P Rezident As 11

Lekt. Aurimas Nausda 2013.06.
28 1
LIETUVOS RESPUBLIKOS
PREZIDENTAS. FUNKCIJOS IR
KITI ASPEKTAI.

Lekt. Aurimas Nausda 2013.06.28 2
TEMOS TURINYS
1. Prezidento kaip valstybs vadovo
sampratos raida.
2. Lietuvos Respublikos (toliau LR)
Prezidento rinkimai ir galiojim
nutrkimas.
3. LR Prezidento kompetencija.
4. LR Prezidento teiss aktai.
5. LR Prezidento statuso klausimai.
Lekt. Aurimas Nausda
Klausimas
Kiek Lietuvos Respublikoje buvo
prezident?

a) 10; b) 12; c) 11
2013.06.28 3
Atsakymas (1)
Kiek Lietuvos Respublikoje buvo
prezident?
c) 11

2013.06.28 4
Lietuvos Respublikos
Prezidentai
1. 1919 04 04-1920 06 19 Antanas Smetona
2. 1922 12 21-1926 06 07 Aleksandras Stulginskis
3. 1926 06 07-1926 12 19 Kazys Grinius
4. 1926 12 19-1940 06 15 Antanas Smetona
5. 1949 02 16-1954 11 26 Jonas emaitis, 2009-03-12 Lietuvos Respublikos Seimo pripaintas kovojusios su okupacija
Lietuvos valstybs vadovu, faktikai vykdiusiu Respublikos Prezidento pareigas (LR Seimo Deklaracija dl Jono
emaiio pripainimo Lietuvos valstybs vadovu, in., 2009-03-19, Nr. 30-1166)
6. 1993 02 25-1998 02 25 Algirdas Mykolas Brazauskas
7. 1998 02 26-2003 02 25 Valdas Adamkus
8. 2003 02 26-2004 04 06 Rolandas Paksas
9. 2004 04 06-2004 07 12 Artras Paulauskas, laikinai einantis Prezidento pareigas
10. 2004 07 12-2009-07-12 Valdas Adamkus
11. 2009 07 13 - Dalia Grybauskait

5
Klausimai diskusijai
1. Kiek Prezidentroje dirba politinio (asmeninio pasitikjimo pareign)?
a) 40; b) 45; c) 47.

2. Kokia yra LR prezidento alga?
a) rankas gauna 18 922 litus ir gali naudotis 6 454 lit dydio reprezentacinms ilaidoms
skirtu fondu. Neatskaiius mokesi, alies vadovo darbo umokestis liep siek 25 816 lit;
b) b) rankas gauna 19 922 litus ir gali naudotis 7 454 lit dydio reprezentacinms ilaidoms
c) c) rankas gauna 20 922 litus ir gali naudotis 6 454 lit dydio reprezentacinms ilaidoms

3. Kiek udirba LR prezidento patarjai?
a) prezidento patarjams grupi vadovams ant popieriaus priklauso iki 9 911 lit. Tokia suma
susidaro prie 5830 lit dydio pareigins algos pridjus iki 70 proc. jos (4081 lito) galinius
siekti priedus bei priemokas;
b) prezidento patarjams grupi vadovams ant popieriaus priklauso iki 10 000 lit. Tokia suma
siekti priedus bei priemokas.
c) prezidento patarjams grupi vadovams ant popieriaus priklauso iki 11 000 lit. Tokia suma
siekti priedus bei priemokas.
Klausimai diskusijai
1. Kiek Prezidentroje dirba politinio (asmeninio pasitikjimo
pareign)?
a) 40; b) 45; c) 47.

2. Kokia yra LR prezidento alga?
a) rankas gauna 18 922 litus ir gali naudotis 6 454 lit dydio
reprezentacinms ilaidoms skirtu fondu. Neatskaiius mokesi,
alies vadovo darbo umokestis liep siek 25 816 lit;

3. Kiek udirba LR prezidento patarjai?
a)prezidento patarjams grupi vadovams ant popieriaus priklauso
iki 9 911 lit. Tokia suma susidaro prie 5830 lit dydio pareigins
algos pridjus iki 70 proc. jos (4081 lito) galinius siekti priedus
bei priemokas;
Skaiiai apie Prezidentros
darbuotojus
LR prezidentroje dirbo 140 darbuotoj.
Politinio (asmeninio pasitikjimo) valstybs
tarnautoj buvo 45.
Kanceliarijos darbuotoj skaiius didjo
nuo 37 iki 52.
Majo skaiius nuo 113 iki 98 darbuotoj
dirbani pagal darbo sutartis.

altinis. Lietuvos rytas. 2008-10-20. P.3
KLAUSIMAI DISKUSIJAI
Parinkite tinkamus atsakymus

1. Per mnes JAV prezidentas udirba daugiausiai ..... , antroje vietoje
yra JK premjeras ...., treioje vietoje Japonijos premjeras ... ,
ketvirta Vokietijos kancler ....
a) 24.500 EUR (82.889 Lt); 23.334 EUR (80.567 Lt); 21.910 EUR
(75.650 Lt); 20.427 EUR (70.530 Lt);
b) 50. 000 EUR (200.000 Lt);; b) 30.000 EUR (90. 000 LT); c) 25.000
EUR (80.000 LT); 22. 000 EUR (60.000 LT)

2. Maiausiai udirbo Pranczijos ir Rusijos prezidentai. Nikolia
Sarkozy (Nicolas Sarcozy) alga yra ... , o Rusijos prezidento - ...

a) 7.000 EUR (22.788 Lt); 5.560 EUR (15.744 Lt).
b) 6.600 EUR (22.788 Lt); 4.560 EUR (15.744 Lt).

