KABINETAS

339
DOVYDAS
PANCEROVAS
BIRUTĖ
DAVIDONYTĖ
Knygos spec, redaktorius Raimundas Celencevičius
Korektorės Loreta Paškevičienė, Nijolė Žukauskienė
Viršelio dizai nėrė Jurga Žemytė
E. knygą maketavo Ligita Plešanova

Šį kūrinį, esantį bibliotekose, mokymo ir mokslo įstaigų bibliotekose, muziejuose arba

archyvuose, be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir be
autorinio atlyginimo draudžiama mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais atgaminti,
viešai skelbti ar padaryti viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų
įstaigų patalpose.

ISBN 978-609-01-3910-3

© Leidykla „Alma littera“, 2014

© Dovydas Pancerovas, 2019

© Birutė Davidonytė, 2019
© Leidykla „Alma littera“, 2019
VEIKIANTYS ASMENYS

VYRIAUSYBĖ:
Saulius Skvernelis, premjeras
Algirdas Stončaitis, kancleris
Skirmantas Malinauskas, premjero patarėjas
Tomas Beržinskas, premjero patarėjas
Tomas Carasimavičius, buvęs premjero patarėjas
Žygimantas Vaičiūnas, energetikos ministras
Kęstutis Navickas, buvęs aplinkos ministras
Dalius Krinickas, buvęs aplinkos viceministras
Rokas Masiulis, buvęs susisiekimo ministras
Jurgita Petrauskienė, buvusi švietimo ir mokslo ministrė
Liana Ruokytė-Jonsson, buvusi kultūros ministrė
Milda Dargužaitė, buvusi Vyriausybės kanclerė
Kęstutis Mažeika, aplinkos ministras
Virginijus Sinkevičius, ekonomikos ir inovacijų ministras

ŽMONES SALIA PREMJERO:

Tomas Dapkus, buvęs žurnalistas

Darius Gudelis, verslininkas
Tomas Pačėsas, verslininkas
Alvydas Bieliauskas, verslininkas
Marius Jovaiša, verslininkas

SEIMO NARIAI:

Ramūnas Karbauskis, LVŽS

Virginija Vingrienė, LVŽS
Virgilijus Poderys, LVŽS
Agnė Širinskienė, LVŽS
Vytautas Bakas, buvęs Seimo NSGK pirmininkas
 Jurgis Razma, TS-LKD
Gabrielius Landsbergis, TS-LKD
Eugenijus Gentvilas, LRLS
Algirdas Butkevičius, buvęs premjeras

ZINIASKLAIDA:
Raimundas Celencevičius, įs m in vyr. redaktorius
Ramūnas Šaučikovas, įs m in generalinis direktorius
Audrius Ožalas, įs m in vyr. redaktoriaus pavaduotojas
Ernestas Naprys, įs m in žurnalistas
Audrius Gavėnas, įs m in operatorius
Liepa Želnienė, įs m in Aktualijų skyriaus redaktorė
Birutė Davidonytė, įs m in žurnalistė
Dovydas Pancerovas, įs m in žurnalistas
Šarūnas Černiauskas, buvęs įs m in žurnalistas
Jūratė Damulytė, BNS Lietuvos aktualijų skyriaus redaktorė
Saulius Jakučionis, BNS žurnalistas
Rita Miliūtė, LRT ir „Laisvės TV“ žurnalistė
Deividas Jursevičius, LRT žurnalistas
Rimvydas Valatka, „Delfi“ ir „Info TV“ apžvalgininkas
Edmundas Jakilaitis, „Delfi“ ir „Laisvės TV“ žurnalistas
Indrė Makaraitytė, LRT tyrimų skyriaus redaktorė
Dainius Radzevičius, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas
Vilma Danauskienė, „Delfi“ ir LRT žurnalistė
Andrius Tapinas, „Laisvės TV“ įkūrėjas ir žurnalistas
Aurimas Perednis, „Žinių radijo“ žurnalistas
Ridas Jasiulionis, „Žinių radijo“ žurnalistas
Rimvydas Paleckis, „Alfa“ žurnalistas

SLAPTIEJI ŠALTINIAI:
Raktininkas
Ka

KITI M IN IM I ASMENYS:
 Dalia Grybauskaitė, prezidentė
]aroslawas Kaczynskis, Lenkijos Teisės ir teisingumo partijos lyderis
Artūras Rakauskas, „Danpower Baltic“ akcininkas
Sigitas Paulauskas, „Vakarų medienos grupės“ savininkas
Ireneuszas Fąfara, buvęs „Orlen Lietuvos“ generalinis direktorius
Martynas Nagevičius, lobistas
Diana Vilytė, VPT direktorė
Giedrius Galdikas, „VIP Viešosios informacijos partneriai" direktorius
Virginijus Kanapinskas, VTEK narys
Saulius Katuoka, VTEK narys
Dalia Paulauskaitė, VTEK narė
Edmundas Sakalauskas, VTEK narys
Saulius Urbanavičius, Registrų centro direktorius
Kęstutis Švirinas, „Sorainen" advokatas
Andrius Navickas, mokytojų profsąjungos vadovas
Rasa Kiūdytė, buvusi Vyriausybės kanclerės patarėja

1Prie pavardžių nurodytos tokios pareigos, kokios buvo 2019 m. rugpjūčio 16 d., atiduodant knygos
rankraštį leidyklai.
AUTORIŲ ŽODIS

Šioje knygoje pasakojame apie valstybės valdymo užkulisius, apie kuriuos sužinojome
atlikdami žurnalistinį tyrimą. Jsvarbias pozicijas žengiantys politikai paskui save lyg
prairusio kostiumo siūlą tempia interesus, ryšius, įsipareigojimus, pažadus, sandorius.
Nematant šių siūlų, sunku suprasti, kodėl iš tribūnos politikas paskelbia apie vieną ar
kitą sprendimą.
Mes, 75m in tyrimų skyriaus komanda, ilgiau nei metus kabinomės į siūlus,
nutįsusius paskui vieną valdžios viršūnėje esantį žm ogų- premjerą Saulių Skvernelį. Ši
knyga nėra kaltinimas ar priekaištas. Tai - pasakojimas apie sudėtingą valstybei laiką,
kai demokratija ir žodžio laisvė patyrė rimtų išbandymų, o politikai priiminėjo
sprendimus, apie kuriuos piliečiai ligšiol nežino.
Kartu ši knyga yra pasakojimas apie mūsų, 75mm žurnalistų, darbo kasdienybę.
Atvirai ir sąžiningai stengėmės aprašyti savo profesinius išgyvenimus, patirtą
spaudimą, šantažą, išdavystę. Pasakojame trečiuoju asmeniu, nes taip skaitytojui bus
lengviau suprasti įvykius ir patirtis, išgyventas dviejų žmonių. Pasakodami nebūtinai
laikėmės chronologijos - kartais įvykius siejome pagal temą ir prasmę, o ne pagal datą.
Knygoje aprašyti įvykiai, vietos, citatos yra atkurti iš mūsų, tyrimų komandos
žurnalistų, surinktos medžiagos: vaizdo ir garso įrašų, susirašinėjimų, žinučių, laiškų,
taip p a t- iš žurnalistų prisiminimų ir užrašų, darytų iškart po įvykio ar slapto
susitikimo. Dėl autentiškumo pašnekovų ir citatų kalba dažniausiai pateikiama
netaisyta.
Premjeras Saulius Skvernelis šiai knygai sutiko raštu pateikti savo poziciją. Interviu
nedavė, nors žadėjo, buvęs žurnalistas Tomas Dapkus ir naftos koncerno „Orlen
Lietuva“ atstovai.
Su mumis kalbėjo buvę ir dabartiniai Sauliaus Skvernelio komandos nariai. Kai
kurie iš jų pirmą kartą atvirai liudijo apie tai, kas vyko premjerui priklausančiame
kabinete, pažymėtame 339 numeriu.
Kai kurie iš šaltinių taip ir liko slapti.

Dovydas Pancerovas
Birutė Davidonytė
 I
DALIS

„Danpower" tyrimas buvo pirmas

toks didelis tyrimas, kuris
iš tikrųjų supurtė Vyriausybę
labai stipriai.“

Skirmantas Malinauskas,
premjero patarėjas
1 SKYRIUS

RAKTININKO ŽINUTĖ

Kiekvieną ankstų rytą premjero Sauliaus Skvernelio kortežas išvažiuoja iš namų

Smiglių kaime, Vilniaus rajone, ant Neries kranto, žvyrkeliais bei gatvėmis skrieja iki
Vyriausybės rūmų Vilniaus centre ir sustoja vidiniame kieme. Kostiumuotų apsaugos
darbuotojų lydimas premjeras liftu arba laiptais pakyla į trečią aukštą, kanceliarijos
darbuotojų vadinamą ž a lią ja zona, ir užsidaro savo kabinete. Kabinete, pažymėtame
339 numeriu.
Premjero kabinetas erdvus, ilgas, stačiakampis, medžiu apkaltomis sienomis, su
valstybės simboliais ant jų, su sunkiomis žaliomis užuolaidomis ant langų. Lentynose,
išrikiuotose palei visą sieną, - nuotraukos ir knygos. Iš pirmo žvilgsnio premjero stalas
niekuo nesiskiria nuo kitų valstybės tarnautojų stalų, tik mėlyni ir raudoni
vyriausybiniai aplankai ir trys laidiniai telefonai išduoda, kad tai Vyriausybės vadovo
stalas. Premjerui už nugaros yra durys j poilsio kambarį, ten stovi televizorius ir
šaldytuvas. Priešais premjero darbo sta lą - mažesnis stalelis, skirtas svečiams, dar
toliau-visą kabineto erdvę užimantis ilgas posėdžių stalas, prie kurio kiekvieną
pirmadienio rytą renkasi ministrai. Ir ne tik jie.
Už kelių kilometrų nuo Vyriausybės rūmų, kitame Neries upės krante,
šešiaaukščiame pastate šalia didelio prekybos centro „Panorama“ įsikūrusi mūsiškė
75m in redakcija. Žurnal istų darbo vieta - erdvi salė, kurioje eilėmis sustatyti darbo
stalai, nukrauti popieriais ir užrašais, stovi kompiuteriai, yra redaktorių kampas, pro
langus matyti vamzdžiai ant prekybos centro stogo. 7s m in tyrimų skyriaus komandą
Vyriausybės rūmų 339 kabinetas, jo šeimininkas ir lankytojai sudomino visiškai
netikėtai, ir netrukus tapo svarbiausiu žurnalistiniu tyrimu.
Viskas prasidėjo 75mm redakcijoje 2018-ųjų balandžio 26-ąją.
Buvo ketvirtadienis. Tą rytą 75mm tyrimų komandos reporteriai Birutė Davidonytė,
Šarūnas Černiauskas ir Dovydas Pancerovas kaip tik ieškojo naujos istorijos. Irstai visai
netikėtai per koduoto susirašinėjimo programėlę Pancerovas gavo žinutę iš šaltinio,
kurį vadino Raktininku; tokį slapyvardį jam sugalvojo po to, kai jis prekybos centro
saugojimo spintelėje paliko maišą su dokumentais, kurių ieškojo žurnalistai, o raktą
nuo spintelės-pas šalia dirbantį raktų meistrą. Šaltinis Raktininkas turėjo prieigą prie
informacijos iš Vyriausybės, prezidentūros ir specialiųjų tarnybų.
Raktininko žinutė buvo lakoniška, bet intriguojanti: „Va čia tai Votergeito2verta
istorija.“ Po komentaru buvo nuoroda į 75mm straipsnį apie Energetikos ministerijos ir
Vokietijos energetikos įmonės „Danpower Baltic" taikos sutartį.
Pancerovas pasidalijo gauta žinia su Davidonytė ir Černiausku. Abu įsigilino į
nurodytą straipsnį. Jame buvo rašoma, kad po kelerius metus užsitęsusių teisminių
ginčų Energetikos ministerijai pavyko susitarti su Vokietijos investuotoja „Danpower
Baltic" ir greitu laiku bus pasirašyta taikos sutartis. Naujiena neatrodė labai įdomi, bet
Raktininko sulyginimas to reikalo su Votergeitu suintrigavo. Pancerovas atrašė
šaltiniui: „O kodėl Votergeitas?“ Raktininkas atsiuntė šypsenėlę ir pasiūlė susitikti.
Pancerovas sutiko.
]au tą pačią dieną tyrimų skyriaus komanda ėmė ieškoti daugiau informacijos
apie Energetikos ministerijos ir „Danpower Baltic" taikos sutartį. Kokia ginčo esmė?
Dėl ko vyko teismai? Dėl ko susitarta? Kas išvis toji „Danpower Baltic"?
Paskaitę straipsnius jie suprato, kad viskas prasidėjo 2013-aisiais, kai energetikos
įmonės galėjo prašyti valstybės paramos biokuro elektrinėm s-tuo laiku valstybė
skatino žaliąją energetiką ir iš biokuro pagamintą elektros energiją pirkdavo brangiau
nei rinkos kaina. įmonei „Danpower Baltic" buvo leista statyti po elektrinę Vilniuje ir
Kaune, bet po dvejų metų, 2015-aisiais, Energetikos ministerija leidimus panaikino dėl
įvairių biurokratinių pažeidimų- paaiškėjo, kad pagal pateiktus dokumentus
„Danpower Baltic" apskritai negali statyti jokių elektrinių. įmonė su tuo nesutiko ir
padavė valstybę į teismą. Vyko keli procesai. Likus dienai iki lemtingo teismo
sprendimo, kuriame turėjo išsispręsti ginčas, energetikos ministras Žygimantas
Vaičiūnas netikėtai paskelbė apie taikos derybas.
Tokia buvo istorijos esmė. Bet kuo čia dėtas Votergeitas? Gal Raktininkas įžvelgia
kažką nešvaraus?
 Pancerovas prisiminė, kad prieš mėnesį, 2018-ųjų kovo 23 dieną, premjeras Saulius
Skvernelis atleido iš darbo savo energetikos ir aplinkosaugos patarėją Tomą
Carasimavičių. Tai buvo netikėta, mat Carasimavičius laikytas aukštos prabos
energetikos specialistu, be to, apie atleidimo priežastis premjeras kalbėjo miglotai -
esą savo patarėją atleido, nes šis prarado politinį pasitikėjimą. Gal buvęs patarėjas ką
nors žinos?- pagalvojo Pancerovas ir paskambino Garasimavičiui.
Šis iškart pasakė nenorįs komentuoti.
Pancerovas pasiūlė pasikalbėti ne spaudai, bet vėliau Garasimavičius sutiko, kad
pokalbis būtų paviešintas.
- Kas atsitiko? Kodėl jus atleido?- paklausė telefonu.
-Nežinau. Motyvai man nebuvo išsakyti,-atsakėGarasimavičius.
- Nekalbėjot su Skverneliu?
-N e.
- O tai kaip jus atleido?-klausinėjo Pancerovas.
- Penktadienį ryte atėjau į darbą ir pamačiau, kad pakeistas mano kompiuterio
slaptažodis. Tada į kabinetą atėjo du kanceliarijos darbuotojai, liepė atiduot darbinį
kompiuterį ir telefoną.
- Ir atidavėt?
-Taip, o ką aš turėjau daryt?-atsakė Garasimavičius.
- Ir viskas? Taip ir atleido?
-Taip. Nuėjau pas premjero sekretoriato vadovę. Pasakiau, kad iš manęs buvo
paimtas telefonas ir kompiuteris, pasakiau, kad niekas nieko nepaaiškino. Paklausiau,
gal ji žino, kas vyksta. Ji irgi nustebo, ėmė aiškintis. Vėliau ji man perdavė, kad
premjeras pasirašė įsakymą mane atleist. Ir viskas.
- Ir jūs su premjeru nesi kai bėjot apie tai?
-N e.
- Kodėl?
-Tokio noro neišreiškė pats premjeras,-atsakė Garasimavičius.
-Tai ką darėt?
- Nieko, susidėjau daiktus ir išėjau, - kalbėjo Garasimavičius. - Bet tai jau ne
esmė, baigtas etapas. Tikrai jaučiu palengvėjimą, kad viskas baigėsi. ]au seniai
svarsčiau apie išėjimą, bet kolegos, su kuriais dirbau, prašė pasilikt ir užbaigt tam
tikrus strateginius projektus ir darbus.
 Pancerovui tai pasirodė keista. Kodėl iš premjero patarėjo taip staiga buvo atimtas
darbinis kompiuteris ir telefonas? Kodėl premjeras išmesdamas žmogų iš darbo netgi
nepaaiškino savo sprendimo motyvų? Stiprėjo įspūdis, kad už sausų premjero
komentarų žiniasklaidai slypi kai kas rimtesnio.
-G al buvo koks konfliktas?-paklausė Pancerovas.
- Ne, konflikto nebuvo.
-G al jums anksčiau buvo išsakyti kokie priekaištai?
- Ne, man asmeniškai jokių priekaištų ar pastabų nebuvo išsakyta,-atsakė
Garasimavičius.
- Nesuprantu. ]ul< premjeras neatleidžia savo patarėjų šiaip sau. Kažkas turėjo
įvykti.
-G al turėjom skirtingus požiūrius kai kuriais klausimais.
- Kokiais klausimais?
- Nenoriu į tai veltis. Sakau, tai jau baigtas etapas. Sakykim, mano atsakomybėj
buvo sudėtingos sritys, kur buvo daug visokių interesų grupių, daug suinteresuotų
asmenų. Ir kai kurie iš tų asmenų buvo nepatenkinti mano veikla.
- Ką tai reiškia?Tie asmenys darė įtaką premjerui?- klausinėjo Pancerovas.
- Nebenoriu į tai veltis,-nukirto Garasimavičius. Kiek pagalvojęs pridūrė:-Gal
būdamas šalia premjero trukdžiau spręsti tam tikrus reikalus.
- Kam trukdėt? Kokius reikalus?
- Kaupėsi tam tikri klausimai ir, manau, skyrėsi mūsų tolerancijos lygis jų
sprendimo būdams,-atsakė Garasimavičius.
- A r jums žinoma apie taikos sutartį su „Danpower Baltic“?
Regis, klausimas Garasimavičiaus nenustebino.
-A p ie tai nekalbėjom su premjeru. Mano nuomonės jis nesiteiravo.
- Tikrai? ]uk buvot jo patarėjas energetikos klausimais.
Garasimavičius minutėlę mąstė.
- Konkrečiai apie taikos sutartį nekalbėjom, bet jis žinojo mano poziciją dėl
šilumos ūkyje veikiančių interesų grupių aktyvios ir neskaidrios veiklos, - atsakė
pagaliau.
- Dėl „Danpower Baltic“? - pasitikslino Pancerovas.
- Dėl interesų grupių.
- Ką tai reiškia?Tai jūs pritarėtar nepritarėt taikos sutarčiai su „Danpower“? Kokią
jūsų poziciją žinojo premjeras? Kodėl jis su jumis nesitarė?- klausinėjo Pancerovas.
Carasimavičius vėl patylėjo.
- Buvauypač nustebintas, kai likus dienai iki teismo sprendimo Energetikos
ministerija pati inicijavo taikos sutarties sudarymą, nors prieš tai buvo sulaukusi
dviejų palankių žemesnės instancijos teismų sprendimų. Netikėtai pati ministerija
kreipėsi j Vyriausiąjį administracinį teismą ir paprašė nepriimti sprendimo. Mane tai
labai nustebino. Aš pasakyčiau taip: tokia bylos baigtimi akivaizdžiai buvo
suinteresuoti verslininkai, nes valstybė šioje byloje buvo stipresnėje pozicijoje. Mano
vertinimu, reikėjo sulaukti teismo sprendimo.
Pancerovas suprato, kad buvęs premjero patarėjas žino apie taikos sutartį su
„Danpower Baltic“, tik jo atsakymai perdėm diplomatiški ir sausi.
Carasimavičius kalbėjo toliau:
- Buvo reali tikimybė, kad valstybė tą bylą laimės nebeskundžiama teismo
nutartim. Tokiu atveju „Danpower“ būtų praradusi realias galimybes gauti valstybės
paramą gaminamai elektros energijai. ]ul< kalba eina apie dešimtis milijonų iš
valstybės biudžeto.
-Tai sakot, kad valstybei ta taikos sutartis nenaudinga?-paklausė Pancerovas.
- Pakartosiu, kad buvau y p a č nustebintas, kad taikos sutarties sudarymo iniciatyva
netikėtai atsirado prieš pat teismo nutarimą, kuris realiai galėjo būti valstybės
naudai,-atsakė Carasimavičius.
-T ai kodėl ta taikos sutartis ruošiama?
- Kaip jau sakiau, su manimi niekas nesitarė tuo klausimu. Klauskit premjero,
klauskit energetikos ministro, jie turėtų paaiškint.
- Būtinai jų paklausim. O jūs turit savo versiją?
-Žinom a, bet noriu atsitraukt nuo politikos ir užsiimti kitais dalykais,-atsakė
pašnekovas.
-Gerai, paklausiu kitaip: jeigu mes imtumės šitos istorijos tyrimo, į ką reikėtų
atkreipti dėmesį?
-Tai jūs žurnalistai, jūs geriau žinot. Aš pirmiausia atkreipčiau dėmesį į
„Danpower Baltic“ akcininkus irtam tikrus jų ryšius,-atsakė Carasimavičius.
Kitą dieną, penktadienį, įs m in tyrimų komanda iš Registrų centro duomenų bazės
parsisiuntė krūvą dokumentų apie „Danpower Baltic“. Paaiškėjo, jog tai ne vien
Vokietijos kapitalo įmonė, kaip buvo skelbiama viešai. Pusę įmonės akcijų išties valdė
vokiška „Danpower GmbH“, bet kitą pusę - lietuviška „GEČO investicijos“, už kurios
stovėjo trys Nyderlandų įmonės. Pasiraususi Nyderlandų įmonių registre Birutė
Davidonytė išsiaiškino, kad visų trijų įmonių grandinės pabaigoje stovi trys Lietuvos
verslininkai: koncerno „Senukai“ savininkai Augustinas Rakauskas, Artūras Rakauskas
ir jų verslo partneris Alvydas Žabolis. Tai reiškė, kad „Danpower Baltic“ valdo ne tik
vokiečių investuotojai, bet ir žinomi kauniečiai. Skaitant dokumentus paaiškėjo, jog
būtent Rakauskų šeima ir sukūrė šį energetikos verslą.
Šis atradimas suglumino žurnalistus: kodėl Energetikos ministerija nuslėpė dalį
tiesos ir viešai pasakojo tik apie vokiečių investuotojus, nutylėdama apie Rakauskus ir
Žabolį?

Balandžio 27-ąją, penktadienio pavakarę, Pancerovas pėstute ėjo iš 75mm redakcijos,

įsikūrusios verslo centrais apstatytame dešiniajame Neries krante. Buvo sutaręs
senamiestyje susitikti su Raktininku.
Buvo viena pirmųjų šiltų pavasario dienų, paupiu ir gatvėmis vaikštinėjo praeiviai.
Kavinė, kur susitarė susitikti, buvo apytuštė: prie vieno stalelio sėdėjo angliškai
kalbantys jaunuoliai, prie kito mergina gėrė kavą ir skaitė knygą. Pancerovas atsisėdo
atokiau nuo jų. Raktininkui pasiūlys kėdę, stovinčią nugara į kavinės duris, kad
įeinantys žmonės nematytų šaltinio veido.
Po kelių minučių atėjo Raktininkas. Nužvelgęs lankytojus, patraukė prie
Pancerovo. Nusivilko švarką, atsisėdo. Tada vėl apsidairė, lyg vertintų aplinką.
-Tai susidomėjai lietuvišku Votergeitu?-paklausė patenkintas.
Pancerovas iš kuprinės išsitraukė užrašinę ir atvertęs baltą lapą pasidėjo ant stalo.
]is žinojo, kad Raktininko pateiktą informaciją galės naudoti tik kontekstui, bet vis tiek
norėjo pasižymėti svarbiausias šaltinio mintis ir citatas.
-Tai kas čia vyksta?- paklausė atvykėlio.
Raktininkas papasakojo apie trejus metus vykusį teisminį ginčą tarp Energetikos
ministerijos ir „Danpower Baltic“. ]o pasakojimas nelabai skyrėsi nuo to, ką žurnalistai
jau buvo spėję išsiaiškinti, bet Raktininkas pateikė ir svarbių naujų detalių. Esą
netikėtą sprendimą pradėti taikos derybas energetikos ministras Žygimantas
Vaičiūnas priėmė sugrįžęs po susitikimo Vyriausybės rūmuose. Tai įvykę pirmadienį,
2018-ųjų kovo 5 dieną. Tada Vaičiūnas ir nurodęs savo tarnautojams skubiai paruošti
kreipimąsi į teismą ir pranešti apie norą su „Danpower Baltic“ susitarti taikiai.
- Kodėl jie nusprendė nelaukti teismo sprendimo?- paklausė Pancerovas.
Raktininkas pasakė nežinąs tikslios priežasties. Esą nuo pat ginčo pradžios 2015-
aisiais buvo stebimi nuolatiniai „Danpower Baltic“ atstovų bandymai prieiti prie
aukščiausias pareigas užimančių politikų ir valstybės tarnautojų siekiant, kad šie
padėtų išspręsti verslininkų problemas.
-Vokiečiai bandė prieiti prie politikų?- paklausė Pancerovas.
- Ne vokiečiai. Vokiečiai - labiau fasadas. Visus reikalus ten tvarko Rakauskai ir
Žabolis, - paaiškino Raktininkas. Ir papasakojo, esą dar prieš metus verslininkai
kontaktavo su Skvernelio aplinkos žmonėmis dėl taikos sutarties; 2017 metais
premjero patarėjas Lukas Savickas esą susitiko su „Danpower“ atstovais ir paėmė iš jų
taikos sutarties juodraštį.
- Iš tikrųjų būtent „Danpower“ siekė taikos sutarties, o ne Energetikos ministerija,
kaip dabar aiškinama,-kalbėjo Raktininkas.-„Danpower“ dar pernai patys atnešė
taikos sutarties projektą, o dabar jos pagrindu sudaryta taikos sutartis pristatoma
neva kaip parengta Energetikos ministerijos.
Pancerovui visa tai skambėjo kaip sąmokslo teorija, bet Raktininką jis laikė
patikimu šaltiniu.
Paklaustas, ar buvusio premjero patarėjo Garasimavičiaus atleidimas gali būti
susijęs su taikos sutartimi, Raktininkas tai patvirtino. Esą Garasimavičius prieštaravęs
taikos sutarties pasirašymui irtai buvo viena iš jo atleidimo priežasčių.
- Mano žiniomis, pats Skvernelis nurodė Vaičiūnui parengti tokią taikos sutartį, -
pasakė Raktininkas. - Artūras Rakauskas yra senas Skvernelio draugas. Ieškokite jų
ryšių. Šiaip sau tokios taikos sutartys nesudaromos.
Tai nuskambėjo kaip rimtas pareiškimas.
Tuo laiku premjeras Saulius Skvernelis buvo laikomas švariu ir principingu
politiku. Savo įvaizdį susikūrė sėkmingai vadovaudamas Lietuvos policijai, vėliau-
būdamas vidaus reikalų ministru. Po skandalo, kai įtariamasis Igoris Molotkovas
paspruko iš policijos automobilio pavogęs k a la sn iko vq ir ginkluotas pasislėpė Vilniaus
miegamuosiuose rajonuose, Skvernelis susipyko su Seimo pirmininke Loreta
Craužiniene. ]o reitingai išaugo akimirksniu. Tai atvėrė jam visus politinius kelius, jis
tapo bene geidžiamiausiu kandidatu būsimuose Seimo rinkimuose. Skvernelis
prisidėjo prie Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos —ūkininko milijonieriaus,
„Agrokoncerno“ savininko Ramūno Karbauskio vadovaujamos partijos. Per rinkiminę
kampaniją valstiečiai žadėjo suburti profesionalų Vyriausybę, daug uoliau nei lig šiol
kovoti su korupcija ir pademonstruoti naujus skaidrumo standartus. 2016-ųjų rudenį
Skvernelio ir Karbauskio vedami valstiečiai pasiekė stulbinamą pergalę, laimėję 56
parlamentarų mandatus iš 141. Tokio rezultato jau seniai nebuvo pasiekusi neviena
partija. Skvernelis tapo premjeru, taip pat vienu palankiausiai vertinamų šalies
politikų, reitingų lentelėse kartais aplenkdavusi net prezidentę Dalią Grybauskaitę.
Po susitikimo su Raktininku Pancerovas papasakojo savo kolegoms Davidonytei ir
Černiauskui, kad premjeras Skvernelis gali būti įsivėlęs į neskaidrius reikalus. Tokia
informacija kėlė abejonių, bet Pancerovas sakė pasitikįs šaltiniu, iki šiol nenuvylusiu ir
turinčiu prieigą prie jautrios informacijos.
- Iš tikrųjų mes niekada rimtai nesidomėjom Skverneliu,- pasakė Davidonytė.

Savaitgalį Pancerovas ir Davidonytė ieškojo informacijos apie galimus Skvernelio ir

Rakauskų ryšius. Senuose straipsniuose rado užuominų, esą Rakauskai finansiškai
prisidėjo prie Skvernelio šeimos namo statybų.
Žurnalistai nusprendė tai patikrinti.
Pancerovas paklausė savo šaltinių policijoje, gal jie ką girdėję apie Skvernelį ir
Rakauskus. Iš atsakymų buvo galima suprasti, jog tarp policijos pareigūnų išties
sklando legendos, esą Rakauskų valdomas koncernas „Senukai“ suteikė Skverneliui
dideles nuolaidas statybinėms medžiagoms; nuolaidos esą galėjo siekti net
devyniasdešimt procentų. Iš skirtingų šaltinių plaukė skirtingos sumos, skirtingos
datos, skyrėsi ir versijos, kodėl Kauno verslininkai rėmė, kaip šnekėta, Vilniaus kelių
policininką. Vėliau vienas buvęs policijos pareigūnas neoficialiai paliudijo, kad
informacija apie Rakauskų suteiktas nuolaidas Skverneliui, šiam statantis namą, buvo
gauta 2005-2006 metais. Esą tuo laiku Lietuvos kriminalinės policijos biuras gavo
informacijos, kad kelių policininkas Skvernelis gali būti finansiškai susijęs su Rakauskų
šeima.
Nors apie tai 7s m in žurnalistams neoficialiai paliudijo penki skirtingi šaltiniai, dėl
savo pareigų ir patirties galėję turėti tokios informacijos, vis dėlto Pancerovas ir
Davidonytė nusprendė neviešinti šios istorijos savo tiriamuosiuose straipsniuose.
Pirmiausia, žurnalistai įtarė, kad visa tai gali būti vadinamasis „informacijos ratas“, kai
tą pačią informaciją pasakoja keli skirtingi šaltiniai, o jų šaltinis-vienas irtas pats;
tada net išgalvoti faktai gali atrodyti kaip visiems žinoma tikrovė. Antra, patikrinus
Skvernelio namo statybos leidimus ir jo sklypo istoriją, nepavyko rasti jokių
dokumentinių to įrodymų.
Balandžio 30-ąją, pirmadienio rytą, tyrimų komanda apie „Danpower Baltic“
taikos sutarties istoriją papasakojo 7s m in vyriausiajam redaktoriui Raimundui
Celencevičiui. Patyrinėjęs žalioje lentoje kreida nubraižytas schemas, jis pritarė, kad
istorija atrodo įdomi. Celencevičių nustebino, kad į visa tai gali būti įsivėlęs premjeras
Saulius Skvernelis, skelbęsis esąs kovotojas su korupcija.
-V isa tai, ką jūs čia papasakojot, man primena „Rubicon“3laikus, - pasakė
Celencevičius.

Davidonytė ir Pancerovas tęsė tyrimą.

Per kitas dvi savaites jie surinko ir perskaitė šūsnį dokumentų: teismų sprendimus,
verslininkų ir Energetikos ministerijos pozicijas teismuose, gavo ir pačios taikos
sutarties kopiją. Jiems taip pat pavyko rasti svarbiausią dokumentą-2017-aisiais
„Danpower Baltic“ atstovų parengtą ir premjero komandai perduotą taikos sutarties
juodraštį. Sulyginus šį juodraštį su oficialios taikos sutarties tekstu tapo akivaizdu, kad
Raktininkas nemelavo. Energetikos ministerija iš tiesų kaip savo laimėjimą pristatė
sutartį, kurią jiems atnešė verslininkai. Abiejų dokumentų esmė buvo tokia pati:
verslininkai sutinka atsiimti visus savo ieškinius prieš valstybę, o valstybė mainais
įsipareigoja skirti 18-25 milijonų eurų paramą jų elektrinei Kaune.
Vėliau žurnalistinių tyrimų komanda sužinojo apie konfidencialius premjerui
Skverneliui 2017 metais „Danpovver“ rašytus laiškus. Iš jų paaiškėjo, kad Raktininkas
nemelavo ir dėl premjero komandos susitikimo su verslininkais.
Ištrauka iš „Danpovver“ laiško premjerui:

Lietuvos Respublikos
M in is tru i P irm in in k u i
p. S a u liu i S kv e rn e liu i
A sm e n iška i / ko n fid e n c ia lu
G e dim ino pr. n

G erbiam as M in is tre P irm in in k e ,

<...> Šiandien te n ka k o n s ta tu o ti, ka d m ūsų v ilty s s ė k m in g a i ir e k o n o m iška i v y s ty ti
bendrovę L ie tu v o je -s u d u ž o .
Leiskite tru m p a i išdėstyti, kodėl m e s -u ž s ie n io in v e s tu o to ja i-e s a m e n usivylę
Lietuvos p o litik a ir p riv e rs ti a ts is a k y ti to le snių in ve sticijų .
D id ž ia u s ių rū p e s tį m um s ke lia jė g a in ė Kaune. Ji buvo p a s ta ty ta p a s itik in t Lietuvos
en erg e tiko s m in is te rijo s p a ža d ė tu e le ktro s energijos s u p irk im o ta rifu , k u ris vėliau, deja,
buvo a tš a u k ta s . N e a b ejo d a m i Lietuvos te ism ų neprikla u so m yb e , m anom e, ka d
s k a tin a m o jo ta rifo a ts is a k y m o p rie ž a s ty s y ra p o litin ės, to d ėl pirm o sio s in sta ncijos
teism o sp re n d im as m u m s y r a nesup ra n ta m a s. Šiuo m e tu jė g a in ė p a rd u o d a e le k trą
rin ko s ka in o m is. K a s m e tg a u n a m o s veiklos p a jam os y r a m a žd a u g 2,5 m ln . mažesnės už
p la n uo tą sia s, to d ėl m u m s te n k a s u s ita ik y ti su d id e lia is nuostoliais.
<...>
Deja, visų šių a p lin k y b ių visum a s u k u ria įsp ū d į, k a d Lietuvos Respublika n e ve rtin a
užsienio in ve sticijų , n e t je i jos ky la iš ES va ls ty b ių n a rių .
K o n s tru k ty v u s dialogas s u s itik im e su Jūsų p a ta rė ju p. L uku S avicku ir Danpovver
valdybos n a ria is p a s k a tin o m us tę s ti d isku siją s ie k ia n t u ž t ik r in t i visom s ša lim s
p riim tin ą sp re n d im ą. T ikiuosi, ka d p re lim in a ru s ta iko s su sita rim a s, k u rį įte ik ė m e
p. Savickui, galės b ū ti tolim esnės diskusijos p a g rin d u .
Labai d ė koju Jum s už la ik ą , k u rį skyrėte šia m la iš k u i p e rs k a ity ti.
Su d ra u g iš k a is lin k ė jim a is iš Potsdam o
D a n p ovve rG m b H
Sven Schm ieder
 Surinkę medžiagą, Davidonytė ir Pancerovas ėmėsi vadinamosios kalbinimo
stadijos, kai pateikiami oficialūs klausimai istorijos dalyviams ir valstybės
institucijoms. Pagal žurnalistų taktiką pradėti klausinėti reikia tik surinkus ir
išanalizavus visą viešai prieinamą informaciją. Viena vertus, per interviu reporteris
privalo gerai žinoti aplinkybes, kad nebūtų apsuktas apie pirštą. Kita vertus, žurnalisto
klausimai gali atskleisti, ką jis jau žino, todėl tyrimo centre atsidūrę žmonės gali
bandyti naikinti pėdsakus arba užbėgti įvykiams už akių.
Gegužės pradžioje Davidonytė gavo atsakymą iš Konkurencijos tarybos. Po
biurokratine kalba slėpėsi skandalinga žinia: jeigu „Danpower Baltic“ taikos sutartimi
gautų iš valstybės milijonus, tai „tokia valstybės pagalba būtų neteisėta“. Tai dar kartą
parodė, kad taikos sutartis išties kelia rimtų abejonių, nes toks paramos modelis gali
būti neteisėtas.

Gegužės 8-ąją, antradienį, Pancerovas ruošėsi būsimam interviu su energetikos

ministru Žygimantu Vaičiūnu, garsiai skaitydamas savo pasirašytus klausimus ir pats į
juos atsakinėdamas „ministro balsu“ (pasak tyrimų komandos, Pancerovui visai
neblogai sekasi atkartoti kitų žmonių balsus ir kalbos manierą). Nors ši repeticija
tebuvo pokštas, iš tikrųjų Pancerovas nervinosi: klausimai ministrui buvo tiesūs ir
aštrūs, atskleidžiantys visas kortas, taigi, pokalbis bus nelengvas. Tyrimų komanda
tikėjosi, kad ministras Vaičiūnas prisipažins iš premjero Skvernelio gavęs nurodymą
parengti taikos sutartį.
Kai tą pavakarę prie Pancerovo priėjo 15 m in videoskyriaus operatorius Audrius
Gavėnas ir paklausė: „Ar jau važiuojam į interviu?“, Pancerovas pajuto, kaip džiūsta
gerklė.
Gavėnas automobilį pasistatė Vasario 16-osios gatvėje, už kelių šimtų metrų nuo
Energetikos ministerijos. Filmuodami reportažus Gavėnas ir Pancerovas nuolat
juokaudavo, bet šįkart juokai nesiklijavo.
jiedu, i 5m in žurnalistai, atvyko per anksti. Ant ministerijos fojė grindų pasidėjo
filmavimo įrangą ir ėmė laukti, kada juos kas nors pasitiks. Aplink tvyrojo prietema, iš
koridorių išnirdavo ir dingdavo valstybės tarnautojai.
 Po keliolikos minučių fojė pasirodė energetikos ministro patarėja Aurelija
Vernickaitė, anksčiau buvusi žinoma televizijos žurnaliste. Vernickaitė pasisveikino ir
pakvietė Pancerovą ir Gavėną liftu pakilti j ketvirtą aukštą.
Vernickaitė atvedė Pancerovą ir Gavėną j ankštą posėdžių salę. Oras čia buvo
slogus. Vernickaitė pasakė, kad prieš kelias valandas kaip tik čia oficialiai buvo
pasirašyta taikos sutartis, dėl kurios Pancerovas ir atvyko. Parašus po ja padėjo
energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas ir „Danpower Baltic“ atstovai Burkhardas
Vogelis ir Artūras Kliukevičius.
Lygiai sutartu laiku j posėdžių salę įžengė energetikos ministras Žygimantas
Vaičiūnas. Atrodė ramus, netgi abejingas. Atsisėdęs į Gavėno pasiūlytą kėdę priešais
kamerą, Vaičiūnas paklausė, kiek laiko planuojama kalbėtis.
-A p ie pusvalandį,-atsakė Pancerovas.
Gavėnas ženklu parodė, kad galima pradėti interviu, ir Pancerovas uždavė pirmą
klausimą: kokie yra esminiai taikos sutarties punktai?
Ministras prakalbo, bet staiga jį nutraukė Gavėnas:
- Palaukit, palaukit, kažkas negerai.
Pasirodo, neveikė vienas iš mikrofonų. Kol Gavėnas šalino gedimą, Pancerovas
pajuto atslūgstant įtampą ir jaudulį. Pokalbiui prasidėjus iš naujo, pastebėjo, kad
Vaičiūnas į klausimus atsakinėja tais pačiais žodžiais kaip ir prieš tai.
Iš pradžių jie kalbėjosi apie bendrus dalykus. Pancerovas klausinėjo, ką iš
pasirašytos taikos sutarties laimi valstybė:
- A r manote, kad ši taikos sutartis naudinga Lietuvai?
-Taip, be abejo. Buvo tikrai nelengvos, įtemptos derybos, irtas rezultatas, kurį
šiandien turime, yra subalansuotas variantas, subalansuotas sprendimas, ir Lietuvos
valstybei jis tikrai naudingas, - kalbėjo Vaičiūnas. - Pirma, minimizavome finansinių
baudų galimybę Lietuvos atžvilgiu. Antra vertus, išsprendėme ilgai trukusius ginčus ir
tokiu būdu valstybės prestižo ir reputacijos klausimus.
Pancerovas ėmė klausinėti specifinių dalykų, susijusių su „Danpower Baltic“
elektrinių statyba ir teisminiais ginčais. Ministras Vaičiūnas sakė esąs susipažinęs su
detalėmis, bet sulaukęs sudėtingesnio klausimo kartodavo pagrindinį savo
argumentą: esą buvo didelė tikimybė, kad valstybė pralaimės bylą, todėl geriau buvę
pasirašyti taikos sutartį ir užbaigti ginčus. Regis, ministras nuoširdžiai tikėjo tuo, ką
kalba.
 - Ministre, jūs pats taip sugalvojot?- paklausė Pancerovas.
-Taip, konsultavausi su ministerijos teisininkais ir, įvertinus teismo sprendimą, yra
racionalu ir logiška eiti tokiu keliu. Irtai buvo bendras mano ir mano komandos
darbas.
-ArSkvernelis nurodė jums siekti susitarimo su „Danpovver"?
- Ne, tokio nurodymo nebuvo. Buvo pateiktas mano siūlymas, kad mums,
įvertinant visas aplinkybes, yra racionaliau ieškoti taikos. Niekas tada nebuvo
garantuotas rezultatu, ar mes tą taiką galime pasiekti. Taikos ieškojimo būdui buvo
pritarta, - atsakė Vaičiūnas.
- A r jums neatrodo, kad Skvernelis galėjo turėti asmeninį interesą?- klausinėjo
Pancerovas.
-M ano vertinimas buvo pateiktas objektyviai įvertinant visas aplinkybes, ir tai yra
racionalus sprendimas, dedant pliusus ir minusus, kokią mes ir turime situaciją.
Vienas svarbus aspektas šioje istorijoje yra būtent šios Vyriausybės prioritetas
pritraukti užsienio investicijas, skatinti investuotojus dalyvauti Lietuvoje, ir, aš manau,
šitas projektas yra pakankamai svarbus, ir šiuo aspektu mačiau premjero interesą,-
kalbėjo ministras.
- A r jums žinoma, kad 2017 metų rugsėjo 13 dieną Vyriausybės rūmuose premjero
patarėjas Lukas Savickas ir jūsų ministerijos kanclerė Agnė Kairytė susitiko su
„Danpovver Baltic“ atstovais ir tie įteikė jiems taikos sutarties projektą?
-Taip, žinoma. 2017 metais pats turėjau susitikimus su „Danpovver“ ir akcininkų
atstovais. Tai yra deklaruota viešai, susitikimai buvo vieši, po to interviu iš vienos ir iš
kitos pusės,-pasakė ministras.-Tai turbūt buvo panašiu metu, kuomet mes turėjome
ir ministerijos susitikimą su „Danpovver“ atstovais.
- Kartoju klausimą: „Danpovver“ jums įteikė taikos sutartį, o ne atvirkščiai? —
perklausė žurnalistas.
Ministras pakartojo savo pagrindinį argumentą: valstybė galėjo pralaimėti bylą,
todėl nuspręsta susitarti taikiai.
- A r jums neatrodo, kad dedate savo parašą po afera?-paklausė Pancerovas.
-N e , tikrai ne,-ram iai atsakė ministras.-Manau, kad dedu savo parašą po
sprendimu, kuris šiuo metu Lietuvoje nėra įprastas. Turbūtyra patogu viską spręsti
teisminiu būdu, po to gauti pasekmes, ir už tai niekas neatsako. Mano atsakomybė yra
rasti sprendimą, kuris išvestų iš šios aklavietės, kuris yra ir prestižo, reputacijos
atstatymas prieš investuotojus.
Kai tik pokalbis baigėsi, ministras Vaičiūnas atsistojo, nusisegė mikrofoną,
atsisveikino ir išėjo iš salės. Jo patarėja Vernickaitė laukė, kol Pancerovas ir Gavėnas
susirinks filmavimo įrangą.
-A š žinau, kas tavo šaltinis,-tarė ji.
Pancerovas paprašė patikslinti, bet Vernickaitė apibūdino aptakiai:
-Tai įdomi asmenybė. Neturėtum juo aklai tikėti.
Pancerovas nieko neatsakė. Kiekvienam žurnalistui labai svarbu apsaugoti savo
šaltinius-žmones, kurie teikia informaciją, kartais jautrią ar net slaptą. Žurnalistai
tokiems šaltiniams pažada konfidencialumą ir visomis išgalėmis stengiasi jų
neišduoti.
Išėjęs į gatvę Pancerovas pajuto nuovargį ir nusivylimą. Ankstesnė mintis, kad
ministras galėtų prisipažinti gavęs nurodymus iš premjero, dabar atrodė naivi ir
absurdiška. Atsisveikinęs su Gavėnu, jis patraukė į Jasinskio gatvėje esantį barą „Local
Pub“, kur turėjo susitikti su Davidonyte ir Černiausku.

Tuo metu, kai Pancerovas ėmė interviu iš Vaičiūno, Davidonyte ir Černiauskas turėjo
skambinti kitiems istorijos dalyviams; tyrimų komanda stengdavosi svarbiausius
pašnekovus pakalbinti vienu metu, kad šie neįspėtų vienas kito apie žurnalistų
klausimus. Davidonyte ir Černiauskas paskambino keliems Energetikos ministerijos
tarnautojams, susijusiems su taikos sutartimi, bet nieko gero nepešė. Iškart po to
Davidonyte paskambino premjero patarėjui Lukui Savickui, kuris dalyvavo garsiajame
susitikime su verslininkais. Regis, išgirdęs Davidonytės klausimus Savickas sutriko ir
paprašė atsiųsti juos raštu.
Tačiau bene svarbiausias skambutis turėjo būti vienam iš „Danpower Baltic“
akcininkų Artūrui Rakauskui; pagal turimą informaciją būtent jis buvo susijęs su
premjeru Sauliumi Skverneliu. Davidonytei pavyko prisiskambinti. Paklaustas apie
draugystę su Skverneliu ir taikos sutartį, Rakauskas kelias sekundes alsavo į ragelį.
-Gerbiamoji, aš „Danpovver“ nevaldau,-atsakė pagaliau.
Davidonyte atšovė, kad Rakauskas valdo „Danpower Baltic“ per Nyderlanduose
registruotą įmonę, bet verslininkas nutraukė pokalbį.
—]is nepaneigė savo draugystės su Skverneliu, bet paneigė, kad valdo savo
įmonę,-juokdamasi pasakojo Pancerovui Davidonytė, kai šis atėjo į „Local Pub“ pas
kolegas.
Pancerovas papasakojo apie savo interviu su ministru Vaičiūnu ir kad jaučiasi
nusivylęs. Pasidėjęs daiktus, jis nuėjo prie baro. Užsisakė dvigubą dūminio viskio.
Barmenė per klaidą paėmė ne tą butelį ir šliūkštelėjo stiklan dukart brangesnio viskio.
Supratusi savo klaidą, atsiprašė ir apskaičiavo kaip už pigesnį-šešiolika eurų vietoj
keturiasdešimties.
-Sekasi,-tarstelėjo kažkoks vyras, matęs viską iš šalies.
Sriubčiodami gėrimus tyrimų komandos žurnalistai svarstė, ką daryti toliau. Pats
laikas užduoti klausimus premjerui Sauliui Skverneliui. Visi trys sutarė, kad pakalbinti
reikia susitikus akis į akį, mat tada būtų bent šiokia tokia tikimybė, kad premjeras
prisipažins draugaująs su Artūru Rakausku.
Černiauskas telefone atsivertė premjero darbotvarkę.
-R ytoj jis bus kažkokiam renginy prie televizijos bokšto,-pasakė.-Kuris einam?
Abiejų vyrukų nuomone, premjerą turėtų kalbinti Davidonytė. Si, nors ir
nenoromis, sutiko.
Atrodė, jų tyrimas artėja prie pabaigos. Ryškėjo esminė istorijos linija: Skvernelio
Vyriausybė pasirašė milijonų vertą taikos sutartį su Rakauskais, remdamasi
abejotinais argumentais, neva tai naudinga valstybei. Tačiau tąnakt iškilo grėsmė, kad
tyrimą teks nutraukti.

2Votergeitas-politinis skandalas 1972-1974 m., kurio metu atsistatydino ]AV prezidentas Richardas
Nixonas, prisidėjęs prie savo politinių oponentų demokratų sekimo irsabotavimo kampanijos.
3„Rubicon“ (dabar „Icor“) - lietuviško kapitalo koncernas, praeityje daręs įtaką Vilniaus miesto
politikams. 2005-aisiais atliktas parlamentinis tyrimas parodė, kad koncerno juodojoje buhalterijoje yra
minimas ir Vilniaus meras Artūras Zuokas.
2 SKYRIUS

PREMJERO PAŽĮSTAMAS

2018-ųjų gegužės 9-ąją, trečiadienio rytą, Šarūnas Černiauskas rūkė prie įs m in

redakcijos. Staiga gatvėje tarp stiklinių biuro pastatų pamatė ateinantį verslininką
Ričardą Jarmalavičių, „Danpower Baltic“ atstovaujančios viešųjų ryšių agentūros
„Publicum“ vadovą. Jarmalavičius pasisveikino su Černiausku ir įžengė į pastatą,
kuriame įsikūrusi 15mm redakcija.
Šarūnas apie tai papasakojo savo kolegoms Dovydui ir Birutei. Tyrimų komandai
šis vizitas sukėlė įtarimų: vakar Davidonytė išsiuntė klausimus „Publicum“ atstovams
apie „Danpower Baltic“ taikos sutartį, o jau šį rytą „Publicum“ vadovas lankosi jų
redakcijoje. Negi tai sutapimas? Netrukus paaiškėjo, jog tąryt Jarmalavičius susitiko su
75mm generaliniu direktoriumi Ramūnu Šaučikovu. Jie išties kalbėjosi apie žurnalistų
atliekamą tyrimą. Jarmalavičius norėjo sužinoti, ar įs m in publikuos tyrimą net tuo
atveju, jei tiesa bus kitokia, nei tikisi žurnalistai. Po to susitikimo Šaučikovas patikino
tyrimų komandą jokio Jarmalavičiaus spaudimo nepatyręs, jiedu tiesiog mandagiai
pasikalbėję ir išsiskyrę. Todėl tas keistas vizitas greitai pasimiršo.
Buvo svarbesnių reikalų.
Tą trečiadienio rytą Birutė Davidonytė taksi važiavo į Karoliniškes prie televizijos
bokšto, kur turėjo apsilankyti premjeras Saulius Skvernelis. Davidonytė i teko svarbi
užduotis - gauti premjero atsakymus apie galimą jo draugystę su Artūru Rakausku ir
apie „Danpower Baltic“ taikos sutartį. Tą rytąjį jautėsi pavargusi, nes miegojo vos
kelias valandas, visą naktį skaitė teismo sprendimus „Danpower“ bylose irdabarturėjo
rimtų abejonių dėl keliamos prielaidos, esą taikos sutartis yra abejotinos vertės. Ar
teismuose valstybė tikrai buvo geresnėje pozicijoje? Ar tikrai Energetikos ministerija
buvo bemaž laimėjusi prieš verslininkus?0 gal Raktininkas bando manipuliuoti
žurnalistais?
Davidonytė užsiminė apie savo abejones Pancerovui ir Černiauskui. Ji pažadėjo
vėliau viską detaliai paaiškinti, o dabar turinti susikaupti interviu su premjeru. Tačiau
tai įžiebė konfliktą. Pancerovas ėmė klausinėti, ką Davidonytė turinti omenyje? Kas
blogai su tais teismų sprendimais? Kodėl ji abejoja šaltiniu? Davidonytė atsakė dabar
neturinti laiko apie tai kalbėti. Tačiau Pancerovas neatlyžo: kas ne taip?
Černiauskas bandė raminti įsismarkavusius kolegas: „Pakalbėsit po interviu, dabar
svarbiausia, kad jis pasisektų.“ Bet Pancerovas kamantinėjo toliau, o Davidonytė
kartojo dabar negalinti kalbėti. „Gal jums abiem internetą išjungti? Dabar ne laikas
ginčytis“, - ramino Černiauskas.
Taksi automobilis braudamasis per rytines spūstis artėjo prie Karoliniškių, kur už
dvidešimties minučių lankysis premjeras. Pancerovas toliau rašė žinutes, ir galų gale
neištvėrusi Davidonytė atkirto: „A rtu gali baigti zyzti man po ausim?“ Pancerovas
įsižeidė. Davidonytė tai pajuto ir atsiprašė. Pokalbis nutrūko.
Davidonytė išlipo iš taksi. Prie televizijos bokšto ji susitiko 7s rn in fotografą Luką
Balandį, kuris turėjo filmuoti būsimą Skvernelio interviu. Premjeras dar nebuvo
atvykęs. Davidonytė ir Balandis prisėdo ant suolelio šalia televizijos bokšto, rūkė ir
kalbėjosi. Buvo gražus saulėtas rytas. Davidonytė pamiršo ginčus su Pancerovu,
nusiramino ir nusiteikė interviu.
Prie televizijos bokšto pasirodė Vadovybės apsaugos departamento pareigūnai,
saugantys premjerą. Pagal tvarką jie privalėjo patikrinti teritoriją, kur lankysis
premjeras, ir visus su juo bendrausiančius asmenis. Pareigūnai priėjo p rie is im
žurnalistų. Pasisveikino ir paprašė Luką Balandį parodyti fotoaparatą, apžiūrėjo kitus
daiktus. Atsisveikindami palinkėjo sėkmės.
Jautomobilių aikštelę prie televizijos bokšto įvažiavo pilkas mikroautobusiukas. Iš
jo išlipo premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas. Davidonytė jį gerai pažinojo, nes
dar neseniai jiedu dirbo kartu-Malinauskas buvo 75mm tyrimų skyriaus žurnalistas ir
Davidonytės, Černiausko ir Pancerovo draugas. Pernai Malinauskas nusprendė
pasitraukti iš žurnalistikos ir tapo Skvernelio patarėju kovai su korupcija, ryšiams su
parlamentu ir strateginei komunikacijai. Nuo to laiko Davidonytė, Pancerovas,
Černiauskas ir Malinauskas bendravo mažai, bet priešpriešos nejautė.
Davidonytė priėjo prie buvusio kolegos. Malinauskas atrodė smarkiai pasikeitęs
nuo tada, kai prieš metus „Piano Man“ bare jie gėrė alų jo išleistuvių proga. Dabar jis
vilkėjo kostiumą, ryšėjo kaklaraištį, atrodė labai pasitikintis savimi.
Davidonytė Malinauskui pasakė prieš renginį norėsianti pakalbinti premjerą.
 - Kaip tau sekasi?-vėliau pasidomėjo ji.
Malinauskas atsakė, kad gerai. Pridūrė, jog greitai bus baigtas Seimo Nacionalinio
saugumo ir gynybos komiteto atliekamas neteisėtos verslo įtakos Seimo nariams4
tyrimas, va tada tai turėtų būti įdomu.
-Skirmantai, o ar tu tikras, kad niekas nedaro įtakos Vyriausybei?-paerzino
Davidonytė.
-Č ia tu apie „Danpovver“?
-Taip. lrtujaužinai?-nusistebėjo Davidonytė.
Malinauskas pasakė žinąs, kad Davidonytė skambino kitam premjero patarėjui
Lukui Savickui ir klausinėjo apie „Danpower“ taikos sutartį. Bet jis pats esą į tai
nesigilinęs, tai nėjo sritis.
-Taigi tu esi patarėjas kovai su korupcija, gal pasidomėsi?-patraukė jį perdantį
Davidonytė.
Netrukus atvažiavo ir premjero kortežas. Išlipęs iš automobilio Skvernelis, atrodė,
buvo geros nuotaikos.
-Premjere, gal galėčiau sutrukdyt jus minutę?-paklausė Davidonytė.
-G alim a ir ilgiau, paeikime į pavėsį,-nusijuokė Skvernelis ir nuo saulės
nutvieksto šaligatvio žengė į šešėlį.
Premjerui už nugaros išsirikiavo Vadovybės apsaugos departamento pareigūnai.
Davidonytė priėjo arčiau ir filmuojant Lukui Balandžiui ėmė uždavinėti klausimus:
- Premjere, kaip jūs vertinate taikos sutartį, sudarytą su „Danpower Baltic“?
-V ertinu kaip poziciją, kuri valstybei turės pridėtinę vertę, -atsakė Skvernelis.
-A rta i jūsų iniciatyva pradėtos derybos dėl taikos sutarties, ar ministro
iniciatyva?- klausinėjo Davidonytė.
-T ai buvo iniciatyva iš Vokietijos pusės, dalyvavo tame ir Vokietijos diplomatai, ir,
aišku, tai yra įmonės interesas pirmiausiai.
Davidonytė akimirksniu suvokė, kad tai prieštarauja energetikos ministro
Žygimanto Vaičiūno žodžiams, esą pasirašyti taikos sutartį buvo jo, Vaičiūno, idėja.
-Tai čia nebuvo jūsų nurodymas?- pasidomėjo žurnalistė.
- Ne, be abejo, ne. Tie ketinimai, kurie buvo išsakyti susitikimuose Vyriausybėje su
investuotojų ir ambasadorių atstovais, buvo perduoti Energetikos ministerijai, kad ji
ieškotų geriausių sprendimų Lietuvai.
Davidonytė uždavė svarbiausią klausimą:
 -B e t Artūras Rakauskas, vienas iš „Danpower Baltic“ akcininkų, yra senas jūsų
draugas?
Išgirdęs klausimą premjeras nė kiek nenustebo.
-N ėra jis mano senas draugas nei naujas draugas. Žmogus, kurį aš pažįstu, bet jis
nėra draugas.
-Tai kažkokio intereso tame neturėjote?
- Negaliu matyti jokio intereso, ir nematau intereso, nes kalba buvo tik su
Vokietijos pagrindiniu akcininku, tai yra su Vokietijos investuotoju,-atsakė
Skvernelis.
Davidonytė džiaugėsi interviu, nes premjeras prieš kamerą paliudijo, kad taikos
sutarties iš tikrųjų siekė „Danpower Baltic“, o ne Energetikos ministerija, kaip tvirtino
ministras Vaičiūnas. Be to, premjeras prisipažino pažįstąs verslininką Artūrą Rakauską.
Davidonytė nuėjo atsisveikinti su atokiau stovinčiu Malinausku, bet kameroms
išsijungus priėjo ir premjeras Skvernelis.
- Iš kur jūs tokių nesąmonių prisiklausėt?- paklausė jis žurnalistės.
Davidonytę nustebino piktas premjero tonas. Visgi ji papasakojo premjerui, ką
atlikdami tyrimą išsiaiškino žurnalistai ir kodėl jiems kyla abejonių dėl taikos
sutarties: verslininkai netgi neturėjo reikiamų dokumentų elektrinėms statyti, o dabar
valstybė ruošiasi jų elektrinei duoti milijoninę paramą.
-jū s pasidomėkit plačiau, kam trukdė tie verslininkai, - pasakė Skvernelis.
Davidonytė pažadėjo pasidomėti ir atsisveikino.

Po pietų tyrimų komanda susitiko 7sm/n redakcijoje. Pancerovas ir Davidonytė

atsiprašė vienas kito ir ėmė kalbėtis apie Davidonytei kilusias abejones. ]i dar kartą
perskaitė teismo nutartį Vilniaus elektrinės byloje5, kurią valstybė pralaimėjo. Ten
teismas pasakė: valstybė pati kalta, kad prieš leisdama statyti elektrinę nepatikrino
„Danpower Baltic“ dokumentų, todėl verslininkai yra teisūs. Nors tai buvo tik vienas iš
daugybės ginčų, bet Davidonytei atrodė, kad tai gali būti labai svarbu. Gal irtoje
lemtingoje byloje, dėl kurios dabar užvirė visa košė, teismas būtų pasisakęs
„Danpower“, o ne valstybės naudai? Atsakyti į šį klausimą buvojau neįmanoma, nes
politikai nesulaukė teismo sprendimo ir sudarė taikos sutartį.
-Tai ką darom?-paklausė Davidonytė.
Po ilgų diskusijų žurnalistai priėmė sprendimą kol kas dar nepublikuoti savo
tyrimo, kiek atidėti ir iš esmės peržiūrėti visą surinktą medžiagą. Nutarė viską
patikrinti iš naujo, atmesdami ankstesnes prielaidas. Taip pat susitarė, kad jų tyrimas
bus ne apie teismų sprendim us,-juk jie neturi kompetencijos nuspėti, kas laimėtų ar
pralaimėtų bylą. Svarbiausias tyrimo akcentas turi būti politikų melas piliečiams:
Vyriausybė oficialiai pasakojo apie vokiečių investuotojus ir nė žodeliu neužsiminė,
kad už viso to stovi ir premjero pažįstami lietuviai verslininkai Rakauskai. Be to,
politikai nuslėpė, jog taikos sutarties visą laiką siekė „Danpower Baltic“.
Žmonės privalo tai žinoti, juk būtent jie, kas mėnesį mokėdami sąskaitas už
elektrą, sumokės 18-25 milijonus eurų už tokį Vyriausybės sprendimą.

Gegužės 11-ąją, penktadienio vakarą, tyrimų komanda po darbo susirinko „Vėjuose“,

mažyčiame bare Vilniaus gatvėje, ir šventė Černiausko gimtadienį kartu su jo šeima ir
draugais. Kompanija sėdėjo prie staliuko lauke. Šiltą pavasario vakarą aplink
linksminosi dešimtys žmonių, dar daugiau grūdosi gatvėje prie barų, ieškodami laisvų
staliukų. Staiga žurnalistai ištolo pamatė link jų Vilniaus gatve artėjantį Skirmantą
Malinauską. Pastebėjęs buvusius kolegas, Malinauskas priėjo ir pasisveikino. Visi
persimetė keliais žodžiais apie senus gerus laikus ir politines aktualijas. Malinauskas
vėl užsiminė apie Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atliktą tyrimą. Esą
premjeras susitarė su Valstybės saugumo departamento vadovu Dariumi Jauniškiu,
kad būtų paviešinta slapta žvalgybos pažyma apie koncerną „MG Baltic“. Esą ten turėtų
būti kažkas ir apie 75mm.
-ju m s bus įdomu,-pasakė Malinauskas.
Tokia žinia visus prie stalo suglumino.
-T u nori pasakyti, kad pažymoje bus informacijos apie mus?-paklausė
Davidonytė.
-Pamatysite,-atsakė Malinauskas ir atsisveikinęs nuėjo.
Prie stalelio stojo tyla. Kas tai buvo? Ar jis jiems grasino? Niekas iš septynių prie
stalo sėdinčių žmonių nesuprato, ką Malinauskas norėjo pasakyti, bet visi tai suprato
kaip užuominą, esą premjeras paviešins kažką slapto apie įs m in .
Kompanija paniuro.
Vakaras buvo sugadintas.
Maždaug po mėnesio žvalgybos pažyma iš tiesų buvo paviešinta. Kaip ir sakė
Malinauskas, joje buvo paminėtas ir portalas 7s m in , bet ne neigiamame, o teigiamame
kontekste-kaip redakcija, kuri buvo nepalanki „MG Baltic“, nes viešino kritišką
informaciją apie koncerną. Atskirų įs m in žurnalistų pavardžių ten nebuvo. (Vėliau
Malinauskas aiškino, esą tą vakarą žurnalistai jį ne taip supratę, jis ne grasinęs, o,
priešingai, užsiminęs apie teigiamus dalykus.)

7s m in žurnalistinis tyrimas dėl „Danpower Baltic“ ir Vyriausybės taikos sutarties buvo

publikuotas gegužėsi7-ąją, ketvirtadienio rytą. Straipsnio pradžia skelbė:

M in is trų ka b in e ta s nuslėpė tiesų apie m ilijo n u s eu rų k a in u o sia n čių ta ik o s s u ta rtį su

lie tu v ių ir vokiečių įm o n e „D a n p o w e r B a ltic “. P o litik a i ruošiasi v e rs lin in k a m s su m o k ė ti
apie 78-25 m ln . eu rų už ta i, ka d įm o n ė a ts iim tų a b e jo tin a s pre te n zija s. Vyriausybė ta i
p a te ik ia k a ip savo la im ė jim ų , b e t iš tik r ų jų s a n do rio siekė v e rs lin in k a i. Siekė ir p e r
p re m je rų S a u lių Skvernelj.

Tądien Davidonytė ir Pancerovas pirmą kartą surengė atskirą transliaciją iš įs m in

studijos ir tiesioginiame eteryje su politikais aptarė paskelbtus faktus apie su
„Danpower Baltic“ susijusį tyrimą ir taikos sutartį.
Surengti tokią laidą pasiūlė vyriausiasis redaktorius Raimundas Celencevičius:
„Turite svarbią temą. Pagalvokime, kaip geriau ją išsukti.“
]ie ilgai svarstė, ką daryti, kad skaitytojai geriau suprastų temą. Ką daryti, kad
viskas neužsibaigtų publikavus vieną tekstą?Tiesioginė laida iš įs m in studijos atrodė
geriausia idėja. Vėliau panašios laidos apie žurnalistų tyrimus tapo tradicija.
įs m in pavyko atkreipti visuomenės dėmesį. įvykiai klostėsi toliau ir kiekvieną jų
žiniasklaida detaliai nušviesdavo.
 Vyriausybės ir „Danpower Baltic“ taikos sutartis keliavo per skirtingus teismus.
Teismai turėjo įvertinti, ar toks sandoris neprieštarauja viešajam interesui. Liepos
mėnesį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas netikėtai atsisakė patvirtinti
taikos sutartį. Teisėjų kolegija suabejojo, ar milijonų skyrimas verslininkams
nepažeidžia viešojo intereso.
Perskaitę šį teismo sprendimą, tyrimų komandos nariai pajuto palengvėjimą. Iki
tol Vyriausybės atstovai viešai aiškino, esą 75m in žurnalistai be pagrindo kritikuoja jų
pasirašytą taikos sutartį, yra šališki ir suklaidinti, bet dabar teismo sprendimas aiškiai
parodė: žurnalistai buvo teisūs, taikos sutarties teisėtumu ir nauda valstybei tikrai
galima suabejoti.
Tačiau tuo ši istorija nesibaigė.
Rugsėjo mėnesį politikai ir verslininkai rado būdą apeiti nepalankų teismo
sprendimą: „Danpower Baltic“ tiesiog atsiėmė ieškinį prieš valstybę, kadangi ginčo
nebeliko, byla buvo nutraukta, teismas taip ir neišnagrinėjo klausimo, ar taikos
sutartis neprieštarauja viešajam interesui. Štai ir viskas. Per dvylika metų „Danpower
Baltic“ gaus 18-25 milijonus eurų iš visų elektros vartotojų kišenės.
Kai „Danpower Baltic“ problemos buvo išspręstos, didžioji dalis įmonės akcijų
buvo parduotos Prancūzijos bendrovei. Vokiečių investuotojų, kuriuos tiek daug kartų
linksniavo ir gyrė politikai, nebeliko nė kvapo.
Ši istorija tyrimų komandą įvėlė į keistą ir nemalonią padėtį - jie atsidūrė
priešingoje barikadų pusėje nei buvęs kolega ir draugas Skirmantas Malinauskas;
pastarajam atrodė, jog buvę kolegos nepagrįstai puola premjerą Skvernelį, o tyrimų
komandai - kad Malinauskas meluoja ir bando diskredituoti žurnalistų darbą.
Feisbuke pasipylė premjero patarėjo Malinausko vieši komentarai apie jo
buvusius kolegas:

N ie ka d a to k io p rite m p in ė jim o nem ačiau, k a i d irb a u įs m in . N ie ka d a nem ačiau to k io

p u o lim o ir sp a ud im o n e tu r in t jo k ių fa k tų , b e t s te n g ia n tis s u k u rti kuo didesnį a žio ta žų
b e t k u rio m is įm a n o m o m is priem o n ėm is.

9 9 proc. ty rim o y r a vieša in fo rm a c ija , k u ri tiesiog s u in te rp re tu o ja m a p e r vienų p riz m ę -

ka ip u ž v a ž iu o ti a n t n e p a tin k a n č io prem jero.
 Juk tai žemiausio lygio bandymas įkąsti. Ir man, ir premjerui.

O ty r im a i je i baigsis ta ip ir neparašius apie kon serva to riu s, bus iškalbesni nei b e t ko kia
a n tra štė , k u ria p a da ro m a s nelogiškas ir neteisingas a p ib e n d rin im a s .

Jaučiat, k a d ta ra g a n ą m ed žio klė ja u ta m p a k ie k ju o k in g a ir p ra s ile n k ia n ti su lo g ika F

Laikas ne apie „m a n o m y lim o p re m je ro “, o apie p o rta lo rep u ta c iją p a g a lv o ti. Čia visiem s
viskas g e ra i to k ie te k s ta i ir to ks v a ry m a s ?

Bet k u ris ž u rn a lis to te k s ta s y ra ne t ik stra ip s n io herojaus, b e t ir rašančiojo rep u ta cijo s

klausim as.

Malinauskas rašėfeisbuko komentarus, skirtus ne tik žurnalistams, bet ir

vyriausiajam redaktoriui Raimundui Celencevičiui:

Aš su p ra n tu , k a d a n t po sūkių užneša, b e t tu re d a k to riu s , p a ts pabandėt šiek tie k

a ts irib o ti nuo a is trų ir p a ž iū rė ti o b je k ty v ia i, kas vyksta FJei ne, p a ts laikas.

O šiaip, ž in a u , ka d t ik it tuo, ką rašot. Taip p a t ž in a u , kad daug ką in te rp re tu o ja t

p ra s ile n k d a m i su tikrove , nes ta i m a ta u g a n a a iš k ia i iš vidaus.

j tokius premjero patarėjo pareiškimus Celencevičius atsakė:

Aš n ie ku o n e tik iu , mes t ik a iškin a m ė s keistenybes ir rem iam ės fa ktais. Jūs, deja,

u ž s iim a t tik ė jim a is , nors v a ld o t valstybę. M a n o g a lv a , ta i p a vojinga.

Iš pradžių Malinausko komentarai sukėlė tyrimų komandai stiprias emocijas. Nė

vienas negalėjo suprasti, kodėl buvęs kolega viešai taikosi sumenkinti jų reputaciją ir
kaltina neva iškraipant faktus. Taip, jis yra premjero patarėjas ir gina savo darbdavį,
bet toks elgesys atrodė peržengiantis padorumo ribas. Nė vienas žurnalistiniuose
tyrimuose parašytas žodis ar faktas niekada nebuvo paneigtas ar užginčytas.
Priešingai, vėlesni įvykiai tik patvirtino, kad abejonės dėl taikos sutarties buvo
teisingos.
„Aš tuoj bijosiu feisbuke net premjero pavardę paminėti, nes Skirmantas kaipmat
prisistatys su savo kilometriniais komentarais“, - juokavo Birutė. Tačiau ilgainiui
priešiški Malinausko komentarai feisbuke 15mm žurnalistams pabodo ir jie nebekreipė
j juos dėmesio.
Tyrimų komanda suprato, kad j jų reputaciją politikai nusitaikė visai ne dėl to, kad
žurnalistai būtų padarę kažką blogo,-tiesiogšie politikai negalėjo pakęsti kritikos.
Tądien, kai 75 m i n publikavo savo tyrimo medžiagą, atsiskleidė naujos premjero
Sauliaus Skvernelio savybės. Per Seimo posėdį konservatoriaus Jurgio Razmos
paklaustas apie žurnalistų tyrimą ir ryšius su Rakauskais, premjeras išpyškino ilgą
monologą, regis, visiškai nesusijusį su šia tema.
-D raugų grupė, kurioje yra buvę Vyriausybės patarėjai, „Lietuvos energijos“6
darbuotojai, specialiųjų tarnybų darbuotojai, sugalvoja, kad Lietuvai labai svarbu
padaryti du abejotinos reikšmės gyventojus nuodijančius projektus, tai yra statyti
šiukšlių deginimo gamyklas,-kalbėjo Skvernelis.
Tyrimų skyriaus žurnalistai apstulbę klausėsi premjero monologo. Su kiekvienu jo
pasakytu žodžiu nuostaba vis didėjo.
-Šitiem sdviem korupciniams projektams, mano galva, trukdo konkurencija,ypač
Kaune,-rėžė Skvernelis.
Kokia dar d ra u g ų g ru p ė ? Kokios specialiosios ta rn y b o s ? Kokie k o ru p c in ia i ir g yve n to ju s
n u o d ija n ty s projektai? Apie ką čia kalba premjeras? Anksčiau jis niekada nekalbėdavo
tokiu tonu. Kodėl dabar taip pratrūko? Kas čia vyksta?

4Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSCK) 2017-2018 m. vykdė parlamentinį tyrimą
apie verslo įtaką politikams. Tyrimo metu Seimo komitetas gavo slaptą žvalgybos informaciją, kurios
dalis vėliau buvo išslaptinta ir paviešinta.
5Teisminis ginčas tarp „Danpower Baltic“ ir Energetikos ministerijos kilo dėl to, kad ministerija
panaikino įmonės leidimą vystyti elektrinę Vilniuje-esą verslininkai neturėjo elektrinės statybai
reikiamų dokumentų.
62019 m. rugsėjį „Lietuvos energija“ pakeitė pavadinimą ir nuo šiol vadinasi „Ignitis grupė“.
3 SKYRIUS

KORUPCINIAI IR NUODIJANTYS

Premjero Sauliaus Skvernelio žodžiai sukėlė skandalą.

Pasirodo, premjeras kalbėjo apie valstybės įmonės „Lietuvos energija“ statomas
kogeneracines jėgaines Vilniuje ir Kaune, kur deginant atliekas bus gaminama pigi
šiluma ir elektra. Ekonomikos žurnalistai kritikavo premjerą: jeigu šie projektai išties
yra k o ru p c in ia i ir g y v e n to ju s n u o d ija n ty s , tai apie tai reikėjo kalbėti gerokai anksčiau, o ne
dabar, kai valstybės jėgainių statyba jau vyksta visu pajėgumu. ]au gauta europinė
parama, pritraukti investuotojai, nupirkta įranga,-tokiom is aplinkybėmis premjero
žodžiai galėjo užtraukti tarptautinę gėdą.
Žodžiais tai neapsiribojo. Skvernelis paskelbė Generalinei prokuratūrai perdavęs
medžiagą apie galimą korupciją. Esą anksčiau grupė politikų ir valstybės tarnautojų
protegavo „Lietuvos energiją“ ir stabdė „Danpower Baltic“ ir kitų privačių įmonių
projektus. Tačiau premjeras viešai nepateikė jokių to įrodymų, todėl skandalingi jo
žodžiai vis dar buvo mįslė.
2018-ųjų gegužės 29-ąją, antradienio rytą, įs m in tyrimų komandos žurnalistai
Birutė Davidonytė, Dovydas Pancerovas ir Šarūnas Černiauskas sėdėjo redakcijoje ir
klausėsi Seimo rytinio posėdžio transliacijos. Tądien politikai turėjo aptarti žurnalistų
publikacijoje paviešintus faktus apie premjerą Saulių Skvernelį, bet padėtis pakrypo
netikėta linkme. Staiga prie mikrofono stojo Seimo narys Artūras Skardžius. Tyrimų
komanda išsyk atkreipė] tai dėmesį, nes Skardžius buvo jų tyrimų herojus7.
- Ką jis pasakys?-susidomėjo Pancerovas.
Skardžius pasiūlė į Seimo posėdžio darbotvarkę įtraukti naują klausimą. Tai buvo
pataisa, susijusi su Vilniaus ir Kauno atliekų deginimo jėgainėmis.
Žurnalistai sukluso. Tai dabar jau ir Skardžius prabilo šia tema? „Kaip žinote,
premjeras kreipėsi į teisėsaugą, konkrečiai į prokuratūrą“, - kalbėjo Skardžius.
Birutei Davidonytei kilo įtarimų.
 - Reikėtų patikrint, ką jis ten siūlo,-tarė ji.
Davidonytė susirado internete Skardžiaus teikiamas pataisas. Pasirodo, buvo
siūloma uždrausti atliekų deginimo jėgaines statyti arčiau nei dvidešimt kilometrų
nuo gyvenamųjų vietų. Lietuvoje tokių vietų tiesiog nėra, todėl žurnalistai suprato:
politikai subtiliai bando uždrausti atliekų deginimo jėgaines. įprastai naujai priimti
įstatymai atgaline data netaikomi, taigi net jei Skardžiaus siūlomos pataisos būtų
priimtos, tai niekaip nepaveiktų jau vykdomų valstybės projektų. Tačiau šį kartą buvo
padaryta išimtis - pataisose įrašyta, kad Vyriausybė galėtų sustabdyti jau vykstančias
jėgainių statybas.
Tą rytą redakcijoje Pancerovas ir Davidonytė kalbėjosi su I 5w in žurnalistu Ernestu
Napriu, rašančiu apie energetiką ir ekonomiką. Naprys anksčiau dirbo „Lietuvos
energijoje“, todėl žinojo apie dramas dėl atliekų deginimo jėgainių.
-G al gali paaiškint, kas čia vyksta?-paklausė Pancerovas.
-„Danpovver“ jau seniai bando stabdyti tuos projektus,-atsakė Naprys,
siurbčiodamas kavą, lyg kalbėtų apie visiems žinomą dalyką.
- „ Da n powe r“ ? Ir vė I „ Da npowe r“ ?- nuste bo Pance rovas.
Naprys papasakojo, kad valstybės atliekų deginimo jėgainės sudarytų rimtą
konkurenciją „Danpovver Baltic“, kurie yra didžiausi Lietuvos nepriklausomi šilumos
gamintojai, veikiantys Vilniuje ir Kaune. Todėl verslininkai per politikus i r žiniasklaidą
bando spausti „Lietuvos energiją“, kad ši atsisakytų bent vieno iš savo projektų.
-Kodėl niekas apie tai nerašo?-nusistebėjo Pancerovas.
Naprys atsakė, kad ir anksčiau buvo apie tai kalbama, bet niekas neturi
neginčijamų įrodymų, jog būtent „Danpovver“ siekia, kad būtų sustabdyti valstybės
projektai. Pažadėjo pasikalbėti su keliais savo šaltiniais. O po kelių valandų sugrįžęs
papasakojo tyrimų komandai, kad jo šaltiniai irgi nesupranta, kas dedasi:
-Sakė: klauskit premjero.
Išeitų, kad Skvernelio komanda, anksčiau taikos sutartimi įsipareigojusi sumokėti
dešimtis milijonų eurų „Danpovver Baltic“, dabar akivaizdžiai nusitaikė į valstybinius
projektus, kurie galimai trukdo tai pačiai „Danpovver Baltic“, jeigu tai tiesa, tada aišku,
kodėl Raktininkas kalbėjo apie Votergeitą.
Pancerovas parašė žinutę Raktininkui, pasiūlė susitikti. Raktininkas atsakė šiomis
dienomis neturįs laiko. Pancerovui pasirodė, kad šaltinis vengia susitikimo. Gal po
įs m in publikacijos apie taikos sutartį ir kilusio skandalo Raktininką užgriuvo
nemalonumai? Jiedu taip ir nesusitarė dėl susitikimo.

Tomis dienomis Pancerovas parašė žinutę kitam savo šaltiniui, kurį vadino Ka (buvo
toks smauglys istorijoje apie Mauglį). Ka turėjo prieigą prie Prezidentūros,
Vyriausybės, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, taip pat slaptųjų
tarnybų informacijos. Pancerovas į Ka kreipdavosi tik išskirtiniais atvejais, nes šaltinio
darbinė padėtis buvo labai jautri, jis galėjo nukentėti vien išaiškėjus ryšiui su 75mm
reporteriu.
Pancerovas paklausė Ka, gal tas žino apie Skvernelio ir Rakauskų ryšius. Gal turi
kokios informacijos? Ka sureagavo į žurnalisto žinutę, atsakė, bet tai nė kiek nepadėjo.
Jis labai kritiškai įvertino 75mm tyrimą apie taikos sutartį. „Pasidomėkit, kodėl išvis iš
„Danpower Baltic“ buvo atimti leidimai vystyti elektrines Vilniuje ir Kaune, - rašė Ka. -
Pasidarykit chronologiją, pakalbinkit daugiau liudininkų.“ Esą žurnalistai parodė tik
vieną interesų grupę: premjerą Saulių Skvernelį, verslininkus Augustiną ir Artūrą
Rakauskus, Alvydą Žabolį. Tai buvo teisinga informacija, bet publikacijose žurnalistai
esą neatspindėjo kitos interesų grupės, kurią sudaro „Lietuvos energija“, atliekų
deginimo jėgainių kuratorius Nerijus Rasburskis, buvęs premjeras Algirdas
Butkevičius, buvęs premjero patarėjas Tomas Garasimavičius. Esą ši grupė buvo
suinteresuota Lietuvoje statyti dvi atliekų deginimo jėgaines ir todėl buvo stabdomi
konkurentų, tarp jų ir „Danpower Baltic“, projektai.
Pancerovas atsakė šaltiniui, kad žurnalistai tikrino ir šitai, bet prielaidos ir įtarimai
nepasitvirtino. Kad ir kaip ten būtų, Pancerovas suprato nesulauksiąs pagalbos iš Ka.
Gegužės 31-ąją, ketvirtadienio rytą, Pancerovas gėrė kavą Martyno Mažvydo
nacionalinės bibliotekos kavinėje „Caffeine“ ir laukė kolegos. Suvibravo ant stalelio
padėtas mobilusis telefonas. Pancerovas tikėjosi kolegos žinutės ir labai nustebo
pamatęs, kad parašė Ka.
Šaltinis pranešė: savaitgalį Mažeikiuose vyks Sauliaus Skvernelio ir Lenkijos
premjero Mateuszo Morawieckio susitikimas, apie kurį kol kas viešai neskelbiama. Esą
ten premjerai aptars Lietuvoje veikiančio Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ reikalus. „Ar
pasidomėsi?“ -paklausė Ka. Pancerovas atrašė nesuprantąs, kuo tiksliai turėtų
pasidomėti. Kuo tas susitikimas ypatingas? Ka patikslino: premjerai kalbės apie „Orlen“
ir „Lietuvos geležinkelių“ reikalus. „Pasidomėk tuo susitikimu, jeigu dabar susirinksi
dalį informacijos, vėliau nereikės manęs klausinėt“,-atrašė Ka. Pancerovas nieko
nesuprato. Kokią informaciją reikia susirinkti? Kuo pasidomėti? Kur čia kabliukas? Ka
neatsakė į Pancerovo klausimus, tik mįslingai parašė: „Paklausinėk Carasimavičiaus,
jis tikrai žinos. Dirbo čia prie kelių premjerų, žino daug paslapčių.“
Sugrįžęsį redakciją Pancerovas papasakojo Davidonytei ir Černiauskui apie keistą
susirašinėjimą su šaltiniu; kiti tyrimų komandos nariai nežinojo, kas tas Ka, bet
Pancerovas patikino, jog šaltinis turi prieigą prie pačios jautriausios informacijos.
Tyrimų komanda nusprendė paklausyti Ka patarimo ir paskambinti buvusiam
premjero patarėjui Tomui Carasimavičiui, mat turėjo jam ir kitų klausimų.
Kai Davidonytė paskambino Carasimavičiui, šis patikino nieko nežinąs apie
„Orlen“ ir „Lietuvos geležinkelių“ reikalus, todėl negalįs komentuoti. Davidonytė
paklausė ir apie atliekų deginimo jėgaines:
- Kokia buvo jūsų pozicija?
- Pozicija teigiama. Aš manau, kad šitie projektai tikrai yra naudingi ir reikalingi
Lietuvai. Manau, kad projektus būtų galima laikyt sėkmės pavyzdžiu,-atsakė
Carasimavičius.
- A r premjero pozicija buvo tokia pati, kai dirbote jo patarėju?
Pašnekovas atsakė, kad reikėtų klausti paties premjero, o jis labiau galįs
komentuoti pačius projektus, technines detales.
-Premjeras pavadino šituos projektus korupciniais, nuodijančiais žmones ir taip
toliau. įdomu, ar premjero pozicija visada buvo tokia? Ar Vyriausybėje buvo kokių nors
faktų apie ta i? - klausinėjo Davidonytė.
-A š galėčiau komentuot tik apie aplinkosauginius dalykus. Manau, kad teiginiai
apie kažkokią taršą yra nepagrįsti. Tai yra projektai, paremti pačiom moderniausiom
technologijom, valymo filtrais, įrenginiais.
Pasak Carasimavičiaus, abejones dėl galimos korupcijos turėtų išsklaidyti
Specialiųjų tyrimų tarnyba. Esą atliekų deginimo jėgainių projektams nuo pirmų
dienų priešinosi suinteresuotos verslo grupės, konkrečiai - privatūs šilumos
gamintojai.
-Spaudimas, poveikiai buvo nuolatiniai,-pasakė jis.
Davidonytė atvirai paklausė: ar jis buvo atleistas iš premjero patarėjo pareigų dėl
to, kad priešinosi taikos sutarčiai su „Danpower Baltic“ ir gynė atliekų deginimo
jėgaines?
- Dėl mano atleidimo priežasčių, manau, turėtų komentuoti tas, kas tą sprendimą
priėmė, - atsakė Carasimavičius.
-Jis nieko nekomentavo,-nukirto Davidonytė.
-A š visus atsakymus sau esu gavęs ir viską tikrai susidėliojęs. Tai čia galbūt
klausimas yra ateičiai. Arba sąžinei. Nežinau, gal tas dalykas kada nors bus atskleistas.
Buvęs premjero patarėjas Carasimavičius nieko konkretaus nepasakė, bet irtai
atrodė iškalbinga. Kodėl visi šioje istorijoje kalba užuominomis? Kuo toliau, tuo labiau
ši tema atrodė verta žurnalistinio tyrimo.
Reikalai pajudėjo, kai Pancerovas įtikino Raktininką susitikti.

Penktadienio rytą Pancerovas sėdo į autobusą. Išlipo toliau nuo miesto centro
esančioje stotelėje. Iki sutartos vietos-autom obilių aikštelės-reikėjo paėjėti.
Pancerovas kulniavo gatve tarp individualių namų. Kiemai buvo tušti, ir gatvė tuščia,
tik tolėliau šalikelėje stovėjo automobilis paleistu varikliu. Praeidamas pro mašiną
Pancerovas dirstelėjo vidun. Prie vairo sėdėjo jauna moteris ir kalbėjo mobiliuoju
telefonu.
Nuėjęs kelis šimtus metrų Pancerovas išgirdo, kad mašina pajudėjo. Kurį laiką
automobilis lėtai riedėjo jam iš paskos. Praėjo kelios minutės. Beveik pasiekęs
automobilių aikštelę, kur turėjo susitikti su Raktininku, Pancerovas atsigręžė ir pamatė
tą patį automobilį, vis dar riedantį jam iš paskos. Pro priekinį stiklą įžiūrėjo jaunąją
vairuotoją, toji vis dar kalbėjo telefonu ir, regis, visai nesidomėjo sunerimusiu
žurnalistu.
Pancerovas parašė Raktininkui apie automobilį. Sis pasiūlė susitikti kitoje vietoje,
už kelių šimtų metrų, pamiškėje prie Neries.
Kai žurnalistas atėjo į sutartą vietą, Raktininkas tiesiogine žodžio prasme išlindo iš
krūmų. Atrodė žvalus ir gerai nusiteikęs.
-Tai kas ten tave seka? Moterys?-paerzino Pancerovą.
jiedu nužingsniavo upės krantu prieš srovę. Pancerovas papasakojo, kad tyrimų
komanda bando suprasti skandalinguosius premjero žodžius. Gal Raktininkas ką
žinąs? Šis atsakė, kad tai sena tema. Kad jau seniai fiksuojami įvairių verslo g ru p ių -o
jųyra keturios-bandymai stabdyti valstybinių jėgainių statybas. Esą įvairūs
verslininkai ilgai ieškojo būdų prieiti prie politikų, galinčių išspręsti jų problemas:
ministrams siūlė paramą per fondus, bandė pasikalbėti sutuometiniu premjeru
Algirdu Butkevičiumi. Pavyzdžiui, per krepšinio rungtynes stengdavosi patekti į tą
pačią ložę, kur sėdi premjeras, arba, dar geriau, surežisuodavo „netikėtus“ susitikimus
miške, kur laisvalaikiu su šiaurietiško ėjimo lazdomis vaikštinėdavo premjeras.
Iš Raktininko kalbos Pancerovas suprato, kad prieš kelerius metus aktyviausiai
veikė „Icor“, o dabar reiškiasi „Danpower Baltic“. Ir kad ši įmonė siekė dviejų tikslų:
pasirašyti taikos sutartį su Energetikos ministerija ir sustabdyti bent vieną iš
valstybinių atliekų deginimo jėgainių projektų.
- Kaip jie to siekia?- paklausė Pancerovas.
Raktininkas sakė, kad „Danpower Baltic“ interesams už pinigus atstovauja
energetikos ekspertas Martynas Nagevičius ir Lietuvos nepriklausomų šilumos
gamintojų asociacija. Esą pagrindinė jų užduotis - per Seimo narius ir žiniasklaidą
kelti versiją, neva Lietuvoje neužteks deginimui tinkamų atliekų, todėl būtina
atsisakyti vienos iš dviejų valstybinių atliekų deginimo jėgainių. Raktininkas pasakojo,
esą savo versiją „Danpower Baltic“ atstovai grindžia mokslinėmis studijomis, kurias
patys ir apmoka.
-Siūlyčiau pasidomėti, kokius siūlymus Vyriausybei teikė Seimo Energetikos
komisija,-patarė Raktininkas.

Po šio susitikimo Pancerovas ir Davidonytė padiskutavę nutarė, kad jų tyrimo centre

turėtų atsidurti ne patys valstybės projektai, o verslo įtaka politikams. Tam pritarė ir
75mm vyriausiasis redaktorius Raimundas Celencevičius.
Davidonytė ir Pancerovas pradėjo nuo įvykių chronologijos (tai naudingas tyrimų
metodas, mat kartais svarbios detalės išryškėja tik surikiavus įvykius chronologine
tvarka). Savaitę laiko jie skaitė senas publikacijas, įmonių dokumentus, lobistų
ataskaitas apie susitikimus su politikais, taip pat domėjosi Seimo narių
darbotvarkėmis ir jų siūlomomis įstatymų pataisomis ir viską rikiavo chronologiškai.
Išryškėjo svarbūs dalykai.
Pasirodo, Saulius Skvernelis ir jo bendražygiai jau prieš kelerius metus smarkiai
kritikavo atliekų deginimą. Per 2016-ųjų Seimo rinkimus valstiečiai Vytautas Bakas,
Virginija Vingrienė ir Martynas Norbutas netgi protestavo prie Vilniaus jėgainės
statybvietės. Vėliau, laimėję rinkimus, jie ėmėsi veiksmų. Padėtis įkaito 2018-ųjų
pradžioje, kai Vilniaus atliekų deginimo jėgainė gavo europinę paramą. Kovo mėnesį
premjeras Skvernelis atleido savo patarėją Carasimavičių, Energetikos ministerija
pranešė su „Danpower Baltic“ pasirašysianti taikos sutartį, o Seimas ėmėsi pataisų,
kurios leistų stabdyti įmonei „Danpower Baltic“ nenaudingus valstybės projektus. Savo
chronologijoje žurnalistai surašė tik sausus faktus, bet irto užteko, kad tema juos
suintriguotų. Tačiau vis dar trūko atsakymų ir paaiškinimų.
Pancerovas ir Davidonytė iš patirties žinojo, kad tikrieji politiniai žaidimai
atsiskleidžia Seimo komitetuose ir komisijose, kur politikai uždarose grupelėse atvirai
diskutuoja ir priima realius sprendimus (vėliau balsuodami Seimo salėje, jie tik
formaliai spaudžia mygtukus). Taigi norėdami suprasti visą istoriją, Pancerovas ir
Davidonytė turėjo išsiaiškinti, kas vyko Seimo Energetikos komisijoje ir Aplinkos
apsaugos komitete. Tam reikėjo perklausyti posėdžių garso įrašus, kurie saugomi
Seimo archyve.

Vieną birželio rytą abu žurnalistai susitiko prie Seimo rūmų. Perėję apsaugos postą,
pareigūnams patikrinus daiktus, nusileido į požemius.
Seimo archyvas- keista vieta: žemos lubos, tušti koridoriai, aplink ūžia serveriai.
Žurnalistai klaidžiojo archyvo labirintais, skaitydami lenteles ant durų ir ieškodami
atsakingos darbuotojos. Ją rado viename iš kabinetų.
-Jau laukiau jūsų,-tarė ji, išvydusi Davidonytę ir Pancerovą.
Darbuotoja nusivedė j uos į archyvo skaityklą. Tai buvo nedidelis kambarys:
spintos, lentynos, segtuvai, dokumentai, du seni kompiuteriai. Davidonytė ir
Pancerovas atsisėdo prie jų. įjungti jie ėmė burgzti lyg lempiniai televizoriai.
Seimo archyve Davidonytė ir Pancerovas praleido ne vieną birželio rytą. Reikėjo
perklausyti devynis garso įrašus, kuriuose buvo kalbama apie valstybines jėgaines. Iš
pradžių tai atrodė nuobodus darbas, bet galiausiai jie sužinojo labai svarbių dalykų.
Iš garso įrašų paaiškėjo, kad valstiečiai į Seimą nuolat kviesdavosi Aplinkos
ministerijos pareigūnus ir klausinėdavo vieno irto paties: ar statomoms jėgainėms
užteks deginimui tinkamų atliekų? Ministerijos pareigūnai visuomet atsakydavo: taip,
užteks. Tačiau vėliau juos vėl kviesdavosi į Seimą ir vėl užduodavo tą patį klausimą: tai
ar tikrai užteks? Kartą Energetikos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys netgi
paragino aplinkos viceministrą Dalių Krinicką „spekuliatyviai be jokios atsakomybės
pasamprotauti“, ar tikrai tų atliekų pakaks. Atrodė, politikas kište kiša abejonę
viceministrui į lūpas.
Galiausiai Poderio komisija pasiūlė atsisakyti Kauno jėgainės projekto, esą vis tiek
kyla abejonių dėl atliekų kiekių. Garso įrašai patvirtino Raktininko žodžius, kad
aktyviausiai šias abejones kurstė „Danpower Baltic“ atstovaujantys lobistai Martynas
Nagevičius ir Vytautas Kisielius. ]ie lankėsi Seime ir aktyviai kritikuodavo valstybės
projektus. „Aš siūlau pagalvoti apie telekomunikaciją Afrikoje. Ten tiesiai peršoko prie
mobilios telekomunikacijos, ir niekas laidų netampė“,-k a rtą Seime kalbėjo
Nagevičius, siūlydamas investuoti ne į atliekų deginimą, o į perdirbimą. Vėliau šią
Nagevičiaus mintį iš Seimo tribūnos kartojo valstietė Virginija Vingrienė.
Iš garso įrašų Davidonytė ir Pancerovas suprato, kad politikai rėmėsi ir Kauno
technologijos universiteto mokslininkų studija apie deginimui tinkamų atliekų
kiekius. Jos išvadoje buvo rašoma, kad ateityje gali pritrūkti deginimui tinkamų
atliekų. Pancerovas ir Davidonytė išsiaiškino, kad ši ir dar dvi panašios studijos buvo
užsakytos ir apmokėtos „Danpower Baltic“ (taigi Raktininkas ir dėl šito buvo teisus).
Abu žurnalistus labiausiai stebino tai, kad Seimo nariai akivaizdžiai ignoravo valstybės
pareigūnų informaciją ir, remdamiesi „Danpower Baltic“ lobistų žodžiais ir jų
apmokėtomis studijomis, ragino stabdyti atliekų deginimo jėgaines. Kokie nuostoliai
grėstų valstybei, jeigu jau pradėti projektai būtų nutraukti, politikus informavo
finansų ministras Vilius Šapoka. „Vertinimas rodo, kad mes kaip valstybė šioje vietoje
patirsime nuostolių už du šimtus milijonų eurų. Tai yra šaltas faktas, - kalbėjo
Šapoka. - Ir, žinoma, reputacinė žala. Aš nenoriu prognozuoti, kas atsitiktų, jeigu su
pačiomis garsiausiomis Vokietijos, Prancūzijos įmonėmis reikės nutraukti sutartis.“
Jtai Seimo narė Virginija Vingrienė atsakė: „Žiūrėkime į priekį.“
Seimo archyvo skaitykloje šią frazę išgirdęs Pancerovas nusiėmė ausines, atsigręžė
j šalia sėdinčią Davidonytę ir garsiai pakartojo Vingrienės žodžius. ]ie skambėjo
ciniškai, atrodė, kad milijoniniai valstybės nuostoliai politikams nė kiek nerūpi.
Birželio viduryje, perklausę visus garso įrašus, Davidonytė ir Pancerovas apie savo
surinktą medžiagą papasakojo redaktoriui Celencevičiui. Sis išklausė juos ir pasakė:
-Tada man kyla klausimas: o tai kuo remiasi premjeras, kalbėdamas apie
korupcinius ir nuodijančius projektus?
Tyrimų komanda ėmėsi kalbinimo stadijos. Pirmiausia Davidonytė paskambino
aplinkos ministrui Kęstučiui Navickui, kuris buvo atsakingas už šią sritį.
-A r, prieš pasakydamas tuos skandalingus žodžius Seime, premjeras jūsų klausė,
kokia yra situacija: ar jėgainėms užteks, ar neužteks atliekų? Ar tarėsi su jum is?-
pasidomėjo Davidonytė.
-Tam pasakymui konkrečiai nebuvo tartasi,-atsakė Navickas.
Tai reiškė, kad premjeras rėmėsi ne savo komandos nuomone, o kažkieno kito.
-G al jūs žinote, iš kur tada atkeliavo argumentai, kad jėgainėms atliekų
neužteks?-paklausė Davidonytė.
-T ą visą laiką komunikavo Martynas Nagevičius,-toks buvo Navicko atsakymas.
Ministras užsiminė ir apie verslininkų užsakytas studijas.
Iškart po to Davidonytė paskambino Nagevičiui ir pasiūlė susitikti. Sis mielai
sutiko. Kai saulėtą birželio popietę Davidonytė ir operatorius Audrius Gavėnas atėjo į
parką šalia verslo centro „Green Hali“, Nagevičius jau sėdėjo ant suolelio ir laukė jų.
Operatorius pasiūlė interviu filmuoti ant Neries krantinės. Prieš kameras Nagevičius
pripažino atstovaująs verslo grupių interesams ir nuolat besilankąs Seime, kur dalijasi
savo idėjomis su politikais. Paklaustas, ar ruošiasi užsiregistruoti oficialiame lobistų
registre, Nagevičius sakė žadantis tai padaryti8.
-Taip, tas skaidrumas būtų gerai. Aišku, kol kas tai vis trikdo politikus, nes
kiekvieną kartą reikia galvoti, ar registruoti, ar neregistruoti susitikimą, jeigu išgeri
kavos su komiteto pirmininku ir pasišneki šiaip apie politiką, tai koks čia lobizmas?-
kalbėjo Nagevičius.
Tuo metu, kai Davidonytė kalbino Nagevičių, Pancerovas telefonu pasikalbėjo su
valstiete Virginija Vingriene, kuri iš Seimo tribūnos pakartojo Nagevičiaus mintį apie
telekomunikacijas Afrikoje. ]i pripažino pasikalbanti su Nagevičiumi „karts nuo karto
kaip su ekspertu“. Paklausta, kodėl savo darbotvarkėje nedeklaruoja susitikimų,
Vingrienė atsakė:
 -Būna, kad komitetų posėdžiuose mes persimetam vienu kitu žodžiu, ir tiek.
Galiausiai, birželio 20-osios pavakarę, Pancerovas ir operatorius Audrius Gavėnas
atvyko j Seimo rūmus, mat buvo sutarę dėl interviu su Energetikos komisijos
pirmininku Virgilijumi Poderiu. Politiką atlydėjo du jo patarėjai.
Kamerai įsijungus, Pancerovas pasakė suskaičiavęs ne mažiau kaip penkis Poderio
susitikimus su „Danpower Baltic“ atstovais. Apie ką jie kalbėdavę per susitikimus?
Poderys to paklaustas nesutriko.
-A p ie neteisybę jų atstovai kalbėjo,-atsakė. - Kadyra neteisybė, kaip su
investuotojais elgiamasi. Pagrindinė tema buvo ta.
- O konkrečiau? Ką tai reiškia?
- Kadyra išstumiami iš rinkos. Per biurokratinius, per procesinius, per
procedūrinius veiksmus. Ir kad jie negali konkuruoti su lygiagrečiai pradėtu valstybiniu
projektu.
Pancerovas priminė pašnekovui, kad iškart po vieno tokio susitikimo su
„Danpower Baltic“ atstovais Poderio vadovaujama komisija ėmė siūlyti stabdyti
valstybinį atliekų deginimo jėgainės projektą Kaune.
-A p ie ką tą kartą kalbėjot su „Danpower“ atstovais?-paklausė pašnekovo.
- Tai maždaug tos temos, jeigu jūs klausiate, ar buvo derinamos išvados ar kas, tai
tikrai ne. Tikrai ne. Absoliučiai. Niekada,-sakė Poderys.
Pokalbio pabaigoje Pancerovas pasidomėjo Poderio ryšiais su vienu iš „Danpower
Baltic“ akcininkų Alvydu Žaboliu. Žurnalistai buvo girdėję, kad Poderys irŽabolis kartu
studijavo. Ar tai tiesa?
Poderys linktelėjo.
-Taip, buvome bendramoksliai.
-Jūs bendraujat, palaikot ryšius?
- Kiek žinau, jis centre dirba, aš čia irgi centre, tai be abejo, kad susitinkam
gatvėje, - atsakė Poderys.
- A r esate su ponu Žaboliu kalbėjęs apie šiuos projektus?
-N e , neaptarinėjusu juo. Dėl jūsų minėto jautrumo. Taip, tai mano
bendramokslis, kartu baigėm mokslus prieš trisdešimt kelis metus,-atsakė Poderys.
Po interviu, kol operatorius rinko filmavimo įrangą, Pancerovas šnektelėjo su
Poderiu. Šis leido suprasti žinąs, kas minima garsiajame premjero Skvernelio
kreipimesi į teisėsaugą. Iš politiko replikų Pancerovas suprato, jog ten gali būti
kažkokie laiškai iš atleisto premjero patarėjo Tomo Garasimavičiaus elektroninio
pašto, kurie esą jj, Garasimavičių, kompromituotų.
Pancerovas prisiminė Garasimavičiaus žodžius, kad iš jo premjero nurodymu buvo
atimtas darbinis kompiuteris ir telefonas.

