiprinto nulinio laido skerspjviai, mm2 2535 5095 120 Leistinieji tempimai, %, nuo ribini esant didiausiai iorinei esant vidutinei metinei apkrovai arba emiausiai temperatrai, kai nra iorins temperatrai, kai nra iorins apkrovos apkrovos 35 40 45 30 30 30

______________________

Elektros linij ir instaliacijos rengimo taisykli 4 priedas

1 lentel. Vjo slgio pataisos koeficientai, esant kitokiam nei 10 m aukiui nuo ems paviriaus
Auktis nuo ems paviriaus, m <5 10 20 40 50 80 100 150 200 Rajono tipas B (auktesns kaip 10 m ir iki 25 m klitys) 0,5 0,65 0,85 1,1 1,3 1,45 1,6 1,9 2,1 C (auktesns kaip 25 m klitys) 0,4 0,4 0,55 0,8 1,0 1,15 1,25 1,55 1,8

A (be klii) 0,75 1,0 1,25 1,6 1,7 1,85 2,0 2,25 2,45

2 lentel. Apalo sienels storio pataisos koeficientai, esant kitokiam kaip 10 m aukiui nuo ems paviriaus
Auktis nuo ems, m Koeficientas 5 0,8 10 1.0 20 1,2 30 1,4 50 1,6 70 1,8 100 2,0

PASTABA. 1 ir 2 lenteli tarpiniams aukiams pataisos koeficientai nustatomi tiesins interpoliacijos bdu.
3 lentel. Apalo sienels storio pataisos koeficientai, esant kitokiam kaip 10 mm skersmens laidui
Laido arba lyno skersmuo, mm Koeficientas 5 1,1 10 1,0 20 0,9 30 0,8 50 0,7 70 0,6

PASTABA. Tarpiniams skersmenims pataisos koeficientai nustatomi tiesins interpoliacijos bdu.

4 lentel. Maiausias OL plienini aliuminini laid skersmuo pagal vainikinio ilydio slyg
OL tampa, kV 110 330 400 Fazs laid skersmuo, mm neiskaidyt iskaidyt 11,4 33,2 3x17,1 ir 2x21,6 3x24,5 ir 2x36,2

5. lentel. Maiausi leistinieji atstumai tarp OL su kabamaisiais izoliatoriais laid, esant horizontaliam laid idstymui
tampa, kV 35 110 330 400 3 2,5 3,0 4 2,5 3,25 Maiausi atstumai tarp laid, m, esant laid linkiui, m 5 6 8 2,75 2,75 3,0 3,5 3,5 3,75 5,5 5,75 7,0 7,25

12 3,25 4,0 6,0 7,5

16 3,75 4,5 6,5 8,0

6 lentel. Maiausias horizontalusis gretim lygi (aukt) laid poslinkis tarpinse atramose rajonuose, kuriuose laid vytavimas pasikartoja kart per 510 met
tampa, kV 35 Vertikalusis atstumas, m 2,5 3,0 3,5 4,0 4,5 5,0 5,5 6,0 6,5 7,0 110 3,0 3,5 4,0 4,5 5,0 5,5 6,0 6,5 7,0 330 5,5 6,0 6,5 7,0 7,5 8,0 8,5 0 0 0 0 1,20 1,20 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 1,20 1,20 1,20 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 1,20 1,20 1,20 1,20 0 0 0 0 0 2,50 0 0 0 0 0 0 Horizontalusis gretim laid poslinkis, m, esant laid linkiui, m 5 6 8 10 12 14 0,70 1,0 1,60 2,0 2,30 2,50 0,70 0,70 0,7 0 0,70 0,70 0,70 0,7 1,30 1,0 0,70 0,70 0,7 0,70 0 0 0 1,70 1,50 1,20 1,20 1,20 1,20 0 0 0 2,50 2,50 0 0 0 0 0 1,80 1,70 1,5 1,1 0,7 0,70 0,70 0 0 2,20 2,00 1,70 1,50 1,20 1,20 1,20 0 0 2,70 2,60 2,50 2,50 2,50 2,50 2,50 2,15 2,10 2,0 1,80 1,60 1,00 0,70 0,70 0,70 2,40 2,40 2,20 2,00 1,80 1,50 1,20 1,20 1,20 3,05 2,95 2,85 2,70 2,50 2,50 2,50 2,35 2,30 2,20 2,10 2,00 1,90 1,60 1,10 0,70 2,65 2,60 2,50 2,40 2,30 2,10 1,90 1,60 1,20 3,30 3,25 3,15 3,10 3,00 2,90 2,80