Kiek udirbo 2011 metais
valstybi vadovai?
- JAV prezidentas B. Obama udirba per metus apie 400 tkstani doleri
(apie 1 milijon lit).
- JK ministras pirmininkas D. Cameronas 142 tkstanius 500 svar
sterling (apie 614 tkstanius lit).
- Pranczijos prezidento F. Hollando atlyginamas per metus yra apie 178
tkstanius eur (apie 616 tkstanius lit).
- Vokietijos kanclers A. Merkel alga per metus yra apie 290 tkstani eur
kartu su parlamento nars alga (apie 1 milijonas lit).
- Rusijos prezidento V. Putino metin alga yra apie 3 milijonai 700 tkstani
lit (328 tkstaniai lit)
- Kipro prezidento D. Kristofiaso alga yra apie 158 tkstanius eur (547
tkstaniai lit).
- Italijos premjeras M. Monti 2011 metais atsisak premjero algos.

altinis. Laikratis. Argumenty i fakty. Nr. 40 (1665). 2012 October. P.32
Valstybs vadovo samprata (1)
Valstybs vadovas - atsakingas asmuo,
utikrinantis konstitucin tvark,
garantuojantis valstybins valdios
tstinum ir stabilum, aukiausiu lygiu
atstovaujantis tarptautiniams santykiams.
Valstybs vadovas turi pakankam
galiojim bendradarbiaujant su statym
leidiamja, vykdomja bei teisminmis
valdiomis.
Valstybs vadovas -
atsakingas asmuo,
utikrinantis konstitucin
tvark, garantuojantis
valstybins valdios
tstinum ir stabilum,
aukiausiu lygiu
atstovaujantis
tarptautiniams
santykiams.

Valstybs vadovas -
asmuo turintis
pakankam galiojim
bendradarbiaujant su
statym leidiamja,
vykdomja bei
teisminmis
valdiomis.
Klausimas diskusijai
Ar tinkamesniu valstybs
vadovu gali bti vyras ar
moteris? Pateikite 5
argumentus dirbdami
grupse.

Argumentas (1)
Veidas. 2010 11 08. P. 37
Argumentas (2)
Veidas. 2010 11 08. P. 37
Argumentas (3)
Veidas. 2010 11 08. P. 37
Argumentas (4)
Veidas. 2010 11 08. P. 37
Valstybs vadovo institucija visose
valdymo formose
EMonarchijose - monarchas (imperatorius,
karalius, didysis hercogas, eichas, emiras).
E Respublikose - prezidentai. odis prezidentas
yra kils i lotyniko odio praesidens
(praesidentis), t.y. - sdintis prieakyje.
EKai kuriose alyse - vykdo kolegiali institucija -
prezidiumas ar taryba (buv. Soviet Sjunga,
veicarija).
ETaiau net ir kolegialiai institucijai vykdant
valstybs vadovo funkcijas, yra renkamas ios
institucijos pirmininkas, kuris, turdamas nedaug
galiojim, reprezentuoja al.
Valstybs vadovo institucija visose
valdymo formose
OKai kuriose alyse prezidento funkcijas
vykdo kolegiali institucija - prezidiumas ar
taryba (buv. Soviet Sjunga, veicarija).
O Taiau net ir kolegialiai institucijai vykdant
valstybs vadovo funkcijas, yra renkamas
ios institucijos pirmininkas, kuris,
turdamas nedaug galiojim,
reprezentuoja al.
Valstybs vadovo galiojim
apimtys
Nominaliosios funkcijos.
Realios funkcijos.
Iskirtiniai (bdingi tik iam pareignui)
galiojimai aukiausiu lygiu atstovauti
tautai alyje ir u jos rib.

Teisin ir faktin padtis nulemta
konkreios alies istorins
tradicijos bei politini slyg

Konstitucins monarchijos alyse (Danija,
vedija, Norvegija, Jungtin Karalyst,
Japonija bei kt.) valstybs vadovai
karaliauja bet ne valdo...

Panaias galias turi parlamentini respublik
(Italija, ekija, Vokietija, Latvija ir kt.)
vadovai - prezidentai...

Prezidentini (JAV, Meksika, Brazilija ir kt.)
bei pusiau prezidentini (Pranczija ir kt.)
valstybi vadovai yra ryks vykdomosios
valdios atstovai ir dalyviai, turintys plaius
galiojimus...
Valstybs vadovo padtis
valstybins valdios sistemoje (1)
galiojim santykis su statym
leidiamosios, vykdomosios bei teismins
valdi galiomis.
Valdi padalijimo principas.
Valstybs vadovas, realizuodamas
galiojimus, bendradarbiauja su visomis
trimis valdiomis.
Valstybs vadovo padtis
valstybins valdios sistemoje (2)
Prezidentai statym krybos procese
naudojasi veto teise, turi galimyb skirti
teisjus bei suteikti malon nuteistiesiems.
Parlamentinse bei pusiau prezidentinse
valstybse prezidentas vykdomj valdi
(galiojimus) dalijasi su vyriausybe.
Prezidentinse valstybse alies vadovas
taip pat yra ir vykdomosios valdios
vadovas.
Skirtingi galiojimai
Bti tik valstybs vadovu (Vokietija);
Bti valstybs, ir vykdomosios valdios
vadovu (Jungtins Amerikos Valstijos,
Egiptas).
Bti ir valstybs, ir faktikai vyriausybs
vadovu (Pranczija).