Po interviu Pancerovas ir Davidonytė susitiko redakcijoje. ]ie trumpai aptarė savo

surinktą medžiagą.
-Navickas tikrai turi žinoti daugiau, nei mums pasakė per interviu. ]ul< visa tai yra
jo sritis, - pasakė Davidonytė.
-Tai pasiūlyk jam neoficialiai pasikalbėti, gal sutiks,-patarė Pancerovas.
Davidonytė vėl paskambino aplinkos ministrui Navickui. Sis sutiko pasikalbėti
neoficialiai.
Penktadienio popietę Davidonytė atėjo į Aplinkos ministeriją sostinės Jakšto
gatvėje. Pravėrusi sunkias medines duris, sustojo prie stiklinio apsaugos pareigūno
kabineto.
- Esu susitarusi su ministru, - pasakė jam.
-Va, ministras kaip tik jums už nugaros,-mostelėjo pareigūnas.
Ir išties, Davidonytė pamatė pro laukujės duris ką tik įžengusį Navicką. Jiedu
pasisveikino ir laiptais užlipo į antrą aukštą, kur buvo ministro kabinetas. Kabinetas
erdvus, viduryje stovėjo popieriais nukrautas stalas, ant sienos kabojo prezidentės
Dalios Grybauskaitės portretas. Abu įsitaisė prie svečiams skirto stalelio.
- Pagrindinis klausimas, ministre: kas čia vyksta?- prabilo Davidonytė.
-Niekas nesupranta,-atsakė Navickas.-Mes irgi laukiam atsakymo iš premjero,
ar tie projektai važiuoja toliau, ar ne.
Apie atliekų deginimo jėgaines ministras pasakojo tai, ką Davidonytė jau žinojo.
Tačiau pasakė ir netikėtų dalykų. Jis atrodė nusiteikęs palikti postą ir žinąs, kad dirbti
liko nedaug, - po kelių savaičių Seime turėjo vykti ministro interpeliacija.
-Viską pamatysite mano interpeliacijos rezultatuose,-pasakė.
- O ką premjeras kalba apie interpeliaciją?-paklausė Davidonytė.
-Š itu o klausimu jis išviso nepasisakė.
 - Bet jis jus palaiko?
-Sako, kad palai ko,-atsiduso Navickas. Žodžiai nuskambėjo taip, tarytum jokio
palaikymo jis nebūtų jautęs.
Išėjusi iš Aplinkos ministerijos Davidonytė nusprendė] redakciją paėjėti pėstute-
reikėjo apgalvoti, ką išgirdo iš Navicko. Argali būti, kad jo kaip ministro dienos
suskaičiuotos? Betgi kodėl?]ul< nieko ypatingo neįvyko?
Eidama Gedimino prospektu ji parašė žinutę tyrimų komandai: „Ministras jau sėdi
ant lagaminų.“

72017—2.018 m. 75 m i n žurnalistiniai tyrimai atskleidė, kad Seimo narys Artūras Skardžius protegavo
energetikos įmones, kurios įo šeimai mokėjo pinigus už žemės sklypų nuomą.
8Martynas Nagevičius lobistų registre užsiregistravo 2018 m. birželio mėn. 27 d.
4 SKYRIUS

KODĖLSKVERNELIS NEMYLI KAUNIEČIŲ

2018-ųjų birželio 12-ąją, antradienio vakarą, Birutė Davidonytė ir Dovydas Pancerovas

sėdėjo „Local Pub“. įsitaisę prie kampinio staliuko šalia žydros baro sienos, jie gėrė alų
ir aptarinėjo būsimą tyrim ą-ap ie „Danpower Baltic“ įtaką politikams. Staiga
suvibravo abiejų telefonai. Parašė kolega Šarūnas Černiauskas. Jo žinutėje buvo
nuoroda į „Delfi“ straipsnį. Publikacijos antraštė skelbė: „Skvernelis su „Lietuvos
energijos“ vadovu aptars galimybę atliekų Vilniuje nedeginti“.
Pasirodo, rytoj Vyriausybės rūmuose, kabinete numeris 339, vyks premjero
Sauliaus Skvernelio, energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno, aplinkos ministro
Kęstučio Navicko ir „Lietuvos energijos“ vadovo Dariaus Maikštėno susitikimas. Jame
esą bus svarstoma galimybė stabdyti Vilniaus atliekų deginimo jėgainės statybas.
„Čia juk europiniai pinigai“,-Černiauskui atrašė Davidonytė. Ji turėjo omenyje
Vilniaus projektui jau suteiktą milijoninę paramą.
„Kas turėjo atsitikti, kad jie taip skuba?“ -atrašė Černiauskas.
Tyrimų komanda neturėjo atsakymų. Davidonytė ir Pancerovas negalėjo suprasti,
ką daro premjeras. Negi jis tikrai rizikuos valstybės milijonais? Jų žurnalistinis tyrimas
dar nė nebuvo baigtas, o įvykiai jau vijo vienas kitą.
Trečiadienio popietę Vyriausybės rūmuose, fojė antrame aukšte, kur stovėjo
tribūna ir mėlyna sienelė su Vyriausybės simboliais, susirinko žurnalistai, fotografai,
operatoriai iš bemaž visų žiniasklaidos priemonių. Visi laukė žinių apie atliekų
deginimo jėgainių ateitį. Tačiau premjeras Saulius Skvernelis taip ir nepasirodė. Po
susitikimo pakalbėti prieš kameras atėjo jo patarėjas Skirmantas Malinauskas,
energetikos ministras Vaičiūnas, aplinkos ministras Navickas ir „Lietuvos energijos“
vadovas Maikštėnas. Pagrindinė jų paskleista žinia, kurią paskui aprašė visa
žiniasklaida: sutarta keisti atliekų deginimo planus-Vilniuje bus deginama perpus
mažiau, o atliekos iš Vilniaus keliaus] Kauno jėgainę. Naujienų portaluose sumirgėjo
skandalingos antraštės:

K eičiam i a tlie k ų d e g in im o p la n a i: sostinės šiukšlės ke lia u s į Kaunu.

Vyriausybė keičia š iu k š lių d e g in im o p lanus: V iln iu s kūre n s perpus m ažiau .

įž ū lu m a s be rib ų : V iln ia u s a tlie k a s degins Kaune.

V iln iu je n u m a to m a a tlie k ų d e g in im ų m a ž in ti perpus: d a lis jų ke lia u s j Kaunu.

Pancerovas ir Davidonytėtuo metu sėdėjo redakcijoje ir spaudos konferenciją

stebėjo internetu. Neapleido jausmas, jog kažkas čia ne taip. Politikai kalbėjo nerišliai,
atrodė patys netikį tuo, ką šneka.
Davidonytė nutarė paskambinti aplinkos ministrui Navickui ir tiesiai paklausti,
kas vyksta.
- Ministre, gal galit ne spaudai paaiškinti, kas šiandien buvo sutarta? Kas
pasikeitė?-paklausė Davidonytė.
-N ieko,-atsakė ministras.
- Kaip suprasti? Norite pasakyti, kad tame susitikime nieko nesutarėte?
-N e , jokių įsipareigojimų ar susitarimų ten nebuvo. Buvo darkart patvirtinta, kad
niekas tuose projektuose negali keistis,-kalbėjo Navickas.
- O kodėl jūs sakėte, kad buitinės atliekos iš Vilniaus bus vežamos deginti į Kauną?
-Kažkaip bandžiau pridengt... Kažką pasakyt juk reikėjo,-atsakė ministras.
Po šio pokalbio tyrimų komanda nusprendė patikrinti ir kitus per spaudos
konferenciją pasakytus teiginius, ir ne tik apie atliekų vežimą į Kauną. Netrukus
žurnalistai suprato, kad tame susitikime išties nebuvo nei naujų susitarimų, nei naujų
sprendimų. Nieko. Tikrovėje premjeras ir jo komanda pasikalbėjo su „Lietuvos
energijos“ vadovu apie jėgainių statybas, ir tiek. Matyt, tikėjosi sumažinti įtampą,
kilusią dėl premjero žodžių apie ko ru p c in iu s ir g yv e n to ju s n u o d ija n č iu s projektus. Tačiau
nutiko taip, kad išėję iš 339 kabineto ir atsistoję prieš kameras Vyriausybės atstovai
paskleidė melagingą žinią. Kodėl jie taip pasielgė, nežinia, bet tai buvo didžiulė
dovana Seimo opozicijai.
Kilo skandalas.
Seimo nariai klausinėjo premjerą Skvernelį, ar šis sprendimą Vilniuje nedeginti
atliekų priėmęs dėl to, kad jo namas stovi šalia jėgainės? Opozicija kalbėjo, esą tai
interesų konfliktas ir premjeras turėtų nusišalinti nuo klausimų, susijusių su atliekų
deginimu, svarstymo. Dar komiškesnė padėtis susiklostė Kaune. Konservatoriai ant
vieno daugiabučio pakabino milžinišką plakatą per visą sieną: Kaune degins viln ie čių
šiukšles! Kodėl S aulius S kvernelis n e m y li k a u n ie č ių ?Tai buvo visiškas absurdas. Ir jj sukūrė
pati Vyriausybė.
Bandydamas atmušti kritiką, Skvernelis vis primindavo apie savo gegužės
mėnesio kreipimąsi j teisėsaugą. Buvo galima suprasti, kad gavus atsakymus paaiškės,
kodėl valstybės projektai yra korupciniai ir kas už to stovi. „Palaukime, kokie bus
procesiniai sprendimai mūsų teisėsaugos institucijų“, - iš Seimo tribūnos pasakė
Skvernelis.
Tačiau ir tai virto absurdu. Pancerovas išsiaiškino, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba
jau seniai raštu informavo Vyriausybės kanceliariją nepradėsianti jokių tyrimų, nes
tam nėra pagrindo. Premjeras to nepripažino, toliau visiems kartojo negavęs jokio
rašto ir nežinąs apie jokius teisėsaugos sprendimus. Kai tai paviešino žiniasklaida ir
premjeras atsidūrė komiškoje padėtyje, Generalinė prokuratūra nurodė Specialiųjų
tyrimų tarnybai iš naujo įvertinti premjero surinktą medžiagą. Tačiau pareigūnai dar
kartą atsisakė pradėti tyrimą.

Birželis buvo keistas mėnuo. Keistas ir tyrimų komandai.

Davidonytė ir Pancerovas dar nebuvo baigę savo tyrimo, bet žurnalistų
bendruomenė jau žinojo apie jų pasirinktą temą. Kolegos iš televizijos ir radijo kvietė
Pancerovą ir Davidonytę į laidas ir klausinėjo, kas čia vyksta. Ką daro premjeras? Ko
siekia Vyriausybė? Kodėl jie taip elgiasi? Pancerovas ir Davidonytė kol kas dar negalėjo
kalbėti atvirai, todėl tik užsimindavo apie galimą „Danpower Baltic“ įtaką politikams.
-A rg a li man paaiškinti, kas čia vyksta?-paklausė LRT radijo žurnalistas Deividas
lursevičius, vieną rytą paskambinęs Pancerovui.
- Dabar dar negaliu, Deividai, nebaigėm tyrimo, - atsakė šis.
- Bet jūs kažką ruošiat apie tai? Apie atliekų deginimą?
-Taip, taip. Manau, kad visos tos kalbos apie atliekų vežimą į Kaunąyra susijusios
su mūsų tyrim u,-atsakė Pancerovas.- Mes jiems užduodame klausimus, prašome
informacijos, taigi jie žino, ko ieškome ir ką radome. Gal bando užbėgti mums už akių?
- Skamba įdomiai, - ištarė Jursevičius. - Laukiam tyrimo.
Vieną birželio rytą Davidonytei paskambino „Info TV“ žinių tarnybos žurnalistas
Kęstutis Kučinskas. Davidonytė kaip tik tuo metu buvo Seime ir rinko medžiagą
būsimam tyrimui. Kolega paprašė, kad Davidonytė prieš kamerą pakomentuotų
Vyriausybės ir premjero elgesį.
-G al galėtum paaiškinti, kas čia vyksta?]ūs anksčiau atlikot tyrimą šia tema. Ar
Vyriausybė gali stabdyti valstybinį projektą?- paklausė Kučinskas, kai jiedu susitiko
Seime.
- Kiek man teko skaityti ir domėtis, jeigu projektas būtų nutrauktas, tai grėstų
tarptautiniai skandalai, nes gauta netik Europos Sąjungos parama, bet ir įvairios
sutartys pasirašytos, statybos jau pradėtos, gautas leidimas statyti. Aš nežinau, kaip
galiausiai pasisuks tas projektas, bet man atrodo, kad čia dedasi keistoki dalykai, —
prieš filmavimo kamerą kalbėjo Davidonytė.
Tomis dienomis Raktininkas parašė Pancerovui koduotą žin u tę - paklausė, ar
7s m in publikuos ką nors ta tema, apie kurią jiedu kalbėjo susitikę Neries pakrantėje?
Pancerovas atrašė, kad dar nebaigė tyrimo. Raktininkas pareiškė žinąs, kad „Delfi“ taip
pat rengia kažkokią publikaciją apie atliekų deginimo jėgaines.
Netrukus „Delfi“ portale pasirodė du tekstai. Viename jų buvęs premjero
patarėjas Tomas Garasimavičius ir atliekų jėgainių kuratorius Nerijus Rasburskis buvo
vadinami p ilk a is ia is en erg e tiko s ka rd in o la is . Esą jiedu stūmė valstybės projektus ir trukdė
privačioms įmonėms. Antrojoje „Delfi“ publikacijoje buvo keliami klausimai, ar
Lietuvai tikrai reikia dviejų atliekų deginimo jėgainių, gal vienos reikėtų atsisakyti?
Šiose publikacijose buvo ir premjero Skvernelio komentarai.
- A r anksčiau pasitaikė, kad tu dar neužbaigei savo tyrimo, o visi jau rašo
priešingai?-juokdamasis Davidonytės paklausė Pancerovas.

Birželio 27-ąją, trečiadienį, Davidonytė ir Pancerovas nuo ryto sėdėjo redakcijoje ir

plušėjo. Kitą rytą vienu metu bus publikuoti trys jų straipsniai apie politikų kovą su
valstybės projektais. Pagrindiniame tekste jie papasakos apie „Danpower Baltic“
lobistų įtaką politikų sprendimams. Antroje publikacijoje rašys, kad premjerui dėl
jėgainių prieštaravę valstybės tarnautojai buvo atleisti iš darbo arba turėjo problemų
dėl karjeros. Trečiame tekste bus rašoma apie korupcijos skandaluose minimą Seimo
narį Artūrą Skardžių, premjero žodžiais prakalbusį apie valstybinius projektus.
Davidonytė gavo premjero patarėjo Tomo Beržinsko laišką su Skvernelio
atsakymais į ig m in klausimus. Atsakymų buvo nedaug. Esą dėl didelio užimtumo
premjeras negalėjęs atsakyti išsamiai, bet perdavė trumpą poziciją:

K ry p tin g i Jūsų m ė g in im a i s u sie ti p re m je ro p o ž iū rį/p a s ta b a s dėl ko g en e ra cinių jė g a in ių

su „s u in te re s u o ta is verslo lo b ista is" < ...> y ra n e k o re k tiš k i, o sva rb ia u sia - n e tu ri nieko
bendro su tikrove . P rem jero p o z ic ija i ir p o ž iū riu i n ie k a ip nedaro įta k o s nei
„ s u in te re s u o ti", nei n e suinte re suo ti „verslo lo b is ta i" a r k it i verslo atstova i.

Laiško pabaigoje buvo nuoroda į anksčiau publikuotą „Delfi“ straipsnį apie

p ilku o siu s k a rd in o lu s ir prierašas:

N e m a ž a i in fo rm a c ijo s bei a ts a k y m ų , p a a iš k in a n č ių p re m je ro p ozicijų, g a lite ra s ti šiam e

tekste. A tsip ra šau , k a d te n k a s ių s ti Jūsų k o n k u re n tų te kstų, ta čia u ig m in p o rta le ka žko
panašaus neradau.

-Tai žinoma, kad pas mus tokio teksto nėra. Nes mums atsakymų jis neduoda,-
suburbėjo Davidonytė.
„Danpower Baltic“ direktoriaus Artūro Kliukevičiaus atsiųstame atsakyme įs m in
žurnalistams buvo rašoma, esą „Danpower Baltic“ išties abejoja valstybiniais atliekų
deginimo jėgainių projektais ir Seimo podėdžiuose lankosi, nes yra susirūpinę Lietuvos
gyventojams teksiančia finansine atliekų tvarkymo našta:

M es m anom e, k a d šie a tlie k ų d e g in im o p ro je k ta i y r a p e r d id e li L ie tuva i, s ta to m i

b ra n g ia u nei ka im ynin ė se valstybėse, jie m s g a li p r itr ū k t i d e g in ti tin k a m ų a tlie k ų .

Apie šeštą vakaro redakcija ištuštėjo. Pancerovas baigė rašyti pagrindinį su tyrimu
susijusį straipsnį ir perdavė jį Davidonytei (buvo įpratę taip: vienas žurnalistas parašo
tekstą, o kiti jį atidžiai skaito, šlifuoja ir tikrina faktus).
 -Skaityk taip, lyg turėtume daug laiko, nesvarbu, kad ir iki nakties. Čia negalim
suklysti, - pasakė Pancerovas.
Sutemo. Redakcijoje, šiaip jau triukšmingoje, pilnoje pokalbių ir naujienų, dabar
buvo tylu ramu. Šviesa degė tik prie budinčios redaktorės Robertos Ivašauskaitės stalo.
-Jūs čia gal ir nakvosit?- nusijuokė Ivašauskaitė, žiūrėdama j du užsisėdėjusius
žurnalistus.
Vidurnaktį Davidonytė ir Pancerovas nusprendė baigti darbą, juodavo ne tik už
lango, bet ir akyse. Miegui buvo likusios vos kelios valandos. Išeidamas iš redakcijos
Pancerovas ant lentos kreida užrašė: „Užaštrinti tekstą“ (abiem atrodė, kad
publikacijose dar trūksta svarbiausių akcentų).
Tąnakt Davidonytė sapnuose toliau redagavo tekstą. „Dovydai, kodėl mes
neparašėm, kad Seimo narys Virgilijus Poderysyra „Danpower Baltic“ akcininko
AlvydoŽabolio kursiokas?“ -galvojo miegodama. Pabudusi suprato: ogi tikrai
neparašė!
Septintą ryto Pancerovas ir Davidonytė vėl kibo į darbą. Redakcija vis dar buvo
tuščia.
Birutė pažvelgė j Dovydą.
-M es neparašėm, kad Poderysyra Žabolio kursiokas.
-O i, tikrai!-susizgribo Pancerovas.-įrašysiu.
-T u manim tikriausiai nepatikėsi, bet aš tai susapnavau, - nusijuokė
Davidonytė. - Matyt, man jau visai blogai, jeigu straipsnius sapnuoju.
Savo tekstus jiedu redagavo iki paskutinės minutės.

Tyrimo medžiaga buvo publikuota birželio 28-ąją, ketvirtadienį, devintą ryto. Trijose
pagrindinėse portalo i s m in pozicijose buvo pateikti straipsniai apie atliekų deginimo
jėgaines.
Pagrindinis tyrimo tekstas skelbė:

P rem jeras Saulius S kvernelis ir su ju o susiję Seim o n a ria i ja u ke le riu s m etu s bando
s ta b d y ti š im ta m ilijo n in iu s Lietuvos valstybės p ro je k tu s . To sie k ia n ty s p o litik a i ig n o ru o ja
 valstybės in s titu c ijų in fo rm a c iją ir rem ia si įm o nė s „ D a n p o w e r B a ltic “ lo b is tų
a rg u m e n ta is ir šios verslo g ru p ė s a p m o k ė ta is ty rim a is .

Tą pačią dieną Seime vyko posėdis. LRT fotografas Edvardas Blaževičius užfiksavo,
kaip Seimo narė valstietė Virginija Vingrienė per posėdį skaito įs m in straipsnį ir
nagrinėja publikacijoje pateiktas schemas, kuriose minima ir ji pati. Pancerovas ir
Davidonytė peržiūrėjo ir kitus spaudos fotografų tądien darytus kadrus.
- Kokie jie visi laimingi, - nusistebėjo Pancerovas, žiūrėdamas į premjero
Skvernelio ir Ramūno Karbauskio nuotraukas.
Tame Seimo posėdyje opozicija premjero paklausė apie žurnalistų tyrimą.
Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis citavo įs m in publikacijoje paminėtą
faktą, kad 2017-aisiais Skvernelis Vyriausybės rūmuose buvo susitikęs su vienu iš
„Danpower Baltic" akcininkų Artūru Rakausku, tačiau to nedeklaravo.
- Premjere, slėpdamasis nuo žiniasklaidos, neatsakydamas į klausimus jūs tik
stiprinate įtarimus, kad pasidavėte „Senukų“9koncerno įtakai.
- Neįvardyčiau to kaip faktų. Žiniasklaidoje daug kas rašoma, daug kas būna
parašyta, - atsakė Skvernelis.
Premjeras dar ne kartą turėjo atsakinėti į panašius klausimus. Tai tęsėsi visą
vasarą ir net rudenį.
Rugsėjo pabaigoje Seimo valstiečiai priėmė įstatymą, draudžiantį atliekų
deginimo jėgaines statyti arčiau nei dvidešimt kilometrų nuo gyvenviečių. Skvernelio
komandai buvo leista nutraukti valstybės jau vykdomus projektus. Seimas ignoravo
Specialiųjų tyrimų tarnybos ir teisininkų įspėjimus, kad įstatymai atgaline data
netaikomi, nes tai kertasi su Konstitucija.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė vetavo tokį įstatymą. Spalio 25-ąją, Lietuvoje
minint Konstitucijos dieną, Seimo valstiečiai atmetė prezidentės veto. įstatymas liko
galioti. Opozicija kreipėsi į Konstitucinį Teismą.
Premjeras Skvernelis irgi balsavo už tai, kad prezidentės veto būtų atmestas. Kai
Davidonytė paprašė paaiškinti tokį sprendimą, premjero patarėjas Beržinskas perdavė
lakonišką atsakymą:

P rem jeras k o m e n ta rų neteiks.

 Domėdamasi šia istorija komanda ne kartą įsitikino, kad premjeras Skvernelis
vengia atsakinėti į jam nepatinkančių žurnalistų klausimus. Taip pat susidarė įspūdis,
kad Skvernelis ir jo komanda siekdami savo tikslų manipuliuoja žiniasklaida.
Pavyzdžiui, kai 75mm tyrimų komandos žurnalistas Šarūnas Černiauskas oficialiai
paklausė, ar tikrai „Senukai“ ir Rakauskai suteikė nuolaidų Skvernelio namo statybai,
gavo trumpą atsakymą:

S ta ty b ų rangovas y r a V iln iu je v e ik ia n ti s ta ty b ų u ž d a ro ji akcinė bendrovė. Jos

p a va d in im a s nėra paslaptis, bet n e m a ta u p a g rin d o jo sk e lb ti viešai.

Tačiau staiga Skvernelis apsigalvojo: savo nuožiūra išsirinko dalį Černiausko

užduotų klausimų ir atsakė į juos viešai per spaudos konferenciją Vyriausybės
rūmuose. Prie mėlynosios vyriausybinės sienelės Skvernelis atėjo nešinas žaliu
segtuvu, išsipūtusiu nuo popierių.
- Mitas, kad „Senukai“ pastatė man namą, - pradėjo savo kalbą. Esą šis mitas
skleidžiamas jau trylika metų.
Skvernelis vartė popierius segtuve ir skaitė pavadinimus įmonių, iš kurių pirko
statybines medžiagas savo namui.
-Medžiagos ir įranga, įsigyta iš „Senukų“, sudarė iki penkių procentų visos
sąmatos. Tai Rakauskas man namo nepastatė, nedalyvavo šiame procese, - pasakė
premjeras Skvernelis.
Tai buvo įžūlus ir ciniškas būdas išsisukti nuo nepatogių klausimų. Premjeras
sukvietė įvairių redakcijų žurnalistus, bet nė vienas iš jų tiksliai nežinojo, apie ką sukasi
kalba, o štai 7s m in reporteriai nebuvo pakviesti ir negalėjo užduoti patikslinančių
klausimų. Vėliau Černiauskas premjero komandos raštu paprašė patikslinti kai kurias
detales, bet gavo trumpą atsakymą: komentarų nebus.
Tai buvo tik pradžia. Netrukus toks Vyriausybės bendravimas su 7s m in tyrimų
komanda tapo kasdienybe.9

9Verslininkas Arturas Rakauskas yra ir„Danpower Baltic", ir „Senukų" koncerno akcininkas.

5 SKYRIUS

ŽVALGYBOS PAŽYMA

2018 metų liepos 6-oji, penktadienis, buvo laisvadienis, Valstybės (Lietuvos karaliaus
Mindaugo karūnavimo) diena. Tą rytą Dovydas Pancerovas važiavo į gimtąją Šilutę.
Autostrada įveikęs pusę kelio, mobiliajame telefone, savo feisbuko paskyroje, pamatė
žinutę nuo nepažįstamo žmogaus: „Sveiki, Dovydai. Nenoriu, kad kas nors žinotų, kad
šią žinutę parašiau asmeniškai. Bet Skvernelis liepė iš pareigų pašalinti aplinkos
viceministrą Dalių Krinicką. Pasidarė labai nepatogus. Nežinau, arši informacija padės
jūsų darbe.“
Pancerovui žinutė sukėlė įtarimų. Viena vertus, aplinkos viceministras Dalius
Krinickas ne kartą viešai prieštaravo premjero Sauliaus Skvernelio pozicijai ir sakė, jog
valstybės statomoms jėgainėms deginimui tinkamų atliekų užteks. Kita vertus, negi
dėl tokių dalykų premjeras norėtų atleisti žmogų iš darbo?
Nepažįstamasis rašė, esą premjeras dėl to spaudė aplinkos ministrą Kęstutį
Navicką, kad apie tai sužinojęs Krinickas pats parašė prašymą atleisti jį iš darbo, bet
ministras prašymo kol kas nepatvirtinęs.
Pancerovas paklausė nepažįstamojo, iš kur jis gavo tokios informacijos. Šis atrašė
nenorįs detalizuoti, bet apie tai sužinojęs iš paties Krinicko. „Vakar su juo kalbėjau.
Apie tai žino tik keli žmonės. Neišduokit mano duomenų“, - rašė nepažįstamasis10.
Baigęs susirašinėti Pancerovas pasidomėjo to žmogaus feisbuko paskyra,
paieškojo informacijos internete. Pasirodo, nepažįstamasis išties turėjo bendrų reikalų
su Krinicku. Gal tikrai turi informacijos?Tačiau abejonės dėl anoniminio šaltinio
patikimumo neišsisklaidė.
Pancerovas apie gautas žinutes pranešė Birutei Davidonytei. ]i daug metų rašė
apie aplinkosaugą, išvaikščiojo Aplinkos ministerijos koridorius, be to, pažinojo
Krinicką. Ką ji apie tai mananti, artai gali būti tiesa?
Davidonytei abejonių nekilo. )i priminė apie keistą tendenciją, kurią žurnalistai
pastebėjo tirdami „Danpower Baltic“ lobistų įtaką politikams: visi valstybės
pareigūnai, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai prieštaravo premjero Sauliaus Skvernelio
pozicijai dėl atliekų deginimo jėgainių, anksčiau ar vėliau turėjo problemų dėl savo
karjeros. Pavyzdžių buvo nevienas: projektus kuravęs premjero patarėjas Tomas
Carasimavičius atleistas neaiškiomis aplinkybėmis; buvęs „Lietuvos energijos“ vadovas
Dalius Misiūnas atsistatydino neaiškiomis aplinkybėmis; tiesiogiai už projektus
atsakingas Nerijus Rasburskis sulaukė vidinio audito; aplinkos ministras Kęstutis
Navickas per neoficialų pokalbį Davidonytei išsakė abejones dėl savo ateities.
Žurnalistai suskaičiavo, kad buvo tik du pareigūnai, kurie netiesiogiai pasipriešino
premjerui ir ligšiol neturėjo jokių problemų: finansų ministras Vilius Šapoka, viešai
kalbėjęs apie milijoninius nuostolius, jei projektai būtų sustabdyti, ir aplinkos
viceministras Dalius Krinickas.
jeigu nepažįstamojo informacija teisinga, jeigu Krinickas išties atleidžiamas, tai
dar labiau išryškintų šią tendenciją.
„Reikia tiesiai klausti“, - kolegai parašė Davidonytė. Žurnalistai susitarė per
savaitgalį paklausinėti savo šaltinių, o pirmadienį iš pat ryto skambinti aplinkos
ministrui Navickui ir pačiam Kriniekui.

Po ilgojo savaitgalio sugrįžę į įs m in redakciją žurnalistai ėmėsi darbo. Davidonytė

paskambino Kri niekui. Šis, regis, visai nenustebo išgirdęs klausimą:
-M u s pasiekė žinios, kad planuojate išeiti iš darbo. Artai tiesa?
-Planuoju, planuoju,-patvirtino Krinickas.
- O tai kodėl?
Krinickas atsiduso. Kiek patylėjęs atsakė:
- Dėl asmeninių priežasčių.
-A š jūsų tiesiai paklausiu: artai susiję su premjeru Skverneliu ir atliekų deginimo
jėgainėmis?—šovė į taikinį Davidonytė.
-A š tiesiog nenorėčiau komentuoti. Ta prasme, nei kažko patvirtinti, nei paneigti.
Tiesiog dėl asmeninių priežasčių, ir tiek.
Atrodė, Krinickas kalba geranoriškai, bet atsakymas, neva išeina „dėl asmeninių
priežasčių“, Davidonytės neįtikino. ]i paskambino aplinkos ministrui Navickui ir
paprašė paaiškinti, kodėl traukiasi jo komandos narys.
-Priežasčių tai jis man nesako. Ir nežinau net, kur išeina,-patikino Navickas.
Davidonytė paklausė: ar viceministro pasitraukimas yra susijęs su kokiais nors
premjero Skvernelio nurodymais?
-N e , nėra. Jis ir prieš tai ieškojo kito darbo,-atsakė Navickas.
Baigusi pokalbį su ministru, Davidonytė atsilošė kėdėje. Abu pareigūnai tvirtino,
esą Krinickas traukiasi savo noru, bet intuicija rėkte rėkė, kad tai tik biurokratiniai
pasiteisinimai.
- Ką darom?- kreipėsi į šalia sėdintį Pancerovą Davidonytė.
Abu suprato, kaip svarbu išsiaiškinti tiesą. Jeigu premjeras tikrai reikalavo atleisti
neįtikusį pareigūną, tai ši istorijayra gilesnė ir svarbesnė nei sausa žinutė apie
viceministro pasitraukimą. Tokiu atveju, tai jau netgi demokratijos klausimas.
- Parašyk Krinickui žinutę ir pasiūlyk susitikt neoficialiai, - patarė Pancerovas. -
Parašyk atvirai, ką galvoji, ką jauti, kodėl tai svarbu.
Davidonytė susimąstė. Ką parašyti? Ji suprato, kad viceministras dabar nekalbės,
bet gal prabiltų vėliau? Parašė Krinickui: „Suprantu, kodėl nenorite kalbėti. Visgi
manau, kad jei visi šios istorijos dalyviai prabiltų viešai, tai būtų svarbu valstybei irto
nebūtų galima ignoruoti. Jei kada nors (nebūtinai dabar) nuspręstumėte papasakoti
apie tai, kodėl traukiatės iš pareigų, mes visada išklausytume.“
Krinickas atrašė po kelių dienų. Jis sutiko pasikalbėti ne įrašui. „Tik šiuo metu
intensyviai ieškausi darbo“,-parašė ir paprašė susitikimą šiek tiek nukelti.

Jie susitiko prekybos centre „Panorama“, kavinėje „Vero Cafe“. Krinickas atvirai pasakojo
apie politinį spaudimą. Šis pokalbis nebuvo įrašinėjamas, bet vėliau Krinickas sutiko
viską papasakoti oficialiai.
Krinickas keturiolika metų dirbo aplinkosaugoje. 2017-aisiais tvirtai apsisprendė
keisti darbą ir palikt Aplinkos ministerijos Atliekų departamentą, kuriam vadovavo.
Apie tai sužinojo aplinkos ministras Kęstutis Navickas. Jis pasikvietė Krinieką į savo
kabinetą ir pasiūlė tapti viceministru, atsakingu už atliekų sektorių. Ministras sakė:
viceministro darbas yra sezoninis, padirbėtum kurį laiką pas mane, o tada galėtum
palikti sistemą, ką manai? Krinickas sutiko ilgai negalvojęs.
-A š tik vėliau sužinojau, kad Skvernelis turėjo sudarytą nuomonę, kad aš esu
apskritai nekompetentingas šitam sektoriuj dirbti ir kad aš meluoju,-pasakojo
Krinickas.
Pradėjęs eiti naujas pareigas, Krinickas nuo pat pirmų mėnesių juto spaudimą. J
žiniasklaidą vis nutekėdavo aplinkos ministro komandą kompromituojančios
informacijos, dažniausiai netikros.
Vieną dieną ministras Navickas sugrįžo iš Vyriausybės rūmų ir į savo kabinetą
pasikvietė Krinicką bei ministerijos patarėją Raimondą Sakalauską. Pasakė turįs
informacijos, kad greitai apie tuodu pasirodys neigiamų straipsnių žiniasklaidoje. Esą
kažkas nori juos diskredituoti.
Krinickas pasakojo, kad po kelių savaičių iš tiesų „Delfi“ pasirodė straipsnių apie
patarėją Sakalauską.
- Mane pasikvietė ministro patarėjas Mindaugas Bajarūnas ir pasakė: gavau
signalą, dabar tu lauk straipsnių, pasiruošk psichologiškai, - pasakojo Krinickas.
Netrukus jis sulaukė žurnalistų klausimų dėl savo viešųjų ir privačiųjų interesų
deklaracijos. Valstybės tarnautojai ir išrinkti politikai privalo viešai deklaruoti savo
ryšius su žmonėmis ir įmonėmis, taip pat sandorius, viršijančius trijų tūkstančių eurų
sumą. Savo deklaracijoje Krinickas buvo įrašęs devynis su juo susijusius asmenis, bet
užslaptinęs jų asmens duomenis. Žurnalistams kilo klausimų. Krinickas netrukus
suprato į savo deklaraciją įrašęs žmones, kurių pagal įstatymą nė nereikėjo įrašyti:
kursiokus, dėstytojus, žmonos pusseserės vyrą. Tai buvo perdėtas skrupulingumas.
-Tada ministras komentavo žiniasklaidai, kad jo viceministras persistengė
deklaruodamas ir padarė klaidą,-pasakojo Krinickas.
„Delfi“ parašė apie jo deklaraciją, bet nieko rimto neįvyko. Krinickas sakė pajutęs
palengvėjimą, kai viskas baigėsi. Baigėsi trumpam.
2018-ųjų pradžioje Krinickas susipažino su premjero patarėju Skirmantu
Malinausku. Tuo laiku jie turėjo bendrų darbinių reikalų, todėl kartais susitikdavo
pasikalbėti.
-M es buvom Malinausko kabinete, kažką kalbėjom. Ir jis man sako: pas mane
buvo tokie žmonės atėję, minėjo, kad tu esi skolingas atliekų tvarkytojams didelę
pinigų sumą. Aš kažkaip nustebau, sakau: aš išvis niekam nesu skolingas, net būsto
paskolos neturiu, tik išsimokėtinai du kompiuterius vaikams esu nupirkęs. Paklausiau,
iš kur j is gavo tokią informaciją. Malinauskas tada kažkaip atsakė, kad nepažįsta tų
žmonių, ar panašiai, - pasakojo Krinickas.
Po kelių dienų Krinickas gavo „Delfi“ žurnalisto Tomo Janonio laišką su klausimais
apie tariamus įsiskolinimus atliekų tvarkytojams. Krinickas suprato, kad žurnalistas
tiesiog tikrina kažkieno jam perduotą informaciją. Krinickas parašė atsakymą, kad
visas savo paskolasyra deklaravęs viešai ir jokių kitų skolų neturi. Tuo viskas ir baigės,
joks straipsnis nepasirodė.
-A rš ią informaciją „Delfi“ žurnalistui perdavė Skirmantas Malinauskas?-
paklausė Pancerovas.
- Nežinau, koks Malinausko vaidmuo visoje šitoje istorijoje,-atsakė Krinickas.
Vėliau Pancerovas ir Davidonytė apie tai paklausė paties Skirmanto Malinausko.
Tas pripažino kalbėjęs su „Delfi“ žurnalistu ir žodžiu perdavęs informaciją apie
Krinicką: „Iš tikrųjų tai yra politinės komandos narys, žmogus, kuris dirbo toje
sistemoje, ir ten buvo tikrai daug klausimų. Dėl skolų, dėl skaidrumo, dėl
neskaidrumo. Ir aš šituos dalykus atidaviau, kaip, mano galva, tą ir turėtų daryti
patarėjas komunikacijos ir kovos su korupcija klausimais. Aš kalbėjau apie Krinicko
akivaizdžius ryšius su atliekų tvarkytojais.“
Tai buvo ne paskutinis atvejis, kai žiniasklaidą pasiekė Krinicką tariamai
kompromituojanti informacija. Labai panašiai nutiko po įs m in tyrimo apie „Danpovver
Baltic“ įtaką politikams. Tada su Krinicku susisiekė kita „Delfi“ žurnalistė Justina
llkevičiūtė. Ji klausinėjo apie Krinicko paskyrimą į viceministro pareigas. Ji sakė gavusi
informacijos, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos pažyma, išduodama žmogų skiriantį
politines pareigas, galimai buvusi suklastota. Ką apie tai galėtų pasakyti pats
Krinickas? Jis atsakė nieko nežinąs ir pasiūlė paklausti apie tai teisėsaugos. Straipsnis
taip pat nepasirodė.
-K aip jūs manot, iš kur plaukė visi tie gandai, kompromatai?Artai galėjo būti
premjero ar jo komandos spaudimas jums?-paklausė Davidonytė.
- Nežinau, sunku pasakyt, -atsakė Krinickas. - Neieškojau aš tų kanalų, per kur
čia galėjo eiti viskas. Kadangi psichologiškai truputėlį sunku buvo po to pirmojo
straipsnio, plius buvo visa krūva kitų bėdų, kurias reikėjo spręst, tai aš kažkaip
nustūmiau tai į šoną ir nesiaiškinau.
įtampa smarkiai išaugo 2018'ųjų kovą. Tą mėnesį Vilniaus atliekų deginimo
jėgainė gavo europinę paramą, „Danpower Baltic“ lobistai ėmė aktyviau susitikinėti su
Seimo nariais, o premjeras Saulius Skvernelis staiga atleido savo patarėją Tomą
Carasimavičių.
Tuo laiku, kovo 26-ąją, pirmadienį, aplinkos ministras Navickas į savo kabinetą
pasikvietė Krinicką. Ministras atrodė sunerimęs, įsitempęs. ]is paklausė Krinieko, ar šis
yra gavęs darbo pasiūlymų iš „Lietuvos energijos“ atstovo Nerijaus Rasburskio, atliekų
deginimo jėgainių koordinatoriaus. Ministras sakė Vyriausybės rūmuose išgirdęs, esą
Rasburskis ir buvęs premjero patarėjas Garasimavičius planuoja kurti bendrą verslą,
susijusį su atliekų deginimo jėgainėmis, ir ruošiasi ten įdarbinti Krinicką.
Krinickas tai išgirdęs apstulbo. ]is atsakė ministrui, kad jokio pasiūlymo iš
Rasburskio ar Garasimavičiaus niekada nėra gavęs ir nesupranta, apie ką eina kalba.
- Noriu pasitikslinti,-kreipėsi į Krinicką Pancerovas.- Prieš tai ministras buvo pas
premjerą?
-Tai p,-patvirtino pašnekovas.
- Ir ką jis ten pamatė? Kas buvo tas dalykas, dėl kurio iškilo klausimų dėl jūsų ir
Rasburskio?
-A š supratau, kad buvo kažkokia pažyma,-atsakė Krinickas.
- Pažyma?- perklausė Pancerovas.
- Pažyma ar informacija, nežinau tiksliai. Aš ministro klausiau, kas informaciją
pateikė. Jis man nesakė. Sakė, kad tai yra kažkokia pažyma. Bet mes biurokratiškai
pažymomis vadinam ant lapo surašytą tekstą.
-A š kitaip paklausiu,-įsiterpė Davidonytė.-Artai premjeras ministrui pateikė
tokią informaciją apie jus?
- Man jis nesakė, kas pateikė. Tiktai jis buvo grįžęs iš susitikimo su premjeru, -
paaiškino Krinickas.
Po nemalonaus pokalbio su ministru Krinickas labai susikrimto. Kodėl kilo tokių
klausimų? Kas per pažyma? Kas platina tokią informaciją? Krinickas pasakė tik vakare
suvokęs, koks čia reikalas. 2016-aisiais, kai svarstė palikti Atliekų departamentą ir
ieškojo kito darbo, jis pats parašė elektroninį laišką Nerijui Rasburskiui ir paklausė, gal
šis žinąs kokių darbo pasiūlymų aplinkosaugos srityje. Rasburskis tada žadėjo
pasidomėti, bet viskas esą tuo ir baigėsi.
Kitą rytą Krinickas nuėjo pas ministrą į kabinetą ir pasakė savo elektroninio pašto
dėžutėje susiradęs susirašinėjimą su Rasburskiu. ]is persiuntė šiuos laiškus ministrui,
kad ministras pats galėtų įsitikinti, jog iš Vyriausybės sklinda neteisingi gandai - jokio
darbo Rasburskis Krinickui nesiūlė.
-A š tada vėl paklausiau ministro, kas šitą informaciją jam perdavė? Ministras
sako: aš tikrai nežinau. Prisimenu, ministras parodė į STT pastatą kitoje kelio pusėje ir
sako: galbūt jie, gal kažkas kitas, aš nežinau,-pasakojo Kri niekas.
Davidonytė ir Pancerovas tiesiai paklausė Krinicko, koks jo ryšys su Nerijumi
Rasburskiu ir Tomu Garasimavičiumi. Krinickas atsakė su jais bendravęs dėl valstybės
projektų, nes jo vadovaujamas departamentas skaičiavo deginimui tinkamų atliekų
kiekius. Krinickas neigė iš jų gavęs darbo pasiūlymų.
Tuo ši istorija nesibaigė. Praėjus keliems mėnesiams, 2018-ųjų vasarą, vėl iškilo
klausimas dėl Krinicko reputacijos. Aplinkos ministerija išgyveno itin sunkų laiką —
žiniasklaidoje vienas po kito mirgėjo skandalai, susiję su urėdijų reforma, medžių
kirtimu, ministro Navicko interpeliacija. Ministras tik per plauką išsaugojo postą, bet
atrodė, kad prarado premjero pasitikėjimą.
Atlaikęs interpeliaciją, Navickas vėl pasikvietė savo viceministrą] kabinetą.
Navickas pasakė, kad vėl kyla klausimų dėl Krinicko laiško Rasburskiui.
- Po to mes ilgai šnekėjom. Ministras man sakė: aš nesutikau tavęs atleisti,
kadangi tu esi mano komandos narys, aš įsipareigojau tave ginti,-pasakojo Krinickas.
Pertą lemtingą pokalbį Krinickas pasakė ministrui pats parašysiąs prašymą atleisti
jį iš viceministro pareigų. Sakė jau anksčiau ruošęsis tokiam žingsniui -esą
ministerijos koridoriuose žmonės šnabždėjosi, jog atleidus premjero patarėją
Garasimavičių, kitas būsiąs Krinickas.
-M inistras manęs prašė nekomentuot išėjimo aplinkybių, kad apie mane irgi
niekas nekomentuotų. Supratau, kad čia kalba apie premjero komandą. Tai aš visiems
ir sakiau, kad aš išeinu dėl asmeninių priežasčių.
Krinickas aplinkos viceministro pareigas ėjo apie aštuonis mėnesius. ]is sakė visą
tą laiką jutęs, kad apie jį ir kitus Vyriausybės narius kažkas renka kompromituojančią
informaciją, skleidžia ją politikos užkulisiuose arba „nuleidžia“ žurnalistams. Kas tai
darė? Kas rinko tokią medžiagą? Krinickas negalėjo paaiškinti, bet sakė jutęs, kad toji
nuolatinė įtampos ir baimės atmosfera buvo kuriama sąmoningai. Tik gerokai vėliau
Davidonytė ir Pancerovas išsiaiškins, kad atsakymas į šiuos klausimus buvo prieš juos.
-K aip jūs pats prisimenat tą dieną, kai parašėt prašymą atleisti iš darbo? Kaip
jautėtės? Kaip iš viso viskas vyko?- Krinicko paklausė Davidonytė.
 -Grįžau j kabinetą ir parašiau žmonai žinutę, kad išeinu iš darbo,-atsakė šis. -
Žmona po tų straipsnių jautė, matyt, kad taip nutiks. Žmona atrašė: ottai bėda,
susirasi kitą darbą. Po to parašiau vienam draugui, susitikom išgert alaus, papasakojau
jam viską. Tai va tokia diena. Nežinau, tiesą sakant, ar labai liūdėjau. Gal tas liūdesys
atėjo po savaitės ar po dviejų, kai išėjau. Toksai, sakytum, pagirių jausmas.
Pancerovas ir Davidonytė kelis kartus paklausė Krinicko, ar politinė įtampa ir jam
daromas spaudimas galėjo būti susiję su premjero nurodymais arba premjero
komanda.
-Tuo metu buvo prasidėjusi visata „Danpovver“ istorija. Mes buvom gavę
informaciją ir žinojom, kad bus diskredituojami institucijų pareigūnai. Tai kažkodėl aš
galvojau, kad čia viskas dėl tos istorijos buvo.
- Ką turit omenyje kalbėdamas apie pareigūnų diskreditavimą?- paklausė
Pancerovas.
- Prieš visą „Danpovver" istoriją buvo įslaptinta teisėsaugos informacija, kadyra
planuojama diskredituoti valstybės pareigūnus. Tuo laiku kaip tik buvo prasidėję
teisminiai ginčai su „Danpovver“ ir visi kiti reikalai. Ir tada buvo tokia informacija, kad
viskas tuo nesibaigs, kad verslininkai yra pasamdę konsultantus, kadyra daroma
kažkokia priešinga studija, kad orientuojamasi į atliekų kiekius, kad vienas iš tikslų yra
diskredituoti instituciją ir atsakingus pareigūnus.
- Kokią instituciją? Aplinkos ministeriją?
-N egaliu tiksliai įvardyt. Atsimenu, kad ten buvo parašyti verslininkų tikslai,
informacijos nešėjai, skleidėjai ir panašiai. Visa tai žinodamas, aš tuos straipsnius prieš
save vertinau kaip viso to dalį,-sakė Krinickas.
-T ai buvo žvalgybos informacija?- paklausė Davidonytė.
-Valstybės saugumo departamento?-patikslino Pancerovas.
-Taip, taip. Tai buvo konfidenciali informacija,-atsakė Krinickas.
-Nežinau, kiek jūs galit kalbėt apie tai...-vėl prabilo Pancerovas, bet Krinickas jį
nutraukė:
-Iš to, ką pasakiau, aš neatskleidžiau jokios slaptos informacijos. Ten buvo labai
tiksliai įvardyti dalykai.
-S upratau,-ištarė Pancerovas. - Paklausiu kitaip: ar jūs skaitėt mūsų straipsnius
apie „Danpovver Baltic" ir atliekų deginimo jėgaines?
Krinickas linktelėjo.
 -)Qs skaitėt VSD pažymą, skaitėt mūsų straipsnius. Kaip jums atrodo, ar mūsų
straipsniai buvo teisingi?- klausinėjo Pancerovas.
-M es su kolegomis esame kalbėję, kad jūsų straipsniuose yra dalis informacijos iš
teisėsaugos pažymos. Kokia dalis, tikrai negaliu įvardyti, bet skaitant tuos jūsų
straipsnius man ir pačiam kilo klausimas, iš kur jūs gavot tą teisėsaugos informaciją,-
atsakė Kriniekas.
-Užduosiu kvailą klausimą: arta pažyma buvo rimta? Ta prasme, ar perskaitęs tą
pažymą supratot, kad vyksta rimtas procesas?-toliau klausinėjo Pancerovas.
-Taip, be abejo.
- A r premjeras skaitė tą pažymą?
-Nežinau, tiesą sakant. Bet žinau, kad Vyriausybės kanceliarija turėjo tą
informaciją,-atsakė Krinickas.

Po šio pokalbio ir Kri nieko užuominų apie žvalgybos pateiktą pažymą Davidonytė ir
Pancerovas prisiminė svarbų dalyką: Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos
komiteto pirmininkas Vytautas Bakas jau buvo žadėjęs surinkti šią žvalgybinę
medžiagą ir pateikti visuomenei. Seime Bakas kalbėjo: „Pasakysiu taip: už atliekų
deginimo jėgainių projektų stovi ne mažiau kaip trys stambios interesų grupės. Aš
kreipiausi į Valstybės saugumo departamentą, prašydamas pateikti išsamią
informaciją apie interesų grupes ir už jų stovinčius vairuotojus.“ Tačiau, nors ir
pažadėjęs, Bakas gerą pusmetį nieko nedarė. Toks jo elgesys papiktino jo kolegą, kitą
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narį Algirdą Butkevičių. Apie tai šis
pranešė žurnalistams. Butkevičiaus patarėja Agnė Račkauskytė parašė laišką
Pancerovui:

Valstybės sa u gu m o d e p a rta m e n to a ts a k y m ą V y ta u ta s B a k a s y ra gavęs ja u seniai, b e t ne

t ik ka d neberodo e n tu z ia z m o šį k la u s im ą k e lti ir vie šin ti, d a rg i n e t n e in fo rm a vo k itą
k o m ite to n a rių apie to kio s in fo rm a cijo s, to k iu re z o n a n sin iu k la u s im u ,g a v im ą .
P a vyzd žiu i, k o m ite to n a rys B u tk e v ič iu s apie VSD p a te ik to a ts a k y m o e g zistavim ą
su žin o jo a ts itik tin a i.
 Tyrimų komanda nusprendė išsiaiškinti, kas vyksta. Pancerovas paskambino Bakui
ir paklausė, ar šis vis dar ketina domėtis energetikos sektoriaus interesų grupėmis.
-A š turėjau kelis susitikimus, turiu gavęs informaciją, ir viešas nagrinėjimas tikrai
bus,-atsakė Bakas.
- A r jūs gavote Valstybės saugumo departamento pažymą apie interesų grupes,
veikiančias energetikos sektoriuje?- paklausė Pancerovas.
-A š nenorėčiau komentuoti Valstybės saugumo departamento pažymų. Negaliu
aš jų komentuoti. Taip, aš kreipiausi, bet daugiau nenorėčiau komentuoti,-atsakė
Bakas. ]is patikslino gavęs visapusišką informaciją, susijusią su tema, kuria domėjosi.
- O kodėl nepateikiate tos informacijos visuomenei, kaip žadėjote?-paklausė
Pancerovas.
Bakas atsakė aptakiai: esą darbotvarkė labai įtempta, be to, didžiausias iššūkis
Lietuvai yra elektros tinklų sinchronizacija, o atliekų deginimo jėgainės - tik smulkus
klausimas, „susijęs su neskaidriais dalykais, kaip buvo rengiama dokumentacija, kaip
buvo daromi sprendimai“.
Pancerovui susidarė įspūdis, kad politikas vengia atsakyti tiesiai. Žurnalistas
nutarė blefuoti ir į vieną klausimą sudėjo viską, ką žinojo iš skirtingų šaltinių:
-Paklausiu jūsų tiesiai šviesiai. Mes kalbėjome sužmonėmis, mačiusiais
medžiagą, kurią jūs gavote iš Valstybės saugumo departamento. Aš suprantu, kad ta
medžiaga yra nepalanki jūsų ir jūsų frakcijos naratyvui apie tai, kad tų jėgainių statyba
yra neskaidri. Suprantu, kad ten rašoma priešingai: kad „Danpower Baltic“ ir kitos
įmonės bandė daryti įtaką, kad valstybės jėgainės nebūtų pastatytos. Ar viešai nenorit
to nagrinėti todėl, kad iš žvalgybos gauta medžiaga jums nepalanki?
Bakas nusijuokė.
-A š manau, kad čia jūs mane provokuojat. jūsų teiginys yra iš principo klaidingas.
Antra vertus, tie, kas komentuoja išvadas ir kas gauna tokias išvadas... Tai yra
nusikaltimas. Tiek informacijos gavėjas, tiek teikėjas daro nusikaltimą.
Bakas, įprastai ramus ir inteligentiškas politikas, ėmė kalbėti piktai, jo balso tonas
tapo agresyvus, buvo justi netgi grasinimas.
-Jūsų teiginysyra daugiau provokuojantis, menamas, yra visiškai nesąmoningas,
absoliučiai, - pasakė. - Be abejo, aš tą suprantu. Aš matau, kad 75 m'm kaip laikraštis
nuo pat pradžių užėmė vienos pusės poziciją ir visokeriopai kompromitavo premjerą.
Ta prasme, užsiėmė tokia propaganda lengva. Bet aš į tuos klausimus atsakysiu, jums
tą pažadu. Visuomenė turės progą susipažinti, kaip žiniasklaida išnaudojama kuriant
visiškai nebūtą naratyvą.
Pancerovas, kuris telefonu imdamas interviu nesustodamas vaikštinėdavo po
redakciją, dabar klestelėjo ant savo kėdės.
-Jūs mums grasinat?-nustebo jis.
-A š negrasinu, aš tiesiog sakau, kad visuomenėyra skaldoma, kai pateikiamos
melagingos žinios,-atsakė Bakas.
-Jūs ką tik pasakėte, kad mes skleidžiame melagingas žinias ir propagandą apie
premjerą.
-Jūs taikėte jėgainės atžvilgiu melagingas žinias. Klaidinančias visuomenę ir
skaldančias, naudingas vienai interesų grupei, kuri norėjo tokio masto jėgainės. Šiaip
jau Lietuvai reikia gerokai kompaktiškesnių sprendimų,-kalbėjo Bakas.
- A r suprantat, kad tai labai skambus pareiškimas?-paklausė Pancerovas.
-Taip, tai skambus pareiškimas. Aš nebijau savo pareiškimo. Aš matau, kad tam
tikra serija straipsnių, kurie buvo visiškai vienpusiški, neišklausius kitos pusės,
kompromituojami žmonės, kurie yra niekuo dėti. Ir apie tai reikia kalbėti.
-S up rata u,-ta rė Pancerovas.
- Tai va, - atsakė Bakas.
Pancerovas mestelėjo:
-M ane nustebino jūsų pozicija, kad jūs kažką darysit dėl mūsų straipsnių.
- Ne dėl jūsų straipsnių. Dėl tos jėgainės. Visuomenė turi teisę žinoti, kas apskritai
ten vyko, kas su ja buvo išdarinėjama, kuriama, konstruojama. Tai yra negražu, -
kalbėjo Bakas.-Ne dėl jūsų straipsnių, o dėl tų žmonių, kurie rengė tos jėgainės
koncepcijas ir darė sprendimus.
- Pone Bakai, jūs pasakėt maždaug taip: kad įs m in buvo daroma įtaka tam tikrų
interesų... - ištarė Pancerovas, bet Bakas jį nutraukė:
- Atsisukit įrašą, aš taip nepasakiau. Pasakiau, kad informacija buvo pateikiama
vienpusiškai, ir tai yra labai keista. Bet tai yra jūsų teisė. Amerikojeyra „Fox News“11ir
kitos žiniasklaidos priemonės, kurios atstovauja vienai ar kitai pusei. Tai yra normalu.
Tiesiog manau, kad visuomenė turi teisę žinoti apie visas tų gamyklų atsiradimo
aplinkybes. Aš nesupratu, ar jūs bijote, kad visuomenė tai sužinos?-paklausė Bakas.
- Ne, mes nebijome... - ištarė Pancerovas, bet Bakas vėl jį pertraukė:
-Tai ar aš negaliu atlikti tokio tyrimo?
 -Taigi aš jūsų ir klausiu, kada jūs tai darysit,-atrėm ė Pancerovas.
-Tiesą sakant, yra tam tikrų niuansų. Valstybės interesas, kad ir kaip būtų
sudėtinga tą pripažinti, yra užbaigt tą projektą, nedaryti tarptautinių skandalų ir
nežeminti valstybės. Kartais mes renkamės tarp blogo ir dar blogesnio. Tai būtų dar
blogiau, jei mes žemintume savo valstybę, kai yra kontraktai sudaryti. Praktiškai
valstybė yra pastatyta prieš faktą,-kai bėjo Bakas.
Atsisveikinęs su pašnekovu Pancerovas lengviau atsipūtė, lyg nudirbęs sunkų
darbą.
Davidonytė su nuostaba žiūrėjo j kolegą.
- Kas čia buvo?]is tau grasino?
- Netiesiogiai. Sakė, ištirs jėgainių projektus ir parodys, kas stovi už mūsų
straipsnių. Sakė, kadskleidėm propagandą apie premjerą,-atsakė Pancerovas.
Norėdami įsitikinti, kad taip tikrai buvo pasakyta, abu žurnalistai perklausė
pokalbio garso įrašą. Abu buvo nustebinti. Bakas atvirai sakė, kad įs m in skleidė
melagingas žinias, propagandą, skaldė ir klaidino visuomenę. ]is žadėjo ištirti šią
situaciją ir parodyti, kas naudojosi žiniasklaida savo tikslams.
Vėliau žurnalistai paklausė paties premjero Skvernelio, ar jis skaitė VSD
informaciją apie „Danpower Baltic“ bandymus daryti įtaką valstybės planams statyti
atliekų deginimo jėgaines. Šis atsakė nekomentuosiantis „su slaptos informacijos
pateikimu bei naudojimu susijusių klausimų“.
Netrukus Pancerovas ir Davidonytė sužinos, kad išrinkti politikai naudodamiesi
valstybės institucijomis ėmė ieškoti įs m in šaltinių slaptosiose tarnybose.1
0

10Vėliau, rašant šią knygą, žinučių autorius sutiko, kad pokalbis būtų paviešintas, bet prašė neskelbti jo
vardo, pavardės ir kaip jis susijęs su Daliumi Krinicku.
11Amerikiečių televizijos naujienų kanalas, laikomas subjektyviu dėl palankumo JAV prezidentui
Donaldui Trumpui.
 II
DALIS

„Kalbant apie visuomenės

teisę žinoti. Visuomenės teisė žinoti
nėra absoliuti.“

Saulius Skvernelis, premjeras

6 SKYRIUS

ESMĖ-IŠSUKTAS SKVERNELIS

2018-aisiais stiprėjo nuojauta, kad šalį valdanti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga
bando pažaboti institucijas, ant kurių laikosi demokratija. Nerimą dėl savo
nepriklausomumo skirtingu laiku išsakė Lietuvos radijas ir televizija (LRT),
Konstitucinis Teismas, Generalinė prokuratūra, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės
kontrolė, Viešųjų pirkimų tarnyba.
Viena iš tokių institucijų buvo Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK), mažai
kam žinoma įstaiga, įsikūrusi Vilniuje, Vilniaus gatvėje, tarp populiarių barų, kurie
vakarais tampa miestiečių pasilinksminimo vieta. 15mm žurnalistai ne kartą lankėsi
VTEK, mat ši komisija prižiūri, kaip politikai ir tarnautojai deklaruoja savo interesus, o
turto ir interesų deklaracijos yra bene pirmas dalykas, patikrinamas žurnalistinio
tyrimo pradžioje. Tyrimų komanda išsyk pajuto, kai kažkas toje įstaigoje ėmė keistis.
Viskas prasidėjo 2018-ųjų pavasarį, kai Birutė Davidonytė, Dovydas Pancerovas ir
Šarūnas Černiauskas ėmėsi tyrimo, susijusio su premjeru Sauliumi Skverneliu.
Tikrindama viešą jo turto deklaraciją Davidonytė pastebėjo, kad premjero žmona
Silvija Skvernelė nurodė turinti akcijų už septynis tūkstančius eurų. Tačiau ten nebuvo
įmonės pavadinimo. Pavadinimas privalėjo būti įrašytas Skvernelio interesų
deklaracijoje.
- Keista, čia nieko nėra, - pasakė Davidonytė, peržiūrėjusi interesų deklaraciją.
- Paklauskime paties premjero, - pasiūlė Černiauskas.
]is paskambino premjero patarėjui Tomui Beržinskui ir paklausė, kokios įmonės
akcijas valdo Skvernelė. Beržinskas pažadėjo pasidomėti. Žurnalistai laukė bemaž
savaitę. Atrodė keista: negi tokiam paprastam atsakymui reikia šitiek laiko? Galiausiai
Beržinskas paskambino Černiauskui ir pasakė, kad Skvernelė turi banko „Svvedbank“
akcijų, ji ten ir dirba.
-Akcijos jai buvo suteiktos kaip atlyginimo dalis, - pasakė Beržinskas.
 ] is pažadėjo, kad premjeras papildys savo deklaraciją ir įrašys žmonos turimas
„Svvedbank“ akcijas. Tačiau po kelių savaičių žurnalistai patikrino premjero deklaraciją
ir pamatė, kad nieko jis nepapildė.
-D arom kaip visada: pranešam VTEK, ir tegul jie aiškinasi,- pasiūlė Pancerovas.
Nedeklaruotos akcijos atrodė biurokratinė smulkmena, ir tyrimų komanda
nesiruošė apie tai rašyti straipsnių; visgi Davidonytė parašė laišką VTEK ir paklausė: gal
jie matytų pagrindą pradėti tyrimą?

Kelias savaites negavusi jokio oficialaus atsakymo, Davidonytė pajuto, kad čia kažkas
ne taip. Feisbuko paskyroje ji parašė privačią žinutę VTEK nariui Virginijui
Kanapinskui, kuris metus vadovavo komisijai, ir paklausė: kas čia vyksta? Sis atrašė,
kad atsakymą žurnalistai gaus netrukus. „Nenorėčiau reikšti kuklios išankstinės
nuomonės, nes gali tekti šį klausimą dar kartą svarstyti ateityje, jeigu Komisija
nuspręstų ištaisyti klaidą“, - rašė Kanapinskas.
Ką? Kokią klaidą? Kanapinskas savo komentaro nepaaiškino.
Davidonytė pasitikėjo VTEK. Per pastaruosius metus ši institucija užsitarnavo gerą
reputaciją, ne kartą įrodė, kad įstatymus taiko visiems politikams vienodai,
nepaisydama jų galios, partijos ar užimamų pareigų. Tačiau dabar stiprėjo įtarimai ir
abejonės. Tokį, regis, paprastą klausim ą-dėl nedeklaruotų premjero žmonos akcijų —
VTEK svarstė jau kelintą savaitę. Be to, kaip tik tuo metu Seimas sprendė, ar komisijos
vadovu paskirti Skvernelio pasiūlytą tarnautoją Edmundą Sakalauską. Negi VTEK
išsigando? Premjero?
Ir iš tiesų po kelių dienų Davidonytė gavo oficialų VTEK laišką. Pasirodo, komisija
išsisuko nuo tyrimo dėl Skvernelio deklaracijos-savo posėdyje nė nesvarstė tokio
klausimo. Tai buvo labai neįprasta. Davidonytė paprašė to posėdžio garso įrašo, nes
norėjo savo ausimis išgirsti, kaip ir kodėl buvo priimtas toks sprendimas, tačiau VTEK
garso įrašo nedavė. Davidonytė nusprendė nepasiduoti; tai buvo viešas posėdis, ir
visuomenė turi teisę žinoti, ką komisijos nariai kalbėjo už uždarų durų. ]i vėl
pareikalavo garso įrašo. Šįkart komisija pakvietė Davidonytę atvykti į posėdį, kuriame
bus svarstomas klausimas dėl garso įrašo davimo žurnalistams.
 Trečiadienio popietę, per vasarišką kaitrą, Davidonytė iš triukšmingos Vilniaus
gatvės pro vartelius įžengė j ramų senamiesčio kiemelį. Priėjo prie durų su VTEK
simboliu ir paspaudė skambutį. Durys atsivėrė.
Smėlio spalvos plytomis dekoruotų sienų posėdžių salė, kurioje aplink apskritą
stalą sėdėjo komisijos nariai ir darbuotojai, buvo nedidelė, bet šviesi, pro langus krito
saulės spinduliai.
Kai salėn įžengė Davidonytė, visi prie stalo sėdintys žmonės pakėlė akis.
- Prašom sėstis, - pakvietė komisijos narys Saulius Katuoka ir ranka parodė į laisvą
kėdę prie stalo.
Davidonytė atsisėdo. Staiga kitas komisijos narys Edmundas Sakalauskas pakilo iš
savo vietos.
-A š nusišalinu,-pareiškė jis. Esą jį, Sakalauską, į komisiją delegavo premjeras,
todėl jis negalįs svarstyti su Skverneliu susijusių klausimų.
Sakalauskas jau buvo bežengiąs pro duris, bet kitas komisijos narys Kanapinskas jį
sulaikė:
- Paulaukit, palaukit, kokiu pagrindu? Klausimas juk ne apie Skvernelį, o apie
garso įrašą.
Sakalauskas sustojo. Nenoriai grįžo ir klestelėjo ant kėdės.
-Gerai, jeigu neminėsime jokių pavardžių,-pasakė.
Posėdis prasidėjo. Komisijos nariai ėmė ginčytis, ar galima žurnalistei duoti garso
įrašą. Vieni aiškino, esą VTEK reglamentas to daryti neleidžia, bet buvo ir kitokių
nuomonių.
- Net pirmo kurso teisės studentas žino, kad įstatymai yra aukščiau mūsų
reglamento,-pasakė Kanapinskas.
Po keliolikos minučių komisija vienbalsiai nusprendė leisti Davidonytei
perklausyti garso įrašą.
- Kada galėčiau tai padaryti?- pasidomėjo Davidonytė.
]ai buvo atsakyta, kad dėlto reikėtų susitarti su VTEK atstove spaudai Egle
Ivanauskaite.
Kitą dieną Davidonytė vėl atėjo į komisijos biurą. Laukiamajame VTEK atstovė
Ivanauskaitė jau buvo paruošusi nešiojamąjį kompiuterį, nukopijavo į jį garso įrašą,
davė ausines.
Perklausydama įrašą Davidonytė užsirašinėjo citatas.
 Iš garso įrašo ėmė aiškėti, jog tame posėdyje VTEK specialistai iškart konstatavo,
kad Skvernelis privalėjo deklaruoti žmonos akcijas, tačiau to nepadarė. Specialistų
pozicija buvo surašyta atsakyme, skirtame pateikti Davidonytei:

P a žym ė tina , k a d v a d o v a u ja n tis įs ta ty m o p u n k tu S kvernelis p riv a lo d e k la ru o ti visus

ju rid in iu s asmenis, k u rių d a ly v iu y ra jis a r jo s u tu o k tin ė ; t a i y r a - i r t a i , ka d jo
s u tu o k tin ė y r a „S vvedbank“ a k cin in ke, n e p rik la u s o m a i nuo to, k a d šias a kcijas j i gavo
ka ip k in ta m ų a tly g in im o dalį.

Tačiau tokio atsakymo Davidonytė niekada negavo, nes komisijos narys Katuoka
tame posėdyje pasiūlė išcenzūruoti atsakymą- išbraukti šią pastraipą apie Skvernelio
galimą įstatymo pažeidimą. „Aš tai siūlau šitą išimti“,-pasakė Katuoka.
Tam pritarė beveik visi komisijos nariai, išskyrus Kanapinską.
Davidonytė buvo šokiruota. Sugrįžusi į redakciją ji savo kolegoms papasakojo, ką
išgirdusi. Nors iš pradžių premjero žmonos nedeklaruotos akcijos atrodė smulkmena,
dėmesio neverta tema, dabar visa ši situacija panėšėjo į skandalą. Davidonytė parašė
straipsnį, kurio antraštė skelbė: Etikos sa rg a i nuslėpė tiesų apie n e d e k la ru o tu s Sauliaus
S kvernelio žm onos ryšius.
Paviešinti faktai sukėlė audringas diskusijas Seimo salėje.
-Šiandien paviešinta, kad buvo atsisakyta pradėti tyrimą dėl Sauliaus Skvernelio
sutuoktinės nedeklaruotų akcijų. Ir lygiai taip pat buvo įslaptinti duomenys, kuriais tas
sprendimas buvo priimtas. Tai išties kelia pagrįstus klausimus, galbūt tai yra suderinta
su premjeru, galbūt jam yra žinomos šios aplinkybės, - kalbėjo konservatorius
Gabrielius Landsbergis, stovėdamas prie mikrofono Seimo salėje.
Jtokią repliką akimirksniu sureagavo pats premjeras Skvernelis:
-Gerbiamam Gabrieliui Landsbergiui reikėtų laikytis teisinės valstybės principų.
Komisija priėmė tokį sprendimą, ir ne jūsų dabar reikalas sprendimą kvestionuoti. -
Pamatęs Landsbergio reakciją, Skvernelis pratrūko: -Taip, ir neišsižiokite su savo tokia
gražia šypsenėle. Yra teisiniai keliai, jeigu turite abejonių, yra numatytos galimybės tas
abejones pašalinti. Nereikia čia spekuliuoti ir apkaltinti komisiją, kad ji atliko
kažkokius neteisėtus veiksmus, ir klaidinti visuomenės. Tas jūsų frakcijos ryšys su
I5 m in labai tamprus yra. Tampa kaip ir konservatorių žiniasklaidos priemone, tai
nereikėtų klaidinti.
 Seimo salėje pasigirdo nepasitenkinimo šūksniai.
-Taip. Taip, taip, taip, - pakeltu tonu ištarė Skvernelis, bandydamas nutildyti
parlamento salėje kilusį triukšmą.
Prie mikrofono stojo liberalų politikas Eugenijus Gentvilas:
-M a n atrodo, kad įs m in portalas yra nepriklausoma žiniasklaidos priemonė.
Mane kaip Seimo narį stulbina, kai premjeras sako, kad VTEK priėmė sprendimą, ir ne
jūsų reikalas. Atleiskit, mūsų kaip Seimo narių reikalas pasitikrinti ir išanalizuoti.
Kilus triukšmui, Davidonytė parašė dar vieną laišką VTEK. ] i paprašė, kad komisija
dar kartą įvertintų Skvernelio nenorą deklaruoti žmonos turimas akcijas ir pagaliau
aiškiai apsispręstų, ar imsis tyrimo. Netrukus ji gavo atsakymą, kad tai bus svarstoma
artimiausiame komisijos posėdyje. Davidonytė nusprendė viską stebėti savo akimis.

Trečiadienio popietę ji atvyko į tą patį senamiesčio kiemelį. ]au žengdama pro VTEK
įstaigos duris, žurnalistė sutiko iš pastato išeinančius komisijos narius.
-Žinokite, užsitęsė kiti klausimai, todėl nespėjome papietauti. Dabar padarysime
pertrauką,-kreipėsi į ją komisijos pirmininkas Edmundas Sakalauskas.
Nueidamas jis lyg tarp kitko mestelėjo tarpduryje stovinčiai Davidonytei:
-Beje, nepykite, kadį feisbuko draugus jūsų nepriėmiau. Bet aš matau viską, ką
rašote.
Davidonytė nusijuokė, tačiau nieko neatsakė.
Papietavę komisijos nariai grįžo į posėdžių salę ir ėmėsi darbo.
VTEK narys Katuoka kreipėsi į Davidonytę:
- Kodėl jūs rašėte, kad komisija nuslėpė tiesą?
-Todėl, kad tai tiesa. Iš atsakymo, skirto man, jūs išbraukėte ištisą pastraipą apie
Skvernelio galimai padarytą pažeidimą,-atsakė Davidonytė.
- Net ir pirmo kurso teisės studentas žino, kad negalima vadinti pažeidimu, kol jis
nenustatytas.
-A š ir nevadinau.
-Gerai, pradėkime posėdį,-nukirto Katuoka.
Komisijos nariai ėmė diskutuoti apie Skvernelio reikalus. Specialistai dar kartą
pakartojo: Skvernelis turėjo deklaruoti žmonos akcijas, bet to nepadarė, todėl reikėtų
pradėti tyrimą.
Katuoka vėl kreipėsi į Davidonytę:
-K aip jūs manote, gerbiama žurnaliste, ar komisija turėtų pradėti tyrimą?
Davidonytei tai pasirodė lyg provokacija, siekiant išgauti jos nuomonę ir vėliau
apkaltinti šališkumu.
-A š nieko nemanau. Manau, kad komisija pati ir be mano nuomonės įvertins
visas aplinkybes ir priims sprendimą,-atsakė žurnalistė.
- Mes sulaukėme dėmesio ir iš kai kurių institucijų, jeigu jums taip reikia to
tyrimo, tai gal komisija galėtų jį pradėti,-kalbėjo Katuoka.
Davidonytė nieko į tai neatsakė, bet pajuto kylant pyktį. Ar jie rimtai? Reikia ja/? Ar
neVTEK pareiga užtikrinti, kad įstatymai galiotų visiems, net ir premjerui?
Galiausiai VTEK nariai nusprendė pradėti tyrimą dėl Skvernelio žmonos
nedeklaruotų akcijų.
-Vienbalsiai,-šyptelėjo Katuoka, pažvelgęs] Davidonytę.

Atrodė, šita biurokratinė raizgalynė baigiasi. Tyrimų komanda sutarė sekti įvykius ir
nepraleisti lemiamo posėdžio, kuriame bus skelbiamas sprendimas. Tačiau VTEK
komisijos tyrimas tęsėsi kelis mėnesius, ir žurnalistai apie tai netgi pamiršo. Galų gale
Davidonytė gavo oficialų kvietimą] VTEK posėdį. Tuo metu ji atostogavo ir nueiti
paprašė kolegų.
2018-ųjų rugpjūčio 22 dieną, trečiadienį, įs r n in žurnalistas Šarūnas Černiauskas
atvyko į VTEK komisijos posėdį. Jame dalyvavo ir daugiau žurnalistų iš kitų redakcijų.
Tačiau kai komisija ėmė diskutuoti, ar Skvernelis nedeklaruodamas žmonos akcijų
nepažeidė įstatymo, Katuoka paprašė žurnalistų palikti salę-esą komisija sprendimą
priims už uždarų durų.
Žurnalistai pakilo nuo kėdžių. Eidamas iš salės Černiauskas pamiršo pasiimti
diktofoną, kuris įjungtas gulėjo ant kėdės. Černiauskas tai suprato jau stovėdamas už
durų. Jis parašė žinutę savo kolegoms: „Netyčia palikau salėj diktofoną. įjungtą. Tikrai
netyčia.“ Taigi tyrimų komanda sužinojo, kas vyko už uždarų durų.12
 O vyko štai kas. Žurnalistams išėjus iš salės, komisijos nariai ėmė rašyti sprendimą.
Iš VTEK tyrėjų pasisakymų buvo galima suprasti, kad nedeklaravęs žmonos akcijų
premjeras Skvernelis pažeidė įstatymus, bet Katuoka siūlė sprendimą surašyti kitaip.
Tą vieną sakinį, išsukantį Skvernelį nuo atsakomybės, komisijos nariai rašė beveik
valandą, jiems sunkiai sekėsi suderinti linksnius ir parašyti jį sklandžiai.
- Dabar tiksliai pasakykite, kaip mes suformulavome sprendimą, kad aš galėčiau
paskelbti,-tarė Katuoka, kreipdamasis į VTEK tyrėją Tomą Čaplinską.
- Nelabai galiu pasakyti, žinokite, -atsakė Čaplinskas.
]is pabandė užrašyti Skvernelį išteisinantį sakinį:
-K o n s ta ta v u s , k a d S. S. n u ro d yd a m a s s u tu o k tin ė s darbovietę, su kuriuo...
- S u k u ria ... - pataisė Katuoka.
įsiterpė komisijos narė Dalia Paulauskaitė:
- . .. k a ip ju r id in į asm enį, su k u ria ... su k u riu o ... su k u ria jo s u tu o k tin ę sieja da rb o
užm okesčio b ū du įg y to s akcijos...
Katuoka atsiduso.
jis pasiūlė dabar surašyti tekstą kaip išeina ir vėliau pataisyti, nes svarbiausia
greitai priimti sprendimą.
Jtai Paulauskaitė atsakė:
-Klausykite, kolegos, sprendimas bus toks, kokį ištransliuos dabar žiniasklaida. O
paskui ką mes patikslinsim, niekam jau bus nebeįdomu.
-Sakot?
-Žinom a. Tiktai taip. Vienareikšmiškai.
-Tada dar kartą šlifuojami,- pasiūlė Katuoka.
Komisijos nariai vėl ėmėsi to nelemto sakinio.
- Dar kartą tada: konstata vu s, ka d Skvernelis, n u ro d yd a m a s s u tu o k tin io ... - pradėjo
rašyti Katuoka, bet Paulauskaitė jį pertraukė:
-S u tu o k tin ė s ...
-...s u tu o k tin ė s d a rb o vie tę fo rm a lia i d e kla ra vo ir ju r id in į asm enį...
Katuoka nutilo.
-Tai tada toliau kaip skambėtų?- paklausė Paulauskaitė.
- Viskas, - atsakė Katuoka.
-N e , ne, ne.
-A i, kad nutraukiam tyrimą, reikia pasakyti,-susiprato Katuoka.
 Komisijos nariai ėmė skųstis, esą sprendimo priėmimas trunka labai jau ilgai.
Katuoka pareiškė dar prieš posėdį kalbėjęs su VTEK tyrėju Čaplinsku ir prašęs parengti
Skvernelj išteisinantį sprendimą, bet Čaplinskas to nepadarė.
- Susikirto pozicijos, - pasakė Katuoka. -Tomas nespėjo paruošti to sprendimo,
kurį mes dabar priimam. Mes kalbėjom apie tai, Tomai.
Čaplinskas bandė paaiškinti, kad priėmę išteisinantį sprendimą komisijos nariai
sukurtų pavojingą precedentą, leidžiantį politikams nuslėpti informaciją.
- Pasakysiu kitą pavyzdį, jeigu leisite įžūlumą, - pasakė Čaplinskas. - Ar
nesukursim mes tokio precedento, kai Jonas iš Petro nusiperka kokį nors brangų daiktą
už dešimt tūkstančių eurų, o tais pačiais metais dar penkis sandorius sudaro su juo ir
pasako: palaukite, juk aš ryšį su tuo ponu Petru vieną kartą jau atskleidžiau, vieną
kartą sandorį deklaravau, o kitų nereikia.
Čaplinskas omenyje turėjo pagrindinį VTEK narių argumentą, esą Skvernelis jau
atskleidė savo ryšį su „Svvedbank“ deklaruodamas, kad jo žmona ten dirba, todėl
nebereikia deklaruoti, kad ji yra irto paties banko akcininke.
-A p ie Petro ar Jono sandorius mes dabar nekalbam!-pakėlė balsą Katuoka.
Prabėgo bemaž valanda. Komisija vis dar nebuvo priėmusi sprendimo. Katuoka
vėl pasiūlė tekstą pataisyti vėliau:
- Klausykite, esmę mes išsakome šituo punktu, dar turim visą dieną pakoreguoti.
- Esmė-išsuktas Skvernelis,-atsiduso Paulauskaitė.
Galiausiai komisija nutarė balsuoti.
- Nieko kito nelieka,-dūsavo Paulauskaitė.
Sprendimas, išteisinantis Skvernelj, buvo priimtas vienbalsiai.
Paskui į salę vėl buvo įleisti žurnalistai. Černiauskas paėmė nuo kėdės savo
diktofoną. Televizijų operatoriai pasistatė filmavimo kameras. Katuoka, užsikirsdamas
ir painiodamasis, perskaitė valandą šlifuotą sakinį:
-K o n s ta ta v u s , k a d Skvernelis, k a ip va lstyb in ėje ta rn y b o je d irb a n tis asmuo, p riva čių
interesų d e k la ra c ijo je nurodė savo s u tu o k tin ė s darbovietę, su k u ria jo s u tu o k tin ę sieja da rb o
s a n ty k ių p a g rin d u įg y to s akcijos, o k itų ju r id in ių asm enų, ku riuo se d a ly v a u tų Skvernelio
s u tu o k tin ė , n e n u s ta ty ta , ty rim ų dėl S kvernelio elgesio a titik tie s įs ta ty m o n u osta to m s
n u tra u k ti.
Visgi Katuoka pridūrė, kad, nepaisant šio sprendimo, komisija Skverneliui
rekomenduoja nedelsiant deklaruoti žmonos valdomas akcijas.
 Posėdis baigėsi.
Vėliau, po pusės metų, dėl visiškai kitų klausimų VTEK lankėsi Dovydas
Pancerovas. Jis sėdėjo toje pačioje salėje ir kalbėdamas su komisijos nariais priminė
apie tą Skvernelį išteisinusį sprendimą. Pancerovas priminė ir Paulauskaitės pasakytus
žodžius: esmė-išsuktas Skvernelis.
- Kur jūs šitą mano žodį išgirdot?- nustebo Paulauskaitė.
- Iš diktofono įrašo, - atsakė Pancerovas.
- Iš diktofono įrašo? Iš savo ar iš?..
- Ne, ne iš jūsų. Tame posėdyje dalyvavo mano kolega Černiauskas, irtas
klausimas, kaip suprantu, buvo svarstomas už uždarų durų. Bet kolega tiesiog pamiršo
diktofoną.
-O jėjėj, kaip negražu,-pasakė Paulauskaitė.
-Užuomarša, klausykite,-ironiškai tarė Katuoka. Paskui surimtėjo ir griežtai
ištarė:
-Reiškia, situacija tokia. Jums kaip žurnalistui pasakysiu, kad tokio tikslo kažką
išsukti komisija neturi.
-A š girdėjau jūsų žodžius,-pasakė Pancerovas.
-T ai gerai, kad girdėjot mano žodžius, gerai,-piktai ištarė Katuoka.-Aš dabar
savo žodžius galiu patikslinti, kad jūs nesuprastumėt taip tiesmukiškai tų žodžių.
Komisijos sprendimas ir nario arba sekretoriato darbuotojo nuomonė gali skirtis.
Salėje stojo tyla. VTEK tyrėjas Tomas Čaplinskas ir komisijos nariai sėdėjo nuleidę
akis. Padėtis visiems buvo nemaloni.
-N e komisija nusprendė, kad reikia pataisyti sprendimą, bet jūs,-pasakė
Pancerovas. - Ponas Tomas Čaplinskas nesutvarkė to sprendimo ir jūs tada sakėte:
jeigu būtum patvarkęs, nereikėtų pusę valandos vieno sakinio derinti. Skamba nelabai
skaidriai.
-Žiūrėkite, čia gandai,-atšovė Katuoka.
-Č ia ne gandai, o įrašas.
-Gerai, ačiū, kad atskleidėt kai kuriuos faktus, kurie man yra įdomūs, - ištarė
Katuoka, leisdamas suprasti, kad Pancerovas turi išeiti iš posėdžių salės.
Skvernelį išteisinantis sprendimas buvo priimtas tuo metu, kai VTEK narys Virginijus
Kanapinskas atostogavo. Būtent Kanapinskas dar pačioje istorijos pradžioje įspėjo
įs m in žurnalistus apie komisijos daromą klaidą. Kitiems VTEK nariams buvo žinoma,
kad jis nepritaria oficialiai pozicijai.
- Negaliu pasakyti, ar buvo specialiai suplanuota per mano atostogas, ar netyčia
taip sutapo,-sakė Kanapinskas. - Pats sprendimas kelia pagrįstų abejonių.
- Kodėl?- paklausė Davidonytė.
-O ficialiai negaliu sakyti savo nuomonės, nes komisijos narys gali savo nuomonę
išreikšti, kai pats dalyvauja posėdyje, o aš buvau išvykęs į užsienį. Galiu tik perduoti kai
kurių komisijos specialistų nuomonę: kad tai buvo šimtaprocentinis įstatymo
pažeidimas.
Kanapinskas pasakė, esą įstatymas nenumato jokių išimčių, kurios leistų politikui
nedeklaruoti tokių dalykų kaip žmonos akcijos. Esą sprendimas dėl Skvernelio buvo
neįprastas dėl kelių priežasčių: tyrimą komisija pradėjo tik iš penkto karto, be to,
sprendime surašyti sakiniai prieštarauja vienas kitam.
- A r buvo čia koks nors poveikis? Ne, tikrai negalima taip sakyti. Gal buvo labiau
savicenzūra, - kalbėjo Kanapinskas.
Davidonytė paklausė:
- A r tokį sprendimą esate matęs kada nors anksčiau?
- Ne, tai nebuvo įprastinė praktika.
-Č ia pirmas atvejis, kai komisija sugalvojo taip surašyti?
- Pirmas per pastaruosius metus.
Neįprasta ši situacija buvo ir dėl kitos priežasties. VTEK tyrimo metu pats
premjeras Skvernelis kreipėsi į komisiją ir pareikalavo nušalinti Kanapinską svarstant
su juo, Skverneliu, susijusį klausimą. Skvernelis reikalavo nušalinti Kanapinską ir nuo
svarstymo visų klausimų, susijusių su valstiečiais ir konservatoriais, dabar ir ateityje.
Premjero argumentas: esą Kanapinskas palaiko artimus ryšius su įtakingais Seimo
nariais konservatoriais, nors konkrečių faktų nenurodė.
-Tai ar bendraujat su įtakingais konservatoriais?-paklausė Pancerovas.
- Nepalaikau artimų ryšių nė su vienu Seimo nariu. Mane į komisijos nario
pareigas delegavo ne politikai, o nuo jų nepriklausoma Lietuvos teisininkų draugija, -
atsakė Kanapinskas.
-A rd a rb o praktikojeyra buvę atvejų, kai politikas bando nušalinti komisijos narį
nuo visų tyrimų, susijusių su viena ar kita partija?- paklausė Davidonytė.
- Nėra buvę tokių atvejų.
Jžurnalistų klausimus Kanapinskas atsakinėjo sausai ir dalykiškai, o štai premjerui
pareikalavus Kanapinską nušalinti, atsakė išradingai:

S u ta p im a s a r ne, b e t M in is tra s P irm in in k a s siekia n u š a lin ti t ik tą k o m isijo s n a rį, k u ris

n u o se k lia i pasisakė, ka d je ig u y ra d u om e n ų apie jo g a lb ū t p a d a ry tą įs ta ty m o
p a žeidim ą , re ik ia p ra d ė ti ty rim ą . < ...> A r ja u g rįž o m e į D žo rdžo O rvelo „G y v u lių ū kyje "
a p ra šytu s la iku s, k u r t ik k u ily s N apoleonas sprendė, k u rie g y v u lia i y r a lygesni už k itu s ?

VTEK atmetė premjero Skvernelio prašymą nušalinti Kanapinską nuo minėtų

klausimų svarstymo, bet galutinį sprendimą vis tiek priėmė pastarajam atostogaujant.
Seimą valdančių valstiečių nemalonę Kanapinskas užsitraukė dar tada, kai metus
buvo laikinuoju VTEK vadovu. Tuo metu, kai Seimas sprendė, ar paskirti Kanapinską
nuolatiniu vadovu, VTEK tyrė, ar valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis nepažeidė
įstatymo nedeklaravęs milijoninių dovanų sūnums ir sandorių su sava įmone.
Kanapinskas nebuvo paskirtas] minėtas pareigas. (Vėliau buvo pripažinta, kad
Karbauskis nedeklaravęs sandorių pažeidė įstatymą.)
- Dėl kokių priežasčių jūsų nepaskyrė komisijos vadovu?- paklausė Pancerovas.
-A š negirdėjau rimtų argumentų, kodėl turėčiau būti nepaskirtas,-atsakė
Kanapinskas.
- A r tarp jūsų ir Karbauskio buvo konfliktas?
- Ne. Nesu net bendravęs su juo.
- A r jūsų nepaskyrė dėl politinių priežasčių?
-Sunku pasakyti tikrąsias priežastis, nes balsavimas slaptas. Tačiau keista, kad
Seimo dauguma nepatvirtino Seimo pirmininko teikiamo kandidato, - kalbėjo
Kanapinskas.-Galbūt perdaug principingai dirbome? Pradėkime nuo 2017 metų, kai
svarstėme Gretą KiIdišienę13ir priėmėme sprendimą, kad ji pažeidė įstatymą. Mano
nuomone, tai buvo pirmasis atvejis, kuris sukėlė visuomenei abejonių dėl Seimo
valdančiosios daugumos deklaruoto skaidrumo siekio.
Per pastaruosius metus daug Seimą valdančių politikų buvo pripažinti pažeidę
įstatymus: Ramūnas Karbauskis, Greta Kildišienė, Artūras Skardžius, Petras Gražulis ir
kiti. Tarp pažeidėjų buvo ir Skvernelio Vyriausybės ministrų. Tai nepraėjo be politinių
pasekmių.
Seimo narė Agnė Širinskienė pradėjo parlamentinį tyrimą, kurio centre atsidūrė
VTEK. Beveik tuo pat metu valstiečiai ėmė perrašinėti įstatymus ir iš VTEK atėmė teisę
nagrinėti Seimo narių deklaracijas. Seimo nariai nusprendė, kad jie patys galės rinktis,
ką deklaruoti, o ko ne.
-]e i siekiame skaidrumo, tai yra žingsnis atgal,-pasakė Kanapinskas.-Seimo
narių deklaracijos galės būti tuščios.
-jū s ų požiūriu, ar šie pakeitimai susiję su ankstesniais VTEK tyrimais?-paklausė
Davido nytė.
-M anau, kad taip, tiesiogiai susiję,-atsakė Kanapinskas.
- Koks yra Seimo narių tikslas? Kodėl jie taip elgiasi?- pasidomėjo Pancerovas.
-M a n atrodo, siekiama pakirsti pasitikėjimą komisijos nariais,-atsakė
Kanapinskas.
- Ar VTEKyra spaudžiama politiškai: tiesiogiai ar netiesiogiai?
-įro dym ų neturiu, tai negaliu teigti.
- O ką jaučiate?
-Toks jausmas yra, kad bandoma susidoroti,-atsakė Kanapinskas.
Pancerovas paklausė:
- Kalbant apie bendrą padėtį valstybėje: tiriama LRT, tiriama VTEK, VRK irgi įvyko
pokyčiai. Žvelgiant iš jūsų pozicijos, ar gali būti, kad Seimą valdantys valstiečiai bando
perkurti demokratinę sistemą?
Kanapinskas atsakė:
-Tai, kas vyksta, perfrazuojant Leonido Donskio žodžius, parašytus prieš daug
metų, galima apibūdinti kaip politiką be politikos, teisę be teisės, etiką be moralės.
Politika paprastai laikoma žmonių problemų sprendimu, valstybės valdymo menu, bet
vietoj to suvedinėjamos asmeninės sąskaitos, sudarinėjamos įvairios tyrimų komisijos
ir taip toliau. Panašu, kad ši veikla jau keičia pačią politikos sampratą. Iš informacijos
viešojoje erdvėje gali susidaryti įspūdis, kad teisė neretai tampa politinės valdžios
tarnaite, įrankiu norimai politinei valiai įtvirtinti, ne visada atsižvelgiantį tai, kiek ta
valia atitinka Konstituciją ir joje įtvirtintas vertybes. Galime stebėti, kad kai kurie
įstatymų projektai, net ir prieštaraujantys Konstitucijai, priimami buldozeriu.
Pasitaiko atvejų, kai apie valstybės politikų etiką sprendžiama pagal jų pareigas, galią
ar partinę priklausomybę, politikų elgesio kontrolė nėra efektyvi. Tai, kas išdėstyta,
gali būti vertinama kaip rimta grėsmė demokratijai.
Netrukus visa Lietuvos žurnalistų bendruomenė įsitikino, kad grėsmė
demokratijai ir žodžio laisvei nėra jau tokie nerealūs dalykai.

12Šis garso įrašas iki šio niekur nebuvo publikuotas (dabar skelbiamas pirmą kartą). Apie jį 7sm in
žurnalistai prisiminė tik po pusės metų, rašydami šią knygą. Černiauskas tebeturėjo įrašą, nes
žurnalistai turi įprotį savo surinktą medžiagą kaip įrodymus išsaugoti visam laikui.
13Greta Kildišienė —buvusi LVŽS Seimo narė, kadencijos pradžioje po didelio skandalo pasitraukusi iš
parlamento. Paaiškėjo, kad ji važinėjo Karbauskio „Agrokoncernui" priklausančiu automobiliu Range
Rover, bet automobilio nedeklaravo.
7 SKYRIUS

ŠIRINSKIENĖS TYRIMŲ TARNYBA

2018-ųjų rugpjūčio 23-iąją, ketvirtadienio vakarą, vyko 7s rn in vasaros šventė.

