KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

BENDRAVIMO PSICHOLOGIJA
Vadovlis

Ketvirtasis leidimas Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministerijos Auktj mokykl bendrj vadovli leidybos komisijos rekomenduota 2002 08 29 Nr. 05A-109 Ileista Kauno technologijos universiteto lomis Junona Almonaitien (1,4 sk.), Dalia Antinien (2, 3 sk.), Nomeda Ausmanien (11, 12 sk.), Rosita Lekaviien (5, 9, 10 sk.), Graina Matulien (6 sk.), Laima Ruibyt (7 sk.), Zita Vasiliauskait (8 sk.)

Atsakingoji redaktor doc. dr. Junona Almonaitien

Recenzavo prof. habil. dr. Rimantas Lauackas ir doc. dr. Juozas Kasiulis

TURINYS
PRATARM ................................................................................................. 7 1. BENDRAVIMO MENAS IR MOKSLAS Junona Almonaitien ....................................................................................9 Kas yra bendravimas....................................................................................... 9 Poreikis bendrauti ......................................................................................... 11 Skmingo bendravimo samprata ................................................................... 14 Bendravimo gdiai ir proiai..................................................................... 21 Ar galima imokti skmingiau bendrauti ...................................................... 26 2. PRADKIME NUO SAVS Dalia Antinien ........................................ 30 Ms A vaizdas........................................................................................... 30 Daugialypio A vaizdo formos...................................................................... 32 Savistaba....................................................................................................... 35 Bendravimas ir savas painimas ................................................................... 37 Savs painimas atsiveriant .......................................................................... 39 Savs painimas ir savigarba ........................................................................ 42 3. GYVENIME - KAIP SCENOJE Dalia Antinien.................................. 48 Socialiniai vaidmenys................................................................................... 48 Asmens tapatumas........................................................................................ 52 4. SOCIALINIS SUVOKIMAS Junona Almonaitien. .............................. 58 Kas yra socialinis suvokimas .........................................................................58 Socialinio suvokimo ypatumai ......................................................................61 Suvokimo schemos, stereotipai ir atribucijos.................................................65 vaizdis ir jo krimas.....................................................................................68 Socialinio suvokimo klaidos ir bdai joms ivengti ......................................74 5. ODINIS BENDRAVIMAS Rosita Lekaviien ................................... 77 Praneimo samprata, ypatumai, analiz .........................................................77 Pagrindins svokos ir keturi praneimo aspektai...........................................77 Eksplicitiniai ir implicitiniai praneimai ......................................................... 79 Neodini (neverbalini) praneim analiz...................................................80 Kongruents ir nekongruents praneimai......................................................81 Praneimo primimo ypatumai........................................................................81

Kalba - tarpusavio takos instrumentas......................................................... 84 Kodo pasirinkimas............................................................................. 85 odio komponentai .......................................................................... 87 odiniai ,,valdios instrumentai" .......................................................87 Klausymasis ..................................................................................................89 Kodl gims nesiklausome? ...............................................................90 Vidins nesiklausymo prieastys ............................................90 Iorins nesiklausymo prieastys ............................................91 Klausymosi stiliai...............................................................................92 Statuso ir lyties taka klausymuisi......................................................94 Kaip reikia klausyti ............................................................................94 Aktyvus klausymasis...........................................................................96 Nereflektyvus klausymasis ......................................................96 Reflektyvus klausymasis..........................................................97 Kas pagerina klausymsi....................................................................99 6. NEODINIS BENDRAVIMAS Graina Matulien.............................103 Kas yra neodinis bendravimas...................................................................103 Neodinio bendravimo elementai................................................................104 Veido iraika .................................................................................. 104 vilgsnis...........................................................................................109 Gestai................................................. : ............................................ 110 Poza ................................................................................................. 111 Kno sudjimas................................................................................ 114 Prisilietimas..................................................................................... 117 7. TARPASMENINIAI SANTYKIAI Laima Ruibyt ............................123 Kas yra tarpasmeniniai santykiai................................................................. 123 ' Kuo tarpasmeniniai santykiai svarbs ........................................................ 124 Su kuo umezgame tarpasmeninius santykius ............................................ 125 Tarpasmenini santyki raida ..................................................................... 129 Atsiskleidimas ir jo reikm tarpasmeniniuose santykiuose........................ 132 Draugyst.................................................................................................... 135 Meil........................................................................................................... 136 Meils rys................................................................................................ 137 Santyki iirimas ........................................................................................ 142

8. BENDRAVIMAS IR INDIVIDUALUS SKIRTUMAI Zita Vasiliauskait......................................................................................147 Bendravimas ir temperamentas....................................................................147 Kaip bendrauja ekstravertai ir intravertai ....................................................149 Bendravimas su sunkiais" monmis ........................................................152 Bendravimas ir savigarba............................................................................156 9. KONFLIKTO PSICHOLOGIJA Rosita Lekaviien .........................160 Truputis istorijos .........................................................................................160 Konflikto samprata, tipai, sprendimas ......................................................... 162 Vidini asmenybs konflikt tipai..................................................... 163 Vidini asmenybs konflikt sprendimas .......................................... 168 Tarpasmenini konflikt tipai ir struktra ....................................... 172 Konflikto struktra........................................................................... 174 Konflikto dinamika........................................................................... 175 Tarpasmenini konflikt sprendimas................................................ 176 Strategijos............................................................................. 176 Treiojo asmens vaidmuo sprendiant konfliktus................. 180 Netiesioginiai konflikto sprendimo bdai............................. 181 Konfliktik asmenybi tipai ...................................................................... 182 Tarpasmenini konflikt profilaktika.......................................................... 183 10. E. BERNE TRANSAKCINS ANALIZS TEORIJA Rosita Lekaviien...................................................................................... 187 Transakcijos ir asmenybins pozicijos ........................................................ 187 Transakcij tipai.............................................................................. 190 Papildanios transakcijos .................................................... 190 Persikertanios transakcijos ................................................ 191 Paslptos transakcijos .......................................................... 192 Psichologins pozicijos ................................................................... 194 aidimai, kuriuos aidiame ....................................................................... 196 Gyvenimo scenarijus .................................................................................. 197 11. TARPKULTRINIAI BENDRAVIMO SKIRTUMAI Nomeda Ausmanien ................................................................................. 201 Kaip elgtis sveioje alyje .......................................................................... 201 Orientacija dalykinius reikalus ir tarpusavio santykius .............................. 203

Formalios ir neformalios verslo kultros: statusas, hierarchija, valdia bei pagarba .................................................... 207 Grietai ir laisvai traktuojanios laik kultros........................................... 209 Neverbalinis elgesys versle: ekspresyvios ir santrios kultros .................. 211 12. KAIP IEKOTI DARBO Nomeda Ausmanien ................................ 216 Gyvenimo apraymas.................................................................................. 216 Pasiruoimas pokalbiui ............................................................................... 218 Pokalbis ...................................................................................................... 221 Sugrimas darbo pasaul.......................................................................... 222 Ijimas i darbo ......................................................................................... 223

PRATARM
mogus i prigimties yra sociali btyb. K tik gimusiam kdikiui jau reikia ne tik maisto, ilumos, bet ir aplinkini dmesio bei meils. Skmingas bendravimas yra svarbi visaverio gyvenimo dalis, teigiam emocij altinis. Gebjimas bendrauti ymia dalimi lemia skm daugelyje profesins veiklos srii. Danai jis vertinamas ne maiau nei dalykins inios ir profesiniai gdiai. Pedagogams, prekybininkams, gydytojams bendravimas yra tarsi darbo rankis", kur naudodami jie daro poveik aukltiniams, gyja klient pasitikjim ir kt. Daugelis veiklos srii ms dienomis yra siaurai specializuotos, todl ger darbo rezultat paprastai pasiekia komandos, sudarytos i skirtingus dalykus imanani specialist. Komandos darbo skm taip pat priklauso nuo jos nari tarpusavio bendravimo. Visa tai skatina psichologus tirti bendravimo dsningumus, ir vis daugiau moni - jais domtis. iame vadovlyje stengtasi glaustai pateikti paias svarbiausias iuolaikins psichologijos inias apie bendravim. Pirmajame jo skyriuje iekoma io daugialypio reikinio apibrimo ir atsakymo klausim, k gi reikia posakis skmingas bendravimas". Gilintis skmingo bendravimo paslaptis siloma pradedant nuo savs: aikinantis, kaip bendravim su aplinkiniais veikia ms pai savivaizdis, gebjimas save suprasti, kontroliuoti ir kt. Skyrius Gyvenime - kaip scenoje" nuvieia socialins aplinkos, stebtoj", irov" tak ms elgesiui bendraujant. Kaip elgiams patys, tap stebtojais, apraoma ketvirtajame skyriuje - Socialinis suvokimas". Jame taip pat suteikiama ini apie pirmojo spdio reikm bendraujant, vaizdio krim. Toliau gvildenami keitimosi odine informacija ypatumai (pvz., kodl taip danai nesusikalbame su panekovu, nors ir puikiai mokame t pai kalb), isamiai analizuojama, koks vaidmuo bendraujant tenka kno kalbai - mimikai, gestams, ivaizdai ir kt. Kuo mums svarbs tarpusavio santykiai su aplinkiniais, kaip gerus santykius sukurti ir ilaikyti, aikinama skyriuje Tarpasmeniniai santykiai". Jame taip pat rasite tyrimais pagrst mokslinink samprotavim apie draugyst ir meil. Atuntasis skyrius nuvieia ms skirtingum bendraujant: kodl vieni mons bendrauja lengvai, o kiti sunkiai, kodl vieni esame namisdos, o kitiems reikia minios draug. Net ir labai iekodami, sunkiai rastume mog, kuris nebt kada nors sivls didesn ar maesn konflikt. Jei konfliktai neivengiami, kodl gi neimokus... tinkamai konfliktuoti? Tam skirtas devintasis vadovlio skyrius.

Deimtajame pristatomas neprastas, taiau aismingas ir populiarus amerikiei psichologo E. Berne poiris moni bendravim. Du paskutinieji skyriai, vienuoliktasis ir dvyliktasis, suteiks daug praktikai nauding ini norintiems susirasti nauj darb bei skmingai bendrauti su verslo ar kt. kolegomis usienyje. Kiekvieno skyriaus pradioje pateikiami klausimai, kurie pads geriau suprasti, kokios problemos jame gvildenamos. Skyri pabaigoje rasite dar po kelet klausim, kvieiani pasvarstyti, kuo ten idstyta informacija gali bti naudinga jums asmenikai, ar, js nuomone, psicholog teiginiai pasitvirtina tikrovje, pasigilinti problemas, kurios dar nra vienareikmikai isprstos. Pastaruoju metu Lietuvoje ileista gana nemaai psichologijos vadovli, kuriuose nuvieiami ir tam tikri bendravimo aspektai. Tai Vadovavimo psichologija" (Barvydien V., Kasiulis J. Kaunas: Technologija. 2001), eimos psichologija" (Matulien G. Kaunas: Technologija. 1997) ir kt. Kai kurios specifins temos, kurios juose plaiai pristatytos (pvz., bendravimas grupse, vyr ir moter bendravimo ypatumai) iame vadovlyje maai lieiamos. Norintieji praplsti, pagilinti savo inias kiekvieno skyriaus pabaigoje ras literatros sraus. Gilinantis bendravimo psichologij labai pravers asmenybs psichologijos, socialins psichologijos inios. J rasite vadovliuose Psichologija studentui" (Matulien G. (red.) Kaunas: Technologija. 2000), Psichologija" (Myers D. G. Kaunas: Poligrafija ir informatika. 2000), Socialin psichologija teistvarkos darbuotojams" (Valickas G., Suslaviius A.. Vilnius: Lietuvos teiss akademija. 1999). vairius io vadovlio skyrius ra skirtingos autors, pasirinkusios tas temas, kurias buvo geriausiai sigilin. Vadovlio turinys suderintas su Kauno technologijos universiteto Psichologijos katedros studij moduliu Bendravimo psichologija". Linkime skms studijuojant!

1. BENDRAVIMO MENAS IR MOKSLAS

Atsakyti klausim, kas yra bendravimas, galima paprastai: tai kiekvienam i ms prasta, kasdienin veikla. Norime ar nenorime, mokame ar nemokame, mes nuo pat ryto iki vakaro su kuo nors bendraujame. Vaikai bendrauja su tvais, studentai su dstytojais, staig darbuotojai su savo vadovais, bendradarbiais, klientais. Netgi tada, kai alia nra nei vieno mogaus, jauiame aplinkini tak. Negana to, atsidr vienumoje, mes imame bendrauti su... savimi. is skyrius - tai pirmas vilgsnis , regis, chaotikai kunkuliuojant bendravimo reikini katil". Jame paiekosime atsakym tokius klausimus: Kas yra bendravimas? Kodl mons bendrauja? Kas yra skmingas bendravimas? Nuo ko priklauso bendravimo skm? Ar galima imokti skmingiau bendrauti ir kaip to imokti?

Kas yra bendravimas

Bendravimas yra daugialypis reikinys. Bendravimu vadiname ir daugel met trunkani draugyst, ir susirainjim elektroniniu patu, ir aktoriaus pasirodym publikai. Todl skiriamos vairios bendravimo rys, sudtins dalys ir aspektai. Vis pirma galima skirti bendravim su savimi (jis dar vadinamas intrapersonaliniu) ir bendravim su kitais (tarpusavio, tarpasmeninis, interpersonalinis). Puikios intrapersonalinio bendravimo iliustracijos - posakiai mane baigia ugrauti sin", pasiirk save i alies" ir pan. Kai kurie asmenybs tyrintojai tvirtina, kad ji susideda i keleto dali, panai kompiuterio loginius diskus. Tuomet intrapersonalinis bendravimas - tai bendravimas" tarp asmenybs dali. Tarpasmeninis bendravimas - toks, kur sitraukia ne maiau kaip du mons. Svarbiausi tarpasmeninio bendravimo aspektai - tai tarpusavio suvokimas (socialin percepcija), keitimasis informacija (komunikacija), tarpusavio sveika (socialin interakcija) ir santykiai. Dar tik ketindami susitikti su nepastamu mogumi, mes imame svarstyti, koks jis galt bti, koki poelgi galime i jo tiktis. Susitik

10

stengiams vaizdin patikslinti, papildyti, remdamiesi viskuo, k matome ir girdime: naujojo pastamo ivaizda, elgesiu, kalbos tonu, turiniu ir t. t. Ms bendravimo partneris taip pat stengiasi susidaryti nuomon apie mus, o mes savo ruotu - padaryti tam tikr spd. Abi puss mgina vertinti besiformuojanius santykius, savo jausmus viena kitos atvilgiu. Tai tarpusavio suvokimo (socialins percepcijos) procesai. Jie leidia bendraujant numatyti kito elges ir planuoti savj, padeda siekti norim tiksl. Vos tik atsiranda koks nors ryys tarp dviej ar daugiau moni, prasideda komunikacijos procesai. Bendravimas susideda i j lyg statinys i plyt. Komunikacija - tai keitimasis informacija, naudojant koki nors enkl sistem. Bendraudami mons dalijasi iniomis, nuomonmis, pranea vieni kitiems apie savo jausmus. iai informacijai perduoti naudojami vairs bdai: kalba (odinis bendravimas), mimika, gestai, kai kada netgi aprangos detals ar aksesuarai (neodinis bendravimas). Ar keitimasis informacija vyksta skmingai, priklauso nuo to, kaip informacijos siuntjas ir gavjas supranta t pai enkl - odi, gest ir kt. - prasm. Komunikacijos procesus vairiais aspektais nagrinja semiotika, lingvistika, informatika ir kt. Psichologija, be kita ko, siekia nustatyti, kaip mogaus iorje perskaityti" jo jausmus ir ketinimus, koki tak informacijos dekodavimui turi subjektyvios nuostatos ir pan. Kitas svarbus bendravimo aspektas - tarpusavio sveika. Tai bendraujanij poveikis vienas kitam. Bendraudami mons daro vieni kitiems tam tikr tak: keiia jausmus, poirius ir elges. Supaprastintai galima sakyti, kad vieno mogaus elgesys kaip stimulas veikia kito mogaus elges. Pvz., prekybos agentas, smoningai naudodamas veiksmingus tikinjimo bdus, gali silyti mums visai nereikaling prek. Nemandagi, pikta pardavja, su kuria bendravome tik kelet minui, gali ilgam sugadinti nuotaik, netgi suformuoti ms nuomon apie kuri nors al. Nemao psicholog dmesio yra susilauk tokie tarpusavio sveikos atvejai, kaip taiga ir nuostat keitimas, konfliktai, bendradarbiavimas, grupinis sprendim primimas. Psichoterapijos kryptis, vadinama transakcine analize, nagrinja savotikus aidimus", kuriuos aidia" bendraujantys mons, nesmoningai provokuodami tam tikr aplinkini elges (r. 10 skyri). Danai, turdami vairi tiksl, tarpusavyje bendrauja visai nepastami mons. Pvz., vieajame transporte papraome bendrakeleivi perduoti vairuotojui pinigus u biliet, parduotuvs darbuotoj praome pasakyti, kiek kainuoja mus sudominusi prek, kokios yra jos pirkimo isimoktinai slygos. Toks bendravimas paprastai trunka neilgai, mus retai sudomina bendravimo

11

partneri charakterio ypatumai, j vertybs, interesai ir kt. Mums nra svarbu, kas tas mogus, su kuriuo bendraujame: niekas nepasikeist, jei jo ar jos vietoje bt bet kas kitas. Tuo tarpu su kitais monmis mes nuolat bendraujame daugel met ar net vis gyvenim. Tai eimos nariai ir gimins, draugai, bendradarbiai. Tarp j ir ms susiklosto tarpusavio santykiai. Santykiams bdingi ilgalaikiai emociniai ryiai, tarpusavio sipareigojimai. mogaus, su kuriuo mus sieja artimi tarpusavio santykiai, negali pakeisti bet kuris kitas. Tarpusavio santykiai leidia patenkinti visai kitokius poreikius, nei tie, kuriuos tenkiname keisdamiesi informacija (pvz., bendrumo, prieraiumo, meils poreikiai). Turint galvoje svarbiausius ia pamintus bendravimo aspektus, galima sakyti, jog svoka bendravimas apima dviej ar daugiau moni tarpusavio suvokim, keitimsi informacija, sveik ir santykius.

Poreikis bendrauti
mogus - tai visuomenikas gyvnas". io lakaus posakio autoriumi laikomas antikins Graikijos mstytojas Aristotelis. Tiesa, visuomeniniu gyvenimo bdu pasiymi ir bedions, skruzdls, bits. Taigi mons iuo poiriu nra iimtis. Taiau poreikis bendrauti tarpusavyje be abejons yra vienas i bdingiausi monijos bruo. Kodl mons bendrauja? Trumpai klausim galima atsakyti taip: todl, kad bendraudami gali skmingiau tenkinti daugel svarbiausi savo poreiki. Pirma, bendraujant keiiamasi informacija. Vieni i kit suinome, kokia staiga ieko naujo darbuotojo, kur galima pairti dom film ir kas laimjo krepinio varybas. Bendraudami su pardavjais, barmenais ar taksi vairuotojais perduodame jiems savo praymus, pageidavimus. Taigi bendravimas padeda mums gauti reikaling ini ir tiesiog tvarkyti kasdienius reikalus. Antra, bendravimas suteikia mums galimyb geriau suprasti ir painti save paius. Lygindami save su kitais, darome ivadas, kas mes esame, kokie ir kokios esame: kokie ms gebjimai, vertybs, temperamentas ir pan. Savo laimjimus taip pat galime vertinti tik palygin su tuo, k yra pasiek aplinkiniai. Treia, bet anaiptol ne maiau svarbu yra tai, jog bendraudami mes galime dalytis savo mintimis ir jausmais, atskleisti kitiems savo individualyb, daryti aplinkiniams tak ir pan. Kitaip sakant, bendrauti mus skatina ir vadinamieji socialiniai poreikiai.

12

Socialiniai poreikiai - tie, kurie gali bti patenkinti tik tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvaujant kitiems monms (R. J. Fisher, 1982)*. Taigi galima sakyti, kad poreikis bendrauti yra vairi mogaus socialini poreiki iraika. Socialiniai poreikiai veikiausiai yra gyjami gyvenant tarp kit ir sisavinant vairias visuomeninio gyvenimo normas. ios normos perimamos vaikystje i mus supani moni, tai vadinama socializacijos procesu. Svarbiausius socialinius poreikius vairs tyrintojai vardija ne visai vienodai. Kai kurie i j link pabrti destruktyviuosius - agresij, valdios trokim (pvz., S. Freud, A. Adler). Kiti mano, kad didesn tak elgesiui turi pozityvs poreikiai bendrumo, prieraiumo, meils (A. Maslow, C. Rogers). I ties, moni socialiniame elgesyje galima velgti ir pozityvi, ir negatyvi tendencij. Socialiniai poreikiai yra prietaringi, tenkinant vienus i j galima netekti galimybs patenkinti kitus. vairs autoriai - A. Maslow, H. Murray, D. McClelland ir kt. daniausiai vardija tokius socialinius poreikius: Bendrumo (priklausymo) poreikis. Tai poreikis jausti, kad esi kokios nors grups, bendruomens narys, kad esi tarp moni, kurie tau reikalingi ir kad tu esi jiems reikalingas. is poreikis patenkinamas, kai mogus turi eim, kurios narius sieja ilti jausmai, mgstamus bendramokslius ar bendradarbius, priklauso kokioms nors organizacijoms, klubams ar kitais bdais susiranda bendramini. Saugumo poreikis patenkinamas tada, kai mogus i aplinkini nejauia grsms nei fiziniam, nei psichologiniam savo saugumui. Laimjim poreikis - tai siekis pirmauti, veikti ikius, atitikti aukiausius standartus. Jis glaudiai susijs su pasitikjimu savimi. Aukt laimjim poreik turintys mons nevengia imtis atsakomybs, rizikuoti. D. McClelland nuomone, laimjim poreikis - tai kibirktis, skatinanti ekonomikos augim, mokslo paang, menin kryb ir kvepianti visuomens lyderi entuziazm. Savs tvirtinimo poreikis - siekis rasti savo viet visuomenje. Savigarbos, savo verts jutimo poreikis - siekis nebti kit eminamam, niekinamam, uimti tarp kit moni deram viet. Dominavimo (savo galios jutimo) ir pripainimo poreikis - noras kontroliuoti kitus, daryti tak aplinkiniams, vadovauti.

* Pavard ir data reikia publikacijos autori ir dat, visas bibliografinis apraas yra literatros srae skyriaus gale.

13

Pranaumo poreikis - jaustis kuo nors pranaesniu u kitus, uimti iskirtin padt. Saviaktualizacijos ir saviraikos poreikis - realizuoti potencialias savo galimybes, tapti tuo, kuo gali ir nori tapti. Atskleisti savo galimybes ir ireikti save nepalaikant ryi su kitais monmis bt nemanoma, taiau, kita vertus, siekiant io poreikio patenkinimo, neretai tenka prieintis aplinkini spaudimui, lauyti visuomenje priimtas elgesio normas. Afiliacijos poreikis - turti artim draug rpintis kitais ir i j susilaukti to paties, mylti ir bti mylimiems bei reikalingiems. Prieraiumo ir meils poreikis - tai atvir, intymi santyki tarp dviej moni siekimas. Poreikis palaikyti kontakt - noras su kuo nors dalytis emocijomis, umegzti ry. Kartais net visai nepastami mons, priemiesio stotelje drauge laukiantys autobuso, nejaukiai jauiasi nepersimet vienas su kitu bent keliais odiais, net jei jiems nereikia rodinti savo pranaum ar keistis informacija. Socialiniai poreikiai paprastai priepastatomi gimtiems biologiniams, pvz., maisto, dauginimosi poreikiams. Taiau is skyrimas - gana slyginis. Visai tiktina, kad kai kuriuos socialinius poreikius i dalies lemia ir prigimtis. Pvz., noras priklausyti kokiai nors moni grupei gali turti tas paias aknis, kaip ir gyvn baim bti nepriimtiems br. O jiems bti nepriimtiems beveik visada reikia t. Tad giluminis motyvas, skatinantis mones bendrauti, gali bti pamatinis siekis saugoti savo gyvyb, vengti mirties (R. G. Geen, 1995). Pastaroji prielaida leidia manyti, kad bendravimo su aplinkiniais skm kiekvienam i ms yra kur kas svarbesnis dalykas, nei gali atrodyti i pirmo vilgsnio. Gebjimas bendrauti lemia ne tik laimingesn eimynin gyvenim ir greitesn kilim karjeros laiptais. Nuo jo, galima sakyti, priklauso ms gyvenimo kokyb paia plaiausia prasme. Tok teigin patvirtina moksliniai tyrimai, rodantys, kad moni fizin bei psichin sveikata, gyvenimo trukm siejasi su j bendravimo ypatumais. Vien plaiai pagarsjus tyrim atliko L. Berkman ir S. Syme Kalifornijoje. Jie 1979 m. 7000 tiriamj papra atsakyti vairius klausimus, nuvieianius j socialinius ryius. Po devyneri met vertinus t pai moni sveikat bei gyvenimo trukm paaikjo, kad tie, kuri socialiniai ryiai platesni ir intensyvesni, vidutinikai gyvena ilgiau. Pvz., per mint laikotarp i 50-59 m. amiaus vyr grups mir 30,8 proc. t, kurie bendravo maai, ir tik 9,6 proc. t, kurie bendravo daug. Tiesa, ie duomenys neatskleidia, kas yra prieastis, o kas

14

- padarinys. Gal tiesiog sveikesni mons daugiau bendrauja? Taiau tyrime dalyvav mons i pradi savo sveikata i esms nesiskyr, taigi labiau tiktina, kad bendravimas daro tak sveikatai, o ne atvirkiai. Tyrintoj nuomone, svarbiausias veiksnys iuo atveju buvo bendravimas eimoje, toliau bendravimas su draugais ir giminmis, treioje vietoje - priklausymas religinms organizacijoms ir pan. Kiti tyrimai parod, kad mons, turintys, kas juos palaiko, greiiau veikia tuberkulioz, irdies ligas, pasveiksta po operacij, reiau serga artritu, astma. Aplinkini palaikymas - svarbus veiksnys, padedantis susidoroti su stresu. Tie, kurie su niekuo nepalaiko artim santyki, kur kas daniau ieko nusiraminimo vartodami alkohol, rkydami. (Pagal M. Argail (Argyle), 1990, p. 256-261).

Skmingo bendravimo samprata

Kok bendravim galima laikyti skmingu? Ar tai toks bendravimas, kuris tiesiog pats savaime teikia mums malonum? Ar toks, kai mes priveriame kitus elgtis taip, kaip mums norisi? O gal tikra bendravimo skm pasiekti, kad visi mus mgt? I ties skmingas, arba efektyvus bendravimas dar viena labai danai sutinkama, taiau menkai apibrta svoka. Visada galiojani skms formul vargu ar pavyks sukurti, bet visgi pasigilinkime ios svokos prasm, remdamiesi tuo, k suinojome ankstesniajame skyrelyje. Jame padarme ivad, kad pagrindiniai bendravimo tikslai yra keistis informacija, gauti galimyb pamatyti save kit akimis" ir tenkinti socialinius poreikius. Taigi skmingu galima laikyti tok bendravim, kuris leidia pasiekti iuos tikslus. Turdami tiksl keistis informacija, labiausiai esame suinteresuoti jos tikslumu. Mums svarbu, kad t informacij, kuri mus domina, gautume tiksli, neikraipyt. Taip pat daniausiai siekiame, kad kiti adekvaiai (teisingai, taip, kaip norime) suprast, k jiems ar joms ketiname perduoti. Taigi pirmuoju bendravimo skms rodikliu galima laikyti informacijos pateikimo tikslum ir interpretavimo adekvatum. I pirmo vilgsnio gali pasirodyti, kad skleisti tiksli informacij ir adekvaiai j suprasti nra sudtinga. Bet kelias nuo vieno asmens ketinimo perteikti koki nors mint iki jos atspindio" kito mogaus smonje yra gana ilgas ir komplikuotas (apie tai skaitykite 5 skyriuje). Keitimosi informacija tikslumas - komunikacijos proceso ypatyb, bet ji vaidina svarb vaidmen ir tarpusavio santykiuose. Neteisingai suprastas odis, gestas gali lemti j atalim ar net pabaig.

15

Jei prie ivykdami traukiniu kit miest keletui minui usuksite parduotuv ir ten susitiksite seniai matyt buvus klasiok, greiiausiai pasakysite jam, kad labai skubate ir ilgiau su juo pasinekti neturite laiko. Reiks padti nemaai pastang, kad rodytumt jam, jog sakote ties, nes jis, ko gero, bus links manyti, kad jums paprasiausiai nesinori su juo bendrauti. Nesusikalbjimo tarp tv ir vaik prieastimi gali tapti paaugli bei jaunimo vartojamas argonas. Nemtyk!" - Agn rado trumput mamos ratel, prisegt prie ne vietoje palikt keli puslapi su jaunatvikus jausmus atskleidianiais literatriniais bandymais. Nieko negali bti nemalonesnio u ini, kad mama juos skait. O ia dar tas Nemtyk!", kur dukra suprato taip, kaip is odis vartojamas posakyje nemtyk bajeri"... Turjo praeiti nemaai laiko, kol pavyko isiaikinti, jog mama tiesiog turjo galvoje tai, kad jai nusibodo bet kur imtyti dukters daiktai. Trumpalaiks komunikacijos situacijomis danai siekiama ne tik keistis informacija, bet ir vairiausi kit tiksl. Pvz., kai kada mums tenka kreiptis pagalbos nepastamus mones, prayti vairi staig darbuotoj padaryti tai, ko formaliai jie neprivalo daryti ir pan. Ar pasiseks gauti tai, ko viliams, nemaa dalimi priklausys nuo ms bendravimo gdi: nuo to, kok padarysime spd, kaip apibdinsime savo situacij, kaip papraysime ir kt. Bendraudami su artimaisiais, bendradarbiais taip pat turime pai vairiausi tiksl. Pvz., j irgi praome padti atlikti kokius nors darbus, paskolinti pinig... Todl galima sakyti, kad skmingas bendravimas - toks, kuris leidia pasiekti norimus tikslus. Taiau kai kurie elgesio bdai, leidiantys mums pasiekti savo tikslus trumpalaiks komunikacijos situacijomis, ms bendravimo partneriams gali bti visai nepriimtini. Tiksl galima pasiekti ir elgiantis agresyviai, imantis prievartos. Jei toks elgesys danai kartojasi, jis tampa klitimi socialini poreiki tenkinimui. Tarpusavio santyki lygmenyje svarbiausias bendravimo skms rodiklis yra skmingas socialini poreiki tenkinimas. Galima sakyti, kad bendraujame skmingai, kai jauiams es vertinami, ne vienii, tur savo viet visuomenje, kai gebame paveikti kit nuomon, daryti tak j elgesiui ir pan. Kai kurios ms nuostatos ir elgesio bdai leidia tenkinti iuos poreikius geriau, nei kiti. Tai vis pirma teigiamas poiris save ir kitus, konstruktyvumas, racionalumas. Teigiamas poiris save, daugelio psichoterapeut nuomone, yra ger santyki su kitais pagrindas. Kas nevertina savs, nevertina ir kit, o savimi pasitikintys mons ir kitus daniau iri teigiamai. Pozityviai vertinantys

16

aplinkinius tikisi i j gero, patys taip pat link padti ir bendradarbiauti. Prieingai, tie, kas kit atvilgiu nusistat negatyviai, yra tars, irzls, kritiki, nelink padti. Jie tarsi nori pasirodyti geresni, nuvertindami kitus. Negatyvus poiris save ir kitus mones yra save ipildanios pranaysts". Pvz., kas galvoja, kad nesugebs pelnyti aplinkini pripainimo, nieko ir nedaro, kad j pasiekt. Kas tikisi i kit prieikumo, patys su jais elgiasi nemaloniai, todl i ties jo susilaukia. Tie, kurie gerai vertina save ir kitus, daniau susiduria su faktais, patvirtinaniais btent poir. Eksperimentai rodo, kad monms, kuriuos kas nors nuvertino (pvz., kuriems pasakoma, kad jie gavo labai emus intelekto testo verius) kyla noras nuvertinti ir paeminti kitus, sustiprja j neigiamas nusistatymas kitataui atvilgiu. Jie tarsi siekia pasijusti pranaesni, emindami kitus. Pozityvaus poirio pranaum gerai iliustruoja ir tokia pasakia. krito grietins puodyn dvi varls. Viena paman, kad jau vis vien galas, nieko nedar ir nuskendo. Antra vis band isilaikyti paviriuje. Besikapanodama i grietins sumu sviest, atsispyr nuo jo ir ioko... (R. von Oech, 1983). Kai nepasitikima kit gera valia, lengva pateisinti nor griebtis manipuliacij. Manipuliuoti kitais monmis - reikia iprovokuoti tok j elges, kuris bt mums naudingas. Pvz., parodius kam nors dmes, pagyrus, galima tiktis to mogaus palankumo tvarkant verslo reikalus. Daug tokio pobdio patarim pateikiama pagarsjusioje D. Carnegie knygoje Kaip sigyti draug ir daryti tak monms". Pirmkart ileista 1938-aisiais, ji nepraranda paklausos ir iandien. tai pora trump itraukli i ios garsios knygos. Dim Farlj gyvenimas anksti imok paprastos iminties: kiekvienam eiliniam mogui jo paties vardas yra daug mielesnis u visus kitus vardus emje. Prisimink bet kurio mogaus vard, itark j draugikai ir bsi pasaks efektingai veikiant kompliment. (...) Vardas iskiria, jis daro mog unikal tarp kit moni. Informacija, kuri perduodame, arba praymas, su kuriuo kreipiams, pasidaro ypa reikmingi, kai kreipiams individualiais vardais. Bendraujant su monmis, vardas veikia magikai visus - ir padavj, ir vyriausij administratori." (D. Carnegie, 1998, p. 91). Jei norime sigyti draug, sutikime mones gyvai ir entuziastingai. Jei jums kas nors skambina telefonu, pasinaudokite ia paia psichologine taisykle. Itarkite alio" tokiu tonu, kuris pasakyt, kad js diaugiats, jog jums

17

paskambino. Niujorko telefon kompanija specialiai apmoko operatores pasakyti Praau numer" tokiu tonu, kuris reikia: labas rytas. A diaugiuosi aptarnaudama jus". Prisiminkite tai, kai rytoj pakelsite ragel." (D. Carnegie, 1998, p. 76). Visgi patirtis rodo, kad sigyti draug nra taip paprasta. Viena i prieasi mons daniausiai jauia, ar dmesys jiems rodomas nuoirdiai, ar ne. Beje, ir pats D. Carnegie primygtinai kartoja, kad vykdant jo nurodymus btinas nuoirdumas, antraip jie neatne skms. Tik gaila, jis nepasako, kaip to nuoirdumo imokti... Toks elgesys, kai sav tiksl siekiama smoningai manipuliuojant kitais, kartais vadinamas makiaveliku. iame pavadinime siamino" Niccolo Machiavelli (Makiavelis) (1469-1527), Florencijos politikas, filosofas, raytojas ir istorikas. Keliolika met jis buvo Florencijos respublikos tarybos sekretorius. 1512 m., lugus respublikai ir valdi sugrus Mediiams, paalintas i valstybins tarnybos, kalintas, vliau itremtas savo dvar. Ten atsidjo politikos ir istorijos studijoms, literatrinei krybai. Tarnybos reikalais Machiavelli buvo tek susitikti su Romanijos kunigaikiu Cesare Borgio. J suavjo io politikos veikjo gebjimas pasiekti bet kurio usibrto tikslo, klasta, veidmainyste ir apgaule visus priveriant elgtis taip, kaip jam reikia. Remdamasis iuo pavyzdiu, Machiavelli para nedidel, bet gars traktat Kunigaiktis (II principe, 1513 m.). Jame diegiama mintis, kad valdovai ir kiti politikai, siekdami apginti alies, o esant reikalui ir asmeninius interesus, turi teis nesiskaityti su priemonmis. Tai pateisinama, nes dauguma moni i prigimties es kvaili ir link blog. Inaudojant j silpnybes ir apgalvotai gyvendinant pasirinkt plan, pavaldiniais galima manipuliuoti nelyginant achmat figromis. Spariai pasklid Europoje, Machiavelli idjos susilauk daugybs prietaring komentar. Viena vertus, jis propagavo elges, kuris nesiderino su religijos ir morals normomis, paproiais bei statymais. Kita vertus, niekad netrko geidiani valdyti men". XX a. socialins psichologijos tyrintojai taip pat domjosi makiaveliku moni elgesiu. R. Christie ir F. Geis 1970 m. sudar test, skirt nustatyti, ar mogus links meluoti, pataikauti, regzti intrigas ir pan. Stebdami mones, gavusius skirtingus io testo verius specialiai sureisuotose situacijose, psichologai nustat, kad makiaveliko elgesio alininkai nevengia paeisti etikos norm ir pasinaudoti siningj naivumu". Uklupti nusikaltimo vietoje", pvz., nusirainjant, jie geba irdami akis rodinti, jog elgsi siningai. Jie tarsi atsiriboja nuo kit moni ir nuo savo pai emocij, todl nejauia sins

18

priekait. Tiesa, kitos psicholog grups tyrimai parod, kad apgaudinti kitus, ko gero, nra taip lengva. Savo tiriamj jie papra meluoti, atsakant kai kuriuos klausimus. Buvo stebima, kuo skiriasi moni elgesys, kai jie meluoja ir kai atsako siningai. Be to, susitarimo neinantys ekspertai turjo vertinti, ar, j nuomone, mogus meluoja, ar sako teisyb. Paaikjo, kad melagingi atsakymai buvo gerokai ilgesni, nerytingi, nekonkrets. Matyt, intuityviai tai atsivelg, ekspertai gana tiksliai atskyr melagingus pasisakymus. (Pagal R. J. Fisher (1982); Webster's New World Encyclopedia (1992); Lietuvi enciklopedija, t. III, XVIII (1954, 1959)). Makiavelikos bendravimo strategijos prieingyb yra atviri, arba autentiki santykiai, kuri svarb kiekvienam mogui itin pabr humanistins psichologijos atstovas C. Rogers. Dl i skirting elgesio bd kyla diskusijos ne tik tarp psicholog, bet ir tarp etikos, religijos inov. Kartais mons manipuliuoja kitais ir nesmoningai, patys to nesuvokdami. Tok elges aikina E. Berne sukurta transakcins analizs teorija (r. 10 skyri). Svarbi klitis, trukdanti skmingai tenkinti vairius socialinius poreikius, yra polinkis nevaldomai reikti neigiamas emocijas. Jau nekalbant apie pykio protrkius, dauguma moni nepraleidia progos patraukti per dant tuos, kuriems geriau sekasi, sukritikuoti kit atlikt darb. Tai savo ruotu sukelia neigiam reakcij. To ivengti padeda nuostata elgtis racionaliai, pragmatikai, atsivelgiant savo tikslus ir tikrovs reikalavimus. Ypa svarbu elgtis konstruktyviai kilus tampai, konfliktams. Visada geriausia susitelkti ne ties emocine, bet ties dalykine konflikto puse. Nekonstruktyvu, pamirus svarbiausius tikslus, siekti t bt nugalti, paeminti kit. Norint racionaliai elgtis, reikia inoti, ko i ties nori, sismoninti jausmus ir j vaidmen siekiant tikslo. Todl efektyvus bendravimas neatskiriamas nuo savs painimo. Be to, reikia stengtis aikiai pasakyti kitiems, ko i tikrj nori. Kai, bendraudami su kitais, slepiams, pasak C. Rogers, u fasad ir kauki, daugelis ms mini, jausm ir nor aplinkiniams lieka neinomi. Todl nenuostabu, kad danai net ir artim moni elgesys neatitinka ms lkesi. Tik aikiai isakius savo pageidavimus ir lkesius, galima tiktis, kad kiti teisingai supras, ko norime. Tokiu atveju iloiame dar daugiau: atsiskleisdami aplinkiniams, turime galimyb pamatyti save kit akimis". Jei aplinkini elgesio veidrodyje" matome ne savo kauk, o tikrus jausmus ir mintis, galime patirti, kaip mons vertina mus tokius, kokie i tikrj esame. Tiesa, ne visuomet ir ne visk btina atskleisti pirmam

19

pasitaikiusiam. Plaiau tai nagrinjama tarpusavio santykiams skirtame skyriuje. Kartais pasirenkami tokie socialini poreiki tenkinimo bdai, kurie smarkiai apriboja asmens galimybes gyventi visavert gyvenim ir jaustis laimingam. Pvz., R. Dreikurs nuomone, vaikai, siekdami surasti savo viet tarp kit, gali griebtis tokio elgesio, kaip perdtas dmesio, pranaumo siekimas, o tai tik dar labiau blogina j santykius su aplinkiniais (E. Dreikurs Ferguson, 2000). Kai kada, siekdami patenkinti socialinius poreikius, mons atsisako savo asmenins laisvs, atiduoda savo gyvenim kit moni rankas, taip tapdami nuo j priklausomi. Tai leidia pasijusti reikalingiems, susaistytiems su aplinkiniais tampriais ryiais ir atsikratyti vienatvs jausmo, taiau trukdo daryti savarankikus sprendimus ir atskleisti save. Neretai mones susieja abipus tarpusavio priklausomyb. E. Fromm tokius santykius vadina simbiotiniais. Jo nuomone, simbiotiniu ryiu galima vadinti nebrandi meil, kuomet du mons, tenkindami savo socialinius poreikius, inaudoja vienas kit: vienas jauiasi ess svarbus ir reikalingas, galdamas vadovauti ir nurodinti, o kitas, vengdamas vienatvs, jam paklsta, tuo paiu atsikratydamas atsakomybs natos. K. Horney meil, ugimusi vien tik bgant nuo vienatvs ir nerimo, vadina neurotika. Apibendrinant i ymi psicholog ir psichiatr valgas, galima vardyti dar vien bendravimo skms rodikl: skmingas bendravimas toks, kuris neukerta kelio laisvai skleistis ir augti asmenybei. Pasiekti, kad kiti bt patenkinti ms elgesiu galima gana greitai, taiau visada verta pasvarstyti, ar kaina, kuri rytams u tai mokti, nra per didel. Kelius asmenybei augti atveria ir nuostata bendrauti atvirai, konstruktyviai. Kaip jau minta, ji skatina analizuoti savo tikslus, jausmus, elges ir eksperimentuoti, ibandant naujus elgesio bdus. Iki iol bandme vertinti bendravimo skm tarsi velgdami i vieno jame dalyvaujaniojo pozicijos. Taiau bendravimas - procesas, kur sitraukia daugiau nei vienas mogus. Visi jie turi savus tikslus ir poreikius, kurie anaiptol ne visada sutampa ir dera tarpusavyje. Ar galima vadinti skmingu tok bendravim, kuomet savo poreikius patenkina ir tiksl pasiekia tik vienas asmuo, ypa jei jo skm ukerta keli kitiems siekti savj? Tokiu atveju tai, kas vienam yra skm, kitam gali bti visikas pralaimjimas. Panagrinkime vien situacij, kuri panaioje, matyt, ir jums yra tek atsidurti. sivaizduokite, kad susitik bendrabutyje su kurso draugais po vasaros atostog, ijote kiem paaisti krepin. Po kurio laiko imate svarstyti, kur bt geriau surengti pirm iais metais kurso vakarl. Js nuomone, vienintel

20

visiems daugma priimtina vieta yra bendrabutis. Netiktai vienas vaikinas pasilo veriau vykti jo draugo sodyb netoli nuo miesto, graioje vietoje. Oras etadien numatomas puikus, tad akivaizdu, kad jo idja geresn u js. Tas vaikinas jums maai pastamas, nes gro studijuoti, kelet met padirbjs usienyje. Jau spjot pastebti, kad krepin jis aidia gerai, yra ivaizdus ir, sako, turi labai kiet" galv. Jus kiti taip pat panaiai apibdina. Tai kodl dabar reikt taip lengvai jam nusileisti? Taip ir knieti kaip nors sumenkinti jo pasilym, kad i karto nepasijust ess ia pats gudriausias. Nieko kito nelieka, kaip tik ijuokti ir suniekinti t jo pasilym- ne todl kad jis blogas, o kaip tik dl to, kad i ties geras! Tiek i, tiek kitos panaios pergals", pasiektos kit pralaimjimo sskaita, netrukus atsigria prie pat laimtoj. Vaikinas, kuriam pavyko kit akyse paeminti savo konkurent, arba mergina, keletu apgalvot ingsni privertusi draug atsisakyti jo isvajotos kelions kalnus, neturt tiktis, kad tai praeis be pdsak. Ir vienu, ir kitu atveju pralaimjusieji" tikriausiai ims regzti kok nors kerto plan". Neigiami tokio elgesio, kai nepaisoma kit moni poreiki, padariniai i karto gali ir nepasireikti. Todl trumpalaiks komunikacijos situacijomis, kai bendraujame su atsitiktinai sutiktais monmis, pelnyto atpildo" galime ir nesusilaukti. Taiau vargu ar pavyks jo ivengti, jei ignoruosime kit poreikius bendraudami su tais, kuriuos matome ne paskutin kart. Taigi galima daryti ivad, jog poreiki tenkinimas bendraujant neturt bti vienpusis. Kitu atveju bendravimo veikiausiai nebus galima vadinti skmingu. Skmingas bendravimas - toks, kuris visiems jame dalyvaujantiems leidia kiek manoma geriau patenkinti savo poreikius ir pasiekti tikslus. Bendravimo skms nedert sieti su lotyniku posakiu homo homini lupus est (mogus mogui vilkas). Jis veikiau apibdina kratutines situacijas, pasitaikanias bendraujant. Kasdieniame gyvenime mons daniau jauiasi laimingi, kai gali kak pradiuginti, ypa jei ino, kad i pamaloninto asmens susilauks to paties. Dar vienas bendravimo skms rodiklis - tai subjektyvs bendraujanij igyvenimai. Bendraudami su vienais monmis, jauiams gerai, o su kitais - blogai. Malonu bendrauti tada, kai nejuntame tampos, nerimo, nesijauiame es skaudinami, eidinjami, eminami. mons jauiasi blogai bendraudami su tais, kurie stengiasi parodyti savo pranaum, net jei tai pateikiama kaip noras padti. Niekam nepatinka pamokslavimas, nurodinjimai ir vertinimai, isakomi sijautus visainio vaidmen. tarum ir tamp danai

21

sukelia noras manipuliuoti kitais, slapti planai ir intrigos. Norint nusakyti bendraujant patiriamus subjektyvius moni igyvenimus, vartojamos svokos bendravimo atmosfera, psichologinis klimatas ir pan. Daniausiai klimatas ar atmosfera apibdinami kaip geri, sveiki, arba atvirkiai, prasti, nesveiki. Svarbiausi gero psichologinio klimato poymiai: visi bendraujantieji jauiasi es svarbs, aplinkini priimami, vertinami, palaiko vieni kitus, loia atviromis kortomis", dalijasi atsakomybe ir kartu sprendia ikilusias problemas. Nors psichologinio klimato nemanoma paiupinti", jis yra svarbi vairi moni grupi, organizacij skmingos veiklos slyga.

Bendravimo gdiai ir proiai

Nuo ko priklauso tai, ar mogus skmingai bendrauja su aplinkiniais? Gali bti, kad pirma mintis, kuri ateis jums galv, perskaiius klausim, bus tokia: nuo to, koks tai mogus, kokiais asmenybs bruoais jis ar ji pasiymi. Kaip tik taip klausim tikriausiai atsakyt yms XX a. psichologai G. Allport, R. Cattell, H. Eysenck ir kt. Jie laiksi poirio, kad mogaus elges apskritai, taigi ir elges bendraujant, lemia asmenybs bruoai, pvz., atvirumas, siningumas, emocinis pastovumas... Kasdienin ms patirtis patvirtina, kad toks poiris mogaus elges bent i dalies yra teisingas. Pvz., jei mes pastebjome, kad bendradarb A., praoma pagelbti, daniausiai neatsisako, susidr su sunkumais, kreipsims j, nes pagrstai manysime, jog ji ir ateity elgsis taip, kaip elgsi anksiau. Mes link sau vardyti, kad tok A. elges lemia tam tikra jos asmenybs savyb geranorikumas. Mums patogu manyti, kad A. turi vienokius bruous, o B. kitokius: tuomet galime mginti numatyti i moni elges. Bet ar galime bti tikri, kad A. visada elgsis tik itaip? Be abejo, ne. Aplinkybs gali susiklostyti taip, kad jos elgesys kokiomis nors konkreiomis slygomis bus visai kitoks. sivaizduokime, kad esame, visai to nenordami, j eid. Arba kad paddama mums ji gali pakenkti kam nors kitam. Taip svarstant darosi aiku, kad mogaus elgesys nra tik asmenybs bruo atsiskleidimas tutumoje. Konkreioje situacijoje j veikia ir vairios iorins aplinkybs: vienaip ar kitaip susiklost tarpusavio santykiai, vaidmenys, kuriuose atsiduriame ir pan. Taigi asmenybs bruoai yra tik vienas i veiksni, lemiani elges.

22

Pasvarstykime, ar i ties pagrsta manyti, kad kiekvienas mogus turi tam tikrus asmenybs bruous. sivaizduokite, kad norite suinoti, koks mogus yra Marius, vaikinukas, besimokantis js fakultete kitame kurse. Asmenybs testu veikiausiai jo netirsite, o mginsite paklausinti apie j t moni, kurie j pasta - kurso draug, bendrabuio kaimyn. Gali bti, jog taip suinosite, kad Marius yra linksmas, nekus, draugikas, mgsta nuotykius, iek tiek neatsakingas. I ko jie apie visa tai sprendia? Matyt, i Mariaus elgesio. O kieno galvoje tuomet egzistuoja Mariaus asmenybs bruoai? Ar jo paties, ar t, kurie j apibdino? Kaip manote, ar nuomon, jog bendravimo ypatumai i esms priklauso nuo asmenybs bruo yra pakankamai argumentuota? klausim, ikelt io skyrelio pradioje, galima atsakyti ir kitaip: bendravimo skm priklauso nuo to, ar mogus moka bendrauti. Tokiame atsakyme kaip tik pabriamas iorini slyg, kurias pirmasis poiris buvo links nuvertinti, vaidmuo. Juk mokytis - reikia kartoti kak, k esame mat savo aplinkoje. Nordami suprasti, kaip mons mokosi bendrauti, panagrinkime, kaip apskritai imokstama tam tikr elgesio bd. Paprasiausias tai aikinantis modelis yra toks: jei koks nors elgesys padeda pasiekti norim tiksl, mes ir ateityje elgsims taip pat, o jei jis pasirodo ess neefektyvus, mes jo atsisakome. Toks mokymasis vyksta nuo pat gimimo. Pvz., verksmas padeda kdikiui patenkinti maitinimosi poreik, tad augdamas jis juo naudojasi siekdamas ir vairi kit, kur kas sudtingesni poreiki patenkinimo. Jau gerokai paaug, atalos verksmu parduotuvje reikalauja i tv nupirkti saldain. Jei tvai laikysis nuosekliai ir nepasiduos tokiam spaudimui, vaikas liausis taip elgsis. Taigi mokymsi galima pavaizduoti tokia schema: S > R. ios raids reikia stimul ir reakcij j, arba, kitaip sakant, tam tikr aplinkos poveik ir jo sukelt elges. nesudting mokymosi model pasil bihevioristai. Biheviorizmas - XX a. pr. Amerikoje atsiradusi psichologijos kryptis, kuri laiksi nuostatos, jog psichologija turi tyrinti ne kokias nors tiesiogiai nematomas ir neapiuopiamas asmenybs savybes, bet elges, kur galima betarpikai stebti ir fiksuoti. Vienoks ar kitoks mogaus elgesys, biheviorist nuomone, priklauso nuo aplinkos slyg, tiksliau, jis yra imokstamas begyvenant vienokiomis ar kitokiomis slygomis. Pvz., jei vaikui priekaitaujama dl to, kad per pietus jis epsi ir ima ms rankomis, jei jis u tai nubaudiamas (negauna deserto), tiktina, kad

23

ateityje jis vengs tokio elgesio, valgys mandagiai, naudodamasis akute ir peiliu. Jei u tai jis dar bus ir pagiriamas, paskatinamas, mandagus elgesys prie stalo jam veikiausiai taps proiu. Panaiai paskatinimai bei nuobaudos gali daryti tak agresyvaus arba draugiko, palaikanio elgesio su kitais monmis sitvirtinimui, gebjimui atsiskleisti arba tarumui, udarumui. Tyrindami mokymsi, ios psichologijos krypties atstovai (J. Watson, B. F. Skinner ir kt.) atskleid daug svarbi dalyk apie aplinkos tak moni elgesiui. Bet nesunku pastebti ir esminius j poirio trkumus. Jei viskas i ties bt taip, kaip aikinama j mokymosi modelyje, tekt pripainti, kad mogus tik kaip robotas mechanikai reaguoja aplinkos poveikius. Taiau mons gali numatyti savo elgesio padarinius. Pvz., mes galime svarstyti, kas bus kart, jei pasielgsime taip, kaip visada. Nutarus, kad padariniai gali bti nepageidautini, galima pasielgti kitaip. Be to, kiekvienas mogaus veiksmas sukelia ir savs vertinimo reakcijas, kitaip sakant, mogus gali ir pats sau skirti" tam tikras nuobaudas bei paskatinimus ir atsivelgti juos ateityje. vertin visa tai, vliau biheviorizmo alininkai pakeit ankstesnij mokymosi schem tokia: S >x >R. Kaip matome, joje tarp stimulo ir reakcijos yra tarpinis elementas, lemiantis tai, kad t pat stimul ne visada reaguojama vienodai. Koks tai elementas, bihevioristai i esms neaikino, taiau laik, kad jis susijs su vidinmis asmens ypatybmis. XX a. antrojoje pusje amerikiei psichologas A.Bandura sukr socialinio mokymosi teorij, kurioje teigiama, kad svarbiausias tarpininkas tarp aplinkos stimul ir asmens reakcij juos yra mogaus gebjimas mstyti, o taip pat vairs asmenybs ypatumai. Gine tarp vidinius arba iorinius elgesio veiksnius pabriani teorij is poiris uima tarpin padt ir derina abi ias viena kitai prietaraujanias nuomones. Dabar tai yra priimtiniausias aikinimas, kaip mons imoksta tam tikr socialinio elgesio bd. A. Bandra poiriu, gebdami numatyti savo elgesio padarinius, mons savo elgesiu gali keisti, formuoti pai aplink, kuri savo ruotu vliau daro poveik j elgesiui. Socialinio mokymosi teorijoje tai vadinama abipuse taka (determinizmu). Taigi ms elgesys konkreiu atveju priklausys nuo aplinkos ir nuo ms poirio t aplink. Savo ruotu is elgesys turs tak tam, kokia aplinka mus sups ateityje. Pvz., baig mokykl, mes renkams, k ir kur toliau studijuoti. Ms pasirinkimas bent i dalies priklausys nuo to, kokie mokytojai ir ko iki iol mus mok, taip pat nuo to, kaip mes vertinome j pastangas, skleidiamas inias bei idjas. Pasirink kuri nors auktj mokykl

24

ar kt., paklisime tam tikr aplink, kuri vl darys tak ms pairoms ir elgesiui. iai sveikai paaikinti A. Bandra pasil trij tarpusavyje priklausom komponent model (1.1 pav.). Asmeniniai-paintiniai veiksniai

1.1 pav. Abipuss takos schema, kuri pasil A. Bandura ryiams tarp elgesio, aplinkos ir asmenini-paintini veiksni paaikinti (pagal J Feist, 1994 ir D. G. Myers, 2000) Kaip matyti, iuo atveju tvirtinama, kad ne tik aplinka daro tak ms elgesiui, bet ir elgesys kuria aplink, kurioje gyvename. Elgesys yra viena i takingiausi bsim vyki determinani. Agresyvs mons savo elgesiu provokuoja prieik aplink, o draugikai besielgiantys susikuria taiki aplink esant toms paioms aplinkybms. Mes visi pastame linkusi susikurti problemas moni, kurie savo elgesiu nepastebimai sukuria aplink save neigiam socialin klimat, kur jie bebt". (A. Bandra, 1997). Asmeniniaipaintiniai veiksniai - tai ms paintins galios, vis pirma gebjimas mstyti, o taip pat poreikiai, jausmai, asmenybs bruoai ir kiti vidiniai ypatumai. Aplinka iuo atveju taip pat suprantama labai plaiai, tai ir aplinkini elgesys reaguojant ms poelgius, ir vairs atsitiktiniai, nenumatyti vykiai, pvz., netiktos paintys, i anksto nesuplanuoti poelgiai ir pan. Atsitiktini vyki reikm ms gyvenime A. Bandra laik ypa didele. Dar viena naujov, kuri A. Bandra tvirtino mokymosi teorijoje, yra tai, kad jis deramai vertino moni galimybes mokytis ne tik patiems ibandant vienus ar kitus elgesio bdus, bet ir stebint kit moni elges. Kitaip sakant, mes galime mokytis ne tik i sav, bet ir i svetim klaid, o taip pat i

25

skming poelgi. Mes labiau link mokytis i t, kurie mums patinka, kuriais nortume sekti, kuriuos nortume bti panas. Niekas nenori mokyti savo vaik nepageidautino elgesio. Taiau neretai tvai skatina tok elges, visai to nenordami. Tai puikiai iliustruoja i D. G. Myers (2000, p. 268) aprayta situacija. Bilis: Ar gali uriti man batus?" Tvas (skaito laikrat). Bilis: Tti, negaliu usiriti bat" Tvas: Aha, tuojau, minutl." Bilis: TTEE, URIK MAN BATUS!" Tvas: Kiek kart a tavs praiau nebliauti? Kur bat pirmiau riime?" Mokslinink svarstymus apie tai, koki tak elgesiui turi vidiniai ir ioriniai veiksniai, apibendrina ie N. S. Endler (1976) teiginiai: Elgesys - tai nuolatins tarpusavio sveikos tarp asmenybs ir aplinkos, kuri eina ir mus supantys mons, idava Asmens pozicija sveikaujant su aplinka yra aktyvi ir smoninga I vidini veiksni elges labiausiai veikia paintins galios, nors emocijos taip pat yra svarbios Kalbant apie aplinkos veiksnius, svarbiausia yra tai, koki reikm mogus jiems suteikia, kaip juos interpretuoja. Vadinasi, tai, kaip mes bendrausime, vis pirma priklausys nuo to, kaip ms poelgius reaguoja kiti: kok elges skatina, palaiko, kok - ignoruoja ir u kok susilaukiame nuobaud, nepritarimo (tai - aplinkos poveikis). Bendrauti taip pat mokoms, stebdami, kaip su mumis ir vieni su kitais bendrauja ms tvai, draugai, tie, kuriems simpatizuojame, kuriuos norime bti panas (mokymasis stebint). Kita vertus, apie j ir savo pai elges mes darome tam tikras ivadas, atsivelgdami savo poreikius, vertybes ir kt. Esame skirtingi ir i prigimties, todl bendravimui turs takos ir gimtos savybs, pvz., temperamentas: vieni mons greitai usidega", kiti ilieka alti net tada, kai atmosfera aplinkui gerokai kaista (tai asmeniniai-paintiniai veiksniai). Kartojantis panaioms situacijoms, ilgainiui gyjame tam tikr bendravimo gdi ir proi. gdiais vadinami gerai imokti veiksmai, kurie atliekami automatikai, be smoningos kontrols ir reguliavimo. Jei tokie automatizuoti veiksmai ar j rezultatai kaskart leidia patirti teigiamas emocijas, atsiranda poreikis juos kartoti. Tai jau yra proiai. Keitimosi

26

informacija, tarpusavio suvokimo, santyki palaikymo gdiai bei proiai, kaip jau minta, turi reikmingos takos ms gyvenimo kokybei.

Ar galima imokti skmingiau bendrauti

Elgesys, kurio kakada esame imok, vliau gali pasirodyti ess nebeefektyvus. Ar galima pakeisti prastus bendravimo bdus, kuriuos laikome nebetinkamais, nebenaudingais, tuos, kurie nepadeda pasiekti norim tiksl? iuolaikins psichologijos poiris mogaus elges ir jo prielaidas, kuris idstytas ankstesniajame skyrelyje - gera inia visiems, kurie nort pakeisti savo bendravimo su aplinkiniais proius. Mes gebame mstyti, vertinti savo poelgius, numatyti j padarinius, vadinasi, nesame savo aplinkos, dabartins ar tos, kuri veik mus anksiau, kaitai. Atsakymas klausim, ar galima imokti skmingiau bendrauti yra, be abejo, teigiamas. Kita vertus, pakeisti prast elges kitokiu nra lengva, ne veltui sakoma, jog pripratimas - tai antras prigimimas. Tam reikia ir ini, ir didelio noro. Siekiant imokti skmingiau bendrauti, vis pirma reikt nusprsti, kokio elgesio nortumt atsisakyti, o koks galt tapti nauju geru js proiu. Geriau maiau galvoti apie nepageidautin savo elges ir daugiau apie t, kurio nortumt imokti. Ko verta mokytis, manome, pads suprasti tolesniuose skyriuose isamiau pristatomi vairs bendravimo tarp moni dsningumai. Vadovlyje gana plaiai nagrinjama tai, kokie veiksniai turi takos bendravimo skmei vienokiose ar kitokiose situacijose: darbe, eimoje ir pan. Rasite paaikinim ir praktini patarim, kurie, tikims, pads keisti bent kai kuriuos neefektyvius bendravimo proius. Profesionals psichologai elgesio keitimui taiko sudtingesnius metodus, specialias technikas. Tokie usimimai padeda pasiekti geresni rezultat, radikalesni permain. Bet ia nortsi atkreipti dmes vien bendr princip, galiojant bet kuriuo atveju. Mes galime lavinti savo odinio ir neodinio bendravimo gdius, imokti susikurti vaizd ir prisistatyti. Taiau vien tai nenulems skms bendraujant su aplinkiniais. Ji labai didele dalimi priklauso nuo ms nuostat, vertybi, poirio kitus. Geranorikumas, pasitikjimas, pagarba kito mogaus apsisprendimo laisvei, gebjimas toleruoti kitok poir, smoningas nusiteikimas dti pastangas vardan geresni tarpusavio santyki yra tie kertiniai akmenys, be kuri nepavyks sukurti prasmingo, stabilaus ir efektyvaus savo bendravimo su aplinkiniais stiliaus.