Respublikos pagal valstybs
vadovo galiojimus
Prezidentins respublikos.
Parlamentins respublikos.
Miraus (pusiau prezidentinio) tipo
respublikos.
Lietuvos Respublikos atvejis?
Lietuvos Respublikos Konstitucinis
Teismas 1998 m. sausio 10 d. nutarimo
konstatuojamojoje dalyje nurodo, kad
Lietuvoje egzistuojanti valdymo forma gali
bti vertintina kaip parlamentin
respublika, turinti kai kuri mirios (pusiau
prezidentins) valdymo formos ypatum...
LR Prezidento svetain
Bendro pobdio informacija:
http://www.president.lt
Teiss aktai:
http://www.president.lt/institucija/aplinka

Laikas prezidentui:
http://president.lt/lt/laiskas_prezidentui.html

Lietuvos Respublikos Prezidento
galiojim apimtys
LR Konstitucijos VI skirsnis.
Lietuvos Respublikos Prezidento statymas.
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkim
statymas.
Lietuvos Respublikos Vyriausybs statymas.
Lietuvos Respublikos teism statymas.
Lietuvos Respublikos valstybs apdovanojim
statymas.
Lietuvos Respublikos pilietybs statymas.

LR Konstitucijos 77 straipsnis
77 straipsnis
Respublikos Prezidentas yra valstybs
vadovas.
Jis atstovauja Lietuvos valstybei ir daro
visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir
statym.

PREZIDENTO
STATYMAS (2006)
15 straipsnis
Respublikos Prezidentas, gyvendindamas
jam suteiktus galiojimus, leidia aktus -
dekretus.
Respublikos Prezidento dekretai
registruojami Respublikos Prezidento dekret
knygoje ir jiems suteikiamas atitinkamas eils
numeris.
Respublikos Prezidento dekretai skelbiami ir
sigalioja Lietuvos Respublikos statym
nustatyta tvarka.
Ivada
Kadangi Lietuvos Respublikos Prezidentas
turi galiojimus leisti dekretus (juos privalo
pasirayti Ministras Pirmininkas arba
atitinkamas ministras) vykdomosios
valdios veiklos ribose, todl i institucij
galima priskirti institucijoms,
atstovaujanioms vykdomajai valdiai
valdi padalijimo mechanizme...
Valstybs vadovo instituto raida
Lietuvoje
LDK monarchijos momentai. Didysis
Kunigaiktis nuo XIII amiaus.
Nuo 1569 m. Liublino unijos iki 1795
met Lietuvos ir Lenkijos valstybs
lugimo atskiras Lietuvos Didiosios
Kunigaiktysts Didysis Kunigaiktis
nebebuvo vainikuojamas.
LDK kunigaikiu buvo Lenkijos Karalius.
Lietuvoje
1919 m. balandio 4 d. Valstybs Taryba
steig Prezidento institucij ir irinko Antan
Smeton pirmuoju Lietuvos Prezidentu.
1920 m. birelio 10 d. Steigiamajame Seime
buvo paskelbta laikinoji Konstitucija, kurioje
tvirtinta nuostata, jog valstybs vadovu bus
Respublikos Prezidentas, o j rinks Seimas. Iki
tol, kol buvo irinktas Prezidentas, jo pareigas
jo Seimo pirmininkas Aleksandras Stulginskis.

Lietuvoje
1922 m. lapkriio 13 d. Pirmasis Seimas irinko
Aleksandr Stulginsk Lietuvos Respublikos Prezidentu.
Antrasis Lietuvos Respublikos Seimas, irinktas 1923
m., taip pat A. Stulginsk irinko valstybs vadovu.
1926 m. birelio 7 d. Lietuvos Respublikos Treiasis
Seimas Prezidentu irinko Kaz Grini.
1926 m. gruodio 17 d. nepatenkinti padtimi valstybje
tautininkai, krikionikosios partijos bei karininkija
privert K. Grini atsistatydinti. Po keli dien - gruodio
19 d. Antanas Smetona antr kart buvo irinktas
Lietuvos Respublikos Prezidentu.
Lietuvos Respublikos Prezidento poste Antanas
Smetona ibuvo 14 met iki Lietuvos okupacijos ir
aneksijos. 1940 m. birelio 15 d.

Lietuvoje
1949 02 16-1954 11 26 Jonas emaitis, 2009-03-12
Lietuvos Respublikos Seimo pripaintas kovojusios su
okupacija Lietuvos valstybs vadovu, faktikai vykdiusiu
Respublikos Prezidento pareigas (LR Seimo Deklaracija
dl Jono emaiio pripainimo Lietuvos valstybs
vadovu, in., 2009-03-19, Nr. 30-1166)
Lietuvoje
Soviet okupaciniam reimui vykdant valstybs valdymo
formos pakeitimus prezidento institucija buvo panaikinta.
1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukiausioji
Taryba - Atkuriamasis Seimas atkr Lietuvos
nepriklausomyb ir prim Laikinj Pagrindin statym
(Konstitucij). Laikinajame Pagrindiniame statyme buvo
numatyta, kad valstybs vadovui bdingas funkcijas
vykdo Aukiausiosios Tarybos Prezidiumas ir
Aukiausiosios Tarybos Pirmininkas. Aukiausiosios
Tarybos - Atkuriamojo Seimo - Pirmininku 1990-1992 m.
buvo Vytautas Landsbergis.
1992 m. spalio 25 d. vyko referendumas dl LR
Konstitucijos.
Lietuvoje
1993 m. vasario 14 d. vyko visuotiniai ir tiesioginiai Lietuvos
Respublikos Prezidento rinkimai. J metu valstybs vadovu buvo
irinktas Algirdas Mykolas Brazauskas.

1998 m. Respublikos Prezidentu buvo irinktas Valdas Adamkus.

2003 02 262004 04 06 prezidentu buvo Rolandas Paksas.

2004 04 062004 07 12 Artras Paulauskas laikinai jo Prezidento
pareigas.

2004 07 122009 Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus.