Redakcijos darbuotojai susirinko j Užupyje esančią terasą „Downtown Forest“. Tai buvo
nedidelis kiemelis stačios kalvos papėdėje su sustatytais lauko staliukais.
Dovydas Pancerovas stovėjo prie baro, sukalto iš medinių lentų, laukė alaus ir
kalbėjosi s u is m in generaliniu direktoriumi Ramūnu Saučikovu.
-Sveikinu,-nusijuokė Šauči kovas.
-S u kuo?-nesuprato Pancerovas.
-„Senukų“ koncernas nutraukė reklamą.
-Juokauji?
Direktorius paaiškino, kad po tyrimų, susijusių su „Danpower Baltic“, tų pačių
verslininkų Rakauskų valdomas koncernas „Senukai“ atsiėmė reklamos užsakymus,
duotus portalui 75mm, taip pat iš visų su įs m in susijusių įmonių Baltijos šalyse.
Kadangi toks spaudimas buvo dažnas reiškinys, redakcija netgi sugalvojo specialų
terminą tam apibūdinti: nukirto reklamą. Reklamą nukirsdavo verslininkai,
negalėdami susitarti su 75mm ir daryt įtakos būsimų publikacijų turiniui, o kartais taip
keršydavo už jau publikuotus straipsnius. Reklamą 75mm laikinai buvo nukirtusios
įvairios bendrovės: „Maxima“, „MG Baltic“, „Elektromarkt“. Dabar-„Senukai“, vėliau-
„Olifėja“. Tačiau nė vienai iš tų kompanijų nepavyko padaryti įtakos žurnalistams
rašant straipsnius.
Šaučikovas patikino, kad nėra ko nerimauti, svarbiausia-toliau gerai atlikti savo
darbą ir būti labai atidiems.
Tyrimų komanda jautė redakcijos vadovų palaikymą, bet ir įtampą.
-Gyvename nuolatiniame šaltyje,-pasakė Pancerovas, perfrazuodamas
mėgstamą rašytoją Johną le Carre, kuris šalčiu vadino nuolatinės įtampos būseną.
Tą vasarą Pancerovas vėl užmezgė ryšį su Ka, itin jautrioje padėtyje esančiu šaltiniu,
žinančiu apie reikalus kabinete numeris 339. Anksčiau Ka buvo parašęs apie premjero
Sauliaus Skvernelio ir lenkų politikų susitikimus dėl naftos koncerno „Orlen Lietuva“.
Dabar užsiminė apie kitą dalyką. „Pasižiūrėk, kas remia „Žalgirį“. Tai susiję su tavo
vystoma tema“,-rašė Ka. Pancerovas nesuprato, ko konkrečiai ieškoti. Kasiulė
pasidomėti krepšinio klubo „Žalgiris“ ir su juo susijusių įmonių dokumentais, taip pat
paieškoti kitų šaltinių, kurie galėtų papasakoti apie „Žalgirio“ finansus. Pancerovas ir
Davidonytė patikrino šią informaciją, bet nieko įtartino nerado. „Pasižiūrėjai
„Žalgirį“?“ —vėliau parašė Ka. Pancerovui atsakius, kad niekoypatingo nerado,
papriekaištavo: „Tai ko tu iš manęs nori? Kad už tave tyrimą padaryčiau?“ Kad ir kaip
ten būtų, Ka užuominos tyrimų komandai atrodė neįmenama mįslė.

Vienas ryškiausių tos vasaros įvykių buvo Seimo nario Artūro Skardžiaus apkaltos
procesas, pradėtas po 75mm žurnalistinių tyrimų. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos
atstovės Agnės Širinskienės vadovaujama komisija, tyrusi Skardžiaus veiklą, į uždarus
posėdžius rinkdavosi Seimo rūmų požemiuose, slaptiems pokalbiams skirtoje salėje,
pažymėtoje 006 numeriu. įėjimą saugojo Vadovybės apsaugos departamento
pareigūnai. Žurnalistai tik pro stiklines duris galėdavo stebėti, kaip politikai palieka
mobiliuosius telefonus spintelėse ir užsidaro saugomoje salėje. „ Išviešinsim visą
medžiagą, kai baigsim darbą“,-žadėjo Širinskienė, po vieno iš slaptųjų posėdžių
išėjusi pas žurnalistus.
Galiausiai Širinskienės vadovaujama komisija išteisino Skardžių ir nusprendė, kad
apkaltos jis nenusipelnė. Tačiau žurnalistas Šarūnas Černiauskas atkreipė dėmesį į tai,
jog komisija taip ir nepaviešino žadėtų dokumentų: liudytojų parodymų, protokolų,
teisėsaugos pateiktos informacijos ir panašiai. Tai buvo labai neįprasta. Dažniausiai
tokios komisijos paviešindavo netgi slaptas žvalgybos pažymas, o tyrime, susijusiame
su Skardžium, regis, nieko slapto nebuvo.
Černiauskas kreipėsi į Seimo kanceliariją ir paprašė dokumentų. Netrukus gavo
oficialų atsakymą: žurnalistai negalės susipažinti su prašoma informacija.
Penktadienio rytą Davidonytė paskambino Sirinskienei:
-Žadėjote, kad visi dokumentai bus paviešinti, bet nieko nepaviešinot. Kodėl?
- Komisija tiesiog nesvarstė tokio klausimo, - atsakė Sirinskienė.
Černiauskas ir Davidonytė nusprendė apie tai informuoti visuomenę. Tą patį
penktadienį pasirodė straipsnis, kurio antraštė skelbė: A r tū ro S ka rd žia u s m u n d u rq
išplovusi Seim o k o m is ijų slepia savo d a rb o įro d y m u s . Seime išsyk kilo triukšmas. Tądien
posėdžiaujantys politikai ėmė atakuoti Širinskienę. „Jūs buvote pažadėjusi, kad
medžiagą po tyrimo paviešinsite, tačiau dabar sakote, kad to nedarysite?“ -piktinosi
valstietis Justas Džiugelis14.
Jtai Širinskienė atsakė: „Nežinau, kas jums papasakojo, kad nebus vieša
medžiaga. Aš ir šiandien buvau Teisės departamente patikinta, kad visa medžiaga yra
rengiama archyvavimui ir kad visi protokolai uždarų posėdžių j uos suarchyvavus bus
prieinami visiems.“
Seimo posėdį stebintys Davidonytė ir Černiauskas pratrūko juoktis. Dar prieš
kelias valandas žadėjusi nieko neviešinti, Širinskienė apsigalvojo?
- Kiek savaičių reikia archyvuoti dokumentą dvidešimt pirmame amžiuje?-
kandžiai mestelėjo Davidonytė.
Kitą savaitę Černiauskas ir Davidonytė stovėjo gatvėje prie įs m in redakcijos ir rūkė.
Suskambėjo Černiausko telefonas. Žurnalistas atsiliepė. Davidonytė pamatė, kaip
mainosi kolegos veidas-jis atrodė labai nustebęs.
-Širinskienė skambino,-baigęs pokalbį paaiškino Černiauskas.-Sakė, kad galim
susipažinti su dokumentais.

Tą rugpjūtį, trečiadienio rytą, Černiauskas nuėjo į Seimo archyvą. Netrukus parašė

žinutę Davidonytei: „Gal gali padėti?Čia labai daug medžiagos.“
Po pusvalandžio nusileidusi į Seimo rūsį ir įžengusi į skaityklą Davidonytė ant stalo
pamatė keturis storus segtuvus, kiekviename jų buvo šimtai puslapių medžiagos.
-O ho!-nusistebėjo.
- Pasidalykime per pusę, - pasiūlė Černiauskas.
 jiedu paprašė archyvo darbuotojos leisti nufotografuoti dokumentus, bet toj i
neleido.
-Susipažinti su medžiaga jie leido, bet padarė viską, kad tai mus užknistų,-
pajuokavo Černiauskas.
-O , jie mus nuvertina,-šyptelėjo Davidonytė.
Šūsnis popierių žurnalistai įveikė per dieną, plušėdami nuo devynių ryto iki šešių
vakaro. Užbaigę darbą suprato, kodėl Širinskienė taip slėpė dokumentus.
- A r tik man vienai atrodo, kad jie tyrė visai ne Skardžiaus veiklą?-išsakė mintį
Davidonytė.
Černiauskas pasakė, kad taip atrodo ir jam.
Nors jiedu skaitė skirtingus dokumentus, esančius skirtinguose segtuvuose, abu
susidarė nuomonę, kad Skardžiaus apkaltos komisija tyrė ne Skardžiaus veiklą, o
labiau domėjosi jo kritikais ir žurnalistais. Pasirodo, pasinaudojusi Seimo suteiktomis
galiomis, Širinskienė bandė surinkti medžiagą apie įs m in redakciją. Ji kreipėsi į
Specialiųjų tyrimų tarnybą, Valstybės saugumo departamentą, Generalinę
prokuratūrą, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą ir klausė, ar tik negavo „Lietuvos
energijos“ pinigų portalas įs m in , tyręs Skardžiaus veiklą. Visos šios institucijos atsakė
neturinčios tokios informacijos. Iš dokumentų paaiškėjo dar daugiau. Pasirodo,
klausimus teisėsaugai už Širinskienę sugalvojo ne kas kitas, o pats Skardžius. Atrodė,
lyg Skardžiaus apkaltos komisijoje pats Skardžius būtų buvęs tyrėju, tardytoju ir
teisėju. Apie įs m in žurnalistus Širinskienė klausinėjo netgi apklausiamų žmonių.
Pavyzdžiui, buvusio premjero patarėjo Tomo Garasimavičiaus apklausą Širinskienė
pradėjo nuo klausimo: O a r neteko, ta rk im e , Seim o n a rio S ka rd žia us k la u s im u b e n d ra u ti su
75 m in ž u rn a lis ta is ?
Šie atradimai itin nemaloniai nustebino Davidonytę ir Černiauską. Kuo čia dėtas
I5 m in portalas? Ar Širinskienė per specialiąsias tarnybas ieškojo neigiamos
informacijos apie žurnalistus? Ar taip bandoma atskleisti žurnalistų šaltinius?

Ketvirtadienio rytą atėjusi į redakciją Davidonytė iškart paskambino Širinskienei.

- Kodėl komisija kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl į s m i n ? - pateikė klausimą
tyrimų komisijos vadovei.
-Suprantate, apkalta yra procesas, kur kaltinamajai pusei turi būti užtikrinta teisė
j gynybą. Kadangi ponui Skardžiui kilo klausimai ir jis dėl savo gynybos tikslų prašė
kreiptis, tai mes ir kreipėmės,-atsakė Širinskienė.
- O kodėl buvusio premjero patarėjo Carasimavičiaus klausėte apie įs m in ?
-Tiesą sakant, neatsimenu, greičiausiai tiesiog norėdama išsiaiškinti, kiek tai yra
vienas irtas pats šaltinis.
Davidonytė buvo priblokšta: Seimo narė kuo ramiausiai pasakoja bandžiusi
išsiaiškinti, kas tie žurnalistų šaltiniai, nors juos saugo įstatymai.
- O kuo čia dėti įs m in žurnalistai?- pasidomėjo. - Kodėl jūs klausinėjote apie mus
pono Carasimavičiaus?
- Na, jūsų medžiaga taip pat buvo vertinama. Faktiškai ja remiantis ir buvo
pradėtas apkaltos procesas.
-Tai jūs bandėte išsiaiškinti, ar ponas Carasimavičius nėra mūsų šaltinis?-jau
piktai paklausė Davidonytė.
- Na, tiesiog jo paklausėme norėdami pasižiūrėti,-atsakė Širinskienė.
Baigusi pokalbį Davidonytė negalėjo patikėti tuo, ką išgirdo.
- Irtai vadinasi demokratinė šalis?- piktinosi ji.
Tą vasarą Širinskienė savo feisbuko paskyroje paskelbė sąrašą viešų klausimų
7s m in redakcijai. Nors politikė dangstėsi klaustukais, bet tai buvo galima suprasti kaip
teiginius, esą įs m in žurnalistai rašo apie Skardžių, Skvernelį ir energetiką todėl, kad
įs m in akcininkai estai neva turi interesų šioje srityje. Tai buvo absurdas ir melas. Dar
bjauriau atrodė Širinskienės priekaištai 75mm aktualijų redaktorei Liepai Želnienei,
mat pastarosios tėvas priklauso konservatorių partijai. Savo feisbuko paskyroje įrašą
Širinskienė užbaigė trimis raidėmis: ŠTT, suprask, Širinskienės Tyrimų Tarnyba.
„Nepaisant šio puolimo, užtikrinu, kad ir toliau rašysime tai, kas aktualu
visuomenei, ir nepriklausomai rinksimės sudėtingas temas, kurios iš esmės prisidėtų
prie visuomenės gerovės pokyčio“, - į tai atrašė 75mm vadovas Šauči kovas.
Tą vakarą Pancerovas koduotomis žinutėmis susirašinėjo su Raktininku. Šis
klausinėjo, kaip reikalai ir kaip jaučiasi tyrimų komanda. Pancerovas atsakė, kad
jaučiasi šūdinai. „Nieko tokio, jūs dar jauni, pats tas amžius su granatomis prieš tankus
šokinėti“,-atrašė Raktininkas.
Širinskienės elgesys atitiko bendrą padėtį šalyje. Seime ir Vyriausybėje esantys
valstiečiai stojo į atvirą kovą su žiniasklaida, nuo pirmų dienų keisdami žiniasklaidos
veiklos ir teisinio reguliavimo taisykles.
Iš pradžių valstiečiai įstatymais apsunkino viešųjų asmenų kritiką. Tai buvo
smūgis laisvai ir kritiškai žurnalistikai. Tik po kilusio triukšmo, žurnalistų peticijų ir
prezidentės Dalios Grybauskaitės veto šių pataisų valstiečiai atsisakė.
Vėliau buvo visko: nuo siūlymo įpareigoti žiniasklaidą, kad pusė jos skelbiamų
naujienų būtų teigiamos, iki bandymų drausti informaciją, neva skatinančią
nepasitenkinimą ir nepasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis. Politikai realiai bandė
uždrausti kritiką.
Tuo pat metu jie ėmė sistemiškai riboti redakcijų pajamas iš reklamos. Vienas po
kito radosi siūlymai uždrausti alkoholio reklamą, vaistinių reklamą. Mainais politikai
siūlė paremti žiniasklaidą valstybės pinigais-valstietis Vytautas Bakas netgi pasiūlė
milijoną tiriamajai žurnalistikai. Tačiau Viktoro Orbano nedemokratinio režimo
valdomos Vengrijos pavyzdys parodė, kad valstybės pinig ai-tai būdas laisvai
žiniasklaidai kontroliuoti: duodamas arba neduodamas pinigų, Orbanas rėmė arba
žlugdė redakcijas.
Bene rimčiausias išbandymas demokratijai ir žodžio laisvei buvo Seimo valstiečių
tyrimas dėl visuomeninio transliuotojo LRT veiklos. Oficialiai politikai tikino norintys
išsiaiškinti LRT finansinę ir ūkinę padėtį, bet žurnalistai įtarė, kad tikrasis tikslas —
perimti LRT valdymą ir politizuoti LRT kuriamą turinį.
Per kelerius metus valstiečiai pasiūlė keliolika žiniasklaidos laisvę vienaip ar kitaip
ribojančių įstatymų pataisų. Atrodė, Lietuvoje sprendžiasi demokratijos likimas.
„Politinis kurtumas, nepagarba žmonių teisėms, demokratijos principų ir teisės
viršenybės nepaisymas, iš galios pozicijų primetami sprendimai, noras kontroliuoti
žiniasklaidą, teisėsaugą ir visas nepriklausomas institucijas, Konstitucijos nepaisymas,
karinga arogancija veda į šalies destrukciją“, - pasakė prezidentė Dalia Grybauskaitė,
komentuodama padėtį Lietuvoje.
Tą vasarą nei 15mm redakcija, nei visa žurnalistų bendruomenė nė neįtarė, kad
Registrų centre jau verda procesai, kurie smogs jiems gerokai skaudžiau nei
Širinskienės tyrimai.
142018 m. rugsėjį, po konflikto su Ramunu Karbauskiu, lustas Džiugelis pasitraukė iš valstiečių frakcijos.
Vėliau tapo konservatorių frakcijos nariu.
8 SKYRIUS

KERŠTAS

2018-ųjų rugsėjo 14-ąją, penktadienio popietę, redakcijoje prie Birutės Davidonytės

stalo priėjo 15mm vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas Audrius Ožalas.
- Esi nusiuntusi kokių nors užklausų Registrų centrui?- paklausė Birutės.
-T aip,-patvirtin o Davidonytė.
Registrų centras-tai valstybinė įstaiga, kaupianti ir sauganti įvairius duomenis
apie žmones, įmones, turtą. Dalis tų duomenų reikalingi atliekant žurnalistinius
tyrimus. Išjųgalimasužinoti apieįmoniųakcininkus,finansus,sandorius, taip patapie
nekilnojamojo turto savininkus. Tokie duomenys žurnalistams padeda išaiškinti
korupcijos, pinigų plovimo atvejus, atskleisti neskaidrius politikų ir verslininkų ryšius,
susitarimus, išsiaiškinti, kas slepia mokesčius. įprastai, prireikus kokios nors
informacijos, žurnalistai rašydavo laišką Registrų centro atstovams ir šie suteikdavo
duomenis nemokamai.
Tomis rugsėjo dienomis Davidonytė kaip tik laukė iš Registrų centro laiško su
tyrimui reikalingais duomenimis.
- Man skambino Registrų centro atstovė spaudai Kristina Petrošienė. Atrodė
susijaudinusi, - pranešė Ožalas. - Sakė, kad dabar jie kažką keičia, todėl savaitę
negalės teikti duomenų.
-Viskas gerai, palauksim savaitę,-atsakė Davidonytė.
Visgi ji įsidėmėjo Ožalo žodžius: kad Petrošienė buvo susijaudinusi. Keista... Dėl
ko čia jai jaudintis? Ir kodėl Petrošienė skambino redaktoriui, o ne žurnalistams, su
kuriais bendrauja?
Bloga nuojauta neapleido Davidonytės kelias dienas. Rugsėjo 18-ąją, antradienį, ji
nusprendė pati išsiaiškinti padėtį ir parašė laišką Registrų centro atstovui Evaldui
Račiui:
 Labas, Evaldai, aš t ik n o rė ja u p a s itik s lin ti, k ie k la ik o ju s n e ga lė sit te ik ti d u o m e n ų ?
K a dangi g ird ė ja u apie ta i p e r a p lin k u i, ta i g a lv o ju , bus paprasčiau tie s ia i p a k la u s ti.

Po valandėlės Davidonytė gavo Registrų centro atstovo atsakymą:

Labas, B iru te . M a n o ž in io m is ,y ra p e rž iū rim o s d u om e n ų te ik im o tv a rk o s ir bus

fo rm a liz u o ja m i procesai. In form a cijo s, k ie k la ik o mes negalėsim e te ik ti du om e n ų , ko l
kas jo k io s n e tu riu .

Davidonytė išsyk suprato, kokia bomba slepiasi tarp šių biurokratiškai surašytų
eilučių: jokie čia ne techniniai nesklandumai, kaip atrodė iš pradžių. Iš tikrųjų Registrų
centras atkirto žurnalistus nuo gyvybiškai svarbių duomenų. Jeigu tai tiesa, jeigu
Davidonytė gerai suprato Evaldo Račio atsakymą, tai, palyginti su tokia žinia, net
širinskienių persekiojimai atrodys kaip menkos mokyklinės išdaigos.
Davidonytė perskaitė gautą atsakymą šalia sėdinčiam Šarūnui Černiauskui. Abu
suvokė, kuo tai gresia, ir tučtuojau nuėjo pas įs m in generalinį direktorių Ramūną
Šaučikovą. Šis, sėdėdamas kabinete prie darbo stalo, išklausė žurnalistus.
Pasirodo, generalinis jau žinojo padėtį.
-Taip, derybos su Registrų centru vyksta jau kelis mėnesius, nuo vasaros,-pasakė.
Šaučikovas papasakojo apie tokią padėtį kalbėjęsis su ką tik paskirtu Registrų
centro vadovu Sauliumi Urbanavičiumi. Esą iš pradžių žadėta, kad duomenys
žiniasklaidai bus teikiami užsimbolinę kainą, betvėliau Registrų centras apsigalvojo-
pranešė, kad už duomenis teks mokėti visą kainą. Tai skambėjo kaip mirties
nuosprendis. Atlikdami savo darbą-informuodami visuomenę-žurnalistai
pasitelkdavo šimtus dokumentų, ir dabar už kiekvieną puslapį reikės mokėti?
-T ai reiškia, kad mūsųtyrimai kainuos tūkstančius eurų,-apibendrino
Černiauskas. - Reikia ką nors daryti, nes tie duomenys mums labai svarbūs.
-Žinau, - linktelėjo Šaučikovas. - Sakiau Registrų centrui, kad žurnalistika visų
pirma atstovauja visuomenės interesui, todėl tokios jų sąlygos yra neadekvačios. Mes
juk nenaudojam tų duomenų komerciniais tikslais. Aš toliau dėl to kaibėsiuosi su
Registrų centro vadovybe.
Po susitikimo Davidonytė parašė žinutę atostogaujančiam tyrimų komandos
nariui Dovydui Pancerovui: „Jie tiesiog bando mus uždaryti. Negaliu patikėti.“
Pancerovas paklausė, ar redakcija ruošiasi tai paviešinti. Davidonytė atsakė: „Ramūnas
dar kalbėsis su Urbanavičiumi. Jei niekas nepasikeis, tai aišku, kad viešinsimi.“
Svarstydami, ką daryti toliau, Černiauskas ir Davidonytė apie Registrų centro
problemą pasikalbėjo su kolegoms iš kitų redakcijų: „Delfi“, „Lryto“, „Verslo žinių“, LRT,
BNS. jsitikino, kad duomenų negauna visa Lietuvos žiniasklaida. Atrodė, žurnalistikai
iškilo realus pavojus.

Trečiadienio popietę restoranėlyje šalia redakcijos Davidonytė ir Černiauskas pietavo

drauge su šaltiniu, žinančiu apie padėtį Registrų centre. Jau vien iš įtampos šaltinio
veide ir prislopinto balso buvo galima suprasti, kad dedasi kažkas rimto.
Šaltinis pasakojo, esą tai sena problema. Keliolika metų Registrų centro duomenys
žurnalistams buvo teikiami nemokamai, bet tai nebuvo įtvirtinta įstatymuose. Visi tą
žinojo, bet niekas nieko nedarė. Naujasis Registrų centro direktorius Saulius
Urbanavičius, be kita ko, buvęs Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovu, norėjo tai
sutvarkyti. Prieš kelis mėnesius Registrų centre buvo sudaryta speciali grupė, kuri
turėjo rasti sprendimus, kaip teisėtai ir nemokamai teikti duomenis žurnalistams.
Niekas niekada neplanavo atkirsti žiniasklaidos nuo duomenų, priešingai, tarnautojai
tai suprato kaip patį blogiausią sprendimą. Tačiau staiga viskas apsivertė aukštyn
kojom. Praėjusį penktadienį, rugsėjo 14-ąją, Urbanavičius savo pavaldiniams liepęs
nebeteikti jokių duomenų žurnalistams. Šaltinis pasakojo, esą kilo tokia sumaištis, kad
Registrų centro atstovė Kristina Petrošienė, nesutikdama su tokiu sprendimu, iškart
pasakė išeinanti iš darbo.
- A r tai politinis sprendimas?- paklausė Davidonytė. Atrodė, šis klausimas tvyro
ore ir kažkas turėjo jį užduoti.
-A š nežinau,-atsakė šaltinis.
-Premjeras?
- Nežinau, - pakartojo šaltinis, bet pridūrė: -Ž in a n t paskutinius jūsų tyrimus,
visko gali būti.
Stiprėjo jausmas, kad visa tai vyksta su politikų žinia.
Davidonytė ir Černiauskas ėmė ieškoti informacijos apie premjero Sauliaus
Skvernelio ir Registrų centro direktoriaus Sauliaus Urbanavičiaus susitikimus.
Oficialiose jų darbotvarkėse tokių įrašų nebuvo.
Davidonytė parašė laišką premjero patarėjui Tomui Beržinskui.
Šis atrašė:

Jei d a rb o tv a rk ė je s u s itik im o nėra, vadinasi, to k io ir n e b u v o ,-a rb a ta i buvo ru tin in is ,

d a rb in is s u s itik im a s (arba neplanuotas, p a v y z d ž iu i, R egistrų ce n tro vadovas lankėsi
V yriausybėje k ita is re ik a la is ir pasiprašė s u s itik im o pas p re m je rą ; tu rė d a m a s la iko
to k ia is a tve ja is pre m je ra s p riim a in te re sa n tus).

Žurnalistai to paties paklausė ir Registrų centro direktoriaus Urbanavičiaus. Savo

atsakymą įs m in žurnalistams jis perdavė per atstovą spaudai Tadą Valančių. Šis parašė,
kad buvo tik vienas Skvernelio ir Urbanavičiaus susitikimas, bet „duomenų teikimo
žiniasklaidos atstovams klausimai ten tikrai nebuvo aptariami“.
Labai greitai paaiškėjo, kad tai buvo netiesa.
Tyrimų komandos nariai ėmė klausinėti politikos užkulisiuose veikiančių šaltinių,
gal šie ką nors girdėję apie Skvernelio ir Urbanavičiaus susitikimus. Žurnalistai gavo
neoficialios informacijos, kad rugsėjį Vyriausybės rūmuose, 339 kabinete, vyko
neskelbtas Skvernelio ir Urbanavičiaus susitikimas irtame susitikime tikrai buvo
kalbama apie duomenų teikimą žurnalistams; iškart po to susitikimo Urbanavičius
savo pavaldiniams nurodė nutraukti duomenų teikimą. Iš pradžių tai buvo neoficiali
informacija, bet vėliau ją oficialiai patvirtino premjero patarėjas Skirmantas
Malinauskas.
- A r tau žinoma, kad sprendimas atkirsti žiniasklaidą nuo duomenų įvyko rugsėjį
po Urbanavičiaus ir Skvernelio susitikimo?- Malinausko paklausė Dovydas Pancerovas
per interviu15.
-Buvo keli susitikimai Urbanavičiaus ir Skvernelio. Čia nėra nieko slapto, tas
detales labai gerai žinau. Atėjo Urbanavičius, jis buvo ką tik pradėjęs dirbti, ir sako:
žiūrėkit, chebra, aš pasidariau auditus, aš matau, kad krūva duomenų vaikšto į kairę ir į
dešinę, o pinigai neateina, ir matau, kad nuo senųjų laikų yra tokia tvarka, kai
žurnalistams abipusio pasitikėjimo pagrindu teikiami duomenys, - kalbėjo
Malinauskas.
Esą tada Urbanavičius premjerui pareiškęs, kad nesiruošia prisiimti atsakomybės
dėl tokios netvarkos ir kad reikia pokyčių.
-A ra s gerai suprantu: per visą vasarą Registrų centras rengė taisykles, kurios būtų
galėjusios išspręsti duomenų žurnalistams teikimo problemą, bet rugsėjį Urbanavičius
susitiko su Skverneliu ir po to susitikimo priėmė asmeninį sprendimą atkirsti visus nuo
duomenų?-paklausė Pancerovas.
-Taip, - patvirtino Malinauskas. - Kalbėjau apie tą susitikimą su Skverneliu,
vėliau teko apie susitikimą kalbėti ir su Urbanavičiumi. Tai šiuo atveju Skvernelis
pasakė taip: jeigu toks teisinis išaiškinimas, tegul elgiasi taip, kaip reikia pagal teisę. O
aš sakiau: ne, šitoje vietoje bus bėda; mes galim elgtis pagal įstatymo raidę, bet
turėsim milžinišką skandalą. Ir kas iš to? Nesurinksime čia pinigų, tiesiog skaidrumą
sumažinsime. Tokia buvo reali situacija. Aš manau, kad visi labai greitai suprato, kad
tai buvo tiesiog šūvis sau į koją.
-T u pats tame susitikime nedalyvavai?
- Ne, susitikime nedalyvavau,-atsakė Malinauskas.
Kelias savaites žurnalistai gyveno visiškoje nežinioje. Užvaldė baimė dėl savo
profesinės ateities. Tiek rytais atėję į redakciją ir savo elektroninio pašto dėžutėse
ieškodami žinių apie Registrų centrą, tiek vakarais grįžę į namus ir bandydami gyventi
įprastą gyvenimą, žurnalistai galvojo apie viena: kiek dar visatai tęsis. Savaitę?
Mėnesį? Metus? O gal jie niekada nebegalės gauti darbui svarbių duomenų? Jie
tiesiogine žodžio prasme nebegalėjo dirbti kasdienio darbo ir, blogiausia, niekas
negalėjo pažadėti, kad problema tikrai išsispręs. Registrų centras nesiūlė nieko kito,
kaip tik mokėti už duomenis visą kainą-redakcijai net buvo pateiktas tokios sutarties
juodraštis. Davidonytė suskaičiavo, kad tokiu atveju pernai jos atliktas tyrimas dėl
Ramūno Karbauskio verslų redakcijai būtų kainavęs apie dešimt tūkstančių eurų. jokia
redakcija negalėtų tiek mokėti vien už dokumentus, jau nekalbant apie tyrimus
atliekančių žurnalistų, operatorių, montuotojų, dizainerių, fotografų atlyginimus.
-Jeigu visatai neišsispręs, galėsim užsikalti skyriaus langus ir skirstytis,-
apibendrino Davidonytė.

Slogi nuotaika šiek tiek išsisklaidė, kai iš atostogų grįžo 7s m in vyriausiasis redaktorius
Raimundas Celencevičius. Rugsėjo 24-ąją, pirmadienio rytą, Davidonytė ir Černiauskas
su juo kalbėjosi apie tai, kas nutiko.
-Reikia visatai paviešinti,-įtikinėjo Davidonytė.
- Gerai, - pritarė Celencevičius.
Tyrimų komanda ėmėsi darbo. Davidonytė išsiuntė klausimus premjerui
Skverneliui, Registrų centro vadovui Urbanavičiui ir už Registų centrą atsakingam
susisiekimo ministrui Rokui Masiuliui. Svarbiausias klausimas skambėjo taip: ar siekis
riboti žiniasklaidos laisvę ir tiriamąją žurnalistiką nėra politinis sprendimas?
Ministras Masiulis, kuris tvirtino nieko nežinojęs apie padėtį Registrų centre,
reagavo žaibiškai. ]au kitą dieną jis sukvietė Lietuvos žurnalistų sąjungos atstovus į
susitikimą, jame dalyvavo ir Urbanavičius. Masiulis žurnalistų bendruomenei
pažadėjo, kad per savaitę bus paruoštas įstatymo projektas, leisiantis teikti duomenis
žiniasklaidai. Esą šis klausimas bus svarstomas jau kitą savaitę Vyriausybės pasitarime.
Ten turėtų būti priimta tvarka, leisianti žurnalistams iš karto nemokamai naudotis
Registrų centro duomenimis.
Taigi dabar viskas priklausė nuo premjero Sauliaus Skvernelio valios.
Tą pačią dieną, kai Masiulis susitiko su Žurnalistų sąjungos nariais, Skvernelio
atstovas Beržinskas atsiuntė atsakymus] Davidonytės klausimus:

N e t />tu o a tv e ju , je i m ė g in tu m e d is k u tu o ti, a r p riv a ti bendrovė, v a ld a n ti žin ia skla id o s

priem onę, iš tik r ų jų ve ikia „n e k o m e rc in ia is tik s la is “, k a ip te ig ia te J ū s ,-d u o m e n y s ja i vis
tie k n e ga li b ū ti te ik ia m i p a ž e id ž ia n t įs ta ty m u s .

Beržinskas taip pat rašė:

Keista s k a ity ti Jūsų kla u s im ų , a r p rie to p risidė jo p re m je ra s ,-ž in o m a , ka d ne.

Perskaičiusiems ironišką premjero patarėjo atsakymą Davidonytei ir Černiauskui

nebeliko abejonių, kad žurnalistams tokiu būdu keršijama už tyrimus, susijusius su
Skvernelio veikla.
Premjero kerštas turėjo įvairių formų.
Spalio 3-iąją, trečiadienio rytą, kai turėjo vykti lemtingas Vyriausybės pasitarimas
dėl duomenų žurnalistams teikimo, Davidonytė parašė kolegoms: „Šiąnakt net
sapnavau Registrų centrą ir Skverne!].“ Tąryt ji ir Černiauskas sėdėjo redakcijoje ir laukė
žinių iš Vyriausybės rūmų. Atrodė, jog viltis, kad žurnalistai pagaliau vėl gaus prieigą
prie informacijos, išsipildys. Tuo tikėjo ir Žurnalistų sąjunga, ir Susisiekimo ministerija,
ir net paties Skvernelio komanda (vėliau premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas
pasakojo nė nedalyvavęs tame lemtingame Vyriausybės pasitarime, esą jis nė
neabejojęs, kad sprendimas bus priimtas žurnalistų naudai).
Deja, visi jie klydo.
Kai trečiadienio popietę j Vyriausybės posėdžių salę atėjo premjeras, ministrai ir
jiems talkinantys specialistai, kai visi susėdo prie stalų ir pasiruošė darbui, įvyko tai, ko
niekas negalėjo tikėtis.
- Manau, kad įvyko tam tikras emocinis reagavimas, - apie premjero elgesį tą
popietę vėliau pasakojo Malinauskas. - Pirmiausia, galbūt visiškai be reikalo buvo
užsipultas susisiekimo ministras, kuris, reikia pripažinti, visko iki galo nepadarė. Aš
nebuvau tame posėdyje, bet supratau, kad iš karto buvo keliamas klausimas dėl
ministro. Po to buvo pradėta kalbėti apie žiniasklaidą.
Pasitarime dalyvavusi Aistė Žilinskienė, Interneto žiniasklaidos asociacijos
pirmininkė, taip vėliau pasakojo apie įvykius:
- Iš tiesų premjeras gana emocingai kėlė klausimus, jis įvardijo, kad žiniasklaida
irgi yra verslas ir gauna pelną. Be abejo, ten buvo emocinis fonas, ir tonas pakeltas, ir
ne vieną kartą tas pats buvo pakartota. Tokių palyginimų nuskambėjo, kokių tikrai
nenorėčiau cituoti ir vertinti.
Kitas to pasitarimo dalyvis aplinkos ministras Kęstutis Navickas vėliau sakė:
-Ten buvo premjero monologas, dėl kurio jam būtų gėda. Pratrūkimas. jeigu
paimtum to pasitarimo įrašą, nieko kriminalinio ten nebūtų, bettiesiogdėl
nenorminės kalbos ir dėl emocijos jam būtų gėda.
Tą popietę už kelių kilometrų nuo Vyriausybės rūmų esančioje įs m in redakcijoje
Davidonytė ir Černiauskas iš skirtingų šaltinių ėmė gauti žinių, kad premjeras
Skvernelis labai piktas, įsiaudrinęs, esą visą žiniasklaidą lygina su koncernu „MG
Baltic“16, įtariamu darant neteisėtą įtaką politikams, ironiškai siūlo: jeigu reikalaujama
pigesnių duomenų, tai reikia atpiginti ir alų. Staiga lyg lokomotyvas iš tamsos išniro
suvokimas, kad naudotis duomenimis žurnalistams nebus leista.
Taip ir nutiko. Pataisos nebuvo priimtos.
Davidonytė ir Černiauskas norėjo išlieti įniršį, plūstis, bet privalėjo suvaldyti
emocijas ir kuo skubiau parašyti straipsnį. Pirštais kaldama per kompiuterio klavišus
Davidonytė pamatė, kad dreba rankos. ]i paėmė telefoną, paskambino premjero
patarėjui Beržinskui ir paklausė, kodėl buvo priimtas toks sprendimas.
-Susisiekimo ministerija turėtų patobulinti siūlomą pakeitimą,-kuo ramiausiai
atsakė Beržinskas.
Po pusvalandžio 15mm publikavo karštą naujieną: In fo rm a c ija ž u rn a lis ta m s tapo
pra b a n g os preke: Vyriausybė n e p rita rė s p re n d im u i dėl d u om e n ų a tvė rim o . Tai buvo pirmas
kartas, kai visuomenė sužinojo, jog žurnalistai jau tris savaites yra atkirsti nuo Registrų
centre saugomų duomenų. Per akimirką ši žinia pasklido po visus naujienų portalus ir
socialinius tinklus. Feisbukas sprogo:

T uriu liū d n ų ž in ių . Šiuo m e tu Lie tuvo je u ž s iim ti tiria m ą ja a r b e t ko k ia rim ta

ž u rn a lis tik a y r a fa k tiš k a i n e b e įm a n o m a ,-ra š ė D avidonytė.

M a n a u , to ir buvo s ie kia m a . Be R egistrų ce n tro d u om e n ų n e b ū tų m ūsų ty rim ų apie

A r tū rą S k a rd ž ių , R am ūną K a rb au skj, S a u lių S kve rn elį ir panašius veikėjus iš Seim o
v a ld a n č ių jų ,-ra š ė Pancerovas.

Vyriausybė n u tarė , k a d ž in ia s k la id a negaus laisvos prieigos p rie R egistrų centro

d u om enų. D u o m e n ų , be k u rių n e b ū tų a tskle ista s N E V IE N A S k o ru p cijo s ir m elo atvejis,
k u riu o s esat ž in ia s k la id o je m a tę ,- ra š ė R ita M iliū tė , LRT ir „Laisvės T V “ ž u rn a lis tė .

S iū la u nesustoti. P a vyzd žiu i, b ū tų g a lim a a p m o k e s tin ti valdžios ž m o n ių pasisakym us:

n o ri tra n s liu o t p re m je ro a r k o k io m in is tro spaudos k o n fere n ciją - m ie la žin ia s k la id a ,
su sim okėk. Nes kodėl g i tie svarbūs žm onės t u r i a u š in t b u rn a s n e m o k a m a i. Bet, spėju,
šito jo m okesčio nenorėsite, n e ? -ra š ė J ū ra tė D a rnu lyte, BN S Lietuvos n a u jie n ų skyria u s
v y ria u s io ji redaktorė.

S kvernelis pavogė iš jū s ų teisę ž in o ti, k a ip vagia Seim o n a ria i ir m in is tra i. Už p riė jim ą
p rie R egistrų ce n tro d u om e n ų ž u rn a lis ta i tu rė s susi m okėt. Kai k u rie ty r im a i
red a kcijo m s b ū tų ka in a vę ik i 10 0 0 0 EUR. Jokia red a kcija nepajėgi tie k su m o k ė ti
valstybei. Išvis ve rsti m o k ė ti valstybės g y n ė ju s už ta i, ka d jie s k a id rin a n e skaidriu s
p o litik ų r y š iu s ,- n u s ik a ltim a s ,- ra š ė R im vydas V a la tk a , „D e l f “ ir „In fo T V “
a p žva lg in in ka s.
D idelę d a lį in fo rm a c ijo s apie K a rb au skio re ik a liu k a s ir apie schemas, k a i per
d a u g yb in iu s ju rid in iu s asm enis su p e rk a m a d e š im tim is k a rtų d a u g ia u žemės, nei
n u m a to įs ta ty m a s , visuom enė su ž in o jo žu rn a lis ta m s g a vus in fo rm a c ijų iš R egistrų
centro. Dabar, p a rtijo s ir Vyriausybės dėka, to kio s in fo rm a c ijo s g a v im a s blo ku oja m a s.
S ka id rė ja vaizdas, n e t a k in a ,- r a š ė E dm undas J a k ila itis , te le vizijo s ž u rn a lis ta s ir
prodiuseris.

D ėl sva rb ia u s ių d a ly k ų Lietuvos ž u rn a lis ta i su sivie n ija . Tai ne p irm a s ir, tik iu , ne

p a s k u tin is ka rta s, nes, k a ip ir aprašytasis a k ib ro k š ta s dėl R egistrų ce n tro in fo rm a cijo s
a p m o k e s tin im o ž in ia s k la id a i, ta i a ts itin k a lyg iš g ie d ro dangaus, - rašė Indrė
M a k a ra ity tė , LRT T y rim ų sk y ria u s red a kto rė .

V aldžia nusprendė, ka d ž u rn a lis ta m s reikės m o k ė ti tū k s ta n č iu s eu rų už viešus

duom enis, ir to k iu bū du iš esmės va ld žia la im in a ž u rn a lis tik o s ž lu g d y m ų . O d e k la ru o ta
ka žka d a buvo visai p riešin g a i, - rašė D a in iu s Radzevičius, Lietuvos ž u rn a lis tų sųjungos
p irm in in k a s .

G reta va ld a n č ių jų s iū ly m ų , k a ip la b ia u p o litiz u o ti L R T - d a r viena sta ig m e n a -

ž u rn a lis ta m s u ž k a rd y ta s p riė jim a s p rie R egistrų centro d u om enų. N ėra čia ko ty rim ų
apie k o ru p c ijų d a ry ti... L iūdna diena la isva i ž in ia s k la id a i,- r a š ė M o n ik a
C a rb a č ia u ska itė -B ud rie n ė, LRT g e n e ra lin ė d ire kto rė .

R e ika la vim a s m o k ė ti už valstybės tu rim u s du om enis y ra e le m e n ta ru s tru k d y m a s r in k ti

in fo rm a c ijų ir in fo rm u o ti v is u o m e n ę ,-ra š ė Rasa L u kaitytė -V n a ra u skie n ė , „ D e lfi“
v y ria u s io ji redaktorė.

S kvernelis ir jo k o m p a n ija apsim eta, ka d tik bando šve n tai la ik y tis įs ta ty m ų , esu nieko
n e ga li b ū ti da ro m a , je i ta i n e re g la m e n tu o ta įs ta ty m a is . O iš tiesų - k a ip g a lim a
s u s id a ry ti įs p ū d į iš to, k a ip ta i da ro m a , ko kie posėdžiuose ir už k u lisiu o se d ėstom i
a rg u m e n ta i, laidom os replikos, - tiesiog cin iš k a i b a nd o m a p a s ta ty ti ž in ia s k la id ų į vietų
ir, je i nepavyks jos n u tild y ti, b e n t ja u s u g a d in ti k ie k įm a n o m a d a u g ia u n e rvų ir a t im t i iš
jos k ie k įm a n o m a d a u g ia u p in ig ų . O p a skui, radus progų, s m o g ti vėl ir vėl, m e to d iška i,
k o l p a tirs n o k a u tų a rb a lik s tik n e p a v o jin g i rėksn ia i, saldūs g y v e n im o b ū da i ir savi
p ro p a g a n d is ta i,-ra š ė Celencevičius, įs m in vyriausiasis re d a kto riu s.
 Žurnalistų bendruomenė pademonstravo išskirtinę vienybę. Šj kartą kalba ėjo
apie esminius demokratijos principus: žodžio laisvę, teisę nevaržomai rinkti
informaciją ir informuoti visuomenę. Žurnalistus palaikė daugybė žmonių, kurie
suprato, jog Vyriausybė pirmiausia apriboja piliečių, o ne žurnalistų teisę žinoti.
Tą patį vakarą Černiauskas sukūrė feisbuko grupę-pakvietė keliolika žurnalistų iš
įvairių redakcijų: 75mm, BNS, „Delfi“, LRT, „Lietuvos ryto“, „Laisvės TV“. Naujienų
agentūros BNS vyriausiasis redaktorius Vaidotas Beniušis pasiūlė nedelsiant kreiptis j
Vyriausybę ir paraginti atšaukti žiniasklaidai taikomus ribojimus. Tokį laišką,
adresuotą Vyriausybei, pasirašė dešimtys Lietuvos redaktorių ir žurnalistų.
„jaučiuosi emociškai išsekusi po šitos dienos ir šitų savaičių“,-vid urna ktį savo
kolegoms parašė Davidonytė.
Visi jautėsi pavargę, bet suvokė, kad didžioji kova dar prieš akis.
Tą patį vakarą Davidonytė pasiūlė kolegoms iš kitų redakcijų reikalauti to
pasitarimo garso įrašo.

13Interviu su Skirmantu Malinausku vyko 2019 m. balandį.

16Koncernas „MG Baltic“, be kita ko, valdo ir LNKtelevizijos grupę.
9 SKYRIUS

PREMIERE, DUOK JRAŠĄ

2018-ųjų spalio 4-ąją, ketvirtadienio rytą, premjeras Saulius Skvernelis pavėluotai

bandė malšinti skandalą dėl Registrų centro-viešai pažadėjo, kad po savaitės
Vyriausybė leis žurnalistams naudotis duomenimis. Jtampos tai nesumažino. Tą rytą
įvairių redakcijų žurnalistai kreipėsi į Vyriausybę ir paprašė leisti susipažinti su
lemtingojo pasitarimo garso įrašu. Jiems atrodė svarbu išgirsti, ką tiksliai pasakė
premjeras ir kodėl buvo atmestas žiniasklaidai svarbus pasiūlymas dėl prieigos prie
duomenų.
I5 m in tyrimų komanda Šarūnas Černiauskas ir Birutė Davidonytė dirbo
redakcijoje.
-O h o !-sta ig a šūktelėjo Černiauskas.-Atsidaryk Danauskienėsfeisbuką,-
pasakė Birutei.
„Delfi“ ir LRT žurnalistė Vilma Danauskienė paskelbė premjero patarėjo Tomo
Beržinsko atsakymą dėl garso įrašo suteikimo, atsiųstą jai ir kitiems Vyriausybės
darbuotojams:

K o o rd in u o ta a kcija . Prašo visi be išim ties. N eduosim .

Pamačiusi šį laišką, Davidonytė iškart paskambino Beržinskui. Jai nė nespėjus

paklausti apie Danauskienės paviešintą laišką, Beržinskas puolė aiškintis:
- Dieve mano! Aš jai gi atrašiau, kad pašmaikštavau, gal nevykusiai. Aišku, kad tai
nėra oficialus atsakymas.
Regis, Beržinskas buvo išmuštas iš vėžių, kalbėjo žodžiais, kokių paprastai iš jo
neišgirsi.
-Tai jūs tiesiog pašmaikštavote, pajuokavote?- pasitikslino Davidonytė.
-Taip, pašmaikštavau, pajuokavau,-atsakė Beržinskas.-Jeigu nevykusiai,
atsiprašau, čia nėra oficialus atsakymas.
 - Ir nėra nurodymas Vyriausybės kanceliarijai?
- I r nėra joks nurodymas. Žinoma, kad ne! Žinoma, kad ne!-kartojo Beržinskas.
- O kodėl sumanėte taip pašmaikštauti?-klausinėjo Davidonytė.-Nes laiškas
siųstas ir Vyriausybės kanceliarijai, irSkirmantui Malinauskui, ir spaudos tarnybai.
-A š mačiau, kam siųstas laiškas. Dieve mano, kartais mes turim teisę kiekvienas
pajuokauti. ]uo labiau kad aš pažįstu laiško siuntėją asmeniškai, mes esam bendravę ir
neformaliai,-pasakė Beržinskas.
Baigusi pokalbį Davidonytė prunkštelėjo:
- Nieko sau pašmaikštavimas, siųstas iš oficialaus vyriausybinio elektroninio
pašto.
Žurnalistai nusprendė nerašyti straipsnio, betfeisbuke pasidalijo Danauskienės
pateiktu įrašu (premjero patarėjo atsakymu): k o o rd in u o ta a kcija , g a rso įra šo neduosim e.
Beržinsko laiškas tapo tos dienos feisbuko sensacija, juo dalijosi tūkstančiai žmonių.
Pats Beržinskas visą dieną rašė komentarus bemaž po kiekvienu feisbuko įrašu ir
atsiprašinėjo už savo elgesį. Po įrašu, kurį publikavo Černiauskas, Beržinskas atsiprašė
ne per savo feisbuko profilį, o per oficialų premjero Sauliaus Skvernelio puslapį su
Skvernelio nuotrauka:

D a r k a rtą - ta i nėra o ficia lu s ats a k y m a s a r p ozicija. Tai m an o asm eninis

p a šm a ikšta vim as. Jei jis a tro d o n e tin k a m a s , n e taiku , ne v ie to je -a ts ip ra š a u .

Supratęs savo klaidą, Beržinskas komentarą ištrynė.

Ketvirtadienio popietę visi garso įrašo prašę žurnalistai gavo ir oficialų Vyriausybės
kanceliarijos atsakymą: „...pasitarimų garso įrašai ir jų tvarkymas nėra Vyriausybės
kanceliarijai pavestoji viešoji funkcija, todėl jie neskelbtini ir neteiktini.“ i s m in apie tai
publikavo straipsnį. Feisbuke žinia apie slepiamą garso įrašą ėmė sklisti su Černiausko
sugalvota grotažyme: # P re m je re D u o k įra š ą .
Šią temą nagrinėjo visa žiniasklaida. Vakare Davidonytė taksi nuvažiavo į Vilniaus
Šeškinės rajoną, kur įsikūrusi LN KirJnfoTV“ televizijų studija. ]i dalyvavo žinių
laidoje „Info diena“, kurią vedė žurnalistas Viktoras Iakovlevas. jis paklausė
Davidonytę, artai, kas dedasi Registrų centre, gali būti susiję su ankstesniais žurnalistų
tyrimais apie premjero veiklą. Davidonytė tai patvirtino. Tokį pat klausimą laidos
vedėjas uždavė ir premjero patarėjui Skirmantui Malinauskui.
- Kaip yra iš tiesų?- pasidomėjo.
Atrodo, Malinauskas nesitikėjo tokio klausimo. Atsakė tik po sekundėlės:
- Čia nėra visiškai jokio ryšio.
Tą vakarą feisbuko grupėje, į kurią susibūrė prieš žiniasklaidai taikomus
apribojimus besipriešinantys įvairių redakcijų žurnalistai, iškilo klausimas: ką
darysime toliau? Buvo pasiūlyta kreiptis į teismą, kaip elgiasi žurnalistai senose
demokratinėse šalyse, negavę visuomenei svarbios informacijos. Lietuvos žurnalistų
sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius pažadėjo pasitarti su teisininkais dėl
ieškinio pareiškimo dėl Vyriausybės veiksmų.
Kitą rytą, penktadienį, Černiauską ir Davidonytę redakcijoje pasiekė dar viena
netikėta žinia.
-G a li būti, kad įrašas jau sunaikintas,-pranešė Černiauskas.
- Ką?- išpūtė akis Davidonytė.
Pasirodo, naujienų agentūra BNS gavo oficialų Vyriausybės kanceliarijos
atsakymą, kuriame rašoma: Vyriausybės pasitarimų įrašai saugomi tik tol, kol būna
surašomi pasitarimų protokolai. Suprask, paskui garso įrašai naikinami. Skandalingojo
pasitarimo protokolas turėjo būti pasirašytas kaip tik tą penktadienį.
-Vadinasi, šiandien įrašas bus sunaikintas,-pasakė Černiauskas.
jiedviem svarstant, ką daryti, į Davidonytės pašto dėžutę atėjo laiškas nuo
Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos17(Davidonytė buvo užklaususi, ar žiniasklaida
turi teisę gauti Vyriausybės pasitarimo garso įrašą). Atsakymas buvo vienareikšmiškas:
visuomenė, taigi ir žurnalistai, turi teisę susipažinti su Vyriausybės pasitarimo garso
įrašu, o neteikdama informacijos Vyriausybė sudaro rimtas kliūtis žurnalistams atlikti
profesinę pareigą.
Davidonytė skubėjo persiųsti šį išaiškinimą Vyriausybei. Kiekviena minutė atrodė
svarbi-jeigu jie tikrai ruošiasi sunaikinti garso įrašą, gal Žurnalistų etikos
inspektoriaus išaiškinimas juos sulaikys? Davidonytė dar kartą paprašė Vyriausybės,
kad ši, atsižvelgdama į naujas aplinkybes, leistų perklausyti pasitarimo garso įrašą.
Visą penktadienį nesulaukę jokios reakcijos, šeštą vakaro Davidonytė ir
Černiauskas nusprendė paskambinti Vyriausybės Informacinių technologijų skyriaus
darbuotojams ir paklausti, ar jie jau ištrynė įrašą. Žurnalistams pavyko susisiekti su
keliais specialistais, bet tie sutrikę pasakė nežiną, ar įrašas jau sunaikintas.
-Parašysiu oficialų laišką Vyriausybei ir paklausiu, ar įrašas dar egzistuoja, -
pasisiūlė Černiauskas.
Tai atrodė geriausias sprendimas, nes tą vakarą žurnalistai nebesugalvojo, ką dar
galėtų padaryti. Dabar viskas buvo Vyriausybės rankose.
Tąnakt Vyriausybės pasitarimo garso įrašas buvo sunaikintas.
Žurnalistai tai sužinojo tik po savaitgalio. Spalio 8-ąją, pirmadienį, Vyriausybės
kanceliarija oficialiai atsakė, kad įrašo nebėra. Ši žinia apskriejo visą žiniasklaidą ir
socialinius tinklus. 7sm 'm straipsnis apie tai buvo skaitomiausias per visą su Registrų
centru ir garso įrašu susijusį skandalą.
- Gal anksčiau žmonės nesuprato daug ko, ką rašėt apie Skvernelį, - pasakė i sm 'm
teisėsaugos aktualijų žurnalistas Vytenis Miškinis, kalbėdamas su Davidonyte, - bet
dabar viskas kitaip. Buvau kaime, ten net kaimo pijokai kalba, kad policininkas įkalčius
naikina.
Tą dieną Lietuvos liberalusis jaunimas rengė protesto akciją prie Vyriausybės
rū m ų - reikalavo teikti žurnalistams Registrų centre saugomus duomenis ir liautis
varžius žiniasklaidą.
Buvo saulėta rudens popietė, todėl Davidonyte, Černiauskas ir po atostogų grįžęs
Dovydas Pancerovas nuo redakcijos iki Vinco Kudirkos aikštės, kur vyks protestas,
nusprendė eiti pėstute. Kulniuodami Gedimino prospektu, atsitiktinai sutiko krepšinio
trenerį Tomą Pačėsą, kuris viešojoje erdvėje buvo siejamas su premjeru Sauliumi
Skverneliu.
-Sveiki, einat protestuot?-šūktelėjo Pačėsas, tiesdamas ranką.
Pasisveikinę ir paėjėję kiek toliau žurnalistai susižvalgė: „Iš kur jis mus pažįsta?“
Tada jie dar nežinojo, kad likimas juos vėl suves - kai jie imsis kitų premjero veiklos
tyrimų.
J protesto mitingą Kudirkos aikštėje susirinko keli šimtai žmonių, tarp jų buvo
daugžurnalistų. Stovėdami minioje ir tarpusavyje kalbėdamiesi jie išliejo širdį: kaip
Skvernelis drįso sunaikinti įrašą? Kokiam ciniškam reikia būti, kad taip pasielgtum; tai
spjūvis ne tik žurnalistams į veidą, bet ir visiems piliečiams! Gal jis negirdėjęs apie
visuomenės teisę žinoti?Žurnalistai nusprendė kreiptis į teismą ir ginti vieną iš
pamatinių demokratijos vertybių-teisę gauti ir skleisti informaciją. Tarp
protestuotojų su filmavimo kamera vaikščiojo žurnalistas Edmundas Jakilaitis ir
filmavo kolegų pasisakymus, vėliau visa tai buvo parodyta populiarioje laidoje „ D e lfi
Dėmesio centre“.
-Š iuo atveju precedentas sukurtas labai blogas: bet kokia diskusija buvo
nubraukta pačiu brutaliausiu būdu-sunaikinimo mygtuku d e le te ,- laidoje kalbėjo
Vaidotas Beniušis, BNS vyriausiasis redaktorius.
- Per trisdešimt metų savo žurnalisto karjeros aš neprisimenu tokio įžūlaus
akibrokšto,-sakė žurnalistas Rytas Staselis.
-V ertinu kaip požiūrį, kad mūsų valstybė nėra demokratinė. Galbūt policinė ar
kokia kitokia, kurioje gali padaryti veiksmą ir jį nuslėpti, visiškai nepaisydamas
demokratinių taisyklių, - kalbėjo Raimundas Celencevičius, 75mm vyriausiasis
redaktorius.
-A š tai vertinu kaip kvailą ir vaikišką poelgį,-sakė Aurelijus Katkevičius, žurnalo
„Verslo klasė“ redaktorius, - jeigu Vyriausybė sunaikino įrašą, vadinasi, prisipažino, kad
ten buvo kažkas blogo.
-A rta i atskleidžia kokį nors požiūrį, jūsų nuomone?-Katkevičiaus paklausė
jakilaitis.
- Kad mus laiko durniais ir, atsiprašau, bet kalbant mentų kalba, lochais, tai tikrai
atskleidžia. Mus laiko durniais ir lochais,-atsakė Katkevičius.
Kudirkos aikštėje nepasirodė nė vienas Vyriausybės atstovas. Vakare laidoje „D e lfi
Dėmesio centre“ premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas pripažino, kad garso
įrašas buvo neviešinamas premjero Sauliaus Skvernelio politiniu sprendimu.
Kitą dieną, antradienį, premjeras savaitei išvyko vizito į japoniją, taip ir
neperdavęs jokio komentaro žiniasklaidai dėl ištrinto įrašo-viešai aiškinosi tik jo
patarėjas Malinauskas. Visgi premjerui tylint, skandalas netilo.
Naujienų agentūros BNS žurnalistė jūratė Damulytė atskleidė, kad Vyriausybės
kanceliarijos reglamente aiškiai parašyta, jog jie privalo saugoti pasitarimų įrašus. Tai
buvo labai svarbi žinia-pasirodo, sunaikindama garso į rašą Vyriausybė pasielgė netik
ciniškai, nedemokratiškai, bet galbūt ir neteisėtai. Šią naujieną Davidonytė sužinojo
po jakilaičio laidos stovėdama „Delfi“ grimo kambaryje. Perskaitė ją kitiems laidos
dalyviams. Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys valydamasis grimą pasakė:
-Tai gal premjeras jau nebeturės kur grįžti iš japonijos?
Kitomis dienomis 75mm tyrimų komanda toliau aiškinosi, kas nutiko su garso įrašu.
Pancerovas parašė laišką Vyriausybės kanceliarijai ir paprašė nedelsiant atkurti
sunaikintą įrašą. Davidonytė paprašė pateikti vardus ir pavardes Vyriausybės
darbuotojų, davusių nurodymą naikinti įrašą, irtų, kurie įrašą sunaikino. Jšį klausimą
kanceliarija atsakė, kad „įrašas ištrinamas automatiškai kompiuterinių priemonių
pagalba“, todėl „individualus sprendimas dėl kiekvieno pasitarimo įrašo nėra
priimamas“.
- Paprašyk, kad tau leistų stebėt, kaip garso įrašas „ištrinamas automatiškai
kompiuterinių priemonių pagalba“,-Davidonytei juokais pasiūlė Pancerovas.-Tegu
tai bus procedūrinis trolinimas.
Padėtis buvo tokia absurdiška, piktinanti ir beviltiška, kad „procedūrinis
trolinimas“ atrodė geriausias būdas atskleisti Vyriausybės melą prisidengus
valdiškomis procedūromis, reglamentais ir taisyklėmis. (Tokiais atvejais tyrimų
komanda valstybės tarnautojams siuntinėdavo klausimus, suformuluotus biurokratų
kalbos maniera ir pagal jų susirašinėjimo taisykles, ir prašydavo pateikti informaciją.
Tiesą slėpti bandantys tarnautojai painiodavosi savo atsakymuose ir prieštaraudavo
patys sau.)
Davidonytė parašė oficialų laišką Vyriausybei:

Prašyčiau s u d a ry ti m a n g a lim y b ę ste b ėti, k a ip įrašas bus iš trin a m a s a u to m a tiš k a i

k o m p iu te rin ių p rie m o n ių p agalba.

Kaip ir buvo galima tikėtis, Vyriausybės tarnautojai atmetė tokį prašymą. Jie rado
naują biurokratinę priedangą:

Šiam e procese d a rb u o to ja i fiz iš k a i n e d a lyva u ja ir j į ste b ė ti b ū tų g a n a s u d ėtin g a . Taip

p a t n o rim e a tk re ip ti dėmesį, k a d ši ir k ita panaši in fo rm a c ija y r a susijusi su Vyriausybės
in fo rm a c in ių tin k lų k ib e rn e tin iu sa u g u m u ir nėra viešo pobūdžio.

Davidonytė paklausė, ar prieš sunaikinant garso įrašą jį perklausė premjeras arba

jo komanda, bet Vyriausybės kanceliarija atsakė, kad tokia „informacija susijusi su
saugumo rizikomis, todėl neteiktina“. Iš kitų atsakymų žurnalistai sužinojo, kad
„kibernetinio saugumo paslaptis“ yra netgi tikslus garso įrašo sunaikinimo laikas.
Kaskart gavę tokius atsakymus, įs m in žurnalistai rašydavo straipsnius, primenančius
visuomenei apie Registrų centro ir sunaikinto įrašo skandalą.

Spalio n-ąją, ketvirtadienį, Davidonytė, Černiauskas ir jų kolega iš įs m in verslo

skyriaus Ernestas Naprys atvyko į Rygą, į tarptautinę tiriamosios žurnalistikos
konferenciją. Lagaminus tempiantiems Davidonytei, Černiauskui ir Napriui dar
nespėjus įžengti į viešbutį „Radisson Blu Daugava“, prie pagrindinių durų rūkantys kitų
šalių žurnalistai ėmė klausinėti: tai kas ten pas jus dedasi?
Vėliau viešbučio kiemelyje, per pertraukas tarp paskaitų geriant kavą ir rūkant, vėl
netilo klausimai apie Lietuvoje kilusį skandalą ir žodžio laisvę. Davidonytė galvojo:
anksčiau pertokias konferencijas stebėdamasi klausydavausi apie politikųžabangas
kitose šalyse, spendžiamas žurnalistikai, o dabar pati turiu ką papasakoti. Dabar tai
tapo aktualu ir Lietuvoje.
Tą ketvirtadienio vakarą Davidonytė, Černiauskas ir Naprys Rygoje nuėjo į
australiško stiliaus bariuką „Aussie Pub“, įsikūrusį stoties rajone. Vakaras buvo šiltas ir
jie įsitaisė prie staliuko lauko terasoje. Gerdamas alų Naprys telefone įjungė laidą
„D e lfi Dėmesio centre“, kurioje ir vėl buvo kalbama apie sunaikintą įrašą.
„Penktadienį, dvidešimt trečią valandą, serveris išsivalo kartu su ta informacija“, -
apie įrašo ištrynimą kalbėjo premjero patarėjas Malinauskas.
Davidonytė net aiktelėjo:
-O ho, vos prasižiojo, iškart išpliurpė kibernetinio saugumo paslaptį.
]ul< Vyriausybės kanceliarija nuolat tvirtino: tikslus įrašo ištrynimo laikas yra
paslaptis. Na štai, pagaliau galima įrodyti, kad jokios paslapties nebuvo, kad
tarnautojai melavo, tereikia kreiptis į Vyriausybės kanceliariją ir paklausti, ką jie dabar
darys, kai Malinauskas paviešino tokią žinią.
Spalio 12-ąją, penktadienio rytą, Černiauskas parašė laišką kanceliarijai.
Žurnalistų nuostabai, Vyriausybė atsakė pradėsianti tarnybinį tyrimą dėl Skirmanto
Malinausko veiksmų. Tokia žinia suneramino Davidonytę. Atrodė, tai gali pakenkti
Malinausko karjerai, o žurnalistai visai to nenorėjo, jie stengėsi atskleisti Vyriausybės
tarnautojų melą, o ne pakenkti buvusiam kolegai. Davidonytė galvojo: Skirmantas turi
šeimą, vaikų, pasiėmęs paskolą, kaip bus, jeigu jį atleis?
Tomis mintimis ji pasidalijo su Pancerovu, esančiu Lietuvoje.
„Tu neturi jokios priežasties taip jaustis“, - atrašė jis.
„Žinau“,-atsakė Davidonytė, bet ramiau nepasidarė.
-Nesuprantu, kodėl man vis tiek jo gaila,-pasakė Černiauskui ir Napriui, kai jau
sėdėjo Rygos viešbučio vestibiulyje.
- Nes tu esi empatiškas žmogus, - atsakė Černiauskas.
Malinauskas nebuvo atleistas iš darbo. Galiausiai Vyriausybė atlikusi tarnybinį
patikrinimą nusprendė, kad jis nieko nepažeidė. Dabartyrimų komanda turėjo oficialų
dokumentą, kuriame juodu ant balto buvo patvirtinta, kad jų prašyta ir vėliau
Malinausko paviešinta informacija „nesudaro valstybės ar tarnybos paslapties“.Taigi
Vyriausybės kanceliarijos darbuotojai visą laiką melavo. „Procedūrinis trolinimas“
pasiteisino.
Atrodė, triukšmas dėl Registrų centro ir sunaikinto įrašo palengva tyla. Tačiau tada
iš Japonijos grįžo premjeras Saulius Skvernelis ir ėmė kalbėti pats.

17Va!stybinė institucija, prižiūrinti, kad žiniasklaida laikytųsi įstatymų ir etikos normų. Kartu prižiūrinti,
kaip duomenys skelbiami viešojoje erdvėje.
10 SKYRIUS

SAULIAU, PADĖK KASTUVĄ

zoi8-ųjų spalio i6-ąją, antradienio rytą, Birutė Davidonytė, Dovydas Pancerovas ir

Šarūnas Černiauskas susitiko Seimo rūmuose, nes ketino stebėti ir rašyti apie kelis
vienu metu vyksiančius posėdžius, susijusius su Registrų centro ir sunaikinto įrašo
skandalu.
Žurnalistams skirtas kambarėlis Seime-nedidelė patalpa, kur stovi tušti darbo
stalai, virdulys, dėžutės su arbata ir televizorius, transliuojantis parlamento
posėdžius,-įprastai būna pustuštis, bet šįryt čia grūdosi dešimtys žurnalistų, visiems
net stalų neužteko. Visi laukė popiet pasirodysiančio premjero Sauliaus Skvernelio,
kuris iš Seimo tribūnos privalės aiškintis dėl paties užvirtos košės.
Tarsi kelias savaites trukusių politinių gaisrų būtų buvę negana, grįžęs iš Japonijos
premjeras dar pūstelėjo dumplėmis-savo feisbuko paskyroje be užuolankų pagrasino
žiniasklaidai:

Jei mes n o rim e k a lb ė ti apie ž in ia s k la id o s laisvę nuo p o litik ų kišim osi, ve rta p a k a lb ė ti ir
apie d e šim tis m ilijo n ų e u rų, k u riu o s k a s m e t iš valstybės in s titu c ijų g a u n a žin ia skla id o s
priem onės. A r t ų p in ig ų n e b ū tų verta p a n a u d o ti k ita ip , p a v y z d ž iu i, re m ti s k u rd ž ia u s ia i
gyve na n čia s šeim as, k u rių tra g e d ijo s n e re ta i ir a ts id u ria ž in ia s k la id o s dėm esio centre?

Premjero balso tonas skambėjo piktai kaip tų verslo grupių, kurios dėl
žurnalistinių tyrimų ir nepatikusių straipsnių nutraukė reklamos užsakymus. Tai buvo
akivaizdus spaudimas. Tačiau premjero gąsdinimai greitai sulaukė žurnalistų
reakcijos. Apžvalgininkas Rimvydas Valatka savo feisbuko paskyroje rašė:

Jūs m eluo ja te , ka d šita ip Vyriausybė re m ia p riv a tų ž in ia s k la id o s verslų. V a d in kim e

d a ik tu s tik ra is ia is vardais. Jūs už tuos d e š im t m ilijo n ų ba nd o te n u s ip irk ti ž in ia s k la id ų
a r b e n t jos a v in ė lišką ty lė jim ų . Ir siu ta s Jus im a ne dėl tų m ilijo n ų , k u riu o s g a lim a b ū tų
 s k ir ti s k u rd u i m a ž in ti, o t ik dėl to, kad, n e p a isa n t š itų , k a ip T am stai atrodo, m ilž in iš k ų
p a kišu, Jums, k a ip ir ankstesnėm s valdžiom s, ta ip ir nepavyko u ž č ia u p ti burnos nė
vienam savo k r itik u i.

Kai premjeras pagaliau pasirodė Seimo rūmuose, atrodė, kad visi sulaikę kvapą
laukia, ką jis pasakys (iš pikto įrašo feisbuke buvo galima įtarti, jog Skvernelis
žurnalistams parūpins daug medžiagos straipsniams su skambiomis antraštėmis).
Pagaliau premjeras žengė į Seimo posėdžių salės tribūną. Rankose laikė popierius,
kuriuose buvo atsakymai į opozicijos iš anksto suformuluotus klausimus apie Registrų
centrą ir sunaikintą įrašą. Seimo salėje išvydęs smagiai nusiteikusius politikus,
premjeras mestelėjo:
-M atau, opozicijos atstovai nusiteikę gerai pašposinti, tai aš atsakysiu]
klausimus, paskui galėsim tą ir padaryti, - ir nudelbęs akis į lapus, ėmė skaityti
atsakymus.
]is skaitė pabrėžtinai monotoniškai, nuobodžiai. Savo kalboje vėl kaltino
žiniasklaidą, esą toji duomenis gaudavo pažeisdama įstatymus. Vis kartojo, esą
Vyriausybės pasitarimo garso įrašas sunaikintas teisėtai.
-Vyriausybės kanceliarijos reglamente nurodyta, kad Vyriausybės pasitarimų
garso įrašai daromi tik dėl protokolų surašymo, niekam neteikiami, viešai
nenaudojami ir nesaugomi, - kalbėjo Skvernelis.
Tai buvo melas, tame reglamente buvo nurodyta, kad įrašai privalo būti saugomi.
Perskaitęs atsakymus, Skvernelis pakėlė akis. Opozicija ėmė gyvai uždavinėti
papildomus klausimus. Atsakydamas] vieną jų, premjeras išrėžė bene
skandalingiausią savo frazę:
- Kalbant apie visuomenės teisę žinoti. Visuomenės teisė žinoti nėra absoliuti.
Tai papiktino kai kuriuos žurnalistus, stebinčius posėdį. ]ul< kiekvieno piliečio teisė
žinoti, kaipjo pinigais išlaikoma Vyriausybė priima sprendimus, yra absoliuti.
Salėje sėdintis konservatorius Mantas Adomėnas paklausė premjerą:
- A r jums neatrodo, kad jūs pažeidžiate konstitucinę žodžio laisvės ir informacijos
prieinamumo nuostatą?
-Gerbiamas kolega, aš pirmiausiai esu teisininkas, ir jūsų bandymai politiką
painioti su teise baigėsi labai nekaip,-atsakė Skvernelis.
-Atsakykite] klausimą,-spaudė Adomėnas.
 -Jūs nešaukite, gerbiamasis, jeigu esate nestabilus, jums su sveikata kažkas
blogai, tai kreipkitės j įstaigas atitinkamas, ir jums galbūt padės, - išpyškino
Skvernelis.
Seimo salėje pasigirdo triukšmas.
- Netriukšmaukite, - kolegas sudrausmino posėdžio pirmininkas Gediminas
Kirkilas.
Po posėdžio iš salės išėjusį Skvernelį apsupo žurnalistai, operatoriai ir fotografai.
Tarp jų buvo in s m in žurnalistas Pancerovas. Ištaikęs progą, jis paklausė premjerą apie
aštuntajame dešimtmetyje ]AV vykusį Votergeito politinį skandalą:
-Nežinau, kiek j ūs žinote apie Votergeitą, betten irgi buvo naikinami įrašai.
Norėjau paklausti: kaip jums atrodo, kuo jūsų situacija skiriasi nuo Votergeito?
Skvernelis šyptelėjo.
- Nesu įsigilinęs, reiktų pasitikslinti.
Atsakęs į klausimus premjeras atsisveikino. Vėliau jis dar ne kartą buvo priverstas
aiškintis dėl Registrų centro duomenų, sunaikinto įrašo ir savo žodžių.
Po kelių savaičių, spalio pabaigoje, Seimo opozicija surengė neeilinį posėdį ir jame
norėjo padaryti pareiškimą dėl galimo premjero priesaikos sulaužymo. Skvernelis
neeiliniame posėdyje nepasirodė-išvažiavo į Marijampolę ir ten dalyvavo langų ir
durų gamyklos atidarymo ceremonijoje.
Komentuodamas tokį premjero akibrokštą, įs m in žurnalistas Paulius Gritėnas
juokavo: būdamas gamykloje pasvarstykite, kaip norėtumėt, kad jus rinkėjai išmestų-
pro duris ar pro langą.
-Jeigu premjeras būtų čia, aš jam pasakyčiau: Sauliau, padėk kastuvą ir nustok
kasti. Todėl, kad tavo duobėje sėdi ne tiktu, bet ir visi valstybės žmonės, ir valstiečių
reitingai, - per Seimo neeilinį posėdį kalbėjo Gabrielius Landsbergis, konservatorių
lyderis.
Visas šis skandalas tęsėsi ilgiau nei mėnesį. Pertą laiką įvyko daugybė smulkių
incidentų, kurie dar pagilino konfliktą. Pavyzdžiui, Davidonytė pastebėjo, jog po
kilusio triukšmo Vyriausybės feisbuko paskyroje buvo ištrinti apskritai visi anksčiau
skelbti vaizdo įrašai, net ir viešų posėdžių.
Spalio pabaigoje „Lietuvos rytas“ paskelbė „Vilmorus“ atliktą sociologinę
apklausą, kuri parodė, kad per skandalą gerokai išaugo žmonių pasitikėjimas
žiniasklaida ir nepasitikėjimas Vyriausybe.
Lapkričio 2-ąją, penktadienio rytą, Davidonytė ėjo Gedimino prospektu. Už
pusvalandžio ji turėjo būti Jogailos gatvėje, advokatų kontoroje „Sorainen“, sutikusioje
teisme dėl sunaikinto įrašo atstovauti žurnalistams. Kai iki advokatų kontoros buvo
likę keli šimtai metrų, Davidonytė pamatė gatve žingsniuojantį premjero patarėją
Skirmantą Malinauską. Jiedu pasisveikino. Malinauskas atrodė liūdnas, todėl
Davidonytė paklausė:
-T urb ūt pyksti ant mūsų?-omenyje ji turėjo tarnybinį patikrinimą, pradėtą po
žurnalistų klausimų dėl galbūt paviešintos kibernetinės paslapties.
-Tai jūs, matyt, ant manęs pykstat,-atsakė Malinauskas.
- Ne, mes tiesiog dirbame savo darbą.
Davidonytė papasakojo Malinauskui, kad po skandalo Vyriausybė vėl leido
žurnalistams naudotis Registrų centro duomenimis, tačiau toli gražu ne visais-kai
kurie itin svarbūs duomenys vis dar buvo neprieinami.
- Premjeras pats teiks įstatymą ir dėl šitų duomenų atvėrimo, - pasakė
Malinauskas.
Iš tikrųjų politikai iki šiol18taip ir nesuteikė žurnalistams prieigos prie visų
duomenų, kaip būdavo anksčiau.
Apie pokalbį su Malinausku Davidonytė papasakojo savo kolegoms, kuriuos sutiko
tą rytą įžengusi į advokatų kontoros pasitarimų kambarį ir atsisėdusi prie ilgo ovalaus
stalo. Čia jau sėdėjo Dovydas Pancerovas, Šarūnas Černiauskas, Rita Miliutė, Vilma
Danauskienė, Jūratė Damulytė, taip pat Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas
Dainius Radzevičius ir advokatas Kęstutis Švirinas, turėjęs tapti šių žurnalistų gynėju
teisme.
-Gerai pagalvokite, ar jums to reikia,-įspėjo advokatas Švirinas. - Dabar
Vyriausybė visuomenės akyse atrodo kalta dėl sunaikinto įrašo, o teisme gali būti
visaip, vienos instancijos teismo gali ir neužtekti.
Visgi žurnalistai jau buvo tvirtai nusprendę sukurti precedentą-ginti savo teisę į
informacijos laisvę. Jie tikėjo galį įrodyti, kad demokratinėje valstybėje ne premjeras
sprendžia, ką visuomenė gali žinoti, o ko negali. Taigi su advokatu Švirinu buvo sutarta
ginti du pagrindinius dalykus: i) žurnalistų teises, nes Vyriausybė jas pažeidė
atsisakydama suteikti žurnalistams pasitarimo įrašą; 2) visuomenės teisę žinoti,
prašant atkurti sunaikintą įrašą. Tą patį penktadienį popiet skundas buvo pateiktas
teismui.

7s m n tyrimų komanda vėl ėmėsi įprastų darbų.

Pancerovas prisiminė, kad per patį skandalo įkarštį jam buvo parašęs slaptasis
šaltinis Ka-siūlė pasidomėti verslininkais broliais Alvydu Bieliausku ir Albinu
Bieliausku, esą tai gali būti naudinga tęsiant žurnalistinį tyrimą apie premjero veiklą.
Kasiulė ypač atkreipti dėmesį į Alvydą Bieliauską, pasidomėti jo praeitimi. Pancerovas
tiesiai paklausė: artai susiję su Skverneliu? Ka atsakė, kad tai susiję su viskuo.
Pancerovas paprašė daugiau informacijos tiek apie Bieliauskus, tiek apie anksčiau Ka
paminėtus „Orlen Lietuvą“ ir „Žalgirį“. „Pažiūrėsiu, gal galėsiu daugiau padėti“,-atrašė
Ka, bet nieko taip ir neatsiuntė. Po savaitės Pancerovas priminė Ka apie pažadą, tačiau
atsakymo nesulaukė. Nuo to laiko kasryt atėjęs į darbą ėmė siuntinėti šaltiniui vieną ir
tą pačią žinutę: „Primenu.“ Primenu, primenu, primenu, primenu... Kartą Ka
neapsikentęs atrašė: „Aš ir be tavęs prisimenu.“ Ir vėl pradingo.

Registrų centro ir sunaikinto įrašo istorija vėl buvo prisiminta, kai prasidėjo teismo
procesas. Pirmasis posėdis įvyko 2019-ųjų vasario 7-ąją. Skundą pateikę žurnalistai
ketvirtadienio rytą sėdėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo salėje, apsupti
fotografų ir operatorių. Kai prasivėrė durys ir į salę įžengė mantijomis vilkintys teisėjai
Eglė Žulytė-Janulionienė, Jovita Einikienė ir Ernestas Spruogis, objektyvai nukrypo į
juos. Visi atsistojo. Prasidėjo bylos nagrinėjimas.
Iš advokatų pasisakymų ir teisėjų klausimų, skirtų abiem ginčo pusėms,
žurnalistams atrodė, kad teismo verdiktas gali būti jiems palankus.
-M a n susidarė įspūdis, kad teisėjai jauyra priėmę sprendim ą,-po posėdžio
neoficialiai pasakė advokatas Švirinas, kalbėdamasis su žurnalistais, kuriems
atstovavo. - Manyčiau, nemaža tikimybė, kad teismas patenkins pirmąjį mūsų
reikalavimą ir pripažins, kad įrašo nepateikusi Vyriausybė pasielgė neteisėtai, o antrą
reikalavimą atmes: esą įrašo jau neįmanoma atkurti.
Galų gale buvo pranešta, kad sprendimas bus skelbiamas po mėnesio.
2019-ųjų kovo 6-oji, trečiadienis, buvo saulėtas ir giedras. Davidonytė, Pancerovas
ir Černiauskas gerai nusiteikę ėjo Neries krantine teismo rūmų lik ir, tikėdami būsima
sėkme, kalbėjo apie alų. Teismo koridoriuje juos pasitiko kolegos su mikrofonais,
filmavimo kameromis ir fotoaparatais.
-O ho, kiek daug žmonių!-nusistebėjo Davidonytė pamačiusi, kad žurnalistai vos
išsitenka siaurame koridoriuje.
Kai pagaliau teismo darbuotoja pravėrė duris ir visi iš koridoriaus suėjo salėn,
kažkuris iš fotografų pajuokavo, omeny turėdamas besibylinėjančius kolegas:
-Kaži kiek metų jiems skirs?
Visus tai prajuokino.
Netrukus į salę įžengė teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė, nešina teismo sprendimu.
Žmonės salėje atsistojo, o teisėja ėmė skaityti verdiktą.
-Teismas nusprendžia pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą,-teisėjos
balsas ir rankos, laikančios žurnalistams nepalankų sprendimą, pastebimai virpėjo.
Taigi teismas nusprendė, kad visuomenei ir žurnalistams turėtų pakakti
Vyriausybės pasitarimo protokolo, štai tokio dokumento, kuriame viso labo išvardyti
susitikimo dalyviai:

LIETUVO S RESPUBLIKOS VYRIAU S YBĖ

PA S IT A R IM O
PROTOKOLAS

2078 m. spalio 3 d. Nr. 44

D ėl Lietuvos Respublikos visuom enės in fo rm a v im o įs ta ty m o p a k e itim o

P ra n e š ė ja s -R . M asiulis.
Kalbėjo A. Ž ilin skie nė , V Šapoka, E. Jankevičius, R. P ilib a itis , L. Ruokytė-Jonsson, T
Beržinskas, S. Skvernelis.

Šį k la u s im q s v a rs ty ti Vyriausybėje, Susisiekim o m in is te rija i įv e rtin u s Vyriausybės

p a s ita rim e išsakytas pastabas ir a titin k a m a i p a tik s lin u s te ik ia m ą įs ta ty m o p ro je ktą .
 Teisėja toliau skaitė sprendimo tekstą:
-Siekis žinoti Vyriausybės narių ar kitų pasitarime dalyvavusių asmenų
pasisakymus, pastabas, atsižvelgiantį tai, jog Vyriausybės pasitarimuose svarstomi
klausimai tik preliminariai ir jokie Vyriausybės aktai nėra priimami, vertintinas kaip
noras gauti perteklinę informaciją, kuri nėra susijusi su teise skleisti objektyvią
informaciją.
Perskaičiusi sprendimą teisėja iškart išėjo iš posėdžių salės. Vos paskui save uždarė
duris, Černiauskas susiėmė už galvos ir sušuko:
- Kas čia buvo?!
Visos televizijų kameros atsisuko į jį.
Davidonytė palinko prie Pancerovo.
-E im e iš čia.
Po posėdžio bylą pralaimėję žurnalistai susirinko teismo kiemelyje, toliau nuo
objektyvų ir blyksčių.
-M anau, skundžiam sprendimą,-pasakė Rita Miliutė.
Visi jai pritarė.
Buvo darbo diena, popietė, ir žurnalistai išsiskirstė po redakcijas. Visi, išskyrus
75mm tyrimų komandą. Davidonytė, Pancerovas ir Černiauskas nusprendė eiti išgerti
alaus. Sėdėdami bare „Gringo" Vilniaus gatvėje, jie kalbėjo privalą gerbti teismo
sprendimą, kad ir kaip sunku tai būtų, nes tik teismai vykdo teisingumą.
- Liūdna, - krimtosi Davidonytė. - Norėjom sukurti precedentą dėl informacijos
laisvės, o sukūrėm atvirkščią, ir dabar mums nebeduos informacijos.
- Negi manei, kad bus paprasta?- pasakė Pancerovas. - Precedentai taip ir
kuriami, ne itin lengvai, todėl ir turim apskųsti sprendimą.
Tą pavakarę susipažinęs su nutartimi advokatas Svirinas atsiuntė bendrą laišką
ginamiems žurnalistams: „Siūlau skųsti.“ Po mėnesio, balandį, jie taip ir padarė.
Teismo sprendimas šiuo klausimu iki šiol nėra priimtas.19

Kad ir pralaimėjo pirmos instancijos teisme, Lietuvos žurnalistai vis dėlto pasiekė
svarbių pergalių gindami žodžio laisvę ir demokratijos vertybes. ]ų pastangos ir
solidarumas buvo įvertintas tarptautiniu m a stu -jie pelnė Peterio Greste's vardo
apdovanojimą už nuopelnus žodžio laisvei20.2018-ųjų lapkričio 6-ąją, antradienį,
Birutė Davidonytė, Dainius Radzevičius ir jų kolegė Indrė Makaraitytė iš LRT tyrimų
skyriaus važiavo į Rygą, kur turėjo vykti apdovanojimų ceremonija. Autobuse greta
sėdinčios Davidonytė ir Makaraitytė kalbėjosi apie politikų kėsinimąsi į žiniasklaidos
laisvę. Savo telefonuose ėmė stebėti Seimo posėdžio transliaciją. Kaip tik tądien
Seimas turėjo svarstyti parlamentinės komisijos, tyrusios LRT veiklą, išvadas.
Valstiečiai siekė pakeisti LRT valdymo principus. Tokį siekį kritikavo visa žurnalistų
bendruomenė. Tądien viskas baigėsi netikėtai gerai-Seimas nepritarė komisijos
išvadoms.
Kai grupė atvažiavo į Rygą, viešbučio restorane Radzevičius užsakė šampano.
- Išgerkim už žurnalistiką, - pasiūlė pildamas gėrimo į Davidonytės ir
Makaraitytės taures.
Tądien žurnalistai šventė, nors ir suprato, kad pergalė tik laikina, o žodžio laisvė
nėra duotybė-už ją reikia kovoti nuolatos.
Apdovanojimų ceremonija vyko Stokholmo aukštojoje ekonomikos mokykloje,
baltai ir mėlynai nudažytuose moderno stiliaus rūmuose. Stiklinę statulėlę, skirtą visai
Lietuvos žurnalistų bendruomenei, įteikė pats Peteris Greste'ė.
-Šios dienos laim ė tojai-ta i žmonės, kurie kovoja ne tik už stiprią žurnalistiką,
bet ir už stiprią demokratiją, - kalbėjo Greste'ė. - Bet kartu jie yra drąsūs žmonės. Kai
žurnalistai dirba savo darbą, jie tampa akmenukais politinių lyderių batuose. Todėl
dažnai sulaukia galingųjų pykčio, spaudimo ir bauginimų. Dirbant tokio spaudimo
akivaizdoje reikia drąsos ir atsidavimo. Be stiprios žurnalistikos neturėsime stiprios
demokratijos. Negyvensime laisvoje visuomenėje be laisvos žiniasklaidos ir žodžio
laisvės.
Kai Davidonytė grįžo iš Rygos, Pancerovas paklausė savo kolegų iš tyrimų skyriaus:
„O ką manot, gal parašome apie visa tai n o n -fic tio n knygą?“1
9
8

18Šios eilutės parašytos 2019 m. rugpjūčio 16 d., atiduodant knygos rankraštį leidyklai. Lietuvos
žurnalistai iki šiol neturi prieigos prie archyvinių duomenų apie įmonių akcininkus ir nekilnojamąjį
turtą.
19Šios eilutės parašytos 2019 m. rugpjūčio 16 d., atiduodant knygos rankraštį leidyklai.
20Peter Creste-latvių kilmės žurnalistas iš Australijos, dirbęs CNN, BBC, „Reuters“, „Al Jazeera“. Creste
tapo kovos už žodžio laisvę simboliu, kai buvo suimtas ir įkalintas Egipte. Atgavęs laisvę jis su šeima
įsteigė apdovanojimą, skirtą pagerbti tiems, kurie kovoja už žodžio laisvę Baltijos šalyse.
 Ill
DALIS

„Pagalvojau: kad švietimo ministrę

atleidžia, galima nuspėti.
O kodėl Kęstutis čia sėdi?
Aha, pagalvojau, jis irgi iš tų
nenuolankiųjų, principų ir vertybių
žmogus. Aš trečia. O kur kiti
ministrai?“

Liana Ruokytė-jonsson,
buvusi kultūros ministrė
11 SKYRIUS

PERVERSMAS

Po sunaikinto įrašo skandalo įs m in tyrimų komanda ėmėsi kitų darbų, nesusijusių su

politika. Naują tyrimą pavadino „Aukso puodžiai“. Tai istorija, pasakojanti apie du
loterijas valdančius verslininkus, kurie milijonieriais tapo apeidami prievolę savo
pelnu dalytis su Lietuvos sportininkais.
Birutė Davidonytė, Dovydas Pancerovas ir Šarūnas Černiauskas atitrūko nuo
Sauliaus Skvernelio reikalų, norsžiniasklaidoje premjeras tuo metu tapo ryškus kaip
niekada.
Iškart po triukšmo dėl sunaikinto įrašo, 2018-ųjų lapkričio 5-ąją, pirmadienį,
premjero komanda į viešumą paleido idėją apie vadinamuosius vaučerius - esą
mažiau pasiturintiems žmonėms planuojama dalyti kuponus maisto produktams.
Pagal tą planą gyventojai galėtų įsigyti tam tikros vertės kuponų, o juos panaudotų
apsipirkdami smulkiųjų prekybininkų ar ūkininkų parduotuvėse. Tokia idėja sulaukė
rimtos kritikos: prekybininkai kalbėjo, esą tai primena sovietmečiu dalytus maisto
talonus; politologai ir apžvalgininkai tvirtino, kad premjeras Skvernelis taip ruošiasi
būsimiems prezidento rinkimams ir nori įsiteikti mažesnes pajamas gaunantiems
rinkėjams; net Vyriausybės specialistai abejojo tokiu pasiūlymu ir sakė, kad vaučeriai
padidintų kainas, o ne sumažintų.
Ir vis dėlto Skvernelis ir jo komanda pakilo į kovą su Lietuvoje veikiančiais
prekybos centrais ir maisto kainomis. Kai kurie šios kampanijos epizodai priminė
politinę komediją. Pavyzdžiui, premjero patarėjas kovai su korupcija Skirmantas
Malinauskas pasižymėjo pasisakydamas apie varškės sūrelių kainas. ] is fotografavo
Latvijoje pardavinėjamus sūrelius ir lygino jų kainas su pardavinėjamais Lietuvoje-
esą lietuviški sūreliai Lietuvojeyra brangesni nei kaimyninėje Latvijoje.
Pats premjeras Skvernelis pasiskelbė išsiuntęs laiškus į Europą, kuriuose kvietęs į
Lietuvą naujus prekybininkus. Vieną dieną savo feisbuko paskyroje premjeras
paskelbė susitikęs su investuotoju, atsiliepusiu j jo laišką. Esą Lietuvoje apsisprendė
investuoti itin didelė įmonė, tik jos pavadinimo neįvardijo. Žurnalistai per pusvalandį
išsiaiškino, kad tas naujasis premjero minimas investuotojas,-tai Lietuvoje jausenų
seniausiai veikiantis prekybos tinklas „IKI“, tai jo atstovai susitiko su premjeru ir
pranešė atidarysią naujų parduotuvių. Internetas leipo juokais. Paskui Skvernelis
piktinosi, esą žurnalistai ne taip jį supratę ir ne taip perskaitę jo įrašą feisbuke.
Nepraėjo nė savaitė, o Skvernelis ir jo komanda susidūrė su daug rimtesniais
sunkumais.

2018-ųjų lapkričio 12-ąją, pirmadienį, į pamokas „Žemynos“ progimnazijoje Vilniaus

Pašilaičių rajone atėjusius mokinius pasitiko toks užrašas ant laukujų durų:

N e te rm in u o ta s streikas.

Streikavo penkių mokyklų mokytojai, nepatenkinti darbo sąlygomis, atlyginimais

ir nauja etatinio apmokėjimo sistema. Streiką organizavo viena iš mokytojų
profsąjungų ir jos pirmininkas Andrius Navickas.
Tomis dienomis, kai protestavo tik kelios šalies mokyklos, premjeras Saulius
Skvernelis atrodė ramus. Žurnalistams jis kalbėjo: „Bent jau aš realaus pagrindo
streikui nematau. Mokytojų atlyginimų didėjimasyra pakankamai solidus.“
Didėjant streikuojančių mokyklų ir mokytojų skaičiui, premjeras Skvernelis LRT
radijo laidoje pasakė: „Turėti gana daug laisvo laiko ir gauti tūkstančio eurų
atlyginimą... tokios galimybės tikrai nėra.“
Ši frazė akimirksniu virto straipsnių antraštėmis ir pagrindine diskusijų tema
socialiniuose tinkluose. Nors premjeras puolė aiškinti, esą žurnalistai jį ir vėl ne taip
suprato, teisintis buvo jau per vėlu. Premjero žodžiai papiktino visuomenę ir atkreipė
dėmesį į mokytojų streikus. Tuo metu feisbuke paplito žurnalistės Ritos Miliūtės
paviešintas garso įrašas, kuriame premjeras, paklaustas, ką pasakyti atlyginimais ir
darbo sąlygomis nusivylusiems gydytojams rezidentams, siūlo: „Pasakykit, kad
išvažiuotų.“
 Dabar jau premjero patarėjas Malinauskas ėmė kalbėti, esą ir šį kartą premjeras
buvo ne taip suprastas. Neva tai tebuvęs sarkazmas.
įtampa augo kelias savaites. Trečiadienį, lapkričio 28-ąją, dešimtys streikuojančių
mokytojų ir jų profsąjungos vadovas Navickas atvyko į Švietimo ir mokslo ministeriją
derėtis.
„Iš ministerijos nepasitrauksime tol, kol nebus pasiektas susitarimas“, - pareiškė
Navickas.
Ir iš tiesų, keliolika mokytojų liko nakvoti ministerijoje, posėdžių salėje, kur vyko
derybos. Po nakties čia gulėjo kuprinės, batai, maistas, ant televizoriaus užkabintas
užrašas skelbė apie streiką, ant lango kabojo vėliava su Vyčiu. Lapkričio 29-ąją mitingą
surengė mokytojus palaikantys mokiniai. Eisena nuo Seimo rūmų Gedimino prospekto
gale keliavo iki Švietimo ir mokslo ministerijos, įsikūrusios už kelių kilometrų prie Šv.
Onos bažnyčios. Traukdami Marijono Mikutavičiaus dainą „Trys milijonai“, moksleiviai
mojavo plakatais su užrašais: „Mums rūpi“, „Kai neteisybė tampa įstatymu,
pasipriešinimas yra pareiga“, „Trumpas anekdotas: Mokytojas-prestižinė profesija“,
„Išklausykite mokytojų norus“. Pakeliui gretos gausėjo ir ministerijos kiemą pasiekė
jau gal dušimtai mokinių. Čia jie susitiko su švietimo ir mokslo ministre Jurgita
Petrauskiene.
-Gerbiama ministre, ar jums negaila tų mokytojų, kurie visą naktį miegojo ant
žemės pasikloję kažkokius miegmaišius dėl to, kad jūs neinantį derybas?-paklausė
viena iš protestuotojų.
Petrauskienė atsakė:
-M a n labai gaila, kad mokytojai pasirinko tokią protesto formą. Tai tikrai nėra
konstruktyvu, ypač suaugusiems žmonėms.
Mokytojai ir tąnakt nakvojo ministerijoje. Dienomis palangės būdavo nukrautos
miegmaišiais, pagalvėmis, apklotais, prieš naktį mokytojai taisydavosi guolius salėje
ant grindų arba ministerijos koridoriuose ant minkštasuolių ir sofų.
Penktadienį, lapkričio 30-ąją, dalis ministerijoje naktį praleidusių mokytojų išėjo į
mitingą prie Seimo. Tuo metu kita dalis pasiliko salėje. Pas juos atėjo ministerijos
apsaugos darbuotojai ir paprašė apleisti patalpas. Protestuotojai atsisakė tai padaryti.
Vakare, spaudžiant šaltukui, grįžo prie Seimo mitingavę mokytojai. Pamėginę patekti į
ministeriją, kur buvo palikti jų asmeniniai daiktai ir laukė kolegos, pamatė, kad durys
užrakintos. Apsauga jų neįleido. Kilo ginčas. Pastatą apgulė keli šimtai žmonių,
mitinguotojai ėmė dainuoti patriotines dainas ir skanduoti: nepasiduosim,
nepasiduosim! Kilus triukšmui, ministerijoje esantys mokytojai iš salės trečiame
aukšte nusileido į fojė pirmame aukšte ir atidarė langą. Lauke stovintys jų kolegos ėmė
lipti vidun. Kilo chaosas. Netrukus ministerijos fojė jau stovėjo keliolika žmonių, tarp
jų ir tiesiogines transliacijas rengiantys žurnalistai. Apie šeštą vakaro prie ministerijos
atvažiavo policijos pareigūnai. Tačiau pasikalbėję su apsaugos darbuotojais ir
neišgirdę pretenzijų išvažiavo. Apie aštuntą vakaro prie ministerijos atvažiavo
Vyriausybės kancleris, artimas Skvernelio bendražygis Algirdas Stončaitis. ]is išlipo iš
automobilio, bet į pastatą nėjo. Atokiau nuo protestuotojų, prie Sv. Onos bažnyčios,
Stončaitis pasikalbėjo su ministerijos kancleriu Tomu Daukantu. Tąnakt mokytojų
niekas nebevarė iš ministerijos.
Atrodė, kad padėtis tapo nekontroliuojama. Premjero patarėjas Malinauskas savo
feisbuko paskyroje lygino ministerijoje nakvojančius mokytojus su Rusijos kariniais
veiksmais Kryme:

Jei k u ri nors n e dra u g iška valstybė v y k d y tų h ib rid in ę operaciją, ta i šis a tv e jis b ū tų

tobulas. P u tin o sm o g ik a i K rym e save vadino „m a n d a g ū s žm on ė s“.

Kitą dieną spaudos konferencijoje Vyriausybės rūmuose premjeras Skvernelis

buvo priverstas aiškintis dėl savo patarėjo žodžių.
-]ū s ų patarėjas Malinauskas ministerijoje esančius mokytojus palygino su... -
kreipėsi BNS žurnalistas Saulius Jakučionis, bet premjeras jj pertraukė:
-Galėsite pasiklausti Malinausko.
-A rta i Vyriausybės pozicija?-nepasidavė Jakučionis.
-Jūs kada rašote savo asmeniniame feisbuke, tai yra jūsų žiniasklaidos priemonės
pozicija ar jūsų?-atšovė Skvernelis.
- Bet dabar klausimas jums.
-Tai aš irgi klausiu,-pykoSkvernelis.
-Tai čia asmeninė Malinausko pozicija?-dar kartą paklausė Jakučionis.
-Jeigu tai yra Vyriausybės pozicija, ji yra išsakoma Vyriausybės vardu. Kas vyksta
privačioje erdvėje, tai yra kiekvieno žmogaus teisė pasakyti nuomonę. Kiekvieno
žmogaus nuomonės reiškimas yra pamatinė laisvė ir jiyra gerbtina,-atsakė
Skvernelis.
 - A r jūs irgi taip galvojate, kaip Malinauskas parašė, ar ne?-klausinėjo lakučionis.
- Kaip?
- Kad reikėtų lyginti ministerijoje esančius mokytojus su Krymo užgrobėjais.
- Ne, taip negalvoju,-atsakė Skvernelis.
Vėliau, per susitikimą su Seimo liberalais, premjeras Skvernelis leido suprasti,
neva mokytojų protestas yra dalis konservatorių vykdomo nuoseklaus valstybės
perversmo, į kurį įtrauktos ne tik pedagogų profsąjungos, bet ir žurnalistas Andrius
Tapinas.
-Tai yra vienintelis būdas. Ir noras sukelti chaosą. Tai, kas daroma, yra nuoseklus
planas,-rim tu veidu kalbėjo Skvernelis.-Galiu parodyti veiksmų planą, kaipyra
sudėliota.
Iškart po šio pareiškimo įs m in aktualijų žurnalistai paprašė pateikti jiems minėtą
valstybės perversmo planą. Ir gavo tokį premjero patarėjo Tomo Beržinsko atsakymą:

In fo rm u o ju , jo g jū s ų p ra š o m i duom enys nebus te ik ia m i. B e n t k o l kas.