27

Bihevioristai svarbiausia priemone, padedania keisti nepageidautin elges, laik pastiprinim. Pastiprinimas - tai apdovanojimas ar kitoks paskatinimas, skiriamas u tok elges, kurio norima sulaukti ir ateityje. Kad pastiprinimas bt kuo veiksmingesnis, vienas garsiausi biheviorist F. B. Skinner silo laikytis toki penki taisykli: Pagirti ir apdovanoti u pageidautinus poelgius, kuo tiksliau vardijant, u k Paskatinimo nereikia atidti met pabaigai, padarykite tai tuojau pat Kelkite tokius tikslus, kuriuos manoma pasiekti; daug ma pergali labiau skatina eiti pirmyn, nei viena didel Nepamirkite neapiuopiam dalyk; parodant dmes, kartais galima pradiuginti labiau, nei teikiant premij Negailkite staigmen - nelauktai gautas apdovanojimas ar pagyrimas paperka labiau nei tas, kurio i anksto tikims. Pagal Ch. Handy (1993).

Pasvarstykite: Ar galima sakyti, kad moni noras su kuo nors artimai draugauti yra nulemtas prigimties? Kodl, js nuomone, galima arba ne? Kaip, remdamiesi tuo, k suinojote iame skyriuje, galtumt paaikinti patarles: nebk per saldus - visi laiys, nei per kartus, nes ispjaus; Dieve, apsaugok nuo draug, o nuo prie pats apsisaugosiu? Kodl galima tvirtinti, kad skmingiau bendrauti galima imokti? Kada galima sakyti, kad student grups narius sieja tarpusavio santykiai? Ar galima vadinti skmingu tok bendravim, jei savo tiksl pasiekiame, tuo ukirsdami keli asmens, su kuriuo bendraujame, tikslo siekimui? Kaip argumentuotumt savo atsakym? Nuo ko labiausiai priklauso ms bendravimo su aplinkiniais skm?

28

29

30

2. PRADKIME NUO SAVS

Bendravimas - tai procesas, kuris prasideda ir usibaigia mumyse. Mes siuniame savo idjas, jausmus aplinkiniams, gauname atgalin ry, suvokiame ir, remdamiesi savo patirtimi, interpretuojame tai, k mums pranea kiti. Taigi bendravimas didele dalimi priklauso nuo ms pai. Tam, kad bendravimas bt skmingas, mes turime pradti nuo savs: painti, atskleisti savj A. Todl, turdami galvoje Socrates patarim paink save", mes aptarsime ms A prigimt, sismoninimo lygius bei formas. Taip pat aptarsime, kaip mes pastame save bendraudami, nes tik bendraudami mes galime geriausiai suinoti, kas mes esame ir kokie. iame skyriuje suinosite: Kas yra js A ir koks jis yra? Kodl ms A yra svarbus bendravime? Kaip mums painti savj A? Kodl, geriau paindami savj A, mes galime efektyviau bendrauti?

Ms A vaizdas
I pirmo vilgsnio gali pasirodyti, kad mogaus A yra labai paprastas ir savaime suprantamas darinys, taiau tai apibrti nra lengva. Psichologinje literatroje A apibdinimui vartojami vairs terminai: autokoncepcija", A vaizdas", savivaizdis" ir daugyb kit. Danai ios svokos suprantamos kaip sinonimai. Nepaisant svok vairovs, mogaus A yra viena i svarbiausi asmenybs psichologijoje. A vaizdas yra ir socialinio suvokimo dalis, nes mogus savirefleksijos dka tampa ne tik suvokimo subjektu, bet ir objektu. Taigi kiekvienas mogus susikuria savo A vaizd, palyginti pastovi, daugiau ar maiau sismonint ir igyvenam kaip vienintel individo vaizdini ir nuomoni apie save sistem, kuria vadovaudamasis jis sveikauja su kitais monmis ir vertina pats save. Kitais odiais tariant, autokoncepcija, arba A vaizdas - tai ms ini apie save bei nuostat savo pai atvilgiu visuma. mogus gimsta neturdamas A vaizdo. K tik gims kdikis skiria vairius aplinkos daiktus, garsus, vaizdus, taiau nesugeba savs iskirti i aplinkos. Pamau, manipuliuodamas daiktais ir bendraudamas su j supaniais monmis, vaikas pradeda painti save. Savojo A gyvavimas prasideda, kai vaikas ima atskirti A nuo Ne a.

31

Suprantama, kad tirti kdiki A vaizd sunku, nes nemanoma nustatyti, k kdikiai ino arba galvoja apie save. Taiau suinoti apie vyresni vaik A vaizd mes galime juos testuodami B. Amsterdam pasilytu bdu (G. Valickas, 1991). Vaikui nematant, raudonais daais idaoma dmel ant jo nosies. Vliau vaikas privedamas prie veidrodio ir stebimos jo reakcijos. Vaikai nuo 9 iki 12 mnesi, pavelg veidrod, paprastai nerodo joki susidomjimo enkl. Bet nuo 21 iki 24 mnesi dmiai iri veidrod ir lieia rankomis dmel ant savo nosies. itokia reakcija rodo, kad jie save atpasta. Rykiau galime stebti vaiko A vaizdo formavimosi pradi, kai jis ima vartoti asmenin vard A". Vaikiko negatyvumo periodu, kuris pasireikia fraze A pats", vaiko A vaizdas dar labiau prasipleia. Jis sismonina daugyb savo gebjim ir savybi. Augdamas, brsdamas vaikas vis daugiau suino apie save, todl jo A vaizdas sudtingja. Ypa savs sismoninimo ribos isipleia paauglystje (A. Suslaviius, G. Valickas, 1999). Paaugliams turti savj A labai svarbu, todl jie stengiasi bti originals, nepriklausomi. Paaugliai paprastai ibando vairius A vaizdus skirtingose situacijose. Autokoncepcija didele dalimi priklauso nuo bendravimo. Kadangi suaugusio mogaus A vaizdas formuojasi dalyvaujant vairiose socialinse grupse (T. Shibutani, 1969), o mes priklausome daugeliui grupi, todl subrendusios asmenybs A vaizdas sudtingas, susidedantis i daugelio nevienodai sismonint element. Dal A vaizdo mogus sismonina aikiai, dal - miglotai, o dalis A vaizdo lieka nesismoninta (G. Valickas, 1991). A vaizd galime sivaizduoti kaip daugiapakop piramid, kurios virn - sismoninta, vidurys - neaikiai sismoninta ir pagrindas - nesismoninta dalis (2.1 pav).

32

Taigi kak apie save mes inome, kak ,jauiame", tik negalime vardyti, ireikti odiais. Taiau mumyse egzistuoja ir kakas, ko mes nesuvokiame. tai kodl vienaip ar kitaip pasielg mes kartais nustembame: kas privert mus itaip elgtis? tai kodl mus kartais kamuoja nerimas, bloga nuotaika, nemalons pojiai kne. Kai kurias mums nepriimtinas arba grsmingas savojo A vaizdo dalis mes pametame", paslepiame" arba istumiame pasmon. Labai danai A vaizdo dalys, kurias mes umirtame, kuriomis stengiams atsikratyti, tampa vairi bendravimo sunkum prieastimi. Todl mes savo pai pastangomis ar psichoterapijos pagalba visuomet galime praplsti, pagilinti savo A vaizd, padaryti j vientisesn.

Daugialypio A vaizdo formos

Bet i tikrj joks a", net naiviausias, nra vienov, o labai vairiapusikas pasaulis, nedidelis vaigdtas dangus, form, pakop ir bsen, paveldjim ir galimybi chaosas. O kad kiekvienas skyriumi stengiasi chaos laikyti vienove ir kalba apie savo a", tarsi tai bt paprastas, tvirtai suformuluotas ir aikiai apibrtas reikinys, tai i apgaul, prasta kiekvienam mogui (net turiniam didiausi siekim), atrodo tokia pati btinyb, toks pat gyvenimo reikalavimas, kaip kvpavimas ir valgis." (H. Hes (Hesse), 1992). Kaip jums atrodo, koks yra ms A vaizdas? Ar jis vientisas, vieningas, ar mogus, kaip rao H. Hesse, gali turti daugyb vairi A vaizd? Kiekvienas mogus i tikrj gali turti kelet vairi A vaizd. Tai matyti i to, kad daugelis moni turi lanksius A vaizdus, besikeiianius vairiomis aplinkybmis. vairs mokslininkai aprao skirtingas A vaizdo formas. Kelet j apvelgsime. Amerikiei psichologijos patriarchas W. James 1890 m. iskyr empirin A, kaip reali subjekto savimons form ir ideal A - sivaizduojam subjekto savimons form, priklausani nuo sisavint vertybi, ideal, nuostat sistemos (Deims U. (James W.), 1982). Abi ios A vaizdo formos yra susijusios su socialine mogaus patirtimi ir didele dalimi paveiktos jo santyki su kitais monmis. Pavyzdiui, idealusis A priklauso nuo vaikystje reikming mums asmen diegt norm ir reikalavim.

33

Reali ir ideali A struktros iskiriamos ir kitose koncepcijose. C. Rogers (1961) atkreip dmes realaus ir idealaus A santyk. Jo nuomone, svarbu, kad ios dvi A vaizdo formos kuo labiau sutapt, nes kuo didesnis skirtumas tarp to, kok(-i) save matome ir kokiu(-ia) nortume bti, tuo didesn tamp ir nerim patiriame. Vliau, remdamiesi C. Rogers teorija, tyrintojai nustat, kad mons, kuri realusis ir idealusis A sutampa arba yra artimi pasitiki savimi, pasiymi socialine pusiausvyra. Prieingu atveju mons igyvena depresij, nerim, jauiasi nesaugs, jiems trksta socialins patirties. Amerikiei psichologas M. Rosenberg (1965) iskyr kelias A vaizdo dalis. Jis apra esamj A - dabartin, real asmenybs savs sismoninim; dinamikj A, susijus su asmenybs trokimais, gyvenimo tikslais; sivaizduojamj A, atspindint, kokia asmenyb, turt bti, priklausomai nuo sisavint moralini norm ir elgesio standart turinio; potencial A, arba, kokia asmenyb galt bti, priklausomai nuo realizavimosi galimybi; idealizuot A, t. y. tok, kok malonu save matyti ir vaizduojamj A, arba socialini kauki vairov, kurias individas naudoja vairiems savo asmenybs trkumams pridengti. XX a. pradioje du mokslininkai - C. Cooley (1902) ir G. Mead (1934) sukr A vaizdo formavimosi teorijas. C. Cooley paskelb veidrodinio atspindio teorij, kurioje iskyr veidrodin A. io autoriaus nuomone, A vaizdas formuojasi atspindint aplinkini vertinimus ms atvilgiu. Kitais odiais tariant, mes suvokiame save taip, kaip mus mato kiti. Kit moni elgesys su mumis mums yra tarsi veidrodis. Lygiai, kaip negalime matyti savo veido be veidrodio, taip ir negalime suprasti savo A, nematydami, kokie mes atrodome kitiems. iuo atveju yra labai svarbus bendravimas, nes apie kit poir mus suinome tik bendraudami. Tai gali bti tiesioginis atgalinis ryys pokalbio metu arba netiesioginis komentaras, kai nugirstame atsiliepimus apie save atsitiktinai. G. Mead savo teorijoje apra A matom kit akimis. C. Cooley teorijoje veidrodinis A yra pasyvus, nes jis tik atspindi kit nuomones. Tuo tarpu G. Mead teorija skelbia, kad mogaus A formuojasi realios sveikos su kitais monmis ar grupe pagrindu ir priklauso nuo to, kaip mogui sekasi atlikti savo vaidmenis. G. Mead pastebjo, kad mons sugeba ieiti i savs", atsidurti kito vietoje arba save matyti kit akimis. G. Mead teig, kad gebjimas matyti save pat kaip objekt - tai viena i specifini mogaus ypatybi. mogus gali vertinti savo elges taip, kaip kit moni arba taip, kaip kiti mons vertina jo elges.

34

Psichologai H. Markus ir P. Nurius (1986) gilinosi vien i daugelio A vaizdo form - galim A. Galimi A susideda i to, kuo mes galtume, nortume (idealus A) ar net bijotume tapti. Kiekviename i ms gldi daugelio galim A atvaizdai. Galimi A integruoja ms viltis, baimes, fantazijas ir siekius bendr to, kuo galtume bti, vaizd. Galimi A stipriai veikia ms elges, pasirinkimus, gyvenimo krypt. Kai kurie mons yra sitikin, kad jie turi tikrj A, kuris stipriai skiriasi nuo visuomenei rodomo A vaizdo. iuo pagrindu yra iskiriamas vieas arba parodomasis ir realusis A. Realus A - toks, koks esu i tikrj, be pagrainim su teigiamomis ir neigiamomis ypatybmis. Vieasis A atspindi tai, kokius mes save parodome kitiems, nordami suderinti savo elges su socialini norm reikalavimais (G. Valickas, 1991). Viej ir realij (privai) A vaizdo dimensijas yra iskyr W. James, S. M. Jourard, J. Gahagan ir daugelis kit (G. Valickas, 1991). M. Snyder (1987), tirdamas viej A, pastebjo, kad mons skiriasi A vaizdo kontrols ir reguliavimo intensyvumu. Kai kurie mons labiau stebi, reguliuoja ir kontroliuoja savo vieai rodom A dal, o kiti prieingai - menkai reguliuoja ir kontroliuoja savo viej A. Vieuoju A besirpinantys mons keiia savo A vaizd, kad jis atitikt susidariusias aplinkybes ir aplinkini lkesius, o maiau besirpinantys nesistengia kurti tam tikro vaizdio, bet kiekvienu atveju nori maksimaliai ilikti savimi. mons, kuriuos M. Snyder priskiria pirmajai grupei, elgiasi taip, tarytum turt daugyb A vaizd. Jie yra skirtingi vakarliuose, susirinkimuose, auditorijose ir kitur. Nors jie gerai prisitaiko vairiose socialinse situacijose, taiau j vieasis A gali stipriai ugoti tikrj. Taigi ikyla autentikumo problema. Tokie mons menkai atskleidia savo asmeninius jausmus, siekius, poreikius. Didja atotrkis tarp mogaus nor ir elgesio bei veiksm. Todl gali kilti vairs neigiami efektai santykiuose su kitais. Antrosios grups asmenys, prieingai, bendraudami siekia tiesiog bti savimi". Jie stengiasi kuo siningiau ireikti tai, k jauia ir msto, nelabai atsivelgdami situacij. Kai mons nereguliuoja savo A vaizdo, jie tampa nelanksts, todl j bendravimas taip pat negali bti efektyvus. ie mons gali bti nejautrs bendravimo partneriai. Mes aptarme kai kurias A vaizdo formas, taiau vairiose koncepcijose j yra skiriama dar daugiau. Konkreiu momentu mumyse dominuoja tam tikra A vaizdo dalis, o kitos tampa fonu. Fone esantis A vaizdas gali tapti dominuojaniu, o dominuojantis - pereiti fon.

35

Visi A vaizdai atspindi vidin mogaus pasaul ir susieja su gyvenimo patirtimi bei aplinkiniais monmis.

Savistaba
Vienas svarbiausi savs painimo bd - savistaba. Savistaba - tai savo paties psichini reikini ir veiksm stebjimas, procesas, kurio metu mes velgiame savo vidin pasaul, stebime savo mintis, jausmus, norus, ketinimus. Gali pasirodyti, jog savistaba yra toks paprastas dalykas, kur neverta gilintis. Kiekvienas sveikos psichikos mogus gali lengvai eiti" savo vidin pasaul ir gauti jame reikiamos informacijos apie savo mintis, jausmus ar norus. I tikrj, stebdami save, mes randame kai kuriuos atsakymus mums rpimus klausimus. Taiau, kalbant apie savistaba, negalima pamirti dviej dalyk. Pirma, savistabai mes skiriame labai maai laiko. Nordami tai patikrinti M. Csikszentmihalyi ir T. Figurski (1982) atliko tyrim, kuris patvirtino, kad didij ms kasdienini mini dal sudaro mintys apie darb, kasdienius rpesius, aplinkinius mones. mons, tyrj nuomone, msto apie save stulbinaniai retai. Ir antra, netgi tada, kai mes usiimame savistaba, ne visi ms jausmai ir elgesio motyvai yra pasiekiami smoningam suvokimui. Trumpai tariant, savistaba mes negalime pilnai pasikliauti. Ir, jeigu savistaba bt vienintelis ms ini apie save altinis, mes turtume nemaai problem. Nors mes gana retai sutelkiame dmes save, taiau kartais susiduriame su kakuo, kas paskatina mus domtis savimi. Tai gali atsitikti igirdus savo balso ra, pamaius save televizoriuje, stebint save veidrodyje ar pajutus, kad kiti mons mus stebi ir 1.1. Tuo metu mes atsigriame save, imame stebti ir vertinti savo elges, jausmus, ketinimus, lygindami juos su vidiniais standartais ir vertybmis (C. S. Carver, M. F. Scheier, 1981). Mes ne tik stebime save, bet ir atliekame savianaliz, padedani mums geriau save painti. Savistabos padariniai gali bti vairs: skausmingi, diuginantys ir pan. Jeigu analizuodami save mes atrandame kakoki savo trkum, galime griebtis savistabos vengimo strategijos. Pavyzdiui, J. Bybee ir jos koleg tyrimas parod, kad kuo daugiau mons galvoja apie savo idealj A, tuo nerimastingesni ir piktesni jie jauiasi (J. Bybee ir kt, 1997). Gilintis save lyginant idealj ir realj A yra nemalonu, todl kai kurie mons ima vengti ios veiklos, skaitydami knygas, irdami televizori ir 1.1. Kiti, bgdami nuo savs, ima piktnaudiauti alkoholiu, vartoja narkotikus, be saiko valgo. Kratutin savistabos ubaigimo forma - saviudyb. Faktas, kad mons,

36

nordami pabgti nuo savs, nusiudo, rodo, jog savistaba i ties gali bti labai nemaloni ir pavojinga. Taiau savianaliz ne visada yra nemaloni. Jeigu tau pasisek, tu pasiekei gyvenimo tiksl, tai, inoma, mintys apie save gali bti labai malonios. Kartais mstymas apie save gali bti bdas ivengti iors problem. Kai kurie mons yra pernelyg nugrimzd savo vidin pasaul. is kratutinumas irgi nra geras. F. Dostojevskio apysakos Uraai i pogrindio" (1956) herojus sako: Prisiekiu tau... bti perdaug susirpinusiu savimi yra liga, tikra, visika liga". Mstydami apie save, mes danai mstome apie savo neatitikim ms pai moralinms nuostatoms ir standartams. M. Csikszentmihalyi ir T. Figurski (1982) teigia, kad moni mintys apie save daniau yra nemalonios. S. NolenHoeksema domjosi, kaip jauiasi mons, mstantys apie save. Jos rezultatai buvo tokie: pirmiausia, moterys gilinasi savo vidines bsenas daniau, negu vyrai, antra, mons, daniau pasineriantys savo vidinius igyvenimus, daniau bna prislgtos nuotaikos (Nolen-Hoeksema, 1990). Kitas svarbus savistabos aspektas - savo elgesio stebjimas. Jeigu mes negalime identifikuoti savo jausm ar nuostat kieno nors atvilgiu, galime tai padaryti stebdami savo elges (D. Bem, 1972). D. Bem savs suvokimo teorija teigia, kad kai ms nuostatos ar jausmai nra aikiai apibrti, mes sprendiame apie juos, stebdami savo elges tose situacijose, kuriose tos nuostatos ir jausmai kyla. Tikriausiai sutiksite, kad apie kit moni jausmus bei nuostatas mes sprendiame pagal j elges. Kauzalins atribucijos teorijos krjas F. Heider teigia, kad mons danai bando aikinti kieno nors elges, priskirdami jam vidines arba iorines prieastis (F. Heider, 1958). Vidins prieastys - tai asmenybs savybs, gebjimai ir pan., o iorins - tai aplinkybs, situacijos ir pan. Pavyzdiui, jeigu js bandysite isiaikinti, ar js draugui patinka lietuvika pop muzika, stebsite jo elges. Jeigu pastebsite, kad jis danai klauso Ryio Cicino kompaktini disk, nors nra jokio iors spaudimo ar ribojim, tai jo elgesiui priskirsite vidines prieastis ir nusprsite, kad jam tiesiog patinka lietuvikos popmelodijos. D. Bem savs suvokimo teorija teigia, kad lygiai taip pat mes sprendiame apie savo jausmus ir nuostatas: stebime savo elges ir situacij, kurioje jis pasireikia ir bandome nusprsti, kodl mes taip elgiams. D. Bem teorij patvirtina ir daugyb tyrim. F. Heider pastebjo, kad kaip kit, taip ir savo elgesiui mes priskiriame vidines ir iorines prieastis. Taiau vliau nustatyta, kad tarp to, kaip mogus aikina savo ir kit moni elges, yra skirtumas. mons labiau link priskirti vidines prieastis kit

37

moni elgesiui nei savo. i tendencija vadinama veikjo-stebtojo" efektu. Mes esame veikjai", kai bandome isiaikinti savo paties poelgi prieastis ir stebtojai", kai bandome paaikinti kieno nors kito elges. Mes stebime save, savo elges skirtingose situacijose ir suprantame, kad kiekvienu atveju ms elgesys gali bti kitoks, todl savo elgesiui mes link priskirti iorines prieastis. Aikindami kit elges, mes danai pervertiname asmenybs tak ir nepakankamai vertiname situacijos poveik. Nuo to, kaip mes aikiname savo elges - ar remdamiesi vidinmis, ar iorinmis prieastimis, priklauso ms veiklos rezultatai.

Bendravimas ir savs painimas

Savistaba mes gauname tik dal informacijos apie save. Didele dalimi savs painim takoja aplinkiniai. Jau W. James 1892 m. pabr socialini ryi svarb savs painimui (Deims U. (James W.), 1982). Jis pastebjo vairius A vaizdus moguje, besiformuojanius skirtingomis socialinmis situacijomis. sivaizduokite psicholog, kuris laisvalaikiu mgsta jodinti. Dalyvaudamas tarptautinje psicholog konferencijoje jis demonstruoja vien savo A aspekt, o treniruodamasis, dirbdamas arklidje ar bendraudamas su kitais raiteliais jis jau rodo kit savo A. Jis tampa paprastesnis, pasikeiia jo odynas, pokalbi temos ir 1.1. Mes ne tik save skirtingai parodome vairiems monms; svarbu ir kaip jie priima tai, k mes rodome arba kaip jie atspindi ms pai vaizd. Jau susipainome su C. Cooley ir G. Mead teorijomis, kuriose kalbama apie savs matym kit akimis. Gebjimas matyti save kit akimis labai svarbus savs painimo veiksnys. Jeigu mes neturtume jokio socialinio veidrodio", tai sivaizduotume tik miglotus savo A kontrus. Ar prisimenate kdikio ir raudonos dms" test? Kodl nuo 9 iki 12 mnesi vaikai nereaguoja raudonai idayt savo nos? Viena i prieasi yra ta, kad iki vieneri met vaikai turi daug maiau socialinio bendravimo patirties nei vyresni. Bendravimo svarb savs painimui parod ir eksperimentas su didiosiomis bedionmis. G. Gallup (1977) palygino impanzi, augusi tarp kit, ir socialiai izoliuot, elges. Jis atliko labai pana k tik mint raudonos dms" eksperiment. Bedions buvo udarytos po vien kambariuose. Joms nematant tyrjai raudonais daais idaydavo kaktas. Vliau kambarius buvo neti veidrodiai. Socialin patirt turinios bedions

38

demonstravo toki pai reakcij kaip ir vaikai - jos tuoj pat m tyrinti raudonas dmes ant savo galv. Tuo tarpu izoliuotos bedions nereagavo dmes - jos savs neatpaino. Taigi primatams, kaip ir monms, bendravimas yra vienas svarbiausi savs suvokimo ir savs painimo veiksni. Bendraudami mes ne tik stebime save kit akimis, bet kartu ir lyginame save su aplinkiniais. Socialinis palyginimas - tai mogaus savs painimo bdas, kuomet savo savybs lyginamos su kit moni ypatybmis. Lygindami save su kitais, mes galime isiaikinti, kiek esame blogesni arba geresni u kitus ir kiek esame panas arba skirtingi nuo kit. Mes lyginame save su kitais, kai nesame tikri dl savo elgesio, jausm, sugebjim ir pan. sivaizduokite, kad jums pasilyta atlikti socialinio jautrumo test, kuris matuoja, kaip js reaguojate kit moni problemas. Tarkime, kad js surinkote 35 balus. Taiau jums is skaiius nieko nesakys tol, kol nesuinosite, kaip test atliko kiti js grups nariai. Jeigu pasakytume, kad js grups draugai surinko nuo 0 iki 20 bal, tikriausiai pagalvotumte: Pasirodo a esu labai jautrus aplinkiniams mogus". Sis pavyzdys iliustruoja L. Festinger (1954) socialinio palyginimo teorij, kuri skelbia, kad mons suino apie savo ypatybes, lygindami save su kitais monmis. i teorija ikelia du svarbius klausimus: pirma, kada mes lyginame save su kitais ir antra, su kuo mes save lyginame. Mes lyginame save su kitais, kai nra objektyvi kriterij ar apibrt standart, kuri dka mes galtume save vertinti. Taip pat mes lyginame save su kitais, kai nesame tikri dl savs tam tikromis situacijomis. Tai reikia, kad, kai mes nesame tikri, pavyzdiui, ar mes elgiams gerai konkreiu atveju, mes stebime kitus mones ir lyginame savo elges su j. Kitas klausimas, su kuo mes save lyginame? Tarkime, js domits savo gabumais dailei. Tam, kad suprastumte, ar esate gabus(-i), privalote lyginti save su kitais. Js galite lyginti save su Picasso, su savo jaunesniu broliu ar seserimi arba su savo bendraamiais, kartu su jumis lankaniais dails studij. Natralu, kad js pasirinksite treij variant. Paprastai, lygindami save su kitais, mons renkasi panaesnius save tuo poymiu ar savybe mones. Vadinasi, jeigu js stebsite ir vertinsite savo dails bendramoksli gabumus, suprasite, kokie yra js gabumai dailei. Taiau, lygindami save su kitais, mes ne visada pasirenkame tinkamus asmenis. iuo poiriu galime skirti du palyginimo tipus: auktyn orientuot ir emyn orientuot socialini palyginim. Auktyn orientuotas socialinis palyginimas reikia, kad mes lyginame save su geresniais, stipresniais monmis u save. Lyginimas savs su pranaesniais u save gali padti

39

apibrti siektinus standartus, taiau gali ir eisti ms Ego, nes mes nuolatos matysime save kaip prastesnius, blogesnius u kitus. Kartais mes naudojame socialin palyginim, palaikant ms Ego. Mums labai svarbu tikti savo meistrikumu, savo puikiais gebjimais kakurioje srityje. Taigi mes naudojame emyn orientuot socialin palyginim. Mes lyginame save su silpnesniais, prastesniais u mus. Tai vadinama apsisaugojimo arba savo verts klimo strategija (L. G. Aspinvvall ir S. E. Taylor, 1993; T. J. Reis, M. Gerrard ir F. X. Gibbons, 1993). Taiau, jeigu mes kalbame apie savs painim, tai naudingiau vis dlto yra savo savybes vertinti, lyginant save su panaiais monmis (D. Thornton ir A. J. Arrovrood, 1966). Socialinis palyginimas yra labai svarbus savs painimui. Stebdami kitus mones, mes galime modeliuoti savs vertinim. Be to, savs lyginimas su kitais takoja ir pat savs suvokimo turin. Taigi didel dalis informacijos, kuri mes suinome apie save, yra nulemta bendravimo su aplinkiniais: lyginame save su mus supaniais monmis ir matome save tokius, kokius mus mato kiti.

Savs painimas atsiveriant

Atsiskleisdami kitiems, mes geriau pastame save. Savo mintis, lkesius, nuomones, poirius, jausmus igryninti mes galime, apie juos pasakodami kitiems. Kalbdami apie savo jausmus, norus, mintis, mes juos geriau suvokiame ir kartu pasitiksliname, k apie ms vidin A mano aplinkiniai. F. Porat rao (1991), kad tik atsiverdami kitam mogui, mes galime pasiekti auktesn savs suvokimo lyg. Turime pripainti, kad ne visuomet esame atviri sau. Taiau dar daniau nesame atviri kitiems. Rodyti save kitokius, nei esame arba slpti savj A nuo aplinkini nenaudinga. Daniausiai tai sukelia tamp. mons, kurie stengiasi kak nuslpti nuo kit, paprastai skleidia apgaulingus enklus, nes j siuniama verbalin ir neverbalin informacija nra adekvaios. Pirmiausia kyla tampa apsimetinjanio mogaus viduje, o vliau situacija priveria sitempti ir aplinkinius mones, nes jie jauia, jog bendrauja ne su tikruoju A. Taigi bendravimas tampa komplikuotas. Silydami atsiskleisti ir rodyti save kitiems tik tokius kokie esame, mes neteigiame, jog taip elgtis turite su visais ir visada. Yra daugyb prieasi, dl kuri danai mes negalime bti atviri. Mes negalime atsiverti, kad nesutrikdytume aplinkini, kad apsaugotume kit jausmus ir pan. Taigi

40

atsiskleidimas privalo bti diferencijuotas. Paprastai mes nujauiame, kam ir kiek atsiverti. Savigarba, nusistovjusios bendravimo taisykls, psichologinis klimatas ir daugyb kit veiksni lemia ms atsiskleidimo lyg. Noras atsiskleisti priklauso nuo visuomens kultrini vertybi, nuo mogaus priklausomybs subkultrinei grupei. Jeigu kultra neskatina artim santyki, isikalbjimo apie savo viltis, jausmus, nuogstavimus, tai ji gali tapti rimta klitimi savs atskleidimui. Savs atskleidimas priklauso nuo pasitikjimo mogumi, kuriam atsiskleidiame. Todl nuoirdiai mes kalbame su tais, kuriais pasitikime. Tuo paiu atsiskleidimas skatina pasitikjim ir padeda umegzti tarpusavio santykius. C. Rogers (1961) teigia, kad tam tikras savojo A atskleidimo laipsnis padeda tarpusavio santykiams. Ypatingas dmesys buvo atkreiptas tai, kad atsiskleidimas skatina tarpusavio santyki umezgim (J. Altmann, 1972). Taigi atsiskleidimas yra veiksmingas bendravimo pradioje. Atvirumas skatina atsakomj partnerio atsiskleidim. Atvirumas priimamas kaip pasitikjimo enklas ir savo ruotu didina partnerio pasitikjim mumis. Nors atsiskleidimas ir yra vienas i bd, padedani pradti bendrauti su kitais, taiau svarbu neumirti, jog tai yra tam tikra subtili abipusio bendravimo forma. Ji veikia tik tuomet, kai yra tarpusavio pasitikjimas, kai demonstruojami tam tikri neodiniai pritarimo enklai, rodantys, jog mogus nori umegzti santykius. Labai svarbu atsivelgti kito mogaus norus bei jausmus, bti empatikam. Vadinasi, savalaikis ir saikingas savojo A atskleidimas bendraujant gali bti labai naudingas. Psichologijoje silomas gana paprastas modelis, kuriuo remiantis galima pavaizduoti maskuojam savj A ir parodyti galimus A pasikeitimus atsiskleidiant. io modelio autoriai yra Joseph Luft ir Harry Inghram (J. Luft, 1969). J garbei modelis vadinamas Johari langu. sivaizduokite, kad kiekvienam mogui yra bdingos keturios asmenybs erdvs ": atvira, neaiki, paslpta ir neinoma. Keturi langai vaizduoja keturias galimas mogaus A erdves", kurios skirstomos pagal tai, k asmuo ino ir ko neino apie save, bei k ino ir ko neino apie j kiti. Atvira erdv" yra viea. Ji apima informacij, kuri mes inome apie save ir kiti ino apie mus, pavyzdiui, ms vard, profesij ir pan. Paslptoje erdvje" mes slepiame nuo kit tai, ko nenorime, kad jie inot apie mus - savo baimes, fantazijas ir pan. Neaiki erdv" susideda i dalyk, kuriuos apie mus ino kiti, taiau mes j nesame sismonin. Pavyzdiui, aplinkiniai gali pastebti, kad mes pernelyg stipriai kvpinams, kad esame labai triukmingi ir pan. i informacij apie save mes galime gauti atgaliniu

41

ryiu, t. y. kiti mons gali pasakyti apie mus tokius dalykus, kuri mes patys nejuntame. Paskutinioji, paslaptingiausia neinoma erdv" yra nepastama niekam, nei mums, nei kitiems. ioje srityje yra dar neatrastos asmenybs ypatybs, pasmonje gldintys A aspektai.

2.2 pav. Johari langas

Pagrindinis Johari lango principas tas, kad pasikeitus kam nors viename lange, pasikeiia ir kiti. Galimi keturi atvirumo stiliai, kuriuos lemia asmens noras atsiskleisti ir atvirumas atgaliniam ryiui. Jeigu bendraudami mes stengiams gauti atgalin ry, tai galime i kit apie save suinoti daugyb dalyk ir i informacij perkelti atvir erdv". Jeigu bendraudami mes atsiveriame, tai apie mus nauj dalyk suino aplinkiniai ir vl mes prapleiame savo atvir erdv". odiu, mons, kurie noriai atsiveria bei noriai priima informacij apie save i kit, turi daugiausiai galimybi ir formuoti brandius tarpasmeninius santykius, ir giliau painti save. Ir atvirkiai, jeigu mes usisklendiame savyje, negauname atgalinio ryio, mes blogiau suvokiame save, ir nuo to nukenia tarpasmeniniai santykiai.

42

Atvirumas visada rizikingas. Atskleisdami savo jausmus, rizikuojame labiausiai. Taiau rizikuodami galime laimti. Savojo A atskleidimo sek galtume nusakyti taip: atsiskleidimasatgalinis ryys-savigarba. Jeigu mes kak atskleidiame apie save, kiti tai daniausiai atsako pasitikjimu. is pasitikjimas duoda pagrind tolimesniam atvirumui bendraujant ir kartu sustiprina atsiskleidianio asmens savigarb.

2.3 pav. Keturios Johari lango erdvi kitimo galimybs Bendraudami ir atskleisdami savj A, mes dalijams informacija (supaindiname kitus su savimi, o aplinkiniai supaindina mus su savimi) bei kuriame abipusiu pasitikjimu pagrstus santykius. ios dalybos slygoja savojo A ir kit painim, tarpusavio santyki stiprjim bei gilj im. Jeigu bendraudami ir atsiverdami galime tai pasiekti, vadinasi, verta rizikuoti. Pamstykite, ar, bendraudami su draugais, galtumte bti atviresni, nei buvote iki iol?

Savs painimas ir savigarba

Savs painimas apima ne tik savo charaktering bruo bei ypatybi inojim, bet ir j vertinim. Mes jau minjome, kad A vaizdas yra ini apie save visuma, taiau ios inios visada yra susijusios su tam tikru vertinimu. Savj A metaforikai galtume palyginti ir su istorija, ir su istoriku. Kaip istorija, ms A atsako klausim kas a esu" bei apibendrina savs suvokim. Kaip istorikas, A itraukia informacij apie mus i ms pai patirties ir i kit moni. Ms A kaip istorikas yra vertintojas, kritikas. Atsakydami klausim kas a esu", js tikriausiai pamintumt: studentas". Bet js esate ne bet koks, js esate geras" arba blogas" studentas. Vadinasi mes turime ne tik savj A vaizd, bet ir pozityvj ar

43

negatyvj A. Savosios verts jausmas, arba savs vertinimas - tai savs paties, savo galimybi, savybi ir vietos tarp kit moni vertinimas. Savs vertinimas susijs su savigarba. Neigiamas savs vertinimas susijs su ema savigarba, o teigiamas - su aukta. Savigarba - tai pagarbos paiam sau, pasitikjimo savimi jausmas. Paprastai mes save vertiname vairiais bdais: lygindami su kitais monmis, interiorizuodami (priimdami kaip savus) kit moni vertinimus, stebdami savo elges ir iorinius situacinius veiksnius, priepastatydami savo pretenzijas ir objektyvius veiklos rezultatus. Asmenybs savigarba formuojasi, girdint ir sidmint aplinkini vertinimus. Ypa tai bdinga vaikystje. Vaikystje svarbiausi vaidmen atlieka suaugusij - tv ar globj vertinimai, vliau mokykloje - mokytoj. Taigi vaiko adekvataus savs vertinimo formavimsi lemia tv ir vaik tarpusavio santyki bei tv vertinim ypatumai. Savigarba priklauso nuo to, kokias normas ir vertybes mes esame sisavin. Jeigu js augote eimoje, kurioje buvo auktinama savikontrol, tai galite pradti savs nemgti u tai, kad streso metu tampate jautrus(-i). Savigarba taip pat priklauso nuo aplinkini pritarimo (ireikiamo odiais arba neodiniais enklais). S. Coopersmith (1967) pastebjo ry tarp jaunuoli savigarbos ir pritarimo, kurio jie susilauk i savo tv vaikystje. Jaunuoli, kuri tvai buvo autoritariki, retai leisdavo savo vaikams pasijusti vertintiems, savigarbos laipsnis buvo emesnis. mons stengiasi ne tik ilaikyti, bet ir pakelti savigarbos lyg, todl siekia pritarimo i aplinkini. Tai slygoja ms prisitaikym visuomenje, kad atitiktume jos vertybes ar normas. Mes prisitaikome fizikai, emocikai ir intelektualiai. Prisitaikymas pirmiausia yra vidinis procesas, bet prisitaikome ir iorikai: apranga, elgesiu, kad btume patraukls kitiems. Jeigu bendraudami gauname teigiam atgalin ry, patvirtinant ms skm, tai savigarba kyla. Savigarba, kaip supratote, nra pastovus jausmas. Savigarba vairiais atvejais gali kisti tam tikra amplitude. Mes galime kalbti apie bendr savigarbos lyg - kai vertiname savo asmenyb apskritai ir apie konkret lyg konkreioje situacijoje, kai vertiname atskiras savo ypatybes, poelgius, veiksmus. sivaizduokite mog, kuris yra atstumtas, usidars, nepasitikintis savimi. Mes matome, kad jo savigarbos lygis - emas. Taiau jeigu js patektumt kartu su juo valt, tai galbt suinotumt, kad jis yra irklavimo empionas ir vienintelis js kompanijoje moka valdyti valt. Jo pasitikjimas savimi tokioje situacijoje netiktai iaugt.

44

Savs vertinimas gali bti skirstomas savo bruo, kurie reikiasi tam tikroje situacijoje ir tam tikru laiku, vertinim ir savo bsenos vertinim. Bsenos vertinimas susijs su savs vertinimu situacijoje, kai, pvz., js neilaikote testo (tai emina js savigarb), arba kai igirstate kompliment (js savigarbos lygis gali pakilti). Daniausiai mons apie save link manyti gerai. Mes esame motyvuoti ilaikyti savigarb. H. Markus (1980) ra: viena didiausi psichologijos ties - ta, kad mons daro visk, kad apsaugot savo Ego ir ilaikyt savigarb". Mes i tikrj naudojame daugyb bd iam tikslui pasiekti. Nei vienas i ms negalt pasigirti, kad viskas gyvenime sekasi vienodai gerai. Vienose srityse mums sekasi labiau, kitose prasiau, o kai kur visai nesiseka. Kompensuoti savo neskmes mes galime, pervertindami savo vaidmenis. Galime susikoncentruoti vienus savo A aspektus ir ignoruoti kitus. iuo atveju irykja skirtumas tarp moni su aukta ir ema savigarba. mons, kuri savigarba aukta, gerai ino savo teigiamas ir neigiamas puses. Taiau, apibdindami save, jie akcentuoja teigiamas savybes, nes galvoja, kad pozityvs bruoai yra svarbiausi. Jie ne tik gerai pasta save, ino vairius savojo A bruous, bet ir tarp i bruo ilaiko grietas ribas. Taigi kai mones su aukta savigarba kakurioje srityje itinka neskm, jie geba susitelkti ties teigiamais savo A bruoais. Jeigu js savigarba aukta ir netiktai jus paliko draugas arba draug, galsite labiau atsidti studijoms, akcentuoti studento vaidmen ar pan. Bet jeigu js savigarba ema - jausits labai vienias ir nelaimingas. ema savigarba yra susijusi su menku savs painimu (J. D. Campbell, 1990). Taigi mons su ema savigarba blogiau ino savo ypatybes ir j konkrets savs vertinimai nra aikiai diferencijuoti. Ms savigarbos lygis labai svarbus, nes jis atsispindi bendravime. Ir aukt, ir em savigarbos lygius atitinka tam tikras bendravimo stilius bei kalbos bdas. mons, kuri savigarbos lygis auktas, bendrauja atvirai, tiesiai, utikrintai. J odynas platus ir lankstus. Jie kalba tvirtai, neabejodami. J odiuose galime velgti ir savo klaid pripainim, ir atsakomyb u savo veiksmus. ie mons rpinasi kitais ir sugeba ujausti. Jie nereikalauja sau ypatingo dmesio, j poiris save tvirtas, todl jie nebijo kritikos ir neskmi. Jie gerai galvoja apie kitus ir patys tikisi pritarimo i aplinkini. ie mons jauiasi gerai, bdami ir su pranaesniais u save. Tie, kuri savigarbos lygis emas, kurie nepasitiki savimi, bdami tarp moni jauiasi bejgiai. Jie nenori rizikuoti, umegzdami santykius su kitais

45

monmis, todl labai apriboja savo bendravim. Jiems bdinga suglebusi laikysena, apsaugini" gest gausa, jiems trksta gyvumo. Kalbdami ie mons nuolat sau prietarauja, apie kitus kalba su pavydu. J kalbos formos bna nerytingos. Tie, kuri savigarba ema, danai vartoja tokius odi junginius kaip tu geriau inai", kaip pasakysi" ir 1.1. Jie pesimistai, neigiamai vertina savo socialinius gebjimus ir rezultatus, kuri pasiekia. Jie nepalankiai iri aplinkinius ir tikisi nepritarimo i kit. Jie lengvai pasiduoda takai ir nesugeba apsiginti nuo negatyvi kit moni vertinim. ema savigarba brangiai kainuoja. Su ema savigarba susijusios tokios bdos, kaip narkomanija, alkoholizmas, nusikalstamumas. Mokslininkai nustat, kad egzistuoja koreliacinis ryys tarp emos savigarbos ir gyvenimo problem (D. G. Myers, 2000). Aukta savigarba - prieingai, galinga, malonum teikianti jga. C. Rogers (1961) apie savigarb ra: Tai nra mgavimasis savimi, i tikro tai tylus malonumas bti kakuo". I esms mons, kurie ieko laims, turt geriau usiimti savigarbos didinimu, nes tie, kuri aukta savigarba, jauiasi laimingi (J. Brochner ir A. J. B. Hulton, 1978; J. D Brown, 1991).

Pasvarstykite; Prisiminkite save, kai paskutin kart vieai pasisakte. Kaip pakito js savs suvokimas? K tuo metu apie save galvojote? K tuo metu jautte savo paties(-ios) atvilgiu? Kokiu(-ia) jus laiko dstytojai, tvai ir draugai? Kuo skiriasi j sukurti js paveikslai? Jei skiriasi, kodl?

46

47

48

3. GYVENIME - KAIP SCENOJE

Jau XVI amiuje W. Shakespeare pastebjo, kad visas pasaulis - tai scena, o visi mons - aktoriai. Poetas svarst apie vairiais gyvenimo tarpsniais atliekamus skirtingus vaidmenis. iuos vaidmenis jis labai taikliai apibdino, praddamas nuo kdikio, spiegianio ant aukls rank, moksleivio, kaip sraig liauianio mokykl, simyljlio, dsaujanio kaip krosnis, kareivio, siekianio savs iauktinimo net patrankos iotyse, teisuolio su apvaliu pilvuku ir oficialiai pakirpta barzda ir baigdamas liesu, lepetmis apsiavusiu juokdariu su nudribusiais skruostais ir per didelmis jaunysts laik kelnmis. Gyvenime vaidmen yra dar daugiau. Tikriausiai patyrte, kad kai tik pasikeiia irovai", keiiasi ir js vaidmenys. iame skyriuje aptarsime, kaip mes pasirodome, bdami su kitais, todl ia galsite rasti atsakymus iuos klausimus: Kaip mes pasirodome kit akivaizdoje ir kaip pasirodydami veikiame kitus? Kokius vaidmenis atliekame? Kokiais bdais siekiame padaryti tam tikr spd aplinkiniams? Kas padeda mums neprarasti savo tikrojo A?

Socialiniai vaidmenys
Dabar apvelgsime visuomenei rodom asmenybs A dal, arba viej A. Js jau inote, kad mumyse gldi vairs A vaizdai. Kiekvienoje konkreioje situacijoje mes galime rodyti skirtingas savo A puses. Kontaktuodami su kitais, mes odiais, neverbaliniais signalais bei elgesiu visada prisistatome, kokie esame arba nortume bti (R. M. Arkin ir J. A. Sheppard, 1990; B. M. De Paulo, 1992; M. R. Leary, 1995; P. R. Nail, M. D. Van Leemven ir A. B. Powell, 1996 ir 1.1.). Savs pateikimas - tai elgesio bdas, kur mes naudojame bdami su kitais monmis tam, kad atitiktume savo idealj A, kad geriau atliktume savo pasirinkt vaidmen kad galtume kontroliuoti kit poiri mus, kad paveiktume tarpusavio sveikos proces (G. Burton ir R. Dimbleby, 1996). Bdami tarp kit moni, mes siekiame pasirodyti taip, kad aplinkiniai susidaryt apie mus tok spd, kokio mes pageidaujame. Taigi mes tampame savo paties A vadybininkais". Kitais odiais tariant, bendraudami su grupe

49

arba net su vienu asmeniu, mes kuriame ir kontroliuojame spd. spdio krimas suprantamas kaip smoningas arba nesmoningas procesas, kurio metu asmuo elgiasi vieumoje taip, kad sukurt jo siekius ir poreikius bendraujant atitinkant vaizd (E. Goffman, 2000; B. R. Schlenker ir M. F. Weigold, 1992). Apie tai, kaip mes save pateikiame bei valdome spdius, vaizdiai ra amerikiei antropologas E. Goffman. Jo socialinio bendravimo teorija remiasi dramaturginiu" modeliu, kuriame teatras laikomas socialinio gyvenimo metafora. Kaip aktoriai scenoje rodo kai kuriuos savo kuriamo personao aspektus, taip ir mes bendraudami rodome tam tikrus savo A vaizdus. Kaip ir teatras, realus gyvenimas susideda i scenos ir ukulisi. Tik realiame gyvenime mes esame aktoriai, publika ir reisieriai tuo paiu metu (E. Goffman, 2000). Kavinje, staigoje, namuose ir kitose vietose mes esame iek tiek skirtingi. Aplinka tarytum deformuoja" ms A, priveria mus vienaip ar kitaip elgtis. Ms A turi atitikti konkrei situacij, taigi mes turime bti tokie ir elgtis taip, kaip i ms tikimasi. Priklausomai nuo konkrei slyg mes visada esame priversti persiknyti vien ar kit vaidmen. Amerikietis sociologas R. E. Park (1950) knygoje Ras ir kultra" rao, kad mes kiekvienas visados ir visur, daugiau ar maiau smoningai atliekame tam tikr vaidmen..." Vaidmuo socialinje psichologijoje apibriamas kaip mogaus elgesio bd visuma, bdinga kuriai nors veiklos sriiai. Tai reikia, kad tam tikromis gyvenimo aplinkybmis mes tikims i mogaus joms adekvataus elgesio. Jeigu mons elgtsi ne taip, kaip i j reikalauja vaidmuo, ikilt grsm visuomens tvarkai. tai, pavyzdiui, kiekviena moteris, mona tikisi sulaukti i savo vyro dmesingumo, velnumo, paramos. Jei vyras supainiot" vaidmenis ir imt rodyti visa tai kitoms moterims, tikriausiai eimai ikilt pavojus. Neapsirikite, odis vaidmuo" nereikia apsimestinio, netikro elgesio. Kartais gyvenime mums i tikrj tenka gan cinikai vaidinti" tam tikr vaidmen, kuriuo mes patys netikime, taiau kalbsime ne apie tokius vaidmenis. Mes atliekame vaidmenis, keisdami savo elges taip, kad padarytume kitiems troktam spd. Tuo paiu mes vaidmenis internalizuojame - pasisaviname, jungdami bendr savo asmenybs kontekst. Ms atliekamas vaidmuo tampa neatsiejama ms A vaizdo dalimi (R. E. Park, 1950). Vaidindami mes ne apgaudinjame, bet ventai tikime, jog ms A, poiriai, idjos bei veiksmai tuo metu yra tikri.

50

Mes imokstame savo vaidmenis realiame gyvenime, kaip aktoriai scenoje. Taiau ia irykja realaus gyvenimo ir scenos skirtumas. Kiekvienas profesionalus aktorius geba persiknyti vien ar kit vaidmen ir grti save. Realiame gyvenime, sijautus vaidmen, ieiti" i jo nelengva, nes jis tampa ms pai dalimi. Kartais ms vaidyba, kuriant troktam spd yra labai stipri. Pvz., pirmojo pasimatymo metu, duodant interviu televizijai ir 1.1. Jeigu mes netenkame publikos" arba atsiduriame tarp artimiausi, mus puikiai pastani moni, vaidyba susilpnja. E. Goffman skiria individualius ir komandinius vaidmenis. Paprastai mes priklausome vairioms socialinms grupms. Taigi esame vairi komand eimos, mokyklos, darboviets, banyios ir daugybs kit grupi - nariai. Vienas i komandos tiksl - pristatyti savo socialin grup. Pvz., firma stengiasi sudaryti aplinkiniams efektyvios, darnios, patikimos staigos spd. Sukuriama komanda, kuri privalo vaidinti" kartu. Komandin vaidyb" paprastai koordinuoja lyderis. Komandos turi tam tikr paslapi, kurios neatskleidiamos ne komandos nariams. J bendravime naudojami vairs kodai, simboliai, danai nesuprantami paaliniams monms. Pabandykite stebti komandin vaidinim", kai esate parduotuvje, restorane ar kitoje staigoje. Siekdami sukurti norim spd apie save ar savo grup, mes keiiame ne vien elges, bet ir ivaizd bei socialin aplink. Taigi dabar, remdamiesi kauks idja, trumpai apvelgsime, kaip mes valdome savo ior. Skirtingai nuo kai kuri kit pasaulio kultr, ms, vakarietikoje kultroje, mons neneioja kauki fizine prasme. Taiau, nordami sukurti savo vaizd, paslpti ar apsaugoti savo tikrj A, mes naudojame gausyb vairi kitos ries kauki". Tam tikros ries kaukmis galima laikyti makia ar ukuosen. Akiniai, ypa jei jie tamss, gali bti asmenyb maskuojanti kauk. Netgi ypsena kai kada apibdinama kaip kauk (J. Fast, 1970). Mes galime ypsotis itis dien bet ypsena gali slpti ms tikruosius jausmus - pykt, baim ar susierzinim. Didiausi kauki pasirinkim mums silo drabui parduotuvs. Drabuiai, be prastini savo funkcij, atlieka daugyb kit. Drabuiai padeda mums kurti savo vaizd. Jais mes maskuojame tai, ko varoms, pridengiame kno formas, neatitinkanias visuomenje susiformavusio idealo. Drabui dka mes galime ireikti priklausomyb kokiai nors grupei. Pavyzdiu galt bti juodi bankinink kostiumai arba odins baikeri striuks. Drabuiai padeda parodyti iskirtin asmens vaidmen tarp eilini moni ir pan.

51

Mes manipuliuojame ne tik ivaizda, bet ir aplinka. Visi mes, atsivelgdami savo skon, savimon, finansin padt kuriame savo darbo vietos, nam, buto ar kambario dekoracijas", rinkdamiesi ir idliodami vairius interjero elementus. E. Goffman tvirtina, kad realus gyvenimas, kaip ir teatras, gali bti skirstomas scenin" ir ukulisin" erdv. Scenin skirta publikai, o ukulisiai - sau. Ms namuose, kaip ir teatre, yra skirtingos erdvs. irovai leidiami tam tikras teatro vietas. Jeigu irovai siveria ms nam ukulisius, kai mes esame tam nepasiruo, pasijuntame nejaukiai. Kai, laukdami svei, valome, tvarkome savo but, mes tarytum ruoiams pasirodymui. Sulauk svei, namikiai ima vaidinti pasirinktus vaidmenis", laikosi tam tikr mandagumo taisykli, elgesio norm. Pasirodymas paprastai sukuria daug problem vaikams, kurie nesilaiko savo vaidmen. Jie negali suprasti, kodl maistas yra valgomas kitame kambaryje, naudojamasi kitais rankiais ir laikomasi kitoki elgesio norm nei visada. Taigi sceninis gyvenimas" vyksta, kai mes rodome tam tikr savo A aspekt, stengiams sukurti ar ilaikyti kok nors spd kit akyse. Ir, prieingai, ukulisiuose mes esame tada, kai nesistengiame aktyviai kurti ar valdyti spdio. Tuomet aktoriai gali nusimesti kaukes. Ypatingai akivaizdus erdvi kontrastas matomas restoranuose: vieojoje, publikai skirtoje ir ukulisinje - virtuvs zonoje. ios erdvs skiriasi dekoracijomis, atmosfera, kalbos ir elgesio normomis. Tok kontrast yra pastebjs ir apras G. Onvell (1951) knygoje I Paryiaus ir Londono". Stebkite padavj einant i virtuvs viebuio valgomj. Kai jis perengia slenkst, staiga pasikeiia. Jo peiai isitiesia, visas nerimas ir susijaudinimas pranyksta nuo veido. Jis sklando vir kilimo ikilmingas, orus..." Paprastai mes esame ne vienos, bet keli vairi grupi, socialini sluoksni nariai vienu metu. Visi mes mokoms, dirbame, sportuojame, lankome vairius klubus, dirbame visuomeninius darbus, dalyvaujame politiniame gyvenime, visi esame sns ar dukros ir 1.1. Kuo vairesn ms veikla, tuo platesnis atliekam vaidmen ratas. Vienu metu mes atliekame daug vaidmen, todl vaidmenys gali imti trukdyti vienas kitam. Gali kilti vairs vaidmen konfliktai. Jie kyla, kai vieno vaidmens atlikimas prietarauja kitam. sivaizduokite puiki, perspektyvi sportinink, kuriai gimsta kdikis. Jai, ko gero, bus svarbs abu vaidmenys, bet kaip juos suderinti? Jeigu ji gerai atliks vien vaidmen, nukents kitas. N. Gross silo tokias vaidmen konflikto sprendimo strategijas: pasirinkti vien vaidmen ir atsisakyti kito, i dalies atlikti ir vien, ir kit vaidmen, atsisakyti ir

52

vieno, ir kito vaidmens (Psichologijos odynas, 1993). Pagalvokite, kuri i i strategij bt priimtiniausia sportininkei mamai? Kartais pats asmuo ir aplinkiniai skirtingai vertina kokio nors vaidmens reikmingum. Toks vertinim nesutapimas gali bti vaidmen konflikto prieastimi. tai, pavyzdiui, vyrui, kurio mona uima auktas pareigas darbe, gali pasirodyti, jog ji pernelyg maai dmesio skiria nam ruoai. Ikyla konfliktas tarp profesinio ir eimininks vaidmen. Tiktina, kad moters santykiai su iais vaidmenimis bus skirtingi. Profesin vaidmen ji gali igyventi kaip neatskiriam savo A dal, o eimininks - kaip periferin, iors primest. Kaip jau minjome, kiekvienoje konkreioje situacijoje aplinkiniai i ms tikisi tam tikro elgesio, taiau kiekvienas i ms iek tiek subjektyviai interpretuojame vaidmen. tai, pavyzdiui, mokytojo vaidmuo. J kiek skirtingai supranta mokyklos administracija, mokiniai ir tvai. Taigi pradjs dirbti mokykloje mokytojas turi savarankikai pasirinkti, kurios mokytojo vaidmens sampratos jis laikysis. Vaidmuo priklauso ne tik nuo visuomeninio elgesio taisykli, norm bei lkesi, bet ir nuo subjektyvios atlikjo nuomons apie tai, kas dera iam vaidmeniui tam tikromis aplinkybmis. Paprastai mes prisiimame vaidmen kaip normal visuomeninio elgesio bd. Taiau mes ne tik tenkiname aplinkini lkesius, bet patys individualiai t vaidmen interpretuojame. Vaidmens interpretacija priklauso nuo mogaus savs painimo bei socialins situacijos vertinimo. Kiekvienas mogus atlieka vaidmen priklausomai nuo asmenini nuostat, vertybi vili patirties. M. Shaw (1981) iskyr tris skirtingus vaidmens aspektus: laukiam vaidmen - tok vaidmens atlikim, kurio i ms tikisi kiti; suvokt vaidmen kuriame atsispindi ms pai poiris tai, kas dera iam vaidmeniui; ir atlikt vaidmen - mogaus faktin elges iame vaidmenyje. Jeigu ie vaidmenys suderinti, konfliktas tarp vaidmens atlikjo ir aplinkini maai tiktinas. Taiau jeigu ie vaidmens aspektai skiriasi, gali kilti vairs nesklandumai.

Asmens tapatumas
Ankstesniame skyrelyje kalbjome apie tai, kaip rodome save kitiems, kurdami norim spd ir atlikdami vairius vaidmenis. Taiau, jeigu visas gyvenimas panaus teatr, o mes esame nuolatos susikoncentrav vaidmen, ar neikyla pavojus prarasti savo tikrj A? Nepasimesti tarp vairi visuomeninio elgesio ablon kuriuos mums primeta aplinka, kad

53

patenkintume jos lkesius, mums padeda asmens tapatumas, kur dabar ir aptarsime. Tapatumas (identitetas) - tai subjektyvus savs, kaip individo, derinanio vairius socialinius vaidmenis, supratimas. Si svoka ireikia asmens gebjim apibdinti save, atsakant klausim kas a esu?" ir gautus vairius atsakymus derinti tarpusavyje. Asmens tapatumas nusako mogaus vientisum, A vaizdo vienyb. Jis susijs su individo vidiniu poreikiu ilikti paiu savimi. Atsakydami klausim kas a esu?", mes pirmiausia minime lyt ir profesij, taip pat tikjim, tautyb ir 1.1. Vadinasi, tapatumo pagrind sudaro asmenybs prisiimti tam tikri, daniausiai svarbiausieji, socialiniai vaidmenys. Kai kurios ms identifikacijos yra pastovios, nekintanios. Pvz., lytinio vaidmens tapatumas daniausiai vis gyvenim nekinta. Kai kurie kiti tapatumai gali kisti. Pavyzdiui, pradjs lankyti mokykl, vaikas tapatinsis su mokinio vaidmeniu, vliau, baigs mokykl ir stojs universitet - su studento, o dar vliau - su kurios nors profesijos atstovo vaidmeniu. Vliausiai, ijus pensij, is tapatumas dar kart keisis, jei mogus tapatinsis su pensininko vaidmeniu. Pirmasis tapatumo svok psichologijoje pavartojo S. Freud, aikindamas, kaip vaikas perima jam reikming moni elges, prisiima moters arba vyro vaidmen. Isamiau tapatumo esm atskleid E. Erikson (1963). Ego identitetas laikomas pagrindine jo psichologins raidos teorijos svoka. E. Erikson nuomone, mogus ieko savo tapatumo vis gyvenim, taiau paauglystje, dl dideli fizini bei kognityvini pokyi ir dl btinybs pasirinkti profesij, tapatumo klausimai ypa irykja. Paaugliai, iekodami savo tapatumo, yra link eksperimentuoti: sekse, karjeroje, religijoje, politikoje ir 1.1. Kartais jie tyia save ibando netikiausiose situacijose: aidia" metalistus, pankus, reiverius, baikerius ir pan. Tuo metu keiiasi vaik ir tv santykiai. Jaunuoliai mieliau bendrauja su bendraamiais nei su tvais. Tarp tv ir vaik danai kyla konfliktai. Tvai negali suprasti, kodl j vaikas blakosi, nori apversti pasaul auktyn kojomis. Taiau toks paauglio elgesys yra tik bandymas geriau susivokti savyje, atrasti savo viet visuomenje. Tam, kad apibrt toki tapatumo pasiekos ar vaidmen sumaities stadij, E. Erikson ved tapatumo krizs" svok. E. Erikson tapatumo koncepcij praplt J. Maria, T. Sarbin, A.S. Waterman, S. Archer bei daugelis kit mokslinink. J. Maria, remdamasis E. Erikson teorija, tapatum apibdino trimis aspektais: struktriniu, fenomenologiniu ir elgesio. Struktriniu aspektu tapatumas

54

suprantamas kaip tam tikra Ego vystymosi stadija, fenomenologiniu - kaip unikalus, asmenine individo patirtimi paremtas tapatumo formavimosi stilius, o elgesio aspektas lieia socialin - tarpasmenin, iorikai regim tapatumo pus (J. Maria ir kt., 1993). E. Erikson ir J. Maria nuomone, asmens tapatumas gali bti suteiktas arba sukonstruotas. Motina suteikia vaikui vaiko" vaidmen, religin bendruomen suteikia tam tikr vaidmen savo nariui ir 1.1. O tapatum mogus konstruoja, sprsdamas, kuo bti, prie kurios grups lietis, kokias vertybes pasirinkti ir 1.1. Toks tapatumas - sprendimo proceso padarinys. Prisim tapatum arba apsisprend, asmenys gyja vidinio vientisumo jausm. J. Maria, pltodamas E. Erikson teorij, iskyr du svarbiausius tapatumo kriterijus: sipareigojim tam tikrai sriiai ir tapatumo alternatyv tyrinjim. Pagal i kriterij buvim ar nebuvim J. Maria skiria keturis asmens tapatumo lygmenis. ie lygmenys vadinami neaikiu tapatumu, usisklendimu, moratoriumu ir pasiektu tapatumu. Neaikiu tapatumu tyrintojai laiko tokius atvejus, kai asmuo nra sipareigojs kokiai nors sriiai, nesvarsto ir neigia poreik mstyti apie savo asmeninius tikslus bei vertybes, nedaro joki tvirt sprendim, kad gyvendint savo pasirinkimus. Jis nesirpina savo gyvenimo kryptingumo apibrimu, jauiasi negals savo ateities kontroliuoti. Jis neturi aikaus savivaizdio. Usisklendimas - tai tapatumo lygmuo, apibdinamas kaip sipareigojimas kokiai nors sriiai, nesvarstant alternatyv. ioje bsenoje esantys mons gyvendina tam tikrus tikslus ar vertybes, asmenikai j neapmstydami. A. Waterman teigia, kad usisklendimas daniausiai bdingas ankstyvajai paauglystei, kai vaikas siekia tapatintis su vienu arba abiem tvais. Tv tapatumas, j siekiai perimami ir nesvarstant tampa savais. ioje bsenoje esantis mogus siekia bti toks, kok j nori matyti aplinkiniai (J. Maria ir kt., 1993). Moratoriumas - tai pereinamoji bsena, bdinga monms, aktyviai kuriantiems savo tapatum. i bsen igyvenantys mons aktyviai tyrinja alternatyvas, mgindami rinktis kuri nors i j. Moratoriumo bsena maiausiai stabili, kartais ji dar vadinama krize, nes siejasi su trokimu k nors savo gyvenime pakeisti. A. Waterman nuomone, i neaikaus tapatumo ir usisklendimo bsen pereiti pasiekto tapatumo galima tik per moratoriumo bsen. i bsena negali trukti ilgai, nes jeigu ji utrunka, auga nerimo lygis, susijs su asmens tiksl, vertybi, sitikinim ubaigtumo stoka. Dl didelio nerimo tapatumo formavimasis gali sultti.