4 0,70 0,7 0 0 0

16 2,60 2,55 2,50 2,45 2,40 2,30 2,25 2,10 1,90 1,60 2,80 2,70 2,65 2,60 2,50 2,45 2,30 2,10 2,00 3,65 3,60 3,55 3,50 3,45 3,40 3,20

7 lentel. Maiausias horizontalusis gretim lygi (aukt) laid poslinkis tarpinse atramose rajonuose, kur laid vytavimas pasikartoja kart per 5 metus
tampa, kV 35 Vertikalusis atstumas, m 3,0 3,5 4,0 4,5 5,0 5,5 6,0 6,5 7,0 3,0 3,5 4,0 4,5 5,0 5,5 6,0 6,5 7,0 6,0 6,5 7,0 7,5 8,0 8,5 9,0 10,0 Horizontalusis gretim laid poslinkis, m, esant laid linkiui, m 5 6 8 10 12 14 1,25 1,55 2,05 2,35 2,65 2,95 0,70 1,30 1,90 2,30 2,65 2,95 0,70 0,70 1,70 2,20 2,60 2,90 0 0,70 1,30 2,05 2,50 2,85 0 0 0,70 1,80 2,35 2,75 0 0 0,70 1,40 2,20 2,65 0 0 0 0,70 1,90 2,50 0 0 0 0,70 1,40 2,30 0 0 0 0 0,70 2,00 1,35 1,85 2,35 2,65 2,95 3,25 1,20 1,50 2,20 2,60 2,95 3,25 1,20 1,20 2,00 2,50 2,90 3,20 0 1,20 1,65 2,35 2,80 3,15 0 0 1,20 2,10 2,65 3,05 0 0 1,20 1,70 2,50 2,95 0 0 0 1,20 2,20 2,80 0 0 0 1,20 1,70 2,60 0 0 0 0 1,20 2,30 0 2,50 2,90 3,45 3,85 4,15 0 2,50 2,70 3,35 3,80 4,10 0 0 2,50 3,20 3,75 4,10 0 0 2,50 3,05 3,65 4,05 0 0 2,50 2,85 3,55 4,00 0 0 2,50 2,50 3,40 3,90 0 0 2,50 2,50 3,25 3,80 0 0 0 2,50 2,65 3,55

110

330

4 0,70 0 0 0 0 0 0 0 0 1,20 1,20 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0

16 3,20 3,20 3,20 3,15 3,10 3,05 2,95 2,85 2,65 3,50 3,50 3,50 3,45 3,40 3,35 3,25 3,15 2,95 4,40 4,40 4,40 4,40 4,35 4,30 4,25 4,10

8 lentel. Maiausias horizontalusis gretim lygi (aukt) laid poslinkis inkarinse atramose
Maiausias poslinkis, m, kai apalo sienels storis, mm 510 35 110 330 0,5 0,7 2,0 1520 0,7 1,2 2,5

tampa, kV

9 lentel. Maiausias horizontalusis laid ir tros poslinkis 400 kV tampos OL tarpinse atramose
Vertikalus atstumas tarp laid ir tros, m 9,0 10,0 11,0 12,0 Maiausias poslinkis, m, esant laid linkiui, m 10 12 14 16 2,0 3,5 4,0 4,0 2,0 3,0 4,0 4,0 2,0 2,0 3,0 3,5 2,0 2,0 2,5 3,0

10 lentel. Skaiiuojamieji komutaciniai virtampiai

Vardin tampa, kV 110 330 400 Komutacini virtampi lygis Uk / Uf max darbo 3,0 2,7 2,5 Komutaciniai virtampiai, kV 312 800 1070

11 lentel. Maiausias atstumas nuoOL izoliuot ir neizoliuot laid iki ems paviriaus neustatytoje ir sunkiai prieinamoje vietovje
Vietovs charakteristika Neustatyta teritorija Sunkiai prieinama vietov Maiausias atstumas, m, kai OL tampa, kV 6110 330 400 6 7,5 8 5 6,5 7

12 lentel. Maiausias atstumas nuo OL laid iki ems (gatvs) paviriaus, ustatytoje teritorijoje
OL darbo slygos Atstumas Iki ems (gatvs) paviriaus Iki gamybos pastat arba statini nedegi stog Iki ems (gatvs) paviriaus Maiausias atstumas, m, kai OL tampa, kV 635 110 330 400 7 7 8,5 9 3 4,5 4 4,5 6 6 7 7