2009 07 13 - Dalia Grybauskait

Respublikos Prezidento rinkim
tvarka
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkim
tvark numato Lietuvos Respublikos
Konstitucija bei 1992 m. gruodio 22 d.
priimtas Lietuvos Respublikos Prezidento
rinkim statymas.
Prezidento funkcijos (1)

PREZIDENTO RINKIM
STATYMAS
(1993)

1 straipsnis. Respublikos Prezidento
rinkim pagrindai
Respublikos Prezident renka Lietuvos
Respublikos pilieiai penkeriems metams,
remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine
rinkim teise, slaptu balsavimu.
Prezidento veikl
reglamentuojantys statymai

r. LR Prezidento rinkim statymas
domesni momentai pabraukti...
r. LR Prezidento statymo pabraukti
momentai...
Prezidento galiojim nutrkimas
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 88 str.
nurodomos aplinkybs, kada gali nutrkti
Prezidento galiojimai...
Reikalavimai apkaltos procesui yra
numatyti Lietuvos Respublikos Seimo
statute...

Prezidento galiojim nutrkimas
_2004 metais Lietuvos Respublikos Seimas
paalino Roland Paks i Prezidento
pareig u priesaikos sulauym.
_Iki buvo irinktas naujas Prezidentas
laikinai Prezidento pareigas jo Seimo
Pirmininkas Artras Paulauskas...
RESPUBLIKOS PREZIDENTO
KOMPETENCIJA
_ Respublikos Prezidento galiojimai
santykiuose su Seimu.
_ Respublikos Prezidento galiojimai
santykiuose su Vyriausybe.
_ Respublikos Prezidentas ir teismin
valdia.
_ Respublikos Prezidento kompetencija
krato apsaugoje bei usienio politikoje.
_ Malon. Pilietyb. Valstybiniai
apdovanojimai.
Respublikos Prezidento galiojimai
santykiuose su Seimu.

Respublikos Prezidento galiojimai santykiuose
su Seimu leidia vertinti valstybs vadov, kaip
svarb statym leidybos proceso dalyv.
Naujai irinktas Seimas pirmj savo posd
renkasi Prezidento kvieiamas.
Prezidentas turi galiojimus skelbti eilinius Seimo
rinkimus, o tam tikrais atvejais ir pirmalaikius
parlamento rinkimus.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje pirmalaiki
Seimo rinkim paskelbimo galimyb yra apribota
aplinkybi.

Prezidentas gali paskelbti Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 58 str. numato
vienareikmes konstitucini teisini santyki
situacijas.
Tik joms egzistuojant, Respublikos
pirmalaikius Seimo rinkimus.
Tai gali vykti, kuomet:
-Seimas per 30 dien nuo pateikimo neprim
sprendimo dl naujos Vyriausybs programos
arba nuo Vyriausybs programos pirmojo
pateikimo per 60 dien du kartus i eils
nepritar Vyriausybs programai;
- Seimas pareikia tiesiogin nepasitikjim
Vyriausybe pastarajai pasilius.
Kiti momentai
OGalimyb Prezidentui naudotis galiojimais
nepagrstai riboja Lietuvos Respublikos 87 str.
numatantis, kad kai Konstitucijos 58 straipsnio
antrojoje dalyje numatytais atvejais Respublikos
Prezidentas skelbia pirmalaikius Seimo rinkimus.
ONaujai irinktas Seimas 3/5 vis Seimo nari
bals dauguma per 30 dien nuo pirmosios
posdio dienos gali paskelbti pirmalaikius
Respublikos Prezidento rinkimus.
Kadencijos momentas
Konstitucija numato jog Respublikos
Prezidentas negali skelbti pirmalaiki
Seimo rinkim, jeigu iki Respublikos
Prezidento kadencijos pabaigos liko
maiau nei 6 mnesiai, taip pat jeigu po
pirmalaiki Seimo rinkim neprajo 6
mnesiai.
statym leidybos teiss momentas
OPirma, Respublikos Prezidentas turi statym
leidybos iniciatyvos teis.
OAntra, Seimo priimti statymai sigalioja tik po to,
kai juos pasirao ir oficialiai paskelbia Lietuvos
Respublikos Prezidentas, iskyrus atvejus, kai
paiuose statymuose yra numatoma kita j
sigaliojimo data.
OPrezidento pasirayti arba nepasirayti
statymai.
Kitos Prezidento funkcijos
Respublikos Prezidentas teikia Seimui valstybs
kontrolieriaus, Lietuvos banko valdybos
pirmininko kandidatras.
Lietuvos Respublikos Konstitucija pareigoja
alies vadov daryti metinius praneimus Seime
apie padt Lietuvoje, Lietuvos Respublikos
vidaus ir usienio politik.
Seimo pritarimu Prezidentas skiria ir atleidia
kariuomens vad ir saugumo tarnybos vadov;
pastarojo teikimu skiria ir atleidia saugumo
tarnybos vadovo pavaduotojus.
Respublikos Prezidento
galiojimai santykiuose su
Vyriausybe
Respublikos Konstitucinis Teismas 1998 m. sausio mn.
nutarimo konstatuojamoje dalyje iaikino, jog
Respublikos Prezidentui tenka skirti Seimo daugumos
palaikom Ministr Pirminink ir tvirtinti toki Vyriausyb,
kurios programai Seimas gali pritarti posdyje
dalyvaujani nari bals dauguma.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nutarimas Dl
Lietuvos Respublikos Seimo 1996 m. gruodio 10 d.
nutarimo Dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs
programos atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Vilnius, 1998 m. sausio 10 d. nutarimas.
Ivados
Respublikos Prezidento teis skirti
Ministr Pirminink nra absoliuti.
Ministro Pirmininko kandidatr alies
vadovas turi derinti su Seimu.
Ministro Pirmininko teikimu Prezidentas
skiria ir atleidia ministrus.
Lietuvos Respublikos ministrai yra
atsakingi Seimui, Respublikos Prezidentui
ir tiesiogiai pavalds Ministrui Pirmininkui.
Prezidento ir Vyriausybs
sveikos momentai
Respublikos Prezidentas priima Vyriausybs atsistatydinim ir
prireikus paveda jai toliau eiti pareigas arba paveda vienam i
ministr eiti Ministro Pirmininko pareigas, kol bus sudaryta nauja
Vyriausyb.
Prezidentas taip pat priima ministr atsistatydinim ir gali pavesti
jiems eiti pareigas, kol bus paskirtas naujas ministras.
Irinkus nauj Seim, Prezidentas priima Vyriausybs grinamus
galiojimus ir paveda jai eiti pareigas, kol bus sudaryta nauja
Vyriausyb.
Vyriausybei atsistatydinus ar Vyriausybei grinus galiojimus,
Prezidentas ne vliau kaip per 15 dien teikia Seimui svarstyti
Ministro Pirmininko kandidatr.
Kol nra Ministro Pirmininko ar jis negali eiti savo pareig,
Respublikos Prezidentas ne ilgesniam kaip 60 dien laikotarpiui
Ministro Pirmininko teikimu paveda vienam i ministr j pavaduoti,
jeigu tokio teikimo nra, Respublikos Prezidentas vienam i ministr
paveda pavaduoti Ministr Pirminink.
Prezidento ir Vyriausybs
sveikos momentai
Tarp Seimo sesij Prezidentas, esant reikalui,
sprendia, ar leisti patraukti Ministr Pirminink ar
ministr baudiamojon atsakomybn, duoda leidim
juos suimti ar kitaip suvaryti j laisv.
Nors Respublikos Prezidento institucija yra
priskirtina vykdomosios valdios grandiai,
Konstitucijoje nra numatyta galimyb alies vadovui
dalyvauti Vyriausybs posdiuose.
Respublikos Konstitucija numato, jog ministrai yra
atskaitingi Respublikos Prezidentui, taiau alies
vadovas nra nei Vyriausybs narys, nei vadovas.