Dėl kalbų apie „perversmą“ Skvernelis turėjo aiškintis ir Seime. Tą pačią dieną
liberalų atstovas Eugenijus Gentvilas viešai paklausė premjerą:
- A r jūs pats su savo patarėjų pagalba atradote, ar Lietuvos specialiosios tarnybos
padėjo demaskuoti tą teisėtai išrinktos valdžios nuvertimo planą?
-Taip, tikrai kyla tokių įtarim ų,-atsakė premjeras. - Ir mes kreipsimės į tarnybas.
Tai, kas daroma mūsų kolegų,-premjeras mostelėjo ranka į konservatorius,-atrodo,
kadyra Kremliaus politikos vykdymas. Yra abejonių, ar nėra sąsajų ir su Rusijos
specialiosiomis tarnybomis.
Kitą vakarą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga savo feisbuko puslapyje paskelbė
vaizdo įrašą, kurį pavadino „Konservatorių chaoso planas“. Partijos atstovai rašė, esą
vaizdo įrašas atskleidžia, kaip „konservatoriai ciniškai savo įrankiais paverčia ne tik
sąžiningai dirbančius mokytojus, bet ir visą visuomenę“. Tačiau vaizdo įraše tebuvo
įvairių portalų publikacijų antraštės apie tai, kad konservatorių lyderiai palaiko
mokytojų reikalavimus, ragina stabdyti biudžeto priėmimą ir mokesčių reformą.
Feisbukas leipo juokais. Valstiečių elgesys atrodė toks neadekvatus, kad įs m in
vyriausiasis redaktorius Raimundas Celencevičius nusprendė po straipsniu apie tai
įdėti lentelę su psichologinę pagalbą teikiančių organizacijų telefonų numeriais.
 Lygto būtų buvę negana, Seimo valstietis Algimantas Kirkutis, norėdamas
feisbuke pagirti Skvernelio iškalbą, palygino jį su Italijos fašistų vadu Benito'u
Mussoliniu:

Buvo p a sakytu la b a i g e ra p re m je ro ka lb a . Pagal e m o cin į įk r ū v įji k a ž k u o m an p rim in ė

M u sso lin io te m p e ra m e n tą .

Kirkutis rašė rimtai, užtat feisbukas vėl pratrūko juokais. Socialiniuose tinkluose
Skvernelį imta vadinti duče, o žurnalistas Tapinas savo satyrinėje laidoje „Laikykitės
ten“ pasirodė vilkėdamas Italijos fašistų lyderio uniforma.
Premjeras ir toliau laikėsi savo dėl konservatorių neva vykdomo „valstybės
perversmo“. Netgi neva pranešė apie tai specialiosioms tarnyboms. Žurnalistai
išsiaiškino, kad Skvernelio pranešimą tikrai gavo: Valstybės saugumo departamentas,
Specialiųjų tyrimų tarnyba, karine žvalgyba užsiimantis Antrasis operatyvinių tarnybų
departamentas, Policijos departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba,
Vadovybės apsaugos departamentas, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba, Muitinės
departamento kriminalistai, Kalėjimų departamentas. Tačiau paprašytas paaiškinti,
ką tiksliai pranešė tarnyboms, premjeras Skvernelis tvirtino, esą tai slapta ir itin jautri
informacija. Reaguodamas į tai, perversmu apkaltintų konservatorių lyderis Gabrielius
Landsbergis pasakė: „Rekomenduoju premjerui kreiptis į Molėtų observatoriją, jos
specialistai gali atsakyti, kurios planetos ar žvaigždes galėjo daryti įtaką premjero
mintims.“
Žurnalistų remiamas prie sienos, premjeras Skvernelis galų gale išsižadėjo savo
teiginių apie konservatorius: „Kreipimesi nėra įvardyta nei konservatorių partijos, nei
frakcijos. ]ei jie sau tai prisiskyrė, matyt, kažkoks nerimas yra.“
Galiausiai Valstybės saugumo departamento direktorius Darius launiškis viešai
pasakė neturintis jokios informacijos apie „perversmą šalyje“ ar konservatorių partijos
„veikimą Kremliaus naudai“.
Visgi premjero pareiškimus dar ilgai aptarinėjo politikai, apžvalgininkai ir
žurnalistai. Pasisakė netgi prezidentė Dalia Grybauskaitė, tuo laiku nesikišusi į
valstiečių skandalus. LRT televizijos laidoje „Dienos tema“ žurnalistės Nemiros
Pumprickaitės kalbinama prezidentė taip apibūdino premjero elgesį: „Tai atrodo
liguistai. Švelniai tariant, liguistai.“
 Mokytojų streikai kulminaciją pasiekė gruodžio 9-ąją, sekmadienį, kai Vilniuje
vyko masinė protesto akcija „Paskutinis skambutis“. Žmonės susikibo į kelių kilometrų
ilgio gyvą grandinę, nutįsusią nuo Seimo iki pat Švietimo ir mokslo ministerijos, kur vis
dar nakvojo mokytojai. Grandinėje stovėjo ir kitų profesinių sąjungų atstovai: medikai,
socialiniai darbuotojai, kultūros darbuotojai, Žurnalistų sąjungos atstovai, teisėsaugos
pareigūnai. Paskui prie Vyriausybės rūmų vyko mitingas, jame dalyvavo maždaug šeši
tūkstančiai žmonių. Nuo scenos skambėjo mokytojų reikalavimai Vyriausybei.
Mokytojų protestai tapo bene rimčiausiu išbandymu Skvernelio Vyriausybei.
Susumavus skaičius paaiškėjo, kad streikavo 3,7 tūkstančio pedagogų iš 149 įstaigų. Tas
įvykis labiausiai kirto per Skvernelio reitingus. Pirmą kartą Lietuvos žmonės premjerą
įvertino labiau neigiamai nei teigiamai. Kitaip tariant, jis atsidūrė tarp neigiamų
personažų.
Krizės centre atsidūrusi švietimo ir mokslo ministrė Petrauskienė buvo priversta
atsisakyti užimamų pareigų.

Po pusmečio Jurgita Petrauskienė sutiko pasikalbėti su 75mm tyrimų žurnalistais Birute

Davidonyte ir Dovydu Pancerovu. Vieną popietę jie sėdėjo kavinėje „Vero Cafe“
Gedimino prospekte ir buvusi ministrė Petrauskienė pasakojo, kaip visi aukščiau
aprašyti įvykiai atrodė jai pačiai ir kas tuo laiku dėjosi Vyriausybėje.
Prieš tapdama ministre Petrauskienė ilgus metu dirbo švietimo srityje: iš pradžių
mokytoja, vėliau-Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro direktore. Vieną
2016-ųjų rudens vakarą, po valstiečiams sėkmingų Seimo rinkimų, suskambėjo
Petrauskienės mobilusis telefonas. Atsiliepusi ji suprato kalbanti su Sauliumi
Skverneliu, busimuoju premjeru.
-Tai buvo labai netikėta. Jis pakvietė susitikti,-pasakojo Petrauskienė.
- Ik i tol nepažinojote Skvernelio?-paklausė Davidonyte.
- Ne, niekada nebuvome susitikę. Aš, kaip ir daugelis Lietuvoje, jį žinojau kaip
buvusį vidaus reikalų ministrą, matydavau televizoriaus ekrane.
Netrukus Petrauskienė ir Skvernelis susitiko antrųjų Seimo rūmų trečiame aukšte,
kur buvo Skvernelio kabinetas. Skvernelis jai pasiūlė tapti švietimo ir mokslo ministre.
Sakė atsakymą norėsiąs išgirsti po kelių dienų.
-A š daug metų analizavau švietimo sistemą ir pažvelgiau j tai kaip j galimybę
įgyvendinti visas tas rekomendacijas, kurias pačiai teko rengti,-pasakojo
Petrauskienė.
]i žinojo, kad pagrindinės problemos švietimo sektoriuje yra senyvas mokytojų
amžius, kad mažėja moksleivių, maži atlyginimai, pasenęs ugdymo programos
turinys, trūksta lyderystės, kad švietimo sistema politizuota. Pasak Petrauskienės,
mažesniuose miestuose švietimo įstaigosyra didelis darbdavys ir atlieka savotišką
socialinę funkciją, todėl tenka rinktis: ar spręsti švietime dirbančių suaugusiųjų, ar
vaikų problemas. Tapusi ministre Petrauskienė tikėjosi imtis reformų, kurios padėtų
išspręsti bent dalį šių problemų. Tačiau pradėjusi dirbti pamatė, kad bus sunkiau, nei
tikėjosi.
-Jokia paslaptis, kad aš buvau ta ministrė, kuri turėjo labai menką valdančiųjų
frakcijos palaikymą. Jutau didelį jų, ypač frakcijos vadovybės, nepasitikėjimą, taigi
diskusijos nebuvo lengvos,-kalbėjo Petrauskienė.
Esą daugiausia nesutarimų buvo su Seimo Švietimo ir mokslo komiteto
pirmininku valstiečiu Eugenijumi Jovaiša. Diskusijas su juo Petrauskienė apibūdino
kaip pasadoblį - ispanų šokį, imituojantį kovą su buliumi.
-Jis, matyt, buvo tas žmogus, kuris frakcijoje formavo nuomonę apie mane ir apie
visus mano sprendimus.
Be to, padėtį sunkino artėjantys savivaldos rinkimai21. Prieš juos diskusijos kai
kuriais švietimo klausimais tapo itin sudėtingos. Vienas iš tokių pavyzdžių- mokyklų
tinklo pertvarkymas ir regioninių mokyklų uždarymas. Iš pokalbių su Seimo nariais
Petrauskienė suprato, kad šie sprendimai prieš rinkimus palaikymo nesulauks ir juos
teks atidėti vėlesniam laikui.
-T a patirtis, kurią mes atsinešėme kaip profesionalai, nebuvo labai vertinama ar
suprasta, nes mes nebuvome partijos nariai,-pasakojo Petrauskienė.
Tarp jos ir valstiečių atsirado tokia įtampa, kad premjeras Skvernelis ėmė lydėti ją į
posėdžius Seime, juose pats pristatinėdavo svarbiausius švietimo klausimus ir
bandydavo įtikinti valstiečius, kad šie palaikytų Vyriausybės siūlymus.
- Premjeras ėjo su manimi į visus frakcijos posėdžius, ypač kai būdavo keliami
labai jautrūs klausimai.
Vienas iš tokių jautrių klausimų buvo aukštojo mokslo pertvarka ir universitetų
jungimas. Petrauskienė pasakojo, esą tai vienas iš pavyzdžių, kai Vyriausybės pateikti
siūlymai sulaukė Seimo narių pasipriešinimo ir buvo gerokai perrašyti.
- Keli valdančiųjų frakcijos nariai, manau, čia turėjo tiesioginių interesų, susijusių
su Šiaulių universitetu, Vytauto Didžiojo universitetu, Aleksandro Stulginskio
universitetu ar atskiromis mokyklomis ir įstaigomis, -dėstė savo nuomonę
Petrauskienė.
Tačiau svarbiausias klausimas, o vėliau ir didžiausias išbandymas Vyriausybei
buvo mokytojų problemos.
-Anksčiau mokytojams buvo duota daug pažadų, bet jie taip ir liko neįgyvendinti.
Žadėjo ir premjerai, ir ministrai, ir Seimo nariai,-pasakė Petrauskienė.-Mokytojų
nepasitikėjimas politikais tiesiog kabojo ore, ir tą nepasitikėjimą buvo galima suprasti.
Pagrindinė problema buvo mokytojų atlyginimai. Visi suprato, kad mokytojų
algas kelti būtina, nes po kelerių metų paprasčiausiai nebebus kam mokyti vaikų. Po
ilgų ir sudėtingų derybų su profesinėmis sąjungomis buvo pasirašyta kolektyvinė
sutartis; nepasirašė tik Navicko vadovaujama profsąjunga, vėliau pradėjusi streikus.
Vyriausybė įsipareigojo didinti mokytojų algas. Buvo įvesta nauja tvarka-vadinamasis
etatinis apmokėjimas. Apie jį esą buvo diskutuota jau seniai, nuo 1997 ar 1999 metų.
- Kiek dar reikėjo diskutuoti? Mokytojų atlyginimų klausimą aš palyginčiau su
skaudamu dantimi. Tas dantis skauda, ir skauda daug daug metų. Kai tu palieti
skaudantį dantį, skausmas pasklinda diskusijomis, reakcijomis, protestais, - pasakojo
Petrauskienė.
]i pripažįsta, kad įvedus etatinį apmokėjimą buvo padaryta klaidų ir reikėjo jas
ištaisyti.
- Mokytojai žiūrėjo į etatinį apmokėjimą kaip į atlyginimų kėlimą. O etatinis
apmokėjimas buvo tiesiog kitoks būdas apskaičiuoti mokytojų atlyginimus.
Petrauskienė pasakojo, kad sprendimus dėl kiekvienos mokyklos biudžeto ir
mokytojų atlyginimų turėjo priimti savivaldybių ir mokyklų vadovai, mat Lietuvoje
švietimo sistema decentralizuota. Pasak jos, Švietimo ir mokslo ministerija stengėsi
padėti mokykloms susitvarkyti su atlyginimų skaičiavimu, atsakinėjo į iškilusius
klausimus, siuntė į mokyklas konsultantus. Kad ir kaip ten būtų, to buvo per mažai.
Nepasitenkinimas mokytojų bendruomenėje augo. Galų gale visi suprato: vienokio ar
kitokio streiko išvengti nepavyks.
Pasak Petrauskienės, nepasitenkinimas vis augo lyg sniego gniūžtei riedant nuo
kalno. Visuomenė esą susidarė nuomonę, kad visi mokytojai nusiteikę prieš tokią
reformą, nors iš tikrųjų streikavo keli procentai vienos profesinės sąjungos vienijamų
mokyklų.
-Visuomenė stojo j mokytojų pusę. Opozicija irgi tuo pasinaudojo. Kai
visuomenės nepasitenkinimas toks didelis, tai buvo stiprus įrankis kovoti prieš
valdančiuosius. Mokytojas Lietuvojeyra gerbiama asmenybė. Visi 2018-ųjų rudens
įvykiai ir streikai tik patvirtino, kad visuomenė palaiko mokytojus ir visada stovės jų
pusėje,-kalbėjo Petrauskienė.
Petrauskienės nuomone, būta ir manipuliacijų. Kaip tik per mokytojų protestus
buvo tvirtinamas šalies biudžetas. Petrauskienė teigė, kad Švietimo ir mokslo
ministerija apskaičiavo, kad norint įgyvendinti streikuojančių mokytojų reikalavimus,
biudžete reikės rasti papildomus 230 milijonų eurų. Tačiau iš kur tiek paimti?
- Reikalavimas, lyg lieptum eiti žiemą žibučių ieškoti, - kalbėjo Petrauskienė.
Galiausiai padėtis tapo nevaldoma, mokytojai įsikūrė ministerijoje, ėmė laipioti
pro langus. Petrauskienė mano, jog taip buvo provokuojama, kad prieš mokytojus
būtų panaudota jėga. Valstybės pastatų užėmimo atveju tai leistų įstatymai, bet
visuomenė veikiausiai dėl to pasipiktintų.
-Kada panaudojama jėga prieš mokytoją...-kalbėjo Petrauskienė.-įstatymas
absoliučiai palaikytų tokius veiksmus, betyra i r vertybinė arba moralinė pusė.
- Kaip reagavo premjeras?- paklausė Davidonytė.
-M es kalbėjomės, premjeras man skambino daug kartų tas kelias dienas, ir
vakare, ir naktį. Jis tikrai jautė atsakomybę, teiravosi, kaip tie žmonės jaučiasi, ar
saugu.
Petrauskienė patvirtino, kad su premjeru diskutavo ir apie galimą jėgos
panaudojimą.
- Ir ką premjeras manė apie jėgos panaudojimą?- pasidomėjo Davidonytė.
-M es tarėmės, kokieyra galimi variantai. Tariausi su premjeru ir derinau
veiksmus.
Pasitarus buvo nutarta jėgos nenaudoti.
-M es su premjeru aptarėme visas opcijas. Ir sutarėme, kad jėgos nebus.
Petrauskienė pasakojo, kad buvo tariamasi ir su vidaus reikalų ministru Eimučiu
Misiūnu, ir su teisėsauga.
- Policija tada sakė: jeigu jums reikia, mes ateisim, ir po pusės valandos čia nieko
nebus. Ne, sakau, mums tikrai nereikia. Buvo žiūrima iš įstatymo raidės, kaip yra
elgiamasi tokiais atvejais. Bet aš džiaugiuosi, kad buvo pasirinktas tas variantas, kad
niekas jėgos prieš mokytojus nenaudojo.
Viešojoje erdvėje Petrauskienė buvo smarkiai kritikuojama-esą nebendravo su
ministerijoje įsikūrusiais mokytojais. ]i pripažino padariusi komunikacijos klaidų:
- Manau, kad visuomenė gal būtų labiau supratusi, jeigu aš būčiau kartu
miegojusi su mokytojais. Gal tada žmonės būtų patikėję tuo rūpesčiu.
- Kokia apskritai buvo jūsų reakcija, kai žmonės pradėjo lipti pro langus?-
pasidomėjo Davidonytė.
-Emociškai nesu tikriausiai nieko stipresnio gyvenime išgyvenusi,-atsakė
Petrauskienė.-Atmosfera buvo sunki. Man buvo liūdna, kad ministerijoje likę
mokytojai susikoncentravo į mano asmenį, buvo ir asmeninių įžeidinėjimų. Aš tikrai
blogai jaučiausi. Man asmeniškai tai buvo labai jautru, aš pati šią profesiją rinkausi,
nes manau, kad mokytojai kuria pasaulį, jie mane gyvenime įkvėpė. Man buvo sunku
jausti, kad mokytojas gali taip reaguoti, taip elgtis, kad gali įžeidinėti. Kita vertus,
suprantu, kad mokytojos buvo labai pavargusios, nusivylusios, didelėje emocinėje
įtampoje, ne viena jų su ašaromis akyse ir drebančiom rankom. Bet nei norėjau, nei
siekiau tokių dalykų.
Petrauskienė pasakojo tikėjusi, jog viską galima išspręsti derybų būdu, bet po
ilgiau nei dvylika valandų trukusio pokalbio su profsąjungų atstovais supratusi, jog
konfliktas itin gilus ir susitarimai nieko nebeišspręs.
Streiko įkarštyje premjeras Skvernelis paklausė ministrę: kurie mokytojai gauna
mažiausius atlyginimus? Ministrė atsakė, kad blogiausia padėtis ikimokyklinio
ugdymo srityje dirbančių žmonių. ]ų algoms kelti buvo nuspręsta skirti papildomus 13
milijonų eurų. Milijonai buvo paimti iš klimato kaitos programos.
Penktadienį, prieš pat tvirtinant biudžetą, Petrauskienė sulaukė netikėto
skambučio. Skambino prezidentė. Tai buvo toks svarbus įvykis, kad kabinete buvę
Švietimo ir mokslo ministerijos darbuotojai išėjo ir paliko ministrę vieną.
-Tai vienintelis skambutis, kurio aš esu sulaukusi per visą savo darbo laiką. Kaip
supratau iš kolegų, daug metų dirbusių ministerijoje, tokios praktikos nebuvo ir
anksčiau,-tvirtino Petrauskienė.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasiūlė savo pagalbą sprendžiant mokytojų
problemas. Bet tam reikėjo surasti papildomus 230 milijonų eurų mokytojų
atlyginimams.
- Ką jūs atsakėte prezidentei? - paklausė Davidonytė.
-A š pasakiau, kad ne mano kompetencija tai spręsti ir kad tai turi būti aptariama
su premjeru,-atsakė Petrauskienė.
- Premjerui pasiūlėte paskambinti prezidentei?
-Taip. Premjeras susisiekė su prezidente. Nebuvau to pokalbio dalyvė, bet,
manau, buvo nutarta, kad Vyriausybė laikysis įsipareigojimų didinti mokytojams
atlyginimus. Ir kad mokytojų reikalavimai bus įgyvendinti, bet ne per vieną savaitę, o
per dvejus ateinančius metus.
Savo knygoje „Nustokim krūpčiot“ prezidentės patarėja Daiva Ulbinaitė rašė, kad
premjeras Skvernelis penktadienį iš tiesų paskambino prezidentei, tačiau jos pagalbos
atsisakė ir reikalingus sprendimus žadėjo priimti iki pirmadienio.
- Pamačius kylantį nepasitenkinimą, galima stoti mūru šalia. Prezidentė gali stoti
šalia, premjeras gali stoti šalia, Seimas ir sakyti: gerai, tvarkomės irsprendžiam. Bet
galima rasti kaltą. Politiškai visada patogu yra rasti kaltą,-pasakė Petrauskienė,
kalbėdama apie savo padėtį tomis dienomis.
Tomis dienomis visi reikalavo Petrauskienės atsistatydinimo: mokytojai, politikai,
net Seimo valstiečiai. Parlamente buvo ruošiamasi surengti jai interpeliaciją-tiek dėl
mokytojų protestų, tiek dėl interesų konflikto, mat jos vyro įmonė laimėdavo Švietimo
ir mokslo ministerijai pavaldžių įstaigų skelbtus viešųjų pirkimų konkursus.
-A š supratau savo likimą, - kalbėjo Petrauskienė, - bet konflikto įkarštyje
nenorėjau taip visko numesti. Manau, būtų buvę labai nesąžininga vos prasidėjus
neramumams tiesiog pasakyti: išeinu. Turėjau prisiimti atsakomybę.
Pirmą gruodžio savaitgalį ministrė ilgai galvojo apie pasitraukimą. Galiausiai
nusprendė pirmadienį premjerui įteikti prašymą atleisti ją iš darbo. Skvernelis apie tai
žinojo, nes savaitgalį jiedu bendravo. „Jurgita, mes pralaimėjome“, - pasakė jis
Petrauskienei.
- Kaip premjeras į tai reagavo?- paklausė Davidonytė.
-Jis suprato. Matė, kad aš neturiu valdančiųjų palaikymo,-atsakė Petrauskienė.
Savaitgalį Petrauskienė rašė savo kaip ministrės paskutinę kalbą, kurią turėjo
perskaityti žurnalistams per spaudos konferenciją.
- Pirmą kartą pertuos kelerius metus aš daug rašiau ir daug tryniau, nes
pagalvojau, kad tiesiog nepasakysiu... Nežinau, ar būčiau emociškai galėjusi savo
kalbą pasakyti laisvai,-sakė Petrauskienė.
Atėjo pirmadienis.
Ministrė stovėjo prie 339 kabineto. Rankose laikė atsistatydinimo prašymą.
Pagaliau sekretorė pakvietė užeiti pas premjerą.
-A š buvau nusiteikusi išeiti, bet buvom priversti išeiti trise. Tai mums visiems
buvo staigmena.

212019 m. kovo 3 d. Lietuvoje vyko savivaldybių tarybų rinkimai.

12 SKYRIUS

NENORIŲJŲ MATYTI SAVO VYRIAUSYBĖJE

2018-ųjų gruodžio 3-iąją, pirmadienio rytą, Birutė Davidonytė ir Dovydas Pancerovas

dirbo redakcijoje. Pancerovas kompiuteryje stebėjo spaudos konferenciją
Vyriausybėje. Visi laukė, ką premjeras Saulius Skvernelis pasakys apie ministerijoje
nakvojančius mokytojus. Ekrane pasirodė premjeras. Atsistojęs prie mėlynos sienelės
su valstybiniais simboliais, ėmė skaityti iš lapų:
-Ž inau, kad laukiate žinių apie situaciją Švietimo ir mokslo ministerijoje, bet
norėčiau pradėti nuo kiek kitų dalykų.
Pastarieji žodžiai sudomino ir Davidonytę, ji prisėdo šalia Pancerovo.
Nuleidęs galvą premjeras skaitė toliau: kad „kiekviena prarasta diena reiškia
prarastą dieną mūsų visuomenei ir valstybei“, esą norint tęsti pradėtas reformas reikia
priimti ryžtingus sprendimus. Tai skambėjo lyg ženklas, kad tuoj bus atleista švietimo
ir mokslo ministrė.
-Y ra ir daugiau sričių, kur norėčiau matyti didesnį proveržį, didesnę dinamiką,
didesnį ryžtą. Todėl noriu jums pranešti, kad šiandien priėmiau sprendimą keisti tris
šios Vyriausybės ministrus. Tai yra: švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę,
kultūros ministrę Lianą Ruokytę-Jonsson ir aplinkos ministrą Kęstutį Navicką. O dabar
klausimai, - kalbą užbaigė premjeras.
Spragsint fotoaparatams, spaudos konferencijų salėje esantys žurnalistai apipylė
premjerą klausimais. „Kas nutiko?“ „Kodėl atleidžiat būtent šiuos ministrus?“ „Ar jau
turite naujas kandidatūras?“
Premjeras aiškino, esą reformos sulaukė pasipriešinimo, todėl reikėjo tam tikro
padėties perkrovimo, kad būtų galima tęsti darbus. Apie naujus kandidatus jis
nekalbėjo, o atleistus ministrus gyrė.
- Negaliu pasakyti, kad jie blogai dirbo. Taip, klaidų yra padaryta, bet už klaidas
atsakomybę prisiimam visi. Geriau daryti, kartais klysti, klaidas taisyti, negu imituoti
darbą ir nieko nedaryti.
Atsakęs j kelis žurnalistų klausimus, premjeras paliko salę. Prie mėlynosios
sienelės stojo atleidžiami ministrai. Atrodė sutrikę, tarytum žinia apie atleidimą jiems
patiems būtų buvusi staigmena. Visi trys kalbėjo panašius dalykus: esą premjeras
palaikė jų vykdomus darbus, trūko palaikymo iš Seimo, ir štai todėl jie turį trauktis iš
pareigų.
- Buvo reikalinga mano galva. Aš tą priimu labai, labai oriai, - pasakė Kęstutis
Navickas, atleidžiamas iš aplinkos ministro pareigų.
Po spaudos konferencijos Davidonytė ir Pancerovas eidami pietauti aptarinėjo
naujienas. Abiem atrodė, kad premjeras bando nukreipti dėmesį nuo mokytojų
protestų, bet nė vienas negalėjo suprasti, kodėl pasirinko būtent šiuos ministrus. Kodėl
atleido ne vienintelę švietimo ir mokslo ministrę Petrauskienę, o ir Ruokytę-Jonsson, ir
Navicką?Gal tai kaip nors susiję su žiniasklaidos laisve ir reguliavimu, už kurį buvo
atsakinga Ruokytė-Jonsson? Sklido kalbos, neva Ruokytė-Jonsson nevykdė Skvernelio
nurodymų. O gal tai susiję su atliekų deginimo jėgainėmis?]ul< Navickas netiesiogiai
prieštaravo premjero pozicijai šiuo klausimu.
Triukšmas dėl ministrų atleidimo užgožė mokytojų protestus. Kelias dienas
žiniasklaidoje kalbėta vien apie tokį keistą ir staigų premjero sprendimą.

Po poros dienų, trečiadienio rytą, premjeras Saulius Skvernelis atvyko į rūmus

Daukanto aikštėje. Po pažastimi pasikišęs ministrų atleidimo įsakymus, užlipo į antrą
aukštą ir susitiko su prezidente Dalia Grybauskaite22. Prezidentė iškart sutiko atleisti
švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę, bet panoro pati pasikalbėti su
Kęstučiu Navicku ir Liana Ruokytė-Jonsson, nes dėl jų atleidimo kilo abejonių.
Prezidentės susitikimai su tais dviem ministrais turėjo įvykti tą patį rytą. Pirmasis į
prezidentūrą atvyko Navickas. Jis su šalies vadove kalbėjo apie dešimt minučių. Po
susitikimo nusileido į pirmą aukštą ir atėjo į prezidentūros spaudos konferencijų salę,
kur laukė dešimtys žurnalistų. Iš tribūnos Navickas prabilo:
- Prezidentės paprašiau būti atleistas, nes tikrai nematau galimybių dirbti
komandoje su dabartiniu premjeru, kuris pastato ministrus į priešakines pozicijas ir
palieka vienus.
Atrodė, šie žodžiai buvo netikėti jam pačiam. Dar prieš kelias dienas Navickas
kalbėjo jautęs premjero palaikymą, o dabar staiga prabilo priešingai:
-A tvira i pasakysiu: neturėjau ir neturiu politinio palaikymo nei iš valstiečių
frakcijos, nei iš paties premjero.
Lygto būtų buvę negana, Navickas pareiškė jutęs spaudimą atsistatydinti
savanoriškai, bet to padaryti nesutikęs.
- Mano atleidimas yra destrukcinis veiksmas, tai tikrai neprisideda prie darnios
valstybės veiklos, ir aš tikrai nenoriu bendradarbiauti.
Jtokius pareiškimus Lietuvos žiniasklaida sureagavo žaibiškai. Visuose portaluose
sumirgėjo antraštės su atleisto ministro citatomis. Tai buvo dar ne pabaiga. Po
susitikimo su prezidente ir Liana Ruokytė-Jonsson ėmė kritikuoti premjerą Skvernelį.
-S u tokiu premjeru tikrai nenoriu dirbti daugiau, nėra prasmės, ir mano savigarba
neleistų,-kalbėjo Ruokytė-jonsson.-Esu pasiruošusi bet kada išeiti j laisvę.
Ministrė tvirtino patyrusi iš premjero Skvernelio ir jo komandos spaudimą
sprendžiant žiniasklaidos veiklos teisinio reguliavimo klausimus.
-Vėliau galėsiu pasakyti ir apie spaudimus. Aš dabar detalių nepasakosiu,
norėčiau pabaigti savo darbus. Tikrai, pažadu, pasidalysiu visa informacija ir visom
įžvalgom. Yra ką papasakoti,-žadėjo Ruokytė-Jonsson.
Atleistų ministrų spaudos konferencijas stebint iš šono buvo sunku suprasti, kodėl
jie staiga pakeitė nuomonę ir ėmė viešai kritikuoti premjerą. Po šio įvykio Pancerovas
žinutėmis susirašinėjo su į s m i n žurnaliste Lauryną Vireliūnaite, dalyvavusia spaudos
konferencijose. „Navicką reikia kažkaip įkalbėti ateiti pas mus į studiją. ]is turi ką
papasakoti ir nebeturi ko prarasti. Kaip prasižioja, taip drioksteli“,-rašė Vireliūnaite.
Tai buvo geras pasiūlymas, juolab kad Davidonytė ir Pancerovas įtarė, jog aplinkos
ministro atleidimas gali būti susijęs su ankstesniais jų, žurnalistų, tyrimais.
Davidonytė paskambino Navickui, bet šis neatsiliepė. Prisiskambino iš trečio ar
ketvirto karto. Žurnalistė paklausė, gal Navickas sutiktų atsakyti į klausimus
tiesioginėje laidoje į s m i n studijoje? Jis sutiko, bet prašė perkelti filmavimą į kitą rytą.
- Šiandien jau niekur nebeisiu, - pasakė.
Ankstyvą ketvirtadienio rytą Davidonytė ir Pancerovas susitiko redakcijoje. Prieš laidą
reikėjo detaliai apgalvoti klausimus, pokalbio tempą. Žurnalistai norėjo ištraukti iš
pašnekovo kuo daugiau informacijos, o tam reikėjo tinkamai pasiruošti. Jie suprato:
nors Kęstutis Navickas turi daug informacijos apie Vyriausybės darbą iryra nusivylęs
premjeru, bet, labai gali būti, nenorės gilinti konflikto.
Navickas vėlavo. Paskambino ir pasakė nerandąs 15mm redakcijos. Davidonytė
telefonu paaiškino jam, kaip atvykti. Redakcijoje Navickas pasirodė likus kelioms
minutėms iki laidos pradžios, atrodė žvalus ir energingas. Grimuojamas studijoje jis
kalbėjo su žurnalistais apie būsimą filmavimą.
-A tėjau j 15m/n tik todėl, kad premjeras jūsų nemėgsta, - pasakė.
-B e t žinokit, mes jus spausim,-įspėjo Pancerovas.
-Spauskit, o aš vyniosiuos.
Visi nusijuokė.
- Rimtai, chebra, kol kas aš nieko nepasakosiu. Reikia atitrūkt nuo visko, pravėdint
galvą, viską susidėliot, - pasakė Navickas.
Tiesioginiame eteryje Davidonytė ir Pancerovas pakaitomis uždavinėjo Navickui
labai konkrečius klausimus. „Ar sulaukėte politinio spaudimo dėl jūsų viceministro
Daliaus Krinicko atleidimo? Ar premjeras davė nurodymą perskaičiuoti deginimui
tinkamas atliekas? Ar j ūsų atleidimas susijęs su brakonieriavimu įtariamais įtakingais
verslininkais, užsiimančiais atliekų tvarkymu?“ Žurnalistai spaudė Navicką, bet šis,
kaip ir žadėjo prieš laidą, sukosi iš padėties ir vengė tiesių atsakymų. Kulminacija tapo
Davidonytės klausimas apie demokratiją:
-ArSaulius Skvernelisyra demokratiškas politikas?
Tiesioginiame eteryje stojo tyla. Navickas tylėjo, tylėjo, tylėjo... Bėgo sekundės.
Pagaliau Navickas pabandė sudėlioti atsakymą:
-Ardem o... matot, ta demo... kaip čia įvardyt... Sakyčiau ir taip, ir ne, nes
demokratiškas politikas tai... kaip čia jums... ką tai reiškia?.. A rtu gali... jeigu yra
klausimas, kuriame nėra... nėra stiprių pozicijų, arba jeigu iryra stiprios pozicijos, artu
gali derėtis... - Navickas delnu paplekšnojo per studijos stalą, lyg po juo sėdėtų
sufleris.-Aryra ribos pakeisti nuomonę ir pasistumdyt, tai jisai taip... Darbine prasme
jisai gali pakeisti nuomonę arba praplėsti ribas, jeigu reikia kažkokio kito sprendimo.
Bet kitais atvejais ta demokratija irgi turi savo ribas.
Regis, Navickas buvo pasiruošęs atsakyti į klausimus apie Krinicko
atsistatydinimą, premjero spaudimą, atliekų verslą, bet visiškai nesitikėjo sulaukti
klausimų apie Skvernelio valdymo stilių ir demokratiją. Navickas lyg ir bandė
pateisinti premjerą, bet tiesioginiame eteryje nerado tinkamų žodžių.
Po laidos vilkdamasis paltą Navickas pripažino nenorėjęs gilinti savo ir premjero
priešpriešos ir vengęs atsakymų] kai kuriuos klausimus.
-]ū s puikiai žinot, kaip buvo su Krinicku, - pasakė žurnalistams.
-G al sutiktumėte apie tai papasakoti vėliau?-paklausė Davidonytė.
-M es kaip tik norėjom su jumis pasikalbėt, kai viskas nurims,-įsiterpė
Pancerovas ir užsiminė apie ketinamą rašyti knygą: - Mudu su Birute planuojam didelį
projektą.
-Gerai, galėsim pasikalbėt,-atsakė Navickas.-Aš esu linkęs papasakot daugiau,
bet ne dabar. Duokit man laiko atsigaut.
Navickas ištesėjo pažadą. Po mėnesio jie sutiko kavinėje „Vero Cafe“ prekybos
centre „Panorama“. Navickas atvirai pasakojo apie darbą ir atmosferą Vyriausybėje.
Nors tuo metu jis kalbėjo ne įrašui, vėliau sutiko duoti oficialų interviu.
Paklaustas, kada susipažino su Saulium Skverneliu, Navickas papasakojo smagią
istoriją, kaip 2007-aisiais su ekspedicija keliavo Neries upe. Smigliuose išlipę į krantą
keliautojai susidūrė su nesvetingais vietiniais, individualaus namo kieme kepančiais
mėsą. Naujakuriai ėmė laidyti kandžias replikas, girdi, keliautojai Smigliuose nieko
nerasią, tad galį čia nesitrainioti. Tai buvo Skvernelis ir jo draugai.
Po devynerių metų, 2016-ųjų vasarą, kai Navickas ilsėjosi savo užmiesčio sodyboje,
jam paskambino Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys politikas Tomas
Tomilinas. Pakvietė kitą dieną atvykti į Europos Parlamento nario Broniaus Ropės
biurą Vilniuje ir pasikalbėti apie galimybę tapti aplinkos ministru, jeigu rudenį
vyksiantys Seimo rinkimai būsią valstiečiams sėkmingi. Navickas sutiko. Tuo metu jis
dirbo nevyriausybinėje aplinkosaugos organizacijoje „Baltijos aplinkos forumas“.
Apskritai, visa jo karjera buvo susijusi su įvairiomis Lietuvos ir tarptautinėmis
aplinkosaugos organizacijomis.
Kai valstiečiai rinkimus laimėjo ir pradėjo formuoti Vyriausybę, buvo prisimintas ir
Navickas. Vieną ankstyvą lapkričio rytą Vilniuje, Spaudos rūmų kavinėje, Navickas
susitiko su būsimu premjeru Sauliumi Skverneliu.
-T ą rytą aš jam pasakiau, kad esu pakviestas Indonezijoje skaityt pranešimą. Ir,
sakau, nežinau, kaip čia dabar elgtis: važiuot, nevažiuot? Aš dar neturėjau tikslaus
atsakymo, ar man siūlys tapt ministru. Ir tada Skvernelis man aiškiai pasakė, kad siūlys
tapt ministru, ir geriau j Indoneziją nevažiuot,-pasakojo Navickas.
Netrukus jis buvo paskirtas aplinkos ministru.
Darbas prasidėjo nuo premjero ir naujųjų ministrų susitikimo Vyriausybės
rūmuose, strateginio planavimo kabinete, posėdžių salėje, kur vyksta politikų darbinės
diskusijos.
-Tada mums buvo pasakyta, kad mes telkiamės kovai su korupcija. „MG Baltic“
gal nebuvo taip tiesiai įvardytas, bet premjeras sakė, kad yra verslo grupės, kurios
bando daryt įtaką, ir mes prieš jas telkiamės,-kai bėjo Navickas.
Skvernelis ragino savo ministrus bendrauti su žurnalistais, atsakinėti į klausimus,
atsiliepti į skambučius, atskambinti, nemeluoti. Taip pat žadėjo ginti komandos
narius, jei šie prisidirbs. Navickas sako iš pradžių tikėjęs premjeru. Esą kalbos apie kovą
su korupcija skambėjusios nuoširdžiai, darbo pradžioje išties buvo justi komandos
susitelkimas, tartum Vyriausybės rūmai būtų buvę apgulti šešėlinių įtakos grupių.
Tačiau vienybės jausmas greitai išsisklaidė.
-Viešai niekas nesakė, bet iš premjero veiklos buvo galima numanyti, kad jis
dalyvaus prezidento rinkimuose,-pasakojo Navickas.-Pirmas ženklas buvojo
kelionės po Lietuvos regionus. Kiekvieną penktadienį jis važiuodavo į kokį nors rajoną
ir iš ten parsiveždavo „problemų“, kurias paskui pavesdavo ministrams spręst.
Tokių pavedimų būdavo įvairių-nuo rajoninių statybų iki kaimo žvyrkelių.
Per vieną tokią kelionę premjeras sužinojo, kad Telšių ligoninė negauna statybos
darbų užbaigimo akto. Aplinkos ministrui Navickui buvo nurodyta „išspręsti
problemą“. Pasikalbėjęs su savo komanda Navickas sužinojo, jog ligoninėje nėra
tinkamos priešgaisrinės apsaugos.
-T ai kėlė pavojų ligoniams,-pasakojo Navickas.
Dėl tos priežasties problema nebuvo „išspręsta“, premjero nurodymas
neįvykdytas.
Apie nematomą Skvernelio prezidentinę kampaniją buvo galima numanyti ir iš
kitų ženklų. Vyriausybė ėmė stabdyti projektus, kurie galėjo pakenkti premjero
reitingams. Vienas iš tokių projektų-apm okestinti taršius automobilius. Aplinkos
ministerija žinojo: norint mažinti klimato kaitą, būtina kuo skubiau įvesti šį mokestį.
Specialistai parengė projektus, netgi suderino komunikaciją su vadinamaisiais
nuomonės formuotojais, ir planavo įvesti mokestį 2018-ųjų liepą. Tačiau staiga viskas
užstrigo.
- Buvo užtrauktas rankinis stabdis, kad naujas mokestis nejaudrintų
visuomenės,-pasakojo Navickas.
Automobilių taršos mokestis buvo įkištas į stalčius. Ilgainiui ten atsidūrė visas
žaliųjų sukurtas oro taršos mažinimo planas, kuris buvo itin svarbus kovojant su
klimato kaita. „Oro taršos mažinimo planas-visiškas oras“,-viešai kritikavo
Skvernelis. Kitas aukšto rango Aplinkos ministerijos tarnautojas per neoficialų interviu
pasakojo, esą premjeras nurodė iš esmės pakeisti visą oro taršos mažinimo planą ir
atsisakyti drausminių priemonių: mokesčių, sankcijų ir panašiai. Jeigu kas nors dabar
panagrinėtų tą planą, tai labai nustebtų-dabar jis tikrai yra ori n is“, - sakė tarnautojas.
Darbo sąlygos Skvernelio Vyriausybėje nuvylė Navicką, jis savo kailiu patyrė, kad
kritinėse situacijose premjeras išstumia ministrus j priešakines linijas ir palieka vienus.
-Buvo ryškus epizodas per urėdijų reformą, kai išgyvenome didelę įtampą, -
prisiminė Navickas. - Per vieną susitikimą su miškininkais ir generaliniu urėdu kažkas
premjero paklausė: „O tai kas atsakys, jeigu urėdijų reforma nepavyks?“ Skvernelis
parodė pirštu į mane ir, pridėjęs plaštaką prie gerklės, pavaizdavo gerklės perpjovimo
veiksmą.
- Ir jums tai atrodė normalu?- paklausė Pancerovas.
-N e , neatrodė normalu,-atsakė Navickas.-Vieši ministrų išbarimai, kaltinimai,
reputacijos menkinimas buvo gana įprastas dalykas. Toks bendravimas su ministrais
man priminė Lukašenkos stilių23.
Navickas pasakojo, esą Skvernelis nuo pirmos dienos bandė sudaryti įspūdį, kad
valdo gerokai daugiau informacijos nei bet koks kitas valstybės pareigūnas.
- jis bandė parodyt, kad su juo neformaliai bendrauja visos teisėsaugos
institucijos, nuo STT iki FNTT. Man atrodė, kad gal iš tikrųjųyra atvertas kažkoks
specialus informacijos kanalas premjerui. Ką tu gali žinot, gal taip sudėliota valstybės
sąranga?- kalbėjo Navickas. -Tas įsivaizdavimas sudarė nuomonę, kad premjero
sprendimai yra paremti didesniu ir išsamesniu informacijos kiekiu.
Navickas sakė su šia Skvernelio valdymo ypatybe susidūręs dramatiškomis
aplinkybėmis. 2018-ųjų kovo 23-iąją, penktadienio rytą, į aplinkos ministro kabinetą
valstybiniu telefonu paskambino premjero sekretorė, ji pranešė, kad Navickas kuo
skubiau turi atvykti į Vyriausybės rūmus (stovinčius už kelių šimtų metrų nuo
ministerijos).
 Kai tą rytą Navickas įžengė į premjero kabinetą, pažymėtą 339 numeriu, Skvernelis
atrodė sudirgęs, susikaupęs. Sėdėdamas prie stalo jis rankoje laikė popieriaus lapą su
atspausdintu tekstu.
- Premjeras man pasakė, kad turi informacijos apie neskaidrius savo patarėjo
Tomo Carasimavičiaus ir „Lietuvos energijos“ santykius, jis sakė, kad tai susiję su
atliekų deginimo projektais ir, kas labiausiai mane šokiravo, kad į tai įsitraukęs mano
viceministras Dalius Krinickas. Man buvo šokas,-pasakojo Navickas.
Skvernelis pasakė, esą aplinkos viceministras Krinickas protegavo „Lietuvos
energiją“. Būtent tada premjeras ir užsiminė apie darbo pasiūlymą, Krinicko neva
gautą iš atliekų deginimo jėgainių kuratoriaus Nerijaus Rasburskio (šią istoriją jau
anksčiau pasakojo pats Krinickas).
Taip pat premjeras pareiškė, esą jo patarėjas Tomas Carasimavičius ir aplinkos
viceministre Rėdą Brandišauskienė rinko informaciją apie Elvino Jankevičius24
nekilnojamąjį turtą Kuršių nerijoje. Navickas iškart sumojo, jog tai galėtų būti tiesa,
mat politikos užkulisiuose sklandė įtarimai dėl Jankevičiaus aktyvumo sprendžiant
statybų klausimus Neringoje ir galimų jo interesų.
-A š buvau tokiam šoke, kad sugebėjau tik paklaust premjero, ar jo turima
informacija patikima. Man buvo pasakyta, kad patikim a,-prisim inė Navickas. Jis sakė
lig šiol nežinąs, arta informacija atėjo iš specialiųjų tarnybų, ar iš neformalių šaltinių,
tiesa tai ar melas, faktai ar gandai.
- Premjeras visa tai skaitė iš lapo?- paklausė Pancerovas.
-N e , jis man žodžiu perpasakojo,-atsakė Navickas.
- Bet turėjo kažkokį lapą? Pažymą?
-A š nežinau, ką tiksliai jis turėjo, bet taip, rankoj laikė kažkokį lapą.
- A r ant to lapo buvo specialiųjų tarnybų rekvizitai?-paklausė Pancerovas.
- Ne, nebuvo. Nežinau, gal koks lydraštis buvo, bet aš nemačiau,-atsakė
Navickas.
- O jūs matėt, kas ten parašyta?-paklausė Davidonytė.
-N e , nemačiau. Sakau, man jis neaiškino, iš kurta informacija. Pasakė, kad
šaltiniai patikimi, ir viskas. Premjeras tau sako, kad su tavo komanda vyksta negeri
dalykai, tai tu turi besąlygiškai juo tikėt, - kalbėjo Navickas.
Skvernelis pasakė Navickui, esą Carasimavičius, be kita ko, rinkęs
kompromituojančią medžiagą apie patį premjerą ir ruošęsis tai perduoti įsm 'm
redakcijai. Skvernelis pareiškė šiandien pat atleisiąs Carasimavičių, o Navickas turėtų
taip pat pasielgti su savo viceministrais.
—]is nurodė atleisti Krinicką ir Brandišauskienę?- pasitikslino Davidonytė.
-Taip. Pasakė, kad nenori jų daugiau matyt savo Vyriausybėj,-atsakė Navickas.
Tiesa, vėliau Rėdai Brandišauskienei buvo „dovanota“ ir jos nebereikėjo atleist. Po
metų, 2019-ųjų birželį, Brandišauskienė pati pasitraukė iš viceministrės pareigų,
motyvuodama nuovargiu ir nusivylimu.
Išėjęs iš 339 kabineto, Navickas jautėsi sukrėstas. Nežinojo, ką daryti. Sėdo į
automobilį ir išvažiavo į Dūkštų ąžuolyną.
- Iš to pokalbio akivaizdžiai pasimatė Skvernelio valdymo stilius: mesti šešėliai
visiems, susijusiems su „Lietuvos energijos“ projektais, ir nors vėliau STT nepradėjo
tyrimų, šešėliai iki šiol krinta an ttų žmonių. Tiesą pasakius, aš jau net praėjus kuriam
laikui negaliu suprasti šios istorijos priežasčių, ypač premjero elgsenos, - kalbėjo
Navickas.
Pirmadienį Navickas pasikvietė viceministrą Dalių Krinicką ir papasakojo apie
pokalbį su premjeru. Ministras viską išklojo atvirai. Krinickas suprato padėtį.
-M a n buvo pasakytąjį atleisti, tą aš jums šiandieną galiu sąžiningai patvirtinti.
Moraliai man tai buvo labai blogas dalykas, - kalbėjo Navickas.
-B e t galiausiai jūs jo neatleidot? ] is pats išėjo?-paklausė Davidonytė.
-Formaliai taip. Mes gi su juo pakankamai atvirai pasikalbėjom. Būdamas
normalus ir sąžiningas žmogus, jisai pats pasakė, kad išeis. Aš jam pasakiau, kad pirma
susirastų kitą darbą. Aš nenorėjau jo atleisti, delsiau.
- Kaip suprantu, nurodymą atleisti Krinicką gavote kovo pabaigoje, o atleidote
liepą. Ar premjeras per tą laiką spaudė jus greičiau atleisti Krinicką?- paklausė
Pancerovas.
-Buvo, buvo. Primindavo. Sakydavo: kodėl jis vis dar čia?-atsakė Navickas,
įsmeigęs akis į rankoje sukiojamą vienkartinį puodelį su mineraliniu vandeniu.
Davidonytė paklausė:
- Kaip jūs jautėtės dėl visos tos situacijos?
-Šūdinai, kas čia per klausimas?-atsakė Navickas. - Irtame jūsų interviu, kur
kalbėjom įs m 'm tiesioginėj laidoj, jaučiausi blogai. Visi, kas mane pažįsta, paskui rašė
man: matėsi, kad meluoji.
- Iš to, ką jūs žinot, ar buvo teisinga atleisti Krinicką?-paklausė Pancerovas.
 -N e , tai nebuvo teisinga,-atsakė Navickas.
Vėliau premjeras Skvernelis neigė nurodęs atleisti aplinkos viceministrus. Savo
komentare šiai knygai premjeras rašė: „jūsų klausime formuluojami teiginiai
neatitinka tikrovės iryra melagingi. Viceministrai yra politinio pasitikėjimo pareigūnai
ir dėl jų atleidimo sprendžia vienintelis asmuo - ministras.“
Po konflikto dėl viceministrų Navickas suprato praradęs premjero Skvernelio
pasitikėjimą.
Praėjo keli mėnesiai. 2018-ųjų gruodžio 3-iąją, pirmadienio rytą, Navickas ir kiti
ministrai atvyko į Vyriausybės rūmus, kur turėjo vykti neformalus susitikimas su
premjeru. Užlipę j trečią aukštą ir padėję telefonus j specialias saugyklas, ministrai
laukė fojė prie 339 kabineto. Visi įtarė, kad premjeras praneš apie švietimo ir mokslo
ministrės Jurgitos Petrauskienės atleidimą. Tačiau premjero sekretorė Dalia į premjero
kabinetą pakvietė ne tik Petrauskienę, bet ir Navicką.
-N ė nenumaniau, apie ką kalbėsim, tiesiog šypsojausi irspaudžiau ranką
premjerui, - pasakojo Navickas.
Pasisveikinęs su abiem pakviestais ministrais, premjeras šūktelėjo iš kabineto
išeinančiai sekretorei: „O kur Liana?“ Sekretorė atsakė, kad kultūros ministrė Liana
Ruokytė-jonsson vėluoja. Pastaroji į kabinetą įlėkė po kelių minučių.
Skvernelis ir trys jo ministrai susėdo prie mažo staliuko, stovinčio šalia didžiojo
premjero stalo. Regis, nė vienas iš ministrų nežinojo, ką tiksliai pasakys premjeras, bet
tvyrojo negera nuojauta.
-Išgirdau premjerą sakant, kad jis priėmė sprendimą perkrauti Vyriausybę ir
todėl, nors mums neturi jokių priekaištų, pusę vienuolikos paskelbs apie mūsų
atleidimą, - pasakojo Navickas. - Prisipažinsiu, man tai buvo smūgis. Galvoje sukosi
vienintelė mintis: už ką? Norėjau paskambint savo komandai, bet supratau, kad jie
viską sužinos iš žiniasklaidos.
Skvernelis aiškino, esą ministrai neturį Seimo palaikymo, ir todėl, kad Vyriausybės
darbas toliau vyktų sklandžiai, jis privaląs juos atleisti.
-Supratau, kad tai briedas. Su valstiečių frakcija aš palaikiau nuolatinius
santykius ir jokios priešpriešos nejutau. Gal paskutiniu metu buvo įtampų su koalicijos
partneriais-socialdemokratų darbo frakcija, nes aš nesutikau] viceministrus priimti
jųsiūlomųasmenų.
- O kaip premjeras kalbėjo? Piktai, ramiai?-pasidomėjo Davidonytė.
 -Ramiai, ramiai. Kalbėjo sklandžiai, pasiruošęs. Sakė, kad čiayra jo sprendimas ir
greitai apie jj praneš,-prisiminė Navickas.
Po trumpo pokalbio sekretorė j kabinetą pakvietė kitus ministrus, ligi šiol
laukusius už durų. Jiems susėdus prie stalo, Skvernelis pranešė atleidžiąs Navicką,
Ruokytę-Jonsson ir Petrauskienę. Minutėlę kabinete visi tylėjo, tik žemės ūkio
ministras Giedrius Surplys paklausė: ar tikrai verta?) jo klausimą niekas neatsakė.
Skvernelis pakilo nuo stalo ir pasakė einąs pranešti apie tai žurnalistams.
Atleidžiami ministrai turėjo kalbėti iškart po premjero, vos už keliolikos minučių.
Kalbą iš anksto buvo pasirašiusi tik Petrauskienė.
-Tai, ką aš tada pasakiau žurnalistams, nebuvo labai adekvatų, bet jau nieko
nebepakeisi, - pasakojo Navickas. - Po pokalbio su žurnalistais aš sugrįžau pas
premjerą ir pasakiau, kad noriu būti atleistas kuo greičiau.
Kitą dieną Navickas išvyko į anksčiau suplanuotą komandiruotę Briuselyje. Oro
uoste išlipęs iš lėktuvo ir įsijungęs telefoną pamatė, kad jam kelis kartus skambino ir
žinutes rašė premjero sekretoriato vadovė Živilė Navickaitė-Babkin. Ji ragino parašyti
atsistatydinimo prašymą-tartum ministras būtų buvęs neatleistas, o pats panoręs
atsistatydinti. Navickas atsisakė rašyti tokį prašymą. Apmaudą pakeitė pyktis.
- Kanceliarijai buvo žinoma, kad esu Briuselyje ir net fiziškai negaliu pateikt tokio
prašymo,-kaibėjo Navickas.
Sugrįžęs į Lietuvą Navickas buvo pakviestas į susitikimą su prezidente Dalia
Grybauskaite. Šalies vadovė sakė pasikvietusi Navicką ir Ruokytę-Jonsson, nes norėjusi
padėkoti už darbą Lietuvai.
Gruodžio 7-ąją, penktadienį, paskutinę savo darbo valandą, Navickas susitiko su
premjeru Skverneliu-pats paprašė tokio susitikimo, nes norėjo išsiaiškinti visas
atleidimo aplinkybes. Tačiau pokalbis nesiklijavo.
-Sulaukiau priekaištų, kad prisikalbėjaužiniasklaidoj ir pas prezidentę,-
pasakojo Navickas.-Vėliau bandė aiškint, kad mane turėjo atleist, nes neva man buvo
ruošiama antra interpeliacija. Aš jo klausiau: nuo kada politikoje bijoma
interpeliacijų? Premjeras minėjo ir pavardes tam tikrų žmonių, bet aš netikiu, kad jie
ką nors sakė ar darė prieš mane.
- Kokie buvo paskutiniai premjero žodžiai?- paklausė Davidonytė.
-Atsisveikinant jis paklausė, ką aš ketinu veikti toliau. Atsakiau, kad nežinau, nors
minčių ir turiu. Pasakiau, kad turiu pasiūlymų. Premjeras paklausė: užsienyje? Po to
ilgai buvau slogios nuotaikos. Ir dėl to, kad neišsikalbėjome apie atleidimą, ir dėl to,
kad tie jo paskutiniai žodžiai nuskambėjo kaip pasakymas, kad mano karjera Lietuvoje
bus komplikuota,-atsakė Navickas.
-Tai buvo tarsi grasinimas, kad be Skvernelio pritarimo nerasit darbo Lietuvoje?-
pasitikslino Davidonytė.
- Buvo galima taip suprast.

22Pagal įstatymus, premjero teikimu ministrus skiria ir atleidžia prezidentas.

23Aliaksandras Lukašenka - Baltarusijos prezidentas, vadinamas Europos diktatoriumi.
24Elvinas jankevičius tuo laiku buvo premjero patarėju, vėliau tapo teisingumo ministru.
13 SKYRIUS

NETESĖTAS PAŽADAS

Po interviu su atleistu aplinkos ministru Kęstučiu Navicku 15mm žurnalistai Dovydas

Pancerovas ir Birutė Davidonytė bandė pasikalbėti ir su buvusia kultūros ministre
Liana Ruokytė-jonsson. Po susitikimo su prezidente toji viešai prabilo apie premjero
Sauliaus Skvernelio ir jo komandos spaudimą: „Iš premjero, jo kanceliarijos, jo
aplinkos spaudimas visada buvo didelis daugeliu klausimų, ypač dėl žiniasklaidos
klausimų.“
Ruokytė-jonsson žadėjo daugiau papasakoti užbaigusi darbus Kultūros
ministerijoje, todėl 2019-ųjų sausio pradžioje Davidonytė paskambino jai ir paklausė
dėl interviu. Tačiau Ruokytė-jansson atsakė kol kas norinti pailsėti. Pasikalbėti su
žurnalistais ji galų gale sutiko tik po kelių mėnesių ir kelių žurnalistės Davidonytės
prašymų.
2019-ųjų balandį Ruokytė-jansson, Davidonytė ir Pancerovas gėrė kavą kavinėje
„Coffeei“ Užupyje. Ruokytė-jonsson pasakojo apie darbą Skvernelio Vyriausybėje.
Pokalbis buvo neįrašui, betvėliau ji davė ir oficialų interviu.
Lianos Ruokytės-Jonsson kaip ministrės karjera prasidėjo 2016-ųjų gegužę, prieš
Seimo rinkimus, kai ji sulaukė pasiūlymo susitikti su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų
sąjungos pirmininku Ramūnu Karbauskiu. Tuo metu Ruokytė-jonsson dirbo Lietuvos
kino centre ir turėjo diplomatinio darbo patirties.
- Po kelių susitikimų man pasiūlė dalyvauti rinkimų programos rengime ir tapti
kandidatėj kultūros ministres,-pasakojo Ruokytė-jonsson.
- Ik i tol su politika reikalų neturėjote. Kas nulėmė jūsų apsisprendimą prisidėti
prie šitos politinės komandos?- paklausė Davidonytė.
-T uriu pripažinti, mane įtikino, kad švietimas ir kultūra taps prioritetinėmis
sritimis ir joms bus skiriamas ypatingas dėmesys. Ir pirmą kartą gyvenime patikėjau,
kad tai gali tapti realybe.
 - Karbauskis įtikino? - pasitikslino Davidonytė.
-Taip,-atsakė Ruokytė-Jonsson.
- O kaip jūs susipažinote su Skverneliu?
- Kai buvo rengiama programa. Ten susitikdavo frakcijos nariai, kurie buvo
aktyviau įsitraukę į darbą rašydami programą. Skvernelis irgi ten būdavo. Taip ir
susipažinome.
Su valstiečiais tariantis dėl kultūros ministrės posto, Ruokytė-Jonsson iškėlė savo
sąlygas, viena iš jų -ta p u s i ministre savo komandą ji norėtų formuoti ne iš politikų.
- Ir iš tiesų renkantis žmones man nė karto nepaskambino, nepaprašė,
neparekomendavo, nepaspaudė. Tuo aš labai džiaugiuosi, nes politikoje tai gana retas
reiškinys.
Tapusi ministre Ruokytė-Jonsson pamatė, kad svarbiausias pažadas liko
neišpildytas- kultūra taip ir netapo prioritetine Skvernelio Vyriausybės sritimi.
-Bendrai pasakyčiau, trūko entuziazmo, kad premjeras būtų suinteresuotas.
Tikrai tikėjausi didesnio dėmesio kultūrai. Daugiausia palaikymo sulaukdavome
Seimo Kultūros komitete, ten kai kurias mūsų iniciatyvas net ir opozicija palaikydavo.
Ruokytė-Jonsson sakė Vyriausybėje jutusi savo kolegų ministrų palaikymą, bet ne
premjero Skvernelio.
-Tiesiog nebuvo tokio ryšio ir bendradarbiavimo su premjeru, kokio tikėjausi.
Nejaučiau didelio palaikymo, ypač kai buvo sunku. Mums dėl kai kurių sprendimų
labai reikėjo premjero užnugario. Pavyzdžiui, atlyginimų kėlimo kultūros
darbuotojams klausimu, kuris buvo tiesiog garbės reikalas. Tai turėjo būti padaryta iš
karto, pirmaisiais metais tvirtinant biudžetą, o pavyko tik antrais metais per kraujus
bent šiek tiek tos paramos gauti,-kalbėjo Ruokytė-Jonsson.
Kultūros darbuotojų atlyginimai buvo vienas svarbiausių šios srities klausimų, bet
2017-aisiais tvirtinant kitų metų biudžetą tam neatsirado pinigų. 2018-aisiais kultūros
darbuotojų algoms Vyriausybė rado papildomus 4,7 milijono eurų, bet tai buvo penkis
kartus mažesnė suma, nei reikėjo. Kultūros ministerijos specialistai suskaičiavo, jog
išdalinus tuos kelis milijonus tūkstančiams kultūros darbuotojų, atlyginimai padidės
po keliolika eurų. To buvo per mažai.
2018-ųjų rudenį kultūros darbuotojai paskelbė prie Vyriausybės rūmų rengsiantys
protestą. Premjeras Skvernelis sakė nematąs tam pagrindo, juk pažadėta kitąmet
algas kelti 21 euru. „Kultūrininkai sako, kad tai tik trupiniai“,-komentavo žurnalistas
Aurimas Perednis, „Žinių radijo“ tiesioginiame eteryje kalbėdamas su premjeru, „jeigu
dvidešimt vienas euras yra trupinys, na, atleiskite...“ -tu o m e t atsakė Skvernelis.
Protestas įvyko rugsėjo 17-ąją, pirmadienį. Prie Vyriausybės rūmų susirinko keli
šimtai kultūros ir meno darbuotojų. ]ie laikė juodus plakatus, reikalavo oraus
atlyginimo ir gyvenimo, dainavo dainas apie alkaną kultūrą. „Užteks mums tylėti,
tyčiotis gana, alkana kultūra, dūsauja tauta“,-ch o ru traukė minia, pritariant
akordeonui.
Trys protestuotojai stovėjo apsiraišioję virvėmis: Operos ir baleto teatro
dainininkė tarp surištų rankų laikė natų sąsiuvinį, muzikantas-trim itą, balerina-
puantus. „Mums surištos rankos, kojos ir burnos užrištos. Tai parodymas Vyriausybei,
kad jų požiūris į kultūrą turi keistis“, - kalbėjo viena protestuotoja.
į Kudirkos aikštę atėjo ministrė Ruokytė-Jonsson. Aplink žmonės rėkavo ir švilpė,
ministrė šypsojosi, spaudė rankas protesto organizatoriams, tvirtino juos palaikanti ir
kvietė pasikalbėti Vyriausybės rūmuose. Po derybų Ruokytė-Jonsson vėl išėjo į aikštę ir
protestuotojams paskelbė sieksianti kitąmet atlyginimus pakelti 75 eurais.
-Č ia labai norėjosi, kad premjeras palaikytų ir sudalyvautų. Bet pikete, deja, buvo
tik Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis, atsiųstas kaip Vyriausybės atstovas,
ir keletas darbuotojų iš kanceliarijos,-prisiminė Ruokytė-Jonsson.
-Jautėtės palikta viena?-paklausė Davidonytė.
- Nėra malonios tokios situacijos, kai lieki vienas su dideliais iššūkiais. Jaučiausi
palikta viena, tikrai taip.
- Ir ką darėte toliau?- paklausė Pancerovas.
- Pagalvojau: negi nėra kokio nors gero, kūrybiško sprendimo?- atsakė Ruokytė-
Jonsson. - Prisiminiau Estijos patirtį, ten vyriausybė kėlė atlyginimus tik valstybinių ir
nacionalinių kultūros įstaigų darbuotojams, o savivaldybės pačios rūpinosi savo
kultūros darbuotojais. Tada aiškiai suvokiau, jog ir mes šią problemą galim e- ir
turim e-spręsti kartu su savivaldybėmis.
Po kelių savaičių, spalio 5-ąją, penktadienio popietę, Ruokytė-Jonsson sukvietė
visų savivaldybių merus į Martyno Mažvydo biblioteką Vilniaus centre. Kai visi
susirinko trečiame bibliotekos aukšte, 305 salėje, Kultūros ministerijos darbuotojai
merams išdalino lapus, kuriuose buvo atskirai apskaičiuota, kiek kiekvienai
savivaldybei kainuotų, jeigu savivaldybė pakeltų atlyginimus kultūros darbuotojams,
prisidėdama tokia pat dalimi kaip ministerija. Ruokytė-Jonsson pakvietė merus
pasirašyti tokį susitarimą.
- Net mano komandoje buvo skeptikų, esą neužteks merams geranoriškumo,
sprendžiant atlyginimų klausimą. Nepaisant kritikos, buvau tvirtai įsitikinusi, jog tokių
merų, kurie nenorėtų pagerinti savo kultūros darbuotojų finansinės padėties, yra tikrai
mažuma, - pasakojo Ruokytė-lonsson.
Iš 60 savivaldybių susitarimą pasirašė 57 merai, kiti trys merai pasirašyti nesutiko
ir net apkaltino ministrę darant jiems spaudimą.
Kultūros ministerija atsakinga už dar vieną labai svarbią sritį-žiniasklaidos
veiklos teisinio reguliavimo reikalus. Čia Ruokytė-lonsson susidūrė su problemomis,
kurios 75mm žurnalistams, anksčiau savo kailiu patyrusiems, ką reiškia Vyriausybės
spaudimas laisvai žiniasklaidai, buvo bene pačios įdomiausios.
Ruokytė-lonsson pasakojo, esą problemos prasidėjo iškart, pirmaisiais jos darbo
ministre metais. 2017-aisiais, vykstant pirmosioms Skvernelio Vyriausybės deryboms
dėl biudžeto tarp visų ministerijų, politikai iškėlė idėją keisti LRT finansavimo tvarką.
Dabar LRT gauna tam tikrą procentą nuo surinktų mokesčių, todėl politikai net ir labai
norėdami negali daryti tam jokios įtakos: kiek mokesčių surinkta, tiek pinigų keliauja į
LRT biudžetą. Skvernelio Vyriausybė siūlė šią tvarką keisti, kad politikai galėtų
nustatyti konkrečią pinigų sumą. Tai galėjo pakenkti LRT nepriklausomumui.
- Kultūros ministerija šios iniciatyvos nepalaikė, pateikdama argumentus apie
neigiamas tokio sprendimo pasekmes. Kiek pamenu, šis klausimas buvo atidėtas25ir
didelio ažiotažo nesukėlė,-kalbėjo Ruokytė-lonsson.
- Prezidentūroje jūs užsiminėte apie premjero komandos spaudimą sprendžiant
žiniasklaidos veiklos teisinio reguliavimo klausimus. Gal galite apie tai papasakoti?-
paprašė Pancerovas.
- Paskutinis nesutarimas su premjero komanda mane labai nustebino.
Ruokytė-lonsson pasakojo apie įvykius po 2018 metais Seimo Nacionalinio
saugumo ir gynybos komiteto atlikto tyrimo dėl galimos verslo įtakos politikams. Be
kita ko, tyrimo metu buvo atskleista, kaip koncernas „MG Baltic“ naudojo žiniasklaidą
siekdamas politinių tikslų. Reaguodama į tai Vyriausybė sudarė darbo grupę irto ji
turėjo pateikti siūlymus, kaip žiniasklaidos verslą padaryti skaidresnį. Tačiau šioje
darbo grupėje nebuvo nei Kultūros ministerijos atstovų, atsakingų už žiniasklaidos
reguliavimą, nei pačios žiniasklaidos atstovų. Žurnalistų bendruomenėje niekas
tiksliai nežinojo, kas vyksta. Nerimą kėlė gandai, esą darbo grupė atsisako tartis su
žiniasklaidos atstovais, esą politikai nori taip suvaržyti žurnalistus, kad netgi siūlo
baudžiamąją atsakomybę už „interesų supainiojimą“.
Galiausiai 2018-ųjų rugpjūčio 29-ąją darbo grupė paskelbė siūlysianti
žurnalistams deklaruoti interesus, turtą, politikams uždrausti valdyti žiniasklaidos
priemones.
Tuo laiku Ruokytės-lonsson komanda, kuri darbo grupėje nedalyvavo, gavo
oficialų Vyriausybės pavedimą per dvi savaites ypatingos skubos tvarka parengti
reikalingus įstatymų projektus ir pateikti juos ministerijos vardu. Tai reiškė du dalykus
Ruokytės-lonsson komanda svetimas idėjas turėtų teikti kaip savo, be to, neliko laiko
siūlymams suderinti su žiniasklaidos bendruomene. Kultūros ministerija pavedimo
neįvykdė.
-M ano supratimu, tai buvo visiškai nereikalingos pataisos, ir mūsų atsakymas
buvo labai aiškus, - kalbėjo Ruokytė-lonsson.
Tada į jos komandos narius kreipėsi premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas,
ėmė reikalauti, kad įstatymo pataisos kuo skubiau būtų parengtos ir pateiktos
Vyriausybei.
- Kaip elgėtės?- paklausė Pancerovas.
- Paaiškinome, kodėl tai neteisinga, kodėl negerai, kas dubliuojasi, ko nereikia.
Dalykiškai buvo atsakyta ir pasakyta: ne, mes tokių įstatymo pataisų neteiksime,-
atsakė Ruokytė-lonsson.
-A rta i buvo spaudimas, kaip jums atrodo?-pasidomėjo Davidonytė.
-Taip, šį atvejį įvardyčiau kaip vieną iš spaudimų.
Praėjo keli mėnesiai. 2018-ųjų gruodžio 3-iąją, pirmadienio rytą, Ruokytė-lonsson
skubėjoj Vyriausybės rūmus, nes dešimtą valandą turėjo vykti eilinis ministrų
pasitarimas. Tąryt Ruokytė-lonsson vėlavo, nes užsibuvo kitame renginyje. Greitai
pakilusi į trečią aukštą, į za liq jq zonq, ir atėjusi į laukiamąjį prie kabineto numeris 339,
Ruokytė-lonsson iš kitų ten lūkuriuojančių ministrų sužinojo, kadyra kviečiama pas
premjerą.
-Š į kartą įėjusi į kabinetą, kuriame visada aplink posėdžių stalą susėda ministrai,
pamačiau kiek neįprastą vaizdą: premjeras sėdi savo kėdėje prie darbo stalo, vienoje
pusėje priešais jį sėdi švietimo ministrė, kitoje pusėje-aplinkos ministras,-pasakojo
Ruokytė-lonsson.
Eidama prie premjero stalo, Ruokytė-lonsson pamėgino įvertinti padėtį.
 - Pagalvojau: kad švietimo ministrę atleidžia, galima nuspėti. O kodėl Kęstutis čia
sėdi? Aha, pagalvojau, jis irgi iš tų nenuolankiųjų, principų ir vertybių žmogus. A š -
trečia. O kur kiti ministrai? A, čia, matyt, bus strateginis ėjimas, nukreipiant dėmesį
nuo mokytojų streikų, - pasakojo Ruokytė-Jonsson. - Mano galvoje viskas susidėliojo
pertas keliolika sekundžių, ir kai aš priėjau prie stalo, jau žinojau, ką pasakys
premjeras.
Atsisėdusi šalia kitų dviejų ministrų ji, kaip ir tikėjosi, sužinojo, jogyra atleidžiama
iš pareigų.
- Kaip Skvernelis visa tai pasakė?- paklausė Davidonytė.
-Žiūrėdam a] premjerą mačiau, kadjam nelengva tą daryti. Bet turbūt norint
nukreipti dėmesį nuo tuometinių problemų, reikėjo kažkokio drastiško sprendimo.
Akivaizdu, kad galiausiai pavyko žiniasklaidos ir visuomenės dėmesį perkelti nuo
mokytojų streiko į staigius ministrų kabineto pokyčius.
Premjeras pasakė, kad pusę vienuolikos vyks spaudos konferencija ir jis paskelbs
savo sprendimą. Prieš kameras turės stoti ir atleidžiami ministrai. Iki konferencijos
buvo likusios minutės, žurnalistai jau laukė, taigi Navickas ir Ruokytė-Jonsson neturėjo
laiko apgalvoti, ką kalbės. Tik Petrauskienė iš anksto žinojo apie atsistatydinimą, o
kitiems dviem premjeras nė nepaskambino, nė neužsiminė apie galimą atleidimą.
-Gyvenime nesu patyrusi tokios nepagarbos iš kolegų. Taip tiesiog nesielgiama
civilizuotoje visuomenėje. Etiška būtų buvę perspėti mus iš anksto ir leisti pasiruošti
spaudos konferencijai,-kalbėjo Ruokytė-Jonsson.-Tarpusavyjesu kolegomis
juokavome: nebloga padėkos už darbą dovanėlė Kalėdų proga.
Spaudos konferencija prasidėjo Skvernelio pareiškimu. Po to prie mėlynosios
sienelės stojo Petrauskienė. Kol ji skaitė iš anksto pasirašytą kalbą, Ruokytė-Jonsson ir
Navickas stovėjo šone, prie papuoštos Kalėdų eglutės. Ruokytė-Jonsson šypsojosi.
Salėje, atokiau nuo atleistų ministrų, stovėjo ir premjero patarėjas Tomas Beržinskas,
kuris stebėjo spaudos konferenciją.
Atėjus laikui, Ruokytė-Jonsson žengė prie tribūnos. Ministrė viešai pasakė, kad iš
pareigų traukiasi dėl komplikuotų santykių su Seimu, esą neturėjo valstiečių frakcijos
palaikymo.
Tai buvo netiesa.
-Premjeras jums nurodė, ką sakyti per tą spaudos konferenciją? Neva traukiatės
dėl blogų santykių su Seimu?- paklausė Davidonytė.
 -Taip, mums buvo rekomenduota, ką sakyti. Buvo paaiškinta, kad motyvas
spaudos konferencijoje turėtų būti, jog Seime neturime palaikymo,-atsakė Ruokytė-
Jonsson.
-B e t mums jūs pasakojot, kad Seime jus palaikė.
-K a i tau neduota laiko apmąstyti, kas ir kodėl įvyko, ir turi eiti pasiaiškinti į viešąją
erdvę, tai ir sakai viską, kaip tuo metu tau atrodo,-atsakė Ruokytė-Jonsson.-Juk mes
su Kęstučiu net nežinojome, už ką esame atleidžiami. Kad buvome nepatogūs? Kad
per daug bangų kėlėme? Kad savo srityje vykdome pokyčius pagal Vyriausybės
programą? Visokių minčiųtuomet kilo.
- Kas vyko po to ? - pasidomėjo Pancerovas.
-Paklausėme, nuo kada būsime atleisti,-pasakojo Ruokytė-Jonsson.-Skvernelis
užtikrino, jog atleidimo laikas bus suderintas su mumis, kad turėtume laiko svarbiems
darbams užbaigti.
Ruokytė-Jonsson premjero prašė dviejų savaičių, norėjo užbaigti svarbiausią savo
darbą- parengti ateinančio dešimtmečio kultūros politikos strategiją. Premjeras
sutiko duoti papildomas dvi savaites. Tai girdėjo ir Kęstutis Navickas.
Iškart po to Ruokytė-Jonnson sulaukė skambučių iš premjero biuro vadovės Živilės
Navickaitės-Babkin.
-Buvautikinam a, kad reikia parašyti prašymą būti atleistai savo noru,-pasakojo
Ruokytė-Jonsson. - Esą to reikia, kad būtų galima koreguoti atleidimo datą ir suteikti
papildomo laiko darbams užbaigti. Galiausiai tą ir padariau.
Po kelių dienų, gruodžio 5-ąją, trečiadienį, per susitikimą su prezidente Dalia
Grybauskaite Ruokytė-Jonsson sužinojo, kad premjeras atleidžia ją tuojau pat, nuo
penktadienio, ir kad jokių žadėtų dviejų savaičių nebus.
-Tuo metu jaučiausi apgauta,-pasakė Ruokytė-Jonsson.
- Bet premjeras buvo jums pažadėjęs, kad leis padirbti ilgiau?- uždavė klausimą
Davido nytė.
-Taip, buvo pažadėta.
Ruokytė-Jonsson prezidentės prašė pavėlinti atleidimo datą, nes, pasak jos,
kultūros politikos strategijos parengimas iki galo jai buvo garbės reikalas. Sužinojęs
apie tai premjeras Skvernelis viešai pareiškė: jei prezidentė leis kultūros ministrei
dirbti ilgiau, tai Ruokytei-Jonsson gali būti inicijuojama interpeliacija Seime.
„Nematau tame jokios prasmės, -žurnalistams sakė Skvernelis. - Buvo dveji metai
padaryti bent kažką šitam kultūros laukui. Ir per paskutinę savaitę tikrai nepavyks
padaryti to, ką ministras pirmininkas spaudė daryti dvejus metus.“
Prezidentė Grybauskaitė suteikė Ruokytei-Jonsson papildomas dvi savaites, taigi
kultūros ministrės pareigas Ruokytė-Jansson ėjo iki 2018-ųjų gruodžio 21 dienos.
Premjeras Skvernelis pareiškė, esą prezidentė „prisiima atsakomybę už Kultūros
ministerijos ir ministrės veiklą bei galimas pasekmes“.
-Jus nustebino tokie premjero pareiškimai?- paklausė Davidonytė.
-Č ia emocinė reakcija, tas prezidentės sprendimas tikrai galbūt sujautrino. Bet
manau, kad prezidentė priėmė tinkamą sprendimą. Buvo svarbu užbaigti vieną iš
esminių dokumentų, ir strategija buvo paruošta. Taigi prezidentė ir prisiėmė tą
atsakomybę. Ačiū jai, kad leido pabaigti darbą.
- Kaip jums dirbosi tas dvi paskutines savaites?- pasidomėjo Pancerovas.
- Nėra labai lengva ar malonu tokioje situacijoje vaikščioti j Vyriausybės
posėdžius, bet darbas yra darbas,-šyptelėjo Ruokytė-Jonsson.
Po šių įvykių praėjus mėnesiams, 2019-ųjų pavasarį Užupio kavinėje „Coffeei“
kalbėdamasi su Pancerovu ir Davidonytė, Ruokytė-Jonsson jau buvo pradėjusi naują
kūrybinį projektą. Iki tol darbo ji neturėjo. Kadangi ėjo ministrės pareigas, metus laiko
negalėjo užimti vadovaujančių pareigų valstybinėse kultūros įstaigose. Be to,
palikdama postą negavo jokių išmokų, jokių kompensacijų, jokių darbo pasiūlymų.
-A š žinojau visatai eidama į Kultūros ministeriją, bet nemaniau, kad tave net
finansiškai palieka ant ledo. Niekam neįdomu, kiek tu sveikatos padėjai, kiek tu ko
padarei. Tiesiog nuvarė arklį, nušovė, irgulėkten, ir nedrįsk atsikelti. Sis požiūrisyra
bendravalstybinis požiūris į žmogų, jo negerbimas,-sakė Ruokytė-Jonsson.

25Prie šio klausimo Skvernelio Vyriausybė vėl grįžo 2019 m. gegužės mėn. ir kreipėsi į Konstitucinį
Teismą, prašydama išaiškinti, ar dabartinė LRT finansavimo tvarka nevaržo Vyriausybės galių.
14 SKYRIUS

ĮKALINIMAS KABINETE

Pokalbiai su trimis atleistais ministrais-buvusia švietimo ir mokslo ministre Jurgita

Petrauskiene, buvusia kultūros ministre Liana Ruokyte-Jonsson ir buvusiu aplinkos
ministru Kęstučiu Navicku-galutinai įkvėpė 15m//1 žurnalistus Birutę Davidonytę ir
Dovydą Pancerovą rašyti knygą apie premjero Sauliaus Skvernelio veiklą. Žurnalistai
pamatė, kad vertingų žinių turintys žmonės nenori kalbėti straipsniams. Bemaž visi
kartojo tą patį: jūs neįsivaizduojat, koks jis kerštingas. Tačiau daugelis sutiko duoti
interviu knygai. Buvusio aplinkos viceministro Daliaus Krinicko, Jurgitos Petrauskienės,
Kęstučio Navicko, Lianos Ruokytės-Jonsson liudijimai padėjo geriau suprasti, kas
dedasi Vyriausybės koridoriuose, intrigas, premjero aplinką, valdymo stilių. Žurnalistai
vylėsi, kad gal net slaptieji šaltiniai Raktininkas ir Ka sutiks, kad jų suteikta informacija
būtų panaudota knygoje. Gal Ka pagaliau papasakotų apie jam žinomus Skvernelio
ryšius ir sandorius? Gal pagaliau paaiškintų, kas tokio svarbaus susiję su „Orlen“
reikalais?
2019-ųjų pradžioje, žiemą, savo idėją rašyti knygą Pancerovas ir Davidonytė
pristatė į s m i n vadovams. Didelei žurnalistų nuostabai, generalinis direktorius
Ramūnas Šaučikovas ir vyriausiasis redaktorius Raimundas Celencevičius iškart pritarė
sumanymui. Vadovams atrodė, kad knyga būtų puikus būdas paaiškinti, kodėl į s m i n
taip ilgai tiria premjero veiklą. Celencevičiui ypač patiko žurnalistų noras leisti knygą
po būsimų prezidento rinkimų, o ne vykstant politinei kovai.
- Bet delsti irgi nereikia, - pasakė Celencevičius. - Būtų gerai, jeigu knyga išeitų
iškart po inauguracijos.