Laidai ir trosai nenutrk Laidai nutrk gretimame tarpatramyje

13 lentel. Maiausias atstumas tarp susikertani OL laid ir tarp laid bei tros
Oro linijos Maiausias atstumas, m, kai nuotolis nuo sankirtos tarpatramio iki artimiausios atramos yra, m ilgis, m 30 50 70 100 120 Susikertant 400 ir 330 kV OL tarpusavyje ir su emesns tampos OL iki 200 5 5 5 5,5 300 5 5 5,5 6 6,5 450 5 5,5 6 7 7,5 Susikertant 110 ir 35 kV OL tarpusavyje ir su emesns tampos OL iki 200 3 3 3 4 300 3 3 4 4,5 5 Susikertant 10 kV OL tarpusavyje ir su emesns tampos OL iki 100 2 2 150 2 2,5 2,5

150 7 8

14 lentel. Maiausias horizontalusis atstumas tarp suartjani OL

OL ruoai ir atstumai Normaliuose trasos ruouose tarp OL ai Anktos trasos ruouose ir prieigose prie pastoi: tarp kratini neatlenkt OL laid, nuo atlenkt OL laid iki kitos OL atram Maiausias atstumas, m, esant OL tampai, kV iki 10 35 110 330 400 Aukiausios atramos auktis 2,5 2 4 4 5 4 10 8 15 10

*Priartjant 400 kV tampos OL vienai prie kitos ir prie emesns tampos OL maiausias atstumas tarp i linij turi bti lygus aukiausios atramos aukiui, bet ne maesnis kaip 50 m.
15 lentel. Maiausias atstumas nuo OL atramos emintuvo ar jos poemins dalies iki RL ir LRTL poeminio kabelio
Savitoji ems vara , m Iki 100 Daugiau kaip 100 ir iki 500 Daugiau kaip 500 ir iki 1000 Daugiau kaip 1000 Maiausias atstumas, m, esant OL tampai, kV iki 35 110 ir auktesnei 0,83 10 11 0,35 10 25 35 50

16 lentel. Maiausias vertikalusis atstumas nuo OL laid iki RL ir LRTL laid

Skaiiuojamasis OL reimas 610 Laidai ir trosai nenutrk Laidai nutrk gretimose OL su kabamaisiais izoliatoriais tarpatramiuose 2 1 Maiausias atstumas, m, esant OL tampai, kV 35 3 1 110 3 1 330 5 2,5

17 lentel. Maiausias atstumas nuo OL iki radijo centr perdavimo rengini anten statini
Anten statiniai Vidutini ir ilgj bang perdavimo antenos Trumpj bang perdavimo antenos didiausio spinduliavimo kryptimi Kitomis kryptimis Trumpj bang perdavimo silpnai nukreiptos ir nenukreiptos antenos Mobiliojo ryio bazini stoi anten boktai ir j konstrukcijos (atotampos ir kt.) Maiausias atstumas, m, esant OL tampai, kV iki 110 100 200 50 150 330400 100 300 50 200

Ne maesnis kaip nurodytos norminiuose dokumentuose OL apsaugos zonos

18 lentel. Maiausias atstumas nuo OL iki priimanij radijo centr, radiofikacijos primimo punkt, vietini radijo mazg, televizijos ir radijo centr rib
Radijo renginiai Radijo centrai Radiofikacijos primimo punktai Vietiniai radijo mazgai Televizijos ir radijo centrai iki 10 500 400 200 400 Maiausias atstumas m, esant OL tampai, kV 35 110 500 1000 400 700 200 300 700 700

330400 2000 1000 400 1000

19 lentel. Maiausias atstumas nuo OL iki geleinkelio sankirtose ir priartjimuose

Sankirta ir priartjimas 610 Sankirta Susikertant su neelektrifikuotais geleinkeliais: Vertikalus atstumas nuo OL laido iki bgio nenutrkus laidams ir trosams: valstybiniai platieji bei siaurieji ir kio subjekt platieji geleinkeliai kio subjekt siaurieji geleinkeliai Vertikalus atstumas nuo OL laido iki bgio nutrkus laidui gretimame tarpatramyje: valstybiniai platieji geleinkeliai valstybiniai siaurieji geleinkeliai. Susikertant su elektrifikuotais geleinkeliais: Vertikalus atstumas nuo OL laido iki kontaktinio tinklo aukiausio laido arba palaikaniojo troso nenutrkus laidams Maiausias atstumas, m, kai OL tampa, kV 35110 330