55

Pasiektas tapatumas - tai bsena, bdinga monms, igyvenusiems kritin period ir po tam tikr apmstym bei tyrinjim tvirtai apsisprendusiems. Apibdindami io tapatumo lygmens asmenis, J. Maria ir S. Archer nurodo, kad jie yra rimtai apsvarst skirtingas poiri ar sitikinim sistemas ir pasirink vien, kuriai yra sipareigoj. Tvirtas apsisprendimas ir tikrumas dl savo pasirinkimo skiriasi nuo usisklendimo lygmeniui bdingo nelankstumo ir teisuolikumo. ioje bsenoje esantys mons turi savo pasaulir ir yra maiau priklausomi nuo aplinkini nuostat. is lygmuo nereikia tapatumo raidos pabaigos. mogus gali vl pradti svarstyti alternatyvas, jei ankstesni sprendimai pasirodo netinkami (J. Maria ir kt, 1993). Kad bt aikiau, pamginkim sugrti prie ankstesnio skyrelio pavyzdio. Prisiminkime moter, kuri sprendia dilem, k rinktis - eim ar sport. Kol ji jauia tamp, svarsto, tol yra moratoriumo bsenoje. veikusi konflikt ir isirinkusi vien i dviej gyvenimo keli arba smoningai pasirinkus juos abu, moteris bus pasiekto tapatumo bsenoje. Jeigu ji vaikystje buvo auginama, pabriant eimos vert ir ignoruojant ar neigiant karjeros reikm, tiktina, kad suaugusi ji rinksis eim, o ne sportininks karjer. Tokiu atveju manytume, kad moters tapatumas, kaip jau buvo kalbta, yra suteiktas ir j galtume priskirti usisklendimo lygmeniui. Neaikaus tapatumo lygmuo bt tada, jei moteriai apskritai pasirinkimo klausimas nebt ikils ir jai nebt svarbu, kam teikti pirmenyb. J. Maria teigimu, tapatumo lygmenys yra dinamiki. mogus gali pereiti i vienos tapatumo bsenos kit. Retai mogus igyvena tik koki nors vien bsen (H. A. Bosma, 1985). Daniau bsena bna miri. Pavyzdiui, religijos srityje mogus gali igyventi pasiekto tapatumo, o tautins priklausomybs - moratoriumo bsen. monms, priklausomai nuo j amiaus, isilavinimo, lyties, skirtingos sritys nevienodai svarbios. vairiuose mogaus raidos tarpsniuose, vairiomis situacijomis kuri nors viena sritis gali imti dominuoti. Asmens tapatum visada lemia platus kontekstas: eima, mokykla, kultrin aplinka, kuriai mogus priklauso. iuolaikiniai tapatumo tyrimai patvirtina kultrins aplinkos svarb asmens tapatumo formavimuisi. iaurs Amerikos ir daugelis Vakar Europos kultr pabria asmens unikalum, skirtingum nuo kit. Todl vakarieiui jo asmens tapatumas turi atspindti tam tikr iskirtinum. Ryt kultra orientuoja mog kolektyvin tapatum,

56

abipusius ryius su kitais. Todl Ryt pasaulio mogui tapatumas neatsiejamas nuo eimos, darbo kolektyvo ir kit socialini grupi. Taigi asmens tapatumas - savo paties vaizdinys, kuriuo vadovaudamasis mogus suvokia ir vertina save, renkasi tikslus, gyvenimo stili ir sveikauja su kitais monmis. Asmens tapatumas yra labai reikmingas, nes, kaip minjome, jis nusako mogaus vientisum, prasmina jo gyvenimo tikslus, padeda suvokti savo viet pasaulyje, utikrina buvim paiu savimi. Taiau tapatumas pasiekiamas ne i karto, bet bandant vairius vaidmenis, blakantis, pervertinant vertybes.

Pasvarstykite: Kaip drabuiai, ukuosena ir laikysena atspindi js A? Kaip galtumt pakeisti savo kambario interjer, kad jis tapt scena"? Paaikinkite, kaip interjeras gali paveikti bendravimo proces? Kaip keiiasi js A, kai dl eismo paeidimo aikinats keli policijos pareignui ir kai skundiats geleinkelio stoties administracijai dl vluojanio traukinio?

57

58

4. SOCIALINIS SUVOKIMAS
Kaip, remdamiesi tuo, k regime bei girdime, darome ivadas apie nematomus" moni ypatumus - vertybes, poirius, tikslus, elgesio motyvus? Kokias klaidas daniausiai darome, aikindami kit moni elgesio prieastis? Ar galima pasikliauti pirmuoju spdiu apie mog? Kas yra vaizdis ir kaip jis kuriamas? Kaip padaryti ger spd per interviu su potencialiu darbdaviu?

Ar nesate pastebj, kad mes, dar prie susitikdami su niekad nematytu mogumi, jau pradedame svarstyti, koks jis, ko i jo galima tiktis. Nuomon apie tai stengiams susidaryti, nagrindami visas mums inomas su tuo mogumi susijusias detales: kur jis gyvena, kaip rengiasi, kokia maina vainja, k neka... Pagal iuos ir kitus iorinius poymius sprendiame apie mogaus charakter, tikslus, vertybes, kitus vidinius ypatumus. Ar tai pagrsta? Ar ms sprendimai nra i anksto pasmerkti bti klaidingi, ypa jei nuomonei susidaryti turime labai maai laiko? O jeigu jie teisingais, kaip turtume elgtis mes patys, nordami padaryti kuo geresn spd? Apie visa tai suinosite iame skyriuje.

Kas yra socialinis suvokimas

Suvokimas (percepcija) - tai pasaulio painimas per regos, klausos, uosls ir kitus pojius. i svoka apima daugyb reikini, pradedant kokio nors fizinio dirgiklio poveikiu ms jutimo organams, baigiant pojio, kur is dirgiklis sukl, prasms supratimu ir jo emociniu vertinimu. Pvz., igird skambant dur skambut, suprantame, kad kakas pas mus atjo, pajuntame diaugsm arba nerim. Socialinis suvokimas - tai moni ypatybi, j elgesio motyv, tarpusavio santyki suvokimas. Abstrakiau galima pasakyti, kad socialinis suvokimas - tai socialins tikrovs vaizdo atkrimas ms

59

psichikoje. Socialinis suvokimas yra bendravimo proceso dalis. Ji ypa ryki tik pradjus bendrauti su mogumi, kurio anksiau nepainojome. Bendraudami mes tiesiogiai, jutimo organais negalime ufiksuoti daugelio socialini reikini, kito mogaus ypatybi, motyv. Remdamiesi tuo, k matome (ivaizda, poza, mimika...), girdime (balso tembras, intonacija, kalbos turinys...), uuodiame (kosmetika...) ir kt, stengiams suprasti, kas yra is mogus (kokia jo padtis visuomenje, tikslai, savs vertinimas...). Kitaip sakant, pagal tam tikrus iorinius, jutimo organ fiksuojamus poymius siekiame vardyti vidines bei kitas tiesiogiai nematomas bendravimo partneri ypatybes. Taigi socialinis suvokimas yra aktyvus, krybikas painimo procesas, kur ne visada galima grietai atskirti nuo mstymo. Interpretuojant pojiais gaunam informacij, mums tenka daryti percepcinius sprendimus: kelti hipotezes, jas tikrinti ir kt. Vis pirma panagrinkime, kodl mes tai darome. G. Burton ir R. Dimbleby (1988) nurodo tokias prieastis: Kad prisimintume faktus. Tyrimai rodo, kad geriau prisimenama struktruota, organizuota mediaga, tokia, kuri galima sudlioti lentynles", turinias tam tikrus pavadinimus. Todl mes nuolat tvarkome suvokiam mediag, iekodami atsakym klausimus: kas ji(s)?", ko siekia?", kodl?"... Kad suprastume kito mogaus elgesio prasm. Bendraujant mums ne tik ir ne tiek svarbu, kaip kitas mogus atrodo bei elgiasi, bet ir kodl. Norint tai suprasti, reikia daryti apibendrinimus, analizuoti, lyginti skirtingu laiku gaut informacij. Tai daryti taip pat daug lengviau, kai ji struktruota. (iandien ji ne tokia irzli, kaip vakar. Gal buvau ujusi netinkamu laiku?"). Kad nauj informacij terptume jau turim socialins tikrovs vaizd. Pvz., mums svarbu suvokti, koki viet naujasis ms pastamas uims tarp kit, su kuriais mus sieja vairs ryiai. Todl nedelsdami darome ivadas apie vairias jo ypatybes. (Mano mamai is vaikinas tikrai nepatiks..."). Kad numatytume partnerio elges. Mes siekiame susidaryti vaizd apie kito mogaus ypatybes, nes, jas inodami, tikims numatyti jo elges. (Ja galima pasitikti"). Kad galtume planuoti savo poelgius. Susidaryti vaizd apie kit mog reikia ir dl to, kad pasirinktume tinkamesnius bendravimo bdus, greiiau pasiektume norim tiksl. (I jo nepavyks nieko gauti, kol nepareikalausi grietai"). Kad ilaikytume stabil A vaizd. Ms bendravimo partneriai mus stebi, vertina, kaip ir mes juos. Savo poir mus jie vienaip ar kitaip parodo,

60

ireikia. J poiris mums gali patikti arba ne. Ir pirmu, ir ypa - antru atveju kito mogaus poir mes link aikinti jo paties ypatybmis. (Kuo jis mane laiko! Tikras pasiptlis!"). Kad ivengtume nerimo. Neapibrta situacija mums visada kelia nerim. Kai nesuprantame kito mogaus, jo ketinim, irgi jauiams nemaloniai. Nerim kelia, pvz., tai, kad partnerio elgesys mums atrodo nenuspjamas. Paprastai mums sunku numatyti girt, apsvaigusi nuo narkotik asmen, taip pat psichini ligoni elges, todl, bendraudami su jais, jauiams nejaukiai, nesaugiai. Kad vertintume galimybes patenkinti savo poreikius. Bendraudami daniausiai siekiame patenkinti kokius nors savo poreikius - priklausymo, kontrols, meils ir kt. darydami ivadas apie kitus mones, mes vertiname, ar bendravimas su jais leis patenkinti mums aktualius poreikius. (Jis altas ir neatidus. Uuojautos ir supratimo i tokio nesulauksi"). I koki iorini poymi mes sprendiame apie kit moni ypatybes? Pagrindiniai i j yra: Kalba - odiais perteikiamas jos turinys, - neodin kalbos pus: balso tembras, intonacija, pauzs ir pan. Ivaizda: fizins asmens charakteristikos (gis, veido bruoai ir kt.), taip pat - apranga, papuoalai, ukuosena, makiaas ir pan. Poza Gestai Mimika. takos kito asmens suvokimui turi ir bendravimo kontekstas. Galima skirti fizin ir psichologin kontekst. Fizinis kontekstas - tai aplinka, kurioje bendraujama. Pvz., pirm kart pamat mog prabangiuose jo namuose, manysime, jog jis yra pasiturintis, o jei btume sutik j darbo vietoje, gal btume to nepastebj. O k btent apie kitus mones mes stengiams suvokti? Kaip svarbiausius dalykus galima nurodyti iuos: Asmenybs ypatybs. Tai jos charakteris, temperamentas, pairos, sitikinimai, vertybs. Charakter ir temperament daniausiai apibdiname, priskirdami asmenybei bruous, nusakomus dvipolmis dimensijomis: nuolaidus-usispyrs, velnus-iurktus, geranorikas-savanaudis, santrusemocingas, links bendrauti-udaras...

61

Kiti individuals ypatumai. Tai vis pirma asmens gebjimai ir proiai, taip pat, pvz., jo sveikata, turtin padtis ir pan. Socialiniai vaidmenys. Mes norime inoti, kokius socialinius vaidmenis is mogus atlieka vairiose situacijose. Pvz., bendraudami su kuo nors turistinje kelionje, domims, kuo jis dirba, kokioje dalyvauja visuomeninje veikloje, kokioms dar socialinms grupms priklauso. Be ios informacijos negalime sakyti, kad inome, kas jis. Socialiniai ryiai. Mes darome prielaidas apie tai, su kuo mus dominantis asmuo bendrauja, kuriuos mones vertina, su kuo palaiko artimus ryius ir su kuo nesutaria, kas jo eima, draugai... Mes tarsi mginame nusipieti" jo socialini ryi emlap". Elgesio prieastys ir motyvai. Matydami, pvz., besiypsant veid, mes ne tik suvokiame, kad mogus rodo mums draugikum, bet norime suprasti, kodl. Kito mogaus elgesio prieastis galime aikinti paties mogaus ypatybmis arba susiklosiusiomis iorinmis slygomis. Pvz., kas nors gal ypsosi todl, kad yra draugikas mogus ir jauia mums simpatij, o kakas kitas - todl, kad siekia ms artimj palankumo. Mes visada stengiams isiaikinti mums nesuprantam, keist poelgi prieastis ir motyvus. Taip atkuriame" sutrikus aplinkos stabilum. Pvz., jei vakarlio metu js panekovas staiga nei i io, nei i to apsisuks ir nueis, tikriausiai to ilgai nepamirite, svarstysite, kodl jis taip padar, aptarinsite jo poelg su kitais... I tolesni skyreli suinosite, kaip vairius iorinius, akivaizdius poymius mes susiejame su vidiniais bei kitais tiesiogiai nefiksuojamais suvokiamo asmens ypatumais.

Socialinio suvokimo ypatumai

Nors socialinis suvokimas labai skiriasi nuo, pvz., fizini objekt suvokimo (kvapo, garso ir kt), ia pasireikia ir daug bendr suvokimo dsningum. Vis pirma, socialiniam suvokimui, kaip ir bet kokiam kitam, bdingas daiktikumas: nors suvokimo proceso rezultatas - tik ms smonje egzistuojantis tikrovs vaizdas, mes j priskiriame u ms egzistuojaniam pasauliui. Ar apskritai manomas atitikimas tarp objektyvaus pasaulio ir subjektyvaus jo atspindio, filosofai diskutuoja jau nuo Antikos laik. Klausimas, kiek ms susidarytas socialins tikrovs vaizdas atitinka realyb, turi akivaizdi praktin reikm: neteisingas elgesio motyv interpretavimas

62

gali tapti konflikto prieastimi, neadekvatus pirmasis spdis - lemti prastus tolimesnius santykius ir pan. Yra daug prieasi manyti, kad socialin tikrov - kit moni elgesio motyvus, tarpusavio santykius ir kt. - danai suvokiame klaidingai. Toliau iame skyriuje nagrinjamos vairios socialinio suvokimo klaidos ir j prieastys. Tam, koks socialins tikrovs vaizdas susidarys ms smonje, turi tak ne tik pati tikrov, bet ir ms pai ankstesn patirtis, kultrins aplinkos suformuoti poiriai, nuostatos, sitikinimai ir 1.1. Kognityvinje psichologijoje tai vadinama apercepcija - patirties ar vidins bsenos papildytu" suvokimu. Bendraudami turime inoti, kad ms nuomon apie kit mog atspindi ne tik tai, koks yra jis, bet ir tai, kokie esame mes. Tam tikru apercepcijos atveju galima laikyti pritarimo iliuzij (fale consensus), arba projekcij. Tai polinkis manyti, kad kiti mons galvoja ir jauiasi taip pat, kaip mes. Kai jauiams nelaimingi ir nusivyl, daugiau toki pat moni matome aplinkui, o kai diaugiams, atrodo, kad besidiaugiani yra daugiau nei nusiminusi. Jei esame nepatenkinti darbo slygomis, manome, kad panaiai galvoja ir dauguma ms bendradarbi, o jei jos mums patinka, esam sitikin, kad jomis patenkinti ir kiti. Tai 1977 m. rod L. Ross ir bendradarbiai. Jie kreipsi koledo studentus, teiraudamiesi, ar ie nesutikt vilkti markinlius su urau, kvieianiu valgyti vienoje ukandinje. Tie studentai, kurie sutiko, man, kad sutiko dauguma j koleg, o tie, kurie buvo prie, man, kad dauguma prie (pagal E. Aronson, 1995). Svarbus bet kokio, taigi ir socialinio suvokimo ypatumas yra atrenkamumas. I aplinkos, o taip pat ir i vidaus" ms jutimo organus vienu metu paprastai pasiekia labai daug vairi dirgikli. Pvz., dabar, kai skaitote i pastraip, js galbt kartu girdite gatve pravaiuojanias mainas, nekantis kitus mones, taip pat jauiate, kad jau norisi valgyti, iek tiek skauda galv ir t. t. Smoningai ir tiksliai, su visomis detalmis paprastai suvokiame tik nedidel dal to, k tam tikru momentu galime patirti. Suvokdami kitus mones, taip pat negalime aprpti visko. Taigi mes nesmoningai atsirenkame tik dal prieinamos informacijos. Kuri tai dalis, t. y. kuri informacij suvoksime, o kurios ne, priklauso nuo ms interes, nuostat, motyv ir pan. Daniausiai mes matome tai, k norime matyti - kas patvirtina iankstin nuomon, sitikinimus. Suvokdami socialin tikrov, mes ne tik atsirenkame tam tikr informacij, bet ir subjektyviai interpretuojame t, kuri pasiekia ms smon. Todl daug k galime suvokti netiksliai, ikreiptai. Tam gali turti takos

63

suvokimo visybikumas: mes siekiame susidaryti visybik suvokiamo objekto vaizd, net jeigu trksta svarbi detali. Mes jas nesmoningai prikuriame", o dviprasmik informacij interpretuojame, derindami prie to, k jau suvokme. Asmenini ypatybi tak suvokimui XX a. viduryje isamiai tyrinjo psichologai L. Postman, J. Bruner, G. Murphy ir kt. Ji ypa rykiai atsiskleid G. Allport ir L. Postman 1945 m. atlikt eksperiment metu. ie tyrintojai pasinaudojo sugedusio telefono" aidimo taisyklmis. Kai kuriems tyrimo dalyviams parodytos skaidrs, kuriose buvo ufiksuotos vairios socialins situacijos. Pvz., vienoje i j tiriamieji pamat du vyrus, baltaod ir juodaod, besinekanius metro. Baltaodis laik rankoje skustuv plikais amenimis. Mat skaidres tiriamieji turjo perpasakoti j turin kitiems, nemaiusiems, ie - dar kitiems ir t. t. Kaip ir reikjo tiktis, kol atkeliavo iki paskutinij klausytoj, pasakojimai gerokai pasikeit. Jie smarkiai sutrumpjo, neteko daugelio detali, o kai kurios i j, atvirkiai, buvo per daug ipstos, perdtos. Be to, pokyiams, kurie atsirado, perpasakojant paveikslli turin, neabejotin tak turjo tyrimo dalyvi patirtis, poiriai, nuostatos. Pvz., perpasakojant mintj situacij metro, daugiau nei 50 proc. atvej skustuvas i baltaodio vyro rankos kakokiu stebuklingu bdu buvo peroks" juodaodio rank (pagal R. J. Fisher, 1982). Suvokimo kategorialumas lemia, kad suvokimo proceso metu socialins aplinkos faktus, kaip ir bet k kita, mes automatikai stengiams priskirti kokiai nors reikini ar objekt kategorijai, klasei. Tai mergina. Matyt, student. Tikriausiai netekjusi. Turbt dirbanti" - tokius, pvz., sprendimus nesmoningai darome, sutik nepastam mergin. Tam turi takos suvokimo stereotipai (r. toliau), kurie gali ir padti, ir trukdyti teisingai suvokti socialin tikrov. Suvokimui bdinga ir fiksacija: vien kart tam tikru bdu suvokus kok nors objekt, suvokinio bruoai ilieka atmintyje ir tai turi takos vlesniems percepciniams sprendimams. Be to, informacija, kuri gauname anksiau, yra svaresn nei vlesnioji. Tam gali turti takos ir atminties tyrintoj nustatytas pradms efektas: geriau atmintyje isaugoma, lengviau atgaminama ta tam tikro informacijos kiekio dalis, kuri ufiksuojama pirmiausiai. Todl toki didel reikm turi pirmasis spdis, kur susidarome apie kit mog. Pirmojo spdio reikm puikiai pademonstravo toks E. Jons ir jo koleg (1968) eksperimentas. Tyrimo dalyviai stebjo kitus asmenis, neva atliekanius intelekto test uduotis. Visais atvejais testuojamieji" teisingai

64

atlikdavo 15 uduoi i 30-ties pateiktj. Dalis j teisingai atsakindavo i pat pradi, o vliau praddavo klysti. Kitiems, prieingai, i pradi nesisekdavo". Po to tyrimo dalyvi buvo praoma pasakyti savo nuomon apie stebt moni intelekt. Nors, kaip minta, visi jie teisingai atliko po tiek pat uduoi, intelektualesniais buvo laikomi tie, kurie nuo pat pradi neklydo (E. Aronson, 1995). Pirmasis spdis - tai suvokinys, kuris susiformuoja per kelias pirmsias bendravimo minutes. Yra tyrim, kurie rodo, kad sunkiai pakeiiamai nuomonei apie pirmkart matom mog susidaryti mums pakanka keturi minui! vairiais eksperimentais psichologai yra mgin isiaikinti, ar mes nedarome grubi klaid taip greitai apsisprsdami. tai vieno i j apraymas. Nalini Ambady ir Robertas Rosenthalis (1991, 1992) ra vaizdajuost, kaip 13 Harvardo universiteto magistrant mok emesni kurs studentus. Paskui stebtojai vos po 10 sekundi irjo tris nedideles atkarples apie kiekvieno dstytojo elges paskaitos pradioje, viduryje bei pabaigoje ir vertino kiekvieno dstytojo pasitikjim, energingum, emocin iltum ir kt. ie elgesio vertinimai, kurie rmsi 30 sekundi stebjimu, stulbinamai atitiko student vertinim vidurk semestrui pasibaigus." (D. G. Myers, 2000, p. 487488). Taigi yra pagrindo manyti, kad pirmuoju spdiu galima pasikliauti. Beje, gyvenime gana danai susidaro situacijos, kai nuomon apie kok nors mog turime susidaryti labai greitai. Pvz., atj atitinkam staig, kone per kelet akimirk turime apsisprsti, ar vertas pasitikjimo savo paslaugas mums silantis advokatas arba nekilnojamo turto prekybos agentas. Daugelis pokalbi su pretendentais vairias darbo vietas trunka ne ilgiau kaip 20 min. Tokioms situacijoms kartojantis, mes veikiausiai nejuiomis gyjame gdius, leidianius per trump laik gana tiksliai vertinti kitus. Kita vertus, mons nra nekintantys suvokimo objektai". Laikui bgant, keiiasi vis ms nuostatos, poiriai, gebjimai ir kt. Todl kit mog turtume suvokti vis i naujo, vertinti iuos pokyius. Manydami, kad apie savo koleg ar draug inome visk ir kad jis nepateiks joki staigmen, galime padaryti didel klaid. Be to, kaip sako psichologas A. Suslaviius (1999, p. 43) nekintama nuomon apie mog yra tolygi jo pasmerkimui". Ms nuomon apie kit mog gali stipriai paveikti ne tik pirmasis spdis, bet ir ta informacija, kuri gauname dar iki susitikimo su juo. Vienas i

65

pirmj iai problemai skirtus tyrimus 1946 m. atliko S. Asch. Jo eksperimento dalyviai turjo apibdinti asmen, apie kur prie tai buvo gav tam tikr informacij. Jie buvo padalinti dvi grupes, ir joms abiem perskaityti beveik vienodi neva t asmen charakterizuojani bdvardi sraai. Jie skyrsi tik vienu odiu: pirmajai grupei pasakyta, kad tas asmuo iltas, antrajai - kad altas. Vien to pakako, kad pirmoji grup daniau apibdint pristatyt asmen kaip kiln, geraird, linkus bendrauti ir laiming. Pirmasis spdis arba iankstin nuomon lengvai gali virsti save ipildania pranayste". Psichologijoje taip vadinamas reikinys, kai mogus savo elgesiu nesmoningai iprovokuoja tokius aplinkini poelgius, koki i anksto tikjosi. Tarkime, eidami pirm susitikim su i nuogird pastamu mogumi, manote, kad jis bus iurktus, nemalonus. Tiktina, kad nuo pat pirmj minui ir js jam nerodysite ilumos ir geranorikumo. Toks elgesys paskatins alt naujojo pastamo poir jus, ir js iankstin nuomon veikiausiai pasirodys buvusi teisinga". Bet viskas galt bti atvirkiai, jei i anksto btumt nusiteiks sutikti draugik, malon mog.

Suvokimo schemos, stereotipai ir atribucijos

Dabar panagrinkime, kokie psichologiniai mechanizmai leidia mums taip greitai pagal mogaus ior vertinti jo vidines savybes, socialin padt ir kita. Svarbiausias vaidmuo ia tenka suvokimo kategorialumui, t. y. informacijos klasifikavimui, automatikai vykstaniam suvokimo proceso metu. Suvokiamus socialinius reikinius bei asmenis mes taip pat grupuojame, skirstome kategorijas: tai - konfliktas", ji - feminist" ir pan. Remdamiesi savo patirtimi, su kiekviena i toki grupi siejame tam tikrus poymius: jie vienas kito nemgsta", ji nusistaiusi prie vedybas". Schema - tai poymi, priskiriam tam tikrai asmen ar reikini kategorijai, rinkinys. Schema taip pat apima ms prielaidas apie tai, kodl ie poymiai vieni su kitais siejasi. Schemos, nusakanios poymius, priskiriamus kokiai nors asmen kategorijai, vadinamos stereotipais. Stereotipikai gali bti vertinamos tokios asmen grups, kaip pensininkai, studentai, kurios nors profesijos atstovai (medikai, mokytojai, policininkai) ir kt. Labai paplit yra vairias etnines, religines grupes apibdinantys stereotipai, taip pat - lyi stereotipai (visi igonai yra..."; visi musulmonai yra..."; visi vyrai yra..." ir pan.). Stereotipai daniausiai apima tokius poymius, kaip sitikinimai ir vertybs,

66

tipiki elgesio motyvai, tradiciniai vaidmenys ir pan. Pvz., veikiant stereotipui, tikriausiai manysime, kad kiekvienas igonas, kur sutiksim gatvje, bus links paeisti statymus, ivilioti lengvatiki pinigus, nesilaikys paad ir pan. Nesunku suprasti, kad stereotipai ir kitos schemos socialinio suvokimo procesuose atlieka i dalies teigiam, i dalies ir neigiam vaidmen. Teigiama yra tai, kad suvokimo proceso pradioje jie tarnauja kaip atspirties takas, o tai leidia mums greiiau padaryti norimas ivadas, pvz., vertinti pretendento tinkamum tam tikram darbui. Kaip jau minta, per trump laik padarytos ivados nebtinai bus klaidingos. Stereotipai nra susiformav atsitiktinai, j gyvavimas remiasi tikrovje pastebtais faktais. Taiau, kaip teigia G. Burton ir R. Dimbleby (1988, p. 70), tai nepateisina tokio intelektualine ir moraline prasme bankrutavusio stereotip naudojimo, kurio pavyzdi apsiai galima rasti, tarkime, iniasklaidoje. tai keletas toki pavyzdi (Lietuvos rytas", 2001 m. sausio 27 d.): 1 inut. Filmo apie teroristus idja Prajus etadien kadencij baigusio JAV prezidento Billo Clintono spaudos atstovas Jake'as Siewertas atsakinjo urnalist klausimus, k darys buvs Amerikos vadovas, paliks Baltuosius rmus. Komentuodamas gandus, kad jis ketina pasirayti kelis kontraktus Holivude, J. Siewertas juokaudamas pareik: Prezidento lktuv pagrobia teroristai i Lietuvos. kaitu paimtas prezidentas galiausiai su teroristais susitaria: Lietuvai atleidiama 3,2 milijardo JAV doleri skola, taip pat suteikiamos paskolos garantijos." Tokia galimo filmo scenarijaus idja nuskambjo JAV ir visame pasaulyje. 2 inut. Atriadaniai ir grsmingi Prie pusmet apie Lietuv savaip pajuokavo daugiausia udirbantis pasaulio aktorius Melas Gibsonas. Yra dalyk, u kuriuos reikia pakovoti. sivaizduokite: atsikls vien ryt Los Andele, js pamatote papldimiu liauianius golfo lazdomis apsiginklavusius atriadanius lietuvius, kurie nori itakyti js smegenis. K js darytumte? Tai prieastis savigynai", - pareik aktorius savaitiniame pramog urnale Entertainment Weekly".

67

3 inut. Takt prarado ir urnalistas Sindikuotame urnalist susivienijime Paradigm TSA" dirbantis ir su olimpines aidynes transliavusia MSNBC kabeline televizijos kompanija bendradarbiavs Mike'as Celizicas Lietuvos krepininkus savo komentare pavadino briu vaikin i alies, kurios niekas negali rasti emlapyje, ir turini vardus, kuri negali itarti net j motinos". Stereotipai - dana iankstins nuomons apie mog susidarymo prieastis. O ji lemia suvokimo klaidas: turdami iankstin nuomon, mes nesmoningai iekome j patvirtinani fakt bei ignoruojame tuos, kurie jos neatitinka. Taigi, remdamiesi schemomis, stereotipais ir iorikai matomais poymiais, mes sprendiame apie kit moni psichines savybes, interpretuojame j elgesio prieastis. Tai vadinama atribucija. Skiriamos trys atribucij rys: asmenini savybi atribucija mogaus elgesio prieasi aikinimas (kauzalin atribucija) atsakomybs u vien ar kit poelg nustatymas (atsakomybs atribucija). Aikinant elgesio prieastis, nustatant atsakomyb u konkreius poelgius, nurodomos arba vidins juos lm prieastys (asmens, kur turime galvoje, norai, jausmai, gebjimai), arba iorins (nepalankiai susiklost vairios aplinkybs, kit moni daromas spaudimas...). domu tai, kad vienose situacijose dauguma moni vairius poelgius daniau link aikinti vidinmis prieastimis, o kitose - iorinmis. Pvz., savo skm visi daniausiai aikina turimais gebjimais bei pastangomis, o neskmes - nepalankiomis aplinkybmis, negeranoriku kit moni elgesiu. M. H. Davis ir W. G. Stephan 1980 m. nustat, kad studentai tuos egzaminus, kuriuos ilaik gerai, mano buvus tinkama j gebjim vertinimo priemone, o tuos, kuriuos ilaik blogai netinkama. Savo ruotu dstytojai, pagal R. M. Arkin ir kt. 1980 m. tyrim, gerus student mokymosi rezultatus link laikyti savo nuopelnu, bet prastus aikina pai student netinkamomis nuostatomis ir kt. (pagal Ch. G. Morris, 1990). Taip pat nustatyta, kad aikindami apskritai bet kokius savo veiksmus, mes kur kas labiau atsivelgiame iorini veiksni tak, o kit moni veiksmus esam link aikinti vien j pai vidinmis ypatybmis. Tikriausiai kiekvienas, pateks autoavarij vairuodamas automobil, pasakys,

68

kad ji nebt vykusi, jei ne kokios nors iorins aplinkybs. Tuo tarpu kiti, vertindami t pai situacij, btinai prisimins vairuotojo isiblakym, neatsargum ar greiio pomg. reikin L. Ross 1977 m. vardijo kaip pagrindin atribucijos klaid. Dar vienas atribucijos klaid altinis - danai daroma nesmoninga prielaida, kad pasaulyje yra teisingumas. Ja remdamiesi manome, jog visi gauna tai, ko usitarnavo, skm lydi tuos, kurie jos verti, o nelaims atsitinka j nusipelniusiems. Vienas i aikinim, kodl mons taip galvoja, yra toks: taip ginamasi nuo minties, kad ir paiam gali atsitikti nelaim: ji juk ateina tik pas nusipelniusius".

vaizdis ir jo krimas
Mes, savaime suprantama, jauiame, kad danai tampame socialinio suvokimo objektais, t. y. kad kakas stengiasi mus vertinti, susidaryti apie mus nuomon. Todl vieumoje mes stengiams atrodyti ir elgtis taip, kad kiti susidaryt apie mus tok spd, kokiu btume patenkinti. Kitaip sakant, aplinkini akyse mes kuriame savo vaizd. spdio ar vaizdio krimas - tai procesas, kurio metu asmuo organizuoja savo elges vieumoje taip, kad sukurt vienok ar kitok spd ar vaizd aplinkiniams (E. Goffman, 1959, cit. pagal: A. Valionien, 1998). odis vaizdis ne atsitiktinai siejasi su sivaizduoti: nors jis nra, tiesiogine to odio prasme, sivaizdavimo rezultatas, taigi vien vaizduots padarinys, visgi tai - kito mogaus arba ms pai galvoje susiformavs vaizdinys, dl kurio santykio su tikrove galima diskutuoti. vaizdis yra socialins percepcijos rezultatas. spdis apie mog, arba jo vaizdis formuojasi pagal vairius iorinius poymius sprendiant apie jo socialines ir psichologines ypatybes pagal tuos dsningumus, kurie jau aptarti iame skyriuje. Taigi, kuriant vaizd, smoningai arba ne manipuliuojama visais manomais ioriniais poymiais, kuriuos stebdami suvokiame kit asmen: kalba, ivaizda, poza, gestais ir mimika. Kuriant vaizd, naudojamos vairios prisistatymo strategijos, pvz., sitvirtinantis, siteikinjantis (meilikaujantis), save eminantis (menkinantis) prisistatymas (plaiau r.: A. Valionien, 1998). Sukrus tam tikr vaizd, norima j ilaikyti, kai kada -papildyti, i dalies ar net radikaliai keisti. Tai vadinama vaizdio isaugojimu bei valdymu. Savo vaizdius kurti ir valdyti stengiasi ne tik pavieniai asmenys, bet ir moni grups: sporto komandos, muzikiniai kolektyvai, vairios organizacijos.

69

Apibendrindama vairi autori pastebjimus, A. Valionien (1998) teigia, kad kontroliuoti kit moni apie mus susidarom spd esame veriami nesaugumo jausmo ir nerimo, kuris kyla, kai pasijuntame stebimi ir vertinami. Tai ypa ryku tuomet, kai atsiduriame dmesio centre - vieai stebimoje pozicijoje (pvz., kalbdami prie auditorij) arba naujoko" vaidmenyje (pvz., esame pristatyti naujam moni ratui). Tuomet mes vienaip ar kitaip prisistatome: ms elgesys kinta priklausomai nuo socialins situacijos uuomin apie tai, kokio elgesio i ms laukiama (plaiau apie prisistatym r. 3 skyriuje). Prisistatymu paprastai siekiama tam tikr socialini ir materialini rezultat: tai gali bti paintis ir artimi santykiai su patraukliais arba ymiais, autoritetingais asmenimis, priklausymas patrauklioms socialinms grupms, profesin skm, kilimas karjeros laiptais ir 1.1. Kartu tai ir priemon asmens savigarbai stiprinti: j didina aplinkini komplimentai, pagyrimai. Prisistatymas danai vyksta jo net nesismoninus, ir vaizdis kuriamas nebtinai i anksto tai apgalvojus. Taigi vaizdio krimas daniausiai visai nereikia, kad mes siekiame klaidinti ar apgaudinti savo bendravimo partnerius. Kai kada taip gali bti, pvz., kai koks nors sukius stengiasi gyti aukos pasitikjim ir ivilioti pinigus. Taiau paprastai prisistatydami mes nesiekiame pasirodyti tuo, kuo nesame, o tik norime pademonstruoti ir irykinti savo privalumus bei umaskuoti trkumus. Kurdamas vaizd, mogus gali ventai tikti, kad jis yra kaip tik toks, koks stengiasi pasirodyti. vaizdio krimas neretai esti to momento elgesys, savotikas vaidinimas". Todl, kurdamas vaizd, mogus nepraranda savo tapatumo. Bet danai ir ilg laik vieai demonstruojama ivaizda bei elgesys gali takoti savojo A suvokim. Tai ypa tiktina, jei asmens A vaizdas yra nestabilus, t. y. jei jis menkai pasta pats save. Psicholog jau seniai rodyta, kad mogaus elgesys, jo atliekamas vaidmuo keiia sitikinimus, vertybes, nuostatas. Kai prisiimate nauj vaidmen, pavyzdiui, tampate universiteto studentu, susituokiate arba sidarbinate, js stengiats vykdyti tam tikrus socialinius nurodymus. Galbt i pradi is elgesys jums atrodys svetimas, nes js vaidinate vaidmen. Pirmosiomis tarnybos armijoje savaitmis jaunuolis jauiasi nenatraliai, tarsi apsimest ess kareivis. Pirmosios savaits po vestuvi yra panaios aidim namai". Taiau netrukus jausmas, kad esate veriami atitinkamai elgtis, praeina. Tai, kas prasidjo kaip vaidinimas, gyvenimo teatre tampa jumis paiais." (D. G. Myers, 2000, p. 636).

70

Kad elgesys gali keisti vidines mogaus ypatybes, iliustruoja ir reikinys, kuriam prigijo pavadinimas kojos tarpduryje. Tai moni polinkis, ipildius ma reikalavim, vliau paklusti ir didesniems (D. G. Myers, 2000). Pvz., paprayti padti tikinti kitus rengiamos labdaringos akcijos nauda, mons jos metu ir patys mieliau aukoja pinigus. Kart vieai idst kokius nors teiginius, galbt tik u umokest, vliau mes keiiame ir savo sitikinimus, pritaikydami juos prie tokio elgesio. Atitikti tam tikr vaizd skatina ms atliekami socialiniai vaidmenys. Ypa danai to reikalauja kai kurios profesijos - dstytojo, teisininko, gydytojo ir pan., kuri atstovams tenka bendrauti su klientais, danai rodytis ir dirbti vieumoje. vaizdio krimas tampa labai aktualus ir tuomet, kai duodame interviu spaudai ar kalbams su potencialiu darbdaviu nordami sidarbinti. tai k apie vaizd sako Nomeda Ausmanien, agentros Noriu darbo" psicholog: -iandieniniai tyrimai rodo, kad vaizdis arba padvigubina galimybes, arba visai atima paskutinius ansus rasti darb, jau nekalbant apie jo skm. iuolaikinje konkurencinje darbo rinkoje, norint rasti darb, isilavinimo ir profesins patirties jau nepakanka. Darbdaviai reikalauja kai ko daugiau. Pamstymui pateiksiu keleto tyrim duomenis. 1992 metais buvo apklausti didij Britanijos moni direktoriai. 93 proc. j patvirtino, kad sidarbinant svarbiausias veiksnys - asmens prisistatymas. Kuo geresn vadovo padtis, tuo labiau jis pabr vaizdio reikm savo darbo karjerai. 1990 metais Amerikos Sirakz universiteto vadybos katedros darbuotojai apklaus tkstani firm vadovus. 96 proc. apklaustj patvirtino, kad darbuose, reikalaujaniuose asmenikai kontaktuoti, pavyzdiui, tokiuose kaip prekyba ir marketingas, kadr parinkimas, finans ir buhalterijos sistema, skmingas vaizdis nulemia darbo skm. Mokslininkai paymi, kad netgi tokiose srityse, kaip mokslinis darbas, vaizdis yra svarbus kopimo tarnybiniais laipteliais veiksnys. tai pagrindins io tyrimo ivados: Svarbiausios pozityvaus vaizdio priemons - verbaliniai ir neverbaliniai komunikaciniai gebjimai (minties reikimas ratu, pasisakymas, gera artikuliacija, kontaktas vilgsniu, gestikuliacija, mimika). Svarbs yra visi ivaizdos aspektai - valyvumas (asmens higienos elementai, t. y. oda, plaukai, nagai), ivaizda (bendras vaizdas, t. y. figra, fizin forma, drabuiai, laikysena) bei geros manieros.

71

Privai firm direktoriai ir skyri vadovai vykus vaizd laiko karjeros slyga, svarbesne u kvalifikacijos klimo kursus. Visi iuolaikini firm respondentai mano, kad mons vaizdis turi tiesiogin tak jos suklestjimui. Tai, kaip jus suvokia aplinkiniai ir tai, kaip js vertinate pats save, priklauso nuo js vaizdio. Jeigu atrodote gerai, js labiau savimi pasitikite, didiuojats ir jauiate kit pritarim. Kai nepaisote savo iors, jums geriau vengti rodytis monms, vieai kalbti. Js vaizdis lemia darbo rodiklius. Kai atrodote gerai, susilaukiate didesnio aplinkini pripainimo, nes darote jiems malon spd. Prisiminkite, kaip kartais jus pagiria: tu puikiai atrodai", esi geros formos" ir t. t. Ar tai nepakelia js nuotaikos? Nuo nuotaikos, jausm, nuo viso psichinio gyvenimo priklauso js darbingumas. Jei nuotaika gera, geriau sekasi dirbti, js darbas naesnis ir didesn pripainim jis jums atnea. Diaugsmas ir pasitenkinimas, kyls i darbo, puiks darbo rezultatai kelia darbingum, nes visa tai didina savigarb ir savivert, pasitikjim savimi ir susitelkim, stiprina ryt ir itvermingum. Toks tarpusavio ryys tsiasi ir toliau. Jums gali pavykti skmingai atlikti darb ir tada, kai kiti mons jumis nepasitiki ar net tyia jums kliudo, bet niekuomet nepasiseks, jeigu js nepasitiksite savimi ir nemginsite siekti skms. Kita vertus, labai danai pasisekimas priklauso nuo nuomons, kuri apie mus susidaro kiti, su kuriais mes galbt niekuomet nekalbjome, kurie ms gerai nepasta. ymus gydytojas arba teisininkas gyja ger vard ne tik gerai eidamas savo pareigas, bet ir iaip gyvenime darydamas ger spd, kaip mogus. Mes mog vertiname pagal tai, kok spd jis mums daro. Todl eikite, kalbkite, atrodykite, elkits taip, lyg jau btumte mogus, koks nortumte bti. Geriausias patarimas, kur jums galima duoti, jeigu norite iekoti darbo, jeigu norite, kad jums sektsi, yra is: elkits taip, lyg jums visur sekasi. Didiausia klaida, kuri galite padaryti, iekodami darbo, tai itarti: praau, duokite man darbo"; neimeskite mans lauk"; a savimi jau nepasitikiu"; likimas mane persekioja"; mane ugriuvo visos pasaulio bdos"; man taip sunku gyventi"... ie odiai nebtinai turi nuskambti balsiai. Jie gali bti perskaityti js veido iraikoje, js elgesyje, kno pozoje. Pamats ar igirds visa tai, darbdavys ims js nevertinti ir tuojau pasakys, kad js ne toks mogus, kurio jis ieko, ir stengsis js kuo greiiau nusikratyti. Atvirkiai, jeigu js iekote darbo, turite eiti kambar ukariautojo veidu; js turite spinduliuoti pasitikjimu savimi, kitaip darbdavio netikinsite, kad esate jam tinkamas mogus. Kreipkite dmes savo iorin ivaizd, ypa drabuius. Iorin

72

ivaizda sukuria pirm spd ir todl turi didels reikms. Js ivaizda, kno kalba ir atsakymai turi sukelti darbdavio pasitikjim, sukurti pasitikinio savimi mogaus vaizd, tokio mogaus, kuris gali gerai dirbti. Daugelis moni patiria neskmes ir negali jaustis laimingi tik dl to, kad jie yra nepatenkinti savimi - giliai irdyje didel dalis moni jauia menkavertikumo kompleks. Augdami gyjame vairiausi kompleks. Kartais fizini - mano nosis per didel", a bjaurus", esu per jaunas" ir t. t.; kartais intelektualini - a nesu toks protingas, kaip kiti"... Arba velgiame asmenybs trkumus - a neturiu humoro jausmo", a esu kyrus"... Jei taip galvojate apie save, negi galite skmingai dirbti ir jaustis laimingi? Daugum kompleks atsineame i vaikysts. Savo paties vaizd taip pat susiformuojame vaikystje. Js dar neinote, kas ir kokie esate, taiau aplinkiniai, kurie yra vyresni ir imintingesni, pasistengia, kad susiformuotumte nuomon apie save j pavyzdiu. Tenka igirsti prisipainim: vaikystje a permiau tvo kalbjimo manier, laikysen, jo vertybes... ir savo motinos niekinam poir tv". Taip isiugdomi kompleksai ir neigiami sitikinimai. Norint j atsikratyti, pirmiausia reikia isiaikinti, i kur jie kilo. Kartais to pakanka, kad problema isisprst. Taiau yra sitikinim, kurie slypi taip giliai ms psichikoje, kad juos isiaikinti ne taip jau lengva, nepakanka tik atkapstyti j kilm. iuo atveju, vienas sprendimo bd yra pozityvs tvirtinimai" - tai teiginiai, kuriuos danai kartojame garsiai arba mintyse. Pavyzdiui: a esu mylinti, protinga ir unikali btyb". Jei mes k nors pakankamai danai girdime, pradedame tuo tikti. Taip kilo daugelis ms sitikinim - tai, kas buvo kartojama vaikystje, sitvirtino pasmonje. Reklam kompanijos taip pat naudoja metod. Sukrusios koki fraz, jos nuolatos kartoja j, kol galiausiai mes imame tuo tikti. Kitas metodas, padedantis keisti vaizd - elgtis prieingai susidariusiai nuomonei. Jei esate sitikins, kad js nepatrauklus, elkits taip, tarsi btumte patraukliausias; jei galvojate, kad jums trksta pasitikjimo savimi, elkits kaip visikai pasitikintis mogus. Tuomet, kai js sivaizduosite save patraukl, pasitikint ir laiming - js i ties toks pasijusite. Kartais, kai jauiams nelaimingi, mes imame elgtis taip, tarsi viskas bt gerai ir ypsoms monms. Tada jie nusiypso mums, ir ms nuotaika pagerja. Dar vienas bdas pagerinti savo vaizd - paiekoti toki bdo bruo, kurie jums patinka. Smoningai paklauskite savs: kas man patinka manyje?" arba kas man gerai sekasi?" mogus turi nuostabi savyb - jis visada ieko atsakymo klausimus. Jei ms klausimai bus pozityvs, sulauksime teigiam

73

atsakym. Kai suriku atrasti mums patinkanius bruous, gali padti klausimas: Jei manyje bt kas nors, kas man patikt, kas tai galt bti?" is klausimas reikalauja teigiamo atsakymo. Yra ir kit ger klausim, kurie gali padti pakeisti nuomon apie save: kokios mano stipriosios savybs?", kokiose srityse a geriausiai pritaikyiau savo gebjimus?", kas man sekasi geriausiai?" Pozityvs tvirtinimai, elgesys tarsi", teigiam atsakym reikalaujantys klausimai gali puikiai mums pasitarnauti, keiiant vaizd. Norint veikti savo kompleksus ir neigiamus sitikinimus, susikurti teigiam vaizd, reikia imokti nereaguoti kit moni kritik js atvilgiu, neumirti, kad nors jie ir yra ms veidrodiai, taiau atspindi ikreipt, neteising vaizd. Painkite save ir kurkite save patys tokius, kokiais norite bti! O tai G. Burton ir R. Dimbleby (1988) nurodomi svarbiausi vaizdio krimo ingsniai, jei nusprstumte tai daryti i anksto visk suplanav. Jei js tikslai pozityvs, nemanykite, kad toks altas apskaiiavimas - nemoralus, sako autoriai: Pabandykite suinoti, k dabar apie jus galvoja aplinkiniai. Galima specialiai sudaryti tokias situacijas, kad tai irykt arba tiesiog paklausti vardykite sau, kokio rezultato norite - kokio vaizdio jums reikia, kodl jis turt bti btent toks ir kaip reikt elgtis, norint j sukurti vertinkite situacij, kurioje teks bendrauti, kokie joje bus js bei kit asmen vaidmenys. Pabandykite numatyti, k reikia sakyti bei daryti, kad kiti apie jus susidaryt teigiam spd Pasverkite savo stiprisias ir silpnsias puses. Pagalvokite, kaip pirmsias geriau inaudoti, o antrsias - veikti Susipainkite su scena", kurioje tursite prisistatyti. Pagalvokite, kas joje padt atrodyti taip, kaip nortumt Numatykite, kokias odins ir neodins iraikos priemones turtumt naudoti, kad sukurtumt norim spd, bei naudokite jas Galite pasipraktikuoti, ibandydami vairius elgesio bdus ne vieoje vietoje.

74

Socialinio suvokimo klaidos ir bdai joms ivengti

Apibendrinant skyri, galima pateikti G. Burton ir R. Dimbleby (1988, p. 75) sudaryt bdingiausi socialinio suvokimo klaid sra: dal informacijos mes praleidiame kai kurioms detalms suteikiame per didel reikm neteisingai interpretuojame ryius tarp atskir suvokiam element darome neteisingas prielaidas apie mones, remdamiesi ankstesne savo patirtimi ir klaidingai manydami, kad kai kurie bdo bruoai visada susij su kitais. ie autoriai taip pat ivardija svarbiausius socialinio suvokimo klaid altinius. Daugum j jau aptarme ankstesniuose skyreliuose. Tai yra: iankstin nuomon save ipildanios pranaysts stereotipai pagrindin atribucijos klaida pradms efektas baigms efektas aureols efektas pritarimo iliuzija vieningumo iliuzija. I ia nurodom reikini ms dar neaptarti yra trys - baigms efektas, aureols efektas ir vieningumo iliuzija, tad stabtelkime prie j. Kaip ir paius pirmuosius, paskutinius mogaus, su kuriuo bendraujame odius, poelgius simename geriau nei viduriniuosius, ir jais labiau pasikliaujame, darydami sprendimus apie mones. Tai - baigms efektas. Pastebta, kad pradms efektas turi didesn tak ms sprendimams, kai bendraujame su nepastamais monmis, o baigms - bendraujant su pastamais. Pvz., susipyk su draugu, jo priekaitus, pasakytus prie isiskiriant, prisiminsime geriau, nei anksiau sakytus komplimentus ir tai atsivelgdami j vertinsime. Aureols efektas yra gana panaus pradms. Jis lemia tai, kad dalis ms gautos informacijos apie mog ima dominuoti ir daro tak galutiniam sprendimui. Pvz., pastebj kok nors mums labai patraukl asmens bruo, esame link nepastebti jo trkum ir iekome kit patraukli savybi, siekdami susidaryti kuo teigiamesn to asmens vaizd. Ir atvirkiai, jei pastebime k nors atstumianio, iekome ir

75

daugiau patvirtinim, kad tas asmuo apskritai yra atstumiantis. Vieningumo iliuzija (fale consistency) pasireikia, kai mes nepagrstai tikims, kad kito mogaus elgesys bus nuoseklus: kad vienas jo poelgis ar poiris neprietaraus kitam, kad panaiomis situacijomis jis visada elgsis daugma taip pat ir pan. Todl, kart i ko nors igird nedraugik usiiaupk!", greiiausiai manysime, kad tas mogus - grubus nepraustaburnis, nors tkart jis galbt tik nevykusiai pajuokavo. O koks elgesys gali padti ivengti socialinio suvokimo klaid? Tai: atidumas detalms: bendraujant reikia atidiai stebti visus, tiek odinius, tiek neodinius praneimus" sprendimo atidjimas: stengtis kuo ilgiau nedaryti galutinio sprendimo apie mog; tai leis sukaupti apie j daugiau ir vairiapusikesns informacijos nuomons keitimas: bti nusiteikus keisti savo poir mog, suinojus apie j k nors naujo duomen tikrinimas: nuolat lyginti tai, k pastebime, su turima nuomone ir kreipti dmes prietaravimus informacijos lyginimas: vairias pastebtas detales lyginti vienas su kitomis, siekiant ivengti aureols efekto, stereotip poveikio ir kt. alternatyvus elgesio prieasi aikinimas: stengtis rasti ne vien, bet kelet skirting paaikinim, kodl mogus pasielg taip, o ne kitaip, atkreipiant dmes tiek vidinius, tiek iorinius poelg lmusius veiksnius papildomos informacijos rinkimas: iekoti papildom informacijos altini, padedani susidaryti objektyvesn nuomon sijautimas: pavelgti situacij kito mogaus akimis, sijausti jo padt.

Pasvarstykite: Pamginkite prisiminti, kada js padarte socialinio suvokimo klaid. Jei toki situacij neprisimenate, pagalvokite, kada jums gresia pavojus toki klaid padaryti. Pabandykite stebti su kuo nors bendraujant mog ir vardykite, kokie iorikai stebimi poymiai (balso intonacija, judesiai, ivaizdos detals ir 1.1.) atskleidia jo asmenybs ypatybes, padt visuomenje ir kt. Kokie stereotipiki vertinimai labiausiai eidia jus asmenikai? Ar jie susij su js lytimi, tautybe, ipastama religija?

76

77

5. ODINIS BENDRAVIMAS
Ar odi tvarka sakinyje yra psichologikai svarbi? Kodl bendravimo partneris neretai igirsta visai ne tai, k mes norjome pasakyti? Kodl kartais mes bname kurti, turdami sveikas ausis? Kuo patogs yra daugiaprasmiai praneimai? Ar ms kalba gali bti valdios rankiu? Ar klausymasis ir girdjimas - tas pats? Ar galima igirsti tai, kas nepasakoma odiais?

iame skyrelyje pakalbsime apie tai, su kuo js susiduriate kasdien daugyb kart - apie keitimsi odine informacija. Aptarsime odinio (verbalinio) bendravimo ypatumus ir pabandysime atsakyti klausim, kodl is bendravimas danai bna toks komplikuotas, ir kodl mes taip danai nesusikalbame.

Praneimo samprata, ypatumai, analiz

Pagrindins svokos ir keturi praneimo aspektai
Bendravimo psichologijoje danai susidursite su siuntjo, primjo ir praneimo terminais. Siuntju ir primju vadinami bendravimo metu informacij perduodantys ir informacij priimantys mons, o pati informacija vadinama praneimu. F. Schulz von Thun (1996) teigia, kad kiekvien praneim galima ianalizuoti keturiais aspektais. 1. Praneimo turinys: apie k a informuoju. is aspektas yra svarbiausias pokalbiuose ir diskusijose, arba bent jau turt toks bti. 2. Savs atskleidimas: k a pasakau apie save. Praneimu perduodama ne tik tam tikra informacija (praneimo turinys), bet ir inios apie siuntjo asmen (pvz., siuntjo praneimas perduodamas su pasididiavimu, su baime ar pan.). Beje, savs atskleidimas gali bti tiek pasmoninis, tiek smoningas norimas savs pavaizdavimas. Savs atskleidimo aspektas psichologikai yra labai reikmingas, kadangi parodo siuntjo savijaut, siuntjo nor bti auktumoje" ir t. t. I ia kyla daug tarpasmenins komunikacijos problem (pvz., siuntjas griebiasi vairi savs auktinimo" gudrybi).

78

3. Tarpusavio santykiai: kokios a nuomons apie tave. Praneimas parodo, kokie yra susiklost santykiai tarp siuntjo ir primjo. Tai danai irykja vartojant tam tikras formuluotes, balso ton, neverbalinius signalus. Visam tam primjas daniausiai bna labai jautrus. Jis greitai pajunta paaip siuntjo ton (ne tavo nosiai suprasti tai!"), nors garsiai tai nebuvo itarta. Tarpusavio santyki aspekto nereikt maiyti su savs atskleidimo aspektu: pastarasis nelieia primjo, primjas ia atlieka vertintojo vaidmen (k man sako tavo praneimas apie tave pat?"). Praneimo tarpusavio santyki aspektas lieia ir primj (k a tau reikiu?"). Be to, tarpusavio santyki aspektas gali bti dvejopas: ia gali atsispindti, pirma, k siuntjas msto apie primj, kokios jis nuomons yra apie primj arba, antra, kokie yra j tarpusavio santykiai. Taigi savs atskleidimo aspektas pateikia A-praneim, o tarpusavio santyki aspektas - Tu-praneim (k a galvoju apie tave) arba Mespraneim (kokie yra ms tarpusavio santykiai). 4. Kreipimasis: ko a noriau paprayti, k sakyti, liepti. Tik retais atvejais mes kalbame iaip sau". Beveik vis praneim tikslas - paveikti primj. is bandymas paveikti gali bti tiek atviras, tiek paslptas. domu, jog esant vienodam kreipimuisi, santykiai tarp siuntjo ir primjo gali bti visai skirtingi. Pabandysime schema pavaizduoti praneimo analiz (r. 5.1 pav.) ir panagrinti konkret pavyzd.

5.1 pav. odins komunikacijos psichologinis modelis sivaizduokite, jog suskamba telefonas. Pakeliate ragel ir igirstate: Labas, jau penkis kartus tau skambinau!" Praneimo turinys iuo atveju visai aikus - skambinta penkis kartus. iek tiek sunkiau suprasti, k siuntjas nori pasakyti apie save (jis nekantrus? nusivyls? labai stropus?), kokie tarpusavio santykiai atsiskleidia tarp siuntjo ir primjo (gal nuskambjo priekaitas: Tu visada kakur bastaisi", o gal:

79

Tu man labai svarbus"?) ir ko jis siekia (galbt galjai ir tu pats paskambinti man"). Vien i galim variant pavaizduosime 5.2 pav.

Ms bendrais reikalais visada rpinuosi a! 5.2 pav. Konkretaus praneimo analiz Taigi k igirsta primjas, kur aspekt (i mint keturi) jis atkreipia dmes? O gal jis netgi negali apsisprsti, k jam reaguoti: Atrodo, suprantu kiekvien od, bet k gi jis norjo tuo pasakyti?" Jei praneimas nra visai aikus, galima pastebti, jog primjas igirsta" savo fantazijas, viltis, nuogstavimus... Vliau apie tai dar kalbsime isamiau.

Eksplicitiniai ir implicitiniai praneimai

Eksplicitiniai - tai tokie praneimai, kurie yra suformuluoti aikiai ir vienprasmikai. Implicitiniai - tai daugiaprasmiai praneimai, kuri prasm yra paslpta, taiau gali bti numanoma. Visi keturi praneimo aspektai (praneimo turinys, savs atskleidimas, tarpusavio santykiai ir kreipimasis) gali bti ir eksplicitiniai, ir implicitiniai. Pvz., kreipimosi aspektas bus eksplicitinis, jei bus sakoma: Paduok duonos!"; implicitinis, jei igirsite: Duonos ant stalo nebra!" (vis tiek norima, kad bt paduota duonos). Kartais nebtina mogui tiesiogiai sakyti, k apie j galvojame (tai bt eksplicitiniai praneimai); ms nuomon apie t mog gali iduoti ir balso tonas, formuluots (pvz., kai kalbame i aukto", kai pataikaujame ir pan.) - tai implicitiniai praneimai. Implicitiniai praneimai yra

80

gana populiarus, nes juos naudojantieji lengvai gali isiginti savo odi, savo balso tono: A gi to nesakiau!"