Tą žiemą nutiko ir kitas svarbus dalykas, susijęs su knyga. Birutė Davidonytė gavo
Kęstučio Navicko žinutę: „Pakalbėjau su Milda Dargužaite, ji sutiktų prisidėti prie jūsų
projekto.“ Tai buvo netikėta žinia, mat žurnalistai su Navicku niekada nekalbėjo apie
kitus galimus liudininkus. Navicko iniciatyva buvo vertinga.
Finansų analitike Milda Dargužaite 2016-2017 metais dirbo Skvernelio
Vyriausybės kanclere. ]os darbinė patirtis buvo tarptautinio lygio: baigusi magistro
studijas prestižiniame JAV Prinstono universitete, Dargužaite septynerius metus dirbo
Volstryto investicijų bendrovėje „Goldman Sachs“. Sugrįžusi į Lietuvą ji vadovavo VSJ
„Investuok Lietuvoje“, taip p a t- britų banko „Barclays“ technologijų centrui Vilniuje.
Žurnalistams pasidarė įdomu, kodėl Dargužaite sutiko prisidėti prie Skvernelio
komandos. O dar įdomiau: kodėl nepadirbusi nė metų atsisakė šio darbo?
Pancerovas ir Davidonytė nusprendė pakalbinti Dargužaitę.
Tą žiemą Dargužaite pirmą kartą viešai kritikavo premjerą Skvernelį. Kai šis
atleido Ruokytę-Jonsson ir Petrauskienę, Vyriausybėje nebeliko moterų ministrių ir
Lietuva tapo vienintele tokia valstybe Europos Sąjungoje. Skvernelis tuomet aiškino,
esą moteris jis myli, gerbia ir remia, bet renkantis ministrus svarbus ir
profesionalumas. Reaguodama] tai Dargužaite viešai rašė: „Tai, kad šioje Vyriausybėje
yra likę tik vyrai, yra šovinistinės aplinkos pasekmė.“
Šaltą žiemos vakarą Davidonytė, Pancerovas ir Dargužaite susitiko kavinėje prie
Užupio angelo, kuri taip ir vadinosi: „Prie angelo“. Kol laukė arbatos, Dargužaite
prisiminė nutikimą šioje kavinėje:
- Kai aš apsisprendžiau atsistatydinti iš kanclerės pareigų, sėdėjome čia su viena
drauge ir dėliojome mano pranešimą spaudai. Ir staiga aš gaunu žinutę nuo Tomo
Beržinsko, premjero patarėjo. Pasirodo, kažkas iš jo pažįstamų sėdėjo prie gretimo
stalo, girdėjo mūsų pokalbį ir iškart raportavo Beržinskui.
Dargužaitės politinė karjera prasidėjo 2016-aisiais, kai ji dirbo valdybos nare
Danijos investicijų įmonėje „Northern Horizon“. Tuo laiku Lietuvoje Seimo rinkimams
besirengiantys valstiečiai į savo gretas kvietė žinomus specialistus. Dargužaite irgi
sulaukė tokio kvietimo, bet atsisakė. Politikoje dalyvauti ji nenorėjo. Vėliau valstiečiai
jai pasiūlė tapti šešėline ūkio ministre. Dargužaite atsisakė ir šito pasiūlymo.
- Po rinkimų man vėl paskambino ir pasiūlė Vyriausybės kanclerės pareigas.
Prisimenu, tada aš pirmą kartą pagalvojau, kad gal jiems iš tikrųjų manęs reikia ne dėl
vardo, o dėl per rinkimus žadėtų reformų, - pasakojo Dargužaite.
]ai kilo klausimų: kokios yra kanclerio pareigos, ką realiai galima nuveikti tokiame
darbe? Susirinkusi informaciją suprato, kad kanclerės darbai ir atsakomybė priklauso
nuo susitarimų su premjeru.
2016-ųjų gruodį Milda Dargužaitė susitiko su premjeru Sauliumi Skverneliu. J
susitikimą atsinešė sąrašą valstybei naudingų reformų, išsakė būtinas sąlygas: kad
norint reformas įgyvendinti, reikia rimto premjero palaikymo, geros komandos,
autoriteto, pasitikėti jos kompetencija, leisti dirbti savarankiškai priimant sprendimus.
Dargužaitė sakė norinti įkurti Vyriausybės paslaugų centrą, parengti valstybinių IT
sistemų ir elektroninių paslaugų konsolidacijos projektą (tai yra atnaujinti visus
valstybinius serverius ir tinklus, kad šie taptų modernesni ir saugesni. Be to, planavo
įkurti vyriausybinį biurą, atsakingą už skaitmeninių aplikacijų kūrimą), iškelti
ministerijas į atskirą miestelį, rūpintis valstybės tarnautojų prestižu ir panašiai.
Dargužaitė tikėjo, jog visa tai padėtų sutaupyti milijonus ir labai pagerintų viešųjų
paslaugų kokybę. Ji įsivaizdavo Vyriausybės kanceliariją lyg valstybės smegenų centrą,
iš kurio būtų koordinuojamos reformos.
Premjeras viskam pritarė.
-Jeigu atvirai, tai aš ėjau į tą susitikimą labai skeptiškai nusiteikusi. Tikrai
galvojau, kad premjeras nesutiks su mano iškeltais reikalavimais dėl reformų. Bet
pokalbis buvo labai nuoširdus. Skvernelis man padarė įspūdį žmogaus, su kuriuo
galima nuveikti didelius darbus. Atrodė, jis supranta, kad sėkmei bus reikalingas
stiprus jo palaikymas. Skvernelis net paminėjo, kad pats atėjo į šį postą „susideginti“
vardan Lietuvos,-pasakojo Dargužaitė.
Premjeras sakė renkąs būtent tokius žmones, kurie galėtų nuveikti realius darbus
ir neturėtų jokių nešvarių ryšių ir interesų.
-A š juo nuoširdžiai patikėjau.
Po šio pokalbio nebeliko jokių priežasčių atsisakyti siūlomų pareigų. Dargužaitė
sutiko tapti Vyriausybės kanclere.
Ji pasakojo, kad darbo pradžioje atmosfera Vyriausybėje buvusi labai teigiama.
Prie Skvernelio komandos prisidėję žmonės buvo su polėkiu ir pasišventę, o ir pats
premjeras demonstravo teisininko žinias ir patirtį.
-M ane labai nustebino, kaip gerai Skvernelis gaudėsi biurokratiniuose
procesuose. Mums darbo pradžioje reikėjo laiko, kad suprastume politinius užkulisius,
kokia darbų seka, o jis iškart jautėsi kaip žuvis vandenyje,-kalbėjo Dargužaitė.
Ji ėmėsi trijų pagrindinių darbų: rengė Vyriausybės veiksmų planą, taip pat IT
sistemų konsolidacijos projektą ir pradėjo vykdyti Vyriausybės kanceliarijos reformą.
Pastaroji veikla itin sudomino žiniasklaidą. Ir dėmesys nebuvo malonus.
Dargužaitė pasakojo su Skverneliu sutarusi dėl to, kad Vyriausybės kanceliarijoje
reikia rimtų pokyčių: keisti struktūrą, mažinti darbuotojų skaičių, ieškoti naujų
specialistų, kurie sugebėtų analizuoti problemas ir vykdyti rimtas reformas. Skvernelis
tam pritarė.
-Administracinis aparatas buvo didžiulis, struktūra kaip sumuštinis. Per daug
metų buvo prikurta tokių pareigybių, kad realiai net sunku suvokti, kam jos
reikalingos,-kalbėjo Dargužaitė.-Mane labai nustebino, kadyratoks Posėdžių
organizavimo skyrius, jame dirbo apie keturiasdešimt žmonių. Nebuvo taip, kad jie
ruošdavo posėdžiams kokią medžiagą ar rinkdavo informaciją. Ne, jie tiesiog
organizuodavo posėdžius.
Žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad Vyriausybės kanceliarijos darbuotojų
skaičius nuo 210 sumažės iki 170. Koridoriuose imta šnabždėtis apie masinius
atleidimus. Augo įtampa ir nepasitenkinimas.
2016-ųjų gruodį, per kanceliarijos darbuotojų kalėdinį vakarėlį, Dargužaitė ir
Skvernelis sakė sveikinimo kalbas. Esą tada premjeras darbuotojams juokais
mestelėjęs: iki švenčių jūsų neatleisim, o vėliau žiūrėsim. Dargužaitei tokie žodžiai
nepasirodė itin jautrūs.
-Tuo laiku aš nuėjau pas Skvernelį ir pasakiau, kad mums reikia stipraus
personalo atrankos specialisto, jeigu norim daryti pavyzdinę reformą. Sakau: aš
nepažįstu daug žmonių viešajame sektoriuje, gal jūs ką žinot? Ir jis man
parekomendavo vieną žmogų. Tada ir prasidėjo problemos, - pasakojo Dargužaitė.
Skvernelis rekomendavo Nacionalinės mokėjimo agentūros vyriausiąją
direktoriaus patarėją Rasą Kiūdytę.
Per darbo pokalbį Kiūdytė Dargužaitei padarė gerą įspūdį. Atrodė stipri ir
profesionali. Kiūdytė buvo paskirta Vyriausybės kanclerės patarėja, atsakinga už
personalo atranką.
- ] i atėjo pasiraitojusi rankoves ir iškart ėmė daryti kanceliarijos reformą mano
vardu. Aš tik vėliau sužinojau, kaip ji elgėsi su žmonėmis, - kalbėjo Dargužaitė.
- O kaip ji elgėsi?-paklausė Pancerovas.
- Kiek aš girdėjau, terorizavo žmones, atleidinėjo šiurkščia forma. Iš pradžių aš to
nežinojau. Nebuvo taip, kad aš jai nurodyčiau: eik ir atleisk kažką. įsivaizduokit: sėdim,
tariamės, kurių etatų mums reikia, kurių nereikia, o paskui aš sužinau, kad
darbuotojas, apie kurį ką tik kalbėjom, jau atleistas, - pasakojo Dargužaitė.
-A tleido nepasitarusi su jumis?-paklausė Pancerovas.
-Taip.
-Tai buvo konkretus atvejis? Ar tokia tendencija?
-Tai buvo konkretus atvejis. Tada aš ją pasikviečiau ir pasakiau: labai gerai, kad tu
taip efektyviai dirbi, bet žmonių atleidimas yra jautrus dalykas ir mes turim dirbti
kitaip. Man atrodo, kad tas mano pasakymas jai buvo kaip įžeidimas.
- Kodėl jums taip atrodo?- pasidomėjo Davidonytė.
- Kiek aš žinau, ji nubėgo tiesiai pas Skvernelio patikėtinius, vėliau ir pas patį
Skvernelį. ]i skundėsi mano darbo metodais ir patiriamu psichologiniu spaudimu.
Tada ir prasidėjo visi tie vieši pareiškimai, neva darbuotojai manimi nepatenkinti, kad
darau psichologinį spaudimą žmonėms, kurių aš gyvenime nebuvau mačiusi, - kalbėjo
Dargužaitė.
Pati Rasa Kiūdytė į s m i n tvirtino, esą spaudimą darbuotojams dariusi Dargužaitė,
neva demonstravusi nepagarbą, aroganciją, nenorėjusi girdėti kitų nuomonės: „Labai
dažnai darbuotojai verkdami išeidavo iš jos kabineto, neretai ji reikalaudavo dirbti ir
savaitgaliais arba iki išnaktų. Dalis tokių darbuotojų neapsikentę išeidavo iš darbo į
niekur.“
Kad ir kaip ten būtų, kanceliarijos koridoriuose sklandė nepasitikėjimas ir
nerimas. Dargužaitės veiksmais nepatenkinti darbuotojai surašė peticiją, raginančią
Skvernelį spręsti dėl kanclerės galimybių dirbti toliau, po ja pasirašė apie
septyniasdešimt žmonių, tai yra trečdalis kanceliarijos darbuotojų. Dargužaitė sakė
girdėjusi, kad parašus po pokalbio su premjeru ėmė rinkti būtent Kiūdytė.
Kanceliarijos reforma ir Dargužaitė atsidūrė žiniasklaidos dėmesio centre.
Pasirodė publikacijų apie darbuotojų patiriamą psichologinį spaudimą, įtampą,
naktinį darbą, nekontroliuojamą padėtį.
-je ig u tu dirbi Posėdžių organizavimo skyriuje ir matai, kuria linkme juda
reforma, tai suprantama, kad būsi nepatenkintas. Bet mes nenorėjome su žmonėmis
elgtis žiauriai. Priešingai, dėjome pastangas, kad jie susirastų kitą darbą,-pasakojo
Dargužaitė.-Aš manau, kad didžioji dalis kanceliarijos darbuotojų palaikė mūsų
reformą. ]ie pamatė prošvaisčių, kad po ilgos stagnacijos padėtis gali pasikeisti. ]ul< du
trečdaliai nepasirašė.
 Kanclerės Dargužaitės santykiai sujos patarėja Rasa Kiūdyte pašlijo. Padėtis dar
labiau pablogėjo 2017-ųjų vasarį, kai Dargužaitė gavo anoniminį pranešimą. Jame
buvo rašoma apie ankstesnę Kiūdytės karjerą: esą dirbdama Nacionalinėje mokėjimo
agentūroje ji galimai neteisėtai buvo paaukštinta pareigose ir gavo aukštesnę
kvalifikaciją. Anoniminis skundas nukeliavo ir į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją;
toji turėjo įvertinti padėtį ir apsispręsti dėl tyrimo.
-A š nueinu pas Kiūdytę į kabinetą pasikalbėti, linai sako: a, pagaliau. Tada
užrakino duris man už nugaros ir ėmė rėkti: tu parašei šitą pažymą, kad mane išmestų,
tu tokia ir anokia, tu terorizuoji žmones, visi patiria psichologinį spaudimą! - pasakojo
Dargužaitė.
]i sakė apie valandą buvusi užrakinta savo patarėjos kabinete. Kai Kiūdytė
pagaliau atrakino duris, Dargužaitė nuskubėjo pas premjerą Skvernelį - esą norėjusi
perspėti, kad jis be reikalo patiki Kiūdytei itin jautrius darbus.
-Skvernelis išklausė mane ir pasakė: ai, čia bobų reikalai, susitvarkykit pačios,
atsibodo tos intrigos. Aš buvau priblokšta. Bobų reikalas? Rimtai?Galvoju: aš visoj šitoj
košėj esu kaip reikiant įklimpus, negaliu normaliai dirbt, žiniasklaidoj mane maudo
nežinia už ką, irvisataiyra bobų reikalas? Kažkokia tragikomedija. Bet ką padarysi,
tokia buvo realybė,-su kartėliu pasakojo Dargužaitė.
Pati Kiūdytė tvirtina, esą konkretaus konflikto tarp jos ir Dargužaitės nebuvę arba
ji negalėtų tokio išskirti, tačiau patvirtino, kad darbiniai santykiai kasdien darėsi vis
komplikuotesni: „Iš kanclerės pusės girdėjau tik nuolatinius kaltinimus dėl visko, ką
dariau.“
- Ir kaip viskas baigėsi?- Dargužaitės paklausė Davidonytė.
-A š pasakiau premjerui, kad nebegaliu su ja dirbti po tokių įvykių. Bet man buvo
pasakyta, kad Kiūdytė dirba gerai ir jos atleisti negalima, lis tuo metu žinojo, kad
Kiūdytė organizavo ir parašų rinkimą. Man tai buvo labai aiškus ženklas, kad
premjeras absoliučiai nevertina manęs nei kaip specialistės, nei kaip žmogaus.
Tokia padėtis tęsėsi dar apie savaitę.
-Galiausiai buvo sužinota, kad Rasa Kiūdytė rinko kompromituojančią
informaciją apie mano aplinkoje esančius žmones. Premjeras tai sužinojo, ir tą pačią
dieną ji buvo perkelta atgal į Nacionalinę mokėjimo agentūrą. Neatleista, bet
sugrąžinta į ankstesnę darbovietę, - pasakojo Dargužaitė.
- O kaip paaiškėjo, kad ji rinko informaciją apie jūsų aplinką?-paklausė
Davidonytė.
-A š sužinojau iš tų žmonių, kuriais ji domėjosi. Tai buvę mano komandos
žmonės. Kiūdytė skambino į jų buvusias darbovietes, bandė susitikti su buvusiais
bendradarbiais, ieškojo visokio purvo.
- Ir jūs tai sužinojusi papasakojot Skverneliui?- pasitikslino Pancerovas.
- Ne, ne. Tie žmonės, apie kuriuos ji rinko informaciją, patys viską sužinojo ir
papasakojo Skverneliui.
- Kaip reagavo premjeras?
- Pagaliau aš pajutau bent kažkokį jo palaikymą. Bent jau man taip atrodė, nors
vėliau paaiškėjo, kad jis ir toliau su Kiūdyte bendravo,-atsakė Dargužaitė. (Omenyje ji
turėjo tai, kad 2019-aisiais per prezidento rinkimų kampaniją Rasa Kiūdytė tapo
kandidato Sauliaus Skvernelio patikėtine. ]is viešai dėkojo Kiūdytei už „kovinės dvasios
palaikymą“.)
- Po tų visų straipsnių, kad aš neva terorizuoju kanceliarijos darbuotojus,
visuomenės reakcija buvo priešinga, nei tikėjosi darbuotojai ar net pats premjeras, nes
aš sulaukiau nemažo palaikymo. Bet tuo metu aš jau buvau apsisprendusi, kad po
metų išeisiu. Supratau, kad neturėsiu premjero palaikymo, kai to labiausiai reikės.
Plius Skvernelis tikrai nevertino, o tikriausiai ir nesuprato, kiek kompetencijos ir
patirties aš turiu, - pasakojo Dargužaitė.
2017-ųjų pradžioje ji ir jos komanda dėliojo Vyriausybės veiksmų planą. Kiekviena
ministerija turėjo surašyti savo tikslus ir konkrečius darbus, kuriuos atliks per šią
kadenciją. Savo planus ministerijos siuntė Dargužaitės komandai, o ši dėliojo bendrą
visos Vyriausybės veiksmų planą. Tai buvo sudėtinga užduotis, nes laiko buvo mažai,
atsiųstos informacijos kokybė skyrėsi, be to, kilo nesutarimų tarp ministerijų dėl
bendrų darbų. Visgi planas buvo paruoštas. Galutinį variantą derino visi ministrai.
- Reikia pripažinti, dokumentas nebuvo idealus. Aš iki galo nesukontroliavau
proceso. Bet vis tiek tai buvo tikras bandymas surašyti realius darbus, o ne kažkokius
lozungus, - kai bėjo Dargužaitė.
Rengiant šį dokumentą, kilo nesutarimas su Vidaus reikalų ministerijos (VRM)
vadovais, mat VRM į savo darbų sąrašą įtraukė teisėsaugos pareigūnų algų didinimą.
-A š pasakiau, kadį veiksmų planą jau įrašyta mūsų bendra pozicija didinti visų
viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus. Sakiau, kad tai turi būti sisteminė reforma,
nesuteikiant išskirtinių sąlygų vienos ar kitos kategorijos žmonėms. Taigi aš išbraukiau
iš plano tuos pareigūnų atlyginimus. Ir būtent tai išprovokavo, kad buvo pasiskųsta
Skverneliui,-pasakojo Dargužaitė.
Skvernelis sureagavo į skundą. Per neformalius ministrų pietus 2017-ųjų vasario
22-ąją, trečiadienį, kuriuose Dargužaitė nedalyvavo, nes buvo išvykusi į Vokietiją,
premjeras kandžiai pasisakė apie savo kanclerės darbą.
-Skvernelis išrėžė kalbą, esą Dargužaitė Vyriausybei nevadovaus, ir jokia ji ne
vicepremjere. Kaip suprantu, tai buvo pasakyta gana šiurkščiai. Keisčiausia, kad
premjeras su manimi net nebandė apie tai kalbėtis. Jis tai tiesiog išrėžė girdint visiems
ministrams, man nedalyvaujant. Tik vėliau aš pamačiau, kad tokie darbo metodai yra
taikomi nuolat: kalbama apie žmones, kai jų nėra šalia, viešai žeminamas jų
autoritetas, - pasakojo Dargužaitė.
Po ministrų pietų Skvernelis išskrido] Berlyną. Ten turėjo susitikti su Vokietijos
kanclere Angela Merkei. Vakare visa premjero komanda ir Lietuvos diplomatai
vakarieniavo viename Berlyno restorane. Prie stalo sėdėjo daug žmonių, todėl
Dargužaitei nepavyko akis į akį pasikalbėti su premjeru apie incidentą. Bet po
vakarienės ji priėjo prie premjero ir pasakė norinti šnektelėti.
- Mes nuėjome į atskirą kambarį viešbutyje. Aš sakau: girdėjau, kad buvo toks jūsų
pasisakymas apie mane per ministrų pietus.-Taip, buvo.-O jums kažkas skundėsi?-
Taip, skundėsi.-]is nieko normaliai nepaaiškino. Pasakė maždaug taip: jūs nesat
vicepremjere ir mes Vyriausybės veiksmų planą paruošim be jūsų. Aš jo tiesiai
paklausiau, artai reiškia, kad aš nušalinama? Taip, atsakė jis.
-K aip jūs reagavote?
- Dabar tai juokinga, bet tuo metu situacija man atrodė tragiškai. Sėdžiu ir
galvoju: koks aukštas lygis buvo Amerikoje, Niujorke, su kokiais žmonėmis dirbau, su
kokiais vadovais, kokia buvo darbo kultūra ir pagarba vieni kitiems! Ir kaip aš
atsidūriau čia? Ėjimas dirbti į Vyriausybės kanceliariją man tikrai buvo iššūkis,
rizikavau karjera, reputacija, viskuo. Ir čia dabar dėl kažkokio menkniekio, dėl VRM
skundo, atsidūriau tokioje padėtyje, kad mane netgi gali išmesti ir viešai pažeminti.
Buvo tikrai sunkus laikas, - pasakojo Dargužaitė.
Po šio įvykio premjeras nušalino Dargužaitę ne tik neleisdamas baigti rengti
Vyriausybės veiksmų plano, bet ir nuo kanceliarijos reformos reikalų bei IT
konsolidacijos projekto. Tai buvo dar vienas smūgis Dargužaitei, kuri jau ir taip
gailėjosi prisidėjusi prie Skvernelio komandos.
 IT konsolidacijos projektas buvo vienas iš svarbiausių, pasiūlytų Dargužaitės.
-A š ėmiausi iniciatyvos, nes norėjau, kad IT srityje viskas būtų daroma pagal
vakarietiškus standartus. Aišku, žinojau, kad ten yra dideli pinigai ir niekas nenorės
lengvai jų atiduot. Tikras širšių lizdas, - pasakojo Dargužaitė.
Kai kurios valstybinės institucijos kritikavo norą sujungti IT sistemas. Tarp kritikų
buvo ir VRM. ]ie nuolat priešinosi teigdami, esą IT konsolidacija yra ne Vyriausybės
kanceliarijos ir ne kanclerės reikalas.
—] ie man citatomis iš įstatymų bandė įrodyti, kad konsolidacija turi vykti per VRM.
Aš nesivėliau į tokias diskusijas, nes jau buvo priimtas principinis sprendimas ir
nebuvo prasmės iš naujo ginčytis,-kalbėjo Dargužaitė.-Irtada buvo nueita pas
premjerą ir jam pasiskųsta. Premjeras mane išsikvietė ir pasakė: IT konsolidacijayra ne
jūsų reikalas, jūs nušalinama nuo projekto.
Dargužaitė sako supratusi, kad premjeras buvo itin palankus VRM vadovams ir
kad jokiais būdais negalima su jais pyktis. ]i pasikalbėjo su VRM kancleriu Algirdu
Stončaičiu, ilgamečiu Skvernelio bendražygiu policijoje. Dargužaitei atrodė, kad
Stončaitis ją palaiko, žadėjo padėti, bet galiausiai IT konsolidacijos projektas sustojo.
Dargužaitė pasakojo per visą tą istorija pamačiusi ir kitą Skvernel i ui būdingą
valdymo bruožą- manipuliavimą neaiškios kilmės informacija.
-Jis visą laiką žinodavo daugiau už visus. Toks stilius: man kažkas sakė tą, man
kažkas sakė aną, daryk taip ar anaip, nes aš turiu visą informaciją, o tu neturi, - kalbėjo
Dargužaitė.
]i prisiminė konkretų nutikimą. Ruošdamasi IT konsolidacijos projekto
įgyvendinimui Dargužaitė ieškojo aukštos kvalifikacijos specialisto, kuris galėtų
vadovauti didelės apimties darbams. Tačiau atlyginimas valstybės tarnyboje buvo
nepalyginti mažesnis nei versle, todėl abejojo rasianti tinkamą kandidatą.
- Mane maloniai nustebino, kad atsirado nemažai stiprių IT specialistų, kurie
norėjo imtis tokio darbo vien dėl įdomaus iššūkio. Galiausiai man pasisekė rasti vieną
konkretų žmogų iš tarptautinės kompanijos, kuris turėjo labai vertingos patirties,-
pasakojo Dargužaitė.
Anas specialistas tuo metu jokio didelio projekto neturėjo, todėl buvo gera proga
jį pasamdyti. Tačiau reikėjo veikti greitai. Premjeras Saulius Skvernelis tuo metu
atostogavo. Dargužaitė, pasitarusi su kanceliarijos darbuotojais, nusprendė pati
pradėti įdarbinimo procedūrą.]! kreipėsi į specialiąsias tarnybas, kad šios patikrintų
kandidato patikimumą (tai įprasta tvarka valstybės tarnyboje). Dargužaitė gavo
tarnybų atsakymą, kad kandidatas patikimas.
- Premjeras grįžo iš atostogų ir iškart pasikvietė mane į kabinetą. Jisai pasakė:
girdėjau, kad kreipėtės į tarnybas dėl patikrinimų?Taip, sakau, radau gerą IT
specialistą ir reikėjo greitai veikti. Premjeras man pasakė, kad tokie patikrinimai turi
eiti tik per jį, nes jis gauna daugiau informacijos.
Tądien Skvernelis liepė kol kas nesamdyti minėto IT specialisto, esą reikia iš naujo
jį patikrinti. Netrukus Dargužaitė vėl buvo iškviesta į 339 kabinetą pas premjerą.
-Galiausiai jisai man pasakė, kad tas žmogus yra netinkamas. Aš sakau:
atsiprašau, kaip tai netinkamas?0 jis maždaug: aš turiu daugiau informacijos, ir jis
netinkamas, ėmė pinigus iš privačių įmonių. Sakau: palaukit, tas žmogus dirbo
tarptautinėje kompanijoje, kur etikos kodeksas yra aukščiausio lygio, kaip tai
netinkamas? Bet ne, netinkamas, ir taškas.
Skvernelis stumtelėjo Dargužaitei aplanką. Toji atvertė jį. Tai buvo kito IT
specialisto darbinė biografija. Paskaičiusi Dargužaitė suprato, kad jau buvo susitikusi
su Skvernelio siūlomu kandidatu.
-Viskas su tuo žmogumi buvo gerai, bet jo kvalifikacija per menka tokiam
projektui. Sakau: premjere, jeigu mes pasamdysime jūsų siūlomą žmogų, tai jokie
darbai nevyks. Skvernelis man atsakė: o man atrodo, kad jis tinkamas, prašau,
susitikite. Sakau: kad aš jau buvau susitikusi. Jis: tai susitikite dar kartą.
- O iš kur premjeras gavo to žmogaus anketą?- pasidomėjo Pancerovas.
- Nežinau. Matyt, jam kažkas atnešė, bet nežinau kas.
- Iš kur premjeras išvis turėjo žinių apie atskirus IT sektoriaus darbuotojus?
-T ikrai nežinau,-atsakė Dargužaitė.-Aš tuo metu galvojau, kad gal čia kokios
specialiosios tarnybos jį informuoja. Bet vėliau suvedžiau, kad tai galėjo būti ir Tomo
Dapkaus informacija.
Tokia prielaida nenustebino Davidonytės ir Pancerovo. Politikos užkulisiuose jie
girdėjo, kad buvęs koncerno „MG Baltic“ televizijos LNKžurnalistas Tomas Dapkus -
vienas iš premjero Sauliaus Skvernelio informacijos šaltinių. Be to, Seimo Nacionalinio
saugumo ir gynybos komiteto paviešintose žvalgybos pažymose buvo rašoma, esą
Tomas Dapkus atstovavo IT verslininkų interesams.
- Kaip jums atrodo, ar Tomas Dapkus galėjo būti vienas iš premjero informacijos
šaltinių?-paklausė Pancerovas.
 -Š ito aš nežinau, bet esu jį ne kartą mačiusi Vyriausybės kanceliarijoje. Tuo metu
aš negalvojau, kad čia kažkas įtartino. Bet vėliau, kai buvo paviešintos visos tos
pažymos apie „MG Baltic“ veiklą, paaiškėjo, kokiais metodais tie žmonės dirba.
-Jūs matėte Tomą Dapkų pas premjerą kabinete? Ar taip supratau?-perklausė
Davidonytė.
-Taip. Pirmiausia su Tomu Dapkumi aš pamačiau premjero patarėją Tomą
Garasimavičių. Tuo metu jau buvau girdėjusi, kad Dapkus nėra šiaip žurnalistas. Man
atrodė, kad premjeras turėtų žinoti, su kuo susitikinėja jo patarėjai. Ir aš buvau labai
nustebusi, kai po kelių dienų tą patį Dapkų pamačiau išeinantį iš premjero kabineto,-
atsakė Dargužaitė.
- O kiek kartų Dapkų matėte pas premjerą?-paklausė Davidonytė.
Dargužaitė susimąstė.
- Dabar tiksliai nepasakysiu, bet tikrai nevieną kartą. Gal du.
-Tai turbūt neprisiminsit ir kada tiksliai matėt Dapkų pas premjerą?
-V ieną kartą tiksliai prisimenu. Tai buvo dieną prieš paskelbiant apie Daliaus
Misiūno pasitraukimą iš „Lietuvos energijos“. Aš tai prisimenu, nes tada man kilo
visokių įtarim ų26, - pasakė Dargužaitė.
Taigi Skvernelis nušalino Dargužaitę nuo visų svarbiausių darbų. Atsidūrusi
tokioje nepavydėtinoje padėtyje ji išsikėlė sau vienintelį tikslą: garbingai užbaigti
pirmuosius darbo metus ir trauktis iš pareigų. Tačiau aplinkybės susiklostė kitaip.
2017-ųjų lapkritį įsiplieskė dar vienas konfliktas tarp Dargužaitės ir VRM
vadovybės. Šį kartą jų nuomonės susikirto dėl valstybės tarnybos reformos. Dargužaitė
pasakojo, kad labai svarbų įstatymo projektą „ruošė žmonės, neturintys jokio
supratimo apie žmogiškųjų resursų valdymą, motyvavimą ir atrankas“. ] i pagrasino
atsistatydinsianti, jeigu nepavyks rasti sutarimo.
-T ą pačią dieną aš sužinojau, kad VRM ministras Eimutis Misiūnas ir VRM
kancleris Algirdas Stončaitis pasiprašė neeilinio susitikimo su premjeru. Aš iškart
supratau, kad tai bus susiję su mano pareiškimu apie atsistatydinimą. Ir tada aš pati
nuėjau pas premjerą pasikalbėti, - pasakojo Dargužaitė.
]ai įėjus į 339 kabinetą, Skvernelis pakvietė sėstis prie svečiams skirto stalo ir pats
atsisėdo šalia, nors įprastai likdavo sėdėti prie savojo darbo stalo.
-A š pasakiau, kad viską gerai apsvarsčiau ir noriu trauktis. Pasakiau, kad
nesutampa mūsų požiūriai, tikslai, stilius ir panašiai. Pasakiau, kad noriu gražiuoju
išsiskirti, be skandalų.
- Ir kaip Skvernelis sureagavo?- paklausė Davidonytė.
—lis viskam pritarė. Labai normaliai pakalbėjom. Man atrodo, jis iš anksto žinojo,
ką aš pasakysiu, ir buvo pasiruošęs tokiam pokalbiui.
Skvernelis pasiūlė įdarbinti Dargužaitę kurioje nors iš valstybės valdomų įmonių.
Tuo metu vadovų ieškojo „Lietuvos energija“, Registrų centras, valstybinių miškų
urėdijos, kurias ruoštasi sujungti į vieną įstaigą. Dargužaitė pažadėjo pagalvoti, bet,
pasak jos pačios, nė nesvarstė tokių galimybių.
- Mes susitarėm, kad padirbėsiu iki metų galo, ir per tą laiką gražiai susidėliosim
mano išėjimo planą. Aš jam sakiau: premjere, tegul visatai lieka tik tarp mūsų, nes
nenorėčiau, kad nutekėtų žiniasklaidai. Skvernelis man sakė: taip, taip.
Tačiau iškart po šio susitikimo Dargužaitei ėmė skambinti žurnalistai ir klausinėti:
premjeras nepatenkintas jūsų darbu ir planuoja jus atleisti, kaip tai
pakomentuotumėt? Dargužaitė sako sužinojusi, kad informaciją žurnalistams
nutekino premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas.
Dargužaitė iškart parašė atsistatydinimo pareiškimą ir nunešė jį premjerui. Šis
tikino nežinojęs, jog kažkas nutekino informaciją žurnalistams. Po trumpo pokalbio su
premjeru Dargužaitė pasibeldė į Skirmanto Malinausko kabineto duris. Stovėdami
priešais jie išsakė, ką galvoja vienas apie kitą.
-A š jo paklausiau, kaip suprasti tokį elgesį? Sakau: jeigu tekini informaciją
žurnalistams, tai bent teisingai viską pateik, nes manęs niekas neatleidžia, aš pati
išeinu. Skirmantas mane baisiausiai užsipuolė: prašau ant manęs nerėkt, kažkas turi
prisiimti atsakomybę, kanceliarijoj žmonės patiria psichologinį spaudimą, stresą!
Skirmantas išvardijo visas klišes, kurias nuolat kartojo žiniasklaida. Ir dar pridūrė, kad
kanceliarijoje - korupciniai ryšiai. Galvoju: to dar betrūko, dar ir korupciją man
pripaišys, - pasakojo Dargužaitė.
Skirmantas Malinauskas veikiausiai turėjo omenyje žiniasklaidoje paviešintą
istoriją, susijusią su Registrų centro darbuotoju ir Vyriausybės kanceliarijoje dirbančia
jo žmona. Dargužaitė su šia istorija neturėjo nieko bendro.
- Buvo išėję keli straipsniai su mano nuotrauka, nors aš ten niekaip nedalyvavau.
Tada mano šaltiniai sakė, kad medžiagą žurnalistams perdavė būtent Skirmantas ir
kad būtent jis bandė mane įvelti. Dabar viskas kitaip atrodo, bet tuo metu buvo
didžiulė įtampa. Bijojau to, ką jie gali padaryti mano reputacijai,-kalbėjo Dargužaitė.
 - O apskritai ar bijojot Skvernelio?—paklausė Pancerovas.
-Labai.
-Kodėl?
- Man buvo svarbiausia reputacija. Darbo kanceliarijoje metu buvo tiek kalbama
apie mano charakterį - ir kokia aš bloga, ir nekvalifikuota, kad, atrodė, vėliau turėsiu
emigruoti iš Lietuvos. Nėra lengva tą pakelti, - pasakė Dargužaitė.
- Kaip jums atrodo, ar Skvernelis jautė, kad jo bijot? - paklausė Pancerovas.
-O i, jis puikiai jautė. Manau, ne tik mano baimes jis jautė. Sakyčiau, tai yra vienas
iš jo būdų kontroliuoti žmones, kad jie jaustųsi dėkingi ir lojalūs.
- Kalbat apie kontrolę. Ar premjeras naudojosi žiniasklaida kaip spaudimo
priemone?- uždavė klausimą Davidonytė.
- A r jis asmeniškai naudojosi,aš nežinau. Betjo komanda tai tikrai naudojosi,-
atsakė Dargužaitė.
- Kaip apibūdintumėt premjero valdymo stilių? Ar jis demokratiškas politikas?
-A š galiu pasakyti tik savo nuomonę. Supraskit, aš dirbau tiesiogiai premjerui ir
neturėjau savo portfelio kaip ministrai, kurie ateidavo kartą per savaitę ir išeidavo. Iš
mano perspektyvos, tai buvo darbas nuolatinėje psichologinėje įtampoje,
nepasitikėjime, baimėje. Niekas nežinojo visos informacijos, niekas nežinojo, ką apie
juos gali ištraukti, nuleisti žiniasklaidai. Tu arba esi lojalus, arba tave reikia pažeminti,
išsityčioti, sumenkinti tavo autoritetą. Žaidžiama žmonių likimais, karjeromis,
reputacijomis. Toks valdymo stilius atstumia bet kokias diskusijas, kitas nuomones,
bet kokį konsensusą. Manau, tokie dalykai veda prie autokratijos.
-jū s ų sprendimas tapti kanclere buvo klaida?
-T ikrai taip. Ir aš už ją labai brangiai sumokėjau. Ir čia netik premjeras kaltas.
Kalta ir aš pati, kad buvau per daug naivi ir rimtai nepasigilinau, kur einu dirbti, —
atsakė Milda Dargužaitė.

262017 m. rugsėjo 8 d. buvo pranešta, kad šešerius metus „Lietuvos energijai“ vadovavęs Dalius Misiūnas
traukiasi iš pareigų. Politikos užkulisiuose kalbėta, esą netikėtas Misiūno pasitraukimas gali būti susijęs
su milijoniniais IT pirkimais ir įmonėmis, neva siejamomis su Dapkumi.
15 SKYRIUS

NUODAI

2019-ųjų žiemą 15mm tyrimų komandos žurnalistai Birutė Davidonytė ir Dovydas

Pancerovas rašydami knygą apie premjero Sauliaus Skvernelio veiklą toliau ieškojo
liudininkų. Tikėjosi įkalbėti ir savo šaltinius Vyriausybėje. Gal jie prabiltų?
Vieną ketvirtadienį Pancerovas ir Davidonytė Vilniaus centre susitiko su žmogumi,
dirbančiu premjero komandoje. Žmogus buvo patyręs, įtakingas ir gerai informuotas
valstybės tarnautojas. Pastebėtas bendraująs su 75mm reporteriais, jis galėjo
prisidaryti nemalonumų, bet per susitikimą buvo gerai nusiteikęs, pasitikintis savimi,
netgi šiek tiek arogantiškas. Atsipūtęs sėdėjo priešais žurnalistus ir laukė, ką šie
pasakys.
Pancerovas ir Davidonytė ėmė pasakoti jam apie knygos idėją. Po trumpo
pristatymo Pancerovas paklausė:
-G al sutiktumėt papasakot apie savo darbą premjero komandoje?
Tarnautojas prapliupo iš širdies kvatoti, juokėsi taip, kad net pečiai kilnojosi.
-O i, duodat,-ištarė braukdamas juoko ašaras.
Žurnalistai priblokšti stebėjo, kaip biurokratas kreta iš juoko. Jie nesitikėjo tokios
pašnekovo reakcijos.
Po minutėlės surimtėjęs tarnautojas pasakė:
- Baikit, nejuokaukit, aš negaliu.
Tačiau nė neprašytas ėmė pasakoti apie premjerą Skvernelį (suprantama, ne
įrašui).
-O i, premjeras yra labai impulsyvus, - pasakė.-)is kaip lakmuso popierėlis, jau iš
veido matosi, ką galvoja: jeigu gerai apie tave galvoja, tai šypsosi, jeigu kažkas kažko
jam apie tave prikalbėjo-vaikšto susiraukęs.
- Prikalbėjo?- pasitikslino Pancerovas.
-Taip. Premjeras labai viskuo tiki. Gerais dalykais jis sunkiai tiki, bet blogais tai
iškart patiki.
Pasak pašnekovo, prie Skvernelio „labai lengvai prieina“ visokie žmonės. Esą į
susitikimus su premjeru užsirašo įvairūs verslininkai, lobistai, buvę policininkai, seni
draugai. Premjero komanda lyg ir turėtų atsirinkti, kas gali lankytis 339 kabinete, bet
tokių filtrų esą nėra. Ir pas premjerą besilankantys žmonės esą prišneka jam visokių
dalykų, premjeras dažnai patiki ir net „nuleidžia vykdyti“ savo komandai, bent jau taip
pasakojo tarnautojas.
- Premjero komanda jam daro neigiamą įtaką.
Tarnautojas prisiminė konkretų nutikimą, kai Skvernelis asmeniškai pasiūlė į
darbą valstybės tarnyboje priimti seną pažįstamą iš policijos. Rekomendavo jį kaip
patikimą žmogų. Patikrinus tą premjero pažįstamą paaiškėjo, kad jis ne toks jau ir
patikimas, kažkur įsivėlęs.
- Premjeras už galvos susiėmė: o aš su juo bendraudavau! - pasakojo tarnautojas.
Žurnalistai paklausė, gal pašnekovas gali įvardyti konkrečius žmones, kurie vaikšto
pas Skvernelį ir daro jam įtaką. Žiniasklaidoje jau buvo sušmėžavusios kelių tokių
šešėlinių veikėjų pavardės.
-Tomas Dapkus buvo tikrai didelė problema,-pasakė tarnautojas.
Tai buvo jau ne pirmas kartas, kai pašnekovai, pasakojantys apie premjero aplinką,
mini buvusį žurnalistą Tomą Dapkų. 7s m in tyrimų komandai tai atrodė svarbu-tuo
laiku jau buvo paviešinta Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto tyrimo
medžiaga ir joje Dapkus vadinamas koncerno „MG Baltic“ interesų atstovu. Esą jis darė
įtaką valstybės institucijoms, politiniams procesams ir netgi užsiėmė šantažo požymių
turinčia veikla. Pats Dapkus tai vadino šmeižto kampanija.
Per pokalbį su Davidonyte ir Pancerovu tarnautojas pasakojo, esą Skvernelis ir
Dapkus pažįstami nuo tų laikų, kai Skvernelis dar tik pradėjo lipti karjeros laiptais. Esą
dar visai neseniai Dapkus nuolat lankydavosi pas premjerą ir jo komandos narius,
nešdavo informaciją ir darydavo tam tikrą įtaką.
-Dapkus paskleidžia savo nuodus, ir paskui mes jaučiam tuos nuodus,-kalbėjo
tarnautojas.
Tačiau po Seimo tyrimo, kur Dapkus vadinamas koncerno „MG Baltic“ interesų
atstovu, premjeras ryšius su juo esą nutraukė ir Dapkus nebesilanko Vyriausybės
rūmuose.
- Dabar to nebejaučiam.
 Tarnautojas apie premjerą kalbėjo gerą valandą. Nors žurnalistai jau žinojo
daugelį papasakotų dalykų, bet susitikimas buvo vertingas. Dabar jie gavo dar vieną
patvirtinimą, kad Dapkus tikrai lankėsi Vyriausybės rūmuose.

Po pokalbio su anuo tarnautoju 75 m i n tyrimų komanda nutarė atidžiau pasidomėti

Dapkaus įtaka premjerui ir jo aplinkai. Davidonytė ir Pancerovas buvo girdėję gandų,
kad Dapkus bendrauja netiksuSkverneliu, bet ir su jo komandos nariais.
75 m i n žurnalistai raštu paklausė premjerą Saulių Skvernelį, kaip dažnai ir kokiais
tikslais j is susitinka su Tomu Dapkumi.
Premjero komanda žurnalistams atsiuntė tokį atsakymą:

P re m je ra s y ra laisvas tie k fo rm a lia i, tie k n e fo rm a lia i b e n d ra u ti su kie k v ie n u Lietuvos

R espublikos p ilie č iu - įs k a ita n t irž in ia s k la id o s p rie m o n ių d a rb u o to ju s , ta rp jų ir Tomų
D a p kų . Tų pre m je ra s darė nuo kadencijos pradžios, tų d a rys ir a te ity je .

Pancerovas raštu paklausė premjero patarėją Tomą Beržinską, ar šis susitinka su

Tomu Dapkumi, o jei taip, tai ar dažnai.
Beržinskasį tai atrašė:

N e tu riu prievolės a iš k in tis , su kuo ir k a ip d a ž n a i s u s itin k u , ta d to ir nedarysiu. T uriu

p iln ų teisę s u s itik ti tie k su ž u rn a lis ta is , tie k su k ita is asm enim is.

Pancerovas parašė Vyriausybės kanceliarijai oficialų laišką, kuriame buvo

vienintelis klausimas: kiek kartų per 20i8-uosius Dapkus buvo patekęs į Vyriausybės
rūmus? Savaitę tylėję, valstybės tarnautojai išspaudė tokį atsakymą:

Tomas D a p ku s su M in is tru P irm in in k u s u s itik o d irb d a m a s ž u rn a lis tu . Lietuvos

įs ta ty m a i saugo ž u rn a lis tų teisę a n o n im iš k a i b e n d ra u ti su š a ltin ia is . Jei k ita i
žin ia s k la id o s p rie m o n e i b ū tų p a te ik ta in fo rm a c ija apie to k iu s s u s itik im u s , ši ž u rn a lis tų
teisė b ū tų pažeista. S p re nd im ų dėl to kio s in fo rm a c ijo s p a te ik im o a r n e p a te ikim o šiuo
ko n kre č iu a tv e ju g a li p r iim ti t ik p a ts Tomas D apkus, į k u rį tu rė tu m ė te kreiptis.
 Atsakymas prajuokino Pancerovą ir Davidonytę. Visų pirma, jie klausė apie Dapkui
išrašytus leidimus, bet valstybės tarnautojai patys išdavė, kad Dapkus susitikinėdavo
su Skverneliu. Antra, iš oficialaus atsakymo galima suprasti, jog premjeras buvo
Dapkaus informacijos šaltinis.
-įstatym ai saugo žurnalistų šaltinius, o ne premjero,-juokėsi Davidonytė,
perskaičiusi Vyriausybės kanceliarijos atsakymą.
Tyrimų komanda kelias savaites ginčijosi su Vyriausybės kanceliarija, pasitelkė
„procedūrinį trolinimą“, bet suprato, kad šįkart daugiau informacijos neišlups. Norint
sužinoti apie Dapkaus įtaką premjerui, reikėjo ieškoti kitų kelių.

Vieną vakarą Birutė Davidonytė sumanė pasidomėti viešai skelbiama Seimo

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Vytauto Bako darbotvarke, mat
Bakas buvo artimas Skvernelio bendražygis. Tai, ką pamatė, Davidonytę nustebino.

2 0 18 m. sausio 9 d. 11.00 vai. S u s itik im a s su ž u rn a lis tu Tom u D a p k u m i. III rū m a i, 513

2 0 18 m. kovo 6 d. 09.00 vai. S u s itik im a s s u ž u rn a lis tu Tom u D a p k u m i. III rū m a i, 513

2 0 18 m. kovo 21 d. 1 6 .0 0 vai. S u s itik im a s s u ž u rn a lis tu Tom u D a p k u m i. III rū m a i, 520

2 0 18 m. b a la n d ž io 5 d. 1 5 .0 0 vai. S u s itik im a s su ž u rn a lis tu Tom u D a p k u m i. III rū m a i,

513 kab.

2 0 18 m. gegužės 10 d. 14.30 vai. S u s itik im a s s u ž u rn a lis tu Tom u D a p k u m i.

Tai reiškė, kad tuo laiku, kai Bako komitetas tyrė koncerno „MG Baltic“ neteisėtą
įtaką politikams, pats Bakas reguliariai susitikinėjo su Dapkumi, kuris tyrime įvardytas
kaip „MG Baltic“ interesų atstovas. Kodėl susitikinėjo? Apie ką jiedu kalbėjo?
 Tą patį vakarą Davidonytė parašė žinutę Pancerovui. Šį taip pat nustebino toks
atradimas. „Gal komitetas įpareigojo Baką susitikt su Dapkumi ir pakviesti liudyti?“ —
atrašė Davidonytei Pancerovas.
Nors buvo devinta vakaro, Pancerovas paskambino Seimo Nacionalinio saugumo
ir gynybos komiteto nariui Algirdui Butkevičiui. Prisistatęs ir atsiprašęs dėl vėlyvo
skambučio, iškart uždavė klausimą:
-G al jums žinoma, kodėl ponas Bakas reguliariai susitikinėjo su Tomu Dapkumi?
Iš jo darbotvarkės matom, kad per penkis mėnesius jie susitiko penkis kartus.
Butkevičius kurį laiką tylėjo.
-Ž in o te ,-p ra b ilo pagaliau,-jūs palietėt labai jautrią temą. ]au maniau, kad
niekas tuo nepasidomės. Aš dabar esu Paryžiuj, konferencijoj, tai gal būtų galima
susiskambint kitą savaitę?
-A š tiesiog noriu išsiaiškinti, ar jūsų komitetas buvo įpareigojęs Baką susitikt su
Dapkumi. Gal buvo koks nors visų komiteto narių bendras susitarimas, kad Bakas turi
įkalbėt Dapkų liudyt komitete?- paklausė Pancerovas.
- Ne, tokių dalykų nebuvo,-atsakė Butkevičius ir pridūrė:-M an nėra žinoma,
kodėl jie susitikinėjo.
Kitą dieną Pancerovas ir Davidonytė įs m in redakcijoje diskutavo apie
susiklosčiusią padėtį. įvertinę surinktą informaciją jie suprato, kad nėra ko laukti —
reikia skambinti Bakui irtiesiai klausti, ką jis aptarinėjo su Dapkumi.
Pancerovas paskambino. Bakas, regis, nenorėjo kalbėti su įs m in reporteriu, bet
pokalbio nenutraukė. Iš pradžių Pancerovas uždavė kelis nesusijusius klausimus,
paskui perėjo prie klausimų apie Dapkų.
- Kai atlikot tyrimą, susijusį su „MG Baltic“, - pasakė Pancerovas, - per penkis
mėnesius, nuo sausio devintos iki gegužės dešimtos, jūs penkis kartus susitikote su
Tomu Dapkumi. Gal galit pasakyt, apie ką jūs kalbėjot?
Politikas tylėjo. Paskui paprašė pakartoti klausimą. Pancerovas pakartojo.
- Mano susitikimų tikslai... - nutęsė Bakas. - Pirmieji susitikimai buvo skirti tam,
kad jis ateitų liudyti. Aš tiesiog kviečiau žmogų liudyti parlamentui, - pasakė. - Aš ne
tik poną Dapkų, bet ir kitus liudytojus, kurie buvo apklausti parlamente, kviečiau
liudyti.
- O kiti komiteto nariai apie tai žinojo?-pasidomėjo Pancerovas.
-B e abejo, žinojo.
 - A r jūs su Tomu Dapkumi aptarinėjote iš Valstybės saugumo departamento ir
Specialiųjų tyrimų tarnybos gautą informaciją?- klausinėjo žurnalistas.
Bakas nieko neatsakė.
-A lio !
Tyla.
- A r girdit mane?
Tyla.
Dvidešimt sekundžių žurnalistas klausėsi tylos, paskui nutraukė pokalbį.
Vėl paskambino Bakui.
- Kažkas nutrūko, - pasakė Pancerovas, kai politikas atsiliepė.
-T a ip ,-ta rė Bakas.
- A r dabar girdite mane?
-Taip.
-jū s sakėte, kad komitetas žinojo apie jūsų susitikimus su Tomu Dapkumi.
Bakas atsiduso.
-Taip,-patvirtino.
- A r jūs su juo aptarinėjote VSD irSTT pateiktą informaciją?
Tyla.
-A lio !
Tyla.
-A lio !
Dešimt sekundžių-tyla. Pancerovas vėl nutraukė pokalbį, vėl paskambino Bakui.
-Trečią kartą užduosiu klausimą: ar jūs su Tomu Dapkumi aptarinėjote iš VSD ir
STT gautą informaciją?
Minutėlę pratylėjęs, Bakas pagaliau atsakė:
-N e.
- Neaptarinėjote to ? - pakartojo klausimą Pancerovas.
- Ne. Informacijos, kurią gaunu iš VSD ar STT, aš su niekuo neaptarinėju, - pasakė
Bakas.-Ponas Dapkus galbūt ir norėjo sužinoti, kiek žino parlamentas. Iš tam tikrų jo
klausimų aš supratau tai. Bet aš niekada neaptarinėju iš VSD ar STT gautos
informacijos su pašaliniais asmenimis. Išskyrus prezidentės patarėjus, premjerą ir
komiteto narius. Kartais su Seimo pirm ininku,-atsakė Bakas.
- Bet Dapkus uždavė tokių klausimų?
 -Dapkus man uždavė panašių klausimų, kokius jūs man uždavėtšio pokalbio
pradžioj,-atsakė Bakas. Pokalbio pradžioje žurnalistas klausė apie žvalgybos
pažymas dėl atliekų deginimo jėgainių.
Pancerovas klausinėjo toliau:
-Kokie buvo tų susitikimų tikslai?]ūs sakėt, kad kvietėt Dapkuj komitetą liudyti,
bet negi per visus penkis susitikimus tik apie tai ir kalbėjot?
Bakas atsakė su Dapkumi susitikęs ir kaip su žurnalistu.
-M a n atrodo, kad aš net jo laidose buvau. ]is turi tokj stilių, kai daro laidas, jis
ateina prieš tai pasikalbėti, arba telefonu pasikalba. Kita dalis susitikimų, nežinau,
vienas ardu, buvo apie galimą liudijimą parlamentui,-pasakojo Bakas.
- O kaip jums pačiam tai atrodo: jūs atliekate tyrimą dėl „MG Baltic“, o pats
susitikinėjate su žmogumi, kuris pažymose yra pristatomas kaip „MG Baltic“ interesų
atstovas?
Bako balse suskambėjo nepasitenkinimo gaidelė:
-Tai man uždavė Seimas tokią užduotį ir aš privalau tą užduotį atlikti. Seimas
suformulavo man atlikti parlamentinį tyrimą. Aš jį atlikau.
Pancerovas replikavo, kad užduotis atlikti parlamentinį tyrimą buvo suformuluota
visam komitetui, bet su Dapkumi reguliariai susitikinėjo būtent Bakas. Iš ankstesnio
Butkevičiaus komentaro buvo galima suprasti, kad kiti komiteto nariai apie tokius
Bako pasimatymus su Dapkum nežinojo.
-lū s sakėte, kad dalis tų susitikimų su Tomu Dapkumi buvo dėl to, kad kvietėte jį
liudyti komitetui, bandėte sužinoti, ką jisai žino. O ar buvote susitikęs su kitais „MG
Baltic“ atstovais dėl tokių pačių tikslų?- paklausė Pancerovas.
- Iš viso ten trys tūkstančiai žmonių dirba, tai bijau, kad neapsimeluočiau. Tai
jeigu jūs užduotumėt klausimą, aš pasakyčiau, buvau ar ne,-atsakė Bakas.
-S u Kurlianskiu?
- Ne, niekada nebuvau susitikęs.
-S u Mockum?
- Niekada nebuvau susitikęs. Išvis net gyvenime nesu sutikęs.
-D a r paklausčiau apie LNK vadovę, bet pavardę pamiršau,-nusijuokė
Pancerovas.
-Sarakienė?-pagelbėjo Bakas.
-Taip, taip.
 - Niekada nebuvau susitikęs.
Po šio pokalbio Davidonytė ir Pancerovas perklausė garso įrašą. Abiem pasirodė
keista, kad Bakas tik iš trečio karto sugebėjo atsakyti į klausimą, ar aptarinėjo
žvalgybinę informaciją su Dapkumi.
Nors tąkart Bakas teigė su Dapkumi susitikinėjęs kaip su žurnalistu, tačiau vėliau,
2019-ųjų pavasarį ir vasarą, kai Dapkus, regis, jau seniai nebedirbo jokio žurnalistinio
darbo, Bakas savo darbotvarkėse ir toliau nurodydavo vis susitinkantis su „su
žurnalistu Tomu Dapkumi“.
Padėtis atrodė paradoksali: viena vertus, premjeras Skvernelis ir jo bendražygiai
nuo pirmųjų darbo dienų skelbė kovoją su koncernu „MG Baltic“, mėginančiu daryti
politikams įtaką, kita vertus, Skvernelis, Bakas ir kiti palaikė ryšius su Tomu Dapkumi,
per kurį „MG Baltic“ ir darė įtaką politikams.

Žurnalistai suprato privalą pasikalbėti ir su pačiu Dapkumi. Pancerovas feisbuke

parašė jam žinutę. Apsikeitę telefono numeriais, jie sutarė susitikti Vilniaus
senamiesčio restorane „La Boheme“.
Pirmas susitikimas buvo labiau susipažinimas nei interviu. Pancerovas ir
Davidonytė papasakojo Dapkui apie rašomą knygą. Pasakė norį užduoti kelis
klausimus. Dapkus sutiko duoti interviu knygai, bet pasakė pirma norįs pagalvoti ir
pasiruošti. Paklausė, gal žurnalistai galėtų raštu pateikti jam klausimus. Davidonytė ir
Pancerovas sutiko.
Po kelių savaičių jie vėl susitiko restorane „La Boheme“. Tą pavakarę Dapkus pasakė
pirmiau norįs viską papasakoti ne spaudai, o vėliau duosiąs ir oficialų interviu. Jis tris
valandas kalbėjo apie savo pažintį ir ryšį su Skverneliu. Nors pokalbis buvo neoficialus,
bet apibendrinant galima teigti, kad Dapkus prisipažino seniai pažįstąs Skvernelį ir
nuolat palaikąs su juo ryšius, taip pat pripažino teikęs Skverneliui informaciją.
Po šio susitikimo Pancerovas ir Davidonytė vėl nusiuntė klausimus Dapkui, bet
atsakymų nesulaukė. Dapkus ir vėliau vis žadėdavo atsakyti, bet pažado netesėjo.
Po kelių mėnesių Davidonytę ir Pancerovą pasiekė gandai iš politikos užkulisių,
juose kalbama, neva Dapkus padeda Davidonytei ir Pancerovui rašyti knygą, neva
grasina premjero komandai viešai prabilti apie ryšius su Skverneliu, neva su Dapkumi
buvo susitarta, kad šis nekalbėtų. Pancerovas ir Davidonytė nesigilino, kas tuos gandus
skleidžia ir kokiu tikslu. Vilniuje netrūksta paskalų ir intrigų, tai - kasdienybė. Sostinės
gatvėse, restoranuose, kabinetuose trinasi šešėliniai veikėjai, lyg nuodus
pardavinėjantys gandus, kompromatus, paslaptis, išpažintis-itin paklausias prekes
politiniuose turguose. Valstybės valdymo užkulisiais besidomintys reporteriai privalo
tai žinoti, bet jokiu būdu negali dalyvauti turgaus žaidimuose.
Netrukus Davidonytė ir Pancerovas susitiko su premjero patarėju ir buvusiu savo
kolega Skirmantu Malinausku. Jis ir papasakojo, ką iš tiesų Dapkus veikė 339 numeriu
pažymėtame kabinete.
16 SKYRIUS

PREMJERAS NUOŠIRDŽIAI TUO TIKI

įžengęs j įs m in redakciją, savo buvusią darbovietę, premjero patarėjas Skirmantas

Malinauskas garsiai sveikinosi su žurnalistais, spaudė rankas ir plačiai šypsojosi.
Tyrimų komandos nariai Birutė Davidonytė ir Dovydas Pancerovas jau iš tolo išgirdo
pažįstamą balsą ir nuėjo pasitikti atvykėlio.
Trijulei einant redakcijos koridoriais į pokalbiams skirtą kambarį, Pancerovas
prisiminė vieną smagų epizodą: prieš kelias dienas viešai aiškindamas, kodėl
premjeras Saulius Skvernelis neduoda interviu 15mm redakcijai, Malinauskas sakė, esą
panaši praktikayra ir]AV, ten prezidentas Donaldas Trumpas konfliktuoja su jo
nepalaikančiu „The New York Times“27.
-Tai lyginai mus su „New York Times“?-šypsodamas mestelėjo Pancerovas.
-T aip ,-lin kte lė jo Malinauskas.
- Mums tai nenuskambėjo kaip įžeidimas.
-A š ir nenorėjau jūsų įžeisti.
]ie susėdo pokalbių kambaryje permatomomis stiklinėmis sienomis. Malinauską
pastebėjo pro šalį vaikščiojantys buvę jo kolegos. ]ie šypsojosi ir mojavo jam, pamojo ir
pro šalį einantis įs m in tyrimų komandos žurnalistas Šarūnas Černiauskas.
Pokalbio išvakarėse Malinauskas parašė Pancerovui bijąs, kad atskiri šiandienos
interviu epizodai ar frazės gali būti ištraukti iš konteksto ir panaudoti prieš Skvernelį
prezidentinėje rinkimų kampanijoje, tad dabar Davidonytė jo paklausė:
-Skirmantai, negi tu rimtai manai, kad mes slapta tave kur norsįviliosim?
- Ne, aš todėl ir atėjau, nes pasitikiu, - atsakė Malinauskas. - Matot, aš dar
nesakiau Skverneliui, kad sutikau jums duoti interviu, nederinau to.
Staiga suskambėjo Malinausko telefonas. Išsitraukęs mobilųjį iš švarko kišenės ir
žvilgtelėjęs į ekraną, jis nusišypsojo.
-Atsiprašau, Skvernelis skambina.
 Žurnalistai išjungė diktofoną.
- Laba, - į premjero skambutį atsiliepė Malinauskas.
]am baigus pokalbį, Davidonytė paklausė:
- Kaip dažnai pas premjerą matai Tomą Dapkų?
- Dabar aš jo nebematau visai,-atsakė Malinauskas.
- Nuo kada?- pasidomėjo Pancerovas.
- Nuo tų pačių istorijų, kurios buvo aprašytos: nuo Skaliko skandalo, Tulpių pašto28
irtaiptoliau.
Malinauskas patvirtino, kad anksčiau Dapkus susitikdavo ir su juo, ir su premjeru:
-Jis ateidavo ir keisdavosi informacija-arba iš manęs norėdavo kažkokios
informacijos ir darydavo kažkokius reportažus, arba jis atnešdavo. Jūs sakot: o kaip tu
gauni kokį nors kompromatą? Aš pats tai vadinu papildoma informacija. Va taip ir
gauni: tau kažkas atneša.
Malinauskas sakė, esą Dapkus netik atnešdavo informacijos, bet ir įvardydavo
skaidrumo problemas įvairiose įstaigose ar ministerijose.
-Ateidavo ir sakydavo: aš turiu tą informaciją, aną informaciją, ten yra problema,
ten yra skaidrumo problemų.
- O kokius nors popierinius dokumentus jis atnešdavo?- paklausė Davidonytė.
- Būdavo, kad kažką atsiųsdavo, arba būdavo, kad tiesiog pasikalbėdavom.
Pancerovas paklausė:
- A r Dapkus buvo vienas iš Skvernelio informacijos šaltinių?
-A š tikrai manau, kad jis buvo vienas iš informacijos šaltinių,-atsakė
Malinauskas.-Tai buvo žmogus, kurį Skvernelis gana seniai pažinojo.
Malinauskas pasakojo, esą Dapkus į Vyriausybės rūmus pas premjerą dažniausiai
ateidavo kaip žurnalistas-ruošdamas laidą, reportažą ar interviu. Tačiau tuo pat metu
„jie draugiškai pasikalbėdavo apsikeisdami informacija“.
- Manau, Skvernelis į Dapkaus informaciją žiūrėdavo labai paprastai: tu supranti,
kad jis gali būti suinteresuotas, nežinai visų aplinkybių, nežinai, kas jam davė tą
informaciją ir taip toliau, bet paimi ją kaip informaciją, kurią galima pasižiūrėti, -
kalbėjo Malinauskas.
- Mums žmonės pasakojo, kad Dapkus prieš rytinius patarėjų pasitarimus
išeidavo iš Skvernelio kabineto, kad dažnai ten lankydavosi, - pasakė Davidonytė.
- Manau, kad tokių epizodų galėjo būti. Jie gana artimai bendravo, - atsakė
Malinauskas.
-K aip tu dabar vertini tai, kad Dapkus buvo vienas iš Skvernelio informacijos
šaltinių?- pasidomėjo Davidonytė. - Nes žiniasklaidos bendruomenėje seniai žinoma,
kad jis nėra žurnalistas, o tik, sakykime, interesų atstovas.
-A š vertinu, kad Dapkusyra spalvinga asmenybė. Tuo metu aš tikrai vertinau jj
kaip žurnalistą. Dabar, man atrodo, jis žurnalistine veikla nebeužsiima,-atsakė
Malinauskas.-Puikiai žinojau, nujaučiau, kad ir jis, ir daugiau asmenųyra
pasiklausomi, sekami. Ta situacija buvo. Bet bendravau adekvačiai.
Paklaustas, kaip dažnai Dapkus lankydavosi Vyriausybės rūmuose, Malinauskas
atsakė negalįs tiksliai pasakyti. Pagalvojęs pridūrė, kad Dapkaus apsilankymų skaičius
galėtų būti „keletas kartų per mėnesį“.
Žurnalistai pasidomėjo ir kitais dalykais. Prisiminęs buvusios Vyriausybės
kanclerės Mildos Dargužaitės pasakojimą apie jos ir Malinausko konfliktą, Pancerovas
paklausė:
-A rė s i žurnalistams perdavęs informacijos apie Dargužaitę?
- Ne, jokios informacijos niekada dėl Dargužaitės neperdaviau. Ten yra visiškai
atskira istorija,-atsakė Malinauskas.
]is prisiminė savo pirmąjį susitikimą su Dargužaitę, tai įvyko Malinauskui išėjus iš
darbo 7s m in redakcijoje ir prisidėjus prie premjero komandos.
- Pirmą dieną, kai aš pradėjau dirbti Skvernelio Vyriausybėje, mane susirado
Dargužaitę ir pasakė: Skirmantai, ką tu darai? Kodėl tu čia eini? Tai visiška kvailystė!
Tau reikėjo su manim pasikalbėt, aš būčiau tave atkalbėjus. Aš jai atsakiau: palaukit,
Milda, jūs gi kanclerė, tai kodėl dirbat toliau?
Malinauskas sakė išsyk pajutęs įtampą Vyriausybės rūmuose. Esą tarp Dargužaitės
ir kanceliarijos darbuotojų tuo metu vyko konfliktas.
- Kai aš atėjau, man atrodė, kad Dargužaitės bendravimas su Skverneliu iš viso
buvo nutrūkęs, nes jau buvo įvykęs tam tikras konfliktas.
Malinauskas pasakojo, kad pasitraukus Dargužaitei jis pats asmeniškai įkalbinėjęs
Vyriausybės kancleriu tapti Algirdą Stončaitį, Skvernelio bendražygį iš darbo policijoje
laikų, tuo metu dirbusį Vidaus reikalų ministerijoje.
-A š tiesiog nuėjau su juo pasikalbėt. Algirdas pasakė: žinai, yra Vidaus reikalų
ministerija, čia aš labai gerai išmanau, kam dabar man eiti į Vyriausybę?]is labai ilgai
dvejojo. Aš jam sakiau: tikrai ateikit, jaučiau, kad Saulius juo pasitikėtų.
 -Jtikinti, kaip matau, pavyko,-šyptelėjo Davidonytė.
-M ano galva, kaip kancleris jis yra superinis. Toks ūkininkas: atvaro, išsprendžia
krūvą tokių ūkinių klausimų. Man būtų žiauriai sunku patikėt, kad jis ryžtųsi daryt kokį
nors neskaidrų, nesąžiningą dalyką.
- Kokią įtaką Skverneliui daro Stončaitis?—paklausė Pancerovas.
-A š manau, kad tai yra tikrai seni bendražygiai. Jie abu buvo generalinio komisaro
pavaduotojai Policijos departamente. Neabejoju, jie tikrai draugavo.
Malinauskas papasakojo, kad per dvejus jo darbo metus Skvernelio Vyriausybėje
atmosfera nuolat keitėsi.
-M a n pačiam buvo tokių situacijų, kai buvau ant iškritimo iš komandos ribos.
Viena iš tokių buvo teisingumo ministrės Mildos Vainiutės situacija.
2018-ųjų kovą, per premjero atostogas, Malinauskas į Vyriausybės rūmus sukvietė
žurnalistus ir surengė spaudos konferenciją; joje prieš kameras stojo pats kartu su
Teisingumo ministerijos vyr. specialiste Rasa Kazėniene, tuo laiku išgarsėjusia
pareiškimais apie galimą korupciją kalėjimų sistemoje (vėliau per prezidento
rinkiminę kampaniją Kazėnienė tapo Skvernelio patikėtine). Malinauskas ir Kazėnienė
žurnalistams paskelbė, kad teisingumo viceministras Raimondas Bakšys esą trukdo
vykdyti kalėjimų sistemos auditą; taigi jei viceministras lieka savo poste, Malinauskas
trauksis iš premjero patarėjo pareigų. Galiausiai iš pareigų pasitraukė ne tik
viceministras Bakšys, bet ir pati teisingumo ministrė Milda Vainiutė.
Toks Malinausko šou nustebino visus, net ir patyrusius žurnalistus iš įvairių
redakcijų. Jo buvo paklausta: kodėl apie problemas Teisingumo ministerijoje kalba ne
pats premjeras, o jo patarėjas ir ministerijos vyr. specialistė? Viešai buvo svarstoma,
kad po tokio akibrokšto galbūt kliba ir paties Malinausko kėdė, kad atostogaujantis
premjeras turbūt nežino apie savo patarėjo veiksmus. Visgi grįžęs iš atostogų
premjeras Skvernelis apsiribojo viešai išbardamas Malinauską: „Pasirinktas būdasyra
absoliučiai netinkamas. Vertinu kaip tam tikrą patarėjo patirties neturėjimą.“
- O ką premjeras apie tai sakė užkulisiuose?-paklausė Pancerovas.
- Pirmas dalykas, jis žinojo apie konferenciją, bet nežinojo jos turinio, - atsakė
Malinauskas. - Kai jis grįžo, mes kalbėjomės, kad tokius dalykus bent jau reikėtų
suderinti ir apie juos įspėti. Subordinacijos klausimas čia buvo gana svarbus.
Malinauskas pasakojo, kad šis incidentas padėjęs jam suprasti, jog politikoje
viskas priklauso nuo vadovo, komandos ir pasirinktos krypties. Todėl einant politinio
pasitikėjimo pareigas atmosfera ir aplinkybės nuolat kinta.
- Džiaugiuosi, kad aš likau toje komandoje ir nebuvau išmestas. Bet čia niekad
negali žinot...
Bene svarbiausia Malinausko atsakomybė premjero komandoje - bendravimas su
žiniasklaida. Po viso to, kas buvo nutikę,-su Registrų centru susijęs skandalas,
sunaikintas svarbaus Vyriausybės pasitarimo garso įrašas, valstiečių bandymai
užvaldyti LRT, kandžios premjero replikos apie žurnalistus, spaudimas kultūros
ministrei Lianai Ruokytei-Jonsson, - Davidonytė ir Pancerovas turėjo daug klausimų
apiežiniasklaidos laisvę.
Vienas iš įvykių, apie kuriuos pasakojo Malinauskas, nutiko iškart po Seimo
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto verslo įtakos politikams tyrimo.
Malinauskas tvirtino tada pats sukvietęs žiniasklaidos atstovus ir pranešęs, jog
Vyriausybė siekia, kad visi žurnalistai deklaruotų turtą ir pajamas.
- A r t u prašei, kad kultūros ministrė savo vardu įregistruotų jūsų ruoštas
pataisas?-paklausė Davidonytė, prisiminusi Ruokytės-Jonsson kalbas apie jai darytą
spaudimą.
-Absoliučiai teisingai,-atsakė Malinauskas.-Mes pasikvietėm Kultūros
ministeriją ir sakom: žiūrėkit, tikrai viskas yra suderinta, tai yra minimalūs ribojimai.
- O kaip tu manai, ar versti ministrę savo vardu teikti pataisas, kurioms ji
nepritaria, yra demokratiška?
-]o s niekas nevertė. Nėra jokios problemos. Ieškom kitų kelių.
Malinauskas teigė siekęs gerų tikslų. Po Seimo atlikto verslo įtakos politikams
tyrimo Vyriausybei buvo suformuluota privaloma užduotis: parengti su žiniasklaida
susijusių įstatymų pataisų paketą. Malinauskas sako norėjęs, kad šis klausimas būtų
sprendžiamas Vyriausybėje, kad ji surašytų neskausmingas žiniasklaida! pataisas, o ne
Seime, mat ten pataisos galėjo išsipūsti iki didelių apribojimų.
- Ir nelaikai to spaudimu?-paklausė Davidonytė.
- Laikau! Dar kartą sakau: aš tikrai dariau spaudimą. Apie tai kalbėjau su kultūros
viceministru Gyčiu Andrulioniu ir sakiau: žiūrėkit, viskas suderinta, pateikit projektą ir
išspręskim klausimą. Pasakė: ne.
Malinauskas teigė, kad premjeras Skvernelis nepalaikė valdančiųjų iniciatyvų,
susijusių su žiniasklaidos laisvės ribojimu. Pavyzdžiui, nepritarė parlamentinės
komisijos ketinimui ištirti visuomeninio transliuotojo LRT veiklą.
 - Bet Skvernelis per paskutinį balsavimą Seime balsavo už tyrimo išvadas, -
priminė Davidonytė.
-A š neatsimenu paskutinio balsavimo, sakau nuoširdžiai. Bet visą laiką premjeras
sakė: jeigu yra piktnaudžiavimai, tai turėtų tirti atitinkamos institucijos, kad nekiltų
jokių abejonių dėl nepriklausomumo, - pasakė Malinauskas.
-Skvernelis-demokratiškas politikas?-pasidomėjo Pancerovas.
-Jeigu kalbėtume apie kokį nors polinkį į autoritarizmą, čia mūsų nuomonės gali
stipriai išsiskirt,-atsakė Malinauskas.
-Tavo kaip buvusio žurnalisto nuomone, ar demokratijos taisykles atitinka
žurnalistų skirstymas, nebendravimas su tam tikrais žurnalistais ir taip toliau?—
paklausė Davidonytė.
-A š sutinku dėl vieno: kad santykis tarp Skvernelio ir dviejų žiniasklaidos
priemonių, 75 m i n ir „LaisvėsTV“, yra tikrai ypatingas, - atsakė Malinauskas.
Kaip tik tuo metu, kai vyko šis interviu, Vyriausybės kanceliarija kreipėsi į teismą,
siekdama įrodyti, kad 75 m in žurnalistai Pancerovas ir Černiauskas savo asmeninėse
feisbuko paskyrose paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie galimą
žiniasklaidą prižiūrinčių institucijų sujungimą. Prieš tai dvi kompetentingos
institucijos nustatė, kad žurnalistai etiškai ir sąžiningai išsakė savo nuomonę ir jokių
pažeidimų nepadarė. „Nuomoniųįvairovės užtikrinimas padeda plėtoti demokratiją,
skatina visuomenės pilietiškumą“,-a p ie situaciją rašė žurnalistų etikos inspektorė
Gražina Ramanauskaitė-Tiumenevienė. Galiausiai Vyriausybės kanceliarija bylą
pralaimėjo, teismas savo nutartyje pažymėjo, kad Konstitucijoje yra įtvirtinta teisė
turėti įsitikinimus ir juos reikšti. Kiti žurnalistai traukė pečiais: niekas neprisiminė kito
tokio atvejo, kad demokratinėje valstybėje Vyriausybė už mokesčių mokėtojų pinigus
bylinėtųsi su žurnalistais dėl asmeninių žurnalistų įrašų feisbuko paskyroje. Atrodė,
kad tai akivaizdus persekiojimas už kritiką.
- Kai buvo keliamas klausimas dėl feisbuko įrašų, aš visą laiką ten sakiau, kad čia
nėra jokios prasmės absoliučiai,-tvirtino Malinauskas.
-Tai čia ne tavo iniciatyva?- paklausė Pancerovas.
- Ne, tai nėra mano iniciatyva.
- O kieno iniciatyva?
- Nepradėsiu turbūt pasakoti, kieno tai iniciatyva.
-T u dirbi Vyriausybėje, tai arba žinai, arba nežinai, -įg ė lė Pancerovas.
 Malinauskas atsakė, kad kreipimasis j teismą dėl žurnalistų įrašų feisbuko
paskyroje galėjęs būti premjero Sauliaus Skvernelio ir jo patarėjų Tomo Beržinsko ir
Arnoldo Pikžirnio bendras sprendimas,
-Žiūrėk, aš atsakysiu labai trumpai. Aš manau, kad tai gali būti bendras
apsisprendimas: galbūt Tomo, Sauliaus, Arnoldo ar kitų. Mano dalyvavimas buvo toks:
kai kilo šitas klausimas, atsimenu, buvo diskusija, kaip mes čia turėtume reaguot. Aš
visą laiką sakiau, kad neverta skųsti, tai yra visiškai bergždžias dalykas.
Davidonytė priminė premjero Skvernelio viešai pasakytus žodžius, esą įs m in yra
„aiškiai savo nuomonę reiškiantis portalas“, ir paklausė, kodėl pastaruoju metu
premjeras neduoda interviu įs m in žurnalistams ir nenori eiti į įs m in rengiamas laidas?
-A š jaučiu iš Skvernelio aiškią nuostatą: kad objektyvumas bus neužtikrintas.
Manau, kad ir šią knygą jis vertina kaip tam tikrą akciją, nukreiptą prieš jį,-pasakė
Malinauskas.
-Premjeras tikrai tuo tiki? Tiki, kad žurnalistai yra paskelbę prieš jį kažkokį šventą
karą?-paklausė Davidonytė.
-A š papildysiu klausimą,-įsiterpė Pancerovas.-Ar jis iš tiesų tuo tiki, ar tai yra
viešųjų ryšių pozicija, imant pavyzdį iš Donaldo Trumpo ir kitų?
-T ikrai tikrai, nuoširdžiai. Tai nėra piaro pozicija,-atsakė Malinauskas.-
Atsidūręs viešoje pozicijoje tu pradedi jausti didžiulį kritikos lygį, ir tau iš karto
pradeda atrodyti, kad, žiūrėkit, mane puola, mane puola nepamatuotai. Dėl įs m in ir
„Laisvės TV“, tai po situacijos su Andriumi Tapinu29ir po kelių 75mm tyrimų ciklų
Skvernelis pakankamai aiškiai mato ir tiki, kad tai yra prieš jį nukreipta kampanija.
Man irgi, sakykim, atrodė viskas labai normaliai iki to garsiojo „Danpovver“ tyrimo.
Konkrečiai tas tyrimas buvo toks pirmas didelis tyrimas, kuris iš tikrųjų supurtė labai
stipriai Vyriausybę, ir man teko eiti aiškintis. Mano galva, tai sukūrė tam tikrą
konfrontaciją.
-T u dabar sakai, kad premjerui nepatiko mūsų straipsniai. Artai reiškia, kad
premjeras keršija už kritiką?- paklausė Davidonytė.
-A š manau, kad jis pamatė, jogta kritika buvo neproporcinga.
15m m tyrimų komanda jau anksčiau turėjo įtarimų, kad sprendimas atkirsti visus
žurnalistus nuo Registrų centro duomenų irgi galėjo būti susijęs su tyrimu apie
„Danpovver Baltic“. Tačiau Pancerovo paklaustas, artai susiję, Malinauskas atsakė:
- Ne, tai absoliučiai nesietini dalykai.
 - O kaip tu manai, kokios priežastys lėmė, kad Registrų centro klausimas ligi šiol
neišspręstas? Nėra politinės valios?- pasidomėjo Davidonytė.
- Prisipažinsiu, aš manau, kad taip. Klausimas yra užstrigęs Agnės Sirinskienės
komitete,-atsakė Malinauskas.-Man pačiam teko kalbėtis su Sirinskiene, raginti ir
skubinti tai sutvarkyti. J ką man Agnė atsakė: žiūrėkit, aš nematau dabar jokios
prasmės labai stipriai skubėti, mes esam užklausę, kokios yra patirtys kitose
valstybėse, ir taip toliau.
- A r tai yra valstiečių politinis bandymas pastatyti žiniasklaidą j vietą?
- Faktas, kad pradžioje Ramūnui Karbauskiui irtai pačiai Agnei Sirinskienei, o
dabar ir Skverneliui tenka atlaikyti nemažai kritikos ir smūgių. ]ie šiuo metu turbūt jau
net nebesvarsto tokiom kategorijom, kaip padaryti, kadžiniasklaidai būtų lengviau,-
atsakė Malinauskas.
- Mes girdėjome, kad per Registrų centro skandalą tu grasinai išeiti iš darbo, jeigu
žurnalistams nebus grąžinta prieiga prie duomenų. Artai tiesa?- paklausė
Davidonytė.
-A š esu toks žmogus, kuris niekada nesilaiko savo darbo vietos. Kasyra
komunikacijos specialisto darbas? Tu turi identifikuoti, kad vienas ar kitas klausimas
sukels didžiulę šūdų audrą, ir turi laiku padaryti sprendimą, kaip tai labai gerai
išaiškinti. Tada aš visiem aiškinau, kad Registrų centro duomenys žurnalistams yra
prioritetas numeris vienas. Net ir žinodama, kad tai yra labai svarbus klausimas,
Vyriausybė jam tinkamai nepasiruošė, ir turėjom mitingus, turėjom visiškai
sugriuvusius santykius su žiniasklaida.
-Neatsakei j klausimą. Ar tiesa, kad tu grasinai, jog išeisi iš darbo?
-A š ta i minėjau,-atsakė Malinauskas.
Davidonytė klausinėjo toliau:
-Gerai, pamirškim dabariswm ir„Laisvės TV“, pakalbėkime apie patį principą:
politikas išeina prieš visus ir pasako, kad egzistuoja žurnalistai iš didžiosios Ž ir iš
mažosios ž; tai, tavo požiūriu, yra demokratiška?
-Č ia buvo bėda, galbūt nereikėjo sakyti žodžio „žurnalistas“. Iš tikrųjų yra žmonių,
kurie nėra žurnalistai, bet save taip pristato. Manau, kad formuluotė pasirinkta bloga.
Man tai buvo staigmena. Bet tai yra Skvernelio mintis, ji nebuvo užrašyta, nebuvo
įdėta į jo lūpas. Tai yra jo asmeninė pozicija.
Malinauskas sakė, kad jei Skvernelis jau susidarė nuomonę apie kokį nors dalyką,
tai pakeis ją labai nenoriai, o kartais ir nepakeis.
-B e t kol tą nuomonę susidaro, jis yra pakankamai atviras. Kai atsiranda koks
naujas klausimas ir reikia patarėjų kompetencijų, visi ateina su savo argumentais,
tarpusavyje diskutuoja ir galiausiai jam pateikia tam tikrus sprendimus. Kai
Skvernelis, galų gale įsivertinęs viską, pasako, kad vienoks ar kitoks kelias turėtų būti
teisingas, tai vėliau jis tikrai nėra labai lankstus žmogus. Man čiayra ir pliusas, ir
minusas. Pliusas, pavyzdžiui, kad be to kai kurios reformos būtų išvis neįmanomos. O
minusas, aišku, kad tada iš karto atsiranda toks užsispyręs, nesukalbamas,
bekompromisis, - kalbėjo Malinauskas.
Malinauskas pasakojo jaučiąs nerimą ir dėl savo ateities, svarstė, ar ras kitą darbą,
kai baigsis premjero kadencija ir greičiausiai reikės palikti Vyriausybę.
-J žurnalistiką grįžt neplanuoju, bet planuoju dirbt kažkur paprastą eilinį darbą.
Būtų juokinga, jeigu aš niekur nerasčiau darbo. Pavyzdžiui, pusę metų sėdi ir galvoji:
nežinau, gal emigruot reikia, kur darbo gauti. Nežinau, kaip bus.
Po pokalbio Skirmantas Malinauskas dar kiek pasivaikščiojo po įs m in redakciją,
kur dirbo nevienus metus, kartu su kolegomis kūrė tyrimų skyrių, po redakciją, kurios
dabartinis jo vadovas premjeras Skvernelis atkakliai vengia.

27„The New York Times“ -amerikiečių dienraštis ir naujienų portalas, jo žurnalistai laimėjo daugiausia
prestižinių apdovanojimų- Pulicerio premijų.
282016 m. „Lietuvos rytas" paviešino susirašinėjimą tarp prezidentės Dalios Grybauskaitės ir Eligijaus
Masiulio, įtariamo paėmus kyšį iš „MG Baltic" viceprezidento Raimondo Kurlianskio. Viename laiške,
siųstame iš ei. pašto tulpes@lrpk.lt, prezidentė pavadino Tomą Dapkų „MG Baltic“ skaliku.
29Dėl premjero pasisakymų apie perversmą valstybėje Andrius Tapinas kreipėsi į Seimo Etikos ir
procedūrų komisiją; jai nesutikus tirti premjero elgesio, kreipėsi į teismą ir bylą laimėjo.
17 SKYRIUS

CUKRUS

Buvo trečiadienis, žvarbus žiemos rytas. Dovydas Pancerovas užsuko į kavinę „Caffeine“
Vokiečių gatvėje. Ankstyvą rytmetį čia jau driekėsi eilutė, ūžė kavos aparatai.
Pancerovas atsistojo į eilę, iš džinsų kišenės išsitraukė telefoną. Peržiūrėjo naujienas.
Nei iš šio, nei iš to jį pagavo ryžtas padaryti tai, ką jiedu su Birute Davidonyte rašydami
knygą planavo jau seniai. Taigi ėmė ir parašė žinutę slaptajam šaltiniui Ka: gal šis
sutiktų pasikalbėti? Lyg erzindamas visažinį šaltinį, paklausė: „Ar jau žinot apie mūsų
knygą?“ Ka atrašė nesuprantąs, apie ką kalba. Gal Pancerovo žinutė buvo pernelyg
kandi, nes sužinojęs, kas tai per knyga, Ka atrašė: „Knyga iš pažymėlių nėra
Skvernogeitas.“ Pancerovas neįsižeidė. Paaiškino, kad jie su Davidonyte knygoje
pasakos apie atliktus žurnalistinius tyrimus ir politikos užkulisius, kuriuos pamatė
savo akimis. Ka tapo atlaidesnis, parašė: „Daug žinau. Neatsakyti klausimai kelia kai
kurių isteriją.“
jiedu susirašinėjo gerą pusvalandį. Ka prikišo jau anksčiau bandęs kai ką pasakyti
Pancerovui, bet šis jo nesiklausęs ir nesupratęs. O štai dabar visko klausinėja iš naujo.
Galiausiai parašė: „Atsiųsk klausimus, pažiūrėsiu.“
Pancerovas apsidžiaugė. Jau manė, kad Ka apskritai nesileis į jokias kalbas.
Pancerovas ir Davidonyte per keliolika minučių surašė klausimus: apie premjerą
Saulių Skvernelį, jo aplinką, ryšius, interesus, sandorius.
Popiet Ka parašė galėsiąs atsakyti į dalį klausimų. Tačiau pirmiausia reikia susitikti
ir pasikalbėti akis į akį. Jis pats informuosiąs, kur ir kada. Pancerovas sutiko. „O tu
pasiruošęs psichologiškai?“ -paklausė Ka. Pancerovas atrašė nežinąs, ką tai reiškia, bet
jaučiasi esąs pasiruošęs. „Nemanau“,-parašė Ka.
Pancerovas kelias dienas laukė žinutės su konkrečia susitikimo vieta. Tačiau Ka
tylėjo.
Pagaliau, šeštadienio popietę, Ka parašė: „Kaip šiandien su laiku?“ Pancerovas
atsakė galįs susitikti. „Gerai, vėliau parašysiu dėl vietos ir tikslaus laiko.“
Šeštadienio pavakarę Ka pranešė po pusvalandžio lauksiąs įprastoje jų susitikimų
vietoje-degalinėje prie judraus kelio, jungiančio Vilniaus miegamuosius rajonus.
Pancerovas į susitikimą ėjo pėstute. Pėdino labirintais pro daugiabučius, nors
buvo ir tiesesnis kelias. Išlindęs iš betoninių kiemų į platesnę gatvę, tolumoje pamatė
degalinę. Kiek paėjėjęs išgirdo už nugaros burzgiant variklį. Atsigręžęs pamatė
šalikelėje stovintį automobilį. Automobilis pajudėjo. Pancerovas įtarė, kas jį vairuoja.
Mašina prisiartino visai prie pat ir sustojo. Pancerovas atidarė keleivio duris ir įsėdo
vidun.
- Niekas nesekė?-su pašaipėle paklausė Ka. Atrodė susikaupęs, budrus.
-Senokai nesimatėm,-ištarė Pancerovas.
Gerą pusvalandį jie suko ratus Vilniaus aplinkkeliais, niekur nestojo. Kalbėjo apie
būsimus rinkimus, politines intrigas, padėtį valstybėje. Tik apie premjerą neužsiminė
nė žodeliu, nors ta tema tvyrojo aplink lyg dujos, galinčios sprogt brūkštelėjus
degtuką. Gal Ka nenori apie tai kalbėti automobilyje? Pancerovas nieko ir neklausinėjo.
Vilniuje temo. įsižiebė gatvių žibintai. Ka įsuko į rajoninį kelią. Važiavo per
pramoninius rajonus, pro gamyklas, sandėlius, geležinkelio bėgius ir pervažas.
Paskui-miškingais keliais, laukais, per kaimus. Protarpiais už automobilio langų
sušmėžuodavo tolstančios sostinės šviesos.
- Skvernelis ieško tavo šaltinio tarnybose, - prabilo Ka.
- Ką? Kodėl? - nustebo Pancerovas.
-T u siuntei jam kažkokius klausimus?
Pancerovas susimąstė. Neseniai Vyriausybės kanceliarijai jis siuntė klausimus apie
Tomui Dapkui išduotus leidimus patekti į Vyriausybės rūmus. Taip pat skambino
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui-Skvernelio
bendražygiui Vytautui Bakui ir klausinėjo apie jo susitikimus su Tomu Dapkumi.
Pancerovas prisiminė su Baku kalbėjęs ir kita tema: klausinėjo apie atliekų deginimo
jėgaines ir užsiminė žinąs apie žvalgybos pažymas ta tema.
-Tai va,-tarė Ka,-dabar ieško, kas tau tekina informaciją.
- Niekas netekina.
-M a n nesvarbu, jeigu turi šaltinį-saugok,-patarė Ka.
Automobilis įriedėjo į pavilnės miestelį. ]ie važiavo tamsiomis gatvėmis ir dairėsi
vietos, kur galėtų saugiai pasikalbėti. Po valandėlės Ka įsuko į tuščią automobilių
aikštelę. Tolėliau buvo matyti baras.
- Einam?- paklausė Ka.
-E inam ,-atsakė Pancerovas.-Ar galiu pasiimt užrašus?
- Pasiimk, jeigu norėsi ką pasižymėt.
Prieš lipdami iš mašinos jie numetė savo telefonus ant galinės sėdynės.
Pancerovas nusisegė ir išmanųjį laikrodį. Dėl visa ko ant paliekamų daiktų uždėjo
kuprinę.
Ka pirmas prisiartino prie baro ir pro langą pažvelgė vidun.
- Nėra kokių tavo pažįstamų?
Pancerovas priėjo arčiau. Bare buvo pilna žmonių.
-N e , lyg ir nėra.
jiedu žengė vidun. Arčiau pagrindinių durų sėdintys lėbautojai nužvelgė
atvykėlius. Aplink aidėjo girtos kalbos, skambėjo lietuviška muzika, dvokė taip, lyg
grindis kas būtų išplovęs parūgusiu alumi, į nosį tvoskė riebalų ir kepinių kvapai.
Apsižvalgę jiedu surado laisvą stalą. Atsisėdo. Minutėlę abu dairėsi, lyg norėtų
prisijaukinti aplinką. Iš trijų pusių stalą slėpė sienelės, todėl jie sėdėjo tarytum
atskiroje kabinoje. Pats tas slaptam pokalbiui. Gal Ka iš anksto suplanavo, kur jie
važiuos?
Padavėja padėjo meniu ir paklausė, ar atnešti kokių gėrimų.
- Man šviesaus alaus, - paprašė Pancerovas.
-Alaus? Prisigersi ir nieko neprisiminsi,-nusišaipė Ka. Bet ir pats užsisakė alaus ir
lėkštę užkandžių.
Pancerovas juto įtampą, lyg j uos kas sektų. Dėl savęs nebijojo-reporteris gali
susitikinėti su kuo panorėjęs. Bet jeigu kas pamatytų Ka, geriantį alų su reporteriu, jam
tai galėtų kainuoti reputaciją, karjerą, apskritai galėjo baigtis dideliais nemalonumais.
Ka po stalu nervingai judino koją. Matyt, irgi buvo įsitempęs. Vieną po kitos traukė
baro servetėles, suko jas juostelėmis ir plėšė į skutelius. ]o akys buvo liūdnos,
oda atrodė šiurkšti, paraudusi.
-je ig u mus seka, tai jau žino, kad susitikom, - prabilo galų gale. - Užfiksuoja du
telefonus toj pačioj vietoj, ir viskas aišku.
- Nemanau, kad Lietuvoje kas nors sektų žurnalistą, - patraukė pečiais
Pancerovas.
- Nebūtinai tave. Gali mane sekti, pareigos juk ypatingos.
 Padavėja grįžo su pilnu padėklu, jiedu pakėlė bokalus, susidaužė, gurkštelėjo
alaus, paragavo užkandžių.
Pancerovas ėmė pasakoti apie knygą-kad jiedu su Birute Davidonyte rašo apie
valstybės valdymo užkulisius ir pogrindyje vykstančius politinius procesus, kad tokios
knygos labai populiarios ]AV, pavyzdžiui, „Visa prezidento kariauna“30, o va Lietuvoje
tokių knygų tradicijos kol kas nėra. Kad jiedu norėtų papasakoti apie „Danpovver
Baltic“ ir atliekų deginimo jėgainių istorijos tyrimą, apie Registrų centro ir sunaikinto
įrašo skandalą, apie premjero aplinką, ryšius, slaptuosius patarėjus, prezidentinės
rinkimų kampanijos finansavimą, kritikų persekiojimą ir jų reputacijos menkinimą.
Papasakojo, kad abu su kolege rado nemažai žmonių, dirbusių su Skverneliu, kurie
sutiko atvirai papasakoti, kas ir kaip. Gal ir Ka padėtų renkant informaciją?
Vėl priėjo padavėja. Paėmė tuščius bokalus ir riebaluotą lėkštę. Pancerovas
užsisakė dar alaus. Ka nužvelgė jį priekaištingai ir paprašė atnešti juodos kavos.
- Negaliu tau padėti, - pasakė Ka, prieš save rikiuodamas padavėjos atneštą
puodelį su kava, šaukštelį ir cukrinę.
-A š tau galiu pasakyt, kadčiayra kava,-jis kilstelėjo puodelį.-Galiu pasakyt, kad
čia yra šaukštelis. Galiu netgi paimt šaukštelį ir pamaišyt kavą. Bet aš tau negaliu
pasakyt, kad čiayra cukrus. Va kur problema, supranti? Jeigu tu nežinosi, kad čiayra
cukrus, tai nesuprasi, ką aš čia maišau. Supranti?
Pancerovas nesuprato. Bet žinutė buvo aiški: cukrus yra kažkas labai jautraus,
slapto ir uždrausto, todėl šaltinis negali to atskleisti.
-Jeigu pasakysiu, kas yra cukrus, tai nei pats save gerbsiu, nei tu mane gerbsi,-
kalbėjo Ka.
-Suprantu.
- Man įdomu, ką tu darysi, jeigu pats suprasi, kas tai yra.
- O ką aš galiu daryti?-vėl nieko nesuprato Pancerovas.
-G a li rašyt, gali nerašyt, viešint, neviešint.
-A š nežinau, apie ką jūs kalbat, todėl sunku dabar atsakyti.
-G a li elgtis pagal valstybės interesus, gali kitaip.
- Nesuprantu, ką norit pasakyti.
Ka atsiduso.
-A š bandau suprasti, kiek tu nepriklausomas ir iš kur čia vėjas pučia,-ištarė. - Iš
tavo siųstų klausimų matosi tam tikri interesai.
 -A š neturiu jokių interesų, mes tiesiog rašom knygą,-pyktelėjo Pancerovas.
-Tai tu neturi interesų, aš suprantu, todėl mes ir kalbam. Bet iš tavo klausimų
matosi, su kuo tu esi bendravęs ir kas tavo šaltiniai.
Ši replika suerzino Pancerovą. ]is atsakė, kad žurnalistai tikrina visą gautą
informaciją, o nepatikrintos neskelbia. Ka pakartojo tenorįs suprasti, kodėl žurnalistai
apskritai domisi premjeru irartai nėra koks nors politinis užsakymas.
Vidurnaktį baras ištuštėjo. Padavėjai ėmė nurinkinėti stalus.
-G erai,-galiausiai pasakė Ka,-pabandysiu tau padėt, bet nieko nepažadu.
Šis pokalbis buvo tarytum pasitikėjimo ir ryžto išbandymas.
]ie pamojo padavėjai. Kai ši atnešė sąskaitą, abu sumetė grynųjų.
Išėję laukan atsidūrė tarp rūkalių. Vietiniai nužvelgė du svetimus. Dūmai
vinguriavo naktyje. Pancerovas jautėsi nesmagiai - juodu su šaltiniu užfiksavo šitiek
akių.
Atgal į Vilnių važiavo tylėdami, lyg po didelės įtampos. Pancerovas prisiminė taip
nieko ir nepasižymėjęs savo užrašų knygelėje. Ka nieko ir nepasakojo.
-A p ie ką galvojat?-tylą sudrumstė Pancerovas.
-A p ie Votergeitą.
Pusiaukelėje stovėjo du policijos automobiliai su įjungtais švyturėliais. Pareigūnai
stypsojo šalikelėje ir stabdė pravažiuojančias mašinas. Matyt, vyko reidas. Pancerovas
sunerimo: juk Ka išgėręs alaus. Tačiau niekas jų nesustabdė.
Po valandėlės atsisveikindamas su Pancerovu Ka spausdamas ranką tarė:
-Susisieksim vėliau.3
0

30„Visa prezidento kariauna“ (angį. A ll the President's Men) -1974 m. išleista žurnalistų Bobo Woodwardo
ir Carlo Bernsteino knyga apie Votergeito skandalą.
 IV
DALIS

„Pokalbis buvo toks...

rafinuotas, malonus grasinimas,
spaudimas ir šantažas."

Dovydas Pancerovas,
žurnalistas
18 SKYRIUS

SLAPTASIS PREMJERO PATARĖJAS

2018-ųjų gruodžio 14-ąją, penktadienio vakarą, vyko 75 m i n ir BNS kalėdinis vakarėlis.

Abiejų redakcijų darbuotojai šventė dangoraižyje, viršutiniuose aukštuose, restorane
„Silver Sky“. Už restorano langų šviesose skendėjo naktinis Vilnius.
Tą vakarą žurnalistai aptarinėjo mokytojų protestus, ministrų atleidimą, premjero
kalbas apie perversmą valstybėje. Visatai buvo ką tik nutikę. Kadangi Birutė
Davidonytė ir Dovydas Pancerovas rinko medžiagą apie premjero Sauliaus Skvernelio
veiklą, tai kolegos klausinėjo ir apie jų tyrimą.
- Kodėl jūs nepasidomit Gudeliu?- paklausė viena kolegė, kai jie gėrė alų ir
aptarinėjo politiką.
Užkulisiuose buvo kalbama, esą verslininkas ir viešųjų ryšių specialistas Darius
Gudelis, 2016-aisiais padėjęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai laimėti Seimo
rinkimus, dabar slapta konsultuoja premjerą Saulių Skvernelį ir ruošia jj prezidento
rinkimams. Vilniuje tai buvo tarsi vieša paslaptis. Prieš kelis mėnesius žurnalistas
Šarūnas Černiauskas tyrimų komandai pasakojo girdėjęs, kad Darius Gudelis savo
patarimais padėjęs premjerui išeiti sausam po skandalo dėl Registrų centro ir
sunaikinto garso įrašo.
-G udeliui dabar labai sekasi viešuosiuose pirkimuose,-vakarėlyje mestelėjo
viena kolegė.
Tai skambėjo intriguojamai, jeigu Gudelis išties slapta konsultuoja premjerą,
ruošia jį prezidento rinkimams irtuo pačiu metu laimi viešuosius pirkimus, tai jau
tyrimo verta istorija. įs m in tyrimų komanda nutarė atidžiau patyrinėti Gudelio ir
Skvernelio ryšius.
Po savaitgalio Birutė Davidonytė, Dovydas Pancerovas ir Šarūnas Černiauskas
susitiko 15mm redakcijoje ir aptarė naujojo tyrimo planą. Pirmiausia reikėjo surinkti
viešai prieinamą informaciją ir pasikalbėti su savo šaltiniais, kurie galėtų ką nors
žinoti.
Davidonytė parašė koduotą žinutę Raktininkui: gal jis turi informacijos apie
Skvernelio ir Gudelio ryšius? Raktininkas atrašė: Gudelis konsultuoja premjerą
politiniais klausimais ir ruošia prezidento rinkimams. Ir patarė pasidomėti, kaip
atsiskaitoma už konsultacijas.
Pancerovas susisiekė su Ka. Šis patvirtino, kad Gudelis konsultuoja Skvernelį:
„Dirba be sutarties.“ Po kiek laiko papildomai parašė: „Skvernelis su Gudeliu atsiskaito
per viešuosius pirkimus, taip pat spręsdamas jo prašymus nuo verslo.“ Pancerovas
nesuprato, ką reiškia „prašymus nuo verslo“, tačiau Ka nieko daugiau nepaaiškino.
Černiauskas prisiminė turįs šaltinį, dirbusį Gudelio įmonėje; kiti komandos nariai
žinojo šaltinio vardą ir pavardę, bet tarpusavyje jį vadindavo Pusryčių Draugu-tokią
pravardę šaltinis gavo kartą pasiūlęs Černiauskui per pusryčius aptarti svarbią
informaciją. Gal dabar Pusryčių Draugas galėtų papasakoti apie Gudelio ryšius su
premjeru?
Netrukus Černiauskas ir Pusryčių Draugas susitiko vienoje Vilniaus kavinėje. Nors
jų pokalbis buvo ne įrašui, Pusryčių Draugas sutiko būti cituojamas straipsniuose kaip
anoniminis šaltinis, jei to prireiktų. Jis ne tik patvirtino Gudelį konsultuojant Skvernelį,
bet ir atskleidė kelias pikantiškas detales: esą Gudelis ir Skvernelis nuolat susitinka ne
tik Vyriausybės rūmuose, bet ir neoficialioje aplinkoje, pavyzdžiui, Gudelio sodyboje
kažkur už Vilniaus; esą Gudelis ir Skvernelis bendrauja per koduoto susirašinėjimo
programėlę Confide; esą valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis žodžiuyra pažadėjęs
Gudeliui apmokėti Skvernelio prezidentinę kampaniją; esą Gudelis dalyvavo priimant
sprendimą dėl trijų ministrų atleidimo; esą premjero patarėjas Skirmantas
Malinauskas prašęs Gudelio komandos surinkti kompromatą apie Konkurencijos
tarybos pirmininko pavaduotoją Jūratę Šovienę; esą ekonomikos ir inovacijų ministras
Virginijus Sinkevičius darbo metu lankosi Gudelio biure. Kadangi Pusryčių Draugas
buvo Černiausko draugas ir turėjo prieigą prie tokios informacijos, jo pasakojimas
atrodė patikimas ir vertingas. Tačiau atlikę tyrimą žurnalistai nerado jokio daugelio šių
teiginių patvirtinimo arba netgi rado griežtus paneigimus, todėl Pusryčių Draugo
informacija beveik nesinaudojo. Tik vėliau jiesuprato, kadšitos jiems mestelėtos
žinios galėjo būti spąstai.
Kelias savaites tyrimų komanda rinko medžiagą: neoficialiai kalbėjosi su politikos
ir žiniasklaidos atstovais, kurie turėjo reikalų su Gudeliu; nagrinėjo jo įmonių
dokumentus, finansines ataskaitas; skaitė straipsnius apie Gudelio bendradarbiavimą
su valstiečiais per Seimo rinkimus. Pasirodo, po rinkimų valstiečiai Gudeliui liko
skolingi apie tris šimtus tūkstančių eurų, bet vėliau nurodė skolą atidavę. ]au tada,
2017-aisiais, žurnalistė Indrė Makaraitytė31portale „Delfi“ rašė apie porinkiminę
Gudelio sėkmę viešuosiuose pirkimuose. Skaitydami senas publikacijas, Pancerovas ir
Davidonytė rado juokingų detalių: po laimėtų Seimo rinkimų premjeras Skvernelis
apsilankė Gudelio įmonėje per dešimties metų jubiliejų, nešinas plakatu:

„G ero Jūsų d a rb o a u k a “.

Reikėjo išsiaiškinti, kokius viešuosius pirkimus laimėjo Gudelio įmonės ir kiek

valstybės pinigų gavo. To ėmėsi Davidonytė. Atlikus šį darbą išryškėjo, kad per 2018-
uosius Gudelio įmonės daugiausia pinigų gavo iš Nacionalinės mokėjimo agentūros -
ten laimėjo kelis pirkimus. Černiauskas pastebėjo svarbią detalę: pirkimuose, kuriuos
laimėjo Gudelio įmonės, kaip ekspertas dalyvavo ir sprendimo teisę turėjo premjero
patarėjas Tomas Beržinskas. Ką jis ten veikė? Kodėl premjero patarėjas sprendžia
klausimus, susijusius su svetimos įstaigos pirkimų laimėtojais?Tai pasirodė įtartina.
Surinkę medžiagą žurnalistai suprato: neužtenka vien tik peržiūrėti pastaruosius
Gudelio laimėtus viešuosius pirkim us-reikia palyginti, kaip kasmet keitėsi Gudelio
laimėtų pirkimų rezultatai. Valstybės pinigų jo įmonėse daugėjo ar mažėjo?]eigu
Skvernelis išties atsiskaito su Gudeliu per viešuosius pirkimus, tai laimėtų pirkimų
sumos turėtų išaugti.
2018-ųjų gruodžio pabaigoje Pancerovas paskambino Viešųjų pirkimų tarnybos
direktorei Dianai Vilytei ir paklausė, gal jų ekspertai turi įrankių, kurie leistų greitai
susisteminti konkrečios įmonės laimėjimus viešuosiuose pirkimuose.
-T urim tokią galimybę. Atsiųsk, ko reikia,-atsakė Vilytė.
Pancerovas laišku paprašė informacijos apie visus Gudelio įmonių „VIP Viešosios
informacijos partneriai“ i r „ MIG marketingo idėjų generatorius" laimėtus viešuosius
pirkimus per 2012-2018 metus. Vilytė jau kitą dieną atsiuntė skaičius. Paaiškėjo, kad
2015-aisiais Gudelio įmonės laimėjo pirkimų už 879 tūkstančius eurų, po m e tų -u ž 2
milijonus eurų, dar po m e tų - už 907 tūkstančius eurų, o štai dabar, 2018-aisiais, - net
už 2,5 milijono eurų. Vadinasi, šie metai Gudeliui tikrai buvo rekordiniai.
Bet irto buvo negana. Norint įrodyti išskirtinę Gudelio sėkmę, reikėjo jo įmonių
rezultatus palyginti su kitų viešųjų ryšių agentūrų laimėtų viešųjų pirkimų rezultatais.
Tai atrodė rimtas iššūkis-žurnalistai nė nežinojo, kiek tokių agentūrų veikia Lietuvoje.
Davidonytė kelias dienas sudarinėjo tokių įmonių sąrašą. Kai visas surašė, sąraše buvo
septyniolika įmonių pavadinimų. Dabar laukė rimčiausias darbas: reikėjo sužinoti
kiekvienos iš tų įmonių rezultatus viešuosiuose pirkimuose. Gal ir šįkart padėtų
Viešųjų pirkimų tarnyba?
2018-ųjų gruodžio 31-ąją, pirmadienio rytą, Pancerovas parašė laišką Vilytei:

Labas, D ia n a
Pasveikinčiau su n a uja is ia is ir p a lin k ė č ia u stip ryb ė s visai jū s ų k o m a n d a i, b e t k a i
p a m a ty s ite m an o p rašym o dydį, ta i p a ta ik y s it to k į s v e ik in im ų sa rk a z m u .
T ik ra i s u p ra n tu , ka d tu rite d aug s v a rb ių d a rb ų , b e t je ig u ka d a ra s tu m ė te la ik o
p a tik r in ti šių įm o n ių p e r 2012-2018 m etu s la im ė tu s p irk im u s , būčiau be g a lo dėkingas.

Prie laiško jis prikabino sąrašą su septyniolikos įmonių pavadinimais.

Vilytė atrašė pagelbėsianti žurnalistams.
Po kelių dienų Pancerovas gavo iš Vilytės laišką su tų septyniolikos įmonių
rezultatais viešuosiuose pirkimuose. Davidonytė nusprendė patikrinti gautus skaičius:
palygino Viešųjų pirkimų tarnybos atsiųstus skaičiavimus su viešai skelbiamais
duomenimis ir rado klaidų, bet tendencija buvo aiški: skaičiai bylojo apie išskirtinę
Gudelio valdomų įmonių sėkmę: Gudelio įmonės gavo 2,5 milijono eurų (o, tarkim,
pagal laimėtų pirkimų vertę antroje vietoje esanti „Idea prima“ laimėjo pirkimų už 1,3
milijono eurų, tai yra perpus mažiau).
Tuos viešuosius pirkimus Gudelio įmonės laimėjo pasiūliusios mažiausią kainą.
Žurnalistams buvo įdomu palyginti, kokias kainas siūlė pralaimėjusios įmonės, bet
tokios informacijos jie nerado. Jiems tai pasirodė keista, nes anksčiau tokia informacija
būdavo skelbiama viešai. Davidonytė paskambino Vilytei. Si paaiškino, jog prieš metus
politikai pakeitė įstatymą ir dabar nebėra prievolės skelbti viešuosiuose pirkimuose
pralaimėjusių įmonių siūlytų kainų.
- Man atrodo, kad visuomenės teisė žinoti yra svarbiau, - telefonu pasakė Vilytė. -
Mano pavaduotoja ir teisininkai tam nepritarė, bet aš sakiau, kad turim ištraukti tas
kainas ir duoti žurnalistams.
Vilytė taip ir padarė, nors rizikavo turėti nemalonumų. Gudelio įmonių siūlytos
kainos tikrai buvo mažiausios.
Prielaidos tvirtinosi: pastaruoju metu Gudeliui išties sekėsi viešuosiuose
pirkimuose, negana to, didžiausias sumas jis laimėjo ten, kur sprendimo teisę turėjo
premjero patarėjas Beržinskas. Tačiau dabar reikėjo įrodymų, kad ir netiesioginių, jog
Gudelis slapta konsultuoja Skvernelį.