400

7,5 6,5

9 8

9,5 8,5

6 4,5

7 5,5

7,5 6

Kaip ir OL susikertant vienai su kita pagal 4 priedo 13 lentel (r. 411 punkt)

Vertikalus atstumas nuo OL laido iki kontaktinio tinklo aukiausio laido arba 1 2,5 3,5 palaikaniojo troso nutrkus laidui gretimame tarpatramyje Priartjimas Priartjant prie neelektrifikuot geleinkeli anktuose trasos ruouose horizontalus 1,5 2,5 3,5 4,5 atstumas nuo kratinio atlenkto OL laido iki geleinkelio statini ir rengini ribos Priartjant prie elektrifikuot geleinkeli anktuose trasos ruouose horizontalus atstumas nuo kratinio OL laido iki: kratinio kontaktinio tinklo laido iorinje Kaip ir OL priartjant vienai prie kitos atramos pusje pagal 4 priedo 14 lentel daugiausia atsikiusi statini ir rengini Kaip ir OL priartjant prie statini pagal dali, kai kontaktinio tinklo laido iorinje 404 punkt atramos pusje nra

20 lentel. Maiausias atstumas nuo OL dali iki automobili keli ir gatvi sankirtose ir priartjimuose
Sankirta ir priartjimas Vertikalus atstumas nuo OL emiausiojo laido iki kelio ir gatvs dangos: nenutrkus laidams nutrkus laidui gretimame tarpatramyje Vertikalus atstumas nuo OL emiausiojo laido iki transporto priemoni gabarito ribos nenutrkus laidams Horizontalus atstumas nuo OL atramos pagrindo iki kelio pylimo pado arba kelio griovio iorins briaunos: kai OL kerta keli normaliuose trasos ruouose kai OL nutiesta lygiagreiai su keliu kai OL anktuose trasos ruouose kerta: AM, AI, AII, BI, BII ir CII kategorij kelius AIII, AIV, AV, BIII, BIV, CIII ir CIV kategorij kelius Horizontalus atstumas anktuose trasos ruouose nuo lygiagreiai nutiestos OL neatlenkto kratinio laido iki kelio briaunos Horizontalusis atstumas nuo OL atramos pagrindo iki gatvs vaiuojamosios dalies krato Maiausias atstumas, m, esant OL tampai, kV 610 35110 330 400 7 5 7 5 8,5 6 9 7

2,5

2,5

4,0

4,5

Atramos auktis Atramos auktis, plius 5 m 5 1,5 5 2,5 10 5 10 5

10

1,5

1,5

21 lentel. OL sankirt su troleibus linijomis ir priartjimo prie troleibus linij maiausias atstumas
Maiausias atstumas, m, esant OL tampai, kV 6110 Vertikalusis atstumas nuo OL laid: Susikertant su troleibus linija, kai OL laidai nenutrk: iki aukiausios vaiuojamosios dalies altituds iki kontaktinio tinklo laid arba laikani tros Nutrkus laidui gretimame tarpatramyje, iki troleibus linij laid arba laikanij tros Horizontalusis atstumas priartjimuose nuo atlenkt OL laid iki troleibus linij kontaktinio tinklo atram 330 400

Sankirta ir priartjimas

11 3 1 3

13 5 2,5 5

13 5 5

22 lentel. Maiausias atstumas nuo OL laid iki vandens paviriaus ir laiv

Maiausias atstumas, m, esant OL tampai, kV izoliuotiems neizoliuotiems laidams laidams 610 iki 110 330 400 5,2 2 2,5 5,2 6 2 4 6 7,5 3,5 5,5 7,5 8 4 6 8

Atstumas Iki aukiausio laivybai tinkam upi, kanal ir pan. vandens lygio, kai temperatra +35 oC Iki laiv, esant aukiausiam vandens lygiui, kai temperatra +35 oC Iki netinkam laivybai upi, kanal ir pan. aukiausio vandens lygio, kai temperatra +15 oC Iki netinkam laivybai upi, kanal ir pan. ledo lygio, kai temperatra minus 5 oC ir laidai su apalu