Neodini (neverbalini) praneim analiz

Pagal anksiau pateikt praneimo analizs schem galima nagrinti ir neodinius (neverbalinius) praneimus. Panagrinkime verkim (r. 5.3 pav.). Taiau iuo atveju sunkiau vardinti turinio aspekt, todl i schemos dal praleisime. Matai, k tu pridarei,

kaip toli tu nujai!

5.3 pav. Trys neverbalinio praneimo (verkimo) aspektai

Savaime suprantama, iame pavyzdyje pateiktas tik vienas i daugelio galim verkimo siuniam praneim; be to, verkti galima ir i laims, i diaugsmo. Netgi tyljimas yra praneimas. Pvz., sivaizduokite, jog einate laukiamj, kuriame jau randate laikrat skaitant klient. Pasisveikinate, taiau mogus nereaguoja ir toliau skaito. 5.4 pav. pateikta galima tyljimo praneimo analiz.

5.4 pav. Trys neverbalinio praneimo (tyljimo) aspektai

81

Kongruents ir nekongruents praneimai

Praneimas vadinamas kongrueniu, jei visi siuniami signalai (ir sakomi odiai, ir balso tonas, ir gestikuliacija) yra suderinti, vienos krypties. Pvz., ts vilgsnis, pikta veido iraika, garsus balsas tikt" frazei A nebenoriu daugiau tavs matyti!" Praneimas vadinamas nekongrueni, jei siuniami signalai yra skirting krypi, prietarauja vieni kitiems. Pvz., pamat nulidus draug, klausiate: Kas atsitiko?" ir igirstate prislgtu balsu itariam atsakym: Viskas gerai..." Praneimo nekongruentum daniausiai rodo mimika, gestikuliacija, balso tonas. Taiau apie tai, jog sakomi odiai neatspindi realybs, gali rodyti ir kontekstas, individo aplinka. Pvz., valgydamas kepsn, vyras kteli: A stebiuosi tavo kulinariniais sugebjimais!" Tai, kad is praneimas yra nekongruentus, iduoda btent sudegs kepsnys, o ne balso tonas. Praneimo nekongruentum kartais iduoda ir perdtos formuluots. Pvz., jums skauda skrand, o kas nors paklausia, kaip jums sekasi. Dl nemalonios savijautos js atsakote: Turbt greit mirsiu!" Taiau js panekovas greiiausiai supras, kad pasakyti odiai neatspindi tikrovs: juk js dar vaiktote savo kojomis ir visai neblogai atrodote. Nekongruentus praneimai gali apsunkinti ir trikdyti bendravim. Draugo prislgtu balsu itartas Su manim viskas gerai" lyg ir reikt Nesirpink daugiau manimi". Taiau ar tai nra panau greiiau pagalbos auksm: Rpinkis manimi!" Antra vertus, stengdamiesi pagelbti draugui, galime igirsti ir griet: Atsikabink, a tau aikiai pasakiau, kad su manimi viskas gerai!" Vadinasi, nekongruentus praneimai sukuria dvigub ry, kuris primj neigiamai veikia ypa tada, kai primjas yra priklausomas nuo siuntjo (pvz., vaikai ir tvai). Nekongruentus praneimai paprastai bdingi tvirtai neapsisprendusiam pranejui. Bet kuriuo atveju jis gali isiginti savo odi, kadangi turi atsargin variant - juk praneimas dviprasmis. Beje, daug nekongrueni dvigub praneim igirstame i tv, kai vienu metu i ms reikalaujama bti savarankikais, o kartu - likti priklausomais nuo j.

Praneimo primimo ypatumai

Gamta mog apdovanojo dviem ausimis. Taiau psichologai juokauja, jog kur kas geriau bt keturios ausys, kurios gebt tinkamai analizuoti visus siuniamo praneimo aspektus. Turbt supratote, jog dabar kalbsime apie odin bendravim i primjo pozicijos. Vaizdumo dlei nupieme keturaus

82

primj" (r. 5.5 pav.), turint turinio", savs atskleidimo", tarpusavio santyki" ir kreipimosi" ausis. Priklausomai nuo to, kuri aus mes jungiame" pokalbyje, jis gali pakrypti vien ar kit pus. Daniausiai primjas smoningai to net nesuvokia. Tik retas geba ikart klausyti visomis keturiomis ausimis". Tarpasmenin komunikacija dl to ir yra tokia komplikuota, kad primjas turi laisv pasirinkti, kuri praneimo dal jis reaguos.

SAVS ATSKLEIDIMO AUSIS Kas jis toks? Kas su juo vyksta?

TURINIO

AUSIS
Kaip suprasti turin?

KREIPIMOSI AUSIS TARPUSAVIO SANTYKI AUSIS Kaip jis su manim kalba? K a turiu daryti, galvoti, jausti, girddamas jo praneim/ 5.5 pav. Keturausisprimjas" Grkime prie ms pavyzdio, pateikto skyriaus pradioje (r. 5.2 pav.). Primjas gali reaguoti labai vairiai: tai priklausys nuo to, k jis igirdo jam sakomoje frazje.

5.6 pav. Galimos primjo reakcijos

83

Paanalizuokite, kur praneimo aspekt buvo reaguojama kiekviename i 5.6 pav. a-d variant. Yra pastebta, jog geriau ilavint turinio aus" turi vyrai, taip pat mokslo darbuotojai. tai kaip atrodyt pokalbis, jei vyras bt jungs" tik turinio aus": Ji: Ar tu dar mane myli? Jis: Pirmiausia, kas yra suprantama odiu meil"? Tai gali reikti daug k. Ji: A tik norjau suinoti, k tu man jauti... Jis: Jausmai - laike kintantis fenomenas, apie tai nra vieningos nuomons... (irt. t.). Per stiprus santyki ausies" ilavinimas sunkina ms gyvenim: net indiferentikus posakius imame interpretuoti siedami su savo asmeniu. Jei kas pyksta, imame jaustis be kalts kalti, jei juokiasi - jauiams ijuokti, jei iri aptarinjami, jei neiri - nemgstami ir t. t. Su tokiais monmis yra gana sunku bendrauti. Pateiksime pokalbio pavyzd: Jis: iandien graus oras. Ji: A inau, kad tu mane laikai pavirutinika, bet vien apie or nenoriau kalbtis. Arba: Ji: Tu iandien labai gyvybingas. Jis: Taip, a inau, kad iaip darau mieganio spd... Palyginus su tais monmis, kurie turi perdtai ilavint santyki aus", ymiai dvasikai sveikesni yra savs atskleidimo" ausies savininkai". Savs atskleidimo " ausis kartais dar vadinama diagnozuojania ausimi", nes praneimas interpretuojamas pagal princip K tu pranei apie save?" Kartais i ausis veikia" ne visai pagal paskirt: ten, kur reikt velgti tarpusavio santyki aspekt, girdime tik to mogaus savs atskleidim: Koks jis baisus mogus, jeigu leidia sau taip apie mane mstyti!" Taigi automatikai pakeiiama: tai koks a esu! _________________p. tai koks tu esi!

Tai patogu, tiesa? itoks netinkamas savs atskleidimo" ausies naudojimas vadinamas imunizacija.

84

Kitas netinkamas savs atskleidimo" ausies naudojimo atvejis -igirsto praneimo psichologizavimas, visikas nesigilinimas turinio aspekt. Pvz., sivaizduokite, jog kas nors kritikuoja kapitalistin santvark. Psichologizuota js reakcija bt madaug tokia: ia kritika Js tik parodote, kad neiaugote i savo vaikik kelni. Gyvenimas - ne vien pasak alis. Jei Jums asmenikai blogai - iekote kalts sistemoje" ir 1.1. Labai jautri kreipimosi ausis" ilavinama dar vaikystje. Tvai kartais sugeba taip idresiruoti" vaik, kad is i menko krusteljimo supranta, k turt tuoj pat padaryti. Tvai diaugiasi vaiko supratingumu", taiau tokia patirtis vliau virsta klitimi nuoirdiam bendravimui. Bdami jautrs kit poreikiams, io tipo mons ima nebesuprasti, k jie patys jauia, ko nort ir pan. ia tikt toks pokalbio pavyzdys: Ji: Jis: Arba: Pirm kart atjs namus pas savo bendradarb, sveias dairosi bute. eimininkas: Ko tu iekai? Pelenins? Tuoj atneiu! Graus iandien oras. Baigsim gerti kav ir dar galsim ieiti pasivaikioti.

Taigi paprasiausia ir lengviausia bendrauti, kai klausome turinio ausimi". Antra vertus, vien tik toks bendravimas pradt varginti savo sausumu", emocij stygiumi. Geriausia ieitis - gebti vienodai jautriai reaguoti visus praneimo aspektus.

Kalba - tarpusavio takos instrumentas

Norveg psichologas R. M. Blakar (pagal V. Usmanov, 2000) teigia, kad ms kalba yra socialins valdios, tarpusavio takojimo instrumentas. Paprastas pavyzdys: irdami stiklin, perpus pripildyt vandens, galime pasakyti: Stiklin pusiau tuia arba Stiklin pusiau pilna. Pirmuoju atveju klausytojas suino, kad stiklin yra kone tuia, antruoju, kad ji - kone pilna. Taigi siuntjo pasirinkta fraz vienaip ar kitaip

85

paveikia mus, primjus. Net jeigu siuntjas stengiasi pasakyti objektyviai", jo pasirinkta objektyvi fraz" vis tiek struktruoja ir takoja ms suvokim. Btent tai ir turima omenyje, kai kalba vadinama socialins valdios instrumentu. odis valdia ia pasirinktas neatsitiktinai: mes norime atkreipti dmes t odinio bendravimo aspekt, kuris neretai nepelnytai umirtamas. Esame girdj kalbininkus diskutuojant dl vairi posaki lingvistinio ar stilistinio teisingumo, taiau galbt dar neteko girdti, kad bt diskutuojama apie tai, kieno ir kokie interesai ar poiriai atsispindi tam tikrame pasakyme. Btent pastarasis aspektas ir domina psichologus: kodl beveik visikai sinonimiki praneimai skirtingai paveikia mus? Reklamos ir politins propagandos inovai, poetai ir raytojai sumaniai naudojasi odio galia. O kaipgi mes? Ar tiktina, kad ms kasdieniai neutrals pokalbiai gali paveikti kit mog - jo suvokim ir poir aplink? Pasirodo, taip, nors ms kasdiens takos sfera gana ribota. Kas kita, kai kalbame per radij, televizij, kai ms mintys perteikiamos spaudoje, reklamoje ir pan. - ia takos sfera kur kas platesn, todl ir kalbos poveikio reikmingumas kitoks. Taiau visgi neutrali" pasakym nebna: savo siuniamu praneimu kit mog paveikiame smoningai arba nesmoningai. Panagrinkime tai detaliau.

Kodo pasirinkimas
Nordami isakyti savo mint, j galime ukoduoti vairiausiais bdais. Taiau funkcikai tai bus tapats kodai, t. y. reikm iliks ta pati. Pvz., nordami pasakyti Linas pavlavo", mes t pai mint galime ireikti ir kitaip: Linas atjo vlai" arba Linas neatjo laiku" ir pan. Visi trys posakiai trksta, nepakankamai ir per maai perduoda kako trkumo idj. Taigi kiekvien kart nordami k nors pasakyti, mes turime pasirinkti tarp keleto alternatyvi bd. Su panaia problema susiduria ir primjas. Jis turi dekoduoti siuniamo praneimo turin, t. y. jo reikm. Taiau praneime gali slypti net kelios prasms. Ypa rykus to pavyzdys - daugiaprasmiai odiai (pvz., akis gali reikti ir mogaus ak, ir iedo ak, ir mezginio ak). Jeigu mes neinome konteksto, sunku suprasti, k reikia, pvz., Linas sumu!": ar Linas sumu kakok mog, ar Linas sumu rekord? Taigi dekoduodamas primjas turi pasirinkti vien i galim reikmi. Primjui padeda kontekstas: situacija tai, kas buvo pasakyta anksiau tai, kas buvo pasakyta vliau.

86

Taiau ypa sunku primjui bna tada, kai siuntjas bna pasirinks neadekvat pasakym tam, k jis norjo perduoti. R. M. Blakar (pagal V. Usmanov, 2000) tvirtina, kad btent tie pasirinkimai (smoningi arba nesmoningi), kuriuos siuntjas ir primjas privalo atlikti, leidia teigti, kad kalba yra socialins valdios rankis. Mes negalime betarpikai perduoti visos minties i savo smons primjo smon. Mes turime savo mint ir prasmin jos turin paversti" skambania kalba. Maa to, vienu metu mes negalime naudoti keleto vienas kit patikslinani pasakym, mes turime rinktis, rizikuodami bti ne taip suprasti. Pvz., Algio mama pastebi, kad nauja saldaini dut beveik tuia. tarimas tuoj pat krenta ant Algio. Savo tarim ji gali ireikti paiais vairiausiais bdais: Tai tu pamei saldainius? Tai tu esi tas smaliius? Tai tu nugvelbei saldainius? Tai tu nukniaukei saldainius? Tai tu nuvilpei saldainius? Tai tu pasisavinai saldainius? Tai tu pavogei saldainius? Galbt Algio mama vienu metu igyvena paius vairiausius jausmus, susijusius su snaus poelgiu. Nors kiekvienas i ms pateikt reagavimo variant atspindi dal tiesos, taiau nei vienas j adekvaiai nenusako tikrosios vidins Algio mamos bsenos. Nordama kreiptis sn, ji pasirenka vien i daugelio variant, kuris pabria kakur vidins bsenos aspekt. O tai Algiui leidia prognozuoti, kokia bausm jo laukia. Beje, ne visada galima patikrinti, ar teiginiai yra teisingi, ar klaidingi. Ms pateiktame pavyzdyje galima isiaikinti, kad Algis ar kakas kitas pam /nukniauk /pavog saldainius. Bet nra kriterijaus, kuris leist patikrinti, ar saldainiai buvo paimti, ar nukniaukti, ar pavogti. Taiau tiek Algiui, tiek jo mamai nra tas pats, kuris pasakymas bus pasirinktas. i ianalizuota kasdienio gyvenimo situacija susijusi tik su dviem monmis. Taiau lygiai tie patys ypatumai bdingi teiginiams, skambantiems per radij, televizij ir pan. O jie palieia tkstanius, milijonus moni...

87

odio komponentai
Be pasirinkimo aspekto, yra dar vienas svarbus odinio bendravimo aspektas. Kalba, o konkreiau - kiekvienas odis slepia savyje tris komponentus: referentin, asociacin ir emocin. Referentinis komponentas atspindi odio reikm, pragmatin kalbos aspekt. Pvz., pavasaris - tai met laikas, ateinantis po iemos. Asociacinis komponentas - tai visuma asociacij, susijusi su odiu, nors ir neturi jokio ryio su io odio interpretacija siaurja prasme. Pvz., pavasaris - tai tirpstanio sniego upeliukai, gaivus iltas vjas, pirmieji pumpurai ant medi. Emocinis komponentas - tai odio sukelti jausmai arba emocijos. Aukiau pateiktos asociacijos, susijusios su odiu pavasaris, daugeliui kelia teigiamas emocijas. Taiau galima rasti pavyzdi, kai skirtingi odiai, nusakantys t pat objekt, sukelia mums skirtingas emocijas, pvz., tamsiaodis mogus gali bti pavadintas juodaodiu, negru, spalvotuoju, juodaskriu; udarytas kaljim mogus gali bti pavadintas nusikaltliu arba nuteistuoju. Pagal tai, kur i i odi pasirinko kalbantysis, mes suprasime jo poir ir jausmus tamsiaodi ar prasiengusij atvilgiu. Paprastai, girddami ir suvokdami odius, mes kuriame viening vaizd, daniausiai net nesismonindami mint trij komponent egzistavimo. Taiau visgi atkreipsime dmes tai, kad galimyb manipuliuoti skirtingais odio komponentais nuo seno yra inoma ir naudojama retorikoje, politikoje, poezijoje. Reklamos kalboje referentinis komponentas nustumiamas" on, o emocinis - aktyviai eksploatuojamas. Beje, smoningai ar ne, tie patys dsningumai naudojami ir ms kasdienje kalboje.

odiniai valdios instrumentai"

Trumpai aptarsime, kaipgi siuntjas gyvendina galimyb takoti primj bendravimo metu. Kitais odiais tariant, kokius ms mintus valdios instrumentus" jis turi. T instrument yra keletas: 1. odi ir sakini pasirinkimas. aspekt mes jau trumpai aptarme: tas pats reikinys gali bti nusakomas vairiais sinonimikais odiais arba frazmis. Ideologijoje ir politikoje tai ypa svarbu, kadangi atitinkam odi ir sakini parinkimas struktruoja realyb taip, kaip reikia". Pvz., du urnalistai, A ir B, buvo komandiruoti Vietnam nuviesti karo eig. A para apie amerikiei dalyvavim Vietnamo reikaluose, o B - apie amerikiei agresij

88

Vietname. Kitas pavyzdys: kalbdami apie mog, suteikus mums galimyb usidirbti, mes j galime pavadinti ir darbdaviu, ir inaudotoju. 2. Nauj odi ir posaki sukrimas, neteisingas odi naudojimas, tui odi" naudojimas. Pvz., reklamuojama vienintel skalbimo priemon su balinaniu efektu", vienintelis skalbimo muilas, turintis antibakterini komponent'. Kitas pavyzdys: politikas, savo kalboje pasisakantis u tolesnius atominius bandymus, aikina apie nelabai kenksmingas radioaktyvias nuosdas". 3. Gramatins formos pasirinkimas. Palyginkite du sakinius: algiris nugaljo Real klub ir Real klubas buvo nugaltas algirio; policija apsupo demonstrantus ir demonstrantai buvo apsupti policijos. Krepinio fano ausiai kur kas maloniau turt skambti pirmasis sakinys. Lygindami antrj sakini por (nors sakiniai savo turiniu nesiskiria), numanome didesn ar maesn policijos aktyvum pirmuoju atveju (t. y. ujauiame demonstrantus) ir suabejojame demonstrant taikumu antruoju atveju (t. y. galbt policija buvo priversta ukirsti keli riaums). Taigi aktyvios arba pasyvios gramatins formos pasirinkimas gali lemti ne tik prieastini ryi suvokim, bet ir situacijos akcent sukeitim. 4. Nuoseklumo pasirinkimas. S. Asch, A. H. Wold ir kt. psicholog eksperimentai rod, jog lygiaveri element (pvz., bdvardi, nusakani asmenyb) eils nuoseklumo pakeitimai paveikia besiformuojant spd (V. Usmanov, 2000). Pvz., palyginkite du asmenis: pirmasis yra protingas, stropus, darbtus, impulsyvus, kritikas, atkaklus, pavydus, antrasis - pavydus, stropus, darbtus, impulsyvus, kritikas, atkaklus, protingas. Turbt pastebjote, kad ios bdvardi eils yra beveik vienodos, tik jose sukeisti pirmas ir paskutinis odiai. Tiriamiesiems pirmasis asmuo atrodydavo lengvai nepasiduodantis svetimoms idjoms, inantis, k sako ir k galvoja, savo proto galimybes panaudojantis darbe. Antrasis asmuo atrod nevyklis, nes leido blogoms savybms ugoti gersias, ess ribojamas pavydo ir usispyrimo. 5. Akcentavimas ir intonacija. Jeigu t pat sakin pasakysime akcentuodami vis kit od, nusakom situacij i esms suvoksime vis kitaip. Pvz., Jis man sudav (t. y. tas chuliganas"); jis man sudav (t. y. sualojo btent mane"); jis man sudav (t. y. jis sudav, nors tai visikai nepriimtina visuomenje"). Svarbi ir frazs intonacija. Pvz., t pat sakin A tave myliu galima itarti ir jausmingai, iltai, ir su ironija. 6. Slapt arba numanom prielaid pasirinkimas. is mechanizmas daniausiai naudojamas siekiant slapta prastumti" informacij, kuri primjas ne visai nort laikyti ieities taku. Pvz., du sakiniai - Senas mogus yra

89

neturtingas ir mogus yra senas ir neturtingas - bendraujant funkcionuoja visikai skirtingai. Pirmame sakinyje kalbama apie sen mog, be to, tvirtinama, kad jis neturtingas. Antrame sakinyje jau kalbama apie mog, ir sakoma, kad jis senas ir neturtingas. Pajutote skirtum? Jei mama jus visada kreipiasi maybine forma (Irute, Algiuk) ir staiga girdite: Ateik pas mane, Irena (Algirdai)!" - tai slapta forma gali reikti daug k ir, greiiausiai, ne visai malonius dalykus. Taigi mes pasirenkame (smoningai arba nesmoningai) tokias odines formuluotes, kurios sukuria tok kontekst, kokiame mes ir norime bendrauti.

Klausymasis
Nemokjimas klausyti - viena pagrindini neefektyvaus bendravimo prieasi. Btent tai veda nesusipratimus, klaidas ir problemas, kurios gali bti ne tik pavojingos, bet ir lemtingos. M. Burcley-Allen (1997) teigimu, daugiausiai laiko bendravimo procese uima klausymasis (r. 5.7 pav.).

5.7 pav. vairiems komunikacijos aspektams skiriamas laikas: klausymuisi 40 %, kalbjimui - 35 %, skaitymui -16 %, raymui -9 % (M. Burcley-Allen, 1997)

Taigi sutikite, klausymasis - labai reikmingas ms bendravimui.

90

Aukiau minta autor pateikia tok pavyzd. Vadybininkas W. i JAV nusprend isiaikinti, kiek jo darbo laiko uima klausymasis. Jis papra sekretor fiksuoti laik nuo to momento, kai jis pakeldavo telefono ragel. Vadybinink itiko okas, kai jis suinojo, kad apie 35-40 proc. savo metinio udarbio, o btent 18.000 doleri, jis gauna tik u klausymsi. Teisingumo dlei reikt pridurti, jog vidutinikai mons yra efektyvs klausytojai tik apie 25 proc. komunikacijos proceso laiko. Tokiu bdu ms apraytas vadybininkas W. net 13.500 doleri gauna u tai, kad klaussi neefektyviai. Tad kodl vis tik klausymasis nra vertinamas?

Kodl gi mes nesiklausome?

Vidins nesiklausymo prieastys Daniausiai nesiklausome dl vidini prieasi, kurios yra gana paprastos: mums nedomu mes mstome apie savo svarbesnes problemas mes pavarg mes susijaudin gal gale - tiesiog tingime klausyti, juk klausymasis - sunkus darbas. Bet yra ir gilesni, ne taip greit velgiam vidini prieasi kodl mes nesiklausome. Gatvje susitik seniai matyt draug, vienas per kit puolame dalytis naujienomis. O klausanio danai ir nebna... Nes iaip ar taip mogus domiausias yra... pats sau. Prie blog klausytoj galima priskirti ir tuos, kurie laiko save aptariamos temos specialistais ir turi parengtus atsakymus visus klausimus. Kurie nenori klausyti kit isakom kritik mini apie save ir ikart audringai reaguoja. Kurie nesiklauso todl, kad tiesiog... nemoka klausyti. Juk klausymasis yra gdis, o dauguma gdi formuojasi asmenybs tapsmo laikotarpiu. Tad nuo vaikysts turdami alia savs emos bendravimo kultros pavyzdius padarome klaidingas ivadas: tyli - vadinasi, klauso; perrkia kit - vadinasi, rod savo ties ir pan. Kurie turi neigiam nuostat kalbaniojo atvilgiu, kuri trukdo susikaupti, kelia nor replikuoti. Tik pakankamai intelektualus mogus sugeba gerbti kito nuomon, net jeigu ji visikai prieinga jo nuostatoms.

91

Kurie link visk vertinti. Vertinama viskas, kas girdima ir matoma, nes tai daniausiai daugiau ar maiau lieia klausantj. Tokia visa k vertinanti reakcija, paremta asmeniniais sitikinimais, gali tapti rimtu efektyvaus klausymosi trukdiu. Iorins nesiklausymo prieastys Nedmesingumo prieastimi gali tapti ir ioriniai veiksniai: panekovas kalba per tyliai trukdo transporto, elektros prietais keliamas triukmas trukdo telefono skambuiai bloga akustika trukdyti gali netinkama patalpos temperatra, kambario apstatymas, sien spalva ir pan. susikaupti gali trukdyti ir panekovo ivaizda, jo gestai ir mimika, kalbjimo maniera (akcentas, monotonikumas), net ir, atrodyt, toks menkniekis, kaip gumos kramtymas klausymsi apsunkina neatitikimas tarp kalbjimo greiio ir klausaniojo protins veiklos, ypa tada, kai kalbama ltai ir nedomiai. Paprastai mes kalbame madaug 125 odi per minut greiiu, taiau klausantysis suprast ir ymiai greitesn kalbjim - iki 400 odi per minut.

Visi aukiau paminti veiksniai gali neatpastamai ikreipti priimam informacij. M. Burcley-Allen (1997) nuomone (r. 5.8 pav.), siuniam praneim labiausiai nufiltruoja" klausytojo iankstiniai nusistatymai (pvz., manymas, kad tik kalbantysis gali valdyti situacij), ankstesn patirtis, fizin klausaniojo bsena (nuovargis, liga), skirtingi kalbaniojo ir klausaniojo informacijos apdorojimo tempai.

5.8 pav. Sugedusio telefono" principas

92

Taip pat labai svarbs yra semantinis ir emocinis filtrai. Suveikus semantiniam filtrui, tam paiam odiui yra suteikiama kita reikm (juk odiai daugiareikmiai!). Emocinis filtras ikreipia ms reakcij dirginanius praneimo odius. Aukiau mintas autorius primena, kad klausytojo priimtas praneimas bna ne tik gerokai aptrupjs", nevalingai ikreiptas vairi filtr bet ir pagraintas", pridedant informacijos nuo savs". Taigi efektyvus klausymasis - aktyvus procesas, reikalaujantis dmesio ir nuolatini pastang. Kartu priminsime, kad klausymasis gali bti susijs su aktyviu dalyvavimu pokalbyje: juk daug kalbantis panekovas - nebtinai blogas klausytojas.

Klausymosi stiliai
mons skiriasi savo klausymosi stiliumi. Jame' atsispindi ms asmenyb, charakteris, interesai, statusas, lytis, amius. Klausymosi stiliaus pasirinkim takoja ir situacija: vienaip klausome darbe ar per paskaitas, kitaip nam aplinkoje. ia pateiksime kelet netinkam klausymosi stili pavyzdi. Klausytojas-simuliantas vaidina dmesing, nors mintys klajoja kakur toli. Dmesys simuliuojamas (lyg ir rodomas iorinis dmesys) norint siteikti kalbaniajam; daniausiai nuoirdiai" irima akis, linksima galva, terpiami odeliai "aha", "taip", "aiku", taiau i tikrj patyliukais svarstomi asmeniniai reikalai. Neretai kalbantysis kelet kart klausiamas to paties. sigilins save klausytojas daugiausiai dmesio skiria sau: domu, koks a jam atrodau - protingas ar kvailas?" Slinantis klausytojas paslapia renka t informacij, kuri bus panaudota kalbaniojo puolimui. Atrenkantis klausytojas domisi tik tam tikra informacijos dalimi, kuri jam naudinga, reikminga, domi ar pan. Visa kita - praleidiama. Kategorikas klausytojas: Tai - gerai; tai - blogai". Klausytojas-aidas links pakartoti paskutin girdt kalbaniojo od. Klausytojas-veidrodis pakartoja paskutin girdt kalbaniojo fraz, kurios odi tvarka daniausiai bna pakeista. Svarstantis klausytojas: Dabar a suprantu, kodl tu visa tai pasakoji". Neretai ubgama priek: klausantysis trukdo kalbaniajam, skuba daryti ivadas, splioja bsimus vykius, klausinja.

93

Ujauiantis klausytojas : Tu visai teisus", A tave ujauiu". Emocingas klausytojas links aikioti (oi", ech", oho"), juoktis ir pan. Analizuojantis klausytojas: Kada?", Duok pavyzd". Visk vertina racionaliai, daniausiai nekreipdamas dmesio kalbaniojo neodin elges, pasireikianias emocijas. Jei koks nors igirstas teiginys nesiderina su logika, tai toks klausytojas yra links j atmesti kaip neturint nieko bendra su aptariamu dalyku". Neadekvatus klausytojas udavinja klausimus, nesusijusius su aptariama tema arba su ja susijusius tik formaliai. Grubus klausytojas nesiskaito su odiais: visa tai - niekai", nesmon" ir pan.

O koks klausytojas esate js? Paklauskite savo draug arba, prisimin kok nors konkret pokalb (pvz., telefonu), siningai atsakykite sau kelet emiau pateikt klausim. 1. Ar a lengvai atitraukiu dmes? 2. Ar kartais neapsimetinju klausaniu? Galbt klausausi tik i mandagumo? 3. Ar reaguoju emocionalius odius? 4. Ar danai nutraukiu kalbantj? 5. Kaip a klausau, jei klausyti visai nedomu? 6. Ar neusisvajoju, jei panekovas kalba ltai? 7. Kaip reaguoju panekovo elgesio klaidas? 8. Ar nesu links daryti skubotas ivadas? 9. Galbt a ne klausau, o apsvarstau savo atsakym? Nustebote dl savo atsakym? Ar galite tvirtinti, kad esate geras klausytojas? Koks js klausymosi stilius?

94

Statuso ir lyties taka klausymuisi

Minjome, kad klausymsi takoja mogaus statusas. Paprastai dmesingiau klausomasi t, kurie yra auktesnio statuso, ypa tada, kai i to norima gauti kokios nors naudos sau. Skiriasi ir moter bei vyr klausymasis; kartais netgi skiriamas vyrikas ir moterikas klausymosi stilius. I. Atvater teigimu (pagal V. Usmanov, 2000), kai kalbasi du vyrai arba dvi moterys, tai jie pertraukia vienas kit madaug vienodu danumu. Bet kai kalba vyras ir moteris, tai vyras pertraukia moter beveik du kartus daniau. Apskritai vyrai labiau koncentruojasi pokalbio turin, o moterys - pat bendravimo proces. Vyrai paprastai dmiai klausosi tik pirmsias 10-15 sekundi; kai tik tampa aiku, apie k eina kalba, jie ima iekoti, k dar bt galima pridurti prie to, kas pasakyta, kaip tai galima sukritikuoti. Be to, vyrai yra labiau link neiklaus iki galo teikti ivadas, pasilymus. Moteris, klausydama bendravimo partnerio, greiiau vertina j kaip asmenyb, supranta kalbaniojo jausmus. Moterys reiau nutraukia kalbantj, o jei nutraukia jas - grta prie t klausim, ties kuriais buvo sustota. Taiau nemanykime, kad visos moterys - idealios klausytojos, o vyrai, prieingai, niekam tik. Jau minjome, jog klausymosi stilius priklauso nuo daugelio dalyk: ir nuo charakterio, ir nuo interes, ir nuo statuso, profesijos ir 1.1. Be to, tiek moterikas, tiek vyrikas klausymosi stiliai turi sav privalum ir trkum. Vyrikas stilius gali sukelti panekovui diskomfort, trukdyti jam isakyti mintis, o moterikas stilius gali bti nepakankamai efektyvus.

Kaip reikia klausyti

Turbt jau supratote, kad girdjimas ir klausymasis nra tas pats. Girdjimas - tai tik vienas i ei pagrindini efektyvaus klausymosi komponent (r. 5.9 pav.). Brownell poiriu, girdjimo komponentas reikia nuolatin dmesio koncentracij, ausimis gaudant" vairius garsus, kurie i akustinio impulso virsta nerviniu dirginimu, pasiekianiu tam tikr smegen dal. Taigi girdjimas - fiziologin ms ypatyb, o klausymasis - psichologin, kadangi pastarasis susijs su supratimo komponentu. Supratimas - tai sismoninimas, kad praneimas buvo pasistas, atsiminimas - tai gebjimas atkartoti pasist praneim, interpretavimas - tai gebjimas velgti praneime daugiau, negu buvo pasakyta, vertinimas - ne ikart po praneimo isiuntimo daromas

95

sprendimas ar susiklostanti nuomon, reagavimas - tai savo dmesingumo, susikaupimo parodymas siuntjui.

5.9 pav. Brownell efektyvaus klausymosi modelis (pagal J. Greenberg ir R. A. Baron, 2000) Minesotos universitete atlikti tyrimai (M. Burcley-Allen, 1997) parod, kad geri klausytojai, klausydami kit, stengiasi atrasti sau domios ir naudingos informacijos sismonina savo turimas nuostatas ir susilaiko nuo nuosprendi skelbimo" savo panekovams stengiasi atskirti emocijas nuo fakt labiau pasikliauja pagrindinmis idjomis, mintimis, negu atskirais faktais be to, geri klausytojai smoningai stebi kalbaniojo neodin elges -gestus, mimik, pantomimik, siklauso kalbos manier ir pan.

96

Geras klausytojas tiesiog tampa savotiku veidrodiu: atspindi tai, k jauia ar kalba panekovas ir niekada neukimba" ant panekovo kabliuko", t. y. nesupyksta, nesieidia, nedaro skubot ivad. Geras klausytojas visada klausosi aktyviai. Apie tai pakalbsime smulkiau.

Aktyvus klausymasis
Skiriamos dvi aktyvaus klausymosi formos: nereflektyvus klausymas ir reflektyvus klausymas. Nereflektyvus klausymasis Nereflektyviai klausydamiesi, mes nesikiame panekovo kalb, tik dmesingai tylime arba siterpiame trumpomis replikomis (Taip?", Oho!", Suprantu", domu!", Gal galite smulkiau?" ir pan.). Tokia klausymosi forma ypa tinkama, jei klausytojas yra auktesnio statuso, negu kalbantysis. Neretai tokiu atveju klausytojas jauiasi laisviau, ima vairuoti" pokalb ir girdti tai, k nori girdti. Kad taip neatsitikt, klausytojas turt pasirinkti nereflektyv klausymosi bd, tuo parodydamas panekovui, kad juo domimasi, norima inoti jo mintis ir jausmus. Kai ms panekovas igyvena gilius jausmus arba yra labai emocionalus (ts, lidnas ir pan.). Kai panekovas dega noru idstyti savo poir kokiu nors klausimu. Kai nori isikalbti, aptarti opius asmeninius dalykus. Kai panekovui sunkiai sekasi dstyti savo mintis, kai jis mikioja. Mintais atvejais tokiam mogui svarbiausia bti igirstam; ms nuomon jam - antraeilis dalykas. Neutralios replikos taip pat gali padti pokalbio pradioje, nes sumaina tamp. Paskatinti mog isikalbti galime trumpomis frazmis, kurias parenkame vertin jo neverbalin elges: gestus, kno padt, mimik. Pvz., Tu dl kako susirpins?"; Tave kakas neramina?"; Kakas atsitiko?"; Tu dabar atrodai labai laimingas". Usimezgusi pokalb, kaip minjome, palaikome trumpomis nespaudianiomis" replikomis. Kad bt aikiau, pateiksime netinkam frazi pavyzdi: Na negali gi bti, kad viskas taip blogai"; Pradkite gi pasakoti"; Tai kodl dabar taip padarei?" ir pan.

97

Reflektyvus klausymasis Reflektyvus klausymasis bna vairi stili. Reflektyviai klausydamiesi, mes parodome, kad domims savo panekovu, t. y. retsykiais: Pasitiksliname, ar teisingai suprantame kalbantj: Js i problem suprantate btent taip?"; Gal galtumte patikslinti, kaip Js suprantate..." Perfrazuojame jo sakomas mintis, koncentruodamiesi faktus ir tuo paiu parodydami, kad supratome esm: Kaip a supratau, problema yra... (nusakome j savais odiais). Ar teisingai a supratau?"; Man atrodo, Js pasakt, kad..." Atspindime kalbaniojo jausmus: Tau atrodo, kad tave gyd neteisingai?"; Man pasirod, kad kai tavo virininkas kalba su tavimi tokiu pilnu tio tonu, tu tiesiog atsijungi"; A jauiu, kad tu nortum io darbo, bet neinai, kaip j gauti". Savo reakcij igirstus jausmus galite parodyti ir taip: Intuicija man sako, kad..."; Jei a teisingai supratau, tu jauti..."; Tavo odiuose a pajutau..." ir kt. Taiau nepatartina vartoti nieko nereikianias raminanias" frazes: Na, viskas ne taip blogai"; Rytoj tau bus geriau"; Nereikia taip visko imti ird - visa tai niekai!"; Nedaryk i muss dramblio!" Tai sumenkina kalbaniojo jausmus. Apibendriname pagrindines pokalbio idjas, tuo lyg pasiruodami tolimesniam pokalbio etapui: Taigi problemos esm yra..."; O dabar pasitikrinsime: mes aptarme iuos faktus..."; Reziumuodamas galiu pasakyti, kad..." Klausymosi gdiai daniausiai yra bdingi empatikiems monms. sijaut kit, mes suvoksime ne tik tai, k mogus galvoja (intelektualioji empatija), bet ir k jis jauia (emocin empatija), ko nori (motyvacin empatija). Atidiai klausydamiesi, igirsime ir tai, ko mogus negali ar nenori pasakyti.

98

Siuntjas

Primjas

A neseniai nusipirkau automobil.

O kokia jo mark?

"Fordas"

Naujas ar ne?

Naujas.

O kokios spalvos?

Baltas.

Daug paprasiau bt. buv, jei ikart btumte pasak, kad nusipirkote nauj balt "Ford".

5.10 pav. Patikslinantys klausimai gerina bendravim

99

Paeksperimentuokite su artimais draugais. Pabandykite pokalbio metu nutaisyti ledin" veid ir visai nereaguoti panekovo odius. Kito pokalbio metu irdingai linkskite ir visokiais kitokiais perdtais bdais atspindkite partnerio emocijas. Dar vienas eksperimentas: klausykite atkartodami lygiai toki pat poz, kaip ir panekovo, o kai jis sineks, i esms pakeiskite poz. Visais trim atvejais stebkite panekov bsen. Rezultatus aptarkite su jais. Turbt pastebsite, kad treiuoju atveju delikatus partnerio pozos ir gest pamgdiojimas sukuria komfortik pokalbio aplink, padeda panekovui atsiverti, o staigs pozos pokyiai veikia prieingai.

Kas pagerina klausymsi

mons yra labai skirtingi: kai kuriems atsiveriame gana greitai, su kitais persimetame mandagumo frazmis, tretiems - nenorim pasakyti n odio. Kokiomis savybmis turi pasiymti mogus, su kuriuo nortsi pasikalbti? A. Kroeger (pagal B. M. Brewer, 1994) klausim atsako taip: Tai tik toks mogus, kuris yra surads save; tik toks mogus, kuris gali nusigrti nuo savs, pamirti save ir atsigrti kit, bet vis dlto likti savimi; tik toks mogus, kuris vis dmes nukreipia klausytoj ir leidia jam tapti jo dmesio centru. Tik toks mogus gali pagelbti." Daniausiai skiriamos tokios trys klasikins gero klausymosi ypatybs: 1. Tiesumas, falo nebuvimas. Klausytojas su kalbaniuoju elgiasi tiesiai, neegoistikai, natraliai, be vaidybos. 2. Akceptacija. Bendraujama be iankstini slyg, kalbantysis priimamas toks, koks yra: jis nesmerkiamas, nebaramas, jam jauiama pagarba. 3. Empatikumas. Klausytojas jauia, k kalbantysis igyvena emocikai. Empatija prasideda ten, kur paliekame savo mintis ir sivaizdavimus ir pradedame galvoti, kaip mes patys jaustumms, patek kito mogaus padt. Emocij atspindjimui svarbu tai, kad klausytojas savais odiais isakyt iuos igyvenamus jausmus: juk tada partneris suino, kad jis nra vienas ir apleistas, kad j kakas supranta ir myli.

100

Pasvarstykite: sivaizduokite, jog mama jums sako: Ir vl tavo palaidin itepta"! Inagrinkite mamos siuniam praneim (pagal iame skyriuje aptartus keturis aspektus), atsivelgdami mamos asmenybs savybes. Kurio aspekto akcentavimas bdingas js mamai? K js greiiausiai igirstumte tokioje mamos frazje? Kokie klausymosi stiliai bdingi jums, js geriausiam draugui, js eimos nariams, js nemgstamam kurso draugui? Nusakykite odio egzaminas" komponentus (referentin, asociacin ir emocin).

Testas Patikrinkite gytas inias apie klausymosi proces. Paymkite (aiku, ne knygoje!), kurie teiginiai teisingi (T), kurie klaidingi (K): 1. mons yra link kreipti dmes tai, kas jiems domu 2. mons yra link laukti arba numatyti tai, kas jiems inoma, pastama 3. Kai kurie mons girdi tik tai, k nori girdti 4. Klausymasis - tai nevalingas procesas 5. Tai, kaip mogus reaguos igirstus dalykus, priklauso nuo jo profesijos, gyvenimo patirties, ini 6. Girdti ir klausyti - tas pats procesas 7. Mokjimas klausyti-gyjamas gdis

101

102

103

6. NEODINIS BENDRAVIMAS
Sakoma, kad odine kalba mogus naudojasi nordamas nuslpti savo mintis. Taiau tai, k jis nori nuslpti kalbdamas, pasako neodine (neverbaline) arba kno kalba, nes kiekvien pasakym lydi neodiniai signalai. Jie tiesiogiai atspindi mogaus fiziologines reakcijas, todl yra greitesni u kalb. Mes kalbame balsu, taiau bendraujame visu knu (K. Abercrombie, 1968). Neodinio bendravimo element tinkamas naudojimas leist patobulinti socialinio bendravimo gdius, lavinti gebjimus tiksliai apibdinti save, nenaudojant odi. Kiekvienam pravartu inoti: apie k byloja mogaus jausm skelbim lenta" - veidas i ko galime sprsti apie emocin tamp koki informacij bendravime simbolizuoja rank padtys k reikia temptas ar atpalaiduotas mogaus knas k apie mus informuoja turimi daiktai. Todl iame skyrelyje inagrinsime vairius neodinio bendravimo elementus, naudodamiesi mokslinink atliktais tyrimais ir j parengtomis rekomendacijomis.

Kas yra neodinis bendravimas

Neodinis (neverbalinis) bendravimas - tai pats paprasiausias bdas perduoti pasitenkinim, nepasitenkinim, skausm, simpatij ar antipatij kitam mogui. Prie imokdami odin kalb, vaikai geba ireikti save kno kalba. Neodinis bendravimas arba kno kalba - tai kno komunikacijos forma, ireikta nesmoningais gestais ir pozomis (The International Webster's Comprehensive Dictionary of the English Language, 1998, p. 151). Pastaruoju metu neodinis bendravimas susilauk vis didesnio mokslinink dmesio visame pasaulyje. Yra keletas prieasi, skatinani domtis neodinio bendravimo forma. Tyrintoj nuomone, tai universalesn kalba, nes, net nemokdamas kalbti, kno signal dka mogus gebs paaikinti, kad jis yra alkanas, bdamas bet kuriame pasaulio krate. Faktas, jog vairi kultr atstovai savo stiprius jausmus ireikia tokia paia mimika, rodo, kad neodin kalba yra tikinamesn. Joje atsispindi emocijos, kurias mogus

104

jauia konkreioje socialinje situacijoje, ir lengviau jas perprasti netgi tuomet, kai kalbantysis nori jas umaskuoti. Kno kalba ireikiama daugiau nei pasakoma odiais, todl turtume gerai inoti jos elementus, nes, bdami svarbs tiek dalykiniame, tiek ir tarpasmeniniame bendravime, jie gali pasitarnauti bendravimo procesui, o kartais ir atvirkiai - sumenkinti j arba neti dviprasmikum. Neodinio bendravimo raidos pradia - motinos ir pasaul ivydusio kdikio sveika (interakcija). Esama netgi nuomoni, kad kdikiai, ateidami pasaul, jau yra pasiruo socialinei interakcijai. Mai kdikiai siunia nesudtingus to paties pobdio socialinius signalus, kaip ir bendraujantys suaugusieji. Tai garsas, judesys, vilgsnis, ypsena. io neodinio bendravimo element visikai pakanka, kad mama suprast, ko kdikis nori. mogaus socialins raidos procese neodinio bendravimo repertuaras pasipildo mimika, gestais, kno laikysena, o taip pat smulkesniais bendravimo akcentais, i kuri kiekvienas atlieka tam tikr vaidmen ir gali paveikti moni tarpusavio santykius. Veido iraika, kno sudjimas, fizinis patrauklumas, judesiai bei gestai, netgi vairs aksesuarai - auktakulniai bateliai, kaklaraiiai, kosmetika, akiniai, skarels, ukuosena, skrybl drauge sudjus sudaro bendr mogaus ivaizd ir siunia vienokius ar kitokius signalus aplink. Panagrinkime tai isamiau. Neodinio bendravimo elementai Veido iraika Veido iraika - tai pats svarbiausias neodinio bendravimo elementas. Gebjimas veidu ireikti stiprias emocijas pagyvina veid, leidia jam be odi ireikti mint. Gras jausmai sutaurina veid; nedraugiki ir paniur veidai darosi dar maiau patraukls. Tiesa ir tai, kad veido iraika greitai kinta, nes kno kalboje atsispindi emocijos, kurias mogus jauia konkreios situacijos metu. Dl to veido iraikai skiriamas ypatingas vaidmuo socialins interakcijos procese. Jeigu gerai painsite veido iraik, tai jos kitimas leis suprasti, kaip keiiasi Js panekovo nuotaika bendravimo procese. Veido iraikos kitimas taip pat rodo, kad tas pats mogus gali keistis, priklausomai nuo situacijos. mogaus veido iraika susidomta jau seniai, taiau C. E. Osgood (1966) buvo vienas i pirmj, pakviets 50 moni ir papras juos
;

105

pademonstruoti 40 skirting veido iraik. Pademonstruoti veido iraikas nebuvo sunku, taiau ekspertai jose visose tesugebjo iskaityti" tik atuonet emocij: diaugsm, lides, nustebim, pykt, bjaurjimsi, baim, susidomjim ir gd. Vliau tyrintojai nustat ir patvirtino tik 6 skirtingas emocines veido iraikas. Tai buvo diaugsmas, nuostaba, baim, lidesys, pyktis, bjaurjimasis, panieka (P. Ekman, 1982). Dl kai kuri veido iraik tebediskutuojama, ar jos i tikrj atspindi emocijas. Antai, interesas, gda ir skausmas, C. E. Izard (1977) nuomone, yra tik veido iraika, bet ne emocins bsenos. Kartais veide gali atsispindti daugiau nei viena emocija, tai yra mirios emocijos, pasireikianios skirtingose veido dalyse. Maloniai nustebinto mogaus veidas gali ireikti diaugsmo ir nustebimo emocijas atvira ypsena ir pakeltais antakiais. inia apie blogas ir gsdinanias naujienas gali bti ireikta lidesio ir baims emociniu deriniu. Mirios emocijos gali atsirasti veide ir dl kit prieasi, t. y., jeigu mogus stengiasi umaskuoti emocij po to, kai ji jau buvo ireikta. Mirios emocijos taip pat gali reikti apgavyst arba informacijos nutekjim. Ar galime painti emocijas i veido iraikos? Jeigu galime, tai k turime kreipti dmes? Pradti reikt nuo to, kad speciali neurologin sistema, lokalizuota deiniajame galvos smegen pusrutulyje, kontroliuoja tam tikrus veido raumenis, kuri pagalba ireikiamos vienokios ar kitokios emocijos. Veido raumenys - tai itin jautrus organas, kuris aikiai ir tiksliai atspindi mogaus dvasin bsen. Ne veltui sakoma, kad mogaus veidas yra jo sielos veidrodis. Dl to galima teigti, kad veido iraika yra universali emocin kalba, nepriklausoma netgi nuo kultros, kurioje mogus augo. Vertinant veido iraik, pirmiausia reikia atkreipti dmes bruo visum. Emocij iraikoje dalyvauja visos veido dalys: kakta, antakiai, akys-aki vokai; burna-lpos bei raumenys, formuojantys raukles nuo nosies iki lp kampui, nors kai kurios emocijos yra labiau susij su tam tikromis veido dalimis. Paveiksllyje matote fotografijas, kurias pateik P. Ekman ir W. V. Friesen (1975), tyrinj emocij iraik veide. Virutinje eilje i kairs dein matote diaugsmo, pykio ir lidesio emocijas, apatinje eilje i kairs dein yra nuostabos, pasibjaurjimo ir baims emocijos. Antai diaugsmo emocij veide galime atpainti i skruost-veido, aki-vok bei skruostburnos padties: burna gali bti uiaupta arba praverta, lp kampuiai truput pakelti rykios raukls nuo nosies iki lp kampui, skruostai lyg pakelti ar padidinti

106

matomos raukls apie akis, einanios nuo iorinio akies kampuio, smulkios rauklels atsiranda po apatiniu voku. Lidesio ir pykio emocijos matomos i aki-vok bei skruost-burnos padties, ias emocijas ireikia: antaki judesius kontroliuojantis raumuo, kuris deformuoja antaki linij kaktos vidurinje dalyje susiformuoja trumpos, horizontalios raukls.

6.1 pav. Emocij iraika veide

107

Nuostabos emocijai bdinga: ypa pakelti antakiai itisins horizontalios raukls kaktoje stipriau praverta burna plaiai atvertos akys.

Baims emocija nra siejama su kuria nors atskira veido dalimi. J galima vertinti tik pagal vis veido dali iraik. Mokslininkai taip pat atkreipia dmes tai, kad skiriasi t pai emocij raikos bdai, priklausomai nuo j intensyvumo laipsnio. Jau mintosios diaugsmo emocijos intensyvi iraika gali bti tuomet, kai plati ypsena apnuogina dantis. Pyktis, atvirkiai, daniausiai suspaudia lpas ir tik verbalinei agresijai prasiverti burna praveriam. Kiti emocij tyrintojai sitikin, kad veido iraika atspindi du emocij kratutinumus, t. y. teigiamas ir neigiamas emocijas (S. S. Tompkins, 1980). Jeigu tai tiesa, aikinantis veido iraik, reikt atsivelgti James-Lange teorij, kuri teigia, kad emocijos yra kno pokyi suvokimo padarinys - mes laimingi, nes mes ypsoms (R. L. Atkinson, R. C. Atkinson, E. Smith ir D. Bem, 1993). Taiau tiksliai iifruoti veido iraik ne visada pasiseka netgi ekspertams. M. Argyle nurodo apytikslius iraikos atpainimo procentus: diaugsmas - 79; nuostaba - 65; baim - 62; pyktis - 55; lidesys - 57; bjaurjimasis - 54 (M. Argyle, 1994). Jis taip pat mano, kad lengviau yra atpainti stiprias bei ilgiau trunkanias emocijas. Lengviausia yra supainioti baim su bjaurjimusi; tuo tarpu malonias ir nemalonias emocijas nra taip sunku atskirti. Veido iraikos atpainimui geriausiai pasitarnauja situacijos inojimas. Manoma, kad socialins interakcijos metu veido iraika yra ypa svarbi abiem jos dalyviams - kalbaniajam ir klausaniajam. Taiau yra kai kurios iimtys. Antai, amerikieiai net nepastamiems monms yra link ypsotis ir tai siejama su j socialine kompetencija. Galbt tai yra aukljimo pasekm, nes diaugsmas, ireiktas ypsena veide, amerikiei supratimu, yra ilumos, teigiam jausm, paskatinimo netgi meils kitiems poymis. ypsena taip pat yra galingas interpersonalinio atpildo altinis. Taiau mogaus veido iraika ir jos iifravimas yra tik vienas i bendravimo komponent sudtingame neodinio bendravimo kontekste. Veido iraika ko gero per danai prilyginama nuolatinei emocinei bsenai, nes i tikrj j galima imokti apdairiai keisti, norint sudaryti reikiam spd. Veido iraik reikmingai gali pakeisti kosmetika, akiniai, plaukai.

108

Natraliai veido iraikai apibdinti populiarioje, o kartais ir mokslinje literatroje, pasitelkiami asmenybs bruo terminai. Antai, mons, turintys ma, apskrit smakr, dideles bei apskritas akis, auktai ikilusius antakius, aukt kakt bei lygi od, yra suvokiami kaip ilti, nuolanks, priklausomi, silpni, naivs, garbingi, negrsmingi ir maiau subrend. Jie taip pat atrodo jaunesni. Taiau paradoksalu, kad brandumo stokojantys veido bruoai moteris daro patraukliomis, o vyrus - atvirkiai, visai nepatraukliais (C. F. Keating, 1985). Anot mokslinink, atlikusi specialius eksperimentus, kai kurie asmenybs bruoai koreliavo su veido iraika arba fizionomikos ypatybmis. Fizionomika (gr. physiognomonika) - gebjimas suprasti mogaus vidin bsen pagal jo veido iraik. 6.1 lentel. Fizionomikos ryys su asmenybs bruoais (pagal M. Argyle, 1994, p. 138) Fizionomikos ypatybs Rykios, iplstos akys Neryks aki vokai, lygi, gerai priirta oda, ypsena Auktai ikil antakiai, siauros akys Asmenybs bruoai nuoirdumas, siningumas mielas, geras panekovas

reiklumas, dmesio pomgis, ididumas seksualumas

Siauros

akys,

storos lpos,

lygi

priirta oda, ryks daai i lentel buvo sudaryta, naudojantis moter tyrim rezultatais. Tyrimo metu dviems grupms ekspert buvo pateiktos 24 fotografijos. Viena grup ekspert rang bdu turjo atrinkti 23 fizionomikos ypatybes, o kita grup ekspert vertinti fotografijas pagal 35 asmens savybes. Lentel iliustruoja fizionomikos ypatybi ir asmenybs bruo koreliacinius ryius. Kartais veido iraikos interpretacija priklauso nuo asmens patirties, nes naujas nematytas veidas yra lyginamas ir jam priskiriami pastamo mogaus bruoai. Tai ypa bdinga tais atvejais, kai nepastamojo veidas kakuo panaus gerai pastam.

109

Tyrintojai paymi, kad neretai yra manipuliuojama veido iraika, turint tiksl, kad ji bt suprantama kaip laiminga, troktama, dmesinga ar pranaesn. Veido iraika neabejotinai yra labai reikmingas mogaus bendrosios ivaizdos elementas, taiau susipainkime ir su kitais neodinio bendravimo aspektais, ir sitikinsime, kad jie vaidina n kiek ne maesn vaidmen, papildydami odin bendravim. Ne tik veido iraika, bet taip pat vilgsnis ir gestai yra tie svarbs elementai, kurie gali sustiprinti arba neti dviprasmikum odin bendravim.

vilgsnis
Bendravimo procese kalbtojas su klausytoju nuolat bendrauja vilgsniu. Apsikeitimai vilgsniu ypa skiriasi iais atvejais: nesikalbant, tik apsikeiiant vilgsniu su nepastamais kalbantis nepastamiems, ypa jei pokalbis vyksta neutralia tema kalbantis pastamiems, kurie sdi vienas prie kit kalbantis pastamiems, kurie vienas kitam patinka. Su nepastamais monmis apsikeiiame labai trumpais vilgsniais. Taiau net ir trumpas aki kontaktas yra aikus ketinimas umegzti su mogumi ry. Bendravimo pradioje vilgsnis daniausiai nukreipiamas al, nes ilgesnis nepastamojo vilgsnis sukelia nepatogumo jausm, ypa, jei paalieio tikslas yra nesuprantamas arba jis pateik klausim. Bendravimo pabaigoje vilgsnis krypsta kalbantj, atrodo, lyg vizualiai norima sitikinti tuo, kas buvo pasakyta odiu. Penkiasdeimties valand pokalbi tyrim natralioje aplinkoje - oficialiuose primimuose, parduotuvse, kavinse ianalizavs C. Goodwin (1981) padar ivad, kad kalbantieji nori, jog j bt atidiai klausomasi, todl jie vilgioja panekovus, tikrindami atsakomuosius vilgsnius. vilgsnis taip pat turi informacijos siuntjo funkcij. Apie 0,75 sekunds trunkaniu vilgsniu siekiama pabrti kak svarbaus; atskiri trumpi vilgsniai gali pastiprinti odius ar tam tikras frazes; kryptingas vilgsnis gali bti nukreiptas tam tikrus objektus ar asmenis, k nors apie juos sakant ar suteikiant jiems od. Vis dlto svarbiausias kalbaniojo vilgsnio tikslas yra gauti informacij i klausanij, ypa suprasti kit reakcij tai, kas buvo pasakyta.

110

Linkteljimas galva, vilgsnis, pagyvjusi veido iraika, rodo susidomjim, pritarim ar nustebim. Taiau tyrintojai pabria, kad vilgsnio daniai labai kinta, priklausomai nuo dstomos temos sudtingumo, kalbtojo kompetencijos ir btinumo susikaupti. Temos sudtingumas itin sumaina ne tik kalbaniojo, bet ir klausaniojo vilgsnio dan. Atsakindami pateiktus klausimus, kalbtojai daro daugiau klaid ir ilgina pauzes, jeigu vilgsn ilgiau koncentruoja klausiantj. Tai reikia, kad kalbaniajam dirbti du darbus yra per didel apkrova. Ilgais vilgsniais keiiasi simyljliai! Intensyviu aki vilgsniu kartais grasinama. Agresyvs ar link dominuoti mons mgsta velgti atkakliu, verianiu vilgsniu, kurio neitvr, gal gale nuleidiame akis. vilgsnis gali atlikti ir valdingumo funkcij. Napoleonas, nordamas kitiems padaryti spd, irdavo vilgsniu, kuris buvo apibdintas kaip nepakeliamas ilydyto metalo spindesys" (A. Bierach, 2000, p. 128).

Gestai
Kalbdami mons daro daugyb kno judesi ypa rank judesi. Gestai yra viso mogaus kno judjimo dalis. Judjimas yra gyvybs pagrindas, todl yra pirmesnis u kalb. Judjimu savo gyvenim pradeda kdikiai. Devyni mnesi kdikiai jau naudoja keli ri gestus, kai ko nors siekia; k nors rodo, kas patraukia j dmes; pamojuoja atsisveikindami; imituodami valgym, grim ar miegojim. is faktas mokslininkams tarnauja rodymu, kad vaik kalba ir gestai vystosi beveik tuo pat metu. Gestai iek tiek aplenkia kalbos vystymsi, todl jie padeda ireikti vaik norus. mons, turintys maai patirties kurioje nors srityje, savo igyvenimus taip pat ireikia judesiais. Kno judesiai pirmiausia yra svarbs paiam asmeniui, nes kiekvienas knas atskleidia giluminius dalykus, todl svarbu yra jausti ir siklausyti savo kn. Judesys gali ireikti jausmus, patirt, igyvenimus, nes tai, kas vyksta kne, yra emocij altinis. Kno judesiai yra artimi psichikai: keiiantis judesiams, vyksta transformacijos psichikoje. Psichoanalitikai mano, kad manoma irykinti netgi pasmonin gest prasm (G. A. Mahl, 1968). Knas ir jo judesiai yra informacijos altinis mogui, kuris sugeba suprasti savo kn, taip pat ir kitiems monms, jeigu jie yra pasireng interpretuoti kno judesius. Kno judesi suvokimas bei gebjimas tiksliai ireikti savo patirt retai kada ateina savaime, to reikia mokytis. Geriausiai to manoma imokti kno ir judesio terapijos usimimuose. Psichologijoje

111

tradicikai daugiausia dmesio skiriama rank judesiams, nors tyrintojai mano, kad kalbdami mons odiu ireiktas mintis pastiprina ne tik rank, bet ir galvos, pirt, antaki, aki ar net viso kno judesiais. Gestikuliuojama daniausiai kalbos pauzi metu ir tai skatina manyti, kad gestai, ireikdami bendr kno nusiteikim, pasirodo pirmiau nei mintis ireikiama odiais. Psichoanalitik nuomone, gestai pasirodo pirmiau, nes jie ireikia pasmonines mintis, kurios smoningai bus suvoktos iek tiek vliau. Yra pastebta, kad kalbtojai, norintys tikinti klausytojus, naudoja daug daugiau neodinio bendravimo element, j tarpe daugiau gest rankomis, galvos linkteljim, veido iraikos aktyvumo. Besistengiantys tikinti taip pat kalba garsiau ir utikrintai. Matome, kad yra daug bendro tarp kalbos ir gest. Galbt dl to, sutrikus mogaus psichikai, nesugebant naudotis kno kalba, jo bendravimas smarkiai palyja. Ne maiau reikminga bendraujant tai, kad odiai derintsi su balso tembru, gestais bei veido iraika. Prieingu atveju kalbantieji ne tik sunkiau suvoks informacij, bet ir nepasitiks ja. vairi ali moni veido emocin iraika yra panai, nepriklausomai netgi nuo kultros. Ar tas pats pasakytina ir apie gestus? Gestai yra tyrinti kur kas maiau, taiau, atrodo, kad mojavimas kumiu (pykio ireikimas), rank sukryiavimas (nerimas, susirpinimas), veido usidengimas rankomis (gda), rankos pirto iklimas ir galvos nulenkimas (nuraminimas), iovulys (nuobodumas) kultros poiriu yra universals.