2019-ųjų sausio pradžioje atėjo laikas pradėti kalbinimo stadiją ir užduoti klausimus
istorijos dalyviams. Černiauskas pranešė sergąs ir nebegalįs dalyvauti tyrime.
Davidonytė ir Pancerovas tęsė darbą.
Peržiūrėjusi oficialią premjero darbotvarkę Davidonytė sužinojo, kad kitą dieną
Skvernelis lankysis Seime. Taigi gera proga užduoti klausimus.
2019-ųjų sausio 11-ąją, penktadienio rytą, Birutė Davidonytė ir operatorius Aivaras
Žydelis atėjo į Seimo rūmus. Fojė prie plenarinių posėdžių salės stovėjo žurnalistai,
televizijų kameros, fotografai ir kalbino į posėdį einančius politikus.
Premjeras pasirodė netrukus. Nusileido laiptais iš trečio aukšto ir atsistojo prieš
televizijų kameras. Nužvelgęs žurnalistus pamatė Davidonytę ir perliejo ją piktu
žvilgsniu. Žurnalistai ėmė klausinėti premjerą apie aktualijas. Davidonytė laukė savo
eilės.
- A r jus konsultuoja viešųjų ryšių specialistas Darius Gudelis?- paklausė ji,
ištaikiusi progą.
Išgirdęs klausimą Skvernelis nusigręžė] kitą pusę ir atsakė:
- Manęs nekonsultuoja Darius Gudelis.
- O kodėl jūs susitinkate Vyriausybėje su ponu Gudeliu? Ir kaip dažnai?
-A š susitikinėju su daugeliu žmonių Vyriausybėje, Seime. Tą darau, dariau ir
darysiu ateityje.
- O kaip dažnai jūs susitinkate su ponu Gudeliu?- neatlyžo Davidonytė.
-Neskaičiuoju.
Po interviu Davidonytė grįžo į įs m in redakciją. Kaip ir tikėtasi, premjero atsakymai
buvo neišsamūs, todėl reikėjo ieškoti kitų būdų, kaip gauti informacijos apie galimus
Skvernelio ir Gudelio ryšius. Davidonytė parašė laišką Vyriausybės kanceliarijai ir
paklausė, kiek leidimų patekti j Vyriausybės rūmus Gudeliui buvo išrašyta 2018 metais.
Tą penktadienio popietę Pancerovas kelis kartus skambino Gudeliui, bet šis
neatsiliepė. Tačiau vėliau atskambino ir paaiškino negalėjęs kalbėti, nes turėjęs
metinius pokalbius su savo įmonės darbuotojais. Gudelis su Pancerovu šnekėjo
draugiškai ir maloniai, tujino vienas kitą, lyg jiedu būtų seni pažįstami, nors tokie
nebuvo. Gudelis nustebo sužinojęs, kad 75 m i n tyrimų komanda domisi jo veikla ir netgi
kuria apie tai laidą. Norėdamas sužinoti laidos temą, paklausė:
-O a p ie ką?
-A š manau, kad premjeras tave jau įspėjo, mes šiandien jo klausinėjom,-
nusijuokė Pancerovas.
- Nesupratau... - ištarė Gudelis.
-A p ie tavo ryšius su premjeru ir konsultacijas.
-Tai ką tu nori?-Gudelis nusijuokė. - Ką aš tau galiu pasakyt?
-Jei galima, norėčiau interviu prieš kamerą,-atsakė Pancerovas.-Gal rastum
laiko?Gal pirmadienį?
- Rasčiau laiko, tau rasčiau. Bet, blemba, čia kažkokia nesąmonė, - atsakė Gudelis.
Galiausiai jiedu sutarė susisiekti po savaitgalio, pirmadienio ry tą - Pancerovas
paskambins Gudeliui ir abu pasitars dėl tikslaus filmavimo laiko.
Planus sujaukė buitinė nelaimė. Vakare namie Pancerovas norėjo užsiplikyti
arbatos, bet sprogo stiklinis arbatinio dugnas, ir žurnalistas verdančiu vandeniu
nusiplikė pėdą. Sužalojimas buvo rimtas, ir Pancerovas suprato kurį laiką negalėsiąs
vaikščioti.
Sausio 14-ąją, pirmadienį, jis paskambino Gudeliui ir pasakė susižeidęs, todėl pats
negalėsiąs filmuoti interviu, bet tai padarysianti Birutė Davidonytė.
Gudelis nebuvo patenkintas.
- Bet aš nenoriu su Birute kalbėt, aš noriu su tavim kalbėt.
- Kodėl nenori su Birute?- nustebo Pancerovas.
-A š jos nepažįstu. Labai vengiu nepažįstamų žmonių. Nemoku ramiai kalbėti, aš
visada atvirai labai kalbu.
Labiau nei tokia baimė Pancerovą nustebino tai, kad Gudelis jau žinojo tikslią
įs m in žurnalistų atliekamo tyrimo kryptį.
- Matai, aš girdėjau visokių pletkų, kad kaltina mus, kad mes viešuosius pirkimus
laimim.
 Pasirodo, Gudelis jau buvo spėjęs pasikalbėti su savo įmonių darbuotojais ir
paprašęs jų duoti interviu žurnalistams. Pancerovo paklaustas, iš kur sužinojo įs m in
tyrimo temą, Gudelis atsakė: iš savo įmonės direktoriaus Giedriaus Galdiko, o
pastarasis kažkur girdėjęs gandų. (Tačiau vėliau Davidonytei Gudelis pateikėjau
kitokią versiją: esą tyrimo temą sužinojęs iš paties Pancerovo. Tai buvo žaidimas, ir
žurnalistai į jį nesivėlė.)
Galiausiai Pancerovas ir Gudelis sutarė, kad interviu bus filmuojamas po kelių
dienų, trečiadienį, Gudeliui priklausančio krepšinio klubo „Rytas“ arenoje. Jei
Pancerovas iki to laiko pasveiks, tai interviu ims jis pats, jei nepasveiks-Gudelis
kalbėsis su Davidonyte. Visgi Gudelis akcentavo lauksiąs būtent Pancerovo, mat po to
jiedu galėtų drauge pažiūrėti Vilniaus „Ryto“ ir Berlyno „Albos“ krepšinio rungtynes,
išgerti alaus, pasikalbėti neoficialiai. Pancerovas iškart atsisakė tokio pasiūlymo: esą
jie, žurnalistai, pageidauja tik Gudelio interviu.
„Galėčiau ir įsižeisti,-po šio pokalbio Davidonytei parašė Pancerovas.-Jis mane
laiko silpnąja grandim, galvoja, lengviau apvynios apie pirštą.“

Davidonyte paskambino ekonomikos ir inovacijų ministrui Virginijui Sinkevičiui. Kaip

pasakojo šaltinis Pusryčių Draugas, Sinkevičius darbo metu važinėdavo pas Gudelį į jo
įmonės biurą, bet oficialioje ministro darbotvarkėje tai nebuvo deklaruojama. Jeigu
Sinkevičius išties susitikinėja su Gudeliu, gal tai irgi susiję su politinėmis
konsultacijomis?Jul< po kelių mėnesių, 2019-ųjų kovą, vyks savivaldybių rinkimai ir
juose Sinkevičius sieks Vilniaus mero posto.
Atsiliepęs Sinkevičius sutiko telefonu atsakyti į Davidonytės klausimus.
- A r jus konsultuoja viešųjų ryšių ekspertas Darius Gudelis?-pasidomėjo
žurnalistė.
- Ne,-atsakė Sinkevičius.
- Nepadeda jums su rinkimais?
- Mes neturim sutarties su juo.
- O gal šiaip pataria?-klausinėjo Davidonyte.
-K o jūs konkrečiai klausiat?-pyktelėjo Sinkevičius.-Ar aš bendrauju su Dariumi
Gudeliu?
-Taip.
-Tai tada taip,-patvirtino ministras.-Kaip ir bendrauju dabar su jumis.
Davidonytė tiesiai paklausė, kodėl Sinkevičius darbo metu lankosi Gudelio biure.
-A š esu laisvas žmogus,-atsakė Sinkevičius.-O kodėl jūs norite apriboti mano
judėjimą kažkur?
-M ano klausimas buvo, ar Darius Gudelis kaip nors padeda jums patarimais
Vilniaus mero rinkiminėje kampanijoje?- patikslino Davidonytė.
-Tai aš dar kartą tada atsakysiu, kad sutarties mes su juo neturime. Bet ar aš
bendrauju su Dariumi Gudeliu? Taip, aš su juo bendrauju nuo praeitų rinkimų.
Sakykime, esam pažįstami ir bendraujam.
Po šio pokalbio ministras Sinkevičius savo feisbuko paskyroje viešai parašė apie
draugystę su Gudeliu. Esą juos sieja krepšinis, abuyra „Ryto“ klubo gerbėjai, bet
finansinių reikalų neturi:

Ž ino te , m an n e re ik ia m o k ė ti savo dra u g a m s, ka d b ū tų m an o draugais.

Kitas žurnalistus dominantis žmogus buvo premjero patarėjas Tomas Beržinskas.

]is turėjo sprendimo teisę viešuosiuose pirkimuose, kuriuos laimėjo Gudelio įmonės.
Pancerovas paskambino Beržinskui ir, ratais šlubčiodamas po savo namų svetainę,
paklausė:
- Kokiomis aplinkybėmis tu buvai paskirtas vertinti Nacionalinės mokėjimo
agentūros konkurso dalyvius?
Beržinskas atsakinėjo ramiai ir užtikrintai:
- Procedūra yra paprasta. Buvo pasirašytas dar tuometinės kanclerės Mildos
Dargužaitės įsakymas, kad, vykdant viešuosius pirkimus ir atliekant kūrybinio
vertinimo procedūrą, ministerijos ir joms pavaldžios institucijos pasitelktų bent po
vieną ekspertą iš Vyriausybės kanceliarijos. Kartais būnu aš, kartais būna žmonės iš
Ryšių su visuomene skyriaus.
Pancerovas, nuduodamas nežinąs atsakymo, paklausė: ar Nacionalinės mokėjimo
agentūros viešuosius pirkimus, kuriuose ekspertu buvo Beržinskas, yra laimėjusi
Gudelio įmonė „VIP Viešosios informacijos partneriai“?
- Na, aš dabar nepasakysiu, kas laimėjo, nes tai, tiesą sakant, mažai ir rū p i,-
atsakė Beržinskas.-Taiyra perkančiosios organizacijos, na... aš nenoriu sakyti
„reikalas“, bet tiesiog... aš nelabai ir domėjausi, tai perkančiosios organizacijos... O
mano kaip eksperto darbas-atlikti kūrybinį vertinimą. - Ir nelaukdamas kito
klausimo pridūrė: -Jeigu tu nori pasakyti, kad aš kažkaip reikšmingai prisidėjau prie
to, kad laimėtų ar nelaimėtų vienas ar kitas tiekėjas, tai nebūtų tiesa, nes mano
vertinimas lemia viso labo penktadalį.
- O kiek kartų per pastaruosius metus, kai esi premjero patarėjas, buvai susitikęs
su Dariumi Gudeliu?- pasidomėjo Pancerovas.
-Susitikęs ar sutikęs?
- I r sutikęs, ir susitikęs.
-Tokių kaipo tikslinių susitikimų aš nepamenu,-atsakė Beržinskas.-Susitikęs
esu tikrai. Kiek kartų? Ką aš dabar pasakysiu? Gal kokį penketą.
Iš pokalbių su Skverneliu, Sinkevičiumi, Beržinsku žurnalistai susidarė nuomonę,
kad ryšys tarp Gudelio ir premjero komandos tikrai egzistuoja. Tačiau ar stiprus tas
ryšys? Kaip dažnai jie susitinka? Kur susitinka?

Antradienio rytą Pancerovas ryžosi važiuoti į darbą. Redakcijoje nusiavęs žieminius

batus, įsispyrė į paplūdimio šlepetes; atrodė keistai, užtat netrynė sužeistos pėdos. Po
valandėlės redakcijoje pasirodė ir Davidonytė. Ji buvo susitikusi su Gudelio įmonės
„VIP Viešosios informacijos partneriai“ vykdančiąja direktore Jūrate Navickaite ir
pasikalbėjusi apie pirkimus. Davidonytė sužinojo kelias svarbias detales, kurios
pravertė vėliau.
Tą antradienį žurnalistai sulaukė netikėtos sėkmės. Davidonytė gavo oficialų
premjero patarėjo Skirmanto Malinausko atsakymą apie Gudeliui išduotus leidimus
patekti į Vyriausybės rūmus:

D a n u s G udelis n e tu ri n u o la tin io le id im o p a te k ti j Vyriausybės p a sta tq . Per 2 0 18 m. ja m

le id im a i iš ra š y ti 19 k a rtų . Iš jų ke le tu k a rtų D. G udelis y r a su sitikę s su p re m je ru . K u r kas
d a žn ia u ja m te kdavo b e n d ra u ti su m a n im i. Su D. G udeliu esu p a žįstam a s nuo da rb o
ž u rn a lis tu la ik ų , viena iš m an o k u ru o ja m ų s rič ių y ra k o m u n ik a c ija , su D a riu m i
 b e n d ra u ju ir pradėjęs d ir b ti m in is tro p irm in in k o kom andoje. Esu ne k a rtą susitikęs su
d a u g e liu ž in o m ą Lietuvos k o m u n ik a c ijo s specialistų, viešųjų ryšių a g e n tū rų vadovais.
Juos p a ž įs tu seniai ir v e rtin ų jų kolegiškų nuom onę. T okių s u s itik im ų tik s la s visada buvo
iš g irs ti k r itik ų , įv e r tin ti savo klaidas, p a m a ty ti situ a c ija s iš s k irtin g ų k a m p ų .

Žurnalistai apstulbę spoksojo j ekraną. Davidonytė darkart balsu perskaitė visą

Malinausko laišką. Ar čia tikrai parašyta tai, ką jie mato? Gudelis lankėsi Vyriausybėje
devyniolika kartų? Devyniolika! Dažniau nei kartą per mėnesį?
-Jiefaktiškai prisipažino,-pasakė Pancerovas.
Siųsdama klausimus Vyriausybei Davidonytė tikėjosi biurokratiško atsakymo,
išsisukinėjimo, dangstymosi asmens duomenų apsauga. Tikėjosi visko, bet tik ne
tiesaus ir atviro atsakymo. Tačiau Malinausko atsakymas buvo būtent toks-tiesus ir
atviras.
- Ką reiškia „tokių susitikimų tikslas visada buvo išgirsti kritiką, įvertinti savo
klaidas, pamatyti situacijas iš skirtingų kampų“?Tai ir reiškia, kad Gudelis juos
konsultuoja, - apibendrino Pancerovas.
Taigi pasitvirtino viskas, ką žurnalistai buvo girdėję: ir apie slaptas konsultacijas, ir
apie rekordinę sėkmę viešuosiuose pirkimuose.

Kitą dieną, trečiadienį, Davidonytė ir Pancerovas savo darbo kabinete ruošėsi

būsimam interviu su Gudeliu. Žurnalistai surašė dešimtis klausimų, paskui redagavo
juos, trynė, trumpino, keitė vietomis. Taip pat išsispausdino kai kuriuos su tyrimu
susijusius dokumentus ir juose žymikliu pasižymėjo svarbiausius faktus-ta m atvejui,
jeigu per interviu verslininkas bandytų išsisukinėti.
Pagal planą į interviu turėjo važiuoti abu žurnalistai, bet Davidonytė pasakė
Pancerovui:
-Ž inai, aš galvoju, kad jis nori susitikt būtent su tavim ne dėl to, kad laiko tave
silpnąja grandimi, kaip tu sakai, o kad mano tave šiek tiek pažįstantis. Dėl to gali
mėginti susitart. Nemanai?
Pancerovas suprato, kur link ji suka.
 -E ik tu š ik t, m u du-jo kie pažįstami.
- Nesvarbu. Turit bendrų pažįstamų, kalbėjot apie „Kiborgų žemę“32.
- Ir ką tu nori tuo pasakyt?
- Noriu pasakyt, kad jis gali bandyt su tavimi susitart. Pats pagalvok. Arėsi
girdėjęs, kad kas nors po interviu kviestus! žurnalistus žiūrėt krepšinio, išgert alaus ir
VIP ložėje pasikalbėt neoficialiai?
- Nešnekėk nesąmonių, - pyktelėjo Pancerovas. - Ką reiškia „susitarti“? Duoti kyšį,
kad kažko nerašyčiau? Bet juk aš ne vienas atlieku tyrimą, jis tai supranta.
-Jis nežino, kaip mes dirbam ,-atrėm ė Davidonytė.
- Ir ką siūlai?
- Manau, turėtum vienas su juo susitikt ir įrašyt pokalbį.
- Nenusišnekėk, tikrai nedarysiu tokių nesąmonių,-atšovė Pancerovas.
-Pats pagalvok: jeigu Gudelis tikrai bandytų kaip nors papirkt žurnalistą, rašantį
apie jo slaptus ryšius su premjeru, tai būtų labai rimta.
-S iūlai provokuot žmogų, kad jis bandytų mane papirkt?
- Ne, ne provokuoti,-ramiai atsakė Davidonytė.-Tiesiogturėtum eiti vienas,
kaip jis ir prašė.
- Ir slapta įrašinėt pokalbį? Ir kuo tada mes skirsimės nuo nešvarių veikėjų, apie
kuriuos patys rašom?
-Žurnalistai gali slapta įrašinėti, jeiguyra viešas interesas. Man atrodo, kad šitoje
situacijoje visuomenės teisė žinoti būtų akivaizdi, jeigu jis tikrai bandytų susitarti su
žurnalistu, tada mes privalėtume tai paviešinti, bet tam reikia turėti įrašą. Kitu atveju
tai būtų tik jo žodis prieš mūsųžodį. ]ei nieko panašaus nenutiks, niekur nenaudosim
to įrašo, ir tiek, - kalbėjo Davidonytė. - Be to, juk bus oficialus interviu, viskas
filmuojama, o ne slaptai kaibėsitės.
Slapta įrašinėti pokalbius su pašnekovais žurnalistams buvo neįprasta33, tik
kraštutinė priemonė, bet nuojauta kalbėjo ir Gudelio elgesys signalizavo, kad tai gali
būti teisinga. Galų gale Pancerovas sutiko, kad reikia elgtis taip, kaip siūlo Davidonytė: į
interviu su Gudeliu važiuos jis vienas ir kišenėje turės įrašinėjantį telefoną-tam
atvejui, jeigu išjungus kameras Gudelis bandytų susitart.
Trečiadienį, pusę penkių vakaro, 75mm fotografas Žygimantas Gedvilą, turėjęs
filmuoti interviu, pasakė Pancerovui, kad metas važiuoti. Pancerovas įsimetė į kuprinę
lapus su klausimais ir dokumentais ir nusekė paskui fotografą.
 Po pusvalandžio jie jau buvo prie „Ryto“ arenos. Apėję pastatą, rado tarnybinį
įėjimą.
Gudelis juos pasitiko koridoriuje. Jo veido išraiška ir elgesys atrodė nenusakomi:
nei malonus, nei priešiškas, gal kiek įsitempęs, gal nežinantis, kaip elgtis. Gudelis
minutėlei atsiprašė į nuėjo į kažkokį kabinetą. Pancerovas dirstelėjo vidun: pro praviras
duris į žurnalistus dėbsojo nepažįstami žmonės.
Gudelis pakvietė Pancerovą ir jo kolegą Gedvilą į ypatingiems svečiams skirtą ložę
antrame aukšte. Tai buvo kambarys su stikline siena, pro kurią buvo matyti krepšinio
aikštelė ir joje besitreniruojantys vaikai. Kambaryje stovėjo raudona odinė sofa,
stiklinis staliukas, buvo atšaldytų gėrimų. Buvo ir vonios kambarys. Gudelis pakvietė
atvykėlius sėstis ant sofos, bet Pancerovas pasakė norįs nusiplauti rankas. Užsidaręs
vonios kambaryje ir atsukęs čiaupą, telefone įjungė garso įrašinėjimo programėlę,
įsikišo telefoną į džinsų kišenę ir grįžo į kambarį. Gedvilą kaip tik statė trikojį ir ruošėsi
filmuoti. Pancerovas atsisėdo ant raudonos sofos šalia Gudelio.
-O i, jūs veikėjai,- nusijuokė Gudelis, turėdamas omenyje įs m in tyrimų laidą.
-M a n atrodo, kad ne mes čia veikėjai,-atsakė Pancerovas.
-Okas?
-Jūs čia veikiat.
-T ai aišku, veikiam,-šypsojosi Gudelis.-Versle trylikti metai jau.
Gedvilą pranešė sureguliavęs vaizdą ir galįs filmuoti. Prasidėjo interviu.
-Pernai jums išrašyta devyniolika leidimų patekti į Vyriausybės rūmus. Ką jūs
veikėte tiek kartų Vyriausybėje?-paklausė Pancerovas.
-Bendravau su žmonėmis, turėjau susitikimus. Žinot, dabar turiu daugiau laisvo
laiko. Versle esu trylika metų, per tą laiką subrendo vadovų karta, subrendo žmonės,
komanda, jie labiau atsiduoda projektams. Aš turiu daugiau laisvo laiko užsiimti savo
mėgstama veikla, krepšiniu, visuomeniniais reikalais, - kalbėjo Gudelis.
Jis sakė prieš penkiolika metų į Vilnių atvažiavęs būtent dėl politikos, mat tapo
prezidento Valdo Adamkaus patarėju. Vėliau organizavo rinkimines kampanijas
liberalams, konservatoriams, socialdemokratams, valstiečiams.
-Tai dėl kokių priežasčių devyniolika kartų lankėtės Vyriausybėje?-vėl paklausė
Pancerovas.
-Labai skirtingų.
Gudelis pasakojo Vyriausybėje besilankantis ir dėl krepšinio reikalų, mat trejus
metus buvo Regionų krepšinio lygos prezidentu, be to, yra klubo „Rytas“ dalininkas.
- Paklausiu tiesiai: kiek kartų per praėjusius metus susitikot su premjeru?-
spaudė Pancerovas.
-Ž inokit, neskaičiavau, bet tikrai nevieną kartą, keletą kartų. Ant rankų pirštų
neskaičiuoju, lentelėse nesibraižau.
- Kalbant apie tuos oficialiai jums išrašytus leidimus, jūs tada lankėtės ir pas
premjerą? Nes premjeras to nėra deklaravęs, - klausinėjo Pancerovas.
-Taip, be abejo, esu lankęsis. Kalbėjome ir apie krepšinį, ir apie aktualijas,-
atsakė Gudelis. - Mane taip tėvai išauklėjo: jeigu žmonės kviečia, ypač tokie aukšti
žmonės, tai reikia ateiti, reikia bendrauti, reikia dalytis. Aš manau, kad ir premjeras
susitinka su daugeliu žmonių.
- Premjeras jus kvietė į Vyriausybę?
-įvairiai, įvairiai, įvairiai.
Paklaustas, ar susitikinėja su premjero komanda, Gudelis išskyrė premjero
patarėją Tomą Beržinską, kurį sakėsi pažįstąs jau dešimt metų. O juk būtent
Beržinskas sprendė dėl viešųjų pirkimų, kuriuos laimėjo Gudelio įmonės. Pancerovą
nustebino ir kitas Gudelio pareiškimas, esą su premjero patarėju Skirmantu
Malinausku jis bendravęs vos keletą kartų.
Gudelis apie Malinauską pasakė:
- Nelabai jį pažinojau iki šiol, gal kaip žurnalistą daugiau. Kažkokių asmeninių
santykių su žmogum, kurį menkai pažįsti, nelabai ir randasi.
-įd o m i detalė, - ištarė Pancerovas. - Nes Skirmantas Malinauskas vakar mums
atsiuntė oficialų atsakymą, kuriame teigė, kad dauguma tų leidimų jums buvo išrašyti
tam, kadsusitiktumėtsu juo. ] is sakė, kad jus gerai pažinojo, kai buvo žurnalistas,-ir
pašnekovui šypsantis perskaitė citatą iš Malinausko atsakymo apie susitikimus su
Gudeliu: „Tokių susitikimų tikslas visada buvo išgirsti kritiką, įvertinti savo klaidas,
pamatyti situacijas iš skirtingų kampų.“
-Tai iš esmės reiškia, kad jūs konsultuojat premjero komandą.
Gudelis lyg neigdamas ėmė purtyti galvą, žiojosi kažką sakyt, bet susilaikė. Kiek
pagalvojęs prabilo:
-A š sten... aš nelaikau informacijos savyje. Aš jau dvylika metų pats organizuoju
sociologinius tyrimus, bendrauju su politologais, žurnalistais, leidėjais. Tai tos
informacijos yra, iraš nesibaidau ja pasidalyti.
 - Bet iš esmės tai, ką jūs sakot ir apie ką Skirmantas rašė, yra mokamos
paslaugos, - pasakė Pancerovas.
-A š nemanau, kad Skirmantas bendrauja tik su manimi,-atsakė Gudelis. -
Manau, žinant jo žurnalistinę patirtį, jis kaupia informaciją ir susitinka su skirtingais
ekspertais, sociologais ar panašiai.
Pancerovas ėmė klausinėti dalykų, apie kuriuos pasakojo šaltinis Pusryčių
Draugas. Gudelis viską neigė: neigė padėjęs premjerui priimti sprendimą dėl trijų
ministrų atleidimo, neigė padėjęs patarimais Registrų centro ir sunaikinto įrašo
istorijoje, neigė dalyvavęs politinėje premjero kovoje su kainomis ir Konkurencijos
taryba.
-Jūsų biure lankosi inovacijų ir ekonomikos ministras Virginijus Sinkevičius. Tą
patvirtino irjis pats, ir jūsųįmonės vykdančioji direktorė] urate Navickaitė. Ką jis veikia
pas jus biure?- pasidomėjo Pancerovas.
-V irgis yra senas „Ryto“ fanas. Aš ir šiandien jį tikiuosi pamatyt varžybose,-
atsakė Gudelis.
]is kalbėjo, jog žavisi Sinkevičiumi, kuris vos dvidešimt septynerių tapo ministru,
jauniausiu Lietuvos istorijoje; esą Sinkevičius tuo panašus į patį Gudelį, mat šis irgi
labai jaunas, vos dvidešimt penkerių, tapo Anykščių meru. Gudelis sakė visada
palaikysiąs ir padėsiąs tokiems jauniems žmonėms kaip Sinkevičius.
- A r jūs konsultuojat Virginijų Sinkevičių?- uždavė tiesų klausimą Pancerovas.
- Ne, tikrai nekonsultuoju, - nusijuokė Gudelis. Pasakė nusprendęs šiame
politiniame cikle nebendradarbiauti su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, mat jo
įmonė ir taip turinti užtektinai darbų.
- Ir visgi, - neatlyžo Pancerovas, - sakote su premjeru kalbėjęs apie krepšinį,
aktualijas. Bet jūs ten lankėtės devyniolika kartų. Aš, žurnalistas, pas premjerą esu
buvęs gal tik du kartus. Tuos devyniolika kartų apie ką konkrečiai kalbėjot su premjeru?
Gudelis skėstelėjo rankomis.
-A p ie aktualijas, apie krepšinį, apie „Ryto“ reikalus, apie Regionų krepšinio lygą,
apie daug įvairių dalykų. Temos konkrečios ar vienos tikrai nebuvo, manau, gerai, kad
žmonės nori išgirsti skirtingas nuomones.
Pancerovas perėjo prie klausimų apie viešuosius pirkimus. Artai, kad Gudelis
palaiko ryšius su premjeru, jo komanda ir ministrais, kaip nors susiję su Gudelio
įmonės sėkme viešuosiuose pirkimuose?
 - Ne, tikrai nėra susiję. Aš tą galiu atsakingai pasakyti, - patikino Gudelis. -
Manau, kad tai pasakys ir institucijos, jeigu j jas bus kreiptasi ar paprašyta atsakyt.
Galėtų ir Viešųjų pirkimų tarnyba pasižiūrėti tuos konkursus ir sutartis. Jūs turbūt
žinote ir galite patvirtinti, kad daugelis tų konkursų buvo laimėti su mažesne kaina. Tai
rodo, kad mes, nesiekdami didelių pelnų arypatingų maržų, sugebame efektyviai ir
kokybiškai suorganizuoti kampanijas.
Pancerovą domino ir premjero patarėjas Beržinskas, kurį Gudelis sakėsi pažįstąs
jau dešimtmetį.
-ArTomas Beržinskasyra jums suteikęs kokios nors informacijos apie
Nacionalinės mokėjimo agentūros konkursus?- pasidomėjo jis.
-M atot, aš asmeniškai visiškai neseku ir nedalyvauju viešųjų pirkimų dalyje.
Mano funkcijayra dirbti su komerciniais klientais. Irįmonės plėtra.
-M ano klausimas buvo toks: ar Tomas Beržinskas jums yra suteikęs kokios nors
informacijos apie Nacionalinės mokėjimo agentūros konkursus?
-T ikrai ne. Tikrai ne. Šimtas procentų, tūkstantis procentų garantija, kad niekada
su Tomu nesu kalbėjęs apie jokius viešuosius pirkimus, ir man tai visiškai nėra
įdomu, - atsakė Gudelis.
-Supratau,-linktelėjo Pancerovas.-O jeigu taip atsitrauktume nuosavo pozicijų
ir pažiūrėtume į viską iš šono: jūs devyniolika kartų per metus lankotės Vyriausybėje,
susitinkat su premjeru, jis tų susitikimų nedeklaruoja, susitinkat su jo komanda, ir
jūsų įmonė pradeda rekordiškai laimėti viešuosius pirkimus. Kaip jums pačiam visatai
atrodo?
-M a n tai atrodo labai natūraliai ir paprastai. 2016 metais, po laimėtų rinkimų,
atsirado žmogiškas ryšys. Aš galiu pasakyt, kad premjeras Saulius Skvernelisyra doras
žmogus, besirūpinantis valstybe, bandantis padaryti, ką gali geriausia dėl valstybės. Ir
jeigu kažkur reikia mano pagalbos, patarimo kokio nors, aš pasiruošęs tą padaryt.
Pokalbiui pasibaigus Gedvilą išjungė kamerą. Pancerovo kišenėje vis dar slapta
įrašinėjo telefonas.
Abu pokalbininkai pakilo nuo raudonos sofos. Žingsnis po žingsnio artėjo prie
durų.
Gedvilą susipakavo įrangą ir pasakė turįs bėgti į šalia esančią „Siemens“ areną, mat
ten netrukus prasidės „Ryto“ ir „Albos“ rungtynės.
- A r galėsi palydėti mane iki išėjimo?-fotografo paklausė Pancerovas.
 Staiga įsiterpė Gudelis-kaip tyrimų komanda ir tikėjosi, pasiūlė Pancerovui
pasilikti ir šnektelti vienudu.
Pancerovą išmušė karštis.
Gudelis tai pastebėjo ir nusijuokė.
Fotografui išėjus, jiedu susėdo ant aukštų kėdžių, atsuktų į krepšinio aikštę.
Apačioje Pancerovo širdies ritmu bumbsėjo kamuoliai. Gudelis jautėsi laisvai kaip
namie.
Kelias minutes abu kalbėjosi apie krepšinį. Paskui Gudelis ėmė klausinėti apie
įs m in atliekamą tyrimą. Kodėl žurnalistai juo susidomėjo? Gal kažkas nori pakenkti
Gudeliui? Gal siekia, kad Gudelis per rinkimus nepadėtų Skverneliui? Pancerovas
paaiškino, kad atlikti tyrimą žurnalistai sumanė patys, ir papasakojo apie tyrimų
komandos darbo metodus.
Po keliolikos minučių Gudelis pasakė turįs eiti, nes tuoj prasidės rungtynės.
Pancerovas pakilo nuo kėdės, pasiėmė kuprinę. Sekdamas paskui Gudelį, išėjo į
koridorių.
Gudelis taip ir nebandė susitarti. Bent jau kol kas. Tyrimų komanda niekada
nenaudojo ir neviešino slapta daryto įrašo.
Kai Pancerovas išėjo į gatvę, mieste buvo tamsu, šalo. Aplink krepšinio areną buvo
sausakimša automobilių, šurmuliavo pėstieji, nešini „Ryto“ komandos atributika.
Pancerovas išsikvietė taksi. Parašė koduotą žinutę Davidonytei, kad interviu nusisekė ir
kad susitarti Gudelis nebandė.
Vėliau iš Ka atėjo žinutė: „Gudelis nesiūlė susitarti?“ Pancerovas nustebo. Kodėl Ka
išvis kilo tokia mintis? „Tokie metodai“,-atrašė Ka. Dar vėliau tyrimų komandą pasiekė
gandai, neva Gudelis bandęs papirkti žurnalistą Šarūną Černiauską, bet nesėkmingai.
Tai skambėjo kaip absoliuti nesąmonė, juolab kad Černiauskas beveik nedalyvavo
atliekant tyrimą, susijusį su Gudeliu. Kas skleidė tokius gandus, nebuvo aišku. Tyrimų
komanda suprato šį kartą susidūrusi su gana aukšto lygio intrigomis ir žaidimais.

2019-ųjų sausio 17-ąją, ketvirtadienio rytą, žurnalistai papasakojo apie interviu su

Gudeliu įs m in vyriausiajam redaktoriui Raimundui Celencevičiui ir Videoskyriaus
redaktorei Sandrai Buzaitei. Visi sutarė, kad reikia nedelsiant montuoti laidą ir paleisti
jaušj sekmadienį.
-Sekmadienį leidžiam laidą, pirmadienį-straipsnį, o po dviejų savaičių Gudelis
nukirs mums rėki amą,-pajuokavo Pancerovas.
Pokštas buvo nevykęs, tad niekas nesijuokė.
Tądien viską užgožė kitas įvykis. Per susitikimą su Šilutės rajono Rusnės salos
gyventojais premjeras Saulius Skvernelis buvo seniūnės Dalios Drobnienės paklaustas,
ar dalyvaus prezidento rinkimuose. Tuo laiku tai buvo dažnas klausimas, bet premjeras
vis išsisukdavo nuo atsakymo. Tačiau šį kartą Skvernelis, sukiodamas vestuvinį žiedą
ant piršto, pasakė negalįs slėpti atsakymo nuo rusniškių bendruomenės ir pripažino
priėmęs sprendimą: taip, jis dalyvaus rinkimuose.
Tai buvo iš anksto surežisuotas šou, kuriame net seniūnės klausimas buvo
suderintas. BNS aktualijų skyriaus redaktorė Jūratė Damulytė feisbuke rašė, jog
premjero komanda iš anksto informavo pasirinktas redakcijas apie tai, kad premjeras
Rusnėje paskelbs savo sprendimą dėl prezidento rinkimų. įs m in redakcijos tarp tų
pasirinktųjų nebuvo.
„Žiniasklaida turi būti kritiška, ir aš džiaugiuosi, kad tokiayra,-rusniškiams tąsyk
kalbėjo Skvernelis. - Iryra žurnalistai iš didžiosios raidės, betyra žmonės, kurie tikrai
negali vadintis žurnalistais. Ir tą aš matau. Tie, kurie dalyvauja politikoje arba dar
daugiau- kalbina žmones ir prašo, kad pasakytų kokį nors kompromatą arba š...,
atsiprašant, išpiltų ant Skvernelio.“
Tai nuskambėjo kaip žurnalistų bendruomenės įžeidimas.
Jau kitą dieną tyrimų komanda sužinojo, kad ir jie galėjo būti tarp tų žurnalistų „iš
mažosios raidės“.
Penktadienį Davidonytė ir Pancerovas pietavo restorane „Manami“ šalia
redakcijos. Suvibravo ant stalo padėtas Pancerovo telefonas. Tai buvo žinutė iš Ka.
„Tavo šaltinis tave išdavė“,-rašė Ka. Pancerovas nustebo. Koks šaltinis? „Buvęs
Skvernelio kolega, su kuriuo kalbėjai apie demokratiją. Supranti?“ Dabar Pancerovui
viskas pasidarė aišku.
Neseniai jis bendravo su buvusiu policijos pareigūnu, kuris praeityje dirbo su
Skverneliu. Tasai pareigūnas atrodė turįs tvirtą stuburą ir gerą reputaciją. Dėl šių
priežasčių Pancerovas jam paskambino ir pasiūlė išgert kavos. Ekspareigūnas sutiko.
Jiedviem susitikus Pancerovas paklausė dviejų konkrečių dalykų: už kąi999-aisiais
Skvernelis gavo tarnybinę nuobaudą; ar 2005-aisiais Rakauskai galėjo suteikti
nuolaidas Skverneliui namo statybai? J klausimą apie tarnybinę nuobaudą
ekspareigūnas nieko neatsakė, o apie namą užsiminė: taip, buvo tokių kalbų, irtai
galėtų būti tiesa, nes tuo laiku policijoje buvo kita kultūra ir ne vienas pareigūnas
turėjo ryšių su verslininkais. Detalių jis nežinojo.
Ekspareigūnas neprašytas ėmė pasakoti apie Sauliaus Skvernelio kovą su buvusiu
policijos generaliniu komisaru Visvaldu Račkausku. Pervadinamąjį Garliavos skandalą
prieš Račkauską buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo ir dokumentų
klastojimo. Ši byla kirto per Račkausko reputaciją ir karjerą, tačiau galiausiai teismuose
jis įrodė esąs teisus: jam mesti kaltinimai laužti iš piršto.
Kalbėdamas su Pancerovu ekspareigūnas sakė, esą Račkauską sunaikinęs
Skvernelis irtai buvę nežmoniška ir žiauru.
-Iš jūsų pasakojimo atrodo, kad toks žmogus kelia grėsmę demokratijai,-
pakomentavo Pancerovas.
Ekspareigūnas tam pritarė. ] is sakė nenorįs, kad jo anūkai augtų Skvernelio
valdomoje valstybėje.
Dabar Pancerovas suprato, kad Skvernelis žino apie pokalbį su ekspareigūnu. „Jie
žino, ką tu žinai, bet nežino, kad tu žinai, kad jie žino“,-rašė Ka.
Jie nežinojo apie Ka.

31Indrė Makaraitytė vėliau tapo LRT tyrimų skyriaus redaktore.

32„Kiborgų žemė“ -p irm o ji Dovydo Pancerovo knyga, pasakojanti apie jo keliones j rytų Ukrainą per
Maidano revoliuciją.
332017-aisiais Birutė Davidonytė tyrė slaugytojų įdarbinimo sąlygas Skandinavijoje. Apsimetusi slauge ji
nuėjo] darbo pokalbį ir slapta jį filmavo. Vėliau žurnalistų etikos komisija nusprendė, kad slapta
filmuodama Davidonytė nieko nepažeidė, nes tai atskleisti buvo viešasis interesas.
19 SKYRIUS

DRAUGIŠKI SANTYKIAI

I5 m in laida apie premjero Sauliaus Skvernelio ir verslininko Dariaus Gudelio ryšius

pasirodė 2019-ųjų sausio 20-ąją, sekmadienio vakarą. Tyrimas vadinosi „Slaptasis
premjero patarėjas“. Peržiūrėjęs laidą Gudelis parašė Dovydui Pancerovui trumpą
žinutę ir padėkojo už objektyvumą. Kitą rytą, pirmadienį, įs m in publikavo ir tiriamąjį
straipsnį, kurio įžanga skelbė:

P rem jeras S aulius S kvernelis n u o la t s u s itik in ė ja su viešųjų ryšių k o n s u lta n tu D a riu m i

G udeliu, b e t jų s u s itik im a i nėra d e k la ru o ja m i. A b u tik in a , jo g ta i nesusiję su
p a siru o šim u p re z id e n to rin k im a m s . N ėra ir o fic ia lių su ta rč ių . Tuo p a t m e tu D. G udelio
įm o nė s la im i reko rd in es sum as viešuosiuose p irkim u o se . S ta m b ia u s io la im ė to p irk im o
ko m isijo je s p re n d im o teisę tu rė jo ir p re m je ro patarėjas.

Žurnalistinis tyrimas sulaukė netikėtai didelio susidomėjimo. Temą pasigavo

bemaž visa žiniasklaida, viešųjų ryšių agentūros kritikavo Gudelio darbo metodus,
premjeras buvo priverstas aiškintis dėl savo nedeklaruotų susitikimų, o Seime imta
aiškintis dėl Gudelio laimėtų viešųjų pirkimų ir premjero patarėjo Tomo Beržinsko
vaidmens.
Praėjus kelioms dienoms, sausio 23-iąją, trečiadienio rytą, Birutė Davidonytė ir
Dovydas Pancerovas dirbo redakcijoje. Netikėtai joje pasirodė premjero patarėjas
Skirmantas Malinauskas, nešinas dviem dovanų maišeliais. Juose buvo du buteliai
viskio. Prieš pusantrų metų, kai Malinauskas, Černiauskas, Pancerovas ir Davidonytė
kartu dirbo tyrimų komandoje, jie susilažino, ar premjeras Skvernelis sieks prezidento
posto. Tuo metu Malinauskas tvirtai tikėjo, jog rinkimuose Skvernelis nedalyvaus.
Tačiau po Skvernelio kalbos Rusnėje tapo aišku, kad Malinauskas pralaimėjo lažybas ir
yra skolingas buvusiems kolegoms du butelius viskio.
-Tikiuosi, tai nebus palaikyta kyšiu,-nusijuokė Malinauskas, ant stalo
statydamas maišelius.
Apsikeitę pokštais buvę kolegos prakalbo apie Gudelį. Praėjusį vakarą Malinauskas
feisbuke buvo kritiškai pasisakęs apie žurnalistų tyrimą:

S u p ra n tu norą išp ū sti b u rb u lą , b e t re ik tų ir fa k tų . Liū d nia u sia , kad, pasirodo, įs m in

T yrim ų s k y riu je dirbo, k a ip s u p ra n tu , k o ru m p u o ta s bičas, k u rį d a b a r buvę kolegos
išaiškino, nors dvejus m etu s to nem atė. R im ta i? N ie ka d a nem elavau ir d a b a r nežadu.
N ie ka d a nesu priėm ęs nei vieno ne skaidra u s sprendim o. Faktas, k a d d a b a r bus p u o la m i
visi, kas b e n t k ie k susijęs su p re m je ru . A š irg i.

Atliepdama šiam feisbuko įrašui Davidonytė paklausė Malinausko:

- Bet tu juk supranti, kad mūsų tyrimas buvo ne apie tave ir ne apie tavo
susitikimus?
-Taip. Žinau, kad apie premjerą, - atsakė Malinauskas. ]is tvirtino suprantąs, jog
situacija galėtų būti skaidresnė, esą net siūlęs premjerui įdarbinti Gudelį visuomeniniu
konsultantu.
Buvę kolegos ėmė klausinėti Malinauską apie jo paties santykius su Gudeliu.
Viešai skelbiamos versijos nesutapo ir buvo aišku, jog vienas iš jų kalba netiesą:
Malinauskas viešai tikino, esą Gudei is yra jo draugas ir Vyriausybės rūmuose
lankydavosi būtent pas jį, o Gudelis, atvirkščiai, tvirtino menkai pažįstąs Malinauską ir
Vyriausybės rūmuose lankydavęsis pas premjerą.
-Tai jeigu jis tavo draugas, gal deklaruosi ryšį su juo?-pajuokavo Davidonytė.
-Jau rašiau feisbuke, kad nuo šiol daugiau atskleisiu apie savo susitikimus, -
atsakė Malinauskas.
Davidonytė ėmė rinktis daiktus: kompiuterį, diktofoną, telefoną, mat ruošėsi į
Seimą, kur tądien turėjo vykti konservatorių frakcijos posėdis dėl Gudelio veiksmų.
-Atsiprašau, spaudžia laikas, turiu bėgti,-pasakė ir atsisveikino.
Po I5 m in žurnalistų atlikto tyrimo Seimo Antikorupcijos komisija ir opozicinė
konservatorių frakcija bandė išsiaiškinti, kokiomis aplinkybėmis Gudelio įmonės
laimėjo rekordines sumas viešuosiuose pirkimuose ir ar premjeras prie to prisidėjo.
Vienas ryškiausių epizodų buvo Viešųjų pirkimų tarnybos vadovės Dianos Vilytės
kalba, pasakyta konservatorių frakcijoje.
- Matyt, pono Gudelio dalyvavimas 2016 metų rinkimuose ir valstiečių pergalė
automatiškai turėjo įtakos jo sėkmei pirkimuose 2018 metais, nes mes matome labai
gražų augimą, - kalbėjo Vilytė.
Sėdėdama priešais Seimo konservatorius, ji kritikavo ir visas politines partijas, ir
žiniasklaidą, ir viešųjų ryšių agentūras:
-U ž viešinimąžiniasklaida nori pinigų ir rinkiminiais laikotarpiais, jūs geriau už
mane žinote, kaip tai yra jautru. Yra sąsajos tam tikrų viešinimo agentūrų arba tam
tikrųžiniasklaidos leidiniųsutam tikrais politikais. Irčiaturbūt nėra nei vienos
politinės jėgos, kurią būtų gal ima įvardyti kaip pavyzdį, kad ten to nevyksta. Deja, taip
yra, - rėžė Vilytė. -Turbūt, reikia politinio susitarimo šituo klausimu valstybės mastu,
nes galima vardyti agentūras, kurios yra vienaip ar kitaip susijusios su viena ar kita
politine jėga; tas pats yra su konservatoriais, tas pats yra su Darbo partija, su
socialdemokratais ir taip toliau.
Reaguodamas] tai, konservatorius Jurgis Razma pasakė:
-Jūs čia taip drąsiai pasakėte, kad visos partijos yra susijusios su kažkokiomis
konkrečiomis agentūromis. Bet aš taip apie mūsų partiją pagalvojau, kad mes
kiekvienuose rinkimuose vis kažkokią kitą agentūrą bandome samdyti ir vis keikiamės
nepatenkinti jų rezultatais. Nepastebėjau, kad po to kažką jos laimėtų. Bijau, kad čia
neprisiimsime tų nuopelnų, kuriuos priskyrėte visiems.
- A r jūs dirbote su Gudeliu?-konservatorių paklausė Vilytė.
-Buvo mažos vertės pirkimas per 2012 metų rinkimus,-atsakė konservatorių
lyderis Gabrielius Landsbergis ir nusijuokė: - Ir pralaimėjome.
Prisiminusi, kad premjero patarėjas Tomas Beržinskas kaip ekspertas dalyvavo
Gudeliui laimint viešuosius pirkimus, Vilytė sukritikavo tokią praktiką:
-Ž in a n t mūsų visuomenės paveldą, aukščiau stovinčios institucijos atstovų
dalyvavimas gali būti suprastas kaip spaudimas. Aš nežinau, ar tuo konkrečiu atveju
buvo spaudimas, bet tokie dalykai yra nesveiki.
Su Gudeliu susijusi istorija žiniasklaidoje mirgėjo dar kelias savaites. Prabilo ir
pats premjeras. „Žinių radijo“ laidoje žurnalisto Aurimo Perednio paklaustas apie savo
santykius su Gudeliu, Skvernelis pasakė:
-Tai nėra mano draugas. Tai yra žmogus, su kuriuo susiklostė santykiai, draugiški
santykiai.
Perednis replikavo:
-V isa ta i nebūtų jokia problema, jeigu tie jūsų susitikimai būtų deklaruoti.
 -Jeigu mes norėtume kažką tai slėpti, tai pasakytume, kad Vyriausybėje
nesilankė. Ir būtų tada paskleistas toks melas. Bet neturim mes ko slėpti,-atsakė
Skvernelis.
Toje laidoje premjeras taip pat pateikė naują versiją apie dažnus Gudelio
apsilankymus Vyriausybėje: esą Gudelio įmonė ir Vyriausybės kanceliarijayra
pasirašiusios konsultavimo paslaugų sutartį.
-N o riu pasakyti, kad šita įmonė yra laimėjusi konkursą su Vyriausybės
kanceliarija, kurį paskelbė Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė. Tai ne mūsų sprendimai, ir
dėl to Gudelis taip pat lankosi Vyriausybėje, -aiškino Skvernelis.
Tačiau premjeras kalbėjo netiesą. Žurnalistams atliekant tyrimą Davidonytė buvo
susitikusi su Gudelio įmonės „VIP Viešosios informacijos partneriai“ vykdančiąja
direktore Jūrate Navickaite ir jos paklausė: „O gal Gudelis lankosi Vyriausybėje dėl jūsų
įmonės sutarties su Vyriausybe?“ Navickaitė atsakė: „Ne. Gudelis net nežino apie tą
sutartį.“ Ji patikino, kad su projektu dirba visai kita specialistų komanda.
Po premjero pasirodymo „Žinių radijuje“ Davidonytė ir Pancerovas publikavo
straipsnį, kurio antraštė skelbė: N a u ją S kvernelio versiją apie G udelio a p s ila n kym u s neigia
G udelio įm o nė .
Žurnalistai bandė tęsti tyrimą ir paprašė Vyriausybės kanceliarijos pateikti
išsamesnę informaciją apie kiekvieną iš tų devyniolikos kartų, kai Gudelis lankėsi
Vyriausybėje: kada tiksliai lankėsi, su kuo ir kokiu tikslu susitiko? Tačiau Vyriausybės
kanceliarijos tarnautojai atsisakė atskleisti šią informaciją, esą tai „asmens
duomenys“.
Tuo laiku Pancerovas gavo žinutę iš Ka: „Būk atsargus, Skvernelio komanda dabar
mėgins jus sukompromituoti.“ Esą premjero aplinkoje svarstoma, kaip žurnalistams
prakišti dezinformaciją kaip tikrą faktą. Pancerovas atrašė Ka, kad jų komanda
visuomet remiasi keliais šaltiniais, ieško dokumentinių įrodymų ir skelbia tik tai, ką
gali įrodyti. Jtai Ka atsakė: „Tai dabar dar rimčiau tikrink.“ Kaip tik tą vakarą Pancerovui
paskambino senas pažįstamas iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro, su kuriuo
žurnalistas nebuvo bendravęs gerus metus. Pareigūnas pasiūlė Pancerovui temą apie
verslininkų ir valstybės tarnautojų konfliktą vienoje Lietuvos savivaldybėje.
Pancerovas atsisakė imtis tos temos. Jis paklausė Ka: ar dezinformacija galėtų būti
siunčiama per policijos pareigūnus? Ka atmetė tokį variantą, esą sufabrikuota
informacija turėtų būti apie premjerą.
 Po kelių mėnesių, 2019-ųjų balandžio 30-ąją, antradienio rytą, redakcijoje
plušanti Davidonytė gavo kolegės iš kitos redakcijos žinutę: „Pasižiūrėk j Viešųjų
pirkimų tarnybos puslapį.“ Davidonytė taip ir padarė. Pasirodo, Viešųjų pirkimų
tarnyba baigė tyrimą dėl trijų Nacionalinės mokėjimo agentūros pirkimų, kuriuos
laimėjo Gudelio įmonė. Tyrimo išvadoje buvo rašoma, kad visuose trijuose pirkimuose
buvo pažeistos įstatymų nuostatos ir nesilaikyta skaidrumo.
Kaip tik tuo metu į redakciją įžengė Pancerovas. Pamačiusi jį Davidonytė nė
nepasisveikinus pranešė naujieną:
-Viešųjų pirkimų tarnyba nustatė pažeidimus Gudelio laimėtuose pirkimuose.
Paaiškėjo, kad Gudelio įmonei konkursus laimėti padėjo viena nepaminėta
žiniasklaidos kompanija, už transliacijas paprašydama itin mažai pinigų. Norėdamas
tai išsiaiškinti Pancerovas paskambino Viešųjų pirkimų tarnybos vadovei Dianai
Vilytei. Ši atsakė nenorinti komentuoti daugiau, nei parašyta viešai.
-G e ra i,-ta rė Pancerovas,-turim tris variantus, kas tai galėtų būti: „Lietuvos
rytas“, „Delfi“ arba LNK.
Vilytė nusijuokė.
- Kalba eina apie televiziją,-atsakė ji, bet pavadinimo neatskleidė.
Vilytė sakė, kad toji televizija nustatė Gudeliui kelis kartus mažesnius įkainius
negu kitiems viešųjų pirkimų dalyviams, be to, pati savarankiškai dalyvaudama
kituose viešuosiuose konkursuose, televizija siūlo didesnius savo transliacijų įkainius
nei Gudelio įmonei.
Vėliau žurnalistai gavo Nacionalinės mokėjimo agentūros dokumentus, iš kurių
paaiškėjo, kad toji Gudeliui išskirtinai palanki televizija-koncernui „MG Baltic“
priklausanti LNK. Televizijos transliacijų įkainiai buvo tokie maži, kad abejonių kilo
iškart, dar vykdant pirkimą. Dokumentuose buvo užfiksuota tokia pastaba:

R eikėtų įt r a u k t i k la u s im ų dėl y p a č m ažos siu ž e tų tra n s lia v im o L N K te le vizijo s ka n ale

kainos. Šio tie k ė jo [G u de lio įm o n ė s ] p a siū lym e n u ro d y ta siu ž e tų tra n s lia v im o sekundės
k a in a - 2 , 2 0 EUR be PVM . Tuo ta rp u to p aties tie k ė jo p a siū lym e tra n s lia c ijo s BTV
te le vizijo s ka n ale įk a in is - 9 EUR. P a žym ė tina , ka d tie k k itų šiam e ko n kurse
d a ly v a u ja n č ių tie k ė jų , tie k kitose panašiose s u ta rty s e n u ro d y ti siu ž e tų tra n s lia v im o
L N K te le v iz ijo je įk a in ia i y r a ž y m ia i didesni.
 Nors Viešųjų pirkimų tarnyba nustatė pažeidimus ir įtarė neskaidrumu, milijono
eurų vertės sutartys tarp Nacionalinės mokėjimo agentūros ir Gudelio įmonės nebuvo
nutrauktos. Esą tai padaryti būtų sudėtinga, nes sutartys jau pasirašytos i r vykdomos.
Tą 2019-ųjų balandį Gudelio reikalai vėl buvo aptarinėjami žiniasklaidoje.
Naujienų portalo „Alfa“ tiesioginėje laidoje žurnalistas Rimvydas Paleckis paklausė
premjerą Skvernelį, turėdamas omenyje Gudelį:
- Koks jūsų santykis su juo?
-Geras santykis,-atsakė Skvernelis.-Mes esame kolegos, turbūt likę nuo
sėkmingų Seimo rinkimų. Natūralu, kad ir susitinkam, ir pakalbam.
—]is dabar jums turbūt irgi patarinėja? Kalbatės formaliai ar neformaliai?
-Bendraujame, bet nėra jis mūsų kampanijos ir štabo narys, dalyvis. Aišku, ta
nuomonė, kuri pasakoma, vertinimas yra labai svarbus.

Po šio tyrimo 75mm tyrimų komandoje ėmė dėtis keisti dalykai. Sausio 30-ąją,
trečiadienį, Šarūnas Černiauskas savo kolegoms staiga ėmė priekaištauti, esą tyrimų
komanda perdaug koncentruojasi į premjerą, kad metus laiko „sėdėti ant vieno
politiko“ pavojinga, kad atlikdami tyrimą dėl „Danpower Baltic“ ir atliekų deginimo
jėgainių žurnalistai iškėlė vien tik abejones, bet nieko neįrodė, tik sugaišo laiką. Ginčų
ir pykčių tyrimų komandoje būdavo nuolat, bet atlėgus įtampai ir emocijoms vieni kitų
atsiprašydavo ir viskas baigdavosi taikiai. Tačiau šį kartą nutiko kitaip. Černiauskas
tvirtai laikėsi savo nuomonės, kurią Davidonytė ir Pancerovas suprato kaip primygtinį
raginimą imtis kitų tyrimų, ne apie premjerą Saulių Skvernelį. Ginčas peraugo į
konfliktą. „Kokią teisę tu turi man aiškinti, apie ką rašyti?-piktinosi Davidonytė.-Tu
taip gini žodžio laisvę, o kur mano žodžio laisvė?“ Černiauskas pareiškė, esą Skvernelio
tema jam toksiška ir jis nebenori tame dalyvauti. „Ko tu iš mūsų nori?-paklausė
Pancerovas. -T okiu elgesiu tu griauni komandą.“ Davidonytė ir Pancerovas bandė
paaiškinti Černiauskui, kad, jų supratimu, renkantis temas yra keli svarbūs kriterijai: 1)
Ar skelbiama informacija yra teisinga? Ar tokia yra tikrovė? 2) Ar tai svarbu
visuomenei?Jie laikėsi nuomonės, kad jų tyrimai, susiję su premjero Skvernelio veikla,
atitiko abu šiuos kriterijus: 1) žurnalistų skelbiama informacija buvo teisinga; 2) tai
svarbu žinoti visuomenei. Černiauskas vis tiek laikėsi savo. Konfliktas, persmelktas
nuoskaudų ir asmeniškumų, tęsėsi ir kitą dieną, ir dar kitą.
Ketvirtadienio vakarą Davidonytė ir Pancerovas nuėjo į barą „Local Pub“.
Gurkšnodami alų kalbėjosi apie darbą. Kas nutiko Černiauskui? Kodėl jis staiga
užsipuolė savo draugus?
Atsakymų jie nežinojo. Abu neatkreipė dėmesio j vieną detalę -perm aina įvyko
iškart po tyrimo, susijusio su Gudelio reikalais.
20 SKYRIUS

TIK NEKIŠKIT ČIA PREMJERO

Neilgai trukus įs m in žurnalistai Birutė Davidonytė ir Dovydas Pancerovas ėmė gauti

informacijos apie kitus Dariaus Gudelio reikalus. Informacija ateidavo iš šaltinių
politikoje, kitų žurnalistų, skaitytojų, anonimų. Kartais tai būdavo paskalos, kartais-
nepatikrinami gandai, bet pasitaikė ir labai vertingų užuominų.
Vieną tokią užuominą Pancerovas išgirdo 2019-ųjų sausio pabaigoje per
susitikimą su registruotu lobistu. Šis atėjo j 75mm redakciją ir bandė pasiūlyti temą
apie savo klientų problemas. Išklausęs pasakojimą Pancerovas pasakė, kad tema jo
nedomina. Lobistas pakilo nuo kėdės ir padėkojo už sugaištą laiką. Atsisveikindamas
jis pagyrė 75 m i n žurnalistinį tyrimą, susijusį su Gudeliu, ir pasiūlė pasidomėti Gudelio
ryšiais su verslininku Sigitu Paulausku.
- Kas jis toks?- paklausė Pancerovas. Tuo laiku jis nežinojo, kad Sigitas
Paulauskas, Lietuvoje vienas turtingiausių žmonių, valdo medienos pramonės
koncerną „Vakarų medienos grupė“, bene didžiausią žaidėją toje rinkoje.
-A š pats savo ausimis girdėjau, kaip Paulauskas gyrėsi, kad Gudelis padėjo jam
prieiti prie premjero, - pasakė lobistas.
Pancerovas išsyk prisiminė buvusio aplinkos ministro Kęstučio Navicko
pasakojimą apie tai, kaip jam atostogaujant 2018-ųjų rugpjūtį Vyriausybė priėmė
netikėtą sprendimą didinti miškų kirtimus, nors pats Navickas ir Aplinkos ministerija
tam nepritarė. „Žmogiškai man buvo didžiausia demotyvacija,-vėliau pasakojo
Navickas, prisimindamas nelinksmas atostogas. - Su vienu bičiuliu sėdėjome ant
suolelio ir jam pasakiau: aš nenoriu grįžti į darbą.“
Padidinus miškų kirtimų kvotas kilo skandalas. Žmonės išsigando, kad bus
iškirstos net vertingiausios Lietuvos girios. Pusantro tūkstančio protestuotojų
Labanore surengė žygį prieš kirtimus. Grįžęs iš atostogų Navickas turėjo aiškintis
žmonėms dėl sprendimo, kuriam pats nepritarė, ir ginti premjerą. „Bet kokioje
komandoje, bet kokioje veikloje tu turi visada pridengti vadovą“, - anuomet kalbėjo
Navickas. „Tai jūs gynėte šią poziciją, nes norėjote pridengti premjerą?“ -tą k a rt
paklausė Davidonytė. „Tai natūralu“,-išta rė pašnekovas. „Jūs sakėte, kad yra labai
svarbu turėti savo nuomonę ir ją ginti, ir jei ministrai turi savo nuomonę, tai valstybė
tik stiprėja. O dabar sakote, kad reikia ginti vadovą“, - replikavo Davidonytė. Navickas
šyptelėjo: „Savo nuomonę tu gali turėti. Gali su ta nuomone ir išeiti.“
Po pokalbio su lobistu Pancerovas papasakojo Davidonytei apie galimus
Skvernelio, Gudelio ir medienos pramonės milijonieriaus Paulausko ryšius. Žurnalistai
nutarė tai patikrinti. Labai greitai užčiuopė ir siūlo galą. Davidonytė internete rado
„Vakarų medienos grupės“ pranešimus spaudai, kuriuos parengė Gudelio viešųjų ryšių
agentūra „VIP Viešosios informacijos partneriai“. Artai reiškia, kad Paulauskas yra
Gudelio klientas? Ar jie pasirašę sutartį? Davidonytė nutarė to paklausti oficialiai.
Gudelio įmonės direktorius Giedrius Galdikas patvirtino, kad „Vakarų medienos
grupė“ tikrai naudojasi Gudelio įmonės paslaugomis ir turi galiojančią sutartį:

Šiuo m e tu re n g ia m a s tra te g ija , a p im s ia n ti „V a k a rų m edienos g ru p ė s “ vid in ę bei

k o rp o ra ty v in ę k o m u n ik a c ijų . N u o s u ta rtie s pa sirašym o buvo iš p la tin ti ke li p ra n e šim a i
ž in ia s k la id a i.

Dabar žurnalistai žinojo, kad slaptasis premjero patarėjas Gudelis turi sutartį su
„Vakarų medienos grupe“. Be to, netikėtas Vyriausybės sprendimas leisti kirsti daugiau
miškų buvo naudingas būtent medienos pramonei. Davidonytė ir Pancerovas suprato
privalą išsiaiškinti, kaip tas sprendimas buvo priimtas.
]ie peržiūrėjo oficialius dokumentus ir sužinojo, kad sprendimas didinti miškų
kirtimų kvotas buvo priimtas 2018-ųjų rugpjūčio 8 dieną Vyriausybės pasitarime. Iš
patirties žurnalistai jau žinojo, kad pasitarimų garso įrašai yra naikinami, todėl,
norėdami sužinoti, kas konkrečiai buvo kalbėta, turėjo rasti liudininkų.
Davidonytė parašė vienam valstybės tarnautojui: galbūt jis dalyvavo tame
pasitarime? Šis patvirtino tikrai dalyvavęs ir matęs viską savo akimis. Davidonytė
pasiūlė neoficialiai pasikalbėti. Tarnautojas sutiko.
Netrukus, vieną saulėtą popietę, Davidonytė ir Pancerovas atėjo į kavinę Vilniaus
senamiestyje ir įsitaisė prie nuošalesnio stalelio. Pro kavinės duris įžengė jųdviejų
laukiamas žmogus. Priėjus padavėjai, jis užsisakė šaltalankių arbatos ir gabalėlį
pyrago, o abu žurnalistai pageidavo kavos.
Tarnautojas pasakojo, kad Aplinkos ministerija tame pasitarime siūliusi nedidinti
miškų kirtimų kvotų. Atrodė, klausimas paprastas, jo patvirtinimas tėra formalumas.
Tačiau nutiko nelauktas dalykas.
- Premjeras staiga pradėjo kalbėti, kad reikia didinti kirtimų kvotas, - pasakojo
tarnautojas.
Kiti pasitarime dalyvavę ministrai tam pritarė.
- O kodėl premjeras taip pasiūlė? Ar jis išmano apie kirtimus?-paklausė
Pancerovas.
Tarnautojas patraukė pečiais.
-Nežinau.
Po Vyriausybės pasitarimo Aplinkos ministerijos atstovai atrodė sutrikę: kaip
visuomenei paaiškinti, kodėl nuspręsta kirsti daugiau miškų, jeigu jie patys tam
nepritaria?
- Premjero patarėjas Beržinskas, kuris atsakingas už komunikaciją, po pasitarimo
pasakė: tik nekiškit čia premjero, - pasakojo tarnautojas.
(Vėliau apie tai paklaustas Beržinskas atsakė neturįs teisės nurodinėti irto
nedarąs: „Galiu tik pasiūlyti, patarti, rekomenduoti.“)
Sukdamiesi iš padėties Aplinkos ministerijos specialistai nutarė pranešti
visuomenei, neva miškų kirtimų kvotos didinamos dėl biokuro kainų. Tuometis
aplinkos viceministras Martynas Norbutas žurnalistams sakė: „Ženkliai kyla medienos
ir biokuro kainos. Kadangi brangsta biokuras, tendencija, kad greičiausiai brangs ir
šildymas, yra akivaizdi. Norint suvaldyti tą situaciją, mes turime bent šiek tiek didinti
kirtimus.“
Tai buvo toli nuo tiesos. Gurkšnodamas arbatą tarnautojas pasakojo, esą
premjeras Skvernelis, praėjus dviem dienoms po Vyriausybės pasitarimo, kuriame pats
pasiūlė didinti miškų kirtimų kvotas, išvykoj Akmenės rajoną ir ten įcementavo
simbolinę kapsulę į koncerno „Vakarų medienos grupė“ statomos gamyklos pamatus.
Tarnautojas pasakojo, esą Aplinkos ministerija rekomendavusi premjerui nevykti į
Akmenę, kad nekiltų abejonių dėl skaidrumo, - juk koncernas susijęs su Gudeliu, be to,
pastarajam buvo naudingas didesnis miškų kirtimas. Bet premjeras vis tiek nuvažiavo.
Tądien Akmenės rajone, statybvietėje šuorais pučiant vėjui, premjeras renginio
dalyviams pasakė: „Tai - permainų vėjas.“
 Po pokalbio su tarnautoju Davidonytė ir Pancerovas toliau ieškojo informacijos
apie Skvernelio, Gudelio ir medienos pramonininko ryšius.
Davidonytė viename „YouTube“ kanale rado žaliųjų aktyvistų garso įrašą, darytą
Seime per valstiečių frakcijos posėdį. įraše buvo girdėti premjero Skvernelio ir Seimo
valstiečių ginčas dėl padidintų miškų kirtimų kvotų. „Aš nieko nekaltinu,-kalbėjo
Seimo narys Tomas Tomilinas,- tik sakau, kad tiesiog tai yra didžiulė pramonė. Ir ką aš
noriu pasakyti, iš mūsų tikėjosi sprendimų, kurie pakreips šitą vystymąsi šiek tiek
labiau link darnos. Mes gi nepadarėm tų sprendimų, tiesiog einam standartine į verslą,
į pramonę orientuota linkme. Tai nėra darnu, tai nėra tikroji žalioji politika, ir dėl to
mes turim problemų.“
JTomilino repliką premjeras Skvernelis atsakė pakeltu tonu: Jūs tą patį
pasakykite, pavyzdžiui, Naujosios Akmenės gyventojams, kuriems dabaryra tikrai
sudėtinga situacija; tūkstantis darbo vietų ten kuriasi, plečiasi dabar gamykla
medienos perdirbimui. Ir pasakykit, kad nereikia, jūs ten galite darniai negyventi.“
Pakeltu tonu premjeras Skvernelis atsakinėjo ir į politinių oponentų kritiką dėl
miškų kirtimų.
Tuo laiku Seimo posėdyje konservatorius Gabrielius Landsbergis kandžiai
paklausė premjero: „Gal jūs galite pasakyti paprastam žmogui, kaip dera žaliųjų
partijos programa, žaliųjų vyriausybė, premjeras ir miškų kirtimas?“
Skvernelis atsakė klausimu: „Nesu politologas, bet jeigu jūs pasakytumėt, kasyra
paprastas žmogus, tada gal būtų labiau...“„Apačios! Apačios!“ -ė m ė šaukti Seimo
nariai, pašiepdami valstiečių pareiškimus, esą jų kandidatas į prezidentus b u s apačių
ka n d id a ta s. „Apačios, va, apačios,-kartojoSkvernelis, mosikuodamas ranka.-Aš
pasakyčiau paprastam žmogui, kad labai apgailėtina, kada politikai bando politizuoti
tokią pakankamai jautrią temą. Viskas Lietuvoje vykdoma remiantis įstatymais ir,
svarbiausia, mokslininkų ir miškininkų teikiamomis rekomendacijomis. Taip iršiuo
atveju buvo pasielgta.“
Surinkę visą medžiagą, Davidonytė ir Pancerovas pasikalbėjo s in s m in
vyriausiuoju redaktoriumi Raimundu Celencevičiumi. Žurnalistai papasakojo
išsiaiškinę, kad Gudelio įmonė atstovauja „Vakarų medienos grupei“, o premjeras
Skvernelis, kuriam slapta patarinėja Gudelis, asmeniškai pasiūlė šiam koncernui
naudingą sprendim ą-kirsti daugiau miškų. Celencevičiui tai irgi atrodė įdomi ir svarbi
tema, kuria verta pasidomėti.
 - Bet mes norėtume šitą istoriją pateikti savo knygoje, dabar neskelbti, - pasakė
Pancerovas.
Celencevičius neprieštaravo.
Tačiau po kelių mėnesių padėtis netikėtai pasikeitė.

2019'ųjų gegužės 30-ąją, ketvirtadienio rytą, Davidonytei ir Pancerovui dirbant

redakcijoje, abu gavo Celencevičiaus laišką- redaktorius persiuntė žurnalistams
socialdemokratų partijos pranešimą spaudai, lame buvo skelbiama: Specialiųjų
tyrimų tarnyba, STT, įvertino Aplinkos ministerijos paruoštas medienos pardavimo
taisykles ir nustatė, kad jomis siekiama sudaryti išskirtines sąlygas stambiesiems
medienos perdirbėjams.
Davidonytė internete tuojau pat susirado STT pateiktos išvados tekstą.
Perskaičiusi jį sužinojo, kad Aplinkos ministerija bando pakeisti nevienus metus
galiojančią medienos pardavimo tvarką, kuri skelbė: valstybinių miškų medienayra
parduodama aukcionuose, todėl ją perka tas, kas pasiūlo didžiausią kainą;
aukcionuose gali dalyvauti ir užsienio bendrovės. Dabar buvo siūloma uždrausti
pardavinėti medieną į užsienį, tai yra apriboti eksportą. STT savo išvadoje rašė, kad
tokios taisyklės būtų naudingos interesų grupėms.
Tai buvo dar vienas Skvernelio Vyriausybės sprendimas, naudingas stambiajai
medienos pramonei, taigi ir Gudelio atstovaujamai „Vakarų medienos grupei“.
-Jeigu dabar surašytumėte visą tą kontekstą, kurį žinote, būtų skandalas,-
žurnalistams pasakė Celencevičius.
Davidonytė ir Pancerovas sutiko, kad šios istorijos taupyti knygai negalima, kad
reikia kuo skubiau parengti apie tai laidą. Žurnalistai sumetė, kad jiems reikės dviejų
savaičių tyrimui užbaigti.
Ieškodama papildomos informacijos, Davidonytė internete surado seną i sm 'm
verslo žurnalisto Ernesto Naprio straipsnį apie Seimo Nacionalinio saugumo ir
gynybos komiteto tyrimą dėl neteisėtos verslo įtakos politikams. Pasirodo, dar 2015-
aisiais „Vakarų medienos grupė“ kartu su jos interesams atstovaujančia asociacija
„Lietuvos mediena“ per politikus siekė uždrausti medienos pardavimą į užsienį ir prašė
išskirtinių teisių superkant lietuvišką medieną. Mainais už tai verslininkai politikams
siūlė investuoti į savo pačių gamyklą Mažeikių rajone. Politikai sutiko ir bandė pakeisti
įstatymus. Prezidentė Dalia Grybauskaitė tokius siekius pavadino stambiojo verslo
protegavimu: „Stambiam verslui daroma protekcija, atvira diskriminacija visų kitų
rinkos dalyvių atžvilgiu. Tai prieštarauja ne tik Lietuvos Konstitucijai, bet ir Europos
teisei.“
2015'aisiais, po viešos kritikos, tas įstatymas nebuvo priimtas, bet medienos
pramonininkai nenurimo. Po trejų metų, 2018-aisiais, jie kreipėsi į Skvernelio
Vyriausybę ir iškėlė tas pačias sąlygas. Raimundas Beinortas, asociacijos „Lietuvos
mediena“ direktorius, kalbėjo: „Arba bus pusės milijardo eurų investicija Lietuvoje,
arba nebus, jei nesutvarkysite žaliavos klausimo.“ Jtai Vyriausybė pasakė:
sutvarkysime.“
Iš šių senų publikacijų Davidonytė ir Pancerovas suprato, kad „Vakarų medienos
grupė“ jau seniai siekė išskirtinių sąlygų supirkdama medieną. Anksčiau to padaryti
nepavykdavo, o štai dabar Skvernelio Vyriausybė, regis, pasirengusi įvykdyti jų norus.
Kaip tik tada Davidonytei paskambino tarnautojas, anksčiau pasakojęs apie
Vyriausybės pasitarimą ir sprendimą didinti miškų kirtimų kvotas. Dabar jis turėjo itin
svarbios informacijos apie medienos pardavimo taisykles.
- Norėjau atkreipti jūsų dėmesį į vieną Vyriausybės nutarimą, - pasakė jis.
-Tą, kurį ką tik įvertino STT?-paklausė Davidonytė.
-Taip. Anksčiau Aplinkos ministerija buvo paruošusi visai kitokį tų taisyklių
projektą, kur jokių eksporto ribojimų nebuvo. Tada atėjo naujas aplinkos ministras34, ir
per kelis mėnesius taisyklės buvo staigiai pakeistos.
- Kodėl?
- Nežinau, - atsakė tarnautojas, - bet prieš tai Vyriausybės kancleris Algirdas
Stončaitis pavedė ministerijai susitikti su medienos pramonės atstovais ir
pasikonsultuoti. Po tų konsultacijų taisyklės ir pasikeitė. Mano šaltiniai sako, kad
ministerija dabar bet kokia kaina bandys tuos pakeitimus prastumti.
jeigu Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis (kuris yra artimas Skvernelio
bendražygis) iš tiesų nurodė Aplinkos ministerijos specialistams pasikonsultuoti su
verslo grupėmis ir po to medienos pardavimo taisyklės buvo pakeistos taip, kaip norėjo
„Vakarų medienos grupė“, tai prilygo skandalui.
Davidonytė ėmė tikrinti informaciją. Seimo internetiniame puslapyje susiradusi
atitinkamus dokumentus ji suprato, kad tarnautojas kalbėjo tiesą: prieš kelis mėnesius
Aplinkos ministerija tikrai buvo paruošusi medienos pardavimo taisykles ir jose
nebuvo eksporto ribojimų, kurių taip siekė „Vakarų medienos grupė“. Tačiau netrukus
taisyklės buvo pakeistos taip, kaip pageidavo verslininkai.
Davidonytė parašė laišką Aplinkos ministerijai ir paklausė apie Stončaičio
pavedimą „pasikonsultuoti su interesų grupėmis“. Paaiškėjo, kad irtai tiesa: ministerija
patvirtino gavusi tokį Stončaičio pavedimą per pasitarimą, vykusį Vyriausybėje.
Išstudijavus visą medžiagą, kurią 7s m in tyrimų komanda surinko per pastaruosius
kelis mėnesius, išaiškėjo neginčijamas faktas: Skvernelio Vyriausybė priėmė ne vieną
stambiajai medienos pramonei naudingą sprendimą. Taip pat buvo aišku, kad
premjero slaptasis patarėjas Darius Gudelis finansiškai susijęs su medienos pramonės
gigantu „Vakarų medienos grupe“. Prisiminus slaptojo šaltinio Ka žinutę, esą Skvernelis
vykdo Gudelio „prašymus nuo verslo“, tokia padėtis atrodė labai įtartina.
Kaip įprastai tokiais atvejais, žurnalistai ėmėsi kalbinimo stadijos. Pirmiausia jie
raštu paklausė Skvernelio ir Gudelio, ar Gudelis per premjerą galėjo siekti savo
klientams naudingų sprendimų. A b u -ir premjeras, irGudelis-atsakė lakoniškai ir
identiškai: ne! Premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas, atsakingas už kovą su
korupcija, padėtį komentavo išsamiau:
-A š esu įsitikinęs, kad Skvernelio apsisprendimas buvo tikrai ne dėl to, kad su juo
pasikalbėjo Gudelis. Dėl to aš esu įsitikinęs.
Gudelio įmonės direktorius Giedrius Galdikas žurnalistams raštu atsakė, kad
Lietuvoje yra viešųjų ryšių agentūrų, teikiančių lobistinės veiklos paslaugas, bet nei
Gudelis, nei jo įmonės tuo neužsiima. Tačiau interneto archyve, kuriame galima rasti
jau ištrintą informaciją, Davidonytė aptiko, jog anksčiau savo internetiniame
tinklalapyje Gudelio įmonė skelbėsi teikianti „ryšių su valdžios institucijomis“
paslaugas (suprask, lobizmo paslaugas).
Davidonytė užklausė „Vakarų medienos grupės“ savininką Sigitą Paulauską, ar šis
prašęs Gudelio pagalbos įtikinant premjerą priimti Paulausko verslui naudingus
sprendimus.
Paulauskas atsakė:

N ie ka d a neprašėme. B ū tų keista, je i p re m je ru i re ik ė tų G udelio pagalbos p riim a n t

sprendim us. V ip co m m u n ic a tio n s a tlie k a t ik gru p ė s veiklos viešinim o paslaugas. Gerų
 k o m u n ik a c ijų a g e n tū rų nėra daug, to d ėl s u ta rtį sudarėm e, įv e rtin ę g e ria u sių p a slaugų
kokybės ir kainos s a n ty k į.

Vienas svarbiausių pašnekovų buvo aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, kurio

vadovaujama ministerija staiga pakeitė medienos pardavimo taisykles pagal
medienos pramonininkų pageidavimus. Davidonytė paskambino Mažeikai. Šis sutiko
prieš kameras atsakyti j įs m in žurnalistų klausimus.
2019'ųjų birželio 6-ąją, ketvirtadienio rytą, Davidonytė ir operatorius Audrius
Gavėnas stovėjo fojė prie Seimo plenarinių posėdžių salės. Tačiau ministro Mažeikos
planai pasikeitė, ir žurnalistams teko valandą laukti sutarto interviu. Tuo metu į Seimo
rūmus atvyko premjeras Skvernelis. Parlamento fojė ant sofų sėdintys keliolika įvairių
leidiniųžurnalistų ir operatorių akimirksniu pašoko irapsupę premjerą ėmė
uždavinėti jam klausimus. Davidonytei dingtelėjo: o juk tai puiki proga paties
premjero paklausti, ar jis sutiktųduoti interviu jos ir Pancerovo rašomai knygai (to
užklausti premjero patarėjai jau kelis mėnesius nepateikė aiškaus atsakymo).
Palaukusi, kol kolegos užduos savo klausimus, Davidonytė priėjo prie Skvernelio.
Šis jau buvo prie laiptų, vedančių į trečią aukštą, kuryra parlamentinis premjero
kabinetas.
- Premjere, turiu labai trumpą klausimą, - kreipėsi Davidonytė.
Skvernelis dirstelėjo ton pusėn, bet pamatęs, kad klausimą užduoda Davidonytė,
nurūko laiptais aukštyn, šuoliuodamas per dvi pakopas.
- Neturiu atsakymo jum s!-šūktelėjo neatsigręždamas.
Davidonytė taip ir liko stovėti fojė su diktofonu rankoje.
- Per daug nori, - tai regėdama nusijuokė įs m in aktualijų žurnalistė Indrė
lurčen kaitė.
Po gero pusvalandžio iš Seimo salės į fojė atėjo aplinkos ministras Mažeika.
Pasirodo, vėlavo todėl, kad Seimui pristatė kažkokius įstatymus.
Gavėnas prisegė ministrui mikrofoną ir pradėjo filmuoti interviu.
Davidonytė paklausė:
- Ministre, gal jūs jau spėjote detaliau susipažinti su STT išvada dėl medienos
pardavimo taisyklių? Ką ketinate daryti po STT pareikštų pastabų? Seimo Europos
teisės departamentas irgi pasakė, kad medienos eksporto ribojimas būtų tam tikros
diskriminacinės sąlygos. Ir Konkurencijos taryba tikriausiai pasakys tą patį, nes ji jau
anksčiau yra apie tai kalbėjusi.
-T urbūt taip,-sutiko Mažeika.-Bet mes vertinam ir kitų šalių praktiką. Toje
pačioje Lenkijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse užsieniečiams nusipirkti medienos yra
pakankamai sudėtinga, yra tam tikri saugikliai sudėti, kad mediena netaptų žaliava.
Žaliavinę medieną išvežti iš šalies galbūt apsimoka eksportuotojams, tačiau ne vietinei
pramonei.
Tą akimirką Seimo koridoriumi pro Davidonytę, Gavėną ir Mažeiką praėjo
premjeras, lydimas apsaugos. Skvernelis įdėmiai nužvelgė savo ministrą. Davidonytė
tai pastebėjo, bet tęsė interviu:
- Prieš jums tampant ministru buvo paruoštos visai kitokios medienos pardavimo
taisyklės, jose nebuvo numatyta eksporto ribojimų. Po to, jums jau būnant ministru,
per kelis mėnesius jos buvo kardinaliai pakeistos. Kas lėmė tai, kad ministerijos
pozicija taip greitai pasikeitė?
-Mūsųpramonininkai, perdirbėjai siūlėsavo poziciją,-atsakėMažeika.-juolab
kad tai yra politinis sprendimas, o Vyriausybė taip pat palaiko poziciją, kad žaliavinė
mediena negali būti eksportuojama.
-Vyriausybė ar...-ištarė Davidonytė, bet ministras ją nutraukė:
- Na, premjeras, taip. Iš vadovybės buvo ta pozicija palaikyta.
- O jūs dalyvavote tame susitikime su interesų grupėmis?- pasidomėjo
Davidonytė, omenyje turėdama Stončaičio pavedimą „pasikonsultuoti“ su
verslininkais.
Mažeika linktelėjo.
-Taip, ministerijoje. Tame susitikime aš dalyvavau, ir atsakinga viceministre, ir
mūsų departamento specialistai. Mes kartu sėdėdami prie stalo priėmėme tuos
kompromisus.
-A ra š gerai supratau? Nepaisant neigiamų institucijų išvadų, Vyriausybė
eksporto ribojimų neatsisakys?
-Taip, labai teisingai jūs pastebėjote. Ką akcentavo man ir STT kolegos, tai yra
politinis sprendimas irta argumentacija turi būti ištransliuota visuomenei, žmonėms.
Mes tikrai nebūsime žaliavinę medieną eksportuojanti šalis,-atsakė Mažeika.
Paklaustas, aršiais klausimaisyra kalbėjęs su Dariumi Gudeliu, ministras net
nustebo:
-N e , neteko. O jis prie ko čia?
 —Jo klientai yra „Vakarų medienos grupė“, - paaiškino Davidonytė.
- Aaa... Ne, tikrai ne, pirmąkart girdžiu. Tikrai ne.
Po šio pokalbio Davidonytė ir Pancerovas ėmė ruošti publikacijas. Pirmiausia kartu
su įs m in Videoskyriaus redaktore Sandra Buzaite surašė būsimos laidos scenarijų,
paskui irstraipsnj.
Tuo laiku, birželio 12-ąją, trečiadienį, per Vyriausybės pasitarimą ministras
Mažeika netikėtai pakeitė nuomonę ir atsiėmė kritikos sulaukusias pataisas dėl
eksporto.

Kitą savaitę, pirmadienio rytą, 15mm publikavo žurnalistinį tyrimą, kurio pradžia
skelbė:

P rem jeras Saulius S kvernelis ir jo k o m a n d a rodo iš s k irtin į p rie la n k u m ą s ta m b ia ja i

m edienos p ra m o n ei. Su ja fin a n s in ių ryšių tu r i slaptasis p re m je ro p a ta rė ja s D a riu s
Gudelis. P o litik ų sp re n d im a i ke lia a b e jo n ių S p e cia lių jų ty rim ų ta rn y b a i ir k ito m s
in s titu c ijo m s .

Po kelių dienų „Žinių radijo“ tiesioginėje laidoje žurnalistas Ridas Jasiulionis

kalbino ekonomikos ir inovacijų ministrą Virginijų Sinkevičių. Paklaustas apie įs m in
atliktą tyrimą, Sinkevičius ėmė kritikuoti žurnalistus: esą publikacija vienpusiška, ja
neva tik siekiama įgelti premjerui. Kalbėdamas apie įs m in tyrime minimą valstiečių
frakcijos posėdžio garso įrašą, kuriame Seimo nariai prieštarauja premjerui
Skverneliui dėl padidintų miškų kirtimo kvotų, Sinkevičius metė įtarimą ant savo
kolegų: „Labai keista, kad kažkas įrašinėja vienas kitą. Tai yra mažų mažiausiai
neetiška.“
Tokie ministro žodžiai prajuokino Davidonytę ir Pancerovą-juk tą garso įrašą
viešame posėdyje padarė žalieji aktyvistai ir jau senų seniausiai publikavo „YouTube“.
Dar po kelių dienų Vyriausybės rūmuose kitų redakcijų žurnalistai paklausė
Skvernelio apie įs m in tyrimą. Premjeras šypsodamasis atsakė: „Deja, pagal jūsų
kolegų kabutėse „tyrimus“ komentarų nebeturiu. Nes jeigu tai yra tyrimai, sunku man
tai ir pakomentuoti.“
To paties klausimo premjeras Skvernelis sulaukė vėliau apsilankęs „Žinių radijuje“
tiesioginėje laidoje.
- Ką premjeras atsakytų kaltinantiems jį dirbant stambiai medienos industrijai?—
paklausė žurnalistas Aurimas Perednis.
-Tai išeina už fantazijos ribų. Kartais pagalvoju pasiskaitęs, kaip taip galima
susukti vieną ar kitą istoriją? Reikia turėti daug meninių gebėjimų, - atsakė premjeras.
-Tai jūsų sprendimai nėra naudingi stambiesiems medienos perdirbėjams?
-V isi mano sprendimai naudingi Lietuvos Respublikai ir jos žmonėms.
Istorija tuo nesibaigė. Praėjus dviem dienoms po įs m in publikacijos, Skvernelio
Vyriausybė priėmė dar vieną stambiajai medienos pramonei naudingą ir skandalingą
sprendimą: politikai nusprendė, kad lietuviška mediena kurį laiką gali būti
parduodama 40 procentų mažesne kaina. Tokio sprendimo priėmimo išvakarėse STT
įspėjo, kad dėl to valstybė gali patirti itin didelių ir ilgalaikių nuostolių, bet politikai
perspėjimus ignoravo. Po tokio skandalingo sprendimo vyriausiasis miškų urėdas
Marius Pulkauninkas viešai pareiškė, kad valstybė gali netekti apie 70 milijonų eurų.
Kitą dieną Pulkauninkas paskelbė paliekąs postą.
Vyriausiojo urėdo atsistatydinimas ir galima milijoninė žala valstybei sulaukė
didelio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio. „Delfi“ tiesioginėje laidoje žurnalistas
Arnas Mazėtis paklausė Pulkauninko:
-jū s ų nuomone, kodėl atsirado toks ministrų kabineto sprendimas?]is yra
paveiktas pramonės, gamintojų, šiuo atveju, lobistų?
- Iš principo, taip. Tai yra pramonės siūlymai, kurie buvo įrašyti į prekybos
mediena taisykles,-atsakė Pulkauninkas.

Žurnalistinis tyrimas, prasidėjęs nuo vertingos lobisto užuominos, buvo ne paskutinis

75mm tyrimų komandos darbas aiškinantis Gudelio, Skvernelio ir verslo ryšius.
Kitą itin vertingą užuominą Pancerovui mestelėjo nepažįstamas vyras, vieną
žiemos vakarą parašęs žinutę feisbuko paskyroje (įrodydamas savo tapatybę
nepažįstamasis pateikė asmeninius duomenis, kuriuos buvo galima patikrinti).
Nepažįstamasis rašė: „Labas vakaras, į temą apie Gudelį. Kiek žinau, SS už pagalbą per
prezidento rinkimus Gudeliui pažadėjo „Orlen Lietuva“ rėmimą „Ryto“ komandai.“
Iš šios ir kitų žinučių buvo galima suprasti, kad tam tikroje aplinkoje Gudelis gyrėsi
sulauksiąs naftos koncerno „Orlen Lietuva“ finansinės paramos savo krepšinio klubui
„Rytas“ irtai būsiąs atsidėkojimas už pagalbą premjerui Skverneliui.
Pancerovas parodė žinutę Davidonytei. Žurnalistai išsyk peržiūrėjo krepšinio
klubo „Rytas“ rėmėjų sąrašą, bet įmonės „Orlen Lietuva“ pavadinimo jame nebuvo,
jiedu suprato, kad tai gali būti labai svarbi informacija, bet kaip patikrinti kažką, kas
dar neįvyko?
Pancerovas parašė žinutę Ka, kuris vis užsimindavo apie Skvernelį ir „Orlen“. Gal
tas ką žino apie galimą paramą Gudelio klubui? Ka atsakė sausai: „įdomu.“ Pancerovas
rašė nežinąs, ar informacija patikima, ar neišgalvota. „Šiuo atveju nemanau“,-atrašė
Ka, turėdamas omenyje, kad informacija gali pasitvirtinti.

34Po to, kai 2018 m. gruodį buvo netikėtai atleistas aplinkos ministras Kęstutis Navickas, ministerija
keturis mėnesius neturėjo nuolatinio vadovo. Tik 2019 m. balandį aplinkos ministru tapo valstietis
Kęstutis Mažeika.
21 SKYRIUS

SKVERNELIO IŠTYRIMŲ SKYRIUS

2019-ųjų kovo 13-ąją, trečiadienio rytą, premjeras Saulius Skvernelis atvyko j naujienų
agentūros BNS konferencijų salę35ketindamas pristatyti savo rinkiminę programą ir
komandą. Plieskiant fotoaparatų blykstėms, įžengė į salę, kur sėdėjo dešimtys
žurnalistų. Skvernelį lydėjo politiniai bendražygiai: Seimo narys Vytautas Bakas,
galimą korupciją kalėjimų sistemoje paviešinusi Rasa Kazėnienė, busimoji Lazdijų
merė Ausma Miškinienė, konkurso „Mis Lietuva“ nugalėtoja ir buvusi Vidaus reikalų
ministerijos darbuotoja Ieva Gervinskaitė, taip pat premjero patarėjas Skirmantas
Malinauskas.
Skvernelis, Bakas, Kazėnienė, Miškinienė, Gervinskaitė atsisėdo prie ilgo stalo,
skirto pranešėjams. Malinauskas liko stovėti, rankoje laikydamas mikrofoną. ]is
pristatė spaudos konferencijos dalyvius ir suteikė žodį kandidatui.
Skvernelis prabilo apie valstybės viziją, kurios siektų tapęs prezidentu:
-Valstybė, kurioje nėra vietos korupcijai, o teisingumasyra lygus visiems. Nėra
perkamo teisingumo, nėra selektyvaus teisingumo, nėra institucinio teisingumo. Lygūs
visi prieš įstatymą esame, ir jokių išimčių, jokių stogų, politinių stogų ar institucinių
stogų negali būti...
Skvernelis kalbėjo ir kalbėjo apie kovą su korupcija:
- Kviečiu visus kurti tokią Lietuvą, kurios daugiau niekas niekada nevairuos nuo
galinės sėdynės, kuri eis žmonių įsiklausymo keliu, nesitaikantsu mano minėtomis
siauromis politinėmis ar interesų grupėmis ir jų įž ū lu m u .- Ir netgi viešai davė
priesaiką:-Prisiekiu, kad tarnausiu tiktai Lietuvai ir jos žmonėms. Ne bankams, ne
prekybos centrams, ne oligarchams, ne alkoholio pramonei, tiktai Lietuvos žmonėms.
Tėvynės labui!
Po šios kalbos Skvernelis pristatė savo rinkiminę komandą. Be žmonių, atlydėjusių
jį į spaudos konferenciją, taip pat paminėjo buvusį Vyriausiosios rinkimų komisijos
pirmininką Zenoną Vai gaus ką, teisininką Dominyką Vanharą, savo padėjėją Seime
Henriką Crigutj. Tačiau vieno žmogaus Skvernelis nežinia kodėl nepaminėjo.
Tuo laiku BNS žurnalistai turėjo žinių, jog Skvernelio rinkiminėje komandoje
turėtų dalyvauti verslininkas ir fotografas Marius Jovaiša, kurio tėvas Eugenijus
Jovaiša - Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Seimo narys. Marius Jovaiša išgarsėjo
išleidęs fotografijų albumą „Neregėta Lietuva“, o vėliau išprovokavo skandalą
pareiškęs, esą Lietuvoje „niekas nepasikeis, kol asocialams leidžiama daugintis“. Be
kita ko, politikos užkulisiuose buvo kalbama, esą Jovaiša dalyvauja Vyriausybės
finansuojamame Lietuvos įvaizdžio kūrimo projekte.
Konferencijoje dalyvaujantis BNS žurnalistas Saulius Jakučionis išsyk atkreipė
dėmesį, kad Skvernelis pristatydamas savo rinkiminę komandą nepaminėjo Jovaišos.
- A r Marius Jovaiša dirbs kažkokia forma rinkimų kampanijoje?- paklausė
Jakučionis.
Išgirdęs klausimą Skvernelis šyptelėjo.
- Man atrodo, kad di rbs.
-A š dar perklausiuto paties, jeigu galim a,-vėl prabilo Jakučionis.-Ar Marius
Jovaiša šiuo metu dirba su Lietuvos įvaizdžio kampanija, kurią finansuoja Vyriausybė?
-T ikrai nežinau,-atsakė Skvernelis.-Manau, kad ne. Bet čia kanceliarijai
klausimas.
Daugiau klausimų apie Marių Jovaišą niekam nekilo, bet istorija tuo nesibaigė.
Tomis dienomis naujienų agentūra BNS paskelbė, kad Skvernelis savo rinkiminio
štabo darbuotojus įdarbino Estijos kapitalo personalo atrankos įmonėje „Pharmanet“.
Straipsnyje nebuvo pateikta tikslaus skaičiaus, kiek Skvernelio žmonių įdarbinti
„Pharmanet“, bet vėliau žurnalistai išsiaiškino, kad keturi. „Skvernelis yra sudaręs
sutartį su įmone, kuri visus štabo žmones įdarbina pagal terminuotas sutartis“,-ta ip
agentūrai BNS paaiškino premjero patarėjas Malinauskas.
Tai sukėlė įtarimų. Pagal įstatymus, kandidatai į prezidentus galėjo patys, be jokių
tarpininkų, sudaryti sutartis su savo štabų darbuotojais. Kodėl premjeras savo
komandą įdarbino kažkokioje estiško kapitalo įmonėje? Kam jam prireikė tarpininko?
Davidonytei knietėjo išsiaiškinti, kas išvisyra toji „Pharmanet“, todėl vakare
namuose prisėdo prie kompiuterio. Internete susirado Estijos įmonių registro
tinklalapį ir sumokėjusi kelis eurus iš ten parsisiuntė dokumentą su išvardytais
„Pharmanet“ akcininkais. Tiksliau, išraše buvo nurodytas vienas vienintelis
akcininkas-Marius Jovaiša.
Davidonytė parašė koduotą žinutę savo kolegoms Dovydui Pancerovui ir Šarūnui
Černiauskui: toji „estiško kapitalo įmonė“, kurioje Skvernelis įdarbino savo rinkiminį
štabą, iš tikrųjų priklauso Mariui Jovaišai.
Tyrimų komanda nusprendė pasigilinti į „Pharmanet“ veiklą.
Černiauskas patikrino „Pharmanet“ duomenis viešųjų pirkimų sistemoje.
Paaiškėjo, kad priešrinkiminiais metais, zo i8-aisiais, Jovaišos įmonė pradėjo gauti
valstybės užsakymų- laimėjo viešųjų pirkimų konkursus Valstybinių miškų urėdijoje
ir Lietuvos oro uostuose; maksimali jų vertė siekė 160 tūkstančių eurų. Iš viešai
prieinamų duomenų buvo galima suprasti, kad anksčiau Jovaišos įmonė ilgus metus
jokių valstybės užsakymų negaudavo.
Tą trečiadienio vakarą Davidonytė taip pat pranešė savo kolegoms, kad rytoj
premjeras Skvernelis atvyks į 75mm redakciją, kurioje nesilankė jau ištisus metus, ir
dalyvaus 75mm Aktualijų skyriaus redaktorės Liepos Želnienės rengiamoje tiesioginėje
laidoje apie prezidento rinkimus. Tai atrodė puiki proga tiesiai paklausti premjero apie
Jovaišą. Tyrimų komanda susitarė, kad po Želnienės laidos Pancerovas bandys gauti iš
Skvernelio atsakymus.
Kovo 14-ąją, ketvirtadienio popietę, apsaugininkų lydimas premjeras Skvernelis
atvyko į 75mm redakciją. Pasisveikinęs su darbuotojais, nužingsniavo į studiją, kur bus
filmuojama laida.
Prasidėjus transliacijai, Pancerovas nuėjo į montažinę šalia studijos. Ankštoje vos
kelių kvadratinių metrų patalpoje, kurioje tamsoje švytėjo kompiuteriai, sėdėjo
transliacijos režisierė Lina Zaveckytė, operatorius Aivaras Žydelis ir du premjerą
saugantys Vadovybės apsaugos departamento pareigūnai; pastarieji pro montažinės
lango stiklą stebėjo veiksmą studijoje, kur Želnienė kalbino premjerą. Pasisveikinęs su
pareigūnais, Pancerovas atsistojo šalia jų. Tada kreipėsi į operatorių Aivarą Žydelį:
- Pasiruošęs?
Jiedu buvo sutarę, kad po laidos Žydelis filmuos, kaip Pancerovas bando
prakalbinti premjerą.
-Taip, taip, viskas paruošta,-atsakėŽydelis.
-Jis su mumis nekalbės,-šyptelėjo Pancerovas.
-Jeigu nesustos, tai abu sušoksimi ir sulaikysim, - pajuokavo Žydelis.
Vienas iš premjero apsaugos darbuotojų, lig šiol apatiškai stebėjęs transliaciją,
staiga atgijo.
- Palaukit, palaukit, - kreipėsi j Pancerovą, - kur jūs čia sušoksit?
Pancerovas nusijuokė.
-T u gal išprotėja!, Aivarai, geriau taip nejuokauk,-pasakė kolegai operatoriui.
Apsaugininkas irgi nusišypsojo ir išėjo iš montažinės. Po minutės grįžo kartu su
kitu pareigūnu.
-Jūs kažką čia kalbinsit?- Pancerovo paklausė tas trečiasis pareigūnas.
-je ig u kalbės.
-K u r kalbinsit?
- Koridoriuje. Ar jums yra skirtumas?- paklausė Pancerovas.
-N e , nėra,-atsakė pareigūnas.
Laidai pasibaigus, Pancerovas ir Žydelis išėjo į koridorių. Apsupti apsaugos
darbuotojų jiedu stovėjo p r i e i s i m redakcijos durų ir laukė premjero. Žydelis rankose
laikė įjungtą kamerą, Pancerovas-mikrofoną su žaliu poroloniniu kubu ir 75mm
logotipu.
Premjeras vis nesirodė.
Tuo metuSkvernelis ir žurnalistė Želnienė po laidos sėdėjo užsidarę studijoje. Abu
tarėsi dėl 75mm žurnalistinių projektų, nušviesiančių prezidento rinkimus. Prisistatyti
buvo kviečiami visi kandidatai, bet Skvernelis akivaizdžiai spyriojosi. (Neoficialiuose
pokalbiuose net jo patarėjai 7s m in redakciją apibūdindavo kaip „priešų teritoriją“.)
Skvernelis Želnienei skundėsi, esą 7s m in tyrimų komanda užsiima ne žurnalistika;
norėdamas išreikšti savo nusivylimą, premjeras netgi palygino tai su rusišku film u apie
Šerloką Holmsą, bet jo metaforos prasmės žurnalistė nesuprato.
Galiausiai Skvernelis sutiko dalyvauti rinkimams skirtuose įs m in žurnalistiniuose
projektuose.
Po dešimties minučių jis išėjo iš studijos. Koridoriuje pamatęs Pancerovą ir Žydelį,
sušuko:
-Va, matot, jau naudojasi tarnybine padėtim!
Skvernelis priėjo prie Pancerovo ir tvirtai spustelėjo šiam ranką. Žurnalistas jau
kėlė mikrofoną ketindamas užduoti klausimus, bet premjeras mestelėjo: „Pateikite
raštu“, tuojau pat buvo apsuptas apsaugos darbuotojų ir nukulniavo prie lifto.
-Premjere,-skubėdamas iš paskos kreipėsi Pancerovas,-apie Mariaus Jovaišos
vaidmenį jūsų štabe galit atsakyt?
 -Tai irgi paduokite klausimus,-neatsigręždamasatsakėSkvernelis.
Atsivėrė lifto durys. Premjeras ir apsaugos darbuotojai žengė vidun.
- O kodėl jūs Mariaus Jovaišos įmonėje įdarbinot savo štabo darbuotojus?-
neatstojo Pancerovas.
- Mes neįdarbinom jokioj įmonėj darbuotojų.
-Tai nesusiję su jo laimėtais viešaisiais pirkimais?
-T ikrai ne! - užsiveriant lifto durims šūktelėjo Skvernelis.

Pancerovas papasakojo tyrimų komandai, kad premjeras vengė klausimų.