23 lentel. Maiausias atstumas nuo OL laid iki vairi utvank ir pylim dali
Utvank ir pylim dalys Ketera ir laito kratas Nuoulnus laito pavirius Vandens pavirius, jam tekant per utvank Maiausias atstumas, m, esant OL tampai, kV iki 110 330 400 6 7,5 8 5 6,5 7 4 5,5 6

24 lentel. Maiausias atstumas nuo OL laid iki viremini ir antemini vamzdyn ir lyn keli
Sankirta arba priartjimas Vertikalus atstumas nuo OL laido iki bet kurios vamzdyno (pylimo) arba lyn kelio dalies: nenutrkus laidams nutrkus laidui gretimame tarpatramyje Horizontalus atstumas nuo neatlenkto kratinio OL laido iki vamzdyno arba lyn kelio dalies, nenutrkus laidams, kai OL nutiesta lygiagreiai: pulpos vamzdynams magistraliniams dujotiekio vamzdynams magistraliniams naftos ir naftos produkt vamzdynams kitiems vamzdynams ir lyn keliams Horizontalusis atstumas nuo atlenkto kratinio OL laido iki vamzdyn ir lyn keli dali anktose trasose, kai linija nutiesta lygiagreiai Horizontalusis atstumas sankirtos vietoje nuo OL atramos iki bet kurios vamzdyno arba lyn kelio dalies: normaliose trasose anktose trasose Horizontalusis atstumas nuo OL iki dujotiekio praptimo vaki Maiausias atstumas, m, esant OL tampai, kV 610 35110 330 400

3 1

4 2

6 4

6,5 4,5

Ne maiau kaip 30 m Ne maiau kaip dvigubas atramos auktis 50 m, bet ne maiau kaip atramos auktis Ne maiau kaip atramos auktis 3 4 6 6,5

Ne maiau kaip atramos auktis 3 4 6 6,5 Ne maiau kaip 300 m

2-asis apalo rajonas 3-asis apalo rajonas 4-asis apalo rajonas

1 paveikslas. Lietuvos R espublikos teritorijos rajonavimo pagal elektros tinklo apkrovas nuo apalo em lapis

10

2-asis vj rajonas 3-asis vj rajonas 4-asis vj rajonas

2 paveikslas. Lietuvos Respublikos teritorijos rajonavimo pagal elektros tinklo apkrovas nuo vjo emlapis

Elektros linij ir instaliacijos rengimo taisykli 5 priedas

1 lentel. AS ir ASS korpus antikorozins dangos reikalavimai
Eil. Nr. 1. Korpuso mediaga Poliesteris sustiprintas stiklo pluotu Skarda i nerdijani metalo lydini Plienin skarda Dengimo bdas Dangos storis Daymas Pastabos

2.

Dengta aliuminio ir cinko lydiniu Dengta cinko lydiniu gamykloje Dengta cinku galvaniniu bdu

3.

Ne maiau kaip 20 m

Dayti 1. Pilka spalva pagal nereikalaujama RAL skal 70327035 arba parenkama pagal statinio architektros Daoma pagal reikalavimus. usakym 2. Eksploatavimo slygos: iorje, pramonin aplinka Daoma pagal nustatyt technologij Daoma pagal nustatyt technologij Daoma pagal nustatyt technologij

4.

Plienin skarda

Ne maiau kaip 20 m

5.

Plienin skarda

1215 m

Daomi surinkti gamini korpusai arba renkamosios detals.

Daomos atskiros korpuso detals prie surenkant korpus.
2 lentel. Metalini konstrukcij dangos dengimo lydine cinko danga reikalavimai
Metaliniai gaminiai Gaminio storis 4 mm ir didesnis Gaminio storis 1 mm ir iki 4 mm Gaminio storis maesnis kaip 1 mm Vartai ir verls, kuri skersmuo didesnis kaip 9 mm Fasoniniai liejiniai Grup 1 2 3 4 5 6 Dangos storis, m vidutinis maiausias 150 135 85 70 60 50 50 45 50 70 45 65

PASTABOS: 1. 1 grups reikalavimai taikomi metalinms konstrukcijoms, kurios naudojamos 35 kV ir auktesns tampos pastotse, elektros linijose ir elektrini skirstykl iorje. 2. 2 grups reikalavimai taikomi metalinms konstrukcijoms, kurios naudojamos 0,410 kV tampos elektros tinkluose iorje. 3. 9 mm ir maesnio skersmens vartai ir verls cinkuojami galvaniniu bdu. 4. Cinko dangos sankabumas turi atitikti vienet.
___________________________