Poza
Yra trys pagrindins monms bdingos pozos: stovjimas sdjimas, tupjimas ir klpjimas guljimas. Kiekviena i i poz, papildyta rank ir koj padtimi, sudaro vairius pozos variantus. Primityviose visuomense poz buv apie imtas, taiau iuolaikin visuomen dalies j seniai atsisak. iandien nra stovjimo ant vienos kojos (nebent tik kaip bausm kokioje nors socialinje grupje), sdjimo sukryiavus kojas (lotoso poza), klpjimo ant vieno kelio. Dabartinse moderniose visuomense nepriimta sdti arba gulti ant grind tam reikalui yra naudojamasi baldais. Beveik kiekvienai situacijai - susimstymui, atstmimui, pasitenkinimui, pasisveikinimui, stebjimui, agresijai, susijaudinimui, tarumui,

112

drovumui yra bdingos tam tikros pozos. asmen, neinant poz reikms, gali bti nepalankiai irima, jis gali bti laikomas egocentriku, necivilizuotu. Ypa isiskiria pasisveikinimo ir ritual pozos. Pasisveikinimo poz spektras labai platus: kuln suglaudimas ir galvos nulenkimas (dauguma Europos ali, Argentina); gilus nusilenkimas (Ryt alys, Japonija); skrybls kilsteljimas (Europos alys, kuriose neiojamos skrybls); nusilenkimas drauge su skrybls kilsteljimu (Europos alys, Lotyn Amerika); abipusis patapnojimas per pet (eskim paprotys); draugikas apsikabinimas, patapnojant per nugar (Lotyn Amerika); suglaust deln paklimas prie krtin drauge su lengvu galvos palenkimu (Indija); vos pastebimas galvos nulenkimas (Didioji Britanija); rank paspaudimas, po to jas ltai keliant auktyn (Ryt alys); rankos paspaudimas ir galantikas jos pabuiavimas (Pranczija, Lotyn Amerika). Specialios ritual pozos yra bdingos religini bendruomeni apeigoms. Tik k pamintosios pozos labiau bdingos skirting kultr monms, taiau yra universali vis kultr atstovams priimtin poz. Jos pateikiamos pavyzdyje, sudarytame G. Rosenberg ir J. Langer (6.2 pav.): a) smalsus b) abejojantis c) neutralus d) nepripastantis, atsisakantis e) stebintis f) patenkintas savimi g) nuoirdiai priimantis h) rytingas, apribojantis i) slaptas j) iekantis k) stebintis 1) atidus, rpestingas m) piktas, ts n) sujaudintas o) sitemps p) nustebs, tarus q) niekikas, neaikus r) drovus s) mstantis t) apsimetantis. Manoma, kad poza labiausiai priklauso nuo socialini norm. Ko gero stipriausiai skiriasi Ryt ir Vakar alyse gyvenani moni pozos, bent jau tokie reikmingi elementai, kaip dominavimo - nuolankumo iraika. Japonai reikmingomis pozomis laiko krtins istatym priek, atsilenkim atgal ir galvos nulenkim.

113

6.2 pav. Poz reikms (pagal M. Argyle, 1994, p. 205)

Amerikos gyventojai, kaip ir japonai, taip pat akcentuoja prieikumo draugikumo demonstravimo svarb nors ir panaiomis pozomis, taiau be nuolankumo element.

114

Specifiniai poz elementai yra bdingi skirtingoms kultroms, taiau pagrindiniai daniausiai turi t pai reikm. Poz elementai susideda i: palinkimo - pirmyn, atgal ir onus rank - atvir, udar ir ant klub galvos - palenktos, pakeltos ir pakreiptos on koj - tiesi, iskst ir sukryiuot. iuos poz elementus dar papildo viso kno padties tempimas ar atpalaidavimas. Poz tyrinjantys mokslininkai teigia, kad poza gali ireikti tarpasmenin nuostat, emocijas ir netgi asmens aktyvum (M. Argyle, 1994). Suaugusieji mons ypa link pabrti savo dominavim ir status. Jie tai daro visu giu itempdami savo kn, atkidami pirmyn krtin, rankas paddami ant laun, kitaip sakant, visokiais bdais stengdamiesi didinti savo apimtis. Nuolankumas ar pavaldumas yra ireikiamas galvos palenkimu, nusilenkimu, sumajimu. Rankos sukryiuotos skersai kno - atstmimo poza; plaiai iskstos rankos, ir dar nukreiptos kit asmen - nuoirdaus primimo enklas; onus remtos rankos - neigiama nuostata bendraujaniojo atvilgiu. Bet kuriai pozai atspalvio suteikia pasitempimo ar atsipalaidavimo stilius. Atpalaiduota poza tinka tik bendraujant su emesnio socialinio statuso monmis, vyrai j daniau taiko moter atvilgiu, arba atvilgiu t, kurie maiau patinka. Bendraujant su aukto statuso monmis, galva visuomet pakelta. Nra ir negali bti atsipalaidavimo pozos su asmenimis, kurie yra grsmingi. Interakcijos atveju pastebimas poz kongruentumas (lot. congruentia - atitikimas) (D. L Trout ir H. M. Rosenfeld, 1980). Ne dalykiniam, o betarpikam bendravimui su mgstamais, patraukliais asmenimis bdingi specifiniai komponentai - fizinis artumas, pasilenkimas pirmyn, prisilietimas, atviras vilgsnis ir atsisukimas asmen. Toki bendravimo komponent tikslas - sumainti interpersonalin atstum ir padidinti savitarpio supratim.

Kno sudjimas
Kalbant apie kno sudjim, svarbs yra trys poymiai: gis, svoris ir forma. Daniausiai yra skiriami trys kno formos tipai: endomorfai: stori, apvals ir minkti ektomorfai: aukti, ploni ir gleni

115

mezomorfai: raumeningi, kaulti ir atletiki (W. H. Sheldon, C. V. Dupertuis ir E. McDermott, 1954). Anot mint autori, kiekvieno individo kno sudjimas gali bti apibrtas pagal mintus tipus. Kadangi kno sudjimas yra siejamas su tam tikromis asmenybs charakteristikomis, turtume pasidomti, koks tarp j ryys. Buvo nustatyta, kad mezomorfai yra agresyvesni ir daniau link nusikalsti; ektomorfai yra inteligentiki ir nerams; endomorfai yra atsipalaidav, laimingi ir tings. Asmenys, link depresij, daniausiai yra stori, izofrenikai - ploni (tai takoja jaunesnis amius), taiau ryys tarp asmenybs ir kno sudjimo, tyrintoj nuomone, yra silpnas ir nevirija 0.30 koreliacijos koeficiento. Kyla klausimas, ar kno sudjimas laikytinas bendravimo elementu. inome fakt, kad kno sudjimas yra paveldimas, taiau vis dlto yra galimyb j koreguoti dietomis ir fiziniais pratimais. Kno sudjim, kaip ir veido iraik, taip pat galima keisti, tik svarbu turti tiksl, kodl to reikia siekti. Nuo seno inome, kad kai kuriose alyse knai buvo labai deformuojami: Kinijoje bdavo suspaudiama koja, kad ji bt visai maa; kai kuriose Afrikos valstybse suspausdavo galv, kad bt apvalesn. Dabartinse moderniose visuomense nesiekiama kno deformavimo, taiau ir jose moterys vis dar danai korsetu suveria liemen bei minktomis liemenlmis didina krtin. Gal daugiau dmesio skiriama kno apimties (nutukimo) kontrolei, taikomos vairios dietos, stengiantis pasiekti normal kno svor; vyrai fizini pratim pagalba stengiasi suteikti knui patraukli form, neioja rbus praplatintais peiais. I to galime daryti ivad, kad kno sudjimas yra neodinio bendravimo elementas, kitaip jam nebt skiriama tiek dmesio. Yra pastebta, kad aplinkiniai reaguoja g, ypatingai vyr. Auktiems vyrams bna lengviau gauti darb, netgi atlyginimo dydis apie 12 % skiriasi vyr, kurie yra auktesni u 1 m 88 cm nei t kurie nesiekia 1 m 82 cm. Vertinant pardavj darbo kokyb, nebuvo pastebta, kad ji bt geresn negu giu emesni moni. P. R. Wilson (1968) atliko tok eksperiment: dviem Australijos student grupms buvo pristatytas alyje besilankantis anglas ir paprayta vertinti jo g. Toje grupje, kur jis buvo pristatytas kaip studentas, jo gis buvo vertintas kaip 1 m 74 cm, o kitoje grupje, kur jis buvo pristatytas kaip profesorius, jo gis buvo vertintas kaip 1 m 91 cm. P. R. Wilson padar ivad, kad ikreipt gio suvokim takojo anglo akademinis statusas. Ne tik gis, bet ir kno svoris taip pat yra aplinkini dmesio objektas. Stori mons, o ypa moterys, nurodo W. DeJong (1980), danai yra diskriminuojamos ir pripastamos netinkamomis darbui su monmis.

116

Svarstydamas tokio iankstinio nusiteikimo prie storulius prieastis, W. DeJong teigia, kad pagrindin prieastis yra manymas, kad storuliai yra neatsakingi, tings, gods ir neturintys savikontrols jausmo. Galima bt ikelti hipotez, kad stori mons yra nemgstami ne tik dl kno svorio, bet dl sveikatos problem, kurios atsiranda padidinto svorio atveju. Vienok W. DeJong tvirtina, kad, ityrus storulius su skydliauks sutrikimais, kurie k tik buvo numet svorio, pasirod, kad jie buvo maiau atstumiami, nors vis dlto atstumiami labiau nei turintys normal kno svor. Taigi kno sudjimas yra svarbus bendros mogaus ivaizdos elementas. Kaip matme i pateikt pavyzdi, kno ivaizda yra svarbi slyga, priimant darb; ji taip pat yra prielaida formuotis tam tikram poiriui kitus panaaus kno sudjimo mones, netgi priskiriant jiems tam tikrus asmenybs bruous. Nordami bti patrauklesni, mons link suteikti savo knui geresn ivaizd, kreipdami dmes plaukus, naudodami kosmetik, aksesuarus bei kitus elementus. Labai retai mons leidia savo plaukams augti laisvai, daniausiai juos kerpa ir ukuoja. Plaukus galima ukuoti vairiai, taiau specifins ukuosenos bdingos tik tam tikroms kultrinms grupms. Plauk ilgis priklauso nuo skirting socialini grupi norm - vienuoliai ir kareiviai neioja trumpus plaukus; visuomens atstumtiesiems, laisvamaniams, maitininkams ir hipiams bdingi ilgi plaukai", - nurodo M. Argyle. Subkultrins grups, tokios kaip pankai ar skustagalviai, ireikia savo priklausym grupei ne tik plaukais, bet ir visa ivaizda. Tai yra lyg j atpainimo enklai kitiems tokios socialins grups nariams, taiau dl tos paios prieasties jie lieka atstumti kit visuomens piliei. Taigi, kn puoiantys aksesuarai ir simboliai turi kelias prasmes: jie simbolizuoja materialin gerov, rodo priklausomyb tam tikrai socialinei grupei, o juos neiojaniam asmeniui suteikia pasitenkinim ir didina jo kaip asmens patrauklum. Apvelg mogaus ivaizd vairiais aspektais, matome, kad ji yra svarbi ne tik iorine, bet ir psichologine prasme. Gera ivaizda sustiprina asmens pasitikjim savimi. Taip pat nereikt atmesti minties, kad ivaizda atlieka patrauklios asmenybs vaizdio funkcij. Negalima nesutikti su teiginiu, kad mog puoia imintis, protas, taiau, kaip rodo tyrinjim rezultatai, galioja ir fizinio patrauklumo stereotipas. Pasirodo, kad btent jis takoja daugelio skirting socialini grupi tarpasmeninius santykius. Jau 4-6 met vaikai supranta, kad patraukls vaikai yra fizikai graesni, maiau agresyvs, mandagesni; mokytojai galvoja, kad patraukls vaikai bus protingesni, populiaresni, jiems geriau seksis. Kalbdami apie emo intelekto ir

117

dar nepatrauklius vaikus, mokytojai mano, kad jie turt mokytis atsiliekanij klasse; terapeutai tvirtina, kad patrauklios pacients kelia maiau rpesi gydytojams (E. Hatfield ir S. Sprecher, 1986). I tikrj kyla klausimas, ar patraukls mons yra nors kiek pranaesni u kitus? To galima tiktis nebent dl to, kad jie turi kitoki socialin patirt, dl ko kiti juos iri palankiau. Skirtum yra rasta nemaai: patraukls mons yra laimingesni, labiau savimi pasitikintys, socialiai labiau iprus, geresns psichologins bkls. Ypa tai tinka moterims. Taiau minti skirtumai yra labai nedideli, paymi E. Hatfield ir S. Sprecher. domu yra tai, kad patraukls mons buvo link nevertinti pagyrim u darb, jeigu jiems atrodydavo, kad tai fizinio patrauklumo, o ne j gebjim rezultatas. Tai gana paradoksalu: neturintys fizinio patrauklumo, stengiasi j suformuoti, modifikuodami savo ivaizd, o bdami patraukls, nori bti vertinti u j asmenybines savybes. Tyrintojai taip pat domjosi patrauklumo ryiais su psichine bsena. A. Farina ir bendraautoriai, atlik isamius tyrimus, konstatavo, kad patrauklios moterys, turinios psichikos problem, maiau dien praleisdavo psichiatrinje klinikoje ir lengviau veikdavo savo problemas i jos ij (A. Farina ir kt, 1986). Yra ir neigiam dalyk patrauklios ivaizdos moni gyvenime: vieni tyrintojai nurodo, kad jiems daniau pavydima, aplinkiniai yra labiau prieiki, todl sunkiau rasti draug (M. Argyle, 1994), kiti - teigia, jog patrauklios moterys daniausiai yra neitikimos, materiali orientacij, egoistikos ir nejautrios nuskriaustiesiems (M. Dermer, D. Thiel, 1975). I ia tiesiog perasi ivada, jog patrauklumas neturi universali kriterij ir yra gana subjektyvus.

Prisilietimas
Kalbant apie neodin bendravim, aptarsime dar vien element prisilietim. Prisilietimas, pasirodo, beess pati primityviausia socialinio bendravimo forma, daniausiai sutinkama primityvi organizm ir kdiki bei ma vaik tarpe. Bene daugiausia kno prisilietimo form bdinga primatams; kno prisilietimo socialinio bendravimo atvejai yra gana neplataus spektro: seksas, kdikio maitinimas ir kova. Prisilietimas aktyvina kelet skirtingos ries receptori, kurie atsiliepia ilum, alt, skausm, tamp. Oda tuo tarpu tam tikrais signalais - temperatra, spalva, kvapu, prakaitu - ireikia savo bsen. Bene reikmingiausias prisilietimas yra kdikiams, nes, kaip rodo daugyb tyrinjim, kdikiai, nepatyr kno glamoni, uauga nervingi ir pikti.

118

Atrodo, kad kdikiai, panaiai kaip ir bedions, turi gimt poreik prisilietimui ir tai yra ypatingas ryio su motina altinis - bondingas. is i angl kalbos kils odis pastaruoju metu plaiai vartojamas, apibdinant motinos ir vaiko ryi kokyb. Mokslinje literatroje gausu fakt, kad pirmj dvej met prisilietimai yra ypa svarbs tolesnei vaiko raidai. Svetim moni (ir ypa vieose vietose) prisilietimas nra danas reikinys. Yra prisilietim, pavyzdiui, transporte, bet tai nelaikoma socialiai reikmingu prisilietimu. Taip pat yra tam tikr profesij mons, kurie lieia mogaus kn - gydytojai, medicinos seserys, masauotojai, gimnastikos instruktoriai, siuvjai, kirpjai ir kt., taiau ir i asmen prisilietimai nra socialiai reikmingi, iskyrus atskirus individualius atvejus. R. Heslin ir T. Alper (1983, p. 217) pasil schem, atskleidiani prisilietimo pobd: funkcinis (profesionalus) socialus, mandagus (rankos paspaudimas, pasisveikinimas) draugikas, iltas (apima abu pirmuosius atvejus) meil, intymumas (tarp j - susikibimas rankomis) seksualinis suadinimas (gali apimti ir anksiau aptartuosius atvejus). Pateiktame srae nepamintas prisilietimas agresijos atveju, nors tokia prisilietimo forma taip pat egzistuoja. Socialins interakcijos kontekste prisilietimo poiriu galime kalbti tik apie pasisveikinim, kur galima vertinti kaip ritual arba simbolin akt, vien i pagarbos element, susipastant ar patvirtinant socialin ry. Rankos padavimas pasveikinant labai danas skms, ypa profesins karjeros ar pasiekim sporte atvejais. Kadangi bet koks prisilietimas yra asmenins erdvs paeidimas, nors kartais ir malonus, jo socialins normos yra gana grietos. Prisilietimas socialiai yra priimtinas tik prie tam tikr kno dali: rank platak ir pei, bet ne prie koki nors intymi zon. R. Heslin ir T. Alper teigia, kad prisilietimas turt atitikti socialini ryi pobd. Prisilietimas, kaip neodinio bendravimo elementas, ireikia ilum ir dominavim. Tyrintojai taip pat atkreipia dmes, jog prisilietimas nra labai aikus bendravimo elementas, nes sunku nustatyti, kada draugikas, iltas prisilietimas siveria meils, intymumo sfer. Bendravimo tyrintojai nurodo, kad kiekvienas neodinis elementas bendravimo metu ireikia tam tikr asmenybs aspekt. Veido iraika, kuri plaiai aptarme, rodo teigiamas ir neigiamas emocijas, patrauklum ir

119

asocijuojasi su teigiamai vertinamu stereotipu; poza ireikia nuostat ir emocijas; gestai ir kiti kno judesiai, jeigu jie yra suderinti su kalba, sustiprina ireiktas mintis, pasitikjim pateikta informacija. Beveik visi neodinio bendravimo elementai vienaip ar kitaip yra siejami su asmenybe. 6.2 lentel. Neodinio bendravimo ir asmenybs ryiai (pagal M. Argyle, 1994, p. 269)

Veido iraika

dominantikumas (-), ekstraversija, pasitikjimas savimi, psichikos sutrikimas (-)

Erdvs artumas vilgsnis Kno judesiai: savs lietimas atsipalaidavimas Ekspresija

dominantikumas, ekstraversija neurotikumas (-) susirpinimas, dominantikumas, baim (-) susirpinimas dominantikumas, baim dominantikumas, savigarba, socialiniai gdiai ekstraversija, neurotizmas (-)

Pastaba: enklas (-), nurodytas prie asmenybs savybi, rodo, jog ryys tarp asmenybs savybs ir neodinio bendravimo nebuvo patvirtintas. Iekant neodinio bendravimo ryi su asmenybe, buvo taip pat nustatyta, jog pikti, nepakankamai socials ir protikai atsilik asmenys reiau naudoja gestus, bet daniau link save liesti (M. Argyle, 1994). Neodinio bendravimo elementai, kaip matme i iame skyrelyje pateiktos teorins mediagos ir tyrim pavyzdi, yra svarbs visam bendravimo procesui. Jais pasinaudodami galime padaryti kai kuriuos apibendrinimus:

120

1. jeigu asmens darbin veikla yra susijusi su bendravimu, jam btini geri bendravimo gdiai; neodinio bendravimo elementai yra svarbi toki gdi dalis; 2. asmens fizins savybs - ivaizda, kno sudjimas, fizinis patrauklumas laikytini neodinio bendravimo elementais, kadangi jie sukelia kit reakcij, o kartais net apsprendia tarpusavio santykius; 3. netgi tokie mogaus ivaizdos aspektai, kaip plaukai, kosmetika, akiniai ar aprangos detals takoja bendravimo proces, simbolizuodami priklausym tam tikrai socialinei grupei arba suteikdami patrauklumo; 4. prietaravimai tarp kno kalbos" ir elgesio neigiamai veikia bendravimo proces; 5. esama ryio tarp kno kalbos" ir asmenybs vertinimo, tai svarbi prieastis j tobulinti; 6. tikslus neodinio bendravimo gdi panaudojimas padeda lengviau pasiekti tiksl.

Pasvarstykite: Kok vaidmen bendravime atlieka neodin kalba, lyginant su odine? Kodl sakoma, kad neodin kalba yra universalesn ir tikinamesn? Ar galime prognozuoti mogaus skm i kno kalbos"? Kurie kno kalbos" elementai geriausiai atspindi mogaus emocijas? Ar patrauklumas suteikia pranaum gyvenime?

121

122

123

7. TARPASMENINIAI SANTYKIAI
Kas yra tarpasmeniniai santykiai? Kaip tie santykiai vystosi ir nuo ko priklauso j pobdis? Kodl ir kaip mes atsiskleidiame bendraudami su vairiais monmis? Kas lemia moni patrauklum tarpusavio santykiuose? Kas yra meil ir kokios jos rys? Kokios neskming tarpusavio santyki prieastys?

Bendraudami mes siekiame ne tik trumpalaikio, situacinio kontakto su aplinkiniais, koks jis geras bebt. I tikro mums labai svarbu umegzti, kurti ir ilaikyti gerus ilgalaikius santykius su kitais. Dl to mes nusimename, kai, atj nauj kolektyv, ilgai negalime susirasti draug, kai nesiseka sutikti mylimojo ar mylimosios ar pradeda irti santykiai su artimaisiais. Tinkamas bendravimas padeda ilaikyti ir formuoti gerus tarpasmeninius santykius, tuo tarpu netinkamas gali iardyti tiek dalykinius, tiek artimus ar romantikus santykius. Kai tik vienas nebeklauso kito, nebebendrauja, neatviras, nebemoka ireikti savo jausm ir poreiki, tarpasmeniniai santykiai pradeda blogti.

Kas yra tarpasmeniniai santykiai

Pabandykime apibdinti, kas yra tarpasmeniniai santykiai. Santykiai danai vartojama, bet sunkiai apibriama svoka. Jei laikysim, kad santykiai tai daikt padtis vienas kito atvilgiu, tai tarpasmeninius santykius galima apibrti kaip moni padt visuomenje vienas kito atvilgiu. Bet tai nedaug k pasako. Kokie poymiai apibdina tokius santykius? Pirmiausia, kai kalbam apie tarpasmeninius santykius, tai galvojam apie bendravim, kuris susieja bendraujani asmenybes. Jei mes praome pardavjos paduoti mums kepaliuk duonos ar aikiname policininkui, kodl virijome greit, tai tra tik formalaus bendravimo pavyzdiai. Kitas poymis, vertinant tarpasmeninius santykius, yra j trukm, o tiksliau, kartu praleistas laikas. Laikas, kur savo noru skiriate kitam, rodo t santyki svarb.

124

Ir turbt svarbiausias tarpasmenini santyki ypatumas - intymumas, t. y. artumas tarp bendraujani. Artumas tarp moni gali bti intelektinis, emocinis ir fizinis. mons gali bti artimi tiek vienu i i aspekt, tiek visais. Taigi tarpasmeninius santykius galime apibdinti kaip neformal asmenybi bendravim, trunkant trumpesn ar ilgesn laiko tarp ir atspindint tam tikr intelektualin, emocin ar fizin bendraujani artum.

Kuo tarpasmeniniai santykiai svarbs

Kaip jau inote i ankstesni skyri, tarpasmeniniai santykiai leidia patenkinti pagrindinius mogaus socialinius poreikius. Dar kart stabtelkime ties vienais i svarbiausi -priklausomybs ir prieraiumo poreikiais. Jei dmiau pavelgtume savo gyvenim, tai turtume pripainti, kad nuolat siekiame bti susij su kitais monmis. Mums reikia turti eim, draug, priklausyti kokiai nors grupei ar bendrijai. Tai nra priklausymas daiktika ar inaudotojika prasme, tai tiesiog poreikis palaikyti ryius su kitais. S. Schachter poreik pavadino afiliacijos poreikiu ir teig, kad jis bdingas visiems monms, nors ir skiriasi savo stiprumu. Vieniems yra labai svarbu bet kokioj situacijoj siekti kit draugijos, bti daugelio bendrij nariu, kit is poreikis yra silpnesnis (Sh. E. Taylor, 1994). Pagal S. Schachter, pirmagimiai ir vienturiai turi stipresn afiliacijos poreik, nes nuo maums prat kit moni buvim greta sieti su saugumo ir poreiki patenkinimo jausmais. Tuo tarpu kiti pagal gimimo eilikum vaikai gauna maiau tv dmesio, o neretai dar ir patiria vyresni broli ar seser agresij savo atvilgiu. Tyrimai rodo, kad mons, nepatenkin priklausomybs poreikio, t. y. vienii ir neturintys draug, poros ir nepriklausantys jokiai draugijai ar bendrijai mirta anksiau nei tie, kurie tokius ryius turi. Mes siekiame ne tik bti su kitais monmis kartu, bet ir emocinio kontakto, t. y. jausti meils, intymumo jausmus, dalintis jais, rpintis kitu, bti reikalingi. Nepatenkin io poreikio, neturintys artim ryi, mons jauiasi vienii. Jie gali net turti kelet draug, bet bti vieniais, nes tie santykiai gali bti pavirutiniki ir stokoti intymumo. Tik reikia inoti, kad bti vienam ir vieniam yra ne tas pat. Pabti vienam su savimi yra netgi btina, kad geriau apmstytum savo gyvenimikj situacij ar susikaupusius jausmus, pasitikslintum savo mintis ir vertintum veiksmus.

125

Su kuo umezgame tarpasmeninius santykius

Pervelkite mintyse savo draug ir ger pastam rat. Kodl, umegzdami tarpasmeninius santykius, pasirinkote btent juos? Js pasirinkimas gali bti visai ne atsitiktinis. Daugelis tyrintoj, atsakydami klausim, aikint tok pasirinkim tarpasmeniniu patrauklumu: js siekiate bendrauti su tais, kurie jums patraukls. Kodl gi, pasirinkdami draugus, mes teikiam pirmenyb vieniems monms, o ne kitiems? Yra keletas tarpasmenin patrauklum aikinani teorij (pagal I. A. Horovvitz ir K. S. Bordens, 1994). Apdovanojimo teorijos (T. M. Newcomb, 1961) poiriu kit moni patrauklumas didja, kai santykiai su jais yra mus daniau apdovanojantys. Kuo kiti gali mus apdovanoti? Ogi tuo, kad jie panaiai galvoja, padeda mums, patenkina ms poreikius, kad mes jiems patinkam ir pan. Tai sukelia mums teigiamus jausmus, ir mes mgstame tuos mones. Ir prieingai, jei mogus, su kuriuo tenka bendrauti, nuolat kritikuoja jus, nesutinka su js nuomone ar veria pasijusti blogai, jo patrauklumas jums maja. Pastiprinimo -jausm teorija (D. Byrne ir G. L. Clore, 1970) teigia, kad moni patrauklumas gali padidti ar sumati priklausomai nuo to, kokias emocijas, teigiamas ar neigiamas, mes kartu su jais igyvename tam tikromis situacijomis. Kiti, i pradi buv neutrals, tampa mums reikmingi, kai j buvimas siejamas su teigiamomis emocijomis, malonumu, pasitenkinimu, t. y. mes perkeliame jausmus, kuriuos igyvename tomis aplinkybmis, jose dalyvaujanius asmenis. Todl, kai js po sunki darb ilsits prie idinio, skaniai pavalg ir atsigr, tiktina, kad jauiat didesn palankum tiems, kurie iuo metu yra su jumis. io poirio alininkai teigia, kad norint ilaikyti santykius, svarbu juos susieti su maloniais dalykais. Taigi romantiki piets, domios kelions, vakariens drauge niekada nepraras savo reikmingumo. Balanso teorija (F. Heider, 1958) aikina, kad mogaus patrauklumas susijs su tuo, kiek subalansuoti ms santykiai su tuo asmeniu. Jei mogus, su kuriuo bendraujame, turi panaius interesus ir poirius, tai ms santykiai su juo subalansuoti, ir tai didina jo patrauklum. Su monmis, su kuriais jauiame tur subalansuotus santykius, mes link bendrauti, ir atvirkiai. sivaizduokit, kad bendraudamas su savo naujuoju draugu, suinote, kad jis laikosi visai prieingos nuomons apie jums svarbius dalykus. Tokiu atveju js santykiai bus nesubalansuoti, ir bendraudami su juo, jausits nepatogiai. Kad js santykiai gyt pusiausvyr, vienam i js reikt keisti savo poirius arba nusprsti nekalbti apie tuos dalykus. Geri draugai draugysts

126

vardan kartais toleruoja nuomoni neatitikimus, bet subalansuoti santykiai vis tik malonesni ir labiau apdovanojantys nei nesubalansuoti. iais laikais mes laisvai pasirenkame draugus ir vedyb partnerius. Ir nors mums atrodo, kad ms pasirinkimas priklauso tik nuo ms valios, i tikrj danai jis paklsta tam tikriems dsningumams, kurie yra bendri visiems monms. Todl gali bti, kad js draugais ar mylimaisiais tapo tie asmenys, kuri patrauklum jums padidino ie patrauklumo veiksniai: fizinis atstumas, panaumas, papildymas, abipusikumas ir fizinis patrauklumas. Aptarsime juos plaiau. Fizinis atstumas. Kaip js susipainote su savo geriausia drauge? Nemaa tikimyb, kad tam tikru js gyvenimo momentu js tiesiog atsidrte fizinje erdvje arti viena kitos. Pvz., mokts vienoje klasje ar kurse, gyvenote viename kambaryje ar kaimynystje ir pan. Tyrimai rodo, kad tiek vedusi, tiek nevedusi student draugystei turjo didels takos tai, kaip jie buvo apgyvendinti universiteto bendrabutyje - kartu, arti ar toli vienas nuo kito. Buvimas arti vienas kito sudaro galimyb daniau sveikauti, o tai leidia geriau painti tuos mones ir labiau pamgti juos. Pasirodo, mes labiau link surasti patinkanius bruous kituose ir pamgti mones, su kuriais daniau kontaktuojame, negu nemgti. is polinkis leidia mums skmingai bendradarbiauti su daugeliu moni, nes prieinga nuostata trukdyt tiek dirbti kartu, tiek bendrauti. Be abejo, galite atrasti ir savo pastam tarpe toki, kuriems, atrodo, nepatinka daugumas aplinkini, bet jie daniausiai irgi nra labai mgstami kit. Fizinis artumas leidia daniau matyti tam tikrus asmenis, ir tai sukelia taip vadinam danesnio pasirodymo efekt (R. B. Zajonc, 1968). Jis reikia, kad paprasiausiai mums labiau patinka tai, k mes daniau matome ir geriau pastame. Kaip rodo imtai tyrim, tai galioja bet kuriems objektams, su kuriais susiduriame. Mokslininkai efekt aikina gimta naujumo baime, kaip viena svarbiausi igyvenimo strategij. Todl, pvz., kdikiai ir jauni gyvnai teikia pirmenyb tam, kas prasta ir pastama ir nerimauja, kai susiduria su tuo, kas nepastama. Danesnio pasirodymo poveik patrauklumo didjimui efektyviai inaudoja reklamins ir politins kampanijos. Atrodo, kad iais laikais balsavimas u politin kandidat yra tas pats, kas nusprsti, kuri skalbimo priemons ar majonezo r pirkti. Panaumas. Kaip pastebjote, panaumo reikm tarpasmeniniam patrauklumui pabriama visose trijose patrauklum aikinaniose teorijose. Nuostat ir sitikinim, interes, asmenybs ir net fizins ivaizdos panaumas

127

yra labai stiprus patrauklum slygojantis veiksnys. Ir kuo santykiai su kitu asmeniu artimesni, tuo daugiau panaum mes iekome vairiose srityse. Daugyb tyrim patvirtina, kad kuo daugiau panaum - kilms, isilavinimo, politini, religini, etnini, interes, skonio, asmenybs savybi ir pan. turi bendraujantys, tuo jie patrauklesni vienas kitam ir tuo skmingesnis j bendravimas. Netgi fizinio patrauklumo panaumas yra bdingas daugeliui por. Sunku nustatyti, kiek panai nuostat ar vertybi turi laikytis bendraujantieji, kad j patrauklumas vienas kitam stiprt. Bet manoma, kad svarbus veiksnys yra panai nuostat santykis ir svarbumas. Nra gerai, jei kitas asmuo pritaria jums daugelyje srii, iskyrus t, kuri yra viena i svarbiausi js gyvenime. Kodl panaumas didina patrauklum? Nuostat panaumas patenkina ms poreik rasti savo pair teisingumo patvirtinim. Kai mes sutinkame taip pat kaip ir mes galvojanius mones, sitikiname, kad mstome teisingai" ir todl jauiams geriau. Be to, sutik panaiai mstanius ir jauianius, mes tikime, kad galime numatyti t moni elges, ir tai didina pasitikjimo ir saugumo jausmus, o tuo paiu ir t asmen patrauklum. Papildymas. Visi inom posak prieybs traukia". Kai kada kiti mus traukia, nes turi savybi, kuri mes neturime. Manoma, kad skirtingumas gali bti naudingas tuomet, kai bendraujantys gali papildyti vienas kit, patenkindami vienas kito poreikius. Todl asmuo su stipriu globos pradu ir troktantis rpintis kitu sudarys ideali por su tuo, kuris nori, kad juo rpintsi. Taiau papildymas vis tik yra silpnesnis patrauklumo veiksnys nei panaumas. Tyrimai rodo, kad por daniau pasirenkami tie asmenys, kurie yra panas savo asmenybe, fizine ivaizda ir socialiniu statusu, negu nepanas. Abipusikumas. Mes mgstame tuos, kurie mgsta mus. inojimas, kad js patinkate kitam asmeniui, didina to asmens patrauklum. O taip pat, jei mums patinka kas nors, mes norime, kad ir ji(s) mus mgta. ios taisykls negalioja turintiems em savivert asmenims. Jeigu Jonas nepasitiki savimi ir menkai save vertina, tai jis gali nepriimti teigiamos informacijos apie save, nes tai neatitinka jo paties A vaizdo. Kita iimtis - kai mes tariame, kad kitas asmuo teigiamai apie mus atsiliepia, nordamas mums siteikti ir, turdamas slapt ketinim, stengiasi padaryti mums ger spd. Fizinis patrauklumas. Ar jums patinka gras mons? Turbt daugelis atsakys - taip. I tikrj, fizinis patrauklumas yra labai stiprus bendro mogaus patrauklumo veiksnys, ypa pradinmis bendravimo stadijomis. Gausyb

128

tyrim rodo, kad fizikai patrauklius asmenis vairaus amiaus, lyties ir kultros mons vertina visais atvilgiais geriau nei nepatrauklius. Vertinant patrauklius mones, pasireikia jums jau inomas aureols efektas, t. y. vienos rykios savybs (iuo atveju patrauklumo) poveikis bendram asmens vertinimui. Tiems, kurie suvokiami kaip patraukls, priskiriamos vairios teigiamos savybs domumas, socialumas, velnumas, seksualumas, manoma, kad jie yra geriau prisitaik, siningesni, gyvena visavert gyvenim ir bna laimingesni santuokoje. Patrauklumo poveikis patiriamas jau nuo pat gimimo. Mes labiau avims simpatikais kdikiais, vaik darelyje populiaresni patraukls vaikai, j netinkami poelgiai daniau laikomi atsitiktiniais ir netipikais. Gali bti, kad palankesnis elgesys, kur jauia patrauklesni mons, slygoja j didesn pasitikjim savimi, geresn savs vertinim ir geresnius bendravimo gebjimus, platesn socialini kontakt rat (K. D. Dion, E. Berscheid ir E. Walster, 1972). Kokios yra fizinio patrauklumo prieastys ir kriterijai? vairios epochos ir kultros labai skirtingai vertina, kas yra fizikai patrauklu, o kas - ne. I tikrj, atrodo, kad nra tokio dalyko, kaip universalus grois. Rubenso paveiksl moterys buvo laikomos grauolmis XVII amiuje, bet pagal iuolaikinius groio standartus jos pernelyg storos. iuolaikiniai modeliai ateinanioms kartoms gali atrodyti bjaurs ar keliantys juok. Tai leidia manyti, kad mes imokstam, kas yra grau, sisavindami jau egzistuojanias visuomenje normas ir vertybes. Kultrinis stereotipas kas grau, yra gerai" veikia mus nuo pat vaikysts, kai, skaitydami pasakas, susiduriame su teigiamais veikjais, kurie daniausiai yra gras, ir neigiamais - baisiomis ir negraiomis raganomis, pamotmis ir pan. Yra duomen, rodani, kad patrauklumo suvokimas gali bti nulemtas ir biologini veiksni. Amerikiei psicholog tyrimai rodo, kad jau dviej mnesi kdikiai ilgiau fiksuoja vilgsn ties tais moter veidais, kuriuos suaug vertino kaip patrauklesnius. Tai leidia manyti, kad yra tam tikri gimti patrauklumo vertinimo mechanizmai. io poirio skelbjai, sociobiologai, yra atlik nemaai tyrim, patvirtinani j hipotezes. Nustatytas gana universalus vis kultr moni ypatumas vertinti simetrikus veidus kaip patrauklesnius. Net gyvnai, pasirinkdami partnerius, teikia pirmenyb simetrijai. Mokslinink nuomone, simetrikumas gali atspindti geresn sveikat ir genetin kokyb, taigi mons ir gyvnai genetikai uprogramuoti iekoti partneri, turini simetrijos. Tokiu bdu reprodukcini galimybi poymiai susiejami su groio

129

kriterijais. Vis tik, nors ir yra labai bendr patrauklumo vertinimo kriterij, groio supratimas vairiose kultrose be galo vairus.

Tarpasmenini santyki raida

Gyvenime mes sutinkame daugyb moni, bet santykius palaikome tik su kai kuriais i j. Pradinis patrauklumas danai lemia, ar mes toliau bendrausime su monmis, ar ne. O kas vyksta po to, kai mes nusprendiame tsti santykius su mums patikusiu asmeniu? Tarpasmeninius santykius tyrinjantys mokslininkai silo vairius santyki raidos modelius, aikinanius, kaip nuo pavirutiniko bendravimo pereinama prie vis gilesnio ir artimesnio. Tarpusavio priklausomybs modelis (Levinger ir Snoek, 1974, pagal Sh. E. Taylor, 1994). Siame modelyje santyki raida nuo trumpalaiks sveikos iki artim santyki vaizduojama kaip auganti dviej moni tarpusavio priklausomyb (7.1 pav.). I pradi du mons visikai neino apie vienas kito buvim, t. y. kontakto tarp j dar nra. Kai asmuo pastebi ar suino k nors apie kit, santykiai pereina sismoninimo stadij. Pvz., js galite nemgti kokio nors studento net ir nebendrav su juo, bet mat ar girdj apie j. sismoninimas gali bti vienpusis arba abipusis, kai, sakykim, du nepastami, laukiantys eilje prie kabineto dur, pervelgia vienas kit. Si stadija gali bti labai svarbi. Jei kitas asmuo sukelia mums teigiam spd, mes galime inicijuoti sveik su juo. Kitas lygis, pavirutinikas kontaktas, prasideda tuomet, kai du mons pirm kart sveikauja, daniausiai - kalbdami arba pasikeisdami laikais. Pavirutinikas kontaktas yra tarpusavio priklausomybs pradia. Kai mes persimetame keliais odiais su pardavja, mes sueiname pavirutinik kontakt. Toks bendravimas daniausiai yra trumpas, nepareigojantis, nulemtas socialinio vaidmens, kur tuo metu atlieka mogus, ir jo poveikis bendraujaniam yra ribotas. Daugelis sveik ir baigiasi ioje minimalios tarpusavio priklausomybs stadijoje. Jei sveika tarp dviej moni tsiasi ir toliau, pereinama bendrumo stadij, prasidedani nuo nedidels ir pasibaigiani rykia tarpusavio priklausomybe. Pastaroji stadija, kai mons labai susij vienas su kitu, ymi artimus santykius. Tai gali bti santykiai su tvais, geriausiais draugais, vyru ar mona, bendradarbiais. Visiems artimiems santykiams bdingi trys pagrindiniai bruoai: dana sveika ir trukm daug vairios bendros veiklos ir kartu patirt vyki didel taka vienas kitam.

130

Kontakto nra (du asmenys nesusij vienas su kitu)

sismoninimas (vienpuss nuostatos ir spdiai)

Pavirutinikas kontaktas (abipuss nuostatos, iek tiek sveikos)

Bendrumas: nedidel priklausomyb

vidutin priklausomyb

didel priklausomyb

7.1 pav. Dviej moni tarpusavio priklausomybs modelis (pagal Sh. E. Taylor, 1994) Artimi mons danai bendrauja, j santykiai tsiasi santykinai ilg laik, jie turi daug bendros veiklos ir kartu igyvena daug vyki, taigi gali kalbti apie daugel dalyk. Artim moni poelgiai, vertinimai, jausmai turi mums didel tak. Jei kandi replik, igirst i kokio nors staigos klerko, greitai pamirtam, tai geriausio draugo kritika gali ilgam ivesti i pusiausvyros. Artimi santykiai yra teigiam emocij, meils, rpinimosi, paramos altinis. Bet nereikia umirti, kad dl artimiausi moni mes galime igyventi ir stipriausius pykio, pavydo bei nusivylimo jausmus.

131

Kokiu bdu mes tampame tokie artimi vienas kitam, atskleidia kitas santyki raidos modelis. Socialinio siskverbimo modelis (Altman ir Taylor, 1973, pagal Sh. E. Taylor, 1994). Santyki raida iame modelyje suprantama kaip palaipsnis savs atskleidimo procesas, leidiantis vis giliau ir giliau siskverbti" kito mogaus asmenybs vid. Kaip parodyta 7.2 pav., socialinis siskverbimas gali vykti dviem kryptimis - gyl ir plot.

7.2 pav. Atsiskleidimas gyl ir plot skirtingiems asmenims (pagal Sh. E. Taylor, 1994) Santykiams pltojantis nuo pavirutinik iki labai artim, bendraujantieji atskleidia vis daugiau asmenini, intymi dalyk apie save. Tai ir yra santyki pltra gyl. Js galite kalbti su savo pastamais apie tai, koks js uns vardas, k mgstate valgyti, kokios muzikos klausots ir kur js ruoiats keliauti vasar. Artimesniems monms atskleidiate toki informacij, kuri nra labai intymi, bet ir nenortumte, kad visas pasaulis apie tai inot, pvz., kiek udirbate, kokie j s karjeros ir gyvenimo planai, vertybs

132

ir poreikiai. Tik nedaugeliui pai artimiausi moni galite atskleisti savo baimes, jausmus tv ir savo paties atvilgiu, skausmingus ar reikmingus igyvenimus. Yra mumyse ir toki dalyk (pvz., seksualins fantazijos), apie kuriuos mes nepasakojame net ir artimiausiems monms, nes bijom arba tiesiog nenorim dalytis mums reikmingais dalykais. Santykiai taip pat pltojasi plot, t. y. su laiku mes apie mog suinome vis daugiau dalyk, nebtinai labai asmenik. Santyki pltra plot negarantuoja, kad su tuo mogumi mes tapsime gerais draugais. Galim turti daug informacijos apie asmen, bet jo vis tik gerai nepainti, jei jis nra mums giliai atsiskleids. Kito mogaus painimo procesas yra sudtingesnis nei pavaizduota 7.2 pav. Nra taip, kad mes paprasiausiai diena i dienos vis daugiau atsiskleidiame kitam. Kaip nurodo modelio autoriai, is procesas labiau panaus pltot spirale, kai mes tai siekiame visiko atvirumo su draugais, tai vengiame jo. Taiau i esms santyki raida priklauso nuo ms tarpusavio atsiskleidimo ypatum, todl toliau pakalbsime apie svarb bendravimui proces.

Atsiskleidimas ir jo reikm tarpasmeniniuose santykiuose

Kai tik pradedame kalbti, mes reikiame savo nuomon, interesus, emocijas, siuniame kitiems informacij apie save. Bet koks verbalinis ar neverbalinis elgesys mus atskleidia. Tai kaip galime atskirti atsiskleidim nuo kit bendravimo bd? Daniausiai nurodomi tokie atsiskleidimo kriterijai: 1. pateikiama informacija turi bti asmenin 2. informacija perduodama odiu 3. ji skirta konkreiam asmeniui. Taigi atsiskleidimas yra ypatinga pokalbio ris, kuomet mes pasidalijame intymia asmenine informacija ir jausmais su kitu asmeniu. Kai mes papasakojame apie tai, kad jauiame tamp bendraudami su nepastamaisiais, ar kad buvome simylj savo mokytoj, mes atskleidiame intymi informacij apie save. Kodl mes atsiskleidiame kitam asmeniui? V. J. Derlega (1984) nurodo penkias pagrindines atsiskleidimo prieastis.

133

1. Jausm ireikimas. Kartais mes kalbam apie savo jausmus vien tam, kad juos ikrautume". Po sunkios darbo dienos galite norti isakyti draugui, kaip nirtate ant savo efo" ir kaip blogai jauiats. 2. Savs suvokimas. Dalydamiesi su kitais savo patyrimu ir jausmais, mes turime galimyb geriau sismoninti, kas vyko ir geriau suvokti savo mintis bei igyvenimus. 3. Socialinis palyginimas. Matydami, kaip kiti reaguoja ms informacij, mes pasitikriname" savo pair teisingum ir tinkamum. Kiti gali patvirtinti, kad ms reakcija yra visai normali" arba kad mes persdme" ioje situacijoje. 4. Socialin kontrol. Mes galime atskleisti ar slpti informacij apie save, nordami kontroliuoti situacij. Pvz., galima vengti pasakoti apie tam tikrus dalykus, kad apsaugotume savo privatum, arba atskleisti tai, kas formuot apie mus ger nuomon. 5. Santyki pltra. Dalijimasis asmenine informacija ir pasitikjimas kitu yra svarbus umezgant santykius ir pltojant juos intymumo link. Tarpasmeniniams santykiams reikia atvirumo. Jeigu neatskleidiame partneriui, k jauiame, tuomet santykiai tampa riboti ir pavirutiniki. Toliau panagrinsime, kaip atsiskleidimas veikia tarpasmenini santyki raid, kokie jo privalumai ir kokie atvirumo pavojai. S. M. Jourard (1964), atsiskleidimo tyrinjim pradininkas, nurodo, kad atsiskleidimas gali turti teigiam ir neigiam padarini. Teigiama yra tai, kad jis didina savs sismoninim - atsiverdamas mogus geriau pasta save. Tarpasmeniniuose santykiuose, atsiskleisdami vienas kitam, bendraujantieji suino, kuo jie panas ir kuo skiriasi j mintys, jausmai, reakcijos, kokie j poreikiai ir kokiu bdu galima juos patenkinti. Danai net labai artimi mons neatskleidia savo nor tikdamiesi, kad kitas turt juos inoti ar atspti. Dl to lkesiai danai lieka nepatenkinti, atsiranda nusivylimas kitu asmeniu bei santykiais. Tuo paiu atsiskleidimas gali turti ir neigiam padarini, dl kuri daugumas ir bijo atsiverti. Asmenins informacijos atskleidimas daro mus paeidiamus. I tikrj, nepalankios informacijos apie save atskleidimas gali sumenkinti ms vaizd, pagarb ir dmes mums. inome, kokios neigiamos reakcijos susilaukia mons, atskleid savo netradicin seksualin orientacij ar tai, jog serga AIDS. Atvirai ireikdami savo jausmus ir vertinimus, galime skaudinti kitus, susilaukti j kritikos ar neigiamo moralinio vertinimo. Atvirumas gali sumainti santyki patrauklum, nes paaikja skirtingi norai ir poreikiai.

134

V. J. Derlega (1984) pabria tokius galimus atsiskleidimo pavojus: abejingumas: kartais galime patirti nemalonius jausmus suprat, kad kitam visai nedomus ms atsivrimas atstmimas: kaip jau minta, atsiskleidimas gali slygoti aplinkini neigiam reakcij ir socialin atstmim kontrols praradimas: asmenys, su kuriais mes pasidalijome asmenine informacija, gali j panaudoti, kad skaudint ar kontroliuot mus. Jei Petras papasakoja draugui apie tai, jog drovisi moter, is gali naudotis tuo, erzindamas Petr idavyst: deja, asmenines paslaptis tie, kuriais pasitikjome, kartais atskleidia kitiems. Todl mons link jas patikti tik tiems, kuriais labai pasitiki - sutuoktiniui, artimiems draugams, kunigui, o kartais ir autobuso ar traukinio bendrakeleiviui, jei ino, kad daugiau jo niekad nepamatys. Taigi ar ivis verta atsiskleisti? Atsakymas bt - taip, verta, tik reikia tai daryti tinkamai ir laiku. Kaip geriausiai tai padaryti, padeda suprasti atsiskleidimo normos. Bendraudami su kitais, mes danai intuityviai jauiame, kiek galime jiems atsiskleisti. Egzistuoja neraytos taisykls kam, kada ir kiek atsiskleisti. Jos priklauso nuo visuomens, eimos ir individualaus patyrimo. Vaikystje savo mini, jausm ir nor atskleidimas vyksta natraliai ir spontanikai. Vaikui nieko nereikia pasakyti garbiai poniai: Tu negrai, tu nepatinki man". Bet suaugusieji pradeda reguliuoti atsiskleidim, vienais atvejais j skatindami, kitais - bausdami ar ignoruodami. Tokiu bdu atsiranda atsiskleidimo reguliavimo mechanizmai - tam tikros atsiskleidimo normos. Labiausiai ityrinta abipusikumo norma yra tokia: jei mes pasidalijame intymia informacija su kitu asmeniu, ji(s) links atskleisti pana kiek asmenins informacijos mums. Jei mes kalbame apie nereikmingus dalykus, t pat gauname i kito. Atsiskleidimas yra tampriai susijs su patrauklumu. Mes ymiai labiau atsiskleidiame tiems, kuriuos mgstame ir kuriais pasitikime. Kita vertus, asmens patrauklumas priklauso nuo to, kiek jis mums atsiskleidia - kuo daugiau atsiskleidia, tuo tampa patrauklesnis. Bet su slyga, kad toks atsiskleidimas atitinka situacij ir yra savalaikis. Atsiskleidimas neturi bti pernelyg greitas, nes gali padidinti bendraujanio su jumis nerim ir gynybikum. sivaizduokite, kad du mons atjo antr pasimatym. Jiems patinka bti drauge, bet vienas i j nevertino santyki lygio sakydamas: Ar nenortum susilaukti nuo mans kdikio?" Tikriausiai ioje santyki stadijoje merginai toks klausimas gali pasirodyti netinkamas ir ji gali vertinti tai kaip netakt bei kiimsi intymi teritorij. Taigi egzistuoja atitikimo norma, kuri reikalauja, kad ms atsiskleidimas atitikt

135

tarpasmenini santyki pobd ir partnerio atsiskleidimo lyg. Per daug atviri mons, kaip ir labai udari, yra nepopuliars ir nepatraukls, nes atrodo neturintys sveikos nuovokos ir blogai prisitaik. Apibendrinant reikia paymti, kad atsiskleidimas yra svarbus tarpasmenini santyki pltros veiksnys. Bet ir ilgalaikiai artimi tarpasmeniniai santykiai negarantuoja nuolatinio atvirumo. Net ir intyms partneriai turi bti jautrs vienas kitam ir prie atsiskleisdami vertinti laik, panekovo bsen, o taip pat tai, kokius padarinius gali sukelti toks atsivrimas.

Draugyst
Draugyst ir meil yra aukiausia tarpasmenini santyki raidos pakopa. Artimais draugais mes laikome mones, su kuriais jauiams labai artimi ir tampriai tarpusavyje susij. Tarp draug pasiekiamas didelis intymumas, o tai reikia, kad du asmenys laisvai atsiskleidia vienas kitam, ireikia savo emocijas, teikia ir gauna pagalb, pasitiki vienas kitu. S. Hendrick ir C. Hendrick (1992) aprao tarpkultrini tyrim rezultatus, kurie rodo, kad draugavimas reikalauja laikytis neformali taisykli, kuri sulauymas gali pakenkti draugystei. Taisykls tokios: draugo interes gynimas pasidalijimas geromis iniomis su draugu emocins paramos suteikimas pasitikjimas vienas kitu pagalbos silymas, kai ji reikalinga siekimas padaryti draug laiming, kai esate kartu. ios taisykls leidia daryti ivad, kad ilaikyti draugyst nra visai paprasta. Student retrospektyvin savo draugysi analiz irykino keturias pagrindines draugysts iirimo prieastis: fizinis atsiskyrimas nauj draug atsiradimas sumajs sen draug patrauklumas trukdymai draugystei dl mylimoj o(osios) atsiradimo ar vedyb. Taigi galima manyti, kad draugysts ilaikymui svarbs prieingi dalykai: fizinio atsiskyrimo nebuvimas itikimyb toliau mgti savo draugus

136

ilaikyti tok gyvenimo stili, kuris leist palaikyti draugyst.

Meil
Perj patikimo ir draugysts stadij, mes pasiekiame meils valdas. Nors tai sudtingas bei sunkiai apibriamas jausmas, vis tik meil yra gana danas tyrinjim objektas. Egzistuoja daugyb meils ri, gal tiek pat, kiek ir mylini moni. Yra tv meil vaikams, vaik - tvams, broli - seserims ir pan. Kiekvienas meils ryys skirtingas ir turi savo unikali bruo. Bet yra viena meils ris, kuri apima mog tam tikru jo gyvenimo momentu labai stipriai - tai meils jausmas vienam (arba keliems) prieingos lyties asmenims. Tokios meils siekia absoliuti dauguma moni, nepaisant to, kad ji yra ne tik diaugsmo, bet ir kani altinis. Kokios yra meils jausmo aknys? Meil prasideda nuo lopio. Be meils ir rpinimosi kdikystje mes tume. Taip pat ne maiau svarbu, kad meil, patirta motinos glbyje, yra suaugusio mogaus meils altinis. Kdikis, reaguodamas motinos fizin artum, velnius prisilietimus, mylavim ir ilt bals, prisiria prie motinos ir reikia jai instinktyvi, nevarom meil. Pagal J. Bowlby prieraiumo teorij, jei pirmaisiais dviem gyvenimo metais vaikas nepatyr pakankamai meils ir turjo maai fizini kontakt su motina ar j atstojaniu asmeniu, neprisirio prie kokio nors mogaus, suaugs jis nesugebs umegzti gilaus meils ryio. Taigi vaikas turi bti mylimas, kad imokt mylti kitus (S. Hendrick ir C. Hendrick, 1992). J. Bowlby ir kiti autoriai nurodo, kad gali susiformuoti skirtingi kdikio prieraiumo prie motinos stiliai (D. ekuolien, 1991). Jie priklauso nuo paties kdikio temperamento ir nuo tv ar globj gdi ir poirio vaiko glob. Skiriami tokie prieraiumo tipai: Saugus prieraiumas atsiranda, kai motina atsiliepia kdikio reikmes ir jam pakanka dmesio ir meils. Paaugs kdikis diaugsmingai tyrinja pasaul, bet periodikai grta pas mam, iekodamas kontakto, saugumo ir meils. Nerimastingas prieraiumas danai susiformuoja temperamentingiems kdikiams, kuri motin reakcijos yra nenuspjamos: kartais ignoruoja kdik, o kartais per daug globoja. Motina iuo atveju nra nuolatinis saugumo

137

garantas, kaip saugiai prisiriusiems vaikams. Tokio santyki tipo kdikiai, bendraudami su kitais, jauia nerim ir netikrumo jausm. Nesaugus prieraiumas susidaro kdikiams, kuri tvai, bendraudami su kdikiais, nerodo jiems savo emocij - nesiypso, nesijuokia, kaip kad daro daugelis kit tv. Tokioj aplinkoj augantys kdikiai tampa palyginti neemocionals ir nejautrs kitiems monms. Tyrimai rodo, kad kdikio prieraiumo stiliai sukuria pagrind suaugusiojo prieraiumo prie kit stiliui. Saugaus prieraiumo stiliaus suaugusieji savo santykius su kitais vertino kaip laimingesnius ir ilgiau trunkanius nei kit dviej stili asmenys. Jie nurod, kad gana lengvai suartja su kitais ir retai nerimauja dl to, kad bus j palikti. Saugiai besijauiantys suaugusieji prisimin iltus santykius tarp j ir tv ir tarp pai tv. Tuo tarpu nesaugaus tipo atstovai nurod, kad jiems sunku rasti tikr meil ar visikai pasitikti savo partneriu. Jie paminjo intymumo baim, pavyd, didelius emocinius svyravimus santykiuose su mylimaisiais. Nesaugs suaugusieji apibdino savo tvus kaip reiklius, kritikus ir nejautrius. Nerimastingo tipo suaugusieji paymjo, kad nerimauja dl to, ar mylimieji atsakys j jausm ir ar pasiliks su jais. Jie siekia meils, bet bijo bti atstumti. J meils santykius lydjo aistra, didelis seksualumas, emociniai pakilimai ir nuopuoliai, stiprus pavydas. Daugelis nurod, kad j tvai buvo nelaimingi santuokoje (C. Hazan ir P. Shaver, 1987). Aiku, yra skirtum tarp kdikio ir suaugusiojo prieraiumo. Suaugusij tarpe formuojantis prieraiumui galioja abipusikumo principas kiekvienas partneris ne tik gauna, bet ir teikia glob ir iltus jausmus. Suaugusieji labiau prisiria prie bendraami j santykiai danai apima ir seksualin potrauk. Prieraiumo stilius gyvenimo eigoje gali ir keistis, pvz., nesugaus prieraiumo stiliaus asmuo, patyrs meil, param ir rpinimsi juo paauglystje ar vliau, gali pradti jaustis saugiau bendraudamas su kitais ir gebti umegzti ilgalaikius ryius.

Meils rys
Aistringa meil. Ar prisimenate save simyljus (-i) iki aus"? patyrim daugelis yra igyvens bent kart gyvenime. Js, turbt, panaiai kaip ir daugelis simyljli, jautte vairius fizinius pojius - burnos divim, irdies dauymsi, raudon veide ar sunkum skrandyje. Galbt jus buvo uvaldiusios mintys ir fantazijos apie mylimj, o noras dirbti, aisti ir visam

138

kitam, iskyrus t asmen, sumajo iki minimumo? Buvo apm stiprs ir tuo paiu prietaringi jausmai - meil ir neapykanta, susiavjimas ir baim, aistra ir pavydas? Js irinktasis visais atvilgiais atrod puikus? Visi poymiai rodo, kad js patyrte taip vadinam aistring meil. Sumiusios emocijos, kurias jauia igyvenantieji aistring meil, atsiranda dl to, kad ios meils pagrind sudaro tiek teigiami, tiek neigiami jausmai: dmesio ir saugumo poreikis poreikis bti priimtam ir suprastam poreikis, kad tavim rpintsi susijaudinimas painus kit asmen susijaudinimas dl seksualini santyki frustracija dl nesusipratim bendravime netikrumas ir mylimojo asmenybs nepainimas pavydas dl to, kiek mylimas asmuo jums skiria laiko ir dmesio nerimas ir baim dl nauj santyki ateities pyktis dl skausmo, kur sukelia santyki netolygumas jausm, mini ir fantazij apie mylim asmen gausa. altu protu pervelgus sra, galima nustebti: Ir kam to reikia?" Kaip ten bebt, beveik visiems mums vienu ar kitu metu tai atsitinka. io srao analiz atskleidia ir prieastis, kodl aistringa meil neivengiamai iblsta. Kai kurie poreikiai, pvz., saugumo ir supratimo, yra patenkinami, kai labiau pastame kit asmen. Mes labiau pastame jo arba jos elges, todl sumaja nerimas ir netikrumas dl kito asmens. Atsiranda maiau nesusipratim, priprantama prie kito mogaus buvimo greta ir tai jau nesukelia tokio didelio susijaudinimo, kaip anksiau. Be to, mogui reikia sensorins vairovs, nauj stimul, ir susitelkimas tik ties vienu asmeniu pradeda varginti. Taigi po keli savaii ar mnesi beprotyb praeina", ms dmesys vl nukrypsta kasdienin gyvenim ir ms mylimas mogus tampa tik vienu i mums brangi dalyk. iuo metu aistringoji meil gali visai inykti arba peraugti partnerik meil. Partnerika meil. Tai tokia meil, kai du mons yra labai artimi vienas kitam, pasitiki vienas kitu, rpinasi vienas kito gerove, turi daug k bendra. Jai bdingi vidutinio intensyvumo, ilti jausmai, o ne stiprios aistros. Partnerika meil vystosi palengva dviems asmenims kuriant juos patenkinanius santykius. mons labai skiriasi pagal poir, kuri meils ris yra tikresn". Kai kuriems atrodo, kad pagrindiniai dalykai, kuriuos suteikia

139

partnerika meil - saugumas, supratimas, primimas ir numatomumas bei pripratimas - gali tapti nuobodulio tarpusavio santykiuose prieastimi. Vis tik eimos tyrintojai teigia, kad partnerika meil yra ilgalaiki santyki tarp dviej moni pagrindas. Mokslininkai neapsiriboja mintomis dviem meils rimis. R. J. Stemberg (1997) pasil trikamp meils teorij, pagal kuri meil gali kilti i trij pagrindini komponent derinio: intymumo - ryio ir artumo partneriui jausmo, tarpusavio supratimo, atvirumo, pasitikjimo aistros - stipri jausm, susijaudinimo, seksualinio potraukio

sipareigojimo - sprendimo, kad myli partner ir pasiventimo ilaikyti t meil ir ilgalaikius santykius su ja (juo). AISTRA SIPAREIGOJIMAS

7.3 pav. R. J. Stemberg meils trikampis (pagal E. Aronson ir T. D. Wilson, 1998) Kiekvienas i nurodyt komponent vairiomis proporcijomis jungdamasis su kitais sudaro atuonias meils ris (7.1 lentel). 7.1 lentel. Meils rys pagal aistros, intymumo ir sipareigojim ireiktum santykiuose (minuso enklas rodo ma ireiktum arba jo nebuvim, pliuso - didel ireiktum) Meils rys Nra Aistringa meil Romantin meil Tobula meil Aistra + + + Intymumas + + sipareigojimai +

140

Partnerika meil Tuia meil Draugyst Beprasm meil

+ + -

+ + +

Pvz., asmuo gali jausti didel aistr ir fizin potrauk {aistringa meil), bet neinoti apie kit asmen intymi dalyk ir nejausti jam joki sipareigojim. Santykiams tsiantis, tai gali peraugti romantin meil, kuriai bdinga aistra ir intymumas, o galbt ir tobul meil, kuri yra vis trij komponent junginys. Tuia meil gali bti tuomet, kai mogus nusprendia, kad jis myls kit nebdamas jam labai artimas ar draugikas ir be aistros. O kartais mons nusprendia bti kartu vedami vien aistros ar seksualinio pasitenkinimo (beprasm meil), net ir nejausdami dvasinio artumo, abipusio pasitikjimo, neatsiskleisdami vienas kitam. Pabandykite patys rasti gyvenimik ir literatrini pavyzdi, atitinkani kiekvien meils r. Kaip matyti, kai asmuo sako A myliu tave", tai gali reikti labai vairius dalykus. mons skirtingai supranta ir apibria meil ir tai gali tapti klitimi, kuriant abiem pusms priimtinus santykius. Pateiksime dar vien meils ri klasifikacij, sudaryt remiantis pai moni meils santyki apraymo analize. Jos autorius J. Lee iskyr 6 meils tipus, bet pabr, kad kiekvienas asmuo, apibdindamas meil, daniausiai sujungia daugiau nei vien tip (S. Hendrick ir C. Hendrick, 1992). 1. Erotin meil. Tai aistringa meil, lydima stipri emocij, ankstyvo seksualinio ryio. Danai tai bna meil ,,i pirmo vilgsnio". Mylintieji ireikia j odiais, liesdami vienas kit ir trokta kuo danesnio fizinio kontakto. Jie siekia kuo greiiau umegzti atvir, nuoird ry ir, nors nori abipusio atvirumo, to nereikalauja i partnerio. Tokie mons mano, kad meil yra teigiam emocij altinis ir svarbiausias gyvenime dalykas, taiau nra jos apssti". 2. Draugikoji meil. Panaiai kaip partnerika meil, ji daniausiai palaipsniui iauga i draugysts, abipusio atsiskleidimo ir supratimo. Mylintieji mano meil esant eimos ir visuomens pagrindu. J santykiai lengvi, nes nereikia kontroliuoti stipri emocij. Jie drovisi intensyvi jausm ir seksualinio ryio. Meil nra labai emocikai suadinanti, bet tai iltas, patikimas, intymus dviej moni ryys. 3. Uvaldanti meil. Tokia meil visikai uvaldo mog. Jo mintys ir fantazijos daniausiai nerimastingos ir sukasi vien tik apie meils objekt.