- I r melavo. Sakė, kad jokioj įmonėj savo štabo žmonių neįdarbino,-pridūrė.
Žurnalistas Šarūnas Černiauskas prisiskambino pačiam Mariui Jovaišai. Paklaustas
apie ryšius šis ėmė aiškinti, esą Skvernelio rinkiminėje kampanijoje jo valdomos
įmonės užsiima ne tik štabo narių įdarbinimu, bet ir kitais darbais.
-Sutarėm, kad aš jiems pagelbėsiu padaryti kai kuriuos vizualinius sprendimus:
fotosesijas, plakatus, reklaminius spaudinius, skrajutes, - kalbėjo Jovaiša.
Jovaiša pasakojo rinkimų laikotarpiui bandęs išpirkti interneto adresą
sa u iiu sskve m e lis .lt, bet esą kilę sunkumų. Šį adresą jau anksčiau buvo išsipirkęs IT
specialistas Artūras Paleičikas, sukūręs Skvernelį pašiepiantį internetinį puslapį.
-Tenka apgailestauti, kad chebra nepasirūpino iš anksto ir pats kandidatas
nenusipirko, - kalbėjo Jovaiša. - Pateko į žulikų rankas kai kurie iš tų adresų. Jie
akivaizdžiai šantažuoja, kiek aš žinau, reikalauja pinigų. Nes kitaip deda kažkokius
trolinimus. Bet aš tokiais atvejais visada patariu su teroristais nesiderėti.
Černiauskas pasidomėjo, ar Jovaišos pagalba Skvernel iui yra kaip nors susijusi su
Jovaišos įmonių gautais valstybės užsakymais.
Jovaiša tai griežtai paneigė:
-A š turiu ramią sąžinę.
Černiauskas paklausė ir apie Lietuvos įvaizdžio kūrimo projektą, kurį finansuoja
Vyriausybė ir kuriame dalyvauja Jovaiša:
- Koks dabar jūsų statusas tame projekte?
-Entuziastingas rėmėjas, padėjėjas ir ambasadorius,-atsakė Jovaiša.-Kol kas tai
yra visuomeniniais pagrindais toks mano įsitraukimas į gražią akciją.
Po šio pokalbio tyrimų komanda jau turėjo pagrindinių istorijos dalyvių
komentarus. Pasitarę su 7s m in vyriausiuoju redaktoriumi Raimundu Celencevičiumi,
jie nusprendė tyrimą publikuoti kitos dienos popietę.
Kovo 15-ąją, ankstų penktadienio rytą, Davidonytė, Pancerovas ir Černiauskas
susitiko redakcijoje. Jie dar turėjo kelias valandas teksto redagavimui. Davidonytė ir
Pancerovas susiginčijo dėl žodžių, sakinių, pastraipų. Abu norėjo, kad istorija būtų
pateikta įdomiai, bet kartu ir iki smulkmenų tiksliai. Tokie ginčai dėl žodžių buvo
tyrimų komandos kasdienybė: ar galima rašyti vieną ar kitą teiginį? Ar turime
įrodymų? Ar mes neperspaudžiame?Ar nepritempinėjame? Ar elgiamės sąžiningai? Ar
tiksliai atspindime visas pozicijas? Artai, apie ką rašome, yra tikrovė?
Galiausiai, po ilgų ginčų ir diskusijų, žurnalistai parengė tekstą ir atidavė jį
vyriausiajam redaktoriui Celencevičiui. Straipsnis apie Mariaus Jovaišos vaidmenį
Skvernelio rinkiminėje kampanijoje buvo publikuotas penktadienio popietę. įžanga
skelbė:

P rezidento posto s ie k ia n tis p re m je ra s S aulius S kvernelis savo rin k im ų štabo d a rb u o to ju s

įd a rb in o įm onėje, k u rių valdo „ Neregėtos L ietuvos“ a u to riu s ve rslin in ka s M a riu s Jovaiša.
Tai liu d ija įs m in s u rin k ti d o k u m e n ta i ir S. S kvernelio b e nd ra žyg iai, b e t p re m je ra s neigė
šį fa k tų . M . Jovaiša tv a rk o ir k itu s p re m je ro rin k im ų štabo reikalus. P ernai jo įm o n e i
pra d ė jo se ktis viešuosiuose p irkim u o se .

Po kelių dienų ši tema buvo aptariama „Laisvės TV“ laidoje „Karštos kėdės“.
Žurnalistė Rita Miliutė tiesioginiame eteryje kalbino Černiauską ir Jovaišą. Pastarasis
tvirtino, esą žurnalistų publikacija pritempta ir neobjektyvi, bet konkrečių argumentų
nepateikė.
-Jūs, kaip komunikacijos ekspertas,-Miliutė kreipėsi į Jovaišą,-kaip galėtumėte
atsakyti, kodėl viskas paaiškinama tik po to, kai apie tai parašo 7sm in ?
-Čiaįdom iai,-Jovaišašypsojosi.-Galim ataip pasižiūrėti: o kodėl tilasmm
parašė? Kartais stebint, kas ir ką rašo, matosi tam tikros linijos, baltos ant juodo
audinio.
-Tai nupieškit tas baltas linijas.
-M a n neteko girdėti, kad kiti štabai būtų deklaravę, kur ir kaip jie samdosi sau
talkininkus,- atsakė Jovaiša.
-A š paklausčiau kitaip: ar jie melavo ką nors?-pasidomėjo Miliutė.
- Ne, palaukit, nieks nemelavo.
Miliutė jam priminė, kad melavo Skvernelis.
Jovaiša ėmė Skvernelį teisinti - pavadino tai paprasčiausiu nesusipratimu ir sakė
manantis, kad premjeras tiesiog nesuprato klausimo.
-Taip, man irgi buvo labai nemalonu ir keista išgirsti, ką kandidatas pasakė,-
kalbėjo Jovaiša. - Išėjo komunikacinis nesusikalbėjimas.
Po šios istorijos Marius Jovaiša tapo matomu Skvernelio rinkimų štabo nariu. Nors
šis tyrimas nesukėlė didelio triukšmo, bet premjeras Skvernelis atšaukė Liepai
Želnienei duotą pažadą- nedalyvavo rinkimams skirtuose įs m in projektuose.

2019-ųjų kovo 25-ąją, pirmadienio popietę, Davidonytė, liftu leisdamasi iš redakcijos j

kiemą, savo mobiliajame telefone pamatė naujausią įrašą Skvernelio feisbuko
paskyroje. Vos perskaičiusi pirmus žodžius, ji išsyk suprato, apie ką rašoma.
Tuo laiku Pancerovas ir Davidonytė jau rengė knygą apie premjerą ir kruopščiai
tikrino visą surinktą medžiagą. Be kita ko, žurnalistai žinojo, kad Skvernelis, dirbamas
Trakų kelių policijoje, 1999-aisiais buvo gavęs griežtą papeikimą dėl neteisingai
užpildytų protokolų. Tikrindami šią informaciją Pancerovas ir Davidonytė išsiuntė
oficialius klausimus Policijos departamentui, Vidaus reikalų ministerijai, premjero
komandai. Žurnalistai dar nebuvo gavę jokių atsakymų, o tą pirmadienį premjeras
Skvernelis jau paskelbė feisbuke:

M a ty t, a tė jo m etas p ris ip a ž in ti.

B esim okydam as m o k y k lo je esu gavęs pastabą. S kam bėjo ta ip : n e vykdo m o kyklo s ir
klasės vadovo re ik a la v im ą . D a r esu gavęs padėką, k u ri, a tsižve lg us į šiandienos
ko n te k s tą , tu r b ū t irg i tu rė tą b ū ti p rily g in a m a p a sta b a i a r ka ž k a m baisesniam - už
„s ą ž in in g ą d a rb ą k o lū k y je “.
D a u g ia u pa stab ą nebuvo. T ik p a g y rim a i.
D id ž ia u s ia g y v e n im o nuodėm ė n u tik o I999~aisiais. Kuo nu sid ėja u p rieš 2 0 m etą ,
d irb d a m a s tu o m e tin ė je T rakų ke lių policijoje, p la n u o ja s k e lb ti po rta la s, k u rio iš s k irtin į
dėmesį, o g a l n e t ir y p a tin g ą m eilę, ja u č iu ja u g e ru s m etus. Jei ne ilg ia u .
Tai bus š o k iru o ja n tį fa k tą a ts k le id ž ia n tis ž u rn a lis tin is ty rim a s . N e žin a u, a r bus
s u d re b in ti valstybės p a m a ta i, ta čia u ska n da la s g a ra n tu o ta s . Ju o kai m e n k i: p rieš 2 0
m e tų S k v e rn e lis y ra g a v ę s ta rn y b in ę n u o b a u d ą !
M a ty t, g e ria u iš a n k s to viską a ts k le is ti pačiam .
1999 m eta is m an buvo s k irta s g rie ž ta s p a peikim as. K a dangi t ik r in to ja i
nepasižym ėjo nei o b je k ty v u m u , nei k v a lifik a c ija , n u ob a u d ą bei ty rim o išvadas teko
a p skų s ti Vidaus re ik a lų m in is te rijo s g e n e ra lin ia m in s p e k to riu i. Pastarasis padarė
išvadą, jo g „...k o m is a ra s in sp e k to riu s S. S kvernelis buvo p a tra u k ta s dra u sm in ė n
a tsa kom yb ė n už d a u g u m ą ja m in k rim in u o ja m ų p a ž e id im ų n e p a g rįs ta i ir neteisėtai, t.
y. n e san t jo k a ltė s “.
G eneralinis in s p e k to riu s n u rodė s k ir ti švelnesnę n u obaudą. Taip ir buvo p a d a ryta .
G riežtas p a p e ik im a s v irto... pastaba. Praėjus pusm e čiu i ir j i buvo p a n a ik in ta .
įd o m u s faktas.- p ra ė ju s z o -č ia i dienų po s k irto g rie ž to p a p e ik im o b uvau
p a a u k š tin ta s ta rnyboje.
D a u g ia u n u ob a u d ų n e tu riu . Per ta rn y b ą p o licijo je b u vau 2 8 k a rtu s a p dovanotas ir
sk a tin ta s . Bet, aišku, to ji p a staba n u b ra u k ia visą triū s ą ir p a sm e rkia m an e visuom enės
akyse... A r b e n t ja u to n o rė tų s i „S k v e rn e lio iš ty rim ų s k y riu i“.
Š a ržu oju, ž in o m a . Jei rim ta i, p a lik s iu tiem s, k u rie sk a ity s šį bei k itu s „ ty rim u s “ a r
n e t ren g ia m as knygas, p a tie m s spręsti, k ie k ta i susiję su o b je k ty v u m u , visuom enės teise
ž in o ti, o k ie k tė ra tiesiog d a r vienas įra n k is p o litin ė je kovoje.
Visuom enė te g u l pasidaro išvadas, kodėl ši „ a k tu a li in fo rm a c ija “ tra u k ia m a b ū te n t
dabar. Aš savuosius a ts a k y m u s tu riu . N esiruošiu s m e rk ti ž m o n ių , k u rie visais
įm a n o m a is būdais siekia, kad, ne du o k Dieve, žm onės ir vėl n e iš rin k tų „n e to “.
Kai k u rie iš tų būdų tu r i m a ž a i ką bendro su ž u rn a lis tik a . P u ik ia i žin a u , jo g
k o n k re tū s asm enys ja u se nokai v iz itu o ja m an o buvusius bend ra d arb iu s, kolegas ir
p a žįstam u s, p ra šyd a m i p a p a s a k o ti „b e n t ka ž k ą n e ig ia m o apie S kv e rn e lį“.
P risid e n gd a m i a rg u m e n tu „m e s s ta b d o m e d ik ta tū r ą “.
S tip ru . T ik a r etiška i r g a rb in g a ?
P. S. Nesu tik ra s , b e t dėl viso p ik to - p o lit in ė re k la m a , p a re n g ta p a ties rin k im in ė s
ka m p a n ijo s dalyvio.
 Kai tik premjeras tai publikavo savo feisbuko paskyroje, Policijos departamentas ir
Vidaus reikalų ministerija atsiuntė atsakymus žurnalistams.
Liftui nusileidus, Davidonytė išėjo į redakcijos kiemą ir čia sutiko Pancerovą,
skubantį į susitikimą su šaltiniu.
-Dovydai! -šūktelėjo ir atsuko į kolegą telefono ekraną.-] is rašo ir apie mūsų
knygą.
-O , prašom, kokios naujienos,-nustebo Pancerovas.
Tuo metu jiedu stengėsi niekam nepasakoti apie savo rašomą knygą, kad
informacija nenutekėtų į Vyriausybę ir nenukentėtų prabilę žmonės. Iš kur apie tai
sužinojo premjeras?
Redakcijoje prie Davidonytės priėjo Celencevičius.
- Ką darom su tuo Skvernelio papeikimu?
-Jeigu ištiesųyra taip, kaip jis rašo,-kad papeikimas buvo panaikintas, manau,
čia nebus jokios naujienos. Juk tai vyko prieš dvidešimt metų, - atsakė Davidonytė.
Redaktorius jai pritarė.
Tą vakarą Pancerovas ir Davidonytė nusprendė viešai paskelbti apie rašomą knygą,
jos idėją, tikslą ir, svarbiausia, - kad knyga neturi nieko bendro su politinėmis kovomis
ir bus išleista po prezidento rinkimų.
Vėliau premjeras nė neklaustas viešai prabildavo apie Pancerovo ir Davidonytės
rašomą knygą.
Po savaitės naujienų portalo „Alfa“ laidoje žurnalistas Rimvydas Paleckis paklausė
premjerą, kodėl jis pykstasi su 75mm.
Jtai Skvernelis atsakė:
-A š tikrai nenoriu vertinti, dėl ko nesusiklostė santykiai, matyt, negalima kalbėti
apie visą Yra keli žmonės, kurie galbūt turi savo nuomonę, kurie yra susiformavę
nuomonę. Arba jiems buvo suformuota nuomonė.
Paklaustas, kas galėjo suformuoti tą neigiamą nuomonę, Skvernelis pasakė, esą
tai galėjo padaryti kažkas iš jo darbo policijoje laikų arba kiti jo nemėgstantys žmonės.
- Na, kažkas knygą rašo apie mane, - nusišypsojo.
-Č ia nieko blogo,-pasakė Paleckis.
- Nieko blogo. Gal ir aš kokią knygą parašyčiau, savo nuomonę išdėstyčiau. Gal
taip ir bus... Ir nuomonę, ir faktus,-pridūrė.
-Jūs jau rašote knygą?- pasidomėjo Paleckis.
 -Tiesiog aš dabar laiko tam neturiu.
-G al diktuojate?Gal Skirmantas Malinauskas užsirašinėja?
Skvernelis vėl nusišypsojo.
-A š manau, kad jis tikrai būtų pajėgus parašyti. Neabejoju. Gal kada tokiam
iššūkiui ir ryšis.

Tą pirmadienio vakarą, kai premjeras savo feisbuko paskyroje paskelbė apie žurnalistų
rašomą knygą, nutiko keistas dalykas. Baigiantis darbo dienai įs r n in tyrimų komandos
narys žurnalistas Šarūnas Černiauskas susirinko daiktus ir, regis, ruošėsi eiti namo, bet
staiga atsigręžė j savo kolegas Pancerovą ir Davidonytę ir rimtai paklausė: ar norite
pasikalbėti?
Davidonytė ir Pancerovas nustebo. Pasikalbėti? Apie ką?
Černiauskas išklojo, kad jam atsibodo būti laikomam komandos priešu, melagiu ir
panašiai. Kas nutiko?- paklausė Davidonytė. Nei ji, nei Pancerovas nesuprato, kuojų
kolega nepatenkintas. Černiauskas vėl prakalbo apie žurnalistinius tyrimus, susijusius
su Skverneliu. Esą „Danpovver“ tyrimas buvęs silpnas, neišbaigtas, tyrimui skirta labai
daug laiko, bet nieko neįrodyta.
- O aš manau kitaip,-atsakė Davidonytė.-Bet ko tu dabar nori? Atsukti laiką
atgal?
Černiauskas pakartojo nenorintis, kad į jį būtų žiūrima kaip į priešą.
-A š ir nežiūriu,-patikino Davidonytė.
Černiauskas ranka mostelėjo] Pancerovą-esą pastaba visų pirmaskirta jam.
Pancerovas šyptelėjo, bet nutylėjo.
Černiauskas pratrūko: esą 7s m in vyriausiasis redaktorius Raimundas Celencevičius
ir generalinis direktorius Ramūnas Šaučikovas jam sakę, jog tyrimų skyrius per daug
rašo apie premjero reikalus. Jis netgi pakartojo premjero žodžius, esą tyrimų skyrius iš
tiesų tapo Skvernelio ištyrimų skyriumi. Pasak Černiausko, tai gali pakenkti ne tik
Davidonytės ir Pancerovo, b e t \n 5 tn m naujienų portalo reputacijai. Esą LRT tyrimų
skyrius iš pradžių nesukūrė nieko ypatingo, bet dabar temų ir tyrimų įvairove jau
gerokai lenkia 15mm tyrimų komandos pasiekimus.
 Išliejęs emocijas Černiauskas išėjo iš redakcijos.
Tokie konfliktai nebuvo naujiena, bet Pancerovas susimąstė.
-Reikėtų pasišnekėti su Raimiu ir Ramūnu,-pasakė Davidonytei.-jeigu jie iš
tikrųjų mūsų nepalaiko, tai ką mes čia dirbam? Kodėl rašom knygą, jeigu niekas tam
nepritaria?
Pancerovas parašė žinutę Celencevičiui: „Raimundai, o jūs mus palaikote? Ar mes
gerai darome?“ Celencevičius nesuprato klausimo. Pancerovas paaiškino omenyje turįs
žurnalistinius tyrimus, susijusius su premjero veikla, ir rašomą knygą. Celencevičius
atrašė: „Aš per pusę kelio neapsigalvoju. Man tik svarbu, kad nepadarytume klaidų.“
Kelias kitas dienas redakcijoje Černiauskas sėdėjo šalia Davidonytės ir Pancerovo,
bet nesikalbėjo. Nepasitikėjimas iš tiesų jau kelis mėnesius sklandė ore-įtam pa
atsirado po pirmųjų konfliktų, susijusių su tyrimu dėl Dariaus Gudelio galimai
daromos įtakos, bet dabar atrodė, kad trise dirbti komandoje bus nebeįmanoma.
Galiausiai Pancerovas ir Davidonytė nusprendė atvirai pasikalbėti su redaktoriumi
Celencevičiumi ir paklausti apie priekaištus, išsakytus Černiausko.
Celencevičius patvirtino, kad kovo 7-ąją jiedu su Černiausku tikrai kalbėjosi apie
tyrimų skyriaus problemas:
-S u Šarūnu kalbėjome, kad tikriausiai nėra produktyvu, kai trise, kaip buvot
įpratę, dirbat su vienu tekstu. Kalbėjome, kad kartais lyg ir per didelė koncentracija į
Skvernelį, kad trūksta kitų temų, kad LRT tyrimų skyrius darosi rimtas konkurentas,
nes atlieka tyrimus reguliariai ir įvairiom temom. Bet mes nekalbėjome, kad reikia
neberašyti apie Skvernelį. Aš matau, kad jūsų tekstai parašyti profesionaliai, jie neturi
prie ko prisikabinti. Bet dabar turime būti labai atidūs, nes esame po didinamuoju
stiklu ir kiekviena klaida gali brangiai kainuoti. Ir aš tikrai nesakiau, kad jūs griaunat
redakcijos reputaciją. Tokios kalbos nebuvo. Nežinau, kodėl Šarūnas jums taip pasakė.
Man atrodo, turėtumėt visi drauge išgerti alaus.
Vėliau žurnalistai apie tai paklausė ir generalinio direktoriaus Šaučikovo.
Šis, regis, nustebo dar labiau.
-T ikrai niekada nesakiau, kad turėtumėt apie kažką nerašyti ar kad griaunat
portalo reputaciją.
Praėjus kelioms dienoms po konflikto, penktadienio vakarą, Pancerovas ir
Davidonytė susitiko su Pusryčių Draugu-Černiausko šaltiniu, dirbusiu Gudelio
įmonėje. ]ie gerą valandą kalbėjosi apie Gudelio ir Skvernelio reikalus. Pokalbio
pabaigoje Pusryčių Draugas netikėtai paklausė:
- O jūs nemanote, kad rašydami tiek daug apie Skvernelį kenkiate įs rn in
reputacijai?
Pancerovas paaiškino, kad jų komanda dirba pagal amerikietišką tradiciją-kai
tema išnagrinėjama iki galo. Pavyzdžiui, 2002-aisiais „The Boston Globė“ apie vaikus
tvirkinusius kunigus parašė daugiau nei šešis šimtus straipsnių, o „The Washington
Post“ apie prezidentą Richardą Nixoną rašė dvejus m etus- nuo 1972-ųjų iki 1974-ųjų.
Pusryčių Draugas pritarė, kad tai geras argumentas, bet pridūrė:
-Pavyzdžiui, LRT tyrimų skyrius iš pradžių darė visiškas nesąmones, bet dabar ten
didelė temų įvairovė.
Gudelio įmonėje dirbęs Pusryčių Draugas pasakė maždaug penkių minučių kalbą,
kuri bemaž žodis žodin sutapo su Černiausko kolegoms išsakytais priekaištais.
Po šio susitikimo Pancerovas parašė Černiauskui koduotą žinutę: „Nenoriu nieko
teigti, bet tikiuosi, kad jautrūs vidiniai skyriaus reikalai nėra aptarinėjami su
pašaliniais žmonėmis.“ Černiauskas atrašė, esą jam tai pats didžiausias įžeidimas per
daugelį metų, o gal ir apskritai didžiausias per visą gyvenimą. Tvirtino su Pusryčių
Draugu jokių reikalų neaptarinėjęs ir esąs šokiruotas, kad kolegos jį įtarinėja.
Davidonytė parašė Černiauskui: ir jis, ir Pusryčių Draugas išsakė tas pačias mintis
identiškais sakiniais, tad ji abejojanti, jogtai tiksutapimas. Tačiau Černiauskas
atkakliai tvirtino, esą tai nesąmonė, pats jis nedrįstų įtarinėti savo kolegų netgi
turėdamas rimtesnių argumentų.
Kad ir kaip ten būtų, po šio nemalonaus nutikimo Pancerovas ir Davidonytė
nusprendė susirasti kitą vietą, kur galėtų rašyti knygą; abu ėmė baimintis dėl savo
surinktos informacijos iršaltiniųsaugumo. Laikinai kabinetą jiems davė Vilniaus
universiteto Komunikacijos fakultetas, mat vadinamieji Saulėtekio rūmai tuo laiku
buvo remontuojami ir daug patalpų stovėjo tuščios.

Tuo laiku Lietuvos žiniasklaidoje toliau buvo aptarinėjama Skvernelio tarnybinės

nuobaudos, gautos 1999-aisiais, jam dirbant policijoje, istorija. Nebegalėdamas to
ignoruoti, premjeras per rinkiminius debatus pateikė paaiškinimą: esą tais 1999-aisiais
jis, tuo metu Trakų kelių policijos viršininkas, už eismo taisyklių pažeidimą nubaudęs
dabar jau mirusį politiką Kęstutį jaskelevičių36, ant administracinės bylos neuždėjęs
savo antspaudo ir todėl gavęs tarnybinę nuobaudą.
Toks premjero paaiškinimas sukėlė dar daugiau triukšmo.
jautą patį vakarą „Laisvės TV“ žurnalistė Rita Miliutė parašė Davidonytei,
Pancerovui ir kitiems kolegoms, kad tasai Kęstutis jaskelevičius greičiausiai tebėra
gyvas (Miliutė pažinojo jaskelevičių ir niekada negirdėjo apie jo mirtį).
jau kitą dieną Miliutė patvirtino: Kęstutis jaskelevičius gyvas, gyvena Trakuose ir
netgi turi mobilųjį telefoną.
Davidonytė ir Pancerovas nusijuokė: Lietuvos Respublikos premjeras per debatus
mirusiu paskelbė gyvą žmogų. Kaip jis galėjo taip suklysti?
Davidonytė paskambino Miliutės duotu numeriu.
-Tikriausiai girdėjote, kad vakar per debatus premjeras paminėjo jūsų pavardę?-
paklausė jaskelevičiaus.
-Taip, taip. Žinau, jis mane jau palaidojo,-nusijuokė pašnekovas.
Vėliau jaskelevičius įvairioms redakcijoms išsiuntė išsamų pasakojimą apie tai, kas
įvyko tais 1999-aisiais. Visoje žiniasklaidoje mirgėjo komiškos antraštės. Skvernelis
atsiprašo, ka d debatuose n e teising a i pranešė apie žm og a u s m irtį, —skel bė nauj ienų
agentūra BNS.

Buvo kovo 29-oji, penktadienio rytas. Davidonytė ir Pancerovas dirbo Saulėtekio

rūmuose, savo laikinajame kabinete. Sėdėdami prie skirtingų stalų, atsukę vienas
kitam nugaras, jiedu rašė tekstus būsimai knygai.
Staiga Davidonytė sušuko:
-O , žiūrėk!
Pancerovas žaibiškai atsisuko:
-Kas?
-„O rlen Lietuva“ tapo „Ryto“ rėmėja! - perskaitė Davidonytė, kompiuterio ekrane
žiūrėdama] feisbuką.
Davidonytė tuojau pat atsidarė oficialų klubo internetinį puslapį. Ogi tikrai -
naftos koncernas „Orlen Lietuva“ tapo Dariaus Gudelio klubo „Rytas“ finansiniu
rėmėju.
Po minutėlės Pancerovas gavo Celencevičiaus žin u tę - ir jis pranešė apie „Orlen
Lietuvos“ paramą „Rytui“. „Žiauru. Koks ciniškumas, sunku suvokti“,-atrašė
Pancerovas, omenyje turėdamas Skvernelio rinkiminę kampaniją ir deklaracijas apie
kovą su korupcija. „Mane irgi kreivas šypsnis ištiko po šios žinios“, - rašė redaktorius.
Viskas susiklostė būtent taip, kaip prieš kelis mėnesius Pancerovui ir sakė
nepažįstamasis, parašęs perfeisbuką. Dabar jau Pancerovas parašė nepažįstamajam
žinutę ir pranešė, kad informacija apie „Orlen Lietuvos“ paramą „Rytui“ pasitvirtino.
Nepažįstamasis atsiuntė šypsenėlę.
„Orlen“ istorija ėmė nirti iš šešėlio.3
6
5

35Naujienų agentūros BNS konferencijų salė yra 75mm redakcijos pastate.

36Kęstutis Jaskelevičius- ilgametis socialdemokratų partijos narys, 1992-1996 m. Seimo narys.
22 SKYRIUS

HALĖS TURGAUS ŠEIMININKAS

Buvo šiltas pavasario vakaras. Dovydas Pancerovas išėjo iš namų be mobiliojo telefono
ir skaitmeninio laikrodžio. Kelnių kišenėje turėjo tik užrašų knygelę ir grynųjų. Gerą
pusvalandį vaikščiojo gatvėmis, kiemais, skersgatviais. Galiausiai sustojo prie vieno iš
Vilniaus barų. Apsidairė. Gatvėje buvo ramu, vos vienas kitas praeivis. Dirstelėjo pro
baro langus, nusižiūrėjo laisvą staliuką ir žengė vidun.
Ka atėjo pavėlavęs. Apsidairęs ir nepamatęs nieko įtartino, atsisėdo prie stalo ir,
kaip įprastai, paklausė:
-Pažįstamų nėra?
-Nėra.
-K o gersi?
-Nežinau. O jūs?
-G al alaus? Nuims įtampą.
-Gerai.
Ka nuėjo prie baro. Po kelių minučių grįžo nešinas alumi ir užkandžiais.
Pancerovas papasakojo, jog nepažįstamojo pranešimas apie galimą „Orlen
Lietuvos“ paramą „Rytui“ pasitvirtino-naftos koncernas iš tikrųjų parėmė Dariaus
Gudelio krepšinio klubą.
- Pakalbėk su Krepšininku, tau bus įdomu, - pasiūlė Ka.
Politikos užkulisiuose Krepšininku buvo vadinamas buvęs krepšinio treneris
verslininkas Tomas Pačėsas, turintis įtakingų ryšių Varšuvoje. Pačėsas buvo laikomas
slaptuoju premjero Sauliaus Skvernelio tarpininku premjerui bendraujant su lenkų
politikais ir verslininkais. Ka tvirtino, esą Pačėsas turi daug informacijos ir padėtų
suprasti „Orlen“ reikalus, jei tik prabiltų.
- Kiek aš žinau, Krepšininkas turėtų būti piktas ant Skvernelio, - pasakė Ka.
-Kodėl?
 -Pasikalbėksu Krepšininku.
Ka pasakojo ir apie Gudelį. Net ir po skandalo Gudelis esą tebedaro įtaką
Skvernelio komandai, netgi dalyvauja priimant politinius sprendimus. Esą Gudelio
įmonių pergalės Nacionalinės mokėjimo agentūros konkursuose yra susijusios su
agentūros direktoriumi Eriku Bėrontu. Esą tai savotiška padėka premjerui už tai, kad
Bėrontas išsilaikė poste ir buvo pamiršti klausimai dėl jo reputacijos. (Bėronto pavardė
buvo minima europinės paramos grobstymo byloje, todėl jis buvo atleistas iš darbo,
bet vėliau sugrąžintas į pareigas. Galiausiai Bėrontas vėl neteko posto, kai negavo
leidimo dirbti su slapta informacija.)
Išgėrę alaus Pancerovas ir Ka nusprendė pasivaikščioti. Pėdino nuošaliomis
tamsiomis gatvėmis, apeidami atviras, gerai apšviestas erdves. Po valandėlės jiedu
priėjo Halės turgų. Ka sustojo ir įsispoksojo į senovinį pastatą.
-V a čia turit žiūrėt, čia vyksta tikrasis veiksmas, - prabilo.
-Turguje?-nustebo Pancerovas.
Ka atsakė klausimu:
-T u žinai, kam priklauso šitas turgus?
-N e.
-Alvydui Bieliauskui. Otužinai, kas yra Alvydas Bieliauskas?
- Pavardė girdėta, bet nežinau.
-N ežinai,-priekaištingai ištarė Ka.-O aš tau apie jį jau seniai pasakojau. O kas
yra Alvydo Bieliausko brolis? Žinai?
-Nežinau.
- Nežinai, - Ka palingavo galvą. - O aš tau ir apie jį pasakojau.
- ]ie kaip nors susiję su Skverneliu?
Lyg neišgirdęs klausimo, Ka kalbėjo toliau:
- O man būtų įdomu sužinoti, ką Vyriausybės kancleris darbo metu veikia šitame
turguj? Gal apsipirkinėja? O gal susitikinėja su turgaus savininku Bieliausku? Ir ką jie
aptarinėja susitikę? Asmeninius reikalus?0 gal žmonių pakyrimus į valstybės tarnybą?
Pancerovas suvokė, jog tai nuoroda.
-lū s turit žiūrėti čia, jeigu norit pilno vaizdo, - Ka bedė pirštu į turgaus pastatą. -
Kai Skvernelis atėjo į valdžią, turgus išsprogo.
- Išsprogo?- nesuprato Pancerovas.
-Suklestėjo, išaugo įtaka, nežinau, kaip kitaip pasakyt,-atsakė Ka.
 - Bieliauskas susijęs su Skverneliu?
-Taip. Jei pasidomėsi, rasi ryšį. Pasižiūrėk jo verslus, ryšius, pakalbėk su
Krepšininku, pakalbėk su buvusiais Skvernelio kolegomis policijoje. Norėsi - rasi. -
Kiek patylėjęs pridūrė:
- Norėjom kažkaip įspėti premjerą dėl kompromituojančio ryšio, bet pamatėm,
kad su Bieliauskais ir Rakauskais susijusios įmonės remia Skvernelio žmonos kalėdinę
mugę, tai nebematėm prasmės to daryt.
-OStončaitis kuo dėtas?-klausinėjo Pancerovas.
-Stončaitisyra efektyvus tarpininkas.
Po šio susitikimo Pancerovas peržiūrėjo savo ankstesnių pokalbių su Ka užrašus. Ir
išties praėjusių metų rudenį, kai buvo kilęs Registrų centro ir sunaikinto įrašo
skandalas, Ka buvo užsiminęs apie brolius Bieliauskus. Apie Alvydą Bieliauską
žurnalistas buvo pasižymėjęs: ilgametis kelių policijos pareigūnas, Skvernelio ir
Stončaičio bendražygis. Perskaitęs savo užrašus, Pancerovas prisiminė tikrinęs šią
informaciją, bet su Skverneliu susijusiame tyrime nepanaudojęs. Dabar Ka leido
suprasti, jog Alvydas Bieliauskas gali daryti įtaką premjero komandai.
Tą naktį Pancerovas parašė koduotą žinutę savo kolegei Birutei Davidonytei ir
papasakojo apie šaltinio užuominas. Jiedu nutarė pasidomėti Alvydu Bieliausku ir jo
ryšiais su premjero komanda.
Gerą savaitę Davidonytė rankiojo medžiagą Registrų centro duomenų bazėse.
Pirmiausia parsisiuntė ir patikrino visų Alvydo Bieliausko įmonių dokumentus.
Pamačiusi, kad šiuose versluose dalyvauja ir daugiau Bieliauskų (kai kurie jų gyveno
Rusijoje), žurnalistė ėmė tikrinti ir susijusias įmones. Galiausiai surinko tiek
medžiagos, kad norint pamatyti tikrą vaizdą, reikėjo specialių įrankių. Naudodamasi
tiriantiems žurnalistams skirta programėle VIS, Davidonytė nusibraižė žemėlapį ir
jame sužymėjo visas Bieliauskų valdomas įmones, sandorius ir ryšius. Žemėlapyje
išryškėjo plonytės linijos, jungiančios Alvydą Bieliauską su Sauliumi Skverneliu, Tomu
Pačėsu, Dariumi Gudeliu, Gedvydu Vainausku. Surinkę duomenis jiedu su Pancerovu
pamatė, kad buvęs kelių policijos pareigūnas Alvydas Bieliauskas padarė karjerą versle
ir tapo vienu turtingiausių žmonių Lietuvoje-jo turtas buvo vertinamas 26 milijonais
eurų. Alvydas Bieliauskas valdė vienintelę Baltijos šalyse elektros laidų ir kabelių
gamybos įmonę „Lietkabelis“. Taip pat buvo krepšinio klubo „Lietkabelis“ prezidentas,
buvo „Lietuvos krepšinio lygos“ valdybos narys. Bieliausko įmonėms priklausė ir
Vilniaus Halės turgus. Bieliauskas buvo Lietuvos kelių policijos veteranų asociacijos
prezidentas.
Žurnalistus itin sudomino Alvydo Bieliausko įmonės „International Metbalta
Invest Group“, per kurią ir buvo valdomas Halės turgus, finansinė ataskaita. ]oje buvo
įrašas apie 2016 metais suteiktą 400 tūkstančių eurų paskolą krepšinio klubui „Rytas“.
Kodėl Bieliauskas, būdamas „Lietkabelio“ prezidentu, skolino pinigus varžovų
krepšinio klubui - Dariaus Gudelio ir Gedvydo Vainausko37krepšinio klubui.
Pasitvirtino ir Ka informacija apie verslininkų paramą premjero Skvernelio
žmonos Silvijos Skvernelės globojamai tarptautinei Kalėdų labdaros mugei: 2018-
aisiais pinigų paaukojo Rakauskų įmonė „Baltic Red“ ir su Alvydo Bieliausko broliu
siejama „Hoptransa“.
Pancerovas nutarė susitikti su keliais buvusiais ir esamais policijos pareigūnais,
kurie galbūt galėjo ką nors žinoti apie Skvernelio, Stončaičio ir Bieliausko ryšius.
Vieną rytą žurnalistas atvyko į viešą požeminį garažą Vilniaus mieste. Aikštelė
buvo bemaž tuščia. Po kelių minučių išgirdo burzgiant automobilio variklį. Jgaražą
įvažiavo mašina. Sustojo per kelis šimtus metrų nuo Pancerovo. Iš mašinos išlipo
policijos pareigūnas, su kuriuo Pancerovas buvo sutaręs susitikti. Priėjęs prie
žurnalisto žmogus sveikindamasis paspaudė ranką ir pasiūlė pasikalbėti kur nors kitur.
Kurį laiką jiedu vaikščiojo požeminiame garaže. Paskui sustojo prie betoninės sienos,
atokiau nuo įėjimo į garažą.
-T u mane įrašinėji?-paklausė pareigūnas.
- Ne, - atsakė Pancerovas.
-T ikrai neįrašinėji?
-N e.
-Jeigu neįrašinėji, tai gerai.
Iš pradžių pareigūnas paklausinėjo, kodėl žurnalistai išvis domisi Skverneliu. Artai
susiję su prezidento rinkimais?Tai koks nors politinis užsakymas? Pancerovas
papasakojo apie rašomą knygą. Pareigūnas ėmė pasakoti apie Sauliaus Skvernelio
karjerą policijoje. Jis siūlė atkreipti dėmesį į Skvernelio iškilimą nuo kelių policininko
iki generalinio komisaro.
Pancerovas paklausė, ar pareigūnas ką nors žino apie Skvernelio ir Bieliausko
ryšius.
-Jie iš tos pačios chebros. Nežinau, ar dirbo kartu. Man atrodo, Bieliauskas išėjo į
pensiją, kai Skvernelis ėmė kilti. Bet kad jie iš tos pačios chebros, tai tikrai. Skvernelis,
Stončaitis, Bieliauskas. Ir dar Renatą Požėlą38prie jų priskirčiau,-sakė pareigūnas.
Vėliau Pancerovui tai patvirtino ir kiti du buvę policininkai. Jie pasakojo, esą
Skvernelis, Stončaitis ir Bieliauskas yra draugai nuo darbo kelių policijoje laikų, bet
tikslių detalių apie jų santykius ir reikalus nežinojo.
Davidonytė rado ir dokumentinį to įrodymą. 2016-ųjų gruodžio 15-ąją Vilniaus
viešbutyje „Best Western“ per Lietuvos kelių policijos veteranų asociacijos kalėdinį
renginį premjeras Saulius Skvernelis kalbėjo apie savo politinę karjerą ir dėkojo
Alvydui Bieliauskui už pagalbą „šiame gyvenimo etape“.
Kaip Bieliauskas padėjo Skverneliui? Davidonytė rado įrašą, jog 2016-aisiais per
Seimo rinkimus Bieliauskas paaukojo septynis tūkstančius eurų Lietuvos valstiečių ir
žaliųjų sąjungai, su kuria kandidatavo Skvernelis.
Iš surinktos medžiagos žurnalistai suprato, jog Alvydas Bieliauskas ir Saulius
Skvernelis tikrai susiję-tai paliudijo ir kalbinti žmonės, ir viešas įrašas apie premjero
padėką verslininkui,-tačiau neaptiko nieko nešvaraus. Rado užuominų apie kažkokią
Bieliausko suteiktą paskolą krepšinio klubui „Rytas“, bet tai nėra neteisėta. Rado
informacijos apie verslininkų suteiktą paramą premjero žmonos globojamai kalėdinei
labdaros mugei, bet ir tai nėra neteisėta. Gal žurnalistai ką nors praleido?
Pancerovas parašė Ka-paklausė, ar galėtų koduota žinute užduoti klausimą. Ka
leido klausinėti, bet atsakyti nepažadėjo. Pancerovas paklausė, ko tiksliai ieškoti
narpliojant Skvernelio, Stončaičio ir Bieliausko galimus ryšius. Ką tokio negero Ka
įžvelgęs? Ir ką reiškia toji užuomina apie „turguje derinamus paskyrimus į valstybės
tarnybą“? Ka tylėjo. Po kelių valandų atsiuntė kažkokio vyro vardą ir pavardę: Valdas
Kaubrė. Tasai žmogus buvo Valstybinių miškų urėdijos direktoriaus pavaduotojas,
atsakingas už medienos pardavimą, vėliau tapęs ir visos urėdijos vadovu. Iš Ka
užuominos buvo galima suprasti, kad būtent šio žmogaus paskyrimas buvo derinamas
turguje. LRT savo tyrime skelbė, kad Kaubrė medžiodavo drauge su Stončaičiu. Pats
Kaubrė teigė su Stončaičiu susipažinęs „darbo tvarka“, o su Bieliausku nebendraujantis.
Tai buvo aklavietė. Viena vertus, slaptasis šaltinis Ka, žinantis, kas vyksta
Vyriausybės rūmuose, 339 kabinete, pirštu rodė į Bieliauską ir Halės turgų sakydamas,
jog tai trūkstama tyrimo detalė, kita vertus, surinkę medžiagą ir apklausę liudininkus
žurnalistai nerado nieko apčiuopiamo.
- Reikia skambinti jiems patiems ir klausti, - pasiūlė Pancerovas.
 Žurnalistai nutarė paskambinti Bieliauskui ir Stončaičiui ir paklausti apie galimus
jų susitikimus Halės turguje. Pagal žurnalistinę taktiką, abiem pašnekovams reikėjo
skambinti vienu metu, kad jie negalėtų suderinti savo atsakymų. Tikimybė
prisiskambinti ir pasikalbėti su Bieliausku buvo mažesnė nei pakalbinti Stončaitį, tad
žurnalistai sutarė taip: jeigu Pancerovui paskambinus Bieliauskas atsilieps ir sutiks
kalbėti, Davidonytė iškart skambina Stončaičiui.
Pancerovassurinko Bieliausko telefono numerį. Po kelių signalų Bieliauskas
atsiliepė. Pancerovas iškėlė nykštį - ta i buvo ženklas Davidonytei skambinti
Stončaičiui.
Stončaičiui atsiliepus, žurnalistė jo paklausė:
- A r galite kalbėti?Trumpai.
-A š vedu pasitarimą, nebent labai trumpai,-atsakė Stončaitis.
-A š norėjau jūsų komentaro vienu klausimu, tai gal galėčiau vėliau paskambinti?
- Nežinau, ar aš čia turiu komentuoti. Galėtumėt Beržinsko prašyt, - atsakė
Stončaitis.
-M a to t, aš norėčiau jūsų paklausti, kokiais reikalais lankotės Halės turguje pas
Alvydą Bieliauską?
- Nu tai... - nutęsė Stončaitis. -]ū s paklauskit raštu, aš galėsiu atsakyt raštu.
- O jūs negalit žodžiu atsakyti, kokiais reikalais lankotės pas poną Bieliauską?
- N u tai... Pas daug ką aš lankaus,-atsakė Stončaitis. Žurnalistė žiojosi užduoti
kitą klausimą, bet jis pridūrė:
- O tai uždrausta man nueit kur?
- Ne, neuždrausta.
- Nutai...
-M a n tiesiog įdomu, kodėl Vyriausybės kancleris lankosi Halės turguje...
-Vyriausybės kancleris tenai nesilanko. O lankosi fizinis asmuo.
-Stončaitis Algirdas?-pasitikslino Davidonytė.
-Taip.
- O ką jūs aptarinėjate su ponu Bieliausku?-paklausė žurnalistė.
-Tai.... Nieko su Bieliausku neaptarinėju.
-Tai sakot, lankotės.
- Paprasčiausiai jis yra mano buvęs kolega, ir tiek.
-Tai jūs bendraujat kaip buvę kolegos?- klausinėjo Davidonytė.
 -A š bendrauju kaip su buvusiu kolega, - pakartojo Stončaitis. - Mes kartu
kažkada tarnavom. Ir nieko daugiau. Ir jokios intrigos čia nėra.
- Kaip dažnai bendraujat?
-Tiesą pasakius, kaip gyvenimas suveda,-atsakė Stončaitis.
Davidonytė pateikė pagrindinį klausimą:
- A r jūs aptarinėjat su ponu Bieliausku paskyrimus į valstybės tarnybą?
-Jūs juokaujat gal?- nustebo Stončaitis.
-Nejuokauju, klausiu.
- Nu nežinau, ne.
-Ne?Neaptarinėjate?
-N e,-a tsa kė Stončaitis ir pakartojo: Alvydas Bieliauskas yra jo buvęs kolega
policijoje, ir nieko daugiau.
Davidonytė pakartojo klausimą: ar jie su Bieliausku aptarinėja valstybės reikalus?
- Prie ko čia valstybės reikalai?- pyktelėjo Stončaitis.
Davidonytė atsakė tikrinanti informaciją. ]ul< dabar Alvydas Bieliauskas nėra tik
buvęs policininkas, dabar jis-turtinga s ir įtakingas verslininkas.
- Nu, gali būt, bet man tai absoliučiai...-ištarė Stončaitis. —] is yra mano buvęs
kolega, ir nieko daugiau. Nei aš verslą turiu, nei aš verslo reikalus su juo aptarinėju.
Net poreikio neturiu tokio, tiesą pasakius.
-T ai jūs asmeninėm temom kalbat?- kamantinėjo Davidonytė.
- Be abejo, kad taip, - atsakė Stončaitis.
Pokalbis baigėsi. Davidonytė telefonu su Bieliausku kalbančiam Pancerovui
šnipštelėjo, kad Stončaitis pripažino, jog lankosi Halės turguje ir bendrauja su turgaus
šeimininku.
- Kokius jūs reikalus su ponu Stončaičiu aptarinėjot Halės turguje?- Bieliausko
paklausė Pancerovas.
- Kada?
- Šiaip, iš esmės, pastaruoju metu.
-Niekada neaptarinėju nieko,-atsakė Bieliauskas.
-Supratau. O esat kada nors aptarinėjęs pareigūnų paskyrimą į valstybės tarnybą
-A i, ką jūs čia šnekat?-supyko Bieliauskas. - Aš turiu savo darbą ir aš niekuo
nesidomiu. Manęs nedomina valstybinė tarnyba.
- Koks jūsų iš viso yra ryšys su ponu Stončaičiu?
 -M es buvę bendradarbiai.
- O jūs dabar palaikot ryšius?
-N u mažai. Buvau sutikęs mugėj, ar kur ten,-atsakė Bieliauskas.
- Bet ponas Stončaitis tai patvirtino, kad lankosi pas jus Halės turguje, - pasakė
Pancerovas.
-Č ia lankosi visi. Čia lankosi ministrai, lankosi sportininkai. Apsipirkti lankosi, tai
kas jiems uždraus? Ar aš galiu nurodyt, kas kur lankytis turi? Žurnalistai lankosi. Ką, čia
blogai, kad lankosi? Aš džiaugiuosi, kad lankosi, jeigu apsipirkt. Čia nieko tokio
neatsitinka, jei žmonės ateina.
- O koks jūsų ryšys yra su ponuSkverneliu?Ar palaikot ryšius, kai jis tapo
premjeru?
-N e.
Pancerovas perėjo prie krepšinio reikalų:
-Kodėl jūsų įmonė paskolino pinigų jūsų oponentams „Ryto“ krepšinio klubui?
- Nu ir kas, kad paskolino? O ką jūs čia, kontrole užsiimat? Privataus kapitalo
įmonė, kam nori, tam ir skolina, jeigu reikalas yra,-atšovė Bieliauskas.
Verslininkas ėmė pasakoti, esą Lietuvos krepšinio lygoje klubai ir savininkai
padeda vieni kitiems išgyventi.
- O „Ryto“ krepšinio klubas jums grąžino tą skolą?-paklausė žurnalistas.
-Taip.
- O kokia ten suma?
-Č ia man neprivalu jums atsakinėti, kokia tai suma. Kas jūs toks, kad aš turiu
jums atsakinėti? Ką, jei jūs žurnalistas, tai aš turiu atsakinėti?
- Ne, neturit. Aš tiesiog klausiu.
- O kodėl jūs klausiate, jeigu neturiu?-širdo Bieliauskas.
- O kas man uždraus paklausti jūsų?-paklausė Pancerovas.
- O kas man uždraus neatsakinėti?
-N ieks neuždraus.
-Tai kodėl tokius klausimus uždavinėjat? Ar čia ne įžūlu?-pyko Bieliauskas.
-A rč ia ne įžūlu?-nusistebėjo Pancerovas.-Man atrodo, kad įžūliausia, kas gali
būti, tai aptarinėt valstybės reikalus ir pareigūnų paskyrimus turguje.
-B a ik it jūs nesąmones kažkokias kalbėt!-sūriko Bieliauskas.-jūsatsipeikėkit, ką
šnekat. Atsipeikėkit! Ar turit pagrindo, nes tokie dalykai iš viso su jūsų etika labai
kertasi.
-M ano darbas yra uždavinėt klausimus.
-]ū s ų darbas. O mano darbas dirbti ir neatsakinėt j jūsų kvailus klausimus,
kuriuos jūs formuluojat iš lubų kažkur paėmęs, susigalvojęs! - šaukė Bieliauskas. - Prie
ko čia yra tokie klausimai? Nes tie klausimai visiškai nė prie ko. Tai vot, tokie klausimai
yra užduodami tada, kai yra užduodami -s u pagrindu. Bet kai nėra pagrindo, tai ką,
jūs man galit užduoti tokius?
Pokalbis baigėsi. Šie prisipažinimai ir išsisukinėjimai buvo viskas, ką sugebėjo
ištraukti žurnalistai. To užteko, kad kiltų abejonių dėl skaidrumo, bet buvo per mažai,
kad istorija virstų žurnalistiniu tyrimu.
Kiek vėliau Pancerovas ir Davidonytė susitiko su labai svarbiu aukšto rango
valstybės pareigūnu, kuris sutiko pasikalbėti, jeigu žurnalistai jokiais būdais ir
jokiomis formomis jo necituos-šaltinio informacija buvo skirta tik kontekstui.
Svarbiausia, ką per susitikimą išgirdo Pancerovas ir Davidonytė, buvo štai kas: apie
Halės turgaus šeimininko įtakąyra žinoma, turguje vykstančius procesus stebi kelios
specialiosios tarnybos. Žurnalistai suprato, jog Ka pateikta informacija buvo teisinga,
bet įrodyti tai žurnalistinėmis priemonėmis labai sudėtinga.
Davidonytė nusprendė tiesiai paklausti Vyriausybės kanceliarijos, kaip dažnai
Alvydas Bieliauskas lankosi Vyriausybėje: kiek leidimų patekti į Vyriausybės rūmus
jam buvo išrašyta. Bet kanceliarija atsisakė pateikti šią informaciją, neva saugodama
verslininko asmens duomenis.
Pancerovas paklausė paties premjero Skvernelio, koks yra jo santykis su Alvydu
Bieliausku. Premjero patarėjas Tomas Beržinskas atsakė:

Tai buvęs p re m je ro kolega, k u rį jis p a žįsta daug m etų .

Paklaustas apie galimą Bieliausko įtaką premjero komandai ir apie Vyriausybės

kanclerio apsilankymus pas Bieliauską, premjero patarėjas perdavė tokią Skvernelio
poziciją:

Jūsų k la u s im a s y ra absurdiškas. N e i šis, nei jo k s k ita s asm uo nedaro įta k o s p re m je ro a r

jo kom andos sp re n d im am s. < ...> Vyriausybės kancleris, k a ip ir prem jeras, y r a laisvas
b e n d ra u ti su b e t k u riu o Lietuvos Respublikos pilie čiu . Jis n e priva lo a ts is k a ity ti
 premjerui, su kuosusitinka, apie ką kalbasi, kaip dažnai.

Pancerovas ir Davidonytė toliau domėjosi Bieliausko verslu ir netrukus rado

dėlionės detalę, kuri išjudino ne tik su Bieliausko veikla susijusį tyrimą, bet ir kitą
istoriją, apie kurią vis užsimindavo Ka. Vieną trečiadienio popietę Davidonytė atsisuko
į Pancerovą:
-Spėk iš vieno karto, kas yra „Lietkabelio“ klubo rėmėjas?
Nė spėlioti nereikėjo, atsakymas ir taip buvo aiškus.
„Tai svarbi žinia ir didelė mūsų krepšinio klubo pergalė,-„Lietkabelio“ pranešime
spaudai džiaugėsi Alvydas Bieliauskas. - Esame be galo dėkingi, kad „Orlen Lietuva“
prisijungė prie mūsų klubo.“

372016 m. „Ryto“ dalininku buvo ir prekyba poveikiu įtariamas leidėjas Gedvydas Vainauskas, vėliau iš
klubo pasitraukęs. Stambiaisiais dalininkais liko Darius Gudelis ir Vilniaus savivaldybė, smulkiaisiais-
Linas Kleiza, „Norvelita“ ir krepšinio klubas „Perlas“.
38Renatas Požėla-teisininkas irteisėsaugos pareigūnas, policijoje tarnavęs kartusu Sauliumi
Skverneliu. Rašant šią knygą Požėla buvo Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas.
23 SKYRIUS

SUSITIKIMAI GURKŠNOJANT ALŲ

Po susitikimo su K a is m in tyrimų komanda nusprendė pasikalbėti su verslininku,

buvusiu krepšininku ir treneriu Tomu Pačėsu. Politikos užkulisiuose šis žmogus buvo
laikomas įtakingu tarpininku bendraujant Lietuvos ir Lenkijos politikams. Gal Pačėsas
sutiktų papasakoti, kaip padėjo premjerui Sauliui Skverneliui megzti ryšius Lenkijoje?
Tikimybė, kad Pačėsas prabils, buvo menka, bet pabandyti verta.
Iš kolegos gavęs Tomo Pačėso telefono numerį, Dovydas Pancerovas paskambino
šiam vyrui.
-A rš u ponu Pačėsu kalbu?
-Taip, - patvirtino balsas telefone.
- Pone Pačėsai, jums skambina žurnalistas Dovydas Pancerovas iš 15mm tyrimų
skyriaus. Suprantu, kad tai gali skambėti keistai, bet gal rastumėt laiko kada išgerti
kavos? Norėčiau jums užduoti kelis klausimus.
Tyla.
- O kokius klausimus?-nustebo pašnekovas.
- Nenoriu to aptarinėt telefonu. Gal būtų galima susitikt?
-G alim susitikt,-sutiko pašnekovas.-Tai gal jūs pas mus į mokyklą atvažiuokit?
-Gerai, o kurioje ji vietoje?
-Gruodžio gatvėje.
-Gruodžio gatvėje?Čia Vilniuje?-paklausė Pancerovas.
- Ne, čia Kaune. O tai ką, jūs iš Vilniaus?-dar labiau nustebo pašnekovas.
-Taip taip, mes Vilniuje, bet aš galiu atvažiuot.
jiedu sutarė susitikt kitą trečiadienį Kaune.
Pancerovas nusipirko traukinio bilietą. Likus dienai iki susitikimo, jis vėl
paskambino Pačėsui ir paklausė, ar niekas nesikeičia.
- Ne, nesikeičia, atvažiuokit,-atsakė šis.-O tai jūs norit apie mūsų mokyklą
kažką rašyt? Aš po pirmojo mūsų pokalbio visaip svarsčiau, kuo galėčiau jums padėti,
bet nieko nesugalvojau.
Dabar jau Pancerovas sutriko.
-Sakykit, o aš su ponu Pačėsu kalbu?
-Taip.
-Tom u Pačėsu?
-N e.
Pasirodo, kolega supainiojo telefono numerius.

Žurnalistų ieškomas Tomas Pačėsas visiškai nenustebo sužinojęs, kad 15mm tyrimų
komanda nori su juo pasikalbėti, jis sutiko išgerti kavos ir šnektelti neoficialiai.
Pirmą kartą Pancerovas ir Pačėsas susitiko vienoje Vilniaus kavinėje netoli 75mm
redakcijos. Pancerovas papasakojo pašnekovui apie atliekamą žurnalistinį tyrimą ir
paklausė, gal Pačėsas sutiktų atsakyti į kelis klausimus apie premjerą, jo aplinką ir
ryšius su Lenkija. Pačėsas atsakė turįs pagalvoti ir paprašė elektroniniu paštu atsiųsti
konkrečius klausimus.
Po kelių savaičių Pancerovas gavo koduotą žinutę iš Pačėso. Sis parašė po
pusvalandžio lauksiąs viešbutyje Vilniaus senamiestyje. Palikęs mobilųjį telefoną ant
darbo stalo, Pancerovas išlėkė į susitikimą. Redakcijos kieme pastebėjo dviratininką su
kauke. Dviratininkas sekė paskui žurnalistą gerą kilometrą. Pancerovas nusprendė eiti
ilgesniu keliu, per daugiabučių kiemus. Regis, dviratininkas dingo. Tačiau atėjęs prie
viešbučio, kur buvo paskirtas susitikimas, Pancerovas gatvėje pamatė tą patį
dviratininką su kauke.
Viešbučio vestibiulyje ir kilimais išklotuose koridoriuose nebuvo matyti nė gyvos
dvasios. Pancerovas atėjo į restoraną. Čia irgi buvo tuščia: nei svečių, nei barmenų, nei
padavėjų. Tolimiausiame restorano kampe prie stalelio sėdėjo Tomas Pačėsas.
Pancerovas priėjo ir pasisveikino.
- Niekas nesekė?- nusijuokė Pačėsas.
- Neatmesčiau tokio varianto, - šyptelėjo Pancerovas.
Pačėsas pasakė perskaitęs žurnalistų klausimus ir galįs į dalį jų atsakyti, bet jam
svarbu žinoti, kurta informacija bus panaudota. Pancerovas atsakė, kad Pačėso
atsakymus naudotų tik rašomai knygai, ir paaiškino kokiai. Pačėsas neprieštaravo. Abu
sutarė susitikti darsyk).

2019-ųjų balandžio 8-ąją, pirmadienio popietę, Birutė Davidonytė ir Dovydas

Pancerovas pėstute atėjo į tą patį senamiesčio viešbutį. Vos pravėrę pagrindines duris
ir įžengę į saulės nutviekstą vestibiulį, žurnalistai pamatė ryškiai raudona liemene
vilkintį Pačėsą-verslininkas sėdėjo odiniame fotelyje ir skaitė laikraštį.
Pasisveikinęs Pačėsas mostelėjo į vestibiulį ir paklausė:
-A rč ia tinka?
-Ž in o m a ,-lin kte lė jo Pancerovas.
Žurnalistai atsisėdo priešais Pačėsą, išsitraukė užrašų knygeles, ant stalelio
pasidėjo diktofonus.
- Kaip jūs susipažinot su Skverneliu?-įjungęs diktofoną pirmas prabilo
Pancerovas.
-Susipažinome per krepšinio rungtynes. Mus supažindino Alvydas Bieliauskas, jie
artimai bendravo,-atsakė Pačėsas.
Tai buvo svarbus pareiškimas, nes Panevėžio „Lietkabelio“ prezidentas ir Vilniaus
Halės turgaus savininkas Alvydas Bieliauskas žurnalistams neigė palaikąs ryšius su
premjeru Skverneliu. Dabar Pačėsas tvirtino priešingai.
-Jie buvo artimi su Skverneliu?- pasidomėjo Davidonytė.
-A š taip suprantu. Alvydas buvo Panevėžio komandos savininkas ir vadovas, tai
apie krepšinį mes ir šnekėdavom visą laiką,-atsakė Pačėsas.
- O kiek artimas žmogus Skverneliui buvo Bieliauskas?
-M ano nuomone, gan artimas. Jie nuo kelių policijos laikų pažįstami, kiek aš
žinau.
Pačėsas pasakojo, esą jau vėliau, po susitikimo krepšinio rungtynėse, vėl
atsitiktinai sutiko Skvernelį. Jiedu ėjo Vilniaus senamiesčio gatve, pažino viens kitą,
pasisveikino, persimetė keliais žodžiais, apsikeitė telefono numeriais ir išsiskyrė.
Pačėsas apie tą pokalbį gatvėje pasakojo:
 —]is buvo žinomas politikas Lietuvoje, anksčiau buvo ministras. Mane kaip trenerį
irgi daug kas žinojo. Mums tas bendravimas išėjo toks grynai spontaniškas ir
natūralus.
Pačėsas patvirtino, kad su Skverneliu daugiausia kalbėdavo apie Lenkijos reikalus:
- Lenkijos tema pokalbiuose su manimi visą laiką buvo numeris vienas- kad reikia
išnaudoti galimybę. Aš nematau čia jokio antro dugno, - kalbėjo pašnekovas. - Visą
laiką Lietuvoje buvo ieškoma šiltesnių žmonių, per kuriuos būtų galima nuimti
priešiškumą. Skvernelis šiek tiek kalba lenkiškai, toks priimtinesnis pasirodė,
minkštesnis gal. Taip išėjo, kad Lenkijoje pasikeitė valdžia, Lietuvoje pasikeitė valdžia,
ir iš karto buvo galvojama apie santykių atnaujinimą.
Davidonytė paklausė, kaip dažnai Pačėsas lankydavosi Vyriausybės rūmuose,
Skverneliui tapus premjeru (anksčiau ji to paties buvo užklaususi Vyriausybės
kanceliarijos, bet valstybės tarnautojai atsisakė pateikti informaciją).
Pačėsas atsakė:
- Kad suaktyvintume tuos santykius tarp Lietuvos ir Lenkijos, reikėjo planuoti,
galvoti. Aš buvęs kelis kartus Vyriausybėje, čia natūraliai taip išėjo. Bet aš nebuvau
labai artimas Skverneliui. Negali būti artimas su žmogumi, kurį pažįsti kelis mėnesius.
Nematau čia jokio kriminalo.
- O koks Skvernelio interesas buvo Lenkijoje?- pasidomėjo Davidonytė.
-Tuo metu buvo štilis santykiuose su Lenkija. Tikslas g a lb ūt-d uoti naują
impulsą, parodyti, kad jis gali tai padaryti. Čia politiškai, manau, protingai galvojo.
Nuo pirmų dienų premjero poste Skvernelis demonstravo norą pagerinti Lietuvos
ir Lenkijos santykius. Skvernelio pastangos netgi sukėlė triukšmą, kai 2017 metų vasarą
Lenkijos naujienų portalas F akt.p l paskelbė apie jo slaptą ir nedeklaruotą susitikimą su
Lenkijos valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ lyderiu Jaroslawu Kaczynskiu.
Nors pastarasis oficialiai neužima jokio posto, faktiškai yra galingiausias Lenkijos
politikas. Lenkų žurnalistai rašė, kad tame slaptame susitikime Skvernelis ir Kaczynskis
kalbėjo apie Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ gamyklą Mažeikiuose. Portalas F akt.p l
skelbė:

Lietuvos pre m je ra s su savo p a ta rė ju , bu vusiu p u ik iu k re p š in in k u Pačėsu vienam e

Varšuvos restorane s u s itik o su K aczynskiu. N e s u p re z id e n tu A n d rz e ju m i D ūda, nesu
p re m je re Beata Szydlo, b e t su p a rtijo s ly d e riu iš g e rti alaus s u s itik o Skvernelis, kad
 užbaigtų Lietuvos ir Lenkijos ginčus dėl Mažeikių.

Portale taip pat publikuota nuotrauka, kurioje matyti prie stalo, nukrauto alaus
bokalais, taurėmis ir vaišėmis, stovintys Skvernelis, Kaczynskis, Pačėsas ir Lenkijos
Senato vicepirmininkas Adamas Bielanas.
Žiniai apie slaptąjį susitikimą patekus viešumon, premjeras Skvernelis Lietuvoje
sulaukė kritikos. Politikos apžvalgininkai ir žurnalistai tvirtino, esą premjeras privalo
atskleisti savo slaptųjų susitikimų turinį. „Kitu atveju mes pripažįstame, kad šešėlinė
politika yra norma, kad viską galimaspręsti už uždarų durų“,-LRT radijui kalbėjo
Bernaras Ivanovas, Vytauto Didžiojo universiteto politologas.
Skvernelis pripažino, kad Pačėsas lankydavosi 339 kabinete. Jis sakė Pačėso dėka
susipažinęs su įtakingais Lenkijos politikais ir dabar galįs bendrauti savarankiškai. „Pas
manėj kabinetą vaikšto daug žmonių, įvairiausių žmonių. Aš neskirstau ir nedarau
jokių filtrų, kas gali, o kas negali pas mane užeiti“,-„Ž in ių radijui“ sakė Skvernelis.
Vėliau jis tvirtino, esą susitikimuose su Lenkijos politikais buvo kalbama apie būtinybę
gerinti ir puoselėti abiejų šalių santykius.
Pancerovo ir Davidonytės paklaustas apie slaptus susitikimus, Pačėsas pasakė:
-Č iayra didelis pasiekimas. Europos lyderiai, prezidentai, atvažiavę į Lenkiją,
susitikinėja ir su Kaczynskiu, ir su vykdomąja valdžia. Kaczynskis pagal apklausas yra
ne tik Lenkijoje, bet ir Europoje viena iš įtakingiausių figūrų. Tokie susitikimai yra
didelis žingsnis į priekį būtent dėl Kaczynskio prielankumo ir palankumo. ]o aplinka
gali prileisti žmogų priėjo, gali ir neprileisti. Čia buvo labai svarbus momentas, irtas
pavyko. Galiu pasakyti, kad man pavyko.
- Kaip manai, ar be tavęs Skverneliui būtų pavykę?- paklausė Pancerovas.
- Būtų sunkiau.
- O kaip tau pavyksta suorganizuoti tokius susitikimus, kuriuos, atrodo,
diplomatai turėtų organizuoti?- pasidomėjo Davidonytė.
-Sportas iryra didžiausia diplomatija,-atsakė Pačėsas.-Aš manau, kad
krepšinis yra labiausiai žinoma mūsų eksportuojama prekė pasaulyje. Lenkijoje
žaidžiau krepšinį dvylika metų. Pavyzdžiui, dabartinis Lenkijos opozicijos lyderis yra
Grzegorzas Schetyna, kurio krepšinio klube aš žaidžiau. Ten, Lenkijoje, aš nesu
konkurentas nei pozicijai, nei opozicijai, todėl lengva išlaikyti draugiškus santykius.
Premjero patarėjas Tomas Beržinskas tvirtino, esą Pačėsas organizavo tik vieną
Skvernelio susitikimą, vykusį 2016-ųjų rudenį, tarp pirmojo ir antrojo Seimo rinkimų
turų, kai Skvernelis dar nebuvo premjeru. Beržinskas teigė negirdėjęs, kad Pačėsas
būtų organizavęs kokius nors premjero susitikimus. Tai neigė ir pats Skvernelis: „jūsų
žiniai, premjero susitikimus organizuoja ne privatūs asmenys, o Ministro pirmininko
biuras, Ministro pirmininko Protokolo skyrius ir Vyriausybės kanceliarijos Tarptautinių
santykių ir Europos Sąjungos grupė.“
Panašu, realybė buvo kitokia.
- Kiek buvo tokių neskelbtų susitikimų, kuriuos tu padėjai organizuoti?- Pačėso
paklausė Pancerovas.
-Buvo du susitikimai su Kaczynskiu,- atsakė Pačėsas.-Buvo tokia situacija, kad
galima susitikti su juo, susipažinti, kažkaip įprasminti būsimą bendradarbiavimą.
Pačėsas patvirtino, kad pirmasis susitikimas su Kaczynskiu vyko Skverneliui dar
nebūnant premjeru. Esą tuo laiku Skvernelis prašė Pačėso pagalbos užmezgant ryšius
su įtakingiausiu Lenkijos politiku. Pačėsas padėjo ir 2016-ųjų rudenį Kaczynskis priėmė
Skvernelį privačioje aplinkoje.
- Kaip tokie dalykai vyksta?- klausinėjo Pancerovas.
- Kaczynskis per kitą žmogų pasakė kelias datas, kada galim pasimatyt ir
pavakarieniaut. Tada perdavėm Skverneliui: yra galimybė susitikt, ir čia jau tavo valia,
ar nori, ar ne. Tas noras atsirado, ir susitikimas įvyko,-paaiškino Pačėsas.
-A p ie ką jie kalbėjote pirmo susitikimo metu?
-A p ie tai, kokie Lietuvos ir Lenkijos santykiai buvo, kokie yra. Kaczynskis turi
fenomenalią atmintį ir daug istorinių žinių. ]is objektyviai žiūri į viską ir tikrai
nekaltino Lietuvos pusės, kad ji kalta už blogus santykius. Bet iš dalies jis nepateisino
Lietuvos valdžioje buvusiųjų politikų, kurie rodė aroganciją. ]o broliui Lechui
Kaczynskiui39buvo daug dalykų pažadėta, ne darbų, bet gestų, nes Lietuvos įstatymų
pataisos dėl lenkiškų pavardžių rašymo lenkiškais rašmenimis yra tik gero tono
parodymas ir gestas. Žodžiu, tai buvo normalus, žmogiškas pokalbis be jokių
įsipareigojimų.
Pačėsas sakė, kad Skvernelis per šį susitikimą kalbėjo lenkiškai.
- Kaip Skvernelis reagavo į tai, ką sakė Kaczynskis?- paklausė Pancerovas.
-M anau, labai žmogiška reakcija. Skvernelis irgi nekaltino Lietuvos pusės dėl to,
kad nerandami sąlyčio taškai. Už dvišalius santykius atsako abi pusės.
Pačėsas paliudijo suorganizavęs ir antrą slaptą Skvernelio ir Kaczynskio
susitikimą. Skirtumas tarp pirmo ir antro susitikimų buvo tas, kad tuo metu Skvernelis
jau buvo Lietuvos Respublikos premjeras.
Antras susitikimas vyko puikia virtuve garsėjančiame Varšuvos restorane
„Brasserie Warszawska“, esančiame visai šalia Lenkijos parlamento rūmų. Per
vakarienę Skvernelis ir Kaczynskis kalbėjo apie ekonominius dalykus. Taip pat ir apie
Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ interesus Lietuvoje. Drauge vakarieniavęs ir pokalbį
girdėjęs Pačėsas liudijo:
- Buvo kalbama apie tokius daugiau pragmatinius dalykus, kurie lemia
investicijas.
- „Orlen“ klausimas Lenkijai tikriausiai yra vienas svarbiausių investicinių
klausimų?- pasidomėjo Davidonytė.
- Manau, kad Lietuvai tai svarbesnis klausimas. Tai yra didžiausias mokesčių
mokėtojas, vienas iš didesnių darbdavių. Ir dėl to, manau, jie nori sąlyčio taškų ir
geresnių sąlygų. To visą laiką ieškojo.
- Ir nuolaidų, - replikavo Davidonytė, omenyje turėdama „Orlen Lietuvos“
finansinius ginčus su „Lietuvos geležinkeliais“.
-A p ie nuolaidas mes tame susitikime nekalbėjom. Šnekėjomės politiškai, kur
reiktų kažką gerinti. O apie konkrečius dalykus kalbasi tie, kurie yra atsakingi už tą
sritį,-pasakė Pačėsas.
-A š vis tiek grįšiu prie „Orlen“ klausimo,-tarė Davidonytė.-Kas tiksliai buvo
aptarta tame antrame susitikime? Ko tikėjosi Lenkijos pusė? Ką Skvernelis į tai atsakė?
-Buvo bendrom temom kalbama,-paaiškino Pačėsas.-„Orlen“ problema nėra
tik geležinkelio į Latviją išardymas, bet yra ir geležinkelio tarifai, ir taip toliau. Tų
detalių Kaczynskis neaptarinėjo. Buvo kalbėta, kad „Orlen“ klausimus reikia išspręsti,
kad ta Mažeikių gamykla galėtų dirbti ir nešti naudą.
-Tavo žiniomis, ko „Orlen“ prašė iš Skvernelio?
- Pagrindinis klausimas buvo išardytas geležinkelio ruožas Rengėje, kompensacija
ir atstatymas. Plius krovinių gabenimo geležinkeliais tarifai, kurie lenkams buvo
ypatingai svarbūs,-atsakė Pačėsas.
- A r Skvernelis su tavim kalbėjo apie „Orlen“ koncerno reikalus? Ką jis sakė?-
uždavė kitą klausimą Davidonytė.
- Kad reikia išspręsti klausimą. Nes Lenkijos pozicija Lietuvos atžvilgiu buvo tokia,
kad „Orlen“ klausimas visada buvo statomas pirmoje vietoje. Kiek tai kainavo? Aš
nežinau. Kas iš to gavo kažkokios naudos?]ūs patys užduodate tuos klausimus, -
Pačėsas skėstelėjo rankomis.
-K aip tau atrodo, arSkvernelis netapo ypač palankus Lenkijos kompanijai „Orlen“,
neprotegavo jos interesų?-toliau klausinėjo Davidonytė.
-Tai turėtų atsispindėti veiksmuose.
- Iš to, ką žinai, kaip tau pačiam atrodo, ar protegavo?- perklausė Pancerovas.
-G al ne protegavo, gal atsižvelgė į prašymus ir norus.
Kalbėdamas apie savo pagalbą premjerui Skverneliui ir apie užmegztus ryšius su
įtakingais Lenkijos politikais, Pačėsas juokavo:
-M anau, kitas Vyriausybės vadovas už tokius darbus man duotų ordiną, bet...
- O kaip šitas Vyriausybės vadovas tau atsilygino?- pasidomėjo Pancerovas.
-Laukiam bent „ačiū“,-šypsodamasis atsakė Pačėsas.
-Kas nutiko tarp tavęs ir Skvernelio?-paklausė Davidonytė.-Ar buvo konfliktas?
-N e , nieko. Padarėme darbą, aš jam pasakiau, kad mano rolė baigta, aš čia
nereikalingas.
-Sakei, kad bent ačiū galėjo pasakyti. Kaip suprantu, liko kažkokių nuoskaudų?
-Ne,-Pačėsas nusikvatojo,-čia toks pašaržavimas buvo. Kokios čia nuoskaudos?
Kiekvienas elgiasi pagal savo supratimo lygį.
Ir vis dėlto kalbinantiems Pačėsą žurnalistams susidarė įspūdis, jog Ka informacija
apie Pačėso ir Skvernelio konfliktą galėjo būti tiesa. Pats Skvernelis įs m in komentavo
nežinąs, apie kokį konfliktą kalbama. Bet premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas
Davidonytei ir Pancerovui sakė, esą premjero komanda su Pačėsu bendrauti nustojo po
to, kai sužinojo apie Pačėso apklausą Valstybės saugumo departamente. „Neatsimenu,
artai jau buvožiniasklaidoje rašyta, ar jis man pats pasakė, kad: žiūrėk, mane buvo
VSD į apklausą pasikvietę, - I 5fn in pasakojo Malinauskas.-Aš jam tada sakiau:
„Tomai, man nėra baisu, kad tave pasikvietė VSD į apklausą, mes kalbamės. Man nei
dėl vieno pokalbio nėra gėda.“ Bet, aišku, tuo metu man tai jau buvo indikacija ir, man
atrodo, po to mes daugiau nebesusitikinėjom.“
Kadangi Pačėsas buvo prisidėjęs Skverneliui mezgant santykius su Lenkija,
Pancerovas ir Davidonytė juto, jog atėjo metas užduoti jam svarbiausią klausimą. Po
slaptų Skvernelio ir Kaczynskio susitikimų, po Skvernelio Vyriausybės priimtų palankių
sprendimų naftos koncernui „Orlen Lietuva“ šis ėmė finansiškai remti Skvernelio
aplinkos žmonių valdomus krepšinio klubus.
 -G al sportas pasitarnauja ne tik diplomatijai, kaip tu anksčiau sakei?-paklausė
Davidonytė.-Ar „Orlen Lietuva“ atsidėkojo Skvernel iui paremdama Alvydo Bieliausko
klubą „Lietkabelis“, Dariaus Gudelio klubą „Rytas“?
-G a li būti,-atsakė Pačėsas. Toks atsakymas nuskambėjo labiau kaip
patvirtinimas, nei kaip abejonė. Tačiau žurnalistų paprašytas patikslinti Pačėsas
nesileido į kalbas. Jis tvirtino, esą atsakymą tyrimų komandos žurnalistai turės rasti
patys.
-Tai, kąSkvernelis pertuos metus nuveikė santykiuose su Lenkija, tavo
supratimu, yra sėkmė ar nesėkmė?- paklausė Pancerovas.
Pačėsas atsakė:
-Č iayra dvi medalio pusės. Aš tai vertinu kaip pliusą politine prasme.
Bendravimas su Lenkija ištiesųyra labai suintensyvėjęs. Betartai naudinga
ekonomine prasme? Parodys laikas.
Taigi baigiantis interviu Pačėsas išsakė retorinį klausimą: arSkvernelisatsižvelgė]
kitos valstybės interesus savo valstybės intereso sąskaita?

Po šio interviu Pancerovas ir Davidonytė netrukus sužinojo, kad Pačėsas dalyvavo ir

kitoje su „Orlen Lietuva“ susijusioje istorijoje.
2017-aisiais Seimas pradėjo kurti naują įstatymą, kurio esm ė-užtikrinti
strateginių valstybės įmonių saugumą. VSD siūlė tikrinti svarbių įmonių vadovus,
personalą, sandorius, investicijas. Be kita ko, VSD pasiūlė patikrinti ir trijų privačių
įmonių sandorius: „Orlen Lietuvos“, „Achemos“ ir „Telios“, mat šios privačios įmonės dėl
savo valdomų objektų ir veiklos pobūdžio turi strateginę reikšmę Lietuvos saugumui.
„Tai mums jokiu būdu nėra geros naujienos,-žurnalistams kalbėjo „Orlen“ generalinis
direktorius Wojciechas Jasinskis,-šis naujas reguliavimas potencialiai gali apsunkinti
mūsų veiklą Lietuvoje.“
Tuo laiku du Seimo nariai-konservatorius Dainius Kreivys ir valstietis Virginijus
Sinkevičius, kuris taip pat buvo ekonomikos ir inovacijų ministru, - pasiūlė silpninti
privačių įmonių priežiūrą. Sinkevičius siūlė išvis netikrinti privačių jmoniųsandorių,
bet sulaukęs VSD kritikos savo siūlymus atsiėmė.
 7s m in tyrimų komanda išsiaiškino, kad prieš teikdami tokius siūlymus Kreivys ir
Sinkevičius buvo susitikę su Tomu Pačėsu, atstovavusiu „Orlen Lietuvos“ interesams.
Apie tai paklausti konservatoriai iškart pripažino: Kreivys ir Pačėsas kalbėjo apie
minėtą įstatymą. O štai ministras Sinkevičius bandė tai neigti.
- A r jums teko tuo klausimu bendrauti su Pačėsu?-telefonu jo paklausė
Davidonytė.
- Ne,-atsakė Sinkevičius.-Aš apskritai nesu, man atrodo, su Pačėsu bendravęs.
Aš dabar galvoju, ar aš esu su juo... Ai, aš esu jį matęs apskritai, bet tuo klausimu man
neteko su juo bendrauti.
Sinkevičius Davidonytei pasakė, esą Seimo priimtas strateginių įmonių įstatymas
yra labai svarbus, nes nacionalinis saugumas visuometyra aukščiau verslo interesų.
Sinkevičius tvirtino, kad sandorių kontrolė įmonėms „Orlen Lietuva“, „Achema“ ir „Telia“
nesudaro jokių papildomų sunkumų.
Išgirdusi ministrą taip kalbant, Davidonytė nustebo:
-B e t jūs pats teikėte pataisas, kad šių įmonių, kurias jūs dabar vardijate, sandoriai
išviso nebūtų tikrinami.
-A š dabar neatsimenu tiksliai. Reikia pasižiūrėti,-atsakė Sinkevičius.
Netrukus po šio pokalbio Davidonytė gavo elektroninį ministro Sinkevičiaus
patarėjo Egidijaus lurgelionio laišką:

Prieš g e rą p u s v a la n d į s k a m b in o te m in is tru i ir kla u sė te apie s u s itik im u s su Pačėsu.

N o rė ja u p a p ra š y ti, a r g a lė tu m ė te a ts ių s ti kla u s im u s e le k tro n in iu p a štu F Tiesiog
n o rė tu m ė m e p a s ik e lti visą is to riją , įv y k u s iu s s u s itik im u s ir p a te ik ti išsam ius
atsa kym u s.

Patikslinus klausimus, ministro patarėjas pateikė tokį atsakymą:

S in ke v ič iu i teko k a lb ė tis su Pačėsu. Tai buvo n e plan u o ta s s u s itik im a s , k a i a ts itik tin a i

Seime s u tik u s Pačėsą ir Seim o n a rį K reivį, pastarasis p a k v ie tė p a s ik a lb ė ti. Tačiau nei
ka ip Seim o E ko n o m ikos k o m ite to p irm in in k a s , nei k a ip m in is tra s S inkevičius iš Pačėso
įs ta ty m o p a ta is ų nėra gavęs.

Priėmus šį įstatymą, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto

pirmininkas valstietis Vytautas Bakas viešai pripažino, kad privačioms įmonėms buvo
padaryta nuolaidų. Bakas tvirtino, esą buvo daugiau nei aišku, kad Tomas Pačėsas
atstovavo „Orlen Lietuvai“ naudingiems interesams:

Susidūrėm e su la b a i agresyviu lo b is tų s p a ud im u . Tai vienas su d ė tin g ia u s ių p ro je k tų ,

k u rį p riim a n t s u la u k ia u įs p ė jim ų , ka d ne atsižve lg u s į lo b is tų p a ge id a vim u s g a li n e įv y k ti
k a i k u rie svarbūs ta rp ta u tin ia i v iz ita i,- fe is b u k o p a skyro je rašė Bakas.

Perskaitęs šį įrašą Pancerovas paskambino Bakui - norėjo paklausti, kaip Bakas

vertina savo politinių bendražygių, premjero Skvernelio ir ministro Sinkevičiaus
susitikimus su Pačėsu.
Pokalbis buvo žurnalistui netikėtas.
-Dovydai, nepykite, bet jūs padarėte klaidų kaip žurnalistas,-pareiškė Bakas.
-A š ? - nustebo Pancerovas.
-A š nenoriu apskritai su jumis apie nieką kalbėti, jokiomis temomis. Jūs esat dar
vienas žurnalistas, su kuriuo aš nenoriu kalbėti. Jūs susitvarkykit su savo vertybėmis.
Pancerovas ėmė juoktis.
- Su vertybėmis? O kas blogai su mano vertybėmis?
- Pasijuokite, pasijuokite, po to galbūt kažkaip kitaip atrodys,-tarė Bakas ir
nutraukė pokalbį.
Prireikė kelių mėnesių, kol įs m in vyriausiasis redaktorius Raimundas
Celencevičius per advokatus išsireikalavo Bako atsakymui žurnalistų klausimus. Bakas
prisipažino žinojęs, kad Skvernelis ir kiti valstiečiai palaikė ryšius su „Orlen Lietuvos“
interesams atstovavusiu Tomu Pačėsu. Bakas apie tai rašė:

N e m a ta u prasm ės d is k u tu o ti apie ko n kre čiu s ryšius a r sąsajas, k a i ta i nesusiję su pačia

esme. O esmė to k ia , ka d la b a i re ikšm in g a s įs ta ty m a s buvo p riim ta s .

Pats Tomas Pačėsas tvirtino esąs Lenkijos ir Lietuvos dialogo ir bendradarbiavimo

forumo valdybos narys, todėl dalyvavęs susitikimuose su politikais ir kalbėjęsis apie
Lenkijos politikus papiktinusį įstatymą:

Po p re m je ro S kvernelio s u s itik im o su Jaroslavu K ačynskiu prasidėję a k ty v ū s k o n ta k ta i

g a lė jo n u tr ū k ti dėl ra d ik a lių p a taisų , k u rio s buvo te ik ia m o s S e im u i j šį įs ta ty m ą . Šios
 pataisos p ik tin o Lenkijos p o litik u s . Tuo pačiu g e ra i p a ž įs ta n t a n kstesn į „O rle n L ie tuvo s“
d ire k to rių , k u ris ieškojo įv a irių k o n ta k tų ir ryšių, k a d g a lė tų ra s ti ko m p ro m isų ,
nusprendėm e šiuos n u o g ą s ta v im u s iš s a k y ti Lietuvos Seim o bei Vyriausybės na ria m s,
ta ip p a t ir ž u rn a lis ta m s .

Praėjus kelioms dienoms po interviu su Pačėsu, Pancerovas susitiko su Ka. Buvo vėlus
vakaras, jiedu sėdėjo restorane toliau nuo Vilniaus centro. Pancerovas papasakojo, ką
išsiaiškinęs apie Pačėso organizuotus slaptus susitikimus, „Orlen Lietuvos“ prašymus,
Skvernelj, Kaczynskį, Gudelį, Bieliauską.
Ka atidžiai klausėsi. Iš veido negalėjai suprasti, ką galvoja.
Išklausęs pasakojimą Ka palinko prie Pancerovo.
-Taip, schemayra tokia —ir pirštais ėmė braižyti antstalviršio ryšių irsandorių
gijas.

Lechas Kaczynskis- buvęs Lenkijos prezidentas, 2010 m. žuvo nukritus prezidentiniam lėktuvui.
24 SKYRIUS

SCHEMA

Viskas prasidėjo 2016'ųjų rudenį per Seimo rinkimus. Tuo laiku populiarus politikas
Saulius Skvernelis buvo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkiminio sąrašo lyderis
ir, be kita ko, rimtas pretendentas į premjerus.
Tą rudenį Skvernelis kreipėsi į verslininką Tomą Pačėsą, su kuriuo Skvernelį
supažindino darbo policijoje laikų bendražygis milijonierius Alvydas Bieliauskas.
Skvernelis prašė Pačėso pagalbos užmezgant ryšius su Lenkijos lyderiais; galima įtarti,
kad Skvernelis jau tada turėjo minčių siekti prezidento posto, tad Lenkijos reikalų
išmanymas būtų buvęs rimtas privalumas.
Pačėsas sutiko padėti. ]is susisiekė su žmonėmis, galinčiais pasikalbėti su Lenkijos
valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ lyderiu ]aroslawu Kaczynskiu. Nors
Kaczynskis jokių oficialių pareigų valdžioje neturėjo, būtent jis formavo Varšuvos
politiką. Prieiti priėjo buvo sudėtinga netgi įtakingiems pasaulio politikams, nes
Kaczynskis gyvena uždarą, asketišką gyvenimą. Tačiau Pačėsui prieiti pavyko.
2016'ųjų rudenį Kaczynskis priėmė Skvernelį privačioje aplinkoje. Iš Pačėso
pasakojimo žurnalistams buvo galima suprasti, jog Kaczynskis išsakė Skverneliui savo
poziciją dėl Lietuvos ir Lenkijos santykių, bet konkretūs reikalai dar nebuvo aptarti
(mat Skvernelis dar nėjo jokių oficialių pareigų).
2016'ųjų spalį valstiečiai laimėjo Seimo rinkimus. Skvernelis, kaip ir tikėtasi, tapo
premjeru. Iš Pačėso pasakojimo per interviu žurnalistams buvo galima suprasti, kad
kaip tik tada įvyko antras slaptas Skvernelio ir Kaczynskio susitikimas Varšuvos centre,
restorane „Brasserie Warszawska“. Kaczynskis ir Skvernelis kalbėjosi apie
„pragmatinius dalykus, kurie lemia investicijas“, o susitikimą organizavęs Pačėsas
sėdėjo šalia jų ir girdėjo pokalbį. Kaczynskis esą kalbėjo apie Lenkijos valstybei
priklausančio naftos koncerno „Orlen Lietuva“ problemas, kurias reikia išspręsti.
Tų problemų susikaupė daug, santykiai tarp „Orlen“ ir ankstesnių Lietuvos
vyriausybių buvo įtempti.
Pirma problema-vadinamasis Rengės ruožas. 2008-aisiais „Lietuvos
geležinkeliai“ išardė devyniolikos kilometrų ilgio geležinkelio atkarpą nuo Mažeikių iki
Latvijos sienos, kuria „Orlen Lietuva“ gabendavo savo naftos produkciją] Latviją, irtai
buvo suprasta kaip komercinis spaudimas. Vėliau už bėgių išardymą Europos Komisija
skyrė Lietuvai 27 milijonų eurų baudą ir Lietuva buvo priversta ruožą atstatyti.
Antra problema-įmonės „Orlen Lietuva“ skola „Lietuvos geležinkeliams“ už
krovinių gabenimą. 2014-aisiais Lietuvos Vyriausybė padidino mokestį už pavojingų
krovinių, tarp jų ir naftos produktų, gabenimą geležinkeliais. „Orlen Lietuva“ su tuo
nesutiko ir už savo krovinius vienašališkai mokėjo daug mažesnę sumą nei ta, kuri
būdavo įrašyta jai siunčiamose „Lietuvos geležinkelių“ sąskaitose. Ėmė kauptis skolos.
Abi pusės kreipėsi į teismus. Kelis kartus vyko taikos derybos, bet jos buvo
nesėkmingos. Buvęs susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius tikino, esą „Orlen
Lietuva“ norėjo per dešimtmetį gauti apie 200 milijonų eurų vertės nuolaidų. Tuo
metu, kai Skvernelis slapta susitiko su Kaczynskiu ir gerdamas alų aptarinėjo „Orlen
Lietuvos“ problemas, derybos dėl skolų buvo pasiekusios aklavietę.
Trečia problema-įmonės „Orlen Lietuva“ skola už elektrą. Nuo 2011-ųjų „Orlen
Lietuva“ ir dar kelios stambios įmonės savavališkai nemoka dalies privalomų mokesčių
už elektrą, konkrečiai - viešuosius interesus atitinkančių paslaugų mokesčio VIAR Šį
mokestį moka visi Lietuvos elektros vartotojai - nuo „apačių“, kurioms Skvernelis
sakėsi atstovaująs, iki paties Skvernelio. jeigu koks nors Lietuvos gyventojas nuspręstų
nemokėti šio mokesčio, jam greičiausiai būtų nebetiekiama elektra ir ateitų antstoliai.
O štai „Orlen Lietuva“ valstybei skolinga 12 milijonų eurų ir šią skolą kiekvienais metais
dengia visi elektros vartotojai. Dėl to vyksta teisminiai ginčai. „Orlen Lietuva“ ir kitos
įsiskolinusios įmonės teigė, esą VIAP mokestis yra neteisėtas, todėl turi būti
sumažintas arba panaikintas. Konstitucinis Teismas tai paneigė.
Tai ir buvo pagrindinės Lenkijos naftos koncerno „Orlen Lietuva“ problemos. Dėl jų
vyko teismai, bet politikai ir koncerno atstovai stengėsi ginčus išspręsti taikiai. Derybos
prasidėdavo, vykdavo, nutrūkdavo, vėl prasidėdavo, vėl nutrūkdavo. Susitarti niekaip
nepavykdavo. Būdamas premjeru Algirdas Butkevičius tvirtino, esą per derybas „Orlen
Lietuvos“ keliami reikalavimai yra nepagrįstai dideli ir sutikti su jais būtų nusikaltimas.
Padėtis pasikeitė premjeru tapus Sauliui Skverneliui. Po slaptų susitikimų su
Kaczynskiu jis ėmė nuolat susitikinėti su kitais lenkų politikais, pareigūnais ir „Orlen“
atstovais. Kai kurie iš tų susitikimų buvo vieši, kai kurie —slapti; būta netgi naktinių
susitikimų, kaip antai 2018-aisiais kovo 8-ąją, apie vienuoliktą vakaro, prabangiame
Vilniaus viešbutyje „Radisson Blu Royal Astorija Hotel“ įvykęs slaptas Skvernelio ir
Lenkijos premjero Mateuszo Morawieckio susitikimas. Nors pats Skvernelis teigia, kad
jokių prašymų dėl „Orlen Lietuvos“ nėra sulaukęs, šiuos susitikimus lydėjo Skvernelio
Vyriausybės sprendimai, naudingi būtent Lenkijos naftos koncernui „Orlen“. Tokių
pastarajam koncernui naudingų sprendimų buvo ne vienas, o jų kaina-šim tai
milijonųeurų.
Pirmas koncernui naudingas sprendimas-„Lietuvos geležinkeliai“ pasirašė taikos
sutartį su „Orlen Lietuva“ dėl krovinių gabenimo tarifų, už kuriuos naftos koncernas
buvo skolingas. Sutartis pasirašyta 2017-ųjų birželio 28-ąją Vyriausybės rūmuose. Prie
stalo susėdę „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška ir „Orlen
Lietuvos“ generalinis direktorius Ireneuszas Fąfara paėmė parkerius ir atsivertę odinius
aplankus lapas po lapo pasirašinėjo taikos sutartį. Tada apsikeitė aplankais ir toliau
raitė parašus. Baigę darbą, abu atsistojo ir paspaudė vienas kitam ranką. Vyriausybės
rūmuose nuaidėjo plojimai. Bartuška ir Fąfara sustojo greta bendrai nuotraukai, prie
jų prisidėjo premjeras Saulius Skvernelis ir susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
„Šiandienos susitarimo pasirašymas į rodo, kad visus be išimties klausimus
įmanoma išspręsti taikiai. Viskas priklauso nuo noro bendradarbiauti ir abiejų pusių
geranoriškumo“,-tą d ie n pasakė premjeras Skvernelis.
Taikos sutarties pasirašymo iškilmėse dalyvavo ir verslininkas Tomas Pačėsas,
suvedęs Skvernelį ir Kaczynskį. Vėliau premjero patarėjas Tomas Beržinskas tvirtino
nežinąs, kodėl Pačėsas dalyvavo oficialiame renginyje ir kas jį pakvietė. Pats Pačėsas
teigė dalyvavęs kaip Lenkijos ir Lietuvos dialogo ir bendradarbiavimo forumo atstovas.
Svarbiausias klausimas: kiek milijonų eurų atsieinančių nuolaidų už krovinių
gabenimą gavo „Orlen Lietuva“? Ilgai tai buvo paslaptis. Tiek susisiekimo ministras
Rokas Masiulis, tiek „Lietuvos geležinkeliai“ tvirtino, esą ši taikos sutarties sąlyga yra
konfidenciali. 75mm tyrimų komandos šaltinis, savo akimis matęs dokumentą, teigė,
kad „Orlen Lietuva“ gavo nuolaidų daugiau nei už 100 milijonųeurų nuo tos sumos,
kurią jai už krovinių gabenimą skaičiuodavo „Lietuvos geležinkeliai“. Kad ši suma
atitinka tikrovę, 7s m in patvirtino dar trys nesusiję šaltiniai.
Susisiekimo ministras Masiulis nesutiko prieš 7s m in kameras pakomentuoti
„Lietuvos geležinkelių“ ir „Orlen Lietuvos“ taikos sutarties, bet atsiuntė atsakymus
raštu:

P o litin iu p o ž iū riu ši s u ta rtis tik r a i s u te ikė d a u g ia u s ta b ilu m o Lenkijos ir Lietuvos

ryšiam s, s a n ty k ia i ta rp ša lių tik r a i pagerėjo. E konom ine prasm e, „L ie tu v o s g e le ž in k e lių “
v e rtin im u , s u s ita rim a s su te ikė d a u g ia u ilg a la ik ė s naudos nei p o te n c ia lių p ra ra d im ų .

Premjeras Skvernelis viešai teigė, esą taikos sutartis su „Orlen Lietuva“ atvėrė
naujus verslo kelius „Lietuvos geležinkeliams“: „Suderėjus Lietuvai ypatingai
naudingus tarifus, - kalbėjo Skvernelis,-„Lietuvos geležinkeliai“ sugeba ir dividendus
išmokėti didelius, ir dar kitus mokesčius j biudžetą sumokėti.“
Antras koncernui naudingas sprendimas-sukurta lengvata elektros mokesčiui, už
kurį skolinga „Orlen Lietuva“. 2017-ųjų lapkričio 13-ąją oficialiai susitiko energetikos
ministras Žygimantas Vaičiūnas ir „Orlen Lietuvos“ direktorius Ireneuszas Fąfara. Jiedu
kalbėjosi apie VIAP mokestį už elektrą, kurio „Orlen Lietuva" savavališkai nemoka. Kitą
dieną Energetikos ministerija pranešė apie būsimą šio mokesčio lengvatą, kuri
dideliems elektros vartotojams leis kiekvienais metais iš valstybės susigrąžinti 85
procentus šio mokesčio. (Už šią stambiesiems koncernams skirtą lengvatą mokės visi
kiti Lietuvos elektros vartotojai.)
Konkurencijos taryba išsyk pareiškė, kad tai gali apriboti konkurenciją ir sudaryti
išskirtines sąlygas „Orlen Lietuvai“ bei dar keliems koncernams, tačiau lengvata vis tiek
buvo patvirtinta.
VIAP mokesčio savavališkai nemokėjusi „Orlen Lietuva“ kol kas negali ta lengvata
pasinaudoti, nes turi 12 milijonų eurų skolą valstybei. Tačiau atsiradus lengvatai
koncernas paskelbė svarstantis skolą grąžinti. Jeigu taip nutiks, „Orlen Lietuva"
pasinaudodama lengvata kasmet iš valstybės biudžeto gaus maždaug po milijoną
eurų.
Energetikos ministras Vaičiūnas nesutiko prieš kameras pakomentuoti savo
sprendimų. Jo atstovė Aurelija Vernickaitė atsakymus pateikė raštu. Ji rašė, esą šia
lengvata buvo siekiama gerinti investicinę ir verslo aplinką:

Panašias pa ra m o s schemas pram onės k o n k u re n c in g u m u i u ž t ik r in t i y r a įg yve n din u sio s

d a u g u m a Europos Sąjungos va lstyb ių .
 Premjero Sauliaus Skvernelio atsakyme rašoma, esą mokesčio lengvata sukurta
siekiant pritraukti kuo daugiau naujų investuotojų. Jis teigė, kad 2019-aisiais lengvata
pasinaudoti norėjo daugiau kaip trisdešimt įmonių:

Šis spre n d im as leis įm o n ė m s iš lik ti konkurencingesnėm s, e n e rg e tiš k a i efektyvesnėm s,

su ta u p y tu s p in ig u s in v e s tu o ti j p lė trą bei pada rys L ie tuvą p a tra u k le s n e š a lim i n a ujom s
investicijom s. Jis n ie k a ip nėra n u k re ip ta s tik į są lyg ą bendrovei „O rle n L ie tuva “
g e rin im ą .

Trečias koncernui naudingas sprendimas-atsižvelgiant į „Orlen Lietuvos“ norus

rengiami elektros aukcionai, per kuriuos šis koncernas gavo 6 milijonus eurų.
Lietuva privalo turėti elektros rezervą tam atvejui, jeigu, ištikus nelaimei ar
incidentui, šalyje dingtų elektra. Todėl Energetikos ministerijai pavaldi „Litgrid“
kasmet skelbia rezervo aukcionus, juos laimi tos įmonės, kurių elektrinės esant reikalui
gali greitai įsijungti ir aprūpinti šalį elektra. Už tokias m iegančias e le k trin e s valstybė
šioms laimėjusioms įmonėms moka milijonus eurų.
Pagal taisykles „Orlen Lietuva“ negalėdavo dalyvauti rezervo aukcionuose dėl savo
milijoninės skolos valstybei už elektrą, tačiau 2017-aisiais bendrovė „Orlen Lietuva“
paprašė aukciono sąlygas pritaikyti specialiai jai - padaryti taip, kad valstybei
skolingos įmonės vis tiek galėtų tiekti elektros rezervo paslaugą. 2017-ųjų rugsėjo 28-
ąją „Orlen Lietuvos“ prašymas buvo patenkintas. Suderinus su Energetikos ministerija,
bendrovei „Orlen Lietuva“ buvo atvertas kelias dalyvauti rezervo aukcionuose.
Koncernas iškart tapo laimėtoju ir per dvejus metus valstybė įmonei „Orlen Lietuva“
jau sumokėjo 6 milijonus eurų. (Šie milijonai buvo išskaičiuoti iš visų Lietuvos elektros
vartotojų.)
Energetikos ministro atstovė Vernickaitė patvirtino, kad aukciono sąlygos buvo
pakeistos atsižvelgus į „Orlen Lietuvos“ prašymą:

T ik s la s -d id e s n ė k o n k u re n c ija ta rp e le ktro s energijos g a m in to ją , nes g a lin č ią te ik ti

rezervo paslaugas, k u rio s b ū tin o s u ž t ik r in t i sistem os p a tik im u m u i, s k a ič iu s y ra la b a i
ribotas.