Respublikos Prezidentas ir
teismin valdia (1)
Respublikos Prezidentas kaip valstybs vadovas dalyvauja
teismins valdios kaip institucijos formavimo procese.
Respublikos Prezidentas yra vienintelis pareignas, kuris gali skirti ir
atleisti teism teisjus.
alies vadovas teikia Seimui Aukiausiojo Teismo teisj
kandidatras.
Seimui paskyrus Aukiausiojo Teismo teisjus, i j Respublikos
Prezidentas teikia Seimui skirti Aukiausiojo Teismo pirminink.
Aukiausiojo Teismo skyri pirmininkus i paskirt teisj skiria
Seimas Respublikos Prezidento teikimu, pasilius Aukiausiojo
Teismo pirmininkui. Tad skiriant Aukiausiojo Teismo teisjus,
btinas Respublikos Prezidento ir Seimo sutarimas dl kandidatr.

teismin valdia (2)
Prezidentas skiria Apeliacinio teismo
teisjus, o i j - Apeliacinio teismo
pirminink, jeigu j kandidatroms pritaria
Seimas.
Teisj kandidatras Prezidentui teikia
Teisingumo ministras.
Apylinki, apygard ir specializuoto teismo
teisjus bei pirmininkus skiria, j darbo
vietas keiia Respublikos Prezidentas.
teismin valdia (2)
E statymo numatytais atvejais Prezidentas atleidia arba teikia Seimui
atleisti teisjus.
E Dl teisj paskyrimo, paauktinimo, perklimo ar atleidimo i
pareig Respublikos Prezidentui pataria speciali statymo numatyta
teisj institucija - Teisj taryba.
E Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodio 21 d.
nutarimo konstatuojamojoje dalyje teigiama, kad Atsivelgiant
Konstitucijoje nustatyt teism formavimo tvark, taip pat
Respublikos Prezidento ir specialios teisj institucijos santyki
konstitucin reguliavim, darytina ivada, kad Konstitucijos 112
straipsnio 5 dalyje nurodyta speciali teisj institucija turi patarti
Respublikos Prezidentui visais teisj skyrimo, j profesins karje-
ros, taip pat atleidimo i pareig klausimais.
E ios institucijos patarimas sukelia teisinius padarinius: jei nra ios
institucijos patarimo, Respublikos Prezidentas negali priimti
sprendimo dl teisjo paskyrimo, paauktinimo, perklimo ar
atleidimo i pareig".
teismin valdia (3)
Speciali teisj institucija ne tik padeda
Respublikos Prezidentui formuoti teismus, bet ir
yra atsvara Respublikos Prezidentui, kaip
vykdomosios valdios subjektui, formuojant
teisj korpus.
Respublikos Prezidentas statymo nustatytais
atvejais nustato arba teikia Seimui nustatyti
teisj skaii teismuose, tvirtina teisj valdios
simboli etalonus, paymjim pavyzdius.
teismin valdia (4)
Teisjas negali bti patrauktas
baudiamojon atsakomybn, suimtas,
negali bti kitaip suvaryta jo laisv be
Seimo sutikimo, o tarp Seimo sesij - be
Respublikos Prezidento sutikimo.
Respublikos Prezidentas negali daryti
takos teism sprendimams konkreiose
bylose.
teismin valdia (5)
Konstitucinis Teismas nepriklausydamas bendrj
teism sistemai vykdo tik jam bdingas funkcijas.
is Teismas sprendia, ar statymai ir kiti Seimo aktai
neprietarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir
Vyriausybs aktai - neprietarauja Konstitucijai arba
statymams.
alies vadovas turi galiojim Konstitucinio Teismo
formavimo procese. Prezidentas teikia Seimui trij (i
devyni) Konstitucinio Teismo teisj kandidatras.
Paskyrus visus Konstitucinio Teismo teisjus, i j teikia
Seimui Konstitucinio Teismo pirmininko kandidatr.
teismin valdia (6)
Respublikos Prezidentas gali kreiptis
Konstitucin Teism dl Vyriausybs akt
neprietaravimo Konstitucijai arba statymams.
Taiau alies vadovas negali kreiptis
Konstitucin Teism dl Seimo priimt statym
neprietaravimo Konstitucijai.
Respublikos Prezidentas gali kreiptis
Konstitucin Teism dl ivados, ar nebuvo
paeisti rinkim statymai per Seimo nari
rinkimus, taip pat dl tarptautini sutari
atitikimo Konstitucijai.
Respublikos Prezidento kompetencija
krato apsaugoje bei usienio politikoje
(1)
Respublikos Prezidentas yra vyriausiasis ginkluotj
pajg vadas.
Prezidentas Seimo pritarimu skiria kariuomens vad,
suteikia aukiausius karinius laipsnius.
Prezidentas vadovauja konsultacinei Valstybs gynimo
tarybai, kuri svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybs
gynybos klausimus.
Sprendimus dl mobilizacijos, karo padties, ginkluotj
pajg panaudojimo ir sprendim gintis nuo ginkluotos
agresijos priima Respublikos Prezidentas. Taiau alies
vadovas privalo tok savo sprendim pateikti tvirtinti
artimiausiam Seimo posdiui.
(2)
Taikos metu Prezidentas tvirtina kariuomens
dislokavimo vietas ir manevravimo teritorines
ribas. Sprendimus dl kariuomens dalini
perklimo kit dislokavimo viet savo dekretu
turi teis priimti tik Respublikos Prezidentas.
Tik alies vadovas savo dekretu gali sakyti
krato apsaugos ministrui suformuoti kari
padalinius valstybs sien apsaugai.
(2)
Respublikos Prezidentas sprendia pagrindinius usienio politikos
klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo usienio politik.
Politikos moksl literatroje pabriamos didels Lietuvos
Respublikos Prezidento galios usienio politikoje: galiojimai vidaus
ir usienio politikos srityje yra aikiai asimetriki: pirmieji gana
menki, o antrieji spdingi.
Vyriausybs teikimu Prezidentas skiria ir ataukia Lietuvos
Respublikos diplomatinius atstovus usienio valstybse ir prie
tarptautini organizacij; priima usienio valstybi diplomatini
atstov galiojamuosius ir ataukiamuosius ratus; teikia
aukiausius diplomatinius rangus ir specialius vardus.
alies vadovas pasirao Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis
ir teikia jas Seimui ratifikuoti.
Malon. Pilietyb. Valstybiniai
apdovanojimai (1)
_Respublikos Prezidentas kaip valstybs
vadovas suteikia alies pilietyb, taip pat
tenkina asmen praymus dl Lietuvos
Respublikos pilietybs atsisakymo ar
grinimo.
_alies vadovui yra suteikta teis suteikti
alies pilietyb iimties tvarka.
apdovanojimai (2)
_Lietuvos Respublikos pilietybs klausimams
preliminariai svarstyti Respublikos Prezidentas
sudaro Pilietybs reikal komisij, taip pat
tvirtina pilietybs klausim nagrinjimo ioje
komisijoje taisykles.
_Pilietybs reikal komisija teikia Respublikos
Prezidentui pasilymus tenkinti praymus dl
Lietuvos Respublikos pilietybs, o atsisakiusi re-
komenduoti suteikti pilietyb - pareikjui apie
tai pranea ratu ir nurodo atsisakymo motyvus.
apdovanojimai (3)
_Lietuvos Respublikos pilietybs suteikimo,
jos atsisakymo, grinimo, netekimo, taip
pat akto dl pilietybs suteikimo
pripainimo negaliojaniu klausimus
sprendia Respublikos Prezidentas
leisdamas dekretus.
_Respublikos Prezidento dekretus dl
pilietybs teikimo pasirao ir vidaus reikal
ministras.
apdovanojimai (4)
_ Respublikos Prezidentas teikia malon nuteistiesiems.
_ Malon paprastai teikiama pagal pai nuteistj praymus.
Svarstomi malons praymai t asmen, kuriuos yra nuteis
Lietuvos Respublikos teismai, taip pat t Lietuvos Respublikos
piliei, kuriuos nuteis kit valstybi teismai ir kurie atlieka bausm
Lietuvoje, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautin sutartis nenumato
kitaip.
_ Nuteistj malons praymus preliminariai svarsto ir pasilymus dl
j teikia Malons komisija, kurios posdiams vadovauja
Respublikos Prezidentas.
_ Malons komisij sudaro Lietuvos Aukiausiojo Teismo
pirmininkas, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, Lietuvos
Respublikos vidaus reikal ministras, Lietuvos Respublikos
generalinis prokuroras, Respublikos Prezidento patarjas valstybs
ir teiss klausimais, Respublikos Prezidento kanceliarijos vadovas,
Lietuvos Respublikos policijos kapelionas, Lietuvos kalini globos
draugijos atstovas.
apdovanojimai (5)
Malon nuteistiesiems teikiama iais bdais:
visikai arba i dalies atleidiant ir nuo
pagrindins, ir nuo papildomosios
bausms;
neibt laisvs atmimo dal pakeiiant
velnesne bausme.
Malon nuteistiesiems teikiama Respublikos
Prezidento dekretu.
RESPUBLIKOS PREZIDENTO TEISS AKTAI.
KITI RESPUBLIKOS
PREZIDENTO STATUSO KLAUSIMAI
(1)
Respublikos Prezidentas, gyvendindamas jam suteiktus
galiojimus, leidia aktus - dekretus (Lietuvos
Respublikos Prezidento statymo 15 str.).
Respublikos Prezidento dekretai registruojami
Respublikos Prezidento dekret knygoje ir jiems
suteikiamas eils numeris.
KITI RESPUBLIKOS
(2)
Prezidento dekretai nustatyta tvarka skelbiami Valstybs
iniose, laikraiuose, per radij ir televizij.
Respublikos Prezidento dekretai sigalioja kit dien
po j paskelbimo, jeigu dekretuose nenurodyta kita j
sigaliojimo data.
KITI RESPUBLIKOS
(3)
Prezidento dekretus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 85 str.
nurodytais klausimais taip pat pasirao:
dl Lietuvos Respublikos diplomatini atstov usienio valstybse
ir prie tarptautini organizacij skyrimo ir ataukimo - Lietuvos
Respublikos Ministras Pirmininkas;
dl aukiausi diplomatini rang ir speciali vard teikimo -
Lietuvos Respublikos usienio reikal ministras;
dl aukiausi karini laipsni suteikimo - Lietuvos Respublikos
Ministras Pirmininkas;
dl nepaprastosios padties skelbimo - Lietuvos Respublikos Mi-
nistras Pirmininkas;
dl Lietuvos Respublikos pilietybs teikimo - Lietuvos
Respublikos vidaus reikal ministras.
KITI RESPUBLIKOS
(5)
_ Respublikos Prezidentas dl savo rezidencijos, dl j
aptarnaujani padalini struktros, dl etat ir vidaus
darbo organizavimo leidia potvarkius.
_ Respublikos Prezidentas skiria valstybinius
apdovanojimus. Valstybiniai apdovanojimai - ordinai,
medaliai ir kiti pasiymjimo enklai - skiriami taikos ir
karo metu nusipelniusiems asmenims pagerbti bei
Lietuvos pilieiams skatinti atsidjus dirbti Lietuvos
valstybs ir visuomens gerovei.