141

Trokimas nuolat matyti partner yra labai stiprus, o trukdymai tai pasiekti sukelia daug skausmo. Atsiranda jausm kontrols praradimo jausmas. Jei ypating problem nra, apsstas" mylimasis jas sukelia pats, kad padidint jausm intensyvum. Jis arba ji reikalauja i partnerio nuolat rodyti savo meil, yra pavydus. Jis sitikins, kad be partnerio meils jo gyvenimas nieko vertas ir bet kuria kaina siekia t meil usitarnauti. Tokia meil retai baigiasi laimingai. 4. Pragmatika meil. Pragmatikas mylimasis iri meil labai praktikai. Jis ieko partnerio, su kuriuo galt patenkinti vienas kito poreikius ir kuris jam tikt vairiais poiriais - ivaizda, isilavinimu, socialine padtimi, interesais ir pan. Jis vengia emocini kratutinum ir siekia painti partner palaipsniui, mano, kad seksualinis atitikimas yra svarbus, o visas su tuo susijusias problemas galima kartu isprsti. Meil, jo nuomone, svarbi gyvenimo dalis, bet nra pasaulyje tokio svarbaus mogaus, dl kurio bt verta aukotis. 5. Pasiaukojanti meil. i meil reikia visik atsidavim mylimam asmeniui, nepaisant savo nor ir interes. Tai beslygikas rpinimasis kitu, jo gerbviu, atleidimas ir nuolatinis pasiaukojimas. 6. Meil kaip aidimas. iems monms meil yra toks pat aidimas, kaip tenisas ar achmatai. Jie mgsta aisti" meil ir j laimti. Kai kada net su keliais partneriais vienu metu. Tokio tipo asmenys nelink umegzti gili emocini ryi, jie lengvai gali pereiti nuo vieno partnerio prie kito. aidimu mgaujamasi, kai yra tam tikra pusiausvyra santykiuose - ne per daug jausmo ir ne per maai. Jei vieno i partneri jausmai suintensyvja, kitas padeda jam ilaikyti savikontrol ir atstum. Melas ir nenuoirdumas yra svarbiausios aidimo taisykls, ir tai daroma nesiekiant eisti kito asmens. Mylintieji mgaujasi seksu ir jo vairove, taiau nesieja jo su jausmais. Tyrimai parod, kad vyrams labiau nei moterims bdinga erotin meil ir meil-aidimas, tuo tarpu moterys daniau jauia draugik meil, taip pat praktik bei uvaldani meil. Maiausiai patenkinamu meils tipu dauguma laiko meil kaip aidim. Meils tipas nra fiksuota asmens savyb. mogus gali teikti pirmenyb vienam ar kitam meils stiliui tam tikru savo gyvenimo laikotarpiu ar su skirtingais partneriais. Nustatyta, kad skirting meils stiliaus pasirinkim gali skatinti emocins bsenos ir iorinis spaudimas. J. R. Jacobs (1992) iskyr keturias meils ryi umezgimo motyv grupes, kurie skatina skirtingo meils stiliaus dominavim: neigiamos emocins bsenos (vienatv, nerimas, ema savivert) slygoja pasiaukojani meil

142

pripainimo poreikis gali skatinti uvaldanios meils pasireikim amius ir socialinis spaudimas skatina pragmatik meil seksualiniai trokimai sukelia erotin meil.

Skirtingi motyvai nulemia ir skirting partneri pasirinkim. Teorin meils ri vairov leidia mums suprasti, kodl realiame gyvenime tiek daug nesusipratim ir skirting poiri, susijusi su tikra meile". i svoka vairiai interpretuojama, nes moni jausmai ir mintys vienas kito atvilgiu yra gana skirtingi ir nepakartojami.

Santyki iirimas
Kokia bebt meil, deja, danai ji baigiasi, ir santykiai tarp dviej moni iyra. Kodl laimingi, draugiki ryiai tampa nepatenkinaniais, nelaimingais ir net prieikais? Aiku, gali bti daugyb prieasi, kodl santykiai tarp artim moni gali pablogti ir gal gale iirti, taiau galima paminti kelias daniau pasitaikanias. 1. Su laiku partnerio patrauklumas gali sumati ar visai iblsti, kai savybs, kurios anksiau avjo, tampa nedomios ar net erzinanios. Tyrimai rodo, kad 30 proc. santyki baigiasi dl to, kad savybs, kurios lm pradin asmens patrauklum (Jis toks nepaprastas ir taip skiriasi nuo kit", Ji tokia nenuspjama") tampa santyki iirimo prieastimis (A ir jis neturim nieko bendra", Ja visikai negalima pasitikti") (E. Aronson ir T. D. Wilson 1998). Patiriama, kad mylimas asmuo turi daug trkum, kuri anksiau nesimat. 2. Atsiranda bendravimo problem, nes nesugebama susitarti, nusileisti, partner irima pernelyg kritikai, jis priepastatomas kitiems. Intyms santykiai visada reikalauja tam tikro kompromiso: sutarimo, k valgysim pietums, kokias televizijos laidas irsim, pas kuriuos draugus eisim sveius ir pan. Tokiu bdu ikyla konfliktas tarp nepriklausomybs ir buvimo kartu poreiki. 3. Partneriai pradeda nebepatenkinti vienas kito poreiki. Kaip elgiasi mons, kai j santykiai pradeda lyti? C. E. Rusbult (1987) nurodo keturis daniausiai pasitaikanius reagavimo bdus: 1. Bandoma pataisyti santykius, siekiant paiam pasikeisti ar raginant partner k nors keisti, kreipiantis pagalbos eimos konsultant. Jei tai darbiniai santykiai, darbuotojas gali aptarti problemas su vadovu, teikti pasilymus.

143

2. Laukiama, kol viskas susitvarkys savaime, tikintis, kad su laiku viskas ieis gera. 3. Susitaikoma su neivengiamu santyki iirimu, atsitraukiama, partneris ignoruojamas, jo vengiama, laukiama baigties. 4. Nutraukiami santykiai, paliekant partner, arba grasinamj palikti, arba panaudojama prievarta. Vieno ar kito bdo pasirinkim lemia tai, kiek stiprs yra poros sipareigojimai vienas kitam. Kuo jie didesni ir kuo santykiai buvo labiau patenkinantys, tuo mons deda daugiau pastang juos pagerinti ir ilaikyti. Kitas svarbus dalykas - kokias pasirinkimo galimybes mogus turi. Danai, net ir bdami nelaimingi santuokoje, mons jos nenutraukia, nes neturi geresns alternatyvos tokiems santykiams. Kuo partneris labiau priklausomas nuo kito santykiuose, tuo jis maiau motyvuotas tuos santykius nutraukti, ir atvirkiai. Santyki iirimas - ne trumpalaikis aktas, o procesas, kuris gali tstis gana ilgai. M. Knapp teigia, kad jis susideda i keli pakop, kuri trukm ir seka gali kisti skirtingoms poroms (pagal J. R. Bittner, 1988): Diferenciacija. ioje santyki stadijoje atsiranda skirtum akcentavimas. Danai kivirijamasi, nesutinkama su vienas kito nuomone, ir nors stipri konflikt gali nebti, bet bendrumo jausmas gali smarkiai sumati. od mes" daniau keiia odis a". Atsiribojimas. Atsiribojama nuo pokalbi apie tarpasmeninius santykius ir riziking tem, galini sukelti prisiminimus ar paeisti jausmus. Bdingi pasakymai: Geriau apie tai nekalbkim", Pakeiiam tem", Ar btinai mes turim apie tai kalbti?" Sstingis. Palaipsniui bendraujantieji pradeda jausti tamp ir nepatogum bdami kartu, pokalbiai tampa pavirutiniki ir nemalons. Vengimas. Siekdami ivengti nemalonum ir skausmo, mons tiesiog stengiasi reiau matytis, vengia kontakt. Isiskyrimas. Nusprendiama nutraukti santykius ir isiskiriam. Kaip jau minta, intymi santyki iirimo procesas yra ilgas ir skausmingas. Kuo daugiau jausm, laiko, lkesi mylintieji atiduoda tarpusavio santykiams, tuo skaudiau igyvenamas atsiskyrimas. Nutrkus ryiams su artimu mogumi, i pradi dl to audringai igyvenama ir danai galvojama apie prarast partner. Po to ateina gilus skausmas, kuriam prajus asmuo emocikai nutolsta nuo buvusio partnerio ir grta normal gyvenim. Toks netekties igyvenimo ciklas, tik skirtingos trukms ir intensyvumo, bdingas visiems igyvenantiems isiskyrim su artimais ir mylimais monmis.

144

Kokie gi turi bti dviej moni santykiai, kad mons jaustsi patenkinti ir laimingi, ir bt ivengta toki skausming igyvenim? Skmingoje santuokoje gyvenani por tyrimai padeda atsakyti klausim (I. A. Horowitz ir K. S. Bordens, 1994). Jie rodo, kad tokiose porose sutuoktiniai: Ireikia savo meil odiais. Paprasiausiai danai sako vienas kitam: A myliu tave". Ireikia savo meil fizikai: buiuoja vienas kit, apkabina, susikimba rankomis. Suteikia, jei reikia, fizin komfort vienas kitam. Pavyzdiui, apkloja iltu pledu ar atnea puodel karto okolado. Yra seksualiai aktyvs. Seksualiniai santykiai yra svarbi j gyvenimo dalis. Rodo susiavjim vienas kitu. Danai sako vienas kitam malonius dalykus: Tu atrodai graiai su ia suknele" arba Man taip patiko, kaip tu ikepei kepsn" ir pan. Atsiskleidia vienas kitam ir link isipasakoti savo slaptas, intymias mintis. Paremia vienas kit emocikai ir materialiai. Kai vienas yra nusimins, kitas j palaiko. Jie dalijasi visais itekliais, kuriuos turi. Atleidia vienas kitam klaidas ir trkumus, yra tolerantiki vienas kito atvilgiu.

Pasvarstykite: Kodl monms taip svarbu umegzti tarpasmeninius santykius? Prisiminkite savo draugus ir pastamus. Kokie i jums inom patrauklumo veiksni lm js paint ir tolimesnius santykius su kiekvienu i j? Pasvarstykite, kiek svarbus tarpasmeniniams santykiams fizinis asmens patrauklumas. Kodl fizinis patrauklumas turi poveik, vertinant kitus mones? Paanalizuokite savo atsiskleidimo ypatumus. Kam ir kiek js atsiskleidiate?

145

Raskite literatrini ar gyvenimik pavyzdi, iliustruojani meils ris pagal R. J. Sternberg trikamp meils teorij. Kas padeda ir kas kliudo palaikyti gerus tarpasmeninius santykius?

146

147

8. BENDRAVIMAS IR INDIVIDUALS SKIRTUMAI

Kodl vieni mons bendrauja lengvai, o kiti sunkiai? Ar su visais monmis galime rasti bendr kalb? Kodl vieni esame namisdos, o kitiems reikia minios draug? Ar mogaus nuomon apie save atsispindi jo bendravime? Kodl ne su visais monmis yra malonu bendrauti?

Jei bendravimas yra dviej ar daugiau moni tarpusavio sveika, tai j didele dalimi takoja bendraujani moni asmenins savybs. T savybi deriniai ir visuma apibdina mog kaip unikali asmenyb. iuolaikinje psichologijoje esti vairi poiri tai, kas t savybi visumoje vaidina svarbiausi vaidmen. inia, kiekvienos psichologijos krypties atstovas pateikt savo atsakym. Mes sustosime prie keli pagrindini asmenybs savybi ir pairsime, kaip jos siejasi su konkretaus mogaus bendravimo ypatumais. Beje, reikia paymti, kad ta ssaja abipus: daugelio asmenybs savybi atsiradimas bei raika priklauso nuo to, kaip ir kiek su tuo mogumi buvo bendraujama vaikystje. Bendravimas, kaip ir pats asmuo, kinta, nes mogaus lemtis - augti ir brsti taip nepaliaujamai, kaip nepaliaujamai kinta jo knas bei fizin aplinka. Svarbiausia yra tai, kad pastarj kitimui mogus turi palyginti nedidels takos (dar nra atrasta aminos jaunysts eliksyro), bet psichologin branda ir jaunyst (taip, taip!) yra paties mogaus pastang rezultatas.

Bendravimas ir temperamentas
Daugiau kaip prie 2000 met antikins Graikijos gydytojas Hipokratas iskyr keturis pagrindinius moni tipus, lemianius moni elges ir santykius su kitais: cholerikas, sangvinikas, flegmatikas ir melancholikas. is skirstymas yra iliks iki i dien. Dabar manoma, kad temperamento tip lemia gimtos centrins nerv sistemos savybs. Btent jos ir apsprendia, kokio temperamento yra konkretus mogus. Temperamentas yra gimtas ir jo tipas nekinta per vis mogaus gyvenim. Jis rykiausiai atsiskleidia ankstyvojoje vaikystje, kai jo dar neugoia aplinkos poveikis, taip pat stresinse situacijose, kuriose elgsena maiausiai susijusi su patyrimu, ir naujoje aplinkoje, palankioje mogaus individualumo pasireikimui. Tyrimais

148

nustatyta, kad sangviniko ar melancholiko tipui priklauso madaug po 34 proc, o melancholiko ir choleriko - po 16 proc. moni. Temperamento pagrindu formuojasi kitos mogaus savybs, pvz., charakteris. Panagrinkime, kaip temperamentas veikia ms bendravim. Cholerikas - tai mogus, kuris yra labai aktyvus, ir jo energingumas liejasi per kratus. Atpainti tok mog bendraudami galime i jo greitos ir garsios kalbos, taigios gestikuliacijos. Savo emocij nesutramdantis ir greit usiplieskiantis cholerikas veria aplinkinius j irti atsargiai. Kiti mons cholerik danai laiko esant sunkiai prognozuojam, todl link jo privengti. Cholerikas danai isioka ir neatsargiu odiu lengvai skaudina tuos, kurie jam pasipainioja. kit pastabas dl grubaus elgesio cholerikas daniausiai reaguoja su nuostaba ir nuoirdiai negali patikti, kad jo odis, gestas ar veiksmas galjo k nors eisti. Apskritai, jis yra ne per geriausios nuomons apie kitus, todl energingai imasi vadovauti aplinkiniams. Nepaklstantiems jis bna negailestingas. Paklusti jam yra sunku, nes cholerik valdo nuotaikos ir kvpimas, todl danai jo dmesys kam nors ir entuziazmas greitai atla, ir jis tai numoja ranka, usidegs jau nauja iniciatyva. Dl i savybi choleriko su kitais monmis nesieja gilesni ryiai. domiausia tai, kad bdamas energingas optimistas, jis visikai tokiais santykiais pasitenkina. Sangvinikas - tai aktyvus, bet labiau save kontroliuojantis nei cholerikas mogus. Bendravimas su kitais monmis jam nekelia joki problem. Jis lengvai susipasta ir geba ilgai ilaikyti gerus santykius su aplinkiniais, nors, kaip ir cholerikas, greiiau yra kalbantis ir veikiantis nei besiklausantis mogus. Jis elgiasi ne taip impulsyviai, tad aplinkiniai j iri kaip pakankamai draugik ir patikim mog. Sangvinikas - tai neabejotinas lyderis, kuris lengvai imasi atsakomybs ir paprastai lengvai susitvarko su problemomis. io temperamento monms geri santykiai su aplinkiniais yra svarbesni u smulkias asmenines ambicijas, ir tai kelia pasitikjim aplinkiniams. Sangvinikas yra puikus diplomatas ir nepakeiiamas, kai reikia umegzti reikalingus ryius. Taiau kartais jam trksta atkaklumo ir itverms geriems sumanymams gyvendinti. Flegmatikas - tai mogus, kuris galvoja ramiai, nuosekliai ir veikia visk gerai pasvrs. Tai pasyvaus temperamento tipas. Bendraudamas su kitais, flegmatikas links daugiau klausytis nei kalbti. Tai labai vertinga savyb, nes geras isikalbjimas artimam susidrus su problema - patikima liaudikos psichoterapijos priemon. Kitus kartais erzina lta flegmatik galvosena ir veiksmai, taiau iuos minusus atperka flegmatiko patikimumas. Mat, jis nesivaisto odiais, gerai pasveria savo galimybes ir jei paadjo -

149

itess. Tai i ties retai kitus suvediojantys mons. Flegmatiko kalba bendraujant yra tyli, lygi, daniausiai vienodos intonacijos. Tai, k flegmatikas jauia ir igyvena, neatsispindi nei jo laikysenoje, nei kalboje. Kartais aplinkiniai flegmatik skuba apkaltinti altumu ir nejautrumu. Bet, turint galvoje, kad gyvenime retai sutinkami gryni tipai, o daug daniau temperament miiniai su vyraujaniu vienu ar keli temperament tipu, toks kaltinimas daugeliu atvej yra perdtas. Melancholikas - tai jautrus, pasyvus mogus, links nuolat nerimauti dl pavoj, kuriuos jis velgia aplinkoje. Tai lidnas, su skausmu ir baime velgiantis ateit, kuri jam, anot jo, nieko gero neada. Melancholik bendraujant galima painti i graudios veido iraikos ir verklenanios balso intonacijos. Didelis nerv sistemos jautrumas duoda pagrindo jam jaustis skaudintu likimo ir aplinkini moni. Siekdamas ivengti skausmo, kylanio i susidrim su storievikais" aplinkiniais, flegmatikas links laikytis atokiau nuo vis. Tai udaras, nemgstantis didesni susibrim, nelaimingas mogus. Taiau reikia pripainti, kad mogui, noriniam isiverkti ir iekaniam paguodos igyvenant skaudi neskm, melancholikas -puikiausia draugija. Kartais kyla klausimas: o koks temperamento tipas yra geriausias? Aiku, vienareikmio atsakymo nra (Ch. T. Falcon, 1992). Kiekvienas temperamento tipas yra savaip geriausias konkreioje situacijoje. Pvz., cholerikas nepamainomas, kai reikia labai greitai sprsti ir veikti, sangvinikas draugystje, flegmatikas - pasikalbjime, o melancholikas - palidjime. Reikia prisiminti, kad kiekvienam mogui i dalies bdingi vis mint temperament bruoai, taiau j santykis - skirtingas, todl galime kalbti tik apie konkreiame moguje vyraujant vien ar kelis temperamento tipus. Be to, temperamentas nra lemiamas veiksnys, takojantis mogaus elges ir bendravim. Tai greiiau tik gruntas" ant kurio aplinka ir pats mogus tapo" savo nepakartojam asmenyb.

Kaip bendrauja ekstravertai ir intravertai

C. Jung, analitins psichologijos krjas, vienas ymiausi XX amiaus psicholog, pasil skirstyti visas asmenybes ekstravertikas ir intravertikas. (L. A. Hjelle ir D. J. Ziegler, 1992). Ekstravertas - tai mogus vis dmes sutelks iorin pasaul, jame vykstanius vykius ir mones. Intravertas - tai mogus vis dmes nukreips

150

i savo vidin pasaul, mintis, jausmus, patyrim. Tai greiiau mstantis ir jauiantis, nei veikiantis mogus. Ekstravertai - tai aktyvs mons, lengvai umezgantys kontaktus su kitais. Bendraudami jie jauiasi kaip uvys vandenyje, o priverstinis buvimas vienumoje juos slegia. Toks mogus, bendraudamas su kitais, gali bti ir impulsyvus, dirglus, eidus, bet greiiausiai bus draugikas, turintis humoro jausm, lengvai pakeliantis bet koki aplinkini nuotaik ir mgstantis vadovauti. Tipik ekstravert lengva atpainti kit moni bryje: jis bus dmesio centre, isiskirs raikia kalba ir gestikuliacija, net savo ivaizda. Ak riantys rbai, traukiantys ir prikaustantys aplinkini vilgsn - ekstraverto stichija. Tai aktyvs, turintys organizacini gebjim mons. Bti tarp moni ir bti t moni dmesio centre, vyki skuryje - tai yra ekstravertui tikras gyvenimas. Intravertai - santykiuose su kitais greiiau bus rams, taiks, atsargs. Prie priimdami sprendim, jie mgsta devynis kartus pamatuoti", o nusprend veiks nesidairydami. Toks mogus - puikus svetim nuotyki ir ipaini klausytojas, moka jas saugoti. i savyb kelia pagarb ir pasitikjim aplinkini akyse. Intravertikas mogus gali bti labai udaras ir links alintis kit. Bdamas jautrus ir links pesimizm, jis mieliau bendraus tik su panaiais save, nelaimingais ir nuskriaustais. Laisv laik jis su kvpimu leis namuose, tvarkydamas drabui spint ar ranki d. Tai tikras ukietjs namisda. Kaip ir kalbant apie temperamentus, kartais mgstama diskutuoti, kuri asmenybs orientacija geresn - ekstravertika ar intravertika. Aiku, atsakymas priklauso nuo to, apie koki situacij kalbame. Situacijoje, kurioje reikia apginti savo ties, interesus, aiku, ekstravertikas bendravimas bus nepakeiiamas. Intravertas links patylti, todl lengvai tampa neteisingo elgesio su juo auka. Jis, pvz., laiku nepasiprieina ant galvos kraunamoms pareigoms. Dl to, aiku, jis vliau gailisi, kaltina save, kad elgsi kaip koks mm", pyksta ant savs ir aplinkini, bet auktai jau bna po piet". Taiau jei mogus patenka situacij, kur reikia patylti, pvz., iklausyti naujo virininko nuomon, ia puikiai elgiasi kaip tik intravertas. Tuo tarpu ekstravertas, vejamas aktyvumo, kia savo trigra" ne vietoje ir ne laiku, dl to danai patekdamas virinink nemalon. Aiku, ir jis vliau gailisi, bet itaisyti situacij bna labai sunku. Gyvenime mums tenka susitikti su tokiais monmis, su kuriais bendrauti mums nemalonu, nes jauiame, kad jie mums nuolat tampo nervus". Turtume pasakyti, kad toki moni yra tiek ekstravert, tiek intravert tarpe.

151

Tiesa, jie tampys nervus" skirtingai, pvz., ekstravertas savo gebjim umegzti kontaktus ir lengvai bendrauti su kitais gali naudoti savanaudikiems tikslams kit sskaita pasiekti, tapdamas anot E. Fromm, prekine asmenybe". Tipikas tokio mogaus pavyzdys - aktyvus karjeristas, mokantis bendrauti su reikalingais monmis. Kiekvienas mogus, jo akimis, vertas tiek dmesio, kiek gali bti naudingas kylant karjeros laiptais. Atpastate? Nemalonus tipelis, ar ne? Intravertas, gadinantis nervus", veikia tyliai, slaptai, bet ne maiau bjauriai. sivaizduokime staig, kuri neatsigina nuo vairiausi kontrolieri, inspektori, kitoki tikrintoj. Darbe tvyro neipasakyta tampa, tikrintojai nieko tartino, kas paeist statymus, neranda, visi darbuotojai pervarg, isek. Tuo tarpu vienas tylus, ramus j bendradarbis trina delnus po stalu -taip jums ir reikia! Gyvenimas - tai ne vent, gyvenimas - tai aar pakaln, ir a jums tai rodysiu! Atpainote anonimini skund autori? Liaudika imintis sako, kad tyli kiaul gili akn knisa. Nesuabsoliutinkime, bet argi ne taip elgiasi piktybikas intravertas? Kyla klausimas, i kur tokie mons atsiranda? Prieasi gali bti daug, bet daniausiai tai aukljimo klaid padariniai (R. Brikman ir R. Kirschner, 1994). eimoje kartais patys suaugusieji maam ekstravertukui demonstruoja, kaip galima naudingai bendrauti. Pvz., po vienu stogu gyvenantys keli kart mons danai neivengia trinties ir konflikt. tas kovas danai traukiami visi eimos nariai. Moiut klausia ankls, k jos veltdis tvas daro anam kambaryje, o ankl atkerta: k ten tas tinginys gali veikti". Patinka moiutei atsakymas, ji pagiria ankl, saldain duoda... Vaikas lekia pas tv, o is klausia, k sena ragana kalba. K ten sen gero kalbs", - atkerta dukrel. Patinka tveliui atsakymas, pagiria dukrel, aplesin duoda. Kuo ne gera mokykla, kaip odiu naudos pelnytis? Arba kitas matytas vaizdas. Visi vaikai Kald seneliui eilraius sako, kad dovan gaut, bet atsiranda koks vienas, lyg kaltas grindis, nei i vietos. Nereikia jam nei dovan, nei dmesio. Taip elgiasi tipikas intravertukas, kuriam labai nejauku bti ne tik nepastam vaik bryje, bet ir naujoje aplinkoje. Neteks kantrybs, tvelis nea o" rato vidur ir liepia deklamuoti. Pyksta vaikas ant vaik, ant Kald senelio, ant visos vents, kuri jam kelia tiek nepatogum ir baimi. Suaugs toks vaikas suves sskaitas", paokdins jis dar kitus, nors tie kiti nei toje eglutje buvo, nei jo gdos mat.

152

Bendravimas su sunkiais" monmis

Skirstymas ekstravertus ir intravertus, nors ir labai paplits, nra vienintelis. Turint galvoje, kad mus labiausiai domina bendraujantis mogus, verta sustoti dar ties vienu asmenybs skirstymu. Vienas populiariausi iuolaikini psicholog F. Peris (1969) teigia, kad visus mones, su kuriais mums tenka susidurti, mes galime kaip grybus skirstyti maistinguosius ir nuodinguosius. Maistingieji yra tie, su kuriais bendrauti mums yra naudinga, nebtinai informacine, bet visada - emocine prasme. Pabendravus su jais, pakyla nuotaika, pagerja savijauta, gyvenimas atrodo lengvesnis ir graesnis, o mes patys - stipresni. Nuodingieji veikia prieingai, o to poveikio padarinius mes pajuntame vliau. Nuodingumas pasireikia mums vairiais simptomais: emociniais (pablogja nuotaika, atsiranda vidin tampa, kyla susierzinimas, kad ia kakas ne taip, bt diugu su tuo mogumi daugiau nesusidurti ir 1.1.) elgesio (kyla noras kuo greiiau baigti bendrauti, kuo toliau pasitraukti nuo to mogaus, imame vengti tolimesnio susidrimo ir 1.1.) fiziniais (imame jausti silpnum, gali skaudti galv, galime imti prakaituoti, pajusti virkinimo sistemos sutrikimus ir 1.1.) bendravimo (pajuntame, kad pradedame atsargiau kalbti, atidiau renkame odius, jo balsas ar js balsas tampa atresnis, agresyvesnis, tampame tylesni, maiau bendraujantys ir 1.1.). Turbt js jau prisiminte mog, su kuriuo susidrus, teko patirti vien, kelis, o gal ir visus ia mintus simptomus. Psichologinje literatroje mons, sukeliantys iuos simptomus, daniau vadinami sunkiais" monmis. Yra priskaiiuojama iki pusimio sunki" moni tip. Mes apsiribosime aptardami labiausiai paplitusius sunki" moni tipus (L. Glass, 1995). Tankas. Tai grubiai ir tiesmukai bendraujantis mogus. Paprastai kit atvilgiu jis elgiasi labai agresyviai, vartoja grubius posakius, kalba pakeltu balsu, o jo veido iraika rodo nusistebjim jumis - kaip galima turti tok absurdik poir! io mogaus stichija - nuolatinis santyki aikinimasis bei konfliktai. Aplinkiniai, inodami io mogaus mum, paprastai privengia kontakt su juo, taiau kartais susidrimai su juo yra neivengiami. Tuomet visi sveiko proto mons, pasikliaudami savo intuicija, mieliau bna link nusileisti tankui" ir greiiau baigti bendravim, nei siekti rodyti savo ties (net kai yra tikri, kad jie teiss). Toki pozicij slygoja patyrimas, kuris rodo, jog veikti" io tipo sunk" mog beveik nemanoma. Ginuose jis yra profesionalas, o eilinis mogus geriausiu atveju - tik labai besistengiantis mgjas. Buitinje

153

kalboje tokie mons yra vadinami paprastai - akiplomis. Vaizdiai tariant, galtume j sulyginti su krokodilu, mat, kai jis praveria burn, turite bti pasiruos ir labai budrus, kad js nepraryt. Snaiperis. I pairos tai, atrodyt, ramus ir adekvaiai bendraujantis mogus. Taiau staiga js pajuntate, kad jus ipila prakaitas, smarkiau ima plakti irdis ar pritrksta oro kvpuoti. Tokios savijautos kaltininkas -snaiperio paleista taikli strl js silpn viet. Kiekvienas ms turime psichologin Achilo kuln", pvz., esam nepatenkinti savo ivaizda, materialine padtimi ar erudicija. mogus - snaiperis bendraudamas taikliu odiu primena mums ir pabria ms sivaizduojam arba tikr nepilnavertikum kurioje nors srityje. Laidyti tokias apnuodytas" strles jam vienas malonumas, o pasikeitusi js veido iraika, bylojanti, kad strl buvo tiksli, j veikia kvepianiai. Granata. Apie tai, kad toks mogus priklauso sunkij" moni tipui, mes suinome tik tada, kai jis nei i io nei i to pratrksta lyg perknas i giedro dangaus. Tuomet jis ima kaltinti jus nuodmmis, padarytomis nuo to laiko, kai susipainote (beje, apie kurias js n netarte), kaltina jus dl savo dabartini neskmi, klina garo ir js eimos nariams bei giminms. Isirks ir emocikai isikrovs mogus-granata labai greitai nurimsta ir toliau gali bendrauti lyg niekur nieko. Aplinkiniams toks bendravimo bdas kelia nerim. Saugumo sumetimais jie link maiau kontaktuoti su tokio tipo sunkiu" mogumi, nes j laiko neprognozuojamu (neaiku, kada jam vl kas aus galv). Save gi jis laiko tiesiog greitai usiplieskianiu mogumi ir stebisi, kaip aplinkiniai to nesupranta ir leidia sau pykti. Visainis. Deja, danas ms turime kartaus patyrimo i bendravimo su visainaniu mogumi. Paprastai iuo atveju js esate tik statistas, reikalingas visainiui kaip dingstis pademonstruoti savo beribes" inias. Tai mogus, nuolatos kalbantis ir reikiantis savo nuomon visais gyvenimo klausimais. Jam visikai nerpi js nuomon. Ir todl jis nepalieka jums joki ans siterpti. ie mons kia nos ir dalykus, kurie j nelieia. Paprastai jie atlieka susirpinusio js gyvenimo situacija nenuilstamo patarjo ir vadovo vaidmen. Tokie mons nepaprastai vargina ir priveria kitus jaustis menkaveriais. Mat savo nuomonei pagrsti jie apsiginklav tikromis ar menamomis citatomis. Tuo pasigirti paprastas mirtingasis daniausiai negali. Visainis labai sieidia, jei kas suabejoja jo teisumu. Net jei js rodysite, kad jis klysta, kaltas liksite vis tiek js. Tai mogus, kuris kalba jums, bet ne su jumis. Aminas pesimistas. Pabendravus su tokiu mogumi, lieka jausmas, kad kak labai svarbaus iuo momentu praradai. Kartais bna sunku vardyti, k,

154

bet visada - vilting poir pasaul. Amini pesimistai su entuziazmu dalijasi savo niriai pesimistiniu poiriu. iais sunkiais laikais jie turi apsiai mediagos jums rodyti, kad net dabartin js skm yra tik didels neskms pradia. Kaip bebt keista, po toki pasidalinim savo nuomone" amini pesimistai atkunta, j nuotaika pagerja, tuo tarpu js gyvenimo diaugsmas ir entuziazmas iblsta, lyg mosteljus burt lazdele. Nepatikimasis. mog mes atpastame tik tuomet, kai jis mus stipriai apgauna. Tokio tipo mons paprastai visada lengva ranka prisiima atsakomyb u koki nors reikal tvarkym, o vliau pakeiia savo planus js net nespj. Aiku, geriausia bna, kai tokie mons atsiskleidia smulkiuose reikaluose, ir mes dar turime laiko nepakliti j spstus, bet deja, deja... Nuolat besiskundiantis. Tai mogus, kuriam tikras bendravimas reikia galimyb isakyti savo nesibaigianias bdas kitam. Js darbas tra tiktai klausyti ir dsauti kartu su bdojaniu panekovu. Pirm kart susidrs su juo, paprastai mogus ima galvoti, kaip jis galt padti besiskundianiam. Danai paeria eil patarim, kuriuos besiskundiantis tik mosteli ranka - bandiau" arba: neverta bandyti, vis tiek nieko gero i to nebus". Kartais klausytojas susigundo paguosti nelaimingj, sakydamas, kad, pvz., ne vis tv vaikai mokosi tik deimtukais, ir kad jo dukters devintukai ir atuntukai irgi yra geri paymiai. tai nelaimingasis tik giliai atsidsta, pakelia akis dang ir itaria savo sakralin fraz: ir u k man visi tie vargai". Vartotojas. is mogus visada yra alia js, kai js jam esate reikalingas. Tai mogus, kuris organizuoja gyvenim taip, kad aplinkiniai prie j pai vali yra traukiami tarnyb jam. Paprastai jis moka savo reikalus pateikti jums taip, kad dirbti jo darb jums atrodo viena nauda ir skm. Kartais jis padaro jums smulki paslaugl, kuri, pasirodo vliau, yra atlygis u tolimesn js sunki tarnyst jam. Ivengti susidrimo su tokiu mogumi yra sunku, nes kontakt iniciatorius yra vartotojas". Kartais kyla viltis, kad esi visavertis gero organizatoriaus komandos narys, bet tai iuo atveju tra tik iliuzija. Vartotojas be skrupul tave pakeis kitu, jei tai jam bus naudingiau. Vengiantis nemalonum. Savo aplinkoje tikrai rasime vienii, silpn, nesugebant kovoti dl savo interes, bail, pilk mogel, kuris bus links neturti su kitais monmis joki reikal. Jei tok kaimyn kreipsits degtuk, jis su siaubu akyse sumeluos, kad jis pats jau vis mnes j neturi. Mat, kad tik ko blogo tas besikreipiantis nesumanyt. Jei papraysite iupsnelio druskos, gal kart jums pasiseks, bet jis btinai primins, kad js piktnaudiaujate jo gerumu. Liaudyje apie tokius mones sakoma, kad jie nei Dievui vak, nei velniui aks.

155

Konkurentas. Tai nuolat siekiantis pirmauti mogus. Jis veriasi pirmauti, nors jau seniai laikas sustoti. Konkurentas brangina tik tokius draugus, kuri menkavertikumu galima mgautis iki soties. Jis inaudos bet koki situacij jums nurungti, pradedant studijomis ar darbu, baigiant gyvenimo draugo ar draugs pasirinkimu. Jei js pasakysite, kad daug dirbote, jis jus nuginys, kad dirbo dar daugiau. Konkurentas - nepailstantis pagyrnas, kuris siekia aplinkinius nustebinti tuo, kad jis u jus yra daug geresnis, protingesnis ir 1.1. Gyvenime daniausiai sutinkame mirius sunki" moni tipus, pvz., vartotojas" kartu gali bti tanku" ar granata", o aminas pesimistas" skmingai gali jus apvilti kaip nepatikimas tipas". Kyla klausimas, kaip reikt bendrauti su sunkiu" mogumi, kad tai bt konstruktyvu ir abipusiai naudinga. Deja, bda ta, kad sunkus" mogus nesiduoda ioriniams poveikiams, ir receptas", kaip sunk" mog paversti maloniu bendravimo partneriu dar neirastas. Daniausiai mes ne i karto susigaudome, kad susiduriame su sunkiu" mogumi. Praeina nemaai laiko, kol imame suprasti, kad jo skirt mums kaltinim prieastys yra susijusios ne su mumis, o su juo paiu. Aiku, geriausia, tai supratus, pasistengti daugiau su tuo mogumi nesusidurti, kad ir kaip nortsi pakovoti dl teisybs! Dar kart prisiminkime, jog paprasto" mogaus bandymas susikauti su sunkiu" mogumi tebus mgjo kova prie profesional. Taigi laimti - joki ans. Bet danai mes susiduriame su tokiomis aplinkybmis, kuri pakeisti negalime (jis -bendradarbis, kaimynas, gimin ir t. t.). K daryti tokiu atveju? tai keletas patarim: 1. Prisiminkite, kad sunkus" mogus elgiasi taip su visais (ne tik su jumis) ir nemanykite, kad eidim js nusipelnote! 2. Jokiu bdu nesivelkite gin, nes vis tiek nieko nelaimsite, o nuotaika bus sugadinta ir laikas - prarastas. 3. Negrasinkite, nes jis atsakys tuo paiu ir nekaltinkite, nes jis gindamasis puls. 4. Nekalbkite su juo i aukto ir nesieminkite. 5. Bkite tvirti, prisiminkite, kad geriausias ginklas - humoras bei kantryb.

156

Bendravimas ir savigarba
Savigarba - dar vienas asmenybs aspektas, stipriai takojantis bendravimo ypatumus. Prisiminkime save tuomet, kai jauiams silpni, bejgiai susidoroti su ikilusia gyvenime problema (neilaikytas egzaminas, isiskyrimas su mylimu mogumi ir 1.1.). Tuomet ir ms bendravimas su kitais pasikeiia. Bet, laimei, pojtis, jog esi nepajgus siekti usibrto tikslo ar veikti kelyje atsiradusios klities daniausiai esti laikinas. Kartais pakanka tik gerai isimiegoti ar pailsti savaitgal ir vl jausiesi formoje". Tai bdinga monms, kurie jauiasi savo gyvenimo eimininkais ir ino, kad labai daug kas gyvenime priklauso tik nuo j pai. Garsi iuolaikin psicholog V. Satir teig, kad tai, kaip mogus save sivaizduoja ir kaip jis save vertina, galima pavadinti savigarba. Savigarba gali bti aukta ar ema. Tai priklauso nuo aplinkos, kurioje formavosi asmenyb. ema savigarba paprastai yra paini, negarbing tarpasmenini santyki eimoje rezultatas. Danai tose eimose vaikai nesijauia psichologikai saugs, nes tv reikalavimai jiems nra aiks ir nuosekls. Bendravimas ia daniausiai pagrstas baime ir grsme. Taigi koks mogus susiformuoja tokioje aplinkoje? Tai mogus, kuris vis laik su baime laukia" pajuokos, apgauls, paeminimo ar eidimo. Jis ar ji daniau tampa kit blogo elgesio auka, dl to nepasitiki kitais ir save izoliuoja, tampa apatika(s), abejinga(s) sau ir kitiems. Tokiems monms labai sunku savarankikai irti pasaul ir nepriklausomai mstyti. Todl jie arba aklai paklsta kitiems ir eminasi, arba grubiai despotikai pavergia kitus. Nuolatin baim, bdinga emos savigarbos monms, stumia juos savigyn. ia galime iskirti keturis elgesio tipus, bdingus emos savigarbos monms (V. Satir, 1972). Taikdarys. mogus, kuris bendraudamas su kitais nuolat atsiprainja ir nieko nesiima daryti be kit pritarimo. Jis laimingas vien dl to, kad gali pabti alia js. Taikdarys visada sutinka su kritika jo adresu ir yra dkingas, kad i viso su juo kalba: kas gi a toks kad su manim turt kalbti?" Jis niekada nieko neprao, nes vaikystje jam buvo skiepyta mintis, jog ko nors prayti yra egoizmas. Visa jo laikysena sako, kad jis yra bejgis ir auka. Jis trokta vienintelio dalyko - kad aplinkiniai bt laimingi bei patenkinti juo. Pats jis jauiasi menkysta. Jis padarys visk, su viskuo sutiks, kad tik bt taika ir ramyb. Kaltintojas. Tai mogus, alia kurio atsidr, bsite apkaltinti nemokikumu, nemandagumu, nejautrumu ar dar kuo nors. Jo laikysena

157

demonstruoja, kad jis ia svarbiausias, kad jis ia eimininkas. Aiku, jis jauiasi vienias ir nelaimingas, bet nuolat kartoja: jei ne js (ar ne tu), viskas bt puiku". Anksiau, vaikystje, jam buvo sakoma nenusileisk, kovok". Ir is mogus tebekovoja... Jis kalba pakeltu balsu, danai rkia, kartais grmoja. Jis jauiasi nieko vertas, bet pasijunta tviriau, kai stebi jam paklstanius ir baugintus mones. Kompiuteris. Tai ypa racionalus mogus. Jo kalboje pilna nesuprantam, tarptautini odi, nesibaigiani mokslini ivediojim. Jo kno laikysena yra tempta, be jokios emocins iraikos, o balsas monotonikas, demonstruojantis altum ir susikaupim. Viduje toks mogus jauiasi paeidiamas, vienias ir emos savigarbos. Vaikystje jis girddavo: nedaryk kvailysi, tu per daug protingas, kad klystum". Dabar, suaugs, demonstruodamas protinius gebjimus ir erudicij, jis lyg pats save stengiasi tikinti, kad jis io to dar vertas. Nusialins. Tai mogus, kur suvokiame kaip nuolat kvailiojant arba kalbant ne tem". Visa jo laikysena sako, kad jo mintys kakur kitur. K jis bedaryt ar bekalbt, tai neturi nieko bendra su tuo, kas vyksta ia ir dabar. Vaikystje jam buvo sakoma, kad jis nebt toks rimtas, neimt taip visko galv ir gyvent, kaip jam ieis. Viduje jis jauiasi niekam nereikalingas ir vienias. Bendraudamas jis nereaguoja klausimus ir jauiasi visikai nusialins nuo situacijos, kurioje yra. Niekas nenori tokio blogo gyvenimo, teigia V. Satir. mons gyvena taip tik todl, jog neino, kad gali bti kitaip arba neino, kaip tai pakeisti. Auktos savigarbos mons, augindami vaikus, namuose sukuria atmosfer, skatinani auktos savigarbos formavimsi vaikuose. Tokios eimos nari bendravimas bna aikus ir garbingas, taisykls - mogikos, nukreiptos savitarpio supratim, skatinanios kiekvieno eimos nario asmenybs augim. Ryiai tarp vis eimos nari yra natrals, atviri ir pilni pozityvi nuostat bei gyvenimikos jgos. Koks yra mogus, turintis aukt savigarb? Tai mogus, kuris aplink save sukuria siningumo, atsakingumo, atjautos ir meils atmosfer. Pats jis jauiasi svarbus ir reikalingas. Auktos savigarbos mogus jauia, kad pasaulis tampa geresnis jau vien dl to, kad jis gyvena jame. Jis pasikliauja savimi ir ino, kad visada sugebs priimti svarbius sprendimus savo gyvenime. Jei sunki minut reikt pagalbos, jis ino, kad gals kreiptis kitus. Bdamas optimistas, jis geba iebti vilt ir pasitikjim kitiems monms. Tai nereikia, kad tok mog visada lydi skm. Taiau, pateks kebli situacij, jis ne tik nerimauja, bet ir ieko ieities.

158

Savigarba, veikiama ms kintanios aplinkos ir patyrimo, formuojasi per vis gyvenim. Be to, labai svarbi ir paties mogaus pozicija. Mes daug k galime pakeisti savo pai pastangomis, ypa jei matome, kad ta ar kita savyb mums trukdo pasiekti usibrto tikslo gyvenime. Yra ileista nemaai knyg, patariani, kaip veikti vidinius sunkumus. Be to, veikia nemaai prieinamos psichologins pagalbos tarnyb. KTU, Socialini moksl fakultete prie Psichologijos katedros taip pat veikia nemokama psichologin konsultacija studentams bei darbuotojams. Nepamirkime, kad visi mes galime jaustis laimingi, tik tam reikalingos veiklios ms pai pastangos.

Pasvarstykite: 1. Prisiminkite savo pastamus mones, kuriems bdingas choleriko, sangviniko, flegmatiko ar melancholiko temperamentas. Kokiu elgesiu jis pasireikia? 2. Koks js pai temperamentas? Kodl taip manote? 3. Ar pastate moni, kuri ema savigarba? I ko apie tai sprendiate? 4. Ar galtumte prisiminti savo susidrim su auktos savigarbos mogumi? Kas labiausiai jo elgesyje jums simin? 5. Ar kada nors bandte keisti savo bendravim su konkreiu mogumi? Pasisek? O jei nepasisek, tai, kaip jums atrodo, kodl?

159

160

9. KONFLIKTO PSICHOLOGIJA
Ar konfliktas - gyvenimo norma? Ar gali konfliktas turti teigiamas pasekmes? Kodl kompromisas - ne visada tinkama konflikto sprendimo strategija? Kada verta pasitraukti i konflikto? Konfliktas mano... viduje. Kas tai?

Jeigu Js teigiate, kad niekad nekonfliktuojate - pasitikrinkite savo puls: greiiausiai ivis negyvenate... Turbt supratote, k norjome pasakyti? Net ir labai iekodami, sunkiai rastume mog, kuris nebt kada nors sivls didesn ar maesn konflikt. Kai du mons pretenduoja vien ir t pat, sutikime, konfliktas neivengiamas. Jeigu konfliktai neivengiami, kodl gi neimokus... gerai konfliktuoti?

Truputis istorijos
Konfliktais labiausiai domisi trys mokslo kryptys: psichologija, politologija ir sociologija, nors daugiau ar maiau ias problemas lieia ir filosofija, pedagogika, istorija, karo mokslai, sociobiologija, netgi menotyra, matematika... iuolaikin konfliktologija - reikmingas teorinis ir taikomasis mokslas (vien JAV konflikt problemas tyrinja deimtys tyrimo centr; nuo XX a. 7-ojo deimtmeio pabaigos ruoiami konfliktologijos bakalaurai ir magistrai). Psichologijos moksle galima skirti du stambius konflikt tyrinjimo laikotarpius - XX a. pradi - 6-j deimtmet ir 6-ojo deimtmeio pabaig dabartin laikmet. Pirmuoju periodu konfliktas nebuvo iskirtas kaip atskiras tyrimo objektas, o buvo plai koncepcij (pvz., psichoanalizs ar sociometrijos) sudtin dalis. Psichologus daugiausia domino arba konflikto padariniai, arba konflikto prieastys, bet ne pats konfliktas. Antrojo periodo pradioje susidomta paiu konfliktu: pradta kurti konflikto psichologijos terminologija, m rykti skirtingos konflikto sampratos. Trumpai apvelgsime abiej period svarbiausias kryptis (A. J. Ancupov ir A. I. ipilov, 1999).

161

/ laikotarpio kryptys: Psicho analitin. S. Freud laikomas vienu pirmj mogaus konfliktikumo koncepcijos krj. Nors jis daugiausia domjosi asmenybs vidiniais konfliktais (konfliktas - nuolatinis mogaus dvasinio gyvenimo elementas), didiausias S. Freud nuopelnas yra tas, jog tarpasmenini konflikt prieasi jis patar iekoti pasmonje. S. Freud pasekjas A. Adler teig, kad konfliktai kyla asmenybei bandant isivaduoti i nepilnavertikumo jausmo ir stengiantis dominuoti vieniems prie kitus. K. Horney konflikt altiniu laik nepakankam artimj, vis pirma tv, geranorikum individo atvilgiu. E. Fromm tvirtinimu, tarpasmeniniai konfliktai kyla, kai mogus negali realizuoti asmenini tiksl ir poreiki. Etologin. Nobelio premijos laureatas K. Lorenz - pirmasis mokslininkas, ikls hipotez, jog pagrindin socialini konflikt prieastis individo ir minios agresyvumas. Pagal j, gyvno ir mogaus agresyvumas niekuo nesiskiria; agresija - nuolatin gyvo organizmo bsena. Grupins dinamikos. Buvo pasilyta elgesio dinamins sistemos koncepcija: tampa kyla tada, kai paeidiama pusiausvyra tarp individo ir aplinkos. i tampa pasireikia konflikto forma. Konflikto altiniu gali bti, pvz., grups lyderio netinkamas veiklos stilius. Konflikto sprendimas asmenybs motyvacijos ir individ tarpusavio sveikos struktros reorganizacija. Frustracijos - agresijos. Pasilyta nauja konflikto hipotez: agresija visada kyla dl frustracijos; agresyvaus elgesio atsiradimas rodo egzistuojani frustracij (frustracija - slegianti tampa, nerimas, neviltis ar pyktis, atsirandantys dl vidini ar iorini klii trukdani siekti tikslo). Elgesio. Konflikto prieasi iekoma ne tik biologinje elgesio prigimtyje, bet ir socialinje aplinkoje, kuri keiia gimtas individo savybes. Sociometrijos. Tarpasmeniniai konfliktai kyla dl moni emocini tarpusavio santyki j tarpusavio simpatij ir antipatij. Visi konfliktai - nuo tarpasmenini iki tarptautini - gali bti isprsti erdvje perstatant" mones pagal j tarpusavio emocin suderinamum. Interakcionistin. Laikoma, kad konflikto prieastys - socialinje tarpusavio sveikoje. Kylant individo nepasitenkinimui aplinka, atsiranda disharmonijos ir diskomforto pojtis. Nordamas juos panaikinti bei prisitaikyti prie aplinkos, individas imasi aktyvi veiksm. Prisitaikymo proceso metu ir kyla konfliktai.

162

Sociotropin. Konfliktai neivengiami, nes juos sukelia socialiniai instinktai - baim, bandos jausmas, savs tvirtinimo poreikis ir kt. ie instinktai paveldimi, todl ir konflikto altiniai amini. // laikotarpio kryptys: Teorin - aidim. ios krypties atstovai stengiasi sukurti universali tarpusavio sveikos konfliktinse situacijose ir konflikt sprendimo schem. vairs elgesio konfliktinje situacijoje stiliai apibendrinti iskiriant du pagrindinius elgesio tipus - kooperatyv ir konkurencin. Konflikto pagrindas nesuderinami tarpusavio sveikos dalyvi tikslai. Didelis dmesys teikiamas ir konflikto dalyvi motyvams. Konfliktai gali bti sprendiami konstruktyviai ir destruktyviai. Organizacijos sistem teorija. Tiria moni konfliktiko elgesio realiose situacijose stilius. Pagal nuostat konkurento atvilgiu ir tiksl siekimo derin autoriai iskyr penkias elgesio strategijas, kurios gali pasireikti konfliktinje situacijoje: konkurencij, prisitaikym, vengim, kompromis, bendradarbiavim. Deryb proceso teorija ir praktika. Tai perspektyvi taikomosios psichologijos kryptis. Tyrintojai sprendia dvi problemas: kas lemia konfliktuojani pusi pasiryim pradti derybas ir kaip turt vykti deryb procesas. Pastaroji problema ityrinta geriau.

Konflikto samprata, tipai, sprendimas

Geriausias bdas isprsti konflikt-jo ivengti. Mes visi esame girdj posak, taiau gyvenimo patirtis rodo, jog ne visada pavyksta to principo laikytis: kai du mons vienu metu pretenduoja vien ir t pat, konfliktas tampa neivengiamas. Konfliktas - tai prieing tiksl, interes, pozicij, nuomoni ar poiri susidrimas, rimti nesutarimai, kuri metu mog uvaldo nemalons jausmai arba igyvenimai. Konflikto terminas yra kils i lotyn kalbos odio conflictus, kuris reikia susidrim. Situacija vadinama priekonfliktine, jeigu: esant prieprieai (tiksl, interes ir t. t.) mes neigyvename neigiam emocij (pvz., diskusij metu) nemalons jausmai yra igyvenami, nors mes j iorikai neparodome ir atvirai neisakome savo prieing pozicij.

163

Beje, konfliktai - tai ne visada tai, kas yra neteisinga", agresyvu ir pan. Konfliktai gali atlikti ir teigiam vaidmen: konfliktas - santyki, proces vystymosi altinis konfliktas - signalas asmenybei keistis konfliktas - galimyb suartti konfliktas - galimyb ielektrinti" temptus santykius. Pagrindiniai konflikt tipai yra tokie: 1. Vidiniai asmenybs konfliktai 2. Socialiniai konfliktai: tarpasmeniniai tarpgrupiniai tarptautiniai. Bendravimo psichologija labiausiai domisi tarpasmeniniais konfliktais. Taiau io tipo konfliktai, j motyvai yra paaikinami lengviau, jeigu lygiagreiai yra analizuojamos ir sunkios asmenybs situacijos, kurios tiesioginiai ar netiesiogiai veikia tarpasmeninius santykius. Todl asmenybs konfliktams skirsime atskir skyrel. Vidini asmenybs konflikt tipai Jau minjome, kad sunkios asmenybs situacijos takoja ms tarpasmeninius santykius. Sunkioms asmenybs situacijoms priskiriami vidiniai sunkumai, krizs ir konfliktai. Beje, paminti sunki situacij tipai tik retais atvejais reikiasi izoliuotai vienas nuo kito - daniausiai jie tarsi susisluoksniuoja" tarpusavy: vidiniai sunkumai provokuoja vidinius konfliktus; asmenybins krizs nulemia nauj vidini sunkum atsiradim ir pan. Vidiniai sunkumai - tai santykinai nesudtingos asmenybs vidins problemos: abejons, nerytingumas, nerasta ieitis, problemos sprendimo nebuvimas. Turbt nerastume mogaus, kuris kada nors nebt igyvens vidini sunkum. Asmenybs krizs - ilgai trunkantys asmenybs gyvenimo periodai, kuriems bdingi ryks psichologiniai pokyiai. Skiriamos raidos, neurotins ir traumins krizs. Galimas ir kitoks skirstymas (pagal veiklumo kriterij): gyvenimo veiksm krizs (neinau, kaip toliau gyventi"); gyvenimo motyvacijos ir tiksl krizs (neinau, dl ko gyventi"), gyvenimo prasms

164

krizs (neinau, kam apskritai gyventi"). Krizs - tai sunkiausios asmenybs situacijos. Vidiniai asmenybs konfliktai apibriami kaip atrs negatyvs, igyvenimai, atsirad dl usitsusios vidini asmenybs struktr kovos ir atspindintys prietaringus ryius su socialine aplinka. Be to, dl neigiam asmenybs igyvenim udelsiamas sprendimo primimas. Kas priskiriama vidinms asmenybs struktroms? Tai yra : Motyvai. Jie atspindi vairaus lygio ms siekimus (poreikius, interesus, norus, potraukius ir 1.1.) ir gali bti ireikiami svoka noriu". Vertybs. Jos gali bti asmenybs (Man vertinga") arba priimtos ms vien todl, kad i vertybi prisilaikoma visuomenje, arba jos yra kakaip kitaip vertingos. Todl paymkime ias vertybes svoka reikia, reikalinga" (A turiu"). Savivert. Ji apibdinama kaip individo reikmingumas paiam sau, kaip sav galimybi, savybi, savo vietos tarp kit vertinimas. Savivert atspindi ms pretenzij lyg, todl yra lyg savotika ms aktyvumo adintoja". Savivert galima ireikti svoka galiu" arba negaliu" (A esu"). Ms vidiniai konfliktai reikiasi vairiose sferose: kognityvinje sferoje - A vaizdo prietaringumu, emesne savivert, savo bsenos kaip psichologinio akligatvio vertinimu, abejonmis dl savo motyv ir pan. emocinje sferoje - emocine tampa, neigiamais igyvenimais elgesio sferoje - veiklos kokybs ir intensyvumo kritimu, pasitenkinimo veikla kritimu, negatyviu emocinio bendravimo fonu. Sutrikusi asmenybs adaptacija, psichologinio streso sustiprjimas yra laikomi integruotais vis trij sfer rodikliais. Priklausomai nuo to, kurios asmenybs struktros sivelia" vidin konflikt, skiriami tokie pagrindiniai vidini asmenybs konflikt tipai: 1. Motyvaciniai konfliktai. Jie bna trejopi: Kai mes turime pasirinkti vien i dviej vienodai patraukli alternatyv (klasikinis pavyzdys - Buridano asilo situacija: negaldamas apsisprsti, i kurios ieno kupetos sti, jis i bado nudvs).

165

Kai mes turime pasirinkti vien i dviej vienodai nepatraukli alternatyv (ne vienam pastama situacija, kai i dviej blogybi reikia pasirinkti maesn"). Kai tas pats tikslas, objektas turi ir patraukli, ir nepatraukli pusi (pvz., naujai silomas darbas yra geriau apmokamas, bet nedomesnis - k daryti?) 2. Morals (normatyviniai) konfliktai. Tai konfliktai tarp noro ir pareigos, tarp noriu" ir reikia" (pvz., noriu ir toliau gyventi laisv studentik gyvenim, bet sukurta eima atne daugyb reikia"). 3. Kognityviniai konfliktai. J prieastis - kognicij (ini, sivaizdavim) prietaringumas. Pvz., inau, kad rkyti kenksminga" ir inau, kad a rkau". K daryti, kad nejausiau disonanso? Protingiausia -mesti rkyti (bet tam reikia valios!). inau, kad a nerkau" puikiai dert prie anksiau paminto pirmojo teiginio. Taiau daniausiai pasirenkamas paprastesnis kelias - nuneigiama, pakeiiama pirmoji kognicija: ala sveikatai yra igalvota, be to, nerkydamas negaliau susidoroti su stresu ir t. t." Taip interpretav pirmj teigin, disonans sumainame iki minimumo arba ivis imame jo nejausti. 4. Nerealizuoto noro arba menkavertikumo komplekso konfliktai. Tai konfliktai tarp nor ir tikrovs, kuri blokuoja j patenkinim (pvz., noriu bti toks garsus, kaip Sabonis). 5. Vaidmen konfliktai. ie konfliktai kyla, kai individas nesugeba suderinti keli atliekam socialini vaidmen, arba juos atlieka nekokybikai ir dl to igyvena (pvz., dirbantis studentas). 6. Adaptaciniai konfliktai. Jie pasireikia kai nesutampa aplinkos reikalavimai ir mogaus profesins, fizins ar psichologins galimybs (pvz., dispeerio darbas reikalauja nuolatins dmesio koncentracijos, gero dmesio paskirstymo ir perklimo. O tai bdinga ne kiekvienam). 7. Neadekvaios saviverts konfliktai. Saviverts adekvatumas priklauso nuo to, kiek individas yra savikritikas, kaip jis vertina savo skmes ir neskmes. Pretenzij ir savo galimybi vertinimo isiskyrimas sukelia nerimastingum, emocinius sprogimus" (pvz., auktos pretenzijos ir nuolatins neskms, stengiantis jas realizuoti). Aptarti asmenybini konflikt tipai glaustai nusakomi 9.1 lentelje.