Tą patį atsakydamas į įs m in klausimus teigė ir premjeras Skvernelis. Paklaustas,

kokią naudą Lietuvai davė specialiai įmonei „Orlen Lietuva“ pritaikytos rezervo
aukciono sąlygos, premjeras rašė:

K lausim e fo rm u lu o ja m a s te ig in ys n e a titin k a tikrovė s ir y r a k la id in a n ti Jūsų p a ties a rb a

Jūsų š a ltin ių in te rp re ta c ija . Jūsų ž in ia i, 2 0 19 m. tre tin io g a lio s rezervo aukcio ne la im ė jo
k e tu rio s bendrovės, viena jų - „ O r le n L ie tuva “.40

Visi šie Lenkijos naftos koncernui „Orlen Lietuva“ naudingi Skvernelio Vyriausybės
sprendimai buvo priimti netrukus po slaptų Skvernelio ir Kaczynskio susitikimų. Už
visa tai sumokės visi Lietuvos mokesčių mokėtojai, o naftos koncernas gaus
šimtamilijoninę naudą.
Iškart po įmonei palankių sprendimų 2018-aisiais ir 2019-aisiais „Orlen Lietuva“
pradėjo remti su Sauliumi Skverneliu susijusių verslininkų krepšinio klubus: buvusio
kelių policininko Alvydo Bieliausko „Lietkabelį“, premjero slaptojo patarėjo Dariaus
Gudelio „Rytą“, taip pat „Regionų krepšinio lygą“, kurią irgi valdė Gudelis ir slaptuosius
susitikimus su Kaczynskiu organizavęs Tomas Pačėsas.
„Lietkabelio“ prezidentas Alvydas Bieliauskas, įs m in paklaustas, aršu premjero
Skvernelio aplinkos žmonėmis aptarinėjo „Orlen Lietuvos“ teikiamą paramą, pasakė:
- Nesam aptarinėję su niekuo. Mes tik rašėm kažkokį raštą prieš porą metų.
Rašėm raštą tiesiai į „Orlen“. Kadangi buvo kažkoks variantas, kad finalininkus
[Lietuvos krepšinio lygos] turėtų paremti. Kadangi mes buvom finalininkai, tai dėl to ir
rašėm.
Paklaustas, kokia buvo paramos suma, Bieliauskas atsakė:
- Ką gavom, tą ir išnaudojom. - Vėliau pridūrė: - Neprisimenu, aš gi neužsiimu
tiesioginiais klausimais.
„Lietkabelio“ klubo direktorius Martynas Purlys sakė taip pat nežinąs, kokio dydžio
paramą gavo jo vadovaujamas klubas:
-Sutartis yra atiduotai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą dėl kito
ikiteisminio tyrimo. Tai neturiu galimybės patikrinti ir pasakyti tiksliai.
Klubo „Rytas“ savininkas Darius Gudelis, anksčiau ig m in pasakojęs, esą per
susitikimus su premjeru Skverneliu kalbasi „apie krepšinį, apie „Ryto“ reikalus, apie
Regionų krepšinio lygą“, dabar išsamesnių komentarų nepateikė. Paklaustas, ar
įmonės „Orlen Lietuva“ parama klubui „Rytas“ - ta i atsilyginimas už premjerui
suteiktas paslaugas, Gudelis raštu atsakė:

Ne. P a ti k la u s im o fo rm u lu o tė š m e ižikiška . Tęsiant šm eižto k a m p a n iją , sva rstysiu

g a lim y b ę savo g a rb ę ir o ru m ą g in t i teisinėm is p riem onėm is.

Klubo „Rytas“ direktorius Julius Sarapinas atsakyme žurnalistams rašė, kad

derybos dėl „Orlen Lietuvos“ paramos vyko „išimtinai klubo iniciatyva ir pajėgomis“.
Paprašytas įvardyti, kiek pinigų gavo, Sarapinas atsakė: informacija konfidenciali. Kai
I5 m in žurnalistai jam paaiškino, jog pagal įstatymus viešosios įstaigos privalo įvardyti
paramos sumą, Sarapinas pažadėjo tai atskleisti po pusmečio klubo finansinėje
ataskaitoje.
Nors „Lietkabelis“ ir „Rytas“ oficialiai neįvardijo, kokio dydžio paramą gavo iš
įmonės „Orlen Lietuva“, vėliau per neoficialų pokalbį Darius Gudelis kalbėjo, esą abu
klubai gavo po 100 tūkstančių eurų. Žurnalistinėmis priemonėmis to patikrinti
neįmanoma.
Panašu, kad kita su Gudeliu susijusi organizacija-„Regionų krepšinio lyga“ - iš
„Orlen Lietuvos“ gavo mažiausią pinigų sumą-1 0 tūkstančių eurų.
Vienintelis krepšinio klubas, oficialiai įvardijęs iš „Orlen Lietuvos“ gautą pinigų
sumą, buvo Kauno „Žalgiris“. Klubas gavo 270 tūkstančių eurų. Svarbu pabrėžti, kad
„Žalgiris“ nėra susijęs su Skvernelio aplinkos žmonėmis. Tačiau prezidentinės
kampanijos metu atrodė, jog Skvernelis per „Žalgirį“ bando įsiteikti kauniečiams. Be
kita ko, likus mėnesiui iki prezidento rinkimų Skvernelio Vyriausybė pervedė 574
tūkstančius eurų į „Žalgirio“ sąskaitą kaip skolą už dvidešimties metų senumo pergalę
Eurolygoje. Likus kelioms savaitėms iki rinkimų, kai Skvernelis sėdėjo pilnutėlėje
„Žalgirio“ arenoje ir gyvai stebėjo rungtynes, arenos pranešėjas garsiai perskaitė
oficialią klubo padėką premjerui. Penkiolika tūkstančių žmonių į tai atsakė čaižiu
švilpimu.
Premjeras Saulius Skvernelis, paklaustas, ar parama su juo susijusių žmonių
krepšinio klubams yra „Orlen Lietuvos“ atsidėkojimas už šiam koncernui naudingus
sprendimus, atrašė:

„P re m je ro a p lin k o s žm on ė s“ nevaldo krep šin io klu b ą . K la u sim e fo rm u lu o ja m a s te ig in ys

n e a titin k a tikro vė s ir y r a m elagingas.
 2018-aisiais iš įmonės „Orlen Lietuva“ paramą-30 tūkstančių eurų-gavo ir
oficialaus premjero patarėjo Artūro Liudkovskio vadovaujamas labdaros fondas
„Vilniaus lenkų kultūros namai“. Liudkovskis, premjerui patarinėjantis tautinių
mažumų klausimais, į 15mm pateiktus klausimus atsakyti nepanoro.
Be kita ko, 2019-ųjų balandį „Orlen Lietuva“ sumokėjo 4 tūkstančių eurų honorarą
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariui Sauliui Katuokai, kuris anksčiau
formulavo premjerą Skvernelį išteisinanti sprendimą dėl nedeklaruotų žmonos akcijų.
Pats Katuoka aiškino, kad „Orlen Lietuva“ kreipėsi į jį kaip į Mykolo Romerio
universiteto profesorių, prašydama „pateikti teisės eksperto nuomonę tarptautinės
sutarčių teisės klausimais“.

2018-ųjų balandį Vilniaus senamiestyje, Valdovų rūmuose, premjeras Saulius

Skvernelis „Orlen Lietuvos“ direktoriui Michalui Rudnickiui įteikė ąžuolo formos
apdovanojimą, pavadintą loo-meč/o in ve sticija .
Praėjus keliems mėnesiams Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis Krynicos
ekonomikos forume įteikė Skverneliui prestižinį Metų žmogaus apdovanojimą-
plunksnos formos statulėlę ir puokštę raudonų rožių. Šį apdovanojimą anksčiauyra
gavęs popiežius Jonas Paulius II ir kiti iškilūs Lenkijos lyderiai.
„Nėra neišsprendžiamų problemų, yra tik žmonės, kurie nemoka tų problemų
spręsti“,-tą syk kalbėjo Skvernelis.

40Premjero teiginys yra teisingas, tačiau iš keturių rezervo aukcioną laimėjusių įmonių vienintelė „Orlen
Lietuva“ turėjo milijoninę skolą valstybei ir nebūtų galėjusi dalyvauti aukcione, jeigu sąlygos nebūtų
buvusios pakeistos.
25 SKYRIUS

ŠANTAŽAS

2019-ųjų gegužės pradžioje, likus keliolikai dienų iki prezidento rinkimų, politinės
kampanijos pasiekė kulminaciją. Pagrindiniai kandidatai buvo trys: Citanas Nausėda,
Ingrida Šimonytė ir Saulius Skvernelis.
Tuo laiku Birutė Davidonytė ir Dovydas Pancerovas papasakojo įs m in vyriausiajam
redaktoriui Raimundui Celencevičiui apie „Orlen Lietuvos“ veiklos tyrimą. Po metus
trukusių pastangų atrodė neįtikėtina, kad pagaliau pavyko išnarplioti šią istoriją.
Dabar Celencevičius, Pancerovas ir Davidonytė sėdėjo redakcijoje ir turėjo priimti
svarbų sprendimą: publikuoti „Orlen“ istoriją prieš prezidento rinkimus ar palikti
knygai, kuri bus išleista po rinkimų? Viena vertus, visuomenė privalo tai žinoti prieš
balsavimą, kita vertus, jei tyrimo medžiaga būtų publikuota prieš pat rinkimus, tai
būtų laikoma politiniu žaidimu ir tyrimas prarastų vertę.
- Bijau, mes tiesiog sudegintume gerą tyrimą ir suteiktume jiems argumentų
kalbėti apie mūsų šališkumą,-svarstė Celencevičius.
]is pasiūlė susilaikyti ir „Orlen“ istoriją palikti knygai. Davidonytė ir Pancerovas
tam pritarė.
Nusprendę kol kas nepublikuoti tyrimo medžiagos, jiedu turėjo daugiau laiko
susirinkti svarbiems komentarams. Užduotis pasirodė ne iš lengvųjų. Skvernelio
Vyriausybės ministrai Rokas Masiulis ir Žygimantas Vaičiūnas, viešai kalbėję, kad
koncernui „Orlen Lietuva“ suteiktos šimtamilijoninės nuolaidos atneš naudos ir
valstybei, dabar nesutiko prieš kameras paaiškinti, kokia ta nauda bus. „Orlen
Lietuvos“ atstovė spaudai Kristina Cendvilė, kelis kartus žadėjusi atsakyti į žurnalistų
klausimus, atsakymų nepateikė jokia forma.
Vienas svarbiausių liudininkų turėjo būti verslininkas ir viešųjų ryšių konsultantas
Darius Gudelis. 2019-ųjų sausį Pancerovas ir Gudelis kalbėjosi apie pastarojo slaptus
susitikimus su premjeru ir laimėtus viešuosius pirkimus. Dabar žurnalistai norėjo
Gudelio paklausti apie jo atstovavimą „Vakarų medienos grupei“ ir„Orlen Lietuvos“
paramą jo krepšinio klubui „Rytas“.
Pasikalbėti su Gudeliu mėginta dar balandžio 10 dieną. Pancerovas parašė jam
žinutę ir paklausė, ar Gudelis sutiktų duoti interviu knygai. Gudelis pasakė duosiąs
interviu, bet iškėlė sąlygą: prieš interviu jiedu turėsią vienudu pasikalbėti ne spaudai.
Pasitaręs su Davidonyte, Pancerovas sutiko. Kitą dieną Gudelis paprašė atsiųsti
klausimus. Sužinojęs, kad žurnalistai nori kalbėtis apie „Orlen Lietuvą“ ir „Vakarų
medienos grupę“, Gudelis atsakė neturįs ko pasakyti šiais klausimais: esą jo valdomos
įmonės nėra pasirašiusios sutarčių su „Orlen Lietuva“, o sutartis su „Vakarų medienos
grupe“ apsiribojo keliais pranešimais spaudai.
Po penkių dienų Pancerovas vėl parašė žinutę Gudeliui. Sis atsakė galėsiąs susitikti
pošv. Velykų, bet priminė savo sąlygą: pirma jiedu turėsią išgerti alaus, pasikalbėti
neoficialiai ir tik tada jis duosiąs interviu. Pancerovas vėl sutiko. Tačiau susitikimas ir
vėl neįvyko.
Balandžio 29-ąją atrodė, jog pagaliau pavyks susitikti, bet tądien Gudelis pranešė
žaisiąs tenisą su draugu, todėl turįs atšaukti suplanuotą pokalbį. Susidarė įspūdis, jog
Gudelis visais būdais atidėlioja interviu.
Galiausiai, praėjus dar vienai savaitei, pavyko susitarti. Gudelis parašė lauksiąs
Pancerovo pirmadienio vakarą, gegužės 6-ąją, SEB arenos, kurioje žaidžia tenisą,
restorane.

Pirmadienį Davidonyte ir Pancerovas dirbo Saulėtekio rūmuose ir ruošėsi susitikimui.

]ie įtarė Gudelį bandysiant sužinoti kuo daugiau detalių apie jų žurnalistinį tyrimą,
todėl svarstė, ką kalbėti: kokius klausimus užduoti? Klausti konkrečiai ar abstrakčiai?
Kiek atskleisti su „Orlen Lietuva“ susijusio tyrimo detalių? Kiek papasakoti apie knygą?
Nors pokalbis su Gudeliu turėjo būti neoficialus, vadinamasis interviu prieš interviu,
bet reikėjo apgalvoti visas detales - prezidento rinkimai buvo ant nosies, o Gudelis
bendravo su vienu pagrindinių kandidatų Skverneliu.
jau metus 7sm/n tyrimų komanda leidosi gilyn į juodus politikos vandenis,
ieškodama įtartinų premjero ryšių ir sandorių. Šioje kelionėje žurnalistai jautėsi
persekiojami, spaudžiami, sekami. Premjeras ir jo bendražygiai taikėsi j jų reputaciją,
ieškojo šaltinių, spendė spąstus, skundė teismams, ribojo prieigą prie duomenų ir
informacijos. Nerdami vis gilyn, žurnalistai bijojo patys pakliūti j manipuliacijų,
intrigų ir politinius sūkurius, bet dar labiau bijojo, jog premjero žmonės pagaliau
aptiks ir sumedžios šaltinius.
Pačioje tyrimų komandoje tvyrojo varginanti įtampa. Po skaudžių konfliktų
Davidonytė ir Pancerovas bemaž nebebendravo su Šarūnu Černiausku, dirbo atskirose
patalpose. Buvę draugai visiškai nebepasitikėjo vienas kitu.
įtampa tvyrojo visoje šalyje. Žmones vargino nesibaigiantys skandalai, į kuriuos
buvo įsivėlęs premjeras Saulius Skvernelis ir jo politiniai bendražygiai: Seimo tyrimas
dėl „MG Baltic" neteisėtos įtakos politikams, „Danpower Baltic“ ir atliekų deginimo
jėgainių skandalas, žiniasklaidos atkirtimas nuo Registrų centro duomenų, garso įrašo
sunaikinimas, politikų bandymai kištis į LRT valdymą, spaudimas nepriklausomoms
valstybės institucijoms, žurnalistų persekiojimas, vaučeriai, kova su kainomis, kultūros
darbuotojų, mokytojų streikai, Švietimo ir mokslo ministerijos užėmimas,
tūkstantinės minios gatvėse, premjero pareiškimas apie „perversmą valstybėje“, trijų
ministrų atleidimas, Vyriausybės krizė ir sunkios ministrų paieškos, su Gudeliu susijęs
skandalas, miškų kirtimo kvotų didinimas, medienos pramonei naudingi sprendimai.
Lyg viso to būtų buvę negana, prieš pat rinkimus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų
sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis paskelbė, jog valstiečiai trauksis iš
valdančių pozicijų, jeigu Saulius Skvernelis nebus išrinktas prezidentu. Karbauskis
savofeisbuke rašė:

B alsavim as už b e t k u rį k itą k a n d id a tą , o ne S a u lių Skverne!}, reiškia, ka d k o n s e rv a to ria i

la im ės p re z id e n to rin k im u s . Jeigu ta ip įvyks, po ta m tik r o la ik o Lietuvos žm onės supras,
ka d la ik o ta rp is , k u o m e t v a ld a nčią ją d a u g u m ą Seime sudarė LVŽS, o V yria u syb ei
vadovavo Saulius Skvernelis, buvo g u rk š n e lis laisvės ž in o ti, laisvės šn e kė ti ir k u r ti
Lietuvoje. G alą g a le iš s ila is v in ti iš n e lie č ia m ą ją g n ia u ž tą . P ra la im ė jim o šiuose
rin k im u o s e a tv e ju žinosim e, jo g Tautos p a s itik ė jim o m a n d a to n e be tu rim e , to d ėl iš k a rto
po rin k im ą p a s itra u k s im e iš valdančios daugum os. V aldžią g a rb in g a i g rą ž in s im e
T autai, je i j i m ūsą v a ld žia n e be p a sitiki. O p o n e n ta i ja u rea g u o ja j šią ž in ią ir sako, jo g ta i
sp a ud im a s rin k ė ja m s . Ne, ta i ne spaudim as. Tai a b s o liu ti p a ga rb a Tautos va lia i. O
p o lito log a m s, k u rie a bejoja m ūsą žodžiais, n o riu p rim in ti, ka d esame ž o d žio žm onės.
 Mes visada damme tai, apie ką sakome žmonėms.

Tai skambėjo kaip atviras grasinimas rinkėjams: jeigu neišrinksit Skvernelio, tai
bus dar blogiau. Lietuvos politikoje to dar nebuvo.
Tuo metu kandidatas į prezidentus Skvernelis aktyviai susitikinėjo su rinkėjais
įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose. Nors žadėjo kovoti su korupcija, ant jo
rinkiminių plakatų šypsojosi korupcija įtariamas Druskininkų meras Ričardas
Malinauskas. Kaune atsirado plakatai, kuriuose Skvernelis pozavo su Kauno meru
Visvaldu Matijošaičiu, skelbiantys:

„Už S a u lių S kvem elj. J is - ž o d ž io ž m o g u s !“

Gegužės 6-ąją, pirmadienio pavakarę, kai jau vyko išankstinis balsavimas prezidento
rinkimuose, Pancerovas sėdo į taksi ir išvažiavo į susitikimą su Dariumi Gudeliu.
Vilniaus centras buvo sausakimšas automobilių, tad žurnalistas baiminosi, kad tik
nepavėluotų. Laimei, taksistas pasitaikė sumanus ir lėkdamas aplinkkeliais atvežė prie
SEB arenos pačiu laiku.
-G al žinot, kurčia restoranas?-paklausė jo Pancerovas.
Taksistas patraukė pečiais.
-T urb ūt viduj.
Pancerovas įžengė į restoraną ir apsižvalgė. Vestibiulyje sėdėjo daug lankytojų,
bet Gudelio tarp jų nebuvo matyti. Žurnalistas susirado laisvą staliuką. Atsisėdęs
galėjo matyti įeinančius žmones, o pro langą-autom obilių aikštelę. įtampos ar
jaudulio nejuto, tarėsi žinąs, ko galima tikėtis iš Gudelio, nors pokalbis veikiausiai
nebus malonus, o ir šis neoficialus susitikimas galbūt beprasmis-iš ankstesnių
pokalbių su Gudeliu buvo galima įtarti, kad verslininkas nelinkęs atvirauti.
Pancerovas žvilgtelėjo į laikrodį. Gudelis jau turėjo pasirodyti. Gal įstrigo spūstyje?
Nutarė jam paskambinti. Tačiau Gudelis neatsiliepė. Padėjęs telefoną ant stalo,
žurnalistas ėmė laukti.
Staiga telefonas ėmė vibruoti.
 -Tai kurtu esi?-paklausė Gudelis.
-A š vietoj, o kurtu?-nustebo Pancerovas.
-A š jau seniai čia sėdžiu.
Pancerovas atsistojo ir apsidairė. Ir išties kitame restorano gale pamatė jam
mojantį Gudelį. Anksčiau jo nepastebėjo, nes užstojo šalia sėdintis žmogus.
Pancerovas susirinko daiktus ir nuėjo prie staliuko, prie kurio sėdėjo verslininkas.
Prieš pasakojant istoriją toliau svarbu pažymėti, kad įvykiai aprašomi taip, kaip
juos prisimena Pancerovas.
Gudelis vakarieniavo. Šalia sėdėjo nepažįstamas barzdočius. Gudelis pristatė jį
kaip „Ryto“ fanų atstovą. Pancerovui įsitaisius šalia, po kelių minučių nepažįstamasis
pasakė turįs atsisveikinti. Gudelis ir Pancerovas liko vienudu.
Iš pradžių jie kalbėjosi apie krepšinį, politinę padėtį šalyje ir prasidėjusius
prezidento rinkimus. Žurnalistui pasirodė, kad Gudelis įsitempęs, nervingas,
nenustygsta vietoje. O gal tik pasirodė?
Gudelis pasakė, esą įs m in žurnalistai rūpimus klausimus turėtų užduoti ne jam,
kad jo įmonės neturi jokių sutarčių su „Orlen Lietuva“, o apie paramą „Ryto“ krepšinio
komandai reikėtų klausti klubo direktoriaus Juliaus Sarapino. Esą „Rytas“ vienintelis iš
visų paramą gavusių krepšinio klubų su „Orlen Lietuva“ derėjosi tiesiogiai: neprisidėjo
nei verslininkas Tomas Pačėsas, nei Krepšinio paramos i r vystymo fondas, o premjeras
Saulius Skvernelis esą išvis niekuo dėtas. Gudelis prisipažino pats asmeniškai
dalyvavęs derybose su „Orlen Lietuva“. Paklaustas, kokią sumą susiderėjo, atsakė gavęs
šimtą tūkstančių eurų; esą tokią pat sumą gavo ir Alvydo Bieliausko valdomas
„Lietkabelis“.
- A r galėtum visatai papasakot prieš kameras?-paklausė Pancerovas.
Gudelis atsakė nenorįs apie tai kalbėti viešai, esą tai komentuoti turėtų „Ryto“
klubo vadovybė. Pancerovas priminė, kad jis, Gudelis, yra klubo dalininkas. Be to, kai
prieš kelis mėnesius 75mm žurnalistai klausė jo apie laimėtus viešuosius pirkimus,
Gudelis mielai pasakojo apie krepšinio reikalus. Tačiau dabar pašnekovas pakartojo
nenorįs komentuoti viešai.
-T u turi teisę atsisakyt, bet mes vis tiek norėtume tavo interviu, -įkalbinėjo
Pancerovas.
Gudelis ėmė pasakoti, kad ankstesnis tsrmr? žurnalistinis tyrimas jam buvo
didžiausias išbandymas per pastaruosius keliolika metų. Esą tokio streso nebuvo
patyręs nuo tada, kai dirbo prezidento Valdo Adamkaus komandoje, jeigu jūs turite
klausimų man, tai iras turiu klausimų jums, pasakė Gudelis, ir pokalbis pakrypo
netikėta linkme. ] is ėmė pasakoti turįs informacijos, neva įs m in redakcija gavo
nemažai pinigų iš koncerno „MG Baltic“. Esą šio koncerno savininkai kaltina Gudelį dėl
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo,
kuriame buvo išviešinta, jog „MG Baltic“ darė įtaką politikams. Gudelis paėmė savo
mobilųjį telefoną ir parodė žurnalistui privačią žinutę, kurią neva atsiuntė vienas iš
„MG Baltic“ vadovų (tai buvo rusiškas filmukas su ginkluotu vyru). Esą jis nežinąs, kaip
vertinti tokią žinutę, gal tai grasinimas? Gal su juo norima susidoroti?
- Kaip tai susiję su mūsų klausimais tau?- nesuprato Pancerovas.
Gudelis atsakė, kad jam kyla įtarimų: gal įs m in straipsniai apie jį yra susiję su „MG
Baltic“ pinigais? Gal „MG Baltic“ pe r įs m in bando su juo susidoroti?
Pancerovas ėmė juoktis-tokie kaltinimai skambėjo absurdiškai. Žurnalistas
atsakė nieko nežinąs apie jokius „MG Baltic“ pinigus. ] is patikino, kad žurnalistinį
tyrimą apie Gudelio ir Skvernelio ryšius sugalvojo ir atliko patys žurnalistai, kai ši tema
natūraliai išplaukė iš kitų tyrimų, susijusių su premjero veikla.
Išklausęs Pancerovą, Gudelis pasakė pasijutęs ramiau; girdi, jis nuoširdžiai bijojęs,
kad su juo bando susidoroti koncernas „MG Baltic“. Pancerovas klausėsi ir šypsojosi,
verslininko paaiškinimus jis suvokė kaip manipuliaciją. Ankstesni tyrimai parodė, jog
Gudelį neva gąsdinantis koncernas „MG Baltic“ už transliacijas LNK televizijoje
paprašė stulbinamai mažai pinigų, ir būtenttai leido Gudelio įmonėms laimėti
viešuosius pirkimus.
Žaidimas tuo nesibaigė.
Gudelis pasakojo, esą po įs m in publikacijų kitos viešųjų ryšių agentūros ėmė
skambinėti jo klientams ir bandė juos pervilioti. Girdi, konkurentai netgi paskleidę
gandą, neva Gudelis bandęs papirkti žurnalistą Šarūną Černiauską.
-Tiesą sakant, aš manau, kad tu pats galėjai paskleisti tokius gandus,-pasakė
Pancerovas.
Gudelis atrodė įsižeidęs: girdi, ši replika byloja apie paties Pancerovo sugedimo
laipsnį. Netgi mestelėjo: galbūt kitos viešųjų ryšių agentūros prisidėjo prie įs m in
žurnalistinio tyrimo apie jį, Gudelį, o kilus skandalui pasinaudojo padėtimi ir perėmė
jo klientus?
- Dariau, žaviuosi tavo profesiniais sugebėjimais, - nusijuokė Pancerovas,
omenyje turėdamas intrigų ir sąmokslo teorijų kūrimą. Žurnalistas dar kartą patikino:
jiedu su Davidonyte tyrimą atliko patys.
Stebint iš šono, Gudelio ir Pancerovo pokalbis galėjo atrodyti mandagus ir
dalykiškas, tartum du džentelmenai šnekėtųsi prieš teniso partiją. Tačiau širdyje
Pancerovas išgyveno dramą. Jam neliko jokių iliuzijų dėl Gudelio tikslų: neoficialaus
pokalbio žurnalistą jis pasikvietė visai ne tam, kad išsiaiškintų, kokios informacijos
žurnalistai turi, o - bent jau taip atrodė- bandė įvelti žurnalistus į manipuliacijų ir
intrigų žaidimą, iš kurio jau niekas negalėtų išbristi švarus. Gudelis tarytum gudrus
kvotėjas pynė pinkles ir viliojo] jas Pancerovą, o šis, susikaupęs ir sverdamas kiekvieną
žodį, bandė išvengti spąstų. Po kiekvienos provokacijos žurnalistas kartojo: mes iš
tavęs norime tik atsakymų] klausimus, kuriuos ketiname sudėti į knygą, nieko
daugiau.
Gudelis metė paskutinę kortą: Dovydai, o gal jūs rašot apie mane, nes aš nustojau
mokėt Černiauskui?
Pancerovas vėl nusijuokė. Šitai nuskambėjo absurdiškiau, nei Gudelio pasakojimai
apie „MG Baltic“ persekiojimą ir konkurentų sąmokslą. Net pradedantieji žurnalistai
žino, kad darbas viešųjų ryšių agentūroms yra visiškai nesuderinamas su žurnalistika ir
profesine etika. Be to, įs m in redakcijoje visi privalo deklaruoti savo interesus ir
papildomas veiklas, todėl žurnalisto Černiausko darbas Gudeliui būtų neįmanomas.
Pancerovui atrodė visiškai aišku, kad Gudelis blefuoja.
Šis pamatė žurnalisto veido išraišką ir paklausė: tu manimi netiki?
-A š manau, kad tu meluoji,-atsakė Pancerovas.
Gudelis pareiškė išsispausdinęs ir atsinešęs tris sąskaitas, kurias Černiauskas išrašė
Gudelio įmonei. Jis jau stojosi eiti sąskaitų, bet Pancerovas jį sulaikė:
- Nereikia, Dariau. Tai tavo ir Šaro reikalas, judu tarpusavyje ir išsiaiškinkit. Man
reikia tik tavo atsakymų knygai.
Kita vertus, iš Gudelio kūno kalbos buvo galima įtarti, kad šįkart jis nemeluoja.
Gudelis ėmė pasakoti esąs labai susirūpinęs dėl Černiausko: kad jam nuoširdžiai
kyla klausimų, mat čia labai daug sutapimų, neva zoi8-aisiais Gudelio įmonė mokėjo
pinigus Černiauskui už analitines paslaugas, bet vėliau dėl konflikto su kitais
darbuotojais buvo atleistas Černiausko bičiulis Pusryčių Draugas ir nuo tada
Černiauskas pinigų nebegaudavo, esą būtent tada ir pasipylė įs m in publikacijos apie
Gudelio reikalus. Pamatęs persimainiusį Pancerovo veidą, pridūrė: aš galvojau, kad tu
viską žinai. Esą pats Pusryčių Draugas Gudeliui sakęs, kad jis, Pancerovas, žino apie
Černiausko reikaliukus.
Pancerovas atsakė, kad tai melas. Jam dingtelėjo, kad Gudelis vėl blefuoja, kad
nori pričiupti Pusryčių Draugą kaip įs m in slaptą šaltinį, bet tuoj suprato, kad taip
nėra-Gudelis iki detalių žinojo, ką Pusryčių Draugas pasakojo Pancerovui ir
Davidonytei per neoficialius pokalbius. Nebuvo abejonių: Pusryčių Draugas pats
papasakojo Gudeliui apie savo pokalbius su žurnalistais. Negana to, Gudelis parodė
savo mobiliajame telefone Černiausko ir Pusryčių Draugo susirašinėjimus. Pancerovas
paskaitė žinutes, jam nekilo jokių abejonių, kad žinutės iš tiesų rašytos Černiausko.
Pancerovas atsilošė ant kėdės. Tai reiškė, jog įs m in tyrimų komandos „slaptasis
šaltinis“ Pusryčių Draugas fotografavo Černiausko jam rašytas žinutes ir perdavinėjo
Gudeliui.
Lygto būtų buvę negana, Gudelis pasakė: Dovydai, o jeigu, tarkim, „Lietuvos rytas“
gautų Černiausko išrašytų sąskaitų kopijas, paskambintų man ir paklaustų, ar aš
mokėjau Černiauskui, ką aš turėčiau daryti? Meluot?
Pancerovas pajuto, kaip kūnas tirpsta nuo įtampos, pasijuto lyg sklęstų
siurrealistiniame sapne. Tai buvo subtilus rafinuotas šantažas.
- Daryk, kaip tau atrodo teisinga, - pagaliau atsiliepė žurnalistas. - Mums iš tavęs
reikia tik atsakymų knygai.
Gudelis sulinksėjo lyg pritardamas, lyg suprasdamas. Atrodė sutrikęs, tokio šalto
atsakymo, regis, nesitikėjo. Ėmė klausinėti, ar Pancerovas papasakos Černiauskui apie
šį pokalbį. Pancerovas atsakė, kad jo tai nedomina: „Ne mano tai reikalas.“
Pokalbio pabaigoje Gudelis pasakė: dabar tu taip rimtai užsiimi knygų rašymu, o
aš turiu įdomios medžiagos apie Valdą Adamkų. Esą yra kažkokių dokumentų apie
neva neteisėtą buvusio prezidento veiklą. Pancerovas atsakė, kad bus įdomu
paskaityti, jei kas nors parašys apie tai knygą.
Galų gale Gudelis pasakė turįs eiti žaisti teniso, ir abu pakilo. Gudelis atrodė
sunerimęs, atsiprašė dėl savo „profesinių įgūdžių“. ] is vis klausinėjo, ar Pancerovas
tikrai nepapasakos Černiauskui apie šitą pokalbį. Pancerovas patikino, kad nepasakos.
Išėjęs iš restorano Pancerovas pajuto, kad jį tuoj supykins. Taip šlykščiai jautėsi
nebent prieš pirmąją kelionę į karo zoną rytinėje Ukrainoje. Parašė žinutę kolegei
Davidonytei: „Aš daugiau gyvenime neisiu į tokius susitikimus.“ Davidonytė paklausė,
kas nutiko. „Pokalbis buvo toks... rafinuotas, malonus grasinimas, spaudimas ir
šantažas“,-atrašė Pancerovas. Jis papasakojo, kad Gudelis pareiškė mokėjęs
Černiauskui pinigus už paslaugas ir netiesiogiai grasino tai paviešinti.
Davidonytė skaitė žinutę stovėdama autobuse. Iš nuostabos net atsisėdo. „Gudelis
mokėjo Šarui?Gal juokauji?-atrašė.-Tegul viešina, ką nori. O kada duos interviu
knygai?“ Pancerovas atrašė nežinąs. „Sakė, yra trys sąskaitos. Sakė, kad j is nebuvo šiaip
tekstų rašytojas. Sakė, mokėjo jam pinigus už analitiką. Man rimtai bloga.“
Tą vakarą Pancerovas į namus grįžo tarytum apkvaitęs. Sėdėjo virtuvėje ir
gurkšnojo alų, žvelgdamas į vakaro saulės nutviekstą kiemą. Skimbtelėjo telefonas-
atėjo žinutė iš Ka. Šaltinis paklausė, kaip sekasi. Pancerovas trumpai papasakojo, kas
nutiko. Ka pasiūlė susitikti ir pasikalbėti. Pancerovas sutiko.

-A š pažadėjau Gudeliui, kadšarui nieko nesakysiu,-vėliau, jiedviem gurkšnojant alų

priemiesčio bare, Ka pasakojo Pancerovas.
Ka suprunkštė.
- Nebūk vaikas, nešnekėk nesąmonių. Išsiaiškink su Šarūnu. Gal Gudelis kalbėjo
vėjus?
Po minutėlės pridūrė:
-Atsim eni, aš tavęs klausiau, arėsi pasiruošęs psichologiškai?
- O kodėl galiausiai nusprendėt mums padėt?- paklausė Pancerovas, omenyje
turėdamas Ka suteiktą informaciją ir riziką.
Ka susimąstė.
-M a n atsibodo, kad jie keičia vienas kitą, bet niekas nesikeičia. Negaliu pakęsti
selektyvios kovos su korupcija, - atsakė pagaliau. - Po akimirkos pridūrė: - Ir dėl
istorijos. Tik iš istorijos galima pasimokyti.

Gegužės 7-ąją, antradienio rytą, Davidonytė ir Pancerovas susitiko darbo kabinete

Saulėtekio rūmuose. Ir be žodžių buvo aišku, kaip dera elgtis, tad kabinete palikę
telefonus ir užrakinę duris jiedu išėjo į lauką. Saulė plieskė į nemigos išsausintas akis.
jiedu nuėjo į miškelį ir atsisėdo ant suolelio spygliuočių pavėsyje. Gėrė kavą ir
kalbėjosi.
-A š vis svarstau, ar teisingai elgiamės nutylėdami?-prakalbo Davidonytė. -
Manau, turim pasikalbėti su Saru, taip būtų garbingiausia. Pats pagalvok. O jeigu visa
tai netiesa? O gal tiesa, ir Gudelis tikrai ruošiasi viską iškloti „Lietuvos rytui“. Mes
privalom perspėti Raimundą ir Ramūną.
Pancerovas parašė žinutę Černiauskui, paklausė, ar šis bus įs m in redakcijoje.
„Mums reikia pasikalbėti, - rašė Pancerovas. - Pasiruošk psichologiškai, kad bus
nemalonu.“
Po pusvalandžio Davidonytė ir Pancerovas taksi atvažiavo į įs m in redakciją.
Černiauskas atrodė nejuokais sunerimęs. Visi trys sutarė palikti telefonus redakcijoje
ir eiti pasikalbėti į kiemą.
-Gudelis mus šantažavo. Dėl tavęs,-pasakė Pancerovas, kai jie sustojo gatvėje
tarp stiklinių pastatų.-Sakė, kad mokėjo tau pinigus ir turi sąskaitas.
Černiausko atsakymas nustebino kolegas:
- Nujaučiau, kad gali šitą ištraukt.
]is papasakojo, kad prieš metus Pusryčių Draugas paprašė jo padaryti kelių įmonių
analizę: įvertinti rizikas, stipriąsias ir silpnąsias puses. Černiauskas sutiko, nes tuo metu
jam labai reikėjo pinigų. Už šį darbą gavo gal tūkstantį eurų, gal du tūkstančius, esą
jau neprisimena kiek.
- O kodėl tu dirbai Gudeliui?-vos išlemeno klausimą priblokšta Davidonytė.
-Tai normali praktika, -atsakė Černiauskas. - Aš ir užsieniui tą dariau, daug
verslo žurnalistų tai daro.
Lyg stumtelėta nematomos jėgos Davidonytė žingtelėjo atatupsta. „Normali
praktika“?Slapta dirbti viešųjų ryšių agentūrai?]is rimtai? Davidonytei taip neatrodė.
Pancerovas paklausė, ar Černiauskas pasitiki Pusryčių Draugu. Černiauskas atsakė,
kad jiedu pažįstami seniai ir kad Pusryčių Draugas labai padėjęs jam gyvenime.
- ] is fotografavo tavo ž i n utes i r si u ntė Gude Ii ui, - pra nešė Pance rovas.
Dabar jau Černiauskas atrodė priblokštas.
-M a n pasirodė keista, kad jis vis dar bendrauja su Gudeliu, -ištarė jis.
Stojo tyla. Siaubinga akimirka. Siaubingas pokalbis.
Trijulei liftu kylantį redakciją, Davidonytė pasakė: apie Gudelio grasinimus reikia
kuo skubiau įspėti įs m in vadovus.
 -G al pirmiausia reikėtų permiegoti su šia žinia,- pasiūlė Černiauskas.
Tačiau grįžusi į redakciją Davidonytė iškart parašė žinutę vyriausiajam redaktoriui
Raimundui Celencevičiui: reikia skubiai pasikalbėti. Šis atėjo gerai nusiteikęs, bet
Pancerovas perspėjo: „Pokalbis nebus malonus“, - i r papasakojo apie susitikimą su
Gudeliu.
Redaktorius išklausė tylėdamas, be jokių emocijų. Po minutėlės tarė:
- Kai taip pristatei, Dovydai... Maniau, bus kas daug rimtesnio.
- Ir aš taip maniau, - nusijuokė Černiauskas.
Redaktorius kreipėsi į jį:
- Šarūnai, man keista, kad mes apie tai sužinojome tik dabar ir dar tokiomis
aplinkybėmis. Tu puikiai žinai mūsų taisykles, esame ne kartą apie tai kalbėję. Visas su
darbu nesusijusias veiklas privalome deklaruoti ir suderinti su vadovais. Norėčiau, kad
tai būtų paskutinis kartas.
Černiauskas pripažino klaidą, sakė pasimokęs. ]is trumpai papasakojo apie
Gudelio įmonei rengtas analizes.
- O kaip su Registrų centro duomenimis?-paklausė Pancerovas.
-A š juos pirkau už savo pinigus,-atsakė Černiauskas.
Išklausęs paaiškinimus, Celencevičius pasisuko į Pancerovą.
- Dovydai, turėtum būti laimingas, kad Gudelis tik tuo ir tegali tave šantažuoti. -
Paskui pridūrė, kad norėtų tiksliai žinoti, kokius darbus ir už kiek atliko Černiauskas.
Šis pažadėjo surinkti visą informaciją ir pateikti paaiškinimus.

Gegužės 8-ąją, trečiadienį, Pancerovas ir Davidonytė dirbo Saulėtekyje. Abu bandė

rašyti knygą, bet slogūs išgyvenimai trukdė susikaupti. Pancerovui parašė įs m in
generalinis direktorius Ramūnas Šaučikovas: „Ar galime susitikti mano kabinete?“
Nupurtė šaltis. Ir vėl tas šaltis.
Po valandos Pancerovas sėdėjo Šaučikovo kabinete. Generalinis direktorius
pranešė, kad atliekamas vidinis tyrimas. Esą Černiauskas žadėjo pateikti visą
informaciją apie savo nuslėptą veiklą: darbus, įmones, sumas, sąskaitas.
-Jeigu visa tai pasitvirtins, mes neturėsim kitos išeities, kaip tik atsisveikint su
Saru, - pasakė Šauči kovas.
Pancerovas sulinko lyg gavęs smūgį į pilvą. Alkūnėmis pasirėmė į arbatos staliuką,
užsidengė veidą delnais.
Šaučikovas ramiai kalbėjo toliau:
-K a i aš atėjau į šitą bendrovę, man buvo pasakyta, kad mes čia taikom
aukščiausius standartus, kad siekiam sukurt geresnę visuomenę. Viskas fine. Bet tai
reiškia, kad tokius standartus mes taikome netik politikams, bet ir sau patiems, argi
ne taip? Visa tai turi vertę ir prasmę tik tada, kai mes laikomės savo principų, jeigu tu
pradedi dangstyti savus, taikai dvigubus standartus, tai kokia viso to prasmė?
Šaučikovas kalbėjo per savo karjerą matęs ne vieną gerą žurnalistą, kuris laikui
bėgant ėmė viską vertinti iš savo ego pozicijų, o ne atvirkščiai - aukščiau statydamas
vertybes.
-Tada ir prasideda problemos,-pasakė.
Išėjęs iš vadovo kabineto Pancerovas iš paskutiniųjų tvardėsi, kad tik neišrėžtų
Černiauskui, ką apie jį galvoja. Kaip kolega galėjo taip pasielgti? Kodėl savo draugus
pastatė į tokią padėtį? Dėl išgyvenimų buvo sunku galvoti, bet viena tapo aišku: įs m in
tyrimų skyrius niekada nebebus toks, koks buvo ligi šiol.
Vos prieš kelias dienas Davidonytė ir Pancerovas rašė savo knygą, svajojo apie
rimtą žurnalistiką, apie Votergeito lygio tyrimus, kai bus atskleista neteisybė ir
užkulisiniai žaidimai, ir nelabai kreipė dėmesį į koduotas kažkur tūnančio budraus
smauglio Ka žinutes: o jūs pasiruošę psichologiškai? Ar jūs pasiruošę tai išgyventi?
Žurnalistai vis tiek leidosi gundomi svajonių. Ir staiga pati tyrimo komanda atsidūrė
tyrimo centre ir pajuto tai, ką jaučia jų aprašomi žmonės: įtampą, nežinią, netikrumą,
grėsmę, baimę dėl reputacijos, baimę dėl ateities. Atėjo laikas susimokėti už svajones.
Ir kaina buvo itin didelė. Viskas buvo labai tikra. Viskas buvo labai rimta. Žurnalistai
šantažuojami. Kolega Černiauskas atleidžiamas. „Va čia tai Votergeito verta istorija.“
Patenkinti?

Davidonytė ir Pancerovas ketino vykti dirbti į Saulėtekį. Išsikvietė taksi, susirinko

daiktus ir išėjo iš redakcijos. Netrukus prie stiklinio biuro pastato privažiavo sukiužęs
fo Iksvagenas. Žurnalistai įsėdo į taksi, bet vairuotojas kalbėjo telefonu ir nekreipė į
juos dėmesio. Mašinos salone atsidavė drėgme, puvėsiais ir maistu.
Taksistas rėkė į telefoną, prispaustą prie ausies:
- Koks netvarkingas? Kokie veidrodėliai?
Veidrodėliai buvosuskilinėję.
-Važiuojam ?- pyktelėjo Pancerovas.
-Taip, taip,-atsakė taksistas ir baigė pokalbį.
- Nusiramink, - Pancerovui sušnibždėjo Davidonytė. Folksvagenas nublerbė
Konstitucijos prospektu.
Staiga Pancerovas gavo koduotą vieno iš savo šaltinių žinutę: „Reikia susitikti.“
Žurnalistui dingtelėjo, kad tai nieko gero nežada.
- Kas dar galėjo nuti kti? —susi raukė jis ir, trumpai šnektelėjęs su Davidonytė,
paprašė taksi vairuotojo sustoti Antakalnyje.
Pancerovas susitiko su šaltiniu. Šis pasakė, kad Valstybės saugumo departamente
buvo išdalytos anketos, kuriose įrašytos dvi pavardės: Davidonytės ir Pancerovo. VSD
darbuotojai turėję deklaruoti ryšius su šiais žurnalistais.
Kaip anksčiau perspėjo Ka, žvalgyba susidomėjo žurnalistų šaltiniais.
Tą vakarą Davidonytė ir Pancerovas susitiko Vilniaus gatvėje, bare „Gringo“. Kai
Davidonytė įžengė į barą, Pancerovas jau sėdėjo kampe prie stalo ir gurkšnojo alų.
- Na?- paklausė Davidonytė, klestelėdama priešais.
-Nežinau, artai rimta, ar juokinga,-atsakė Pancerovas,-bet VSD gavo anketas,
kuriose reikalaujama atskleisti ryšius su mumis.
- Bakas?- nusijuokė Davidonytė.
- Ką aš žinau... Labai galimas daiktas.

Kitą dieną, ketvirtadienio pavakarę, prekybos centre „Panorama“, restorane „Fortas“,

Davidonytė ir Pancerovas susitiko su 75mm vadovu Šaučikovu, vyriausiuoju
redaktorium Celencevičiumi ir redaktoriaus pavaduotoju Audriumi Ožalu. Vadovai
norėjo išsiaiškinti, ką žurnalistai mano apie situaciją, į kurią pateko Černiauskas. Ir
Davidonytė, ir Pancerovas atsakė vargu ar galėsią toliau dirbti su juo vienoje
komandoje. Davidonytė pridūrė mananti, kad standartai turėtų būti vienodi visiems.
-]e i nieko nesiimsim, aš sunkiai įsivaizduoju, kad po viso to galėčiau paskambinti
kokiam nors politikui ir klausinėti, kodėl jis kažko nedeklaravo.
Pokalbis buvo nemalonus. Visi sunkiai rinko žodžius, nutildavo, atsidusdavo.
-Svarbiausia, neužgraužkite savęs, - ramino Celencevičius.
Galų gale Šaučikovas pasakė vėliau pranešiąs savo sprendimą dėl Černiausko, nors
jau dabar buvo galima įtarti, kad 7s m in tyrimų skyriuje liks tik du žurnalistai. Paskui
Davidonytė ir Pancerovas nuėjo į barą „Local Pub“ išgerti alaus. Davidonytė vos tramdė
ašaras. Ligi šiol visa ši situacija atrodė lyg iliuzija. O dabar viskas tapo tikra,
apčiuopiama, neišvengiama.
-jaučiuosi kaip išdavikė, —pasakė ji. —Bet ką kita galėjau pasakyti?

Gegužės 10-ąją, penktadienio rytą, Davidonytė ir Pancerovas sėdėjo redakcijoje. Abu

jautėsi bjauriai, buvo išbalę, pajuodusiais paakiais, nes nemiegoję, nebylūs,
susikrimtę. Jie žinojo, kad jų draugas ir kolega Šarūnas Černiauskas šįryt bus atleistas iš
darbo.
-Šalta,-pasiskundė Davidonytė, trindama rankas, ir priėjusi prie
kondicionieriaus reguliavimo pulto padidino temperatūrą.
-Nepadės,-ištarė Pancerovas,-šaltis eina iš vidaus.
Černiauskas turėjo atvykti į pokalbį anksti ryte, bet jis pranešė, kad blogai jaučiasi,
ir paprašė atidėti susitikimą iki kitos savaitės-esą tada turėsiąs daugiau laiko
išsamiems atsakymams į įs m in vadovų užduotus klausimus parengti, nors jau turėjo
būti juos pateikęs. Šaučikovas ir Celencevičius nesutiko atidėti pokalbio.
Skausminga procedūra, lyg išlupus ne tą dantį, užsitęsė. Sėdėdami redakcijoje
Davidonytė ir Pancerovas laukė žinių, bet niekas nieko nepranešė. Ar Černiauskas jau
atleistas? Ar jis apie tai apskritai žino? Kaip jis jaučiasi? Kas bus toliau?
Antrą valandą popiet Černiauskas pasirodė redakcijoje ir žengė prie savo darbo
stalo.
- Laba diena... - pasakė. - Ir viso gero.
Rankose jis laikė kartoninę dėžę. Pasidėjęs ją ant kėdės, ėmė krautis daiktus. Savo
buvusiems kolegoms papasakojo apie pokalbį su Šaučikovu ir Celencevičiumi. Esą
pokalbis buvęs džentelmeniškas. ]is siūlęsis grąžinti Gudeliui iš pastarojo gautus
pinigus, bet redakcijos vadovai esą pasirinkę lengvesnį kelią ir jį atleidę.
Davidonytė sėdėjo ant kėdės ir negalėjo išlementi nė žodžio. Sugniaužė kumštį,
kad rankos ne taip drebėtų, ir žiūrėjo, kaip Černiauskas renkasi daiktus.
Pancerovas nutraukė nemalonią tylą:
- Kodėl tu mums nieko nesakei apie darbą Gudeliui?
-N es buvo gėda,-atšovėČerniauskas.
]is atrodė kupinas energijos, žvalus, bet piktas. Piktas ant Gudelio? Ant Pusryčių
Draugo? Ant savo buvusių kolegų? O gal pyko pats ant savęs?
-K aip jautiesi?]auti pyktį, liūdesį, palengvėjimą?-paklausė Pancerovas.
-Greičiau tą trečią,-atsakė Černiauskas.-Žinojau, kad tai gali kada nors išlįsti.
Pokalbis buvo ramus, lėtas, liūdnas. Atsisveikinimo pokalbis.
Atėjo Šaučikovas ir žiūrėdamas į Davidonytę ir Pancerovą pakvietė:
- Eime.
Redakcijos centre, šalia darbo stalų ir kompiuterių, ratu stovėjo visi tuo metu
redakcijoje esantys žurnalistai. Šaučikovas irCelencevičius išėjo į vidurį ir pranešė
naujieną: Černiauskas atleidžiamas dėl šiurkščių etikos ir vidaus taisyklių pažeidimų.
Visi buvo priblokšti: ką jis padarė? Kiek rimtas tas pažeidimas?
Šaučikovas atsakė, kad Černiauskas turėjo kitų nuolatinių pajamų ir jų
nedeklaravo, kaip numato redakcijos taisyklės.
Žurnalistai pyko ant portalo vadovų, kad šie nepasako visų detalių.
- Čia spaudos konferencija?- paklausė Celencevičius. - Mes drąsiai galime
atskleisti visas detales ir dėti kortas ant stalo, bet jeigu tai padarytume, tai sunaikintų
Šarūną kaip žurnalistą. Nenorime naikinti žmogaus.
Redakcija nuščiuvo. Ką tokio galėjo padaryti tyrimų komandos žurnalistas, kad
tiesa jį sunaikintų?
- lis ką nors konsultavo?-spėjo įs m in Ekonomikos skyriaus redaktorius Marius
lokūbaitis, patyręs žurnalistas.
jokūbaitis atspėjo esmę, bet detalių vis tiek nieks neatskleidė. Nieko nepasakojo ir
pats Černiauskas. Prieš išeidamas iš redakcijos, atsistojo prieš buvusius kolegas ir
garsiai pareiškė:
-A š dar grįšiu. Ir tikrai nekaip p 'm sčika s.
 Visi apstulbę žiūrėjo, kaip buvęs tyrimų komandos žurnalistas palieka redakciją.
Kai kurie verkė, kai kurie atvirai kritikavo redaktorių sprendimą. Niekas nežinojo, kas iš
tikrųjų įvyko. Niekas nežinojo, kad Černiauskas dirbo Gudeliui. Net Davidonytė ir
Pancerovas tiksliai nežinojo, kokią informaciją rinko jų buvęs kolega ir draugas.
Kiti 15m in žurnalistai atsisuko į Davidonytę ir Pancerovą ir ėmė jų klausinėti, ar
vadovų sprendimas yra pagrįstas. Davidonytė juto į ją įsmeigtas kolegų akis.
- Manau, kad šioje situacijoje tai buvo vienintelis teisingas sprendimas, - atsakė ji.
Pancerovas nepratarė nė žodžio.
Paskui žurnalistai tik ir kalbėjo apie Černiauską. Vos po pusvalandžio prie
Davidonytės ir Pancerovo priėjo viena kolegė ir paprašė:
-Prašau, pasakykit, kad jis nedirbo Gudeliui.
-Iš kur žinai?-paklausė Pancerovas.
Kolegė susiėmė už galvos.
-Tai tikrai dirbo Gudeliui? Eik tu sau...

Tą vakarą dalis 75mm žurnalistų susitiko Vilniaus bare „Kas Kas“. Gėrė ir šnekėjo. Per
Černiausko dramą visi tarytum pamiršo, kad tas penktadienis-paskutinė išankstinio
balsavimo diena ir kad vos kelios paros liko iki prezidento rinkimų.
Sekmadienio naktį Saulius Skvernelis pralaimėjo prezidento rinkimus ir nepateko
į antrą turą. Tąnakt jis išėjo prieš televizijų kameras ir pripažino pralaimėjimą.
Skvernelis pareiškė, jog po rinkimų trauksis iš premjero pareigų.
-T ai nėra tuščias pažadas,-kalbėjo jis.
Tačiau tai dar nebuvo pabaiga.
EPILOGAS

Šarūno Černiausko atleidimas žurnalistų bendruomenėje sukėlė abejonių. Dėl įvairių

priežasčių nei 75 m in redakcija, nei pats Černiauskas atleidimo priežasties niekam
neatskleidė. Visi klausinėjo: kas iš tikrųjų įvyko? Cal įs m in pasidavė politikų
spaudimui?Gal Černiauską atleido dėl to, kad jis kritikavo premjerą Saulių Skvernelį?
Sąmokslo teorijų kūrėjams akis badė faktas, jog Černiauskas buvo atleistas likus
kelioms dienoms iki prezidento rinkimų pirmo turo. Niekas nežinojo, kad Černiauskas
slapta dirbo slaptajam premjero patarėjui Dariui Gudeliui.
Tiek 15 m i n portalui, tiek Černiauskui tylint, tarpo gandai ir paskalos.

Kai g a v a u p irm ą jį ž u rn a lis to Š arūno Č erniausko s k a m b u tį, n e įta ria u , k a d ta p a u tu o

o b je k tu , apie k u rį p o litin ių o p on e n tų p a sam d yta a g e n tū ra užsakė s u rin k ti d uom enis ir
a t lik t i s k a n d a lin g ą jį ty rim ą , - feisbuke rašė p o litik a s A lm a n ta s Petkus.

Iš tikrųjų Petkaus reikalai neturėjo nieko bendro su slapta Černiausko veikla, bet
dabar, pasinaudoję Černiausko sukurta situacija, daugelis įs m in tyrimų komandos
aprašytų veikėjų bandė reabilituotis.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis, kurio
partiją į Seimą atvedė Gudelis, gavęs įs m in ekonomikos žurnalisto Ernesto Naprio
klausimus apie neskaidrius jo verslo reikalus, pateikė tokį atsakymą:

Kaip neseniai paaiškėjo, buvęs Jūsų p o rta lo T y rim ų s k y ria u s vadovas užsakovam s rin k o
in fo rm a c iją apie fiz in iu s ir ju rid in iu s asmenis, g a lim a i ir jų p riv a tų g y v e n im ą bei teikė
tos in fo rm a c ijo s analizės paslaugas, t. y iš esmės vertėsi veikla, nesud e rin am a su
ž u rn a lis tin ė s veiklos e tik a ir p rincip a is. Tokios a p lin kybė s visiškai d is k re d ita vo Jūsų
p o rta le vyk d o m ų „ ž u r n a lis tin ių “ ty rim ų ž a n rą , p a m yn ė p a s itik ė jim ą ž u rn a lis to veikios
o b je k ty v u m u bei le id žia p a g rįs ta i a b e jo ti to k ių „ ty r im ų “ a titik im u Lietuvos Respublikos
teisės a k ta m s ir ž u rn a lis tų e tik a i.
 Kad liautųsi sklisti gandai, reikėjo pasakyti teisybę.
Sprendimas atleisti Černiauską buvo sunkus visai ig m in bendruomenei, bet
vadovai padarė tai, ką ir privalėjo padaryti, paisydami redakcijos principų ir vertybių.
Buvę Černiausko kolegos viešai nepasakojo apie tai, kas nutiko, nes tikėjosi, kad jis
pats viską atskleis savo skaitytojams. Tačiau Černiauskas tylėjo. Davidonytė ir
Pancerovas jautėsi kaip ant adatų.
Gegužės 15-ąją, trečiadienį, praėjus penkioms dienoms po atleidimo, Šarūnas
Černiauskas pagaliau ryžosi prabilti. Feisbuko paskyroje jis paskelbė ilgą tekstą,
kuriame pripažino savo klaidą ir atskleidė dalį aplinkybių:

Laikas p a d ė ti tašką, ka d viskas b ū tą a išku ir b ū tą g a lim a ju d ė ti to lia u . Taip,

tu rė ja u visa ta i p a d a ry ti a n k s č ia u -tie s io g trū k o jė g ą . Bet g a na . P a d a riau kla id ą ir už
tą k la id ą su m o kė ja u la b a i b ra n g ia i. Ir š ta i k a ip viskas buvo.
T urėjau p a p ild o m ą veiklą, p a g a l in d iv id u a lio s veiklos p a žym ą , ir apie ta i
n e in fo rm a v a u darbovietės. Čia p irm a s k la id o s etapas. Tai būdavo p a v ie n ia i a tve ja i, po
du tris p e rm e tu s . Su n ie ku o L ie tuvo je n e d ir b a u - t a i buvo užsienio s u b je k ta i, ku rie m s
reikėdavo, p a v y z d ž iu i, in fo rm a c ijo s apie Lietuvos p o litin ę ir e ko no m in ę pa dė tį. O
d a b a r - a n tr a s k la id o s etapas.
Prieš k ie k d a u g ia u nei m e tu s m ane kavos p a kvie tė senas draugas, k u riu o la b a i
p a s itik ė ja u ir k u rio p a ta rim a i didele d a lim i nulėm ė, ka d išėjau iš D el f ir p rieš ke tve riu s
m etu s p erėjau į ig m in . Jis paprašė p a s la u g o s - p a r in k ti šiek tie k in fo rm a cijo s. Paklausė,
a r tu riu ta m in d iv id u a lią v e ik lą - p a tv ir tin a u . Ir prasidėjo. T ik n e tru k u s po to su žin o ja u ,
ka d tas dra u g a s išėjo d ir b ti j D a ria u s G udelio k o n to rą .
Trečias kla id o s e ta p a s - tu rė ja u čia p a t su p ra sti, k a d n e tu rė čia u to im tis. Bet
n e sup ra tau , ir p a ts kaltas. Iš viso jie m s p a d a ria u tris analizes, d a u g ia u s ia i p a re m tas
viešai p rie in a m a in fo rm a c ija . D o m in o įv a irū s vieši asmenys, ją tu rta s , sąsajos. D o m in o
ir pora verslo įm o n ią .
K e tv irta kla id o s d a lis -p a s itik ė ja u a rtim u d ra u g u ir n e t nesusim ąsčiau, kodėl jie m s
re ik ia to k ią p a p ra s tą d a ly k ą . Tai, ko m anęs buvo prašom a, g a lė jo a t lik t i trečio kurso
stu dentas. N eabejoju, ka d visus p a jė gu m u s ta m tu r i p a ti D. G udelio k o n to ra . P a p rasta i
ta ria n t, tu rė ja u s u p ra sti, ka d jie m s m an o pa sla ug ą iš tik r ą ją n e re ikia ir visa ta i y r a ka ip
m in im u m įta rtin a . Tai t ik r a i nebuvo k a ln a s p in ig ą - try s sąskaitos už bendrą sum ą, šiek
tie k virš ija n č ią 2 tū k s t. eurą. Tai buvo p irm a s ir p a s k u tin is atvejis, k a i to k ia s paslaugas
te ik ia u su viešaisiais ryšiais d irb a n č ia i o rg a n iz a c ija i. Ir ne, ta i irg i n ieko n ie ka ip
nepateisina.
N ie ka s m anęs neprašė ir n e t nelaidė u ž u o m in ų apie k a ž k o k ia s paslaugas m an o
d a rb in ė je veikloje. Beje, D. G udelis y r a vie n in te lis PR s e k to ria u s ryklys, su k u riu o nesu nė
k a rto susitikęs. Visų šių ve iklų n u tra u k ia u p e rn a i vasarų. Tam p a čia m d ra u g u i, k u ris
m ane į ta i jvėlė, p a sakiau , k a d to nebedarysiu. S u p ra ta u , k a d m a n to n e re ikia , ir
su p ra ta u rizika s. Taip, s m a rk ia i p a vėluo ta i.
Peržengiau rib ų ir savo ž in ia s bei g e b ė jim u s n a u d o ja u ne p a g a l p a s k irtį. Priežastis
b a n a li-s k y lė s šeim os biudžete. A iš k u , ta i nėra p a siteisinim a s ir reikėjo g e ria u im ti
bobutės paskolų.
Kaip ja u m in ė ja u , tie žm onės n ie ka da nebandė p a v e ik ti m an o darbo. Ir m a n ia u ,
ka d la ik u b a ig ia u tas nesųmones. Kų g i, ne. O d a b a r p e re ik im p rie t u r b ū t įd o m ia u sio s
isto rijo s dalies.
Kai T yrim ų s k y rių pasiekė in fo rm a c ija apie dažnus D. G udelio v iz itu s pas pre m je rų ,
p rie šios is to rijo s p ris id ė ja u m in im a lia i. Visų d a rb ų n u d irb o B iru tė ir Dovydas, ir ne k a rtų
jie m s sa kia u , ka d ta i buvo t u r b ū t s tip ria u s ia jų is to rija pe r pa staru o siu s m etus.
M ažd a u g tu o m e tu tas pa ts dra u g a s (pavardės nesakau, nes n e žinau, k ie k ir ka m e jis
s ų m o n in g a i dalyvavo, o je ig u jis norės p a sisa kyti, pada rys ta i pa ts) m a n pranešė, ka d
D. G udelis n o ri su m a n im i s u s itik ti. Pasakiau n e - i r p a sakiau , ka d te m ų k u ru o ja B iru tė
ir Dovydas, ta i te g u l jis su ja is ir kalbasi. T u rb ū t p ra le id a u pro ausis u žu o m in ų , į k u rių
reikėjo a tk re ip ti dėmesį.
Tada p rasidėjo knygos apie p re m je rų re ik a la i. D e ta lių n e atskle isiu , b e t Dovydas su
B iru te a p tik o n a u jų D. G udelio pėdsakų ir dėl to kreipėsi j j į dėl in te rv iu . S u s itik im ų jis
ilg a i n u kėlinė jo , k o l g a lų g a le ta i įvyko . N e o ficia lu s pokalbis, ne in te rv iu fo rm a tu . Ten
D ovydas išg irdo ta i, kas m u m s visiem s pasirodė k a ip e le m e n ta ru s šantažas. D. Gudelis,
ka ip D ovydas pasakojo, m ėtė u ž u o m in a s apie isto rijo s pa vie šinim ų ja m d ra u g iško je
žin ia sk la id o je , viskų k o n s tru o ja n t taip, neva jo k o n to ra n u stojo m a n m o k ė ti ir to d ėl a n t
jo u ž siu n d ž ia u T y rim ų s k y rių . Visi žinom e, ka d ta i netiesa. Ir ne t ik dėl to, ka d p a ts visų
tų ve iklų n u tra u k ia u p e rn a i vasarų savo in ic ia ty v a - todėl, ka d nei Dovydas, nei B iru tė
nie ka da nėra gavę jo k ių m an o n u ro d y m ų d o m ė tis D. G udeliu.
K lausim as p a ke lta s j is m in vadovybės lyg m en į. Po k e lių d ienų sva rstym o
sp re n d im as buvo p riim ta s toks, k o k į išgirdote. Ir p a ts s u p ra ta u , ka d m ano
p a s itra u k im a s b ū tų tu r b ū t e fe k ty v ia u s ia d a m age c o n tro l priem onė. N e p a isa n t to, kad
 visos in sin u acijos apie sk y ria u s s iu n d y m q y r a nesąm onė, p a d a ria u k la id ą ir p e r tą k la id ą
p a žeidžia m a s ta p a u ir pats, ir skyrius.
P a d a riau k la id ą ir už ją su m o kė ja u d id žia u sią k a in ą , pra ra sd am a s ta i, ką k ū ria u
k e tve riu s m etu s ir la ik ia u savo svajonės išsip ild ym u. A iš k u , ska u du dėl to, k a ip visa ta i
įvyko . K ita vertus, ta i m an duoda progą visa ta i a iš k ia i p a lik ti sau už n u garos ir ju d ė ti
to lia u .
Tokią pa sla ug ą te ik im a s -n e s v a rb u ka m ir nesvarbu kieno p r a š y m u - y r a m in ą
laukas. N e t je i viską d a ra i n e įžvelgdam as jo k io s riz ik o s savo v e ikla i, b e t kas b e t kada
g a li b ū ti p a n a u d o ta prieš tave. M a n o p a v y z d į g a lim a tr a u k ti į ž u rn a lis tik o s vadovėlius,
s k y riu je „k o n e d a ry ti“. Pats k e tin u k ie k v ie n a i p ro g a i p a s ita ik iu s apie ta i p a sa ko ti naujos
ka rto s ž u rn a lis ta m s ir k itie m s kolegom s - g e r ia u m o k y tis iš s v e tim ą k la id ą , nei p a tir ti
ta i savo k a iliu .
Ir kolegom s, ir ju m s visiem s esu s k o lin g as d id e lį a tsip ra šym ą . Ž in a u , ka d visa ta i
a tro d o p ra s ta i, ir žin a u , k a d tik r a i tu rė ja u sau ta ik y ti a u kštesn iu s s ta n d a rtu s.

Po kelių valandų įs m in vadovybė paskelbė, kad vidinio tyrimo medžiaga, susijusi

su Černiausko veikla, bus perduota policijai. Tai atrodė katastrofa. Birutė Davidonytė ir
Dovydas Pancerovas priblokšti sėdėjo redakcijoje. Jeigu anksčiau atrodė, kad ši
nelaiminga istorija baigiasi ir rimsta, tai dabar šaltis vėl grįžo visu smarkumu.
Prie tyrimo komandos priėjo generalinis direktorius Ramūnas Šaučikovas. Jis
paaiškino, kad taip pasielgti primygtinai siūlė teisininkai: esą Černiausko rinkta
informacija gali kirstis su įstatymais ir gali pakvipti Baudžiamuoju kodeksu.
-Tegul policija sprendžia, ką su tuo daryti, - pasakė Saučikovas. -T urim suprasti:
jeigu vėliau visa tai išlįs ir prasidės kokie nors tyrimai, tai kalti liksime mes, nors nieko
apie tai nežinojom. Mes privalėjom tai padaryti, kad apsaugotume savo reputaciją.
Gegužės 16-ąją, ketvirtadienį, Lietuvos Respublikos prezidentūra pranešė, jog
Šarūnas Černiauskas išbrauktas iš valstybės apdovanotų asmenų sąrašo. Jis turės
grąžinti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medalį, kuriuo buvo
apdovanotas 2018-ųjų vasarį už indėlį puoselėjant tiriamąją žurnalistiką.
- A r tau atrodo adekvatų tai, kas čia vyksta?-Davidonytės paklausė Pancerovas.
-Jie tiesiog daro politiką.
Vakare Davidonytė ir Pancerovas nuėjo į „Local Bar“. Tylėdami gėrė alų ir galvojo
apie tai, kas nutiko. Kiek dar tai tęsis?
 Grįžęs namo Pancerovas krito į lovą. Atrodė, nebegali pajudėti, negali pajudint net
piršto, nė vieno raumens. įtampa ir stresas fiziškai spaudė prie žemės.
Tai buvo pačios sunkiausios dienos žurnalistų karjeroje.
Pancerovas ir Davidonytė suprato privalą žinoti, ką tiksliai padarė Černiauskas.
Kokius darbus jis dirbo Gudeliui?
Žurnalistai paprašė generalinio direktoriaus Šaučikovo parodyti vidinio tyrimo
medžiagą. Šaučikovas parodė.
Emocijos ėmė keistis.

Pasirodo, ne mažiau kaip penkerius metus Černiauskas turėjo papildomų pajamų,

gaunamų už analitinius darbus. Jis išties darydavo įmonių ar politinės padėties
analizes, kaip pasakojo savo buvusiems kolegoms, bet užsiėmė ne tik tuo. Dariaus
Gudelio įmonei Černiauskas rinko neigiamo pobūdžio informaciją, paprastai kalbant,
kompromatus, apie valstybės tarnautojus, politikus, verslininkus, jų šeimų narius.
Galima įtarti, kad šie žmonės trukdė Gudeliui arba jo klientams.
Vienas iš Černiausko surinktų kompromatų buvo apie politiką Artūrą Zuoką ir jo
verslus. 2018-ųjų rugpjūčio pabaigoje Gudelio įmonė už tai Černiauskui sumokėjo 1,2
tūkstančio eurų. Po kelių dienų 75mm portale buvo publikuotas Černiausko
žurnalistinis tyrimas apie Zuoką. Nors publikacijoje paskelbti faktai buvo teisingi,
redakcijoje niekas nė neįtarė, kokiomis aplinkybėmis Černiauskas gavo šią informaciją.
Vėliau savo paaiškinimuose 75mm vadovams Černiauskas rašė, esą Gudelio užsakymu
ieškodamas neigiamos informacijos apie Zuoką, aptiko ir tokios, kurios nesutiko
parduoti Gudeliui, padarė iš to žurnalistinį tyrimą.
Černiauskas taip pat rinko informaciją apie Lošimų priežiūros tarnybos vadovą
Virginijų Daukšį ir dar kelis tarnautojus. Užtai jis gavo 390 eurų.
Davidonytei ir Pancerovui didžiausias smūgis buvo kitas epizodas.
Rinkdami medžiagą šiai knygai jiedu išgirdo keistą istoriją, nutikusią 2018-ųjų
pradžioje. Esą tada premjero komanda perspėjo Aplinkos ministeriją, kad
žiniasklaidoje pasirodys kompromatai apie Aplinkos ministerijos patarėją Raimondą
Sakalauską ir viceministrą Dalių Krinicką (apie tokį perspėjimą šioje knygoje liudija
pats Krinickas). Dabar paaiškėjo, kad būtent Černiauskas surinko ir Gudelio įmonei
perdavė neigiamo pobūdžio informaciją apie vieną iš šių pareigūnų- Raimondą
Sakalauską. Vėliau ši informacija, netgi ištisos pastraipos iš Černiausko analizės pateko
į portalo „Delfi“ publikuotą straipsnį.
Pancerovui ir Davidonytei kilo svarbus klausimas: ar Černiauskas rinko
kompromatą ir apie jų šaltinį-buvusį viceministrą Krinicką? Buvo akivaizdu, kad
Gudelio užsakymu už 600 eurų Černiauskas domėjosi atliekų sektoriuje dirbančiais
pareigūnais ir verslininkais, susijusiais su „Metrail“ byla41, o Krinickas buvo vienas iš
tokių. Paklaustas apie Krinicką, Černiauskas sakė neprisimenąs konkrečių pavardžių,
bet savo asmeniniame duomenų archyve tokios analizės neradęs. Tačiau jo veiklą
Gudelio įmonėje koordinavęs Pusryčių Draugas tvirtino, esą Černiauskas tikrai rinko
informaciją apie Krinicką. Paklaustas, kokia konkrečiai buvo toji informacija, Pusryčių
Draugas atsiuntė Pancerovui nuorodą į kitą „Delfi“ publikaciją, jeigu Pusryčių Draugo
liudijimas teisingas, tai Černiauskas rinko kompromituojančią informaciją apie tyrimų
komandos, kurioje pats dirbo, šaltinį.
Kaip Černiausko kompromatai atsidūrė žiniasklaidoje, lieka paslaptis. To
paklaustas Gudelio viešųjų ryšių agentūros direktorius Giedrius Galdikas tikino, kad
Černiausko atliktos analizės buvo skirtos „tik vidiniam agentūros naudojimui“.
Davidonytės ir Pancerovo paprašytas pateikti savo poziciją, pats Černiauskas rašė:

Tai nebuvo nei kyšis, nei p a rsidavim as, nei išdavystė. M a n buvo s u d a ry ta s įspūdis, ka d
žm onės, apie k u riu o s re n k a m a in fo rm a c ija , g a li b ū ti k o ru m p u o ti. Bet p aties darbo
visiškai n e sure ikšm in au ir nesidom ėjau, kas buvo d a ro m a su s u rin k ta m edžiaga.

Černiauskas ilgai neprisipažino atlikdamas Gudelio užsakymus naudojęsis

žurnalistams suteikta prieiga prie Registrų centro duomenų. Jis tikino duomenis pirkęs
už savo pinigus. Tačiau peržiūrėjus Černiausko darytas analizes kilo pagrįstų abejonių,
mat jose naudojami duomenys sunkiai prieinami eiliniam vartotojui. Išsakydamas
savo poziciją buvusiems kolegoms, rašantiems šią knygą, Černiauskas vėliau vis dėlto
prisipažino, kad kompromatus rinko naudodamasis žurnalistine prieiga prie Registrų
centro duomenų:

D a r viena m an o k la id a - ta i, k a d vienai iš a n a liz ių p a n a u d o ja u R egistrų centro

 m edžiagą, k u rio s bu vau prašęs ž u rn a lis tin ia m d a rb u i. Reikėjo tą m ed žia g ą n u s ip irk ti
p e r sa v ita rn ą ir išsira šyti są ska itą, b e t to n e pa d a riau . D o k u m e n tą vertė sim b olinė , b et
kla id o s fa k to ta i n ie k a ip n e e lim in u o ja ir tik r a i dėl to esu kaltas.

Tuo netruko pasinaudoti premjeras Saulius Skvernelis. Per vieną spaudos

konferenciją paklaustas, kaip vertina Černiausko atvejį, premjeras pasakė:
- Prisiminkime ažiotažą, kada buvo pilamas purvas ir šmeižtas ant manęs, ant
Vyriausybės. Kas pirmose gretose stovėjo, kas kaltino? Pasirodo, kad tų tyrimų ir noro
disponuoti registrų duomenimis tikslai buvo užpildyti šeimos biudžete esančią skylę.
Černiauskas niekada nepripažino spaudęs Davidonytę ir Pancerovą atliekant
žurnalistinius tyrimus, susijusius su premjero veikla. Černiauskas tvirtino, esą
kolegoms jo išsakyti priekaištai dėl tyrimų buvę nuoširdūs, kad jis iki šiol manąs, jog
I5 m in tyrimų komanda perdaug rašė apie Skvernelį, o darbai buvę nekokybiški.
Černiauskas tvirtino, jog tai niekaip nesusiję su jo slaptu darbu slaptajam premjero
patarėjui Gudeliui:

P rip a ž įs tu savo k la id a s ir s u p ra n tu , k a d ta i buvo g a lim a su sie ti su Skvernelio is to rija ir

m an o k r itik a sk y ria u s d a rb u i. Bet niekas m a n nepadarė jo k io p o veikio ir viskas, ką
sa kia u apie d a rb ą su S kvernelio is to rija , buvo iš im tin a i m an o nuom onė, g rįs ta m ano
nuosavu d a rb o s u p ra tim u .

2019-ųjų pavasarį Černiauskas didžiausiu įžeidimu gyvenime vadino savo buvusių

kolegų Davidonytės ir Pancerovo įtarimus, kad jis galimai aptarinėja ts m in tyrimų
komandos reikalus su Gudelio įmonėje dirbusiu Pusryčių Draugu. Dabar Černiauskas
tai pripažino:

Su ju o sky ria u s d a rb ą a p ta ria u vieną v ie n in te lį k a r t ą - š į pavasarį. Per k o k ią p e nkią

m in u č ią p o k a lb į g la u s ta i p a m in ė ja u , k a ip m a n n e ra m u dėl to, ka d S kyriu s g a li a tro d y ti
a n ga žu o ta s ir ta ip to lia u . <. . .> K la u sia u jo p a ta rim o , k a d a n g i ju o p a s itik ė ja u ir v e rtin a u
jo nuom onę.

Susidarė įspūdis, jog Černiauskas dėl savo problemų kaltino Pusryčių Draugą; esą
iš pradžių Černiauskas nė nežinojęs, kad jo bičiulis dirba Gudeliui:
 T ik pa pra šyta s iš ra š y ti p irm ą s ą ska itą su ž in o ja u , k a d ta i G udelio k o n to ra . Taip, ja u ta d a
reikėjo visa ta i m e sti ir ta i buvo m an o kla id a .

Šioje istorijoje liko neatsakytų klausimų. Pavyzdžiui, ar Gudelis prisidėjo prie to,
kad Pusryčių Draugas taptų įs m in žurnalistų šaltiniu? Ar nepasitvirtinusi Pusryčių
Draugo informacija buvo spąstai? Ar pats Pusryčių Draugas žinojo, ką daro?Taip pat
neaišku, kiek apie įs m in redakcijos vidinius reikalus žinojo Gudelis, - per 2018 ir 2019
metus buvo tiek daugįtarimų dėl galimo informacijos nutekėjimo, kad įs m in vadovai
netgi rimtai svarstė patikrinti, ar redakcijoje neprikaišiota „blakių“.

Černiausko istorija pakenkė Gudelio verslui. Viešųjų ryšių specialistų bendruomenė

kritikavo ir smerkė jo darbo metodus, svarbūs klientai „Tele2“ ir „Svvedbank“
nusprendė nebebendradarbiauti su Gudeliu. ]o įmonės direktorius Giedrius Galdikas
naujienų agentūrai BNStvirtino, esąjų įmonė samdo irdaugiaužurnalistų, nes „čiayra
normali praktika“.
Vėliau Gudelis pranešė pardavęs savo įmonę „VIP Viešosios informacijos
partneriai“.
Premjeras teigė, kad Gudelis „nevaidino absoliučiai jokio vaidmens“ jam,
Skverneliui, siekiant prezidento posto.

Tuo laiku, kai viešumoje buvo aptarinėjama Černiausko istorija, Pancerovui

paskambino Gudelis.
- Man labai keista, kad tu supratai, kad aš tave šantažavau, - pasakė jis.
-A i, Dariau, nepasakok man,-atsakė Pancerovas.-Mes abu supratom, kotu
siekei ir ką man siūlei.
- Baik, aš tikrai neturėjau tokios intencijos, - kalbėjo Gudelis. - Aš tau garantuoju
šimtu procentų, galiu kuo nori prisiekti. Šitaip negalima daryti. Tai tada kam mes
susitikom? Aš kaip tik norėjau atvirai tau pasipasakoti, kaip jaučiuosi, o tų viską
apvertei aukštyn kojomis.
-M es susitikome pasikalbėti apie interviu, o tu pertą pokalbį mane šantažavai, -
atsakė Pancerovas.
- Baik, Dovydai, nesąmones šneki. Kodėl įsivaizduoji, kad čia kažkoks karas,
sąskaitų suvedinėjimas ar dar kas nors? Aš tikrai norėjau su tavim atvirai pašnekėt. Ir
tas visas žinutes rodžiau tam, kad parodyt, kaip aš jaučiuosi.
-Supratau. Aš tau sakau, kaip aš jaučiuosi.
- Bet tau reikėjo man pasakyti, kad aš tau kažkaip paaiškinčiau, o ne išpūst iš to
tokį burbulą ir daryt iš to kažkokį piarą.
-V isų pirma, aš jokio piaro ir nedarau,-atšovė Pancerovas.
- Nu taip, taip, - atsitraukė Gudelis.
-A š tai suvokiau kaip šantažą, turėjau apie tai pranešti savo vadovams, ir buvo
priimti sprendimai.
-N u ta ip , bet...-Gudelis kiek patylėjo.-Nu, nežinau. Gaila, kad mes nesupratom
vienas kito ir kad tu taip suinterpretavai situaciją.
-A š ne interpretavau, o pasakiau, tavo žodžiais tariant, kaip aš jaučiuosi. Mano
supratimu, tai buvo ne pokalbis, tai buvo šantažas.
Gudelis atsiduso.
-K ą padarysi,-prabilo po sekundėlės,-kad mes nerandam bendros kalbos ir
nesuprantam vienas kito. Aš tikrai neturėjau tokios intencijos.
-Supratau.
Abu nutilo.
-T ai va,-tarstelėjo Pancerovas.
-T ai va,-pakartojo Gudelis.-Manau, kaip minimum mes vienas kito
nesupratom, kaip maksimum, kad tu nori kažkaip... nežinau... nežinau... nežinau, ką
galvot. Tvarkoj,-ištarėGudelis ir neatsisveikinęs nutraukė pokalbį.
Oficialiai paklaustas, kokių tikslų siekė šantažuodamas Pancerovą, Gudelis
atsiuntė lakonišką atsakymą:

N e g a liu a ts a k y ti j šį kla u s im ą , nes to k io p o k a lb io d e ta lią su D. Pancerovu nežinau.

A p g a ile s ta u ju , k a d D ovydas d ra u g iško m ūsą p a s ik a lb ė jim o m e tu g a lė jo išsig a lvo ti to k ią
p rie la id ą .
 Kaip ir sakė Gudelis, dienraštis „Lietuvos rytas“ publikavo straipsnį apie
Černiauską. Antraštė skelbė: Po ž u rn a lis tin ia is ty rim a is slypėjo a s m e n in ia i interesai.
Autoriaus išgalvota pavarde publikacijoje buvo minimas ir Pancerovas, neva gavęs
pinigų iš koncerno „MG Baltic“. Tikroji istorija buvo tokia. 2016-ųjų pradžioje,
suderinęs su tuometiniu įs m in generaliniu direktoriumi Tomu Balžeku ir redaktoriumi
Raimundu Celencevičiumi, Pancerovas Anykščiuose moksleiviams skaitė paskaitą apie
savo kelionesį l<aro zoną rytinėje Ukrainoje. Už paskaitą jis gavo 118 eurų honorarą, jį
pagal autorinę sutartį sumokėjo „Laisvės studijų centras“. Tuo laiku šis centras
organizavo įvairias pilietiškumo pamokas įvairiose Lietuvos mokyklose, o jas
skaitydavo žinomi žmonės. Tada niekas dar nežinojo, kad „Laisvės studijų centras“
gavo finansavimą iš „MG Baltic“. Tai paaiškėjo tik vėliau, kai Specialiųjų tyrimų tarnyba
pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl liberalų politinės korupcijos. Tada pareigūnai tikrino ir
„Laisvės studijų centrą“. Kilo klausimų, ar įstaigos buhalterijoje įrašyti honorarai
žinomiems žmonėms tikrai buvo sumokėti. Pancerovas taip pat buvo pakviestas
atsakyti į klausimus. Apie tai jis pats rašė savo feisbuko paskyroje. Stengdamasis
sumenkinti Pancerovo reputaciją, šiuo epizodu naudojosi „MG Baltic“ interesams
atstovavęs Tomas Dapkus, paskui ir premjeras Saulius Skvernelis.
2019-ųjų gegužės pabaigoje policija pranešė, kad nepradės tyrimo dėl Šarūno
Černiausko veiklos, nors anksčiau buvo išplatintas priešingas pranešimas. Policija
atsiprašė, Černiauskas feisbuke atsiprašymą priėmė ir žadėjo grįžti prie darbų.
įs m in žurnalistai dar ilgai sulaukdavo klausimų apie savo buvusį kolegą, tačiau
įtampa slūgo.
Šaltis ėmė trauktis.

Valstiečiai pralaimėjo visus trejus rinkimus, kuriuos skelbėsi laimėsią: į Europos

Parlamentą, savivaldos ir prezidento rinkimus. Prezidentu buvo išrinktas ekonomistas
Gitanas Nausėda, įveikęs konservatorių remiamą politikę Ingridą Šimonytę. Valstiečiai
nepasitraukė iš Seimo valdančiosios koalicijos, kaip žadėjo perrinkimus. Po rinkimų jie
pasirašė naują sutartį su socialdemokratų darbo partija, „Tvarka ir teisingumu“, Lenkų
rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga. Šios keturios partijos pasidalijo postus
Vyriausybėje. Ministrais tapo partiniai politikai. Profesionalų Vyriausybės idėja žlugo.
Žodžio žmogus Saulius Skvernelis žodžio nesilaikė. Apie atsistatydinimą iš
premjero pareigų jis kalbėjo bemaž du mėnesius, bet galiausiai iš posto nepasitraukė.
Premjeras kelis mėnesius svarstė, ar duoti interviu šiai knygai. Galiausiai
Skvernelis atsisakė susitikti su Davidonyte ir Pancerovu, bet atsiuntė savo atsakymus
raštu (jie šioje knygoje publikuoti ten, kur tiko pagal temą).
Be kita ko, Skvernelis pats pateikė klausimų šios knygos autoriams. Štai Lietuvos
Respublikos premjero klausimai, atsiųsti Pancerovui:

Kaip ž in ia , p re m je ra s n u olato s b e n d ra u ja su visų be išim tie s žin ia s k la id o s

p rie m o n ių atstovais, tie k fo rm a lia i, tie k ir n e fo rm a lia i. Tačiau Jūsų a tv e ju nuo
tie sio g in io b e n d ra vim o jis y r a p riversta s s u s ila ik y ti. D ėl k e lių priežasčių, k u rių
p a g rin d in ė - rim to s ir pa grįsto s abejonės dėl Jūsų g e b ė jim o iš lik ti nešališkam ir
o b je k ty v ia m , k a ip to re ik a la u ja Visuom enės in fo rm a v im o įs ta ty m a s , Visuom enės
in fo rm a v im o etiko s kodeksas bei k it i ž in ia s k la id o s ve iklų re g la m e n tu o ja n ty s teisės
a k ta i ir nuostatos.
Abejones dėl Jūsų g a lim o n e o b je k ty v u m o y p a č s u s tip rin o viešojoje erdvėje
n u ska m b ė ju si Jūsų buvusio kolegos ir tie sio g in io vadovo, buvusio p o rta lo ig m in T yrim ų
skyria u s re d a k to ria u s Š arūno Č erniausko a tle id im o is to rija . Jūs ir p a ts viešojoje erdvėje
esate teigęs, ka d veikla, dėl k u rio s šis asm uo neteko darbo, n e tu rė jo „n ie k o bendro su
ž u rn a lis tik a “. K aip paaiškėjo po p aties Š. Č erniausko p ris ip a ž in im o , esm inė „n ie k o
bendro su ž u rn a lis tik a “ n e tu rin č io s veiklos p a skata buvo „s k y lių šeim os b iu d žete “
kam šym as.
A p g a ile sta u ja m e , ta čia u ši n e m a lo n i is to rija p re m je rą - k a ip , m a ty t, ir nem ažų d a lį
v is u o m e n ė s -v e rč ia a b e jo ti ne t ik buvusio T y rim ų sky ria u s re d a k to ria u s , ta čia u ir jo
p a v a ld in ių veikla, tik ra is ia is m o ty v a is a r k e tin im a is .
Todėl, p rieš a ts a k y d a m i į p re m je ru i sių stu s k la u sim u s, n o rim e viešai u ž d u o ti keletu
k la u s im ų ir asm e n iška i Jum s bei Jūsų kolegei, ren g ia m os knygos b e n d ra a u to re i B iru te i
D a vid o n yte i. Esame įs itik in ę , jo g a u kščia usių p ro fe sin ių s ta n d a rtų b e s ila ik a n tys
ž u rn a lis ta i, k o k ia is save p ris ta to te , tu rė tų j ju o s a ts a k y ti viešai. N u o š ird ž ia i tikim ė s, jo g
ta ip ir p adarysite.
A r Jūs p a tys esate gavę a tly g į ne iš ž u rn a lis tin ė s veiklos? A r ta i įp ra s ta p ra k tik a
ta rp visuom enės in fo rm a v im o priem onėse - ir k o n k re č ia i Jūsų a ts to v a u ja m o je
p rie m o n ė je -d irb a n č ių asm enų? Kiek k a rtų esate gavę to k į a t l y g į - i r iš ko ko n kre čia i?
A r d e kla ra v o te ta i viešai, a r in fo rm a v o te apie ta i p o rta lo įs m in ( k itų žin ia s kla id o s
p rie m o n ių , ku riose esate d irbę ) vadovybę bei s k a ity to ju s ?
A r esate gavę a tly g į iš p o litin ių p a rtijų a r k itų p o litin ių o rg a n iz a c ijų ? A r esate gavę
a tly g į iš viešųjų ryšių, reklam os, leidybos, m a rk e tin g o bei susijusiose srityse d irb a n čių
b e ndrovių? A r esate gavę a tly g į už k ita s paslaugas, nesusijusias su ž u rn a lis tin e veikla?
Jei ta ip - n u r o d y k ite , už ką k o n k re č ia i ir iš ko. Susijęs k la u s im a s - a r esate gavę a tly g į
g ry n a is ia is p in ig ais? Jei t a ip - k ie k k a rtų , k o k io dydžio, iš ko k o n k re č ia i ir a r d e kla ra vo te
šias pajam as?
A r duom enis, k u riu o s k a ip visuom enės in fo rm a v im o priem onės d a rb u o to ja i
n e a tly g in tin a i g a u d a v o te ir g a u n a te iš R egistrų centro, vis u o m e t n a u d o ja te tik
ž u rn a lis tin ė s veiklos tik s la m s ? A r esama a tv e jų , k u o m e t šių d u om e n ų re ik a la u ja te ir
g a u n a te , ta čia u jų n e na u d o ja te? Jei t a ip - d ė l k o k ių priežasčių ir ką d a ro te su šiais
d u om e n im is?
A r iš R egistrų ce n tro g a u n a m ų d u om e n ų n a u d o jim a s y r a k a ip nors
k o n tro liu o ja m a s p o rta lo įs m in vadovybės, jū s ų tie s io g in ių vadovų, k itų a s m e n ų ? A r
vykd o m a m in ė tų d u om e n ų a p skaita , a r vidaus tv a rk o s a rb a k ito k io m is ta is y k lė m is y ra
re g la m e n tu o ta s jų g a vim a s, n a ud o jim a s ir sa ugojim as?
A r Jūsų p u b lik a c ijo s buvo svarstom os Visuom enės in fo rm a v im o e tiko s ko m isijo je
a rb a Ž u rn a lis tų e tiko s in s p e kto ria u s ta rn yb o je ? K albam e ne t ik apie jū s ų d a rb ą p o rta le
įs m in , b e t ir apie ankstesnes Jūsų darbovietes. Jei t a ip - k ie k k a rtų , ko kio s konkrečios
p u b lika c ijo s ir ko kie buvo p r iim ti ta rn y b ų s p re n d im ai?
K la u s im a s ju m s asm eniškai: a r esate buvęs a p k la u s ta s S p e cia lių jų ty rim ų ta rn yb o s
a r k itų teisėsaugos in s titu c ijų p a re ig ū n ų ? Jei ta ip -k o k iu o s e tyrim u o se , dėl k o k ių
a p lin k y b ių ir priežasčių? A r in fo rm a v o te apie ta i p o rta lo įs m in vadovybę bei
s k a ity to ju s ?
Bendras k la u s im a s Jum s ir Jūsų k o le g e i- k a ip m anote, a r ž u rn a lis ta i, k u rie savo
Facebook p ro fily je ir k it u r socialinėje erdvėje n u o la to s a rš ia i ir k ry p tin g a i k ritik u o ja
vieną a r k itą p o litik ą , g a li lik t i o b je k ty v ū s šio p o litik o a tž v ilg iu re n g d a m i p u b lik a c ija s
tra d ic in e i ž in ia s k la id a i? A r Jum s ž in o m a užsienio ša lių žin ia s k la id o s p rie m o n ių
p ra k tik a , d ra u d ž ia n ti to k ia is a tve jais ž u rn a lis ta m s re ik š ti asm eninę nuom onę,
pastabas a r k r itik ą asmeninėse s o cia lin ių tin k lų paskyrose, m o ty v u o ja n t tuo, jo g
p riešin g u a tv e ju visuom enei g a li k ilt i p a g rįs tų a b ejon ių dėl ž u rn a lis to profesinės veiklos
 bei o b je k ty v u m o ?

Savo laišką premjeras Skvernelis baigė tokiomis eilutėmis:

Prim enam e, ka d už tikro vė s n e a titin k a n č io s in fo rm a c ijo s apie asm enį s k le id im ą , ly g ia i

ka ip ir už šm eižtą , y r a n u m a ty ta teisinė atsakom ybė. Jei Jūs a r k u ris nors k ita s asm uo
im sis to k ią veiksm ą, pre m je ra s bus p riversta s g in t i savo re p u ta c iją teisinėm is
p riem onėm is.

Davidonytė ir Pancerovas suprato, kad tai yra provokacija ir eilinis bandymas

sumenkinti jų reputaciją. Nei Pancerovas, nei Davidonytė per savo karjerą nė karto
nėra gavę su redakcija nesuderintų pajamų, nėra naudoję Registrų centro duomenų ne
darbo tikslais, nėra pažeidę profesinės etikos. Galima įtarti, kad premjeras ir jo
bendražygiai puikiai tai žino, nes anksčiau patys ieškojo neigiamo pobūdžio
informacijos apie įs m in tyrimų komandos žurnalistus. Ir jei būtų ką radę, neabejotinai
būtų paskelbę tai viešai.

Birutė Davidonytė ir Dovydas Pancerovas liko dviese įs m in tyrimų komandoje. Bent jau
kol kas. Ilgiau nei metus trukęs žurnalistinis tyrimas, susijęs su premjero veikla, jiems
buvo rimtas profesinis iššūkis. Ir rimta pamoka.
Kelias į savąjį votergeitą gali būti ilgas, duobėtas, pilnas kliūčių ir pavojų. Niekada
nežinai, ar jį prieisi. Niekada nežinai, ką rasi pravėręs kabineto duris.

41„Metrail" byla-byla dėl didelės žalos valstybei, kurią galimai padarė atliekų tvarkytojai. Byloje
dalyvavo pakuočių gamintojai ir importuotojai. Gudelio klientai buvo pakuočių gamintojai-aludariai.
REDAKTORIAUS ŽODIS

Ši Birutės Davidonytės ir Dovydo Pancerovo knyga nepaprastai skaudi ir atvira.

Prasidėjusi nuo premjero veiklos, jo aplinkos tyrimo ir pasibaigusi priešais sėdinčio
kolegos, vadovo, draugo demaskavimu. Tyrimas tapo rimtu išbandymu ne tik Birutei ir
Dovydui, bet in s w in redakcijai. Gavome progą patikrinti, artai, ką skelbiame ir kuo
tikime, yra tikra, ar tik deklaruojama. Esame įsitikinę, jog žurnalistika turi būti tik
atvira, drąsi, aštri, objektyvi, bekompromisė ir jokiu būdu ne kitokia. Dėl to
privalėjome apsivalyti, net ir viešai.
Tas atvirumas labai skaudus, nemalonus, erzinantis, mažai kam patinkantis, bet
jis neišvengiamas, nes būtent atvirumo mūsų visuomenėje dabar labiausiai irstinga.
]au nekalbant apie valdžią, kurioje keičiasi personažai ir deklaracijos, bet veikimo
būdas išlieka nepakitęs-visuomenei pateikiamas saldus melas arba tik pusė
politikams naudingos tiesos, o tikrieji dalykai vyksta po kilimu.
Birutė ir Dovydas giliai įsiskverbė po tuo kilimu ir žingsnis po žingsnio, pokalbis po
pokalbio, tyrimas po tyrimo atvėrė kabineto 339 duris, kurias buvo bandoma užtrenkti
po kiekvieno jų klausimo. Nepasakyčiau, kad tai, kas išryškėjo jas atvėrus, mane labai
nustebino. To buvo galima tikėtis. Viena didžiausių šios knygos vertybių ta, kad
išryškėja, kaip iš tiesų priimami visuomenei svarbūs sprendimai, kas juos
suformuluoja, kaip jie pateikiami visiems mums taip, kad nežinotume tikrųjų
priežasčių ir pasekmių, kokie šešėliai nardo pro kabineto 339 duris.
Visa tai ne tik intriguoja. Itin svarbu suvokti, kad už kiekvieno premjero ar
ministro portfelio nešiotojo labai dažnai stovi abejotinos reputacijos tarpininkai,
nuomonių formuotojai, net turguje įsitaisę smegenų centrai. Ir kad kiekviena
„valstybei naudinga“ nuolaida ar sprendimas turi savo kainą ir ji sumokama, dažnai iš
mūsų visų kišenių, to šešėlinio rato naudai.
Atkreipkite dėmesį - jokių grynųjų, dėžučių, įmaučių, viskas legalu ir teisėta,
laimėta net pasiūlius mažiausią kainą, bet sudėliota taip, jog nerandi kito
apibūdinimo, kaip ranka ranką plauna. Tik viena ranka muilą ima iš valstybės aruodo,
o kita jo gabalėlius jau deda į privačias kišenes.
Man kaip žurnalistui labai svarbi dar viena šios knygos g ija - Birutės ir Dovydo
pasakojimas atskleidžia, kad geras žurnalistas visuometyra nemalonus, visuomet
kažkam trukdo, kažką erzina, gaišina. ] is nuolat pridaro problemų, todėl ir pats
kiekvieną dieną turi problemų, nes vis didėja žmonių ratas, kuriam jis trukdo gyventi
be rūpesčių, turtėti, auginti galią. Būti tokiu žurnalistu menkas malonumas ir jam
pačiam, ir jo artimiesiems. Bet tik toks žurnalistas gali praverti tokių kabinetų kaip 339
duris.

Raimundas Celencevičius, 7s m in redaktorius