Respublikos Prezidento imunitetas (1)

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 86 str. 1 d. nustatyta:
Respublikos Prezidento asmuo nelieiamas: kol eina savo
pareigas, jis negali bti suimtas, patrauktas baudiamojon ar
administracinn atsakomybn.
ia Konstitucijos nuostata yra tvirtintas Respublikos Prezidento
imunitetas. Imunitetas - tai asmens nelieiamybs papildomos
garantijos, reikalingos ir btinos to asmens pareigoms tinkamai
atlikti.
Respublikos Prezidento kaip valstybs vadovo, gyvendinanio jam
Konstitucijos ir statym pavestas pareigas, imunitetas turi utikrinti
Respublikos Prezidentui nekliudomai vykdyti Konstitucijoje
nustatytas funkcijas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
2000 m. gegus 8 d. nutarimas).

Respublikos Prezidento imunitetas (2).

Respublikos Prezidento asmuo nelieiamas: kol
eina savo pareigas, jis negali bti suimtas,
patrauktas baudiamojon ar administracinn
atsakomybn.
Respublikos Prezidento garb ir orum gina
Lietuvos Respublikos statymai.
statymai numato atsakomyb u vie
Respublikos Prezidento eidim arba meiim.

Respublikos Prezidento vliava,
antspaudas
O Respublikos Prezidentas turi vliav - valstybs vadovo simbol.
Respublikos Prezidento vliava - purpurinis audeklas; jo abiejose
pusse centre - Lietuvos valstybs herbas, kur i deins laiko
grifas, i kairs -vienaragis. Respublikos Prezidento vliavos ploio
ir ilgio santykis -1:1,2. Respublikos Prezidento vliava ir jos
atvaizdas visada turi atitikti Respublikos Prezidento vliavos spalv
etalon, kur Lietuvos heraldikos komisijos teikimu tvirtina Lietuvos
Respublikos Seimas.
O Respublikos Prezidento vliava ikeliama vir Respublikos
Prezidento rezidencijos, kai ten yra Respublikos Prezidentas.
Respublikos Prezidento vliava taip pat ikeliama laivuose ir ant kit
transporto priemoni, kuriomis vyksta Respublikos Prezidentas.
O Respublikos Prezidentas naudojasi apvaliu antspaudu, dokument
blankais su Lietuvos valstybs herbu. Antspaude rayta Lietuvos
Respublikos Prezidentas.
Respublikos Prezidento valstybinis
aprpinimas ir aptarnavimas (1)
Nustatytas toks Respublikos Prezidento valstybinis
aprpinimas ir aptarnavimas:
darbo umokestis 12 vidutini mnesini darbo
umokesi dydio;
rezidencija Vilniuje; vasaros rezidencija, taip pat ir
tarnybinis butas Vilniuje;
specialios paskirties lktuvas ir 2 automobiliai;
apsauga, kuria rpinasi specialios paskirties tarnyba;
atstovavimo ilaidos alies viduje ir lankantis usienio
valstybse -pagal tarptautin diplomatin praktik
atsiskaitytinai ir 25 proc. Respublikos Prezidento
mnesinio darbo umokesio neatsiskaitytinai.
ORespublikos Prezidentui teiktos dovanos, kurias
jis gauna oficiali vizit metu usienio
valstybse, taip pat dovanos, kurias jam teikia
usienio valstybi atstovai oficiali vizit metu
Lietuvoje, yra valstybs turtas, saugomas
Respublikos Prezidento rezidencijoje.
Oios dovanos nustatyta tvarka gali bti
perduodamos saugoti muziejams, o ypa
vertingos - Lietuvos bankui. Tokia tvarka
taikoma ir tada, kai Respublikos Prezidentui
dovanos teikiamos kaip valstybs vadovui
Lietuvoje.
Ijusiam i valstybs tarnybos Respublikos
Prezidentui iki gyvos galvos:
nustatoma 50 proc. Respublikos Prezidento
darbo umokesio dydio pensija per mnes;
suteikiama poilsiaviet su aptarnavimu, taip
pat apsauga ir transportas.
Aptarnaujani asmen, apsaugos ir
transporto priemoni skaii nustato Lietuvos
Respublikos Vyriausyb.
O Respublikos Prezidento vardas juo buvusiam asmeniui
ilieka iki gyvos galvos. Respublikos Prezidentai
laidojami valstybs lomis.
O Respublikos Prezidentas turi rezidencij, kurioje yra
Respublikos Prezidento darbo, reprezentacijos ir
gyvenamosios patalpos, taip pat j aptarnaujani
pareign darbo patalpos.
O Los, skirtos Respublikos Prezidento rezidencijai
finansuoti, numatomos Valstybs biudeto statymo;
atskirai nurodomos los, skirtos Respublikos
Prezidento aptarnaujantiems padaliniams finansuoti.
Respublikos Prezidento galiojim laikui su j
aptarnaujani padalini pareignais
sudaroma terminuota darbo sutartis.
Respublikos Prezidento galiojimams nutrkus,
visais atvejais j aptarnaujantys pareignai
atsistatydina.
Respublikos Prezidentas dl savo rezidencijos,
dl aptarnaujani padalini struktros, dl
etat ir vidaus darbo organizavimo leidia
potvarkius.
18 straipsnis
Nustatomas toks Respublikos Prezidento valstybinis aprpinimas ir
aptarnavimas:
1) darbo umokestis, lygus paskutinio paskelbto alies kio vidutinio mnesinio
darbo umokesio dvylikai dydi;
2) rezidencija Vilniuje ir vasaros rezidencija, taip pat tarnybinis butas Vilniuje;
3) specialios paskirties lktuvas ir 2 automobiliai;
4) apsauga, kuria rpinasi specialios paskirties tarnyba;
5) atstovavimo ilaidos alies viduje ir lankantis usienio valstybse pagal
tarptautin diplomatin praktik atsiskaitytinai ir 25 procentai Respublikos
Prezidento mnesinio darbo umokesio neatsiskaitytinai.