166

Vidiniai konfliktai gali turti teigiam ir neigiamu padarini, jie gali bti konstruktyvs (produktyvs, atveriantys perspektyvas) ir destruktyvs (griaunantys asmenybs struktras). Konstruktyviai sprendiami konfliktai padeda mums tobulti, formuoja adekvai savivert, gilesn savs painim. Destruktyvs konfliktai neretai perauga gyvenimo krizes ir lemia neurotini reakcij susiformavim. Dani ir ilgai trunkantys vidiniai konfliktai menkina veiklos efektyvum, gali stabdyti asmenybs raid, mes imame nebepasitikti savimi. Atrs vidiniai konfliktai lugdo ir tarpasmeninius santykius, bendraudami tampame agresyvesni, nerimastingesni, dirglesni. 9.1 lentel. Pagrindiniai vidini konflikt tipai (A. J. Ancupov ir A. I. ipilov, 1999)

Ypa daug problem mums kyla tada, kai vidinis asmenybs konfliktas perauga neurotin konflikt. Tai atsitinka tuomet, kai mogui vidinis konfliktas yra labai svarbus, bet jis nieko negali pakeisti, neranda racionalios ieities i susidariusios padties. Jausdami nuolatin tamp, tampame dirgls, nebekontroliuojame savs, dirbame ir mokoms neproduktyviai. Daniausiai skiriami tokie neurotini konflikt tipai:

167

1. Isterinis tipas: asmenybs auktos pretenzijos nesiderina su realiomis aplinkos slygomis, su aplinkini keliamais reikalavimais. 2. Obsesinis-psichasteninis tipas: asmenybei bdingi prietaringi poreikiai, kova tarp nor ir pareigos ir pan. 3. Neurasteninis tipas: pasireikia prietaravimu tarp asmenybs galimybi ir tarp sau keliam per dideli reikalavim. Ne paskutin vaidmen ia vaidina ir aukti dabartinio gyvenimo diktuojami reikalavimai mogui.

Vidini asmenybs konflikt profilaktika tai keletas patarim, kurie turt padti nepakliti vidini konflikt spstus: Nusprskime, kas mums gyvenime yra vertinga, tikra. Gyvenimo princip laikymasis padeda ivengti daugelio situacij, susijusi su abejonmis, sins priekaitais ir pan. Kita vertus, per didelis pastovumas, itikimyb sau gali reiktis ir kaip inertikumas, konservatyvumas, silpnumas, nemokjimas prisitaikyti prie pakitusi slyg. Jei mums pavyks rasti jg savyje pakeisti prast nebeproduktyv egzistavimo bd, tai vidinius prietaravimus veiksime ymiai lengviau. Bkime lanksts. Realiai vertinkime situacij ir, jei reikia, keiskims. Nusileisdami smulkmenose, nedarykime, kad tai tapt taisykle. Tarpusavy turi derti stabilios nuostatos, elgesio schemos ir adaptyvumas, lankstumas. Tikkims geriausios vyki eigos. Optimizmas gyvenime - svarbus asmenybs psichins sveikatos rodiklis. Nebkime savo nor vergai. Blaiviai vertinkime savo galimybes gyvendinti tuos norus. Mokykims valdyti savo emocines bsenas, vali. Nepamirkime vis pakoreguoti savo socialini vaidmen hierarchij. Stengdamiesi realizuoti visas vis vaidmen funkcijas, atsivelgti aplinkini moni pretenzijas, neivengiamai klimpsime vidin konflikt. Labai svarbu - adekvati savivert. Per ema arba per aukta savivert danai susijusi su nenoru arba su nemokjimu pripainti sau svarbius dalykus. Toks vertinimo disonansas anksiau ar vliau atves vidin konflikt. Nekaupkime problem, nenukelkim j vliau", neuimkim struio pozicijos - galva smlyje". Antra vertus, nesigriebkim vis problem sprsti ikart, iskirkime prioritetus.

168

Stenkims nemeluoti. Jei negalim pasakyti tiesos - geriau isisukim nuo tiesioginio atsakymo: pakeiskim pokalbio tem, nuleiskim negirdomis, isisukime pajuokavimu... Melas gali sukelti kalts jausm, negatyvius igyvenimus, tarpasmeninio bendravimo nesklandumus. Filosofikai irkim gyvenimo neskmes. Gal kit kart pasiseks...

Vidini asmenybs konflikt sprendimas Jau minjome, kad vidinis konfliktas gali bti isprstas konstruktyviai ir destruktyviai. Konstruktyvus sprendimas grina mogui dvasin pusiausvyr, dingsta tampa, veikla tampa efektyvesn. Mes esame skirtingi, todl labai skiriasi ir ms pasirenkamos konflikt sprendimo strategijos: vieni pasineriame ilgalaikius apmstymus, kiti tuoj imams veikti, treti -skstame" savo emocijose. Ko gero, netgi nra vieno teisingo recepto: kiekvienas turime susikurti sav vidini konflikt sprendimo stili, imokti konstruktyviai irti juos. Beje, skirtingo temperamento mons skiriasi pasirenkamais konflikt sprendimo bdais. Cholerikai paprastai visk sprendia greitai, jiems geriau pralaimjimas nei usitss neapibrtumas. Melancholikai ilgai svarsto, msto nesirydami imtis veiksm. Taigi temperamentas takoja vidinio konflikto sprendimo dinamikum: igyvenim kilimo greit, j stabilum, individual ritm, intensyvum ir 1.1. Lyties faktorius taip pat svarbus konflikto strategij pasirinkimui. Vyrai racionalesni, kylant vis naujiems vidiniams konfliktams, jie link sukaupti i konflikt sprendim rinkin", taiau nelink grti prie ankstesni igyvenim. Moterys kaskart i naujo kenia, sukaupt patirt jos lyg ir naujai igyvena, iekodamos galim naujo vidinio konflikto sprendimo bd. Vidinius konfliktus paprastai mes sprendiame jungdami" savo psichologinius gynybos mechanizmus. Gynybos mechanizm termin pirm kart 1894 m. pavartojo austr psichiatras S. Freud. Psichologin gynyba - tai normalus, kasdien dirbantis" psichikos mechanizmas. Psichologins gynybos mes tiesiog imokstame gyvenimo bgyje. ie mechanizmai mums padeda sukontroliuoti savo emocijas, kai patirtis pakuda, kad emocij igyvenimas ar demonstravimas gali turti neigiamus padarinius. Psichologin gynyba padeda palaikyti A vaizdo stabilum, isaugoti savigarb. Taigi gynybos mechanizmai gina mus nuo nerimo, kalts jausmo, nepriimtin impuls, vidini konflikt.

169

Neigimas ~ vienas anksiausiai susiformuojani ir paprasiausi gynybos mechanizm. Neigdamas mogus elgiasi taip, tarsi nebt baims altinio arba jis bt netikras. mogus tarsi nenori pastebti to, kas gali sukelti baim, nerim, kalts jausm. Neigimas padeda sulaikyti savo neigiamas emocijas patekus sunki situacij. Prarandama adekvataus elgesio galimyb, nors pavojus ir nesumaja. Tai infantilus mechanizmas, nes neiekoma sprendimo, o apsiribojama problemos ignoravimu. Projekcija - nesmoningas savo neigiam savybi, jausm, elgesio motyv priskyrimas kitam individui. Projekcija pasireikia perdtu asmens pastabumu, jautrumu toms moni savybms, kurias turi jis pats ir kurios yra nepriimtinos paiam (paiai). Regresija - ankstyvoje vaikystje susiformuojantis mechanizmas, padedantis ugniauti nepasitikjim savimi ir neskms baim. Pasireikia nebrandaus elgesio stereotipais (pvz., nag kramtymu). Regresija reikiasi nesmoningas mogaus siekimas susilaukti aplinkini dmesio ar priversti kitus isprsti jo problemas. Pakeitimas - gynybos mechanizmas, kai prieikumas, agresyvumas nukreipiamas nuo stipresnio ar reikmingesnio subjekto kit asmen, objekt ar save (pvz., tv supykintas vaikas dauo aisl, bet nepuola tv). Nesmoningai pykio objektas pakeiiamas tada, kai traumuojantis altinis taip pat gali atsakyti agresyvumu arba atstmimu. Istmimas - smoningas psichini reikini alinimas i smons. Jis padeda sumainti nerim arba kalts jausm, palaikyti teigiam savs vertinim. I smons istumti reikiniai niekur nedingsta, jie egzistuoja pasmonje ir veriasi atgal smon vairiais bdais (pvz., sapnais).

170

Izoliacija - nesmoningas atsiribojimas nuo skausming, nerim keliani jausm. Individas prisimena traumuojanias situacijas, nemalonius, j varginanius vykius ir nepatiria su tais vykiais susijusi emocij, nerimo. Introjekcija - kit moni vertybi, charakterio bruo permimas siekiant ivengti grsms i j puss (pvz., vaikas perima tv poir, paauglys vertina tai, k vertina jo bendraamiai).

Intelektualizacija - abstraktus emocini problem nagrinjimas, j perklimas teorin plotm, atsiribojimas nuo savo emocini problem pasineriant intensyvi intelekto veikl (pvz., iekoma situacijos plius ir minus, ie aspektai analizuojami ir t. t.). Toks problem nagrinjimas turi aik tiksl - individui ima atrodyti, kad jis valdo situacij. is mechanizmas isivysto ankstyvoje paauglystje. Sublimacija - istumt nepriimtin potrauki, jausm, mini (seksualini ar agresyvi) nesmoningas transformavimas ir patenkinimas socialiai priimtinu bdu (pvz., kryba, moksliniai tyrinjimai, profesionalus boksas ir kt.). Sublimacija padeda ivengti nerimo, kur kl nepriimtinas potraukis ir suteikia pasitenkinim, kit moni pripainim. Sublimacija -intelektualizacijos sudtin dalis. Racionalizacija - panai ties prieasi radimas, siekiant paaikinti savigarbai kenkianius savo poelgius, norus (pvz., nuvertinama tai, kas nepasiekiama individui - pasakios apie lap ir neprinokusias" vynuoges principu; likimo, susiklosiusi aplinkybi sureikminimas; kenkimo kitam pateisinimas - vardan jo gerovs" ir pan.). mogus paprastai tiki savo aikinimu, nelaiko jo racionalizacija. Racionalizacija - taip pat intelektualizacijos sudtin dalis.

Atvirktinis reagavimas - toks gynybinis mechanizmas, kai mogus savo elgesiu demonstruoja

171

visikai prieingas nuostatas, kurios i tikrj jam yra nebdingos. Nesismoninta neapykanta paveriama demonstratyvia meile, sadistiniai impulsai - uuojauta. Taigi socialiai nepriimtini poreikiai pakeiiami priimtinais (pvz., nejausdama tikros meils, motina perka vaikui graiausius drabuius, aislus. Tokiu bdu nesmoningai bandoma sau rodyti, kad ji visai nebloga motina ir pasislpti nuo galimos neigiamos aplinkini moni reakcijos). Kompensacija - nesmoningas arba smoningas individo siekimas veikti savo menkavertikumo jausm, realizuojant savo tikslus kokioje nors gyvenimo srityje. Menkavertikumo jausmas kartais kompensuojamas fantazijomis, svajonmis. Identifikacija nesmoningas mogaus susitapatinimas su kitu mogumi, moni grupe, kai tuo siekiama isaugoti ryius su mogumi ar grupe ir pakelti savivert. Identifikacija - trys glaudiai susij psichiniai procesai: pirma, emociniais ryiais pagrstas susitapatinimas, tam tikros grups norm, vertybi permimas; antra, poiris kit mog kaip savo paties tsin, savo bruo, jausm, nor priskyrimas jam; treia, savs sivaizdavimas kito vietoje, sigyvenimas kito mogaus pasaul, permimas svarbi kitam mogui vertybi. Identifikacija gali bti laikoma kompensacijos mechanizmo sudtine dalimi. Fantazija - bgimas nuo reali problem susijusi su vidiniu konfliktu, vaizduot. Fantazavimas - kompensacijos mechanizmo sudtin dalis. Gynybiniai mechanizmai, kuri paskirtis - padti mogui adaptuotis ir isprsti asmenybinius konfliktus, tam tikromis slygomis gali sukelti prieing efekt - dezadaptacij ir nesibaigiant konflikt. Toks gynybini mechanizm nevienareikmikumas susijs su tuo, jog daniausiai jie susiformuoja kaip ankstyvj gyvenimo tarpsni konflikt produktas. Todl psichologin gynyba vlesniuose konfliktuose ne visada bna efektyvi: per didelis gynybikumas rodo nesugebjim pripainti tikrovs tokios, kokia ji yra i tikrj Tai trukdo mums bendrauti ir realizuoti save.

172

Tarpasmenini konflikt tipai ir struktra Priminsime, jog socialiniams konfliktams priskiriami: tarpasmeniniai tarpgrupiniai tarptautiniai konfliktai.

iame skyrelyje kalbsime apie kasdieniame gyvenime aktualiausius tarpasmeninius - konfliktus. Dl ko daniausiai kyla tarpasmeniniai konfliktai? Viena daniausiai pasitaikani konflikt prieasi - nesugebjimas pavelgti situacij lanksiai, be iankstini nuostat. konfliktus su aplinkiniais lengviausiai sivelia usispyr, inertiki mons, nepakeniantys prietaraujanio elgesio. Konfliktiki yra ir tie mons, kuri pagrindinis gyvenimo tikslas - bet kokia kaina ikovoti aplinkini pripainim, uimti prestiin viet visuomenje. Konfliktams palankios slygos ir tuomet, kai yra keliami nereals reikalavimai aplinkai, slygoti per didelio savojo A idealizavimo. Tokiu atveju mogus ima jaustis pranaesnis u kitus, mano ess teisuolis, neklystantis, galintis nurodinti. Konfliktus taip pat gali slygoti pernelyg didelis konformizmas (D. Krech ir R. S. Crutchfield, 1992). Liepsnojant konfliktui, galimyb lengvai susitaikyti - itin menka. Konfliktuodami turime tiksl atstatyti paeist savj vert, todl nusileisti prieininkui yra sunku. Daniausiai manome, jog nusileisdami liksime paeminti, todl u savigarb kovojame, deja, ne visada etikomis priemonmis. Konflikto atomazg nutolina ir kiti veiksniai. Konfliktuodami prarandame laiko perspektyv, telkiame dmes tik tai, kas vykta dabar. Ms mstymas pasidaro fiksuotas: ginydamiesi naudojams vis tais paiais argumentais, nesistengiame situacij pairti nauju aspektu. Tyrimai rodo, kad mons situacij ima vertinti kaip konfliktin, jeigu velgia tris dalykus: 1. Tam tikr tipik tarpusavio sveik, elges (kovoja tarpusavy", nori pasiekti savo", nori rodyti savo ties", rao skundus" ir 1.1.); 2. Egzistuojanius prietaravimus (nori skirting dalyk", skirtingi interesai", skirtingi tikslai" ir 1.1.); 3. Tam tikras emocijas (igyvena", kenia", jauia nervin tamp", nusiteiks karingai" ir 1.1.).

173

vairiu pagrindu skiriami tokie tarpasmenini konflikt tipai: Pagal poreikius: 1. Itekli - kai konfliktai kyla dl materiali grybi; 2. Statuso ir vaidmen - konfliktai kyla nepasidalijus valdia, takos sferomis, dl socialini vaidmen neatlikimo ir pan., Idj, norm, princip konfliktai. Pagal gyvenimo sfer: 1. eimos, 2. Darbo, 3. Buitiniai, 4. Politiniai ir 1.1. Pagal pozityvi ir negatyvi konflikto element santyk: 1. Konstruktyvs, 2. Destruktyvs. Pagal trukm: 1. Trumpalaikiai, 2. Ilgalaikiai, 3. Usits, patek akligatv. Pagal pavaldum: 1. Horizontals - tarp vienodo statuso individ, 2. Vertikals - tarp pavaldinio ir vadovo, 3. Diagonalus - tarp vadovo ir netiesiogiai jam pavaldaus emesnio statuso asmens. Pagal emocin tamp: 1. Auktos tampos, 2. Vidutins tampos, 3. emos tampos. Pagal intensyvum: 1. Aukto intensyvumo, 2. Vidutinio intensyvumo, 3. emo intensyvumo. Pagal nukreiptum: 1. Tiesioginiai - nukreipti mus, 2. alutiniai - tiesiogiai ms nelieia, taiau vis tiek eidia.

174

Pagal konflikto suklj: 1. 2. Aktyvus - patys iprovokuojate konflikt, Pasyvs - igyvenate kito individo sukelt konflikt.

Pagal konflikto kontrol: 1. Kontroliuojami, 2. Nekontroliuojami. Yra ir daugyb kitoki skirstym. Beje, taip galima skirstyti ir tarpgrupinius, ir tarptautinius konfliktus. Konflikto struktra Kiekvienas konfliktas turi tam tikr objektyv turin: 1. Konflikto dalyviai: Pagrindiniai konflikto dalyviai, kartais dar vadinami konkurentais, prieininkais. Danai konflikte galima rasti asmen, pradjus konflikt iniciatori (taiau konflikto iniciatorius nebtinai yra neteisus!). Svarbus yra konfliktuojani pusi statusas, kur nusako savo tiksl realizavimo galimybi lygis, individo jga", ireikiama jo fizinmis, materialinmis, socialinmis, intelektualinmis galimybmis, iniomis, gdiais, jo socialine patirtimi, socialiniais ryiais. Konfliktuojanius palaikantys individai ar grups (koalicijos). Kiti dalyviai. Asmenys, kurie retkariais bna susij su konfliktu, takoja j. Pvz., kurstytojas, pastmjs asmen konflikt. Vliau jis konflikte gali ir nebedalyvauti. Organizatorius - asmuo, planuojantis konflikto eig, jo rezultatus ir pan. 2. Konflikto objektas. Objektyviai egzistuojanios ar sivaizduojamos problemos, dl kurios kilo konfliktas, prieastis, branduolys. Konflikto objektu gali bti materialin, socialin ar dvasin vertyb, kurios siekia abu oponentai. 3. Aplinka. Slygos, kuriose vyksta konfliktas, kitaip tariant, tai mikro ir makroaplinka. Aplinkos vertinimas leidia analizuoti konflikt kaip socialin situacij. Kiekvienas konfliktas taip pat turi ir psichologini turin: 1. Motyvai - vidin paskata pradti konflikt, siekiant patenkinti savo poreikius. Kartais bna gana sunku nustatyti tikruosius konflikto motyvus,

175

kadangi jie gali bti slepiami. Ms aktyvintojais" konfliktinje situacijoje gali bti ir interesai, vertybs, tikslai. 2. Konfliktinis elgesys - konflikto dalyvi prieingos krypties veiksmai. Konfliktinis elgesys turi tam tikrus savo principus (pvz., jg ir laiko ekonomija, smgiavimas" paeidiamiausi oponento viet ir pan.), strategijas ir taktikas. Jas plaiau aptarsime vliau. Konflikto dinamika Konflikto eig nusako dvi pagrindins svokos: konflikto etapai ir konflikto fazs. Konflikto etapai parodo konflikto raidos (nuo jo kilimo iki isprendimo) esminius momentus. Paprastai skiriami penki etapai: 1. Konfliktins situacijos atsiradimas. 2. Konfliktins situacijos suvokimas, sismoninimas. Kaip iorikai tai pasireikia? Pasikeiia ms nuotaika, pradedame riboti kontaktus su potencialiu prieininku", pasidarome negeranoriki savo oponentui. 3. Atviros konfliktins sveikos pradia. Kuris nors i oponent, sismonins konfliktin situacij imasi aktyvi veiksm (spjim, pareikim, grasinim ir pan.). Savaime suprantama, konflikto iniciatorius greit sulaukia atsakomj veiksm. 4. Atviro konflikto pltra. Aktyviai reikiamos savos pozicijos ir reikalavimai. 5. Konflikto isprendimas. Konflikto fazs glaudiai siejasi su konflikto etapais. Skiriamos keturios fazs, kurios konflikto metu ciklikai gali pasikartoti kelet kart: 1. pradin faz 2. kilimo faz 3. konflikto pikas 4. kritimo faz. Beje, kuo daugiau cikl konflikto metu pasikartoja, tuo kaskart menkesns galimybs j isprsti. Kaip tarpusavyje susij konflikto etapai, konflikto fazs ir konflikto sprendimo galimybs? Pairkite 9.2 lentel.

176

9.2 lentel. Konflikto fazi ir etap santykis Konflikto faz Konflikto etapas Galimyb isprsti konflikt (%) 92%

Pradin

Kilimo Pikas Kritimo

Konfliktins situacijos atsiradimas. Konfliktins situacijos suvokimas, sismoninimas. Atviros konfliktins sveikos pradia Atviro konflikto pltra -

46% Maiau nei 5 % Apie 20 %

Tarpasmenini konflikt sprendimas Strategijos Dabar pakalbsime apie tai, kaip mes sprendiame konfliktus, t. y. kokias pasirenkame konflikto strategijas. Paprastai skiriamos penkios strategijos: Rungtyniavimas (dar vadinama konkurencija, laimti - pralaimti). Pirmiausia stengiamasi patenkinti savus interesus, kitai pusei primetamas sau palankus sprendimas. Taiau i strategija retai atnea ilgalaikius rezultatus, kadangi pralaimj mes pradedame prieintis mums primestam sprendimui, sabotuojame j. iandien pralaimj, rytoj galime nebenorti bendradarbiauti. i strategij tikslinga taikyti tada, kai turintis valdi asmuo vardan grups saugumo ar gerovs eliminuoja prieikai nusiteikus grups nar; kai sprendim reikia priimti greitai ir tam turima pakankamai valdios; kai jauiama, kad kito pasirinkimo nra, o ir prarasti nebra k; kai situacija kritika ir reikia reaguoti aibikai (G. G. Scott, 1987). Prisitaikymas (dar vadinama nuolaida, nuslopinimas). Priimama oponento pozicija, savi interesai neginami. Siekdami bet kokia kaina palaikyti gerus santykius su oponentu, nuneigiame konflikto egzistavim. Beje, kartais tai bna svarbiau nei sav interes gynimas. i strategija tinkama tuo atveju, jei konfliktas nra gilus, rimtas: neretai oponentas vertina tai, kad mes neeskalavome konflikto ir palaikme draugikus santykius; tokie konfliktai greitai ugsta patys. Prisitaikymas tinka ir tada, kai konflikto baigtis ypatingai svarbi ms oponentui, o mums - nelabai; kai ansai apginti savo interesus yra

177

labai menki. i strategija netinkama, jei konfliktas yra rimtas. Nepatariama taikytis prie kito ir tada, jei oponentas visikai to nevertina, nori paversti prisitaikym taisykle, neatsako geranorikumu. Vengimas (dar vadinama pasitraukimas, neveiklumas). Konflikto dalyviai nesiima joki aktyvi veiksm, neginamos savos teiss, su niekuo nesitariama dl sprendimo. I konflikto pasitraukiama emocikai (pvz., tylima) arba fizikai (pvz., ieinama i patalpos). Tokiu bdu i savs atimama galimyb paveikti situacijos eig. Be to, oponentas gali dar labiau pakelti savo reikalavimus; gali bti ir taip, kad ms pasitraukimas sukels atsakomj pasitraukim, ir problema ivis bus nebesprendiama; tiktina, kad mums pasitraukus, problema iaugs dar labiau. Niekada nenaudokite vengimo strategijos kaip bausms oponentui. i strategija pateisinama tada, kai konfliktas nelieia tiesiogini ms interes ir mes nenorime tuiai eikvoti jg; kai ms nedalyvavimas jame netakoja konflikto raidos ir baigties. Vengimo strategija tinkama ir tada, kai tokiu bdu galima atkreipti dmes usitsusi kriz; kai esame beviltikoje padtyje. Kai imame jaustis neteiss, taip pat esame link pasirinkti vengim... (G. G. Scott, 1987). Kompromisas. Tai abipuss nuolaidos. Neretai dalijimas pusiau" laikomas teisingiausiu sprendimu. I tikro i strategija taikytina tik tada, kai oponent interesai yra visikai nesuderinami; kai sprendim reikia rasti labai greitai; kai kiti bandymai sprsti problem buvo neefektyvs; kai mums svarbiau yra ilaikyti bendravimo galimyb, negu pilnai apginti savo interesus. Taiau jei kompromiso buvo griebtasi ikart, gerai neianalizavus kit galim sprendim, tai gali bti toli grau ne pats optimaliausias konflikto sprendimo variantas. Juk viena i pusi galjo bti nerealiai iptusi" savo reikalavimus, tad nuolaidos jai bt visai neskausmingos. Kitas netinkamo kompromiso naudojimo pavyzdys - kai pusinis" sprendimas gana greitai ima nebetenkinti abiej pusi ir jo imama nebesilaikyti. Bendradarbiavimas (dar vadinama laimti-laimti). Tai skmingiausia strategija: mes aktyviai dalyvaujame konflikto sprendime, giname savo interesus, atsivelgiame oponento pageidavimus, randame abi puses tenkinant sprendim. i strategija ypa naudotina tada, kai problemos sprendimas labai svarbus abiem pusms; kai su oponentu mus sieja ilgalaikiai ir artimi ryiai; kai abi konfliktuojanios puss sugeba idstyti savo interes esm ir iklausyti prieing nuomon. Apie i strategij pakalbkime kiek plaiau. Pagrindinis principas yra toks: "A noriu laimti, bet taip pat noriu, kad ir tu laimtum". Ar tai manoma? Paimkime pat paprasiausi pavyzd. Sakykime, dviems monms reikia

178

pasidalinti apelsin. Per daug nemstydami, js turbt pasilytumte j perpjauti pusiau (kompromisas). Galbt igirstumte ir tok pasilym: vienam i j griebti apelsin ir pabgti (strategija "laimti-pralaimti"). O k daryti, kad bt gyvendintas principas "laimti-laimti"? Pirmiausia reikt suinoti, kam iems monms reikalingas apelsinas. Kitais odiais sakant, reikt isiaikinti, kodl jie nori to, ko nori. Ms atveju gal iaikt, jog vienas mogus labai itroks ir tuoj susispaus apelsino sultis burn, o kitas iandien keps tort, kur dedama apelsino ievels. Isiaikinus poreikius ir tikslus, galima sustabdyti daugel konflikt, jiems dar nesiliepsnojus. Antra, konfliktinje situacijoje visada isiaikinkite ne tik konfliktuojanij tikslus, bet ir poreikius. Ms pateiktame pavyzdyje itrokusio mogaus tikslas - gauti apelsin ir igerti jo sultis, o jo poreikis atsigerti. Tad gal jam tikt kitos sultys, arbata, kava? Gal bt jis mielai u tai atiduot apelsin. K daryti, jei konfliktuojanij poreikiai sutampa? Pvz., gal ms atveju tikt kompromisinis sprendimas (sultis pasidalinti per pus), o gal vienas mogus atiduot kitam visas sultis, jei mainais gaut u tai kitoki suli ir 1.1. Dar viena svarbi pastaba: principas laimti-laimti" bus efektyvus tik tuomet, jei kit moni vertybs jums bus svarbios tiek pat, kiek ir js paties. Padarykite savo prieinink sjungininku. Taigi strategij ,,laimti-laimti" sudaro ei pagrindiniai ingsniai (L. S. Veer, 1996): I ingsnis. Kontroliuokite emocijas, pakvieskite tai padaryti ir savo oponent: A inau, kad tu sudirgs. A sudirgs ne maiau nei tu. Bet jei mes norim isprsti problem, mes turim emocijas atidti al". Ar tu tam pasirengs?" Parodykit mogui, jog js norite atsikratyti neigiam emocij ir tik tada judti toliau. 77 ingsnis. Pasilykite taisykles, kuri turt laikytis abi puss, sprsdamos konflikt: atidiai iklausyti vienas kit, nepertraukinti, nepykti ir nereikti prieikumo, net jei nesutinkama su girdtais teiginiais, gerbti vienas kit, stengtis suprasti prieing nuomon. Btina atskirti mones nuo problemos, t. y. atakuoti problem, o ne oponent. Bkite kieti" problemos atvilgiu ir minkti" - oponentui. Jei oponentas nesilaiko i taisykli, vadinasi, jis nra geranorikas arba dar neatsikrats neigiam emocij: teks grti I ingsn. Jei tai negelbsti, turbt teks rinktis vengimo, prisitaikymo ar rungtyniavimo strategij.

179

77/ ingsnis. Pozicij isiaikinimas: isakomos nuomons, poiriai, vertinimai, pageidavimai. Sutelkite dmes interesus, o ne pozicij; iekokite bendr su oponentu interes ir aikinkite savo interesus. Btinai pripainkite oponento interesus problemos dalimi, nenuneikite j. Pavelkite situacij oponento akimis (bet tai nereikia, kad turite sutikti su jo poiriu). Venkite sprendim apie oponento jausmus, viltis, veiksmus; nekritikuokite. Net jei pats bsite kaltinamas ir kritikuojamas, nugalkite atsakomosios atakos arba gynimosi pagund. Oponentui parodykit, kad jo dalyvavimas problemos sprendime yra svarbus; negaildami jam priskirkite ger abipusi idj nuopelnus. Tai bus gera terp tolesniam bendravimui. Patartina nekelti labai aukt reikalavim. Taiau k daryti, jei taip nesielgia js oponentas? Ilikite tvirti ir pasakykite, kad js norite rasti garbing sprendim. tai danai sureaguojama, nes teisingumo ir garbingumo bendravime siekia daugelis. IV ingsnis. Nustatykite paslptus norus ir interesus. Btent dabar js turite isiaikinti, kodl mogus pasielg taip, o ne kitaip. Taiau neklauskite tiesmukai: Kodl tu nedarei to?" Geriau: Kokia prieastis, kad tau pasirod geriausia pasielgti btent taip?" Kalbdami apie savo interesus, nuolat priminkite oponentui, kad jo interesus taip pat atsimenate. Detalus savo motyv atskleidimas danai duoda ger rezultat: ilaikoma rami atmosfera, parodomas js poirio pagrstumas, oponentas situacij gali pavelgti js akimis. V ingsnis. Alternatyvi variant pasilymas. Pasilykite (ir oponent skatinkite tai daryti) kuo daugiau problemos sprendimo variant. Kol kas nesistenkite vertinti t pasilym protingumo ir pagrstumo - tai stabdyt krybin proces; atskirkite variant paiek nuo j vertinimo. Pabrkite, kad dabar svarbiausia - sprendim gausa, o apie gyvendinim kol kas dar nekalbama. Vliau kartu atrinkite kelet geriausi pasilym, kurie galt tapti problemos sprendimo pagrindu. Siame ingsnyje svarbu ilikti konstruktyviems, nekaitinti atmosferos praeities nuoskaudomis. Jei js oponentas btent taip ir pradeda elgtis, mandagiai sustabdykite j: pasakykite, jog pripastate ir gerbiate jo jausmus (tai nuramins mog). O po to priminkite, kad susirinkote ia btent dl ger ateities santyki, o ne praeities nuoskaud aptarti. VI ingsnis. Abipusiai naudingo sprendimo varianto primimas. Oponentui parodykite pliusus, kuriuos jam teikia priimamas sprendimas; tai rodys, kad js prisimenate jo interesus. Parodykite ir vertinkite oponento indl ioje sudtingoje konfliktinje situacijoje, padkokit u geranorikum. Bet kurio konflikto metu mes vertiname savo ir oponento interesus: K a laimsiu...?", K a prarasiu...?", Kiek tai svarbu mano

180

prieininkui...?" Konflikto sprendimo strategija pasirenkama priklausomai nuo orientacijos savo arba oponento interesus. Vis galim strategij tarpusavio santykis parodytas 9.1 pav. (pvz., schema rodo, jog prisitaikymo strategija yra pasyvi, savi interesai patenkinami menkai, labiau orientuojamasi oponento interes patenkinim; konkurencijos strategija yra prieinga aukiau mintajai: siekiama patenkinti savus interesus, imamasi aktyvi individuali veiksm ir 1.1). Sav interes patenkinimo rodiklis

Oponento interes patenkinimo rodiklis

9.1 pav. Tomas-Kilmann tinklelis (pagal L. S. Veer, 1996) Treiojo asmens vaidmuo sprendiant konflikt Kartais kilus tarpasmenin konflikt padeda isprsti treiasis asmuo, t. y. asmuo, kuris nra suinteresuotas kurios nors puss pergale ar pralaimjimu. Kaip mes turtume elgtis, koki psichologini rekomendacij laikytis, umus tarpininko pozicij? H. Cornelius ir S. Faire (1991) pataria: 1. Niekada nesusigundykime duoti patarimus, k konfliktuojanios puss turt daryti; mes galime pateikti nebent alternatyvius pasilymus. Konfliktuojantys asmenys turi elgtis taip, kaip nori patys, net jei j sprendimas mums atrodys neprotingas. 2. Nesitraukime aptarinjimus apie siaubing" konfliktuojanij padt, nepulkime palaikyti vienos kurios nors puss, nes greit gysime nauj prie. Paaikinkime jiems savo vaidmen: treiojo asmens paskirtis - ne

181

vertinti, o tik atspindti situacij, kurios turinys priklauso nuo konfliktuojanij. 3. Treiojo asmens tikslas - skatinti abiej pusi lankstum, atkreipti j dmes vienas kito poir. Papraykime prieinink, kad savo poir pateikt ne kaip nepajudinamus faktus, o kaip savo nuomon: Mano poiriu,..."; A manau,..." ir pan. 4. Negatyvius konfliktuojanij teiginius paverskime pozityviais; reaguokime kategorikus tvirtinimus niekada", nei vienas" ir pan. Jei kuris nors i konfliktuojanij pradeda aikinti, ko jis nenori, pertraukime j ir paklauskime, o ko jis nort. 5. Kontroliuokime konfliktuojanij emocijas: jas reikti galima, bet pulti - neleistina. Verbalizuokime emocijas (isakykime odiais): A matau, kad tai tave labai supykd (nuvyl, eid, nulidino...). Garantuokime vienodas dalyvavimo slygas abiem pusms. 6. Bkime empatiki. Atskleiskim konfliktuojanij nesugebjim sijausti kito padt. 7. Naudinga kartkartmis paprayti prieininkus pakartoti tai, k jie k tik girdjo: esant emocinei tampai danai negirdima, k sako prieininkas. 8. Nuolat akcentuokime, kad dl kai ko jau pasiektas susitarimas. Orientuokime prieininkus veiksm: K js galvojate daryti toliau?" Pripainkime ir priimkime kaip fakt abiej pusi vertybi, stili, poiri skirtingumus. 9. Bdami treiaisiais asmenimis konfliktinje situacijoje, nevaidinkime gelbtoj". Turime rasti aukso vidur tarp abejingumo ir perdto sitraukimo kit problemas. Netiesioginiai konflikto sprendinio bdai Psichologijoje be tiesiogini konflikto sprendimo bd (kai konflikt sprendia paios konfliktuojanios puss arba padedamos treij asmen), skiriami ir netiesioginiai konflikto sprendimo bdai. Pagrindinius principus trumpai ir apvelgsime: Jausm iliejimo principas: negesinkime usidegusio" mogaus jausm, nesikikime, tegul jis isilieja. Jei jis save gerbia, galbt po valandls jo neigiami jausmai prieininkui pasikeis teigiamus: Gal a ia ir per daug... Juk jis turi ir neblog savybi..." Pozicij pasikeitimo principas. Tai universalus konflikto mainimo bdas, tinkantis ir eimoje, ir darbe, ir student grupje. Konfliktuojantieji

182

praomi persiknyti", susikeisti pozicijomis ir ginti jau prieing pozicij. is bdas labai veiksmingas, nors sunkus. Agresijos apnuoginimo principas: patartina nepastebimai suvesti konfliktuojaniuosius, kad jie padiskutuot, paaist, pasportuot ir pan. Oponento priverstinio klausymo principas. Konfliktuodami paprastai menkai girdime savo prieinink, daugi daugiausia tik fiksuojame jo intonacij, nes ruoiame savo triukinanias replikas. Konflikte dalyvaujantis psichologas ar kitas autoritetingas asmuo bet kurioje vietoje sustabdo gin ir, prie atsikertant, liepia pasakyti k tik girdt prieininko replik. Tada oponentai ne tik igirsta vienas kit, bet ir imoksta siklausyti savus odius. Pajuokavimo principas. Jei konfliktas nra per daug siaknijs, vertt visk nuleisti juokais - dmesys nukreipiamas kitur, isiblakoma ir atsipalaiduojama.

Konfliktik asmenybi tipai

Turbt visi turime pastam, kuri privengiame, vadindami juos konfliktikais monmis. Psichologai paband suskirstyti konfliktikas asmenybes tipus. 1. Demonstratyvus tipas. Nori bti dmesio centre, gerai pasirodyti". Jam nebdingas racionalus elgesys. Vengia kruoptaus, sistemingo darbo, gerai prisitaiko prie vairi aplinkybi. Kilus konfliktinms situacijoms, jauiasi visai neblogai, lengvai sivelia pavirutinikus konfliktus, grisi savo kentjimais" ir itverme. Konfliktuodamas nesirenka vengimo strategijos. 2. Rigidikas tipas. Tiesmukikas ir nelankstus. tarus, bdinga paauktinta savivert. I aplinkini nori paklusnumo, nuolatinio savo reikmingumo patvirtinimo, garbinimo. Nevertina situacijos pokyi, labai sunkiai priima aplinkini moni poirius, nelinks skaitytis su kit nuomonmis. Nekritikas sau, liguistai eidus, jautrus sivaizduojamam arba realiam neteisingumui. 3. Nevaldomas tipas. Impulsyvus, nepakankamai save kontroliuojantis, nenuspjamo elgesio. Danai agresyvus, iaukiantis, pretenzingas. siaudrins gali nebekreipti dmesio visuotinai priimtas bendravimo normas. Nesavikritikas, neskmi atveju links kaltinti kitus. Nemoka planuoti veiklos, nesugeba realizuoti savo plan gyvenime. I gyvenimo patirties nepasimoko. 4. Pedantikas tipas. Sau ir kitiems kelia padidintus reikalavimus, skrupulingai atlieka savo darb. Labai nerimastingas, jautrus aplinkini

183

pastaboms. Gali nutraukti ryius su draugais vien todl, kad jam pasirod, jog j eid. Kenia pats nuo savs, labai igyvena dl neskmi, j neretai kankina nemiga, galvos skausmai ir pan. Iorikai stengiasi neparodyti savo emocini igyvenim. Nesugeba vertinti reali grups nari tarpusavio santyki. Aplinkini gali bti nemgstamas dl keliam aukt reikalavim, kurie suprantami kaip kabinjimasis. 5. Nekonfliktikas" tipas. taigus, iek tiek nenuoseklaus elgesio, prietaringo vidinio pasaulio. Vertinimai - nenuosekls, priklausomas nuo aplinkini nuomons, danai - bevalis. Nepakankamai numato perspektyv, orientuotas lengvai pasiekiam situacin skm. Retai apmsto savo poelgi padarinius, nesugeba analizuoti aplinkini moni poelgi prieasi. Links kompromisus. Priminsime, kad, kilus konfliktui, nereikt apsiriboti ms oponento priskyrimu tam tikram tipui. Ne maiau svarbu yra vertinti ir tokius asmenybs ypatumus kaip polinkis rizik, tarumas, udarumas, priklausomumas nuo kit, mstymo stilius, kompleksuotumas, nuostat visuma.

Tarpasmenini konflikt profilaktika

Aptarme vairius konflikt sprendimo bdus. Natraliai kyla klausimas, o kaip reikt elgtis, siekiant konflikt ivengti? K reikia daryti, kad problemin situacija bt sprendiama konstruktyviai? Atsakyti galtume taip: yra du svarbiausi dalykai -pakeiskime savo poiri situacij ir elges joje (tai nelengva!) bei paveikime oponento elges (o tai padaryti dar sunkiau). Pirmiausia aptarsime savs koregavimo galimybes priekonfliktinje situacijoje. Priekonfliktin situacija daniausiai neatsiranda staiga, o subrsta laipsnikai. Svarbiausia yra laiku pastebti, jog emocin tampa pasidar per aukta (pakinta mimika, gestikuliacija, veidas parausta, kinta kalbos tempas ir tembras). Tokiu atveju rekomenduojama nedelsiant grti" normali tarpusavio sveik: siningai pripainti, kur teiss esame mes, o kur - oponentas pajuokauti, pakeisti pokalbio tem nusileisti, jei tai mums nra svarbu pasakyti, kad nesame dar gerai istudijav ios problemos ir nortumt prie jos sprendimo grti kit dien (kai nurims emocijos). Reikt neumirti ir to, kad ne visada btent tikra nesantarv sukelia konflikt tarp moni: neretai mes tiesiog nesugebame suprasti oponento

184

motyv, skirtingai nei jis irime problem. Jeigu ms oponentas yra i tikro neteisus, danai nra btina jam tai rodinti. Jeigu vis tik apie tai partneriui pasakyti reikia, nedarykime to vieai, prie liudinink, nestumkime oponento kamp", neverskime jo vis akivaizdoje atgailauti. Neumirkime, jog konfliktikumo lyg veikia ir ms psichikos bsena, kuri dienos bgyje kinta: nuovargis, fiziologin organizmo bsena, netgi bjaurus oras gali iprovokuoti ms irzlum. Todl mokkime vertinti savo bsen ir laiku save sustabdyti. Silome dar kelet patarim. Negatyvios emocijos, atsirandanios situacijai kintant ne pagal ms numatyt scenarij," provokuoja konflikt. Todl patartina bti numaius ne tik geriausi, bet ir blogiausi situacijos pltots variant. Be to, i aplinkini per daug nesitikkime, mokkime daryti gera, nelaukdami u tai apdovanojimo. Kaip pataria garsusis D. Karnegis (Carnegie), nuoirdus (o ne suvaidintas) domjimasis mogaus problema ir ypsena taip pat gali ukirsti keli konfliktui. ypsodamiesi mes padrsiname bendravimo partner; ypsena sukelia atsakomj simpatij ms atvilgiu. Neumirkime ir sveiko humoro jausmo. Tinkamas pajuokavimas tinkamu laiku - puikus konflikto prienuodis! O kaip paveikti oponento elges, norint isaugoti konstruktyvi situacijos eig? Niekada nereikalaukime i aplinkini nemanomo: to, ko jie nesugeba, ko jie negals suspti atlikti, ko jie visikai nenori daryti. Tokie reikalavimai neivengiamai iprovokuos konflikt. Taip pat neturkime iliuzij, kad mog galima radikaliai ir greitai perauklti pagal ms nor. Aukljimas, o tuo labiau peraukljimas - ilgas procesas. Svarbu pasiekti, kad pats mogus nort pasikeisti, kad jis suprast, jog pasikeitimas labiausiai reikalingas jam paiam, o ne kitiems. Nepatartina pradti sprsti sudtingas problemas, jei ms bendravimo partneris yra sudirgs, pavargs, agresyviai nusiteiks ar pan. Jau minjome, jog kai mus kamuoja panai bkl, taip pat rekomenduotina atidti problemos sprendim. Jeigu reikia isprsti kelet komplikuot problem, pradkite nuo paprasiausios, vis pereidami prie sudtingesni. Daug informacijos apie nepalanki situacijos eig gali suteikti ms bendravimo partnerio neodinis elgesys - jo mimika, gestai, kno judesiai, balso ypatumai ir kt. Tai vertin, greiiau pajusime konflikto grsm. Dana ms daroma klaida - ne tik oponento pozicijos kritikavimas, bet ir jo asmenybs puolimas. Nordami apginti savo interesus, parodykite oponentui, jog suprantate ir jo pozicij (turbt ir pats taip elgtumts, jei btumt jo vietoje). Minkta" pozicija oponento atvilgiu padeda suvelninti situacij ir j

185

skmingai isprsti. Oponento neigiamos emocijos greiiau iseks, jeigu jam leisime isikalbti, nepertraukinsime jo. Nepamirkime, kad negatyvios emocijos gali bti susijusios ir su kategoriku ms kalbos tonu, kuris sukelia jam atsakomj nor ginytis. Savo bendravimo partnerio niekada nestatykime beviltik padt: eistas ir paemintas jis bus pasirengs bet kokiam konfliktui. Nes juk svarbiausia - isaugoti savo orum ir garb.

Pasvarstykite: Kai ms realusis ir idealusis A labai skiriasi, vienas i neproduktyvi saviverts klimo bd yra usimerkti prie savo realj A ir tuo paiu idealizuoti save savo paties akyse. Kurie gynybiniai mechanizmai leidia mums tapti aklais ir kuriais tam, kas griauna ms idealj A? sivaizduokite, jog du troleibuso keleiviai, stovintys greta js, kartai susiginijo dl vieno i j veamo didelio bagao, uimanio dal prajimo. Kaip reaguosite konflikt? Koki konflikto sprendimo strategij bt protingiausia pasirinkti iuo atveju? Pasaul mes suvokiame per savo pai prizm. Bendraudami sunkiai atsikratome iankstini nuostat ir stereotip. Paanalizuokite savo poirius. Kurie j yra pavojingi js bendravimui, t. y. gali iprovokuoti tarpasmeninius konfliktus? Ar galima juokauti konflikto metu? Kodl?

LITERATRA

186

187

10. E. BERNE TRANSAKCINS ANALIZS TEORIJA

Ar suaug mons aidia aidimus? Kaip nuostatos save ir kitus veikia bendravim? Kada ir kaip paraome savo gyvenimo scenarij? Vaikas... suaugusiame moguje. Kas tai?

iuos ir daugyb kit klausim atsak amerikiei psichologas ir psichoterapeutas Eric Berne (1910-1970), sukrs originali teorij, kuri jis pavadino transakcine analize. Autorius moni bendravim pavelg neprastu, visai nauju vilgsniu. Apie tai - is skyrius.

Transakcijos ir asmenybins pozicijos

E. Berne bendravim analizuoja kaip tam tikrus mainus: mogus X siunia mogui Y praneim (t. y. jam kak pasako; nuvelgia; mosteli ranka ar pan.), o pastarasis, reaguodamas tai, atsako jam odiniu arba neodiniu bdu. Tok ,,pasikeitim" kontaktais E. Berne pavadino transakcija. Pateiksime transakcij pavyzdi: 1. X: Kada egzaminas? Y: Poryt. 2. X: Y: 3. X: Y: Ar nori okolado? (Patenkintas nusiypso). (Atsisveikindamas pamojuoja). (Nusiunia jam oro buin).

Transakcijose gali bti pateikta ir paprasta, ir sudtinga informacija. Transakcijos gali bti geranorikos partnerio atvilgiu - tai vadinama paglostymu (E. Berne vartoja termin stroking) ir piktavalikos - tai vadinama driais. E. Berne teigimu, kiekviena asmenybei bdingos trys A bsenos -Vaiko, Tvo ir Suaugusiojo. Kitaip tariant, tai yra tarsi trys skirtingi bendravimo lygiai, tarsi trys socialins pozicijos, vien i kuri mes pasirenkame

188

konkreioje bendravimo situacijoje. Beje, bendravimo procese pozicijos gali nesunkiai keisti viena kit, nors yra nemaai ir toki moni, kuri elgesiui bdingiausia viena kuri nors pozicija. Dabar smulkiau aptarsime mintas vidines pozicijas. Tvo pozicij (nuostatas, elges) paprastai mes perimame i savo tv. Bendraudami i Tvo pozicijos mes kalbame autoritarikai, kategorikai, esame link kitus dogmatikai vertinti ir kaltinti, mgstame ironizuoti, nurodinti ir drausti, pretenduojame bti teisuoliais. Antra vertus, bendraudami i ios pozicijos, mes bname ujauiantys ir besirpinantys, link paskatinti ir apginti, palaikyti, paguosti ir patarti. Taigi Tvo pozicija gali bti dvejopa: kritikas Tvas arba besirpinantis Tvas. Kai mes veikiame, jauiame, mstome taip, kaip tai dar ms tvai, mes esame Tvo bsenoje. Pateiksime kelet iai pozicijai bding frazi pavyzdi: Tu privalai"; ito tau negalima"; Kiek tau kartoti vien ir t pat"; Jis visikas kvailys"; Nenukabink nosies"; Vargelis"; Lauke alta, apsirenk"; Pirmiausia nusiramink" ir 1.1. Suaugusiojo pozicija nepriklauso nuo asmenybs amiaus. Ji paremta ms patirtimi, turima informacija, smoningais sprendimais. ioje bsenoje, anot E. Berne, veikiama vertinant realyb, savo galimybes ir racionaliai iskaiiuojant. Bendraudami i Suaugusiojo pozicijos, mes bname dalykiki, objektyvs, dmesingi, sugebame iklausyti kit. Priimdami sprendimus, remiams ne nuostatomis, stereotipais, emocijomis ar nuotaikomis, o faktais, j lyginimu. Sakiniai formuluojami be emocij, konkreiai, jiems bdinga argumentacija, uduodami atviro tipo klausimai. Pateiksime kelet iai pozicijai bding frazi pavyzdi: Jei palygintume su..."; A galvoju, kad..."; Raktus palikau darbe"; Jei ir toliau taip lis lietus, atostogas teks atidti" ir pan. Vaiko pozicija savyje slepia t ma mergait ar t ma berniuk, kuriais mes buvome vaikystje. i asmenybs pozicija gali bti labai vairi, kadangi ir vaikai bna labai vairs. Bendraudami i laisvo, natralaus Vaiko pozicijos mes nesirpiname dl aplinkini reakcijos, spontaniki, smalss, aismingi, natrals, nelogiki, svajingi, taiau kartu gali reiktis ms agresyvumas, nepaklusnumas, nekantrumas, piktdiugikumas, egoizmas, tingumas. Jei mumyse prabunda prisitaikantis Vaikas, mes jauiame gd ir kalt, esame baimingi, bejgiai, delsiantys, susivaldantys, galvojame apie pasekmes. Mes laikoms susitarim, norm, esame kukls ir nuolanks, troktame pagyrimo. Jei bendraujame i maojo profesoriaus" Vaiko pozicijos, bname intuityvs, krybingi, originals, be to, sugebantys

189

manipuliuoti kitais: mes inome, kada reikia verkti, norint k nors pasiekti, kada - bti ramiems ir pan. Bendravimas i Vaiko lygio neturt bti tapatinamas su suaugusio mogaus nebrandumu. Anot E. Berne, tai geriausia asmenybs dalis, kuri leidia pajusti gyvenimo diaugsm, igyventi meil ir kt., jeigu mes teisingai su ta dalimi elgiams. Pateiksime kelet Vaiko pozicijai bding frazi pavyzdi: Taip tau ir reikia"; A nesugebsiu"; Kaip noriau okolado!"; K man daryti?"; Palikit mane ramybje" ir kt. emiau pateikti pavyzdiai leis dar geriau suprasti trij aptart vidini asmenybs pozicij skirtumus. Reakcija iuolaikinio dailininko paveiksl: A-Tvas: A-Suaugs: A-Vaikas: Kakokie kliedesiai! Ir k tai galt reikti? Prie paveikslo nurodyta ir kaina - trys imtai penkiasdeimt lit. O, kokios nuostabios spalvos! Reakcija (jaunos sekretors pavlavim darb: A-Tvas: A-Suaugs: A-Vaikas: Vargel atrodo taip, lyg nebt aki sumerkusi i nakt. Jeigu ji nesugeba apskaiiuoti savo laiko, kiti darbuotojai gali bti nepatenkinti. Noriau ir a mokti taip linksmintis, net nematydamas laikrodio. Reakcija kopst sriubos kvap: A-Tvas: A-Suaugs: A- Vaikas: Kopstai tikrai naudingi, jie palaiko ms eimos sveikat. Kopstuose daug vitamino C. Niekas neprivers mans valgyti t dvokiani bjaurast!

Teorijos autorius nurodo, kad svarbu ne tik tai, i kurios vidins pozicijos mes kalbame, bet ir tai, kuri panekovo pozicij mes vien ar kit fraz adresuojame. Tvo pozicij mes nukreipiame tas frazes, kuriomis lyg ir sutinkame, kad viskas bt vertinama dogmatikai, kritikai, kuriomis parodome savo nuolankum arba, atvirkiai, parodome nepasitenkinim mums siuniamais pamokymais, kaltinimais ar vertinimais. Pvz., Man gda, kad a nepaskambinau jam"; Tai tu tinginys, o ne a!" ir kt. Suaugusiojo pozicij siuniami tie praneimai, kuriais mes norime gauti informacijos, pasitarti. Pvz., Kodl itoje grafoje neraytas skaiius?"; Nusprendiau stoti KTU" ir kt. Kreipimasis Vaiko pozicij paprastai bna susijs su jausmais, emocijomis.

190

Pvz., Pirmiausia tu nusiramink"; Gal galtum jau nebepykti ant mans..." ir kt.

Transakcij tipai
Papildanios transakcijos Transakcijos vadinamos papildaniomis, jei praneim, pasist i tam tikros vidins A pozicijos, asmenyb sulaukia norimos reakcijos i kitos asmenybs tam tikros A pozicijos. Pvz., du mons gali bendrauti kaip TvasTvas, kai aptarinja savo vaik studentik gyvenim; kaip Suaugs-Suaugs, kai sprendia koki nors problem; kaip Vaikas-Vaikas, kai kartu linksminasi. Toks bendravimas yra nekonfliktikas ir, anot E. Berne, atitinka sveikus mogikus santykius. Pateiksime pavyzdi (Tvo, Suaugusio ir Vaiko pozicijas atitinkamai ymsime raidmis T, S, V): X: Y: X: Y: Koks vadybininko atlyginimas? Pradiai - du tkstaniai lit. Tu man tikrai patinki. Tu man taip pat patinki.

X:

A taip jaudinuosi dl savo mamos sveikatos, kad negaliu susikaupti ir rayti referat. Tu susitark su dstytoju ir vaiuok kokiai savaitei pas

Y:

191

X: Y:

A taip siuts, kad tuoj imesiu t prakeikt kompiuter pro lang! Ir kas tave taip supykd? K tu pasieksi, imesdamas kompiuter?

Persikertanios transakcijos Persikertanios transakcijos atsiranda tada, kai siuniam praneim atsakoma netikta arba nepageidaujama reakcija. Tokiu bdu yra pakeiiama bendravimo kryptis, mons lyg nusisuka vienas nuo kito, atitolsta. Persikertanios transakcijos gali vesti konflikt. Pateiksime pavyzdi: X: Y: Kiek dabar valand? Tu aminai kakur skubi!

X: Y:

Ar tu galsi iandien vakare atvaiuoti paimti mane i darbo? iandien a turiu tkstant darb! Aists gimtadieniui turiu parveti tort, veterinarui reikia parodyti kat, o tu dar nori mane pasodinti prie mainos vairo!

192

X: Y: X: Y:

Klausyk, einam kur nors pasilinksminti! Kada gi tu pagaliau surimtsi! Kiek kart tavs reikia prayti sutaisyti buto urakt?! O kiek man reiks maldauti, kad iskalbtum markinius?!

Paslptos transakcijos Tai sudtingesnis transakcij tipas. Nuo papildani ir persikertani transakcij jos skiriasi tuo, kad bendravimo procese vienu metu ia dalyvauja daugiau negu dvi A bsenos. Kitaip tariant, po socialiai priimtina transakcija yra maskuojama tikroji transakcija, kuri yra numanoma. Taigi bendraujama ikart dviejuose lygmenyse - socialiniame ir psichologiniame (r. 10.1 pav.).

10.1 pav. Dvigub transakcij modelis (E. Berne, 1992) is transakcij tipas yra patogus ir ms mgstamas: juk bet kada galime isiginti psichologinio lygmens, o socialinis lygmuo yra saugus ir priimtinas. Pateiksime studento (X) ir students (Y) pokalbio pavyzd. Psichologinio lygmens, t. y. numanomas, transakcijas pavaizduosime

193

trumpomis rodykllmis, o j tekst uraysime skliausteliuose. Socialinio lygmens transakcijos, kaip prasta, vaizduojamos itisinmis rodyklmis.

X: Gal ueikime pas mane kavos? A gyvenu vienas.. .(Tu man patinki...) Y: I tikro lauke alta. Kava bt ne pro al... (Tu man patinki taip pat...) Dar vienas pavyzdys. sivaizduokite save (Y) automobili parduotuvje apirinjant patinkant model. Prie js prieina pardavjas (X) ir sako: X: Tai ms puikiausias sportinis modelis, bet jis jums per brangus. (Sprendiant pagal tavo ivaizd, tas modelis tikrai ne tau)

Pardavjo sistas praneimas gali suaktyvinti arba js A-Suaugusiojo bsen, arba A-Vaiko bsen. Priklausomai nuo to, nuskambt visai skirtingi atsakymai. Js vidinis Suaugusysis atsakyt madaug taip: Taip, js teisus, mano pajamos neleidia man nusipirkti tok automobil". Na, o js maitingas vidinis Vaikas turbt sukilt prie tok eidim": A perku automobil! Tai kaip tik tai, ko iekojau". Taigi, analizuodami transakcijas, mes galime giliau painti save, smoningai reguliuoti tarpusavio santykius, takoti kitus ir vertinti aplinkini moni poveik mums.

194

Piedami skirtingo dydio apskritimus, pavaizduokite savo A bsenas: Tvo, Suaugusiojo, Vaiko. Kitaip tariant, didiausiu apskritimu ymkite t bsen, kuri labiausiai reikiasi jums bendraujant, ir atvirkiai, maiausiu apskritimu - reiausiai besireikiani bsen. Pateiksime pieinuk pavyzdi:

Psichologins pozicijos
Bendravime yra labai svarbu, kokios nuostatos save ir partner mes prisilaikome. Kitaip tariant, gyvenime mogus uima teigiam arba neigiam pozicij savo ir kit atvilgiu. Jis gali nusprsti: A esu stiprus. A esu kvailas. A esu garbingas. A esu nenormalus. A esu siaubingas. A esu angelas. A visk darau neteisingai. A niekad neklystu. A geresnis u kitus. A nenusipelniau gyventi. mons yra nuostabs. mons man duos visko, ko a noriu. Mans niekas nemyli. mons yra simpatiki. mons niekada nedaro kitiems gera. Visos aukiau pamintos pozicijos i esms yra tokios pozicijos: A geras" arba A blogas" ir Tu geras" arba Tu blogas". E. Berne aptaria galimus keturis pastarj pozicij derinius (r. 10.2 pav.): 1. A geras ir tu geras". Tai skm neanti, sveikos asmenybs pozicija, kuri pradeda formuotis dar vaikystje. Jei tvai skatina vaik, diaugiasi juo, pripasta jo laimjimus, ima formuotis pozityvi nuostata supant pasaul. Btent tokia nuostata mums padeda bti laimtojais, turti patikim draug ir veiklos partneri, konstruktyviai sprsti problemas.

195

2. A geras, o tu blogas". Tai dominavimo pozicija, kuria stengiamasi parodyti savo pranaum vairiausiose srityse (a stiprus, teisingas, puikus"). Be to, tuo paiu siekiama sumenkinti, pasmerkti, paeminti kit (tu egoistas, silpnas, klystantis"). i pozicija yra projekcin: kiti mons kaltinami dl t savybi, kurios bdingos paiam kaltinaniajam. Tokio tipo mons ieko tikr ar sivaizduojam prie, aplink save sja baim ir pykt. Tai mons, kurie nuolat jauiasi apgauti ar persekiojami ir todl apgaudinja ar persekioja kitus. 3. A blogas, o tu geras". Tai savs eminimo, bejgikumo, nepasitikjimo savimi pozicija. Tokiems monms reikalinga globa, pagalba. Save eminanios nuostatos ima formuotis dar vaikystje, kai tvai uima pozicij A geras, tu blogas", o vaikas statomas pozicij A blogas, o tu geras". ios pozicijos mons atitolsta nuo kit, yra link depresij. 4. A blogas ir tu blogas". Tai beviltikumo pozicija, neretai asmenyb atvedanti alkoholizm, narkomanij. Visas pasaulis suvokiamas kaip juodas, blogas, kuriame nemanoma pasitaisyti. Tokios nuostatos ima formuotis vaikystje, kai tvai labai demonstruoja savo pranaum, neleidia vaikui mstyti ir veikti paiam. Vaikas ima blogai galvoti ir apie save, ir apie tvus.

10.2 pav. E. Berne psichologini pozicij rombas

196

aidimai, kuriuos aidiame

E. Berne moni tarpusavio santykius pavelg neprastai: jo teigimu, didij ms gyvenimo dal sudaro psichologiniai aidimai, turintys tam tikras taisykles, aidjus ir numanom baigt. I psichologinio aidimo gaunama tam tikra nauda (daniausiai - psichologin), taiau aidimai paprastai baigiasi sukeldami nemalonius jausmus visiems aidimo dalyviams. Taigi ie aidimai nra linksmi. aidimus mes aidiame nesmoningai arba smoningai, juos nuolat kartojame (ypa - mgstamiausius) su tais paiais ir naujais partneriais. Turbt ir js esate pastebj, kad kartais kartojate tuos paius odius ta paia intonacija, o keiiasi tik vieta ir laikas. aidim E. Berne apibria kaip serij paslpt papildani transakcij, nepertraukiamai sekani viena paskui kit, su aikiai numatoma baigtimi. Kad bt aikiau, pateiksime aidimo Pabandyk... Taip, bet..." pavyzd. sivaizduokite, jog kalbasi dvi draugs: X: inai, jauiuosi pavargusi, nieko nebenoriu, nra nuotaikos. Y: Tai iandien nesimokyk, pailsk, ieik pasivaikioti. X: Taip, bet reikia rayti referat... Y: Pabandyk susitarti su dstytoju. Gal atidt savaitei..? X: Taip, gal ir atidt, bet pasivaikiojimu nuotaikos sau nepakelsiu... Y: Tai gal nueik pas gydytoj? X: Taip, bet ten tokios eils... Y: Tai gal suorganizuojame kok vakarl? Pasilinksmintume. X: Taip, bet tai brangiai kainuot... Y: Tai gal pabandyk... (Ir 1.1. Po kurio laiko sivyrauja tyla). Koki psichologin naud i io aidimo gavo X? Js turbt pastebjote, kad aidimo metu socialiniame lygmenyje vyk procesai (Padk man!") neatitiko to, kas vyko psichologiniame lygmenyje (Bet tau tai nepavyks!"). Atviras tekstas ia tebuvo kauk, o svarbiausia buvo paslpta informacija. Taigi X gauta psichologin nauda yra ta, kad ji atsidr dmesio centre. Antra, X parod, kad jos draug Y ne tokia jau ir protinga, jei nesugeba patarti. Kaip bt galima nutraukti aidim Pabandyk... Taip, bet..."? Tiesiog aidianio aidim reikt tiesiai paklausti: O kaip tu pats galvoji sprsti savo problem?"

197

Taigi aidimai trukdo atviriems, garbingiems tarpusavio santykiams. Mes aidiame i A-Tvo bsenos, kai kartojame savo tv aistus aidimus. Mes aidiame i A-Suaugusiojo bsenos, kai aidiame smoningai. Mes aidiame i A-Vaiko bsenos, kai aidimai yra susij su ankstyvaisiais ms igyvenimais, su vaikystje priimtais sprendimais apie save ir kitus. E. Berne apra daugyb aidim. Vien j pavadinimai jums turbt sukels jausm, kad tai jau kakur anksiau girdta, vyk: Jeigu a biau..."; K pasakys mons?"; Pairk, k per tave padariau"; Jeigu ne tu, tai a galiau..." ir 1.1. Jeigu jus sudomino E. Berne poiris ms bendravim kaip psichologinius aidimus, btinai perskaitykite jo knyg aidimai, kuriuos aidia mons".

Gyvenimo scenarijus
E. Berne teigimu, mes jau vaikystje susikuriame nesmoning savo gyvenimo plan - gyvenimo scenarij. Kad ir kaip bt keista, psichologinis scenarijus turi labai daug k bendro su teatro scenarijumi. Ir viename, ir kitame yra tam tikri vaidmenys, dialogai, veiksmai, scenos ir siuetai, vedantys kulminacij ir pasibaigiantys teatro scenos (gyvenimo) usklanda. Psichologinis scenarijus - tai asmenybs gyvenimo veiksm planas, kuris numato, kok tiksl bus orientuota asmenyb ir kokiu bdu to tikslo bus siekiama. Savo gyvenimo dram mogus vaidina nesmoningai; tik retais atvejais i drama atsitiktinai gali bti sismoninta. Asmeniniai ms scenarijai kartais bna panas sentimentali dram, kartais - fantastinius nuotykius, tragedij, fars, roman, linksm komedij ar nuobodi pjes. moni vaidinamos dramos gali bti konstruktyvios, destruktyvios ar neproduktyvios, t. y. niekur nevedanios. Kaip yra sukuriamas gyvenimo scenarijus? Vos gims vaikas ima kaupti informacij apie j supant pasaul. Pirmieji teigiami arba neigiami kontaktai su aplinka sukelia pirmuosius pojius, kurie nulemia pai ankstyviausi informacij apie save, savo vertingum. Vaikai, kurie velniai glaudiami prie krtins, kuriems ypsomasi, kurie nekinami, kaupia visai kitoki informacij, negu tie kdikiai, kurie paimami rankas su nerimu, prieikumu ar baime. E. Berne nuomone, pirmieji vaiko savo atvilgiu igyventi jausmai greiiausiai ir yra ta galinga jga, kuri takoja vis gyvenimo plan (scenarij), uimam psichologin pozicij gyvenime bei vaidinamus vaidmenis. alia vaiko visada

198

yra tvai, seneliai ar kiti suaugusieji, kurie siunia vaikui paius vairiausius praneimus: Tu niekada nieko nepasieksi". Vien dien tu tikrai tapsi ymiu". Tu siaubingas vaikas". Neabejoju, tu ne viso proto". Tu ltas kaip vlys". Mums bt geriau be tavs". Tu tiesiog gims bti kunigu". Kaip matome, vaikystje mes gauname daugyb ms gyvenim programuojani praneim: apie mokymosi naud ir savo galimybes, apie religingum, apie poils, apie sveikat ir t. t. Vaikas, kur nubaudia u nesutikim su suaugusiu, gali padaryti ivad: Nereikia mstyti paiam". Vaikas, kurio rodomi jausmai ir emocijos yra kritikuojami, gali nusprsti: Nereikia jausti" arba Nereikia rodyti savo jausm". Tokias ivadas vaikas laiko neginijamomis tiesomis, kuri laikydamasis tampa geru berniuku" arba gera mergaite", nes klauso savo tv. Taigi iki septyneri met mes paraome savo gyvenimo scenarij, o paauglystje krin" papildome naujais faktais, priartiname j prie realybs. Ir visa tai vyksta giliai pasmonje. Kaip jau minjome, scenarijai gali bti patys vairiausi. Taiau turbt tiksliausia juos bt skirstyti tris grupes: laimtojo, pralaimtojo ir nelaimtojo. Laimtojas - tai tas mogus, kuris sugeba pasiekti scenarijuje numatyt tiksl (tapti lyderiu, ymybe, specialistu, o galbt, jei to troko, atsiskyrliu ar pan.). Taigi kiekvienas mogus pats sau nusprendia, ar jis yra laimtojas (kartais mums i ono gali atrodyti prieingai...). Laimtojui svarbu ne tiek skm gyvenime, kiek autentikumas, galimyb bti savimi. Laimtojas realizuoja savo individualum ir vertina tai kituose. Jis atsiskleidia, o ne kuria kitiems patinkant savo paveiksl. Pralaimtojas - tai tas mogus, kuris nepasiekia gyvenimo scenarijuje numatyto tikslo. Pralaimtojo pozicijos mes imokstame dar vaikystje. Tam turi takos konfliktai, grubumas eimoje, sunkus fizinis darbas, aukljimo ypatumai ir kt. Nordami susidoroti su iomis problemomis, vaikai imoksta manipuliuoti savimi ir kitais. ie gdiai" ilieka ir suaugus; tai tampa elgesio norma. Pralaimtoj galima painti i kalbos. Jis danai atsigria praeit: Jei a biau veds kit..."; Jei a biau grai..."; Jei a biau turtingas..." Kartais pralaimtojas sikimba" ateit, laukia i jos stebuklo: Kai a baigsiu

199

mokykl..."; Kai pagaliau uaugs vaikai..."; Kai a praturtsiu..." Dar viena pralaimtoj kategorija su baime laukia bsim nelaimi: O kas, jei a neteksiu darbo..."; O kas bus, jei a jam nepatiksiu..." Taigi pralaimtojai - tai abejonse paskend mons, praleidiantys gerus dabarties ansus. Tai mons, kurie patys sau trukdo matyti, girdti, jausti ir suprasti; save ir kitus jie mato kreivame veidrodyje. Beje, pralaimtoj kategorijai priskiriami ir tie, kurie pasiekia gyvenimo tiksl, taiau per didele kaina: uima isvajot post tampa lyderiu, taiau mainais u tai gauna" opalig, insult infarkt... Pralaimtojai yra ir tie, kurie gyvenimo scenarijuje numato sau mirt (saviudyb, mirt nuo vio ar pan.) ir j gyvendina. Nelaimtojas - tai toks mogus, kuris niekuo nerizikuoja, nelaimi ir nepralaimi. Jis niekada netampa lyderiu, jis yra pilkas ir nepastebimas, jo niekas nepasigenda. Tai mogus, kuriam ir taip gerai". O koks js gyvenimo scenarijus? Dar nevlu j pakeisti. Tik paindami save, sismonindami vaikysts igyvenimus ir sprendimus, galime pagaliau pradti gyventi ia ir dabar, nutraukdami t keist beviltik pasikartojim grandin, kuri vadinama gyvenimo scenarijumi.

Pasvarstykite: Ar galite pavadinti save mogumi, turiniu mgstam A bsen? Ar keiiasi js A bsen portretas, priklausomai nuo aplinkybi, pvz., namuose? Universitete? Vakarlyje? Ar keiiasi js A bsen portretas, bendraujant su skirtingais monmis? Papraykite savo draug (draug) nupieti js A bsen portret. Ar is ir js pietasis - panas? Jei skiriasi, kodl? Kokia i mint psichologini pozicij jums artimiausia? Kaip manote, kokie yra js mgstamiausi aidimai?

200

201

11. TARPKULTRINIAI BENDRAVIMO SKIRTUMAI

Kodl eksporto rinkodarininkams ypa svarbios isamios verslo paproi ir praktikos inios? Ar visada galime vadovautis ms elgesio normomis? Su kokiais bendravimo barjerais galime susidurti kitose alyse? Kokie drabuiai priimtini komandiruotse? Kaip vairi kultr atstovai supranta punktualum?

iandieninio mogaus bendravimo patogumui tarnauja telefonai, faksai, internetas. iandien panorj galime i vieno emyno greitai patekti kit ir tenai pirkti prastus gaiviuosius grimus, vitrinose matyti kitas prastines prekes, irti CNN ar pamgtas kelioni laidas. Mus lengvai gali uliliuoti mintis, kad tai reikia ir kultr suartjim. Neirint to, kad pasaulis iuolaikini komunikacijos priemoni ir tarptautins rinkos dka sumaja", mes netampame vis didesnio atskir kultr supanajimo liudininkais. Futuristas J. Neisbit rao, kad ateityje vedai taps dar labiau vedais, kinieiai - dar labiau kinieiais, o pranczai, tesergsti mus Dievas, dar labiau pranczais." Darbo usienyje skm labai priklauso nuo to, kaip perprantame skirtumus tarp ms ir kit ali kultros ir kiek stengiams prie j prisitaikyti. Mes visi didiuojams savo alimi, savo kultra, savo laimjimais, taiau, gerbdami ir paindami kultr bei laimjimus kit, tuo besididiuojani, gysime j pasitikjim ir pagarb.

Kaip elgtis sveioje alyje?

Paklausus moni, kurie daug keliauja po vairias pasaulio alis, kokios yra didiausios bendravimo klitys, daniausiai igirstame vienintel atsakym: vis pirma kalba. Bendraujant su kitos tautybs monmis, reikt pasistengti imokti bent jau pagrindines mandagumo frazes. Taip parodytume, kad norime juos suprasti ir gerbiame j kultr. Net jeigu suklysime, ios pastangos bus deramai vertintos. Derdamiesi su usienio partneriais, daniausiai kalbame ne gimtja kalba. Kalbant kita, ne gimtja kalba, islysta" daugyb kalbos atspalvi, taigi galima netiksliai ireikti savo mintis arba suprasti kitus.

202

Skirtingose alyse smojingumas ir humoras suprantamas nevienodai. Didiojoje Britanijoje mogus, nesublizgjs smoju, laikomas kvaileliu; taiau jeigu Vokietijoje per dien pasakysime daugiau nei vien maiktyb, bsime palaikyti juokdariu. alyse, kuriose pagarba svarbiau u visk, savo humor reikia pasilaikyti sau. Kitas ne maesnis barjeras, ikylantis bendraujant su usienieiais neodiniai, neverbaliniai impulsai, sklindantys i judesi, drabui, manier. Sutikus kit mog, visada reikia i pradi suprasti, ar galime vadovautis msikomis elgesio normomis. Nuo kultros tradicij priklauso vairios tarpasmeninio nuotolio zonos, taip pat mogaus saviraika mimikos bei gest kalba. Atsidrus usienyje, geriausia laikytis svei priimanios alies paproi net tada, jei mums labai sunku juos suvokti. inoma, niekas negali i karto perprasti vis paproi bei kitos alies taisykli, bet apie svarbiausius paproius, ypa apie draustinus dalykus, kuriuos daniausiai lemia religija, kiekvienam dert gauti informacijos. Reikia inoti, kad meetes ir daugel pagod (Ryt Azijos ventyklos) neleidiama eiti apsiavus. Net per kaitr neleidiama pusnuogiams apirinti banyi ir cerkvi Piet Europos alyse. Laisva turist apranga privert viebui darbuotojus Ispanijos salose ratu prayti savo svei neateiti vakariens su ortais. Renkantis drabuius komandiruotei usien ar primim, niekada neutenka paisyti vien tiktai klimato slyg. Jeigu nieko tikra neinote, samprotaukite konservatyviai. Apsirenkite taip, kaip susitikim su aukiausias pareigas uimaniu js mons asmeniu. Js ivaizda turi bti ne rkianti, bet daranti spd ir btinai profesionali. Prie atsaking komandiruot usakykite, kad js vizitin kortel iverst tos alies, kur vykstate, kalb ir ispausdinkite tai kitoje kortels pusje. ia puse kortel teikite jus priimaniam mogui. Atkreipkite dmes vizitines korteles, kurias teikia jums. Vizitini korteli dizainui ir spausdinimui dedama daug darbo, todl pasistenkite deramai tai vertinti. Suinokite, ar toje alyje, kur keliaujate, vertinamas mokslinis laipsnis (tai galioja Pranczijoje, Vokietijoje, veicarijoje, Korjoje, Singapre, Kinijoje, arab alyse ir daugelyje Piet Amerikos valstybi). Jeigu tai priimtina, uraykite ant vizitins kortels visus savo turimus laipsnius. Amerikiei mokslininkas R. Gesteland (1997) pasil sistem, pagal kuri visi tarptautinio verslo paproiai ir praktika logikai sugrupuoti tam tikrus modelius. Pristatydamas savo teorij, R. Gesteland pirmiausia atsako klausim, kodl eksporto rinkodarininkams ypa svarbios isamios verslo paproi ir praktikos inios:

203

Tarptautiniame versle tikimasi, kad pardavjas taikysis prie pirkjo. (Sudarant tarptautin sandr pirkjo padtis esti palankesn. Jis gali nepaisyti kultrini skirtum, nebent nort dertis dl kuo palankesni slyg). Tarptautiniame versle tikimasi, kad atvyklis taikysis prie vietos paproi. Pateikdamas vairi kultr elgesio versle modelius, R. Gesteland perspja, kad nra dviej derybinink, kurie elgtsi visikai vienodai, net jei abu priklauso tai paiai kultrai. Taigi yra iskiriami elgesio modeliai, kurie reikia kultros tendencijas, t. y. bruous, bdingus daugumai, bet, suprantama, ne visiems aptariamos kultros verslininkams. Panagrinkime juos isamiau.

Orientacija dalykinius reikalus ir orientacija tarpusavio santykius

Kaip teigia R. Gesteland (1997), iuolaikiniam pasauliui bdingas toks verslo kultr pasiskirstymas: 1. orientacija dalykinius reikalus; 2. orientacija tarpusavio santykius (r. 11.1 lentel). Verslininkai, orientuoti dalykinius reikalus (OR), daugiausia dmesio skiria uduotims, o tie, kurie orientuojasi tarpusavio santykius (OS) monms. OS mons mieliau dirba su eimos nariais, draugais ir gerai pastamais asmenimis ar j grupmis - su tais, kuriais galima pasitikti. Jiems nesmagu dirbti su nepastamais, ypa jei ie usienieiai. Konfliktai kyla tuomet, kai reikalus orientuoti eksporto rinkodarininkai bando pradti versl santykius orientuotose rinkose. Dauguma OS moni laiko OR atstovus kyriais, agresyviais ir pernelyg tiesmukais. OR verslininkai mano, kad j partneriai, atstovaujantys OS kultrai, danai be reikalo atidlioja sprendimus, neturi savo nuomons, yra tiesiog nenuspjami. Kadangi OR mons yra dalykiki ir gana lengvai pradeda dirbti su nepastamais, eksporto rinkodarininkai paprastai gali greitai umegzti tiesiogin kontakt su potencialiais pirkjais tose rinkose. Pavyzdys - Jungtins Amerikos Valstijos. Amerikieiai, galbt todl, kad yra iaug itin dinamikoje, vairi kultr visuomenje, dalykinius reikalus su nepastamais verslininkais aptaria gana lengvai. Tok atvirum iliustruoja telemarketingo populiarumas. Kasmet

204

amerikieiai perka gamini ir paslaug u daugiau kaip 300 milijard doleri i visikai nepastam asmen telefonu. itokia dalykinius reikalus orientuota rinkodara reikia, jog tarp pardavjo ir pirkjo tra vienintelis ryys - kliento telefono numeris. Suprantama, net Amerikoje, kuo didesnis ir sudtingesnis sandris, tuo daugiau pirkjas nors inoti apie pardavj. Taiau svarbiausia, kad reikalus orientuotose kultrose rinkodarininkai gali umegzti kontakt su perspektyviu pirkju be jokio iankstinio paruoimo, bendravimo ar ryi. Grietai tarpusavio santykius orientuotose rinkose verslo ryius galima pradti tik tada, kai pastate reikalingus asmenis arba gebate suruoti visk taip, kad btumte jiems pristatyti. Visoje OS pasaulio dalyje planuokite umegzti ryius su galimu klientu ar partneriu netiesiogiai, tarptautins mugs ar prekybos misijos metu, arba padedami treiosios alies pristatymo. Tam idealiai tikt auktas pareigas uimantis asmuo arba organizacija, pastama abiem pusm. Umegzti kontakt gali padti ms alies ambasados komercijos skyrius, prekybos ir pramons rmai, prekybos asociacijos, gal net bankas. Verslo derybos paprastai trunka daug ilgiau OS kultrose nei OR alyse. Kultrose, orientuotose dalykinius reikalus, apie reikalus kalbama jau pirmojo susitikimo metu. OR verslininkai labai pasitiki ratikomis sutartimis. OR alyse derybose gali dalyvauti teisininkas, su kuriuo konsultuojamasi. OS kultros pirmiausia pasitiki tarpusavio santykiais, kurie, j manymu, padeda ivengti nesusipratim bei sprsti problemas. OS rinkose pirmiausia susidraugaujama, o tik paskui sudaromas sandris. OS kultrose nepasitikjimas nepastamais asmenimis, ypa usienieiais, danai veria pareignus delsti. Pavyzdiui, Volksvvagen" bendrovei prireik devynerius metus trukusi deryb, kad susitart su Kinijos valdia dl automobili gamyklos atidarymo; McDonald's" kompanija dirbo daugiau kaip dvylika met, kol susitar su tuometine soviet valdia dl pirmj restoran statybos. Klientas ar partneris i OS kultros nori bti tikras, kad ne tik kompanija, bet ir js asmenikai imsits atsakomybs u bendros veiklos skm, kad palaikysite glaudius asmeninius ryius. Reikia laiko, kantrybs ir kartais geleini kepen pltojant patikimus santykius OS rinkose. Panau, kad igrimai pagreitina ryi tvirtinimo proces Ryt Azijoje - taiau tik tarp vyr. Moterys tuose vyrikos draugysts ritualuose vis dar yra nepageidaujamos.

205

11.1 lentel. Verslo kultr pasiskirstymas -orientacija dalykinius reikalus ir orientacija tarpusavio santykius (R. Gesteland, 1997, p. 18) KULTROS . ORIENTUOTOS I DALYKINIUS REIKALUS iaurs ir germanikoji Europa Didioji Britanija iaurs Amerika Australija ir Naujoji Zelandija Piet Afrika KULTROS. NUOSAIKIAI ORIENTUOTOS I DALYKINIUS REIKALUS Lotyn ir Ryt Europa Viduremio jros regionas Honkongas, Singapras KULTROS. ORIENTUOTOS I TARPUSAVIO SANTYKIUS Arab valstybs Didioji Afrikos dalis Lotyn Amerika Didioji Azijos dalis

OR bei OS verslo kultros skiriasi ir savo bendravimo bdu. Derybininkai i OR ali vertina tiesi, atvir, nesudting kalb, o derybininkai i OS danai mieliau vartoja netiesiogin, subtil, vingr stili. is skirtumas yra didiausias nesusipratim tarp OS ir OR verslo moni altinis. OR derybininkai, bendraudami su kitais, siekia bti teisingai suprasti. Jie net didiuojasi tuo, kad sako tai, k galvoja, ir galvoja tai, k sako. Pavyzdiui, oland verslininkai visikai pagrstai garsja tiesmukikumu. OS kultrose tiesumas ir atvirumas, taip vertinami OR alyse, reik nesubrendim ir naivum, gal net arogancij. OS kultrose tik vaikai ir suvaikj suaugusieji sako tai, k galvoja, nes jie kitaip nemoka bendrauti. OS derybininkai pirmenyb teikia harmoningiems ir sklandiems tarpusavio santykiams. Jie slepia savo emocijas, ypa neigiamas, stengiasi isaugoti harmonij, atidiai kontroliuodami savo kalb ir veiksmus, kad neeist ir nestumt aplinkini nemaloni padt. ios kultros atstovai nekantravimo, susierzinimo, nusivylimo ar pykio rodym suvokia kaip harmonijos ardym ir laiko tai

206

iurktumu bei eidimu. OS alyse reputacij praranda abi puss, kai prie pasitarim stalo vienos puss derybininkas pradeda kariuotis. Asmuo, parods savo pykt, t. y. pasielgs vaikikai, praranda reputacij. Be to, atvirai demonstruodamas pykt, jis priveria ir kit pus prarasti reputacij. Daugiau nieko ir nereikia, kad net ir perspektyviausios derybos atsidurt aklavietje. Daugelis japon, kin ir Pietryi Azijos moni odel ne" laiko keiksmaodiu. Kad neeist, jie veriau sumurms: Tai gali bti sunku" arba Mes turime tai pasigilinti". Populiars atsakymai Galbt" ir Tai bus nepatogu." Kai Ryt Azijos derybininkai pakeiia tem ar tiesiog nutyla, danai tai reikia: Pamirk tai." Pavyzdiui, daugelis atvykstanij Japonij mano pasiek susitarim, nes j partneriai kelet kart jiems pasak taip", lyddami t taip" daugybe ypsen ir palinksjim. Taiau visai nebtinai tai reikia sutikim. Neumirkite, kad japonai bet kuria kaina vengia nuomoni prieikumo arba konfrontacijos. Jeigu jie priversti atsakyti tiesiai uduot klausim, galvoja, kad privalo sutikti, nenordami sudrumsti js harmonijos. Jie nemato jokios problemos dl to, kad vliau pasirodys su visikai prieingu sprendimu, priimtu kompanijos reikal ir gerovs vardan. Mandagus azijiei, arab, afrikiei ir lotyn amerikiei bendravimo bdas padeda isaugoti harmonij. To, k jie sako prie deryb stalo, tikroji prasm danai bna numanoma, t. y. prasm aikja i konteksto bei aplinkos. JAV antropologas E. T. Hali sugalvojo ias kultras tiksliai apibdinant termin - plataus konteksto" kultros. Kai kalba iaurs europieiai, iaurs amerikieiai, australai bei Naujosios Zelandijos gyventojai, didioji prasms dalis bna akivaizdi, t. y. ireikiama odiais. Klausytojas sugeba suprasti, kas sakoma, nekreipdamas ypatingo dmesio kontekst. E. T. Hali tai pavadino siauro konteksto" kultromis. Dan mokslinink M. Djursaa, ityrusi Danijos, Vokietijos bei Didiosios Britanijos verslinink elges, teigia, kad visos mintos Europos kultros, be abejons, priklauso siaurajam kontekstui, taiau skirtumai tarp j taip pat akivaizds. Britai akivaizdiai labiau nei arabai link dalykinius reikalus ir siauresn kontekst, bet kartu jie daug labiau nei j kolegos danai ir ypa vokieiai link plat kontekst bei tarpusavio santykius.

207

Formalios ir neformalios verslo kultros: statusas, hierarchija, valdia bei pagarba

Formalios kultros paprastai bna susiskirsiusios hierarchijas, kurios atspindi nari padt ir valdi. Tuo tarpu neformalios kultros labiau vertina egalitarines (pranc. galitaire - lygyb) visuomenes su maesniais statuso bei valdios skirtumais. Sunkum kyla, kai verslininkams i egalitarini kultr prireikia bendrauti su partneriais i hierarchija pagrst visuomeni. Laisvas neformalus bendravimas piktina aukto rango mones i hierarchini kultr. I kitos puss, neformali kultr atstovai gali palaikyti formalaus elgesio partnerius niriais, nedraugikais, pasiptusiais arba arogantikais, per daug sureikminaniais statuso bei uimam pareig svarb. Nesusipratim bt ivengta, jeigu abi puss suvokt, kad skirtingas elgesys versle priklauso nuo skirting kultros vertybi. Manoma, kad neformalios kultros vertina visuomens nari lygyb, o formali kultr vertybi sistema apima hierarchijas ir visuomenins padties skirtumus. Formalumas visada susijs su padtimi visuomenje (statusu), organizacijos struktrine hierarchija bei su tuo, kaip ireikiama pagarba aukto statuso asmenims. Tarptautins rinkodaros specialistai turt inoti, ar bendrauja su formaliomis, ar su neformaliomis kultromis (r. 11.2 lentel). Egalitarini bei hierarchini visuomeni skirtumai gali tapti rimta klitimi prekyboje. Tarptautins rinkodaros vadybininkai i neformali kultr danai nesupranta, kaip pabrti pagarb aukto rango veikjams i formali kultr, kurie gali lengvai sieisti dl nepakankamai parodyto dmesio. Reikia atminti, kad formals kreipiniai, t. y. pavardmis, pareigomis, laipsniais, titulais, pavyzdiui Daktare Miuleri", yra vienas i svarbiausi bd parodyti savo pagarb aukto rango asmenims. Piet ir Pietryi Azijoje kostiumas ir kaklaraitis karto sezono metu yra pagarbos iraika (sddami su varku tvankiame kabinete, rodysite dar didesn pagarb). Lotyn Amerikoje ir didiojoje Europos dalyje linkstama su panieka vertinti verslinink, kurio interesai ribojasi vien pinig kalimu". Auktesn padtis priskiriama mogui, sugebaniam protingai kalbtis apie men, muzik, literatr, istorij, filosofij bei kin. Kilm, isilavinimas taip pat gali suteikti auktesn status.

208

11.2 lentel. Formalios ir neformalios verslo kultros (R. Gesteland, 1997, p. 47)

LABAI NEFORMALIOS KULTROS Australija JAV VIDUTINIKAI NEFORMALIOS KULTROS Kanada Naujoji Zelandija Danija, Norvegija FORMALESNS KULTROS Didioji Europos dalis Viduremio jros regionas Arab alys Lotyn Amerika Didioji Azijos dalis Formalios kultros linkusios vertinti mones pagal ami, lyt, uimamas pareigas ir pagal tai, ar jis pirkjas, ar pardavjas. Ypa tai bdinga Piet Korjai, Japonijai ir Saudo Arabijai, kur vyrai verslo pasaulyje tradicikai gyja auktesn status nei moterys. Keturios tarptautinio verslo moni grups hierarchinse kultrose yra priverstos dirbti nepalankesnmis slygomis. Tai: mons, uimantys emesnes pareigas savose organizacijose jauni abiej lyi mons moterys bet kurio amiaus vyrai ir moterys - tarptautins rinkodaros ir pardavim darbuotojai. Jauniems eksporto specialistams, dirbant su hierarchini kultr pirkjais, rekomenduojama laikytis trij ingsni strategijos: 1. Pasistenkite, kad jus pristatyt pats vyriausias, kok tik sugebsite rasti, vyras. 2. Bkite tikras savo srities ekspertas. Geros profesins inios suteikia status. Privalote aikiai parodyti savo profesines inias, o ne pasakoti apie jas. 3. Susipainkite su vietos protokolu. Turite inoti, kaip ireikti pagarb nepadlaiiaujant.

209

Grietai ir laisvai traktuojanios laik kultros

Skirtingose kultrose punktualumas yra suprantamas skirtingai. Jeigu vis valand pavluosite Ispanijoje, tai visikai leistina, bet jeigu daugiau kaip penkias minutes pavluosite Niujorke - tai derybos gali pasibaigti net neprasidjusios. Suprasdami io tikslumo arba netikslumo reikm tam tikroje alyje, parodysime savo pagarb ir isiaukljim. Viena pasaulio visuomeni grup garbina laik. Grietai traktuojaniose laik visuomense punktualumas yra privaloma savyb: dienotvarks geleins, darbotvarks nepajudinamos, o dalykiniai susitikimai pertraukiami labai retai. E.T. Hali ias laik garbinanias kultras pavadino monochronikomis (gr. monos - vienas, chronos - laikas). Visikai kitokios - polichronikos visuomens, kurios maiau dmesio skiria punktualumui ir nesikankina dl termin (r. 11.3 lentel). Polichronikose kultrose vadybininkas gali vluoti susitikim, nes galbt turjo pagelbti draugui ar eimos nariui. O gal ankstesnis susitikimas pasibaig vliau nei buvo manyta, nes polichronikose kultrose nedovanotinai iurkt nutraukti susitikim vien dl to, kad esate suplanavs kit. Nesieiskite ir nenustebkite, kai js susitikim nuolat pertraukins netikti lankytojai, klerkai su snimis laik ir popieri bei atsakymai telefono skambuius. Svarbiausia - bkite kantrs! Sudarydami sandr ar pasiraydami sutart, atminkite, kad polichronikose kultrose santykiai reikia kur kas daugiau nei prievarta primesti terminai. Planuodami turkite kuo didesn laiko atsarg ir kuo artimiau (geriausia - susitikinti asmenikai) bendraukite su partneriais. Skirtingas laiko ir dienotvarki suvokimas sukelia konfliktus. Konfliktai kyla todl, kad grietai pagal darbotvark dirbantys atvykliai laisviau traktuojanius laik kolegas ima laikyti tinginiais, nedrausmingais ir nemandagiais monmis, tuo tarpu pastarieji pirmuosius neretai mano esant arogantikais pedantais, vergaujaniais pai susikurtoms elgesio taisyklms. Beje, monochronikoje kultroje labai nemandagu bti nepunktualiam, kita vertus, labai nemandagu pasiptlikai velgti polichronikas kultras. sivaizduokite, jog js eksporto vadybininkas, susitars susitikti su klientu. Kada geriausiai pasirodyti vokieio, ypa vertinanio punktualum, biure? Kada atvykti pas ital, kuris paprastai vluoja pusvaland? Vokietijos rinkos specialistai teigia, kad, atvyks susitikim prie penkias minutes, parodysite, jog jums, kaip ir js klientui, itin svarbu laikas. ioje

210

monochronikoje kultroje sampratos punktualumas" ir patikimumas" labai susijusios. Italijoje, kaip ir kitoje laisviau laik traktuojanioje alyje, nepatariama vluoti susitikimus. Atminkite - pardavjas visada privalo rodyti pagarb pirkjui. Atvykdami laiku, geriausiai ireikite pagarb net polichronikoje kultroje. Be to, polichroniki" klientai ar partneriai tikisi, kad monochroniki" vadybininkai visada pasirodys laiku, net dirbdami laisvai laik traktuojaniose kultrose. 11.3 lentel. Orientavimasis laik ir dienotvarkes vairiose verslo kultrose (R. Gesteland, 1997, p. 57)

LABAI MONOCHRONIKOS VERSLO KULTROS iaurs ir germanikoji Europa iaurs Amerika Japonija VIDUTINIKAI MONOCHRONIKOS VERSLO KULTROS Australija ir Naujoji Zelandija Piet ir Ryt Europa Honkongas, Singapras, Taivanis Kinija, Piet Korja POLICHRONIKOS VERSLO KULTROS Arab valstybs Afrika Lotyn Amerika Piet ir Pietryi Azija

Atidiai pavelg 11.3 lentel, pastebsite, kad altesnio klimato verslo kultros garbina laikrod, dienotvarkes ir grietai traktuoja laik, o kartesnio klimato kultr poiris laik kur kas laisvesnis. Beje, prie 40 met Japonija, Honkongas, Singapras, Taivanis, Kinija ir Piet Korja buvo polichronikos kultros. ios alys yra pavyzdys, kad, pltojantis verslo santykiams, keiiasi ir verslo kultra. Ir iandien mons i pramonini Piet Kinijos provincij labiau kreipia dmes laik, negu menkiau ivystytoje Vidurio Kinijoje; susitikimas Piet Korjoje tikriausiai prasids laiku, jei vyks Seule, o ne kur nors maame miestelyje.

211

Neverbalinis elgesys versle: ekspresyvios ir santrios kultros

Ekspresyvs mons bendrauja visikai kitaip, nei santresni verslo partneriai. Galima skirti tokias tris bendravimo ris: verbalinis bendravimas apima odi ir j jungini prasmes paraverbalin kalba apima tariam odi garsumo vairov, tylos ir panekovo pertraukimo pokalbio metu momentus neverbalinis bendravimas - tai kno kalba. Dl didiuls paraverbalinio ir neverbalinio elgesio ekspresyvumo vairovs tarptautinio verslo vadovai ir derybininkai patiria nemaloni netiktum. 11.4 lentel rodo, kuriose rinkose vyrauja ekspresyvi, o kuriose santri kultra. Ekspresyvs verslininkai mgsta kalbti garsiai, kad visi girdt. Jie danai pakelia bals, kad atkreipt dmes svarb punkt, o jeigu koki mint reikia ypatingai pabrti, i vis jg trenkia kumiu stal. Santriose kultrose, pavyzdiui Tailande, garsus balsas reikia pykt, o dani gestai ir besikeiianti mimika veria manyti, kad mogus iek tiek trenktas". Santrs, negarsiai kalbantys verslininkai irgi neretai pakliva nemaloni padt derdamiesi su ekspresyviais partneriais. Tyli, monotonika kalba suvokiama kaip nesvarbi. Ekspresyviems monms nesmagu, jei pokalbis netiktai trumpam nutrksta. Santrios kultros atstovai pauzes tarp odi vertina ne maiau u paius odius. Ekspresyviems verslininkams panekov pertraukimas atrodo normali pokalbio dalis, bet santri kultr mons tok elges laiko nepaprastai iurkiu. Tarptautinio verslo ekspert nuomone, skirting kultr atstov deryboms daugiausia sunkum gali sudaryti keturi kno kalbos aspektai. 1. Proksemika: asmenin erdv ir distancija tarp asmen. Kiekvien mog supa nematomas oro sluoksnis, kurio dydis priklauso nuo to, kurioje pasaulio dalyje uaugome, ir nuo situacijos, kurioje atsidrme. Pavyzdiui, du anglai, k tik susitik pobvyje, stovs per itiest rank vienas nuo kito. Taiau atstumas tarp dviej besimylini susitrauks iki nulio. 11.5 lentelje nurodomos distancijos, ityrus atstumus tarp tos pat lyties vairi kultr verslinink.

212

11.4 lentel. Ekspresyvios ir santrios kultros (R. Gesteland, 1997, p.68)

LABAI EKSPRESYVIOS KULTROS Viduremio jros regionas Lotyn Europa Lotyn Amerika VIDUTINIKAI EKSPRESYVIOS KULTROS JAV ir Kanada Australija ir Naujoji Zelandija Ryt Europa Piet Azija SANTRIOS KULTROS Ryt ir Pietryi Azija iaurs ir germanikoji Europa

2. Haptika: prisilietimai, fizinis kontaktas. vairi kultr mons paduoda rank bei pasisveikina vairiai. Vien Europoje yra daug rankos paspaudimo bd. Vokiei rankos paspaudimas tvirtas ir greitas; prancz - lengvas, angl - paprastas ir santrus. Skandinavijoje yra protis rank paspausti du kartus i eils, o po to js i karto atstumiamas, kad aplinkui susidaryt pakankama erdv. Italijoje ir Graikijoje rank krato apie minut ir tuo paiu gal deimt kart velniai paspaudia. Arab pasisveikinimas gana danas, velnus, ilgai trunkantis. Tolimuosiuose Rytuose, t. y. Japonijoje, Taivanyje, Malaizijoje, fizinis kontaktas nra mgstamas, nors i ali verslininkai jau prato prie trumpo rankos paspaudimo sveikinantis, kai sudaromi prekybiniai sandriai. Daug europiei spaudia rank kiekvien kart susitik ir isiskirdami. iaurs amerikieiai spaudia rank tvirtai, taiau reiau u europieius. Dalykiniuose susitikimuose vyrai sveikinasi su moterimis paduodami ir tvirtai paspausdami rank. Taiau, susitikus su usienio prekybos partnerio mona, nuo rankos paspaudimo reikt susilaikyti. Jeigu pristatinjate koleg grupei moni, pirmiausia prieikite prie vyriausio, aukiausias pareigas

213

uimanio asmens. Jeigu tenka prisistatyti paiam, apeikite visus dalyvius i eils - taip leisite suprasti, kad jums jie visi lygs. 11.5 lentel. Asmenin erdv ir reikiamo atstumo ilaikymas (R. Gesteland, 1997, p. 74)

NEDIDEL; 20 - 30 cm Arab alys Viduremio jros regionas Lotyn Europa Lotyn Amerika DIDEL: 40 - 60 cm Daugelis Azijos ali iaurs, Vidurio ir Ryt Europa iaurs Amerika Australija 3. Okuletika: irjimas tiesiai akis, aki kontaktas. Turbt subtiliausia kno kalbos forma yra vilgsnis. Skirtingose kultrose vilgsni kontaktai skiriasi. Pas mus priimta nekantis irti panekov, taigi ir laikytis asmeninio ar vieojo nuotolio. Tai rodo susidomjim ir pagarb kalbaniajam. Bet kai su nepastamu mogumi atsiduriame labai anktoje erdvje, ilgas vilgsni kontaktas laikomas kyrumu. Afrikos taut kultroje, atvirkiai, mandagu kalbantis neirti panekov, jeigu j gerbiame. Rytuose moterys, kurios iri vyrui veid, laikomos liomis. 11.6 lentelje pateikiama kontakto akimis vairov skirtingose verslo kultrose. 4. Kinetika: kno judesiai ir gestai. Tarptautiniams derybininkams ypa svarbs du kinetikos aspektai: veido mimika ir platak bei rank judesiai. Ekspresyvs mons labai iraikingai ir daug gestikuliuoja, nordami pabrti savo odius. Santri kultr atstovai vertina ramesn neverbalin elges ir nemgsta atviro emocij reikimo. Pietieiai pasitiki monmis, atvirai rodaniais savo jausmus, ir tariai iri juos slepianius. Tuo tarpu japonai ir vokieiai emocij demonstravim gali palaikyti vaikikumu ir nesubrendlikumu.

214

11.6 lentel. Kontakto akimis vairov skirtingose verslo kultrose (R. Gesteland, 1997, p. 78)

INTENSYVUS AKI KONTAKTAS Arab alys ir Viduremio jros regionas Lotyn Europa ir Lotyn Amerika STIPRUS IR VIDUTINIKAS AKI KONTAKTAS iaurs Europa ir iaurs Amerika Korja ir Tailandas NETIESIOGINIS AKI KONTAKTAS Didioji Azijos dalis

vairiose kultrose gali visikai skirtis kurio nors gesto, mimikos ar poelgio vertinimas. Pavyzdiui, vairiose kultrose antaki paklimas reikia visikai skirtingus dalykus. iaurs amerikieiai ia veido iraika parodo susidomjim ar nustebim; anglai - skeptikum; vokieiai nori pasakyti Js protingas"; filipinieiai - Sveiki!"; arabai itaria Ne"; azijieiai ireikia nepritarim. Antai vienose alyse galvos linkteljimas reikia taip", o papurtymas - ne", kitose, pavyzdiui, Indijoje, kaip tik atvirkiai. Jei kas nors rodo mus pirtu, mes galime pagalvoti: Jis visai neiaukltas." is gestas Tailande laikomas itin pikta panieka ir rodomas tik tuo atveju, kai palieiama mogaus galva, kuri laikoma sielos buveine. Arab alyse, Indijoje kojos - tai suterti galinti kno dalis, ir bt nepagarbu itiesti jas sdint prie tenykt gyventoj. Musulmon, induizmo ir budist kultrose kair ranka laikoma nevaria. Manoma, jog ji turi teriamj savybi, todl ja draudiama prisiliesti, ja neleistina n valgyti. Savo vizitin kortel teisingiausia paduoti deine ranka, tuo pat metu prilaikant jos alkn kairija. Pietryi Azijoje nevalia glostyti vaiko galvos, nes tikima, kad tokiu bdu galima sualoti vaiko siel... Skirtinga neverbalins kalbos gest interpretacija atskleidia vien i svarbiausi tarptautinio verslo problem: mandagus ir tinkamas elgesys vienoje kultroje gali tapti labai nemandagus ir eidiantis kitoje. Todl, vykdami usien bei priimdami kitos alies derybinink (ypa, jeigu jis pirkjas), nepatingkite pasidomti tos alies paproiais ir kultra.

215

Pasvarstykite: Kaip umegzti pradin kontakt OR ir kaip - OS kultrose? Kas svarbiau tarpkultrinse verslo derybose - dalykiniai reikalai ar tarpusavio santykiai? Kokie tarpkultrinio bendravimo skirtumai sukelia daugiausia nesusipratim? Kaip paaikintumte skirstym siauro" ir plataus" konteksto kultras?

216

12. KAIP IEKOTI DARBO

Kaip rayti gyvenimo apraym? Kaip reikia pasiruoti pirmajam pokalbiui su darbdaviu? K daryti, jei darbo iekote po ilgesns pertraukos? Kaip elgtis, jei jus atleido?

ymi etiketo specialist A. Vanderbilt pateikia daug verting patarim, kaip iekoti darbo. Nors darbo iekojimas galt bti nuostabus, nuotyki kupinas laikas, daugeliui sukelia nema nervin tamp. Baisiausia, kad jus tirs ir vertins, gal net pripains esant netinkam, nesvarbu, ar praradote senj darb, ar k tik baigte universitet, ar tik iekote nauj imginim. Nerimas sumas, jei rpestingai suplanuosite savo veiksmus ir blaiviai vertinsit situacij. inokite, svarbiausia - gerai save painti. Pamstykite, koki turite ypating gabum, k mgstate veikti, kuo js rimiausiai domits ir, inoma, k geriausiai mokate. Susidarykite savo privalum sra ir tuomet iekokite tokio darbo, kur dirbdami tuos gabumus galtumt pritaikyti. Iekant darbo, jums reiks varytis su kitais. Ne kiekvienas mgsta konkurencij ar protingai reaguoja. Usits iekojimai baugina net labiausiai savimi pasitikinius. Jeigu js organizuotas ir informuotas mogus ir proces irite kaip kasdieninio gyvenimo dal, maiau bijosite konkurent ir padidinsite galimybes gauti norim viet. Taigi darbo iekojim vertinkite ne kaip m, bet kaip nuoseklias pastangas susirasti usimim, labiausiai atitinkant js gebjimus ir patirt. Sistemingos pastangos, isamus gyvenimo apraymas ir teigiamas poiris ateit pads kalbtis su bet kokiu darbdaviu.

Gyvenimo apraymas
Gera autobiografija arba darbins veiklos apraymas yra svarbiausias dalykas, prisistatant darbdaviui. Autobiografij pradkite nuo to, kas esate, koks js isilavinimas ir patirtis bei kok darb nortumte dirbti. Apibdinkite savo ankstesn darb, paymkite, kas labiausiai ir maiausiai patiko. Koki gijote ini ir gdi? Pagalvokite, koks darbas jums idealiai tikt. Kokioje firmoje jums labiau patikt dirbti: didelje ar maoje,

217

jaukesnje? Pamstykite, kodl siekiate karjeros? K labiausiai nortumte veikti? Kokie js planai po vieneri, dviej, trej ar net po penkeri met? Autobiografija skirstoma kelias dalis: biografinius duomenis, buvusios tarnybos, gytos patirties bei isilavinimo apraym. Svarbiausia dalis yra js profesinio gyvenimo santrauka. Biografiniai duomenys. Tai js vardas, pavard, nam adresas ir telefonas. Net jeigu js dabartinis darbdavys ino, kad iekote darbo, geriau duoti nam telefon nei tarnybin. Nesiskite fizini duomen: amiaus, gio ar svorio. Tarnyba ir patirtis. Ankstesnius darbus suraykit chronologine tvarka. Sra pradkit nuo paskutins js darbo vietos. Nurodykit staig pavadinimus, adresus, savo pareigas ir sidarbinimo laik. Apibdinkite savo veiklos srit ir pasiekimus. Reikt nurodyti savanorikus darbus bei kitoki veikl. Nepamirkite parayti, ar mokate usienio kalb, ar dirbate kompiuteriu ir kontoros ranga. Amerikieiai mgdavo kaitalioti darbus karjeros sumetimais. Taiau danai darbus keiiant mog gali palaikyti nepastoviu ar nekompetentingu darbuotoju. Jei js gyvenimo aprayme darbo viet sraas neprastai ilgas, bkite pasiruos tai paaikinti. (Darbdaviai nelabai mgsta darbuotojus, metanius darb, kai kiti pasilo didesn atlyginim). Isilavinimas. Jei esate baigs vidurin mokykl, nurodykite jos pavadinim ir adres. Jei turite auktj isilavinim, neraykit apie vidurin, bet pradkit nuo mokslinio laipsnio bei vardo ar mokslinio darbo. sra galite traukti po auktojo mokslo gytas inias ir laipsnius. Datas galite rayti arba ne. Jeigu k tik baigte mokykl, galit plaiau apvelgti savo isilavinim: paymi vidurk (jei jis neblogas), dstytas disciplinas, apdovanojimus ir pagyrimus bei papildomo ugdymo veikl. Jei js k tik baigte universitet ir js darbo patirtis nedidel, pirmiausia apibdinkite savo isilavinim, galite paminti atlikt praktik, vykdytus projektus. Karjeros tikslai ir darbo motyvai. Jei turite konkrei karjeros tiksl, autobiografijos pradioje apibdinkite juos vienu, dviem sakiniais. Kita vertus, gyvenimo aprayme karjeros tiksl galit ir nenurodyti. Apie juos galite rayti motyvaciniame laike. Svarbiausia , niekuomet apie savo motyvus ir tikslus nekalbti miglotai. Raydami galvokite apie darb, kurio js praote. Rekomendacijos. Jei js darbdavys sutinka parayti jums rekomendacij, nedvejodami sutikit. Kitais atvejais rekomendacij jums gali parayti mogus, kuris puikiai jus pasta: buvs dstytojas arba kolega.

218

Patarimai raaniam autobiografij raykite naujausius faktus. Atidiai patikrinkite , ar nra raybos klaid. Raykit mainle, o ne ranka. Jei neturite raomosios mainls ar kompiuterio, pasamdykite k nors, kad ispausdint. (Yra daug tarnyb, kurios profesionaliai tai padarys). Raykite tik ant labai gero balto popieriaus. Tekstas turi tilpti viename puslapyje, spausdinkite per vien interval tarp eilui. Nemeluokite. Pagyros ir melas vis tiek iaiks. Nurodykite, kad reikalui esant galite pateikti rekomendacijas. Paruokite sra asmen, kurie gals jus rekomenduoti. Jame turi bti pavards, adresai ir telefono numeriai. sra paduokite darbdaviui per pokalb. Niekuomet neraykite rekomendacij sra moni, nesusitar su jais i anksto. Nenurodykite pageidaujamo atlyginimo. Papraykite kelis bendradarbius perskaityti ir vertinti js autobiografij.

Pasiruoimas pokalbiui
Iekaniam darbo skelbimai ir darbinimo agentros yra svarbus informacijos altinis. Taiau nusiunt vien gyvenimo apraym, vargu ar bsit pakviesti pokalbio, jau nekalbant apie pasilym dirbti. Daugiau nei pus laisv viet padeda upildyti darbinimo agentros ir asmeniniai ryiai. Tkstaniai moni randa darb pagal skelbimus laikraiuose skelbim arba verslo puslapiuose. Jei skelbiamas tik telefono numeris, paskambinkit ir tik paklauskit. Venkite pokalbio apie primim darb telefonu. Js tikslas susitarti dl susitikimo. Negav i firmos atsakymo septynias dienas ar deimt dien, paskambinkit ir pasiteiraukit dl pokalbio. Jei skelbime parayta: Neskambinti", tuomet neskambinkit; darbdaviai nemgsta samdyti t, kurie nepaiso jau paties pirmo praymo.

219

Bet kokiame, net pirmajame pokalbyje privalote imanyti apie kompanijos veikl. Pavartykite kompanijos broiras ir inynus, suinokite apie jos produkcij, paslaugas, veiklos kryptis, skelbiamus finansinius rodiklius. sigilinkite kompanijos ar pramons akos perspektyvas ir problemas. Pamginkite isiaikinti, ar firmai negresia susijungimas arba pardavimas. Turtumt inoti ios kompanijos ir konkurent pelningiausius gaminius ir paslaugas. Daug k galite suinoti i laikrai ir urnal verslo skili. Praverst imanyti kompanijos hierarchij ir sudt skyriaus, kuriame norite dirbti. Neapsiribokite vien spaudiniais. Pakalbkit su monmis, kurie dirba jus dominanioje srityje. Kuo daugiau per pokalb inosit apie kompanij, tuo geresn spd padarysit panekovui, kuo domesnis ir skmingesnis bus panekesys, tuo daugiau galimybi, kad jums pasilys darb. I anksto paruoti atsakymai labiausiai tiktinus klausimus pads atskleisti js sugebjimus, kvalifikacij ir patirt. Nors kiekvienas darbas ir darbdavio stilius skiriasi, pokalbio klausimai bna netiktinai panas. Pateiksime kai kuriuos i j. Daniausi pokalbio klausimai. 1. ,,Papasakokite apie save" arba Kaip js save apibdintumte?" Atminkit, kad darbdaviui nedomu, ar js save laikot linksmu mogumi, ar mgstate sportuoti (nebent darbas susijs su sportu). Jam terpi, ar js tinkamas kandidatas tam tikram darbui. Pasinaudokite proga ir apibendrinkite savo gebjimus ir ankstesnio darbo patirt. 2. Kokias darote klaidas? Ar turite silpnybi? " klausim atsakykit truput linksmiau, irykindamas paskutin silpnyb, kuri jau veikiate. 3. Kodl norite io darbo?" Panekovas nori suinoti, ar js rimtai nusprendte ir ar firma turs naudos, jus pasamdiusi. Dabar jums pravers surinkta informacija. Atsakym kuo isamiau pagrskite. Savo kvalifikacij susiekite su konkreia firma ir konkreiu darbu. Niekuomet nesakykite, kad domits dideliu atlyginimu arba jums galima maiau mokti. Usiminkit, kad jums dar didel spd tai, k skaitt ir girdjot apie kompanij: jos vystymasis, darbo aplinka, vadov savybs, darbinimo politika, moderni produkcija ar darbo stilius. 4. Kodl turiau jus samdyti?" Darbdaviai danai ito klausia, tikrindami js saviraik. Stenkits pasitikiniai kalbti apie savo gdius. Tokioje situacijoje nedera save menkinti, bet ir girtis nebtina. Sakykit, kad esate laikomas patikimu darbuotoju, puikiai sugebat parduoti produkcij arba kiti ne kart gyr js gebjim vadovauti. Palanki proga terpti informacij, kurios nra js gyvenimo aprayme.

220

5. ,,Kodl js ijote (kodl js norit ieiti) i dabartinio darbo?" arba U k jus atleido?" Sakykite ties ir nekritikuokite buvusio ar dabartinio darbdavio. Jei jus atleido, nemginkit teisintis. Jei tebedirbate, prisipainkite panekovui, kad js dabartinis vadovas ar darbdavys nieko neino apie iekom darb ir papraykit, kad neprasitart js darbovietei anksiau u jus paius. Jei jus atleido ekonominiais sumetimais, usiminkit, k dar atleido ir kodl, jei tai bus jums naudinga. Pavyzdiui, kai kurios kompanijos pirmiausia atleidia vliausiai priimtus darbuotojus arba dl biudeto apribojim maina etatus. 6. ,,Kiek js udirbdavote?" Sakykit atvirai. Pripainkit, kad tikits didesns algos. 7. ,,Kokio pageidautumt atlyginimo? " Pokalb apie umokest geriau atidti, kol pasilys darb. Derybos dl atlyginimo - paskutin ir bene sunkiausia uduotis, iekant naujo darbo, taiau yra bd j palengvint. sidmkite pagrindin deryb taisykl: tegul darbdavys pirmas pasilo atlyginim. Taip jis parodys, kad nori jus darbinti. Taip pat js suinosite, k firma mano apie pareigas, kurias js pretenduojate. Niekada nediskutuokite apie pinigus, kol firma nevardijo pirmins sumos. Jei pokalbis apie pinigus usimegs prie tai - pasakykite, kad js vis dar bandote isiaikinti, k tiksliai jums reiks daryti, ir neapsisprendte, kiek js paslaugos galt bti vertos. Jeigu jie paklaus: "O kiek js nortumte udirbti?", atsakykite klausimu: Ar js man silote darb?" Jeigu jie atsakys taip", tada paklauskite, kiek jie sutikt jums mokti. Jeigu jie mgint isisukinti sakydami: Jeigu mes pasilytume jums darb, u kok atlyginim js sutinkate dirbti?", atsakykite: Jeigu js silote man darb, mes diskutuosime dl atlyginimo". Tuomet geriausia paklausti, kok atlyginim jums galt pasilyti. Igird apytiksl dyd, pasipraykit didiausios silomos sumos. Kaip pasirinkti drabuius pokalbiui. Jei norit pokalbio metu laisvai jaustis, dvkit patogius drabuius. Svarbu, kad jie bt vars ir ilyginti. Geriausia pokalb eiti tais drabuiais, kuriuos vilktumte ir pirmj darbo dien. Pasistenkite atrodyti kuo geriausiai ir tinkamiausiai. Laikykits bendr varos ir tvarkos taisykli, renkits klasikiniu stiliumi ir kukliai ir pritapsit bet kokioje staigoje. Moterys turt vilkti sijon ar suknel, truput pasikvpinti ir susilaikyti nuo rksming papuoal. Vyrams tikt varkas, kaklaraitis, o batai btinai turi bti nublizginti. Nekits lagaminl, diplomat ar portfel su gyvenimo apraymu, rekomendacijomis ir kitais tinkamais dokumentais. Pokalbio repeticija. Gerai pasiruo pokalbiui, papraykit draug, kad suruot jums pokalbio repeticij ir suvaidinkit vis pokalb. Papraykit draug

221

kritikai vertinti js aprang, elgsen, balso tembr, rankos paspaudim ir vilgsn. Neblogai bt i repeticij rayti vaizdo ar garso juost, tuomet galsit geriau patyrinti savo elges. Pamatysit, ar nervinats, painiojat atsakymus, o gal nusinekat. Kaip rayti pareikim. Pokalbio metu jus gali paprayti upildyti pareikimo anket, todl turkit plunksnakot, reikaling dat, pavardi, adres ir telefon sra, kad galtumt atsakyti klausimus apie isilavinim, ankstesnes darbo vietas ir rekomendacijas. Vietoj atsakymo neraykit Iekoti gyvenimo aprayme"; upildykit kiekvien skilt. klausim apie atlyginim galit parayti deryb objektas". Raykite skaitomai.

Prie pokalb patikrinkite: Ar js nagai ir plaukai vars? Ar drabuiai neskylti ir nepurvini? Ar nublizginti batai? Ar pasikartojot surinkt informacij? Ar pasikartojot atsakymus? Ar pasimt bent por gyvenimo apraym ir rekomendacij egzempliori? O plunksnakot? Ar pasitikslinot pokalbio laik? Ar inote tiksl kompanijos adres, kuriame aukte ji sikrusi ir per kiek laiko ten nuvyksit? Ar gerai inot panekovo pavard ir pareigas?

Pokalbis
Neverta ir sakyti, kad bet kurio lygio pokalb dl darbo turit atvykti laiku. Paskaiiuokit, kiek laiko sugaiit kelyje ir pridkit maiausiai ketvirt valandos nenumatytiems trukdiams. Pokalbis prasideda nuo tos minuts, kai perengiat firmos slenkst. Jeigu atvykote didel pastat, pasistenkite kuo geriausiai atrodyti jau lifte. Js bendrakeleivis gali bti bsimasis panekovas. Svarbiausi patarimai:

222

Sveikindamiesi su panekovu, tvirtai paspauskite jam rank ir pasakykite: Malonu susipainti" arba Ai, kad skyrte man laiko". Nesskite, kol jums nepasilys. Kdje sdkite tiesiai, bet nebkit per daug sitemps. Pokalb pradti leiskit panekovui. Tikriausiai jis pasistengs, kad jaustumts laisvai. Atsak pirmj panekovo klausim arba pats ji udavs, pasijusit tviriau. Apsikeit mandagumo frazmis, papasakokit apie save ir kodl tinkate iam darbui. Kalbdami irkit panekovui veid. Ilaikykit vienod balso intonacij ir nekalbkit nei per ltai, nei per greitai. Pasistenkit paaboti nervinius proius, pavyzdiui, netarykit plauk. Pokalbis yra dialogas, bet ne monologas. Skmingiausiai jis pavyksta tuomet, kai panekovai po lygiai kalba ir klauso. Taiau, jeigu panekovas nukrypsta nuo temos, nenutraukite jo. Atidiai siklausykit panekovo klausimus. Susijaudinus ir isigandus lengva pamesti pokalbio gij. Atminkit, kad panekovo intonacija ir odi niuansas gali daryti tak js atsakymams. Pradj kalb apie dabartin ar buvus darb, jokiu bdu nejuodinkit darbdavio ar kompanijos. Nedert uduoti savanaudik klausim: ar reiks dirbti virvalandius, kiek dien truks js pirmosios atostogos. To paklausite tik gav darb. Nerkykite. Jei jums pasilys cigaret, mandagiai atsakykit net jei panekovas rko. Pokalbiui pasibaigus, nedelskit ir ieikit. Panekovas pats duos enkl, kada pokalbis baigtas. Jis padkos jums u vizit ir gal bt pasakys, kad jam buvo malonu susitikti. Jis gali pavelgti laikrod arba tiesiog atsistoti. Jums gali pasakyti: Praneiu madaug per savait" arba Paskambinkit po savaits". Jeigu panekovas tyls, tuomet js paklauskit: Ar galiu paskambinti po savaits ir suinoti galutin sprendim?" Ieidamas pavelkite panekovui akis, paspauskit rank ir padkokit u susitikim.

Sugrimas darbo pasaul

Jei darbo iekote po ilgesns pertraukos, bkite pasiruos tai paaikinti. Jei auginote vaikus, paraykite tai laike. Retas darbdavys neigiamai vertins fakt, jei js kvalifikacija nepriekaitinga. Jei nedirbdami gijot nauj profesini gdi, pavyzdiui, mokts usienio kalbos arba lankt kursus,

223

nepamirkite paminti gyvenimo aprayme arba laike. Trumpalaikiai arba savanoriki darbai padidins js ansus. Pastaraisiais metais padaugjo vyresni nei penkiasdeimties met moni, minani staig slenksius. Neretai vyresnio amiaus mons ieko darbo jo netek, bankrutavus monei, anksti ij pensij, persikl gyventi nauj viet ir pan. Darbdaviai labiausiai vertina tris bruous: atsakomyb, ryt ir entuziazm, o tai tokio amiaus monms aug krauj. Manoma, kad vyresni darbuotojai patikimesni, paklusnesni ir pastovesni, negu jaunuoliai. Atsakomybs jausmas susiformuoja per ilgus metus, o gyvenimo patirtis iskirtin vertyb. Vis dlto nedert pamirti ir neigiam bruo, bdingesni vyresnio amiaus darbuotojams. Danai jie laikomi usispyrusiais, nelanksiais, nesugebaniais arba nenoriniais domtis naujomis technologijomis. Vyresnio amiaus kandidatas turt isklaidyti neigiamas nuostatas, kalbdamas apie naujausias verslo kryptis. Pokalbyje jis turi pabrti teigiam poir naujoves. Kitaip tariant, parodyti savo charakterio lankstum, gebjim prisitaikyti ir nor mokytis. Vyresnio amiaus moterys, pradedanios dirbti pirm kart ar grtanios darb, gali jaustis nedrsiai. Dirbanios moterys atrodo jaunesns ir madingesns. Jei ibuvote namuose kelerius metus ir dabar iekote darbo, inokite, kad, prieingai nei dvideimtmets, vyresns moterys turi daugiau patirties ir gdi. Js derdavots su pardavjais, nam savininkais, tvarkydavot namus, auginote vaikus - visa tai nepaprastai reikalinga darbe. Gal dalyvavote savanorikoje veikloje, pavyzdiui, politinje kampanijoje, ekologiniam judjime? O gal rinkote labdar, globojote senelius, buvote irinkta visuomenin taryb? Gal js patyrusi sodinink, kulinar arba gudusi rankdarbi meistr? Visi ie darbai reikalauja organizacini ir vadovavimo gebjim, todl puikiai paruoia darbui. Jei kur laik nedirbote, vertinkite savo ivaizd.

Ijimas i darbo
Vienas didiausi sukrtim ms gyvenime yra atleidimas i darbo. Baisiausi odiai darbuotojui - Js atleistas". Net labai turtingos firmos neapsaugotos nuo sunkum. Jei jus atleido i darbo, nepameskite galvos. Susijaudinimas yra natrali bsena, taiau panika ar pyktis padties neigelbs. Stenkits elgtis taip, kad kuo greiiau rastumt nauj darb. Atminkit, kad

224

atleidimas i darbo gali bti pirmas ingsnis geresn karjer ir visavertikesn gyvenim. Nordami greiiau gauti darb, neliekite pagieos, kuri jauiate savo darbdaviui ar virininkui. Rizikuojate negauti rekomendacinio laiko. Garbingai reaguokite i ini. Suprantama, galit paklausti, kodl jus atleidia. Gal dl etat mainimo, gal js neatitikote tam tikr reikalavim. Nors labai skaudu girdti kritik, taiau svarbu suinoti atleidimo prieastis, kad pasimokytumt i klaid ir kitur j nedarytumei

Pasvarstykite: Kaip js ruoiats darbo paiekai? Kaip js manote, koks darbas jums labiausiai tinka? Kodl? Paraykite savo motyvacin laik darbdaviui. sivaizduokite, kad jus atleido i darbo. Pabandykite rasti kelet teigiam ios situacijos pusi.