PREZIDENTO
STATYMAS

Lietuvos Respublikos Prezidento statymas numato,
kad Respublikos Prezidento kanceliarijoje ir kituose
padaliniuose sukaupta mediaga yra Tautos ir
Lietuvos valstybs istorijos ypatinga sudtin dalis bei
nacionalinis turtas.
Todl Prezidento statymo 14 str. numato, kad
Respublikos Prezidento kanceliarijoje, kituose
padaliniuose sukaupta archyvin mediaga tvarkoma,
saugoma pagal taisykles, kurias nustato Lietuvos
Respublikos archyv statymo specialiosios nuostatos.
U ios archyvins mediagos kaupim, tvarkym ir
isaugojim asmenikai atsako Respublikos
Prezidento kanceliarijos vadovas.
Respublikos Prezidento
valstybinis aprpinimas ir
aptarnavimas (8)
Lietuvos Respublikos Prezidento statymas numato,
kad Respublikos Prezidento kanceliarijoje ir kituose
padaliniuose sukaupta mediaga yra Tautos ir
Lietuvos valstybs istorijos ypatinga sudtin dalis bei
nacionalinis turtas.
Todl Prezidento statymo 14 str. numato, kad
Respublikos Prezidento kanceliarijoje, kituose
padaliniuose sukaupta archyvin mediaga tvarkoma,
saugoma pagal taisykles, kurias nustato Lietuvos
Respublikos archyv statymo specialiosios nuostatos.
U ios archyvins mediagos kaupim, tvarkym ir
isaugojim asmenikai atsako Respublikos
Prezidento kanceliarijos vadovas.
O Respublikos Prezidentui kaip valstybs
vadovui valstybiniame radijuje ir televizijoje
suteikiamas laikas pasisakyti alies vidaus ir
usienio politikos klausimais.
O Esant neatidliotinam reikalui, Respublikos
Prezidentui turi bti suteikiamas laikas,
nenumatytas radijo ir televizijos programose.
Respublikos Prezidento vardas juo buvusiam
asmeniui ilieka iki gyvos galvos.
2008 met LR Seimo priimti
pokyiai sietini su LR Prezidento
veikla
2008 met 11 6 d. Seimo priimta naujoji LR prezidento statymo redakcija
numato, kad prezidento sutuoktinis, nesulauks senatvs pensijos amiaus
ir neturintis draudiamj pajam, prezidento kadencijos laikotarpiu bus
draudiamas valstybs lomis valstybinei socialinio draudimo pensijai ir
nedarbo socialiniu draudimu. Valstybinio socialinio draudimo mokos ioms
draudimo rims bt skaiiuojamos nuo prezidento puss darbo
umokesio.
Projektuose numatyta ir nauja valstybs vadovo algos skaiiavimo tvarka -
kad naujai irinktam valstybs vadovui darbo umokestis bus nustatytas
taikant bazin dyd, kaip ir kitiems valstybs politikams, teisjams, valstybs
pareignams ir valstybs tarnautojams.
Dabar prezidento atlyginimas lygus paskutinio paskelbto alies kio
vidutinio mnesinio darbo umokesio 12 dydi. iuo metu prezidento alga
sudaro daugiau nei 26 tkst. lit neatskaiius mokesi.

altinis. Vakar ekspresas. 2008 m. 11.11.
Dkoju u js dmes.
Koki turite klausim?

P Rezident As 11

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

P Rezident As 11

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

Lekt. Aurimas Nausda 2013.06.

You might also like